Civilinė byla Nr.

2A-92-183/2015
Proceso Nr. 2-55-3-02429-2013-8
Procesinio sprendimo kategorija: 87.; 88.
(S)
 

 
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
 
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
 
2015 m. kovo 5 d.
Vilnius
 
 
 
 
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)
ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi
civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Automodus“ apeliacinį
skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo, priimto civilinėje
byloje Nr. 2-1004-619/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Inter Krasta“ ieškinį
nurodytam atsakovui dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo,
 
n u s t a t ė:
 
I. Ginčo esmė
 
Byloje kilo ginčas dėl juridinio asmens pavadinimo registracijos ir prekių ženklo savininko
teisių pažeidimo.
Ieškovas UAB ,,Inter Krasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB
,,Automodus“, prašydamas įpareigoti atsakovą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po
teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti juridinio asmens pavadinimą, įregistruojant Juridinių
asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus bei priteisti iš atsakovo ieškovo
naudai bylinėjimosi išlaidas (1 – 6 b. l.).
Ieškovas nurodė, kad jam priklauso prekių ženklo ,,am automodus“ registracija Nr.
50309 (fig.; paraiškos Nr. 2003 2709 padavimo data 2003-12-23, registracijos data 2005-11-
14; ženklas, be kitų, įregistruotas 35 klasės paslaugoms ,,reklama; verslo vadyba; verslo
tvarkyba; įstaigų veikla“ pagal Tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją ženklų registravimo
reikmėms (toliau - Nicos klasifikacija); toliau – Prekių ženklas; 10 – 11 b. l.).
Ieškovo teigimu, atsakovas 2013-05-02 įregistravo juridinio asmens pavadinimą
,,Automodus“ veiklai ,,variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir
mažmeninė prekyba bei remontas“ (toliau – Juridinio asmens pavadinimas), tuo pažeisdamas
ieškovo, kaip Prekių ženklo savininko teises (12 – 12a b. l.).
Pasak ieškovo, Prekių ženklą sudaro du žymenys, iš kurių ,,automodus“ yra pagrindinis ir
dominuojantis, o ,,am“ yra papildomas elementas, reiškiantis ,,automodus“ santrumpą; dėl
sutampančio pagrindinio elemento ,,automodus“ Prekių ženklas ir Juridinio asmens
pavadinimas yra itin panašūs vizualiai ir fonetiškai bei
tapatūs semantiškai, taigi atsakovo Juridinio asmens pavadinimas pagal bendrą suvokimo įspūdį
yra klaidinamai panašus į ieškovo Prekių ženklą; dėl lyginamųjų žymenų panašumo ir atsakovo
veiklos tapatumo Prekių ženklu žymimoms paslaugoms, egzistuoja vartotojų suklaidinimo
galimybė; be to, jis ir atsakovas yra konkurentai, užsiimantys su prekyba
automobiliais susijusia veikla, taigi vartotojas gali būti suklaidintas dėl teikiamų paslaugų
kilmės.
Atsakovas UAB ,,Automodus“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti iš ieškovo
atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (22 – 27 b. l.).
Atsakovas nurodė, kad Panevėžyje užsiima prekyba naudotų automobilių detalėmis, tačiau
nenaudoja žymenų, panašių į ieškovo Prekių ženklą. Atsakovo teigimu, sudurtinis žodis
,,automodus“ yra bendrinis lotynų kalbos žodis, kuriame ,,modus“, išvertus iš lotynų kalbos,
reiškia ,,matas, saikas, dydis, kiekis, skalė“; ,,automatus“, išvertus iš graikų kalbos -
,,automatinis, savaiminis“, o ,,automodus“, išvertus iš vokiečių kalbos - ,,automatinis režimas“.
Atsakovo teigimu, steigiant įmonę, nebuvo žinoma apie įregistruotą ieškovo Prekių ženklą,
juolab kad pavadinimą registravusi valstybės įmonė ,,Registrų centras“ pagal įstatymą
privalo patikrinti, ar naujai steigiamos įmonės pavadinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių; prašė
teismo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu  VĮ ,,Registrų centro“ Panevėžio filialą, kadangi jam
atsirastų atsakomybė už padarytą pažeidimą bei nuostolius, teismui nustačius šios įstaigos galimą
pažeidimą registruojant Juridinio asmens pavadinimą.
Atsakovas nurodė, kad Juridinio asmens pavadinimas sudarytas iš plačiai naudojamo
žodžio ,,auto“ bei įmonės savininko vardo ,,Modestas“, taigi nepažeidžia kitų asmenų
teisių; žodžiai ,,auto“ ir ,,modus“ plačiai naudojami visame pasaulyje, sietini su automobilių
verslu, todėl negali būti saugomu Prekių ženklo objektu; ieškovo Prekių ženklo išrašo iš Prekių
ženklų registro duomenimis, Prekių ženklo saugotini elementai yra tik spalvos bei grafinis
vaizdas.
Pasak atsakovo, ieškovo veikla yra itin plati, apimanti reklamos bei verslo vadybos
paslaugas, vežimo bei švietimo paslaugas ir prekybą naudotais automobiliais, tuo tarpu atsakovas
užsiima prekyba naudotų automobilių detalėmis, taigi jo veikla nėra susijusi su ieškovo vykdoma
veikla; nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl visuomenės klaidinimo, be to, ieškovas nepateikė įrodymų
dėl jo patirtos žalos ar atsakovo gautos naudos dėl Juridinio asmens pavadinimo naudojimo.
Ieškovas dublike nurodė, kad, vertinant žodžių ,,auto“ ir ,,modus“ prasmes, atsižvelgtina į jų
reikšmes anglų ir rusų kalbomis, kadangi Lietuvos gyventojai jas žino geriausiai, tuo tarpu
lotynų kalba laikoma mirusia kalba o vokiečių kalba yra silpnai žinoma; be to, net jei ieškovo
Prekių ženklas būtų laikomas bendriniu žodžiu, įregistruotiems bendriniams žodžiams taip pat
yra taikoma Prekių ženklų įstatyme numatyta apsauga. Ieškovo teigimu, registruojant juridinių
asmenų pavadinimus, vertinamas naujo pavadinimo tapatumas, o ne panašumas į jau
įregistruotus juridinių asmenų pavadinimus ar prekių ženklus, be to, Prekių ženklų registras yra
viešas, taigi atsakovas privalėjo pats pasidomėti, ar nėra kliūčių Juridinio asmens pavadinimo
registracijai. Ieškovas nurodė 2013-08-07 kreipęsis į atsakovą su pretenzija ir reikalavimu
pakeisti Juridinio asmens pavadinimą, į kurią atsakydamas atsakovas nurodė reikšti pretenzijas
VĮ ,,Registrų centrui“, taigi atsakovas, registruodamas Juridinio asmens pavadinimą, elgėsi
neapdairiai ir neatsakingai bei nesiekė išspręsti kilusio ginčo. Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju
atsakovo teikiamos paslaugos turi būti lyginamos su Prekių ženklo registracijos liudijime
nurodytomis paslaugomis, o ne su tomis, kurioms žymėti jis naudojamas rinkoje, be
to, suklaidinimo galimybė grindžiama teisiniu, o ne faktiniu vertinimu, todėl nepagrįsti atsakovo
argumentai, kad ieškovas nenurodė konkrečių atsakovo veiksmų dėl visuomenės klaidinimo.
Pažymėjo, kad, ieškovui nereikalaujant žalos atlyginimo, ji ir neturi būti įrodinėjama (40 – 43 b.
l.).
Atsakovas triplike nurodė, kad pagal PŽĮ 6 straipsnio nuostatas, joks žymuo nepripažįstamas
ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu
jis dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra
tapęs bendriniu, taigi atsakovas, Juridinio asmens pavadinimą sudaręs iš plačiai naudojamo
žodžio ,,auto“ bei savininko vardo ,,Modestas“, jokių teisių nepažeidė. Atsakovo teigimu,
ieškovas neįrodė, kaip jo vykdoma veikla – automobilių BMW ir MINI bei jų atsarginių dalių
pardavimas – yra susijusi su atsakovo vykdoma veikla; atsakovas ir ieškovas nelaikytini
konkurentais, atsakovas savo veiksmais nepažeidė sąžiningos konkurencijos, nes jais nebuvo
neigiamai įtakota ieškovo konkurencinė padėtis rinkoje (50 – 54 b. l.).
 
 
 
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
 
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu patenkino ieškinį, įpareigojo
atsakovą UAB ,,Automodus“ pakeisti juridinio asmens pavadinimą, ne vėliau kaip per 30
kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruojant Juridinių asmenų registre
atitinkamus steigimo pakeitimus; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 952 Lt bylinėjimosi
išlaidų (82 – 89 b. l.).
Teismo teigimu, ieškovas Prekių ženklo registracijos procedūras pradėjo beveik 10 metų
anksčiau nei registruota atsakovo įmonė; Prekių ženklas yra įregistruotas ir turi apsaugą. Teismas
pažymėjo, kad atsakovas, net ir gavęs ieškovo pretenziją dėl Juridinio asmens pavadinimo, jos
netenkino ir nepasikeitė Juridinio asmens pavadinimo.
Pasak teismo, ieškovo Prekių ženklą sudarantis žymuo „automodus“ žymuo yra
pagrindinis ir dominuojantis, o žymuo „am“ yra stilizuotas, dalis vidutinių vartotojų gali
nesuprasti, jog tai yra „automodus“ trumpinys, taigi bendrą suvokimo įspūdį lemia žodinis
elementas. Teismo teigimu, vizualiai ieškovo ir atsakovo žymenys dėl sutampančios jų dalies
,,automodus“ yra beveik identiški, o atsakovo Juridinio asmens pavadinimas pagal bendrą
suvokimo įspūdį yra klaidinamai panašus į ieškovo Prekių ženklą „am automodus“;
semantiškai jų prasmė visiškai sutampa. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo ieškovo
Prekės ženklo registracijos teisėtumo ir atitikimo įstatymo reikalavimams.
Teismas nurodė, jog, vertinant atsakovo argumentus, kad ieškovo Prekių ženklą sudaro
plačiai vartojami bendriniai žodžiai, kurie savaime nesudaro Juridinio asmens pavadinimo
ir Prekių ženklo išskirtinumo, atsižvelgtina, jog tiek Prekių ženklo, tiek Juridinio
asmens pavadinimo apsaugą sustiprina tai, kad abi ginčo šalys užsiima veikla, susijusia su
automobilių verslu, tiek ieškovo, tiek ir atsakovo paieškai internetinėje paieškos sistemoje kaip
paieškos raktažodis bus naudojamas tas pats žodis, o tai padidina prekių pardavėjų supainiojimo
riziką; be to, bylos šalys laikytinos konkurentėmis pagal Konkurencijos įstatymą, o atsakovas,
savo pavadinime naudodamas ieškovo Prekių ženklo dominuojantį elementą – žodį
„automodus“, sukelia painiavą, klaidina vartotoją pasirenkant pardavėją; tokie atsakovo veiksmai
vertintini kaip neteisėti, prieštaraujantys ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, geriems papročiams
(CK 2.42 str. 2 d., KĮ 16 str. 1 d. 1 p., Paryžiaus konvencijos 10 bis str. 3 d. 1 p.).
 
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
 
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Automodus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš
ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (95 – 101 b. l.).
Apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teisme teiktų procesinių dokumentų be
esminių argumentų, grindžiamas tuo, kad:
1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė prekių ženklų apsaugą bei konkurenciją
reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą
tarp šalių, o tai lėmė netinkamą įrodymų vertinimą bei netinkamą proceso teisės normų
taikymą (CPK 12, 178, 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.);
2. Teismas be pagrindo sprendė, Prekių ženkle yra saugomos spalvos bei
žodžių junginys ,,am automodus“, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos, kuria remiantis saugoma tik elementų kombinacija; ieškovas, žinodamas, kad
žodžiai ,,auto“ bei ,,modus“ yra plačiai vartojami ir kad vien tik šių elementų
registracija nebūtų buvusi galima, Prekių ženkle nurodė papildomą elementą ,,am“;
3. Teismas be pagrindo sprendė, kad ginčo šalys gali būti konkurentėmis, o ieškovas
neįrodė, kad atsakovas reklamuoja savo paslaugas internetu ar kitais
būdais; teismas nevisapusiškai ištyrė atsakovo pateiktus įrodymus, kad pastarasis
nenaudoja jokios ieškovo teises pažeidžiančios informacijos apie prekes ir paslaugas,
tapačias ieškovo nurodomoms prekėms ir paslaugoms;
4. Teismas nemotyvavo atsisakymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu VĮ ,,Registrų
centras“, kuris suteikė atsakovui teisę naudotis Juridinio asmens pavadinimu;
5. Teismas nenustatė ir nenurodė konkrečių atsakovo tyčinių veiksmų, kuriais būtų
siekta pažeisti konkurenciją.
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Vilniaus
apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas
(106 – 113 b. l.). Ieškovas, pakartodamas esminius pirmosios instancijos teismui teiktų
procesinių dokumentų argumentus, be to, nurodo, kad apeliantas, teigdamas, jog žodis
,,automodus“ yra lotynų kalbos žodis, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų; kad gali
būti, jog žodžiai ,,auto“ ir ,,modus“ yra bendriniai ir turi tam tikrą prasmę, tačiau ginčo objektu
yra ne atskiri žodžiai, o jų junginys - ,,automodus“, kuris suformuoja originalų, prasmės neturintį
žodį, kuris turi skiriamąjį požymį ir yra saugotinas; be to, nagrinėjamoje byloje nėra
nagrinėjamas ieškovo Prekių ženklo registracijos teisėtumas. Pasak ieškovo, apygardos teismas
pagrįstai konstatavo, kad bylos šalys veikia toje pačioje srityje, o apeliantas, Juridinio asmens
pavadinime naudodamas dominuojantį ieškovo Prekių ženklo elementą – žodį ,,automodus“ –
sukelia painiavą ir klaidina vartotoją, pasirenkant pardavėją. Ieškovo teigimu, teismas pagrįstai
sprendė, kad apeliantas naudojo žymenį ,,automodus“ reklamai internete ir taip klaidino
vartotojus, taigi atsakovas pažeidė sąžiningos konkurencijos normas ir siekė sukelti painiavą tarp
Prekių ženklo ir ūkio subjekto.
 
 IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
 
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant
apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis
pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės
instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra
teisėtas ir pagrįstas (CPK320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei
priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių
atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio
nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir
įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, o
pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo
reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios
buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Apygardos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai
nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir iš esmės tinkamai pritaikė civilinio proceso bei
materialinės teisės normas (CPK 12 str., 178 str., 185 str., 263 str.).
PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodoma, kad įregistruoto ženklo savininkas turi
išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį
žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar)
paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir
klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu.
PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1
dalies nuostatomis, gali uždrausti: 1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; 2) siūlyti tokiu
žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar
kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; 3) importuoti ar
eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; 4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos
dokumentuose arba reklamoje; 5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą
atlikti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus veiksmus.
Remiantis PŽĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prekių ženklo savininkas, gindamas savo
teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir, be kita ko, reikalauti įpareigoti
nutraukti neteisėtus veiksmus.
CK 2.39 straipsnio  1 dalis nustato, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą,
pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų; to paties straipsnio 3 dalis nustato,
kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti
visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos,
tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei
užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus; juridinio asmens
pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos
Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų
ženklus.
Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad ūkio
subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai
praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms
konkuruoti, įskaitant, be kitų, savavališką naudojimą žymens, kuris yra panašus į kito ūkio
subjekto registruotą prekės ženklą, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo
ūkio subjektu ar jo veikla.
Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be kitų teisių
gynimo būdų, ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos
veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl prekių ženklų santykio su juridinių asmenų
pavadinimais išaiškinta, kad pagal teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų ratio legis, šių
dviejų pramoninės nuosavybės objektų – juridinių asmenų pavadinimų ir prekių ženklų teisinė
apsauga (ir reikalavimai kiekvieno jų teisinei apsaugai) nėra visiškai savarankiška, o šie objektai
nėra atsieti vienas nuo kito. Juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra
identiška. Pirmojo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų (CK 2.39 str. 1
d.). Antrojo – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų
(PŽĮ 2 str. 1 d.). Tačiau, nors kiekvienas iš šių objektų turi atlikti jam priskirtą funkciją, vis dėlto
jų atliekamos funkcijos turi harmoningai tarpusavyje derėti, nes juridiniai asmenys (turintys tam
tikrus pavadinimus) savo gaminamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms žymėti
paprastai naudoja atitinkamus prekių ženklus, o rinkoje esantys prekių ženklai yra tam tikrų
juridinių (arba fizinių) asmenų nuosavybė. Jeigu šis harmoningas santykis bus iškreipiamas,
atsiras visuomenės suklaidinimo galimybė: tam tikri prekių ženklai be pagrindo bus siejami su
juridiniais asmenimis, kaip ir vice versa juridiniams asmenims bus priskiriami tam tikri prekių
ženklai, su kuriais jie iš tiesų nėra kaip nors susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus  2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2006; 2014 m. gruodžio 9 d.
nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-525/2014).
Kasacinio teismo praktikoje dėl juridinių asmenų pavadinimų panašumo vertinimo
nurodoma, kad panašumas bendrąja prasme suprantamas kaip tų pačių arba artimų ypatybių
turėjimas. Juridinio asmens pavadinimo panašumui gali turėti įtakos tų pačių žodžių vartojimas
pavadinimui sudaryti; tai yra viena iš panašumo apraiškų. Taikant CK 2.39 straipsnį, nepakanka
nustatyti vien juridinių asmenų pavadinimų panašumo faktą; turi būti nustatyta, kad pavadinimų
panašumas neklaidina visuomenės; tai reiškia, kad ne bet koks juridinio asmens pavadinimo
panašumas neleidžiamas pagal CK 2.39 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2007). Įstatyme nenustatyta
absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet
draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius
pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę; visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį
ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2009).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos įrodymus ir teisingai nustatė, kad
ieškovas, kurio Prekių ženklas ,,am automodus“ (fig., reg. Nr.50309) įregistruotas 2005-11-
14, registracijos procedūras pradėjo beveik 10 metų anksčiau, nei įregistruota atsakovo
įmonė UAB ,,Automodus“ (įregistruota 2013-05-02); kad pagrindiniu ieškovo Prekių ženklo
elementu laikytinas žodinis elementas ,,automodus“, visiškai sutampantis su atsakovo  Juridinio
asmens pavadinimu, o stilizuotas vaizdinis elementas ieškovo prekių ženkle laikytinas
antraeiliu; kad atsakovo Juridinio asmens pavadinimas pagal bendrą suvokimo įspūdį
laikytinas panašiu į ieškovo Prekių ženklą ir savo išvadas tinkamai motyvavo, o apeliacinio
skundo argumentai jų nepaneigia. Pažymėtina, kad apelianto teiginiai dėl jo Juridinio
asmens pavadinimo sandaros, nurodant, viena vertus, jog šį žymenį sudaro bendriniai
žodžiai, tačiau kita vertus teigiant, kad jis sudarytas iš žodžio ,,auto“ ir atsakovo savininko
vardo Modestas santrumpos ,,modus“, yra nenuoseklūs ir nepagrįsti bylos duomenimis (CPK
178 str.).
Bylos duomenimis, atsakovo Juridinio asmens pavadinimas ,,Automodus“ pasikartoja
ieškovo Prekių ženkle, lyginamieji pramoninės nuosavybės objektai skiriasi tik ieškovo Prekių
ženkle esančiu papildomu žymeniu ,,am“ ir tuo, kad ieškovo Prekių ženklas išpildytas
stilizuotai, geltona ir mėlyna spalvomis, taigi lyginamieji objektai yra itin panašūs tiek
vizualiai, tiek fonetiškai, tiek semantiškai.
Taigi apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo Juridinio asmens
pavadinimas pagal bendrą suvokimo įspūdį yra klaidinamai panašus į ieškovo Prekių ženklą.
Neturi pagrindo apeliacinio skundo argumentai, kad bylos šalys veikia skirtingose rinkose
ir nėra konkurentai. Remiantis Nicos klasifikacijos aiškinamosiomis pastabomis, 35 klasės
paslaugoms, kurioms žymėti įregistruotas Prekių ženklas, be kitų, priskiriamos tokios
paslaugos kaip ,,prekių sukaupimas (išskyrus vežimą) kitiems, teikiantis pirkėjams galimybę
patogiai apžiūrėti ir įsigyti tų prekių; tokias paslaugas gali teikti mažmeninės parduotuvės,
didmeninės parduotuvės, užsakymams paštu skirti katalogai ar elektroninės priemonės, pvz.
žiniatinklio svetainės ar teleparduotuvės“ (16 – 17 b. l.). Juolab kad atsakovo veikla, be
transporto priemonių remonto, yra variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninė ir
mažmeninė prekyba, t. y. paslaugos, priskirtinos 35 klasės paslaugoms, kurioms žymėti
įregistruotas ieškovo Prekių ženklas. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo
pagrindo konstatuoti, kad bylos šalys veikia toje pačioje srityje, susijusioje su automobilių
verslu, prekyba auto prekėmis, o tai padidina riziką, kad vartotojas gali supainioti abu prekių
pardavėjus, o ieškovas ir atsakovas laikytini konkurentais Konkurencijos įstatymo
prasme. Juolab kad ieškovo į bylą pateiktų ,,Google“ paieškos sistemos
rezultatų duomenimis, greta nuorodos į ieškovo Prekių ženklu žymimas prekybos
automobiliais paslaugas, pateikiama informacija ir apie atsakovo įmonę (67 b. l.).
Nurodytos aplinkybės patvirtina apygardos teismo išvadą dėl vartotojų suklaidinimo
galimybės; be to, atsižvelgiant į tai, kad KĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos
draudžia ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos
sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto
galimybėms konkuruoti, įskaitant, be kitų, savavališką naudojimą žymens, kuris yra panašus į
kito ūkio subjekto registruotą prekės ženklą, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą
su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla, apygardos teismas pagrįstai atsakovo veiksmus įvertino kaip
neteisėtus ir prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams.
Pažymėtina, kad apygardos teismas, spręsdamas dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, be
pagrindo vadovavosi CK 2.42 straipsnio nuostatomis, kadangi ši įstatymo nuostata
reglamentuoja teisės į juridinio asmens pavadinimą gynimą, o ieškovas nagrinėjamoje byloje
gina savo teises į įregistruotą prekių ženklą, tačiau tai nepaneigia iš esmės teisingų pirmosios
instancijos teismo sprendimo išvadų dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, registruojant ir
naudojant ginčo Juridinio asmens pavadinimą.
Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą apygardos teismo sprendimą ir apeliacinio
skundo argumentai, kad apygardos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo
prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu VĮ ,,Registrų centras“. Pažymėtina, kad pagal  2003
m. lapkričio 12  d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių
asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi atsakovo Juridinio asmens registravimo
dieną) 77 punktą, registro tvarkytojas, gavęs nuostatų 76 punkte nurodytus dokumentus ar
prašymą įregistruoti juridinį asmenį, filialą ar atstovybę, be kita ko, nustato, ar pavadinimas nėra
tapatus su prekių ženklais, įregistruotais Prekių ženklų registre. Nagrinėjamu atveju apygardos
teismas turėjo pagrindo nagrinėti bylą, neįtraukęs VĮ ,,Registrų centras“ į bylą trečiuoju
asmeniu; juolab turint omenyje, kad atsakovo Juridinio asmens pavadinimas yra klaidinamai
panašus į ieškovo Prekių ženklą, o ne tapatus (CPK 37 str. 1 d.; Juridinių asmenų registro
nuostatų 77 p.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų,
kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo
sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 263 str. 1 d., 329 str., 330 str.).
Netenkintinas ir ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas prašymas
priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje, kadangi ieškovas nepateikė tokias
išlaidas patvirtinančių įrodymų (93 str. 1 d., 98 str. 1, 3 d., 178 str., 185 str., 302 str.).
 
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu,
 
n u t a r i a:
 
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą.
 
 
Teisėjos                                                                                                                              Virg
inija Čekanauskaitė
 
 
                                                                                                                                            Au
dronė Jarackaitė
 
                                                                                                                                           
                                                                                                                                            Egi
dija Tamošiūnienė