KRAUJAS

 7-8% kūno masės

 Kraujo pagrindiniai komponentai:
1. Kraujo forminiai elementai:
a) Eritrocitai – raudonieji kraujo kūneliai
b) Leukocitai – baltieji kraujo kūneliai
c) Kraujo plokštelės – ląstelių fragmentai krešumui
2. Kraujo plazma – sudėtingas skystis, supantis kraujo forminius elementus: baltymai, elektrolitai ir kt.
 Hematokritas – kraujo mėginyje esančių eritrocitų tūrio santykis su visu kraujo tūriu.
o Moterų – 37-48% (0.37-0.48 SI vienetai)
o Vyrų – 42-52% (0.42-0.52 SI vienetai)
 Kraujo charakteristikos:
 Šviesiai raudonas (oksigenuotas)
 Tamsiai raudonas/purpurinis (deoksigenuotas)
 Didesnio tankio nei vanduo
 pH svyruoja tarp 7.35-7.45 (silpnai šarminis)
 Šiek tiek šiltesnis nei kūno temperatūra
 Suaugio žmogaus tūris 4-6 litrų (4-5 moters, 5-6 vyro)
 Pagrindinės kraujo funkcijos:
o Transportas ir paskirstymas
 Deguonies pernešimas iš plaučių į kūno ląsteles
 CO2 pernešimas iš kūno ląstelių į plaučius
 Maisto medžiagų pernešimas iš virškinimo sistemos į kūno ląsteles
 Medžiagų apykaitos produktų pernaša į inkstus
 Hormonų išnešiojimas iš liaukų po organizmą.
o Reguliacija (homeostazės palaikymas)
 Kraujo baltymai (albuminai) ir bikarbonatai palaiko normalų kūno pH
 Palaiko kūno temperatūrą
o Apsauga
 Kraujo plokštelės ir baltymai „užtaiso“ kraujagyslių pažeidimus.
 Saugo nuo svetimkūnių ir infekcijų (leukocitai, antikūnai, komplemento baltymai)

PLAZMA (skystoji kraujo dalis)

 Sudaro apie 55% kraujo tūrio
 Vanduo sudaro apie 90% plazmos tūrio
 Plazmoje yra daug įvairių medžiagų:
o Albuminai, globulinai
o Krešėjimo baltymai – protrombinas, fibrinogenas
o Fermentai, hormonai
o Mitybinės medžiagos – gliukozė, riebalų rūgštys, amino rūgštys, cholesterolis, vitaminai
o Elektrolitai – Na+, K+, Ca++, Mg++, Cl-, fosfatai, sulfatai, bikarbonatas ir kt.

SERUMAS
 Serumas – tai likęs skystasis komponentas sukrešėjus kraujui.
 Serumo sudėtis yra tokia pati kaip ir kraujo plazmos, tačiau joje nėra tų komponentų, kurie yra susiję su
kraujo krešėjimu.
 KRAUJO LĄSTELĖS
ERITROCITAI
 ~55% viso kraujo tūrio
 Diametras 7.5µm, storis 2.0 µm
 Abipus įgaubto disko formos, tai lemia didesnį paviršiaus plotą
 Dėl elastingo baltymo spektrino eritrocitas gali keisti savo paviršiaus formą (pvz. eritrocitas keliaudamas pro
mažas kraujagysles gali pailgėti, pakeisti formą, kad susidarytų glaudesnis kontaktas su kapiliaro sienele)
 Subrendę eritrocitai neturi branduolio
 Citoplazmoje turi nedaug organelių, dominuoja hemoglobinas (užima ~33% ląstelės tūrio)
 Neturi mitochondrijų, vyksta tik anaerobinis kvėpavimas
 Plona plazmolema, ji užtikrina dujų apykaitą
 Eritrocitų ir leukocitų santykis – 800:1
 Eritrocitų skaičius:
o Vyrų – 4.1-6.0 x 10^12 litre kaujo
o Moterų – 3.9-5.5 x 10^12 litre kraujo
 Hemoglobinas (Hb):
o Geba prisijungti deguonį – oksihemaglobinas
o CO2 perneša:
 ~30% - karboksihemaglobinas
 ~60% - bikarbonato buferio sistemos
 ~10% - ištirpę plazmoje.
o Geležies turintis metaloproteinas visų žinduolių eritrocituose.
o Reaguodamas su CO sudaro karboksihemoglobiną, kuris pakeičia O2 hemoglobine, sumažindamas
galimybę kraujui pernešti O2.
 1% eritrocitų turi chromatino liekaną (branduolį) – retikulocitai
 Amžius – apie 120 dienų
 Pasenę eritrocitai fagocituojami blužnyje, kaulų čiulpuose ir kepenyse.
 Anemija – tai sumažėjęs eritrocitų ir/arba hemoglobino kiekis.
o Pjautuvo formos ląstelių anemija – paveldima anemijos forma, kurią sukelia genų mutacija.
Eritrocitai tampa nelankstūs, lipnūs ir jų forma yra panaši į pjautuvo.
LEUKOCITAI
 1% viso kraujo tūrio.
 Leukocitų skaičius – 4-8 x 10^9 litre kraujo
 Skirstomi į granuliocitus (neutrofilai, eozinofilai ir bazofilai) ir agranuliocitus (limfocitai ir monocitai).
 Leukocitų funkcijos:
o Apsauga nuo mikroorganizmų, parazitų, toksinų, vėžinių ląstelių.
o Diapedezė – gali prasiskverbti per kapiliarų ir venulių sieneles.
o Ameboidiškais judesiais juda po visą kūną.
o Chemotaksis – judėjimas link tam tikrų cheminių medžiagų.
o Leukocitozė – leukocitų skaičiaus padidėjimas kaip atsakas į infekciją, išemiją ar kitą pažeidimą.

Granuliocitai
 Negali dalintis ir vienos formos leukocitai negali virsti kitos formos granuliocitais.
 Amžius svyruoja nuo 13 iki 20 dienų, dažniausiai gyvena trumpiau.

Neutrofiliniai granuliocitai
o Jų yra daugiausia iš visų leukocitų - ~ 47-70%.
o Kraujyje cirkuliuoja iki 12 valandų.
o Amžius iki 5 dienų (tačiau gali būti ir iki 20 parų)
o Diapedezės būdu pereina į audinius ir nebegrįžta į cirkuliaciją.
o Branduolys sudarytas iš 2-5 skilčių.
o 2-3% - jauni, su pasagos ar lazdelės formos branduoliu, jų daugėja uždegimo metu.
o Fagocituoja bakterijas, žuvusių ląstelių liekanas, todėl dažnai vadinami mikrofagocitais.
o Negali „nužudyti“ gyvos ląstelės, naikina tik ląstelių liekanas.
o Leukocitų migracija. Yra daug įvairių citokinų, kurie atakuoja kraujagyslės sienelę. Makrofagocitai
aktyvuojasi ir jų citokinai veikia endotelio ląsteles, kuriose atsiranda selektinų raiška, o
neutrofiliniuose granuliocituose yra selektino ligandai. Jie tada prisitvirtina prie sienelės ir jie tarsi
šliaužia kraujagyslių sienele. Tuo pačiu metu padidėja integrinų raiška neutrofilų citoplazmoje, o
integrinų receptoriai paryškėja, aktyvinasi endotelio ląstelėse. Taip prisitvirtina galutinai ir tų citokinų
poveikyje didėja tarpai tarp endotelio ląstelių, yra suardomos tarpląstelinės jungtys ir galų gale
neutrofilai išeina į jungiamąjį audinį, kur atlieka savo funkciją.
o Citoplazmoje: mitochondrijos, Goldžio kompleksas, glikogenas (užtikrina gyvybingumą
anaerobinėmis sąlygomis).
o Granulės:
 Pirminės azurofilinės, didesnės, daugumoje lizosomos su hidroliziniais fermentais:
fosfatazėmis, peroksidazėmis, esterazėmis, proteazėmis.
o Išskiria myeloperoksidazę (MPO), kuri generuoja toksines bakterijoms
medžiagas
o Lizocimą, degraduojantį bakterijų sieneles
o Defensinus – baltymus, kuriuose daug cisteino, Šie baltymai prisitvirtina prie
bakterijų sienelių ir jas ardo.
 Antrinės, smulkesnės, dažosi rausvai, sekretuoja įvairius fermentus, kurie degraduoja
tarpląstelinius komponentus, pvz. kolagenazės.
o Aktyvuoti neutrofilai yra reikšmingos uždegimo ląstelės. Jie išskiria visą eilę chemokių, kurie
pritraukia į uždegimo vietas kitas ląsteles bei citokinus, taip padeda audiniui atsistatyti po pažeidimo.
o Infekuotos žaizdos pūliuoja. Pūliai yra žūstantys apoptotiniai neutrofilai, nebaigtos degraduoti
bakterijos, audinių skystis.
o B1 – moteriškos lyties individai turi lytinį chromatiną (X chromosoma). Branduolys turi mažą išaugą,
apendiksą, kuriame yra lytinis chromatinas.
o Neutropenija:
 Žymus neutrofilinių granuliocitų skaičiaus sumažėjimas periferinio kraujo tepinėlyje.
 Nepakankamas skaičius kovai su bakterinėmis infekcijomis.
  Priežastys gali būti genetinės, sąlygotos vaistų naudojimo ir kt.
 Neutropenija susijusi su autoimuninėmis ligomis, AIDS.

Acidofiliniai (eozinofiliniai) granuliocitai

o Jų yra daug mažiau, apie 2-4% iš visų leukocitų.
o Gyvena ~ 8-12 dienų.
o Branduolys sudarytas iš 2 skilčių.
o Jų citoplazmoje yra rausvai besidažančių granulių, kuriose gausu fermentų.
o Išskiria fermentą histaminazę, kuris gali ardyti histaminą, kurio pagausėja alerginių reakcijų metu.
o Fagocituoja antigeno – antikūno kompleksus, fermentai ardo parazitus.
o Jų pagausėja alergijų metu.
o Eozinofilija:
 Eozinofilija – padidėjęs cirkuliuojančių eozinofilinių granuliocitų skaičius – parazitinių infekcijų,
alergijų, kai kurių piktybinių navikų metu.
 Jie naikina daugelį parazitų išskirdami toksines medžiagas.
 Eozinofilinių granuliocitų padaugėja bronchinės astmos metu.

Bazofilinis granuliocitas
o Jų yra dar mažiau, apie 0.5-1% iš visų leukocitų.
o Kraujyje cirkuliuoja apie 6 valandas, po to – į audinius.
o Branduolys sudarytas iš 2-3 skilčių.
o Turi labai ryškiai bazofiliškai (tamsiai violetine – mėlyna spalva) nusidažiusių granulių, kuriose yra
histamino, heparino.
o Histaminas didina kraujagyslių pralaidumą, sukelia edemą (patinimą), gali sumažėti ir sisteminis kraujo
spaudimas.
o Heparinas mažina krešumą.
o Bazofilai ir alergija:
 Bazofiliniai granuliocitai, pakartotinai patekus į žmogaus organizmą stipriam antigenui, gali
staiga degranuliuotis (pavyzdžiui, kaip bitės gėluonis)
 Staigi degranuliacija sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, nukrenta kraujo spaudimas.
 Gali įvykti anafilaksinis šokas ir net mirtis.

Agranuliocitai
 Sudaro 20-40% iš visų leukocitų.
 Rūšys (jų yra daug daugiau):
o B limfocitai – atsakingi už humoralinį imunitetą.
o T limfocitai - atsakingi už ląstelinį imunitetą.
o Natūralieji žudikai.
 Turi apvalų branduolį, kuris užima didžiąją ląstelės dalį. Turi nedaug citoplazmos neaktyvuotoje formoje.

B limfocitai
o Išsivysto ir subręsta kaulų čiulpuose.
o Išplinta antriniuose limfoidiniuose organuose (blužnis, limfiniai mazgai, virškinamojo trakto, lytinės
sistemos, kvėpavimo takų gleivinėse ir pogleivyje, t.y. kur yra limfoidinio audinio sankaupos) ir
audiniuose.
o Gali diferencijuotis į:
 B atminties ląsteles – jos cirkuliuoja labai ilgai (dešimtimis metų) ir atsimena informaciją apie
prieš tai buvusį antigeną.
 Plazmocitus – efektorinės imuninio atsako ląstelės, išskiriančios antikūnus.
 Branduolys yra ekscentriškas, t.y. ląstelės viename šone, ląstelėje daug citoplazmos ir
organelių.
 T limfocitai
o Jų pirmtakai išsivysto kaulų čiulpuose.
o Subręsta užkrūčio liaukoje.
o Išplinta periferiniuose limfiniuose organuose ir audiniuose.
o Diferencijuojasi į (visi jie atsakingi už ląstelinį imunitetą):
 T citotoksinus (TC): CD8+
 Tai yra pirminės efektorinės ląstelės.
 Gali nužudyti pakitusią, vėžinę ląstelę arba infekuotą virusais.
 Išskiria fermentus perforinus, kurie ardo ir padaro skyles žudomų ląstelių citoplazmoje
(ištekėjus citoplazmai ląstelė žūsta). Vėliau neutrofilai ir makrofagai fagocituoja liekanas.
 T padėjėjus (TH): CD4+
 Aktyvuoja B limfocitus, padeda kitiems T limfocitams.
 T slopintojus (TS) (dar vadinami reguliaciniais):
 Slopina imuninį atsaką, kai antigenas yra pašalintas.
 T atminties (TM)
 Labai ilgai gyvena ir atsimena informaciją paie antigenus.
 Dalyvauja antrinėsse imuninėse reakcijose.
o T limfocitai vykdo ląstelinį imunitetą ir padeda B limfocitams vykdyti humoralinį imuninį atsaką.
o CD4+ ir CD8+ T limfocitai patenka į kraujotaką. Jie cirkuliuoja per limfinius mazgus ir sutinka antigenus.
o T limfocitai aktyvuojasi ir virsta efektorinėmis ir atminties ląstelėmis
o Efektorinės ląstelės migruoja į infekcijos ar pažeidimo vietą. Prasideda gydymas.

 B ir T limfocitų skirtumai:
o B limfocitai atpažįsta neapdorotą antigeną. Jie atpažįsta antigeną kraujyje arba limfoje savo receptorių
dėka (BCR, B limfocito receptorius)
o T limfocitai, priešingai, atpažįsta antigeną apdorotoje formoje kaip peptido fragmentą, kurį pateikia
antigenus pateikiančių ląstelių MHC molekulės T limfocitų receptoriams.

Natūralieji žudikai
o Dauguma reziduoja blužnyje.
o Cirkuliuoja kraujyje
o Gali diferencijuotis į citotoksinius limfocitus (veikiant interleukinui-2)
o Gali be stimuliacijos sunaikinti kitas ląsteles (infekuotas virusais, vėžines)
o Aktyvuoti, gali išskirti citokinus ir moduliuoti imuninį atsaką.

 Limfocito aktyvinimo principai:

o Limfocitai, esantys ramybės būsenoje, lokalizuojasi limfoidiniuose organuose ir cirkuliuoja kraujyje.
o Atsakas į antigenus (aktyvacija) – proliferacija, virtimas funkciškai aktyviomis skirtingomis ląstelių
populiacijomis.
o Migracija į audinius, kur imuninės ląstelės atlieka savo funkcijas.
 Pagrindinis audinių suderinamumo kompleksas (MHC) – tai ląstelių paviršiaus molekulių kompleksas,
koduojamas genų. Ši genų šeima kontroliuoja didžiąją dalį žinduolių imuninės sistemos. MHC prisijungia
patogenų baltymų fragmentus, šis junginys lokalizuojasi ląstelių paviršiuje ir yra T limfocitų atpažįstamas.
 Antigenai, antikūnai:
 o Ag – genetiškai svetima medžiaga (baltymai, virusai, svetimos ląstelės, genetiškai pakitusios
nuosavos ląstelės, pvz. navikinės)
o Ak – baltymai, plazmos glubulinai (Ig)
o IgA, IgD, IgE, IgG, IgM – pagrindinės imunoglobulinų klasės.

 Imunokompetentiškos ląstelės:
o T limfocitai
o B limfocitai
o Natūralūs žudikai (NK)
o Antigeną pateikiančios ląstelės (makrofagai, B limfocitai, dendritinės ląstelės, Langerhanso ląstelės,
M ląstelės).
