„Lygiosios trunka akimirką“

Tai išskirtinio siužeto Icchoko Mero kūrinys, išleistas 1963 m. Nors šio romano siužetas nėra ypač
sudėtingas, jis vis tiek yra išskirtinis, sukrečiantis ir aktualus, nes būtent šiame Mero kūrinyje yra
atvaizduojama Vilniaus žydų geto kasdienybė ir gyvenimo jame peripetijos. Žmonių gyvenimas šiame
Vilniaus žydų gete nebuvo lengvas, nes vien jau istoriniai šaltiniai liudija apie nepagarbą žmogaus gyvybei
juose, na, o Mero romanas, paremtas jo išgyvenimais, patirtimis ir pirminėmis žiniomis tai tik dar kartą
įrodo. Tačiau šis romanas neapsiriboja vien negatyviąja arba kitaip tariant, šiurpiąja dalimi, kurioje
vaizduojamas žydų naikinimas, stovėjimas ant gyvybės neteikimo slenksčio. Kūrinio siužetas pateikia ir tam
tikrą atsvarą šioms baisybėms – meilę. Kaip visad meilė yra tas veiksnys, kuris užglaisto nemalonias
negandas, išgyvenimus ir kitus aspektus. Todėl šalia Vilniaus žydų geto gyvenimo iškyla ir pagrindinio
veikėjo jaunojo šachmatininko Izaoko Lipmano bei Esteros tyros meilės istorija. Ji tokia subtili ir tyra, kad
leidžia visiškai užsimiršti apie nemalonius dalykus. Atrodo, kad ši meilė yra nenugalima, ypatinga, leidžianti
gyventi visiškai kitokį gyvenimą. Tačiau dar svarbesnis yra siužeto turinys, kuris pagrįstas Izaoko Lipmano
ir žydų geto prižiūrėtojo Šogerio šachmatų kova. Ši kova nuožmi ir aprėpianti visą kūrinį. Kiekvienas
šachmatų partijos ėjimas yra sutalpinamas visoje knygoje, kaip atskiras skyrius, todėl visas kūrinys apima
labai trumpą laikotarpį – vieną vakarą, tačiau jis lemtingas, nes kūrinyje vaizduojamas akivaizdus žaidimas
iš gyvenimo ir mirties. Taip galima sakyti todėl, kad ši šachmatų partija tarp Lipmano ir Šogerio nėra
atsitiktinė. Ji simbolizuoja labai keistą, tačiau įdomų Izaoko Lipmano tėvo ir Šogerio susitarimą, kuris
įprasmina būtent tokią sąlygą – jeigu Izaokas Lipmanas laimės šachamatų partiją prieš Šogerį, Izaokas bus
sušaudytas, tačiau jeigu Izaokas Lipmanas partiją pralaimės, bus sušaudyti visi to žydų geto vaikai. Tad iš
čia iškyla labai didelė kūrinio problema, susijusi su žmogaus pasirinkimais gyvenime ir jų svarba, nes
Izaokas Lipmanas viso kūrinio metu patiria tam tikrą moralinę koliziją. Tačiau bėgant laikui išryškėja
Izaoko Lipmano suvokimas ir akivaizdu, kad jam lieka tik vienas teisingas ėjimas – pasiaukoti dėl žydų geto
vaikų. Tad kartu su šiuo siužetu iškyla ir tam tikras vertybinis suvokimas apie svarbius gyvenime dalykus,
kurie turi būti savaime suprantami kiekvienam žmogui, nepaisant to fakto, kad pats Icchokas Meras šiame
kūrinyje akcentuoja gyvenimo trumpalaikiškumą, traktuoja jį kaip didžiulę loteriją, kuri paprasčiausiai
nenuspėjama ir nesuvaldoma. Todėl kūrinys labai giliai žvelgia į egzistencialistinius klodus, kuriuose lengva
pasimesti.