Audinių įvairovė ir jų sandaros ypatumai

Augalų audinių sistema

Augalų organai sudaryti iš skirtingų audinių. Augalų lapus, stiebą, šaknis, žiedus
ar vaisius dengia dengiamieji audiniai. Šie audiniai atlieka apsauginę funkciją.
Pavyzdžiui, lapus dengia viršutinis (žr. 1 pav., 2) ir apatinis epidermis (5), sudarytas iš
tankiai išsidėsčiusių ląstelių, kuriose dažniausiai nėra chloroplastų. Kai kurių augalų
lapų epidermį dengia kutikulė (1), vaško sluoksnis, neleidžiantis išgarinti daug
vandens. Šaknies dengiamajame audinyje yra šakniaplaukių. Jie padidina siurbiamąjį
paviršių. Kai kurių augalų stiebą, lapus dengia apsauginiai plaukeliai arba juose yra
liaukučių, sekretuojančių apsaugines medžiagas.
 Lapų dengiamajame audinyje yra žiotelių (6), pro kurias vykta dujų apykaita,
vandens transpiracija. Senų augalų, medžių žievės dengiamasis audinys yra storas,
nelaidus vandeniui ir vadinamas kamštiniu audiniu.
Po dengiamuoju audiniu yra asimiliacinis audinys. Jį sudaro ląstelės plonomis
sienelėmis. Šio audinio ląstelės išsidėsčiusios dviem sluoksniais. Po epidermiu
esančios ląstelės yra pailgos, be didelių tarpuląsčių. Šis audinys vadinamas statiniu
mezofiliu (3). Po juo yra kitas netaisyklingos formos ląstelių su dideliais tarpuląsčiais
sluoksnis – purusis mezofilis (4). Statinio mezofilio ląstelėse yra žymiai daugiau
chloroplastų, todėl jame intensyviai vyksta fotosintezė. Purusis mezofilis chloroplastų
turi mažiau, tačiau pro žioteles ir jame esančius tarpuląsčius garuoja vanduo,
praleidžiamas anglies dioksidas. Dėl ląstelėse esančių chloroplastų augalų organai
atrodo žali. Augalų šaknų, sumedėjusių augalų stiebų audinių ląstelėse chloroplastų
nėra.

Augalo lapo vidinė sandara

Augalų apytakos audiniai yra mediena ir karniena. Medienoje (žr. 2 pav., 1)

yra vandens indų. Jie sudaryti iš negyvų tuščiavidurių ląstelių (2). Kadangi jų galinės
sienelės sunykusios, tokios ląstelės sudaro tuščiavidurius vamzdelius, kuriais lengvai
kyla vanduo su ištirpusiomis neorganinėmis medžiagomis iš šaknų į lapus, žiedus
ir vaisius.
 Medienos ląstelės

Rėtiniai indai yra karnienoje (žr. 3 pav., 1). Jie sudaryti iš gyvų siaurų, statmenai
viena ant kitos išsidėsčiusių rėtinių ląstelių (2), tarp kurių yra panaši į rėtį akyta
skersinė plokštelė. Pro šioje plokštelėje esančias angeles fotosintezės metu augalo
pagamintos organinės medžiagos teka iš vienos ląstelės į kitą ir visus augalo organus.
Visos rėtinės ląstelės bręsdamos netenka branduolių, ribosomų, Goldžio kompleksų.
Sunykus šioms ląstelės struktūroms, organinės medžiagos gali tekėti lengviau.
Kiekviena rėtinė ląstelė turi plazmodezmomis prijungtą lydimąją ląstelę (3).
Lydimosiose ląstelėse aktyviai vyksta medžiagų apykaita, todėl jose yra labai daug
mitochondrijų ir ribosomų.

Karnienos ląstelės

Apytakos audinių yra lapų gyslose, šaknies centre, stiebe bei visuose augalo
organuose. Jie tęsiasi nuo šaknų iki lapų. Be apytakos funkcijos, stiebo mediena (žr. 4
pav., 1) atlieka atramos, medžiagų kaupimo funkciją. Stiebo karnienoje (2), lapų
gyslose yra ramstiniai audiniai. Jie suteikia tvirtumo ir elastingumo.
 Stiebo pjūvyje matoma mediena ir karniena

Gaminamieji audiniai (meristemos) yra svarbūs augalų audiniai. Dalijantis

gaminamųjų audinių ląstelėms, augalai auga, ilgėja ir storėja. Stiebo augimo
kūgeliuose, šaknies viršūnėse yra viršūninė meristema. Brazdas sudarytas iš šoninės
meristemos. Vienaskilčių augalų stiebų bambliuose yra įterptinė meristema. Meristemų
randama ir lapkočiuose bei žiedkočiuose. Sandėliniai audiniai dažniausiai sudaryti iš
ovalios ar apvalios formos plonasienių negyvų ląstelių. Jų vidų užpildo kaupiamos
medžiagos. Sandėlinių audinių yra stiebagumbiuose, vaisiuose, sėklose, svogūnuose,
stiebo šerdyje. Šių audinių paskirtis – kaupti atsargines maisto medžiagas. Sekrecinių
audinių randama nektarinių liaukutėse, sakotakiuose, eterinėse liaukutėse. Jų paskirtis
– gaminti nektarą, sakus, eterinį aliejų ir kt.
Gyvūnų audiniai ir jų funkcijos

Gyvūnų audiniai

Epiteliniai audiniai skirstomi į dengiamąjį epitelį ir liaukinį epitelį.

Dengiamasis epitelis dar skirstomas į vienasluoksnį epitelį (1), sudarytą iš vieno
ląstelių sluoksnio, ir daugiasluoksnį epitelį (2), sudarytą iš kelių ląstelių sluoksnių.
Epitelio ląstelės išsidėsčiusios glaudžiai viena prie kitos, tarp jų nėra tarpų.
Epitelinis audinys dengia kūno paviršių, organus, iškloja gleivines bei tuščiavidurių
organų ertmes, reguliuoja iš aplinkos į kitus audinius patenkančių molekulių pernašą,
apsaugo po juo esančius audinius nuo išdžiūvimo, pažeidimų, saugo, kad į organizmo
vidų nepatektų bakterijų, mikroorganizmų, kenksmingų medžiagų. Virpamasis
epitelis iškloja kvėpavimo takus, jo ląstelės turi virpamuosius plaukelius, kurie saugo,
kad į kvėpavimo organus nepatektų nešvarumų, dulkių, mikroorganizmų.

Vienasluoksnis ir daugiasluoksnis epitelinis

audinys
Liaukinį epitelį sudaro liaukinės arba sekrecinės ląstelės. Liaukinio epitelio ląstelės
sudaro liaukas. Pagal tai, kur ir kaip liaukos išskiria sekretą, skiriamos išorinės
sekrecijos (egzokrininės) ir vidaus sekrecijos (endokrininės) liaukos. Egzokrininės
liaukos išskiria ašaras, prakaitą, seiles, pieną, endokrininės – į kraują hormonus.

Egzokrininė liauka (liaukinis epitelis)

Raumeniniai audiniai skirstomi į skersaruožius ir lygiuosius raumeninius audinius.

Raumeninį audinį sudaro raumeninės skaidulos. Griaučių skersaruožiai raumeniniai
audiniai (1) yra prie kaulų sausgyslėmis prisitvirtinusiuose raumenyse. Jų skaidulos
ruožuotos, turi daug branduolių. Šie raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja
valingai. Širdies skersaruožio raumeninio audinio (3) yra širdyje. Jo skaidulos
ruožuotos, sujungtos specialiomis jungtimis, tačiau turi tik po vieną branduolį.
Nevalingai susitraukdami šie raumenys varinėja kraują po organizmą. Lygiojo
raumeninio audinio (2) skaidulos neruožuotos, turi vieną branduolį. Šių raumenų
randama vidaus organų sienelėse, kraujagyslėse. Nevalingai susitraukiant šiems
raumenims, mažėja šlapimo pūslės ar kraujagyslių spindis, siaurėja ar didėja akies
vyzdys, pašiurpsta oda.
 Raumeniniai audiniai

Jungiamasis audinys jungia, palaiko ir apsaugo įvairias organizmo struktūras.

Jungiamojo audinio ląstelės nutolusios viena nuo kitos, tarpai tarp jų užpildyti
tarpląsteline medžiaga. Ji būna skysta, kieta ar elastinga. Kieta tarpląstelinė medžiaga
yra kaulinio audinio (2). Jis sudaro griaučius, suteikia atraminę funkciją
raumenims. Kremzlinio audinio (3) tarpląstelinė medžiaga yra lanksti, bet stipri.
Kremzlinis audinys palaiko audinius. Jo randama kaulų galuose, nosies galiuke,
išorinėje ausyje, trachėjoje, tarpslanksteliniuose diskuose stubure. Riebalinis audinys,
sudarytas iš riebalinių ląstelių, saugo kūno šilumą.
Kraujas (1) – skystas jungiamasis audinys. Kraują sudaro kraujo plazma, kraujo
ląstelės – eritrocitai, leukocitai ir kraujo plokštelės trombocitai. Kraujas atlieka
medžiagų pernašos, apsauginę funkcijas, padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą,
jonų ir pH pusiausvyrą. Kraujo ląstelės eritrocitai yra abipus įgaubto disko formos, jų
paviršiaus plotas palyginti su tūriu yra didelis, juose yra daug baltymo hemoglobino.
Šios ląstelės atlieka deguonies pernašos funkciją. Leukocitai padeda organizmui kovoti
su infekcijomis. Pavyzdžiui, leukocitai neutrofilai gali keisti savo formą ir fagocituoti į
organizmą patekusius svetimkūnius. Trombocitai svarbūs kraujo krešėjimui.
Sukrešėjus kraujui, organizmas apsaugomas nuo nukraujavimo, be to, neleidžiama į
organizmą patekti bakterijoms.

Jungiamasis audinys
Nervinį audinį sudaro nervinės ląstelės neuronai ir pagalbines funkcijas atliekančios
neuroglijos ląstelės. Nervinių ląstelių yra galvos ir nugaros smegenyse. Nervinio
audinio paskirtis – perduoti signalus iš vienos kūno dalies į kitą. Neuronai –
specializuotos ląstelės, kurios priima signalus ir siunčia juos į kitus neuronus arba kūno
ląsteles. Neuronai turi dvejopas ataugas: keletą dendritų ir vieną aksoną. Trumposios
ataugos dendritai priima signalus ir perduoda juos į neurono kūną. Ilgosios ataugos
aksonai perduoda signalus iš neurono kūno raumenims ar kitiems neuronams.

Nervinis audinys

Sąvokos:
Audinys- grupė vienodos sandaros ląstelių su tarp jų esančia tarpląsteline medžiaga,
kartu atliekančių tam tikrą funkciją.
Ląstelių specializacija- ląstelių sandaros pakitimai, dėl kurių ląstelės geba atlikti tam
tikras funkcijas.
Meristema- augalų gaminamasis audinys, kurio ląstelėms dalijantis augalas auga,
ilgėja ir storėja.
Mezofilis- pagrindinis lapo maitinamasis asimiliacinis audinys, kurio ląstelėse yra
daug chloroplastų ir intensyviai vyksta fotosintezė.