eared Ly Atskleidziamos Nii dinozaury spalvos Perera hee Penkios idéjos, Pe eat ares cc) ai ir galimybés juos pasiekti VAKCINA NUO ALIARIJOS Cot = Pee et De ae TIKSLINGAS VEZIO GYDYMAS eee ed Mirtis turi turéti priezastj: bus iskasti F Tycho Brahe: S palaikal | \ ISSN 1003 a Ss NON 0 pee rere oll771822!800048) iliacZ ‘mogus skriasi nuo daugumos gyvany tuo, kad prisimena praeit ‘batent todé! gall galvoti apie ateitj— planuot,svajot kelt sau uutduots i daznokal net jam pavyksta js sspresti Siame 2urale pradedame cikla stralpsniy apie patlus atimiausius, talyrajauvisiska atejancius rie jgyvendinimo moksininky tikslus ir planus. Pradedame nuo pasakojimo apie ta ko mokslas sieks 2010-2020 m. medicinos stityje(tiksliu buty ~ vairiose medicinos rtyse). Katkalbame apie svetkata,vskas atro- do svarbu. Tatiau prioritety pertekius daznoka tiesiogtrukdo efektyviaidirbt Nenuostabu, kad tarp priortety kalp buvo, tap ir yra vedinésligos. itos daugiau Ears arkdansienes ete lp sustformavo Saule? Kurriba tarp Europosir Azjos? ‘ArZeme ateja nayjoledynmedio link? 44p. demesio sulauksiantios sritys ~ Alzheimerio, Parkinsonoligos, nutukimas, senéjimo pro- blemos. Taiyra daugeliu atveju tos igos,kurios susjusios su misycivilzacjosraidos ypatybémis. Skaitykite HONE es ES TTI keliamus tikslus. } } 77 Rurelius Katkevidius Pe ON ue ac é ene A Cur curr ae ~ PAR ei nterel eduzos yra Lae mokslininky rojus. Nese- Recent) H Q I iy] ato Sa 4 (2h Dee ea yr) oar tc aeSenas parazitas grizta is jsiropStia | musy lova ir siurbia masy krauja. Patalin bake, Vakeru gyventojy pamirsa pris 50 metu, Sunkvezimiai tampa ivaresni Daj kroviniy da Europoje vetame sunkvedimiais. Sos ranspor- to ries artimiausiais metals laukia idel pokyéia. 62. KAS KALTAS DEL MOKSLININKO MIRTIES? Duotasleidimas atkasti pasaulinio garso astronomo Tycho Brahe's kaa. ki iol spaliojama del os Ivalriapusés asmenybes ities priezasties.24 p. Metro skaitiais Per para metro pasinaudoja 00 keleivig Tai 34 kartus daugiau net lektuvais. 48 p, irinys - Nr. 11 2010 62 ‘owas conoatis snsne are TOTES ETO 32 a 4 KaDRAS Nuotauka, ape kuria svoj vis fotografa 6 NAUJIENOS Naujirezultata ir atria iso pasaulio. 9 TECHNOLOGIOS Naujausliradimalirgaminial 10 Kelioné | Zvaigides 18 Medazos mazina Zemés temperatira ‘24 Bus igkastiTycho Brahe's pal 32 2010-2020 TEMA: MEDICINOS TIKSLAI 42 KONTRASTAI -Masy pasaulokraStutinybes nuotaukose 44 KLAUSKITE ‘Mokstnia atsakymaj skltytojy Kausimus 48 METRO SKAICIAIS [domds fatal ir susimasyl verdant skal 50 Pataling blake sugr[ata 56 Radinysbyloja apie dinczaury spalvas 62 Maiés krovininiy automobily taréa 66 TEstal Logi galvosoki ie 2iriypatisnimas 68 ARCHYVAI Praeltiesiumfs fast, palaptysirlaimejimalOle) TA) Robotai isties pagalbos ranka astronautams Automobiliy gamintoja,,General Motors” kartu su NASA sukuré naujo tipo robota ir pavadino jj ,Robonaut 2”. Robotui kurti pritaikytas technologijas,,General Motors” ketina Re CRO LUM Mn ECU smu RECs kosmine stot] padeti astronautams. Pagrindinis roboty pranasumas yra stiprios ir lankscios = rankos, todél robotai gales naudotis tais paciais jrankiais kaip ir Zmonés.NAUJIENOS rezultatai ir atradimai TMS eye eed didziausias teleskopas Plastikinis diskas po oda pasalina vézio auglius MEDICINA. imuniné sistema i tesy pati gal sunaikinti vézio auglius, tatiau vézio lastelems daznai pasiseka nuo jos pasislep- 1 Masagusetso Harvardo univer- siteto JAV) mokslininkal neseniai atrado paprasta bada, kaip sti ‘muliuotiimuning sistema, kad ji veiksmingaisunaikinty vezio. ‘uglius. Kol kas Sis metodas I- bandytas tk su pelémis. Mokslininkai aud delius,nago dyati,diskus, paga- 6 ‘mintus 8 porétojo plastiko.Pir- rmiausia dskal buvo impregnuoti suardytomis vézio lgstelemis ir molekulemis, kurios imuninet sistemaisiunéia pavojaus signal, fo tuomet [siti po pel, sergan: iy vez, oda. Siysdamos pavo- jus signala molekules pitrauke vadinamyjy imunings sistemos dendritniy lasteliy, Slos prasl- skverbé po disko poromisir lieté su vetio lastelémis.Sitaip dendritins lastelés smoko atpa- ‘inti nepageidaujamas vedo las- ‘eles, 0 tuomet nurodé kitoms raikint aug Jeigu diskas pregnuojamas vedio lastelémis, ‘auglys ifaugdavo didelis ir pel rhugalédavo, Diska impregnavus, ‘auglys tk Siek tiek paaugdavo, bet imunine! sistema pavykdavo Uj visigkal sunalkinti. Taikant 5] gydymo metoda pasvelko net pusé peli ead See Poe Hearts) ou Vieta teleskopuibuvo parinkta ere oat ee Peon tid ddykumos retai susidaro debesy. Diske yra suardyty vézio las teliy ir molekuliy, skatinanéiy imuning sistema.Pe oe eres cee eee aR ons SU ue ay Cao ee Cee een ee ‘metry skersmens, E-ELT taps didziausiu nepri Pete Ces rc etet a ei eae ete er CIRO Es earnest meat ec ei Ocoee eee ae eee ee eee eee dias veidrod2ly plotas sudarys 1300 kv. m. To PO en ere ee ee te ee eat Sees MilZinidkas veidrodis Pore it Es ea eee eee See eer re eet Brera temrery et rea Rene ee Poe ee een eee? eeu ee eas ee eet rare infraraudonuosius spindulius, svarbius stebint Pree teeta et eee een ena) tolsta nuo Zemés, o jy skleidziamos Sviesos banguilgispasisenkajinfraraudonaja spektro eee ote ean ae Se oe Seri Cee ‘mai tiksi stebéti j Zeme panasias planeta: Tce eee eee ae! ee ee reece eer eo aoe ee ee Por) Oe See SIT Prete or Xamersirit engi Pee (CG sity saa sin ie merece ert es Pee toes (Ozkcy pieno voratinklial ‘Arkties Slauriniat ‘lniai nebeturi biologinio laikrodiioWSradimai ir gaminiai co Leksté sudrausmina besocius Dauguma masy geral Zino, kad valgytlabal skubant ~ne- sveika. Tagiau vos pamate ant stalo motiutes maltinius, apie tal pamirstame. Padétsidlosi amerikieiy mone Mando". Jisukaré prietaisa,vadinama mandometru Tal tam tkra maista nuolat sveriantielektroniné leks 8 Jeigu valgydamas jsismarkaujate, mandometras reaguodamas | maisto svoj lektje[spéja, kad valgo- te per greta, Lekité Jus tiesiog, tbara"Toks metodas, tal gir pretaisas,jau sekmingai pasitelkiamas daugelyje Sally kovojant su nutukimu. Juo naudotis gall ir visi besoti.Jeigu aaa tiknebijo valgydami gauti pylos. Sviesa jspéja, jeigu klozeto dangtis pakeltas Kaipilna slapimo puslé pakeliamus klozeta, kal Jo sédimasis dangtis aki siplieskusiySkiSviesatualete pakeltas, o 2alla — kal nulelstas gall iSvalkytivisus miegus. Kita ver- Tuomet,nejungiant akinamos Svie- tus tamsoje,ypag vyrams, sudétin- 50s, galima tinkamal pataikytl de dgaatlkti gamtin|reikala.Kokia Ke gant raudonal arba saugla atssésti tis? [sgyti ,LavNav Nightlight’. Tai degant ZaliaiSviesa.Talglirrekalas lempa, raudona Sviesa apivietianti bus atlikta, ir miegas isaugotas. verte eY Mini stiprintuvas suteikia erdvinj gars Neurokompiuterinis sietuvasateities iaidimams 2DRE ioc See cu kOe ead Set Ca En Tee ua sear er CoUCTe cu ce Pee uC CUP eat ce Sees RCE enue een es acer cn Sen Sve CL esa) COMERS cs Ie Faee ee See oe ae een Me Re ted per oem meres cereyucetie iss Pane Poe te ae een 10 dvi Evaighdes: geltona, panaii j Saule, eee nd Ss oe ee ec po eee ane Ne yra defimtmetius trukusiy viso pasaulio See a rs eet eens ce Vc ooo pe ee ete ees ees eerste Piero ees stebuklas; jis varomas dirbtines, erdve eee eater eee eer eer eae te oe ey Corer akc nea Sere oe oer eee eee tee con Boece o ee ie Cote nei 100 m ilgio, jo metalinio korpuso gale Secure nace saree eee et eens peracetic sheet dulkiy dateliy, galingiy sugadinti jranga Does e ue ornare Sec ca eae Soo eno on ee eaMilziniska ET varo UMC t I} fl Nearer ee ce eeu a ee eS Dee onan ecar Cea esac ears ea ns Reese ett ae DT eee SE eaes Pomerat eee ere ac eae sr eae en ode erdvelaistumia dideio Zemeés orb Pee ene mats reed cere en i eae Det nc a! Ce even ee mikrobangos jis smarkiat greta. Didiau ee cee eed ea a om ee Te Co ceca eee Porte een si Peo eer ets eee oc} ete ce ee Pee ee ont cae eee are ee mee rete eet ec ot ee eee ee eee ieee es De ee Ee ‘huotraukasirinformacja. Moksininka Ree ern eee eset ten Cree ne toro een Se Tae ae De ees ec ‘lau energios,negu imanama iigaut per ee ts Sn ns Pore oer tr tert re ee try eilpos os Trina tvaigiday sistema, ee ee - een rs Ce reer ts alieka miisy Saulés sistema, atro: jsidiebé nauja rySki gybel mety po toll délaivio paleidim: jisyra utinio al pla- turéty batt skleisti dideli ausinimo radiatoriai, kad iS erdvélaivio baty Silumos pertekliy Kentauro alf paSalintas milziniskas Pagaiettesamst ss ai jau prac s Evalgyba Jutieiy w 'ssiunciami j 2 jie tiria ne. IS mpiute- laivio paleidiami ir nedideli faldomi zondai. Jie pra: 10s planety ir meg pradeda tyrinéti Bvaigz< taip galima bity iauti. 1 esmes galima skriejant greiéiu, lygiu tik vienai dvidedimtajai s greitis yra pal ntauro alfa pasiekt ,kiek pagaminama visame pasaulyje Gauttiek energijos néra la- .edideliame Evaig’ ne visame Zemés rutulyje, mame prarandamas tam tikras Silumes kiekis. nas turéty biti ma lingu Sskiriamos dilu pavojus. jrengti didziutius a sspinduliuoty Se eee ed tr ay Set Et ee eaePenkios bombos pi DarXtatusspame esranenye ie se alopopuruno- dee obi accpetnetrtacrtaiSar a seman pe a es Pe a aan ans Sa rnémsbomboms,tuéty bit sukonstruotas pat vty medtiagy,Dideles plokitésapatojelt Kei lorony toi galos tom niybombysprogima tanga proerdve Ivo centinge daly esandiganga rukreipiamaj lore Prselundedeto- sug rojamoskelios mbes jusprogimo banga suteikia erveaiutimpulsa, je kosmingje erdvéje esama vandenilio atomy ir dulkiy daleliy, Netjei erdvélaivis skrieja palyginti nedideliu greitiu, pvz. vviena penktaja Sviesos greiio, jl js susi durty tegul ir su visai mazytémis dale. is, 8ios n62tysi Jo korpusa tarsi galingos kulkos ir jj visi8kai sugadinty, Todel er- dvélaiviui bitinas apsauginis skydas, pvz., pusrutulio formos. Skydas turi bat pakankamai didelis, kad kosmines dale- les nespety jo visiskai sugadinti, kol er- Gvélaivis pasieks savo kelionés tksla. Pa- bandgius isnaudoti visas variklio galimybes ir iivysdius 2vaigidélaiv) ,atakuojantiy viesos greit) fandenilio EON b ayer) oe Didelemetaine lok ge lngisprogimy bangyslopintval iain ener ra. Dar vena ple ~apsauget!jgulanuo apvitos -daugybs galing slopintuvy paskitis—sugert sprogimy banges.Erdvlalvye tip pattur bit Jrange, apsaugant ula nu apts Leidiamas bbombos ity matos kikvienos)y sprogimas prilygty,tit keliyklotony toto gai. Beto jas rele susprogeint greta ki penkiybomby per sekunde i pradiy planuotapastatytierdvely, urs galetyjbaze Marse nugabenti dele aul it tukstandius tony krovinio, Erevéavi galt kit airvaro nk atomy energija pilygty Sveicarijoje vei kiandiame CERN prie greitintuve greitinto protony srauto ener: gijai. Tokios ,atakos" neatlaikyty nei er dvélaivis, nei jo igula. Akivaizdu, kad dal Siy priezastiy galutiné Zvaigzdélaivio konstrukcija turéty biti labai sudétinga Kadangi Bvaighdélaivyje susidarandios Slumos kiekis, kurj jmanoma atiduoti aplinkai, ra ribotas, vars negales veik ti visu pajégumu, vadinasi, didziausig imanoma greitjivystyti uBtrukty daugy- bbe mety, Todél kelionés praddioje Evaigz Gélaivis veikiausiai judéty labai létai, o vienintelis dalykas, kurj bity imanoma riediniy hadrony cae ete ene testers ce nip pat buvo dainaiteorka Sue Ce rimtaisvarsto galimybe Paes Ce eae Pere tiesiainuo Zemés pavisiaus gerausiai—kuo ato kesnéjedykumoje Uidraudusbandomuosus atominis sprogdinimus Zemés atmosfero, ‘moksninka galasil atsisakéidejosnaudoti atomines bombs kad galéty listerdvelavus. Valu buvoapskaiduota, kad Sos rales erdvlavis galéty vystyt net 10 procenty Sve sos rei iratstuma ki artimiausios 2vaigades Ivellty per Smet onbymedite tai i8 pradziy raudonai, o vé iau baltai &vytintys milzini8ki ausi Tai liudyty, jog Zvaigidélaivisiiskiria milinigka Silumos kiekj -tiek energijos vatekty apiviesti Kelis didmiestius vienu |, pvz.,Londong, Parysiu ir Roma, Pats varillis, pavyzdiui, termobranduolinis, pro savo tita iSmesty nematoma bevel greiciu lekiantiy atominiy daleliy srauta Bandymai sukurti Zvaigédélaivj iS es- ‘bandymai atrasti tinkamiausiq, altinj. Termobranduoliniai va: ‘ildiai pagamina nepakankamai energi- ee Pe pteiia va." 7 1 * Planuojant eliones [2 su nemenkomis pro sy ka ddaug, VadinamasisBussardo tesiaro tywvinisvariklis ésprendii varikio darbiné medziaga baty galima gauti is kosmoso. Tarpivaigzdinéje erdveje vandenil > jos, nes termobranduolin metu tik 07 procento masi a, Termobranduoliniy variliy a tyva galéty biity anti nérajmanoma, salaivujy Lzvaigizdes er 2 takstanéius mety i kitoks potirs j tarpivaigi ‘Magnetinis piltuvas surenka Pee was ore eee eee ete ‘5 ey Deed ad ea ee erat Oe ec ll a Reeent te acer es Se eee he et ree ee eee ee ee jandiy tik mokslingje fantastikoje, su: leurti ig tikrujy nejimanoma, tai néra ir Didy aplankyti savo ,kaimynus".Taip pat gali biti, kad kity technologiskai issivys Giusiy civilizacjy neegzistuoja arba misy civilizacja yralabiausial Ssivystiusi,todé ikiiol nesulaukéme svetiy 8 kity 2vaigt dix sistemy. 0 gal Visatoje yra begalé ge- laktiky, kuriose gyvuoja technologiskai is civlizacijos, galintios kada panoréjusios atsk kkokiy nors pried ‘Tokiy svarstymy pateikia angly astro- rnomas Fredas Hoylas (1915-2000) savo esé ,0F Men and Galaxies" (,Apie Zmones ir iBsivysciu ovina jgyvendintkilty daug praktiniysun- kumu.Erdvélavio priekyje sumontuotas pit vas, surenkantistamsiaja medziagajtalpyka Surinkus pakankama kiek| medziagos, talpykla uutdaroma,o medtiaga suslegiama, kad neu: tralnalsuartéty tek, jog wykty teak irs skirty rynosios energjos.Tuometatidaroma talpykios anga, proja iéspinduluojama gama spinduli,rerdvélavis pajudai&vietos.Tokiam {vaigidlaviu nereika pasiimti kur kelione, tatiaurekiasukauptididel kek tamsiosios Tamsio mediaga aba small suspaudtiamairiimedtiaginama galaktikas"). Astronomas rago: ,Ir kodél turéty biti naudinga, kad visoje Paukédiy ‘Tako galaktikoje apsigyventy Zmonés? <..> Buty nepaprastai nuobodu. Kur kas geriau, jei Zmonija pasilikt dioje planeto- Je, kitos baitybes gyventy savose plane- tose. Baty milijonai skirtingy planety, 0 jose veistysi jvairiausi padarai; sakyCiau ~ tikrai fantastinis zoologijos sodas <. Tai, apie kg filosofuoja Hoylas, reiki, kad didelé biologine ir galbit net kultiri tuo né jvairové Visatoje jmanoma atveju, jeigu kelionés tarp 2vaigzaziy yra visigkai nejmanomos arba labai sudétin- 0s. Abejoniy nekelia tik vienas dalykas eee or omar re kiapanasi Brent: eee on Norintper trumpq laikq nukeliauti Pe ae ner ey ere ae eed cere ‘mediiagos évaigidelaiviui sta ita mia, bet svabi problema ap pagaminttamsosios mediagostlpya. Tamsoji mediaga nesveauja sujokiomis moksiiinomomis mediiagomis Simediaga Kip nematomas kas be oko vargo perety aural net storiusis bet kolos medias tayklossenas Tadaujeigu moksininkal ras tokia medtag, if kurlosbitygalima page- tint apy kl, tamsiojmedioge pads mums rukelat toimiausias Svalgedes Tamsiosios medziagos imedtagélino energjjairmedBagoslhugasmetami pro erdlaivo galing anga ir sutekiajam mil nitka get Perkeliedienaserdvavis i yt berazSvess ret uso eps ~ jokie flosofiniai svarstymai nesulaikys iéradingy mokelininky ir inginieriy nuo pagundes, pasitaikius progai, perdengti riba tarp to, kas imanoma, i to, kas ne} manoma. Teorigkai, vertinant egzistuo- janéius gamtos désnius, kelionés tarp vaigédziy imanomos. Kol kas egzistuoja daugybe praktiniy sunkury, taéiaujeigu tik juos apskritai galima jveikti, tikrai da nors tai bus padaryta, Tagi veikiau- siai jau per artimiausius simtmedius lys apsilankyti kaimyninése TikslasYranemazatikimybse kad Pret eter Pern eeDidziausias ZvaigZdelaiviy kuréjy tikslas — pasiekti didesnj negu Svie- 0s greitj. Pagal Alberto Eins liatyvumo teorija tai neimanoma, ta- Giau egzistuoja ekstremaliojfizika ir hipotetines erdvélaikio savybes, ,ap- einangios” reliatyvumo teorija. Kirmgrauzos - egzoti Visatos tuneliai Mokslinés fantastikos variklis paverdia erdve bangaTela Tem Lela Fete ad TTT | mmERs seen yr mediazy penkis druskingus eze- ee rn eye >, OMe eke cee F Onur ee ie ihc) Puen eit a ne biity labai sudétingi. Naujausi tyrimy rezultatai rodo, kad Rue eo ures ie Pee une ETE) Re ilima.. ESSA MIOCENE L820 CeCe eae oot eens ptr oa See eee Cee eee etree ear een eee eet ara ty Sa edSUS DAUD Ce et Poet rey ens Croat te cern valzdais. Palau aplanko la- CSE mers ‘ais, patys to nezinodami, Seta Pee ee Parone Peers Potten Bee cuenta Ty Sac eee tee ewe Perse ae mee ery ene Coe Chee eee eat saulio jary jtaka visuotiniam atgilimui, Seniai buvo Pees ere ones etree eee ang Sree ae et ee ensure? Peer yaa pea Rea cC en delto $j procesa riboja tai, kad vandens ee eae eer tts ee eee ret a Egeistuoja natarali,taéiau griedta riba are eee Pe One c rea en ees Eon ect coro fee Pee ee Cee eres pote ie ume amine} Pose sence SNe Siro eer Tercera POOLS nat Peers yee) Oem eres ae ne Eee en cece rs damos mediizos daZus, taig\ ir vandenj, velka kart Sr neon ec? Sree eee eR eco Senne ee eee eee eer een ee eee a et eee te ee em ae Se en meeePOT) SE OU an ea MLL Cs Dene e eres Coe Roe a eT] PaO aes Coens Peas pe meaty Se ea aes t Pe es Sea acs Sue eee Pree OR ean} eet et een Pc eur ee a Tl a ae aes ee ur eee rete TT Stic arr nr ti ULC an LO Le eer en ne ee eee ce Fa eR Ota ee savimi pergabenti nedidelius vandens kiekius.EZERAI PASAKOJA MEDUZY ISTORUA, Cee en eon oer ee eae Retest ee Tey Se ea eae ener Pore Leto tse Sete eee eee cae BR aero teense tec tots Pee etre eerie arte eRe muoe ee eee oe ee re eee Senne eae ts Neseniai mokslininky Katija ir Dabiri atliktas Sete een ieee etree na mediizy, ekosistema yra daug paprastesné net atviry vandenyny, todel jais galima naudotis kaip iiskirtinémis laboratorijomis. Cia biologai galilabai tiksliaiiSrmatuoti, kokj poveikj vandens masiy mai- Symuisi atskirai daro bangos, potvynial ir gyvanai ee tee enn eee Soe esa erect cree ne ee et eae ee eee nufilmuota, kaip medazos velka nudazyta vandeni, nae cn cect ean em eecead Pee een cr eee ese ann ene ee Pree eae et eet! reece eet cre See a eat Sore eee sc Cremer ore econ) Fe eee cent ete een cutee een ety vvandenj nugramdina gilyn, Daugybé smulkit gyvii- ny juca beveik ta padia kryptimi,todel y judejimas, Sa eee eee Seon EMees Mee mn cn oe) eee ee a sey eer Pe ee kee a er eet ee en et one Ree ee Sennen et eee Sree) Reece CVS Sata UCU NUD Ce en eat ee eee ee ey_ Kuo ilgiau gyvena eZere, tuo trumpesnés galiinés et ee a en cen teehee Te oe et ee ees eee _ Giau Palau ezeruose jy evoliucija per pastaruosius 15 tukst. mety _nesniuose jos daug mazesnes ir neturi ilgy galuniy. Atviroje ja- _ vyko labai intensyviai, Siuo trumpu evoliucijos mastais laikotar- _roje gallinés padeda nenuklysti nuo krypties, taciau tam Cres Cr etervose vito penkiom|s TATE jos, o ramivose ezeruose, Sr au oes Seana Coane ee : eee yi fone | Pes octet ‘ eee eee : re AKTINIJOS YRA MIRTINI PRIESAI | SOE etre Cee ese eee ‘ et eae eterna rare tes a Crete atsDanijos mokslininkai gavo leidima atkasti Tycho Brahe’s palaikus een as Deane ena acu uce ee ] Perrone EMSS eto ecuoTIr) CIC STM CT RCC Ts Se Pe tee eee ented RCD ee SS ec PEN eee enue a Pen Se Mien ec i PEM eet een cetireti priezastj Tycho Brahe miré 1601 m. irbuvo palaidotas Tyno bainyéioje Prahoje ~siame imieste jis praleido paskutinius gyvenimo metus, nes pas déde j Herevado vienuolyna Skonéje. Cia jis uasiémé alchemija, arba, kaip pats vadino, ,Zemés astronomija", Bet Stailapkridio 11 dieng, saulei nu- sileidus, jis iévydo tokj vaizda, kuris priverté pa- miréti visus alchemijos eksperimentus, Eidamas per kiema, jis pastebéjo nauja rySkia vaigde Kasiopéjos Zvaigidyne. Nepasitikédamas savo regejimu, jis pasikvieté kitus vienuolyno gy- ventojus, o die tegaléjo patvirtinti mata §jjspudin- ga reginj, véliau Brahe jj apra8é kaip ,didziausiq gamtos stebukla, koks tik yra vykes po pasaulio sukérim Keleta ménesiy Brahe atidziai stebéjo 5] Evie. Gant} stebukda, savo sukonstruotu sekstantu ir Jokiibo lazdele atliko naujosios Zvaigédes - stella ‘Nova -matavimus ir skaigiavimus. Brahe pastebé- jo, kad ryékiai susibusi Zvaig2dé buvo ne tarp Ze. ‘més ir Ménulio, o anapus Ménulio. Sis atradimas prieStaravo Zinomiems princi ams, kurie rémési tuo, jog visi dangaus kinai, esantys toliau ué Ménulj, yra Dievo sukurti ir ne- Kintami. Siandien dinome, kad Brahe’s matytas reiékinys buvo supernova ~ sprogstanti ivaigzdé, tadiau XVI amaiaus Zmogus nesuprato io keisto reigkinio. Brahe dosniai apdovanotas, kad likty Danijoje ‘Tycho Brahe nebuvo vienintelis, pastebéjes nauja- ja Zvaigide. Zvaigédei uzgesus, apie ja buvo para- Sytas ne vienas daugiau ar maziau vertingas dar- bas. Daugelis §j reiskinj aiskino keip ispéjima, jog artinasi Paskutinio Teismo diena. Vokiegiy astronomas ir dailininkas Georgas Buschas paraéé pamfleta ir jame aifkino, kad ma- tytasis dangaus kiinas buvo kometa, susidariust is moniy nuodémiy ir susprogdinta Dievo ristybes, © kometos nuodingosios dulkés atnesiantios pa: sauliui nelaimiy: ,bloga ora, staigiq mirtj, mara ir pranciizus" Buschas nebuvo vienintelis, aikes Zvaigide ko: ‘meta, Perskaites daugel to meto fantastiniy aig rimy, Brahe nusprendé iSleisti knyga apie savo pastebéjimus. Veikalas ,De nova stella" (,Apie naujaja vaigede*) pasirode 1573 mety geguze. Jame aiskinama, kad Zvaigzdé buvo labiau nutolu- si nuo Zemés negu Ménulis, o tatai reiSké, kad ji {siplieske savo nekintamoje vietoje. Siuo paaiski- nimu Tycho Brahe pakeité ilga gyvavus|jsivaizda vima, kad planetos ir ivaigdésiSsidésdiusios apie Visatos centra - Zeme Isleidgs pirmaje knyga, Brahe iSgarséjo keip vienas geriausiy pasaulio astronomy ir netrukus bbuvo pakviestas déstyti Europos universitetuose. Keligudamas po svetias Salis uzsuko j Sveicariios ‘miesta Bazelj ir buvo taip suéavétas, kad panoro persiketi ji gyventi. Danijos karalius Frederikas I iSgirdes gandus apie Brahe's ketinimus, pasiile astronomui tokia privilegi, kokios jis negalejo atsisakyti. Karalius trodko, kad Tycho Brahe likty Danijoje ir savo mokslo tyrinejimais bei darbais garsinty karalyste. Valdovas, 1576 mety #iema pasikvietgs moks- lininka j mediotojy namelj Zelandijoje, papasa- ojo, kad dairydamasis pro Kronborgo piles. Janga jis pamaté mazyte, 30 metry aukéeio ‘oly juosiama Veno sala, esandig tarp Sko- nés irZelandijos: ,Pamaniau, kad sala tin- ama jisy astronomijos ir chemijos tyri- néjimams. Zinoma, saloje néra jokio tinkamo gyvent bist, taip pat trksta ir reikiamy iStekliy, taéiau visa tai a galiu parupinti.jeigu norétuméte jsikurti Sioje saloje, a8 ja mielai ums atiduodiau.* Apevarstes pasiilyms, Brahe jj priémé. 1576 mety rugpjiio 8 dieng buvo jkastas astro- nomijos observatorijos ir Uraniborgo plies kerti-_Stjemeborgoob- nis akmuo. Netrukus nereikiminga ir rami Zundo servatorijayra isi- sasiaurio sala virto unikalia mokslo tyrimy vieta, kuslikisiy dieny, 0 Gia atvykdave didieji Europos protai ir garstis prin- Uraniborgo pilis: cai, buvo sugriauta \Veno saloje Brahe émési labai ambicingo pro- darXVlamfiuje. jekto ~ tokio mokslas dar nebuvo mates. Europos"*"reco universitety mokslininkai turimas Zinias laiké ne- Kintamomis ir nesistenge jy pildyti,o Brahe mané, kad jo u2duotis yra remiantis nuolatiniais stebéji- ‘ais ir tobulesniais prietaisais suprasti Visatos sandarq ir ja paai8kinti kitiems. ‘Vos per du desimtmetius, praleistus véjy gai- b Posakkis ,Tycho Brahe's dienos* apibiidina 32 mety dienas, kurios laikomos nesé kmingomis. Nesékmingiausiy dieny sqrasas buvo sudaromas dar viduramziais ~ tai sena astrologine praktika. Manoma, kad karalius Rudolfas II papraxé Tycho Brahe's sudaryti tokj sqrasq. Zinoma, kad ne pats Brahe sugatvojo tokj nelaimingujy dieny sqraio pavadinimg, Jis atsirado miisy laikais, minint sqra%o autoriy. 2930 buvo nukirstas nosies galiukas, > rinamoje saloje tarp Zelandijos ir Skonés, Brahe sugebéjo 18 pagrindy pertvarkyti astrono: moksla, nustaté tikslias bemaz 1000 Zvaigédziy koordinates, Siais darbais jis pelné garbinga vieta tarp igkiliausiy asmenybiy pasaulio mokslo istor joje ‘Veno salos valstietiai nuolat skundési Brahe jis elgési su jais kaip vergvaldys ir negeilestingai uubdarydavo pozemyje, jel die nevykdydavo prievo liy, Pats Brahe irgi nebuvo labai pareigingas. Jo, karaliaus vasalo, pareiga buvo ripintis Kuleno Svy ce Cee nC Pee eed ‘smarkiai susipyko. turiu ir Roskildés katedroje esantiais karali8kai siais kapais, taéiau nei tamsiu, jurininkams pavo- jy keliandiu Svyturiu, nei kidranéiu koplygios stogu jis nesiripino. Aplaidumas priverté iSvykti Kavaliu Frederikui I! 1588 metais mirus, Veno sa loje kurta Brahe’s ,karalysté" émeé siti Valotie- Gai nesiiové skundgsi,o sosto jpédinis Kristianas WV nenoréjo taikstytis su astronomo arogancija, Vieng sauléta 1592-ujy vasaros dieng Kristianas apsilanké Veno saloje ir susiavéjo viskuo, ka pa maté Po mety jaunasis karalius apsilanké Roskildés atedroje. Pamates, kad koplyéia, kurije ilsjosi jo protéviai, apgailétinos buklés, jis nultido ir supy- ko, Netrukus paraSé Brahe'i laigkg ir liepé nedel: siant imtis remonto darby. Brahe j laigkq nekreipé démesio, tad koplyéia toliau iro, Fo mety Kristianas IV para8é dar vien, grieZtesnj lai8ka, Sikart Brahe sureagavo, tatiau koplyéia suremontavo labai atsainiai ir skubotai Pamazu Kristianas IV ateme if Brahe’s feoda, pa jamas ir privilegijas. 1597 metais Brahe paliko sala supylgs, jog negavo atlyginimo ud tarnyste Karalius Rudolfas If 1599 metais pasikvieté‘mokslininkg j Prahg ir pasiilé rimy astronomo vieta. Tatiau, kai i8 Veno salos jis parplukdé savo biblioteka ir prietaisus, suzinojo, kad karaliaus pa Zadai apie gera atlygi ir puikias darbo salygas buvo tuSti, Nusivyles Brahe grasino susirasti kita darb- davj, tatiau savo grasinimy nejvykde -likimas jj aplenké. Brahe's padéjéjo Johanneso Keplerio Zodziais, 11601 mety spalio 13 dieng Brahe atsisédo prie sta- lo, ,bet negaléjo Slapintis, kaip ankstiau. Nors géré daug ir jauté, kad Slapimo pislé pilna, buvo ‘mandagus ir nesikélé nuo stalo. Kai griz0 namo, Po penkiy bemiegiy pary galiausiai nusislapi- no jausdamas baisiausius skausmus. Nemiga te- sési, smarkiai pakilo temperatura, galiausiai jis émé Klied@ti. Blogi mitybos jprotiai skausma dar labiau didino." ‘Nakt{ spalio 24-aja, 1601 metais, Brahe, Keple- rio teigimu, kliedéjo, taéiau buvo akimirky, kai praivieséjus samonei is vis kartodavo: ,A8 gyve nau ne beprasmiskai," ausus rytui, Brahe miré Sitaip, Keplerio Zodziais tariant, ybaigési 38 metus trukusi Tycho Brahe's stebéjimy era" nejstengé nusislapinti aay oe www.iliustruotasismoks! s score Brahe sukdré savq pasaulio modelj Pasak senovés gralky, Saule, Ménulisir vis planetos yra pitvrtintos pre sferos, besisukantios apie Zeme, Geocentring sis- tema sugriové lenky astronomas Mikalo- Jus Kopernikas, savo radikaliame veikale ;De Revolutionibus Orbium Coslestium* Api dangaus sfery sukimas") 1543 ‘metals js malstingai perkeléVisatos cen tra Saule ‘Tycho Brahe nepripazino Koperniko heliocentrnio modeli,tagiau remdama sissavo stebejimals buvovisiskal stiki- nes, kad senovés graikyteorja apie nekintama dangy reikia atmesti. U2uot narpiojstradicings ir moderniosios astronomijosKausimus, Brahe sukiré ava pasaulio vaizda— kompromisa tarp senojo ir naujjo. Jo 1588 metais paskelbtoe sistemoje Visatos ceiruvel apo Zemé. Ape Zeme sks Saul ir Menulls, apink Saule sukosi penkios tuo metu 2inomos plane- tos, Sisnaujasis Tycho Brahe'spasaulio models nebwvo pagyistas patikimaisste- bejimais atiau Brahe tvirtno,kedvisy svarbiausia ta, jog sistema nepriestarauja bibliniam modelui, pagal kurjZemé neju- da. deja, kad Zeme sukasi, Brahe atrode repagrsta ie prieta- raujantisveikam pro- wu, Jomanymu,absur- lisa jsivaizduot kad tarp Sauls sistemas ir vaigidtiyyra didaiule tuitiaerdvé. Brahe ra8é:,Gamtojenera neko nereikalingo” Dievo sukurtame pasaulyfe vskas apgal- vota,todel nenaudinga tuiiaerdvé atrodé nesuvoklama, el A Bee ee a Pres peers eee Sea Sty oon en a at Say Dee eet es one cea eerie eee cts See er Pesan Poe Sets Rese Per Masi) Poe Cae Pay ee ery eat Tycho Brahe’s pasaullo modelio centre atsidaré Zemé,okitos penkios planetos skriejo aplink Saule. tums malate 21011 8‘Stovime ant naujo desimtmecio, Zadanzio nau- jumoksliniylaiméjimy, slenkséio. Sioje straips- niy serijoje skaitykite, kokios naujy tyrimy sri- tysmokslininkams sivo metu yra svarbiausios. Nutukimo gydymas jos 1 Sklerozés imunoterapija 1 Veiksmingi ant Parkinsono ligos gydymas elektrodais Smegeny tyrimai Vakcina nuo Alzheimerio ligosMokslininkai apsisprende, kurias sritis tirs naujq desimtmetj 20102020 andar M Stl kalpfygis yma Vou Soar em nang rap arvana tee etna Zaye ae a ples ah oe Raeaee Fe oon hn nee 500 milijony gyvybiy, 1980 metais Se arante einen n Ea Te var Seach Gtond naa cates amare pO atl raga Sapna SeR eae ce lig vo eee oases gate rot een at Ua mers vata ip ietkad a sananarife Soren anion jpalgtoe pial ed Nutukimas - viena didziyjy mistiy Didiausi iandienos medicinos mokslo i8bikiai-vézys, AIDS, Alzheimerio liga ir nutukimas, Nors vedio diagnostka ir gydymas smarkiai patobuléjo, dl 10 ‘rocenty visy miréiy kalta liga. T3 pati galima pasakyti ir apie AIDS: ‘mokslininkai kasmet sugeba pa- ilginti ligoniy gyvenimo tru- eee lime, tagiau mirtingumo ou- Pe te ae stabayti nejstengia Ae a Norint sukurti efekty- pen rh vius gydymo metodus, ens E reikia suprasti moleku- lines ligy priezastis. Vézio ir AIDS gydy- ‘mo srityje mokslininkai jau yra padare paZanga, o nutukimas ir Alzheimerio liga - Siuo aspektu dar netyrinétos sri- tys. Sparéiai kylanti nutukimo banga mokslininkams yra dar nejminta mjslé, ‘manoma, ked tai mediagy apykaitos sutrikimo, o ne persivalgymo ar neju- drumo iédava. ‘Mokslininky prietaisai - geresni Siandien medicina aprapinta puikiais prictaisais bakterjoms, virusams, gene tinéms klaidoms, kitoms ligy priezas- tims tirti ir ligoms gydyti. Sudetingi skeneriai, sukurti dar aStuntajj XX am Hiaus deimtmet,tapo tokie pigiis, kad beveik visos ligonines gai jus jsigyti,o| gydytojai - diagnozuoti ankstyvos sta- Aijos ve arba nustatyti smegent sutri- Kimo prieZastj, Siuo metu mokslininkai skina sunkaus, maidaug pri desimt- met] pradéto darbo vaisius ¢mogaus ‘genomo tyrimy srityje ‘Vis daugiauligy siejama su konkre- iy geny mutacijomis, todél gydytojai gali kur kas greigiau nustatyti diagnoze ir pradati kryptinga gydyma ~ ne tik rmalfint simptomus, bet ir Kovoti su li gos prieZastimis. Tigi turime rimta pa- grindg manyti, kad mokslininkai per artimiausius metus pasieks dar didesne pazanga gerindami Zmoniy sveikata ir ilgindami gyvenimo trukme Prange Com Palngien 3Bmetj mokslininky pa stangos bus skiriamos trims svarbioms mi sistemai ir apykaitai. Atradima Siose srityse suteiks apie daugelj rimty ligy ir padés ge- rinti sveikata. MEDZIAGY APYKAITA runing sistema kasdienkovoj su nesuskaitiojama daugybe mikroorga- [eases opin cestaniata ne ‘mit, Organizmo gynybos mechanizmas ra labai sudétingasasteiy kariaunaapsignklavuslantikinasiktalsBmoningais inka atpadista nepageldaujamussirovelusirjuos sunalkna.Siuo mechanizmu mokstinin- kai rémésikurdamivakcinas- tkimas kad ateityje bus Brastosirvakcinos ro tokiy organizmo pris Kap ZV, malaria, ve2ysir daugeliskitymirting toy Taau imuniné sistema ya dviadmeniskardaskatas kariajants su savo~ ris organizmolastelémis, oti sukelia pavojingy igy — pavyzdtii diabeta ir shleroze Sis gos buvo neiigydomos, ol mokslninkaineatrado gydyrmo ‘metodiystabdanéiy griaunam imuninéssisemos vila NERVY SISTEMA mogaus smegenysyravieasdiiausiy gartosstebukly Jossute isrinsisttaratniniti jst, apdovanojainiomi ir intuila. ideo 2mogaus potas vis darnegal visikalsuprast ap veka smegenys Tk pastelkenaujau- siqjsamy metoda —smegenykartograj mokslnnka ianaien gal Sekt 2mogaus mints kellaaneiasmilardaissmegenyse esanciy neuro ny Kartografja ne tik lida nusttyi mt fiir psichiny gy pre ‘ast, bet kurt naujygydymo meted tap pa suki unikala gal ‘mybe manipulvotsmegeny nervy signals, remdamiesi gatas duo- ‘menimis gydtojalelektrodais gal atkurt neurony tino tara, jos, nuolat wykstantios organizmo lastlése, Nors visa informacja apie musy organizma uékoduota genuose, ji atnaujinama ir palai- koma nuolatjungiantis ir skylant baltymams bel kitoms molekuléms. Kai ‘molekuliyreakcijos sutrinka arba medziagy apykaita vyksta netinkamal, iasamisiy procesy analizé padeda suvokti prieZasis daugeli igyirjas oydyt. Dal geny sivariyvariaijy £moniy medziagy apykaitaskriasl tod ir {tos patius vaistus organizmai reaguoja skirtingal. Mokslininkal tkis, kad ateitye vaistal ir aydymo metodal bus talkom kiekvienam ligoniul pagal jo genetineirbiochemine tapatybe, D augybe sudétingy organizmo funkcijylemia biochemines reakc-gy apykaitos tyrimai Norsmokslininkal tyre visus 30, tkst.2mogaus genoma sudaranéiy geny, ki iol néra +2inoma, Koka yra kekvieno geno jtaka svelkata Lastelése esantys genal skatina baltymy gamyba, 0 vyks ¢ tant reakcijoms isisiria biocheminiai medziagy apykaltos ¢ | produktai Tik styrus organizmo baltymy rinkin, gama é # suprasti genomo funkcia. Talkydami sudétingus ie automatizuotus metodus, pavyzdil antikinus,chromatografijg it masés spek trometrja, moksininkal svaoja apra’yti kiekviena if pusés miljono gmogaus ‘organizmo baltymyir dar ne¥inomo skaltlaus medziagy apykaitos pro- tiles. Véiau, veikiamos magnetinio lauko arballazero spindully,vébinés {astels paildomosirsunaikinamos nezalojantsveiky asteliy, sia, o medikai gali sgyd) kad j priekj pajudéta buvo tik mazu Zingsneliu, Genai téra receptas, kuriuo naudojasi lastelés, sudarydamos bal- tymus, 0 visa darba atlieka baltymai, todél mutaves genas gali pakeisti bal- tymo savybes. Vien tik i8 genetinés informacijos nejmanoma nustatyti, kokius padarinius sukelia mutaves ge Nors genomo seka buvo nustatyta greiiau negu tikétasi, kity laiméjimy, numatyty pirmame XX1 amiiaus de- uur kas daugiau ligy nei ankséiau, Simtmetyje, mokslininkams nepa vyksta greitai pasiekti. Buvo teigiama, kad geny terapija taps ateities metodu. aydant, pavyzddiui,cisting fibroze, ta Giau paaiskejo, kad 8] metoda iSplétoti kur kas sudétingiau, negu manyta, ir rezultaty dar teks palaukti, Vis délto mokslininkams pavyko patobulinti ZIV gydymo metodus. 21V infekuotas amogus gali iSgyventi ilgiau nei 30 mety ~ tris kartus daugiau nei prie’ dedimtmet Vakcinos nuo vézio Pirmosios vakcinos nuo véso atsirado pirmajl XX! amdiaus de¥imtmet, 2006 ‘metais buvo pradeta skiepyti nua gim- dos kakleliovétio, 2008 metais buvo baigtilinikiniaiterapines vakcinos ‘uo prostatos vézio tyrimal. Vakcina bbuvo patvirtinta 2010 metals. Zmogaus genomas Moksointaslekeyniauant per pore ate eee a paskelbti2mogaus genome seka, suda- ‘yt 5 tj miljardy genetiniy raidziy, padedantia atpatinti 30 takst. zmo- us gen, 2003 m.buv pate pea eee ee roekanes Blogs sestytmams. Geny terapija "Not eniai bwo tkima kad geny terepijosmetodai pads oydyt dau- «yb ig, tk 2009 metas Se lakes- iaiéme pildytis. linikinaltyrimal parode kad takant genu teraplia galima Bgydytiakluosius—amerkie- ernivkul buvo grantaregae Kamieninés lastelés Kamieningslstlés gall wykdyt tq revolugagydantkai kurias gas, pavyadtiut Prkinsono lig, Kia ser antastelés mista lala kamie rineslasteles buvogalima gaut tk embriony. 2007 metals pavjko ito bulint naujus metodus jie eta itaugin bevel viy tp lastly, Vaistai nuo ZIV Sidesimtmettaipienebwwo iBrastasigailauktasstebuklingas ‘vaistasnuo AIDS, atau kovojant sua liga pasiekta nema ll- méjimy ~ daugelisinfekuotyjy ‘Ziv gal bvengti mites no ADS. Imunoterapija 2009 metals pasilta nemadyper- ‘aly grumiantissutokiomis nepar ‘gydomomis ligomis kaip diabetas, reumatoiinisartitasir seine sklerezé.Kinikniaityrimaiparodé, ad imunoterpij galine tk sustabd\tiligo progresavima bet irdgydytiligonius Organy auginimas Siandien nuoat sting persodint tinkamy organy, atau Sia proble- ma galbut pawyksissprest Per pirmliXl amiaus desimtmet ‘mokslininkai padaré reiksminga pazanga organy auginimo srityje. Pavyzdul 2008 metas pawyko \augintplakancig sil,Ta jary atenreeert Didziausias gabena 11 takst. konteineriy Konteinerinial aval yra bene svarbiausia ry trans- porto dalis odidingiausia Josatstové ~,Emma Maersk’ is 397 metryilgio, 56 me- tryplotio ir 109 tkst.arklio gal aivas tis kaaliayja vandenyny patybese. Kap no tltelisrengtas 12-ame uke vrs denio. jo nuo $2006 mety jary milziné val- £ ruojamai uosto uostaDykumos laivai Vienas kupranugaris paneéa 150 kilogramy SEECee ee oe ee Perec en er eon ont ers Pn t eet Ar reaktyvinius vai | reaktyvinj varikl patenka labai ddaug oro, tatiau lietus papras- tal nepadaro alos. Taip yra del dviejy priezastiy, Visy pirma, bevelk visuose Sluolaikiniuose lektuvuose Imontuoti turboventiliatoriniai varikliai. Taigh oras pirmiausia susiduria su greitai besisukan- Giu ventiiatoriumi, didziaja dal lietaus ifstumianéiu su oro sto: ve, ji nukreipiama uz variklio degimo kameros. Taig jvarikl ddaug lietaus nepatenka. Ante, net kal pila kaip I kibiro, | var: lj patenka palyginti nedaug vandens, Temperatara variklio viduje yra tokia auksta, kad 4 vanduo Zaibiska vrsta garais,o Bie tiesiog iémetami kartu su degimo produktals. Kita vertus, stipruslietus Ir vanduo ant kilimo tako gali su- kelti keblumy. Mat vanduo gal Biek tiek pabloginti_variklio darba, 0 tai gali bati pavojinga kylant. Jeigu ant kilimo tako telkéo balos, paprastai pakill- mas atidedamas, Tatiau jelgu Iyja, bet ant tako baly néra, pi- lotas tiesiog paspaudzia myg tuka .drégnas kilimo takas" (engl. runway wet). Ivertines lietaus poveik) lektuvo kompiu- teris automatiskai Sie tiek pa. didina variklio gall Lietus retai kella klidéiy reakty viniams varikliams. Dé auki- tos temperatros vanduo variklyje akimirksniu virsta garais.Deter ere eee a aa CR STO ese ee a eee! eee peers eee Cerone Preteen ertann oe Dee eer Sree ee eres err) 7 ce eect Rent Renee ae ete ee ae ee ee Seer nee ai Sa et See nee Pee ecco eet cues Lt rd Kas lfradoZenkla @? iviesoforo signala? Savo klausimus siyskite: lustuotasis mots “.Jainskiog 1 won Arba asiskiteeetronin| adres aus mus, ure bus rink spaus. dint Zurnale.Prsiminkle, ka ausimus edakcjaisiuntia kelioits Say statoeee peer Seer ae ae ree ae RerctceNct eect eee Srna Ree ry Petco oreo pore ts ee pereenen oar) cee Sunkiajame vandenyje Seon Sas Cree Pentre ca Coto Deer eter) Secu aty roc. sunk Pea eer sor eeu ote! oon g er fey oleae a ec) es Lecyras pres A5tuhat mety Sinus Amerika) 2 A ST errs Yt = are CeCe rich acre : tagiau didmieséiams &i transporto vent CHOC Mec CC Bont coker ceaecce eee Oren 25.000 tec Cee erst seers statoma. Loe Peery Pere Leones pepe papa: BT ue 4 . proesrfiine iene poetry Cee ec Pee ep ay re eluted eore ne ts SoC a aes siasJAV mgt, jis veka isiandion. ec ee Secs ese 7 i -) een , See et ey eon USE Pee en ene ac et stoti pasauly, Peery 1918: Nijrketrauki- =H Penta te Zi SL cere } aren wy ee ee seen 5 iin cee 4 Se La cea pore See pene eee eee or ee cnr Se Co 135 km/h Pret eet Po Zeme eismas judrus Jntensyviausi vekianisis pasaulo metro per metus pasnaudoj kel 4 lida zmoniy.JudtiausasyraTokijo metro, ju per metus vaivoja trys miijordsi kel ikvienas kata madoug po 30 kart. rie EB 1005; vmu eka tjomermpapunie Per metus vatuoj tlk miljardy keleivig: Pentre mera 1.Tokajas 3,0 6.Parytlus 16 Haar ars 2. Maskva 24 7.Honkongas 1,6 ete 3:Seulas 20 8 Pekinas us i gee ete I fl 4 Sanchajus 17 9.Meksikas ta - 5. Niujorkas 416 10.Sanit Peterburgas1: i os a = i A Peterburgas 1.3 sia. ee eee ee ee ee ee ee a eta et ee eee encesEe Petar Porro) eee 630 volty nuolatines eos Creel cece Perens eee ean errant fees corer ed De eee | Poe enero Niujorkas turi didziausia_ metro tinkl: Savo didsuojutinklu Nijorko me- ‘ro veoja daugiaukelelviy nel vist KR JAV metro kartusudejus, Stogiy skaigius I.Niujorkas 468 2Parytius «368 3.londonas 270 4.Tokijas 5. Maskva 140 peren eee Sor Een tence ee Seed eto 3 AN tee ec Sea ee eet ect cs eee Pose Pecan ne Ss Oe ee eet ie aos Oe eae ceo i y RE ER EL) or tn , ne Ss Cte und ees BO Cae tos yraThe Tube Challenge" tap vadina- Co er aed Pee ec City Preece Rea oer Pete Ee es Se *Patalinés blakés gyveno ee re ee blakés patenkaj namus, ees ad Niekas nezino, ar kalta globalizaci- Ja, arklimato pokyéiai, ar DDT drau- dimas. Tadiau faktas aigkus— patali- nés blakes val puola namus. Nakt} Sie madi kraujasiurbiai ropoja po miisy lovas ir siurbia miisy miegan- iy krauja. Blakiy jkandimo vietoje i8Soka raudoni gumbai.O kai nelai- ieji aptinka, kas y i Bab Hes YORK a, a ‘ oa “JA Emonés smarkiai ean re palin pareE Sis plakatas tal padaré, juos iStinka Sokas. reklamuojaspecalios medfiagos uivalkalus, kurie efektyviai apsau- {go nuo blakiyir neleidzia joms patektijJeti! Ankstus rytas. Ant vienos NN scsi gumby. Vakar jy tkrai nebuvo, jie niedti nezmoniBkai. Gal uodas jgélé? O gal Suo pasigavo blusy, i jos paplito,o gal tai alerginé reakeija j patalynés er utes? Pastaruosius du desimtmedius, ypaé naujojo amfiaus pradzioj, Vakary Saly- se tokie rytaivis daznesni tikstanéiams moni, Juos puola parazita, kurie jau prieé 3500 mety varé if proto senovés egiptiedius. slings blakés sugrizo. Vis dazniau jy atsiranda ne tik varguoliy bistuose ‘u senais nuplyéusiais tapetais ar dré gmés démémis ant luby, Jos puola mo dernius butus ir aukS¢iausios klasés viesbudius Dauguma blakiy rasiy nedaro mo néms jokios Zalos. Pre parazitiniy bla iy Seimos prikleuso mazdaug 100 ri- iy, paplitusiy visame pasaulyje. Nors visos parazitinés blakés yra eraujasiurbés, tik dvi jy rigys kenkia 2monems ~taipataliné blake (Cimex ec tularius) ir atograaing blake (Cimex he mipterus). Kitos ridys labiausiai puola Sikino spamnius ir pauk&éius, Paprastai blakés bina 4-5 mm ilgio, dazniausiai raudo nos arba tamsiai rudos spalvos. Sie vabzddiai netuxi spammy ir yra tokie plokiti, kad gali list tarpa, j kur) var ial kiStum popieriaus lap zmonés Blakes ir 2monés nuo neatmenamy lai ‘ky gyvena alia. Néra Zinoma, kada bla kes pradéjo varginti amones, tagiau aisku, kad tai jvyko Ziloje senovéje. Ci mex lectularius, labiausiai paplitusi amones puolandiy erkiy ris, kilo 18 Artimujy Ryty. Gamtoje jos puola dau- sgiausia BikEnosparnius, Manoma, kad Sios blakés kadaise ugpuolé pirmykSéius 2mones, gyvenu- sius urvuose, kuriuose laikydavosi ks nosparniai, ‘Taip pat gali bati, kad blakés paplito rnuo paukétiy; arba per pirmuosius na- minius pauké¢ius, arba per medzioklés ‘gobi, parsinegta namo j urva Blakés pirma karta moksligkai apra Sytos XVIII amdiuje. Archeologai blakiy aptiko Egipte, mazdaug 3500 mety se- ‘numo griuvésiuose, Taigijau tuomet die parazitai kamavo Zmones naktimis siurbdami jy krauja, Blakiy daugéjo gauséjant Zmoniy, tankéjant gyvenvietéms, Praéjus 1000 ‘mety po senovés Egipto epochos, grai- ky filosofai, kasydamiesi nieZtincius gumbus, pradéjo raayti apie naktinius kankintojus. Romény filosofai taip pat domaéjosi Siais kraujasiurbiais. Istorijoje buta ir nepelnytai teigia- ‘mo pofiirio j blakes. Nors blakiy ant- puolis baisiai nemalonus ir varginantis, o kartais po jy jkandimy Zmogui ima trikti gelezies ar vystytis mazakraujys- 1é, kai kurie gydytojai mané, kad para: zitai gali praversti ir jvairiems medici- nos tikslams, Buvo tikima, kad blakés ~ puikus prieSnuodis jgélus gyvatel, nes jos esq galj iSsiurbti kenksmingus nuodus i& Zmogaus kraujo. Ausies infekcija taip pat buvo sidloma gydyti laikant ant jos blake. Net XVIII amfiuje kai kurie gydyto- Jal dar mané, kad blakés padeda efekty- viai gydyti ,isterija* - plaéiai vartota terming, apimant]j vairiausius, dides- nus ir magesnius, psichikos sutriki- Vargu ar toks gydymas galéjo biti efektyvus, juolab kad naudoti blakes ‘medicinos tikslais turéjo buti gana su- Blakés islenda is savo sléptuviy naktimis, kai miegame. Pee eras Dienomis 4-5 Soares Perey eee reas iy su specialiomis pe oe ees ead Bere ard podétings, mat Sie vabzdziai aktyvas bina tik nak, o maitinasi tik karta per savaite Bios jy savybés, deja, nedaug guodé ju aukas. Blakés gyvena dideliais bi vials, todél mones gali kandZioti kas nak. Kasdamos blakés j Zeizdele sulel tia seiliy,turingiy skausmg maléinan iy savybiy, Auka nieko nejauéia nuo trijy iki dvylikos minuéiy, Per ta laika blaké prisisiurbia kraujo sedis kartus daugiau nei sveria pati. Tk retais atve jais 2mogus pastebi, kad jam kanda, ~ nemalonius pojicius dazniausiai pa junta ryte Pati blaké néra pavojinga. Pavyz divi, néra nustatyta atvejy, kad blakes pernesty ligas, Tatiau ju ikendima le bai nemaloniis, todél émonés stengiasi su jomis kovot Iki XX améiaus ketvirtojo dedim | tmedio pabaigos, kol nebuvo nau: Sad] cojami nuodai Dor, su blake mis beveik nepavykdavo susidorot. J, Suradus efektyvius nuodus padétis emé keistis —per xelerius me Peery ae ai Sa ce een ys veria pati. Padétis arti- miausiu metu tik blogés, pageréjimo sulauksime negreitai. Inseltspedlst Dini ile, Vigna Tech Dini Miller (desinéje) iesko naujy kovos su blakémis metody. ‘Nuotraukoje viena if mokslininkés asistenciy tiria naujy nuody efektyvumq - laSina juos pipete tiesiai ant blakés. tus dauguma blakiy buvo ignaikinta, jy plitimas eustabdytas. Pataliniy blakiy buvo aptinkama tik retais atvejais. Daugiausia vargingai gyvenanéiy Zmo- niy bistuose, nakvynés namuose ir pa- nafiose vietose, kuriose blogomis saly- gomis vienas Salia kito gyvena daug Jmoniy, Nuo XX amiiaus vidurio dau guma Vakary Saliy lengviau atsikvépé, nes blakiy beveik nebeliko; 50 mety Va- karuose nedaug kas jy maté ar girdéjo atvejy, kad blakiy kur nors veistysi Ta au XX amdiaus paskutinj de8imtmetj jos vél staiga pasirode. Blakés plinta nuo Londono iki Sidnéjaus Diena i8 dienos praneSimy apie blakiy antpliidj daugéje. Nuo 1999 mety blakés {Splito JAV, Didziojoje Britanijoje, Vokie- tioje, Ispanijoje, Australijoje, Kanadoje, Indijoje ir tzraelyje. Skaiéiuojama, kad Londone per me- tus blakiy padaugéja 25 procentais, oP wll => Sidnéjuje nuo 2000 mety blakiy pa daugejo net 8000 procenty, Siaurés Sa lys, palyginti su diais skaidiais, kendia maziau, nors, pavyzdiui, Danijoje bla- iy antpuoliy padaugejo nuo 0 iki 50 per metus Turbit daugelis mano, kad moder- niais metodais galima ignaikinti blakes ir Sie metodai turéty bati efektyvesni nei taikyti penktajj XX amziaus dedim. ‘met Tadiau bevelk visose Vakary Salyse uidraudus DDT naujy, nedalingy aplin kai ir efektyviy nuody néra sukurta, Be to, blakes gana sunku aptikti, UZuot slépdamosi po tapetais, kaip ankstiau, jos émé list, pavyzdziu, jlempy jungi- ‘dius arba baldy varéty skylutes. Todél JAV parazity naikintojai j pagalba pasi telké specialiai treniruoty Suny. ‘Amerikieté entomologé Dini Miller tyringja naujausius blakiy nuodus. Mokslininké dizba VirdZinjos technikos universitet, koordinuoja bendra JAV ko: vos su blakémis projekt, Tagiau kol kas jinusiteikusi gana pesimistiskai »Padets artimiausiu metu tikblogés, pageréjimo sulauksime negreitai, Mes Pakliuvome jpaéiy sukurtus gamtosau 0s ir Svelniy kovos su parazitais meto ‘Anks¢iau su blakémis buvo efektyvial kovojama naudojant labai stipry nuodq DDT. Tatiau Vakary Salyse js jau seniai uzdraustas. dy spastus. Blakiy skaitius taps beveik toks, koks turéty biti gamtoje. Kovotisu jomis brangu.Jei blakés upuola namus, Siandien, norint jas ignaikinti,reikia su: rasti visas iki vienos, nes nuody reikia uzpurkiti tiesiai ant gyvio. Daugeliui moniy tai per brangi procedira. Jiems tenka kesti kraujasiurbiy terora. Taigi vvisada bus viety, kuriose pasirodys bla- iu’, -teigia Miller. Kol kas néra efektyviy cheminiy priemoniy kovoti su blakemis, todél Mil- ler ieSko ir alternatyviy metody, Pavy2- iui, buvo igbandytas galingas oro pi- tiklis, trumpai padidinantis kambario temperatura ir jpuciantis karsto oro | vvisus plySelius. [renginys, nors ir gana veiksmingas, deja, brangus — k mazdaug $0 takstantiy doleriy, Blakés gyveno pasislépusios Neturime atsakymo ne tik j klausima, kaip efektyviai naikinti blakes, bet ir neginome, kodél jos staiga vél taip i8- plito, Veikiausiai Dita keleto priezasciy Pirmiausia, akivaizdu, kad blakes po Antrojo kintos, kaip manyta ankstiau. Jos iSgy- vveno kazkur pasislépusios ir neaptik- tos, puldamos gyvinus, pavyzdziui aukééius, O progai pasitaikius grizo atgal pas Zmones. Labai tikétina, kad pastaruosius 40-0 mety jvairiais nuodais naikinda. mi tarakonus neleidome plist ir bla jauilinio karo nebuvo iinai- Blakes slepiasi visur, o mes neturime efektyviy priemoniy. De ene en maa Ee ees dirba su Sunimis, nes jie u2uodzia, kur Bees Dace re fener) peng Pe ee Peekeme. Tai au jos galéjo prisitaikyti ir tapti atsparesnés nuodams. 0 kai pa: skutinj XX améiaus dedimtmetj Vakery Salys ypaé susiriipino gamtosauga ir emé taikyti &velnesnius parazity naiki- nimo metodus bei nuodus, susidaré palankesnés sqlygos blakéms val iplis: tt Be to, nlidienos fmonés: keliones, turizmas tapo masiniu reigkiniu. Gausybé atvykéliy, kasmet aplankanéiy tretigsias pasaulio Salis, kuriose blakiy plitimas taip ir nebuvc sustabdytas, parsiveza namo ir Siy pa: razity, Blakes lengvai prisitaiko naujoje ;plinkoje, todél greitai plinta. Nemazai jtakos, matyt, turéj ir vi suotinis klimato atsilimas. Kai kuriose Salyse nustatyta aigki tendeneija - bla kkés plinta tolyn j Siaure, ten, kur anks Gau negyveno. Ames kyla j kova Kad ir kokia buty blakiy plitimo pri Zastis, néra jokiy pozymiy, rodanciu, kad jos ketina sustoti JAV aplinkosaugos komitetas 2009 metais pirma karta sukviet@ j pasaulini forums, skirtg pataliniy blakiy proble- Susirinko 300 tyrinétojy, gamtosau gos specialisty, gydytojy ir parazitus naikinanéiy jmoniy atstovy aptarti, kiy veiksmy ir prevenciniy priemonity deréty imtis norint atsikratyti parazitu, Vienas svarbiausiy susitikimo rezulta- ty - pavyko jtikinti JAV vyriausybés zi- nybas skirti 1é8y alternatyviy kovos biidy su blakémis tyrimams, nes ripi mantis gamtosauga per pastaruosius kelis degimtmetius dauguma efekty- visusiy nuody buvo uzdrausti, Kitas susitikima: jvykti 2010 mety ru den}. Nenuostabu, kad pataliniy blakiy problema JAV laikoma labai rimta. Jei viesbuéio gyventoja sukandzioty bla- ausiai tekty sumo: kéti nukentéjusiajam kosminio dydzio kompensacija, raujienos i8 kity Saliy taip pat ne xelia abejoniy, kad pastarsisiais metais mazieji kraujasiurbiai gerokai isplito, Taiglir kitoms Salims artimiausiu metu teks griebtis tokiy pat ryzting niy, Kokiy Siandien imasi amerikietiai, és, savininkut veil rane Es try lyties organq jat- sitikting patelés kano eat CO ees ere rs metu traumuoja patele Blakiy poravimasis patel una labai skausmingas. Blakes poruojasitrauminé See ee ee ee cen Ney een ee Patinas suvirkica seklos | pateles kuna, 0 spermatozoidai patys suranda pate Pe ee ete ee en enerMikroskopinés pigmento granules atskleidzia NEZINOMAS SPALVAS Suakmenéjusiose plunksnose aptiktos mazytés pigmento granulés padeda mokslininkams nustatyti, kokiy spalvy buvo dinozaurai. Ankséiau tai atrodé nejmanoma, Radinys ne tik atskleidzia priegistoriniy gyviiny spalvas, bet ir suteikia naujos informacijos apie jy sandara, plunksny vystymasi. Sinosauropteryx Kurkinia ada pris 125-122 ijonus mety Velociraptor S Kar ViduineAxjair Mongolia Kaa pit 75-71 mionamety Epidexipteryx > Kar Kinga fot Pic 168-2 ea Tianyulong £ A! Kurkinja N ada Pres 155 miljonus mety SAMokslininkai gali nustatyti daugiau oraptor ‘soalv Kurkinja palvy Kada Pre 120 miljonymety Nema2al dinozaury aptikia su geral fslakiusiomis plunksnomis, vadinasl rit: usiomis pigmento granule ims Siandien jau game Psittacosaurus Sufinotkokly spalvy buvo Kur Kinja, Mongol ieRusja Tai pirmas kartas, kai galime pamatyti, kuo skiriasi, pavyzdZiui,pilkos ir rudos spalvos sandara", ~ aigkina Jakobas Vintheris. Pasitelkdami naujajj modelj mokslininkai paban dé nustatyti ir dinozaury spalvas. Pasirodé, kad An: chioris huxleyi ant galvos turéjo rusva kuodi ir tokios pat spalvos démes ant skruosty, Nugara ir didesné vviso kino dalis buvo pilka, 0 ilgos sparny ir kojy plunksnos ~baltos su juodais galiukais, odél atrodé, kad plunksny raitas Gryéuotas, Pasak mokslininky, i8 pradziy ilgosios plunksnos buvo dinozaury ben- Gravimo priemoné. Spalvos pigmentas patvirtina dinozaury plunksnotuma ‘Tuo pat metu kitoje Atlanto vandenyno puséje gru- 1pémokslininkuy prigjo ta padiqitvada,Bristlyje dir ‘Ankstyviausios plunksnos panatios Sepetélius su Serelais.Jau pimiejjomis apauge gyvanal ‘buvo margaspalvai.Pavelkslelye parodyta Sinosauropteryx plunksna. Spalvotos plunksnos dgalbatatiko tam tikra informacijos perdavimo vaidmeni. Jos saugojo nuo ulraviletiniyspin- duliylietausir smugiy yaa ka kal. lunksna: primityvi spalvota plunksna. “CAUDIPTERY,| ZENKLAIL Plunksna panasi dabarties plunksnas su stiebu per vidurirZoniniais pukelials. Taiau plunksnos Sakelés visikalsimetriskos ienetu- Flaerodinaminiy savybiy. Atsiredo jvairesniy ratyiespalvy,Plunksny ratai buvo tam tiki Zenklaipriesingai tia. Seniausias Zinomas eazempliorius~ Caudlpteryx. Plunksna: simetriska spalvota plunksna. bantis Mike'as Bentonas kartu su Kinijos moksly akademijos paleontologu Fuchenu Zangu iityrése- niausios Zinomos plunksnos spalvas. Jie nustaté, ad silelius panadtis kuoksteliai,auge nuo Sino- sauropreryx galvos iki nugaros,yratikrai plunksnos ‘pie fis anketyvasias plunksnas diskutuota ne- ‘medai, Kai kurie mokslininkai mané, kad jsilelius panatios struktiros visi ne plunksnos,ojungiamo- jo audinio gijos. Klausimas tap ir iko neisprestas, ol Bristolio mokslininkai 2008 metais neperskaite Jakobo Vintherio straipsnio. eigu Sinosauropteryx sitleliy kuokételiuose bity pigmento granuliy, tai jrodyty plunksny bavi PaaiSkeo, kad kuoksteliai isties yra plunksnos, nes juose aptikta apvalios for- ‘mos pigmento granuliy Beyrinéje granuliy iSsidé tymajir struktirg mokslininkai nustaté, kad Sinosaw ropteryx buvo rusvas su baltai dryzuota uodega Bentono tyrimas jrodo, kad pirminé plunksny paskirtis nebuvo susijusi su skraidymu ir kad jau pirmosios plunksnos buvo jvairiy spalyy ir raty Veikiausiai pirmosios plunksnos atliko t@ pati vai- <émenj kaip Zinduoliy kali, tai yra saugojo nuo Za- Jingu ultravioletiniy saulés spinduliyirlaike Siluma, Taip pamazu buvo atskleista plunksny raida - nuo primityviy, skirty dar ir bendravimui, iki sudétin- gesniy, skraidyti reikalingy plunksny. Kas tikslai paskatino plunksny iésivystyma, nra visikai aigku, taZiau naujausi dinozaury radinii rodo, kad bene svarbiausias ju vaidmuo buvo susijes su poravirmusi 2008 metais Fuchenas Zhangas drauge su kole gomis paskelbé aptike nedidelj plunksnota dinozau: xa Epidexipteryx hui, gyvenusj Siaurés Ryty Kinijoje maZdaug pried 168 milijonus mety. Dinozauras bbuvo artimas paukSeiy giminaitis, tau priekinése gallnése neturéjo ilgy plunksnu, todél negalejo skraidyti, Tatiau tuodegoje buvo keturios labat ilgos plunksnos, Pasak Zhango, jos galéjo bit skirtos pa sirodyti, paleontologas jas lygina su papigy patinyconrucwsonts AncitonNis HUXLEY ‘sradustokiems dinazaurams kip Anchor ris hurley plunksnosigij dar vien funkcig ~skiandymo. Siam dinozaurui bing! ket sparnal-Sklandanciy dinozaury pking ir Lzpakalinés galnés bei kojuptstai buvo apauge iigomis kontrinémisplunksnomis. Plunksnota buvo ir uodege. Tota dinozavro Sandaraleido jam skiandyt. -Archeopteriksas~taitarpiné grandis tarp roplio ir paukikio. Js turéjo ne tksimetrsky iigy irsiaury plunksny, bet irnesimetrigky, ‘ap pat aerodinaminiy savybiy turiniy plunksnu, Piekinés jo galanés buvo virtusios sparnais,apaugusiaisilgomis plunksnomis. Plunksnos ant kojy buvo nedidelés, Plunksna: asimetrigka plunksna, Pirmasis paukstis = Confuclusornis tal paskutinis evolucijos Zingsnis iki suolaikiniy paukktiy. is kraide dviem sparnais ir turejo panaSig raumeny struktdra, Uodegos bevelk nebéra — tk nedidelé jos liekana suilgomis plunksnomis. skusios ankstesnés - komuni- kacios irapsaugos—funkcios Plunksnos: pirmosios,tikros” plunksnos. Plunksna: plasnojamojidryduotaplunksna. uodegy plunksnomis, Sis radinys taip pat byloja, kad sudétingos plunksnos, su stiebu ir vétykle, nebitinai buvo skit tos skraidyti Svarbesné ju fankcija galjo bit vilio tipateles puikuojantis spalvomisirratals $i teoijaveikiausiaitinka rySkiaspalves rastuo- tas plunksnas turéjusiam pirmykééiam pauksciui Anchioris ir dinezaurui su Siek tiek primityvesné- mis plunksnomis - Caudipterix. Akivaizdu, kad plunkeny struktira ir spalves susijusios su genet ‘ka, Plunksna, pana kaip plaukas, iSauga i fliku 1o.Genai nulemia Kaip plunksna i8 panaausj sit lelius kuokitelio iSsivysto j spalvota sudétingos ssendaros plunksng su stiebu ir vétykle. GenetiSkal ukoduotas irplunksny augimas bel spalvingumas. Skraidymas tebuvo antriné funkcija Jakobas Vintheris mano, kad skraidymo funkeije at- sirado tik kaip antriné. Plunksnoms wystantis ir to- Duléjant nedideli plunksnoti plésriis dinozaurai i§- moko sklandyti. Tyrinédama dinozaura Anchiornis Jelliouniversiteto mokslininky grupé padaré isvada, ‘kad j galima laikytitarpine grandimi tarp sklandan- iy ir iSties skraidandiy gyvanu, Pasak Jakobo Vintherio, Anchiornis sandarai ba- dingas didelis ktino paviréiaus plotas, oj, be visa ko, emer ilgos kojy plunksnos, Anchiornis sandara Siek tiek primena Siuolaikines gyvates, galinéias pakilti ir sidbuotj Sonus, judinangias stuburg su Sonkau: liais. Keturi Anchiomis sparnai padejo jam sklandyti uo medio ant medio. IIgainiui plunksnos ant priekiniy kojy pailgéjo,o ant uapakaliniy - sutrum. 1péjo, f uodegos teliko tik trumpa uedegos liekana, arba pasturgalis, padengtas ilgomis plunksnomis, pavyzddiui, tokiomis kaip pirmykétio pauk&éio ar ‘cheopterikso, Kai kurie ketursparniai sklandytojai émé plasno- ti priekinemis kojomis, geiniui jy raumeny struk- ‘tira tobuléjo, sudétingéjo,atsirado panaiius | pauk’ iy krutinkaulis su ketera, todel jie galédavo ilgiau {Ssilaikyti ore. Uzpakalinés kojos sutrumpéjo, prisi- taiké vaikiiot ir plasnoti nebetiko. 15 tokiy gyviiny aip archeopteriksai Ssivysté ankstyvieji paukiai, ‘&saugoje ir dinozaury pazymiy - snapus su danti ‘mis, nagus ant spamy irilgas uodegas, ‘Mokslininkai dar tik pradéjo taikyti naujus me todus suakmenéjusiy gyviiny spalvoms nustatyti iustruotasismokslas.It eer on ue a eed cr MOS estes ee enya tc ue te cacy ect to Pec eat eee ee Pere cee Meselio Ida, Daugelio dinozaury, arba paukstsky ropiy, nas irsparnai buvo apzéle plaukais Mn ere are Ct eee ee ee eco aa eesCr ee gali padéti sutaupyti degal reas ye ee ane lius pakeitia kameros, Pee Ee ae) eee Galingi krovininiai automobiliai sunaudoja labai daug degaly - paprastai vieno litro dyzelino uz- tenka vos trims kilometrams nu- vaziuoti. Tatiau nauji tyrimai pateikia daug sprendimy, kaip krovininiams automobiliams nu- sikratyti visibkai neekonomisky pabaisy etiketés. lijonai krovininiy automobiliy ir automobiliniy furgony. Nors del to misy Saldytuvai bina pilni o iukstiy ézés tuStios, jjuos mes daZniausial 21 rime kreivai, Sis didelés, sunkios trans- porto priemonés kelia daug triukémo ir iémeta daug terSaly, be to, sudegina mil ZiniSkus kiekius dyzeliniy degalu, Siandien Bios transporto rigies laukia pokyéiai, kuriama ateities ,Zaliyjy kro: vininiy automobiliy, Nors varikliai nuo- Jat tobulinami, patys automebilia gai niui sunkeja, todél reikia daugiau permainy. Konkurencija, aukétos degaly kainos ir stipréjantis politiky spaudimas vertia vezjus ir gamintojus susimastyti Daugelis transporto jmonty pastebéjo, kad net nedideli patobulinimai gali biti labai naudingi, nes degalai sudaro didele biudieto dalj. Mazdaug 30 proc. vezéjo iBlaidy tenka dyzeliniams degalams ir alyvors, Prekybos centry tinklas , Wal-Mart®, turintis didZiausia JAV krovininiy auto: mobiliy parka, jau sutaupé 25 proc. 69 naudy degalams, o per artimiausius pen: kerius metus, gerindamas maréruty planavima, tikisi sutaupyti dar 25 proc. Démesio vertas faktas, kad Sitaip taupy: ama imoné, per metus i viso nuvaziuo- janti pusantro milijardo kilometry, aplinkg i&meté 345 tokst. tony maziau E uuropos greitkeliais vazinéja 32 mi Europa veza daug kroviniy uroposkalas roinnisiautomobt la veda bevek puse vis krovny 0, pavyeduletwalsgabenama tk ‘akstantoj dls tode degalysanau osyra aba svarbis. Bartomis3,3 anglies dvideginio. Jau kuriamt ir nauji automobiliy mo deliai. Neseniai ,Daimler Trucks" Siau Amerikoje pristaté itn naujoviska krovi nin{ automobilj ,The Innovation Truck’ Démesys ypaé kreipiamas j zerodinami nes savybes, nes nuo jy nemazai priklau so degaly sanaudos - mazdaug 20 proc. degaly iSeikvojama dél oro pasipriegini todél Bioje srityje galima daug nu veikti, PavyzdZiui, Innovation Truck" turi specialius gaubtus ir atsikigusius bufe- sus, sumazinanéius oro pasipriesinima, Beto, jame imontuota globaliné padéties nustatymo (GPS) sistema, jvertinanti rmarSrutq net du kilometrus j prielj ir ap- skaidiuojanti optimaly geet, Be oro pasipriesinimo, kita dideliy energijos sqnaudy prieZastis yra padan- guriedéjimo pasiprieBinimas. Riedéjimo pasiprieSinimas tiesiogiai priklauso nuo krovininio automobilio svorio, atiau gali biti sumazintas naudojant tinkamy ‘matmeny padangas ir palaikant jose re: Kiama slég) Todél krovininiuose automo- billuose atsirado tiesioginio padangy slégio stebéjimo sistem, Jeigu, pavyz: iui, slégis sumazéja 20 proc., degaly sqnaudos padidéja 2,6 proc. Variklis perkeliamas jratus ‘Tikmazdaug puse variklyje sudeginamy dyzeliniy degaly sunaudojama vatiavi ‘mui, Kita puse virstaSiluma irnenaudin. gaipprarandama, Dalj ios Silumos galima bity panaudoti Silumokaigiuose. Be to,j rinka verziasi krovininiai automobiliai su hibridiniais variklias. Tokie varikliai gali biti varomi ir elektra, ir dyzelinu, Elek tros vari varyty, pavyzdzui, kuro bate rija, tqupanti energija vaziuojant létai ir daimai stojant. Olandy bendrové ,e-Traction” Zengé dar toliau ~pradéjo gaminti autobusus ir krovininius automobilius, kuriy elektr- niai varikliai jmontuoti ratuose. Sitaip b ee ceMARSRUTO PLANAVIMAS ‘ORO PASIPRIESINIMAS ask krovinn|automobil susidaro or sokuriy leg vet ikitusesmo days Fasipriein tokiems stkuriams relia energies, tau jues gama sumatint pie automobile primontavus stablizatorus. Beto, amerkietiy aiktas tyrimas parode, kad oro sokuia dar lbiau sumatea, kal nedidelyermiy brovinniame automobilyjeputiama slpna cr srove.isrove org nukeipiafvelni lanku uautomobilo. rsa RATLANKIAL lumininisalankssveria 16kilogramy ‘matiaunelpliennis.Kaéanglkrovininiat automobiliaraty tag iratlankiy, tur dug, jos pakeltus aliumininais sumadety auto mobilio sors tail batysutaupoma degaly. — PADANGY SLEGIS Pedangusleis tur diel taka degsly sanaudoms Tod vertajjnuolat tebe. Beto, atmosferosora galimapakestiazotu,tuomet padangu igs iio ity nesumatees ee kai kuriuose krovininiuose automobiliuose jau veikia slégio kontrolés sistema, jiispéja vairuotoja aple sumagéjusi légi. > visikaiiivengiama energijos nuosto- liy pavaru ir galios perdavimo mechaniz~ muose Net ir {diegus elektrinius variklius, éyzeliniams varikliams, matyt, dar figal bus teikiama pirmenybé, nes jie galing ir patikimi. Tagiau didmiesdiuose dyzeli- nii variliai praranda populiaruma, jie teria org ne tk anglies dvideginiu,betir kKitomis sveikatai kenksmingomis dale- lemis, Pavyzdaiui, Stokholme krovini- niams automobiliams, nos jie sudaro tk 5-10 proc. transporto priemoniy, tenka pusé visos aplinkos tarSos.Todél vis dau giau didmieséiy jrengiamos specialios zones, kuriomis gali vadiuot tk krovini niai automobilial ir autobusai su specia- liais daleliy filtrais, Nauji reikalavimai veréia vetéjus ‘eisti mardrutus, tad ateityje krovininio transport judéjimas didmiestiuose gai (64 Parenge tb Ssomon tuseacos lon Halen itt reo ene ar Sac bit visai kitoks nei iandien, Kai kur ig- bandomi terminalai miesto pakrastiuo- s¢,i8 ju prekés i8veziojamos nedideliis lektriniais krovininiais automobilas. aug energijos taip pat galima sutau- pyti geriau itnaudojant krovininiy mast ‘ny naduma. Krovininiai automobiliai neretai vyksta tut nes jy sevininkaine- ssugeba gautiuisakymo atgainiam reisul arba blogai parengia kelionés marérata Zinoma, absoliutaus naSumo pasiekti rnejmanoma, nes jdidmiestius daug dau- giau kroviniy jvezama nel idvezama, ta- iau bent jau padérj pagerint galima Gabiis vairuotojai yra aukso vertés Mazinant krovininiy automobiliy degaly ssqnaudas svarbus ir 2mogiskasis veiksnys ~ vairuotojo kvalifikacija ir darbo stilius ‘Agresyvus vairavimas, daznai lenkiant it VARIKLIS RATUOSE nets tap pat prarandama, perduodantvartlo gall rtams (landymone,e-Taction’isbando naujuskrovininiusautomobllus suratuose montuotasnedidelais varkias. ‘ma suplanuotioptimaly mars iuotimazau klometry. Eien rnuolat keigianteismo juostas, emia di- desnes degaly sqnaudas, 0 vaiructojas, pasirenkantistinkama pavara ir gebantis numatyti cismo salygas, gali nemadai su- taupyt. Siandien daznai rengiami nafaus vairavimo lursi,o pairs rodo, kad juo- se jgyti jgidéiai padeda sutaupyti iki 10 proc. degaly, Vis délto véliau Sis procentas sumaléja perpus, nes vairuotojai danai sta prie seny vairavimo jproziy, xKvalifkuot!valruotojal, geresnés au- tomobiliy aerodinaminés savybés ir nau- jos technologijos atveria daug galimybiy ateityje gerokai sumadinti keliy trens- porto tara Tokios permainos reikalauja nnemazy pastangy, tagiau nauda netruk- tume pajusti, Krovininiai automobiliai Vis tek susidévi perS-10 metyirturi bit keigiami navjais tobulesniais modeliis. www.iliustruotasismokslas.ttsen Te — F ee rr] y aaa et me Reticle Een Kuriami elektriniai krovininiai automobiliai ‘Mazesni miesto krovininiai automobilal, be abejonés, gal but varomielek- tra.Tal odo daugelio didmiestiy pairs, juose elektra varomus krovininius automobilis ju vairuoja komunalininkai ir prekiy ivediotoja. Didziau: os sveriantio krovinino automobilio dgreitisyra mazdaug 80 km/h, o viena akumuliatoriausjkrovajs gali nuvaziuoti 160 kilometry, Juo galima gabenti dviejy tony svorio krovinj Akumuliatorus jmontuotas deze transporto priemones apagioj, tarp raty is jkrauna-~ ‘mas per astuonias valandas,o eigu naudojama asi nayjinanti energija, krovininis automobils netersia aplinkos. Labiausiai pasistimejust pirmyn Bioje stityje yra Anglia. Daugelisjmoniyjau tur jsigjusios +Modec’arba,Smith Electric Vehicles" kompanijy ‘gaminamy transporto priemoniy. Elektriniai krovininiai automobiliai, avyzdsiui, brity ,Modec’s puikiaitinka | vazinéti mieste, nes netersia oro.Logika ir matematika OPicvcrvienns 1 there wasting: sana Z skaigius nuo 4 iki 9. Skaidiy suma prie Rekstererlentings tunbetiygli7. 3 © Kokia kita figiira? © Leigurantendle pastumsite] desing, skaigius, kur) rodys rodykle, bus didesnis ar mazesnis ut 3? A B G D E - i * tien a, tae ails atitinka gS fa Kap atitinka? lit igss, 48 th. a PAR eres Tored © Astuonias raides nu0 A iki akeiskite 6 vienzenkliais skaitiaistaip, kad visos aituonios ygtys bity teisingos. ») © sudetiokite kamuolukus tam tkratvarka. Ty (B= virsutiniykamuoliuky skaieiy suma tur but F151 22-Koruolikes su skaiumi tur bi deSineje puste ala kamuoliuko su skaiiumi 6 irnelest kamuoliuko su skaigium 4 \Kamuoliukas su skaigiumi 10 tur lestis su keturiais kamuoliukais, bet negali lest amuoliuko su skaium 6, © Kokia figiira slepiasi uz klaustuko? 4B OD: YoaRUs © Jsitiarekite j3ias ddvejas svarstykles ~ -abejos yra pu- siausvyros. Kieksve- ria raudonos ir meélynos géles, jeigu Smélynos géléssve- ria tiek pat, kiek2 raudonos, 0 viena violetiné sveria 6 gramus? Usduotiysprendimalpateikti71puslapyieBendros zinios en pees is ln Araskai | Btaskai | Qtaskai | 1 taskas 1.ISRADIMAL Siosnaujostech- _‘Trumpaijosesmé _Tailydamiigpusal- _Slatecmologapa- —_Anglikas ja trum nolagijosiradéju _nusakomataip'sto- dinning technolo: remtataupigjilem- _pinysLED ella lakomasamerkie- veitekant puslad- gli iandien game pute, sudarytais ‘lighting diode. tisNiclasHolonya- ninkivigspindu-—_gautvisyvalvoyk&-_puslaidninkinyele-_Letuvigkalba pried kas Jsulurta luojama daug| lesspaluiviess. _menty privity _2od.dadas"yravie 1962 metas fotony plebendtolakiia, —nasdocs, 2.GEOGRAFUA [AUkSousioSosvie-Aukitiausiavirtiné Cavekagersiosios _Sikalnuotavietove _Bekalkakeni, ia tevestaiko(2344m) —_vadinama Marmola- —sidindimo traios to. pavadintaprancizy _vaujadolomitas, koorinatesyra da.Kitiaukstisios _KiostaipKortna—_geologoDéodato—_-doiodalissust 462643'Yaurés _—_grandinéskalnalyra_ dAmpecas,Kanacé-GratetdeDolomieu_formavoisoralinio Platumosir11°5924" PalaiSen Martino ja FolgardaieMar- gabe af, tyilgumos irAntlao leva 3.Z00LOGUA PrieiosConnochae: Slegyvinaigyvena Sis neproporcingal__Gyvnas kas Leta texgentespilauso idlaisbariis sudétasyvinas _afkansokalba yvanas vadinamas irasysbatavede —dtnaijiesudaro——restaisragais pr vadinamas vim zd geirdryzuot. Abi vengerganama, mena karves aro’ debs, ga Arias jules 8 Jesgyvena toe irantlopes syertinuo125ik) —_prancizko odio smgrana 275k ‘nou gece Sititapersiaure _-—Pojuoyrapraplau- Sisnedidelstikas _—aitalsisultasva- Sle Venecios tito pava FiodePalazzoka- _kgmilionaltursty. _jungiatardymopa- _dinamasPontede) nis ato kai ralasuprojektavo Nemataljyraip ‘tapas Dodyru Sospr.Pasiturntys —_lordasByronas v0 Antonia Contino, patejojuo 2iure-——muoseiekajima, —urstaipojuepra- poem aprate kal Jisbuvopasaryas damipromazus __esancusskitinge- __plaukiagondolomis. —_lisaujakalia tity 1597 metas langelius se kanal pusse veda kaj, Sistaidimasparemtas Kal3iskinyZald- —2009metalsminint _16Sloaldimokauiu» _Paprastal aida. geomerrnémisfigi- maspasiradéital- _Berlynosienosqriwv_kypastatomoskons- ma 28kaulukas roms sudarytomisié je sbuvopava- -mometines Walesa trukclos.opaskui pada dv pu Gvielykongruentiyir dintaspagalvieng _uvertsieng,pasta-_isplidingainugriau- _sessuakimisnuo ena katinebesii- \6Venecloskama- _tyalSdldelysio ar namas~stumtelejus _nulioiiseiy, bojanciyhvadraty. _valokaukiy imo deta. pirmakauluk, Ears Seen os Oa acc en teeter Beet eat ee encore COU ERo eee ‘Septyniolikmetis Borisas Beckeris buvo pirmasis voki Se oy eee Cero oT ceo EOC Lec ee 4 eer Sec Pen ere ett ee Sut Uidvosy sprendimal pala 71 puslapyle 6ARCHYVAL Soo ows ‘Oscaras Niemeyeris suprojektavo ee tac eed oe eararaiad a4) e CJ ) Sostiné-tuScioje Oy De Ue aces deLogika ir matematika so. Uidu Usduotis nr. 2:8 Figios yra veidrodinis vienakitos atspin- dys, uriame raudonos 2vaigddutés att ka geltonas, o geltonos - raudonas. Usduotis nr. 3: ILIUSTRUOTASIS Penson Cn corr ee ee eae Per ee Cee te eae Cee Cee ee’ ore rae ee Ce ae Peer teen Seer Poet? Usduotis nr. 4: Rodyklérodys saltiy, madesn]u 3, Uaduotis nr. 5:0. Figara pasiveréia pagal laikrodzio rodykle 90" i pakeitia dazyrtaja dal Zinove kampelis: Uzduor , B=2,C=2,D=2, F ir H= 6. NepamirSkite, kad pirmiausiaatliekame dalybos r daugybos veiksmus, otk tada ~sudétiesiratimties. Pavyzdziui, pitmoje ellutje:3 + (8/2)=7. lstevtass mols ya taptautins rns lelimas Danjoje Noveaje, Sedo Suomioye, Olio Beg {ole sande. rake Lato, Ueto, JA, Austaljoe, Navjjje Zlndjje, sno i slovenioje Stains edna af asronomal ka, cyto, gelosl, blog ‘nxropologa archologaliemekslopopulisnima Surat Usduotis nr. 2: igsskiria ikity. Tal vienintelé fighra, neturintiZ formos lini. (2 raidé gali bati paguldyta,tatiau ne apversta). Utduotis nr. 3:9. Pradekite nuo skaitiaus 4. Ties kita rodykle atimkite 1, 0 tes dar kita gauta skaltly pa- dauginkite 82 Uzduotis nr. 4:Raudona géle sveria Sgramus,o melyna-2 gramus, Pirmujy svarstykliy pusiausvyra: 2x6 =(1x2)+(2 x5), Antruju svarstykliy pusiausvyra: 3 x6 x2)+(2x5). Penkios mélynos gélés sveria 10 gramy, 2 raudonos gélés sveria 10 gramu, Bendros Zinios 69>. Uzduotis nr. 1:Sviesos diodas Uzduotis nr. 2:Dolomitines Alpes Uzduotis nr. 3: Antilope gnu Uzduotis nr. 4: Atodisiytikas Uzduotis nr. 5:Domino Uzduotis nr. 6: 1985, PRENUMERATA ‘tol +370 5 252.6408 l.paitas prenumerataaveslozinios. it ‘www.vz.lt/IMprenumerata et See eT Coon er eee a eee ce Ce a ee a a eee alte asa mal prenumete i eet i Sine ramen Y6T sara Srey Poem eee a Se ae ee Cet cey Corer sh 1822-8003 ‘Copyright Bonnier Publications VS, n