Elektroninis oscilografas

 Elektrinių signalų formai tirti sukurti elektroniniai oscilografai. Juose elektronų pluoštu oscilografo
ekrane braižomas tiriamojo elektrinio signalo grafikas,kuris dėl ekrano liuminoforo švytėjimo tampa
vizualus.
 Elektrininiame oscilografe tiriamieji signalai vaizduojami analogine forma, t.y. grafikais, kuriuose
pateiktos signalo amplitidės verčių priklausomybės nuo laiko.
 Elektroniniais oscilografais tiriami periodiniai ir impulsiniai elektriniai signalai, matuojami
elektrinių virpesių dažniai,elektrinių įtampų fazių skirtumai ir kiti elektrinių signalų parametrai.

Elektroninio oscilografo sandara

Svarbiausia elektroninio oscilografo dalis yra elektroninis vamzdis. Elektroninis vamzdis – tai vakuuminis
elektorninis prietaisas, kuriame sukuriamas ir valdomas elektronų pluoštas. Paprasčiausią elektroninį vamzdį,
kuris naudojamas vieno spindulio oscilografuose, sudaro elektronų prožektorius, emituojantis elektronus bet
formuojantis jų spindulį,ir spindulio valdymo sistema. Visa tai yra įdedama į stiklinį vamzdį,kurio platesnis
galas yra ekranas, iš vidaus padengtas liuminoforu. (Liuminoforas - medžiaga, gebanti švytėti dėl
nešiluminio energijos šaltinio poveikio.)

Elektroninio vamzdžio katodas K yra tuščiaviduris ritinys,kurio galo išorinis paviršius padengtas elektronus
emituojančiu oksidiniu sluoksniu. Katodą įkaitina jo viduje esantis elektros srove šildomas kaitinimo siūlas.
Aplink katodą įtaisytas valdymo elektrodas G (moduliatorius) – tuščiavidurio ritinio formos,kurio dugne yra
nedidelė skylutė. Moduliatoriui suteikiamas neigiamas katodo atžvilgiu kelių dešimčių voltų potencialas.
Šios įtampos tarp katodo ir valdančiojo elektrodo sukurtas elektrinis laukas stabdo ir fokusuoja elektronus.
Keičiant potenciometru moduliatoriaus neigiamą potencialą, reguliuojamas jo diafragmą pereinančių
elektronų srautas, kartu ir elektronų sukeltos šviečiančios dėmelės ekrane skaistis. Be to, moduliatoriaus
elektrinis laukas kreipia elektronus vamzdelio ašies link ir fokusuoja juos į vieną tašką, esantį tam tikru
atstumu nuo katodo.

Veikimo principas
 Norint suteikti elektronams reikiamą greitį ir fokusuoti juos ant ekrano, prie anodo prijungiama
aukšta katodo atžvilgiu teigiama įtampa.
 Perėjęs anodus, elektronų pluoštas savo kelyje sutinka dvi tarpusavyje statmenų kreipimo plokštelių
X ir Y poras, kurios sudaro vadinamąją elektrostatinę valdymo sistemą. Plokštelės X kreipia spindulį
horizantalia kryptimi (suprantama,kai prie plokštelių prijungta elektrinė įtampa.), todėl jos
vadinamos horizantalaus kreipimo plokštelėmis (orientuotos vertikaliai). Plokštelės Y elektronų
spindulį kreipia vertikalia kryptimi; jos vadinamos vertikalaus kreipimo plokštelėmis (orientuotos
horizontaliai).
 Elektrininio vamzdžio ekranas iš vidaus padengtas plonu liuminoforo sluoksniu,kuris
bombarduojamas elektronais švyti. Liuminoforui gaminti naudojamas cinko sulfidas,kalcio
volfromatas ir kt.
 Nusėsdami ant ekrano, elektronai gali jį įelektrinti ir sutrikdyti normalią vamzdžio veiklą. Kad taip
neatsitiktų, vidinė vamzdžio kolbos dalis ties ekranu padengiama laidžios elektros srovei medžiagos
– grafito ar metalo – sluoksneliu. Šis sluoksnelis, sujungtas su anodu, grąžina elektronų perteklių iš
ekrano į anodą.
 Įtampos veikiamas elektronų spindulys juda tai aukštyn,tai žemyn, brėždamas ekrane vertikalią tiesę.
Norint matyti ekrane sinusoidę, t.y. stebėti įtampos kitimą lauke, reikia tuo pačiu metu prie
 horizontalaus kreipimo plokštelių prijungti įtampą, kuri kreiptų spindulį horizantalia kryptimi. Ši
įtampa yra pjūklo pavidalo ir vadinama skleidimo įtampa.

Vaizduoklis
 Vaizduoklis naudojamas vaizdams ir tekstas ekrane atkurti. Tam daugiausia taikomas matricinis
metodas, kai kiekvienas skaičius ar raidė vaizduojama 7 X 5 ar 9 X 7 taškų matrica. Kiekvienas šios
matricos segmentas gali būti įjungtas ar išjungtas priklausomai nuo užrašomos raidės ar skaičiaus
pavidalo. Vaizdas formuojamas iš atksirų segmentų, t.y. ekranas sudarytas iš liuminoforo dėmelių,
esančių viena šalia kitos.
 Švytinčiam taškui judant nuo viršaus iki apačios ,nubrėžiama 312 horizontalių linijų.
 Norint sukurti ženklus ant ekrano, elektronų spindulys įjungiamas arba išjungiamas priklausomai
nuo užrašomo ženklo.
 Spalvoti vaizduokliai kuria spalvotus vaizdus. Tam spalvoto elektroninio vamzdžio ekranas yra
padengiamas trijų skirtingų tipų liuminoforų taškais: vienas liuminoforas spinduliuoja raudoną (R)
šviesą, antras – žalią (G) , o trečias – mėlyną (B).

Skaitmeninis osciloskopas
Skaitmeniniam osciloskopui ypač gerai tinka tirti pavienius signalus, kurie gali atsirasti retai ar tik vieną
kartą, nes jie patys apdoroja matuojamą signalą ar siunčia jį apdoroti į kompiuterį. Be to, jie gali atsiminti
signalo skaitmeninius duomenis vėlesniam spausdinimui ir peržiūrėjimui.Skaitmeninis osciloskopas gali
surinkti viso signalo duomenis ir tada jį atvaizduoti. Zondas yra pridedamas prie elektrinės grandinės.
Analoginis skaitmeninis keitiklis (ASK) signalo apdorojimo sistemoje išrenka signalo vertes fiksuotais laiko
intervalais ir registruoja signalo įtampą tuose taškuose skaitmeninėmis. Tie taškai vadinami išrinkimo
taškais.
Signalo formos taškai visi kartu sudaro vieną signalo užrašą.Skaičius signalo taškų, naudojamų signalo
formai užrašyti, yra vadinamas užrašymo ilgiu. Trigerio sistema sąlygoja užrašo taškų pradžią ir pabaigą.
Esant spartiems procesams (spartumas priklauso nuo išrinkimo dažnio) osciloskopas negali surinkti
pakankamai taškų,tačiau:
a) Gali surinkti kelis taškus vieno matavimo metu (realaus laiko išrinkimas) ir vėliau taikyti
interpoliavimą – signalo apdorojimo metodą, nustatantį signalo formą naudojantis tik keliais taškais.
b) Gali kurti signalo formos piešinį per laiko tarpą,kai signalas kartoja pats save (ekvivalentinio laiko
išrinkimo moda).
Skaitmeniniai osciloskopai remiasi realaus laiko išrinkimo schema . Osciloskopas išrenka tiek verčių, kiek jis
gali,kai signalas pasirodo.