Professional Documents
Culture Documents
Matematikos Kontroliniai Darbai Su Sprendimais. 11 Klase. 1 Dalis (2008) by Cloud Dancing PDF
Matematikos Kontroliniai Darbai Su Sprendimais. 11 Klase. 1 Dalis (2008) by Cloud Dancing PDF
Scanned by
Cloud Dancing
T E V
VILNIUS 2008
UDK 51(076)
Da247
Autorės
SKAIČIAI IR REIŠKINIAI, LYGTYS IR NELYGYBĖS
1. Realiųjų skaičių aibė
1.1. Sveikieji skaičiai
1.2. Racionalieji skaičiai
1.3. Dešimtainės trupmenos
1.4. Iracionalieji skaičiai
1.5. Realieji skaičiai
К1Ц.1-1.5)
2. Laipsniai ir šaknys
2.1. Laipsniai su sveikaisiais rodikliais
2.2. n-tojo laipsnio šaknys
2.3. Laipsniai su racionaliaisiais rodikliais
K2(2.1-2.3)
3. Algebriniai reiškiniai
3.1. Reiškinių įvairovė
3.2. Reiškinių pertvarkymas
K3(3.1-3.2)
4. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos
4.1. Lygtys ir jų sprendiniai
4.2. Racionaliosios lygtys
4.3. Du lygčių sprendimo metodai
4.4. Iracionaliosios lygtys
K4(4.1-4.4)
4.5. Nelygybės
4.6. Nelygybių sprendimas intervalų metodu
4.7. Lygčių ir nelygybių sistemos
4.8. Lygčių su dviem nežinomaisiais sistemos
K5(4.5-4.8)
PLOKŠTUMOS VEKTORIAI
6. Vektoriai ir jų veiksmai
6.1. Vektoriaus sąvoka
6.2. Vektorių sudėtis
6.3. Vektorių atimtis
6.4. Vektorių daugyba iš skaičių
K6(6.1-6.4)
7. Vektoriaus koordinatės
7.1. Vektoriai koordinačių plokštumoje
7.2. Vektorių veiksmai ir koordinatės
8. Vektorių skaliarinė daugyba
8.1. Skaliarinės daugybos apibrėžimas
8.2. Skaliarinės sandaugos reiškimas koordinatėmis
K7(7.1,7.2, 8.1, 8.2)
FUNKCIJOS
10. Funkcijos sąvoka
10.1. Funkcija ir jos reiškimo būdai
10.2. Atvirkštinė funkcija
10.3. Didėjančiosios ir mažėjančiosios funkcijos
K8(10.1-10.3)
11. Laipsninė funkcija
11.1. Laipsninė funkcija su sveikuoju rodikliu
11.2. Funkcija f ( x ) = Hjx
11.3. Laipsninė funkcija su racionaliuoju rodikliu
К9Ц1.1-11.3)
12. Rodiklinė funkcija
12.1. Rodiklinės funkcijos sąvoka
12.2. Rodiklinės lygtys
12.3. Rodiklinės nelygybės
K10(12.1-12.3)
13. Logaritminė funkcija
13.1. Logaritmo sąvoka
13.2. Logaritmo savybės
13.3. Logaritminė funkcija ir jos savybės
13.4. Logaritminės lygtys
13.5. Logaritminės nelygybės
К11Ц3.1-13.5)
1 Realiųjų skaičių aibė
Kl (1.1-1.5)
Vs-V^'
2
c)
b) 1 + V
1 · 2'
3-V
7. Apskaičiuokite reiškinio reikšmę.
a) I-v/7 — 3| + |2 — -s/71;
b ) (У2- 1) -(V2+1) .
2 2
c) 3 . ( 2 , —5 i_\
J Vn/I0+5 s/10-2 VlO/'
8. Dviejų lygiagretainio kraštinių ir ilgesniosios aukštinės ilgiai sutinka kaip
5 : 6 : 4 . Raskite lygiagretainio perimetrą, jei jo plotas lygus 180.
Realiųjų skaičių aibė
c) 3
c) + v
(vfe v h - 7б) ' ^
8. Dviejų lygiagretainio kraštinių ir trumpesniosios įstrižainės ilgiai sutin-
ka kaip 7 : 9 : 8 . Raskite lygiagretainio perimetrą, jei jo ilgesniosios
įstrižainės ilgis yra 28.
Realiųjųskaičiųaibė
la. Dviženklio skaičiaus skaitmenų suma lygi 12. Iš šio skaičiaus atėmus 18 gauna-
mas skaičius, užrašytas tais pačiais skaitmenimis, bet atvirkščia tvarka. Raskite
pradinį skaičių.
Sprendimas. Pažymėkime ieškomą dviženklį skaičių xy; čia y — vienetų skait-
muo, χ — dešimčių skaitmuo. (Vienetų skaitmuo y gali būti O, 1 , 2 , ..., 9, o
dešimčių skaitmuo negali būti O, t. y. χ = 1, 2, 3,..., 9.)
Užrašykime dviženklį skaičių Jy skyrių suma:
xy = IOx + y.
yx = IOy -+- χ.
į χ + y = 12, f x + y = 12,
i IOx + y - 18 = IOy + x; 1 IOx - χ + y - IOy = 18;
, J x + y = 12,
Į * - y = 2;
2x = 14,
χ = 7.
Gautą χ reikšmę įstatę į (1) lygtį, apskaičiuojame y reikšmę:
7 + y = 12, y = 12 — 7, y = 5.
Pagal sąlygą:
X = 2 ir y = 0.
tai
xy2
2xy
χ 02
2x0
Dviženklio skaičiaus vienetų skaitmuo 2 vienetais didesnis už dešimčių skait-
menį. Šio skaičiaus ir jo skaitmenų sumos sandauga lygi 144. Raskite tą
dviženklį skaičių.
Sprendimas. Pažymėkime ieškomą dviženklį skaičių xy.
Pagal uždavinio sąlygą:
y_= χ + 2,
xy • (x + y) = 144;
y + 2, (1)
(10x + y) · (χ + y) = 144; (2)
y = 2 + 2 = 4.
Vadinasi,
xy = 24.
3 ) ^ + 3 = 3 ^ 3 = ^ = 7; 4) 7 — 7 = 0;
3 3 23 23
1,(3) = 1 + - = 1-; 2,(23) = 2 + - = 2-.
' '
v 9 9' ' ^
v 99 99
3 23 33 + 23 56
1,(3) + 2,(23) = 1 - + 2 - = 3 + - ^ - = 3 - .
i i
0,8(5)+0,1(6)
0,17(1) ·
Užrašykime begalines dešimtaines trupmenas 0,8(5); 0,1(6) ir 0,17(1) papras-
tosiomis:
χ = 0,8(5)| · 10, y = 0,1(6) I · 10,
IOx = 8,(5) I · 10, IOy = 1,(6) I · 10,
IOOx = 85,(5), IOOy = 1 6 , ( 6 ) ,
IOOx - IOx = 85,(5) - 8,(5), IOOy - IOy = 16,(6) - 1,(6),
90x = 77, 90y = 15,
77 15
χ = —; y = —;
90 7 90
z = 0,17(1) I-100,
IOOz = 17,(1)| · 10,
IOOOz = 171,(1),
IOOOz- IOOz = 171,(1) - 17,(1),
900z = 154,
- 154
900'
Arba:
0,8(5) = 0,8 + 0,0(5) = ^ + ^ = g ;
0,1(6) = 0 , 1 + 0 , 0 ( 6 ) = i + A = 15;
0,17(1) = 0,17 + 0,00(1) = 4¾ + gįn = Jm-
77+15 92 92
0,8(5)+0,1(6) = g + 9ū = ZW
90Z = R90 = f90
0'900 = ™ = 5 J1
0 17(1) 154 1154
54 1154
54 1154
54 QyDUDU 154 77'
' 900 900 900 900
( 92 154 92-900 .75
\~~ 90 900 90-154 = - 77
77/
° \
За. Kuris skaičius didesnis: л/40 ar 6?
I būdas. Skaičių 6 keičiame jam lygia kvadratine šaknimi:
Didesnis tas skaičius, kurio pošaknis didesnis. Vadinasi, У40 > V36.
II būdas. Keliame abu skaičius л/40 ir 6 kvadratu (naikiname šaknį):
(V40) 2 ir 6 2 ,
40 ir 36.
- 2 , 4 = -įlA2 = -y/5J6,
Atsakymas. —2,4.
3c. Kuris skaičius didesnis: \/T4 ar -«/3 + VTT?
I būdas. Kelkime kvadratu — naikinkime šaknis:
Kadangi
Atsakymas, χ = — 1, χ = 5. 4 Д q 1 1 1 1 ^ T
5b. |л: + 2| > 1.
Nelygybė yra teisinga su tomis χ reikšmėmis, su kuriomis:
- 8 ^ 2х < 2,
4 ^ χ ^ 1. Ol х
Atsakymas, y/2 — 1.
Atsakymas. ^+A
6c. Trupmenos vardiklį galima pasirašyti kaip
Tada:
2 = 2-(Уз+(У2-1)) = 2-(^3+^2-1)
V3-(V2-1) (V3_(V2-l)).(V3+(V2-l)) (y/3)2—(y/2—l)2
_ 2-(>/3+л/2—1) _ 2-(УЗ+У2-1) = V3+V2-1
3-(2-2^2+1) 2y/2 y/2
7a. | V 7 - 3 | + |2-V7|.
Nustatome reiškinių su moduliu ženklus.
Kadangi л/7 « 2,6, tai
Kadangi tie reiškiniai yra neigiami, tai rašydami be modulio tuos reiškinius
turime pakeisti priešingais — prieš juos rašysime minuso ženklus:
|л/7 - 3| + |2 - V7| = -(л/7 - 3) - (2 - s/l) = -л/7 + 3 - 2 + ^ 7 = 1.
Atsakymas. 1.
7b (^rllMxM i
- 2 ' 2 ^ = -272.
2
(л/2 — I) 2 — (VŽ + I) 2 _ ( 2 - 2 л / 2 + 1 ) - ( 2 + 2 У 2 + 1 ) _
2 2
2 - 2 V 2 + 1-2-2л/2- 1 -4л/2
—2л/2.
Atsakymas. -2y/2.
3.f 2 ,
VVTo+s yio-2 vTo/'
Panaikinkime trupmenose iracionalumą:
n 2 VT0-5 _ 2(л/10—5) _ 2(VT0-5) _ 2(л/Ш-5) _ 2(5-уТ0).
' Vl0+5 ' 710-5 (\/l0)2—52 10-25 ~ -15 15 '
лл 5 TIO+2 _ 5(VT0+2) _ 5(710+2) = 5(^10+2).
; VTO-2 ' vTO+2 (VTO)2—22 10—4 6
04 _7_ VįO _ 7\/Ιθ
v yio ' VlO ~ 10 ·
Toliau skaičiuoti paprasta:
ΑΛ 2(5—λ/ΪΟ) , 5(^10+2) _ 7УТ0 _ 20-4У10+25уТб+50-21л/Гб _ 70 _ 7.
ą> 15 h 5 I O - 30 _ 30 _ 3 '
5 ) 3 . 1 - U - 1 - Ί
3 - 1-3 - 1 - '·
Atsakymas. 7.
8. Dviejų lygiagretainio kraštinių ir ilgesniosios aukštinės ilgiai sutinka kaip
5 : 6 : 4 . Raskite lygiagretainio perimetrą, jei jo plotas lygus 180.
Pastaba. Kadangi lygiagretainio kiekvienos kraštinės ir į ją nubrėžtos aukštinės
sandaugos yra lygios (lygios lygiagretainio plotui), tai ilgesnę aukštinę atitinka
trumpesnė kraštinė. Jeigu laikysime, kad trumpesnės yra kraštinės AB = CD,
tai aukštinę, pavyzdžiui, iš viršūnės B reikia brėžti į kraštinę CD.
B C
Atsakymas. 66.
Laipsniai ir šaknys
K2 (2.1-2.5)
Suprastinkite reiškinį.
a) XjbA • 125;
b)
lV y 2 '
c) lyfbjl · Xfl.
Palyginkite.
a) Θ 1 ir { / S ;
b) ^/5 ir ' ^ 5 7 5 ;
c) Xf^l ir 7 = 2 7 .
Suprastinkite reiškinį.
b) ( V V b + l + л/л/6- i ) 2 ;
c) (9 - Зл/5)2 + (9 + 3V5) 2 .
Ritinio pagrindo skersmuo yra 10, o ašinio pjūvio plotas lygus Raskite
ritinio tūrį.
Laipsniai ir šaknys
K2 (2.1-2.3)
c) y/a. a.
210·75·8~2—64-49-(y)~2
c) (2-7) 4 -?- 1 ·
Suprastinkite reiškinį.
a) л/243 · 81;
b) Tf;
c) У з У з Т з · У з .
Palyginkite.
a) (D1 ir
b) Vb ir xVbVb',
c) V ^ ir '>/—T25.
Suprastinkite reiškinį.
a) У ( У З - 3)2 + ^ 9 ;
b) (V2 + V5 + VV5-2)2·,
c) (10 - lV2)2 + (10 + lV2)2.
Ritinio ašinis pjūvis — kvadratas, kurio plotas lygus ^r. Raskite ritinio
viso paviršiaus plotą.
Laipsniai ir šaknys
i &ŠJ&U.:· 'i·:
K2 (2.1-2.3)
1. m
ш. „ r-^r . „
an = Uam (m e Z,n e N,n > 1),
a~q = 7č (« > 0).
la. 5š
5§ == V5 6 . _
Atsakymas.
lb. 2 2 ' 5 = 25
2§ = V25. _
Atsakymas. V ? .
1С. 3 - ° ' 5 = 3 - 5 = ( 1 ) 2 = λ / | .
Atsakymas. Jlįį.
Vb = ė .
Atsakymas. 65.
2b. ^36 = 3 5 = 3 5 .
2
Atsakymas. Зз.
2c. / būdas.
ГТг- /— 2*3 /— ••
! 1 ±+± 3+1 4 2
// būdas.
y/aVa = \/l/a3-a = y/ Va* V~aA = aS = aS.
2
Atsakymas, а з.
3· (m, n e N, a e R),
(aP)^ = ap q ( a > o),
a ū = 1 (α φ 0),
(а-Ъ)Ч =а,Ч-W (a,b> 0).
1 1 3 1 1 3 1 1 1 3
124 . 2~2 · 34 = (3 · 4)4 · 2"2 · 34 = 3 4 · 4 4 . 2 ~ 2 . 3 4 =
1 3 1 1 1,3 11 I A
= 34 · 3 4 . ( 2 2 ) 4 · 2 ~ 2 = 34 + 4 . 2 2 - 2 = 31 · 2° = 3 •1 = 3.
1\2
3b. 9.3-2+4.(¾)-2 9 . ( ^ + 4 - (Г ^
5\2 1+25 26
V2 = V2.JV2-JJV2-V2 =
1 1 1 1 1,1,1,1 4+2+1 + 1 ,
= 22 · 24 · 28 · 28 = 22 4 8 8 2 8 =2l =2.
II būdas.
Atsakymas. 2.
5a. (į)5ir^·
/ būdas.
ir ir
16'
11 1
G)"©·
Kadangi į < 1, o į > tai < ( į ) 5.
i - ΓΤ
Atsakymas, (j)3 < Jγζ·
5b. VŠ ir 1 V W l .
I būdas.
v i ir i v š ^ ,
5^i4 ir 2V^,
52 ir 5 VŠ.
Keliame kvadratu:
5 4 ir 5 2 · 5,
54 > 53.
- 7 ir V — - 1 < -3.
Atsakymas. — 1.
л/6 + 1 + V V 6 - 1 ) " =
9 9
V = π • 5 • — =45.
5π
ί ! ^ W f e 1
Algebriniai reiškiniai
КЗ (3.1-3.2)
ь;
b) J-Ix + 4;
3—JC x 2 +x — 6
c) x 2 - 4 x - 2 1 + Vę^jc
Suprastinkite reiškinį ir apskaičiuokite jo reikšmę,
a) (a + I) 3 - a (3a + 1), kai α = - 2 ;
į-λ
0 J 3m+6y/mn+3n , Kai
,- I 1.
m — 4 , я — q,
2a —10, kai α = —
0 5a^ 4—α
Įrodykite tapatybę.
a) (V^+Vb)2-b =
J Vab+2b
1 2x
ь) (4xž2—25
ė4 2x—5 ) 25+Юх
X-I + 5—2x = -i;
I
4 4
a 3- £3 - — v я
c) I ι 2 2
α 3+^3 аз- -/73
ЯННН1
24
Algebriniai reiškiniai
КЗ ( Ш 2 Г **' ν·,ίΠ"
a) 9x 2 —4'
b) V - 5 * + 10;
\ x2+3x—4 _ 3+д:
; л:2+*—20"
2. Suprastinkite reiškinį ir apskaičiuokite jo reikšmę.
a) 6a (a +2) - (a + 2) 3 , kai a = - 3 ;
b) , kai d = L c = h
3 3
c) — ^y H TjT = 2*Jx.
χΊ-yl χ+χ2γΊ+γ
4. Suskaidykite reiškinio apibrėžimo sritį į atitinkamas dalis ir užrašykite
reiškinį be modulio ženklo.
b) y / ( x - 3 ) 2 + \x- 1|;
c) ^ ( ¾ 1 ) 6 - 2 ^ ( 7 ^ 1 ) 5 .
5. Lygiagretainio įstrižainių ilgių kvadratų suma lygi 626, o gretimų kraštinių
ilgių suma — 25. Apskaičiuokite lygiagretainio ilgesniosios kraštinės ilgį.
t Algebriniai reiškiniai
КЗ (3.1-3.2)
la. ^3-8
Ax2-V
Trupmenos vardiklis negali būti lygus nuliui. Todėl rasime χ reikšmes, su
kuriomis vardiklis lygus nuliui ir jas atmesime.
I būdas.
Ax2-I=O, 4x 2 = l, = Xi = 4 = [
II būdas.
2x — 1 = O, 2x = 1, χ = -;
2* + 1 = O, 2* = —1, χ = —-.
lb. y/—2x + 4.
-2x + 4 ^ 0 , - 2 0 - 4 , 2. ~ j
χ2 — Ax — 21 = 0, χ = —3 ir χ = 7.
9 - л: > 0, χ <9.
Taigi
хф-3,хф7, —~ - —
(a + b)2 = a2 + 2ab + b2, (a-b)2 = a2-2ab + b2, (a-b)2 = (b-a)2;
(a + b)3 = a3 + 3 a2 b + 3 ab2 + b 3 ;
(a - b)3 =a3- 3a2b + 3ab2 - b3.
a3 + 2a + 1 = ( - 2 ) 3 + 2 · ( - 2 ) + 1 = - 8 - 4 + 1 = -11.
Atsakymas. —11.
3т+6у/тп+3п
Ζη · 6n—6m
Skaitiklį ir vardiklį skaidome dauginamaisiais ir prastiname:
Kai m = n = ψ tai
I 25 / 36ч 5
.10 36 V ίο/
V 10/ 2
36
ш-2)2 2а —10
а2—5а 4—а2
Skaidome dauginamaisiais ir prastiname:
(α - 2) 2 2 a - 10 ( a - 2) 2 · 2 (a - 5)
a2 - 5a 4 - аг a{a - 5) · (2 — a){2 + a)
2(2 - a) 2 _
a ( 2 - a ) ( 2 + a) ~
2(2 - a)
a(2 + a)
Kai о = — j , tai
2 ( 2 - α) 2 · (2 + į ) 4+1 20
α ( 2 + α) 4 - ( 2 - 1 ) -1 + 1 3 "з
"4
Atsakymas.
Vab+2b
Ш =
Suprastinkime reiškinį b:
(Va) + 2j~asfb + b — b
V^ · Vb + 2 (Vb) 2
+ 2 Vb)
~ Vb(V^ + 2Vb) ~
~ Vb "
ί Зх+4 1 _ \ 25+10х ι 2х _ ι
^0- Mx2-25 2x—5/ ' x - 1 5-2x — ь
Suprastinkime reiškinį ( ¾ - · +
3χ+4 1 _ 3χ + 4 1_
4χ2 - 25 ~~ 2χ - 5 ~ (2χ - 5) (2χ + 5) ~ 2χ - 5 ~
_ 3χ + 4 2χ + 5 _
~ (2χ - 5)(2χ + 5) ~ (2χ - 5) (2* + 5) ~
__ 3χ + 4 - (2χ + 5) _ 3χ + 4 - 2χ - 5 _ χ - 1
~~ (2χ - 5) (2* + 5) ~ (2χ - 5)(2jc + 5) ~ (2χ - 5)(2χ + 5)'
2) (χ - 1) · (25 + IOJC) _ 5 ( 5 + 2χ) _ 5
(2χ — 5)(2χ + 5) - ( X - I ) ~ (2χ - 5)(2л + 5) ~ 2* - 5 '
3) 5 2χ _ 5 2χ _ 5 - 2χ _ ~(2χ - 5) _
2χ — 5 5 — 2χ 2χ — 5 2χ — 5 2χ — 5 2χ — 5
зс. ^ r - 4 - 4 =
a3 + b3 = (α + b)(a 2 - αΖ? + b 2 )
4.
•X, kai χ ^ 0,
|х| =
- X , kai χ < 0.
Vx2" = M, 2 n 4 Vx 2 "+ 1 = χ, kai n e N .
|x|+3x
4a. χ
\х\+Ъх _ -χ+3χ _ 2x _ 2
1) Kai χ < O, tai
2) Kai л; > O, tai 1*1+3* _ х + 3 * _ 4x __ 4
Atsakymas. Kai л; < O, tai = 2; kai χ > O, tai |x| + 3x = 4.
4b. V ( * - I) 2 + |x - 5 | = I* - 1| + |jc - 5 | ;
J C - 1 ^ 0 , JC = 1; x-\ +
+
JC - 5 = O, Χ = 5. *-5 _
1 5
1) Kai jc ^ 1, tai
|x - 1| + |x - 5| = - ( x - 1) - (x - 5) = - χ + 1 - χ + 5 = - 2 x + 6.
|x - 1| + |x - 5| = χ - 1 - (x - 5) = χ - 1 - χ + 5 = 4.
|x — 11 + |x — 5 | = x — 1 + χ — 5 = 2x — 6.
—2x + 6, kai χ < 1;
Atsakymas. Ų(x — I) 2 + |x — 5| = 4, kai 1 < χ ^ 5;
2x — 6, kai χ > 5.
2-х
4c· tf&F + iV?-IfcfI + 2+х + Зх.
2-х +
2+х
х + jį + ,
-2 2
1) Kai χ < —2, tai
|2 — х| 2 - х 2 - х
+ Зх = —^ r -—7 -f Зх = — — h Зх =
|2 + х| -(2 + х) 2+ х
(2 - х) Зх · (2 + х) —2 + χ + 6х + Зх 2
2 + х 2 + х 2+ х
Зх 2 + Ix - 2
2+ х
2) Kai - 2 < JC ^ 2, tai
\2 — x\ „ 2-х „ 2-х 3x • (2 + x)
+ 3JC = + 3x = + — =
\2 + x\ 2+ x 2+ x 2+ x
_ 2 - χ + 6x + 3x2 _ 3x2 + 5x + 2
2+ χ 2+ χ
Lygiagretainio įstrižainių ilgių kvadratų suma lygi jo visų kraštinių ilgių kvad-
ratų sumai:
D = ( - 1 3 ) 2 - 4 · 1 · 40 = 9, y= ^ ± 2 = s ^ba y =
l Izl = 5.
2 2
Jei y = 8, tai χ = 13 - 8 = 5, o jei y = 5, tai JC = 13 - 5 = 8. Abiem atvejais
lygiagretainio kraštinės yra 5 ir 8, o trumpesnioji — 5.
t Lygtys
Ы ( 4 . 1 - 4 4>
1. Ar ekvivalenčios lygtys:
a) (JC - 3)(JC + 2) = O ir JC 2 - 6= JC?
b) (χ - I) 2 = 4x2 ir χ3 = x?
c) įx-l
Sr —
= 2 ir χ + 1 = 2?
2. Išspręskite racionaliąją lygtį.
b) y/l — JC + 1= JC;
c) VJC - 1 + y/x + 3 = 2.
6. Su kuriomis parametro a reikšmėmis lygtis turi vieną sprendinį?
a) JC2 + ax + 4 = 0;
b) aje2 + 2JC + 1 = 0;
c) aje2 + χ + a = 0.
7. Stačiojo trikampio statinių ilgiai yra 20 ir 21. Apskaičiuokite ilgį apskri-
timo, apibrėžto apie šį trikampį.
Lygtys
,, ι ggpguq
H4 (4.1-14)
Ar ekvivalenčios lygtys:
a) (JC - 4)(JC + 2) = O ir x 2 - 2JC = 8?
b ) (JC - 2)2 = 16JC2 ir JC2 = JC?
-1 = 5 ir χ + 1 = 5?
c) x-l
Išspręskite racionaliąją lygtį.
a> I - I = 4;
x2+2x—3 _
b) x2—3x+2 0;
_i_ X±1 - nυ
x-l ' 2x+8 + 2—2x - ·
Išspręskite lygtį, pakeitę nežinomąjį,
a) (JC2 + 2JC)2 - 14(JC2 + 2x) = 15;
x 2 +x—5 3x = -4.
C)
c) - J x - 2 + у/Ъх - 2 = 2.
Su kuriomis parametro a reikšmėmis lygtis turi vieną sprendinį?
a) χ2 + ax + 5 = 0;
b) ax2 + 4JC + 2 = 0;
c) ax2 + 2JC + a = 0 .
Apie statųjį trikampį apibrėžto apskritimo spindulio ilgis yra 7,5. Apskai-
čiuokite šio trikampio plotą, jei vieno jo statinio ilgis yra 9.
•ЩЦ
33
K4 (4.1-4,4)
Jeigu dvi lygtys turi tuos pačius sprendinius (arba abi jų neturi), tai jos
vadinamos ekvivalenčiomis.
(jc - 3)(JC + 2) = 0.
χ = —1, x =
lc. į ^ Y = 2 ir χ + 1 = 2.
Pirmiausia išspręskime lygtį
χ + 1 = 2.
2x 2 + 7x - 4 = O,
χ 2 - 5x + 4 φ 0.
2x 2 + 7x — 4 = O, £> = 49 + 32 = 81,
-7-9 ^ -7 + 9 2 1
XI = - ^ - = -4, X2 = — ~ 4 = 2 ~
Χ 2
— 5x + 4 = O, D = 9, X 1 = l , x 2 = 4.
Tai reiškia, kad skaičiai 1 ir 4 negali būti duotosios racionaliosios lygties spren-
diniai. Bet tokių reikšmių negavome spręsdami pirmąją lygtį, todėl nieko at-
mesti nereikia.
Atsakymas. —4; 0,5.
1 2_ _ 4
2 x-2 - 2x—x2'
Abi lygties puses padauginkime iš lygties trupmenų bendrojo vardiklio:
1
2 χ —2 x(2 — x ) '
1 2 4 ,
o+ į = ~Pi · 2x(2 — x) ^ 0
2 2-х x(2 — x)
x(2 — x) + 2 · 2x = 4 · 2,
2x - χ 2 + 4x - 8 = 0.
Išsprendžiame gautąją kvadratinę lygtį:
χ2 - 6x + 8 = O, D = 4, X1 = 2, X2 = 4.
JC 2 + 5JC = y.
Kai y = 6, tai
Pažymėkime:
JC JC — 1 1
- y. Tada = -.
JC — 1 JC y
У - - = X y2 — 2y — Ъ = O, D= 16, = - 1 , 7 2 = 3.
У
Randame JC reikšmes:
• kai y = —1, tai j^y = —1, JC = — JC + 1, JC = 0,5;
• kai y = 3, tai j į j = 3, χ = 3x — 3, χ = 1,5.
Tikriname — abu sprendiniai tinka pradinei lygčiai, nes su tomis JC reikšmėmis
lygtis apibrėžta (vardikliai nelygūs 0).
37
....... .. I
Г/
Чр х-3 _ Л-+4Х+9 _ __ 9
Ζ
Х 2 +4Х+9 3-Х - ·
Pradinė lygtis ekvivalenti lygčiai:
χ—3 χ2+ 4x +9
+ ^ = —2.
χ2 + 4x + 9 χ- 3
Pažymėkime:
JC -3
= У-
χ2 + 4x + 9
y + - = - 2, y 2 + 2y + 1 = O, (y + I) 2 = O, y + 1 = O, y
Sprendžiame lygtį:
χ —3
= -i,
X2 +4x +9
χ - 3 = - X -4x2 -9,
X2 + 5X + 6 = 0, D = 1, x\ = —3, X2 — —2.
4.
Kadangi Χ 4 = (JC2)2, tai lygtis, kuriose nežinomųjų yra tik ketvirtas ir antras
laipsnis (bikvadratines lygtis), galima spręsti JC2 pakeitus nauju nežinomuoju
y — pakeičiant lygtį kvadratine.
4a. J C 4 - Ш 2 + 36 = 0.
Pažymėkime: JC2 = y.
Gauname:
y 2 - 13y + 36 = 0, D = 25, yi = 4, y 2 = 9.
4b. χ4 -Sx2 -9 = 0.
Pažymėkime: χ 2 = y.
Gauname:
y2 — 8y — 9 = O, D = 100, yi = -\,y2 = 9.
4c. JC4 c2 — 1 = 0 .
Pažymėkime: JC2 = y.
Gauname:
9 1 — ->/5 1 + V5
y 2 -y-1=0, D = 5, yj = - — - , y 2 = — — .
1 + -n/5 1 +V5 1 + V5
JC2 = JCI = x2
5. Lygtis su kvadratinėmis šaknimis dažnai patogu spręsti keliant abi jos puses
kvadratu — naikinant šaknis.
Būtina pasitikrinti, ar gautos nežinomojo reikšmės yra pradinės lygties spren-
diniai, nes keliant kvadratu galima gauti lygtį, kurios sprendiniai netenkina
pradinės lygties.
(VJC - I) 2
= (y/2 - JC)2, χ — 1 = 2 — χ, χ =1,5.
Patikrinimas:
V L 5 - 1 = y/2 - 1,5, = VČ75 — lygybė teisinga.
5b. У7 — Χ + 1 = JC.
Prieš keldami kvadratu lygtį, radikalą (šaknį) atskiriame:
7 — χ = χ2 — 2x + 1, J C 2
- J C - 6 = 0, D = 25, x j = — 2 , x 2 = 3.
Patikrinimas:
kai JC = - 2 , tai Y 7 - JC + 1 - У7 - ( - 2 ) + 1 = 4, 4 φ - 2 ;
kai л: = 3, tai У7 — JC + 1 = У7 — 3 + 1 = 3 , 3 = 3 — lygybė teisinga.
Atsakymas. 3.
5c. УJC - 1 + У с + 3 = 2.
/ būdas.
(Ух - 1 + У ^ Т з ) 2 = 2 2 ,
JC - 1 + 2У(JC - 1 ) (JC + 3) + χ + 3 = 4,
Patikrinimas:
kai x = l, tai Ух - 1 + Ух + 3 = У1 - 1 + УГ + 3 = 2, 2 = 2 — lygybė
teisinga.
II būdas. Kadangi kairė pusė yra didėjanti funkcija (apibrėžta srityje χ ^ 1),
tai lygtis gali turėti daugiausiai vieną sprendinį. Matome, kad χ = 1 yra
sprendinys.
Atsakymas. 1.
6a. χ 2 + αχ + 4 = 0.
Duotoji lygtis yra kvadratinė. Ji turi vieną sprendinį, kai diskriminantas lygus
nuliui.
D = a2 - 1 6 , a 2 - 1 6 = 0, (a - 4)(a + 4) = 0, αχ = 4, a2 = -4.
6b. αχ2 + 2x + 1 = 0.
Kai a = 0, duotoji lygtis nėra kvadratinė — tai tiesinė lygtis
Ix + 1 = 0,
ax2 + 2x + 1 = 0, D = 4 - 4a, 4 4a = 0, a = l.
Atsakymas, a = 0, α = 1.
6c. ал 2 + χ + а = 0.
Kai а = 0, tai turime lygtį X = O (vienas sprendinys).
Kai α φ 0, tai lygtis yra kvadratinė:
αχ2 + χ + a = 0, D = I - 4a2,
1 1 1
1 — 4a = 0, a = -, ai = - - , a2 = - .
Atsakymas, a = — j, a = 0, a = j.
Stačiojo trikampio statinių ilgiai yra 20 ir 21. Apskaičiuokite ilgį apskritimo,
apibrėžto apie šį trikampį.
Duota·. AABC — status,
ZA = 90°,
AB = 20, AC = 21.
Rasti: Apibrėžtinio apskritimo ilgį.
7C
21
1. Išspręskite nelygybę.
a) (JC - 2) 2 - 2x > (3 - JC) 2 - 9;
b) į E ? > 0;
c)' xI+ 5/+*
x2-5x+4 ^ 1.
sprendinį.
3. a) Raskite visas parametro a reikšmes, su kuriomis lygties
a2 — ax+ l= x — a sprendinys yra mažesnis už —3.
b) Su kuriomis a reikšmėmis lygties a+2x = 1 sprendinys yra ne didesnis
už lygties 3JC — Aa = 9 sprendinį?
c) Su kuriomis k reikšmėmis lygtis (k — 1)JC2 + (k + A)x + k + 7 = 0 turi
du skirtingus sprendinius?
4. Išspręskite lygčių sistemą.
X2 +Xy = 10,
a)
y 2 + Jcy = 6;
χ + y + χ 2 = 13,
b)
3x + 2y + χ 2 = 20;
χ _ Σ — 24
c) y χ ~~ 5 '
-2 _+j _ лy,2z =_ 26.
Užrašykite sveikuosius sprendinius, tenkinančius nelygybių sistemą.
Jt+l _ Х-3 >0,
5 4 — χ — 6 < O, X + 7 < 8x,
2
a) 2x—3 b) c)
+ ^ > 2 ; jc+1 < 0 ; χ + 16 < IOx.
2
ШЯШЯШ
43
Nelygybės.
Lygčių ir nelygybių sistemos
K5 (4.5-4.5)
χ2 - 4x + 4 - 2x > 9 - 6x + JC 2 - 9,
χ2 — 6x + 4 > — 6x + χ2,
4 > 0.
Kad ir kokį χ imtume, visada gausime teisingą nelygybę 4 > 0. Taigi duotosios
nelygybės sprendiniai yra visi realieji skaičiai.
Atsakymas, χ e R.
1b. į f j > 0.
I būdas. (Intervalų metodas)
Į Ix -- 3 < 0,
0
5 < 0;
χ2 - 5x +4 "" χ2 - 5x +4
IOJC JC
-xz9 —
- i5x + 47 ^ °> "JC9 —
—Ϊ 5JC + T4 ^
Kvadratinį trinarį χ2 - 5x +4 išskaidome dauginamaisiais:
χ2- 5x + 4 = O, D = 9, X1 = I, X2 =4,
χ 2 - 5JC + 4 = (JC - 1 ) 0 - 4).
Gauname ekvivalenčią pradinei nelygybę
χ
^ 0.
(JC - 1)(JC —4)
2
(JC + 2)
JC -5
skaitiklis su visomis JC reikšmėmis yra neneigiamas (didesnis arba lygus 0).
Todėl trupmena bus mažesnė už O arba lygi O, kai vardiklis bus neigiamas.
Sprendžiame nelygybę χ — 5 < 0 , χ < 5 .
2b. / 0 0 = ¾¾f.
I būdas. Iš pradžių nustatome visas reikšmes x, su kuriomis f (x) < 2, t. y.
sprendžiame nelygybę
3x - 3
< 2.
χ —5
3x - 3 n 3x — 3 „ n Зх — 3 — 2x + 10 χ+ 7
< 2, - 2 < 0, < 0, г < 0.
χ - 5 χ — 5 χ —5 χ —5
(2 — x ) ( 2 + x ) ( x + 5)2 ^ 0 Į · (—1), ( x - 2 ) ( x + 2 ) ( x + 5 ) 2 ^ 0.
-5 - 2
χ e [-2; 2]
. ....... ......... . • "
f•
айЕЙС·. 'JLiVLsatti**. "... tt - ·
,1I r
За. α 2 — αχ + 1 = χ — α.
Lygtyje nežinomasis yra χ. Aukščiausias χ laipsnis yra vienetas, todėl lygtis
yra pirmojo laipsnio (tiesinė). Sprendžiame šią lygtį:
2 9
αχ + χ = a +a + l, (a + l)x = a + a + 1.
χ =
a2 + a +—l .
a + 1
a2+ a + l „ a2+ a + l „ л a2 + a + l + 3a + 3 л
< -3, h 3 < 0, < 0,
a+l a+l a+l
a2 + 4a + 4
< 0,
a + 1
2
( a + 2)
< 0.
a + l ' -2 -1 a
2x = 11 — a ,
9 X =
L ~ A
2
Raskime lygties 3x — 4a = 9 sprendinį:
9 + 4a
Зл: = 9 + 4a, χ
3 '
I—a ^
Randame α reikšmes, su kuriomis —^ / 9+4a
3 :.
1- a 9 + 4a 15
— — ^ — - — I - 6, 3 - 3a ^ 18 + 8a, Ila ^ - 1 5 , a ^ .
2 3 11
5x + 8 = O
o
ir turi tik vieną sprendinį χ = —
Kai k Φ 1, tai duotoji lygtis yra kvadratinė ir turi du sprendinius, kai D > 0.
Apskaičiuokime diskriminantą:
D = (k + 4) 2 - 4(k - 1 )(k + 7) =
= k2 + Sk + 16 - 4 · (k2 - k + Ik - 7) =
= k2 + Sk + 16 - 4&2 - 24& + 28 =
= - 3 k 2 - Ibk + 44.
3(ifc+ 7 ^ ) ( * - 2 ) < 0.
3^
- 7į 1 2 k
x2+xy + xy + y2 = 10 + 6,
χ 2 + 2xy + y 2 = 16, o + y) 2 = 1 6 , χ + y = - 4 arba χ + y = 4 ,
t. у.
χ = —4 — y arba χ = 4 — у.
Kai χ = 4 — y, tai
y 2 + (4 - y)y = 6, y 2 + 4 y - y 2 = 6, 4y = 6, y = 1,5;
χ = 4 - 1,5 = 2,5.
x(x + y) _ 10 X _ 5 _ 3
y(y + x) 6' y 3' У 5X'
2 3 9 2 2 25 5 5
χ + - χ = 10, 8x = 50, X^ = — , X 1 = - - , X 2 = - .
y = 13 — χ — χ 2 .
χ
Tada
1 24 9
- - t = —, 5 — 5t = 24i,
9 1
5/ + 24r — 5 = 0, D = 676, Z1 = - , /2 = - 5 .
J l , 1
- =-, x=5y, y = -*·
JC 5 5
Šią išraišką įstatome į antrą sistemos lygtį:
— = —5, Y = —5JC.
JC
JC2 + (—5X) 2
= 26, 26JC2 = 26,
O
χ =1, JCi = —1, X2 = 1-
Kai JC = — 1, tai
y = - 5 - ( - 1 ) = 5.
Kai JC = 1, tai
y = - 5 · 1 = -5.
Asakymas. (—5; —1), (5; 1), (1; —5), (—1; 5).
50
5a.
x+l _ χ—3
5 4 ^o,
2x—3 ι 2-х _ ^
7 + 6 > Z·
.яшаммииг'
i - J C + 19 > 0, f JC< 19, 17,6 19
1 5JC — 4 > 84; U > 17,6. * E (17,6; 19]
C 2 — JC — 6 < 0,
5b.
1 x+l
< 0.
Išsprendžiame sistemos pirmą (kvadratinę) nelygybę.
1 - χ +6 1 < 0,
rt χ + 1- 6
χ+ 1
< 0,
л
X-5
x + l
<0,
л
-1 5 Χ
χ 6 ( - 1 ; 5)
Γ χ e ( - 2 ; 3), χ e ( - 1 ; 3)
I x € ( - 1 ; 5). -2 - 1
j χ 2 - 8x + 7 < 0,
I X 2
- IOx + 16 < 0.
^ U|j
x 2 - 8 x + 7 = 0, D = 36, JCI = I, X2 = 7,
x2-8x + 7 = (x-l)(x-7);
χ 2 - IOx + 16 = O, D = 36, χι = 2 , X 2 = 8,
χ 2 - IOx + 16 = (x - 2)(x - 8).
Turime:
f ( x - l ) ( x - 7 ) <0,
1 (JC - 2)(x - 8) < 0.
i; 17 *
1 X
Q////////////////////Q χ S (2; 7)
7
— — X + .
Kai jc teigiami, gauname intervalą (2; 3), o kai neigiami — intervalą (—3; —2).
Atsakymas, χ e (—3; —2) U (2; 3).
jc — 3 = 0, JC = 3; χ + 2 = O, JC = —2.
x-3 - +
jc + 2 - + +
1 * r
-2 3
;c<-2 - 2 < ;c < 3 x>3
(χ + 3x + 2
χ2 -3x + 2 " (x2 - 3 x + 2)2
2 (x 2 + 3x + 2) 2
(x2 -3x + 2 ) 2 - (x2 + 3x + 2)2 > o
(x2 + 3x + 2)2 ^
(x 2 - 3 x + 2) 2 - (x 2 + 3x + 2) 2 =
= (x 2 - 3x + 2 + χ 2 + 3x + 2)(x 2 - 3x + 2 - x 2 - 3x - 2) =
= (2x 2 + 4) · (—6x) = — 12x(x 2 + 2).
χ 2 + 3x + 2 = (x + l)(x + 2).
Gavome nelygybę:
— 12x(x 2 + 2) x(x 2 + 2)
— ^ O < O
(X + 1) 2 (X + 2) 2 ' (x + l) 2 (x + 2) 2
x(x 2 + 2)
(x + l) 2 (x + 2) 2
- 2 - 1 O X
( - o o ; - 2 ) U ( - 2 ; - 1 ) U ( - 1 ; 0].
Lygiašonės trapecijos įstrižainės ilgis yra 16. Ji su ilgesniuoju pagrindu sudaro
45° kampą. Apskaičiuokite trapecijos plotą.
Sprendimas.
I būdas.
Nuleiskime iš A statmenį AG į CB tęsinį, o iš
C - statmenį CF į AD. AAGB = ACFD,
todėl SABCD = SAGCF- Bet CF = AF, nes
AACF status lygiašonis (ZA = 45°, ZF = 90°,
ZC = 45°). Todėl AGCF - kvadratas, kurio
įstrižainė 16. Vadinasi, jo plotas 128.
c) AB + BC - W c + WD -~BD.
i. Raskite ilgį vektoriaus:
a) AB + 5 C ;
h) DA- DE;
с) \(ЁА + ЕЪ) + АВ. l
BгР-н—·
p CH- V,
Lygiakraščio trikampio ABC kraštinės ilgis yra 4. Taškas K yra kraštinės
AC vidurio taškas. Raskite:
a) \AB\ + \BC\; b)\BA-BC\\ c)|^A + A5|.
но & Ϊ - 3 3 0
a) JD + DA;
2
h) AB- AD; AJ L D
1
c) \(EA + ED) + DC. Ί Г
F
Lygiakraščio trikampio ABC kraštinės ilgis yra 6. Taškas K yra atkarpos
AC vidurio taškas. Raskite:
1 Кб ( 6 . 1 - 6 4 )
K N
b
a \ Sr % « C
V
Ά
Θ·*
Trikampio Lygiagretainio
taisyklė taisyklė
1 ii \N
\ įv
įyj+jč
X
2b. 1) Randame vektorių I y (zr. 1) pav.).
-» τ -> 2 ->
2) Nuo vektoriaus χ pradžios atidėję vektorių randame vektorių χ + ^y
(žr. 2) pav.).
D \
2) \
:\
ч У
\
2
Iy
-
4 \
ч\
AX y
S\
У X
\
3" \
i X
Atsakymas.
>/
2c. 1) Randame vektorių 1 ^y (žr. 1) pav.).
2) Randame vektorių χ ir 1 |y skirtumą (žr. 2) pav.).
3) Randame vektorių — Ц у ) (žr. 3) pav.).
n 3)
1
V* y \ \4 ^ J
A>
j
\
4
\\
-
1-r v \
S
\
\ 4K
X X
Atsakymas.
3.
3a. AM = kMAv
Vektoriai AM ir kMAi yra vienakrypčiai, todėl koeficientas k — teigiamas.
Trikampio pusiaukraštinės kertasi viename taške ir dalija viena kitą santykiu
2 : 1 einant nuo trikampio viršūnės, todėl k = -^Įj- = 2, taigi k = 2.
UlAL·
3c. MA = kAA\.
AM = AB + BM = b + BM (trikampio taisyklė),
AM = b + -a.
4
Vektoriais α ir S išreikškime vektorių MD.
MD = MC + CD (trikampio taisyklė).
1 1
MC = -BC = -a.
4 4
Vadinasi,
1.
MD = MC + CD = -a-b.
Atsakymas. AM = b + MD = ^a — b.
KD=CD-CK=b a.
AK = -Yd = -(b-a).
2 2
61
• · f (V
jL:4l;
Atsakymas. AB.
5b. MB - MA + MD - MC.
Galima skaičiuoti taip:
(MB - MA) + (MD - MC) = AB+ CD = AB - AB = 0.
Atsakymas. 0.
5c. AB + BC - MC + MD - BD.
Galima skaičiuoti taip:
β E Atsakymas. AB.
6a. AB + BC = AC.
Rasime AC ilgį. AC — stačiakampio ABCD įstrižainė, AABC — status. Pagal
Pitagoro teoremą: AC = jAB2+ BC2 = y/12 + 2 2 = VŠ, \AC\ = y/5.
Atsakymas, y/5.
6b. DA-DE = EA.
I būdas. Trikampis AED — status lygiašonis. Tegul AE = ED = x. Taikome
Pitagoro teoremą: x2 + x2 = I2, Ix2 = 4, x2 = 1, x\ = y/l, x2 = —y/l
(atkarpos ilgis negali būti neigiamas); AE = s/ϊ, \EA\ = y/l.
II būdas.
AAED — status lygiašonis,
todėl ZEAD = ZEDA = 45°.
AE = ADsinZADE = 2 sin 45° Vi.
Duota: AB = BC = CA = 4, AK = КС.
Rasti: a) \AB\ + \~BC\-,
' b)\BA-BC\;
c) \K~A + ~AB\.
Atsakymas. 8.
7c. KA + AB = KB.
KB — AABC pusiaukraštinė, taigi ir aukštinė. Iš stačiojo trikampio BKC
BK = BC sin C = 4 sin 60° = 2y/b.
Atsakymas. ly/b.
Vektoriaus koordinatės.
Vekiorių skaliarinė daugyba
H? (1.1, 2.2, 8.1, 8.2)
y
(*ь У i)
У1-
S = (Xuyl)=Xii+yJ, i (I; 0),/(0; 1).
I
i χι χ
a(xiiyi), Ь(Х2\ У2)\ ka = (kx\\ky\),
a + b = (x 1 4- X2; У1 + У2>» a - b = (x\ - x2; y\ - У2),
|3| = y/xį + y 2 v
Randame 3 ilgį:
|3| = У о 2 + ( - З 1 ) 2 = З1
66
ϊ Г
ЯРКОЖ**
mm
•r>4< и
2
Z I =>2 = 2,
A C ( - 1 - ( - 2 ) ; 15 - ( - 1 ) ) , AC(1; 16),
Kadangi lygybė
1 16 1
8
- 8
3a. Su kuria χ reikšme statmeni yra vektoriai w(3x; —6) ir n(—2; 3)?
Skaliarinę sandaugą prilyginame nuliui:
3x • ( - 2 ) + ( - 6 ) -3 = 0, -6x - 1 8 = 0, χ = -3.
Atsakymas, χ = —3.
3b. Su kuria χ reikšme statmeni yra vektoriai a(Ij — x; x) ir b(—3; 5 + 5x)?
- 4 + 3x + 5x + 5x2 = 0,
5x2 + 8x — 4 = 0,
D = 8 2 - 4 · 5 · ( - 4 ) = 64 + 80 = 144,
- 8 + 7144 4 - 8 + 12
χι = =
= — = 0,4,
1 2-5 10 10
_ - 8 - У144 _ - 8 - 12 _ - 2 0 _
~ 2^5 ~ 10 ~ 1ČT ~ " '
Atsakymas, χ = —2, χ = 0,4.
3c. Su kuria χ reikšme statmeni yra vektoriai a(6; 3) ir BD, kai B(4; χ + 1) ir
D(3x; 1)?
Randame vektoriaus BD koordinates:
BD(3x - 4 ; —x).
4a. Apskaičiuokite vektorių a ir b skaliarinę sandaugą, kai 5(2,3; —1,4), b(—2; 2).
a - b = 2,3 · ( - 2 ) + ( - 1 , 4 ) · 2 = - 4 , 6 - 2,8 = - 7 , 4 .
Atsakymas. —7,4.
4b. Apskaičiuokite vektorių a ir b skaliarinę sandaugą, kai a = Ai — 1 j, b = j — 2г.
Randame vektorių a ir b koordinates:
Vadinasi,
a-b = A- ( - 2 ) + ( - 7 ) -1 = - 8 - 7 = - 1 5 .
Atsakymas. —15.
4c. Apskaičiuokite vektorių a ir b skaliarinę sandaugą, kai \a\ = 1,3, \b\ = 0,2,
(a, b) = 150°.
Kai žinome vektorių a ir b ilgius bei kampo tarp jų didumą, tai skaliarinę
sandaugą a • b randame pagal formulę:
a • b = \a\ • \b\ • cos (a, b).
V3
cos 150° = cos(90° + 6 0 ° ) = - sin 60° = - - γ .
У
У2 -
У1+У2
У1 A(Xuy1)jB(X2Iy2),
5a. Taškai A(—4; 7) ir 5(2; —1) yra apskritimo skersmens galai. Raskite apskriti-
mo centro O koordinates.
Apskritimo centro koordinatės yra jo skersmens vidurio taško koordinatės.
ο ( = φ · . Ί - ψ ΐ ) . O1-U3,
'6 + ( - 2 ) 3 + 5^
M[ -), M(2;4).
2 2
Atkarpos AM ilgį randame pagal atstumo tarp dviejų taškų formulę:
AM = y f ( 2 - I ) 2 + (4 - 2 ) 2 = V 7 I 2 + 2 2 = V Š .
Atsakymas. AM = V5·
6a. Raskite kampo tarp vektorių a iv b kosinusą, jei \a\ = i , |Ž?| = 4 ,a-b = \/2.
Kampą tarp 5 ir ^ pažymėkime y.
Taikome skaliarinės sandaugos formulę a • b = \a\ · \b\ • cosy:
V2
-n/2 = -2 · 4. · cosу,γ, Vл/2
/ == z2(
cos у, cosy = 2
/2
Atsakymas. 4f·.
хрмЯтш "W*·
6b. Raskite kampo tarp vektorių a ir b kosinusą, jei: a(—4; 0), b(3; —5).
Taikome formulę cos α = , XxX2~^yjy2
V"х1+У\-у]·Х1+Уг
Atsakymas. —
6с. Raskite kampo tarp vektorių a ir b kosinusą, jei \a\ = 2\b\, o vektoriai
in = 2a + b ir n = α — 3b yra statmeni.
Kadangi m ± n, tai m · n = 0. Vadinasi,
1
2 cos y = 1, cosy = - .
Atsakymas, j.
Funkcijos sąvoka
Кб ( 1 0 1 - 1 0 . 3 )
D
1+2 3.
2/ 1 V 2/ 4 2 " ~ 4 4'
22
/(л/з) = -(V3) + л/3 - 3 = - 3 + л/3 - 3 = - 6 + л/3;
/а + 1 \ _ /а + 1 \ 2 g+ l _ ( α + Į) 2 g+ Į
•4 a - 1 / Va-I/ + a - l (a - I) 2 + a - 1
- ( a + I) 2 + (a + l)(a - 1) _ - a 2 - 2a - 1 + a 2 - 1 _
(a - I) 2 ~ (a - I) 2
-2a - 2 _ - 2 a - 2 - 3(a 2 - 2a + 1) _
(a - I) 2 ~ ~ (a - I) 2 ~~
-2a - 2 - 3a 2 + 6a - 3 _ -3a2 + 4a - 5
(a - I) 2 ~ (a - I) 2
b 1 _ 1
_ _ 2a ~~ _
2 · (—1) ~ 2'
/1\ /1\2 1 1 1 3
^ = ^ ( 2 ) = - ( 2 ~
2 ) — 4 2 — 4
- x 2 + x - 3 = 0, χ2 -χ + 3 = 0,
D = ( - 1 ) 2 - 4 · 1 - 3 = 1 - 1 2 = -11 <0.
JC -1 0 1 1 2
2
У -5 -3 —2-4 -3 -5
/(-1) = - ( - 1 ) 2 - 1 - 3 = -5,
/(0) = - O 2 + 0 - 3 = - 3 .
2
Χ + 1 , JC ^ 0,
lb. f (χ) =
χ — 1, χ < 0.
JC 0 1 2 /(I) = I 2 + 1 = 2 , /(2) = 2 2 + 1 = 5 .
У 1 2 5
2B« !χ l S — S\ ι 2^05
2R =x, R = j·
S 0 = n R2 = π · ( I ) 2 = , Sn=*2.
Taigi 5 = S n - į S 0 = * 2 - ^ f = * 2 ( 1 - f ) .
Atsakymas. S(x) = x 2 ( l — ^-).
m = V • p (gramų).
Apskaičiuojame atpjauto ritinio masę. Kadangi Icm 3 sveria 7,8 g, tai χ cm3
s vers:
m = 7,8 · χ (gramų).
2) Jei atpjauto ritinio aukštinė yra ilgesnė už kairiosios dalies ilgį (x > 10), tai
atpjautas ritinys susidės iš dviejų dalių.
Kairiosios dalies tūris Vj = 1 · 10 = 10 (cm 3 ), o masė m\ = 7,8 · 10 = 78 (g).
Dešiniosios atpjauto ritinio dalies aukštinė bus (x — 10) centimetrų, tūris V2 =
= I-(X-IO)=X-IO (cm 3 ), o masė m2 = 8,9 · (x - 10) = 8,9* - 89(g).
Vadinasi, visos atpjautos dalies masė m:
+/2-х + + -
Vl+x - + +
(V2-x)(V2+x) +
-Vl Vl
χ - 1
<0 ir χ - 3 = 0.
į k «
i
Prie nelygybės sprendinių intervalo dar prijungiame reikšmę JC = 3.
Atsakymas, JC e (1; 3].
O
/ \
JΊ
//
У 1 / v.-t
V
Y = 2JC+1, 2X - y—1, JC = г,
2 1J Γ
X-I - X
Keičiame kintamuosius JC -E· Y: Y
Atvirkštinė funkcija — tiesinė, todėl jos api-
brėžimo sritis χ € (—oo; +oo), reikšmių /
sritis y € (—oo; +oo).
Atsakymas, y = D: χ e (—oo; +oo), E: y e (—oo; +oo)
4b. Funkcijos y = *Jx, χ ^ 0, apibrėžimo sritis [0; +oo), reikšmių sritis [0; +oo)
Kadangi kiekvieną savo reikšmę y funkcija
-—V
y = -JX (JC > 0) įgyja vienintelį kartą, tai ji У O
Л\
turi atvirkštinę.
r\ ·>
Y = χ2 - 4x + 4 = (JC - 2) 2 .
Šios funkcijos grafikas yra parabolės y = (JC — 2) 2 kairioji šaka nuo viršūnės
(2; 0). Kadangi funkcija mažėjanti, tai ji turi atvirkštinę.
Išreikškime x, iš abiejų lygybės pusių traukdami kvadratinę šaknį:
Vy = j(x-2)2, Vy = l * - 2 | (V^ 2 = N ) .
n ^ a.
Atsakymas. 3,8.
5c. { - | } + { - 2 į } - { - 2 | } = | + į - į = l,nes
HL 4 KL 4 HL 4
Atsakymas. 1.
6 A . / ( J C ) = К Х + Į , / ( 1 ) = 0 .
0 - t . l + i, i - 4
Atsakymas, k "2·
i - 5 = a • 0 + b,
j 9 = α · 7 + b.
Atsakymas, a = 2, b = — 5.
6c. /(JC) = aje2
+ 6JC + c, / ( - 3 ) = - 8 , /(0) = - 2 , /(3) = 10.
Sudarome lygčių sistemą:
- 8 = α · ( - 3 ) 2 + b • ( - 3 ) + c, - 8 = 9a - 3b + c,
- 2 = α · O2 + b • 0 + c, - 2 = c,
10 = α · 3 2 -f b · 3 + c; 10 = 9a + 3b + c.
9 - ^ - 3 6 - 2 = -8, 3 - 3 6 - 2 = -8,
-36 = - 8 + 2 - 3 , -36 = -9, 6 = 3.
Atsakymas, a = 6 = 3, c = —2.
Ritinio ašinio pjūvio įstrižainė lygi 4л/2 ir su pagrindo plokštuma sudaro 45°
kampą. Raskite ritinio tūrį.
Duota·. ABCD — ašinis pjūvis,
AC = 4V2, ZCAB = 45°.
Rasti: Vnt .
Sprendimas.
Vrit =TtR2H.
X2+X2 = (4V2)2,
Ix2 = 16-2,
j
JC = 16, χ = 4 (reikšmė χ = — 4 netinka).
Tada
BC = x = H = 4,
АЯ = * = 2Λ = 4 , R = 2,
Vrit. = Я - 2 2 - 4 = т г - 4 - 4 = 16ЛГ.
Laipsninė funkcija
НО (11.1-11.3)
Suprastinkite reiškinį.
a) Vx3 • '-ч/х7, kai χ > 0;
b) 2 - 2)2 + </4;
c) m + у/(m — 5) 2 — у/(Ъ — m) 2 , kai m > 5.
Duotos funkcijos /(χ) = χ 7 ir g(x) = я;6. Remdamiesi šių funkcijų
savybėmis, palyginkite duoto reiškinio reikšmę su nuliu.
a) /(10) - /(4);
b) g ( - 3 ) - g(2);
c) /(-2) · g(-2).
Apskaičiuokite reiškinio reikšmę,
a) y i Š J - {/0,0081 -
Тб
b) xl = 16;
I _2
c) X4 . χ 4=8.
Suprastinę reiškinį apskaičiuokite jo reikšmę.
a) l - e " 2
α- kai α = 4 ;
1+α5
b) (m+n- m4mn
+„/M m
· \im+H 2 mJn ) , kai m = -2-275, „ = 2~ 2 -642.
n_m
ηιΔ 5
Nustatykite, ar duotoji funkcija yra lyginė, ar nelyginė, ar nėra nei lyginė,
nei nelyginė.
a) f (χ) = χ3 + 2;
b) /(JC) = |JCI + Χ 2
;
O f (χ) =
Kvadrato dvi priešingas kraštines sumažinus po 1,2 cm, kitas dvi prie-
šingas kraštines sumažinus po 1,5 cm, gautas stačiakampis, kurio plotas
14,4 cm2 mažesnis už duotojo kvadrato plotą. Raskite kvadrato kraštinės
ilgį·
Suprastinkite reiškinį.
a) U x 2 · Ifx, kai χ > 0;
b) у/(3 - л/5)2 + V l 2 5 ;
5\0 ifc^i
b) Ш " * + 9 ° ' 5 " ( Г 3 + Н Г
ς) 3(V7-V3) 2 :7*¾
20(V5- V2T)(V5-I- Χ/2Ϊ)'
Išspręskite lygtį.
a) χ* = į ;
b) jcf = 25;
c) JC i · χι = 256.
Suprastinę reiškinį apskaičiuokite jo reikšmę.
l+q2
a) i T Z I L
T ' k a i fl = 9-,
1—a~2 a2-a 2
Aab-
b) ( « - * + Ш - г Ы - T Ž B + J t t ) - k a i * = 2 · 6 4 5 ' b = 3-2·8ΐ4.
Nustatykite, ar duotoji funkcija yra lyginė, ar nelyginė, ar nėra nei lyginė,
nei nelyginė.
a) f(x) = χ5 + χ3 — x\
b) /(JC) = 2JC - |JC|;
c) f (χ) = 3x~£7x)2·
la. V x 3 • л/х7.
I būdas. Šaknis keiskime laipsniais:
. Г 7 иГЧ 1 i- 1-1-2. 3-3+7-2 9+14 23 одГ^Гз
V JCJ · V X — X 8 -X 12 = X 8 12 = Χ 24 = X 24 ζ=χ24=^/χ^.
2 ^ · 2 V^ = ^9+14 =
2^23.
Atsakymas.
a, kai a ^ O,
Va2 = I a
-a, kai a < 0.
Vadinasi,
| V 2 - 2 | + V2 = - ( V 2 - 2) + л/2 = —л/2 + 2 + V2 = 2.
Atsakymas. 2.
m + y (m — 5)2 — y (3 — m) 2 = m + |m — 5| — |3 — m|.
m + \m — 5| — |3 — m\ = m + (m — 5) 4- (3 — m) = m — 2.
__ ^ -- ι I
2. / ( X ) = X 1 , g(x) = X 6 .
y
\
\ 1- Il
J,I
X
1
f
2a. /(10) - /(4).
Kadangi funkcija f (χ) = χΊ yra didėjanti, tai /(10) > /(4). Vadinasi,
За. у / Щ - ^0,0081 - - L · .
γ Тб
Nieko čia gudrauti nereikia:
0 2 5 + 1 6 7 5 < 0 5 г 5 + 0 5
(^)" ' °' - ' ( - п ) · =
4 5 1 3 1 5
= (2-4)-3 + (2 )ί - ( 1 ) + 1 . 5 = 2 + 2 - (2" )- + 5 =
5
= 2 + 8 - 2 + 5 = 2 + 8 - 32 + 5 = -17.
Atsakymas. —17.
З с 7(УЗ-У5)2
20(2-УГ5)(2+УИ)'
Skaitiklyje taikome skirtumo kvadrato, o vardiklyje — kvadratų skirtumo for-
mules.
2 2 2
7(УЗ — У5) _ 7((УЗ) -2-УЗ-У5 + (У5) ) _
2 2
20(2 - УТ5)(2 + УТ5) ~ 20(2 - (У15) )
_ 7(3 - 2У15 + 5) _ 7(8 - 2У15) _ 14(4 - У Б ) _ 14 _ 7
~ 20(4 - У Н ) ~~ 20(4 - У 1 5 ) ~ 20(4 - У15) ~ 20 ~ 10'
η
Atsakymas. JQ.
3 1
4a. = -Ц·.
X"
— 1 2 —9
I būdas. Taikome savybę a n = φ. Tada χ 2 = χ z . Laipsniai, kurių
pagrindai vienodi, o laipsnių rodikliai skirtingi, lygūs tik tada, kai pagrindas
lygus 1. Taigi χ = 1.
II būdas. Patogu lygtį pakeisti lygtimi su sveikaisiais rodikliais. Abi lygties
puses keliame kvadratu:
χ — л, χ * χ —1f χ — 1, χ — 1.
4
X
3 I
Patikriname: 12 = ^ _ lygybė teisinga.
Atsakymas, χ = 1.
4b. xl = 16.
X 4
= 16 3 , JC4 = 24'3, X 1 = 23, X2 = —23.
4
Neigiamą sprendinį atmetame, nes χ з apibrėžtas tik su teigiamais x.
Atsakymas, χ = 8.
i _z
4c. я: 4 · л; 4 = 8 .
I būdas. Pertvarkome duotą lygtį:
1 7 o 17 n 6 5
i 3 a
3
X4-X 4 = 2 , JC 4 4 = 2"\ JC 4 = 2 " , JC 2 = 2 .
_3 T
Abi lygties JC 2 = 2 J puses keliame laipsniu, atvirkštiniu JC laipsnio rodikliui:
(jc-ip = (23p, JC = 2 - 2 , jc = i .
1 7
J C - J ^ = S 4 , j c " 6 = 2 1 2 .
6__L -I-I
* "212' 2 2 ~~ 4' * 2 ~2 2 ~4'
Suprastiname reiškinį:
-I i -i /, --!-W, I\ I _I
l-α 2 a2 - a 2 ( l - a 2 Д1 - аг j az - a 2
Ι+сЛ (l+fl5)(l-fl5)
_i I i _I _I / _I\
I—α 2 - a 2 + l а1-- а 2 2-2α 2 2(1 - α 2 j
1—α 1—α 1-й 1—α
Kai α = 4, tai
2(1-α~2) 2· ( 1 - 4 _ 3 ) ^ 2 - 2 · (2 2 )~5
1-α ~~ 1-4 ~
_ 2-2-2"1 _ 2- 1 _ 1
— — _з ~ —3' Atsakymas. — -jr.
шшш
87
8
JLAJ
Atliekame veiksmus:
η ,ι _ Amn
4ши =_ (n
(m+n) 2 —4wn _ т 2 + 2 ш и + п 2 - 4 ш я _ m2~2mn+n2 _ (.m—n)2.
-1 n ^"·"n m+n
m+n m+n m+n m+n m+n '
jn n 2mn _ m , n 2mn _ m(m-n)+n(m+n)-2mn _
m+n n—m m2—n2 m+n'1'm—n (m—n)(m+n) (m—n)(m+n)
_ m2—mn+mn+n2—2mn _ (m—n)2 _ m—n.
—
~ (m—n)(m+n) (m—n)(m+n) m+n'
Crn-n) 2 . m - n _ (m—n) 2 -(m+n) _ _
m + n · m+n — (m+n)-(m—n)
Kadanei
m = - 2 · 275 = - 2 · 3 = - 6 ,
n = 2~2· 645 = 2 - 2 · 26"5 = 2~ 2 · 2 3 = 2,
tai m — n = —6 — 2 = —8.
Atsakymas. —8.
6. Jei funkcijos apibrėžimo sritis simetriška nulio atžvilgiu ir su kiekvienu χ
iš jos teisinga lygybė f(—x) = f(x), tai funkcija yra lyginė.
Jei funkcijos apibrėžimo sritis simetriška nulio atžvilgiu ir su kiekvienu χ
iš jos teisinga lygybė f(—x) = —/(JC), tai funkcija yra nelyginė.
Jeigu funkcijos apibrėžimo sritis nesimetriška nulio atžvilgiu arba funkcija
yra tokia, kad bent su viena reikšmių JC ir —JC pora /(—JC) φ f (χ) ir bent su
viena reikšmių JC ir — . Τ pora /(—JC) Φ — / ( J C ) , tai funkcija nėra nei lyginė,
nei nelyginė.
3
6a. /(JC) = Χ + 2.
Raskime /(—JC):
3 3
/ ( - J C ) = (-JC) + 2 = -JC + 2.
Matome, kad
Randame /(—JC):
f ( - x ) = |-jt| + ( - χ ) 2 = |*| + χ 2 .
Matome, kad
f (-χ) = f(x).
Atsakymas. Funkcija yra lyginė.
6c. m = ^ l -
Funkcijos /(JC) apibrėžimo sritis simetriška nulio atžvilgiu, nes tik χ = O
nepriklauso f(x) apibrėžimo sričiai:
χ e ( - o o ; 0) U (0; +oo).
Pertvarkykime f(x):
_ (χ + I)2 + χ _ χ2 + 2x + 1 + χ _x2 + 3x + l
f(X) = Ix3 ~ 2^3 - ·
Raskime f(—x):
χ — 1,2 ir J T - 1,5.
c) 4 ^ - 1 - 2 ^ - 2 - 3 ^ 0 .
Stačiakampio įstrižainių susikirtimo taškas nuo trumpesniosios jo kraštinės
nutolęs 4 cm toliau, negu nuo ilgesniosios. Apskaičiuokite stačiakampio
kraštinių ilgius, jei jo perimetras lygus 56 cm.
ШШШ
90
1. Nustatykite, ar funkcija fix) yra didėjanti, ar mažėjanti.
a) f(x) = 3х;
b) fix) = 2-*;
o fix)=
b) y=ar2·,
0 y =-(i)'-2.
3. Išspręskite lygtį.
l x
a) ( = Q ~\
b) \ • I х = 8 · 8 ^ ;
c) 4X + IOx = 2 · 25 х .
4. Apskaičiuokite funkcijos fix) grafiko ir abscisių ašies susikirtimo taško
koordinates.
a) fix) = Ix-Ix- 1 -6;
b) fix) = 100 х - 625 · 4 х ;
c) fix) = 1 6 ^ + 2 + 64 - 20 · 4^*+2.
5. Su kuriomis χ reikšmėmis duotosios funkcijos reikšmės yra neteigiamos:
a) fix) = 0 , 3 χ 2 - 8 χ + 6 - 3±?
b) fix) = 4^ - 16^?
c ) Д д . ) _ 2 2 ( 2 X + 3 ) . ^ 2 ( 3 x + 2 ) _ -ĮQ5X+57
6. Išspręskite nelygybę.
а) 2X + 2 3 ~ x < 6;
33x
2
-6X+5 33X
2
-6X+4 + 2 7 U - I ) 2 < 13 . 3 I 2 .
c) į • 93-* - 5 · 32-i - 1 ^ 0 .
7. Stačiakampio viena kraštinė 1,4 cm ilgesnė už kitą, o perimetras lygus
24 cm. Apskaičiuokite stačiakampio įstrižainių susikirtimo taško atstumus
iki jo kraštinių.
t HlO (12.1-12.3)
Funkcija /(JC) = A X :
• yra didėjanti, kai a > 1;
• yra mažėjanti, kai O < a < 1;
• tampa tiesine funkcija /(JC) = 1, kai a = 1.
2a. y = 3x + l.
I būdas. Sudarome funkcijos reikšmių lentelę ir braižome grafiką:
JC - 2 - 1 O 1 2
Kai JC = - 2 , tai y = 3~2 + 1 = į + 1 = lį;
kai JC = - 1 , tai y = 3 - 1 + 1 = į + 1 = lį;
У 1 2 4 10
' I S
kai JC = O, tai y = 3° + 1 = 1 + 1 = 2;
kai JC = 1, tai y = 3 1 + 1 = 3 + 1 = 4;
kai JC = 2, tai y = 3 2 + 1 = 9 + 1 = 10.
Y
Į S
1-
2 1 0 X
H būdas. Funkcijos >' = 3 х + 1 grafiką galima gauti pastūmus funkcijos y = 3A'
grafiką aukštyn atstumu, lygiu 1.
>
//
S.
/
//
л
X
—
? 1 0
2b. y = 3*- 1 .
//
^//
1 \
2 _1 0 X
•
1 0 X
2c. y = —3X + 1.
? 0 ? X
KW
\ \
Γ P
LL
JF
II būdas.
Iš funkcijos y = f{x) grafiko galima gauti funkcijos y = Afix) grafiką, o
tada — funkcijos y = Afix) + c grafiką.
Funkcijos y = fix) grafiko pakeitimas y = Afix) grafiku reiškia:
1) grafiko ištempimą χ ašies atžvilgiu A kartų, kai A > 1;
2) suspaudimą - j kartų, kai O < A < 1;
3) simetriją χ ašies atžvilgiu, kai A = — 1;
4) simetriją χ ašies atžvilgiu ir ištempimą |A| kartų, kai A < —1;
y = —3X + 1 = - 1 - 3 ^ + 1.
y = 3*
'fl0
' //
A
/
/
Ά
/
... -
0 /
X
ν W
\ \ \\ P
A-
W \ Λ r- •
За· ( Г = (§)*·
Suvienodiname laipsnių pagrindus:
2
( Ф ) Ч Г ( Г = ( Г ·
Kadangi laipsnių pagrindai vienodi, tai lygybė bus teisinga, kai laipsnių rodik-
liai bus lygūs: 2x = — χ, 2x + χ = 0, Зх = 0, χ = 0.
Atsakymas, χ = 0.
i 95
ι r<", į, i į Vi/
ШИШ
3b. į · 3 х = 9 · 9^.
Pertvarkome lygtį, kad kairėje ir dešinėje jos pusėse būtų laipsniai su vienodais
pagrindais:
z 2 - 2z - 3 = 0.
Grįžtame prie x:
yfx = 3, χ = 9.
(χ - 3) 2 = (2yfx)2,
χ2 - 6x + 9 = 4x, χ2 - IOx + 9 = 0.
Patikrinimas:
kai χ = 1, tai χ — 2 «fx - 3 = 1 - 2yf\ - 3 = 1 - 2 - 3 ^ 0 ;
kai χ = 9, tai χ - 2 ^ x - 3 = 9 - 2 ^ 9 - 3 = 9 - 6 - 3 = 0.
Atsakymas, χ = 9.
3c. 6 · 4X - 13 · 6X + 6 · 9X = 0.
Pertvarkome lygtį siekdami gauti vienodų pagrindų laipsnius:
6 · 22x - 13 · (2 · 3)x + 6 · 3 2 * = 0,
6 · 2 2 * - 13 · 2X • 3X + 6 · 3 2 * = 0.
96
mm^ •
Dalijame iš 3 2 x φ O (galima dalyti ir iš 2 2 x ):
2lx 2х 3X 22x
6
« • J S - » - ^ - + · ^ = » ·
«.(_) _13.(5) + 6 = 0.
6t2 - 13? + 6 = 0,
D = ( - 1 3 ) 2 - 4 - 6 - 6 = 25, n 4 f2 = | -
Grįžtame prie x:
D(S)1 = !. ( S r = (S)"1. Jt = - i ;
2) ( S ) ' = S- ( S r = (S) 1 . *-«· Atsakymas, χ = — I i r x = I.
2x+2 _ 2x _ 9 6 _ Θ 2 * · 2 2 - 2 * - 9 6 = 0, 4 · 2 X - 2 X - 96 = 0.
6X - 16 · 3X = 0, (2 · 3) x - 16 · 3X = 0.
2X · 3X - 16 · 3X = 0 I : 3 х > 0, 2X = 16, 2X = 2 4 , χ = 4.
LbliU^
9 ^ + 81 - 30 · З ^ * " 3 = 0, 3 2 ^ * - 3 + %! = 0.
/2 + 81 — 30r = 0, t2 — 30t + 81 = 0,
D = 900 - 4 - 8 1 = 900 — 324 = 576 = 24 2 ,
30 + 24 30 - 24
tl = 2 = ^2 = 2 =
Grįžtame prie x.
1) Kai t = 3, tai
9 V4=3 + 8 1 _ 30 . _ 9 + 8 1 _ 3 0 .3 _ Q
9 л/12-3 + 8 1 _ 30 . 3 V 1 2 - 3 _ 9 3 + 8 1 _ 3 0 . 3З _ o
5a. Su kuriomis χ reikšmėmis funkcijos /(x) = 0,25 х ' 3x — (yg) 1 reikšmės yra
neneigiamos?
Sprendžiame nelygybę:
O 25X
2 -Sx _ j ^ " 1 ^ o, ( į У * ' 3 * > 16 1 , ą~(X2~3X) ^ 4 2
Sprendžiant rodiklines nelygybes, reikia nustatyti, ar funkcija yra didėjanti,
ar mažėjanti.
Jei funkcija yra didėjanti (laipsnio pagrindas didesnis už 1), tai su dides-
ne argumento reikšme funkcija įgyja didesnę reikšmę, t. y. jei x\ > x2, tai
f ( x i ) > f(x2)· Todėl, jei laipsnių pagrindai yra lygūs, tai lyginant laipsnių
rodiklius nelygybės ženklas nesikeičia.
Jei funkcija yra mažėjanti (laipsnio pagrindas mažesnis už 1), tai su dides-
ne argumento reikšme funkcija įgyja mažesnę reikšmę, t. y. jei x\ > x2,
tai f(x 1) < f (X2)- Todėl lygindami laipsnio rodiklius, nelygybės ženklą
keičiame priešingu.
Sprendžiame nelygybę
Ą—(x2—3X) ^ Ą2
-(X2-3X)^2, Χ2 -3JC + 2 ^ 0 .
JC 2 - 3JC+ 2 = O,
I χ ι-X2 = 2, , 9
t + *2 = 3; x I- 1 ' 2 —
Taigi JC2 — 3JC + 2 = (JC — 1)(JC — 2). Intervalų metodu randame sprendinius
nelygybės:
-5л: x-\2
3,-1 _ 9 — ^ O,
i XL · X 2 = 12, 2 6
1 * 1 + J C 2 = 8 ; ^
(χ - 2)(x - 6) ft
////////////////////////////^1
^ 0, 1 2 6 х
x — l
yra neneigiamos?
Sprendžiame nelygybę:
2 2(x+5) . 3 2(5x+l) _ β6χ+6 ^ g 2 2 ( x + 5 ) · 3 2 ( 5 x + 1 ) _ (2 • 3) 6 *+ 6 ^ 0
2 2x+10 _ ^lOx+2 _ 2 6x+6 _ ^6x+6 4, Q
Dalijame iš 2 2 x + 1 0 · 3 1 0 x + 2 > 0:
1 _ 2 4 x ~ 4 . 3 - 4 x + 4 ^ 0,
2 4x-4 24X-4
I - T i — J > 0, - r — T ^ 1,
34x-4 ' з4х-4 '
/2\4х-4 /2\0
(з) ζ (i) ·
2
Kadangi ^ < 1, tai
4x-4^0, 4x^4, χ ^ 1.
6а. 2х - 4 - 0 , 5 х > 3.
Pertvarkome nelygybę:
4·
t
Dauginame iš / (i > 0) — nelygybės ženklas nesikeičia:
Pt i -· t2 = - 4 ,
1
il = 4 , *2 = - 1 ·
Ui + - t2
i
(t — 4)(/ + 1) > 0.
-1 4
i i > 0,
t > 4.
U e ( - o o ; - 1 ) U (4;+oo) ~
Grįžtame prie x:
t > 4, 2X >4, 2X > 2 2 , χ > 2.
t - 4 > 0, t > 4.
22x
2-4X+2 . (22 + 2 + 1) ^ 7 · 2 8 ,
22χ2—4χ+2 . 7 > 7 · 2 8
22Χ2-4Χ+2 >
2x 2 - 4x + 2 ^ 8, 2x 2 - Ax - 6 ^ O, x 2 - 2x - 3 ^ 0.
±—, z ±
( x - 3 ) ( x + l) ^ 0 . -1 3 *
Cf - 2)(f + I) <0
i f p e
мшШтт '
•у с .-.·«.^ ^fci JHITiii :*»\5ϋ>4 V.·
2 b 1 < 21.
1 1 1 - 2x -2(x - į)
X X X X
+
χ— //////////////////////Q
>0. o
2 (x + 4)
L
X
Ί X + 4 \
Remiantis sąlyga:
Hll (13.1-13.3)
5. Išspręskite lygtį.
a) Iog 4 (x + 3) - Iog 4 (x - 1 ) = 2 - Iog4 8;
b) l o g x _ j ( x 2 + 2 — 3x) = 2;
c) X1Sx = 10000;
d) 9 Iog2 χ - Iog 2 (8x) + 7 = 0;
e) Iog3X +Iog 5 X = į y .
la. Ig 8 + Ig 125.
Atsakymas. 3.
lb. Iog v 5 2 5 - I o g 3 7§f.
Suvienodinkime logaritmų pagrindus:
58 2 625
Iogy 3 25 - Iog3 7 — = Iog3 25 - Iog3 —
625 ^
Iog3 (252 : —j-) = Iog3 8 1 = 4 . Atsakymas. 4.
lc. 49 1 " 1 °^ 1 4 + 5 - lo Ss 4 .
I būdas.
7 1 1
1 - Iog7 14 = Iog7 7 - Iog7 14 = Iog7 — = Iog7 - = Iog 49 - ,
tai gauname
49log49 ? + 5log5 \ _ I I I _ I
4 4 2'
2. Logaritminė funkcija f (χ) = Ioga χ (a > О, а φ 1) apibrėžta teigiamųjų
skaičių aibėje, t. y. χ e (0; +oo).
Trupmenos vardiklis negali būti lygus O, pologaritminis reiškinys turi būti tei-
giamas, pošaknis turi būti neneigiamas. Vadinasi:
l g ( 7 - x ) φ O, '7 -χ φ 10°, -χ φ 1 - 7 , J φ 6,
7 - χ > O, —χ > —7, χ < 7, χ < 7,
χ - 4 ^ 0; χ ^ 4; χ ^ 4; χ > 4.
4 6 7 х
Atsakymas, χ e [4; 6) U (6; 7).
За. Iog2X = J — 2Х·
У O 1 kai χ = 2, tai y = į - į · 2 = - i .
2
Braižome abiejų funkcijų grafikus:
V
į.
N
0 X
У
2-t
2x - 3 = 3 2 , 2x = 9 + 3, 2x = 12, χ = 6.
Ι-
1 Ο ή *
-11
У= - 3 + \ log г -31
-2
У 25
-3 '£3,(2* _
Atsakymas, χ = 6.
3c. f(x) = Iogi (x + 2).
3
Iš lygties
y = Iogi (x + 2),
3
išsireiškiame x:
( I ) - V = * + 2, X = Q y - 2 .
* У, У = (^) -2.
H(X) = Q f -2.
Funkcijos /(JC) apibrėžimo sritis:
Df = Eh, Ef = Dh.
Jei a > 1, tai Iogfl b > O, kai b > 1, ir Iogfl b < O, kai O < b < 1.
Jei O < a < 1, tai Iogfl b < O, kai O < b < 1, ir Iogfl b < O, kai b > 1.
tai
Kadangi logaritmų pagrindai vienodi ir didesni už 1 (3 > 1), o 32 > 12, tai
Ig 15 — Ig 3 = Ig ^ = Ig 5 < Ig 25.
χ 2 + 2 - 3x = (x - I) 2 , χ 2 - 3x + 2 = χ 2 - 2x + 1, χ = 1.
I g x l g x =IglOOOO, l g x - l g x = IglO 4 , lg 2 x = 4;
Igx = 2 arba Igx = —2.
Igx = - 2 , χ = IO" 2 , χ =
Igx = 2, x = 10 2 , x = 100.
9a - (3 + a)2 + 7 = O, 9a - (9 + 6a + a 2 ) + 7 = O,
9a - 9 - 6a - a2 + 7 = O,
a2 — 3a + 2 = O, a\ = 1, O2 = 2.
Grįžtame prie χ:
Iog 2 * = 1, χ = 2 , χ = 2,
Iog2 χ = 2, χ = 22, χ = 4.
Iog3 χ + Iog5 χ = i | y
Vienodinkime logaritmų pagrindus. Pagrindu pasirinkti galima, pavyzdžiui, 3.
Taikysime logaritmo pagrindo keitimo formulę
Gauname lygtį:
Iog3 χ
Iog3 χ + y ^ - Į i = Iog3 15 I · Iog3 5,
log 2 (xy) = 3, xy = 2 ,
lg(* 2 : y) = 3; ^ = IO3
У
χ 3 = 2 3 · IO3, χ = 20.
Apskaičiuojame y:
23 22 „ ,
= S = To =
χ · y = 20 · 0,4 = 8.
(JC - 8 ) > 3 1 .
F JC — 8 > O, F JC > 8,
JC > 11.
1 JC — 8 > 3; I JC > 11;
JC > O, χ > O,
Iog7 J > O, j > ϊη.
i,: {I лj \"χ>ι ί>
Iog7Jc < 1; < 74: ; =>· 1 < J < 7.
JC <
1 - 2 J
J + 3
SiPfe
Su tais χ duotoji nelygybė teisinga, kai
1 — 2x , /1\0 1 — 2x
< 1
loH TTT > loglAV ' TTT
(nelygybės ženklą keičiame, nes logaritmo pagrindas mažesnis už 1.)
Sprendžiame sistemą:
υ
x+3 > '
hz2x ,
x+3 <
1 — 2x 1 — 2x — χ — 3
T" - 1 < 0, - < 0,
jc + 3 χ + 3
—3JC — 2 л - 3 ( j + 1) л x + l n
1 — 2jc
logi ——τ- > 0
2 X + 3
/ 1 \ χ2—7x+3 o
Iog2 ( - J > Iog2 2 .
/ 1 \лг—7x+3 o
2
(2) * ·
Suvienodiname laipsnių pagrindus — pagrindą galima imti tiek j , tiek ir 2.
I būdas.
/ 1 \ χ 2 —7лг+3 /1\-3
(2) "ы ·
Kadangi j < 1, tai:
Kvadratinį trinarį
χ2 - Ix + 6
skaidome dauginamaisiais:
X-I - + +
x-6 +
(x - \)(x - 6) + - +
1 6 x
χ > 4
(χ - 5) (χ - 2) > 0.
Šią sistemą galima išspręsti intervalų metodu (žr. aukščiau), bet galime paste-
bėti, kad dauginamasis χ — 2 su χ > 4 reikšmėmis yra teigiamas. Todėl antrą
nelygybę galima padalyti iš χ — 2:
χ > 4,
{ ( x ^ 5 ) ( x - 2) > 0; I : (χ - 2) { χ > 5; ^ * > 5'
LJ Л T: L I J _Ą 0 1 X
6. a) V 2 - 1; b) ^ 4 ¾ c) ^ 6 + 2 - ^ ,
7. a) 1; b) - 2 7 2 ; c) 7.
8. 66.
2 variantas
1.
2. aa)) 84;
2 į ; b)
b ) 323;
l g ; c)c)64.
1¾. _ _ _
3. a) V^O > 7 ; b) - V l T > - 3 , 3 2 ; с) 7 Ϊ 7 < 7 1 2 + 7 5 .
4. a) « 0,455; b) « 3,3166; c) « 510cm.
ч—t—t—t—t—t—t—t—f-
5. a) - 7 ; 3 J7 3
ч f
b) χ e (—oo; —1) U (9; +oo)
c) * 6 [0; 1]
6. a) 3+V3. b ) V7-V2. c) 12л/10-3^+21^+18
7. a) 2; b) 7 3 ; c) - 4 7 6 .
8. 64.
6. а) 3; b) 2 J l + 2; с) 396.
7. 96.
1. а) л; G ( - o o ; U ( - ± ; į ) U ( į ; +oo); b) л: € ( - o o ; 2];
с) л: e ( - o o ; - 3 ) U ( - 3 ; 7) U (7; 9).
2. а) - 1 1 ; b) - 2 ± ; c)
4. a) Kai χ < O, tai = 2; kai χ > O, tai Щ ^ · = 4;
—2x + 6, kai χ ^ 1;
b) У ( х - l ) 2 + | x - 5 | = 4, kai 1 < χ ^ 5;
2x — 6, kai χ > 5;
3x2+7x—2
2+x kai χ < —2 ir kai χ > 2;
C> V V2+x 3X2+5X+2
2+x kai —2 < χ ^ 2.
5. 5.
2 variantas
2. a) 1; b) - 1 ; c) - 5 .
3. a ) a e ( - o o ; - 2 ) U ( - 2 ; - 1 ) ; b) α e [ - { f ; +oo); c) k e ( - 7 ± ; l)U(1; 2).
4. a) ( - 2 , 5 ; - 1 , 5 ) , (2,5; 1,5); b) ( - 2 ; 11), (3; 1); c) ( - 5 ; - 1 ) , (5; 1), (1; - 5 ) ,
( - 1 ; 5).
5. a) 18; 19; b) 0; 1; 2; c) 3; 4; 5; 6.
6. a) e ( - 3 ; - 2 ) U (2; 3); b) 0; c)
JC JC G( - o o ; - 2 ) U ( - 2 ; - 1 ) U ( - 1 ; 0].
7. 128.
2 variantas
1. a) JC R, b)
G JC G(2,5; 3); с) д; G ( - o o ; 0] U (1; 5).
2. a) - 1 ; b) - 8 ; c) 1.
3. a) ra G (2; +OO); b) Α G (—OO; -Λ]; C) tokios a reikšmės nėra.
4. a) (3; 1), ( - 3 ; - 1 ) ; b) (11; - 2 ) , (1; 3); c) (3; 2), ( - 3 ; - 2 ) , (2; - 3 ) ,
( - 2 ; 3).
5. a) 11; 12; 13; b) 3; 4; c) 2.
6. a) JC ( - 4 ; - 3 ) U (3; 4); b) - 5 ; c)
G ( - o o ; - 3 ) U ( - 3 ; - 2 ) U ( - 2 ; 0].
JC G
7. 17.
Кб. VEKTORIAI IR JŲ VEIKSMAI
a)
/
b) c)
C
Cl
B/
/
3. a) k = 2; b) k = с) k =
5. a) AB; b) 0; c) AB.
6. a) \/5; b) V2; c) 2.
7. a) 8; b) 4; c) 2^3.
2 variantas
DA ir ČB, DA ir ~BC;
c) ra(0; - η ) , \m\ = η.
2. a) Kolinearūs; b) nekolinearūs; c) kolinearūs.
3. a) y = 4, b) y = 8, y = - 1 , c) y = 2±.
4. a) - 1 2 , 7 2 ; b) 14; c) -y/2.
5. a) 0(-4; 4); b) CK = y/Ū.
6. a) - į ; b) c) - į .
y
1
j 1I
Л
-I0 1
2
-2 j
/ Y
X\
t>>
I
I 0 X
S
/
//
~y
V
1233¾¾=
6. а) к = - į ; b) а = 2, b = - 5 ; с) а = į , b = 3, с = ' - 2 .
7. 16тг.
2 variantas
y
t
I
/ -f
//
A
/ U
i.
2
3) D: χ G ( - o o ; +oo), E : Y E ( - o o ; +oo).
Didėjanti, kai χ G (—oo; 0) U (1; +oo), mažėjanti, kai χ G [0; 1).
ЯВИ·
124
K9. LAIPSNINĖ FUNKCIJA
1. a) j e i ; b) 2; c) m- 2.
2. a) /(10) - /(4) > 0; b) g(-3) - g(2) > 0; c) / ( - 2 ) · g(-2) < 0.
3. a) - 5 , 8 ; b) - 1 7 ; c) fe.
4. a) JC = 1; b) χ = 8; c) χ =
5. a) - į ; b) - 8 .
6. a) Nėra nei lyginė, nei nelyginė; b) lyginė; c) nėra nei lyginė, nei nelyginė.
7. 6 cm.
2 variantas
T_
1. a) χ 12; b) 3; c) x.
2. a) g(-2) • g(30) > 0; b) /(6) + / ( - 4 ) > 0; c) / ( - 5 ) + g(-5) < 0.
3. a) 5,2; b) - 1 0 ; c) į .
4. a) χ = 1; b) χ = 125; c) χ = 128.
5. a) 3; b) Ц .
6. a) Nelyginė; b) nėra nei lyginė, nei nelyginė; c) nėra nei lyginė, nei nelyginė.
7. 24 cm.
1 variantas
4 Funkcija didėjanti.
2
—
t
2 1 0 2 χ
D: χ e ( - 0 0 ; +00), E: y e (0; +00).
Funkcija didėjanti.
3. a) χ = 0; b) JC = 9; с) л: = —1 ir χ = 1.
4. a) (5; 0); b) (4; 0); c) (12; 0), (4; 0).
5. a) χ g [1; 2]; b) χ e ( - 0 0 ; 1) U [2; 6]; c) χ e [1; +00).
6. a) χ e (2; +00); b) χ e ( - 0 0 ; - 1 ] U [3; +00); c) χ e ( - 0 0 ; 0) U +00).
7. 10 cm, 18 cm.
2 variantas
D: χ e (—00; +00),
e : y e ( - 2 ; +00).
Funkcija mažėjanti.
D: χ e (—00; +00),
E: y e (0; +oo).
Funkcija mažėjanti.
D: χ e (—00; +00), E: y e (—00; —2). Funkcija didėjanti.
3. a) * = —0,5; b) jc = 16; c) χ = 0.
4. a) (1; 0); b) (2; 0); c) ( - 1 ; 0 ) , (2; 0).
5. a) jc € ( - 0 0 ; 1] U [7; +00); b) jc e (1; 2] U [3; +00); c) jc e ( - 0 0 ; 1].
6. a) jc e (1; 2); b) jc e ( - 1 ; 3); c) jc e ( - 0 0 ; 0) U ( į ; +00).
7. 3,35 cm; 2,65 cm.
K11. LOGARITMINĖ FUNKCIJA
1 variantas
1. a) 3; b) 4; c)
2. a) jc e ( - 0 0 ; 5); b) jc e ( - 5 ; 3); c) jc g [4; 6) U (6; 7).
3. a) jc = 1; b) jc = 6; c) h(x) = ( į ) * - 2 , D f = Eh = ( - 2 ; +oo),
Ef = Dh e R.
4. a) Iog2 5 > log 0)5 3; b) log 3 4 + log 3 8 > log 3 (4 + 8); c) lgl5~'g3 < į Ig25.
5. a) 5; b) sprendinių nėra; c) ^ ir 100; d) 2 ir 4; e) 5.
6. a) (0; 4); b) 8.
7. a) 12; b) 2, 3, 4, 5, 6; c) 0; d) jc e (1; 6); e) (3; 4) U (5; +00).
2 variantas
1. a) - 1 ; b) 2; c) 34.
2. a) jc e ( - 0 0 ; 9); b) jc G ( - 1 ; 4); c) χ e ( - 0 0 ; 0); (0; 1).
3. a) jc = 1, jc = 2; b) jc = 100;
c) h(x) = Iog3(jc - 2), Df = EhG R, Ef = Dh = (2; +00).
4. a) Iog0 3 5 < Iog3 6; b) Iog5 3 + Iog5 7 > log 5 (3+7); c) į Ig27 > lgl4 +lg2.
2
I S B N 9955-680-17-2