Mano bendruomenės mokykloje vyrauja problema su fizinio aktyvumo

nepakankamumu. Vaikai trečdalį savo dienos praleidžia mokykloje, kur beveik visi užsiėmimai
vyksta sėdint. O grįžę namo jie dažniausiai renkasi pasyvų laisvo laiko leidimo būdą: sėdi prie
kompiuterio, telefono ir t.t. Tėvai dažnai stengiasi vaikus įkalbėti lankyti kokį nors būrelį ar tiesiog
per ilgai nesėdėti namuose užsidarę kambarį, bet vaikai dažniausiai atsisako tokių pasiūlymų.
Naujos technologijos mažina jaunimo susidomėjimą ir norą užsiėminėti įvairiomis, fizinių jėgų
reikalaujančiomis, veiklomis. Vaikai ir paaugliai nori įdomiai leisti laisvą laiką, o šiais laikais jiems
nereikia niekur eiti, kad to pasiekti: jei nori su draugais pabendrauti – tą gali padaryti siuntinėdami
vieni kitiems žinutes, jei nori pažaisti – tam yra įvairūs kompiuteriniai žaidimai. Aišku, savaime
įvairios išmaniosios technologijos nėra blogybė, problema yra jų piknaudžiavime, kuris sumažina
norą užsiimti produktyviomis ir sveikatingomis veiklomis.
Šita problema pasireiškia pasauliniu mastu, PSO teigimu pastaruoju dešimtmečiu,
vertinant pagal atitinkamas rekomendacijas, 81% paauglių nuo 11 iki 17 metų yra nepakankamai
fiziškai aktyvūs. Paauglės mergaitės yra mažiau aktyvios nei paaugliai berniukai. PSO pateikė
fizinio aktyvumo rekomendacijos 5-17 metų vaikams ir paaugliams:
1. Užsiiminėti fiziškai aktyvia veikla, vidutinio ar stipraus intensyvumo, mažiausiai 60 minučių
kasdien.
2. Atlikinėti makštą, kuri stiprina raumenis, bent 3 kartus per savaitę.
Sąvoka „fizinis aktyvumas“ neturėtų būti painiojama su „mankšta“, kuri yra suplanuoto,
struktūruoto, pasikartojančio fizinio aktyvumo veikla, kuria siekiama pagerinti ar palaikyti vieną ar
kelis fizinio pasirengimo komponentus (pvz. padidinti kūno raumenų masę). Be makštos, bet kokia
fizinė veikla, atliekama laisvalaikiu, einant į vietą ir iš jos ar atliekant darbus, yra naudinga
sveikatai. Nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių pasaulinio mirštamumo
rizikos veiksnių, todėl daugelyje šalių šis rodiklis didėja.
Reguliarus ir pakankamas fizinio aktyvumo lygio palaikymas turi labai daug pozityvių
reiškinių. Fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Taip yra
todėl, kad fizinis aktyvumas pagerina širdies ir plaučių pajėgumą, mažina cholesterolio kiekį
kraujyje, padeda palaikyti normalų kraujo spaudimą, taip pat sumažina insulino poreikį, padididina
gliukozės toleranciją. Fizinis aktyvumas paaugliams ir vaikams padeda kaulų sveikatai, įskaitant
padidėjusį kaulų tankį, ir padeda kremzlių bei raumenų vystymuisi, taip sumažinant traumų riziką.
Be to, fizinis aktyvumas paauglystėje gali lengvai užkirsti kelią svorio augimui, padidindamas
raumenų masę ir bazinę medžiagų apykaitą. Dėl to lengviau mažinti antsvorio ir nutukimo
pasireiškimą. Galiausiai paauglių fizinis įsitraukimas taip pat naudingas jų psichinei
sveikatai. Lietuva, tarp viso pasaulio, užima pirmą vietą savižudybių sąraše. Yra žinoma, kad
savižudybės yra susijusios su depresija, šizofrenija ir manijos depresija, ir pranešama, kad fizinė
veikla, gali padėti sumažinti savižudybės riziką. Fizinė veikla padeda išvengti depresijos,
palengvina stresą, kurį sukelia mokykliniai darbai. Apklausoje, kurioje dalyvavo 43 499 studentų iš
JAV, nustatyta, kad daugiau nei kartą per savaitę sportuodami vaikai turėjo mažiau nevilties,
depresijos ir minčių apie savižudybę.
Taigi, jau tikrai aišku, kad jaunimas yra nepakankamai fiziškai aktyvus ir tą problemą
reikia išspręsti todėl ir kyla klausimas – kaip padidinti fizinį aktyvumą? Svarbiausia tai – vaikus ir
paauglius sudominti, nes niekam judėti neturėtų būti prievolė ar kančia, o kaip tik malonumas.
Todėl, išpradžių galima būtų kaip slaugytojoms surengti paskaitą kur būtų galima apšviesti
mokyklinukus apie sveikos gyvensenos labai varbų komponentą – fizinį aktyvumą. Labai svarbu
tokiose paskaitose užakcentuoti pozityvias fizinio aktyvumo pasėkmes, nes kaip teigiama
bihevioristinės psichologijos pakraipos teorijoje žmones labiau motyvuoja apdovanopjimai, o ne
bausmės. Taip pat, svarbu papasakoti jaunimui kaip galima kiekvieną dieną pagerinti savo fizinio
aktyvumo kokybę, pavyzdžiui:
1. Vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu ir kitos aktyvaus transporto formos yra
prieinamos ir saugios visiems, todėl galima būtų atsikelkiti anksti ryte, kad nueiti pėsčiomis ar
nuvažiuoti į mokyklą, jei tam tik yra galimybė;
2. Tempimas pertraukų metu ar po pamokų;
3. Žiūrint televizorių ar naudojantis kompiuteriu, daryti pasivaikščiojimo pertraukas;
4. Dažnas dalyvavimas buitinėje veikloje, tokioje kaip valymas ir automobilių plovimas;
5. Rinktis susitikimus lauke su draugais, o ne likti namie;
6. Prisijunkiti prie sporto klubo/būrelio po mokyklos.
Be tokių paskaitų slaugytojos taip pat gali susisiekti su mokyklos administracija ir
padėti suorganizuoti mokiniams palankias sąlygas ir aplinką palaikyti savo fizinio aktyvumo lygį.
Mokyklos politika turi skatinti fizinį aktyvumą, kad 3 kartus per savaitę vyktų kūno kultūros
pamokos (pagal PSO rekomendacijas), kad jos būtų produktyvios, ir geriausiai, kad jos būtų
nukeltos į paskutines pamokas (nes vaikams nėra malonu kai reikia sportuoti tarp pamokų ir sėdėti
kitose pamokose suprakaitavę – tokiais atvejais turėtų būti įrengti dušai). Pasirūpinti reikia, kad
mokyklose būtų saugios erdvės ir patalpos, leidžiančios moksleiviams aktyviai leisti laiką. Labai
svarbu, kad mokykloje vyktų kiek įmanoma įvairesnių ir įdomesnių popamokinių fizinį aktyvumą
ugdančių užsiemimų, taip pritraukiant moksleivius į juos nueiti, nes kai įvairūs būreliai vyksta
mokykloje po pamokų atsiranda didesnę tikimybė juos lankyti.
 Taip pat, pati slaugytoja gali suorganizuoti renginius, kuriuose vyktų įvairūs sportiniai
užsiėmimai ir varžybos, pavyzdžui kiekvienais metais ar kas mėnesį galėtų vykti „Sporto šventė“,
kurioje įvairaus amžiaus moksleiviai dalyvautų įvariose rungtynėse kaip:
1. Estafetės
2. Krepšinio/futbolo/kvadrato turnyrai
3. Maratonas
4. Virvės traukimas
5. Šokinėjimas per virvutę ir t.t.
Visų užsiėmimų pabaigoje vyktų apdovanojimai varžybų nugalėtojams, taip pat galėtų būti trumpas
šventinis koncertas, ar diskoteka, taip pat gerinant vaikų socializaciją ir norą toliau aktyviai
dalyvauti tokiuose renginiuose.
Be to, slaugytoja gali rengti individualias konsultacijas su vaikais ir paaugliais.
Konsultacijose slaugytojos galėtų ne tik atsakyti į rūpimus klausimus, bet ir padėti suplanuoti
fizinio aktyvumo veiklas ir pabaigoje savaitės ar mėnesio įvertinti įvykdytas užduotis. Dažnai
jaunimas nežino arba žino klaidingai – kiek jiems reikia judėti. Dauguma galvoja, kad jiems
užtenka vieną kartą savaitėje vieną valandą eiti treniruotis, ir galima likusį laiką nieko neveikti, bet
esmė yra pačioje gyvensenoje. Naudingiau yra aktyvus kasdieninio gyvenimo būdas, o ne pavieniai
užsiėmimai. Todėl, svarbu padėti jauniems žmonėms suplanuoti įvairias veiklas pagal jų pomėgius:
kaip galima paprastą dieną padaryti aktyvią, kaip į kasdienes veiklas įtraukti judėsio, taip
užtikrinant, kad fizinio aktyvumo lygis būtų pakankamas.