Miško Atkūrimas Ir Įveisimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Miškų departamentas
MIŠKO ATKŪRIMAS IR ĮVEISIMAS

Teisės aktų rinkinys
2011
UDK 630.2(474.5)(094.4)
Mi345
Tiražas 2000 egz.

Maketavo ir spausdino UAB „Lodvila“
Sėlių g. 3A, LT-08125 Vilnius
Leidinys atspausdintas ant ekologiško popieriaus

© Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Turinys
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnis ......................................... 5
Miško dauginamosios medžiagos nuostatai ..................................................... 5
Miško sodmenų kokybės reikalavimai ............................................................ 53
Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimai ................................................. 58
Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos ir inventorizacijos tvarkos
aprašas ................................................................................................................. 68
Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti
išdavimo tvarkos aprašas .................................................................................. 76
Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo
tvarkos aprašas ................................................................................................... 81
Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatai .............................................. 85
Miško sėklinių medynų nuostatai .................................................................... 89
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai ............................................................. 94
Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės .................................................... 118
Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų
lėšomis tvarkos aprašas ................................................................................... 125
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso
64 straipsnis ....................................................................................................... 128
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 15 straipsnis. Miško
atkūrimas ir įveisimas
(Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2007, Nr. 77-3044)
1. Lietuvos Respublikos teritorijos miškingumas turi būti didinamas įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka įveisiant mišką ne miško žemėje. Privačioje ne
miško žemėje miškas įveisiamas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos
nustatyta tvarka. Kai miškas įveisiamas ne miško žemėje, šiam plotui taikomas
Miškų įstatymas.
2. Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir
žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis.
3. Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė
atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško dauginamosios medžiagos nuos-
tatų reikalavimus.
4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis
Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikala-
vimų. Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse miškas turi būti
atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, žuvę želdiniai ir žėli-
niai – ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai
iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų
kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių ko-
kybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuos-
tatų reikalavimus.
5. Atkūrus arba įveisus mišką, kol susiformuos jaunuolynas (minkštųjų lapuočių žel-
diniuose ir žėliniuose – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių – iki aštuo-
nerių metų), miško želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi pagal Aplinkos
ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
6. Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lė-
šomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos
ministerija.
7. Miško valdytojams, savininkams ir naudotojams leidimas pagrindiniams miš-
ko kirtimams neišduodamas, jei jų valdoje per šio straipsnio 4 dalyje nustatytus
terminus neatkurtas iškirstasis miškas.
Miško dauginamosios medžiagos nuostatai

Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29
d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 180-4841; 2007, Nr. 128-5240; 2009,
Nr. 77-3203; 2010, Nr. 9-470)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Miško dauginamosios medžiagos nuostatų (toliau – Nuostatai) tikslas – regla-
5
mentuoti miško sėklinės bazės naudojimą, miško dauginamosios medžiagos au-
ginimą, prekybą, naudojimą miškams atkurti ir įveisti šalyje.
2. Nuostatai privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems ir atku-
riantiems mišką, ruošiantiems, sandėliuojantiems, auginantiems, dauginantiems
miško dauginamąją medžiagą ir/ar ja prekiaujantiems. Nuostatų reikalavimai
neprivalomi miško dauginamajai medžiagai – sodmenims arba augalų da-
lims, – jeigu įrodoma, kad ji skirta ne miškų ūkio, o kitoms reikmėms.
3. Visi Nuostatų reikalavimai privalomi 1 priede nurodytų medžių rūšių miško
dauginamajai medžiagai. Medžių ir krūmų rūšims, nenurodytoms 1 priede, ku-
riomis atkuriamas ir įveisiamas miškas, privalomi visi, išskyrus Nuostatų II, III, IV
ir V skyrius, reikalavimai. Nuostatų reikalavimai neprivalomi miško dauginama-
jai medžiagai, kuri eksportuojama ar reeksportuojama į trečiąsias šalis.
4. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai turi būti įtraukti į Miško dauginamo-
sios medžiagos tiekėjų sąrašą Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo su-
darymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009
m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-318 (Žin., 2009, Nr. 70-2865), nustatyta tvarka.
5. Pagrindinės Nuostatų sąvokos:
elitinis medis – selekcijos atžvilgiu labai vertingas medis, įvertintas pagal pavel-
dėtus dauginant sėklomis vertingus požymius ir savybes;
genetiniai miško medžių ištekliai – iš tikrųjų ir galimai naudingi medžiai ir jų
dalys;
klonų rinkinys – nustatytų proporcijų skirtingų žinomos kilmės klonų mišinys;
medžio klonas – vegetatyvinių medžio palikuonių visuma;
medžių rūšies kilmės rajonas – teritorija (arba keli plotai), kurioje susidaro be-
veik vienodos ekologinės sąlygos ir kurioje randami panašių fenotipinių arba
genetinių požymių medynai (sėklų šaltiniai), jeigu reikia, atsižvelgiant į aukštį
virš jūros lygio;
miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš
tai miškas augo;
miško dauginamoji medžiaga – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga,
iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami
miškams įveisti ir atkurti;
miško dauginamosios medžiagos auginimas – procesas, apimantis visas sėklų
augimo, gavybos ir sodmenų išauginimo iš sėklų ar sodmeninių augalų dalių
stadijas;
miško dauginamosios medžiagos kilmės vieta – geografinė vieta, kurioje auga
miško dauginamosios medžiagos (sėklų, vegetatyvinių dalių ir sodmenų) moti-
niniai medžiai;
miško dauginamosios medžiagos tiekėjas – miško dauginamosios medžiagos
auginimu, sandėliavimu, vežimu ir (ar) prekyba besiverčiantis fizinis arba juridi-
nis asmuo;
miško genetinis draustinis – teritorija, skirta genetiškai vertingoms miško me-
džių populiacijoms ar jų dalims saugoti ilgą laiką;
6
miško įveisimas – miško želdinimas žemėje, kuri prieš tai buvo naudojama ki-
toms (ne miško auginimo) reikmėms;
miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminan-
čių medžių bendrija, kurios daugelis kartų auga toje pačioje vietoje ir kuri prisi-
taikiusi prie esamų aplinkos sąlygų;
miško sėklinė plantacija – atrinktų klonų arba šeimų plantacija, atskirta arba
tvarkoma taip, kad nebūtų apdulkinama iš kitų šaltinių, ir galinti dažnai duoti
gausų bei lengvai surenkamą sėklų derlių;
miško sodmenys – iš sėklinės medžiagos, sodmeninių augalų dalių arba savai-
minukų išauginti sumedėję augalai, skirti miškui želdinti;
nevietinio medyno kilmės vieta – geografinė vieta, iš kurios buvo įvežta miško
dauginamoji medžiaga medynui įveisti;
nevietinio sėklų šaltinio kilmės vieta – geografinė vieta, iš kurios buvo įvežta
miško dauginamoji medžiaga sėklų šaltiniui įveisti;
prekyba miško dauginamąja medžiaga – miško dauginamosios medžiagos pa-
teikimas prekybai, siūlymas parduoti, pardavimas arba pristatymas kitam asme-
niui, įskaitant pristatymą pagal paslaugų sutartį;
pristatomasis bandinys – bandinys, atrenkamas ir pristatomas į sėklų tyrimo
įstaigą sėklų siuntos kokybei nustatyti;
rinktinis medis – selekciškai vertingas medis, atrinktas pagal nustatytus klasifi-
kacinius fenotipinius požymius;
sėklinė miško bazė – į Lietuvos miško sėklinės bazės sąvadą įtraukti sėkliniai ir
I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji
želdiniai, genetiniai miško draustiniai, rinktiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi
genetiniai miško objektai (medynai, pavieniai medžiai ir kt.), iš kurių gaunama
miško dauginamoji medžiaga;
sėklinis medynas – produktyvus ir geros kokybės medynas, skirtas sėklai ruošti;
sėklinė miško medžiaga – kankorėžiai, vaisiai, vaisynai ir sėklos, iš kurių augi-
nami miško sodmenys;
sėklų siunta – nustatytas vienos medžių rūšies, kilmės ir vienodos dokumentu
patvirtintos kokybės sėklų kiekis;
sėklų šaltinis – sėklų rinkimo rajone augantys medžiai ir krūmai, nuo kurių
renkamos sėklos;
sodmeninės augalų dalys – stiebo ūgleliai, lapų atkarpos, šaknų ir audinių dalys
arba gemalai, skirti mikrodauginimui, pumpurai, atlankos, šaknys, ūgeliai, skirti
skiepijimui, ūglių atkarpos ir bet kokios augalų dalys, iš kurių auginami miško
sodmenys;
šeimos tėvai – palikuonims gauti naudojami medžiai, kai tas pats motininis me-
dis dirbtinai apdulkinamas arba kai jis laisvai apsidulkina vieno tėvinio medžio
žiedadulkėmis (tikrasis sibas) arba keleto nustatytos ar nenustatytos tapatybės
tėvinių medžių žiedadulkėmis (pussibis);
vietinis medynas – medynas, išaugintas arba išaugęs iš miško dauginamosios
medžiagos, kilusios iš to paties kilmės rajono;
7
vietinis sėklų šaltinis – sėklų šaltinis, išaugintas arba išaugęs iš miško daugina-
mosios medžiagos, kilusios iš to paties kilmės rajono.
II. SĖKLINĖ MIŠKO BAZĖ

6. Sėklinės miško bazės objektai (toliau – Objektai) yra sėkliniai ir I selekcinės
grupės medynai, miško sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji želdiniai,
miško genetiniai draustiniai, rinktiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi medynai,
medžių grupės ar pavieniai medžiai, registruoti Lietuvos sėklinės miško bazės
objektų sąvade (toliau – Sąvadas). Sąvado paskirtį, objektus, tvarkymą ir tvarky-
mo įstaigą, jos teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos sėklinės miško bazės są-
vado tvarkymo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002
m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2002, Nr. 89-3813).
7. Sėklinė miško bazė kuriama ir plėtojama populiacinės ir individualiosios selek-
cijos pagrindu. Miško dauginamoji medžiaga, gauta iš Objektų, taip pat gali būti
naudojama įvairiems moksliniams tyrimams, vykdant selekcijos ir sėklininkystės
darbus.
8. Objektai gali būti steigiami valstybinėje ir privačioje žemėje. Privačioje žemėje
jie steigiami, gavus raštišką žemės savininko sutikimą, Valstybinei miškų tarnybai
(toliau – Tarnyba) pasirašytinai supažindinus jį su Objektų apsaugos, tvarkymo ir
naudojimo reikalavimais.
9. Valstybinėje žemėje augantys miško genetiniai draustiniai, sėkliniai medynai,
bandomieji želdiniai, sėklinės plantacijos ir klonų rinkiniai priskiriami valstybinės
reikšmės miškams.
10. Miško genetiniai draustiniai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis
Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-374 (Žin., 2004, Nr. 116-4345),
nustatyta tvarka.
11. Miško sėkliniai medynai tvarkomi, naudojami ir atkuriami, vadovaujantis Miš-
ko sėklinių medynų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 496 (Žin., 2003, Nr. 99-4475), nustatyta tvarka.
12. Miško sėklinės plantacijos naudojamos sėklų ruošai. Klonų rinkiniai veisiami
vertingoms medžių genetinėms savybėms išsaugoti. Klonų rinkinyje turi būti ne
mažiau kaip 5 kiekvieno medžio klonai.
13. Miško sėklinės plantacijos ir klonų rinkiniai įveisiami pagal specialius pro-
jektus, kuriuos parengia Tarnyba. Juose be kitų duomenų (klonų, jų mišrinimo
schemų ir t. t.) nurodoma miško dauginamosios medžiagos kategorija ir kilmės
rajonai, kuriuose galima naudoti miško dauginamąją medžiagą. Veisimo darbams
metodiškai vadovauja Tarnyba. Žuvę klonai turi būti atsodinami klonais iš to pa-
ties kilmės rajono ir turi būti ne blogesnės selekcinės vertės nei žuvusieji.
14. Rinktinių ir elitinių medžių generatyvinės arba vegetatyvinės dalys naudoja-
mos medžių selekcijai ir miško genetiniams ištekliams išsaugoti. Jeigu rinktinis
arba elitinis medis patenka į plyno kirtimo biržę, kirtimai raštu turi būti suderinti
su Tarnyba.
8
15. Bandomieji želdiniai veisiami, siekiant įvertinti rinktinių medžių arba jų klonų
bei populiacijų palikuonių, taip pat hibridų ir introdukuotų medžių rūšių pavel-
dimąsias savybes.
16. Objektus veisia, saugo, prižiūri, atkuria ir pažymi savo lėšomis jų valdytojai ir
savininkai.
17. Priešgaisrinė Objektų apsauga vykdoma, vadovaujantis Miškų priešgaisrinės
apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m.
balandžio 7 d. nutarimu Nr. 500 (Žin., 1995, Nr. 32-751).
18. Objektų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkūrimo nurodymus rengia ir
teikia jų valdytojams ir savininkams Tarnyba. Ji ne rečiau kaip kas dešimt metų
įvertina Objektų būklę, genetinę ir selekcinę vertę, prieš tai informavusi jų valdy-
tojus arba savininkus. Po įvertinimo surašoma pažyma, kurioje nurodomos bū-
tinos atlikti priemonės bei jų įvykdymo terminai. Tarnyba vertina ir kontroliuoja
Objektų įvertinimo pažymose, kituose jų apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir atkū-
rimo nurodymuose nustatytų ūkinių priemonių vykdymą. Jei Objektai patenka į
saugomas teritorijas, bet kokia veikla juose derinama su teisės aktais, reglamen-
tuojančiais veiklą jose.
19. Kiekvienam miško genetiniam draustiniui, sėkliniam medynui, miško sėklinei
plantacijai, klonų rinkiniui, rinktiniam arba elitiniam medžiui ir bandomiesiems
želdiniams Tarnyba parengia pasus (23–27 priedai). Vienas paso egzempliorius
saugomas Tarnyboje, kitas – perduodamas šių Objektų valdytojui (savininkui),
kopija – valstybės įmonės miškų urėdijos girininkijai (toliau – Girininkija). Pasas
saugomas neterminuotai iki Objekto išregistravimo iš Sąvado, jame turi būti pa-
žymėta apie paruoštą miško dauginamąją medžiagą, atliktus priežiūros, apsaugos
ir kitus darbus.
20. Taksacinėje medžiagoje prie miško genetinio draustinio, sėklinio medyno, sė-
klinės plantacijos, klonų rinkinio, rinktinio arba elitinio medžio ir bandomųjų žel-
dinių taksacinės charakteristikos turi būti pažymėti jų kodai, o tuose sklypuose,
kuriuose yra rinktinių arba elitinių medžių,- nurodyti jų numeriai pagal Sąvadą.
Kartografinėje medžiagoje jų ribos turi būti pažymėtos sutartiniais ženklais ir jose
įrašyta: ,,SM“ (sėklinis medynas), ,,GD“ (genetinis draustinis), ,,SP“ (sėklinė plan-
tacija), ,,KR“ (klonų rinkinys) ir ,,BZ“ (bandomieji želdiniai). Rinktinis arba elitinis
medis turi būti pažymėtas žalios spalvos tašku, skaitiklyje įrašyta ,,RM“ arba ,,EM“,
o vardiklyje – medžio numeris pagal Sąvadą. Išregistravus šiuos Objektus iš Sąva-
do, taksoraštyje turi būti įrašoma išregistravimo data.
21. Rinktiniai ir elitiniai medžiai miške pažymimi taip: ant rinktinių medžių ka-
mienų 1,3 metro aukštyje nudažoma viena, elitinių medžių – dvi 5 cm pločio,
lietaus nenuplaunamų baltų dažų juostos, o virš jų užrašomas numeris Sąvade.
Miško genetiniai draustiniai, sėkliniai medynai, bandomieji želdiniai ir klonų rin-
kiniai atribojami spindžiais. Kampiniai prie ribos augantys medžiai 1,3 m aukštyje,
išorinėje sklypo pusėje, pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais,
virš jų užrašant ,,GD“, ,,SM“, ,,BZ“ arba ,,KR“.
9
III. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KATEGORIJOS
22. Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių miško dauginamoji medžiaga pri-
skiriama šioms kategorijoms:
22.1. šaltinio tapatybė nustatyta (N) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš
medynų arba sėklų šaltinių, augančių viename kilmės rajone ir atitinkančių 3
priedo reikalavimus;
22.2. atrinkta (A) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš sėklinių medynų
arba genetinių draustinių, augančių viename kilmės rajone, atrinktų pagal feno-
tipą populiacijos lygmenyje ir atitinkančių 4 priedo reikalavimus;
22.3. atitinkanti (kokybės) reikalavimus (R) – miško dauginamoji medžiaga,
gauta iš sėklinių plantacijų, šeimos tėvų, klonų arba klonų rinkinių, kurių sude-
damosios dalys yra atrinktos pagal fenotipą individualiu lygmeniu ir atitinka 5
priedo reikalavimus. Bandymai gali būti nepradėti arba pabaigti;
22.4. išbandyta (I) – miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plan-
tacijų, šeimos tėvų, klonų arba klonų rinkinių, atitinkančių 6 priedo reikalavi-
mus. Dauginamosios medžiagos pranašumas turi būti įrodytas lyginamuoju ban-
dymu arba įvertinant jos pranašumą, nustatytą remiantis jos sudedamųjų dalių
genetiniu įvertinimu.
23. Miško dauginamąją medžiagą atitinkamai miško dauginamosios medžiagos
kategorijai priskiria Tarnyba, vadovaudamasi 2, 3, 4, 5 ir 6 priedais bei Miško
genetinių išteklių atrankos metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 213 (Žin., 2003, Nr. 50-2235). Kategorija
turi būti nurodoma Sąvade ir Tarnybos išduotuose raštiškuose sutikimuose ruoš-
ti miško dauginamąją medžiagą ne Sąvado objektuose.
24. Vegetatyviniu dauginimo būdu gauta miško dauginamoji medžiaga priskiria-
ma ,,atrinkta“, ,,atitinkanti (kokybės) reikalavimus“ arba ,,išbandyta“ kategori-
joms ir turi atitikti 4, 5 ir 6 priedų reikalavimus.
IV. MEDŽIŲ RŪŠIŲ KILMIŲ RAJONAI
25. Fiziniai ir juridiniai asmenys, atkuriantys ir įveisiantys mišką Nuostatų 1 prie-
de nurodytų medžių rūšių (išskyrus dirbtinius tuopos ir drebulės rūšių hibridus)
miško dauginamąja medžiaga, turi vadovautis 22 priede nurodytais kilmės rajo-
nais ir laikytis šių reikalavimų:
25.1. miškas turi būti atkuriamas ir įveisiamas to paties kilmės rajono arba gre-
timų kilmės rajonų vietinių medynų arba vietinių sėklų šaltinių miško daugina-
mąja medžiaga;
25.2. miško dauginamoji medžiaga, gauta iš miško sėklinių plantacijų, gali būti
naudojama tuose kilmės rajonuose, kuriuose moksliniais arba selekciniais ty-
rimais nustatytas jos selekcinis efektas, ir tuose kilmės rajonuose, iš kurių kilę
plantacijos klonų arba šeimų motininiai medžiai; šias naudojimo galimybes nu-
stato Tarnyba;
10
25.3. iš kitų Europos Sąjungos šalių arba tolimesnių nei gretimų kilmės rajonų
gauta miško dauginamoji medžiaga naudojama tuose kilmės rajonuose, kuriuo-
se, remiantis moksliniais arba selekciniais tyrimais nustatytu selekciniu efektu,
ji patvirtinta naudoti, todėl naudoti miško dauginamąją medžiagą iš kitų šalių
arba iš tolimesnių nei gretimų kilmės rajonų galima gavus Tarnybos leidimą,
kuris išduodamas vadovaujantis Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją
medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respubli-
kos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-641 (Žin., 2004, Nr.
184-6806), nustatyta tvarka;
25.4. Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje galima naudoti tik vietinės
kilmės arba valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos teritorijoje augančių vie-
tinių sėklų šaltinių arba vietinių medynų miško dauginamąją medžiagą. Kuršių
nerijos nacionalinio parko teritorijoje augančių vietinių sėklų šaltinių arba vie-
tinių medynų miško dauginamąją medžiagą naudoti kituose kilmių rajonuose
galima gavus Tarnybos leidimą.
V. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KILMĖS REIKALAVIMAI
26. Miškus įveisti ir atkurti draudžiama 1 priede nurodytų ir į želdinių rūšinę
sudėtį įskaitomų medžių rūšių miško dauginamąja medžiaga, kuri nepriskirta 22
punkte nurodytoms miško dauginamosios medžiagos kategorijoms.
27. Iš skirtingų Objektų arba jų grupių gauta miško dauginamoji medžiaga rinki-
mo, pervežimo, perdirbimo, laikymo, auginimo ir prekybos procedūrų metu turi
būti atskirose siuntose ir identifikuojama, nurodant šiuos duomenis:
27.1. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato (14 prie-
das) numerį, jeigu jis išduotas; miško dauginamosios medžiagos savininko ar
jo įgalioto asmens patvirtinta šio sertifikato kopija pridedama prie kiekvienos
siuntos ją parduodant bei perduodant;
27.2. botaninį pavadinimą (lietuvių ir lotynų kalbomis (Botanikos vardų žody-
nas, Botanikos instituto leidykla, Vilnius, 1998 m.);
27.3. miško dauginamosios medžiagos kategoriją;
27.4. paskirtį;
27.5. objekto pavadinimą;
27.6. objekto kodą;
27.7. kilmės rajoną;
27.8. ar medžiaga yra vietinė arba nevietinė, ar jos kilmė nežinoma;
27.9. sėkloms – nurodomi sėklų subrendimo metai, sodmenims – amžius ir
tipas (pakirstos šaknys, sodinukai, sėjinukai, konteineriuose ir pan.);
27.10. ar miško dauginamoji medžiaga genetiškai modifikuota.
28. Tarnybai raštiškai suderinus, iš miško dauginamosios medžiagos, priskir-
tos ,,šaltinio tapatybė nustatyta“ arba ,,atrinkta“ kategorijoms ir gautos iš kelių
Objektų, esančių tame pačiame kilmės rajone, galima sudaryti vieną siuntą. Tar-
nyba Objektų pasuose turi nurodyti jų grupes.
11
29. Iš kelių sėklų siuntų likučių galima sudaryti vieną siuntą, išduodant naują
Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą. Dėl to sėklų sa-
vininkai ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sėklų išsėjimo turi kreiptis į Tarnybą,
užpildydami 16 priede nurodytą prašymą. Jeigu sujungiamos siuntos, sudarytos
iš tame pačiame Objekte surinktų, bet skirtingais metais subrendusių sėklų, Pa-
grindiniame miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikate turi būti nuro-
dyti sėklų subrendimo metai ir sėklų siuntos sudarymui panaudotų kiekvienų
derliaus metų sėklų kiekis.
30. Jei siunta sudaroma iš sėklų, surinktų keliuose viename kilmės rajone esan-
čiuose Objektuose, priskirtuose ,,šaltinio tapatybė nustatyta“ arba ,,atrinkta“ ka-
tegorijoms, naujai išduotame Pagrindiniame miško dauginamosios medžiagos
kilmės sertifikate nurodomas siuntos sudarymui panaudotų kiekvieno Objekto
sėklų kiekis.
31. Jei Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių dauginamoji medžiaga (sodme-
nys arba augalų dalys) naudojami ne miško, bet dekoratyviniams želdynams, jos
lydimuosiuose dokumentuose (pirkimo-pardavimo sutartyse, PVM sąskaitose
faktūrose, krovinio važtaraščiuose) ir etiketėse turi būti nurodyta ,,ne miškų ūkio
reikmėms“.
32. Jei miško dauginamoji medžiaga yra genetiškai modifikuota, ji turi būti pri-
skirta ,,išbandyta“ kategorijai ir atitikti 6 priedo reikalavimus. Genetiškai modi-
fikuota dauginamoji medžiaga gali būti pateikiama į rinką arba naudojama tik
gavus leidimą, kuris išduodamas, vadovaujantis Genetiškai modifikuotų orga-
nizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, pateikimo į rinką tvarkos aprašo, patvirtin-
to Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr.
D1-225 (Žin., 2004, Nr. 71-2487), nustatyta tvarka.
33. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai turi užsiregistruoti Lietuvos Respu-
blikos fitosanitariniame registre, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos fitosani-
tarinio registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
balandžio 10 d. nutarimu Nr. 402 (Žin., 2001, Nr. 32-1074) nustatyta tvarka.
34. Lysvės, apsodinti, rulonais apstatyti plotai, kuriuose auginama miško daugi-
namoji medžiaga, lauke pažymimi etiketėmis, kuriose užrašomas Pagrindinio
miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir Objekto kodas.
VI. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠA IR KOKYBĖS TYRIMAS
35. Sėklų derlius visuose miško sėkliniuose medynuose, sėklinėse plantacijose,
genetiniuose draustiniuose ir tuose medynuose ar sėklų šaltiniuose, kuriuose
numatoma medžių rūšių sėklų ruoša, prognozuojamas atliekant fenologinius
stebėjimus. Medynų žydėjimas ir derėjimas vertinamas pagal V. Kaper’io skalę (7
priedas). Fenologinius paprastosios eglės ir paprastosios pušies žydėjimo ir visų
medžių rūšių derėjimo stebėjimus minėtuose objektuose vykdo valstybinių miš-
kų valdytojai, užpildydami Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščius (8 prie-
das). Tarnybai siunčiami tik medžių rūšių derėjimo duomenys: beržo, drebulės ir
guobinių – iki birželio 15 d., visų kitų medžių rūšių – iki rugsėjo 1 d.
12
36. Nuostatų 1 priede nurodytų ir į želdinių rūšinę sudėtį įskaitomų medžių rūšių
miško dauginamoji medžiaga turi būti ruošiama tik Objektuose. Jei ji ruošiama
ne Objektuose, būtina gauti raštišką Tarnybos sutikimą. Drebulės, juodalksnio,
karpotojo beržo, paprastojo ir bekočio ąžuolo, paprastosios eglės, paprastosios
pušies, paprastojo uosio, paprastojo skroblo miško dauginamąją medžiagą iš sė-
klų šaltinių rinkti draudžiama.
37. Miško sėklos ruošiamos derliaus metais (derėjimo įvertinimas 3–5 balai), kai
jos morfologiškai subręsta. Menko sėklų derliaus metais (derėjimo įvertinimas
1–2 balai) sėklų ruošti negalima.
38. Valstybinių miškų valdytojai, atsižvelgdami į Tarnybos rekomendacijas, sėklų
derliaus metais (derėjimo įvertinimas 3–5 balai) iš I–II kokybės klasės sėklų turi
sudaryti rezervinį fondą: pušies sėklų – 3 metams, eglės – 7 metams ir jį atnaujin-
ti, pirmiausia išsėjant seniausias ir blogesnės kokybės sėklas.
39. Ruošiant miško dauginamąją medžiagą kito miško valdytojo ar savininko
miške, būtina turėti miško savininko arba valdytojo raštišką sutikimą, kuriame
turi būti nurodytas jo galiojimo terminas.
40. Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai likus ne mažiau kaip 3 kalendori-
nėms dienoms iki miško dauginamosios medžiagos ruošos turi raštu arba elek-
troniniu laišku apie tai informuoti Tarnybą, nurodydami tikslią ruošos vietą,
pradžią ir apytikrę trukmę. Jei ruošos pradžia, nurodyta pranešime, pasikeičia,
Tarnyba apie tai turi būti informuojama ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai
iki ruošos pradžios.
41. Ruošiant miško dauginamąją medžiagą, būtina laikytis darbo saugos reikala-
vimų. Draudžiama laužyti šakas, pažeisti medžius, sugludinti arba suardyti dirvo-
žemio paviršių ir pakenkti Objekto būklei.
42. Įmonės, įstaigos, ūkinio subjekto, sandėliuojančio sėklas, vadovo įsakymu
skiriamas asmuo, atsakingas už pristatomųjų bandinių atrinkimą, sėklų laiky-
mą, sėklų siuntų vientisumo išsaugojimą. Įsakymo kopija siunčiama Tarnybai.
Jei sėklų savininkas privatus asmuo, jis pats atrenka pristatomuosius bandinius ir
2 egzemplioriais surašo Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių at-
rinkimo aktą (11 priedas), vienas jo egzempliorius siunčiamas Tarnybai kartu su
pristatomuoju bandiniu, jį tvirtina sėklų savininkas arba įmonės, įstaigos, ūkinio
subjekto, sandėliuojančio sėklas, vadovas.
43. Prieš miško sėklų ruošą gali būti atliekamas išankstinis sėklų kokybės tyrimas.
Tai gali atlikti pats sėklų savininkas arba, jam pageidaujant, – Tarnyba. Jei tai
atlieka Tarnyba, ji išduoda Pažymą apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo
rezultatus (9 priedas). Siunčiant bandinius išankstiniam sėklų kokybės tyrimui,
pridedamas tik Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo
aktas, kuriame nenurodomas siuntos svoris ir taros vienetų skaičius, tik pažymi-
ma, kad bandiniai siunčiami išankstiniam kokybės tyrimui.
44. Miško dauginamosios medžiagos ruošėjai nuo pat ruošos pradžios turi pra-
dėti pildyti Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelę (toliau – Kortelė)
(10 priedas). Ji pildoma per visą ruošos laiką, kiekvieną dieną pasveriant arba su-
13
skaičiuojant (maišais, dėžėmis ar kitais taros vienetais) paruoštą miško daugina-
mąją medžiagą ir įrašant šiuos duomenis IV Kortelės dalyje. Užpildžius Kortelės
I ir IV dalis, į aižyklą ar vaisių perdirbimo vietą kartu su kankorėžiais ar vaisiais
pristatomas Kortelės originalas ir 1 ar 2 jos kopijos. Užpildžius II ir III dalis, vienas
Kortelės egzempliorius grąžinamas miško dauginamosios medžiagos savininkui,
antras – kartu su miško dauginamąja medžiaga pateikiamas sandėliui, origina-
las – kartu su atrinktu pristatomuoju bandiniu siunčiamas Tarnybai. Jeigu tos
pačios siuntos kankorėžius, vaisius arba sėklas rinko keletas ruošėjų (Girininkijų
ir pan.) arba Objekte (Objektų grupėje) miško dauginamoji medžiaga buvo ruo-
šiama kelis kartus, pildoma jungtinė Kortelė, prie jos pridedamos atskirų ruošėjų
kortelės su užpildyta jos I dalimi ir IV dalimis. Jungtinės Kortelės numerio vietoje
užrašomi atskirų kortelių numeriai ir pildomos visos trys jos dalys, IV dalis ne-
pildoma. Su krūmų sėklų siuntų pristatomaisiais bandiniais Tarnybai siunčiama
tik viena Kortelė su užpildytomis jos I–III dalimis, nepildant IV dalies. Jei miško
dauginamoji medžiaga ruošiama organizuojant talką, Kortelėje nurodomas tal-
koje dalyvavusių asmenų skaičius.
45. Paruošus miško dauginamąją medžiagą, sudaromos siuntos, kurios nume-
ruojamos ir nurodoma jų sudarymo data. Siuntos sudaromos, atsižvelgiant į
miško dauginamosios medžiagos kilmę, t. y. tai pačiai siuntai priskiriama tame
pačiame Objekte arba jų grupėje vieno sezono metu paruošta miško daugina-
moji medžiaga. Sėklų siunta sudaroma, pristatomasis bandinys atrenkamas ir jų
svoris nustatomas, vadovaujantis LST 1402-2 ,,Tarptautinės sėklų tyrimo taisy-
klės. 2 dalis. Bandinių atrinkimas, apibrėžimai, metodai“ nustatyta tvarka. Sėklų
savininkas, sudaręs sėklų siuntą, atrenka pristatomąjį bandinį sėklų kokybei iš-
tirti. Pristatomasis bandinys supilamas į švarų maišelį, į jį įdedama Miško sėklų
etiketė (12 priedas). Ji pildoma 2 ir daugiau egzempliorių: įdedama į pristatomąjį
bandinį, pritvirtinama prie kiekvienos sėklų taros ir įdedama į taros vidų. Pagrin-
dinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data į etiketę
įrašomi, gavus jį iš Tarnybos.
46. Lapuočių medžių ir krūmų sėklų pristatomieji bandiniai siunčiami į Tarny-
bą tik orui pralaidžiuose medžiaginiuose maišeliuose. Kartu su pristatomaisiais
bandiniais Tarnybai siunčiamas Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų ban-
dinių atrinkimo aktas bei Kortelių originalai. Sėklų siuntų pristatomieji bandiniai
atrenkami ir išsiunčiami į Tarnybą sėklų kokybei nustatyti ne vėliau kaip per 10
dienų nuo siuntų sudarymo.
47. Miško sėklų sėjamąsias savybes tiria ir Pažymą apie miško sėklų kokybę (13
priedas) sėklų savininkui išduoda Tarnyba. Pažyma siunčiama sėklų savininkui
arba įmonei, įstaigai, ūkiniam subjektui, sandėliuojančiam sėklas.
48. Nuostatų 1 priede nurodytų medžių rūšių kokybė tiriama neatsižvelgiant į jų
siuntų svorį. Kitų medžių ir krūmų rūšių sėklų siuntų, sveriančių 3 kg ir mažiau,
kokybė Tarnyboje tiriama tik sėklų savininkui pageidaujant; jis Tarnybai iki eina-
mųjų metų lapkričio 30 dienos turi pateikti šių medžių ir sėklų sąrašą, kuriame
14
turi būti nurodytos medžių ar krūmų rūšys ir einamaisiais metais paruoštų siuntų
svoriai.
49. Stambių (ąžuolo, kaštono, buko, klevo) sėklų kokybę pjaustymo būdu ne vė-
liau kaip per 10 dienų nuo siuntų sudarymo gali nustatyti pats sėklų savininkas,
vadovaudamasis Medžių ir krūmų sėklų gyvybingumo tyrimo pjaustymo būdu
metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės
25 d. įsakymu Nr. D1-288 (Žin., 2004, Nr. 88-3248). Nustačius sėklų kokybę, už-
pildomas Miško sėklų kokybės nustatymo aktas (19 priedas), kurį tvirtina sėklų
savininkas. Šis aktas kartu su Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandi-
nių atrinkimo aktu ir Kortele ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po sėklų kokybės
nustatymo turi būti išsiųstas į Tarnybą.
50. Vadovaudamasi Kortelės duomenimis, Tarnyba išduoda Pagrindinį miško
dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, kurį sėklų savininkas saugo nuo-
latinio saugojimo byloje. Nustačius, kad Tarnybai buvo pateikti suklastoti doku-
mentai ir (ar) kita neteisinga informacija, kurios pagrindu išduotas šis sertifikatas,
Tarnyba turi teisę jį panaikinti.
51. Pakartotiniam sėklų kokybės tyrimui pristatomieji bandiniai Tarnybai patei-
kiami ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Miško sėklų kokybės pažymos galiojimo
pabaigos. Atsiradus išoriniams sėklų pakitimams (pakitus sėklų spalvai, būdin-
gam tai rūšiai blizgesiui, atsiradus pelėsiui ir kt.) bent vienoje siuntos taroje, visa
siunta džiovinama ir jos kokybė tiriama pakartotinai.
52. Sėklų savininkas arba įmonė, įstaiga, ūkinis subjektas, sandėliuojantis sėklas,
gavęs iš Tarnybos dokumentą, kuriame nurodyta, kad sėklų siuntą reikia išvalyti,
per 30 kalendorinių dienų turi išvalyti sėklas ir Tarnybai nusiųsti sėklų savininko
arba įmonės, įstaigos, ūkinio subjekto, sandėliuojančio sėklas, vadovo patvir-
tintą Pakartotinio miško sėklų išvalymo aktą (20 priedas), Miško sėklų kokybei
nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo aktą ir iš išvalytos siuntos atrinktą pri-
statomąjį bandinį.
53. Sėklų savininkas arba įmonės, įstaigos, ūkinio subjekto, sandėliuojančio sė-
klas, vadovas privalo užtikrinti tinkamas sėklų laikymo sąlygas ir išsaugoti sėklų
siuntų tapatybę. Įmonė, įstaiga, sandėliuojanti sėklas, privalo per 20 darbo dienų
raštu informuoti sėklų savininką apie pirmą kartą arba pakartotinai (jeigu pasi-
keičia sėklų kokybės rodikliai) ištirtos sėklų siuntos kokybę.
VII. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KOKYBĖS, LAIKYMO,
GABENIMO IR PARUOŠIMO SĖJAI REIKALAVIMAI
54. Sėklų ir sodmenų kokybė, sodmenų iškasimo ir prikasimo, sodmenų ir sėklų
laikymo sąlygos turi atitikti Miško sodmenų kokybės reikalavimus ir Medžių ir
krūmų sėklų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292).
55. Kankorėžių aižymo bei sėklų lukštenimo technologijos parenkamos tokios,
kad nepakenktų sėklų gyvybingumui ir būtų išsaugomas siuntų grynumas. Kie-
15
kvienoje aižykloje turi būti Sėklų paruošimo technologijos taisyklės, kurias, su-
derinęs su Tarnyba, tvirtina įmonės vadovas. Aižyklose turi būti pildomas Kanko-
rėžių aižymo žurnalas (18 priedas).
56. Sėklos ruošiamos sėjai atsižvelgiant į jų biologines savybes, užkrėtimą grybi-
nėmis ligomis, kenkėjais: stratifikuojamos, padidinamas luobelių laidumas drė-
gmei, dezinfekuojamos ir dezinsekuojamos. Sėklas chemiškai apdoroti galima
tik preparatais, nurodytais Profesionalaus naudojimo augalų apsaugos produktų
sąraše ir Individualaus naudojimo augalų apsaugos produktų sąraše, kuriuos su-
daro Valstybinė augalininkystės tarnyba.
VIII. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS DOKUMENTAI
57. Išsėjant sėklas, persodinant ar susukant į ritinius sodmenis privaloma:
57.1. pildyti Medelyno kortelę (21 priedas);
57.2. sudaryti apsėtų ir apsodintų plotų, ritinių išdėstymo schemas. Jose nuro-
domas Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris,
Objekto kodas, Medelyno kortelės numeris ir apsėtų ar apsodintų lysvių skaičius.
58. Parduodant arba perduodant miško dauginamąją medžiagą, miško daugina-
mosios medžiagos tiekėjas privalo:
58.1. pirkėjui (gavėjui) pateikti Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos
kilmės sertifikato, sėkloms – papildomai ir Pažymos apie miško sėklų kokybę
pardavėjo ar jo įgalioto asmens patvirtintas kopijas;
58.2. prie kiekvienos siuntos pakuotės (taros) pritvirtinti etiketę, kurioje nuro-
doma: sodmenims – Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifi-
kato numeris ir Objekto kodas, sėkloms – užpildoma Miško sėklų etiketė;
58.3. pardavimo arba perdavimo dokumentuose (pirkimo–pardavimo sutar-
tyse, PVM sąskaitose faktūrose, krovinio važtaraščiuose) nurodyti Pagrindinio
miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numerį ir datą bei Objekto
kodą.
59. Miško valdytojai ir savininkai miško atkūrimui ar įveisimui panaudotos miš-
ko dauginamosios medžiagos Pagrindinių miško dauginamosios medžiagos kil-
mės sertifikatų patvirtintas kopijas ir įsigijimo dokumentus privalo saugoti kartu
su Miško želdinimo ir žėlimo projektais iki to laiko, kol iš jos įveisti arba atkurti
medynai bus nukirsti.
60. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai Pagrindinių miško dauginamosios
medžiagos kilmės sertifikatų, Pažymų apie miško sėklų kokybę, Miško sėklų ko-
kybės nustatymo aktų kopijas, Medelyno korteles ir miško dauginamosios me-
džiagos auginimo schemas privalo saugoti ne trumpiau kaip 3 metus po miško
dauginamosios medžiagos realizacijos.
61. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai, pardavę ar perdavę miško daugina-
mąją medžiagą kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, du kartus per metus:
iki birželio 15 d. (I pusmečio duomenis) ir lapkričio 30 d. (II pusmečio duomenis)
Tarnybai turi pateikti Pažymą apie parduotą ir perduotą miško dauginamąją me-
16
džiagą (15 priedas) ir Pažymą apie išsėtas medžių rūšių sėklas (17 priedas) visų
einamaisiais metais išsėtų medžių rūšių sėklų pagal sėklų siuntas. Jeigu miško
dauginamoji medžiaga parduota į kitas Europos Sąjungos šalis, apie tai miško
dauginamosios medžiagos tiekėjai Tarnybą turi informuoti ne vėliau kaip per 15
darbo dienų nuo pardavimo sandorio įvykdymo, pateikiant 15 priede nurodytą
Pažymą.
IX. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KONTROLĖ
62. Nuostatų reikalavimų vykdymą kontroliuoja Tarnyba, kuri turi teisę uždrausti
veisti ir atkurti miškus miško dauginamąja medžiaga, neatitinkančia Nuostatų
reikalavimų.
63. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjai ir augintojai privalo sudaryti sąly-
gas Tarnybos specialistams atlikti miško dauginamosios medžiagos, jos augini-
mo bei sandėliavimo vietų tikrinimą ir pateikti jiems visus miško dauginamosios
medžiagos dokumentus.
64. Tarnybai pareikalavus, šalyje paruošta ar įvežta iš kitų šalių Nuostatų reika-
lavimų neatitinkanti miško dauginamoji medžiaga turi būti sunaikinta, dalyvau-
jant Tarnybos specialistams, arba Tarnybos sprendimu panaudota ne miškų ūkio
reikmėms, arba grąžinta jos pardavėjui.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65. Asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstaty-
mų nustatyta tvarka.
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

1 priedas
MEDŽIŲ RŪŠIŲ, KURIŲ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI TAIKOMI VISI
NUOSTATŲ REIKALAVIMAI, SĄRAŠAS
1. Baltalksnis – Alnus incana (L.) Moench
2. Baltažiedė robinija – Robinia pseudoacacia L.
3. Bekotis ąžuolas – Quercus petraea Liebl.
4. Didžialapė liepa – Tilia platyphyllos Scop.
5. Europinis maumedis – Larix decidua Mill.
6. Japoninis maumedis – Larix kaempferi (Lamb.) Carriere
7. Juodalksnis – Alnus glutinosa Gaertn.
8. Kalninė guoba – Ulmus glabra Huds.
9. Karpotasis beržas – Betula pendula Roth
10. Mažalapė liepa – Tilia cordata Mill.
11. Paprastasis ąžuolas – Quercus robur L.
12. Paprastasis bukas – Fagus sylvatica L.
17
13. Paprastoji eglė – Picea abies Karst.
14. Paprastoji vinkšna – Ulmus laevis Pall.
15. Paprastasis klevas – Acer platanoides L.
16. Paprastoji pušis -Pinus sylvestris L.
17. Paprastasis skirpstas – Ulmus minor Mill.
18. Paprastasis skroblas – Carpinus betulus L.
19. Paprastasis uosis – Fraxinus excelsior L.
20. Plačiažvynis maumedis – Larix x eurolepis Henry
21. Plaukuotasis beržas – Betula pubescens Ehrh.
22. Raudonasis ąžuolas – Quercus rubra L.
23. Trešnė – Prunus avium Moench
24. Tuopa, drebulė ir dirbtiniai jų rūšių hibridai – Populus spp.

2 priedas
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS KATEGORIJOS
Miško dauginamosios medžiagos kategorija

Miško sėklinės bazės Šaltinio Atitinkanti
objektas tapatybė Atrinkta (kokybės) Išbandyta
nustatyta (A) reikalavimus (I)
(N) (R)
Sėklų šaltinis (SS) x
Medynas (MD) x x x
Sėklinė plantacija (SP) x x
Šeimos (-ų) tėvai (ST) x x
Klonas (KL) x x
Klonų rinkinys (KR) x x

3 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ,
NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI,
KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP
„ŠALTINIO TAPATYBĖ NUSTATYTA“ (N), GAUTI
1. Sėklinė bazė – tai ne mažiau kaip penkių medžių grupės arba medynai, esan-
tys viename kilmės rajone, kurios įvertinimas turi būti atliktas nustatyta tvar-
18
ka, jei iš jos gauta miško dauginamoji medžiaga naudojama konkrečioms
miškų ūkio reikmėms.
2. Medžiai arba medynas atitinka nustatytus kriterijus. Turi būti nurodytas kil-
mės rajonas ir vietos (-ų), kurioje (-iose) dauginamoji medžiaga surinkta, ge-
ografinė padėtis bei aukštis virš jūros lygio.
3. Turi būti nurodyta, ar miško sėklinė bazė vietinė ar nevietinė, ar jos kilmė
nežinoma. Jei sėklinė bazė nevietinė, turi būti nurodyta jos kilmė, jeigu ji
žinoma.

4 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ
BAZĘ, NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI
SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATRINKTA“ (A), GAUTI
Bendrieji teiginiai: Medynas vertinamas atsižvelgiant į konkrečią nurodytą pa-
skirtį, pagal kurią miško dauginamoji medžiaga bus naudojama, bei patvirtintus
atrankos kriterijus. Reikiamas dėmesys skiriamas 1–10 punktų reikalavimams,
atsižvelgiant į konkrečią sėklinės bazės paskirtį. Miško dauginamosios medžiagos
paskirtis nurodoma Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade.
1. Kilmė. Pateikiant istorinio pobūdžio įrodymus arba kitomis tinkamomis prie-
monėmis nustatoma, ar medynas yra vietinis ar nevietinis, ar jo kilmė nežino-
ma; turi būti nurodyta nevietinės miško sėklinės bazės kilmė, jeigu ji žinoma.
2. Atskyrimas. Medynas turi būti nutolęs pakankamu atstumu nuo blogos ko-
kybės tos pačios rūšies medynų arba nuo giminingų rūšių ar veislių, galinčių
kryžmintis su minėtomis rūšimis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šį reikala-
vimą, kai vietinės kilmės medynus supa nevietinės arba nežinomos kilmės
medynai.
3. Pakankamas populiacijos dydis. Medynas turi būti sudarytas iš vienos arba
keleto medžių grupių, kurios yra gerai pasiskirsčiusios ir pakankamai gau-
sios, kad būtų užtikrintas veiksmingas tarpusavio apsidulkinimas. Medyne
turi būti ne mažiau kaip 50 pakankamai gausiai ir reguliariai derančių me-
džių. Kad būtų išvengta nepageidautino inbrydingo poveikio, atrenkamus
medynus turi sudaryti pakankamas kiekis pakankamai tankiai tam tikrame
plote augantys individai.
4. Amžius ir išsivystymas. Medynas turi būti sudarytas iš tokio amžiaus arba išsi-
vystymo medžių, kad būtų galima aiškiai įvertinti atrankai taikomus kriterijus.
19
5. Vienodumas. Medyno atskiri morfologiniai požymiai turi skirtis ne daugiau
kaip įprasta. Jeigu būtina, blogos kokybės medžius reikėtų pašalinti.
6. Prisitaikymas. Turi būti akivaizdu, kad prisitaikoma prie kilmės rajono eko-
loginių sąlygų.
7. Sveikatingumas ir atsparumas. Medyno medžiai neturi būti apnikti žalin-
gų organizmų ir turi būti atsparūs nepalankioms klimato ir vietos sąlygoms.
Šis reikalavimas netaikomas medžių atsparumo teršalams jų augimo vietoje
atvejais.
8. Medienos produktyvumas. Patvirtinant atrinktus medynus, medienos pro-
duktyvumas turi būti didesnis už priimtą vidurkį panašiomis ekologinėmis ir
tvarkymo sąlygomis.
9. Medienos kokybė. Atsižvelgiama į medienos kokybę, o tam tikrais atvejais
medienos kokybė gali būti pagrindinis kriterijus.
10. Stiebo forma ir augimo pobūdis. Medyno medžiai turi būti labai gerų mor-
fologinių savybių: jų kamienai turi būti tiesūs ir apvalūs, šakojimosi pobūdis
tinkamas, šakos smulkios, o nereikalingas šakas medis turi lengvai numesti.
Be to, dvišakų ir įvijos medienos medžių turėtų būti nedaug.

5 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ BAZĘ,
NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI,
KURI TURI BŪTI SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATITINKANTI (KOKYBĖS)
REIKALAVIMUS “(R), GAUTI
1. Sėklinės plantacijos
1.1. Sėklinės plantacijos tipą, jos paskirtį, kryžminimo schemą, plantacijos iš-
dėstymą, sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeiti-
mus turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba.
1.2. Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos atrenkami pagal išskirtinius jų po-
žymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus.
1.3. Plantaciją sudarantys klonai arba šeimos sodinami arba turėjo būti paso-
dinti pagal Tarnybos patvirtintą schemą, parengtą taip, kad būtų galima nustatyti
kiekvienos sudedamosios dalies tapatybę.
1.4. Sėklinių plantacijų retinimas aprašomas kartu su atrankos kriterijais, kuriais
vadovaujamasi atliekant tokius retinimus ir kuriuos rekomenduoja Tarnyba.
1.5. Sėklinės plantacijos tvarkomos, o sėklų derlius renkamas taip, kad būtų pa-
siekti plantacijoms nustatyti tikslai. Sėklinėse plantacijose, skirtose dirbtiniams
20
hibridams gauti, hibridų procentas miško dauginamojoje medžiagoje turi būti
nustatytas kontroliniu bandymu.
2. Šeimos (-ų) tėvai
2.1. Tėvai atrenkami pagal išskirtinius jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į
4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reikalavimus, arba pagal jų kombinacinę galią.
2.2. Šeimos (-ų) tėvų paskirtį, kryžminimo schemą ir apdulkinimo sistemą,
sudedamąsias dalis, atskyrimą ir vietą bei visus minėtų dalykų pakeitimus turi
tvirtinti ir registruoti Tarnyba.
2.3. Tėvų tapatybę, skaičių ir jų proporciją mišinyje turi tvirtinti bei registruoti
Tarnyba.
2.4. Tėvų, skirtų dirbtiniams hibridams gauti, hibridų procentas dauginamojoje
medžiagoje turi būti nustatytas kontroliniu bandymu.
3. Klonai
3.1. Klonų tapatybė nustatoma pagal skiriamuosius požymius, kuriuos tvirtina
ir registruoja Tarnyba.
3.2. Atskirų klonų vertingumas nustatomas remiantis patirtimi arba įrodomas
pakankamos trukmės bandymais.
3.3. Motininiai medžiai, naudojami klonams gauti, atrenkami pagal išskirtinius
jų požymius, ypatingą dėmesį kreipiant į 4 priedo 4, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktų reika-
lavimus.
3.4. Turi būti nustatytas didžiausias patvirtinimo galiojimo metų skaičius arba
didžiausias gautų remetų skaičius.
4. Klonų rinkinys
4.1. Klonų rinkinys atitinka 3.1, 3.2 ir 3.3 punktų reikalavimus.
4.2. Rinkinį sudarančių klonų tapatybę, skaičių ir proporciją, atrankos būdą ir
sodmenis turi tvirtinti ir registruoti Tarnyba. Kiekvienas rinkinys turi būti pakan-
kamai genetiškai įvairus.
4.3. Nustatomas didžiausias klonų rinkinio patvirtinimo galiojimo metų skaičius.

6 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT MIŠKO SĖKLINĘ
BAZĘ, NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI
SERTIFIKUOJAMA KAIP „IŠBANDYTA“(I), GAUTI
1. Visiems bandymams taikomi reikalavimai:
1.1. bendrieji teiginiai:
sėklinė bazė turi atitikti 4 arba 5 priedų atitinkamus reikalavimus. Sėklinei bazei
tvirtinti organizuojami bandymai turi būti parengti, išdėstyti ir atliekami, o jų
rezultatai aiškinami laikantis pripažintos tarptautinės tvarkos. Kai atliekami lygi-
21
namieji bandymai, bandoma dauginamoji medžiaga turi būti palyginta su vienu
arba geriau su keletu patvirtintų arba iš anksto parinktų standartų;
1.2. požymiai, kuriuos reikia ištirti:
1.2.1. bandymai turi būti parengti taip, kad būtų įvertinti konkretūs požymiai,
kurie turi būti nurodyti atliekant kiekvieną bandymą;
1.2.2. deramas dėmesys kreipiamas į prisitaikymą, augimą, svarbius biotinius
ir nebiotinius veiksnius. Be to, kiti požymiai, kurie laikomi svarbiais dėl numa-
tytos konkrečios paskirties, vertinami atsižvelgiant į rajono, kuriame atliekamas
bandymas, ekologines sąlygas;
1.3. dokumentai:
dokumentuose turi būti aprašytos bandymo vietos, įskaitant jų geografinę pa-
dėtį, klimatą, dirvą, ankstesnį dirvos naudojimą, personalą, tvarkymą ir bet ko-
kią nebiotinių arba biotinių veiksnių padarytą žalą, o šie dokumentai turi būti
kaupiami Tarnyboje. Medžiagos amžių ir vertinimo metu gautus rezultatus turi
registruoti Tarnyba;
1.4. bandymų organizavimas:
1.4.1. kiekvienas miško dauginamosios medžiagos pavyzdys auginamas, so-
dinamas ir prižiūrimas vienodai ir atsižvelgiant į sodmenų tipą;
1.4.2. kiekvienas eksperimentas turi būti atliekamas taikant galiojančią sta-
tistinę schemą ir naudojant pakankamą medžių skaičių tam, kad būtų įvertintos
kiekvienos sudedamosios dalies, kuri tiriama, atskiros savybės;
1.5. analizė ir rezultatų pagrįstumas:
1.5.1. eksperimentų duomenys turi būti analizuojami taikant pripažintus tarp-
tautinius statistinius metodus ir pateikiami kiekvieno požymio tyrimo rezultatai;
1.5.2. bandymo atlikimo metodologija ir išsamūs jo rezultatai turi būti laisvai
prieinami;
1.5.3. turi būti pateiktas pareiškimas apie siūlomą prisitaikymo rajoną, esantį
šalyje, kurioje buvo atliktas bandymas, taip pat nurodytos savybės, kurios galėtų
mažinti naudingumą;
1.5.4. miško dauginamoji medžiaga atmetama, jeigu bandymais įrodoma,
kad miško dauginamajai medžiagai nebūdingos bent jau šios savybės: miško sė-
klinės bazės, iš kurios ji buvo gauta, savybės arba, kad dauginamoji medžiaga
nėra tokia pat atspari ekonominės svarbos žalingiems organizmams kaip miško
sėklinė bazė.
2. Reikalavimai sėklinės bazės sudedamosioms dalims genetiškai vertinti:
2.1. genetiškai galima vertinti šias miško sėklinės bazės sudedamąsias dalis: sė-
klų plantacijas, šeimos (-ų) tėvus, klonus ir klonų rinkinius;
2.2. miško sėklinei bazei tvirtinti būtini šie papildomi dokumentai:
2.2.1. vertinamų sudedamųjų dalių tapatybės, kilmės ir genealogijos;
2.2.2. kryžminimų schema, naudota gauti miško dauginamajai medžiagai, su
kuria atliekami vertinimo bandymai;
22
2.3. atliekant bandymus, turi būti laikomasi šių reikalavimų:
2.3.1. kiekvienos sudedamosios dalies genetinė vertė turi būti įvertinta dvie-
jose arba keliose bandymo vietose, iš kurių bent viena turi būti tokioje aplinkoje,
kurioje numatoma naudoti miško dauginamąją medžiagą;
2.3.2. miško dauginamosios medžiagos, kuri turi būti parduodama, nusta-
tytas pranašumas apskaičiuojamas remiantis pirmiau minėta genetine verte ir
konkrečia kryžminimo schema;
2.3.3. vertinimo bandymus ir genetinius skaičiavimus turi tvirtinti Tarnyba;
2.4. Aiškinimas:
2.4.1. nustatytas miško dauginamosios medžiagos pranašumas apskaičiuo-
jamas palyginant su etalonine populiacija kurio nors požymio arba tam tikrų
požymių atžvilgiu;
2.4.2. nurodoma, ar nustatyta dauginamosios medžiagos genetinė vertė paly-
ginti su etalonine populiacija yra mažesnė kurio nors svarbaus požymio atžvilgiu.
3. Miško dauginamosios medžiagos lyginamojo bandymo reikalavimai:
3.1. miško dauginamosios medžiagos imčių paėmimas:
3.1.1. lyginamajam bandymui imama miško dauginamosios medžiagos imtis
turi iš tiesų reprezentuoti dauginamąją medžiagą iš sėklinės bazės, kurią numa-
toma patvirtinti;
3.1.2. sėkliniu dauginimo būdu gautos miško dauginamosios medžiagos,
skirtos lyginamajam bandymui:
– derlius turi būti surinktas tokiais metais, kai buvo geros žydėjimo ir vaisių
bei sėklų brandinimo sąlygos; galima naudoti dirbtinį apdulkinimą;
– derlius turi būti surinktas tokiais būdais, kurie užtikrina, kad paimtos imtys
yra reprezentyvios;
3.2. etaloniniai medžiai:
3.2.1. etaloninių medžių, naudojamų palyginimo tikslams atliekant bandy-
mus, vegetacijos ypatybės bandymų atlikimo rajone pagal galimybes turėtų būti
žinomos pakankamai ilgą laiką. Etaloniniai medžiai iš esmės reprezentuoja me-
džiagą, kuri, kaip įrodyta, pačioje bandymo pradžioje buvo tinkama miškų ūkiui
tokiomis ekologinėmis sąlygomis, kuriomis ją siūloma sertifikuoti. Etaloniniai
medžiai pagal galimybes turėtų būti kilę iš medynų, atrinktų pagal 4 priedo kri-
terijus, arba iš sėklinės bazės, oficialiai patvirtintos išbandytai medžiagai gauti;
3.2.2. atliekant lyginamąjį dirbtinių hibridų bandymą pagal galimybes turi
būti įtrauktos etaloninių medžių abiejų tėvų rūšys;
3.2.3. jeigu įmanoma, turi būti naudojama keletas etaloninių medžių. Kai bū-
tina ir jeigu tai pagrįsta, etaloninius medžius galima pakeisti labiausiai tinkama
bandomąja medžiaga arba bandyme naudojamų sudedamųjų dalių vidutinės
kokybės augalais;
3.2.4. tokie pat etaloniniai medžiai naudojami atliekant visus bandymus kuo
įvairesnėmis vietos sąlygomis;
23
3.3. aiškinimas:
3.3.1. bent vieno svarbaus požymio atžvilgiu turi būti nustatytas didelis statis-
tinis pranašumas palyginti su etaloniniais medžiais;
3.3.2. aiškiai nurodoma, jeigu buvo nustatyti kokie nors ekonominiu arba eko-
loginiu požiūriu svarbūs požymiai, kurie yra gerokai prastesni už tokius pačius
etaloninių medžių požymius ir kurių poveikį turi kompensuoti tinkami požymiai.
4. Sąlyginis patvirtinimas
Remiantis preliminariu jaunų bandomųjų medžių vertinimu, galima duoti sąly-
ginį patvirtinimą. Tvirtinimus, kad esama pranašumo, grindžiamus preliminariu
vertinimu, reikia iš naujo tikrinti ne vėliau kaip po dešimties metų.
5. Ankstyvieji bandymai
Medelyne, šiltnamyje ir laboratorijoje atliekamų bandymų rezultatus Tarnyba
gali pripažinti ir jais remtis, duodama sąlyginį arba galutinį patvirtinimą, jeigu
gali būti įrodyta, kad įvertinta savybė ir požymiai, kurie paprastai vertinami at-
liekant miško bandymus, yra glaudžiai susiję. Kiti požymiai, kurie turi būti ištirti,
turi atitikti 3 punkte nustatytus reikalavimus.

7 priedas
MEDYNŲ ŽYDĖJIMO IR DERĖJIMO ĮVERTINIMAS
(pagal V. Kaper‘į)
Balas Balo apibūdinimas

0 – nedera Nežydi ir nedera
1 – labai menkas Labai mažai žydi ir labai mažai dera (ant palaukėje ir pavieniui
augančių medžių matomi pavieniai žiedai, kankorėžiai arba ki-
tokie vaisiai)
2 – menkas Mažai žydi ir mažai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių
medžių žiedų nedaug, jie išsidėstę tolygiai; kankorėžių arba kito-
kių vaisių auga mažai, nedaug jų ir medynų medžiuose)
3 – vidutinis Vidutiniškai žydi ir vidutiniškai dera (ant palaukėje ir pavieniui au-
gančių medžių žiedų nemažai; kankorėžių arba kitokių vaisių – vi-
dutiniškai, tiek pat jų ir pusamžiuose ir brandžiuose medynuose)
4 – gausus Gausiai žydi ir gausiai dera (ant palaukėje ir pavieniui augančių
medžių gausu žiedų, kankorėžių arba kitokių vaisių, gausu jų ir
pusamžiuose bei brandžiuose medynuose)
5 – labai gausus Labai gausiai žydi ir labai gausiai dera (ant palaukėje ir pavieniui
augančių medžių, pusamžiuose ir brandžiuose medynuose labai
gausu žiedų, kankorėžių arba kitokių vaisių)
24
8 priedas
(Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščio formos pavyzdys)
Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščio sudarytojo pavadinimas
LAUKIAMO MIŠKO SĖKLŲ DERLIAUS ŽINIARAŠTIS
2007-00-00 Nr. 0-00
Laukiamo miško sėklų derliaus žiniaraščio sudarymo vieta
Miško Miško Priežastys,

Žydėjimo
Medžio sėklinės sėklinės Numatoma turėjusios
(derėjimo)
rūšies bazės bazės paruošti neigiamos įtakos
įvertinimas
pavadinimas objekto objekto sėklų*, kg medžių žydėjimui
balais
kodas plotas, ha ir derėjimui
Pastabos: * – pildoma, vertinant derėjimą.
(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)
25
9 priedas
(Pažymos apie išankstinio miško sėklų kokybės tyrimo rezultatus formos pavyzdys)
VALSTYBINĖ MIŠKŲ TARNYBA
Valstybinės miškų tarnybos duomenys
Adresatas
PAŽYMA APIE IŠANKSTINIO MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS TYRIMO REZULTATUS
2010-00-00 Nr. 00-00
Savininkas ______________________________________________________________
Sėklų botaninė rūšis (lietuviškai ir lotyniškai) _________________________________
Sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto Nr. __ 20 ___ m. ___ mėn. ___ d.
Sėklų laikymo vieta ____________________________ tara ______________________
Sėklų tyrimo metodas ____________________________________________________
TYRIMO DUOMENYS
Daigumas/gyvybingumas
Švarumas, %
nesudygusių sėklų, %
kietų (ankštinių)
Dygimo Daigumas
Švarios sėklos
kenkėjų/ligų
nenormaliai
Kitos sėklos
energija po d./
be gemalo
supuvusių
sudygusių
medžiaga
sušutusių
Inertiška
po d. gyvybingumas
pažeistų
sveikų
tuščių
Pastaba. 0,0 – nerasta, P – pėdsakai (kai mažiau kaip 0,05 %), N – netirta
1 000 sėklų svoris ____ g, drėgnumas ____ %, daigių (gyvybingų) sėklų skaičius 1 kg ____ vnt.
Inertiškos medžiagos tipas:
Kitų augalų rūšių sėklos:
Kita informacija:
Rekomendacijos _________________________________________________________
________________________________________________________________________
________________________________________________________________________
Direktorius ar jo įgaliotas asmuo (Parašas) (Vardas ir pavardė)
26
10 priedas
(Miško dauginamosios medžiagos ruošimo kortelės forma)
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠIMO KORTELĖ NR. ______
I DALIS
Miško dauginamosios medžiagos botaninis pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai) ________
Ruošėjas (ruošėjai)
Miško sėklinės bazės objekto vieta. Kilmės rajonas _______ geografinė padėtis: _______ ŠP
_____ RI ____ AVJ _____________ miškų urėdija (nacionalinio parko direkcija),
________________________ girininkija _________________ kv. _______________skl
miško savininkas _____________ , žemės sklypo adresas ir kadastro numeris* ___________
Miško sėklinės bazės objekto kodas VMT** rašto (sutikimo) Nr. data
Sėkloms: subrendimo metai kiekis kg Sodmeninėms augalų dalims:
Savaiminukams: amžius m., kiekis vnt. kiekis vnt.
* Pildoma tik renkant privačiame miške
** Valstybinė miškų tarnyba
Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas (Parašas) (Vardas ir pavardė)
Data __________
II DALIS
Aižyklos savininkas/vaisių perdirbimo vieta
Kankorėžių/vaisių svoris, kg
Kankorėžių/vaisių kokybė (išvaizda, drėgnumas, švarumas ir pan.) _____________________
______________________________________________________________________________
Kankorėžius/vaisius priėmė (Parašas) (Vardas ir pavardė)

III DALIS
Kankorėžių/vaisių perdirbimo data
Sėklų siuntos Nr. Data Sėklų siuntos svoris kg
Taros rūšis , skaičius vnt., Nr.
Sėklų išeiga %
Sėklų laikymo vieta ______________________________________________________
Data __________
27
IV DALIS
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠA
Ruošimo Ruošėjo vardas, Svoris, Priėmė

data pavardė kg/kiekis, vnt. (parašas)

11 priedas
(Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto formos pavyzdys)
Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto sudarytojo pavadinimas
TVIRTINU
(Pareigų pavadinimas)
(Parašas)
(Vardas ir pavardė)
MIŠKO SĖKLŲ KOKYBEI NUSTATYTI PRISTATOMŲJŲ BANDINIŲ ATRINKIMO AKTAS
2010-00-00 Nr. 00-00
Miško sėklų kokybei nustatyti pristatomųjų bandinių atrinkimo akto sudarymo vieta
________________________________________________________________________
(įgalioto asmens atrinkti sėklų pristatomuosius bandinius pareigos, vardas, pavardė)
20 ___ m._______________ mėn. ___ d. atrinkau pristatomuosius bandinius iš že-
miau išvardintų sėklų siuntų, saugomų ______________________________________
(saugojimo vieta)
Pagrindinio Paskutinės
Sėklų Siuntos Taros Siuntos Pristatomo-
Eil. Medžio kilmės serti- kokybės
savinin- numeris rūšis ir svoris, jo bandinio
Nr. rūšis fikato Nr. ir pažymos
kas ir data skaičius kg svoris, g
data* Nr. ir data*
*pildoma tiriant sėklų siuntą pakartotinai

Pristatomieji bandiniai, atrinkti pagal _______ siunčiami Valstybinei miškų tarnybai
Pristatomuosius bandinius atrinkau ________________________________________
(Įgalioto asmens atrinkti sėklų pristatomuosius
bandinius asmens parašas)
28
12 priedas
(Miško sėklų etiketės forma)
Miško sėklų etiketė

Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato numeris ir data
Botaninis pavadinimas
Paskirtis
Miško sėklinės bazės objekto kodas
Kilmės rajonas
Kilmė: vietinė, nevietinė, kilmė nežinoma (nereikalingą išbraukti)
Subrendimo metai Siuntos Nr. Data
Taros vnt. sk. Taros Nr.
Savininkas
______________________________________________________________________
(Etiketę užpildžiusio asmens pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, parašas)
______________________________________________________________________
Data __________
29
13 priedas
(Miško sėklų kokybės pažymos formos pavyzdys)
Adresatas
PAŽYMA APIE MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĘ
2010-00-00 Nr. 00-00
Pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas 20 __ m. ____ d. Nr. ___
Savininkas _________________________________________________________________
Sėklų botaninė rūšis _________________________________________________________
Sėklų siuntos Nr. _____ 20 __ m. __________ mėn. ____ d. Sėklų siuntos svoris _____ kg
Objekto kodas ____________ Dauginamosios medžiagos kategorija _________________
Sėklų laikymo vieta _______________________________ tara ______________________
Sėklų tyrimo metodas _______________________________________________________
TYRIMO REZULTATAI
Daigumas/gyvybingumas
Švarumas, %
nesudygusių sėklų, %
d./ gyvybingumas
Dygimo energija
Daigumas po
kenkėjų/ligų
nenormaliai
Kitos sėklos
(ankštinių)
be gemalo
supuvusių
sudygusių
medžiaga
sušutusių
d.
Inertiška
pažeistų
Švarios
sveikų
sėklos
tuščių
kietų
po
Pastaba. 0,0 – nerasta, P – pėdsakai (kai mažiau kaip 0,05 %), N – netirta
1 000 sėklų svoris __ g, drėgnumas ___ %, daigių (gyvybingų) sėklų skaičius 1 kg __ vnt.
Inertiškos medžiagos tipas:
Kitų augalų sėklų (jų pavadinimas ir kiekis, vnt./kg):
Sėklų užkrėtimas grybais:
Kita informacija:
Sėklos tinkamos, netinkamos (nereikalingą išbraukti) rezervinio fondo sudarymui.
Rekomenduojamos priemonės sėklų kokybei pagerinti ___________________________
___________________________________________________________________________
Sėklos priskiriamos ____________________________________ kokybės klasei.
Pažyma galioja iki 20 ___ m. __________________ mėn. _____ d.
Direktorius ar jo įgaliotas asmuo (Parašas) (Vardas ir pavardė)
30
14 priedas
(Pagrindinių miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatų formos)
A DALIS
PAGRINDINIS MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, GAUTOS IŠ SĖKLŲ
ŠALTINIŲ IR MEDYNŲ, KILMĖS SERTIFIKATAS
(Sertifikate tiksliai nurodytoje vietoje turi būti įrašyta visa toliau pateikiama informacija)
IŠDUOTAS PAGAL 1999 m. GRUODŽIO 22 d. TARYBOS DIREKTYVOS
1999/105/EB DĖL PREKYBOS MIŠKO DAUGINAMĄJA MEDŽIAGA REIKALAVIMUS
VALSTYBĖ: SERTIFIKATO EB NUMERIS:(VALSTYBĖS KODAS)/NR.)
________________________________________________________
Patvirtinama, kad toliau aprašyta miško dauginamoji medžiaga buvo gauta:
laikantis EB direktyvos nuostatų
taikant pereinamojo laikotarpio priemones
1. Botaninis pavadinimas: ________________________________________________________
2. Dauginamosios medžiagos pobūdis:
Sėkla
Augalų dalys
Sodmenys
4. Sėklinės bazės objektas:
Sėklų šaltinis
Medynas
3. Dauginamosios medžiagos kategorija:
Šaltinio tapatybė nustatyta
Atrinkta
Išbandyta
5. Paskirtis: _____________________________________________________________________
6. Miško sėklinės bazės objekto kodas:
____________________________________ /Mišinys: ___________________________________
7. Vietinė Nevietinė Nežinoma
8. Sėklinės bazės kilmė (nevietinės medžiagos, jeigu žinoma):
________________________________________________________________________________
9. Sėklinės bazės šalis ir kilmės rajonas: ___________________________________________
Kilmė (trumpas pavadinimas, jeigu reikia): ___________________________________________
10. Sėklinės bazės vietos aukštis virš jūros lygio ____________________________________
11. Sėklų subrendimo metai ______________________________________________________
12. Dauginamosios medžiagos kiekis ______________________________________________
13. Ar medžiaga, kuriai išduodamas šis sertifikatas, yra gauta padalinus didesnę
siuntą, kuriai buvo išduotas ankstesnis EB sertifikatas? Taip Ne
Ankstesnio sertifikato numeris __________ Pirminės siuntos kiekis _____________________
14. Augimo medelyne trukmė ___________________________________________________
15. Ar iš sėklų gauta medžiaga vėliau buvo dauginama vegetatyviniu būdu? Taip Ne
Dauginimo būdas __________ Dauginimo ciklų skaičius _______________________________
16. Kita svarbi informacija: _______________________________________________________
17. Tiekėjo pavadinimas ir adresas
Oficialios įstaigos Atsakingo pareigūno
Oficialios įstaigos
antspaudas: vardas ir pavardė:
pavadinimas ir adresas:
Data: Parašas:
31
B DALIS
PAGRINDINIS MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, GAUTOS IŠ SĖKLINIŲ
PLANTACIJŲ ARBA ŠEIMOS (-Ų) TĖVŲ, KILMĖS SERTIFIKATAS
________________________________________________________
1. a) Botaninis pavadinimas: _____________________________________________________
b) Sėklinės bazės pavadinimas (nurodytas kataloge) ______________________________
Sėklos
Augalų dalys
Sodmenys
Sėklinė plantacija
Šeimos (-ų) tėvai
Atitinkanti (kokybės) reikalavimus
Išbandyta
5. Paskirtis: _____________________________________________________________________
7. (Jeigu reikia) Vietinė Nevietinė Nežinoma
________________________________________________________________________________
10. Sėklos gautos: kryžmiškai apdulkinant 11. Sėklų subrendimo metai
papildomai apdulkinant _________________________________
dirbtinai apdulkinant
13. Ar medžiaga, kuriai išduodamas šis sertifikatas, yra gauta padalinus didesnę siuntą,
kuriai buvo išduotas ankstesnis EB sertifikatas? Taip Ne
14. Augimo medelyne trukmė: 15. Reprezentuojamų sudedamųjų dalių skaičius:
_____________________________ Šeimos _____________________________________
Klonai ______________________________________
16. Sėklinės bazės vietos aukštis virš jūros lygio arba šio aukščio ribos ________________
17. Ar gaunant sėklinę bazę buvo naudotas genetinis modifikavimas? Taip Ne
18. Dauginamosios medžiagos, gautos iš šeimos (-ų) tėvų:
Kryžminimų schema Šeimas sudarančių šeimų dalis procentais
19. Ar iš sėklų gauta medžiaga vėliau buvo dauginama vegetatyviniu būdu? Taip Ne
Dauginimo būdas Dauginimo ciklų skaičius
Data: Parašas:
32
C DALIS
PAGRINDINIS MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS, GAUTOS IŠ KLONŲ IR
KLONŲ RINKINIŲ, KILMĖS SERTIFIKATAS
________________________________________________________
1. a) Botaninis pavadinimas: _____________________________________________________
b) Sėklinės bazės pavadinimas (nurodytas kataloge) ______________________________
Augalų dalys
Sodmenys
Klonai
Klonų rinkinys
Atitinkanti (kokybės) reikalavimus
Išbandyta
5. Paskirtis: _____________________________________________________________________
7. (Jeigu reikia) Vietinė Nevietinė Nežinoma
________________________________________________________________________________
10. Ar gaunant sėklinę bazę buvo naudotas genetinis modifikavimas? Taip Ne
11. a) Dauginimo būdas: __________________
b) Dauginimo ciklų skaičius ____________
13. Ar medžiaga, kuriai išduodamas šis sertifikatas, yra gauta padalinus didesnę
siuntą, kuriai buvo išduotas ankstesnis EB sertifikatas? Taip Ne
14. Augimo medelyne trukmė ___________________________________________________
15. Klonų rinkinių:

Klonų skaičius rinkinyje __________ Klonų, sudarančių rinkinį, dalis, procentais _________
16. Kita svarbi informacija: _______________________________________________________
Data: Parašas:
33
15 priedas
(Pažymos apie parduodamą ir perduodamą miško dauginamąją medžiagą formos pavyzdys)
Pažymos apie parduodamą ir perduodamą miško dauginamąją medžiagą sudarytojo

pavadinimas (juridinio asmens pavadinimas/fizinio asmens vardas, pavardė)
Pažymos apie parduodamą ir perduodamą miško dauginamąją medžiagą sudarytojo
asmens/įmonės kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas
Valstybinei miškų tarnybai
PAŽYMA APIE PARDUODAMĄ IR PERDUODAMĄ MIŠKO

DAUGINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ (MDM)
2010-00-00 Nr. 0-00
Tiekėjo išduoto Miško dauginamosios

MDM gavėjas
dokumento MDM kil- medžiagos (MDM)
mės ser- pobūdis
Me- MDM
tifikato (sodme-
juridinis, buvei- džio kate- kg/
Nr./data/ nys,
fizinis nėadre- rūšis numeris data gorija tūkst. amžius
objekto sėklos,
asmuo sas kodas vnt.
augalų
dalys)
34
16 priedas
(Prašymo sujungti miško dauginamosios medžiagos siuntas formos pavyzdys)
Prašymo sujungti miško dauginamosios medžiagos siuntas sudarytojo pavadinimas

(juridinio asmens pavadinimas/fizinio asmens vardas, pavardė)
Prašymo sujungti miško dauginamosios medžiagos siuntas sudarytojo asmens įmonės
kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas
PRAŠYMAS SUJUNGTI MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS SIUNTAS

2010-00-00 Nr. 00-00
Prašome (-au) sujungti į vieną šias miško dauginamosios medžiagos (MDM) siuntas:
MDM pobūdis MDM kilmės Miško sėklinės Svoris, kg
Eil. Medžio
(sėklos, augalų da- dokumento bazės objekto arba kiekis,
Nr. rūšis
lys, sodmenys) numeris ir data kodas vnt.

17 priedas
(Pažymos apie išsėtas medžių rūšių sėklas formos pavyzdys)
Pažymos apie išsėtas medžių rūšių sėklas sudarytojo pavadinimas

(juridinio asmens pavadinimas, fizinio asmens vardas, pavardė)
Pažymos apie išsėtas medžių rūšių sėklas sudarytojo asmens/įmonės kodas, buveinė/
adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas
PAŽYMA APIE IŠSĖTAS MEDŽIŲ RŪŠIŲ SĖKLAS

2010-00-00 Nr. 0-00
Pagrindinio miško Paskutinės Pasėta sėklų, kg
Medžių dauginamosios medžia- Sėklų siun- kokybės
rūšis gos kilmės sertifikato Nr./ tos Nr./data pažymos medelyne miške
data /objekto kodas Nr./data
35
18 priedas
(Kankorėžių aižymo žurnalo forma)
KANKORĖŽIŲ AIŽYMO ŽURNALAS
Aižyklos pavadinimas _________________________________________________
Aižymo kameros Nr.* _________________________________________________
Sėkli- Miško daugina- Kanko- Aižymo laikas

Kanko-
nės mosios medžia- rėžių (metai, mėnuo,
Eil. Medžio gos ruošimo Mato rėžių Pasta-
bazės svoris diena)
Nr. rūšis kortelė vnt. savinin- bos
objekto arba
kas**
kodas tūris
Nr. data pradžia pabaiga
* pildoma, kai aižykloje yra kelios aižymo kameros;

** pildoma, kai aižoma kitiems miško dauginamosios medžiagos savininkams.
36
19 priedas
(Miško sėklų kokybės nustatymo akto formos pavyzdys)
Miško sėklų kokybės nustatymo akto sudarytojo pavadinimas
TVIRTINU
(Parašas)
MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS NUSTATYMO AKTAS

2007-00-00 Nr. 0-00
Miško sėklų kokybės nustatymo akto sudarymo vieta
Įgaliotas asmuo arba savininkas ________________________________________
(Pareigų pavadinimas, vardas, pavardė)
patikrino paruoštų sėklų kokybę ir surašė šį aktą.
Sėklų rūšies pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai) _________________________
Sėklų siuntos svoris _________ kg, sėklų siuntos Nr. _________ , data ________
Bandinio svoris arba tiriamų sėklų kiekis ____________ gvnt.
Bandinys atrinktas 20 __ m. _____________ mėn. ______ d.,
vadovaujantis ________________________________________________________
SĖKLŲ TYRIMO DUOMENYS
1. Švarumas ____________________________ %,
mėginio svoris ________________ g
2. Sėklų atliekos ir priemaišos (iš viso) _______ %
iš jų:
pažeistos kenkėjų _______________________ %
pažeistos ligų __________________________ %
pažeistos mechaniškai ___________________ %
šiukšlės _______________________________ %
3. Sėklų gyvybingumas ___________________ %,
iš _____________ mėginių
iš jų :
sveikų ________________________________ %
pakenktų ______________________________ %
sugedusių _____________________________ %
pažeistų kenkėjų ________________________ %
tuščių _________________________________ %
be gemalo _____________________________ %
4. 1 000 sėklų svoris ______________________ g
5. Daigių (gyvybingų) sėklų 1 kg __________ vnt.
Tyrimo duomenimis sėklos priskiriamos ____________________ kokybės klasei.
Sėklų kokybę nustatė (Parašas) (Vardas ir pavardė)
37
20 priedas
(Pakartotinio miško sėklų išvalymo akto formos pavyzdys)
Pakartotinio miško sėklų išvalymo akto sudarytojo pavadinimas
TVIRTINU
(Parašas)
PAKARTOTINIO MIŠKO SĖKLŲ IŠVALYMO AKTAS

2010-00-00 Nr. 0-00
Pakartotinio miško sėklų išvalymo akto sudarymo vieta
Komisija, susidedanti iš ________________________________________________

(Pareigos, vardai, pavardės)
___________________________________________________________________ ,
surašė šį pakartotinio sėklų išvalymo aktą. Vadovaujantis Valstybinės miškų tar-
nybos išvadomis, pateiktomis 20 ___ m. ________ mėn., ___ d. Miško sėklų ko-
kybės pažymoje Nr. ___ , pakartotinai 20 ___ m.________ mėn. ___ d. išvalyta
____________________________________________________________________
(lietuviškas ir lotyniškas sėklų rūšies pavadinimas)
sėklų siunta Nr. ___________ , sudaryta 20 ___ m.___________ mėn. ____ d.
SĖKLŲ IŠVALYMO REZULTATAI
Sėklų siuntos svoris iki išvalymo _________________ kg
Sėklų siuntos svoris po išvalymo _________________ kg
Komisija: ________________ ___________________________________

(Parašas) (Vardas ir pavardė)
________________ ___________________________________
________________ ___________________________________
38
21 priedas
(Medelyno kortelės forma)
MEDELYNO KORTELĖ NR. ___________
(užpildoma išsėjant sėklas, persodinant, susukant į ritinius sodmenis)
Pridedama: 1. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. ___
, išduoto 20 ___ m. ______________d., kopija arba nurodomas sėklų siuntos Nr. ___ ir
data _____________
Apsėtų lysvių, apsodintų plotų, ritinių išdėstymo schema (pabraukti).
Botaninis rūšies pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai) ________________________
______________________________________________________________________
Sėklų išsėjimo, sodmenų persodinimo, auginimo ritiniuose vieta (medelyno adre-
sas arba vieta, lauko Nr.)
Bendras plotas ____ ha, iš jo lysvių plotas _____ m², išsėta sėklų _____ kg, perso-
dinta (susukta į ritinius) daigų _____________ tūkst. vnt.
____________________________________________________________________
(Pareigos, parašas, vardas, pavardė)
Data __________
DUOMENYS APIE SODMENŲ IŠAUGINIMĄ MEDELYNE
Inventorizuo- Persodinta medelyne,
Nurašyta, tūkst.vnt.
ta, tūkst.vnt. perduota, parduota
Amžius,
m. išduoto Para-
Data sodmenų
(pvz., kiekis, doku- netektys šas
t. sk. gavėjas
1+1) viso kokybiškų arba tūkst. mento žuvę peraugę (pagal
vnt. Nr. ir išeigą)
pirkėjas
data
39
22 priedas
Medžių rūšių kilmės rajonai
Medžio Kilmės
Eil. Kilmės rajono
rūšies pava- rajono Kilmės rajono teritorija
Nr. pavadinimas
dinimas kodas
1. Ąžuolas - LT/Ąb Lietuvos Respublikos teritorija
bekotis
2. Ąžuolas Žemaičių LT/Ąp1.1 VĮ Kuršėnų, Mažeikių, Rietavo, Šiaulių,
paprastasis aukštumos Telšių, Tytuvėnų miškų urėdijos
Vidurio žemu- LT/Ąp1.2 VĮ Anykščių, Biržų, Joniškio, Kupiškio,
mos Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio, Ro-
kiškio, Ukmergės miškų urėdijos
Aukštaičių LT/Ąp2 VĮ Ignalinos, Nemenčinės, Švenčionėlių,

aukštumos Utenos, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijos
Pajūrio LT/Ąp3 VĮ Jurbarko (Jūravos, Kalvelių, Mantvi-
žemumos lių, Mociškių, Pašvenčio, Smalininkų,
Viešvilės girininkijos), Kretingos, Šilutės,
Tauragės miškų urėdijos, Kuršių nerijos
nacionalinis parkas
Dzūkų – LT/Ąp4 VĮ Alytaus, Druskininkų, Dubravos
Sūduvos aukš- eksperimentinė-mokomoji, Jurbarko
tumos (Balandinės, Globių, Panemunės ir Ve-
liuonos girininkijos), Kaišiadorių, Kau-
no, Kazlų Rūdos mokomoji, Kėdainių,
Marijampolės, Prienų, Raseinių, Šakių,
Šalčininkų, Trakų, Valkininkų, Varėnos,
Veisiejų miškų urėdijos
3. Ąžuolas - LT/Ąr Lietuvos Respublikos teritorija
raudonasis
4. Baltalksnis - LT/Bt Lietuvos Respublikos teritorija
5. Beržas Pajūrio žemu- LT/Bk1 VĮ Joniškio, Kretingos, Kuršėnų, Mažei-
karpotasis mos – Žemai- kių, Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio,
čių aukštumos Rietavo, Šiaulių, Šilutės, Tauragės, Tel-
šių, Tytuvėnų miškų urėdijos, Kuršių ne-
rijos nacionalinis parkas
Vidurio Lietu- LT/Bk2 VĮ Alytaus, Anykščių, Biržų, Dubravos
vos žemumos eksperimentinė-mokomoji, Jonavos,
Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų
Rūdos mokomoji, Kėdainių, Kupiškio,
Marijampolės, Prienų, Raseinių, Rokiš-
kio, Šakių, Ukmergės, Utenos, Veisiejų,
Vilniaus miškų urėdijos
40
5. Beržas Aukštaičių ir LT/Bk3 VĮ Druskininkų, Ignalinos, Nemenčinės,
karpotasis Dzūkų aukštu- Šalčininkų, Švenčionėlių, Trakų, Valki-
mų – Daina- ninkų, Varėnos, Zarasų miškų urėdijos
vos žemumos
6. Beržas - LT/Bp Lietuvos Respublikos teritorija
plaukuo-
tasis
7. Bukas - LT/Bu Lietuvos Respublikos teritorija
paprastasis
8. Drebulė Pajūrio ir Mū- LT/D1 VĮ Joniškio, Kretingos, Kuršėnų, Ma-
šos – Nemu- žeikių, Pakruojo, Radviliškio, Rietavo,
nėlio žemu- Šiaulių, Šilutės, Telšių, Tytuvėnų miškų
mų – Žemai- urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinis
čių aukštumos parkas
Vidurio Lietu- LT/D2 VĮ Alytaus, Anykščių, Biržų, Dubravos
vos žemumos eksperimentinė-mokomoji, Jonavos,
Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kazlų
Rūdos mokomoji, Kėdainių, Kupiškio,
Marijampolės, Panevėžio, Prienų, Rasei-
nių, Rokiškio, Šakių, Tauragės, Trakų,
Ukmergės miškų urėdijos
Dainavos že- LT/D3 VĮ Druskininkų, Ignalinos, Nemenčinės,
mumos – Šalčininkų, Švenčionėlių, Utenos, Valki-
Aukštaičių ninkų, Varėnos, Veisiejų, Vilniaus, Zara-
aukštumos sų miškų urėdijos
9. Eglė Žemaičių LT/E1 VĮ Kuršėnų, Mažeikių, Rietavo, Šiaulių,
paprastoji aukštumos Telšių, Tytuvėnų miškų urėdijos
Vidurio žemu- LT/E2 VĮ Anykščių, Biržų, Joniškio, Kėdainių,
mos Kupiškio, Pakruojo, Panevėžio, Radvi-
liškio, Raseinių, Rokiškio, Ukmergės
miškų urėdijos
Aukštaičių LT/E3 VĮ Ignalinos, Nemenčinės, Švenčionė-
aukštumos lių, Utenos, Vilniaus, Zarasų miškų urė-
dijos
Pajūrio LT/E4 VĮ Jurbarko (Balandinės, Globių, Jūra-
žemumos vos, Kalvelių, Mantvilių, Mociškių, Paš-
venčio, Smalininkų, Viešvilės girininki-
jos), Kretingos, Šilutės, Tauragės miškų
urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinis
parkas
Sūduvos ir LT/E5 VĮ Alytaus, Dubravos eksperimentinė-
Nemuno mokomoji, Jonavos, Jurbarko (Panemu-
vidurupio nės, Veliuonos girininkijos), Kaišiadorių,
Kauno, Kazlų Rūdos mokomoji, Mari-
jampolės, Prienų, Šakių miškų urėdijos
41
9. Eglė Dzūkų ir Sū- LT/E6 VĮ Druskininkų, Šalčininkų, Trakų, Val-
paprastoji duvos aukštu- kininkų, Varėnos, Veisiejų miškų urėdi-
mos jos
10. Guoba - LT/G Lietuvos Respublikos teritorija
kalninė
11. Juodalksnis Pajūrio ir Mū- LT/J1 VĮ Joniškio, Mažeikių, Kėdainių, Kre-
šos – Nemu- tingos, Kuršėnų, Pakruojo, Radviliškio,
nėlio žemu- Rietavo, Šiaulių, Šilutės, Tauragės, Tel-
mų – Žemai- šių, Tytuvėnų miškų urėdijos, Kuršių ne-
čių aukštumos rijos nacionalinis parkas
Vidurio Lie- LT/J2 VĮ Alytaus, Anykščių, Biržų, Dubravos
tuvos Žemu- eksperimentinė-mokomoji, Druski-
mos – Sūdu- ninkų, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių,
vos ir Dzūkų Kauno, Kazlų Rūdos mokomoji, Ku-
aukštumos piškio, Marijampolės, Panevėžio, Prie-
nų, Raseinių, Rokiškio, Šakių, Trakų,
Ukmergės, Valkininkų, Varėnos, Veisiejų
miškų urėdijos
Aukštaičių LT/J3 VĮ Ignalinos, Nemenčinės, Šalčininkų,
Aukštumos Švenčionėlių, Utenos, Vilniaus, Zarasų
miškų urėdijos
12. Liepa - LT/Ld Lietuvos Respublikos teritorija
didžialapė
13. Liepa Pajūrio LT/L1 VĮ Kretingos, Rietavo, Šilutės, Tauragės
mažalapė žemumos miškų urėdijos, Kuršių nerijos naciona-
linis parkas
Žemaičių LT/L2 VĮ Jurbarko, Kuršėnų, Mažeikių, Rasei-
aukštumos nių, Šakių, Telšių, Tytuvėnų miškų urė-
dijos
Vidurio LT/L3 VĮ Alytaus, Biržų, Dubravos eksperimen-
Lietuvos Že- tinė-mokomoji, Jonavos, Joniškio, Kau-
mumos – Sū- no, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos mokomo-
duvos aukštu- ji, Kėdainių, Marijampolės, Pakruojo,
mos Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Šiaulių,
Veisiejų miškų urėdijos
Dainavos LT/L4 VĮ Anykščių, Druskininkų, Ignalinos,
žemu- Kupiškio, Nemenčinės, Rokiškio, Šalči-
mos – Aukštai- ninkų, Švenčionėlių, Trakų, Ukmergės,
čių aukštumos Utenos, Valkininkų, Varėnos, Vilniaus,
Zarasų miškų urėdijos
14. Klevas Pajūrio žemu- LT/K1 VĮ Kretingos, Rietavo, Šilutės, Tauragės,
paprastasis mos – Žemai- Telšių, Tytuvėnų miškų urėdijos, Kuršių
čių aukštumos nerijos nacionalinis parkas
42
14. Klevas Mūšos – Ne- LT/K2 VĮ Biržų, Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių,
paprastasis munėlio že- Panevėžio, Pakruojo, Šiaulių miškų
mumos urėdijos
Aukštaičių LT/K3 VĮ Anykščių, Ignalinos, Kaišiadorių,
aukštumos Kupiškio, Nemenčinės, Rokiškio, Šalči-
ninkų, Švenčionėlių, Trakų, Ukmergės,
Utenos, Vilniaus, Zarasų miškų urėdijos
Nemuno vi- LT/K4 VĮ Alytaus, Druskininkų, Dubravos eks-
durupio – Sū- perimentinė-mokomoji, Jonavos, Jur-
duvos aukštu- barko, Kauno, Kazlų Rūdos mokomoji,
mos – Daina- Kėdainių, Marijampolės, Prienų, Radvi-
vos žemumos liškio, Raseinių, Šakių, Valkininkų, Va-
rėnos, Veisiejų miškų urėdijos
15. Maumedis - LT/Me Lietuvos Respublikos teritorija
europinis
16. Maumedis - LT/Mj Lietuvos Respublikos teritorija
japoninis
17. Maumedis - LT/Mp Lietuvos Respublikos teritorija
plačiažvy-
nis
18. Pušis Žemaičių LT/P1 VĮ Kuršėnų, Mažeikių, Rietavo, Šiaulių,
paprastoji aukštumos Telšių, Tytuvėnų miškų urėdijos
Vidurio žemu- LT/P2 VĮ Anykščių, Biržų, Jonavos, Joniškio,
mos Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo, Pane-
vėžio, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio,
Ukmergės miškų urėdijos
Aukštaičių LT/P3 VĮ Ignalinos, Nemenčinės, Šalčininkų,
aukštumos Švenčionėlių, Utenos, Vilniaus, Zarasų
miškų urėdijos
Pajūrio LT/P4 VĮ Jurbarko (Balandinės, Globių, Jūra-
žemumos vos, Kalvelių, Mantvilių, Mociškių, Paš-
venčio, Smalininkų, Viešvilės girininki-
jos), Kretingos, Šilutės, Tauragės miškų
urėdijos, Kuršių nerijos nacionalinis
parkas
Sūduvos ir LT/P5 VĮ Alytaus, Dubravos eksperimentinė-
Nemuno mokomoji, Jurbarko (Panemunės, Ve-
vidurupio liuonos girininkijos), Kaišiadorių, Kau-
no, Kazlų Rūdos mokomoji, Marijam-
polės, Prienų, Šakių miškų urėdijos
Dzūkų ir Sū- LT/P6 VĮ Druskininkų, Trakų, Valkininkų, Va-
duvos rėnos, Veisiejų miškų urėdijos
aukštumos
43
19. Robinija - LT/Rb Lietuvos Respublikos teritorija
baltažiedė
20. Skirpstas - LT/Sk Lietuvos Respublikos teritorija
paprastasis
21. Skroblas - LT/Sb Lietuvos Respublikos teritorija
paprastasis
22. Trešnė - LT/Tr Lietuvos Respublikos teritorija
23. Tuopa - LT/T Lietuvos Respublikos teritorija
24. Uosis pa- Pajūrio žemu- LT/U1 VĮ Kretingos, Kuršėnų, Mažeikių, Rieta-
prastasis mos – Žemai- vo, Šilutės, Tauragės, Telšių miškų urėdi-
čių aukštumos jos, Kuršių nerijos nacionalinis parkas
Mūšos –Ne- LT/U2 VĮ Anykščių, Biržų, Joniškio, Kupiškio,
munėlio že- Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio, Ro-
mumos kiškio, Šiaulių miškų urėdijos
Aukštaičių LT/U3 VĮ Ignalinos, Nemenčinės, Utenos,
aukštumos Švenčionėlių, Zarasų miškų urėdijos
Nemuno vidu- LT/U4 VĮ Dubravos eksperimentinė- mokomo-
rupio ji, Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kau-
no, Kazlų Rūdos mokomoji, Kėdainių,
Marijampolės, Raseinių, Šakių, Tytuvė-
nų, Ukmergės miškų urėdijos
Dzūkų aukštu- LT/U5 VĮ Alytaus, Druskininkų, Prienų, Šalči-
mos – Daina- ninkų, Trakų, Valkininkų, Varėnos, Vei-
vos žemumos siejų, Vilniaus miškų urėdijos
25. Vinkšna - LT/V Lietuvos Respublikos teritorija
paprastoji
44
23 priedas
(Miško sėklinės plantacijos/klonų rinkinio paso forma)
MIŠKO SĖKLINĖS PLANTACIJOS KLONŲ RINKINIO PASAS
Miško sėklinės bazės objekto kodas valdytojas/savininkas ____________________
Vieta (adresas) __________________________
______________________________ Plotas ________ ha ________ m miškotvarka
Geografinė padėtis: ŠP ___ RI ___ AVJL ___ m
Kilmės rajonas (-i) _____ Įveisimo metai ____
1. Botaninis pavadinimas _____________________________________________________
2. Miško sėklinės bazės objekto pavadinimas _____________________________________
3. Miško dauginamosios medžiagos kategorija ____________________________________
4. Miško dauginamosios medžiagos platinimo galimybės (apribojimai) _______________
5. Objekto charakteristika:
- buvusi žemės kategorija (kirtavietė, aikštė, pieva, dirbama žemė, kt.)
- dirvožemis
- dirvožemio tipologinė grupė
- augavietė
- reljefas
- besiribojantys objektai
atstumas
iki jų, m
6. Sodmenys:
- tipas
- skiepų amžius, m.
- poskiepių amžius, m.
7. Klonų skaičius
8. Plantacijos sekcijų charakteristika:
Klonų Skiepytų Sodinimo Sodinimo
Sekcijos Plotas, Įveisimo
skaičius, medžių skai- tankumas, atstumai
Nr. ha metai
vnt. čius, vnt./ha vnt./ha eilėse tarp eilių
9. Genetinių vienetų charakteristika

Klono Svertinis selekcinis
Eil. Nr. Kiekis, vnt. Populiacija
(šeimos) kodas indeksas
10. Ūkinių priemonių ir miško dauginamosios medžiagos ruošos žinialapis (pridedama).

11. Kartografinės medžiagos kopija ir klonų išdėstymo schema (pridedama).
Pastabos ___________________________________________________________________
Projektavo _________________________________________________________________
(Institucija, pareigų pavadinimas, vardas ir pavardė)
Pasą sudarė ________________________________________________________________
Data ___________
45
ŪKINIŲ PRIEMONIŲ IR MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠOS
ŽINIALAPIS
1 lentelė. Sėklų ruoša
Pagrindinio miško daugi- Užpildžiusio asmens par-
Sėklų Kiekis,
Data namosios medžiagos kil- eigos, vardas, pavardė,
siuntos Nr. kg
mės sertifikato Nr. ir data parašas
2 lentelė. Ūglelių ruoša

Pagrindinio miško
Užpildžiusio asmens
Ūglelių dauginamosios me-
Data Kiekis, vnt. pareigos, vardas, pavardė,
rūšis džiagos kilmės serti-
parašas
fikato Nr. ir data
3 lentelė. Priežiūros darbai

Mato
Data Darbų pavadinimas Apimtis pareigos, vardas, Pastabos
vnt.
pavardė, parašas

24 priedas
(Miško sėklinio medyno paso forma)
MIŠKO SĖKLINIO MEDYNO PASAS
Vieta (adresas) __________________________
2. Miško sėklinės bazės objekto pavadinimas _____________________________________
3. Miško dauginamosios medžiagos kategorija ____________________________________
___________________________________________________________________________
5. Medyno ________________ metų taksaciniai duomenys:
46
Plo- Vidutinis Skal- Tūris, Selekcinė Miškų Auga-
Kv. Skl. Rūšinė Am- grupė, vietė,
tas, su- ktm/ grupė /
Nr. Nr. sudėtis žius, m H, D, pogru- miško
ha m cm mas ha bonitetas
pis tipas
6. Trakas ___________________________________________________________________
7. Pomiškis _________________________________________________________________
8. Selekcinis įvertinimas (balais, palyginant su vidutinių medynų rodikliais):
Šako-
Sanitari- Skers- Stiebų Lajos
Aukštis Šakų storis jimosi Šakotumas
nė būklė muo tiesumas plotis
kampas
1 – blogesnis už vidutinį, 2 – kiek blogesnis už vidutinį, 3 – vidutinis, 4 – kiek geresnis už

vidutinį, 5 – daug geresnis už vidutinį
10. Kartografinės medžiagos kopija (pridedama).
Pastabos ___________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Miško sėklinį medyną atrinko _________________________________________________
(Institucija, pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė)
Pasą sudarė _________________________________________________________________
Data ___________

ŽINIALAPIS
1 lentelė. Sėklų ruoša medyne
Sėklų Kiekis,
siuntos Nr. kg

Mato
vnt.
pavardė, parašas
47
25 priedas
(Miško genetinio draustinio paso forma)
MIŠKO GENETINIO DRAUSTINIO PASAS
_______________________________ Vieta (adresas) __________________________
Lietuvos Respublikos saugomų Plotas ________ ha ________ m miškotvarka
teritorijų valstybės kadastro numeris Geografinė padėtis: ŠP ___ RI ___ AVJL ___ m
_______________________________ Kilmės rajonas (-i) _____ Įveisimo metai ____
Objektų grupė __________________________
2. Saugojimo priežastys _______________________________________________________
3. Medyno (-ų) kilmė _________________________________________________________
4. Miško dauginamosios medžiagos kategorija ___________________________________
___________________________________________________________________________
6. Medyno (-ų) ________ metų taksaciniai duomenys:

pis tipas
7. Trakas ___________________________________________________________________
8. Pomiškis _________________________________________________________________
9. Selekcinis įvertinimas (balais, palyginant su vidutinių medynų rodikliais):
Šako-
Sanitari- Skers- Stiebų Lajos
Aukštis Šakų storis jimosi Šakotumas
nė būklė muo tiesumas plotis
kampas

vidutinį, 5 – daug geresnis už vidutinį
Pastabos ___________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Miško sėklinį medyną atrinko _________________________________________________
Pasą sudarė _________________________________________________________________
Data ___________
48
ŽINIALAPIS
1 lentelė. Sėklų ruoša draustinyje
Sėklų Kiekis,
siuntos Nr. kg

Mato
vnt.
pavardė, parašas

26 priedas
(Rinktinio/elitinio medžio paso forma)
RINKTINIO/ELITINIO MEDŽIO PASAS
Vieta (adresas) __________________________
2. Saugojimo priežastys: ______________________________________________________
3. Dauginamosios medžiagos kategorija: ________________________________________
4. Medžio taksaciniai rodikliai:
Amžius: _____ m. Aukštis: _____ m Skersmuo 1,3 m aukštyje: ______ cm
5. Medžio kokybiniai rodikliai:
- stiebo tiesumas - šakojimosi kampas
- stiebo nulaibėjimas - sunykusių šakų užgijimas
- aukštis iki sausų šakų, m - vilkūglių išsivystymas
- aukštis iki žalių šakų - fenologinė forma
- lajos vidutinis skersmuo, m - žievės forma
- lajos forma - kitos morfologinės formos
- šakų storis
6. Selekcinis įvertinimas (balais, palyginant su vidutiniais medyno medžiais):
Sanitari- Skers- Stiebų Lajos Šakojimo-
Aukštis Šakų storis Šakotumas
nė būklė muo tiesumas plotis si kampas

vidutinį, 5 – geresnis už vidutinį
49
7. Medyno ___________ metų taksaciniai duomenys:

pis tipas
8. Trakas ___________________________________________________________________
9. Pomiškis _________________________________________________________________
Pastabos ___________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Rinktinį medį atrinko ________________________________________________________
Pasą sudarė _________________________________________________________________
Data ___________
ŽINIALAPIS
1 lentelė. Sėklų ruoša
Sėklų Kiekis,
siuntos Nr. kg
2 lentelė. Ūglelių ruoša

Pagrindinio miško
parašas
fikato Nr. ir data

Užpildžiusio asmens par-
Mato
Data Darbų pavadinimas Apimtis eigos, vardas, Pastabos
vnt.
pavardė, parašas
50
27 priedas
(Bandomųjų želdinių paso forma)
BANDOMŲJŲ ŽELDINIŲ PASAS
Vieta (adresas) __________________________
2. Bandymo tikslas ___________________________________________________________
3. Objekto charakteristika:
- buvusi žemės kategorija (kirtavietė, aikštė, pieva, dirbama žemė, kt.)
- dirvožemis
- dirvožemio tipologinė grupė
- augavietė
- reljefas
- besiribojantys objektai
atstumas
iki jų, m
4. Dirvos dirbimo būdas ______________________________________________________

5. Sodmenys:
- tipas amžius, m.
- bandomų vienetų skaičius
- mišrinimo schema
- pakartojimų skaičius
- sodinimo atstumai, m eilėse
tarp eilių
- sodinimo tankumas, vnt./ha
- viso pasodinta, vnt.
7. Kartografinės medžiagos kopija ir genetinių vienetų išsidėstymo schema (pridedama).
Pastabos ___________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Želdinius projektavo _________________________________________________________
Pasą sudarė ________________________________________________________________
Data ___________
51
ŽINIALAPIS
1 lentelė. Sėklų ruoša bandomuosiuose želdiniuose
Sėklų Kiekis,
siuntos Nr. kg
2 lentelė. Ūglelių ruoša bandomuosiuose želdiniuose

Pagrindinio miško
parašas
fikato Nr. ir data

Mato
vnt.
pavardė, parašas
4 lentelė. Genetinių vienetų charakteristika ir būklė

Individų skaičius
Motin- šeimoje, vnt.
Motinme- Selek- inventorizuota
Šeimos me- Šeimos Kilmės
džio kil- cinė
Nr. džio tipas rajonas paso- pirmai- trečiai-
mės vieta vertė
Nr. dinta siais siais
metais metais
52
Miško sodmenų kokybės reikalavimai
Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu
Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292; 2008, Nr. 68-2598)
I. BENDROJI DALIS
1. Miško sodmenų kokybės reikalavimai nustato miško sodmenų (sėjinukų ir so-
dinukų) kokybės, iškasimo, laikymo bei pervežimo reikalavimus.
2. Miško sodmenų kokybės reikalavimuose vartojamos sąvokos:
2.1. miško sodmenys – miško medžių ir krūmų sėjinukai ir sodinukai, skirti
miško želdiniams veisti;
2.2. sėjinukai – išauginti iš sėklų, nepersodinti jauni medeliai ir krūmai;
2.3. sodinukai – vieną arba kelis kartus persodinti sėjinukai;
2.4. sodmenys su uždara šaknų sistema – sėjinukai arba sodinukai, auginami
žemės (durpės) substratu užpildytose talpose (mikrokonteineriuose);
2.5. miško sodmenų siunta – vienos medžių rūšies, kilmės, kokybės ir amžiaus
miško sodmenys, išauginti vienodomis sąlygomis, skirti realizuoti vienu metu.
3. Simboliai ir žymėjimai:
+ – šis ženklas reiškia, kad sodmenys persodinti;
1 – vienmečiai sėjinukai;
1+0 – vienmečiai sėjinukai, persodinti pirmojo vegetacijos periodo metu (vasarą);
1+1 – dvimečiai sodinukai, persodinti po 1 metų.
II. SODMENŲ KOKYBĖS ĮVERTINIMAS
4. Sodmenų kokybė vertinama vizualiai ir matuojant. Vizualiai vertinama:
– sodmenų gyvybingumas;
– šaknų sistemos išsivystymas;
– sumedėjimas;
– pažeidimai;
– stiebelio forma, šakotumas.
5. Matavimo būdu įvertinant sodmenis, jei tai atliekama inventorizacijos metu,
jų kokybė nustatoma vadovaujantis Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos
ir inventorizacijos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2004 m. birželio 21d. įsakymu Nr. D1-349 ,,Dėl Miško bei dekoratyvinių
sodmenų apskaitos ir inventorizacijos tvarkos“ (Žin., 2004, Nr. 103-3803; 2007, Nr.
112-4589), nustatyta tvarka. Jei sodmenų kokybės rodikliai nustatomi juos par-
duodant, pasirenkamas atsitiktinis bandinys, kuris sudaromas taip: kai siuntoje
yra iki 1 000 vienetų sodmenų – ne mažiau kaip 10 % siuntos sodmenų kiekio, kai
siuntoje yra daugiau kaip 1 000 vienetų sodmenų – ne mažiau 100 vienetų. So-
dmenys imami iš įvairių, ne mažiau kaip iš 10, siuntos vietų. Bandinio tikrinimo
rezultatai taikomi visai siuntai.
6. Vienoje sodmenų siuntoje turi būti ne mažiau kaip 95 % sodmenų, atitinkančių
visus kokybės reikalavimus.
53
III. SODMENŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
7. Sodmenys turi turėti jų kilmę patvirtinančius dokumentus.
8. Sodmenys laikomi nekokybiškais, jeigu turi bent vieną iš žemiau išvardytų
defektų:
8.1. neužgijusias arba nesurandėjusias žaizdas, išskyrus žaizdas, padarytas šali-
nant nereikalingus ūglius, taip pat žaizdas ant šakučių;
8.2. nuvytę sodmenys;
8.3. apatinė stiebelių dalis išlinkusi daugiau kaip 30° (išskyrus maumedžio,
buko ir ąžuolo);
8.4. sodmenys, turintys daugiau nei 1 stiebelį;
8.5. sodmenys, turintys daugiau nei vieną paskutiniųjų metų viršūninį ūglį (iš-
skyrus ąžuolo);
8.6. nesumedėję ūgliai ir neišsivystę viršūniniai pumpurai (išskyrus maume-
džio, buko, ąžuolo);
8.7. spygliuočių medžių rūšių sodmenys be viršūninio pumpuro
(išskyrus vegetacijos metu iškastus sodmenis);
8.8. vyresnių nei 1 metų sodmenų stiebeliai be šoninių šakučių;
8.9. dideli, sodmenų gyvybingumui pavojingi, paskutiniųjų metų ūglio spyglių
ir viršūnės pumpuro pažeidimai;
8.10. pažeistas šaknies kaklelis (išskyrus iš gyvašakių išaugintus sodmenis);
8.11. labai susisukusi arba užlenkta pagrindinė šaknis (išskyrus iš gyvašakių iš-
augintus sodmenis);
8.12. sodmenys be šoninių šaknų arba labai sužalotos šoninės šaknys;
8.13. sodmenys, pažeisti ligų bei kenkėjų (kai spyglių nugraužimai viršija 20 %, ša-
knų ir stiebelio paviršiaus – 10 %, pagrindinės šaknies ir stiebelio perimetro – 30 %);
8.14. sodmenys su pastebimais pažeidimais, atsiradusiais dėl neteisingo saugo-
jimo (perkaitę, surūgę, apipuvę);
8.15. sodmenų šaknų masė turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 antžeminės dalies
masės, sodinukų pagrindinė šaknis neturi būti užlenkta.
9. Minimalūs sodmenų matmenų reikalavimai pateikti 1 lentelėje.
1 lentelė. Minimalūs sodmenų matmenų kokybės reikalavimai
Minimalūs matmenys
Medžių rūšies arba genties
Amžius, m. antžeminės dalies šaknies kaklelio
pavadinimas
aukštis, cm storis, mm
Spygliuočiai
Paprastoji pušis 1 6 2
Pinus sylvestris L 2 10 3
1+1 8 3,5
1+2 15 5
2+1 15 5
54
Kalninė pušis 2 8 2,5
Pinus mugo Turra 1+2 15 3,5
2+1 15 3,5
2+2 20 4
Paprastoji eglė 2 14 2,5
Picea abies (L) H. Karst. 3 24 4
1+2 20 4
2+1 20 4
2+2 25 5
2+3 40 6
Maumedis 1 10 2,5
Larix sp. 2 20 4
1+1 20 4
1+2 35 5
Lapuočiai
Paprastasis ąžuolas 1 15 4
Qercus robur L. 2 25 5
1+2 40 5
1+3 50 6
2+1 50 6
2+2 70 9
Beržas 1 15 2
Betula sp. 2 30 3
1+1 30 5
Paprastasis uosis 1 10 3
Fraxinus excelsior L. 1+1 30 6
1+2 50 9
2+1 50 9
Paprastasis klevas 1 10 3
Acer plantanoides L. 2 25 5,5
1+1 40 6
1+2 60 8
2+1 60 8
Juodalksnis 1 15 3
Alnus glutinosa Gaertn.L 2 40 7
1+1 40 7
Paprastasis bukas 1 10 3
Fagus sylvatica L. 2 25 4
2+1 35 5
2+2 45 6
Mažalapė liepa 1 10 3
Tilia cordata Mill. 2 30 4
1+1 30 5
1+2 50 7
2+1 50 7
55
Kalninė guoba 1 10 3
Ulmus glabra Huds. 1+1 30 6
1+2 60 8
Drebulė 1 20 4
Populus tremula L. 1+1 50 8
Pastaba. Jeigu miško sėjinukai persodinami pirmojo vegetacijos periodo metu (vasa-
rą), atliekant jų apskaitą einamųjų metų rudenį, į apskaitą jie įtraukiami kaip sodinu-
kai, jiems taikomi 1 metų sėjinukų kokybės reikalavimai. Jeigu miško sėjinukai per-
sodinami antrojo vegetacijos periodo metu (vasarą), atliekant jų apskaitą einamųjų
metų rudenį, į apskaitą jie įtraukiami kaip sodinukai, jiems taikomi 2 metų sėjinukų
kokybės reikalavimai.
IV. KOKYBĖS REIKALAVIMAI SODMENIMS SU UŽDARA ŠAKNŲ SISTEMA

10. Sodmenims su uždara šaknų sistema netaikomi 1 lentelėje pateikti minima-
lūs matmenys, tačiau jiems taikomi II ir III skyriuje nurodyti sodmenų kokybės
reikalavimai.
11. Sodmenų su uždara šaknų sistema aukštis neturi viršyti: spygliuočių – dau-
giau kaip 2,5 karto konteinerio aukščio, lapuočių – 4,5 karto.
12. Sodmenys turi turėti kuokštinę šaknų sistemą. Šaknų skeletą turi sudaryti
pagrindinė šaknis su taisyklingu nulaibėjimu ir visame jos ilgyje atsišakojančio-
mis šoninėmis šaknimis. Konteinerių tipas ir dydis turi būti toks, kad būtų galima
išvengti šaknų sistemos deformavimo. Šaknų sistema negali būti spiralės arba
kamuolio formos.
V. SODMENŲ IŠKASIMAS
13. Sodmenys miškams veisti turi būti iškasami tik visiškai baigę arba dar nepra-
dėję vegetuoti. Pavasarį sodmenys pradedami kasti, kai iš dirvos visiškai išeina
pašalas.
14. Jeigu prieš iškasant sodmenis jų šaknys buvo pakirstos, prieš sodinimą pa-
trumpinamos tik šoninės šaknys.
15. Iškastus sodmenis būtina apsaugoti nuo saulės, vėjo ir šalčio pažeidimų.
16. Rudenį lapuočių medžių sodmenis galima iškasti tik tuomet, kai jų lapai vi-
siškai pakeičia spalvą.
17. Rudenį iškasami lapuočių medžių ir maumedžio sodmenys, jei jie laikomi
per žiemą iki pavasario prikasti, turi būti be lapų (spyglių), o jų ūgliai – visiškai
sumedėję.
18. Iškastus sodmenis reikia tuojau pat sudėti į lauko konteinerius arba laikinai
prikasti jų iškasimo vietose. Lauko konteineriai turi būti uždengti drėgmę sulai-
kančia medžiaga (brezentu, veltiniu arba stora drobe).
19. Prikastus spygliuočių sodmenis galima laikyti ne ilgiau kaip 1 savaitę. Ilgiau
laikyti galima tik šaldytuvuose, kuriuose reguliuojama drėgmė ir temperatūra,
juose sodmenys turi būti supakuoti specialioje taroje arba apipurkšti transpiraci-
ją mažinančiomis medžiagomis (antitranspirantais).
56
VI. SODMENŲ RŪŠIAVIMAS, MATAVIMAS IR SURIŠIMAS
20. Iškasti sodmenys rūšiuojami jų iškasimo vietose arba sodmenų saugyklose.
21. Sodmenų aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio iki viršūninio pumpuro.
Sodmenų, kurių aukštis nuo šaknies kaklelio – iki 30 cm, aukštis matuojamas +1
cm tikslumu, o sodmenims, kurių aukštis nuo šaknies kaklelio – daugiau kaip 30
cm, aukštis matuojamas +-2,5 cm tikslumu. Sodmenų storis matuojamas +-0,5
mm tikslumu ties žemės paviršiumi. Iškastiems sodmenims šaknies kaklelio sto-
ris matuojamas pereinamoje dalyje nuo šaknų į stiebelį, kuri išsiskiria pakitusia
žievės struktūra ir spalva.
22. Sodmenys surišami į ryšulius. Viename ryšulyje gali būti tik vienos sodmenų
siuntos sodmenys. Sodmenų skaičius ryšuliuose parenkamas atsižvelgiant į jų
dydį, kad patogu būtų juos transportuoti.
23. Medelynuose išrūšiuotų ir miško želdinimui ar realizacijai skirtų sodmenų
šaknys turi būti patrumpintos ir pamirkytos specialiuose tirpaluose arba tyrėse,
skirtose šaknų apsaugai nuo išdžiūvimo.
VII. SODMENŲ PRIKASIMAS IR LAIKYMAS
24. Sodmenų laikymas iškasimo ir sodinimo vietose gali būti trumpalaikis ir ilga-
laikis. Trumpalaikis laikymas – tai iškastų sodmenų laikymas sodmenų auginimo
vietose iki 1 savaitės spygliuočių medžių rūšims ir iki 2 savaičių lapuočių medžių
rūšims, o sodinimo vietose – iki 2 savaičių spygliuočių medžių rūšims ir iki 4
savaičių – lapuočių medžių rūšims. Ilgalaikis laikymas – tai sodmenų laikymas
specialiose vietose visą rudens ir žiemos periodą iki kitos vegetacijos.
25. Jei sodmenys laikomi ilgiau nei 3 savaites, jie dedami į sniego ledo saugyklas,
rūsius, šaldytuvus.
26. Sodinimo vietose uždaruose konteineriuose arba dėžėse sodmenys gali būti
laikomi, jei jie apsaugoti nuo šutimo.
27. Trumpalaikiam sodmenų laikymui parenkamos vietos, apsaugotos nuo tie-
sioginių saulės spindulių ir užpylimo vandeniu, sodmenys turi būti apsaugoti
nuo graužikų ir žvėrių pažeidimo.
28. Laikant sodmenis duobėse, jų gylis turi būti toks, kad ne mažiau kaip 2/3 so-
dmens aukščio būtų duobėje. Į jas sodmenys dedami palaidi arba surišti į ryšulė-
lius, šaknų vietoje negali likti didelių tuščių erdvių, sodmenų šaknys užpilamos
5–10 cm storio žemės sluoksniu. Lapuočių sodmenų stiebeliai iš dalies gali būti
užpilti žemėmis.
29. Sodmenų prikasimui turi būti parenkami lengvos granuliometrinės sudėties
dirvožemiai. Netinka sunkios, užmirkstančios dirvos, kuriose augalų šaknys su-
limpa ir gali supūti. Prikasimui parinktos vietos turi būti pavėsyje.
30. Sudėti į duobes sodmenys turi būti uždengiami eglišakėmis arba lapuočių
medžių paklote (lapais).
31. Esant sausam orui, sudėti į duobes sodmenys turi būti palaistomi. Būtina užtikrin-
ti, kad laistant nebūtų nuplaunami žemės likučiai nuo smulkių sodmenų šaknų.
57
32. Specialiuose maišuose sodmenys gali būti laikomi iki 2 savaičių.
33. Sodmenys su uždara šaknų sistema laikomi pavėsyje, drėgmės kiekis substra-
te turi būti kontroliuojamas ir pagal poreikį palaistoma.
34. Šaldytuvuose galima laikyti visų medžių rūšių sodmenis. Jie turi būti ramybės
būsenos.
35. Šaldytuvuose santykinė oro drėgmė turi būti ne mažesnė kaip 96% (laikant
sudėtus į specialius maišus, oro drėgmė gali būti ir mažesnė), temperatūra artima
0 oC (gali svyruoti nuo -2 iki +2 oC). Laikant sodmenis šaldytuvuose ilgiau kaip
8 savaites, jie turi būti apipurkšti arba apdūminti fungicidais.
VIII. SODMENŲ PERVEŽIMAS
36. Sodmenys pervežami specialiuose maišuose arba pakuotėse, apsaugančiuo-
se sodmenis nuo išdžiūvimo. Sodmenys gali būti pervežami ir dėžėse, prieš tai
jų dugną išklojus drėgnomis pjuvenomis, durpėmis, kiminais ar kitomis drėgmę
sulaikančiomis medžiagomis. Dėžės transportuojant gali būti kraunamos viena
ant kitos. Sodmenys taip pat gali būti dedami tiesiai į transporto priemonę, ap-
saugant šaknis nuo išdžiūvimo.
37. Pervežant sodmenis, jie uždengiami brezentu arba kita panašia medžiaga.
38. Pervežant ilgiau nei 6 valandas nesupakuotus į dėžes arba maišus spygliuočių
sodmenis, tarp sodmenų turi būti palikti oro kanalai, siekiant išvengti jų sušuti-
mo. Tam gali būti naudojamos eglės šakutės, šiaudai arba kitos medžiagos. Per-
vežant būtina stebėti, ar sodmenys nedžiūsta.
39. Sodmenys su uždara šaknų sistema pervežami konteineriuose, kuriuose jie
augo, taip pat sudėti į dėžes arba į mašinos kėbulą. Mašinos kėbule sodmenys
turi būti statomi vertikaliai. Nedideliais atstumais sodmenis su uždara šaknų sis-
tema galima pervežti ir suguldytus mašinos kėbule, tačiau jie turi būti apsaugoti
nuo sužalojimo.
Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimai

Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292)
I. BENDROJI DALIS
1. Šie Medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nu-
stato medžių ir krūmų sėklų, skirtų miško ir urbanistiniams sodmenims auginti,
kokybės reikalavimus.
2. Pagrindinės Reikalavimų sąvokos:
2.1. kenksmingi organizmai – tai augalų ligos ir kenkėjai (virusai, bakterijos,
grybai, nematodai, vabzdžiai, erkės ir kiti organizmai bet kokioje vystymosi fazė-
je), piktžolės ir jų sėklos, galinčios padaryti pastebimą žalą augalams ir augalinei
produkcijai ir užkrėsti augalų augimo vietas;
58
2.2. sėklų daigumas – sėklų pajėgumas dygti, išreikštas sudygusių sėklų pro-
centu per tam tikrą laiko tarpą. Nustatomas daiginimo metodu atitinkamomis
sąlygomis laboratorine įranga;
2.3. sėklų dygimo energija – sudygusių sėklų procentas per tam tikrą bendro
daiginimo laiko dalį. Šis rodiklis apibūdina sėklų dygimo spartą bei vienodumą
ir nustatomas sėklų daiginimo metu;
2.4. sėklų drėgnumas – tai vandens kiekis sėklose, išreikštas procentais nuo
tiriamojo bandinio pradinės masės;
2.5. sėklų gyvybingumas – gyvų sėklų procentas nuo bendro sėklų kiekio ti-
riamajame bandinyje, nustatomas dažant gemalus indigokarminu, jodo tirpalu
arba tetrazoliu;
2.6. sėklų gerumas – pilnavidurių sveikų sėklų su tai rūšiai būdingos spalvos
gemalais ir endospermais procentas tiriamajame bandinyje, nustatomas pjausty-
mo metodu;
2.7. sėklų kokybė – tai sėklų sėjamųjų savybių visuma, apibūdinanti jų tinka-
mumą sėjai;
2.8. sėklos ortodoksai – medžių ir krūmų sėklos, kurias galima išdžiovinti iki
10 % drėgnumo ir mažiau, nesusilpninant jų gyvybingumo;
2.9. sėklų siunta – tiksliai apibrėžtas vienos rūšies, kilmės bei kokybės sėklų
kiekis, kuriam išduotas jų kokybę patvirtinantis dokumentas;
2.10. sėklos rekalcitrantai – medžių ir krūmų sėklos, netoleruojančios išdžiū-
vimo ir išlaikančios gyvybingumą tik turėdamos savyje pakankamą minimalų
vandens kiekį;
2.11. sėklų švarumas – tiriamosios rūšies švarių sėklų kiekis, išreikštas procen-
tais nuo visos siuntos masės.
II. KOKYBĖS REIKALAVIMAI
3. Pagrindinės sėklų sėjamosios savybės yra: daigumas, dygimo energija, gyvy-
bingumas, gerumas, drėgnumas, 1 000 sėklų svoris, švarumas.
4. Pagal daigumą, gyvybingumą, gerumą ir švarumą sėklos skirstomos į tris koky-
bės klases – I, II, III, atsižvelgiant į 1 lentelėje pateiktus reikalavimus. Kai kurioms
riboto išplitimo medžių ir krūmų rūšių sėkloms nurodytos ne kokybės klasės, o
žemutinės kokybinių rodiklių ribos. Tiriant 1 lentelėje nenurodytų medžių ir krū-
mų sėklas, pateikiami tik faktiniai sėjamųjų savybių tyrimo rezultatai.
5. Sėklos tiriamos daiginimo, dažymo, pjaustymo ir rentgenografiniu metodais.
Sėkloms, turinčioms ilgą dygimo periodą, taikomas dažymo arba pjaustymo
metodas. Dažymo metodas naudojamas ir tais atvejais, kai norima greitai gauti
informaciją apie sėklų kokybę.
6. Sėklos turi būti normaliai išsivysčiusios, būdingos tai rūšiai spalvos, nesupeli-
jusios, be pašalinių kvapų.
7. Sėklų siuntose negali būti kenksmingų organizmų, nurodytų Valstybinės auga-
lininkystės tarnybos patvirtintame sąraše.
59
III. SĖKLŲ LAIKYMAS, TARA IR GABENIMAS
8. Kiekvienos rūšies sėkloms laikyti turi būti naudojama atitinkama tara, patal-
pos ir gabenimo būdas, atsižvelgiant į jų atsparumą išdžiūvimui, todėl sėklos ski-
riamos į dvi grupes – ortodoksus ir rekalcitrantus. Didžioji dalis medžių ir krūmų
sėklų priklauso ortodoksų grupei. Rekalcitrantų grupė labai negausi. Jai priski-
riami platanalapio ir cukrinio klevo sparnavaisiai, paprastojo, bekočio ir raudo-
nojo ąžuolo gilės bei paprastojo kaštono vaisiai.
9. Išskiriami šie kankorėžių, vaisių ir sėklų laikymo būdai: hermetiška tara, riboto
pralaidumo orui tara, orui pralaidi tara bei krūvos ir aruodai.
9.1. Hermetiška tara:
– užsandarinti stikliniai indai ir stiklainiai;
– užsandarinti arba užvirinti skardiniai indai;
– užsandarinti plastikiniai indai;
– užlydyti polietileno maišai.
Plastikiniai indai ir skardinė tara turi būti pagaminti iš sėkloms nekenksmingos
medžiagos arba padengti sėkloms nekenksminga apsaugine plėvele. Polietileno
maišai turi būti iš šalčiui atsparios plėvelės. Hermetiškuose induose laikomos
sėklos – ortodoksai, kurios toleruoja stiprų išdžiovinimo laipsnį.
9.2. Riboto pralaidumo orui tara – tai įvairios medinės, plastikinės ir metalinės
statinės, daugiasluoksniai popieriniai maišai ir krepšiai, taip pat atviri ar nesan-
dariai uždengti stiklainiai. Šioje taroje laikomas mažas tūris (iki 100 litrų) sėklų
rekalcitrantų.
9.3. Orui pralaidi tara:
– medinės ir plastikinės dėžės ažūrinėmis sienelėmis;
– vytelių ir vielinės pintinės;
– vienasluoksniai krepšiai ir popieriniai maišai;
– natūralios ir sintetinės medžiagos tinklo maišai.
Šioje taroje turi būti laikomos mažo tūrio (iki 100 litrų) kankorėžių, vaisių siun-
tos, taip pat visos padidintą vandens kiekį turinčios sėklos. Joje taip pat gali būti
saugomos stratifikuojamos sėklos.
9.4. Krūvose ir aruoduose galima laikyti didesnio nei 100 litrų tūrio kankorėžių,
vaisių siuntas ir padidintą vandens kiekį turinčias sėklas. Krūvos ilgis ir plotis ne-
ribojamas, tai priklauso nuo turimų sėklų atsargų dydžio ir galimybės ją prižiūrė-
ti, tačiau krūvos aukštis ribojamas. Drėgnos sėklos, vaisiai ir spygliuočių smulkūs
kankorėžėliai (tujų, baltosios eglės ir kt.) negali būti supilami storesniu kaip 15
cm sluoksniu. Šviežiai surinkti eglės ir pušies kankorėžiai laikomi ne aukštesnė-
se kaip 50 cm krūvose. Galima didinti krūvos aukštį išdžiūvusių lapuočių rūšių
sėklų ir spygliuočių smulkių kankorėžėlių – iki 40 cm, o eglės ir pušies kankorė-
žių – iki 1,5 m, su sąlyga, kad jie bus vėdinami ir periodiškai maišomi.
10. Gabenimas ir laikymas:
10.1. Hermetiškoje taroje sėklos gali būti laikomos nevėdinamoje aplinkoje.
Laikomoms mažiau kaip 2 metus sėkloms turi būti užtikrinta patalpų temperatūra
60
ne daugiau kaip 15 0C. Kai sėklos laikomos iki 10 metų, optimali temperatūra turi
būti nuo 0 0C iki – 4 0C, o, laikant ilgiau kaip 10 metų, – nuo – 10 0C iki – 15 0C.
10.2. Riboto pralaidumo orui taroje laikomos sėklos turi būti nuolat vėdina-
mos, patalpos drėgnumas turi būti 60 %–70 %, kad rekalcitrantų grupės sėklos
galėtų išlaikyti atitinkamą drėgnumą. Tai taikoma ir stratifikuojamoms sėkloms.
Taip pat turi būti užtikrinama nuo – 3 0C iki 5 0C temperatūra. Riboto pralaidumo
taroje galima transportuoti ir su substratu stratifikuojamas sėklas.
10.3. Laikant orui pralaidžioje taroje ir krūvose kankorėžius, vaisius ir sėklas,
patalpos turi būti intensyviai vėdinamos ir sausos, užtikrinant oro patekimą į
visus jų sluoksnius. Leidžiama nepastovi temperatūra nuo -3 0C iki 25 0C. Spy-
gliuočių kankorėžių ir lapuočių rūšių ortodoksų grupės vaisius, išskyrus buko,
leidžiama laikyti ir aukštesnėje, bet ne didesnėje kaip 35 0C temperatūroje su są-
lyga, kad jie bus intensyviai vėdinami. Orui pralaidi tara, kurioje laikomi kanko-
rėžiai, vaisiai ar sėklos, negali būti tarpusavyje suglausta. Gabenant kankorėžius,
vaisius ar sėklas, laikomus orui pralaidžioje taroje arba supiltus į krūvas, juos
reikia apsaugoti nuo lietaus.
1 lentelė. Sėklų kokybės reikalavimai
Daigumas,
Švarumas,
Kokybės gyvybingumas,
Medžių ir krūmų rūšys ne mažiau
klasės gerumas, ne
kaip, %
mažiau kaip, %
1. Aktinidija margalapė I 90
Actinidia kolomikta (Maxim.) II 75 91
Maxim. III 55
2. Alyvos I 80
Syringa spp. II 70 90
III 50
3. Aronija juodavaisė I 95
Aronia melanocarpa (Michx.) Elliott II 80 88
III 60
4. Ąžuolas paprastasis I 85
Quercus robur L. II 70 95
III 50
5. Ąžuolas raudonasis I 85
Quercus rubra L. II 70 95
III 50
6. Baltalksnis I 40
Alnus incana (L.) Moench. II 25 50
III 10
7. Bukas paprastasis I 80
Fagus sylvatica L. II 70 90
III 50
61
8. Cidonija paprastoji I 95
Cydonia oblonga Mill. II 85 91
III 70
9. Citrinvytis kininis I 85
Schisandra chinensis (Turcz.) Baill. II 70 91
III 50
10. Drebulė I 80
Populus tremula L. II 70 85
III 50
11. Eglė baltoji I 60
Picea glauca (Moench) Voss II 40 90
III 20
12. Eglė dygioji
- 50 90
Picea pungens Engelm.
13. Eglė paprastoji I 85
Picea abies (L.) H. Karst. II 75 90
III 60
14. Erškėtis I 80
Rosa spp. II 70 95
III 50
15. Gledičija tridyglė I 95
Gleditsia triacanthos L. II 75 93
III 55
16. Gudobelė švelnioji I 45
Crataegus mollis II 30 90
Torr. et A.Gray Scheele III 25
17. Gudobelė miškinė I 55
Crataegus rhipidophylla Gand. II 35 91
III 25
18. Gudobelė vėduoklinė I 50
Crataegus flabellata (Bosc) K..Koch II 45 96
III 40
19. Gudobelė vienapiestė I 70
95
Crataegus monogyna Jacq. II 50
III 30
20. Ieva Makio I 90
Padus maackii (Rupr.) II 45 96
Kom. et. Aliss. III 35
21. Ieva paprastoji I 90
Padus avium Mill. II 70 94
III 60
22. Ieva vėlyvoji I 80
Padus serotina (Ehrh.) Borkh. II 70 95
III 50
62
23. Jazminas darželinis I 50
Philadelphus coronarius L. II 45 50
III 35
24. Juodalksnis I 50
65
Alnus glutinosa (L.) Gaertn. II 30
III 10
25. Kadagys paprastasis I 50
Juniperus communis L. II 35 93
III 20
26. Ka tonas paprastasis I 95
Aesculus hippocastanum L. II 75 94
III 60
27. Karagana paprastoji I 80
Caragana arborescens Lam. II 70 95
III 50
28. Kaulenis I 90
Cotoneaster spp. II 75 95
III 50
29. Kėnis kaukazinis I 55
Abies nordmanniana (Steven) Spach II 45 83
III 25
30. Kėnis europinis I 45
Abies alba Mill. II 30 84
III 10
31. Klevas ginalinis I 80
Acer ginnala Maxim. II 70 86
III 55
32. Klevas paprastasis I 85
Acer platanoides L. II 75 93
III 60
33. Klevas platanalapis I 85
Acer pseudoplatanus L. II 65 88
III 45
34. Klevas sidabrinis I 95
Acer saccharinum L. II 90 92
III 75
35. Klevas totorinis I 95
Acer tataricum L. II 80 87
III 70
36. Klevas trakinis I 75
Acer campestre L. II 55 88
III 40
37. Klevas uosialapis I 90
Acer negundo L. II 80 90
III 65
63
38. Kriaušė I 90
Pyrus spp. II 75 85
III 60
39. Kukmedis europinis I 80
Taxus baccata L. II 70 90
III 50
40. Lanksva japoninė I 80
Spiraea japonica L.f. II 60 96
III 50
41. Lanksva plikoji I 80
Spiraea cinerea Label II 60 96
III 50
42. Lazdynas paprastasis I 90
Corylus avellana L. II 70 96
III 55
43. Lazdynas turkinis I 80
Corylus colurna L. II 70 96
III 60
44. Liepa didžialapė I 75
Tilia platyphyllos Scop. II 60 90
III 40
45. Liepa mažalapė I 80
Tilia cordata Mill. II 70 90
III 50
46. Ligustras paprastasis I 90
Ligustrum vulgare L. II 70 88
III 55
47. Mahonija dyglialapė I 90
Mahonia aquifolium Purch Nutt. II 85 96
III 75
48. Maumedis europinis I 40
Larix decidua Mill. II 20 81
III 10
49. Maumedis japoninis I 30
Larix kaempferi (Lamb.) Carriere II 14 90
III 5
50. Maumedis plačiažvynis I 40
80
Larix eurolepis A.Henry II 30
III 20
51. Medlieva kanadinė I 95
Amelanchier canadensis (L.) Medik. II 70 83
III 60
52. Medlieva varpotoji I 95
Amelanchier spicata (Lam.) K. Koch II 70 90
III 60
64
53. Meškytė baltauogė I 80
Symphoricarpos albus (L.) S. F. Blake II 70 95
III 50
54. Obelis miškinė I 90
Malus sylvestris (L.) Mill. II 80 90
III 70
55. Obelys (išskyrus miškinę) I 90
Malus spp. II 80 90
III 65
56. Ožekšnis europinis I 90
Euonymus europaea L. II 80 95
III 70
57. Ožekšnis karpotasis I 90
Euonymus verrucosa Scop. II 80 95
III 70
58. Pocūgė didžioji I 70
Pseudotsuga menziesii (Mirb.) II 50 90
Franco III 30
59. Ptelija trilapė I 95
Ptelea trifoliata L. II 85 94
III 70
60. Pušis Bankso I 90
Pinus banksiana Lamb. II 80 90
III 65
61. Pušis juodoji I 90
Pinus nigra J. F. Arnold II 80 90
III 55
62. Pušis kalninė I 95
Pinus mugo Turra II 80 93
III 70
63. Pušis paprastoji I 90
Pinus sylvestris L. II 80 92
III 60
64. Pušis veimutinė I 90
Pinus strobus L. II 80 93
III 60
65. Pūkenis europinis I 95
Cotinus coggygria Scop. II 80 96
III 55
66. Pupmedis paprastasis I 90
Laburnum anagyroides Medik. II 65 90
III 50
67. Puskiparisis Lausono I 45
Chamaecyparis lawsoniana II 30 85
(Murray bis) Parl. III 15
65
68. Pūslenis putinalapis I 90
Physocarpus opulifolius (L.) Maxim. II 70 96
III 60
69. Putinas paprastasis I 95
Viburnum opulus L. II 85 98
III 65
70. Putinas sodinis I 90
Viburnum lantana L. II 70 98
III 55
71. Raugerškis Tunbergo I 90
Berberis thunbergii DC. II 70 94
III 40
72. Riešutmedis juodasis I 95
Juglans nigra L. II 80 99
III 65
73. Riešutmedis pilkasis I 95
Juglans cinerea L. II 75 98
III 65
74. Robinija baltažiedė I 90
Robinia pseudoacacia L. II 70 95
III 50
75. Sausakrūmis šluotinis I 85
Sarothamnus scoparius II 70 96
(L.) Wimm. ex W. D. J. Koch III 60
76. Sausmedis paprastasis I 90
Lonicera xylosteum L. II 85 93
III 60
77. Sausmedis totorinis I 98
Lonicera tatarica L. II 75 96
III 55
78. Sedula baltoji I 90
Cornus alba L. II 80 85
III 70
79. Sedula geltonoji I 95
Cornus mas L. II 80 98
III 70
80. Sedula palaipinė I 90
Cornus sericea L. II 80 85
III 70
81. Sedula raudonoji I 90
Cornus sanguinea L. II 80 85
III 70
82. Serbentas auksuotasis I 95
Ribes aureum Push II 80 95
III 60
66
83. Serbentas kalninis I 95
Ribes alpinum L. II 80 94
III 55
84. Skirpstas paprastasis I 80
Ulmus minor Mill. II 70 70
III 60
85. Skroblas paprastasis I 70
Carpinus betulus L. II 50 90
III 30
86. Slyva skėstašakė I 80
Prunus divaricata Ledeb. II 70 95
III 50
87. Svarainis japoninis I 90
Chaenomeles japonica (Thunb.) II 80 90
Lindl. ex Spach III 70
88. Šaltalankis dygliuotasis I 90
Hippophae rhamnoides L. II 65 91
III 40
89. Šeivamedis juoduogis I 80
Sambucus nigra L. II 70 90
III 50
90. Šeivamedis raudonuogis I 80
Sambucus racemosa L. II 70 90
III 50
91. Šermukšnis I 90
Sorbus spp. II 85 90
III 55
92. Tuja didžioji I 60
Thuja plicata Donn ex D. Don II 40 70
III 20
93. Tuja vakarinė I 60
Thuja occidentalis L. II 40 70
III 20
94. Tulpmedis gelsvažiedis
- 5 88
Liriodendron tulipifera L.
95. Uosis I 80
Fraxinus spp. II 70 90
III 50
96. Vinkšna paprastoji I 85
Ulmus laevis Pall. II 70 75
III 50
97.Vynvytis penkialapis
Parthenocissus quinquefolia (L.) 97
Planch. - 40
98. Vyšnia veltininė I 95
Cerasus tomentosa (Thunb.) Wall. II 75 99
III 70
67
99. Žagrenis rūgštusis I 70
Rhus typhina L. II 50 85
III 30
100. Žilakrūmis siauralapis I 95
Elaeagnus angustifolia L. II 85 94
III 60
101. Žilakrūmis amerikinis I 95
Elaeagnus commutata Bernh. II 90 96
III 75
Pastaba. Sėklų kokybės reikalavimai beržui karpotajam (Betula pendula Roth) ir
beržui plaukuotajam (Betula pubescens Ehrh.) nepateikti, nes jų kokybė tiriama
svėrinių metodu.
Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos ir

inventorizacijos tvarkos aprašas
Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d.
įsakymu Nr. D1-349 (Žin., 2004, Nr. 103-3803; 2007, Nr. 112-4589; 2009, Nr. 91-
3945; 2010, Nr. 9-471)
1. Miško bei dekoratyvinių sodmenų (toliau – Sodmenys) apskaitos ir inventori-
zacijos tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato valstybiniuose miško
medelynuose auginamų Sodmenų įtraukimo į nebaigtos gamybos apskaitą, jų
auginimo išlaidų perkėlimo iš nebaigtos gamybos į pagamintą produkciją ir So-
dmenų nurašymo bei inventorizacijos tvarką.
2. Tvarkos aprašas privalomas valstybės įmonėms miškų urėdijoms ir nacionali-
nių parkų direkcijoms.
3. Pagrindinės Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
3.1. dekoratyviniai sodmenys – sodmenys miestams, gyvenvietėms ir kt. ap-
želdinti, išskyrus sodmenis miško želdiniams veisti;
3.2. miško sodmenys – iš sėklinės medžiagos, sodmeninių augalų dalių arba
savaiminukų išauginti sumedėję augalai, skirti miškui želdinti;
3.3. nebaigta gamyba – visos faktinės sodmenų auginimo išlaidos, kurios kau-
piamos per visą auginimo laikotarpį iki sodmenų iškasimo miškui ar dekoratyvi-
niams želdiniams želdinti arba realizuoti kitiems vartotojams;
3.4. pagaminta produkcija – iškasti sodmenys, skirti miškui ar dekoratyvi-
niams želdiniams želdinti arba realizuoti kitiems vartotojams;
3.5. sėjinukas – išaugintas iš sėklos, nepersodintas jaunas medelis ar krūmas;
3.6. sodmeninės augalų dalys – stiebo ūgeliai, lapų atkarpos, šaknų ir audinių
dalys arba gemalai, skirti mikrodauginimui, pumpurai, atlankos, šaknys, ūgeliai,
skirti skiepijimui, ūglių atkarpos ir bet kokios augalų dalys, iš kurių auginami
sodmenys;
68
3.7. sodmenų auginimo išeiga – įtrauktas į apskaitą sodmenų skaičius, atme-
tus netektis dėl priežiūros, rūšiavimo ir iškasimo;
3.8. sodinukas – sodmuo, išaugintas vieną ar kelis kartus persodinus sėjinuką
arba įsišaknijusią sodmeninę augalo dalį;
3.9. sodmenys – medžių ir krūmų sėjinukai, sodinukai ir įsišaknijusios sodme-
ninės augalų dalys.
II. SODMENŲ APSKAITA
4. Sodmenų apskaitos tikslas – nustatyti Sodmenų kiekį, kokybę ir išauginimo
vertę.
5. Sėjinukų, įsišaknijusių sodmeninių augalų dalių ir sodinukų plotai apskaitomi
vienos tūkstantosios hektaro tikslumu. Miško sodmenys apskaitomi tūkstančiais
vienetų, dekoratyviniai sodmenys ir Sodmenys, išauginti konteineriuose, – viene-
tais. Sėjinukų kiekis skaičiuojamas nuo pirmaisiais arba antraisiais metais invento-
rizacijos metu nustatyto sudygusių sėjinukų kiekio. Sodinukų kiekis skaičiuojamas
nuo persodintų sėjinukų arba įsišaknijusių sodmeninių augalų dalių kiekio.
6. Sodmenų apskaitos duomenys įrašomi į Medelyno korteles (1 priedas) ir So-
dmenų inventorizacijos darbinius žiniaraščius (2 priedas), šių žiniaraščių suves-
tinius žiniaraščius, kurių formas tvirtina miškų urėdas arba nacionalinio parko
direktorius, ir Sodmenų inventorizacijos aprašą (3 priedas).
7. Pavasarį ir (arba) vasarą atvirame grunte pasėti beržo ir juodalksnio sėjinukai
tų pačių metų rudenį gali būti neapskaitomi, bet turi būti inventorizuojami pagal
plotą. Jei kitų metų pavasarį pagal plotą apskaityti beržo ir juodalksnio sėjinukai
realizuojami arba persodinami, prieš tai turi būti atlikta neeilinė jų inventoriza-
cija, duomenis įrašant į apskaitą. Pirmų metų rudenį pagal plotą inventorizuoti
beržo ir juodalksnio sėjinukai kitų metų rudenį į apskaitą įtraukiami kaip dvejų
metų sėjinukai.
8. Visų medžių ir krūmų rūšių sėjinukų ar įsišaknijusių sodmeninių augalų dalių
išeiga iki jų persodinimo ar iškasimo momento turi būti ne mažesnė kaip 70 pro-
centų. Persodintų sėjinukų ar įsišaknijusių sodmeninių augalų dalių išauginimo
išeiga turi būti ne mažesnė kaip 80 procentų nuo persodinto jų kiekio.
9. Medelynuose dėl nepalankių gamtinių sąlygų, ligų ar kenkėjų žuvę vyresni
kaip vienerių metų tos pačios medžių ar krūmų rūšies, amžiaus ir kilmės Sodme-
nys nurašomi be apribojimų.
10. Neteko galios nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.
11. Nurašant Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą Sodmenų kiekį, surašomas aktas,
kurį pasirašo padalinio, auginančio Sodmenis, vadovas, ir tvirtina miškų urėdas
arba nacionalinio parko direktorius. Jeigu Sodmenų auginimo išeiga mažesnė
už nurodytą Tvarkos aprašo 8 punkte, jiems nurašyti miškų urėdo arba naciona-
linio parko direktoriaus įsakymu sudaroma komisija.
12. Nurašant Sodmenis Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytais atvejais, surašomas
aktas, kurį pasirašo miškų urėdo arba nacionalinio parko direktoriaus įsakymu
sudaryta komisija, į kurios sudėtį įtraukiamas Valstybinės miškų tarnybos speci-
69
alistas. Aktą tvirtina miškų urėdas arba nacionalinio parko direktorius. Komisija
surašo aktą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po Sodmenų žuvimo fakto nusta-
tymo ir iki to paties ataskaitinio mėnesio pabaigos, patvirtinus jį miškų urėdui
arba nacionalinio parko direktoriui, pateikia miškų urėdijos arba nacionalinio
parko direkcijos apskaitą tvarkančiam struktūriniam padaliniui.
13. Neteko galios nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.
14. Nesudygusių arba pirmais metais žuvusių pasėlių plotų dydį nustato miškų
urėdo arba nacionalinio parko direktoriaus sudaryta komisija, kuri surašo aktą.
Jei ploto dydis didesnis kaip 0,1 ha, į komisijos sudėtį įtraukiamas Valstybinės
miškų tarnybos specialistas.
III. NEBAIGTOS GAMYBOS IR PAGAMINTOS PRODUKCIJOS SAVIKAINOS
APSKAIČIAVIMAS
15. Sodmenų nebaigta gamyba ir pagaminta produkcija apskaitoma pagal šiuos
dokumentus:
15.1. paskyras-aktus, darbų priėmimo-perdavimo aktus ir kitus aktus;
15.2. vidaus priėmimo–perdavimo dokumentus;
15.3. Medelyno korteles (tik miško sodmenims);
15.4. Sodmenų inventorizacijos darbinius žiniaraščius;
15.5. Sodmenų inventorizacijos darbinių žiniaraščių suvestinius žiniaraščius;
15.6. Sodmenų inventorizacijos aprašus;
15.7. kitus valstybės įmonių miškų urėdijų, nacionalinių parkų direkcijų patvir-
tintus Sodmenų apskaitos dokumentus.
16. Apskaičiuojant nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos savikainą, So-
dmenys įtraukiami į apskaitą pagal šias grupes:
16.1. I grupė – sėjinukai ir įsišaknijusios sodmeninės augalų dalys miškui veisti
nepriklausomai nuo jų amžiaus;
16.2. II grupė – sodinukai miškui veisti nepriklausomai nuo jų amžiaus;
16.3. III grupė – dekoratyviniai sodmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus.
17. Nebaigtos gamybos likučiai ir pagaminta produkcija apskaitoje registruoja-
ma faktine auginimo savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamy-
bos išlaidos.
18. Tiesioginėms ir netiesioginėms Sodmenų auginimo išlaidoms priskiriamos
išlaidos, kurios pagal pirminius apskaitos dokumentus priskiriamos gaminamai
produkcijai:
18.1. tiesioginės auginimo išlaidos – sėklų sėjimo, Sodmenų sodinimo, perso-
dinimo, priežiūros (darbo užmokestis, socialinis draudimas, rangovų paslaugos),
iškasimo, rūšiavimo, pakavimo ir laikymo, mechanizmų darbo, trąšų, kovos su
ligomis ir kenkėjais priemonių įsigijimo išlaidos, savos gamybos sėklų ir sodmeni-
nių augalų dalių savikaina, pirktų sėklų įsigijimo vertė ir kitos tiesioginės išlaidos;
18.2. netiesioginės auginimo išlaidos – medelyno personalo išlaikymo, naujų
medelynų plotų įrengimo ir kitos netiesioginės išlaidos (gamybos aptarnavimo
išlaidos, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, medelyno apsauga ir kt.).
70
19. Nebaigtos gamybos savikaina metų pabaigoje apskaičiuojama taip: prie ne-
baigtos gamybos likučio laikotarpio pradžioje pridėjus ataskaitinio laikotarpio
išlaidas, įskaitant sėjinukų ar įsišaknijusių sodmeninių augalų dalių persodinimo
bei pavasarį ir (arba) vasarą pasėtų ir pagal plotą apskaitytų beržo ir juodalksnio
sėjinukų auginimo išlaidas, ir atėmus per ataskaitinį laikotarpį parduotų, miško
atkūrimui ir įveisimui panaudotų ir pagal Tvarkos aprašo 8 ir 9 punktuose nusta-
tyta tvarka nurašytų Sodmenų vertę.
20. Atlikus Sodmenų inventorizaciją, koreguojama ataskaitiniais metais arduotų
ir persodintų Sodmenų vertė ir perskaičiuojama nebaigta gamyba.
21. Nesudygusių arba pirmais metais žuvusių pasėlių plotų paruošimo ir sėjimo
išlaidos faktine savikaina nurašomos į miško atkūrimo ir įveisimo sąnaudas.
22. Nebaigtos gamybos pagal atskiras Sodmenų grupes sumažėjimas ir paga-
mintos produkcijos padidėjimas apskaitoje registruojamas tuo laikotarpiu, kai
Sodmenys iškasami miškui, dekoratyviniams želdiniams sodinti arba realizuoti
kitiems vartotojams.
IV. SODMENŲ INVENTORIZACIJA
23. Sodmenų inventorizacijos tikslas – Sodmenų patikrinimas ir faktiškai rastų
likučių kiekio ir kokybės palyginimas su jų apskaitos duomenimis.
24. Kasmet iki spalio 31 d. Sodmenų inventorizaciją vykdo miškų urėdo arba
nacionalinio parko direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, vadovaudamasi In-
ventorizacijos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999
m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 ,,Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“
(Žin., 1999, Nr. 50-1622; 2004, Nr. 109-4084) bei šiuo Tvarkos aprašu.
25. Atliekant sodmenų inventorizaciją, leidžiamos šios skaičiavimo paklaidos:
miško sėjinukų – 10 procentų; miško sodinukų, įsišaknijusių sodmeninių augalų
dalių ir dekoratyvinių sodmenų –5 procentai.
26. Inventorizacijos metu, vadovaujantis Miško sodmenų kokybės reikalavimais,
patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu
Nr. 337 (Žin., 2003, Nr. 71-3292), įvertinama miško sodmenų kokybė. Skaičiuojant
jie suskirstomi į kokybiškus ir nekokybiškus. Jeigu kokybės reikalavimus atitin-
kantys miško sodmenys apskaitos plote sudaro 25 procentus ir mažiau, tokiu
atveju jie visi įtraukiami į apskaitą kaip neatitinkantys kokybės reikalavimų. Šiuo
atveju nustatomas tik bendras jų kiekis.
27. Inventorizacija atliekama pagal medžių ir krūmų rūšis, Sodmenų amžių (sė-
jinukų, įsišaknijusių sodmeninių augalų dalių ir sodinukų), taip pat pagal jų pa-
skirtį (miško ar dekoratyviniams želdiniams) ir kilmę.
28. Sodmenys skaičiuojami ne mažesnėse kaip 0,2 m2 ploto apskaitos aikštelėse.
29. Sėjinukai skaičiuojami taip: kai sėjinukai sudygę tolygiai, jie skaičiuojami ne
mažiau kaip 24 apskaitos aikštelėse, kai sėjinukai sudygę netolygiai, – ne mažiau
kaip 37 apskaitos aikštelėse nepriklausomai nuo užimamo ploto.
30. Sodinukai ir įsišaknijusios sodmeninės augalų dalys skaičiuojamos taip:
71
30.1. kai sodinukai ir įsišaknijusios sodmeninės augalų dalys auga retai (mažiau
kaip 100 tūkst. vnt./ha) ir plotas mažesnis kaip 0,01 ha, jie skaičiuojami ištisai;
30.2. kai sodinukai ir įsišaknijusios sodmeninės augalų dalys auga tankiai (dau-
giau kaip 100 tūkst. vnt./ha), jie skaičiuojami ne mažiau kaip 19 apskaitos aikšte-
lių nepriklausomai nuo jų užimamo ploto.
31. Apskaitos aikštelės visame plote išdėstomos tolygiai.
32. Skaičiuojant ir vertinant sodinukus ritiniuose, apskaitos aikštelės išdėstomos
šachmatiniu būdu, joje sodinukai skaičiuojami ir jų kokybė nustatoma viename
pasirinktame charakteringame ritinyje, gauti rezultatai perskaičiuojami visam
ritinių kiekiui.
33. Pildant Sodmenų inventorizacijos aprašus, duomenys iš Sodmenų invento-
rizacijos darbinių žiniaraščių sugrupuojami ir įrašomi kiekine ir vertine išraiška
Tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta tvarka.
34. Sodmenų inventorizacijos aprašai pateikiami kartu su Sodmenų inventoriza-
cijos darbiniais žiniaraščiais, kurių pagrindu jie buvo sudaryti.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Sodmenų apskaitos ir inventorizacijos dokumentai saugomi Lietuvos archy-
vų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
72
Miško bei dekoratyvinių sodmenų
apskaitosir inventorizacijos tvarkos aprašo
1 priedas
MEDELYNO KORTELĖ NR. ____________
(užpildoma išsėjant sėklas, persodinant, susukant į ritinius sodmenis)
Pridedama: 1. Pagrindinio miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato Nr. _____ ,
išduoto 20 ___ m. _______________ d., kopija arba nurodomas sėklų siuntos Nr. _____ ir
data ___________
Apsėtų lysvių, apsodintų plotų, ritinių išdėstymo schema (pabraukti).
Botaninis rūšies pavadinimas (lietuviškai ir lotyniškai) ____________________________
__________________________________________________________________________
Sėklų išsėjimo, sodmenų persodinimo, auginimo ritiniuose vieta (medelyno adresas
arba vieta, lauko Nr.)
Bendras plotas ____ ha, iš jo lysvių plotas _____ m², išsėta sėklų _____ kg, persodinta
(susukta į ritinius) daigų _____________ tūkst. vnt.
___________________________________________________________________________
(Pareigų pavadinimas, parašas, vardas, pavardė)
Data ______________
DUOMENYS APIE SODMENŲ IŠAUGINIMĄ MEDELYNE

Inventorizuota, Persodinta medelyne, Nurašyta,
Am-
tūkst.vnt. perduota, parduota tūkst.vnt.
žius,
sodmenų
Data m. iš jų kiekis, išduoto netektys Parašas
Iš gavėjas
(pvz., koky- tūkst. dokumento žuvę (pagal
viso arba pir-
1+1) biškų vnt. Nr. ir data išeigą)
kėjas
73
Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos
ir inventorizacijos tvarkos aprašo
2 priedas
SODMENŲ INVENTORIZACIJOS DARBINIS ŽINIARAŠTIS NR. _________

Medžio rūšis _____________ Apskaitos aikštelių skaičius _________________________
Amžius _________________ Apskaitos aikštelės plotas ir išdėstymas _______________
Medelyno kortelės Nr. ____ Vidutinis sodmenų skaičius apskaitos aikštelėse ____ vnt.,
Lauko Nr. _______________ iš jų kokybiškų __________________ vnt.
Bendras lauko plotas ___ ha, iš viso sodmenų lauke ____________ tūkst. vnt.,
iš jo lysvių plotas ______ m², š jų kokybiškų ___________________ tūkst. vnt.
SKAIČIAVIMO DUOMENYS
Apskai- Iš viso Iš jų ko- Apskai- Iš viso Iš jų ko- Apskai- Iš viso Iš jų ko-

tos aikš- sodme- kybiškų, tos aikš- sodme- kybiškų, tos aikš- sodme- kybiškų,
telės Nr. nų, vnt. vnt. telės Nr. nų, vnt. vnt. telės Nr. nų, vnt. vnt.
1. 14. 27.
2. 15. 28.
3. 16. 29.
4. 17. 30.
5. 18. 31.
6. 19. 32.
7. 20. 33.
8. 21. 34.
9. 22. 35.
10. 23. 36.
11. 24. 37.
12. 25.
13. 26.
Iš viso aikštelėse * * * *
Pastabos ________________________________________________________________
________________________________________________________________________
Skaičiavo:
______________________ ____________ _____________________________
______________________ ____________ _____________________________
______________________ ____________ _____________________________
74
Miško bei dekoratyvinių sodmenų apskaitos
ir inventorizacijos tvarkos aprašo
3 priedas
______________________________________
(Miškų urėdija, nacionalinio parko direkcija)
SODMENŲ INVENTORIZACIJOS APRAŠAS Nr.
Miško ir dekoratyviniai sodmenys _____________________________
(Turto pavadinimas)
Inventorizacijos aprašas surašytas _____________________________
(vieta)
Komisijos sudėtis: pirmininkas ________________________________
(Pareigos, vardas, pavardė)
nariai _____________________________
__________________________________
Komisijos sudarymo pagrindas _______________________________
(Įsakymo data, Nr.)
Materialiai atsakingas asmuo _________________________________
PATVIRTINIMAS
Iki inventorizacijos pradžios visi miško ir dekoratyvinių sodmenų užpajamavimo ir nurašymo
dokumentai pateikti buhalterijai, visi miško ir dekoratyviniai sodmenys užpajamuoti, o perduoti
arba parduoti – nurašyti. Paskutinis perduotas į buhalteriją dokumentas ___________________
(Dokumento pavadinimas, data)
Materialiai atsakingas asmuo ________________________________________________________
(Pareigos, vardas, pavardė, parašas)
Mato- Faktinis Buhalterinės Kiti
Eil. likutis apskaitos duomenimis duome-
Nebaigta gamyba viene-
Nr.
tas kiekis suma kiekis suma nys
I grupė – sėjinukai, įsišaknijusios
1. sodmeninės augalų dalys miškui
veisti
2. II grupė – sodinukai miškui veisti
III grupė – dekoratyviniai
3.
sodmenys
Inventorizacija pradėta _________________ Inventorizacija baigta _________________________
(metai, mėnuo, data) (metai, mėnuo, data)
Visą šiame inventorizacijos apraše išvardintą turtą komisija, man dalyvaujant, patikrino me-
delyne ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu. Už išvardyto turto
išsaugojimą atsakau.
Materialiai atsakingas asmuo _____________________________________
Komisijos sudėtis: pirmininkas ____________________________________
nariai _________________________________
_______________________________________
Priedai ___________________________________________________________________________
(Skaičiavimo lapai, materialiai atsakingų asmenų paaiškinimai, kiti dokumentai)
75
Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą
miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašas
Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d.
įsakymu Nr. D1-641 (Žin., 2004, Nr. 184-6806; 2009, Nr. 70-2864; 2010, Nr. 9-472)
1. Šis tvarkos aprašas nustato Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją me-
džiagą miškui želdinti (toliau – Leidimai) išdavimo, pildymo, apskaitymo, saugo-
jimo ir pripažinimo netekusiais galios tvarką, taip pat nustato instituciją, turinčią
teisę išduoti Leidimus.
2. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
pareiškėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, prekiaujantys miško dauginamąja
medžiaga ar įvežantys ją į šalies teritoriją, valstybinių miškų valdytojai ir privačių
miškų savininkai, įveisiantys ar atkuriantys mišką;
privačių miškų savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys ir užsienio valstybėse
įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios ci-
vilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuo-
savybės teisę į miškus;
valstybinių miškų valdytojai – miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos,
nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir organizacijos,
patikėjimo teise valdančios įstatymų nustatyta tvarka joms Vyriausybės nutari-
mais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę.
Kitos šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Miško dauginamosios
medžiagos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240),
vartojamas sąvokas.
3. Leidimai išduodami, kai į šalį įvežama ar naudojama iš kitų šalių ar iš tolimes-
nių nei gretimi kilmės rajonai gauta miško dauginamoji medžiaga miškui želdin-
ti, vadovaujantis Miško dauginamosios medžiagos nuostatais, 2008 m. gruodžio
16 d. Tarybos sprendimu 2008/971/EB dėl trečiosiose šalyse išaugintos miško dau-
ginamosios medžiagos lygiavertiškumo (OL 2008 L 345, p. 83) ir 2008 m. gruodžio
23 d. Komisijos sprendimu 2008/989/EB, kuriuo valstybėms narėms pagal Tarybos
direktyvą 1999/105/EB leidžiama priimti sprendimus dėl garantijų, suteiktų iš tam
tikrų trečiųjų šalių importuotinai miško dauginamajai medžiagai, atitikimo (OL
2008 L 352, p. 55).
4. Teisė naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti 3 punkte nustaty-
tais atvejais įgyjama, gavus Leidimą, nuo jame nurodytos datos.
II. LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR PILDYMAS
5. Leidimus išduoda Valstybinė miškų tarnyba (toliau – Tarnyba). Leidimą turi
pasirašyti Tarnybos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas ir patvirtinti šios
įstaigos antspaudu.
76
6. Leidimai išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims, prekiaujantiems miško
dauginamąja medžiaga, taip pat valstybiniams miškų valdytojams arba privačių
miškų savininkams, atkuriantiems ir įveisiantiems mišką (toliau – Pareiškėjai).
7. Leidimui gauti Pareiškėjas pateikia šio aprašo 1 priede nurodytos formos pra-
šymą. Jei miško dauginamoji medžiaga įvežama iš kitos šalies, kartu su prašymu
reikia pateikti miško dauginamosios medžiagos kilmės dokumento (Pagrindinio
miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikato arba kt.) ir sėklų kokybės do-
kumento (jei įvežamos sėklos) kopijas. Sprendimas dėl Leidimo išdavimo prii-
mamas ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo Leidimui gauti reikalingų doku-
mentų gavimo Tarnyboje dienos. Dokumentų gavimo data žymima ant prašymo
gauti Leidimą. Jei Leidimui gauti reikia papildomų dokumentų arba informaci-
jos, sprendimo priėmimo dėl Leidimo išdavimo laikotarpis skaičiuojamas nuo
tos dienos, kai gauti papildomi dokumentai ar informacija.
8. Leidimų galiojimo laiką nustato Tarnyba, bet ne ilgesnį kaip 1 metai.
9. Leidimai juos išduodant pildomi dviem egzemplioriais. Pirmas Leidimo eg-
zempliorius įteikiamas Pareiškėjui, antras paliekamas Tarnyboje.
10. Jei išduodant Leidimą yra nustatomos kai kurios ypatingos sąlygos platinant
ir naudojant Leidime nurodytą miško dauginamąją medžiagą, šios sąlygos turi
būti nurodytos Leidime, eilutėje ,,Ypatingos sąlygos“.
11. Leidimai išduodami nemokamai.
12. Esminiai pataisymai Leidimuose negalimi, išskyrus klaidų ištaisymą. Toks
klaidų ištaisymas Leidimuose turi būti abiejuose egzemplioriuose ir patvirtintas
Tarnybos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno parašu, nurodant ištai-
symo datą.
13. Sugadintų blankų abu egzemplioriai perbraukiami įstrižais brūkšniais ir ant
jų užrašoma ,,Sugadinta“, nurodoma sugadinimo priežastis, Leidimą sugadinu-
sio pareigūno pavardė, vardas, parašas bei sugadinimo data.
III. LEIDIMŲ SPAUSDINIMAS, APSKAITA IR SAUGOJIMAS
14. Leidimų spausdinimą pagal šio aprašo 2 priede patvirtintą formą organizuoja
Tarnyba.
15. Leidimai registruojami Tarnyboje Leidimų registracijos žurnale eilės tvarka, nu-
rodant Leidimo numerį ir išdavimo datą, jį gavusio fizinio asmens pavardę, vardą,
asmens kodą arba juridinio asmens pavadinimą, įmonės kodą, adresą, telefono
numerį, Leidimo galiojimo laiką ir Leidimą išdavusio pareigūno pavardę.
16. Leidimai 5 metus saugomi kartu su šio aprašo 7 punkte nurodytais dokumen-
tais Tarnyboje.
17. Fiziniai arba juridiniai asmenys jiems skirtus užpildytus Leidimus saugo 5 metus.
IV. LEIDIMŲ PRIPAŽINIMAS NETEKUSIAIS GALIOS
18. Leidimai pripažįstami netekusiais galios Tarnybos direktoriaus įsakymu šiais
atvejais:
77
18.1. kai nustatoma, kad Leidimas išduotas nesilaikant šios tvarkos apraše nu-
statytų reikalavimų;
18.2. kai nustatoma, kad, norėdamas gauti Leidimą, Pareiškėjas pateikė klai-
dingą informaciją, dėl kurios Leidimas negalėjo būti išduotas.
19. Pripažintų netekusiais galios Leidimų abu egzemplioriai perbraukiami įstri-
žais brūkšniais ir ant jų užrašoma ,,Pripažinta netekusiu galios“ bei nurodoma
pripažinimo netekusiu galios priežastis.
20. Tarnybos direktoriaus įsakymas dėl Leidimų pripažinimo netekusiais galios
skelbiamas leidinio “Valstybės žinios” priede “Informaciniai pranešimai”.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šios tvarkos apraše nustatytus reikalavi-
mus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
78
Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją
medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo
1 priedas
(Prašymo leisti įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti
formos pavyzdys)
Prašymo leisti įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą sudarytojo
pavadinimas (juridinio asmens pavadinimas/fizinio asmens vardas, pavardė)
Prašymo leisti įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą sudarytojo
įmonės/asmens kodas, buveinė/adresas, telefono numeris, fakso numeris,
elektroninio pašto adresas
PRAŠYMAS
LEISTI ĮVEŽTI IR NAUDOTI MIŠKO DAUGINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ
MIŠKUI ŽELDINTI
2010-00-00
Prašome (-au) leisti įvežti iš ____________________________________________
____________________________________________________________________
(juridinio asmens pavadinimas/fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, telefono numeris)
ir naudoti miškui želdinti šią miško dauginamąją medžiagą (toliau – MDM):
MDM MDM kil-
Kilmės
(sodme- Kilmės Miško mės ra-
rajono, į
nys, jų doku- sėklinės jono Nr. Kiekis,
Eil. Medžio kurį įve-
amžius, mento bazės arba kil- vnt. ar
Nr. rūšis žama ir
sėklos, numeris objekto mės šalis, svoris, kg
naudoja-
augalų ir data kodas iš kurios
ma, Nr.
dalys) įvežama
79
Leidimų įvežti ir naudoti miško dauginamąją
medžiagą miškui želdinti išdavimo tvarkos aprašo
2 priedas
(Leidimo įvežti ir naudoti miško dauginamąją medžiagą miškui želdinti formos
pavyzdys)
LEIDIMAS ĮVEŽTI IR NAUDOTI MIŠKO DAUGINAMĄJĄ MEDŽIAGĄ
MIŠKUI ŽELDINTI
2010-00-00 Nr. 00-00
____________________________________________________________________
(juridinio/fizinio asmens pavadinimas / vardas, pavardė, asmens / įmonės kodas, adresas)
____________________________________________________________________
Vadovaudamiesi Jūsų 20 m. d. prašymu, leidžiame įvežti ir naudoti šią
miško dauginamąją medžiagą (toliau – MDM) pagal šiuos duomenis:
MDM MDM kil-
Kilmės
(sodme- Kilmės Miško mės ra-
rajono, į
nys, jų doku- sėklinės jono Nr. Kiekis,
Eil. Medžio kurį įve-
amžius, mento bazės arba kil- vnt. ar
Nr. rūšis žama ir
sėklos, numeris objekto mės šalis, svoris, kg
naudoja-
augalų ir data kodas iš kurios
ma, Nr.
dalys) įvežama
Ypatingos sąlygos ____________________________________________________

____________________________________________________________________
Leidimas galioja nuo 20 __ m. ______ mėn. __ d. iki 20 __ m. _____ mėn. __ d.
Direktorius (Parašas) (Vardas ir pavardė)
80
Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo
tvarkos aprašas
Patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. birželio 9 d.
1. Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo sudarymo tvarkos aprašas (to-
liau – Tvarkos aprašas) parengtas vadovaujantis 1999 m. gruodžio 22 d. Tarybos
direktyvos 1999/105/EB dėl prekybos miško dauginamąja medžiaga (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 3 skyrius, 28 tomas, p. 148) reikalavimais.
2. Šis Tvarkos aprašas reglamentuoja asmenų, auginančių ir (ar) tiekiančių rin-
kai, įvežančių į Lietuvą iš kitų šalių ar išvežančių iš Lietuvos į kitas šalis miško
dauginamąją medžiagą, įtraukimo į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų są-
rašą ar išbraukimo iš jo tvarką.
3. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Miško dauginamosios me-
džiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spa-
lio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240), sąvokas.
II. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKĖJŲ ĮTRAUKIMO Į MIŠKO
DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKĖJŲ SĄRAŠĄ SĄLYGOS
4. Asmuo, norintis auginti ir (ar) tiekti rinkai, įvežti į Lietuvą iš kitų šalių ar išvežti
iš Lietuvos į kitas šalis miško dauginamąją medžiagą (toliau – Tiekėjas), Valstybi-
nei miškų tarnybai (toliau – Tarnyba) turi pateikti prašymą įtraukti jį į Miško dau-
ginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą pagal šio tvarkos aprašo 1 priede nurody-
tą formą. Jeigu Tiekėjas yra registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame
registre, pateikti prašymo Tarnybai nereikia, pakanka tik informuoti ją apie tai
(elektroniniu paštu ar faksu, ar raštu), nurodant registracijos Lietuvos Respubli-
kos fitosanitariniame registre pažymėjimo numerį ir identifikavimo kodą, ar Tie-
kėjas yra miško dauginamosios medžiagos ruošėjas ir (ar) miško dauginamosios
medžiagos augintojas mokslo ir selekcijos tikslams. Gauti prašymai ir pranešimai
Tarnyboje registruojami pagal Tvarkos aprašo 2 priede nurodytą formą.
5. Tiekėjas turi būti registruotas Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre,
jei tai numatyta Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro nuostatų, patvirtin-
tų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 402
(Žin., 2001, Nr. 32-1074; 2010, Nr. 84-4418), reikalavimuose. Jeigu tiekėjas yra ju-
ridinis asmuo, jis turi būti registruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų
registre, taip pat gali būti registruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo
verslo registre. Jeigu Tiekėjas yra fizinis asmuo, jis turi turėti verslo liudijimą ar
nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, ar būti
registruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
6. Tarnyba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo ar 4 punkte nurodytos
informacijos gavimo dienos patikrina, ar Tiekėjas pateikė teisingus duomenis.
81
7. Jeigu Tarnyba nustato, kad Tiekėjo pateikti duomenys teisingi ir jis atitinka 5
punkte nurodytus reikalavimus, jis per 20 darbo dienų nuo prašymo ar 4 punkte
nurodytos informacijos gavimo Tarnyboje dienos Tarnybos direktoriaus įsakymu
įtraukiamas į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą (toliau – Tiekėjų
sąrašas).
8. Jeigu Tiekėjas prašyme pateikė ne visą informaciją, o Tarnyba neturi galimy-
bės gauti šios informacijos per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Tarnyboje
dienos, Tiekėjas informuojamas apie papildomos informacijos pateikimą ir jo
įtraukimo į Tiekėjų sąrašą laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kai Tarnyba
gauna papildomą informaciją.
9. Jeigu Tiekėjas neatitinka 5 punkte nurodytų reikalavimų, jis į Tiekėjų sąrašą
neįtraukiamas ir apie tai informuojamas raštu per 5 kalendorines dienas.
10. Tiekėjas išbraukiamas iš Tiekėjų sąrašo Tarnybos direktoriaus įsakymu, jeigu jis:
10.1. išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos fitosanitarinio registro;
10.2. pritaikius administracinę nuobaudą dėl Miško dauginamosios medžiagos
nuostatų reikalavimų pažeidimų, per vienerius metus pakartotinai pažeidžia šių
nuostatų reikalavimus;
10.3. daugiau kaip 3 metus neaugina ir netiekia į rinką miško dauginamosios
medžiagos.
11. Jeigu Tiekėjai nutraukia veiklą, jie Tarnybai turi pateikti prašymą išbraukti
juos iš Tiekėjų sąrašo. Tiekėjai iš Tiekėjų sąrašo išbraukiami Tarnybos direkto-
riaus įsakymu per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Tarnyboje dienos.
12. Tiekėjas, kuris nebuvo įtrauktas į Tiekėjų sąrašą ar dėl 10 punkte nurodytų
priežasčių buvo išbrauktas iš jo, pakartotinai į Tarnybą dėl įtraukimo į Tiekėjų są-
rašą gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo neįtraukti
ar išbraukti iš minėto sąrašo priėmimo dienos.
13. Jeigu pasikeitė Tiekėjo pavadinimas (vardas, pavardė) ar teisinis statusas, taip
pat asmenų, atsakingų už dokumentų pateikimą tarnybai, duomenys, Tiekėjas
apie tai per 10 darbo dienų privalo pranešti Tarnybai.
III. MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKĖJŲ SĄRAŠO ĮFORMINIMAS
14. Tarnybos įsakymas dėl Tiekėjo įtraukimo į Tiekėjų sąrašą arba išbraukimo iš
jo skelbiamas ,,Valstybės žinių“ priede ,,Informaciniai pranešimai“.
15. Tarnyba tvarko Tiekėjų sąrašą ir jį skelbia Tarnybos interneto tinklalapyje
http://www.amvmt.lt).
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
16. Tiekėjai privalo laikytis Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų.
17. Tarnyba kontroliuoja, kad auginama ir tiekiama rinkai, įvežama į šalį ar išve-
žama iš jos miško dauginamoji medžiaga atitiktų Miško dauginamosios medžia-
gos nuostatų reikalavimus.
18. Tiekėjai, pažeidę šio Tvarkos aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respubli-
kos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
82
Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų
sąrašo sudarymo tvarkos aprašo
1 priedas
(Prašymo įtraukti į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą forma)
___________________________________________________________________
(fizinio asmens vardas ir pavardė, gyvenamosios vietos adresas / juridinio asmens
pavadinimas, įmonės kodas, buveinė)
___________________________________________________________________
(telefonas, faksas, el. paštas)
___________________________________________________________________
(įstaigos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas)
PRAŠYMAS ĮTRAUKTI Į MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKĖJŲ SĄRAŠĄ
________ Nr.* _______

(data)
Prašau įtraukti / pakartotinai įtraukti į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąra-
šą (reikiamą pažymėti ).
Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą įstaigai, tvirtinančiai Miško dauginamo-
sios medžiagos tiekėjų sąrašą:
vardas, pavardė: _______________________ adresas __________________________
______________________________________ __________________________________
telefonas, faksas _______________________ el. pašto adresas ____________________
Veiklos sritys (reikiamą pažymėti ):
miško dauginamosios medžiagos ruošėjas
miško dauginamosios medžiagos atvirame grunte augintojas
miško dauginamosios medžiagos šiltnamiuose augintojas
miško dauginamosios medžiagos supirkėjas ir (ar) sandėliuotojas
miško dauginamosios medžiagos vežėjas į Lietuvos Respubliką ir (ar) iš jos
miško dauginamosios medžiagos augintojas mokslo ir selekcijos tikslams
miško dauginamosios medžiagos vežėjas į Lietuvos Respubliką ir (ar) iš jos mokslo
ar selekciniams tikslams
kita (įrašyti)
Miško dauginamoji medžiaga vežama į šias šalis __________________________________
Papildoma informacija (miško dauginamosios medžiagos realizacijos vieta ir kt.) ______
___________________________________________________________________________
Laiškus, nurodymus, informacinius pranešimus prašau man siųsti šiuo adresu: ________
___________________________________________________________________________
Su Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240)
reikalavimais susipažinau.
_________________________________ __________ _________________________
(Juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto (Parašas) (Vardas, pavardė)
asmens pareigų pavadinimas)**
1)* nurodoma, kai prašymą teikia juridinis asmuo
2)**nurodoma, kai prašymą teikia juridinis asmuo
83
84
2 priedas
(Pateiktų prašymų ir pranešimų įtraukti į Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašą forma)
PATEIKTŲ PRAŠYMŲ IR PRANEŠIMŲ ĮTRAUKTI Į MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKĖJŲ SĄRAŠĄ
REGISTRAS ____________________
(Identifikavimo žymuo)
Pareiškėjas ar pranešėjas Asmuo,
Prašymo ar Atsakingo
Regis- vardas ir Fitosanitari- atsakingas
pranešimo buveinė/gyve- Veiklos Identifikavi- asmens
tracijos pavardė nio pažymėji- už informa-
registravimo namosios vie- sritys mo kodas kontaktiniai
Nr. pavadini- mo Nr. cijos patei-
data tos adresas duomenys
mas kimą
1 2 3 4 5 6 7 8 9
3 priedas
(Miško dauginamosios medžiagos tiekėjų sąrašo forma)
MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIEKĖJŲ SĄRAŠAS
Miško daugina-
Kontaktiniai
mosios medžiagos Buveinė,
Eil. Veiklos duomenys
tiekėjas (vardas ir gyvenamosios
Nr. sritys (telefonas, faksas,
pavardė/pavadini- vietos adresas
el. pašto adresas)
mas)
1 2 3 4 5
Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatai

Nr. D1-374 (Žin., 2004, Nr. 116-4345; 2010, Nr. 8-391; 2011, Nr. 16-762)
1. Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamen-
tuoja miško genetinių draustinių (toliau – Draustiniai) steigimo, miško genetinių
išteklių juose naudojimo, atkūrimo, apsaugos, priežiūros, įvertinimo, apskaitos
bei Draustinių žymėjimo tvarką.
2. Draustinių paskirtis – išsaugoti miško medžių populiacijų genetinę įvairovę kin-
tančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šių populiacijų atsikūrimą arba atkūrimą
jų dauginamąja medžiaga.
miško genetinis draustinis – teritorija, skirta genetiškai vertingoms miško me-
džių populiacijoms arba jų dalims saugoti ilgą laiką;
miško medžių genetiniai ištekliai – naudingi miško medžiai ar jų dalys, pasižy-
minčios funkcionaliomis generatyvinio ar vegetatyvinio dauginimosi savybėmis;
miško medžių populiacija – vienos rūšies giminingų ir laisvai besikryžminančių
medžių bendrija, kurios daugelis kartų auga toje pačioje vietoje ir kuri prisitaikiu-
si prie esamų aplinkos sąlygų.
II. DRAUSTINIŲ STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS
4. Draustinius valstybiniuose ir privačiuose miškuose steigia, jų ribas nustato ir
keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų
85
įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) nustatyta tvarka Lietuvos Res-
publikos aplinkos ministerijos teikimu.
5. Draustinius gali siūlyti įsteigti fiziniai, juridiniai asmenys ir nevalstybinės orga-
nizacijos. Siūlant įsteigti Draustinius, Valstybinei miškų tarnybai (toliau – Tarnyba)
pateikiama tokia informacija: Draustinio vieta (valstybės įmonė miškų urėdija,
valstybinio parko direkcija, girininkija arba miško savininko valdos adresas, kvar-
talas, sklypas), medyno rūšinė sudėtis, vidutinis amžius, plotas, medyno ypatumai
ir siūlymo įsteigti Draustinį motyvai.
6. Miško genetinius išteklius siūlomuose steigti Draustiniuose įvertina Tarnyba,
vadovaudamasi Miško genetinių išteklių atrankos metodika, patvirtinta Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 213 (Žin., 2003,
Nr. 50-2235), atsižvelgdama į Miško genetinių išteklių koordinacinio centro (Lietu-
vos miškų instituto) rekomendacijas. Įvertinimo medžiagą Tarnyba pateikia Lie-
tuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
7. Įsteigti Draustiniai registruojami: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų vals-
tybės kadastre Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuosta-
tų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu
Nr. 587 (Žin., 2002, Nr. 46-1745), nustatyta tvarka, Augalų nacionalinių genetinių
išteklių centrinėje duomenų bazėje Augalų nacionalinių genetinių išteklių centri-
nės duomenų bazės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 593 (Žin., 2003, Nr. 115-5232), nustatyta tvarka,
bei Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado
nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio
23 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2002, Nr. 89-3813), nustatyta tvarka.
III. DRAUSTINIŲ APSAUGA IR PRIEŽIŪRA
8. Draustinių apsaugą ir priežiūrą vykdo jų valdytojai ir savininkai, laikydamiesi
šių Nuostatų reikalavimų.
9. Siekiant užtikrinti Draustinius sudarančių miško medžių populiacijų ar jų dalių
tvarumą, aplink juos išskiriamos ne siauresnės kaip 50 metrų pločio apsauginių
medynų juostos, kurias kirsti plynai galima tik gavus raštišką Tarnybos sutikimą.
10. Siekiant apsaugoti spygliuočių medžių rūšių Draustinius nuo gaisrų minera-
lizuojamos kvartalinės. Esant pavojui kilti miško gaisrams, savivaldybių vykdo-
mosios institucijos miškų urėdijų arba valstybinių parkų direkcijų teikimu gali
uždrausti arba apriboti fizinių asmenų lankymąsi Draustiniuose ir juose esančių
miško išteklių naudojimą.
11. Draustiniuose pastebėjus miško kenkėjus arba ligų požymius, vykdomos kom-
pleksinės sanitarinės miško apsaugos priemonės: išdėstomos feromoninės gaudy-
klės ir vabzdžiagaudžiai medžiai, naudojami cheminiai ir biologiniai preparatai,
vykdomi sanitariniai kirtimai.
12. Apie pastebėtus pažeidimus Draustiniuose jų valdytojai arba savininkai priva-
lo informuoti Tarnybą ne vėliau kaip per tris dienas nuo pažeidimo nustatymo.
86
Gavę atitinkamus nurodymus iš Tarnybos, Draustinių valdytojai arba savininkai
privalo imtis priemonių neigiamam poveikiui pašalinti.
IV. MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ DRAUSTINIUOSE NAUDOJIMAS
13. Miško genetiniai ištekliai Draustiniuose turi būti naudojami taip, kad jie būtų
išsaugoti ir atsikurtų ar būtų atkurti jų dauginamąja medžiaga bei padarytas kuo
mažesnis poveikis saugomų miško medžių populiacijų genetinei įvairovei. Miško
genetinių išteklių naudojimas Draustiniuose negali pakenkti jų būklei. Drausti-
niuose būtina išlaikyti artimus natūraliems medynams būdingus požymius, kad
jų evoliucija vyktų savaime.
14. Jei Draustiniuose yra kitų saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų, juose
vykdoma miškų ūkinė veikla derinama su šių Nuostatų reikalavimais.
15. Ūkinės priemonės Draustiniuose vykdomos taip, kad būtų išsaugota ta pati
medynų rūšinė sudėtis.
16. Draustiniuose leidžiama:
16.1. vykdyti sanitarinius kirtimus;
16.2. vykdyti ugdymo kirtimus, iškertant tikslines medžių rūšis stelbiančius me-
džius ir siekiant išsaugoti optimalų tikslinių medžių rūšių tankumą bei užtikrinti
medyno tvarumą viso jo vystymosi metu;
16.3. sėkliniais metais atlikti atrankinius, atvejinius ir siaurabiržius kirtimus, sie-
kiant sudaryti sąlygas pagrindinėms medžių rūšims atželti;
16.4. taikyti žėlimą skatinančias priemones;
16.5. ruošti miško dauginamąją medžiagą, nepažeidžiant medžių gyvybingumo;
16.6. vykdyti mokslinius-tiriamuosius darbus, nepažeidžiant medžių gyvybingumo;
16.7. grybauti, uogauti ir medžioti.
17. Draustiniuose draudžiama:
17.1. kirsti sveikus medžius, įrengti valksmas, jei tai nėra numatyta Tarnybos
išduotuose Draustinių tvarkymo rekomendacijose;
17.2. naikinti traką ir pomiškį, jeigu tai nesuderinta su Tarnyba;
17.3. ardyti paklotę ar pažeisti žemės paviršių (išskyrus atvejus, kai vykdomos
miško žėlimą skatinančios priemonės);
17.4. sausinti, tręšti, naudoti kenksmingas chemines medžiagas, išskyrus prie-
mones prieš medžių ligų ir kenkėjų išplitimą;
17.5. įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, poilsiavietes, stovyklavietes ir re-
kreacinius įrenginius.
18. Jei aplink Draustinį išskirta buferinė apsaugos zona, joje draudžiama įrengti
karjerus bei melioracinius įrenginius.
19. Draustiniuose, siekiant išsaugoti esamą genetinę įvairovę ir suformuoti įvai-
raus amžiaus bei struktūros produktyvius geros kokybės medynus, vykdomi me-
dynų derėjimą ir natūralų atžėlimą skatinantys kirtimai. Dėl nevienodo medynų
tvarumo ir skirtingų augavietės sąlygų kirtimo amžius Draustiniuose neriboja-
mas. Leidimai vykdyti kirtimus Draustiniuose išduodami vadovaujantis Leidimų
kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos
87
ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2011, Nr. 1-7), nusta-
tyta tvarka.
20. Tarnyba, atsižvelgdama į Miško nacionalinių genetinių išteklių koordinacinio
centro (Lietuvos miškų instituto) siūlymus, Draustiniams plėsti gali parinkti rezer-
vinius medynus, kurie šiuo metu neatitinka Draustiniams keliamų reikalavimų,
bet ateityje gali juos atitikti. Šiam tikslui gali būti parenkami ne tik medynai, bet
ir nedidelės aikštelės, kurios apželdinamos Draustinių miško genetinių išteklių
dauginamąja medžiaga. Rezerviniuose medynuose atliekamos ūkinės priemo-
nės, kurios turi užtikrinti, kad medynų kokybė atitiktų Draustiniams keliamus
reikalavimus.
V. MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ DRAUSTINIUOSE ATKŪRIMAS
21. Miško genetiniai ištekliai Draustiniuose atkuriami tik tų pačių Draustinių miš-
ko dauginamąja medžiaga.
22. Draustiniuose miško genetiniai ištekliai atkuriami derinant miško želdinimo
ir žėlimo būdus.
23. Siekiant Draustiniuose augančių pagrindinių medžių rūšių atžėlimo, taiko-
mos žėlimą skatinančios priemonės: purenamas dirvožemio paviršius, gerina-
mas pomiškio apšvietimas, šalinamas trakas. Siekiant didesnės genetinės įvairo-
vės, Draustiniuose, atsižvelgiant į medynų (medžių) sėklinius metus ir jų perio-
diškumą, vykdomas miško žėlimo skatinimas.
24. Susilpnėjus Draustiniuose augančių pagrindinių medžių rūšių galimybėms
atželti bei pradėjus formuotis nepakankamai atželiančioms aikštėms, Drausti-
nius būtina dirbtinai apželdinti.
25. Jei Draustinį sudarantys medynai vienaamžiai, būtina skatinti grupinį atžėli-
mą ir siekti sudaryti jame įvairesnę genotipinę struktūrą, formuoti daugiaardžius
ir įvairiaamžius medynus.
26. Medžių rūšių kaita Draustiniuose neleidžiama, ji reguliuojama taikant atitin-
kamų medžių rūšių žėlimą skatinančias priemones, dirbtinai želdant arba vyk-
dant ugdomuosius kirtimus.
VI. DRAUSTINIŲ RIBŲ ŽYMĖJIMAS MIŠKE IR DOKUMENTACIJA
27. Draustinių ribas valstybiniuose miškuose pažymi valstybinių miškų valdyto-
jai. Jei Draustiniai yra privačiuose miškuose, jų ribų žymėjimą miške organizuoja
Tarnyba, suderinusi su miško savininkais. Jos žymimos taip: jei Draustinių teri-
torija neišsiskiria iš gretimų medynų, jie atribojami spindžiais. Kampiniai ir kas
30–50 m (matomumo atstumu) prie ribos augantys medžiai 1,3 m aukštyje, išori-
nėje sklypo pusėje pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais. Prie
privažiavimo vietos į Draustinius (kelio, kvartalinės ir kt.) pastatomi informaci-
niai ženklai, kuriuose nurodoma informacija apie Draustinius (paskirtis, plotas,
įsteigimo metai, trumpas aprašymas ir kt.).
28. Draustinių dokumentacija yra: Miško genetinio draustinio pasas ir kartografi-
nės medžiagos kopija. Pasą ir kartografinės medžiagos kopiją parengia Tarnyba 2
88
egzemplioriais. Vienas egzempliorius saugomas Tarnyboje, kitas – perduodamas
Draustinio valdytojui (savininkui), kopija – girininkijai.
29. Taksoraščiuose turi būti pažymėti Draustinių identifikavimo kodai Lietuvos
sėklinės miško bazės sąvade, o kartografinėje medžiagoje – jų ribos apvedamos
žalios spalvos linija, kuriose turi būti įrašyta: ,,GD“ (genetinis draustinis). Draus-
tinius išregistravus iš Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado, taksoraštyje turi būti
įrašyta jų išregistravimo data.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Miško sėklinių medynų nuostatai

Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr.
496 (Žin., 2003, Nr. 99-4475; 2004, Nr. 188-7036; 2010, Nr. 18-834; 2011, Nr. 16-761)
1.Miško sėklinių medynų nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja miško sė-
klinių medynų (toliau – Sėklinių medynų) atranką, jų įvertinimą, naudojimą,
priežiūrą, apsaugą, atkūrimą bei apskaitą.
2. Sėklinių medynų paskirtis – sėklų gavyba, siekiant išsaugoti jų vertingas savy-
bes naujose medynų kartose.
3.Sėkliniai medynai priskiriami augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams,
vadovaujantis Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įsta-
tymu (Žin. 2001, Nr. 90-3144).
4. Sėklinius medynus atrenka ir įvertina Valstybinė miškų tarnyba (toliau – Tar-
nyba).
5. Sėklinius medynus savo lėšomis saugo, prižiūri, atkuria ir miške pažymi miško
valdytojai ir savininkai, kurių valdose jie yra.
sėklinė miško bazė – į Lietuvos sėklinės miško bazės sąvadą įtraukti sėkliniai ir
I selekcinės grupės medynai, sėklinės plantacijos, klonų rinkiniai, bandomieji
želdiniai, genetiniai miško draustiniai, rinktiniai, elitiniai medžiai ir kiti vertingi
genetiniai miško objektai (medynai, pavieniai medžiai ir kt.), iš kurių gaunama
miško dauginamoji medžiaga;
sėklinis medynas – produktyvus ir geros kokybės medynas, skirtas sėklai ruošti;
sėkliniai metai – medžių gausaus derėjimo metai (kai gausiai dera daugiau kaip
70 proc. medyno medžių);
sėklinis miško medis – sėklų gavybai pagal selekcinius požymius atrinktas medis;
vietinis medynas – medynas, išaugintas arba išaugęs iš miško dauginamosios
medžiagos, kilusios iš to paties kilmės rajono.
89
II. SĖKLINIŲ MEDYNŲ ATRANKA
7. Sėkliniai medynai atrenkami, vadovaujantis Miško genetinių išteklių atrankos
metodika (Žin., 2003, Nr. 50-2235).
8. Sėkliniai medynai gali būti atrenkami valstybiniuose ir privačiuose miškuose.
Sėkliniai medynai privačiuose miškuose atrenkami tik gavus raštišką miško savi-
ninkų sutikimą ir raštu supažindinus juos su šiais Nuostatais. Sėklinius medynus
gali siūlyti atrinkti miško savininkai ir valdytojai, VĮ Valstybinis miškotvarkos ins-
titutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas, kitos
mokslo ir mokymo institucijos.
9. Siūlant atrinkti Sėklinį medyną, Tarnybai pateikiama tokia informacija: medy-
no vieta (miškų urėdija, nacionalinio parko direkcija, girininkija arba savininko
valdos adresas, kvartalas, sklypas), rūšinė sudėtis, vidutinis medyno amžius, plo-
tas ir medyno ypatumai arba siūlymo atrinkti motyvai.
10. Sėklinis medynas atrenkamas iš ne žemesnės kaip I selekcinės grupės medy-
nų, jame turi augti ne mažiau kaip 150 derančių medžių. Jei medynas pasižymi
išskirtinėmis savybėmis ar tikslinė medžių rūšis išsidėsčiusi grupėmis, jame turi
augti ne mažiau kaip 50 derančių, tarpusavyje besikryžminančių tikslinės me-
džių rūšies medžių. Sėklinis medynas turi būti nutolęs ne mažesniu kaip 150 m
atstumu nuo blogos kokybės tos pačios medžių rūšies medynų.
III. SĖKLINIŲ MEDYNŲ NAUDOJIMAS
11. Sėkliniame medyne prieš sėklų ruošą atliekami šie darbai:
11.1. Sėklinis medynas išretinamas prieš 3–4 metus iki bus renkamos sėklos, at-
žymint ir iškertant minusinius, su ydomis ir pažeistus medžius taip, kad medyno
lajų santykinis glaudumas liktų ne mažesnis kaip 0,5–0,6. Glaudūs bei augantys
skurdžiose augavietėse medynai išretinami per kelis atvejus. Eglynai, siekiant su-
mažinti vėjavartų pavojų, retinami tuomet, kai yra susiformavusios savaiminio
žėlimo aikštelės;
11.2. Sėklinį medyną supančiuose tos pačios medžių rūšies medynuose atlie-
kami sanitariniai arba selekciniai kirtimai, pašalinant menkaverčius ir pakenktus
medžius;
11.3. medžiai kertami ir ištraukiami esant grunto įšalui (išskyrus skubius sani-
tarinius kirtimus), nepažeidžiant dirvožemio ir augančių medžių kamienų bei
paviršinių šaknų;
11.4. siekiant surinkti nuo žemės sėklas ir skatinti Sėklinio medyno atžėlimą, iš-
kertamas trakas ir menkavertis pomiškis, jei tai nesukelia vešlaus žolių išplitimo.
Kirtimo liekanos ir nukirstų medžių šakos sukraunamos į krūvas arba susmulki-
namos;
11.5. esant pavojui, kad bus sunaikintos nukritusios sėklos (pvz., gilės), Sėkli-
niai medynai aptveriami arba taikomos žvėris atbaidančias priemonės;
11.6. norint pagausinti medžių derėjimą, vykdomos derėjimą stimuliuojančios
priemonės: padidinamas lajų apšvietimas, kalkinami rūgštūs dirvožemiai, tręšia-
90
mi mineralinėmis trąšomis, tais elementais, kurių dirvožemyje trūksta ir kt.
12. Sėkliniuose medynuose, kurie produkuoja stambias, ant žemės nukrintančias
sėklas (ąžuolo, uosio, klevo, buko, liepos, skroblo), pavienių miškinių kriaušių
bei miškinių obelų vaisiai (sėklos) renkami nukritę ant žemės. Sėkliniuose me-
dynuose, kurie produkuoja smulkias, vėjo paskleidžiamas sėklas ir jų nuo žemės
neįmanoma surinkti, sėklos renkamos joms subrendus nuo nukirstų medžių, iki
sėkloms pradedant natūraliai byrėti.
13. Sėkliniuose medynuose kirsti tikslinių medžių rūšių pomiškį galima tik šiuos
kirtimus suderinus su Tarnyba. Miško valdytojas ar savininkas privalo raštu ar
elektroniniu paštu informuoti Tarnybą, nurodydamas pomiškio kirtimo laiką,
Sėklinio medyno kodą Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade, tikslinių medžio
rūšių pomiškio kiekį 1 ha, jo išsidėstymą ir vidutinį aukštį. Tarnyba apie šių kirti-
mų galimybes ir tvarką raštu ar elektroniniu paštu informuoja valdytoją ar savi-
ninką per 7 darbo dienas nuo informacijos apie numatomus pomiškio kirtimus
gavimo Tarnyboje dienos. Sėklinių medynų valdytojai ir naudotojai privalo lai-
kytis Tarnybos nustatytos Sėklinių medynų pomiškio kirtimo tvarkos.
14. Leidimai vykdyti kirtimus Sėkliniuose medynuose išduodami vadovaujantis
Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (Žin., 2011, Nr. 1-7),
nustatyta tvarka. Tarnyba apie kirtimų vykdymą Sėkliniame medyne pažymi
Miško sėklinio medyno pase.
15. Sėkliniai medynai kertami vadovaujantis kiekvienam medynui parengtomis
Tarnybos rekomendacijomis, kuriose nurodomas ir kirtimo amžius. Kirsti galima
ne anksčiau kaip medynų pribręstančiame amžiuje. Unksminių medžių rūšių Sė-
kliniuose medynuose geriau taikyti rinktinius arba atvejinius kirtimus, kad susi-
darytų pomiškis, o šviesinių medžių rūšių Sėkliniuose medynuose – atvejinius
kirtimus arba plynuosius kirtimus siauromis biržėmis.
16. Brandžiame arba perbrendusiame Sėkliniame medyne, siekiant nuo medžių
surinkti visas sėklas, sėkliniais metais galima nukirsti pavienius ypač gausiai de-
rančius medžius, nepadarant žalos medynui ir netrukdant jam atželti.
IV. SĖKLINIŲ MEDYNŲ ATKŪRIMAS
17. Sėklinio medyno kirtimo būdas parenkamas toks, kad jis atželtų, arba, kai
nėra galimybių sėkliniam medynui atželti, jis turi būti dirbtinai atželdomas so-
dmenimis, išaugintais iš to paties motininio medyno sėklų, pageidautina – kelių
metų sėklų derliaus mišinio.
18. Siekiant savaiminio atžėlimo, atliekamas dalinis paklotės pašalinimas ir dir-
vožemio purenimas, iškertamas trakas arba nepageidaujamų medžių rūšių po-
miškis.
19. Sėkliniam medynui neatžėlus (spygliuočių ir kietųjų lapuočių – per 4 metus,
minkštųjų lapuočių – per 3 metus), jis želdomas dirbtiniu būdu sodmenimis, iš-
augintais iš to paties sėklinio medyno sėklų. Kita Sėklinio medyno dalis kertama,
kai susiveria želdiniai arba žėliniai, anksčiau iškirstoje jo dalyje.
91
20. Želdinių arba žėlinių lajoms susiveriant, atliekami selekciniai kirtimai, paša-
linant menkos kokybės medelius. Kirtimai kartojami priklausomai nuo želdinių
arba žėlinių augimo spartos. Jaunuolyno lajų santykinis glaudumas turi būti ne
didesnis kaip 0,7. Netikslinių medžių rūšių priemaiša Sėkliniame medyne turi
būti ne didesnė kaip 20 %.
V. SĖKLINIŲ MEDYNŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
21. Sėkliniai medynai turi būti saugomi nuo negatyvių veiksnių, mažinančių me-
džių gyvybingumą arba sukeliančių jiems pavojų.
22. Sėklinio medyno tvarumas užtikrinamas, išskiriant aplink jį ne siauresnes
kaip 50 m pločio apsauginių medynų juostas, kuriuose vykdyti plynus kirtimus
draudžiama. Juose atliekami sanitariniai-selekciniai kirtimai.
23. Sėklinių medynų sanitarinė apsauga vykdoma, laikantis Miško sanitarinės
apsaugos taisyklių (Žin., 2001, Nr. 56-2003; 2002, Nr. 60-2476), priešgaisrinė apsau-
ga – Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-
1996) reikalavimų.
24. Sėkliniuose medynuose turi būti pažymėti ir saugomi ypatingų formų (feno-
loginių, morfologinių) medžiai ir iškirsti tikslinę rūšį stelbiantys bei įvairiai pa-
kenkti medžiai.
25. Sėkliniuose medynuose draudžiama:
25.1. neteko galios (Žin., 2011, Nr. 16-761)
25.2. naudoti pesticidus, defoliantus bei kitus chemikalus, išskyrus tuos, kurie
naudojami prieš medžių ligas ir kenkėjus;
25.3. įrengti naujus kelius, poilsio ir automobilių stovėjimo aikšteles;
25.4. keisti vandens rėžimą (sausinti, statyti melioracijos įrenginius).
26. Sėkliniai medynai, kurie yra saugomose teritorijose, tvarkomi derinant šių
Nuostatų ir atitinkamų saugomų teritorijų nuostatų reikalavimus, siekiant užti-
krinti Sėklinių medynų derėjimą ir atsikūrimą.
27. Sėklinių medynų priežiūros, apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo rekomendaci-
jas teikia Tarnyba.
VI. SĖKLINIŲ MEDYNŲ ĮVERTINIMAS
28. Iš Sėklinių medynų gauta miško dauginamoji medžiaga įvertinama, vado-
vaujantis Europos Tarybos 1999 m. gruodžio 22 d. direktyvos ,,Dėl prekybos miš-
ko dauginamąja medžiaga 1999/105/EB“ reikalavimais. Iš Sėklinio medyno turi
būti surinktos sėklos, išauginti sodmenys ir įveisti bandomieji želdiniai. Juos įver-
tinus, nustatoma miško dauginamosios medžiagos kategorija.
Sėkliniuose medynuose paruošta miško dauginamoji medžiaga pagal selekcinę
vertę skirstoma į šias kategorijas:
28.1. ,,atrinkta“– nustatoma pagal Sėklinio medyno fenotipinius požymius.
Medynai turi būti pakankamai izoliuoti nuo menkaverčių žiedadulkių šaltinių;
28.2. ,,išbandyta“– nustatoma, kai palikuonių bandomieji želdiniai atitinka
kvalifikacinius reikalavimus.
92
29. Sėklinius medynus ne rečiau kaip kas 10 metų įvertina Tarnyba.
VII. SĖKLINIŲ MEDYNŲ ŽYMĖJIMAS, DOKUMENTAI IR APSKAITA
30. Atrinkti Sėkliniai medynai įregistruojami Lietuvos sėklinės miško bazės są-
vade Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado tvarkymo nuostatų (Žin., 2002, Nr.
89-3813) nustatyta tvarka.
31. Sėklinio medyno dokumentai yra: Miško sėklinio medyno pasas ir kartogra-
finė medžiaga. Sėklinių medynų pasus sudaro Tarnyba, apie juose įvykdytas ūki-
nes priemones pasuose pažymi Sėklinių medynų valdytojai ir savininkai. Pasai
parengiami 2 egzemplioriais, vienas paso ir kartografinės medžiagos egzemplio-
rius saugomas Tarnyboje, kitas – perduodamas Sėklinio medyno valdytojui (sa-
vininkui), jų kopijos – girininkijai.
32. Miškotvarkos darbus Sėkliniuose medynuose atlieka ir taksacinę bei karto-
grafinę medžiagą parengia Valstybinis miškotvarkos institutas. Miškotvarkos kar-
tografinėje medžiagoje Sėklinių medynų ribos pažymimos sutartiniais ženklais,
sklypo ribose įrašant ,,SM“, taksoraštyje ties sklypo taksacine charakteristika įra-
šoma ,,Sėklinis medynas“ ir jo kodas Lietuvos sėklinės miško bazės sąvade.
33. Jei Sėkliniai medynai miške ryškiai neišsiskiria iš gretimų medynų, jie atribo-
jami spindžiais. Kampiniai ir kas 30–50 metrų prie ribos augantys Sėklinio medy-
no medžiai 1,3 m aukštyje pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslan-
kiais išorinėje sklypo pusėje. Ant Sėklinio medyno kampinių medžių užrašomos
raidės ,,SM“.
34. Sėklinio medyno plotas nekeičiamas. Iškirtus jo dalį, miškotvarkos metu tak-
sacinėje medžiagoje įrašoma – ,,Sėklinio medyno kirtavietė“, ,,Sėklinio medyno
želdiniai“, ,,Sėklinio medyno jaunuolynas“ ir kt.
VIII. SĖKLINIŲ MEDYNŲ STATUSO PANAIKINIMAS
35. Sėklinių medynų statusas gali būti panaikinamas dėl stichinių nelaimių (gais-
rų, audrų, kenkėjų ir pan.), kai jų negalima atkurti dėl to paties medyno daugina-
mosios medžiagos trūkumo arba dėl blogo palikuonių augimo bandomuosiuose
želdiniuose, atsižvelgiant į jų įvertinimo rezultatus.
36. Panaikinus Sėklinio medyno statusą, jis išregistruojamas iš Lietuvos sėklinės
miško bazės sąvado Lietuvos sėklinės miško bazės sąvado tvarkymo nuostatų (Žin.,
2002, Nr. 89-3813) nustatyta tvarka. Taksoraštyje nurodoma išregistravimo data.
IX. ATSAKOMYBĖ
37. Nuostatai privalomi miškų valdytojams ir savininkams, kurių valdose yra Sė-
kliniai medynai.
38. Sėklinių medynų būklę, apsaugą, naudojimą ir atkūrimą kontroliuoja Tarnyba.
93
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai
Patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d.
1.Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) nustato miš-
ko atkūrimo ir įveisimo, miško želdinių ir žėlinių priežiūros, apsaugos ir miško
želdinimo darbų, želdinių ir žėlinių kokybės reikalavimus.
2. Šių Nuostatų reikalavimai privalomi valstybinių miškų valdytojams ir naudoto-
jams. Privačių miškų savininkams privalomi 4, 5, 6, 7, 9, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 23,
24, 25, 33, 37, 38, 39 ir 40 šių Nuostatų punktai, kiti punktai – rekomenduotini.
3. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
medynų ir krūmynų pertvarkymas – medynų ir krūmynų kirtimas ir želdinimas
siekiant vertingesnių norimos paskirties ir rūšinės sudėties miško želdinių arba
žėlinių;
miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš
tai miškas augo;
miško kenkėjai – organizmai (mikroorganizmai, bestuburiai arba stuburiniai gy-
vūnai), kenkiantys miško medžiams, mažinantys jų prieaugį, bloginantys jų koky-
bę ir darantys nuostolius;
miško veisimas – miško želdinimas ir žėlimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas
neaugo.
miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba įveisti sėjant sėklas miško medžiai ir
krūmai (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) atkuriant arba įveisiant mišką (terminas
dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką).
miško želdinimas – miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krū-
mų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis;
miško želdinių ir žėlinių atsodinimas – pakartotinis sodmenų sodinimas arba
sėklų sėjimas žuvusių arba negyvybingų miško želdinių arba žėlinių vietoje;
miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba
taikant miško žėlimą skatinančias priemones;
miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant spe-
cialias ūkines priemones;
miško žėliniai – savaime sužėlę miško medžiai ir krūmai ne mažesniame kaip
0,1 ha plote, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose miškas prieš
tai neaugo (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką).
plantaciniai želdiniai– specialios paskirties (auginami prekinei medienai, ener-
getinei žaliavai ir kt.) vienos medžių ar krūmų rūšies želdiniai;
tikslinės medžių rūšys – medžių rūšys, kuriomis turi būti atkuriamas ar įveisia-
mas miškas;
želdavietė – sklypas miškui želdinti;
želvietė – sklypas miškui želti.
4. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti miš-
94
ką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius
ir žėlinius, prižiūrėti ir saugoti juos nuo gaisrų, miško kenkėjų, ligų ir kitų neigia-
mų veiksnių.
5. Rezervatiniai (I gr.) miškai atkuriami jiems natūraliai atželiant, ekosistemų ap-
saugos (II A gr.), rekreaciniai (II B gr.), apsauginiai (III gr.) ir ūkiniai (IV gr.) – natūra-
liai atželiant ar želdinant.
6. Saugomose teritorijose, esančiose bet kurios funkcinės paskirties miškuose,
miškas atkuriamas ar įveisiamas vadovaujantis šių Nuostatų ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių veiklą saugomose teritorijose, reikalavimais.
7. Vidutinės ir ilgos rotacijos plantaciniai želdiniai, kurių auginimo trukmė ilges-
nė kaip penkeri metai, priskiriami miško želdiniams. Trumpos rotacijos plantaci-
niai želdiniai, kurių auginimo trukmė penkeri ir mažiau metų, miško želdiniams
nepriskiriami. Plantaciniai miško želdiniai gali būti auginami tik tuose plotuose,
kuriuose prieš tai miškas neaugo, išskyrus atvejus, kai jie sodinami moksliniams
tyrimams atlikti.
II. ŽELDAVIETĖS, ŽELVIETĖS IR DIRVOS PARUOŠIMAS
8. Paruošiant želdavietę ar želvietę miškui želdinti ar želti, nustatomas jos plotas
ir, atsižvelgiant į jos sąlygas, nuleidžiamas paviršinis vanduo, pašalinami nepagei-
daujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos, taikomos priemonės miško ken-
kėjų ir grybinių ligų židiniams surasti, naikinti ir jų daromai žalai mažinti, biolo-
ginei įvairovei gausinti (įrengiami vandens telkiniai – girdyklos miško gyvūnams,
sodinamos nektaringų ir ornitochorinių augalų grupės ir kt.).
9. Įveisiant mišką, želdavietės ar želvietės ribos kampuose turi būti pažymėtos stul-
peliais.
10. Dirva miško želdiniams ruošiama ištisai (ariant, frezuojant, kultivuojant ir kt.)
arba iš dalies (išariant vagas, padarant aikšteles, kauburėlius ir kt.), atsižvelgiant į
želdavietės sąlygas. Dirva gali būti neruošiama užmirkusiose, pelkinėse nenusau-
sintose augavietėse, 35° ir statesniuose šlaituose. Suplūktose žemės ūkiui naudo-
tose dirvose dirva ruošiama apie 40 cm gyliu.
III. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS IR TANKIS
11. Miško želdinių ir žėlinių rūšinė sudėtis parenkama atsižvelgiant į augavietės są-
lygas ir miško funkcinę paskirtį, laikantis šių reikalavimų:
11.1. atkuriant mišką, želdinių ar žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 proc.
Nuostatų 1–3 prieduose nurodytų tikslinių medžių rūšių, išskyrus atvejus, kai valsty-
biniuose ekosistemų apsaugos (II A gr.), apsauginiuose (III gr.) ir visuose privačiuose
miškuose baltalksnynai ir skroblynai paliekami atželti, ir visų nuosavybės formų
II–IV gr. pušynuose buvusiuose šakninės pinties židiniuose atkuriamas miškas;
11.2. atkuriant mišką tik spygliuočių medžių rūšimis, Nb augavietėse grupėmis
(ne mažiau kaip 1 proc. želdavietės ar želvietės ploto) turi būti veisiami nektaringi
lapuočiai medžiai ir krūmai arba išsaugomi jų savaiminukai;
11.3. II–IV gr. pušynuose buvusiuose šakninės pinties židiniuose miškas turi būti
95
atkuriamas lapuočių medžių rūšimis (šis reikalavimas netaikomas Kuršių nerijos
nacionalinio parko teritorijoje);
11.4. atkuriant eglynų kirtavietes, kuriose eglių kelmų su centriniu puviniu yra 40
procentų ir daugiau arba nuo grybinių ligų ar vabzdžių kenkėjų pažeidimų žuvusių
spygliuočių kirtavietes, želdinių ar žėlinių sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 50 pro-
centų lapuočių medžių rūšių;
11.5. įveisiant mišką, želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis projektuojama atsižvelgiant
į rekomendacijas ,,Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo technologiniai modeliai že-
mės ūkiui nenaudojamose žemėse” (Vilnius, 2005).
12. Ūkiniuose (IV gr.) miškuose, išskyrus juose esančias saugomas teritorijas, kirta-
vietės paliekamos atželti tomis pačiomis tikslinėmis medžių rūšimis tik tais atvejais,
kai prieš tai augę ir šalia augantys tų pačių medžių rūšių medynai yra ne žemes-
nės kaip antros selekcinės grupės (jeigu selekcinė grupė nenustatyta – ne žemesnio
kaip antro boniteto, pušies medynai Dzūkų ir Sūduvos aukštumos kilmės rajone
(LT/P6) – ne žemesnio kaip trečio boniteto), išskyrus Nae, Ua, Ub, Uc, Pa, Pb, Pc, Pd
ir nusausintas Pa ir Pb augavietes, kuriose medynų selekcinė grupė neribojama.
13. Projektuojant ir sodinant želdinius, jų tankis ekosistemų apsaugos (IIA gr.), ap-
sauginiuose (III gr.) ir ūkiniuose (IV gr.) miškuose turi atitikti Nuostatų 4 priedo rei-
kalavimus. Įveisiant mišką žemėje, priskirtoje IIA, III ir IV gr. miškams, spygliuočių
želdinių tankis gali būti iki 20 procentų mažesnis nei nurodyta 4 priede, spygliuočių
žėlinių tankis – iki 20 procentų mažesnis nei nurodyta 14 punkte, hibridinių drebu-
lių želdinių tankis – iki 30 procentų mažesnis nei nurodyta 4 priede. Projektuojant
ar nustatant želdinių tankį ir rūšinę sudėtį, turi būti atsižvelgiama į augančių tiks-
linių medžių rūšių gyvybingų savaiminukų kiekį ir jų išsidėstymą. Pušies, eglės ir
ąžuolo želdiniuose į rūšinę sudėtį ir tankį įskaitomi ne mažesnėmis kaip 0,03 ha
grupėmis augantys beržo ir drebulės savaiminukai.
14. Projektuojant žėlinius, jų tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį
žėlinių sudėtyje, turi būti ne mažesnis kaip: pušies Pa augavietėje – 1 tūkst. vnt./
ha (iki 0,5 m aukščio) arba 0,5 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), pušies
ir beržo Pb augavietėje – 3 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 2 tūkst. vnt./ha
(daugiau kaip 0,5 m aukščio), visose eglės ir liepos augavietėse – 4 tūkst. vnt./ha
(iki 0,5 m aukščio) arba 3 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m aukščio), visose ąžuolo
augavietėse – 5 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip
0,5 m aukščio), likusiose pušies, beržo ir visose juodalksnio, baltalksnio augavie-
tėse – 6 tūkst. vnt./ha (iki 0,5 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 0,5 m
aukščio), visose uosio, klevo, drebulės ir guobinių augavietėse – 6 tūkst. vnt./ha (iki
1 m aukščio) arba 4 tūkst. vnt./ha (daugiau kaip 1 m aukščio). Jeigu žėlinių pradi-
nis tankis mažesnis nei nurodytasis, jie želvietėje auga netolygiai ir nėra galimybės
jiems atsirasti, reikia papildomai želdinti.
IV. MIŠKO SODINIMAS
15. Miško dauginamoji medžiaga, naudojama miškams atkurti ir įveisti, turi atitikti
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplin-
96
kos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr.
128-5240), reikalavimus.
16. Miško sodmenų iškasimo, laikymo, pervežimo sąlygos ir jų kokybė turi atitikti
Miško sodmenų kokybės reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. (Žin., 2003, Nr. 71-3292).
17. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais
eglės, ąžuolo sėjinukais ir visų medžių rūšių savaiminukais.
V.MEDYNŲ IR KRŪMYNŲ PERTVARKYMAS (REKONSTRUKCIJA)
Neteko galios nuo 2010 m. spalio 22 d.
18. Neteko galios nuo 2010 m. spalio 22 d.
19. Neteko galios nuo 2010 m. spalio 22 d.
VI. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
20. Miško želdiniai ir žėliniai iki susiformuos jaunuolynas ir prasidės ugdymo
kirtimai (minkštųjų lapuočių – iki šešerių metų, spygliuočių ir kietųjų lapuočių
– iki aštuonerių metų) turi būti prižiūrimi ir saugomi. Miško želdinių ir žėlinių
priežiūra apima šiuos darbus: medelių pasodinimo vietų, šalčio iškilnotų medelių
ir jų apnuogintų šaknų užpylimą žemėmis, užneštų žemėmis medelių atkasimą,
stelbiančios žolinės augalijos, stelbiančių medelių ir krūmų pašalinimą, paviršinio
vandens nuleidimą, žuvusių tikslinių medžių rūšių medelių atsodinimą. Miško žel-
dinių ir žėlinių apsauga apima šiuos darbus: želdinių ir žėlinių apsaugą nuo vabz-
džių kenkėjų ir grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų,
priešgaisrinių mineralizuotų juostų įrengimą.
21. Miško želdiniai ir žėliniai turi būti atsodinami, kai augančių gyvybingų projek-
tuotų medžių ir krūmų rūšių tankis želdiniuose pirmaisiais jų augimo metais yra
mažesnis kaip 85 proc., trečiaisiais metais želdiniuose ir žėliniuose – mažesnis kaip
80 proc. Nuostatų 13 punkte nurodyto tankio arba kai jie sklype auga netolygiai.
VII. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ DOKUMENTAI
22. Valstybinėje žemėje miškas atkuriamas, įveisiamas, medynai ir (ar) krūmynai
pertvarkomi pagal Nuostatų 5 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projek-
tą, kurį tvirtina: valstybės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams – valstybės
įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas,
kitų valdytojų ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Sklypui, kuriame nu-
matomas miško žėlimas, Miško želdinimo ir žėlimo projektas parengiamas ne vė-
liau kaip per du su puse metų po miško iškirtimo, sklypui, kuriame numatomas
miško želdinimas, – iki miško želdinimo darbų pradžios. Kertant mišką atvejiniais
kirtimais, kai po paskutinio kirtimo atvejo tikslinių medžių rūšių žėlinių vidutinis
aukštis yra ne mažesnis kaip 0,5 m ir jų tankis atitinka Nuostatų 38 punkte nusta-
tytus reikalavimus, Miško želdinimo ir žėlimo projektas nerengiamas, surašomas
laisvos formos miško atkūrimo aktas, kuriame turi būti nurodyta žėlinių vieta,
plotas, augavietė, vidutinis aukštis, tankis, amžius ir rūšinė sudėtis. Šį aktą valsty-
97
bės įmonės miškų urėdijos valdomiems miškams tvirtina valstybės įmonės miškų
urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas, kitų valdytojų
ar naudotojų miškams – jų įgalioti asmenys. Kai taikant atvejinius kirtimus šių
rodiklių pasiekti nepavyko arba taikomos žėlimą skatinančios priemonės, Miško
želdinimo ir žėlimo projektas rengiamas prieš paskutinį kirtimo atvejį arba po jo,
atsižvelgiant į susidariusias sąlygas miškui atkurti. Miško želdinimo ir žėlimo pro-
jektas parengiamas raštu, įvedamas į kompiuterinę duomenų bazę, duomenys
apie įvykdytus darbus jame įrašomi ne vėliau kaip per mėnesį nuo darbų atliki-
mo. Miško želdinimo ir žėlimo projektas ar miško atkūrimo aktas saugomas, kol
bus nukirstas pagal jį įveistas arba atkurtas medynas. Atžėlę ir apželdinti sklypai
pažymimi miškotvarkos taksacinėje ir kartografinėje medžiagoje.
23. Privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi
vadovaujantis Nuostatų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu,
kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybi-
nis miškų pareigūnas. Miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvar-
kos projektą, kuriame turi būti suprojektuotas ir su miško savininku suderintas
miško atkūrimo būdas, tikslinės medžių rūšys, jų išdėstymas, bendras tankis 1 ha
ir miško želdinių ar žėlinių priežiūros ir apsaugos priemonės. Kai miškas kertamas
be vidinės miškotvarkos projekto arba vidinės miškotvarkos projekte nesuprojek-
tuotos miško atkūrimo priemonės, miškas atkuriamas pagal biržės rėžėjo sudarytą
Nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
24. Valstybinėje ir privačioje žemėje atkuriant mišką, atliekant medynų ir (ar) krū-
mynų pertvarkymą, kirtavietei ar pertvarkomam plotui, įveisiant mišką vienam
ar keliems besiribojantiems kadastriniams ar taksaciniams sklypams rengiamas
vienas Miško želdinimo ir žėlimo projektas. Įveisiant mišką, kai viena skirtingos
(-ų) medžių rūšies (-ų) grupė užima 0,5 ha ir didesnį plotą, šiam plotui gali būti
rengiamas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas.
Valstybinėje žemėje, kai viena skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skir-
tingas miško atkūrimo būdas (želdinimas, žėlimas, mišrus) užima 0,3 ha ir didesnį
plotą, miško želdinimo ir (ar) žėlimo priemonės šiems plotams projektuojamos
atskirai ir jie pažymimi projekto brėžinyje numeruojant eilės tvarka. Neatkuriami
ar nepertvarkomi plotai (0,1 ha ir didesni, išskyrus valksmus), skirti technologi-
nėms, gamybinėms miškų ūkio ar kitoms reikmėms, pažymimi projekto brėžinyje
ir įrašomi į projektą. Visų šių plotų dydžiai nustatomi apytikriai, tačiau jų suma
turi atitikti visą kirtavietės ar pertvarkomo miško plotą.
Valstybinėje ir privačioje žemėje įveisiant mišką, projekto brėžinyje turi būti pažy-
mėtos 0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės, visos neželdintinos juostos
šalia kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų
ar valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotie-
kių ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesni plotai, kuriuose miškas neveisiamas, įvai-
rūs intarpai (kai miškas veisiamas privačioje žemėje, projekto brėžinyje turi būti
nurodytas veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas). Miško želdinimo
ir žėlimo projekte turi būti nurodyta ar želdiniai yra plantaciniai, ar bandomieji.
98
25. Įveisiant mišką medžiai nuo gretimo žemės ūkio paskirties žemės savininko
sklypo ribos turi būti projektuojami ir sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, krū-
mai – ne arčiau kaip 6 m atstumu. Šio atstumo galima nesilaikyti, kai miško žel-
diniai ar žėliniai ribojasi su mišku, kitais miško želdiniais ar žėliniais, numatomu
apželdinti sklypu arba gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinką,
kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu nei nurodytasis.
VIII. MIŠKO ŽELDINIMO DARBŲ KOKYBĖS VERTINIMAS
26. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimą atlieka ir vertinimo apimtis nustato
valstybinių miškų valdytojai, naudotojai ir valstybinių miškų kontrolę atliekančios
institucijos. Miško želdinimo darbų vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per du
mėnesius nuo miško želdinimo darbų įvykdymo, vadovaujantis šių Nuostatų 7 ir
8 priedais.
27. Miško želdinimo darbų kokybė vertinama pagal šiuos rodiklius: miško sodme-
nų kokybę, jų pasodinimo kokybę, želdinių tankį ir želdinių apsaugos kokybę.
Bendra miško želdinimo darbų kokybė įvertinama pagal žemiausią vieno iš visų
rodiklių įvertinimą. Įveisus ar atkūrus mišką sėjimo būdu, miško želdinimo darbų
kokybė nevertinama.
IX. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITA
28. Miško želdinių ir želdinių apskaita atliekama rudenį, želdinių – pirmaisiais jų
augimo metais, žėlinių, augančių kirtavietėje, – trečiaisiais metais po miško iškir-
timo, žėlinių, augančių sklypuose, kuriose miškas neaugo, – trečiaisiais metais po
Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo. Valstybiniuose miškuose apskaitą
privalo atlikti visi jų valdytojai ir naudotojai, privačiuose miškuose – jei ją būtina
atlikti pagal kitų teisės aktų reikalavimus arba pačiam savininkui pageidaujant.
29. Apskaitos metu, vadovaujantis Nuostatų 7 priedu, nustatomas augančių gyvy-
bingų projektuotų medžių ir krūmų rūšių tankio ir Nuostatų 13 punkte nurodyto
reikalingo jų tankio plote santykis pagal medžių ir krūmų rūšis, išreikštas procen-
tais ir reikalingų atsodinti medžių ir krūmų kiekis plote pagal jų rūšis.
30. Miško želdinių, kuriuose taikytas mišrus miško atkūrimo ar įveisimo būdas
(želdinimas ir žėlimas), apskaita atliekama vadovaujantis želdinių apskaitos meto-
du pirmaisiais jų augimo metais, apskaitos aikštelėse apskaitant gyvybingus paso-
dintus medelius ir tikslinių medžių rūšių savaiminukus.
31. Miško žėlinių, kuriuose taikytas mišrus atkūrimo ar įveisimo būdas (žėlimas ir
želdinimas), apskaita atliekama vadovaujantis žėlinių apskaitos metodu trečiai-
siais metais po miško iškirtimo, o sklypuose, kuriose miškas neaugo, – trečiaisiais
metais po Miško želdinimo ir žėlimo projekto sudarymo, tose pačiose apskaitos
aikštelėse apskaitant gyvybingus savaiminukus ir pasodintus medelius.
32. Sėjimo būdu įveistų želdinių apskaita atliekama kaip žėlinių.
33. Atlikus miško želdinių ar žėlinių apskaitą, nustatoma, ar reikia papildomai žel-
dinti, ar taikyti žėlimą skatinančias priemones. Jeigu nustatoma, kad želdiniai ar
žėliniai pagal šių Nuostatų 9 priedą žuvę, miškas turi būti atkuriamas iš naujo.
99
X. MIŠKO ATKŪRIMO, ĮVEISIMO, ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ KOKYBĖS
VERTINIMAS
34. Miško atkūrimo, įveisimo, miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą atlieka
valstybiniai miškų pareigūnai rudenį, vadovaudamiesi šių Nuostatų 7 ir 9 priedais.
Vertinimų periodiškumą nustato valstybinių miškų valdytojai, naudotojai ir valsty-
binių miškų kontrolę atliekančios institucijos. Valstybinių miškų valdytojai ir naudo-
tojai turi įvertinti visų šešerių metų (minkštųjų lapuočių) ir aštuonerių metų (kietųjų
lapuočių ir spygliuočių) želdinių ir žėlinių kokybę.
35. Miško želdinių ir žėlinių kokybė vertinama pagal 3 rodiklius:
35.1. projektuotų medžių rūšių gyvybingų medelių tankį 1 ha;
35.2. projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį;
35.3. nepageidaujamų medžių ir krūmų, stelbiančių projektuotas medžių rūšis, vi-
dutinį aukštį (nustatomas tik III ir IV grupės miškuose). Geros kokybės želdiniuose ir
žėliniuose nepageidaujamos medžių ir krūmų rūšys neturi stelbti projektuotų me-
džių rūšių, patenkinamuose – vidutinis nepageidaujamų medžių ir krūmų aukštis
neturi būti 50 proc. didesnis už projektuotų medžių rūšių vidutinį aukštį.
36. Želdinių ir žėlinių kokybė nustatoma šių Nuostatų 35 punkte nurodytus rodiklius
lyginant su faktiniais. Bendra želdinių ar žėlinių kokybė įvertinama pagal žemiausią
vieno iš visų rodiklių įvertinimą.
37. Kai želdiniai ar žėliniai dėl abiotinių, antropogeninių ir biotinių veiksnių žuvo ir
(ar) labai pažeisti 75 proc. ir didesniame plote, jie laikomi žuvusiais. Želdinių ar žėli-
nių žuvimo faktą valstybiniuose miškuose nustato valstybės įmonės miškų urėdijos
urėdo arba kito miškų valdytojo įsakymu sudaryta komisija. Jei želdiniai ar žėliniai
žuvo 0,5 ha ir didesniame plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų, į komisijos sudėtį
įtraukiamas Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Privačiuose miškuose želdinių ar
žėlinių žuvimo faktą nustato regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agen-
tūros valstybinis miškų pareigūnas, jei želdiniai ar žėliniai žuvo 0,5 ha ir didesniame
plote dėl ligų ar kenkėjų pažeidimų – Valstybinės miškų tarnybos atstovas. Nustačius
miško želdinių ar žėlinių žuvimo faktą, surašomas laisvos formos aktas, kuriame
nurodomas žuvusių želdinių ar žėlinių plotas, žuvusių medelių kiekis pagal medžių
rūšis, žuvimo priežastys, rekomenduojamas miško atkūrimo būdas ir rūšinė sudėtis,
gerinantys būsimų želdinių ar žėlinių atsparumą neigiamiems veiksniams.
38. Miškas laikomas atkurtu ir įveistu, kai želdiniuose ar žėliniuose tolygiai išsidės-
čiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį
rūšinėje sudėtyje, pagal Nuostatų 11 punktą yra didesnis arba lygus: pušies Pa auga-
vietėje – 0,5 tūkst. vnt./ha, pušies Pb augavietėje – 1,2 tūkst. vnt./ha, pušies kitose au-
gavietėse – 2,5 tūkst. vnt./ha, eglės – 1,6 tūkst. vnt./ha, ąžuolo, buko, guobinių – 1,8
tūkst. vnt./ha, uosio, klevo – 1,6 tūkst. vnt./ha, liepos, juodalksnio, beržo, baltalks-
nio – 1,5 tūkst. vnt./ha, drebulės, maumedžio – 0,9 tūkst. vnt./ha.
39. Kai privataus miško kirtavietėje penktaisiais metais po medyno iškirtimo tolygiai
išsidėsčiusių gyvybingų medžių rūšių tankis, atsižvelgiant į kiekvienos medžių rū-
šies kiekį rūšinėje sudėtyje, pagal Nuostatų 11 punktą yra mažesnis nei nurodyta 38
punkte, miškas laikomas neatkurtu ir jo atkūrimą organizuoja Aplinkos ministerija.
100
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šių Nuostatų reikalavimus, atsako Lietu-
vos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų

1 priedas
VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS EKOSISTEMŲ APSAUGOS
(II A GR.) IR APSAUGINIAMS (III GR.) MIŠKAMS ATKURTI
Augavietė, miško tipas Medžių rūšys Pastabos
Nae, Na – kerpšilis P, B, Pk Pk tik Kuršių nerijos nac. parke
Na,Nb – brukniašilis P, B
Nb – žaliašilis P, E, B
Lb – mėlynšilis P, E, B
Nc – šilagiris P, E, Ą, B, K, L
Lc – mėlyngiris P, E, Ą, B, K, L, D, J
Nd – sausgiris Ą, E, U, L, K, B
Ld – žaliagiris Ą, E, U, B, L, K, J, D
Nf, Lf – baltmiškis Ą, U, K, L, G, E, J, B, D
Lf, Uf – šlapgiris U, Ą, J, B, D, E
Ub, Ua – balašilis P,B, E, D, J
Uc – paraistis J, P, E, B
Ud – palieknis; Uf – juodgiris J, U, E, P, B
Pa – tyrašilis; Pb – raistašilis P, B, E
Pc – raistas; Pd – lieknas J, P, E, U, B
Pastabos:
1. Nusausintose Ua, Ub, Uc, Ud, Uf, Pa, Pb, Pc, Pd augavietėse tikslinės medžių rūšys parenka-
mos, atsižvelgiant į susiformavusias ar besiformuojančias augavietės sąlygas.
2. Ekosistemų apsaugos miškuose vyraujančių medžių rūšių auginimo tikslingumas priklauso
nuo saugomos teritorijos kategorijos ir konkretaus sklypo ekosistemų natūralios sukcesijos.
Želdinant pirmenybė teikiama toms medžių rūšims, kurios labiausiai atitinka gamtinių proce-
sų dėsningumus arba saugomo ekosistemos komponento išlikimą ir plėtrą.
3. Apsauginiuose miškuose vyraujančių medžių rūšių parinkimas priklauso nuo jų funkci-
jų. Vandens apsauginiuose želdiniuose pirmenybė teikiama medžių rūšims, kurios turi tankią
mišrią šaknų sistemą, ažūrines lajas, laukų apsauginiams želdiniams labiau tinka medžių rūšys
su tankiomis lajomis ir t. t.
4. Medžių rūšių žymėjimas:
Ą – paprastasis ąžuolas
B – karpotasis arba plaukuotasis beržas
D – drebulė
E – paprastoji eglė
G – guobiniai
J – juodalksnis
K – paprastasis klevas
L – mažalapė liepa
P – paprastoji pušis
Pk – kalninė pušis
U – paprastasis uosis
101
2 priedas
VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS REKREACINIAMS (II B GR.)
MIŠKAMS ATKURTI
Nae, Na – kerpšilis P, B, Pj, Pk Pk tik Kuršių nerijos nac. parke
Na, Nb – brukniašilis P, B, Pj
Nb – žaliašilis P, B, E, Ąr, M
Lb – mėlynšilis P, B, E, Pj, Ąr, M
Nc – šilagiris P, Ą, K, L, E, B, Pj, Ąr, M
Lc – mėlyngiris P, Ą, K, L, B, E, Pj, Ąr, M
Nd – sausgiris Ą, K, L, B, E, U, B, M
Ld – žaliagiris Ą, K, L, B, E, U, J
Nf, Lf – baltmiškis Ą, K, L, U, B, E, G, M, Pc
Lf, Uf – šlapgiris Ą, U, B, E, J
Ub, Ua – balašilis, Pa – ty- P, B
rašilis,
Pb – raistašilis
Uc – paraistis; Pc – raistas P, B, J, E
Ud – palieknis, Pd – lie- U, J, B, E, P
knas,
Uf – juodgiris
Pastabos:
Ąr – raudonasis ąžuolas
G – guobiniai
J – juodalksnis
M – europinis maumedis
Pc – pocūgė
Pj – juodoji pušis
Pk – kalninė pušis
102
3 priedas
VYRAUJANČIOS TIKSLINĖS MEDŽIŲ RŪŠYS ŪKINIAMS (IV GR.)
MIŠKAMS ATKURTI
Nae, Na – kerpšilis; P
Na, Nb – brukniašilis
Nb – žaliašilis P, E, M
Lb, La – mėlynšilis P, E, B
Nc – šilagiris E, P, M, Ą, K, L, Bu, Ąb, B Ąžuolynai daugiau veistini pietva-
karių Lietuvoje priemolio, molio
ar dvilyčiuose dirvožemiuose
Lc – mėlyngiris E, P, B, K, L Ą, D, J
Nd – sausgiris Ą, E, M, U, K, L, Bu, Ąb, B
Ld – žaliagiris E, B, U, Ą, Ąb, J, K, L, D Pietvakarių Lietuvoje daugiau
veistini ąžuolynai, o šiaurinėje
ir rytinėje jos dalyse – eglynai ir
uosynai
Nf, Lf – baltmiškis Ą, U, L, K, G, E, Ąb, B,
D, J
Lf, Uf – šlapgiris B, U, J, Ą, E, D
Ub, Ua – balašilis P, E, B
Pa, Pb – tyrašilis, raistašilis P, B
Uc – paraistis J, B, P, E
Pc – raistas B, J, P, E
Ud – palieknis J, U, B, E
Pd – lieknas J, B, U,E
Uf – juodgiris J, U, B, E
Pastabos:
1. Paliekant sklypą atželti, būtina vadovautis šių Nuostatų 14 punktu.
Ąb – bekotis ąžuolas
Bu – paprastasis bukas
D – drebulė
G – guobiniai
J – juodalksnis
M – europinis maumedis
103
4 priedas
ŽELDINIŲ SODINIMO TANKIS ekosistemų apsaugos (II A gr.),
apsauginiuose (III gr.) ir ūkiniuose (IV gr.) miškuose
Medžio rūšis Tankis, tūkst. vnt./ha
Pušis >5
Eglė >3
Maumedis >2
Ąžuolas, bukas, guobiniai >4 (sėjinukais), >3 (sodinukais)
Uosis, klevas >4
Juodalksnis, beržas, liepa >3
Drebulė >1,5
Pastaba. Mišrių želdinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas, atsi-
žvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį procentais želdinių sudėtyje.

5 priedas
(Miško želdinimo ir žėlimo projekto valstybinėje žemėje formos pavyzdys)
TVIRTINU
______________________
______________________
(Parašas)
______________________
20 ___ m.____________d.
MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS
0.1. Projekto Nr.*
0.2. Miškų urėdija*
0.3. Girininkija*
0.4. Kitas žemės valdytojas*
0.5. Kvartalo Nr*.
0.6. Sklypo (-ų) Nr. ir (ar) jų dalys*
0.7. Kadastrinio sklypo Nr. (pildoma, kai miškas įveisiamas)
0.8. Bendras atkuriamas ar veisiamas plotas* _____ ha, iš jo – želdinamas ir (ar) želian-
tis (nurodomas tik įveisiant) ________ ha
0.9. Miškų funkcinė paskirtis ir grupė* (2, 3, 4)
0.10. Miškas:* atkuriamas (1), įveisiamas (2), pertvarkomas (3), polajiniai želdiniai (4),
prieš kirtimą (5)
0.11. Želdiniai: plantaciniai (1), bandomieji (2)
0.12. Buvusio medyno (-ų) rūšinė sudėtis ir selekcinė grupė ar bonitetas1:
0.13. Buvusio medyno ir (ar) krūmyno kirtimo ar pertvarkymo būdas ir metai:
0.14. Projekto vykdymo pradžia* ______ m. ir želdinimo metai2 _____ sezonas:* pava-
sario (1) rudens (2)
1
Įrašoma kiekvienam nukirstam medynui ar jo daliai
2
Pildoma tik pasodinus mišką
104
1. PROJEKTUOJAMOS PRIEMONĖS
1.1. Želdiniai (sodinimas ir sėjimas)* (1)
Mišrinimo būdas
Bendras Medžių ir krūmų
Dirvos (grupių plotas ar me-
Ploto Rūšinė sodmenų rūšių sodmenų
Plotas, Dtg4 ruo- džių rūšių išdėstymo
dalies sudė- tankis, (sėklų) poreikis
ha* šimo schemos), sodinimo
Nr. 3* tis* tūkst. vnt./ plote pagal rūšis*,
būdas atstumai, m tarp eilių
ha* tūkst. vnt. (kg)
ir eilėse pagal rūšis
Sodmenų ar sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis*, iš viso

1.2. Želdiniai ir žėliniai (mišrus būdas)* (2)
Mišrinimo būdas
Rūšinė su- Dirvos ruo- (grupių plotas Medžių ir krū-
dėtis* šimo būdas ar medžių rūšių Bendras mų rūšių so-
Ploto
Plotas, Dtg4 (įskaitant ir ar miško išdėstymas), tankis*, dmenų (sėklų)
dalies
ha* savaiminį žėlimo sodinimo atstu- tūkst. vnt./ poreikis plote
Nr. 3*
žėlimą ar skatinimo mai, m tarp eilių ha pagal rūšis*,
sodinimą) priemonės ir eilėse pagal tūkst. vnt. (kg)
rūšis
Sodmenų ar sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis*, iš viso

Sodmenų ir sėklų poreikis pagal medžių ir krūmų rūšis visuose
plotuose*, iš viso
1.3. Žėliniai* (3)
Ploto dalies Plotas, Dtg4 Rūšinė Bendras tankis, Žėlimą skatinančios
Nr. 3 * ha* sudėtis* tūkst. vnt./ha* priemonės
1.4. Neatkuriamas ar neįveisiamas plotas*(4), ha (0,1 ha ir didesnis, išskyrus valksmus)

Nurodomos priežastys, dėl kurių miškas neatkuriamas
Ploto dalies Nr.3* Plotas, ha*
ar neįveisiamas
3
Ploto dalis, kurioje projektuojamos skirtingos (-ų) medžių rūšies (-ių) grupė ir (ar) skirtingas
atkūrimo būdas, numeruojama iš eilės, neatsižvelgiant į buvusių sklypų ar jų dalių numeraci-
ją, pvz., Nr. 1 (želdinimas – 10Ą), Nr. 2 (želdinimas – 8E2B), Nr. 3 (žėlimas – 10B) ir t. t.
4
Dirvožemio tipologinė grupė
1.5. Priešgaisrinės apsaugos priemonės _________________________________________
1.6. Želdinių ir (ar) žėlinių apsaugos priemonės __________________________________
___________________________________________________________________________
Projektą parengė ___________________________________________________________
(Pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė, data)
Projektą suderino (tik įveisiant mišką) __________________________________________
105
2. ATLIKTI MIŠKO ŽELDINIMO DARBAI
2.1. Panaudota miško dauginamoji medžiaga iš viso:
Kiekis visa- Sodmenų Kilmės dokumento
Medžio Miško dauginamosios
me plote, amžius ir Nr./sėklinės bazės
rūšis* medžiagos kategorija*
tūkst. vnt* tipas* objekto kodas*
2.2. Miško želdinimo darbų kokybės vertinimas:

Bendras
Ploto Sodmenų Pasodini- Želdinių Želdinių Būtinos
kokybės
dalies Nr. kokybė mo kokybė tankis apsauga priemonės
įvertinimas
Vertinimą atliko _________________________________________________________

3. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITA
(želdinių – 1-aisiais metais po sodinimo, žėlinių – 3-iaisiais po miško kirtimo
(atkuriant) ar projekto sudarymo – įveisiant)
Augančių projek-
Augančių Reikalingas
tuotų medžių ir
projektuotų medžių ir krū- Reikalingų atso-
Projek- krūmų rūšių tan-
Ploto medžių ir mų rūšių tankis dinti medžių ir
tuota kio ir reikalingo
dalies krūmų rūšių (pagal Nuostatų krūmų rūšių pa-
rūšinė jų tankio (pagal
Nr.* tankis plote 13 punktą) plo- gal jų rūšis kiekis
sudėtis Nuostatų 13 punk-
pagal rūšis, te pagal rūšis, plote, tūkst. vnt.
tą) plote santykis
tūkst. vnt. tūkst. vnt.
pagal rūšis,* proc.
Apskaitą atliko __________________________________________________________

4. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ ATSODINIMAS
Kilmės dokumen-
Atsodi- Kiekis visa- Sodmenų
Medžio Miško dauginamosios to Nr. sėklinės
nimo me plote, amžius ir
rūšis* medžiagos kategorija* bazės objekto
metai* tūkst. vnt.* tipas*
kodas*
106
5. MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ NURAŠYMAS
Ploto Plotas, Nurašymo Nurašymo prie- Želdinių ar žėlinių
dalies Nr.* ha* metai* žastys* nurašymo akto Nr. ir data
Nurašymo priežastys: gaisras (1), šalčio poveikis (2), sausra (3), mechaniniai pažeidimai
(4), technologijos pažeidimai (5), oro užterštumas (6), rekreacinė perkrova (7), išmirkimas
(8), lapuočių stelbimas (9), žvėrių pažeidimai (10), ganiava (11), šaknų kenkėjai (12), lajos
kenkėjai (13), liemenų kenkėjai (14), šaknų ligos (15), lajų ligos (16), liemenų ligos (17),
neatžėlė (18), kitos (19).
6. ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ PRIEŽIŪRA IR APSAUGA

Ploto Plotas, Atliktos Pareigų pavadinimas, parašas vardas,
Data
dalies Nr. ha priemonės pavardė
7. ŽELDINIŲ IR (AR) ŽĖLINIŲ KOKYBĖS VERTINIMAS 6–8 METAIS

Gyvybingų projek- Rūšinė Projektuotų
Verti- Ploto
Plotas,* tuotų (pagal rūšis) sudėtis medžių rūšių
nimo dalies Kokybė*
ha medžių skaičius, vertinimo vidutinis aukštis
metai* Nr.*
tūkst. vnt./ha metu* pagal rūšis, m
Vertinimą atliko _________________________________________________________

Būtinos ūkinės priemonės _________________________________________________
________________________________________________________________________
PASTABOS:
1. Projekto brėžinys rengiamas tokiu masteliu, kad jame būtų galima pažymėti neželdin-
tinus plotus (išskyrus valksmus), skirtingų medžių rūšių grupes, skirtingą miško atkūrimo
būdą (0,3 ha ar didesnio ploto ir pan.).
2. *pažymėti duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę.
3. Bendras plotas nustatomas atliekant tikslius matavimus; 0,3 ha ir didesnės skirtingų
medžių rūšių grupės ar skirtingų miško atkūrimo būdų užimami plotai, neželdintini plo-
tai (išskyrus valksmus) nustatomi apytikriai, tačiau jų plotų suma turi atitikti bendrą plo-
tą, kuriam sudaromas projektas.
107
6 priedas
(Miško želdinimo ir žėlimo projekto privačioje žemėje forma ir šio projekto
rengimo reikalavimai)
MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTAS
ŽELDAVIETĖS AR ŽELVIETĖS APRAŠYMAS
Žemės savininko ar valdytojo vardas, pavardė ar pavadinimas
Miško želdinimo ar žėlimo vieta
Veisiamo ar atkuriamo miško plotas (ha), iš kurio – želdinamas ar želiantis (ha)
Pertvarkomo medyno ar krūmyno amžius, rūšinė sudėtis, selekcinė grupė, bonitetas,
skalsumas
Trumpas želdavietės ar želvietės aprašymas
Augančių gyvybingų tikslinių medžių ar krūmų rūšių savaiminukų kiekis 1 ha ir sklype
pagal medžių ar krūmų rūšis (tūkst. vnt.), jų amžius ir išsidėstymas
Nurodyti, ar miškas sklype veisiamas pirmą kartą
PROJEKTUOJAMOS PRIEMONĖS
Miško funkcinė paskirtis
Projekto vykdymo pradžia*
Miško atkūrimo ar įveisimo būdas
Pertvarkymo būdas
Projektuojama želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis
Medyno ar krūmyno kirtimo būdas ir iškertamas plotas (ha)
Želdavietės ar želvietės paruošimo darbai
Dirvos ruošimo būdas
Bendras tikslinių medžių rūšių tankis 1 ha (tūkst. vnt.)
Medžių ar krūmų rūšių sodinimo atstumai (m) ir jų išdėstymas (eilėmis, juostomis,
grupėmis), grupių plotas (ha), eilių skaičius juostose
Sodmenų poreikis iš viso pagal medžių ir krūmų rūšis (tūkst. vnt.)
Kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą pagal medžių rūšis
Apsaugos priemonės
Priežiūros priemonės
Kitos priemonės
*Pildoma tik įveisiant mišką, šią skiltį pildo miško savininkas, pradėjęs miško įveisimo
darbus
PRIDEDAMA. Sklypo brėžinys M 1:10 000 arba 1:5000
Projektą parengė ____________________________________________________________
(Parašas, vardas, pavardė, parengimo data)
Projektą patvirtino (įveisiant ar pertvarkant mišką)
___________________________________________________________________________
(VĮ miškų urėdijos antspaudas ir miškų urėdo ar jo įgalioto valstybinio miškų parei-
gūno parašas, vardas, pavardė)
108
MIŠKO ŽELDINIMO IR ŽĖLIMO PROJEKTO PRIVAČIOJE ŽEMĖJE RENGIMO
REIKALAVIMAI
1. Miško želdinimo ir žėlimo projektas įveisiant mišką rengiamas atsižvelgiant į
rekomendacijas ,,Miško želdinimo ir žėlimo skatinimo technologiniai modeliai
žemės ūkiui nenaudojamose žemėse“ (Vilnius, 2005).
2. Skiltyje ,,Miško želdinimo ar žėlimo vieta“ įveisiant mišką turi būti įrašytas tik
sklypo adresas ir kadastrinis (-iai) numeris (-iai), pertvarkant ar atkuriant miš-
ką – sklypo adresas ir kadastrinis (-iai) numeris (-iai), miškų urėdija, girininkija,
kvartalo ir sklypo (-ų) numeris (-iai).
3. Skiltyje ,,Veisiamo ar atkuriamo miško plotas (ha), iš kurio – želdinamas ar
želiantis (ha)“ į veisiamo miško plotą įtraukiami suprojektuoti miško želdiniai ar
žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, elektros perdavimo linijų, magis-
tralinių dujotekių ir naftotiekių trasos, einančios per projektuojamus želdinius ar
žėlinius, neapželdinti žemės ruožai prie melioracijos griovių arba drenažo rink-
tuvų (pagal savivaldybės vykdomosios institucijos išduotas sąlygas), neapželdin-
tos apsauginės juostos, besiribojančios su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais
prie kelių ir vandens telkinių, neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais
želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų. Į želdi-
namą ar želiantį plotą įtraukiamas plotas, kuriame sodinami sodmenys, sėjamos
sėklos ar želia miškas. Atkuriant ar pertvarkant mišką šių plotų išskirti nereikia.
4. Skiltyje ,,Trumpas želdavietės ar želvietės aprašymas“ turi būti nurodytos visos
sklype esančios augavietės, ploto suvelėnėjimas, užmirkimas (jei reikia), reljefas,
augantys savaiminiai (iš jų – ir nepageidaujami) medžiai ir krūmai. Nustatant
augavietę, kai įveisiamas miškas, turi būti kasamas dirvožemio profilis ir nusta-
tomas podirvis. Būtina nurodyti, ar miškas sodinamas išeksploatuotuose karje-
ruose ar durpynuose.
5. Skiltis ,,Augančių gyvybingų tikslinių medžių ar krūmų rūšių savaiminukų
kiekis 1 ha ir sklype pagal medžių ar krūmų rūšis (tūkst. vnt.), jų amžius ir išsi-
dėstymas“ pildoma, kai sklype yra savaiminių gyvybingų tikslinių medžių rūšių
savaiminukų, kurie įtraukiami į projektuojamų želdinių ar žėlinių rūšinę sudėtį.
6. Skiltyje ,,Miško funkcinė paskirtis“ įveisiant mišką nurodoma miško funkcinė pa-
skirtis (ūkinė, apsauginė, rekreacinė ir kt.), atkuriant ar pertvarkant – miškų grupė
(IV gr. – ūkinis, III gr. – apsauginis ir kt.), nurodoma, ar želdiniai yra plantaciniai.
7. Skiltį ,,Projekto vykdymo pradžia“ pildo pats žemės savininkas, pradėjęs miš-
ko įveisimo darbus. Nurodoma patvirtinto Miško želdinimo ir žėlimo projekto
vykdymo pradžia, t. y. metai ir sezonas (pvz., 2010 m. pavasaris).
8. Skiltyje ,,Miško atkūrimo ar įveisimo būdas“ nurodoma kaip bus įveisiamas ar
atkuriamas miškas: sėjimu, sodinimu, žėlimu ar taikant mišrų būdą (sodinimą ar
sėjimą ir savaiminį žėlimą).
9. Skiltis ,,Pertvarkymo būdas“ pildoma, kai pertvarkomi medynai ar krūmynai.
Nurodomas pertvarkymo būdas, vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių (Žin., 2010,
Nr. 14-676) 88 punktu. Yra šie pertvarkymo būdai: ištisinis, koridoriais, grupėmis.
109
10. Skiltyje ,,Projektuojama želdinių ar žėlinių rūšinė sudėtis“ nurodoma želdi-
nių ar žėlinių rūšinė sudėtis, išreikšta formule, kuri nustatoma, apskaičiuojant
kiekvienos medžių rūšies medelių skaičiaus santykinę dalį visame želdinius ar
žėlinius sudarančių medelių skaičiuje. Ši dalis išreiškiama sveiku skaičiumi (koe-
ficientu) nuo 1 iki 10. Pavyzdžiui, želdinių rūšinė sudėtis – 7E2B1K, tai reiškia, kad
želdiniuose yra 66–75 proc. paprastosios eglės, 16–25 proc. beržo ir 6–15 proc.
paprastojo klevo. Rūšinės sudėties formulė rašoma koeficientų mažėjimo tvarka.
11. Skiltis ,,Medyno ar krūmyno kirtimo būdas ir iškertamas plotas (ha)“ pildoma,
kai atliekamas medyno ar krūmyno pertvarkymas, ar atkuriamas miškas. Nuro-
doma, ar buvęs medynas kirstas plynais, ar atvejiniais ir kt. kirtimais, ar atlieka-
mas ištisinis, koridoriais, grupėmis buvusio medyno ar krūmyno pertvarkymas.
12. Skiltis ,,Želdavietės ar želvietės paruošimo darbai“ pildoma, kai želdavietė-
je ar želvietėje reikia nuleisti paviršinį vandenį, pašalinti nepageidaujamus me-
džius ir krūmus, taikomos priemonės miško kenkėjų ir ligų židiniams surasti ar
juos naikinti ir kt.
13. Skiltyje ,,Dirvos ruošimo būdas“ turi būti nurodyta, kaip turi būti ruošiama
dirva (ištisai, vagomis, kauburėliais, aikštelėmis ir kt.), arba nurodyti priežastį,
kodėl ji neruošiama. Nurodomas dirvos ruošimo gylis, atstumai tarp vagų, juos-
tų, kauburėlių ar aikštelių dydis. Jei miškas sodinamas užmirkstančiose augavie-
tėse ar šlaituose, nurodoma vagų kryptis.
14. Skiltyje ,,Bendras tikslinių medžių rūšių tankis 1 ha (tūkst. vnt.)“ nurodomas
bendras viso ploto želdinių ar žėlinių tankis, kuris projektuojamas vadovaujantis
Nuostatų 13 punkto reikalavimais.
15. Skiltyje ,,Sodmenų poreikis iš viso pagal medžių ir krūmų rūšis (tūkst. vnt.)“
sodmenų poreikis įveisiant ar atkuriant mišką apskaičiuojamas tik želdinamam
ar želiančiam plotui, atsižvelgiant į sodinimo atstumus ir (ar) medžių grupių už-
imamą plotą.
16. Skiltyje ,,Kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško dauginamąją medžiagą
pagal medžių rūšis“ nurodomi visi kilmių rajonai, iš kurių galima įsivežti miško
dauginamąją medžiagą tų medžių rūšių, kurios nurodytos Miško dauginamosios
medžiagos nuostatų (Žin., 2003, Nr. 108-4841; 2007, Nr. 128-5240) 1 priede.
17. Skiltyje ,,Apsaugos priemonės“ nurodomos apsaugos priemonės kiekvienai
projektuojamai medžių rūšiai (jei kiekvienai iš jų taikomos skirtingos priemo-
nės), išskyrus atvejus, kai visoms projektuojamoms medžių rūšims taikomos tos
pačios apsaugos priemonės. Būtina nurodyti, nuo kokių kenkėjų želdiniai ar žė-
liniai turi būti saugomi (graužikų, kiškių, stirnų ir kt.). Jei tveriama tvora, turi būti
nurodytas tvoros aukštis ir tankis, projektuojamų stovų plėšriesiems paukščiams
aukštis, skaičius ir jų išdėstymas sklype, aprašomos, kokios turi būti naudoja-
mos individualios medelių apsaugos priemonės, kaip jos tvirtinamos, jų aukštis.
Jei projektuojama medelius apsaugoti repelentais, nurodoma kada, kaip dažnai,
kokiomis oro sąlygomis ir koks minimalus medelių kiekis turi būti apsaugotas.
Turi būti nurodyta, kada ir kaip turi būti įrengtos mineralizuotos juostos, jų plotis,
kada jos turi būti atnaujinamos.
110
18. Skiltyje ,,Priežiūros priemonės“ turi būti nurodytos medelių (ne tarpueilių)
priežiūros priemonės nuo stelbiančios žolinės augalijos ar nepageidaujamų me-
džių ir krūmų, atsižvelgiant į medžių rūšių atsparumą stelbimui. Nurodomas jų tai-
kymo periodiškumas (pagal stelbimo tikimybę, atsižvelgiant į augavietės sąlygas),
žuvusių medelių atsodinimo reikalavimai, kitos būtinos priežiūros priemonės.
19. Skiltyje ,,Kitos priemonės“ nurodomos paliekamos neželdintinos juostos šalia
kitų, su suprojektuotais želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar
valdytojų sklypų, melioracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių
ir naftotiekių trasos, 0,1 ha ir didesnės neželdintinos aikštės, įvairūs intarpai ir kiti
neželdintini plotai, nurodomas jų plotis ir (ar) užimamas plotas. Šioje grafoje gali
būti nurodomos ir kitos specialiosios priemonės.
20. Sklypo brėžinys rengiamas M 1:10 000 arba 1:5000. Veisiant mišką, želdavie-
tė ar želvietė apmatuojama ir kampuose pažymima stulpeliais. Brėžinyje atku-
riant ar pertvarkant mišką turi būti nurodytas atkuriamo ar pertvarkomo miško
plotas, įveisiant mišką – veisiamo miško plotas ir želdinamas ar želiantis plotas.
Brėžinyje nurodoma sklypo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, gretimi objektai, su-
jungimas su kvartaliniu tinklu (kai projektas sudaromas taksaciniam sklypui),
rumbai arba azimutai, arba vidaus kampai ir linijų ilgiai, arba posūkio taškų ko-
ordinatės, pažymėtos visos neželdintinos juostos šalia kitų, su suprojektuotais
želdiniais ar žėliniais besiribojančių, žemės savininkų ar valdytojų sklypų, meli-
oracijos įrenginių, elektros linijos, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių trasos,
0,1 ha ir didesnės neželdintinos aikštės, įvairūs intarpai ir kiti neželdintini plotai,
0,3 ha ir didesnės skirtingų medžių rūšių grupės.

7 priedas
MIŠKO ŽELDINIŲ IR ŽĖLINIŲ APSKAITOS IR VERTINIMO METODIKA
1. Miško želdinių ir žėlinių apskaitos ir vertinimo metodika naudojama vertinant
miško atkūrimą, įveisimą, miško želdinimo darbus, atliekant miško želdinių ir
žėlinių apskaitą ir vertinant jų kokybę.
2. Miško želdiniuose, kai sklypo plotas yra 3 ha ir mažesnis, apskaitos aikštelės
turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. sklypo ploto, kai 3,1–5 ha -4 proc., kai 5,1–10
ha – 3 proc., kai sklypo plotas didesnis kaip 10 ha, jos turi užimti ne mažiau kaip
2 proc. sklypo ploto ir turi būti vienodo dydžio 100–400 m2 ploto.
3. Miško žėliniuose, kai sklype vyrauja tankūs (> 8 tūkst. vnt./ha) žėliniai, sta-
čiakampių apskaitos aikštelių plotas turi būti 4 m2 , kai jie vidutinio tankumo
(2–8 tūkst. vnt./ha), – 10 m2 ir kai jie yra reti (< 2 tūkst. vnt./ha), – 20 m2. Mažes-
niuose kaip 1 ha sklypuose turi būti ne mažiau kaip 5, 1–3 ha – 8 ir didesniuose
kaip 3 ha – ne mažiau kaip 10 apskaitos aikštelių. Žėlimas yra tolygus, kai tikslinių
medžių rūšių medelių yra daugiau kaip 66-iuose procentuose visų apskaitos aikš-
telių, netolygus – kai jų yra 66-iuose procentuose ir mažiau apskaitos aikštelių.
111
4. Vienodo dydžio apskaitos aikštelės arba juostos tolygiai išdėstomos sklype (ge-
riausiai – vienodais atstumais sklypo įstrižainių kryptimis). Į apskaitos aikštelę
turi patekti visas mišrinimo ciklas, neįtraukiant valksmų ir kitų neželdintų plotų,
kurie yra pažymėti Miško želdinimo ir žėlimo projekto brėžinyje.
5. Sėjimo būdu įveistuose želdiniuose apskaitomas tik vienas iš kelių vienoje sė-
jimo vietoje išdygusių medelių.
6. Miško žėliniuose atskirai pagal aukščio grupes skaičiuojami 2 metų ir vyresni,
turintys šonines šakutes ir formuojantys vieną stiebą, savaiminukai: ąžuolo, bal-
talksnio, beržo, buko, eglės, juodalksnio, liepos, maumedžio, pušies – iki 0,5 m
ir >0,5 m; uosio, klevo, drebulės ir guobinių – iki 1,0 ir >1,0 m. Skaičiuojami tik
gyvybingi pagal 1 lentelę pasodinti (pasėti) medeliai ar gyvybingi savaiminukai,
augantys vienas nuo kito ne arčiau kaip 0,7 m atstumu.
7. Žvėrių pažeistuose želdiniuose ar žėliniuose į apskaitą įtraukiami tik sveiki,
silpnai pažeisti ir pusė vidutiniškai pažeistų medelių pagal 2 lentelę.
8. Miško želdinių ir žėlinių vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje apskaitos
aikštelėje išmatavus 5 vidutinio aukščio projektuotų medžių rūšių medelių aukš-
čius ir apskaičiavus jų vidurkį.
9. Nepageidaujamų medžių ir krūmų vidutinis aukštis nustatomas kiekvienoje
apskaitos aikštelėje išmatavus 5 vidutinių nepageidaujamų medžių arba krūmų
aukščius ir apskaičiavus jų vidurkį.
10. Medelių aukščiai matuojami 10 cm tikslumu.
11. Skaičiuojant miško želdinių ir žėlinių tankį ir aukštį, leidžiama 10% šiuose
Nuostatuose nurodytų dydžių paklaida.
1 lentelė. Medelių gyvybingumo vertinimas

Medžių rūšis Gyvybingas Negyvybingas
Pušis Menturės turi ne mažiau kaip 4 ša- Menturės turi mažai (1–2)
kutes, apaugusias spygliais; ūgliai ir šakučių, spygliai reti – tik
šakutės storos, spygliai ilgi, gerai iš- šakučių galuose; ūgliai ir
sivystęs viršūninis ūglis šakutės plonos, spygliai
menki
Eglė Viršūninis ūglis yra ne mažiau kaip Viršūninis ūglis trumpesnis
1,5 karto ilgesnis už šoninius, laja už šoninius, laja skėtiška,
smaili, kūgiška, spygliai tankūs spygliai reti
Ąžuolas Ryškus viršūninis ūglis, gana storas, Stagariškas stiebelis arba
pumpurai stambūs, normalaus dy- ryškiai krūmiška lajos for-
džio (kaip stambių medžių) ma, labai nuplonėję ūgliai,
lapai ploni, reti
Uosis, klevas, Šakutės sudaro smailų kampą su Viršūninis ūglis plonas,
liepa liemeniu, viršūninis ūglis storas, laja dažniausiai trumpas, laja
kūgiška, pumpurai stambūs, lapai skėtiška arba reta, šakutės
tamsiai žali sudaro statų kampą su lie-
meniu, lapai maži, blyškūs
112
Beržas, juo- Ryškus, storas viršūninis ūglis, pum- Viršūninis ūglis plonas, daž-
dalksnis, bal- purai stambūs, laja kūgiška niausiai trumpas, pumpurai
talksnis, drebu- smulkūs, laja skėtiška arba
lė, guobiniai krūmiška
Kitos medžių Medelis nepažeistas žvėrių, vabzdžių Medelis pažeistas žvėrių,
rūšys kenkėjų, grybinių ligų, nepalankių vabzdžių kenkėjų, grybi-
augimo sąlygų arba jų pažeidimai nių ligų, nepalankių augi-
neturi neigiamos įtakos augimui mo sąlygų ir dėl to skursta,
nyksta, džiūsta
113
8 priedas
Miško želdinimo darbų kokybės vertinimas
Vertinimo kriterijai Gerai (3) Patenkinamai (2) Blogai (1)

Sodmenų kokybė mažiau kaip 10 % 10–20 % sodmenų daugiau kaip 20 %
(vertinama vadovau- sodmenų neatitin- neatitinka reikala- sodmenų neatitin-
jantis Miško sodmenų ka reikalavimų vimų ka reikalavimų
kokybės reikalavimais
(Žin., 2003, Nr. 71-
3292; 2008, 68-2598)
Pasodinimo kokybė pasodinta gerai 10–20 % sodmenų daugiau kaip 20 %
(šaknys neužlenktos, (trūkumai pagal pasodinta nekoky- sodmenų pasodin-
prispaustos, pasodin- pateiktus kriterijus biškai ta nekokybiškai
ta tinkamoje vietoje sudaro mažiau
mikroreljefo atžvilgiu, kaip 10 %)
vienmečiai pušies
sėjinukai pasodinti iki
pirmųjų spyglių)
Želdinių tankis (ver- želdinių tankis želdinių tankis želdinių tankis
tinama vadovaujantis mažesnis iki 5 % mažesnis 6–20 % mažesnis daugiau
Nuostatų 13 punktu) už nurodytą Nuos- už nurodytą Nuos- kaip 20 % už nuro-
tatų 13 punkte tatų 13 punkte dytą Nuostatų 13
punkte
Želdinių apsaugos dėl pažeidimų dėl pažeidimų dėl pažeidimų
kokybė (nuo ento- žuvo arba stipriai žuvo arba stipriai žuvo arba stipriai
kenkėjų, ligų, jeigu pažeista mažiau pažeista 10–20 % pažeista daugiau
projektuota – šaknų kaip 10 % pasodin- pasodintų mede- kaip 20 % pasodin-
mirkymas, minerali- tų medelių lių tų medelių
zuotos juostos)
114
2 lentelė. Žvėrių medžių rūšims padarytų pažeidimų tipai
Pažeidimo tipai ir apibūdinimas
Medžių
rūšys sveiki ir nedaug
silpnai pažeisti vidutiniškai pažeisti stipriai pažeisti ir žuvę
pažeisti
Pušis Nuskabyta mažiau kaip Nuskabyta 30–50 % menturinių Vieną kartą nuskabytas vir- 2–3 kartus nuskabytas viršūninis
30 % menturinių šaku- šakučių ūglių, yra pavienių iki šūninis ūglis ir 30–50 % men- ūglis ir 30–50 % menturinių šaku-
čių ūglių, žievė nepa- 1 cm pločio žaizdų kamieno žie- turinių šakučių ūglių; nu- čių ūglių, 1–3 kartus nuskabytas
žeista vėje su tarp jų išlikusiu brazdu skabyta daugiau kaip 50 % viršūninis ūglis ir daugiau kaip
menturinių šakučių ūglių, 50 % menturinių šakučių ūglių, nu-
yra ištisinių žaizdų žievėje, laužtas kamienas (nėra prieaugio
iki 1/3 kamieno apskritimo į aukštį, džiūstančios šakos, staga-
ilgio rai), žievėje yra ištisinių žaizdų 1/3–
2/3 kamieno apskritimo ilgio
Eglė Nuskabyta mažiau kaip Vieną kartą nuskabytas viršūni- 2 kartus nuskabytas viršūni- 3 kartus ir daugiau nuskabytas vir-
30 % menturinių šaku- nis ūglis ir 30–50 % menturinių nis ūglis ir 30–50 % menturi- šūninis ūglis ir daugiau kaip 50 %
čių ūglių, yra iki 1 cm šakučių ūglių, kamieno žievėje nių šakučių ūglių, kamieno menturinių šakučių ūglių (nėra
pločio pavienių žaizdų yra iki 5 cm pločio žaizdų žievėje yra 5–10 cm pločio prieaugio į aukštį, džiūstančios ša-
kamieno žievėje su tarp žaizdų kos, stagarai), kamieno žievėje yra
jų išlikusiu brazdu platesnių kaip 10 cm žaizdų
Ąžuolas Nuskabyta mažiau kaip Vieną kartą nuskabytas viršū- 2–3 kartus nuskabytas viršū- Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas
30 % šoninių šakučių ninis ūglis ir 30–50 % šoninių ninis ūglis ir 30–50 % šoninių viršūninis ūglis ir daugiau kaip
ūglių, yra pavienių iki šakučių ūglių, žievėje iki 1/3 ka- šakučių ūglių, yra ištisinių 50 % šoninių šakučių ūglių, nu-
5 cm pločio žaizdų su mieno apskritimo ilgio yra išti- žaizdų žievėje, nuo 1/3 iki 2/3 laužtas kamienas (stagariukai su
tarp jų išlikusiu brazdu sinių žaizdų kamieno apskritimo ilgio siūliniais ūgliais, besikrūmijantys),
žievėje yra platesnių kaip 2/3 ka-
mieno apskritimo ilgio žaizdų
Uosis, Nuskabyta mažiau kaip Iki 3 kartų nuskabytas vir-šūninis Daugiau kaip 3 kartus nu- Daugiau kaip 3 kartus nuskabytas
klevas 30 % šoninių šakučių ūglis ir 30–50 % šoninių šakučių skabytas viršūninis ūglis ir viršūninis ūglis ir 75–100 % šoni-
ir kitos ūglių, žievė nepažeista ūglių, kamieno žievėje yra pa- 50–75 % menturinių šakučių nių šakučių ūglių (nėra prieaugio į
vienių iki 1 cm pločio žaizdų su ūglių, kamieno žievėje yra aukštį, stagarai), yra platesnių kaip
tarp jų išlikusiu brazdu nuo 1 iki 3 cm pločio žaizdų 3 cm žaizdų kamieno žievėje
115
116
9 priedas
Miško želdinių IR žėlinių kokybės vertinimas 1-8 metais*
1 m. 2 m. 3 m. 4 m. Žėlinių tankis Želdinių ir Želdinių ir

Vidutinis aukš-
Medžių rūšių Auga- 1–4 m. žėlinių tankis žėlinių tankis
Vertinimas želdinių tankis, tūkst. tis 7 –8 m.,
pavadinimas vietė virš 0,5 m 5–6 m., tūkst. 7–8 m., tūkst.
vnt./ha m***
ar 1 m** vnt./ha vnt./ha
Pušis Nae, geri ≥4,5 ≥4,3 ≥4,1 ≥4,0 ≥4,0 ≥4,0 ≥4,0 ≥1,0 – Nae, Ua,
Ua, Ub, Ub, Uc
Uc, Na, ≥1,1 – Na , La
La Nb, ≥1,8 – Nb, Lb,
Lb, Nc, Nc, Lc
Lc
patenkinami ≥2,9 ≥2,7 ≥2,6 ≥2,5 ≥2,5 ≥2,5 ≥2,5 ≥0,7 – Nae, Ua,
Ub, Uc
≥0,8 – Na, La
≥1,3 – Nb, Lb,
Nc, Lc
Pa geri - - - - ≥1,0 ≥1,0 ≥1,0 -
patenkinami - - - - ≥0,5 ≥0,5 ≥0,5 -
Pb geri - - - - ≥3,0 ≥3,0 ≥3,0 -
patenkinami - - - - ≥ 1,2 ≥1,2 ≥1,2 -
Eglė Visų geri ≥2,7 ≥2,6 ≥2,5 ≥2,5 ≥3,0 ≥2,5 ≥2,5 ≥1,2
patenkinami ≥1,7 ≥1,6 ≥1,6 ≥1,6 ≥1,9 ≥1,6 ≥1,6 ≥0,8
Ąžuolas, bukas, Visų geri ≥2,7 ≥2,6 ≥2,5 ≥2,4 ≥3,0 ≥2,0 ≥2,0 ≥1,5
guobiniai patenkinami ≥1,8 ≥1,8 ≥1,8 ≥1,8 ≥1,8 ≥1,8 ≥1,8 ≥1,2
Uosis, klevas Visų geri ≥3,6 ≥3,4 ≥3,3 ≥3,2 ≥4,0 ≥2,5 ≥2,5 ≥2,0
patenkinami ≥2,3 ≥2,2 ≥2,1 ≥2,0 ≥2,5 ≥1,6 ≥1,6 ≥1,5
Liepa, juo- Visų geri ≥2,7 ≥2,6 ≥2,5 ≥2,4 ≥3,0 ≥2,4 - -
dalksnis, ber- patenkinami ≥1,7 ≥1,6 ≥1,5 ≥1,5 ≥1,9 ≥1,5 - -
žas, baltalksnis
Drebulė**** Visų geri ≥1,8 ≥1,7 ≥1,6 ≥1,6 ≥2,0 ≥1,5 - -
patenkinami ≥1,2 ≥1,1 ≥1,0 ≥1,0 ≥1,3 ≥0,9 - -
Maumedis Visų geri ≥1,8 ≥1,7 ≥1,6 ≥1,6 ≥2,0 ≥1,5 ≥1,5 -
patenkinami ≥1,2 ≥1,1 ≥1,0 ≥1,0 ≥1,3 ≥0,9 ≥0,9 -
*Mišrių želdinių ar žėlinių, kurių sudėtyje yra kelios medžių rūšys, tankis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos medžių rūšies kiekį
procentais; įveisiant mišką, spygliuočių tankis gali būti iki 20 proc. mažesnis nei nurodyta lentelėje. Kai bent vienas želdinių ar žėli-
nių kokybės rodiklis neatitinka vertinimo ,,patenkinami“, kokybė vertinama ,,blogi“.
** aukštis virš 0,5 m vertinamas eglės, pušies, ąžuolo, juodalksnio, baltalksnio, beržo, liepos, buko, maumedžio, virš 1 m – uosio,
klevo, drebulės ir guobinių žėlinių. Kai žėlinių aukštis mažesnis kaip 0,5 m ar 1 m, jų tankis sklype turi būti 20 proc. didesnis nei
nurodytas.
*** netaikoma įveistam miškui ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje.
****vertinant hibridinės drebulės želdinius, jų tankis 1–4 metais gali būti iki 30 proc. mažesnis nei nurodytas.
117
Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės
Patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 (Žin., 2004, Nr.
55-1918, Nr. 142-5215; 2006, Nr. 120-4570; 2009, Nr. 30-1204; 2010, Nr. 124-6340)
1. Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės (toliau – šios taisyklės) nustato miš-
ko įveisimo ne miško žemėje tvarką ir sąlygas.
2. Miškas įveisiamas jį želdinant (sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodi-
nant iš jų išaugintus sodmenis) arba jam želiant (be žmogaus pagalbos arba tai-
kant žėlimą skatinančias priemones). Miškai ne miško žemėje gali būti įveisiami:
2.1. mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemės ūkio naudmenų plotuose, atrink-
tuose pagal kriterijus, nurodytus žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakyme
Nr. 3D-72 ,,Dėl mažiau palankių ūkininkauti vietovių“ (Žin., 2004, Nr. 34-1111);
2.2. žemės naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip
32 balai;
2.3. žemės ūkio naudmenų plotuose, kurių dirvožemio našumas didesnis kaip
32 balai, jeigu miškas įveisiamas:
2.3.1. požeminio vandens, kraštovaizdžio rekreacinių išteklių, gamtinio kar-
kaso, karstinio regiono apsaugos zonose, teritorijose erozijai sustabdyti bei kitose
teritorijose atsižvelgiant į gretimų teritorijų ekologinį stabilumą ir miškų išdėsty-
mo žemėtvarkos schemas;
2.3.2. žemės ūkio naudmenų plotuose, įsiterpusiuose tarp miškų, vandens
telkinių, prie kurių nėra privažiavimo;
2.3.3. apleistuose, t.y. daugiau kaip penkerius metus neįdirbtuose, nešienau-
jamuose, nenuganomuose, taip pat besiribojančiuose su miškais, medžių ir krū-
mų želdiniais, pelkėmis ir pradėjusiuose savaime apaugti medžiais ir krūmais
žemės ūkio naudmenų plotuose;
2.4. žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse, kurios yra ne žemės
ūkio naudmenų plotuose, pagal gamtines sąlygas ir teritorinį išsidėstymą tin-
kamuose miškams įveisti (smėlynuose, žvyrynuose, eroduojamuose šlaituose,
išgraužose ir baigtuose eksploatuoti karjeruose);
2.5. žemės ūkio paskirties ar kitos paskirties žemės sklypuose, esančiuose urba-
nizuotose teritorijose, kuriose pagal parengtus detaliuosius planus numatomas
miškų įveisimas;
2.6. intensyvaus karsto teritorijos III ir IV grupių žemėje.
3. Šios tvarkos 2 punkte numatytais atvejais miškus įveisti draudžiama:
3.1. teritorijose, kuriose įveisti miškus draudžiama pagal Specialiąsias žemės ir
miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m.
gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43);
3.2. į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytų ar
saugomų objektų teritorijose ir jų apsaugos zonose, išskyrus atvejus, kai miško
įveisimą suderina Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros mi-
nisterijos;
118
3.3. detaliai išžvalgytuose ir naudojamuose naudingųjų iškasenų telkiniuose;
3.4. pievose ir ganyklose esančiuose botaniniuose, entomologiniuose, terio-
loginiuose, hepertologiniuose, ornitologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose
draustiniuose;
3.5. žemės sklypuose, kuriuos pagal patvirtintus ar pradėtus rengti teritorijų
planavimo dokumentus numatoma naudoti visuomenės poreikiams;
3.6. žemės sklypuose, kurie pagal patvirtintus detaliuosius planus numatyti už-
statyti arba kitaip panaudoti ne žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai;
3.7.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399
,,Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukš-
čių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių
teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) patvirtintose
paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, jeigu jose aptinkama europinės svarbos
saugomų rūšių paukščių, dėl kurių apsaugos negalima įveisti miško pagal Ben-
drųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004,
Nr. 41-1335), 2 priedo reikalavimus.
3.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu
Nr. D1-210 ,,Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teri-
torijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“
(Žin., 2009, Nr. 51-2039) patvirtintose vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių
apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, kuriose randamos europinės svar-
bos augalų ir gyvūnų rūšys ir natūralios buveinės, dėl kurių apsaugos negalima
įveisti miško pagal Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų
nuostatų 1 priedo reikalavimus;
3.9. kitose saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir jų bendrijų (įrašytų į Lietu-
vos raudonąją knygą) radvietėse ir vertingose gamtinėse buveinėse;
3.10. žemės sklypuose, kuriuose įveisus mišką turi būti keičiama pagrindinė že-
mės naudojimo paskirtis pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties
nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskir-
tį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Žin., 1999, Nr.
83-2471; 2004, Nr. 152-5545), nuostatas, tačiau vadovaujantis teisės aktų nuosta-
tomis šių žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį keisti draudžiama;
3.11. kitais teisės aktų nustatytais atvejais.
4. Miškai įveisiami pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos
schemas. Tuo atveju, kai žemės sklypas, kuriame pageidaujama įveisti mišką, ati-
tinka visus šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus, tačiau savivaldybės teritorijos
miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje nepatenka į prioritetinius plotus, kuriuo-
se numatyta įveisti mišką, šių taisyklių 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose
žemės plotuose, 2.1 punkte nurodytų vietovių žemės plotuose, kurių dirvožemio
našumas ne didesnis kaip 39 balai, ir šie plotai yra nemelioruoti arba tuose plo-
tuose melioracijos sistemos teisės aktų nustatyta tvarka nurašytos, bei 2.6 punkte
119
nurodytuose žemės plotuose nepriklausomai nuo jų dirvožemio našumo miškas
gali būti įveisiamas parengus žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis,
kituose žemės plotuose – parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui
įveisti ne miško žemėje. Jei žemės sklypas, kuriame pageidaujama įveisti mišką,
savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje patenka į priori-
tetinius plotus, kuriuose numatyta įveisti mišką, tačiau pagal šių taisyklių 3 punktą
šiuose plotuose įveisti mišką draudžiama, leidimas įveisti mišką neišduodamas.
5. Savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemos ir kaimo plė-
tros žemėtvarkos projektai miškui įveisti ne miško žemėje rengiami pagal žemės
ūkio ministro ir aplinkos ministro patvirtintas taisykles.
6. Žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, Nacionalinės
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui (toliau – Že-
mėtvarkos skyrius) pateikia prašymą, kuriame nurodo žemės sklypo, kuriame
pageidauja įveisti mišką, kadastro numerį. Prie prašymo pridėdamas žemės skly-
po plano M1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti
mišką, kopiją.
7. Žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą leisti įveisti mišką jo že-
mės sklype, jei tai numatyta savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvar-
kos schemoje, pažymi žemės savininko pateiktame žemės sklypo plane numato-
mo įveisti miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą (1 priedas)
įveisti mišką. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir leidimas išduotas per 15 darbo
dienų nuo prašymo pateikimo.
8. Žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą įveisti mišką ir nustatęs,
kad reikia parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miš-
ko žemėje, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžina žemės sklypo savininkui
prašymą ir kitus dokumentus, nurodydamas, kad reikia parengti kaimo plėtros
žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje. Šiuos projektus rengia as-
menys, turintys teisės aktų nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą
kaimo plėtros žemėtvarkos projektams rengti.
9. Žemės savininkas parengtą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti
ne miško žemėje kartu su šių taisyklių 6 punkte nurodytais dokumentais patei-
kia Žemėtvarkos skyriui. Žemėtvarkos skyrius išduoda žemės savininkui leidimą
įveisti mišką per 15 darbo dienų nuo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto miškui
įveisti ne miško žemėje pateikimo dienos.
10. Jeigu žemės sklypas, kuriame pageidaujama įveisti mišką, atitinka visus šiose
taisyklėse nustatytus reikalavimus, tačiau savivaldybės teritorijos miškų išdėsty-
mo žemėtvarkos schemoje nepatenka į prioritetinius plotus, kuriuose numatyta
įveisti mišką, Žemėtvarkos skyrius, gavęs prašymą įveisti mišką 2.2, 2.3.2, 2.4, 2.5
punktuose nurodytuose žemės plotuose, 2.1 punkte nurodytų vietovių plotuose,
kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 39 balai, ir šie plotai yra nemelioruoti
arba tuose plotuose melioracijos sistemos teisės aktų nustatyta tvarka nurašytos,
bei 2.6 punkte nurodytuose žemės plotuose nepriklausomai nuo jų dirvožemio
našumo, ir 6 punkte nurodytus dokumentus, parengia žemės sklypo planą su įvei-
120
siamo miško ribomis, kuriame pažymi įveisiamo miško ribas bei plotą ir išduoda
žemės savininkui leidimą įveisti mišką. Prašymas išnagrinėjamas ir leidimas iš-
duodamas per 30 darbo dienų.
11. Kai savininkas pageidauja įveisti mišką žemės sklypo plotuose, įtrauktuose į
melioruotos žemės apskaitą, Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininko pra-
šymą ir šių taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus perduoda savivaldybei,
kuri įvertinusi galimybę melioruotame plote įveisti mišką išduoda drenažu arba
grioviais nusausinto ploto plano M 1:2000 ištrauką ir miško įveisimo šiame plote
technines sąlygas arba motyvuotai atsisako jas išduoti. Miško įveisimo techninė-
se sąlygose nurodoma, jog mišką leidžiama įveisti paliekant neapželdintas arba
neapžėlusias griovių priežiūros juostas ir drenažo rinktuvų apsaugines juostas
15 m nuo griovio šlaito viršutinės briaunos ir po 15 m į abi puses nuo valstybei
nuosavybės teise priklausančių ir bendro naudojimo drenažo rinktuvų, o melio-
ruotam plotui apžėlus mišku, griovių priežiūros juostose ir drenažo rinktuvų ap-
sauginėse juostose medžius ir krūmus išnaikina ir valstybei nuosavybės teise pri-
klausančius sugadintus melioracijos statinius atstato žemės sklypo savininkas.
12. Jeigu žemėtvarkos skyrius priima sprendimą neišduoti leidimo įveisti mišką,
šis sprendimas gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.
13. Tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna lei-
dimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo
projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respu-
blikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008,
Nr. 45-1702), reikalavimus. Vadovaujantis šiuo projektu miškas veisiamas, saugo-
mas ir prižiūrimas.
14. Žemės savininkas, apželdinęs ne miško žemę, ne anksčiau kaip po pusės metų
po miško įveisimo, jeigu miškas įveistas pavasarį, ir ne anksčiau kaip po vienerių
metų po miško įveisimo, jeigu miškas įveistas rudenį, o žemėje, kurioje miškas
želia savaime, ne anksčiau kaip po vienerių metų po Miško želdinimo ir žėlimo
projekto sudarymo, rugpjūčio 1–lapkričio 1 d., apie tai praneša Aplinkos minis-
terijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentū-
rai, kuri parengia pažymą apie miško želdinių/žėlinių apskaitą (2 priedas) arba
išduoda pažymos apie miško želdinių/žėlinių apskaitą kopiją, jeigu tokia pažyma
buvo anksčiau išduota ir jos galiojimo terminas nepasibaigęs. Žemės savininkas
pažymą apie miško želdinių/žėlinių apskaitą pateikia Žemėtvarkos skyriui.
15. Žemės sklypo, kuriame įveistas miškas, kadastro duomenys tikslinami Lie-
tuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr.
41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka.
16. Tuo atveju, kai įveistas miškas yra melioruotoje žemėje, Žemėtvarkos skyrius
pateikia pažymos apie miško želdinių/žėlinių apskaitą ir žemės sklypo, kuriame
įveistas miškas, plano teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas savivaldy-
bei, kad ši išbrauktų tuos žemės plotus iš melioruotos žemės ir melioracijos stati-
nių apskaitos.
17. Neteko galios nuo 2009 m. kovo 20 d.
121
Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių
1 priedas
(Leidimo įveisti mišką ne miško žemės sklype forma)
NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS
______________________________ ŽEMĖTVARKOS SKYRIUS
(rajono (savivaldybės) pavadinimas)
LEIDIMAS ĮVEISTI MIŠKĄ NE MIŠKO ŽEMĖS SKLYPE
________ Nr. _______
(data)
_______________
(sudarymo vieta)
Šis leidimas, išduotas vadovaujantis ___________________________________________ ,
(leidimo išdavimo pagrindas*)
suteikia teisę ________________________________________________________________
(vardas, pavardė, asmens kodas)
įveisti mišką ________ ha plote, iš kurio _______ ha ploto užima melioracijos griovių
priežiūros juostos ir drenažo rinktuvų apsauginės juostos 15 m nuo griovio šlaito viršuti-
nės briaunos ir po 15 m į abi puses nuo valstybei nuosavybės teise priklausančių ir bendro
naudojimo drenažo rinktuvų, _______ ha ploto ne miško žemės sklype ______________
(adresas ir kadastro numeris)
PRIDEDAMA. žemės sklypo planas, savivaldybės išduoto drenažu arba melioracijos grio-
viais nusausinto ploto plano M 1:2 000 ištraukos ir miško įveisimo šiame plote techninių
sąlygų kopijos.
Vedėjas ______________________ __________________________________

A.V. (parašas) (vardas, pavardė)
* Jeigu leidimas įveisti mišką ne miško žemėje išduodamas:

1. Pagal apskrities viršininko įsakymu patvirtintą savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo
schemą, nurodomas apskrities viršininko įsakymo, kuriuo patvirtinta savivaldybės teritorijos
miškų išdėstymo schema, pavadinimas, data ir numeris;
2. Pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje:
2.1. patvirtintą iki 2010-06-30, nurodomas savivaldybės administracijos direktoriaus įsaky-
mo, kuriuo patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti ne miško žemėje,
pavadinimas, data ir numeris;
2.2. patvirtintą po 2010-07-01, nurodomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo įsakymo, kuriuo patvirtintas
kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti ne miško žemėje, pavadinimas, data ir
numeris.
3. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio pa-
rengtą žemės sklypo planą su įveisiamo miško ribomis, nurodoma žemės sklypo plano paren-
gimo data.
122
Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių
2 priedas
(Pažymos apie miško želdinių žėlinių apskaitą forma)
Aplinkos ministerijos ___________ regiono aplinkos apsaugos
departamento _____________________________ agentūra
(rajono (savivaldybės) pavadinimas)
TVIRTINU
Aplinkos ministerijos
_____________ regiono aplinkos apsaugos departamento
____________________________
(rajono (savivaldybės) pavadinimas) agentūros vedėjas
A. V.
____________________________
(parašas)
____________________________
(vardas, pavardė)
PAŽYMA APIE MIŠKO ŽELDINIŲ/ŽĖLINIŲ APSKAITĄ

20 __ m. ______________ d. Nr. ________
_____________________
(sudarymo vieta)
Vadovaudamiesi Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), IX
skyriaus nuostatomis ir Miško želdinimo ir žėlimo projektu, patvirtintu 20 __ m. ____ d.,
__________________________________________________________________________ ,
(VĮ miškų urėdijos pavadinimas, asmens, patvirtinusio projektą, pareigos, vardas ir pavardė)
Apskaitėme __________________________________________________________ (žemės
sklypo (-ų) adresas, kadastro numeris (-iai), savininkas (fizinio asmens vardas, pavardė,
asmens kodas, adresas, juridinio asmens pavadinimas, įmonės kodas, buveinė) _______
miško želdinius žėlinius ______________ jų augimo metais.
Apskaityta
Projektuota
gyvybingų me- Reikia atsodinti Pastabos
Veisia- Želdi- pagal medžių
Želdinių delių ir krūmų pagal medžių (želdinių/
mo namas/ ir krūmų rūšis
žėlinių pagal medžių ir krūmų rūšis žėlinių
miško želiantis želdinama
rūšinė ir krūmų rūšis želdinamame/ žuvimo
plotas, plotas, neželiančiame
sudėtis želdinamame/ želiančiame priežastys
ha ha plote, tūkst.
želiančiame plo- plote, tūkst. vnt. ir kt.)
vnt.
te, tūkst. vnt.
1 2 3 4 5 6 7
Pastaba. Želdinių atsodinimas 1-aisiais metais projektuojamas tada, kai neprigijo daugiau
kaip 15 proc. medelių arba želdinių ir žėlinių 3-iaisiais metais neišliko daugiau kaip 20 proc.
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 13 punkte nurodyto tankio.
123
Taikytos želdinių žėlinių apsaugos priemonės pagal Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir
nurodymai projektuotoms ir netinkamai atliktoms miško želdinių žėlinių apsaugos prie-
monėms įvykdyti (jei reikia): __________________________________________________
Taikytos miško želdinių/žėlinių priežiūros priemonės pagal Miško želdinimo ir žėlimo
projektą ir nurodymai projektuotoms ir netinkamai atliktoms miško želdinių/žėlinių prie-
žiūros priemonėms įvykdyti (jei reikia): _________________________________________
___________________________________________________________________________
Pažyma galioja iki ________________

(data)
Apskaitant dalyvavo miško savininkas ______________ ____________________________
(parašas) (vardas, pavardė)
___________________________________________________________________________
(apskaitą atlikusio asmens pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas, pavardė)
124
Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo
miško savininkų lėšomis tvarkos aprašas
Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr.
272 (Žin., 2008, Nr. 40-1453)
1. Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimo miško savininkų lė-
šomis tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) nustato privačių miškų
atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarką, kai pagal Miško atkūrimo ir įveisimo
nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 659
(Žin., 2004, Nr. 39-1280) (toliau vadinama – Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai),
reikalavimus per penkerius metus neatkuriamas privatus miškas.
2. Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą organizuoja Aplinkos
ministerija.
3. Šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka jų apibrėžtis, pateiktas Lietuvos
Respublikos miškų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) ir Miško
atkūrimo ir įveisimo nuostatuose.
II. PRIVATAUS MIŠKO NEATKŪRIMO PER PENKERIUS METUS FAKTO
NUSTATYMAS IR SPRENDIMO PRIĖMIMAS
4. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau vadi-
nama – regiono aplinkos apsaugos departamentas) pareigūnas, įgaliotas vyk-
dyti valstybinę miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę, atlikęs
privačios miško valdos patikrinimą ir patikrinimo metu nustatęs, kad privatus
miškas per penkerius metus neatkurtas, surašo šio Aprašo priede nustatytos for-
mos pažymą apie per penkerius metus neatkurtą privatų mišką (toliau vadina-
ma – pažyma).
5. Pažyma parengiama dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią.
Vienas pažymos egzempliorius įteikiamas miško savininkui, kuris neatkūrė miš-
ko (toliau vadinama – miško savininkas), pasirašytinai arba išsiunčiamas jam
registruotu laišku, jeigu pažyma surašoma miško savininkui nedalyvaujant. Ki-
tas pažymos egzempliorius lieka regiono aplinkos apsaugos departamente. Jeigu
yra keli bendraturčiai, jiems įteikiamos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos
pažymos kopijos. Tiems bendraturčiams, kurie nedalyvavo tikrinant privačią
miško valdą, registruotu laišku išsiunčiamos teisės aktų nustatyta tvarka patvir-
tintos pažymos kopijos. Jose nurodoma, kuriam bendraturčiui įteiktas (išsiųstas)
pažymos originalas.
6. Per 5 darbo dienas nuo pažymos surašymo regiono aplinkos apsaugos departa-
mento direktoriaus (toliau vadinama – direktorius) įsakymu sudaroma nuolatinė
arba laikinoji komisija privataus miško neatkūrimo per penkerius metus faktui
nagrinėti (toliau vadinama – komisija), sudaryta iš pirmininko ir 4 komisijos na-
rių, iš kurių du atstovauja privačių miškų savininkų savivaldos organizacijoms.
Komisijos darbo reglamentą tvirtina direktorius.
125
7. Regiono aplinkos apsaugos departamentas ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų
iki komisijos posėdžio, kuriame numatyta nagrinėti privataus miško neatkūrimo
per penkerius metus faktą, registruotu laišku informuoja miško savininką (ben-
draturčius) apie šio posėdžio laiką, vietą ir galimybę jame dalyvauti.
8. Komisija darbo reglamente nustatyta tvarka išnagrinėja privataus miško neat-
kūrimo per penkerius metus faktą, patikrina pažymoje pateiktų duomenų teisin-
gumą, nustačiusi netikslumų – šiuos duomenis patikslina ir pateikia direktoriui
išvadas dėl per penkerius metus neatkurto privataus miško atkūrimo darbų or-
ganizavimo.
9. Direktorius per 10 darbo dienų nuo komisijos išvadų gavimo dienos pateikia
Aplinkos ministerijai šias išvadas ir kitus dokumentus, susijusius su per penkerius
metus neatkurto privataus miško atkūrimu.
10. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į gautas komisijos išvadas ir kitus doku-
mentus, susijusius su per penkerius metus neatkurto privataus miško atkūrimu,
per vieną mėnesį nuo šių dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl per
penkerius metus neatkurto privataus miško atkūrimo.
11. Aplinkos ministerija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl per
penkerius metus neatkurto privataus miško atkūrimo priėmimo dienos registruo-
tu laišku informuoja miško savininką (bendraturčius) apie priimtą sprendimą.
III. MIŠKO ATKŪRIMO ORGANIZAVIMAS
12. Aplinkos ministerija, priėmusi šio Aprašo 10 punkte nurodytą sprendimą,
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006,
Nr. 4-102) nustatyta tvarka organizuoja miško želdinimo ir žėlimo projekto (to-
liau vadinama – projektas), pagal kurį vykdomi per penkerius metus neatkurto
privataus miško atkūrimo darbai, parengimo paslaugų pirkimą. Projektas ren-
giamas pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.
13. Projekto pagrindu Aplinkos ministerija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymo nustatyta tvarka perka per penkerius metus neatkurto privataus miško
atkūrimo darbus ir su viešuosius pirkimus laimėjusiu asmeniu sudaro sutartį dėl
per penkerius metus neatkurto privataus miško atkūrimo darbų įvykdymo.
14. Projekto parengimo ir per penkerius metus neatkurto privataus miško atkū-
rimo išlaidas apmoka Aplinkos ministerija.
15. Lėšos projekto parengimo ir per penkerius metus neatkurto privataus miško
atkūrimo išlaidoms apmokėti skiriamos iš specialiosios Bendrųjų miškų ūkio rei-
kmių finansavimo programos lėšų.
16. Aplinkos ministerija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo per penkerius
metus neatkurto privataus miško atkūrimo darbų priėmimo akto pasirašymo re-
gistruotu laišku informuoja miško savininką (bendraturčius) apie per penkerius
metus neatkurto privataus miško atkūrimo darbų įvykdymą ir patirtas išlaidas.
126
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17. Miško savininkas (bendraturčiai) per 20 darbo dienų nuo Aplinkos ministeri-
jos registruoto laiško išsiuntimo dienos privalo apmokėti visas projekto parengi-
mo ir miško atkūrimo išlaidas – sumokėti šias lėšas į Lietuvos Respublikos vals-
tybės biudžetą.
18. Miško savininkui (bendraturčiams) neapmokėjus per šio Aprašo 17 punkte
nustatytą laiką visų projekto parengimo ir miško atkūrimo išlaidų, Aplinkos mi-
nisterija teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.
19. Ginčai dėl šio Aprašo nuostatų taikymo sprendžiami Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Per penkerius metus neatkurtų privačių miškų

atkūrimo miško savininkų lėšomis tvarkos aprašo
priedas
(Pažymos apie per penkerius metus neatkurtą privatų mišką forma)
Pažymos sudarytojo pavadinimas
Pažymos sudarytojo duomenys
Adresatas
PAŽYMA APIE PER PENKERIUS METUS NEATKURTĄ PRIVATŲ MIŠKĄ
2008-00-00 Nr. 00
Aš, Aplinkos ministerijos ________ regiono aplinkos apsaugos departamento _________
rajono (miesto) agentūros ____________________________________________________ ,
(pareigų pavadinimas, parašas, vardas ir pavardė)
dalyvaujant _________________________________________________________________
(miško savininko (bendraturčių) ar jo (jų) įgalioto asmens vardas ir pavardė (jeigu dalyvauja)
20 ___ m. _________ d. patikrinau miško valdą, priklausančią ______________________
(vardas ir pavardė)
_______________________ , gyv. ______________________________________________ ,
(adresas, telefono numeris)
esančią __________ k. _________ sen. ________ r., ________________________________
(sklypo adresas ir kadastrinis numeris)
_______________ , ir nustačiau, kad, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų
________ punktu, miškas ________ plote per penkerius metus neatkurtas.
Pastabos: ___________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Pareigūnas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

A. V.
*Vieną pažymos egzempliorių gavau, su patikrinimo rezultatais ____________________.
(sutinku (nesutinku) – įrašyti reikiamą žodį)
Miško savininkas (Parašas) Vardas ir pavardė)

(Data) * Supažindinimo žyma rašoma, kai pažyma įteikiama miško savininkui tiesiogiai.
127
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodekso 64 straipsnis. Miško išteklių naudojimo ir jų
atkūrimo reikalavimų pažeidimas
(Žin., 2008, Nr. 81-3181)
Pagrindinių kirtimų patvirtintos metinės biržės neteisėtas viršijimas – už-
traukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų ir pareigūnams
– nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimų pažeidimas – užtrau-
kia piliečiams įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir parei-
gūnams – baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.
Miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus ter-
minus – užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą
piliečiams po vieną tūkstantį litų ir pareigūnams – po vieną tūkstantį penkis šim-
tus litų.
Ta pati veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straips-
nio trečiojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą proporcingai už
kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po vieną tūkstantį penkis šimtus
litų ir pareigūnams – po du tūkstančius litų.
Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų pažeidimas – užtraukia
baudą piliečiams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų ir pareigūnams – nuo ke-
turių šimtų iki penkių šimtų litų.
Ta pati veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straips-
nio penktojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą piliečiams nuo
penkių šimtų iki septynių šimtų litų ir pareigūnams – nuo šešių šimtų iki devynių
šimtų litų.
128

Miško Atkūrimas Ir Įveisimas

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Miško Atkūrimas Ir Įveisimas

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

MIŠKO ATKŪRIMAS IR ĮVEISIMAS

Tiražas 2000 egz.

Leidinys atspausdintas ant ekologiško popieriaus

Miško dauginamosios medžiagos nuostatai

II. SĖKLINĖ MIŠKO BAZĖ

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

Miško dauginamosios medžiagos kategorija

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

Balas Balo apibūdinimas

Miško Miško Priežastys,

Pastabos: * – pildoma, vertinant derėjimą.

(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Direktorius ar jo įgaliotas asmuo (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Miško dauginamosios medžiagos ruošėjas (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Kankorėžius/vaisius priėmė (Parašas) (Vardas ir pavardė)

(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Ruošimo Ruošėjo vardas, Svoris, Priėmė

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

*pildoma tiriant sėklų siuntą pakartotinai

Miško sėklų etiketė

Direktorius ar jo įgaliotas asmuo (Parašas) (Vardas ir pavardė)

15. Klonų rinkinių:

Pažymos apie parduodamą ir perduodamą miško dauginamąją medžiagą sudarytojo

Valstybinei miškų tarnybai

PAŽYMA APIE PARDUODAMĄ IR PERDUODAMĄ MIŠKO

Tiekėjo išduoto Miško dauginamosios

(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Prašymo sujungti miško dauginamosios medžiagos siuntas sudarytojo pavadinimas

Valstybinei miškų tarnybai

PRAŠYMAS SUJUNGTI MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS SIUNTAS

(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

Pažymos apie išsėtas medžių rūšių sėklas sudarytojo pavadinimas

Valstybinei miškų tarnybai

PAŽYMA APIE IŠSĖTAS MEDŽIŲ RŪŠIŲ SĖKLAS

(Pareigų pavadinimas) (Parašas) (Vardas ir pavardė)

Aižyklos pavadinimas _________________________________________________

Aižymo kameros Nr.* _________________________________________________

Sėkli- Miško daugina- Kanko- Aižymo laikas

* pildoma, kai aižykloje yra kelios aižymo kameros;

MIŠKO SĖKLŲ KOKYBĖS NUSTATYMO AKTAS

Sėklų kokybę nustatė (Parašas) (Vardas ir pavardė)

PAKARTOTINIO MIŠKO SĖKLŲ IŠVALYMO AKTAS

Komisija, susidedanti iš ________________________________________________

Komisija: ________________ ___________________________________

Medžių rūšių kilmės rajonai

Aukštaičių LT/Ąp2 VĮ Ignalinos, Nemenčinės, Švenčionėlių,

9. Genetinių vienetų charakteristika

10. Ūkinių priemonių ir miško dauginamosios medžiagos ruošos žinialapis (pridedama).

2 lentelė. Ūglelių ruoša

3 lentelė. Priežiūros darbai

Miško dauginamosios medžiagos nuostatų

1 – blogesnis už vidutinį, 2 – kiek blogesnis už vidutinį, 3 – vidutinis, 4 – kiek geresnis už

ŪKINIŲ PRIEMONIŲ IR MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS RUOŠOS

2 lentelė. Priežiūros darbai

Plo- Vidutinis Skal- Tūris, Selekcinė Miškų Auga-

1 – blogesnis už vidutinį, 2 – kiek blogesnis už vidutinį, 3 – vidutinis, 4 – kiek geresnis už

Komisija: ___________________

Leidimas galioja nuo 20 m. __ mėn. d. iki 20 m. _ mėn. d.

__ Nr.* _

Vedėjas ____________