KAUNO TECHNOLOGIJŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ, HUMANITARINIŲ MOKSLŲ IR MENŲ

FAKULTETAS

Šiuolaikinės medijų teorijos

Esė pagal Manuel Castellso „Tinklaveikos visuomenės raidos“

Parengė: Banga Balčiūnaitė, HSK-8

Tikrino: doc. Nerijus Čepulis

Kaunas, 2018
 Esė pagal Manuel Castellso „Tinklaveikos visuomenės raidos“

Kompiuterinė aplinka tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, tapdama vartais tiek
pozityviems, tiek destruktyviems reiškiniams. Šiais laikais komunikuojame daugiau ir dažniau
interneto pagalba, nei akis į akį su žmogumi. Tačiau internetas turi privalumų ir trūkumų.
Didžiausias privalumas yra toks, jog nebereikia laiko leisti bibliotekose, kad rastum reikiamą
informaciją tam tikrais aspektais; paspaudus kelis klavišus interneto platybėse, galima susirasti
atsakymus į dominančius klausimus, Tačiau toks elementarus ir paprastai atrodantis dalykas gali
sukelti priklausomybę, kaip alkoholis ar psichotropinės medžiagos. Manuel Castellso knygoje
“Tinklaveikos visuomenės raidos” yra aptariamas interneto sukūrimas, kuris tapo neatsiejamas
kasdieninio gyvenimo dalimi.
Informacinių technologijų revoliucija gimė 8-ąje dešimtmetyje ir interneto susikūrimo
ištakų reiktų ieškoti JAV gynybos departamente, kai buvo sukurtas tinklas, galintis perduoti
informaciją be valdymo centro pagalbos, kariniams tikslams, kai Sovietų palydovas paleidžiamas
į orbitą.1 Tuo metu internetas buvo naudojamas mokslininkų bendravimui tarpusavyje. Po kurio
laiko tapo sunku nuspėti kur internetas buvo skiriamas kariniams tyrimams, o kur mokslininkų
bendravimui tarpusavyje. Jau 1999 metais internetui įtakos jau nebeturėjo nei JAV, nei kitokios
institucijos, kadangi vien perdavimo galios nepakako, nes asmeniniai kompiuteriai turėjo gebėti
bendrauti tarpusavyje. Į technologinį bendradarbiavimą įsitraukus mokslininkų grupėms,
plėtojosi jau ne tik internetas – steigėsi moksliniai, instituciniai ir asmeniniai tinklai, kurie
apjungiami tarpusavyje. Asmeniniam kompiuteriui pritaikytą modemą išrado Čikagos studentai,
bandydami sukurti telefonu siųsti programas, jog nereiktų žiemos metu važinėti vienam pas kitą.
Tokią technologiją išplatino už dyką, kad plačiau išpopuliarinti naujų ryšių galimybes. 1979-ais
trys studentai sukuria modifikuotą UNIX protokolo versiją, kuri sujungė į paprastą telefono
liniją. Artėjant į pabaigai 9-ąjam dešimtmečiui jau keli milijonai kompiuterių vartotojų naudojosi
kompiuterinių ryšių galimybėmis. Šiuo metu, kompiuteriai sparčiai išpopuliarėjo ir smarkiai

1
Manuel Castellso, Tinklaveikos visuomenės raidos, Poligrafija ir informatika, 2005, p. 57. Prieiga per internetą:
https://moodle.ktu.edu/pluginfile.php/69320/mod_resource/content/2/CASTELLS.pdf
sumažėjo jų pagaminimo kaštai bei krito kaina, todėl kiekvienas gyventojas turi po savo nuosavą
kompiuterį bei prieigą prie interneto.
Perdėtas susižavėjimas kibernetika ir kompiuterių technologijomis kultūrai netgi kelia
grėsmę, rašė Trinkūnas, jau vien tuo, kad kompiuterių technikos sritis ir ekonominėje, ir
politinėje hierarchijoje pranoko kultūrą. Netgi kūrybingumas imtas laikyti ne tiek meno, kiek
mokslo ir technikos srities fenomenu. Nereikia pasiduoti pavojingai iliuzijai, kad kompiuterių ar
kibernetinės technologijos išspręs žmogaus problemas. Sudėtingos žmogiškosios problemos
galbūt net nėra atrastos. Problema yra ne naujosios besielės technologijos, o besieliai tas
technologijas naudojantys žmonės.2 Lietuviškos pagonybės kultūros skleidėjas ir Lietuvos
Romuvos krivis teigia, jog kompiuteriai tampa svarbesni už pačią kultūrą ar bendravimą realiai
su žmonėmis. Internete yra lengviau apsimesti ir parodyti save laimingu, nei esi iš tikrųjų. Taip
yra sudaromas apgaulingas įspūdis, kad kito asmens gyvenimas yra lengvesnis ir linksmesnis, nei
tavasis.
Pirmojo pasaulinio karo metu pasirodžiusios technologijos ir elektros suteiktos galimybės
paskatino žmones susimąstyti, kokios inovacijos laukia žmonijos naujajame amžiuje. XX a.
pradžios futuristai spėliojo, kaip technologijos ims klestėti ir pakeis visų žmonių gyvenimus į
gerąją pusę. Ir daugelis spėjimų nebuvo neteisingi – automobilių paplitimas, lėktuvai ir masinės
komunikacijos priemonės tapo realybe.3 Tačiau su kai kuriomis šių technologijų specifikacijomis
mūsų proseneliai gan stipriai prašovė – tačiau šie spėjimai tik rodo, kiek žmonių sukurtos
technologijos patobulėjo per 100 metų, ir kiek dar galimybių gali dar mums suteikti.
Manuel Castellso knygoje aptariami, svarbiausi išradimai, kurie turėjo įtakos tolimesniam
technologijų vystymuisi: Bello 1876 m. išrastas telefonas, Marconio 1898 m. – radijas, De
Foresto 1906 m. – elektroninė lempa, nors pats didžiausias lūžis per II-ąjį Pasaulinį karą ir pačio
pokario laikotarpiu. Tuo metu buvo sukonstruotas pirmasis programuojamas kompiuteris bei
tranzistorius. Castellsas teigia, kad viskas išplito 8-ąjame dešimtmetyje, sukuriant naują

2
Rindzevičiūtė E., Kibernetinės civilizacijos skeptikas, 2014. Prieiga per internetą: http://www.baltai.lt/?tag=krivis-
jonas-trinkunas
3
Kaip mūsų pirmtakai įsivaizdavo ateitį – nuo juokingų iki stulbinančiai tikslių pranašyčių, 2019. Prieiga per
internetą:
http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-72857/straipsnis/Kaip-musu-pirmtakai-isivaizdavo-
ateiti---nuo-juokingu-iki-stulbinanciai-tiksliu-pranasysciu
paradigmą. Elektroninių technologijųistoriją formavo mikroelektronika, kompiuteriai bei
telekomunikacijos.
J. Kilbiui bei B. Noicui sukūrus integrinę grandinę,įvyko technologinis sprogimas, kadangi per
trejus metus puslaidininkų kainos krito 85 procentais, gamyba padidėjo per ateinančius 10 metų
20 kartų, o 50 procentų buvo skiriama kariniams tikslams.
Šiandien esančios technologijos (nuo kompiuterio iki išmanių namų) buvo sukurtos ne
žmogui pagerinti gyvenimą, o atvirkščiai – jį valdyti. Hipių judėjimas turėjo įtakos interneto
išlaisvinimui, tačiau po kurio laiko vėl jis yra “užgrobiamas”. Puikus pavyzdys yra, jog
mobilusis išmanusis telefonas yra tavo kitas draugas. Apsilankius maisto prekių parduotuvėje,
atkeliauja automatiškai užklausa įvertinti parduotuvės išvaizdą bei pasiūlą. Kitas pavyzdys toks,
jog prisijungus prie facebook platformos yra klausinėjama kaip šiandien jautiesi ar kuo norima
pasidalinti. Tokiu atveju, žmogus nepastebi, kaip yra stebimas ir apie jie paskleista informacija
gali pakenkti jam pačiam to nežinant. Duomenys yra nutekinami. Duomenų panaudojimo atvejis,
kuris buvo garsiai nuskambėjęs – 2018 metais Cambridge Analytica skandalas dėl duomenų
nutekinimo ir panaudojimo be asmens sutikimo. Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos įsakymu
buvo sukurta Facebook platfomai programėlė į kurios klausimus atsakant buvo renkami
duomenys ne tik apie į klausimus atsakančiam žmogui, bet ir apie jo draugus. Surinkti duomenys
parduodami Donaldo Trumpo kampanijai ir susisteminus duomenis, kuriami filmukai, kuriais
buvo bandoma paveiki žiūrovus, kad balsuotų už Donaldą Trumpą rinkimuose.4 Įvykus šiam
skandalui buvo išleistas 2018 metais gegužės 25 dieną “Bendrasis duomenų apsaugos
reglamentas” dėl stipraus duomenų nutekinimo, kuris taikomas fiziniams asmenims. Interneto
išlaisvinimas nuo karo prievolės tapo prieinamas kiekvienam. Internetas yra virtuali erdvė,
kurioje susitinka žmonės komunikuoti pokalbių svetainėse. Norint suprasti internetą, neužtenka
politikos, verslo, mokslo ir panašių dalykų. Interneto studijos – tarpdisciplininis mokslas, kuris
susijungia su kultūra bei socialiniu gyvenimu, tačiau gali sukelti ir priklausomybę.
Kibernetinė priklausomybė apibrėžiama, kaip netinkamas naudojimasis internetu,
sukeliantis kliniškai reikšmingą sveikatos pablogėjimą ar išsekimą. Internetinės priklausomybės
žala dar daug kam atrodo nepastebima. Deja, priklausomybė nuo interneto yra sunkiai gydoma,
4
Antanavičius U., 15min paaiškina: „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ skandalas – kas čia įvyko?, 2018.
Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/mokslasit/straipsnis/technologijos/15min-paaiskina-facebook-ir-
cambridge-analytica-skandalas-kas-cia-ivyko-646-948604
susijusi su rimta rizika. Jei visuomenė ir medicina rimčiau nesusirūpins priklausomybės nuo
kompiuterio problema, ateityje tai gali būti tokia pat problema kaip ir narkomanija ar
alkoholizmas. Pirmą kartą terminas “Priklausomybė nuo interneto” buvo pavartotas dar 1966
metais. Goldberg jį apibrėžė kaip neįveikiamą troškimą naudotis internetu. 5 Tokia
priklausomybė, anot G. Valicko, vienas svarbiausias iš vidinių padarinių, per kuriuos lūžta
išoriniai poveikiai – tai asmenybės savęs nuvertinimas. 6 Šiuo atveju, internetas žmogui
darydamas didžiulę įtaką, gali sukelti pasekmes, kurios yra susijusios tiek su narkotinėmis
medžiagomis, tiek su išmaniaisiais įrenginiais. Įsitraukus į komunikavimą kompiuterio pagalba,
krenta asmens savivertė, kuri sukelia ligas. Veiksniai, kurie didina priklausomybę yra dažniausiai
neteisėti veiksniai (internetinės vagystės, klastojimas ir sukčiavimas), bandymas pakelti
pasitikėjimą savimi, fizinio ar emocinio skausmo slopinimas (sunkumai gyvenime).
Atsiradus internetui, nemažai dalykų pasikeitė. Pavyzdžiui, kol internetas taip sparčiai
nepaplito, tai vaikus buvo sunku pakviesti į vidų, o dabar sunku vaikus išprašyti į lauką, nes
laisvą laiką leidžia prie kompiuterio. Kitas puikus pavyzdys, jog seniau buvo keliamos
nuotraukos iš kelionių, kur visas asmens kūnas matomas, o dabar užtenka „įmesti“ kojų
nuotrauką į instagramą ir visi žinos, jog buvo aplankyta egzotiška šalis. Dar vienas pavyzdys,
kad nuotaukoms padaryti reikdavo vežiotis sunkiai sveriančias fotokameras, ryškinti nuotraukas,
siųsti voke giminėms, o šiuo metu pakanka su savimi turėti išmanųjį telefoną ir tiesiogiai
transliuoti video įrašus ar nuotraukas. Paplitus internetui nebereikia planuoti verslo susitikimų,
kai tai galima padaryti nuotoliniu būdu bei parduoti nereikalingus daiktus ar juos įsigyti. Maisto
gaminimas. Reikdavo vartyti nemažai valgių gaminimo knygų, jog išsirinkti gaminamą
patiekalą; užtenka google pagalbos, jog sužinotum visus reikiamus atsakymus į rūpimus
klausimus. Iki interneto paplitimo su nekantrumu buvo laukiamas mėgstamas serialo serija
mėnesių mėnesius, o šiuo metu galima visus sezonus peržiūrėt per vieną vakarą. Tai yra tik
keletas pavyzdžių, kaip pasikeitė gyvenimas paplitus internetui ir tobulėjant technologijoms.

5
Kaip realybė tampa virtuali arba dar kartą apie priklausomybę nuo interneto, 2012. Prieiga per internetą:
https://straipsniai.lt/technologijos/kai-realybe-tampa-virtuali-arba-dar-karta-apie-priklausomybe-nuo-interneto/

6
Pociūtė A., Asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų , psichosocialinė charakteristika, 2010, p. 39. Prieiga
per internetą: http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/jmd/10_01_26/pociute.pdf
 Atsiranda veiksniai, kurie gali išbalansuoti naujųjų technologijų vartotoją esant tam
tikriems rizikos atvejams. Vienas iš pavyzdžių yra įtampa, kai įtampa bandoma numalšinti
naršydamai internete, tačiau gali suketi priešingą reakciją – kuo daugiau praleidžiama laiko
internete, tuo daugiau patiriama streso. Antrasis pavyzdys susijęs su sumažėjusiu mobilumu, kai
staiga tampama neįgalus ar mama turinti vaiką, kai neturi galimybės išeiti į susitikimus su
draugais. Kilęs nerimas. Jausdami nerimą žmonės naudojasi internetu kartais tam, kad užmirštų
savo rūpesčius ar baimes. Tokiu atveju yra dažnai tikrinamas elektroninis paštas ar įkyriai
naršoma internete. Kylanti depresija tuo atveju, kai internetas gali padėti pabėgti nuo slogios
nuotaikos, tačiau ilgainiui gali sukelti įtampą, izoliacijos ir vienišumo jausmą.
Atsiradus internetui bei tobulėjant technologijoms atsiranda ir pliusų ir minusų. Ko bijo
šiuolaikinė visuomenė? Technologijų eros pabaigos. Labai paparastai tai išvysti savo akimis.
Tereikia iš jaunuolio ar vaiko atimti, pavyzdžiui telefoną ir nutiks tragedija. Negalėdamas
virtualiai komunikuoti su aplinkiniais jis patirs šoką, pasireikš į panikos priepolį panašūs
veiksniai. Visiška atskirtis nuo technologijos pažadins jo emocijas bei savivertę, lemiančius
atsiribojimą nuo realaus pasaulio ir panirimą į skaitmeninį. Pabandžius padėti telefoną į šoną,
neįsijungus televizoriaus ir iš šalies stebėti, kaip po truputį imame kovoti su dirbtine atskirtimi,
bus sunku pripažinti, kad kompiuteris bei kitos technologijos gali sukelti priklausomybę.
 Išvados

Atpigus kompiuterių gaminimo kaštams ir tobulėjant išmaniosioms technologijos, dažnas

vartotojas nebeįsivaizduoja savojo gyvenimo be kompiuterių ar interneto. Manuel Castellso
„Tinklaveikos visuomenės raidos“ aprašo svarbiausius žmonijos technologinius išradimus, kurie
turi ir turės įtakos žmonių gyvenimui, tačiau gali privesti prie susinaikinimo.
Internetinių puslapių ir paslaugų gausa vilioja įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones.
Jie ne tik domisi naujienomis, bet ir aktyviai dalyvauja pokalbių svetainėse, pažinčių
puslapiuose, žaidžia įvairius žaidimus, leidžia pinigus elektroninėse parduotuvėse ar didelius
laimėjimus siūlančiose loterijos puslapiuose. Dažnai nesuvokiama, kad liguistas potraukis
naudotis internetu gali būti žalingas ir vadinamas nauja šio amžiaus liga, galinčia sukelti rimtų
pasėkmių.
Šiuolaikinė visuomenė bijos technologijų eros pabaigos. Bijoma, kad išnykus internetui ir
kompiuteriui nebebus mokama gyventi, bendrauti, susirasti darbą ar vystyti romantinius
santykius. Interneto sukūrimas turi pliusų ir minusų. Didžiausias pliusas, jog visa reikiama
informacija yra „ant delno“, surandama paspaudus kelis kompiuterio klavišus bei tam nereikia
didelio išsilavinimo. Minusas – galima traktuoti, kaip priklausomybę. Priklausomybę kaip ir
kitos, nuo kurios yra galimybė gydytis, jeigu asmuo pats supranta interneto grėsmę sveikatai.
 Naudota literatūra

 Manuel Castellso, Tinklaveikos visuomenės raidos, Poligrafija ir informatika, 2005, p. 57;

 Rindzevičiūtė E., Kibernetinės civilizacijos skeptikas, 2014;
 Kaip mūsų pirmtakai įsivaizdavo ateitį – nuo juokingų iki stulbinančiai tikslių
pranašyčių, 2019;
 Antanavičius U., 15min paaiškina: „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ skandalas –
kas čia įvyko?, 2018;
 Kaip realybė tampa virtuali arba dar kartą apie priklausomybę nuo interneto, 2012;
 Pociūtė A., Asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų , psichosocialinė
charakteristika, 2010, p. 39.