Professional Documents
Culture Documents
Academia - 2011 2 PDF
Academia - 2011 2 PDF
Academia - 2011 2 PDF
2/2011
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia
redaqtori
marine bulia
Editor
Marina Bulia
saredaqcio sabWo:
gia buRaZe, dimitri TumaniSvili,
vaxtang liCeli, ana kldiaSvili,
nino RaRaniZe, Teimuraz jojua,
mzia janjalia, maia mania
Editional Board:
Gia Bugadze, Dimitri Tumanishvili,
Vakhtang Licheli, Anna Kldiashvili,
Nino Gaganidze, Teimuraz Jojua,
Mzia Janjalia, Maia Mania
mTargmneli
lado mirianaSvili
Translated from Georgian by
Lado Mirianashvili
dizaini
Tamaz varvariZe
Design by
Tamaz Varvaridze
kompiuteruli uzrunvelyofa
irma liparteliani
Computer services provided by
Irma Liparteliani
www.art.edu.ge
© Tssa, 2011
© TSAA, 2011 ISSN 1512-0899
sarCevi
CONTENTS
5 gia buRaZe
Urlicht
6 Gia Bugadze
Urlicht
21 dimitri TumaniSvili
uaxlesi qarTuli xelovnebis uaxlesi qarTuli xelovnebis
SeswavlisTvis SeswavlisTvis
25 Dimitri Tumanishvili
For Study of Modern Georgian Art
26 xaTuna xabuliani
Tanamedrove xelovnebisa da Tanamedrove xelovnebisa da
namuSevris xarisxis Sesaxeb namuSevris xarisxis Sesaxeb
32 Khatuna Khabuliani
About Contemporary Art and Quality About Contemporary Art and Quality
of Art Works (part 1) of Art Works (part 1)
36 mariam didebuliZe
daviT kakabaZis `bretani~ da Soreuli daviT kakabaZis `bretani~ da Soreuli
aRmosavleTis xelovneba aRmosavleTis xelovneba
46 Mariam Didebulidze
“Bretagne” by Davit Kakabadze “Bretagne” by Davit Kakabadze
and the Art of Far East and the Art of Far East
52 cisia kilaZe
Salva qiqoZis avtoportreti `udrood Salva qiqoZis avtoportreti `udrood
daRupuli megobris mosagoneblad~ daRupuli megobris mosagoneblad~
58 Tsisisa Kiladze
Shalva Kikodze – “In Memory of the Shalva Kikodze – “In Memory of the
Young Deceased Friend” Young Deceased Friend”
65 naTia ramiSvili
daviT kakabaZe da sivrcis axleburi daviT kakabaZe da sivrcis axleburi
gaazreba gaazreba
71 Natia Ramishvili
Davit Kakabadze and a New Vision of Space Davit Kakabadze and a New Vision of Space
75 Llela wifuria
`jayos xiznebis~ saTeatro `jayos xiznebis~ saTeatro
versiis vizualuri interpretacia versiis vizualuri interpretacia
81 Lela Tsipuria
Visual Interpretation of the Theatrical Version Visual Interpretation of the Theatrical Version
of “Jaqo’s Refugees” of “Jaqo’s Refugees”
83 naTia nacvliSvili
Tbilisis kaTolikuri Temis Tbilisis kaTolikuri Temis
istoriidan (sololakis sasaflao) istoriidan (sololakis sasaflao)
87 Natia Natsvlishvili
An Episode From the History of the Catholic Community An Episode From the History of the Catholic Community
of Tbilisi (Sololaki Cemetery) of Tbilisi (Sololaki Cemetery)
92 Mmanon liluaSvili
wm. miqael mTavarangelozis wm. miqael mTavarangelozis
eklesia TbilisSi eklesia TbilisSi
97 Manon Liluashvili
Church of St. Michael the Archangel in Tbilisi Church of St. Michael the Archangel in Tbilisi
5
cobriv-xelSesaxebSi ki droismier-metafi- bac da, rac mTavaria, arian qaliSvilebi _
zikuris Sexvedra-Tanacxovrebis moZiebis maria da ana. aris mamobrivi siyvaruli, oja-
mZafri survili. ase rom, mxatvrobiT musi- xis erTguleba, magram ar aris mamri, is ro-
kosad Camovyalibdi. melic ojaxis mTlianobas, mis `wmidaTawmin-
amas mohyva Zieba-kvlevebi germanuli da das~ daicavs. samagierod aris didi musika,
Sua evropuli musikis sferoSi. vgulisxmob, didi drama, didi simfonizmi, grandiozuli
Cems vagnerul miswrafebebs da raRa Tqma JReradi freskebi, didi epikur-eqspresiuli
unda, gustav malers. monumenturi planebi, JReradobis damatyve-
maleri cxovrobda da arsebobda musi- vebeli intensivoba, didi diapazoni eqstati-
kiT; ufro konkretulad ki, xelovnebis im kuri intensivobisa, pastoraluri gancdebi-
eniT, romelic musikaluri JRerad-bgeradi Ta da tkbobismomgvreli sivrcobriv-melo-
azriT gamoiTqmeba. rihard vagneri ambob- diuri warmosaxvebiT.
da _ `xelovneba iwyeba iq, sadac mTavrde- Tavdauzogavi Sroma, simtkice, princi
ba cxovreba~. SeiZleba iTqvas, rom malers puloba da ojaxuri Ralati, meuRlis, almas
bavSobidanve ar hqonda sxva cxovreba garda Ra
lati, Svilis, marias, `Putzi~-is sikvdili
musikisa, mTeli misi arseba musikiT iyo mo- da didi tkivili, sakuTari TaviT ukmayofi-
culi, gaJRenTili iyo musikaluri TviTga- leba, sakuTari Tavis dadanaSauleba, TvTg-
moxatvis da samyaros ganmartebis, Semecne- vemac ki; aRiareba sakuTari Secdomebisa da
bis, kreaciis dauokebeli nebiT. igi iyo fi- monanieba, monanieba aRdgomis, ganaxlebis
losofosi musikiT, igi iyo poeti musikiT, surviliTa da vnebiT.
igi iyo adamini-musikiT, igi iyo mamakaci mu- aris malerSi saocari grZnoba, mas piro-
sikiT, igi iyo mxatvari musikiT, igi iyo mis- biTad `amousvleli mze~ an `madlieri damSvi-
tikosi musikiT, igi iyo musikosi musikiT. dobebis~ gancda SeiZleba ewodos. CemTvis
gia buRaZe
GIA BUGADZE
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
URLICHT
Summary
6
7
Hut of Retreat
ganmartoebis qoxi
TiTqos waiqca, TiTqos damarcxda, TiTqos Zala aRar Seswevs, magram mainc
madlieria; imitom, rom xelovneba, musika, harmonia, ritmi, melodia masSi
kvlav cocxalia, sicocxle feTqavs mis arsebaSi. ukanasknelad SeCerdeba
Tavisi tyis `Komponierhausl~-Si da qmnis didi `madlierebis Sedevrs~ `Das Lied
von der Erde~. maleri did siyvarulSi gamoutyda sicocxles, dedamiwas. guli
wydeba, rom midis am samyarodan, Tumca misi misia dasrulebulia.
8 gia buRaZe
Mahler
in the Woods
maleri tyeSi
samyaros bgerad-JReradi gancda ufro mZafrdeba bunebis, sinaTlis, mTebis,
sivrceebis masStaburi, grandiozuli da imavdroulad, idumali xilvis dros.
ra saidumlos inaxavs tye? sxivi idumal manaTobel isrebad SemoiWreba xeTa
Soris, rogor JRers Suqi da Crdili? rogor ibadeba warmosaxvaTa kaskadi,
romelic sxva, am samyarosaTvis damaxasiaTebel logikas ar emorCileba. es aris
idumaleba sivrciTi xmovanebisa, romelic me-6 da me-7 simfoniebSi amoxeTqavs.
gia buRaZe
bedniereba
ra bednierebaa ojaxTan, sayvarel adamianebTan erTad yofna da ra Zalas aZlevs
es Semoqmeds. es bedniereba iseTi Zalis momaniWebelia, iseTi muxtis momcemia,
rom SeiZleba kacs zebunebrivi energia misces, romelsac igi xelovnebad
gardaqmnis. bedniereba xelovnebad unda gardaiqmnas da aJRerdes sivrceSi.
Happiness
10 gia buRaZe
kiTxvebi musikaSi
mistikuri siRrmeebi sakuTar sulsa da arsebaSi. sad iwyeba Sinagani sivrce da
sad mTavrdeba is, an sadamde Semodis gare samyaro CvenSi? sad aris adamiani?
adamiani mebrZoli, konfliqtSi myofi tkivilia Tu sizmriseuli moCveneba,
romelic xelis cecebiT eZebs sicocxlis da arsebobis sazriss. maleri
SekiTxvad iqca, kiTxvebs ki pasuxi ar aqvs, kiTxvebi sazrdoa didi xelovnebisa.
gia buRaZe
swrafva
maleri arasdros gaCerdeba sanam cocxalia da sanam azrovnebs. igi Zalze didi
saTqmeliT movida, Tumca ki es saTqmeli mTlad Tanamedrove ar aris, gansxvavebiT
misi moqiSpe megobari kolegisgan, rihard Strausisgan, romelic malerisTvis
`yovelTvis Tanamedrovea~. maleri eZebs siaxleebs, ar esmis Sonbergis, Tumca ki
xvdeba, rom aq raRac siaxlea da gulwrfelad cdilobs amas Cawvdes.
maxsendeba Sonbergis patara, zeTSi Sesrulebuli naxati, etiudi _ `maleris
dakrZalva~, amoTxrili saflavi da adamianebi, romelnic saflavis Tavze
amayad wamomarTuli xis fonze aCrdilebad Canan.
11
Aspiration
gia buRaZe
Pain
tkivili
Zvirfasi „Putzi“ – maleris
patara qaliSvili, maria
gardaicvala. malerma
TiTqos iwinaswarmetyvela
misi naadrevi aRsasruli;
winaswar dawera „simRerebi
gardacvlil bavSvebze“.
alma sayvedurobda
meuRles, ratom wer am
13
nawarmoebs, rame ubedureba
ar dagvemarToso,
magram ra eqna malers
sakuTari damangreveli
intuiciisaTvis, romelic
ar asvenebda, mainc
amoqmedebda xelovans
da Tavisas ar iSlida.
xom ar iyo es jadosnoba
winaswarmetyvelebasTan
erTad? xom ara iyo es
erTgvari aRsareba-
ziarebis rituali
tkivilis da sinanulis
Sesamecneblad; tkiviliT,
dakargvis gziT motanili
siyvaruli.
14 gia buRaZe
Ice Cross
yinulis jvari
maleri ikvlevda warsuls, sakuTar TavSi CaRrmavebiT igi sakacobrio sulis
istorias ikvlevda. malerma Tavis megobrebs sTxova, laTinuridan eTargmnaT
misTvis franCesko asizelis erT-erTi teqsti. igi fiqrobda, rom franCesko
asizelis sayovelTao erTianobisa da siyvarulis impulsebiT ganmsWvaluli
moZRvreba mas qristianobis arsSi Cawvdoma-CaRrmavebaSi daexmareboda. misTvis
qristianobis gancda jer kidev yinuliviT civi, magram dramatulad mZafri iyo.
qristianoba malerisTvis iyo teqsti da bgera da, amave dros, Zieba waruvali
sulisa. mis musikaSi qristianoba da iudaizmi, aRmosavluri filosofia
da mistika erTmaneTSi ixlarTeboda, rac mis mistikur kosmogoniaSi me-2
simfoniis _ `Urlicht~-Si gacxadda.
gia buRaZe
martooba
xelovani martoa, martoa yvelgan da Zalian xSirad Zalze nawyenia. nawyenia
maleric. Zalian guldawyvetili, Seuracxyofili, daTrgunuli. mas Seexo
sayvareli adamianis Ralati, es gansakuTrebulad mZime gancda, romelic ase
anadgurebs adamians; amave dros, idealebic ar daeTmoba malers da Tavis
simartoveSi CaiZireba. xelovanma froidsac ki mimarTa, Tavisi satkivari,
gancdebi, martoobis simZime gaumxila. saSveli ki fsiqoanalizSi ar iyo.
samagierod es tkivili musikaSi gardaisaxa Sedevrebad, konkretulad ki, me-8
simfoniis I nawilSi gamovlinda.
15
Loneliness
gia buRaZe
ukanaskneli gemi
gemi `kaizer vilhem II~. am gemze qreboda maleris sicocxle. es gemi misi
cxovrebis qaronis navad iqca. warmoisaxa misi bavSobis saxli kaliSteSi,
CexeTSi naTesavebTan da mezoblebTan erTad. am saxlis Robeebi da fanjrebi
aCrdilTa samyaros moaxloebas amcnoben Semoqmeds da gzas uxsnian malers
maradisobisaken.
17
Mahler in Astral
maleri astralSi
xelovnebis qmnadobis procesSi Zlierdeba arsebobis, amqveynad yofnis gancda.
ufro mZafrad sakuTar arsebobas maSin grZnob, rodesac xelovnebas qmni,
an xelovnebiT cxovrob, an bgerebad aJRereb kosmosur astralur xilvebs.
Wvrets ra kosmosur sivrceebs, maleri grZnobs idumal mistikur JRerad
harmonias da igi me-5 simfoniis urTules wyobaSi xan siTbod, xan naRvelad
gvevlineba; xan ki tkbili melodiis „Tbili TiTebiT“ Tavbrudamxvev rondoSi
iRvreba da gvatrialebs da gvabzrialebs.
18 gia buRaZe
Sermon
qadageba
meditaciuri ganmartoeba patara daxurul sivrceSi; garindeba, erTgvari
sicariele cnobierebaSi, Sinagani mzaoba, fxizeli molodini badebs musikas
da es musika im qadagebas hgavs, romelic wminda antonius paduelma simReris
saxiT Tevzebs uqadaga.
gia buRaZe
italiuri mogzauroba
florenciaSi malerma sakmaod didxans dahyo da imdenad didi gancda hqonda
musikaluri fantazirebisa, rom mxatvrobisTvis ver moicala. arc erT
mxatvarsa Tu samxatvro qmnilebaze araferi uTqvams da ar dauweria Tavis
werilebSi. swored florenciaSi igrZno, rom misi adgili samyaros aRqmis
dasavluri naTeli kreatiulobis da aRmosavluri labirinTuli idumalebis
zRvarze iyo. swored aq, florenciaSi gadawyda freskuli simfoniebis
realuri bedi. mainc mgonia, mxatvrobidan miRebuli inspiracia Zalze Zlieri
iyo, oRond es yovelive musikad gardaisaxa.
19
The Italian Trip
gia buRaZe
gemze ukanasknelad
maleri almas winaSe Tavs damnaSaved grZnobda. igi almas eubneboda, rom
yvelaferi misi, gustavis brali iyo; rom igi Tavad imsaxurebda almas mxridan
agresiasa da uyuradRebobas. maleri pirdeboda meuRles, rom igi Seicvleboda,
gaxdeboda ufro momTmeni da mosiyvarule da, rac mTavaria, igi amieridan
seriozulad moekideboda almas Semoqmedebas, mis musikalur qmnilebebs.
maleri fiqrobda, rom Tuki TviTon mokvdeboda (sikvdilis moaxloebas ki igi
mZafrad grZnobda), mSvenier almas Tayvanismcemlebi ar moasvenebdnen da igi
marto ar darCeboda. am azrs maleri meuRlesac uziarebda.
mogvianebiT, almas marTlac mravali Tayvanismcemeli hyavda. Tumca,
visTan erTadac ar unda ecxovra, iqnebodnen es misi qmrebi (valter gropiusi
da franc verfeli), Tu sxva mamakacebi, almas yovelTvis Tan dahqonda rodenis
mier Seqmnili gustav maleris portreti. almas gancdiT, maleri misi mudmivi
Tanamdevi iyo da TiTqos icavda mas yvelgan da yovel wams.
20
21
nis nimuSTa gamomzeureba, uaxlesi Semoqmede- kilaZis TaosnobiT momzadda cifruli dis-
bis, Cvenda sabednierod, mudmivi Semomateba, ki Tbilisis suraTebis (pirvelad `didebis
arasaxarbielo politikuri viTarebani), na- taZris”, Semdgom `erovnuli”, xolo 1990-ian
xevrad-obieqturi (ama Tu im garemoebaTa gamo wlebSi `cisferi”) galereis istoriaze. sxva
zogierT amocanaTa Segvianeba Tu daxaneba) da RirSesaniSnav masalasTan erTad aq gamoye-
sakmaod subieqturic (arcTu mravalricxovan nebulia ramdenime sabWouri kinoqronikac,
mecnierTa arasakmao SeTanxmebuloba, aqedan sadac gamofenebis gaxsnaa aRbeWdili, maT
ki – sazogado miznebis gamokveTisa da maTi er- Soris 1940-iani da 1950-iani wlebis dasawyi-
TobiT miRwevis sirTule); arc is daviviwyoT, sisac. ra Tqma unda, ZiriTadi adgili aq, im,
rom mecnierebaSi yoveli gadaWrili sakiTxi ase vTqvaT, `sefe~ namuSevrebs aqvs daTmobi-
araerT gadasawyvets aCens da cxovrebis sa- li, maSin damTvalierebels SesvlisTanave,
Wiroebani Tu msoflio azris mixvev-moxvevac rom egebeboda da eqspoziciis `ideurobas”
saCqaro pasuxs moiTxovs xolme... asea Tu ise mowmobda. gamakvirva da, cotacda, Tavzari
gasakeTebeli SesaSineblad bevria da, swored ai ram damca _ es `mTavari” suraTebi ki ara,
amitom, droulad unda SevjerdeT, dRes, xval maTi damxatavnic CemTvis sruliad ucnobi
Tu zeg upiratesoba ras mivceT, ras mivaqci- aRmoCnda, me maTi gvarebic ar msmenoda! da es
oT gansakuTrebuli yuradReba. amitomaa, rom imis miuxedavad, rom Cems naTesavebsa Tu oja-
SesaZlebeli mgonia sakuTari mosazreba iseT xis axloblebSi sxvadasxva Taobisa da mimar-
saganzec gamovTqva, romelic `ise”, zogadad Tulebis araerTi mxatvari eria da ferwerasa
vici da ara rogorc `viwro” specialistma _ da fermwerebze msjeloba pataraobidan mes-
vinZlo Cemma ganafiqrmac daaCqaros xelovne- moda... cxadi gaxda, rom Cemi (da sxvaTa!) war-
bis saistorio muSaobis gezis dazusteba.… mosaxuli `socialisturi realizmi” mTlad
aravin daobs, rom erTi im `ubanTagani”, is ar yofila, rac mis momgonTa da damkveTTa
romelTa Sesaxeb Cveni codna didad naklu- nebiT arsebula...
dimitri TumaniSvili
ise aravin gamigos, TiTqos qarTvel xe- rebSic! _ gamorCeuliyo maRali profesiu-
lovnebis istorikosebs, Cems maswavleblebsa, li donis (amiT xom mainc Rirebuli) nimuSebi,
ufros Tu Tanatol kolegebs vsayvedurob- romelnic Cvens mxatvrobasa da qandakebas,
de rasme _ Tumca ramdenjerme momeyura maT gindac arqiteqturas saukeTeso mxridan
mimarT samduravi, es jerisaebr ar gauSuqe- daanaxebda Sinaursa Tu gareSes da momaval-
biaTo, is lamisaa `gaayalbeso”. ver gamigia, sac saRi tradiciis safuZvels gauCenda.
sabWoeTis Tu gind bolo aTwleulis momsw- erTsa da meore SemTxvevaSic isini _ Cven! _
reT piridan aseTi usamarTlo da usafuZvlo imdenad `istorikosebi” ki ara, apologetebi
`braldebebi” rogor amosdiT. marTla sazo- iyvnen (viyaviT!) da dResac mgonia, rom maSin-
gadoebrivi (pirobiTad, Torem gvaqvs ki, ase del mdgomareobaSi es, ar vici saukeTeso Tu,
1960-iani wlebis aqeT `sazogadoeba”?) mexsie- erTaderTi gamosavali ki iyo.
rebis moSla gvWirs Tu raSia saqme? ar aris rasakvirvelia, sasurveli Sedegis misa-
Zneli misaxvedri, rom saerTodac, yvelgan da Rebad xan risame SefarviT Tqma, xanac ris-
yovelTvis (axlac!) Tanadroul movlenebze ame Sesaxeb dadumeba xdeboda aucilebeli.
wera `istoria” ar gaxlavT _ ara marto Sefa- magaliTad: daviT kakabaZeze werisas q-ni
sebebi, samsjelod risame SerCevac aTasnai- gaiane alibegaSvili da b-ni levan rCeuliS-
ri, sulac ara martooden esTetikuri, misw- vili (nuTu aRaravis axsovs, 1950-ian wlebsa
rafebebiT aris Sepirobebuli. aTaswil ase Tu 1960-ebis dasawyisSi es rom ubralod sa-
iyo es sabWoeTSi. XX saukunis xelovanTa xe- SiSi iyo?) maxvils svamen misi abstraqciebis
lovnebis mkvlevarTagan amorCeva Tu ganxil- usaTaurobasa da maT `dekoratiulobaze”,
va-gamoqveyneba aSkarad ara akademiuri (CemT- rac cxadia, amartivebda maT raobas, sama-
vis – sulac ara dasaZraxisi!) miudgomlobiT, gierod, SesaZlebels xdida maT gamoqveyne-
22
aramed ori sxva amocaniT ganisazRvreboda. bas. an, kidev, b-ni l. rCeuliSvili 1955 wels,
pirveli da umTavresi, ase mgonia, mxatvarTa ioseb Sarlemanis saiubileod ambobda: 1900
SesaZlo devnisgan dacva iyo, maT nebismier wlebSi `igi cdis imuSaos ise, rigor misi Ta-
wams rom emuqreboda. radgan yovelTvis moi- namedrove formalisti mxatvrebi, magram es
Zebneba vinme, vinc gamorCenisa Tu ubralod ferweruli aRviraxsniloba imdenad ucxoa
`TviTdamkvidrebis” gamo, visac ginda Seswa- misi bunebisTvis, rom araferi gamosdis” (l.
mebs cils, qarTvelma xelovnebis istoriko- rCeuliSvili, axali qarTuli xelovnebis sa-
sebma xisti viTomda `ideurobis” savaraudo kiTxebi, Tb., 1998, gv.63). sityva `formalis-
Tu sulac realur `msxverplTa” qomagoba ti” ki iTqva, is ki aRara, rom i. Sarlemani me-
itvirTes. q-ni ekaterine privalovas Tu b-bis marcxene mxatvrobas ganudga, ara, ubralod
vaxtang beriZisa da levan rCeuliSvilis da- _ `misi bunebisTvis ucxo ariso”. darbazSi
natovar qaRaldebSi naxavT gamouqveynebel msxdomT ki gaaxsendebodaT arTqmuli (me
werilebsa Tu Canawerebs sajaro gamosvle- esec b-ni leosgan gamigonia!), rom kompozi-
bisTvis, romlebSic ra da vin aRaraa moSve- cias i. Sarlemani 1920-1930-ian wlebSic usag-
liebuli niWieri adamianebisadmi wayenebuli no elementebis awyobiT aswavlida. amas isic
`bralis” (`formalizmi” da misTanani) gasa- daemata, rom werilobiTaca da Txrobisasac
baTileblad _ maSinac, rodesac piradad, adamianebi imasa da imaTze amaxvilebdnen yu-
TavisTvis isini maTi naxelaviT erTmniSvne- radRebas, rac faseulad moiazreboda. rac
lovnad aRfrTovanebulni arc yofilan. da arafrad uRirdaT an kidev meti, mavneda da
an ase Sors wasvla rad gvinda _ gana momdev- sazianod esaxebodaT maT TavisTvis ki icod-
no TaobebSi amasve ar iqmodnen, mag., q-ni dali nen, saxseneblada da gasaxseneblad ki aRar
lebaniZe da b-ni samson leJava? meore mizani racxdnen. arada, es iyo kidec is konteqsti,
gaxldaT uaxles xelovanTa naqmnSi _ maT So- romelSic TviTon yvelafers ganixilavdnen
ris `socializmis” mier Sewynarebul namuSev- da romelic Cven ki, rasakvirvelia, unebu-
dimitri TumaniSvili
rad, aRar gagviziares. ai Cven ki maTi gadar- Tanacve sazogado moRvawis, lado jafariZis
Ceuli da mowodebuli mis gareSe da, amitom, mogonebebi wavikiTxe da aRmovaCine b-ni uCas
Secvlili, daZruli kuTxiT aRviqviT. ase, garemo _ is inteligentur-Tavadaznaurul-
`avangardi” gauigivda qarTul Semoqmede- liberaluri wre, uromlisodac amdeni ram
bas _ arada, mas yvela rodi iwonebda (marto ar gveqneboda da romlis gareSec saqarTve-
geronti qiqoZe rada Rirs) da, miT umetes, lo, albaT, dRevandlamde verc moitanda. da
ar yofila is calsaxad `antibolSevikuri” _ dagvirgvinebasaviT! _ b-ma giorgi (gia) bu-
rogorc axla iTqmis da iwereba. amnairi pat- RaZem miambo, rom 1980-ian wlebSi b-n uCasTan
riotuloba-antikomunisturoba Cveneburi (maSin – mis xelmZRvanelTan) misuli Seeswro,
`memarcxeneobisa” aseTive konÁukturuli ga- rogor aCvena guram SaraZem mas qaquCa Colo-
monagonia, rogorc 1930-1960-ian wlebSi misi yaSvilis `Seficulebis” fanqriT Caxatuli
`burJuaziulada” Tu `faSisturad” gamocxa- portretebi da gairkva, rom isini u. jafari-
deba iyo. Zes daexata... da isic raoden niSandoblivia,
magram `avangardistebs” aqeben mainc da, rom b-ma uCam 60 wlis Semdegac ar isurva meg-
gamodis, rom yvelaze metad _ aseve unebu- zuris vinaobis gamxela...
rad, _ imaT izarales, vinc `socrealizms” es vrceli ambavi, ai, ratom movyevi _
gauigives _ mag., leo qiaCelima (SeiZleba ver Cven ara marto unda SeZlebisaebr mivagnoT
SeniSno rogori keTili, magram gamokveTi- da samzeoze gamovitanoT yvela Cveneburi
li ironiiT ixateba pioner-komkavSirelebi mxatvris namuSevrebi (aRar movida dro, mag.,
mis `gvadi bigvaSi?) anda uCa jafariZem. ar SeviswavloT vaxtang kotetiSvili rogorc
gegonoT sxvebze mivaniSnebde _ es patara fermweri da moqandake? ar unda vicodeT, ras
werili didwilad b-ni uCas xsovnis winaSe da rogor xatavda, vTqvaT, salome sulxaniS-
23
mobodiSebis surviliTaa nakarnaxevi. misi vili _ Tavis droze saxelgasmenili moRva-
profesiulobis iqiT, igi CemTvis `belade- wis ivane sulxaniSvilis asuli da iakob niko-
bis” damxataviRa gaxldaT (nikita xruSCo- laZis meuRle?); ara marto unda SemovitanoT
vis portretic ki dauweria da Tu ar vcde- profesiulsa Tu sazogadoebriv Tvalsa-
bi, mis moxsnamde sul cota xniT adre, 1964 wierSi yvelaferi, rac muzeumebis sacavebsa
wlis sagazafxulo gamofenaze gamoitana, (da ramdenia iq uZvirfasesi da erTianad mi-
ramac maSin gamacina _ simwarenarevad ki...). viwyebuli?) Tu kerZo koleqciebSia daunje-
ramdenime wlis win, pirvel yovlisa, zemo- buli, es yovelive `panoramuladac” unda da-
xsenebuli diskis wyalobiT, davufiqrdi, vinaxoT. uamravi moulodneloba rom gvelis,
rom masze (simon Ciqovanisa ar iyos) maRal amas ramdenime wlis win fermwer daviT gu-
Tanamdebobebze namyofsa da didad pativmi- ramiSvilis (niko nikolaZis colisZmis!) Se-
gebulze aravin ambobs, vinme `gaafuWao”; da saniSnavi Janruli fotosuraTebis, axlaxan
maSinRa gavacnobiere, rom im dros, rodesac ki b-ni giorgi sarajiSvilis mier ukve gigo
`oficiozurad” gabadruli traqtoriste- gabaSvilis fotokoleqciis, arsebiTad, aR-
bi da akiskisebuli mwvelavebi unda exata, u. moCenac sakmarisad gviCvenebs. mogviwevs Cven
jafariZe darbaisel raWvel glexkacebs ga- iseTi suraTebisa da skulpturebis moZiebac,
mosaxavda... arc isaa, albaT, SemTxveviTi, rom romelnic savaraudod, didad aRmafrTova-
Tbilisis samxatvro akademias is 1942-1948 nebeli ver iqneba, im mxatvrebis `gamoCxre-
wlebSi reqtorobda da misi wasvlis (gadaye- kac”, vinc, albaT, saamayod ar gamogvadgeba.
nebis? vin getyvis axla namdvils?) mere iwye- oRond umaTod verasodes gavigebT namdvi-
ba iq profesorebis daTxovna da studente- lad, `vin vin iyo” gabolSevikebul saqarTve-
bis garicxva Tu kursze datoveba... xolo yve- loSi... 1980-ian wlebSi b-n irakli yifSiZes,
laferi naTeli Seiqna, rodesac misi ufrosi maSin `mxatvris saxlis” xelmZRvanelis, b-ni
Zmis, filologis, mxatvris, 1921 wlamde ki Teimuraz gocaZis moadgiles, aseTi ganaz-
dimitri TumaniSvili
25
DIMITRI TUMANISHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
History and Heritage Preservation
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
Summary
27
gomarebaSi imyofeba, Tumca yvela am sivrces varaudod, SerCeuli mxatvaric ukve am kon-
(yofili sabWoTa respublikebisa, Tu aR- teqstSi iqneba CarTuli. cnobili eqsper
mosavleT evropis) ra Tqma unda, Tavisi gan- tebis Sefaseba, kontaqtebis kargi qseli mas
masxvavebelic aqvs. am qveynebis umetesobam daexmareba mis Semoqmedebaze daiweros eli-
gaiara dasavlur art samayrosTan pirveli tarul art JurnalebSi, rogorebicaa mag.,
nacnobobis travma sabWoTa izolirebis pe- „Freeze“, „Art Forum“, „Art in Amerika“, an sauke-
riodSi Seqmnili iluziebis rRveviT da im Teso SemTxvevaSi „Parkett“ -Sic. am procesis
sirTuleebTan SejaxebiT, rac saerTaSoriso Tanamdevi SeiZleba iyos daintereseba kole-
art procesebSi sruluflebian monawiled qcionerTa mxridan, Tanamedrove xelovnebis
gaxdomis survilsa da mcdelobebs axlda muzeumTa winadadebebi da prestiJuli auq-
Tan. am artistebis winaSe dadga amocana eme- cionebi – Sothbey an Christie’s. am auqcionebze
tyvelaT Tanamedrove xelovnebis enaze, namuSevarTa fasi ra Tqma unda iwevs, Tu xe-
hqonodaT codna im gamocdilebebisa da ko- lovans monawileoba aqvs miRebuli iseT
debisa, rac XX saukunis xelovnebam daagrova saerTaSoriso gamofenebSi, rogorebicaa
da Tan emuSavaT, Tavisive konteqstidan `Documenta“, an Tundac veneciis bienale. es
gamomdinare, auTentur formaze, romelic aris zogadi da miaxloebiTi sqema namuSevris
ar Semoifargleboda mxolod „mesame sa- moZraobisa fizikur art samyaroSi, rac Se-
myarosgan“ mosalodneli egzotikuri Rire- exeba mis mxatvrul Rirebulebebsa da am Ri-
bulebiT. msgavsi kategoriis qveynebis xe- rebulebaTa gansazRvras, es ufro prob-
lovnebis procesebic Tavisebur urTierTo- lematuria da aq ufro adreul periodTan
baSi aris saerTaSoriso art samyarosTan da mogviwevs Sexeba, vidre gasuli saukunis 90-
mis birTvTan, romelic im qveynebis bazaze iani wlebia. Tanamedrove xelovnebis nimuSis
Camoyalibda, sadac vizualuri xelovnebis xarisxis gansazRvris kriteriumebi for-
ganviTarebam da masTan dakavSirebulma in- mulebad struqturirebuli ar aris, Tumca
xaTuna xabuliani
maTi buneba gamomdinarea im intensivobidan, vari koncefti, magram amgvar gagebamde gza
romliTac is monawileobs mimdinare dis- sakmaod rTulad gamoiyureba, anu roca xe-
kursSi. modernistulma diskursma warmoSva lovnebis „teqne“ ganzomilebis farglebi
Tavdapirveli versia konceptualuri xe- dairRva da radikalurad Sorsac wavida. am
lovnebis nimuSisa „redimeidis“ saxiT, rom- punqts boris groisi Tavis leqciaSi „ra aris
lis faqtoric ganuwyvetliv monawileobs Tanamedrove xelovneba”4, ganixilavs „nulo-
mas Semdeg modernistuli revoluciisaTvis van SemoqmedebiT aqtad~. ra Tqma unda, aq
saxasiaTo orazrovnebis aspeqtiT, romelic sakiTxi isev „redimeids“ exeba, anu procedu-
akademiuri tradiciis „sikvdils“ afiq- ras, sadac „teqne“ saerTod ugulebe-
sirebs da mis sanacvlod vizualuri xe- lyofilia da mniSvnelobas iZens artistuli
lovnebis sazRvrebis gafarToebas sTavazobs gadawyvetilebis faqtori, anu inteleqtua-
koncefciebiTa da subieqturi filoso- luri aqti vizualur xelovnebaSi, seleqcia
fiebiT. am periodidan xelovneba aRar aris da konteqsti. amave leqciaSi boris groisi
materialuri formiT dadasturebuli faq- xazgasmiT aRniSnavs, rom „teqnesTan“ amgvari
ti (mag., xeliT Sesrulebuli ferweruli daSorebuloba ufro mogvianebiT, pop-ar-
tilo), is pirvel rigSi SekiTxvaa da rogorc tis periodSi gamoikveTa, radgan TviTon
pirveli „redimeidi“ gamoiyureboda ro-
marsel diuSanis „Sadrevanis“ dros amgvari
gorc SekiTxva (dasrulda xelovneba? es aris
yofiTi sagnebi jer kidev „teqnes“ katego-
axali xelovneba? saerTod ra aris xelovne-
riaSi gadioda, anu siurrealistur Temas-
ba? sWirdeba am epoqis adamians xelovneba?vin
Tan, Tu fsiqoanalizsa da libidosTan aso-
aris mxatvari? da a.S.), aseve yoveli ramed
cirdeboda. rac Seexeba ukve pop-artistul
Rirebuli namuSevari am periodidan moicavs
damkidebulebas „redimeidTan~, amas groisi
„redimeidis“ kods, _ is pirvel rigSi SekiTx-
28
Sevris Seqmnis sqemad eqcia. rac Seexeba „mov- misi WeSmariti identobis Sesaxeb da roca es
lenas“ da movlenis Seqmnas, is zogadad ar- xdeba, es SeiZleba ganisazRvros ukve fi-
tis liberalizaciis procesSi vlindeba. es losofiad qcevis SesaZleblobad. xelovne-
ukanaskneli gulisxmobs filosofiur amo- baSi revolucias gansazRvravs, rogorc so-
canas mxatvruli formebisa da kritikis erT cialuri sazRvrebis rRveva, sadac gen-
procedurad qcevisa, roca namuSevari Tvi- derisa da klasebisD Tema Sedis, aseve saz-
Ton aris matarebeli kritikuli azrisa, rac Rvrebis rRveva maRal xelovnebasa da popu-
ukiduresad subieqtur gamocdilebasTan larul kulturas Soris (pop artis gamoc-
aris gadakveTili. 2007 wlis DOKUMENTA dileba); revoluciur procesebs xelovneba-
12-is erT-erT mniSvnelovan namuSevrad amar Si aCvenebs axali tipis muzeumebis Seqmnac,
kanvaris `elvisebri Cvenebebi~ CaiTvala romlebic rTulsa da kompleqsur infra-
(sur. 2), is DOKUMENTA 12-is irgvliv arse- struqturas warmoadgens da komerciul
bul mediaSi yvelgan gaSuqda da gansa- funqciasac iTavsebs. rac Seexeba filoso-
kuTrebiT aRiniSna art kritikosebis mier. es fiur revolucias xelovnebaSi, aq, dantos
aris filmi, romelic gamofenaze rva proeq- ganmartebiT, jer unda arsebobdes winapiro-
ciiT iyo warmodgenili, xmovani bilikis ba, anu waiSalos manamde arsebuli stand-
TanxlebiT da sabolood erT Sinaarss qmnida. artebi, rac modernistuli manifestaciebiT
Tema indoeT-pakistanis sazRvarze viTarde- ganxorcielda; unda iyos koncefcia, Teori-
ba da am sasazRvro dasaxlebis binadarTa uli safuZveli imisa, rom xelovnebad CaT-
yoveldRiuri cxovrebis scenebis fonze sau- valoT is, rac sxva SemTxvevaSi ar iqneboda
bari Zaladobaze, rogor umklavdebian mis xelovneba, _ SesaZlebeli unda iyos disku-
sxvadasxva formebs da a.S. zogadad amar kan- siis ganviTareba, sadac sxvadasxva mxareebs
29
varis poetur dokumentur filmebsa da vid- eqnebaT argumentacia _ aris Tu ara es obi-
eo namuSevrebSi Temebi exeba indoeTis poli- eqti xelovneba. Tu ratom xdeba es ukve fi-
tikur, socialur, ekonomikursa da ekolo- losofiis ganzomileba, amas danto im argu-
giur pirobebs da es Temebi umetesad Txro- mentiT asabuTebs, rom filosofiis mTavari
biT gadmoicema. mis namuSevrebSi dekolo- amocana samyarosTvis fundamenturi saki
nializaciisa da danawevrebis, seqtanturi Txebis gansazRvraa da karg filosofiur
Zaladobis, ojaxuri konfliqtebis kvlevebi meTodad ki Semdegi procedura saxeldeba:
Seicavs ojaxuri urTierTobebis, genderisa ipovo ori Zireulad gansxvavebuli movlena,
da seqsualobis, filosofiuri da religi- rodesac isini erTnairad gamoiyureba da ip-
uri sakiTxebis, globalizaciis procesis ovo is, rac maT gansxvavebulobas daamt-
motivebsac. es xelovani aRiarebuli da aq- kicebs. g
G ansxvaveba ki ar aris materialuri
tualuri gamoCnda Tanamedrove art sa- da xiluli, is konceptualuria da warmo-
myarosTvis, anu mis namuSevrebs aqvT is Sobs kiTxvas artsa da ar-arts Soris gansx-
Tvisebebi, rasac Tanamedrove art sistema vavebis Sesaxeb. Tanamedrove xelovnebis amo-
iTxovs; ra Tqma unda, es pirvel rigSi exeba cana xdeba narativis ganzomilebis gadalax-
identobis Temas transformaciis periodSi va, rac sruliad sapirispiroa aRorZinebis
myofi msofliosTvis, post koloniuri da periodis xelovnebis gagebisa, romlis mTa-
post totalitaruli qveynebis kulturebi- vari miRweva zustad narativis zedmiwevniT
sTvis. identobis diskursi gamorCeulad daufleba da misi sizustiT gadmocema iyo.
maRali xarisxisaa da SesaZlo gamovlenaTa danto am periods artis reprezentaciis pe-
usazRvro raodenobis momcveli, amitom misi riods uwodebs, roca xelovnebis reprezen-
aqtualoba logikuria da xelovnebis gaTavi- tacia xdeba da misi mTavari Rirebuleba mS-
suflebasac adasturebs; artur dantos venierebaa. rac Seexeba modernizms, anu mani-
Tanaxmad, arti ubiZgebs warmoiSvas kiTxva festaciebis periods, aq, xelovnebis mTavar
xaTuna xabuliani
amocanad imis garkveva xdeba, Tu TviTon is Tu waiqca xe da irgvliv aravinaa. eqneba mas
Tavad ras warmoadgens; post istoriuli pe- xma?“ (sur. 3) skulptura iyo – saxedari (fit-
riodi ki am ZiebaTa dasasruliTa da xe- uli) zurgze akidebuli tvirTiT – Zveli, ma-
lovnebis sruli TavisuflebiT mTavrdeba. siuri televizoriT. erTia, rom masmediisa
aq SeiZleba iTqvas, rom raRac etapis da pop kulturis gavlena, misi Zalaufleba
dasasruli namdvilad cxadia da isic kar- XX saukunis kulturuli diskursis erT-
gad Cans, rom vizualuri xelovneba aRar erTi mTavari Tema iyo da meore _ rogor
aris is, rac iyo asi da meti wlis win, is sru- vizualur formas iRebs misi kritika am xe-
liad sxva movlenad iqca. savaraudod, arc lovanTan. mTeli qristianuli xelovnebis
is procesi dasruldeba rodesme, roca Ta- erT-erTi mTavari scena _ `ierusalimad
visi produqciis paralelurad xelovneba Sesvla”, romelSic saxedarze amxedrebul
kvlav imuSavebs kvlevebze sakuTari arsisa iesos palmis rtoebiT egebebian, am SemTx-
da raobis irgvliv. albaT, am process kv- vevaSi masmediis tvirTiT damZimebuli sawy-
lav gardamavali unda vuwodoT da rTulia ali cxovelis fitulad iqca. ra Tqma unda,
imis prognozireba, xelovnebis ganviTareba esec drois niSania, rogorc misive replika
ra punqtamde miva uaxloes momavalSic ki, fulze koncentrirebuli art samyaros Ses-
Tumca cxadia, rom is gaagrZelebs liberal- axeb: „es drois niSania. 1960-ian wlebSi yve-
izaciasac da identobis Temebze koncentri- las SeeZlo xelovani gamxdariyo; dRes yve-
rebasac. am suraTis fonze rogor ganisaz- las fulis keTeba unda...“
Rvreba xelovnebis nimuSis xarisxi da romeli dRevandeli situacia namdvilad gansx-
namuSevari xdeba adekvaturi da organuli vavdeba imisagan, rac 1960-ianebSi xdeboda.
art sivrcisTvis, SesaZloa debatebis Temac iozef boisis cnobili lozungi _ „yvela
30
31
„mzesumziris marcvlebi“ (sur. 5), - faifu-
rogorc dRes ityodnen, „dekonstruireba“
risgan damzadebuli naturaluri zomis mze-
sWirdeba. Tanamedrove samyaroSi araferi
sumziris asi milioni marcvali, romelic
gansakuTrebiT „aqtualuri“ aRar xdeba.
Cinuri manufaqturebis aTi aTasobiT Tanam-
dRes sxvadasxva praqtika arsebobs, ro-
Sromelma daamzada. ra Tqma unda, es Zalian
Zvirad Rirebuli proeqtia. ra mesijia am zRa- melic sxvadsxva drosa da adgilas war-
pruli masStabis proeqtSi? – Cinuri kultu- moiSva: kabakovi, romantizmi, baroko, avs-
ris tradicia, istoria da dRevandeli gageba traliis aborigenebis xelovneba. dRes Cven
terminisa `Made In China”. ra Tqma unda, saqme ara mxolod globalizaciis epoqaSi varT,
kvlav identobas exeba. tabusa da zogadad aramed transtemporarulobis epoqaSic.
wesebis darRvevis Tema gansakuTrebiT ax- es tipuri postmodernistuli fenomenia
lagzarda avtorebis sasargeblod muSaobs – postmodernizmi jer xom aravis gauuqme-
da asakic warmoadgens xolme erTgvar pi- bia, Tumca masze axla aRar uyvarT saubari.
robasac namuSevris xarisxis gansazRvrisas. TavisTavad aqtualobis kriteriumi me nak-
veneciis Tanamedrove xelovnebis saerTa- lebad meCveneba qmediTad. CemTvis qmediTi
Soriso bienaleze 2009 wels „imedis momcemi relevanturobis kriteriumia”6.
mxatvris“ nominaciaSi axlagazrda xelovani 6
„Знаете, концепцию актуального нужно, как это модно
natali djurbergi dajildovda. dRes is сейчас говорить, ”деконструировать”. Ничего такого ”ак-
sakmaod saxelganTqmulia da mis namuSevrebs туального“ в современном мире больше нет, потому что
нет однозначно понятого исторического прогресса. В
ukve Tanamedrove xelovnebis solidur настоящее время сосуществуют практики, которые раз-
muzeumebSic naxavT. ra xelovnebas qmnis na- личны по времени возникновения и месту происхожде-
tali djurbergi? veneciis bienalze war- ния: Кабаков, романтизм, барокко, искусство аборигенов
Австралии. Сейчас мы имеем не только эпоху глобализа-
modgenili misi vrceli instalacia _ „ede- ции, но и эпохутранстемпоральности. Это типичный по-
mis baRi“ (sur. 6) sinTeturi „junglebi“ iyo стмодернистский феномен — постмодернизм ведь никто
xaTuna xabuliani
33
3. mauricio katelani.
tyeSi Tu waiqca xe da irgvliv aravinaa,
eqneba mas xma? Sereuli media, 1998 w.
Mauruzio Cattelan.
If a Tree Falls in the Forest and There is no One
Around it, Does it Make a Sound?
Mixed media, 1998
34
4. mauricio katelani.
mcdari galerea, instalacia, 2005 w.
Mauruzio Cattelan.
The Wrong Gallery, Installation, 2005
xaTuna xabuliani
35
rialur mdgradobas. mas aq izidavs swored CemTvis mudmivi aRfrTovanebis sagans war-
CineTisa da iaponiis gragnilTa ferweris moadgens.
asociaciis gamomwvevi haerovneba, romelic swored am mxatvrul fenomenTan dainaxa
TiTqos aqarwylebs sagnebis nivTobriobas~2. msgavseba batonma leom da mec gamiCnda sur-
am Sedarebam imTaviTve didi STabeWdileba vili am msgavsebis msoflmxedvelobiTi da
moaxdina Cemze da bB retanis akvarelebi sul mxatvruli safuZvlebi amomekiTxa.
sxva TvaliT davinaxe. aseve sul sxvagvarad bretanis serias gansakuTrebuli adgili
warmomidga TviT daviT kakabaZe. ganekuTvneba d. kakabaZis SemoqmedebaSi. 1921
es asociacia sulac ar gulisxmobs Ci- wels Sesrulebuli 46 mcire zomis (22 X 28)
nur Tu iaponur ferwerasa da kakabaZiseuli akvarelebis serias sami Tema Seadgens – nave-
akvarelebis tipologiur an funqcionalur bi, saxlebi (wisqvilebi), qvebi5 (sur. 1, 4, 8, 9).
identurobas, magram aris ramdenime niSani, 3
E. Panofsky, Perspektive als symbolishe Form, Berlin-
romelic Zalian aaxloebs maT erTmaneTTan Leipzig, 1924; Р. Арнхейм, Искусство и визуальное
восприятие, М., 1974; Л. Жегин, Язык живописного
1
naSromi moxsenebis saxiT iqna wakiTxuli baton произведения, М., 1970; П.Флоренский, `Обратная пер-
levan rCeuliSvilis gardacvalebidan mesame wels, спектива~, Труды по знаковым системам, Тарту, 1967; R.
samxatvro akademiaSi mis sapativcemulod mowyo- Arnheim, Visual Thinking, London, 1969 da sxv.
bil samecniero sesiaze (1989). werili warmodge- 4
S.E. Lee, Chinese Landscape Painting, New York, 1962; L
nilia mxolod mciredi cvlilebebiT, momdevno Sickmann. and A.Soper, The Art and Architecture of China,
wlebSi gamocemuli naSromebis gaTvaliswinebiT. Harmondsworth, 1956; S.Noma, The Art of Japan, vol. 1 – 2
2
l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, (albomi qar- Tokyo - Palo Alto, 1972; R.Paine and A.Soper, The Art and
Tul, rusul da inglisur enebze), Tb., 1983; gv. Architecture of Japan, London, 1955.
8. es dakvirveba Semdgomi drois mkvlevarebmac 5
Г.Алибегашвили, Давид Какабадзе, Тб., 1958, gv. 24-
gaiziares: К. Кинцурашвили, Давид Какабадзе,. Клас- 25; l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, Tb., 1983,
сик XX века, Санкт-Петербург, 2002, gv. 70; М. Медзмари gv. 8; p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqivi-
ашвили, Пути авангарда, Париж - Москва - Тбилиси, Ли- dan, Tb., 1988, gv. 17-20; В. Беридзе, Д. Лебанидзе, М.
тературная Грузия, 1-6, 2002, 229 da sxv. Медзмариашвили, Давид Какабадзе, М., 1989, gv.72;
mariam didebuliZe
37
dze ferebi iRvenTeba erTmaneTSi, xazebi da
li gadawyvetiTaa ganpirobebuli.
konturebi kargavs mkafio garkveulobas da
bretanis akvarelebis kompoziciuri ageba
TiTqos formaTa mier gamosxivebul `aura-
mkacri centriskenuli gadawyvetiT xasiaTde-
Si~ inTqmeba8. ferebSic lurji da cisferi
ba: gamosaxuleba kadris centrSia moTavsebu-
Warbobs _ sigrile da sisvele, Tumca Jangi-
li; garSemo darCenilia carieli are (sibrtye) sferic sakmaod aqtiuria _ miwis statikuri
М. Медзмариашвили, Серия Бретонских Пейзажей в garkveulobisa da SemosazRvrulobis aRm-
графике Давида Какабадзе, II Mежреспубликанская niSvneli. ferTa SeRvenTa, Sereva, Selivli-
научная конференция по проблемам искусства Арме- veba sagnebis mier Sinagani naTebis, energiis
нии и Грузии, Тезисы докладов, Ереван, 1981, gv.46;
М. Медзмариашвили, Пути авангарда, Париж - Москва - gamosxivebis STabeWdilebas qmnis, da swored
Тбилиси, Литературная Грузия, 1-6, 2002, gv. 229-230; am, erTgvari `auris~ arseboba ganapirobebs
К. Кинцурашвили, Давид Какабадзе, Классик XX века, imas, rom furclis TeTri sicariele aRiqme-
Санкт-Петербург, 2002, gv. 68-70.
6
M.Heidegger, Holzwege, Gesamtausgabe, Bd. 5, Frank- ba ara rogorc utyvi, neitraluri foni, ara-
furt a.M., 1977, gv. 21. med rogorc aqtiuri sawyisi, konkretuli,
7
p. margvelaSvili miiCnevs, rom d. kakabaZis intere- Tumc fizukurad ar-gamosaxuli saxe sivr-
si bretanisadmi niko maris gavleniT iyo ganpiro-
bebuli da rom `TviTmyofadobiT, damoukidebeli cisa – ca, wyali, xmeleTi9.
Zveli kulturiT da Seviwroebuli mdgomareo-
8
biT bretani, albaT, saqarTvelos agonebda~. ix. p. p.margvelaSvili wers: `savsebiT realisturi
margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan, Tb., 1988, suraTi danaxuli cremliT savse TvalebiT~. ix.
gv. 19. magram sxva motivacia ufro sarwmuno Cans: p. margvelaSvili, dasax. naSr. gv. 19.
9
post-impresioniostTa da Semdgom, XX s-is damdegis erTi SexedviT, neitraluri feris fonis
xelovanTa miswrafeba civilizaciiT Seuryvneli `ametyveleba~ da yovelgvaro saxviTi saSua-
samyarosken, pirvelsawyisi sisufTavisa da ubra- lebebis gareSe maTTvis Sinaarsis miniWeba fi-
loebisken, patriarqaluri wyobis mdgradobisa da rosmanis ferweris erTi gamorCeuli niSania,
tradiciulobisken. swored es izidavda, mag., emil mag., wiTelperangiani meTevze, sadac Savi foni
bernarsa da pol gogens, roca bretanSi STagonebas erTdroulad wyalic aris, cac da napiric (ix. d.
eZiebdnen (ix. К. Кинцурашвили, gv. 69 ). TumaniSvili, werilebi, narkvevebi, Tb., 2001, gv.
mariam didebuliZe
39
SemTxveviT, wamierad danaxulis Canaxate- msoflmxedvelobaTa erTi ZiriTadi ideaa.
bi – es RmerTis TvaliT danaxuli imereTia, es gragnilebi erTgvarad xatis funqciasac
RmerTis winaSe SeuniRbavi da Seulamazebe- itvirTavdnen – asaxavdnen ra samyaros mara-
li, Tavisi arsiT warmodgenili sinamdvile diulobas da usasrulobas, gamiznuli iyvnen
mTels mis ubraloebaSi (u-bralo) da sidia- meditaciis, mWvretelobis gziT absolutis
deSi, imereTi, romlis kakabaZiseul xatSi wvdomisTvis21 (sur. 2, 3).
mTeli samyaro aris kodirebuli. budistebi albaT, d. kakabaZes arc ufiqria yove-
amboben, rom samyaro erT marcvalSi imale- live amaze bretanis seriaze muSaobisas, da
ba, an adamianis tvinis erT patara kvadrat- arc Cinuri da iaponuri gragnilebis kali-
Si, an abreSumis mcire naglejze, romelzec grafiuli Sedevrebis mibaZvas cdilobda,
mxatvari mTel samyaros atevs18. asevea da-
magram maradiulisa da usasrulos ZiebaSi
naxuli da warmoedgenili bretanic.
man intuiciurad swored amgvari principe-
d. kakabaZe zedroulisa da maradiulis
bi gamoiyena da maTma gamoyenebam, garkveuli
gamosaxvas isaxavs mizanad da aRwevs kidec.
TvalsazrisiT, am suraTebis Zlieri spiri-
bretanis seria, romelic TiTqos mxolod
tualuroba ganapiroba.
Canaxatebia, aseTi kameruli, intimuri, um-
aris kidev erTi saerTo niSani – naxatis
niSvnelo, swored sivrcis agebis Tavisebu-
xasiaTi – zusti, kaligrafiulad daxvewi-
rebis gamo samyaros monumenturi suraTis
saxes iZens. 19
l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, Tb., 1966, gv. 19.
zedroulobis gancdas aZlierebs aseve
20
Aо Цзы, Книга Пути и Благодати (Дао дэ Цзин), М.,
2002. G.Rowley, Principles of Chinese Painting, New York,
is, rom d. kakabaZe ar xatavs mzis Suqs (ufro 1947.
sworad _ mimarTul Suqs) – Suqi TiTqos 21
Е. Завадская, Эстетические проблемы.., М., 1975; gv.
109, 249-250; S.Hitamatsu, Zen and the Fine Arts, Tokyo –
18
Е. Завадская, Эстетические проблемы живописи ста- Palo Alto, 1971; A. Waley, Zen Buddhism and its Relation to
рого Китая, М., 1975, gv. 67. Art, London, 1922.
mariam didebuliZe
41
sadac is swored iaponuri da Cinuri naxate- xerxebi d. kakabaZem ufro imerul peizaJeb-
bis sivrciT agebaze wers31: `swored iaponur Si gamoiyena _ bretanSi igi Soreul xedvis
naxatebSi es perspeqtiva arasdros daculi wertils ki ar iRebs, aramed axlo planiT,
ar aris, magram sivrceSi mSvenivrad aris gad- koncentrirebulad dascqeris sagnebs. ami-
mocemuli. maT Crdili ar ician. aRsaniSnavia tom isini ufro xmamaRla `JRers~, vidre Ci-
is, Cinur TviT funjis mosmaSi _ пятно – aris nuri peizaJebis mSvid indeferentulobaSi.
ukve mocemuli mesame ganzomileba, siRrme..... am mxriv isini ufro mogviano drois Cineli
sivrcis gadmocema aqvT usazRvro~32. mxatvrebis nawarmoebebs mogvagonebs _ igi-
usasrulobisa da sicarielis Zenuri ve aqtiuri, `savse~ sicariele – kun bai da
idea uSualod ukavSirdeba sivrcis proble- msxvili planiT motanili sagnebi, mag., ci bai
mas mxatvrobaSi. Cinur da iaponur peizaJur Sis nawarmoebebi34.
gragnilSi (mag., sunis periodis, X-XIII ss.) ga- garkveuli TvalsazrisiT, amave princi-
moiyeneba haerovani, anu gabneuli perspeqti- pebs efuZneba 1942 wels Sesrulebuli su-
va. ferweruli sivrce ZiriTad datvirTvas raTi `samSoblos ca~ (sur. 10) _ sruliad
atarebs. haerovani an gabneuli perspeqtiva gansxvavebuli imereTis seriis sxva tiloe-
sami saxiT arsebobs _ maRali sivrce, Rrma bisgan, aqac faqtobrivad mxolod ca aris ga-
sivrce da farTo sivrce33. mosaxuli, Tumca sivrcis struqturulobas
da gamomsaxvelobas suraTis qveda kidis ga-
28
Б. Роуленд, Исскуство Востока и Запада, М., 1958 , gv. 14.
29
Е. Завадская, Восток на Западе, М., 1970. yolebaze `imeruli peizaJis~ nakuwebi, myin-
30
daviT kakabaZe, xelovneba da sivrce, parizi, vari, eulad mdgari xe da TviT caze msubuqi,
1926, gv. 16,17.
31 Rrublebis msgavsi afeTqebuli Wurvebis
p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan,
Tb., 1988, gv. 112. kvali gansazRvravs.
32
dasax. naSromi, gv. 110.
33
П. Флоренский, `Обратная перспектива~, Труды по зна- 34
Lin Yutang, The Chinese Theory of Art, London, 1967; G.
ковым системам, Тарту, 1967, gv. 25-28. Rowley, Principles of Chinese Painting, New York, 1947.
mariam didebuliZe
dramatizmi, xedvis wertilis mkveTri iseve rogorc V s-is Cineli poeti, fer
cvlileba, kvlav sicariele, rogorc gamo- mweri da filosofosi, van vei, romelic
saxvis mTavari `sagani~. esTetikis problemebze ramdenime traqta-
sagulisxmoa, rom am tilos garCevisas d. tis avtori iyo, daviT kakabaZec Rrmad ga-
TumaniSvilis mier moxmobili daxasaiTebebi iazrebda, rogorc Tavis, Tavisi qveynis, ase-
da gansazRvrebebi mSvenivrad esadageba ia- ve msoflio Semoqmedebas da maT Soris Sina-
ponuri da Cinuri mxatvrobis xasiaTs: `mud- gan kanonzomierebebs da kavSirebs eZiebda.
mivmyofoba-ucvalebadoba; `xiluli samya- `gonebis sawyisis aseTi mZlavri SeWra
ros ara-cvalebad wuTieri, aramed arsebri- kakabaZis mxatvrul azrovnebaSi ar boWavs
vi niSnebis gamovlena; `esaa Tan haerovani mis mxatvrul emociebs, aRqmis uSualobas.
garemo da Tanac ram maradmyofic...~. `arc piriqiT, igi mxolod akontrolebs mis Zlier
gansazRvreba `amaRlebuli~ aris ucabedi emociur potencials, misi damTavrebuli
da uadgilod naxmari. dawmendiloba gausqe- suraT-poezia iseTive cocxali, uSualo
matureblad, monumenturoba _ TviT mcire da xalisiania, rogorc naturidan daweri-
zomis namuSevrebSic; usazRvrobis gancda li etiudi. xolo TviT etiudic amave dros
_ Cinebulsa da TiTqos kidec formalurad sruliad damTavrebuli nawarmoebia. d. kaka-
`Caketil~ kompoziciebSi~ da sxva35. baZis peizaJi-etiudebi, romlebic uSualod
amgvarad, Soreuli aRmosavleTis da- naturidan aris dawerili ufro metia vidre
osel da Zen (Can) budist ostatebTan daviT saxeldaxelod fiqsirebuli `Canaxati~. mas
kakabaZes marTlac bevri ram akavSirebs _ etiudebi dRevandeli gagebiT arc Seuqm-
spontanurobisa da intuiciurobis Serwyma nia da amaSi Cans misi SemoqmedebiTi proce-
racionalizmsa da normatiulobasTan; sura- sisaTvis damaxasiaTebeli fsiqologiuri
42
43
konstruqciuli da monumenturia. is gadmo-
dicia raRac warsulSi darCenili ram ki ar cemulia sivrcis ganusazRvrel manZilsa da
iyo, aramed cocxali Zala, romelic saTana- ganuzomel droSi”44. aRmosavleTi sivrces
dod SemoqmedebiTad gaazrebul-gancdili, ganyenebul formebSi ganicdis, dasavleTi
srulad agrZelebda arsebobas axal drosa ki konkretul saxeebSi. ganyenebul formebSi
da garemoebebSi. kakabaZisTvis erovnuli nagrZnobi sivrce, romelSic sivrcis dina-
tradicia da Tanamedrove avangarduli xe-
mikuri gancda isaxeba _ ganusazRvrel mra-
lovneba sulac ar iyo dapirispirebuli da
valferovnebas iZleva da amitom xelovneba,
urTierTgamomricxavi movlenebi, aramed ar-
damyarebuli am gancdaze, miaRwevs srul
sobrivad erTiani da ganuyofeli. is Zvels
ganviTarebas45.
axlis cxovelmyofel Zalad gaiazrebda, man
`umTavresi faqtori sivrcis gagrZno-
dainaxa qarTuli xelovnebis mTavari maxasia-
bisa aris moZraoba, mxolod binokularuli
Tebeli – ubraloeba39.
mxedvelobaa sivrcis mudmivi saSualeba”46.
am konteqstSi gasagebia, Tu ratom mii-
`xelovneba SemoqmedebaSia, is viTardeba
zida am ukiduresad avangardistma mxatvar-
mxolod ganyenebulad gancdil sivrceSi.
ma levan rCeulisvilis yuradReba, romelic
konkretul formebSi gancdili sivrce xe-
mTeli cxovreba Sua saukuneebis xelovnebas
ikvlevda. 40
daviT kakabaZe, xelovneba da sivrce, parizi,
rogorc vxedavT, bretanis seriaSi sivr- 1926, gv. 10.
41
p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan,
cis gamosaxvis msoflmxedvelobiTi aspeqti
Tb., 1988, gv. 110.
Zalze mniSvnelovania zedroulisa da mara- 42
daviT kakabaZe, xelovneba da sivrce, parizi,
1926.
37
«И цзин» («Книга Перемен»), Пекин, 1957. 43
dasax. naSromi, gv. 15.…
38 44
l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, Tb., 1966, gv. 8. dasax. naSromi, gv. 16.
39
М. Медзмариашвили, Пути авангарда, Париж - Москва 45
dasax. naSromi, gv. 16.
- Тбилиси, Литературная Грузия, 1-6, 2002, gv. 201, 209. 46
dasax. naSromi, gv. 10.
mariam didebuliZe
45
cvalebadi da dinamikuria da sul sxvagvar
baze sivrciTi efeqtebis SeqmnaSi. `gabrwy- elfers iZens.
invalebuli zedapiri, romelSic, rogorc d.kakabaZis kolaJebSi, udaxvewiles xa-
sarkeSi Cans mravali sxvadasxva sibrtyeebi zobriv, geometriul mozaxulobebTan Ser-
da saxeebi, saukeTeso saSualebaa dinamikuri wymulia organuli bunebis cocxali formis
sivrcis gadmocemisTvis~51.
mimaniSnebeli klaknili moxazulobebi, rom-
Tavis kolaJebSi d. kakabaZe realur sar-
lebic inisa da ianis sayovelTaod cnobil
keebs da liTonis naWrebs iyenebs da amiT
gamosaxuleba-niSnis erTgvar transforma-
sivrciTobis axlebur, sakmaod uCveulo
cias mogvagonebs.
efeqts aRwevs52.
kakabaZesTan absolutur, aplikaciur
am kolaJebis erTi SexedviT, neitralu
sibrtyovanebas TiTqmis ver vnaxavT _ misi
ri da erTgvarovani foni, sinamdvileSi
mxatvruli saxeebi mudam sivrceSi iSleba,
rTul tonalur gradaciebs moicavs, rac
magram es ar aris xazobrivi perspeqtivis er-
TavisTavad aRZravs sivrcis gancdas. xolo
Tiani, statikuri sivrce erTi uZravi xedvis
Cazneqil da amoburcul sarkeebsa da minaSi
wertiliT, fiqsirebuli horizontis xaziTa
realuri _ mayureblis sivrce da garemo
airekleba. da erTi safokuso wertiliT. dinamikuri
rogorc vxedavT, adgili aqvs ara ubra sivrcis mis koncefcias es, ra Tqma unda, ar
lod realuri sagnebiT suraTis konstruire- Seesatyviseboda. gacilebiT ufro axlos
bas, aramed realuri sivrcis Setanas nawar- aris misTvis Cinuri da iaponuri peizaJuri
moebSi. sagulisxmo da niSandoblivia, rom gragnilebis `gabneuli sivrce~. igi ar miis-
wrafvis arc sruli sibrtyovanebisken, da
51
daviT kakabaZe, parizi, 1920-23 wlebi, parizi, arc sruli iluzorulobisken.
1924, gv.13.
da mainc, bretanis seria gansakuTrebu-
52
М. Медзмариашвили, Пути авангарда, Париж - Москва
- Тбилиси, Литературная Грузия, 1-6, 2002, gv. 202. lia mis SemoqmedebaSi.
mariam didebuliZe
47
49
51
bisaA da realobis erT sibrtyeze warmoCena, loba kadrs miRma ufroa. TiTqos raRac be-
sizmriseulis, mistikuris Cveul situaciaSi disweris molodini, gamouvalobis gancda
gadmotana, sizmris realobad qceva. da, amave dros, simSvide, garindeba ikiTxeba
sainteresoa S.QqiqoZis mier am ferweru- mis saxeze.
li tilosTvis Sesrulebuli eskizebi. aSkaraa mefistofelis figuris Sepiris-
`kerZo koleqciaSi daculia ori eskizu- pireba mxatvarTan – mxatvris fermkrTali,
ri Canaxati, Sesrulebuli fanqiT qaRaldis keTilSobili saxe da mefistofelis usaxu-
naglejebze. kompoziciis sqema vertikaluri ri, urCxulisebri niRabi, romelic daJine-
xazebiTaa daserili, maTi saSualebiT mxat- biT umzers mxatvars da TiTqos ritmulad
vari sazRvravs TiToeuli komponentis sa- imeorebs misi sxeulis monaxazs. iqneb, ro-
moqmedo ares, maTi urTierTdaSorebis man- gorc faustis SemTxvevaSi, is mxatvris al-
Zils. centrSi gamosaxulia skamis sazurges ter egoa, romlisganac mxatvari Tavis daR-
Camoyrdnobili, ironiulad momRimari mxat- wevas cdilobs? yovel SemTxvevaSi, mefisto-
vari. igi umzers mis gverdiT fiqrebSi wasul felis niRbiseburi saxe cxadhyofs, rom is
moxucs, cal xelSi wveri rom CaubRujavs. boroti suli, dacemuli samyaros simboloa.
marjvniv ki adamianis ConCxia. magidaze piro- mM efistofeli, rogorc personaJi Salva
biTad moxazuli vaSlebi awyvia~2. qiqoZis avtobiografiul epizodsac ukav-
eskizSi kompoziciis ZiriTadi xasia- Sirdeba. `mxatvris megobris, mweral sergo
Ti napovnia, magram misi centri Secvlilia. kldiaSvilis mogonebiT, Salva qiqoZis ucv-
bolo versiaSi mxatvarma Tavisi avtoport- leli Tanamgzavri iyo steki (joxi) mefisto-
reti wina planze, ucnaur arsebaTa garemoc- felis gamosaxulebiT, romelic mxatvarma
vaSi gamosaxa.EeskizSi is TiTqos ironiulad, saqarTvelodan, konstantinopolis gavliT,
53
ufro Soridan, distanciidan umzers magi- safrangeTSi gemiT mogzaurobisas dakarga,
dasTan msxdomT, xolo saboloo versiaSi roca gemi dazianda da ekipaJs gaSlil zRva-
maTi wevri xdeba, TiTqos Semodis maT sivr- Si daRupva eloda. aq Seejaxa mxatvari pirve-
ceSi, Soridan mWvretelis poziciis magiv- lad sikvdils. mogvianebiT parizidan igi Ta-
rad. amiT ueWvelia, mZafrdeba namuSevris vis axloblebs werda: `…...am gzam stambolidan
eqspresiuli gamomsaxveloba da siuJetic marselamde damanaxa zRvis saSineleba da misi
ufro dramatul iers iZens. mxatvari Tavis silamaze. arasodes daviviwyeb mas, rac gamo-
Tavs am situaciis, kompoziciis mTavar per- vcade. stambolidan marselamde Svidi dRe
sonaJad aqcevs, anu is xdeba am uCveulo mov- viyaviT Suagul zRvaSi. oTxi dRe ki ise, rom
lenis arsi da centri. garSemo verafers vxedavdiT, garda tlanqi,
mnaxvelis mzerasac pirvel rigSi, swo- uzarmazari talRebisa da tyviisferi cisa...
red misi avtoportreti ipyrobs –erTi mx- mTel dReebs baqanze vatarebdi da mxolod
riv, is sxva personaJebTan erTad qmnis erT, erTi fiqri, rom am mosalodneli katastro-
organul mTlianobas, magram, meore mxriv, fidan, Sen, adamiani, mTeli Seni WkuiT,MmTeli
gamoyofilia, erTgvar kontrastSicaa maT- Seni azriT, RoniT da xerxiT arara xar, maxe-
Tan. xazgasmiT fermkrTali saxe, kadrs miRma lebda me, ar mindoda zRvaSi daRupva~3.
mimarTuli mzera gamoarCevs mxatvris figu- mefistofels Tan axlavs sikvdilic. mas
ras da misi portretis erTgavr izolirebas xelSi ukavia vaSli _ cxovelmyofelobis
axdens. is maTTan erTadaa, banqos saTamaSo- simbolo da, amave dros, miniSneba adamianis
dac ki emzadeba, magram amave dros TiTqos pirvelcodvaze, cnobiswadilze. TeTri gvi-
es fantastikuri arsebebi misi yuradRebis rila mis mkerdze ki umankoebis, siwmindis
miRma rCebian, isini SeumCnevelnic ki arian simboloa. es yvavili ruseTSi WleqTan brZo-
misTvis, SeiZleba iTqvas mxatvrisTvis rea- lis simbolo iyo (pirvelad saqvelmoqmedo
2 3
i.abesaZe, dasax. naSr., gv. 24. i.abesaZe,. dasax. naSr., gv. 24.
cisia kilaZe
aqcia `TeTri gvirila~ 1912 wels Catarda). oRond Tu sezani ufo metad individualu-
es simboluri miniSnebebi SesaZloa mxatvris rad, impresionizmze reaqciis pasuxadac
erTgvar winaTgrZnobas, moaxloebuli sikv- eZiebs sagnebis arss, Salva qiqoZes qarTuli
dilis winaswar xilvas asaxavdes, naadrev si- mxatvruli tradicia, SeiZleba iTqvas gene-
kvdilze miuTiTebdes. tikuri kodi karnaxobs msgavs midgomas.
saxelwodeba _ `udrood daRupuli me- aq ar SeiZleba ar gagvaxsendes daviT ka-
gobris mosagoneblad~ mianiSnebs, rom es kabaZis `avtoportreti broweulebiT~(1913
portreti – memoriul portrets unda ga- w.), romelic qarTuli, erovnuli formaT-
nekuTvnebodes. daRupuli adamianis xsovni- SegrZnebisa da mxatvruli xedvis erT-erTi
sadmi miZRvnili portretis tipebi mravlad TvalsaCino magaliTia (sur. 3). S. qiqoZis av-
gvxvdeba xelovnebis istoriaSi uZvelesi toportrets am namuSevarTan saerTo ganw-
droidan dRemde, Tumca S. qiqoZis am tiloze
yoba Tu mxatvruli gemovneba akavSirebs.
daRupuli megobari arsad Cans.
aqac Serwymulia: akademiuri da pirobiT-
iseTi STabeWdilebaa, rom gardacvli-
dekoratiuli forma, realisturi da sim-
li megobris adgili mxatvars daukavebia da
bolur-fantastikuri, damaxasiaTebeli da
masTan gaigivebula. amiT S.QqiqoZe TiTqos
ganzogadebuli, konkretuli da maradiuli.
aerTianebs awymos, warsulsa da momavals da
mxatvris konkretuli portreti mistikur,
erTgvar zedroul, krebiT, simbolur xate-
simbolur saxed iqceva da udroobis Tu ma-
bas, samyaros erTian saxes qmnis.
radiulobis gancdas qmnis.
SesaZloa, simbolur miniSnebas iZleva
TeTr sufraze gamosaxuli naturmortic. amgvari mxatvruli xedvis sawyisi Tu qva-
sxvadasxva nayofi aq TiTqos sicocxlis kuTxedi niko firosmanaSvilis Semoqmedeba
simboloebad Cndeba. broweuli aRdgomis, SeiZleba iyos. g. xoStarias sityvebiT, `fi
54
55
mosaxuleba, JReradi koloriti, xazovani mag., avtoportretSi `mxatvari da sikvdili,~
struqtura eqspresiis mZafr STabeWdilebas 1920, sikvdili molandebisa Tu niRbis saxiT
qmnis. amave dros, gaazrebuli xazovani ritmi mxatvars uknidan epareba.
da dekoratiuloba qarTuli Sua saukuneebis SeiZleba iTqvas, rom XIX-XX sukunis avto-
ferweris tradiciebidan momdinareobs). portretebSi erTgvari pesimistur-provo-
isev S. qiqoZis namuSevris _ `udrood kaciuli saxiT Tavi iCina XVII sukuneSi gavr-
daRupuli megobris mosagoneblad~ simbo- celebulma memento mori-s (gaxsovdes sikvdi-
lur mniSvnelobas, rom davubrundeT, aRmo- li) Temam (mag., david beili, `avtoportreti
vaCeT, rom avtoportreti sikvdilis simbo- vanita-s simboloebiT~ (1651), salvatoro roza
loebTan erTad araerT evropel mxatvars `avtoportreti~ (1645) (sur. 8). gansakuTre-
Seuqmnia. gansakuTrebuli sixSiriT ki es buli siZlieriT es motivi eqspresionist an
Tema germanel (germanulenovan) mxatvreb- eqspresiuli xasiaTis mxatvrebTan JRers. mag.,
Tan gvxvdeba.M mag., arnold bÁoklinis _ `av- e.Mmiunki Tavis 1895 wlis erT-erT avtoport-
toportreti sikvdilTan erTad, romelic retSi memento mori-s uaxles variants gvTava-
violinoze ukravs~ (1872) (B sur. 4) momdevno zobs. is sakuTar Tavs erTdroulad cocxal-
drois mravali mxatvrisTvis misabaZi gaxda. sac gamosaxavs da mkvdarsac. misi mklavi, sikv-
a. bÁoklinisTvis sikvdilTan siaxlove dilis xsovnis niSnad, Zvladaa qceuli (sur.7).
SemoqmedebiTi impulsis wyaroa. amiT TiTqos misive sityvebiT _ `me davibade momakvdavi,
mxatvris, Semoqmedis individualoba, unika- avadmyofoba, sigiJe da sikvdili is bneli an-
lurobaa naCvenebi. xazgasmulia, rom mxatvari gelozebi iyvnen, vinc Tavze adgnen Cems akvans
ar emorCileba Cveulebriv mokvdavTa wesebs. da mTeli cxovreba Tan msdevdnen~9.
sikvdili muzasaa gatolebuli. garda amisa, is
tradiciul germanuli Totentanz-is formiTaa 9
R. Rosenblum and others, Edvard Munch: symbols and im-
ages, exh. cat., National Gallery of Art, Washington, D.C.,
8
К.Зданевич, Нико Пиросманишвили, М.,1964, gv. 66. 1978, gv. 28.
cisia kilaZe
nasaxeebi aqvs evropul mxatvrobaSi, mag., m. lado gudiaSvilis TqmiT Salva qiqoZes
vrubelis `pani~ (1879) da `mefistofelisa da `rogorc Semoqmeds hqonda kidev erTi sain-
faustis gafrena~ (1896), f. Stukis `pani~ (1908) tereso Tviseba, cxovrebis iumoris prizmaSi
da `luciferi~(1890)10. Tumca maTgan gansxva- danaxvis unari...~ 11. geronti qiqoZis sityve-
vebiT qiqoZis mefistofeli ufro grotes- biT ki: `Salva qiqoZe iyo satirikuli da tra-
kuli niRbis STabeWdilebas tovebs, riTic gikuli bunebis mxatvari~12.
kvlav eqspresionist mxatvarTa nimuSebi SeiZ- es ormagoba xSirad mis namuSevrebsac
leba gagvaxsenos mM ag., ensoris avtoportreti ganmsWvalavs. rogorc aRvniSneT, erTi mxriv,
niRbebis garemocvaSi, miunkis avtoportreti Zlier emociuri, subieqturi sawyisi – mJReri
qalis niRbiT Tavze (sur.11) da sxva. koloriti, eqspresia, moZravi, asimetriuli
yvela am moxseniebul magaliTebTan Se- ritmi, araordinaruli rakursebi da xedvis
darebisas TvalSi sacemia Salva qiqoZis sura- wertilebi, axlo planebi, zogjer gadaWrili
Tis Taviseburi, originaluri gadawyveta. kadri, mkafio xazovaneba da dekoratiuloba,
erTgvari Sinagani distancia mis avtoport- meore mxriv ki, struqturuloba,zomiereba
retsa da sikvdilsa da fantasmagoriul ar- da ganzogadebisken swrafva, mudmivi, myari
sebaTa Soris TiTqos ufro sagrZnobia (ro- formebis Zieba.
gorc iTqva, mxatvari yuradRebas ar aqcevs is Tavis werilebSi wers: `foTidan viw-
am personaJebs). sikvdili aq arc muzaa, arc yeb misTvis, rom aq vigrZen pirvelad, Tu
raime sazareli da mudmivi xsovnis sagani, is, ra Znelia Tavis miwa-wylis moSoreba. didi
iseve rogorc mefistofeli, ufro irealu- brZola damWirda, rom ar dameyvira. vfiq-
ri, absurduli, gamogonili samyaros nawi-
11
l. gudiaSvili, mogonebebis wigni, sabWoTa xe-
10
I. Arsenishvili, Die Kunst des Selbstporträts im Schaffen lovneba, N8, 1967, gv.30.
georgischer Maler (zweites Jahrzehnt des 20.Jhs.), Georgica, 12
i.abesaZe, qarTuli ferweris eqspresionistuli
2001, N24, gv. 115-122 tendenciebi, sabWoTa xelovneba, N3, 1979, gv. 24.
cisia kilaZe
robdi, samSoblos mglejen meTqi da ara me Zieba _ rogorc TviTon ambobs _ me ar vici
vSordebi-meTqi mas. SeiZleba wyalSic ga- mxatvrobaze didi filosofiao. erTgvari
davmxtariyavi napiramde sacuraod, magram filosofiuri damokidebuleba samyarosad-
am grZnobasTan erTad bevri sxva mebrZoli mi _ mzera kadrs miRma _ TiTqos samyaros
grZnobebi iyvnen, grZnobebi keTilgoniere- Wvretis, raRac maradiulis Zieba da molo-
bisa da sidinjisa, romlebsac Cven aseTi sim- dinia. subieqturi guneba-ganwyobilebebis
kacriT gvaCvevs cxovreba~13 an kidev `me Cemi miRma WeSmaritis danaxvis survili mainc
meore buneba mainteresebs, romelic xanda- optimizmis gancdas qmnis _ isev mxatvris
xan gamoiyureba xolme. me is ufro miyvars: is sityvebi rom moviSvelioT: `me Tuki vcocx-
meore buneba~14. lob da sicocxle mixaria, mxolod imisTvis,
yvela mis mier Sesrulebuli avtoport- rom Cems bunebaSi raRac saswaulis imedi
reti tipologiurad erTmaneTis msgavsia scxovrobs, raRac erTi mTliani mimaqanebs
(sur.13, 14), mxatvari sam meoTxedSi, dak- saiTkenRac da mTel Cems arsebas sixaruliT
virvebuli da melanqoliuri mzeriT iyure- avsebs, Tumca TviTon Cemi sxeulis cxovreba
ba mnaxvelisken, is romantikuli da xSirad sruliad araviTar ganwyobilebas ar hqmnis
sevdiani ieriT gamoirCeva. g A ansakuTrebiT am swrafvisTvis, cxovreba sul sxva enazed
aqcentirebulia Tvalebi. avtoportretSi - laparakobs. ilaparakos... Zala imaSi aris,
`udrood daRupuli megobris mosagonrad~ rom Cems cxovrebas Sinaarsi aqvs... ra uSavs,
ki xelis mtevnebic (esec SesaZloa Sua sauku- Tu gind es Sinaarsi ubralo nisli iyos, ro-
neebis tradiciidan modis). melsac niavi hfantavs~16.
`Sen xelovani xar da mixvdebi (Tu ar gan- mxatvari ukanasknel wuTebSic ar kar-
gicdia), Tu ras niSnavs is mdgomareoba ada- gavs sicocxlis wyurvilsa da imeds, is naad-
mianisa, rodesac sulis sicalieres grZnob rev sikvdilsac ironiiT egebeba leqsad da-
57
da mTeli qveyana erT uSno qaosaT gexateba werili anderZiT, romelsac ase imedianad
Tvalwin, rodesac moqmedob da ver poulob asrulebs:
axsnas Seni moqmedebisas: rodesac icini da `gaTenda dila naTeli, brwyinvale, cxe-
Tan grZnob, rom am sicils araferi aqvs Sens li, mziani, /Cems fanjaras zed moawva ca
bunebasTan. amas ganvici da amas Cavdivar, ro- lurji, Tavaziani. /Citi WikWikebs, mze xa-
desac sazogadoebaSi var. marto rom viyo, robs, ar amas moaqvs ziani, /Cem gulSic feTq-
albad, arc aseTi sulis ganwyobileba meq- vas sicocxle, sicocxle aA Tas gziani~
neboda. sxvebi Zalas gatanen, mudam da yo- `sjobs yovelgvarsa sikvdilsa sicocx-
velTvis niRabi ataro, da cdilben kidevac, le saxelovani~17.
im niRbis qveS dagafarvinon yvelaferi, rac
ki sakuTari gabadia. es Zalian pesimisturi
msjelobaa. pesimizmi mZags, pesimistebi me-
zizReba da gTxov, yovelive es pesimizms ar
miawero. Senc kargad ici, rom me amas ar vem-
saxurebi. raca vTqvi, mxolod da mxolod
cxovrebiT nakarnaxevi da dauqvemdebareb-
lad gancdilia~15.
mM iuxedavad aseTi dramatizmisa yvela
portrets aerTianebs erTgvari filoso-
fiuri Wvretis ganwyoba anu maradiulis
13
i.abesaZe, q.bagratiSvili, Salva qiqoZe kul-
turuli memkvidreoba, Tb., 2005, gv.33.
14 16
i.abesaZe, q. bagratiSvili, dasax. naSr., gv 33. i. abesaZe, q. bagratiSvili, dasax. naSr., gv.26.
15 17
i. abesaZe, q. bagratiSvili, dasax. naSr., gv. 20. i. abesaZe, q. bagratiSvili, dasax. naSr., gv.81.
cisia kilaZe
TSISISA KILADZE days. Though, the portrait under consideration does not
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian contain any image of the lost friend. One has an impres-
Art History and Heritage Preservation sion that the place of the deceased friend was occupied
by the artist himself. By such approach Shalva Kikodze
unites past, present and future and creates somewhat out
SHALVA KIKODZE –
of time, combined symbolic drawing.
“IN MEMORY OF THE YOUNG
In this connection it is impossible not to recall the
DECEASED FRIEND”
painting of Davit Kakabadze “Self-portrait with pome-
Summary granate” (1913), which is one of the best samples of art
perception of the Georgian national forms and of artistic
Painting executed in 1920 and titled “In Memory of the vision. Both these self-portraits are interrelated by their
Young Deceased Friend” was a kind of turning point spirit and artistic taste. Here, as in the former painting,
for Shalva Kikodze. At the same time, it is an allusive, are united academic and conditional-decorative form,
metaphorical-symbolic work. There is just a slight hint realistic and symbolic-imaginary, peculiar and common,
in the title to reveal symbolic content of the painting. specific and everlasting. This concrete portrait acquires
The painting is also known as a self-portrait of Shalva mystic, symbolic traits and passes the mood of eternity.
Kikodze. Among his self-portraits it is one of the most Niko Pirosmanishvili’s art should be considered the ba-
interesting and multi-faceted paintings for understand- sis or cornerstone of such artistic vision. Commonness
ing inner world and spirituality of the artist. and veracity, freeness, monumentality, being out of time
First look at the painting and one will be puzzled at and a noble simplicity of Pirosmanishvili’s personages
what is presented to him. Who are those phantasmagoric are characteristic of the Georgian artistic vision and
58
individuals in the picture? Why did the artist paint him- taste. Creative art of Niko Pirosmanishvili was the guid-
self in company with them? What connects them with ing line for philosophy of art developed by both Davit
each other? One of these mystic creatures should be a Kakabadze and Shalva Kikodze. At the same time, Niko
demon, an evil soul. In art critics’ opinion it must be Pirosmani’s view (conception of time and space) un-
Mephistopheles. Another figure, skeleton, is a symbol derwent certain transformation in the creative work of
of death. These figures sit together with the artist at a the above artists. The national principles acquire very
table on deck. emotional and expressive character in Shalva Kikodze’s
Of note is a certain paradoxality and contradictory paintings.
thinking revealed through artistic design of the painting: Many European artists have created self-portraits
consecutive and rational basis of the composition, on with the symbolism of death. This concerns German
the one hand, and merging of conventional artistic lan- (actually German speaking) artists, such as Arnold Bök-
guage, intuitivism, unexpected effects and absurd situ- lin “Self-portrait with Death Playing the Fiddle” (1872),
ations, on the other hand, as well as bringing together which became a sample for the next generation artists.
realistic shape and multicolor spots in a style close to It is possible to say, that the theme of momen-
abstract interpretation. The topic is interesting for its to mori, which was very popular in the 17th century,
paradoxality and duality: representation of imaginary, emerged in self-portraits of 19th-20th centuries in
symbolic and allegorical theme in real, as if in common a pessimistic and provocative manner. This theme
environment. was especially popular among expressionists or art-
There is a hint in the title of the picture “In Memory ists of expressive style, like L.Corinth, E. Munch,
of the Young Deceased Friend”: it’s a memory portrait. M.Pechstein, J. Ensor and others. In comparison
Portraits of this type, created in memory of the deceased, with self-portraits of the above-listed artists, Shalva
are often found in history of art from ancient times to our Kikodze’s original solution, maintenance of a certain
cisia kilaZe
59
obvious: perception of the world beyond the frame,
search for eternal and an expectation.
60 cisia kilaZe
3. daviT kakabaZe.
avtoportreti
broweulebiT, 1913w.
Davit Kakabadze. Self-Portrait
with Pomegranates, 1913
61
4 arnold bÁoklini. avtoportreti
sikvdilTan erTad, romelic
violinoze ukravs,1872 w.
Arnold Böcklin. Self-Portrait with Death Playing
the Fiddle”, 1872
8. david beili.
avtoportreti
vanitas-s simboloebiT,
1651w.
David Baili. Self-Portrait
with Vanitas Symbols, 1651
cisia kilaZe
9. jeims ensori.
Cemi portreti
ConCxis saxiT, 1895 w.
James Ensor. My Portrait
as a Skeleton, 1895
63
65
ferisa da formis kvlevas exeba. suraTis abstraqtuli zedapiris Sesaqmne-
XX saukunis dasawyisis TiTqmis yvela lad. miwisagan mowyveta, sayrdeni wertilis
mimarTulebis evropeli mxatari im perio- gaqroba, rac usasrulo sivrcis realur
disaTvis am Zalze mniSvnelovani sakiTxiT warmodgenas gviqmnis _ suprematistuli xe-
aris dakavebuli. sivrcis agebas, axleburi lovnebis mTavari maxasiaTebelia. abstraq-
perspeqtivis gaazrebas, sagnis sivrceSi gan- tul nawarmoebebSi gaCenili axleburi xedva,
Tavsebas _ mxatvrebis Semoqmedebasa da maT
romelic mzeris garkveul wertils ki ar gu-
naazrevSi centraluri adgili eTmoba. jer
lisxmobs, aramed yvelgan aqvs mxedvelobis
kidev, postimpresionistebis mxatvrobas axa-
areali da romelSic obieqti drosa da sivr-
siaTebs garkveuli protesti da dapirispi-
ceSi, barieris gareSe Tavsdeba _ ainStainis
reba wina TaobasTan. maT uaryves realistu-
fardobiTobis Teorias exmianeba.
ri da impresionistuli ferweris iluzio-
qarTveli mxatvrebisaTvis, sivrce-sibr-
nizmi, anu sivrcis iluzia, feriT modelire-
ba, perspeqtivis kanonebi, is rasac evropuli tyis sakiTxi mniSvnelovania, axali enis, axa-
mxatvroba jer kidev renesansis periodidan li erovnuli formis Ziebis procesSi.
moyolebuli efuZneba. axali Taobis mxatv- XX saukunis dasawyisi saqarTveloSi is-
rebma win wamoswies sibrtyis mniSvneloba. eTive winaaRmdegobrivi, rTuli da mraval-
amgvar midgomaSi didi roli Seasrula mxrivi iyo, rogorc mTel danarCen msoflio-
aradasavluri kulturebis gacnobam, gan- Si. axali saukunis, axali epoqis molodini
sakuTrebiT Soreuli aRmosavleTis xelov- aqac axali ideebisa Tu cxovrebis stilis
nebam _ iaponurma graviuram da ferweram, Secvlis safuZvels qmnida.
romelic modaSi Semodis maSindeli parizis „maSinizmis“ epoqis suliskveTeba Tavise-
sazogadoebaSi. p. sezanis mxatvrobam sru- burad isaxeba daviT kakabaZis naazrevsa Tu
liad axali xedvisa da suraTis axali har- SemoqmedebaSi. sabunebismetyvelo da teq-
moniis Seqmnis SesaZlebloba warmoaCina. nikuri miRwevebi udaod mxatvris interesis
naTia ramiSvili
arealSi eqceva da umniSvnelovanes rols as- dakargva“ (Verlust der Mitte)3. masSi arqiteq-
rulebs im mxatvruli problemebis gadaWra- turisa da xelovnebis nimuSebis magaliTze
Si, romlebic axalma epoqam dasva xelovnebis adamianis RmerTTan daSorebis process da
winaSe. Tavad evropul kulturaSi uamravi amgvarad dabneuli adamianis mudmiv Ziebas,
msgavsi sakiTxi iwvevs polemikasa da msje- faseulobaTa aRrevas, mTavari RerZidan ga-
lobas. Cndeba kiTxvebi im Cveuli Rirebule- dacdenas da sakuTar cnobierebaSi miwisa da
bebisa da saukuneebis manZilze Camoyalibe- cis gadaadgilebas ganixilavs. misi azriT,
buli xedvis principebis mimarT, romlebic yovelive amis gamoxatuleba abstraqcia da
gansazRvravs dasavleT evropis vizualur is utopiuri proeqtebia, romlebSiac nage-
xelovnebas. bobas saZirkveli da saxuravi ara aqvs. sain-
XIX saukunis bolos fridrix nicSes mier teresoa, agreTve, misi mosazreba, sinaTlis
dayenebuli Tezisi _ „RmerTi mkvdaria“ Sesaxeb. wignSi „sinaTlis sikvdili“ (Der Tod
(Gott ist tot) _ momavali sazogadoebis nihi- des Lichtes), avtori saubrobs industriuli
listur ganwyobas asaxavs da XX saukunis periodis adamianis Sesaxeb, romelic TiTqos
moazrovneTa msjelobis sagnad iqceva. sa- Sinagani sinaTlis naklebobas ganicdis. swo-
kuTari fundamentis momSleli, civiliza- red am epoqis xelovneba da gansakuTrebiT
cias daqvemdebarebuli adamiani, uecrad arqiteqtura, warmoaCens mis miswrafebas si-
niadaggamoclili, marto da pirispir rCeba naTlis Sevsebisaken. amitomac aris Tanamed-
sakuTar TavTan. Tamaz buaCiZe ganmartavs: rove nagebobebSi gamoyenebuli amdeni SuSa
„RmerTis sikvdilis Temam misca saazrovno da gamWvirvale Tu amreklavi masala. anu,
Cveni drois mraval mwerals, mxatvars, mu- garedan, rac SeiZleba meti sinaTlis SemoS-
sikoss. imaSi, rom Tanamedrove epoqa Sepy- vebiT, adamiani am danakliss ivsebs. axali
masalidan gamomdinare, ukve XIX saukuneSi,
66
valter hesis TqmiT: „Tuki kubizmi sag- red, droisa da manZilis TanxvedriT SeiZle-
nis formaluri analiziT mivida suraTis ba iyos miRweuli. sivrce samganzomilebiani
„simultanuri xedvis“ formamade, romelic ki aRar aris, aramed drosTan aris gaerTia-
sabolood SeiZleboda dinamikuri samyaros nebuli da mas meoTxe ganzomilebac aqvs. moZ-
suraTad warmoCeniliyo, futurizmi piriqiT raoba cvlis drois aRqmas. moZravi obieqtis
_ samyaroSi dinamikuri gadaadgilebis am siCqare sxvadasxva xedvis wertilidan sxva-
gamocdilebas adamianuri warmodgenebis dasxvaa.
mxridan axdenda. sinamdvile, aseT SemTxve- amgvari dinamikuri samyaros suraTis
vaSi, aRar aris subieqtis sapirispirod damkvidreba XX saukunis adamianis cnobiere-
dadgenili samyaro _ obieqtebiT sivrceSi, baSi, bunebrivia, sayovelTao iyo da sxvadas-
aramed kompleqsuri naerTi (erTmaneTSi ga- xvagvari gamoxatuleba hpova mxatvarTa Se-
dasvla) Sinagani da garegani movlenebisa. es moqmedebaSi. XX saukunis dasawyisis qarTul
kompleqsi xiluli xdeba sasuraTe formis xelovnebaSi erT-erT umTavres amocanad iq-
simultanurobis meSveobiT, romelic mis ceva erovnuli formis Zieba. axali esTetika
Tanmimdevrobas erTmaneTis gverdze ganla- da TvalTaxedva, romelic dasavlur xelov-
gebad, erTmaneTze dalagebad da ermaneTSi nebasTan erTad mkvidrdeba qarTvel xelo-
gadasvlad aqcevs. mayurebeli am suraTze vanTa wreebSi, gansakuTrebul mniSvnelobas
asaxul movlenaTa SuagulSi aRmoCndeba. uZ- iZens. cxadia, erTbaSad ar momxdara qarTul
ravi saganic ki potenciur moZraobad aRiq- cnobierebaSi im niSan-TvisebaTa gaazreba,
meba da ZiriTad xazebs Seerwymis“5. romelic maincadamainc „erovnuls“ gan-
_ es aris is formula, romel- sazRvravda xelovnebaSi. yvelasTvis misaRe-
mac Secvala samyaro da aseve, nawilobriv, bi da gasagebi ar yofila aseve, dasvleTidan
XX saukunis dasawyisis xelovanTa xedvac. a. Semosuli axali mxatvruli tendenciebi,
67
ainStainis fardobiTobis Teoriis mixedviT, magram is, rom sazogadoebis moazrovne na-
sivrciT-droiTi geometriuli struqturis wilisaTvis es umTavresi skiTxi iyo, naT-
Sesaxeb warmodgena Zireulad icvleba. dro lad Cans maT nawerebsa da SemoqmedebaSic.
da sivrce erTmaneTTan aris dakavSirebuli. g. gegeWkoris wignSi „xelovneba da sivrce“
dro, rogorc meoTxe ganzomileba, xelovan- motanilia daviT kakabaZis mier Zmisadmi mi-
Ta mTeli TaobebisaTvis inspiraciis wyarod werili baraTi, romelSiac Cans mxatvris
iqceva. simultanuroba _ drois sxvadasx- wuxili JurnalSi „droSa“ gamoqveynebuli
va monakveTSi eTdroulad asaxuli sivrce, erT-erTi werlis gamo: „amaswinaT wavikiTxe
masSi ganTavsebuli obieqtiT _ kubistebis, suraTebian Jurnal droSaSi geronti qiqo-
futuristebis, suprematistebisTvisa da Zis werili qarTul mxatvrobaze... aq is exeba
konstruqtivistebisTvis, mTavari Tema xde- mxatvrobis principul sakiTxs. laparakobs,
ba. zogierT Tanamedrove mkvlevars (ulrix Tu rogori unda iyos erovnuli xelovneba
miuleri) miaCnia, rom bauhauzis arqiteqto- da sxva... Cemi principebis winaaRmdegi aris
rebi pirdapir sivrcis agebaSi iTvaliswi- da mas hgonia, rom Cemi xelovneba erovnuli
neben fardobiTobis Teorias. e.w. „uwyveti ar aris... piriqiT, aqauri zogierTi mwerali
sivrce“ (paul klees SemoRebuli termini), im azrisaa, rom Cemi xelovneba modernistu-
romelic gamWvirvale tixrebis saSualebiT lia da Zlier erovnuli xasiaTisaa, radgan
iqmneba dinamikuria da masSi axlo da Sori im Zlier gansxvavebas, rac Cemsa da aqaur
manZili erTdroulad aRiqmeba6. es ki, swo- sxva mxatvrebSia, swored aRmosavlurs Cems
TvisebaSi xedaven“7.
5
W. Hess, Dokumente zum Verständnis der modernen Male-
rei, München, 1972, gv.71. wegung und Zeit im Werk von Walter Gropius und Ludwig
6
, U. Müller, Raum, Bewegung und Zeit im Werk von Walter Mies van der Rohe, Berlin, 2004 (Rezensionen von Horst
Gropius und Ludwig Mies van der Rohe, Habilitationsschrift, Bredekamp, in: Die Zeit Nr. 9 vom 24.02.2005, S. 59).
Akademie Verlag, Berlin, 2004, recenziidan: Raum, Be- 7
g. gegeWkori, daviT kakabaZe, Tb., 1983, gv. 13.
naTia ramiSvili
8 9
p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan. Tb., d. kakabaZe, werili Zmas, 4 agvisto 1928 weli,
1988, gv. 150. Jur. „cxeli Sokoladi“, #2, 2008, gv. 26-27.
naTia ramiSvili
69
ferebiT gamosaxuli (amdenad, is ufro ukan didi zomis tilo _ `mitingi~ _ amave pe-
aRiqmeba) da zemoT cis patara zoli, rome- riodSia Sesrulebuli (sur. 2). Tvaluwvde-
lic aseve feradovani monakveTebisagan aris neli, maRali mTiani peizaJis fonze, mTis
Sedgenili, oRond meti oqris ferebia gamo- Ziras, leninis plakatis qveS gaerTianebuli
yenebuli. didi „wiTeli“ mTis marjvena mxa- uamravi xalxia Sekrebili. peizaJTan Seda-
res muqi Crdili Semouyveba, romelic qve- rebiT, xalxi Zalian patara, mcire figure-
moTac Camodis da marjvena wina plans avsebs. bis saxiT aris warmodgenili. kacebi, qale-
amgvari xerxi, romelic adreuli periodis bi, bavSvebi, TiTqmis erTnair tansacmelSi,
imerul peizaJebSia gamoyenebuli, siRrmis, TeTri perangebiTa da cisfer an moyavis-
perspeqtivis efeqts aZlierebs. magram, am fro Sarvlebsa da qveda boloebSi, TiTqos
SermTxvevaSi, es Crdili sxvagvarad aRiqmeba erTnair formebSi arian gamowyobili. ho-
_ saerTo dekoratiulobaSi eqceva da sibr- rizontalurad gaSlili brbo miemarTe-
tyiTobas ar arRvevs. ba centrisken, sadac aqtivistebs wiTeli
gviani periodis zogierT peizaJSi, abst- droSebi da beladis gamosaxulebiani didi
rahirebul landSaftTan erTad, Cndeba sru- TeTri plakati uWiravT. realistur weris
liad realisturad Sesrulebuli elemente- maneraSi Sesrulebul figurebs Zirs Crdi-
bi _ ukana planze klde, myinvari Tu lurj lebic ki aqvT mixatuli. amgvari Sesrule-
caze mkafiod gamokveTili TeTri Rruble- ba sruliad gansxvavdeba ganzogadebuli,
bi. amgvar gadawyvetas SeiZleba mivaweroT abstrahirebuli mTis ferdobis gamosaxu-
„rionhesi“-c (1934 w.), sadac mxatvrisaTvis lebisagan. Tumca, erTian momwvano fonze
Cveuli feradovani mTis ZirSi hesis beto- dasmuli wvrili figurebi, saerTo siWrele-
nis konstruqciac aris gamosaxuli (sur. Si iwereba da mTlian dekoratiul sistemaSi
4), zemoT ki _ realisturi Rrubliani ca. jdeba. ufro metic _ mTis fonze gamosaxu-
d. kakabaZe TiTqos cdilobs, am drois soc- li mkafio marTkuTxa plakati, vizualur
naTia ramiSvili
da kompoziciur aqcentsac qmnis. es, albaT riisaTvis metad Rirebulia. Tumca, mis Semo-
dadaistur kolaJs an pop-artis xelovnebis qmedebas gansakuTrebuli adgili ekuTvnis
nimuSs ufro mogvagonebs Tavisi Cawebebuli agreTve msoflio xelovnebis saganZurSic.
fotoebiT.
am kompoziciis msgavsia 1949 wels Sesru-
lebuli `svaneTic” (sur. 6). suraTi verti-
kalzea agebuli. aq mTeli sasuraTe are ver-
tikalurad didi mowiTalo kldeebiT ivse-
ba. kidev ufro patarad moCans aseve, qvemoT
Sekrebili xalxi, oRond ukve axali tipis,
urbanul SenobebTan erTad gamosaxuli.
albaT yvela zemoT ganxiluli namuSev-
risgan gansxvavdeba, aseve 1949 wels Seqmnili
`foTi, elevatori” (sur. 3). erTaderTi, rac
mas d. kakabaZis sxva namuSevrebTan aerTia-
nebs, es aris sivrcis gadmocemis survili,
amjerad sruliad sxvagvarad gadawyvetili.
aqac suraTis udidesi nawili cas uWiravs.
TeTrisa da cisfris nazaviT Sesrulebul
fonze isev TeTris, odnav ufro Tbili gra-
daciebiT gamosaxuli, didi industriuli
nagebobaa. qvemoTa nawilSi, zRvis zoli da
70
71
material for the study of this inexhaustible issue. The rowing and imitation, was among the major challenges
painter extensively considered these very points in his for Georgian artists and thinkers of the period.
theoretical reasoning. It is of special interest to find out The spirit of the age of “Machinism” was reflected
what progress did the Georgian and European artists in Davit Kakabadze’s works in an original way. Ad-
had in this direction, and how were the new findings vancements in natural and technical sciences undoubt-
reflected in their paintings. edly fell within the scope of the painter’s interest and
Spatial reasoning in general and David Kak- played a significant role in the solution of the artistic
abadze’s own ideas on the point are closely associated problems that the new age posed before art. A lot of
with his works. Kakabadze’s artistic activity is marked similar issues caused disputes and discussions in Eu-
ropean culture as well. Questions arose regarding the
by the development of his outlook and of the tenden-
traditional values and outlooks established throughout
cies that facilitate closer understanding of contempo-
centuries and underlying European visual art.
rary Georgia and of her orientation on the West, as well
Davit Kakabadze, back from Paris, once again
as understanding of issues relevant in contemporary,
writes in his letters about the problem of space and
post-Soviet Georgian art.
national form. He finds the Georgian form absolute-
Davit Kakabadze’s works convey the quest for ly unexplored and seeks new understanding of space
national form with particular intensity. In the Geor- structuring in the synthesis of European advancements
gian context, this remarkable process of creative and of the national form. This quest has resulted in the
work converges with European artistic advance- creation of his masterpieces.
ments in an original way. Naturally, the formal quest
focusing on the image-structuring elements of fine
art – line, colour and form – is associated with the
naTia ramiSvili
73
75
wileoba miiRo saerTaSoriso festivalSi. daSlili wigniT xelSi Semodioda scenaze da
speqtakli sinqronuli Targmanis gareSe iwyeboda romanis sceniuri kiTxva, romelSic
TamaSdeboda. 1989 wlis martSi madridis TandaTan ebmebodnen speqtaklis personaJe-
`teatro de la komedias~ scenaze gamarTul- bi. mxatvar giorgi aleqsi-mesxiSvilis in-
ma warmodgenam didi gamarjveba moutana Te- terpretaciiT jayos xiznebis tragedia erT,
atrs. Teatrmcodne nodar gurabaniZe werda: mTlian dekoraciaSi gaTamaSda, romelSic
`rogorc gairkva, `jayos xiznebis~ proble- sceniuri arqiteqtonika nasaydralis for-
matika, qarTuli inteligenciisa da aristo- miT gansxeulda. mwerliseuli na prefiqsi,
kratiis tragikuli koliziebi Zalze gasage- romelic win uZRvoda xiznobis adgilad sa-
bi aRmoCnda espaneli mayureblisaTvis, rom- xeldebul naSindars, romanis saxviT-sivr-
lis mexsierebaSi jer kidev cocxlobs fran- cobrivi koncefciis gamomxatvelad gadaiq-
kos reJimis dros inteligenciis bedis ara- ca. eklesiis freskebi Camorecxil nafres-
naklebi tragikuli peripetiebi“2. 1991 wels kals daemsgavsa – aqa-iq Tu iyo SemorCenili
marjaniSvilis Teatris `jayos xiznebi~ ia- macxovris Tu angelozis gamosaxulebis naS-
poniaSi warmoadgines da iqac didi warmateba Tebi. nasaydralis gabzaruli kedlis miR-
xvda wilad. erTi ram udaoa – mix. javaxiSvi- ma varskvlavebiani cis nawili ikiTxeboda.
lis ukvdavi romanis interpretacia imgva- galaqtikis fragmentis SemoWra pirobiT da
ri gamomsaxvelobiTi saSualebebiT moxda, irealur sceniur dros usasrulobis niSniT
rom ucxo enaze gaTamaSebulic, gasagebi da aRbeWdavda da borotebasTan WidilSi Cabmu-
axlobelic ki aRmoCnda msoflios yvela im li romanis personaJebis samyaros maradiul
qveynis mayureblisaTvis, vinc qarTul enaze problemebTan Tanaziarobis gancdas aRZrav-
da mayurebelSi. ukana fonze Camowuwuli fe-
1
gaz. Tbilisi, 26 dekemberi, 1988.
2 3
n. gurabaniZe, madridi _ msoflio Teatrebis n. kupreiSvili, `jayos xiznebi~: romani da
scena, sabWoTa xelovneba #6, 1989, gv.39. speqtakli, mnaTobi, #2, 1985, gv. 141.
lela wifuria
77
CamoZonZil Tokze Camokidebul saqane- giorgi aleqsi-mesxiSvilis dekoracia
laze mjdari Teimuraz xevisTavi wignis sam SreSi iyo ganfenili. scenis portalze
kiTxviT irTobda Tavs. Semdeg epizodSi ama- xdeboda margos gaupatiureba. xevisTavis
ve saqanelaze mjdari margo, TavaSvebuli nasaxlaris iatakad warmosaxul portalze
qrolvis JiniT aRtkinebuli, portalze gar- fardagebi, muTaqebi da baliSebi iyo ganfe-
Txmul jayos TiTqos zemodan gadaafrinde- nili. es sagnebi araerTgzis iyo gaTamaSebu-
boda. aRtkinebuli mdedrisa da TviTkmayo- li speqtaklis msvlelobisas. maTze wamogo-
fili mamris erotiuli TamaSoba portalze rebuli swavlobda wera-kiTxvas jayo. jayos
seqsualuri aqtis imiti rebiT sruldebo- gankulakebis epizodSi swored muTaqebs,
da. mogvianebiT, amave saqanelaze Seagdebda fardagebsa da baliSebs miitacebda qeSela
jayo ajanyebul xevisTavs da umowyalod, _ jayos sisxlismieri da sulieri naTesavi,
maTraxiT scemda. moqmedi sagani- maTraxi misi saqmis gamgrZelebeli.
speqtaklSi sagan-simbolod iyo moazrebuli scenis portalze _ dekoraciis qveda
da jayos xelSi amoqmedebuli Tavad xdeboda Sreze, Casasvleli lÁuki iyo. es lÁuki speq-
Zaladobis amsaxveli metafora. taklis mimdinareobis dros mraval funq-
scenografiuli konfliqtis umniSvne cias iTavsebda: am lÁukidan amodioda jayo,
lova nesi qmediTi moZravi nawili-CamoZon- romelic qvesknelidan amosuli borote-
Zil Tokebze dakidebuli saqanela Temur bis simbolod moiazreboda. lÁuki xdeboda
CxeiZis, giorgi aleqsi- mesxiSvilisa da iuri jayos duqnis aRmniSvneli teritoria. swo-
zareckis gadawyvetiT, speqtaklis mimdina- red am lÁukSi idebda binas meduqned qceu-
reobis Sesabamisad, araerTgzis itvirTebda li, ukiduresad damdablebuli xevisTavi.
sxvadasxva funqciiT: erTi mxriv, ubralo sa- speqtaklis finalSi lÁuki xdeboda jayos,
gani xdeboda mxatvruli funqciis matarebe- 5
n. arvelaZe, Teatris gamarjveba, literaturu-
li da swored am sagnis mxatvruli funqciis li saqarTvelo, 6 aprili, 1984, gv.12.
lela wifuria
margosa da patara jayos sacxovrisi. lÁu- gas Semohqonda disonansi mkacr siluetSi.
ki warmodgenaSi adamianTa dacemis eqviva- am tansacmelSi Cacmuli margos mdumareba
lentad moiazreboda _ igi qvesknelTan TiTqos viTarebis tragizmis aqcentirebas
igivdeboda. Suaskneli _ Camorecxili da axdenda. sÁuJetis ganviTarebis Sesabamis-
dabzaruli kedlebiT, safuZvelSeryeuli, ad, rodesac margo ukve fizikuradac da
dangrevis piras misuli adamianTa samyofe- sulieradac damorCilebuli iyo, giorgi
li, TiTqos qvesknelSi CasanTqmelad iyo aleqsi-mesxiSvili wiTeli, dekoltirebuli
gamzadebuli. da bolos, zeskneli, galaq- pliuSis `koftiT~ mosavda personaJs. sauku-
tikis fragmenti, romelic, rogorc ukve nis dasawyisis es modeli, erTi mxriv, vulga-
aRvniSne, miuwvdomlobis simbolodac moi- rulobis elfers aniWebda aristokrat qals,
azreboda warmodgenaSi. giorgi aleqsi-mes- meore mxriv ki, nawilobrivi siSiSvle da
xiSvilis dekoraciaSi samyaros amgvari mo- xasxasa wiTeli feri mdedrSi fizikuri saw-
deli iqmneboda. es modeli TavisTavad iyo yisis gaRviZebis simbolodac moiazreboda.
simbolo Zaladobis sruliad damangrveli axladgaCenili aqsesuari _ yelze Sebmuli
Tvisobriobisa, romelic TiTqos kacobrio- zonari da didi zomis ugemovno gulsabnevi,
bis yvela codvas itevda. personaJis Semgueblobis niSnadac aRiqme-
codvilTa samyofelis binadarTa Sesa- boda. speqtaklis finalSi ki mxatvari nani
moseli - speqtaklis personaJTa kostÁumebi CiqviniZis margos iseTsave selis tansacmel-
warmodgenaSi mravalgzis icvleboda da am Si, piraxveuls da tomaraakidebuls warmog-
cvalebadobis konkretuli diagrama perso- vidgenda, rogorc jayos mesame cols, ninas
naJebis bedisweris cvalebadobis Tanxvedri (maia tatiSvili) warmodgenis dasawyisSi. pi-
iyo. personaJis kostÁumi zustad gamoxatav- raxveuli, metyvelebis, da Seabamisad pro-
78
da rogorc misi matareblis sulier mdgo- testis unars moklebuli ninas xelebis moZ-
mareobas, aseve im socialur mdgomareobas, raoba TiTqos gamafrTxilebel niSnad gvev-
romlis matarebelic TiTqos kostiumTan lineboda eqspoziciaSi. igi erTgvarad plas-
erTad xdeboda personaJi. tikaSi gansxeulebul simbolod moiazres
msaxiobTa kostÁumebi speqtaklSi sceno- reJisorma da mxatvarma: amgvar pirutyvul
grafiis qmediT elementebad moiazreboda yofad iqceoda ninas tansacmliT Semosili
da TavisTavad xdeboda imgvari plastikuri, margos Semdgomi arsebobobac da nani Ciqvi-
invariaciuli metaforuli funqciis mata- niZis gmiris tragikuli mdumarebis gamoxat-
rebeli, romelic zustad gamoxatavda speq- vas axali plasti emateboda.
taklis avtorTa pozicias. mxatvris Seqmni- Teimuraz xevisTavis pirveli gamoCena
li, mwerlis saTqmelis Tanxvedri plasti- scenaze TeTri perangiTa da Savi grZelkal-
kuri saxe mixeil javaxiSvilis koncefciis Tebiani samosiT, bafTaSebmuli SliapiT, wig-
vizualur adepts warmoadgenda. kostÁume- niT xelSi, imTaviTve romanis kiTxvisken da
bis xSiri cvalebadoba, rogorc speqtaklis Sesabamisad prozis samyaroSi Cawvdomisken
plastikuri gadawyvetis nawili, erTi mxriv, ganawyobda mayurebels. nodar mgalobliS-
scenografiis dinamizms gansazRvravda da, vili, telespeqtaklis Semdeg, ukve meored
meore mxriv, am kostiumiT mosili msaxiobi ganasaxierebda pirovnebis dacemis istori-
gasulierebuli scenografiuli detali- as. amjerad, es personaJi telegmirisgan gan-
sa da gasulierebuli simbolo-metaforis sxvavebiT, speqtaklis avtorTa mier ufro
funqciasac iTavsebda. speqtaklis daswyisSi daundoblad iyo mxilebuli da gakicxulic.
saxe-idea _ margo (nani CiqviniZe), warmod- satelevizio speqtakli upiratesad axlo
genaSi erTveboda Savi, inglisuri modelis xedebis monacvleobiT iyo gadaRebuli. Se-
kabiT, romlis SigniTac TeTri perangi ikve- sabamisad, nodar mgalobliSvilis mier per-
Teboda. mxolod mcire detals, Wrel qol- sonaJis fsiqologiis gamoxatva pasteluri
lela wifuria
ferebiT xdeboda. saTeatro xelovneba gan- misi adgili imis gamoc aRar darCa, rom ub-
sxvavebul saSualebebs iTxovda. gamomsa- rZolvelad daTmo yvelaze Rirebuli, rac
xvelobiTi palitra uTuod mdidrdeboda ki ebada. amrigad, formiseuli dinamikiTac
msaxiobis plastikiT, sceniuri moZraobis im iqmneboda is srulyofili sceniuri saxe,
sruliad unikaluri saxiT, rodesac `gareg- romelic antigmirad moazrebuli xevisTavis
nulad breigelis funjiT Seqmnils Camogavs mxilebis formiT warmodgeboda.
misi Teimurazi, sulierad ki dabeCavebuli, jayo jivaSvilis mravalricxovan Sems
ararad qmnili ZonZia da amitomac nakaca- rulebelTa Soris marjaniSvilis Teatris
ria igi”6. satelevizio speqtaklis Teimuraz ori msaxiobia _ givi CuguaSvili da givi
xevisTavi mcired TanagrZnobas mainc imsa- cicqiSvili. rolebi gansxvavebuli stilis-
xurebda speqtaklis avtorTa mxridan, rac tikiT iyo Seqmnili: givi cicqiSvlis perso-
TavisTavad mayurebelSic iwvevda simpaTias. naJi ufro xandazmuli da Sesabamisad ufro
k. marjaniSvilis sax. Teatris warmodgenaSi gamocdili da alRoiani iyo. Savi fafaxiTa
nodar mgalobliSvilis Teimurazi, Tavisi da cxvrisve jubiT, tyavis waRebis zemoT,
`umweo gamoxedviT, faratina `uxerxemlo~ wvivebze, cxvris bewvi hqonda amocmuli.
taniT, Sav sudaraSi (da ara serTukSi) ga- speqtaklis erT-erT epizodSi banjgvlian
moxveuli suliT mxolod xevisTavs rodi SiSvel torsze hqonda Semocmuli yavisferi
warmogvidgens. iseve rogorc mweralma, msa- juba msaxiobs. igi cxvris tyavSi gaxveuli mg-
xiobmac saerTod sazogadoebis, iqneb mso- lis saxed moiazres mxatvarma da reJisorma.
flio sazogadoebis im nawilis modelic ki givi CuguaSvilis jayo axalgazrdu-
Seqmna, visi adgilic dantes ar aRmoaCnda li energiiTa da pirutyvuli mizaswrafviT
TviT jojoxeTSic ki!”7 Teimurazis plasti- TiTqos mTel sceniur sivrces ipyrobda.
kis cvalebadobas, misi pirovnuli degrada-
79
gabuZgnuli wver-ulvaSiT, Tavze fafax-
ciis etapebis Cvenebas misi samosis monacv- wamocmuli jayo TofiTa da xanjliT iyo
leobac ganapirobebda. sceniuri cxovrebis aRWurvili. jayos garegnuli iersaxisa da
cvalebadobis Sesabamisad bafTiani Sliapis ukana fonze leCaqiT TavSemosili xevisTa-
nacvlad uformo quds Camoifxatavda dakon- vebis winapari mandilosnebis suraTebis da-
kilSineliani xevisTavi. spqtaklis finalur pirispirebiT scenografiuli konfliqtis
epizodSi, selis xalaTSi mosili personaJi
kostÁumebSi asaxuli invariacia iqmneboda.
TiTqos bolomde iyo ganZarcvuli im atri-
rogorc ukve aRvniSne, CeqmebSi Catanebuli
butebisgan, risi tarebac mas ar xelewifebo-
Savi SarvliT da Savi xalaTiT mosili, por-
da. giorgi aleqsi-mesxiSvilis mier Seqmnil
talze ganlagebuli lÁukidan amosuli givi
kostÁumebSi nodar mgalobliSvilis perso-
CuguaSvilis jayo bneleTis mociqulad moi-
naJis dacemis etapebi isaxeboda. yovel axal
azreboda warmodgenaSi. margos gaupatiure-
kostÁumSi mxatvari personaJis cxovrebi-
bis epizodi wiTeli muTaqis fonze viTarde-
seuli peripetiebis da misi Sinagani mdgoma-
boda. jayosac wiTeli perangi da yavisferi
reobis proeqcias Tavazobda mayurebels. es
juba ecva. muTaqis gverdze ganlagebuli
proeqcia ki TavisTavad nodar mgalobliSvi-
sakvoÁaJi aseve wiTeli SuqiT naTdeboda.
lis plastikaSi isaxeboda da xevisTavis saxis
kostÁumebsa da ganaTebaSi aqcentirebuli
srulyofilad warmosaxvas ganapirobebda.
feri epizodis tragizms aZlierebda. mxat-
mudmivad palto-Sinel-serTukebiT mosil
vari jayos kostÁumis tonTa monacvleobiT
xevisTavs TiTqos mudmivad scioda, mudmiv
-sisxlisferiTa da Sededebuli sisxlisfe-
diskomforts ganicdida samyaroSi, sadac
riT da SuqweriT qmnida saqarTvelos dapy-
6
n. arvelaZe, Teatris gamarjveba, literaturu- robis konceptualur simbolos. es wiTeli
li saqarTvelo, 6 aprili, 1984, gv.12. toni Semdgom margos samoselSi gadainacv-
7
n. arvelaZe, Teatris gamarjveba, literaturu-
li saqarTvelo, 6 aprili, 1984, gv.12.
lebda. qorwilis epizodSi wiTel `koftaSi~
lela wifuria
Semosili margo da amjerad TeTr CoxaSi Cac- Talxi feris axaluxebiT da qudebiT mo-
muli jayo utifrad gadaabijebdnen miwaze sil am personaJebs mudmivad exuraT patara
garTxmul Teimurazs. jayo jivaSvilis habi- glexuri qudebi, warmodgenaSi erTgvarad
tusis da Sesabamisad sceniuri saxis SeqmnaSi namusis qudis datvirTvasac rom atarebda.
mxatvris mier SeTxzuli garegnul niSanTa am qudebTan sapirispirod Teimurazis evro-
sistema-samosi da grimi mniSvnelovan funq- puli qudebis monacvleoba da misi Secvla
cias asrulebda da niWierebiT aRbeWdili sruliad uformo TavsaburaviT, personaJis
givi CuguaSvilis am rols misi Semoqmedebi- kostÁumis am detaliTac gamoxatavda reJi-
Ti biografiis saukeTeso nimuSad aqcevda. sorisa da scenografis pozicias.
daviT dvaliSvilis naxucari ivane ro- erTiani sceniuri danadgaris principiT
manSic da warmodgenaSic Teimuraz xevis- Seqmnil, eTnografiul elemetebs moklebul
Tavis mudmiv Tanamosaubred da oponentad dekoraciaSi k. marjniSvilis sax. Teatris
gvevlineboda. swored ivanesTan dialogebSi scenaze mixeil javaxiSvilis personaJebi
ixsneboda Teimuraz xevisTavis msoflmxed- cocxldebodnen da meoce saukunis bolos
veloba da am orTa samyarosadmi damokidebu- iseTive ZaliT mohqondaT eris upirvelesi
lebis gansxvavebuloba. ivane daviT dvaliS- satkivari, rogorc saukunis dasawyisSi Ta-
vilis pirveli roli iyo k. marjaniSvilis sax. vad mixeil javaxiSvils. Temur CxeiZis dad-
TeatrSi - warmatebuli debÁuti. naxucaris gmuli sami interpretacia _ satelevizio
samosi TiTqos bolomde iyo ganZarcvuli videofilmi, moskovis samxatvro Teatris
yovelive imisgan, risganac adre sasuliero warmodgena da k. marjaniSvilis sax. TeatrSi
piris Sesamoseli Sedgeboda. Savi kostÁumi- ganxorcielebuli speqtakli samarTlianad
Ta da Savi perangiT, tyavis CeqmebSi Catane- miiCneva qarTuli prozis saukeTeso inter-
pretaciad audiovizualur xelovnebaSi.
80
81
tor, Giorgi Aleksi-Meskhishvili, author of decorations pressed viewpoint of the production authors. Plastic
and costumes, and Yuri Zaretski, choreographer. To form created by the author of costumes in accordance
transform literary text into audiovisual art, i.e. into sce- with the writer’s idea, is a visual adaptation of Mikheil
nic life of the novel characters among decorations, it is Javakhishvili’s concept. Frequent change of costumes,
necessary to create such environment, a free flowing as a constituent part of plasticity of the theatrical per-
sketching or mise-en-scene, which will result in a sys- formance, defined on the one hand plastic expressive-
tem of elements, reflecting common conception. These ness of scenography, and on the other hand, an actor
details, parts of the whole, get united into general sys- dressed in the costume combined function of an ani-
tem of the authors’ conception. mated symbol-metaphor. State of mind of a character,
Decorations by Giorgi Aleksi-Meskhishvili were as well as his/her social status was expressed via cloth-
based on the philosophical worldview. Otherworld, ing. Actor and his/her costume, these two inseparably
Earth and Heaven reflected in stage decorations, shaped linked, were shaped into a stage character.
as ruins of a church, create general visual decoration “Jaqo’s Refugees”, produced by Kote Marjan-
system. Distribution of details in the background was ishvili State Drama Theater, was such an example of
part of this system: walls with fresco fragments, photos a “synthesis art”, where each component, shaped into
of ancestors scattered all over, the functionless and use- the visual entity, expressed closely agreed viewpoints
less items - stopped wall clock, dress nailed to the wall, of the authors. At the same time, each component car-
etc. Eclecticism of everyday life and of belief symbol- ried aesthetic burden and all the components were of
ism reflected Khevistavi’s inactivity, which reached ab- the same artistic quality.
surdity and as a result, generated coercion. Artistic rep- Via actors who played among the decorations,
resentation of the writer’s idea was clearly reflected in characters of Mikheil Javakhishvili came to life on
lela wifuria
83
gaixsna. is qvemo kalas ubanSi, axlandel abe- li mxardaWeriT sargeblobdnen7. misi dax-
saZis (yofil kaTolikeTa) quCaze kapucineb- marebiT patrebs mTavrobisagan 6000 maneTi
ma daaarses, mogvianebiT ki aq didi eklesiac miuRiaT RmrTismSoblis miZinebis saxelobis
aaSenes3. axali eklesiis mSeneblobisaTvis. am eklesiis
Tbilisel kaTolikeTa istoriis sayu garda, patrebis qonebas baRi, ori carieli ad-
radRebo nawilia sololakis amJamad gamqra- gili da erTi saxli Seadgenda8. rogorc Cans,
li sasaflaoc, romelsac exeba winamdebare erT-erTi am `cariel adgilTagani~ sololak-
werili. Si, mTawmindis aRmosavleTi kalTis ZirSi, ax-
kaTolikeTa sasaflaos arseboba Tbi- landeli WonqaZis quCis zemoT mdebareobda.
lisSi dokumenturad mxolod XVIII saukuni- rogorc dokumentebidan Cans, swored aq mo-
dan dasturdeba. vaxuStis 1735 wlis gegma- ewyo Tbilisel kaTolikeTa axali sasaflao.
ze #75-iT aRniSnulia `frangTa sasaflao~ iulius klaproti, romelmac saqarTveloSi
(sur. 1). is kaloubnis aw dangreuli eklesiis 1807-1808 wlebSi imogzaura, Tbilisis aR-
mopirdapire mxares, daaxloebiT dRevande-
4
Zveli sabuTebis mixedviT qamoancis saydris
1
sagangebo madloba minda vuTxra daviT xoStar- mopirdapire mxares naoxari adgilebi da venaxe-
ias, romelic didad damexmara am statiis momza- bi iyo. ix. m. berZniSvili, Tbilisis garegani saxe
debaSi. XVIII saukuneSi, Tb., 1965, gv. 51.
2 5
m. TamaraSvili, istoria kaTolikobisa qarT- d. xoStaria, dasax. naSromi, gv. 159.
6
velTa Soris, Tb., 1902, gv. 17; d. niniZe, Tbilisis 1701 wels qalaqis mosaxleoba daaxloebiT
dominikelTa monastris istoriisaTvis (vin iyo 20000 suls Seadgens. aqedan 14000 somexia, 3000
gvixard kremoneli?), saiubileo krebuli miZ- mahmadiani, 2000 qarTveli da 500 romaeli kaTo-
Rvnili SoTa mesxias dabadebis 90 wlisTavisad- like (J. p. de turnefori, mogzauroba aRmosav-
mi, Tb., 2006, gv. 225-226. leTis qveynebSi, Targmani, Sesavali da komen-
3
am eklesiis istoriisaTvis ix.: d. xoStaria, tarebi m. mgalobliSvilisa, Tb., 1988, gv. 66-67).
7
xarebis eklesia TbilisSi, saqarTvelos siZvele- iqve, gv. 497.
8
ni, #13, 2010, gv. 159-167. iqve, gv. 496.
naTia nacvliSvili
werisas am sasaflaosac axsenebs9. es cnoba qonebasTan erTad maT gadaeca sololakis sa-
saSualebas gvaZlevs misi daarsebis TariRi saflao samlocveloTi da samrekloTi, iqve
1800-iani wlebis dasawyisiT SemovfargloT. mdebare saxli, romelic im dros araviTar
1820-ian wlebSi kapucini berebi romis pro- Semosavals ar iZleoda, da patr filipes mier
pagandasTan mimoweraSi am sasaflaos da mas- gaSenebuli baRi mebaRis saxliT14.
ze mimdinare samSeneblo Tu sameurneo saq- kaTolikeTa Temi gansakuTrebuli mz-
mianobas ramdenjerme sagangebod axseneben. runvelobiT epyroboda sasaflaosa da masTan
1824 wlis 18 dekembers ufrosi patri fili- mdebare baRs da, SesaZleblobis SemTxvevaSi,
pe foranoeli romis propagandas sasaflaos mis gafarToebaze da axal Senobebzec zrunav-
patara eklesiis dasrulebis Sesaxeb atyobi- da. magaliTad, 1850 wels Zveli samlocvelo
nebs10. 1830 wlis 6 marts igi romSi agzavnis vr- axali, wm. jvris saxelobis eklesiiT Secva-
cel moxsenebas saqarTvelos misionis Sesaxeb les15, xolo 1858 wlis 27 noembers vinme artem
da aRniSnavs, rom ,,eklesias qalaqis axlo erT baisaRlovisagan 2500 maneTad sasaflaos mo-
goraze aqvs sasaflavo vrcelis miwiT, rom- mijnave miwis sami nakveTi Seisyides16.
lis naxevaric saTesav-saTibavia. Svidi wlis Tbilisis 1867 wlis gegmaze sololakis
winaT Semoevlo Robe da gadaiqca mSvenier ba- kaTolikuri sasaflaos sazRvrebi sabolood
Rad, romlis Semosavali eZleva glaxakTa. am aris dadgenili. mas ukavia mozrdili teri-
mowyalebis ganweseba iqve axlad aSenebulis toria sololakis ferdze da qalaqis mxridan
eklesiis kedlis qvazea dawerili, rac saTno konsulisa (dRevandeli gergetis) da gudovi-
sayofeli Seiqmna mTavrobisaTvis, raisgamo am Cis (dRevandeli WonqaZis) quCebiT ifargleba.
baRs mosarwyavi wyali daeTmo usasyidlod~11 1883 wlis 12 seqtembers Tbilisis saqa-
(mTargmnelis stili daculia). laqo saTaTbirom miiRo gadawyvetileba,
1845 wels ruseTis imperatoris mier romlis mixedviTac kaTolikeebs sololakis
84
laqidan moSorebiT, navTluRSi unda gadata- sakuTriv sasaflaos _ 2970, xolo saZovars,
niliyo. erTiani mudmivi teritoriis gamoyo- kldesa da miwayrils _ 7190. sasaflaos gaSe-
famde, kaTolikeebs miwa kukiisa da avlabris nebuli monakveTi qalaqis mxares iyureboda.
marTlmadidebelTa sasaflaoebze misces. am Sesasvleli lermontovis quCis boloSi iyo
gadawyvetilebam RmrTismSoblis miZinebis mowyobili. aqedan Sesuls win darajis mozr-
eklesiis mzrunvelTa sabWos wevrTa ukmayo- dili saxli xvdeboda. uzarmazari gamwvane-
fileba gamoiwvia. maT saTaTbiros mimarTes buli baRi Tavisi oranJereiT konsulis da
SuamdgomlobiT, romelSic asabuTebdnen, gudoviCis quCebze gamodioda. quCebis Sesa-
erTi mxriv, sololakis sasaflaos uvneblo- yarTan baRSi Sedioda patara biliki, romelic
bas am ubnis mcxovrebTaTvis da, meore mxriv, mebaRis saxlisaken miemarTeboda. baRi kargad
sasaflaosa da eklesiis gansakuTrebul ,,sa- movlili, uxvad gamwvanebuli da dakvaluli
sicocxlo” mniSvnelobas kaTolike mrevli- iyo. mas CrdiloeTi mxridan bozarjiancis
saTvis17. saTaTbirom eklesiis Suamdgomloba Tambaqos qarxana da maiko qarTveliSvilis
nawilobriv daakmayofila da 1884 wlis 3 oq- kuTvnili miwis nakveTi emijneboda.
sololakis kaTolikur sasaflaoze ikr-
tombris gadawyvetilebiT Zvel sasaflaoze
Zaleboda RmrTismSoblis miZinebis eklesiis
dakrZalvis neba mxolod maT misces, visac sag-
mrevli _ umetesad Tbilisis mkvidri qarT-
vareulo akldama hqonda an visi winaprebic aq
velebi da somxebi21. 1893 wlisaTvis aq sul 22
ganisvenebdnen. danarCenebs _ `martoxelebsa
gvaris samarxi akldamaa aRnusxuli. eseni iyv-
da Camosulebs~ _ adgili kukiaze da avla-
nen: 1. Tavadi andronikovi, 2. baqraZe, 3. bezir-
barSi gamouyves18. 1893 wels Sedga sololakis
ganovi, 4. jayeli, 5. zubalovi, 6. stefane da
kaTolikuri sasaflaos generaluri gegma19
petre isarlovebi, 7. karaevi, 8. kandinovi, 9.
(sur. 3), romelic asea dasaTaurebuli: ,,gegma
kakalovi, 10. mizandari, 11. mefisovi, 12. mais-
85
qalaq Tbilisis meoTxe nawilSi (sololakSi)
urovi, 13. meliqovi, 14. Tavadi Tumanovi, 15.
mdebare Tbilisis romaul-kaTolikuri sa-
umikovi, 16. Tavadi Ciqoani, 17. Cigiani, 18. Ca-
saflaos miwisa, romelic ekuTvnis Tbili- roevi, 19. enibegovi, 20. iagulovi, 21. aleqsan-
sis miZinebis romaul-kaTolikur samrevlo dre da egor isarlovebi, 22. kobievi22.
eklesiasTan arsebul wm. rozaris saZmos da 1893 wlis gegmaze datanili samlocve-
moicavs 12930 kvadratul saJen farTobs. es lo da samreklo amJamad aRar arsebobs, ma-
gegma Sedgenilia 1893 wels zemoTxsenebuli gram samlocvelos arqiteqturaze warmod-
eklesiis winamZRvrad mRvdel pavle kalai- genas Zveli fotosuraTebi gviqmnis (sur. 2,
jevis20 da amave eklesiis mzrunvelTa sabWos 4). oqtagonaluri formis Senobas aRmosav-
wevrebad ,,nadvorni sovetnik” egor petroviC leT mxares mcired gamoweuli afsidi hqon-
isarlovisa da kolegiis asesor eduard osi- da. wiboebs garedan doriuli naxevarsvete-
poviC karaevis yofnisas”. bi auyveboda. naxevarsvetebis kapitelebze
12930 kv. saJeni (TiTqmis eqvsi heqtari) mi- ido erTian maRal horizontalur sarty-
wis nakveTidan baRs, romliTac jer kidev 1830 elSi CarTuli impostebi, romlebsac naxe-
wels ase amayobdnen kapucini patrebi, 2340 kv. varwriuli TaRebi efuZneboda. lÁunetebSi
saJeni miwa hqonda daTmobili, mdelos _ 430; TaRebqveS Tavsdeboda patara naxevarwriu-
li fanjrebi. qvemoT, maT gaswvriv, maRali
17
Журнал Тифлисского губернского по городским делам
присутствия и переписка о разрешении хоронить покойни-
TaRovani, rogorc Cans, vitraJebiani fan-
ков на Сололакском кладбище, 1884 wlis 3 oqtomberi, jrebi iyo gaWrili. sxvagvari gadawyveta
ssca, fondi #192, aRwera #1, saqme #38, gv. 7-8. hqonda dasavleT waxnags _ aq erTiani sar-
18
iqve, gv. 4-5.
19
ssca, fondi 1645, aRwera #1, saqme #188.
tyeli wydeboda da kedels sruli wris for-
20
gegmis Sedgena p. kalaijevis aqtiur saqmianobas
21
ukavSirdeba. is amave wels Tanamdebobidan gaTa l. isarlovi, kaTolikeni saqarTveloSi, moam-
visuflebuli alfons xiTariSvilis adgilze da be, 1897, #XII, gv. 64.
22
niSnes (ssca, fondi #1645, aRwera #1a, saqme #105). ssca, fondi 1645, aRwera #1, saqme #188.
naTia nacvliSvili
mis fanjris Riobi anawevrebda. mis qveS iyo anoba da am teritoriis Tavisuflad dasax-
mowyobili naxevarsvetebiT flankirebuli leba mkrexelobad iqna miCneuli; 2. qalaqis
da frontoniT daboloebuli Sesasvleli. mier SeTavazebuli moklevadiani ijaris
samlocvelos sadad profilirebuli karni- pirobebis gaTvaliswinebiT, dasaSvebi iyo
zi da dabali piramidisebri saxuravi asru- mxolod droebiTi Senobebis ageba, xolo
lebda. 1893 wlis gegmaze samreklo eklesiis radgan qalaqi yovel 6 weliwadSi anaxlebda
samxreTiTaa aRniSnuli, magram fotosura- moijareTa xelSekrulebebs, qiris gadasaxa-
Tebze is ar Cans. dis mniSvnelovani gazrdiT, es gamoiwvevda
ramdenime Zveli fotosuraTi (sur. 2, 5, damqiravebelTa ukmayofilebas da saqmeTa
6) sasaflaos saerTo xeds gviCvenebs ferdze sasamarTloSi gadacemas, rac warmoudgenel
Sefenili saflavebiT. mokirwylul biliks, xarjebTan iqneboda dakavSirebuli; 3. baRi
romelic eklesiisaken miemarTeboda, bolo- aucilebeli iyo kaTolikur eklesiasTan
Si qvis farTo kibis ori samsafexuriani mar- arsebuli skolis moswavleTaTvis, romle-
Si agrZelebda. sasaflaos uxvi gamwvaneba ar bic aq mowyobili eqskursiebis saSualebiT
hqonia, fotosuraTebze aqa-iq Cans dabali praqtikulad swavlobdnen botanikas da, zo-
xeebi. saflavebis nawili mxolod qvebiT aris gadad, sabunebismetyvelo sagnebs; 4. baRis
aRniSnuli, nawils xis ubralo meseri artyia, dasaxlebul teritoriad gadaqceva sabo-
nawilic _ liTonis moajiriT mofargluli lood SezRudavda sasaflaos sivrces, rome-
da CardaxiT gadaxuruli _ SedarebiT mdid- lic momavalSi SeiZleboda gamoyenebuliyo,
rulad gamoiyureba. am ukanasknelTagan zo- rogorc eklesiis saWiroebisaTvis, aseve
gierTs mrgvali qandakebebic amSvenebda. mrevlis Raribi wevrebisaTvis gankuTvnili
sasaflaos mimdebare baRs XIX sauku- saqvelmoqmedo Senobis asagebad24.
86
NATIA NATSVLISHVILI then on, burials were permitted only when the Catholic
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
family had its own family burial plot in Sololaki cem-
History and Heritage Preservation etery.
Plan of the cemetery drawn up in 1893 shows 22
tombs. The tombs belonged to local Georgian and Ar-
AN EPISODE FROM THE HISTORY menian Catholic families. The large garden that had its
OF THE CATHOLIC COMMUNITY own greenhouse was contiguous to Gudovich and Con-
OF TBILISI (SOLOLAKI CEMETERY) sul Streets (at present Chonkadze and Gergeti Streets
respectively). In the late nineteenth and early twentieth
Summary
century photographs one can see the octagonal chapel
The first evidence of the presence of the Catholic cem- with pyramidal roof surrounded by gravestones. Some
etery in Tbilisi is provided by the plan of the city com- of them are adorned with sculptures, but the majority of
piled by Prince Vakhushti in 1735. It was owned by them look humble.
the Capuchin brethren and was situated in Garetubani As a result of problems associated with mainte-
district, on the place of the present Griboedov Theatre. nance of the garden, in 1900 Iosif Andronikov, a mem-
Jean Chardin and Joseph Pitton de Tournefort, who vis- ber of the parish of the Dormition church, proposed a
ited the city respectively in 1672-1673 and 1701, did plan according to which the garden was to be divided
not mention this cemetery. This fact suggests that at into sections, and houses were to be built there to be
that time Catholic priests and congregation members used for further renting. The discussion was continu-
were being buried in court yard of the church. ing during several years. In February 1908, Androni-
In 1808, the Capuchins in Tbilisi owned the Dor- kov’s proposal was rejected for it was considered blas-
mition Church, a garden, a small house and two unin- phemous to build houses near the church and the cem-
87
habited plots of land. Presumably they have used one etery. Besides, the Catholic school needed the garden
of these plots located in Sololaki district to set up a new for practical lessons in natural sciences. Apart from
cemetery in early 1800s. In 1824, Father Filippo wrote that, Catholics would love to build a charity house in
to Propaganda Fide in Rome that he had already com- the garden.
pleted a chapel in the cemetery. As witnessed by his re- Sololaki Catholic cemetery was abolished in
port dated from 1830, half of the large plot of land was 1940s. Nowadays, old cypress trees and a broken
used for sowing and mowing. In 1823, the Capuchins gravestone are the only signs of its past existence.
enclosed it with fence and turned into a garden. The
correspondence between the brethren and Rome shows
that the priests were very proud of their activity.
In 1845, the Capuchins left Tbilisi forever being
replaced by the Confraternity of the Holy Rosary. The
Confraternity inherited the cemetery with garden, a
chapel, bell tower, and some other buildings. In 1858,
the congregation, which was interested in its property
development, purchased land adjacent to the cemetery
for 2,500 Russian roubles. Earlier in 1850 a larger cha-
pel was built instead of the old one.
In September 1883, Catholic cemetery in Sololaki
was considered the potential source for infection and
the city government decided to prohibit burials there.
Catholics managed to prove safety of the cemetery, and
the government’s decision was partly cancelled. From
naTia nacvliSvili
Garetubani on the plan by Prince Vakhushti, 1735 (#34 – Qvashveti Church, #36 – Kaloubani
Church, #45 – Mamadaviti of Mtatsminda, #75 – “French” Cemetery).
89
4. sasaflaos samlocvelo.
1900-iani wlebi.
Cemetery Chapel. 1900s.
naTia nacvliSvili
91
erT-erT gviandel xelnawerSi, romelic xsenebi dekanozi ieses Svilebi arian. zaqa-
1815-1816 wlebSi mRvdel daviT inanaSvilis ria mamaze aranakleb aqtiuri moRvawe iyo
mier aris gadawerili. vaxuStis teqstSi ga- _ karis xucesi, mwignobari da mgalobeli.
damwers Camatebuli aqvs sakuTari cnobebi Zneli gadasawyvetia, vis cnobas ufro unda
Tbilisis eklesiebze.M aq naTqvamia, rom isan- vendoT da vin unda miviCnioT mTavarangelo-
Si ori ugumbaTo eklesiaa _ erTi wm. mari- zis eklesiis maSeneblad _ mama Tu Svilebi.
nasi da `meore mTavarangelosTa, romeli aw SesaZloa am saqmeSi Rvawli samives miuZR-
aRaSena da ganaaxla, metexis dekanozma iesem, voda. 1790-1800-ian wlebSi iese da zaqaria
da hyo sasaflavod wels 1808”3. gverdigverd moRvaweobdnen da xSirad erT
saqmesac akeTebdnen _ magaliTad, 1793-1796
1
minda sagangebo madloba vuTxra daviT xoStar- wlebSi isini erTad zrunavdnen iona xelaS-
ias, romelic didad damexmara winamdebare weri- vilis ganaTlebaze6.
lis momzadebisas.
2
sxva gadakeTebuli eklesiebia: savaraudod, rogorc vxedavT, mcire sxvaobaa daviT
wm. estatesi _ axvledianis quCa #2, wm. Teodo- inanaSvilisa da egnate ioselianis mier miTi-
sisa (Федосеевская церковь) _ griboedovis quCis
Tebul TariRebSic: pirveli 1808 wels asa-
#48, kviracxovlisa _ Caisubnis quCa #7g, wm.
RmrTismSoblisa (somxuri) _ krwanisis quCis xelebs, meore _ 1805-s. magram amas arsebiTi
#8, xarebisa (1755 wlamde kaTolikuri, Semdeg
4
marTlmadidebluri) _ abesaZis quCa #13 (mis k. kekeliZe, Zveli qarTuli literaturis isto-
Sesaxeb ix.: d. xoStaria, xarebis eklesia Tbilis- ria, t. I, Tb., 1980, gv. 404.
5
Si, saqarTvelos siZveleni, #13, 2009, gv. 159-167). l. meliqseT-begi, masalebi tfilisisa da `somxi-
3
qarTlis cxovreba, t. IV, teqsti dadgenili Tis” siZveleTa istoriisaTvis, Cveni mecniereba, I,
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiS- 1923, gv. 86. teqstis avtorobis sakiTxisaTvis ix.:
vilis mier, Tb., 1973, gv. 337. nusxaSi gadamwers c. Wankievi, egnate ioselianis literaturuli mem-
eklesiis agebis TariRi – wels 1808 – Camatebuli kvidreobis SeswavlisaTvis, k. kekeliZis sax. xel-
aqvs ZiriTad teqstSi, striqonis zemoT (xelnaw- nawerTa institutis moambe, V, 1963, gv. 57-65.
erTa erovnuli centri, S fondis #4990, gv. 203). 6
k. kekeliZe, dasax. naSromi, gv. 404.
manon liluaSvili
mniSvneloba arc aqvs. ueWvelia, rom mTava- gzas. eklesiis garSemo 1844 da 1867 wlebis geg-
rangelozis eklesia aigo dekanoz iese sul- mebze (sur. 1) naCvenebia sasaflao, romelic
xaniSvilis da/an misi Svilebis TaosnobiT mogvianebiT ganaSenianebam daikava. 1884 wlis
1800-ian wlebSi. gegmaze is ukve gamqralia. 1844 wlis gegmis
orive wyaro xazs usvams, rom wm. mTava- mixedviT, eklesiasa da sasaflaos siaxloves
rangelozi sasaflaos eklesiaa da rom misi quCebi jer kidev gaukvalavia, xolo ganaSenia-
aSeneba Tu aRdgena pirdapir ukavSirdeba neba _ meCxeri. 1867 wlis gegmaze ukve Camoya-
sasaflaos mowyobas. raki sasaflao metexis libebulia ZiriTadi quCebis qseli. aq eklesi-
dekanozis iniciativiT moewyo, unda vifiq- as sasaflaoTurT erTi sworkuTxa kvartali
roT, rom is metexis mrevlisaTvis iyo gan- ukavia. mogvianebiT, axali quCa-Cixebis gaCenis
kuTvnili. Sedegad kvartalma SedarebiT rTuli forma
daviT inanaSvilis cnobidan aseve Cans, miiRo. 1884 wlis gegmaze mas farglavs readis
rom aq ufro adrec yofila eklesia, mag- (Реадовская улица, dRevandeli Toma CubiniZis),
ram rodis da vin aaSena is, an ra bedi ewia, martyofis (Марткобская улица), muraviovis
ucnobia. mas arc XVII-XVIII saukuneTa mogzau- (Муравьевская улица, axlandeli nasakiralis)
rebi (J. Sardeni, J. piton de turnefori, i. quCebi, maxaTis Sesaxvevi (Махатский переулок)
giuldenStedti) da arc vaxuSti batoniS- da geokCais Cixi (Геокчайский тупик). eklesi-
vili axseneben. es gasakviri arc unda iyos asTan misasvleli, etyoba, Zvelad am Cixidan
_ eklesia imdroindeli qalaqis gareT, ga- iyo. is ganaSenianebis ganviTarebas Seewira da
axla aRar arsebobs. kvartals ufro gvianac
reubnis sasaflaoze idga da yuradRebas al-
Seexo cvlileba, ris Sedegadac dRes mas or
baT naklebad iqcevda.
araTanabar nawilad yofs mTavarangelozis
93
rac Seexeba 1805 Tu 1808 wlis eklesias,
quCa (sabWoTa xanaSi mas robespieris quCa da-
mas moixsenieben mari brose da platon io-
erqva, xolo Semdeg daubrunda Tavdapirveli
seliani, Tumca axals arafers gvamcnoben.
saxeli), romelic daagrZeles da adre Tu na-
pirveli wm. mTavarangelozs mxolod gakv-
sakiralis quCasTan mTavrdeboda, dRes T. Cu-
riT axsenebs avlabris eklesiebis CamonaT-
biniZis quCamde grZeldeba.
valSi7, meore ki Tavisi mamis _ egnate iose-
1805 Tu 1808 wlis eklesiis arqiteqtu-
lianis cnobas imeorebs: `Церковь Архангела
ruli saxis Sesaxeb TiTqmis araferi viciT.
Михаила и всехъ Безплотныхъ Силъ. Построена
Tbilisis gegmebis (1844, 1884, 1902) Tanax-
вновь Священииками Сулхановыми, въ 1805 году~8.
mad, is sworkuTxa gegmis patara Senoba Cans,
sxvagan pl. ioseliani maSeneblis vinaobisa
albaT darbazuli. 1831 wels saqarTvelos
da konkretuli TariRis miuTiTeblad am-
egzarqosis ionas mier samoqalaqo guberna-
bobs, mTavarangelozis eklesia XIX saukunis
tor p. zavileiskisadmi miwodebuli siidan
dasawyisSi aSendao9.
vigebT, rom eklesia qviT iyo naSeni10. XIX sau-
eklesiisa da misi mimdebare teritoriis kunis bolosaTvis taZari ukve veRar itevda
Semdgomi istoriisaTvis garkveul informa- gazrdil mrevls da Tanac, rogorc Cans, cud
cias Seicavs Tbilisis Zveli gegmebi, romle- mdgomareobaSi iyo, ris gamoc gadawyda mis
bic kargad aCvenebs urbanuli ganviTarebis gverdiT axali eklesiis ageba.
7
M. Brosset, Rapports sur un voyage archéologique dans la
wm. miqael mTavarangelozis axali ekle-
Géorgie et dans l’Arménie, exécuté en 1847-1848, Cinquième siis proeqti (sur. 2-3, 6), romelic 1897 wels
rapport, St.-Pétersbourg, 1851, gv. 46. damtkicda, saqarTvelos centralur sais-
8
Пл. Иосселиани, Древние помятники Тифлиса, М., 1918,
gv. 114. torio arqivSi inaxeba11. is Seadgina mxazvel-
9
Пл. Иосселиани, Описание древностей города Тифлиса,
Тифл., 1866, gv. 86; qarTuli gamocema: pl. ioseliani, 10
scsa, fondi 209, aRwera I, saqme #394.
11
aRwera Tfilisis siZveleTa, Tb., 2009, gv. 75. scsa, fondi 204, aRwera I, saqme #1024.
manon liluaSvili
naCvenebia axali, Sverilafsidiani eklesia belia 1897 wlis proeqtis, XX saukunis das-
(sur. 4). amave gegmaze (# 217), taZris samx- awyisis fotosuraTebisa da met-naklebad ga-
reT-aRmosavleTiT, muraviovisa da martyo- darCenili samxreTi da dasavleTi fasadebis
fis quCebis Seyris adgilas, mwvane feriT safuZvelze.
aRniSnulia laTinuri L-s gegmis Senoba, ro- d. ermakovisa da s. prokudin-gorskis
melic eklesiis samrevlo skolas (Церковная (sur. 5) XX saukunis dasawyisis fotosura-
приходская школа) warmoadgens. etyoba, sko- Tebze eklesia Soridan Cans avlabris saerTo
lisa da axali eklesiis mSenebloba TiTq- xedebSi da mxolod misi zogadi silueti ga-
mis erTdroulad damTavrda. skolam daax- nirCeva.
loebiT aTi weli iarseba. 1913 wlis gegmaze proeqtisa da fotosuraTebis mixedviT,
is ukve aRar aris naCvenebi. eklesiis arqiteqtura e. w. rusuli stilis
1915 wels Sedgenil sabuTSi eklesia Se- gvian nimuSs warmoadgenda da mxatvruli
tanilia rusul eklesiaTa CamonaTvalSi12, RirebulebiT ar iyo gamorCeuli. aRmosav-
rac imas unda niSnavdes, rom aq wirva rusu- leT-dasavleT RerZze wagrZelebul mar-
lad tardeboda. saqarTvelos eklesiis av- TkuTxa Senobas aRmosavleTidan naxevarw-
tokefaliis aRdgenis Semdeg mTavarangelo- riulad Sverili afsidi erTvoda. orfer-
zis eklesiaSi qarTveli mRvdeli ganaweses, da saxuravis kexze SuaSi aRmarTuli iyo
Tumca rusebs is, rogorc Cans, iolad ar eT- patara xaxvisebri gumbaTi rvasarkmliani
mobodaT. imxanad eklesiaSi mimdinare pro- yeliT, dasavleT kideSi _ samreklos fan-
cesebs cocxlad asaxavs mokle cnoba 1918 Caturi maRali karvisebri saxuraviT, ro-
wlis JurnalSi `axali sityva”: `Tbilisis melsac miniaturuli, aseve xaxvisebri gum-
avlabris mTavar-angelozis eklesia, rome- baTi agvirgvinebda. fanCaturi oTxi TaRiT
12 13
scsa, fondi 489, aRwera I, saqme #64483. Jurnali axali sityva, #13, 1918, gv. 8.
manon liluaSvili
95
daamates blokis erTi sarTuli. aRmosavle- jrebis sapireebs da TaRebis centrSi mcire
TiT moangries Sverili afsidi da sanacvlod frontonebs qmnida. aseTi frontoni dRes
Senobis simaRlis toli minaSeni miadges. mo- mxolod erTgan, marjvnidan meore fanjris
Sales karibWeebi. CrdiloeTi kedeli TiTq- zemoT SemorCa (sur. 9).
mis mTlianad xelaxla amoiyvanes (is albaT Suakedlisebs auyveboda pilastrebi,
rekonstruqciis dros an manamde dazianda). romelTa zedapiri kedlis dekoratiuli
am samSeneblo saqmianobaSi ZiriTad masalas sartylis qvemoT damuSavebulia aguris
warmoadgenda bloki, Tumca alag-alag wyo- wyobis erTi rigis SeweviT Seqmnili hori-
baSi CarTulia meoradi gamoyenebis e. w. ru- zontaluri RarebiT, xolo zemoT _ swor-
suli aguric. eklesiis interieri sarTule- kuTxa CaRrmavebebiT. proeqtis mixedviT,
bad gayves da datixres, ris Sedegadac masSi pilastrebs karnizis zemoT naxevarwriuli
sayuradRebo aRaraferi gadarCa. amdenad, dekoratiuli elementebi agvirgvinebda.
Senoba gadaiqca marTkuTxa gegmis (23.20 × karnizs qvemodan miuyveba aguris wyobaSi
11.90 m., aqedan aRmosavleTi minaSenis sigrZe gamoyvanili laTinuri T-s formis elemente-
aris 4.30 m.) usaxur sardafian samsarTuli- bis mwkrivi.
an saxlad, romelic metwilad Seicavs 1903 1990-ian wlebSi samxreT fasads (daax-
wlis eklesiis gare kedlebs (sur. 7). loebiT im adgilas, sadac Tavidan karibWe
Senobis oTxive fasadi ezoSi gadis. maT- hqonda) dabali, usaxuri minaSeni miadges.
gan dRes sainteresoa samxreTi da dasav- saxlis dasavleTi fasadi quCas uyurebs.
leTi. isini, garda gvian daSenebuli mesame misi arqiteqturuli gadawyveta mcired
gansxvavdeba samxreTi fasadisagan. mas sam
14
1924 wlis gegmaze Senoba datanilia rogorc monakveTad oTxi pilastri yofs. ganapira
eklesia, xolo 1934 wlis gegmaze ukve aRar aris
aRniSnuli. pilastrebi iseTivea, rogoric samxreTi fa-
manon liluaSvili
sadisa. Sua pilastrebis qveda are, dekora- me maTgani eklesiis CrdiloeTi kedlis qveda
tiul sartylamde, gluvia, xolo zemoT _ monakveTSicaa Cayolebuli. zog qvaze axlac
Semkulia lekaluri aguriT gamoyvanili wy- gairCeva jvris gamosaxuleba, ornamentu-
vili lilvebiT, romlebsac marTkuTxa ele- li arSiebi da qarTuli asoebi, magram raki
mentebi aboloebs. qvebi umTavresad galeulia, epitafiebi ar
fasadis kidura nawilebi erTnairia. ikiTxeba. SedarebiT ukeT Semoinaxa asoebi
isini morTulia TaRovani SeRrmavebebiT erT-erTma qvam (zoma 57 × 45 sm), magram, sa-
(cru fanjrebiT), romlebsac sada sapireebi mwuxarod, is gatexilia da warwera wydeba
aCarCoebs. eklesiis proeqtze SeRrmavebebSi (sur. 10). amdenad, qvebis identifikacia dRes
datanilia TiTo e. w. rusuli sapatriarqo SeuZlebelia.
jvari (qveda damatebiTi iribi mklaviT)15. jv-
rebi, albaT, ar gaukeTebiaT, radgan aguris
wyobaSi maTi araviTari kvali ar SeimCneva.
TaRebis quslebTan am fasadsac mTel sigr-
Zeze miuyveba dekoratiuli sartyeli.
centraluri monakveTis qveda are adre
sapireSi moqceul TaRovan Riobs ekava. Rio-
bi mogvianebiT daapataraves da sworkuTxad
aqcies. mis win mowyobilia liTonis kibe da
baqani. karis aswvriv, dekoratiuli sarty-
lis zemoT, TaRovani sarkmeli iyo. mas aqeT-
iqidan auyveba lekaluri agurebiT gamoyva-
96
15
saintereso detalia: rogorc wesi, es iribi
mklavi mayureblisgan marcxniv unda iyos aweuli,
aq ki piriqiTaa.
manon liluaSvili
MANON LILUASHVILI the bell-tower, and the vaults were removed, one more
G. Chubinashvili National Research Centre
floor and an annex to the east were added, the north fa-
for Georgian Art History and Heritage Preservation çade was almost completely rebuilt, new windows were
cut, and the interior was divided into floors. However,
some details and sizeable parts of the old church are
CHURCH OF ST. MICHAEL still discernable. Based on surviving parts, old photos,
THE ARCHANGEL IN TBILISI and project drawings of 1897, one can conclude that it
was a standard brick church of the so-called neo-Rus-
Summary
sian style, a typical example of the provincial church
There are several churches converted into residential architecture of the late Russian Empire.
houses in Tbilisi. One of them is the church of St. Mi-
chael the Archangel at 23 Mtavarangelozi Street in the
Avlabari district. At present it is a three-storey dwelling
with cellar. It has never been the subject of any special
study.
The earliest references to St. Michael Church in
Avlabari are provided by Davit Inanashvili (1815/1816)
and Egnate Ioseliani (1837). According to the former,
the protopriest Iese Sulkhanishvili built the church in
1808; the latter says that it was built in 1805 by the sons
of Iese, protopresbyter Zacharia and priest Ioseb. Most
likely all three members of the Sulkhanishvilis family,
97
the father and two sons, contributed to the construction.
As evidenced by the both sources, it was a cemetery
church. David Inanashvili’s brief note implies that the
church was built on the site of an earlier one.
Old plans of Tbilisi dating from 1844, 1867, and
1884, show St. Michael Church in Avlabari to be a tiny
structure of rectangular shape. A record from 1831
mentions it as a stone building. By the end of the nine-
teenth century, it came into decay. Besides, the small
church was inadequate to meet the demands of a grow-
ing parish. It was decided to build a new church next
to the old one. The architectural project made by the
draughtsman V. Kuzovov was approved in 1897. Con-
struction led by the engineer Tronov was completed in
1903. The new church was designed with a capacity for
200 people being almost twice larger than the old one,
which was demolished before long.
Soon after the Bolshevik occupation of Georgia
in 1921, the Soviet authorities closed the church of St.
Michael. Later on it underwent significant remodel-
ing and expansion to become first a courthouse, then
a clinic, and finally a dwelling house. The sanctuary
and the upper part of the church including the dome,
manon liluaSvili
2. genera
luri gegma
da eklesiis
gegma. 1897 w-is
proeqti.
General Plan
and a Plan of the
Church. Project
of the year 1897.
manon liluaSvili
3. miqael mTavarangelozis
eklesia. samxreTi fasadi,
1897 w-is proeqti.
Church of St. Michael the Archangel.
South façade, Project of the year 1897
99
101
10. saflavis qvis fragmenti
mTavarangelozis quCaze
Gravestone Fragment on the Archangel Street
vari mimarTavs ara uSualod qristes, aramed lebi warwera gvamcnobs _ `wmindao stefane
jvars (`jvaro macxovrisao…~), romelzec is qobul _ stefanosi Seiwyale~. aq istoriuli
evno. aq mocemuli sityvisa da xatis urTierT- piri mimarTavs Tavis mosaxele wmindans, ro-
mimarTeba naTlad gviCvenebs jvris qristes gorc misi sulis mswraflSemwesa da meoxs. ama-
simbolod gaazrebas. imavdroulad, “juari- ve fasadze, aRmosavleT da dasavleT niSebSi
sa saRvTo niSi~ esqatologiur niSnad aris warmodgenili iyo msgavsi Sinaarsis reliefu-
miCneuli (wm. efrem asuri), romelic meored ri kompoziciebi, romlebic amJamad Zlieraa
mosvlas da, Sesabamisad, sulis xsnasac uka- dazianebuli.
vSirdeba. am reliefis warweraSi sityva jva- mcxeTis wminda jvris taZris reliefur
ris aqcentireba Tavad taZris saxelTan unda gamosaxulebaTa umetesoba xsnisa da meoxe-
iyos dakavSirebuli. es saxeli ki mas, rogoc bis Temas ukavSirdeba. amas figuraTa pozebi,
cnobilia, daerqva am adgilze wminda ninos Jestebi, am reliefebze amokveTili savedre-
mier aRmarTuli, cxovelmyofeli jvris gamo, beli warwerebis teqstebi metyvelebs. amasTa-
romelic TavisTavad golgoTis jvris simbo- nave, sayuradReboa, rom aRmosavleTi fasadis
los warmoadgens, igi xom `saxed patiosnisa centralur reliefze (sur. 1) qriste Tavze
juarisa~ Seiqmna. centraluri filis orsav xelis dadebiT akurTxebs mis winaSe muxlmo-
mxares gamokveTil reliefebze wm. miqael da yril qarTlis erismTavars _ stefanoz I-s,
gabriel mTavarangelozni sulis xsnisTvis maSin, roca mcxeTis jvris taZris fasadebze
mavedrebel istoriul pirebs mimarTaven maT warmodgenil sxva istoriul pirTa daloc-
Soris mdebare reliefze warmodgenili mac- va Sexebis gareSe, mxolod kurTxevis JestiT
xovris figurisken. isini erTi xeliT mfarve- gadmoicema (mag., samxreTi fasadis saqtito-
lobis niSnad exebian am adamianebs, meore xe- ro reliefebze).Astefanoz I-is SemTxvevaSi,
103
liT ki _ miuTiTeben qristeze, gzas usaxaven kurTxevis aqti TiTqos ufro gamZafrebuli,
maT. am filebze amokveTili warwerebis teqs- mniSvnelovnebaminiWebulia, ris gadmocema-
tebic aq warmodgenil istoriul pirTa vina- sac uflis gadidebuli marjvena emsaxureba.
obas gvamcnobs da amasTanave, xazs usvams ange- miuxedavad reliefuri zedapiris Zlieri da-
lozTa rols am scenaSi _ istoriuli pirebi zianebisa, Cans, rom macxovris silueturad
maT RvTis winaSe sulis xsnisaTvis meoxebas SemorCenili xelis mtevani mTlianad faravs
SesTxoven: `wmindao miqael mTavarangelozo stefanozis Tavs da qudiviT, gvirgviniviT
demetres vipatossa meox xeyav~, `wmindao gab- exureba mas. am STabeWdilebas isic xels uw-
riel mTavarangelozo adrnerses vipatossa yobs, rom erismTavris gamosaxuleba qris-
meox eyav~. adrnerse vipatosis filaze gamosa- teze mcire zomisaa. aA mgvari sqemis kompozi-
xulia misi mcirewlovani Ze, romelsac mama ciebi, sadac qriste, RmrTismSobeli, an sxva
ufals avedrebs. mis vinaobasac calke, CarCo- romelime zeciuri arseba gvirgvinebze xelis
ze gamokveTili warwera gvamcnobs. E SexebiT akurTxebs istoriul pirebs (ZiriTa-
savaraudod, es ufliswuli (SemdgomSi dad samefo an saimperatoro gamosaxulebebs),
erismTavari stefanoz II)4, meored, ukve Wa- xSiria Sua saukuneebis saxviT xelovnebaSi5, da
bukis saxiT samxreT fasadze wminda stefane samefo xelisuflebis RvTaebrivi warmomav-
pirvelmowamisa da pirveldiakvnis winaSea ga- lobis, uflis mier xeldasxmulobis ideas ga-
mosaxuli (sur. 2). amas aseve reliefis Tanmx- moxatavs. amis magaliTebia _ xaxulis karedis
tixruli minanqris ori firfita (X_XIss.)6,
4
Г. Чубинашвили, Памятники типа Джвари, Тб., 1948,
გვ. 146; sxva mosazrebiT es gamosaxuleba qobul
bizantiuri spilosZvlis firfita parizis
strategoss ganasaxierebs, W. Djobadze, The Sculp- nacionaluri biblioTekidan (Xs.)7, palermos
tures on the Eastern Fasade of the Holi Cross of Mtzkhet’a,
`Oriens Christianus~, Wiesbaden, Bd. 44, 1960, გვ. 129- 5
A. Grabar, L’empereur dans l’art byzantin, Paris, 1946, gv.112.
135 ; Ш. Амиранашвили, История грузинского искусст- 6
g. abramiSvili, xaxulis karedi, Tb., 1988, il.11.
ва, М.,1963, gv.105 7
Д. Тальбот Райс, Искусство Византии, М., 2002, il. 68.
Tamar xundaZe
8
iqve, il. 152. mfarveloba da kurTxeva.
9
iqve, il. 155. sulis xsnisaTvis vedrebisa da kurTxevis
10
Т. Вирсаладзе, Фресковая роспись художника Микаела
Маглакели в Мацхвариши, Избранные труды, Tb., 2007, Tema borjomis timpanis reliefzecaa (IX s.)15
გვ. 150–155. mocemuli. aq, mcxeTis jvris reliefebis ms-
11
T.xundaZe, orjalaris reliefi istoriul
gavsad, makurTxeveli macxovris orsav mxares
pirTa kurTxevis gamosaxulebiT, saqarTvelos
siZveleni, #7-8, Tb., 2005, gv. 100-109. gamosaxuli mavedrebeli istoriuli (saero)
12
am figuris identifikacia mxolod mis orsav mx- pirebis meoxebad, uSualod maT aswvriv war-
ares amokveTili asomTavruli warweriT _ “ang(e)
modgenili angelozebi gvevlinebian, kurTxe-
l(o)z(i)~ xerxdeba. ufrTo angelozebis gamosaxva
ufro metad adreqristianuli ikonografiisTvis va ki mxolod JestiT gadmoicema.
aris saxasiaTo. isini Cveulebriv mamakacebad Sepiakis (Xs.)16 erT-erT reliefze makur
gamoisaxebian (dan. 3,92; luka 24,4), xSirad uwver-
Txeveli macxovris gverdiT sulis xsnisTvis
ulni, iSviaTad wveriTac. angelozobis niSnad maT
kverTxi da jvriani sfero uWiravT. ufrTo ange mavedrebeli istoriuli piri orantis poza-
lozis uZvelesi gamosa xu
leba priscilas kata- Sia warmodgenili. is savaraudod, samSeneblo
kombaSi (III s-is II nax.) gvxvdeba. ufrTo angelozebs
warweraSi moxseniebul taZris amgeb xarveCins
gamo saxaven karolingur da Suabizantiur xe-
lovnebaSic, mag., spilos Zvlis reliefi `xarebis~ gamoxatavs. aA seve locvad xelebapyrobili
kompoziciiT (IX-X ss.) berlinis saxelmwifo koleq-
ciidan, vatikanis muzeumis minanqris jvari (IX-X ss.) 13
N. Teteriatnikov, Private Salvation programs and Their ef-
da sxv., D.I. Pallas, Himmelsmächte, Erzengel und Engel, in: fect on Byzantine Church decoration, Arte Medievale # 2,
Reallexikon zur byzantinischen Kunst, Lief. 17, Studgart, 1972; Roma, 1993, gv. 51.
Lexikon der christlichen Ikonographie. B.1. Rom, Freiburg, Ba- 14
T. xundaZe, Zveli aRTqmis siuJetebi reliefur
sel, Vien, 1994, gv. 627-632. saqarTveloSi amis magali- fragmentebze wirqolidan, Academia, t. II, Tb.,
Tia Cukulis (svaneTi) xis karis (XI s-is dasawyisi) 2001, gv. 85.
eqvsi ufrTo angelozis figura sferoebiT xelSi. 15
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии,
maT ganmartebiTi warwerebi axlavT (wm. uriel, wm. М., 1977, gv. 74-80, il. 65.
16
sariel, wm. rafael, wm. rastael, wm. miqael da wm. ga- l.rCeuliSvili, TrialeTis saerisTavos X sau-
briel); Н.Чубинашвили, Грузинская средневековая худо- kunis erTi Zegli, qarTuli xelovneba # 6, Tb.,
жественная резьба по дереву, Тб., 1958, gv. 28, tab. 43, 44. 1963, gv. 167-181.
Tamar xundaZe
oTxi saero piria gamokveTili aZikvis ekle- gamijna miwieri da RvTiuri sferoebi, rom-
siis (X s.) filaze17. lebsac kurTxevis madli, Zala aerTianebs -
vales taZris s … akurTxevlis sarkmlis da- macxovris Zlier gadidebuli, dagrZelebu-
magvirgvinebel r … eliefze (Xs.)18 sulis xsnisT li marjvena `iWreba~ CarCoTi mosazRvrul
vis mavedrebeli qtitori qali (reliefis `miwier areSi~ da akurTxebs taZars, misi gav-
Tanmxlebi savedrebeli warweris Tanaxmad sa- liT ki mefesac. eE klesiis gamosaxulebis sim-
xelad kravi) Cviledi RmrTismSoblis winaSea bolur mniSvnelovnebas aZlierebs mQ is qvemoT
warmodgenili (sur. 4), mis simetriulad ki _ RrmadCaWrili grafemebiT mocemuli warwe-
mTavarangelozi gabrielia. mTavarangelo- ra –`eklesiai~. qristes gverdiT, `RvTaebriv
zis Tanmxlebi warwera – `gabriel maxarebe- sferoSi~ vedrebis pozaSi gamosaxuli daviT
li~, xazs usvams uflis gankacebis ideas. aA mave winaswarmetyveli, romelic gadmocemebisa
dros, mTavarangelozi, aq gamosaxuli mandi- da werilobiTi wyaroebis22 Tanaxmad bagra-
losnis sulis meoxadac gvevlineba. aE mrigad, tionTa gvaris xorciel winapradaa miCneuli,
am SemTxvevaSi, personaluri xsnis Tema Rmr- aSot kurapalatis meoxad gvevlineba uflis
Tis gankacebis ideasTan aris Seziarebuli. winaSe.A amgvarad, jer kidev mcxeTis jvris re-
makurTxeveli macxovris, Cviledi Rmr- liefze mocemuli idea – bagrationTa uflis
TismSoblisa Tu sxva wmindanTa winaSe warmod- mier xeldasxmulobisa, opizis kompoziciaSi
genil, taZriT xelSi gamosaxul istoriul bibliuri mefis figuris CarTviT ufro gam-
pirTa figurebi mravlad aris SemorCenili. am Zafrebulia da am sagvareulos RvTiuri war-
scenebSi nagebobis gamosaxuleba, erTi mxriv, momavlobas usvams xazs.
ZiriTad formebSi warmogvidgens im konkre- opizis scenis msgavsi kompoziciuri sqe-
tuli taZris xuroTmoZRvrul tips, romel- ma gvxvdeba uravlis agaris monastris mTava-
105
sac ekuTvnis esa Tu is saqtitoro reliefi, ri taZris sakurTxevlis sarkmlis saTauris
meore mxriv ki, is aris simbolo zogadad qris- reliefze (X s.). aq aRsaydrebuli macxovari
tianuli eklesiisa, romlis gziTac myardeba kurTxeviT exeba eklesiis gamosaxulebas, ro-
kavSiri adamiansa da ufals Soris19. aA mis Tval- melsac mas qtitori warudgens (sur. 6). fF ilis
saCino nimuSia opizis monastris wm. ioane naT- ganapira areze amokveTili samSeneblo warwe-
lismcemlis saxelobis eklesiis saqtitoro вили, Археолоrические экскурсии, разыскания и заметки,
reliefuri kompozicia (IX s.)20, romelic or вып. II, Тифлис, 1905, gv. 56-59) ZiriTadad gaziare-
filazea ganawilebuli (sur. 5). erT maTganze bulia qarTvel mecnierTa mier (g. CubinaSvili,
S. amiranaSvili, p. ingoroyva, n. CubinaSvili, n.
tradiciuli identifikaciiT warmodgenilia aladaSvili, g. alibegaSvili…... …), Tumca sxvagvari
mefe aSot I didi kurapalati eklesiis gamosa- mosazrebiT, opizis reliefze gamosaxulni ari-
xulebiT xelSi, meoreze ki – aRsaydrebuli an X s-is mefeni aSot IV da misi Zma daviTi (n. So-
SiaSvili, lapidaruli warwerebi, I, Tb., 1980, gv.
macxovari da bibliuri mefe winaswarmetyve- 285-287; W. Jobadze, Early medieval Georgian monasteries
li – daviTi21. aA m xerxiT ostatma pirobiTad in historic Tao, Klarjeti and Shavsheti, Sttutgart, 1992, gv.
66; П. Закарая, Зодчество Тао-Кларджети, Тб. 1992, გვ.
17
Р. Шмерлинг, Архитектурные памятники района древ- 67–71; A. Eastmond, Royal Imagery in Medieval Georgia,
ных селений Адзикви и Бза, macne, #2, 1969, gv. 115- Pennsylvania,1998, gv. 17-19).
22
121. qG arTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis redaqciiT,
18
r. mefisaSvili, vales taZari da misi aRmSene- t. I, Tb., 1955, juanSeri – gv. 218-220; matiane qarT-
blobis ori periodi, qarTuli xelovneba #3, lisa, gv. 251; sumbat daviTis Ze, gv. 372-374; gior-
Tb., 1950, gv. 25-52. gi merCule, cxoreba grigol xanZTelisa, Zveli
19
a. oqropiriZe, qristianuli saxismetyvelebi- qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi,
saTvis, speqtri, #1, Tb., 1998, gv. 44 wigni I, il. abulaZis redaqciiT, Tb., 1963, gv. 243-
20
n. aladaSvili, reliefi opizidan aSot kurapala- 319; konstantine porfirogeneti, De administrando
tis gamosaxulebiT, saqarTvelos ssr mecnierebaTa imperio, georgika, t. IV, nakv. II. gG amocema da Targ-
akademia, `moambe~, t. XV, # 7, Tb. 1954, gv. 553-558; mani s. yauxCiSvilisa, Tb., 1952, gv. 255-256; mose
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии, М., xoreneli, wigni I, Tavi 22, ix. p. ingopoyva, giorgi
1977, gv. 68-74, il. 63. merCule, Tb., 1954, gv. 56-58, 76, 81-85, 93, sadac es
21
e. TayaiSviliseuli es identifikacia (Е.Такаиш wyaroebia ganxiluli.
Tamar xundaZe
ris teqsti gvamcnobs qtitoris saxels, mis kompoziciaSi ori eklesiis g … amosaxvis erTa-
wodebriv xarisxs ki, amave fasadze datanili derTi SemTxvevaa. b B enisis reliefis amgvar
warwera _ `sameb(ao wmidao) adide mawyor(eli) ikonografiul sqemas bunebrivia, garkveuli
T(edore)….. ..~ – azustebs.23 warweris mixedviT safuZveli unda hqonoda.B benisis eklesiis
uravlis agaris reliefze samcxis erT-erTi xuroTmoZRvrulma Seswavlam cxadyo, rom
yvelaze maRali sasuliero wodebis warmomad- Tavdapirveli IX s-is eklesia X s-Si ganuaxle-
geneli _ mawyvereli episkoposia gamosaxuli. biaT. SesaZloa, am reliefze, romelic stilis
amas misi Saravandmosiloba da samRvdlo Se- mixedviT swored X s-iT TariRdeba, qtitori
samoselic (grZeli, koWebamde dacemuli Sida mis mier aRdgenil taZars u … ZRvnis deda Rmr-
kaba, zemodan usaxelo, win gauxsneli mosasxa- Tisas, qvemoT ki Zveli, Tavdapirveli eklesia
mi – feloni) usvams xazs. gamosaxes, romelic wminda mxedrebis saxelo-
axalcixis reliefze (X s.)24aB Rsaydrebuli, bis yofila. amas qveda taZris gamosaxulebaze
makurTxeveli macxovris winaSe eklesiis ga- amoWrili warwerac _ `wm. Tevdore, ...gior-
mosaxulebiT xelSi qtitori qalia warmodge- gi“ _ adasturebs. f K ilis gverdiT areebSi
nili. opizis reliefis msgavsad, am scenaSic RmrTismSoblisa da qtitorisken mimarTu-
mesame figuraa CarTuli. Tumca, es, saero sa-
li TiTo gvirgviniTmpyrobeli angelozi da
mosiT mosili mamakacis figura, kompoziciis
stilizebuli mcenareebia gamosaxuli. aA nge-
marcxena mxares, uSualod mandilosnis figu-
lozebsa da mcenareebs kompoziciaSi samoT-
ris aswvriv, `miwier sferoSia~ moTavsebuli.
xis motivebi SemoaqvT da xazs usvamen Rmr-
aqedan gamomdinare, igi realur, istoriul
TismSoblis gandidebis Temas.
pirovnebas, savaraudod, qtitor mandilos-
Cviled RmrTismSobels warudgens ekle-
nis meuRles unda ganasaxierebdes. mM amaka-
siis gamosaxulebas qtitori _ Tanmxle-
106
aw...“28, ris saxviT paralelsac kvaisa-jvaris oSkis taZris (X s.)32 samxreT fasadze ori
reliefi warmoadgens. qtitori, mefeni _ daviTi da bagrati ekle-
joisubnis eklesiis reliefze (X s.)29 siis gamosaxulebebiT xelSi, warmodgenil-
taZriT xelSi warmodgenili qtitori, sa- ni arian gankiTxvisa da xsnis TemasTan daka-
kurTxevlis sarkmlis garSemo moTavsebul vSirebuli `vedrebis~ scenis orsav mxares.
gankiTxvis dRis scenaSia CarTuli (sur. 8). amasTanave, reliefTa Tanmxleb warwerebSi
aRsaniSnavia, rom es gankiTxvis dRis erT- gadmocemulia locva-vedreba am xelisufal-
erTi yvelaze adreuli gamosaxulebaa, Tu- Ta amqveyniur keTildReobazec – `…..adiden
mca Semoklebuli redaqciiT: sarkmlis RmerTman orTav cxovrebiTa...~ amgvarad, aq
damagvirgvinebel filaze warmodgenilia RmrTismSoblisa da wm. ioane naTlismcemlis
aRsaydrebuli msajuli qriste mTavarmoci- meoxebiT, am pirTa sulis xsnaze locvasTan
qulTa Soris. scenis Sinaarsi xazgasmuli da erTad, uflis mier maTi saero xeliuflebis,
gamZafrebulia am filaze amokveTili, singu- mefobis kurTxevacaa gadmocemuli.
riT daferili warwerebiT _ `gankiTxvai~ da javaxeTis axaSenis reliefze (XI s-is
`macxovari~ (sulTa mxsneli, macxovnebeli). dasawyisi)33 qtitori gumbaTuri eklesiis ga-
am filis qvemoT erT mxares mocemulia wm. mosaxulebiT xelSi warmodgenilia cxenosani
miqael mTavarangelozis mier SiSveli figu- wminda giorgis winaSe, romelic mefe diokle-
rebis saxiT warmodgenil marTalTa (zeviT) tianes gangmiravs. aA m SemTxvevaSi sulis xsnis
da codvilTa (qveviT) sulebis30 awona, meo- Tema rwmenis gziT borotis Zlevis ideasTan
erTadaa gaazrebuli.
re mxares ki _ sulis xsnisTvis mavedrebeli
ijareTis filazec (X s.)34 istoriuli piri
qtitori gankiTxvis dRis mauwyebel, mesayvi-
savaraudod, aseve wminda giorgis gverdiTaa
re wm. gabriel mTavarangelozTan erTad. e.i.
107
gamosaxuli. mxolod aq, javaxeTis axaSenis re-
am SemTxvevaSi konkretuli istoriuli pi-
liefisgan gansxvavebiT, wmindani fexze dgas
ris sulis xsnis Tema sayovelTao gankiTxvis
da xelT jvriT dagvirgvinebuli kverTxi upy-
konteqstSia gaazrebuli. reliefs erTvis
ria. eE .i. am SemTxvevaSi wm. giorgi warmodgeni-
aq gamosaxuli pirovnebis savedrebeli war-
lia ara rogorc, mZleveli wm. mxedari, aramed
wera _ `w(mida)o eklesiao S(eiwyal)e g(a)
rogorc wm. mowame.
b(rie)l mamasaxlisi.~ aA m epoqaSi mamasaxlisis
xSirad gvxvdeba zeciuri arsebis gareSe,
wodebas gansxvavebuli mniSvneloba aqvs, is
calke warmodgenili erTi an ori qtitori
sasuliero pirTa xarisxsac gamoxatavs da
eklesiis gamosaxulebiT, mag., erTi qtitoris
saerosic31. samosis mixedviT – grZeli, far-
figuraa _ dolisyanis (Xs.)35, breZis36, atenis
To Sida kaba da mosasxami _ joisubnis gab-
riel mamasaxlisi sasuliero piri – iRumeni 32
Е.Такаишвили, Археологическая экспедиция 1917 года
unda iyos. sainteresoa, rom is Tavis mosaxe- в южные провинции Грузии. Тб., 1952, gv. 45-67, il.
le wm. gabriel mTavarangelozTan erTadaa 54; В.Беридзе, Архитектура Тао-Кларджети, Тб., 1981,
gv.164-166; v. jobaZe, adreuli Sua saukuneebis
gamosaxuli. eE . i. aqac, mcxeTis jvris qobul
qarTuli monastrebi istoriul taoSi, klarjeTsa
stefanizis reliefis msgavsad, xazgasmulia da SavSeTSi, Tb., 2007 (pirveli gamocema - W. Jobadze,
patronaJis Tema. Early medieval Georgian monasteries in historic Tao, Klarjeti
and Shavsheti, Sttutgart , 1992), gv. 112-163.
33
28 n. CubinaSvili, saurmagis Zis niRvarais qtito-
miqael modrekili, himnebi - X saukune, wigni II,
ruli reliefi javaxeTis axaSenidan, qarTuli
Tb., 1979, gv. 5.
29 xelovneba-5, Tb., 1959, gv. 138.
n. aladaSvili, joisubnis reliefebi, sabWoTa 34
d. TumaniSvili, qtitoruli reliefi ijareTi-
xelovneba #7, Tb., 1978, gv. 67-76.
dan (xelnaweri).
30
B.Brenk, Tradition und Neuerung in der cristlichen 35
v. jobaZe, dasax. naSr.,Tb., 2007, gv. 74-89; d. xoS-
Jahtrausends, Band - III, Wien, 1966, gv. 155-156. taria, klarjeTis eklesiebi da monastrebi, Tb.,
31
Т. Вирсаладзе, Фресковая роспись художника Микаела 2005, gv. 111-125, il. 22, 24.
Маглакели в Мацхвариши, Избранные труды, თბ., 2007, 36
Н. Чубинашвили, Зедазени, Клисис Джвари, Гвиара,
გვ. 162. qarTuli xelovneba № 7, Tb., 1971, gv. 27-65, il. 7.
Tamar xundaZe
sa ki, msubuqad Tavdaxrili, TiTqos ufro eklesia xelSi ar uWiravT da TiToeuli ga-
`moZravia~, rac saerTod damaxasiaTebelia am mosaxuleba damoukideblad aris warmodge-
epoqis qtitor qalTa gamosaxulebebisTvis nili TaRediT mosazRvrul areSi (sur. 12).
(mag., kumurdos taZris dedofal gurandux- mkacrad frontalurad gamosaxul qtitor-
Ta terfebi centrisken, eklesiiskenaa mimar-
37
g. abramiSvili, atenis sioni, sadoqto diserta-
cia, Tb., 1993, gv. 244-245.
Tuli, xelebi ki _ mkerdTan aqvT mitanili.
39
n. maris mier tbeTis taZris monaxulebis dros kK argad Cans, rom erT maTgans orive xeliT
eklesiis modelidan, romelic qtitors eWira, gaSlili wigni uWiravs, meore figuris xe-
mxolod sarkmlebiani gumbaTis yeli iyo Semor-
lebTan gamosaxuleba ar gairCeva, reliefis
Cenili . Н. Марр, Дневник поездки в Шавшию и Клар-
джию, тексты и разыскания по армяно-грузинской фи- zedapiri dazianebulia. SesaZloa, masac
лологии, С-Петербург, 1911, gv. 15-16; k. maCabeli, wigni sWeroda an mcire orantis JestiT yo-
aSot kuxis reliefi tbeTidan, saqarTvelos ssr
filiyo warmodgenili. aA m SemTxvevaSic, Se-
mecnierebaTa akademia, `macne~, #5, Tb., 1968, gv.
150-162; N. et M. Thierry, La cathédrale de T’beti. Nuvelles piakis reliefis msgavsad, figurebs Soris
données, Cahiers Archéologiques # 47, 1999, gv. 77-100. garkveuli diferenciaciaa SesamCnevi _
39
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии, marcxena, wignian qtitors ufro mozrdili
М., 1977, gv. 88-89, il. 72.
40
l. rCeuliSvili, dasax. naSromi, 1963, gv. 167- Tavi aqvs, wveric aReniSveba da Sida samosze
181. ( mokle zeda perangi da grZeli qvedabolo)
41
T. xundaZe, ktitoruli reliefi caiSidan, Zeg- mosasxami aqvs moxuruli. meore, ufro Txel-
lis megobari, Tb., 1998, #4, gv. 24-29
42
g. gagoSiZe, xoJornis gumbaTiani eklesia, Tb., saxiani, TiTqos uwveruli figura ki mosas-
2003, gv. 47-59, il. XXX-XXXI xamis gareSea warmodgenili. Tumca, orives
43
С. Мнацаканян, Армянский светский рельеф IX-XIV ве- Tavs garSemo Saravandedi dauyvebaT. araerT
ков, Ереван, 1976, (somxur enaze), il. 28-29, 30-31,
37-38, 42-43, 44, 51. scenaSi qtitorebi jvrisken, ori mxridan
44
i. eberlaini, Sinaarsi da SigTavsi: ikonografi-
45
ul-ikonologiuri meTodi, xelovnebis istoria, T. xundaZe, ktitoruli reliefi caiSidan, Zeg-
Sesavali, Tb., 2005, gv. 184. lis megobari #4, 1988, gv. 24-29.
Tamar xundaZe
vedrebiT arian mimarTulni. aseTia: kvaisa- marTul xelebSi ufro mcire zomis, qvedamk-
jvaris (X s.)46, zeda Tmogvis (XIs.)47, worbisisa48 lavdagrZelebuli jvrebi upyriaT, meore,
da sxva reliefebi. am gamosaxulebebSi Cans mkerdze midebul xelSi ki patara sagnebi (wig-
jvris Tayvaniscemis uZvelesi adgilobrivi ni, gragnili?) uWiravT.
tradicia. is adreuli xanis (V-VII ss) qarTul erTeuli saxiT gvxvdeba originalu-
qvajvarTa49 reliefebSic aris asaxuli, mag., ri kompoziciebi _ mag., eklesiis gegmisken
dmanisis, brdaZoris didi, kK ataulas, buzave- vedrebis JestiT mimarTuli sami istoriuli
Tisa da sxva qvasvetebi. piri qoroRos eklesiidan51. es _ Sua sauku-
kK vaisa-jvaris reliefis centrSi kvarcx- neebis qarTul xelovnebaSi eE klesiis gegmis
lbekze aRmarTuli jvris orsav mxares ori gamosaxvis erTaderTi SemTxvevaa.
mamakacia warmodgenili (sur. 13). samosisa uCveulodaa gadawyvetili taZris kurT-
da atributebis mixedviT isini saero pirebs xevis scena bzis wminda giorgis eklesiis samx-
gamosaxaven: maT tanze momdgari, mogrZo, reTi fasadis sarkmlis saTaurze52. aq warmod-
welze qamarmovlebuli kabebi mosavT, Tavze genilia eklesiis gamosaxulebiani qtitori
– patara, ovaluri formis, svanuris msgavsi da misken mimarTuli sasuliero piri, sacecx-
qudebi axuravT, welze ki didi xmlebi hkidi- luriT xelSi.
aT50. erT maTgans, romelic TiTqos uwveru- liturgiuli msvlelobaa asaxuli joi-
lia da Wabukuri ieri aqvs, xmali Cveulebri- subnis eklesiis CrdiloeTi fasadis qveda
vad, wina mxares aqvs, meores wverosans ki, – nawilSi moTavsebul reliefze, sadac fri-
ukan moqceuli. SesaZloa, am SemTxvevaSi ukan zulad Camwkrivebuli, aRmosavleTisken ter-
gadatanili xmali xnieri mamakacis meოmrul febmimarTuli, Saravandmosili xuTi figuraa
warsuls gamoxatavdes. eE .i. aqac, Sepiakis ba- warmodgenili. xuTives grZeli Sida kaba da
109
RuaSebis reliefis msgavsad, asakobrivi gan- ganieri, usaxelo mosasxami _ feloni mosavs.
saxvaebaa gadmocemuli. savsebiT dasaSvebia, samosis mixedviT isini sasuliero pirebs unda
rom kvaisas filazec mama-Svili iyos war- ganasaxierebdnen. aA masve adasturebs nivTebi,
modgenili. isini cali xeliT jvris mklavebs romlebic maT xelT upyriaT – sanTeli, sa-
exebian, meore ki, ganze gaweuli da zeaRmar- cecxluri, samwerobeli da pinakebi.
Tuli aqvT. eE s Jesti jvris winaSe meomarTa cxenebze amxedrebuli saero pP irebis ga-
ficis dadebis moments unda asaxavdes. G mosaxulebani gvxvdeba valesa53 da worbisis
gansxvavebuli azris gamomxatveli unda reliefebze.
iyos msgavsi kompoziciuri sqemis mqone zeda sruliad gansakuTrebulia zeganis rTu-
Tmogvis eklesiis reliefi (sur. 14), sadac li, mravalfiguriani kompozicia, sadac qti-
jvris orsav mxares warmodgenil Saravand- tori eklesiis gamosaxulebiT warmodgenilia
mosil figurebs centraluri jvrisken mi- Cviledi RmrTismSoblis, angelozis, aRmosav-
46
Р. Меписашвили, В. Цинцадзе, Архитектура нагорной
lurad fexmorTxmuli mamakacisa da kurdR-
части исторической провинции Грузии – Шида-Картли, lis gamosaxulebebTan erTad54.
Тб., 1975, gv. 83; il. 75.
47
r. gverdwiTeli, zeda Tmogvis eklesiis warwe 51
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии,
rebi, saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, М., 1977, il. 116-117.
t. XIV, 1947 gv. 237-250. 52
Р. Шмерлинг, Архитектурные памятники района древ-
48
Ll. SaniZe, worbisis axladaRmoCenili reli ных селений Адзикви и Бза, `macne~ 2, Tb., 1969, gv.107-
efebi, qarTuli xelovnebisadmi miZRvnili IV 113 il. 15-17; T. xundaZe, bzis wminda giorgis
saerTaSoriso simpoziumis (Tb., 1983) moxsene- eklesiis reliefebi, saqarTvelos siZveleni #14,
baTa krebuli, Tb., 1989, gv. 359-367. Tb., 2010, gv. 122-132
49
k. maCabeli, qarTuli qvajvarebi, Tb., 1998. 53
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии,
50
xmalSemortymul saero pirTa figurebi gvxvde- М., 1977, il. 92-93.
54
ba inguSeTSi – tyoba-ierdis eklesiis reliefe- i. giviaSvili, zeganis saqtitoro reliefi, Tsu
bze. ix. Г. Чубинашвили, Ткоба-Иерди (К вопросу о куль- samecniero Sromebis krebuli, 5, xelovnebaTm-
турных связях Ингушетии и Грузии, Вопросы истории codneoba, Tb., 2003, gv 42-55; i. giviaSvili i. ko-
искусства, т. II, Тб., 2002, gv. 142-163, il. 64, 66, 67, 70. plataZe, tao-klarjeTi, Tb., 2004, gv. 88-92.
Tamar xundaZe
ri), Semcirebuli zomiT (borjomis timpani) gura ufro `moZravia~ leonis mkacrad fron-
an `zeciuri sivrcidan~ gamoyofil, CarCoTi talur, `gayinul~, gulxeldakrefil gamosa-
mosazRvrul areSi (opiza) gamoisaxebian. X xulebasTan SedarebiT. mM as Tavi gverdze aqvs
saukunidan ki, istoriuli pirebi metwilad gadaxrili, xelebi sakurTxevlisken vedre-
RvTaebriv arsebaTa Tanabarzomierad, maT biT gawvdili. is TiTqos gardacvlili Zmis
winaSe fexze mdgomad warmogvidgebian. ro-
gorc arsebuli masalidan Cans, aA mave xanidan 57
Aam informaciisa da masalis mowodebisTvis
istoriul pirTa erTgvari diferencireba madlobas vuxdi daviT xoStarias.
58
SeimCneva _ SaravandiT ZiriTadad mefeebs da n.SoSiaSvili, lapidaruli warwerebi I, Tb. 1980,
gv. 290-291; i. giviaSvili, i. koplataZe, dasx.
sasuliero pirebs gamosaxaven, regionalur naSr., 2004, gv. 59-61 ; d. xoStaria, dasax. naSr.,
mmarTvelebs (mag., Sepiakis, kvaisas, fetoba- 2005, gv. 111-125, il. 23-24.
59
nis, vales, qoroRos, javaxeTis axaSenis re- g. CubinaSvilis mosazrebiT es figura Sesa-
Zloa gurgen mefes ganasaxierebdes, Н. П Северов.
liefebi) Saravandebis gareSe warmogvidge- Г. Н.Чубинашвили, Памятники грузинской архитектуры, I,
nen. Saravandebi, iSviaTi gamonaklisis garda Кумурдо и Никорцминда, М., 1947, gv. 6.
60
(mag., safaris wm. sabas eklesiis akroterionis leon mefe gardaicvala 967 wels (i. javaxiS-
vili, qarTveli eris istoria, w. II, 1948, gv. 104),
waxnagze gamokveTili mSenebeli farezi da kumurdos taZris mSenebloba ki, rogorc samSene-
blo warweridan aris cnobili, 964 wels daiwyo. sB a
55
i. giviaSvili, i.koplataZe, dasax. naSr. 2004, gv. varaudod, kumurdos taZari sam weliwadSi ver aS
61-63; d. xoStaria, dasax. naSr., 2005, gv. 111-125, endeboda daAmisi gumbaTis amoyvanis dros leon mefe
il. 23. gardacvlili iqneboda. amasve adasturebs isic, rom
56
Р. Меписашвили, Рельефы рубежа Х-ХI вв. Со сценами samSeneblo warweris im nawilSi, sadac saubaria taZ-
строительтва в храме у селения Корого, Советская архе- ris balavris dadebaze, leon mefe ukve aRar ixse-
ология, № 4, 1969, gv. 229-231; Н. Аладашвили, Мону- nieba, mis nacvlad zviad erisTavia moxseniebuli (v.
ментальная слульптура Грузии, М., 1977, il. 99, 102- ciskariSvili, javaxeTis epigrafika, rogorc sais-
109, 113-115; n. vaCeiSvili, qoroRos eklesia da torio wyaro, Tb., 1959, gv. 11).
misi maSenebelni, `literatura da xelovneba~ # 61
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии,
2, 1993, gv. 137-176. М., 1977, gv. 94-96, il. 81-84.
Tamar xundaZe
111
dekoris Semadgenlobidan. Znelia am movlenis
aA r aris gamoricxuli, rom aseve sasuliero
istoriul-kulturuli mizezebis axsna (es
pirebi iyvnen zeda Tmogvis eklesiis reliefis…
sakiTxi momaval safuZvlian da mravalmxriv
Saravandmosili figurebic.
kvlevas saWiroebs), is ki cxadia, rom swored
SaravandebiT arian gamosaxulni isto-
XI s-dan istoriul pirTa gamosaxulebani fa-
riuli pirebi jvris orsav mxares worbisis
sadebidan eklesiis interierSi `gadainacvle-
reliefze, maTagan erTi, warweris mixedviT
ben~ da kedlis mxatvrobis saerTo sistemaSi
– `mamasaxlisi saba~ - sasuliero piri unda
maTTvis dadgenil adgils ikaveben64.
iyos, meore ki _ `ivane erisTavi~, g. gagoSiZis
mosazrebiT X s-is cnobil moRvawes ioane ma-
ruSisZes unda warmogvidgendes63.
aA mgvarad, istoriul pirTa reliefuri
gamosaxulebebis atribucias, iseve, rogorc
taZris xuroTmoRvrul korpusze am relie-
febis ganTavsebis adgils mkacri kanonikuro-
ba ar gansazRvravs da TiToeul SemTxvevaSi
maTi ideuri mniSvneloba mxolod konkretu-
li qmnilebis Sinaarsobrivi konteqstis gaT-
valiswinebiT SeiZleba iyos gasagebi.
rogorc ganxiluli masala cxadyofs, Sua
saukuneebis qarTul xuroTmoZRvrul skul
62
g. gagoSiZe, n. CixlaZe, dirbis RmrTismSoblis
miZinebis monasteri, Tb., 2006, gv. 44 56, nax. 3, 17,
tab. 7, 14. 64
Г. Алибегашвили, Светский портрет в грузинской
63
iqve, gv. 39-42. средневековой монументалной живописи, Тб., 1979.
Tamar xundaZe
there are exceptions (e.g. in Kumurdo Church) when with nimbi. The regional rulers lacked them (e.g. in bas-
representatives of the Royal Family are depicted in the reliefs from Shepiak, Kvaisa, Petobani, Vali, Qorogho,
interior, namely on the pendentives. and Akhasheni of Javakheti). Builders are lacking the
The main theme of these reliefs is a prayer-sup- nimbi as well, though there are a few exceptions from
plication for saving the soul of a certain historical per- this rule (e.g. bas-reliefs from St. Sabas of Sapara and
son and for his blessing by God. Variations of the main Skhvava). It should be noted that in certain cases the
idea may occur, resulting in diversity of compositional nimbus, as a significant attribute, might have had a dif-
schemes: figures of historical figures are shown in sup- ferent symbolic meaning. Attribution of bas-reliefs of
plication toward Christ, the Mother of God, certain Saint historical figures, as well as their positioning within the
or Angel (e.g. bas-reliefs on church walls in Mtskheta architectural setting, was not strictly defined by canons.
Holy Cross Church, Borjomi, Vale, Orjalari, etc.). In each case, their ideological meaning can be under-
Numerous are the depictions of historical figures stood through content of each specific piece of art.
holding models of a church and placed before blessing As can be seen from the examples discussed above,
Christ (Opiza, Agara of Uraveli, Akhaltsikhe), Mother the theme of ktetors in the reliefs of Georgian Medieval
of God and Child (Benisi, Tskarostavi, Zegani, Qorog- art has diverse iconographic variations. The main reason
ho), Deesis figures (Oshki), St. George (Akhasheni of for such diversity probably is the freedom experienced
Javakheti), and Prophet Iona (Kvaisa-Jvari). Sometimes by a commissioner when expressing ideological con-
images of the ktetors are included in a composition of text, in difference from strictly canonical compositions
the Last Judgment (Joisubani), or appear detached, as of theophanic and eskatological content. At the same
a single figure (Doliskana, Bredza), or as two figures time these compositions are more “intimate”, as if eas-
(Petobani, Shepiaki, Tsaishi) holding church models. ily understood and close to the human being.
There are many examples when historical figures Reliefs of historical figures, praying for salvation
present their supplication before the Cross, as they stand of their souls, carved in stone and placed on the façade
on both sides of it (Tsorbisi, Kvaisa, Upper Tmogvi). of church, meet the flock and dispose it to participation
In this case an ancient local tradition of adoration of in the Holy Eucharist.
Tamar xundaZe
113
1. mcxeTa. wm. jvris taZari, aRmosavleTi 2. mcxeTa. wm. jvris taZari, samxreTi
fasadi, stefanoz patrikiosis reliefi fasadi, qobul-stefanozis reliefi
The Holy Cross Church of Mtskheta. East façade, The Holy Cross Church of Mtskheta. South façade.
Bas-relief with an image of Stephanoz the Patricios Bas-relief with an image of Qobul-Stepanoz
5. opiza. aSot
kurapalatis
reliefi
Opiza. Bas-relief with
an image of Ashot
Kurapalates
114
115
8. joisubani. sakurTxevlis
sarkmlis reliefebi
Joisubani. Reliefs of the altar window
9. kvaisa–jvari. reliefi
wm. ionasa da qtitoris
gamosaxulebiT
Kvaisa-Jvari. Bas-relief with
images of St. Iona and of a ktetor
Tamar xundaZe
117
14. zeda Tmogvi. reliefi istoriul pirTa gamosaxulebiT
Upper Tmogvi. Bas-relief with images of historical figures
wminda ninos mier mcxeTasTan jvris aR- masTan ki ara, aramed maTze uwinares~11. mkv-
marTvamde am adgilze raime nagebobis arse- levaris azriT, Zveli nagebobis nawili unda
bobis Sesaxeb werilobiTi wyaroebi arafers iyos aseve, taZris aRmosavleT fasadTan ar-
gvauwyebs. rogorc zurab kiknaZe aRniSnavs, sebuli kedeli (sur. 1, 2, 4, 5, 6, 7)12.
Tvalsazrisi qristianuli taZrebis warmar 2) 1975 wels, wm. jvris didi taZris sti-
Tuli salocavebisa Tu sakerpoebis adgil- lobatisa da cokolis aRdgenasTan dakav-
ze mSeneblobis Sesaxeb ar SeiZleba yvela Sirebuli arqeologiuri samuSaoebis anga-
konkretul SemTxvevas miesadagos7: `ar Cans, riSis mixedviT, Gguram abramiSvili da iulon
TxoTis mTa, an aragvis gaRma aRmarTuli gagoSiZe askvnian, rom antikur xanaSi am ad-
borcvi sakulto adgilebi yofiliyo~8. we- gilze raRac nageboba idga13.
rilobiT wyaroebSi da zepir Tqmulebeb- 3) levan rCeuliSvilis azriT, mcxe-
Si qarTlSi warmarTuli kerpebis adgil- Tis jvris didi taZari dafuZnebulia masze
ze qristianuli keris aRmocenebis Sesaxeb ufro adrindeli nagebobis naSTebze. ro-
cnobebi ar moipoveba. mkvlevari aRniSnavs, gorc mkvlevari aRniSnavs _ ,,amis varauds
rom am mxriv, gamonakliss mxolod wm. ioane dRes iZleva SerCenili fragmentebi, maT So-
zedazneli warmoadgens, romelmac VI sauku- ris aRmosavleT mxares, afsidis kedlis qveS,
neSi zadenis sakerpos adgilze sasuliero romlis kvalic dRes isinjeba taZris SigniT
centri daaarsa9. da romlis mimarTuleba ar emTxveva afsi-
eE nriko gabiZaSvilis zogadi SefasebiT, dalur wres, magram paralelurad misdevs
`qarTuli mwerlobis Cvenamde moRweuli yo- stereobatis mimarTulebas. es garemoeba
velgvari werilobiTi Zegli mxolod qristia- mraval mosazrebas badebs, romelTa Soris
nuli Sinaarsisaa. qristianoba amosavalia ara araa gamoricxuli isic, rom stereobatis
119
marto qarTuli mwerlobisaTvis, aramed kul- magier aq podiumi iyo adre mowyobili”14.
turis sxva sferosaTvisac da winare warmar- 4) vaxtang cincaze aRniSnavs, rom mcxe-
Tuli sarwmunoebisa da kulturis kvali isea Tis jvris didi taZris iatakis Tavdapir-
waSlili, rom nakvaleviRa aris SemorCenili veli donis kvlevisas, dasavleT mklavSi
ZiriTadad miTologiaSi da eTnografiaSi~10. aRmoCnda `cokolze amarTuli kedlis nar-
mcxeTis wm. jvris monastris terito- Cenebi, romlis Senebis xasiaTi da misi stra-
riis srulyofili arqeologiuri kvleva ar tigrafia saSualebas gvaZlevs vifiqroT,
Catarebula, magram 1970-iani wlebis res- rom es narCenebi swored ufro adre arse-
tavraciis dros ganxorcielebuli miwis sa-
bul, sakmaod mozrdil nagebobas ekuTvno-
muSaoebisas gamovlenili nivTieri masalis
da.~ mkvlevaris azriT, jvris aRmarTvamde
da uZvelesi Senobebis naSTebis gaTvaliswi-
aq warmarTuli taZari unda yofiliyo15.
nebiT, mkvlevarTa mier sxvadasxva dros ga-
5) 1980-ian wlebSi gamovlenili da dRem-
moTqmulia Semdegi mosazrebebi:
de arsebuli monacemebis mixedviT, aq war-
1) g. CubinaSvili Tlida, rom taZris
substruqciaSi mdebare samxreT kameras, 11
g. CubinaSvili, mcxeTis jvris mcire taZari, gv.
am doneze ganTavsebul oTx kriptas Soris, 43-44.
12
Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 6.
erTaderTs ar ganucdia gadakeTeba. `eWvs 13
g. abramiSvili, i. gagoSiZe, mcxeTis jvris res-
gareSea, igi aSenebulia danarCen sam aklda- tavraciasTan dakavSirebuli arqeologiuri ga-
Txrebis angariSi (1975w.), saqarTvelos kultu-
xeb, kr. werilebi, narkvevebi, Tb., 2001, gv. 19-20. ruli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos
7
z. kiknaZe, qarTli gaqristianebis gzaze, adamia- arqivi, sainventaro ## 6730, saqaRalde #48.
14
nebi da siwmideebi, Tb., 2009, gv. 84. Ll. rCeuliSvili, xuroTmoZRvrebis ZeglTa
8
iqve, gv. 146. dacva-aRdgenis Sesaxeb, saqarTvelos siZveleni,
9
iqve, gv. 85. #9, Tb., 2006, gv. 248.
10 15
e. gabiZaSvili, qarTuli originaluri hagio- v. cincaZe, mcxeTis jvris restavraciis sakiTx-
grafia, Sromebi, t. I monografiuli narkvevebi, isaTvis, literatura da xelovneba #1, 1990, gv.
Tb., 2010, gv. 169. 208-209.
cicino CaCxunaSvili
arsebobs mosazreba, rom am RvTaebis taZari mani Cuenni, gebalsa da garizinsa, da mas ze
mis qvemoT unda yofiliyo da kerpi mas ze- da ara iyo arca RmerTi, arca mose, arca niSi
modan dahyurebda19. maTi, aramed kerpni qvisani usuloni. xolo
msgavsi argumentebiT zadencixe mcxe- amas qveyanasa qarTlisasa iyvnes orni mTa
Tis wm. jvris monastris teritoriaze SeiZ- ni da maT zeda orni kerpni, armaz da zaden,
leba vigulisxmoT, radgan aqac aris Zveli xolo iyvnes kerpni sxuanica~21.
nagebobebis naSTebi da am adgilsac zemodan
zadenis da zogadad, qarTlis warmar-
dahyurebs zedazeni. Sesabamisi arqeolo-
Tul RvTaebaTa identifikaciis da warmo-
giuri gaTxrebis da kvlevis gareSe SeuZ-
mavlobis Taobaze mkvlevarTa Soris erTia-
16
i. banZelaZe, mcxeTis jvari-mcire taZari, ni azri ar arsebobs22. sayuradreboa niko
restavracia-reabilitaciis proeqti, Tb., 2008, berZeniSvilis SeniSvna: `ratom aris armaz-
gv.1-2, masala daculia saqarTvelos kulturu-
li memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos
ni da ratom igulisxmeba, rom iyo araerTi
arqivSi. zadeni, zedazeni (zezadeni), sxva zadensac
17
Gg. yifiani, wminda nino da Zveli saqarTvelos hgulisxmobs“23. Tavis droze, ivane javaxiS-
dedaqalaqi, Tb., 2004, gv. 15-16.
18
qarTlis cxovreba, t. 1, teqsti dadgenilia
vili warmarTul panTeonSi zadens saer-
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiS- Tod ar moiazrebda24. imave azrisaa guram
vilis mier, Tb., 1955, gv. 20.
19 20
saqarTvelos istoriis narkvevebi, t.1, Tb., cxorebaÁ wmidisa mamisa Cuenisa iovane zedaZ-
1970, gv. 448. arqeologiur monacemebze dayrd- nelisaÁ, Zveli qarTuli agiografiuli litera-
nobiT varaudoben, rom mefe farnajomis droin- turis Zeglebi, I, gv. 201.
21
deli (Zveli welTaRricxvis II saukunis 70-iani `moqcevaÁ qarTlisaÁ~, gv. 125.
22
wlebi) zadencixe wiwamurSi unda yofiliyo. ix. a. Gg. qavTaraZe, warmarTuli iberiis RvTaebaTa
afaqiZe, antikuri wyaroebis sevsamora-wiwamuri arsisaTvis, kavkasiuraxloaRmosavluri krebu-
(lokalizaciis sakiTxi arqeologiuri dazver- li, XIII, Tb., 2009, gv. 114.
23
vebis SedegebTan dakavSirebiT), iv. javaxiSvilis n. berZeniSvili, saqarTvelos istoriis sa-
sax. istoriis instituti, Sromebi, IV, nakveTi I, kiTxebi, Tb., 1990, gv. 228-229.
24
Tb., 1958, gv. 138. iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. 1,
cicino CaCxunaSvili
bedoSvili, romelic aRniSnavs: `Tu zadeni wyaroebis analizis Sedegad bolo xanebSi
marTlac RvTaeba iyo, rogor moxda, rom mas ufro adrindeli periodi iqna dasaxelebu-
msazRvreli zeda gauCnda?~ 25 li28. yvela SemTxvevaSi, erTi ram cxadia: im
zadenTan mimarTebiT marTlac, nakleb droisTvis wm. jvris didi taZari jer kidev
savaraudoa, rom Tanamedroveni mas `zeda~ ar iyo agebuli.
da `qveda~ kategoriad yofdnen, magram sx- mcxeTis wm. jvris didi taZris safasa-
vagvari suraTi Cans Tu vifiqrebT, rom mas do reliefebis ganxilvisas g. CubinaSvili
Semdeg, rac zadenis kerpi aRar arsebob- aRniSnavs, rom guaram kurapalati ar unda
da, misi saxeli adgilis/mTis aRmniSvnelad iyos taZris maSenebeli, radgan misi skulp-
iqca. saistorio sabuTebSi igi Semdegi for- turuli gamosaxuleba ar aris warmodgeni-
miT gvxvdeba: zedazeni/ zedazadeni/zeda- li eklesiis fasadebze29.
Zeni/zezadeni26. misgan warmodgeba asurel Bbolo periodis naSromebis mixedviT,
mamaTa winamZRlolis wm. ioanes zedwodeba istorikosebs Soris ar arsebobs erTgvaro-
(zedazneli). vani azri guaram kurapalatis moRvaweobis
qristianobis miRebis Semdeg, bunebri- TariRis Sesaxeb30. Tumca, daviT musxeliS-
via, warmarTulma kultebma dakarga mniSv- vili dabejiTebiT aRniSnavs, rom `gu a
ram
neloba, Tumca zogadad Cveva Zveli sakerpo didi kurapalati, romelic yvela qarTuli
adgilebis monaxulebisa advilad ar unda wyaros mixedviT qarTlis pirveli erismTa
gamqraliyo.A am mxriv sainteresoa batoniS- varia, sruliad realuri pirovnebaa da ukve
vili vaxuStis warmodgena miuval adgileb- 589 wels uciloblad zis qarTlis taxtze~31.
ze agebuli eklesiebis Sesaxeb: `kualad ari- vinaidan guaram erismTavari ver moes-
an gora-mTaTa zeda Senni eklesia-saydarni, wro jvris didi taZris dasrulebas, unda
121
sadaca Zniad xudebian kacni, TÂnier dResas- vifiqroT, rom wm. jvris mcire eklesia iqca
waulTa maTTa, amisTÂs rameTu, vinaÁTgan mis saboloo gansasveneblad, rac iribad ima-
kerpobasa Sina maT mTa-goraTa zeda iyvnen
28
kerpni aRmarTebulni, da dResaswaulobd- `moqcevaÁ qarTlisaÁs qronikisa~ da `asurel
mamaTa cxovrebis~ dReisaTvis cnobili uZvele
nen mun - - - da qristianobasa Sina Semusrnes si redaqciebis tradiciiT, zaza aleqsiZe varau-
kerpni, aramed kualad ara dascxrnes - - - dobs, rom asureli mamebi erTad movidnen qar
aRaSenes maT zeda mun eklesiani, raTa Tay- TlSi daaxloebiT 510-513 wlebSi. ix. z. aleqsiZe,
`moqcevaÁ qarTlisaÁs qronikaSi~ daculi tra-
vanis-cen amaT da arRara moiÃsenon kerpni dicia asurel mamaTa qarTlSi mosvlis drois
~27. rogorc cnobilia, erT-erTi aseTi ad- Sesaxeb, analebi, #1, 2008, gv., 262; v. goilaZis
rindeli qristianuli kera wm. ioane zedaz- naSromis mixedviT - asureli mamebi qarTlSi 534
wlis axlo xanaSi movidnen,. ix. v. goilaZe, asu-
nelis mier daarsda zedaznis mTaze. rel mamaTa samSoblo da saqarTvelo, Tb., 2002,
asurel mamaTa qarTlSi mosvlis Tari- gv. 158.
Ris Sesaxeb mkvlevarTa mosazrebebi gansx-
29
Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 19.
30
a. bogveraZe, VI saukunis qarTlis samefo
vavebulia. Uufro metad sarwmunod miiCne- istori is sakiTxebi 90-iani wlebis qarTul
va VI saukunis Sua xanebi, Tumca saistorio istoriografiaSi (kritikuli mimoxilva), ana-
lebi, #2, Tb., 2001; d. musxeliSvili, saqarTve-
lo IV-VIII saukuneebSi, Tb., 2003; m. CxartiSvili,
Tb., 1960, gv.110.
25 `wm. evstaTi mcxeTelis martviloba~ da VI-VII ss.
Gg. bedoSvili, qarTul toponimTa ganmartebiT-
saqarTvelos politikuri istoriis sakiTxebi,
etimologiuri leqsikoni, Tb., 2002, gv. 159-162.
26 polemikuri narkvevi, Tb., 2005; d. musxeliSvili,
saqarTvelos istoria toponimiaSi, t. I, Semd-
evstaTi mcxeTelis martvilobis TariRi da VI-VII
genlebi: d. berZeniSvili, m. kandelaki, d. musxe-
saukuneebis qarTlis samefos politikuri isto-
liSvili, m. surgulaZe, n. SiolaSvili, g. WeiSvi-
riis zogierTi sakiTxi, analebi, I, Jurnali eZR-
li, Tb., 2010, gv. 329.
27 vneba akademikos mariam lorTqifaniZis 85 wlis
qarTlis cxovreba, t. IV, batoniSvili vaxuSti,
iubiles, Tb., 2008.
aRwera samefosa saqarTvelosa, teqsti dadgeni-
31
lia yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yaux- d. musxeliSvili, saqarTvelo IV-VIII saukuneeb-
CiSvilis mier, Tb., 1973, gv. 690. Si, gv. 240-243.
cicino CaCxunaSvili
ceSi, maRali imposti, ornamentuli dekori mdebare samnawiliani (kibe, Sua monakveTi,
da sxva. 33 adgilze arsebuli monacemebi sa- dasavleTi nawili) saTavsis dasavleTi mo-
Tanadod aris Semonaxuli Senobis mxatvrul- nakveTis Tavdapirvel saxes mkvlevari org-
istoriuli mniSvnelobis Sesafaseblad, mag- varad varaudobda _ Ria terasa, an kamariT
ram _ arasakmarisia nagebobis Tavdapirveli dasrulebuli moculoba34.
saxis srulad warmosagenad, rac rogorc nagebobis centraluri nawilis arqi-
aRvniSneT, araerTgvarovan axsnas badebs. teqturuli formebi savsebiT cxadia. es
mcxeTis wm. jvris mcire eklesia Sveuli iyo garedan sworkuTxa moxazulobis geg-
qarafis piras dgas. samxreTidan igi ebji- maSi moqceuli, jvrisebri Sida sivrce, ro-
neba didi taZris CrdiloeT fasads. ekle- melic jvruli kamariT iyo dasrulebuli
siis grZivi mimarTuleba, didi taZris mkac- (sur.1). rogorc ukve gamokvleulia, samx-
rad orietirebuli aRmosavleT-dasavleT reTi karibWis Sua nawilma didi taZris age-
RerZi sagan gansxvavebiT, gadaxrilia samx- bis Semdeg icvala saxe. man ori eklesiis da-
makavSirebeli saTavsis funqciac SeiTavsa.
32
jvris mcire taZris mSenebloba i. banZelaZis gaurkvevlobas iwvevs eklesiis centralu-
TvalsazrisiT Semdeg etapebad mimdinareobda:
1. kriptebis mSenebloba da kedlebis amoyvana
ri birTvis grZivi kedlebis Tavdapirvel
garkveul simaRleze. 2. kedlebis amoyvana grZiv wyobaSi Cayolebuli gverdiTi saTavsebis
fasadebze karibWeebis kamaris sawyisi wyobis ri- cilindruli kamaris sawyisi rigi, romelic
gis CarTviT. 3. centraluri sivrcis orqanobian
dRemde aSkarad ikiTxeba (sur. 12). SesaZloa,
saxuravSi moqceva. 4. samxreTi da CrdiloeTi
karibWeebis ageba mcxeTis wm. jvris didi taZris nagebobis centraluri birTvis grZiv fasad-
mSeneblobis dasrulebidan uaxloes xanaSi. 5. ze gayolebuli gverdiTi saTavsebi, Tavda-
CrdiloeTi karibWis aRmosavleTi monakveTis
pirvelad cilindruli kamarebiT daxurul
gagrZeleba da afsidiT dasruleba. ix i. banZela-
Ze, dasax. naSr., gv. 1-2. erTian saTavsebs warmoadgenda, centralu-
33
g. CubinaSvili, mcxeTis jvris mcire taZari; Г.
Чубинашвили, Памятники типа Джвари, gv. 12-18. 34
Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 9, sq. 4.
cicino CaCxunaSvili
123
arsebuli miwis fena da gamovlinda kibis eqv- teqturaSi gansakuTrebul nimuSs warmoad-
si safexuri, ramac aCvena, rom erTerTi mis- gens39. mM is centralur birTvs safuZvlad
asvleli taZars Tavidanve aRmosavleTidan udevs mxolod adreul xanaSi da, albaT, im
hqonda. CrdiloeTi kibe, reliefis Secvlis droisTvisac iSvaTi, gare kedlebis swor-
gamo, amJamad aRar arsebobs, magram Tavda- kuTxedSi Cawerili jvruli gegmarebiTi kom-
pirvelad, is albaT, unda yofiliyo. cnobebi pozicia, romlis ganviTarebis SesaZleblo-
am adgilze kldis daSlis Sesaxeb jer kidev bebi Zalze SezRudulia. CvenTvis cnobil na-
XIX saukunis publikaciaSia moxseniebuli36. gebobebs Soris, mis paralelad SeiZleba das-
rogorc saarqivo dokumentebidan irkveva, axeldes iyalTos monastris wm. samebis minia-
es problema kvlav aqtualuri iyo XX sauku- turuli samlocvelo, romelic Tavdapir-
nis 60-70-ian wlebSi. velad gumbaTian nagebobas warmoadgenda40.A
mcxeTis wm. jvris mcire taZris Tavda- wm. jvris mcire taZris xuroTmoZRvarma
pirveli saxis warmosadgenad gasaTvalis- iSviaTi, martivi da warmavali kompozicia
winebelia Semdegi faqtorebi: igi ar mde-
37
bareobda qalaqSi da SesaZloa, regularu- `moqcevaÁ qarTlisaÁ~, gv. 155-156.
38
am mxriv sayuradReboa qarTlis pirveli qri-
li Jamiswirva aq ar mimdinareobda; misgan
stiani mefis mirianis sityvebi: ,,da Sevqmen zemoO
samxreTiT, Ria cis qveS idga wm. ninos mier eklesia OTavisa CemisaTÂs da erisaTÂs simravli-
aRmarTuli saxelganTqmuli jvari, rom- sa,.. `e.i. mefem aago sakuTari samarxo ekle-
sia, romelic morwmuneTa (erisa simravlisa)
lis dResaswauli jer kidev mefe mirianis
Sekrebis adgilic unda yofiliyo. ix. `moqcevaÁ
dros dawesda; jvris Tayvansacemad mrava- qarTlisaÁ~-is axlad aRmoCenili sinuri reda-
qciebi, gamosca da winasityvaoba daurTo zaza
35
d. TumaniSvili, uZvelesi qarTuli saeklesio aleqsiZem, Tb., 2007, gv. 55.
nagebobis gamo, kr. gzajvaredinze, werilebi, 39
Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 6.
narkvevebi, Tb., 2008, gv. 156-158. 40
Г. Чубинашвили, Архитектектура Кахетии, Тб., 1959,
36
A. Муравьев, Грузия и Армения, ч. 1, 1848, gv. 264. gv. 258-259.
cicino CaCxunaSvili
41
Г. Чубинашвили, Памятники типа Джвари, gv. 6.
cicino CaCxunaSvili
TSITSINO CHACHKHUNASHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
History and Heritage Preservation
Summary
125
is shaped as a cross inscribed in the rectangular area of
the church, a very rare composition in early and con-
temporary periods.
It should be assumed that the small Holy Cross
church is a memorial with crypt, constructed accord-
ing to local traditions and construction practices. The
church had front steps on two sides. Its central space
was embellished with mosaic and skillfully executed
ornamentation.
Ruins of older constructions at the site had to some
extent influenced the church architecture, though these
ruins had not significantly violated general artistic form
of the architectural ensemble. Their fragments were re-
tained to the extent appropriate for the new construction
activities.
cicino CaCxunaSvili
127
5. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, ganivi
Wrili, xedi aRmosavleTiT (kulturuli
memkvidreobis dacvis kavSiri `amqari~)
The small Holy Cross Church of Mtskheta.
Cross-section. View towards east (“Amqari”,
Union for Preservation of Cultural Heritage)
8. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, 9. mcxeTis wm. jvris mcire taZari,
CrdiloeTi egvteri, xedi CrdiloeTi egvteris kuTxe
129
Crdilo-dasavleTiT garRveuli sakurTxevlis afsidiT
The small Holy Cross Church of Mtskheta. The small Holy Cross Church of Mtskheta.
North chapel, View towards northwest Corner of the north chapel with cracked altar apse
11. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, 12. mcxeTis wm. jvris mcire taZari,
interieri, xedi dasavleTiT CrdiloeTi egteris afsidi
The small Holy Cross Church of Mtskheta. The small Holy Cross Church of Mtskheta.
130
131
am mizezis gamo, Zvel TbilisTan dakavSi-
rebiT ki, sacxovrebeli saxlebi, romlebic
rebuli dokumenturi da samecniero xasiaTis
saxes icvlida, rogorc mSvidobiani drois
seriozuli masalis arsebobis miuxedavad,
msvlelobaSi wamoWril cxovrebiseul mi-
urbanuli qsovilis Semadgeneli mniSvnelo-
zezTa kvalad, aseve, SemosevebiT gamowveu-
vani siZveleebis gamovlena kvlav grZeldeba.
li ngrevebis Sedegad. danakargebi Tbilisis
did interess iwvevs axlaxan, zemo kalaSi, av-
urbanul qsovils yovel droSi asaxiCrebda,
levis (dRevandeli ilia da nino nakaSiZeebis)
Tumca, rogorc wesi, momdevno periodebSi
quCa #20-sa da #29/15-Si, gvianSuasaukuneeb-
gaSlili aRmSeneblobisas, upiratesad Zvel
rivi Tbilisis urbanuli qselis Semadgeneli
fuZeze aSenebul axal saxlebSi, sxvadasxva
baniani tipis sacxovreblis _ erdoiani sax-
funqciis gadarCenili saTavsebis, calkeuli
lis erT-erTi nairsaxeobis mikvleva, romel-
kedlebisa, Tu fragmentebis CarTva-gamoye-
Tagan ukeT Semonaxuli #20 _ mravalSriani
neba xdeboda. warsulSi damkvidrebuli es saxli XVI da XVIII saukuneebis samSeneblo
racionaluri midgoma Sua saukuneebis Tbi- fenebis Semcvelia1. sagulisxmo siaxle iyo
lisis uklebliv yvela ubanSi SesaZlebels aseve, ramdenime wlis win beTlemis kldisu-
xdis tradiciuli sacxovreblis gegmarebi- banSi XVIII saukunis tradiciuli Tbilisuri
Ti tipebisa, Tu arqiteqturuli formebis sacxovreblis nimuSebis gamovlena _ baniani
cvlilebebis Tvalis gadevnebasa da ganvli- anfiladuri saxlisa askanis q. #11-Si da ori
li etapebis wakiTxvas. koSkuri tipis sacxovrebelisa _ beTlemis
swored amis gamo, Cvenamde XIX saukune- aRmarTze #5-sa da #16b-Si2. sruli (an TiTq-
Si Camoyalibebuli garegani saxiT moRweul
1
Zvel ubnebSi SesaZlebelia mTeli sxeuliT m. mania, avlevis Sesaxvevis Zveli saxli da misi
Senaxuli XVII_XVIII saukuneebis calkeuli mikroubani, saqarTvelos siZveleni, #14, Tb.,
2011, gv. 205.
sacxovrebeli saxlebis mikvleva da gamov- 2
m. suramelaSvili, XVIII s-is erTi Tbilisuri
lena, ufro xSirad ki _ XIX s-is ZiriTad mo- baniani saxlis Sesaxeb, saqarTvelos siZvele-
manana suramelaSvili
mis sruli) moculobiT moRweul gviani Sua nikanor Cernecovis 1830-iani wlebis
saukuneebis sacxovrebel saxlebTan erTad, Canaxati da dimitri ermakovis uadresi fo-
SesaZlebeli aRmoCnda sayrdeni kedlebiT toebi kldisubnis am nawilis terasul-bania-
aRWurvili ganaSenianebis zeda ori terasis ni ganaSenianebis TvalnaTliv ilustracias
mTel sigrZeze, XIX saukunis saxlebSi Senar- warmoadgens.
Cunebuli XVII_XVIII saukuneebis sardafebisa aRniSnul mikro-ubanSi aG rsebul or
da sxvadasxva funqciis sadgomebis aRnusxva, aTeulamde nagebobas Soris Tbilisis Zegl-
rac mTlianobaSi, qalaqis am nawilSi, qveda Ta nusxaSi sul oTxia Sesuli _ erovnuli
sarTulebis doneze gviani Sua saukuneebis mniSvnelobis kldisubnis wminda giorgis
urbanuli qsovilis suraTis aRadgenis saSu- eklesia, amave terasis aRmosavleTisa da
alebas iZleva. dasavleTis kideebSi mdgomi ori sacxovre-
siZvelis SenarCunebis tradiciis wy- beli saxli: gomis I Sesaxvevi #6 (Zveli kodma-
alobiT moRweuli gviani Sua saukuneebis nis q. #6), gomis III Cixi #11 (Zveli misamarTiT
SenobaTa, an maTi fragmentebis warmoCenas beTlemis II Cixi #6/2) da kldisubnis wminda
amjerad kldisubnis im nawilis magaliTze giorgisken mimavali quCa-kibe.
Sevecdebi, romelic mimdinare reabilita- dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom save-
ciis procesSi ukanmoubruneblad swored am le Seswavlam, qalaqis am nawilSi mxatvrul-
siZveles kargavs. istoriuli TvalsazrisiT Rirebuli da das-
beTlemis kldisubanSi SemorCenil wina acavi gacilebiT meti dagvanaxa. maT Sorisaa
saukuneebis sadgomTa simravlidan gamom- XVII_XVIII da XIX saukuneebis terasis sayr-
dinare ueWveli Canda analogiuri suraTis deni kedlebi, gomis quCa #13, sacxovrebeli
arseboba mis gagrZelebaze aRmosavleTiT. saxli, qvemo gomis Cixi #3 (zogierTi cnobiT
132
es 2008 wlis zafxulSi, mTis ferds Sefenili #5), gomis q. #9. amasTan erTad, gviani peri-
kldisubnis ganivad gadamkveTi, zeda hori- odis nagebobebSi daculi calkeuli nawile-
zontaluri quCis _ gomis mimdebare ganaSe- bi da Zveli sadgomebi, romlis nimuSad unda
nianebaSi, beTlemis III Cixidan gomis II Sesaxve- davasaxeloT jvaredinis Sesaxvevi #5 sac-
vamde monakveTSi Catarebulma savele kvle- xovrebeli saxlis ukana, Seisrulkamarovani,
vam savsebiT daadastura (sur.1). savaraudod, XVII saukunis oTaxi, romelic
aqac, mkveTrad damreci kldovani ferdi gviandel garsSia moqceuli. garda amisa,
xelovnurad aris daterasebuli ganaSenia- sagulisxmoa da specialur Seswavlas moiT-
nebis moxerxebulad gasaSlelad, terasebis xovs eklesiis samxreT-dasavleT kuTxesTan
doneebs erTmaneTTan quCa-kibeebi akavSi- mdgomi qvis orsarTuliani istoriuli na-
rebs. sacxovrebeli saxlebis dRemde moR- geboba, romelic Tbilisis 1800 wlis gegma-
weuli, Tu saxuravebs qveS Sefaruli banebis ze ukve eklesiasTan erTad aris aRniSnuli.
sibrtyeebi TvalsaCinos xdis sasargeblo Senoba axla mZime fizikur mdgomareobaSia
farTis zrdas da tradiciuli terasul-ba- da dangreva emuqreba.
niani gegmarebiTi struqturis upirateso- kldisubnis wminda giorgis eklesiis
bas mciremiwian ubanSi3. mimdebare nawilSi salalakis ferds hori-
zontalurad gasdevs sayrdeni kedlebiT Se-
ni, #7-8, Tb., 2005, gv.326; XVIII s-is koSkuri
magrebuli terasebi, romlebsac viwro quCe-
sacxovrebeli beTlemis kldisubanSi, saqarT-
velos siZveleni, #9, Tb., 2006, gv.160 (mikro-ub- bi da ganaSenianeba miuyveba. Zveli sayrdeni
nis mravaldisciplinaruli kvleva Catarda ICO- kedlebi ukeT aris SemorCenili gomis III Ci-
MOS saqarTvelos erovnuli komitetis jgufis
xis #11 saxlis ezos ZirSi, gomis II Sesaxvevi
mier proeqtze muSaobisas _ `beTlemis ubnis
konservaciis gegma _ Carevis saxelmZRvanelo #6 saxlis ZirSi da quCa-kibis marSebTan. am
proncipebi~).
3
am tipis ganaSenianebis uadresi nimuSi Tbili- rad Seswavlilia diRmis SemosasvlelSi, `Treli
sis teritoriaze gamovlenili da arqeologiu- gorebis~ vrcel namosaxlarze (Zv. wT. II aT. II nax.).
manana suramelaSvili
kedlebis nawili aguris wyobiT, nawili fle- individualuri gadawyvetis niSnebsac ata-
Tili qviT aris amoyvanili. zogan, SigniT rebda. nageboba damoukidebeli kvlevis sa-
fleTili qvis horizontaluri rigebia Car- gani ar gamxdara, Tumca misi mxatvrul-isto-
Tuli. aris agreTve, aguriT moCarCoebul riuli Rirebuleba Tvalis SevlebiTac cxa-
budeebSi Casmuli kldis qvis kvadrebiani dad ikveTeboda. am udavo Rirebulebis gamo
dekoratiuli wyobiT Sesrulebuli kedlis hqonda mas damkvidrebuli adgili Tbilisis
fragmentebi. ZeglTa yvela periodis siaSi. samwuxarod, aman
gansxvavebuli masaliT naSeni terasebis Senoba ver gadaarCina, statusic ar mouxsniaT
sayrdeni kedlebi sxvadasxva droisaa. sayu- ise amoZirkves. Seqmnil viTarebaSi, vfiqrob,
radRebo gadawyveta aqvs gomis II Sesaxvevis ar unda iyos interess moklebuli Cem xelT
terasis Semagrebas. kldis masivze daSene- arsebuli, Tundac am mwiri masalis gacnoba.
bul aguris kedelSi vertikalurad daye- saxlis qveda nawili erT rigad ganlagebuli
nebuli agurebiT gamijnuli qvis kvadrebis sadgomebisgan Semdgar, grZel orsarTulian
ori frizia CarTuli. sainJinro nagebobis moculobas warmoadgenda, romelic zurgiT
Sveulad ayvanil wyobas Sua welze Tanabari mTlianad niadags iyo mibjenili da mxolod
intervaliT ganawilebuli da daferdebiT wina mxridan naTdeboda. pirvel, ufro da-
dadebuli ori aguriT moniSnuli viwro ni- balWerian da viwro sarTuls Sesasvleli aR-
Sebis mwkrivi gasdevs. isini Cans, sadrenaJo werili terasis sayrdeni kedlispiras gama-
xvrelebis daniSnulebas asrulebda. tradi- vali Sukis mxridan hqonda, xolo II sarTuls,
ciuli terasis mowyobisas gamoyenebuli es dasavleTi gverdiTi fasadis win mdebare,
damatebiTi elementi misi gamarTvis ukeTes brtylad dadebuli aguriT mogebuli baq-
droze unda migvaniSnebdes. is rostom mefis nidan. Zveli aguriT naSeni safasado kedlis
133
(1632_1656ww.) mier qalaqis keTilmowyo- areul, xelnaxleb wyobaSi xis sartylebi iyo
bisTvis gatarebul RonisZiebaTagan dRemde CarTuli. sarTulSua doneze ganTavsebul
moRweul kvalad SeiZleboda migveCnia. Zelebs garda, fragmentebad iyo SemorCeni-
am Zveli sayrdeni kedlis gaswvriv gama- li RiobTa orsinaTlian sistemaze mimaniS-
vali Sukis piras mdgomi gomis II Sesaxvevi nebeli, fanjris Suidan gamtixravi Zelebic,
#6 sacxovrebeli saxlic (Zveli misamar- aRmosavluri arqiteqturidan miRebuli es
TiT _ kodmanis q. #6) aseTive Zveli fenebis forma gviani Sua saukuneebis sasaxleebidan4
Semcveli iyo da ZvelTbilisuri sacxovreb- (samefo sasaxle TelavSi, saba tusisSvilis sa-
lis metad sayuradRebo nimuSs warmoad- saxle ninowmindaSi, falavandiSvilebis sasa-
genda (sur. 2). mkveTrad damrec reliefTan xle ZaRinaSi) da TbilisSi arsebuli, muxran-
SeTanxmebul, or doneze gaSlil saxls, sava- batonis sasaxlis d. ermakoviseuli fotodan5
raudod, XVIII saukuneSi Camoyalibebuli te- kargadaa nacnobi. orsinaTliani sarkmlebis
rasul-baniani struqtura hqonda SenarCu- kidev erTi, manamde ucnobi nimuSi mikvleuli
nebuli. is kldisubnisTvis damaxasiaTebeli iyo aqve maxloblad, zemoT naxseneb beTlemis
agebulebiT ipyrobda yuradRebas da am niS- kldisubnis XVIII saukunis banian saxlSi (aska-
niT, TbilisSi dRemde erTeuli nimuSebis sa- nis q. #11-Si), gomis II Sesaxvevis #6 saxlTan
xiT moRweul, metad sayuradRebo, Rirebul erTad, es amgvari Riobebis modurobasa da
da vgoneb, ukanasknel istoriul nagebobas gavrcelebaze mianiSnebda im drois Tbilis-
warmoadgenda, romlis banze siaruli axlac ur sacxovrebel arqiteqturaSic.
SeiZleboda (sur. 4). tradiciuli Tbilisu- sxvadasxva dros SekeTebul aguris ked-
ri gadawyveta hqonda saxlis zeda sarTulis lis wyobaSi SeiniSneboda Zveli monakveTebi,
bolo samSeneblo etapze (XIXs-is 70-80-iani 4
v. beriZe, XVI_XVIII saukuneebis qarTuli xu-
ww.) Camoyalibebuli interieris damuSavebas roTmoZRvreba, t.II, Tb., 1983, gv.279-308.
da safasado morTulobasac; is amasTanave, 5
T. gersamia, Zveli Tbilisi, Tb., 1984, tab. 33.
manana suramelaSvili
dan amomavali sakvamuri iyo datanebuli. is zedapiri, romelsac ase aSkarad gamomJRav-
or doneze gaSenebuli baniani sacxovreblis nebuli xandazmuloba alamazebda.
SemTxvevaSi, zeda terasaze ganTavsebuli gomis III Cixis #11 (Zveli siiT _ beT-
sadgomebisgan kvamlis moSorebis praqtikul lemis II Cixi #2/6) nagebobas kldisubnis am
gadawyvetas aCvenebda (Tbilisur anfila- monakveTis ganaSenianebis zeda terasa uka-
dur saxlebSi buxrebs tradiciulad ukana via wminda giorgis eklesiis dasavleTiT.
kedelSi awyobdnen). orsarTuliani, didaivniani da mezoniniani
banze Seqmnil ezo terasas ukavSirdebo- saxli-Zeglis garegnuli mxare XIX saukunis
da grZiv RerZze ganlagebuli, III sarTulis Sua xanebSia Camoyalibebuli, rac qalaquri
sacxovrebeli oTaxebis win gamarTuli aiva- sacxovreblis imdroindeli esTetikis Se-
ni, romelic bolo etapze nawilobriv amoSe- satyvisad amTlianebs mas. saxli panoramul
nebul-Seminuli iyo da mxolod Sua nawilSi xedebze kargad ikiTxeba (sur. 4). mis gegma-
qmnida Ria tamburs. Taviseburi gadawyve- rebiT struqturaSic reliefze morgebis
ta hqonda am aivansac: mas mkveTrad Sveril Tbilisuri tradicia vlindeba _ qveda sar-
Subls zemoT kuwubebiT moniSnuli farTo Tulze oTaxebis erTi rigia, xolo zemoT _
aJuruli frizi gasdevda; qveS Semaluli zeda sarTulis Sesabamis saTavsebs viwro
iyo koWebis profilirebuli boloebi da sadgomebis meore rigi emateba.
maT qveS kuwubebis kidev erTi arSia. aivnis yuradRebas iqcevs da sxvadasxva samSe-
gadaxurvisa da Sublis aseTi Zlieri naSve- neblo periodze mianiSnebs gverdiTi kedlis
ric zeda terasis saxlis iatakisa da misi gansxvavebuli wyobiT Sesrulebuli mona-
mosazRvre qveda terasis banis gadabmis kveTebi (sur. 3) _ quCa-kibisken mimarTuli
naleqisgan dacvis tradiciuli xerxi unda qveda kuTxeSi arsebuli TiTo aguriT moCar-
yofiliyo. aivnisa da interieris morTulo- Coebuli qvebisgan Sedgenili wyoba (msgavs
bis elementebsa da SesrulebaSi XIX sauku- wyobas vxedavT aqve, kldisubnis wminda gior-
manana suramelaSvili
gis eklesiis fasadebze da am ubanSi terasis lebuli kamara, romelic nawilobriv kveTs
sayrdeni kedlebis calkeul monakveTebSi) da erT-erTi niSis Subls, Zveli struqturidan
zemoT _ erTian aguris wyobaSi CarTuli qvis gadarCenili, nawilobriv dazianebuli am sa-
kvadrebis frizi (msgavsi frizebis arseboba Tavsis XVIII saukunis banian saxlSi CarTvisas
aRvniSneT gomis II Ses. #6 saxlis gverdiT ke- unda iyos gadayvanili (sur. 6).
delze). marTlac, n. Cernecovis Canaxatsa da II sarTulis aivnisa da mis qvemoT arse-
uadres panoramul xedebSi am adgilas sada buli derefnis aziduli proporciis, rvawa-
safasado sibrtyis mqone, gvianSuasaukuneob- xnaga svetebi aseTive kapitelebiT, koWebis
rivi Tbilisuri sacxovreblis tipis, baniani mwkrivis profilirebuli naSverebi, aivnis
gadaxurviTYdasrulebuli saxli ikiTxeba Sublis dekoratiuli motivebi _ rombebi,
(sur. 5). am Zveli saxlis dRevandel struq- vardulebi, mcire zomis kuwubebi, Tu grexi-
turaSi SewiaRebaze garegani daTvaliere- lebi, mezoninis rombebian CarCosTan erTad,
biT, eWvs mxolod gverdiTi kedeli da qveda xis safasado morTulobis erT-erTi sagu-
sarTulis wina kedlis gansakuTrebuli siga- lisxmo nimuSi iyo kldisubanSi. Tbiliseli
ne (1. 20 m) badebda. mimdinare reabilitaciis ostatis mier xis damuSavebis tradiciuli
procesSi I sarTulis oTaxis ukana kedelze xerxebiT Seqmnili arqiteqturis es dekora-
akruli fanerebis moxsnam sadgomis siZve- tiuli da konstruqciuli elementebi, Se-
le daadastura _ iatakis doneze gamoCnda saniSnav masalaSi iyo Sesrulebuli. Zeglis
farToTaRovani, didi niSa siRrmeSi dato- arqiteqturul da istoriul RirebulebaSi
vebuli kldis fragmentiT. zeda registrSi gegmarebiT tipsa da struqturasTan erTad,
dabali da ganieri sworkuTxa niSebis wyeba am dedniseul safasado morTulobas didi
iyo ganawilebuli, maT Subls kedlis mTeli mniSvneloba eniWeboda, calkeuli defor-
135
sigrZis xis Zeli gasdevda (Sua registrSi ga- maciisa da dazianebis miuxedavad aucilebe-
moCnda kidev erTi, TaRovani moyvanilobis li iyo misi nawilobrivi SenarCunebisTvis
CaSenebuli niSa). saxlis ukana kedlis gaxsnam mimarTuli RonisZiebebis dagegmva da Ca-
TvalnaTliv gamoaaSkarava, rom XIX saukunis tareba. es sakiTxi ki saerTod ar damdgara
Sua wlebSi Camoyalibebuli garegani saxis _ saxlis xis safasado konstruqciuli da
mqone, mezoniniani da xis moxaratebulaivnia- dekoratiuli elementebi mTlianad axliT
ni fasadis miRma adreuli fotopanoramidan Seicvala.
cnobili, XVIII saukunis grZeli baniani saxli gverdiTi kedlis garda, miwiszeda na-
TiTqmis mTeli taniT aris Senaxuli. wilSi saxlis Suasaukuneobriv agebulebas
Tavis mxriv, XVIII saukunis banian saxlSi, aaSkaravebda marjvena mxridan midgmuli,
miwisqveSa nawilSi Senaxulia ufro Zveli, or iarusad ganlagebuli terasul-baniani
aguris Seulesavkedlebiani sadgomi, romel- nawili, romelzec XIX saukunis Sua wlebis
sac aguris wyobiT gamoyvanil safexurebze moxaratebuli aivani ar vrceldeboda. mas
ficardagebuli, bolo monakveTSi morkalu- arqauli ieri da proporcia hqonda Senar-
li kibe ukavSirdeba. am sameurneo saTavsSi Cunebuli. safasado kedelze aguris, fle-
mravlad aris sxvadasxva zomis da siRrmis ni- Tili da riyis qvis SereviT xaliCiseburi,
Sebi sasmelisa da sanovagis sigrileSi Sesa- adgil-adgil ki Tevzifxuri wyoba ikveTe-
naxad; aris mcire zomis saWraqe niSebi da sa- boda. struqturis siZveles mowmobda qve-
ventilacio Riobic; nairgvari moyvanilobis da sarTulis oTaxis TvalSisacemi siganis
_ naxevarwriuli, dabalTaRovani, an Seis- kedlebi (1. 20 m), rasac xazgasmiT aCenda,
ruli formis ormagi da sammagi niSebis erT- savaraudod, XIX saukuneSi gafarToebuli
maneTTan dakavSirebis xasiaTsa da aguris fanjrebis taxtiviT ganieri rafebi. am sad-
wyobaSi, savaraudod, XVI_XVII saukuneebis gomis bani odnav damreci, Tunuqis feniliT
samSeneblo fenebi gairCeva. xolo Sebrtye- iyo gadaxuruli. aivnian II sarTulTan daka-
manana suramelaSvili
vSirebul zeda terasis ukana rigis saTavss moxda. amis Semdeg, XIX saukunidan moyole-
mcire zomis kvadratuli sarkmlebi hqonda, buli, saxli am drois gemovnebisa da moTxov-
rac organulad esatyviseboda gadaxurvis nebis mixedviT gawyobili axali garsiT _
mkveTr Sverils, romelic qveda sarTulis aivan-mezoniniT gaformebuli fasadiTa da
wina rigis ganierkedlian saTavsebs zemoT gafarToebuli RiobebiT agrZelebda arse-
arsebul banTan mosazRvarze zolSi gadaxu- bobas Cvenamde.
rul, naleqisagan dacul derefans Seqmnida. mTlianobaSi, nagebobis rbili trans-
aq aRwerili da zemoT ganxiluli _ gomis II formaciis am metad sagulisxmo procesma
Ses. #6, axla ukve aRararsebuli saxlis ori meti Tu ara, oTxi saukune mainc Seadgina.
terasis momijnave nawilSi gamoyenebuli dRevandeli Carevebis Sedegad siZve-
gadaxurvis analogiuri, Zlierad Sverili lismetyveleba dakargulia. saxlis maRali
konstruqcia, gviani Sua saukuneebis samSe- ostatobiT Sesrulebuli xis avTenturi sa-
neblo praqtikaSi damkvidrebul, or done- fasado morTulobidan araferi iqna Senar-
ze gaSlili terasul-baniani Senobis erT- Cunebuli (sur. 8). ganaxlebuli aivnisa da
maneTTan dakavSireba-gadabmis sagulisxmo mezoninis damuSavebaSi axali dekoratiuli
wess gvaCvenebda. elementebi gaCnda, svetebs Soris areebis ar-
samwuxarod, saxlis es nawili TiTqmis Siebma iaffasiani trafaretis saxe misca am
mTlianad daingra _ daiSala orive sarTu- qrestomaTiulsa da solidur fasads. CvenT-
lis wina kedlebi, sarTulSua konstruq- vis ucnobia, ra mosazrebiT moingra Senobis
ciebi da gadaxurvebi. zeda terasis oTaxis dasavleTi mxris didi nawili, romelsac
areSi nalesobis moxsnis Sedegad gamoCnda terasul-baniani struqtura dRemde hqonda
ukana, aguris kedelSi CarTuli, vertikalu- SenarCunebuli da reabilitaciis procesis
136
rad nawyobi aguriT gamijnuli qvis kvadre- Semdgom etapze rogor gadawyvetas miiRebs
biani frizebi da iatakTan axlos ganlagebu- igi. Tumca, yvela SemTxvevaSi dakargulia
li dabali da mSvildaTaRovani, Rrma niSebi; mTel ganvlil istoriaze metyveli Sereuli
xolo qveda sarTulis sadgomis ukana, aseve wyobis mqone wina kedeli, romlis gansakuT-
Sereuli masaliT nageb kedelSi _ farTopi- rebuli sigane, miuxedavad aseTi siZvelisa,
rianTaRovani Rrma niSa, romlis ukana ked- uzrunvelyofda mis mdgradobas.
lad kldea datovebuli, msgavsad marcxnidan zemoT SevexeT kldisubnis wminda gior-
momijnave sadgomis analogiuri formisa da gis mikro-ubnis, sayuradRebo siZveleebis
zomis niSisa, romelSic kldis masivia SemoW- Semcvel or saxl-Zegls, romelTa mimarT
rili. zeda registrSi ganawilebulia dabali reabilitaciis procesSi miuRebeli meTodi
da ganieri sworkuTxa niSebis wyeba, romelTa iqna gamoyenebuli. amis Sedegad erTi nagebo-
Sublis doneze aqac, ise, rogorc marcxnidan ba _ gomis II Ses. #6 saerTod gaqra Tbilisis
momijnave oTaxSi, kedlis wyobaSi datanebu- urbanuli memkvidreobidan, xolo gomis II Ci-
lia xis sartyeli. kldeze mibjenili I sarTu- xis #11-is avTenturoba da mxatvrul-isto-
lis am oTaxebis interieris msgavsma damuS- riuli faseuloba mniSvnelovnad dakninda.
avebam da erTnairad didi siganis kedelma ga- am etapze gaurkvevelia, ra daemarTeba mis
moaaSkarava XIX saukunis safasado damuSave- tradiciul sivrciT-gegmarebiT struqtu-
biT erTmaneTisgan gaTiSuli am struqturis ras da interieris sayuradRebo gadawyvetas.
mTlianoba da siZvele (sur. 7). gomis quCa #13 saxls XIX saukunis Sua
rogorc irkveva, siZveleTa SenarCune- wlebisTvis damaxasiaTebeli, mTeli fasadis
bis damkvidrebuli wesis wyalobiT, am Tbi- gayolebiT or iarusad gamarTuli aivniani
lisur saxlSic, Semdgomi mSeneblobisas, XVII Tbilisuri sacxovreblis saxe ufro adre
saukuneze adreuli xanidan SemorCenili na- hqonda Camoyalibebuli vidre gomis III Ci-
wilebis da fragmentebis CarTva-gamoyeneba xis #11 saxls, amas d. ermakovis panoramuli
manana suramelaSvili
foto aCvenebs (sur. 5, 10). XIX s-is fotoebze xovrebeli arqiteqturis Temebis Tavisufa-
kargad ikiTxeba rogori impozanturi yofi- li interpretaciis gziT warimarTa. aqac ga-
la saxlis oTxmalianTaRovani aivniT gaxs- meorda Zveli ubnebis mimdinare reabilita-
nili fasadi. aivanma Cvenamde mkveTrad sa- ciisTvis damaxasiaTebli gaugebari midgoma
xecvlili saxiT moaRwia, mas Tavdapirveli _ sxvadasxva samSeneblo fenebis Semcveli
mxatvruli damuSavebis elementebis mniSvne- Seulesavi aguris gverdiTi kedlebis mety-
lovani nawili orive sarTulze dakarguli veli xasiaTi, tradiciuli samSeneblo masa-
hqonda. lis sasiamovno faqtura da feradovneba ce-
farTod gavrcelebuli martivi gegma- mentis usicocxlo nalesobam dafara, xolo
rebis Tbilisuri sacxovreblis tipis am sa- nagebobis win da gverdiT miSenebuli blo-
xlma or iarusiani Rrma aivnis ukan ganlage- kiTa da rkina-betoniT amoyvanili mogonili
buli didi oTaxebis interierSi originalu- arqiteqturuli formebi da moculobebi na-
ri gadawyveta da siZvelis mowmoba Semoinaxa. xevaraguriT Seimosa. Sedegad am Tbilisuri
gverdiTi kedlis sisqeSi datanebuli kibe saxlis mxatvruli Rirebuleba gaicrica da
erTmaneTTan sarTulebs da sxvens akavSi- istoriuli sinamdvile sabolood daikarga
rebs. orive sarTulis interieris mxatvru- (sur. 11). amas garda, amaRlda Senobis gada-
li damuSaveba _ nalesobaSi gamoyvanili xurvis niSnuli da adre arsebuli, mkveTrad
profilirebuli karnizebi, ganjinebi da III gamsxvilebuli (mezoninTan miaxloebuli)
sarTulis kiliseburTaRovani buxari XIX samercxluli Wrelad Seifera, ramac am ise-
saukunis Sua wlebze miuTiTebs. sagulisx- dac ucnaur, mogonil kompozicias arase-
moa orsave mxares ganTavsebul sworkuTxa riozuli Strixi Semata.
niSebs Soris moqceuli, kiliseburTaRiani eklesiis dasavleTiT, ganaSenianebis
137
buxris Ziris qvis wina mxareze gamokveTili sul zeda terasaze ganTavsebuli qvemo go-
reliefi sami ganedlebuli jvriT (sur. 9) da mis q. #5 (zogi informaciiT #3) saxli am
buxris fskerze (amave qvaSi), aseve kilise- mikro-ubnis kidev erTi istoriuli nagebo-
burTaRovani moyvanilobis CaRrmaveba nac- baa sur. 12). mas П-sebri gegma aqvs da Sveri-
ris dasagroveblad. li mokle mklavebiT zemoTaRwerili saxlis
II sarTulis ukana, patara oTaxSi dacu- zurgis kedels ebjineba, SuaSi iqcevs sami
li kamarovani gadaxurvis fragmenti, gver- mxridan aivanSemovlebul viwro ezos da mar-
diT fasadze SemorCenili, erT dros inter- jvena mklavis qveS datovebuli Ria gasasv-
ierSi moqceuli sworkuTxa da Seisruli moy- leliT ukavSirdeba viwro Sukas.
vanilobis niSebi da aseve, nagebobis ZirSi, II nagebobis ZiriTad blokSi anfiladu-
sarTulis Rrma aivnis qveS ganTavsebuli, ga- rad ganlagebuli, amJamad sawyobad gamoye-
xsnili derefnis tipis sameurneo sarTulis nebuli qveda sarTulis oTaxebSi buxrebi,
ukana kedlis agurisa da fleTili qvis kvad- rombebiT gaformebuli xis kariani ganjine-
rebis frizebis monacvleobiT Sedgenili bi da Ria TaxCebia SemorCenili (sur. 14). sa-
wyoba XIX saukunisis Sua wlebis sacxovrebel xlis marcxena mklavze midgmuli kibe II sar-
saxlSi adre arsebul nagebobaTa fragmente- Tuls ukavSirdeba. orive sarTulis oTaxebs
bis CarTva-gamoyenebas xdis sagulisxmos. mxatvrulad damuSavebuli jvrisebri da
am nagebobis SemTxvevaSi Zveli struqtu- marTkuTxagulebiani, nawilobriv Seminuli
ris danakargebi aZnelebda vizualuri daT- xis karebi aqvs.
valierebiT Zvel da axal formaTa mkafio sayuradReboa, qveda sarTulis derefan-
urTierTdamokidebulebis gamorkvevas. sa- Tan dakavSirebuli, saxlis kideSi ganTavse-
mwuxarod, reabilitaciis procesSi arc yo- buli, yru kedlebs Soris moqceuli grZel-
fila gamiznuli Senobis gaxsna da naturaSi marSiani kibe, romelic Cans zurgTan axlos,
Seswavla. samuSaoebi kvlav Tbilisuri sac- ferdze mdgar, amJamad dangreul sadgomebs
manana suramelaSvili
MANANA SURAMELASHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
History and Heritage Preservation
TRADITION OF ANCIENT
ARCHITECTURE PRESERVATION
IN URBAN HERITAGE OF TBILISI
AND THE RECENT LOSS OF IT
Summary
139
The presented material concerns the house at 6,
Gomi Side-Street II. Surviving ancient construction
layers, and traditional for Kldisubani roof terrace struc-
ture (XVIII c.), together with individual façade solu-
tion executed at the final construction phase (1870s)
are illustrated. The house was a historical monument
of special significance, as only few samples of such
a complex of different layers have survived. Unfortu-
nately, the house under consideration was leveled to the
ground.
Apart from other ancient structures of the site,
house at 11, Gomi Blind Alley III is discussed. This
was an outstanding building throughout Tbilisi for its
18th century structure preserved beyond the 19th cen-
tury façade. It incorporated cellar dating to 16th-17th
centuries. Losses of large parts of the building of spe-
cial artistic-historical value during its rehabilitation are
illustrated.
manana suramelaSvili
141
143
Hearth stone of a fireplace on the second floor. 13, Gomi
Street
145
Gomi Street.
sis fizikuri reabilitacia mohyva. reabili- bulia da veRar uzrunvelyofs taZris fres-
taciis proeqtis erT-erTi umniSvnelovanesi kebis usafrTxoebas, xolo misi aseTi Zlieri
komponentia nagebobaTa gadaxurvis sakiTxi. gadmoSvera (daaxloebiT 30-40sm.) nagebobebis
imis kvleva da dadgena, Tu romeli avTentu- proporciebs ar esadageba da safrTxes uqm-
ri masala iyo gamoyenebuli Zeglis gadaxu- nis qvis wyobas. bunebrivia, restavraciis mi-
rvisas, zogadad umniSvnelovanesi sakiTxia. zani iyo _ saxuravidan Camomdinare naleqebi
Tumca am sakiTxis mniSvneloba ormagdeba kedlidan rac SeiZleba Sors gadmoRvriliyo.
gelaTis monastris SemTxvevaSi, radgan misi samwuxarod, am amocanis gadasawyvetad arse-
mSenebloba sakmaod xangrZliv qronologias buli xerxi sakmarisi ar aRmoCnda. eklesiis
moicavs da SesaZloa masSi Semavali TiToeu- Tlili perangis ZiriTadi nawili swored wvi-
li ZeglisaTvis sxvadasxva masala yofiliyo mis wyliTaa dazianebuli. proeqtis fargleb-
arCeuli, rac mTlianobaSi samonastro komp- Si Sesrulebuli anazomebi detalur infor-
leqsis xasiaTs gansazRvravda. macias gvawvdis RmrTismSoblisa da wminda
gelaTis samonastro kompleqsi erT- giorgis saxelobis taZrebis perangis TiTo-
erTi im ZeglTagania, romelic met-naklebad euli qvis dazianebasa Tu simaRleze. am anazo-
avTenturi saxiTaa Tanamedroveobamde moR- mebze kargad Cans raoden didia atmosferuli
weuli. amas samwuxarod, ver vityviT mis Se- naleqebiT dazianebuli qvebis ricxvi.
madgenel taZarTa Tu sxva nagebobaTa gada- proeqtis farglebSi Catarebulma sain-
xurvaze. praqtikulad, kompleqsSi Semavali Jinro-kontruqciulma kvlevam cxadyo isic,
yvela Senoba momdevno periodebis gadake- rom saxuravis swored arsebuli konstruq-
Tebisas, an XX saukunis sxvadasxva period- cia gaxda nawilobriv, karnizebis dazianebis
Si Catarebuli restavraciis dros arCeuli mizezi. is bunebrivi gare faqtorebis zemo-
masaliTaa gadaxuruli, an sulac mis gareSea qmedebis Sedegad mudmiv vibracias ganicdis
(rogorc, magaliTad, kompleqsis dasavle- (sur. 2,3).
kaxa trapaiZe
147
nis II naxevris momdevno periodiTaa daTari-
romlis gardacvalebis Semdegac imerel os-
Rebuli, anu im drois Semdgomia, rac monas-
tatebs, berebis TanxmobiT, darubandis ka-
teri XVI saukunis dasawyisis Tavdasxmebis
ris erTi frTa lursmnebis dasamzadeblad
dros gadawves da mniSvnelovnad daazianes.
dauWriaT5 (e. aixvaldi, romelic kavkasiaSi
monastris ZiriTadi nagebobebis gadaxurvis
1825-1826 wlebSi imyofeboda, wers: `rogorc
elementebis dadgenis erTaderTi saSualeba
amboben, iyo meore, romelic ukve mravali
aq arqeologiuri samuSaoebis Catareba iyo.
wlebis win Tofis tyviebad gadaadnes, anda
daigegma mTavari taZrisa da sxva nagebobe-
albaT monasterSi saerTod ar yofila~6).
bis garSemo sxvadasxva moculobis Surfebis
XVIII saukuneSi ruseT-imereTis urTier-
gaWra. iqedan gamomdinare, rom gadaxurvis
1
toloCanovis imereTis samefoSi elCobis elementebis (mwvaned, lurjad da Rvinis-
muxlobrivi aRweriloba, 1650-1652 ww., iase frad moWiquli kramitebi, gaWedili lursm-
cincaZis gamocema, Tb., 1970, gv. 116. nebi, lorfinebi) naSTebis koncentracia
2
aleqsi ievlevis 1651-1652 ww. imereTis samefoSi
elCobis saangariSo aRweriloba, iase cincaZis gansakuTrebiT, mTavari taZris garSemo iyo
gamocema, Tb., 1969, gv. 122. TvalSisacemi, met-naklebad sruli infor-
3
giuldenStedtis mogzauroba saqarTveloSi,
7
Tb., 1962, gv. 144. miTiTebulia m. gogsaZis mixedviT. ix. m. gogsaZe,
4
g. avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ierusa narkvevebi gelaTis Zegli istoriidan, Tb., 1949,
limamde, Tb., 1967, gv. 19. gv. 21
5 8
m. mgalobliSvili, l. miqiaSvili, frederik quTaisis centraluri saxelmwifo arqivi
diubua de monperes cnobebi gelaTis Sesaxeb, (Semdgom q. c. s. a.), f. 21, s. 1465, furc. 189.
`analebi,~ Tb., 2000, gv. 79-88; ix. agreTve: saarqivo masalebi miTiTebulia m. kezevaZis
S. burjanaZe, solomon I mefobis pirveli mixedviT. ix. m. kezevaZe, gelaTis monasteri
periodi, Tsu Sromebi, t. XI, I. Tb., 1950., gv. 91; Р. egzarxosobis dros, quT, 2006.
Меписашвили, Архитектурный ансамблъ Гелати, Тб., 9
q. c. s. a. f. 21, s. 1865, f. 1., s. 1675, f. 22.
1966,gv. 16. 10
q. c. s. a. f. 21, s. 2018, f. 34.
6 11
eduard aixvaldi saqarTvelos Sesaxeb, Tb., q. c. s. a. f. 21, s. 3065, f. 1.
12
2005., gv. 155. q. c. s. a. f. 21, s. 5492, f. 1, 27.
kaxa trapaiZe
149
(swored es gamoarCevs moWiqvis qarTul teq-
nikas aziurisgan). aseTi Sedegi mxolod xeliT
damuSavebis meSveobiT iqna miRweuli. amdenad,
TiToeuli kramiti, romelic samonastro
kompleqsSia gamoyenebuli, xelnakeTia.
produqtis mdgradoba orjer Semowmda
Sesabamisi kvleviTi institutis mier da ser-
tifikatic gaica.
mxolod amis Semdeg, 2011 wlis gazafxu-
lze gadawyda gelaTis samreklos daxurva
axladmiRebuli masaliT. Tunuqis saburve-
lis moxsnis Semdeg, saxuravis Sida sivrceSi
sicariele aRmoCnda. ramdenadac kramiti,
Tunuqisagan gansxvavebiT, sakmaod mZime ma-
salaa, konstruqciis Semsubuqebis mizniT,
gumbaTze gadawyda kramitis xis konstruq-
ciaze mowyoba, xolo nagebobebis ferdebze
kramitis saburveli tradiciuli kirxsnaris
fenaze moewyo. saxuravis SesaZlo dazianebis
SemTxvevaSi gaJonvis Tavidan asacileblad,
kramitis qveS gakeTda damcavi hidrosaizo-
lacio fena, romelic atmosferuli naleqe-
bisagan misi Sida sivrcis srul dacvas uz-
runvelyofs.
kaxa trapaiZe
KAKHA TRAPAIDZE
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
Summary
The article deals with the most topical issue of the Gelati
Monastery Complex rehabilitation project – roofing of
the church constructions.
Establishing authentic roofing materials is an
important task. It is of special significance in case of
the Gelati Monastery, because roofing material often
determines character of a building. Based on the
research carried out within the frames of the project,
and thanks to artifacts unearthed during archaeological
excavations, it was established that the main structures
of the complex were initially roofed by glazed tiles.
Tiles of specific shape and color used for
150
1. gelaTis
monasteri
Gelati Monastery
153
vari, ramac igi swored aseTad Camoayaliba. gamomSral nargavebs sinotive SeenarCune-
vfiqrobT, am xarvezs garkveulwilad bina. ukan, rigebad, kenkrovani buCqebi idga
Seavsebs xelovanis umcrosi dis mogone- da surnelovani Jolo xarobda, aseve wi-
flis maRali, bunebrivi Robe aRmarTuliyo,
bebi, romlebsac `ACADEMIA~-s ramdenime
rac baRs mis miRma mdebare Wvavis yanebisgan
nomerSi nawil-nawil movaTavsebT. moyvar- hyofda. nedli, mwvane bardis Tivis zvins
uli adamianis martivi, alag gulubryvilo SigadaSig naxevradgamSrali bardis parkebi
SerCenoda.
Txroba, pataraobidan wamoyolili mogone-
sicocxliT savse sami bavSvi Tivis
bebi Tu axloblebze dakvirvebani kidev zvinze Zvreboda, raTa oriod wamis Semdeg
erTi kuTxiT dagvanaxebs bolo saukuneebis iqidan isev gadmomxtariyvnen da saerTo mx-
iarulebis morevSi Cafluliyvnen.
erTi uTvalsaCinoesi Semoqmedis da metad
drodadro isini SeCerdebodnen xolme,
Taviseburi adamianis cxovrebas. da sakuTari `mTis~ wveridan gadascqerodnen
e. dÁu qesne van gogis `piradi mogone- aremares. bavSvebis ukan maTive mSoblebis sax-
li idga, stiliT Zvelmoduri soflis saxli,
bebi” gadmoqarTulebulia wignidan: E.H. Du
bevri fanjriTa da muqi mwvane darabebiT, ris
Quesne-van Gogh, ”Persönliche Erinnerungen an Vin- fonzec baRSi gaSlili nairferi yvavilebi
cent van Gogh”, R.Piper & Co; München, 1920 (ger-
1
didi xelovanis erT-erTi pirveli Tayvanismce-
manuli me-7 gamocema); mTargmnelebi arian _ meli, romelmac 1896 wlis dekemberSi flamandiu-
rad warmoTqmuli ZarRviani sityviT scada gaecno
dimitri TumaniSvili da ana SaiSmelaSvili. groningenis universitetis studentebisTvis van
gogis pirovneba da Semoqmedeba.
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
kidev ufro kaSkaSa Canda. saxls didi isto- ucxos ise Sescqeroda. jer TviTonac mozar-
ria hqonda. iq araerT Taobas ucxovria, yve- di iyo, magram masSi genias, misgan gaucno-
las erTnairad uzrunveli, laRi cxovreba bierebels, ukve gaeRviZa. ase, Cvilma ar icis,
gaevlo da maincdamainc didi cvlilebebi aqa- deda ras niSnavs, magram misi xmis gagonebi-
urobas ar axsovda. ase da amgvarad, es saxli sTanave yvelafers uwyis.
maT ukan idga, maT win ki, Robis gadaRma, vidre ufrosma Zmam bavSvebs uxmod Cauara,
Tvali swvdeboda, Wvavis yanebi gadaWimuliyo, baRis WiSkars gascda da yanaSi gamaval bi-
vidre horizontze Ria nacrisfer zolamde. liks gauyva, romelic saTibebisken miemarTe-
iq mobibine mindvrebi da nayofieri yanebi ga- boda. biWi nakadulisken midioda. bavSvebi
daSliliyo, romlebic siSoreSi erTimeoris- amas boTliTa da badiT mixvdnen, romelic
gan Znelad ganirCeoda, maT ki, patara, braban- xelSi eWira, da arcerTs ufiqria daeZaxa:
tuli nakaduli hkveTda, masze ki TovliviT `Zamiko, SeiZleba gamogyve?~
TeTri xidi gaedoT. arada, bavSvebma Cinebulad icodnen, ra
swored iq, siSorisken pirmiqceuli, sa- marjved iWerda maTi Zma wylis binadarT.
myura idga da TvalmouSorebliv akvirdebo- ukan dabrunebuli, is maT nadavls, sxvadasx-
da, netav, ra xdebas. vanair, sasacilo, uzarmazarsa Tu piriqiT,
ra giTxraT, brwyinvaled da uzadod nam- sul pawawina cxovelebs uCvenebda kidec:
dvilad ver gamoiyurebodnen, maT tansac- did xoWoebs mbrwyinavi, moSavo-moyavisfro
mels, Tmebs, Tundac xelebs dabana namd- javSniT, mrgvali TvalebiTa da kauWisebri
vilad ar awyenda – ori gogona, cxra da Tor- fexebiT, romlebic wylidan xmeleTze amo-
meti wlisa da maTze ufrosi cameti wlis Zma. yvanisas nerviulad ekecebodaT.
155
magram, adamiani maT garegnul mouvlelobas yvela maTgans, TviT saSinlad grZel-
iolad patiebda. maTi wablisferi kulilebi sacecebian xoWoebsac, TavianTi saxelebi
bumbulisebr bzinavda, Tvalebi yvavilebis hqondaT, rac saocrad Zneli dasamaxsovre-
sixalises da momwydari nakadulis sikamkames beli iyo, Tumca, ufrosma Zmam saTiTaod
mogagonebdaT. ucbad, celqma sameulma ion- yvelas zepirad icoda. gakveTda ra xoWoe-
bazoba Sewyvita, radganac bavSvebma maTken bs, igi maT TeTr yuTebSi faqizad nemse-
momavali Cvidmetiode wlis biWi _ TavianTi bze wamoacvamda xolme. TiToeulis Tavze
ufrosi Zma SeniSnes. furcluka iyo, zed ki saxeli ewera, TviT
arcTu maRali, ufro mxarbeWiani da Caf- laTinuradac ki!
skvnili, siarulis mavne Cvevis gamo, TavCaq- biWisTvis aravis daucinia, piriqiT,
indruli, mxrebSi odnav moxrili, momwiTuri masze pativiscemiT saubrobdnen. Tumca,
qera, mokled SeWrili TmiTa da Tavze Calis misTvis imis Txovnas, rom mdinareze wahy-
qudiT, romelic Zalian uCveulo saxes uCrdi- olodnen, mdinareze, romelic iseTi kam-
lavda _ es biWis saxe ar iyo. Subli cota ukve kama da civi iyo, sadac kaci qaTqaTa qviSaSi
danaoWeboda, ganSi wasul Sublze, Rrmad xelebis CayofiTac ki ar daisvreboda, amas
Cafiqrebuls, warbebi Seekra. patara, Rrmad ufros Zmas vercerTi bavSvi ubedavda.
Camjdari, garemoebebisda mixedviT xan cis- nakadulis napirze ulamazesi patara,
feri, xanac kvlav momwvano TvalebiT. miuxed- cisferi kesane da vardisferi gedis yvavile-
vad nakleb saxarbielo garegnobisa da mouqn- bi xarobda. gogonebs, romlebsac yvavilebi
elobisa, Sinagani siRrmis ueWveli gamome- yvelaferze metad uyvardaT, enatrebodaT
tyveleba mas raRacanair uCveulobas sZenda. yvelaferi miuRweveli. bavSvebs xom baRis
da-Zmani misTvis ucxoni iyvnen. igi sa- iqiT martoebs arsad uSvebdnen! mSoblebTan
kuTar Tavsa da Tavis axalgazrdobasac viT erTad seirnobisas ki mxolod erTi da igive
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
amis garda ki suraTebis SefuTvaSi daxmareba bebi. metic, misi daxmareba iyo saWiro, rom
– Tumca, es yvelaferi mas moswonda kidec: mis damTvalierebelTaTvis TvalSi nacari Seg-
xelebs ise emarjveboda avleba da Sevleba, nebulad SeeyaraT, kargi gemovneba mizan-
isini ise moqnilni iyo, rom ase tlanqi ieris mimarTulad gaefuWebinaT da am gziT namd-
adamianisgan amas arc vin eloda. vili mSvenierebis mniSvneloba gaeqarwyle-
es simarjve adrec mJRavndeboda, binaT. ... amas Segueboda, swored!
roca igi Tavisi preparirebuli xoWoebi- ganaTlebuli axalgazrda kacisTvis xe-
sTvis kolofebs Seawebebda, anda mindvris lovnebis nawarmoebebiT vaWroba saimedo mo-
yvavilTa Taigulebs hkravda. mogvianebiT, mavali gaxldaT. magram WeSmaritad did xe-
am Tvisebebma isev avadmyofebis movlisa da lovanTa umetesobasaviT mokrZalebuls, mas
Wrilobebis Sexvevis unarSi iCina Tavi. odnavadac ar enaRvleboda is, rasac xalxi
ase rom, igi yovelgvari ukmayofilebis `formebs” uwodebs.
gareSe asrulebda Tavis samuSaos, rac wesiT, Sinac, ojaxis wevrebi simyudroveSi rom
aseT nakiTx da ganaTlebul adamians sul Seiyrebodnen – is mudam simartoves eZiebda,
ar Seefereboda. miT naklebi ukmayofile- yovelnair sazogadoebas gaurboda, miuxeda-
biT, ramdenadac is aSkarad sasikeTo iyo xe- vad imisa, rom misi aseTi ucnauri moqceva mis
lovnebis karg mcodned Camosayalibeblad. mSoblebs ar siamovnebdaT.
Tanac mis xelSi sul nairgvarma xelovne- parizSi cxovrebis ramdenime Tvis Sem-
bam gaiara! mTeli qveynierebis xelovnebam: deg, man miRebuli gasamrjelos nawili da-
romlisac gnebavT mxatvris namuSevrebmac Zmebs Sin, saSobao saCuqrad gamougzavna. es
da maTma reproduqciebmac. Tu aqamde mas mx- adasturebs, rom ojaxisgan misi gaucxoeba
157
olod buneba atyvevebda, axla misi minabaZni ara raime ukmayofilebis Sedegi iyo, aramed
da minamsgavsnic lamisaa gamoucnobad ipy- erTgvari uunarobisa, sxvaTa xaTriT Tavisi
robda mis yuradRebas, Tumc misTvis nacnobi sakuTari myis daeTmo. Tanadroulad So-
da sayvareli bunebis mibaZva mas yovelTvis reTidan ojaxisTvis agrerigad gasaxareli
marTebulad da gulwrfelad rodi eCvenebo- megobrobis niSnis miRebisa, mis mSoblebs mi-
da. TandaTanobiT man SeamCnia, rom umaRlesi uvidaT ustari, sadac naTqvami iyo _ Tqveni
Seqeba yovelTvis imas ar Sexvdeboda xolme, vaJis qmedeba dasawyisSi, haagasa da briusel-
rac misi azriT, sxvebze upiratesi iyo; es ki Si, sakmaod damakmayofilebeli iyo, metadre
mas aocebda da aRizianebda. rac misi saqmianobis praqtikul mxares Se-
`ras izam, es aris moda,~_ upasuxa erTx- exeba. magram misi Caketiloba, zogjer urT-
el erTma Tanamosamsaxurem, romelsac man ierTobaSi ususurobac ki, vai Tu xelovnebis
yoyman-yoymaniT Tavisi Sexedulebebi gauzi- nawarmoebebiT vaWrobaSi winsvlis dab-
ara. maS es moda iyo, mSvenierebis saufloSi rkolebac gaxdes. xasiaTis msgavsi Tavise-
kanonebs rom awesebda, misgan aTvaliswuneb- burebani, metadre, parizis sazogadoebi-
uli moda wyvetda Turme `yofna-aryofnas” saTvis miuRebeli gaxldaT, gansakuTrebiT
xelovanisas da misianebis xvedrs, an sim- qalbatonebisTvis, romelTac TavianTi xe-
didriT aavsebda anda damTrgunveli siR- lovnebis gageba ar eeWvebodaT da ar sur-
aribisTvis gawiravda, siRaribisTvis, rac, daT `rustre Hollandais”-s `tlanq holandiels”
SesaZloa, mis mxatvrul SegrZnebas erTianad _ rogorc isini ityodnen – maTTvis pasuxi
moaSTobda. da igic mas unda damorCileboda, moeTxova.
mas Cavardnoda fexebSi, Tan igi, vinc Tavs `rom ara misi ojaxis urTierToba erT-
sazogadoebisgan damoukideblad grZnobda, erT xelmZRvanelTan, didi xania mas samsax-
visTvisac ucxo iyo misi kanonebi da miTiTe- uridan daviTxovdiT~ _ ewera Semdeg weril-
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
uZebnia da eSovna kidec. vinme vikarma, ing- da Cepmanisa da holis gamocemis ilustra-
lisuri eklesiis dabali rangis sasuliero ciebSi ase maxvilad dasuraTebul romelime
pirma, romelsac pansioni daearsebina (raTa skolas waagavda. biWebi zustad im ilustra-
SesZleboda mwiri xelfasis patrons didi ciebidan amoWrilebi mogeCvenebodaT, roca
ojaxis moTxovnilebebi daekmayofilebina), kviras, naSuadRevs, SuadRis locvis Semdeg
mas adgili SesTavaza, raTa mis institutSi (sadac egalobaT), mokle frakebsa da grZel
franguli ena eswavlebina. SarvlebSi gamowyobilebi, bebruli qudebiT
rac Sinidan wavida, saubrisas misTvis Tavze, erTmaneTs axtebodnen. biWebi TerT-
Cveuli uTqmeloba werilebSi aRar mJRavnde- metidan Teqvsmet wlamde iqnebodnen, gamx-
boda. igi bevrs werda da werda yvelaferze. drebi, fermkrTalebi, erTi sityviT, karika-
misi stili raRacanairad araTanabari iyo, turebi siyrmisa, `mister kriklis axalgaz-
TiTqos yvelaze Rrma STabeWdilebebi, sul- rda jentlmenebisa garTobisas”.
ieri gancdebi jer mis gulSi unda Casveneb- kvlavac (es ukve moulodneli aRar yo-
uliyo da mxolod amis Semdeg SeeZlo maTi fila), axalgazrda kacs axali, amjeradac,
gamoxatva. raRac Zalian didisa da zoga- aranebayoflobiT arCeuli saqmisTvis nak-
didan is, rogorc es WeSmarit xelovanT lebi unari aRmoaCnda.
sCveviaT, xilvad-konkretulze gadadioda, TumcaRa, biWebi mas ar erCodnen. `de-
xiblianad moniSnavda sityvier peizaJebs viT koperfild”-is mister mellisgan
_ mziT ganaTebul kunWulebs, mosaxveveb- gansxvavebiT, is aravis aZlevda sababs,
sa Tu moednebs da yvelafer axals misTvis arad CaegdoT an sulmdablad daetanjaT,
didi xnis nacnobs, samSoblosa da mSobliur radgan arasodes iqceoda mdabiurad an
dabas adarebda. arcTu iSviaTad, Tavis aR- sasacilod; mowafeTgan zogierTs, sulie-
werebs is oriod xaziT miniSnebuli patara rad, ase Tu ise, cocxals, atyvevebda kidec
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
misi monayoli holandiaze, am umTo qvey- nen, Tavis dasaRwevad dro ar rCebodaT da
anaze, mravali mdinariT, `guliveris mog- ndobiT aRWurvilma pirma gacilebiT meti
zaurobis” goliaTTa qveynis saTamaSoebi- fuli amoiRo, vidre es mis mepatrones sxva
viT gakrialebuli saxlebiTa da qalaqebiT. saSualebebiT odesme moexerxebina. Tum-
sainteresod mouTxrobda, pedagogad ki ca mas mosanaxuleblad yvelaze uaresi da
ar vargoda: mis ukve gacxovlebul genias moyivnebuli Sukebi rodi ergo, iq mainc
veRaraferi Seborkavda. mas tanjavda Sez- `arsebobisaTvis brZola,~ xelmokleoba da
Ruduli samuSao asparezi, mudam erTi da gaWirveba xvdeboda, es ki adamianis sxeuls
imave, misTvis ucxo saqmianobiT. RrRnis, zurgs amrudebs da pirisaxis na-
moswavleTa umravlesoba londoneli kvTebs amaxinjebs. vin icis, iqneb swored
vaWrebis fenas ekuTvnoda. Svilebi patara maSin saxeebze SeniSnulma sisawylem Caago-
yasbebisa, Tuki SeiZleba ase ewodos msxvili na mas brabantis periodis `kartofilis
sayasboebis mier dawunebuli xorceulis mWamelebi~-s saxeebi, rodesac tiloze mu-
SemsyidvelT, mewaReebisa, ZafebiT, wvril- Sis ojaxs xatavda, magidas Semomsxdari Tvis
manebiT da tansacmliT wvrili movaWree- jam kartofils rom Seeqceva.
bisa. umravlesad isini janmrTelobis mdgo- Tu pirvelad vikari xarobda, rom az-
mareobis gamo gamoegzavnaT, an raTa mraval- rad mouvida, swavlebisTvis gamousadegari
ricxovani ojaxis patronni naklebad Sewuxe- holandieli dagvianebuli safasuris mop-
buliyvnen; oRond windawin, safuZvlianad ovebiT daesaqmebina, meore gamgzavreba sru-
ar ufiqrdebodnen xolme, gaswvdeboda Tu liad fuWi gamodga. CarCebi, romelnic ukve
ara maTi, umravlesad sawyaloblad patara uwyodnen, fulis gamo mogvakiTxaveno, ux-
159
saqmis, Semosavali ymawvilebis swavlis xar- snidnen, araferi gagvaCniao, uziarebdnen
jebis droulad gastumrebas. Tvis sadardebels, romelic TiTqos aq ufro
roca Sesabamisi Tanxa Tavis droze, damTrgunveli iyo da sicocxlis xaliss
gansazRvrul ricxvSi ar Semodioda, moswav- ufro uklavda, vidre raginda iyos mZime gas-
leTa garicxvasa Tu msgavs mkacr zomebze aWiri soflad.
ufro Sedegianad pirdapir maT saxlebSi, axalgazrda holandiels guls uklavda
mSoblebTan misvla miaCndaT. am usveo arsebaTa yureba, romelnic sufTa
dagvianebuli Semosatanis mopovebis haers moklebul, nacrisfer quCebze daCan-
arcTu mravlismomtani da naklebsapatio Calebdnen, sadac sxeulebrivi tanjva da su-
movaleoba patronma axalgazrda maswavleb- lieri tkivili mwuxare, uxilav aCrdilebi-
els daakisra, daayena saqmeze, romelic, al- viT emuqreboda yovel axal sicocxles; sa-
baT, misi bunebisa da midrekilebebisaTvis dac mSoblebi usixarulod miaCanCalebdnen
yvelaze naklebad iyo Sesaferisi. Tavisi cxovrebis dReebs, xolo bavSvebi, vi-
jibeSi londonis gegmiT, misamarTebis sac arasodes scnobiaT namdvili siymawvile,
CamonaTvaliT da martooden aucilebeli am qveynad bebruli, usicocxlo saxeebiT
dRiuri TanxiT, daadga igi gzas. londonSi ibadebodnen.
is ukve ucxo aRar iyo, SeCveuliyo nacnob Tu am yvelafris gamo, guli mas marTla sa-
ucnob quCebSi gzis gagnebas da saWiro pirT ocrad stkioda. aviwydeboda, rom iq fulis
maSinac poulobda, rodesac isini sxvagan ga- gamo iyo misuli da ukan carieli qisiTa da
dasuliyvnen da maTi misamarTi Tavad unda dadardianebuli gulis amara brundeboda.
gamoerkvia. roca Tavisi ufrosisTvis mdgomareobis
patroni kmayofili unda darCeniliyo. axsnas da sakuTari TvaliT nanaxis moyolas
movaleebs, romelnic aravis mosvlas elod- Seecada, man sityva gaawyvetina, mxolod
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
tad iseve gamoiyureboda, rogorc sami sau- gamsWvaluliyo Zveli da axali franguli
kunis win. gansakuTrebiT atyvevebda mas mxatvrobiT da naxatis sizustiTa da sifaq-
ganieri mdinaris xedi, romelsac misi binis iziT imasve eswrafoda, ris miRwevasac misi
fanjrebi gadahyurebda. mdinaris gaRma vr- Tayvanismcemeli siRonivriT, gamartive-
celi mindvrebi gadaSliliyo, siSoreSi ki biTa da kontrastuli ferebis gamoyenebiT
mravali koSki aRmarTuliyo. Tavad mdin- lamobda.
are, romelic amindis da qaris kvalad, xan wignis maRaziaSi, sadac igi muSaobda,
mzis naTels ireklavda da xan moRuSul mas SeeZlo codnis wyurvili moekla. misi
cas, Tavis talRebze xis tivebsa da yovel- ufrosic, iseve, rogorc yvela, vinc ki ax-
nairi moyvanilobis navebs miaqanebda: es is- algazrda kacs gaekareboda, maSinve mixvda,
eTi sanaxaobaa, adrec ganawyobda da axlac rom igi ram gansakuTrebuli iyo da umniS-
ganawyobs mxatvrebs xelSi funji aiRon da vnelovanesi nawarmoebebis SeTvalierebis
sakuTari Zalebi mosinjon. neba darTo. amis wyalobiT is kidev ufro na-
misTvis es dro jer ar damdgariyo. mas kiTxi gaxda. vinme RvTismsaxuri, romlisTvi-
kidev bevri unda eswavla; ostatoba jerac sac Tavisuflad SeiZleboda swavlulic gve-
Zalian Sors iyo, iseve Sors, rogorc ko- wodebina, romelTanac mas miesvleboda _ igi
Skebi navsadguris gadaRma. mis arsebaSi ge- iq mxolod imisTvis daiareboda, raTa dro-
nia imaleboda, magram gaucnobiereblad. dadro samuSao kabinetSi samecniero doneze
is muSaobda sakuTar Tavze, mudam akvird- emsjela _ axalgazrda kacis, misTvis kargad
eboda da ayuradebda, iseve rogorc sxvan- nacnob ojaxs gakvirvebiT eubneboda, misnai-
ic, Tavis rigze, iRvwian da qmnian sakuTari ri ranairad ar swavlobda. ase Cakvirvebuli
Tavis sasikeTod. amitom, albaT, gasakviri da cxovrebis siRrmiseulad ganmWvreti igi
arc aris, rom roca erTxelac xatva daiwyo, nebismiers daCrdilavda, Tuki saSualeba
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
161
saWiro klasikuri enebis swavlis sazRauris elnakvTiani saxiT, romelic mis asaks sulac
gadaxdac iTava. ar Seefereboda; qali _ naklebad swori na-
sul ramdenime TveSi, ebraeli repeti- kvTebiT, magram gamomsaxveli gamometyvele-
toris daxmarebiT (romlis saxeli dResac biTa da cocxali, Camwvdomi gamoxedviT, mis
mecnierebaSi didi pativiT moixsenieba, imis ufros vaJsac rom mosdgamda _ wyvili rom-
miuxedavad, rom ukve didi xania gardacv- lis msgavsTa umwikvlo cxovrebis gzas uwin-
lilia), man Zveli berZnuli da laTinuri del inglisur romanebSi amoikiTxavT, anda
dasZlia. imave drois Cinebul inglisur gravÁurebze
am dros, misi mSoblebi, dedaqalaqisgan dainaxavT.
didad daSorebul, Tavis `budeSi~, braban-
tis sasazRvro sofelSi, momavalze ocne- ***
bobdnen. bunebrivia, maTi eqvsi Svilis avi da kar-
ar dagaviwydeT, rom am didad pativsa- gic xSirad ganixileboda: ufrosi qaliSvili
cemi wyvilis patara samyaroSi, sadac cxov- nakvTebiT mamis, uqeravesi TmiTa da aseTive
robdnen da saqmianobdnen, daurRveveli saxis feriT dedis msgavsi, ganaTlebis mis-
col-qmruli bednierebis guliTad ndobas aRebad inglisSi imyofeboda. masze mSoble-
daesadgurebina. swored maTzea zedgamoWri- bi ar Relavdnen. momdevno vaJi, romelmac
li antikuri mgosnis sityvebi: `usiamovnebiT mamisgan memkvidreobiT misi saxeli da keTi-
SeubRalavi, Cveni siyvaruli icocxlebs vi- li guli miiRo, parizSi gaxldaT; sami um-
dre sikvdilamde.~ crosi, jer kidev bavSvebi, saamdrood dedas
cudi gzebisa da arasaxarbielo daris gansakuTrebiT bevr Tavsatexs uCendnen. da
miuxedavad, maT umetesad yvela wodebis bolos, ded-mamis fiqri da zrunva mudmivad
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
ufrosi vaJisken miiqceoda. TiTqosda raRac ar iqneboda. axalgazrda vaJi dRis nebismier
idumali xma gulisa maT yovelive imas Seazi- dros xSirad sadRac qalaqis ganapira Suke-
arebda, rac ukve Sinaganad masSi mzaddeboda bSi daexeteboda.
_ im momavals, romlis xorcSesxma dedamRa kviraobiT igi eqvs-Svid taZarsa da
naxa, radgan meuRleze didxans icocxla. Sekrebas mainc stumrobda, sinagogaSic ki
miuxedavad Tavmdablobisa, maT uyvar dadioda. mas surda iudevelTa moZRvre-
daT, erTmaneTisaTvis warsulis adamianTa bas, qristianuli principebis safuZvels,
gacocxleba. mama, romelsac amnairebi kar- RvTismsaxurebis mxrivac gascnoboda.
gad gaegeboda, meuRles Tanamogvaris Ses- Tu ramdenad daWimuli hqonda nervebi,
axeb mouTxrobda, romelsac saukuneTa win Semdegic adasturebs: erTxel Sesawiris
ucxovria: is utrextis episkoposi gaxldaT yuTSi vercxlis saaTi Caagdo, meorejer ki -
– qalbatoni bosboom-tuseni mas ixsenebs xelTaTmani. saaTs monograma hqonda, gvaric
istoriul romanSi `elizabet mM uSi”. meore, ewera, da is biZis saxlSi daabrunes.
aseve Tanamogvare raindi warCinebuli gene saxlSi gagzavnilma uamravma werilma
raluri Statebis xazinadari iyo da frid- _ zogjer dReSi ori calic ki midioda _
rix hainrixis mier hertogenboSis alyaSi mo- mSoblebi Zalian Seafiqriana da Tu werilebi
qcevisas gamoiCina Tavi. kidev erTi winapari gvian saRamos, daZinebamde sul cota xniT
vilhelm III-is dros inglisSi elCad iyo gag- adre modioda, isini Cveulebriv, ded-mamas
zavnili. aSkaraa, rom mogvianebiT, ojaxSi kv- Ramis Zilsac ufrTxobda.
lav gacocxlda swavlulebisken mometebuli mware iyo maTi imedgacrueba, roca uf
siyvaruli; es maT ufros vaJsac daetyo. rosma vaJma, swored maSin, roca akademiaSi
162
da kvlav, samomavlo ocnebani imave dab- swavla unda dawyeboda, mSoblebs amcno _
rkolebas Seejaxa.
Cemi mowodeba, yovelgvari dayovnebis gareSe,
gamocdebisaTvis momzadebisas, axal-
bibliis qadageba ariso. TviT qristem misca
gazrda kaci aSkarad sulierad metismetad
amis magaliTi, isic namyofia odesRac fari-
daiZaba. mecadineobis gamo is ara marto
sevelTa da sadukevelTa skolaSi; ase moiqc-
Ramis Zilis dros inaxevrebda, aramed im-
nen misi mowafeebi da mociqulebi, yovel-
dens muSaobda da werda, rom naweriT Sevse-
gvari saqme, saxl-kari da ojaxebi miatoveso.
bul gverdebze asoebic aRar ganirCeoda;
inglisSi mas bevri smenoda, memaRaro-
es mxolod melnis uazro najRabni iyo, sxva
elTa Soris misionerebis Sesaxeb. dikensis
araferi. masSi Casaxlebuli genia `metismets
erT-erTma romanma2 aRuZra udidesi Tana-
Sveboda”: agizgizebuli cecxli, mudam asa-
grZnoba sibnelesa da mudmiv safrTxeSi mo-
brdRvialeblad gamzadebuli, mas Signidan
muSave xalxisadmi. am wignis kiTxvisas am
anadgurebda.
sacodavebze Cvili guli Seuvarda. maleve,
biZa, amavdroulad misi maspinZelic
saurTierTod bevri veraferi iyo: samsax- mas Semdeg, rac moxaliseebis rigebSi Caewera,
urSic da Sinac samxedrosaviT wesrigis borinaJSi, belgiis qvanaxSiris simravliT
araCveulebrivad moyvaruli, koreqtuli cnobil sabadoebis mxareSi gagzavnes, sa-
da punktualuri. man Tavisi uCveulo ZmisS- dac saxarebaze moTxovnileba didi iyo. pa-
vili Tavis saxlSi misi mSoblebis gamoiso- tara, xis eklesiis agebas ver axerxebdnen,
biT miiRo da ara TviT mis gamo. man gaariga, saxsrebis simwiris gamo. magram mozrdili
rom axalgazrdas calke momsaxurebodnen darbazis an Tundac sabZelis gamoZebnas win
da mis misvla-mosvlas met yuradRebas aRar araferi edga.
aqcevda. romc moendomebina, es advili saqme 2
igulisxmeba wigni `mZime droeba”.
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
163
ded-mamisa da sami jeeli biWisgan Sedge-
rad SeeZleboda Segueboda memaRaroelTa
boda, romlebic yvela Sekrebas eswrebod-
duxWir arsebobas!
nen. danarCeni msmenelebi mcirericxovani
xSirad damrCenia STabeWdileba, rom
memaRaroeni iyvnen, romelnic xan gamoCnde-
yovelnairi WeSmariti xelovnebis saTave
bodnen da xan ara; Tumca Cveni megobris Cas-
adamianebisadmi gulwrfeli siyvarulia, si-
vlis Semdeg, maTi ricxvi ar Semcirebula.
yvaruli, romelic yovel axal saqmeSi isev
saubari frangulad mimdinareobda da maTac
da isev unda gacxaddes, rogorc zvaraki si-
igi frangulad mimarTavda. misTvis es rTu-
yvarulisa, rac isev unda maT miuvides, marad
li ar yofila, radganac igi frangulad ise
tanjvasa da brZolaSi myof kacobriobas.
laparakobda da werda, TiTqos misi mSobli-
odes xelovneba siwmindis gamoxatule- uri ena yofiliyo.
baa, maSin meCveneba is umSvenieresad: rogorc mWermetyveli igi arsdros yofila,
gaxseneba siyvarulis mier gaRebuli msxver- Tumca ki mWermetyvelis Jestebi ki mosdgam-
plisa, romelic suliTa da guliT iman gai- da. xelis wyvetili, metyveli moZraobebi,
Ro, vinc xelovneba, misi RvTiuroba mTeli romelTac im ambebis Txrobas ayolebda, rac
arsebiT gaigo. Tavad bavSvobaSi, dedisgan smenoda, misi
netav rogor dainaxavda igi, momavali gaunaTlebeli msmenelebisTvis gasagebi iyo,
mxatvari memaRaroeTa tipebs, danaoWebuli maT guls myisierad swvdeboda, fizikuri
da gacrecili, arasodes sxva adamianebiviT jafiT daqancul suls sazrdod da malamod
saRi da gafurCqnili saxeebiT. isini, marTa- edeboda.
lia, sarCos ofliT moipoveben, magram uflis axalgazrda kacis sityvebi arc dro-
mSvenieri, diliT abrdRvialebuli anda Se- dadro Semoswrebul sxvafriv mofiqralT
bindebisas, saRamos caze mimqrali mzis qveS. Seuracxyofda.
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
Tumca im drois ganmavlobaSi, romelic Raribul qoxSi mamas vaJi Tivis tomris sa-
vinsentma borinaJSi gaatara, didi ram ube- wolze, sabnis nacvlad, Jaketwamofarebuli
duri SemTxveva ar momxdara. msubuqi da- daxvda. yvelafris moklebiT da Ramis TeviT
zianeba yoveldRiuri movlena gaxldaT. dasustebuli da Camomdnari, igi mamas Sin
xalxi misionerebisgan daxmarebasac da Sex- wasvlaze didi winaaRmdegobis gauwevlad
vevasac male SeeCvia. daTanxmda. xabazis ufros vaJs man piroba
windawinve mogaxseneT, mas movla pa- miacemina, locvebi mis nacvlad Caetare-
tronobisas TiTqmis qaluri sinaze dahy- bina. orTaves wamosvlis wina saRamos, mas
va-meTqi. simarjve, gulCvilobisa da Tana- Semdeg, rac xabazis stumarTmoyvare saxlSi
grZnobis unari, gansakuTrebiT maSin warmo- – mamas Rame iq unda gaeTia _ uguliTadesad
Cinda, roca Sua zamTarSi, maRaroelTa Soris umaspinZles, orive locvas daeswro. im Jamma
tifis epidemiam ifeTqa. maTi rigebi SeTx- orTaveze waruSleli STabeWdileba moax-
elda. avadmyofobam arc asakovani daindo dina: erTi muWa maRaroelebi, romelnic,
da arc axalgazrda. swored im dros, xabazis SimSilisa da tanjvisgan gaZvaltyavebulni,
coli, Tavisi garkveuli, mrgvali asoebiT, dayuradebulni usmendnen erTi maTganis
werils wers axalgazrda kacis mSoblebs, mier sxvaTadmi naTqvam sityvebs, amasTan ki
sadac Zalian martivi eniT aRuwers iqaur Camokidebuli sanaTuri, SeTeTrebul kedle-
viTarebas, Tu ra daundobelia seni, Tu ra bze rom fantastikur Crdilebs moafenda da
didia gaWirveba. axalgazrda batoni ki, ro- oTaxis Werze ucnaur saxebebs xatavda: zo-
melic sxvebs ar hgavs, Tavis saarsebo fuls gierTi monawilis saxis nakvTebs TiTqos sak-
SeWirvebulebs aZlevs. Tavad erT patara, virveli Suqis Saravandi asxivosnebda.
164
ELISABETH HUBERTA
DU QUESNE - VAN GOGH
PRIVATE MEMOIRS
ABOUT VINCENT VAN GOGH
summary
165
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i
167