Vanduo

Vanduo
• Tai pagrindinis žmogaus
organizmo komponentas.
• Sudaro apie 50 – 70 % suaugusio
žmogaus kūno masės
Vandens kiekis organizme
• Priklauso nuo amžiaus:
● naujagimiai
● vaikai
● suaugę
● senjorai
Vandens pasiskirstymas
• Pagal audinius:
● Kraujas
● Smegenys
● Raumenys
● Riebalai
● Kaulai
 Vandens pasiskirstymas organizme
• Intraląstelinis skystis
• Skystis ląstelės viduje (2/3 viso vandens)
• Ekstraląstelinis skystis
• Skystis ląstelės išorėje (1/3 viso vandens):
• Tarpląstelinis vanduo
• Kraujo plazmos vanduo
• Transceliulinės terpės:
• Nugaros smegenų kanalas, akių kameros, virškinamasis traktas, perikardo ir
pilvaplėvės ertmės, inkstų kanalėliai ir šlapimo takuose
Vandens pasiskirstymas
organizme
• Tarpląstelinis vanduo yra
gelio pavidalu ir su plazma
susisiekia per kapiliarų
poras.
• Nenormalus skysčių
susikaupimas
tarpląsteliniame tarpe ar
kūno ertmėse yra
vadinama edema
(patinimas).
Vandens funkcijos
• Vidinės organizmo terpės homeostazės palaikymas
• Vanduo yra svarbus baltymų, nukleino r., lipidų metabolizme
• Padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą
• Vanduo dalyvauja visose organizme vykstančiose fermentinėse reakcijose
• Apsauginė funkcija – cerebrospinalinis skystis, sinovijos skystis
• Struktūrinis ląstelių komponentas
• Yra būtinas virškinimo, įsiurbimo ir šalinimo procesams
• Yra kraujo apytakos sistemos dalis – perneša maisto ir kitas medžiagas.
• Mineralinių medžiagų vienas iš pagrindinių šaltinių
 Vandens
balansas
• Homeostatinis vandens kiekio
reguliavimas per virškinimo
traktą, inkstus, CNS palaiko
pakankamai pastovų vandens
kiekį neriebaliniuose
audiniuose.
• Gaunamo vandens kiekis
apytikriai atitinka pašalinto
vandens kiekį.
 Vandens šaltiniai
• Skysčiai
• Vanduo
• Kiti gėrimai
• Maistas
• Vaisiai ir daržovės
• Mėsa
• Kitas, išskyrus džiovintą
• Metabolizmas
• Energiją suteikiančios maistinės medžiagos → CO2, energija, H2O
Vandens patekimas į organizmą
• Vandens patekimą į sveiko individo organizmą kontroliuoja troškulys.
• Troškulio pojūtis pasireiškia netekus maždaug 0,5 proc. kūno masės
• Troškulį stimuliuoja vandens trūkumas organizmo terpėse.
• Troškulio pojūtis yra signalas gerti.
Skysčiai
• Vanduo
• Vaisvandeniai
• Sultys
• Kava
• Arbata
• Sultinys
• Pienas
Vanduo

• Geriamasis ar gręžinio
• Natūralus mineralinis
• Mineralizuotas
• Šaltinio
• Nesaldintos žolelių arbatos
Geriamasis ar gręžinio vanduo
• Požeminis vanduo, atitinkantis teisės aktuose nustatytus saugos ir
kokybės rodiklius
• Gali būti fasuojamas:
• Viešai tiekiamas vanduo
• Iš įmonės naudojamų gręžinių
Natūralus mineralinis vanduo
• Išgaunamas iš natūralių požeminių vandens šaltinių, turi įvairių
ištirpusių mineralinių medžiagų kompleksų.
• Klasifikuojamas:
• Turintis labai mažai mineralinių medžiagų – sausosios liekanos ≤
500 mg/l;
• Turintis mažai mineralinių medžiagų – sausosios liekanos < 500
mg/l
• „Akvilė“, „Neptūnas“, „Vittel“, „Evian“
• Turintis daug mineralinių medžiagų – sausosios liekanos > 1500
mg/l
• „Vytautas“, „Elite“, „Rasa“, „Tichė“, „Borjomi“, „Vaiva“
Natūralus mineralinis vanduo
• Nuo vyraujančių mineralinių medžiagų, priklauso poveikis
organizmui:
• Daug natrio ir chloro turintis vanduo: (Na+, Cl-)
• Skatina virškinimą, malšina lėtinį gastritą, skatina skrandžio sulčių
išsiskyrimą, išplauna toksinus
• Tinka sveikiems žmonėms, sportuojantiems, linkusiems prakaituoti
• Turėtų vengti sergantys inkstų ligomis, turintys arterinę hipertenziją
• Sulfatinis vanduo (SO42-)
• Vartotinas esant kepenų pažeidimui, sutrikusiai tulžės pūslės veiklai
• Pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu
• Hidrokarbonatinis vanduo (HCO2-)
• Tinka esant sutrikusiai inkstų veiklai, inkstų akmenims, sergantiems
podagra, CD.
• Turintis daug kalcio vanduo( Ca2+ )
• Pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu.
Šaltinio vanduo
● Originalios cheminės sudėties požeminis vanduo, susidaręs
neužterštoje aplinkoje
● Fasuojamas jo gavybos vietoje į prekinę tarą
● Neapdorojamas dezinfektantais
Mineralizuotas vanduo
● Dar kitaip vadinamas stalo vanduo
● Iš tam tikrų rūšių vandens ir mineralinių medžiagų (ar be jų)
pagamintas vanduo
●Sumaišant įvairių rūšių vandenį, turintį nevienodą ištirpusių

mineralinių medžiagų koncentraciją

● Skiedžiant natūralų mineralinį vandenį geriamuoju vandeniu.
Gazuotas vanduo
● Anglies dvideginis nėra „svetimas“
žmogaus organizmui junginys.
● Nesukelia “celiulito”
● Geriau malšina troškulį
● Nepatartina gerti jei padidėjęs skrandžio
sulčių rūgštingumas, yra skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opalige, esant pilvo
pūtimui
Kiti skysčiai
• Vaisvandeniai – tai gėrimai, kuriuos gaminant naudojamos natūralios
žaliavos ir skonį bei kvapą suteikiančios ar stiprinančios medžiagos
• Sultys – tai iš vaisių, uogų ar daržovių išspausta skystoji jų dalis. Jas
geriant organizmas aprūpinamas vitaminais mineralais,
bioflavonoidais, pektinu.
• Kava, žalioji ir juodoji arbata – gėrimai, kurių sudėtyje yra
tonizuojančių medžiagų – kofeino, taninų.
• Šie skysčiai į dienos skysčių normą neskaičiuojami, nes jų virškinimui
reikia papildomos energijos
Maiste esantys skysčiai
• Apie 1000 ml vandens per
dieną gauname su maistu.
• Vandens kiekis maisto
produktuose skiriasi:
• Vaisiai ir daržovės (agurkas 95 %)
• Mėsa (riebi kiauliena 10 %)
• Kitas, išskyrus džiovintą
• Mišriame maiste yra apie 60 %
vandens
Metabolinis vanduo
• Oksiduojantis maistinėms medžiagoms – baltymams, riebalams,
angliavandeniams, susidaro vanduo.
• Vandens kiekis priklauso nuo maistinių medžiagų santykio:
• 100 g riebalų – 107 ml
• 100 g angliavandenių – 55 ml
• 100 g baltymų – 41 ml
• Vidutiniškai - 200 – 300 ml per parą.
Vandens pašalinimas iš organizmo
● Juntamas netekimas
● Šlapimas – svarbiausias
● Išmatos
● prakaitavimas
● Nejuntamas netekimas
● Oda – garavimas
● Plaučiai – su iškvepiamu oru
Vandens pašalinimas iš organizmo
• Inkstai:
• Yra pagrindiniai vandens
pašalinimo iš organizmo
reguliatoriai
• Įprastomis sąlygomis išskiriama 1 –
1,5 l šlapimo per parą.
• Esant vandens pertekliui
organizme, inkstai išskiria daug
mažiau koncentruoto šlapimo
• Esant dehidratacijai, inkstai labiau
koncentruoja šlapimą, grąžindami
vandenį į kraujotaką; būna mažas
šlapimo kiekis
• Tamsiai geltonos spalvos šlapimas
yra neadekvataus skysčių vartojimo
požymis
Vandens pašalinimas iš organizmo
Vandens pašalinimas iš organizmo
Vandens netekimas (ml/parą)
Normali aplinkos Karštas oras Intensyvus sportavimas
temperatūra
Juntamas netekimas
Šlapimas 1400 1200 500
Išmatos 100 100 100
Prakaituojant 100 1400 5000
Nejuntamas netekimas
Oda 350 350 350
Plaučiai 350 250 650
Iš viso 2300 3300 6600
Kiek reiktų išgerti?
Rekomenduojama:
● 1 ml / 1 kcal / d

● 35 ml / kg / d

● 10 ml /cm / d

● 1,5 – 2,0 l / d

● Pirmiesiems 10 kg kūno masės – 1000 ml, kitiems 10 kg kūno masės – 500

ml, o kitiems kūno masės kilogramams - po 20 ml.

Vanduo
Vandens poreikį didina:
• Prakaitavimas
• Vėmimas ir/ar viduriavimas
• Kiti netekimai – drenažo fistulės, gausus kraujo netekimas ar
kraujosruvos, nudegimų ir žaizdų eksudatai
• Valgant sūriai, rūgščiai ar saldžiai
• Valgant maistą, turintį daug kalio ir kalcio druskų
• Vartojant kofeino, alkoholio turinčius gėrimus
• Vartojant daug baltyminio maisto
Vanduo
• Per daug gerti vandens nesveika, nes kraujas skystėja,
pasunkėja širdies darbas
• Vanduo ribojamas esant:
• Širdies funkcijos nepakankamumui
• Inkstų funkcijos nepakankamumui
Skysčių vartojimas
• Galima gerti prieš valgį, po jo ar valgant – tai priklauso nuo tam tikros
klinikinės situacijos:
• Prieš valgį – esant per dideliam svoriui
• Valgant – esant sausai burnai
• Po valgio – esant mitybos nepakankamumui, blogam apetitui
• Valgant maistą, kuriame gausu baltymų, būtina išgerti daugiau
vandens
• Prakaituojant, vemiant, viduriuojant yra netenkama vandens ir
druskos – reiktų vartoti mineralinį vandenį su gliukoze
Skysčių vartojimas
• Troškulio centras yra pogumburyje, bei glaudžiai susijęs su mitybos
centru.
• Troškulys gali būti painiojamas su alkiu.
• Jei žmogus nenori gerti, jis turi prisiversti tai daryti
• Norint numalšinti troškulį, labai svarbu gerti neskubant mažais
gurkšneliais
• Išgerti bent 1 l vandens yra gyvybiškai būtina
Skysčių vartojimas

• Nuolat gerti virintą vandenį nėra gerai, nes jame yra

mažiau mineralinių medžiagų
• Nuolat gerti mineralinį vandenį nėra gerai, nes jame yra
per daug druskų
• Tirpsmo vanduo yra biologiškai aktyvus, skatina medžiagų
apykaitos aktyvumą
Kietas vanduo
• Turintį daug kalcio ir magnio
• Kietas vanduo šiek tiek mažina
AKS
• Kietame vandenyje esantis kalcis
apsaugo nuo sunkiųjų metalų
absorbcijos
Minkštas vanduo
• Turi daugiau natrio.
• Minkštas vanduo apsunkina
sergančiųjų PAH ir širdies ligomis
būklę
• Minkštas vanduo lengviau tirpina
sunkiuosius metalus (kadmis,
švinas) vamzdynuose
Vandens trūkumas - dehidratacija
● Troškulio signalas nėra siunčiamas, kol neprarandama 0,5 % kūno
skysčių masės
● Netekus 4 % - ženkliai sumažėja raumenų jėga ir ištvermė
● Netekus 6 % - išsivysto karščio netoleravimas
● Netekus 10 % - 12 % - raumenų spazmai, delyras
● Netekus 20 % ištinka koma ir mirtis
Lėtinė lengvo laipsnio dehidratacija
• Padidina riziką susirgti:
• Inkstų akmenlige
• Storosios žarnos vėžiu
• Krūties vėžiu
• Nutukimu, ypač vaikams
• Dviburio širdies vožtuvo prolapsu
Rehidratacija
• Į žarnyną:
• Gėrimas per burną
• Per enterinio maitinimo zondą
• Per fistules
• Į kraujotaką:
• Su parenterinio maitinimo mišiniu
• Druskos tirpalai
• Kraujo ar plazmos transfuzijos
Vandens perteklius
• Vartojant per daug vandens:
• Sutrinka maisto virškinimo ir absorbcijos greitis
• Padidėja kraujospūdis, apsunkinamas širdies darbas
• Intensyviau skaidomi baltymai.
Vandens intoksikacija
• Susidaro suvartojant žymiai daugiau vandens, negu organizmas
išskiria.
• Tuo metu padaugėja vandens tarpląsteliniame tarpe
• Tai lemia ląstelių, ypač smegenų, pabrinkimą
• Pasireiškia:
• Galvos skausmu
• Pykinimu ir vėmimu
• Apakimu
• Raumenų trūkčiojimu
• Negydant gali būti mirtina