NUSIKALTIMAI IR

BAUDŽIAMIEJI NUSIŽENGIMAI
ASMENS LYGIATEISIŠKUMUI
IR SĄŽINĖS LAISVEI
BK 169 STR.
1. Paaiškinti „diskriminavimo“ sąvoką.
2. Kaip atriboti baudžiamąją ir administracinę
atsakomybę už diskriminavimą? Pateikite pavyzdžių.
3. Kaip kvalifikuojama veika, kai padaromi tam tikro
laipsnio sveikatos sutrikdymai ar atimama gyvybė, tuo
pačiu išreiškiant diskriminacines nuostatas ar kurstant
kitus asmenis smurtauti, susidoroti, tyčiotis ar niekinti
tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį?
DISKRIMINACIJA
 Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje
diskriminavimas suprantamas kaip: „<...> žmogaus
teisių varžymas ar tam tikrų privilegijų teikimas
atsižvelgiant į lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų
požymius“ (1998 lapkričio 11 d. nutarimas).
 Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo (toliau
Lygių galimybių įstatymas) 2 str.: tiesioginė ir
netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas,
nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų
ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios,
etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
 Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas praplečia
diskriminacijos sąvoką, pagal kurią ir seksualinis
priekabiavimas laikytinas viena iš diskriminacijos
formų.
TIESIOGINĖ DISKRIMINACIJA:
 ELGESYS SU ASMENIU,
kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės ar kt. įstatyme
nurodytu pagrindu
jam TAIKOMOS MAŽIAU PALANKIOS
SĄLYGOS, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų
taikomos kitam asmeniui, išskyrus:
 1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai
pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir
būtinomis priemonėmis;
 2) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę
kalbą;
 3) įstatymų nustatytais atvejais draudimą dalyvauti
politinėje veikloje;
 4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas
skirtingas teises ir kt.
NETIESIOGINĖ DISKRIMINACIJA:
 veikimas ar neveikimas,
 teisės norma ar vertinimo kriterijus,
 akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika,
kurie
formaliai yra vienodi,
juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti FAKTINIS
NAUDOJIMOSI TEISĖMIS APRIBOJIMAS
arba
PRIVILEGIJŲ, PIRMENYBĖS AR PRANAŠUMO
TEIKIMAS
lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, ir kt.įstatyme nurodytu pagrindu,
nebent juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama
tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
NĖRA DISKRIMINACIJA
 „ Tačiau diskriminacija ar privilegijomis toks
diferencijuotas teisinis reguliavimas
nelaikytinas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais
požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu taip
siekiama pozityvių, visuomeniškai
reikšmingų tikslų. Diskriminaciniams
ribojimams nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba
tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su
reguliuojamų santykių ypatumais“ (2003 gruodžio 3 d.
nutarimas).
POZITYVIOJI DISKRIMINACIJA
 kai atitinkamų priemonių, metodų ir būdų pagalba
siekiama sumažinti diskriminaciją tam tikroje srityje,
kad būtų pagerinti tam tikros nepalankioje pozicijoje
atsidūrusios grupės žmonių padėtis.
 Pavyzdžiui, moterys yra skatinamos stoti studijuoti
tokias specialybes kaip inžinerija, technologijos mokslai,
kuriuose daugiausia dominuoja vyriškos lyties atstovai.
SITUACIJOS
 Darbo skelbime rašoma: „Kirpykla „Moterų laimė“ ieško
aukštos kvalifikacijos, ne mažiau 3 metų darbo patirties
turinčio vyro kirpėjo nuolatiniam darbui. Moterų kirpėjų
atsiliepimai nepageidaujami“. Ar yra pagrindas
baudžiamajai atsakomybei kilti?
 Jurijus, dirbdamas naktinio klubo „Patranka“ apsaugos
darbuotoju, sudavė kumščiu kiniečiui Wei Long,
ketinančiam įeiti pro klubo duris, į nosį, tuo pačiu
pareikšdamas, kad „čiurkos“ klube nepageidaujami. Wei
Long padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ar
yra pagrindas Jurijų apkaltinti pagal BK 169 str.?
BK 169 STR.
 BK 169 straipsnyje saugoma vertybė – žmonių grupių ar
joms priklausančių individų teisės ir laisvės bei
lygiateisiškumas.
 Straipsnio dispozicijoje įvardijamas baigtinis sąrašas
konkrečių savybių, kurių pagrindu atsiranda
baudžiamoji atsakomybė už asmenų (asmens)
diskriminaciją – dėl amžiaus, lyties, seksualinės
orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės,
socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
 Veika pasireiškia įvairiais aktyviais veiksmais, kuriais
siekiama diskriminuoti grupę asmenų ar asmenį:
a) siekiama sutrukdyti dalyvauti lygiomis teisėmis
su kitais tam tikroje veikloje arba
b) siekiama suvaržyti teises ir laisves.
 Sritys, kuriose diskriminuojantys veiksmai galimi:
politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar
kitoje veikloje,
 Tai reiškia, kad diskriminavimas neleistinas

viešoje erdvėje.
 Baigtumas - nuo neteisėtų veiksmų atlikimo momento
(formalioji nusikaltimo sudėtis).
 Subjektas - pakaltinamas, ne jaunesnis kaip16 metų
fizinis asmuo: pardavėjas, darbdavys, viešojo transporto
vairuotojas, sporto klubo, restorano ar kitos viešosios
maitinimo ar kitų paslaugų teikimo įstaigos savininkas,
gydytojas, policininkas ir kt.
 Tiesioginė tyčia.
 Svarbu įrodyti tikslą, tai yra siekį sutrukdyti asmenims,
pasižyminčiais tam tikrais specifiniais požymiais,
įgyvendinti teises ir laisves arba jas suvaržyti.
ATRIBOJIMAS NUO ADMINISTRACINĖS ATS.
 ANK 81 str. (ATPK 41(6) str.) atsakomybė už diskriminavimą, kai
pažeidžiamos teisės ir lygios galimybės, nustatytos Lietuvos
Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme ir Lietuvos
Respublikos lygių galimybių įstatyme.
 Atsakomybė specialiam subjektui, tai yra pareigūnui,
darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui.
 Minėtuose lygių galimybių įstatymuose savybių sąrašas, kurių
pagrindu asmenys gali būti diskriminuojami, yra platesnis nei
numatytas BK 169 str., nes atsakomybė už diskriminavimą pagal
šiuos įstatymus kyla ir etninės priklausomybės, pilietybės bei
religijos pagrindu.
 Administracinė ats. už diskriminaciją - ne tik už veikimą, bet ir už
neveikimą (pavyzdžiui, policininkas, diskriminuodamas romų
tautybės asmenį, nepriima jo skundo dėl sveikatos sutr.)
 Nereikia įrodyti tikslo siekti suvaržyti teises ir laisves.
KVALIFIKAVIMO YPATUMAI
 Jeigu nustatoma, kad kaltininkas atlikdamas smurto veiksmus taip pat
kėsinosi ir į asmens lygiateisiškumą, veika turėtų būti kvalifikuojama iš
sutapties pagal BK 129 ar 135, ar 138 straipsnius ir BK 169 straipsnį.

 Jeigu atimama gyvybė ar sutrikdoma sveikata dėl to, kad asmuo priklausė tam
tikrai asmenų grupei, pasižyminčiai aukščiau išvardintais požymiais, tačiau
byloje nėra duomenų apie BK 169 str. numatytų nusikalstamos veikos
požymių buvimą, kaltininkui inkriminuojami tik BK 129 str. 2 d. 13 p. arba BK
135 str. 2 d. 13 p., arba BK 138 str. 2 d. 13 p.

 Jeigu atitinkama nusikalstama veika padaroma dėl to, kad asmuo kitoks dėl savo
lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, tačiau padaryto nusikaltimo sudėtis
nenumato kvalifikuojančių požymių šių savybių pagrindu, ir nėra įmanoma
sutaptis su BK 169 str., tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal straipsnį
numatantį baudžiamąją atsakomybę už atliktus neteisėtus veiksmus, veikos
motyvaciją įvardijant kaip baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal
BK 60 str. 1 d. 12 p.
SITUACIJOS
 Gelbėtojas ežero krante stebėjo, kaip juodaodis vyras skęsta.
Gelbėtojas nesiėmė jokių gelbėjimo veiksmų, nes buvo
nusistatęs prieš juodaodžių rasės asmenis. Žmogus nuskendo.
Ar galima gelbėtojui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 169
str. šiuo atveju?
 Grįždami namo po vakarėlio, Petras ir Andrius pamatė ant
suolelio miegantį senyvą žmogų, kuris buvo visas apšepęs,
apsišlapinęs, apsirengęs suplyšusiais rūbais, nuo jo sklido
baisus kvapas. Vaikinai susižvalgė, abiems atrodė, kad ir taip
tų benamių galybė aplinkui šlaistosi, todėl nusprendė su juo
susidoroti. Petras paėmęs šalia gulinčią lazdą, tvojo
miegančiam žmogui per pilvą ir kojas, o Andrius stikliniu
buteliu, kurį rado prie suolelio buvusioje šiukšliadežėje, tvojo
per galvą keletą kartų sušukdamas „priviso čia visokių bomžų!
Bent vienu bus mažiau!”. Senukas mirė. Įvertinkite situaciją
BK požiūriu.
BK 170, 170¹ STR.
1. Kaip suprantate „kurstymą“ BK 170, 170¹ str. kontekste?
2. Ar informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas yra atsakingas už
kurstomojo pobūdžio pasisakymus savo interneto svetainių
komentaruose?
3. Kokia kaltės forma padaromi nusikaltimai, numatyti BK 170,
170¹ str.?
4. Kaip atriboti administracinę atsakomybę už nacistinių ir
komunistinių simbolių platinimą ir demonstravimą nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal BK 170, 170¹ str., BK170²
str.? Pateikite pavyzdžių.
5. Kaip kvalifikuojama veika, kai padaromi tam tikro laipsnio
sveikatos sutrikdymai ar atimama gyvybė, tuo pačiu kurstant
kitus asmenis smurtauti, susidoroti, tyčiotis ar niekinti tam
tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį?
 BK 170 str., 170¹ str. objektas – asmens ar asmenų grupių
lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti
atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas,
sveikata, nuosavybė.
 BK 170 str. ir 170¹ str. saugomos tik griežtai apibrėžtomis
savybėmis pasižyminčio asmens ir jų grupių teisės ir laisvės.
 BK 170¹ str. yra speciali norma BK 170 str. atžvilgiu, nes BK 170¹
str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kurstymą, dalyvaujant
tam tikros grupės ar organizacijos, kurių tikslas yra diskriminuoti
asmenis ar jų grupes arba kurstyti neapykantą prieš jas, veikloje,
vykdant grupės ar organizacijos politiką, taip pat baudžiama ir už
tokios grupės ar organizacijos kūrimą.

BK 170 STR. 1 DALYJE:
 alternatyvios veikos: 1) dalykų, kuriuose tyčiojamasi,
niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti,
smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai
priklausančiu asmeniu – gaminimas, įsigijimas, siuntimas,
gabenimas, laikymas su tikslu platinti; 2) šių dalykų
platinimas.
 Minėta informavimo produkcija turi pasižymėti turiniu,
kuriame: iš asmenų grupių ar jai priklausančių asmenų,
išsiskiriančių savo amžiumi, lytimi, seksualine orientacija,
neįgalumu, rase, tautybe, kalba, kilme, socialine padėtimi,
tikėjimu, įsitikinimu ar pažiūromis, yra tyčiojamasi, jie yra
niekinami, jų atžvilgiu yra skatinama neapykanta, kurstoma
diskriminuoti, smurtauti arba fiziškai susidoroti.
 Veika pasireiškia šiais alternatyviais veiksmais:
 1) tyčiojimusi, 2) niekinimu, 3) neapykantos skatinimu
ar 3) kurstymu diskriminuoti.
 veikos turi būti padaromos viešai, tai yra matant, stebint,
girdint neapibrėžtam ratui žmonių, pavyzdžiui:
konferencijoje, internete, televizijoje, radijuje, laikraštyje
ar pasinaudojant kitomis masinėmis informavimo
priemonėmis, piketo, mitingo ar kito viešo renginio
metu, kavinėje, restorane, parke, skveruose ir kitose
viešose žmonių poilsio ir susirinkimų vietose.
B.a. už:
 1) kurstymą smurtauti,

 2) kurstymą fiziškai susidoroti,

 3) finansavimą tokios veiklos ar

 4) kitokį materialų rėmimą minėtos veiklos.

Pažymėtina, kad šios neteisėtos veikos taip pat
turi būti padaromos viešai.
BK 170¹ STR.
alternatyvios veikos:
 1) bendrininkų ar organizuotos grupės arba
organizacijos kūrimas arba
 2) dalyvavimas grupės ar organizacijos veikloje,
arba
 3) finansavimas grupės ar organizacijos ar

 4) kitoks materialus rėmimas.

 Šios grupės ar organizacijos kuriamos, turint tikslą
diskriminuoti asmenų grupę dėl amžiaus, lyties,
seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų
ar pažiūrų arba kurstyti prieš ją.
BK 170, 170¹ STR.
 BK 170, 170¹ straipsnių sudėtys yra formaliosios;
 Subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų
fizinis asmuo, taip pat ir juridinis asmuo.
 Tiesiogine tyčia.
 Tautinės nesantaikos, neapykantos kurstymu
nelaikomas sociologiniais tyrimais paremtas
pranešimas apie tai, kad, pavyzdžiui, romai yra
neraštingiausia Lietuvos visuomenės gyventojų grupė, nes
šios informacijos turiniu yra siekiama atkreipti dėmesį
į egzistuojančią
problemą, o ne įtvirtinti žmonių sąmonėje stereotipą dėl
objektyviais sociologinio tyrimo metodais nustatyto tam
tikros žmonių grupės bruožo.
SITUACIJA
 Ant Tado mašinos kapoto nupieštas Aušvicas (Osvencimas –
vokiečių koncentracijos sovykla) su užrašu „Arbeit macht
freit“ (Darbas tave išlaisvina). Mašiną Tadas laiko kieme, kur
kiekvieną kartą pro ją praeidami kaimynai piktinasi, kad
šalyje atsirado Hitlerio pasekėjų, o pagyvenusios moterys
aplenkia mašiną keliasdešimt metrų atstumu. Ar galima
baudžiamoji atsakomybė Tadui?
 Kauno „Žalgirio“ rungtynių su Tel Avivo „Maccabi“ metu
būrys skustagalvių jaunuolių iškėlė nacistines vėliavas ir
skandavo šūkius „Juden raus“ („žydai lauk“). Ar yra
pagrindas patraukti jaunuolius baudžiamojon atsakomybėn?
Ar pasikeistų situacijos vertinimas, jei po krepšinio varžybų
tie patys jaunuoliai būtų sumušę keletą Tel Avivo komandos
žaidėjų ar fanų?
ATRIBOJIMAS NUO ADMINISTRACINĖS ATS.
 ANK 524 str. (LR ATPK 18818) straipsnyje numatyta
administracinė atsakomybė už nacistinių ar
komunistinių simbolių platinimą ir demonstravimą.
Neteisėti veiksmai pasireiškia:
1) tam tikrų įstatyme uždraustų dalykų platinimu, 2)
naudojimu susirinkime ar kitame masiniame renginyje
arba 3) kitokiu demosntravimu, 4) viešu nacistinės
Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno atlikimu.
ATRIBOJIMAS NUO ANK
 ypač svarbu nustatyti kaltininko motyvaciją ir tikslą, nors šie
subjektyviosios pusės požymiai ir nėra privalomi įrodinėti,
inkriminuojant kaltininkui BK 170, 170¹ str. Nusikalstamomis
veikomis (BK 170, 170¹ str.) siekiama išreikšti neapykantą tam
tikroms asmenų grupėms ar joms priklausantiems asmenims,
pažeminant jų orumą ir garbę, suformuoti neigiamas visuomenės
nuostatas, požiūrį į tam tikras grupes ir jų narius, išprovokuoti ar
sukurstyti keršto protrūkius, masinius neramumus ar sukelti tokių
neramumų pavojų, pritraukti pasekėjų.
 Tikslus ir motyvus rodo: veiksmų kryptingumas, pasirinktas
informacijos sklaidos būdas, veiksmų atlikimo vieta, priemonės,
esant bendrininkavimui, asmenų organizuotumo lygis, neteisėtų
veiksmų atlikimo sutapimas su tam tikra nacionaline, religine
švente, istorinės asmenybės gimino ar mirties metinėmis
(pavyzdžiui Hitlerio, Stalino), tam tikru istoriniu įvykiu ir pan.
BK 170² STR.
1. Kuo ypatinga BK 170² str. sudėtis, objektas?
2. Kokia kaltės forma padaromi nusikaltimai,
numatyti BK170² str.?
 BK 170² str. saugoma vertybė (objektas) – tarptautinės
bendruomenės saugomi gėriai, tai yra pagrindinės žmogaus
teisės ir laisvės, saugus žmonių egzistavimas be pavojaus jų
gyvybei, sveikatai ir laisvei, kuris užtikrinamas draudžiant
agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo
nusikaltimus, taip pat asmenų, nukentėjusių nuo agresijos,
genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų,
kovotojų prieš okupaciją garbė ir orumas.
 BK 170² str. yra speciali norma BK 170 str. atžvilgiu. BK
170² str. kriminalizuoja veikas, kuria skleidžiamos
antidemokratinės idėjos ir dezinformacija, kurstomas smurtas
ir neapykanta prieš nukentėjusį nuo genocido, karo
nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui asmenį ar asmenų
grupę.
 BK 170² str. veika pasireiškia šiais alternatyviais veiksmais:
viešu pritarimu, neigimu ar šiurkščiu menkinimu straipsnio
sankcijoje įvardintų nusikaltimų.
 subjektas - pakaltinamas, sulaukęs 16 m. fizinis
asmuo, taip pat ir juridinis asmuo.
 BK 170² str. numatytai veikai, priklausomai nuo sudėties
rūšies, būdinga tyčia (tiesioginė tyčia – formalioji nusikaltimo
sudėtis; tiesioginė ir netiesioginė tyčia – materialioji
nusikaltimo sudėtis).
 Formalioji šios nusikalstamos veikos sudėtis - kai neteisėti
veiksmai padaromi ne tik viešai, bet ir grasinančiu, užgauliu
ar įžeidžiančiu būdu.
 Materialiosios nusikaltimo sudėties atveju svarbu
įrodyti pasekmes – viešosios tvarkos sutrikdymą.
SITUACIJA
 Metodistų bažnyčioje naujų kunigų įšventinimo metu, į
ją įsiveržė būrys jaunuolių, kurie pradėjo mėtyti žvakes,
parvertė kunigą ant žemės, šlapinosi įvairiose bažnyčios
vietose. Tikintieji liko šokiruoti, ėmė bėgti iš bažnyčios
ir šauktis pagalbos. Įvertinkite situaciją. Ar galima
baudžiamoji atsakomybė pagal BK 171 str.? Ar
pasikeistų situacijos vertinimas, jei jaunuoliai savo
veiksmais būtų sutrikdę satanistų apeigas?
BK 171 STR.
1. Kokių religinių bendruomenių ir bendrijų apeigos bei
iškilmės saugomos BK 171 str.? Pateikite pavyzdžių.
2. Kas yra valstybės pripažintos religijos Lietuvoje? BK
171 str. saugoma vertybė (objektas) – valstybės
pripažintos religinės bendruomenės ar
bendrijos, teisė laisvai išpažinti tikėjimą ar
religiją, dalyvaujant religinėse apeigose ar
iškilmėse.
 sudėtis yra materialioji;
 tyčia - tiesioginė arba netiesioginė;
 atsakomybės subjektu pagal BK 171 str. yra fizinis
asmuo, kuris baudžiamojo nusižengimo padarymo metu
buvo sulaukęs 16 metų.
 Lietuva pripažįsta devynias tradicines religines
bendruomenes ir bendrijas, kurios yra valstybės istorinio,
dvasinio ir socialinio palikimo dalis: lotynų apeigų
katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų,
evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių,
judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
 Keturių statusų religinės bendruomenės ir bendrijos:
 1) valstybės pripažintos tradicinės (išvardintos Įstatymo
5 str.),
 2) valstybės pripažintos (šiuo metu tik dvi – Evangelikų
baptistų bendruomenių sąjunga ir Septintosios dienos
adventistai),
 3) kitos (netradicinės) registruotos bei
 4) neregistruotos religinės bendruomenės ir bendrijos.
 Kurios iš paminėtų religinių bendruomenių ir
bendrijų patenka į BK 171 str. objekto ribas?
 Gramatinis aiškinimas: saugo tik 11 religinių bendruomenių ir
bendrijų apeigas (valstybės pripažintų tradicinių ir valstybės
pripažintų).
 „ <...> Konstitucija neleidžia tradicinėmis Lietuvoje
nesančioms valstybės pripažintoms bažnyčioms ir religinėms
organizacijoms nustatyti tokių teisių, kurių neturi valstybės
pripažinimo negavusios bažnyčios ir religinės organizacijos
<...>“(2007 gruodžio 6 d. KT sprendimas).
 Įstatymų leidėjas BK 171 str. siekė apsaugoti ne tik valstybės
pripažintų (tradicinių ir netradicinių), bet ir tokio pripažinimo
neturinčių kitų įregistruotų religinių bendruomenių ir bendrijų
religines iškilmes bei apeigas.