Academia - 2011 2 PDF

You might also like

Download as pdf or txt
Download as pdf or txt
You are on page 1of 170

ACADEMIA

2/2011
apolon quTaTelaZis saxelobis Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia

AP. KUTATELADZE TBILISI STATE ACADEMY OF ART

redaqtori
marine bulia
Editor
Marina Bulia

saredaqcio sabWo:
gia buRaZe, dimitri TumaniSvili,
vaxtang liCeli, ana kldiaSvili,
nino RaRaniZe, Teimuraz jojua,
mzia janjalia, maia mania
Editional Board:
Gia Bugadze, Dimitri Tumanishvili,
Vakhtang Licheli, Anna Kldiashvili,
Nino Gaganidze, Teimuraz Jojua,
Mzia Janjalia, Maia Mania

mTargmneli
lado mirianaSvili
Translated from Georgian by
Lado Mirianashvili

dizaini
Tamaz varvariZe
Design by
Tamaz Varvaridze

kompiuteruli uzrunvelyofa
irma liparteliani
Computer services provided by
Irma Liparteliani

www.art.edu.ge
© Tssa, 2011
© TSAA, 2011 ISSN 1512-0899
sarCevi
CONTENTS
5 gia buRaZe
Urlicht
6 Gia Bugadze
Urlicht

21 dimitri TumaniSvili
uaxlesi qarTuli xelovnebis uaxlesi qarTuli xelovnebis
SeswavlisTvis SeswavlisTvis
25 Dimitri Tumanishvili
For Study of Modern Georgian Art

26 xaTuna xabuliani
Tanamedrove xelovnebisa da Tanamedrove xelovnebisa da
namuSevris xarisxis Sesaxeb namuSevris xarisxis Sesaxeb
32 Khatuna Khabuliani
About Contemporary Art and Quality About Contemporary Art and Quality
of Art Works (part 1) of Art Works (part 1)

36 mariam didebuliZe
daviT kakabaZis `bretani~ da Soreuli daviT kakabaZis `bretani~ da Soreuli
aRmosavleTis xelovneba aRmosavleTis xelovneba
46 Mariam Didebulidze
“Bretagne” by Davit Kakabadze “Bretagne” by Davit Kakabadze
and the Art of Far East and the Art of Far East

52 cisia kilaZe
Salva qiqoZis avtoportreti `udrood Salva qiqoZis avtoportreti `udrood
daRupuli megobris mosagoneblad~ daRupuli megobris mosagoneblad~
58 Tsisisa Kiladze
Shalva Kikodze – “In Memory of the Shalva Kikodze – “In Memory of the
Young Deceased Friend” Young Deceased Friend”

65 naTia ramiSvili
daviT kakabaZe da sivrcis axleburi daviT kakabaZe da sivrcis axleburi
gaazreba gaazreba
71 Natia Ramishvili
Davit Kakabadze and a New Vision of Space Davit Kakabadze and a New Vision of Space

75 Llela wifuria
`jayos xiznebis~ saTeatro `jayos xiznebis~ saTeatro
versiis vizualuri interpretacia versiis vizualuri interpretacia
81 Lela Tsipuria
Visual Interpretation of the Theatrical Version Visual Interpretation of the Theatrical Version
of “Jaqo’s Refugees” of “Jaqo’s Refugees”
83 naTia nacvliSvili
Tbilisis kaTolikuri Temis Tbilisis kaTolikuri Temis
istoriidan (sololakis sasaflao) istoriidan (sololakis sasaflao)
87 Natia Natsvlishvili
An Episode From the History of the Catholic Community An Episode From the History of the Catholic Community
of Tbilisi (Sololaki Cemetery) of Tbilisi (Sololaki Cemetery)

92 Mmanon liluaSvili
wm. miqael mTavarangelozis wm. miqael mTavarangelozis
eklesia TbilisSi eklesia TbilisSi
97 Manon Liluashvili
Church of St. Michael the Archangel in Tbilisi Church of St. Michael the Archangel in Tbilisi

102 Tamar xundaZe


Sua saukuneebis (VI-XI ss.) qarTuli saqtitoro Sua saukuneebis (VI-XI ss.) qarTuli saqtitoro
reliefis ikonografiuli variaciebi reliefis ikonografiuli variaciebi
112 Tamar Khundadze
Iconographic Variations of the Georgian Bas-reliefs
of Middle Ages (6th-9th cc) with Depictions of Ktetors

118 cicino A CaCxunaSvili


kidev erTxel mcxeTis wminda kidev erTxel mcxeTis wminda
jvris mcire taZris Sesaxeb jvris mcire taZris Sesaxeb
125 Tsitsino Chachkhunashvili
4

Once Again about the Small Holy Cross Church in Mtskheta

131 manana suramelaSvili


siZvelis SenarCunebis tradicia siZvelis SenarCunebis tradicia
Tbilisis urbanul memkvidreobaSi Tbilisis urbanul memkvidreobaSi
da dRevandeli danakargebi da dRevandeli danakargebi
139 Manana Suramelashvili
Tradition of Ancient Architecture Preservation in Urban
Heritage of Tbilisi and the Recent Loss of it

146 kaxa trapaiZe


gelaTis samonastro kompleqsis nagebobaTa gelaTis samonastro kompleqsis nagebobaTa
gadaxurvis problema gadaxurvis problema
150 Kakha Trapaidze
The Problem of the Gelati Monastery Complex The Problem of the Gelati Monastery Complex
Roof Restoration Roof Restoration

154 elizabet huberta dÁu qesne-van gogi


piradi mogonebebi piradi mogonebebi
vinsent van gogis Sesaxeb vinsent van gogis Sesaxeb
166 Elisabeth Huberta du Quesne–van Gogh
Private Memoirs about Vincent van Gogh
gia buRaZe

gia buRaZe da bolos, igi iyo, rogorc TviTon ambobda,


ap. quTaTelaZis sax. adamiani samgzis samSoblos gareSe _ maleri
Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademia Tvlida, rom avstrielebisTvis igi iyo Cexi,
germanelebiTvis _ avstrieli da zogadad
samyarosTvis _ ebraeli, maradiulad mo-
xetiale uria; da Tu ufro Sors wavalT da
vagneris mainspirirebeli legendebis ana-
URLICHT logias gavyvebiT, sad aris daukebeli musi-
kiT Sepyrobili sulis pasuxebi arsebiT e.w.
ar SemiZlia Sevasrulo raime musikaluri `daskvniT SekiTxvebze~? – ratom vibadebiT
nawarmoebi, davukra, vimRero. magram SemiZ- da ratom vkvdebiT, ratom gvZuls da ratom
lia musikas vusmino, Sevisisxlxorco is da gviyvars? albaT pasuxi siyvarulSi, erTgu-
am musikaluri sicocxliT vicxovro. amg- lebaSi, Tavdauzogavobasa da SemoqmedebaSi
varad, wlebis ganmavlobaSi profesional unda veZioT. da kidev erTi kiTxva _ ra feno-
msmenelad Camovyalibdi. amas bgerad-musi- menia qali malerisTvis? mis cxovrebaSi aris
kalurad JReradis, e.i. JReradi azris xil- deda, arian debi, magram ar aris qali, ar aris
vad-warmosaxviT azrTan, e.i. mxatvrobasTan `senta~, ar aris `elisabedi~, ar aris `elza~,
urTierTSexebis survili daemata. ufro ma- ar aris TviT macduri `kundri~; da uceb Cn-
Ralfardovnad Tu vityvi daemateba `kvle- deba alma, alma Sindleri. lamazi, vardis
vis~ survili. buCqiviT `surnelovani~ qali. da aris siyva-
es aris vizualurSi _ smenadis, sivr- ruli, da aris erTguleba, da aris undoblo-

5
cobriv-xelSesaxebSi ki droismier-metafi- bac da, rac mTavaria, arian qaliSvilebi _
zikuris Sexvedra-Tanacxovrebis moZiebis maria da ana. aris mamobrivi siyvaruli, oja-
mZafri survi­li. ase rom, mxatvrobiT musi- xis erTguleba, magram ar aris mamri, is ro-
kosad Camovyalibdi. melic ojaxis mTlianobas, mis `wmidaTawmin-
amas mohyva Zieba-kvlevebi germanuli da das~ daicavs. samagierod aris didi musika,
Sua evropuli musikis sferoSi. vgulisxmob, didi drama, didi simfonizmi, grandiozuli
Cems vagnerul miswrafebebs da raRa Tqma JReradi freskebi, didi epikur-eqspresiuli
unda, gustav malers. monumenturi planebi, JReradobis damatyve-
maleri cxovrobda da arsebobda musi- vebeli intensivoba, didi diapazoni eqstati-
kiT; ufro konkretulad ki, xelovnebis im kuri intensivobisa, pastoraluri gancdebi-
eniT, romelic musikaluri JRerad-bgeradi Ta da tkbobismomgvreli sivrcobriv-melo-
azriT gamoiTqmeba. rihard vagneri ambob- diuri warmosaxvebiT.
da _ `xelovneba iwyeba iq, sadac mTavrde- Tavdauzogavi Sroma, simtkice, princi­
ba cxovreba~. SeiZleba iTqvas, rom malers pu­­lo­ba da ojaxuri Ralati, meuRlis, almas
bavSobidanve ar hqonda sxva cxovreba garda Ra­­
lati, Svilis, marias, `Putzi~-is sikvdili
musikisa, mTeli misi arseba musikiT iyo mo- da di­­di tkivili, sakuTari TaviT ukmayofi-
culi, gaJRenTili iyo musikaluri TviTga- leba, sakuTari Tavis dadanaSauleba, TvTg-
moxatvis da samyaros ganmartebis, Semecne- vemac ki; aRiareba sakuTari Secdomebisa da
bis, kreaciis dauokebeli nebiT. igi iyo fi- monanieba, monanieba aRdgomis, ganaxlebis
losofosi musikiT, igi iyo poeti musikiT, surviliTa da vnebiT.
igi iyo adamini-musikiT, igi iyo mamakaci mu- aris malerSi saocari grZnoba, mas piro-
sikiT, igi iyo mxatvari musikiT, igi iyo mis- biTad `amousvleli mze~ an `madlieri damSvi-
tikosi musikiT, igi iyo musikosi musikiT. dobebis~ gancda SeiZleba ewodos. CemTvis
gia buRaZe

es amousvleli mze me-2 da me-8 simfonie- zualur-naratiul `kvlevas~ vuwodeb, misi


bis ideaSia gacxadebuli, xolo `madlieri SemoqmedebiT mainspirirebeli Zalebis war-
damSvidobeba~ patiebis da Sendobis gancdiT moCenis mcdelobas warmoadgens.
`dedamiwis simRerasa~ da `biWunas jadosnur 2011 wels maleris gardacvalebidan 100
rqaSi~ vlindeba. rTuli gza iyo `Das Klagen- weli Sesrulda. Cemi biografiul-vizualu-
de Lied~-s da `Das Lied von der Erde~-s Soris. es ri `kvleva~ swored am mniSvnelovan adamians
gza malerma Rirseulad gaiara didi Tavda- da mis danatovas eZRvneba, radgan mimaCnia,
debiT, mitovebulma da martosulma, oRond rom gustav maleris biografia, rogorc ada-
gaiara siyvaruliT aRsavse guliT. mianuri, ise SemoqmedebiTi erT mTels war-
Cemi axali multimediuri drama, ro- moadgens. vfiqrob, mxatvrobis xerxiT misi
melsac pirobiTad maleris biografiis vi- asaxva garkveul interess unda iwvevdes.

GIA BUGADZE
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

URLICHT

Summary
6

Gustav Mahler is a philosopher of music, monumental


creator, apocalyptic “cultural biographer”, who consid-
ers the entire culture and history of the mankind as an
epic of culture and music.
Symphony No. 2. To me, fourth and fifth move-
ments of Urlicht have always been and still are the
high standard pieces of music. I always tried to cor-
respondingly explain emotion which Mahler put in the
fifth movement of Symphony No. 2. I was surprised
of the amazing power of music which sounds in sym-
phonies nos. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 and 10. Das Lied von der
Erde is a hymn of gratitude to life and to a burning and
sorrowful longing. My new multimedia-based drama,
which I conditionally call visual-narrative “research”
of Mahler’s biography, is an attempt to reveal creative
and inspiring power of the composer.
The year 2011 is the 100th anniversary of Gustav
Mahler’s death. My biographic-visual “research” is dedi-
cated to this prominent figure and to his heritage, since
I consider that Gustav Mahler’s biography, as that of a
man and of his musical creativity, is one whole. I hope
that its reproduction in painting should generate interest.
gia buRaZe

7
Hut of Retreat

ganmartoebis qoxi
TiTqos waiqca, TiTqos damarcxda, TiTqos Zala aRar Seswevs, magram mainc
madlieria; imitom, rom xelovneba, musika, harmonia, ritmi, melodia masSi
kvlav cocxalia, sicocxle feTqavs mis arsebaSi. ukanasknelad SeCerdeba
Tavisi tyis `Komponierhausl~-Si da qmnis didi `madlierebis Sedevrs~ `Das Lied
von der Erde~. maleri did siyvarulSi gamoutyda sicocxles, dedamiwas. guli
wydeba, rom midis am samyarodan, Tumca misi misia dasrulebulia.
8 gia buRaZe

Mahler
in the Woods

maleri tyeSi
samyaros bgerad-JReradi gancda ufro mZafrdeba bunebis, sinaTlis, mTebis,
sivrceebis masStaburi, grandiozuli da imavdroulad, idumali xilvis dros.
ra saidumlos inaxavs tye? sxivi idumal manaTobel isrebad SemoiWreba xeTa
Soris, rogor JRers Suqi da Crdili? rogor ibadeba warmosaxvaTa kaskadi,
romelic sxva, am samyarosaTvis damaxasiaTebel logikas ar emorCileba. es aris
idumaleba sivrciTi xmovanebisa, romelic me-6 da me-7 simfoniebSi amoxeTqavs.
gia buRaZe

bedniereba
ra bednierebaa ojaxTan, sayvarel adamianebTan erTad yofna da ra Zalas aZlevs
es Semoqmeds. es bedniereba iseTi Zalis momaniWebelia, iseTi muxtis momcemia,
rom SeiZleba kacs zebunebrivi energia misces, romelsac igi xelovnebad
gardaqmnis. bedniereba xelovnebad unda gardaiqmnas da aJRerdes sivrceSi.

Happiness
10 gia buRaZe

Questions about Music

kiTxvebi musikaSi
mistikuri siRrmeebi sakuTar sulsa da arsebaSi. sad iwyeba Sinagani sivrce da
sad mTavrdeba is, an sadamde Semodis gare samyaro CvenSi? sad aris adamiani?
adamiani mebrZoli, konfliqtSi myofi tkivilia Tu sizmriseuli moCveneba,
romelic xelis cecebiT eZebs sicocxlis da arsebobis sazriss. maleri
SekiTxvad iqca, kiTxvebs ki pasuxi ar aqvs, kiTxvebi sazrdoa didi xelovnebisa.
gia buRaZe

swrafva
maleri arasdros gaCerdeba sanam cocxalia da sanam azrovnebs. igi Zalze didi
saTqmeliT movida, Tumca ki es saTqmeli mTlad Tanamedrove ar aris, gansxvavebiT
misi moqiSpe megobari kolegisgan, rihard Strausisgan, romelic malerisTvis
`yovelTvis Tanamedrovea~. maleri eZebs siaxleebs, ar esmis Sonbergis, Tumca ki
xvdeba, rom aq raRac siaxlea da gulwrfelad cdilobs amas Cawvdes.
maxsendeba Sonbergis patara, zeTSi Sesrulebuli naxati, etiudi _ `maleris
dakrZalva~, amoTxrili saflavi da adamianebi, romelnic saflavis Tavze
amayad wamomarTuli xis fonze aCrdilebad Canan.

11

Aspiration
gia buRaZe

imedi _ tyis bilikze


bavSvTan erTad tyeSi, tyis bilikze. ra SesaniSnavi grZnobaa SvilTan bunebaSi
yofna. es is grZnobaa, romelic me-3 simfoniaSi angelozis wkriala xmaSi, zarebis
mocekvave rekvaSi vlindeba da xmianobs. es aris is, rac mas, malers `angelozebma~
uTxres, es patara anaa, patara angelozi _ `Gucki~, romelic, sxvaTa Soris,
Cemda sasiamovnod, mxatvari-moqandake gaxda. anu masSi bgera-xmovaneba TiTqos
SeCerda da skulpturad iqca. albaT Zalze rTulia iyo maleris Svili, aseTi
didi xelovanis Svili da Tan iyo iseTive didi, rogorc mama.

Hope, on a Forest Path


12
gia buRaZe

Pain

tkivili
Zvirfasi „Putzi“ – maleris
patara qaliSvili, maria
gardaicvala. malerma
TiTqos iwinaswarmetyvela
misi naadrevi aRsasruli;
winaswar dawera „simRerebi
gardacvlil bavSvebze“.
alma sayvedurobda
meuRles, ratom wer am

13
nawarmoebs, rame ubedureba
ar dagvemarToso,
magram ra eqna malers
sakuTari damangreveli
intuiciisaTvis, romelic
ar asvenebda, mainc
amoqmedebda xelovans
da Tavisas ar iSlida.
xom ar iyo es jadosnoba
winaswarmetyvelebasTan
erTad? xom ara iyo es
erTgvari aRsareba-
ziarebis rituali
tkivilis da sinanulis
Sesamecneblad; tkiviliT,
dakargvis gziT motanili
siyvaruli.
14 gia buRaZe

Ice Cross

yinulis jvari
maleri ikvlevda warsuls, sakuTar TavSi CaRrmavebiT igi sakacobrio sulis
istorias ikvlevda. malerma Tavis megobrebs sTxova, laTinuridan eTargmnaT
misTvis franCesko asizelis erT-erTi teqsti. igi fiqrobda, rom franCesko
asizelis sayovelTao erTianobisa da siyvarulis impulsebiT ganmsWvaluli
moZRvreba mas qristianobis arsSi Cawvdoma-CaRrmavebaSi daexmareboda. misTvis
qristianobis gancda jer kidev yinuliviT civi, magram dramatulad mZafri iyo.
qristianoba malerisTvis iyo teqsti da bgera da, amave dros, Zieba waruvali
sulisa. mis musikaSi qristianoba da iudaizmi, aRmosavluri filosofia
da mistika erTmaneTSi ixlarTeboda, rac mis mistikur kosmogoniaSi me-2
simfoniis _ `Urlicht~-Si gacxadda.
gia buRaZe

martooba
xelovani martoa, martoa yvelgan da Zalian xSirad Zalze nawyenia. nawyenia
maleric. Zalian guldawyvetili, Seuracxyofili, daTrgunuli. mas Seexo
sayvareli adamianis Ralati, es gansakuTrebulad mZime gancda, romelic ase
anadgurebs adamians; amave dros, idealebic ar daeTmoba malers da Tavis
simartoveSi CaiZireba. xelovanma froidsac ki mimarTa, Tavisi satkivari,
gancdebi, martoobis simZime gaumxila. saSveli ki fsiqoanalizSi ar iyo.
samagierod es tkivili musikaSi gardaisaxa Sedevrebad, konkretulad ki, me-8
simfoniis I nawilSi gamovlinda.

15

Loneliness
gia buRaZe

ukanaskneli gemi
gemi `kaizer vilhem II~. am gemze qreboda maleris sicocxle. es gemi misi
cxov­rebis qaronis navad iqca. warmoisaxa misi bavSobis saxli kaliSteSi,
CexeTSi naTesavebTan da mezoblebTan erTad. am saxlis Robeebi da fanjrebi
aCrdilTa samyaros moaxloebas amcnoben Semoqmeds da gzas uxsnian malers
maradisobisaken.

The Last Ship


16
gia buRaZe

17
Mahler in Astral

maleri astralSi
xelovnebis qmnadobis procesSi Zlierdeba arsebobis, amqveynad yofnis gancda.
ufro mZafrad sakuTar arsebobas maSin grZnob, rodesac xelovnebas qmni,
an xelovnebiT cxovrob, an bgerebad aJRereb kosmosur astralur xilvebs.
Wvrets ra kosmosur sivrceebs, maleri grZnobs idumal mistikur JRerad
harmonias da igi me-5 simfoniis urTules wyobaSi xan siTbod, xan naRvelad
gvevlineba; xan ki tkbili melodiis „Tbili TiTebiT“ Tavbrudamxvev rondoSi
iRvreba da gvatrialebs da gvabzrialebs.
18 gia buRaZe

Sermon

qadageba
meditaciuri ganmartoeba patara daxurul sivrceSi; garindeba, erTgvari
sicariele cnobierebaSi, Sinagani mzaoba, fxizeli molodini badebs musikas
da es musika im qadagebas hgavs, romelic wminda antonius paduelma simReris
saxiT Tevzebs uqadaga.
gia buRaZe

italiuri mogzauroba
florenciaSi malerma sakmaod didxans dahyo da imdenad didi gancda hqonda
musikaluri fantazirebisa, rom mxatvrobisTvis ver moicala. arc erT
mxatvarsa Tu samxatvro qmnilebaze araferi uTqvams da ar dauweria Tavis
werilebSi. swored florenciaSi igrZno, rom misi adgili samyaros aRqmis
dasavluri naTeli kreatiulobis da aRmosavluri labirinTuli idumalebis
zRvarze iyo. swored aq, florenciaSi gadawyda freskuli simfoniebis
realuri bedi. mainc mgonia, mxatvrobidan miRebuli inspiracia Zalze Zlieri
iyo, oRond es yovelive musikad gardaisaxa.

19
The Italian Trip
gia buRaZe

gemze ukanasknelad
maleri almas winaSe Tavs damnaSaved grZnobda. igi almas eubneboda, rom
yvelaferi misi, gustavis brali iyo; rom igi Tavad imsaxurebda almas mxridan
agresiasa da uyuradRebobas. maleri pirdeboda meuRles, rom igi Seicvleboda,
gaxdeboda ufro momTmeni da mosiyvarule da, rac mTavaria, igi amieridan
seriozulad moekideboda almas Semoqmedebas, mis musikalur qmnilebebs.
maleri fiqrobda, rom Tuki TviTon mokvdeboda (sikvdilis moaxloebas ki igi
mZafrad grZnobda), mSvenier almas Tayvanismcemlebi ar moasvenebdnen da igi
marto ar darCeboda. am azrs maleri meuRlesac uziarebda.
mogvianebiT, almas marTlac mravali Tayvanismcemeli hyavda. Tumca,
visTan erTadac ar unda ecxovra, iqnebodnen es misi qmrebi (valter gropiusi
da franc verfeli), Tu sxva mamakacebi, almas yovelTvis Tan dahqonda rodenis
mier Seqmnili gustav maleris portreti. almas gancdiT, maleri misi mudmivi
Tanamdevi iyo da TiTqos icavda mas yvelgan da yovel wams.
20

The Last Time on the Ship


dimitri TumaniSvili

dimitri TumaniSvili lia, XX saukunis xelovnebaa; arc isaa didi


g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
gamocana, es ram gamoiwvia _ raRa Tqma unda
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri im `ideologiurma” moTxovnebma (Tanac gone-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis bamiuwvdomeli logikiT cvalebadma), xan ris
saxelmwifo samxatvro akademia miCumaTebas rom gvaiZulebda da xan ris winwa-
mowevas. am yvelasaTvis cnobilma garemoebam,
sxvaTa Soris, isic moitana, rom 1990-iani
wlebis dasawyisSi b-ma vaxtang beriZem dauS-
veblad miiCnia qarTuli xelovnebis isto-
riis imxanad dagegmili eqvstomeulis dama-
uaxlesi qarTuli xelovnebis bolovebeli, 1917 wlis mermindeli xanisTvis
SeswavlisTvis miZRvnili wignis damuSaveba _ aq yvelaferi
Tavidan unda gakeTdeso. maSinac da dResac,
vfiqrob, yvelas, vinc qarTuli xelovnebis am `yvelaferSi” uwinaresad e.w. `qarTuli”
nawarmoebebsa Tu maT Taobaze arsebul nawe- (Tu `tfilisuri”) `avangardi” dainaxeboda
rebs Tvals gadaavlebs, SeaJrJolebs, gasaaz- da dainaxeba, sxva danarCeni ki met-naklebad
reblisa da gamosar­ kvevis odenobiT Semkr- cnobilad igulisxmeba. arasodes vyofilvar
Tals. xom ramdenia nakeTebi, ramdeni ram darwmunebuli, rom sxva periodebis, vTqvaT,
warmoCenili da naTelyofili, sakvlevis Tu 1930-1940-iani wlebis mxatvroba-mqandakeb-
gamosaCenis raodenoba ki ar klebulobs, pi- loba srulad gvaqvs gaTvaliswinebuli, ma-
riqiT, matulobs. am ucnaurobas araerTi mi- gram mere da mere metismetad unugeSo sura-
zezi aqvs _ savsebiT obieqturi (uZvelesi xa- Ti warmomidga. ramdenime wlis win q-ni cisia

21
nis nimuSTa gamomzeureba, uaxlesi Semoqmede- kilaZis TaosnobiT momzadda cifruli dis-
bis, Cvenda sabednierod, mudmivi Semomateba, ki Tbilisis suraTebis (pirvelad `didebis
arasaxarbielo politikuri viTarebani), na- taZris”, Semdgom `erovnuli”, xolo 1990-ian
xevrad-obieqturi (ama Tu im garemoebaTa gamo wlebSi `cisferi”) galereis istoriaze. sxva
zogierT amocanaTa Segvianeba Tu daxaneba) da RirSesaniSnav masalasTan erTad aq gamoye-
sakmaod subi­eqturic (arcTu mravalricxovan nebulia ramdenime sabWouri kinoqronikac,
mecnierTa arasakmao SeTanxmebuloba, aqedan sadac gamofenebis gaxsnaa aRbeWdili, maT
ki – sazogado miznebis gamokveTisa da maTi er- Soris 1940-iani da 1950-iani wlebis dasawyi-
TobiT miRwevis sirTule); arc is daviviwyoT, sisac. ra Tqma unda, ZiriTadi adgili aq, im,
rom mecnierebaSi yoveli gadaWrili sakiTxi ase vTqvaT, `sefe~ namuSevrebs aqvs daTmobi-
araerT gadasawyvets aCens da cxovrebis sa- li, maSin damTvalierebels SesvlisTanave,
Wiroebani Tu msoflio azris mixvev-moxvevac rom egebeboda da eqspoziciis `ideurobas”
saCqaro pasuxs moiTxovs xolme... asea Tu ise mowmobda. gamakvirva da, cotacda, Tavzari
gasakeTebeli SesaSineblad bevria da, swored ai ram damca _ es `mTavari” suraTebi ki ara,
amitom, droulad unda SevjerdeT, dRes, xval maTi damxatavnic CemTvis sruliad ucnobi
Tu zeg upiratesoba ras mivceT, ras mivaqci- aRmoCnda, me maTi gvarebic ar msmenoda! da es
oT gansakuTrebuli yuradReba. amitomaa, rom imis miuxedavad, rom Cems naTesavebsa Tu oja-
SesaZlebeli mgonia sakuTari mosazreba iseT xis axloblebSi sxvadasxva Taobisa da mimar-
saganzec gamovTqva, romelic `ise”, zogadad Tulebis araerTi mxatvari eria da ferwerasa
vici da ara rogorc `viwro” specialistma _ da fermwerebze msjeloba pataraobidan mes-
vinZlo Cemma ganafiqrmac daaCqaros xelovne- moda... cxadi gaxda, rom Cemi (da sxvaTa!) war-
bis saistorio muSaobis gezis dazusteba.… mosaxuli `socialisturi realizmi” mTlad
aravin daobs, rom erTi im `ubanTagani”, is ar yofila, rac mis momgonTa da damkveTTa
romelTa Sesaxeb Cveni codna didad naklu- nebiT arsebula...
dimitri TumaniSvili

ise aravin gamigos, TiTqos qarTvel xe- rebSic! _ gamorCeuliyo maRali profesiu-
lovnebis istorikosebs, Cems maswavleblebsa, li donis (amiT xom mainc Rirebuli) nimuSebi,
ufros Tu Tanatol kolegebs vsayvedurob- romelnic Cvens mxatvrobasa da qandakebas,
de rasme _ Tumca ramdenjerme momeyura maT gindac arqiteqturas saukeTeso mxridan
mimarT samduravi, es jerisaebr ar gauSuqe- daanaxebda Sinaursa Tu gareSes da momaval-
biaTo, is lamisaa `gaayalbeso”. ver gamigia, sac saRi tradiciis safuZvels gauCenda.
sabWoeTis Tu gind bolo aTwleulis momsw- erTsa da meore SemTxvevaSic isini _ Cven! _
reT piridan aseTi usamarTlo da usafuZvlo imdenad `istorikosebi” ki ara, apologetebi
`braldebebi” rogor amosdiT. marTla sazo- iyvnen (viyaviT!) da dResac mgonia, rom maSin-
gadoebrivi (pirobiTad, Torem gvaqvs ki, ase del mdgomareobaSi es, ar vici saukeTeso Tu,
1960-iani wlebis aqeT `sazogadoeba”?) mexsie- erTaderTi gamosavali ki iyo.
rebis moSla gvWirs Tu raSia saqme? ar aris rasakvirvelia, sasurveli Sedegis misa-
Zneli misaxvedri, rom saerTodac, yvelgan da Rebad xan risame SefarviT Tqma, xanac ris-
yovelTvis (axlac!) Tanadroul movlenebze ame Sesaxeb dadumeba xdeboda aucilebeli.
wera `istoria” ar gaxlavT _ ara marto Sefa- magaliTad: daviT kakabaZeze werisas q-ni
sebebi, samsjelod risame SerCevac aTasnai- gaiane alibegaSvili da b-ni levan rCeuliS-
ri, sulac ara martooden esTetikuri, misw- vili (nuTu aRaravis axsovs, 1950-ian wlebsa
rafebebiT aris Sepirobebuli. aTaswil ase Tu 1960-ebis dasawyisSi es rom ubralod sa-
iyo es sabWoeTSi. XX saukunis xelovanTa xe- SiSi iyo?) maxvils svamen misi abstraqciebis
lovnebis mkvlevarTagan amorCeva Tu ganxil- usaTaurobasa da maT `dekoratiulobaze”,
va-gamoqveyneba aSkarad ara akademiuri (CemT- rac cxadia, amartivebda maT raobas, sama-
vis – sulac ara dasaZraxisi!) miudgomlobiT, gierod, SesaZlebels xdida maT gamoqveyne-
22

aramed ori sxva amocaniT ganisazRvreboda. bas. an, kidev, b-ni l. rCeuliSvili 1955 wels,
pirveli da umTavresi, ase mgonia, mxatvarTa ioseb Sarlemanis saiubileod ambobda: 1900
SesaZlo devnisgan dacva iyo, maT nebismier wlebSi `igi cdis imuSaos ise, rigor misi Ta-
wams rom emuqreboda. radgan yovelTvis moi- namedrove formalisti mxatvrebi, magram es
Zebneba vinme, vinc gamorCenisa Tu ubralod ferweruli aRviraxsniloba imdenad ucxoa
`TviTdamkvidrebis” gamo, visac ginda Seswa- misi bunebisTvis, rom araferi gamosdis” (l.
mebs cils, qarTvelma xelovnebis istoriko- rCeuliSvili, axali qarTuli xelovnebis sa-
sebma xisti viTomda `ideurobis” savaraudo kiTxebi, Tb., 1998, gv.63). sityva `formalis-
Tu sulac realur `msxverplTa” qomagoba ti” ki iTqva, is ki aRara, rom i. Sarlemani me-
itvirTes. q-ni ekaterine privalovas Tu b-bis marcxene mxatvrobas ganudga, ara, ubralod
vaxtang beriZisa da levan rCeuliSvilis da- _ `misi bunebisTvis ucxo ariso”. darbazSi
natovar qaRaldebSi naxavT gamouqveynebel msxdomT ki gaaxsendebodaT arTqmuli (me
werilebsa Tu Canawerebs sajaro gamosvle- esec b-ni leosgan gamigonia!), rom kompozi-
bisTvis, romlebSic ra da vin aRaraa moSve- cias i. Sarlemani 1920-1930-ian wlebSic usag-
liebuli niWieri adamianebisadmi wayenebuli no elementebis awyobiT aswavlida. amas isic
`bralis” (`formalizmi” da misTanani) gasa- daemata, rom werilobiTaca da Txrobisasac
baTileblad _ maSinac, rodesac piradad, adamianebi imasa da imaTze amaxvilebdnen yu-
TavisTvis isini maTi naxelaviT erTmniSvne- radRebas, rac faseulad moiazreboda. rac
lovnad aRfrTovanebulni arc yofilan. da arafrad uRirdaT an kidev meti, mavneda da
an ase Sors wasvla rad gvinda _ gana momdev- sazianod esaxebodaT maT TavisTvis ki icod-
no TaobebSi amasve ar iqmodnen, mag., q-ni dali nen, saxseneblada da gasaxseneblad ki aRar
lebaniZe da b-ni samson leJava? meore mizani racxdnen. arada, es iyo kidec is konteqsti,
gaxldaT uaxles xelovanTa naqmnSi _ maT So- romelSic TviTon yvelafers ganixilavdnen
ris `socializmis” mier Sewynarebul namuSev- da romelic Cven ki, rasakvirvelia, unebu-
dimitri TumaniSvili

rad, aRar gagviziares. ai Cven ki maTi gadar- Tanacve sazogado moRvawis, lado jafariZis
Ceuli da mowodebuli mis gareSe da, amitom, mogonebebi wavikiTxe da aRmovaCine b-ni uCas
Secvlili, daZruli kuTxiT aRviqviT. ase, garemo _ is inteligentur-Tavadaznaurul-
`avangardi” gauigivda qarTul Semoqmede- liberaluri wre, uromlisodac amdeni ram
bas _ arada, mas yvela rodi iwonebda (marto ar gveqneboda da romlis gareSec saqarTve-
geronti qiqoZe rada Rirs) da, miT umetes, lo, albaT, dRevandlamde verc moitanda. da
ar yofila is calsaxad `antibolSevikuri” _ dagvirgvinebasaviT! _ b-ma giorgi (gia) bu-
rogorc axla iTqmis da iwereba. amnairi pat- RaZem miambo, rom 1980-ian wlebSi b-n uCasTan
riotuloba-antikomunisturoba Cveneburi (maSin – mis xelmZRvanelTan) misuli Seeswro,
`memarcxeneobisa” aseTive konÁukturuli ga- rogor aCvena guram SaraZem mas qaquCa Colo-
monagonia, rogorc 1930-1960-ian wlebSi misi yaSvilis `Seficulebis” fanqriT Caxatuli
`burJuaziulada” Tu `faSisturad” gamocxa- portretebi da gairkva, rom isini u. jafari-
deba iyo. Zes daexata... da isic raoden niSandoblivia,
magram `avangardistebs” aqeben mainc da, rom b-ma uCam 60 wlis Semdegac ar isurva meg-
gamodis, rom yvelaze metad _ aseve unebu- zuris vinaobis gamxela...
rad, _ imaT izarales, vinc `socrealizms” es vrceli ambavi, ai, ratom movyevi _
gauigives _ mag., leo qiaCelima (SeiZleba ver Cven ara marto unda SeZlebisaebr mivagnoT
SeniSno rogori keTili, magram gamokveTi- da samzeoze gamovitanoT yvela Cveneburi
li ironiiT ixateba pioner-komkavSirelebi mxatvris namuSevrebi (aRar movida dro, mag.,
mis `gvadi bigvaSi?) anda uCa jafariZem. ar SeviswavloT vaxtang kotetiSvili rogorc
gegonoT sxvebze mivaniSnebde _ es patara fermweri da moqandake? ar unda vicodeT, ras
werili didwilad b-ni uCas xsovnis winaSe da rogor xatavda, vTqvaT, salome sulxaniS-

23
mobodiSebis surviliTaa nakarnaxevi. misi vili _ Tavis droze saxelgasmenili moRva-
profesiulobis iqiT, igi CemTvis `belade- wis ivane sulxaniSvilis asuli da iakob niko-
bis” damxataviRa gaxldaT (nikita xruSCo- laZis meuRle?); ara marto unda SemovitanoT
vis portretic ki dauweria da Tu ar vcde- profesiulsa Tu sazogadoebriv Tvalsa-
bi, mis moxsnamde sul cota xniT adre, 1964 wierSi yvelaferi, rac muzeumebis sacavebsa
wlis sagazafxulo gamofenaze gamoitana, (da ramdenia iq uZvirfasesi da erTianad mi-
ramac maSin gamacina _ simwarenarevad ki...). viwyebuli?) Tu kerZo koleqciebSia daunje-
ramdenime wlis win, pirvel yovlisa, zemo- buli, es yovelive `panoramuladac” unda da-
xsenebuli diskis wyalobiT, davufiqrdi, vinaxoT. uamravi moulodneloba rom gvelis,
rom masze (simon Ciqovanisa ar iyos) maRal amas ramdenime wlis win fermwer daviT gu-
Tanamdebobebze namyofsa da didad pativmi- ramiSvilis (niko nikolaZis colisZmis!) Se-
gebulze aravin ambobs, vinme `gaafuWao”; da saniSnavi Janruli fotosuraTebis, axlaxan
maSinRa gavacnobiere, rom im dros, rodesac ki b-ni giorgi sarajiSvilis mier ukve gigo
`oficiozurad” gabadruli traqtoriste- gabaSvilis fotokoleqciis, arsebiTad, aR-
bi da akiskisebuli mwvelavebi unda exata, u. moCenac sakmarisad gviCvenebs. mogviwevs Cven
jafariZe darbaisel raWvel glexkacebs ga- iseTi suraTebisa da skulpturebis moZiebac,
mosaxavda... arc isaa, albaT, SemTxveviTi, rom romelnic savaraudod, didad aRmafrTova-
Tbilisis samxatvro akademias is 1942-1948 nebeli ver iqneba, im mxatvrebis `gamoCxre-
wlebSi reqtorobda da misi wasvlis (gadaye- kac”, vinc, albaT, saamayod ar gamogvadgeba.
nebis? vin getyvis axla namdvils?) mere iwye- oRond umaTod verasodes gavigebT namdvi-
ba iq profesorebis daTxovna da studente- lad, `vin vin iyo” gabolSevikebul saqarTve-
bis garicxva Tu kursze datoveba... xolo yve- loSi... 1980-ian wlebSi b-n irakli yifSiZes,
laferi naTeli Seiqna, rodesac misi ufrosi maSin `mxatvris saxlis” xelmZRvanelis, b-ni
Zmis, filologis, mxatvris, 1921 wlamde ki Teimuraz gocaZis moadgiles, aseTi ganaz-
dimitri TumaniSvili

raxi hqonda _ Tanamedrove xelovnebis mu- firosmanaSvili Zalze mravalferovania _


zeumSi (sarisod maSin kinaRam univermaRi zogan, magaliTebr, Tanabari lurji ca da
`Tbilisi” gamoimetes), erT, mZime Sindisfe- mkveTri feriTi laqebia, sxvagan _ frangi
riT mofardagebul, mooqrvil kozmidebian barbizonelebisTvis SesaSuri tonalurga-
darbazSi mooqrvilsave CarCoebSi Casmuli dasvlebiani `danisluli” xeebi Tu koro-
stalinuri xanis `oficiozuri” tiloebi ga- mebi Cndeba. Tanadroulia es nawarmoebni?
moefina. iqneb rodisme am monafiqrsac mivub- Tu droSi misdevs erTmaneTs _ jer piro-
rundeT? asea Tu ise, Tu ar moviSorebT isto- biTi mxatvrobaa da mere `evropeizebul”-
riul `kliSeebs”, ucabedad gaCenils da mainc, tonaluri Tu _ piruku? am, erTi SexedviT
axla ukve macTunebels, veraferSi gaverkve- `teqnikuri”, kiTxvis pasuxze hkidia, Tu saiT
viT da morigi `progresuli” (nu daviviwyebT, waiyvana mxatvari misi `xedva” _ `gemovnebis”
rom dasavleli `progresistebi” dRes friad saxecvlam _ meti bunebriobidan moWarbe-
`waibolSevikeben”) yalibi isev gza-kvals ag- buli pirobiTobisken _ maSin Cven, ase Tu
virevs... erTic kidev: araa gamoricxuli, is ise uflebamosilni varT igi `avangardist-
`oficiozic” Cveni warmosaxulisgan gansx- Ta” rigSi movaqcioT (Tumc piradad me amas
vavebuli gamodges _ mag., erT aseT `wiTel” istoriulad marTebulad ver vTvli); xolo
mxatvrad istoriul-ideuri suraTebis av- Tu is Sordeba pirobiTobas meti `bunebrio-
tori, ivane vefxvaZe miaCnda yvelas; axla ki, bis”, `marTlmagvarobis” mosaxelTeblad, is
misi SviliSvilis, jovani vefxvaZis wignidan dinebis sawinaaRmdegod mavali aRmoCndeba,
irkveva, rom `wiTeli” Tavkacebis xatviT man `Zveli Taobis” dasSi moxvdeba. dResdReobiT
sapatimroSi Tavi gadairCina (l. berias port- (q-ni qeTevan bagratiSvilis mier dabeWdili –
reti Seasrulebines, `belads” moswonebia, ix., Niko Pirosmani, Leningrad, 1983) monacemebiT,
24

tusaRobidan gauSva da mere aRarc TviTon gvaqvs 13 1906-1917 wlebiT daTariRebuli


moeSva da aRarc sxvebi). namuSevrebi. amave xanaSi moTavsdeba mTaw-
amave rigisa meCveneba erTi, TiTqosda mindis xedi (ukve aSenebuli funikulÁoriT
sul kerZo sakiTxi. didi xania uaxlesi qar- e.i. 1905 wlis Semdgomi!) da ruseT-iaponiis
Tuli mxatvrobis istoriis erT-erT sakvan- omis suraTebi. am tiloebs rom gadaxedav,
Zo `moqmedad” niko firosmanaSvili daisaxa. TiTqos meore varaudi ufro gamarTlebu-
masze bevrs vmsjelobT da vkamaTobT kidec li Cans _ ix., mag., 1906 wlis a. garanovis da
_ mis msoflmxedvelobaze, mis `xalxuro- 1913-is ilia zdaneviCis portretebi, sadac
basa”, `TviTnaswavlobasa” Tu, piriqiT, `xe- garemos `gailÁuzionisturebis” xarisxi aS-
lovanebaze”, mis adgilze Cveni kulturis karad matulobs, anda 1912 wlis narurmorti
istoriaSi... meti raRa, mas XX saukunis `avan- (horizontalurad dagrZelebuli!), sxvebze
garduli” yaidis pirvel (rigiT mainc, Tu ara ufro `Cveulebrivad” dawyobili sagnebiT.
_ RirsebiTac) xelovanadac saxeldeben... am magram imave 1912 wlis `iremi” (ukan vardis
msjelobaSi me TviTonac mimiRia monawileo- buCqiT) isev `mopirobiToa”, Tanabar-lurji
ba da uceb ramdenime Tvea sul, mivxvdi, rom ciT. es bunebrivicaa: istorikosebisTvis
amden sja-baasSi erTi martivi ram migvrCa _ ase xelsayreli wrfivi, calgeziani swrafva
Cven ar viciT danamdvilebiT, saiTken midio- cxovrebaSi sakmao iSviaTobaa, amas ki daniS-
da Tavad firosmani, ra mimarTuleba hqonda nulebis, dakveTis pirobebis da a.S. sxvadas-
mis Ziebas _ erTi sityviT rom vTqvaT _ Cven xvaobac emateba. kidev erTi gasaWiric gvaqvs,
ar viciT mis namuSevarTa droiTi rigi. ara- romelzedac, rac am xelobaSi var, bevrs fu-
da, amaze – ra Tqma unda, istoriuli Tval- Cunoben, mis dasaZlevad ki arafers Roneben.
sazrisiT da ara misi suraTebis Rirebulebis daJinebiT laparakoben, viTom Cveni xelovne-
mxriv, _ Zalian bevria damokidebuli. saqme bis muzeumis firosmanis koleqciaSi rigi na-
isaa, rom ferweruli xerxebis kuTxiT niko yalbevi suraTebi (Tu aslebi) iyos Setyuebu-
dimitri TumaniSvili

li. nuTu gauTavebel miTqma-moTqmas ar unda baSvilis alegoriuli da religiuri, aleq-


gverCios, gamovyoT savsebiT utyuari (niko sandre mrevliSvilis istoriuli, Salva Zne-
firosmanaSvilis xelidan miRebuli Tu axal laZis simboluri suraTebi da sxvac mravali;
kvalze pirvel SemgrovebelTa _ dimitri TvalSesavlebia sul daviwyebuli mxatvre-
SevardnaZe, giorgi leoniZe _ mier napovni) bis _ mag., mariam muxran-batonis (espaneli
nimuSebi da maTTan SejerebiT erTxel da sa- bagrationebis, Sesabamisad, dis, mamidisa da
mudamod vTqvaT, boroti Woria es yovelive papidis), _ danatovari; dasavlelia am qvey-
_ rasac odnavac ver gamovricxavT! _ Tu niT wasul xelovanTa saxelosnoebi da oja-
simarTle. xolo ukeTu marTlac asea, Camo- xebi... an, magaliTad, b-bis vaxtang beriZis da
vaSoroT firosmans monatmasni da saTuo... es nodar janberiZis publikaciaTa wyalobiT
miT ufro saSuria dRes, rodesac sakmarisze gacilebiT meti sisruliT Tavmoyril Cvens
meti raodenobiT gamoCnda da gaiyida friad `sabWoTa” arqiteqturas rac Seexeba: gana
saeWvo (Tu ueWvelad rioSi) `firosmanaSvi- araa gamosamuSavebeli, SeZlebisgvarad, pro-
lebi”. amgvari Semowmeba da saWiroebisamebr, fesiul-obieqturi sazomebi, raTa (CemTvis
gamoxSirvac, mecnieruli Semecnebis Tval- gasagebma) mZulvarebam metismeti ar gagva-
TaxedviTac Casatarebelia _ imitom, isev wirvinos an (CemTvis sruliad gamaognebeli)
da isev, rom naTlad davinaxoT, ragvari iyo nostalgiis gamo zedmetis zedmeti ar davi-
sinamdvileSi `nikalas wuTisofeli”, mis- cav-gadavinarCunoT...
mieri msoflxati da msofl-ganacadi. dasasrul erTic kidev: dRes mainc nuRar
uTuod, bevri sxva problemac SeiZleba gadavdebT saxvaliod guSinwindel sakeTe-
Camosaxeldes. ai, magaliTad: misakvlevi Tu bels, `SemdgomTa CvenTa” savals kidev metad
Cvens xedvis areSia dasabrunebeli gigo ga- nu davumZimebT...

25
DIMITRI TUMANISHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
History and Heritage Preservation
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

FOR STUDY OF MODERN


GEORGIAN ART

Summary

This article concerns two issues, which in the author’s


opinion are topical and would have to be resolved: a)
Complete historical picture of the Soviet times fine art
should be reconstructed and evaluated with an objec-
tive approach, free from political interference and con-
jectures; b) Chronological list of Niko Pirosmanashvi-
li’s art works should be established, and authenticity of
the paintings known by now are to be verified.
xaTuna xabuliani

xaTuna xabuliani samyaros Sexedulebad. es SeiZleba niSnavdes


ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis
hkiTxon xelovnebis Sesaxeb xelovnebis is-
saxelmwifo samxatvro akademia torikoss, kritikoss, esTets, xelovans da
a.S. – rom gansazRvron zogadi azri art sa-
myaros Sesaxeb..”1
xelovnebad CaTvla – arCaTvlis sakiTxi
aseve arsebiT Temas warmoadgens „redi-
Tanamedrove xelovnebisa da meidis“ dabadebidan da arc axla daukar-
namuSevris xarisxis Sesaxeb gavs aqtualoba, maSin rodesac rigiTi sa-
gnis xelovnebis nimuSad transformaciis
I nawili proceduras emateba sazogadoebrivi dis-
kursis farTod gaSlili sazRvrebi, sa-
dac „xelovnebis“ gansazRvrebis kriteri-
1990-iani wlebidan saerTaSoriso saxelovne- umebi mudmivad icvleba. isev lars vilk-
bo scena mniSvnelovnad Seicvala da es cvli- sis komentars rom davubrundeT _ „rasac
leba didwilad globalizaciis processa da Cven vuwodebT xelovnebas Tanamedrove
post totalitarul diskurss ireklavda. sazogadoebaSi, savsebiT garkveulia. Cven
vizualuri xelovnebis mniSvnelovani Tema is SegviZlia vixiloT muzeumebSi, galeree-
gaxda socialuri kritika da Sesabamisad bSi, vkiTxulobT maT Sesaxeb wignebSi, Jur-
genderis, migraciis, identobis, globaliza- nalebsa da gazeTebSi. da arsebobs iseTi sa-
ciis, mediisa da sxva msgavsi sakiTxebi. ro- gani, rogoricaa xelovnebis istoria, sadac
gor gamoiyureba am situaciaSi mxatvruli daxarisxebuli obieqtebi erTad awyvia da
26

namuSevari, ra kriteriumebiT fasdeba is daxarisxebac garkveuli principebiT mim-


da ra saxiT xorcieldeba misi artikulacia dinareobs... tradiciulad xelovnebis kla-
sociumSi _ es sakiTxebi diskusiebisa da kv- sifikacia utoldeba xarisxis klasifika-
levebis sagania da am werilSic sxavadasxva cias; xelovneba am TvalsazrisiT yovelTvis
mosazrebebis ganxilvisa da erTgvari Sej- flobs xarisxis standarts. cudi xelovneba
amebis mcdelobaa warmodgenili. saerTodac ar aris xelovneba.”2
lars vilksi, _ xelovani da Teoretiko-
si, romelic winaswarmetyvel muhamedis
1
„Not a certain person or a special option but the general opin-
ion. The point is to find what is valid, what is regarded as the
karikaturuli gamosaxulebebiT gaxda skan- opinion of the serious artworld. This could mean asking about
dalurad cnobili, Tavis komentarebSi namu- art to an art historian, a critic, an aesthetician, an artist and so
Sevris xarisxis Sesaxeb wers, rom namuSevris forth – as representing the general opinion of the artworld.“
„Not a certain person or a special option but the general opin-
xarisxs xelovnebis (art) samyaro gansaz- ion. The point is to find what is valid, what is regarded as the
Rvravs da imisaTvis, rom namuSevari aRi- opinion of the serious artworld. This could mean asking about
arebuli iqnas, is swored am samyarom unda art to an art historian, a critic, an aesthetician, an artist and so
forth – as representing the general opinion of the artworld.
aRiaros. namuSevris „xelovnebad“ CaTvla- ix“ Lars Vilks. Quality of Art. PartI. Konstvilks/Just another
arCaTvlis gasarkvevad nebismieri daintere- WordPress.com weblog.March 19, 2007 (teqstSi war-
sebuli calkeuli persona, Tu personaTa modgenili citatebi Targmnilia werilis avto-
ris mier).
jgufi avtoritetis azrs iTvaliswinebs, 2
”It is obvious that there is something we call art in the con-
xolo am SemTxvevaSi „avtoritets“ ara vinme temporary society. We can find it in museums, galleries, read
konkretuli adamiani, aramed art institu- about it in books, magazines and newspapers. And there is
such a thing as history of art where the qualified objects of
cia warmoadgens: „ara romelime persona, an art a brought together and organized after certain principles…
gansakuTrebuli funqcia, aramed zogadi Traditionally classifying art is equal to classifying a quality;
Sexeduleba. mTavari sakiTxia ra aris arse- art in this sense has always a standard of quality. Bad art is not
art at all.~  ix. Lars Vilks, Quality of Art, PartI. Konstvilks/
biTi, ra SeiZleba CaiTvalos seriozuli art Just another WordPress.com weblog.March 19, 2007.
xaTuna xabuliani

lars vilksi art samyaroebze saubrisas frastruqturam ukve mniSvnelovani gamoc-


ganixilavs liberalur Tvalsazriss art sa- dilebis dagroveba SesZlo, anu dReisaTvis
myaroebis mravlad arsebobis Sesaxebac, sa- es qveynebic Seadgenen, Tavisi kuTvnili ro-
dac am simravleSi sul sxvadasxva esTeti- liT, im art samyaros nawils, romelSic
kuri kriteriumebi SeiZleba arsebobdes, da swored xelovnebis namuSevris xarisxis dad-
es samyaroebi gemovnebaTa sxavdasxvaobam genaca da misi aRiarebac xdeba. art samyaros
SeiZleba asazrdoos. is imasac dasZens, rom sqema iwyeba, ra Tqma unda, xelovanisa da misi
xelovnebas martivad ver vuwodebT imas, rac namuSevridan, Semdeg is midis sawyis insti-
romelime saxis esTetikur siamovnebas mainc tuciasTan, romelic SeiZleba galerea iyos.
mogvitans da amgvari aRiareba art samyaroe- aq namuSevaric da misi avtoric Sedis komu-
bis simravlisa TavisTavdac gulisxmobs maT nikaciaSi galeristTan, auditoriasTan, me-
erTmaneTTan dakavSirebas. mokled, ZiriTa- diasa da dilerTan. xelovanisa da galeris-
di ganmsazRvreli xelovnebis namuSevris tis kontraqti SeiZleba Sedges, SeiZleba
xarisxisa aris art samyaro da rTuli iqneba vera da xelovanmac gaagrZelos eqsperiment-
misi detaluri aRweraca da zusti sqematuri ebi sxvadasxva sivrceebsa da TanamSromlo-
suraTis Seqmna, Tumca SeiZleba, rom es baSi. warmatebis SemTxvevaSi is SeiZleba ukve
vcadoT mainc. aq damatebiT erTi ganmarte- ufro masStaburi proeqtis monawilec gax-
bac iqneba aucilebeli, _ roca Cven art sa- des da kuratorul proeqtSic miiRos monaw-
myaroze vsaubrobT, Cveni, anu qarTuli sivr- ileoba. Tu es saerTaSoriso proeqti iqneba
cis specifikuri mimarTebac unda aRvniSnoT da aseTive masStabis kuratori, es niSnavs,
am samyaros mimarT. Cveni art scena post to- rom proeqti msoflioSi mimdinare proce-
talitaruli sivrceebisaTvis saxasiaTo md- sebis konteqstidan gamomdinare iqneba da sa-

27
gomarebaSi imyofeba, Tumca yvela am sivrces varaudod, SerCeuli mxatvaric ukve am kon-
(yofili sabWoTa respublikebisa, Tu aR- teqstSi iqneba CarTuli. cnobili eqsper­
mosavleT evropis) ra Tqma unda, Tavisi gan- tebis Sefaseba, kontaqtebis kargi qseli mas
masxvavebelic aqvs. am qveynebis umetesobam daexmareba mis Semoqmedebaze daiweros eli-
gaiara dasavlur art samayrosTan pirveli tarul art JurnalebSi, rogorebicaa mag.,
nacnobobis travma sabWoTa izolirebis pe- „Freeze“, „Art Forum“, „Art in Amerika“, an sauke-
riodSi Seqmnili iluziebis rRveviT da im Teso SemTxvevaSi „Parkett“ -Sic. am procesis
sirTuleebTan SejaxebiT, rac saerTaSoriso Tanamdevi SeiZleba iyos daintereseba kole-
art procesebSi sruluflebian monawiled qcionerTa mxridan, Tanamedrove xelovnebis
gaxdomis survilsa da mcdelobebs axlda muzeumTa winadadebebi da prestiJuli auq-
Tan. am artistebis winaSe dadga amocana eme- cionebi – Sothbey an Christie’s. am auqcionebze
tyvelaT Tanamedrove xelovnebis enaze, namuSevarTa fasi ra Tqma unda iwevs, Tu xe-
hqonodaT codna im gamocdilebebisa da ko- lovans monawileoba aqvs miRebuli iseT
debisa, rac XX saukunis xelovnebam daagrova saerTaSoriso gamofenebSi, rogorebicaa
da Tan emuSavaT, Tavisive konteqstidan `Documenta“, an Tundac veneciis bienale. es
gamomdinare, auTentur formaze, romelic aris zogadi da miaxloebiTi sqema namuSevris
ar Semoifargleboda mxolod „mesame sa- moZraobisa fizikur art samyaroSi, rac Se-
myarosgan“ mosalodneli egzotikuri Rire- exeba mis mxatvrul Rirebulebebsa da am Ri-
bulebiT. msgavsi kategoriis qveynebis xe- rebulebaTa gansazRvras, es ufro prob-
lovnebis procesebic Tavisebur urTierTo- lematuria da aq ufro adreul periodTan
baSi aris saerTaSoriso art samyarosTan da mogviwevs Sexeba, vidre gasuli saukunis 90-
mis birTvTan, romelic im qveynebis bazaze iani wlebia. Tanamedrove xelovnebis nimuSis
Camoyalibda, sadac vizualuri xelovnebis xarisxis gansazRvris kriteriumebi for-
ganviTarebam da masTan dakavSirebulma in- mulebad struqturirebuli ar aris, Tumca
xaTuna xabuliani

maTi buneba gamomdinarea im intensivobidan, vari koncefti, magram amgvar gagebamde gza
romliTac is monawileobs mimdinare dis- sakmaod rTulad gamoiyureba, anu roca xe-
kursSi. modernistulma diskursma warmoSva lovnebis „teqne“ ganzomilebis farglebi
Tavdapirveli versia konceptualuri xe- dairRva da radikalurad Sorsac wavida. am
lovnebis nimuSisa „redimeidis“ saxiT, rom- punqts boris groisi Tavis leqciaSi „ra aris
lis faqtoric ganuwyvetliv monawileobs Tanamedrove xelovneba”4, ganixilavs „nulo-
mas Semdeg modernistuli revoluciisaTvis van SemoqmedebiT aqtad~. ra Tqma unda, aq
saxasiaTo orazrovnebis aspeqtiT, romelic sakiTxi isev „redimeids“ exeba, anu procedu-
akademiuri tradiciis „sikvdils“ afiq- ras, sadac „teqne“ saerTod ugulebe-
sirebs da mis sanacvlod vizualuri xe- lyofilia da mniSvnelobas iZens artistuli
lovnebis sazRvrebis gafarToebas sTavazobs gadawyvetilebis faqtori, anu inteleqtua-
koncefciebiTa da subieqturi filoso- luri aqti vizualur xelovnebaSi, seleqcia
fiebiT. am periodidan xelovneba aRar aris da konteqsti. amave leqciaSi boris groisi
materialuri formiT dadasturebuli faq- xazgasmiT aRniSnavs, rom „teqnesTan“ amgvari
ti (mag., xeliT Sesrulebuli ferweruli daSorebuloba ufro mogvianebiT, pop-ar-
tilo), is pirvel rigSi SekiTxvaa da rogorc tis periodSi gamoikveTa, radgan TviTon
pirveli „redimeidi“ gamoiyureboda ro-
marsel diuSanis „Sadrevanis“ dros amgvari
gorc SekiTxva (dasrulda xelovneba? es aris
yofiTi sagnebi jer kidev „teqnes“ katego-
axali xelovneba? saerTod ra aris xelovne-
riaSi gadioda, anu siurrealistur Temas-
ba? sWirdeba am epoqis adamians xelovneba?vin
Tan, Tu fsiqoanalizsa da libidosTan aso-
aris mxatvari? da a.S.), aseve yoveli ramed
cirdeboda. rac Seexeba ukve pop-artistul
Rirebuli namuSevari am periodidan moicavs
damkidebulebas „redimeidTan~, amas groisi
„redimeidis“ kods, _ is pirvel rigSi SekiTx-
28

ironiulad sxvadasxva sagnebis sagamofeno


vaa. namuSevris xarisxis gansazRvrisas ki es
sivrceSi ganurCevlad Setanad moixseniebs.
upirveles kriteriumad gamoiyureba, _ ram-
swored uorholis Brillo Box – Tan (sur.1) da-
denad Rirebulia TviTon im SekiTxvis arsi,
kavSirebiT iTqva artur dantos mosazreba
rasac esa Tu is namuSevari atarebs, ramdenad
„xelovnebis dasasrulis“ Sesaxeb, anu xe-
Rrmad midis cnobierebis problemaSi da at-
lovneba sruldeba iq, sadac is filosofia
arebs Tu ara potencias diskusia warmoSvas.
xdeba5. am safexurze rTuli gasarCevia erTi
boris groisis sityvebiT _ „xelovneba, rom-
lelic dRes sayovelTao yuradRebas ipy- SexedviT, raRac obieqti (Tundac Brillo Box)
robs, ar aris dakavSirebuli sagnebis keTe- aris, Tu ara xelovneba; filosofia ki xSir-
basTan, aramed movlenebis (event) SeqmnasTan. ad irCevs Tavisi gansjis sagnad im gansxvave-
sagnebi ukve sakmarisad mravladaa. SeiZleba bas, romelic erTi SexedviT identur or
iTqvas, rom movlenebic bevria, magram es mxo­ obieqts SeiZleba axasiaTebdes. sad aris zR-
lod ase Cans; arsebobs aTasnair gasarTobTa vari, romelic erTi mxriv, Brillo Box-s mx-
masa, magram ara imisi, rasac Cven miveCvieT, olod rigiT sagnad warmoadgens, meore
rom azrs, inteleqtualur Semoqmedebas mxriv ki, xelovnebis nimuSad. rigiTi sagnis
mivakuTvnoT..”3 es SeiZleba iyos artis mTa- sakralizacia, anu „banaluris gardasaxva“
da misTvis xelovnebis nimuSis satatusis
3
„Искусство, к которому сегодня привлечено всеобщее miniWeba mxolod modernistuli manifesta-
внимание, связано не с производством вещей, а с произ-
ciebis epoqas SeiZleboda artistuli namu-
водством событий. Вещей уже слишком много. Можно
сказать, что и событий слишком много, но это только так
кажется: существует масса всяческих развлечений, но не 4
Борис Гройс, „Что такое современное искусство“, Лек-
того, что мы привыкли относить к мысли, к интеллекту- ция, Митин журнал, #54,1997, gv.253-276.
альной деятельности.“ ix. Борис Гройс, `Ничего `актуаль- 5
Arthur C. Danto, Beyond the brillo box: the visual arts in
ного~ в современном мире больше нет~, Коммерсантъ post-historical perspective, Uiversity of California Press, Ltd.
Власть, №7 (911), 21.02.2011, www.kommersant.ru London,1992, gv.33-55.
xaTuna xabuliani

Sevris Seqmnis sqemad eqcia. rac Seexeba „mov- misi WeSmariti identobis Sesaxeb da roca es
lenas“ da movlenis Seqmnas, is zogadad ar- xdeba, es SeiZleba ganisazRvros ukve fi-
tis liberalizaciis procesSi vlindeba. es losofiad qcevis SesaZleblobad. xelovne-
ukanas­kneli gulisxmobs filosofiur amo- baSi revolucias gansazRvravs, rogorc so-
canas mxatvruli formebisa da kritikis erT cialuri sazRvrebis rRveva, sadac gen-
procedurad qcevisa, roca namuSevari Tvi- derisa da klasebisD Tema Sedis, aseve saz-
Ton aris matarebeli kritikuli azrisa, rac Rvrebis rRveva maRal xelovnebasa da popu-
ukiduresad subieqtur gamocdilebasTan larul kulturas Soris (pop artis gamoc-
aris gadakveTili. 2007 wlis DOKUMENTA dileba); revoluciur procesebs xelovneba-
12-is erT-erT mniSvnelovan namuSevrad amar Si aCvenebs axali tipis muzeumebis Seqmnac,
kanvaris `elvisebri Cvenebebi~ CaiTvala romlebic rTulsa da kompleqsur infra-
(sur. 2), is DOKUMENTA 12-is irgvliv arse- struqturas warmoadgens da komerciul
bul mediaSi yvelgan gaSuqda da gansa- funqciasac iTavsebs. rac Seexeba filoso-
kuTrebiT aRiniSna art kritikosebis mier. es fiur revolucias xelovnebaSi, aq, dantos
aris filmi, romelic gamofenaze rva proeq- ganmartebiT, jer unda arsebobdes winapiro-
ciiT iyo warmodgenili, xmovani bilikis ba, anu waiSalos manamde arsebuli stand-
TanxlebiT da sabolood erT Sinaarss qmnida. artebi, rac modernistuli manifestaciebiT
Tema indoeT-pakistanis sazRvarze viTarde- ganxorcielda; unda iyos koncefcia, Teori-
ba da am sasazRvro dasaxlebis binadarTa uli safuZveli imisa, rom xelovnebad CaT-
yoveldRiuri cxov­rebis scenebis fonze sau- valoT is, rac sxva SemTxvevaSi ar iqneboda
bari Zaladobaze, rogor umklavdebian mis xelovneba, _ SesaZlebeli unda iyos disku-
sxvadasxva formebs da a.S. zogadad amar kan- siis ganviTareba, sadac sxvadasxva mxareebs

29
varis poetur dokumentur filmebsa da vid- eqnebaT argumentacia _ aris Tu ara es obi-
eo namuSevrebSi Temebi exeba indoeTis poli- eqti xelovneba. Tu ratom xdeba es ukve fi-
tikur, socialur, ekonomikursa da ekolo- losofiis ganzomileba, amas danto im argu-
giur pirobebs da es Temebi umetesad Txro- mentiT asabuTebs, rom filosofiis mTavari
biT gadmoicema. mis namuSevrebSi dekolo- amocana samyarosTvis fundamenturi saki­
nializaciisa da danawevrebis, seqtanturi Txe­bis gansazRvraa da karg filosofiur
Zaladobis, ojaxuri konfliqtebis kvlevebi meTodad ki Semdegi procedura saxeldeba:
Seicavs ojaxuri urTierTobebis, genderisa ipovo ori Zireulad gansxvavebuli movlena,
da seqsualobis, filosofiuri da religi- rodesac isini erTnairad gamoiyureba da ip-
uri sakiTxebis, globalizaciis procesis ovo is, rac maT gansxvavebulobas daamt-
motivebsac. es xelovani aRiarebuli da aq- kicebs. g
G ansxvaveba ki ar aris materialuri
tualuri gamoCnda Tanamedrove art sa- da xiluli, is konceptualuria da warmo-
myarosTvis, anu mis namuSevrebs aqvT is Sobs kiTxvas artsa da ar-arts Soris gansx-
Tvisebebi, rasac Tanamedrove art sistema vavebis Sesaxeb. Tanamedrove xelovnebis amo-
iTxovs; ra Tqma unda, es pirvel rigSi exeba cana xdeba narativis ganzomilebis gadalax-
identobis Temas transformaciis periodSi va, rac sruliad sapirispiroa aRorZinebis
myofi msofliosTvis, post koloniuri da periodis xelovnebis gagebisa, romlis mTa-
post totalitaruli qveynebis kulturebi- vari miRweva zustad narativis zedmiwevniT
sTvis. identobis diskursi gamorCeulad daufleba da misi sizustiT gadmocema iyo.
maRali xarisxisaa da SesaZlo gamovlenaTa danto am periods artis reprezentaciis pe-
usazRvro raodenobis momcveli, amitom misi riods uwodebs, roca xelovnebis reprezen-
aqtualoba logikuria da xelovnebis gaTavi- tacia xdeba da misi mTavari Rirebuleba mS-
suflebasac adasturebs; artur dantos venierebaa. rac Seexeba modernizms, anu mani-
Tanaxmad, arti ubiZgebs warmoiSvas kiTxva festaciebis periods, aq, xelovnebis mTavar
xaTuna xabuliani

amocanad imis garkveva xdeba, Tu TviTon is Tu waiqca xe da irgvliv aravinaa. eqneba mas
Tavad ras warmoadgens; post istoriuli pe- xma?“ (sur. 3) skulptura iyo – saxedari (fit-
riodi ki am ZiebaTa dasasruliTa da xe- uli) zurgze akidebuli tvirTiT – Zveli, ma-
lovnebis sruli TavisuflebiT mTavrdeba. siuri televizoriT. erTia, rom masmediisa
aq SeiZleba iTqvas, rom raRac etapis da pop kulturis gavlena, misi Zalaufleba
dasasruli namdvilad cxadia da isic kar- XX saukunis kulturuli diskursis erT-
gad Cans, rom vizualuri xelovneba aRar erTi mTavari Tema iyo da meore _ rogor
aris is, rac iyo asi da meti wlis win, is sru- vizualur formas iRebs misi kritika am xe-
liad sxva movlenad iqca. savaraudod, arc lovanTan. mTeli qristianuli xelovnebis
is procesi dasruldeba rodesme, roca Ta- erT-erTi mTavari scena _ `ierusalimad
visi produqciis paralelurad xelovneba Sesvla”, romelSic saxedarze amxedrebul
kvlav imuSavebs kvlevebze sakuTari arsisa iesos palmis rtoebiT egebebian, am SemTx-
da raobis irgvliv. albaT, am process kv- vevaSi masmediis tvirTiT damZimebuli sawy-
lav gardamavali unda vuwodoT da rTulia ali cxovelis fitulad iqca. ra Tqma unda,
imis prognozireba, xelovnebis ganviTareba esec drois niSania, rogorc misive replika
ra punqtamde miva uaxloes momavalSic ki, fulze koncentrirebuli art samyaros Ses-
Tumca cxadia, rom is gaagrZelebs liberal- axeb: „es drois niSania. 1960-ian wlebSi yve-
izaciasac da identobis Temebze koncentri- las SeeZlo xelovani gamxdariyo; dRes yve-
rebasac. am suraTis fonze rogor ganisaz- las fulis keTeba unda...“
Rvreba xelovnebis nimuSis xarisxi da romeli dRevandeli situacia namdvilad gansx-
namuSevari xdeba adekvaturi da organuli vavdeba imisagan, rac 1960-ianebSi xdeboda.
art sivrcisTvis, SesaZloa debatebis Temac iozef boisis cnobili lozungi _ „yvela
30

gaxdes, Tumca erTmniSvnelovnad SeiZleba adamiani mxatvaria”, _ aseve drois niSani


boris groisis mosazrebas daveTanxmoT im iyo, Tumca es dro Cvens sivrceSi saerTodac
sakiTxSi, rom Tanamedrove xelovnebis namu- ar yofila, mis miRma Caiara da Cvens mxat-
Sevari pirvel rigSi „movlenas“ unda qmnides vrebs dRemde ukmarisobis grZnoba aqvT imis
da ar iyos mxolod „sagani”. ra igulisxmeba gamo, rom am epoqam maTi monawileobis gareSe
am SemTxvevaSi „art movlenaSi“ (art event)? es amowura Tavisi amocanebi. davubrundeT isev
ar aris, ra Tqma unda, mxolod xmauriani da mauricio katelansa da mis gonebamaxvilur
xangrZlivi prezentacia romelime artistis komentarebs art samyaros perversiebze:
mier Seqmnili „obieqtisa”. es movlena mra- niu-iorkSi Celsis uricxvi galereebis wye-
valmxriv saintereso unda iyos, magaliTad, bas ramdenime wlis win erTi axalic daemata,
namuSevars unda hqondes raRac namdvilad romelsac erTi SexedviT sxvebisagan veravin
„axali”, ufro efeqturi iqneba, Tu is raRa- ganasxvavebda, rom ara warwera `Wrong Gal-
cagvarad romelime „tabus“ Seexeba; sauke- lery“ (sur. 4), - es mxolod galereis ZviradRi-
Teso magaliTad aq mauricio katelanis na- rebuli kari iyo da TviTon misi farTobi
muSevrebi gamodgeba, romlebic SeiZleba ki ornaxevar kvadratul futs udrida. iq,
daxasaiaTdes rogorc o E razrovani, Sokis- ra Tqma unda, gamofenasac ver moawyobdnen.
momgvreli, tabuebis damangreveli, pro- anu, es sruliad arakomerciuli institu-
vokaciuli, araprognozirebadi da a.S. mas cia iyo art samyaros mzardi komercializa-
Tanamedrove xelovnebis „masxarad“ icnoben, ciis sistemaSi. galerea-fiqcia TviTon iqca
romelic Tavisufalia, rogorc konÁunq- eqsponatad da 2005 wels niu-iorkidan Tate
turisagan, ise koreqtulobisagan da sak- Gallery-Si gadainacvla... ideebis deficiti,
maod TvalsaCinod warmoadgens klasikuri saerTaSoriso proeqtebis politizireba da
ikonografiis transformacias Tanamedrove komercializacia, xelovnebaSi teqnolo-
xelovnebaSi. 1998 wels gamofenili „tyeSi giebis dominanturoba da galereebis ufun-
xaTuna xabuliani

qcioba is sakiTxebia, razec kvleviTi muSao- periodulad CarTuli monitorebiT, rom-


bac xdeba, diskusiebic ewyoba da mxatvrebic lebzec uwyveti animaciuri drama midioda.
reagireben. Tu sad, rodis da rogor, es ukve TiToeuli siuJeti mokle da mZafrad ganvi-
sxva sakiTxia... Tarebuli ambavi iyo. avtoris TqmiT, `roca
rogoria Tanamedrove xelovnebis amo- zRaprebi Wkuidan gadadian”.. plastilinisa-
canebi da vin qmnis dRes Rirebul xelovne- gan gamoZerwili figurebis mier gaTamaSebu-
bas? – am Temaze erTgvarovani pasuxis gace- li scenari qvecnobieris Temebs aviTarebda
ma SeuZlebeli iqneba. es ufro martivad da bneli da naTeli mxareebis Sejaxeba iseT
asaxsneli iqneboda ocdaaTi wlis win, roca motivebs exeboda, rogorebicaa _ Zalado-
Tanamedrove xelovnebis sivrce ZiriTadad, ba, gaumaZRroba, rasizmi, seqsi, dominacia..
dasavleTi evropiTa da aSS-Ti Semoifargle- djurbergi ucnauri samyaros instalaciebs
boda. dReisTvis es sivrce Zalian gaizarda qmnis da aq zustad is sinTezia, rasac ase
da aseve gaizarda saerTaSoriso art fo- afasebs Tanamedrove xelovnebis samyaro –
rumebis masStabebi. marTalia, aminds isev is ukiduresad subieqturi samyaros Serwyma
ZiriTadi birTvi qmnis, magram saerTo sura- zogad da sazogadoebriv problematikas-
Ti Zalian garTulebulia ukve post total-
Tan. „aqtualur“ namuSevarTa umetesoba
itaruli kulturuli dinamikiTac.
mobiluria, SeiZleba maTi nebismier adgi-
Tanamedrove vizualuri xelovnebis
las gadaadgileba da esec xels uwyobs maT
erT-erTma varskvlavma posttotalita-
warmatebas, Tu rasakvirvelia kontaqtebis
ruli samyarodan – Cinelma ai veiveim cota
kargi qselic aqvs xelovans. „aqtualoba“
xnis win Tate Modern-is uzarmazar holSi war-
groisis mosazrebiT aseve saWiroebs dekon-
moadgina STambeWdavi proeqti – instalacia
struirebas: `aqtualuris koncefciasac,

31
„mzesumziris marcvlebi“ (sur. 5), - faifu-
rogorc dRes ityodnen, „dekonstruireba“
risgan damzadebuli naturaluri zomis mze-
sWirdeba. Tanamedrove samyaroSi araferi
sumziris asi milioni marcvali, romelic
gansakuTrebiT „aqtualuri“ aRar xdeba.
Cinuri manufaqturebis aTi aTasobiT Tanam-
dRes sxvadasxva praqtika arsebobs, ro-
Sromelma daamzada. ra Tqma unda, es Zalian
Zvirad Rirebuli proeqtia. ra mesijia am zRa- melic sxvadsxva drosa da adgilas war-
pruli masStabis proeqtSi? – Cinuri kultu- moiSva: kabakovi, romantizmi, baroko, avs-
ris tradicia, istoria da dRevandeli gageba traliis aborigenebis xelovneba. dRes Cven
terminisa `Made In China”. ra Tqma unda, saqme ara mxolod globalizaciis epoqaSi varT,
kvlav identobas exeba. tabusa da zogadad aramed transtemporarulobis epoqaSic.
wesebis darRvevis Tema gansakuTrebiT ax- es tipuri postmodernistuli fenomenia
lagzarda avtorebis sasargeblod muSaobs – postmodernizmi jer xom aravis gauuqme-
da asakic warmoadgens xolme erTgvar pi- bia, Tumca masze axla aRar uyvarT saubari.
robasac namuSevris xarisxis gansazRvrisas. TavisTavad aqtualobis kriteriumi me nak-
veneciis Tanamedrove xelovnebis saerTa- lebad meCveneba qmediTad. CemTvis qmediTi
Soriso bienaleze 2009 wels „imedis momcemi relevanturobis kriteriumia”6.
mxatvris“ nominaciaSi axlagazrda xelovani 6
„Знаете, концепцию актуального нужно, как это модно
natali djurbergi dajildovda. dRes is сейчас говорить, ”деконструировать”. Ничего такого ”ак-
sakmaod saxelganTqmulia da mis namuSevrebs туального“ в современном мире больше нет, потому что
нет однозначно понятого исторического прогресса. В
ukve Tanamedrove xelovnebis solidur настоящее время сосуществуют практики, которые раз-
muzeumebSic naxavT. ra xelovnebas qmnis na- личны по времени возникновения и месту происхожде-
tali djurbergi? veneciis bienalze war- ния: Кабаков, романтизм, барокко, искусство аборигенов
Австралии. Сейчас мы имеем не только эпоху глобализа-
modgenili misi vrceli instalacia _ „ede- ции, но и эпохутранстемпоральности. Это типичный по-
mis baRi“ (sur. 6) sinTeturi „junglebi“ iyo стмодернистский феномен — постмодернизм ведь никто
xaTuna xabuliani

ra Temazec post totalitaruli sa- KHATUNA KHABULIANI


myaros xelovneba muSaobs, ZiriTadad, es Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art
identobis sakiTxia. es xelovanebi (am Sem-
TxvevaSi warmatebulebs vgulisxmob) dasav-
leTSi ganviTarebuli Tanamedrove xe- ABOUT CONTEMPORARY ART
lovnebis eniT metyveleben, magram avTentur AND QUALITY OF ART WORKS
Sinaarss aviTareben. msgavsive iqneba Taname- (PART 1)
drove qarTuli xelovnebis amocanebic da
mxolod amis gaazrebis Semdeg Tu iqneba Ses- Summary
aZlebeli zogadi problemebis irgvliv dis-
kusiebSi monawileoba, Tundac epoqis im niS- Liberalization process of the contemporary world
nis Sesaxeb, rogoricaa fulze koncentrire- of art under transition is reflected through study of
buli xelovneba. social themes and diversity of the medium. In this
connection the following questions arise: What does
the art work look like in this new environment? What
criteria are used to evaluate it? How is it articulated
in the body of the human community? These ques-
tions are the topics for discussions and research. The
issue of considering or not considering an object
piece of art remains the main theme since origination
of the ready-made style of art. It has not lost its topi-
cality till now, when the process of transforming an
32

ordinary object into piece of art is enhanced by wider


discussions in the society, and where the definition
of “art” permanently changes. We cannot call art
everything which brings certain aesthetic pleasure.
Postcolonial and posttotalitarian world proposes spe-
cific art, which undergoes evaluation by international
art system. The latter gives preference to significant
themes like the gender, media, migration, identity,
globalization, etc. and considers youthful energy,
breaking of taboos and well organized network as the
main promoters of the above themes. Representing
political issue through maximally subjective lens is
one of the main conditions for art work recognition.

не отменял, хотя о нем и не любят теперь говорить. Так


что сам по себе критерий актуальности не кажется мне
действующим критерием. Действующим критерием для
меня является критерий релевантности.“ ix. Борис Гройс,
`Ничего `актуального~ в современном мире больше
нет~, Коммерсантъ Власть, №7 (911), 21.02.2011. www.
kommersant.ru.
xaTuna xabuliani

1. endi uorholi. Brillo Boxes,1964 w.


Andy Warhol. Brillo Boxes, 1964

33

2. amar kanvari. elvisebri Cvenebebi, Documenta 12, video/instalacia, 2007 w.


Amar Kanwar. The Lightning Testimonies, Documenta 12, Video installation, 2007
xaTuna xabuliani

3. mauricio katelani.
tyeSi Tu waiqca xe da irgvliv aravinaa,
eqneba mas xma? Sereuli media, 1998 w.
Mauruzio Cattelan.
If a Tree Falls in the Forest and There is no One
Around it, Does it Make a Sound?
Mixed media, 1998
34

4. mauricio katelani.
mcdari galerea, instalacia, 2005 w.
Mauruzio Cattelan.
The Wrong Gallery, Installation, 2005
xaTuna xabuliani

5. ai veivei. mzesumziris marcvlebi, instalacia, Tate Modern, 2011 w.


Ai Weiwei. Sunflower Seeds, Installation, Tate Modern, 2011

35

6. natali djurbergi. edemis baRi, veneciis bienale, instalacia (Sereuli media/


animacia), 2009 w.
Nathalie Djurberg. Garden of Eden, Venice Biennale, Installation (Mixed media, animation), 2009
mariam didebuliZe

mariam didebuliZe da yvelaze metad es msoflmxedvelobaSi –


msoflios, samyaros xedvis TaviseburebaSi,
g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa da
sivrcis mxatvrul gaazrebaSi, konkretulad
ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri
ki erTgvarovani, neitraluri TeTri fonis
SinaarsiT datvirTvaSi da `ametyvelebaSi~
vlindeba. baton leos ki amgvar Sinagan kavSi-
rebze utyuari alRo hqonda.
cnobilia, rom sivrcis gadmocemis Ta-
daviT kakabaZis `bretani~ visebureba aris mxatvrobis is aspeqti, ro-
da Soreuli aRmosavleTis melic yvelaze zustad da mZlavrad asaxavs
xelovneba1 konkretuli epoqisa da konkretuli Se-
momqmedis msoflgancdas3.
daviT kakabaZis albomis winasityvaobaSi ba- aqve isic unda aRiniSnos, rom Soreuli
toni levan rCeuliSvili bretanis seriis aRmosavleTis mxatvrobaze saubrisas, xSi-
Taobaze wers: `SuqCrdilebiT msubuqad, ha- rad meqanikurad vaerTianebT ara mxolod
erovnad modelirebuli saxlebi, navebi, wi- Cinur da iaponur mxatvrobas, rogorc ra-
sqvilebi, TviT dedamiwa, zRva da ca – TiTqos Rac erTgvarovans, aramed TviT am sakmaod
yvelaferi mqrqaldeba da erwymis furclis Tavisebur kulturul fenomenebSi arsebul
TeTr zedapirs. aseT gadawyvetas, sadac ganviTarebis etapebs, sxvadasxva skolebsa
TviT TeTri foni uaRresad mniSvnelovani da da mimdinareobebs4. samwuxarod, piradad
gamomsaxvelia Cven ar vxvdebiT daviT kakaba- Cemi codna yovelive amis Sesaxeb Zalze ze-
Zis arc adrindel da arc gviandel nawarmoe- dapirulia, Tumca daosuri da Zenuri mo-
bebSi. mxatvari ar eZebs kompoziciis mate- noqromuli peizaJuri abreSumis gragnilebi
36

rialur mdgradobas. mas aq izidavs swored CemTvis mudmivi aRfrTovanebis sagans war-
CineTisa da iaponiis gragnilTa ferweris moadgens.
asociaciis gamomwvevi haerovneba, romelic swored am mxatvrul fenomenTan dainaxa
TiTqos aqarwylebs sagnebis nivTobriobas~2. msgavseba batonma leom da mec gamiCnda sur-
am Sedarebam imTaviTve didi STabeWdileba vili am msgavsebis msoflmxedvelobiTi da
moaxdina Cemze da bB retanis akvarelebi sul mxatvruli safuZvlebi amomekiTxa.
sxva TvaliT davinaxe. aseve sul sxvagvarad bretanis serias gansakuTrebuli adgili
warmomidga TviT daviT kakabaZe. ganekuTvneba d. kakabaZis SemoqmedebaSi. 1921
es asociacia sulac ar gulisxmobs Ci- wels Sesrulebuli 46 mcire zomis (22 X 28)
nur Tu iaponur ferwerasa da kakabaZiseuli akvarelebis serias sami Tema Seadgens – nave-
akvarelebis tipologiur an funqcionalur bi, saxlebi (wisqvilebi), qvebi5 (sur. 1, 4, 8, 9).
identurobas, magram aris ramdenime niSani, 3
E. Panofsky, Perspektive als symbolishe Form, Berlin-
romelic Zalian aaxloebs maT erTmaneTTan Leipzig, 1924; Р. Арнхейм, Искусство и визуальное
восприятие, М., 1974; Л. Жегин, Язык живописного
1
naSromi moxsenebis saxiT iqna wakiTxuli baton произведения, М., 1970; П.Флоренский, `Обратная пер-
levan rCeuliSvilis gardacvalebidan mesame wels, спектива~, Труды по знаковым системам, Тарту, 1967; R.
samxatvro akademiaSi mis sapativcemulod mowyo- Arnheim, Visual Thinking, London, 1969 da sxv.
bil samecniero sesiaze (1989). werili warmodge- 4
S.E. Lee, Chinese Landscape Painting, New York, 1962; L
nilia mxolod mciredi cvlilebebiT, momdevno Sickmann. and A.Soper, The Art and Architecture of China,
wlebSi gamocemuli naSromebis gaTvaliswinebiT. Harmondsworth, 1956; S.Noma, The Art of Japan, vol. 1 – 2
2
l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, (albomi qar- Tokyo - Palo Alto, 1972; R.Paine and A.Soper, The Art and
Tul, rusul da inglisur enebze), Tb., 1983; gv. Architecture of Japan, London, 1955.
8. es dakvirveba Semdgomi drois mkvlevarebmac 5
Г.Алибегашвили, Давид Какабадзе, Тб., 1958, gv. 24-
gaiziares: К. Кинцурашвили, Давид Какабадзе,. Клас- 25; l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, Tb., 1983,
сик XX века, Санкт-Петербург, 2002, gv. 70; М. Медзмари­ gv. 8; p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqivi-
ашвили, Пути авангарда, Париж - Москва - Тбилиси, Ли- dan, Tb., 1988, gv. 17-20; В. Беридзе, Д. Лебанидзе, М.
тературная Грузия, 1-6, 2002, 229 da sxv. Медзмариашвили, Давид Какабадзе, М., 1989, gv.72;
mariam didebuliZe

maTi variaciebi mxatvruli saxis dasru- _ saRebaviT daufaravi furclis siTeTre.


lebulobiTa da mniSvnelovnebiT gamoirCe- sxvadasxva kompoziciaSi am siTeTris xvedri-
va. miuxedavad mcire zomebisa isini sulac ar Ti wona gansxvavebulia, Tumca umetesad mas
hgavs etiuds an SemTxveviTi STabeWdilebis furclis mesamedi Tu ara, meoTxedi mainc eT-
momentalur Canaxatebs _ am TiTqos umni- moba _ ramdenime SemTxvevaSi gamosaxulebis
Svnelo sagnebSi igrZnoba raRac gansaku- eqspansia centridan kideebisken gazrdilia,
Trebuli mniSvnelovneba, maradiuloba, ze- Sesabamisad TeTri are viwro CarCos iers Re-
drouloba, monumenturoba. es swored iseTi bulobs da sivrcis usasrulobis SegrZneba
qmnilebebia, romlebsac esadageba xelovne- ikargeba, qreba. magram umetes kompoziciebSi
bis arsebis haidegeriseuli gansazRvreba _ TeTri furclis sicariele aqtiuri sivrciTi
`yofierebis WeSmaritebis mier Tavis Tavis SinaarsiT (ca, wyali, miwa) aris datvirTuli.
TviTdadgineba qmnilebaSi~6. bretanis pei- d. kakabaZis sxva akvarelur seriebSi (ko­
jo­ri, kikeTi, svaneTi, afrebiani navebi) Ziri-
zaJebis grili garindebuleba raRac sxva
Tadi mainc naxatia _ mkveTri, mkafio, pla-
sinamdvileze mogviTxrobs, xilulis miRma
stikuri, ritmuli, akvareli mxolod msu-
rom arsebobs da romelic is erTaderTi mi-
buqi dafervis funqcias asrulebs. bretanSi
zania, romlis asaxviskenac miiswrafis Se-
ki es masala sxvagvarad aris gamoyenebuli,
moqmedi da romelSic maradiuli WeSmarite-
sxva gamomsaxveloba aqvs.
ba aris gancxadebuli7.
wylis saRebavis specifikuri SesaZle-
swored es mWvretelobiTi aspeqti, ma-
blobebi araCveulebrivi ostatobiT sru-
radiulTan da WeSmaritTan `Sexebis~ gancda
lad aris gamoyenebuli – gamWvirvaloba,
aris saziaro Zenur da daosur mxatvroba-
sinotive, sigrile, sisvele _ svel qaRal-
sTan. es STabeWdileba akvarelebis mxatvru-

37
dze ferebi iRvenTeba erTmaneTSi, xazebi da
li gadawyvetiTaa ganpirobebuli.
konturebi kargavs mkafio garkveulobas da
bretanis akvarelebis kompoziciuri age­ba
TiTqos formaTa mier gamosxivebul `aura-
mkacri centriskenuli gadawyvetiT xasiaTde-
Si~ inTqmeba8. ferebSic lurji da cisferi
ba: gamosaxuleba kadris centrSia moTavsebu-
Warbobs _ sigrile da sisvele, Tumca Jangi-
li; garSemo darCenilia carieli are (sibrtye) sferic sakmaod aqtiuria _ miwis statikuri
М. Медзмариашвили, Серия Бретонских Пейзажей в garkveulobisa da SemosazRvrulobis aRm-
графике Давида Какабадзе, II Mежреспубликанская niSvneli. ferTa SeRvenTa, Sereva, Selivli-
научная конференция по проблемам искусства Арме- veba sagnebis mier Sinagani naTebis, energiis
нии и Грузии, Тезисы докладов, Ереван, 1981, gv.46;
М. Медзмариашвили, Пути авангарда, Париж - Москва - gamosxivebis STabeWdilebas qmnis, da swored
Тбилиси, Литературная Грузия, 1-6, 2002, gv. 229-230; am, erTgvari `auris~ arseboba ganapirobebs
К. Кинцурашвили, Давид Какабадзе, Классик XX века, imas, rom furclis TeTri sicariele aRiqme-
Санкт-Петербург, 2002, gv. 68-70.
6
M.Heidegger, Holzwege, Gesamtausgabe, Bd. 5, Frank- ba ara rogorc utyvi, neitraluri foni, ara-
furt a.M., 1977, gv. 21. med rogorc aqtiuri sawyisi, konkretuli,
7
p. margvelaSvili miiCnevs, rom d. kakabaZis intere- Tumc fizukurad ar-gamosaxuli saxe sivr-
si bretanisadmi niko maris gavleniT iyo ganpiro-
bebuli da rom `TviTmyofadobiT, damoukidebeli cisa – ca, wyali, xmeleTi9.
Zveli kulturiT da Seviwroebuli mdgomareo-
8
biT bretani, albaT, saqarTvelos agonebda~. ix. p. p.margvelaSvili wers: `savsebiT realisturi
margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan, Tb., 1988, suraTi danaxuli cremliT savse TvalebiT~. ix.
gv. 19. magram sxva motivacia ufro sarwmuno Cans: p. margvelaSvili, dasax. naSr. gv. 19.
9
post-impresioniostTa da Semdgom, XX s-is damdegis erTi SexedviT, neitraluri feris fonis
xelovanTa miswrafeba civilizaciiT Seuryvneli `ametyveleba~ da yovelgvaro saxviTi saSua-
samyarosken, pirvelsawyisi sisufTavisa da ubra- lebebis gareSe maTTvis Sinaarsis miniWeba fi-
loebisken, patriarqaluri wyobis mdgradobisa da rosmanis ferweris erTi gamorCeuli niSania,
tradiciulobisken. swored es izidavda, mag., emil mag., wiTelperangiani meTevze, sadac Savi foni
bernarsa da pol gogens, roca bretanSi STagonebas erTdroulad wyalic aris, cac da napiric (ix. d.
eZiebdnen (ix. К. Кинцурашвили, gv. 69 ). TumaniSvili, werilebi, narkvevebi, Tb., 2001, gv.
mariam didebuliZe

daosur da Zenur msoflmxedveloba- sicariele axasiaTebs WeSmariteba-na-


ze dafuZnebul mxatvrobaSi sicariele _ ziareb adamiansac _ igi carieldeba (Tavi-
(TeTri furclis daufaravi sibrtyeebi) sufldeba) Tavis `me-sgan~, raTa daitios ab-
ar aRiqmeba neitralur fonad. kun bai – ca- soluti; siu-Si _ sicariele da avsiloba _
rieli siTeTre uaRresad metyvelia. Zenis mxatvrobis erT erTi safuZvelia13.
filosofiis erTi ZiriTadi cnebaa Suniata aRsaniSnavia, rom budisti berebi cdi-
_ sicariele, romelic moicavs absoluts, lobdnen maqsimalurad SeemcirebinaT subi-
msoflio suls ganasaxierebs. sicariele gu- eqturi sawyisi xelovnebaSi _ Tavis TavSi
lisxmobs, amave dros, maqsimalur avsebulo- SeeqmnaT is sicariele (Suniata), romelic
bas, oRond ara materialuri sagnebiT, _ sa- absoluts daitevda (bambuki xSirad gamoiye-
yovelTaobas, maradiulobas10.
neba, rogorc simbolo, radgan igi carie-
sicariele ukiduresad damuxtulia
lia SigniT. Zenis (Canis) filosofosTaTvis
mWvre­telobiTi energiiT da zogjer ufro
mxatvroba meditaciis formaa14).
gamom­saxvelic aris, vidre konkretuli ga-
msgavsi ram Seicnoba daviT kakabaZis pi-
mosaxuleba. iseTi STabeWdileba iqmneba, rom
rovnebaSic da SemoqmedebaSic. misi obieqtu-
gragnilze mTa, Tu xe, Tu yvavili imisTvis
roba, analitikuroba, erTgvari emociuri
moaTavses, rom furclis carieli siTe-
Tre ametyvelbuliyo, misi Sinagani energia distancirebuloba, TavdaWeriloba, misi
amoZravebuliyo, da rom swored am energiis, racionalizmi, sicive, iqneb imdenad misi xe-
am ar-gamosaxulis gadmocema ufro mTava- lovnebis `gonebismierobisa~ da `uemociu-
ria, vidre mTis Tu xis Tu yvavilis konkre- robis~ (`is suraTs gonebiT qmnis~15) ki ara,
tuli gamosaxuleba11 (sur. 2, 3, 5, 6). aramed samyaros mWvretelobiTi aRqmis ga-
usasrulobis Zenuri idea uSualod moxatulebaa16.
38

ukavSirdeba sivrcis problemas mxatvroba- d. kakabaZesTan suraTis Seqmna gacile-


Si. ca da miwa arc ki gamoisaxeba – moqmedeba, biT ufro rTuli da Rrma procesia – medi-
gamosaxuleba maT gadakveTaze arsebobs, iq taciuri mWvretelobiTi, TiTqmis religiu-
konkretdeba formebi. wyali miwisa da cis ri gancdis tolfasi – amitomac aris esoden
Sexvedraa, inisa da ianis, `sicariele, simSvi- yovlismomcveli, monumenturi, maradiso-
de, siCume, qmedebis nuli _ es aris xazi casa basa da usasrulobaSi danaxuli imereTi, an
da miwas Soris, daos apogea~12. Tundac igive bretanis peizaJebi17.
swored mWvretelobiTi energiiT damux­
178 -179; Г.Хоштария, Творчество Пиросманашвили и
его место в новой грузинской живописи, Диссертация на tul sicarielesTan gvaqvs saqme bretanis
соискание ученой степени кандидата искусствоведения,
Тб., 1985, gv. 142-145). 13
“Слово о живописи из Сада с Горчичиное Зероно», М.,
10
Е. Завадская, Эстетические проблемы живописи 1969; S. Hitamatsu, Zen and the Fine Arts, Tokyo – Palo
старого Китая, М., 1975, gv. 81, 89, 163; S.Hitamatsu, Alto, 1971; A. Watts, The Spirit of Zen, N.Y., 1958; Lin Yu-
Zen and the Fine Arts, Tokyo – Palo Alto, 1971, gv. 56-59; tang, The Chinese Theory of Art, London, 1967.
A.Waley, Zen Buddhism and its Relation to Art, London, 14
Е. Завадская, Эстетические проблемы.., М., 1975, gv.
1922; A.Watts, The Spirit of Zen, N.Y., 1958; D.Suzuki, Zen 69, 164; A.Watts, The Spirit of Zen, N.Y., 1958; G.Rowley,
and Japanese Culture, Princeton, 1971. Principles of Chinese Painting, New York, 1947.
11 15
iaponuri saimperatoro karis ritualuri musi- l. mamalaZe-anTelava, sivrce/drois tran-
ka ZiriTadad pauzebisgan Sedgeba, bgerebi agrZe- sformaciis sakiTxi XX saukunis qarTul mxat­
lebs pauzaSi JReras maSinac, roca misi fizikuri vrobaSi, saqarTvelos siZveleni, # 13, gv. 247.
16
jReradoba wydeba – `JReri siCume~. aqve SeiZleba herman hesse, romelic Zalian kargad icnobda
gavisxsenoT saxelganTqmuli Cais ceremonia, ro- Soreuli aRmosavleTis filosifias da kultu-
melic faqtobrivad aris `saubari sityvebis gare- ras, `sicives~ mocartisa da goeTes savanis maxa-
Se, siCumeSi; mSvebiereba pwkarebs miRma; Cais oTaxi siaTeblad miiCnevda.
– sicarielis TavSesafari ~ da sxv. T. Hayashiya, M. 17
V saukunis didi Cineli poeti da fermweri van
Nakamura, S. Hayashiya, Japanese Art and the Tea Ceremo- vei werda, rom idea funjze adre arsebobs da, rom
ny, New York – Tokyo, 1974. Tu ginda daxato bambuki, jer misi saxe unda Seqm-
12
Е. Завадская, Эстетические проблемы живописи ста- na sulSi. ix. Ван Вей, Тайны живописи, кн. 3, М.,-Пг.,
рого Китая, М., 1975, gv. 165. 1923, gv. 45.
mariam didebuliZe

seriaSi. am SegrZnebas gamosaxulebisa da TviT ferTa Signidan modis da ara garedan, es


sivr­ciTi pauzis zustad moZebnili Sefar- `feris siZlieriT amosxivosnebuli Suqia~19.
deba iwvevs. amis miRwevas, anu sicarielis aseve sagulisxmoa, rom Zenuri da daosu-
`ametyvelebas~ araCveulebrivi mxatvruli ri peizaJuri gragnilebis msgavsad, mis pei-
intuicia da alRo sWirdeba. swored sica- zaJebSic adamiani TiTqmis ar aris, an Zalian
rielis erT­gvari `Zenuri~ gaazreba aniWebs mcire adgili ukavia. mis suraTebSi saocari
bretanis seri­ is furclebs damoukide- suCume da garindebuloba sufevs.
bel, gansakuTre­ buli mniSvnelobis mqone Cinur mxatvrobaSi, metadre sunis pe-
mxatvruli saxis Rirsebas. riodSi (XI-XIII ss.), gansakuTrebiT gamoikveTa
sivrcis amgvar gaazrebasa da `sicarie- paeizaJis gragnilebis xelovneba, romelic
lis~ mxatvrul gaformebas gulisxmobda b-i daosuri da Zenuri msoflgancdis tradi-
leoc, roca iaponuri da Cinuri abreSumis ciaTa Serwymas efuZneba20. iq sami samyaroa
gragnilebis ferwerasTan asociacias iSve- – samyaro wylis, samyaro qvis da samyaro
liebda. xis –maTi gaerTianeba xdeba droisa da sivr-
amave asociacias aZlierebs saocari la- cis gansakuTrebuli organizebiT, romelic
koniuroba da monumenturoba, gansakuTre- sakmaod gansxvavebuli da dacilebiulia da-
buli mniSvnelovneba, rac saerTod damaxa- savleT evropuli xazovani perspeqtivisgan.
siaTebelia d. kakabaZis mxatvruli azrovne- cnobilia, rom Zenur tradiaciasa da
bisTvis. misi Semoqmedebis mwvervali – ime- msoflmxedvelobaze dafuZnebuli ferwe-
reTis peizaJebi marTlac rom maradiulobis ruli gragnilebi ar warmoadgenen peizaJs
monumenturi saxeebia – es arc romantiku- Cveulebrivi gagebiT _ buneba, rogorc
li, arc sentimentaluri pastoralebi aris, RvTaebrivis xiluli xati, daosur da Zenur

39
SemTxveviT, wamierad danaxulis Canaxate- msoflmxedvelobaTa erTi ZiriTadi ideaa.
bi – es RmerTis TvaliT danaxuli imereTia, es gragnilebi erTgvarad xatis funqciasac
RmerTis winaSe SeuniRbavi da Seulamazebe- itvirTavdnen – asaxavdnen ra samyaros mara-
li, Tavisi arsiT warmodgenili sinamdvile diulobas da usasrulobas, gamiznuli iyvnen
mTels mis ubraloebaSi (u-bralo) da sidia- meditaciis, mWvretelobis gziT absolutis
deSi, imereTi, romlis kakabaZiseul xatSi wvdomisTvis21 (sur. 2, 3).
mTeli samyaro aris kodirebuli. budistebi albaT, d. kakabaZes arc ufiqria yove-
amboben, rom samyaro erT marcvalSi imale- live amaze bretanis seriaze muSaobisas, da
ba, an adamianis tvinis erT patara kvadrat- arc Cinuri da iaponuri gragnilebis kali-
Si, an abreSumis mcire naglejze, romelzec grafiuli Sedevrebis mibaZvas cdilobda,
mxatvari mTel samyaros atevs18. asevea da-
magram maradiulisa da usasrulos ZiebaSi
naxuli da warmoedgenili bretanic.
man intuiciurad swored amgvari principe-
d. kakabaZe zedroulisa da maradiulis
bi gamoiyena da maTma gamoyenebam, garkveuli
gamosaxvas isaxavs mizanad da aRwevs kidec.
TvalsazrisiT, am suraTebis Zlieri spiri-
bretanis seria, romelic TiTqos mxolod
tualuroba ganapiroba.
Canaxatebia, aseTi kameruli, intimuri, um-
aris kidev erTi saerTo niSani – naxatis
niSvnelo, swored sivrcis agebis Tavisebu-
xasiaTi – zusti, kaligrafiulad daxvewi-
rebis gamo samyaros monumenturi suraTis
saxes iZens. 19
l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, Tb., 1966, gv. 19.
zedroulobis gancdas aZlierebs aseve
20
Aо Цзы, Книга Пути и Благодати (Дао дэ Цзин), М.,
2002. G.Rowley, Principles of Chinese Painting, New York,
is, rom d. kakabaZe ar xatavs mzis Suqs (ufro 1947.
sworad _ mimarTul Suqs) – Suqi TiTqos 21
Е. Завадская, Эстетические проблемы.., М., 1975; gv.
109, 249-250; S.Hitamatsu, Zen and the Fine Arts, Tokyo –
18
Е. Завадская, Эстетические проблемы живописи ста- Palo Alto, 1971; A. Waley, Zen Buddhism and its Relation to
рого Китая, М., 1975, gv. 67. Art, London, 1922.
mariam didebuliZe

li da moqnili, klasikurad srulyofili22, gacxadebuli mWvretelisTvis. `qvebi miwi-


`mfeTqavi, ara-gaxazuli~23. sa da cis sayrdenia, sulis sauflo~, qva _
ra Tqma unda, bevri gansxvavebac aris. mikrokosmia26.
mag., Zenuri gragnilebi ZiriTadad monoqro- qvebis ganlagebis xelovnebas _ suteisi
mulia da maSinac ki, roca gamosaxuleba da- _ udidesi mniSvneloba eniWeba Zenis filoso-
ferilia, feris gamomsaxveloba sxvagvaria. fiasa da esTetikaSi. qvis baRi, igive peizaJuri
d. kakabaZis SemoqmedebaSi ki fers udidesi gragnili, aris samyaros modeli, misi saxe.
mniSvneloba da datvirTva akisria – feri, TviT forma mWvretelobiTi koncentra-
romelic TiTqos anaTebs Signidan, feri, ciisa erT umniSvnelo saganze da amis meSve-
romelic sivrces agebs da Slis – imereTis obiT absolutis wvdoma Zen budizmis reli-
peizaJebSi Soreuli planebi ufro inten- giuri praqtikis arsebiTi niSania.
siuri aris feradovnulad, ufro naTeli da Soreuli aRmosavleTis moazrovne xe-
amiT iqmneba, swored is dinamikuri sivrce,24 lovanebTan d. kakabaZes kidev erTi saerTo
pirdapiri perspeqti­ vis mSral da mosawyen niSani akavSirebs – seriuloba. mxatvrobaSi
sqemaSi rom ver jdeba. bretanis akvareleb- seriulobis Sesaxeb saintereso dakvirveba
Sic ki, sadac feri faqtobrivad konturebs aqvs s. ioselians. `seriuloba ufro xSirad
miuyveba, igi mainc SuqmnaTi da metyvelia. im mxatvrebs axasiaTebs, romlebic midre-
kidev erTi asociacia Tu kavSiri Zen kilni arian metaforuli azrovnebisken~.
budizmTan – qvebi, rogorc ferweruli na- yoveli maTi suraTi nawilia erTi didi mTe-
warmoebis mTavari da erTaderTi Tema. Tu lisa da samyaros arsis dausrulebel Ziebas
saxlebsa da navebs TavisTavadi cxovelxatu- asaxavs27. marTlac, mas mere rac Cvens dro-
loba da `suraTovneba~ aqvs, qvebis amgvari Si monumenturi mxatvroba, rogorc dargi,
40

gamoxatva cota moulodnelia _ isini `msxvi- faqtiurad gaqra, mWvretelobiTi bunebis


li planiT~, `portretulad~ aris warmodge- mxatvrebs uCndeba seriebis Seqmnis _ sxva-
nili, TiTqos sagangebod gadidebuli mzeris dasxva suraTebis erT monumentur saxed ga-
koncentrirebisTvis (sur. 4). Zalauneburad erTianebis moTxovnileba. bretanis seriis
gvaxsendeba Zenuri monastrebis qvis baRebi patara akvarelebic xom erT did `tilos~ qm-
_ xiraniva (mag., rienZis da daisen-inis mona- nis da cal-calke TiTqos arc aRiqmeba.
strebis baRebi kiotoSi)25 (sur. 7). d. kakabaZis yvelaze mcire zomis suraTic
iqac uswormasworo, bunebrivi formis ki grandiozulobis, epikurobis, didebule-
qvebs odnav modebuli aqvs xavsi, rac ar- bisa da monumenturobis gancdas badebs.
bilebs maT konturebs, garemos sicariele cxadia, ver davamtkiceb, da arca mgonia,
maT gansakuTrebuli yuradRebis foku- rom daviT kakabaZe gamiznulad iyenebda Ci-
sad aqcevs. qvebis gamosaxvas Soreul aR- nur da iaponur esTetikur traqtatebSi Ca-
mosavleTSi gansakuTrebul mniSvnelobas moyalibebul saxviT xerxebs, principebs da
aniWeben – iqneba es didi kldovani qedebi Tu kanonebs. igi TviTon, Tavisi Rrma da daxvewi-
wylis piras dadebuli martoxela qva. Tum- li mxatvruli intuiciiTa da aseve Rrma in-
ca gasaTvaliswinebelia, rom Zen budizmSi teleqtiT agnebda am xerxebs, meore mxriv,
TviTon qva ar aris Tayvaniscemis sagani. isic xom sayovelTaodaa cnobili, raoden
samyaros maradiuli WeSmaritebebi qvebis popularuli iyo evropaSi XIX s-is II naxevri-
sivrceSi ganlagebis ritmiTa da wesiT aris dan da XX s-Sic iaponuri graviurebi, Cinu-
22
Г.Алибегашвили, Давид Какабадзе, Тб., 1958, gv. 14. 26
arsebobs mxatvar van gais XVII s-is traqtati,
23
l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, Tb., 1966, gv. 15. Tu rogor unda daixatos gansulierebuli qva. Е.
24
daviT kakabaZe, xelovneba da sivrce, parizi, Завадская, Эстетические проблемы живописи старого
1926, gv. 11. Китая, М., 1975, gv. 251.
25
H. Ota, Japanese Architecture and Garden, Tokyo, 1966; 27
s. ioseliani, guram quTaTelaZis Semoqmedeba,
D. Suzuki, Zen and Japanese Culture, Princeton, 1971. disertaciis avtoreferati, Tb., 1993, gv. 16-17.
mariam didebuliZe

ri faifuri, abreSumi. Wreli da CaxlarTu- es gulisxmobs xedvis gansxvavebuli wer-


li ornamnetebi sakmaod adre gaxda moduri tilebis arsebobas, romlebic ar emTxveva ho­
evropaSi, magram mxolod impresionistebma, rizontis xazs. amiT iqmneba swored is dinami­
metadre ki postimpresionistebma dainaxes kuri sivrce, romelsac qadagebda d. kakabaZe.
Zenuri da daosuri monoqromuli mxatvrobis sivrcis Taviseburi gadmocema sworedac
gansakuTrebuli xibli. 1856 weli miCneulia drosTan aris dakavSirebuli – arc bretan-
im TariRad, rodesac evropulma mxatvrobam, Si, arc imereTis peizaJebSi ar aris konkre-
xokusaisa da xiroSiges graviurebis meSveo- tuli dro, _ dro xom sivrcis meoTxe gan-
biT, `aRmoaCina~ Zenuri xelovneba28. gansaku- zomilebaa, rac Sua saukuneebisa da Soreuli
TrebiT didi sulieri siaxlove van gogisa da aRmosavleTis xelovnebaSi mSvenivrad iqna
matisis SemoqmedebaSi gamovlinda 29. gamoyenebuli usasrulisa da maradiulis
isic cnobilia, ra did rols aniWebda gadmosacemad.
d. kakabaZe aRmosavleTis zemoqmedebas da- XX s-is mecnierebam Camoayaliba mrudi
savleTis kulturaze _ `aRmosavleTis xe- sivrcis cneba, romelic gacilebiT obieqtu-
lovneba yovelTvis iyo gamomcocxlebeli ri da realisturi yofila, vidre pirdapiri
da ganmaviTarebeli faqtori dasavleTis perspeqtiviT agebuli sivrce. mrudi sivrce
xelovnebisa~, `aRmosavleTis qveynebis xe- drois dinebis Senelebas iwvevs, udroobaSi
lovnebis gavlena dasavleTis qveynebze ga- gadadis da e.i. Sesaferisi formaa maradiuli
damwyveti iyo am ukanasknelisTvis~ da sxva30. cnebebisa da ideebis gamosaxatavad.
sivrcis agebisa da gaazrebis aRmosav­ Cinur peizaJSi waSlilia zRvari sta-
lu­ri koncefcia Zalian axlobeli iyo mis­ tikur sivrcesa da mrud sivrces Soris.
Tvis. kakabaZis arqivSi daculia Canaweri, sunis periodis sivrcis agebis mxatvruli

41
sadac is swored iaponuri da Cinuri naxate- xerxebi d. kakabaZem ufro imerul peizaJeb-
bis sivrciT agebaze wers31: `swored iaponur Si gamoiyena _ bretanSi igi Soreul xedvis
naxatebSi es perspeqtiva arasdros daculi wertils ki ar iRebs, aramed axlo planiT,
ar aris, magram sivrceSi mSvenivrad aris gad- koncentrirebulad dascqeris sagnebs. ami-
mocemuli. maT Crdili ar ician. aRsaniSnavia tom isini ufro xmamaRla `JRers~, vidre Ci-
is, Cinur TviT funjis mosmaSi _ пятно – aris nuri peizaJebis mSvid indeferentulobaSi.
ukve mocemuli mesame ganzomileba, siRrme..... am mxriv isini ufro mogviano drois Cineli
sivrcis gadmocema aqvT usazRvro~32. mxatvrebis nawarmoebebs mogvagonebs _ igi-
usasrulobisa da sicarielis Zenuri ve aqtiuri, `savse~ sicariele – kun bai da
idea uSualod ukavSirdeba sivrcis proble- msxvili planiT motanili sagnebi, mag., ci bai
mas mxatvrobaSi. Cinur da iaponur peizaJur Sis nawarmoebebi34.
gragnilSi (mag., sunis periodis, X-XIII ss.) ga- garkveuli TvalsazrisiT, amave princi-
moiyeneba haerovani, anu gabneuli perspeqti- pebs efuZneba 1942 wels Sesrulebuli su-
va. ferweruli sivrce ZiriTad datvirTvas raTi `samSoblos ca~ (sur. 10) _ sruliad
atarebs. haerovani an gabneuli perspeqtiva gansxvavebuli imereTis seriis sxva tiloe-
sami saxiT arsebobs _ maRali sivrce, Rrma bisgan, aqac faqtobrivad mxolod ca aris ga-
sivrce da farTo sivrce33. mosaxuli, Tumca sivrcis struqturulobas
da gamomsaxvelobas suraTis qveda kidis ga-
28
Б. Роуленд, Исскуство Востока и Запада, М., 1958 , gv. 14.
29
Е. Завадская, Восток на Западе, М., 1970. yolebaze `imeruli peizaJis~ nakuwebi, myin-
30
daviT kakabaZe, xelovneba da sivrce, parizi, vari, eulad mdgari xe da TviT caze msubuqi,
1926, gv. 16,17.
31 Rrublebis msgavsi afeTqebuli Wurvebis
p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan,
Tb., 1988, gv. 112. kvali gansazRvravs.
32
dasax. naSromi, gv. 110.
33
П. Флоренский, `Обратная перспектива~, Труды по зна- 34
Lin Yutang, The Chinese Theory of Art, London, 1967; G.
ковым системам, Тарту, 1967, gv. 25-28. Rowley, Principles of Chinese Painting, New York, 1947.
mariam didebuliZe

dramatizmi, xedvis wertilis mkveTri iseve rogorc V s-is Cineli poeti, fer­
cvlileba, kvlav sicariele, rogorc gamo- mweri da filosofosi, van vei, romelic
saxvis mTavari `sagani~. esTetikis problemebze ramdenime traqta-
sagulisxmoa, rom am tilos garCevisas d. tis avtori iyo, daviT kakabaZec Rrmad ga-
TumaniSvilis mier moxmobili daxasaiTebebi iazrebda, rogorc Tavis, Tavisi qveynis, ase-
da gansazRvrebebi mSvenivrad esadageba ia- ve msoflio Semoqmedebas da maT Soris Sina-
ponuri da Cinuri mxatvrobis xasiaTs: `mud- gan kanonzomierebebs da kavSirebs eZiebda.
mivmyofoba-ucvalebadoba; `xiluli samya- `gonebis sawyisis aseTi mZlavri SeWra
ros ara-cvalebad wuTieri, aramed arsebri- kakabaZis mxatvrul azrovnebaSi ar boWavs
vi niSnebis gamovlena; `esaa Tan haerovani mis mxatvrul emociebs, aRqmis uSualobas.
garemo da Tanac ram maradmyofic...~. `arc piriqiT, igi mxolod akontrolebs mis Zlier
gansazRvreba `amaRlebuli~ aris ucabedi emociur potencials, misi damTavrebuli
da uadgilod naxmari. dawmendiloba gausqe- suraT-poezia iseTive cocxali, uSualo
matureblad, monumenturoba _ TviT mcire da xalisiania, rogorc naturidan daweri-
zomis namuSevrebSic; usazRvrobis gancda li etiudi. xolo TviT etiudic amave dros
_ Cinebulsa da TiTqos kidec formalurad sruliad damTavrebuli nawarmoebia. d. kaka-
`Caketil~ kompoziciebSi~ da sxva35. baZis peizaJi-etiudebi, romlebic uSualod
amgvarad, Soreuli aRmosavleTis da- naturidan aris dawerili ufro metia vidre
osel da Zen (Can) budist ostatebTan daviT saxeldaxelod fiqsirebuli `Canaxati~. mas
kakabaZes marTlac bevri ram akavSirebs _ etiudebi dRevandeli gagebiT arc Seuqm-
spontanurobisa da intuiciurobis Serwyma nia da amaSi Cans misi SemoqmedebiTi proce-
racionalizmsa da normatiulobasTan; sura- sisaTvis damaxasiaTebeli fsiqologiuri
42

Tis `konstruirebis~ wesi mkacrad SerCeuli ga­


nwyobis Tavisebureba, sadac erTdrou-
elementebisgan; seriuloba; mudmivi motive- lad CarTulia maZiebeli gonebis sawyisebi
bis erTguleba (Cinur ferweraSi ramdenime da grZnobierebiT amoZravebuli mxatvrul
mudmivi Temaa, mag., bambuki, orqidea, gareuli gancdaTa kompleqsi~36.
qliavis yvavili, qrizanTema da sxv., iseve ro- xSirad aRniSnaven daviT kakabaZis Se-
goc iaponur mxatvrobaSi fuZi-iama, alublis moqmedebis diqotomiurobas, ambivalentu-
rto, okeanis talRa da sxv.). mkafio da zusti robas, magram sinamdvileSi misi Semoqmedeba
naxatis ritmuloba; bunebrioba da ukidure- swored dapirispirebulobaTa moxsnis ni-
si Sewoniloba, lakoniuroba, sakuTari `me~- muSia. bretanis ciklis suraTebSi vxedavT
s maqsimaluri dafarva (rasac mis raciona- dapirispirebulobaTa harmoniul erTia-
lizmsa da erTgvar `sicives~ ukavSireben), nobas _ momenturSi maradiulis gamosaxva,
simravleSi _ erTianobis, ubralosa da yo-
erTgvari distancireba, ara-sentimentaloba,
fiTSi – monumenturisa da egzistenciuris.
samyaros xedva did masStabSi, klasikuroba
swored dapirispirebulobaTa erTiano-
(siswore, simarTle, araSemTxveviToba), monu-
baa daosur da Zenur tradiciebze dafuZne-
menturoba, epikuroba, dapirispirebulobaTa
buli mxatvrobis erTi mTavari maxasiaTebe-
erTianoba. mWvretelobiToba, meditaciuro-
li, gansakuTrebiT X-XI saukuneebis mijnaze.
ba, arsebiTis wvdoma. aseve saerTo aqvs maT
jer kidev Zv. w. VIII s-Si Seqmnil `cvli-
moTxovnileba ganzogadebis, Semoqmedebis
lebaTa wignSi~ _ `i Zini~ gancxadebuli iyo
da esTetikis sakiTxebis analizis, Teoriuli
samyaros dualistur bunebaTa _ in da ian _
azrovnebisa da yovelive amis Sesaxeb werilo-
erTianoba: arsebulis da ar arsebulis; sica-
biTi nawarmoebebis Seqmnis.
rielis da sisavsis; codnis da arcodnis, mes
35
d. TumaniSvili, cis ori saxe (k.d. fridrixis da ara-mes da sxv. uZvelesi droidanve modis
`beri zRvis piras~ da d.kakabaZis `samSoblos
36
zeca~), werilebi, narkvevebi, Tb., 2001, gv. 196-201. l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, , Tb., 1966, gv. 12.
mariam didebuliZe

tradicia se i _ ideis xatva, pirvelsaxis diulis, usasrulobis gadmosacemad. es am


gansaxiereba; mciresa da wvrilmanSi usasru- nawarmoebebis umTavresi Temaa.
lobisa da maradisobis danaxva37. gavixsenoT, rom sivrces, rogorc mxat­
d. kakabaZis xelovneba Zalian mTliani, vruli enis erT umTavres elements d. kaka-
dasrulebuli da srulyofilia. amave dros, baZe gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebda,
dapirispirebulobaTa erTianoba misi Se- `sicocxlis aucilebel faqtors~ uwo-
moqmedebis marTlac damaxasiaTebeli niSa- debda40.
nia. rogorc wers l. rCeuliSvili – `xilu- `sivrcis gancda aris erTi mTavari saxe
lis abstrahireba da abstraqtulis xilulad xe­lovnebisa. Tu xelovnebis nawarmoebi ver
gamocxadeba”38. dasavluri da aRmosavluri iZleva sivrcis gacdas, is ar aris xelovnebis
formaTSegrZnebisa da azrovnebis Serwyma, ma- nawarmoebi. sivrcis gacda _ instinqtia
gram ara sagangebod SerCeuli niSan-Tvisebe- adamianis… sivrcis Semecnebac ornairia
bis meqanikuri SeerTebiT, aramed swored rom – realuri da abstraqtuli (dasavleTi da
winaaRmdegobaTa moxsniT – axali mxatvruli aRmosavleTi)~41.
Rirebulebis SeqmniT. aseTia swored qar- xelovnebaSi sivrcis problemas d. kaka-
Tuli kultura, romelic xsnis winaaRmde- baZem sagangebo Teoriuli gamokvlevac ki
gobebs am or dapirispirebul kulturul miuZRvna42. realuri da mxatvruli sivrcis
movlenas Soris. amitomac aris daviT kakaba- gamokvlevisas man gamohyo sivrcis gaazrebis
Ze WeSmaritad erovnuli mxatvari, qarTuli ori koncefcia _ aRmosavluri da dasavlu-
sulis gamomxatveli gacilebiT metad vidre ri. `aRmosavleTis xelovneba miiltvis mara-
is mxatvrebi, romlebic erovnuls mxalod disobisken, dasavleTisa ki droulisken43.
garegnul niSnebSi da siuJetebSi eZiebdnen. `aRmosavelTis plastikuri xelovneba
marTlac, misTvis erovnuli mxatvruli tra-

43
konstruqciuli da monumenturia. is gadmo-
dicia raRac warsulSi darCenili ram ki ar cemulia sivrcis ganusazRvrel manZilsa da
iyo, aramed cocxali Zala, romelic saTana- ganuzomel droSi”44. aRmosavleTi sivrces
dod SemoqmedebiTad gaazrebul-gancdili, ganyenebul formebSi ganicdis, dasavleTi
srulad agrZelebda arsebobas axal drosa ki konkretul saxeebSi. ganyenebul formebSi
da garemoebebSi. kakabaZisTvis erovnuli nagrZnobi sivrce, romelSic sivrcis dina-
tradicia da Tanamedrove avangarduli xe-
mikuri gancda isaxeba _ ganusazRvrel mra-
lovneba sulac ar iyo dapirispirebuli da
valferovnebas iZleva da amitom xelovneba,
urTierTgamomricxavi movlenebi, aramed ar-
damyarebuli am gancdaze, miaRwevs srul
sobrivad erTiani da ganuyofeli. is Zvels
ganviTarebas45.
axlis cxovelmyofel Zalad gaiazrebda, man
`umTavresi faqtori sivrcis gagrZno-
dainaxa qarTuli xelovnebis mTavari maxasia-
bisa aris moZraoba, mxolod binokularuli
Tebeli – ubraloeba39.
mxedvelobaa sivrcis mudmivi saSualeba”46.
am konteqstSi gasagebia, Tu ratom mii-
`xelovneba SemoqmedebaSia, is viTardeba
zida am ukiduresad avangardistma mxatvar-
mxolod ganyenebulad gancdil sivrceSi.
ma levan rCeulisvilis yuradReba, romelic
konkretul formebSi gancdili sivrce xe-
mTeli cxovreba Sua saukuneebis xelovnebas
ikvlevda. 40
daviT kakabaZe, xelovneba da sivrce, parizi,
rogorc vxedavT, bretanis seriaSi sivr- 1926, gv. 10.
41
p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan,
cis gamosaxvis msoflmxedvelobiTi aspeqti
Tb., 1988, gv. 110.
Zalze mniSvnelovania zedroulisa da mara- 42
daviT kakabaZe, xelovneba da sivrce, parizi,
1926.
37
«И цзин» («Книга Перемен»), Пекин, 1957. 43
dasax. naSromi, gv. 15.…
38 44
l. rCeuliSvili, daviT kakabaZe, Tb., 1966, gv. 8. dasax. naSromi, gv. 16.
39
М. Медзмариашвили, Пути авангарда, Париж - Москва 45
dasax. naSromi, gv. 16.
- Тбилиси, Литературная Грузия, 1-6, 2002, gv. 201, 209. 46
dasax. naSromi, gv. 10.
mariam didebuliZe

lovnebis ganviTarebis damabrkolebeli fa­ vas iyenebs. Tumca, Tu kargad davakvirde-


q­­­toria da Semoqmedeba am pirobebSi ver aRw­ biT, aqac SevniSnavT `gadaxvevebs~ _ Tundac
evs wminda gamomsaxvelobas (romauli, ingli- xedvis kuTxis gacilebiT farTo gaSliT, vi-
suri, amerikuli xelovneba)~47. dre es uZrav da erTaderT xedvis wertils
sivrciT aspeqts igi nawarmoebis Sefase- Seesatyviseba.
bis, misi `kargobis~ umTavres kriteriumad aseve met-naklebad pirdapiri perspeqti-
miiCnevs: `arsad, arc erT gamokvlevaSi ar va gamoiyena d. kakabaZem kojris, kikeTis,
aris aRniSnuli, Tu ratom aris kargi mxatv- Zveli Tbilisis akvarelebSi. svaneTis se-
roba an nawarmoebi, Tumca es nawarmoebi ar riaSi sivrciTi aqcentebis ganawileba ufro
aris Sesrulebuli evropuli realizmis mZafria – maStaburi Sefardeba koSkebsa da
kanonebiT. Cemi azriT, veravin ver axsna es mTebs Soris cvalebadia da mzeris koncen-
sinamdvile. namdvili amis mizezi aris sivr- trireba xan koSkebze xdeba, xan mTebze _
cis gadmocema, sivrcis grZnobebis dakmayo- moZravi xedvis wertili, dinamikuri sivrce.
fileba. Tu es aris miRweuli, nawarmoebi seriaSi _ afriani navebi, romelic erTi
kargia. amis saSualebebi ki bevria~48. SexedviT aplikaciebs mogvagonebs, ferTa
niSandoblivia, rom kakabaZe TviT da- sibrtyovani laqebi dinamikuri da sivrciTi
savluri xelovnebis SigniT mSvenivrad ar- JReradobis mqone mkafio xazovan struqtu-
Cevs mibaZviTi da konceftualuri sivrciTi ras erwymis.
gadawyvetebis gansxvavebas. imereTis peizaJebSi mxatvruli saxis
d. kakabaZis mxatvrobaSi sivrciTi kon- monumenturoba sivrcis abstragirebiT mii-
cefciis mravalsaxovanebis ganxilvas aRar Reba – mxatvari iyenebs maRal xedvis wer-
Sevudgebi _ es bevrjer iqna ganxiluli d. tils, did panoramas Slis, mkafio sivrciT
44

kakabaZis Semoqmedebisadmi miZRvnil yvela diferencirebas ZiriTadad feris sikaSka-


mniSvnelovan gamokvlevebSi. sagangebod ga- Sis gradaciebiT gadmoscems. xedvis maRali
maxvilebulia yuradReba sivrciTi agebis wertili da panoramuli xedva Cinuri da ia-
kakabaZiseul mxatvrul gadawyvetaze, Tavi- ponuri Zenuri gragnilebis sivrciT agebas
seburebasa da mniSvnelovnebaze49. mogvagonebs _ Soreuli sivrce, farTo si-
sxvadasxva seriaSi igi gansxvavebul si- vrce, Rrma sivrce...
vrciT struqturas qmnis – Zveli Tbilisis imereTis peizaJebSi aisaxa d. kakabaZis
grafikuli, dokumenturi xasiaTis Canaxate- mxat­vrobis erTi SexedviT winaaRmdego-
bisTvis is faqtobrivad xazobriv perspeqti- brivi, ambivalenturi buneba _ ukiduresi
gan­
zogadebis Sexameba konkretulobasTan,
47
dasax. naSromi, gv. 16. sivrciTobis _ sibrtyovanebasTan. aqac Sei-
48
p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan, Zleba gavixsenoT Canis tradiciebis Cinuri
Tb., 1988. gv. 113.
49
Г.Алибегашвили, Давид Какабадзе, Тб., 1958; l. rCeu-
mxatvroba, romelic swored dapirispire-
liSvili, daviT kakabaZe, Tb., 1966; l. rCeuliSvi- bulobaTa Soris winaaRmdegobis momxsnelad
li, daviT kakabaZe, (albomi qarTul, rusul da gvevlineba.
inglisur enebze), Tb., 1983; p. margvelaSvili,
saxviTi suraTis _ peizaJis _ Seqmni-
daviT kakabaZis arqividan, Tb., 1988; В. Беридзе, Д.
Лебанидзе, М. Медзмариашвили, Давид Какабадзе, М., sas igi mimarTavs maqsimalur ganzogade-
1989; d.TumaniSvili, cis ori saxe (k.d. fridrixis bas, abstraq­ciis zRvramde miyvanils, xolo
`beri zRvis piras~ da d.kakabaZis `samSoblos ze­
roca wminda wylis abstraqciebs akeTebs –
ca~), werilebi, narkvevebi, Tb., 2001, gv. 196-201;
К. Кинцурашвили, Давид Какабадзе, Классик XX века, qmnis usazRvro, TiTqos kosmiuri sivrcis
Санкт-Петербург, 2002; М. Медзмариашвили, Пути аван- gancdas50 (sur. 11).
гарда, Париж - Москва - Тбилиси, Литературная Грузия,
swrafad moZravi klaknili zolebiTa da
1-6, 2002, gv. 180-233; l. mamalaZe-anTelava, sivr-
ce/drois transformaciis sakiTxi XX saukunis xazebiT, ferTa swrafi ritmiT mimobneuli
qarTul mxatvrobaSi, saqarTvelos siZveleni, #
13, 2009, gv. 240-253. 50
Г.Алибегашвили, Давид Какабадзе, Тб., 1958, gv. 21-22.
mariam didebuliZe

laqebiTa da wertilebiT Sedgenili namu- swored am dros evropul qandakebaSi isaxeba


Sevrebi marTlac ukidegano sivrcis STabe- tendencia erTi mxriv priala, sarkiseburi
Wdilebas badebs, magram Tu SevadarebT mag., masalis gamoyenebisa (mag., hans arpi), meore
v. kandinskis amave principebiT Sesrulebul mxriv ki, masiur plastikur formebSi Zlieri
abstraqciebs, did gansxvavebas davinaxavT – sivrciTi garRvevebis Seqmnisa, (mag., henri
kandinskis sivrce TiTqos `yrua~, arsebobs muri), riTac swored nawarmoebisa da real-
imdenad, ramdenadac gamosaxuli formebia uri sivrcis urTierTganmsWvalva xdeba.
dinamikuri, iseve rogorc maTi ganlagebis ferweris istoriaSi suraTis sivrciTi
ritmic. Tanac es sivrce mxolod garegani teqsturis gamdidrebisa da amoZravebis
CarCoTi aris Semofargluli, SemTxveviT mizniT daxatuli sarkeebis gamoyeneba didi
amoglejil kadrs hgavs. xania cnobilia. amis klasikuri magaliTe-
kakabaZesTan ki foni feradovani niuan- bia ian van eikis arnolfinebis portreti
sebis mravaljerad cvlilebebze igeba. ami- da velaskesis `meninebi~, anda TviT daviT
tom Cven TviT sivrces aRviqvamT, rogorc kakabaZis 1913 wlis avtoportreti sarkis
aqtiursa da metyvels. amave dros TiTqmis win. Tanamedrove xelovnebis gaxsnilobam
yvela kompoziciaSi gamoyenebulia Sida gansxvavebuli, aratradiciuli masalebis
CarCo _ sakuTriv gamosaxulebaze dade- gamoyenebisadmi, saSualeba misca d. kakaba-
buli mkveTri da mkafio geometriuli moxa- Zes am xerxis dinamikuri efeqti kidev ufro
zuloba, romelic amkvidrebs sasuraTo si- gaezarda. marTlac, van eikisa da velaskesis
brtyes. calke ganxilvis sagania TviT mxat- tiloebze sarkeebSi areklili `warmosax-
vris mierve gakeTebuli liTonis CarCoebi, viTi~ mayureblis sivrce ucvleli da sta-
miT umetes Tu gavixsenebT mis mosazrebas tikuria, kakabaZis kolaJebSi ki igi marad
`gabrwyinvalebul~ zedapirTa mniSvnelo-

45
cvalebadi da dinamikuria da sul sxvagvar
baze sivrciTi efeqtebis SeqmnaSi. `gabrwy- elfers iZens.
invalebuli zedapiri, romelSic, rogorc d.kakabaZis kolaJebSi, udaxvewiles xa-
sarkeSi Cans mravali sxvadasxva sibrtyeebi zobriv, geometriul mozaxulobebTan Ser-
da saxeebi, saukeTeso saSualebaa dinamikuri wymulia organuli bunebis cocxali formis
sivrcis gadmocemisTvis~51.
mimaniSnebeli klaknili moxazulobebi, rom-
Tavis kolaJebSi d. kakabaZe realur sar-
lebic inisa da ianis sayovelTaod cnobil
keebs da liTonis naWrebs iyenebs da amiT
gamosaxuleba-niSnis erTgvar transforma-
sivrciTobis axlebur, sakmaod uCveulo
cias mogvagonebs.
efeqts aRwevs52.
kakabaZesTan absolutur, aplikaciur
am kolaJebis erTi SexedviT, neitralu­
sibrtyovanebas TiTqmis ver vnaxavT _ misi
ri da erTgvarovani foni, sinamdvileSi
mxatvruli saxeebi mudam sivrceSi iSleba,
rTul tonalur gradaciebs moicavs, rac
magram es ar aris xazobrivi perspeqtivis er-
TavisTavad aRZravs sivrcis gancdas. xolo
Tiani, statikuri sivrce erTi uZravi xedvis
Cazneqil da amoburcul sarkeebsa da minaSi
wertiliT, fiqsirebuli horizontis xaziTa
realuri _ mayureblis sivrce da garemo
airekleba. da erTi safokuso wertiliT. dinamikuri
rogorc vxedavT, adgili aqvs ara ubra­ sivrcis mis koncefcias es, ra Tqma unda, ar
lod realuri sagnebiT suraTis konstruire- Seesatyviseboda. gacilebiT ufro axlos
bas, aramed realuri sivrcis Setanas nawar- aris misTvis Cinuri da iaponuri peizaJuri
moebSi. sagulisxmo da niSandoblivia, rom gragnilebis `gabneuli sivrce~. igi ar miis-
wrafvis arc sruli sibrtyovanebisken, da
51
daviT kakabaZe, parizi, 1920-23 wlebi, parizi, arc sruli iluzorulobisken.
1924, gv.13.
da mainc, bretanis seria gansakuTrebu-
52
М. Медзмариашвили, Пути авангарда, Париж - Москва
- Тбилиси, Литературная Грузия, 1-6, 2002, gv. 202. lia mis SemoqmedebaSi.
mariam didebuliZe

swored aq, furclis TeTri sicarielis MARIAM DIDEBULIDZE


ametyvelebaSi, yvelaze naTlad gamovlinda G. Chubinashvili National Research Centre
misi Sinagani da msoflmxedvelobiTi siax- for Georgian Art History and Heritage Preservation
love Soreuli aRmosavleTis ferwerasTan.
d. kakabaZis mizani iyo ganzogadebuli,
monumenturi mxatvruli saxeebis Seqmna. ze- “BRETAGNE” BY DAVIT KAKABADZE
droulis, maradiulis, usasrulobis, ar- AND THE ART OF FAR EAST
sebiTis gamosaxatavad igi mimarTavda imave
xerxebs, rasac Sua saukuneebis qristianul Summary
da Soreuli aRmosavleTis xelovnebaSi vxe-
davT _ anu rogorc is uwodebs, dinamikur
sivrces da formaTa abstrahirebas. In 1983 Levan Rcheulishvili has noted a stylistic kin-
daviT kakabaZis garegnuli, TiTqosda ship of the “Bretagne” water colour landscapes by D.
uemocio, civi TavSekavebuleba sinamdvile- Kakabadze with Chinese and Japanese art. Despite dif-
Si Rrmad emociuria – es aris brZenis mWvre- ferences, these paintings are related due to filling of the
teloba da ara panTeistis bavSvuri aRfrTo- background with content. Small images of “Bretagne”
vaneba _ brZenisa, romelic Tavis garemos are clearly monumental. Their stillness points at some
asaxulebaSi RvTis sityvas da gangebulebas other, unseen reality, and refers to the search of Eternal
amoikiTxavs da Tavis nawarmoebebSi gadmo- Truth. In Dao and Zen philosophy “emptiness” is the
scems. swored aq ikveTeba daviT kakabaZis da absolute, an essence of fullness and eternity. D. Kak-
Soreuli aRmosavleTis mxatvar-filoso- abadze, like Daoists and Buddhists, seeks for subjec-
fosTa Semoqmedeba53. tivity free contemplation. This approach can also be
noted in painted landscapes of Imereti, though in a dif-
46

ferent form. Specific image, as if in fashion of Buddhist


monks, envelops the entire country and is perceived as
independent from time. Certain coincidences are obvi-
ous, e.g. coincidence in motives (boulders), serializa-
tion, etc. This is not the result of borrowing, but of
closeness of philosophical views. D. Kakabadze’s high
estimate of Oriental aesthetics is well known. In his
opinion, it had influenced the Western art (in the first
place, from the viewpoint of space reproduction, imply-
53 ing independence from time). Merging spontaneity and
daviT kakabaZeze saubrisas maxsendeba erTi
aR­mosavluri (Zenuri) igavi. vinme mbrZanebels intuition with rational and normative is common for
saukeTeso _ RvTaebrivi cxenis yidva undoda both D. Kakabadze’s paintings and art of the Far East.
da vezirma erTi mecxene miaswavla. mecxenem
SemouTvala, RvTaebrivi cxeni SegirCieo – Savi
Such a removal of confrontation is characteristic of the
ulayi. Tumca roca Camoiyvanes, TeTri faSati Georgian culture as well. That’s why D. Kakabadze’s
aRmoCnda. mbrZanebeli gaocda – cxenis fersa da is a real national artist. His interest to the art of ancient
sqess ver arCevso da rogor vendoo. vezirma ki
ikiTxa – is cxeni marTlac saukeTeso Tu ariso? Georgia, theoretical structuring of a conceptual space
da roca upasuxes, qariviT miqris da mtvers ar and most diverse artistic realization derives from his
ayenebso, aRfrTovanda – rogor Sors wasula ar- above-mentioned feature.
sTa wvdomaSio. vinaidan mecxenem mTavari SeamC-
nia da Seafasa cxenSi – misi rbolis siCqare da
xasiaTi, garegnul niSnebs ki yuradRebac ar mi-
aqcia (ix. Е.Завадская, Эстетические проблемы живо-
писи старого Китая, М., 1975, gv. 39.). es igavi jerom
selinjersac aqvs moyvanili Tavis erT novelaSi
_ `maRla awieT Weri durglebo~.
mariam didebuliZe

1. d. kakabaZe. bretani, navebi, 1921 w.


Davit Kakabadze. Bretagne, Boats, 1921

47

2. sesiu. peizaJi xobokus stilSi, 1495 w. 3. ni czani. peizaJi, XIV s.


Sesshu. Landscape in Haboku Style, 1495 Ni Tsan. Landscape, XIV c.
mariam didebuliZe

4. d. kakabaZe. bretani, qvebi, 1921 w.


Davit Kakabadze. Bretagne, Stones, 1921
48

5. CJao men-fu. gareuli qliavis 6. mi fei. xeebi, XI s.


yvavili, XIV s. Mi Fei. Trees, XI c.
Zhao Mengfu. Wild Plum Blossom, XIV c.
mariam didebuliZe

7. baRi reinZi. fragmenti, XV s, kioto.


Rienzi Garden. fragment, Kyoto, XV c.

49

8. d. kakabaZe. bretani, wisqvili, 1921 w.


Davit Kakabadze. Bretagne, Mill, 1921
mariam didebuliZe

9. d. kakabaZe. bretani, saxlebi, 1921 w.


Davit Kakabadze. Bretagne, Houses, 1921
50

10. ma iuani. Tovliani


peizaJi, XII s.
Ma Yuan. Snowy Landscape,
XII c.

11. ma iuani. Tovliani


peizaJi, XII s.
Ma Yuan. Snowy Landscape,
XII c.
mariam didebuliZe

12. d. kakabaZe. samSoblos ca 1942 wels, 1942 w.


Davit Kakabadze. Sky of the Motherland in 1942, 1942

51

13. u CJeni. bambuki, XIV s.


Wu Zhen. Bamboo, XIV c.

14. d. kakabaZe. kolaJi, 1924 w.


Davit Kakabadze. Collage, 1924
cisia kilaZe

cisia kilaZe da figurebis mier Seqmnili ufro metad na-


g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
xevarwriuli ritmi; gembanis naxevarrkali
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri da zRvisa da mTebis horizontalebi; figu-
raTa jgufis ufro simetriuli kompozicia
da gembanis asimetriuli monaxazi, romelic
TiTqos moZraobis, msubuqi ryevis iluzi-
as qmnis. masStabSi ramdenadme gazrdili,
Salva qiqoZis avtoportreti TiTqos obieqtiviT axlos motanili mxatv-
`udrood daRupuli megobris risa da mefistofelis figurebi da maTi ur-
mosagoneblad~ TierTSepirispireba, am figurebis monumen-
turoba, TiTqos meti moculobiToba da sxva
elementebis – gansakuTrebiT fonis xazgas-
Salva qiqoZis SemoqmedebaSi erTgvari sae­
muli sibrtyovaneba, pirobiToba, organzo-
tapo da amave dros, SeiZleba iTqvas, erT-
milebianoba; naturmortis – xilis zustad
erTi yvelaze amoucnobi da metaforul-sim-
da xelSesaxebad asaxva da amave dros, TiTqos
boluri xasiaTis namuSevaria 1920 wels Ses­
magidis TeTr sibrtyeze dacureba Tu liv-
rulebuli _ `udrood dakarguli megobris
livi, yvela figuris odnav dagrZelebuli,
mosagoneblad~. TviT namuSevris saxlwodeba
aqcentirebuli kidurebi, xelis mtevnebi,
mxolod miniSnebas Tu iZleva misi simboli-
mzeraTa mimarTuleba. erTi mxriv, TiTqos
kis amosaxsnelad. imavdroulad, es suraTi
realisturi formebi (saxeebis, xelebis da-
S.QqiqoZis avtoportretadacaa cnobili da
muSaveba) da, meore mxriv, dekoratiuloba,
miseuli avtoportretebis rigSi mxatvris
mkafio feradovan laqaTa kontrastze age-
Sinagani samyaros amocnobisa da misi su-
buli koloriti, SeiZleba ukuperspeqtivac
52

lieri mdgomareobis wasakiTxad SeiZleba


ki, yovel SemTxvevaSi realuri perspeqtivis
iTqvas, yvelaze saintereso da mravalpla-
pirobiTiT Canacvleba.
niani namuSevaria (sur.1).
es kontrastebi pirveli naxvisas SeumC­
suraTis naxvisTanave mnaxvels sxvadas-
ne­­velicaa, radgan uCveulo siuJetis miRma
xva kiTxva uCndeba _ vin arian aq warmodge-
Tva­lSi sacemia kompoziciis klasikuri, ga-
nili fantasmagoriuli personaJebi? ratom
wonasworebuli struqtura _ sami figuris-
gamosaxa mxatvarma Tavisi Tavi maT garemoc-
gan Semdgari samkuTxedi. am lamis trafare-
vaSi? ra akavSirebT maT?
tulma sqemam SesaZloa, Sua saukuneebis da
am mistikur arsebaTagan erTi demoni,
renesansis kompoziciaTa zogierTi sqemebic
boroti suli unda iyos da mkvlevarebis az- gagvaxsenos.
riT mefistofels unda ganasaxierebdes1, esec Salva qiqoZis erTgvari opozici-
meore ki ConCxi _ sikvdilis simboloa. es aa _ kompoziciis mwyobri, racionaluri
figurebi mxatvarTan erTad gembanze magi- safuZveli da pirobiTi mxatvruli enis, in-
das misxdomian. tuiciurobis, moulodneli efeqtebis, ab-
suraTis Sinaarsis erTgavri paradoqsu- surduli situaciis Serwyma, iseve rogorc
loba mxatvrul gadawyvetaSic mJRavndeba. realisturi formisa da TiTqmis abstra-
axlos motanili kadri amZafrebs gamomsaxve- girebuli, lokaluri feradovani laqebis
lobas da mnaxvelze zemoqmedebis Zalas. kom- gamTlianeba erT tiloze.
pozicia erTgvari opoziciebiT, kontraste- TviT siuJetic paradoqsulobiT da or-
biTaa ametyvelebuli – sufris TeTri laqa magobiTaa saintereso _ irealuri, simbo-
da figurebis muqi siluetebi; magidis swor- lur – alegoriuli Temis realur, TiTqos
kuTxa, TiTqmis ayiravebuli mkafio monaxazi Cveul garemoSi asaxva. uCveulo arsebebi
1
i. abesaZe, qarTuli ferweris eqspresionistuli
viTomc araferi, sruliad Cveulebrivad ma-
tendenciebi, sabWoTa xelovneba, 3
N , 1979, gv. 24. gidas usxedan mxatvarTan erTad. irealo-
cisia kilaZe

bisaA da realobis erT sibrtyeze warmoCena, loba kadrs miRma ufroa. TiTqos raRac be-
sizmriseulis, mistikuris Cveul situaciaSi disweris molodini, gamouvalobis gancda
gadmotana, sizmris realobad qceva. da, amave dros, simSvide, garindeba ikiTxeba
sainteresoa S.QqiqoZis mier am ferweru- mis saxeze.
li tilosTvis Sesrulebuli eskizebi. aSkaraa mefistofelis figuris Sepiris-
`kerZo koleqciaSi daculia ori eskizu- pireba mxatvarTan – mxatvris fermkrTali,
ri Canaxati, Sesrulebuli fanqiT qaRaldis keTilSobili saxe da mefistofelis usaxu-
naglejebze. kompoziciis sqema vertikaluri ri, urCxulisebri niRabi, romelic daJine-
xazebiTaa daserili, maTi saSualebiT mxat- biT umzers mxatvars da TiTqos ritmulad
vari sazRvravs TiToeuli komponentis sa- imeorebs misi sxeulis monaxazs. iqneb, ro-
moqmedo ares, maTi urTierTdaSorebis man- gorc faustis SemTxvevaSi, is mxatvris al-
Zils. centrSi gamosaxulia skamis sazurges ter egoa, romlisganac mxatvari Tavis daR-
Camoyrdnobili, ironiulad momRimari mxat- wevas cdilobs? yovel SemTxvevaSi, mefisto-
vari. igi umzers mis gverdiT fiqrebSi wasul felis niRbiseburi saxe cxadhyofs, rom is
moxucs, cal xelSi wveri rom CaubRujavs. boroti suli, dacemuli samyaros simboloa.
marjvniv ki adamianis ConCxia. magidaze piro- mM efistofeli, rogorc personaJi Salva
biTad moxazuli vaSlebi awyvia~2. qiqoZis avtobiografiul epizodsac ukav-
eskizSi kompoziciis ZiriTadi xasia- Sirdeba. `mxatvris megobris, mweral sergo
Ti napovnia, magram misi centri Secvlilia. kldiaSvilis mogonebiT, Salva qiqoZis ucv-
bolo versiaSi mxatvarma Tavisi avtoport- leli Tanamgzavri iyo steki (joxi) mefisto-
reti wina planze, ucnaur arsebaTa garemoc- felis gamosaxulebiT, romelic mxatvarma
vaSi gamosaxa.EeskizSi is TiTqos ironiulad, saqarTvelodan, konstantinopolis gavliT,

53
ufro Soridan, distanciidan umzers magi- safrangeTSi gemiT mogzaurobisas dakarga,
dasTan msxdomT, xolo saboloo versiaSi roca gemi dazianda da ekipaJs gaSlil zRva-
maTi wevri xdeba, TiTqos Semodis maT sivr- Si daRupva eloda. aq Seejaxa mxatvari pirve-
ceSi, Soridan mWvretelis poziciis magiv- lad sikvdils. mogvianebiT parizidan igi Ta-
rad. amiT ueWvelia, mZafrdeba namuSevris vis axloblebs werda: `…...am gzam stambolidan
eqspresiuli gamomsaxveloba da siuJetic marselamde damanaxa zRvis saSineleba da misi
ufro dramatul iers iZens. mxatvari Tavis silamaze. arasodes daviviwyeb mas, rac gamo-
Tavs am situaciis, kompoziciis mTavar per- vcade. stambolidan marselamde Svidi dRe
sonaJad aqcevs, anu is xdeba am uCveulo mov- viyaviT Suagul zRvaSi. oTxi dRe ki ise, rom
lenis arsi da centri. garSemo verafers vxedavdiT, garda tlanqi,
mnaxvelis mzerasac pirvel rigSi, swo- uzarmazari talRebisa da tyviisferi cisa...
red misi avtoportreti ipyrobs –erTi mx- mTel dReebs baqanze vatarebdi da mxolod
riv, is sxva personaJebTan erTad qmnis erT, erTi fiqri, rom am mosalodneli katastro-
organul mTlianobas, magram, meore mxriv, fidan, Sen, adamiani, mTeli Seni WkuiT,MmTeli
gamoyofilia, erTgvar kontrastSicaa maT- Seni azriT, RoniT da xerxiT arara xar, maxe-
Tan. xazgasmiT fermkrTali saxe, kadrs miRma lebda me, ar mindoda zRvaSi daRupva~3.
mimarTuli mzera gamoarCevs mxatvris figu- mefistofels Tan axlavs sikvdilic. mas
ras da misi portretis erTgavr izolirebas xelSi ukavia vaSli _ cxovelmyofelobis
axdens. is maTTan erTadaa, banqos saTamaSo- simbolo da, amave dros, miniSneba adamianis
dac ki emzadeba, magram amave dros TiTqos pirvelcodvaze, cnobiswadilze. TeTri gvi-
es fantastikuri arsebebi misi yuradRebis rila mis mkerdze ki umankoebis, siwmindis
miRma rCebian, isini SeumCnevelnic ki arian simboloa. es yvavili ruseTSi WleqTan brZo-
misTvis, SeiZleba iTqvas mxatvrisTvis rea- lis simbolo iyo (pirvelad saqvelmoqmedo
2 3
i.abesaZe, dasax. naSr., gv. 24. i.abesaZe,. dasax. naSr., gv. 24.
cisia kilaZe

aqcia `TeTri gvirila~ 1912 wels Catarda). oRond Tu sezani ufo metad individualu-
es simboluri miniSnebebi SesaZloa mxatvris rad, impresionizmze reaqciis pasuxadac
erTgvar winaTgrZnobas, moaxloebuli sikv- eZi­ebs sagnebis arss, Salva qiqoZes qarTuli
dilis winaswar xilvas asaxavdes, naadrev si- mxat­vruli tradicia, SeiZleba iTqvas gene-
kvdilze miuTiTebdes. tikuri kodi karnaxobs msgavs midgomas.
saxelwodeba _ `udrood daRupuli me- aq ar SeiZleba ar gagvaxsendes daviT ka-
gobris mosagoneblad~ mianiSnebs, rom es kabaZis `avtoportreti broweulebiT~(1913
portreti – memoriul portrets unda ga- w.), romelic qarTuli, erovnuli formaT-
nekuTvnebodes. daRupuli adamianis xsovni- SegrZnebisa da mxatvruli xedvis erT-erTi
sadmi miZRvnili portretis tipebi mravlad TvalsaCino magaliTia (sur. 3). S. qiqoZis av-
gvxvdeba xelovnebis istoriaSi uZvelesi toportrets am namuSevarTan saerTo ganw-
droidan dRemde, Tumca S. qiqoZis am tiloze
yoba Tu mxatvruli gemovneba akavSirebs.
daRupuli megobari arsad Cans.
aqac Serwymulia: akademiuri da pirobiT-
iseTi STabeWdilebaa, rom gardacvli-
dekoratiuli forma, realisturi da sim-
li megobris adgili mxatvars daukavebia da
bolur-fantastikuri, damaxasiaTebeli da
masTan gaigivebula. amiT S.QqiqoZe TiTqos
ganzogadebuli, konkretuli da maradiuli.
aerTianebs awymos, warsulsa da momavals da
mxatvris konkretuli portreti mistikur,
erTgvar zedroul, krebiT, simbolur xate-
simbolur saxed iqceva da udroobis Tu ma-
bas, samyaros erTian saxes qmnis.
radiulobis gancdas qmnis.
SesaZloa, simbolur miniSnebas iZleva
TeTr sufraze gamosaxuli naturmortic. amgvari mxatvruli xedvis sawyisi Tu qva-
sxvadasxva nayofi aq TiTqos sicocxlis kuTxedi niko firosmanaSvilis Semoqmedeba
simboloebad Cndeba. broweuli aRdgomis, SeiZleba iyos. g. xoStarias sityvebiT, `fi­
54

ganaxlebis simbolo SeiZleba iyos (Tumca, ros­ manaSviliseuli saxeebisTvis ama Tu im


qarTvel mxatvrebTan esoden popularuli zomiT niSneulia: damaxasiaTebloba (mkveT-
broweuli mainc aRmosavlur motivad rCeba), ri damaxasiaTebloba, tipuroba, sicxovele,
mxatvris win Wiqa Rvino ki iqneb evqaristiaze bunebrioba da a.S.), mniSvnelovneba (simkac-
miniSnebaa, mas mefistofelis sasmeli upi- re, sidarbaisle, reprezentaciuloba, mo-
rispirdeba4. numenturoba, zedrouloba da a.S.), harmoni-
erTi mxriv, ganzogadebuli, Tumca mkv- uloba, gawonasworebuloba, TavSekavebuli
rivi formebi da, meore mxriv, pirobiToba Zaldautanebloba, keTilSobili sisadave~6.
da sagnebis dayiraveba aRmosavlur-moder- v. beriZis Tanaxmad ki: `ganzogadebulo-
nistul xasiaTs sZens naturmorts (sur. 2). S. bisa da cxovrebiseuli damajereblobis sak-
qiqoZe, miuxedevad misi evropuli ganaTle- virveli Sexameba~7 (TviT daviT kakabaZe ki aR-
bisa, mainc aRmosavleTSi xedavs Semoqmede- niSnavs, rom, rodesac man 1913 wels pirvelad
bis sawyiss: `…...me ki mjera, rom aRmosavleTi ixila firosmanis namuSevrebi, ocnebad eqca
unda aRdges, is aiRebs evropis manqanas, mag- mudmivad axlos yofiliyo nikalas suraTeb-
ram TvalebSi bavSuri gamometyveleba eqneba Tan, radgan arsad enaxa saqarTvelos aseTi
da guli siyvaruliT eqneba savse~5. Zalumi SegrZneba, rogoric mis suraTebSia.
msxlisa Tu vaSlis forma TiTqos sagan- misTvis firosmani gaxda mxatvruli sib-
gebo mniSvnelobiTaa aRsavse da SesaZloa, rZnisa da ganaxlebis wyaro. `Когда я впервые
sezanis vaSlebic gagvaxsendes monumentu- увидел картины Нико в 1913 году, то был крайне
robisa da arsebiTis asaxvis mcdelobis gamo.
6
Г. Хоштария, Творчество Пиросманашвили и его ме-
4
I.Arsenishvili, Die Kunst des Selbstporträts im Schaffen сто в новой грузинской живописи. Диссертация на со-
georgischer Maler (zweites Jahrzehnt des 20.Jhs.), Georgica, искание ученой степени кандидата искусствоведения,
2001, N24, gv. 115-122 Тб., 1985, gv. 150.
5 7
i.abesaZe, q.bagratiSvili, Salva qiqoZe kul- d. TumaniSvili, niko firosmanaSvilis `patara
turuli memkvidreoba, Tb., 2005, gv. 47. meTevze~, werilebi, narkvevebi, Tb., 2001, gv.179.
cisia kilaZe

удивлен необыкновенным художником, подобного warmoCenili (sikvdilis cekva _ Sua sukunee-


которому я нигде не видел. Мечтой моей стало bis alegoriuli siuJetia. masSi warmodgeni-
иметь постоянно около себя картины Нико, черпать lia sikvdilis personifikacia, rogorc sim-
в них живописную мудрость,учиться у него. Ни у bolo adamianuri yofis warmavalobisa).
кого из художников я не знал подобного ощущения aseve erTgvari SemoqmedebiTi inspira-
Грузии,как у Нико. Мне кажется,что с появлением ciis simboloa Tavis qala da kupidoni hans
его картин моя жизнь стала богаче,счастливей. Когда Tomas avtoportretSi.
я любуюсь картинами Пиросмани, я чувствую,что sikvdilis Temaze mravali avtoport-
могучие силы и соки земли, заключенные в клеенки reti aqvs Seqmnili luis korinTs. a. bÁo-
Нико, обновляют меня~)8. klinisgan na­sesxeb motivs man sruliad axa-
rogorc d. kakabaZisTvis, ise S.QqiqoZis­ li konteqsti mianiWa. mag., `avtoportreti
Tvisac mxatvruli gemovnebis orientiri saxelosnoSi ConCxTan erTad~ (1886) (sur.
swored niko firosmanis Semoqmedebaa, Tum- 5), grafikuli avtoportreti _ `mxatvari
ca, ra Tqma unda, firosmanaSviliseuli xed- da sikvdili~ (1916) (sur. 6), sadac SeiZleba
va (droisa da sivrcis SegrZneba) am mxatvreb- iTqvas, sikvdili metismetad materialize-
Tan Tavisebur transformacias ganicdis. buli da yovelgvar mis­tikasaa moklebuli.
S.QqiqoZis mxatvrobaSi erovnuli sawyisi Tumca, kontrasti sikv­ dils da sicocxles
misi temperamentisTvis damaxasiaTbel Zal- Soris mainc xazgasmulia. sikvdili aq anato-
ze emociur, mZafr gamomsaxvelobas erwy- miis gakveTilisTvis gankuTvnili ConCxia. l.
mis (es gansakuTrebiT kargad Cndeba aWaris korinTisM mogviano avtoportretebSi isev
Temaze Seqmnil namuSevrebSi, sadac moZrav Cnde­ba sikvdili Tavis qalis saxiT. adreuli
naxevarwreebze agebuli ritmi, axlo plani, namuSevrebisgan gansxvavebiT is isev alego-
zogjer kadrSi gaWedili an gadaWrili ga- riad iqceva da saSiSi, mistikuri elferisaa.

55
mosaxuleba, JReradi koloriti, xazovani mag., avtoportretSi `mxatvari da sikvdili,~
struqtura eqspresiis mZafr STabeWdilebas 1920, sikvdili molandebisa Tu niRbis saxiT
qmnis. amave dros, gaazrebuli xazovani ritmi mxatvars uknidan epareba.
da dekoratiuloba qarTuli Sua saukuneebis SeiZleba iTqvas, rom XIX-XX sukunis avto-
ferweris tradiciebidan momdinareobs). portretebSi erTgvari pesimistur-provo-
isev S. qiqoZis namuSevris _ `udrood kaciuli saxiT Tavi iCina XVII sukuneSi gavr-
daRupuli megobris mosagoneblad~ simbo- celebulma memento mori-s (gaxsovdes sikvdi-
lur mniSvnelobas, rom davubrundeT, aRmo- li) Temam (mag., david beili, `avtoportreti
vaCeT, rom avtoportreti sikvdilis simbo- vanita-s simboloebiT~ (1651), salvatoro roza
loebTan erTad araerT evropel mxatvars `avtoportreti~ (1645) (sur. 8). gansakuTre-
Seuqmnia. gansakuTrebuli sixSiriT ki es buli siZlieriT es motivi eqspresionist an
Tema germanel (germanulenovan) mxatvreb- eqspresiuli xasiaTis mxatvrebTan JRers. mag.,
Tan gvxvdeba.M mag., arnold bÁoklinis _ `av- e.Mmiunki Tavis 1895 wlis erT-erT avtoport-
toportreti sikvdilTan erTad, romelic retSi memento mori-s uaxles variants gvTava-
violinoze ukravs~ (1872) (B sur. 4) momdevno zobs. is sakuTar Tavs erTdroulad cocxal-
drois mravali mxatvrisTvis misabaZi gaxda. sac gamosaxavs da mkvdarsac. misi mklavi, sikv-
a. bÁoklinisTvis sikvdilTan siaxlove dilis xsovnis niSnad, Zvladaa qceuli (sur.7).
Se­moqmedebiTi impulsis wyaroa. amiT TiTqos misive sityvebiT _ `me davibade momakvdavi,
mxatvris, Semoqmedis individualoba, unika- avadmyofoba, sigiJe da sikvdili is bneli an-
lurobaa naCvenebi. xazgasmulia, rom mxatvari gelozebi iyvnen, vinc Tavze adgnen Cems akvans
ar emorCileba Cveulebriv mokvdavTa wesebs. da mTeli cxovreba Tan msdevdnen~9.
sikvdili muzasaa gatolebuli. garda amisa, is
tradiciul germanuli Totentanz-is formiTaa 9
R. Rosenblum and others, Edvard Munch: symbols and im-
ages, exh. cat., National Gallery of Art, Washington, D.C.,
8
К.Зданевич, Нико Пиросманишвили, М.,1964, gv. 66. 1978, gv. 28.
cisia kilaZe

kidev erTi eqspresionisti _ maqs pexS- lia. Tu germaneli mxatvrebi seriozulad


tainia, vis SemoqmedebaSic kvlav gvxvdeba ekidebian amgvar alegoriebs, Salva qiqoZes-
dramatizmiT gamsWvaluli avtoportreti Tan aSkaraa erTgvari ironiis gancda. ConCxis
ConCxTan erTad (sur.12). sifrifana figura imdenad SemaSinebeli araa,
jeims ensorTan ki sikvdili, SeiZleba ramdenadac groteskuli. mM efistofelic
iTqvas, mxatvris saxes erwymis, anu molbert- ufro fantastikur, zRaprul arsebas hgavs,
Tan mdgomi mxatvari TviT gadaiqceva Con- vidre ensoris sazareli niRbebi, romlebic
Cxad. mag., suraTSi `Cemi portreti ConCxis yvela mxridan gars Semortymian mxatvars da
saxiT~, mxatvari Tavad xdeba sikvdilis per- TiTqos gzas uRobaven mas. SeiZleba iTqvas S.
sonifikacia (sur.9). qiqoZe TiTqos irealur, absurdul samyaro-
aqve aRsaniSnavia lado gudiaSvilis, sa- Sia moxvedrili, romelsac is ar ekuTvnis,
varaudod, 1940-ian wlebSi Sesrulebuli, mi- eqspresionistebTan ki TviT samyaroa danaxu-
niaturuli avtoportreti. es aris mxatvris li, rogorc sazareli da daundobeli.
fotosuraTi, misi saxe, romlis cal mxares germanuli eqspresionizmisTvis damaxa-
mxatvars Tavis qala miuxatavs. sikvdilis siaTbel ganwirulobas, esqatologiur ganw-
xsovna aqac aSkaraa. yobas Salva qiqoZesTan groteski cvlis. rom
mogvianebT, 1972 wels, sikvdilamde cota ara TviT mxatvris dramatizmiTa da serio-
xniT adre, pikasom Seasrula `avtoportreti zulobiT aRsavse avtoportreti, siuJeti
_ sikvdilis pirispir~. S. qiqoZis msgavsad groteskisa Tu SarJis STabeWdilebas dato-
isic winaTgrZnobas Seupyria. gardauval si- vebda. aq kvlav Cndeba Salva qiqoZis natu-
kvdils is gafarToebuli TvalebiT uyurebs risTvis damaxasiaTebeli erTgvari gaore-
pirispir (sur.10). ba Tu opoziciebiT azrovneba – erTi mxriv
Salva qiqoZis mefistofelsac Tavisi wi- ironia da, meore mxriv, tragizmis gancda.
56

nasaxeebi aqvs evropul mxatvrobaSi, mag., m. lado gudiaSvilis TqmiT Salva qiqoZes
vrubelis `pani~ (1879) da `mefistofelisa da `rogorc Semoqmeds hqonda kidev erTi sain-
faustis gafrena~ (1896), f. Stukis `pani~ (1908) tereso Tviseba, cxovrebis iumoris prizmaSi
da `luciferi~(1890)10. Tumca maTgan gansxva- danaxvis unari...~ 11. geronti qiqoZis sityve-
vebiT qiqoZis mefistofeli ufro grotes- biT ki: `Salva qiqoZe iyo satirikuli da tra-
kuli niRbis STabeWdilebas tovebs, riTic gikuli bunebis mxatvari~12.
kvlav eqspresionist mxatvarTa nimuSebi SeiZ- es ormagoba xSirad mis namuSevrebsac
leba gagvaxsenos mM ag., ensoris avtoportreti ganmsWvalavs. rogorc aRvniSneT, erTi mxriv,
niRbebis garemocvaSi, miunkis avtoportreti Zlier emociuri, subieqturi sawyisi – mJReri
qalis niRbiT Tavze (sur.11) da sxva. koloriti, eqspresia, moZravi, asimetriuli
yvela am moxseniebul magaliTebTan Se- ritmi, araordinaruli rakursebi da xedvis
darebisas TvalSi sacemia Salva qiqoZis sura- wertilebi, axlo planebi, zogjer gadaWrili
Tis Taviseburi, originaluri gadawyveta. kadri, mkafio xazovaneba da dekoratiuloba,
erTgvari Sinagani distancia mis avtoport- meore mxriv ki, struqturuloba,zomiereba
retsa da sikvdilsa da fantasmagoriul ar- da ganzogadebisken swrafva, mudmivi, myari
sebaTa Soris TiTqos ufro sagrZnobia (ro- formebis Zieba.
gorc iTqva, mxatvari yuradRebas ar aqcevs is Tavis werilebSi wers: `foTidan viw-
am personaJebs). sikvdili aq arc muzaa, arc yeb misTvis, rom aq vigrZen pirvelad, Tu
raime sazareli da mudmivi xsovnis sagani, is, ra Znelia Tavis miwa-wylis moSoreba. didi
iseve rogorc mefistofeli, ufro irealu- brZola damWirda, rom ar dameyvira. vfiq-
ri, absurduli, gamogonili samyaros nawi-
11
l. gudiaSvili, mogonebebis wigni, sabWoTa xe-
10
I. Arsenishvili, Die Kunst des Selbstporträts im Schaffen lovneba, N8, 1967, gv.30.
georgischer Maler (zweites Jahrzehnt des 20.Jhs.), Georgica, 12
i.abesaZe, qarTuli ferweris eqspresionistuli
2001, N24, gv. 115-122 tendenciebi, sabWoTa xelovneba, N3, 1979, gv. 24.
cisia kilaZe

robdi, samSoblos mglejen meTqi da ara me Zieba _ rogorc TviTon ambobs _ me ar vici
vSordebi-meTqi mas. SeiZleba wyalSic ga- mxatvrobaze didi filosofiao. erTgvari
davmxtariyavi napiramde sacuraod, magram filosofiuri damokidebuleba samyarosad-
am grZnobasTan erTad bevri sxva mebrZoli mi _ mzera kadrs miRma _ TiTqos samyaros
grZnobebi iyvnen, grZnobebi keTilgoniere- Wvretis, raRac maradiulis Zieba da molo-
bisa da sidinjisa, romlebsac Cven aseTi sim- dinia. subieqturi guneba-ganwyobilebebis
kacriT gvaCvevs cxovreba~13 an kidev `me Cemi miRma WeSmaritis danaxvis survili mainc
meore buneba mainteresebs, romelic xanda- optimizmis gancdas qmnis _ isev mxatvris
xan gamoiyureba xolme. me is ufro miyvars: is sityvebi rom moviSvelioT: `me Tuki vcocx-
meore buneba~14. lob da sicocxle mixaria, mxolod imisTvis,
yvela mis mier Sesrulebuli avtoport- rom Cems bunebaSi raRac saswaulis imedi
reti tipologiurad erTmaneTis msgavsia scxovrobs, raRac erTi mTliani mimaqanebs
(sur.13, 14), mxatvari sam meoTxedSi, dak- saiTkenRac da mTel Cems arsebas sixaruliT
virvebuli da melanqoliuri mzeriT iyure- avsebs, Tumca TviTon Cemi sxeulis cxovreba
ba mnaxvelisken, is romantikuli da xSirad sruliad araviTar ganwyobilebas ar hqmnis
sevdiani ieriT gamoirCeva. g A ansakuTrebiT am swrafvisTvis, cxovreba sul sxva enazed
aqcentirebulia Tvalebi. avtoportretSi - laparakobs. ilaparakos... Zala imaSi aris,
`udrood daRupuli megobris mosagonrad~ rom Cems cxovrebas Sinaarsi aqvs... ra uSavs,
ki xelis mtevnebic (esec SesaZloa Sua sauku- Tu gind es Sinaarsi ubralo nisli iyos, ro-
neebis tradiciidan modis). melsac niavi hfantavs~16.
`Sen xelovani xar da mixvdebi (Tu ar gan- mxatvari ukanasknel wuTebSic ar kar-
gicdia), Tu ras niSnavs is mdgomareoba ada- gavs sicocxlis wyurvilsa da imeds, is naad-
mianisa, rodesac sulis sicalieres grZnob rev sikvdilsac ironiiT egebeba leqsad da-

57
da mTeli qveyana erT uSno qaosaT gexateba werili anderZiT, romelsac ase imedianad
Tvalwin, rodesac moqmedob da ver poulob asrulebs:
axsnas Seni moqmedebisas: rodesac icini da `gaTenda dila naTeli, brwyinvale, cxe-
Tan grZnob, rom am sicils araferi aqvs Sens li, mziani, /Cems fanjaras zed moawva ca
bunebasTan. amas ganvici da amas Cavdivar, ro- lurji, Tavaziani. /Citi WikWikebs, mze xa-
desac sazogadoebaSi var. marto rom viyo, robs, ar amas moaqvs ziani, /Cem gulSic feTq-
albad, arc aseTi sulis ganwyobileba meq- vas sicocxle, sicocxle aA Tas gziani~
neboda. sxvebi Zalas gatanen, mudam da yo- `sjobs yovelgvarsa sikvdilsa sicocx-
velTvis niRabi ataro, da cdilben kidevac, le saxelovani~17.
im niRbis qveS dagafarvinon yvelaferi, rac
ki sakuTari gabadia. es Zalian pesimisturi
msjelobaa. pesimizmi mZags, pesimistebi me-
zizReba da gTxov, yovelive es pesimizms ar
miawero. Senc kargad ici, rom me amas ar vem-
saxurebi. raca vTqvi, mxolod da mxolod
cxovrebiT nakarnaxevi da dauqvemdebareb-
lad gancdilia~15.
mM iuxedavad aseTi dramatizmisa yvela
portrets aerTianebs erTgvari filoso-
fiuri Wvretis ganwyoba anu maradiulis
13
i.abesaZe, q.bagratiSvili, Salva qiqoZe kul-
turuli memkvidreoba, Tb., 2005, gv.33.
14 16
i.abesaZe, q. bagratiSvili, dasax. naSr., gv 33. i. abesaZe, q. bagratiSvili, dasax. naSr., gv.26.
15 17
i. abesaZe, q. bagratiSvili, dasax. naSr., gv. 20. i. abesaZe, q. bagratiSvili, dasax. naSr., gv.81.
cisia kilaZe

TSISISA KILADZE days. Though, the portrait under consideration does not
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian contain any image of the lost friend. One has an impres-
Art History and Heritage Preservation sion that the place of the deceased friend was occupied
by the artist himself. By such approach Shalva Kikodze
unites past, present and future and creates somewhat out
SHALVA KIKODZE –
of time, combined symbolic drawing.
“IN MEMORY OF THE YOUNG
In this connection it is impossible not to recall the
DECEASED FRIEND”
painting of Davit Kakabadze “Self-portrait with pome-
Summary granate” (1913), which is one of the best samples of art
perception of the Georgian national forms and of artistic
Painting executed in 1920 and titled “In Memory of the vision. Both these self-portraits are interrelated by their
Young Deceased Friend” was a kind of turning point spirit and artistic taste. Here, as in the former painting,
for Shalva Kikodze. At the same time, it is an allusive, are united academic and conditional-decorative form,
metaphorical-symbolic work. There is just a slight hint realistic and symbolic-imaginary, peculiar and common,
in the title to reveal symbolic content of the painting. specific and everlasting. This concrete portrait acquires
The painting is also known as a self-portrait of Shalva mystic, symbolic traits and passes the mood of eternity.
Kikodze. Among his self-portraits it is one of the most Niko Pirosmanishvili’s art should be considered the ba-
interesting and multi-faceted paintings for understand- sis or cornerstone of such artistic vision. Commonness
ing inner world and spirituality of the artist. and veracity, freeness, monumentality, being out of time
First look at the painting and one will be puzzled at and a noble simplicity of Pirosmanishvili’s personages
what is presented to him. Who are those phantasmagoric are characteristic of the Georgian artistic vision and
58

individuals in the picture? Why did the artist paint him- taste. Creative art of Niko Pirosmanishvili was the guid-
self in company with them? What connects them with ing line for philosophy of art developed by both Davit
each other? One of these mystic creatures should be a Kakabadze and Shalva Kikodze. At the same time, Niko
demon, an evil soul. In art critics’ opinion it must be Pirosmani’s view (conception of time and space) un-
Mephistopheles. Another figure, skeleton, is a symbol derwent certain transformation in the creative work of
of death. These figures sit together with the artist at a the above artists. The national principles acquire very
table on deck. emotional and expressive character in Shalva Kikodze’s
Of note is a certain paradoxality and contradictory paintings.
thinking revealed through artistic design of the painting: Many European artists have created self-portraits
consecutive and rational basis of the composition, on with the symbolism of death. This concerns German
the one hand, and merging of conventional artistic lan- (actually German speaking) artists, such as Arnold Bök-
guage, intuitivism, unexpected effects and absurd situ- lin “Self-portrait with Death Playing the Fiddle” (1872),
ations, on the other hand, as well as bringing together which became a sample for the next generation artists.
realistic shape and multicolor spots in a style close to It is possible to say, that the theme of momen-
abstract interpretation. The topic is interesting for its to mori, which was very popular in the 17th century,
paradoxality and duality: representation of imaginary, emerged in self-portraits of 19th-20th centuries in
symbolic and allegorical theme in real, as if in common a pessimistic and provocative manner. This theme
environment. was especially popular among expressionists or art-
There is a hint in the title of the picture “In Memory ists of expressive style, like L.Corinth, E. Munch,
of the Young Deceased Friend”: it’s a memory portrait. M.Pechstein, J. Ensor and others. In comparison
Portraits of this type, created in memory of the deceased, with self-portraits of the above-listed artists, Shalva
are often found in history of art from ancient times to our Kikodze’s original solution, maintenance of a certain
cisia kilaZe

kind of internal distance between his self-portrait and


the death flanked with phantasmagoric creatures can
be understood in a better way. In his painting death is
not a muse, not even something frightful or the sub-
ject of unfading memory. It is part of the irrational and
absurd, invented world, like Mephistopheles. German
artists took seriously these allegories, but in case of
Shalva Kikodze the certain irony is present. The thin
frame of a skeleton is not frightful, but it is grotesque.
One can say that as if Shalva Kikodze lives in an un-
real, absurd world, but he does not belong to it. Other
artists, in difference from him, perceive the world as
hostile and merciless environment. Hopelessness and
eschatologic mood characteristic of the German ex-
pressionism, in case of Shalva Kikodze is substituted
by grotesque. If not tension and seriousness in the self-
portrait of the artist, the painting would have left an
impression of grotesque or caricature. Split personal-
ity or thinking by use of confronted categories: irony
on the one hand and tragic feeling on the other hand.
Even so, philosophical attitude towards the world is

59
obvious: perception of the world beyond the frame,
search for eternal and an expectation.
60 cisia kilaZe

1. Salva qiqoZe. avtoportreti, udrood daRupuli megobris mosagoneblad, 1920 w.


Shalva Kikodze. In Memory of the Young Deceased Friend, 1920

2. naturmorti, yajarTa periodis


mxatvroba, XVI s.
Still Life, painting of the Qajar period, XVI c.
cisia kilaZe

3. daviT kakabaZe.
avtoportreti
broweulebiT, 1913w.
Davit Kakabadze. Self-Portrait
with Pomegranates, 1913

61
4 arnold bÁoklini. avtoportreti
sikvdilTan erTad, romelic
violinoze ukravs,1872 w.
Arnold Böcklin. Self-Portrait with Death Playing
the Fiddle”, 1872

5. luis korinTi. avtoportreti


ConCxTan, 1896 w.
Lovis Corinth. Self-Portrait with
Skeleton, 1896
cisia kilaZe

7. eduard miunki. avtoportreti


ConCxis mklaviT, 1895 w.
Edvard Munch. Self-Portrait with
Skeleton Arm, 1895
62

6. luis korinTi. sikvdili da mxatvari, 1920-21 w.


Lovis Corinth. Death and the Artist, 1920-21

8. david beili.
avtoportreti
vanitas-s simboloebiT,
1651w.
David Baili. Self-Portrait
with Vanitas Symbols, 1651
cisia kilaZe

9. jeims ensori.
Cemi portreti
ConCxis saxiT, 1895 w.
James Ensor. My Portrait
as a Skeleton, 1895

63

10. pablo pikaso. avtoportreti


sikvdilis pirispir, 1972 w.
Pablo Picasso. Self-Portrait
Facing Death, 1972

11. edvard miunki, avtoportreti qalis


niRbis qveS, 1891-92
Edvard Munch, Self-Portrait Beneath
Woman’s Mask, 1891-92
cisia kilaZe

12. herman maqs pexStaini. avtoportreti


sikvdilTan erTad, 1920 w.
Herman Max Pechstein.
Self-Portrait with Death, 1920
64

13. Salva qiqoZe, avtoportreti, 1920-iani wlebi


Shalva Kikodze, Self-Portrait, 1920

14. Salva qiqoZe.


avtoportreti, 1920 w.
Shalva Kikodze.
Self-Portrait, 1920
naTia ramiSvili

naTia ramiSvili SemTxveviTi ar aris, rom mis Semoqmedebas


ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
XX saukunis xelovnebis safuZvlad miiCne-
samxatvro akademia ven. Semdeg kubizmis mimdevarma mxatvreb-
ma kidev ufro ganavrces es ideebi. isini
egviptur, okeaniis Tu zangur xelovnebas
akvirdebodnen, mecnierul miRwevebze fiq-
robdnen da TavianT namuSevrebSi „meoTxe
daviT kakabaZe da ganzomilebis“ warmoCenas cdilobdnen. es
sivrcis axleburi gaazreba futuristebisTvisac metad aqtualuri iyo
da nawarmoebSi drois faqtoris Semotanas
daviT kakabaZis mier optikuri xerxebis ga- gulisxmobda _ moZraoba da dinamikac xom
moyeneba, xelovnebis axali formebis mec- mxolod droSia ganfenili.
nierul safuZvelze gaazreba da maTi mxatv- sivrcis axali gaazreba, TiTqos Tavidan
rul xerxebad qceva XX saukunis dasavluri aRmoCenili samyaro, romelic mecnierulad
xelovnebis ganviTarebis tendenciebs Seesa- da maTematikurad ganixileba ara evklidu-
bameba. mis SemoqmedebaSi erT-erTi umniSvne- ri geometriis daxmarebiT, rogorc es re-
lovanesi mxat­vruli amocanaa _ mxatvruli nesansisa da momdevno xanebSi iyo, aramed
elementebis kontrastiTa da maTi sibrtyeze ukve sxva ganzomilebaTa aRmoCeniT da ukve
ganlagebiT sivrcis Seqmna. adamianis xiluli samyaros gareT arsebuli,
bunebrivia, sivrce-sibrtyis proble- warmosaxviTi, abstraqtuli sivrcis gaazre-
mas ukavSirdeba is formaluri Ziebani, rac biT. simaRle, sigane da siRrme _ sami feno-
suraTis amgebi saxviTi elementebis _ xazis, menia, romelic sibrtyeze unda gadmoitano

65
ferisa da formis kvlevas exeba. suraTis abstraqtuli zedapiris Sesaqmne-
XX saukunis dasawyisis TiTqmis yvela lad. miwisagan mowyveta, sayrdeni wertilis
mimarTulebis evropeli mxatari im perio- gaqroba, rac usasrulo sivrcis realur
disaTvis am Zalze mniSvnelovani sakiTxiT warmodgenas gviqmnis _ suprematistuli xe-
aris dakavebuli. sivrcis agebas, axleburi lovnebis mTavari maxasiaTebelia. abstraq-
perspeqtivis gaazrebas, sagnis sivrceSi gan- tul nawarmoebebSi gaCenili axleburi xedva,
Tavsebas _ mxatvrebis Semoqmedebasa da maT
romelic mzeris garkveul wertils ki ar gu-
naazrevSi centraluri adgili eTmoba. jer
lisxmobs, aramed yvelgan aqvs mxedvelobis
kidev, postimpresionistebis mxatvrobas axa-
areali da romelSic obieqti drosa da sivr-
siaTebs garkveuli protesti da dapirispi-
ceSi, barieris gareSe Tavsdeba _ ainStainis
reba wina TaobasTan. maT uaryves realistu-
fardobiTobis Teorias exmianeba.
ri da impresionistuli ferweris iluzio-
qarTveli mxatvrebisaTvis, sivrce-sibr-
nizmi, anu sivrcis iluzia, feriT modelire-
ba, perspeqtivis kanonebi, is rasac evropuli tyis sakiTxi mniSvnelovania, axali enis, axa-
mxatvroba jer kidev renesansis periodidan li erovnuli formis Ziebis procesSi.
moyolebuli efuZneba. axali Taobis mxatv- XX saukunis dasawyisi saqarTveloSi is-
rebma win wamoswies sibrtyis mniSvneloba. eTive winaaRmdegobrivi, rTuli da mraval-
amgvar midgomaSi didi roli Seasrula mxrivi iyo, rogorc mTel danarCen msoflio-
aradasavluri kulturebis gacnobam, gan- Si. axali saukunis, axali epoqis molodini
sakuTrebiT Soreuli aRmosavleTis xelov- aqac axali ideebisa Tu cxovrebis stilis
nebam _ iaponurma graviuram da ferweram, Secvlis safuZvels qmnida.
romelic modaSi Semodis maSindeli parizis „maSinizmis“ epoqis suliskveTeba Tavise-
sazogadoebaSi. p. sezanis mxatvrobam sru- burad isaxeba daviT kakabaZis naazrevsa Tu
liad axali xedvisa da suraTis axali har- SemoqmedebaSi. sabunebismetyvelo da teq-
moniis Seqmnis SesaZlebloba warmoaCina. nikuri miRwevebi udaod mxatvris interesis
naTia ramiSvili

arealSi eqceva da umniSvnelovanes rols as- dakargva“ (Verlust der Mitte)3. masSi arqiteq-
rulebs im mxatvruli problemebis gadaWra- turisa da xelovnebis nimuSebis magaliTze
Si, romlebic axalma epoqam dasva xelovnebis adamianis RmerTTan daSorebis process da
winaSe. Tavad evropul kulturaSi uamravi amgvarad dabneuli adamianis mudmiv Ziebas,
msgavsi sakiTxi iwvevs polemikasa da msje- faseulobaTa aRrevas, mTavari RerZidan ga-
lobas. Cndeba kiTxvebi im Cveuli Rirebule- dacdenas da sakuTar cnobierebaSi miwisa da
bebisa da saukuneebis manZilze Camoyalibe- cis gadaadgilebas ganixilavs. misi azriT,
buli xedvis principebis mimarT, romlebic yovelive amis gamoxatuleba abstraqcia da
gansazRvravs dasavleT evropis vizualur is utopiuri proeqtebia, romlebSiac nage-
xelovnebas. bobas saZirkveli da saxuravi ara aqvs. sain-
XIX saukunis bolos fridrix nicSes mier teresoa, agreTve, misi mosazreba, sinaTlis
dayenebuli Tezisi _ „RmerTi mkvdaria“ Sesaxeb. wignSi „sinaTlis sikvdili“ (Der Tod
(Gott ist tot) _ momavali sazogadoebis nihi- des Lichtes), avtori saubrobs industriuli
listur ganwyobas asaxavs da XX saukunis periodis adamianis Sesaxeb, romelic TiTqos
moazrovneTa msjelobis sagnad iqceva. sa- Sinagani sinaTlis naklebobas ganicdis. swo-
kuTari fundamentis momSleli, civiliza- red am epoqis xelovneba da gansakuTrebiT
cias daqvemdebarebuli adamiani, uecrad arqiteqtura, warmoaCens mis miswrafebas si-
niadaggamoclili, marto da pirispir rCeba naTlis Sevsebisaken. amitomac aris Tanamed-
sakuTar TavTan. Tamaz buaCiZe ganmartavs: rove nagebobebSi gamoyenebuli amdeni SuSa
„RmerTis sikvdilis Temam misca saazrovno da gamWvirvale Tu amreklavi masala. anu,
Cveni drois mraval mwerals, mxatvars, mu- garedan, rac SeiZleba meti sinaTlis SemoS-
sikoss. imaSi, rom Tanamedrove epoqa Sepy- vebiT, adamiani am danakliss ivsebs. axali
masalidan gamomdinare, ukve XIX saukuneSi,
66

robilia nihilizmis seniT, rogorc vTqviT,


nicSes dasavleTis moazrovneTa udidesi na- arqiteqtorsa da inJiners Soris erTgvari
wili eTanxmeba. gansxvaveba iwyeba im punqt- zRvari gadis. Tumca, avtoris azriT, am pe-
Si, romelSic saqme exeba nihilizmis warmo- riodSi, teqnikisa da xelovnebis rangs Soris
Sobasa da misi daZlevis gzebs“1. damokidebuleba, jer kidev „wesrigSia“4.
SemdegSi martin haidegeri aviTarebs im am ideaTa WidilSi da axali mxatvruli
azrs, rom teqnikuri procesiT garSemorty- xedvis Camoyalibebis procesSi, filoso-
muli, sayrdengamoclili adamiani, romelic fosTa varaudebica da mxatvarTa mier dana-
xuli momavali msoflio araerTgvarovania.
samyaros batonobas Tavad iCemebs, WeSmari-
kubizmsa da futurizmSi garkveulad axali
tebis dakargvis saSiSroebis winaSeE dgeba.
epoqis suraTi _ TiTqos radikalurad gar-
WeSmaritebis dakargva ki, martin haidege-
daqmnili samyaro warmoCnda. dasavleT-ev-
ris azriT, sakuTari Tavis dakargvas niS-
ropuli kulturis amgvari kritika mxatvar-
navs, radganac adamiani yofierebasTan Tavis
Ta SemoqmedebaSi sxvadasxvagvarad airekle-
pirvandel damokidebulebaSi aRar aris2. xe-
ba da mudmivi Ziebis process kidev ufro
lovnebis istorikosi hans zedlmairi amave
amZafrebs. „axali TvalTaxedva“, romelic
problemas uZRvnis Tavis wigns _ „Suagulis
organzomilebian sibr­ tyeze samganzomile-
1
T. buaCiZe, filosofiuri narkvevebi, II tomi, Tb., biani obieqtis asaxvas da kidev meoTxe ganzo-
2005, gv. 481. milebasac gulisxmobs, swored kubizmsa da
2
Martin Heidegger, Die frage nach der technik, Vortrag, ge-
futurizmSi, suprematizmsa da konstruqti-
halten am 18. November 1953 im Auditorium Maximum der
Technischen Hochschule München, in der Reihe `Die Künste vizmSi vlindeba mTeli sicxadiT.
im technischen Zeitalter», veranstaltet von der Bayerischen
Akademie der Schönen Künste unter Leitung des Präsidenten 3
H. Sedlmayr, Verlust der Mitte. Die bildende Kunst des 19. Und
Emil Preetorius, im Druck erschienen in Band III des Jahrbu- 20. Jahrhunderts als Symptom und Symbol der Zeit, Ulstein,1991.
ches der Akademie (Redaktion: Clemens Graf Podewils), R. 4
H. Sedlmayr, Der Tod des Lichtes, Übergangene Perspekti-
Oldenbourg München, 1954, gv. 70. ven zur modernen Kunst, Saltzburg, 1964, gv. 185.
naTia ramiSvili

valter hesis TqmiT: „Tuki kubizmi sag- red, droisa da manZilis TanxvedriT SeiZle-
nis formaluri analiziT mivida suraTis ba iyos miRweuli. sivrce samganzomilebiani
„simultanuri xedvis“ formamade, romelic ki aRar aris, aramed drosTan aris gaerTia-
sabolood SeiZleboda dinamikuri samyaros nebuli da mas meoTxe ganzomilebac aqvs. moZ-
suraTad warmoCeniliyo, futurizmi piriqiT raoba cvlis drois aRqmas. moZravi obieqtis
_ samyaroSi dinamikuri gadaadgilebis am siCqare sxvadasxva xedvis wertilidan sxva-
gamocdilebas adamianuri warmodgenebis dasxvaa.
mxridan axdenda. sinamdvile, aseT SemTxve- amgvari dinamikuri samyaros suraTis
vaSi, aRar aris subieqtis sapirispirod damkvidreba XX saukunis adamianis cnobiere-
dadgenili samyaro _ obieqtebiT sivrceSi, baSi, bunebrivia, sayovelTao iyo da sxvadas-
aramed kompleqsuri naerTi (erTmaneTSi ga- xvagvari gamoxatuleba hpova mxatvarTa Se-
dasvla) Sinagani da garegani movlenebisa. es moqmedebaSi. XX saukunis dasawyisis qarTul
kompleqsi xiluli xdeba sasuraTe formis xelovnebaSi erT-erT umTavres amocanad iq-
simultanurobis meSveobiT, romelic mis ceva erovnuli formis Zieba. axali esTetika
Tanmimdevrobas erTmaneTis gverdze ganla- da TvalTaxedva, romelic dasavlur xelov-
gebad, erTmaneTze dalagebad da ermaneTSi nebasTan erTad mkvidrdeba qarTvel xelo-
gadasvlad aqcevs. mayurebeli am suraTze vanTa wreebSi, gansakuTrebul mniSvnelobas
asaxul movlenaTa SuagulSi aRmoCndeba. uZ- iZens. cxadia, erTbaSad ar momxdara qarTul
ravi saganic ki potenciur moZraobad aRiq- cnobierebaSi im niSan-TvisebaTa gaazreba,
meba da ZiriTad xazebs Seerwymis“5. romelic maincadamainc „erovnuls“ gan-
_ es aris is formula, romel- sazRvravda xelovnebaSi. yvelasTvis misaRe-
mac Secvala samyaro da aseve, nawilobriv, bi da gasagebi ar yofila aseve, dasvleTidan
XX saukunis dasawyisis xelovanTa xedvac. a. Semosuli axali mxatvruli tendenciebi,

67
ainStainis fardobiTobis Teoriis mixedviT, magram is, rom sazogadoebis moazrovne na-
sivrciT-droiTi geometriuli struqturis wilisaTvis es umTavresi skiTxi iyo, naT-
Sesaxeb warmodgena Zireulad icvleba. dro lad Cans maT nawerebsa da SemoqmedebaSic.
da sivrce erTmaneTTan aris dakavSirebuli. g. gegeWkoris wignSi „xelovneba da sivrce“
dro, rogorc meoTxe ganzomileba, xelovan- motanilia daviT kakabaZis mier Zmisadmi mi-
Ta mTeli TaobebisaTvis inspiraciis wyarod werili baraTi, romelSiac Cans mxatvris
iqceva. simultanuroba _ drois sxvadasx- wuxili JurnalSi „droSa“ gamoqveynebuli
va monakveTSi eTdroulad asaxuli sivrce, erT-erTi werlis gamo: „amaswinaT wavikiTxe
masSi ganTavsebuli obieqtiT _ kubistebis, suraTebian Jurnal droSaSi geronti qiqo-
futuristebis, suprematistebisTvisa da Zis werili qarTul mxatvrobaze... aq is exeba
konstruqtivistebisTvis, mTavari Tema xde- mxatvrobis principul sakiTxs. laparakobs,
ba. zogierT Tanamedrove mkvlevars (ulrix Tu rogori unda iyos erovnuli xelovneba
miuleri) miaCnia, rom bauhauzis arqiteqto- da sxva... Cemi principebis winaaRmdegi aris
rebi pirdapir sivrcis agebaSi iTvaliswi- da mas hgonia, rom Cemi xelovneba erovnuli
neben fardobiTobis Teorias. e.w. „uwyveti ar aris... piriqiT, aqauri zogierTi mwerali
sivrce“ (paul klees SemoRebuli termini), im azrisaa, rom Cemi xelovneba modernistu-
romelic gamWvirvale tixrebis saSualebiT lia da Zlier erovnuli xasiaTisaa, radgan
iqmneba dinamikuria da masSi axlo da Sori im Zlier gansxvavebas, rac Cemsa da aqaur
manZili erTdroulad aRiqmeba6. es ki, swo- sxva mxatvrebSia, swored aRmosavlurs Cems
TvisebaSi xedaven“7.
5
W. Hess, Dokumente zum Verständnis der modernen Male-
rei, München, 1972, gv.71. wegung und Zeit im Werk von Walter Gropius und Ludwig
6
, U. Müller, Raum, Bewegung und Zeit im Werk von Walter Mies van der Rohe, Berlin, 2004 (Rezensionen von Horst
Gropius und Ludwig Mies van der Rohe, Habilitationsschrift, Bredekamp, in: Die Zeit Nr. 9 vom 24.02.2005, S. 59).
Akademie Verlag, Berlin, 2004, recenziidan: Raum, Be- 7
g. gegeWkori, daviT kakabaZe, Tb., 1983, gv. 13.
naTia ramiSvili

sagulisxmoa aseve, d. kakabaZisadmi eqvTi- gamoiwvia: „...xevsurul miwurSi nanaxma Teqam


me TayaiSvilis mier parizSi miwerili weri- me damarwmuna, rom sivrcis gadmocema xaze-
li, romelSiac is daviTs misi wignis Sesaxeb bis sistemis gareSe, marto ferebis saSuale-
esaubreba: „es didi, friad didi Rirsebaa da biTac yofila SesaZlebeli.“ es ar iyo Cveu-
didaT mosawoni saqme, rom aseTi wignis gamo- lebrivi abstraqcia, magram, mxatvris azriT,
cema SesZeli. ama Tu im mimarTulebas xelov- am Teqis adgili swored luvrSia da iq rom
nebaSi SeiZleba sazogadoeba, didi Tu mcire ekidos, sruliad axal mimdinareobas dau-
nawili, sulerTia, ar TanaugrZnobdes, mag- debda safuZvels. masSi dainaxa man saqarTve-
ram es mimarTuleba axsnili da ganmartebu- los miwa-wyali, zeca, haeri da koloriti9. aq
li unda iyos da misi warmoSoba da evolu- kidev erTxel ubrundeba daviT kakabaZe sivr-
cia garkveuli. amas gvixsnis da gvirkvevs cis problemas da erovnuli formis sakiTxs.
Seni wigni da amasTan aSkaraT yY ofs, rom Sen qarTul formas im droisaTvis igi sruliad
didaT nayofierad gimuSavia. nu miaqcev yu- Seuswavlelad Tvlis da sivrcis agebis ax-
radRebas im mkacr recenzias, romelic erT lebur gaazrebas evropuli miRwevebisa da
tfilisis gamocemaSi wavikiTxe Seni wignis erovnuli formis sinTezSi xedavs. misi namu-
gamo, ganagrZe ise muyaiTad, rogorc daiwye Sevrebic swored amgvari Ziebis Sedegia.
xelovnebis Seswavla im saxelmwifoebisa da samwuxarod, misi kvleva erovnuli for-
xalxebisa, romelT qondaT gavlena qarTuls mis, qarTuli Tanamedrove „enis“ Ziebis sa-
xelovnebaze, aseTia xelovneba babilonur- kiTxebSi ver poulobs gamoZaxils sabWoTa
xeTur-egvipturi, bizantiuri, sasanidur- saqarTveloSi. daviT kakabaZe Tavisi moxsene-
sparsuli da sazogadod mcire aziisa. amiT bebiTa Tu werilebiT, axali „TvalTaxedvis“
did samsaxurs gauwev da bevris gamorkveva damkvidrebas da qarTuli sazogadoebisTvis
68

SeiZleba qarTul xelovnebis dargebSi“8. evropuli kulturis miRwevebis gacnobas,


am werilebidan Cans, raoden gansxvavebu- uSedegod cdilobs. ukve samSobloSi da-
lia daviTis xelovnebisa da misi Sexedule- brunebul mxatvars 1934 wlamde arc erTi
bebis Sefa­seba gamoCenili qarTveli moRva- ferweruli tilo ar Seuqmnia. parizul pe-
weebis mier. riodTan SedarebiT maTi raodenobac mcirea
daviT kakabaZis mxatvruli Ziebebi, qar- da drois didi intervalebiT aris daSore-
Tuli sazogadoebisaTvis, miT umetes, gasab- buli _ 1934, 1942, 1944, 1946 da 1949 wlebSi
Woebis Semdeg, raRa Tqma unda, sruliad miu- Sesrulebuli. sagulisxmoa, rom am periodis
Rebeli aRmoCnda. parizidan dabrunebuli TiTqmis yvela peizaJi mcire zomisaa (30X40).
mxatvris namuSevrebis gamofena, romelic Tumca, misi gviani periodis namuSevrebi cxa-
1928 wlis maisSi sastumro „orientSi“ mo- dyofen, rom mxatvars, sakuTari principe-
ewyo, oficialuri presisa da sazogadoebis bisTvis, sivrcis gadmocemis survilisaTvis,
didi nawilis gakilvis sagnad iqca. daviT ka- ar uRalatia. isev imeruli peizaJebi (1934 w.)
kabaZis Semoqmedebas „usagnos“ uwodebdnen, (sur. 1), isev panoramuli xedebi da ukidega-
Tavad mxatvars ki, _ „formalists“. no sivrceebi, „xaliCiseburad“, mTel sibr-
parizidan dabrunebuli mxatvari fSav- tyeze ganfenili feradovani monakveTebi.
xevsureTis mTebSi mogzaurobs, raTa ganeri- oRond, zogierT peizaJSi Sori xedi ufro
dos sabWoTa realobas da datkbes ulamazesi axlos aris TvalTan motanili, TiTqos,
bunebiT. iqidan Zmisadmi miweril werilSi „grZel­fokusiani obieqtiviT moaxloebuli“
daviT kakabaZe gadmoscems Tavis STabeW- an Cinur-iaponuri ferweris msgavsi, Sori
dilebebsa da gancdas, romelic masSi erTi perspeqtiviT gadmocemuli; amitomac, ufro
glexis ojaxSi kedelze dakidebulma Teqam izrdeba monakveTebi da ufro imatebs deko-

8 9
p. margvelaSvili, daviT kakabaZis arqividan. Tb., d. kakabaZe, werili Zmas, 4 agvisto 1928 weli,
1988, gv. 150. Jur. „cxeli Sokoladi“, #2, 2008, gv. 26-27.
naTia ramiSvili

ratiuloba da sibrtyiToba, zogan diddeba realisturi moTxovnebi Tavis sayvarel Te-


xeebis gamosaxuleba. amasTan, metia ganzo- mas, imerul peizaJs miusadagos. Tumca, aq
gadeba da abstrahireba. adrindeli peizaJe- es ar gamodis, mTlianoba irRveva, sxvadas-
bisgan gansxvavdeba koloritic _ ufro na- xva mxatvruli principebi ver Tavsdeba erT
Telia ferTa gama, Ria narinjisferi da var- nawarmoebSi.
disferi tonebiT gajerebuli, zogan mwvane SemdegSi mxatvari ukve poulobs erTgvar
tonaloba Warbobs. saRebavic ufro Txlad gamosavals. meore msoflio omis period-
aris dadebuli da tilos faqtura amodis. Si (1942 w.) Seqmnili peizaJi sul sxvagvaria.
monakveTebi naklebad aris SemosazRvruli suraTis TiTqmis mTlian ares odnav Tbili
muqi StrixebiT. amiT kidev ufro win modis da zemoTken civ cisferSi gardamavali sivr-
sibrtye, ufro dekoratiul xasiaTs iZens ce, ca faravs. mxolod suraTis qveda CarCos-
feri, perspeqtiva ki saerTod qreba. rogorc Tan moCans niadagis mcire zoli, romelic
adrindel peizaJebSi, aqac mTebs didi Crdi- isev feradovani monakveTebisagan Sedgeba.
lebi adevs. Tumca, is kontrasti aRar aris. qveviT, marcxniv ki myinvaris patara wveria.
gansakuTrebiT kargad Cans es 1944 wels es TiTqos umniSvnelo detali, romelic si-
Sesrulebul, SedarebiT didi zomis peizaJ- Soris aRmniSvnelia, sivrcis efeqts aZlie-
ze _ „wiTeli mTa“ (sur. 5), sadac SedarebiT rebs. myinvaris siTeTres exmianeba sul ze-
metad ikveTeba Crdili. TiTqmis mTliani moT, caSi bundovani muqi wertili Tu laqa,
sibrtye mowiTalo-narinjisferi monakve- raRac obieqti, SesaZloa Sors gamoCenili
Tebisagan Sedgenili didi mTis gamosaxule- Tvimfrinavi. sruliad statikur, ganyenebul
biT ifareba. marjvena kidesTan moCans meore sicarieleSi, am detals erTgvari moZraoba,
mTis mxolod patara monakveTi, ufro civi sicocxle, da drois elementi Semoaqvs.

69
ferebiT gamosaxuli (amdenad, is ufro ukan didi zomis tilo _ `mitingi~ _ amave pe-
aRiqmeba) da zemoT cis patara zoli, rome- riodSia Sesrulebuli (sur. 2). Tvaluwvde-
lic aseve feradovani monakveTebisagan aris neli, maRali mTiani peizaJis fonze, mTis
Sedgenili, oRond meti oqris ferebia gamo- Ziras, leninis plakatis qveS gaerTianebuli
yenebuli. didi „wiTeli“ mTis marjvena mxa- uamravi xalxia Sekrebili. peizaJTan Seda-
res muqi Crdili Semouyveba, romelic qve- rebiT, xalxi Zalian patara, mcire figure-
moTac Camodis da marjvena wina plans avsebs. bis saxiT aris warmodgenili. kacebi, qale-
amgvari xerxi, romelic adreuli periodis bi, bavSvebi, TiTqmis erTnair tansacmelSi,
imerul peizaJebSia gamoyenebuli, siRrmis, TeTri perangebiTa da cisfer an moyavis-
perspeqtivis efeqts aZlierebs. magram, am fro Sarvlebsa da qveda boloebSi, TiTqos
SermTxvevaSi, es Crdili sxvagvarad aRiqmeba erTnair formebSi arian gamowyobili. ho-
_ saerTo dekoratiulobaSi eqceva da sibr- rizontalurad gaSlili brbo miemarTe-
tyiTobas ar arRvevs. ba centrisken, sadac aqtivistebs wiTeli
gviani periodis zogierT peizaJSi, abst- droSebi da beladis gamosaxulebiani didi
rahirebul landSaftTan erTad, Cndeba sru- TeTri plakati uWiravT. realistur weris
liad realisturad Sesrulebuli elemente- maneraSi Sesrulebul figurebs Zirs Crdi-
bi _ ukana planze klde, myinvari Tu lurj lebic ki aqvT mixatuli. amgvari Sesrule-
caze mkafiod gamokveTili TeTri Rruble- ba sruliad gansxvavdeba ganzogadebuli,
bi. amgvar gadawyvetas SeiZleba mivaweroT abstrahirebuli mTis ferdobis gamosaxu-
„rionhesi“-c (1934 w.), sadac mxatvrisaTvis lebisagan. Tumca, erTian momwvano fonze
Cveuli feradovani mTis ZirSi hesis beto- dasmuli wvrili figurebi, saerTo siWrele-
nis konstruqciac aris gamosaxuli (sur. Si iwereba da mTlian dekoratiul sistemaSi
4), zemoT ki _ realisturi Rrubliani ca. jdeba. ufro metic _ mTis fonze gamosaxu-
d. kakabaZe TiTqos cdilobs, am drois soc- li mkafio marTkuTxa plakati, vizualur
naTia ramiSvili

da kompoziciur aqcentsac qmnis. es, albaT riisaTvis metad Rirebulia. Tumca, mis Semo-
dadaistur kolaJs an pop-artis xelovnebis qmedebas gansakuTrebuli adgili ekuTvnis
nimuSs ufro mogvagonebs Tavisi Cawebebuli agreTve msoflio xelovnebis saganZurSic.
fotoebiT.
am kompoziciis msgavsia 1949 wels Sesru-
lebuli `svaneTic” (sur. 6). suraTi verti-
kalzea agebuli. aq mTeli sasuraTe are ver-
tikalurad didi mowiTalo kldeebiT ivse-
ba. kidev ufro patarad moCans aseve, qvemoT
Sekrebili xalxi, oRond ukve axali tipis,
urbanul SenobebTan erTad gamosaxuli.
albaT yvela zemoT ganxiluli namuSev-
risgan gansxvavdeba, aseve 1949 wels Seqmnili
`foTi, elevatori” (sur. 3). erTaderTi, rac
mas d. kakabaZis sxva namuSevrebTan aerTia-
nebs, es aris sivrcis gadmocemis survili,
amjerad sruliad sxvagvarad gadawyvetili.
aqac suraTis udidesi nawili cas uWiravs.
TeTrisa da cisfris nazaviT Sesrulebul
fonze isev TeTris, odnav ufro Tbili gra-
daciebiT gamosaxuli, didi industriuli
nagebobaa. qvemoTa nawilSi, zRvis zoli da
70

portSi Camomdgari gemia gamosaxuli. marcx-


niv mdgomi nageboba da gemi, rakursSi, geo-
metriuli perspeqtivis principebis sruli
dacviT aris aRbeWdili. es aris uaRresad
ostaturad, akademiur-realistur manera-
Si Sesrulebuli kompozicia, sadac yoveli
detali (adamianebi portSi, wylis talRe-
bi) zedmiwevniT zustad aris gadmocemuli.
miuxedavad am sizustisa, es ar aris mSrali,
fsevdorealisturi naxati. naTeli dRis
poeturi ganwyoba haerovani perspeqtiviTac
aris miRebuli. cxadia, es peizaJi arafriT
hgavs bretanis periodis, haeriT datenil
zRvis peizaJebs, magram daviT kakbaZem aqac
SeZlo, Tundac, soc-realizmis moTxovnis
Sesabamisad, misTvis uCveulo xerxebiT gad-
moeca misTvis esoden mniSvnelovani _ sivr-
cis gancda.
daviT kakabaZis namuSevrebSi sruli-
ad gansxvavebuli da individualuri xedva
ikveTeba, romelic mxolod kakabaZiseulia.
qarTveli mxatvris mignebebi cxadia, qarTu-
li saxviTi xelovnebisa da kulturis isto-
naTia ramiSvili

NATIA RAMISHVILI problems of the perspective representation of space


Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art and of the picture plane.
It is impossible to discuss D. Kakabadze’s works,
as well as the whole early 20th century art, without con-
DAVIT KAKABADZE AND sidering another event, which Davit Kakabadze labeled
A NEW VISION OF SPACE as “machinism”. Technical progress became one of the
Summary most important points of discussion for philosophers,
psychologists and art historians as early as the 19th
The beginning of the 20th century was contradicto- century, labeled “The Age of Progress”. Especially
ry, complicated and comprehensive in Georgia, as in interesting are the ideas of various painters, and the
whole Europe. Expectations evoked by the New Mil- moves within the inner world of a man as discerned and
lennium prepared grounds for new ideas and changes rendered by painters. Many of the ideas are conflicting
in lifestyle. and very often, even mutually exclusive. “Machinism”
In this respect likewise remarkable are the opin- becomes one of the driving themes of the beginning of
ions of European painters of the period (Paul Gauguin, the 20th century. Naturally, the new ideals penetrated
Henri Matisse, El Lissitzky, Guillaume Apollinaire, Georgia as well. They had certain repercussions among
Wassily Kandinsky and others) concerning one of the the Georgian artists. It is no surprise that in quest of the
most important issues of those times: structuring of new “language” of art they had recourse to the art of the
space, interpretation of a new perspective, spatial posi- past and to its study. Preparation and consolidation of
tioning of an object. As an example, I will discuss Davit the national foundation and interpretative acceptance of
Kakabadze’s paintings and theoretical works, the best new ideas of modern times, which ruled out mere bor-

71
material for the study of this inexhaustible issue. The rowing and imitation, was among the major challenges
painter extensively considered these very points in his for Georgian artists and thinkers of the period.
theoretical reasoning. It is of special interest to find out The spirit of the age of “Machinism” was reflected
what progress did the Georgian and European artists in Davit Kakabadze’s works in an original way. Ad-
had in this direction, and how were the new findings vancements in natural and technical sciences undoubt-
reflected in their paintings. edly fell within the scope of the painter’s interest and
Spatial reasoning in general and David Kak- played a significant role in the solution of the artistic
abadze’s own ideas on the point are closely associated problems that the new age posed before art. A lot of
with his works. Kakabadze’s artistic activity is marked similar issues caused disputes and discussions in Eu-
ropean culture as well. Questions arose regarding the
by the development of his outlook and of the tenden-
traditional values and outlooks established throughout
cies that facilitate closer understanding of contempo-
centuries and underlying European visual art.
rary Georgia and of her orientation on the West, as well
Davit Kakabadze, back from Paris, once again
as understanding of issues relevant in contemporary,
writes in his letters about the problem of space and
post-Soviet Georgian art.
national form. He finds the Georgian form absolute-
Davit Kakabadze’s works convey the quest for ly unexplored and seeks new understanding of space
national form with particular intensity. In the Geor- structuring in the synthesis of European advancements
gian context, this remarkable process of creative and of the national form. This quest has resulted in the
work converges with European artistic advance- creation of his masterpieces.
ments in an original way. Naturally, the formal quest
focusing on the image-structuring elements of fine
art – line, colour and form – is associated with the
naTia ramiSvili

1. d. kakabaZe. imeruli peizaJi, 1934 w.


D. Kakabadze. Landscape of Imereti, 1934
72

2. d. kakabaZe. mitingi, 1942 w.


D. Kakabadze. Meeting, 1942
naTia ramiSvili

3. d. kakabaZe. foTi, elevatori, 1949 w.


D. Kakabadze. Poti, Grain Elevator, 1949

73

4. d. kakabaZe. rionhesi, 1934 w.


D. Kakabadze. Rioni Hydro Power Station, 1934
naTia ramiSvili

5. d. kakabaZe. wiTeli mTa, 1944 w.


D. Kakabadze. Red Mountain, 1944
74

6. d. kakabaZe. svaneTi, 1949 w.


D. Kakabadze. Svaneti, 1949
lela wifuria

Llela wifuria warmodgenil romans aplodismentebs u U ZRv-


ivane javaxiSvilis sax. Tbilisis
nida. Temur CxeiZis interpretaciiT romanma
saxelmwifo universiteti axali da amjerad imgvari sicocxle daiwyo,
rodesac igi mxolod dadebiT konteqstSi
moixsenieboda da saintereso da mniSvnelo-
vani movlena xdeboda rogorc qarTveli,
aseve araqarTveli mayureblisaTvis.
`jayos xiznebis~ saTeatro k. marjaniSvilis sax. Teatris speqtaklis
versiis vizualuri Sesaxeb nona kupreiSvili werda: `arcTu ise
interpretacia xSiria, albaT, SemTxveva, rodesac insceni-
rebisadmi met-naklebad skeptikurad ganw-
k. marjaniSvilis sax. Teatris `jayos xizne- yobili mayurebeli (miT ufro, Tu is specia-
bi~ samarTlianad iTvleba qarTuli Teatris lobiT literatoria) speqtaklis naxvis Sem-
erT-erT saukeTeso speqtaklad. mease war- deg erTgvarad ganaxlebuli aRqmiT ubrun-
modgenisadmi miZRvnil publikaciaSi gazeTi debodes mxatvrul nawarmoebs da am dros
`Tbilisi~ aRniSnavda, rom speqtakli udide- romanisa da speqtaklis Rrmad gaazrebuli
si warmatebiT uCvenes moskovSi, leningrad- Tanxvdomis sixaruls ganicdides”3. Rrmad
Si, kaunasSi, soxumSi. speqtakls `dResas- gaazrebuli Tanxvdomis, mwerlisadmi erT-
wauls~ uwodebdnen veriko anjafariZe, ange- gulebis aqcentireba speqtaklis avtorebma
lina stepanova, mik mikiveri, sos sarqisiani...1 imiTac moaxdines, rom warmodgena Tavidanve
k. marjaniSvilis sax. Teatrma pirvelad Ta- romanis kiTxvis formiT SesTavazes mayure-
visi istoriis manZilze am speqtakliT mona- bels. Teimurazi (nodar mgalobliSvili) ga-

75
wileoba miiRo saerTaSoriso festivalSi. daSlili wigniT xelSi Semodioda scenaze da
speqtakli sinqronuli Targmanis gareSe iwyeboda romanis sceniuri kiTxva, romelSic
TamaSde­boda. 1989 wlis martSi madridis TandaTan ebmebodnen speqtaklis personaJe-
`teatro de la komedias~ scenaze gamarTul- bi. mxatvar giorgi aleqsi-mesxiSvilis in-
ma warmodgenam didi gamarjveba moutana Te- terpretaciiT jayos xiznebis tragedia erT,
atrs. Teatrmcodne nodar gurabaniZe werda: mTlian dekoraciaSi gaTamaSda, romelSic
`rogorc gairkva, `jayos xiznebis~ proble- sceniuri arqiteqtonika nasaydralis for-
matika, qarTuli inteligenciisa da aristo- miT gansxeulda. mwerliseuli na prefiqsi,
kratiis tragikuli koliziebi Zalze gasage- romelic win uZRvoda xiznobis adgilad sa-
bi aRmoCnda espaneli mayureblisaTvis, rom- xeldebul naSindars, romanis saxviT-sivr-
lis mexsierebaSi jer kidev cocxlobs fran- cobrivi koncefciis gamomxatvelad gadaiq-
kos reJimis dros inteligenciis bedis ara- ca. eklesiis freskebi Camorecxil nafres-
naklebi tragikuli peripetiebi“2. 1991 wels kals daemsgavsa – aqa-iq Tu iyo SemorCenili
marjaniSvilis Teatris `jayos xiznebi~ ia- macxovris Tu angelozis gamosaxulebis naS-
poniaSi warmoadgines da iqac didi warmateba Tebi. nasaydralis gabzaruli kedlis miR-
xvda wilad. erTi ram udaoa – mix. javaxiSvi- ma varskvlavebiani cis nawili ikiTxeboda.
lis ukvdavi romanis interpretacia imgva- galaqtikis fragmentis SemoWra pirobiT da
ri gamomsaxvelobiTi saSualebebiT moxda, irealur sceniur dros usasrulobis niSniT
rom ucxo enaze gaTamaSebulic, gasagebi da aRbeWdavda da borotebasTan WidilSi Cabmu-
axlobelic ki aRmoCnda msoflios yvela im li romanis personaJebis samyaros maradiul
qveynis mayureblisaTvis, vinc qarTul enaze problemebTan Tanaziarobis gancdas aRZrav-
da mayurebelSi. ukana fonze Camowuwuli fe-
1
gaz. Tbilisi, 26 dekemberi, 1988.
2 3
n. gurabaniZe, madridi _ msoflio Teatrebis n. kupreiSvili, `jayos xiznebi~: romani da
scena, sabWoTa xelovneba #6, 1989, gv.39. speqtakli, mnaTobi, #2, 1985, gv. 141.
lela wifuria

radi saRebavebi abstraqcionistuli panos ireklavda speqtaklis sakvanZo epizodebis


asociacias iwvevda. nataZralis kedlebSi eqspoziciebs. `eklesiis kedlebSi datane-
iWreboda sacxovrebeli saxlis simaRlis ke- buli karis WrilSi speqtaklis msvlelobis
deli. usaxuri yofiTi formis SeWra taZris dros xuTi figura gamoCndeba: jer kidev
srulyofil arqiteqturul kompoziciaSi `smokingiani~ Teimuraz xevisTavi, jayos ga-
scenografiul konfliqtSi aisaxeboda da marjvebis SavCoxiani macne (z. sturua) jay-
personaJTa yofaSi arsebuli dapirispireba os mesame coli nina (m. tatiSvili), oreuli
plastikur sivrceSi gadmohqonda. g. aleqsi- (j. moniava) da ukve inglisur mazaraSi ga-
mesxiSvilis Seqmnili sce­­nog­­rafiis qmediTi mowyobili, `naSindarSi erTguli ZaRliviT
fenomeni mwerlis da reJisoris gaazrebul mobrunebuli~ Teimuraz xevisTavi. garda
TanxvdomasTan, rogorc amas nona kupreiS- imisa, rom es figurebi speqtaklis garkveul
vilma uwoda, identuri iyo. am da sxva ked- qveTavebad aRiqmeba, maTSi `jayos xiznebze~
lebzec sxvadasxva Taobis adamianebis Camo- _ romanze reJisoris mier dasmuli scenu-
ZonZili, gausaxurebuli portretebi iyo ri maxvili Cans”4.
ganfenili. es ucnauri dekori, winaparTa marjaniSvilis Teatris `jayos xizne-
pativiscemis asociaciis nacvlad maTi usar- bi~ sin­Tezuri xelovnebis imgvar nimuSs
geblobis da ufunqciobis gancdas iwvevda. miekuTv­ neboda, sadac yoveli komponenti,
kedlebs `amSvenebda~ maTze akruli Zveli, romelic vizualur mTlianobas qmnida, av-
gayviTlebuli gazeTebic. erT sibrtyeze torTa Tanxvedri saTqmelis gamoxatvas
ganlagebuli nafreskalis fragmentebi da emsaxureboda. imavdroulad yovel kompo-
imave kedlebze akruli gayviTlebuli ga- nents esTetikuri datvirTva eniWeboda da
zeTis naglejebi WeSmariti Rirebulebebis yvela maTgani Tanabari mxatvruli xarisxis
76

devalvaciis simbolod ikiTxeboda dekora- matarebeli iyo. speqtaklis qoreografi


ciaSi. nataZrali, sadac aRaravin loculob- iuri zarecki gaxldaT. taZris WrilSi xanga-
da, TiTqos adamianebis mier Suaze gakveTils moSvebiT gamoCenili, osuri musikis, simdis
gavda, da amaSi wili yvela Taobas edo. fonze vertikalurad aWimuli figura (z.
scenis ukana fonze, winaparTa portre- sturua), pirvelad jayos margoze pirveli
tebis msgsvsad, uamravi ufunqcio Jamgadas- Zaladobis epizodSi Cndeboda. mocekvavis
uli nivTi iyo mimofantuli. es nivTebi, war- ucnauri rokva epizodis dramatizms aZlie-
suli didebis naSTad moxseniebuli Teimu- rebda da plastikur_qoreografiuli inva-
razis mier, TiTqos iseve iyo gacveTili da riaciuli metaforiTac gamokveTda avtor-
SebRaluli, rogorc maTi yofili patroni. Ta saTqmels: saqarTvelos saxe-idead moaz-
yovelive sanagveze gasatanad iyo gamzade- rebuli margos daurveba momxvdurTa zeimad
buli iseve, rogorc maTi mflobeli. uamra- aqcevda Zaladobriv aqts.
vi carieli CarCo, kedlebze miyudebuli xa- speqtaklis saxviT-plastikur gadawyve-
tebi, iqve Camokonwialebuli CiTis xalaTi... taSi qoreografis namuSevari umniSvnelo-
nataZralis mTavari `samSvenisi~ mainc gaCe- vanes rols asrulebda. amave dros, qoreo-
rebuli kedlis saaTi iyo _ gayinuli drois grafia da speqtaklis scenografia erTian
simbolo... yofisa da rwmenis simbolikis plastikur sistemas warmoadgenda da ale-
ekleqtika scenografiul konfliqtSi asa- goriul vizualur datvirTvasTan erTad
xavda xevisTavis absurdamde misul ufunq- funqcionalurad iyo CarTuli speqtaklis
ciobas da mis gamoc aRzevebuli Zaladobis moqmedebaSi. scenis portalze ganlagebuli
Sedegs. gardasuli epoqis tipuri aveji, venuri ska-
dekoraciis arqiteqtonika, romelic mi, romlebic xevisTavis warsuli cxovrebi-
nasaydralis formiT iyo warmosaxuli
4
n. kupreiSvili, `jayos xiznebi”: romani da speq­
scenis marjvena mxares datanebul WrilSi, tak­li, mnaTobi, #2, 1985, gv. 145.
lela wifuria

dan iyo SemorCenili, gadaqlesili kedlebis da yofiTi daniSnulebis Sefardebac, sceno-


fonze TavadiSvilTa yofiTi nivTebis esTe- grafiis sxva detalebTan erTad warmoadgen-
tiurobis naSTad aRiqmeboda. am skamze mjda- da scenografiuli konfliqtis erT-erT um-
ri, ukve jayos xasad qceuli, margo wiTeli Tavres segments `jayos xiznebis~ mxatvrul
feris dekoltirebuli, vulgaruli kabiT gaformebaSi.
mosili ijda. nani CiqviniZis personaJis tra- Temur CxeiZisa, mxatvrisa da qoreogra-
gikuli mdumareba sasceno epizodSi sakmaod fis Tanamoazreobis Sesaxeb Teatrmcodne
didxans grZeldeboda: margo gadawyvetile- naTela arvelaZe werda: `plastikuri gadaw-
bas iRebda. Sesabamisad icvleboda msaxio- yvetis Tval­ saz­
risiT speqtakli imdenad
bis saxis gamometyveleba. margo xelebs nela mTliania, rom ver ganacalkeveb reJisoris,
Slida da skamze damjdari iwyebda cekvas. mxatvris (giorgi aleqsi-mesxiSvili) da qo-
sxeulis naxevari uZravi iyo, wels zemoT ki reografis (iuri zarecki) namuSevars. yo-
msaxiobis adgilze rokviT, sxeulis uZrav- fiTi materia _ xis tixari _ sulierebis
moZravi nawilebis SerwymiT iqmneboda plas- sferoSi uxeSadaa SeWrili. qarTuli xal-
tikur-qoreografiuli figura, romelic xuri sanaxaobisa da TamaSobebis pantomimiT
margoSi monuri mdgomareobisadmi Seguebis Sekruli simboloebi _ saqanela da cekva
xatad aRiqmeboda. reJisoris, mxatvrisa da _ ara marto organulad aris gaTamaSebu-
qoreografis Tanaazrovnebis Sedegi msaxio- li, aramed am nawarmoebisTvis aucilebeli
bis warmosaxul vizualur metaforaSi gans- es fsiqo-bio-socialuri da aluzoruli
xeulda _ Zaladobas SeCveuli, damonebuli momenti moaruli seqsualuri suraTis na-
saxe-idea sacekvao eqstazSi adgils mijaWvu- cvlad, daxvewil Teatralur perifrazad
li gadaeSva. warmogeba”5.

77
CamoZonZil Tokze Camokidebul saqane- giorgi aleqsi-mesxiSvilis dekoracia
laze mjdari Teimuraz xevisTavi wignis sam SreSi iyo ganfenili. scenis portalze
kiTxviT ir­Tobda Tavs. Semdeg epizodSi ama- xdeboda margos gaupatiureba. xevisTavis
ve saqanelaze mjdari margo, TavaSvebuli nasaxlaris iatakad warmosaxul portalze
qrolvis JiniT aRtkinebuli, portalze gar- fardagebi, muTaqebi da baliSebi iyo ganfe-
Txmul jayos TiTqos zemodan gadaafrinde- nili. es sagnebi araerTgzis iyo gaTamaSebu-
boda. aRtkinebuli mdedrisa da TviTkmayo- li speqtaklis msvlelobisas. maTze wamogo-
fili mamris erotiuli TamaSoba portalze rebuli swavlobda wera-kiTxvas jayo. jayos
seqsualuri aqtis imiti­ rebiT sruldebo- gankulakebis epizodSi swored muTaqebs,
da. mogvianebiT, amave saqane­laze Seagdebda fardagebsa da baliSebs miitacebda qeSela
jayo ajanyebul xevisTavs da umowyalod, _ jayos sisxlismieri da sulieri naTesavi,
maTraxiT scemda. moqmedi sagani- maTraxi misi saqmis gamgrZelebeli.
speqtaklSi sagan-simbolod iyo moazrebuli scenis portalze _ dekoraciis qveda
da jayos xelSi amoqmedebuli Tavad xdeboda Sreze, Casasvleli lÁuki iyo. es lÁuki speq-
Zaladobis amsaxveli metafora. taklis mimdinareobis dros mraval funq-
scenografiuli konfliqtis umniSvne­ cias iTavsebda: am lÁukidan amodioda jayo,
lova­ nesi qmediTi moZravi nawili-CamoZon- romelic qvesknelidan amosuli borote-
Zil Tokebze dakidebuli saqanela Temur bis simbolod moiazreboda. lÁuki xdeboda
CxeiZis, giorgi aleqsi- mesxiSvilisa da iuri jayos duqnis aRmniSvneli teritoria. swo-
zareckis gadawyvetiT, speqtak­lis mimdina- red am lÁukSi idebda binas meduqned qceu-
reobis Sesabamisad, araer­Tg­zis itvirTebda li, ukiduresad damdablebuli xevisTavi.
sxvadasxva funqciiT: erTi mxriv, ubralo sa- speqtaklis finalSi lÁuki xdeboda jayos,
gani xdeboda mxatvruli funqciis matarebe- 5
n. arvelaZe, Teatris gamarjveba, literaturu-
li da swored am sagnis mxatvruli funqciis li saqarTvelo, 6 aprili, 1984, gv.12.
lela wifuria

margosa da patara jayos sacxovrisi. lÁu- gas Semohqonda disonansi mkacr siluetSi.
ki warmodgenaSi adamianTa dacemis eqviva- am tansacmelSi Cacmuli mar­gos mdumareba
lentad moiazreboda _ igi qvesknelTan TiTqos viTarebis tragizmis aqcentirebas
igivdeboda. Suaskneli _ Camorecxili da axdenda. sÁuJetis ganviTarebis Sesabamis-
dabzaruli kedlebiT, safuZvelSeryeuli, ad, rodesac margo ukve fizikuradac da
dangrevis piras misuli adamianTa samyofe- sulieradac damorCilebuli iyo, giorgi
li, TiTqos qvesknelSi CasanTqmelad iyo aleqsi-mesxiSvili wiTeli, dekoltirebuli
gamzadebuli. da bolos, zeskneli, galaq- pliuSis `koftiT~ mosavda personaJs. sauku-
tikis fragmenti, romelic, rogorc ukve nis dasawyisis es modeli, erTi mxriv, vulga-
aRvniSne, miuwvdomlobis simbolodac moi- rulobis elfers aniWebda aristokrat qals,
azreboda warmodgenaSi. giorgi aleqsi-mes- meore mxriv ki, nawilobrivi siSiSvle da
xiSvilis dekoraciaSi samyaros amgvari mo- xasxasa wiTeli feri mdedrSi fizikuri saw-
deli iqmneboda. es modeli TavisTavad iyo yisis gaRviZebis simbolodac moiazreboda.
simbolo Zaladobis sruliad damangrveli axladgaCenili aqsesuari _ yel­ze Sebmuli
Tvisobriobisa, romelic TiTqos kacobrio- zonari da didi zomis ugemovno gulsabnevi,
bis yvela codvas itevda. personaJis Semgueblobis niSnadac aRiqme-
codvilTa samyofelis binadarTa Sesa- boda. speqtaklis finalSi ki mxatvari nani
moseli - speqtaklis personaJTa kostÁumebi CiqviniZis margos iseTsave selis tansacmel-
warmodgenaSi mravalgzis icvleboda da am Si, piraxveuls da tomaraakidebuls warmog-
cvalebadobis konkretuli diagrama perso- vidgenda, rogorc jayos mesame cols, ninas
naJebis bedisweris cvalebadobis Tanxvedri (maia tatiSvili) warmodgenis dasawyisSi. pi-
iyo. personaJis kostÁumi zustad gamoxatav- raxveuli, metyvelebis, da Seabamisad pro-
78

da rogorc misi matareblis sulier mdgo- testis unars moklebuli ninas xelebis moZ-
mareobas, aseve im socialur mdgomareobas, raoba TiTqos gamafrTxilebel niSnad gvev-
romlis matarebelic TiTqos kostiumTan lineboda eqspoziciaSi. igi erTgvarad plas-
erTad xdeboda personaJi. tikaSi gansxeulebul simbolod moiazres
msaxiobTa kostÁumebi speqtaklSi sceno- reJisorma da mxatvarma: amgvar pirutyvul
grafiis qmediT elementebad moiazreboda yofad iqceoda ninas tansacmliT Semosili
da TavisTavad xdeboda imgvari plastikuri, margos Semdgomi arsebobobac da nani Ciqvi-
invariaciuli metaforuli funqciis mata- niZis gmiris tragikuli mdumarebis gamoxat-
rebeli, romelic zustad gamoxatavda speq- vas axali plasti emateboda.
taklis avtorTa pozicias. mxatvris Seqmni- Teimuraz xevisTavis pirveli gamoCena
li, mwerlis saTqmelis Tanxvedri plasti- scenaze TeTri perangiTa da Savi grZelkal-
kuri saxe mixeil javaxiSvilis koncefciis Tebiani samosiT, bafTaSebmuli SliapiT, wig-
vizualur adepts warmoadgenda. kostÁume- niT xelSi, imTaviTve romanis kiTxvisken da
bis xSiri cvalebadoba, rogorc speqtaklis Sesabamisad prozis samyaroSi Cawvdomisken
plastikuri gadawyvetis nawili, erTi mxriv, ganawyobda mayurebels. nodar mgalobliS-
scenografiis dinamizms gansazRvravda da, vili, telespeqtaklis Semdeg, ukve meored
meore mxriv, am kostiumiT mosili msaxiobi ganasaxierebda pirovnebis dacemis istori-
gasulierebuli scenografiuli detali- as. amjerad, es personaJi telegmirisgan gan-
sa da gasulierebuli simbolo-metaforis sxvavebiT, speqtaklis avtorTa mier ufro
funqciasac iTavsebda. speqtaklis daswyisSi daundoblad iyo mxilebuli da gakicxulic.
saxe-idea _ margo (nani CiqviniZe), warmod- satelevizio speqtakli upiratesad axlo
genaSi erTveboda Savi, inglisuri modelis xedebis monacvleobiT iyo gadaRebuli. Se-
kabiT, romlis SigniTac TeTri perangi ikve- sabamisad, nodar mgalobliSvilis mier per-
Teboda. mxolod mcire detals, Wrel qol- sonaJis fsiqologiis gamoxatva pasteluri
lela wifuria

ferebiT xdeboda. saTeatro xelovneba gan- misi adgili imis gamoc aRar darCa, rom ub-
sxvavebul saSualebebs iTxovda. gamomsa- rZolvelad daTmo yvelaze Rirebuli, rac
xvelobiTi palitra uTuod mdidrdeboda ki ebada. amrigad, formiseuli dinamikiTac
msaxiobis plastikiT, sceniuri moZraobis im iqmneboda is srulyofili sceniuri saxe,
sruliad unikaluri saxiT, rodesac `gareg- romelic antigmirad moazrebuli xevisTavis
nulad breigelis funjiT Seqmnils Camogavs mxilebis formiT warmodgeboda.
misi Teimurazi, sulierad ki dabeCavebuli, jayo jivaSvilis mravalricxovan Sems­
ararad qmnili ZonZia da amitomac nakaca- ru­lebelTa Soris marjaniSvilis Teatris
ria igi”6. satelevizio speqtaklis Teimuraz ori msaxiobia _ givi CuguaSvili da givi
xevisTavi mcired TanagrZnobas mainc imsa- cicqiSvili. rolebi gansxvavebuli stilis-
xurebda speqtaklis avtorTa mxridan, rac tikiT iyo Seqmnili: givi cicqiSvlis perso-
TavisTavad mayurebelSic iwvevda simpaTias. naJi ufro xandazmuli da Sesabamisad ufro
k. marjaniSvilis sax. Teatris warmodgenaSi gamocdili da alRoiani iyo. Savi fafaxiTa
nodar mgalobliSvilis Teimurazi, Tavisi da cxvrisve jubiT, tyavis waRebis zemoT,
`umweo gamoxedviT, faratina `uxerxemlo~ wvivebze, cxvris bewvi hqonda amocmuli.
taniT, Sav sudaraSi (da ara serTukSi) ga- speqtaklis erT-erT epizodSi banjgvlian
moxveuli suliT mxolod xevisTavs rodi SiSvel torsze hqonda Semocmuli yavisferi
warmogvidgens. iseve rogorc mweralma, msa- juba msaxiobs. igi cxvris tyavSi gaxveuli mg-
xiobmac saerTod sazogadoebis, iqneb mso- lis saxed moiazres mxatvarma da reJisorma.
flio sazogadoebis im nawilis modelic ki givi CuguaSvilis jayo axalgazrdu-
Seqmna, visi adgilic dantes ar aRmoaCnda li ener­giiTa da pirutyvuli mizaswrafviT
TviT jojoxeTSic ki!”7 Teimurazis plasti- TiTqos mTel sceniur sivrces ipyrobda.
kis cvalebadobas, misi pirovnuli degrada-

79
gabuZgnuli wver-ulvaSiT, Tavze fafax-
ciis etapebis Cvenebas misi samosis monacv- wamocmuli jayo TofiTa da xanjliT iyo
leobac ganapirobebda. sceniuri cxovrebis aRWurvili. jayos garegnuli iersaxisa da
cvalebadobis Sesabamisad bafTiani Sliapis ukana fonze leCaqiT TavSemosili xevisTa-
nacvlad uformo quds Camoifxatavda dakon- vebis winapari mandilosnebis suraTebis da-
kilSineliani xevisTavi. spqtaklis finalur pirispirebiT scenografiuli konfliqtis
epizodSi, selis xalaTSi mosili personaJi
kostÁumebSi asaxuli invariacia iqmneboda.
TiTqos bolomde iyo ganZarcvuli im atri-
rogorc ukve aRvniSne, CeqmebSi Catanebuli
butebisgan, risi tarebac mas ar xelewifebo-
Savi SarvliT da Savi xalaTiT mosili, por-
da. giorgi aleqsi-mesxiSvilis mier Seqmnil
talze ganlagebuli lÁukidan amosuli givi
kostÁumebSi nodar mgalobliSvilis perso-
CuguaSvilis jayo bneleTis mociqulad moi-
naJis dacemis etapebi isaxeboda. yovel axal
azreboda warmodgenaSi. margos gaupatiure-
kostÁumSi mxatvari personaJis cxovrebi-
bis epizodi wiTeli muTaqis fonze viTarde-
seuli peripetiebis da misi Sinagani mdgoma-
boda. jayosac wiTeli perangi da yavisferi
reobis proeqcias Tavazobda mayurebels. es
juba ecva. muTaqis gverdze ganlagebuli
proeqcia ki TavisTavad nodar mgalobliSvi-
sakvoÁaJi aseve wiTeli SuqiT naTdeboda.
lis plastikaSi isaxeboda da xevisTavis saxis
kostÁumebsa da ganaTebaSi aqcentirebuli
srulyofilad warmosaxvas ganapirobebda.
feri epizodis tragizms aZlierebda. mxat-
mudmivad palto-Sinel-serTukebiT mosil
vari jayos kostÁumis tonTa monacvleobiT
xevisTavs TiTqos mudmivad scioda, mudmiv
-sisxlisferiTa da Sededebuli sisxlisfe-
diskomforts ganicdida samyaroSi, sadac
riT da SuqweriT qmnida saqarTvelos dapy-
6
n. arvelaZe, Teatris gamarjveba, literaturu- robis konceptualur simbolos. es wiTeli
li saqarTvelo, 6 aprili, 1984, gv.12. toni Semdgom margos samoselSi gadainacv-
7
n. arvelaZe, Teatris gamarjveba, literaturu-
li saqarTvelo, 6 aprili, 1984, gv.12.
lebda. qorwilis epizodSi wiTel `koftaSi~
lela wifuria

Semosili margo da amjerad TeTr CoxaSi Cac- Talxi feris axaluxebiT da qudebiT mo-
muli jayo utifrad gadaabijebdnen miwaze sil am personaJebs mudmivad exuraT patara
garTxmul Teimurazs. jayo jivaSvilis habi- glexuri qudebi, warmodgenaSi erTgvarad
tusis da Sesabamisad sceniuri saxis SeqmnaSi namusis qudis datvirTvasac rom atarebda.
mxatvris mier SeTxzuli garegnul niSanTa am qudebTan sapirispirod Teimurazis evro-
sistema-samosi da grimi mniSvnelovan funq- puli qudebis monacvleoba da misi Secvla
cias asrulebda da niWierebiT aRbeWdili sruliad uformo TavsaburaviT, personaJis
givi CuguaSvilis am rols misi Semoqmedebi- kostÁumis am detaliTac gamoxatavda reJi-
Ti biografiis saukeTeso nimuSad aqcevda. sorisa da scenografis pozicias.
daviT dvaliSvilis naxucari ivane ro- erTiani sceniuri danadgaris principiT
manSic da warmodgenaSic Teimuraz xevis- Seqmnil, eTnografiul elemetebs moklebul
Tavis mudmiv Tanamosaubred da oponentad dekoraciaSi k. marjniSvilis sax. Teatris
gvevlineboda. swored ivanesTan dialogebSi scenaze mixeil javaxiSvilis personaJebi
ixsneboda Teimuraz xevisTavis msoflmxed- cocxldebodnen da meoce saukunis bolos
veloba da am orTa samyarosadmi damokidebu- iseTive ZaliT mohqondaT eris upirvelesi
lebis gansxvavebuloba. ivane daviT dvaliS- satkivari, rogorc saukunis dasawyisSi Ta-
vilis pirveli roli iyo k. marjaniSvilis sax. vad mixeil javaxiSvils. Temur CxeiZis dad-
TeatrSi - warmatebuli debÁuti. naxucaris gmuli sami interpretacia _ satelevizio
samosi TiTqos bolomde iyo ganZarcvuli videofilmi, moskovis samxatvro Teatris
yovelive imisgan, risganac adre sasuliero warmodgena da k. marjaniSvilis sax. TeatrSi
piris Sesamoseli Sedgeboda. Savi kostÁumi- ganxorcielebuli speqtakli samarTlianad
Ta da Savi perangiT, tyavis CeqmebSi Catane- miiCneva qarTuli prozis saukeTeso inter-
pretaciad audiovizualur xelovnebaSi.
80

buli SarvaliT, igi wignis Wiad saxeldebu-


li Teimurazis sapirispirod miwaze myarad upirvelesi mizezi, ramac ganapiroba Temur
mdgar, xorcieli sawyisis mier sulierebis CxeiZis `jayos xiznebis~ warmateba, mwerlis
daTrgunvis saxed moiazreboda speqtaklSi. saTqmelis erTguleba, maTi satkivaris er-
ivanes tansacmlidan TiTqos waSlili iyo Tianoba iyo. da kidev is, rom mix. javaxiSvi-
erovnuli samosis umciresi detalis niSan- lis personaJebi, romelTa saocari galerea
Seqmnes sxvadasxva Taobis, erovnebis, sti-
wyalic ki. usar­geblo ideebis erTgulebas
listikis niWierebiT aRbeWdilma msaxiobeb-
Sewiruli Teimu­razisa da konformizmiT ni-
ma, scenografebis Seqmnil imgvar garemo-
Sandebuli ivanes ga­reg­nuli monaxazebi, maT
Si gacocxldnen, sadac maTi personaJebis
kostiumebsa da grimSi ganxorcielebuli
warmosaxvisTvis azrobrivi, plastikuri
Strixebi, erTi mxriv, reJisorisa da mxatv-
da mizanscenobrivi maxvilebi mayureblis
ris Canafiqris da, meore mxriv, uaRresad
asociaciur warmosaxvas mwerlis koncef-
saintereso rolebis kontrastis principiT
ciis Sesatyvisad mimarTavdnen da litera-
warmosaxvas ganapirobebda.
turuli teqstis Tanxvedr audiovizualur
Teimurazi, margo, jayo _ am samTa be-
teqsts qmnidne n.
disweris gadaxlarTvis paralelurad speq-
taklSi glexTa saxeebi ufro epizoduri da
fragmentuli iyo, vidre romanSi. glexoba
B
speqtaklSi ufro fonia, romelic warmod-
genaSic, mwerlis koncefciis Sesabamisad,
yovelgvar viTarebaSi inarCunebda erovnul
Tvisobriobas. giorgi aleqsi-mesxiSvilis
Seqmnil glexTa kostÁumebSic yvelaze me-
tad iyo qarTuli samosis Strixebi: grZeli,
lela wifuria

LELA TSIPURIA the scenography. Personal degradation of the characters


Ivane Javakhishvili Tbilisi State University developed against the background of unstable world.
In decorations created by Giorgi Aleksi-Meskh-
ishvili the most significant importance was given to
VISUAL INTERPRETATION items, which enhanced the theme of the play. Swing
OF THE THEATRICAL VERSION
hanging on ragged ropes, the most important, movable
OF “JAQO’S REFUGEES”
attribute of the scenographic conflict, by decision of
Summary Temur Chkheidze, Giorgi Aleksi-Meskhishvili and Yuri
Zaretski bore different functions in a course of the play.
Stage director Temur Chkheidze has staged produc- On the one hand, it had artistic function. Namely corre-
tion “Jaqo’s Refugees” by Mikheil Javakhishvili three lation of its artistic function with its common purpose,
times. Artistic realization of “Jaqo’s Refugees”, pro- together with other details of scenography, was one of
duced by Kote Marjanishvili State Drama Theater, the main segments of scenographic conflict in the set-
one of the best productions of the Georgian theatre, is ting of “Jaqo’s Refugees” produced by Kote Marjanish-
analyzed in the article. The article concerns sequential vili State Drama Theater.
analysis of the text’s visualization. Costumes of characters were of special signifi-
Methodology for study of art synthesis takes into cance in scenography of Marjanishvili Theater’s pro-
consideration analysis of audiovisual art components. duction “Jaqo’s Refugees”. They were functioning
The article deals with the final result of joint creative elements of the performance, comprising plastic and
work accomplished by Temur Chkheidze, stage direc- invariational metaphorical function, which exactly ex-

81
tor, Giorgi Aleksi-Meskhishvili, author of decorations pressed viewpoint of the production authors. Plastic
and costumes, and Yuri Zaretski, choreographer. To form created by the author of costumes in accordance
transform literary text into audiovisual art, i.e. into sce- with the writer’s idea, is a visual adaptation of Mikheil
nic life of the novel characters among decorations, it is Javakhishvili’s concept. Frequent change of costumes,
necessary to create such environment, a free flowing as a constituent part of plasticity of the theatrical per-
sketching or mise-en-scene, which will result in a sys- formance, defined on the one hand plastic expressive-
tem of elements, reflecting common conception. These ness of scenography, and on the other hand, an actor
details, parts of the whole, get united into general sys- dressed in the costume combined function of an ani-
tem of the authors’ conception. mated symbol-metaphor. State of mind of a character,
Decorations by Giorgi Aleksi-Meskhishvili were as well as his/her social status was expressed via cloth-
based on the philosophical worldview. Otherworld, ing. Actor and his/her costume, these two inseparably
Earth and Heaven reflected in stage decorations, shaped linked, were shaped into a stage character.
as ruins of a church, create general visual decoration “Jaqo’s Refugees”, produced by Kote Marjan-
system. Distribution of details in the background was ishvili State Drama Theater, was such an example of
part of this system: walls with fresco fragments, photos a “synthesis art”, where each component, shaped into
of ancestors scattered all over, the functionless and use- the visual entity, expressed closely agreed viewpoints
less items - stopped wall clock, dress nailed to the wall, of the authors. At the same time, each component car-
etc. Eclecticism of everyday life and of belief symbol- ried aesthetic burden and all the components were of
ism reflected Khevistavi’s inactivity, which reached ab- the same artistic quality.
surdity and as a result, generated coercion. Artistic rep- Via actors who played among the decorations,
resentation of the writer’s idea was clearly reflected in characters of Mikheil Javakhishvili came to life on
lela wifuria

the stage of Kote Marjanishvili State Drama Theater,


which lacked ethnographic elements. At the end of the
20th century they displayed chief pain of the nation
with the same acuteness as it was expressed by Mikheil
Javakhishvili at the beginning of the same century.
Three versions of the play staged by Temur Chkheidze,
TV video-film, production of the Moscow Art Theatre
and a production of Kote Marjanishvili State Drama
Theater, are justly considered as the best audio-visual
interpretations of a Georgian novel. Faithfulness to
the writer’s vision and the sameness of the novelist’s
and director’s concerns have contributed to the success
of Temur Chkheidze’s “Jaqo’s Refugies”. Apart from
that, an interesting gallery of Mikheil Javakhishvili’s
characters was created by talented actors of different
generations, nationalities and styles in an environment
created by the scenic designers, where the talented ac-
tors did their best to put appropriate accents associated
with meaning, plasticity and mise-en-scene, to direct
associative perception of audience in conformity with
82

the writer’s conception. In that way they have created


audio-visual text coincident with the text of the novel.
naTia nacvliSvili

naTia nacvliSvili li griboedovis Teatris teritoriaze iyo


g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
ganTavsebuli4. sasaflao kapucinTa orde-
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri nis berebs ekuTvnoda. miwa sacxovrebel da
wirvis Casatarebel or saxlTan erTad maT
savaraudod, mefe vaxtang V Sahnavazis dros
unda mieRoT. 1670 wlisTvis misions Tbi-
lisSi ukve sakuTari eklesia hqonda5. J. Sar-
Tbilisis kaTolikuri Temis dens Tavis 1673 wlis naxatze mxolod ekle-
istoriidan sia da misionis teritoria aqvs datanili
(sololakis sasaflao)1 (sasaflao masze aRniSnuli ar aris). aqedan
gamomdinare unda vifiqroT, rom imxanad
kaTolike misionerebi saqarTveloSi jer Tbilisis mkvidri kaTolikeni (maTi ricxvi
kidev XIII saukuneSi, rusudanis mefobisas ki Zalian mcire iyo6), kapucin mRvdlebTan
gamoCndnen. pirveli monasteri TbilisSi erTad eklesiis ezoSi ikrZalebodnen. Cven
dominikelma berebma 1240 wels daafuZnes2. ar viciT, rodis miiRes maT miwa gareTuban-
mogvianebiT, papma ioane XXII-m (1316-1334 ww.) Si sasaflaos mosawyobad, magram vaxuStis
Tbilisis saepiskoposo daarsa wm. ioane naT- gegmiT Tu vimsjelebT, es 1735 wlamde unda
lismcemlis kaTedraliT. momxdariyo. ucnobia isic, Tu rodis gauqmda
Temur lengis Semosevebis Semdeg saepis- es sasaflao. piSCeviCis 1782 wlis gegmaze is
koposoc da monasteric gauqmda da kaToli- ukve aRar Cans.
keTa saqmianoba saqarTveloSi XVII saukunem- 1806-1808 wlebSi kapucini berebi mTa-
de Sewyda. axali misioni TbilisSi 1663 wels varmarTebel d. cicianovis gansakuTrebu-

83
gaixsna. is qvemo kalas ubanSi, axlandel abe- li mxardaWeriT sargeblobdnen7. misi dax-
saZis (yofil kaTolikeTa) quCaze kapucineb- marebiT patrebs mTavrobisagan 6000 maneTi
ma daaarses, mogvianebiT ki aq didi eklesiac miuRiaT RmrTismSoblis miZinebis saxelobis
aaSenes3. axali eklesiis mSeneblobisaTvis. am eklesiis
Tbilisel kaTolikeTa istoriis sayu­ garda, patrebis qonebas baRi, ori carieli ad-
rad­Rebo nawilia sololakis amJamad gamqra- gili da erTi saxli Seadgenda8. rogorc Cans,
li sasaflaoc, romelsac exeba winamdebare erT-erTi am `cariel adgilTagani~ sololak-
werili. Si, mTawmindis aRmosavleTi kalTis ZirSi, ax-
kaTolikeTa sasaflaos arseboba Tbi- landeli WonqaZis quCis zemoT mdebareobda.
lisSi dokumenturad mxolod XVIII saukuni- rogorc dokumentebidan Cans, swored aq mo-
dan dasturdeba. vaxuStis 1735 wlis gegma- ewyo Tbilisel kaTolikeTa axali sasaflao.
ze #75-iT aRniSnulia `frangTa sasaflao~ iulius klaproti, romelmac saqarTveloSi
(sur. 1). is kaloubnis aw dangreuli eklesiis 1807-1808 wlebSi imogzaura, Tbilisis aR-
mopirdapire mxares, daaxloebiT dRevande-
4
Zveli sabuTebis mixedviT qamoancis saydris
1
sagangebo madloba minda vuTxra daviT xoStar- mopirdapire mxares naoxari adgilebi da venaxe-
ias, romelic didad damexmara am statiis momza- bi iyo. ix. m. berZniSvili, Tbilisis garegani saxe
debaSi. XVIII saukuneSi, Tb., 1965, gv. 51.
2 5
m. TamaraSvili, istoria kaTolikobisa qarT- d. xoStaria, dasax. naSromi, gv. 159.
6
velTa Soris, Tb., 1902, gv. 17; d. niniZe, Tbilisis 1701 wels qalaqis mosaxleoba daaxloebiT
dominikelTa monastris istoriisaTvis (vin iyo 20000 suls Seadgens. aqedan 14000 somexia, 3000
gvixard kremoneli?), saiubileo krebuli miZ- mahmadiani, 2000 qarTveli da 500 romaeli kaTo-
Rvnili SoTa mesxias dabadebis 90 wlisTavisad- like (J. p. de turnefori, mogzauroba aRmosav-
mi, Tb., 2006, gv. 225-226. leTis qveynebSi, Targmani, Sesavali da komen-
3
am eklesiis istoriisaTvis ix.: d. xoStaria, tarebi m. mgalobliSvilisa, Tb., 1988, gv. 66-67).
7
xarebis eklesia TbilisSi, saqarTvelos siZvele- iqve, gv. 497.
8
ni, #13, 2010, gv. 159-167. iqve, gv. 496.
naTia nacvliSvili

werisas am sasaflaosac axsenebs9. es cnoba qonebasTan erTad maT gadaeca sololakis sa-
saSualebas gvaZlevs misi daarsebis TariRi saflao samlocveloTi da samrekloTi, iqve
1800-iani wlebis dasawyisiT SemovfargloT. mdebare saxli, romelic im dros araviTar
1820-ian wlebSi kapucini berebi romis pro- Semosavals ar iZleoda, da patr filipes mier
pagandasTan mimoweraSi am sasaflaos da mas- gaSenebuli baRi mebaRis saxliT14.
ze mimdinare samSeneblo Tu sameurneo saq- kaTolikeTa Temi gansakuTrebuli mz-
mianobas ramdenjerme sagangebod axseneben. runvelobiT epyroboda sasaflaosa da masTan
1824 wlis 18 dekembers ufrosi patri fili- mdebare baRs da, SesaZleblobis SemTxvevaSi,
pe foranoeli romis propagandas sasaflaos mis gafarToebaze da axal Senobebzec zrunav-
patara eklesiis dasrulebis Sesaxeb atyobi- da. magaliTad, 1850 wels Zveli samlocvelo
nebs10. 1830 wlis 6 marts igi romSi agzavnis vr- axali, wm. jvris saxelobis eklesiiT Secva-
cel moxsenebas saqarTvelos misionis Sesaxeb les15, xolo 1858 wlis 27 noembers vinme artem
da aRniSnavs, rom ,,eklesias qalaqis axlo erT baisaRlovisagan 2500 maneTad sasaflaos mo-
goraze aqvs sasaflavo vrcelis miwiT, rom- mijnave miwis sami nakveTi Seisyides16.
lis naxevaric saTesav-saTibavia. Svidi wlis Tbilisis 1867 wlis gegmaze sololakis
winaT Semoevlo Robe da gadaiqca mSvenier ba- kaTolikuri sasaflaos sazRvrebi sabolood
Rad, romlis Semosavali eZleva glaxakTa. am aris dadgenili. mas ukavia mozrdili teri-
mowyalebis ganweseba iqve axlad aSenebulis toria sololakis ferdze da qalaqis mxridan
eklesiis kedlis qvazea dawerili, rac saTno konsulisa (dRevandeli gergetis) da gudovi-
sayofeli Seiqmna mTavrobisaTvis, raisgamo am Cis (dRevandeli WonqaZis) quCebiT ifargleba.
baRs mosarwyavi wyali daeTmo usasyidlod~11 1883 wlis 12 seqtembers Tbilisis saqa-
(mTargmnelis stili daculia). laqo saTaTbirom miiRo gadawyvetileba,
1845 wels ruseTis imperatoris mier rom­lis mixedviTac kaTolikeebs sololakis
84

miRebuli dekretis Tanaxmad, kapucinebs sasaflaoze gardacvlilTa dakrZalva ae-


saqarTvelos datoveba mouwiaT12, magram imave krZalaT. mTavrobis azriT, misi mdebareoba
wels, mefisnacval mixeil voroncovis mowa- qalaqis uSualo siaxloves epidemiis gavr-
dinebiT, kaTolike mRvdlebi kvlav dabrund- celebis saSiSroebas qmnida. es gadawyveti-
nen TbilisSi da saTaveSi Caudgnen RmrTis­ leba iyo nawili gegmisa, romlis mixedviTac
mSoblis miZinebis eklesias. amjerad es wm. sabolood yvela konfesiis sasaflaoebi qa-
rozaris saZmos wevrebi iyvnen13. sxva uZrav
gulisxmobda, rom locvani mTeli wlis manZilze,
9
vuTiTeb inglisuri gamocemis mixedviT: J. von 8760 saaTis ganmavlobaSi uwyvetad unda yofili-
Klaproth, Travels in the Caucasus and Georgia, London, yo wakiTxuli. XIX saukuneSi, axali drois realo-
1814, gv. 410. bebis gaTvaliswinebiT, moTxovnebi Serbilda. mas
10
iqve, gv. 513. 1805-1810 wlebSi amave filipe fo­ Semdeg saZmos wevrebi yoveldRiurad wm. rozaris
ranoelis TaosnobiT aSenda RmrTismSoblis locvanidan mxolod erT locvas (misterias) aRa-
miZi­nebis eklesia kalaSi, kaTolikeTa (amJamad g. vlenen. wm. rozaris saZmos Sesaxeb ix: H. Ch. Lea, A
abesaZis) quCaze. History of Auricular Confession and Indulgences in the Latin
11
iqve, gv. 514-515. Church, London, 1896, gv. 484-489; G. Martin, Roma Sancta,
12
1844 wlis 2 ivniss miRebuli dekreti patrebs ed. and trans. by G. B. Parks, Rome, 1969, gv. 214-218. wm.
avaldebulebda Tavi ruseTis qveSevrdomebad rozaris locvis istoriis Sesaxeb damatebiT ix.:
ecnoT, uari eTqvaT romTan mimoweraze, gami- N. Mitchell, The Mystery of the Rosary: Marian Devotion and
jvnodnen somex kaTolikeebs da damorCilebod- the Reinvention of Catholicism, New York, 2009. wm. rozaris
nen mogiliovis konsistorias. patrebma mor- saZmo dResac arsebobs. ix. misi veb-gverdi: www.
Cilebaze uari ganacxades da qveyana samudamod rosary-center.org .
datoves. ix. m. TamaraSvili, qarTuli eklesia 14
Ведомость по недвижимому имуществу оставленно-
dasabamidan dRemde, Tb., 1995, gv. 719. му бывшими капуцинами Тифлисской Римско-Като-
13
wm. rozaris saZmo daaarsa dominikelma berma лическои церкви, 1848 wlis 21 marti, ssca, fondi
alan de la roSma 1463-1468 wlebSi. misi mizani #1645, aRwera #1a, saqme #1, gv. 2.
iyo RmrTismSoblis locvanis _ wm. rozaris 15
Кавказский календарь, 1885, gv. 67.
gavrceleba. tradiciiT, wm. rozaris locvanis 16
Отношение Церковного Совета о покупке земли, приле-
Seqmna Tavad wm. dominiks miewereba. 1635 wels гающей к кладбищу, план сада, 1858 wlis 27 noemberi,
timoti riCma daaarsa ,,mudmivi rozari”, rac imas ssca, fondi 1645, aRwera #1, saqme #11, gv. 1-2.
naTia nacvliSvili

laqidan moSorebiT, navTluRSi unda gadata- sakuTriv sasaflaos _ 2970, xolo saZovars,
niliyo. erTiani mudmivi teritoriis gamoyo- kldesa da miwayrils _ 7190. sasaflaos gaSe-
famde, kaTolikeebs miwa kukiisa da avlabris nebuli monakveTi qalaqis mxares iyureboda.
marTlmadidebelTa sasaflaoebze misces. am Sesasvleli lermontovis quCis boloSi iyo
gadawyvetilebam RmrTismSoblis miZinebis mowyobili. aqedan Sesuls win darajis mozr-
eklesiis mzrunvelTa sabWos wevrTa ukmayo- dili saxli xvdeboda. uzarmazari gamwvane-
fileba gamoiwvia. maT saTaTbiros mimarTes buli baRi Tavisi oranJereiT konsulis da
SuamdgomlobiT, romelSic asabuTebdnen, gudoviCis quCebze gamodioda. quCebis Sesa-
erTi mxriv, sololakis sasaflaos uvneblo- yarTan baRSi Sedioda patara biliki, romelic
bas am ubnis mcxovrebTaTvis da, meore mxriv, mebaRis saxlisaken miemarTeboda. baRi kargad
sasaflaosa da eklesiis gansakuTrebul ,,sa- movlili, uxvad gamwvanebuli da dakvaluli
sicocxlo” mniSvnelobas kaTolike mrevli- iyo. mas CrdiloeTi mxridan bozarjiancis
saTvis17. saTaTbirom eklesiis Suamdgomloba Tambaqos qarxana da maiko qarTveliSvilis
nawilobriv daakmayofila da 1884 wlis 3 oq- kuTvnili miwis nakveTi emijneboda.
sololakis kaTolikur sasaflaoze ikr-
tombris gadawyvetilebiT Zvel sasaflaoze
Zaleboda RmrTismSoblis miZinebis eklesiis
dakrZalvis neba mxolod maT misces, visac sag-
mrevli _ umetesad Tbilisis mkvidri qarT-
vareulo akldama hqonda an visi winaprebic aq
velebi da somxebi21. 1893 wlisaTvis aq sul 22
ganisvenebdnen. danarCenebs _ `martoxelebsa
gvaris samarxi akldamaa aRnusxuli. eseni iyv-
da Camosulebs~ _ adgili kukiaze da avla-
nen: 1. Tavadi andronikovi, 2. baqraZe, 3. bezir-
barSi gamouyves18. 1893 wels Sedga sololakis
ganovi, 4. jayeli, 5. zubalovi, 6. stefane da
kaTolikuri sasaflaos generaluri gegma19
petre isarlovebi, 7. karaevi, 8. kandinovi, 9.
(sur. 3), romelic asea dasaTaurebuli: ,,gegma
kakalovi, 10. mizandari, 11. mefisovi, 12. mais-

85
qalaq Tbilisis meoTxe nawilSi (sololakSi)
urovi, 13. meliqovi, 14. Tavadi Tumanovi, 15.
mdebare Tbilisis romaul-kaTolikuri sa-
umikovi, 16. Tavadi Ciqoani, 17. Cigiani, 18. Ca-
saflaos miwisa, romelic ekuTvnis Tbili- roevi, 19. enibegovi, 20. iagulovi, 21. aleqsan-
sis miZinebis romaul-kaTolikur samrevlo dre da egor isarlovebi, 22. kobievi22.
eklesiasTan arsebul wm. rozaris saZmos da 1893 wlis gegmaze datanili samlocve-
moicavs 12930 kvadratul saJen farTobs. es lo da samreklo amJamad aRar arsebobs, ma-
gegma Sedgenilia 1893 wels zemoTxsenebuli gram samlocvelos arqiteqturaze warmod-
eklesiis winamZRvrad mRvdel pavle kalai- genas Zveli fotosuraTebi gviqmnis (sur. 2,
jevis20 da amave eklesiis mzrunvelTa sabWos 4). oqtagonaluri formis Senobas aRmosav-
wevrebad ,,nadvorni sovetnik” egor petroviC leT mxares mcired gamoweuli afsidi hqon-
isarlovisa da kolegiis asesor eduard osi- da. wiboebs garedan doriuli naxevarsvete-
poviC karaevis yofnisas”. bi auyveboda. naxevarsvetebis kapitelebze
12930 kv. saJeni (TiTqmis eqvsi heqtari) mi- ido erTian maRal horizontalur sarty-
wis nakveTidan baRs, romliTac jer kidev 1830 elSi CarTuli impostebi, romlebsac naxe-
wels ase amayobdnen kapucini patrebi, 2340 kv. varwriuli TaRebi efuZneboda. lÁunetebSi
saJeni miwa hqonda daTmobili, mdelos _ 430; TaRebqveS Tavsdeboda patara naxevarwriu-
li fanjrebi. qvemoT, maT gaswvriv, maRali
17
Журнал Тифлисского губернского по городским делам
присутствия и переписка о разрешении хоронить покойни-
TaRovani, rogorc Cans, vitraJebiani fan-
ков на Сололакском кладбище, 1884 wlis 3 oqtomberi, jrebi iyo gaWrili. sxvagvari gadawyveta
ssca, fondi #192, aRwera #1, saqme #38, gv. 7-8. hqonda dasavleT waxnags _ aq erTiani sar-
18
iqve, gv. 4-5.
19
ssca, fondi 1645, aRwera #1, saqme #188.
tyeli wydeboda da kedels sruli wris for-
20
gegmis Sedgena p. kalaijevis aqtiur saqmianobas
21
ukavSirdeba. is amave wels Tanamdebobidan gaTa­ l. isarlovi, kaTolikeni saqarTveloSi, moam-
vi­suflebuli alfons xiTariSvilis adgilze da­ be, 1897, #XII, gv. 64.
22
niSnes (ssca, fondi #1645, aRwera #1a, saqme #105). ssca, fondi 1645, aRwera #1, saqme #188.
naTia nacvliSvili

mis fanjris Riobi anawevrebda. mis qveS iyo anoba da am teritoriis Tavisuflad dasax-
mowyobili naxevarsvetebiT flankirebuli leba mkrexelobad iqna miCneuli; 2. qalaqis
da frontoniT daboloebuli Sesasvleli. mier SeTavazebuli moklevadiani ijaris
samlocvelos sadad profilirebuli karni- pirobebis gaTvaliswinebiT, dasaSvebi iyo
zi da dabali piramidisebri saxuravi asru- mxolod droebiTi Senobebis ageba, xolo
lebda. 1893 wlis gegmaze samreklo eklesiis radgan qalaqi yovel 6 weliwadSi anaxlebda
samxreTiTaa aRniSnuli, magram fotosura- moijareTa xelSekrulebebs, qiris gadasaxa-
Tebze is ar Cans. dis mniSvnelovani gazrdiT, es gamoiwvevda
ramdenime Zveli fotosuraTi (sur. 2, 5, damqiravebelTa ukmayofilebas da saqmeTa
6) sasaflaos saerTo xeds gviCvenebs ferdze sasamarTloSi gadacemas, rac warmoudgenel
Sefenili saflavebiT. mokirwylul biliks, xarjebTan iqneboda dakavSirebuli; 3. baRi
romelic eklesiisaken miemarTeboda, bolo- aucilebeli iyo kaTolikur eklesiasTan
Si qvis farTo kibis ori samsafexuriani mar- arsebuli skolis moswavleTaTvis, romle-
Si agrZelebda. sasaflaos uxvi gamwvaneba ar bic aq mowyobili eqskursiebis saSualebiT
hqonia, fotosuraTebze aqa-iq Cans dabali praqtikulad swavlobdnen botanikas da, zo-
xeebi. saflavebis nawili mxolod qvebiT aris gadad, sabunebismetyvelo sagnebs; 4. baRis
aRniSnuli, nawils xis ubralo meseri artyia, dasaxlebul teritoriad gadaqceva sabo-
nawilic _ liTonis moajiriT mofargluli lood SezRudavda sasaflaos sivrces, rome-
da CardaxiT gadaxuruli _ SedarebiT mdid- lic momavalSi SeiZleboda gamoyenebuliyo,
rulad gamoiyureba. am ukanasknelTagan zo- rogorc eklesiis saWiroebisaTvis, aseve
gierTs mrgvali qandakebebic amSvenebda. mrevlis Raribi wevrebisaTvis gankuTvnili
sasaflaos mimdebare baRs XIX sauku- saqvelmoqmedo Senobis asagebad24.
86

nis bolodan ukve araviTari Semosavali ar 1900-ian wlebSi sololakis sasaflao


mohqonda, piriqiT, misi Senaxva eklesias kvlav moqmedi iyo. 1904 wels aq dakrZales
garkveuli Tanxa ujdeboda. mrevlis wevri cnobili qvelmoqmedi stefane zubalaSvili
ioseb iakobis Ze andronikaSvili 1900 wlidan (sur. 5), 1908 wels _ grigol safarovi25.
sasaflaosa da baRis maRali kedliT gamijv- Tbilisis 1920-1930-iani wlebis gegmebi
nis, baRis teritoriis wvril monakveTebad adasturebs, rom meore msoflio omamde so-
dayofisa da maTze gasaqiravebeli saxlebis lolakis kaTolikur sasaflaos raime gansa-
mSeneblobis uflebis mopovebas cdilobda. kuTrebuli cvlileba ar ganucdia. 1940-ian
1902 da 1905 wlebSi man es Txovna ramdenjer- wlebSi sabWoTa xelisuflebam, veris marT-
me Seitana Tbilisis miwaTmoqmedebis uwyeba- madideblur da xojavanqis somxur sasafla-
Si23. i. andronikaSvili daJinebiT amtkicebda, oebTan erTad, isic gaauqma. amJamad kaToli-
rom gaqiravebuli saxlebidan miRebuli Tan- ke patrebis mier daarsebuli baRis adgilze
xa didad waadgeboda RmrTismSoblis miZine- aqtiuri samSeneblo saqmianoba mimdinareobs.
bis eklesiisa da masTan arsebuli sasuliero odesRac aq sasaflaos arsebobas ki mxolod
skolis biujets. 1908 wlis 14 Tebervals ko- aswlovani kviparosebi da SemTxveviT gadar-
misiam, romlis wevrebi iyvnen ivan Cexovski, Cenili saflavis qvis natexiRa adasturebs
iakob isarlovi da mixeil gosnevski, gamoa- (sur. 7). SesaZloa, am sasaflaodan iyos wamo-
qveyna daskvna, romlis mixedviTac i. andro- Rebuli ramdenime qva, romlebic sololakis
nikaSvilis proeqti dawunebul iqna Semdeg zogi saxlis WiSkarSia CarTuli (magaliTad,
mizezTa gamo: 1. baRi eklesiis uSualo siax- asaTianis q. #56, kojris q. #4 _ sur. 8).
loves mdebareobda da aq samSeneblo saqmi-
24
Дело Попечительства Тифлисской Успенской Римс-
23
es sakiTxi sazogadoebrivi msjelobis saganic ко-Католической приходной церкви, 1900-1908 wlebi,
gamxdara da sagangebodac aRuniSnavT im peri- ssca, fondi #1645, aRwera #1, saqme #91, gv. 3-4.
25
odis presaSi (gazeTi isari, 1908, #46, gv. 2). gazeTi ekali, 1908, #21, gv. 2.
naTia nacvliSvili

NATIA NATSVLISHVILI then on, burials were permitted only when the Catholic
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
family had its own family burial plot in Sololaki cem-
History and Heritage Preservation etery.
Plan of the cemetery drawn up in 1893 shows 22
tombs. The tombs belonged to local Georgian and Ar-
AN EPISODE FROM THE HISTORY menian Catholic families. The large garden that had its
OF THE CATHOLIC COMMUNITY own greenhouse was contiguous to Gudovich and Con-
OF TBILISI (SOLOLAKI CEMETERY) sul Streets (at present Chonkadze and Gergeti Streets
respectively). In the late nineteenth and early twentieth
Summary
century photographs one can see the octagonal chapel
The first evidence of the presence of the Catholic cem- with pyramidal roof surrounded by gravestones. Some
etery in Tbilisi is provided by the plan of the city com- of them are adorned with sculptures, but the majority of
piled by Prince Vakhushti in 1735. It was owned by them look humble.
the Capuchin brethren and was situated in Garetubani As a result of problems associated with mainte-
district, on the place of the present Griboedov Theatre. nance of the garden, in 1900 Iosif Andronikov, a mem-
Jean Chardin and Joseph Pitton de Tournefort, who vis- ber of the parish of the Dormition church, proposed a
ited the city respectively in 1672-1673 and 1701, did plan according to which the garden was to be divided
not mention this cemetery. This fact suggests that at into sections, and houses were to be built there to be
that time Catholic priests and congregation members used for further renting. The discussion was continu-
were being buried in court yard of the church. ing during several years. In February 1908, Androni-
In 1808, the Capuchins in Tbilisi owned the Dor- kov’s proposal was rejected for it was considered blas-
mition Church, a garden, a small house and two unin- phemous to build houses near the church and the cem-

87
habited plots of land. Presumably they have used one etery. Besides, the Catholic school needed the garden
of these plots located in Sololaki district to set up a new for practical lessons in natural sciences. Apart from
cemetery in early 1800s. In 1824, Father Filippo wrote that, Catholics would love to build a charity house in
to Propaganda Fide in Rome that he had already com- the garden.
pleted a chapel in the cemetery. As witnessed by his re- Sololaki Catholic cemetery was abolished in
port dated from 1830, half of the large plot of land was 1940s. Nowadays, old cypress trees and a broken
used for sowing and mowing. In 1823, the Capuchins graves­tone are the only signs of its past existence.
enclosed it with fence and turned into a garden. The
correspondence between the brethren and Rome shows
that the priests were very proud of their activity.
In 1845, the Capuchins left Tbilisi forever being
replaced by the Confraternity of the Holy Rosary. The
Confraternity inherited the cemetery with garden, a
chapel, bell tower, and some other buildings. In 1858,
the congregation, which was interested in its property
development, purchased land adjacent to the cemetery
for 2,500 Russian roubles. Earlier in 1850 a larger cha-
pel was built instead of the old one.
In September 1883, Catholic cemetery in Sololaki
was considered the potential source for infection and
the city government decided to prohibit burials there.
Catholics managed to prove safety of the cemetery, and
the government’s decision was partly cancelled. From
naTia nacvliSvili

1. vaxuSti batoniSvili. Tbilisis gegma, 1735 w., gareTubani (#34 _ qvaSveTis


eklesia, #36 _ kaloubnis eklesia, #45 _ mTawmindis mamadaviTi, #75 _
`frangebis~ sasaflao).
88

Garetubani on the plan by Prince Vakhushti, 1735 (#34 – Qvashveti Church, #36 – Kaloubani
Church, #45 – Mamadaviti of Mtatsminda, #75 – “French” Cemetery).

2. sololakis kaTolikuri sasaflao. 1880-iani ww-is foto.


Catholic Cemetery of Sololaki. 1880s.
naTia nacvliSvili

3. sololakis kaTolikuri sasaflaos


generaluri gegma. 1893 weli.
General Plan of the Catholic Cemetery
of Sololaki. 1893.

89

4. sasaflaos samlocvelo.
1900-iani wlebi.
Cemetery Chapel. 1900s.
naTia nacvliSvili

5. stefane zubalaSvilis dakrZalva sololakis


sasaflaoze, 1904 w.
Stepane Zubalashvili’s Burial in Sololaki Cemetery. 1904.
90

6. sololakis kaTolikuri sasaflaos saerTo xedi, daaxloebiT 1910 w.


General View of the Catholic Cemetery of Sololaki. ca. 1910.
naTia nacvliSvili

7. saflavis qvis fragmenti sololakis kaTolikuri


sasaflaodan
Gravestone Fragment from the Catholic Cemetery of Sololaki.

91

8. kojris q. #4. WiSkarSi CarTuli saflavis qvebi


Kojori Str. #4. Gravestone Inclusions in the Gates.
manon liluaSvili

Mmanon liluaSvili metexis dekanozi iese sulxaniSvili


Gg. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
erek­le II-is moZRvari4 iyo da, rogorc Cans,
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri ganagebda metexis eklesiasTan arsebul
skolasac. motanili cnobidan irkveva, rom
misi moRvaweoba mxolod metexis eklesiiT
ar ifargleboda. `ganaxlebaSi~ albaT unda
vigulisxmoT, rom iesem mTavarangelozis
wm. miqael mTavarangelozis eklesia xelaxla aago Zveli Senobis adgilas.
eklesia TbilisSi1 taZris agebis TariRisa da maSeneblis
Sesaxeb informacias gvawvdis egnate iose-
dResdReobiT Tbilisis sxvadasxva ubanSi lianic: `avlabarsave Sina aris ekklesia sa-
sacxov­rebel saxlad gadakeTebuli ramde- xelsa zeda mTavarangelosisa mixailissa da
nime eklesia dgas. maT Soris erT-erTi2 aris yovelTa zecisa usxeuloTa ZalTasa, 8-sa
avlabris wm. miqael mTavarangelozis ekle- dResa noembris TTvisasa, aRSenebuli mete-
sia, romelic Tbilisis istoriaSi nakleba- xis ekklesiis dekanozisa zaqariasa da Zmisa
daa cnobili. Senoba amJamad warmoadgens misisa mRudlisa ioseb sulxanovTagan wel-
samsarTulian sacxovrebel saxls sardafiT. sa 1805-sa, da aqamomde iyo igi ekklesiad sa-
misi axlandeli misamarTia mTavarangelozis saflaosa. da mas Sina aravin ganwesebulebs
quCa #23. mRudeli”5.
pirvel cnobas avlabris (isnis) wm. miqa- dekanozi zaqaria da mRvdeli ioseb sul-
el mTavarangelozis eklesiis Sesaxeb vxv- xaniSvilebi, romelTac egnate ioseliani
debiT vaxuSti batoniSvilis Txzulebis eklesiis maSeneblebad moixseniebs, zemona-
92

erT-erT gviandel xelnawerSi, romelic xsenebi dekanozi ieses Svilebi arian. zaqa-
1815-1816 wlebSi mRvdel daviT inanaSvilis ria mamaze aranakleb aqtiuri moRvawe iyo
mier aris gadawerili. vaxuStis teqstSi ga- _ karis xucesi, mwignobari da mgalobeli.
damwers Camatebuli aqvs sakuTari cnobebi Zneli gadasawyvetia, vis cnobas ufro unda
Tbilisis eklesiebze.M aq naTqvamia, rom isan- vendoT da vin unda miviCnioT mTavarangelo-
Si ori ugumbaTo eklesiaa _ erTi wm. mari- zis eklesiis maSeneblad _ mama Tu Svilebi.
nasi da `meore mTavarangelosTa, romeli aw SesaZloa am saqmeSi Rvawli samives miuZR-
aRaSena da ganaaxla, metexis dekanozma iesem, voda. 1790-1800-ian wlebSi iese da zaqaria
da hyo sasaflavod wels 1808”3. gverdigverd moRvaweobdnen da xSirad erT
saqmesac akeTebdnen _ magaliTad, 1793-1796
1
minda sagangebo madloba vuTxra daviT xoStar- wlebSi isini erTad zrunavdnen iona xelaS-
ias, romelic didad damexmara winamdebare weri- vilis ganaTlebaze6.
lis momzadebisas.
2
sxva gadakeTebuli eklesiebia: savaraudod, rogorc vxedavT, mcire sxvaobaa daviT
wm. estatesi _ axvledianis quCa #2, wm. Teodo- inanaSvilisa da egnate ioselianis mier miTi-
sisa (Федосеевская церковь) _ griboedovis quCis
Tebul TariRebSic: pirveli 1808 wels asa-
#48, kviracxovlisa _ Caisubnis quCa #7g, wm.
RmrTismSoblisa (somxuri) _ krwanisis quCis xelebs, meore _ 1805-s. magram amas arsebiTi
#8, xarebisa (1755 wlamde kaTolikuri, Semdeg
4
marTlmadidebluri) _ abesaZis quCa #13 (mis k. kekeliZe, Zveli qarTuli literaturis isto-
Sesaxeb ix.: d. xoStaria, xarebis eklesia Tbilis- ria, t. I, Tb., 1980, gv. 404.
5
Si, saqarTvelos siZveleni, #13, 2009, gv. 159-167). l. meliqseT-begi, masalebi tfilisisa da `somxi-
3
qarTlis cxovreba, t. IV, teqsti dadgenili Tis” siZveleTa istoriisaTvis, Cveni mecniereba, I,
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiS- 1923, gv. 86. teqstis avtorobis sakiTxisaTvis ix.:
vilis mier, Tb., 1973, gv. 337. nusxaSi gadamwers c. Wankievi, egnate ioselianis literaturuli mem-
eklesiis agebis TariRi – wels 1808 – Camatebuli kvidreobis SeswavlisaTvis, k. kekeliZis sax. xel-
aqvs ZiriTad teqstSi, striqonis zemoT (xelnaw- nawerTa institutis moambe, V, 1963, gv. 57-65.
erTa erovnuli centri, S fondis #4990, gv. 203). 6
k. kekeliZe, dasax. naSromi, gv. 404.
manon liluaSvili

mniSvneloba arc aqvs. ueWvelia, rom mTava- gzas. eklesiis garSemo 1844 da 1867 wlebis geg-
rangelozis eklesia aigo dekanoz iese sul- mebze (sur. 1) naCvenebia sasaflao, romelic
xaniSvilis da/an misi Svilebis TaosnobiT mogvianebiT ganaSenianebam daikava. 1884 wlis
1800-ian wlebSi. gegmaze is ukve gamqralia. 1844 wlis gegmis
orive wyaro xazs usvams, rom wm. mTava- mixedviT, eklesiasa da sasaflaos siaxloves
rangelozi sasaflaos eklesiaa da rom misi quCebi jer kidev gaukvalavia, xolo ganaSenia-
aSeneba Tu aRdgena pirdapir ukavSirdeba neba _ meCxeri. 1867 wlis gegmaze ukve Camoya-
sasaflaos mowyobas. raki sasaflao metexis libebulia ZiriTadi quCebis qseli. aq eklesi-
dekanozis iniciativiT moewyo, unda vifiq- as sasaflaoTurT erTi sworkuTxa kvartali
roT, rom is metexis mrevlisaTvis iyo gan- ukavia. mogvianebiT, axali quCa-Cixebis gaCenis
kuTvnili. Sedegad kvartalma SedarebiT rTuli forma
daviT inanaSvilis cnobidan aseve Cans, miiRo. 1884 wlis gegmaze mas farglavs readis
rom aq ufro adrec yofila eklesia, mag- (Реадовская улица, dRevandeli Toma CubiniZis),
ram rodis da vin aaSena is, an ra bedi ewia, martyofis (Марткобская улица), muraviovis
ucnobia. mas arc XVII-XVIII saukuneTa mogzau- (Муравьевская улица, axlandeli nasakiralis)
rebi (J. Sardeni, J. piton de turnefori, i. quCebi, maxaTis Sesaxvevi (Махатский переулок)
giuldenStedti) da arc vaxuSti batoniS- da geokCais Cixi (Геокчайский тупик). eklesi-
vili axseneben. es gasakviri arc unda iyos asTan misasvleli, etyoba, Zvelad am Cixidan
_ eklesia imdroindeli qalaqis gareT, ga- iyo. is ganaSenianebis ganviTarebas Seewira da
axla aRar arsebobs. kvartals ufro gvianac
reubnis sasaflaoze idga da yuradRebas al-
Seexo cvlileba, ris Sedegadac dRes mas or
baT naklebad iqcevda.
araTanabar nawilad yofs mTavarangelozis

93
rac Seexeba 1805 Tu 1808 wlis eklesias,
quCa (sabWoTa xanaSi mas robespieris quCa da-
mas moixsenieben mari brose da platon io-
erqva, xolo Semdeg daubrunda Tavdapirveli
seliani, Tumca axals arafers gvamcnoben.
saxeli), romelic daagrZeles da adre Tu na-
pirveli wm. mTavarangelozs mxolod gakv-
sakiralis quCasTan mTavrdeboda, dRes T. Cu-
riT axsenebs avlabris eklesiebis CamonaT-
biniZis quCamde grZeldeba.
valSi7, meore ki Tavisi mamis _ egnate iose-
1805 Tu 1808 wlis eklesiis arqiteqtu-
lianis cnobas imeorebs: `Церковь Архангела
ruli saxis Sesaxeb TiTqmis araferi viciT.
Михаила и всехъ Безплотныхъ Силъ. Построена
Tbilisis gegmebis (1844, 1884, 1902) Tanax-
вновь Священииками Сулхановыми, въ 1805 году~8.
mad, is sworkuTxa gegmis patara Senoba Cans,
sxvagan pl. ioseliani maSeneblis vinaobisa
albaT darbazuli. 1831 wels saqarTvelos
da konkretuli TariRis miuTiTeblad am-
egzarqosis ionas mier samoqalaqo guberna-
bobs, mTavarangelozis eklesia XIX saukunis
tor p. zavileiskisadmi miwodebuli siidan
dasawyisSi aSendao9.
vigebT, rom eklesia qviT iyo naSeni10. XIX sau-
eklesiisa da misi mimdebare teritoriis kunis bolosaTvis taZari ukve veRar itevda
Semdgomi istoriisaTvis garkveul informa- gazrdil mrevls da Tanac, rogorc Cans, cud
cias Seicavs Tbilisis Zveli gegmebi, romle- mdgomareobaSi iyo, ris gamoc gadawyda mis
bic kargad aCvenebs urbanuli ganviTarebis gverdiT axali eklesiis ageba.
7
M. Brosset, Rapports sur un voyage archéologique dans la
wm. miqael mTavarangelozis axali ekle-
Géorgie et dans l’Arménie, exécuté en 1847-1848, Cinquième siis proeqti (sur. 2-3, 6), romelic 1897 wels
rapport, St.-Pétersbourg, 1851, gv. 46. damtkicda, saqarTvelos centralur sais-
8
Пл. Иосселиани, Древние помятники Тифлиса, М., 1918,
gv. 114. torio arqivSi inaxeba11. is Seadgina mxazvel-
9
Пл. Иосселиани, Описание древностей города Тифлиса,
Тифл., 1866, gv. 86; qarTuli gamocema: pl. ioseliani, 10
scsa, fondi 209, aRwera I, saqme #394.
11
aRwera Tfilisis siZveleTa, Tb., 2009, gv. 75. scsa, fondi 204, aRwera I, saqme #1024.
manon liluaSvili

ma (чертежник) v. kuzovovma. proeqtze wiTeli lic SarSan `ieriSiT” aiRes da miisakuTres


melniT Setanilia garkveuli cvlilebebi, rusebma, patriarq kaTolikizis mosaydrem
rac migvaniSnebs, rom Tavdapirveli varianti mitropolitma leonidem ukve daibruna da
dauwunebiaT da gadamuSaveba mouTxoviaT. Caabara kanonier winamZRvars, dekanoz d.
proeqtis generalur gegmaze asaSenebe- iaSvils. eE qs. winamZRvari xitrovi uadgilod
13
li eklesiis gverdiT, mis samxreT-dasavle- darCa” .
TiT, datanilia Zveli eklesiac, romelic im sabWoTa xelisuflebis wlebSi Senoba Ca-
dros, marTalia, dazianebuli, magram jer ki- moerTva eklesias da mas Semdeg ramdenjerme
dev idga. amJamad misi kvali pirwmindad aris Seicvala funqcia. erTxans masSi ganTavse-
gamqrali. buli iyo qalaqis sasamarTlo, Semdeg poli-
aguris axali eklesia gansazRvruli iyo klinika, bolos sacxovrebeli binebi.
200 kacisaTvis da zomiT daaxloebiT orjer Senoba mTavarangelozis quCaze SemaR-
sWarbobda Zvels (proeqtze misi zoma Sveri- lebul adgilas dgas, amitom mimdebare erT-,
li afsidisa da karibWeebis gareSe aris 20.73 or- da samsarTulian ganaSenianebaSi is quCis
× 13.35 m., magram is odnav ufro patara aSenda. dasawyisidanve kargad moCans. saxli quCis
ZiriTadi navis zomaa: 19.00 × 11.90 m.). mSeneb- siRrmeSi, patara ezoSi dgas da mezobel
lobas xelmZRvanelobda inJineri tronovi. erTsarTulian Senobebze ar aris gadabmu-
t
P aZris mSenebloba savaraudod 1903 li. ezos quCisagan dRes cementiT Selesili
wels dasrulda. amas gvafiqrebinebs Tbili- blokis dabali zRude farglavs. nagebobas
sis XX saukunis dasawyisis gegmebi. 1902 wlis daSeneba-miSenebebisa da sxva gadakeTebebis
gegmaze kvlav Zveli, marTkuTxa eklesiaa da- Sedegad dakarguli aqvs pirvandeli arqi-
tanili, xolo 1903 wlis gegmaze (# 218) ukve teqturuli saxe. misi warmodgena SesaZle-
94

naCvenebia axali, Sverilafsidiani eklesia belia 1897 wlis proeqtis, XX saukunis das-
(sur. 4). amave gegmaze (# 217), taZris samx- awyisis fotosuraTebisa da met-naklebad ga-
reT-aRmosavleTiT, muraviovisa da martyo- darCenili samxreTi da dasavleTi fasadebis
fis quCebis Seyris adgilas, mwvane feriT safuZvelze.
aRniSnulia laTinuri L-s gegmis Senoba, ro- d. ermakovisa da s. prokudin-gorskis
melic eklesiis samrevlo skolas (Церковная (sur. 5) XX saukunis dasawyisis fotosura-
приходская школа) warmoadgens. etyoba, sko- Tebze eklesia Soridan Cans avlabris saerTo
lisa da axali eklesiis mSenebloba TiTq- xedebSi da mxolod misi zogadi silueti ga-
mis erTdroulad damTavrda. skolam daax- nirCeva.
loebiT aTi weli iarseba. 1913 wlis gegmaze proeqtisa da fotosuraTebis mixedviT,
is ukve aRar aris naCvenebi. eklesiis arqiteqtura e. w. rusuli stilis
1915 wels Sedgenil sabuTSi eklesia Se- gvian nimuSs warmoadgenda da mxatvruli
tanilia rusul eklesiaTa CamonaTvalSi12, RirebulebiT ar iyo gamorCeuli. aRmosav-
rac imas unda niSnavdes, rom aq wirva rusu- leT-dasavleT RerZze wagrZelebul mar-
lad tardeboda. saqarTvelos eklesiis av- TkuTxa Senobas aRmosavleTidan naxevarw-
tokefaliis aRdgenis Semdeg mTavarangelo- riulad Sverili afsidi erTvoda. orfer-
zis eklesiaSi qarTveli mRvdeli ganaweses, da saxuravis kexze SuaSi aRmarTuli iyo
Tumca rusebs is, rogorc Cans, iolad ar eT- patara xaxvisebri gumbaTi rvasarkmliani
mobodaT. imxanad eklesiaSi mimdinare pro- yeliT, dasavleT kideSi _ samreklos fan-
cesebs cocxlad asaxavs mokle cnoba 1918 Caturi maRali karvisebri saxuraviT, ro-
wlis JurnalSi `axali sityva”: `Tbilisis melsac miniaturuli, aseve xaxvisebri gum-
avlabris mTavar-angelozis eklesia, rome- baTi agvirgvinebda. fanCaturi oTxi TaRiT
12 13
scsa, fondi 489, aRwera I, saqme #64483. Jurnali axali sityva, #13, 1918, gv. 8.
manon liluaSvili

iyo gaxsnili. naxazze samreklos saxuravs sarTulisa, ZiriTadad Seulesavi agurisaa.


aqvs dekoratiuli saburveli, romelic Ria mniSvnelovani gadakeTebebis miuxedavad, fa-
da muqi mwvane rombebis monacvleobiT aris sadebs met-naklebad SemorCa eklesiis Tav-
Sedgenili. eklesias sami Sesasvleli hqonda dapirveli dekori, romelsac aguris wyobiT
dasavleTidan, samxreTidan da CrdiloeTi- gamoyvanili elementebi qmnis. proeqtisa da
dan, Sesabamisi kedlebis SuaSi. samxreT da gadarCenili fragmentebis safuZvelze io-
CrdiloeT fasadebze Sesasvlelebis win lad SeiZleba aRvadginoT safasado gafor-
midgmuli iyo marTkuTxa gegmis karibWeebi, mebis kompozicia.
SedarebiT dabali karvisebri saxuravebiT. samxreT fasads Tavidan anawevrebda
Z
G iriTadi sivr­ce darbazuli iyo. sakurTxe- oTxi farTo da maRali TaRovani fanjara,
velsa da navs erTmaneTisagan mijnavda maRa- romlebsac sada sapireebi Semowerda. Riobe-
li ikonostasi. sakurTxevlis orsav mxares bi axla mTlianad an nawilobriv aguriT aris
iyo damatebiTi saTavsebi, romlebic farTo amoqolili. maT nacvlad yvela sarTulze
TaRebiT ixsneboda bemaSi. ori damatebiTi gakeTebulia sworkuTxa fanjrebi, romle-
saTavsi iyo mowyobili dasavleTiTac, amaT- bic srulebiT ar eTanxmeba Tavdapirvel
gan Crdilo-dasavleTis oTaxi samrekloze safasado dekors da udierad Wris mis ele-
asasvlel kibes ekava. mentebs _ pilastrebs, sapireebs, sartyels,
1920-ian wlebSi eklesia daxures14. mog- karnizs (sur. 8). pirvandeli sarkmlebis Ta-
vianebiT (savaraudod, 1950-ian wlebSi) is Rebi radialurad dalagebuli agurebiT iyo
sa­
fuZv­ lianad gadaakeTes. karnizis zemoT gamoyvanili. TaRebis quslebis doneze fa-
yvelaferi _ orferda saxuravi, gumbaTi, sads mTel sigrZeze miuyveboda dekoratiu-
samreklo _ moxsnes da mTel perimetrze li sartyeli, romelic zemodan uvlida fan-

95
daamates blokis erTi sarTuli. aRmosavle- jrebis sapireebs da TaRebis centrSi mcire
TiT moangries Sverili afsidi da sanacvlod frontonebs qmnida. aseTi frontoni dRes
Senobis simaRlis toli minaSeni miadges. mo- mxolod erTgan, marjvnidan meore fanjris
Sales karibWeebi. CrdiloeTi kedeli TiTq- zemoT SemorCa (sur. 9).
mis mTlianad xelaxla amoiyvanes (is albaT Suakedlisebs auyveboda pilastrebi,
rekonstruqciis dros an manamde dazianda). romelTa zedapiri kedlis dekoratiuli
am samSeneblo saqmianobaSi ZiriTad masalas sartylis qvemoT damuSavebulia aguris
warmoadgenda bloki, Tumca alag-alag wyo- wyobis erTi rigis SeweviT Seqmnili hori-
baSi CarTulia meoradi gamoyenebis e. w. ru- zontaluri RarebiT, xolo zemoT _ swor-
suli aguric. eklesiis interieri sarTule- kuTxa CaRrmavebebiT. proeqtis mixedviT,
bad gayves da datixres, ris Sedegadac masSi pilastrebs karnizis zemoT naxevarwriuli
sayuradRebo aRaraferi gadarCa. amdenad, dekoratiuli elementebi agvirgvinebda.
Senoba gadaiqca marTkuTxa gegmis (23.20 × karnizs qvemodan miuyveba aguris wyobaSi
11.90 m., aqedan aRmosavleTi minaSenis sigrZe gamoyvanili laTinuri T-s formis elemente-
aris 4.30 m.) usaxur sardafian samsarTuli- bis mwkrivi.
an saxlad, romelic metwilad Seicavs 1903 1990-ian wlebSi samxreT fasads (daax-
wlis eklesiis gare kedlebs (sur. 7). loebiT im adgilas, sadac Tavidan karibWe
Senobis oTxive fasadi ezoSi gadis. maT- hqonda) dabali, usaxuri minaSeni miadges.
gan dRes sainteresoa samxreTi da dasav- saxlis dasavleTi fasadi quCas uyurebs.
leTi. isini, garda gvian daSenebuli mesame misi arqiteqturuli gadawyveta mcired
gansxvavdeba samxreTi fasadisagan. mas sam
14
1924 wlis gegmaze Senoba datanilia rogorc monakveTad oTxi pilastri yofs. ganapira
eklesia, xolo 1934 wlis gegmaze ukve aRar aris
aRniSnuli. pilastrebi iseTivea, rogoric samxreTi fa-
manon liluaSvili

sadisa. Sua pilastrebis qveda are, dekora- me maTgani eklesiis CrdiloeTi kedlis qveda
tiul sartylamde, gluvia, xolo zemoT _ monakveTSicaa Cayolebuli. zog qvaze axlac
Semkulia lekaluri aguriT gamoyvanili wy- gairCeva jvris gamosaxuleba, ornamentu-
vili lilvebiT, romlebsac marTkuTxa ele- li arSiebi da qarTuli asoebi, magram raki
mentebi aboloebs. qvebi umTavresad galeulia, epitafiebi ar
fasadis kidura nawilebi erTnairia. ikiTxeba. SedarebiT ukeT Semoinaxa asoebi
isini morTulia TaRovani SeRrmavebebiT erT-erTma qvam (zoma 57 × 45 sm), magram, sa-
(cru fanjrebiT), romlebsac sada sapireebi mwuxarod, is gatexilia da warwera wydeba
aCarCoebs. eklesiis proeqtze SeRrmavebebSi (sur. 10). amdenad, qvebis identifikacia dRes
datanilia TiTo e. w. rusuli sapatriarqo SeuZlebelia.
jvari (qveda damatebiTi iribi mklaviT)15. jv-
rebi, albaT, ar gaukeTebiaT, radgan aguris
wyobaSi maTi araviTari kvali ar SeimCneva.
TaRebis quslebTan am fasadsac mTel sigr-
Zeze miuyveba dekoratiuli sartyeli.
centraluri monakveTis qveda are adre
sapireSi moqceul TaRovan Riobs ekava. Rio-
bi mogvianebiT daapataraves da sworkuTxad
aqcies. mis win mowyobilia liTonis kibe da
baqani. karis aswvriv, dekoratiuli sarty-
lis zemoT, TaRovani sarkmeli iyo. mas aqeT-
iqidan auyveba lekaluri agurebiT gamoyva-
96

nili TiTo lilvi, romelsac gadanakecebia-


ni TavsarTi agvirgvinebda. lilvebi safexu-
rovan kronStainebs efuZneba. kronStainebi
da nawilobriv lilvebic dRemde SemorCa,
xolo TavsarTi da sarkmlis TaRovani dabo-
loeba gadakeTebam Seiwira. karnizis zemoT
fasads frontoni asrulebda.
eklesiis CrdiloeTi fasadi 1897 wlis
proeqtze calke ar aris naCvenebi. rogorc
Cans, is samxreT fasads imeorebda. ekle-
siis gadakeTebisas es kedeli, rogorc iT-
qva, TiTqmis mTlianad Tavidan amoiyvanes.
Tavdapirveli pilastrebisa da sapireebis
fragmentebi kedlis qveda monakveTzea Semo-
rCenili. ramdenime adgilas mowyobilia sax-
lis sardafSi Casasvleli kibe.
eklesiis irgvliv arsebuli Zveli sa-
saflao, rogorc zemoT iTqva, jer kidev
1880-ian wlebSi gauqmda, magram eklesiis
ezoSi da mTavarangelozis quCaze dRemdea
SemorCenili Zveli saflavis qvebi. ramdeni-

15
saintereso detalia: rogorc wesi, es iribi
mklavi mayureblisgan marcxniv unda iyos aweuli,
aq ki piriqiTaa.
manon liluaSvili

MANON LILUASHVILI the bell-tower, and the vaults were removed, one more
G. Chubinashvili National Research Centre
floor and an annex to the east were added, the north fa-
for Georgian Art History and Heritage Preservation çade was almost completely rebuilt, new windows were
cut, and the interior was divided into floors. However,
some details and sizeable parts of the old church are
CHURCH OF ST. MICHAEL still discernable. Based on surviving parts, old photos,
THE ARCHANGEL IN TBILISI and project drawings of 1897, one can conclude that it
was a standard brick church of the so-called neo-Rus-
Summary
sian style, a typical example of the provincial church
There are several churches converted into residential architecture of the late Russian Empire.
houses in Tbilisi. One of them is the church of St. Mi-
chael the Archangel at 23 Mtavarangelozi Street in the
Avlabari district. At present it is a three-storey dwelling
with cellar. It has never been the subject of any special
study.
The earliest references to St. Michael Church in
Avlabari are provided by Davit Inanashvili (1815/1816)
and Egnate Ioseliani (1837). According to the former,
the protopriest Iese Sulkhanishvili built the church in
1808; the latter says that it was built in 1805 by the sons
of Iese, protopresbyter Zacharia and priest Ioseb. Most
likely all three members of the Sulkhanishvilis family,

97
the father and two sons, contributed to the construction.
As evidenced by the both sources, it was a cemetery
church. David Inanashvili’s brief note implies that the
church was built on the site of an earlier one.
Old plans of Tbilisi dating from 1844, 1867, and
1884, show St. Michael Church in Avlabari to be a tiny
structure of rectangular shape. A record from 1831
mentions it as a stone building. By the end of the nine-
teenth century, it came into decay. Besides, the small
church was inadequate to meet the demands of a grow-
ing parish. It was decided to build a new church next
to the old one. The architectural project made by the
draughtsman V. Kuzovov was approved in 1897. Con-
struction led by the engineer Tronov was completed in
1903. The new church was designed with a capacity for
200 people being almost twice larger than the old one,
which was demolished before long.
Soon after the Bolshevik occupation of Georgia
in 1921, the Soviet authorities closed the church of St.
Michael. Later on it underwent significant remodel-
ing and expansion to become first a courthouse, then
a clinic, and finally a dwelling house. The sanctuary
and the upper part of the church including the dome,
manon liluaSvili

1. Tbilisis gegma, 1844 w.


Plan of Tbilisi 1844.
98

2. genera­
luri gegma
da eklesiis
gegma. 1897 w-is
proeqti.
General Plan
and a Plan of the
Church. Project
of the year 1897.
manon liluaSvili

3. miqael mTavarangelozis
eklesia. samxreTi fasadi,
1897 w-is proeqti.
Church of St. Michael the Archangel.
South façade, Project of the year 1897

99

4. Tbilisis gegma, 1903 w.


Plan of Tbilisi 1903
manon liluaSvili

5. s. prokudin-gorski. avlabris xedi,


XX s-is das. foto
C. Prokudin-Gorsky. View of Avlabari.
Beginning of the 20th Century Photo
100

6. miqael mTavarangelozis eklesia.


dasavleTi fasadi, 1897 w-is proeqti
Church of St. Michael the Archangel.
West façade, Project of the year 1897

7. yofili wm. miqael mTavarangelozis


eklesia. xedi samxreT-dasavleTidan
The former Church of St. Michael the Archangel.
View from south-west.
manon liluaSvili

8. yofili wm. miqael mTavarangelozis eklesia. samxreTi fasadi. fragmenti


The former Church of St. Michael the Archangel. South Façade Fragment

101
10. saflavis qvis fragmenti
mTavarangelozis quCaze
Gravestone Fragment on the Archangel Street

9. yofili wm. miqael mTavarangelozis


eklesia. samxreTi fasadi.
fragmenti
The former Church of St. Michael the
Archangel. South Façade Fragment
Tamar xundaZe

Tamar xundaZe Sua saukuneebis qarTuli saqtitoro re-


g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
liefi ikonografiuli sqemebis mravalferov-
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri nebiT xasiaTdeba, rac gansxvavebuli Sinaar-
ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis sobrivi variaciebiT aris gamowveuli. … a m a
saxelmwifo samxatvro akademia Tu im kompoziciis Sinaarsis konteqstis da-
zustebaSi mniSvnelovani roli xSirad gamosa-
xulebaTa gverdiT amokveTil ganmartebiT an
savedrebel warweraTa teqstebs ekisreba. …
iE storiul pirTa gamosaxulebebi qarTu-
Sua saukuneebis (VI_XI ss) li xuroTmoZRvruli monumenturi skulptu-
qarTuli saqtitoro reliefis ris sivrceSi pirvelad mcxeTis wminda jvris
ikonografiuli variaciebi taZris (VI-VII ss)2 fasadebze Cndeba.…… aq vxvdebiT
qarTlis erismTavarTa, maTi ojaxis wevrTa
Sua saukuneebis saeklesio saxviT xelovnebaSi mravalricxovan figurebs, romlebic vedre-
wminda religiur Temaze Seqmnil nawarmoebeb- biT muxlmoyrilni arian warmodgenilni
Tan erTad mniSvnelovani adgili istoriul macxovris, RmrTismSoblis, wminda stefanes
pirTa gamosaxulebebs uWiravs. es adamianebi winaSe. eklesiis aRmosavleT fasadze, sakur-
– konkretul, Jamier realobaSi arsebuli pi- Txevlis afsidis sarkmlebis aswvriv warmod-
rovnebebi, xSirad zeciur arsebebTan erTad genilia sami reliefurgamosaxulebiani fila,
gamoisaxebian simboluri xasiaTis kompozi- romelic erTian kompozicias qmnis. cent-
ciebSi, romelTa mTavar Sinaarss sulis xs- ralur filaze gamokveTilia frontalurad
nisaTvis locva-vedreba da uflis mier maTi mdgomi macxovris figura, romelic Tavze
102

kurTxeva-dalocva warmoadgens. xelis dadebiT akurTxebs mis winaSe muxlmo-


saqarTveloSi am Temis uadresi nimuSebi yril da vedrebiT xelebgawvdil qarTlis
qvaze kveTil reliefebze SemogvrCa. amgvari erismTavar stefanoz I-s (sur. 1). qtitoris ga-
Sinaarsis reliefuri kompoziciebiT gansa- mosaxulebis zemoT, filis Tavisufal areze
kuTrebiT mdidaria VI-XI ss-is xuroTmoZRvru- amokveTili asomTavruli warwera _ `juaro
li skulptura. qarTul eklesiaTa fasadebze macxovrisao stefanos qarTlisa patrikio-
xSirad gvxvdeba saero xelisufalTa Tu sasu- si Seiwyale~, gvamcnobs gamosaxuli piris vi-
liero pirTa gamosaxulebani, romelTa dakve- naobas da tituls _ mis Jamier realobas da
TiTac igeboda es taZrebi, aseve mSenebelTa Tu amasTanave, gamoxatavs am pirovnebis locva-
ostatTa figurebic. taZris xuroTmoZRvrul vedrebas sulis xsnasa da Sewyalebaze meored
korpusze istoriuli pirebis gamosaxulebaTa mosvlis Jams. sulis xsnis Temas aZlierebs am
ganTavsebis adgili, kedlis mxatvrobisagan gan- filis zemoT gamokveTili gankiTxvis dRis
sxvavebiT, ar aris mkacrad reglamentirebuli1. mauwyebeli mesayvire angelozis gamosaxu-
isini umeteswilad eklesiis kar_sarkmelTa leba3. sayuradReboa, rom warweraSi erismTa-
Tavze gamoikveTeba, zogjer _ fasadebis qveda 2
g. CubinaSvili, qarTuli xelovnebis istoria, t. I,
nawilSi, mlocvelTan axlos, zogjer ki – gumba- tfilisi, 1936, gv.83_114; S. amiranaSvili, qarTu-
Tis yelze. reliefuri kompoziciebi qtitor- li xelovnebis istoria, t. I, Tb., 1944, gv.164_174;
Г.Чубинашвили, Памятники типа Джвари, Тб., 1948; W.
Ta figurebiT, ZiriTadad taZarTa fasadebs Djobadze, The Sculptures on the Eastern Facade of the Church
amSvenebs, Tumca aris erTeuli SemTxvevebi, sa- of Holi Cross of Mtskheta, Oriens Christianus, Bd. 44, Wies-
dac samefo ojaxis warmomadgenlebi interier- baden, 1960, gv. 112-135; Bd. 45, 1961, gv. 70-77; v. beri-
Ze, Zveli qarTuli xuroTmoZRvreba, Tb., 1974, gv.
Si, gumbaTqveSa trompebSi arian gamokveTilni 30-32, 103-104; Н. Аладашвили, Монументальная слуль-
(mag., kumurdos taZris reliefebi). птура Грузии, М. ,1977, gv. 30-40.
3
i. nikoleiSvili, istoriul pirTa gamosaxule-
1
Г. Алибегашвили, Светский портрет в грузинской средне- bani Sua saukuneebis qarTul mcire plastikaSi,
вековой монументалной живописи, Тб.,1979, gv. 75. avtoreferati, Tb., 1998, gv. 9.
Tamar xundaZe

vari mimarTavs ara uSualod qristes, aramed lebi warwera gvamcnobs _ `wmindao stefane
jvars (`jvaro macxovrisao…~), romelzec is qobul _ stefanosi Seiwyale~. aq istoriuli
evno. aq mocemuli sityvisa da xatis urTierT- piri mimarTavs Tavis mosaxele wmindans, ro-
mimarTeba naTlad gviCvenebs jvris qristes gorc misi sulis mswraflSemwesa da meoxs. ama-
simbolod gaazrebas. imavdroulad, “juari- ve fasadze, aRmosavleT da dasavleT niSebSi
sa saRvTo niSi~ esqatologiur niSnad aris warmodgenili iyo msgavsi Sinaarsis reliefu-
miCneuli (wm. efrem asuri), romelic meored ri kompoziciebi, romlebic amJamad Zlieraa
mosvlas da, Sesabamisad, sulis xsnasac uka- dazianebuli.
vSirdeba. am reliefis warweraSi sityva jva- mcxeTis wminda jvris taZris reliefur
ris aqcentireba Tavad taZris saxelTan unda gamosaxulebaTa umetesoba xsnisa da meoxe-
iyos dakavSirebuli. es saxeli ki mas, rogoc bis Temas ukavSirdeba. amas figuraTa pozebi,
cnobilia, daerqva am adgilze wminda ninos Jestebi, am reliefebze amokveTili savedre-
mier aRmarTuli, cxovelmyofeli jvris gamo, beli warwerebis teqstebi metyvelebs. amasTa-
romelic TavisTavad golgoTis jvris simbo- nave, sayuradReboa, rom aRmosavleTi fasadis
los warmoadgens, igi xom `saxed patiosnisa centralur reliefze (sur. 1) qriste Tavze
juarisa~ Seiqmna. centraluri filis orsav xelis dadebiT akurTxebs mis winaSe muxlmo-
mxares gamokveTil reliefebze wm. miqael da yril qarTlis erismTavars _ stefanoz I-s,
gabriel mTavarangelozni sulis xsnisTvis maSin, roca mcxeTis jvris taZris fasadebze
mavedrebel istoriul pirebs mimarTaven maT warmodgenil sxva istoriul pirTa daloc-
Soris mdebare reliefze warmodgenili mac- va Sexebis gareSe, mxolod kurTxevis JestiT
xovris figurisken. isini erTi xeliT mfarve- gadmoicema (mag., samxreTi fasadis saqtito-
lobis niSnad exebian am adamianebs, meore xe- ro reliefebze).Astefanoz I-is SemTxvevaSi,

103
liT ki _ miuTiTeben qristeze, gzas usaxaven kurTxevis aqti TiTqos ufro gamZafrebuli,
maT. am filebze amokveTili warwerebis teqs- mniSvnelovnebaminiWebulia, ris gadmocema-
tebic aq warmodgenil istoriul pirTa vina- sac uflis gadidebuli marjvena emsaxureba.
obas gvamcnobs da amasTanave, xazs usvams ange- miuxedavad reliefuri zedapiris Zlieri da-
lozTa rols am scenaSi _ istoriuli pirebi zianebisa, Cans, rom macxovris silueturad
maT RvTis winaSe sulis xsnisaTvis meoxebas SemorCenili xelis mtevani mTlianad faravs
SesTxoven: `wmindao miqael mTavarangelozo stefanozis Tavs da qudiviT, gvirgviniviT
demetres vipatossa meox xeyav~, `wmindao gab- exureba mas. am STabeWdilebas isic xels uw-
riel mTavarangelozo adrnerses vipatossa yobs, rom erismTavris gamosaxuleba qris-
meox eyav~. adrnerse vipatosis filaze gamosa- teze mcire zomisaa. aA mgvari sqemis kompozi-
xulia misi mcirewlovani Ze, romelsac mama ciebi, sadac qriste, RmrTismSobeli, an sxva
ufals avedrebs. mis vinaobasac calke, CarCo- romelime zeciuri arseba gvirgvinebze xelis
ze gamokveTili warwera gvamcnobs. E SexebiT akurTxebs istoriul pirebs (ZiriTa-
savaraudod, es ufliswuli (SemdgomSi dad samefo an saimperatoro gamosaxulebebs),
erismTavari stefanoz II)4, meored, ukve Wa- xSiria Sua saukuneebis saxviT xelovnebaSi5, da
bukis saxiT samxreT fasadze wminda stefane samefo xelisuflebis RvTaebrivi warmomav-
pirvelmowamisa da pirveldiakvnis winaSea ga- lobis, uflis mier xeldasxmulobis ideas ga-
mosaxuli (sur. 2). amas aseve reliefis Tanmx- moxatavs. amis magaliTebia _ xaxulis karedis
tixruli minanqris ori firfita (X_XIss.)6,
4
Г. Чубинашвили, Памятники типа Джвари, Тб., 1948,
გვ. 146; sxva mosazrebiT es gamosaxuleba qobul
bizantiuri spilosZvlis firfita parizis
stra­tegoss ganasaxierebs, W. Djobadze, The Sculp- nacionaluri biblioTekidan (Xs.)7, palermos
tures on the Eastern Fasade of the Holi Cross of Mtzkhet’a,
`Oriens Christianus~, Wiesbaden, Bd. 44, 1960, გვ. 129- 5
A. Grabar, L’empereur dans l’art byzantin, Paris, 1946, gv.112.
135 ; Ш. Амиранашвили, История грузинского искусст- 6
g. abramiSvili, xaxulis karedi, Tb., 1988, il.11.
ва, М.,1963, gv.105 7
Д. Тальбот Райс, Искусство Византии, М., 2002, il. 68.
Tamar xundaZe

martoranas eklesiis narTeqsis mozaika8, mon- adamianebi wminda mowameTa gamosaxulebe-


reales taZris mozaika9 da mravali sxva10. aA qe- bisTvis damaxasiaTebeli _ patara jvrebiT,
dan gamomdinare, mcxeTis jvris reliefze su- mcire orantis pozaSi13 arian warmodgenilni.
lis xsnisaTvis locva-vedrebasa da kurTxeva- samosis mixedviT _ zemoT sxeulze momdgari,
SewyalebasTan erTad, SesaZloa gadmocemuli qveviT ufro farTo, wvivebamde daSvebuli kaba
iyos `mefeTa saydarsa zeda mjdomi~ qarTlis welSi qamriT da maRalyeliani Ceqmebi – isini
erismTavris _ stefanoz I-is saero wodebis saero pirebs warmogvidgenen. oTxive figuras-
RvTis mier kurTxevac. eE .i. am SemTxvevaSi xsnis Tan, fonze amokveTilia asomTavruli warwere-
Tema kombinirebulia saero xelisuflis xel- bi, romlebic maT saxelebs gvamcnobs, Tumca,
dasxmis ideasTan. eE s reliefuri kompozicia istoriuli wyaroebis mixedviT, aA m pirovneba-
gansakuTrebiT mniSvnelovania imiT, rom aq, Ta identificireba ver xerxdeba. rogorc Cans,
jer kidev VI-VII saukuneTa mijnaze, erismTav- isini arian adgilobrivi mniSvnelobis saero
robis xanaSi, pirvelad xilul formaSi gac- xelisufalni, romelTa gamosaxvas, martvil-
xadda im sagvareulos meufebis uflis mier Ta msgavsad, garkveuli istoriuli safuZveli
kurTxeva-xeldasxma, romelic mogvianebiT, unda hqonoda. amitom vfiqrob, rom, ZvelaRTq-
saukuneTa manZilze ucvlel samefo dinasti- miseuli sami yrmis saswaulebrivi xsnis (dan. 3,
ad iqceva saqarTveloSi. 12_95) Temaze Seqmnil kompoziciaTa msgavsad
xelis SexebiT kurTxeva gvxvdeba Xs-is (amgvarad gadawyvetili ikonografiuli sqe-
erT-erT reliefze javaxeTis sofel o O rja- ma, am sÁuJetis gamosaxvisas, xSirad gvxvde-
11
laridan . aA q oTxi istoriuli piri ufrTo ba14), am SemTxvevaSic, xelis SexebiT, SesaZloa,
angelozis12 winaSea gamosaxuli (sur. 3). eE s gadmocemulia uflis angelozis mier rwmenis
erTgulebisaTvis gansacdelSi CavardnilTa
104

8
iqve, il. 152. mfarveloba da kurTxeva.
9
iqve, il. 155. sulis xsnisaTvis vedrebisa da kurTxevis
10
Т. Вирсаладзе, Фресковая роспись художника Микаела
Маглакели в Мацхвариши, Избранные труды, Tb., 2007, Tema borjomis timpanis reliefzecaa (IX s.)15
გვ. 150–155. mocemuli. aq, mcxeTis jvris reliefebis ms-
11
T.xundaZe, orjalaris reliefi istoriul
gavsad, makurTxeveli macxovris orsav mxares
pirTa kurTxevis gamosaxulebiT, saqarTvelos
siZveleni, #7-8, Tb., 2005, gv. 100-109. gamosaxuli mavedrebeli istoriuli (saero)
12
am figuris identifikacia mxolod mis orsav mx- pirebis meoxebad, uSualod maT aswvriv war-
ares amokveTili asomTavruli warweriT _ “ang(e)
modgenili angelozebi gvevlinebian, kurTxe-
l(o)z(i)~ xerxdeba. ufrTo angelozebis gamosaxva
ufro metad adreqristianuli iko­no­grafiisTvis va ki mxolod JestiT gadmoicema.
aris saxasiaTo. isini Cveulebriv mamakacebad Sepiakis (Xs.)16 erT-erT reliefze makur­
gamoisa­xebian (dan. 3,92; luka 24,4), xSirad uwver-
Txeveli macxovris gverdiT sulis xsnisTvis
ulni, iSviaTad wveriTac. angelozobis niSnad maT
kverTxi da jvriani sfero uWiravT. ufrTo ange­ mavedrebeli istoriuli piri orantis poza-
lozis uZvelesi gamosa­ xu­
leba priscilas kata- Sia warmodgenili. is savaraudod, samSeneblo
kombaSi (III s-is II nax.) gvxvdeba. ufrTo angelozebs
warweraSi moxseniebul taZris amgeb xarveCins
gamo­ saxaven karolingur da Suabizantiur xe-
lovnebaSic, mag., spilos Zvlis reli­efi `xarebis~ gamoxatavs. aA seve locvad xelebapyrobili
kompoziciiT (IX-X ss.) berlinis saxelmwifo koleq-
ciidan, vatikanis muzeumis minanqris jvari (IX-X ss.) 13
N. Teteriatnikov, Private Salvation programs and Their ef-
da sxv., D.I. Pallas, Himmelsmächte, Erzengel und Engel, in: fect on Byzantine Church decoration, Arte Medievale # 2,
Reallexikon zur byzantinischen Kunst, Lief. 17, Studgart, 1972; Roma, 1993, gv. 51.
Lexikon der christlichen Ikonographie. B.1. Rom, Freiburg, Ba- 14
T. xundaZe, Zveli aRTqmis siuJetebi reliefur
sel, Vien, 1994, gv. 627-632. saqarTveloSi amis magali- fragmentebze wirqolidan, Academia, t. II, Tb.,
Tia Cukulis (svaneTi) xis karis (XI s-is dasawyisi) 2001, gv. 85.
eqvsi ufrTo angelozis figura sferoebiT xelSi. 15
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии,
maT gan­martebiTi warwerebi axlavT (wm. uriel, wm. М., 1977, gv. 74-80, il. 65.
16
sariel, wm. rafael, wm. rastael, wm. miqael da wm. ga- l.rCeuliSvili, TrialeTis saerisTavos X sau-
briel); Н.Чубинашвили, Грузинская средневековая худо- kunis erTi Zegli, qarTuli xelovneba # 6, Tb.,
жественная резьба по дереву, Тб., 1958, gv. 28, tab. 43, 44. 1963, gv. 167-181.
Tamar xundaZe

oTxi saero piria gamokveTili aZikvis ekle- gamijna miwieri da RvTiuri sferoebi, rom-
siis (X s.) filaze17. lebsac kurTxevis madli, Zala aerTianebs -
vales taZris s … akurTxevlis sarkmlis da- macxovris Zlier gadidebuli, dagrZelebu-
magvirgvinebel r … eliefze (Xs.)18 sulis xsnisT­ li marjvena `iWreba~ CarCoTi mosazRvrul
vis mavedrebeli qtitori qali (reliefis `miwier areSi~ da akurTxebs taZars, misi gav-
Tanmxlebi savedrebeli warweris Tanaxmad sa- liT ki mefesac. eE klesiis gamosaxulebis sim-
xelad kravi) Cviledi RmrTismSoblis winaSea bolur mniSvnelovnebas aZlierebs mQ is qvemoT
warmodgenili (sur. 4), mis simetriulad ki _ RrmadCaWrili grafemebiT mocemuli warwe-
mTavarangelozi gabrielia. mTavarangelo- ra –`eklesiai~. qristes gverdiT, `RvTaebriv
zis Tanmxlebi warwera – `gabriel maxarebe- sferoSi~ vedrebis pozaSi gamosaxuli daviT
li~, xazs usvams uflis gankacebis ideas. aA mave winaswarmetyveli, romelic gadmocemebisa
dros, mTavarangelozi, aq gamosaxuli mandi- da werilobiTi wyaroebis22 Tanaxmad bagra-
losnis sulis meoxadac gvevlineba. aE mrigad, tionTa gvaris xorciel winapradaa miCneuli,
am SemTxvevaSi, personaluri xsnis Tema Rmr- aSot kurapalatis meoxad gvevlineba uflis
Tis gankacebis ideasTan aris Seziarebuli. winaSe.A amgvarad, jer kidev mcxeTis jvris re-
makurTxeveli macxovris, Cviledi Rmr- liefze mocemuli idea – bagrationTa uflis
TismSoblisa Tu sxva wmindanTa winaSe warmod- mier xeldasxmulobisa, opizis kompoziciaSi
genil, taZriT xelSi gamosaxul istoriul bibliuri mefis figuris CarTviT ufro gam-
pirTa figurebi mravlad aris SemorCenili. am Zafrebulia da am sagvareulos RvTiuri war-
scenebSi nagebobis gamosaxuleba, erTi mxriv, momavlobas usvams xazs.
ZiriTad formebSi warmogvidgens im konkre- opizis scenis msgavsi kompoziciuri sqe-
tuli taZris xuroTmoZRvrul tips, romel- ma gvxvdeba uravlis agaris monastris mTava-

105
sac ekuTvnis esa Tu is saqtitoro reliefi, ri taZris sakurTxevlis sarkmlis saTauris
meore mxriv ki, is aris simbolo zogadad qris- reliefze (X s.). aq aRsaydrebuli macxovari
tianuli eklesiisa, romlis gziTac myardeba kurTxeviT exeba eklesiis gamosaxulebas, ro-
kavSiri adamiansa da ufals Soris19. aA mis Tval- melsac mas qtitori warudgens (sur. 6). fF ilis
saCino nimuSia opizis monastris wm. ioane naT- ganapira areze amokveTili samSeneblo warwe-
lismcemlis saxelobis eklesiis saqtitoro вили, Археолоrические экскурсии, разыскания и заметки,
reliefuri kompozicia (IX s.)20, romelic or вып. II, Тифлис, 1905, gv. 56-59) ZiriTadad gaziare-
filazea ganawilebuli (sur. 5). erT maTganze bulia qarTvel mecnierTa mier (g. CubinaSvili,
S. amiranaSvili, p. ingoroyva, n. CubinaSvili, n.
tradiciuli identifikaciiT warmodgenilia aladaSvili, g. alibegaSvili…... …), Tumca sxvagvari
mefe aSot I didi kurapalati eklesiis gamosa- mosazrebiT, opizis reliefze gamosaxulni ari-
xulebiT xelSi, meoreze ki – aRsaydrebuli an X s-is mefeni aSot IV da misi Zma daviTi (n. So-
SiaSvili, lapidaruli warwerebi, I, Tb., 1980, gv.
macxovari da bibliuri mefe winaswarmetyve- 285-287; W. Jobadze, Early medieval Georgian monasteries
li – daviTi21. aA m xerxiT ostatma pirobiTad in historic Tao, Klarjeti and Shavsheti, Sttutgart, 1992, gv.
66; П. Закарая, Зодчество Тао-Кларджети, Тб. 1992, გვ.
17
Р. Шмерлинг, Архитектурные памятники района древ- 67–71; A. Eastmond, Royal Imagery in Medieval Georgia,
ных селений Адзикви и Бза, macne, #2, 1969, gv. 115- Pennsylvania,1998, gv. 17-19).
22
121. qG arTlis cxovreba, s. yauxCiSvilis redaqciiT,
18
r. mefisaSvili, vales taZari da misi aRmSene- t. I, Tb., 1955, juanSeri – gv. 218-220; matiane qarT-
blobis ori periodi, qarTuli xelovneba #3, lisa, gv. 251; sumbat daviTis Ze, gv. 372-374; gior-
Tb., 1950, gv. 25-52. gi merCule, cxoreba grigol xanZTelisa, Zveli
19
a. oqropiriZe, qristianuli saxismetyvelebi- qarTuli agiografiuli literaturis Zeglebi,
saTvis, speqtri, #1, Tb., 1998, gv. 44 wigni I, il. abulaZis redaqciiT, Tb., 1963, gv. 243-
20
n. aladaSvili, reliefi opizidan aSot kurapala- 319; konstantine porfirogeneti, De administrando
tis gamosaxulebiT, saqarTvelos ssr mecnierebaTa imperio, georgika, t. IV, nakv. II. gG amocema da Targ-
akademia, `moambe~, t. XV, # 7, Tb. 1954, gv. 553-558; mani s. yauxCiSvilisa, Tb., 1952, gv. 255-256; mose
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии, М., xoreneli, wigni I, Tavi 22, ix. p. ingopoyva, giorgi
1977, gv. 68-74, il. 63. merCule, Tb., 1954, gv. 56-58, 76, 81-85, 93, sadac es
21
e. TayaiSviliseuli es identifikacia (Е.Такаиш­ wyaroebia ganxiluli.
Tamar xundaZe

ris teqsti gvamcnobs qtitoris saxels, mis kompoziciaSi ori eklesiis g … amosaxvis erTa-
wodebriv xarisxs ki, amave fasadze datanili derTi SemTxvevaa. b B enisis reliefis amgvar
warwera _ `sameb(ao wmidao) adide mawyor(eli) ikonografiul sqemas bunebrivia, garkveuli
T(edore)….. ..~ – azustebs.23 warweris mixedviT safuZveli unda hqonoda.B benisis eklesiis
uravlis agaris reliefze samcxis erT-erTi xuroTmoZRvrulma Seswavlam cxadyo, rom
yvelaze maRali sasuliero wodebis warmomad- Tavdapirveli IX s-is eklesia X s-Si ganuaxle-
geneli _ mawyvereli episkoposia gamosaxuli. biaT. SesaZloa, am reliefze, romelic stilis
amas misi Saravandmosiloba da samRvdlo Se- mixedviT swored X s-iT TariRdeba, qtitori
samoselic (grZeli, koWebamde dacemuli Sida mis mier aRdgenil taZars u … ZRvnis deda Rmr-
kaba, zemodan usaxelo, win gauxsneli mosasxa- Tisas, qvemoT ki Zveli, Tavdapirveli eklesia
mi – feloni) usvams xazs. gamosaxes, romelic wminda mxedrebis saxelo-
axalcixis reliefze (X s.)24aB Rsaydrebuli, bis yofila. amas qveda taZris gamosaxulebaze
makurTxeveli macxovris winaSe eklesiis ga- amoWrili warwerac _ `wm. Tevdore, ...gior-
mosaxulebiT xelSi qtitori qalia warmodge- gi“ _ adasturebs. f K ilis gverdiT areebSi
nili. opizis reliefis msgavsad, am scenaSic RmrTismSoblisa da qtitorisken mimarTu-
mesame figuraa CarTuli. Tumca, es, saero sa-
li TiTo gvirgviniTmpyrobeli angelozi da
mosiT mosili mamakacis figura, kompoziciis
stilizebuli mcenareebia gamosaxuli. aA nge-
marcxena mxares, uSualod mandilosnis figu-
lozebsa da mcenareebs kompoziciaSi samoT-
ris aswvriv, `miwier sferoSia~ moTavsebuli.
xis motivebi SemoaqvT da xazs usvamen Rmr-
aqedan gamomdinare, igi realur, istoriul
TismSoblis gandidebis Temas.
pirovnebas, savaraudod, qtitor mandilos-
Cviled RmrTismSobels warudgens ekle-
nis meuRles unda ganasaxierebdes. mM amaka-
siis gamosaxulebas qtitori _ Tanmxle-
106

cis figura qalisaze ufro mcire zomisaa. is


bi warweris mixedviT, episkoposi giorgi _
vedrebis JestiT macxovrisa da eklesiis ga-
mosaxulebisken aris mimarTuli. mM isi amgvari, wyarosTavis taZris aRmosavleTi fasadis
TiTqos sxva ganzomilebaSi da mTavari moqme- frontonSi Casmul reliefze26.
debisgan gankerZoebuli warmodgena, gvafiq- sxvagvaradaa es Tema mocemuli kvaisa-
rebinebs, rom es figura gardacvlil pirs ga- jvaris (X s.)27 reliefze, sadac qtitori ekle-
nasaxierebs. siis gamosaxulebiT xelSi winaswarmetyvel
originalurad, erTgvari Tavisufali – ionas saswaulebrivi xsnis scenasTan erTad
interpretaciiTaa gadawyvetili saqtitoro aris warmodgenili (sur. 9). aA q ionas isto-
Tema benisis eklesiis reliefze (X s.)25. aq qti- riis ori sakvanZo momenti _ gansacdeli da
tori erT xelTpyrobil taZris gamosaxule- xsna erTadaa mocemuli, rac erTi gvelisebri
bas Cviled RmrTismSobels warudgens, meore, orTaviani veSapis mier ionas STanTqmiTa da
iseTive eklesiis gamosaxuleba ki – pirvelis gadmonTxeviT gamoixateba.Qqristianul saxis-
qvemoT aris gamosaxuli, moCarCoebis zols mityvelebaSi xsnisa da aRdgomis gamomxatve-
ebjineba da pirobiTad `miwaze dgas~ (sur. 7). li Zveli aRTqmis es siuJeti, xSirad figuri-
S
O ua saukuneebis qarTul skulpturaSi es, erT rebs Sua saukuneebis sazogadod qristianul
da kerZod, qarTul saeklesio sagalobelTa
23
g. boWoriZe, mogzauroba samcxe-javaxeTSi, da locvaTa teqstebSi adamianis sulis xsnis
Tb., 1992, gv. 109-110; v. silogava, samxreT saqa-
konteqstSic, mag., `winaswarmetyveli ixsen
rTvelos warwerebis Seswavla xelnawerTa in-
stitutis epigrafikuli eqpediciis mier, mra- veSapisagan mowyale, mec codvaTagan m… ixsen
valTavi X, Tb., 1983, gv. 273-274.
24
l. rCeuliSvili, qtitoruli reliefi axalcix- 26
МАК, № XII, gv. 49-50, il. IX.
idan, qarTuli xelovnebis istoriis narkvevebi, 27
Р. Меписашвили, Архитектурные памятники Кударо,
Tb., 1994, gv. 105-115, sur. 25. Вопросы истории Грузии феодальной эпохи –2, Тб., 1972,
25
T. dvali, sofel benisis wm. giorgis eklesia, gv. 141-161, il. 74; Н. Аладашвили, Монументальная
macne # 4, Tb., 1986, gv. 119-136. слульптура Грузии, М., 1977, gv. 86, il. 69.
Tamar xundaZe

aw...“28, ris saxviT paralelsac kvaisa-jvaris oSkis taZris (X s.)32 samxreT fasadze ori
reliefi warmoadgens. qtitori, mefeni _ daviTi da bagrati ekle-
joisubnis eklesiis reliefze (X s.)29 siis gamosaxulebebiT xelSi, warmodgenil-
taZriT xelSi warmodgenili qtitori, sa- ni arian gankiTxvisa da xsnis TemasTan daka-
kurTxevlis sarkmlis garSemo moTavsebul vSirebuli `vedrebis~ scenis orsav mxares.
gankiTxvis dRis scenaSia CarTuli (sur. 8). amasTanave, reliefTa Tanmxleb warwerebSi
aRsaniSnavia, rom es gankiTxvis dRis erT- gadmocemulia locva-vedreba am xelisufal-
erTi yvelaze adreuli gamosaxulebaa, Tu- Ta amqveyniur keTildReobazec – `…..adiden
mca Semoklebuli redaqciiT: sarkmlis RmerTman orTav cxovrebiTa...~ amgvarad, aq
damagvirgvinebel filaze warmodgenilia RmrTismSoblisa da wm. ioane naTlismcemlis
aRsaydrebuli msajuli qriste mTavarmoci- meoxebiT, am pirTa sulis xsnaze locvasTan
qulTa Soris. scenis Sinaarsi xazgasmuli da erTad, uflis mier maTi saero xeliuflebis,
gamZafrebulia am filaze amokveTili, singu- mefobis kurTxevacaa gadmocemuli.
riT daferili warwerebiT _ `gankiTxvai~ da javaxeTis axaSenis reliefze (XI s-is
`macxovari~ (sulTa mxsneli, macxovnebeli). dasawyisi)33 qtitori gumbaTuri eklesiis ga-
am filis qvemoT erT mxares mocemulia wm. mosaxulebiT xelSi warmodgenilia cxenosani
miqael mTavarangelozis mier SiSveli figu- wminda giorgis winaSe, romelic mefe diokle-
rebis saxiT warmodgenil marTalTa (zeviT) tianes gangmiravs. aA m SemTxvevaSi sulis xsnis
da codvilTa (qveviT) sulebis30 awona, meo- Tema rwmenis gziT borotis Zlevis ideasTan
erTadaa gaazrebuli.
re mxares ki _ sulis xsnisTvis mavedrebeli
ijareTis filazec (X s.)34 istoriuli piri
qtitori gankiTxvis dRis mauwyebel, mesayvi-
savaraudod, aseve wminda giorgis gverdiTaa
re wm. gabriel mTavarangelozTan erTad. e.i.

107
gamosaxuli. mxolod aq, javaxeTis axaSenis re-
am SemTxvevaSi konkretuli istoriuli pi-
liefisgan gansxvavebiT, wmindani fexze dgas
ris sulis xsnis Tema sayovelTao gankiTxvis
da xelT jvriT dagvirgvinebuli kverTxi upy-
konteqstSia gaazrebuli. reliefs erTvis
ria. eE .i. am SemTxvevaSi wm. giorgi warmodgeni-
aq gamosaxuli pirovnebis savedrebeli war-
lia ara rogorc, mZleveli wm. mxedari, aramed
wera _ `w(mida)o eklesiao S(eiwyal)e g(a)
rogorc wm. mowame.
b(rie)l mamasaxlisi.~ aA m epoqaSi mamasaxlisis
xSirad gvxvdeba zeciuri arsebis gareSe,
wodebas gansxvavebuli mniSvneloba aqvs, is
calke warmodgenili erTi an ori qtitori
sasuliero pirTa xarisxsac gamoxatavs da
eklesiis gamosaxulebiT, mag., erTi qtitoris
saerosic31. samosis mixedviT – grZeli, far-
figuraa _ dolisyanis (Xs.)35, breZis36, atenis
To Sida kaba da mosasxami _ joisubnis gab-
riel mamasaxlisi sasuliero piri – iRumeni 32
Е.Такаишвили, Археологическая экспедиция 1917 года
unda iyos. sainteresoa, rom is Tavis mosaxe- в южные провинции Грузии. Тб., 1952, gv. 45-67, il.
le wm. gabriel mTavarangelozTan erTadaa 54; В.Беридзе, Архитектура Тао-Кларджети, Тб., 1981,
gv.164-166; v. jobaZe, adreuli Sua saukuneebis
gamosaxuli. eE . i. aqac, mcxeTis jvris qobul
qarTuli monastrebi istoriul taoSi, klarjeTsa
stefanizis reliefis msgavsad, xazgasmulia da SavSeTSi, Tb., 2007 (pirveli gamocema - W. Jobadze,
patronaJis Tema. Early medieval Georgian monasteries in historic Tao, Klarjeti
and Shavsheti, Sttutgart , 1992), gv. 112-163.
33
28 n. CubinaSvili, saurmagis Zis niRvarais qtito-
miqael modrekili, himnebi - X saukune, wigni II,
ruli reliefi javaxeTis axaSenidan, qarTuli
Tb., 1979, gv. 5.
29 xelovneba-5, Tb., 1959, gv. 138.
n. aladaSvili, joisubnis reliefebi, sabWoTa 34
d. TumaniSvili, qtitoruli reliefi ijareTi-
xelovneba #7, Tb., 1978, gv. 67-76.
dan (xelnaweri).
30
B.Brenk, Tradition und Neuerung in der cristlichen 35
v. jobaZe, dasax. naSr.,Tb., 2007, gv. 74-89; d. xoS-
Jahtrausends, Band - III, Wien, 1966, gv. 155-156. taria, klarjeTis eklesiebi da monastrebi, Tb.,
31
Т. Вирсаладзе, Фресковая роспись художника Микаела 2005, gv. 111-125, il. 22, 24.
Маглакели в Мацхвариши, Избранные труды, თბ., 2007, 36
Н. Чубинашвили, Зедазени, Клисис Джвари, Гвиара,
გვ. 162. qarTuli xelovneba № 7, Tb., 1971, gv. 27-65, il. 7.
Tamar xundaZe

sionis37 reliefebze, eklesiis gamosaxuleba tis, axalcixis reliefis qtitori qalisa da


epyra xelT Tavdapirvelad tbeTis taZris ma- sxva gamosaxulebebi).
Seneblis qandakebasac38. wyvilad figurebs ki Sepiakis reliefzec `saojaxo portre-
_ fetobanis39, Sepiakis40 caiSis41, qarTul-som- tia~ gamosaxuli, mxolod aq mama-Svili _
xuri Sereuli dasaxlebis _ xoJornis42 ekle- rati da liparit baRuaSebi arian warmodge-
siaTa reliefebi warmogvidgenen. es ukanask- nilni (sur. 10). maTi identifikacia Sepiakis
neli sqema farTod gavrcelebulia X-XIII ss-is eklesiis vrceli samSeneblo warweris teqs-
somxur safasado skulpturaSi, mag., sanainis, tis safuZvelze gaxda SesaZlebeli. o O rive
axpatis, dadivanqis, ariWisa da sxva taZarTa qtitors maRali saero wodebis mamakacis sa-
qtitorebis wyviladi figurebi43. F mosi _ grZeli, tanze momdgari, welze qamar-
fetobanis reliefze, romelic sarkmlis Semovlebuli kaba mosavs, Tavze ki samkuTxa
zedanis filazea gamokveTili, simetriulad formis wowola qudi axuravs. cali xeliT
maTac eklesiis gamosaxuleba uWiravT; erT
warmodgenil qalsa da mamakacs (albaT col-
maTgans, rogorc Cans, mamas, meore, doinj-
qmars), cali xeliT eklesiis gamosaxuleba
Semoyrili xeli qamarze aqvs dadebuli, mis
uWiravT, meore, idayvSi moxrili xeli ki, ze-
vaJs ki – vedrebis Jestis msgavsad aqvs gawv-
moT aqvT apyrobili locva-vedrebis niSnad
dili da Tavadac odnav gadaxrilia centris-
(sur. 11). mM Teli kompozicia drapirebuli
ken. igi TiTqos ufro mowiwebiT dgas, riTic
fardis fonze iSleba, rac simbolurad kret-
xazgasmulia ufros-umcrosuli damokide-
sabmels ukavSirdeba da uflis amqveynad ga-
buleba.
moCinebas ganasaxierebs.44 mM amakacis figura
gansxvavebulad aris es sqema gadawyve-
mkacrad frontaluri da statikuria, qali- tili caiSis reliefze (X s.)45. aA q qtitorebs
108

sa ki, msubuqad Tavdaxrili, TiTqos ufro eklesia xelSi ar uWiravT da TiToeuli ga-
`moZravia~, rac saerTod damaxasiaTebelia am mosaxuleba damoukideblad aris warmodge-
epoqis qtitor qalTa gamosaxulebebisTvis nili TaRediT mosazRvrul areSi (sur. 12).
(mag., kumurdos taZris dedofal gurandux- mkacrad frontalurad gamosaxul qtitor-
Ta terfebi centrisken, eklesiiskenaa mimar-
37
g. abramiSvili, atenis sioni, sadoqto diserta-
cia, Tb., 1993, gv. 244-245.
Tuli, xelebi ki _ mkerdTan aqvT mitanili.
39
n. maris mier tbeTis taZris monaxulebis dros kK argad Cans, rom erT maTgans orive xeliT
eklesiis modelidan, romelic qtitors eWira, gaSlili wigni uWiravs, meore figuris xe-
mxolod sarkmlebiani gumbaTis yeli iyo Semor-
lebTan gamosaxuleba ar gairCeva, reliefis
Cenili . Н. Марр, Дневник поездки в Шавшию и Клар-
джию, тексты и разыскания по армяно-грузинской фи- zedapiri dazianebulia. SesaZloa, masac
лологии, С-Петербург, 1911, gv. 15-16; k. maCabeli, wigni sWeroda an mcire orantis JestiT yo-
aSot kuxis reliefi tbeTidan, saqarTvelos ssr
filiyo warmodgenili. aA m SemTxvevaSic, Se-
mecnierebaTa akademia, `macne~, #5, Tb., 1968, gv.
150-162; N. et M. Thierry, La cathédrale de T’beti. Nuvelles piakis reliefis msgavsad, figurebs Soris
données, Cahiers Archéologiques # 47, 1999, gv. 77-100. garkveuli diferenciaciaa SesamCnevi _
39
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии, marcxena, wignian qtitors ufro mozrdili
М., 1977, gv. 88-89, il. 72.
40
l. rCeuliSvili, dasax. naSromi, 1963, gv. 167- Tavi aqvs, wveric aReniSveba da Sida samosze
181. ( mokle zeda perangi da grZeli qvedabolo)
41
T. xundaZe, ktitoruli reliefi caiSidan, Zeg- mosasxami aqvs moxuruli. meore, ufro Txel-
lis megobari, Tb., 1998, #4, gv. 24-29
42
g. gagoSiZe, xoJornis gumbaTiani eklesia, Tb., saxiani, TiTqos uwveruli figura ki mosas-
2003, gv. 47-59, il. XXX-XXXI xamis gareSea warmodgenili. Tumca, orives
43
С. Мнацаканян, Армянский светский рельеф IX-XIV ве- Tavs garSemo Saravandedi dauyvebaT. araerT
ков, Ереван, 1976, (somxur enaze), il. 28-29, 30-31,
37-38, 42-43, 44, 51. scenaSi qtitorebi jvrisken, ori mxridan
44
i. eberlaini, Sinaarsi da SigTavsi: ikonografi-
45
ul-ikonologiuri meTodi, xelovnebis istoria, T. xundaZe, ktitoruli reliefi caiSidan, Zeg-
Sesavali, Tb., 2005, gv. 184. lis megobari #4, 1988, gv. 24-29.
Tamar xundaZe

vedrebiT arian mimarTulni. aseTia: kvaisa- marTul xelebSi ufro mcire zomis, qvedamk-
jvaris (X s.)46, zeda Tmogvis (XIs.)47, worbisisa48 lavdagrZelebuli jvrebi upyriaT, meore,
da sxva reliefebi. am gamosaxulebebSi Cans mkerdze midebul xelSi ki patara sagnebi (wig-
jvris Tayvaniscemis uZvelesi adgilobrivi ni, gragnili?) uWiravT.
tradicia. is adreuli xanis (V-VII ss) qarTul erTeuli saxiT gvxvdeba originalu-
qvajvarTa49 reliefebSic aris asaxuli, mag., ri kompoziciebi _ mag., eklesiis gegmisken
dmanisis, brdaZoris didi, kK ataulas, buzave- vedrebis JestiT mimarTuli sami istoriuli
Tisa da sxva qvasvetebi. piri qoroRos eklesiidan51. es _ Sua sauku-
kK vaisa-jvaris reliefis centrSi kvarcx- neebis qarTul xelovnebaSi eE klesiis gegmis
lbekze aRmarTuli jvris orsav mxares ori gamosaxvis erTaderTi SemTxvevaa.
mamakacia warmodgenili (sur. 13). samosisa uCveulodaa gadawyvetili taZris kurT-
da atributebis mixedviT isini saero pirebs xevis scena bzis wminda giorgis eklesiis samx-
gamosaxaven: maT tanze momdgari, mogrZo, reTi fasadis sarkmlis saTaurze52. aq warmod-
welze qamarmovlebuli kabebi mosavT, Tavze genilia eklesiis gamosaxulebiani qtitori
– patara, ovaluri formis, svanuris msgavsi da misken mimarTuli sasuliero piri, sacecx-
qudebi axuravT, welze ki didi xmlebi hkidi- luriT xelSi.
aT50. erT maTgans, romelic TiTqos uwveru- liturgiuli msvlelobaa asaxuli joi-
lia da Wabukuri ieri aqvs, xmali Cveulebri- subnis eklesiis CrdiloeTi fasadis qveda
vad, wina mxares aqvs, meores wverosans ki, – nawilSi moTavsebul reliefze, sadac fri-
ukan moqceuli. SesaZloa, am SemTxvevaSi ukan zulad Camwkrivebuli, aRmosavleTisken ter-
gadatanili xmali xnieri mamakacis meოmrul febmimarTuli, Saravandmosili xuTi figuraa
warsuls gamoxatavdes. eE .i. aqac, Sepiakis ba- warmodgenili. xuTives grZeli Sida kaba da

109
RuaSebis reliefis msgavsad, asakobrivi gan- ganieri, usaxelo mosasxami _ feloni mosavs.
saxvaebaa gadmocemuli. savsebiT dasaSvebia, samosis mixedviT isini sasuliero pirebs unda
rom kvaisas filazec mama-Svili iyos war- ganasaxierebdnen. aA masve adasturebs nivTebi,
modgenili. isini cali xeliT jvris mklavebs romlebic maT xelT upyriaT – sanTeli, sa-
exebian, meore ki, ganze gaweuli da zeaRmar- cecxluri, samwerobeli da pinakebi.
Tuli aqvT. eE s Jesti jvris winaSe meomarTa cxenebze amxedrebuli saero pP irebis ga-
ficis dadebis moments unda asaxavdes. G mosaxulebani gvxvdeba valesa53 da worbisis
gansxvavebuli azris gamomxatveli unda reliefebze.
iyos msgavsi kompoziciuri sqemis mqone zeda sruliad gansakuTrebulia zeganis rTu-
Tmogvis eklesiis reliefi (sur. 14), sadac li, mravalfiguriani kompozicia, sadac qti-
jvris orsav mxares warmodgenil Saravand- tori eklesiis gamosaxulebiT warmodgenilia
mosil figurebs centraluri jvrisken mi- Cviledi RmrTismSoblis, angelozis, aRmosav-
46
Р. Меписашвили, В. Цинцадзе, Архитектура нагорной
lurad fexmorTxmuli mamakacisa da kurdR-
части исторической провинции Грузии – Шида-Картли, lis gamosaxulebebTan erTad54.
Тб., 1975, gv. 83; il. 75.
47
r. gverdwiTeli, zeda Tmogvis eklesiis warwe­ 51
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии,
rebi, saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, М., 1977, il. 116-117.
t. XIV, 1947 gv. 237-250. 52
Р. Шмерлинг, Архитектурные памятники района древ-
48
Ll. SaniZe, worbisis axladaRmoCenili reli­ ных селений Адзикви и Бза, `macne~ 2, Tb., 1969, gv.107-
efebi, qarTuli xelovnebisadmi miZRvnili IV 113 il. 15-17; T. xundaZe, bzis wminda giorgis
saerTaSoriso simpoziumis (Tb., 1983) moxsene- eklesiis reliefebi, saqarTvelos siZveleni #14,
baTa krebuli, Tb., 1989, gv. 359-367. Tb., 2010, gv. 122-132
49
k. maCabeli, qarTuli qvajvarebi, Tb., 1998. 53
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии,
50
xmalSemortymul saero pirTa figurebi gvxvde- М., 1977, il. 92-93.
54
ba inguSeTSi – tyoba-ierdis eklesiis reliefe- i. giviaSvili, zeganis saqtitoro reliefi, Tsu
bze. ix. Г. Чубинашвили, Ткоба-Иерди (К вопросу о куль- samecniero Sromebis krebuli, 5, xelovnebaTm-
турных связях Ингушетии и Грузии, Вопросы истории codneoba, Tb., 2003, gv 42-55; i. giviaSvili i. ko-
искусства, т. II, Тб., 2002, gv. 142-163, il. 64, 66, 67, 70. plataZe, tao-klarjeTi, Tb., 2004, gv. 88-92.
Tamar xundaZe

M mravalferovani azrobrivi da kompozi- sxvavas eklesiis reliefis Sua figura57. Tum-


ciuri interpretaciiT xasiaTdeba xuroT- ca, samosis mixedviT es figurebic SesaZloa,
moZRvarTa da ostatTa gamosaxulebanic _ sasuliero pirebs gamosaxaven), arc ostat-
isini zogjer vedrebis pozaSi gamoisaxebian, xelosanTa gamosaxulebebs axlavs.
rogorc, magaliTad, mcxeTis jvris gumbaTis imavdroulad, unda iTqvas, rom am um-
yelze calke warmodgenili xuroTmoZRvris niSvlovanes atributs SeiZleba calkeul
muxlmoyrili figura, dolisyanis taZris SemTxvevebSi gansxvavebuli simboluri dat-
samxreTi fasadis sarkmlis gverdiT meda- virTva hqondes. mM ag., dolisyanis taZris gum-
lionSi mkerdamde gamosaxuli ostati, Tan- baTis yelze warmodgenili mefe sumbatis
mxlebi warweriT _ `Seiqmna xeliTa g G abriel (sur. 15) Saravandi cocxali xelmwifis Rv-
dekanozisaiTa~. is vedrebis JestiT Tavisi TivkurTxeulobaze miuTiTebs, amas eklesiis
mosaxele gabriel mTavarangelozisaken55 aris warweraTa teqstebic adasturebs58. kK umurdos
mimarTuli; zogjer ostatebi samuSao iara- eklesiaSi ki, leon afxazTa mefis59 Saravand-
RebiT, an muSaobis procesSi gamoisaxebian, mosili f F igura, romelic aseve sapatio adgi-
mag., ruisis eklesiis, safaris monastris Rmr- las – interierSi, gumbaTqveSa trompSia mo-
TismSoblis miZinebisa da qoroRos eklesiaTa Tavsebuli (sur. 16), misi gardacvalebis Semd-
reliefebi. am ukanasknelSi taZris mSeneblo- gomaa Sesrulebuli60. aA q Saravandi mefur di-
bis mTeli istoriaa asaxuli mSeneblobis daw- debasTan erTad, mis `sxva samyaroSi~ yofnasac
yebidan - mis kurTxevamde56. unda aRniSnavdes. es imiTac aris xazgasmuli,
A adreul Sua saukuneebSi qarTul relie- rom mefis figuris gaswvriv, meore trompSi
febze istoriuli pP irebi uSaravandod, mokr- gamokveTil dedofal guranduxtis gamosaxu-
Zalebulad _ muxlmodrekiT (mcxeTis jva- lebas Saravandi ar gaaCnia61. g
G uranduxtis fi-
110

ri), Semcirebuli zomiT (borjomis timpani) gura ufro `moZravia~ leonis mkacrad fron-
an `zeciuri sivrcidan~ gamoyofil, CarCoTi talur, `gayinul~, gulxeldakrefil gamosa-
mosazRvrul areSi (opiza) gamoisaxebian. X xulebasTan SedarebiT. mM as Tavi gverdze aqvs
saukunidan ki, istoriuli pirebi metwilad gadaxrili, xelebi sakurTxevlisken vedre-
RvTaebriv arsebaTa Tanabarzomierad, maT biT gawvdili. is TiTqos gardacvlili Zmis
winaSe fexze mdgomad warmogvidgebian. ro-
gorc arsebuli masalidan Cans, aA mave xanidan 57
Aam informaciisa da masalis mowodebisTvis
istoriul pirTa erTgvari diferencireba madlobas vuxdi daviT xoStarias.
58
SeimCneva _ SaravandiT ZiriTadad mefeebs da n.SoSiaSvili, lapidaruli warwerebi I, Tb. 1980,
gv. 290-291; i. giviaSvili, i. koplataZe, dasx.
sasuliero pirebs gamosaxaven, regionalur naSr., 2004, gv. 59-61 ; d. xoStaria, dasax. naSr.,
mmarTvelebs (mag., Sepiakis, kvaisas, fetoba- 2005, gv. 111-125, il. 23-24.
59
nis, vales, qoroRos, javaxeTis axaSenis re- g. CubinaSvilis mosazrebiT es figura Sesa-
Zloa gurgen mefes ganasaxierebdes, Н. П Северов.
liefebi) Saravandebis gareSe warmogvidge- Г. Н.Чубинашвили, Памятники грузинской архитектуры, I,
nen. Saravandebi, iSviaTi gamonaklisis garda Кумурдо и Никорцминда, М., 1947, gv. 6.
60
(mag., safaris wm. sabas eklesiis akroterionis leon mefe gardaicvala 967 wels (i. javaxiS-
vili, qarTveli eris istoria, w. II, 1948, gv. 104),
waxnagze gamokveTili mSenebeli farezi da kumurdos taZris mSenebloba ki, rogorc samSene-
blo warweridan aris cnobili, 964 wels daiwyo. sB a­
55
i. giviaSvili, i.koplataZe, dasax. naSr. 2004, gv. varaudod, kumurdos taZari sam weliwadSi ver aS­
61-63; d. xoStaria, dasax. naSr., 2005, gv. 111-125, endeboda daAmisi gumbaTis amoyvanis dros leon mefe
il. 23. gardacvlili iqneboda. amasve adasturebs isic, rom
56
Р. Меписашвили, Рельефы рубежа Х-ХI вв. Со сценами samSeneblo warweris im nawilSi, sadac saubaria taZ-
строительтва в храме у селения Корого, Советская архе- ris balavris dadebaze, leon mefe ukve aRar ixse-
ология, № 4, 1969, gv. 229-231; Н. Аладашвили, Мону- nieba, mis nacvlad zviad erisTavia moxseniebuli (v.
ментальная слульптура Грузии, М., 1977, il. 99, 102- ciskariSvili, javaxeTis epigrafika, rogorc sais-
109, 113-115; n. vaCeiSvili, qoroRos eklesia da torio wyaro, Tb., 1959, gv. 11).
misi maSenebelni, `literatura da xelovneba~ # 61
Н. Аладашвили, Монументальная слульптура Грузии,
2, 1993, gv. 137-176. М., 1977, gv. 94-96, il. 81-84.
Tamar xundaZe

sulisTvis loculobso. igive leon afxazTa p­


turaSi saqtitoro Tema gansxvavebuli Si-
mefe Tavis ZmasTan _ demetresTan (afxazTa naarsobrivi konteqstiTa da mravalferova-
mefe demetre III) erTad gamosaxulia dirbis ni ikonografiuli variaciebiT JRers. aE seTi
eklesiis aRmosavleTi fasadis zeda, fron- sxvadasxvagvarobis mTavari mizezi albaT isaa,
tonis areSi moTavsebul reliefze.62 orive rom sauflo dResaswaulTa, Teofaniuri Tu
maTgani Saravandmosilia da dolisyanis sum- esqatologiuri Sinaarsis mkacrad kanonikuri
bat mefis msgavsad sicocxleSivea gandidebu- kompoziciebisgan gansxvavebiT, aq, konkretuli,
li, rogorc SaravandiT, ise taZris umaRles miwieri pirovnebebis gamosaxvisas, ideuri kon-
sferoSi ganTavsebiT. teqstis gadawyvetaSi damkveTi ufro Tavisu-
sworkuTxa SaravandebiT warmogvidgebi- falia. aA mave dros, es kompoziciebi erTgvarad
an mefeni oSkis taZarSi, rac imas adasturebs, `intimuri~ xasiaTisaa, adamianisTvis TiTqos
rom isini sicocxleSi arian gamosaxulni. ufro misawvdomi da axlobeli. sulis xsnisaT-
sasuliero pirTagan wriuli Saravande- vis mlocvel istoriul pirTa qvaSi gamokveTi-
biT arian gamosaxulni uravlis agaris _ Tev- li gamosaxulebebi Tavidanve _ eklesiis fasa-
dore mawyvereli, joisubnis _ g G abriel mama- debidan egebebian mrevls da liturgiaSi mona-
saxlisi (iRumeni) da liturgiuli msvlelo- wileobisTvis ganamzadeben.
bis monawile eklesiis msaxurTa gamosaxule- XI s-dan qtitorTa gamosaxulebani qar-
bani. SesaZloa sasuliero pirebs gamosaxavdes Tul taZarTa fasadebze sul ufro naklebad
caiSis reliefis Saravandosani figurebic gvxvdeba (javaxeTis axaSeni, zeda Tmogvi da
– erTi, mosasxamiTa da gaSlili wigniT xelSi, sxv.). amave saukunis meore naxevridan ki, ise-
ve, rogorc saerTod sÁuJeturi, figuruli
mRvdeli unda iyos, meore, TiTqos ufro axal-
reliefi, didi xniT qreba xuroTmoZRvruli
gazrda ki _ eklesiis rangiT dabali msaxuri.

111
dekoris Semadgenlobidan. Znelia am movlenis
aA r aris gamoricxuli, rom aseve sasuliero
istoriul-kulturuli mizezebis axsna (es
pirebi iyvnen zeda Tmogvis eklesiis reliefis…
sakiTxi momaval safuZvlian da mravalmxriv
Saravandmosili figurebic.
kvlevas saWiroebs), is ki cxadia, rom swored
SaravandebiT arian gamosaxulni isto-
XI s-dan istoriul pirTa gamosaxulebani fa-
riuli pirebi jvris orsav mxares worbisis
sadebidan eklesiis interierSi `gadainacvle-
reliefze, maTagan erTi, warweris mixedviT
ben~ da kedlis mxatvrobis saerTo sistemaSi
– `mamasaxlisi saba~ - sasuliero piri unda
maTTvis dadgenil adgils ikaveben64.
iyos, meore ki _ `ivane erisTavi~, g. gagoSiZis
mosazrebiT X s-is cnobil moRvawes ioane ma-
ruSisZes unda warmogvidgendes63.
aA mgvarad, istoriul pirTa reliefuri
gamosaxulebebis atribucias, iseve, rogorc
taZris xuroTmoRvrul korpusze am relie-
febis ganTavsebis adgils mkacri kanonikuro-
ba ar gansazRvravs da TiToeul SemTxvevaSi
maTi ideuri mniSvneloba mxolod konkretu-
li qmnilebis Sinaarsobrivi konteqstis gaT-
valiswinebiT SeiZleba iyos gasagebi.
rogorc ganxiluli masala cxadyofs, Sua
saukuneebis qarTul xuroTmoZRvrul skul­

62
g. gagoSiZe, n. CixlaZe, dirbis RmrTismSoblis
miZinebis monasteri, Tb., 2006, gv. 44 56, nax. 3, 17,
tab. 7, 14. 64
Г. Алибегашвили, Светский портрет в грузинской
63
iqve, gv. 39-42. средневековой монументалной живописи, Тб., 1979.
Tamar xundaZe

TAMAR KHUNDADZE the Cross, reflected in reliefs of stone crosses of Middle


Ages, is obvious. Occasionally original compositions
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
History and Heritage Preservation are also found, e.g. three historical figures standing be-
fore a church (Qorogho), a scene of consecration of a
church (Bza), Liturgical procession (Joisubani), histori-
ICONOGRAPHIC VARIATIONS cal figures sitting on horses (Vale, Tsorbisi).
OF THE GEORGIAN BAS-RELIEFS Images of builder-architects are marked by diverse
OF MIDDLE AGES (6th-9th CC) ideological and compositional interpretations: they are
WITH DEPICTIONS OF KTETORS shown in devotional posture (The Holy Cross Church
in Mtskheta, Dolisqana, and a column in Oshki), or
Summary with working tools (Ruisi, Ertatsminda, and Zarzma
bell-tower), sometimes shown in a working process
Images of historical figures have a significant place (Dormition Church in Sapara, and Qorogho).
among bas-reliefs of medieval Georgian churches. In Early Middle Ages historical figures used to
These individuals are mainly high-ranking secular and be depicted in a humble, plain fashion without nimbi,
church representatives who had commissioned church- and in a kneeling posture (The Holy Cross Church in
es. Images of an architect, builder and stone mason also Mtskheta). They are smaller in size (tympanum in Bor-
occur. There were no strict regulations for positioning jomi), or are depicted within the framed area, isolated
of reliefs within the architectural setting. They were from the “Heavenly Space” (Opiza). Starting from the
mainly carved over the lintels of doors and windows. 10th century, figures of historical figures are mainly the
Sometimes they appear on the lower parts of the fa- same sized as that of heavenly beings, and they are de-
çade or on a dome drum. Bas-reliefs with figures of his- picted in a standing posture before them. Since the same
torical figures mainly decorate church façades, though century mainly kings and clergy used to be depicted
112

there are exceptions (e.g. in Kumurdo Church) when with nimbi. The regional rulers lacked them (e.g. in bas-
representatives of the Royal Family are depicted in the reliefs from Shepiak, Kvaisa, Petobani, Vali, Qorogho,
interior, namely on the pendentives. and Akhasheni of Javakheti). Builders are lacking the
The main theme of these reliefs is a prayer-sup- nimbi as well, though there are a few exceptions from
plication for saving the soul of a certain historical per- this rule (e.g. bas-reliefs from St. Sabas of Sapara and
son and for his blessing by God. Variations of the main Skhvava). It should be noted that in certain cases the
idea may occur, resulting in diversity of compositional nimbus, as a significant attribute, might have had a dif-
schemes: figures of historical figures are shown in sup- ferent symbolic meaning. Attribution of bas-reliefs of
plication toward Christ, the Mother of God, certain Saint historical figures, as well as their positioning within the
or Angel (e.g. bas-reliefs on church walls in Mtskheta architectural setting, was not strictly defined by canons.
Holy Cross Church, Borjomi, Vale, Orjalari, etc.). In each case, their ideological meaning can be under-
Numerous are the depictions of historical figures stood through content of each specific piece of art.
holding models of a church and placed before blessing As can be seen from the examples discussed above,
Christ (Opiza, Agara of Uraveli, Akhaltsikhe), Mother the theme of ktetors in the reliefs of Georgian Medieval
of God and Child (Benisi, Tskarostavi, Zegani, Qorog- art has diverse iconographic variations. The main reason
ho), Deesis figures (Oshki), St. George (Akhasheni of for such diversity probably is the freedom experienced
Javakheti), and Prophet Iona (Kvaisa-Jvari). Sometimes by a commissioner when expressing ideological con-
images of the ktetors are included in a composition of text, in difference from strictly canonical compositions
the Last Judgment (Joisubani), or appear detached, as of theophanic and eskatological content. At the same
a single figure (Doliskana, Bredza), or as two figures time these compositions are more “intimate”, as if eas-
(Petobani, Shepiaki, Tsaishi) holding church models. ily understood and close to the human being.
There are many examples when historical figures Reliefs of historical figures, praying for salvation
present their supplication before the Cross, as they stand of their souls, carved in stone and placed on the façade
on both sides of it (Tsorbisi, Kvaisa, Upper Tmogvi). of church, meet the flock and dispose it to participation
In this case an ancient local tradition of adoration of in the Holy Eucharist.
Tamar xundaZe

113
1. mcxeTa. wm. jvris taZari, aRmosavleTi 2. mcxeTa. wm. jvris taZari, samxreTi
fasadi, stefanoz patrikiosis reliefi fasadi, qobul-stefanozis reliefi
The Holy Cross Church of Mtskheta. East façade, The Holy Cross Church of Mtskheta. South façade.
Bas-relief with an image of Stephanoz the Patricios Bas-relief with an image of Qobul-Stepanoz

3. orjalari. reliefi istoriul pirTa gamosaxulebiT, sqema


Orjalari. Bas-relief with images of historical figures
Tamar xundaZe

4. vale. aRmosavleTi sarkmlis zedani.


reliefi qtitorTa gamosaxulebiT
Vale. East window lintel, Bas-relief with an
image of a ktetor

5. opiza. aSot
kurapalatis
reliefi
Opiza. Bas-relief with
an image of Ashot
Kurapalates
114

6. uravlis agara. Tevdore


mawyverelis reliefi
Agara of Uraveli. Bas-relief with an image
of Tevdore Matskvereli
Tamar xundaZe

7. benisi. aRmosavleTi fasadi, saqtitoro reliefi


Benisi. East façade. Bas-relief with an image of a ktetor

115
8. joisubani. sakurTxevlis
sarkmlis reliefebi
Joisubani. Reliefs of the altar window

9. kvaisa–jvari. reliefi
wm. ionasa da qtitoris
gamosaxulebiT
Kvaisa-Jvari. Bas-relief with
images of St. Iona and of a ktetor
Tamar xundaZe

10. Sepiaki. reliefi baRuaSTa gamosaxulebiT


Shepiaki. Bas-relief with images of the Baghuashis.
116

11. fetobani. saqtitoro reliefi


Petobani. Bas-relief with an image of a ktetor.

12. caiSi. saqtitoro reliefi Tsaishi. Bas-relief with an image of a ktetor


Tamar xundaZe

13. kvaisa–jvari. reliefi meomarTa


gamosaxulebiT
Kvaisa-Jvari. Bas-relief with images of the warriors

117
14. zeda Tmogvi. reliefi istoriul pirTa gamosaxulebiT
Upper Tmogvi. Bas-relief with images of historical figures

15. dolisyana. sumbat mefis reliefi


Doliskana. Bas-relief with an image of King Sumbat

16. kumurdo. leon mefis reliefi


Kumurdo. Bas-relief with an image of King Leon
cicino CaCxunaSvili

cicino A CaCxunaSvili araerTi mizezi arsebobs: nagebobam Cvenam-


g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
de danakargebiT moaRwia; rTulia misi Tav-
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri dapirveli saxis da qronologiuri fenebis
dadgena; taZris arqiteqturaze garkveulad
imoqmeda am adgilze arsebulma, masze ufro
adreuli Senobebis fragmentebma da sxva.
2008 wels, mcxeTis wm. jvris mcire taZ-
kidev erTxel mcxeTis wminda ris restavracia-reabilitaciis proeqtis
jvris mcire taZris Sesaxeb dasrulebis Semdeg garkveuli mimarTule-
biT muSaoba kvlav gagrZelda da winamdebare
naSromSi misi Sedegebia warmodgenili. igi
mcxeTis wminda jvris mcire taZari gasuli
nawilobriv moicavs mcxeTis wm. jvris mo-
saukunis dasawyisSi moeqca giorgi Cubi-
nastris istoriasTan dakavSirebul zogad
naSvilis samecniero interesis areSi (sur:
sakiTxebs daA aseve, kidev erTxel _ mcire
2, 3, 6)1. Mmkvlevarma naTlad warmoaCina Zeg-
taZris Tavdapirveli saxis da momdevno pe-
lis mxatvrul-istoriuli mniSvneloba,
riodis cvlilebebis dadgenis mcdelobas.
gansazRvra nagebobis TariRi (545-586 ww.).
saistorio wyaroebi mogviTxrobs, rom
amave dros, miuTiTa taZris Tavdapirveli
qarTlSi qristianobis saxelmwifo reli-
saxis da momdevno periodis cvlilebebis giad aRiarebis Semdeg mcxeTis pirdapir
garkveul bundovanebaze. rogorc g. Cubi- aRimarTa xis didi jvari, miniSnebulia misi
naSvili aRniSnavs,Mpirveli publikaciis Sem- mdebareoba: `...borcusa ze­da kldisasa, zemo
deg (1922 w.), nagebobis xelmeored azomvis kerZo, axlos wyarosa mas, ro­ me­
li-igi aR-
da kvlevis dros (1924 w.) warmoiSva axali moadines cremlTa wmidisa ni­no­ÁsaTa...~4.
118

gadauWreli sakiTxebi2. qarTuli saistorio tradiciis mixed-


sirTuleebi mcxeTis wm. jvris mcire ta- viT mcxeTis jvris aRmarTvis Semdeg `saz-
ZarTan dakavSirebiT dRemde grZeldeba da RuarTa qarTlisaTa~ yvela kerpi moispo,
periodulad restavraciis proeqtis Sed- riTac xazi gaesva mcxeTis jvris gansakuT-
genisa da meTodis dasabuTebis dros iCens rebul mniSvnelobas. dimitri TumaniSvilis
Tavs. es 2008 welsac ganmeorda3. saamisod SeniSvniT marTalia, warmarToba qveyanaSi
mcxeTis jvris aRmarTvis Semdegac gagr-
1
1922 wlis publikaciaSi mocemulia nagebobis
mxatvruli Sefaseba, istoriuli cnobebis ana-
Zelda, magram `arsebrivad kerpTayvanism-
lizi, foto da grafikuli masala. ix. g. Cubi- cemloba uTuod, im dRes mokvda~5. qarTvel
naSvili, mcxeTis jvris mcire taZari, tfilisis mkvlevarTa azriT, mTis wverze jvris aR-
universitetis moambe, 1922-23, gv., 22-65; qar- marTva warmarTobis dacemas da axali rwme-
Tuli xelovnebisadmi miZRvnil naSromSi mkvle-
vari mokled afasebs nagebobis mxatvrul-is- nis gamarjvebas niSnavda6.
toriul mniSvnelobas. ix. qarTuli xelovnebis
istoria, t. 1, tf. 1936, gv.,59-63); mcxeTis jvris naSvili, mcxeTis wminda jvris monastris mcire
tipis Zeglebis Sesaxeb gamocemul monografiaSi taZris dacvis problemebi, saqarTvelos siZve-
garkveuli adgili ukavia jvris mcire eklesias,. leni, #13, Tb., 2009, gv. 337-347.
4
mocemulia nagebobis aRwera, daTariReba da ana- `moqcevaÁ qarTlisaÁ~, Zveli qarTuli agiogra-
lizi. ix. Г. Чубинашвили, Памятники типа Джвари, fiuli literaturis Zeglebi, t. I, dasabeWdad
Тб., 1948, gv. 6-25. moamzada il. abulaZem, n. aTaneliSvilma, n. go-
2
Г. Чубинашвили, Памятники типа Джвари, Тб., 1948, guaZem, l. qajaiam, c. qurcikiZem, c. Wankievma, da
gv. 6, sq.6. c. jRamaiam, il. abulaZis xelmZRvanelobiT da
3
2008 wels saqarTvelos kulturuli memkvi- redaqciiT, Tb., 1963, gv. 149.
5
dreobis saagentos dakveTiT damuSavda mcxeTis d. TumaniSvili, sarwmunoeba da istoria., kr.
wm. jvris mcire taZris restavracia-reabili- gzajvaredinze, werilebi, narkvevebi, Tb., 2008,
taciis proeqti, Semsrulebeli _kulturuli gv. 15.
6
memkvidreobis dacvis kavSiri `amqari~, proeqtis n. CubinaSvili, Qqvemo qarTlis stela-jvrebi,
avtori _ ioseb banZelaZe; taZris restavra- saqarTvelos siZveleni, #12, 2008, gv. 355; d. Tu-
ciasTan dakavSirebul problemebze ix. c. CaCxu- maniSvili, ,,arqiteqturis ikonografiis” Sesa-
cicino CaCxunaSvili

wminda ninos mier mcxeTasTan jvris aR- masTan ki ara, aramed maTze uwinares~11. mkv-
marTvamde am adgilze raime nagebobis arse- levaris azriT, Zveli nagebobis nawili unda
bobis Sesaxeb werilobiTi wyaroebi arafers iyos aseve, taZris aRmosavleT fasadTan ar-
gvauwyebs. rogorc zurab kiknaZe aRniSnavs, sebuli kedeli (sur. 1, 2, 4, 5, 6, 7)12.
Tval­­sazrisi qristianuli taZrebis war­mar­ 2) 1975 wels, wm. jvris didi taZris sti-
Tuli salocavebisa Tu sakerpoebis adgil- lobatisa da cokolis aRdgenasTan dakav-
ze mSeneblobis Sesaxeb ar SeiZleba yvela Sirebuli arqeologiuri samuSaoebis anga-
konkretul SemTxvevas miesadagos7: `ar Cans, riSis mixedviT, Gguram abramiSvili da iulon
TxoTis mTa, an aragvis gaRma aRmarTuli gagoSiZe askvnian, rom antikur xanaSi am ad-
borcvi sakulto adgilebi yofiliyo~8. we- gilze raRac nageboba idga13.
rilobiT wyaroebSi da zepir Tqmulebeb- 3) levan rCeuliSvilis azriT, mcxe-
Si qarTlSi warmarTuli kerpebis adgil- Tis jvris didi taZari dafuZnebulia masze
ze qristianuli keris aRmocenebis Se­sa­xeb ufro adrindeli nagebobis naSTebze. ro-
cnobebi ar moipoveba. mkvlevari aRniSnavs, gorc mkvlevari aRniSnavs _ ,,amis varauds
rom am mxriv, gamonakliss mxolod wm. ioane dRes iZleva SerCenili fragmentebi, maT So-
zedazneli warmoadgens, romelmac VI sauku- ris aRmosavleT mxares, afsidis kedlis qveS,
neSi zadenis sa­ker­pos ad­gilze sasuliero romlis kvalic dRes isinjeba taZris SigniT
centri daaarsa9. da romlis mimarTuleba ar emTxveva afsi-
eE nriko gabiZaSvilis zogadi SefasebiT, dalur wres, magram paralelurad misdevs
`qarTuli mwerlobis Cvenamde moRweuli yo- stereobatis mimarTulebas. es garemoeba
velgvari werilobiTi Zegli mxolod qristia- mraval mosazrebas badebs, romelTa Soris
nuli Sinaarsisaa. qristianoba amosavalia ara araa gamoricxuli isic, rom stereobatis

119
marto qarTuli mwerlobisaTvis, aramed kul- magier aq podiumi iyo adre mowyobili”14.
turis sxva sferosaTvisac da winare warmar- 4) vaxtang cincaze aRniSnavs, rom mcxe-
Tuli sarwmunoebisa da kulturis kvali isea Tis jvris didi taZris iatakis Tavdapir-
waSlili, rom nakvaleviRa aris SemorCenili veli donis kvlevisas, dasavleT mklavSi
ZiriTadad miTologiaSi da eTnografiaSi~10. aRmoCnda `cokolze amarTuli kedlis nar-
mcxeTis wm. jvris monastris terito- Cenebi, romlis Senebis xasiaTi da misi stra-
riis srulyofili arqeologiuri kvleva ar tigrafia saSualebas gvaZlevs vifiqroT,
Catarebula, magram 1970-iani wlebis res- rom es narCenebi swored ufro adre arse-
tavraciis dros ganxorcielebuli miwis sa-
bul, sakmaod mozrdil nagebobas ekuTvno-
muSaoebisas gamovlenili nivTieri masalis
da.~ mkvlevaris azriT, jvris aRmarTvamde
da uZvelesi Senobebis naSTebis gaTvaliswi-
aq warmarTuli taZari unda yofiliyo15.
nebiT, mkvlevarTa mier sxvadasxva dros ga-
5) 1980-ian wlebSi gamovlenili da dRem-
moTqmulia Semdegi mosazrebebi:
de arsebuli monacemebis mixedviT, aq war-
1) g. CubinaSvili Tlida, rom taZris
substruqciaSi mdebare samxreT kameras, 11
g. CubinaSvili, mcxeTis jvris mcire taZari, gv.
am doneze ganTavsebul oTx kriptas Soris, 43-44.
12
Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 6.
erTaderTs ar ganucdia gadakeTeba. `eWvs 13
g. abramiSvili, i. gagoSiZe, mcxeTis jvris res-
gareSea, igi aSenebulia danarCen sam aklda- tavraciasTan dakavSirebuli arqeologiuri ga-
Txrebis angariSi (1975w.), saqarTvelos kultu-
xeb, kr. werilebi, narkvevebi, Tb., 2001, gv. 19-20. ruli memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos
7
z. kiknaZe, qarTli gaqristianebis gzaze, adamia- arqivi, sainventaro ## 6730, saqaRalde #48.
14
nebi da siwmideebi, Tb., 2009, gv. 84. Ll. rCeuliSvili, xuroTmoZRvrebis ZeglTa
8
iqve, gv. 146. dacva-aRdgenis Sesaxeb, saqarTvelos siZveleni,
9
iqve, gv. 85. #9, Tb., 2006, gv. 248.
10 15
e. gabiZaSvili, qarTuli originaluri hagio- v. cincaZe, mcxeTis jvris restavraciis sakiTx-
grafia, Sromebi, t. I monografiuli narkvevebi, isaTvis, literatura da xelovneba #1, 1990, gv.
Tb., 2010, gv. 169. 208-209.
cicino CaCxunaSvili

marTuli sataZro kompleqsis arsebobas va- lebelia am varaudis dazusteba, magram Tu


raudobs arqiteqtor-restavratori ioseb wm. jvris monastris teritoriaze qristi-
banZelaZe. Migi aRniSnavs, rom mcxeTis jvris anobamde arqiteqturuli kompleqsi idga,
mcire taZris samxreT-aRmosavleTi kuTxe xolo zedaznis mTaze _ zadenis kerpi, am
daSenebulia am adgilze manamde arsebuli or punqts Soris kavSiri ZvelTaganve unda
nagebobidan gadarCenili 105 sm. sisqis mqone yofiliyo, rac Semdeg qristianobis aRiare-
galavnis kedelze, romelSic amJamad mcire bis Semdegac gagrZelda.
taZris kripta da kibea CarTuli. amave wyo- mcxeTis wm. jvari is adgilia, romelic
basTanaa gadabmuli didi taZris platfor- zedazenze asvlamde moiloces wm. ioane ze-
mis CrdiloeTi gverdi16. daznelma da misma mowafeebma qarTlSi Se-
6) guram yifianis TvalsazrisiT Qqris- mosvlisas: RmerTma ioanes uCvena `mTaÁ erTi
tianobis saxelmwifo religiad aRiarebam- maxloblad mcxeTasa da cxovelsa juarsa
de mcxeTis wm. jvris adgilze zadenis kerpi CrdiloÁT kerZo, da auwya, raÁTa aRvides
idga. misive azriT, SeuZlebelia mtkvrisa wuersa mis mTisasa. Dda wiaRvlo arag da
da aragvis SesarTavTan amarTul mTas ar aRvida Tayuanis cemad juarisa patiosnisa
hqonoda sakuTari saxeli, magram jvris aR- da viTarca moiloces, aRvida mowafiTurT
marTvis da taZris mSeneblobis Semdeg is mTasa mas zeda~20.
daviwyebas mieca17. maRal mTebze arsebuli kerpebis Sesa-
Zveli qarTuli werilobiTi wyaroebis xeb `moqcevaÁ qarTlisaÁ~ gvauwyebs: `vhmsa-
mixedviT zadenis kerpi zedaznis mTis xurebdiT same dabadebulTa da ara da­m­ba­de­
mwvervalze idga _ mefe farnajomma `Seqm- be­lsa, qerobinTa etlTa zeda mjdo­ma­ri­sa
na kerpi saxeliT zaden, da amarTa zadens~18. wil mTa­Ta maRalTa Tavyuanis-scemdes ma­
120

arsebobs mosazreba, rom am RvTaebis taZari mani Cuenni, ge­balsa da garizinsa, da mas ze­
mis qvemoT unda yofiliyo da kerpi mas ze- da ara iyo arca RmerTi, arca mose, arca niSi
modan dahyurebda19. maTi, aramed kerpni qvisani usuloni. xo­lo
msgavsi argumentebiT zadencixe mcxe- amas qveyanasa qarTlisasa iyvnes orni mTa­
Tis wm. jvris monastris teritoriaze SeiZ- ni da maT zeda orni kerpni, armaz da zaden,
leba vigulisxmoT, radgan aqac aris Zveli xolo iyvnes kerpni sxuanica~21.
nagebobebis naSTebi da am adgilsac zemodan
zadenis da zogadad, qarTlis warmar-
dahyurebs zedazeni. Sesabamisi arqeolo-
Tul RvTaebaTa identifikaciis da warmo-
giuri gaTxrebis da kvlevis gareSe SeuZ-
mavlobis Taobaze mkvlevarTa Soris erTia-
16
i. banZelaZe, mcxeTis jvari-mcire taZari, ni azri ar arsebobs22. sayuradreboa niko
restav­racia-reabilitaciis proeqti, Tb., 2008, berZeniSvilis SeniSvna: `ratom aris armaz-
gv.1-2, masala daculia saqarTvelos kulturu-
li memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos
ni da ratom igulisxmeba, rom iyo araerTi
arqivSi. zadeni, zedazeni (zezadeni), sxva zadensac
17
Gg. yifiani, wminda nino da Zveli saqarTvelos hgulisxmobs“23. Tavis droze, ivane javaxiS-
dedaqalaqi, Tb., 2004, gv. 15-16.
18
qarTlis cxovreba, t. 1, teqsti dadgenilia
vili warmarTul panTeonSi zadens saer-
yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiS- Tod ar moiazrebda24. imave azrisaa guram
vilis mier, Tb., 1955, gv. 20.
19 20
saqarTvelos istoriis narkvevebi, t.1, Tb., cxorebaÁ wmidisa mamisa Cuenisa iovane zedaZ-
1970, gv. 448. arqeologiur monacemebze dayrd- nelisaÁ, Zveli qarTuli agiografiuli litera-
nobiT varaudoben, rom mefe farnajomis droin- turis Zeglebi, I, gv. 201.
21
deli (Zveli welTaRricxvis II saukunis 70-iani `moqcevaÁ qarTlisaÁ~, gv. 125.
22
wlebi) zadencixe wiwamurSi unda yofiliyo. ix. a. Gg. qavTaraZe, warmarTuli iberiis RvTaebaTa
afaqiZe, antikuri wyaroebis sevsamora-wiwamuri arsisaTvis, kavkasiuraxloaRmosavluri krebu-
(lokalizaciis sakiTxi arqeologiuri dazver- li, XIII, Tb., 2009, gv. 114.
23
vebis SedegebTan dakavSirebiT), iv. javaxiSvilis n. berZeniSvili, saqarTvelos istoriis sa-
sax. istoriis instituti, Sromebi, IV, nakveTi I, kiTxebi, Tb., 1990, gv. 228-229.
24
Tb., 1958, gv. 138. iv. javaxiSvili, qarTveli eris istoria, t. 1,
cicino CaCxunaSvili

bedoSvili, romelic aRniSnavs: `Tu zadeni wyaroebis analizis Sedegad bolo xanebSi
marTlac RvTaeba iyo, rogor moxda, rom mas ufro adrindeli periodi iqna dasaxelebu-
msazRvreli zeda gauCnda?~ 25 li28. yvela SemTxvevaSi, erTi ram cxadia: im
zadenTan mimarTebiT marTlac, nakleb droisTvis wm. jvris didi taZari jer kidev
savaraudoa, rom Tanamedroveni mas `zeda~ ar iyo agebuli.
da `qveda~ kategoriad yofdnen, magram sx- mcxeTis wm. jvris didi taZris safasa-
vagvari suraTi Cans Tu vifiqrebT, rom mas do reliefebis ganxilvisas g. CubinaSvili
Semdeg, rac zadenis kerpi aRar arsebob- aRniSnavs, rom guaram kurapalati ar unda
da, misi saxeli adgilis/mTis aRmniSvnelad iyos taZris maSenebeli, radgan misi skulp-
iqca. saistorio sabuTebSi igi Semdegi for- turuli gamosaxuleba ar aris warmodgeni-
miT gvxvdeba: zedazeni/ zedazadeni/zeda- li eklesiis fasadebze29.
Zeni/zezadeni26. misgan warmodgeba asurel Bbolo periodis naSromebis mixedviT,
mamaTa winamZRlolis wm. ioanes zedwodeba istorikosebs Soris ar arsebobs erTgvaro-
(zedazneli). vani azri guaram kurapalatis moRvaweobis
qristianobis miRebis Semdeg, bunebri- TariRis Sesaxeb30. Tumca, daviT musxeliS-
via, warmarTulma kultebma dakarga mniSv- vili dabejiTebiT aRniSnavs, rom `gu­ a­
ram
neloba, Tumca zogadad Cveva Zveli sakerpo di­di ku­ra­pa­la­ti, ro­me­lic yve­la qar­Tu­li
adgilebis monaxulebisa advilad ar unda wya­ros mi­xed­viT qar­Tlis pir­ve­li eris­mTa­
gamqraliyo.A am mxriv sainteresoa batoniS- va­ria, sru­li­ad re­a­lu­ri pi­rov­ne­baa da uk­ve
vili vaxuStis warmodgena miuval adgileb- 589 wels uci­lob­lad zis qar­Tlis tax­tze~31.
ze agebuli eklesiebis Sesaxeb: `kualad ari- vinaidan guaram erismTavari ver moes-
an gora-mTaTa zeda Senni eklesia-saydarni, wro jvris didi taZris dasrulebas, unda

121
sadaca Zniad xudebian kacni, TÂnier dResas- vifiqroT, rom wm. jvris mcire eklesia iqca
waulTa maTTa, amisTÂs rameTu, vinaÁTgan mis saboloo gansasveneblad, rac iribad ima-
kerpobasa Sina maT mTa-goraTa zeda iyvnen
28
kerpni aRmarTebulni, da dResaswaulobd- `moq­ce­vaÁ qar­Tli­saÁs qro­ni­ki­sa~ da `asu­rel
ma­ma­Ta cxov­re­bis~ dRe­i­saT­vis cno­bi­li uZ­ve­le­
nen mun - - - da qristianobasa Sina Semusrnes si re­daq­ci­e­bis tra­di­ci­iT, zaza aleqsiZe varau-
kerpni, aramed kualad ara dascxrnes - - - dobs, rom asu­re­li ma­me­bi er­Tad mo­vid­nen qar­
aRaSenes maT zeda mun eklesiani, raTa Tay- TlSi da­ax­lo­e­biT 510-513 wleb­Si. ix. z. aleqsiZe,
`moqcevaÁ qarTlisaÁs qronikaSi~ daculi tra-
vanis-cen amaT da arRara moiÃsenon kerpni dicia asurel mamaTa qarTlSi mosvlis drois
~27. rogorc cnobilia, erT-erTi aseTi ad- Sesaxeb, analebi, #1, 2008, gv., 262; v. goilaZis
rindeli qristianuli kera wm. ioane zedaz- naSromis mixedviT - asureli mamebi qarTlSi 534
wlis axlo xanaSi movidnen,. ix. v. goilaZe, asu-
nelis mier daarsda zedaznis mTaze. rel mamaTa samSoblo da saqarTvelo, Tb., 2002,
asurel mamaTa qarTlSi mosvlis Tari- gv. 158.
Ris Sesaxeb mkvlevarTa mosazrebebi gansx-
29
Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 19.
30
a. bogveraZe, VI saukunis qarTlis samefo
vavebulia. Uufro metad sarwmunod miiCne- istori­ is sa­kiTxebi 90-iani wlebis qarTul
va VI saukunis Sua xanebi, Tumca saistorio istoriog­ra­fi­aSi (kritikuli mimoxilva), ana-
lebi, #2, Tb., 2001; d. musxeliSvili, saqarTve-
lo IV-VIII saukuneebSi, Tb., 2003; m. CxartiSvili,
Tb., 1960, gv.110.
25 `wm. evstaTi mcxeTelis martvi­loba~ da VI-VII ss.
Gg. bedoSvili, qarTul toponimTa ganmartebiT-
saqarTvelos politikuri is­to­riis sa­kiT­xebi,
etimologiuri leqsikoni, Tb., 2002, gv. 159-162.
26 polemikuri narkvevi, Tb., 2005; d. musxeliSvili,
saqarTvelos istoria toponimiaSi, t. I, Semd-
evstaTi mcxeTelis martvilobis TariRi da VI-VII
genlebi: d. berZeniSvili, m. kandelaki, d. musxe-
saukuneebis qarTlis samefos politikuri isto-
liSvili, m. surgulaZe, n. SiolaSvili, g. WeiSvi-
riis zogierTi sakiTxi, analebi, I, Jurnali eZR-
li, Tb., 2010, gv. 329.
27 vneba akademikos mariam lorTqifaniZis 85 wlis
qarTlis cxovreba, t. IV, batoniSvili vaxuSti,
iubiles, Tb., 2008.
aRwera samefosa saqarTvelosa, teqsti dadgeni-
31
lia yvela ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yaux- d. musxeliSvili, saqarTvelo IV-VIII saukuneeb-
CiSvilis mier, Tb., 1973, gv. 690. Si, gv. 240-243.
cicino CaCxunaSvili

sac adasturebs, rom mcire taZari wm. jvris reT-dasavleT_Crdilo-aRmosavleT mxares


did taZrze adrea agebuli. azrTa sxvadasx- (sur. 1.). nageboba dgas specialur substruq-
vaobas mcxeTis jvris didi da mcire taZris ciaze, romelSic samarxebia mowyobili.
urTierTmimarTebis Sesaxeb samecniero li- eklesiis mTavari birTvi gegmaSi sworkuTxa,
teraturaSi xangrZlivi istoria aqvs. TiTq- xolo Signidan jvrisebri moxazulobisaa.
mis erTi saukunis win iozef strigovski mklavebis gadakveTaze arsebuli sivrce jv-
mcire eklesias mcxeTis jvris didi taZris ruli kamariT iyo dasrulebuli, is amJamad
Tanadroul nagebobad Tvlida. aA mjerad yu- Caqceulia (sur. 13). CrdiloeTiT afsidia-
radRebas gavamaxvilebT ukanasknel xans ga- niani egvteria (sur. 8). samxreTidan kedlis
moTqmul mosazrebaze: saistorio wyaroebze mTel sigrZeze gayolebulia erT xazze gan-
dayrdnobiT da Zeglze arsebuli monaceme- lagebuli saTavsi, romelic Sedgeba kibis,
bis gaTvaliswinebiT i. banZelaZe varaudobs, didsa da mcire taZrebs Soris gadasasvle-
rom mcxeTis wm. jvris mcire taZari drois lis da dasavleTi monakveTisagan (sur. 1).
garkveuli intervalebiT Sendeboda da am g. CubinaSvilis TvalsazrisiT, Tavda-
procesSi Senobis Tavdapirveli Canafiqri pirvelad nagebobas, eklesiis centraluri
icvleboda, xolo nagebobis dasruleba wm. birTvis samxreTiT da CrdiloeTiT ganla-
jvris didi taZris agebis Semdeg moxda32. gebuli, jvruli kamariT dasrulebuli ka-
mcxeTis jvris mcire eklesia did ta- ribWeebis meSveobiT, garedan jvruli moy-
Zarze adre aigo. amaze metyvelebs nagebobis vaniloba hqonda. mM isive azriT, amJamad arse-
samSeneblo teqnika, gegmis kompozicia, ro- buli CrdiloeTi egvteris afsidiT dasru-
melic mxolod adreul xanaSia mosalodne- lebuli monakveTi gviandeli gadakeTebaa.
li, jvruli kamara taZris centralur sivr- eklesiis centraluri birTvis samxreTiT
122

ceSi, maRali imposti, ornamentuli dekori mdebare samnawiliani (kibe, Sua monakveTi,
da sxva. 33 adgilze arsebuli monacemebi sa- dasavleTi nawili) saTavsis dasavleTi mo-
Tanadod aris Semonaxuli Senobis mxatvrul- nakveTis Tavdapirvel saxes mkvlevari org-
istoriuli mniSvnelobis Sesafaseblad, mag- varad varaudobda _ Ria terasa, an kamariT
ram _ arasakmarisia nagebobis Tavdapirveli dasrulebuli moculoba34.
saxis srulad warmosagenad, rac rogorc nagebobis centraluri nawilis arqi-
aRvniSneT, araerTgvarovan axsnas badebs. teqturuli formebi savsebiT cxadia. es
mcxeTis wm. jvris mcire eklesia Sveuli iyo garedan sworkuTxa moxazulobis geg-
qarafis piras dgas. samxreTidan igi ebji- maSi moqceuli, jvrisebri Sida sivrce, ro-
neba didi taZris CrdiloeT fasads. ekle- melic jvruli kamariT iyo dasrulebuli
siis grZivi mimarTuleba, didi taZris mkac- (sur.1). rogorc ukve gamokvleulia, samx-
rad orietirebuli aRmosavleT-dasavleT reTi karibWis Sua nawilma didi taZris age-
RerZi­ sagan gansxvavebiT, gadaxrilia samx- bis Semdeg icvala saxe. man ori eklesiis da-
makavSirebeli saTavsis funqciac SeiTavsa.
32
jvris mcire taZris mSenebloba i. banZelaZis gaurkvevlobas iwvevs eklesiis centralu-
TvalsazrisiT Semdeg etapebad mimdinareobda:
1. kriptebis mSenebloba da kedlebis amoyvana
ri birTvis grZivi kedlebis Tavdapirvel
garkveul simaRleze. 2. kedlebis amoyvana grZiv wyobaSi Cayolebuli gverdiTi saTavsebis
fasadebze karibWeebis kamaris sawyisi wyobis ri- cilindruli kamaris sawyisi rigi, romelic
gis CarTviT. 3. centraluri sivrcis orqanobian
dRemde aSkarad ikiTxeba (sur. 12). SesaZloa,
saxuravSi moqceva. 4. samxreTi da CrdiloeTi
karibWeebis ageba mcxeTis wm. jvris didi taZris nagebobis centraluri birTvis grZiv fasad-
mSeneblobis dasrulebidan uaxloes xanaSi. 5. ze gayolebuli gverdiTi saTavsebi, Tavda-
CrdiloeTi karibWis aRmosavleTi monakveTis
pirvelad cilindruli kamarebiT daxurul
gagrZeleba da afsidiT dasruleba. ix i. banZela-
Ze, dasax. naSr., gv. 1-2. erTian saTavsebs warmoadgenda, centralu-
33
g. CubinaSvili, mcxeTis jvris mcire taZari; Г.
Чубинашвили, Памятники типа Джвари, gv. 12-18. 34
Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 9, sq. 4.
cicino CaCxunaSvili

ri sivrce mTlianad mRvdelmsaxurebisTvis li momlocveli modioda; aqve tardeboda


iyo gankuTvnili, xolo damswreTaTvis taZ- garkveuli msaxureba. saistorio wyaroebma
ris gverdiTi frTebi iyo daTmobili. ekle- Semogvinaxa cnoba, rom samefo ojaxis warmo-
siis amgvari mowyoba adreuli Sua saukunee- madgeneli, `romelsa erqua rev, ZÀ mefisaÀÁ~
bisTvis miuRebeli ar yofila35. A - - - wliTi-wlad movidis da aRasrulis msa-
amaze unda miuTiTebdes, agreTve, jvris xurebaÁ igi patiosnisa juarisaÁ~37.
mcire taZaris interierSi, dasavleTi ked- jvris mcire taZris eklesiaSi kriptebis
lis sagangebod gaformebuli niSa da grZivi arseboba nagebobis memoriul daniSnule-
kedlebis ukideures dasavleT nawilSi, ada- baze metyvelebs. adreuli xanis memoriuli
mianis simaRleze arsebuli sworkuTxa niSe- da sakrebulo eklesiebis funqciuri Tval-
bi, romelic msaxurebisTvis gamoiyeneboda sazrisiT gamijvnis sakiTxi kvlevis calke
(sur. 11). aRniSnuli varaudis sasargeblod Temas warmoadgens. saistorio wyaroebi da
unda metyvelebdes isic, rom samxreT da Cr- Cvenamde moRweuli arqiteqturuli nage-
diloeT saTavsebs Tavdapirvelad damouki- bobebi TiTqos aCvenebs, rom saqarTveloSi
debeli Sesasvlelebi hqonda. orive funqcias erTi Senoba iTavsebda38. Tu
1920-ian wlebSi arqiteqtorma nikoloz gaviTvaliswinebT mcxeTis pirdapir aRmar-
severovma Seasrula jvris mcire taZris Tav- Tuli jvris gansakuTrebul mniSvnelobas,
dapirveli saxis grafikuli rekonstruqcia, am adgilze samarxo eklesia adreve unda ga-
sadac taZris samxreTidan da CrdiloeTi- Ceniliyo da VI saukunis Sua xanebSi aq aigo wm.
dan maRali kibea gamosaxuli. 1938 wels mim- jvris mcire taZari.
dinare saremonto-gamagrebiTi samuSaoebis g. CubinaSvilis SefasebiT, wm. jvris mci-
dros moixsna mcire da did taZrebs Soris re taZari saqarTvelosa da somxeTis arqi-

123
arsebuli miwis fena da gamovlinda kibis eqv- teqturaSi gansakuTrebul nimuSs warmoad-
si safexuri, ramac aCvena, rom erTerTi mis- gens39. mM is centralur birTvs safuZvlad
asvleli taZars Tavidanve aRmosavleTidan udevs mxolod adreul xanaSi da, albaT, im
hqonda. CrdiloeTi kibe, reliefis Secvlis droisTvisac iSvaTi, gare kedlebis swor-
gamo, amJamad aRar arsebobs, magram Tavda- kuTxedSi Cawerili jvruli gegmarebiTi kom-
pirvelad, is albaT, unda yofiliyo. cnobebi pozicia, romlis ganviTarebis SesaZleblo-
am adgilze kldis daSlis Sesaxeb jer kidev bebi Zalze SezRudulia. CvenTvis cnobil na-
XIX saukunis publikaciaSia moxseniebuli36. gebobebs Soris, mis paralelad SeiZleba das-
rogorc saarqivo dokumentebidan irkveva, axeldes iyalTos monastris wm. samebis minia-
es problema kvlav aqtualuri iyo XX sauku- turuli samlocvelo, romelic Tavdapir-
nis 60-70-ian wlebSi. velad gumbaTian nagebobas warmoadgenda40.A
mcxeTis wm. jvris mcire taZris Tavda- wm. jvris mcire taZris xuroTmoZRvarma
pirveli saxis warmosadgenad gasaTvalis- iSviaTi, martivi da warmavali kompozicia
winebelia Semdegi faqtorebi: igi ar mde-
37
bareobda qalaqSi da SesaZloa, regularu- `moqcevaÁ qarTlisaÁ~, gv. 155-156.
38
am mxriv sayuradReboa qarTlis pirveli qri-
li Jamiswirva aq ar mimdinareobda; misgan
stiani mefis mirianis sityvebi: ,,da Sevqmen zemoO
samxreTiT, Ria cis qveS idga wm. ninos mier eklesia OTavisa CemisaTÂs da erisaTÂs simravli-
aRmarTuli saxelganTqmuli jvari, rom- sa,.. `e.i. mefem aago sakuTari samarxo ekle-
sia, romelic morwmuneTa (erisa simravlisa)
lis dResaswauli jer kidev mefe mirianis
Sekrebis adgilic unda yofiliyo. ix. `moqcevaÁ
dros dawesda; jvris Tayvansacemad mrava- qarTlisaÁ~-is axlad aRmoCenili sinuri reda-
qciebi, gamosca da winasityvaoba daurTo zaza
35
d. TumaniSvili, uZvelesi qarTuli saeklesio aleqsiZem, Tb., 2007, gv. 55.
nagebobis gamo, kr. gzajvaredinze, werilebi, 39
Г. Чубинашвили, dasax. naSr., gv. 6.
narkvevebi, Tb., 2008, gv. 156-158. 40
Г. Чубинашвили, Архитектектура Кахетии, Тб., 1959,
36
A. Муравьев, Грузия и Армения, ч. 1, 1848, gv. 264. gv. 258-259.
cicino CaCxunaSvili

gverdiTi saTavsebiT gaarTula, daniSnule-


bidan gamomdinare nagebobas daemata kripte-
bis sarTuli, gansakuTrebiT Seimko Senobis
centraluri nawilis interieri.
savaraudoa, rom mcxeTis jvris mcire
taZari adgilobrivi tradiciebiT da sam-
Seneblo CvevebiT ganpirobebul memoriul
nagebobas warmoadgens, sadac aris dasakrZa-
lavkamerebiani sarTuli, paraduli kibeebi,
mozaikiT damSvenebuli mTavari sivrce da
iSviaTi ostatobiT Sesrulebuli ornamen-
tuli morTuloba. aA masTanave, gvrCeba STa-
beWdileba, TiTqos xuroTmoZRvars fasade-
bi naklebad ainteresebs. man Tavisi Senoba am
adgilze arsebul Senobebs imgvarad moargo,
rom amiT ar dazaralebula misTvis umTavre-
si _ interieris gamarTuloba. misi mSeneb-
lobis dasruleba, albaT, VI saukunis mesame
meoTxeds ar unda gadacdes. mcxeTis jvris
didi da mcire taZrebis agebas Soris drois
intervali ar aris didi, magram es is perio-
dia, rodesac Zalze swrafad xdeba Semoqme-
124

debiTi aRmasvla. wm. jvris didi taZris mSe-


neblobisas fasadebs ukve gansakuTrebuli
mniSvneloba mieniWeba.
mcxeTis wm. jvris mcire taZris arqiteq-
turaze garkveulad am adgilze arsebulma
adreuli Senobebis naSTebma imoqmeda. gansa-
kuTrebiT, kedelma, romelic g. CubinaSvilis
sityvebiT _ `kuTxiTaa mimarTuli eklesiis
aRmosavleT fasadTan da nawilobriv Sedis
nagebobis korpusis qveS ~41. kidev ufro uc-
nauria, rom masze miyrdnobil, eklesiis Cr-
diloeT saTavss safasado wyoba ar aqvs (sur.
9). mTlianobaSi ansamblis mxatvrul saxeze
adreuli xanis nagebobebs (ra saxis da mocu-
lobis ar unda yofiliyo isini) didi gavlena
ar mouxdenia. maTi fragmentuli SenarCune-
ba moxda im odenobiT, romelic misaRebi iq-
neboda axali mSeneblobisTvis.

41
Г. Чубинашвили, Памятники типа Джвари, gv. 6.
cicino CaCxunaSvili

TSITSINO CHACHKHUNASHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
History and Heritage Preservation

ONCE AGAIN ABOUT THE SMALL HOLY


CROSS CHURCH IN MTSKHETA

Summary

The basic structure of a small Holy Cross church in


Mtskheta survives incomplete, with certain damages
and various changes that makes difficult to establish
its original shape. Therefore, development of a restora-
tion project and substantiation of the method to be used
for rehabilitation is problematic. The article deals with
general issues of the Holy Cross Monastery history. A
general consideration about original shape and further
alterations of the small church are presented.
In G. Chubinashvili’s opinion, the small Holy
Cross church is a unique sample among the Georgian
and Armenian architectural monuments. Its central part

125
is shaped as a cross inscribed in the rectangular area of
the church, a very rare composition in early and con-
temporary periods.
It should be assumed that the small Holy Cross
church is a memorial with crypt, constructed accord-
ing to local traditions and construction practices. The
church had front steps on two sides. Its central space
was embellished with mosaic and skillfully executed
ornamentation.
Ruins of older constructions at the site had to some
extent influenced the church architecture, though these
ruins had not significantly violated general artistic form
of the architectural ensemble. Their fragments were re-
tained to the extent appropriate for the new construction
activities.
cicino CaCxunaSvili

1. mcxeTis wm. jvris didi da mcire taZari, gegma (kulturuli


memkvidreobis dacvis kavSiri ,,amqari”)
Big and small Holy Cross Churches of Mtskheta. Ground plan (“Amqari”, Union for
Preservation of Cultural Heritage)
126

2. ansamblis saerTo xedi dasavleTidan


General view of the monumental ensemble from west
cicino CaCxunaSvili

3. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, saerTo xedi Crdilo-aRmosavleTiT


The small Holy Cross Church of Mtskheta. General view towards northeast

127
5. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, ganivi
Wrili, xedi aRmosavleTiT (kulturuli
memkvidreobis dacvis kavSiri `amqari~)
The small Holy Cross Church of Mtskheta.
Cross-section. View towards east (“Amqari”,
Union for Preservation of Cultural Heritage)

4. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, grZivi


Wrili samxreT karibWeze, xedi CrdiloeTiT
(kulturuli memkvidreobis dacvis kavSiri
`amqari~)
Holy Cross Church of Mtskheta. Longitudinal
cross-section across the south gates. View towards north
(“Amqari”, Union for Preservation of Cultural Heritage)
cicino CaCxunaSvili

6. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, xedi aRmosavleTiT


128

The small Holy Cross Church of Mtskheta. View towards east

7. mcxeTis wm. jvris mcire taZari,


aRmosavleTi fasadis fragmenti
fasadTan arsebuli kedliT
The small Holy Cross Church of Mtskheta.
East façade fragment and an adjacent wall
cicino CaCxunaSvili

8. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, 9. mcxeTis wm. jvris mcire taZari,
CrdiloeTi egvteri, xedi CrdiloeTi egvteris kuTxe

129
Crdilo-dasavleTiT garRveuli sakurTxevlis afsidiT
The small Holy Cross Church of Mtskheta. The small Holy Cross Church of Mtskheta.
North chapel, View towards northwest Corner of the north chapel with cracked altar apse

10. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, samxreTi karibWe, xedi


Crdilo-dasavleTiT
The small Holy Cross Church of Mtskheta. South gates. View towards northwest
cicino CaCxunaSvili

11. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, 12. mcxeTis wm. jvris mcire taZari,
interieri, xedi dasavleTiT CrdiloeTi egteris afsidi
The small Holy Cross Church of Mtskheta. The small Holy Cross Church of Mtskheta.
130

Interior. View towards west Apse of the north chapel

13. mcxeTis wm. jvris mcire taZari, interieri, xedi samxreT-aRmosavleTiT


The small Holy Cross Church of Mtskheta. Interior. View towards southeast
cicino CaCxunaSvili

manana suramelaSvili culobaSi SewiaRebuli wina saukuneebis na-


g. CubinaSvilis sax. qarTuli xelovnebis istoriisa
gebobaTagan gadarCenili nawilebis danaxva.
da ZeglTa dacvis kvlevis erovnuli centri Zveli Senobebis fragmentebis momdevno
struqturebSi gamoyenebis wesi da tradicia
warsulisken gaxsnili sarkmelia. is avsebs
qalaqs saintereso gamocanebiT da moulod-
nelobiT, rac Tan axlavs mis urbanul memk-
siZvelis SenarCunebis vidreobasTan yovel Sexebas _ xedviTsa,
tradicia Tbilisis Tu azrobrivs. ZvelTbilisuri saxlebis es
urbanul memkvidreobaSi da mravalSrianoba, sivrciT-gegmarebiT gadaw-
dRevandeli danakargebi yvetasa da reliefze morgebis specifikur
wesTan erTad, didad gansazRvravs yoveli
Tbilisis urbanul memkvidreobaSi siZvelis maTganis TavisTavadobas.
SenarCunebis tradicia Sua saukuneebis qa- XIX saukunidan moyolebuli grafiku-
laqis mTel teritoriaze vlindeba da sxva li dokumentaciis Semcvel saarqivo proeq-
niSandobliv mxareebTan erTad misi gamor- tebs Soris Sua saukuneebis Tbilisis ubnebis
Ceuli xasiaTis erT-erT umniSvnelovanes farglebSi arsebul sacxovrebel saxlebTan
waxnags warmoadgens. amas Tavisi Rrma mi- dakavSirebuli masala maTi faqtobrivi siZ-
zezebi aqvs. Tbilisis urTulesi warsulis velis gamo ar iZebneba _ am saxlebis udides
gamo, bunebrivia, Tavdapirveli Canafiqris nawils XIX saukunis mxolod fasadi aqvs. isi-
xeluxlebeli sisufTaviT Cvenamde veranai- ni TviTon warmoadgens Tbilisis urbanuli
ri Senoba-nageboba ver moaRwevda, gansakuT- memkvidreobis matianes.

131
am mizezis gamo, Zvel TbilisTan dakavSi-
rebiT ki, sacxovrebeli saxlebi, romlebic
rebuli dokumenturi da samecniero xasiaTis
saxes icvlida, rogorc mSvidobiani drois
seriozuli masalis arsebobis miuxedavad,
msvlelobaSi wamoWril cxovrebiseul mi-
urbanuli qsovilis Semadgeneli mniSvnelo-
zezTa kvalad, aseve, SemosevebiT gamowveu-
vani siZveleebis gamovlena kvlav grZeldeba.
li ngrevebis Sedegad. danakargebi Tbilisis
did interess iwvevs axlaxan, zemo kalaSi, av-
urbanul qsovils yovel droSi asaxiCrebda,
levis (dRevandeli ilia da nino nakaSiZeebis)
Tumca, rogorc wesi, momdevno periodebSi
quCa #20-sa da #29/15-Si, gvianSuasaukuneeb-
gaSlili aRmSeneblobisas, upiratesad Zvel
rivi Tbilisis urbanuli qselis Semadgeneli
fuZeze aSenebul axal saxlebSi, sxvadasxva
baniani tipis sacxovreblis _ erdoiani sax-
funqciis gadarCenili saTavsebis, calkeuli
lis erT-erTi nairsaxeobis mikvleva, romel-
kedlebisa, Tu fragmentebis CarTva-gamoye-
Tagan ukeT Semonaxuli #20 _ mravalSriani
neba xdeboda. warsulSi damkvidrebuli es saxli XVI da XVIII saukuneebis samSeneblo
racionaluri midgoma Sua saukuneebis Tbi- fenebis Semcvelia1. sagulisxmo siaxle iyo
lisis uklebliv yvela ubanSi SesaZlebels aseve, ramdenime wlis win beTlemis kldisu-
xdis tradiciuli sacxovreblis gegmarebi- banSi XVIII saukunis tradiciuli Tbilisuri
Ti tipebisa, Tu arqiteqturuli formebis sacxovreblis nimuSebis gamovlena _ baniani
cvlilebebis Tvalis gadevnebasa da ganvli- anfiladuri saxlisa askanis q. #11-Si da ori
li etapebis wakiTxvas. koSkuri tipis sacxovrebelisa _ beTlemis
swored amis gamo, Cvenamde XIX saukune- aRmarTze #5-sa da #16b-Si2. sruli (an TiTq-
Si Camoyalibebuli garegani saxiT moRweul
1
Zvel ubnebSi SesaZlebelia mTeli sxeuliT m. mania, avlevis Sesaxvevis Zveli saxli da misi
Senaxuli XVII_XVIII saukuneebis calkeuli mikroubani, saqarTvelos siZveleni, #14, Tb.,
2011, gv. 205.
sacxovrebeli saxlebis mikvleva da gamov- 2
m. suramelaSvili, XVIII s-is erTi Tbilisuri
lena, ufro xSirad ki _ XIX s-is ZiriTad mo- baniani saxlis Sesaxeb, saqarTvelos siZvele-
manana suramelaSvili

mis sruli) moculobiT moRweul gviani Sua nikanor Cernecovis 1830-iani wlebis
saukuneebis sacxovrebel saxlebTan erTad, Canaxati da dimitri ermakovis uadresi fo-
SesaZlebeli aRmoCnda sayrdeni kedlebiT toebi kldisubnis am nawilis terasul-bania-
aRWurvili ganaSenianebis zeda ori terasis ni ganaSenianebis TvalnaTliv ilustracias
mTel sigrZeze, XIX saukunis saxlebSi Senar- warmoadgens.
Cunebuli XVII_XVIII saukuneebis sardafebisa aRniSnul mikro-ubanSi aG rsebul or
da sxvadasxva funqciis sadgomebis aRnusxva, aTeulamde nagebobas Soris Tbilisis Zegl-
rac mTlianobaSi, qalaqis am nawilSi, qveda Ta nusxaSi sul oTxia Sesuli _ erovnuli
sarTulebis doneze gviani Sua saukuneebis mniSvnelobis kldisubnis wminda giorgis
urbanuli qsovilis suraTis aRadgenis saSu- eklesia, amave terasis aRmosavleTisa da
alebas iZleva. dasavleTis kideebSi mdgomi ori sacxovre-
siZvelis SenarCunebis tradiciis wy- beli saxli: gomis I Sesaxvevi #6 (Zveli kodma-
alobiT moRweuli gviani Sua saukuneebis nis q. #6), gomis III Cixi #11 (Zveli misamarTiT
SenobaTa, an maTi fragmentebis warmoCenas beTlemis II Cixi #6/2) da kldisubnis wminda
amjerad kldisubnis im nawilis magaliTze giorgisken mimavali quCa-kibe.
Sevecdebi, romelic mimdinare reabilita- dabejiTebiT SeiZleba iTqvas, rom save-
ciis procesSi ukanmoubruneblad swored am le Seswavlam, qalaqis am nawilSi mxatvrul-
siZveles kargavs. istoriuli TvalsazrisiT Rirebuli da das-
beTlemis kldisubanSi SemorCenil wina acavi gacilebiT meti dagvanaxa. maT Sorisaa
saukuneebis sadgomTa simravlidan gamom- XVII_XVIII da XIX saukuneebis terasis sayr-
dinare ueWveli Canda analogiuri suraTis deni kedlebi, gomis quCa #13, sacxovrebeli
arseboba mis gagrZelebaze aRmosavleTiT. saxli, qvemo gomis Cixi #3 (zogierTi cnobiT
132

es 2008 wlis zafxulSi, mTis ferds Sefenili #5), gomis q. #9. amasTan erTad, gviani peri-
kldisubnis ganivad gadamkveTi, zeda hori- odis nagebobebSi daculi calkeuli nawile-
zontaluri quCis _ gomis mimdebare ganaSe- bi da Zveli sadgomebi, romlis nimuSad unda
nianebaSi, beTlemis III Cixidan gomis II Sesaxve- davasaxeloT jvaredinis Sesaxvevi #5 sac-
vamde monakveTSi Catarebulma savele kvle- xovrebeli saxlis ukana, Seisrulkamarovani,
vam savsebiT daadastura (sur.1). savaraudod, XVII saukunis oTaxi, romelic
aqac, mkveTrad damreci kldovani ferdi gviandel garsSia moqceuli. garda amisa,
xelovnurad aris daterasebuli ganaSenia- sagulisxmoa da specialur Seswavlas moiT-
nebis moxerxebulad gasaSlelad, terasebis xovs eklesiis samxreT-dasavleT kuTxesTan
doneebs erTmaneTTan quCa-kibeebi akavSi- mdgomi qvis orsarTuliani istoriuli na-
rebs. sacxovrebeli saxlebis dRemde moR- geboba, romelic Tbilisis 1800 wlis gegma-
weuli, Tu saxuravebs qveS Sefaruli banebis ze ukve eklesiasTan erTad aris aRniSnuli.
sibrtyeebi TvalsaCinos xdis sasargeblo Senoba axla mZime fizikur mdgomareobaSia
farTis zrdas da tradiciuli terasul-ba- da dangreva emuqreba.
niani gegmarebiTi struqturis upirateso- kldisubnis wminda giorgis eklesiis
bas mciremiwian ubanSi3. mimdebare nawilSi salalakis ferds hori-
zontalurad gasdevs sayrdeni kedlebiT Se-
ni, #7-8, Tb., 2005, gv.326; XVIII s-is koSkuri
magrebuli terasebi, romlebsac viwro quCe-
sacxovrebeli beTlemis kldisubanSi, saqarT-
velos siZveleni, #9, Tb., 2006, gv.160 (mikro-ub- bi da ganaSenianeba miuyveba. Zveli sayrdeni
nis mravaldisciplinaruli kvleva Catarda ICO- kedlebi ukeT aris SemorCenili gomis III Ci-
MOS saqarTvelos erovnuli komitetis jgufis
xis #11 saxlis ezos ZirSi, gomis II Sesaxvevi
mier proeqtze muSaobisas _ `beTlemis ubnis
konservaciis gegma _ Carevis saxelmZRvanelo #6 saxlis ZirSi da quCa-kibis marSebTan. am
proncipebi~).
3
am tipis ganaSenianebis uadresi nimuSi Tbili- rad Seswavlilia diRmis SemosasvlelSi, `Treli
sis teritoriaze gamovlenili da arqeologiu- gorebis~ vrcel namosaxlarze (Zv. wT. II aT. II nax.).
manana suramelaSvili

kedlebis nawili aguris wyobiT, nawili fle- individualuri gadawyvetis niSnebsac ata-
Tili qviT aris amoyvanili. zogan, SigniT rebda. nageboba damoukidebeli kvlevis sa-
fleTili qvis horizontaluri rigebia Car- gani ar gamxdara, Tumca misi mxatvrul-isto-
Tuli. aris agreTve, aguriT moCarCoebul riuli Rirebuleba Tvalis SevlebiTac cxa-
budeebSi Casmuli kldis qvis kvadrebiani dad ikveTeboda. am udavo Rirebulebis gamo
dekoratiuli wyobiT Sesrulebuli kedlis hqonda mas damkvidrebuli adgili Tbilisis
fragmentebi. ZeglTa yvela periodis siaSi. samwuxarod, aman
gansxvavebuli masaliT naSeni terasebis Senoba ver gadaarCina, statusic ar mouxsniaT
sayrdeni kedlebi sxvadasxva droisaa. sayu- ise amoZirkves. Seqmnil viTarebaSi, vfiqrob,
radRebo gadawyveta aqvs gomis II Sesaxvevis ar unda iyos interess moklebuli Cem xelT
terasis Semagrebas. kldis masivze daSene- arsebuli, Tundac am mwiri masalis gacnoba.
bul aguris kedelSi vertikalurad daye- saxlis qveda nawili erT rigad ganlagebuli
nebuli agurebiT gamijnuli qvis kvadrebis sadgomebisgan Semdgar, grZel orsarTulian
ori frizia CarTuli. sainJinro nagebobis moculobas warmoadgenda, romelic zurgiT
Sveulad ayvanil wyobas Sua welze Tanabari mTlianad niadags iyo mibjenili da mxolod
intervaliT ganawilebuli da daferdebiT wina mxridan naTdeboda. pirvel, ufro da-
dadebuli ori aguriT moniSnuli viwro ni- balWerian da viwro sarTuls Sesasvleli aR-
Sebis mwkrivi gasdevs. isini Cans, sadrenaJo werili terasis sayrdeni kedlispiras gama-
xvrelebis daniSnulebas asrulebda. tradi- vali Sukis mxridan hqonda, xolo II sarTuls,
ciuli terasis mowyobisas gamoyenebuli es dasavleTi gverdiTi fasadis win mdebare,
damatebiTi elementi misi gamarTvis ukeTes brtylad dadebuli aguriT mogebuli baq-
droze unda migvaniSnebdes. is rostom mefis nidan. Zveli aguriT naSeni safasado kedlis

133
(1632_1656ww.) mier qalaqis keTilmowyo- areul, xelnaxleb wyobaSi xis sartylebi iyo
bisTvis gatarebul RonisZiebaTagan dRemde CarTuli. sarTulSua doneze ganTavsebul
moRweul kvalad SeiZleboda migveCnia. Zelebs garda, fragmentebad iyo SemorCeni-
am Zveli sayrdeni kedlis gaswvriv gama- li RiobTa orsinaTlian sistemaze mimaniS-
vali Sukis piras mdgomi gomis II Sesaxvevi nebeli, fanjris Suidan gamtixravi Zelebic,
#6 sacxovrebeli saxlic (Zveli misamar- aRmosavluri arqiteqturidan miRebuli es
TiT _ kodmanis q. #6) aseTive Zveli fenebis forma gviani Sua saukuneebis sasaxleebidan4
Semcveli iyo da ZvelTbilisuri sacxovreb- (samefo sasaxle TelavSi, saba tusisSvilis sa-
lis metad sayuradRebo nimuSs warmoad- saxle ninowmindaSi, falavandiSvilebis sasa-
genda (sur. 2). mkveTrad damrec reliefTan xle ZaRinaSi) da TbilisSi arsebuli, muxran-
SeTanxmebul, or doneze gaSlil saxls, sava- batonis sasaxlis d. ermakoviseuli fotodan5
raudod, XVIII saukuneSi Camoyalibebuli te- kargadaa nacnobi. orsinaTliani sarkmlebis
rasul-baniani struqtura hqonda SenarCu- kidev erTi, manamde ucnobi nimuSi mikvleuli
nebuli. is kldisubnisTvis damaxasiaTebeli iyo aqve maxloblad, zemoT naxseneb beTlemis
agebulebiT ipyrobda yuradRebas da am niS- kldisubnis XVIII saukunis banian saxlSi (aska-
niT, TbilisSi dRemde erTeuli nimuSebis sa- nis q. #11-Si), gomis II Sesaxvevis #6 saxlTan
xiT moRweul, metad sayuradRebo, Rirebul erTad, es amgvari Riobebis modurobasa da
da vgoneb, ukanasknel istoriul nagebobas gavrcelebaze mianiSnebda im drois Tbilis-
warmoadgenda, romlis banze siaruli axlac ur sacxovrebel arqiteqturaSic.
SeiZleboda (sur. 4). tradiciuli Tbilisu- sxvadasxva dros SekeTebul aguris ked-
ri gadawyveta hqonda saxlis zeda sarTulis lis wyobaSi SeiniSneboda Zveli monakveTebi,
bolo samSeneblo etapze (XIXs-is 70-80-iani 4
v. beriZe, XVI_XVIII saukuneebis qarTuli xu-
ww.) Camoyalibebuli interieris damuSavebas roTmoZRvreba, t.II, Tb., 1983, gv.279-308.
da safasado morTulobasac; is amasTanave, 5
T. gersamia, Zveli Tbilisi, Tb., 1984, tab. 33.
manana suramelaSvili

adgil-adgil moCanda fleTili qvis Canar- nis II naxevrisTvis damaxasiaTebeli niSnebi


Tebi. saxlis siZveles amJRavnebda, aseve in- ikiTxeboda, tradiciuli gadawyveta hqonda
terierSi moxsnili Weris aficvris gamo ga- interierSi ganjinebis xis profilirebul-
SiSvlebuli gadaxurvis xis konstruqciebis gulebian kars, kar-fanjris darabebs, fosos
or doneze ganawileba: uSualod sacxovre- profilis karnizs da mis Semomyol naleso-
beli sadgomis WerisTvis gankuTvnili Zele- biT gamoyvanil kbilanebs da lilvebis konas
bis qveda wyeba (romelTa didi nawili siZve- kedlebis, Tu Weris perimetrze. Zveli fuZis
lis gamo CaWrili iyo da axali, Tumc bevrad transformirebisas adgilobriv ostatTa
susti koWebiT iyo Secvlili) da koWebis gawafuli xeliT damuSavebuli interieri
zeda wyeba banuri gadaxurvisaTvis. am or- da aivani Tanamedrove garsSi aqcevda adrin-
mag, gaZlierebuli gadaxurvis struqturas del sacxovrebels, riTac angariSs uwevda
Seesatyviseboda fasadebze aguris wyobaSi axal realobas.
Cayolebuli Zelebis ori sartyelic. sax- amisgan gansxvavebiT, siZvele da mraval-
lis zeda terasaze ganTavsebul III sarTulze fenianoba SeuniRbavi iyo zeda sarTulis
mosaxvedrad viwro Sukis bolomde iyo sa- aRmosavleT, gverdiT fasadze. kvadratuli
Wiro misvla. aqedan, aRmosavleTi gverdiTi aguris ZiriTad, regularul wyobaSi CarTu-
fasadis mxridan miSenebuli kibis saSuale- li iyo vertikalurad dayenebuli aguriT
biT aRwerili banis vrcel sibrtyeze gadasv- gamoyvanili, riyis qvisa da naxevaraguris
la SeiZleboda, mas kidis gaswvriv ganawile- `Tevzifxuri~ wyobiT Sesrulebuli da aseve,
bul ramdenime naSen kubs Soris Casmuli xis aguris wyvil-wyvili rigiT gamijnuli fle-
saxeldaxelo tixari farglavda. Tili qvis horizontaluri sartylebiT das-
erT-erT am naSen kubSi qveda sarTuli- erili cxovelxatuli xaliCiseburi kedlis
134

dan amomavali sakvamuri iyo datanebuli. is zedapiri, romelsac ase aSkarad gamomJRav-
or doneze gaSenebuli baniani sacxovreblis nebuli xandazmuloba alamazebda.
SemTxvevaSi, zeda terasaze ganTavsebuli gomis III Cixis #11 (Zveli siiT _ beT-
sadgomebisgan kvamlis moSorebis praqtikul lemis II Cixi #2/6) nagebobas kldisubnis am
gadawyvetas aCvenebda (Tbilisur anfila- monakveTis ganaSenianebis zeda terasa uka-
dur saxlebSi buxrebs tradiciulad ukana via wminda giorgis eklesiis dasavleTiT.
kedelSi awyobdnen). orsarTuliani, didaivniani da mezoniniani
banze Seqmnil ezo terasas ukavSirdebo- saxli-Zeglis garegnuli mxare XIX saukunis
da grZiv RerZze ganlagebuli, III sarTulis Sua xanebSia Camoyalibebuli, rac qalaquri
sacxovrebeli oTaxebis win gamarTuli aiva- sacxovreblis imdroindeli esTetikis Se-
ni, romelic bolo etapze nawilobriv amoSe- satyvisad amTlianebs mas. saxli panoramul
nebul-Seminuli iyo da mxolod Sua nawilSi xedebze kargad ikiTxeba (sur. 4). mis gegma-
qmnida Ria tamburs. Taviseburi gadawyve- rebiT struqturaSic reliefze morgebis
ta hqonda am aivansac: mas mkveTrad Sveril Tbilisuri tradicia vlindeba _ qveda sar-
Subls zemoT kuwubebiT moniSnuli farTo Tulze oTaxebis erTi rigia, xolo zemoT _
aJuruli frizi gasdevda; qveS Semaluli zeda sarTulis Sesabamis saTavsebs viwro
iyo koWebis profilirebuli boloebi da sadgomebis meore rigi emateba. 
maT qveS kuwubebis kidev erTi arSia. aivnis yuradRebas iqcevs da sxvadasxva samSe-
gadaxurvisa da Sublis aseTi Zlieri naSve- neblo periodze mianiSnebs gverdiTi kedlis
ric zeda terasis saxlis iatakisa da misi gansxvavebuli wyobiT Sesrulebuli mona-
mosazRvre qveda terasis banis gadabmis kveTebi (sur. 3) _ quCa-kibisken mimarTuli
naleqisgan dacvis tradiciuli xerxi unda qveda kuTxeSi arsebuli TiTo aguriT moCar-
yofiliyo. aivnisa da interieris morTulo- Coebuli qvebisgan Sedgenili wyoba (msgavs
bis elementebsa da SesrulebaSi XIX sauku- wyobas vxedavT aqve, kldisubnis wminda gior-
manana suramelaSvili

gis eklesiis fasadebze da am ubanSi terasis lebuli kamara, romelic nawilobriv kveTs
sayrdeni kedlebis calkeul monakveTebSi) da erT-erTi niSis Subls, Zveli struqturidan
zemoT _ erTian aguris wyobaSi CarTuli qvis gadarCenili, nawilobriv dazianebuli am sa-
kvadrebis frizi (msgavsi frizebis arseboba Tavsis XVIII saukunis banian saxlSi CarTvisas
aRvniSneT gomis II Ses. #6 saxlis gverdiT ke- unda iyos gadayvanili (sur. 6).
delze). marTlac, n. Cernecovis Canaxatsa da II sarTulis aivnisa da mis qvemoT arse-
uadres panoramul xedebSi am adgilas sada buli derefnis aziduli proporciis, rvawa-
safasado sibrtyis mqone, gvianSuasaukuneob- xnaga svetebi aseTive kapitelebiT, koWebis
rivi Tbilisuri sacxovreblis tipis, baniani mwkrivis profilirebuli naSverebi, aivnis
gadaxurviTYdasrulebuli saxli ikiTxeba Sublis dekoratiuli motivebi _ rombebi,
(sur. 5). am Zveli saxlis dRevandel struq- vardulebi, mcire zomis kuwubebi, Tu grexi-
turaSi SewiaRebaze garegani daTvaliere- lebi, mezoninis rombebian CarCosTan erTad,
biT, eWvs mxolod gverdiTi kedeli da qveda xis safasado morTulobis erT-erTi sagu-
sarTulis wina kedlis gansakuTrebuli siga- lisxmo nimuSi iyo kldisubanSi. Tbiliseli
ne (1. 20 m) badebda. mimdinare reabilitaciis ostatis mier xis damuSavebis tradiciuli
procesSi I sarTulis oTaxis ukana kedelze xerxebiT Seqmnili arqiteqturis es dekora-
akruli fanerebis moxsnam sadgomis siZve- tiuli da konstruqciuli elementebi, Se-
le daadastura _ iatakis doneze gamoCnda saniSnav masalaSi iyo Sesrulebuli. Zeglis
farToTaRovani, didi niSa siRrmeSi dato- arqiteqturul da istoriul RirebulebaSi
vebuli kldis fragmentiT. zeda registrSi gegmarebiT tipsa da struqturasTan erTad,
dabali da ganieri sworkuTxa niSebis wyeba am dedniseul safasado morTulobas didi
iyo ganawilebuli, maT Subls kedlis mTeli mniSvneloba eniWeboda, calkeuli defor-

135
sigrZis xis Zeli gasdevda (Sua registrSi ga- maciisa da dazianebis miuxedavad aucilebe-
moCnda kidev erTi, TaRovani moyvanilobis li iyo misi nawilobrivi SenarCunebisTvis
CaSenebuli niSa). saxlis ukana kedlis gaxsnam mimarTuli RonisZiebebis dagegmva da Ca-
TvalnaTliv gamoaaSkarava, rom XIX saukunis tareba. es sakiTxi ki saerTod ar damdgara
Sua wlebSi Camoyalibebuli garegani saxis _ saxlis xis safasado konstruqciuli da
mqone, mezoniniani da xis moxaratebulaivnia- dekoratiuli elementebi mTlianad axliT
ni fasadis miRma adreuli fotopanoramidan Seicvala.
cnobili, XVIII saukunis grZeli baniani saxli gverdiTi kedlis garda, miwiszeda na-
TiTqmis mTeli taniT aris Senaxuli. wilSi saxlis Suasaukuneobriv agebulebas
Tavis mxriv, XVIII saukunis banian saxlSi, aaSkaravebda marjvena mxridan midgmuli,
miwisqveSa nawilSi Senaxulia ufro Zveli, or iarusad ganlagebuli terasul-baniani
aguris Seulesavkedlebiani sadgomi, romel- nawili, romelzec XIX saukunis Sua wlebis
sac aguris wyobiT gamoyvanil safexurebze moxaratebuli aivani ar vrceldeboda. mas
ficardagebuli, bolo monakveTSi morkalu- arqauli ieri da proporcia hqonda Senar-
li kibe ukavSirdeba. am sameurneo saTavsSi Cunebuli. safasado kedelze aguris, fle-
mravlad aris sxvadasxva zomis da siRrmis ni- Tili da riyis qvis SereviT xaliCiseburi,
Sebi sasmelisa da sanovagis sigrileSi Sesa- adgil-adgil ki Tevzifxuri wyoba ikveTe-
naxad; aris mcire zomis saWraqe niSebi da sa- boda. struqturis siZveles mowmobda qve-
ventilacio Riobic; nairgvari moyvanilobis da sarTulis oTaxis TvalSisacemi siganis
_ naxevarwriuli, dabalTaRovani, an Seis- kedlebi (1. 20 m), rasac xazgasmiT aCenda,
ruli formis ormagi da sammagi niSebis erT- savaraudod, XIX saukuneSi gafarToebuli
maneTTan dakavSirebis xasiaTsa da aguris fanjrebis taxtiviT ganieri rafebi. am sad-
wyobaSi, savaraudod, XVI_XVII saukuneebis gomis bani odnav damreci, Tunuqis feniliT
samSeneblo fenebi gairCeva. xolo Sebrtye- iyo gadaxuruli. aivnian II sarTulTan daka-
manana suramelaSvili

vSirebul zeda terasis ukana rigis saTavss moxda. amis Semdeg, XIX saukunidan moyole-
mcire zomis kvadratuli sarkmlebi hqonda, buli, saxli am drois gemovnebisa da moTxov-
rac organulad esatyviseboda gadaxurvis nebis mixedviT gawyobili axali garsiT _
mkveTr Sverils, romelic qveda sarTulis aivan-mezoniniT gaformebuli fasadiTa da
wina rigis ganierkedlian saTavsebs zemoT gafarToebuli RiobebiT agrZelebda arse-
arsebul banTan mosazRvarze zolSi gadaxu- bobas Cvenamde.
rul, naleqisagan dacul derefans Seqmnida. mTlianobaSi, nagebobis rbili trans-
aq aRwerili da zemoT ganxiluli _ gomis II formaciis am metad sagulisxmo procesma
Ses. #6, axla ukve aRararsebuli saxlis ori meti Tu ara, oTxi saukune mainc Seadgina.
terasis momijnave nawilSi gamoyenebuli dRevandeli Carevebis Sedegad siZve-
gadaxurvis analogiuri, Zlierad Sverili lismetyveleba dakargulia. saxlis maRali
konstruqcia, gviani Sua saukuneebis samSe- ostatobiT Sesrulebuli xis avTenturi sa-
neblo praqtikaSi damkvidrebul, or done- fasado morTulobidan araferi iqna Senar-
ze gaSlili terasul-baniani Senobis erT- Cunebuli (sur. 8). ganaxlebuli aivnisa da
maneTTan dakavSireba-gadabmis sagulisxmo mezoninis damuSavebaSi axali dekoratiuli
wess gvaCvenebda. elementebi gaCnda, svetebs Soris areebis ar-
samwuxarod, saxlis es nawili TiTqmis Siebma iaffasiani trafaretis saxe misca am
mTlianad daingra _ daiSala orive sarTu- qrestomaTiulsa da solidur fasads. CvenT-
lis wina kedlebi, sarTulSua konstruq- vis ucnobia, ra mosazrebiT moingra Senobis
ciebi da gadaxurvebi. zeda terasis oTaxis dasavleTi mxris didi nawili, romelsac
areSi nalesobis moxsnis Sedegad gamoCnda terasul-baniani struqtura dRemde hqonda
ukana, aguris kedelSi CarTuli, vertikalu- SenarCunebuli da reabilitaciis procesis
136

rad nawyobi aguriT gamijnuli qvis kvadre- Semdgom etapze rogor gadawyvetas miiRebs
biani frizebi da iatakTan axlos ganlagebu- igi. Tumca, yvela SemTxvevaSi dakargulia
li dabali da mSvildaTaRovani, Rrma niSebi; mTel ganvlil istoriaze metyveli Sereuli
xolo qveda sarTulis sadgomis ukana, aseve wyobis mqone wina kedeli, romlis gansakuT-
Sereuli masaliT nageb kedelSi _ farTopi- rebuli sigane, miuxedavad aseTi siZvelisa,
rianTaRovani Rrma niSa, romlis ukana ked- uzrunvelyofda mis mdgradobas.
lad kldea datovebuli, msgavsad marcxnidan zemoT SevexeT kldisubnis wminda gior-
momijnave sadgomis analogiuri formisa da gis mikro-ubnis, sayuradRebo siZveleebis
zomis niSisa, romelSic kldis masivia SemoW- Semcvel or saxl-Zegls, romelTa mimarT
rili. zeda registrSi ganawilebulia dabali reabilitaciis procesSi miuRebeli meTodi
da ganieri sworkuTxa niSebis wyeba, romelTa iqna gamoyenebuli. amis Sedegad erTi nagebo-
Sublis doneze aqac, ise, rogorc marcxnidan ba _ gomis II Ses. #6 saerTod gaqra Tbilisis
momijnave oTaxSi, kedlis wyobaSi datanebu- urbanuli memkvidreobidan, xolo gomis II Ci-
lia xis sartyeli. kldeze mibjenili I sarTu- xis #11-is avTenturoba da mxatvrul-isto-
lis am oTaxebis interieris msgavsma damuS- riuli faseuloba mniSvnelovnad dakninda.
avebam da erTnairad didi siganis kedelma ga- am etapze gaurkvevelia, ra daemarTeba mis
moaaSkarava XIX saukunis safasado damuSave- tradiciul sivrciT-gegmarebiT struqtu-
biT erTmaneTisgan gaTiSuli am struqturis ras da interieris sayuradRebo gadawyvetas.
mTlianoba da siZvele (sur. 7). gomis quCa #13 saxls XIX saukunis Sua
rogorc irkveva, siZveleTa SenarCune- wlebisTvis damaxasiaTebeli, mTeli fasadis
bis damkvidrebuli wesis wyalobiT, am Tbi- gayolebiT or iarusad gamarTuli aivniani
lisur saxlSic, Semdgomi mSeneblobisas, XVII Tbilisuri sacxovreblis saxe ufro adre
saukuneze adreuli xanidan SemorCenili na- hqonda Camoyalibebuli vidre gomis III Ci-
wilebis da fragmentebis CarTva-gamoyeneba xis #11 saxls, amas d. ermakovis panoramuli
manana suramelaSvili

foto aCvenebs (sur. 5, 10). XIX s-is fotoebze xovrebeli arqiteqturis Temebis Tavisufa-
kargad ikiTxeba rogori impozanturi yofi- li interpretaciis gziT warimarTa. aqac ga-
la saxlis oTxmalianTaRovani aivniT gaxs- meorda Zveli ubnebis mimdinare reabilita-
nili fasadi. aivanma Cvenamde mkveTrad sa- ciisTvis damaxasiaTebli gaugebari midgoma
xecvlili saxiT moaRwia, mas Tavdapirveli _ sxvadasxva samSeneblo fenebis Semcveli
mxatvruli damuSavebis elementebis mniSvne- Seulesavi aguris gverdiTi kedlebis mety-
lovani nawili orive sarTulze dakarguli veli xasiaTi, tradiciuli samSeneblo masa-
hqonda. lis sasiamovno faqtura da feradovneba ce-
farTod gavrcelebuli martivi gegma- mentis usicocxlo nalesobam dafara, xolo
rebis Tbilisuri sacxovreblis tipis am sa- nagebobis win da gverdiT miSenebuli blo-
xlma or iarusiani Rrma aivnis ukan ganlage- kiTa da rkina-betoniT amoyvanili mogonili
buli didi oTaxebis interierSi originalu- arqiteqturuli formebi da moculobebi na-
ri gadawyveta da siZvelis mowmoba Semoinaxa. xevaraguriT Seimosa. Sedegad am Tbilisuri
gverdiTi kedlis sisqeSi datanebuli kibe saxlis mxatvruli Rirebuleba gaicrica da
erTmaneTTan sarTulebs da sxvens akavSi- istoriuli sinamdvile sabolood daikarga
rebs. orive sarTulis interieris mxatvru- (sur. 11). amas garda, amaRlda Senobis gada-
li damuSaveba _ nalesobaSi gamoyvanili xurvis niSnuli da adre arsebuli, mkveTrad
profilirebuli karnizebi, ganjinebi da III gamsxvilebuli (mezoninTan miaxloebuli)
sarTulis kiliseburTaRovani buxari XIX samercxluli Wrelad Seifera, ramac am ise-
saukunis Sua wlebze miuTiTebs. sagulisx- dac ucnaur, mogonil kompozicias arase-
moa orsave mxares ganTavsebul sworkuTxa riozuli Strixi Semata.
niSebs Soris moqceuli, kiliseburTaRiani eklesiis dasavleTiT, ganaSenianebis

137
buxris Ziris qvis wina mxareze gamokveTili sul zeda terasaze ganTavsebuli qvemo go-
reliefi sami ganedlebuli jvriT (sur. 9) da mis q. #5 (zogi informaciiT #3) saxli am
buxris fskerze (amave qvaSi), aseve kilise- mikro-ubnis kidev erTi istoriuli nagebo-
burTaRovani moyvanilobis CaRrmaveba nac- baa sur. 12). mas П-sebri gegma aqvs da Sveri-
ris dasagroveblad. li mokle mklavebiT zemoTaRwerili saxlis
II sarTulis ukana, patara oTaxSi dacu- zurgis kedels ebjineba, SuaSi iqcevs sami
li kamarovani gadaxurvis fragmenti, gver- mxridan aivanSemovlebul viwro ezos da mar-
diT fasadze SemorCenili, erT dros inter- jvena mklavis qveS datovebuli Ria gasasv-
ierSi moqceuli sworkuTxa da Seisruli moy- leliT ukavSirdeba viwro Sukas.
vanilobis niSebi da aseve, nagebobis ZirSi, II nagebobis ZiriTad blokSi anfiladu-
sarTulis Rrma aivnis qveS ganTavsebuli, ga- rad ganlagebuli, amJamad sawyobad gamoye-
xsnili derefnis tipis sameurneo sarTulis nebuli qveda sarTulis oTaxebSi buxrebi,
ukana kedlis agurisa da fleTili qvis kvad- rombebiT gaformebuli xis kariani ganjine-
rebis frizebis monacvleobiT Sedgenili bi da Ria TaxCebia SemorCenili (sur. 14). sa-
wyoba XIX saukunisis Sua wlebis sacxovrebel xlis marcxena mklavze midgmuli kibe II sar-
saxlSi adre arsebul nagebobaTa fragmente- Tuls ukavSirdeba. orive sarTulis oTaxebs
bis CarTva-gamoyenebas xdis sagulisxmos. mxatvrulad damuSavebuli jvrisebri da
am nagebobis SemTxvevaSi Zveli struqtu- marTkuTxagulebiani, nawilobriv Seminuli
ris danakargebi aZnelebda vizualuri daT- xis karebi aqvs.
valierebiT Zvel da axal formaTa mkafio sayuradReboa, qveda sarTulis derefan-
urTierTdamokidebulebis gamorkvevas. sa- Tan dakavSirebuli, saxlis kideSi ganTavse-
mwuxarod, reabilitaciis procesSi arc yo- buli, yru kedlebs Soris moqceuli grZel-
fila gamiznuli Senobis gaxsna da naturaSi marSiani kibe, romelic Cans zurgTan axlos,
Seswavla. samuSaoebi kvlav Tbilisuri sac- ferdze mdgar, amJamad dangreul sadgomebs
manana suramelaSvili

da savaraudod, adre arsebul bansac ukav- gavrcelebuli da Cvens cnobierebaSi Camj-


Sirdeboda (sur. 13). dari paradoqsuli Sexeduleba imis Sesaxeb,
dRes, zeda terasis es sacxovrebeli sa- rom Tbilisis, am uZvelesi qalaqis Suasauku-
xli saxecvlilia _ marjvena mklavze Zveli neebriv ubnebSi sacxovrebeli saxlebis asaki
svetebisa da rikulebis gamoyenebiT daSene- ZiriTadad XIX saukuniT Semoifargleba. gan-
bulia III sarTulis aivani-terasa, romelic xilul nimuSebze vnaxeT sxvadasxva periodis
bolo wlebis danamatia da kldisubnis urba- samSeneblo fenebi, romlebic tradiciuli
nul qsovilSi Soridanve iqcevs yuradRebas, formebiT naZerw arqiteqturaSi xangrZlivi
Tumca tradiciuli formebis xelosnuri ga- drois manZilze ileqeboda. ZiriTadad, erT-
meorebis primitiuli metyvelebiT aSkarad gvarovani samSeneblo masaliT _ adgilobri-
amJRavnebs Tbilisuri arqiteqturisadmi av- vad warmoebuli aguriT, gajiT, kiris da xis
toris siyvaruls. gamoyenebiT Sesrulebul kedlebs zogjer
rogor gadawydeba am nagebobis bedi, jer riyis, an kldis qvis kvadrebi aqvs Sereuli.
ucnobia, Tumca gomis q. #9, didi da Tavisebu- swored maTi Serevis formebi, masalis wyo-
ri struqturis mqone kidev erTi istoriuli bis xasiaTi da samSeneblo ostatobis xarisxi
nageboba, or nawils Soris arsebuli terasa- bunebrivad avlebs zRvars fenebs Soris, ga-
gadasasvleliT, romelic aseve Seicavda mra- mijnavs maT da iZleva daTariRebis saSuale-
val samSeneblo fenas da misi saboloo saxis bas. Zveli ubnebis reabilitaciis proces-
Camoyalibebas xangrZlivi istoria hqonda, Si tradiciuli samSeneblo teqnologia da
Tavis avariul da araavariul nawilebianad seismomedegobis konstruqciebi absolutu-
dRes mTlianad dangreulia sur. 15). rad ignorirebulia, maTi Seswavlis sakiTxic
Cven kldisubnis mcire nawils Seve- ar dgeba. Tbilisis urbanuli memkvidreobis
138

xeT, sadac Sua saukuneebs dRemde vxedav- xasiaTis SenarCunebisTvis arqiteqturuli


diT fragmentulad, magram vgrZnobdiT yo- formebisa da sivrciTi struqturis zedmi-
vel nabijze. bunebrivi reliefis karnaxiT wevniTi awon-dawonviT gameorebac ar iqneba
ganviTarebuli arqiteqturuli formebis sakmarisi, Tu is tradiciul samSeneblo teq-
urTierTdamokidebuleba, mcire defor- nologias, konstruqciebs, mravalSrianobas
maciebi, masalis keTilSobili daZveleba, da siZvelis keTilSobilebas ise pirwmindad
feri da faqtura ganvlil istorias aq xel- dakargavs, rogorc dRes xdeba. miT ufro
Sesaxebs xdida da swrafi savele kvlevac sak- Seuwynarebelia mdgomareoba, roca sayo-
marisi iyo mis dasanaxad. dRes es mikro-ubani velTaod mkvidrdeba istoriul nagebobaTa
mxatvrul-arqiteqturuli da istoriuli mTavari Rirsebis _ siZvelis kvalis waSla,
Rirebulebisgan gaZarcvulia. Tbilisuri tradiciuli arqiteqturuli formebis Ta-
sacxovreblis tipis mniSvnelovani nimuSe- visufali interpretacia da `galamazeba~.
bis, daSrevebuli fenebisa da sardafebis SeuZlebelia kulturuli memkvidreobis am
gaqrobasTan erTad, daikarga Zalian bevri _ mxaris mniSvnelobis ufro zusti Sefaseba,
XVII_XVIII saukuneebis, an egeb winamorbed xa- vidre is platon ioselianma SemogvTavaza
naSi agebuli siZvelis mikvlevis, aRmoCenis, Rirebuli nawilis gasamijnad danarCenisgan
dakvirvebis, Tbilisze Cveni codnis Sevsebis _ `sxva nagebobebsa Tu nangrevebs ar atyvi-
da axleburad gaazrebis SesaZlebloba. aT wminda beWedi siZvelisa».
Cemi amocana iyo Tbilisis urbanuli swored es wminda beWedi siZvelisa iSle-
memkvidreobis TviTmyofadobis sxvadasxva ba ise, rom danakargis seriozuloba ar aris
mxareebs Soris gansakuTrebiT niSandobliv- saTanadod Sefasebuli.
ze _ nagebobaTa mravalSrianobaze da mis ma-
Ral Rirebulebaze gamemaxvilebina yurad-
Reba. erTxel kidev win wamomewia farTod
manana suramelaSvili

MANANA SURAMELASHVILI
G. Chubinashvili National Research Centre for Georgian Art
History and Heritage Preservation

TRADITION OF ANCIENT
ARCHITECTURE PRESERVATION
IN URBAN HERITAGE OF TBILISI
AND THE RECENT LOSS OF IT

Summary

Urban heritage of Tbilisi is multifaceted that is the most


significant feature associated with the deep-seated tradi-
tion of preservation of ancient buildings. Structures and
their parts dating to the Late Middle Ages, preserved in
the urban environment, are discussed by the example
of a part of Kldisubani. The processes of long use of an
ancient living house and its natural transformation are
shown based on specific samples. An attempt is made
to evaluate scale and importance of the vanished an-
cient architectural layers.

139
The presented material concerns the house at 6,
Gomi Side-Street II. Surviving ancient construction
layers, and traditional for Kldisubani roof terrace struc-
ture (XVIII c.), together with individual façade solu-
tion executed at the final construction phase (1870s)
are illustrated. The house was a historical monument
of special significance, as only few samples of such
a complex of different layers have survived. Unfortu-
nately, the house under consideration was leveled to the
ground.
Apart from other ancient structures of the site,
house at 11, Gomi Blind Alley III is discussed. This
was an outstanding building throughout Tbilisi for its
18th century structure preserved beyond the 19th cen-
tury façade. It incorporated cellar dating to 16th-17th
centuries. Losses of large parts of the building of spe-
cial artistic-historical value during its rehabilitation are
illustrated.
manana suramelaSvili

1. kldisubani. wminda giorgis eklesiis mimdebare ganaSenianeba


Buildings surrounding St. George Church of Kldisubani
140

2. gomis II Sesaxvevi #6. baniani qveda ori sarTuli


Two lower floors with roof terrace. 6, Gomi Side-Street II
manana suramelaSvili

3. gomis III Cixis #11. sxvadasxva drois Sreebi


gverdiTi kedlis wyobaSi
Different period layers discernable in masonry of the side
wall. 11, Gomi Blind Alley III

141

4. gomis III Cixis #11


Dwelling house. 11, Gomi Blind Alley III
manana suramelaSvili

5. d. ermakovi. 1860-iani ww-is fotos


fragmenti, gomis III Cixis #11 baniani
saxli
D. Ermakov. Fragment of a panoramic photo of
1860s, House in 11, Gomi Blind Alley III with
roof terrace
142

6. gomis III Cixis #11. sardafis sadgomi


Basement. 11, Gomi Blind Alley III

7. gomis III Cixis #11. marjvena nawilis


qveda sarTulis sadgomis niSebi
Niches of a room on the lower floor. 11,
Gomi Blind Alley III
manana suramelaSvili

8. gomis III Cixis #11, aivnis detali


New façade. 11, Gomi Blind Alley III

9. gomis q. #13. II sarTulis buxris Ziris qva

143
Hearth stone of a fireplace on the second floor. 13, Gomi
Street

10. gomis q. #13. saerTo xedi


General view. Dwelling House. 13, Gomi Street
manana suramelaSvili

11. gomis q. #13. transformacia-reabilitaciis procesi


Transformation of a house in a rehabilitation process. 13, Gomi Street.
144

12. qvemo gomis q. #5 mimdebare ganaSenianebaSi


House in 5, Qvemo Gomi Street and surrounding buildings.
manana suramelaSvili

14. qvemo gomis q. #5. ganjinis karis


mxatvruli damuSaveba
Decoration of a built-in closet door. 5, Qvemo
Gomi Street.

13. qvemo gomis q. #5. kedlebs Soris


moqceuli tradiciuli kibe
Traditional stairs between the walls. 5, Qvemo

145
Gomi Street.

15. gomis q. #9. sacxovrebeli saxlis naadgilevi


Site of ancient dwelling house. 9, Gomi Street.
kaxa trapaiZe

kaxa trapaiZe TiT mdebare e.w. akademiis Senoba iyo reabi-


ap. quTaTelaZis sax. Tbilisis saxelmwifo
litaciamde) warmodgenili.
samxatvro akademia XX s-is 50-ian wlebSi mimdinare restav-
racia-reabilitaciis procesSi, arsebuli
praqtikis Sesabamisad, kompleqsis ZiriTadi
nagebobebis gadaxurvisaTvis is Tunuqi iqna
SerCeuli (sur. 1), romelic restavracia-
gelaTis samonastro reabilitaciis proeqtis dawyebisas arse-
kompleqsis nagebobaTa bobda da zogierT SemTxvevaSi dResacaa Se-
gadaxurvis problema morCenili. Tunuqi, tradiciulad, xis nivni-
vebian gadaxurvazea dafarebuli.
gelaTis samonastro kompleqsis reabilita- Tu gavixsenebT fotoebs, romlebic XX
ciis proeqtis momzadeba 2008 wels saqarT- saukunis meore naxevridan moyolebuli,
velos kulturis, ZeglTa dacvisa da spor- vidre dRemde ibeWdeboda samecniero Tu po-
tis saministros dakveTiT daiwyo. Seiqmna pularul gamocemebSi, vfiqrobT, aSkaraa is
kompleqsis sruli restavracia-reabilita- emociuri disbalansi, rasac am tipis gada-
ciis proeqti, rac iTvaliswinebs rogorc xurva kompleqsis siZvelesa da mis masStab-
uSualod kompleqsis sazRvrebSi arsebuli Tan mimarTebiT qmnida. Tumca esTetikas rom
nagebobebis restavracia-reabilitacias, Tavi davaneboT, ganvlilma periodma cxadyo,
ase­ve monastrisa da mimdebare teritoriis rom aseTi tipis arCevani arc funqciuri
infrastruqturis mowyobas. TvalsazrisiT aRmoCnda gamarTlebuli.
proeqtis Seqmnas samonastro kompleq- saxuravi dReisaTvis ukve amortizire-
146

sis fizikuri reabilitacia mohyva. reabili- bulia da veRar uzrunvelyofs taZris fres-
taciis proeqtis erT-erTi umniSvnelovanesi kebis usafrTxoebas, xolo misi aseTi Zlieri
komponentia nagebobaTa gadaxurvis sakiTxi. gadmoSvera (daaxloebiT 30-40sm.) nagebobebis
imis kvleva da dadgena, Tu romeli avTentu- proporciebs ar esadageba da safrTxes uqm-
ri masala iyo ga­mo­yenebuli Zeglis gadaxu- nis qvis wyobas. bunebrivia, restavraciis mi-
rvisas, zogadad umniSvnelovanesi sakiTxia. zani iyo _ saxuravidan Camomdinare naleqebi
Tumca am sakiTxis mniSvneloba ormagdeba kedlidan rac SeiZleba Sors gadmoRvriliyo.
gelaTis monastris SemTxvevaSi, radgan misi samwuxarod, am amocanis gadasawyvetad arse-
mSenebloba sakmaod xangrZliv qronologias buli xerxi sakmarisi ar aRmoCnda. eklesiis
moicavs da SesaZloa masSi Semavali TiToeu- Tlili perangis ZiriTadi nawili swored wvi-
li ZeglisaTvis sxvadasxva masala yofiliyo mis wyliTaa dazianebuli. proeqtis fargleb-
arCeuli, rac mTlianobaSi samonastro komp- Si Sesrulebuli anazomebi detalur infor-
leqsis xasiaTs gansazRvravda. macias gvawvdis RmrTismSoblisa da wminda
gelaTis samonastro kompleqsi erT- giorgis saxelobis taZrebis perangis TiTo-
erTi im ZeglTagania, romelic met-naklebad euli qvis dazianebasa Tu simaRleze. am anazo-
avTenturi saxiTaa Tanamedroveobamde moR- mebze kargad Cans raoden didia atmosferuli
weuli. amas samwuxarod, ver vityviT mis Se- naleqebiT dazianebuli qvebis ricxvi.
madgenel taZarTa Tu sxva nagebobaTa gada- proeqtis farglebSi Catarebulma sain-
xurvaze. praqtikulad, kompleqsSi Semavali Jinro-kontruqciulma kvlevam cxadyo isic,
yvela Senoba momdevno periodebis gadake- rom saxuravis swored arsebuli konstruq-
Tebisas, an XX saukunis sxvadasxva period- cia gaxda nawilobriv, karnizebis dazianebis
Si Catarebuli restavraciis dros arCeuli mizezi. is bunebrivi gare faqtorebis zemo-
masaliTaa gadaxuruli, an sulac mis gareSea qmedebis Sedegad mudmiv vibracias ganicdis
(rogorc, magaliTad, kompleqsis dasavle- (sur. 2,3).
kaxa trapaiZe

gelaTis samonastro komplesis taZre- Tobebis gaTvaliswinebiT, es savaraudod,


bis gadaxurvis pirvandeli konstruqcia 1772-1784 wlebs Soris unda momxdariyo. ama-
CvenTvis ucnobia. Tumca arsebobs ramde- ve aF qts adasturebs quTaisis muzeumis #703
nime wyaro, romelic monastris ZiriTadi sabuTic: `....sakuTriTa monagebiTa TvisiTa
nagebobebis gadaxurvis Sesaxeb gvawvdis in- daxura axlad sruliadi igi eklesia rkinis
formacias: yavruliTa.....~7. diubuas graviuraze (XIXs-is
n. toloCanovis mixedviT, me-17 saukunis 30-ian ww.) mTavari taZris, wm. giorgisa da wm.
50-ian wlebSi mTavari taZari rkiniT1, xolo a. nikolozis eklesiebis gumbaTebi TunuqiT
ievlevis mixedviT spilenZiT iyo gadaxuru- Cans gadaxuruli. 1837 wels wm. giorgis ekle-
li2. giuldenStedtis cnobiT (1772 w.), `gum- siis dasavleTi minaSeni kramitiT gadaxures,
baTebi Zvelad unda yofiliyo spilenZiT gamocvales iataki da SeaTeTres kedlebi8.
daxuruli, axla ki aris yavari~3. g. avaliSvi- 1840 wels wm. giorgis eklesia da saxlebi
lis (1819 w.) mixedviT, solomon I-ma saukuno yavriT gadaxures9. 1843 wels mTavari taZris
saxsenebeli daimkvidra `...gumbaTisa samÃ- sami kalTa Zvelive rkinis furclebiT gada-
reebiTurT misiT rossiiT motanilisa rva- xures, xolo napralebi da naxvretebi sago-
lisa TxelTa furcelTa gamo daxurÂTa anu zaviT amoavses10. 1845-1847 wlebSi ZiriTadi
gardaWediTa da mwuane ferad SeRebiTa....~4. nagebobebi kvlav TunuqiT gadaxures11 da
cnobil orientalist qristian frenze (1782- sul male mwvaned gadaRebes. 1858 saxuravebi
1851ww.) dayrdnobiT, diubua de monpere aR- meored gadaRebes12. XIX saukunis 60-iani wle-
niSnavs, rom mTavari taZris gadasaxuravad bis fotoze ansamblis damxmare nagebobebis
imperatrica ekaterine II-m solomon I-s Tu- erTi nawili yavriT Cans daxuruli.
nuqis furclebi da ostati gamougzavnia, aq Tavmoyrili yvela wyaro XVIII sauku-

147
nis II naxevris momdevno periodiTaa daTari-
romlis gardacvalebis Semdegac imerel os-
Rebuli, anu im drois Semdgomia, rac monas-
tatebs, berebis TanxmobiT, darubandis ka-
teri XVI saukunis dasawyisis Tavdasxmebis
ris erTi frTa lursmnebis dasamzadeblad
dros gadawves da mniSvnelovnad daazianes.
dauWriaT5 (e. aixvaldi, romelic kavkasiaSi
monastris ZiriTadi nagebobebis gadaxurvis
1825-1826 wlebSi imyofeboda, wers: `rogorc
elementebis dadgenis erTaderTi saSualeba
amboben, iyo meore, romelic ukve mravali
aq arqeologiuri samuSaoebis Catareba iyo.
wlebis win Tofis tyviebad gadaadnes, anda
daigegma mTavari taZrisa da sxva nagebobe-
albaT monasterSi saerTod ar yofila~6).
bis garSemo sxvadasxva moculobis Surfebis
XVIII saukuneSi ruseT-imereTis urTier-
gaWra. iqedan gamomdinare, rom gadaxurvis
1
toloCanovis imereTis samefoSi elCobis elementebis (mwvaned, lurjad da Rvinis-
muxlobrivi aRweriloba, 1650-1652 ww., iase frad moWiquli kramitebi, gaWedili lursm-
cincaZis gamocema, Tb., 1970, gv. 116. nebi, lorfinebi) naSTebis koncentracia
2
aleqsi ievlevis 1651-1652 ww. imereTis samefoSi
elCobis saangariSo aRweriloba, iase cincaZis gansakuTrebiT, mTavari taZris garSemo iyo
gamocema, Tb., 1969, gv. 122. TvalSisacemi, met-naklebad sruli infor-
3
giuldenStedtis mogzauroba saqarTveloSi,
7
Tb., 1962, gv. 144. miTiTebulia m. gogsaZis mixedviT. ix. m. gogsaZe,
4
g. avaliSvili, mgzavroba Tbilisidan ieru­sa­ narkvevebi gelaTis Zegli isto­riidan, Tb., 1949,
limamde, Tb., 1967, gv. 19. gv. 21
5 8
m. mgalobliSvili, l. miqiaSvili, frederik quTaisis centraluri saxelmwifo arqivi
diubua de monperes cnobebi gelaTis Sesaxeb, (Semdgom q. c. s. a.), f. 21, s. 1465, furc. 189.
`analebi,~ Tb., 2000, gv. 79-88; ix. agreTve: saarqivo masalebi miTiTebulia m. kezevaZis
S. burjanaZe, solomon I mefobis pirveli mixedviT. ix. m. kezevaZe, gelaTis monasteri
periodi, Tsu Sromebi, t. XI, I. Tb., 1950., gv. 91; Р. egzarxosobis dros, quT, 2006.
Меписашвили, Архитектурный ансамблъ Гелати, Тб., 9
q. c. s. a. f. 21, s. 1865, f. 1., s. 1675, f. 22.
1966,gv. 16. 10
q. c. s. a. f. 21, s. 2018, f. 34.
6 11
eduard aixvaldi saqarTvelos Sesaxeb, Tb., q. c. s. a. f. 21, s. 3065, f. 1.
12
2005., gv. 155. q. c. s. a. f. 21, s. 5492, f. 1, 27.
kaxa trapaiZe

maciis dagrovebisaTvis, muSaobis procesSi, konstruqciis arsebobisa, romelzec kirdu-


gadawyda damatebiTi Surfebis gaWra. Rabze dasmuli kramiti iqneboda dafenili.
kvlevis am etapze Cvens xelT arsebuli aseTi konstruqciebi xSirad gamoiye-
werilobiTi wyaroebis, saarqivo masalis, neboda saeklesio arqiteqturaSi. amis maga-
grafikuli ilustraciebis, quTais-gela- liTia, samxreT saqarTveloSi, iSxnisa (sur.
Tis muzeum-nakrZalis TanamSromelTa mier 5) da xaxulis (sur. 6) taZrebis gadaxurva.
kompleqsis teritoriaze sxvadasxva dros samwuxarod, gelaTSi am konstruqciis kvals
(ZiriTadad 1988 wlamde) Segrovebuli masa- Cvenamde ar mouRwevia.
lisa da 2008 wels kompleqsis teritoriaze mTeli am informaciis analizis safuZ-
Catarebuli arqeologiuri samuSaoebis mi- velze, proeqtze momuSave specialistTa
xedviT irkveva, rom kompleqsis calkeuli jgufma mizanSewonilad miiCnia samomavlod,
nagebobebis gadasaxuravad gamoyenebuli kompleqsis ZiriTad nagebobze arsebuli Tu-
iyo sxvadasxva tonalobis moWiquli krami- nuqis saburveli swored moWiquli kramitis
tebi. es nimuSebi 1988 w. episkopos gabriel saburveliT Seecvala: `kramiti, Cveni azriT,
qiqoZis yofili rezidenciis SenobaSi iyo moWiquli unda iyos, xolo kramitis qveS au-
gamofenili. nawili nimuSebisa axla iqna mo- cilebelia wyalgaumtari saizolacio fenis
Ziebuli. gelaTSi aRmoCenili cisfrad moWi- mowyoba, romelzedac kramiti damontaJde-
quli solenis tipis kramitebi (0,38X0,26 m.) ba sagangebo konstruqciis meSveobiT~ (ix.
gamoqveynebuli aqvs m. gogsaZesac13. gelaTis samonastro kompleqsis saproeqto
amrigad, specialistebi varaudoben, rom dokumentacia, 2008, nabeWdi).
taZrebs kramitis saburveli unda hqonoda. miuxedavad imisa, rom saqarTveloSi is-
Tumca, mopovebuli kramitis namtvrevebidan toriulad moWiquli kramitis warmoebis
148

romelia taZris agebis Tanadrouli, danamd- tradicia arsebobda, dReisaTvis am tradi-


vilebiT Zneli saTqmelia. kramitis namtv- ciis jaWvi gawyvetilia. 2008-2010 wlebSi Cven
revebi sxvadasxva­fradaa moWiquli: laJvar- mudmivad vcdilobdiT mogveZiebina jgufi,
disferi, momwvano-firuzisferi, mwvane da romelic efeqturad SeZlebda am tradiciis
Rvinisferi (sur. 4) . aRdgenas.
nagebobaTa kramitiT gadaxurvis va- gvqonda am tipis kramitis sazRvargareT
rauds ufro sarwmunos xdis is garemoebac, moZiebis mcdelobac. Tumca imis gamo, rom
rom arqeologiuri samuSaoebisas erT-erT qarTuli kramitis formac da Seferilobac
miwisqveSa nagebobaSi dadasturda samxreTi- gansxvavdeba seriuli warmoebis kramitisa-
dan CrdiloeTiT mimarTuli, savaraudod, gan, yvela sawarmos, romelic xels mokideb-
ukve moxmarebuli wylis arxis arseboba. misi da aseT SekveTas, inventaris sruli gadaxa-
fskeri, gruntSi piraRma Casmuli, 38 sm-is liseba mouwevda, es ki kramitis TviTRire-
sigrZis, TeTr angobze mwvaned moWiquli Ra- bulebas ararealurs xdida. 2009 wels spe-
riani kramitebiT aris Sedgenili. cialistTa jgufi mivlinebul iqna iranSi,
tradiciulad, saqarTveloSi kramits romelic moWiquli kramitis warmoebis erT-
kiris xsnarze awyobdnen da savarudod, ge- erTi yvelaze didi tradiciebis mqone qvey-
laTSic ase unda yofiliyo. Tumca kamaris anad iTvleba. q. ispahanis xelovnebis akade-
zurgsa da lavgardaniT dafiqsirebuli sa- miis restavraciis fakultetis daxmarebiT
xuravis ferdobs Soris imdenad didi man- SesaZlebeli gaxda saWiro informaciisa da
Zilia (is daaxloebiT 1 m-is farglebSi me- kavSirebis moZieba. daigegma vizitebi Sesa-
ryeobs), rom bunebrivad Cndeba varaudi bamis sawarmo-saxelosnoebSi, Sedga konsul-
warsulSi, saburvelqveSa damoukidebeli taciebi profesionalebTan, Seswavlil iqna
moWiqvis meTodika ramac mniSvnelovani dax-
13
ix. m. gogsaZe, narkvevebi gelaTis Zeglis
mareba aRmogviCina.
istoriidan, Tb., 1949, gv. 20.
kaxa trapaiZe

saqarTveloSi dabrunebis Semdeg jguf- samreklo da wminda nikolozis saxelo-


ma (masSi gaerTiandnen Tbilisis samxatvro bis taZari mwvane tonalobis saburveliT ga-
akademiis dizainis fakultetis pedagoge- daixura (ix. sur. 7). masSi daJanguli spilen-
bi g.ekizaSvili, m. gabadaZe, arqiteqtori g. Zisferisa da oxris feris tonalobaa Sereu-
sosaniZe, xelovnebaTmcodne g. gagoSiZe) am li da ganaTebis cvlilebis proporciulad
mimarTulebiT daiwyo muSaoba. Seswavlili ferTa sruliad gansxvavebul gamas qmnis.
gamocdilebisa da saqarTveloSi arsebuli am etapze samuSaoebi wminda giorgis
tradiciis Sejerebis procesi sakmaod rTu- saxelobis eklesiaze mimdinareobs. proeq-
li da Sromatevadi gamodga. damzadda ram- ti grZeldeba da amjerad, sagangebod mo-
denime aTeuli tipis masala, Tumca mxolod nastris mTavari taZrisaTvis, misi masSta-
2010 wlis bolosaTvis moxerxda Sedegis miR- bisa da mniSvnelobis gaTvaliswinebiT, kra-
weva. arqeologiur masalaze dayrdnobiT mitis gansxvavebuli tonalobis damuSaveba
Seiqmna kramitis Svidi unikaluri forma, mimdinareobs.
rac uzrunvelyofs gumbaTze kramitis iseT
wyobas, romelic ar saWiroebs garkveul mo-
nakveTebSi kramitis danawevrebas da erTian
harmoniul qsovils qmnis.
gansakuTrebul sirTulesTan iyo da-
kavSirebuli ferTa iseTi palitris miReba,
rogoric avTentur masalaSia aRmoCenili da
romelic TiToeul kramitze ara erTi feris,
aramed ferTa gamis arsebobas gulisxmobs

149
(swored es gamoarCevs moWiqvis qarTul teq-
nikas aziurisgan). aseTi Sedegi mxolod xeliT
damuSavebis meSveobiT iqna miRweuli. amdenad,
TiToeuli kramiti, romelic samonastro
kompleqsSia gamoyenebuli, xelnakeTia.
produqtis mdgradoba orjer Semowmda
Sesabamisi kvleviTi institutis mier da ser-
tifikatic gaica.
mxolod amis Semdeg, 2011 wlis gazafxu-
lze gadawyda gelaTis samreklos daxurva
axladmiRebuli masaliT. Tunuqis saburve-
lis moxsnis Semdeg, saxuravis Sida sivrceSi
sicariele aRmoCnda. ramdenadac kramiti,
Tunuqisagan gansxvavebiT, sakmaod mZime ma-
salaa, konstruqciis Semsubuqebis mizniT,
gumbaTze gadawyda kramitis xis konstruq-
ciaze mowyoba, xolo nagebobebis ferdebze
kramitis saburveli tradiciuli kirxsnaris
fenaze moewyo. saxuravis SesaZlo dazianebis
SemTxvevaSi gaJonvis Tavidan asacileblad,
kramitis qveS gakeTda damcavi hidrosaizo-
lacio fena, romelic atmosferuli naleqe-
bisagan misi Sida sivrcis srul dacvas uz-
runvelyofs.
kaxa trapaiZe

KAKHA TRAPAIDZE
Ap. Kutateladze Tbilisi State Academy of Art

THE PROBLEM OF THE GELATI


MONASTERY COMPLEX ROOF
RESTORATION

Summary

The article deals with the most topical issue of the Gelati
Monastery Complex rehabilitation project – roofing of
the church constructions.
Establishing authentic roofing materials is an
important task. It is of special significance in case of
the Gelati Monastery, because roofing material often
determines character of a building. Based on the
research carried out within the frames of the project,
and thanks to artifacts unearthed during archaeological
excavations, it was established that the main structures
of the complex were initially roofed by glazed tiles.
Tiles of specific shape and color used for
150

rehabilitation of the Gelati Monastery are produced in


Georgia. Due to technological difficulties, each tile is
handmade.
kaxa trapaiZe

1. gelaTis
monasteri
Gelati Monastery

2. taZris dazianebuli karnizebi


Damaged Cornice of a Church Structure

3. taZris dazianebuli karnizebi 151

Damaged Cornice of a Church Structure


kaxa trapaiZe

4. arqeologiuri gaTxrebis Sedegad


aRmoCenili moWiquli kramitis
nimuSebi
Samples of Glazed Tiles Unearthed During
Archaeological Excavations

5. iSxnis taZris gumbaTis yeli


Drum of the Dome of Ishkhani Church
152

6. xaxulis taZris gumbaTis fragmenti


Dome of the Khakhuli Church. Fragment
kaxa trapaiZe

153

7. moWiquli kramiti gelaTis monastris samreklos saxuravze


Glazed Tiles on the Roof of the Gelati Monastery Bell Tower
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

elizabet huberta I Tavi


Á
d u qesne-van gogi
samzadisi

de, etrfodeT erTni meoreT,


etrfodeT adamians da miwas
da Tqven icxovrebT gznebiT da wmidad;
piradi mogonebebi kacis cxovreba zesvlaa,
vinsent van gogis Sesaxeb ara daRmasvla misi,
Cven mogvaqvs, qveynierebiT da
vinsent van gogis Sesaxeb TiTqos yvelaferi TaviT TvisiT mTvralT,
viciT _ Zneli mosapovebeli araa misi axali gulebi Zvel msoflioSi.
emil verharni 1
nawerebica Tu masze gamocemuli wignebi.
magram isic ueWvelia, rom mecnieruli naS- soflis baRSi namdvili sofleli bavS-
romebica da biografiuli romanebic, isev da vebi TamaSobdnen. nemsiwvera, TviT mzis Cas-
vlisas xasxasa alisfrad RaJRaJebda oriod
isev, axloblebTan mis mimowerazea damyare-
klumbad. agvistos cxel saRamos, wyurvilis
buli, amdenad, ramdenadme calmxrivic. gan- mokvlas iTxovda gadafurCqnuli rezeda
sakuTrebiT Znelia met-naklebi sisruliT da Jabo. yvavilnaris ukan, balaxis rigebze
siTeTre Canda, ufro zustad ki, Tovli-
warmoidgino is garemo, sadac aRizarda mxat-
viT TeTri seli gadaeWimaT, raTa am amindSi
154

vari, ramac igi swored aseTad Camoayaliba. gamomSral nargavebs sinotive SeenarCune-
vfiqrobT, am xarvezs garkveulwilad bina. ukan, rigebad, kenkrovani buCqebi idga
Seavsebs xelovanis umcrosi dis mogone- da surnelovani Jolo xarobda, aseve wi-
flis maRali, bunebrivi Robe aRmarTuliyo,
bebi, romlebsac `ACADEMIA~-s ramdenime
rac baRs mis miRma mdebare Wvavis yanebisgan
nomerSi nawil-nawil movaTavsebT. moyvar- hyofda. nedli, mwvane bardis Tivis zvins
uli adamianis martivi, alag gulubryvilo SigadaSig naxevradgamSrali bardis parkebi
SerCenoda.
Txroba, pataraobidan wamoyolili mogone-
sicocxliT savse sami bavSvi Tivis
bebi Tu axloblebze dakvirvebani kidev zvinze Zvreboda, raTa oriod wamis Semdeg
erTi kuTxiT dagvanaxebs bolo saukuneebis iqidan isev gadmomxtariyvnen da saerTo mx-
iarulebis morevSi Cafluliyvnen.
erTi uTvalsaCinoesi Semoqmedis da metad
drodadro isini SeCerdebodnen xolme,
Taviseburi adamianis cxovrebas. da sakuTari `mTis~ wveridan gadascqerodnen
e. dÁu qesne van gogis `piradi mogone- aremares. bavSvebis ukan maTive mSoblebis sax-
li idga, stiliT Zvelmoduri soflis saxli,
bebi” gadmoqarTulebulia wignidan: E.H. Du
bevri fanjriTa da muqi mwvane darabebiT, ris
Quesne-van Gogh, ”Persönliche Erinnerungen an Vin- fonzec baRSi gaSlili nairferi yvavilebi
cent van Gogh”, R.Piper & Co; München, 1920 (ger-
1
didi xelovanis erT-erTi pirveli Tayvanismce-
manuli me-7 gamocema); mTargmnelebi arian _ meli, romelmac 1896 wlis dekemberSi flamandiu-
rad warmoTqmuli ZarRviani sityviT scada gaecno
dimitri TumaniSvili da ana SaiSmelaSvili. groningenis universitetis studentebisTvis van
gogis pirovneba da Semoqmedeba.
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

kidev ufro kaSkaSa Canda. saxls didi isto- ucxos ise Sescqeroda. jer TviTonac mozar-
ria hqonda. iq araerT Taobas ucxovria, yve- di iyo, magram masSi genias, misgan gaucno-
las erTnairad uzrunveli, laRi cxovreba bierebels, ukve gaeRviZa. ase, Cvilma ar icis,
gaevlo da maincdamainc didi cvlilebebi aqa- deda ras niSnavs, magram misi xmis gagonebi-
urobas ar axsovda. ase da amgvarad, es saxli sTanave yvelafers uwyis.
maT ukan idga, maT win ki, Robis gadaRma, vidre ufrosma Zmam bavSvebs uxmod Cauara,
Tvali swvdeboda, Wvavis yanebi gadaWimuliyo, baRis WiSkars gascda da yanaSi gamaval bi-
vidre horizontze Ria nacrisfer zolamde. liks gauyva, romelic saTibebisken miemarTe-
iq mobibine mindvrebi da nayofieri yanebi ga- boda. biWi nakadulisken midioda. bavSvebi
daSliliyo, romlebic siSoreSi erTimeoris- amas boTliTa da badiT mixvdnen, romelic
gan Znelad ganirCeoda, maT ki, patara, braban- xelSi eWira, da arcerTs ufiqria daeZaxa:
tuli nakaduli hkveTda, masze ki TovliviT `Zamiko, SeiZleba gamogyve?~
TeTri xidi gaedoT. arada, bavSvebma Cinebulad icodnen, ra
swored iq, siSorisken pirmiqceuli, sa- marjved iWerda maTi Zma wylis binadarT.
myura idga da TvalmouSorebliv akvirdebo- ukan dabrunebuli, is maT nadavls, sxvadasx-
da, netav, ra xdebas. vanair, sasacilo, uzarmazarsa Tu piriqiT,
ra giTxraT, brwyinvaled da uzadod nam- sul pawawina cxovelebs uCvenebda kidec:
dvilad ver gamoiyurebodnen, maT tansac- did xoWoebs mbrwyinavi, moSavo-moyavisfro
mels, Tmebs, Tundac xelebs dabana namd- javSniT, mrgvali TvalebiTa da kauWisebri
vilad ar awyenda – ori gogona, cxra da Tor- fexebiT, romlebic wylidan xmeleTze amo-
meti wlisa da maTze ufrosi cameti wlis Zma. yvanisas nerviulad ekecebodaT.

155
magram, adamiani maT garegnul mouvlelobas yvela maTgans, TviT saSinlad grZel-
iolad patiebda. maTi wablisferi kulilebi sacecebian xoWoebsac, TavianTi saxelebi
bumbulisebr bzinavda, Tvalebi yvavilebis hqondaT, rac saocrad Zneli dasamaxsovre-
sixalises da momwydari nakadulis sikamkames beli iyo, Tumca, ufrosma Zmam saTiTaod
mogagonebdaT. ucbad, celqma sameulma ion- yvelas zepirad icoda. gakveTda ra xoWoe-
bazoba Sewyvita, radganac bavSvebma maTken bs, igi maT TeTr yuTebSi faqizad nemse-
momavali Cvidmetiode wlis biWi _ TavianTi bze wamoacvamda xolme. TiToeulis Tavze
ufrosi Zma SeniSnes. furcluka iyo, zed ki saxeli ewera, TviT
arcTu maRali, ufro mxarbeWiani da Caf- laTinuradac ki!
skvnili, siarulis mavne Cvevis gamo, TavCaq- biWisTvis aravis daucinia, piriqiT,
indruli, mxrebSi odnav moxrili, momwiTuri masze pativiscemiT saubrobdnen. Tumca,
qera, mokled SeWrili TmiTa da Tavze Calis misTvis imis Txovnas, rom mdinareze wahy-
qudiT, romelic Zalian uCveulo saxes uCrdi- olodnen, mdinareze, romelic iseTi kam-
lavda _ es biWis saxe ar iyo. Subli cota ukve kama da civi iyo, sadac kaci qaTqaTa qviSaSi
danaoWeboda, ganSi wasul Sublze, Rrmad xelebis CayofiTac ki ar daisvreboda, amas
Cafiqrebuls, warbebi Seekra. patara, Rrmad ufros Zmas vercerTi bavSvi ubedavda.
Camjdari, garemoebebisda mixedviT xan cis- nakadulis napirze ulamazesi patara,
feri, xanac kvlav momwvano TvalebiT. miuxed- cisferi kesane da vardisferi gedis yvavile-
vad nakleb saxarbielo garegnobisa da mouqn- bi xarobda. gogonebs, romlebsac yvavilebi
elobisa, Sinagani siRrmis ueWveli gamome- yvelaferze metad uyvardaT, enatrebodaT
tyveleba mas raRacanair uCveulobas sZenda. yvelaferi miuRweveli. bavSvebs xom baRis
da-Zmani misTvis ucxoni iyvnen. igi sa- iqiT martoebs arsad uSvebdnen! mSoblebTan
kuTar Tavsa da Tavis axalgazrdobasac viT erTad seirnobisas ki mxolod erTi da igive
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

esmodaT: bavSvebo, wylis piras ar mixvideT! londoni, soflidan Camosuli axalgazrdis


magram bavSvebi instinqturad grZnobdnen egzom mgrZnobier sulze udidesi STabe-
(isini xom gansakuTrebiT mgrZnobiareni ari- Wdileba unda moexdina. xSirad didi xnis
an), rom ufros Zmas marto yofna erCia. pan- Semdegac, wlebiT mTvlemare ganacadi sul
sionidan (sadac mamam ardadegebze dasasvene- sxva saganTa xilvisas, sul sxva ganaTebi-
blad gauSva) dabrunebuls, mas ara da-Zmebis sas, sul sxva viTarebebSi gamoxatulebas
sazogadoeba, aramed ganmartoeba ewada. poulobda. xSirad swored es pirveli STabe-
man yvela adgili icoda, sadac iSviaTi Wdilebebia, rasac gavlena aqvs Semdeg momx-
yvavilebi xarobda. biWs ar uyvarda sofeli dar movlenebze. gadis dro da warsulSi
Tavisi wrfivi quCebiTa da meSCanuri sax- gancdili es STabeWdilebebi ferebad da xa-
lukebiT, romelTa fardagadaweuli fan- zebad JRerad saxed aSkaravdeba. iqneb erTma
jrebidanac yovelTvis cnobismoyvare, saT-
aseTma miZinebulma `gaRizianebam”, SesaZloa
valiani dedabrebi imzirebodnen. mas Sem-
parizis xilviT aRZrulma, imJamad Camoyal-
deg, rac iq fosta aRar Sedioda, erT dros
ibebis gzaze damdgar mxatvars mogvianebiT
pativdebuli sofeli sruliad Cakvda da
tiloze msoflios sxva didi qalaqi aasaxvi-
TiTqos samyaros mowyda. Wabuki tye-RreSi
na: marseli, mTeli misi sigrZe-ganiT, zecis
daexeteboda. gansacvifrebel xedebs pou-
muq silurjeze mkveTrad konturirebuli,
lobda da TavisTvis mofusfuse cxovelebsa
qalaqis aTasi Suqi, zeviT varskvlavTa cim-
da frinvelebs saaTobiT akvirdeboda.
cims gajibrebuli _ iseTi damajerebeli
man yvela Citis Sesaxeb zustad icoda,
brwyinvalebiT gadmocemuli, rogorc es,
romeli sad budobda da binadrobda. da Tu
iqneb, vera sxva mxatvars SesZlebia.
156

torolebis wyvils dainaxavda, romlebic ze-


modan Wvavis yanaSi eSvebodnen, is budesTan
miaxloebas ise axerxebda, rom irgvliv amo- ***
suli Reroebi ar damtvreoda da sazogado- pansioniSi swavlis dro gailia, direq-
dac arafriT daSavebuliyo. torma mSoblebs miuloca aseTi mravlis-
buneba biWs aTas enaze elaparakeboda da SemZle Svilis yola da ojaxuri tradiciis
misi sulic smenad iyo qceuli. Tumca, mos- mixedviT, ram TavisTavad cxadi iyo, axal-
menis garda, mas jerjerobiT sxva araferi gazrda kacic vaWari gamxdariyo.
SeeZlo. maSinac, iseve rogorc axla, saxarbielod
am droisa arc kalmiT naxati SemorCe- iTvleboda, vaWari xelovnebis nawarmoebe-
nila, arc Tundac fanqriT CanabRajni. mo- biT vaWrobaSi gawafuliyavi, saxeldobr,
mavali mxatvari maSin xatvaze ar fiqrobda. `goupilis saxlSi~, romelsac vaWrobis am
igi fiqrsa da gansjas miscemoda; patara droisTvis msoflio gaqaneba mieca, mas Sem-
biWobaSi misTvis mxatvris Segirdis mier deg, rac berlinSi, niu iorksa da londonSi
naCuqari Tixisgan patara spilo udidesi si- samxatvro-savaWro saxlebs franguli fir-
zustiT gamoeZerwa. rva wlisam daxata kata, mis saxeli daerqva, xolo filialebi ki garda
romelic mamis baRSi vaSlis xeze gametebiT amisa, haagsa da briuselSic gaCnda. momavalma
xteboda da amiT deda ganacvifra _ gasa- mxatvrma swavlis pirveli xana swored haagsa
ocaria misi mxatvruli niWis ase ucabedi da briusels dahyo. amis Semdeg, mas parizs
gamovlinebani, metismetad iSviaTni maTze mouxda gamgzavreba. Tavidan uxelfaso muSa-
salaparakod. ase rom, ded-mamas isini bev- kis saqmianoba iseTive iyo, rac wignis norCi
rad gvian gaaxsendaT. did cnobil qalaqebs, gamyidvelisa: wignebis Calageba-amolageba,
rogorebicaa haagi, briuseli, parizi da aseve fotoebis gamJRavneba da maTi dabeWdva,
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

amis garda ki suraTebis SefuTvaSi daxmareba bebi. metic, misi daxmareba iyo saWiro, rom
– Tumca, es yvelaferi mas moswonda kidec: mis damTvalierebelTaTvis TvalSi nacari Seg-
xelebs ise emarjveboda avleba da Sevleba, nebulad SeeyaraT, kargi gemovneba mizan-
isini ise moqnilni iyo, rom ase tlanqi ieris mimarTulad gaefuWebinaT da am gziT namd-
adamianisgan amas arc vin eloda. vili mSvenierebis mniSvneloba gaeqarwyle-
es simarjve adrec mJRavndeboda, binaT. ... amas Segueboda, swored!
roca igi Tavisi preparirebuli xoWoebi- ganaTlebuli axalgazrda kacisTvis xe-
sTvis kolofebs Seawebebda, anda mindvris lovnebis nawarmoebebiT vaWroba saimedo mo-
yvavilTa Taigulebs hkravda. mogvianebiT, mavali gaxldaT. magram WeSmaritad did xe-
am Tvisebebma isev avadmyofebis movlisa da lovanTa umetesobasaviT mokrZalebuls, mas
Wrilobebis Sexvevis unarSi iCina Tavi. odnavadac ar enaRvleboda is, rasac xalxi
ase rom, igi yovelgvari ukmayofilebis `formebs” uwodebs.
gareSe asrulebda Tavis samuSaos, rac wesiT, Sinac, ojaxis wevrebi simyudroveSi rom
aseT nakiTx da ganaTlebul adamians sul Seiyrebodnen – is mudam simartoves eZiebda,
ar Seefereboda. miT naklebi ukmayofile- yovelnair sazogadoebas gaurboda, miuxeda-
biT, ramdenadac is aSkarad sasikeTo iyo xe- vad imisa, rom misi aseTi ucnauri moqceva mis
lovnebis karg mcodned Camosayalibeblad. mSoblebs ar siamovnebdaT.
Tanac mis xelSi sul nairgvarma xelovne- parizSi cxovrebis ramdenime Tvis Sem-
bam gaiara! mTeli qveynierebis xelovnebam: deg, man miRebuli gasamrjelos nawili da-
romlisac gnebavT mxatvris namuSevrebmac Zmebs Sin, saSobao saCuqrad gamougzavna. es
da maTma reproduqciebmac. Tu aqamde mas mx- adasturebs, rom ojaxisgan misi gaucxoeba

157
olod buneba atyvevebda, axla misi minabaZni ara raime ukmayofilebis Sedegi iyo, aramed
da minamsgavsnic lamisaa gamoucnobad ipy- erTgvari uunarobisa, sxvaTa xaTriT Tavisi
robda mis yuradRebas, Tumc misTvis nacnobi sakuTari myis daeTmo. Tanadroulad So-
da sayvareli bunebis mibaZva mas yovelTvis reTidan ojaxisTvis agrerigad gasaxareli
marTebulad da gulwrfelad rodi eCvenebo- megobrobis niSnis miRebisa, mis mSoblebs mi-
da. TandaTanobiT man SeamCnia, rom umaRlesi uvidaT ustari, sadac naTqvami iyo _ Tqveni
Seqeba yovelTvis imas ar Sexvdeboda xolme, vaJis qmedeba dasawyisSi, haagasa da briusel-
rac misi azriT, sxvebze upiratesi iyo; es ki Si, sakmaod damakmayofilebeli iyo, metadre
mas aocebda da aRizianebda. rac misi saqmianobis praqtikul mxares Se-
`ras izam, es aris moda,~_ upasuxa erTx- exeba. magram misi Caketiloba, zogjer urT-
el erTma Tanamosamsaxurem, romelsac man ierTobaSi ususurobac ki, vai Tu xelovnebis
yoyman-yoymaniT Tavisi Sexedulebebi gauzi- nawarmoebebiT vaWrobaSi winsvlis dab-
ara. maS es moda iyo, mSvenierebis saufloSi rkolebac gaxdes. xasiaTis msgavsi Tavise-
kanonebs rom awesebda, misgan aTvaliswuneb- burebani, metadre, parizis sazogadoebi-
uli moda wyvetda Turme `yofna-aryofnas” saTvis miuRebeli gaxldaT, gansakuTrebiT
xelovanisas da misianebis xvedrs, an sim- qalbatonebisTvis, romelTac TavianTi xe-
didriT aavsebda anda damTrgunveli siR- lovnebis gageba ar eeWvebodaT da ar sur-
aribisTvis gawiravda, siRaribisTvis, rac, daT `rustre Hollandais”-s `tlanq holandiels”
SesaZloa, mis mxatvrul SegrZnebas erTianad _ rogorc isini ityodnen – maTTvis pasuxi
moaSTobda. da igic mas unda damorCileboda, moeTxova.
mas Cavardnoda fexebSi, Tan igi, vinc Tavs `rom ara misi ojaxis urTierToba erT-
sazogadoebisgan damoukideblad grZnobda, erT xelmZRvanelTan, didi xania mas samsax-
visTvisac ucxo iyo misi kanonebi da miTiTe- uridan daviTxovdiT~ _ ewera Semdeg weril-
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

Si. `axla mas inglisSi, goupilis londonis figurebiTac aTvalsaCinovebda. mogvi-


saxlSi vagzavniT. imedi gvaqvs, rom ingli- anebiT, roca werilebSi suraTebze saubrob-
suri xasiaTi misas ufro Seefereba.~ da (romlebzec im xanad muSaobda), maT kal-
es ambavi mSoblebisTvis mowmendil caze miT CanaxatiT naTelyofda, rogorc `Mercure
mexis gavardnas hgavda. ufrosi Svilis ucn- de France”-Si dabeWdili werilebi gviCvenebs.
aur Tvisebebs isini Tavadac amCnevdnen, ma- Tavisi axali adgilsamyofelidan, ro-
gram, mainc imdenad iyvnen SeCveulebi mis qe- melic londonidan sul odnav iyo daSorebu-
bas, rom uWirdaT warmoedginaT, Tu maT vaJs li, igi mSoblebs Tavis RvTismsaxur patrons
SeeZlo ase xelaRebiT gaenadgurebina saku- ase aRuwerda: maRali, xmeli, arcTu avi kaci,
Tari momavli. `motexili mravalricxovan ojaxze zrunviT,
guneba maT kidev ufro metad wauxdaT, romlis moTxovnilebebis dakmayofilebas
roca eqvsi kviris Semdeg vaJma samsaxuridan misi mwiri SemosavliT Zvirad Tu auvidoda~,
daTxovna amcno da Tan, sabolood. tanisamosSi, ase vTqvaT, Cakiduli. saxe Rrma
ufrosTan sityvieri Selaparakebisas naoWebiT hqonda daserili, piris feri ki
man savsebiT naTlad gamoxata Tavisi azri: Zveli, xisgan nakveTi wmindanebisas miugavda.
vaWroba angarebaa, angareba ki patiosani qur- ojaxis diasaxliss igi naz, wynar pirovnebad
doba. es sityvebi mas Zalian Zvirad daujda! axasiaTebda, gazafxulis lurji iasaviT
amgvarma gulwrfelobam saqmian urTier- lurji TvalebiT.
Tobas bolo mouRo. magram mSoblebs misi am wyvils oci biWi hyavda mibarebuli.
dardi ar unda hqonodaT, _ mas erTi Tvis saxli Zveli iyo, vardebiT da lomonosebiT
jamagiri mieRo da Tan ukve axali samsaxuri moculi. es yovelive dikensis mier aRweril
158

uZebnia da eSovna kidec. vinme vikarma, ing- da Cepmanisa da holis gamocemis ilustra-
lisuri eklesiis dabali rangis sasuliero ciebSi ase maxvilad dasuraTebul romelime
pirma, romelsac pansioni daearsebina (raTa skolas waagavda. biWebi zustad im ilustra-
SesZleboda mwiri xelfasis patrons didi ciebidan amoWrilebi mogeCvenebodaT, roca
ojaxis moTxovnilebebi daekmayofilebina), kviras, naSuadRevs, SuadRis locvis Semdeg
mas adgili SesTavaza, raTa mis institutSi (sadac egalobaT), mokle frakebsa da grZel
franguli ena eswavlebina. SarvlebSi gamowyobilebi, bebruli qudebiT
rac Sinidan wavida, saubrisas misTvis Tavze, erTmaneTs axtebodnen. biWebi TerT-
Cveuli uTqmeloba werilebSi aRar mJRavnde- metidan Teqvsmet wlamde iqnebodnen, gamx-
boda. igi bevrs werda da werda yvelaferze. drebi, fermkrTalebi, erTi sityviT, karika-
misi stili raRacanairad araTanabari iyo, turebi siyrmisa, `mister kriklis axalgaz-
TiTqos yvelaze Rrma STabeWdilebebi, sul- rda jentlmenebisa garTobisas”.
ieri gancdebi jer mis gulSi unda Casveneb- kvlavac (es ukve moulodneli aRar yo-
uliyo da mxolod amis Semdeg SeeZlo maTi fila), axalgazrda kacs axali, amjeradac,
gamoxatva. raRac Zalian didisa da zoga- aranebayoflobiT arCeuli saqmisTvis nak-
didan is, rogorc es WeSmarit xelovanT lebi unari aRmoaCnda.
sCveviaT, xilvad-konkretulze gadadioda, TumcaRa, biWebi mas ar erCodnen. `de-
xiblianad moniSnavda sityvier peizaJebs viT koperfild”-is mister mellisgan
_ mziT ganaTebul kunWulebs, mosaxveveb- gansxvavebiT, is aravis aZlevda sababs,
sa Tu moednebs da yvelafer axals misTvis arad CaegdoT an sulmdablad daetanjaT,
didi xnis nacnobs, samSoblosa da mSobliur radgan arasodes iqceoda mdabiurad an
dabas adarebda. arcTu iSviaTad, Tavis aR- sasacilod; mowafeTgan zogierTs, sulie-
werebs is oriod xaziT miniSnebuli patara rad, ase Tu ise, cocxals, atyvevebda kidec
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

misi monayoli holandiaze, am umTo qvey- nen, Tavis dasaRwevad dro ar rCebodaT da
anaze, mravali mdinariT, `guliveris mog- ndobiT aRWurvilma pirma gacilebiT meti
zaurobis” goliaTTa qveynis saTamaSoebi- fuli amoiRo, vidre es mis mepatrones sxva
viT gakrialebuli saxlebiTa da qalaqebiT. saSualebebiT odesme moexerxebina. Tum-
sainteresod mouTxrobda, pedagogad ki ca mas mosanaxuleblad yvelaze uaresi da
ar vargoda: mis ukve gacxovlebul genias moyivnebuli Sukebi rodi ergo, iq mainc
veRaraferi Seborkavda. mas tanjavda Sez- `arsebobisaTvis brZola,~ xelmokleoba da
Ruduli samuSao asparezi, mudam erTi da gaWirveba xvdeboda, es ki adamianis sxeuls
imave, misTvis ucxo saqmianobiT. RrRnis, zurgs amrudebs da pirisaxis na-
moswavleTa umravlesoba londoneli kvTebs amaxinjebs. vin icis, iqneb swored
vaWrebis fenas ekuTvnoda. Svilebi patara maSin saxeebze SeniSnulma sisawylem Caago-
yasbebisa, Tuki SeiZleba ase ewodos msxvili na mas brabantis periodis `kartofilis
sayasboebis mier dawunebuli xorceulis mWamelebi~-s saxeebi, rodesac tiloze mu-
SemsyidvelT, mewaReebisa, ZafebiT, wvril- Sis ojaxs xatavda, magidas Semomsxdari Tvis
manebiT da tansacmliT wvrili movaWree- jam kartofils rom Seeqceva.
bisa. umravlesad isini janmrTelobis mdgo- Tu pirvelad vikari xarobda, rom az-
mareobis gamo gamoegzavnaT, an raTa mraval- rad mouvida, swavlebisTvis gamousadegari
ricxovani ojaxis patronni naklebad Sewuxe- holandieli dagvianebuli safasuris mop-
buliyvnen; oRond windawin, safuZvlianad ovebiT daesaqmebina, meore gamgzavreba sru-
ar ufiqrdebodnen xolme, gaswvdeboda Tu liad fuWi gamodga. CarCebi, romelnic ukve
ara maTi, umravlesad sawyaloblad patara uwyodnen, fulis gamo mogvakiTxaveno, ux-

159
saqmis, Semosavali ymawvilebis swavlis xar- snidnen, araferi gagvaCniao, uziarebdnen
jebis droulad gastumrebas. Tvis sadardebels, romelic TiTqos aq ufro
roca Sesabamisi Tanxa Tavis droze, damTrgunveli iyo da sicocxlis xaliss
gansazRvrul ricxvSi ar Semodioda, moswav- ufro uklavda, vidre raginda iyos mZime gas-
leTa garicxvasa Tu msgavs mkacr zomebze aWiri soflad.
ufro Sedegianad pirdapir maT saxlebSi, axalgazrda holandiels guls uklavda
mSoblebTan misvla miaCndaT. am usveo arsebaTa yureba, romelnic sufTa
dagvianebuli Semosatanis mopovebis haers moklebul, nacrisfer quCebze daCan-
arcTu mravlismomtani da naklebsapatio Calebdnen, sadac sxeulebrivi tanjva da su-
movaleoba patronma axalgazrda maswavleb- lieri tkivili mwuxare, uxilav aCrdilebi-
els daakisra, daayena saqmeze, romelic, al- viT emuqreboda yovel axal sicocxles; sa-
baT, misi bunebisa da midrekilebebisaTvis dac mSoblebi usixarulod miaCanCalebdnen
yvelaze naklebad iyo Sesaferisi. Tavisi cxovrebis dReebs, xolo bavSvebi, vi-
jibeSi londonis gegmiT, misamarTebis sac arasodes scnobiaT namdvili siymawvile,
CamonaTvaliT da martooden aucilebeli am qveynad bebruli, usicocxlo saxeebiT
dRiuri TanxiT, daadga igi gzas. londonSi ibadebodnen.
is ukve ucxo aRar iyo, SeCveuliyo nacnob Tu am yvelafris gamo, guli mas marTla sa-
ucnob quCebSi gzis gagnebas da saWiro pirT ocrad stkioda. aviwydeboda, rom iq fulis
maSinac poulobda, rodesac isini sxvagan ga- gamo iyo misuli da ukan carieli qisiTa da
dasuliyvnen da maTi misamarTi Tavad unda dadardianebuli gulis amara brundeboda.
gamoerkvia. roca Tavisi ufrosisTvis mdgomareobis
patroni kmayofili unda darCeniliyo. axsnas da sakuTari TvaliT nanaxis moyolas
movaleebs, romelnic aravis mosvlas elod- Seecada, man sityva gaawyvetina, mxolod
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

fuli moikiTxa da Seityo ra mgzavrobis man aT weliwadSi gacilebiT metic Seqmna da


uSedegoba, ise ganrisxda, rom igi imwamsve ganviTarebac ufro swrafad moiTava, vidre
daiTxova. sxvebma mTeli cxovrebis manZilze. isini
gacveTili fexsacmlebiTa da raime sa- marTlac gaocebulebi darCnen, isini, vinc
momavlo imedis gareSe dabrunda igi mSob- masze werdnen. magram, raki imaze laparako-
liur saxlSi. ben visac ar icnoben da mxolod sakuTari
uzomo iyo mSoblebis imedgacrueba da sityvebis JReras usmenen, isini sakmarisad
kidev ufro didi – maTi sazrunavi. ar Cafiqrebian da iqneb es arc ZaluZdaT,
ded-mama ukve metismetad kargad mimx- Tu ra gamoiara xelovanma winamorbed aT-
vdariyo, rom misi, dedamisis sityviT, `moux- wleulSi.
erxebloba” iyo misi yovelgvari warumate- uxmauro saswavlebeli, romelic ari Se-
blobis mizezi. feris saxels atarebda, misTvis muzeumi iyo.
sabednierod, samuSao misTvis nacnob Tavisi samxatvro saunjiTurT (ZiriTadad
wignis maRaziaSi moeZebna. waadga mas na- iq Tavad Seferis namuSevrebia) is namdvilad
kiTxobac, literaturis codnac, enebisadmi margalitad amkobs Zvel qalaq dortrextis
misi niWic. gvirgvins.
magram samsaxurze metad, mas mainc TviT Tavisi mZlavri ferebiTac ki ver
Zveleburi holandiuri qalaqi izidavda, SeZlebda igi imgvari gamosaxvis miRwevas,
misi Zveleburi ierica da aqa-iq didebuli romliTac misi namuSevrebi icnoba, iseTi
xedebic. iyo iq erTi quCa, romelsac Tu namuSevrebi rom ar Seeswavla, rogoric ari
gansazRvruli adgilidan gaxedavdi, zus- Sefers aqvs. lui filipes maswavlebeli, igi
160

tad iseve gamoiyureboda, rogorc sami sau- gamsWvaluliyo Zveli da axali franguli
kunis win. gansakuTrebiT atyvevebda mas mxatvrobiT da naxatis sizustiTa da sifaq-
ganieri mdinaris xedi, romelsac misi binis iziT imasve eswrafoda, ris miRwevasac misi
fanjrebi gadahyurebda. mdinaris gaRma vr- Tayvanismcemeli siRonivriT, gamartive-
celi mindvrebi gadaSliliyo, siSoreSi ki biTa da kontrastuli ferebis gamoyenebiT
mravali koSki aRmarTuliyo. Tavad mdin- lamobda.
are, romelic amindis da qaris kvalad, xan wignis maRaziaSi, sadac igi muSaobda,
mzis naTels ireklavda da xan moRuSul mas SeeZlo codnis wyurvili moekla. misi
cas, Tavis talRebze xis tivebsa da yovel- ufrosic, iseve, rogorc yvela, vinc ki ax-
nairi moyvanilobis navebs miaqanebda: es is- algazrda kacs gaekareboda, maSinve mixvda,
eTi sanaxaobaa, adrec ganawyobda da axlac rom igi ram gansakuTrebuli iyo da umniS-
ganawyobs mxatvrebs xelSi funji aiRon da vnelovanesi nawarmoebebis SeTvalierebis
sakuTari Zalebi mosinjon. neba darTo. amis wyalobiT is kidev ufro na-
misTvis es dro jer ar damdgariyo. mas kiTxi gaxda. vinme RvTismsaxuri, romlisTvi-
kidev bevri unda eswavla; ostatoba jerac sac Tavisuflad SeiZleboda swavlulic gve-
Zalian Sors iyo, iseve Sors, rogorc ko- wodebina, romelTanac mas miesvleboda _ igi
Skebi navsadguris gadaRma. mis arsebaSi ge- iq mxolod imisTvis daiareboda, raTa dro-
nia imaleboda, magram gaucnobiereblad. dadro samuSao kabinetSi samecniero doneze
is muSaobda sakuTar Tavze, mudam akvird- emsjela _ axalgazrda kacis, misTvis kargad
eboda da ayuradebda, iseve rogorc sxvan- nacnob ojaxs gakvirvebiT eubneboda, misnai-
ic, Tavis rigze, iRvwian da qmnian sakuTari ri ranairad ar swavlobda. ase Cakvirvebuli
Tavis sasikeTod. amitom, albaT, gasakviri da cxovrebis siRrmiseulad ganmWvreti igi
arc aris, rom roca erTxelac xatva daiwyo, nebismiers daCrdilavda, Tuki saSualeba
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

miecema, mecnierebisTvis ecxovra. marTalia, avadmyofTa mosanaxuleblada da dasaxmare-


is normaluri kaci araa, magram swavlulebi blad soflis gzebis gayolebaze, buCqnarsa
iSviaTad Tu arian normalurni. da Txrilebs Soris mimoklaknil bilikze
mimavalT naxavdiT. or muq figuras, um-
*** ravlesad ukacriel garemoSi, drodadro
Seyovnebuls, gacxovelebuli saubris gas-
ded-mamas gulSi kvlav imedi Caesaxa.
agrZeleblada Tu erTmaneTisTvis land-
maTi ufrosi vaJis winaSe axleburi momava-
Saftis silamazeze misaTiTeblad: esao da
li iSleboda. amasobaSi maTma momdevno va-
Jma goupilTan is adgili daiWira, romelzec Rrublebs vercxlisferi arSia Semosdevso,
vinsentma ase warumateblad imuSava da masac esao da, mzis Casvlisas rogor oqrovnad Rvi-
igive samomavlo asparezi mieca. misTvis mSo- vis cis dasavleTi kide; esao da rogor wyn-
blebi saukeTesos imedovnebdnen. ari da idumalia wyali maT Tvalwin, naZvebiT
albaT, is am dromde mcdar gzas adga, Semoyolebuli, cis silurjis amreklavi;
rac mis arsebas, ganmartoebisa da TviTdam- Semdeg erTi patara, maTTvis egzom nacnobi
kvidrebisken mis midrekilebasac sruliad ferma gamoCndeboda, sadac avadmyofebis
ewinaaRmdegeboda. dasaxedad misvla sCveodaT _ myudro, so-
biZamisma, mamamisis Zmam, romelic am- fluri sayofelis rame-rumeebianad, fer-
sterdamSi, marinis gemTsaSenSi muSaobda, werulad ase xibliani, xazebiTa da ferebiT
ZmisSvils winasauniversiteto swavlebis sada ... ase dadgebodnen wuTiT gverdigverd,
periodisTvis Tavis saxlSi bina da ulufa orTave arcTu didi, magram SemarTuli, Ta-
SesTavaza, da aseve, winaswari gamocdisTvis vis TavSi darwmunebulni _ mamakaci – Tx-

161
saWiro klasikuri enebis swavlis sazRauris elnakvTiani saxiT, romelic mis asaks sulac
gadaxdac iTava. ar Seefereboda; qali _ naklebad swori na-
sul ramdenime TveSi, ebraeli repeti- kvTebiT, magram gamomsaxveli gamometyvele-
toris daxmarebiT (romlis saxeli dResac biTa da cocxali, Camwvdomi gamoxedviT, mis
mecnierebaSi didi pativiT moixsenieba, imis ufros vaJsac rom mosdgamda _ wyvili rom-
miuxedavad, rom ukve didi xania gardacv- lis msgavsTa umwikvlo cxovrebis gzas uwin-
lilia), man Zveli berZnuli da laTinuri del inglisur romanebSi amoikiTxavT, anda
dasZlia. imave drois Cinebul inglisur gravÁurebze
am dros, misi mSoblebi, dedaqalaqisgan dainaxavT.
didad daSorebul, Tavis `budeSi~, braban-
tis sasazRvro sofelSi, momavalze ocne- ***
bobdnen. bunebrivia, maTi eqvsi Svilis avi da kar-
ar dagaviwydeT, rom am didad pativsa- gic xSirad ganixileboda: ufrosi qaliSvili
cemi wyvilis patara samyaroSi, sadac cxov- nakvTebiT mamis, uqeravesi TmiTa da aseTive
robdnen da saqmianobdnen, daurRveveli saxis feriT dedis msgavsi, ganaTlebis mis-
col-qmruli bednierebis guliTad ndobas aRebad inglisSi imyofeboda. masze mSoble-
daesadgurebina. swored maTzea zedgamoWri- bi ar Relavdnen. momdevno vaJi, romelmac
li antikuri mgosnis sityvebi: `usiamovnebiT mamisgan memkvidreobiT misi saxeli da keTi-
SeubRalavi, Cveni siyvaruli icocxlebs vi- li guli miiRo, parizSi gaxldaT; sami um-
dre sikvdilamde.~ crosi, jer kidev bavSvebi, saamdrood dedas
cudi gzebisa da arasaxarbielo daris gansakuTrebiT bevr Tavsatexs uCendnen. da
miuxedavad, maT umetesad yvela wodebis bolos, ded-mamis fiqri da zrunva mudmivad
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

ufrosi vaJisken miiqceoda. TiTqosda raRac ar iqneboda. axalgazrda vaJi dRis nebismier
idumali xma gulisa maT yovelive imas Seazi- dros xSirad sadRac qalaqis ganapira Suke-
arebda, rac ukve Sinaganad masSi mzaddeboda bSi daexeteboda.
_ im momavals, romlis xorcSesxma dedamRa kviraobiT igi eqvs-Svid taZarsa da
naxa, radgan meuRleze didxans icocxla. Sekrebas mainc stumrobda, sinagogaSic ki
miuxedavad Tavmdablobisa, maT uyvar­ dadioda. mas surda iudevelTa moZRvre-
daT, erTmaneTisaTvis warsulis adamianTa bas, qristianuli principebis safuZvels,
gacocxleba. mama, romelsac amnairebi kar- RvTismsaxurebis mxrivac gascnoboda.
gad gaegeboda, meuRles Tanamogvaris Ses- Tu ramdenad daWimuli hqonda nervebi,
axeb mouTxrobda, romelsac saukuneTa win Semdegic adasturebs: erTxel Sesawiris
ucxovria: is utrextis episkoposi gaxldaT yuTSi vercxlis saaTi Caagdo, meorejer ki -
– qalbatoni bosboom-tuseni mas ixsenebs xelTaTmani. saaTs monograma hqonda, gvaric
istoriul romanSi `elizabet mM uSi”. meore, ewera, da is biZis saxlSi daabrunes.
aseve Tanamogvare raindi warCinebuli gene­ saxlSi gagzavnilma uamravma werilma
raluri Statebis xazinadari iyo da frid- _ zogjer dReSi ori calic ki midioda _
rix hainrixis mier hertogenboSis alyaSi mo- mSoblebi Zalian Seafiqriana da Tu werilebi
qcevisas gamoiCina Tavi. kidev erTi winapari gvian saRamos, daZinebamde sul cota xniT
vilhelm III-is dros inglisSi elCad iyo gag- adre modioda, isini Cveulebriv, ded-mamas
zavnili. aSkaraa, rom mogvianebiT, ojaxSi kv- Ramis Zilsac ufrTxobda.
lav gacocxlda swavlulebisken mometebuli mware iyo maTi imedgacrueba, roca uf­
siyvaruli; es maT ufros vaJsac daetyo. rosma vaJma, swored maSin, roca akademiaSi
162

da kvlav, samomavlo ocnebani imave dab- swavla unda dawyeboda, mSoblebs amcno _
rkolebas Seejaxa.
Cemi mowodeba, yovelgvari dayovnebis gareSe,
gamocdebisaTvis momzadebisas, axal-
bibliis qadageba ariso. TviT qristem misca
gazrda kaci aSkarad sulierad metismetad
amis magaliTi, isic namyofia odesRac fari-
daiZaba. mecadineobis gamo is ara marto
sevelTa da sadukevelTa skolaSi; ase moiqc-
Ramis Zilis dros inaxevrebda, aramed im-
nen misi mowafeebi da mociqulebi, yovel-
dens muSaobda da werda, rom naweriT Sevse-
gvari saqme, saxl-kari da ojaxebi miatoveso.
bul gverdebze asoebic aRar ganirCeoda;
inglisSi mas bevri smenoda, memaRaro-
es mxolod melnis uazro najRabni iyo, sxva
elTa Soris misionerebis Sesaxeb. dikensis
araferi. masSi Casaxlebuli genia `metismets
erT-erTma romanma2 aRuZra udidesi Tana-
Sveboda”: agizgizebuli cecxli, mudam asa-
grZnoba sibnelesa da mudmiv safrTxeSi mo-
brdRvialeblad gamzadebuli, mas Signidan
muSave xalxisadmi. am wignis kiTxvisas am
anadgurebda.
sacodavebze Cvili guli Seuvarda. maleve,
biZa, amavdroulad misi maspinZelic
saurTierTod bevri veraferi iyo: samsax- mas Semdeg, rac moxaliseebis rigebSi Caewera,
urSic da Sinac samxedrosaviT wesrigis borinaJSi, belgiis qvanaxSiris simravliT
araCveulebrivad moyvaruli, koreqtuli cnobil sabadoebis mxareSi gagzavnes, sa-
da punktualuri. man Tavisi uCveulo ZmisS- dac saxarebaze moTxovnileba didi iyo. pa-
vili Tavis saxlSi misi mSoblebis gamoiso- tara, xis eklesiis agebas ver axerxebdnen,
biT miiRo da ara TviT mis gamo. man gaariga, saxsrebis simwiris gamo. magram mozrdili
rom axalgazrdas calke momsaxurebodnen darbazis an Tundac sabZelis gamoZebnas win
da mis misvla-mosvlas met yuradRebas aRar araferi edga.
aqcevda. romc moendomebina, es advili saqme 2
igulisxmeba wigni `mZime droeba”.
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

mSoblebi uxalisod dayvnen. es sruli- qalebi, _ naklebad gulmisavali samo-


ad ewinaaRmdegeboda maT ganzraxvas Svili, siT, mtvrisa da sibinZurisgan dasacavad Savi
ase Tu ise, rigian Tanamdebobaze exilaT. naWriT Tavwakruli, xmelni, ulamazoni da
magram, bolos da bolos mizani xom uTuod TiTqos ugamonaklisod naadrevad dabereb-
ar daiwuneboda. imis Sesaxeb, rom mSoblebs, ulebi.
swored mis gamo, nivTierad Zalian unda Zalian iSviaTadRa, rogorc naTlis an-
gaWirvebodaT, is arasdros fiqrobda, Tum- geloziviT RvTis sadideblad ucabedad ga-
ca, swored im xanad xedavda igi mamas Tavis furCqnul SroSans, dainaxavdiT axalgazrda
idealad. qals an gogonas, miuxedavad mTeli am saco-
ase da amgvarad, imedgacruebul ded- daobisa, ubadlod mSveniers, gulisgulamde
mamas sxva araferi SeeZlo, garda imisa, rom momxiblavs, samoTxeSi myof evas rom mogag-
Svili yvelafriT kargad moemaragebina, rac onebdaT.
Soreul, mis axal samuSao asparezze, SeiZle- axalgazrda holandieli, daabinaves
boda dasWirveboda. sakmaod mozrdili Ce- dabis erTaderT xabazTan, igi aqaurebs So-
modani gaitena tansacmliT, rac dedam saku- ris mcirericxovan, ase Tu ise SeZlebulTa-
Tari xeliT Sekera da moqsova: es siyvarulis gan erT-erTi iyo.
naqnari iyo, unazesi dedobrivi siyvaruli, vrceli, wiTeli aguriT naSeni da Sa-
Zafebs Soris Caqsovili. vad gamWvartluli ficrebiT gadaxuruli
sadgomi, romelic sacxobs esazRvreboda
*** da misgan Tbeboda kidec, religiuri Sekre-
bebisTvis iyo gankuTvnili. xabazis ojaxi
misebr utyuar xelovanis bunebas ranai-

163
ded-mamisa da sami jeeli biWisgan Sedge-
rad SeeZleboda Segueboda memaRaroelTa
boda, romlebic yvela Sekrebas eswrebod-
duxWir arsebobas!
nen. danarCeni msmenelebi mcirericxovani
xSirad damrCenia STabeWdileba, rom
memaRaroeni iyvnen, romelnic xan gamoCnde-
yovelnairi WeSmariti xelovnebis saTave
bodnen da xan ara; Tumca Cveni megobris Cas-
adamianebisadmi gulwrfeli siyvarulia, si-
vlis Semdeg, maTi ricxvi ar Semcirebula.
yvaruli, romelic yovel axal saqmeSi isev
saubari frangulad mimdinareobda da maTac
da isev unda gacxaddes, rogorc zvaraki si-
igi frangulad mimarTavda. misTvis es rTu-
yvarulisa, rac isev unda maT miuvides, marad
li ar yofila, radganac igi frangulad ise
tanjvasa da brZolaSi myof kacobriobas.
laparakobda da werda, TiTqos misi mSobli-
odes xelovneba siwmindis gamoxatule- uri ena yofiliyo.
baa, maSin meCveneba is umSvenieresad: rogorc mWermetyveli igi arsdros yofila,
gaxseneba siyvarulis mier gaRebuli msxver- Tumca ki mWermetyvelis Jestebi ki mosdgam-
plisa, romelic suliTa da guliT iman gai- da. xelis wyvetili, metyveli moZraobebi,
Ro, vinc xelovneba, misi RvTiuroba mTeli romelTac im ambebis Txrobas ayolebda, rac
arsebiT gaigo. Tavad bavSvobaSi, dedisgan smenoda, misi
netav rogor dainaxavda igi, momavali gaunaTlebeli msmenelebisTvis gasagebi iyo,
mxatvari memaRaroeTa tipebs, danaoWebuli maT guls myisierad swvdeboda, fizikuri
da gacrecili, arasodes sxva adamianebiviT jafiT daqancul suls sazrdod da malamod
saRi da gafurCqnili saxeebiT. isini, marTa- edeboda.
lia, sarCos ofliT moipoveben, magram uflis axalgazrda kacis sityvebi arc dro-
mSvenieri, diliT abrdRvialebuli anda Se- dadro Semoswrebul sxvafriv mofiqralT
bindebisas, saRamos caze mimqrali mzis qveS. Seuracxyofda.
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

Tumca im drois ganmavlobaSi, romelic Raribul qoxSi mamas vaJi Tivis tomris sa-
vinsentma borinaJSi gaatara, didi ram ube- wolze, sabnis nacvlad, Jaketwamofarebuli
duri SemTxveva ar momxdara. msubuqi da- daxvda. yvelafris moklebiT da Ramis TeviT
zianeba yoveldRiuri movlena gaxldaT. dasustebuli da Camomdnari, igi mamas Sin
xalxi misionerebisgan daxmarebasac da Sex- wasvlaze didi winaaRmdegobis gauwevlad
vevasac male SeeCvia. daTanxmda. xabazis ufros vaJs man piroba
windawinve mogaxseneT, mas movla pa- miacemina, locvebi mis nacvlad Caetare-
tronobisas TiTqmis qaluri sinaze dahy- bina. orTaves wamosvlis wina saRamos, mas
va-meTqi. simarjve, gulCvilobisa da Tana- Semdeg, rac xabazis stumarTmoyvare saxlSi
grZnobis unari, gansakuTrebiT maSin warmo- – mamas Rame iq unda gaeTia _ uguliTadesad
Cinda, roca Sua zamTarSi, maRaroelTa Soris umaspinZles, orive locvas daeswro. im Jamma
tifis epidemiam ifeTqa. maTi rigebi SeTx- orTaveze waruSleli STabeWdileba moax-
elda. avadmyofobam arc asakovani daindo dina: erTi muWa maRaroelebi, romelnic,
da arc axalgazrda. swored im dros, xabazis SimSilisa da tanjvisgan gaZvaltyavebulni,
coli, Tavisi garkveuli, mrgvali asoebiT, dayuradebulni usmendnen erTi maTganis
werils wers axalgazrda kacis mSoblebs, mier sxvaTadmi naTqvam sityvebs, amasTan ki
sadac Zalian martivi eniT aRuwers iqaur Camokidebuli sanaTuri, SeTeTrebul kedle-
viTarebas, Tu ra daundobelia seni, Tu ra bze rom fantastikur Crdilebs moafenda da
didia gaWirveba. axalgazrda batoni ki, ro- oTaxis Werze ucnaur saxebebs xatavda: zo-
melic sxvebs ar hgavs, Tavis saarsebo fuls gierTi monawilis saxis nakvTebs TiTqos sak-
SeWirvebulebs aZlevs. Tavad erT patara, virveli Suqis Saravandi asxivosnebda.
164

upatrono qoxSi gadavida, sadac arc avejia


da arc sxva ram. rac ki fuli Tu tansacmli
ebada, yvelaferi Raribebs dauriga. dRisiT
Tu RamiT, avadmyofebis sawols wuTiTac ar
Sordeba; mec TviTonac myavso vaJebi, deda
varo, da amitomac gwerTo, mogmarTavTo mis
mSoblebs, romelTac yvelafer amaze ara
icodiT ra da Tqveni vaJi Cems saxlSi geg-
ulebodaTo.
Cveulebisamebr fostam werili mSo-
blebis saxlSi gvian miitana. kiTxvisas deda
mdumared ugdebda yurs, mdumared idgnen
gverdigverd meuRleebi da orive SiSobda
meorisTvis Tavisi azrebi gaemxila.
`saukeTeso iqneba, me igi xval TviTon
wamoviyvano”, Tqva bolos da bolos mamam.
qalma pasuxad mxolod nazad mouWira xeli.
Semdgom, grZeli, uZilo Ramis mere, maT mg-
zavrobis siZneleebzec imsjeles; magram say-
vareli vaJis safrTxisgan garidebis wadilma
yvela dabrkoleba gadaalaxvina.
yvelaferi marTlac ise gamodga, ro-
gorc keTilma xabazis colma moiwera:
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

ELISABETH HUBERTA
DU QUESNE - VAN GOGH

PRIVATE MEMOIRS
ABOUT VINCENT VAN GOGH

summary

Memoirs of Elisabeth Huberta du Quesne, sister of


the outstanding Dutch painter Vincent van Gogh are
introduced. The Memoirs were translated exclusively
for the Journal “ACADEMIA”. The following edition
was used as a source for the translation: E.H. Du
Quesne-van Gogh, Persönliche Erinnerungen an
Vincent van Gogh, R.Piper & Co, München, 1920.
Translated from German by Ana Shaishmelashvili.

165
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

1. vinsent van gogi, 1871 w.


Vincent Van Gogh, 1871
166

3. Teodor van gogi, mxatvris mama


Theodorus Van Gogh, Artist’s Father

2. ana kornelia van gogi, mxatvris deda


Anna Cornelia Van Gogh, Artist’s Mother
e l i z a b e t dÁu q e s n e - v a n g o g i

4. elizabet huperta dÁu qesne-van


gogi, mxatvris da
Elisabeth Huberta du Quesne - Van Gogh,
Artist’s Sister

167

5. Teo van gogi, mxatvris Zma


Theo Van Gogh, Artist’s Brother
JurnalSi ACADEMIA statiebis wardgenis wesebi
ix.: www.art.edu.ge
(Jurnali ACADEMIA)

Manuscript submission guidelines can be found at


www.art.edu.ge
(Journal “ACADEMIA”)
168

You might also like