Professional Documents
Culture Documents
Ena Da Enobrivi Nishani PDF
Ena Da Enobrivi Nishani PDF
Ena Da Enobrivi Nishani PDF
22 Bolinger, Dwight. 1950. Rime, assonance, and morpheme analysis. Word 6.117-36.
Buačidze, Manana. 1984. Iskaženie otnošenij meždu «označajuščim» «označaemym» v
linguičeskix znakax pré afazii (saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis «moambe»,
1984, t.116, №2, gv. 429-432).
Büchner, K. 1936. Platons Kratylos und die moderne Sprachphifosophie. Berlin.
Chastaing, M. 1964. Nouvelles recherches sur le symbolisme des voyelles. Journal de
Psychologie Normale et Pathologique 1.75-88.
Cherry, Colin. 1957. On human communication: A review, a survey, and a criticism.
Cambridge, Mass.: MIT Press.
Čikobava, Arnold. 1959. Problema jazyka kak predmeta jazykoznanija. Moscow.
Coseriu, Eugenio. 1967. L’arbitraire du signe: Zur Spätgeschichte eines aristolelischen
Begriffcs. Archiv für das Studium der Neueren Sprachen und Literaturen 204.81-112.
Davis, R. 1961. The fitness of names to drawings: A cross-cultural study in Tanganyika.
British Journal of Psychology 52.259-68.
Deeters, Gerhard. 1955. Gab es Nominalklassen in allen kaukasischcnt Sprachen? Corolla
Linguistica, Festschrift Ferdinand Sommer, ed. by H. Krahe, 26-33. Wiesbaden:
Harrassowitz.
Engler, Rudolf. 1962. Théorie et critique d’un principe saussurien: l’arbitraire du signe.
Cahiers Ferdinand de Saussure 19.5-66. 1964. Complements à l’arbitraire. Cahiers
Ferdinand de Saussure 21.25-32.
Godel, Robert. 1957. Les sources manuscrits du Cours de linguistique générale de F. de
Saussure. Genève.
Greonberg, Joseph H. 1963a. Universals of language, ed. by ... Cambridge, Mass: MIT
Press. 1963b. Some universals of grammar with particular reference to the order of
meaningful elements. In Greenberg, 1963a: 58-90.
Gudava, Togo. 1958. Ob odnom vide zvukopodražanija v megrel’skom dialekte zanskogo
jazyka. Tezisy Dokladov XVI Naucnoj Sessii Instituta Jazykoznanija AN GSSR. Tbilisi.
Hockett, Charles F. 1963. The problem of universals in language. In Greenberg, 1963a:1-22.
Jakobson, Roman. 1965. A la recherche de I’essence du langage. Diogène 51.22-38. 1970a.
Language in relation to other communication systems. Linguaggi nella Società e nella
Tecnica, 3-16. Milano (Reprinted in Jakobson’s Selected Writings 2.697-708, 1971.).
1970b. Linguistics. Main trends of research in the social and human sciences, 1: Social
Sciences, 419-63. Paris & The Hague: Mouton/Unesco. 1971. Linguistics in relation to
other sciences. Selected Writings, 2.655-95. The Hague: Mouton.
Köhler, Wolfgang. 1947. Gestalt psychology: An introduction to new concepts in modern
psychology. New York.
Koerner, E. F. K. 1972. Contribution au débat post-saussurien sur le signe linguistique:
introduction générale et bibliographie annotée. The Hague: Mouton.
Materialy ... 1969. Materialy seminara po probleme motivirovannosti jazykovogo znaka.
Leningrad.
Mel’čuk, Igor’. 1968. Stroenie jazykovyx znakov i vozmožnye formal’no-smyslovye
otnošenija meždu nimi. Izvestija Akademii Nauk SSSR, serija literatury i jazyka, 28.426-
38.
Morris, Charles. 1938. Foundations of the theory of signs. International Encyclopaedia of
Unified Science Series, 1:2. Chicago. 1964. Signification and significance. A study of the
relations of signs and values. Cambridge, Mass.: MIT Press.
Nichols, Johanna. 1971. Diminutive consonant symbolism in Western North America. Lg.
47.826-48.
Osgood, Charles E. 1963. Language universals and psycholinguistics. In Greenberg,
1963a:236-54.
Peirce, Charles Sanders. 1931-35. Collected Papers. Cambridge, Mass.: Harvard University
Press.
Robins, R. H. 1967. A short history of linguistics. London: Longmans.
Sapir, Edward. 1929. A study in phonetic symbolism. Journal of Experimental Psychology
12.225-39.
Saussure, Ferdinand de. 1967-68. Cours.de lingnistique générale. Edition critique par Rudolf
Engler. Wiesbaden: Harrassowitz. (Fasc. 1-2, 1967; fasc. 3, 1968).
Schneider, W. 1930. Über die Lautbedeutsamkeit. Zeitschrift für Deutsche Philologie 63.138-
79.
Spang-Hanssen, Henning. 1954. Recent theories on the nature of the language sign. Travaux
du Cercle Linguistique de Copenhague, 9.
Syromjatnikov, N. A. 1972. Opredelenie rodstvennosti kornej. Voprosy Jazykoznanija, 2,
109-23.
Ullmann, Stephen. 1963. Semantic univerals. In Grecnberg 1963a: 172-207.
Ultan, Russell. 1970. Size-sound symbolism. Working Papers on Language Universals 3.1-
31 (Stanford University).
Wescott, Roger W. 1971. Linguistic iconism. Lg, 47.416-28.
Zeichen und System der Sprache. 1961-62. Veröffentlichungen des I. Internationalen
Symposions ‘Zeichen und System der Sprache’ vom 28.9 bis 2.10.1959 in Erfurt. 2
vols. Berlin.
23
Tamaz gamyreliZe
24
∗
pirvelad gamoqveynda 1971 wels: Т.В.Гамкрелидзе, Современная диахроническая
лингвистика и картвельские языки («Вопросы Языкознания», 1971, №2: стр. 19_30).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
1
W.P.Lehmann, Saussure’s dichotomy between descriptive and historical linguistics
(«Directions for Historical Linguistics. A Symposium», Austin – London, 1968, gv. 12 da
Smd.); U.Weinreich, W.Labov, M.J.Herzog, A theory of language change. _ iqve, gv.126 da
Smd.; “Empirical foundations for a theory of language change”. _ iqve; O.Szemérényi,
Trends and tasks in comparative philology, London, 1962, gv. 6 da Smd.
2
A.Martinet, The unity of linguistics («Word», vol. 10, № 2-3, 1954); misive: Linguistique
structurale et grammaire comparée [«Travaux de l’Institut de linguistique. Faculté des
lettres de l’Université de Paris» (1956), 1957, gv. 9].
25
Tamaz gamyreliZe
26
dadgena. enebi iTvleba monaTesaved, anu erTi da imave wina-
pari enisagan momdinared (romelsac fuZe-enas uwodeben) ma-
Sin da mxolod maSin, roca SesaZlebeli xdeba regularuli
fonetikuri Sesatyvisobebis dadgena am enaTa rogorc Zireul,
ise afiqsalur morfemebs Soris, rac, Tavis mxriv, fonemur
gardaqmnaTa regularul xasiaTs asaxavs. `fonetikur
gardaqmnaTa regularobis proncipi~, romelsac XIX sauku-
nis SedarebiT-istoriuli enaTmecniereba aRiarebs, lingvis-
turi mecnierebis WeSmaritad mniSvnelovan miRwevad iTvle-
ba, romelmac xeli Seuwyo istoriuli enaTmecnierebis
Semdgom aqtiur ganviTarebas3. fonetikur gardaqmnaTa regu-
larobis principisa da aRniSnuli principiT gansazRvruli
lingvisturi analizis meTodebis wyalobiT `mecniereba enis
Sesaxeb~ (rac im droisaTvis upiratesad istoriul lingvis-
tikas gulisxmobda) gadaiqca erT-erT zust mecnierul dis-
ciplinad humanitarul da socialur mecnierebaTa Soris.
fonetikur gardaqmnaTa regularobis principi da masze
dafuZnebuli regularuli fonetikuri Sesatyvisobani
monaTesave enebs Soris, rac XIX saukunis SedarebiT enaT-
mecnierebaSi ZiriTadad Zveli indoevropuli enebis masalebis
mixedviT iqna dadgenili, rogorc Semdgomma gamokvlevebma
gviCvena, ZalaSia ara mxolod damwerlobis xangrZlivi
tradiciis mqone enebis mimarT, aramed im enebis mimarTac,
romelTac damwerloba an axlad Seqmnili aqvT, an saerTod
ar gaaCniaT.
indoevropul SedarebiT enaTmecnierebaSi sakmaod didxans
arsebobda skeptikuri damokidebuleba im enebis winare is-
toriis aRdgenis mimarT, romlTa Zveli werilobiTi Zeglebi
ar iyo Semonaxuli. Sesabamisad, SedarebiTi meTodis gamoye-
nebis areali Semoifargleboda uZvelesi damwerlobis mqone
3
Ch.F.Hockett, Sound change («Language», vol. 41, №2, 1965, gv. 186 da Smd).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
4
ix.:Э.Бенвенист, Классификация языков («Новое в Лингвистике», III, M., 1963);
M.R.Haas, The prehistory of languages, The Hague_Paris,1969, gv.21 da Smd.
5
ix.:N.S.Trubetzkoy, Studien auf dem Gebiete der vergleichenden Lautlehre der
nordkaukasischen Sprachen («Caucasica», Fasz. 3, 1926).
27
Tamaz gamyreliZe
28
nidan); qarTvelur enaTa jgufs erTgvari gardamavali pozi-
cia uWiravs indoevropuli tipis enebsa (romelTa Sedarebi-
Ti gramatika upiratesad uZveles werilobiT Zeglebs em-
yareba) da damwerlobis armqone algonkinuri tipis enebs
(romelTa Tanamedrove enobriv mdgomreobaTa Sedareba-Sepir-
ispireba xorcieldeba saerTo amosavali enobrivi sistemis
rekonstruqciis mizniT) Soris.
ukanaskneli tipis enebisaTvis amosavali enobrivi siste-
mis rekonstruqcia miiRweva istoriulad dadasturebuli
monaTesave enobrivi sistemebis Sepirispirebis gziT da,
amavdroulad, retrospeqtuli moZraobiT erTi enobrivi mdgo-
mareobidan meore, ufro adreuli mdgomareobisaken, rasac
Tan axlavs TiToeuli mdgomareobis struqturuli verifika-
cia tipologiuri monacemebis gaTvaliswinebiT6. aRniSnuli
retrospeqtuli moZraoba erTi enobrivi mdgomareobidan me-
orisaken grZeldeba manam, vidre ar miiRweva is enobrivi mdgo-
mareoba, romlisganac gamoiyvaneba istoriulad dadasture-
buli yvela enobrivi sistema Tanmimdevruli da ti-
pologiurad gamarTlebuli transformaciebis daSvebiT. amg-
vari transformaciebis meSveobiT SesaZlebelia vivaraudoT
amosavali enobrivi sistemis gadasvla Semdgom enobriv mdgo-
mareobaSi, romelic amosavali sistemis struqturul
gardaqmnaTa Sedegs warmoadgens.
zemoT postulirebuli struqturuli transformaciebi
SeiZleba davaxasiaToT rogorc `vertikaluri~ an `diaqro-
niuli~ (`horizontaluri transformaciebisagan~ gansxvave-
biT, romlebic axal konstruqciebs warmoqmnian imave siste-
mis farglebSi). swored maTi meSveobiT deducirdeba monaTe-
save enaTa gansxvavebuli sistemebi Teoriulad postulire-
6
ix.:Р.Якобсон, Типологические исследования и их вклад в сравнительно-историческое
языкознание («Новое в Лингвистике», III, M., 1963).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
29
Tamaz gamyreliZe
30
sobani im safuZvels warmoadgens, romelic saSualebas gva-
Zlevs es enebi ganvixiloT rogorc monaTesaveni, momdinareni
saerTo winapari enisagan, romelsac pirobiTad saerTo-qarTve-
lurs vuwodebT.
Tavad saerTo-qarTveluri enobrivi sistema, romlis
daSlisa da diferenciaciis Sedegad Camoyalibda calkeuli
istoriuli qarTveluri ena, ar ganekuTvneba istoriulad
dadasturebul enaTa rigs. igi warmogvidgeba rogorc erTgva-
ri struqturul-Teoriuli odenoba, rogorc istoriul
qarTvelur enaTa sxvadasxva doneebs Soris formalur-fun-
qcionaluri Sesatyvisobebis safuZvelze agebuli garkveu-
li enobrivi modeli; aRniSnuli Sesatyvisobani saSualebas
iZleva SedarebiTi da Sinagani rekonstruqciis meTodebis
gamoyenebiT aRvadginoT tipologiurad verificirebadi eno-
brivi struqturebi. ivaraudeba, rom es struqturuli mod-
elebi pirveladi miaxloebiT asaxaven sivrcesa da droSi
odesRac arsebuli saerTo-qarTveluri fuZe-enis sistemas,
romlis daSlac damoukidebel erTeulebad gaxda dasawyisi
istoriuli qarTveluri enebis Camoyalibebisa da formireb-
isa.
saerTo-qarTvelur enaSi gamoiyofa fonemaTa garkveuli
klasebi, romlebic paradigmatul opoziciaTa specifikur
rigebs qmnian. Tuki sistemaSi fonemaTa klasifikaciis safuZ-
vlad aviRebT marcvlis warmoqmnis unars, maSin saerTo-
qarTveluri enis fonologiur sistemaSi fonemaTa sami Zir-
iTadi klasi gamoiyofa: 1) im fonemaTa klasi, romlebic sin-
tagmaturad funqcionireben rogorc mxolod marcvlovani
elementebi (sakuTriv xmovnebi); 2) im fonemaTa klasi, rom-
lebic sintagmaturad funqcionireben rogorc mxolod ara-
marcvlovani elementebi (sakuTriv Tanxmovnebi); 3) im fone-
maTa klasi, romlebic sintagmaturad funqcionireben xan
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
xmovnebi: e œ a À o ž
sonantebi: Á – r l m n
31
Tamaz gamyreliZe
32
lo [Á, –, r...] bgerebis saxiT, morfemaSi saTanado sonantis
poziciis Sesabamisad. sonantTa marcvlovani alofonebi das-
turdeba Semdeg poziciebSi: #−C, C−#; xolo umarcvlo alo-
fonebi _ SemdegSi: #−V, V−C, V−V, V−#. alofonTa dis-
tribuciul modelSi SeiniSneba erTgvari dialeqturi
meryeoba C−V poziciasTan dakavSirebiT, sonantTa marcvlo-
vani Tu umarcvlo alofonis gamovlenis TvalsazrisiT.
marcvlovani sonantebis vokalizaciis Sedegad istoriul
qarTvelur enebSi (gansakuTrebiT ki megrul-lazurSi) Camoya-
libda mimdevroba V+Cs, anu xmovani (rogorc wesi, esaa rome-
lime mokle xmovani:o, u an i) da momdevno sonori (aramarcv-
lovani) Tanxmovani: r, l, m an n. svanurSi marcvlovani sonan-
tebis adgilas gaCnda sruli xmovani, romlis tembrs gan-
sazRvravda fuZis pirveladi gaxmovaneba. rig SemTxvevebSi
(gansakuTrebiT ki qarTulSi) marcvlovanma sonantebma dakar-
ges marcvlis warmoqmnis unari da moxda maTi Tanxvedra Se-
sabamis umarcvlo elementebTan.
yvela am procesis Sedegad istoriul qarTvelur enebSi
moiSala poziciuri dapirispireba marcvlovan da Sesabamis
umarcvlo elementebs Soris, ris gamoc calkeul qarTve-
lur dialeqtebSi sonantTa klasi, rogorc gansakuTrebuli
klasi fonemebisa, ukve aRar arsebobda da saerTo-qarTve-
luridan momdinare Sesabamisi fonemuri erTeulebi danar-
Cen klasebSi gadanawildnen.
saerTo-qarTvelur enobriv sistemaSi sonantTa marcvlo-
vani da umarcvlo alofonebis monacvleoba mWidrod iyo
dakavSirebuli xmovanTa morfonologiuri monacvleobis
meqanizmTan, e.w. ablautur monacvleobasTan anu apofonia-
sTan. morfemebSi sonantTa alofonuri monacvleoba gan-
pirobebuli iyo xmovanTa raodenobrivi monacvleobiT, romel-
ic, Tavis mxriv, mTlianad gansazRvravda saerTo-qarTvelur
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
⎧C C⎫
⎪ ⎪
R→⎨ V ⎬
⎪S S ⎪
⎩ ⎭
C⎫
Suff.→ −V ⎬
S⎭
I mdgomareoba II mdgomareoba
I mdgomareoba II mdgomareoba
35
Tamaz gamyreliZe
36
saerTo-qarTveluri enis fonologiuri da morfologiuri
sistemis amsaxveli am struqturuli modelidan tipolo-
giurad verificirebadi struqturuli gardaqmnebis anu
transformaciebis meSveobiT pirdapir gamoiyvaneba istori-
uli qarTveluri enebis Sesabamisi modelebi.
9
Tbilisi, 1965 (Semdgom teqstSi _ ‘sonantTa sistema...~).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
10
ix.: Ал.Цагарели, Мингрельские этюды. II – Опыт фонетики мингрельского языка,
СПб.,1880; Н.Я.Марр, Тубал-кайнский вклад в сванском («Известия Имп. АН», IV
серия, № 18, СПб., 1912); misive: Из поездок в Сванетию («Христианский Восток»,
II, вып. I, СПб., 1914); misive: Определение языка второй категории Ахеменидских
клинообразных надписей по данным яфетического языкознания (ЗВОРАО, XXII, 1_2,
СПб.,1914).
11
Sdr. Tvalsazrisi svanuris, rogorc qarTveluri da afxazur-adiReuri enebis
(resp. dialeqtebis) Sejvarebis rTuli istoriuli procesis Sedegad
warmoqmnili enis, Sesaxeb; svanuri ena ganxilulia rogorc garkveuli `agregati~,
romelic Sedgeba heterogenuli komponentebisagan: zanuris (SiSinebi),
qarTulisa da afxazur-adiReuri danaSrevebisagan. amiT aixsneba ‘svanur
SesatyvisobaTa sporaduloba~ (arn.Ciqobava, qarTveluri enebi, maTi istoriuli
Sedgeniloba da uZvelesi lingvisturi saxe. _ `iberiul-kavkasiuri
enaTmecniereba~, II, Tbilisi, 1948, gv. 261_262, rus. enaze).
12
ix.: arn. Ciqobava, dasax. naSr., gv. 261.
37
Tamaz gamyreliZe
38
fonetikurad identuri erTeulebi ganixileba rogorc Tanx-
vedra, rogorc `aradiferencirebuli masala~13.
amgvari warmodgenebi Sesatyvisobebis Sesaxeb, romlebsac
g.wereTeli samarTlinad uwodebda `prerelativisturs~14,
kidev ufro aRrmavebda STabeWdilebas qarTul da sxva kavkasi-
iur enebs Soris SesatyvisobaTa araregularobisa da spo-
radulobis Sesaxeb. am SemTxvevaSi TiTqos irRveoda Sesa-
tyvisobaTa regularuli xasiaTi da mecnierebi moiTxovdnen
aRniSnuli movlenis gaTvaliswinebas (bgeriT Sesatyvisoba-
Ta monacemebis ganzogadebisas) da enis SedarebiT-istoriu-
li analizis meTodikis srulyofas15.
rogorc Semdgomma gamokvlevebma gviCvena16, indoevropul
enebTan SedarebiT, qarTvelur enebSi SesatyvisobaTa `speci-
fikurobisa~ da `ufro rTuli bunebis~ qveS imaleboda qarTve-
luri SedarebiTi enaTmecnierebis faqtobrivad aradamakma-
yofilebeli mdgomareoba, qarTveluri enobrivi masalis Ses-
wavlis dabali done da analizis mkacri meTodebis ararse-
boba enobriv erTeulebs Soris SesatyvisobaTa dadgenisas.
gasagebia, rom amgvar pirobebSi ver Seiqmneboda qarTvelur
enaTa SedarebiTi gramatikis met-naklebad damakmayofilebe-
li sistema, romelic garkveul erTianobamde daiyvanda is-
toriuli struqturebis mravalferovnebas da Tavisi gama-
13
ix.: arn. Ciqobava, Wanur-megrul-qarTuli SedarebiTi leqsikoni, Tbilisi,
1938: gv. 10 da Smd.
14
g.wereTeli, О теории сонантов и аблаута в картвельских языках, wignSi: `sonantTa
sistema...~, gv. 035.
15
К.В.Ломтатидзе, Некоторые вопросы иберийско-кавказского языкознания,
«Вопросы Языкoзнания», 1955, № 4, gv. 80).
16
ix. T.gamyreliZe, sibilantTa Sesatyvisobani da qarTvelur enaTa uZvelesi
struqturis zogi sakiTxi, Tbilisi, 1959; Г.Мачавариани, О трех рядах
сибилянтных спирантов и аффрикат в картвельских языках, М.,1960 («XXV
Международный конгресс востоковедов. Доклады делегации СССР»); K.H.Schmidt,
Studien zur Rekonstruktion des Lautstandes der südkaukasischen Grundsprache, Wiesbaden,
1962; Г.А.Климов, Этимологический словарь картвельских языков, М., 1964.
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
17
koncefcia `zanuri srulxmovnobis pirveladobis~ Sesaxeb sruladaa
warmodgenili SromebSi: arn.Ciqobava, saxelis fuZis uZvelesi agebuleba
qarTvelur enebSi, Tbilisi, 1942; misive: maxvilis sakiTxisaTvis Zvel qarTulSi,
werili I da II («saq. ssr mecn. akademiis moambe», t. III, №2,3, 1942).
39
Tamaz gamyreliZe
40
midgomiT SesaZlebeli gaxda rogorc xmovnebs, ise sonor
Tanxmovnebs Soris SesatyvisobaTa mkacri sistemis dadgena
da ukve erTgvarovani axsna mieca SesatyvisobaTa mTel rigs,
romlebic manamde ganixileboda rogorc araregularuli da
sporaduli; aseve, SesaZlebeli gaxda istoriul qarTvelur
formaTa mravalferovnebis dayvana amosaval saerTo-qarTve-
lur struqturebamde.
meore faqtori, romelic xels uSlida qarTveluri eneb-
is SedarebiTi Studiebis ganviTarebasa da am enebs Soris Sesa-
tyvisobaTa sruli sistemis dadgenas, iyo qarTvelur enebsa
da Crdilokavkasiur enebs Soris genetikuri naTesaobis Teo-
ria.
Tavis droze, qarTveluri da Crdilokavkasiuri enebis
struqturaTa Sepirispirebis safuZvelze, gamoiTqva varau-
di am enebs Soris genetikuri kavSirebis arsebobis Sesaxeb18,
romelic Semdgom ukve uryev postulatad iqca da `iberi-
ul-kavkasiur enaTa~ saxeli ewoda im ojaxs, romelic aRniS-
nul enebs aerTianebda. qarTvelur da mTis kavkasiur enaTa
SedarebiTi Studiebi mowodebuli iyo moepovebina konkretu-
li enobrivi masala `iberiul-kavkasiuri enaTmecnierebis~
am ZiriTadi Tezisis sailustraciod, romelic, Tavis mxriv,
gvevlineboda rogorc ganmsazRvreli Teoriuli debulebeb-
isa da meTodologiuri principebisa19.
debulebam `iberiul-kavkasiuri~ enebis genetikuri er-
Tianobis Sesaxeb da qarTvelur enaTa SedarebiT StudiebSi
gabatonebulma mimarTulebam _ daedgina aRniSnuli naTe-
18
ix.: i.javaxiSvili, qarTveli eris istoriis Sesavali, wg. II, Tbilisi 1937.
kavkasiur enaTa genetikuri erTianobis Sesaxeb varaudi gamoTqva jer kidev
p.uslarma (ix. П.К.Услар, «Этнография Кавказа. Языкознание», II, Тифлис, 1888,
gv. 35), SemdgomSi ki n.marma.
19
ix.: arn.Ciqobava, qarTveluri enebi, maTi istoriuli Sedgeniloba da uZvelesi
lingvisturi saxe («iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba», II, Tbilisi 1948, gv.
261_261).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
41
Tamaz gamyreliZe
42
monografiaSi gatarebuli iyo principi, romlis mixedvi-
Tac qarTvelur enaTa Sesadarebel formaTa Soris dginde-
boda gramatikuli ekvivalentoba, fonologiur doneze maTi
winaswari analizis gareSe. aRniSnuli principis Tanaxmad,
naSromis avtori qarTvelur Zireul morfemaSi gamoyofda
elementebs (a.Ciqobava maT gramatikul klasTa eqsponente-
bad miiCnevda), romlebic upirispirdeboda Crdilokavkasi-
ur enebSi Sesabamis klasTa niSnebs20. am TvalsazrisiT, gan-
sakuTrebiT sayuradReboa d- elementis, rogorc gramatiku-
li klasis uZvelesi formantis, gamoyofis meTodi. aRniSnu-
li elementi, romelic TiTqos Seesabameboda Crdilokavka-
siur enebSi nivTTa klasis -d niSans, gamoiyofoda Semdegi
qarTveluri formebis Sepirispirebis safuZvelze:
22
ix.:G.Deeters, Gab es Nominalklassen in allen kaukasischen Sprachen? («Corolla
Linguistica», Wiesbaden, 1955, gv. 26 da Smd.).
23
ix. G.Deeters, Die Stellung der Kharthwelsprachen unter den kaukasischen Sprachen. _
RK, 23, Paris 1957, gv. 12 da Smd.; H.Vogt, Remarques sur la préhistorie des langues
khartvéliennes. _ RK, 36-37, Paris 1961, gv. 5; Г.А.Меликишвили, Возникновение
Хеттского царства и проблема древнейшего населения Закавказья и Малой Азии
(«ВДИ», 1965, №1, gv. 17 da Smd.).
43
Tamaz gamyreliZe
44
umis Secvla struqturul-tipologiuri kriteriumiT dauS-
vebelia, ramdenadac Sedegad mcdari enobrivi konstruqciebi
aigeba da amisi naTeli magaliTebi kargadaa cnobili enaT-
mecnierebis istoriidan.
amgvarad, ar arsebobs safuZveli im kategoriuli ganacxa-
disTvis, romlis Sesabamisadac qarTvelur da Crdilokavka-
siur enebs Soris arsebobs genetikuri naTesaoba da kavkasia-
Si gavrcelebuli araindoevropuli da araTurquli enebisgan
gamoiyofa saerTo warmomavlobis mixedviT gaerTianebuli
`iberiul-kavkasiur enaTa~ ojaxi. SeiZleba Seiqmnas STabe-
Wdileba, TiTqos `iberiul-kavkasiuri enebi~ indoevropul,
semitur, finur-ugrul da sxva monaTesave enaTa ojaxebis
analogiur genetur jgufSi erTiandebian, sadac gaerTianebas
safuZvlad udevs mocemul enaTa Soris regularuli fone-
muri Sesatyvisobis principis mkacri dacva. realurad, `ibe-
riul-kavkasiuri enebi~ aerTianebs struqturul-ti-
pologiuri da genetikuri TvalsazrisiT aSkarad determin-
irebul sam enobriv jgufs. esenia:
• samxreTkavkasiuri jgufi, anu qarTveluri enebi;
• Crdilo-dasavluri jgufi, anu afxazur-adiReuri enebi;
• Crdilo-aRmosavluri jgufi, anu naxur-daRestnuri enebi.
struqturul-tipologiur planSi Crdilokavkasiur ena-
Ta orive jgufi (afxazur-adiReuri da naxur-daRestnuri)
polarul rgolebad gvevlineba, romlebic gaSualebulia
qarTveluri lingvisturi tipiT24.
kavkasiur enaTa am sam jgufs Soris geneturi kavSiri ar
SeiZleba gairkves aRniSnuli jgufebis warmomadgenel gan-
sxvavebuli enaTa calkeuli faqtebis Sepirispirebis safuZ-
24
amis Sesaxeb ix.:Г.А.Климов, К типологической характеристике картвельских
языков, М., 1960 («XXV Международный конгресс востоковедов. Доклады делегации
СССР»).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
25
amgvari SepirispirebebisaTvis ix.: G.Deeters, Die Stellung der Kharthwelsprachen
unter den kaukasischen Sprachen. _ RK, 23, Paris 1957, gv. 12 da Smd.; Sdr. agreTve:
«Die Welt des Orients», 3, 1957, gv. 382.
26
ix.: BSLP, 23, 1922, gv.184 da Smd.
27
kavkasiur enaTa Crdilo-dasavlur da Crdilo-aRmosavlur jgufebs Soris
kanonzomier SesabamisobaTa dadgenis pirveli winaswari mcdeloba warmoadgina
n.trubeckoim; ix. misi avtorobiT: «Nordkaukasische Wortgleichungen» («Wiener
Zeitschrift für die Kunde des Morgenlandes» XXXVII, 1_2, gv. 76 da Smd.); misive: Der
Bau der ostkaukasischen Sprachen (aus dem Nachlass des Fürsten N.S.Trubezkoy. _
«Wiener Slavistisches Jahrbuch», 1, 1964, gv.23 da Smd.).
45
Tamaz gamyreliZe
46
Sesabamis fuZe-enaTa rekonstruqcia kavkasiur enaTa am sami
jgufidan TiToeulisaTvis unda ganxorcieldes aRniSnul
jgufTa avtonomiurobis principis mkacri dacviT, maTi Sina-
gani ganviTarebis kanonzomierebis gaTvaliswinebiT; amasTanave,
enaTa erTi jgufis istoriis kvleva ar unda mimdinareobdes
meoris monacemebis moSveliebiT, da piriqiT; sxva enis masa-
la SeiZleba gamoyenebuli iqnas mxolod struqturul-ti-
pologiuri TvalsazrisiT, SemoTavazebuli rekonstruqcieb-
isa da enobrivi modelebis Semowmebisa da verifikaciis mizniT.
swored es warmoadgens kavkasiur enaTa SedarebiT-genetikuri
Studiebis gadaudebel amocanas enaTmecnierebis ganviTareb-
is Tanamedrove etapze28.
aRniSnuli mimarTulebiT Cven CavatareT qarTvelur enaTa
SedarebiT-genetikuri kvleva, davadgineT kanonzomier Sesa-
tyvisobaTa sistema enis sxvadasxva doneze da movaxdineT
fuZeeniseuli fonologiuri Tu morfologiuri struqture-
bis rekonstruqcia. Cveni samuSaos ZiriTadi winapiroba iyo,
gagveTavisuflebina qarTvelur enaTa SedarebiT-istoriuli
Studiebi Crdilo-kavkasiur enebze gamiznulad mimarTuli
orientaciisagan, rac iberiul-kavkasiur enaTmecnierebaSi
qarTveluri enebis istoriisa da struqturis Zireuli sakiT-
xebis gaSuqebis dros iCenda Tavs.
Cveni kvlevis Sedegad miRebuli saerTo-qarTveluri eno-
brivi sistemisa da calkeul qarTvelur dialeqtTa istori-
uli ganviTarebis suraTi principulad gansxvavdeba im war-
modgenebisagan qarTvelur enaTa istoriisa da struqturis
Sesaxeb, rac manamde iyo SemuSavebuli iberiul-kavkasiur
enaTmecnierebaSi. saerTo-qarTveluri enobrivi sistema war-
28
Sdr.: Г.В.Церетели, dasax. naSr., gv. 048 da Smd.; Sdr. agreTve: Е.А.Бокарев,
Задачи сравнительно-исторического изучения кавказских языков («Вопросы
Языкознания», 1954, №3, gv. 41 da Smd.); K.H. Smidt, dasax. naSr., gv. 10 da Smd.
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
47
Tamaz gamyreliZe
48
inventaris dayofa sakuTriv xmovanTa, sakuTriv TanxmovanTa
da sonantTa klasebad indoevropul fonologiur sistemasac
axasiaTebs; amave dros, orive sistemaSi, rogorc qarTvelur-
Si, ise indoevropulSi, tipologiurad identuria sonantTa
klasisa da sakuTriv xmovanTa klasis Semadgenloba. sonanti
fonemebis marcvlovani da umarcvlo alofonebis ganawilebis
modelebic qarTvelursa da indoevropulSi29 TiTqmis emTx-
veva erTmaneTs30. aRsaniSnavia isic, rom marcvlovani sonante-
bis ganviTareba analogiurad mimdinareobda qarTvelur enebsa
da indoevropul dialeqtebSi, sadac sonanturi fonemebi
gardaiqmna marcvlovani sonantebis vokalizaciis Sedegad,
rasac Tan mohyva sruli warmoebis xmovnebis Camoyalibeba.
TanxmovanTa klasSi xSulTa sameulebi, romlebic erTma-
neTs upirispirdebian rogorc mJReri ∼ yru (fonologiurad
Warbi aspiraciiT) ∼ glotalizebuli, tipologiurad Sei-
Zleba SevadaroT indoevropul xSulTa sameulebis siste-
mas, sadac warmodgenilia dapirispireba Semdegi niSniT: mJRe-
roba ∼ siyrue ∼ aspiracia (aspirirebul fonemebSi fo-
nologiurad Warbi mJRerobis niSniT).
saerTo-qarTveluri morfologiuri sistema xmovanTa
ablauturi monacvleobis meqanizmiT gasaocar tipologiur
msgavsebas avlens saerTo-indoevropuli enisTvis rekonstru-
irebul monacvleobis modelebTan. morfemaTa fonemuri
struqtura da sintagmaturi mimarTebani maT Soris saerTo-
indoevropulsa (rogorc es e.benvenistis rekonstruqcieb-
29
indoevropulSi sonantTa ganawilebis modelebis Sesaxeb ix.: Fr.Edgerton, The
Indo-European semivowels («Language», vol. 19, №2, 1943).
30
k.h.Smidti Tavis recenziaSi naSromze ‘sonantTa sistema...~ qarTvelur da
indoevropul sonant fonemaTa ganawilebis sqemebSi srul identurobas xedavs
da gvTavazobs sonantis alofoni C−V poziciaSi ganvixiloT rogorc –SS- (ix.
IF, 73, 3, 1968, gv.396).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
31
Э.Бенвенист, Индоевропейское именное словообразование, М., 1955.
32
ix.:G.Deeters, Die Stellung der Kharthwelsprachen unter den kaukasischen Sprachen. - RK,
23, Paris, 1957, gv. 12 da Smd.; А.Г.Шанидзе, К вопросу о глагольной категории версии в
древнегреческом. - «IV Конференция по класcической филологии». Hоябрь, 1969 (Секция
греческого и латинского языков). Тезисы докладов (Тбилисский ГУ), 1969, gv. 80 da
Smd.; K.H.Schmidt, Zu den Aspekten in georgischen und in indogermanischen Sprachen. - RK,
vol. XV-XVI, № 43-44, Paris, 1963; misive: Indogermanisches Medium und Sataviso im
Georgischen. - RK, vol. XIX-XX, № 48-49, Paris, 1965, gv. 129 da Smd.; misive: Beiträge zu
einer typologisch-vergleichenden Grammatik der indogermanischen und südkaukasischen
Sprachen («Münchener Studien zur Sprachwissenschaft», 22,1967); misive: Zur Tmesis in
den Kartvelsprachen und ihren typologischen Parallelen in indogermanischen Sprachen
(krebulSi: `Tbilisis universiteti _ giorgi axvledians~, Tbilisi 1969).
49
Tamaz gamyreliZe
50
saerTo-qarTvelurisa da saerTo-indoevropulis struq-
turul-tipologiuri dapirispireba, qarTvelur-indoevro-
puli morfologiuri izomorfizmis gamovlena faqtobrivad
warmoadgens tipologiis axal saxesxvaobas _ rekonstru-
irebuli enobrivi sistemebis tipologias, romelsac SeiZleba
diaqroniuli tipologia vuwodoT. ukanasknel dromde stru-
qturul-tipologiur StudiebSi ganixileboda istoriuli
enebi, struqturul-tipologiuri Sedareba Semoifargleboda
realurad dadasturebuli an werilobiT ZeglebSi dafiq-
sirebuli enebiT. amgvar tipologiebSi Sedarebisa da klas-
ifikaciis erTeulad istoriuli ena warmogvidgeboda da
Teoriulad rekonstruirebuli enobrivi sistemis ti-
pologiuri Sefaseba TiTqmis ar xdeboda. TumcaRa, unda aRi-
niSnos, rom zogadi tipologiuri TeoriisaTvis diaqroniu-
li tipologia uaRresad mniSvnelovania, ramdenadac man Sei-
Zleba mogvawodos informacia im invariantuli struqturu-
li Taviseburebebis Sesaxeb, romlebic gansxvavebul enobriv
sistemebs axasiaTebs, miuxedavad maTi gavrcelebis adgilisa
da droisa. Teoriulad rekonstruirebuli enobrivi modelebi
unda iqces struqturul-tipologiuri Sepirispirebisa da
Sefasebis obieqtebad maT Soris izomorfuli Tu alomor-
fuli mimarTebebis gamovlenis mizniT. am TvalsazrisiT,
qarTvelur da indoevropul morfonologiur modelebs
Soris fuZe-enaTa doneze gamovlenili izomorfizmi gan-
sakuTrebul Teoriul mniSvnelobas iZens33.
garda imisa, rom gamovlenili paralelizmi qarTvelursa
da indoevropuls Soris Rirebulia struqturuli ti-
pologiisaTvis zogadTeoriuli TvalsazrisiT, igi friad
33
ix.: T.V.Gamkrelidze, Kartvelian and Indo-European: A typological comparison of
reconstructed linguistic systems («To Honor Roman Jakobson», I, The Hague_Paris,
1967).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
51
Tamaz gamyreliZe
52
Tx, ty] tipis harmoniuli kompleqsi34. morfemul struq-
turebSi labialuri da harmoniuli kompleqsebi iseve funqci-
onirebs, rogorc martivi (cali) Tanxmovani an sonanti. amgvari
struqturul-distribuciuli Taviseburebis gaTvalis-
winebiT, aRniSnuli kompleqsebi istoriulad SeiZleba gan-
vixiloT rogorc monofonematuri erTeulebi.
kerZod, C+w tipis kompleqsi arqauli periodis fuZe-enis
doneze SeiZleba interpretirebuli iyos rogorc labiali-
zebuli fonema, romelic damoukidebel fonemebad gaixliCa
da Camoyalibda rogorc bifonemuri kompleqsi. aseve, Tanx-
movanTa harmoniuli kompleqsic SeiZleba daviyvanoT erTian
konsonantur fonemamde, romelic Sesabamisi martivi fone-
misagan gansxvavdeboda velarizaciis fonologiurad relevan-
turi niSniT da romlisganac qarTveluris momdevno doneze
bifonemuri odenoba Camoyalibda35.
saerTo-qarTveluri labialuri da harmoniuli kopleqse-
bis monofonematuri interpretaciis Sedegad uZveles saer-
To-qarTvelur doneze aRdgeba rTuli konsonanturi siste-
ma TanxmovanTa labializebuli da velarizebuli rigebiT,
romelsac upirispirdeba vokaluri sistema erTaderTi *æ
xmovniTa da fonologiurad relevanturi dinamikuri max-
viliT. aRniSnuli fonologiuri modeli, romelic
hipoTeturad asaxavs arqauli periodis saerTo-qarTvelur
sistemas, tipologiur paralels povebs rTuli konsonan-
turi da xmovanTa maqsimalurad martivi sistemebis mqone
Crdilo-dasavlur kavkasiur enebTan36.
34
TanxmovanTa harmoniuli kompleqsebis Sesaxeb ix.: g.axvlediani, zogadi
fonetikis safuZvlebi, Tbilisi, 1949, gv. 107 da Smd.; 301 da Smd.
35
„sonantTa sistema...~ gv. 368 da Smd.; ix.: g.maWavariani, saerToqarTveluri
konsonanturi sistema, Tbilisi 1965, gv. 93 da Smd.
36
ix.:W.S.Allen, Structure and system in Abaza verbal complex («Transactions of the
Philological Society», Oxford 1956, gv. 127 da Smd.); A.H.Kuipers, Phoneme and mor-
pheme in Kabardian («Janua Linguarum», №7, The Hague - Paris 1960, gv. 104 da Smd.).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
37
saerTo-indoevropuli enis arqauli periodisaTvis rekonstruirdeba saerTo-
qarTveluris analogiuri CVCVCV tipis monotonuri marcvlovani struqtura;
ix.: C.Hj.Borgstrøm, Thoughts about Indo-European vowel-gradation (NTS, XV, 1949);
misive: Internal reconstruction of Pre-Indo-European word-forms («Word», vol. 10, №2-3,
1954).
53
Tamaz gamyreliZe
54
To-qarTveluri struqturebis gardaqmnasa da miaxloebas in-
doevropul morfonologiur struqturebTan38.
qarTvelur da indoevropul sistemebs Soris morfo-
nologiuri izomorfizmis ganmsazRvreli kontaqtebis arse-
bobas mxars uWers im nasesxebi leqsikis mTeli plastis da-
dastureba saerTo-qarTvelurSi, romelic didi albaTobiT
ivaraudeba, rom indoevropuli warmoSobisa unda iyos. saer-
To-qarTvelurSi indoevropul nasesxobebs ganekuTvneba se-
mantikuri niSnis mixedviT sxvadasxva jgufebSi gaerTiane-
buli Semdegi leqsikuri erTeulebi39:
*ekŝw- `eqvsi~ : i.-e. *(s)&ek̂s- `eqvsi~;
*šwid- `Svidi~ : i.-e. *sept2- `Svidi~;
*uγel- `uReli~ : i.-e. *jugom- `uReli~;
*4ka `rqa~ : i.-e. *k̂er/*k̂rā `rqa, Tavi~;
*m¸ kerd-/*m¸ k4d- `mkerdi~ : i.-e. *k̂erd-/*k̂4d `guli~;
*zisx1- `sisxli~ : i.-e. *esH4 `sisxli~ (Sdr. xeT. es
har);
* ep/* p- `(ga)Tboba~ : i -e. *tep- `Tbili~;
*šew-/*šw- `Soba~ : i.-e. *se&-/*sū- `Soba~;
38
qarTvelur-indoevropul morfonologiur izomorfizms g.wereTeli xsnis
rogorc indoevropuli da saerTo-qarTveluri enebis Soreuli naTesaobis
anarekls; aseve, dasaSvebad miaCnia, rom orive enobriv sistemaSi damoukideblad
gaCeniliyo struqturuli msgavseba; garda amisa, igi miiCnevs, rom saukunovani
kontaqtebis Sedegad qarTveluri da indoevropuli enebi SeiZleboda
`danaTesavebuliyvnen~ arealuri erTianobis farglebSi (ix. misi avtorobiT:‘О
теории сонантов и аблаута в картвельских языках~, wignSi `sonantTa sistema...~,
gv. 045). ix. agreTve: G.Deeters, Die Stellung der Kharthwelsprachen unter den kaukasischen
Sprachen. - RK, 23, Paris 1957, gv. 12 da Smd. g.deetersi miiCnevs, rom qarTveluri
warmoadgens Crdilo-dasavlur-kavkasiuri tipis enas, romelmac mniSvnelovani
transformacia ganicada indoevropuli substratis zegavleniT.
39
ix.: N.Vogt, Arménien et Caucasique du Sud (NTS,IX,1938, gv.334 da Smd.); Г.А.Климов,
Этимологический словарь картвельских языков, М., 1964; S dr. a g re T ve :
Г.А.Меликишвили, Возникновение Хеттского царства и проблема древнейшего
населения Закавказья и Малой Азии. - «ВДИ», 1965, №1, gv. 24 da Smd.
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
55
Tamaz gamyreliZe
56
qarTvelursa da indoevropuls Soris struqturul ms-
gavsebaTa amgvari interpretacia saSualebas iZleva aRniS-
nuli enobrivi sistemebi mivakuTvnoT saerTo arealur jgufs,
istoriamdel garkveul kavSirs, sadac enebs Soris alogene-
turi, anu SeZenili, meoradi naTesaoba arsebobs.
saerTo-indoevropulSi (proto-indoevropulSi) gamovle-
nili semituri nasesxobebis fonze41 indoevropuli nasesxo-
bebi saerTo-qarTvelurSi da qarTvelur-indoevropuli mor-
fonologiuri izomorfizmi (qarTvelur da indoevropul
morfonologiur struqturaTa msgavseba) gansakuTrebiT mniS-
vnelovani xdeba amgvari enobrivi kontaqtebis saerTo area-
lis gansazRvrisa42 da saerTo-indoevropuli (proto-indo-
evropuli) enis pirvelsawyisi teritoriis dadgenisaTvis43.
struqturul-tipologiuri da arealuri lingvistikis
problemaTa es erToblioba, romelic saerTo-qarTvelurma
41
Sdr.: indoevr. *tauro- `xari~: sem. *tawru `xari~; indoevr. *ghaÓd- `bekeka~:
sem. *gadju `bekeka, Txa~; indoevr. alu(t) `mwklarte an tkbili sasmeli; ludi~:
sem. *Ð-l-w ‘tkbili; tkbili sasmeli~; indoevr. *medhu `Tafli, Taflis sasmeli~:
se m. * m- ï - Ö - `tkb i li ~; i nd oev r. * dh ô er- `e zo ; kar i~ : s em .
*ï-w-r `zRude; SemozRuduli ezo~; indoevr. *kl(ã)u `Caketva; gasaRebi~: sem.
*k-l-’ `Caketva~; indoevr. *nãô- `xomaldi; WurWeli~: sem. *’-n-w `WurWeli~;
indoevr. *pelekˆu- `culi; najaxi~: sem. *p-l-Ö `gapoba; najaxi~; indoevr. *dap-
`msxverplSewirva~: sem. *d-b- Ð `msxverplad Sewirva~; indoevr. *(a)ster-
`varskvlavi~: sem. *e-t-t-r `gaRmerTebuli varskvlavi~; indoevr. *arÓo `batoni~:
sem. *Ð-r-(r) `gaTavisufleba; dabadebiT Tavisufali~ da sxv. (ix.: В.M.Иллич-
Свитыч, Древнейшие индоевропейско-семитские языковые контакты (kreb.
«Проблемы индоевропейского языкознания», М., 1964, gv.3_7).
42
am TvalsazrisiT, sainteresoa varaudi saerTo-qarTvelurSi semituridan
ricxviTi saxelebis sesxebis Sesaxeb: *4 wa||*arwa `rva~ (Sdr. aqad. arba, arab.
arba a `oTxi~) da *ãsi(r) `asi~, Sdr. aqad. eširtu (mdedr. sq.), arab. ašr `aTi~,
ãšir `meaTe~ (ix. Г.А.Климов, Заимствованные числительные в общекартвельском.
_ «Этимология». 1965, М., 1967).
43
uaxlesi TeoriisaTvis ‘sinur-tibetursa da indoevropuls Soris enobriv
kontaqtebTan dakavSirebiT indoevropelTa winare-samSoblos~ Sesaxeb ix.:
E.G.Pulleyblank, Chinese and Indo-European (JRAS, pt. 1_2, 1966).
Tanamedrove diaqroniuli lingvistika da qarTveluri enebi
57
Tamaz gamyreliZe
58
59
Tamaz gamyreliZe
60
axali samecniero disciplina _ SedarebiT-istoriuli enaT-
mecniereba, romelmac Semdgom mniSvnelovan warmatebebs mi-
aRwia sruliad gansxvavebuli struqturis enaTa Seswavlis
saqmeSi da romelic humanitarul mecnierebaTa Soris erT-
erT yvelaze formalizebul mecnierul disciplinad iqca.
monaTesave enaTa jgufebisaTvis, rogoricaa, magaliTad,
indoevropuli, semituri, Turquli, qarTveluri da sxv., dama-
xasiaTebelia erTi gansakuTrebuli Tavisebureba, rac maT
fonemur Sedgenilobas ukavSirdeba da konkretul genetur
jgufSi am enebs Soris arsebuli mimarTebebis formalize-
buli aRweris saSualebas iZleva. erT genetur jgufSi gaer-
Tianebul monaTesave enebs Soris vlindeba regularuli fone-
muri (bgeriTi) Sesatyvisobebi, rac am enebs formalurad
aaxloebs erTmaneTTan da maT saerTo warmomavlobas adas-
turebs. swored amgvari fonemuri Sesatyvisobebis safuZvelze
rekonstruirdeba winapari enis fonologiuri Tu mor-
fologiuri sistemebi.
fuZe-enis amosavali sistemis postulireba amave dros ni-
Snavs, rom rekonstruirdeba monaTesave enaTa sistemebis wina-
reistoria da maTi ganviTareba- Camoyalibebis gzebi amosava-
li mdgomareobidan vidre mocemul enaTa dokumenturad da-
dasturebul istoriul mdgomareobamde. amitomac enaTa is-
toriul-SedarebiTi Seswavla da maT Soris fonemur-struq-
turuli Tanafardobebis dadgena unda dasruldes mocemul
enaTa amosavali enobrivi sistemis amsaxveli fuZeeniseuli
mdgomareobis rekonstruqciiTa da gardaqmnis anu transfor-
maciis im wesebis gansazRvriT, romelTa meSveobiTac isto-
riulad dadasturebuli monaTesave sistemebi Teoriulad
postulirebuli enobrivi modelidan gamoiyvaneba.
monaTesave enobrivi sistemebis winareistoriis aRdgena,
amosavali saerTo mdgomareobidan (rac fuZe-enis sistemaSi
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
61
Tamaz gamyreliZe
62
Seswavlis safuZvelze gamovlenil enobriv transformacia-
Ta modelebs. enobriv gardaqmnaTa amgvar universalur mod-
elebs adgens da Seiswavlis diaqroniuli tipologia, romel-
sac, sinqroniuli tipologiisagan gansxvavebiT, enobriv stru-
qturaTa droSi cvlilebebisa da gardaqmnebis universaluri
sqemebi ainteresebs.
amgvarad, Teoriulad postulirebuli fuZe-enis siste-
mis Sesabamisoba rogorc sinqroniul, ise diaqroniul tipo-
logiasTan aris is ZiriTadi kriteriumi, romlis mixedviTac
SeiZleba SevafasoT Teoriulad postulirebuli sistemis
realurobis xarisxi, raTa monaTesave enaTa mocemuli ojaxi-
saTvis fuZe-enis rangSi postulirebul Teoriulad savara-
udo sistemebs Soris erT romelime sistemas mivaniWoT upi-
ratesoba.
indoevropuli enebis Seswavlis mizniT SedarebiTi Studi-
ebis CamoyalibebisTanave, anu faqtobrivad maSin, roca XIX
saukunis enaTmecnierebis saukeTeso warmomadgenlebma safuZ-
veli Cauyares SedarebiT-istoriul enaTmecnierebas, aRdge-
nili iqna saerTo-indoevropuli konsonanturi sistema, rom-
lisganac gamoiyvaneboda istoriulad dadasturebul indo-
evropul enaTa sistemebi. rekonstruirebuli konsonanturi
sistema warmodgenili iyo fonemaTa garkveuli rigebis sa-
xiT da ZiriTadad emTxveoda Zveli induri enis, im droi-
saTvis cnobil indoevropul enaTa uZvelesi warmomadgen-
lis, sistemas.
saerTo-indoevropuli konsonatizmis amgvari sistema (ker-
Zod, xSul fonemaTa qvesistema), umniSvnelo cvlilebebiTa
da dazustebiT, rac Semdgom kvlevebs ukavSirdeba, postu-
lirebulia Tanamedrove indoevropul komparativistikaSi
fonemaTa Semdegi sami rigis saxiT: I _ mJRerebi ∼ II _ mJRe-
ri fSvinvierebi ∼ III _ yruebi.
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
63
Tamaz gamyreliZe
64
rom es aris enaSi sistemur fonemur gardaqmnaTa klasikuri
magaliTi. swored amitom igi TiTqmis yvela lingvistur sax-
elmZRvaneloSia Setanili rogorc amgvari gardaqmnebis ni-
muSi.
konkretuli indoevropuli enebis (rogoricaa indo-iran-
uli, berZnuli, italikuri, slavuri, germanikuli da sxv.)
formirebisa da ganviTarebis istoria klasikur indoevrop-
ul enaTmecnierebaSi aigeba postulirebuli amosavali in-
doevropuli sistemis Sesabamisad. klasikurma SedarebiTma
indoevropulma enaTmecnierebam Tavisi arsebobis manZilze,
rac asormocdaaT welze mets iTvlis, enobrivi faqtebisa
da aRmoCenebis uzarmazari korpusi daagrova, romlis di-
aqroniuli interpretacia xdeboda tradiciulad postu-
lirebuli amosavali saerTo-indoevropuli konsonantizmis
fonze. TiTqmis ugamonaklisod, indoevropuli enebis yvela
SedarebiTi gramatika Tu SedarebiTi leqsikoni aigeboda da
dResac aigeba saerToindoevropuli konsonantizmis tradi-
ciuli sistemis gaTvaliswinebiT. postulirebuli amosava-
li sistema erTgvarad Tavad gansazRvravs im savaraudo fone-
muri gardaqmnebis xasiaTs, romelTa Sedegia istoriuli in-
doevropuli enebis formireba, anu amosavali sistema am enebis
istoriamdeli fonetikuri ganviTarebis ganmsazRvrelia.
klasikur indoevropul enaTmecnierebaSi e.w. `fonetikuri
kanonebi~, rogoricaa `grimis kanoni~, `grasmanis kanoni~,
`barTolomes kanoni~ da sxv., Seiqmna swored imisaTvis, rom
ganemartaT is istoriamdeli fonetikuri procesebi, rom-
lebic amgvari daSvebiT ivaraudeboda konkretul indoevro-
pul dialeqtebSi.
monaTesave enaTa SedarebiT-istoriul gramatikul siste-
maSi amosavali enobrivi modeli Tavisi funqciiT SeiZleba
SevadaroT aqsiomaTa sistemas logikur-deduqciur Teoria-
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
65
Tamaz gamyreliZe
66
imisaTvis, rom indoevropuli fuZe-enis konsonanturi
sistema SesabamisobaSi mosuliyo enobrivi tipologiis
(rogorc sinqroniuli, ise diaqroniuli) monacemebTan,
saWiro gaxda misi gadasinjva da reinterpretacia. reinter-
pretirebuli sistema warmodgenilia fonemaTa sami seriiT,
romlebic erTmaneTs Semdegnairad upirispirdebian: I glo-
talizebuli ∼ II mJReri (fSvinvieri) ∼ III yru (fSvinvieri),
sadac mJReri da yru xSuli fonemebi poziciurad dastur-
deboda aspirirebuli an Sesabamisi araaspirirebuli varian-
tebis saxiT. reinterpretaciis sqematuri suraTi Semdegia:
I II III I II III
(b) bh (p) (p’) b[h] p[h]
d dh t t’ d[h] t[h]
g gh k k’ g[h] k[h]
. . . . . .
. . . . . .
. . . . . .
* * *
indoevropuli fuZe-enis rekonstrucia, rogorc drosa da
sivrceSi realurad arsebuli sistemisa, gulisxmobs, aseve,
rogorc am enaze molaparake xalxebis arsebobas, romelTac
pirobiTad `indoevropelebs~ vuwodebT, ise maTi pirvelsacx-
ovrisi teritoriis anu `winaresamSoblos~ arsebobasac,
saidanac daiwyo am xalxTa migraciebi (sxvadasxva drosa da
sxvadasxva mimarTulebiT) maTi gansaxlebis istoriuli teri-
toriebisaken. amdenad, gasagebia, rom kvlav warmoCinda in-
doevropuli `winaresamSoblos~ tradiciuli problema,
romelic TiTqmis iseve Zvelia, rogorc TviT indoevropuli
SedarebiT-istoriuli enaTmecniereba.
savsebiT bunebrivia, rom `winaresamSoblos~ lokalizaci-
isa da indoevropeli tomebis Tavdapirveli teritoriebis
savaraudo sazRvrebis Sesabamisad ganisazRvreba indoevrop-
ul dialeqtebze molaparake gansxvavebuli xalxebis gada-
adgilebaTa traeqtoriebi TiToeuli maTganis gansaxlebis
istoriuli teritoriebisaken. am traeqtoriebis gansazRvra,
Tavis mxriv, metismetad mniSvnelovania indoevropeli xalx-
ebis (ufro zustad, indoevropul enebze amJamad an odes-
Rac molaparake xalxebis) winareistoriis ZiriTadi momen-
tebis aRsadgenad.
indoevropeistikaSi sakmaod adre damkvidrda Tezisi, rom-
lis mixedviTac indoevropelTa winaresamSoblo centralur
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
69
Tamaz gamyreliZe
70
adgileba, ise am xalxis kulturac farTo mniSvnelobiT _
proto-kultura.
aseT SemTxvevaSi rekonstruirebuli leqsikuri element-
ebi asruleben informaciuli wyaros rols, romlis mixed-
viTac gveqmneba warmodgena fuZe-enaze da mis calkeul di-
aleqtTa uZveles gaerTianebebze molaparake xalxTa arse-
bobisa da ganviTarebis istoriuli gzebis, maTi proto-kul-
turis Sesaxeb.
fuZe-enaze rekonstruirebuli leqsikis amgvari `retro-
speqtuli~ semantikuri analizi aucileblad gulisxmobs
enis Caketili sistemidan gasvlas araenobriv cnebaTa sam-
yaroSi, rac niSnavs garkveuli Sesabamisobis dadgenas, erTi
mxriv, fuZe-enisa da misi dialeqtebis uZveles gaerTianeba-
Ta leqsikuri elemetebis semantikur plansa da, meore mxriv,
eqstralingvistur realiebs Soris.
enis amgvari analizi, am enaze molaparakeTa kulturas-
Tan mWidro kavSirSi, jer kidev indoevropuli SedarebiT-is-
toriuli enaTmecnierebis formirebisa da ganviTarebis
adreul etapze, enaTmecnierebaSi struqturuli mimdinare-
obis damkvidrebamde Camoyalibda rogorc gansakuTrebuli
enaTmecnieruli disciplina, romelsac `lingvistur pale-
ontologias~ uwodeben.
SedarebiT-istoriuli Studiebis ganviTarebis Tanamedrove
etapze proto-kulturis rekonstruqciis is meTodi, romel-
ic fuZe-enis semantikur da struqturul-gramatikul anal-
izs emyareba, unda daxasiaTdes rogorc `kulturis lingvis-
turi paleontologia~, ramdenadac am SemTxvevaSi special-
uri kvlevisa da rekonstruqciis sagania ara sakuTriv fuZe-
enisa da misi uZvelesi dialeqtebis struqtura, aramed pro-
to-kultura farTo anTropologiuri mniSvnelobiT, rac
gulisxmobs ekologiasa da, aseve, am enaze molaparakeTa ma-
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
71
Tamaz gamyreliZe
72
xmelTaSuazRvispireTis (farTo mniSvnelobiT _ balkaneTi-
sa da axlo aRmosavleTis Crdilo nawilis CaTvliT) Sedar-
ebiT samxreT regionebSi. aRsaniSnavia, rom cxovelebis saer-
To-indoevropuli saxelebis (`jiqi~, `leopardi~, `lomi~,
`maimuni~, `spilo~, `spilos Zvali~, `kiborCxali~ da sxv.)
analizic mxars uWers indoevropuli winaresamSoblos
ekologiuri garemos samxreTul xasiaTs, rac, upirvelesad,
geografiul landSaftTan da mcenareul safarTan dakavSire-
buli monacemebis safuZvelze ivaraudeba. zogierTi am cxo-
velTagani, an Tundac is faqti, rom icnoben am cxovelebs,
ukve gamoricxavs centralur evropas, rogorc aRniSnul di-
aleqtebze molaparakeTa pirvelsacxovris teritorias.
SesaZlebeli gaxda saerTo-indoevropul doneze mecxove-
leobasTan da miwaTmoqmedebasTan dakavSirebuli mdidari
terminologiis aRdgena. IV aTaswleulSi Cvens eramde, anu
saerTo-indoevropuli enis damoukidebel dialeqtebad daS-
lis uSualod wina periodSi, mecxoveleoba (iseve rogorc
miwaTmoqmedeba) centralur evropaSi Canasaxovan mdgomare-
obaSi iyo.
indoevropuli fuZe-enis gavrcelebis arealad axlo aR-
mosavleTis miCnevas aSkarad mxars uWers soflis meurneo-
bis kulturebis (qeris, xorblis, selis), gansakuTrebiT,
msxmoiare xeebisa da buCqebis (vaSlis, Sindis, alublis, Tu-
Tis xis, vazisa da sxv.) rekonstruirebuli saxelebi, agreTve,
miwaTmoqmedebis produqtebis damuSavebasTan dakavSirebuli
qmedebisa da xelsawyo-iaraRebis aRmniSvneli sityvebi
(`dolabi~, `danayva, marcvleulis dafxvna~, `dafqva~, `qeris
marcvlebis cecxlze damuSaveba~). msgavsi xelsawyo-iaraRe-
bi evropaSi Semodis wina aziidan mxolod rkinis xanaSi (I
aTaswleulisaTvis Cvens eramde). miwaTmoqmedebisa da meve-
naxeobis terminologia naTlad adasturebs indoevropuli
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
73
Tamaz gamyreliZe
74
amasTan erTad, saerTo-indoevropuli materialuri da
sulieri kulturis mTliani xasiaTi, socialur-ekonomikuri
urTierTobani (kerZod, gansakuTrebuli socialuri rangeb-
is arseboba da `qurumTa~ roli) miuTiTebs, rom am enaze mo-
laparakeni axlos iyvnen axloaRmosavlur arealTan.
winareindoevropuli sazogadoebisaTvis leqsikis mixed-
viT rekonstruirebuli kulturisa da socialur-ekono-
mikuri wyobis niSanTa mTeli kompleqsi tipologiurad Zve-
li axlo aRmosavleTis adreuli civilizaciebisTvisaa dama-
xasiaTebeli. saerTo-indoevropuli kultura tipologiurad
arqaul aRmosavlur civilizaciaTa rigs ganekuTvneba.
is faqtebi, romlebic indoevropelTa winaresamSoblos
Zvel axlo aRmosavleTSi lokalizaciis sasargeblod
metyveleben, SesabamisobaSia sxva rigis argumentebTanac.
winareindoevropuli arealis lokalizacia im adgilas unda
ivaraudebodes, sadac dasaSvebia indoevropuli fuZe-enis
kavSiri (kontaqtebi) semitur da qarTvelur (samxreTkavka-
siur) enebTan, ramdenadac am enebSi gamovlenilia leqsikuri
plastebi, romlebic nasesxebi unda iyos erTi enidan meore-
Si. amave faqtze metyveleben indoevropul fuZe-enaSi da-
dasturebuli kulturuli nasesxobani axlo aRmosavleTis
sxva uZvelesi enebidan _ Sumerulidan, egvipturidan; gar-
da amisa, arsebobs argumentebi, romlebic mxars uWeren kav-
Sirebis arsebobas indoevropulsa da wina aziis iseT uZve-
les enebs Soris, rogoricaa xeTuri, elamuri da xurituli.
Tuki saerTo-indoevropuli tomebisaTvis pirvelsacx-
ovrisad CaiTvleba wina aziis teritoria, sadac konkretu-
li arqeologiuri kultura unda yofiliyo gavrcelebuli,
mosalodnelia rom aRmoCendes amgvari kultura, Cvens er-
amde V_IV aTaswleulSi arsebuli, romelic erTmniS-
vnelovnad SeeTanadeba winareindoevropuls.
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
75
Tamaz gamyreliZe
76
aseT SemTxvevaSi, mniSvnelovania, rom gansxvavebul nawileb-
Si ar aRmoCndes iseTi maxasiaTeblebi, romlebic SeuTavsebe-
lia erTmaneTTan TiToeuli kompleqsis Sida implikaciebis
ZaliT.
amJamad mxolod SeiZleba daisvas sakiTxi: myardeba Tu
ara Sesabamisoba savaraudo istoriul regionSi Cvens eramde
V_IV aTaswleulSi cnobil arqeologiur kulturebsa da
rekonstruirebul saerTo-indoevropuls Soris? wina azia-
Si aRmoCenili zogierTi Zveli arqeologiuri kultura
(rogoricaa xalafuri da kidev ufro adrindeli CaTal-huiu-
qis, aseve, maTi uSualod Tu arauSualod gamgrZelebeli kul-
turebi, an maTi Semcvleli kulturebi, kerZod, ubeiduri an
mtkvar-araqsisa) xasiaTdeba niSanTa mTeli rigiT, romlebic
SesabamisobaSia lingvisturi monacemebis mixedviT rekostru-
irebul saerTo-indoevropul kulturasTan. SedarebiT axa-
li arqeologiuri kulturebis SeqmnaSi (mtkvar-araqsis tip-
isa _ III aTaswleuli Cvens eramde) SesaZlebelia monawile-
obdnen calkeul indoevropul dialeqtebze molaparake
xalxebic, winaaziuri arealis sxva (kerZod, xuritul-
urartul da samxreTkavkasiur-qarTvelur) xalxebTan er-
Tad.
Tu gaviziarebT Teziss indoevropelTa winaaziuri winare-
samSoblos Sesaxeb, maSin mTlianad Seicvleba calkeul di-
aleqtebze an dialeqtTa gaerTianebebze molaparake xalxeb-
is migraciaTa suraTi maTi Tavdapirveli gansaxlebis teri-
toriebidan im adgilebisaken, sadac isini istoriulad sax-
loben. indoevropuli winaresamSoblos Sesaxeb axali
hipoTezis mixedviT, unda vivaraudoT xeTur-luviur di-
aleqtebsa da saerTo-berZnulze molaparakeTa umniSvnelo
gadanacvleba dasavleTis mimarTulebiT, ris Sedegadac maT
mcire aziis centralur da dasavleT nawilebs miaRwies.
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
77
Tamaz gamyreliZe
78
istoriuli gavrcelebis mxareSi, kerZod, Zvel axlo aRmo-
savleTsa da aRmosavleT xmelTaSuazRvispireTis zogierT
adgilas, sadac gavrcelebuli iyo talasemia (xmelTa-
SuazRvispiruli daavadeba) _ anemiis saxeoba, romelic ge-
netikurad gadaecemoda da romlis genic heterozigotul
mdgomareobaSi zrdis organizmis winaaRmdegobis unars ma-
lariis mimarT (imave talasemiis genis homozigoturi ale-
lis pirobebSi ki igive daavadeba letalurad sruldeba).
Tu davuSvebT, rom indostanSi SeWril indo-ariul popu-
laciebs ar gaaCndaT genetikurad gamomuSavebuli medegoba
malariis mimarT, isini im pirobebSi verafriT gadarCebod-
nen. amitom tradiciul varaudze ufro saalbaTo Cans am po-
pulaciaTa Camosaxleba indostanSi dasavleTidan (talasemi-
is winaaziuri arealidan): tradiciulad, migracia ivaraude-
boda CrdiloeTidan, centraluri aziidan, sadac ar arse-
bobda anemiis aRniSnuli saxeoba, romelic genetikurad gada-
ecemoda.
Zvel indoevropul dialeqtebze molaparake tomTa gada-
adgilebas gansxvavebuli mimarTulebiT _ aRmosavleTiT da
Semdgom, Sua aziis gavliT, evropaSi, adastureben ormxrivi
nasesxobani indoevropulidan centraluri aziis enebSi
(TurqulSi, monRolurSi, eniseurSi, agreTve finur-ugrul-
Si) da piriqiT. pirvelsacxovrisi teritoriidan swored amg-
vari migraciuli gza unda gaevloT `Zvelindoevropul~ di-
aleqtTa im erTianobebze molaparake tomebs, romelTagan
mogvianebiT Camoyalibda `Zvelindoevropul enebad~ wode-
buli garkveuli enobrivi erTobani (italikuri, kelturi,
germanikuli, balturi, slavuri), romelTac saxelebi piro-
biTad daerqvaT istoriul epoqaSi maTi gavrcelebis arealis
mixedviT. rogorc Cans, evropaSi daaxloebiT igive gza ganv-
les adreiranulma tomebma, ris Sedegadac uamravi nasesxo-
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
79
Tamaz gamyreliZe
80
kulturul-istoriul problemaTa zemoganxiluli kompleq-
si, rac sakmao sisruliTaa warmodgenili monografiaSi
viaCeslav ivanovTan TanaavtorobiTa da roman iakobsonis win-
asityvaobiT: ` Индоевропейский язык и индоевропейцы.
Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка
и протокультуры~, т. т. I, II, Тбилиси, 1984: `Издательство
Тбилисского Университета~ (inglisuri Targmani: Thomas V.
Gamkrelidze, Vjačeslav V. Ivanov, Indo-European and the Indo-Eu-
ropeans. A Reconstruction and Historical Analysis of a Proto-Lan-
guage and a Proto-Culture, 2 vols.With a Preface by Roman Jakob-
son. English version by Johanna Nichols. Edited by Werner Winter,
Berlin – New York, 1994/95: “Mouton de Gruyter”). gamokvlevaSi
warmodgenilia, agreTve, winareindoevropul leqsemaTa
leqsikoni, rekonstruirebuli axali fonologiuri mode-
lis mixedviT, sadac erTeulebi ganlagebulia semantikuri
jgufebis Sesabamisad da calkeuli erTeulis formasTan
erTad gaanalizebulia Sesabamis `aRsaniSnTa~ materialuri
Tu kulturul-istoriuli Sinaarsi. aRniSnuli rekonstru-
irebuli winareindoevropuli semantikuri leqsikoni faqto-
brivad gaxda is safuZveli, romelsac eyrdnoboda rogorc
indoevropuli fuZe-enis arealuri kvleva, ise indoevropu-
li winaresamSoblosa da indoevropelTa migraciebTan dakav-
Sirebuli problemebis analizi.
hipoTeza indoevropelTa aRmosavluri winaresamSoblos
Sesaxeb Zireulad cvlis Zvelindoevropul dialeqtebze mo-
laparakeTa migraciebis traeqtoriasa da, Sesabamisad, icv-
leba indoevropel xalxTa warmoSobisa da winareistoriis
amsaxveli suraTi. aRniSnuli hipoTeza adamianTa civilizaci-
is uZveles kerad winaaziur kulturul areals gamohyofs,
saidanac kacobriobis kulturuli miRwevebi sxvadasxva gziT
axali paradigma indoevropul Sed._istoriul enaTmecnierebaSi
81
Tamaz gamyreliZe
82
*
ix. «perspeqtiva» XXI, 6. Tbilisi 2004: gamomcemloba `ena da kultura~.
fuZe-enis rekonstruqcia da misi qronologiuri doneebi
83
Tamaz gamyreliZe
84
H1e, H2e, H3e → He, Ha, Ho → e, a, o;
(I etapi) (II etapi) (III etapi)
85
Tamaz gamyreliZe
86
saerTo-qarTveluri sami sibilanturi rigis hipoTezisa-
gan gansxvavebiT, Tu fuZe-enaSi mxolod or rigs da maTTan
erTad Tavdapirvel SiSina bgeraTkompleqsebs vivaraudebT
(k.h.Smidti, i.meliqiSvili), e.i. : s, S da Sq ; z, J da Jg; c, C da
Cq; Z, j da jg; w, W da Wk, unda davuSvaT aRmosavlur dialeq-
tur arealSi, jer kidev fuZe-enaSi, amgvari SiSina bgeraT-
kompleqsebis martiv SiSina Tanxmovnebad gadaqceva (e.i.: Sq
→ S; Jg → J; Cq → C; jg → j; Wk → W). Sesabamisad, unda
vivaraudoT fuZe-enis wiaRSi erTmaneTTan dapirispirebuli
ori dialeqturi arealidan calkeuli enobrivi erTeulebis
warmoSoba-ganviTareba.
amgvarad, msgavsad saerTo-indoevropuli fuZe-enisa, saer-
To-qarTvelurSic SesaZlebelia gamoiyos ori qro-
nologiuri done, romlebic daxasiaTdeba, fuZe-enaSi momx-
dari fonologiuri cvlilebebis TvalsazrisiT, rogorc
`pre-qarTveluri~ (sami sibilanturi rigiT) da `proto-
qarTveluri~ (sami sibilanturi rigis saTanado gardaqmnebiT
saerTo-qarTveluris dasavlur da aRmosavlur dialeqtur
arealebSi).
SedarebiT-lingvisturi monacemebis safuZvelze unda vi-
varaudoT dasavluri dialeqturi arealidan Tavdapirvelad
svanuris, rogorc damoukidebeli enobrivi erTeulis, gamoy-
ofa da ganviTareba, rasac momdevnod `zanur-qarTuli~ er-
Tianobis daSla mohyva.
saerTo-qarTveluri fuZe-enis daSlis es procesi SeiZleba
avsaxoT erTgvari `genealogiuri xis~ saSualebiT, romelic
emyareba gerhard deetersis mier SemoTavazebul sqemas (ix.
T.gamyreliZe, g.maWavariani, sonantTa sistema da ablauti
qarTvelur enebSi. saerTo-qarTveluri struqturis tipo-
logia, Tbilisi 1965, gv. 6 da Smd.). amasTanave, qarTveluri
fuZe-enis qronologiuri doneebi da mogvianebiT calkeul
fuZe-enis rekonstruqcia da misi qronologiuri doneebi
t
*e *o
*a
pre-qarTvel uri
* * *
s s S
4.000–3.000 BC
i
aR mo saerTo- qarTvel uri
enobrivi sistema
l ea
s av
eqt ur i ar
l ur
*e
a o
*
*
ia l
*a
*o *e
eqt
id
r ar
lu e al
d a s av i
*s*S*Sq/* squ
pre-svanuri zanur-qarTuli
*s
*S
*e *a
*s *S
*S g
/*s
*o
*e *a o
gu
*a *o *e *a
[*i *u] *e *o
*s*S*Sg/*sgu zanuri [*i *u]
svanuri qarTul i
*e *a *o (kol xuri) *s*S *Sq/*squ
[*i *u] *s *S
87
Tamaz gamyreliZe
88
dialeqtur jgufebad daSla SesaZlebelia warmovidginoT
e.w. `derivaciul-sivrculi modelis~ saxiT, romelic
gulisxmobs tradiciuli `genealogiuri xisa~ da `talRe-
bis TeoriaSi~ miRebuli savaraudo dialeqtur zonaTa erTg-
var Serwymas erT saerTo t droSi ganSlad diagramad.1
1
Sdr. Cven mier saerTo-indoevropuli enis aRwerisas warmodgenili amgvari
diagrama (ix. Т.В.Гамкрелидзе, Вяч.Всев.Иванов, Индоевропейский язык и
индоевропейцы. Реконструкция и историко-типологический анализ праязыка и
протокультуры, I, Тбилиси 1984, стр. 398_399).
indoevropelebi, qarTvelebi, semitebi∗
∗
daibeWda saerTaSoriso samecniero konferenciis `Tbilisi _ ierusalimi
2~-is masalebSi, Tbilisi, 1993, gv. 13_15.
89
Tamaz gamyreliZe
90
dasxva indoevropul, qarTvelur Tu semitur toms sazoga-
dod, aramed sakuTriv protoindoevropul, protoqarTvelur
da protosemitur xalxebs, romlebic, Sesabamisad, indoevro-
pul, qarTvelur da semitur fuZe-enebze metyvelebdnen, anu
im winapar enebze, romelTac dasabami misces istoriulad
dadasturebul indoevropul, qarTvelur da semitur enebs.
enaTa indoevropuli ojaxi erT-erTi yvelaze mravalricx-
ovania rogorc masSi gaerTianebuli Zveli Tu axali enebis
raodenobiT, ise am enebze molaparake adamianTa simravliT.
dedamiwaze yvelaze metad gavrcelebuli cxrameti enidan
TerTmeti indoevropulia. enaTa indoevropul ojaxs
miekuTvneba iseTi enobrivi jgufebi, rogoricaa anatoliuri
(xeTur-luviuri), indo-iranuli, balturi, slavuri, berZnu-
li, somxuri, albanuri da sxv.
yvela es ena monaTesave enad ganixileba; isini qmnian erT
saerTo genetur jgufs, romelic iTvleba, rom momdinare-
obs saerTo fuZe-enidan (e.w. protoindoevropuli enidan) da
warmoiSva am ukanasknelis daSlis Sedegad.
aseve, qarTveluri enebi qmnian erT saerTo genetur jgufs,
romelic Sedgeba sakuTriv qarTulisagan da axlo monaTe-
save dialeqtebis _ megrul-lazurisa da svanurisagan da
romlebic istoriulad erTi saerTo fuZe-enisagan, e.w. saer-
To-qarTveluri enisagan, momdinareoben.
msgavsad amisa, semituri enebic erTiandebian erT jgufSi,
romelSic Sedis rogorc mravali Zveli, xmarebidan gamosu-
li mkvdari ena, ise Tanamedrove enebic. semituri enebic
monaTesave enebad iTvlebian, romlebic momdinareoben saer-
To enobrivi sistemisagan _ protosemituri fuZe-enisagan.
yvela es enobrivi sistema _ protoindoevropuli, saer-
To-qarTveluri da protosemituri _ realur enebad unda
indoevropelebi, qarTvelebi, semitebi
91
Tamaz gamyreliZe
92
gvari Semobruneba istorizmisaken, rac damaxasiaTebeli iyo
XIX saukunis dasasrulisaTvis, rogorc cnobilia, XX
saukunis meore naxevris mecnieruli azris ganviTarebis erT-
erTi mTavari tendencia gaxda, romelmac Secvala amave sauku-
nis pirveli aTwleulebis manZilze mecnierebaSi damkvidrebu-
li sinqroniuli struqturalizmi da antiistorizmi.
aqve unda aRiniSnos, rom lingvisturi mecniereba Zveli,
tradiciuli problemebis damuSavebas daubrunda gamdidrebu-
li, sinqroniuli lingvistikis wiaRSi Seqmnili lingvisturi
analizis axali meTodebiT. am meTodebis siaxle gamoixateba
ara mxolod sinqroniul lingvistikaSi damuSavebuli
lingvisturi analizis zusti operaciuli xerxebis gamoye-
nebiT, aramed Tanmimdevruli midgomiT enisadmi, rogorc
drois paralelurad mudmivad cvalebadi, uaRresad siste-
muri fenomenisadmi. yvelaferi es saSualebas iZleva Sedar-
ebiT-istoriuli enaTmecnierebis tradiciuli problemebis
damuSavebisas gamoviyenoT monacemebi lingvisturi mecniere-
bis SedarebiT axali mimarTulebebisa _ tipologiuri
lingvistikisa da universaliaTa lingvistikisa, romlebic
warmatebiT ganviTarda ukanaskneli aTwleulebis manZilze.
Tanamedrove lingvisturi mecnierebis am uaxlesi monaceme-
bis gamoyenebam monaTesave enaTa calkeuli jgufebis, ker-
Zod, indoevropuli ojaxis, Seswavlisas aucilebeli gaxa-
da am enaTa istoriuli warsulisa da maTi preistoriuli
ganviTarebis konkretuli gzebis Sesaxeb im tradiciuli Sexe-
dulebebis Zirfesviani gadasinjva, romlebic klasikur in-
doevropul enaTmecnierebaSi arsebobda.
TviT istoriuli enaTmecniereba Caisaxa me-19 saukunis
pirvel naxevarSi swored Zveli indoevropuli enebis Sepiri-
spirebisa da SedarebiTi analizis, maTi naTesaobrivi urTi-
erTobisa da im saerTo enobrivi winapridan warmomavlobis
indoevropelebi, qarTvelebi, semitebi
93
Tamaz gamyreliZe
94
mogvca erTmaneTTan regularul TanafardobaSi myofi fone-
mebi (bgerebi).
fuZe-enis sawyisi sistemis postulirebasTan erTad Se-
darebiT-istoriuli analizi gulisxmobs istoriulad da-
dasturebuli monaTesave enobrivi sistemebis Camoyalibebisa
da ganviTarebis gzebis rekonstruqciasa anu aRdgenas, daw-
yebuli am enebis Tavdapirveli mdgomareobidan vidre doku-
menturad fiqsirebul maT istoriul mdgomareobamde. amit-
om am enebs Soris fonemur-struqturuli Tanafardobis dad-
genisa da, saerTod, maTi yovelgvari SedarebiT-istoriuli
Seswavlis logikur dasasrulad unda miviCnioT winareeno-
brivi mdgomareobis rekonstruqcia (rac asaxavs monaTesave
enebisaTvis saerTo sawyis enobriv sistemas) da im gardaqm-
nebisa Tu transformaciuli wesebis postulireba, romel-
Ta mixedviTac istoriulad dadasturebuli monaTesave siste-
mebi Teoriulad postulirebuli enobrivi modelidan gamo-
iyvaneba.
imis mixedviT, Tu rogori formiT aRdgeba fuZe-enis siste-
ma, rogori fonologiuri da gramatikuli struqturebi miew-
ereba mas, ganisazRvreba monaTesave enebis winareistoria, maTi
Camoyalibebisa da ganviTarebis gzebi, dawyebuli am enebis
Tavdapirveli saerTo mdgomareobidan (rac asaxulia fuZe-
enis sistemaSi), vidre istoriulad fiqsirebul mdgomare-
obamde.
Tavis mxriv, fuZe-enis postulirebuli sistema unda ak-
mayofilebdes tipologiuri realobis, arawinaaRmdegobri-
obisa da sisrulis empiriul moTxovnebs. tipologiur re-
alobasa da arawinaaRmdegobriobaSi igulisxmeba enobrivi
struqturebis iseTi erToblioba, romelic ar ewinaaRmdege-
ba tipologiurad dadgenil enobriv kanonzomierebebs da ar
indoevropelebi, qarTvelebi, semitebi
95
Tamaz gamyreliZe
96
TanxmovanTa aRniSnuli gadaweva germanikul enebSi, rac
SedarebiT-istoriul enaTmecnierebaSi cnobilia `grimis
kanonis~ saxelwodebiT, tradiciulad ganixileba rogorc
sistemuri fonemuri gardaqmnis klasikuri nimuSi da, Cveu-
lebriv, moyvanilia saenaTmecniero saxelmZRvaneloebSi ms-
gavsi gardaqmnebis sailustraciod.
klasikur indoevropul enaTmecnierebaSi postulirebu-
li sawyisi indoevropuli sistemis xasiaTisa da struqtu-
ris mixedviT aigeba konkretul istoriul indoevropul enaTa
(rogoricaa, indo-iranuli, berZnuli, italikuri, slavuri,
germanikuli da sxv.) formirebisa da ganviTarebis istoria.
mTeli korpusi enobrivi faqtebisa da aRmoCenebisa, rac
klasikurma SedarebiTma indoevropulma enaTmecnierebam daa-
grova Tavisi arsebobis 150 welze meti xnis manZilze, ganixi-
leba saerTo-indoevropuli konsonantizmis tradiciulad
postulirebuli sawyisi sistemis safuZvelze. indoevrop-
ul enaTmecnierebaSi absoluturad yvela SedarebiTi grama-
tika da SedarebiTi leqsikoni aigo da dResac aigeba, Ziri-
Tadad, saerTo-indoevropuli konsonantizmis tradiciulad
dadgenili sistemidan amosvliT. amgvarad postulirebuli
sawyisi sistema gansazRvravs TviT im navaraudevi fonemuri
gardaqmnebis xasiaTs, romelTac unda gamoewviaT istoriu-
li indoevropuli enebis formireba; is gansazRvravs am gze-
bis winareistoriuli fonetikuri ganviTarebis mTel msv-
lelobasac. klasikur indoevropul enaTmecnierebaSi cno-
bili e.w. `fonetikuri kanonebi~ (zemoT xsenebuli `grimis
kanoni~, agreTve, `grasmanis kanoni~, `barTolomes kanoni~
da sxv.) Seiqmna swored im mizniT, rom aexsnaT is winareisto-
riuli fonetikuri procesebi, romlebic konkretul indo-
evropul dialeqtebSi ivaraudeboda amosavali tradiciuli
sistemis pirobebSi.
indoevropelebi, qarTvelebi, semitebi
97
Tamaz gamyreliZe
98
maSasadame, saerTo-indoevropul sistemaSi ivaraudeba
daaxloebiT im tipis xSuli Tanxmovnebi, rogoric dRevan-
del qarTulSi gvaqvs da rogoric rekonstruirdeba saerTo-
qarTvelurSi.
saerTo-indoevropuli xSulebis sami seriis amgvari in-
terpretaciiT funqcionalur-fonologiuri axsna eZebneba
indoevropuli enobrivi struqturis mTel rig faqtebs, rom-
lebic gaugebari da auxsneli iyo saerTo-indoevropuli kon-
sonantizmis tradiciuli modelidan amosvliT.
axali Tvalsazrisis mixedviT, saerTo-indoevropuli
sistema ufro axlosaa im sistemebTan, romlebic tradici-
ulad ganisazRvreba rogorc sistemebi `TanxmovanTa gadaw-
evebiT~ (germanikuli enebi, somxuri, xeTuri), maSin roca kon-
sonantizmis mixedviT saerTo-indoevropul sistemasTan ax-
los myofad miCneuli sistemebi (pirvel rigSi _ Zvelin-
duri) sawyisi enobrivi sistemidan rTuli fonemuri gardaqm-
nebis Sedegad Camoyalibebulad unda ganvixiloT. amgvari re-
konstruqciiT miiReba indoevropuli dialeqtebis preisto-
riuli ganviTarebis suraTi, romelic sruliad sawinaaRmde-
goa imisa, rac klasikur indoevropul enaTmecnierebaSi iyo
miCneuli. icvleba saerTo-indoevropuli xSuli fonemebis
gardaqmnaTa tradiciulad miRebuli traeqtoriebi, rom-
lebic saerTo-indoevropuli sistemis axali interpretaciis
Suqze tradiciulis sawinaaRmdego mimarTulebebs iZenen.
Sesabamisad, axleburad gaiazreba klasikuri indoevropuli
enaTmecnierebis ZiriTadi `fonetikuri kanonebic~, rogori-
caa `grimis kanoni~, `grasmanis kanoni~, `barTolomes kano-
ni~ da a.S., romlebic xSulebis indoevropuli sistemis axa-
li interpretaciis pirobebSi gansxvavebul Sinaars iZenen.
indoevropelebi, qarTvelebi, semitebi
99
Tamaz gamyreliZe
100
ul regions miviCnevT am fuZe-enis gavrcelebis pirvandel
teritoriad, dgindeba am tomTa preistoriuli migraciebis,
anu gadasaxlebebisa da moZraobebis, suraTi `pirvelsac-
xovrisad~ miRebuli teritoriidan im regionebis mima-
rTulebiT, sadac Cven am tomebs da, Sesabamisad, savaraudo
fuZe-enis gviandel dialeqtebs istoriul xanaSi vadas-
turebT. esaa erTgvarad im migraciebis traeqtoriebis aRdge-
na, romlebsac aRniSnuli xalxebi uZveles dros TavianT is-
toriul miwa-wyalze unda mieyvanaT an, ufro zustad, im
enobrivi erTeulebis moZraobebisa da sivrceSi gadanacvle-
baTa aRwera, romlebic Sesabamisi savaraudo fuZe-enisagan
Camoyalibdnen am ukanasknelis calkeul dialeqtebad
daSlisa da difereciaciis Sedegad. amdenad, amgvari migra-
ciebis suraTisa da dialeqtTa moZraobis traeqtoriis aRd-
gena warmoadgens amave dros im xalxTa preistoriis Seswav-
las, romlebic Sesabamis enaze metyvelebdnen, anu maTi eT-
nogeneturi preistoriis rekonstruqcias.
indoevropuli, qarTveluri da semituri winareenobrivi
sistemebis leqsikuri nasesxobani da struqturul-ti-
pologiuri msgavseba aSkarad mowmobs Zveli wina aziis
garkveul arealSi aRniSnul sam winareenobriv sistemasa da
maTze molaparake xalxebs Soris mWidro urTierTobebisa da
kontaqtebis arsebobas xangrZlivi periodis manZilze. amaze
metyvelebs, upirveles yovlisa, samive enobriv sistemaSi da-
dasturebuli saerTo leqsikuri erTeulebi. am mxriv uaR-
resad sayuradReboa am enebSi `Rvinis~ aRmniSvneli saerTo
sityvebi:indoevrop. *wojno , semit. *wajn (Zv. ebr. jajin), qarT.
*Rvino, rac mowmobs am fuZe-enebis teritoriul siaxloves
da maTze molaparake xalxebis urTierTobas meRvineobis saer-
To kulturul arealSi istoriuli wina aziis farglebSi.
indoevropelebi, qarTvelebi, semitebi
101
Tamaz gamyreliZe
102
rac ukve Sesrulebulia indoevropul enaTa mimarT da gaanal-
izdes saerTo-qarTveluri leqsika mis mier gamoxatuli re-
aliebis TvalsazrisiT. es saSualebas mogvcems ufro sru-
lad aRvadginoT saerTo-qarTveluri sulieri da materi-
aluri samyaro, samyaro Cveni winaprebisa, romlebic saer-
To-qarTvelur enaze metyvelebdnen. amgvari analizi Sesa-
Zlebels gaxdis ufro zustad ganisazRvros saerTo-qarTve-
luri enis pirvandeli gavrcelebis teritoria da dadgindes
is migraciebi, romelTa Sedegad istoriuli qarTveluri
tomebi Camoyalibdnen.
winapar xalxTa uZvelesi materialuri da sulieri kul-
turis suraTis rekonstruqcia lingvisturi gziT saSuale-
bas mogvcems movaxdinoT garkveul regionebSi aRmoCenili
arqeologiuri kulturis ufro zusti identifikacia savara-
udo saerTo-qarTvelur kulturasTan, rac ufro naTel da
srulyofil warmodgenas Segviqmnis qarTveli xalxis eT-
nogenezisa da preistoriuli ganviTarebis Sesaxeb.
„aracnobieri~ da izomorfizmi genetikur
kodsa da semiotikur sistemebs Soris*
*
Sdr. Thomas V. Gamkrelidze, The “unconscious” and the problem of isomorphism be-
tween the genetic code and semiotic systems: «Folia Linguistica», XXIII (1989).
103
Tamaz gamyreliZe
104
gansazRvruli tipis qimiuri alfabetis meSveobiT. nukle-
otidebi anu `qimiuri radikalebi~ asruleben am alfabetis
sawyisi elementebis _ `asoebis~ _ rols; es elementebi
kombinireben erTmaneTTan nukleomJavebis usasrulo wrfiv
mimdevrobebSi, rac qmnis genetikuri informaciis qimiur
teqsts. frazis analogiurad, romelic garkveul segments
Seadgens teqstSi (es ukanaskneli Seqmnilia sawyisi diskre-
tuli erTeulebis _ asoebis an fonemebis _ wrfivi mimdevro-
biT), individualuri genic Seesabameba gansazRvrul segments
oTxi sawyisi qimiuri radikaliT Seqmnil nukleomJavebis
grZel jaWvSi. aseve, lingvisturi kodis analogiurad,
romelSic sawyisi elementebi _ fonemebi _ Tavad mniSvnelo-
bas arian moklebulni, magram maTi gansazRvruli kombina-
ciebiT iqmneba mocemul sistemaSi garkveuli mniSvnelobis
mqone minimaluri mimdevrobebi, genetikur kodSic informa-
cias atarebs ara sistemis calkeuli elementi, ara individ-
ualuri qimiuri radikali, aramed am sawyisi oTxi nukleo-
tidis specialuri samelementiani mimdevrobebi, e.w `trip-
letebi~. ramdenadac samelemenetian mimdevrobebad am oTxi
sawyisi elementis yvela SesaZlo kombinaciaTa ricxvi Sead-
gens 43 = 64-s, genetikuri leqsikonic Sedgeba 64 `sityvisa-
gan~, romelTagan sami tripleti `funqcionalur markers~
warmoadgens da gamoiyeneba nukleomJavebis grZel mim-
devrobebSi `frazis~ dasawyisisa da dasasrulis aRsaniSna-
vad; danarCeni `sityvebi~ Seesabameba 20 aminomJavas da, amde-
nad, tripletebSi gamoiyofa `sinonimuri sityvebi~, anu erTi
da imave aminomJavis Sesabamisi gansxvavebuli mimdevrobebi.
oTxi sawyisi elementisagan Sedgenil amgvar tripleteb-
sa da aminomJavebs Soris Sesabamisobis dadgena da tripleteb-
`aracnobieri~ da izomorfizmi genetikur kodsa da..
1
XX saukunis bolo aTwleulSi kidev erTi mniSvnelovani aRmoCena Seemata mecniere-
bas: gairkva, rom protonebi da neitronebi, romlebic atomis birTvis elementarul
Semadgenlebad iyo miCneuli, Tavis mxriv, kidev ufro elementaruli nawilakebisagan
_ “kvarkebisagan” Sedgeba. am aRmoCenis avtori gaxldaT amerikeli fizikosi, nobelis
premiis laureati gel-mani, romelmac Tavdapirvelad sul sami “ kvarki” gamohyo
gansxvavebuli “SeferilobebiT” [“gemosa” (flavor) da “feris” (color) mixedviT].
aRsaniSnavia, rom, am aRmoCenis mixedviT, rogorc cocxali, ise aracocxali samyaro
sabolood daiyvaneba sakmaod mcire raodenobis `sawyis elementebamde~, romlebic
garkveul kombinaciebsa da struqturebs qmnian. TviT saxelwodeba “kvarki” gelmanma
isesxa jeimz joisis arcTu mTlad gasagebi frazidan: “Three quarks for Muster Mark”
(romanidan “Finnegans Wake”).
105
Tamaz gamyreliZe
106
riodSi molekuluri genetika farTod iyenebda lingvis-
tikidan nasesxeb cnebebsa da terminebs2.
unda aRiniSnos, rom lingvistur kodSi, romelic bune-
brivi enis safuZvels warmoadgens, sawyisi erTeulebis (fone-
mebis) raodenoba SedarebiT didia (swored maTi kombinirebiT
aigeba mniSvnelobis mqone minimaluri elementebi bgeriT ena-
Si). aRniSnuli maxasiaTebeli gvevlineba erT-erT im struq-
turul Tvisebad, riTac lingvisturi kodi gansxvavdeba ge-
netikuri kodisagan. swored mas ukavSirdeba enobrivi sistemi-
saTvis damaxasiaTebeli siWarbe, rac SetyobinebaSi garegani
faqtorebiT gamowveuli `xmauris~ Sedegad daSvebuli Sec-
domebis gasworebisa da sawyisi erTeulebis dadgenili mim-
devrobebis aRdgenis saSualebas iZleva. genetikur kods es
Tviseba ar axasiaTebs, ramdenadac nukleotidebis wrfiv mim-
devrobaSi calkeuli elementis nebismieri gadanacvleba an
amogdeba iwvevs pirvandeli genetikuri informaciis damaxin-
jebas.
or gansxvavebul informaciul sistemaSi _ genetikursa
da lingvisturSi dadasturebuli struqturuli izomor-
fizmi, romelic sawyisi diskretuli elementebis wrfiv ko-
mbinacias emyareba, fenomenologiur kiTxvas warmoSobs
rogorc aRniSnuli sistemebis bunebis, ise amgvari struq-
turuli izomorfizmis mizezebis Sesaxeb, rasac, Tavis mxriv,
TvalsazrisTa sxvadasxvaoba ukavSirdeba.
2
Tavis mxriv, enaTmecnierebamac isesxa zogierTi cneba da termini moleku-
luri genetikidan. ase, magaliTad, markirebis TeoriaSi `markirebis~ ierarqi-
uli mimarTebis wevrebi _ adre iwodebodnen rogorc `aramarkirebuli~ ~
`markirebuli~ (terminologia momdinareobs praRis lingvisturi skolidan,
romlis mixedviTac, am binaruli mimarTebis wevrebi xasiaTdebodnen rogorc
merkmallos ~ merkmalhaltig), amJamad moixsenieba (maTi Sinaarsis Sesabamisad)
rogorc `dominanturi~ vs. `recesiuli~, xolo `markirebis mimarTeba~ axali
formulirebiT warmoadgens `dominantobis mimarTebas~.
`aracnobieri~ da izomorfizmi genetikur kodsa da..
107
Tamaz gamyreliZe
108
genetikuri kodis modelisa da principebis Sesabamisad,
aSkarad maT Sesaxeb saTanado codnis gareSe3.
aRniSnulTan dakavSirebiT unda gavixseniT `glotogoni-
uri procesis Teoria~, romelic ekuTvnis Tavisi drois
gamoCenil lingvistsa da filologs niko mars. gasaocari
mecnieruli intuiciis wyalobiT, garkveuli movlenis asax-
snelad igi drodadro, sruliad moulodnelad, yovelgvari
logikuri dasabuTebis gareSe, swor mimarTulebas irCevda.
ase, magaliTad, enaTa istoriulad dadasturebuli mraval-
ferovneba mas zustad oTx (sic!) sawyis elementamde dahyav-
da, romlebic, SeiZleba ucnauric ki mogveCvenos, bgeraTa
garkveul `tripletebs~ (sami bgerisagan Sedgenil mniS-
vnelobis armqone mimdevrobebs) warmoadgenen: sal, ber, yon,
rosh. niko maris azriT, msoflios nebismier enaze Seqmnili
nebismieri sigrZis teqsti, analizis Sedegad, sabolood aR-
moCndeba mxolod am oTxi sawyisi elementis _ romlebic,
Tavis mxriv, arafers aRniSnaven _ kombinirebiT miRebuli
wrfivi mimdevrobebis fonetikuri trasformi. swored es gan-
sazRvravs niko maris azriT, glotogoniuri procesebis er-
Tianobas.
niko maris glotogoniur Teorias araviTari racionaluri
safuZveli ar gaaCnia; igi aralogikuria Tanamedrove Teori-
uli lingvistikisa da zogadi enaTmecnierebis meTodolo-
gis TvalsazrisiT; amitomac igi iracionaluria da, amdenad,
irelevanturia lingvistikisaTvis. Tumca, unda aRiniSnos,
rom niko maris Teoria, romelic enis garkveul struqtu-
3
genetikuri kodis struqturis mecnieruli wvdoma adamians zust warmodge-
nas Seuqmnis sakuTari genetikuri meqanizmis struqturis Sesaxeb da, amgvarad,
codna dedamiwaze nebismieri cocxali arsebis struqturis Sesaxeb, struq-
turisa, romelic impliciturad `CaSenebulia~ yovel cocxal organizmSi,
`aracnobieridan~ `cnobieris areSi~ gadainacvlebs.
`aracnobieri~ da izomorfizmi genetikur kodsa da..
109
Tamaz gamyreliZe
110
iTa [yang] da in-iT [yin], agreTve niko maris enobrivi modeli)
gasaocar SesabamisobaSia, Tundac raodenobrivi parametre-
bis mixedviT, genetikuri kodis struqturasTan. rogorc Cans,
es ukanaskneli aRniSnuli sistemebis SemqmnelTaTvis aracno-
bier samodelo safuZvels (substrats) warmoadgenda.
Teoriuli enaTmecnierebis istoria rogorc
«lingvistul paradigmaTa»
cvalebadoba drosa da sivrceSi*
*
Sdr. Т.В.Гамкрелидзе, Об одной лингвистической парадигме ( « Вопросы
Языкознания» 2005, №2, стр.3-6).
1
`paradigmis~ cnrbis Sesaxeb mecnierebaSi ix. Th. Kuhn, The structure os scientof-
ic revolution, 2nd ed., Chicago, 1962-1970.
111
Tamaz gamyreliZe
112
III paradigma:
niko maris “iafeturi enaTmecniereba”;
IV paradigma:
ferdinand de sosiuris “sinqoniuli lingvistika”:
a) “struqturuli lingvistika” (nikoloz trubec-
koi, roman iakobsoni);
b) “deskrifciuli lingvistika” (leonard blumfil-
di...);
g) “enobrivi tipologia da lingvisturi universa-
liebi” (jozef grinbergi, giorgi klimovi);
V paradigma:
noam Comskis “ trans formaciul-warmom Sobi ”
gramatika;
VI paradigma:
“struqturul-tipologiuri komparativistika ”
(roman iakobsoni, osvald semereni, vinfrid lemani,
pol hoperi, Tamax gamyreliZe/viaCeslav ivanovi);
VII paradigma:
“nostratika da enobrivi makroojaxebi” (holger
.pederseni, vladislav iliC-svitiCi, alan bomhardi,
sergei starostini, jon grinbergi, meri ruleni).
115
Tamaz gamyreliZe
116
piris kategoria erT-erTi universaluri semantikuri kate-
goriaa, romelic sxvadasxva saxiT gamoxatulebas povebs eno-
briv sistemaSi. igi uSualod gamomdinareobs enobrivi komu-
nikaciis aqtidan da aRniSnavs am aqtis monawileTa damoki-
debulebas enobrivi komunikaciisadmi.
enobrivi komunikaciis aqti gulisxmobs `metyvels~, anu
sametyvelo aqtis avtors, `msmenels~, sametyvelo aqtis
adresats, da raRac mesame odenobas, rasac Seexeba sametyve-
lo komunikacia, magram rac ar iRebs masSi uSualo monawi-
leobas rogorc `metyveli~ an `msmeneli~. Cveulebriv, es sami
odenoba sametyvelo komunikaciisa xasiaTdeba Sesabamisad
rogorc pirveli, meore da mesame piri, rac berZnuli grama-
tikuli tradiciidan momdinareobs: Sdr. πρόσωπoν πρωτoν, ~
δεύτερoν, τρίτον. semantikurad dapirispirebul sam odenobas,
sam `pirs~ Soris rTuli binaruli korelaciebi arsebobs,
romlebic erTmaneTs faraven. erTi mxriv, `metyveli~ anu pirve-
li, `Cemeuli piri, ego upirispirdeba imas, rac `Cems~ gare-
Sea – korelacia subieqturisa da arasubieqturis, xolo,
meore mxriv, `metyveli~ da `msmeneli~, pirveli da meore,
anu `Cemeuli~ da `Seneuli~ piri upirispirdeba imas, rac
arc `metyvelia~ da arc `msmeneli~ – korelacia persona-
lurisa da arapersonaluris.
piris kategoria, rogorc universaluri semantikuri kate-
goria, enobriv sistemaSi gamoixateba specifikuri nacval-
saxelebis saxiT, romlebic ganarCeven minimum sam formas –
pirveli, meore da mesame pirisa – Sesabamisad, sametyvelo
komunikaciiT Sepirobebul sam odenobas.
piris kategoria urTierTkavSirSia subieqtisa da obieq-
tis kategoriasTan im azriT, rom es kategoriebi enis seman-
tikur doneze ar vlindeba cal-calke da yovelTvis erT-
maneTTan kombinaciaSia mocemuli. ar arsebobs sazogadod S
zmnis ~pirianoba~ da ~valentoba~
subieqti an O obieqti, aramed piris kategoriis Tval-
sazrisiT gansazRvruli subieqti – S1, S2, S3 – da obieqti O1,
O2, O3. am kategoriaTa gamomxatveli odenobebi enis grama-
tikul doneze – Sesabamisad {S1}, {S2}, {S3} da {O1}, {O2},
{O3} – sakuTriv saxelebs an nacvalsaxelebs warmoadgenen.
kerZod {S1}, {S2}da {O1}, {O2} yovelTvis nacvalsaxelebia,
xolo {S3} da{O3} nacvalsaxelTan erTad SesaZlebelia
sakuTriv saxelis saxiT iyos gamoxatuli. amgvarad, saxeli
SesaZlebelia mxolod S3 da O3 semantikur odenobebs war-
mogvidgendes enis gamoxatulebis struqturaSi, maSin rode-
sac S1, S2 da O1, O2 semantikuri kategoriebi mxolod pirveli
da meore piris nacvalsaxelTa saxiT gamoixateba.
4. subieqtisa da obieqtis sxvadasxva saxeobaTa aRmniS-
vneli saxelebi an nacvalsaxelebi garkveuli formiT ukav-
Sirdebian procesis an situaciis gamomxatvel gramatikul
erTeuls – zmna-Semasmenels – da qmnian sintaqsur er-
Tianobas, romelsac SeiZleba `winadadebis birTvi~ ewodos.
maSasadame, winadadebis birTvi ganisazRvreba rogorc zmnuri
forma masTan garkveuli wesiT dakavSirebuli subieqt-obieq-
tur mimarTebaTa gamomxatveli saxelebiT an nacvalsaxe-
lebiT. imisda mixedviT, Tu ra xasiaTisaa zmna, ra semantikuri
Sinaarsisa da subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxatvelia
igi, zmnuri forma SeiZleba warmogvidges winadadebis birTvSi
usaxelod (e.i. mas struqturulad araviTari saxeli ar See-
wyos: Sdr. qarT. Tovs, wvims, quxs; laT. pluit da sxv.), an mas
erTi, ori an meti saxeli (resp. nacvalsaxeli) daukavSirdes,
riTac iqmneba sintaqsuri struqturuli mTlianoba, rasac
`winadadebis birTvi~ ewodeba. winadadebis birTvi, amdenad,
SeiZleba ganvixiloT rogorc zmnuri forma gansazRvruli
raodenobis carieli sintaqsuri ujredebiT, romlebic Sesa-
Zlebelia garkveuli formis saxelebiT (resp. nacvalsax-
117
Tamaz gamyreliZe
118
elebiT) Seivsos gramatikulad swori winadadebis misaRe-
bad.
winadadebis birTvis centralur sintaqsur elementad,
am TvalsazrisiT, gvevlineba zmna-Semasmeneli, romelsac ama
Tu im formiT Seewyoba subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamom-
xatveli odenobebi – saxelebi an nacvalsaxelebi.
zmnuri formis unars, Seiwyos winadadebis birTvSi subi-
eqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxatveli saxelebis (resp.
nacvalsaxelTa) anu `aqtantebis~ gansazRvruli raodenoba,
SeiZleba zmnis `valentoba~ ewodos (L.Tesnière). maSasadame,
mocemuli zmnuri formis `sintaqsuri valentoba~ gani-
sazRvreba winadadebis birTvSi Tavisufal ujredTa raode-
nobiT. amis mixedviT, zmna SeiZleba iyos nulvalentiani
(`Tovs~), erTvalentiani (` wevs~), orvalentiani (`
klavs~), samvalentiani (` swers~) da a.S.7
sintaqsuri ujredebis raodenoba winadadebis birTvSi gani-
sazRvreba zmnuri formis struqturiT: Sdr., magaliTad, Sem-
degi struqturis winadadebebi: qarT. Tovs, wevs,
klavs, swers; rus. идёт, бьёт,
даёт da misT. aqtualurad warmodgenil gramatikulad swor
winadadebaSi SeiZleba yvela sintaqsuri ujredi Sevsebulic
ar iyos saTanado saxelebiT (resp. nacvalsaxelebiT), magram
yovelTvis arsebobs SesaZlebloba amgvari sintaqsuri kon-
struqciis `Sevsebisa~ srul birTvamde.
7
qarTuli zmna valentobis TvalsazrisiT moTavsdeba diapazonSi 0...4, e.i. zmnu-
ri forma qarTulSi SeiZleba iyos rogorc uaqtanto (Sdr. Tovs, wvims, quxs
da sxv. – nulvalentiani zmnebi qarTulSi, ise rogorc sxva enebSi, ZiriTadad
meteorologiur movlenebs gamoxatavs), ise erT-, or-, sam- da oTxaqtantiani,
anu maqsimaluri raodenoba subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxatveli saxe-
lebisa (resp. nacvalsaxelebisa), romlebic SeiZleba zmnur formas Seewyos wi-
nadadebis birTvSi, aris oTxi.
zmnis ~pirianoba~ da ~valentoba~
TVob
(2) mama werils wers ÁÁÁ→ mama bavSvs werils u-wer-s
{S} {OD} {Od} VVob.
TVsup
(3) mama werils wers ÁÁÁ→ mama werils misamarTs a-wer-s
{S} {OL} {Od} Vsup
samvalentiani zmnuri forma (e.i. zmnuri konstruqcia qvem-
debariTa da pirdapiri da iribi damatebiT) amave transfor-
maciebiT gardaiqmneba oTxvalentian zmnur konstruqciad
iribi obieqtis gamomxatveli saxelis brunvis SecvliT:
Tcaus
(1) mama bavSvs werils swers ÁÁÁ→ (1)’ mama dedas bavSvTan
{S} {OA} {Od} Vtr {S} {OExs.} {OA}
werils a-wer-in-eb-s
{Od} Vcaus.
8
qceva da situacia, rogorc calkeul struqturaSi erTmaneTTan SeuTavsebeli
kategoriebi, SeiZleba erTi saerTo kategoriis variantebad miviCnioT da ‘ver-
siis~ kategoriaSi gavaerTianoT: subieqturi, obieqturi da sazedao (superesi-
uli).
119
Tamaz gamyreliZe
120
TVob.
(2) mama bavSvs werils swers ÁÁÁ→ (2)’ mama dedas bavSvTan
{S} {OD} {OA}
werils u-wer-s
{Od} VVob.
amosavali konstruqciis O kategoriis gamomxatveli iri-
A
Tinv
(3) mama bavSvs werils swers ÁÁÁ→ (3)’ mamas bavSvisTvis
{S} {OA} {Od} Vtr werili mi-u-wer-ia
121
Tamaz gamyreliZe
122
meore SemTxvevaSi – zmnis sistema klasovani uRvlilebiT.9
SesaZlebelia mesame, Sereuli tipi – zmnis sistema piro-
van-klasovani uRvlilebiT.
7. qarTuli enis zmnuri sistema warmoadgens struqtu-
rul tips mkveTrad gamoxatuli pirovani uRvlilebiT. zm-
nuri forma winadadebis birTvSi ara mxolod Seiwyobs
garkveuli raodenobis subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamom-
xatvel saxelebs – rac ganisazRvreba zmnuri formis sin-
taqsuri valentobiT, aramed warmogvidgens zmnur struq-
turaSi am saxelTa reprezentant niSnebs, romlebic mocemu-
li saxelebis (resp. nacvalsaxelebis) piris kategorias gamo-
xataven.
zmna-SemasmenelTan sintaqsurad dakavSirebul saxelTa-
gan (resp. nacvalsaxelTagan) saTanado niSans zmnur formaSi
aCens rogorc subieqtis, ise obieqtis gamomxatveli saxele-
bi (resp. nacvalsaxelebi), e.i. {S}, {Od} da {Oind} – gramati-
kuli subieqti (qvemdebare) da gramatikuli pirdapiri da
(micemiT brunvaSi warmodgenili) iribi obieqti, romlebic
pirebisda mixedviT cvlis niSans. Sesabamisad sam niSans gan-
arCeven:
/S1/ → –-, /S2/ →x-; /S3/ →s;
/O1d/ → m-, /O2d/ →g-; /O3d/ →x-//Ø-;
/O1ind/ → m-, /O2ind/ →g-; /O3ind/ →x-.
qarTuli zmnuri struqtura am mxriv gansxvavdeba mor-
fologiurad iseTi enebis zmnuri struqturisagan, rogori-
caa, magaliTad, berZnuli, laTinuri, germanuli, rusuli
da sxv., sadac zmna-SemasmenelTan sintaqsurad dakavSirebul
9
Secdoma iqneboda gvefiqra, rom klasovani uRvlilebis enebSi ar aris gamoxat-
uli piris kategoria. piris kategoria, romelic, rogorc zemoT iyo aRniSnu-
li, universaluri semantikuri kategoriaa, gamoixateba am tipis enebSi zmnur
formasTan sintaqsurad dakavSirebuli nacvalsaxelebis saSualebiT, romlebic
sami piris formas ganarCeven.
zmnis ~pirianoba~ da ~valentoba~
10
am mxriv gansxvavebul struqturas gviCvenebs, magaliTad, Tanamedrove frangu-
li, romelSic Camoyalibda rogorc subieqturi, ise obieqturi piris maCvene-
beli prefiqsuli niSnebi zmnaSi. iseT konstruqciebSi, rogoricaa je le lui donne
`me mas mas vaZlev~, je-le-lui- erTeulebi ar warmoadgenen damoukidebul nacval-
saxelebs da zmnur konstruqciaSi saTanado subieqt-obieqturi aqtantebis marke-
rebad gvevlinebian.
analogiuri struqtura gvaqvs agreTve ungrulSi, sadac zmnur formaSi
gamoxatulia masTan sintaqsurad dakavSirebul saxelTa (resp. nacvalsaxelTa)
rogorc subieqturi, ise obieqturi niSani. Sdr. ungruli subieqturi da obieq-
turi uRvlilebis struqturebi:
subieqturi obieqturi
1. én lát-ok `me vxedav~ 1. én lát-om `me mas vxedav~
2. te lát-sz `Sen xedav~ 2. te lát-od `Sen mas xedav~
3. ö lát `igi xedavs~ 3. ö lát-ja `igi mas xedavs~
123
Tamaz gamyreliZe
124
xatveli niSnebis raodenobis TvalsazrisiT zmnur formaSi,
qarTuli zmna SeiZleba daxasiaTdes rogorc erTpiriani
(`monopersonaluri~) an – garkveul SemTxvevaSi – orpiri-
ani (`bipersonaluri~) struqtura.
arsebobs garkveuli struqturuli wesebi imisa, Tu zm-
nasTan dakavSirebul saxelTagan (resp. nacvalsaxelTagan)
konkretulad romeli erTeuli gamoavlens zmnur formaSi
Sesabamis morfologiur niSans da romeli erTeulebi rCeba
zmnaSi morfologiuri gamoxatulebis gareSe (a.SaniZe).11
11
ar unda avrioT erTmaneTSi zmnis sintaqsuri `valentoba~, anu zmnuri for-
mis unari Seiwyos winadadebis birTvSi subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxat-
veli saxelebis (resp. nacvalsaxelebis) garkveuli raodenoba, da zmnis `piri-
anoba~, anu zmnur formaSi am saxelTa (resp. nacvalsaxelTa) piris gamomxatveli
morfologiuri niSnis warmodgena.
is, rac `pirianobad~ gaigeboda, unda gulisxmobdes ara piris niSanTa gamov-
lenas zmnur formaSi, aramed zmnuri formis sintaqsur unars, Seiwyos wi-
nadadebaSi garkveuli raodenoba saxelebisa Tu nacvalsaxelebisa, romelnic
subieqt-obieqtur mimarTebebs gamoxataven, e.i. zmnis sintaqsur `valentobas~.
amas emyareba qarTuli zmnis daxasiaTeba rogorc `mravalpiriani~ (or-, sam-
da oTxpiriani) zmnisa: mag., vaZlev me mas mas. magram am TvalsazrisiT, romelime
rusuli даю, an germanuli gebe struqturebi, romel-
omel-
Tac subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxatveli sami nacvalsaxeli Seewyoba
(я-ему-то ; ich-es-ihm), daxasiaTdeboda agreTve rogorc ‘mravalpiriani~.
saqme isaa, rom yvela es zmnuri forma (rogorc qarTuli, ise rusuli da
germanuli) samvalentiania (zmnur formasTan subieqt-obieqturi mimarTebebis
gamomxatvel aqtantTa Sewyobis TvalsazrisiT), magram erTpiriani (zmnur for-
maSi piris niSanTa gamovlenis TvalsazrisiT). sazogadod, qarTuli zmna gansx-
vavdeba rusulisa an germanulisagan ara imiT, rom qarTuli zmna mravalpiria-
nia, xolo rusuli da germanuli – erTpiriani, aramed imiT, rom qarTuli zmna
subieqt-obieqturi wyobisaa (e.i. qarTul zmnur formaSi warmodgenilia erT-
erTi piris niSani – subieqtisa an obieqtisa, mxolod gansakuTrebul SemTx-
vevaSi – orivesi erTad), xolo rusuli da germanuli zmna – subieqturi wyobis
(e.i. zmnur formaSi warmodgenilia mxolod subieqtis niSani).
am TvalsazrisiT, zmnis `pirianoba~ da zmnis `valentoba~ arsebiTad gansx-
vavebul struqturul maxasiaTeblebs warmoadgenen, romlebic asaxaven zmnuri
konstruqciis Sesabamisad morfologiur agebulebasa da sintaqsur kavSirebs.
magram am maxasiaTeblebs Soris garkveuli urTierTdamokidebuleba arsebobs,
romlic gansazRvravs maT Soris Sesabamisobis xasiaTs sxvadasxva enis zmnur
sistemaSi.
zmnis ~pirianoba~ da ~valentoba~
127
Tamaz gamyreliZe
128
amgvarad, zmnasTan dakavSirebuli aqtantebis piris niSan-
Ta aqtualurad gamovlenis TvalsazrisiT qarTuli zmna unda
daxasiaTdes ZiriTadad rogorc monopersonaluri (erTpiri-
ani) zmnuri struqtura. bipersonaluria (orpiriania) igi im
SemTxvevaSi, Tu {S3} aqtanti, romelic sufiqsuri niSniT gam-
oixateba, kombinirebs winadadebis birTvSi prefiqsuli niS-
niT gamoxatul obieqtur pirTan, Sdr. (4), (5), (6) struq-
turebi.
am SezRudviT SeiZleba vilaparakoT qarTuli zmnis `pre-
fiqsul monopersonalizmze~. am principis Sesabamisad zm-
nasTan dakavSirebul aqtantTa potenciurad SesaZlebel pre-
fiqsul niSanTagan zmnur formaSi aqtualurad gamovlinde-
ba mxolod erTi niSani.
zmnur formaSi prefiqsul niSanTa mimdevrobidan garkveu-
li prefiqsis aqtualurad warmoCenis TvalsazrisiT SeiZleba
SemovitanoT subieqt-obieqtur piris niSanTa `simZlavris~
cneba.
am mxriv, gramatikuli subieqtisa da obieqtis gamomxatve-
li prefiqsebi zmnur konstruqciaSi ganisazRvreba rogorc
erTi da imave `simZlavris~ mqone niSnebi, ramdenadac am niSanTa
kombinirebisas garkveul konstruqciebSi vlindeba mxolod
subieqturi piris niSnebi, xolo sxva konstruqciebSi – mx-
olod obieqturi piris niSnebi ({O1} da {O2} aqtantTa sub-
ieqtur {S1,2} aqtantTan kombinirebis SemTxvevaSi).
erTgvari gansxvaveba iCens Tavs `simZlavris~ TvalsazrisiT
pirdapiri da iribi obieqtis amsaxvel aqtantebsa da maT Se-
sabamis prefiqsul niSnebs Soris. iribi obieqti am mxriv ufro
`mZlavria~ pirdapir obieqtTan SedarebiT, ramdenadac maTi
kombinireba warmoaCens zmnur formaSi mxolod iribi obieq-
tis prefiqsul niSans.
zmnis ~pirianoba~ da ~valentoba~
129
Tamaz gamyreliZe
130
obieqturi piris gamomxatveli /x-/ perfiqsiT. i-niani vnebi-
Tis konstruqciebSi es x- prefiqsi (warmoSobiT mesame pirda-
pir-obieqturi piris gamomxatveli niSani) ar gauTanabrda
nuls, ramdenadac /O3d/x-→∅- procesis ganxorcielebis
dros aqtiur konstruqciebSi morfologiuri kavSiri i-ni-
ani vnebiTis garkveul formebsa da Sesabamisi moqmedebiTi
gvaris pirdapirdamatebian konstruqciebs Soris gawyvetili
unda yofiliyo; aqtiur konstruqciebSi /O3d/x- →Ø proce-
sis dawyebisaTvis Sesabamis pasiur konstruqciaTa /x-/ pre-
fiqsi aRar gaigeboda rogorc /O3d/ niSani.
9. subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxatveli aqtanteb-
isa da maT Sesabamis niSanTa Sepirispireba Zveli qarTuli
zmnis struqturaSi saSualebas gvaZlevs kidev erTi Sinagani
rekonstruqcia movaxdinoT struqturaTa unificirebul ti-
pebze dayvaniT. am SemTxvevaSi sakiTxi Seexeba subieqt-obieq-
tur mimarTebebs pirveli subieqturi piris gamomxatvel or-
da samvalentian zmnur struqturebSi.
Zveli qarTuli zmnis prefiqsuli monopersonalizmis prin-
cipi, romelic gatarebulia uciloblad zmnuri struqtur-
is yvela paradigmuli erTeulis mimarT, irRveva zog iseT
zmnur formaSi, sadac winadadebis birTvSi mesame obieqturi
piris amsaxveli saxeli ukavSirdeba pirvel subieqtur pirs.
aseT SemTxvevaSi orive es aqtanti saTanado aqtualurad ga-
movlenili prefiqsuli niSniT aris warmodgenili zmnur
formaSi: Sdr. `xanmeti~ formebi Se-x-–-abT, aR-x-–-marTe
da misT.
am formebSi warmodgenilia, winaaRmdeg `prefiqsuli
monopensonalizmis~ principisa, rogorc {S1}, ise {O3}
aqtantTa gamomxatveli prefiqsuli elementebi /-–/ da /x-/,
rac /x-–-/ mimdevrobas gvaZlevs: /O3//S1/.
zmnis ~pirianoba~ da ~valentoba~
B:
/S1//O2ind//O3d/ÁÁÁ→/O2ind/-R→g-R
/S1//O3ind//O3d/ÁÁÁ→/S1/-R→x–-R
/S2//O1ind//O3d/ÁÁÁ→!/O1ind/-R→m-R
/S2//O3ind//O3d/ÁÁÁ→/S2/-R→x-R
131
Tamaz gamyreliZe
132
lad damaxasiaTebeli prefiqsuli monopersonalizmi, romel-
ic jer kidev `xanmet~ ZeglebSi asaxuli Zveli qarTulis
doneze uciloblad gatarebulia yvela danarCen subieqt-
obieqtur pirTa kombinirebisas.15
preqarTulisaTvis, e.i. qarTuli enis ganviTarebis im etapi-
saTvis, romelic win uswrebs uZveles werilobiT ZeglebSi
asaxul enobriv mdgomareobas, SesaZlebelia vivaraudoT pre-
fiqsuli monopersonalizmis Sesabamisi zmnuri struqtura
pirveli subieqturi piris /S1/→*x–- markeriT.
enis ganviTarebis garkveul etapze unda momxdariyo amg-
var struqturaTa pirveli subieqturi piris /x–/- R formis
gaazreba rogorc zmnuri formisa, romelSic gamoxatulia
agreTve mesame obieqturi piri O3/x-/ prefiqsis saxiT;
1. *mi-x–-ec- ~ 3. *mi-x-c-a tipis paradigmebSi xdeba *mi-x–-
ec formis daSla *mi-x-–-ec struqturad; warmoSobiT er-
Tiani pirveli subieqturi piris /*x–-/ prefiqsi reinterpre-
tirebul iqna rogorc O3ind/x-/ da S1/–-/ prefiqsTa kombina-
cia.
romelime *mi-x–-ec struqtura (winadadebis birTvi:
{S1}{O3ind}{O3d} V) mesame obieqturi piris *mi-x-c-a struqtu-
ris gavleniT, sadac kanonzomierad warmodgenilia O3ind/x-/
prefiqsi, gaazrebul iqna rogorc mi-x-–-ec struqtura, e.i.
rogorc iseTi zmnuri forma, romelSic /*x–-/ prefiqsis
/*x-/ elementi miCneulia {O3} saxelis (resp. nacvalsaxelis)
gamomxatvel niSnad, msgavsad /x-/ prefiqsisa mi-x-c-a tipis
struqturebSi, sadac igi kanonzomierad {O3} saxelis (resp.
nacvalsaxelis) gamomxatvelia. amiT erTgvarad dairRva zm-
15
Sdr. agreTve Sinaganad rekonstruirebuli S1 /*x–-/ niSnis fonemuri mimarTe-
ba S2 /*x-/ niSanTan, romelic analogiuria O2pl /*g–-/ niSnis fonemuri mimarTe-
bisa O 2 /* g-/ niSanTan, e.i. S1: *x–-klav ~ S2: *x-klav da O 1pl: *g–-klav ~
O2 : *g-klav.
zmnis ~pirianoba~ da ~valentoba~
16
analogiuri dakargva g- elementisa O1pl */g–-/ prefiqsSi O2 /g-/ prefiqsis
gavleniT ar unda momxdariyo imis gamo, rom O1 da O2 obieqtebi ver Seewyoba
erTmaneTs saerTo predikatTan da, amdenad, gamoiricxeba {O 1} da {O 2} nacval-
saxelTa niSnebis zmnur formaSi kombinirebis SesaZlebloba.
133
Tamaz gamyreliZe
134
*
daibeWda krebulSi: «Current Trends in Caucasian, East European and Inner Asian
Linguistics», edited by D.A.Holisky, K.Tuite, Amsterdam/Philadelphia, 2003:John Ben-
jamins Publishing Company.
Sdr. Tamaz gamyreliZe, weris anbanuri sistema da Zveli qarTuli damwerloba.
anbanuri weris tipologia da warmomavloba (akaki SaniZis redaqciiTa da wina-
sityvaobiT): «Tbilisi universitetis gamomcemloba», Tbilisi, 1989.
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
135
Tamaz gamyreliZe
136
mas, xasiaTdeba ori planiT _ gamoxatulebisa da Sinaarsis
planiT _, romlebsac maTi dualuri bunebis gamo, garkveu-
li weriTi sistemis grafikuli niSnebi ukavSirdeba.
weriTi sistemis amgvari dualuri buneba iZleva damwer-
lobis tipologiuri klasifikaciis SesaZleblobas gamoxat-
ulebis planis maxasiaTeblebis mixedviT, rac, Tavis mxriv,
saSualebas mogvcems erTmaneTs SevudaroT sxvadasxva tipis
damwerlobani maTi Sefasebis kriteriumis gamomuSavebis
mizniT. vfiqrobT, es aseve aucilebelia imisaTvis, rom naTe-
li moefinos damwerlobis warmoSobis sakiTxs da gani-
sazRvros damwerlobis filogeneturi ganviTarebis1 Ziri-
Tadi doneebi. Sinaarsis planis mixedviT SeiZleba gamoiyos
ori ZiriTadi tipologiuri klasi: (a) semasiografia anu
ideografia da (b) fonografia.
semasiografia weriTi sistemebis im klass gansazRvravs,
romlebSic grafikuli niSani aRniSnavs ara konkretuli enis
fonetikur mxares (calkeul sityvebs, marcvlebs an bgerebs
mocemul enaSi), aramed konkretul cnebebs da zogjer _
mTlian situaciasac. amgvari niSnebi uSualod ukavSirdeba
enis Sinaarsis plans. sxva sityvebiT rom vTqvaT, semasi-
ografiul weriT sistemebSi Sinaarsis plani, romelic
mocemuli enis sityvebiTa da frazebiT gamoixateba, pirda-
pir aisaxeba niSnebSi; es ukanasknelni imgvar erTeulebad
warmogvidgebian, romlebic, iseve rogorc konkretuli si-
tyvebi da sityvaTa kombinaciebi, aRniSnaven abstraqciis sxva-
dasxva donis universalur cnebiT kategoriebs. ideografi-
uli (semasiografiuli) sistemebis niSnebs, romlebic dakav-
1
damwerlobis filogeneturi ganviTareba (filogenezi) gulisxmobs damwer-
lobis evolucias sazogadod, mis ganviTarebaSi Tanmimdevruli doneebis gamoyo-
fas, romlebic iwyeba semasiografiiT da mTavrdeba fonografiis anbanuri doniT.
damwerlobis ontogeneturi ganviTareba (ontogenezi) aris calkeuli weriTi
sistemis warmoSoba da mis ganviTarebaSi garkveuli Tanmimdevruli safexurebis
gavla, dawyebuli Seqmnidan da damTavrebuli misi SeswavliT.
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
137
Tamaz gamyreliZe
138
ze yvela enobriv sazogadoebaSia warmodgenili), aramed ama
Tu im enis konkretul fonetikas. amgvar sistemebSi konceptebi
ar gvevlineba garkveul niSanTa aRmniSvnelebad, am rols
asruleben konkretuli bgeriTi Sedgenilobis mqone sityve-
bi an ufro dabali donis enobrivi erTeulebi: calkeuli
marcvlebi da/an bgerebi. weriTi sistemis codna, rodesac es
sistema fonografiulia, gulisxmobs winaswar codnas im
mimarTebisa (es mimarTeba ZiriTadad pirobiTia), romelic
arsebobs niSansa da mocemuli enis konkretul fonetikur
sityvas an ufro dabali donis bgeriT segments (marcvals,
bgeras) Soris.
sakuTriv wera ZiriTadad gulisxmobs (yovelgvari dasa-
buTebis gareSe) Canawers fonografiuli sistemis gamoyenebiT,
maSin roca ideografia damwerlobis filogenetur ganviTare-
baSi garkveul pirvelad safexurs warmoadgens.
amgvarad, fonografiul sistemaSi wera ukve metyvelebas
ukavSirdeba da enis fonetikuri forma amgvari sistemis Si-
naarsis plans Seadgens, anu garkveuli bgeriTi segmentebi
(fonetikuri sityvebi, marcvlebi an calkeuli bgerebi)
grafikuli niSnebis aRsaniSnebi xdeba.
fonografiuli weriTi sistema, romelSic grafikuli niS-
nebi konkretuli enis calkeul leqsemebs gamoxataven, ganixi-
leba rogorc logografiuli da amgvar sistemaSi niSnebi
warmoadgenen logogramebs. fonografiuli sistema, romel-
Sic niSnebi marcvlebs gamoxataven, ganixileba rogorc si-
labografiuli da amgvari sistemis niSnebs silabogramebs
uwodeben. dasasrul, fonografiuli sistema, romelSic
grafikuli niSnebi calkeul bgerebs (bgeriT erTeulebs)
gamoxataven, ganixileba rogorc anbanuri. damwerlobis ti-
pologiaSi anbanuri sistema umaRles dones ganekuTvneba.
igi yvelaze ekonomiuria rogorc metyvelebis SedarebiT sru-
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
3
ideografiis elementebi nebismier anbanur sistemaSi SeiZleba iyos warmod-
genili. mxolod pirobiTad Tu vilaparakebT anbanuri sistemis srulyofile-
baze ideografiul sistemasTan SedarebiT. anbanuri damwerlobis `srulyo-
fileba~ unda gavigoT im azriT, rom igi qronologiurad SedarebiT daSore-
buli safexuria damwerlobis filogenetur ganviTarebaSi, rac gulisxmobs
ideografiuli, logografiuli da silabografiuli safexurebis Tanmimdevrul
gavlas sakuTriv anbanuri damwerlobis warmoSobamde. TumcaRa, aRsaniSnavia,
rom anbanuri damwerlobis ganviTarebaSi aris SemTxvevebi, rodesac xdeba mi-
bruneba ideografiis principebisaken da Cndeba ideografiuli niSnebi (Sdr.,
magaliTad, ideografiuli elementebi Tanamedrove inglisur damwerlobaSi).
139
Tamaz gamyreliZe
140
rac Seexeba gamoxatulebis plans, fonografiul siste-
maSi grafikuli niSnebi, aRmniSvnelsa da aRsaniSns Soris
mimarTebis TvalsazrisiT, SeiZleba daxasiaTdes rogorc
piqtografiulica da rogorc pirobiTic. amgvaria viTareba
logorafiul sistemebSi, sadac niSnebi SeiZleba iyos rogorc
piqtogramebi, ise pirobiTi grafikuli simboloebi. am Tval-
sazrisiT, silabografiuli da anbanuri damwerlobebisaTvis
mxolod pirobiTobaa damaxasiaTebeli, ramdenadac am siste-
mebSi grafikul simboloTa aRsaniSnebi, Tavis mxriv, ar war-
moadgenen niSnebs da moklebulni arian Sinaarss. swored amis
gamo, aRsaniSnebi amgvar sistemebSi arafriT ar SeiZleba hgav-
dnen Sesabamis aRmniSvnelebs. grafikul simbolosTan dakav-
SirebiT piqtografiaze aq mxolod istoriuli aspeqtiT Tu
visaubrebT, anu realuri samyaros garkveuli obieqtebisad-
mi SesaZlo msgavsebis (Tu amgvari ram dasturdeba) Tval-
sazrisiT. nebismieri aseTi msgavseba mosalodnelia, rom asa-
xavdes mocemuli simbolos warmomavlobasa da mis gamoyenebas
semasiografiuli (logografiuli) funqciiT garkveul
araanbanuri tipis damwerlobaSi.
amgvarad, damwerlobis Sinaarsis plani warmoadgens sx-
vadasxva donis enobrivi erTeulebis (bgerebis, marcvlebis,
sityvebis, ricxvebis da a.S.) erTobliobas, romlebic sxva-
dasxva weriT sistemaSi gansxvavebuli grafikuli simboloe-
biT gamoixateba da romelTa konkretuli simravle Seadgens
Sesabamisi weriTi sistemis gamoxatulebis plans.4
4
am azriT, tradiciuli paleografia ganixileba rogorc gramatologiis dargi,
romelic upiratesad Seiswavlis weriTi sistemis `gamoxatulebis plans~, anu
garkveuli grafikuli niSnebis meSveobiT specialuri mniSvnelobis gamoxatvis
Taviseburebas da amgvari niSnebis droSi grafikul transformaciasTan dakav-
Sirebul sakiTxebs. ramdenadac aseTi problemebi ganixileboda rogorc kav-
Siri gansxvavebul damwerlobebs Soris, gasagebia, rom tradiciuli paleogra-
fia, romelic ZiriTadad weriTi sistemis gamoxatulebis planiT iyo dain-
teresebuli, am sistemis niSnebs Soris grafikuli msgavsebis garegan aspeqte-
bze amyarebda Tavis daskvnebs da ar iTvaliswinebda im Sida struqturul Tavise-
burebebs, romlebsac sistemis `gamoxatulebis planisa~ da `Sinaarsis pla-
nis~ urTierTkavSiri gansazRvravda.
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
141
Tamaz gamyreliZe
142
isini warmodgenilni arian teqstSi garkveuli mimdevrobis
saxiT erTi sityvis sazRvrebSi, sityvaTa mimdevrobaSi Tu
sintagmaturi planis ufro did erTeulebSi.
paradigmatuli da sintagmaturi planis eqsplicituri
gamijvna, rac f. de sosiuris lingvistur moZRvrebaSia war-
modgenili, unda gaxdes aucilebeli principi weriTi siste-
mebis analizisas damwerlobis zogad TeoriaSi anu grama-
tologiaSi.
143
Tamaz gamyreliZe
144
Zveli semituri konsonantur-silaburi damwerloba,
romelic 22 grafikuli niSnisagan Sedgeba, xasiaTdeba
garkveuli paradigmatuli struqturiTa da grafikul sim-
boloTa mkacrad gansazRvruli rigiT. swored paradig-
matikaSi vlindeba Zveli semituri damwerlobis konsonan-
turi buneba, rasac gansazRvravs urTierTcalsaxa myari Se-
sabamisoba grafikul simboloebsa da enis Tanxmovan fone-
mebs Soris.
weris sintagmatikaSi igive simboloebi asruleben sila-
buri niSnebis funqcias da axasiaTebT struqtura: Tanxmo-
vani plus romelime xmovani mocemuli enisa (an xmovnis ar-
qona), rac damokidebulia im sityvis morfologiur struq-
turaze an sityvaTa (morfemaTa) kombinaciis im tipze, romel-
ic grafikul simboloTa konkretuli sintagmaturi mimdevro-
biT gamoixateba. sakuTriv silaburi weriTi sistemisagan gan-
sxvavebiT, romelSiac grafikuli simboloebi xasiaTdebian
struqturiT: Tanxmovani plus gansazRvruli xmovani, rac
erTnairad vlindeba mocemuli sistemis rogorc sintagma-
tikaSi, ise paradigmatikaSi, konsonantur-silabur sistema-
Si grafikul niSnebs axasiaTebT struqtura: Tanxmovani plus
mocemuli enis romelime xmovani (an xmovnis arqona) mxolod
sintagmatikaSi, xolo paradigmatikaSi grafikuli niSnis
stuqtura warmodgenilia oden TanxmovniT.
damwerlobis tipologiaSi konsonantur-silaburi damw-
erloba ganixileba rogorc ufro metad srulyofili siste-
ma silaburTan an (kidev ufro metad) silabur-logografi-
ul damwerlobasTan SedarebiT. paradigmatulad igi ufro
ekonomiuria, adekvaturad asaxavs enis fonetikur mxares Se-
darebiT naklebi raodenobis grafikuli niSnebis meSveobiT
(maTi ricxvi daaxloebiT Seesabameba Tanxmovan fonemaTa
raodenobas). gasagebia, rom konsonantur-silaburi damwer-
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
145
Tamaz gamyreliZe
146
Toeuli Tavisi fonetikuri da ricxviTi mniSvnelobebiT, imave
TanmimdevrobiT iqna gadmotanili aRniSnul anbanur damw-
erlobebSi, Sesabamisi fonetikuri da ricxviTi mniSvnelobe-
biT. berZnuli `episemonebi~ imave funqciiT gardaisaxa (anu
rogorc mxolod garkveuli ricxviTi mniSvnelobis mqone
simboloebi; Sdr. kopturi asoebi `6~-isa da `900~-is mniS-
vnelobebiT, aseve, goTuri asoebi `90~-isa da `900~-is ricx-
viTi mniSvnelobebiT), an axal sistemaSi maT miiRes mocemu-
li sistemisaTvis specifikuri fonetikuri mniSvnelobani.
modelad aRebuli sawyisi weriTi sistemis paradigmatikis
SenarCunebas ganapirobebs prototipuli sistemis yoveli
grafikuli simbolos Sesabamisad gadmotana Tu `fonetikuri
Canacvleba~ axlad Seqmnili damwerlobis asoTa rigis sa-
Tanado adgilebSi. am gziT prototipuli sistemis paradig-
matika srulad gardaisaxeba axlad Seqmnili damwerlobis
asoTa rigze.
goTurSi berZnuli prototipuli sistemis paradigmatikis
amgvari gardasaxva ganxorcielda ise, rom ar Seqmnila
saWiroeba daematebinaT specifikuri fonetikuri mniSvnelo-
bis mqone aso-niSnebi. amgvari specifikuri fonetikuri mniS-
vnelobebi mTlianad ganTavsda berZnuli prototipis para-
digmatikaSi garkveuli fonetikuri Canacvlebebis Sedegad.
amitomac aris, rom goTuri anbani imave raodenobis (9 x 3 =
27) grafikul simbolos Seicavs, rasac berZnuli prototi-
pi. rac Seexeba ricxviT mniSvnelobebs, pirveli cxra simbo-
lo am anbanuri mimdevrobidan aRniSnavs erTeulebs, Semdegi
cxra _ aTeulebs, xolo anbanuri rigis bolo cxra simbo-
lo _ aseulebs.
goTursa da Zvel qarTulSi mas Semdeg, rac Zveli berZnu-
li prototipuli sistemis paradigmatikis mTliani gardasax-
va moxda axlad Seqmnili sistemis asoTa rigze (zogan fone-
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
147
Tamaz gamyreliZe
148
Teulebis damatebiT, romlebic specialuri grafikuli sim-
boloebiT gamoixateboda.
aRsaniSnavia, rom specifikuri somxuri mniSvnelobebi ar
agrZelebda uwyvetad anbanTrigis `ZiriTad~ nawils, romelic
nawilobriv mainc asaxavda berZnul paradigmatikas, miuxe-
davad imisa, rom am ukanasknelis SemWidroebul saxesxvaobas
warmoadgenda. somxur anbanSi `damatebiTi~ nawilis sim-
boloebi gafantulia `ZiriTadi~ nawilis simboloebs Soris,
ris Sedegadac darRveulia berZnuli prototipiT motivire-
buli sawyisi paradigmatika da, Sesabamisad, amosavali berZnu-
li modelisaTvis damaxasiaTebeli ricxviTi mniSvnelobe-
bis sistemac moSlilia.
axlad Seqmnil weriT sistemaSi prototipuli damwer-
lobis ricxviTi mniSvnelobebis SenarCunebis principi,
romelic mkacradaa daculi koptur, goTur da Zvel qarTul
damwerlobebSi, mTlianad uaryofilia klasikuri somxuri
anbanis Semqmnelis mier, romelic berZnul damwerlobas mx-
olod imisaTvis iyenebs, rom Sesabamisobis gziT moaxdinos
zogierTi somxuri bgeriTi erTeulis identifikacia. swored
amiT unda iyos ganpirobebuli is faqtic, rom klasikuri
somxuri anbanis Semqmneli, romlisTvisac models berZnu-
li damwerloba warmoadgenda, ar iTvaliswinebda berZnuli-
saTvis specifikuri bgerebis gamomxatvel, magram somxuri
bgeriTi sistemis TvalsazrisiT Warb grafikul simboloebs;
aseve ar iyo gaTvaliswinebuli episemonebi _ niSnebi, rom-
lebic moklebulia raime fonetikur mniSvnelobas. amis ga-
moa, rom berZnuli anbanis birTvs, romelsac klasikuri somx-
uri sistema eyrdnoba, Seadgens simboloTa mimdevroba A
–λφα-dan (somx. ayb) X χι-mde (somx. khē), saidanac gamoricx-
ulia asoebi specifikuri berZnuli mniSvnelobebiT.
klasikuri somxuri anbanis am specifikur asoebs Sorisaa
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
149
Tamaz gamyreliZe
150
klasikuri somxuri damwerloba (grafikulad absolu-
turad gansxvavebuli berZnuli prototipisagan), romlis
Semqmnelad mesrop maStoci gvevlineba, aRniSnul princips
didi simkacriT icavs. klasikuri somxuri damwerlobis Se-
qmnisas mesrop maStoci mTlianad emyareboda berZnul wer-
iT sistemas, Tumca man totalurad Secvala prototipuli
sistemis grafika da axlad Camoyalibebul damwerlobaSi
Sesabamisi niSnebis moxazuloba sruliad gansxvavebuli te-
qnikiT Seqmna. am gziT TiTqos moiSala yovelgvari garegani
msgavseba berZnul prototipTan da Seiqmna STabeWdileba, rom
Camoyalibda damoukidebeli da originaluri axali damwer-
loba.
Zveli qarTuli anbanis Semqmnelic gamiznulad, imave gan-
zraxviT, cvlis berZnul prototipul sistemas, Tumca es
araa berZnuli grafikis totaluri cvlileba: axali siste-
mis avtori axdens prototipuli sistemis ama Tu im niSnis
arqaizacias, an zogjer _ garkveul grafikul modifikacias.
am gziT Zveli qarTuli anbanis avtori aRwevs sasurvel
Sedegs _ qmnis originalur erovnul damwerlobas, swored
iseve, rogorc maStocma berZnuli prototipuli moxazulo-
bis mTlianad SecvliT Seqmna originaluri klasikuri somx-
uri erovnuli damwerloba.
aRmosavleT qristianul kulturul samyaroSi amgvarma
tendenciebma, romlebic nakarnaxevi iyo rogorc politikuri,
ise religiuri TvalsazrisiT, Sedegad gamoiRo ramdenime ga-
regnulad gansxvavebuli weriTi sistemis Seqmna, romlebic
berZnul damwerlobas efuZnebodnen da, amave dros, TavianTi
grafikuli moxazulobiT berZnuli prototipuli sistemisa-
gan damoukideblobas avlendnen.
am TvalsazrisiT, Zveli qarTuli damwerloba, klasikuri
somxuri da Zveli slavuri glagolica erT tipologiur
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
151
Tamaz gamyreliZe
152
damwerlobis tipologia, berZnuli anbani da anbanur damwerloba
153
Tamaz gamyreliZe
166
`kulturis ekologia~1
1
gamoqveynda krebulSi «oCxari», julieta ruxaZisadmi miZRvnili eTnologiuri,
istoriuli da filologiuri Ziebani: `mematiane~, Tbilisi, 2002, gv. 113_115.
~kulturis ekologia~
167
Tamaz gamyreliZe
168
enebisa da erovnuli kulturebis SebRalvisa, zogjer ki _
sruli gadaSenebisa did saxelmwifoebriv gaerTianebaTa far-
glebSi.
xSirad swored es iwvevs gareSe damkvirveblisaTvis gauge-
bar erovnul mRelvarebas, romelsac Tavisi intensivobiT ver
Seedreba veraviTari ukmayofileba, mZime socialur-
ekonomikuri Tu sxva pirobebiT gamowveuli.
Tanamedrove samyaros saerTo-erovnuli kulturul-eno-
brivi faqtori gansazRvravs `kulturis ekologiis~ prob-
lemaTa kompleqss. saWiroa saswrafod SevqmnaT dakargvis
saSiSroebis winaSe myofi enebisa da xalxebis `wiTeli wig-
ni~ da dauyovnebliv miviRoT samecniero-organizaciuli zome-
bi am enebisa da xalxebis gadasarCenad.
yvela es problema Sedis swored `kulturis ekologiis~
sferoSi da aucilebelia am sakiTxebze farTo diskusiebis
gamarTva, kulturul-ekologiuri problemebis ganxilva
saerTaSoriso masStabiT, raTa Camoyalibdes `kulturis
ekologiis~ mecnieruli safuZvlebi. es ukanaskneli `fizi-
kur-biologiur ekologiasTan~ kompleqsSi Seqmnis erTian
ekologiur disciplinas, romelsac SeiZleba sazogadod `ad-
amianisa da sazogadoebis ekologia~ ewodos.
`transkavkasia~ Tu ‘samxreT kavkasia~?
geopolitikuri nomenklaturis
dazustebisaTvis*
*
daibeWda Tavdapirvelad gazeT “Свободная Грузия”-Si, 1997.
169
Tamaz gamyreliZe
170
kavkasiis regioni anu `kavkasia~, romelic moicavs teri-
torias kavkasionis CrdiloeTiT da samxreTiT, am qedis
berZnul `kaukasos~ saxels ukavSirdeba. Tavad berZnuli
`kaukasos~ termini Zveli iranuli `kapkah~ saxelwodebisa-
gan unda momdinareobdes, rac `did mTas~ niSnavs.
amgvarad, `kavkasia~ geografiulad warmodgens garkveul
teritorias Sav zRvasa da kaspiis zRvas Soris, romelsac
kavkasionis qedi or nawilad yofs _ CrdiloeT kavkasiad da
samxreT kavkasiad. `kavkasiis~ samxreT nawils Cven savsebiT
bunebrivad `amierkavkasias~, anu kavkasiis qedis `aqeT~, `ami-
er~ mdebare regions vuwodebT.
amisgan gansxvavebiT, rusul da dasavlur sityvaxmarebaSi
CrdiloeT kavkasias `Северный Кавказ~-s uwodeben, xolo
samxreT kavkasias logikurad mosalodneli da geografiu-
lad gamarTlebuli `Южный Кавказ~-is nacvlad garkveu-
li politikuri orientaciis mqone `Закавказье~ _ `tran-
skavkasia~ (e.i. `imerkavkasia~) terminiT aRniSnavdnen.
yovelive amis gaTvaliswinebiT, termini `transkavkasia~ _
`Закавказье~ mizanSewonilia am enebSi Seicvalos poli-
tikurad neitraluri da geografiulad zusti terminebiT
`Crdilo kavkasia~ _ `Северный Кавказ~, `North Caucasus~
da `samxreT kavkasia~ _ `Южный Кавказ~, `South Caucasus~;
qarTulad `samxreT kavkasia~ terminis paralelurad trad-
iciuli `amierkavkasiac~ SeiZleba vixmaroT (saqrTvelos,
somxeTisa da azerbaijanis momcveli teritoriis aRsaniSna-
vad).
es sakiTxi araerTxel dasmula sxvadasxva saerTaSoriso
samecniero-politikur konferenciebze kavkasiis Sesaxeb da
dadebiTad iqna aRqmuli aRniSnuli forumebis monawileTa
mier.
`transkavkasia~ Tu ~samxreT kavkasia~?
171
Tamaz gamyreliZe
172
*
«enaTmecnierebis sakiTxebi» 4(16). eZRvneba givi maWavarianis dabadebis 75
wlisTavs, Tbilisi, 2002 w.: «iv.javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo
universiteti».
~mtkvari~ hidronimis etimologiisaTvis
173
Tamaz gamyreliZe
174
(mimReobur) formebTan, Zv. qarT. mdinari ≈ m-din-ar-i tipisa:
Sdr. `...wyali aRmomcenare, mdinari da Suenieri~ (zarzm. 324,
17).
m-din-ar-i formis paraleluri participialuri formaa
Zvel qarTulSi m-din-ar-e: Sdr. `...cremlni, viTarca mdinareni
wyalni~ (sas. w. II 5, 7) (amgvari paraleluri warmoebisaTvis
Sdr. agreTve Zv. qarT. m-Zin-ar-i da m-Zin-ar-e).
mimReoba m-din-ar-e ukve Zvel qarTulSi gasubstantivebu-
lia da ixmareba arsebiTi saxelis mniSvnelobiT, rogorc Tana-
medrove qarTulis mdinare.
analogiur gasubstantivebul participialur warmoebas
gviCvenebs Zv. qarT. m-kud-ar-i, ax. qarT. mkvdari, sityva, ro-
melic *k–ed- “kvdoma” zmnuri Ziris nulsafexurian *kud-/
*k–d- formas warmoadgens.
swored msgavsi mimReoburi warmoeba Cans hidronim
`mtkvari~ formaSic, e.i. m-tkv-ar-i, sadac gamoiyofa parti-
cipialuri m- _ -ar- cirkumfiqsi da uxmovno tk–- Ziri, rom-
lis srulsafexuriani forma iqneboda * tek–- (Sdr.
nulsafexuriani participialuri m-k–d-ar-i forma, sapir-
ispirod srulsafexuriani k–ed- zmnuri formisa).
es savaraudo srulsafexuriani *tek–- Ziri emTxveva saer-
To-indoevropul *tekw- zmnur Zirs, romelic mraval isto-
riul indoevropul enaSi “dinebis”, “swrafad moZraobis” se-
mantikas gamoxatavs: Sdr. Zv. ind. tákti “iswrafvis”, “miedine-
ba”, slav. (rus.) течь “dineba”, Zv. slav. teko , rus. теку “gavr-
bivar, mivedinebi”, toq. cake “mdinare”, Zv. iranuli (avesturi)
tačaiti “miedineba”, tači-pā “mdinare wyali” (Sdr. Zv. qarT.
“mdinareni wyalni”).
maSasadame, m-tkv-ar-i Tavdapirvelad “dinebis” gamomxatve-
li participialuri forma unda yofiliyo da formalurad
da semantikurad m-din-ar-i // m-din-ar-e mimReoburi warmoe-
~mtkvari~ hidronimis etimologiisaTvis
175
Tamaz gamyreliZe
176
oiyvaneba am hidronimis Zv. berZnuli varianti). savaraudo
zan. *(m)tkur- formaSi berZnulisaTvis uCveulo #mtk- ko-
mpleqsis #tk→ k bunebrivi gamartivebiT viRebT istoriul
berZnul formas Κu÷ρος “mtkvari” (aqedan unda momdinareob-
des ukve “mtkvris” aRmniSvneli saxelebi, Turqul-azer-
baijanuli kur, rusuli Кура, dasavluri Kura da sxv.).
yovelive es gvavaraudebinebs indoevropulidan momdinare
*tek–- zmnuri Ziris qarTvelurSi odindel produqtiulo-
bas “dinebis” mniSvnelobiT, yovel SemTxvevaSi im qro-
nologiur doneze, romelic win uswrebda qarTul-zanuri
erTianobis daSlas (am TvalsazrisiT niSandoblivia zemoT
ganxiluli den-/din- < i.-e. *dhen- Ziris produqtiuloba
qarTulSi).
`qarTu~ _ “kartu” rogorc `qarTvelis~,
`qarTvelTa qveynis~ aRmniSvneli uZvelesi
qarTveluri saxeli∗
177
Tamaz gamyreliZe
178
Tavis mxriv, qarTul-zanuri *qarTu Sedgenili forma unda
iyos *qarT- Zirisa da u- bolosarTis saSualebiT, rac
naTlad Cans qarTl-i toponimis arsebobidan qarTulSi,
romelic nawarmoebia qarT- Zirze _l- bolosarTis darTviT.
amave *qarT- Zirze -ul- bolosarTis darTviT viRebdiT
*qarT-ul- formas, romelmac qarTulSi mogvca kanonzomi-
erad qarT-ul-i, xolo megrulsa da lazurSi qorT-ul-i
formebi (lazurSi _ `qliavis specifikuri jiSis~ mniSvnelo-
biT). es Tavdapirveli qarTveluri *qarT- Ziri toponimis
mniSvnelobiT SesaZlebelia davinaxoT agreTve svanur qarT
formaSi `qalaq Tbilisis~ mniSvnelobiT.
maSasadame, qarTul-zanuri enobrivi erTianobis epoqaSi
unda gvqonoda *qarT- Ziri, romelzedac -u- sufiqsis darT-
viT viRebdiT *qarT-u formas `qarTvelis~, `qarTvelTa qvey-
nis~ mniSvnelobiT, xolo -l- sufiqsis darTviT – specifikur
toponims qarT-l-i `qarTvelTa qveyana~; ukve qarTul-zanuri
enobrivi erTianobis epoqaSi (e.i. jer kidev `xmovanTa zanur
gadawevamde~) unda vivaraudoT qarTvelur tomTa saxelwode-
bebSi garkveuli arealuri sxvaobebi: aq warmodgenili unda
yofiliyo formebi *qarTu da *zan-. es ukanaskneli *zan-
fuZe mxolod svanurs SemorCa mÊzçn `megreli~, zçn `samegre-
lo~ formebis saxiT, xolo sakuTriv megrulsa da lazurSi
igi Seicvala *megrel- [margal, e.i. `egris mobinadre~, Sdr.
qarTuli m-egr-i] eTnonimiT.
amgvarad, SeiZleba davaskvnaT: qarTul-zanuri enobrivi
erTianobis epoqaSi arsebobda `qarTvelTa~ aRmniSvneli sax-
eli *qarTu, romelic megrulsa da lazurSi gardaiqmna
kanonzomierad qorTu formad `qarTvelis~ mniSvnelobiT,
xolo sakuTriv qarTulSi -el- sufiqsis darTviT mogvca
istoriulad dadasturebuli qarTv-el-i eTnonimi.
eiforia Tu euforia | | evforia?*
179
Tamaz gamyreliZe
180
berZnuli euj- `keTili, kargi~ qarTulSi gadmoicema,
rogorc wesi, eu-/ev- mimdevrobiT, garda zemoT ganxiluli
SemTxvevisa, e.i. garda sityvisa eiforia, romelic rusuli
эйфория formis gavlenas amJRavnebs; ufro zustad – rusu-
li эйфория kanonzomieri asaxvaa berZnuli eujv-foriva sityvi-
sa, ramdenadac berZnuli euj- gadmoicema rusulSi эй- dif-
TongiT (Sdr. agreTve berZn. neu÷ron `myesi, nervi~ da rus.
нейрон `neironi~), da es rusuli эйфория gadmotanil iqna
qarTulSi `eiforia~-s saxiT.
amdenad, qarTulisaTvis ufro kanonzomieri iqneboda
berZnuli warmomavlobis es friad gavrcelebuli sityva ara
eiforia formiT gvexmara (Sdr. rus. эйфория), aramed qarTu-
lisaTvis ufro bunebrivi da kanonzomieri euforia (an
evforia) formiT.
TviT neironi terminic qarTulSi rusulidan aris Semo-
suli (Sdr. нейрон); ufro kanonzomieri iqneboda misi neuron/
nevron formiT xmareba berZnuli neu÷ron sityvis Sesabamisad
(es forma kanonzomierad aris warmodgenili nevrologia
terminSi). amdenad, ufro marTebuli iqneboda qarTulisaTvis
ara neiroqirurgia (rac rusuli нейрохирургия-s imeorebs),
aramed nevroqirurgia; rac Seexeba imave semantikis mqone qarT.
nerv-i sityvas da rusulsa da sxva enebSi gavrcelebul Se-
sabamis terminebs, isini laTinur nervus `nervi~ formas asaxa-
ven da saTanadod gadmoicemian xsenebul enebSi.
didi
qarTveli
enaTmecnierebi
akaki SaniZe
giorgi axvlediani
arnold Ciqobava
giorgi wereTeli
Tamaz gamyreliZe
182
q
arTuli mecnierebis istoriaSi akaki SaniZe gansakuTre-
bul movlenas warmoadgens. miuxedavad imisa, rom mas
peterburgis universitetSi klasikuri Teoriul-
lingvisturi momzadeba ar gauvlia (igi ufro rogorc far-
To profilis filologosi gadioda momzadebas, vidre
sakuTriv lingvisti-Teoretikosi), akaki SaniZe, mis mier Se-
qmnili qarTuli gramatikuli sistemis wyalobiT, enaTmec-
nierebaSi faqtobrivad im Teoriul-lingvisturi mimdinare-
obis winamorbedi aRmoCnda, romelic SeiZleba daxasiaTdes
rogorc struqturul-funqciuri; miuxedavad imisa, rom akaki
SaniZes ar moucia Tavisi lingvisturi koncefciisa da meTo-
dologiis mTliani formulireba, enisadmi (am SemTxvevaSi
qarTuli enisadmi) mTeli Tavisi mecnieruli midgomiTa da
enobrivi analizis gamoyenebuli xerxebisa da meTodebis mixed-
viT, akaki SaniZis lingvisturi Teoria unda ganvixiloT
rogorc struqturul-funqciuri da enaTmecnierebis isto-
riaSi igi im mimdinareobebs SevadaroT, romlebic Semdgom
ferdinand de sosiuris sinqroniuli Teoriisa da praRis
akaki SaniZe _ axali qarTuli enaTmecnierebis fuZemdebeli
183
Tamaz gamyreliZe
184
aigeba arsebiTad struqturul-funqciur mimarTulebaTa
ZiriTadi koncefciebi Tanamedrove enaTmecnierebaSi.
akaki SaniZis mier Seqmnil gramatikul sistemaSi winadade-
bis centrs, mis struqturul RerZs warmoadgens zmna, rom-
lis garSemoc Tavs iyris winadadebis yvela danarCeni wevri
da mas garkveuli Sinagani kavSiriT erwymis; zmna gansazRvravs
winadadebis Sinagan struqturas, arsebiTad, enis mTel gra-
matikul wyobas. amgvari gageba winadadebisa yalibdeba aka-
ki SaniZesTan sakmaod adre, qarTuli zmnis analizis pirveli
cdebisTanave, rac bunebrivad nakarnaxebi iyo TviT qarTuli
zmnis struqturuli xasiaTiT, misi mravalpirianobiT, riTac
igi gansxvavdeba sxva cnobil enaTa zmnuri struqturebisa-
gan.
es koncefcia martivi winadadebis struqturaSi zmnis cen-
traluri adgilis Sesaxeb evropul mecnierebaSi formdeba
gacilebiT ufro gvian, XX s. 30-ian wlebSi, frangi mecni-
eris tenieris `struqturuli sintaqsis~ Teoriis saxiT.
qarTul enaTmecnierebaSi es principebi mwyobr koncefciad
sakmaod adre Camoyalibda, rac dRes amerikisa da evropis
enaTmecnierebis aseT did interss iwvevs qarTuli enisa da
qarTuli enaTmecnierebis mimarT da rac akaki SaniZis namoR-
vawars am interesis centrSi ayenebs. qarTvelma mecnierma
qarTuli enis gramatikuli struqturis Tanmimdevruli ana-
lizisa da Seswavlis procesSi empiriuli gziT faqtobrivad
Camoayaliba im meTodologiis ZiriTadi principebi, romelic
ufro gvian Teoriul safuZvels uqmnis zemoT dasaxelebul
mimdinareobebs enaTmecnierebaSi. amdenad, akaki SaniZem qarTu-
li enis mwyobri gramatikuli sistemis CamoyalibebiT iseTi
enaTmecnieruli Rirebulebani Seqmna, romlebic mniSvnelo-
vania ara marto qarTul-qarTveluri enebis Seswavlis Tval-
sazrisiT, aramed Teoriul-enaTmecnieruli TvalsazrisiTac
akaki SaniZe _ axali qarTuli enaTmecnierebis fuZemdebeli
185
Tamaz
akaki SaniZe _ axali qarTuli enaTmecnierebis fuZemdebeli gamyreliZe
186
li enis, Seswavlis mecnierul niadagze damyareba akaki Sani-
Zis didi da ucilobeli damsaxurebaa. iq, sadac struqtu-
ruli qaosi da gaurkvevloba sufevda, akaki SaniZem araCveu-
lebrivi sicxade Seitana da struqturuli wesrigi daam-
yara. amiT man mniSvnelovnad Seuwyo xeli axali qarTuli
enaTmecnierebis farTo asparezze gamosvlas da akaki SaniZe
saerTaSoriso wreebSi erTxmad aRiares kavkasiuri enaTmec-
nierebis patriarqad.
dRes qarTveli xalxis warmoCineba, sazogadod, da saer-
TaSoriso asparezze _ gansakuTrebiT, swored qarTuli mec-
nierebis, qarTuli kulturis meSveobiT unda xdebodes, am
cnebaTa farTo gagebiT. es erTgvari erovnuli TviTmyofadobis
ganmtkiceba unda iyos qarTveli xalxisa msoflio sazoga-
doebriobis TvalSi.
ama Tu im xalxis sayovelTao aRiarebis safuZvels mxo-
lod mis mier Seqmnili obieqturi, namdvili da gauzviadebe-
li mecnieruli Tu kulturuli Rirebulebebi qmnis, rom-
lebic saboloo angariSiT am xalxis mudmiv Rirebulebebad
iqceva da romelTa mixedviTac fasdeba misi wvlili da adg-
ili sakacobrio civilizaciaSi. swored amgvari WeSmariti
mecnieruli da kulturuli Rirebulebani unda gaxdes Cveni
xalxis TviTdamkvidrebis upiratesi safuZveli.
amgvar gardauval Rirebulebad iqca swored Cveni kul-
turisaTvis akaki SaniZis samecniero memkvidreoba; swored
amgvar mudmiv Rirebulebas warmoadgens Cveni erisaTvis aka-
ki SaniZe.
es Cveni didi mamuliSvili unda iqces qarTuli mecnierebis,
mTeli qarTuli kulturis maradiul simbolod.
giorgi axvlediani _ axali qarTuli
enaTmecnierebis klasikosi*
*
ix. «enaTmecnierebis sakiTxebi», 2002: iv. javaxiSvilis sax. Tbilisi saxelm-
wifo universiteti.
187
Tamaz gamyreliZe
188
profesor giorgi axvledianis Rvawls Seadgens. pirveli maT-
ganis, samwuxarod, udrood gardacvalebis gamo udidesi
tvirTi ors ukanasknels daawva~.
189
Tamaz gamyreliZe
190
bgeriTi Sedgenilobis Seswavlis TvalsazrisiT, aramed zo-
gadenaTmecnieruli TvalsazrisiTac, ramdenadac aq giorgi
axvlediani enis bgeriTi sistemis Sesawavlis axal princi-
pebs ayalibebs da fonologiis _ anu funqcionaluri fone-
tikis erT-erT pionerad gvevlineba.
fonologiam _ funqcionalurma Tvalsazrisma enis bgeri-
Ti Sedgenilobis SeswavlaSi _ rac dasrulebuli saxiT Camo-
yalibda praRasa da Semdgom venaSi didi rusi enaTmecnieris
_ nikoloz trubeckois mier XX saukunis ocdaaTian wleb-
Si, sruliad axali perspeqtivebi gadaSala enaTmecnierebis
winaSe.
giorgi axvledianis dasaxelebul naSromebSi aSkarad
vlindeba funqcionaluri Tvalsazrisi enis bgeriTi Sedge-
nilobis analizSi da, Tumca aq jer ara gvaqvs `diferencial-
uri niSnis~ cneba, Semotanili mecnierebaSi ufro gvian roman
iakobsonisa da nikoloz trubeckois mier, magram ukve aSkar-
ad iCens Tavs dapirispireba konkretul bgerasa da fonemas
rogorc enis funqcionalur erTeuls Soris.
es iyo im droisaTvis udidesi miRweva, erT-erTi yvelaze
adrindeli nimuSi enaTmecnierebis itoriaSi enis bgeriTi er-
Teulis ganxilvisa funqcionaluri TvalsazrisiT. giorgi
axvlediani dasaxelebul naSromebSi ikvlevs qarTul fone-
maTa mimarTebebs sistemasa da teqstSi, adgens qarTuli enis
paradigmatul da sintagmatur struqturebs.
enobriv movlenaTa ganxilva amgvari sistemur-funqciona-
luri TvalsazrisiT, rac giorgi axvledianis jer kidev
adrindel nawerebSi iCens Tavs, SesaZlebelia misi maswavle-
blis _ SCerbas da saerTod imdroindeli rusuli enaTmec-
nierebis gavlenas mieweros, romlis brwyinvale tradicieb-
is gamgrZeleblad saqarTveloSi giorgi axvlediani mogvev-
lina, xolo TviT ruseTSi, samwuxarod, Cakvda `axali saenaT-
giorgi axvlediani _ axali qarTuli enaTmecnierebis klasikosi
191
Tamaz gamyreliZe
192
muSebs. aqve Camoyalibebulia funqcionaluri xmovanTmonacv-
leobis _ `ablautis~ (apofoniis) ZiriTadi saxeebi da gan-
sazRvrulia misi roli qarTul enobriv sistemaSi.
giorgi axvledianis Teoria `aqcesiuri~ da `decesiuri~
kompleqsebis Sesaxeb, romelic man qarTveluri enebis mo-
nacemebis safuZvelze SeimuSava, zogadlingvisturi xasia-
Tisa aRmoCnda, ramdenadac aq dadgenili kanonzomierebani
TanxmovanTa SeerTebisa damaxasiaTebeli unda yofiliyo ena-
Ta didi umravlesobisaTvis. rogorc bolo xanebSi gairkva,
`aqcesiur-decesiurobis~ Teoria efeqturi saSualebaa
agreTve indoevropul enaTa mTeli rigi istoriuli kanon-
zomierebis gamosavlenad da asaxsnelad, rac am Teorias in-
doevropuli enebis SedarebiT-istoriuli Seswavlis
samsaxurSi ayenebs da, amdenad, giorgi axvledianis saxels
indoevropuli enaTmecnierebis istoriaSic TvalsaCino ad-
gils umkvidrebs.
giorgi axvledianis fonetikur-fonologiuri naazrevi Se-
jamebulia mis cnobil `zogadi fonetikis safuZvlebSi~,
romelic 1949 wels gamoica da romelic samagido wignad
iqca zogadi da qarTuli fonetikis sakiTxebiT dainterese-
bulTaTvis; igi ramdenime wlis win xelaxla daistamba.
magram giorgi axvledianis es didi Rvawli Teoriuli enaT-
mecnierebis winaSe, samwuxarod, naklebadaa cnobili saer-
TaSoriso samecniero sazogadoebisaTvis.
Cveni wminda movaleobaa farTod gavacnoT giorgi axvle-
dianis es naazrevi da mas saTanado, mis mier damsaxurebuli
adgili mivuCinoT msoflio enaTmecnierebis istoriaSi. es
gaxlavT adgili erT-erTi pionerisa iseT enaTmecnierul mim-
dinareobaSi, rogoricaa enis fuqcionalur-fonologiuri
analizi, romelmac SesaZlebeli gaxada sazogadod enis
giorgi axvlediani _ axali qarTuli enaTmecnierebis klasikosi
193
Tamaz gamyreliZe
194
195
Tamaz gamyreliZe
196
Soris, amave dros, naTesauri, genetikuri kavSirebi iqna pos-
tulirebuli da Crdilo-kavkasiuri enebi samxreT kavkasiur
(qarTvelur) enebTan saerTo `iberiul-kavkasiur enaTa ojax-
Si~ iqna gaerTianebuli.
mecnierTa sxva jgufi `iberiul-kavkasiur enebs~ ganixi-
lavs rogorc saerTo arealur-tipologiur jgufSi Semaval
Crdilo da samxreT kavkasiur enebs, romelTa Soris mniS-
vnelovani fonetikur-fonologiuri da struqturul-ti-
pologiuri msgavseba vlindeba, rac maT saerTo kulturul
arealSi istoriul urTierTobasa da kavSirebs mowmobs mrava-
li saukunis manZilze. orive es Tvalsazrisi `iberiul-kavka-
siur enebs~ Soris arsebul xangrZliv kulturul-istori-
ul kavSir-urTierTobebs gulisxmobs. am mxriv es enebi um-
didres masalas awvdis Tanamedrove enaTmecnierebas istori-
ul-genetikuri Tu istoriul-tipologiuri kvlevisaTvis.
udidesi Rvawli am Teoriuli kvlevis safuZvlebis Seqmnisa
swored arn. Ciqobavas ekuTvnis im skolis Camoyalibebisa da
damkvidrebisaTvis, romelic dRes `qarTvel kavkasiologTa
skolis~ saxelwodebiT aris mTel msoflioSi cnobili.
iseve rogorc iv. javaxiSvilis mier Tbilisis erovnuli
universitetis daarseba iyo ara mxolod umaRlesi ganaTlebis
keris aRorZineba saqarTveloSi, aramed umniSvnelovanesi
erovnuli aqti axali qarTuli damoukidebeli saxelmwifo-
saTvis maRali mecnierul-kulturuli donis uzrunvelsayo-
fad, aseve arn.Ciqobavas mier `iberiul-kavkasiuri skolis~
Seqmna da misi warmatebiT funqcionireba aris winapiroba
dRes mravali sazogadoebriv-politikuri aqtis realizaci-
isa, maT Soris e.w. `saerTo kavkasiuri saxlis~ Seqmnisa, im
umniSvnelovanesi ideis ganxorcielebisa da saboloo dam-
kvidrebisa, rasac `mSvidobiani kavkasia~ da `kavkasiaSi kul-
turaTa dialogi~ ewodeba; es idea ganixileba dRes msofli-
arnold Ciqobava _ didi qarTveli swavluli da sazogado moRvawe
197
Tamaz gamyreliZe
198
udevs `genetikuri kodis~ struqturas (maSasadame, yovelive
`cocxals~) da romlis codna, rogorc Cans, adamianSi qvec-
nobierad aris mocemuli.
amaSi vxedav me niko maris genialur intuiciasa da gan-
Wvretis unars, miuxedavad imisa, rom man amiT imdroindeli
SedarebiT-istoriuli enaTmecniereba, romelsac dasavleT-
Si ukve klasikuri Sedegebi hqonda mopovebuli sxvadasxva
jgufis _ da gansakuTrebiT indo-evropuli enebis _ isto-
riuli Seswavlis dargSi, faqtobrivad CixSi moaqcia da Caax-
So kidevac garkveuli `ideologiuri~ argumentebis moSve-
liebiT.
arn. Ciqobavas udides damsaxurebad enaTmecnierebis is-
toriaSi unda CaiTvalos is, rom igi Tavidanve win aRudga
mariseul `axal moZRvrebas~ da TviT ioseb stalinis mec-
nierul polemikaSi CarTviT SedarebiT-istoriuli enaTmec-
niereba mTeli imdroindeli `kavSiris~ masStabiT normaluri,
mTel msoflioSi aRiarebuli gziT warmarTa.
mxolod ormocdaaTiani wlebidan, enaTmecnierebis sakiT-
xebze cnobili diskusiis Semdeg, daiwyo CvenSi SedarebiT-
istoriuli enaTmecnierebis aRmavloba, ramac arsebiTad xeli
Seuwyo mTeli Teoriuli enaTmecnierebis Semdgom ganviTare-
bas.
dRes saqarTveloSi SedarebiT-istoriuli enaTmecniere-
ba ukve umaRles donezea ayvanili da garkveul dargebSi TviT
gansazRvravs ama Tu im disciplinis ganviTarebis dones msof-
lio masStabiT.
yovelive amis sawyisi arn. Ciqobavas mecnierul moRvaweobasa
da saqmianobaSi unda veZioT, amiT ganisazRvreba swored arn.
Ciqobavas istoriuli roli da wvlili, romelic man msof-
lio enaTmecnierebis ganviTarebaSi Seitana.
arnold Ciqobava _ didi qarTveli swavluli da sazogado moRvawe
199
Tamaz gamyreliZe
200
saqveynod aRiarebuli swavluli *
*
gamoqveynda Tavdapirvelad JurnalSi `qarTuli ena da literatura skolaSi~,
19.., # 3_4, Tbilisi, gv. 220.
akademikosi giorgi wereTeli∗
(dabadebis 100 wlisTavis gamo)
201
Tamaz gamyreliZe
202
basa da folklors, ebraistikasa da arameistikas, axlo aR-
mosavleTis Zvel enebsa da damwerlobaTa istorias, qarTve-
lur enaTmecnierebas, qarTuli da SedarebiTi leqsTwyobis
sakiTxebs, Teoriuli lingvistikis problemebs... TiToeul
am dargSi man mniSvnelovani wvlili Seitana da misma Sromebma
Rirseuli adgili daimkvidra Cveni humanitaruli mecniere-
bis saganZurSi.
mravalmxrivma da Rrma erudiciam, maRali klasis mecnier-
ulma naSromebma, amave dros, araCveulebrivma organiza-
torulma unarma damsaxurebuli avtoriteti moupova msof-
lio mecnierebaSi giorgi wereTels da mis mier Seqmnil
saenaTmecniero skolas, xolo giorgi wereTlis iniciati-
viT daarsebuli saqarTvelos mecnierebaTa akademiis aRmo-
savleTmcodneobis instituti, romelic amJamad mis saxels
atarebs, misi xelmZRvanelobiT msoflio orientalistikis
erT-erT mniSvnelovan centrad iqca.
Tavis erT-erT gamosvlaSi maSindeli sakavSiro akademiis
prezidenti mstislav keldiSi aRniSnavda:
`...saqarTvelos respublikis mecnierebaTa akademia Zalian
did samecniero dawesebulad gaizarda. amasTanave unda aRiniS-
nos, rom aq Camoyalibda msoflioSi ganTqmuli, saerTaSoriso
mniSvnelobis mTeli rigi samecniero skolebi...
es gaxlavT maTematikuri skola, romelic Tavis sawyiss
akademikos niko musxeliSvilisagan iRebs, skola fiziologi-
is dargSi, romelsac safuZveli ivane beritaSvilma Cauyara,
saaRmosavleTmcodneo skola, romelsac akademiis wevri
giorgi wereTeli udgas saTaveSi~.
giorgi wereTlis saerTaSoriso aRiarebis dasturi iyo
is, rom igi arCeul iqna didi britaneTisa da irlandiis same-
fo saazio sazogadoebis sapatio wevrad da agreTve sapatio
wevrad poloneTis orientalitTa sazogadoebisa.
akademikosi giorgi wereTeli
203
Tamaz gamyreliZe
204
giorgi wereTlis rogorc mecnieris sidiade ganisazRvre-
ba ara gamoqveynebul SromaTa raodenobiT, aramed mis mier
Seqmnil gamokvlevaTa xasiaTiT, romelTagan TiToeuli Tavise-
bur aRmoCenas warmoadgens da waruSlel kvals tovebs
erovnuli da msoflio mecnierebis saTanado dargebSi.
giorgi wereTeli Tavis TavSi aerTianebda faqtobrivad ram-
denime samecniero dargis specialistsa da Rrma mcodnes,
rac mas saSualebas aZlevda axleburad, Taviseburi Tval-
TaxedviT Seexeda TiToeuli am dargisaTvis; igi iyo saqvey-
nod aRiarebuli semitologi, ubadlo iranisti da qarTvelo-
logi; igi iyo brwyinvale filologosi da enaTmecnieri,
romelic yovelTvis idga msoflio filologiisa da lingvis-
tikis uaxles miRwevaTa doneze da xSirad Tavisi gamokvleve-
biT TviT gansazRvravda am dones...
giorgi wereTeli ganekuTvneba im qarTvel mecnierTa da
moRvaweTa rigs, romelTac mecnierebaSi gadalaxes sakuTriv
erovnuli sazRvrebi, TavianTi Semoqmedebis zogadmecnieru-
li Rirebulebisa da mniSvnelobis wyalobiT farTo asparezze
gavidnen da miT erovnul mecnierebas saerTaSoriso mecniere-
baSi gansakuTrebuli adgili daumkvidres da sayovelTao aRi-
areba moupoves...
swored aseTi pirovnebebi uTqvamen saqveynod saxels
qarTul erovnul mecnierebasa da kulturas, mTel qarTvel
xalxs da mas msoflios TvalSi Tanamedrove civilizebuli
da kulturulad mowinave erebis rigSi ayeneben, swored es
aris giorgi wereTlis didi damsaxureba qarTveli xalxisa
da qarTuli kulturis winaSe.
dRes qarTveli xalxis warmoCineba saerTaSoriso asparez-
ze upiratesad qarTuli mecnierebisa da qarTuli kulturis
meSveobiT Tu SeiZleba moxdes. ama Tu im xalxis sayovelTao
aRiarebis safuZvels mxolod mis mier warmoqmnili mecnie-
akademikosi giorgi wereTeli
205