Akistata Su Mirtimi PDF

Jo Dievi§kosios Malonyb¢s
A. C. Bhaktivedantos Swami Prabhupƒdos knygos

lietuvi¤ kalba:
Bhagavad-gŒtƒ, kokia ji yra
rŒmad-Bhƒgavatam, 1 Giesm¢ (2 tomai)
K‚‰†a, Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo (2 tomai)
Vie§paties Caitanyos mokymas
Atsidavimo nektaras
Sav¡s païnimo mokslas
rŒ œopani‰ada
Anapus laiko ir erdv¢s
Pamokym¤ nektaras
Yogos tobulyb¢
Akistata su mirtimi
angl¤ kalba:
Bhagavad-gŒtƒ As It Is
rŒmad-Bhƒgavatam, 1Ä10 Giesm¢s
rŒ Caitanya-caritƒm‚ta
K‚‰†a, The Supreme Personality of Godhead
Teachings of Lord Caitanya
The Nectar of Devotion
The Nectar of Instruction
rŒ œopani‰ad
Easy Journey to Other Planets
Teachings of Lord Kapila, the Son of Devahti
Teachings of Queen KuntŒ
The Science of Self-Realization
The Path of Perfection
K‚‰†a Consciousness: The Topmost Yoga System
Perfect Questions, Perfect Answers
Transcendental Teachings of Prahlƒda Mahƒrƒja
K‚‰†a, the Reservoir of Pleasure
The Journey of Self-Discovery
Life Comes From Life
The Perfection of Yoga
Beyond Birth and Death
On the Way to K‚‰†a
Rƒja-vidyƒ: The King of Knowledge
Elevation to K‚‰†a Consciousness
K‚‰†a Consciousness: The Matchless Gift
A Second Chance
Message of Godhead
¸urnalas ÀBack to GodheadÐ (£kr¢jas)
A Second Chance (Lithuanian)
Skaitytojus, susidom¢jusius knyga, Tarptautin¢ Kri§nos s mon¢s

organizacija kvie¦ia ra§yti arba apsilankyti centruose:
ISKCON
Raugyklos g. 23-1, 01140, Vilnius
tel. +370-5-2135218
ISKCON
Savanori¤ pr. 37, 44255, Kaunas
tel. +370-37-222574
Kauno Ved¤ kultros centras

Paneri¤ g. 187, 48437, Kaunas
tel. +370-37-360710
mob. +370-60077910
info@veducentras.lt
www.veducentras.lt
Knygas angl¤ kalba galima u¨sisakyti adresu:

Bhaktivedanta Library Services
Petite Somme 2, 6940 Durbuy, Belgium
www.blservices.com
Ms¤ elektroninio pa§to adresai:

vilnius@pamho.net
Ms¤ tinklalapiai:
www.krishna.lt
www.veducentras.lt
www.bbt.se
www.bbt.info
Copyright Ñ 1998 The Bhaktivedanta Book Trust International, Inc.
www.krishna.com
ISBN 978-91-7149-375-0
Printed in 2007
Turinys
³änga vii
1 Ajƒmila ¨velgia mir¦iai £ akis
1 SKYRIUS: Kuo ¨mogus skiriasi nuo gyvulio? 2

2 SKYRIUS: Pam¢gdïojant kr¢j 8
3 SKYRIUS: Paskutinei valandai art¢jant 15
4 SKYRIUS: ÀSiela negimsta ir nemir§ta...Ð 18
2 Vi‰†udtos meta i§§k£ Yamadtoms
5 SKYRIUS: Vi‰†udtos skuba £ pagalb 24

6 SKYRIUS: Dvasinio dangaus gyventojai 27
7 SKYRIUS: ³¨valgos galia 31
8 SKYRIUS: Religija 38
9 SKYRIUS: Bausm¢ 42
10 SKYRIUS: Likimas kaip ¨mogaus valios i§rai§ka 50
11 SKYRIUS: Jausm¤ pasaulis 56
12 SKYRIUS: Aistr¤ paklaidintas 67
13 SKYRIUS: Ajƒmilos nuopuolio pradïa 77
14 SKYRIUS: Visuomen¢s vadov¤ i§davyst¢ 85
15 SKYRIUS: Nuod¢mi¤ i§pirkimas 90
16 SKYRIUS: Ajƒmilos §irdyje nubunda Dievo meil¢ 100
3 Ajƒmilos atgaila
17 SKYRIUS: Pra§vies¢jimo akimirka 122

18 SKYRIUS: Piligrimas, at¢j¡s £ tiksl 132
4 Yamarƒja §lovina §vent j£ vard
19 SKYRIUS: Yamarƒjos ödïai i§sklaido visas
abejones 142
20 SKYRIUS: Vienas Dievas visiems 148
21 SKYRIUS: Slaptingoji i§mintis 153
22 SKYRIUS: ·ventojo vardo didyb¢ 167
Apie autori¤ 173

K‚‰†os s mon¢ js¤ namuose 176
Termin¤ ödynas 189
Kaip tarti sanskrit 197
³änga
Gul¢damas mirties patale, Ajƒmila su siaubu ¨velg¢ £ tris nuo¨-

mias ¨mogystas, at¢jusias i§pl¢§ti jo i§ mir§tan¦io kno ir pasi-
imti £ mirties dievo Yamarƒjos buvein¡, kur baudïami nusid¢-
j¢liai.
Ta¦iau stebuklingu bdu jis i§veng¢ baisaus likimo. Kaip tai
atsitiko, js patirsite i§ §ios knygos puslapi¤.
Skaitydami knyg , daug suïnosite apie sav j£ Àa§Ð bei mus su-
pan¦i tikrov¡, ji pad¢s nuodugniau païnti §i¤ rei§kini¤ esm¡,
o tai leis geriau pasiruo§ti paskutin¢ms gyvenimo valandoms,
nei§vengiamai akistatai su mirtimi.
Pasakojimai apie kontaktus su pana§iomis btyb¢mis §iandien
ne naujiena, juos girdime i§ savo amïnink¤, patyrusi¤ klinikin¡
mirt£, ir tai suteikia tvirtesnio pagrindo tik¢jimui pomirtiniu gy-
venimu.
1982 metais i§¢jo George Gallupo (Dördö Gelopo) Jaunes-
niojo knyga ÀNuotykiai amïnyb¢jeÐ ("Adventures in Immorta-
lity"), kur paskelbti rezultatai apklausos, tyrusios amerikie¦i¤
poïr£ £ pomirtin£ gyvenim , o taip pat priemir¦io i§gyvenimus
ir poj¦ius palikus kn .
·e§iasde§imt septyni procentai apklaust¤j¤ nurod¢ tik£ pomir-
tiniu gyvenimu, o penkiolika procent¤ teig¢, kad patys yra vie-
naip ar kitaip su mirtimi susidr¡.
Klausin¢jant ¨mones, pabuvojusius ant mirties slenks¦io, de-
vyni procentai j¤ teig¢, kad buvo atsiskyr¡ nuo kno, o a§tuoni
procentai tvirtino, jog mirdami mat¢ Ànepaprast btyb¡ arba
btybesÐ.
vii
viii Akistata su mirtimi
Be joki¤ abejoni¤, Gallupo tyrimo rezultatai labai intriguo-

jantys, ta¦iau jie palieka be atsako esmin£ klausim : ar mokslas
turi £rodym¤, patvirtinan¦i¤ priemir¦io i§gyvenimus Å pirmiau-
sia tuos, kurie susij¡ su atsiskyrimu nuo kno?
³rodym¤ lyg ir pakakt¤ Å tai liudijimai ¨moni¤, kurie pabu-
vojo ant mirties ribos ir pagal visus poÿmius buvo prarad¡ s -
mon¡, bet v¢liau tiksliai atpasakojo £vykius, susijusius su j¤ fi-
ziniu knu, tarsi visk bt¤ mat¡ i§ §alies. ·irdies priepuoli¤
i§tikti ligoniai, nelaiming¤ atsitikim¤ aukos ir m§yje suëisti
kareiviai Å visi pasakoja patyr¡ pana§i¤ i§gyvenim¤.
Emory Universiteto medicinos fakulteto kardiologas daktaras
Michaelas Sabomas (Maiklas Saboumas) atliko mokslin£ toki¤
pasakojim¤ tyrim . Jis apklaus¢ trisde§imt du pacientus, kuri¤
§irdies veikla buvo nutrkusi. Pacientai tvirtino ai§kiai mat¡,
kaip atsiskiria nuo kno. Sustojus §irdïai, kraujas nebepatenka
£ smegenis, tod¢l pacientas tur¢t¤ bti visi§kai be s mon¢s. Ta-
¦iau i§ trisde§imt dviej¤ pacient¤, kurie sak¢si §irdïai sustojus
atsiskyr¡ nuo kno, dvide§imt §e§i gal¢jo gana tiksliai nupasa-
koti, kaip buvo gaivinami. O likusieji §e§i pacientai netgi nuro-
d¢ jiems taikytas gaivinimo priemones, ir j¤ parodymai visi§kai
atitiko operacijos metu u¨darame ligonin¢s ürnale u¨fiksuotus
duomenis.
Studijos rezultatai, kuriuos Sabomas i§samiai apra§o 1982 me-
tais i§leistoje knygoje ÀPrisiminimai apie mirt£: medicininis tyri-
masÐ ("Recollections of Death: A Medical Investigation"), £tikino
j£, kad i§gyvenimai, susij¡ su i§¢jimu i§ kno, yra reals. Jis pri¢jo
prie i§vados, kad s mon¢ Å tai atskirai nuo smegen¤ egzistuo-
jantis fenomenas ir kad lemiam mirties akimirk ji trumpam
atsiskiria nuo smegen¤. Sabomas ra§o: ÀGalbt s mon¢, atsiski-
rianti nuo fizin¢s smegen¤ substancijos, ir yra siela, pasak kai
kuri¤ religijos doktrin¤, i§liekanti po biologin¢s organizmo mir-
ties? Mano manymu, tai Å svarbiausias klausimas, kuris kyla ty-
rin¢jant ¨moni¤ pasakojimus apie priemir¦io patirt£Ð.
³änga ix
·£ vien svarbiausi¤ ¨mogui klausim¤ labai nuodugniai ty-

rin¢ja ir knygos puslapiuose nu§vie¦ia autorius Å Tarptauti-
n¢s K‚‰†os s mon¢s organizacijos £kr¢jas ir dvasinis mokyto-
jas (ƒcƒrya) Jo Dievi§koji Malon¢ A.C. Bhaktivedanta Swami
Prabhupƒda.
Istorij apie Ajƒmil ir apie jo akistat su mirtimi prie§ kelis
tkstantme¦ius Indijoje savo mokiniui karaliui ParŒk‰itui papa-
sakojo didysis dvasinis mokytojas ukadeva Gosvƒmis. J¤ po-
kalb£ rasime ·e§tojoje ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ Giesm¢je (ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ Å tai klasikinis sanskrito krinys, vadinamas su-
nokusiu vaisiumi nuo nemaraus Indijos Ved¤ ra§tijos medïo).
1975 Ä 76 metais rŒla Prabhupƒda, dirbdamas prie angli§kojo
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ vertimo, i§vert¢ ir pasakojim apie Ajƒ-
mil ir, kaip visame knygos tekste, kiekvien posm i§samiai
komentavo.
Istorija apie Ajƒmil rŒlos Prabhupƒdos komentuota ir anks-
¦iau. 1970 Ä 71 met¤ ïem jis keliavo po Indij su grupe savo
mokini¤ i§ Vakar¤. Mokiniai jau kelet kart¤ buvo gird¢j¡ rŒl
Prabhupƒd kalbant apie Ajƒmil ir, j¤ pra§omas, Prabhupƒda
perskait¢ cikl paskait¤, kuri¤ pagrind sudar¢ Ajƒmilos istorija.
Taigi knyg , kuri skaitytojas ima £ rankas, sudaro ·e§tosios
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ Giesm¢s tekstai (i§skirti riebiu §riftu), i§-
traukos i§ rŒlos Prabhupƒdos komentar¤ ir 1970 Ä 71 met¤ kelio-
n¢s po Indij metu £ra§yt¤ paskait¤ transkribuoti fragmentai.
Ajƒmilos gyvenimo istorija kupina dramati§kos £tampos, labai
£taigi ir jaudinanti. A§tri filosofin¢ ir metafizin¢ polemika, ly-
dinti Ajƒmilos susitikim su mirties pasiuntiniais iki pat jo i§va-
davimo momento, tikrai bus £domi tiems, kurie ie§ko atsakym¤
£ svarbiausius gyvenimo klausimus.
Leid¢jai
1
Ajƒmila ¨velgia mir¦iai £ akis
1 SKYRIUS
Kuo ¨mogus
skiriasi nuo gyvulio?
ukadeva Gosvƒmis tar¢ karaliui ParŒk‰itui: Kƒnyakubjos mie-

ste (dabar Kanaudäs, Indija) gyveno brahmanas, vardu Ajƒ-
mila. Jis pa¢m¢ sau u¨ pa¦i tarnait¡, parsidavin¢jusi vyrams,
ir artimai bendraudamas su §ia puolusia moterimi prarado
visas brahmano dorybes. Ajƒmila grob¢ ¨mones, suk¦iavo prie
lo§im¤ stalo, pl¢§ikavo. ·itaip, per ¨moni¤ kan¦ias, jis peln¢si
gyvenimui, maitino ¨mon ir vaikus. (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ
6.1.21 Ä 22)
Pasekmi¤ d¢snis
Ajƒmila buvo brahmano snus ir grie¨tai laik¢si reguliatyvi¤j¤
princip¤ (nevalg¢ m¢sos, nepalaik¢ draudïam¤ lytini¤ santy-
ki¤, nevartojo intoksikat¤, nedalyvavo azartiniuose lo§imuose),
bet, pamil¡s palaid moter£, jis prarado visas dorybes. Liov¡-
sis laikytis reguliatyvi¤j¤ princip¤, ¨mogus nei§vengiamai ima
daryti nuod¢mes. Reguliatyvieji principai padeda mums i§likti
¨mon¢mis. J¤ nesilaikydami, mes puolame £ iliuzinio gyvenimo,
mƒyos, lin .
Norint dvasi§kai tobul¢ti, btina laikytis reguliatyvi¤j¤ prin-
cip¤, atitaisyti klaidas, padarytas ankstesniuose ir dabartinia-
me gyvenimuose. Tik dorybingi, vis¤ nuod¢mi¤ atsikrat¡ ¨mo-
n¢s paj¢gs iki galo patirti Diev . Nusid¢j¢liams ir tiems, kurie
2
Ajƒmila ¨velgia mir¦iai £ akis 3
negali gyventi be kni§k¤ patogum¤, ëmi§kos draugyst¢s, vi-

suomen¢s ar §eimos ïdinio, dvasinis tobulumas nepasiekiamas.
Neteis¢ti ry§iai su moterimis älingi tuo, kad sunaikina visas
brahmani§kas dorybes. Susid¢j¡s su prostitute, Ajƒmila u¨mir§o
visus draudimus. Jis virto suk¦iumi ir vagimi. Kas gyvena ne-
dorai, tas bus nubaustas. Galbt jis i§vengs karaliaus ar valsty-
b¢s teismo, bet nuo Dievo teismo niekur nepab¢gs. Materialistas
mano: ÀA§ apgavau Diev , tad ir toliau galiu ramiausiai daryti
nuod¢mes ir dïaugtis gyvenimuÐ. Ta¦iau ƒstros (§ventra§¦iai)
teigia, kad tokie ¨mon¢s apipl¢§ia patys save, nes jie bus privers-
ti v¢l gyventi materialiame kne ir jiems bus u¨ visk atlyginta.
¸mogus, kil¡s i§ brahmano §eimos, tur¢t¤ bti teisingas ir su-
sitvard¡s, puikiai i§manyti Å tiek teori§kai, tiek prakti§kai Å
dvasin£ gyvenim ir §ventai tik¢ti ƒstr¤ teiginiais.
Nesivadovaudamas ƒstromis, ¨mogus degraduoja. ƒstrose u¨-
ra§yti didï¤j¤ pasaulio i§min¦i¤ ir ‚‰i¤ nurodymai. Ta¦iau at-
siranda suk¦i¤, kvaili¤, kurie neteisingai ai§kina §ventra§¦ius ir
klaidina ¨mones. Pastaraisiais de§imtme¦iais ÀBhagavad-gŒtƒÐ
susilauk¢ daugyb¢s interpretacij¤, ir nepatyrusi visuomen¢ §iuos
ÀkomentarusÐ laiko pasitik¢jimo vertomis i§minties knygomis.
Vienas komentatori¤ teigia, kad Kuruk‰etros m§io laukas sim-
bolizuoja material¤ kn , o penki broliai Pƒ†âvos Å tai penki
materialaus kno jutimo organai. Ta¦iau §i samprata klaidinga.
Kaip galima ai§kinti ÀBhagavad-gŒt Ð, pa¦iam jos nesuprantant?
Tai tikriausias absurdas.
Norint i§ tikr¤j¤ i§manyti Dievo moksl , reikia kreiptis £ tikr
dvasin£ mokytoj ir i§girsti ÀBhagavad-gŒt Ð i§ jo lp¤. Mes tu-
rime sekti didï¤j¤ asmenybi¤, praeities ƒcƒry¤ (dvasini¤ moky-
toj¤) pavyzdïu. Taip elgdamiesi mes padarysime sau didïausi
paslaug . Nereikia nieko i§sigalvoti ar teigti pa¦iam. Mes turime
tiesiog perimti didï¤j¤ ƒcƒry¤ nurodymus Å toks yra Ved¤ su-
vokimo kelias. Reikia susirasti tikr dvasin£ mokytoj ir nuolan-
kiai jo klausin¢ti. Dvasinis mokytojas, §ventas ¨mogus, ai§kina
4 Akistata su mirtimi
§ventra§¦ius, o §ventra§¦iai atskleidïa Absoliu¦i Ties . Tikro,

dvasi§kai susivokusio mokytojo ödïai turi bti pripa¨£stami
kaip tiesa.
ƒstr¤ nevalia savaip interpretuoti. Antai ÀBhƒgavatamÐ ra-
§oma, kad K‚‰†a i§k¢l¢ Govardhanos kalv labai lengvai, tary-
tum vaikas gryb , ta¦iau ¨mon¢s tuo netiki. Netikintys ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ interpretuoja j ir ie§ko netiesiogini¤ prasmi¤.
ƒstr¤ prasm¢ ai§ki, jose n¢ra ko nesuprasti, ir vis d¢lto £vairs
nedor¢liai ƒstr¤ pagrindu kuria sau patogias i§vadas.
Jei pasakyta ai§kiai, kam interpretuoti? Savomis interpretaci-
jomis vadinamieji indologai ir religijos tyrin¢tojai sudark¢ vis
Ved¤ literatr . Dar niekada nebuvo pasitaik¡, kad tikras ƒcƒrya
ai§kint¤ ƒstras derindamas jas prie savo £nori¤. Ta¦iau ms¤
dienomis vadinamieji specialistai ir visuomen¢s lyderiai i§krai-
po §ventra§¦i¤ esm¡, tod¢l ¨monija vis labiau grimzta £ materia-
lios bties praraj . Vis¤ ¨moni¤ labui §ie niek§ai turi bti i§kelti
£ dienos §vies . Tai ir paskatino mus i§leisti ÀBhagavad-gŒt , ko-
kia ji yraÐ.
·iuolaikin¢s visuomen¢s nuosmukis

·iuose ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ posmuose pasakyta, kad brahma-
nas Ajƒmila susiäv¢jo palaida moterimi ir §itaip prarado brah-
mani§k sias dorybes. Jam tebuvo dvide§imt met¤. Susid¢j¡s su
paleistuve, Ajƒmila buvo priverstas elgetauti, skolintis, vogti ir
lo§ti i§ pinig¤.
·ie posmai rodo, kaip degraduoja ¨mogus, susid¢j¡s su i§tvir-
k¢le. Dora moteris ne£stums vyro £ nuod¢m¡ Å iki jos galima nu-
siristi tik su paleistuve. Kuo labiau visuomen¢ taikstosi su pros-
titucija ir palaidu lytiniu gyvenimu, tuo palankesn¡ dirv sudaro
suk¦iams, vagims, pl¢§ikams, girtuokliams ir lo§¢jams. Neatsitik-
tinai pirmas dalykas, kur£ mes rekomenduojame K‚‰†os s mo-
n¢s jud¢jimo dalyviams, Å vengti amorali¤ ry§i¤, nes jie yra pra-
dïa dorovinio nuopuolio su nei§vengiamais tolesnio slinkimo
nuokaln¢n etapais: m¢sos valgymu, azartiniais lo§imais ir gir-

tuoklyste. ¸inoma, susilaikyti sunku, bet tai visai £manoma at-
sidavus K‚‰†ai, nes praktikuojant K‚‰†os s mon¡ ëmi £pro¦iai
palengva tampa atgrass.
Anuomet Ajƒmila buvo i§imtis; ms¤ dienomis Ajƒmil¤ Å
milijonai. Ir jei lytiniam palaidumui leisime ir toliau nevarömai
plisti, visuomen¢ bus pasmerkta ¨lugti, nes j u¨tvindys pl¢§i-
kai, vagys, suk¦iai ir t.t.
Tad jeigu i§ tikr¤j¤ norime, kad pasaulis tapt¤ geresnis, ug-
dykime K‚‰†os s mon¡, nes tai geriausias ind¢lis kuriant tiek
materialin¡, tiek dvasin¡ ¨monijos gerov¡. Prad¢j¡ praktikuoti
bhakti-yog , atsidavimo tarnyst¡, atsikratysime vis¤ yd¤. Mes tu-
rime daugyb¡ anarth¤, bjauri¤ yd¤, kuri¤ svarbiausios Å m¢-
sos valgymas, svaigal¤ vartojimas, palaidas lytinis gyvenimas,
azartiniai äidimai. Ta¦iau ¢m¡ laikytis bhakti-yogos princip¤, nu-
rodyt¤ ÀBhagavad-gŒtojeÐ ir ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ, jas £veik-
sime. Dabar sunku rasti ¨mog¤, i§manant£ Ved¤ §ventra§¦ius, Å
niekas nebepaiso Ved¤ nurodym¤. ¸mon¢s mieliau skaito viso-
kias abejotinos kilm¢s ir turinio knygas, kurios naikina K‚‰†os
s mon¡.
Tik iliuzijos aptemdytoje s mon¢je gali kilti mintis, kad atsi-
kratyti äling¤ £pro¦i¤ ir i§sigelb¢ti pad¢s ¨mogaus prigim¦iai
svetima mistin¢s meditacijos praktika. I§ tikr¤j¤ ka¨kada bu-
vo £manoma i§sivaduoti, praktikuojant a‰‡ƒ…ga-yog , a§tuoniapa-
kop¡ yogos meditacij . Ta¦iau §iandien niekas nebegali £vykdyti
jos keliam¤ reikalavim¤, tod¢l dirbtin¢s pastangos u¨siimti yoga
mums niekuo nepad¢s.
Auk§¦iausiasis Vie§pats, nor¢damas pad¢ti Kali amïaus puo-
lusiems ¨mon¢ms, prie§ penkis §imtus met¤ apsirei§k¢ kaip rŒ
Caitanya Mahƒprabhu. Jis suprato, kad §io amïaus ¨mon¢s ne-
paj¢gs net laikytis reguliatyvi¤j¤ princip¤, o k jau kalb¢ti apie
a‰‡ƒ…ga-yogos praktik . Kad palengva tobul¢dami gal¢tume pa-
siekti auk§¦iausi j dvasinio gyvenimo pakop , Jis dovanojo
mums mahƒ-mantr : Hare K‚‰†a, Hare K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a, Hare

Hare/ Hare Rƒma, Hare Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare Hare. Di-
dïuma §io amïaus ¨moni¤ yra nepataisomai degradav¡, tod¢l
jie negali praktikuoti kit¤ dvasinio apsivalymo ir aukos metod¤.
Bet kartoti Hare K‚‰†a gali visi. Neatsitiktinai ÀB‚han-nƒradŒya
Purƒ†ojeÐ (3.8.126) pasakyta:
harer nƒma harer nƒma

harer nƒmaiva kevalam
kalau nƒsty eva nƒsty eva
nƒsty eva gatir anyathƒ
À·iame nesantarv¢s ir veidmainyst¢s amïuje vienintelis i§siva-

davimo kelias Å kartoti §vent Vie§paties vard . N¢ra kito kelio.
N¢ra kito kelio. N¢ra kito kelio.Ð ·vento Vie§paties vardo karto-
jimas visais laikais buvo labai efektyvus, ta¦iau Kali amïuje jis
ypa¦ veiksmingas. ukadevos Gosvƒmio papasakota istorija apie
Ajƒmil rodo, kaip §io metodo praktika kei¦ia ¨mogaus gyveni-
m . I§tar¡s §vent Nƒrƒya†os vard , Ajƒmila i§veng¢ visatos tei-
s¢jo Yamarƒjos bausm¢s.
Palaido lytinio gyvenimo pavojai

Kad §ventas Vie§paties vardas bt¤ maksimaliai veiksmingas, j£
reikia kartoti be nusiëngim¤. O tam btina savitramda. Vis¤
pirma turime atsisakyti draudïam¤ lytini¤ santyki¤. Seksas yra
vienas i§ fizini¤ poreiki¤, tod¢l ƒstros su tam tikromis i§lygomis
j£ £teisina. ƒstros leidïa gyventi teis¢toje santuokoje ir suart¢ti
su ¨mona norint prad¢ti vaikus. Lytiniai santykiai kitais tikslais
yra nepateisinami. Tas, kuris vengia §eimyninio gyvenimo atsa-
komyb¢s, bet lik¡s viengungis neatsisako nesantuokinio sekso,
yra neatsakingas ¨mogus ir u¨ tai susilauks atpildo.
¸inoma, jei ¨mogus mano, kad §eimyninis gyvenimas Å per-
nelyg didel¢ na§ta, jis gali jo atsisakyti ir tokiu bdu i§vengti dau-
gyb¢s rpes¦i¤. ·eimos sukrimas Å labai atsakingas ïngsnis,
tod¢l tas, kuris jau¦iasi nepasireng¡s j£ ëngti, tur¢t¤ likti brahma-

cƒriu Å mokiniu, besilaikan¦iu skaistos £äd¤. ¸mogus, kuris va-
dovaujamas dvasinio mokytojo praktikuoja brahmacary , septy-
niasde§imt penkiais procentais jau yra atsiriboj¡s nuo materijos.
Ta¦iau §iandien asketi§kas brahmacƒrio gyvenimas nieko nevi-
lioja. ¸mon¢s nenori vesti, bet ir nenori atsisakyti sekso. Taip
nyksta ¨mogaus doryb¢s. Gyventi su prostitute ir prad¢ti su ja
vaikus yra nuod¢m¢. Nuod¢m¢je prad¢ti, gimsta nepageidautini
vaikai (var†a-sa…kara), kurie lemia visuomen¢s nuopuol£.
Ajƒmila susid¢jo su paleistuve ir susilauk¢ su ja de§imties
vaik¤. Jis tiek nusirito, jog nor¢damas i§maitinti didïul¡ savo
§eimyn ¢m¢ vengti s ïningo darbo, elgetavo, skolinosi ir vog¢.
Palaidai gyvenantis ¨mogus anks¦iau ar v¢liau ima vartoti svai-
galus ir atsiduria prie lo§im¤ stalo. Taip gyvenant reikia daug
pinig¤, ir nor¢damas pasipelnyti ¨mogus ima suk¦iauti ir vogti.
Esmin¢ Ajƒmilos degradavimo prieästis buvo jo amorals ry§iai
su prostitute.
·tai kod¢l K‚‰†os s mon¢s praktika draudïa lytin£ palaidum .
Bhaktas turi arba vesti, arba laikytis skaistos £äd¤. ·is principas
yra labai veiksmingas ir padeda i§laikyti auk§t dorov¢s lyg£.
2 SKYRIUS
Pam¢gdïojant kr¢j
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Garbusis karaliau, taip Ajƒmilai besi-

rpinant de§im¦ia sn¤ ir paleistuve, prab¢go a§tuoniasde§imt
a§tuoneri jo pasibjaur¢tino ir nuod¢mingo gyvenimo metai.
Jauniausi j£ sn¤ jis pavadino Nƒrƒya†a, ir maÿlis t¢vams
buvo vis¤ brangiausias ir mieliausias. (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ
6.1.23 Ä 24)
T¢v¤ meil¢
Ajƒmila gyveno nuod¢m¢je Å apie tai byloja faktas, kad, bda-
mas a§tuoniasde§imt a§tuoneri¤ met¤, jis dar tur¢jo ma¨ vaik .
Ved¤ kultroje £prasta, kad vyras, sulauk¡s penkiasde§imties
met¤, i§eina i§ nam¤. Garbingo amïaus sulaukusiam ¨mogui
nevalia toliau gyventi namuose ir tur¢ti vaik¤. Lytiniai santykiai
leidïami dvide§imt penkerius metus Å nuo dvide§imt penkeri¤
iki penkiasde§imties met¤. Po to reikia visi§kai atsisakyti sekso
ir tapti vƒnaprastha, o v¢liau Å duoti ir sannyƒsos £ädus. Ta¦iau
Ajƒmila, susid¢j¡s su kek§e, i§siäd¢jo brahmani§kosios kult-
ros ir tapo didïausiu nusid¢j¢liu, nors formaliai ir buvo suk-
r¡s §eim .
Ajƒmila susipaïno su prostitute, eidamas dvide§imtuosius
metus, ir susilauk¢ su ja de§imties vaik¤. Bebaigiant devint j
de§imt£, i§mu§¢ jo mirties valanda. Dauguma jo vaik¤ buvo jau
suaug¡, tod¢l, suprantama, maäsis Nƒrƒya†a, jauniausias vai-
kas, tapo t¢v¤ numyl¢tiniu, ir Ajƒmila jam buvo kupinas §vel-
niausi¤ jausm¤.
Kdikio §ypsena pavergia t¢vo, motinos ir artim¤j¤ §irdis.
8
T¢vai negali atsidïaugti, kai vaikas pradeda tarti pirmuosius

neri§lius ödïus. Jei vaikas nekelt¤ t¢vams susiäv¢jimo, aug-
damas jis nepatirt¤ j¤ meil¢s. T¢vi§ka meil¢ bdinga net gyv-
nams. Syk£, mums apsistojus Kanpuroje, prie ms¤ kambario
atklydo be¨dïon¢ su jaunikliu. Be¨dïoniukas £smuko pro pert-
varas £ kambar£, ir jo motina baisiai sunerimo. I§ susijaudinimo ji
nerado sau vietos. Mums §iaip taip pavyko prasprausti be¨dïo-
niuk pro pertvaras, ir motina, pa¦iupusi j£ £ savo gl¢b£, dingo.
Motinos ir vaiko meil¡ ¨mon¢s laiko §venta, ta¦iau, kaip ma-
tome, ji egzistuoja ir tarp gyvn¤. Tai materialios gamtos d¢snis,
o ne kokia nors i§skirtin¢ ypatyb¢. Jei motinos ir vaiko nejungt¤
meil¢s ry§iai, vaik¤ niekas neaugint¤. T¢v¤ meil¢ ¨mogui £gimta
ir btina, ta¦iau ji nepakyl¢ja £ dvasin£ lyg£.
Didïausias palaidnas ir i§tvirk¢lis Ajƒmila vis d¢lto labai
myl¢jo savo jauniausi vaik . Devyniasde§imtmetis, jis dïaug¢si
savo maÿliu visai kaip Mahƒrƒja Nanda ir motina Yaodƒ Vie§-
pa¦iu K‚‰†a.
Dvasin¢ meil¢ ir £vairov¢

T¢v¤ meil¢ materialiame pasaulyje Å tai i§kreiptas dvasiniame
pasaulyje egzistuojan¦ios pirmaprad¢s t¢v¤ meil¢s atspindys.
Viskas kyla i§ transcendentin¢s tikrov¢s. Neatsitiktinai ÀVedƒnta-
strojeÐ (1.1.2) pasakyta: janmƒdy asya yata‹ Å ÀAuk§¦iausioji
Absoliuti Tiesa yra tai, i§ ko viskas kylaÐ. Jei meil¢, siejanti
vaikus ir t¢vus, nebt¤ bdinga Absoliu¦iai Tiesai, ji neegzis-
tuot¤ ir materialiame pasaulyje.
Absoliuti Tiesa yra visa ko pradïa. Visa £vairov¢, kuri regime
materialiame pasaulyje, Å tai dvasinio pasaulio £vairov¢s at§vai-
tas. Jei Absoliuti Tiesa bt¤ be £vairov¢s, mus supantis pasau-
lis nebt¤ toks margas ir £vairus. Neteiss tie, kurie teigia, kad
Absoliuti Tiesa yra pilka ir bedvas¢ (nirƒkƒra), kad jai nebdinga
£vairov¢ (nirvie‰a).
Vis d¢lto yra kategorija ¨moni¤, Å kalbu apie mƒyƒvƒdïus, Å
kurie nusivyl¡ i§ §io materialaus pasaulio £vairov¢s kylan¦iomis
ydomis £sivaizduoja, jog dvasinis pasaulis yra impersonalus ir

£vairov¢ apskritai jam nebdinga. Impersonalistai suvokia es
Brahmanas, dvasia, bet jie neïno, kad brahmajyoti, dvasin¢se
sferose, egzistuoja nesuskai¦iuojama daugyb¢ planet¤. Jie ma-
no, kad brahmajyoti Å galutin¢ tiesa. Impersonalistai nieko ne-
i§mano apie Vaiku†‡hos planetas ir d¢l savo suvokimo sprag¤
bus priversti gr£¨ti £ materialaus pasaulio planetas. ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ (10.2.32) liudija:
ye 'nye 'ravindƒk‰a vimukta-mƒninas

tvayy asta-bhƒvƒd aviuddha-buddhaya‹
ƒruhya-k‚cchre†a para„ pada„ tata‹
patanty adho 'nƒd‚ta yu‰mad a…ghraya‹
ÀNors impersonalistai, galima sakyti, i§sivadav¡, j¤ s mon¢ n¢-

ra visi§kai gryna, nes jie abejingi K‚‰†os lotoso p¢doms. Nepai-
sant grie¨t¤ asketizmo pratyb¤, kuriomis impersonalistai siekia
Brahmano bvio, jie negali i§vengti nuopuolio ir gr£¨ta £ materia-
l¤ pasaul£.Ð
Dvasinis knas ir dvasiniai äidimai

Filosofai impersonalistai nepaj¢gia £¨velgti skirtum¤ tarp i§ori§-
kai pana§aus materialaus ir dvasinio pasauli¤ gyvenimo. Maä
to, jie nepaj¢gs £¨velgti materialaus kno ir Dievo pavidalo skir-
tybi¤. Jie £sitikin¡, kad impersonalusis brahmajyoti (dvasinis spin-
d¢jimas, kur£ skleidïa Vie§paties knas) yra Auk§¦iausioji Ab-
soliuti Tiesa. Mƒyƒvƒdïai klysta, tardami, kad nuëng¡s Dievas,
kaip ir mes, gyvenantys materialiame pasaulyje, £gyja material¤
kn . ·i samprata yra impersonalizmas, mƒyƒvƒdos filosofija.
Dievas turi kn , ta¦iau Jo knas ne materialus kaip ms¤.
Dievo knas yra sac-cid-ƒnanda-vigraha Å dvasinis, amïnas, ku-
pinas palaimos ir i§minties. Kiekvienas, suvokiantis K‚‰†os pa-
vidalo vir§bti§kum , pasieks tobulum . ·i ties ÀBhagavad-
gŒtojeÐ (4.9) patvirtina Pats K‚‰†a:
janma karma ca me divyam

eva„ yo vetti tattvata‹
tyaktvƒ deha„ punar janma
naiti mƒm eti so 'rjuna
ÀNuëng¡s A§ ne£gyju materialaus kno. Mano gimimas ir dar-

bai yra grynai dvasin¢s prigimties. Kiekvienas, kuris iki galo tai
suvokia, jau yra i§sivadav¡s.Ð Savo motinai Yaodai K‚‰†a buvo
tikr¤ tikriausias vaikas. Kai ji neduodavo K‚‰†ai sviesto, Jis visk
versdavo auk§tyn kojom, tarytum Jam jo reik¢t¤! Dievas gali ap-
sireik§ti ¨mogui kaip paprastas mirtingasis, ir vis d¢lto Jis visad
yra Auk§¦iausiasis Asmuo, Dievas.
Impersonalistui Dievas nepaïnus, nes jis laiko Diev paprastu
¨mogumi. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (9.11) K‚‰†a vadina tai kvailybe:
avajƒnanti mƒ„ mˆhƒ‹ Å ÀTik kvailys laiko Mane paprastu
¨mogumiÐ. Mƒyƒvƒdis teigs: ÀTai juk vaikas. Kaip Jis gali bti
Dievas?Ð Net Brahmƒ ir Indra suabejojo K‚‰†os dievyste. ÀAr-
gi gali tas bernik§tis bti Auk§¦iausiasis Vie§pats?Ð Å dvejojo
jie.Å ÀReik¢t¤ J£ i§bandytiÐ.
Pasitaiko ir apsi§auk¢li¤, kurie pretenduoja £ Dievus. Patikrin-
kime juos ir £sitikinsime, kokie jie ÀDievaiÐ. Mƒyƒvƒdïai tvirti-
na: ÀA§ esu Dievas, a§ esu K‚‰†a, a§ esu RƒmaÐ. Pasakyti Àa§ Å
K‚‰†aÐ arba Àa§ Å RƒmaÐ nesunku, ta¦iau savo pretenzij¤ jie ne-
pagrindïa darbais. ÀJeigu tu Å Rƒma, parodyk savo auk§¦iau-
si j gali ! Rƒma nuties¢ tilt per Indijos vandenyn . K pada-
rei tu? Bdamas septyneri¤ met¤, K‚‰†a pak¢l¢ Govardhanos
kalv . Kuo gali pasigirti tu?Ð Mesdami i§§k£ mes primename
jiems K‚‰†os darbus. ·ie nenaud¢liai sako: ÀVisa tai Å fantazijos,
legendosÐ. Taip papras¦iausias ¨mogus ir pripa¨£stamas Rƒma
arba K‚‰†a. ·ios kvailyst¢s ir toliau nesiliauja, ta¦iau tie, kurie
apsiskelbia Dievu, ir tie, kurie apsi§auk¢l£ Juo pripa¨£sta, susi-
lauks pelnyto atpildo. Dievu apsiskelbti gali kas tik netingi, ir
visada atsiras kvaili¤, kurie tuo patik¢s, ta¦iau apsi§auk¢lio gar-
binimas niekam nei§eis £ naud .
Kart ir Vie§pats Brahmƒ suabejojo, ar tik nebus K‚‰†a toks

apsi§auk¢lis. Indijoje, V‚ndƒvanos kaimelyje, atsirado bernik§-
tis, kur£ visi laik¢ Auk§¦iausiuoju Dievu ir kuris dar¢ ne£mano-
mus dalykus. Brahmƒ nutar¢ J£ i§bandyti. Jis pavog¢ K‚‰†os ver-
§elius bei br£ Jo draug¤ ir juos pasl¢p¢. Kai po met¤ Brahmƒ
gr£ö £ V‚ndƒvan ir i§vydo juos lyg niekur nieko tebeäidïan-
¦ius toje pat vietoje, jis suprato, kad K‚‰†a i§siskleid¢ Savo beribe
galia ir sukr¢ daugyb¢s ver§eli¤ bei berniuk¤ ekspansijas. Net
berniuk¤ motinos nesuprato, kad j¤ sns yra K‚‰†os ekspan-
sijos, nors pa¦ios steb¢josi, kod¢l kiekvien vakar , berniukams
sugr£üs i§ ganykl¤, jas u¨plsdavo vis stipresnis meil¢s jaus-
mas. Brahmƒ nusilenk¢ K‚‰†ai, pripaïndamas Jo vir§enyb¡, ir
sud¢jo puikias maldas, §lovinan¦ias Vie§pat£.
Pana§iai nutiko ir Indrai. J£ visi§kai suglumino K‚‰†os ödïai,
pasakyti t¢vui Nandai Mahƒrƒjai: ÀKam kelti auk Indrai, jeigu
jis Å Auk§¦iausiojo Vie§paties valdïoje?Ð K‚‰†a neteig¢ Nandai
Mahƒrƒjai: ÀA§ esu Auk§¦iausiasis Vie§patsÐ. Jis sak¢: ÀIndra
yra Auk§¦iausiojo Vie§paties valioje, ir jis £pareigotas rpin-
tis, kad jums netrkt¤ vandens. Tod¢l n¢ra prasm¢s kelti jam
yajŠ [auk ].Ð
Nesulauk¡s aukos, Indra £tö ir nutar¢ pamokyti V‚ndƒva-
nos gyventojus. Jis pasiunt¢ £ V‚ndƒvan baisi lit£, kuri truko
septynias paras ir buvo beu¨tvindanti vis miestel£. Prapliupus
lietui, K‚‰†a, septynmetis vaikas, pak¢l¢ Govardhanos kalv ir
sukviet¢ visus V‚ndƒvanos gyventojus drauge su gyvuliais po
ja pasisl¢pti. Rpindamasis V‚ndƒvanos gyventoj¤ saugumu,
K‚‰†a, u¨mir§¡s apie valg£ ir poils£, septynias dienas ir naktis
laik¢ i§k¢l¡s kalv . Tada Indra suprato, kad K‚‰†a yra Auk§¦iau-
siasis Asmuo, Dievas.
Pasakodama §ias istorijas ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ £sp¢ja, kad
mƒyƒ, i§orin¢ K‚‰†os energija, kartais net pa¦iam Brahmai ir
Indrai pateikia nei§sprendïam¤ galvoski¤, k jau kalb¢ti apie
mus.
Taigi Dievas kartais pasirodo mums kaip Dievas, o kartais Å

kaip paprastas mirtingasis, ta¦iau nei§man¢liai impersonalistai
Jo dievi§kuosius äidimus atmeta kaip legend arba mit . Jie
arba netiki ƒstromis, arba interpretuoja j¤ teiginius, vadovauda-
miesi ardha-kukkuti-nyƒya, Àdedekl¢s paskuigalio logikaÐ. Tur¢-
j¡s ¨mogus vi§t , kuri kasdien pad¢davusi po auksin£ kiau§in£.
¸mogaus bta kvailio, ir jis taip pagalvoj¡s: ÀTa vi§ta tikrai gra-
äus pinigo man atne§a, tik kad jos lesalas brangiai kainuoja.
Ogi imsiu ir nupjausiu jai galv Å tada nereik¢s jos lesinti, ir
auksiniai kiau§iniai man nieko nekainuos.Ð Btent taip ƒstras
supranta impersonalistai. ÀNe, ne, kur tai gird¢ta! ·it viet i§-
brauksimÐ, Å mintija impersonalistas. Mƒyƒvƒdïams labai pa-
tinka K‚‰†os ödïai: ÀMatyk Mane visur ir visuoseÐ, ta¦iau kai
Jis sako: ÀVisk atmesk ir atsiduok ManÐ, Å su tuo §ie skystapro-
¦iai nenori sutikti. Mƒyƒvƒdïai pritaria tam, kas jiems paranku, o
kas ne Å jie atmeta. Ta¦iau ƒcƒryos ƒstr¤ §itaip nedarko. K‚‰†ai
i§d¢s¦ius ÀBhagavad-gŒt Ð, Arjuna tar¢: ÀViskas, k Tu sakei, yra
tiesaÐ.
Absoliuti Tiesa Å ïnojimo §altinis

ÀVedƒnta-straÐ yra autoritetingiausias Ved¤ veikalas, ir joje
(1.1.2) pasakyta: janmƒdy asya yata‹ Å ÀAbsoliuti Tiesa yra vi-
sa ko pradïa ir §altinisÐ. ¸odis janma i§vertus rei§kia Àgimi-
masÐ. ¶ia n¢ra k interpretuoti Å prasm¢ visi§kai ai§ki. Viskas
§iame materialiame pasaulyje gimsta i§ Absoliu¦ios Tiesos, kaip
ir ms¤ knas gimsta i§ motinos £s¦i¤. Janmƒdy asya yata‹ Å
viskas nuo pasaulio sukrimo iki jo sunaikinimo gldi Absoliu-
¦ioje Tiesoje. Absoliuti Tiesa yra visa ko §altinis, visa ko pradïa
ir ramstis.
Kas bdinga pirminiam §altiniui? ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ
(1.1.1) skelbia: janmƒdy asya yato 'nvayƒd itarata cƒrthe‰v abhijŠa‹
svarƒ‡ Å ÀPirminis visa ko §altinis gali bti tik Auk§¦iausioji S -
mon¢, tiesiogiai ir netiesiogiai suvokianti vis tikrov¡Ð. Jis yra
Auk§¦iausioji Dvasia, Jis i§mano visk , nes yra tobulas. Mes taip
pat esame dvasia Å dvasin¢s kibirk§tys. Kai tik dvasin¢ kibirk§-
tis patenka £ motinos £s¦ias, ima formuotis bsimasis knas. Tai
rei§kia, kad dvasin¢ kibirk§tis yra kno ir vis¤ jo dali¤ atsira-
dimo §altinis. Nors kn formuoja ms¤ energija, mes neïno-
me, kaip vyksta kraujagysli¤ arba kaul¤ formavimosi procesas.
Tai £rodo, kad mes nesame Dievas. O K‚‰†a ïno visk . Abso-
liuti i§mintis Å bdingas Absoliu¦ios Tiesos bruoäs. ÀA§ ïnau
visk , kas vyko praeityje, kas vyksta dabar ir kas bus ateityjeÐ, Å
tvirtina K‚‰†a ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.26).
Absoliu¦i Ties suvokiame £gij¡ ïni¤ i§ dvasinio mokyto-
jo, ta¦iau kyla klausimas: kaip K‚‰†a tapo visk suvokian¦iu?
Kokiu bdu Jis taip tobulai visk i§mano? O i§mano Jis visk
tod¢l, kad yra visi§kai savaranki§kas (svarƒ‡). Jam nereikia nieko
i§ nieko mokytis. Kai kurie nedor¢liai m¢gina suvokti savo Àdie-
vyst¡Ð semdamiesi ïni¤ i§ mƒyƒvƒdï¤. Bet K‚‰†ai nereikalingi
jokie mokytojai Å Jis ir be j¤ yra Dievas.
3 SKYRIUS
Paskutinei valandai art¢jant
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Senis Ajƒmila buvo labai atsid¢j¡s

vaikui ir juo rpinosi. Neri§li snaus kalba, pirmieji netvirti
jo ïngsniai Ajƒmilai buvo tikra paguoda. Ar jis s¢sdavo valgy-
ti, ar gerti, Å visada kviesdavosi prie sav¡s maÿl£. Taip besi-
rpindamas Nƒrƒya†a ir nuolat kartodamas jo vard , Ajƒmila
n¢ nepasteb¢jo, kad priart¢jo paskutin¢ valanda, kad mirtis jau
visai §alia.
Ir kai at¢jo laikas mirti, paikuolis Ajƒmila negal¢jo m sty-
ti apie niek daugiau, vien tiktai apie savo sn¤ Nƒrƒya† .
(ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.1.25 Ä 27)
Vaiko vardas
Posmuose ai§kiai pasakyta, kad Nƒrƒya†a buvo visai maäs Å
nemok¢jo dar dorai kalb¢ti ir vaik§¦ioti. Senis buvo labai at-
sid¢j¡s vaikui ir nepaprastai juo dïaug¢si. Maÿlis vadinosi
Nƒrƒya†a, tad senio lpose nuolat skamb¢jo §ventas Nƒrƒya†os
vardas. Ir nors Ajƒmila tardavo j£ kreipdamasis £ vaik , ne £ tik-
r j£ Nƒrƒya† , Å Nƒrƒya†os varde slypi tokia berib¢ galia, kad
senasis Ajƒmila §aukdamas Dievo vardu sn¤ dvasi§kai apsival¢.
ÀJeigu d¢l vienoki¤ ar kitoki¤ prieäs¦i¤ ¨mogui patinka §ven-
tas Vie§paties vardas (tasmƒt kenƒpy upƒyena mana‹ k‚‰†e nive-
ayet), Å sako rŒla Rpa Gosvƒmis, Å jisai jau ëngia i§sivada-
vimo keliuÐ. ·iandienin¢je Indijoje gyva tradicija suteikti vaikui
Dievo vard Å K‚‰†a, Govinda, Nƒrƒya†a. Tardami K‚‰†os,
Govindos arba Nƒrƒya†os vard , t¢vai dvasi§kai apsivalo.
15
Mirties valand Ajƒmila §auk¢si Nƒrƒya†os, galvodamas apie

jauniausi j£ sn¤. Ajƒmila buvo brahmano snus ir jaunyst¢je
garbino Nƒrƒya† , kaip £prasta kiekvieno brahmano namuose. Ir
nors nusid¢j¢lis Ajƒmila §auk¢si snaus, sutelkus mint£ £ §vent
Nƒrƒya†os vard jo atmintyje i§kilo Nƒrƒya†a, kuriam buvo i§-
tikimas jaunyst¢je.
Antrojoje ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ Giesm¢je (2.1.6) paai§kinta,
kaip svarbu atminti Nƒrƒya† mirties akimirk :
etƒvƒn sƒ…khya-yogƒbhyƒ„
sva-dharma-parini‰‡hayƒ
janma-lƒbha‹ para‹ pu„sƒm
ante nƒrƒya†a-sm‚ti‹
ÀAuk§¦iausias tobulumas, kur£ gali pasiekti ¨mogus nuodugniai

tyrin¢damas materij ir dvasi , siekdamas mistini¤ gali¤ ar ne-
priekai§tingai vykdydamas nurodytas pareigas, Å tai geb¢jimas
paskutin¡ gyvenimo akimirk atminti Nƒrƒya† , Dievo Asmen£Ð.
Taigi, s moningai ar nes moningai, Ajƒmila mirties akimirk
vis d¢lto kartojo Nƒrƒya†os vard ir pasiek¢ visi§k tobulum .
Mirtis Å lemtinga gyvenimo akimirka

Kaip jau sakyta, vis¤ svarbiausia Å kokios mintys aplanko ¨mo-
g¤ mirties akimirk . Jei labai pasitikime savimi: ÀMirsiu Å na ir
kas? Didelio ¦ia daikto!Ð Å mes negal¢sime dvasi§kai tobul¢ti.
Kaip oras ne§a kvap , ¨mogaus mintys mirties metu nusine§a j£
£ kit kn . Jei ¨mogus i§siugd¢ vai‰†avos, tyro bhakto, s mon¡,
jis i§syk eina £ Vaiku†‡h . Jeigu jis m sto kaip paprastas karmis,
dirbantis d¢l malonumo, po mirties jam teks likti materialiame
pasaulyje ir kent¢ti.
Tarkim, a§ esu verslo ¨mogus. Jei vis gyvenim iki pat pas-
kutin¢s dienos u¨siimsiu verslu, tai, savaime suprantama, ir mir-
ties metu mano mintys suksis apie versl . Vienas Kalkutos vers-
lininkas prie§ mirt£ dom¢josi, kaip tvarkomi valdymo reikalai
jo fabrike. Galimas daiktas, kit gyvenim jis gim¢ savo fabrike
ïurke. Tai visi§kai tik¢tina. Mintys, kilusios mirties akimirk ,

perne§ mus £ kit kn . K‚‰†a yra labai maloningas ir dovanoja
mums kn , kuris atitinka ms¤ s mon¢s bv£ mirties akimirk :
ÀM stai kaip ïurk¢? Na k gi, bk ïurke. M stai kaip tigras?
Tai tapk tigru. M stai kaip Mano bhaktas? Ateik pas Mane.Ð
Kartodami Hare K‚‰†a, mes galime taip transformuoti savo
s mon¡, kad visada atminsime K‚‰† . K‚‰†a ÀBhagavad-gŒtojeÐ
(6.47) teigia: yoginƒm api sarve‰ƒ„ mad-gatenƒntar-ƒtmanƒ Å ÀDi-
dïausias i§ yog¤ yra tas, kurio §irdis visad su ManimiÐ. Svar-
biausias K‚‰†os s mon¢s jud¢jimo u¨davinys Å pad¢ti ¨mon¢ms
pasiekti visi§kos K‚‰†os s mon¢s bv£. Pasiek¡ j£, mirties akimir-
k prisiminsime K‚‰† . Gyvenimo bdas lemia ¨mogaus s mo-
n¡ mirties akimirk . Tai d¢sninga.
I§mintingas ¨mogus ruo§iasi mir¦iai, o kvailys mano, kad am-
ïnai gyvens su ¨mona ir vaikais jaukiuose namuose. Iliuzijos
apimtas ¨mogus m sto: ÀTuriu s skait banke, puik¤ nam ir
§eim , Å a§ saugusÐ. Ta¦iau nei banko s skaita, nei namas, nei
§eima ms¤ nei§gelb¢s. ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (2.1.4) pasakyta:
dehƒpatya-kalatrƒdi‰v
ƒtma-sainye‰v asatsv api
te‰ƒ„ pramatto nidhana„
payann api na payati
Pami§¢lis galvoja: ÀTvirtas knas, suaug¡ vaikai, gera ¨mona ir

banko s skaita Å §tai mano i§sigelb¢jimasÐ. Materialus pasau-
lis Å tai m§io laukas, o mes Å tame lauke kovojantys kariai.
Ms¤ kariauna Å tai vaikai, ¨mona, banko s skaita, tautie¦iai ir
t.t. ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ £sp¢ja mus nepasikliauti tokiais silp-
nais kareiviais. Nors ¨mogus ïno, kad kitados gyvenusi¤ jo t¢v¤
ir seneli¤ jau neb¢ra tarp gyv¤j¤, jis nesupranta, kad toks likimas
laukia kiekvieno, taip pat ir jo paties. Tai kaip jis apgins sn¤?
Kaip snus apgins j£? Materialistui, kuriam lyg galvijui rpi tik
maistas, miegas, savisauga ir lytiniai malonumai, §ie klausimai
nekyla.
4 SKYRIUS
ÀSiela negimsta ir nemir§ta . . .Ð
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Staiga Ajƒmila pamat¢ tris nerangius

§eriais ap¢jusius padarus, i§sigim¢li§kais knais, ïauriais per-
kreiptais veidais. Su virv¢mis rankose, jie £ëng¢ i§sivesti j£
Yamarƒjos buvein¢n. Maÿlis, kur£ Ajƒmila labai myl¢jo, äid¢
§alimais, ir i§vyd¡s juos Ajƒmila paklaik¡s ¢m¢ §auktis snaus.
Taip, su a§aromis akyse, Ajƒmila i§tar¢ §vent Nƒrƒya†os vard .
Tro§kimas i§vengti mirties

Mirties akimirk ¨mon¢s, ypa¦ nusid¢j¢liai, labai i§sig sta ir
kar§tligi§kai trok§ta i§sigelb¢ti. Sielai, ïnoma, negresia mirtis (na
hanyate hanyamƒne arŒre), ta¦iau i§ vieno kno £ kit pereinama
labai skausmingai. Mirties metu skausmas esti toks stiprus, kad
gyva btyb¢ nebegali ilgiau pasilikti savo kne. Kartais, kai gy-
venimas ¨mogui virsta kan¦ia, jis nusiüdo. Bet saviüdyb¢ yra
nuod¢m¢, ir pagal karmos d¢sn£ j £vykdïusiojo laukia bausm¢.
Mirdamas Ajƒmila i§vydo tris nuo¨mius, siaub kelian¦ius pa-
darus su virv¢mis rankose; jie buvo apaug¡ styran¦iais §eriais,
j¤ plaukai buvo i§drik¡ £ visas puses. Tai buvo Yamarƒjos tarnai,
Yamadtos, at¢j¡ i§pl¢§ti Ajƒmil i§ kno ir temptis £ Yamarƒjos
teism . Kartais mir§tantis ¨mogus pamat¡s Yamadtas §aukia i§
baim¢s. Ajƒmil taip pat sukaust¢ siaubas.
Ajƒmilai labai pasisek¢, nes §aukdamasis snaus jis i§tar¢
18
§vent Nƒrƒya†os vard , tod¢l prie jo mirties patalo £kandin

Yamadt¤ atskub¢jo ir Nƒrƒya†os pasiuntiniai, Vi‰†udtos. I§-
sigand¡s Yamarƒjos virvi¤, Ajƒmila su a§aromis akyse i§tar¢
§vent Vie§paties vard , nors i§ tikr¤j¤ jis §auk¢si ne Vie§paties
Nƒrƒya†os, o savo snaus.
Kaip K‚‰†a ir Jo bhaktai ateina £ §£ pasaul£ ir i§ jo i§eina

Kitas paklaus: ÀMir§ta bhaktai, mir§ta ir paprasti ¨mon¢s. Koks
¦ia skirtumas?Ð O skirtum paai§kint¤ toks pavyzdys. Kat¢
pa¦iumpa ïurk¡ ir ne§asi j dantyse, bet lygiai taip £sikandusi
ji ne§a ir ka¦iukus. Dantys tie patys, ta¦iau ka¦iukams patogu
ir saugu, o ïurk¢ jau¦iasi pakliuvusi £ mirties nasrus. Analo-
gi§kai ir bhaktai, at¢jus mirties valandai, keliauja £ dvasin¡ ka-
ralyst¡, Vaiku†‡h , o paprastus nusid¢j¢lius Yamarƒjos pasiunti-
niai Yamadtos nusitempia £ pragaro sferas. Toks likimas lauk¢
ir Ajƒmilos.
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (4.9) K‚‰†a sako: janma karma ca me divyam
Å ÀMano nuëngimas £ §£ pasaul£ ir pasitraukimas i§ jo Å tai
dvasinis, transcendentinis aktasÐ. Kokiu tikslu K‚‰†a ateina £
material¤ pasaul£? ³ §£ klausim Jis atsako ankstesniame posme
(Bg. 4.8):
paritrƒ†ƒya sƒdhnƒ„
vinƒƒya ca du‰k‚tƒm
dharma-sa„sthƒpanƒrthƒya
sambhavƒmi yuge yuge
ÀEpocha po epochos A§ Pats nuëngiu, kad i§laisvin¦iau teisuo-

lius, sunaikin¦iau nedor¢lius ir atkur¦iau religijos £statymusÐ.
Dievas turi vienintel£ rpest£ Å apginti i§tikimus bhaktus ir su-
sidoroti su demonais. ·tai kod¢l Vie§pats Vi‰†u vaizduojamas
su ginklais Å v¢zdu bei cakra (disku), Å kuriais gina bhaktus, ir
lotoso ïedu bei kriaukle, kuriais bhaktus laimina.
K‚‰†os bhaktai, si¤sti Vie§paties £ material¤ pasaul£ skelbti Jo

§lov¢s, kaip ir Pats Vie§pats, nusileidïa £ §£ pasaul£ ir i§eina i§
jo transcendenti§kai. Vai‰†avoms, arba Vi‰†u (K‚‰†os) atsidavu-
siems tarnams, at¢jimas £ §£ pasaul£ ir pasitraukimas i§ jo yra
§ventas aktas. ·tai kod¢l abiej¤ sukak¦i¤ proga mes rengiame j¤
garbei §ventes.
I§ tikr¤j¤ net paprastos gyvos btyb¢s niekada negimsta ir
nemir§ta, juolab K‚‰†a ir Jo bhaktai. Da¨nai ateistai sako, kad
Dievas mir¡s. Jie neïno, kad net maïausioji gyva btyb¢ nemir-
tinga. Tad ar gali bti, kad mirt¤ Dievas? ÀBhagavad-gŒtƒÐ vadi-
na ateistus mˆhomis Å kvailiais ir nenaud¢liais. Jie nieko nei§-
mano, bet dedasi i§simokslinusiais ¨mon¢mis ir tau§kia niekus,
kurie neduoda nieko gera nei jiems, nei visuomenei.
I§sivadavimas medituojant K‚‰†

Nors vis gyvenim Ajƒmila gyveno nuod¢mingai, mirties metu
jis, §iaip ar taip, m st¢ apie Nƒrƒya† , K‚‰† , ir jam i§syk atsi-
rado galimyb¢ i§sivaduoti. M styti apie K‚‰† gali kiekvienas.
Gop¢s, K‚‰†os draug¢s piemenait¢s, meditavo K‚‰† paskatintos
jausmo, kuris nei§manan¦iam ¨mogui gali bti pana§us £ aistr .
iupƒla tö ant K‚‰†os ir negal¢jo net trumpam Jo u¨mir§ti,
o Ka„sa prisimin¢ K‚‰† dreb¢damas i§ baim¢s. Ka„sa ir iu-
pƒla buvo demonai, ta¦iau K‚‰†a dovanojo jiems i§vadavim , nes
jie m st¢ apie Auk§¦iausi j£ Dievo Asmen£ vis savo gyvenim
ir atmin¢ J£ mirties valand .
¸inoma, geriausia galvoti apie K‚‰† palankiai. Bhakti, atsi-
davimo tarnyst¢, Å tai palankus nusiteikimas K‚‰†os at¨vilgiu.
iupƒla ir Ka„sa nebuvo bhaktai: bhaktu vadiname t , kuris yra
palankus K‚‰†ai. Ta¦iau K‚‰†a nesikrato ir t¤, kurie Jam prie-
§i§ki. K‚‰†a toks maloningas, kad kiekvienas, kuris nuolat apie
J£ m sto, tegu ir kaip apie savo prie§ , tampa didïausiu i§ yog¤
ir i§sivaduoja. Taigi net didieji K‚‰†os prie§ai Ka„sa ir iupƒla
pasiek¢ rezultat¤, kurie £gyjami tik per yogos pratybas ir aske-
tizmo praktik . ³ impersonal¤ Brahmano §vyt¢jim (brahmajyoti)
£silieja ne tik didïausieji mokslo vyrai (jŠƒniai), kurie d¢jo daug

pastang¤, kad pasiekt¤ Brahman , bet ir tie, kurie negal¢jo u¨-
mir§ti K‚‰†os i§ neapykantos. Jie taip pat patenka £ dvasin£ §vy-
t¢jim . I§eit¤, kad jŠƒni¤ tiksl pasiekia ir K‚‰†os prie§ai. Bet tai
n¢ra didïausias laim¢jimas.
Gyva btyb¢ gali kur£ laik i§silaikyti Brahmano §vyt¢jime
(brahmajyoti) kaip dvasin¢s §viesos dalelyt¢. Saul¢s §vies sudaro
daugyb¢ maïausi¤ §viesos daleli¤, kurios gretintinos su gyvo-
mis btyb¢mis, galin¦iomis egzistuoti brahmajyoti kaip maïau-
sios dvasin¢s §viesos dalelyt¢s. Ta¦iau jos pasmerktos v¢l nu-
sileisti £ materiali krinij . Gyvoms btyb¢ms £gimtas laim¢s
tro§kimas, bet impersonalioje btyje n¢ra dïaugsm¤. I§siilgusi
dïaugsmo, gyva btyb¢ priversta gr£¨ti £ material¤ pasaul£. Taigi
egzistuoja labai didel¢ tikimyb¢, kad gyva btyb¢, pasin¢rusi £
Brahmano §vyt¢jim , patirs nuopuol£.
K‚‰†os bhaktai nesiekia i§sivaduoti. Vienintelis j¤ tikslas Å
su atsidavimu tarnauti K‚‰†ai, nesvarbu kur Å materialiame ar
dvasiniame pasaulyje. Ir vis d¢lto K‚‰†os malone jie i§sivaduo-
ja. Jie pasikelia £ Goloka V‚ndƒvanos planet , £ K‚‰†os buvei-
n¡, kur n¢ra materiali¤ negand¤ Å gimimo, mirties, senatv¢s ir
lig¤. Taigi bhakto likimas i§ esm¢s skiriasi nuo impersonalist¤
ar jŠƒni¤ likimo. Bhaktas Å labai i§kilni asmenyb¢. Kaip ir im-
personalistas bei jŠƒnis, jis perskrodïa Brahmano §vyt¢jim , ta-
¦iau juo nesusiävi. J£ vilioja Vaiku†‡hos planetos, o labiausiai Å
Goloka V‚ndƒvana, kur, apsuptas Savo palydov¤, amïnai vie§-
patauja Auk§¦iausiasis Asmuo, Dievas.
2
Vi‰†udtos meta
i§§k£ Yamadtoms
5 SKYRIUS
Vi‰†udtos skuba £ pagalb
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Garbusis karaliau, i§gird¡ i§ Ajƒmi-

los lp¤ §vent savo valdovo vard , kur£ Ajƒmila, baisiausiai
i§sigand¡s, i§tar¢ be joki¤ nusiëngim¤, Vi‰†udtos Å Vi‰†u
pasiuntiniai Å akimirksniu atsirado §alia mir§tan¦iojo. Yama-
rƒjos pasiuntiniai jau pl¢§¢ siel i§ Ajƒmilos §irdies, bet, nu-
aid¢jus griausmingiems Vi‰†udt¤ balsams, mai at§lijo.
Vie§paties pasiuntini¤ pasirodymas

Mirties valdovo Yamarƒjos pasiuntiniai Yamadtos atskub¢jo
pasiimti su savimi Ajƒmilos, kuris §auk¢si snaus Nƒrƒya†os:
ÀNƒrƒya†a, sneli, ateik! A§ mir§tu!Ð K‚‰†a yra be galo malonin-
gas: vos i§gird¡s mir§tant£ Ajƒmil tariant ÀNƒrƒya†a!Ð, Jis tuo-
jau i§siunt¢ Savo pad¢j¢jus Vi‰†udtas jo gelb¢ti.
rŒla Vivanƒtha Cakravartis —hƒkura yra paÿm¢j¡s, kad
Vi‰†udtos atskub¢jo pas Ajƒmil , i§gird¡ i§ jo lp¤ §vent savo
valdovo Nƒrƒya†os vard . Jie nesvarst¢, kod¢l jis kartojo §£ vard .
Nors j£ tardamas Ajƒmila galvojo ne apie Vie§pat£, o apie savo
sn¤, Vi‰†udtos vis tiek atskub¢jo jo ginti. Tardamas §vent
Vie§paties vard , ¨mogus §lovina Vie§pat£. Ta¦iau Ajƒmila kar-
tojo §vent Nƒrƒya†os vard ne siekdamas pa§lovinti Vie§pat£,
o i§ meil¢s snui. Ir vis d¢lto nuo§irdi tarnyst¢ Vie§pa¦iui jau-
nyst¢s metais j£ i§gelb¢jo, ir dabar jis kartojo §vent vard kaip
Vie§paties bhaktas, be joki¤ £ëidim¤. To pakako, kad jis i§pirkt¤
visas nuod¢mes ir susilaukt¤ Vi‰†udt¤ paramos.
24
Vi‰†udtos meta i§§k£ Yamadtoms 25
Nƒrƒya†os vardas toks galingas, kaip ir Pats Auk§¦iausiasis

Dievo Asmuo Nƒrƒya†a, K‚‰†a. ¶ia gldi nƒma-sa…kŒrtanos, Die-
vo vardo kartojimo, paslaptis. Kartodami §vent K‚‰†os vard ,
mes i§syk sueiname £ s lyt£ su Pa¦iu K‚‰†a, nes Vie§paties vardas
nematerialus; jis dvasinis, absoliutus. Kitaip sakant, tarp K‚‰†os
ir Jo vardo n¢ra skirtumo.
Yamadtos k¢sinasi i§pl¢§ti Ajƒmilos siel

Atskub¢j¡ prie mirtimi besivaduojan¦io Ajƒmilos, Vi‰†udtos
gr¢smingai u¨sipuol¢ Yamadtas: ÀK js darote? Nedr£skite! Js
neturite teis¢s vestis §io ¨mogaus pas Yamarƒj !Ð
Vai‰†av , t , kuris nusilenk¢ prie Vie§paties Vi‰†u lotoso p¢d¤,
visada sergsti Vie§paties Vi‰†u pasiuntiniai. Vos tiktai Ajƒmila
i§tar¢ §vent Nƒrƒya†os vard , Vi‰†udtos kaipmat atsirado prie
jo, £sak¢ Yamadtoms atsitraukti ir pagrasino juos nubausti, jei
nepaklausys ir bandys i§pl¢§ti Ajƒmilos siel i§ §irdies. Yamarƒ-
jos pasiuntini¤ galioje Å teisti visas nuod¢mingas gyvas esybes,
bet Vie§paties Vi‰†u pasiuntiniai gali nubausti net pat£ Yama-
rƒj , jeigu jis padarys k bloga vai‰†avai.
·iuolaikiniai mokslininkai materialiais prietaisais negali ap-
tikti kne gldin¦ios sielos, ta¦iau ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ juodu
ant balto para§yta, kad siela gldi pa¦iame §irdies centre (h‚da-
ya); Yamadtos taik¢si i§pl¢§ti Ajƒmilos siel i§ jo §irdies. ·ir-
dis yra kno mechanizmo dalis. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (18.61) Vie§-
pats sako:
Œvara‹ sarva-bhtƒnƒ„
h‚d-dee 'rjuna ti‰‡hati
bhrƒmayan sarva-bhtƒni
yantrƒrˆhƒni mƒyayƒ
ÀAuk§¦iausiasis Vie§pats gldi vis¤ §irdyse, o Arjuna. Jis vado-

vauja gyvoms btyb¢ms, tnan¦ioms kne, kur£ tarytum ma§in
sudaro materiali energijaÐ. ¸odis yantra rei§kia Àma§inaÐ. Kno
ma§inos ÀvairuotojasÐ Å individuali siela. Ji yra kno vadovas
ir savininkas, ta¦iau auk§¦iausias vadovas ir savininkas Å Super-

sielos pavidalo Dievo Asmuo.
Gyva btyb¢ gauna kn , kurio nusipeln¢ praeit gyvenim ,
mƒyai tarpininkaujant; atsi¨velgdama £ §io gyvenimo darbus
mƒyƒ suformuoja jos bsim kn . At¢jus mirties valandai, gyvai
btybei parenkamas naujas knas, ir individuali siela drauge su
Supersiela persikelia £ savo nauj Àma§in Ð. Taip siela keliauja i§
kno £ kn Å vyksta persiknijimo procesas.
Prie§ persikeliant i§ vieno kno £ kit , nuod¢ming siel Yama-
rƒjos pasiuntiniai nusitempia £ pragar , kad ji apsiprast¤ su s -
lygomis, kuriomis jai teks gyventi gavus nauj kn .
6 SKYRIUS
Dvasinio dangaus gyventojai
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Vi‰†udtoms pastojus keli , saul¢s

dievo snaus Yamarƒjos pasiuntiniai ¢m¢ klausin¢ti: ÀKas js,
kad dr£sote pasiprie§inti Yamarƒjai? Kam js tarnaujate? I§
kur at¢jote ir kod¢l draudïate mums pasiimti Ajƒmil ? Gal
js rojaus planet¤ pusdieviai, dievai¦iai, o gal Å i§kiliausieji
bhaktai? Js¤ akys Å tarsi lotoso ïedlapiai. Geltonais §ilko
apdarais, su lotoso girliandomis, su dailiais §almais ant galv¤
ir su auskarais ausyse, js spindite ¨valumu ir jaunyste. Ketu-
riose ilgose savo rankose js laikote lankus, str¢lines ir kardus,
v¢zdus, kriaukles, diskus ir lotoso ïedus. Nuo js¤ sklinda
akinanti §viesa, i§sklaidïusi ¦ia tvyrojusi tams . Bet sakykit,
kod¢l js mums trukdot?Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.1.32 Ä 36)
Dievi§kasis £siki§imas
U¨ savo nuod¢mes Ajƒmila pateko Yamarƒjos, auk§¦iausiojo tei-

s¢jo, £galioto svarstyti gyv¤ btybi¤ nuod¢mes, ïnion. Ir kai
Yamarƒjos pasiuntiniams buvo u¨drausta j£ pasiimti, jie nustebo,
nes lig tol niekas visuose trijuose pasauliuose nebuvo sutrukd¡s
jiems vykdyti savo pareig¤.
I§ Vaiku†‡hos nusileid¡ Vi‰†udtos atrod¢ labai ne£prastai: jie
buvo keturrankiai. Yamarƒjos tarnai sutiko juos su derama pa-
garba. Jie neïnojo, i§ kokios planetos Vi‰†udtos atvyko, tod¢l
27
¢m¢ sp¢lioti: ÀJs turbt nusileidote i§ dangaus planet¤. Ta¦iau

kod¢l js ki§at¢s £ ms¤ reikalus? Mes Å Yamadtos, ir ms¤
pareiga Å suimti nusid¢j¢lius. Visas Ajƒmilos gyvenimas Å vie-
nos nuod¢m¢s, tod¢l dabar, i§mu§us paskutinei jo valandai, mes
£galioti nuvesti j£ pas Yamarƒj , saul¢s dievo Vivasvƒno sn¤.
Tad kod¢l js mums trukdote?Ð
Reik§mingiausias ödis trisde§imt antrajame posme Å siddha-
sattamƒ‹, Àtobuliausias i§ tobuliausi¤j¤Ð. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.3)
pasakyta: manu‰yƒ†ƒ„ sahasre‰u kacid yatati siddhaye Å i§ mili-
jon¤ ¨moni¤ gal tik vienas siekia tapti siddha, tobulas, kitaip
sakant, dvasi§kai susivok¡s. Dvasi§kai susivok¡s ¨mogus ïno,
kad jis yra ne knas, o dvasin¢ siela (aha„ brahmƒsmi). ·iais lai-
kais toks ¨mogus Å retenyb¢, ta¦iau tas, kuris vis d¢lto suvokia,
kad jis ne knas, yra pasiek¡s tobulum ir vadinamas siddha. Kai
¨mogus supranta es s neatsiejama Auk§¦iausiosios Sielos dalel¢
ir su atsidavimu ima Jai tarnauti, jis tampa siddha-sattama. Ir jam
atviras kelias £ Vaiku†‡h , K‚‰†alok . Taigi ödis siddha-sattama
nurodo tyr Vie§paties bhakt .
Yamadtos Å Yamarƒjos (vieno i§ siddha-sattam¤) tarnai, tod¢l
jie ïnojo, kad siddha-sattama pranoksta pusdievius, dievai¦ius ir,
ïnoma, visas kitas §io materialaus pasaulio gyvas esybes. ·tai
kod¢l Yamadtos klaus¢, kuo remdamiesi Vi‰†udtos trukdo
jiems vykdyti Yamarƒjos, i§kilnios sielos, nurodymus.
Reikia pasakyti, kad Ajƒmila dar nebuvo mir¡s, nes Vi‰†udt¤
£siki§imas sutrukd¢ Yamadtoms i§pl¢§ti siel i§ jo §irdies. Kol
Yamadtos ir Vi‰†udtos gin¦ijosi, Ajƒmila buvo tarp gyvenimo
ir mirties. Kam atiteks jo siela, priklaus¢ nuo gin¦o baigm¢s.
Dvasinis groïs
Vi‰†udtos buvo labai pana§s £ Vie§pat£ Vi‰†u. Yamadtos, gy-
vendami nusid¢j¢li¤ pasaulyje, niekada lig tol nebuvo j¤ mat¡.
Tod¢l, i§vyd¡ §ias nuostabaus groïo btybes, jie labai nustebo
ir taip prakalbo: ÀJs¤ i§or¢ byloja apie js¤ kilnum , ir js ku-
pini dangi§k¤ gali¤. Nuo js¤ sklindanti §viesa i§sklaid¢ tams ,
gaubian¦i §£ pasaul£. Bet kod¢l js norite sutrukdyti mums at-

likti savo pareig ?Ð V¢liau mes dar suïnosime, kod¢l Yamarƒjos
pasiuntiniai Yamadtos supainiojo Ajƒmil su nusid¢j¢liu. Nors
visas Ajƒmilos gyvenimas buvo nuod¢mingas, nuolat kartoda-
mas §vent Nƒrƒya†os vard , jis dvasi§kai apsival¢, o §ito Yama-
dtos ne£vertino.
Vi‰†udt¤ knai §vyt¢jo tod¢l, kad jie nusileido i§ dvasinio pa-
saulio, kur viskas skleidïa §vies . Pats K‚‰†a ÀBhagavad-gŒtojeÐ
(15.6) sako: na tad bhƒsayate sryo na aƒ…ko na pƒvaka‹ Å ÀMa-
no buvein¡ ap§vie¦ia ne saul¢, m¢nuo, ugnis ar elektros energi-
jaÐ. I§ kur atsirado Vi‰†udtos, Yamadtos neïnojo, ta¦iau buvo
akivaizdu, kad jie Å ypatingos btyb¢s. J¤ knai §vyt¢te §vyt¢jo,
jie buvo keturrankiai ir nepaprastai gra¨s.
·ie posmai tiksliai apra§o Vaiku†‡hos gyventoj¤ apdar ir i§o-
r¢s bruoüs. Juos puo§ia geltono §ilko drabuïai ir girliandos,
o keturiose rankose kiekvienas j¤ laiko disk , g¢l¡, v¢zd ir
kriaukl¡. Jie labai pana§s £ Vie§pat£ Vi‰†u, ta¦iau neturi vienos
£ ak£ krintan¦ios detal¢s Å Kaustubhos brangakmenio, kuris ¨¢ri
tik ant Vie§paties krtin¢s. Vaiku†‡hos gyventojai i§ori§kai la-
bai pana§s £ Nƒrƒya† , nes yra pasiek¡ sƒrpyos i§sivadavim ,
ir vis d¢lto jie elgiasi kaip tarnai. Visi Vaiku†‡halokos gyven-
tojai puikiausiai ïno, kad j¤ valdovas yra Nƒrƒya†a, K‚‰†a, o
jie Å Vie§paties tarnai. Visi jie yra dvasi§kai susivokusios, am-
ïnai laisvos sielos, nitya-muktos. Nors teori§kai Vaiku†‡hos gy-
ventojas gal¢t¤ apsiskelbti Nƒrƒya†a, jis niekada to nepadarys,
nes yra visi§kai £sis monin¡s K‚‰† ir i§tikimai tarnauja Vie§-
pa¦iui. Tam didïausios £takos turi visas Vaiku†‡halokos dvasi-
nis klimatas. Dalyvaudamas K‚‰†os s mon¢s jud¢jime, i§mok¡s
i§tikimai tarnauti Vie§pa¦iui K‚‰†ai, ¨mogus irgi visad gyvena
Vaiku†‡halokoje ir su materialiu pasauliu neturi joki¤ s saj¤.
Anapus materialaus pasaulio

Mums, egzistuojantiems materialaus pasaulio nelaisv¢je, dvasi-
nis pasaulis tolimas ir nesuvokiamas. Ta¦iau jis realiai egzistuoja.
Vie§pats K‚‰†a sako ÀBhagavad-gŒtojeÐ (8.20): paras tasmƒt tu bhƒ-

vo 'nyo Å ÀAnapus ëmesniojo, materialaus pasaulio egzistuo-
ja kitas, auk§tesnysisÐ. Materialioji gamta Å tai vienas i§ pasau-
li¤, kur£ sudaro milijonai visat¤, susispietusi¤ atokiame dvasinio
dangaus kampelyje. Mes negalime pasakyti, kaip pla¦iai i§sidrie-
kusi viena ms¤ visata, kurioje yra nesuskai¦iuojama daugy-
b¢ planet¤; o visat¤ materialioje krinijoje Å milijon¤ milijonai.
Materiali krinija tesudaro vos ketvirtadal£ visos bties. Kitaip
sakant, visa materiali krinija t¢ra ketvirtoji K‚‰†os energijos da-
lis. Kiti trys ketvirtadaliai tenka dvasiniam dangui. Varg§ai ¨mo-
n¢s mano, kad be ms¤ planetos daugiau niekas neegzistuoja,
ta¦iau §i j¤ m stysena varli§ka Å geriau nepavadinsi. Varl¢, t-
nanti §ulinyje, be jo daugiau nieko nemato ir apie visk spren-
dïa pagal savo §ulin£. Papasakok jai apie vandenyn , Å ji vis
tiek negal¢s £sivaizduoti jo platybi¤. Varli§ko mentaliteto ¨mo-
n¢s irgi samprotauja: ÀDievas yra §itoks ir anoksÐ, ÀDievo kara-
lyst¢ atrodo taip ir anaipÐ arba: ÀA§ esu DievasÐ, ÀDievo n¢raÐ.
Bet visa tai Å gryniausios kvailyst¢s.
7 SKYRIUS
³¨valgos galia
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Yamarƒjos pasiuntiniams taip tarus,

Vƒsudevos tarnai nusi§ypsojo ir ëmais tarsi padang¢s dun-
desys balsais prakalbo: ÀJei js i§ties Yamarƒjos tarnai, sa-
kykite, kokia religijos £statym¤ prasm¢ ir kokie bedievyst¢s
poÿmiai? Kaip baudïami nusid¢j¢liai? Ir kas i§ tikr¤j¤ vertas
bausm¢s? Ar visi ¨mon¢s, veikiantys d¢l malonumo, jos nusi-
pelno?Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.1.37 Ä 39)
Kas ïnotina dharmos atstovams
Yamadtos papriekai§tavo Vi‰†udtoms: ÀJs esate nepaprastos
asmenyb¢s, bet neder¢t¤ ki§tis £ ms¤ reikalusÐ. Yamadtas la-
biausiai nustebino tai, kad Vi‰†udtos, tokios i§kilnios sielos,
stojo prie§ Yamarƒjos vali . O Vi‰†udtos, savo ruo¨tu, nustebo,
kad Yamadtos, nors ir skelb¢si es Yamarƒjos, auk§¦iausiojo
religijos £statym¤ ïnovo, tarnai, t¤ £statym¤ nei§man¢. Vi‰†u-
dtos §ypsojosi, galvodami: ÀKokius niekus jie ¦ia paisto? Jeigu
jie i§ tikr¤j¤ yra Yamarƒjos tarnai, tur¢t¤ ïnoti, kad Ajƒmilos
nevalia liesti.Ð
Vi‰†udtos grie¨tai prabilo: ÀJs sakot¢s atstovauj Dharma-
rƒjai [Yamarƒjai], mirties valdovui bei religijos saugotojui, ir kal-
tinate mus, kad ki§am¢s £ jums patik¢tus reikalus. Tai gal paai§-
kinsite, kas yra dharma, religija, ir kas yra adharma, bedievyst¢?
Jeigu i§ tikr¤j¤ esate Yamarƒjos atstovai, turite ïnoti atsakym
£ §£ klausim .Ð
Vi‰†udt¤ klausimas i§ties labai reik§mingas. Tarnas turi ï-
noti, ko i§ jo nori §eimininkas. Yamarƒjos tarnai teig¢ vykd
31
Yamarƒjos nurodymus, ir §ioje situacijoje Vi‰†udtos pasielg¢

labai sumaniai, paragin¡ juos paai§kinti religijos ir bedievyst¢s
esm¡. Vai‰†ava gerai tai i§mano, nes yra puikiai susipaïn¡s su
Auk§¦iausiojo Dievo Asmens nurodymais. Auk§¦iausiasis Vie§-
pats sako: sarva-dharmƒn parityajya mƒm eka„ ara†a„ vraja Å
ÀAtmesk visas religijas ir atsiduok ManÐ. Taigi religijos esm¢ Å
atsiduoti Auk§¦iausiajam Dievo Asmeniui. Tie, kurie, uüot nu-
silenk¡ K‚‰†ai, pasidav¢ materialios gamtos diktatui, yra bedie-
viai, nesvarbu, koki pad¢t£ visuomen¢je jie beuïmt¤. Jie nei§-
mano religijos £statym¤ ir nenusilenkia K‚‰†ai, tod¢l yra niek§ai
ir nusid¢j¢liai, ëmiausieji i§ ¨moni¤, kvailiai ir nemok§os. K‚‰†a
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.15) sako:
na mƒ„ du‰k‚tino mˆhƒ‹

prapadyante narƒdhamƒ‹
mƒyayƒpah‚ta-jŠƒnƒ
ƒsura„ bhƒvam ƒritƒ‹
ÀMan nenusilenkia tiktai didïausi kvailiai ir nenaud¢liai, demo-

ni§kos prigimties bedieviai, ëmiausieji i§ ¨moni¤, kuri¤ prot
yra aptemdïusi iliuzijaÐ.
Vi‰†udtos pateik¢ tikrai ger klausim . Jei ¨mogus ka¨kam
atstovauja, jis turi gerai ïnoti atstovaujamojo siekius. Tod¢l
bhaktai, dalyvaujantys K‚‰†os s mon¢s jud¢jime, turi bti gerai
susipaïn¡ su K‚‰†os ir Vie§paties Caitanyos u¨daviniais bei
K‚‰†os s mon¢s filosofija, Å prie§ingu atveju jie atrodys kvailai.
Vie§pats Caitanya Mahƒprabhu yra pasak¡s: yei k‚‰†a-tattva-
vettƒ, sei 'guru' haya Å ÀPirma reikia païnti K‚‰† ir tik tada im-
tis guru vaidmensÐ. Guru gali bti ne kiekvienas. Tod¢l Vi‰†u-
dtos met¢ i§§k£ Yamadtoms: ÀJei js i§ tikr¤j¤ atstovaujate
Dharmarƒjai, paai§kinkite, kas yra religija ir kas Å bedievyst¢Ð.
Religijos ties¤ i§manymas Å tai kriterijus, kuriuo remiantis ga-
lima nustatyti, kas yra tikras religijos atstovas. Bet kokio per-
¢jno negalima laikyti religingu ¨mogumi ar guru. Visuomen¢je
klestintis nei§manymas daugeliui dav¢ akstin pasivadinti Die-

vu ir dharmos vardu skelbti visokias nes mones. T , kuris skel-
biasi Dievu ar sakosi, kad mistin¢s yogos pagalba yra Juo tap¡s,
reik¢t¤ i§bandyti. Amerikoje vienas apsi§auk¢lis teig¢: ÀA§ esu
Dievas, js taip pat galite Juo taptiÐ ir surinko didïul£ br£ mo-
kini¤. Kart jam ¢m¢ skaud¢ti dant£, ir a§ jo paklausiau: ÀKoks
gi tu Dievas, jei §itaip kenti d¢l danties skausmo?Ð Tik pakvai-
§¢lis arba apgavikas gali teigti es s Dievas.
Pareignai, vykdantys teisingum

³galiotasis bausti tur¢t¤ bti labai apdairus. Gyv¤ btybi¤ Å ne-
suskai¦iuojama daugyb¢. Didesnioji j¤ dalis gyvena dvasiniame
pasaulyje ir yra nitya-muktos, amïnai laisvos sielos. Laisvoms
btyb¢ms negresia joks teismas. Tiktai maä gyv¤ esybi¤ dalis,
gal koks ketvirtadalis, gyvena materialiame pasaulyje, ir daugu-
ma j¤ Å 8 000 000 i§ 8 400 000 Å yra ëmesni¤ negu ¨mogus gy-
vyb¢s form¤. Jos yra nebaustinos, nes egzistuoja visi§kai paklus-
damos materialios gamtos d¢sniams. ¸mon¢s Å gyvos btyb¢s,
turin¦ios tobulesn¡ s mon¡, Å atsako u¨ savo veiksmus, bet ne
visi ¨mon¢s yra baudïami. Bausm¢s susilaukia tik nusid¢j¢liai;
doriesiems ji negresia. ·tai kod¢l Vi‰†udtos teiravosi, kokiais
kriterijais vadovaudamasis Yamarƒja sprendïa, k reikia bausti
ir ko ne. Kokiu pagrindu ¨mogus turi bti teisiamas? Ir koks es-
minis teisminio persekiojimo principas? ·tai k nor¢jo suïnoti
Vi‰†udtos.
Vykdydami Yamarƒjos, neklystan¦iojo, £sakymus, Yamadtos
jaut¢si teiss. Tai, kad teis¢jas skiria bausm¡ £statymo paëid¢-
jams, visai nerei§kia, kad teis¢jas pats yra nusikalt¢lis. Jis atsto-
vauja valstyb¢s institucijoms. Analogi§ka pad¢tis: nors Yamarƒja
valdo pragaro sritis ir turi reikal¤ su nusid¢j¢liais, jis nuosekliai
ir nepriekai§tingai vykdo savo valdovo K‚‰†os vali , yra Jo vie-
tininkas.
Teisingumo organ¤ pareignas turi i§manyti £statymus ir j¤
pagrindu suimin¢ti £statym¤ paëid¢jus. Jeigu jis ¦iupt¤ visus

po ranka pakliuvusius, jis pats bt¤ nusikalt¢lis. Jis neturi tei-
s¢s suimin¢ti £statym¤ besilaikan¦i¤ pilie¦i¤. Taip ir Yamadtos
negali vestis £ Yamarƒjos teism vis¤ kas pakliuvo. Jie suima tik
bedievius ir baudïa juos u¨ nuod¢mingus darbus. Yamarƒja at-
skirai £sp¢jo Yamadtas nesiartinti prie vai‰†av¤.
Ta¦iau Ajƒmila buvo didelis nusid¢j¢lis, ir Yamadtos negal¢-
jo suprasti, kod¢l jis tur¢t¤ i§vengti Yamarƒjos teismo.
Bhaktai ir demonai
Materialiame pasaulyje gyvena dviej¤ kategorij¤ ¨mon¢s: vieni
tarnauja Dievui ir vadinasi devos arba suros, kiti tarnauja mƒyai
(iliuzijai) ir vadinasi asuros.
O §tai dvasiniame pasaulyje yra tik vienos kategorijos gyvos
btyb¢s, Å ten visi yra Dievo tarnai. Neveltui dvasin£ pasaul£
vadina absoliu¦iu. Dvasiniame pasaulyje n¢ra nesantarv¢s, nes
centrin¢ figra ten Å K‚‰†a, Dievas; kiekvienas ten tarnauja Jam
i§ meil¢s, o ne kaip samdomas tarnas. Samdyto tarno uolumas
matuojamas u¨mokes¦iu, ta¦iau Vaiku†‡hoje mokam¤ tarn¤ n¢-
ra. Visi jos gyventojai yra laisvi ir gyvena prabangoje, kaip Pats
Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo, ir vis d¢lto jie Vie§paties tarnai.
Materialiame pasaulyje ¨mon¢s tarnauja ver¦iami btinyb¢s,
o dvasiniame pasaulyje tarnaujama i§ meil¢s. Ten nieko netrk-
sta Å dvasinis pasaulis tobulas. ÀBrahma-sa„hitojeÐ sakoma,
kad dvasiniame pasaulyje auga tro§kim¤ medïai kalpa-v‚k‰os,
kurie patenkina visus norus.
Materialiame pasaulyje tarnauti ver¦ia btinyb¢. Kas netar-
nauja, tas priverstas badauti. Net ir karalius ¦ia negali dykin¢ti Å
juolab neturtingas ¨mogus. Auk§¦iausiojo Vie§paties valdoma
materiali energija priver¦ia mus §okti pagal jos ddel¡. ·eiminin-
kas £sako §uniui: ÀTarnaukÐ, ir §uo stojasi ant u¨pakalini¤ koj¤,
nes ïno, kad nepaklaus¡s liks alkanas.
Visos ir materialaus, ir dvasinio pasaulio gyvos btyb¢s yra
tarnai, ta¦iau materialiame pasaulyje jos vaizduojasi esan¦ios pa-

d¢ties vie§pa¦iai. ·eimos galva mintija: ÀA§ esu ¨monos ir vaik¤
§eimininkasÐ, nors pats i§ tikr¤j¤ tarnauja §eimos nariams. ·alies
vadovas galvoja: ÀA§ Å karaliusÐ arba ÀA§ Å prezidentasÐ, bet
i§ esm¢s jis t¢ra §alies gyventoj¤ tarnas. Tarnyst¢ yra jo funkcija,
ir nepatenkin¡s gyventoj¤ lkes¦i¤ jis bus nu§alintas arba pra-
laim¢s naujus rinkimus.
Visi materialaus pasaulio gyventojai stengiasi tapti jo vie§pa-
¦iais, tod¢l £vairiais lygiais vyksta nuo¨mi kova tarp apsi§auk¢li¤
ÀDiev¤Ð, tarp §ali¤ vadov¤ ir netgi tarp draug¤ bei §eimos nari¤.
·ioje iliuzin¢je kovoje d¢l valdïos laim¢toj¤ nebna. Mahƒtm
Gandh£ visi labai gerb¢ ir laik¢ nacijos t¢vu, bet jis tebuvo tik
tarnas, ir kai ka¨kam ne£tiko, j£ nuüd¢. Prezidentas Kennedis,
kaip ir Mahƒtmƒ Gandhis, buvo labai populiarus, ta¦iau ka¨kas
£¨velg¢ trkum¤ jo darbe, ir jis taip pat buvo nuüdytas. Mate-
rialiame pasaulyje niekas n¢ra §eimininkas. Visi mes tarnauja-
me Å arba mƒyai (iliuzijai), arba Dievui.
Valstyb¢s £statymai privalomi visiems. Nusikalt¢lis, paveiktas
iliuzijos, mano, kad jam £statymai negalioja. Ta¦iau, su¦iuptas ir
u¨darytas £ kal¢jim , jis yra priverstas paklusti valstyb¢s £staty-
mams. Pasirinkimo jis neturi. Lygiai taip visi mes esame Dievo
tarnai, bet demoni§ki ¨mon¢s (asuros) ignoruoja Diev ir Jo £sta-
tymus. ·ie nenaud¢liai mano, kad Dievo n¢ra arba Dievas yra
visi ¨mon¢s, ar kad jie patys yra Dievas. Ta¦iau ir tokie ÀDievaiÐ
privalo paklusti Dievo £statymams ir nei§vengia gimimo, mirties,
lig¤ ir senatv¢s.
Dievui tarnauti atsisako tik visi§kai aptemusios s mon¢s ¨mo-
n¢s. Uüot savo valia tarnav¡ Dievui, jie vergauja mƒyai, iliuzinei
Dievo energijai. ·m¢kl¤ aps¢stas ¨mogus paisto visokias nes -
mones. Taip ir gyva btyb¢, aps¢sta mƒyos, paveikta materialios
gamtos kuriamos iliuzijos, §neka nes mones, ir didïausia j¤ Å
pretenzijos vadintis Dievu.
Dviej¤ kategorij¤ ¨mon¢s Å dievotieji (devos) ir demonai (asu-
ros) Å yra nesutaikomi prie§ai. Asuros nuolat mai§tauja prie§

Diev , o devos Jam lenkiasi. Prahlƒdos Mahƒrƒjos istorija rodo,
kad net tarp §eimos nari¤ esti tiek dev¤, tiek asur¤. Prahlƒdos
Mahƒrƒjos t¢vas Hira†yakaipu buvo asura, o pats Prahlƒda
Mahƒrƒja Å deva. Paprastai t¢vas myli savo vaik , ta¦iau Hira†-
yakaipu buvo demonas, tod¢l snus jam tapo didïausiu prie§u.
Tokia demon¤ prigimtis.
I§ pradï¤ Hira†yakaipu myl¢jo Prahlƒd Mahƒrƒj , labai
gerai i§aukl¢t ir miel penkiamet£ berniuk , Å juk ir tigras my-
li savo jauniklius. Ta¦iau syk£ Hira†yakaipu paklaus¢ snaus:
Å Sneli, sakyk, k svarbaus i§mokai mokykloje?
Prahlƒda Mahƒrƒja atsak¢:
Å ¸mogus turi paaukoti visk , kad païnt¤ Diev . ¸mogaus
gyvyb¢s forma suteikia galimyb¡ dvasi§kai tobul¢ti, tod¢l gav¡
¨mogaus kn turime stengtis patirti Diev .
Hira†yakaipu £t¨¡s u¨sipuol¢ savo snaus mokytojus:
Å Koki¤ nes moni¤ js prikim§ote £ mano snaus galv ?
Virp¢dami i§ baim¢s, §ie atsak¢:
Å Valdove, nieko pana§aus berniukas i§ ms¤ n¢ra gird¢j¡s.
Jis pats linksta prie Dievo Å mes ¦ia niekuo d¢ti. Menkiausiai
progai pasitaikius, jis moko Dievo s mon¢s savo klas¢s draugus.
Kai vaikai klas¢je likdavo vieni, Prahlƒda Mahƒrƒja u¨silip¡s
ant suolo kreipdavosi £ draugus: ÀBi¦iuliai, nepamir§kite, kad
gyvenimas skirtas ne jutiminiams malonumams, o Dievo suvo-
kimuiÐ.
Mes ¢m¢m¢s misionieri§kos veiklos, nes didïuma ¨moni¤ vai-
kosi pavir§utini§k¤ jutimini¤ malonum¤, kurie neäda jiems nie-
ko gera. ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (5.5.4) Vie§pats ’‰abhadeva sako:
nna„ pramatta‹ kurute vikarma yad indriya-prŒtaya ƒp‚†oti Å
À¸mon¢s taip trok§ta jutimini¤ malonum¤, kad nebijo net nuo-
d¢m¢s. Jie elgiasi lyg tikriausi pami§¢liai.Ð Pami§¢lis nesuvokia,
k daro. Pasin¢r¡ £ jausm¤ tenkinimo lin , materialistai pra-
randa bet koki nuovok ir ry¨tasi pa¦ioms baisiausioms nuo-
d¢m¢ms.
Vie§pats ’‰abhadeva sako, kad materialisto gyvenimas kupi-

nas pavoj¤. Tiems, kurie vaikosi jutimini¤ malonum¤, K‚‰†a
sudaro s lygas juos patirti, priversdamas tokius ¨mones kaskart
i§ naujo gimti materijos pasaulyje. ·tai be¨dïon¢ tiesiog sutverta
seksui. Tam tikru poïriu be¨dïon¢ yra labai atsiäd¢jusi: gy-
vena nuoga mi§ke ir minta tik vaisiais. Ta¦iau jos seksualin¢ po-
tencija tokia didel¢, kad jai patenkinti reikia bent trij¤ de§im¦i¤
pateli¤. Vadinamieji atsiskyr¢liai, vilkintys sƒdhu drabuïais, ta-
¦iau slapta i§tvirkaujantys su moterimis, yra tikros be¨dïon¢s.
Jie niekuo nenusileidïa demonams.
Demonai, asuros, netiki Dievu ir vadovaujasi vien savo u¨gai-
domis. ·tai kaip K‚‰†a apibdina juos ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.15):
na mƒ„ du‰k‚tino mˆhƒ‹

prapadyante narƒdhamƒ‹
mƒyayƒpah‚ta-jŠƒnƒ
ƒsura„ bhƒvam ƒritƒ‹
ÀTiktai nenaud¢liai, didïausi kvailiai, ëmiausieji ¨mon¢s, ku-

riems prot yra at¢musi iliuzija, ir demoni§ki bedieviai Man
nenusilenkiaÐ. ¶ia K‚‰†a ai§kiai sako: ƒsura„ bhƒvam ƒritƒ‹ Å
demonai i§pa¨£sta ateizmo filosofij , tod¢l jie yra ëmiausi i§
¨moni¤, tegu ir labai i§silavin¡, gerai i§manantys moksl ir
politik . Kitas pasipiktins: ÀKaip galima i§silavinus£ gerbiam
¨mog¤ su mokslo laipsniais, ger specialist d¢l ateistini¤ pa-
ïr¤ vadinti demonu?Ð ƒstr¤ nuomone, nors ateistini¤ païr¤
¨mogus ir atrodyt¤ labai i§simokslin¡s, jis yra nei§man¢lis, nes
mƒyƒ yra at¢musi jam prot .
·ventra§¦i¤ ödïai gali pasirodyti nelabai malons, ta¦iau jie
yra autoritetingi, o mes privalome skelbti ties . Su bties pro-
blemomis negalima äisti sl¢pyni¤. Mes turime ïnoti apie save
vis ties ir skirti religij nuo bedievyst¢s. Religija Å tai i§tiki-
myb¢ Dievo £statymams, o bedievyst¢ Å tai nusiëngimas Die-
vo valiai.
8 SKYRIUS
Religija
Yamadtos atsak¢: ÀDharma yra tai, kas atitinka Ved¤ nurody-

mus, o tai, kas jiems prie§tarauja, Å bedievyst¢. Ved¤ niekas
nesukr¢, jos yra Pats Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo, Nƒrƒya†a.
Taip mums kalb¢jo Yamarƒja.Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.1.40)
Autoritetingas ödis
Ved¤ tiesos laikomos autoritetingomis, nes j¤ kr¢jas yra K‚‰†a.
Vedos autoritetingai atspindi Auk§¦iausiojo Dievo Asmens vali ,
lygiai kaip baudïamasis kodeksas atspindi valstyb¢s vali .
Apibr¢ïant religij ir bedievyst¡ negalima remtis tik savo nuo-
mone: ÀA§ manau, kad yra taip ir anaipÐ. Ms¤ nuomon¢ nie-
ko nerei§kia. Norint païnti Diev , reikia klausytis autoritetingo
Dievo atstovo ödïo, t.y. remtis urumos metodu. ÀBhagavad-
gŒtojeÐ (4.1) K‚‰†a sako:
ima„ vivasvate yoga„

proktavƒn aham avyayam
vivasvƒn manave prƒha
manur ik‰vƒkave 'bravŒt
ÀA§ paskelbiau §£ amïn yogos moksl saul¢s dievui Vivasvƒnui,

Vivasvƒnas perdav¢ j£ ¨monijos t¢vui Manu, o Manu, savo
ruo¨tu, Å Ik‰vƒkuÐ. ·tai taip, klausantis pripaïnto autoriteto,
dvasinio mokytojo, suvokiamos Vedos.
38
Taigi Yamadtos tvirtino, kad Vi‰†udtos neturi teis¢s truk-

dyti jiems atlikti pareig , kadangi jie vykdo Yamarƒjos, pri-
païnto autoriteto, £sakym . Yamarƒja yra vienas i§ dvylikos
mahƒjan¤ Å didï¤ asmenybi¤, dvasin¢s ir materialios srities
autoritet¤. Jis yra vai‰†ava, ta¦iau turi ned¢king pareig Å
bausti nusid¢jusias sielas. Yamarƒja i§tikimai tarnauja Vie§pa¦iui
Nƒrƒya†ai, K‚‰†ai, ir §ia prasme jis pana§us £ prokuror (vir§iau-
si teisingumo vykdytoj ), kuris i§tikimai gina valstyb¢s intere-
sus. Jo pareiga Å bausti nusid¢j¢lius. Ir jeigu paprastai vyriausy-
bei btinas auk§¦iausiasis teis¢jas, kod¢l jo negal¢t¤ bti Dievo
vyriausyb¢je?
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ nurodo dvylika mahƒjan¤ Å tai Vie§-
pats Brahmƒ, Nƒrada Munis, Vie§pats iva, keturi Kumƒros,
Vie§pats Kapila (Devaht¢s snus), Svayambhuva Manu, Prah-
lƒda Mahƒrƒja, BhŒ‰madeva, Janaka Mahƒrƒja, ukadeva Gosvƒ-
mis, Bali Mahƒrƒja ir Yamarƒja. ·ie autoritetai gerai i§mano, kas
yra Dievas, ir gali mus pas J£ atvesti. Tod¢l ƒstros pataria laikyti
juos savo vadovais.
Païnti Diev nesivadovaujant mahƒjan¤ pavyzdïu ne£mano-
ma, nes abstrakts samprotavimai nei§ves ms¤ £ religijos keli .
Religijos normas nustat¢ Auk§¦iausiasis Asmuo, Dievas (dhar-
ma„ tu sƒk‰ƒd bhagavat-pra†Œtam). Tod¢l tikroji religija Å tai i§ti-
kimyb¢ Auk§¦iausiojo Vie§paties ir Jo atstov¤ valiai. ÀBhagavad-
gŒtojeÐ (18.66) K‚‰†a sako: mƒm eka„ ara†a„ vraja Å ÀPamir§k
apie visk ir atsiduok ManÐ. ·tai tikroji religija. Visa kita Å be-
dievyst¢. ¸moni¤ sukurtoji religija yra ne religija, o apgavyst¢.
Ms¤ dienomis tapo madinga atmetus autoritetus kurti savas
religijas. Dharma, religija, Å tai £statymai, kuriuos ¨mogui nu-
stat¢ Dievas, Å mes turim tai suprasti. Mahƒjanos nuosekliai ei-
na dharmos keliu, ir ms¤ pareiga Å jais sekti. Kitaip nesuvok-
sime, kas yra religija, ir nepaïnsime Dievo.
Materialiame pasaulyje sunku pa¦iam susigaudyti, kas yra
religija. Tod¢l ÀMundaka Upani‰adaÐ (1.2.12) ir sako: kreipkim¢s
£ guru Å tad-vijŠƒnƒrtha„ sa gurum evƒbhigacchet. ÀJeigu ¨mogus

nori perprasti transcendentin£ moksl , jis turi kreiptis £ guruÐ.
Tai btina s lyga. Kvaila manyti, kad transcendentin£ moksl
galime suvokti be dvasinio mokytojo, Å tai ne£manoma. Vai§na-
vizmo principas skelbia: ƒdau gurv-ƒrayam Å pirmasis ïngsnis
£ dvasin£ suvokim Å rasti tikr guru ir juo pasikliauti. ¶ia svar-
bs trys dalykai: tad viddhi pra†ipƒtena paripranena sevayƒ Å nu-
silenkti dvasiniam mokytojui, jo klausin¢ti ir jam tarnauti. ³vyk-
dïus §ias s lygas, dvasinis mokslas taps mums £kandamas.
Nor¢damas tapti Vie§paties Caitanyos mokiniu, Sanƒtana Go-
svƒmis pirmiausia nusilenk¢ Jam ir tar¢: ÀBrangus Vie§patie, kai
buvau valstyb¢s patar¢jas, mane laik¢ labai mokytu ir i§mintin-
gu ¨mogumi, ir a§ pats tuo tik¢jau. Bet a§ nesu i§mintingas ir
net i§prus¡s, nes neïnau, kas esu. Kas i§ tos mano i§minties, jei
nesuvokiu nei kas esu, nei kaip i§trkti i§ kan¦i¤ perpildyto ma-
terialaus gyvenimo nelaisv¢s.Ð
Mes matome, kad ir §iuolaikinis mokslas nepaj¢gus atsakyti £
§£ klausim . D¢stytojas gali paai§kinti daugyb¡ dalyk¤, bet kai
paklausime, kas yra jis pats, jis neïnos, k atsakyti. Universi-
tetai suteikia absolventams mokslo laipsnius, ir jie ima laikyti
save filosofijos moksl¤ daktarais, labai i§prususiais ¨mon¢mis.
Ta¦iau jeigu tokio filosofijos moksl¤ daktaro papra§ysime paai§-
kinti, kas jis pats ir kokia gyvenimo prasm¢, jis kalb¢s tik kni§-
komis kategorijomis: ÀA§ amerikietis, a§ vyrasÐ ir t.t. Jis kalb¢s
apie kn , bet jis n¢ra knas, tod¢l toks moksl¤ daktaras Å di-
dïausias kvailys.
I§ pradï¤ Arjuna taip pat m st¢ kni§komis kategorijomis:
ÀK‚‰†a, kaip a§ galiu kautis? Prie§ais mane stovi i§sirikiav¡ ma-
no pusbroliai, broliai, d¢d¢s, sn¢nai ir svainiai. Jei juos nuüdy-
siu, j¤ ¨monos taps na§l¢s. Jos bus suvedïotos, ir pasaulyje rasis
daugyb¢ nepageidaujam¤ vaik¤.Ð Arjunai netrko mokytumo,
bet §ioje situacijoje jis buvo visi§kai i§mu§tas i§ v¢ï¤. Jis tar¢:
ÀBrangus K‚‰†a, nei§manau, k daryti. A§ Å k‰atriya, ir mano
pareiga Å kautis, bet man nekyla ranka üdyti, a§ visai susipai-

niojau ir nepaj¢giu blaiviai m styti. Tik Tu gali paai§kinti man,
k privalau daryti. Tod¢l nusilenkiu Tau, bk mano mokytojas
ir pamokyk maneÐ (ÀBhagavad-gŒtƒÐ 2.7).
Ved¤ literatra vis¤ pirma moko mus, kad tur¢ti guru n¢ra
äidimas. Negalima rinktis guru tik d¢l mados ir nevykdyti jo
nurodym¤. Ko vertas toks guru ir toks mokinys? Mokytojo pasi-
rinkimas Å labai rimtas ïngsnis. Reikia kuo nuodugniausiai i§-
siai§kinti, koks tur¢t¤ bti tikras dvasinis mokytojas, galintis pa-
d¢ti i§spr¡sti ms¤ gyvenimo problemas, ir kreiptis £ j£ tik tada,
jei i§ tikr¤j¤ norime i§trkti i§ materialios bties pragaro.
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (11.3.21) pasakyta:
tasmƒd guru„ prapadyeta
jijŠƒsu‹ reya uttamam
ƒbde pare ca ni‰†ƒta„
brahma†y upaamƒrayam
Didïausia paslauga, kuri ¨mogus gali sau padaryti, Å tai nu-
silenkti guru. Guru privalo gerai i§manyti Ved¤ ra§tus, suprasti
j¤ giliausi esm¡. Jis turi ne tik gerai i§manyti §ventra§¦ius, bet
ir gyventi pagal Ved¤ normas, nenukrypdamas nuo j¤ nubr¢¨to
kelio. Guru nesivaiko turt¤, moter¤, tu§¦ios garb¢s. Visi§kai at-
sidav¡s Auk§¦iausiajam Dievo Asmeniui K‚‰†ai, jis yra visa sa-
vo esybe pasin¢r¡s £ dvasin£ gyvenim . Reikia ie§koti tokios as-
menyb¢s ir radus pasirinkti j savo dvasiniu mokytoju.
Taigi Yamarƒjos tarn¤ atsakymas buvo neabejotinai teisingas.
Apibr¢¨dami religijos ir bedievyst¢s esm¡, jie r¢m¢si ne savo
nuomone. Jie tiesiog perpasakojo tai, k buvo gird¢j¡ i§ savo
dvasinio mokytojo Yamarƒjos. Mahƒjano yena gata‹ sa panthƒ‹:
ÀMes turim sekti mahƒjanomis, autoritetais. Yamarƒja Å vienas i§
dvylikos autoritet¤. Tod¢l sakydami uruma Å ÀTaip mums sak¢
ms¤ valdovas YamarƒjaÐ, Å Yamarƒjos tarnai, Yamadtos, bu-
vo teiss ir pasielg¢ nepriekai§tingai.
9 SKYRIUS
Bausm¢
Yamadtos t¡s¢: ÀAuk§¦iausioji vis¤ prieäs¦i¤ prieästis, Nƒ-

rƒya†a, vie§patauja Savo buvein¢je dvasiniame pasaulyje, bet
pasitelk¡s tris materialios gamtos gu†as Å doryb¡, aistr ir ne-
i§manym Å sykiu Jis valdo ir vis kosmin£ pasaul£. Veikiant
gu†oms, visos gyvos esyb¢s gauna skirtingas ypatybes ir var-
dus (tokius, kaip brahmanas, k‰atriya ir vaiya), skirtingas
pareigas, atitinkan¦ias var†ƒramos institucijos normas ir skir-
tingus knus. Taigi Nƒrƒya†a yra viso kosminio pasaulio
prieästis.
Saul¢, ugnis, dangus, oras, pusdieviai, m¢nulis, vakaras,
diena, naktis, pasaulio kryptys, vanduo, ëm¢ ir Pati Super-
siela Å tai vis gyvos esyb¢s veiklos liudininkai. Bausm¢ lau-
kia t¤, kurie §i¤ liudinink¤ akivaizdoje nukryps nuo savo
nurodyt¤ pareig¤. Kas dirba, trok§damas savo veiklos rezul-
tat¤, yra vertas bausm¢s ir u¨ savo nuod¢mingus darbus susi-
lauks pelnyto atpildo.
O Vaiku†‡hos gyventojai, js nesusitep¡ nuod¢me, ta¦iau vi-
sos materialaus pasaulio btyb¢s Å ir tos, kurios gausina do-
ryb¡, ir tos, kurios nuo doros yra nusigr¡üsios, Å veikia siek-
damos vien malonumo. Jos kyla ir klumpa, kaip liepia trys
gamtos gu†os, temdan¦ios joms s mon¡. Kas gavo material¤
kn , negali i§likti neveiklus, o veikdamas, kaip jam liepia ma-
terialios gamtos gu†os, nei§vengia nuod¢m¢s. Tod¢l visos ma-
terialaus pasaulio gyvos btyb¢s vertos bausm¢s. Atsi¨velgiant
42
£ tai, kiek §£ gyvenim gyva btyb¢ nusipelno Dievui ir kiek

Jam nusikalsta, kit gyvenim ji dïaugsis savo sukurtos kar-
mos vaisiais arba kent¢s.Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.1.41 Ä 45)
Pirmin¢ visokio veiksmo prieästis

Àvetƒvatara Upani‰adaÐ (6.8) skelbia:
na tasya kƒrya„ kara†a„ ca vidyate

na tat-sama cƒbhyadhika ca d‚yate
parƒsya aktir vividhaiva ryate
svƒbhƒvikŒ jŠƒna-bala-kriyƒ ca
Nƒrƒya†a, Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo, yra visagalis. Jis val-

do £vairialypes energijas, tod¢l, vie§pataudamas Savo buvein¢je,
pasitelk¡s tris materialios gamtos gu†as Å doryb¡, aistr ir nei§-
manym , Å be joki¤ valios pastang¤ gali vadovauti ir nukreipti
kosminio pasaulio gyvenim norima linkme. S veikaudamos tar-
pusavyje, gu†os sukuria skirtingus pavidalus, knus, veiksmus ir
poky¦ius. Kadangi Vie§pats yra tobulas, viskas vyksta taip, tarsi
Jis Pats viskam vadovaut¤ ir bt¤ tiesioginis vis¤ £vyki¤ dalyvis.
Ta¦iau bedieviai, kuri¤ s mon¡ yra aptemdïusios trys ma-
terialios gamtos gu†os, nesuvokia, kad visos veiklos auk§¦iau-
sioji prieästis Å Nƒrƒya†a. Vie§pats K‚‰†a patvirtina §i mint£
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.13):
tribhir gu†a-mayair bhƒvair

ebhi‹ sarvam ida„ jagat
mohita„ nƒbhijƒnƒti
mƒm ebhya‹ param avyayam
ÀTrij¤ gu†¤ paklaidintas pasaulis nepa¨£sta Man¡s Å to, kuris,

bdamas nei§senkamas, vie§patauja vir§ vis¤ gu†¤Ð.
Veiksmas kaip nei§vengiamyb¢

Auk§¦iausiojo Vie§paties energija yra trij¤ kategorij¤: vidin¢
(parƒ-akti), paribio ir i§orin¢. Gyvos esyb¢s priklauso paribio

energijai, kadangi jos gali pakliti tiek vidin¢s, tiek i§orin¢s Vie§-
paties energijos £takon. I§ prigimties jos yra parƒ-akti, ta¦iau,
patekusios £ materialios energijos priklausomyb¡, jos tampa k‰e-
tra-jŠa-akti Å Àmaterijos srit£ suvokian¦iais subjektaisÐ. Kitaip
sakant, grynoji, vidin¢ Dievo energija yra dvasia (parƒ), ir gyvos
esyb¢s taip pat yra dvasin¢s prigimties (parƒ), ta¦iau susilietusios
su materialia energija (k‰etra) jos ima tapatinti save su materialiu
knu ir yra priverstos veikti, naudodamosi penkiomis jusl¢mis.
Yamadtos teig¢, kad kiekviena material¤ kn turinti gyva
btyb¢ Å ir skruzd¢, ir dramblys Å privalo dirbti. Skruzdei, kad
i§gyvent¤, pakanka kruopelyt¢s cukraus, tuo tarpu drambliui
per dien reikia trij¤ §imt¤ kilogram¤ maisto, Å bet jie abu pri-
versti dirbti. Kvailiai teigia, kad vai‰†avos nieko nedirba, ta¦iau
tai netiesa Å vai‰†avos dirba i§tis par , jie dirba K‚‰†ai. Jie n¢-
ra velt¢dïai ir nes¢di rankas sud¢j¡. Kol gyvename materialiame
pasaulyje, tol esame priversti dirbti, ta¦iau mes dirbame K‚‰†ai.
Tai ne paprastas darbas (karma), o dharma Å religija, £knyta per
veiksm . Kol ¨mogus nedirba K‚‰†ai, visi jo veiksmai yra adhar-
ma, bedievyst¢ ir jausm¤ tenkinimas.
Veiksmas, kylantis i§ ¨mogaus prigimties

Tikrasis gyvenimo tikslas Å pelnyti K‚‰†os prielankum , to-
d¢l var†ƒrama-dharma yra tobuliausia visuomen¢s santvarka.
Var†ƒramos sistema skirsto visuomen¡ £ keturis dvasinius luo-
mus (ƒramas) ir keturias visuomen¢s klases (var†as). Dvasi-
nius luomus sudaro brahmacƒriai (skaistyb¢s besilaikantys moki-
niai), g‚hasthos (§eimos ¨mon¢s, gyvenantys pagal dvasines nor-
mas), vƒnaprasthos (atsiskyr¢liai) ir sannyƒsiai (pasaulio atsiäd¢j¡
¨mon¢s). Keturioms socialin¢ms klas¢ms priklauso brahmanai
(§viesuomen¢), k‰atriyos (kariai ir valdovai), vaiyos (valstie¦iai
ir prekijai) ir dros (¨mon¢s, atliekantys fizin£ darb ). ¸moni¤
visuomen¢, nesilaikanti var†ƒrama-dharmos princip¤, yra nely-
ginant galvij¤ banda. ¸mogus tampa ¨mogumi tiktai tada, kai
gyvena visuomen¢je, suskirstytoje £ keturias socialines ir ketu-

rias dvasines klases. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (4.13) K‚‰†a sako: cƒtur-
var†ya„ mayƒ s‚‰‡a„ gu†a-karma-vibhƒgaa‹ Å ÀAtsi¨velgdamas
£ ¨moni¤ ypatybes ir j¤ veiklos pobd£, A§ sukriau keturias
socialines klasesÐ.
Materialiame pasaulyje mus veikia tam tikromis proporcijo-
mis susijungusios gamtos gu†os. J¤ santykis nulemia ms¤ bdo
bruoüs ir veikl , o §ie du veiksniai savo ruo¨tu s lygoja ms¤
priklausomyb¡ tai ar kitai socialinei kategorijai. ·iandien ¨mon¢s
nori panaikinti kast¤ sistem , ta¦iau kaip galima ignoruoti nat-
ral¤ visuomen¢s pasidalijim £ klases? Visuomen¢ negali apsieiti
be §viesuomen¢s, brahman¤, kurie turi pakankamai kompeten-
cijos skelbti Ved¤ i§mint£ visiems visuomen¢s nariams. Ji negali
apsieiti be k‰atriy¤, valdov¤ ir gyn¢j¤ klas¢s, o taip pat be pre-
kij¤ ir valstie¦i¤, vaiy¤, kurie u¨siima prekyba ir dirba ëm¢s
kio darbus, augina karves. Neapsieina visuomen¢ ir be dr¤,
tarnaujan¦i¤ kit¤ kast¤ ¨mon¢ms. Visi mes, atsi¨velgiant £ m-
s¤ gu† , arba prigimt£, priklausome vienai i§ §i¤ keturi¤ klasi¤.
Veiksmas, prie§taraujantis auk§¦iausiajam £statymui

Visai nesvarbu, kokios var†os ar ƒramos yra ¨mogus, tobulum
jis pasieks tada, kai savo darbais pelnys Vi‰†u, K‚‰†os, prielan-
kum . ÀBhagavad-gŒtojeÐ (3.9) Vie§pats sako:
yajŠƒrthƒt karma†o 'nyatra

loko 'ya„ karma-bandhana‹
tad-artha„ karma kaunteya
mukta-sa…ga‹ samƒcara
ÀVeikl privalu atlikti kaip auk Vi‰†u, antraip ji bus vergyst¢s

materialiame pasaulyje prieästis. Tod¢l, o Arjuna, vykdyk sa-
vo nurodytas pareigas, veiklos vaisius skirdamas Vie§pa¦iui, Å
taip i§vengsi nelaisv¢s pan¦i¤.Ð Tokia tikroji ¨mogaus gyvenimo
prasm¢. Jei darbas nei§vengiamas, dirbkime K‚‰†ai Å taip mes
i§sigelb¢sime nuo nuod¢m¢s pasekmi¤.
Ta¦iau jeigu dirbsime trok§dami patenkinti jusles, gyvenimas

po gyvenimo vilksime savo veiksm¤ grandines. Kol ¨mogus ten-
kina savo jusles, jis negali i§trkti i§ u¨burto gimim¤ ir mir-
¦i¤ rato.
Caitanya Mahƒprabhu yra pasak¡s: jŒvera 'svarpa' haya Å
k‚‰†era 'nitya-dƒsa' (ÀCaitanya-caritƒm‚taÐ, ÀMadhya-lŒlƒÐ 20.108)
Å ÀSavo prigimtimi gyva esyb¢ yra amïnas K‚‰†os tarnasÐ. Ir
tik vadovaudamasi §ia prigimtimi ji bus i§gelb¢ta.
Kaip elgiasi tas, kuris vadovaujasi savo prigimtimi ir tampa
K‚‰†os tarnu? Prahlƒda Mahƒrƒja ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (7.5.23)
taip atsako £ §£ klausim :
rava†a„ kŒrtana„ vi‰†o‹

smara†a„ pƒda-sevanam
arcana„ vandana„ dƒsya„
sakhyam ƒtma-nivedanam
ÀYra devyni tyros atsidavimo tarnyst¢s metodai: klausytis ir §lo-

vinti Vie§paties Vi‰†u transcendentin£ §vent vard , Jo pavidal ,
ypatybes, regalijas ir dievi§kuosius äidimus, juos atminti, tar-
nauti Vie§paties lotoso p¢doms, garbinti Vie§pat£, melstis Jam,
bti Jo tarnu, laikyti Vie§pat£ savo geriausiu draugu ir atsiduoti
Jam visa savo esybe.Ð
Norint nuosekliai praktikuoti min¢tuosius metodus, reikia
laikytis reguliatyvi¤j¤ dvasinio gyvenimo princip¤: nevalgyti
m¢sos, atsisakyti draudïam¤ lytini¤ santyki¤, svaigal¤ bei sti-
muliuojan¦i¤ medïag¤ ir azartini¤ äidim¤. Paisydamas §i¤
princip¤, ¨mogus gal¢s vykdyti ir kit nurodym Å kartoti Hare
K‚‰†a mahƒ-mantr ir, pasirink¡s vien i§ anks¦iau min¢t¤ de-
vyni¤ metod¤, be paliovos tarnauti Vie§pa¦iui. Jeigu paklusime
§iam autoritetingam nurodymui, ms¤ gyvenimas bus s¢kmin-
gas tiek materialia, tiek dvasine prasme. Jei ne Å mums liks ten-
kinti jausmus, daryti nuod¢mes, kent¢ti, kaip ken¦ia §unys ar
kiaul¢s, kaskart i§ naujo gimti, senti, sirgti ir mirti.
U¨mar§tis
¸mogus manosi es s knas, ta¦iau i§ tikr¤j¤ taip n¢ra. Mes Å
kn¤ savininkai, lygiai kaip ¨mogus savo bute yra jo gyvento-
jas, savininkas. Siel vadina dehŒ, Àkno savininkeÐ. Tyrin¢dami
kn sakome: À·tai mano ranka, §tai mano kojaÐ, o ne ÀA§ esu
ranka, a§ esu kojaÐ. Ta¦iau iliuzinis pojtis, jog mes esame k-
nas, vis viena i§lieka. Knas t¢ra mechanizmas, kuriame gldi
siela. Antai avarijos metu, suduüs naujut¢lai¦iam automobiliui,
vairuotoj , u¨mir§us£, kad jis Å ne automobilis, apima netekties
jausmas. Tai aha…kƒros Å netikro ego, arba netikros savasties po-
j¦io, Å sukurtas efektas.
Mes neprisimename, koks buvo ankstesnis ms¤ knas, nes
ms¤ s mon¢ aptemusi. U¨mir§tame, kaip mus, kdikius, mo-
tinos spavo ant rank¤, o juk tai buvo dar §£ gyvenim . Gyve-
nime teko tiek daug patirti, ta¦iau visko ne£stengiame prisimin-
ti. Jeigu u¨mir§tame, kas nutiko prie§ kelet de§imtme¦i¤, kaip
galime prisiminti savo ankstesn£ gyvenim ?
¸mogus daro nuod¢mes, nes nesupranta, u¨ kokius ankstesnio
gyvenimo poelgius gavo materijos s lygot kn , pasmerkt tre-
jopoms kan¦ioms Å kan¦ioms, kurias sukelia knas bei protas,
gyvos esyb¢s ir stichin¢s nelaim¢s. ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (5.5.4)
Vie§pats ’‰abhadeva teigia: nna„ pramatta‹ kurute vikarma yad
indriya-prŒtaya ƒp‚†oti Å ¨mogui, kuris aistringai geidïa juslini¤
malonum¤, jokios nuod¢m¢s nebaisios. Na sƒdhu manye Å §itai
n¢ra gerai. Yata ƒtmano 'yam asann api kleada ƒsa deha‹ Å u¨ pa-
darytas nuod¢mes gyva btyb¢ gaus kit kn , kuriame kent¢s,
kaip ken¦ia §iame u¨ praeities nuod¢mes.
Su Vedomis nesusipaïn¡s ¨mogus eina per gyvenim apgrai-
bomis: jis neïno, k padar¢ praeity, nesuvokia, k daro dabar ir
kaip u¨ tai tur¢s kent¢ti ateity. Jo s mon¢je vie§patauja visi§ka
tamsa. Tod¢l Vedos nurodo: tamasi mƒ Å ÀNetnokit tamsojeÐ.
Jyotir gama Å ÀAtsigr¡¨kite £ §vies Ð. ·viesa Å tai Ved¤ i§mintis,
kuri galima perprasti tada, kai pasiekiama doryb¢ arba kai, tar-
naujant dvasiniam mokytojui ir Auk§¦iausiajam Vie§pa¦iui, vir§

jos pakylama.
Païnimas per tarnyst¡

Àvetƒvatara Upani‰adojeÐ (6.23) paai§kinta, kaip tarnyst¢ Vie§-
pa¦iui ir dvasiniam mokytojui padeda suprasti Vedas:
yasya deve parƒ bhaktir

yathƒ deve tathƒ gurau
tasyaite kathitƒ hy arthƒ‹
prakƒante mahƒtmana‹
ÀDidïoms sieloms, kurios §ventai tiki Vie§pa¦iu ir dvasiniu mo-

kytoju, savaime atsiskleidïa visa Ved¤ esm¢Ð. Vedos skelbia: tad-
vijŠƒnƒrtha„ sa gurum evƒbhigacchet Å ¨mogui btina kreiptis £
tobulai Vedas i§manant£ dvasin£ mokytoj ir jo vadovaujamam
tapti atsidavusiu Vie§paties tarnu. Tada jam atsiskleis Ved¤ i§-
mintis ir nebeteks klaidïoti materialios bties patamsiuose.
Kokios materialios gamtos gu†os Å doryb¢, aistra ar nei§ma-
nymas Å veikia gyv esyb¡, tok£ kn ji ir gauna. Dorai gyve-
nan¦io ¨mogaus pavyzdys gal¢t¤ bti i§manantis brahmanas. Jis
pa¨£sta praeit£, dabart£ ir ateit£, nes ie§ko atsakym¤ Ved¤ litera-
troje ir ¨velgia £ pasaul£ §ventra§¦i¤ akimis (ƒstra-cak‰u‹). Jis
ïno, koks buvo ankstesnis jo gyvenimas, kod¢l jis gavo dabar-
tin£ kn , kaip i§sivaduoti i§ mƒyos gniau¨t¤ ir i§vengti kito ma-
terialaus kno. Tam, kuris gyvena pagal doryb¢s principus, §itai
visai £manoma. Ta¦iau paprastai materialiame pasaulyje gyvas
esybes valdo aistros ir nei§manymo j¢gos.
Nei§manymo j¢g¤ veikiamas ¨mogus negali prisiminti savo
ankstesniojo gyvenimo ir neïno, koks bus kitas jo gyvenimas;
jam terpi dabartinis jo knas. Net ir tur¢dama ¨mogaus kn ,
nei§manymo valdïoje esanti ir savo dabartiniu knu tesirpi-
nanti gyva btyb¢ yra tarsi gyvulys, nes gyvulys, nei§manymo
aptemdyta s mone, mano, kad galutinis jo gyvenimo tikslas yra
pavir§utini§ki dïaugsmai Å valgis ir seksas. Jei ¨mogus nori

pranokti gyvul£, teisingai £vertinti savo ankstesn£ gyvenim ir
suïnoti, kaip u¨sitarnauti geresn£ gyvenim ateityje, jis turi
mokytis. Egzistuoja net speciali knyga ÀBh‚gu-sa„hitƒÐ, kurioje,
remiantis astrologiniais skai¦iavimais, pateikiama ïni¤ apie
¨mogaus ankstesn£, dabartin£ ir bsim gyvenimus. ·iaip ar taip
¨mogus privalo i§manyti savo praeit£, dabart£ ir ateit£. Tas, kuris
tesidomi savo dabartiniu knu ir siekia kaip galima geriau pa-
tenkinti savo jusles, yra didïausias tamsuolis, ir jo laukia niri
ateitis. Ties pasakius, kitaip ir negali bti. Ms¤ laikais visuo-
men¢ ypa¦ paveikta nei§manymo gu†os, tod¢l visi mano, kad esa-
mas knas yra visa ko pagrindas, ir tik vienas kitas susim sto
apie savo praeit£ ir ateit£.
10 SKYRIUS
Likimas kaip
¨mogaus valios i§rai§ka
ÀO geriausieji i§ pusdievi¤! Å toliau kalb¢jo Yamadtos. Å Yra

trij¤ tip¤ gyvyb¢s formos, kurias gimdo trij¤ gamtos gun¤ su-
teptis. Taigi vienos gyvos esyb¢s jau yra pasiekusios ramyb¡
(laimingos ir religingos), kitos jos dar neranda (yra nelaimin-
gos, bediev¢s), o dar kitos sk¡sta kvailyb¢je (yra nei laimin-
gos, nei nelaimingos, nei labai religingos, nei bediev¢s). ³¨valga
mums sako, kad §ios trys materialios gamtos j¢gos kit gyveni-
m veiks lygiai taip, kaip jos veikia dabar. Apie bsim ir pra-
¢jus£ pavasarius galime spr¡sti i§ §io pavasario. Lygiai taip ir
dabartinis ms¤ gyvenimas su jo dïaugsmais, negandomis ir
bsena tarp laim¢s bei kan¦ios leidïa spr¡sti apie ms¤ pra-
eities dievotus ar bedievi§kus darbus ir ms¤ ateit£.
Visagalis Yamarƒja prilygsta pa¦iam Vie§pa¦iui Brahmai,
nes, vie§pataudamas savo buvein¢je ir sykiu kaip Paramƒtmƒ
gld¢damas vis¤ §irdyse, mintimis apr¢pia gyvos btyb¢s
praeit£, jos darbus ir mato, kaip gyva esyb¢ elgsis bsimuose
gyvenimuose.
Kaip miegantis ¨mogus gyvena susapnuotu knu ir susita-
patina su juo, lygiai taip gyva btyb¢ tapatina save su dabar-
tiniu knu, kur£ gavo u¨ praeityje padarytus dievotus ar be-
dievi§kus darbus, ir negali atminti savo praeito gyvenimo ir
numatyti bsimo.Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.1.46 Ä 49)
50
Sutraukius praeities, dabarties ir ateities karmos pan¦ius

Posmuose Yamadtos nurodo, kad trij¤ materialios gamtos gu†¤
veikimas ir §ios veiklos pasekm¢s matomos jau §£ gyvenim .
Antai vieni ¨mon¢s yra labai laimingi, kiti baisiai ken¦ia, dar ki-
tus kan¦ia ir laim¢ lanko pagre¦iui. ¶ia visk lemia tai, kokios
materialios gamtos gu†os Å doryb¢, aistra ar nei§manymas Å la-
biausiai veik¢ ¨mog¤ praeity. O pagal trij¤ gamtos gu†¤ poveik£
§£ gyvenim galime sp¢ti, ar gyva esyb¢ kit gyvenim bus lai-
minga, ar kent¢s, ar laim¢s ir kan¦ios patirs po lygiai. Tod¢l ge-
riausia Å atsitverti nuo materialios gamtos gu†¤ ter§iamo povei-
kio ir i§laikyti transcendentin£ bv£. Bet tai £manoma tik tada,
kai visas savo j¢gas paskirsime Vie§paties atsidavimo tarnystei.
K‚‰†a §i mint£ patvirtina ÀBhagavad-gŒtojeÐ (14.26):
mƒ„ ca yo 'vyabhicƒre†a
bhakti-yogena sevate
sa gu†ƒn samatŒtyaitƒn
brahma-bhyƒya kalpate
ÀTas, kuris visas savo j¢gas skiria atsidavimo tarnystei ir jokiomis

aplinkyb¢mis jos nei§siäda, i§syk pakyla vir§ materialios gam-
tos gu†¤ ir pasiekia Brahmano bv£Ð. Kol ¨mogus visi§kai ne-
pasineria £ tarnyst¡ Vie§pa¦iui, tol jis nei§vengia ter§iamo trij¤
materialios gamtos gu†¤ poveikio ir pagal savo nuod¢mi¤ sun-
kum yra pasmerktas kent¢ti arba patirti ir laim¡, ir kan¦i .
I§ kno £ kn
Auk§¦iausiasis Vie§pats £galiojo Yamarƒj bausti nusid¢j¢lius.
Taigi, atsi¨velgiant £ ms¤ poelgius, po mirties gauname nau-
j kn ir patenkame £ nauj aplink . ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ
(3.31.1) Vie§pats Kapila sako:
karma†ƒ daiva-netre†a
jantur dehopapattaye
striyƒ‹ pravi‰‡a udara„

pu„so reta‹-ka†ƒraya‹
ÀAuk§¦iausiajam Vie§pa¦iui vadovaujant, gyva btyb¢, siela, su

vyro s¢kla patenka £ moters £s¦ias ir, atsi¨velgiant £ jos darbus,
£gyja vienok£ ar kitok£ kn Ð.
Ms¤ knas kei¦iasi kasdien, kiekvien akimirk . Mes tai va-
diname ÀaugimuÐ, ta¦iau tiksliau §£ proces bt¤ galima pava-
dinti kno keitimu. ÀAugtiÐ rei§kia nusimesti sen kn ir gauti
nauj . B¢ga metai, ir mes matome, kaip kdikis i§auga £ ber-
niuk , berniukas Å £ jaunuol£. Tai rei§kia, kad jis pakeit¢ kn .
Lygiai taip, kai nebegalime ilgiau gyventi kne, mums nebelie-
ka nieko kita, kaip j£ palikti, nusimesti tarytum senus, nud¢v¢-
tus drabuïus ir keltis £ kit .
Knas kinta auk§tesniosioms j¢goms vadovaujant (daiva-netre-
†a). Kok£ kn gaus ¨mogus, kur jis atsidurs ir kiek kent¢s, nu-
lemia jo darbai. Kan¦ios esti trejopos: ƒdhibhautika, ƒdhyƒtmika
ir ƒdhidaivika. “dhyƒtmikos kan¦ias sukelia ms¤ pa¦i¤ knas ir
protas, ƒdhibhautika Å tai kan¦ios, sukeliamos kit¤ gyv¤ esybi¤,
o ƒdhidaivika Å auk§tesni¤j¤ j¢g¤ (dev¤) siun¦iamos kan¦ios, ne-
priklausan¦ios nuo ms¤ valios: ëm¢s dreb¢jimai, sausros, po-
tvyniai, badas. Mes bej¢giai prie§ §ias nelaimes. Po mirties, auk§-
tesn¢ms j¢goms nusprendus, £ kok£ kn turim keltis, mes taip
pat negalime pasiprie§inti: ÀO ne, a§ nenoriu §ito knoÐ. Mes
priversti £ j£ persikelti.
Ribota laisv¢
Daugyb¡ kart¤ tur¢j¡ material¤ kn , i§gyven¡ gimim ir mirt£,
mes u¨mir§ome, kad esame neatsiejamos Dievo dalel¢s, kad tu-
rime su Juo pa¦ius glaudïausius ry§ius ir d¢l vienoki¤ ar kitoki¤
prieäs¦i¤ atsidr¢me materialiame pasaulyje. Labai sunku tiks-
liai pasakyti, kada J£ u¨mir§ome. Ta¦iau, nepaisant to, kad dau-
gyb¡ gyvenim¤ gyvenome neprisimindami K‚‰†os, Jis yra toks
maloningas, kad Pats nuëngia £ §£ pasaul£ ir primena mums, kad
esame dvasin¢s btyb¢s ir, kaip Jo dalel¢s, esame su Juo neda-

loma visuma, Å primena tai, kas ms¤ u¨mir§ta. O i§eidamas
Vie§pats palieka §ventra§¦ius, ir svarbiausias i§ j¤, ÀBhagavad-
gŒtƒÐ, ragina: sarva-dharmƒn parityajya mƒm eka„ ara†a„ vraja Å
ÀLiaukis kvailioj¡s ir atsiduok Man. A§ tave nuo visko apginsiuÐ
(ÀBhagavad-gŒtƒÐ 18.66).
K‚‰†a yra vis¤ gyv¤ btybi¤ t¢vas. Jam skaudu matyti, kad
sielos materialiame pasaulyje gyvena tarytum kiaul¢s tvarte.
Tod¢l Jis ¦ia siun¦ia Savo atstovus. Antai Jis pasiunt¢ £ §£ pasaul£
Vie§pat£ J¢z¤ Krist¤, Savo sn¤. Vie§pats J¢zus pats sak¢si es s
Dievo snus. Visi mes Å Dievo vaikai, bet J¢z¤ Krist¤ Jis ypa-
tingai myl¢jo, tod¢l siunt¢ j£ paraginti s lygotas sielas sugr£¨ti
namo, pas Diev .
Ta¦iau jeigu s lygotos sielos spyriojasi ir nori likti materialia-
me pasaulyje, kuo K‚‰†a arba Jo tarnas gali joms pad¢ti? Jie ne-
draudïa mums gyventi materialisti§kai, nes kad i§trktume i§
materialaus pasaulio kal¢jimo, vis¤ pirma turime nor¢ti i§ jo i§-
trkti. Galop, kai mums apkarsta §i kan¦i¤ perpildyta btis, mes
imame melstis: ÀBrangus Vie§patie, a§ taip ilgai vergavau geis-
mui, pyk¦iui ir gob§umui, o jiems vis negana. Nuo §iol a§ ne-
benoriu jiems tarnauti. Brangus Vie§patie K‚‰†a, nubudo mano
protas, ir a§ kreipiuosi £ Tave. Leisk tarnauti Tau.Ð
Gyva btyb¢ priklauso Vie§paties paribio energijai (tata‰‡ha-
akti), o tai rei§kia, kad ji pati gali rinktis, kam paklusti Å ar
K‚‰†os i§orinei, materialiai energijai, ar Jo auk§¦iausiai, dvasi-
nei energijai. Mes, bhaktai, renkam¢s K‚‰†os s mon¡. Kitaip
sakant, mes savo noru nusilenkiame K‚‰†ai ir atsiduodame Jo
vidin¢s, dvasin¢s, energijos valiai. Atsidavimo K‚‰†ai pradïa Å
tai Hare K‚‰†a mantros (Hare K‚‰†a, Hare K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a,
Hare Hare/ Hare Rƒma, Hare Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare Hare)
kartojimas. ¸odis Hare ÿmi K‚‰†os tarnyst¢s energij , K‚‰†a
rei§kia Àvis¤ patraukliausias Auk§¦iausiasis Asmuo, DievasÐ, o
Rƒma Å ÀAuk§¦iausias besim¢gaujantis subjektasÐ.
Bet nemaä dalis ¨moni¤ nenori pas K‚‰† , nesutinka paklusti
K‚‰†os dvasinei energijai. Ir K‚‰†a jiems netrukdo. Jis sako:

ÀElkis kaip tinkamas Å gali pasilikti materialiame pasaulyje
arba ateiti pas ManeÐ. Mums dovanota menkut¢ nepriklauso-
myb¢ ir intelektas, kad atskirtume, kas dera ir kas ne.
Pabuskime!
Ausis yra labai svarbus organas, padedantis mums suïnoti, k
reikia daryti ir ko Å ne, norint £gyti tikr j laim¡. Mes turime
klausytis autoritet¤. Nakt£ mes ramiai miegame ir net ne£ta-
riame, kad galbt ka¨kas s¢lina prie ms¤, ketindamas nukirsti
galv . Ta¦iau net mums miegant, ms¤ klausa £ visk labai jau-
triai reaguoja. Ir jei kas su§uks: ÀPabusk! Pabusk! Tave nori nu-
üdyti!Ð Å bsime i§gelb¢ti. Gyvos btyb¢s bsena, patekus £
materialios gamtos nelaisv¡, pana§i £ mieg . I§ païros gyvena-
me atmerktomis akimis ir veikiame, bet i§ tikr¤j¤ veikiame ne
mes, o materiali gamta, prak‚ti. Mes priversti veikti taip, kaip
mums diktuoja materialios gamtos gu†os, kuri¤ valdïoje esame.
Ir nors ms¤ s mon¢ miega, ausis yra budri ir padeda mums
pabusti i§ nei§manymo. Jeigu mes klausom¢s, k sako autori-
tetas Å dvasinis mokytojas, jei klausom¢s, k skelbia Ved¤ ra§-
tai, Å mes galime pabusti ir suvokti, kad i§ prigimties esame
amïni K‚‰†os tarnai. Bet pirmiausia reikia klausytis ödï¤ apie
K‚‰† , rava†am. Jeigu klausysim¢s ödï¤ apie K‚‰† , savaime
pabusime. Vedos skelbia: utti‰‡hata jƒgrata prƒpya varƒn nibodha-
ta Å ÀPabusk! Kelkis! Tu turi suprasti, kokia didïul¢ dovana Å
§is ¨mogaus knas. Pasinaudok ja ir i§trk i§ materialios gam-
tos nag¤.Ð ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.14) K‚‰†a paai§kina, kaip tai pa-
daryti:
daivŒ hy e‰ƒ gu†a-mayŒ

mama mƒyƒ duratyayƒ
mƒm eva ye prapadyante
mƒyƒm etƒ„ taranti te
ÀSunku £veikti §i Mano dievi§k j energij , kuri sudaro trys

materialios gamtos gu†os. Bet lengvai j £veiks tas, kuris nusi-
lenkia Man.Ð Nusilenkime K‚‰†ai ir £sis moninkime J£. Tai vie-
nintelis tikslas, kurio gyva btyb¢, gavusi ¨mogaus kn , tur¢t¤
siekti.
11 SKYRIUS
Jausm¤ pasaulis
Yamadtos t¡s¢: ÀVir§ penki¤ jutimo organ¤, penki¤ vykdo-

m¤j¤ organ¤ ir penki¤ poj¦i¤ objekt¤ i§kil¡s protas, §e§iolik-
tasis pradmuo. Vir§ proto Å septynioliktasis pradmuo Å siela,
gyva btyb¢, kuri, s veikaudama su kitais §e§iolika pradmen¤,
viena pati §eimininkauja materialiame pasaulyje. Gyva bty-
b¢ patiria tris bsenas Å laim¡, kan¦i ir kan¦i , sumi§usi
su laime.
Subtiliajame kne i§vien susijungia §e§iolika element¤: pen-
ki païnimo organai, penki vykdomieji organai, penki jusli-
nio malonumo objektai ir protas. Subtilusis knas yra trij¤
materialios gamtos gu†¤ s veikos padarinys. J£ sudaro nenu-
maldomi tro§kimai, kurie ir lemia, kad gyva esyb¢ keliauja i§
kno £ kn , £gaudama ¨mogaus, gyvno ar pusdievio pavida-
lus. Pusdievio knu gyva btyb¢ patiria dïaugsm , ¨mogaus
knu Å sielvart , o gyvno knu Å nuolatin¡ baim¡. Ta¦iau
i§ tikr¤j¤ visi §ie bviai yra paÿm¢ti kan¦ios. Toks kan¦ios
bvis, kai gyva btyb¢, gyvendama materialiame pasaulyje,
nuolat persiknija i§ vieno pavidalo £ kit , vadinasi sa„s‚ti.
Nepaj¢gdama suvaldyti savo jausm¤ ir proto, £siknijusi
kvaila btyb¢ Å da¨nai pati to nenor¢dama Å priversta veikti
taip, kaip jai liepia materialios gamtos gu†os. Kaip §ilkaver-
pis, savo seil¢mis suverpiantis kokon ir pats paklivantis jo
nelaisv¢n, gyva esyb¢ susipainioja savo karmin¢s veiklos tink-
56
luose ir jau nebegali i§ j¤ i§trkti. Taip ji atsiduria aklaviet¢-

je, i§ kurios nematyti jokios i§eities, ir nuolatine jos palydove
tampa mirtis.
Gyva btyb¢ n¢ akimirkos negali i§bti nieko neveikdama. Ji
priversta vienaip ar kitaip veikti, nes tokia jos prigimtis: veikti
taip, kaip liepia materialios gamtos gu†os. Karminiai gyv¤ b-
tybi¤ veiksmai Å tiek dori, tiek nedori Å yra ta ne£¨velgiama
prieästis, lemianti jos nor¤ i§sipildym . ·i ne£¨velgiama prie-
ästis lemia ir tai, kad gyva esyb¢ nuolat £siknija £vairiais pa-
vidalais. Nepasotinami norai ver¦ia gyv esyb¡ gimti toje ar
kitoje §eimoje ir gauti pana§¤ £ savo gimdytoj¤ kn . Taigi
tiek §iurk§t¤, tiek subtil¤ knus formuoja pa¦ios gyvos bty-
b¢s norai.
Susilietusi su materialia gamta, gyva esyb¢ atsiduria nepa-
vyd¢tinoje pad¢tyje, bet jeigu gavusi ¨mogaus gyvyb¢s form
ji mokosi atkurti ry§£ su Auk§¦iausiuoju Dievo Asmeniu ar Jo
atsidavusiu tarnu, ji gali pakeisti savo pikt lemt£.Ð (ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ 6.1.50 Ä 55)
Nerimstan¦ios jusl¢s
·ie posmai apra§o, kaip materialios gamtos gu†os s veikauja

tarpusavy ir kaip jos £stumia gyv btyb¡ £ materialaus kno
sp stus. ¸mogus susikuria £sivaizduojam tiksl ir rank¤, koj¤
ir kit¤ jutimo bei vykdom¤j¤ organ¤ padedamas jo siekia. To-
kiu bdu jis stengiasi patirti malonum per form , gars , skon£,
kvap ir lyt¢jim Å penkis jutimo objektus, Å nesuprasdamas,
kad tikrasis gyvenimo tikslas Å pelnyti Auk§¦iausiojo Vie§paties
prielankum . Gyva btyb¢ nenori paklusti Vie§pa¦iui, tod¢l yra
patalpinama £ materiali aplink . ¶ia ji savaip m¢gina pagerin-
ti savo pad¢t£, n¢ nemanydama vadovautis Auk§¦iausiojo Dievo
Asmens nurodymais. Ir vis d¢lto Auk§¦iausiasis Vie§pats yra la-
bai maloningas. Jis Pats nuëngia £ §£ pasaul£ ir moko paklydu-
sias gyvas esybes veikti taip, kad j¤ veiksmai atitikt¤ Vie§paties

vali ir kad jos gal¢t¤ gr£¨ti pas Diev , £ visuotin¢s santarv¢s bu-
vein¡, kur gyvenimas amïnas, kupinas palaimos ir i§minties.
Materialiame pasaulyje gyva esyb¢ turi kn , kuris yra labai
sud¢tingas materiali¤ element¤ junginys; gyvendama jame, kaip
byloja penkiasde§imtojo posmo ödïai (ekas tu), Å ji viena pa-
ti kovoja d¢l bvio. Pavyzdïui, kai ¨mogus sk¡sta vandenyne,
jis gelb¢jasi pats. Vandenyne gali bti ir daugiau sk¡stan¦i¤j¤, jo
bangose nardo daug vandens gyventoj¤, ta¦iau jis gali pasikliauti
tik pa¦iu savimi Å niekas kitas jam nepad¢s. Tod¢l §is posmas
nurodo, kad septynioliktasis pradmuo, siela, turi pasikliauti tik
savimi. Ir nors ¨mogus ie§ko bendramin¦i¤, draugyst¢s ir meil¢s,
i§ tikr¤j¤ niekas, i§skyrus K‚‰† , Auk§¦iausi j£ Vie§pat£, negali
jam pad¢ti. Tod¢l labiausiai jam tur¢t¤ rp¢ti, kaip patenkinti
K‚‰† Å kaip Jam atsiduoti ir pelnyti Jo malon¡. To nori ir Pats
K‚‰†a. Jis sako ÀBhagavad-gŒtojeÐ (18.66): sarva-dharmƒn paritya-
jya mƒm eka„ ara†a„ vraja Å ÀAtmesk visas i§galvotas religijos
formas ir nusilenk ManÐ.
Materialaus pasaulio j¢g¤ paveikti ¨mon¢s stengiasi laikytis
drauge, bet, nepaisant j¤ pastang¤, pasiekti ¨moni¤ ir taut¤ vie-
nyb¢s jiems nepavyksta. Mes priversti vieni patys kovoti su gam-
tos j¢gomis d¢l vietos po saule. Ir vienintel¢ viltis i§sigelb¢ti Å
£siklausyti, k sako K‚‰†a, ir nusilenkti Jam, nes Jis vienas te-
gali i§gelb¢ti mus i§ nei§manymo vandenyno. Neatsitiktinai rŒ
Caitanyos Mahƒprabhu sud¢toje maldoje yra ir tokie ödïai:
ayi nanda-tanuja ki…kara„

patita„ mƒ„ vi‰ame bhavƒmbudhau
k‚payƒ tava pƒda-pa…kaja-
sthita-dhlŒ-sad‚a„ vicintaya
ÀO K‚‰†a, mylimasis Nandos Mahƒrƒjos snau, a§ esu Tavo am-

ïnas tarnas, bet d¢l vienoki¤ ar kitoki¤ prieäs¦i¤ atsidriau
nei§manymo vandenyne ir nors stengiuosi i§ paskutini¤j¤, pats
negaliu i§sigelb¢ti. I§trauk mane ir leisk man per amïus bti
dulkele prie Tavo lotoso p¢d¤, nes man tai Å vienintelis i§sigel-
b¢jimas.Ð
Vienoje rŒlos Bhaktivinodos —hƒkuros giesmi¤ yra pana§s
ödïai: anƒdi karama-phale, paî 'bhavƒr†ava-jale, taribƒre nƒ dekhi
upƒya Å ÀBrangus Vie§patie, jau nepamenu, kaip ir kod¢l atsi-
driau §iame nei§manymo vandenyne. A§ sk¡stu jame, nei§ma-
nydamas, kaip i§sigelb¢ti.Ð Mes turime atminti, kad kiekvienas
yra pats atsakingas u¨ savo likim . Jeigu ¨mogus tampa tyru
K‚‰†os bhaktu, Vie§pats j£ i§gelb¢ja i§ nei§manymo vandenyno
ir jis gali pasakyti, kad pasiek¢ gyvenimo tiksl .
Kan¦ia ir malonumas
I§ tikr¤j¤ materialiame pasaulyje dïaugsmo n¢ra. Jis perpildytas
kan¦ios. Visi m¢gina pasiekti laim¡ tenkindami jausmus, ta¦iau
§ie m¢ginimai baigiasi nes¢km¢mis ir nusivylimais. Tai mƒyƒ,
iliuzija.
Vie§pats Buda suvok¢ materialaus malonumo esm¡. Jaunyst¢je
jis buvo karalaitis, jam priklaus¢ didïuliai turtai ir buvo pri-
einami £vairs jusliniai malonumai, ta¦iau jis visko atsisak¢. Su-
sting¡s meditacijoje, jis nutrauk¢ visoki juslin¡ veikl , kuri ver-
¦ia ¨mog¤ patirti materialaus pasaulio kan¦ias ir malonumus.
Vienintel¢ prieästis, d¢l kurios jis atsisak¢ savo karalyst¢s, bu-
vo noras parodyti visiems, jog juslini¤ malonum¤ siekimas ne-
pad¢s i§sivaduoti. I§sivaduoti rei§kia i§trkti i§ §io pasaulio ma-
lonum¤ bei kan¦i¤ nelaisv¢s.
Budist¤ tikslas Å atsikratyti fizini¤ kan¦i¤. D¢l trij¤ materia-
lios gamtos gu†¤ s veikos mes savo materialiais knais patiria-
me kan¦i ir malonum . Budizmas moko, kad ¨mogus i§vengia
kan¦ios ir malonum¤ tada, kai jam pavyksta nusikratyti mate-
rijos prad¤, kurie jungdamiesi sudaro fizin£ kn . Nirvƒ†a, bu-
dist¤ tikslas, Å tai atsiribojimo nuo materijos prad¤ bvis. Vis¤
kan¦i¤ ir malonum¤ prieästis Å ms¤ materialus knas. Ta-
¦iau budist¤ filosofija nesuteikia jokios informacijos apie siel ,
kno savinink¡. Tod¢l §i filosofija n¢ra tobula.
Nors budizmo filosofija atsako ne £ visus klausimus, tai nerei§-

kia, kad pats Vie§pats Buda neïnojo visos tiesos. Auk§tus moks-
lus i§¢j¡s mokytojas gali mokyti ab¢c¢l¢s, ta¦iau tai nerei§kia, kad
tuo jo ïnios ir apsiriboja. Lygiai taip kiekviena ypatingomis ga-
liomis apdovanota inkarnacija (aktyƒvea avatƒra) skelbia Dievo
öd£, atsi¨velgdama £ laik , viet ir aplinkybes. Auk§tus moks-
lus baig¡s mokytojas gal¢t¤ ai§kinti mokiniams sud¢tingiausius
dalykus, ta¦iau mokiniai gali bti nepaj¢gs i§ karto visk su-
prasti.
Tod¢l ir egzistuoja £vairios religin¢s srov¢s, pvz., budizmas
arba a…karƒcƒryos mƒyƒvƒdos filosofija. Tiek budistai, tiek mƒ-
yƒvƒdïai ragina savo pasek¢jus atsikratyti kan¦i¤ ir malonum¤,
kuriuos sukelia juslin¢ veikla. Joks tikras filosofas neragins sa-
vo pasek¢j¤ ja u¨siimti. Galutin¢ Budos mokymo i§vada skel-
bia, kad ¨mogus nor¢damas pasiekti nirvƒ† pirmiausiai tur£s
atsikratyti kno, kur£ sudaro tarpusavyje besijungiantys mate-
rijos pradai. Kitaip sakant, knas, kur£ sudaro penki materijos
pradai Å ëm¢, vanduo, ugnis, oras ir eteris, Å yra vis¤ kan¦i¤
bei malonum¤ prieästis. Ir, pasak budist¤, i§ard¡ §£ materiali¤
prad¤ jungin£ nebepatirsime nei kan¦ios, nei malonumo.
Pagrindin¢ a…karƒcƒryos filosofijos id¢ja Å pasiekti pirmin£
dvasin£ bv£, atsiribojus nuo materijos prad¤, kurie jungdamiesi
tarpusavyje ir sudaro ms¤ kn . Neatsitiktinai mƒyƒvƒdï¤
motto yra brahma satya„ jagan mithyƒ Å ÀBrahmanas, Absoliu-
tas, yra tiesa, o materialioji krinija Å apgaul¢Ð. a…karƒcƒrya
atmeta Budos filosofij , nepateikian¦i joki¤ ïni¤ apie dvasin¡
siel . Budos filosofija nagrin¢ja tik materij . Budist¤ tikslas Å
suskaidyti material¤ apvalkal ir £silieti £ tu§tum .
Ir budizmas, ir mƒyƒvƒdos filosofija atskleidïa ties tik i§ da-
lies. a…karƒcƒryos skelbtoji mƒyƒvƒdos filosofija pripa¨£sta Brah-
man , dvasi , ta¦iau iki galo jos neapibr¢ïa. Mƒyƒvƒdos filoso-
fija moko suvokti save kaip Brahman (aha„ brahmƒsmi), ir tada
es ¨mogus savaime liausis veik¡s. Deja, taip n¢ra. Gyva esyb¢
niekad nesiliauja veikusi. Atrodyt¤, medituodamas ¨mogus nu-

traukia visoki juslin¡ veikl , ta¦iau jis medituoja, o meditacija
taip pat yra veikla.
Medituodamas Brahman mƒyƒvƒdis jau¦iasi tap¡s Dievu. Vie-
na vertus, suvokti savo vienov¡ su Dievu Å visi§kai teisinga,
nes kaip dvasin¢s sielos, t.y. kokyb¢s prasme, mes tapats Die-
vui. Ta¦iau niekas negali prilygti Dievui kiekybi§kai. ÀBhagavad-
gŒtojeÐ (15.7) K‚‰†a teigia, kad gyvos esyb¢s yra Àneatsiejamos
Jo dalel¢sÐ. K‚‰†a Å gryna dvasia (sac-cid-ƒnanda), tad ir Jo dva-
sin¢s dalel¢s yra sac-cid-ƒnanda, lygiai kaip auksinis auskaras ko-
kyb¢s prasme tapatus aukso gyslai. Vis d¢lto tarp auskaro ir
aukso gyslos negalima d¢ti lygyb¢s ënklo.
Taigi mƒyƒvƒdïai klysta manydami, kad dalis gali prilygti vi-
sumai. Jie taria, kad bdami neatsiejama Dievo dalel¢, jie yra Pats
Dievas. Tod¢l ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (10.2.32) apibdina imper-
sonalistus, sakydama: aviuddha-buddhaya‹ Å ÀJ¤ intelektas n¢-
ra visi§kai i§gryn¢j¡s, j£ tebetemdo nei§manymasÐ. Mƒyƒvƒdïai
£sitikin¡, kad pl¢tojant païnim susivienijama su Dievu, tod¢l
jie vienas kit vadina Nƒrƒya†a. Ta¦iau ¦ia jie labai klysta. Tap-
ti Vie§pa¦iu Nƒrƒya†a ne£manoma. Nƒrƒya†a yra vibhu Å didis,
begalinis, tuo tarpu mes esame a†u Å be galo maï. Dydïu siela
prilygsta vienai de§imttkstantajai plauko galiuko daliai. Tai ar-
gi sveiko proto ¨mogus gali teigti, kad jis yra Dievas?
a…karƒcƒrya tik i§ dalies atskleid¢ Brahmano esm¡; jis mok¢
mus suvokti save kaip dvasin¡ siel , o ne material¤ kn (aha„
brahmƒsmi). To paties moko ir Vedos. Tas, kuris pasiek¢ mukti, i§-
sivadavim , puikiai supranta, kad yra gryna dvasin¢ siela, o ne
knas. Ta¦iau sav¡s païnimas tuo nesibaigia. Toliau ¨mogus tu-
r¢t¤ sav¡s klausti: ÀJei a§ esu amïna dvasin¢ siela, k tur¢¦iau
veikti amïnyb¢je?Ð O amïnoji sielos veikla yra atsidavimo tar-
nyst¢ K‚‰†ai.
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (18.54) Vie§pats K‚‰†a paai§kina, kaip Brah-
mano suvokimas atveda prie atsidavimo tarnyst¢s:
brahma-bhta‹ prasannƒtmƒ
na ocati na kƒ…k‰ati
sama‹ sarve‰u bhte‰u
mad-bhakti„ labhate parƒm
ÀKas pasiekia transcendentin£ bv£, tas i§syk patiria Auk§¦iau-

si j£ Brahman ir pasijunta visi§kai laimingas. Jam tampa nepa-
¨£stamas sielvartas, jis nieko netrok§ta ir yra vienodas visoms
gyvoms esyb¢ms. ·tai tada ir pasiekiamas tyros atsidavimo tar-
nyst¢s Man bvis.Ð
Da¨nai garss svƒmiai kalba apie ÀBrahmano patyrim Ð, nors
patys ir nepakyla auk§¦iau ëmi§k¤ malonum¤ ir kan¦i¤. Jie
imasi dorovingos humanitarin¢s veiklos ir u¨jausdami ken¦ian-
¦ius t¢vynainius pasi§auna steigti ligonines arba, rpindamiesi
j¤ §vietimu, statyti mokyklas. Ta¦iau kaip gali ¨mogus, i§ ties¤
pasiek¡s brahma-bhtos bv£, t ar kit ëm¢s lopin¢l£ laikyti sa-
vo t¢vyne? I§ tikr¤j¤, kaip dvasin¢s sielos, mes neturime ëm¢-
je t¢vyn¢s. Mirus ms¤ knui, nutrksta ir ry§ys su ta §alimi,
kurioje buvome gim¡. Sielvartas Å tai poÿmis, kad vadinamoji
i§sivadavusi asmenyb¢ nenugal¢jo silpnyb¢s ëmi§kiems malo-
numams ir kan¦ioms. Tai rei§kia, kad ji nepasiek¢ laim¢s, nes
laimingas ¨mogus nesielvartauja. Daugyb¢ mokytumu gars¢ju-
si¤ sannyƒsi¤ sugr£ö prie materialios veiklos, nes jie ne£sis mo-
nino Brahmano i§ tikr¤j¤. I§sivaduoti n¢ra taip paprasta. Kaip
jau sakyta, gamtos gu†¤ £taka ¨mogui labai stipri. Gyva esyb¢,
£sipainiojusi £ £vairi karmin¡ veikl , pana§i £ §ilkaverp£, pakliu-
vus£ savo paties suverpto kokono nelaisv¢n. Be Auk§¦iausiojo
Dievo Asmens pagalbos i§sivaduoti nepaprastai sunku.
Dvasin¢s jusl¢s
Tikrasis i§manymas galimas tiktai tada, kai jusl¢s tarnauja
K‚‰†ai. Dabar ms¤ protas ir jusl¢s yra kni§k¤ £vardijim¤ (ÀA§
Å amerikietisÐ, ÀA§ Å indasÐ, ÀA§ Å anglasÐ) valdïoje. Bda-
mi tokios s mon¢s, mes manome, kad jusl¢s turi tarnauti m-
s¤ artimiesiems, visuomenei, tautai ir t.t. Ta¦iau visa tai laiki-

na. I§ tikr¤j¤ mes esame Brahmanas Å gryna dvasin¢ siela, ir,
kol siejame save su laikinais £vardijimais, negalime tapti K‚‰†os
bhaktais.
Kaip jau sakyta, dvasinis païnimas nesiriboja Brahmanu. Eg-
zistuoja trys sav¡s païnimo pakopos: Brahmano païnimo pako-
pa, kai suvokiame save kaip siel Å dvasin¡, skirting nuo kno
esyb¡; Paramƒtmos, t.y. §irdyje gldin¦io Vie§paties, païnimo
pakopa; ir Bhagavƒno Å Vie§paties kaip asmens, rŒ K‚‰†os, pa-
ïnimas.
Paramƒtmos, t.y. K‚‰†os, gldin¦io §irdyje Supersielos pavida-
lu, païnimas pranoksta Brahmano païnim . Brahmanas gretin-
tinas su saul¢s §viesa, o suvokti Paramƒtm tolygu i§vysti pat£
saul¢s skritul£, i§ kurio §i §viesa sklinda. Toliau pl¢todama paï-
nim , gyva btyb¢ pasiekia dvasines Vaiku†‡hos planetas ir sa-
vo akimis i§vysta Auk§¦iausi j£ Dievo Asmen£. Pasiekti §i auk§-
¦iausi païnimo pakop tolygu susitikti su pa¦iu saul¢s dievu.
Saul¢s §viesa, saul¢s skritulys ir saul¢s dievas neegzistuoja at-
skirai, ta¦iau sykiu jie ir skirtingi. Saul¢s §viesa Å tai beasmenis
saul¢s §vyt¢jimas, saul¢s skritulys yra lokalizuotas jos aspektas, o
saul¢s dievas Å tai asmuo, i§ kurio radosi saul¢s §viesa ir saul¢s
skritulys. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (14.27) K‚‰†a patvirtina, kad Jis Pats
yra Brahmano §vyt¢jimo §altinis: brahma†o hi prati‰‡hƒham Å ÀA§
esu beasmenio Brahmano pradïaÐ. O Àœopani‰adojeÐ (15 pos-
mas) rasime toki bhakto mald :
hira†mayena pƒtre†a
satyasyƒpihita„ mukham
tat tva„ p‰ann apƒv‚†u
satya-dharmƒya d‚‰‡aye
ÀO Vie§patie, viso, kas gyva, serg¢tojau, Tavo veid slepia aki-

nantis §vyt¢jimas. Praskleisk §i §viesos skraist¡ ir pasirodyk Sa-
vo tyram bhaktui.Ð
Taigi vien suvokti Brahman nepakanka. Kai sergant nukrenta
temperatra, tai dar nerei§kia, kad esi visi§kai pasveik¡s. Visi§-

kai pasveikstama tada, kai po kar§¦iavimo atgaunamos j¢gos ir
sugr£¨tama prie normalaus, aktyvaus gyvenimo. Prie§ingu atve-
ju visada lieka pavojus, kad liga v¢l pam¢s. Lygiai taip, jeigu
¨mogus suvokia, kad jis yra siela, o ne knas, dar nerei§kia, kad
jis visi§kai i§gijo Å atsikrat¢ iliuzijos. I§ tikr¤j¤ save païn¡s yra
tik tas, kuris iki galo suvokia, kad yra amïnas K‚‰†os tarnas ir
§iuo supratimu grindïa savo veikl .
Ypatinga Vie§paties nuolaida ¨monijai

Ms¤ amïuje geriausias sav¡s païnimo bdas visai ¨monijai Å
kartoti Hare K‚‰†a mahƒ-mantr : Hare K‚‰†a, Hare K‚‰†a, K‚‰†a
K‚‰†a, Hare Hare/ Hare Rƒma, Hare Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare
Hare. Ms¤ dienomis, Kali amïuje, s lygotos sielos yra taip £si-
traukusios £ nuod¢ming veikl , kad negali nuosekliai laikytis
Ved¤ nurodym¤. Hare K‚‰†a mahƒ-mantra Å tai ypatinga rŒ
Caitanyos Mahƒprabhu nuolaida. rŒ Caitanya Mahƒprabhu yra
Pats K‚‰†a, at¢j¡s £ ¸em¡ prie§ penkis §imtus met¤ gelb¢ti puo-
lusi¤ siel¤ ir prad¢j¡s sa…kŒrtanos jud¢jim Å mok s ¨mones su-
tartinai giedoti Vie§paties §vent vard . Vie§pats Caitanya da¨-
nai cituodavo §£ ÀB‚han-nƒradŒya Purƒ†osÐ (3.8.126) posm :

ÀVienintelis i§sivadavimo bdas §iame amïuje Å kartoti §vent

Vie§paties vard , kartoti §vent Vie§paties vard , kartoti §vent
Vie§paties vard . Kito kelio n¢ra, kito kelio n¢ra, kito kelio n¢ra.Ð
·vento K‚‰†os vardo j¢ga galime £sitikinti i§ ar¦iau susipaï-
n¡ su K‚‰†os s mon¢s jud¢jimu. Tap¡ §io jud¢jimo nariais ¨mo-
n¢s atsikrato nuod¢ming¤ £pro¦i¤, susiformavusi¤ dar motinos
£s¦iose. Ir tai Å tikra laim¢. ÀCaitanya-caritƒm‚tojeÐ (ÀMadhya-

lŒlƒÐ 19.151) rŒ Caitanya Mahƒprabhu sako:
brahmƒ†â bhramite kona bhƒgyavƒn jŒva

guru-k‚‰†a-prasƒde pƒya bhakti-latƒ-bŒja
ÀGyva esyb¢ nuo gimimo iki gimimo sukasi u¨burtame rate,

keisdama knus, i§ vieno bvio pereidama £ kit , bla§koma po
vis visat . Ta¦iau jeigu jai nusi§ypsos laim¢ ir ji pelnys K‚‰†os
malon¡, Å ji sutiks tikr dvasin£ mokytoj , kuris pas¢s jos §ir-
dyje bhakti, atsidavimo tarnyst¢s, grd .Ð Jeigu gyvai esybei ne-
pritrks i§minties, ji ims rpintis §irdyje pas¢tu grdu, j£ lais-
tys. Pas¢jus grd £ ëm¡, reikia j£ laistyti, kad grdas sudygt¤
ir subrandint¤ vaisi¤. Taip pat reguliariai reikia laistyti ir bhak-
ti s¢kl §irdyje. Bet kaip j laistyti? rava†a„ kŒrtanam: §lovinant
K‚‰† ir klausantis pasakojim¤ apie Jo §lov¡. ·tai kas pad¢s at-
sidavimo tarnyst¢s daigui augti ir tvirt¢ti.
Praktikuodami atsidavimo tarnyst¡ K‚‰†ai i§trksime i§ nepa-
vyd¢tinos pad¢ties, kurioje atsidr¢me patek¡ £ material¤ pasau-
l£, kur£ K‚‰†a ÀBhagavad-gŒtojeÐ vadina du‹khƒlayam, kan¦i¤ pa-
gaire. Kitaip sakant, rad¡ prieglobst£ prie K‚‰†os lotoso p¢d¤,
t.y. kartodami ir klausydamiesi Jo §vento vardo, mes i§vengsime
nesibaigian¦ios gimim¤ ir mir¦i¤ virtin¢s §iame kan¦i¤ perpil-
dytame materialiame pasaulyje.
Aistr¤ suverptas knas

ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ detaliai apra§oma, kaip gimsta s lygota
gyva esyb¢. Pagal savo karm gyva esyb¢ patenka £ t¢vo s¢kl , i§
kurios, t¢vui su motina suart¢jus, susiformuoja §iurk§tusis ma-
terialus gyvos esyb¢s knas. Lytin¢s sueities metu, t¢vo s¢klai
susijungus su motinos kiau§in¢liu, t¢v¤ s mon¢ taip pat susi-
jungia, ir u¨simezg¡s vaisius j paveldi.
Kiekvienas i§ ms¤ turi vis kitok£ kn , Å visi§kai vienod¤
kn¤ nebna. Fiziniai skirtumai turi tam tikr prieäst£; toji prie-
ästis yra karma. Gyvos esyb¢s veikla nulemia, koks susiformuos
subtilusis knas, kur£ sudaro protas, intelektas ir netikras ego.
Subtilusis knas savo ruo¨tu formuoja gyvos esyb¢s §iurk§t¤j£
kn . ÀBhagavad-gŒtojeÐ (8.6) Vie§pats K‚‰†a teigia:
ya„ ya„ vƒpi smaran bhƒva„

tyajaty ante kalevaram
ta„ tam evaiti kaunteya
sadƒ tad-bhƒva-bhƒvita‹
ÀKokioje dvasios bsenoje gyva esyb¢ palieka §£ kn , o Kunt¢s

snau, tokiame bvyje ji btinai ir atsiduriaÐ. Kok£ subtil¤j£ kn
gyva btyb¢ tur¢s mirties metu, nulemia visas jos ankstesnis gy-
venimas. Jei ugdydamas K‚‰†os s mon¡ ¨mogus transformuoja
savo subtil¤j£ kn , mirties valand jo subtilusis knas sukurs
tok£ §iurk§t¤j£ kn , kur£ tur¢damas jis bus K‚‰†os bhaktas. O jei
¨mogus yra dar labiau paëng¡s, jis apskritai negaus kito mate-
rialaus kno, Å i§syk £gis dvasin£ kn ir sugr£§ pas Diev . Toks
yra gyvenimo tobulumas.
12 SKYRIUS
Aistr¤ paklaidintas
Yamadtos toliau t¡s¢: ÀJaunyst¢je brahmanas Ajƒmila nuodug-

niai i§studijavo Ved¤ ra§tus. Jis buvo tikras doryb¢s £sikniji-
mas Å §velnaus bdo, malonus ir gerai i§aukl¢tas. Nuosekliai
vykdydamas Ved¤ nurodymus, Ajƒmila paäbojo jausmus ir
prot . Jaunuolis buvo teisingas, puikiai giedojo Ved¤ mantras
ir rpinosi §vara. Ajƒmila lenk¢si ugnies dievui, labai gerb¢
savo dvasin£ mokytoj , sve¦ius ir vyresniuosius §eimynos na-
rius. Jam buvo svetima tu§¦ia garb¢. S ïningas, doro elgesio,
visoms gyvoms btyb¢ms linkintis tik gero, Ajƒmila veng¢
kvail¤ kalb¤ ir niekam nejaut¢ pagieös.
Kart , t¢vui paliepus, Ajƒmila i§sireng¢ £ mi§k vaisi¤, g¢li¤
ir samit bei kuos öl¢s. Gr£¨damas namo, jis pamat¢ ëmiau-
siojo luomo ¨mog¤ (dr ), kuris apimtas geidulio beg¢di§kai
glamon¢jo ir bu¦iavo prostitut¡. dra jaut¢si kuo nekal¦iau-
siai, linksmai §ypsojosi ir dainavo. Jis ir jo draug¢ buvo girti.
Apsvaigusios moters akys vart¢si, o saris slydo nuo kno. To-
kius juos ir i§vydo Ajƒmila.
Kai Ajƒmilos ¨vilgsnis u¨kliuvo u¨ palaidn¢s moters, kuri
kurkumos milteliais i§marginta ranka dra glaud¢ prie sav¡s,
pabudo jo §irdyje snaud¡s geismas, ir, paveiktas iliuzijos, jis pa-
sidav¢ jo valdïai. Ajƒmila dar band¢ mintyse kartoti ƒstr¤ nu-
rodym , draudïant£ ¨velgti £ moter£. Sukaup¡s prot ir vis sa-
vo i§manym , jis steng¢si nugal¢ti £siliepsnojus£ geism , ta¦iau
67
Kupidonas jo §irdyje buvo stipresnis.Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ

6.1.56 Ä 62)
Brahmani§kosios ypatyb¢s
Yamarƒjos pasiuntiniai Yamadtos kalba apie tikr j pamaldumo
ir nuod¢m¢s prasm¡, pasakoja, kaip materiali btis £traukia gyv
btyb¡ £ savo verpet . Prisimindami Ajƒmilos gyvenimo faktus,
Yamadtos pasakoja, kad jaunyst¢je jis gerai i§man¢ Ved¤ ra§-
tus, buvo pavyzdingo elgesio, tvarkingas, §varus ir gailestingas.
I§ esm¢s jis netur¢jo yd¤, kitaip sakant, buvo idealus brahmanas.
Brahmanas tur¢t¤ bti nepriekai§tingai doras, laikytis reguliaty-
vi¤j¤ princip¤ ir pasiÿm¢ti geriausiais bdo bruoäis. ·ie pos-
mai nurodo dorovingo ¨mogaus poÿmius.
Kiek galima spr¡sti i§ Yamadt¤ pasakojimo, Ajƒmila jaunys-
t¢je grie¨tai laik¢si skaistyb¢s £äd¤, buvo pavyzdingas brahma-
cƒris, mink§tos §irdies, teisingas, §varus ir doras jaunuolis. Bet,
nepaisant vis¤ savo dorybi¤, jis patyr¢ nuopuol£ ir jam gr¢s¢
Yamarƒjos bausm¢. Apie tai ir kalba posmai.
Ajƒmila buvo ruta-sampanna, ir tai suprantama, nes berniukas
augo brahmano §eimoje. ¸odis ruta rei§kia, kad klausydamasis
Ved¤ Ajƒmila i§samiai susipaïno su Ved¤ mokslu. Indijoje brah-
manus vadina pa†îtomis, Ài§simokslinusiais ¨mon¢misÐ. Brah-
manu negali bti kvailys ar niek§as. Tod¢l tas, kuris nei§mano
Ved¤, negali vadintis brahmanu. Grynai teorinis Ved¤ suprati-
mas neduoda jokios naudos. Ved¤ i§mint£ reikia pritaikyti prak-
ti§kai. Kabinetiniai vedƒntistai skaito Vedƒnt rkydami cigaretes,
ta¦iau tokios studijos yra bevais¢s. Mums teko per savo gyveni-
m pamatyti nemaä Àsannyƒsi¤Ð, kurie diskutuodavo Vedƒntos
temomis traukdami tabako dm . Ajƒmila buvo ne i§ toki¤. Jis
gerai i§man¢ Ved¤ ra§tus ir buvo nepriekai§tingo bdo. Brahma-
nas vadovaujamas dvasinio mokytojo studijuoja Vedas, ir v¢liau,
atlik¡s upanƒyana-sa„skƒros apsivalymo apeigas, tampa dvija,
dusyk gimusiu, ir yra perjuosiamas §vent ja virvele. Tai savoti§-
kas skiriamasis ënklas, nurodantis, kad ¨mogus formaliai pasi-

rinko dvasin£ mokytoj .
Jei ¨mogus n¢ra dusyk gim¡s, jis nesuvoks Ved¤ esm¢s. No-
rint tapti Ved¤ ïnovu, nepakanka pramokti sanskrit . Nema-
äi u¨sienio specialist¤ vert¢ Vedas, ta¦iau j¤ vertim¤ mes ne-
laikome autoritetingais, nes norintis studijuoti Vedas vis¤ pirma
turi bti dvija. Dvija vadintinas ¨mogus, i§mok¡s suvaldyti savo
mintis ir jausmus, teisingas, §varus, kuklus, atlaidus, i§simoks-
lin¡s, paj¢giantis pritaikyti ïnias prakti§kai, bes lygi§kai tik£s
Dievu, K‚‰†a. Toks ¨mogus tikrai yra kompetentingas brahma-
nas, paj¢gus studijuoti Vedas bei jas suprasti.
Gim¡s brahmano §eimoje, Ajƒmila gerai i§man¢ Vedas, nes jau-
nyst¢je buvo kruop§¦iai jas i§studijav¡s. Jis buvo romus (Œlavƒn),
rpinosi §vara (sad-ƒcƒra), anksti k¢l¢si ir dalyvavo §ventykloje
rengiamose Ved¤ apeigose, ma…gala-ƒrati. Jis £knijo visas dory-
bes. Mes irgi galime tapti sad-ƒcƒromis, jei reguliariai praktikuo-
sime atsidavimo tarnyst¡, kasdien dalyvausime ma…gala-ƒrati ir
su karoli¤ v¢riniu kartosime §e§iolika rat¤ Hare K‚‰†a mantros.
·i praktika pad¢s mums pamaü nusiplauti materijos sutept£.
Gaudamas dvasinio mokytojo £§ventinim , mokinys pasiäda
kasdien laikytis §ios dvasin¢s praktikos. Net §e§i V‚ndƒvanos
Gosvƒmiai Å i§silaisvinusios asmenyb¢s Å kasdien tkstan¦ius
kart¤ kartojo mahƒ-mantr ir neu¨mir§davo nusilenkdami pa-
gerbti Dievybes ir bhaktus. Raghunƒtha dƒsa Gosvƒmis daug
kart¤ per dien lenkdavosi i§sitiesdamas ant ëm¢s visu giu,
t.y. atlikdavo da†âvatus. Tai rodo, kad Gosvƒmiai buvo dh‚ta-
vratos, ry¨tingai laik¢si principo duoti atsidavimo tarnyst¢s £ä-
dus ir juos grie¨tai vykdyti. Be to ne£manoma priart¢ti prie Die-
vo. ¸mogus, rimtai siekiantis dvasinio tobulumo, turi laikytis §i¤
reglamentacij¤.
Ajƒmila tur¢jo visas brahmanui bdingas ypatybes, mok¢jo
dvasiniam tobul¢jimui reikalingas GƒyatrŒ mantr bei Hare K‚‰†a
mahƒ-mantr ir i§tikimai tarnavo savo guru, o brahmanui tai Å
svarbiausia. Ved¤ laikais kiekviena auk§tos kastos §eima po ryt-

metinio apsiplovimo, baigusi kartoti Ved¤ mantras, sudegindavo
ugnyje auk . Agni (aukuras) bdavo rpestingai priïrimas, kad
neu¨gest¤. Sud¢jus ant aukuro auk , bdavo pagerbiamas guru,
o po to Å vyresnieji §eimynos nariai. Taigi §eima kasdien ati-
duodavo pagarbos duokl¡ t¢vams ir dvasiniam mokytojui. Ved¤
visuomen¢je tai buvo pirmu¦iausias dienos darbas. ·iandien,
deja, to niekas nebedaro.
Puikus pagarbos vyresniesiems pavyzdys buvo Yudhi‰‡hira
Mahƒrƒja, didis Pƒ†âv¤ gimin¢s vadas ir §ventasis. Pasibaigus
Kuruk‰etros m§iui, Yudhi‰‡hira ir keturi jo broliai kasdien su
mandagumo vizitu apsilankydavo pas t¢vo brol£ Dh‚tarƒ‰‡r Å
t pat£ Dh‚tarƒ‰‡r , kuris nor¢jo nuüdyti Pƒ†âvas ir rezg¢ prie§
juos visokias intrigas, o gal¤ gale paskelb¢ jiems kar . Karas ne-
laime u¨griuvo pat£ Dh‚tarƒ‰‡r ir at¢m¢ i§ jo visus §imt sn¤.
Ta¦iau ir pralaim¢j¡s kar deramos pagarbos savo sn¢nams
(brolio Pƒ†û snums) jis neparod¢. Tai buvo labai negarbinga
valdovo Yudhi‰‡hiros at¨vilgiu. Kart pas Dh‚tarƒ‰‡r apsilank¢
jaunesnysis jo brolis Å didis vai‰†ava Vidura. Jis tar¢ Dh‚tarƒ‰-
‡rai: ÀBrangus brolau, pirmiausiai tu paskelbei Pƒ†âvoms kar ,
o dabar, sulauk¡s ïlos senatv¢s, gyveni Yudhi‰‡hiros namuose,
jo i§laikomas, ir vis tiek nenori parodyti jam deramos pagarbos.
Kur gi tavo g¢da?Ð Vidura taip prakalbo nor¢damas pad¢ti Dh‚-
tarƒ‰‡rai, kad tas nugal¢t¤ savo silpnyb¡ nam¤ ïdinio jaukumui.
Dh‚tarƒ‰‡ra buvo jau senas, visi jo sns buvo mir¡, ta¦iau jis
nor¢jo gyventi jaukiuose namuose ir gerai valgyti. ·tai pavyz-
dys, kokie stiprs yra §eimos saitai. Vidura priekai§tavo Dh‚ta-
rƒ‰‡rai: ÀTu pasenai ir kos¢damas atsikrenk§ti gleiv¢mis, tavo ke-
penys nesveikos. Mirtis ne u¨ kaln¤, o tu tupi jaukiai £sitais¡s
savo kr¢sle tarsi naminis §unelis. Nejau tu visai praradai g¢d ir
kaip tas §uo lauki, kada §eimininkas numes tau kaul ?Ð
A§trs Viduros ödïai paveik¢ suramb¢jusi D‚tarƒ‰‡ros §ird£,
ir jis tar¢: ÀTu teisus, brangusis Vidura. Bet k gi patarsi man
daryti?Ð
Vidura atsak¢: ÀEime su manimi mi§kan, paskirk savo pas-

kutines gyvenimo dienas K‚‰†os s monei. Eime.Ð Taip, niekam
nieko nesak¡s, Dh‚tarƒ‰‡ra i§¢jo drauge su Vidura. ³kandin jiems
nusek¢ ir GƒndhƒrŒ, i§tikimoji Dh‚tarƒ‰‡ros ¨mona. Trise jie pa-
trauk¢ £ mi§k , kad medituodami Vie§pat£ pasitikt¤ mirt£.
Kai kit ryt at¢j¡s i§reik§ti pagarbos d¢d¢ms valdovas Yudhi-
‰‡hira j¤ nerado, jis labai susirpino d¢l Dh‚tarƒ‰‡ros, nes tas jau
buvo sulauk¡s ïlos senatv¢s. ¶ia rmuose pasirod¢ didysis i§-
min¦ius Nƒrada Munis ir nuramino j£: ÀNesirpink. Tavo d¢d¢
Vidura i§sived¢ Dh‚tarƒ‰‡r ir jo ¨mon Gƒndhƒr¡ mi§kan.Ð
·i ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ istorija parodo, kaip reik¢t¤ gerbti
vyresniuosius §eimos narius. Atlikus rytmetines apeigas, reikia
nusilenkti dvasiniam mokytojui ir vyresniems §eimos nariams.
Deramai pagerbtas turi bti ir sve¦ias. Da¨nai apie sve¦io ap-
silankym suïnome i§ anksto, tod¢l galime tinkamai tam pa-
siruo§ti. Pasitaiko ir taip, kad sve¦ias u¨griva netik¢tai, ta¦iau
ir tada reikia sutikti j£ labai pagarbiai. ·eimos galva pirmiausia
tur¢t¤ pamaitinti amïumi, socialine ar dvasine pad¢timi vyres-
nius ¨mones, po to Å vaikus ir likusius §eimos narius. ·eimos
galva valgo paskutinis, bet, prie§ s¢sdamas valgyti pats, jis dar
turi i§eiti £ gatv¡ ir su§ukti: ÀJei kas alkanas, maloniai kvie¦iu
pavalgyti su manim. A§ laukiu js¤!Ð Namie visada turi bti
palikta §iek tiek maisto nelauktiems sve¦iams. Pagal Ved¤ pa-
pro¦ius, jei alkanas sve¦ias pra§o pavalgyti, §eimininkas turi ati-
duoti jam savo dal£ Å geriau jau pa¦iam likti nevalgius. ·tai ko-
kia g‚hastha-ƒramos prasm¢. Man pa¦iam yra tek¡ matyti, kad
jaunas ¨mogus, prie§ u¨sidegdamas cigaret¡, atsiklausia §alia s¢-
din¦io vyresniojo leidimo, net jeigu jie nepa¨£stami. Taip jaunuo-
lis parodo pagarb vyresnio amïaus nepa¨£stamam ¨mogui, Å
juo labiau reik¢t¤ gerbti t¢v ar vyresn£j£ brol£. Ved¤ visuome-
n¢je vyresnio amïaus ¨mogus visada yra gerbiamas. Ta¦iau tai
ne grie¨tas reikalavimas, o veikiau Ved¤ paprotys.
Taigi nuo jaun¤ dien¤ Ajƒmila i§moko pagarbos dvasiniam
mokytojui ir vyresniesiems. Tai vienas sad-ƒcƒros poÿmi¤. Kitas
poÿmis Å kilniadvasi§kumas. Kitaip sakant, Ajƒmila buvo vis¤

gyv¤ btybi¤ draugas. Tikras brahmanas gerbia visas gyvas b-
tybes, net ir skruzd¡.
·ia proga prisimintina istorija apie Nƒrad Mun£ ir medïo-
toj . Syk£ eidamas mi§ku Prayago apylink¢se Nƒrada Munis i§-
vydo daugyb¡ mirtinai suëist¤ ¨v¢ri¤. I§ uüojautos ken¦ian-
tiems padarams jis su§uko:
Å Kas tas nenaud¢lis, kuris üdo ¨v¢ris ir palieka juos leis-
gyvius kankintis?
¸iaurusis medïotojas, vardu M‚gƒris, jam atsak¢:
Å Garbusis i§min¦iau, netrukdyk man dirbti savo darbo. O
jeigu at¢jai papra§yti man¡s elnio kailio, Å §tai jis, imk.
Bet Nƒrada tar¢:
Å Man nieko i§ tav¡s nereikia, tik noriu suïnoti, kod¢l tu ne-
pribaigi suëist¤ ¨v¢ri¤. Tai didïul¢ nuod¢m¢. Jau geriau juos
i§kart pribaigti.
Å T¢vas mane taip mok¢. A§ neïnojau, kad tai Å nuod¢-
m¢, Å pasiteisino M‚gƒris.
Å Taip, tai Å didïul¢ nuod¢m¢. U¨ j tu baisiai kent¢si, Å
kalb¢jo Nƒrada.
Medïotojas susim st¢ ir paklaus¢:
Å Tai k tu silai?
Å Mesk savo bais¤ amat , Å patar¢ Nƒrada Munis.
Å K gi a§ tuomet valgysiu? Å suabejojo M‚gƒris.
Å A§ parpinsiu tau maisto, Å paäd¢jo jam Nƒrada Munis.
Å Na gerai, jei parpinsi man maisto, galiu atsisakyti me-
dïokl¢s, Å sutiko medïotojas.
Nƒrada Munis paragino M‚gƒr£ £sikurti Gangos pakrant¢je ir
prie §vento tulasŒ medelio kartoti Hare K‚‰†a, o pats nu¢jo £
artimiausi kaimel£ ir papasakojo gyventojams, kad netoliese,
Gangos pakrant¢je, apsigyveno tyras vai‰†ava ir ten kartoja man-
tr . Pamat¡ ramiai s¢dint£ ir besimeldïant£ M‚gƒr£, kaimo ¨mo-
n¢s ¢m¢ tarpusavyje kalb¢tis: ÀJis liov¢si medïoj¡s ir kartoja
Hare K‚‰†a mantr !Ð Nuo tos dienos ¨mon¢s kasdien eidavo prie
Gangos aplankyti M‚gƒrio. Vieni ne§davo jam ryï¤, kiti Å dƒlo,

treti Å vaisi¤. Maisto susikaup¢ tiek daug, kad M‚gƒris jau net
nebeïnojo, kur j£ d¢ti.
ÀKam Nƒrada Munis siun¦ia man tiek daug maisto? Man juk
tereikia i§laikyti save ir savo pa¦i Ð, Å steb¢josi medïotojas.
Tada jis ¢m¢ dalyti maist kitiems. Medïotojas kasdien kartojo
Hare K‚‰†a mantr ir dalijo prasƒd , ir taip tapo tyru vai‰†ava.
(T pat£ metod mes taikome ir K‚‰†os s mon¢s jud¢jime: visose
K‚‰†os s mon¢s §ventyklose kartojama Hare K‚‰†a mahƒ-mantra
ir dalinamas prasƒdas.)
Kart Nƒrada Munis papasakojo savo draugui Pƒrvatai Mu-
niui tur£s puik¤ mokin£, buvus£ medïotoj , ir pasil¢ drauge j£
aplankyti. Pƒrvata Munis sutiko. Pri¢j¡ M‚gƒrio namus, i§min-
¦iai pamat¢ M‚gƒr£, stryp¦iojant£ nuo vienos kojos ant kitos. I§-
vyd¡s Nƒrad Mun£, M‚gƒris nor¢jo nusilenkti prie jo p¢d¤, bet
prie§ tai drabuïo kra§tu atsargiai nubrauk¢ nuo ëm¢s skruzdes.
Jis stryp¦iojo saugodamasis, kad j¤ nesumindïot¤. Medïotojas,
kuris dar visai neseniai kankino gyvnus, dabar §okin¢jo nuo
kojos ant kojos stengdamasis neu¨minti skruzd¢s! Tokia vai‰†a-
vos §irdis.
Taigi Ajƒmila tur¢jo brahmanui bding ypatyb¡ Å kilni §ir-
d£. Ir jis nesipuikavo savo mokytumu. Ajƒmila netur¢jo aha…kƒ-
ros Å nebuvo tu§¦iagarbis. ¸odis aha…kƒra rei§kia, kad ¨mogus
labai didïuojasi savo poelgiais. Ajƒmila nesididïavo ir niekam
nejaut¢ prie§i§kumo. ·iais tamsiais nuopuolio laikais kiekvienas
i§ ms¤ ka¨k laikome savo prie§u. Ta¦iau tokiems brahmanams
kaip Ajƒmila §i yda nebdinga. Tiktai i§siugdïus brahmano ypa-
tybes ir £pro¦ius galima tik¢tis i§sivaduoti i§ materijos nelaisv¢s.
Geismo praüdytas
Deja, Ajƒmilai nepavyko i§likti brahmanu, ir apie tai byloja pa-
starieji posmai. Kart , bdamas dar visai jaunas, Ajƒmila i§si-
reng¢ £ mi§k pasiskinti g¢li¤ ir pasirinkti kit¤ Dievybi¤ garbini-
mui reikaling¤ dalyk¤. ÀEik £ mi§k ir parne§k visko, ko prireiks
Dievyb¢ms garbintiÐ, Å liep¢ jam t¢vas. Gr£¨damas £ namus Ajƒ-

mila pamat¢ ëmiausiojo luomo vyr su paleistuve, Å ¦ia jie la-
bai vaizdïai apra§yti. Girtuokli¤ pasitaikydavo ir senov¢je, nors
ne taip da¨nai. Dabar, Kali amïuje, girtuoklyst¢ giliai £leido §ak-
nis, nes ¨mon¢s visame pasaulyje prarado g¢d . Kai Ajƒmila pa-
mat¢ girt dr su prostitute, §is reginys stipriai paveik¢ iki tol
pavyzdingu brahmacƒriu buvus£ jaunuol£, Å reikia tur¢ti galvo-
je, kad tai £vyko prie§ daugel£ amï¤. Ms¤ dienomis palaidu-
mas Å visuotinai paplit¡s rei§kinys, tod¢l bti brahmacƒriu labai
sud¢tinga. Jei §iuolaikinis brahmacƒris tvirtai nesilaiko reguliaty-
vi¤j¤ princip¤, jam labai sunku nesuklupti. Ta¦iau rimtai prak-
tikuojant K‚‰†os s mon¡ galima atsispirti visoms pagundoms.
K‚‰†os s mon¢s jud¢jimo nariams draudïama gyventi pa-
laid lytin£ gyvenim , vartoti svaigalus, valgyti m¢s ir dalyvau-
ti azartiniuose äidimuose. Girta pusnuog¢ moteris, apgl¢busi
girt vyr , Å £prastas reginys Kali-yugoje, ypa¦ Vakar¤ §alyse,
ir tai matant sunku neprarasti savitvardos. Ta¦iau jeigu K‚‰†os
malone ¨mogus tvirtai laikosi reguliatyvi¤j¤ princip¤ ir karto-
ja Hare K‚‰†a mantr , K‚‰†a j£ btinai apsaugos. Juk neveltui
K‚‰†a sako, kad Jo bhaktas niekada nepraüs (kaunteya pratijƒnŒhi
na me bhakta‹ pra†ayati). Tod¢l visi praktikuojantys K‚‰†os
s mon¡ turi grie¨tai laikytis reguliatyvi¤j¤ princip¤ ir kartoti
nustatyt Vie§paties §vent¤ vard¤ skai¦i¤. Tada nebus ko bai-
mintis. Prie§ingu atveju ms¤ pad¢tis labai nesaugi.
Ajƒmila dav¢ £äd laikytis dvasinio gyvenimo reglamentacij¤.
Bet, kaip matome, ir dvasini¤ auk§tum¤ pasiek¡s ¨mogus gali
patirti nuopuol£. Ajƒmilos nuopuol£ l¢m¢ susitikimas su dviem
atvirai besiglamon¢jan¦iais ëmiausio luomo ¨mon¢mis. Visiems
ïnoma, kad vyras ir ¨mona lyti§kai santykiauja, ta¦iau tai neturi
bti demonstruojama vie§ai. Atviras seksas bdingas tik gyvu-
liams. Neleistini yra taip pat ir santykiai su daugiau partneri¤.
·iais laikais lytinis palaidumas Å £prastas rei§kinys visame pa-
saulyje, ypa¦ Vakar¤ §alyse. Jauna mergina ie§ko vaikino nor¢-
dama j£ sugundyti ir kartu praleisti nakt£, bet n¢ nemano u¨ jo
tek¢ti. Ji nori i§bandyti daugiau partneri¤. O tek¢ti ruo§iasi u¨

to, su kuriuo jausis laimingiausia. Ta¦iau taip m sto prostitut¢s.
Vaikinai taip pat kei¦ia merginas kaip pir§tines. Tai £prasta Va-
kar¤ §alyse, kur jaunuoliai negauna dvasinio i§silavinimo.
Sugyvul¢jusioje visuomen¢je taika ne£manoma. ³vairi¤ kra§t¤
vadovai kalba apie taik , rengia taikos konferencijas, ta¦iau nei
konferencijos, nei rezoliucijos taikos sukurti nepad¢s. Taikos ne-
bus tol, kol nebus reformuota visa socialin¢ santvarka, o tai pa-
daryti gali tiktai K‚‰†os s mon¢.
K‚‰†os s mon¢ puosel¢jama bendraujant su dorais ¨mon¢-
mis; bendravimas su pagedusiais ¨mon¢mis skatina ëmiausius
instinktus. Apie tai Vie§pats ’‰abhadeva pasak¢ ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ (5.5.2): mahat-sevƒ„ dvƒram ƒhur vimuktes tamo-
dvƒra„ yo‰itƒ„ sa…gi-sa…gam Å ÀJei norime, kad mums atsiver-
t¤ kelias £ i§sivadavim , turime tarnauti mahƒtmoms, tyriems
bhaktams, o jei norime keliauti tiesiai £ pragar , galime bendrau-
ti su tais, kuriems rpi tik moterysÐ. Geism¤ apimtai §iuolaiki-
nei ÀcivilizuotaiÐ visuomenei nerpi K‚‰†os s mon¢. Jie nesir-
pina ir vyresniais §eimos nariais. Jaunimas glamon¢jasi gatv¢je,
papldimyje, kino teatruose. Seksas brukte brukamas reklamoje
kaip jaukas, siekiant patraukti ¨moni¤ d¢mes£. Tokiu bdu mate-
rialist¤ ir ateist¤ visuomen¢ dar labiau kursto aistr ir stumia
¨monij £ pragar .
Taigi Ajƒmila puol¢ pamat¡s palaidn¤ porel¡ atvirai besigla-
mon¢jant. dra ir prostitut¢ buvo girti, j¤ akys vart¢si, prostitu-
t¢s drabuïai buvo i§sidraik¡. ·iandien tapo madinga d¢v¢ti dra-
buïus, kurie vos-ne-vos pridengia kn , ta¦iau tai nepadoru ir
ädina seksualum . Sakoma, kad knas, i§teptas kurkuma, ska-
tina prie§ingos lyties seksualin£ potrauk£. ¸odis kƒma-liptena nu-
rodo, kad dra buvo i§sipai§¡s kurkuma. dra ir prostitut¢ n¢
kiek nesidrov¢jo, nes buvo didïausi nenaud¢liai. Jie glamon¢josi
atvirai, jiems nerp¢jo ¨moni¤ nuomon¢. Jie §ypsojosi, kvatojo,
dainavo ir glamon¢josi, ir jaunasis Ajƒmila eidamas pro §al£ vi-
sa tai mat¢.
·iais laikais kine toks atvirai demonstruojamas seksualumas

tapo norma, ir nesunku £sp¢ti, kok£ aukl¢jam j£ poveik£ jis daro
§iandienos jaunimui. Ajƒmilai pakako syk£ pamatyti tok£ regin£
ir jis patyr¢ nuopuol£. Jo dvasinis aukl¢jimas nu¢jo perniek. Jis
stov¢jo, netek¡s ädo, ir viskas jo s mon¢je apsivert¢ auk§tyn
kojom. Kai darbo imasi Kupidonas, ¨mogus u¨mir§ta, ko buvo
mokomas, kaip dera elgtis ir kaip nedera. Tod¢l reikia vengti
laisvo ly¦i¤ bendravimo. Cƒ†akya Pa†îta patar¢ nebendrauti su
¨mon¢mis, kurie jau¦ia didïul¡ silpnyb¡ jutiminiams malonu-
mams, ir ie§koti draugijos t¤, kurie gyvena dvasi§kai ir su mei-
le tarnauja Dievui. ·tai kod¢l berniukai tur¢t¤ bti siun¦iami £
gurukul , dvasinio mokytojo namus, kur bt¤ pratinami gyventi
dvasi§kai.
Sunku suvaldyti savo lytin£ geism , neturint pakankamai i§-
minties, kantryb¢s ir atitinkamos fizin¢s, dvasin¢s bei intelek-
tualin¢s kultros. Taigi pamat¡s vyr , vie§ai besiglamon¢jant£ su
jauna moterimi, net kompetentingas brahmanas, kaip sako pa-
starieji posmai, negal¢jo suvaldyti savo aistros, atsispirti norui
duoti jai vali . ¸mogui, kuris i§tikimai netarnavo Auk§¦iausia-
jam Dievo Asmeniui ir nepeln¢ ypatingos Jo globos, materialis-
tinio gyvenimo sl¢gis labai apsunkina savitramd .
13 SKYRIUS
Ajƒmilos nuopuolio pradïa
Yamadtos kalb¢jo: ÀBrahmano Ajƒmilos s mon¢ aptemo, kaip

aptemsta saul¢ ar m¢nulis, kai juos u¨stoja ëmesni¤j¤ sfer¤
planeta. Visos Ajƒmilos mintys ¢m¢ suktis apie prostitut¡. Ne-
trukus jinai jau tarnavo Ajƒmilos namuose, ir jis ¢m¢ visi§kai
nebepaisyti brahmano nuostat¤.
Nor¢damas £siteikti prostitutei, jis leido i§ t¢vo paveld¢tus
pinigus, pirko jai £vairiausias dovanas ir visi§kai u¨mir§o sa-
v j priederm¡. Aistringas moters ¨vilgsnis paverg¢ Ajƒmilos
mintis, ir, palik¡s savo jaun graï ¨mon i§ garbingos brah-
man¤ §eimos, jis kartu su prostitute pasidav¢ nuod¢mei.
Nors nedor¢lis Ajƒmila gim¢ brahman¤ §eimoje, susid¢j¡s su
palaida moterimi jis pamet¢ galv ; moteriai ir jos vaikams i§-
maitinti jis peln¢si kaip i§man¢ Å ir dorai dirbdamas, ir £vai-
riomis piktyb¢mis. Taip ir gyveno Ajƒmila, Å pamindamas
visas §ventra§¦i¤ taisykles, i§laidaudamas, valgydamas prosti-
tut¢s sutaisyt maist . ·is ¨mogus buvo tikriausias nusid¢j¢-
lis Å neïr¢jo §varos ir nebepais¢ joki¤ draudim¤.
Ajƒmila neatliko atgailos. Tod¢l u¨ nuod¢m¢se paskandin-
t savo gyvenim jis turi stoti prie§ Yamarƒjos teism . Ten
jis bus deramai nubaustas ir apvalys savo §ird£.Ð (ÀrŒmad-
Tarnauti privalu... Ta¦iau tarnauti kam?

Kaip jau sakyta, Ajƒmila nuo maëns buvo aukl¢jamas kaip tik-
ras brahmanas ir pavyzdingai tarnavo savo dvasiniam mokyto-
77
jui, t¢vui, kitiems vyresniesiems §eimos nariams bei Auk§¦iau-

siajam Dievo Asmeniui. Bet, susid¢j¡s su prostitute, jis u¨mir§o
brahmano pareigas ir ¢m¢ vergauti Vie§paties K‚‰†os iliuzinei
energijai, mƒyai.
Tarnaujama arba mƒyai, arba K‚‰†ai. Savo prigimtimi visos
gyvos btyb¢s yra K‚‰†os tarnai. Pats Vie§pats Caitanya tai pa-
tvirtino: jivera 'svarpa' hayaÅk‚‰†era 'nitya dƒsa' Å ÀSavo pri-
gimtimi gyva esyb¢ yra amïnas K‚‰†os tarnasÐ (ÀCaitanya-
caritƒm‚taÐ, ÀMadhya-lŒlƒÐ 20.108). ·iame pasaulyje kiekvienas
nori valdyti. ÀA§ esu viso pasaulio vie§patsÐ Å bdinga tiek in-
dividualios, tiek kolektyvin¢s s mon¢s id¢ja. Bet ji beprasm¢,
nes vis¤ ms¤ prigimtis Å tarnyst¢. Uüot tarnav¡ K‚‰†ai, mes
tarnaujame savo jausmams. Bet §iaip ar taip tarnaujame. Tod¢l
i§mintingas ¨mogus susim stys: ÀJei §iaip ar taip esu priverstas
tarnauti, galgi geriau tarnauti K‚‰†ai?Ð Tiktai K‚‰†os bhaktas
pripa¨£sta, kad tarnyst¢ K‚‰†ai yra jo pa§aukimas, tod¢l tik K‚‰†
£sis monin¡s bhaktas vertas vadintis i§min¦ium.
Ved¤ kultros tikslas Å religinis Vie§paties K‚‰†os, arba
Vi‰†u, garbinimas, ta¦iau vadinamieji vedƒntistai to nenori pri-
païnti. J¤ akys krypsta £ pusdievius, ir jie pataria ¨mon¢ms
garbinti kur£ nors i§ j¤. Ta¦iau jie visi§kai neteiss: juk da¨nai
pusdievius garbina ir demonai (asuros). Vienas didïausi¤ Vie§-
paties ivos garbintoj¤ buvo asura, vardu Rƒva†a. O kitas asura,
Hira†yakaipu, buvo visa §irdimi atsidav¡s Vie§pa¦iui Brahmai.
Kas negarbina Vie§paties Vi‰†u, tas yra asura. Taip skelbia
Vedos. Ajƒmila buvo brahmanas, o tai rei§kia, kad jis buvo Nƒrƒ-
ya†os tarnas, kitaip sakant, vai‰†ava.
Vai‰†ava yra tas, kuris pripa¨£sta Vie§pat£ K‚‰† auk§¦iausiuo-
ju valdovu, supranta, kad viskas priklauso Jam ir kad visos b-
tyb¢s yra Jo tarnai. Kaip §eimininkui priklauso visas jo kis,
taip K‚‰†ai priklauso visa, kas gyva ir negyva materialiame bei
dvasiniame pasauliuose. I§ tikr¤j¤ vienintelis besim¢gaujantis
subjektas yra K‚‰†a, Å niekas kitas netinka §iam vaidmeniui,
nes yra kitos prigimties. K‚‰†a Å vienintelis visa ko vie§pats ir

valdovas.
Kai mes u¨mir§tame, kad esam amïni K‚‰†os tarnai, imame
tarnauti savo jausmams. Paklus¡ jausm¤ diktatui atsiduriame
tamsiausiose iliuzijos srityse ir nusipelnome Yamarƒjos bausm¢s.
Kartais ms¤ s ïn¢ ku¨da mums: ÀNesielk §itaipÐ, ta¦iau mes
pasiduodame aistroms bei gob§umui ir neklausome s ïn¢s bal-
so. K‚‰†a, gldintis ms¤ §irdyse, taip pat mus £sp¢ja: ÀTaip
nedera elgtisÐ, bet mes nenorime Jo gird¢ti. Tarnaudami savo
jausmams patiriame vien kan¦i . Jeigu poreikis tarnauti mums
£gimtas, kod¢l netarnavus K‚‰†ai? Kam tarnauti jausmams, ku-
riems vis maä ir maä? Tapkime Dievo tarnais, Å taip mes pa-
sieksime tobulum . Jei netarnausime K‚‰†ai, bsime priversti
tarnauti savo jausmams ir niekad nei§vengsime kan¦i¤.
Tas, kuris tarnauja K‚‰†ai, yra gosvƒmis, jausm¤ valdovas. Jei
¨mogus turi gosvƒmio titul , rei§kia, kad jis atsisak¢ paklusti
jausm¤ diktatui ir kaip Rpa Gosvƒmis arba Sanƒtana Gosvƒmis
nusilenk¢ Auk§¦iausiojo Dievo Asmens valiai. Gosvƒmis Å tai ne
kastos titulas. Prie§ tapdamas gosvƒmiu, Rpa Gosvƒmis tarnavo
valstyb¢s patar¢ju musulmoni§koje vyriausyb¢je ir d¢l to in-
duist¤ brahman¤ bendruomen¢s buvo atstumtas. Ta¦iau kai
jis atsisak¢ paklusti Nawabui Hussainui Shahui ir nusilenk¢
Caitanyos Mahƒprabhu valiai, Vie§pats i§k¢l¢ j£ £ gosvƒmius.
Visi tikrieji gosvƒmiai yra pasaulio atsiäd¢j¡ ¨mon¢s, vairƒgiai.
Kas nesugeba tapti tikru vairƒgiu, tas turi sukurti §eim Å tap-
ti g‚hastha. N¢ra prasm¢s d¢tis brahmacƒriu arba sannyƒsiu ir sla-
pukauti su moterimis. Toks elgesys vertas didïausio pasmerki-
mo. Jei pavyzdingas §eimos ¨mogus praktikuoja karma-yog , t.y.
aukoja savo darbo vaisius K‚‰†ai, jis gal¤ gale patiria visi§k at-
siäd¢jim . ·eimos ¨mogus netur¢t¤ stengtis pasiglem¨ti darbo
vaisi¤, jis tur¢t¤ dirbti i§ pareigos jausmo ir galvoti: ÀK‚‰†a nori,
kad a§ tai dary¦iau, tai mano pareiga, Å vykdydamas j suteik-
siu K‚‰†ai dïaugsmoÐ. Tokia tikro bhakto nuostata. Arjuna pats
nenor¢jo kovoti, bet suprato, kad to nori K‚‰†a. ÀA§ turiu kau-
tis. Ar man patinka, ar ne Å K‚‰†a nori, kad a§ kovo¦iau, tod¢l
a§ privalau tai daryti.Ð ·tai taip m sto pasaulio atsiäd¢j¡s Vie§-
paties bhaktas.
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (18.66) Vie§pats K‚‰†a sako Savo mokiniui
Arjunai: ÀNusilenk Man, A§ apsaugosiu tave nuo vis¤ nuod¢m¢s
pasekmi¤Ð. Ir Arjuna sutinka vykdyti K‚‰†os nurodym : kari‰ye
vacana„ tava Å ÀTavo valia man Å £statymasÐ (ÀBhagavad-gŒtƒÐ
18.73). Jeigu seksime Arjunos pavyzdïu, u¨megsime tiesiogin£
ry§£ su K‚‰†a ir £veiksime visas klitis, su kuriomis susiduriame
tiek dvasiniame, tiek materialiame gyvenime. K‚‰†os nurodymai
mus pasiekia nenutrkstama mokin¤ seka (guru-parampara). Pa-
klusimo §iems nurodymams aktas vadinasi ik‰ƒ (savanori§kas
paklusimas dvasiniam mokytojui). Gyva btyb¢ jau¦iasi nepri-
klausoma, tod¢l nenori paklusti kitos btyb¢s, kad ir kokia ji b-
t¤ i§kilni, valiai. Bet, vykdydami dvasinio mokytojo nurodymus,
mes i§ tikr¤j¤ paklstame K‚‰†ai ir taip pasiekiame tobulum .
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (11.17.27) K‚‰†a sako:
ƒcƒrya„ mƒ„ vijƒnŒyƒn

nƒvamanyeta karhicit
na martya-buddhyƒsyeta
sarva-deva-mayo guru‹
À¸inok, ƒcƒrya Å tai A§ Pats, tod¢l niekad jo neëmink. Nepa-

vyd¢k jam ir nelaikyk jo paprastu ¨mogumi, nes savo asmenyje
jis £knija visus pusdievius.Ð Laikydamas dvasin£ mokytoj pa-
prastu ¨mogumi, pasidav¡s pagieäi, bhaktas patirs nuopuol£.
Norint i§mokti atsidavimo tarnyst¢s, reikia dvasinio mokytojo
pagalbos. Mokytojas gali pad¢ti, kai bhaktas jam nusilenkia, jo
klausin¢ja ir tarnauja jam. Bet visa tai ne£manoma, jeigu ¨mo-
gus jau¦ia pagie¨ dvasiniam mokytojui.
Prostitut¢s praüdytas... ·ventojo vardo i§gelb¢tas

Ajƒmila augo brahmano §eimoje, bet bendraudamas su prosti-
tute jis liov¢si buv¡s brahmanu. Jis puol¢ taip ëmai, kad u¨-
mir§o visas brahmano pareigas. Ir vis d¢lto prie§ mirt£, i§tar¡s
keturis §vento Nƒrƒya†os vardo skiemenis, jis i§veng¢ baisaus
galo. Neveltui K‚‰†a ÀBhagavad-gŒtojeÐ (2.40) sako: sv-alpam apy
asya dharmasya trƒyate mahato bhayƒt Å ÀNet ir menkiausia pa-
änga atsidavimo tarnyst¢s kelyje apsaugo ¨mog¤ nuo didïau-
sio pavojausÐ. Atsidavimo tarnyst¢, kurios pradï ÿmi §vento
Vie§paties vardo kartojimas, yra tokia galinga, kad i§gelbsti net
seksualiniam geismui pasidavus£ ir garbing brahmano vard
praradus£ ¨mog¤, Å tereikia jam i§tarti Vie§paties vard . ·vento
Vie§paties vardo galia nepaprasta. Tod¢l ÀBhagavad-gŒtƒÐ pata-
ria n¢ valand¢lei jo neu¨mir§ti: satata„ kŒrtayanto mƒ„ yatanta
ca d‚ˆha-vratƒ‹.
¶ia, materialiame pasaulyje, ms¤ tyko tiek daug pavoj¤, kad
bet kuri akimirk galime suklupti. Ir vis d¢lto, jeigu ¨mogus
kartoja Hare K‚‰†a mahƒ-mantr ir i§lieka tyros §irdies, jei ne-
praranda tvirtyb¢s, jis btinai bus i§gelb¢tas. Ajƒmila u¨mir§¡s
mantr susid¢jo su prostitute ir taip prarado visas brahmano do-
rybes. Posmuose pabr¢¨tas prostitut¢s pagaminto maisto povei-
kis. Dor praradusios, nuod¢mingos moters gamintas maistas
yra didïausi nuodai. Valgydamas tok£ maist Ajƒmila tapo nu-
sid¢j¢liu.
Posmuose pamin¢ta ir tai, kad Ajƒmila i§§vaist¢ vis savo pali-
kim . Pagal papro¦ius vaikai turi teis¡ £ t¢v¤ turt Å j£ paveld¢jo
ir Ajƒmila. Ta¦iau k jis su t¢vo palikimu dar¢? Uüot skyr¡s j£
K‚‰†os tarnystei, jis visk i§§vaist¢ tenkindamas prostitut¢s £gei-
dïus, tod¢l nusipeln¢ pasmerkimo. Jis tapo aistros kupino, nuo-
dingo prostitut¢s ¨vilgsnio auka.
Su dora ir i§tikima ¨mona ¨mogus susilaukia garbing¤ pali-
kuoni¤, kurie prot¢viams atna§auja aukas ir i§gelbsti juos i§ pra-
garo kan¦i¤. ¸odis putra (ÀsnusÐ) paraidïui rei§kia Àtas, kuris
gali i§gelb¢ti savo prot¢vius i§ pragaroÐ. rŒ Caitanya Mahƒ-
prabhu parod¢ tai Savo pavyzdïu, vykdamas £ Gay sud¢ti au-
kos Savo prot¢viams. Iki §i¤ dien¤ Gayoje i§likusi Vi‰†u §ven-
tykla, kurioje aukos prot¢viams atna§aujamos prie Vie§paties

Vi‰†u lotoso p¢d¤. Kartais mirusieji (t¢vas ar motina) gauna
§m¢klos kn , ir yra buv¡, kad j¤ vaikai, atna§audami Gayoje
u¨ juos aukas prie Vie§paties Vi‰†u lotoso p¢d¤, juos i§vaduo-
dav¡. Ta¦iau vai‰†ava visada atna§auja aukas Vi‰†u, tod¢l jo
prot¢viai savaime i§vaduojami. Jei §eimoje bent vienas i§ vaik¤
tampa vai‰†ava, jis i§gelbsti keturiolika prot¢vi¤ ir keturiolika
savo bsim¤ palikuoni¤ kart¤. ·£ fakt patvirtina ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ.
Dorovingas gyvenimas prasideda susivaldymu, o nuod¢min-
gas Å lytiniu palaidumu. Tod¢l reikia visi§kai atsisakyti palai-
do lytinio gyvenimo. Lyti§kai santykiauti leidïama tik su savo
teis¢ta ¨mona, norint prad¢ti vaik . Santuoka skirta vaikams
prad¢ti, ir §ia prasme santuoka yra religijos aktas. Vie§pats
K‚‰†a sako ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.11): dharmƒviruddho bhte‰u
kƒmo 'smi Å ÀLytiniai santykiai, neprie§taraujantys religijos nor-
moms, esu A§ PatsÐ. Vienas i§ Caitanyos Mahƒprabhu pasek¢j¤
ivƒnanda Sena buvo §eimos ¨mogus. Drauge su kitais bhaktais
jis kasmet atvykdavo £ Pur£ pasimatyti su Vie§pa¦iu Caitanya, ir
visad j£ lyd¢jo ¨mona su vaikais. Kart ivƒnanda Sena at¢jo £ su-
sitikim su Vie§pa¦iu, ir jo ¨mona nusilenk¢ Jam. Ji lauk¢si kdi-
kio, ir Caitanya Mahƒprabhu tar¢ ivƒnandai: ÀKai gims vaikas,
pavadink j£ Paramƒnanda dƒsaÐ. Caitanyai Mahƒprabhu nebuvo
paslaptis, kad moteris pastoja po lytinio akto, bet t kart Jis lyti-
ni¤ santyki¤ nepasmerk¢, nes jie neprie§taravo §ventra§¦i¤ nu-
rodymams.
O §tai kitas pavyzdys. Kart sannyƒsis, atsiskyr¢lis, artimas
Vie§paties palydovas, vardu Haridƒsa Jaunesnysis, mintyse pa-
noro moters, ir Caitanya Mahƒprabhu, kaip Paramƒtmƒ, gldinti
vis¤ §irdyse, i§kart suprato, kas dedasi jo mintyse, nors Hari-
dƒsa Jaunesnysis net nesuart¢jo su moterimi. Vie§pats liep¢
kitiems Savo pasek¢jams Haridƒsos Jaunesniojo daugiau prie Jo
nebeprileisti. Sarvabhauma Bha‡‡ƒcƒrya, Rƒmƒnanda Rƒya ir kiti
artimi Caitanyos Mahƒprabhu pasek¢jai maldavo Vie§paties:
ÀHaridƒsa Jaunesnysis Å Tavo amïnas tarnas. Bk maloningas

ir atleisk jam §i nevaling kalt¡.Ð Ta¦iau Vie§pats Caitanya
Mahƒprabhu §£syk buvo nepalenkiamas ir nesvyruodamas at-
sak¢: ÀJei jums taip patinka Haridƒsa Jaunesnysis, likit¢s su juo,
o A§ eisiu Sau vienasÐ. Po §i¤ ödï¤ niekas nebedr£so dar kar-
t pra§yti Caitany Mahƒprabhu atleisti Haridƒsai Jaunesniajam.
Haridƒsa Jaunesnysis, netur¢damas vilties susilaukti Caitanyos
Mahƒprabhu atleidimo, patrauk¢ £ Prayag ir nusiskandino Ya-
munos ir Gangos upi¤ santakoje. Vie§pats Caitanya apie tai ï-
nojo, ta¦iau kart paklaus¢ Savo palydov¤:
Å Kur dabar Haridƒsa Jaunesnysis?
Å Vie§patie, Tu j£ atstmei, ir jis nusiüd¢, Å atsak¢ Caitanyos
palydovai.
Å Labai gerai, labai gerai, Å tar¢ Vie§pats Caitanya.
Caitanya Mahƒprabhu kartais buvo kietesnis u¨ akmen£, o kar-
tais Å §velnesnis u¨ g¢l¡. Tai bdinga Auk§¦iausiajam Dievo As-
meniui. ivƒnanda buvo tikras g‚hastha ir laik¢si vis¤ §eimyninio
gyvenimo taisykli¤, tuo tarpu Haridƒsa Jaunesnysis buvo dav¡s
atsiäd¢jimo £ädus, tod¢l buvo pasmerktas vien u¨ tai, kad min-
tyse panoro moters. Sannyƒsis i§eidamas i§ nam¤ duoda skaisty-
b¢s £äd , ir sulauÿti §£ £äd Å baisiausia nuod¢m¢.
Taigi Ajƒmila tapo amorali¤ ry§i¤ su prostitute auka. Pasau-
lio istorijoje nemaä pavyzdï¤, kai pa¦ius doriausius ¨mones
sugundo prostitut¢s ir, tenkindami j¤ £geidïus, jie i§§vaisto vi-
s savo turt . Amorals ry§iai su prostitut¢mis verti didïausio
pasmerkimo, nes jie s lygoja moralin¡ asmenyb¢s degradacij ,
finansinius sunkumus, d¢l j¤ ¨mogus praranda pad¢t£ visuo-
men¢je. Tod¢l palaidas seksualinis gyvenimas yra grie¨tai drau-
dïamas. Vedusiam ¨mogui nevalia ¨valgytis £ kitas moteris, nes
menkiausia nei§tikimyb¢ gali baigtis jam tikra katastrofa. K‚‰†
£sis monin¡s g‚hastha visad turi tai atminti. Jis privalo u¨mir§ti
kitas moteris, gyventi santarv¢je su savo ¨mona ir kartoti Hare
K‚‰†a mantr . Prie§ingu atveju jam visada gresia pavojus nusi-
risti £ pat£ dugn , ir tai gerai parodo Ajƒmilos pavyzdys.
Yamadtos laik¢ Ajƒmil praüvusiu ¨mogumi, tod¢l niekaip

negal¢jo suprasti, kod¢l Vi‰†udtos u¨draud¢ jiems vestis Ajƒ-
mil £ Yamarƒjos teism . Ajƒmila neatgailavo u¨ padarytas nuo-
d¢mes, tod¢l Yamadtos man¢, kad jis turi susilaukti Yamarƒjos
bausm¢s ir jas i§pirkti. Yamarƒja baudïa pa¦ius niekingiausius
nusid¢j¢lius, kad jie i§pirkt¤ savo kaltes. Tod¢l Yamadtos krei-
p¢si £ Vi‰†udtas, pra§ydami netrukdyti jiems nuvesti Ajƒmil
pas Yamarƒj .
14 SKYRIUS
Visuomen¢s vadov¤ i§davyst¢
ukadeva Gosvƒmis tar¢: Garbusis karaliau, Vie§paties Vi‰†u

tarnai gerai i§mano logikos ir argument¤ men . I§klaus¡ Yama-
dt¤ ödïus Vi‰†udtos tar¢:
ÀSkaudu matyti, kad bedievyst¢ £sibrov¢ ten, kur turi bti
ginama religija! Tie, kurie atsakingi u¨ religijos £statymus, u¨-
simojo nubausti nekalt , nuod¢me nesusitepus£ ¨mog¤!
Karalius, valstyb¢s pareignas, privalo bti nepriekai§tingo
bdo, savo valdiniams jis turi atstoti mylint£ t¢v , globoti juos
ir ginti. Remdamasis autoritetingais §ventra§¦iais, jis turi mo-
kyti pilie¦ius, duoti jiems ger¤ patarim¤, bti visiems vieno-
das. Yamarƒja i§tikimas §iems priesakams Å neveltui jis yra
auk§¦iausias teisingumo mokytojas. I§tikimi priesakams ir tie,
kurie eina jo p¢domis. Ta¦iau jeigu ir jie i§duot¤ teisingum ,
jeigu u¨mir§¡ ne§ali§kum nubaust¤ nekalt , £ k gi u¨tarimo
ir pagalbos kreipt¤si valdiniai?
Paprasti ¨mon¢s lygiuojasi £ visuomen¢s vadov , seka jo
pavyzdïu, visi§kai pasitiki jo nuomone. ¸mon¢s neturi pa-
tikimesni¤ ïni¤, kurios pad¢t¤ jiems atskirti religij nuo
bedievyst¢s. Neprityr¡s ir nei§prus¡s valdinys yra lyg paikas
gyvul¢lis, ramiai gulintis ant §eimininko keli¤ ir tikintis, kad
§eimininkas j£ apgins. Jeigu visuomen¢s vadovo §irdis nesu-
ramb¢jus ir jeigu jis tikrai yra vertas gyvos btyb¢s pasitik¢ji-
mo, kaip jis gali nubausti ar pasmerkti myriop kvail ¨mog¤,
85
visi§kai juo pasikliaujant£ ir su geriausiais jausmais atsiduo-

dant£ jo valiai?Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.2.1 Ä 6)
Logika ir argumentai
Vi‰†udtos, tikri Dievo tarnai, visur ir visada vadovaujasi logi-
ka ir argumentais. K‚‰†os nurodymai n¢ra tu§¦ios dogmos. Da¨-
nai religija esti palanki dirva dogmatizmui, ta¦iau ÀrŒ Caitanya-
caritƒm‚tosÐ autorius rŒla K‚‰†adƒsa Kavirƒja ragina mus d¢ti
pastangas, kad suvoktume Vie§paties Caitanyos asmenyb¡ ir Jo
skelbt K‚‰†os s mon¢s filosofij remdamiesi logikos d¢sniais.
Kitaip sakant, jis nenori aklo, sentimentais pagr£sto sekimo. Jei
atsisakysime m styti logi§kai, nes ïningi ¨mon¢s gal¢s mus len-
gvai suklaidinti. ·tai ant kiekvieno kampo vadinamieji misionie-
riai skelbia, kad ¨mogus gali tapti Dievu, ir suburia aplink save
milijonus emoci§kai neatspari¤ pasek¢j¤. Ta¦iau kaip gali ¨mo-
gus bti Dievas? Kur £rodymai, kad kas nors bt¤ Juo tap¡s? ·ie
melagingi svai¦iojimai visi§kai nelogi§ki. Norint suprasti K‚‰†os
s mon¢s filosofij , reikia pasitelkti vis savo i§mint£.
Ta¦iau ¨mogus, pripaïn¡s K‚‰†os s mon¢s filosofijos teisin-
gum ir gav¡s autoritetingo dvasinio mokytojo £§ventinim , ne-
tur¢t¤ su juo gin¦ytis. Mes neturime teis¢s mesti i§§kio auto-
ritetams. Taip elgdamiesi nusikalsime jiems ir prasilenksime su
dvasiniais principais.
Apie valdïos pareigas

Vi‰†udtos kaltino Yamadtas, kad vesdamiesi Ajƒmil £ Yama-
rƒjos teism jie nusiëngia religijos normoms. Yamarƒja Å tai pa-
reignas, Auk§¦iausiojo Dievo Asmens £galiotas bausti nusid¢j¢-
lius ir spr¡sti, kas atitinka religij ir kas jai prie§tarauja. Ir jeigu
jis nubaust¤ nekalt ¨mog¤, §e§¢lis krist¤ ant vis¤ Yamarƒjos
teisingumo rm¤. ·i taisykl¢ taikytina ne tiktai Yamarƒjos teis-
mui, bet ir visai ¨moni¤ visuomenei.
Karaliaus ir visos vyriausyb¢s pareiga Å ginti religijos £staty-

mus. Deja, ms¤ amïuje, Kali-yugoje, ¨mon¢s stokoja i§minties
ir neskiria dharmos nuo adharmos, religijos nuo bedievyst¢s. Teis-
mai neïno, k reikia bausti ir ko ne. Antai vai‰†avos, kurie Vie§-
paties §lovei skleisti aukoja vis savo gyvenim ir i§ uüojautos
visoms puolusioms sieloms stengiasi kuo pla¦iau skelbti K‚‰†os
s mon¢s tiesas, deja, d¢l Kali-yugos £takos da¨nai melagingai
kaltinami visuomen¢s tvarkos paëidimu, juridi§kai persekio-
jami ir baudïami. Kali-yuga Å labai ydingas amïus. Mums te-
lieka kreiptis prieglobs¦io £ K‚‰† ir be paliovos kartoti Hare
K‚‰†a, Hare K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a, Hare Hare/ Hare Rƒma, Hare
Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare Hare.
Vi‰†udtos priekai§tavo Yamadtoms u¨ tai, kad §ie nusi-
ëng¢ teisingumui. Kali-yugoje dorovinis pakrikimas ir korup-
cija griauna teismin¢s sistemos pamatus. Teism¤ paskirtis Å
u¨tikrinti teisingum , ta¦iau melagingi liudijimai teismuose ir
ky§ininkavimas tai labai apsunkina. Ms¤ dienomis kiekvienas
gali nusipirkti sau palank¤ teismo sprendim . Kai teisingumo
sistema korumpuota, ¨mogus jau¦iasi labai netvirtai. Valstybin¢
valdïa tur¢t¤ u¨tikrinti pilie¦i¤ saugum ir rpintis jais, kaip
t¢vai rpinasi savo vaikais. Vaikyst¢je ¨mogus visi§kai priklau-
so nuo savo t¢v¤, visi§kai jais pasitiki: ÀMano t¢tis ir mama su
manimi Å man n¢ra ko bijotiÐ. Bet jeigu t¢vai netik¡, kas apgins
vaik ? Lygiai taip, jeigu visas valdïos aparatas korumpuotas,
kas apgins pilie¦ius?
¸mon¢s paprastai ima pavyzd£ i§ valstyb¢s vadov¤. Valstyb¢,
karalius valdiniams Å tarytum t¢vas. Jei vaik üdo ar skriau-
dïa, n¢ vienas t¢vas nes¢d¢s rank¤ sud¢j¡s. Jis paaukos savo
gyvyb¡, kovodamas su skriaud¢ju. Deja, §iandieniame pasauly-
je nusikalstamumas yra £gav¡s nereg¢tus mastus. Kovai su nusi-
kalstamumu valstyb¢ i§leidïa milijonus doleri¤, ta¦iau ¨mon¢s
d¢l to nesijau¦ia saugesni. Valdïa atskaitinga valstyb¢s gyven-
tojams, nes jos pareiga Å rpintis j¤ saugumu ir gerove. O jei
valdïa nepaj¢gi to padaryti arba yra korumpuota Å kas laukia

jos pilie¦i¤?
Karalius, o ms¤ laikais Å vyriausyb¢, Å turi ginti savo pi-
lie¦ius, nurodyti jiems tikr j£ gyvenimo tiksl . ¸mogaus knas
mums duotas pirmiausia tam, kad pasiektume sav¡s païnim ,
suvoktume savo ry§£ su Auk§¦iausiuoju Dievo Asmeniu. Tod¢l
vyriausyb¢s pareiga Å organizuoti §vietimo sistem taip, kad
¨mon¢s ilgainiui pasiekt¤ dvasin£ tobulum ir suvokt¤ savo
ry§£ su Dievu. ·iuo principu vadovavosi Mahƒrƒja Yudhi‰‡hira,
Mahƒrƒja ParŒk‰itas, Vie§pats Rƒmacandra, Mahƒrƒja AmbarŒ‰a,
Prahlƒda Mahƒrƒja ir kiti didieji praeities valdovai.
Deja, ms¤ dienomis dauguma visuomen¢s vadov¤ yra negar-
bingi ir bedieviai, ir d¢l to ken¦ia visa valstyb¢. Pl¢§ikai ir va-
gys, dangstydamiesi demokratijos §kiais, stengdamiesi laim¢ti
rink¢j¤ balsus ir gauti svarbiausius postus vyriausyb¢je, kvai-
lina patiklius ¨mones. Geriausias pavyzdys Å Amerika, kur pa-
sipiktin¡ pilie¦iai privert¢ prezident pasitraukti i§ savo posto. Ir
tai Å tik vienas i§ daugyb¢s pavyzdï¤.
Kali-yugos ¨mon¢s neturi £ k kreiptis u¨tarimo. Netikusi val-
dïa negali u¨tikrinti j¤ asmeninio ir nuosavyb¢s saugumo. I§
tikr¤j¤ ¨mon¢s tur¢t¤ nuolat justi, kad valstyb¢ tinkamai pasi-
rpins j¤ saugumu. Bet baisiausia, kad ji pati griauna pilie¦i¤
pasitik¢jim ir d¢l politini¤ prieäs¦i¤ ver¦ia juos kent¢ti. Mums
patiems teko patirti, kaip, prie§ suskylant Indijai, taikoje ir san-
tarv¢je gyven¡ induistai ir musulmonai d¢l politik¤ kalt¢s staiga
u¨sipliesk¢ abipuse neapykanta, kirtosi d¢l politikos, üd¢ vieni
kitus. Kali-yugoje tai Å £prastas rei§kinys.
Kitas Kali-yugos poÿmis yra g¢dinga gyvn¤ üdymo prak-
tika. Ms¤ laikais gyvuliai laikomi gerai £rengtuose aptvaruose
ir yra £sitikin¡, kad §eimininkas juos apgins. Deja, £mit¡ jie siun-
¦iami £ skerdyklas. Tok£ ïaur¤ elges£ su gyvuliais smerkia vai‰†a-
vos Vi‰†udtos. Nusid¢j¢li¤, atsaking¤ u¨ §ias ïaurias üdy-
nes, laukia baisios pragaro kan¦ios. I§duoti gyv btyb¡, kuri
visi§kai pasikliaudama jumis kreipiasi pagalbos, nesvarbu, kas

ji bt¤ Å ¨mogus ar gyvnas, Å yra didïausia nuod¢m¢. Ms¤
laikais tokia i§davyst¢ valdïos nebaudïama, tod¢l visuomen¢j
juntamas didïulis dorovinis pakrikimas. Neveltui apie §io am-
ïaus ¨mones ra§tai sako: mandƒ‹ sumanda-matayo manda-bhƒgyƒ
hy upadrutƒ‹ Å d¢l savo nuod¢mi¤ ¨mon¢s yra pasmerkti (man-
dƒ‹), j¤ s mon¢ aptemus (sumanda-mataya‹), jie nelaimingi (man-
da-bhƒgyƒ‹), tod¢l juos kamuoja nesibaigiantys rpes¦iai (upadru-
tƒ‹). Tai toks j¤ gyvenimas dabar, o po mirties j¤ laukia baisios
pragaro kan¦ios.
Ajƒmila netur¢jo bti nubaustas, ta¦iau Yamadtos primygti-
nai reikalavo atiduoti j£ Yamarƒjos teismui. J¤ elgesys prie§taravo
dharmai, religijos nuostatoms. Vi‰†udtos baiminosi, kad neu¨-
kirtus kelio §iam bedievyst¢s aktui susvyruos ¨moni¤ visuo-
men¢s valdymo pamatai. K‚‰†os s mon¢s jud¢jimas deda visas
pastangas, kad §iandienin¢je visuomen¢je £sigal¢t¤ teisingi val-
dymo principai. Ta¦iau Kali-yugos valdovai nepakankamai re-
mia Hare K‚‰†a jud¢jim , nes nesuvokia, kok£ nauding darb
visuomenei jis dirba. K‚‰†os s mon¢s jud¢jimas Å tai jud¢jimas,
galintis realiai pad¢ti besistengian¦iai dorovi§kai atsitiesti ¨mo-
nijai. ·tai kod¢l valstybi¤ ir visuomen¢s vadovai tur¢t¤ remti
§£ jud¢jim visame pasaulyje ir pad¢ti ¨monijai i§bristi i§ nuo-
d¢m¢s lino.
15 SKYRIUS
Nuod¢mi¤ i§pirkimas
ÀAjƒmila i§pirko ne tik pastarojo gyvenimo nuod¢mes, bet ir

tas, kurias padar¢ per milijonus ankstesni¤ gyvenim¤, Å t¡s¢
Vi‰†udtos, Å nes nevilties akimirk i§tar¢ §vent Nƒrƒya†os
vard . Ir nors jo §irdis nebuvo visi§kai skaisti, be nusiëngim¤
i§tar¡s §vent j£ vard jis dvasi§kai apsival¢ ir dabar yra vertas
i§vadavimo.
S¢sdamas prie stalo ar k kita veikdamas, Ajƒmila da¨nai
pasi§aukdavo sn¤: ÀEik§ ¦ia, brangusis Nƒrƒya†aÐ. Ir nors jis
§aukdavo savo sn¤, ne Vie§pat£, jo lpose visgi skamb¢jo ke-
turi §vento vardo skiemenys: nƒ-rƒ-ya-†a. Tardamas Nƒrƒya†os
vard Å tegu ir nes moningai, Å jis su kaupu i§pirko per mili-
jonus gyvenim¤ padarytas nuod¢mes.
Vagiui, pasiglemüsiam auks ar kitas brangenybes, girtuok-
liui, i§davikui, brahmano üdikui, savo guru ar kito garbaus
¨mogaus ¨monos suvedïotojui nuod¢mes lengviausia i§pirkti
kartojant §vent Vie§paties Vi‰†u vard . Tai geriausias nuo-
d¢m¢s i§pirkimo bdas bet kuriam nusid¢j¢liui, net tam, ku-
ris nuüd¢ t¢v , karali¤, moter£ arba karv¡. Kartodamas §vent
Vie§paties Vi‰†u vard toks nusid¢j¢lis i§syk atkreipia £ save
Auk§¦iausiojo Vie§paties d¢mes£, ir Vie§pats pagalvoja: ÀJis i§-
tar¢ Mano vard , ir Mano pareiga Å j£ apginti.Ð (ÀrŒmad-
90
Vis¤ nuod¢mi¤ atleidimas

Vi‰†udtos apkaltino Yamadtas, kad tie neïn , k suimti ir
ko neliesti. Suimin¢ti nusid¢j¢lius Å £prastinis Yamadt¤ dar-
bas, bet §£syk Yamadtos at¢jo suimti to, kuris kartodamas Nƒrƒ-
ya†os vard i§pirko visas savo nuod¢mes. Vi‰†udtos priekai§-
tavo Yamadtoms: ÀJs neïnote, kas vertas bausm¢s ir kas jos
nenusipeln¢. Taip, Ajƒmila praeityje daug nusid¢jo, bet visos jo
nuod¢m¢s jau i§pirktos. Kartodamas §vent Nƒrƒya†os vard ,
jis visi§kai pa§alino j¤ pasekmes. Kod¢l norite j£ suimti, kod¢l
ïrite £ j£ tarsi £ nusikalt¢l£? Jis, nors ir nes moningai, visgi i§-
tar¢ §vent j£ vard ir dabar yra be nuod¢m¢s.Ð
Ketindami suimti Ajƒmil , Yamadtos pais¢ tiktai i§orini¤ jo
gyvenimo aplinkybi¤. Jie buvo tikri, kad Ajƒmila, per savo gyve-
nim pridar¡s aib¡ nuod¢mi¤, turi stoti prie§ Yamarƒjos teism .
Yamadtoms ir £ galv neat¢jo, kad visos jo kalt¢s buvo atleistos.
Vi‰†udtos paai§kino Yamadtoms, kad Ajƒmila i§pirko nuo-
d¢mes, nes vis gyvenim ir mirties akimirk kartojo Nƒrƒya-
†os vard . Pagr£sdamas savo mint£, rŒla Vivanƒtha Cakravartis
—hƒkura primena §iuos §ventra§¦i¤ posmus:
nƒmno hi yƒvatŒ akti‹

pƒpa-nirhara†e hare‹
tƒvat kartu„ na aknoti
pƒtaka„ pƒtakŒ nara‹
ÀKart i§tar¡s §vent Hari vard nusid¢j¢lis i§perka nuod¢mi¤

daugiau, negu gali j¤ padarytiÐ (ÀB‚had-vi‰†u Purƒ†aÐ).
avaenƒpi yan-nƒmni
kŒrtite sarva-pƒtakai‹
pumƒn vimucyate sadya‹
si„ha-trastair m‚gair iva
ÀJei ¨mogus i§taria §vent j£ vard , nors tart¤ j£ i§ nevilties ar

nety¦iomis, visos jo nuod¢mi¤ pasekm¢s bemat i§silaksto tary-

tum persigand¡ ¨v¢reliai girioje, pasigirdus lito riaumojimuiÐ
(ÀGaruâ Purƒ†aÐ).
sak‚d uccƒrita„ yena
harir ity ak‰ara-dvayam
baddha-parikaras tena
mok‰ƒya gamana„ prati
À¸mogus, kart i§tar¡s §vent Vie§paties vard , susidedant£ i§
dviej¤ skiemen¤ (ha-ri), tikrai i§sivaduojaÐ (ÀSkanda Purƒ†aÐ).
Tai tik keli posmai, paai§kinantys, kod¢l Vi‰†udtos sustabd¢
Yamadtas ir neleido jiems vestis Ajƒmilos pas Yamarƒj .
Nuod¢mi¤ esti £vairi¤. Viena j¤ Å vagyst¢. Vagyst¢ ir £silauï-
mas Å tai labai sunkios nuod¢m¢s, kaip, beje, ir girtavimas.
Vi‰†udtos smerkia girtuoklius ir vagis. Tarp kit¤ nuod¢mi¤
galima pamin¢ti draugo i§davyst¡, nepagarb dvasiniam ar pa-
saulie¦iui mokytojui, brahmano, vai‰†avos, moters, valdovo arba
karv¢s nuüdym . Tai Å bene sunkiausia nuod¢m¢. Ta¦iau Vi‰-
†udtos teigia, kad net didïausias nusid¢j¢lis, kart i§tar¡s
§vent Nƒrƒya†os vard , i§perka visas kaltes.
rŒdhara Svƒmis ra§o: À·ventas Nƒrƒya†os, Vie§paties Hari,
vardas ne tik sunaikino visas Ajƒmilos nuod¢mes, bet ir suteik¢
jam teis¡ i§sivaduoti, tod¢l po mirties jis pateko £ dvasin£ pasau-
l£Ð. Kartodamas §vent K‚‰†os vard ¨mogus nusikrato nuod¢-
mi¤ daugiau, negu gali j¤ padaryti. Ajƒmila i§tar¢ §vent j£ vard
be nusiëngim¤, nuo§irdïai, ir taip i§pirko visas savo nuod¢mes.
·tai kod¢l mes tiek daug reik§m¢s teikiame Hare K‚‰†a kartoji-
mui. Kartojant Hare K‚‰†a mantr pasiekiama visa, k gali duoti
dorovingi darbai, asketizmo praktika, auk¤ atna§avimas. J kar-
tojan¦iam nereikia praktikuoti joki¤ yogos metod¤, atgailauti u¨
nuod¢mes, tramdyti kno ir laikytis £äd¤. Papras¦iausiai be nu-
siëngim¤ kartodamas §ventuosius vardus ¨mogus pasiekia vi-
sa, k gali duoti Ved¤ rekomenduojama apeig¤ praktika.
Nƒrƒya†os vardas ne kart skamb¢jo Ajƒmilos lpose dar tada,

kai jis gyveno §eimoje ir £vairiais nuod¢mingais bdais peln¢si,
kad i§maitint¤ savo §eim . Nors Ajƒmila gyveno nuod¢m¢je,
§vent vard jis kartojo be nusiëngim¤. Jeigu §ventas Vie§pa-
ties vardas kartojamas siekiant i§pirkti nuod¢mes arba nuside-
dama pasitikint §ventojo vardo galia, Å tai rimtas nusikaltimas
(nƒmno balƒd yasya hi pƒpa-buddhi‹). Ir nors Ajƒmila padar¢ daug
nuod¢mi¤, jis kartojo §vent Nƒrƒya†os vard ne tam, kad jas
i§pirkt¤; jis tiesiog §aukdavo savo sn¤ Nƒrƒya†os vardu. Ir §ven-
tasis vardas padar¢ savo. Ajƒmila kartojo §vent j£ vard be £ëi-
dim¤, tod¢l i§veng¢ atpildo u¨ visas nuod¢mes, kurias padar¢
ne tik §£, bet ir daugyb¡ praeit¤ gyvenim¤. Tai rodo, kad ¨mo-
gus, nuolat be nusiëngim¤ kartojantis §vent Vie§paties vard ,
atsikrato nuod¢m¢s. Taigi §ie posmai patvirtina, kad Ajƒmila bu-
vo be nuod¢m¢s ir nesusitep¢ nuod¢me, nes kartojo Nƒrƒya†os
vard . Ir nors j£ kartodamas jis §auk¢si snaus, §ventasis vardas
vis tiek apval¢ jo §ird£.
Nei§man¢li¤ nuomone, kartoti galima bet kuriuos, net ir pus-
dievi¤, vardus Å rezultatas es vis tiek bus tas pats. Ta¦iau tai Å
mƒyƒvƒdos filosofijos id¢ja. Mƒyƒvƒdïai mano, kad visi mes esam
Dievas. Jie sako: ÀIr pusdieviai, ir a§, ir tu Å visi esam DievasÐ.
Tod¢l, j¤ nuomone, i§sivaduoti pad¢s bet kuris vardas. Bengali-
joje labai populiarios kƒlŒ-kŒrtanos. ¸mon¢s ¦ia buriasi £ grupes
ir gieda ÀKƒlŒ! KƒlŒ! KƒlŒ!Ð arba £vairi¤ pseudo-avatƒr¤ vardus.
Vienas niek§as prie giesm¢s pridr¢ savo ¨monos vard , ir kvaili
pasek¢jai §lovino dar ir jo ¨mon . ·itaip apgaudin¢dami ¨mo-
nes filosofai mƒyƒvƒdïai kartu su savo pasek¢jais keliauja tie-
siai £ pragar . D¢l §ios prieästies Caitanya Mahƒprabhu grie¨-
tai £sp¢jo mus nesiklausyti mƒyƒvƒdï¤ filosof¤ i§vedïojim¤, kad
nesu¨lugdytume savo dvasinio gyvenimo ir kad ms¤ atsidavi-
mo tarnyst¢s kelyje nei§kilt¤ rimt¤ kli¦i¤. Ir jeigu kas nors ra-
gina mus kartoti kitus vardus, mes visad turime tai prisiminti.
Kartoti reikia tiktai §vent Vi‰†u arba K‚‰†os vard .
·ventra§¦iai pataria mums kartoti tik Auk§¦iausiojo Dievo As-

mens, K‚‰†os, vard . Vi‰†u turi tkstan¦ius vard¤, ir nesukly-
sime teigdami, kad K‚‰†a ir Vi‰†u yra ta pati asmenyb¢, bet
vis d¢lto §ventra§¦iuose paai§kinta, kad Rƒmos vardas tkstant£
kart¤ veiksmingesnis u¨ Vi‰†u vard , o K‚‰†os vardas tris kar-
tus veiksmingesnis u¨ Rƒmos. Kitaip sakant, kartodamas §vent
K‚‰†os vard ¨mogus be atskir¤ pastang¤ pasiekia vis¤ dory-
bing¤ darb¤ rezultatus.
Neveltui Caitanya Mahƒprabhu rekomenduoja kartoti §vent j£
vard . Jis remiasi §iais ƒstros ödïais:

ÀVienintelis bdas i§sivaduoti §iame nesantaikos ir veidmainys-

t¢s amïuje Å §ventasis Vie§paties vardas. N¢ra kito kelio. N¢ra
kito kelio. N¢ra kito kelioÐ (ÀB‚han-nƒradŒya Purƒ†aÐ).
T pa¦i akimirk , kai pirm syk i§tariame §vent j£ vard , i§-
perkame visas nuod¢mes. Tai Å pirmasis dvasinio gyvenimo
ïngsnis. Neatsiäd¢jus nuod¢mingo gyvenimo ne£manoma tap-
ti tyru vai‰†ava.
Nusiëngimai kartojant §vent j£ vard

Nuod¢mi¤ padaro net ir bhaktas. Da¨nai jos padaromos nenoro-
mis, o kartais j¤ prieästis bna ir nuod¢minga praeitis. Jei min-
tyse jis atgailauja: ÀA§ nenor¢jau nusid¢ti, bet a§ toks bevilti§kas
nusid¢j¢lis, kad v¢l tai padariauÐ, atsi¨velgdamas £ jo nuo§irdï
atgail Auk§¦iausiasis Vie§pats jam atleis. Ta¦iau jeigu jis nusi-
deda s moningai, tik¢damasis, kad kartojamas Hare K‚‰†a var-
das j£ apsaugos, atleidimo tik¢tis neverta.
Jei bhaktas padaro nuod¢m¡ tik¢damas, jog §ventojo vardo
galia j atsvers, jo nuod¢m¢ vadinasi nƒma-aparƒdha (nusiëngi-
mas §ventajam vardui). I§ de§imties nusiëngim¤ rim¦iausias Å
nusid¢jimas pasitikint §ventojo vardo galia. Kartojant Hare

K‚‰†a, mums atleidïamos nuod¢m¢s. Ta¦iau v¢l jas daryti Å di-
dïausias nusikaltimas. Paprasto ¨mogaus nusid¢jimas n¢ra toks
sunkus, kaip nusid¢jimas to, kuris kartoja Hare K‚‰†a. Auk§-
tas valstyb¢s pareignas, piktnaudïaujantis tarnybine pad¢timi,
imantis ky§£, nusikalsta kur kas sunkiau, negu t pat£ darantis
paprastas ¨mogus. Tokie ¨mon¢s yra didïausi nusikalt¢liai ir
nusipelno didesn¢s bausm¢s. Policininkas u¨ vagyst¡ baudïa-
mas grie¨¦iau u¨ paprast vag£, Å jo nusikaltimas traktuojamas
ÿmiai rim¦iau. Toks £statymas. Lygiai taip, jei ¨mogus piktnau-
dïauja Hare K‚‰†a mantra, manydamas: ÀA§ kartoju Hare K‚‰†a,
tod¢l galiu daryti nuod¢mes, Å vis tiek man bus atleistaÐ, jis ne-
pasieks galutinio §ventojo vardo kartojimo tikslo. Taip elgdama-
sis jis pakliva £ u¨burt rat : jis apsivalo, v¢l daro nuod¢mes,
apsivalo ir v¢l daro nuod¢mes, ir taip be galo... Taip ne£mano-
ma i§sivaduoti.
Kita vertus, nevalia manyti, kad Hare K‚‰†a nepanaikina nuo-
d¢mi¤. Vienas i§ de§imties nusiëngim¤ kartojant §vent Vie§-
paties vard kaip tik ir yra netik¢ti, kad jis sunaikina nuod¢mi¤
pasekmes. Tie, kurie stengiasi Hare K‚‰†a mahƒ-mantr kartoti
be nusiëngim¤, turi §ventai tik¢ti ƒstros ödïais, skelbian¦iais,
kad §venti K‚‰†os vardai yra visagaliai. Vi‰†udtos posmuose
sako: À·vent¤ Vie§paties Vi‰†u vard¤ kartojimas Å geriausias
bdas i§pirkti visokias nuod¢mesÐ. Ta¦iau sunkum¤ da¨nai
sudaro tai, kad ¨mogus kartoja Hare K‚‰†a ir nesiliauja dar¡s
nuod¢mi¤.
Kaip teisingai kartoti §vent j£ vard

Taigi raktas £ s¢km¡ kartojant §vent j£ vard Å stengtis nuod¢-
mi¤ apskritai i§vengti. Kartojan¦iajam Hare K‚‰†a mahƒ-mantr
atleidïama u¨ jo praeities nuod¢mes, ir jeigu jis v¢l nenusideda,
neilgai trukus padaro didïul¡ dvasin¡ paäng . Jo mintys nie-
kad nenukrypsta nuo K‚‰†os lotoso p¢d¤. Jei mes reguliariai ir
be nusiëngim¤ kartojame Hare K‚‰†a mantr , mums negresia
atpildas u¨ nuod¢mes; kartojant mantr sustipr¢s ms¤ meil¢

Auk§¦iausiajam Vie§pa¦iui, ry¨tas Jam atsiduoti ir tarnauti.
Syk£ vienas nei§man¢lis, laik¡s save brahmanu, susigin¦ijo su
—hƒkura Haridƒsa d¢l §vento K‚‰†os vardo galios. Haridƒsa
—hƒkura kreip¢si £ gird¢jusius gin¦ vai‰†avas: ÀBe nusiëngim¤
kartodamas §vent Vie§paties vard ¨mogus pasiekia dvasin£
bv£ (brahma-bht ), bet tai dar ne viskas Å jo §irdy nubunda
meil¢ Dievui, ir jis i§syk i§sivaduojaÐ.
Brahmanas nenor¢jo su tuo sutikti: ÀKam §itaip i§psti §ven-
tojo vardo gali ? I§sivadavimas yra ilgalaik¢s asketizmo prak-
tikos rezultatas. Ta¦iau tu sakai, kad norint i§sivaduoti pakan-
ka kartoti Hare K‚‰†a. Galbt, bet jeigu tai netiesa, a§ nur¢§iu
tau nos£.Ð
Haridƒsa —hƒkura atsak¢: ÀJei pasirodyt¤, kad i§sivadavimas
n¢ra Hare K‚‰†a kartojimo vaisius, beje, ne pats svarbiausias, Å
a§ nusipjau¦iau nos£ patsÐ.
·io gin¦o liudininkai, matydami, kaip brahmanas u¨gaulioja
Haridƒs —hƒkur , pasipiktino ir nieko nelaukdami nuvijo §alin
§ventvag£. Greitu laiku brahmanas susirgo raupsais ir liko be sa-
vo dailiosios nosies. ·is nutikimas papasakotas ÀrŒ Caitanya-
caritƒm‚tojeÐ.
Kartodamas §vent j£ vard ¨mogus £veikia tris stadijas: nusi-
ëngim¤, i§sivadavimo ir beatodairi§kos meil¢s Dievui. ·£ pro-
ces galima palyginti su sirpstan¦iu mango vaisiumi. Neprino-
k¡s mango yra gaiüs, ta¦iau gerai i§sirp¡s jis esti saldus. Galbt
i§ pradï¤ kartosime §ventus vardus be didesnio po, ta¦iau pa-
tyrus i§sivadavimo jausm §ventas vardas teikia tok£ dïaugs-
m , kad nesinori liautis j£ kartojus. rŒla Rpa Gosvƒmis sukr¢
puik¤ posm , vaizdïai perteikiant£ K‚‰†os vardo saldyb¡:
tu†ê tƒ†âvinŒ rati„ vitanute tu†ˆƒvalŒ-labdhaye

kar†a-kroâ-kaâmbinŒ gha‡ayate kar†ƒrbudebhya‹ sp‚hƒm
ceta‹-prƒ…ga†a-sa…ginŒ vijayate sarvendriyƒ†ƒ„ k‚ti„
no jƒne janitƒ kiyadbhir am‚tai‹ k‚‰†eti var†a-dvayŒ
ÀDviejuose ödïo K‚‰-†a skiemenyse gldi ödïais neapsako-

mas nektaras. Kai kartojame §vent K‚‰†os vard , mums rodos,
kad jis §oka ant ms¤ lieüvio, ir tada norime tur¢ti §imtus tks-
tan¦i¤ burn¤. Kai K‚‰†os vardas pasiekia ausis, norime tur¢ti
milijonus aus¤. O kai §ventasis vardas ima suktis ms¤ sielos
kiemelyje, jis u¨valdo prot ir paralyüoja jausmus.Ð
·tai k kartodamas §vent vard jau¦ia i§sivadav¡s ¨mogus.
Pasiekus §i bsen (prem ) kartojama mantra (Hare K‚‰†a, Hare
K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a, Hare Hare/ Hare Rƒma, Hare Rƒma, Rƒma
Rƒma, Hare Hare) teikia tikr dïaugsm . Ta¦iau j£ patirti ga-
li tiktai tie, kurie laikosi reguliatyvi¤j¤ princip¤. Privalome
visada bti budrs. Po ligos ¨mogus turi labai saugotis. Jeigu
¢m¡s sveikti jis nesisaugo, liga gali v¢l pam¢ti. Klaidinga b-
t¤ manyti, kad i§sivadavus galima daryti kas tik §auna £ galv .
Reguliatyvi¤j¤ princip¤ btina grie¨tai laikytis bet kuriame at-
sidavimo tarnyst¢s etape.
Amïna §ventojo vardo nauda
Komentuodamas devint j£ ir de§imt j£ posmus, rŒla Vivanƒtha

Cakravartis —hƒkura nu§vie¦ia naujas §ventojo vardo visagalyb¢s
puses. ¸emiau cituojamu dialogo formos komentaru jis parodo,
kaip §ventas Vie§paties vardas padeda atsikratyti nuod¢m¢s pa-
sekmi¤:
ÀKitas sakys: Tegu §ventas Vie§paties vardas padeda nusi-
plauti visas gyvenimo nuod¢mes. Ta¦iau jei ¨mogus nusideda
suvokdamas, k daro, ir ne vien , o daug kart¤, nuod¢m¢s pa-
sekmi¤ jis neatsikratys, net jeigu atgailaut¤ vis amïnyb¡. Tad
ar gali bti, kad ¨mogus, kart i§tar¡s §vent Vie§paties vard ,
i§sipirkt¤ u¨ visas s moningai padarytas nuod¢mes?Ð
Vivanƒtha Cakravartis —hƒkura atsako £ t klausim cituoda-
mas devint j£ ir de§imt j£ §io skyriaus posmus:
ÀGeriausias bdas i§pirkti nuod¢mes Å kartoti §vent Vie§pa-
ties Vi‰†u vard . Vagiui, pasiglemüsiam auks ar kitas brange-
nybes, girtuokliui, i§davikui, brahmano üdikui, savo guru ar kito

garbaus ¨mogaus ¨monos suvedïotojui nuod¢mes lengviausia
i§pirkti kartojant §vent Vie§paties Vi‰†u vard . Tai geriausias
nuod¢mi¤ i§pirkimo bdas bet kuriam nusid¢j¢liui, netgi tam,
kuris nuüd¢ savo t¢v , valdov , moter£ ar karv¡. Kartodamas
§vent Vie§paties Vi‰†u vard toks nusid¢j¢lis i§syk atkreipia £
save Auk§¦iausiojo Vie§paties d¢mes£, ir Vie§pats pagalvoja: ÀA§
privalau j£ ginti Å juk jis i§tar¢ Mano vard Ð.
ÀKartojamas §ventas vardas pad¢s i§pirkti visas gyvenimo
nuod¢mes ir pa§alinti j¤ pasekmes. ·i atgaila pranoksta visas
£prastines atgailos formas. ³prastin¢ atgaila laikinai apsaugo nu-
sid¢j¢l£, ta¦iau nepa§alina giliai jo §irdyje £si§aknijusio polinkio
nusid¢ti. Tod¢l atgailavimas neturi §vento Vie§paties vardo ga-
lios. ƒstros teigia, kad t , kuris kart i§taria §vent j£ vard ir visa
savo siela nusilenkia prie Vie§paties lotoso p¢d¤, Vie§pats i§syk
imasi globoti ir ginti. Tai patvirtina ir rŒdhara Svƒmis. Taigi, kai
pasirod¢ Yamarƒjos pasiuntiniai ir Ajƒmilai i§kilo rimtas pavo-
jus patekti jiems £ rankas, Vie§pats t pa¦i akimirk pasiunt¢
Savo tarnus jo ginti. Ir Vi‰†udtos £vykd¢ Vie§paties vali , nes
Ajƒmila buvo i§pirk¡s visas nuod¢mes.Ð
ÀAjƒmila pavadino sn¤ Nƒrƒya†os vardu. Berniuk jis labai
myl¢jo ir nuolat kviesdavo vardu. Ir nors, tardamas ÀNƒrƒya†aÐ,
jis kviesdavo ne Vie§pat£, o savo sn¤, vardas neprarado savo
galios, nes jis tapatus Vie§pa¦iui Nƒrƒya†ai. Pavadin¡s sn¤
Nƒrƒya†a, Ajƒmila i§pirko visas savo nuod¢mes. Nuolat kvies-
damas sn¤, jis kartodavo §vent Nƒrƒya†os vard ir neju¦iomis
dvasi§kai tobul¢jo, vis labiau £sis monindamas K‚‰† .Ð
ÀKitas paprie§taraus: ÀKaipgi taip gal¢jo bti, kad be palio-
vos kartodamas Nƒrƒya†os vard Ajƒmila vis d¢lto gyveno su-
sid¢j¡s su prostitute ir girtuokliavo?Ð Kaskart nusid¢damas jis
u¨sitraukdavo naujas kan¦ias, tod¢l kai kas sakys, kad Ajƒmilos
i§sivadavim l¢m¢ ne tai, kad jis vis gyvenim kartojo §vent
Nƒrƒya†os vard , o tai, kad i§tar¢ j£ mirties akimirk . Ta¦iau tada
i§eit¤, kad vis savo gyvenim jis dar¢ nƒma-aparƒdhas. Nƒmno

balƒd yasya hi pƒpa-buddhi‹ Å kas daro nuod¢m¡ ir stengiasi j
sunaikinti kartodamas Vie§paties vard , yra nƒma-aparƒdhis, ki-
taip sakant, jis nusiëngia §ventajam vardui.Ð
À³ tai galima atsakyti, kad vis savo gyvenim Ajƒmila kar-
tojo Nƒrƒya†os vard be nusiëngim¤, nes kartojo j£ ne d¢l to,
kad atsvert¤ nuod¢mes. Jo s mon¢ buvo tiek aptemusi, kad jis
n¢ nesuvok¢, jog gyvena nuod¢mingai, o tardamas §vent Nƒrƒ-
ya†os vard atsikrato nuod¢mi¤. Taigi Ajƒmila niekada nepa-
dar¢ nƒma-aparƒdhos, tod¢l galima sakyti, kad §aukdamas sn¤
Nƒrƒya† Ajƒmila kartojo §vent vard tyra §irdimi.Ð
ÀBe nusiëngim¤ kartodamas §vent j£ vard Ajƒmila nes mo-
ningai £gydavo vis daugiau bhakti, atsidavimo tarnyst¢s, vaisi¤. I§
tikr¤j¤ visas gyvenimo nuod¢mes jis i§pirko jau tada, kai pirm
kart i§tar¢ §vent j£ vard . Figmedis ne i§ karto subrandina vai-
sius Å tam reikia laiko. Taip ir Ajƒmilos atsidavimo Vie§pa¦iui
tarnyst¢ brendo palengva, ir nors jis padar¢ daug sunki¤ nuod¢-
mi¤, atpildas ant jo nekrito. ƒstr¤ teigimu, tereikia ¨mogui kar-
t i§tarti §vent Vie§paties vard , ir jis nusimeta vis praeities,
dabarties ir ateities nuod¢mi¤ na§t . ·tai dar vienas pavyzdys:
po to, kai gyvatei pa§alinamos nuod¤ liaukos, ji nebepavojinga.
Net jeigu ji kam nors £kirst¤, jos £kirtimas nebebt¤ mirtinas.
Lygiai taip bhaktas, nors kart be nusiëngim¤ i§tar¡s §vent
vard , tampa amïams apsaugotas nuo nuod¢mi¤. Jam tereikia
palk¢ti, kol §vent¤ vard¤ kartojimas subrandins savo vaisi¤.Ð
16 SKYRIUS
Ajƒmilos §irdyje
nubunda Dievo meil¢
Vi‰†udtos t¡s¢: ÀNei Ved¤ apeig¤ praktika, nei atgaila ne-

pad¢s nusid¢j¢liui apsivalyti taip, kaip kart i§tartas §ventas
Vie§paties Hari vardas. Atgailavimo apeigos tesunaikina nuo-
d¢m¢s pasekmes, o §vent¤ Vie§paties vard¤ kartojimas, pri-
mindamas ¨mogui apie Vie§paties didyb¡, ypatybes, atributus,
dievi§kuosius äidimus, regalijas, paädina §irdy nor tarnau-
ti Vie§pa¦iui.
·ventra§¦i¤ rekomenduojam¤ atgailos apeig¤ nepakanka §ir-
dïai visi§kai apvalyti, nes atgail atlikusio ¨mogaus mintys
v¢l krypsta prie materialios veiklos. Tam, kuris nori atsikra-
tyti nei§vengiam¤ materialios veiklos padarini¤, §ventra§¦iai
pataria praktikuoti tobuliausi atgailos form Å kartoti Hare
K‚‰†a mantr , t.y. §lovinti Vie§paties vard , Jo asmenyb¢s di-
dyb¡ ir dievi§kuosius äidimus, nes tai nuplaus nuo §irdies vi-
s sutept£.
Mirdamas Ajƒmila visu balsu, tarsi §aukdamasis pagalbos,
i§tar¢ §vent Nƒrƒya†os vard . Ir vien tuo jis i§pirko per vis
savo gyvenim padarytas nuod¢mes. Tod¢l, o Yamarƒjos tarnai,
nedr£skite jo liesti, nes jis nenusipeln¢ js¤ valdovo teismo ir
pragaro kan¦i¤.
Kas i§taria §vent Vie§paties vard , tegu ir juokais, nepa-
garbiai, ar sudainuoja j£ pramogos d¢lei, net nesuvokdamas jo
100
prasm¢s, tas i§syk i§perka milijonus nuod¢mi¤. Tokia vis¤ ge-

riausi¤ §ventra§¦i¤ ïnov¤ nuomon¢.
Jei ¨mogus, mirdamas d¢l nelaimingo atsitikimo (pvz., nu-
krit¡s nuo stogo, paslyd¡s ir susilau¨¡s kaulus, nuo gyvat¢s
£kirtimo, skausmo ar kar§¦iavimo, ar d¢l ginklu padaryt¤ äi-
zd¤), i§taria §vent Hari vard , jis i§vengia pragaro kan¦i¤, net
jeigu iki tol bt¤ gyven¡s labai nuod¢mingai.
Didieji §ventra§¦i¤ ïnovai ir i§min¦iai i§siai§kino, kad u¨
sunkias nuod¢mes reikia atgailauti daugiau, u¨ lengvesnes Å
maïau. Ta¦iau Hare K‚‰†a mantra sunaikina vis¤ Å tiek sun-
ki¤, tiek lengv¤ nuod¢mi¤ pasekmes.
Nors kno tramdymas, labdaringi darbai, £äd¤ laikymasis
ir kiti pana§s metodai lengvai pa§alina nuod¢mingo gyveni-
mo padarinius, tokia dorovinga veikla nesunaikina materiali¤
nor¤, £si§aknijusi¤ ¨mogaus §irdyje. Tuo tarpu tarnyst¢ Dievo
Asmens lotoso p¢doms i§syk nuplauna visas ne§varybes.
Kaip ugnis paver¦ia öl¡ pelenais, taip §ventas Vie§paties
vardas Å nesvarbu, ar s moningai, ar nes moningai i§tartas Å
sudegina nuod¢mingos veiklos padarinius.
¸mogus ne visada ïno, kaip veikia vaistai, kuriuos jis var-
toja. Ta¦iau nuo to vaist¤ efektyvumas nesuma¨¢ja. Taigi net
jei §ventas Vie§paties vardas tariamas nes moningai, nesuvo-
kiant jo vert¢s, Å jis vis tiek veikia.Ð
Garbusis valdove, Å toliau kalb¢jo rŒ ukadeva Gosvƒmis
imperatoriui ParŒk‰itui, Å i§samiai ir argumentuotai nusak¡
atsidavimo tarnyst¢s esm¡, Vie§paties Vi‰†u pasiuntiniai i§-
gelb¢jo brahman Ajƒmil i§ Yamadt¤ nelaisv¢s ir nei§ven-
giamos mirties. O Yamadtos sugr£ö pas Yamarƒj ir prane§¢,
kas jiems nutiko.
I§laisvintas i§ Yamarƒjos tarn¤ kilp¤, Ajƒmila kartu su jomis
atsikrat¢ ir j£ kaus¦iusios baim¢s. Atsikvo§¢j¡s jis nusilenk¢
prie Vi‰†udt¤ lotoso p¢d¤. Ajƒmila dïaug¢si matydamas
Vi‰†udtas, nes jie apsaugojo j£ nuo Yamarƒjos tarn¤. Bet vos
Ajƒmila prav¢r¢ burn ketindamas kreiptis £ Vi‰†udtas, jie

staiga pranyko jam i§ aki¤. (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.2.11 Ä 23)
Nuod¢mi¤ i§pirkimo apeigos ar §ventojo vardo kartojimas

·iuose posmuose Vi‰†udtos nurodo, kad norintiems atsikratyti
nuod¢mingo poelgio pasekmi¤ Ved¤ §ventra§¦iai silo £vairius
nuod¢mi¤ i§pirkimo bdus. Krik§¦ionyb¢je taip pat praktikuoja-
mas nuod¢mi¤ i§pirkimas. Antai nusid¢j¡s katalikas privalo i§-
païnti savo nuod¢m¡ kunigui: ÀA§ padariau toki ir toki nuo-
d¢m¡Ð. Kunigas laikomas Dievo vietininku, ir jeigu jis duoda
i§ri§im , nuod¢m¢ atleidïama.
·vento Vie§paties K‚‰†os vardo kartojimas nusid¢j¢liui yra ÿ-
miai veiksmingesnis apsivalymo bdas negu nuod¢mi¤ i§pir-
kimas. Da¨nai ¨mon¢s atlieka i§païnt£, ta¦iau vos i§¢j¡ u¨ ba¨-
ny¦ios vart¤ ir v¢l daro tas pa¦ias nuod¢mes. Tokia nuod¢mi¤
i§pirkimo praktika nepadeda dvasi§kai apsivalyti.
Ir vis d¢lto tiems, kurie dar negali praktikuoti tyros atsidavi-
mo tarnyst¢s, Vedos rekomenduoja atgailauti u¨ padarytas nuo-
d¢mes. Kuo didesn¢ nuod¢m¢, tuo labiau ¨mogus turi atgailauti,
kad j i§pirkt¤. Pavyzdïui, per§alus ar susirgus gripu, dakta-
ras paskiria nebrangius vaistus, bet jeigu ¨mogus serga tuberku-
lioze, gydymas atsieina gerokai brangiau. Nevienodo grie¨tumo
yra ir prƒyacitta, apeigos nuod¢mi¤ pasekm¢ms panaikinti, Å
¦ia visk lemia nuod¢m¢s sunkumas. Padarius sunki nuod¢m¡,
atgailauti reik¢s daugiau. Nurodymus §iuo klausimu yra pareng¡
didieji i§min¦iai Parƒara Munis ir Manu. Jie yra para§¡ dvide-
§imt §ventra§¦i¤, dharma-ƒstr¤; §ie §ventra§¦iai skirti norintiems
i§pirkti nuod¢mes ir pasiekti rojaus planetas. Antai ¨mogui, pa-
dariusiam t ar kit nusikaltim , ten nurodoma, kiek dien¤ pas-
ninkauti, kiek auk¤ i§dalinti. Taigi jeigu verslininkas ne§variai
u¨dirbo milijon doleri¤, jis turi i§dalyti auk¤ u¨ toki pat sum .
Nuod¢mi¤ i§pirkimo bd¤ yra daug, ta¦iau Vi‰†udtos sako:
ÀNors nurodytieji atgailos bdai autoritetingi ir veiksmingi, jie
nepaj¢gs apvalyti §irdiesÐ. Patirtis rodo, kad ¨mon¢s, i§pa¨£s-

tantys induizm , islam ar krik§¦ionyb¡, nors ir atlieka nuod¢-
mi¤ i§pirkimo apeigas, ta¦iau negali susilaikyti v¢l j¤ nedar¡.
¸mogus, praktikuojantis tok£ nuod¢mi¤ i§pirkimo metod , pa-
na§us £ nepaklusn¤ ligon£. Gydytojas skiria vaistus ir nurodo,
kaip juos vartoti, ta¦iau ligonis jau¦iasi gudresnis u¨ gydytoj
ir vartodamas vaistus nepaiso gydytojo patarim¤, §itaip kompli-
kuodamas lig . Praeina kiek laiko, ir jis v¢l kreipiasi £ gydytoj
maldaudamas: ÀDaktare, duokite dar vaist¤Ð.
Iliustruodamas §i mint£ rŒla Vivanƒtha Cakravartis —hƒkura
pasakoja nutikim , kaip Sƒmba, vienas Vie§paties K‚‰†os sn¤,
i§sigelb¢jo nuo Kaurav¤ bausm¢s. Sƒmba pamilo Duryodhanos
dukter£ Lak‰ma† , o kadangi k‰atriyos dukters rank , pagal k‰a-
triy¤ papro¦ius, gali laim¢ti tiktai karys, £rod¡s savo nars ,
Sƒmba j pagrob¢ ir d¢l to atsidr¢ Kaurav¤ nelaisv¢je. Gelb¢ti
Sƒmbos pas Kauravas atskub¢jo Vie§pats Balarƒma. Jis pareika-
lavo Sƒmb paleisti, ta¦iau Kauravos nesutiko. Kadangi taikiai
susitarti nepavyko, Balarƒma parod¢ Savo galyb¡: Jo £nir§io j¢ga
sudrebino ëm¡ tarytum galingas ëm¢s dreb¢jimas, ir atrod¢,
kad dar akimirka, ir visas Hastinƒpuros miestas virs griuv¢siais.
Balarƒmai §itaip £siki§us, reikalas greit i§sisprend¢, ir Sƒmba lai-
m¢jo Duryodhanos dukters rank . Pagrindin¢ §ios istorijos min-
tis ta, kad u¨tarimo tur¢tume kreiptis £ K‚‰† ir Balarƒm Å
pa¦ius galingiausius glob¢jus, kuriems n¢ra lygi¤ materialiame
pasaulyje. Kartodami Hari, K‚‰†os, Balarƒmos arba Nƒrƒya†os
vard i§syk i§perkame visas, net pa¦ias sunkiausias, nuod¢mes.
·tai kod¢l Vi‰†udtos neragina badauti, dalyti aukas ar atlikti
kitas nuod¢m¢s i§pirkimo apeigas. Jie sako: À·i §ventra§¦i¤ reko-
menduota apeig¤ praktika neapvalys ¨mogaus §irdies taip efek-
tyviai, kaip §ventas Dievo vardasÐ. ¸inoma, vykdant tam tikrus
religijos priesakus, nusiplaunamos visos nuod¢m¢s, ta¦iau to ne-
pakanka, nes protas yra labai neramus, ir net apsivalius nuo nuo-
d¢m¢s pasekmi¤, v¢l linkstama prie nuod¢mingos veiklos.
Apie atsidavimo tarnyst¢s (jos pirmasis ïngsnis Å §ventojo

vardo kartojimas) skaistinam j j¢g pasakyta ÀrŒmad-Bhƒgava-
tamÐ (11.2.42): bhakti‹ pareƒnubhavo viraktir anyatra ca Å ÀAtsi-
davimo tarnyst¢ Vie§pa¦iui tokia galinga, kad ¢mus j prakti-
kuoti i§syk u¨mir§tami visi materials tro§kimaiÐ. Visi ¨moni¤
tro§kimai materialiame pasaulyje yra nuod¢mingi, nes materia-
lus noras i§ esm¢s yra noras patirti jutiminius malonumus, o j¤
siekiant ne£manoma i§vengti nuod¢m¢s. Tuo tarpu tyra atsidavi-
mo tarnyst¢ yra anyƒbhilƒ‰itƒ-nya, t.y. jai materials norai ne-
bdingi. Atsidavimo tarnyst¡ praktikuojantis ¨mogus nebeturi
materiali¤ tro§kim¤, tod¢l nedaro nuod¢mi¤. Materialius norus
i§ §irdies reikia pa§alinti su §aknimis. Nepaisant asketizmo prak-
tikos, £äd¤ ir labdaros, padedan¦i¤ laikinai nusiplauti nuod¢-
mes, materials norai v¢l atgis, jeigu §irdis netyra. Ir ¨mogus
v¢l nusid¢s ir v¢l kent¢s. Ypatingas atsidavimo tarnyst¢s priva-
lumas tas, kad jos praktika visi§kai pa§alina i§ §irdies materialius
tro§kimus.
Kad §irdis tapt¤ tyra, vien atgailos nepakanka. Antai daktaras
u¨ tam tikr mokest£ gali i§gydyti sifiliu sergant£ ligon£. Ta¦iau
jei ligonis ir toliau gyvens palaid lytin£ gyvenim , jis v¢l u¨si-
kr¢s sifiliu. Jo §irdyje liko noras palaidai gyventi. Bet jeigu prakti-
kuosime K‚‰†os s mon¡, mums neberp¢s seksas. Abejingumas
lytiniams malonumams Å tai K‚‰†os s mon¢s brandumo poÿ-
mis. Nuo§irdus bhaktas nedaro nuod¢mi¤, nes §ventas vardas ir
atsidavimo tarnyst¢s praktika i§skaistino jo §ird£.
¸inoma, yra ¨moni¤, kurie dedasi bhaktais ir daro nuod¢-
mes, tik¢damiesi, kad Hare K‚‰†a galia jas panaikins. Ta¦iau
tai didïausias nusikaltimas §ventajam vardui. ·ventuoju vardu
negalima naudotis kaip daiktu ir manyti, kad jo kartojimas, nai-
kin s nuod¢mi¤ pasekmes, leidïa mums ir toliau gyventi nuo-
d¢mingai. Tai didïausias nusikaltimas §ventam K‚‰†os vardui.
U¨tenka kart be nusiëngim¤ i§tarti §vent Vie§paties vard , ir
jis i§syk sunaikina visas ms¤ nuod¢mes. Bet mums nevalia dau-
giau nusid¢ti. Kai Jagƒjus ir Mƒdhƒjus Å du girtuokliai, palaid-

nai, m¢sos ir azartini¤ äidim¤ m¢g¢jai Å puol¢ prie Vie§paties
Caitanyos ir Nityƒnandos Prabhu lotoso p¢d¤ ir maldavo: ÀMes
esame didïausi nusid¢j¢liai. Bkite mums maloningi Å i§gelb¢-
kite musÐ, Å Vie§pats Caitanya atleido jiems, bet tik su s lyga,
kad jie paäd¢si daugiau nebenusid¢ti. Jagƒjus ir Mƒdhƒjus pa-
siäd¢jo: ÀNuo §iol prad¢sim kitok£ gyvenim ir nebedarysim
nuod¢mi¤Ð. Kai ¨mogus gauna dvasinio mokytojo £§ventinim ,
visos iki tol jo padaryt¤ nuod¢mi¤ pasekm¢s sudeginamos. Bet
tai nerei§kia, kad jam leidïama v¢l nusid¢ti.
Praktikuoti K‚‰†os s mon¡ rei§kia sekti Vie§pa¦iu Caitanya,
ir mokinius mes £§ventiname vadovaudamiesi ta pa¦ia taisykle,
pagal kuri buvo £§ventinti Jagƒjus ir Mƒdhƒjus. Ms¤ organiza-
cijoje gauti £§ventinim gali kiekvienas, ta¦iau jis privalo laiky-
tis tam tikr¤ reglamentacij¤: atsisakyti palaido lytinio gyvenimo,
azartini¤ lo§im¤, nevartoti svaigal¤, neüdyti gyvuli¤, nevalgyti
m¢sos. Tokios reglamentacijos btinos, kadangi pasirinkus dva-
sin£ gyvenim , bet neatsisakius nuod¢mi¤, tobul¢ti ne£manoma.
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.28) K‚‰†a ai§kiai sako:
ye‰ƒm tv anta-gata„ pƒpa„
janƒnƒ„ pu†ya-karma†ƒm
te dvandva-moha-nirmuktƒ
bhajante mƒ„ d‚ˆha-vratƒ‹
À¸mon¢s, kurie praeitus ir §£ gyvenim nugyveno dorai ir i§pirko
savo nuod¢mes, i§vengia iliuzijos gimdomo dualizmo ir ry¨tin-
gai Man tarnaujaÐ.
Jeigu mes tikrai norime patekti £ Dievo karalyst¡, Vaiku†‡h ,
turime kuo grie¨¦iausiai laikytis ¦ia nurodyt¤ keturi¤ regulia-
tyvi¤j¤ princip¤. Lytiniai santykiai galimi tik su ¨mona, norint
prad¢ti vaik . Draudïama vartoti intoksikatus ir äisti azarti-
nius lo§imus. Taip pat nevalia valgyti m¢sos, üvies, kiau§ini¤ Å
viso to, kas ¨mogui valgyti neskirta. Turime pasitenkinti grdais,
vaisiais, daröv¢mis, pienu, cukrumi. Pastarieji maisto produktai

yra sƒttvika, jie skirti ¨mogui, jie §vars ir tinkami vartoti. ¸mo-
gui nevalia gyventi kaip ¨v¢riui ir valgyti m¢s , ai§kinant, kad
es ir ¨v¢rys ja minta. Jei viskas tinka maistui, kod¢l nevalgome
i§mat¤? I§matos juk irgi maistas Å kiauli¤ maistas. Bet ¨mogus
neturi virsti kiaule, kuri §lam§¦ia bet kok£ m¢§l . ¸mogui pri-
valu skirti, kas dera ir kas nedera. Jei norime gyventi dvasi§kai,
turime laikytis §i¤ keturi¤ apribojim¤. Gal tai ir sunkoka, ta¦iau
dvasinis gyvenimas ir susilaikymas juk ir sudaro ¨mogaus gy-
venimo prasm¡. Praktikuojant savitramd , i§gryninus bt£ atsi-
veria kelias £ Dievo karalyst¡, Å kitaip ten niekad nepateksime.
K‚‰†os pavidalo meditavimas
Kartodami §vent Dievo vard (Hare K‚‰†a, Hare K‚‰†a, K‚‰†a
K‚‰†a, Hare Hare/ Hare Rƒma, Hare Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare
Hare) btinai i§vysime K‚‰† , païnsime Jo ypatybes ir atmin-
sime Jo dievi§kus äidimus. Toks teisingo Hare K‚‰†a mahƒ-man-
tros kartojimo rezultatas.
rŒla Vivanƒtha Cakravartis —hƒkura savo komentare ra§o,
kad §vento Vie§paties vardo kartojimas nepaprastai veiksmin-
gas Å kur kas veiksmingesnis nei Ved¤ apeigos, kuriomis sie-
kiama i§pirkti sunkias, labai sunkias ir mirtinas nuod¢mes. Yra
dvide§imt religini¤ §ventra§¦i¤, vadinam¤ dharma-ƒstromis (tai
vis¤ pirma ÀManu-sa„hitƒÐ ir ÀParƒara-sa„hitƒÐ), ta¦iau juose
pabr¢¨ta, kad nors §i¤ §ventra§¦i¤ priesak¤ laikymasis padeda
nusid¢j¢liui i§pirkti pa¦ias sunkiausias nuod¢mes, vis d¢lto ne-
pakyl¢ja jo iki atsidavimo tarnyst¢s Vie§pa¦iui lygio. Tuo tarpu
vos kart i§tar¡s §vent Vie§paties vard , ¨mogus ne tik i§perka
sunkiausias nuod¢mes, bet ir gal¤ gale pelno atsidavimo tar-
nyst¡ Auk§¦iausiajam Dievo Asmeniui. Taip imama tarnauti
Vie§pa¦iui, m stant apie Jo paveiksl , atributus ir dievi§kuosius
äidimus.
rŒla Vivanƒtha Cakravartis paai§kina, kad Vie§paties visa-
galyb¢ yra toji prieästis, kuri kartojant §vent Vie§paties vard
£kvepia atsidavimo tarnystei. Kas nepasiekiama Ved¤ ritualais,

gali bti lengvai pasiekta kartojant §vent Vie§paties vard . Kar-
toti §vent j£ vard ir §okti apimtam ekstaz¢s Å tai labai lengvas,
i§kilnus ir efektyvus metodas, kur£ praktikuodami pelnome di-
dïausi dvasinio gyvenimo dovan . Tod¢l rŒ Caitanya Mahƒ-
prabhu sak¢: para„ vijayate rŒ-k‚‰†a-sa…kŒrtanam Å ÀTebnie pa-
§lovintas sutartinis §vento Vie§paties K‚‰†os vardo kartojimas!Ð
Ms¤ prad¢tas sa…kŒrtanos jud¢jimas silo geriausi metod , pa-
dedant£ i§syk sunaikinti visas nuod¢mi¤ pasekmes ir atverti ke-
li £ dvasin£ gyvenim .
Nors v¢lesniais gyvenimo metais Ajƒmila skendo nuod¢m¢se,
jaunyst¢je jis buvo brahmacƒris ir i§ t¢vo gavo deram aukl¢jim .
Jis ïnojo apie Nƒrƒya†os vardo, Jo pavidalo ir dievi§k¤j¤ äidi-
m¤ gali , bet susid¢j¡s su puolusia moterimi visk u¨mir§o. Kai
gul¢damas mirties patale Ajƒmila i§tar¢ Vie§paties Nƒrƒya†os
vard ir prisimin¢ §viesius jaunyst¢s metus, jis buvo i§gelb¢tas.
Vie§paties vardo kartojimas, pasakojim¤ apie Vie§pat£ klausy-
masis ir Vie§paties §lovinimas yra geriausias bdas i§skaistinti
§ird£ ir atsikratyti nuod¢ming¤ polinki¤ Å tai patvirtina vienas
pirm¤j¤ ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ posm¤ (1.2.17):
‚†vatƒ„ sva-kathƒ‹ k‚‰†a‹

pu†ya-rava†a-kŒrtana‹
h‚dy anta‹ stho hy abhadrƒ†i
vidhunoti suh‚t satƒm
ÀDievo Asmuo rŒ K‚‰†a (Supersiela, gldinti vis¤ §irdyse, ir i§-

tikimo bhakto geradaris) i§grynina bhakto §ird£, sunaikina ma-
teriali¤ malonum¤ tro§kim . Jei bhaktas nuo§irdïai klausosi Jo
ödïo, §is, teisingai i§klausytas ir pakartotas, pats savaime ima
spinduliuoti visomis doryb¢mis.Ð
Kai imame §lovinti Auk§¦iausiojo Vie§paties vard , pavida-
l , dievi§kuosius äidimus Å net jei nesuvokiame j¤ prasm¢s, Å
Vie§pats ypatinga Savo malone i§skaistina ms¤ §irdis.
Svarbiausias ¨mogaus gyvenimo tikslas Å apsivalyti ir i§siva-

duoti. Kol turime material¤ kn , tol negalime bti tyri. Ne-
apsival¡s, materialiame pasaulyje gyvenantis ¨mogus, kad ir
kaip nor¢t¤, niekada nepatirs tikrojo gyvenimo dïaugsmo.
Tod¢l apsivalyti btina visiems. Vie§pats ’‰abhadeva ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ (5.5.1) sako: tapo divya„ putrakƒ yena sattva„ ud-
dhyed yasmƒd brahma-saukhya„ tv anantam Å ÀBrangieji sns,
tapasya, askez¢, ir bties i§gryninimas btini. Nes tik taip js pa-
sieksite dvasios bv£ ir amïn dvasin£ dïaugsm .Ð Vie§paties
vardo kartojimas, Jo asmens paveikslo ir dievi§k¤j¤ äidim¤ §lo-
vinimas Å tai tapasya, ta¦iau drauge tai labai nesud¢tingas apsi-
valymo metodas, padedantis kiekvienam i§ ms¤ patirti laim¡.
Tod¢l kiekvienas, kuris nori apvalyti §ird£, turi j£ praktikuoti.
Kiti metodai Å karma, jŠƒna arba yoga Å visi§kam apsivalymui
nepakankami.
Mƒyƒvƒdïai, impersonalistai, negali §lovinti Vie§paties vardo,
pavidalo, äidim¤, nes mano, kad Dievas neturi kno, o Jo äi-
dimai yra iliuzija, mƒyƒ. Kod¢l Dievas negali tur¢ti kno? Mes
turime kn , nes j£ turi ms¤ t¢vas. Tad kod¢l auk§¦iausiasis t¢-
vas negal¢t¤ jo tur¢ti? ÀBhagavad-gŒtojeÐ (14.4) K‚‰†a sako: aha„
bŒja-prada‹ pitƒ Å ÀA§ esu vis¤ btybi¤ t¢vas, duodantis gyvyb¢s
s¢kl Ð. Krik§¦ionys, kaip ir mes, tiki, kad Dievas yra auk§¦iau-
siasis t¢vas. Jei visi sns turi kn , kaip gali jo netur¢ti t¢vas?
T¢vas, kuris tave prad¢jo, negali bti beknis. œvara‹ parama‹
k‚‰†a‹ sac-cid-ƒnanda-vigraha‹ Å ÀK‚‰†a yra auk§¦iausias valdo-
vas, prieäs¦i¤ prieästis. Jo knas amïnas, kupinas i§minties ir
palaimosÐ (ÀBrahma-sa„hitƒÐ 5.1). Vigraha rei§kia ÀpavidalasÐ.
Jeigu Dievas yra prieäs¦i¤ prieästis, kr¢jas, jeigu Jis sukr¢
vis¤ ms¤ knus, tai kaip Jis Pats gali bti beknis?
Dievas turi kn , bet ne tok£, kaip ms¤. Jo knas yra sac-cid-
ƒnanda, o ms¤ knas Å Dievo kno prie§yb¢. Dievo knas Å
amïnas (sat), o ¨mogaus knas Å laikinas (asat). Dievo knas
yra cit, suverptas i§ i§minties, o ms¤ knas Å acit, suverptas i§
nei§manymo. Jo knas kupinas palaimos (ƒnanda), o ms¤ k-

nas perpildytas kan¦i¤, nirƒnandos. Ir vien tod¢l, kad nesuge-
bame £sivaizduoti §itaip besiskirian¦io nuo ms¤ kno, sakoma,
kad Dievas Å nirƒkƒra, beknis.
Dievo knas transcendenti§kas. Tai rei§kia, kad Jo knas ne
materialus, o dvasinis. Jis yra mums nesuvokiamos prigimties.
Vedose pasakyta, kad Dievas mato, nors neturi aki¤. Tai rei§kia,
kad Dievo akys nepana§ios £ ms¤ akis; jos dvasin¢s, ne mate-
rialios. Ms¤ akys netobulos, o Dievas mato visk , nes Jo akys
visur. Jo akys, knas, rankos ir kojos absoliu¦iai skiriasi nuo m-
s¤ kno, koj¤, rank¤.
K‚‰†os i§manymas, prie§ingai negu ms¤, beribis. Neveltui
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.26) K‚‰†a sako: ÀA§ ïnau visk : praeit£, da-
bart£ ir ateit£Ð. O prie§ tai ÀBhagavad-gŒtojeÐ (4.5) Jis primena
Arjunai: ÀMes daugsyk esam gim¡. Bet A§ atmenu visus Savo
gimimus, o tu visk u¨mir§ti.Ð Taigi K‚‰†os i§min¦iai n¢ra rib¤.
Jo i§manymas, knas, laim¢ visi§kai nepana§s £ ms¤ i§many-
m , kn bei laim¡. Tod¢l tik dalyko nei§manymu galima paai§-
kinti tai, kad atsiranda teigian¦i¤j¤, jog Absoliuti Tiesa yra nir-
ƒkƒra, bekn¢.
³sivaizduoti Diev neturint pavidalo Å gryniausia fantazija.
Tai materiali id¢ja. Mes turime pavidal , tod¢l ir Jis turi j£ tu-
r¢ti Å ïnoma, ne tok£ kaip ms¤. Tik kvailys gali manyti, kad
Dievas yra bekn¢ btyb¢. Avyakta„ vyaktim ƒpanna„ manyan-
te mƒm abuddhaya‹ Å ÀNei§man¢liai mano, kad A§ buvau be-
asmenis ir tik dabar £gijau asmenyb¢s bruoüsÐ, Å taip K‚‰†a
teigia ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.24). Kitoje ÀBhagavad-gŒtosÐ vietoje
sakoma, kad tie, kurie i§juokia Dievo asmenin£ pavidal , yra m-
ˆhos, asilai. Be joki¤ abejoni¤, Dievas turi pavidal , ta¦iau Jo pa-
vidalas visi§kai kitoks nei ms¤ ¨mogi§kasis. Taip teisingai rei-
k¢t¤ suprasti öd£ nirƒkƒra.
Lygiai kaip K‚‰†os knas neturi nieko bendra su materialiais
knais, taip ir Jo dievi§kieji äidimai nesusij¡ su materialia gam-
ta. Kas tai supranta Å jau patyr¢ i§sivadavim . K‚‰†a patvirtina

tai ÀBhagavad-gŒtojeÐ (4.9):

ÀKas suvokia, kad Mano apsirei§kimas ir darbai savo prigimtimi

transcendenti§ki, tas i§¢j¡s i§ savo kno daugiau negimsta ma-
terialiame pasauly, bet eina £ amïn j Mano buvein¡Ð. Be nusi-
ëngim¤ kartodami §vent K‚‰†os vard , suvokiame Auk§¦iau-
siojo Vie§paties äidim¤ prasm¡ ir i§sivaduojame. Kartoti §vent
vard n¢ra sunku, ir tai i§kilnus dvasinio tobul¢jimo metodas. Be
nusiëngim¤ kartojantis Hare K‚‰†a visada atmins K‚‰†os pa-
vidal , äidimus, ypatybes, tuos, kurie J£ supa; o atsimindamas
juos sunaikins visas nuod¢mi¤ pasekmes ir i§sivaduos i§ mate-
rijos nelaisv¢s.
Kaip teigia posmuose Vi‰†udtos, nors Vedos rekomenduoja
£vairius nuod¢mi¤ i§pirkimo bdus, visi §ie bdai yra nepakan-
kami, nes nepadeda ¨mogui pasiekti absoliu¦ios doryb¢s. Pa-
prastai ¨mon¢s, praktikuojantys £vairius apsivalymo metodus,
apie kuriuos kalba Vedos, siekia tam tikros materialios naudos,
pavyzdïui, nori patekti £ rojaus karalyst¡. Ta¦iau bhakto rojaus
planetos nedomina. Bhaktui nerpi n¢ viena materialaus pasau-
lio planeta, nes jis ïno, kad rojaus karalyst¢s privalumai laikini.
Auk§tesn¢se planetose labai auk§tas gyvenimo lygis ir gyveni-
mas ten trunka tkstan¦ius met¤. Rojaus gyventojai turi neap-
sakomo groïo ¨monas, jiems nestinga nei turt¤, nei geriausio
vyno. Ta¦iau §i gerov¢ n¢ra amïna. Bhaktui toks gyvenimas Å
tikras pragaras, nes jis nenori bti atskirtas nuo K‚‰†os. ·tai kas
yra tikras dvasinis tobulumas.
Mums rpi K‚‰†a, mums svarbiausia, kad K‚‰†a bt¤ laimin-
gas. Tik taip patiriama tikroji laim¢ Å suteikiant dïaugsmo
K‚‰†ai. Ka„sa irgi buvo £sis monin¡s K‚‰† , £sis monin¡s taip

giliai, kad n¢ akimirkai negal¢jo Jo u¨mir§ti, ta¦iau jis jaut¢
K‚‰†ai neapykant , rezg¢ planus, kaip su Juo susidoroti. Jis
m st¢ apie K‚‰† , bet mat¢ Jame savo prie§ . Be joki¤ abejoni¤,
tai Å ne bhakti, ne atsidavimas Dievui. M styti apie K‚‰n , bet
prie§intis Jo valiai Å n¢ra bhakti. K‚‰†os s mon¢ reikalauja pa-
lankaus nusiteikimo. Arjuna buvo bhaktas, nes K‚‰†os at¨vilgiu
buvo nusiteik¡s palankiai ir visada nor¢jo, kad K‚‰†os valia bt¤
£vykdyta. Materialiu poïriu Arjunos veiksmai gali pasirodyti
prie§tarauj ¨mogi§kam g¢rio supratimui, ta¦iau jie buvo nau-
dingi K‚‰†ai. Tod¢l Arjuna elg¢si nepriekai§tingai ir savo veiks-
mais neu¨sitrauk¢ nuod¢m¢s.
Vie§paties K‚‰†os transcendentiniai äidimai

Labai svarbu suvokti skirtum tarp bhakti ir £prastin¢s dorovin-
gos veiklos. Païnimas ir dorovinga veikla pl¢tojami materialiu
lygmeniu. Tarp £prastinio dorovingumo ir i§sivadavimo negali-
ma d¢ti lygyb¢s ënklo. Dorovingas ¨mogus egzistuoja dory-
b¢s lygiu, ta¦iau jis ir toliau yra s lygota siela, supan¦iota sa-
vo dor¤ darb¤. Brahmanas, dorovingas ¨mogus, nebtinai yra
bhaktas. O bhakto elgesys kartais net gali atrodyti prie§tarauj s
£prastin¢ms dorov¢s normoms. Antai Arjuna, i§kilnus Vie§pa-
ties K‚‰†os bhaktas, nuüd¢ savo giminai¦ius. Nei§man¢lis pik-
tinsis: ÀArjuna Å negeras ¨mogus. Jis nuüd¢ savo senel£, mo-
kytoj , sn¢nus Å visus artimuosius.Ð Ta¦iau ÀBhagavad-gŒtojeÐ
(4.3) K‚‰†a sako Arjunai: bhakto 'si me Å ÀTu esi Mano brangiau-
sias draugasÐ. Vadovaudamasis materialaus pasaulio kriterijais,
Arjunos nepavadinsi geru ¨mogumi, bet Arjuna nusilenk¢ Auk§-
¦iausiojo Vie§paties valiai, tod¢l jis laikytinas bhaktu. Ir nors jis
nuüd¢ savo gentainius, K‚‰†ai jis tebebuvo brangiausias drau-
gas, Jo i§tikimas pasek¢jas. ·tai toks skirtumas tarp bhakto ir
tiesiog doro ¨mogaus: doras pasaulietis visad stengiasi nenusi-
ëngti dorovei, nes ïno, kad u¨ blogus darbus tur¢s kent¢ti, tuo
tarpu bhaktas, kad ir labai mink§ta jo §irdis, K‚‰†os valia gali

tapti ïaurus. Ta¦iau d¢l to jis nepatiria nuopuolio; jis visada i§-
lieka dvasi§kai tyras, ir Vie§pats j£ labai brangina.
Kaip min¢ta, pasakojimai apie K‚‰†os dievi§kuosius äidimus
turi didïul¡ apvalom j gali , bet klausytis j¤ reikia teisingai.
Kai kuriems materialistini¤ païr¤ ¨mon¢ms labai rpi K‚‰†os
rƒsa-lŒlƒ Å Jo dievi§kieji äidimai su piemenait¢mis, Å ta¦iau vi-
sai nepriimtini yra pasakojimai apie Jo kovas bei susidorojim su
demonais. Jie nesupranta, kad Absoliuti Tiesa, K‚‰†a, Å tai ab-
soliutus, nuo joki¤ aplinkybi¤ nepriklausantis g¢ris. K‚‰†a visad
Absoliuti Tiesa, ar Jis yra draug¤ bry, ar kovoja su demonais.
Tod¢l visi pasakojimai apie dievi§kuosius Jo äidimus turi lygia-
vert¡ Jo Paties asmenybei apvalom j gali .
Daugelis ¨moni¤ lanko Àprofesional¤Ð rengiamas ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ paskaitas, kur labiausiai m¢gstama pasakoti apie
rƒsa-lŒl . ÀK‚‰†a apkabino mergait¡, ak, kaip puiku!Ð Å ävisi jie.
Pasiklausyti pasakojim¤ apie rƒsa-lŒl da¨nai suplaukia de§imt-
tkstantin¢s minios, taigi deklamuotojai gerai pasipelno. ·iai tra-
dicijai £sigal¢jus, pla¦iai paplito nuomon¢, kad visoje ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ verta d¢mesio tik De§imtoji Giesm¢, pasakojanti
apie rƒsa-lŒl bei kitus dievi§kuosius K‚‰†os äidimus. ¸mon¢s
nesupranta, kad kitose giesm¢se taip pat yra labai svarbi¤ pa-
mokym¤. De§imtoji Giesm¢ pasakoja apie Vie§pat£ K‚‰† , sum-
mum bonum, kaip apie auk§¦iausi j£ g¢r£, tuo tarpu pirmos de-
vynios giesm¢s skirtos skaistinti klausytoj¤ §irdis, kad jie geriau
suvokt¤ K‚‰† .
·tai kod¢l mes teigiame, kad vis¤ pirma reikia labai nuodu-
gniai i§studijuoti pirm sias devynias ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ gie-
smes. Tik tada teisingai suprasime De§imt j . Jeigu ¨mogus
klausosi pasakojim¤ apie K‚‰†os rƒsa-lŒl ir laiko juos £prastine
ëmi§ka istorija, jis visos tiesos apie K‚‰† negali suvokti. Rƒsa-
lŒlƒ neturi nieko bendra su ëmi§ka aistra. Tai transcendentinis
Rƒdhos ir K‚‰†os meil¢s äidimas. Caitanyos Mahƒprabhu nuo-
mone, apie rƒsa-lŒl pasakojantys ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ skyriai
yra skirti tiktai i§sivadavusioms asmenyb¢ms, o ne pasaulie-

¦iams. Pasaulie¦iams nedera pasakoti apie rƒsa-lŒl . K‚‰†os rƒsa-
lŒl paj¢gs suprasti tiktai dvasios auk§tum¤ pasiek¡ bhaktai,
kurie nusiplov¢ materijos sutept£. Rƒdhos ir K‚‰†os rƒsa-lŒlos
negalima vertinti ëmi§komis kategorijomis.
Ir nors paprasti ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ klausytojai da¨nai ne-
suvokia gilesn¢s K‚‰†os rƒsa-lŒlos prasm¢s, klausydamiesi apie
K‚‰†os dievi§kuosius äidimus jie vis d¢lto dvasi§kai apsivalo.
Klausantis apie rƒsa-lŒl i§ autoriteting¤ §altini¤, pasiekiamas
transcendentinis atsidavimo Dievui bvis. Ms¤ §irdys u¨val-
dytos geismo, noro patirti malonum¤, o klausantis autoritetin-
go pasakotojo lpomis perteikiam¤ istorij¤ apie K‚‰†os äidi-
mus ir Jo meil¡ gop¢ms, geismas, giliai £si§aknij¡s ms¤ §irdyse,
i§nyksta.
Deja, daugelis ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ i§girsta paskaitose, ku-
rias rengia deklamuotojai ÀprofesionalaiÐ. Tokie deklamuoto-
jai Å Vie§paties pasitik¢jimo nepeln¡ ¨mon¢s, tod¢l klausytojai
nei§sigydo materializmo ligos, j¤ §irdyse ir toliau vie§patauja
geismas. Dalis j¤ tampa sahajiyomis, dedasi K‚‰†a, Rƒdhƒrƒ†e bei
Jos draug¢mis gop¢mis ir elgiasi taip, tarsi patys bt¤ auk§¦iau-
sias besim¢gaujantis subjektas.
Tyras bhaktas visada nori £tikti K‚‰†ai, ir kai jis ima kartoti
Hare K‚‰†a mahƒ-mantr , jam i§kart sugr£¨ta atmintis, ir jis su-
vokia, kaip tai daryti. Materialiame pasaulyje gyvenan¦ios gyvos
esyb¢s linkusios £ nuod¢m¡. J¤ mintys ir jausmai visada krypsta
£ materialius objektus. Ta¦iau ms¤ u¨davinys Å praktikuojant
bhakti-yog atsigr¡¨ti £ amïnyb¡. Prie§ingu atveju protas ir jaus-
mai privers atlikti veiksmus, kuri¤ tikslas Å jutiminiai malonu-
mai, (t.y. karm ). Kai ¨mogus ima vaikytis jutimini¤ malonum¤,
jis pask¡sta nuod¢m¢je. Tad norint i§vengti karmin¢s veiklos, ne-
leidïan¦ios mums i§trkti i§ u¨burto gimim¤ ir mir¦i¤ rato, rei-
kia prad¢ti K‚‰†os s mon¢s praktik .
Posmuose Vi‰†udtos silo t pa¦i i§eit£: jeigu norime i§-
vengti karmos pasekmi¤, dvide§imt keturias valandas per par
§lovinkime Auk§¦iausi j£ Vie§pat£. ·lovindami J£ dvasi§kai apsi-

valysime. rŒla rŒdhara Svƒmis ra§o: ÀUüot atlik¡ Ved¤ nuro-
dytas apeigas, §lovinkime ir apdainuokime Auk§¦iausi j£ Dievo
Asmen£, visas savo mintis skirkime Jam.Ð Toks K‚‰†os s mon¢s
kelias.
K‚‰†os s mon¢s praktik , atsidavimo tarnyst¡, sudaro devy-
ni metodai: klausytis pasakojim¤ apie Vie§paties transcendenti-
n£ vard , pavidal , ypatybes ir dievi§kuosius äidimus, juos §lo-
vinti, atminti, tarnauti Vie§paties lotoso p¢doms, garbinti J£, Jam
melstis, tapti Jo tarnu, laikyti J£ savo draugu ir visk Jam paau-
koti. Tas, kuris praktikuoja vien ar daugiau atsidavimo tarnys-
t¢s metod¤ vis savo gyvenim , btinai atmins K‚‰† mirties
akimirk . ·tai kok£ privalum teikia K‚‰†os s mon¢s praktika.
Kartoti Hare K‚‰†a daugiau nieko neveikiant ne£manoma, tod¢l
mes u¨siimame atsidavimo tarnyst¢s praktika, kad protas visada
bt¤ sutelktas £ K‚‰† . Jei visada taip veiksime, po mirties bti-
nai bsime i§vaduoti i§ materialaus pasaulio.
Taip neatsitinka, kad ¨mogus, neturintis atsidavimo tarnys-
t¢s £gdï¤, mirties akimirk nei i§ §io, nei i§ to imt¤ kartoti
Nƒrƒya†os vard . Norint teisingai kartoti §vent vard , reikalin-
ga i§ankstin¢ praktika. Neatsitiktinai Caitanya Mahƒprabhu re-
komenduoja: kŒrtanŒya‹ sadƒ hari‹ Å À·ventas Vie§paties vardas
turi nuolat skamb¢ti bhakto lposeÐ. Ms¤ laikais tai geriausias
bdas atminti K‚‰† . Gyva btyb¢, nuolat atsimenanti K‚‰† ,
btinai sugr£§ pas Diev , £ savo tikruosius namus. Pats Vie§pats
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (8.8) äda:
abhyƒsa-yoga-yuktena
cetasƒ nƒnya-gƒminƒ
parama„ puru‰a„ divya„
yƒti pƒrthƒnucintayan
ÀKas medituoja Mane kaip Auk§¦iausi j£ Dievo Asmen£, kas

nuolat stengiasi Mane prisiminti ir nei§krypsta i§ §io kelio, tas
btinai ateis pas ManeÐ.
Ajƒmila K‚‰† prisimin¢ neatsitiktinai. Jaunyst¢je jis kartojo

Vie§paties Nƒrƒya†os vard , nors v¢liau, pasidav¡s blogai £takai,
u¨mir§o Vie§pat£. Ir vis d¢lto jaunyst¢s met¤ dvasin¢ praktika
nenu¢jo perniek. Mirties akimirk ji dav¢ savo transcendentin£
vaisi¤, nepaisant to, kad kartodamas §vent j£ vard Ajƒmila gal-
vojo ne apie K‚‰† , o apie savo jauniausi j£ sn¤.
Neu¨tarnauta malon¢
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (8.6) pasakyta:
ya„ ya„ vƒpi smaran bhƒva„

tyajaty ante kalevaram
ta„ tam evaiti kaunteya
sadƒ tad-bhƒva-bhƒvita‹
ÀApie k m sto ¨mogus atsiskirdamas nuo kno, t jis ir gaunaÐ.

Jei nuolatos kartojame Hare K‚‰†a mantr , btinai prisiminsi-
me j nelaim¢s akimirk . Jeigu nelaim¢ i§tinka ¨mog¤, neturint£
toki¤ £gdï¤, ta¦iau mirdamas jis vis d¢lto i§taria §vent Vie§pa-
ties vard , po mirties pragaro kan¦ios jam negresia. Pavyzdïui,
jeigu ¨mogus krisdamas nuo stogo su§unka ÀHare K‚‰†a!Ð, Vie§-
pats j£ btinai i§girs. Vie§pats i§girs ir t , kuris i§tars Hare K‚‰†a
sapnuodamas, kad j£ u¨puol¢ tigras.
Nes moningai tardamas §vent Vie§paties Nƒrƒya†os vard ,
kuriuo buvo pavadin¡s savo jaunesn£j£ sn¤, Ajƒmila i§syk prisi-
min¢ Vie§pat£ Nƒrƒya† . ·itai gerai paai§kina, kod¢l Ved¤ kult-
roje vaikams suteikiami Dievo vardai. Tai jokiu bdu nerei§kia,
kad vaikas, gav¡s Dievo vard , pats tampa Dievu. Pavadindami
vaik Nƒrƒya†a, mes turime galvoje, kad jis yra Nƒrƒya†a dƒsa,
Vie§paties Nƒrƒya†os tarnas. Tuo pa¦iu tikslu ir savo mokiniams
mes duodame dvasinius vardus: Vi‰†u dƒsa, Vƒmana dƒsa arba
K‚‰†a dƒsa. ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ patvirtina, kad Ajƒmila, §auk-
damas sn¤ vardu, prisimin¢ Vie§pat£ Nƒrƒya† , ir teigia, kad
§ventasis vardas yra absoliutus.
I§tarus §vent j£ vard sunaikinamos visos nuod¢m¢s, net jeigu

nesuvokiama §io vardo galyb¢s. Nesvarbu, kaip vardas kartoja-
mas Å ar su atsidavimu ir pagarba, ar be jokio tik¢jimo, Å jis
vis tiek sunaikina nuod¢mi¤ daugiau, negu nusid¢j¢lis gali j¤
padaryti. K‚‰†os vardo galia berib¢. NavadvŒpos ¨mon¢s noriai
pritardavo Caitanyai Mahƒprabhu ir Jo palydovams, giedantiems
Hare K‚‰†a mahƒ-mantr . Tuo metu NavadvŒpos ëm¡ vald¢ mu-
sulmonai, ir kai kas skund¢si oficialiems valdïos pareignams,
kad induistai gieda ÀHare K‚‰†a! Hare K‚‰†a!Ð ir i§k¢l¡ rankas
£ dang¤ §oka it pami§¡, bei rod¢, kaip jie tai daro. Tokiu bdu
jie nenoromis patys dalyvavo Vie§paties Caitanyos sa…kŒrtanoje.
Mums Vakar¤ §ali¤ gatv¢se giedant Hare K‚‰†a, vyksta tas pat.
Ta¦iau net ir m¢gdïodami mus ¨mon¢s dvasi§kai valosi. Kai
kas bado mus pir§tais: ÀKuri¤ gal¤ js kartojate Hare K‚‰†a?
Juk tai Å nes mon¢!Ð Bet ir tokie ¨mon¢s pelno dvasin£ g¢r£, nes
§ventasis vardas nepaprastai galingas.
·ventas K‚‰†os vardas Å tarsi saul¢, patek¢jusi j£ i§tarusio
¨mogaus §irdies patamsiuose. Ms¤ visata skendi tamsoje, ir tik
K‚‰†os d¢ka i§ ryto pateka saul¢ ir visk nu§vie¦ia. Kai tik saul¢
nusileidïa, pasaul£ v¢l apgaubia tamsa. Lygiai taip ir ms¤ §ir-
dys yra apgaubtos nei§manymo tamsos, bet K‚‰†os s mon¢s
spinduliai j i§sklaido. Nedori poelgiai nugramzdina mus £ ne-
i§manym , bet jeigu su meile nuolatos tarnausime Vie§pa¦iui
K‚‰†ai, Jis apsireik§ ms¤ §irdyse. Ypatinga K‚‰†os malone
bhaktams visada §vie¦ia K‚‰†os s mon¢s saul¢. K‚‰†a ïno visus
ms¤ norus ir ketinimus, ir tie, kurie nuo§irdïai Jam tarnauja,
pelno Jo malon¡.
K‚‰†a vienodas visiems, Jo malon¢ begalin¢, ir vis d¢lto Jis
prielankiausias Savo bhaktams. Jei atvertume §irdis Jo malonei,
gautume jos neribotai. Ta¦iau ms¤ pagieä neleidïa mums at-
siverti. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (18.66) K‚‰†a sako: sarva-dharmƒn pari-
tyajya mƒm eka„ ara†a„ vraja/ aha„ tvƒ„ sarva-pƒpebhyo mok‰a-
yi‰yƒmi Å ÀAtmesk visas netikras religijas ir nusilenk Man. A§
apsaugosiu tave nuo vis¤ nuod¢mi¤ pasekmi¤.Ð Jis atvirai silo

Savo glob¢ji§k pagalb , bet mes jos nenorime. Saul¢s spindu-
liai pasiekia tolimiausius ¸em¢s kampelius, bet jeigu mes u¨si-
sklendïame kambaryje ir nenorime i§eiti £ §vies , d¢l to turime
kaltinti tiktai save. Saul¢ ir m¢nulis vienodai §vie¦ia ir ca†ˆƒloms
(¨mon¢ms, besimaitinantiems §uniena) ir brahmanams. ·viesa
prieinama visiems. Taip lygiai ir K‚‰†os malon¢ prieinama kiek-
vienam i§ ms¤, ir tik nuo ms¤ priklauso, ar pasiimsime
visiems Dievo dovanojam malon¡, ar ne.
Savaime suprantama, Savo bhaktams K‚‰†a yra maloninges-
nis, nes Jam tarnaujantys bhaktai paj¢gs pasiimti daugiau ma-
lon¢s. Vie§pats dovanoja mums Savo malon¡, jeigu nuolat pl¢-
tojame ir giliname tarnyst¡. Tarnauti Vie§pa¦iui ne£manoma be
entuziazmo, o entuziazmas gims, jei su didïausiu tik¢jimu ir
ry¨tu kartosime Hare K‚‰†a.
Kitas prie§taraus: ÀJei kartojame §vent j£ vard su tik¢jimu,
dvasi§kai apsivalome, Å tai visi§kai suprantama. Bet kaip §ven-
tasis vardas gali apvalyti t , kuris netiki?Ð Atsakant galima pa-
teikti kelet pavyzdï¤: jei gyvenimi§kos patirties neturintis vai-
kas £ki§a rank £ ugn£, Å nesvarbu, ar tai padaryta apgalvotai,
ar nety¦iomis, Å ranka vis tiek nudega. Arba jeigu mes duosime
vaikui vaist¤, vaistai veiks, net jeigu jis neïno, kokios vaist¤ gy-
domosios ypatyb¢s arba kaip jie veikia. Nuodai irgi. Lygiai taip
veikia ir Hare K‚‰†a mantra Å veikia, net jeigu mes neïnome,
kaip ir kod¢l. Kai garsiai kartojame §vent j£ vard , tai naudinga
net ir primityviausiems padarams. rŒla Haridƒsa —hƒkura pa-
tvirtina §i mint£: ÀKai ¨mogus garsiai kartoja Hare K‚‰†a, laimi
visos gyvos btyb¢s Å ir judan¦ios, ir nejudan¦iosÐ (ÀCaitanya-
caritƒm‚taÐ, ÀAntya-lŒlƒÐ 3.69).
Hare K‚‰†a mantros gali geriausiai £rodo K‚‰†os s mon¢s ju-
d¢jimo populiarumas. ·alyse, kuriose plinta Hare K‚‰†a jud¢-
jimas, mokslininkai ir §iaip m stantys ¨mon¢s vis labiau suvo-
kia jo poveikio gali . ·tai religijotyrininkas daktaras J. Stillsonas
Judah (mokslininkas, didïul¢s erudicijos ¨mogus) labai domisi

ms¤ jud¢jimu, nes pats £sitikino, kad hipiams, nebegalintiems
gyventi be narkotik¤, dalyvavimas jud¢jime pad¢jo tapti tyros
§irdies vai‰†avomis, jie savo noru renkasi tarnyst¡ K‚‰†ai ir ¨mo-
gui. Dar prie§ kelet met¤ §ie hipiai nieko neïnojo apie Hare
K‚‰†a mantr , o dabar kartoja j ir tampa tyrais vai‰†avomis. Jie
atsiäda nuod¢ming¤ £pro¦i¤ Å palaido lytinio gyvenimo, svai-
ginan¦i¤j¤ medïag¤ vartojimo, m¢sos valgymo ir azartini¤ äi-
dim¤. Tai geriausias Hare K‚‰†a mantros efektyvumo £rodymas.
Net jeigu ¨mogus nesupranta Hare K‚‰†a mantros svarbos, bet
vis d¢lto j kartoja, jis netrukus dvasi§kai apsivalo. Efektyvs
vaistai i§gydo ligon£, net jeigu tas nieko nenutuokia apie j¤ efek-
tyvum .
·tai dar viena analogija: ugniai nesvarbu, ar j £ïebia nieko
nei§manantis vaikas, ar ¨mogus, suvokiantis jos gali . Tiek su-
augusiojo, tiek vaiko padegta sausa öl¢ pavirs pelenais. Lygiai
taip mes galime nesuvokti Hare K‚‰†a mantros j¢gos, bet jeigu
kartosime §vent j£ vard , jis sudegins ms¤ nuod¢mi¤ pasek-
mes. Taip kalb¢jo Vi‰†udtos, ir jie buvo visi§kai teiss.
Vi‰†udtos duoda Ajƒmilai laiko

Yamarƒjos tarnai turi nepaprast gali , ir jiems niekas negali su-
trukdyti, bet §£syk, savo apmaudui, jie patyr¢ nes¢km¡: jiems
nepavyko pasiimti ¨mogaus, kur£ jie laik¢ nusid¢j¢liu. Sutrik¡
jie nuskub¢jo pas Yamarƒj ir apsak¢ jam, kas £vyko. Yamad-
toms atrod¢ nepateisinama, kad Ajƒmila, kuris, j¤ manymu, tu-
r¢jo stoti prie§ Yamarƒjos teism , Vi‰†udt¤ buvo i§vaduotas.
I§gelb¢tam Ajƒmilai gr£ö visi§ka K‚‰†os s mon¢. Dvasinis
bendravimas su i§kilniais vai‰†avomis, Vi‰†udtomis, pad¢jo jam
galutinai atsikvo§¢ti. Jis buvo suimtas, ta¦iau Vi‰†udtos j£ i§-
vadavo, tod¢l dabar jo §irdy neliko n¢ p¢dsako baim¢s. Tokia
tikroji i§vadavimo prasm¢. Kai bendraujant su vai‰†avomis, Vie§-
paties bhaktais, ¨mogui gr£¨ta K‚‰†os s mon¢, jis tampa bebai-
mis. Bebaimi§kumas yra amïnas i§vaduotos btyb¢s bruoäs.
Atgav¡s savo tikr j£ bv£ Ajƒmila tapo bebaimis. Jis puikia mal-
da kreip¢si £ Vi‰†udtas: vƒŠchƒ-kalpatarubhya ca k‚pƒ-sindhu-
bhya eva ca Å ÀLenkiuosi jums, Vie§paties bhaktams. Js Å tarsi
tro§kim¤ medïai, ir js¤ malon¢ nei§senkama lyg vandenynas.Ð
Bhaktas visada su malda kreipiasi £ kitus bhaktus Å jam tokia
malda reikalinga kaip oras. Pirmiausia bhaktas i§rei§kia pagar-
b savo dvasiniam mokytojui, po to Å savo dvasinio mokytojo
mokytojui ir jo mokytojui, o galop Å visiems Vie§paties K‚‰†os
bhaktams.
Vai‰†avos taip pat yra Vi‰†udtos, nes jie vykdo K‚‰†os vali .
Vie§pats K‚‰†a labai nori, kad visos s lygotos sielos materia-
liame pasaulyje nusilenkt¤ Jam ir i§vengt¤ materiali¤ kan¦i¤ §£
gyvenim ir pragaro kan¦i¤ po mirties. Tod¢l vai‰†ava stengiasi
pad¢ti s lygotoms sieloms atsikvo§¢ti. Ajƒmil ir kitus laimin-
guosius i§gelb¢ja Vi‰†udtos, vai‰†avos, ir jie sugr£¨ta pas Diev .
Vai‰†av¤ gailestingum £knija §e§i Gosvƒmiai. Nor¢dami au-
toritetingai suformuluoti K‚‰†os s mon¢s principus, jie nuodug-
niai i§studijavo §ventra§¦ius. Savo veikale ÀBhakti-rasƒm‚ta-
sindhuÐ (ÀAtsidavimo nektarasÐ) rŒla Rpa Gosvƒmis pagrin-
dïa bhakti principus daugybe §ventra§¦i¤ citat¤. Kam tai buvo
reikalinga? Tyrin¢ti Ved¤ literatr ie§kant autoriteting¤ nuo-
rod¤, panaudoti jas pagrindïant Ved¤ doktrinas Å titani§ko
darbo reikalaujantis u¨davinys. Ta¦iau rpestis ¨mogaus gerove
paskatino §e§is Gosvƒmius imtis j£ £gyvendinti.
Jei sekdami §e§i¤ Gosvƒmi¤ pavyzdïu skleisime K‚‰†os s -
mon¡, mes geriausiai pasitarnausime visai ¨monijai. Atrodyt¤,
egzistuoja daugyb¢ kit¤ nesavanaudi§kos pagalbos ¨mogui for-
m¤, ta¦iau jos teikia tik laikin palengv¢jim . ·e§i V‚ndƒvanos
Gosvƒmiai skleid¢ K‚‰†os s mon¡, ir tai didïausia geradaryst¢
¨monijai. ·i¤ kilni¤ asmenybi¤ veikla suteikia ¨mon¢ms tikr
naud , nes ji grindïama absoliu¦iomis, dvasin¢mis tiesomis.
Vai‰†avos yra tarsi tro§kim¤ medïai (kalpa-v‚k‰a), nes jie gali pa-
tenkinti visus ¨mogaus dvasinius norus. J¤ malon¢ nei§semiama
kaip vandenynas (k‚pƒ-sindhu).
Ajƒmila gird¢jo Yamadt¤ ir Vi‰†udt¤ pokalb£ ir jo besiklau-

sydamas visi§kai apsival¢. ·tai kokia didïul¢ pasakojim¤ apie
K‚‰† taurinanti j¢ga. Tas, kuris reguliariai klausosi ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ, Bhagavad-gŒtosÐ, ÀCaitanya-caritƒm‚tosÐ, ÀBhak-
ti-rasƒm‚ta-sindhuÐ arba kurio kito vai‰†av¤ §ventra§¦io skel-
biamo ödïo, pelnys t malon¡, kuri peln¢ Ajƒmila, ir visi§kai
nusiplaus materijos sutept£.
Ajƒmila jaut¢si labai d¢kingas Vi‰†udtoms ir paskub¢jo i§-
reik§ti savo pagarb , jiems nusilenkdamas. Mes kaip Ajƒmila tu-
r¢tume u¨megzti glaudïus ry§ius su Vie§paties Vi‰†u tarnais.
Caitanya Mahƒprabhu yra pasak¡s: gopŒ-bhartu‹ pada-kamalayor
dƒsa-dƒsƒnudƒsa‹ Å ÀMes turime laikyti save K‚‰†os tarno tarno
tarnaisÐ. K‚‰†a bus nepasiekiamas, kol nenusilenksime Jo tarnui.
I§rei§k¡s savo pagarb Vi‰†udtoms Ajƒmila nor¢jo jiems pa-
d¢koti ir buvo bepraveri s burn . Bet Vi‰†udtos pradingo Å jie
nor¢jo, kad Ajƒmila garbint¤ ne juos, o Auk§¦iausi j£ Vie§pat£.
Visos Ajƒmilos nuod¢m¢s buvo sudegintos, ir dabar jis gal¢jo
malda pa§lovinti Vie§pat£. Nusid¢j¢lis nepaj¢gus tai nuo§irdïai
padaryti. Apie tai ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.28) kalba Pats K‚‰†a:
ye‰ƒ„ tv anta-gata„ pƒpa„

janƒnƒ„ pu†ya-karma†ƒm
te dvandva-moha-nirmuktƒ
bhajante mƒ„ d‚ˆha-vratƒ‹
À¸mon¢s, dorai nugyven¡ §£ bei praeitus gyvenimus ir i§pirk¡

visas savo nuod¢mes, nepasiduoda iliuzijos gimdomoms prie§y-
b¢ms ir ry¨tingai stoja Man tarnautiÐ. Vi‰†udt¤ d¢ka Ajƒmila
suïnojo apie atsidavimo tarnyst¢s keli ir netrukus peln¢ teis¡
gr£¨ti pas Diev . Vi‰†udtos pranyko i§ aki¤, kad Ajƒmila pa-
just¤ i§siskyrimo su Vie§pa¦iu ilges£ ir jo noras garbinti Vie§pa-
t£ dar labiau sustipr¢t¤. ¸mogus, besiilgintis Vie§paties, §lovina
Vie§pat£ ÿmiai kar§¦iau.
3
Ajƒmilos atgaila
17 SKYRIUS
Pra§vies¢jimo akimirka
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: I§ Yamadt¤ ir Vi‰†udt¤ pokalbio

Ajƒmila patyr¢ apie religij , kuri s lygoja trys materialios
gamtos gu†os. ·ios religijos pagrindai i§d¢styti trijose Vedose.
Jis patyr¢ ir apie transcendentin¡ religij , kurios £statymai ga-
lioja anapus materialios bties gu†¤ veikimo srities ir kurios
objektas yra gyvos btyb¢s ir Auk§¦iausiojo Dievo Asmens sa-
vitarpio s sajos. Be to, Ajƒmila gird¢jo Vi‰†udtas §lovinant
Auk§¦iausi j£ Dievo Asmen£, Jo vard , didyb¡, ypatybes ir die-
vi§kuosius äidimus. Besiklausydamas Vi‰†udt¤ ir Yamadt¤
pokalbio, Ajƒmila tapo skais¦ios §irdies bhaktu. Jis prisimin¢
savo praeities nuod¢mes ir labai gail¢josi jas padar¡s.
Ajƒmila pra§neko: ÀVargas man! Kaip ëmai a§ puoliau, ver-
gaudamas savo jusl¢ms! Juk buvau doras ir i§silavin¡s brah-
manas, bet sutepiau §£ garbing vard , i§sirinkau savo vaik¤
motina paleistuv¡. O varge! Tebsiu a§ vis¤ prakeiktas! A§ i§-
daviau gimin¢s papro¦ius Å kokia baisi nuod¢m¢! Ir tai dar ne
viskas, Å d¢l puolusios girtuokl¢s ir paleistuv¢s kno a§ pali-
kau savo dor , graï , jaun ¨mon . Tegul bsiu triskart pra-
keiktas! Mano senukai t¢vai liko be glob¢jo, nebebuvo kas jais
pasirpina. A§, ned¢kingas, apgail¢tinas parijas, juos visi§kai
u¨mir§au, palikau vienus siaubingam vargui.
Dabar ïnau, kad u¨ tokius darbus nugarm¢siu £ pragar ,
kuris laukia religijos £statymus paëidusi¤ nusid¢j¢li¤, ir ten
bsiu pasmerktas baisioms kan¦ioms.
122
Ajƒmilos atgaila 123
Ar sapnavau, ar tai atsitiko i§ tikr¤j¤? Rodos, prie man¡s ar-

tinosi kraupios btyb¢s, rankose jos laik¢ virves, taik¢si mane
suri§ti ir ka¨kur i§sitempti. Kur jos pradingo? Ir kur pranyko
tos keturios £stabios neëmi§kos btyb¢s, apsaugojusios mane
nuo pragaro?
Koks a§ nelaimingas ir niekingas, kad taip giliai £klimpau £
nuod¢mi¤ lin ! Ir vis d¢lto man nusi§ypsojo laim¢, nes i§vy-
dau keturias §viesias btybes, at¢jusias gelb¢ti man¡s u¨ ma-
no jaunyst¢s dvasinius nuopelnus. Kaip man pasisek¢, kad jos
at¢jo!
Jei ne mano jaunyst¢s dievoti darbai, kaip a§, niek§ingas pa-
leistuv¢s sugyventinis, b¦iau i§tar¡s prie§ mirt£ §vent Nƒrƒ-
ya†os vard ? Tai bt¤ buv¡ sta¦iai ne£manoma.Ð (ÀrŒmad-
Ajƒmilos atgaila
I§gird¡s Yamadt¤ ir Vi‰†udt¤ pokalb£, Ajƒmila jau negal¢jo n¢
akimirkai u¨mir§ti K‚‰†os. Jis sudejavo: ÀBaisu pagalvoti, kiek
daug nuod¢mi¤ a§ padariau!Ð Taip ir der¢t¤ pasielgti K‚‰† £si-
s moninusiam bhaktui. Kad ir kaip baisiai ¨mogus bt¤ nusi-
d¢j¡s praeity, susitik¡s su bhaktais ir i§gird¡s transcendentinius
pasakojimus apie Auk§¦iausi j£ Dievo Asmen£ (bhƒgavata-kath ),
jis apsivalo ir ima atgailauti. Ir tai, kad jis gailisi d¢l savo bai-
si¤ nuod¢mi¤, Å apsivalymo ënklas. Jis atgailauja u¨ praeities
nuod¢mes ir liaujasi jas dar¡s.
Ajƒmila jau pasiek¢ atsidavimo tarnyst¢s lyg£, kai nebelieka
joki¤ materiali¤ kli¦i¤ ir patiriamas visi§kas dvasios pasiten-
kinimas (ahaituky apratihatƒ yayƒtmƒ suprasŒdati). Pasiek¡s §£ lyg£
Ajƒmila ¢m¢ atgailauti u¨ savo praeities materialistinius poel-
gius ir §lovinti Auk§¦iausiojo Dievo Asmens vard , didingus Jo
darbus ir pavidal . ¸mogui, ¢musiam praktikuoti K‚‰†os s mo-
n¡, savaime gimsta noras laikytis atsidavimo tarnyst¢s taisykli¤,
ir jis reguliariai kartoja Hare K‚‰†a mahƒ-mantr : Hare K‚‰†a,
Hare K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a, Hare Hare/ Hare Rƒma, Hare Rƒma,
Rƒma Rƒma, Hare Hare. Neder¢t¤ manyti, kad praktikuojant
K‚‰†os s mon¡ galima daryti nuod¢mes, nes jos praktika pa§a-
linanti nuod¢mi¤ pasekmes. Mes ne kart £sp¢jome, kad tai yra
didïausias nusikaltimas §ventajam vardui. Atgailaukime, kaip
atgailavo Ajƒmila: ÀBaisu pagalvoti, kiek nuod¢mi¤ a§ padariau!
Bet dabar K‚‰†os malone a§ supratau, kad elgiausi blogai.Ð
Taigi atsimin¡s visas savo nuod¢mes Ajƒmila nuo§irdïai at-
gailavo. Jis prisimin¢ t¢v , i§aukl¢jus£ j£ pavyzdingu brahmanu,
prisimin¢, kaip studijavo Ved¤ mokslus, prisimin¢ jis ir savo dai-
li doroving ¨mon , kuri buvo jam i§tikima ir gal¢jo pasigirti
visomis kitomis doryb¢mis, nes buvo kilusi i§ garbios brahman¤
§eimos. Dabar Ajƒmila atgailavo, kad atstm¢ j ir susid¢jo su
niekinga girtuokle ir prostitute.
Vedos draudïa auk§tesni¤j¤ luom¤ vyr¤ Å brahman¤, k‰atri-
y¤ ir vaiy¤ Å s jung su ëmesni¤j¤ luom¤ moterimis. Tod¢l
Ved¤ visuomen¢je yra paprotys i§tirti besirengian¦i¤ tuoktis
merginos ir vaikino horoskopus ir £sitikinti, ar jaunieji bus gera
pora. Ved¤ astrologijos mokslas leidïa apskai¦iuoti, kokiam luo-
mui i§ prigimties priklauso ¨mogus Å brahmanams, k‰atriyoms,
vaiyoms ar droms, Å kaip j£ veikia trys materialios gamtos gu-
†os. Horoskop¤ sudarymas yra btinas, nes, pavyzdïui, vai-
kino i§ brahmano §eimos ir merginos, priklausan¦ios dr¤ luo-
mui, santuoka yra netinkama; tokioje santuokoje tiek vyras, tiek
¨mona bus nelaimingi. ¸inoma, horoskop¤ sudarymas yra pa-
gr£stas materialiais skai¦iavimais, juos sudarant daugiausia atsi-
¨velgiama £ trij¤ gamtos gu†¤ veikim . Vis d¢lto juos sudaryti
svarbu, jeigu norima, kad visuomen¢je ir §eimoje vie§pataut¤
santarv¢ ir gerov¢. Ta¦iau bhaktams nebtina atsi¨velgti £ §ias
aplinkybes. Bhaktai egzistuoja transcendencijos lygiu, tod¢l j¤
santuokos visada laimingos.
Ajƒmila galvojo: ÀMan nepavyko sutramdyti jusli¤, tod¢l pa-
tyriau nuopuol£, praradau visas brahmani§k sias dorybesÐ. Taip
m sto ¨mogus, kuris formuojasi kaip tyras bhaktas. Kai Vie§-
paties ir dvasinio mokytojo malone ¨mogus pasiekia atsidavimo

tarnyst¡, vis¤ pirma jis atgailauja u¨ savo nuod¢mingus poelgius.
Tai padeda jam dvasi§kai tobul¢ti. Vi‰†udtos suteik¢ Ajƒmilai
prog tapti tyru bhaktu, o pirmu¦iausia bhakto pareiga Å at-
likti atgail u¨ padarytas nuod¢mes: palaid gyvenim , svaigal¤
vartojim , m¢sos valgym , dalyvavim azartiniuose äidimuose.
Nepakanka vien atsisakyti bjauri¤ £pro¦i¤, Å bhaktas turi visa
§irdimi gail¢tis d¢l savo nuod¢ming¤ poelgi¤. Tai tyro atsidavi-
mo Vie§pa¦iui norma.
Neatlygintos skolos
Ajƒmila atgailavo, nes nevykd¢ pareigos ¨monai, t¢vui ir mo-
tinai. Suaugusi¤ vaik¤ pareiga Å pasirpinti senatv¢s sulauku-
siais t¢vais. ·i elgesio norma tur¢t¤ v¢l sugr£¨ti £ §iuolaikin¢s
visuomen¢s gyvenim . Jei vaikai nesirpina savo t¢vais, kyla
klausimas, kam apskritai reikalingas §eimyninis gyvenimas? Pa-
dorioje §eimoje vyras rpinasi ir globoja §eimos narius, ¨mona
yra vyrui i§tikima, o vaikai jau¦ia d¢kingum t¢vams. ÀKiek
daug t¢vai padar¢ d¢l man¡s. Kai nemok¢jau vaik§¦ioti, jie mane
ne§iojo. Kai nemok¢jau valgyti, jie maitino mane. Jie dovanojo
man gyvyb¡, dav¢ man i§silavinim Ð, Å taip tur¢t¤ galvoti vai-
kai. Geras snus visada stengiasi pasitarnauti t¢vui ir motinai.
Moteris privalo bti i§tikima savo vyrui, o vyras, savo ruo¨tu,
turi bti d¢kingas u¨ jos i§tikimyb¡ ir j globoti. Ta¦iau susid¢j¡s
su prostitute Ajƒmila u¨mir§o savo pareigas. Dabar jis suprato,
kaip ëmai buvo puol¡s, ir labai d¢l to krimtosi.
Pagal samprat , kuria grindïama Ved¤ visuomenin¢ sistema,
vos gim¡s ¨mogus jau yra daug kam skolingas. Mes turime bti
d¢kingi ‚‰iams, didiesiems i§min¦iams, nes semiam¢s ïni¤ i§
j¤ transcendentini¤ veikal¤ (pvz., rŒlos Vyƒsadevos ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ). ·ventra§¦i¤ autoriai i§mano praeit£, dabart£ ir
ateit£, ir §ventra§¦i¤ ïnios mums labai vertingos. Taigi mes esa-
me i§min¦i¤ skolininkai.
Mes skolingi ir pusdieviams, nes jie tvarko visatos reikalus ir
tenkina btiniausias ms¤ reikmes. Saul¢s dievas Srya dova-

noja mums saul¢s §vies , m¢nulio dievas Candra Å m¢nesien ,
Vƒyu Å or ir t.t. Kiekvien gamtos stichij valdo tam tikras pus-
dievis.
Mes skolingi ir paprastoms gyvoms btyb¢ms, nes naudoja-
m¢s j¤ paslaugomis. Pavyzdïui, karv¢ duoda mums pien .
Ved¤ supratimu, karv¢ yra viena i§ ¨mogaus motin¤, nes k-
dikyst¢je jis geria motinos pien , o suaug¡s Å karv¢s. ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ nurodo septynias ¨mogaus motinas: tai tikroji
motina, dvasinio mokytojo ¨mona, brahmano ¨mona, karaliaus
¨mona, aukl¢, karv¢ ir ëm¢. Mes skolingi visoms septynioms
motinoms, o taip pat savo t¢vui, broliams, draugams, giminai-
¦iams ir prot¢viams.
Priimdamas auk ¨mogus £siskolina j duodan¦iajam ir turi
gr ïnti skol Å lygiai kaip pasiskolintus pinigus. Tod¢l bhaktai
tur¢t¤ priimti auk tik tuo atveju, jei ketina skirti j K‚‰†os tar-
nystei. Jei bhaktas priima auk , tegalvodamas apie savo pilv , jis
sunkiai nusideda. Brahmanai ir sannyƒsiai priimdami aukas turi
bti labai apdairs. Ved¤ visuomenin¢ santvarka numato, kad
priimti aukas turi teis¡ tik brahmacƒriai, sannyƒsiai arba brahma-
nai. ·eimos ¨mogui nevalia to daryti. Brahmacƒris gali pra§yti i§-
maldos ir surinktas l¢§as skirti dvasiniam mokytojui, o sannyƒsis
gali rinkti aukas Dievo, K‚‰†os, tarnystei. Vedos nurodo aukoti
brahmanams, nes jie i§mano, kaip geriausiai pasitarnauti K‚‰†ai.
Kai §elpiamas aukos vertas ¨mogus, auka yra doryb¢s gu†os; kai
auka duodama tikintis i§ to naudos, ji turi aistros gu†os atspalv£,
o kai aukojama nesusim stant, tokia auka yra gimusi i§ nei§ma-
nymo. Antai, jei paaukosime pinig¤ kokiam nenaud¢liui, jis grei-
¦iausiai i§leis juos artimiausioje vynin¢je. Turtingam ¨mogui at-
rodo, kad visai nesvarbu, kam ir kaip aukoti, ta¦iau i§ ties¤ taip
n¢ra. ·ventra§¦iai skelbia, kad auka esti trejopa.
Gali kilti pagr£stas klausimas: ar yra vil¦i¤ atlyginti visas sa-
vo skolas? Atlyginti jas galima tiktai suradus prieglobst£ prie
K‚‰†os, Mukundos, lotoso p¢d¤. Mukunda rei§kia Àtas, kuris nu-

plauna ms¤ materiali sutept£Ð. Mes skolingi pusdieviams, ta-
¦iau jie negali suteikti mums i§ganymo. Jeigu norime jaustis sau-
gs, turime kreiptis prieglobs¦io £ K‚‰† , Å tiktai Jis gali atleisti
mus nuo vis¤ skol¤. K‚‰†a yra Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo Å
jeigu pelnysime Jo atleidim , mums atleis ir visi Jo atstovai, pus-
dieviai.
Ajƒmila suvok¢ es s labai daug kam skolingas, bet jis buvo at-
leistas nuo vis¤ skol¤, nes nusilenk¢ prie Mukundos lotoso p¢d¤.
Nusilenk¡s Vie§pa¦iui Nƒrƒya†ai, kuris yra tas pats Mukunda,
Ajƒmila peln¢ i§vadavim . Jeigu ir mes norime nusiplauti vis¤
nuod¢mi¤ pasekmes, turime nusilenkti K‚‰†ai, Å kitos i§eities
n¢ra. T pat£ pataria daryti ir K‚‰†a: mƒm eka„ ara†a„ vra-
ja Å ÀNusilenk ManÐ. Mes turime vadovautis K‚‰†os patarimais.
Antraip mums bus labai sunku gr ïnti skolas, kuri¤ tikrai
nemaä, ypa¦ jeigu gyvename Kali amïuje.
Amïnasis g¢ris
Materialiame pasaulyje kiekviename ïngsnyje tyko pavojai. Net
tyriems bhaktams gresia pavojus susitepti nuod¢me. Ta¦iau
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (1.5.17) Nƒrada Munis mus patikina:
tyaktvƒ sva-dharma„ cara†ƒmbuja„ harer

bhajann apakvo 'tha patet tato yadi
yatra kva vƒbhadram abhd amu‰ya ki„
ko vƒrtha ƒpto 'bhajatƒ„ sva-dharmata‹
¸odis dharma §iame posme rei§kia Àluomo pareigosÐ. Ir brahma-

nas, ir k‰atriya, ir vaiya, ir dra turi savas, j¤ luom atitinkan-
¦ias pareigas. Ta¦iau jei kas, atsiäd¢j¡s luomo pareig¤, grie¨-
tai pagal visas taisykles ima praktikuoti K‚‰†os s mon¡, bet d¢l
savo dvasinio nesubrendimo patiria nuopuol£, jis vis tiek nieko
nepraranda. Viskas, k jis padar¢ d¢l Auk§¦iausiojo Vie§paties,
tegul tai ir menkas jo gyvenimo epizodas, Å bus u¨skaityta ir

nenueis veltui.
Kita vertus, jeigu ¨mogus tobulai vykdo savo luomo parei-
gas, bet negarbina K‚‰†os, i§ esm¢s jis nieko nelaimi. Grie¨tai
vykdyti luomo pareigas rei§kia gyventi doryb¢je. U¨ dorovingus
darbus patenkama £ rojaus karalyst¡. Ta¦iau K‚‰†a ÀBhagavad-
gŒtojeÐ sako, kad i§sekus doroving¤ darb¤ atsargai gr£¨tama £
§i planet . Ir dar §tai kas: jeigu ¨mogus gyvena dorai ir dalija
kitiems i§mald , kit gyvenim jis priverstas gr£¨ti ¦ia, kad b-
t¤ apdovanotas u¨ savo dorovingus poelgius. Tai rei§kia, kad jis
dar kart gimsta materialiame pasaulyje. Taigi pastangos dorais
darbais susikurti kuo §viesesn¡ ateit£ Å ne pati geriausia i§eitis.
Deja, net Indijoje ¨mon¢s labiau link¡ dalinti aukas ar atlikti
kitus dorovingus darbus, negu su atsidavimu tarnauti K‚‰†ai.
Jie viliasi, kad tapasya, askez¢, po mirties pad¢s jiems pasiekti
geresn£ material¤ gyvenim rojaus planetose. Tuo pa¦iu tikslu,
t.y. nor¢dami dar §£ gyvenim gauti £vairi¤ maloni¤, jie garbina
pusdievius. Antai Vie§pats iva savo garbintojui labai lengvai
dovanoja materialias malones Å visk , ko §is panori. iva labai
maloningas. Jis gars¢ja “uto‰os vardu. “uto‰a rei§kia Àkuriam
lengva £tiktiÐ. D¢l to ¨mon¢s j£ ir garbina, pra§ydami materiali¤
g¢rybi¤. Ta¦iau ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.20) K‚‰†a pasmerkia toki
religin¡ praktik : kƒmais tais tair h‚ta-jŠƒnƒ‹ prapadyante 'nya-de-
vatƒ‹ Å ÀPusdieviams lenkiasi tie, kuri¤ i§manym pasiglem¨¢
materials tro§kimaiÐ.
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ pasakojama istorija apie V‚kƒsur , ku-
ris tro§ko i§ Vie§paties ivos vieno kraupaus palaiminimo. V‚kƒ-
sura nor¢jo, kad kiekvienas, prie kieno galvos jis prisilies, krist¤
negyvas. Toki¤ palaiminim¤ siekia demonai. Rƒva†a ir Hira†ya-
kaipu buvo gav¡ pana§ius palaiminimus. Jie man¢, kad mate-
riali galyb¢ pad¢s jiems nugal¢ti mirt£. Tai demonams bdinga
m stysena. Ta¦iau pusdievi¤ palaiminimai n¢ vieno i§ §i¤ de-
mon¤ nei§gelb¢jo nuo mirties. Atsitiko kaip tik prie§ingai: visi
jie üvo nuo Auk§¦iausiojo Vie§paties rankos. Visi mir§ta Å toks

gamtos d¢snis. Kas gimsta materialiame pasaulyje, tas n¢ra am-
ïnas. Materialus pasaulis vadinamas Martyaloka Å tai rei§kia,
kad visos gyvos btyb¢s ¦ia nei§vengia gimimo, lig¤, senatv¢s ir
mirties. Bet iliuzijos apakinti ¨mon¢s to nemato. ³vairiais mate-
rialiais patobulinimais jie siekia nemirtingumo materialiame pa-
saulyje. ·iuolaikiniai mokslininkai, kaip ir Hira†yakaipu, nori
atrasti nemirtingumo recept . Tai tikriausia kvailyst¢. ¸mogui
nedera bijoti mirties, bet reikia bti apdairiam ir nuolat klausti:
ÀKas laukia man¡s po mirties u¨ mano darbus?Ð
Bhaktas mirties nebijo. Jis meldïasi K‚‰†ai ir pra§o Jo vie-
nintel¢s malon¢s: ÀTegul a§ mirsiu ir gimsiu v¢l, jeigu tokia Ta-
vo valia. Tepra§au vieno Å bk man maloningas ir neleisk u¨-
mir§ti Tav¡s, kad ir kur a§ gim¦iau.Ð Mirtis bhakto neg sdina,
jis tik nori bti tikras, kad nepatirs nuopuolio. Jis ïno, kad net
pats nereik§mingiausias pasitarnavimas Vie§pa¦iui teikia amï-
n naud . ·i mint£ puikiai iliustruoja Ajƒmilos istorija. Mes tu-
r¢tume labai grie¨tai laikytis vis¤ atsidavimo tarnyst¢s taisykli¤,
ta¦iau jei ir pulsime, vis tiek nieko neprarasime. Taip teigia anks-
¦iau cituotas Nƒrada Munis. Net jeigu ¨mogus pradeda prakti-
kuoti K‚‰†os s mon¡ paskatintas emocij¤, o netrukus v¢l ima
gyventi material¤ gyvenim , visa tai, k jis padar¢ tarnaudamas
Vie§pa¦iui, u¨skaitoma, ir vien dien jis bus i§gelb¢tas, kaip bu-
vo i§gelb¢tas Ajƒmila.
Vi‰†udtoms dingus, Ajƒmilai toptel¢jo, ar tik jis nebus j¤ su-
sapnav¡s. Gul¢damas mirties patale Ajƒmila buvo komos bk-
l¢je ir, nors i§ tikr¤j¤ mat¢ Yamadtas ir Vi‰†udtas, paman¢,
kad jam pasivaideno. Suvok¡s, kad i§trko i§ baisi¤ Yamarƒjos
pasiuntini¤ rank¤, jis v¢l panoro i§vysti Vi‰†udtas. Vi‰†ud-
tos atrod¢ neëmi§kai. Jie buvo labai pana§s £ Vie§pat£ Vi‰†u.
Kiekvienas j¤, pasipuo§¡s kaip Pats Vie§pats, laik¢ keturis Jo ga-
lyb¢s simbolius: kriaukl¡, lotos , v¢zd ir disk . Jie vilk¢jo auk-
saspalviais §ilko apdarais ir j¤ knai stebuklingai §vyt¢jo. Tad
nenuostabu, kad Ajƒmila nor¢jo suïnoti, kur pradingo nuosta-

bios btyb¢s, i§vadavusios j£ i§ Yamadt¤ nelaisv¢s.
ÀVisas mano gyvenimas Å vienos nuod¢m¢s. Kuo gi a§ taip
nusipelniau, kad i§vydau §ias nuostabias btybes?Ð Å negal¢-
jo suprasti Ajƒmila. Å Turbt ankstesn£ gyvenim esu padar¡s
ka¨k gera, ir u¨ tai dabar man leista pamatyti Vi‰†udtasÐ.
Jaunyst¢je Ajƒmila i§ tikr¤j¤ buvo i§tikimas Vie§paties Nƒrƒya-
†os tarnas ir tod¢l mirties valand i§vydo Vi‰†udtas. Gyvenimo
pradïoje jam nusi§ypsojo laim¢ bendrauti su §viesiomis asme-
nyb¢mis, ir tas j£ i§gelb¢jo. ÀCaitanya-caritƒm‚tojeÐ (ÀMadhyaÐ
22.54) pasakyta:
'sƒdhu-sa…ga', 'sƒdhu-sa…ga' Å sarva-ƒstre kaya

lava-mƒtra sƒdhu-sa…ge sarva-siddhi haya
ÀApreik§tieji §ventra§¦iai vienu balsu skelbia, kad akimirka, pra-

leista kartu su tyru bhaktu, gali i§gelb¢ti ¨mog¤Ð. Jaunyst¢je Ajƒ-
mila buvo labai taurus ¨mogus. Jis bendravo su bhaktais ir brah-
manais, o puolus §i bendravimo patirtis paskatino j£ pavadinti
sn¤ Nƒrƒya†os vardu. Be abejoni¤, ¦ia nebuvo apsieita be
Auk§¦iausiojo Dievo Asmens, gldin¦io vis¤ §irdyse, £takos.
Vie§pats ÀBhagavad-gŒtojeÐ (15.15) sako: sarvasya cƒha„ h‚di san-
nivi‰‡o matta‹ sm‚tir jŠƒnam apohana„ ca Å ÀA§ esu vis¤ §ir-
dyse; tai A§ dovanoju i§manym , atmint£ ir u¨mar§t£Ð. Vie§pats
labai maloningas, ir tas, kuris kuo nors Jam pasitarnavo, nieka-
da nebus u¨mir§tas. Taigi ir §iuo atveju Vie§pats, gldintis §ir-
dyje, paskatino Ajƒmil pavadinti jauniausi j£ sn¤ Nƒrƒya†os
vardu, kad äv¢damasis juo jis nuolat kartot¤ §vent Nƒrƒya†os
vard , o mirties valand i§vengt¤ baisios lemties. Taip rei§kiasi
K‚‰†os malon¢. Guru-k‚‰†a-prasƒde pƒya bhakti-latƒ-bŒja Å guru ir
K‚‰†os malone gyva btyb¢ gauna bhakti, atsidavimo tarnyst¢s,
s¢kl . Laistydamas j , t.y. kartodamas §vent Vie§paties vard ir
klausydamas pasakojim¤ apie Vie§pat£, bhaktas pelno Vie§paties
glob ir i§vengia didïausio pavojaus.
·tai kod¢l K‚‰†os s mon¢s jud¢jimo nariams mes suteikiame

naujus vardus, primenan¦ius apie Vi‰†u. Jei mirties akimir-
k bhaktas atsimins savo vard , pavyzdïui, K‚‰†a dƒsa arba
Govinda dƒsa, jis bus i§gelb¢tas. Taigi vardo pakeitimas £§ven-
tinimo metu Å labai reik§mingas aktas. K‚‰†os s mon¢s jud¢ji-
mo veikla sumanyta taip, kad vienokiu ar kitokiu bdu pad¢s
¨mogui prisiminti K‚‰† .
Prisiminti K‚‰† mirties metu paprastai gali tiktai tie ¨mo-
n¢s, kurie vis gyvenim tarnavo K‚‰†ai ir turi u¨mezg¡ su
Juo glaud¤ ry§£. Vaikyst¢je Ajƒmila buvo aukl¢jamas bes ly-
gi§ko atsidavimo bei i§tikimyb¢s Vie§pa¦iui dvasia ir iki dvi-
de§imties met¤ buvo pavyzdingas Vie§paties Nƒrƒya†os tarnas.
Nors Ajƒmila suklupo ir apleido atsidavimo tarnyst¡ Vie§pa¦iui
Nƒrƒya†ai, u¨mir§o savo santykius su Juo, Å Nƒrƒya†a vis d¢lto
jo neu¨mir§o ir, kai Ajƒmilai reik¢jo pagalbos, Jis atsilygino u¨
Savo bhakto meil¡. Vie§pats gr ïno Ajƒmilai atmint£, ir mirties
akimirk Ajƒmila prisimin¢ Nƒrƒya† .
K‚‰†a £vertina net ir menkiausi bhakto paslaug . ÀBhagavad-
gŒtojeÐ (2.40) Jis Pats sako:
nehƒbhikrama-nƒo 'sti
pratyavƒyo na vidyate
sv-alpam apy asya dharmasya
trƒyate mahato bhayƒt
À·iame kelyje n¢ra nei nuostoli¤, nei praradim¤, ir net maïau-

sias ïngsnelis £ priek£ apsaugos tave nuo pa¦ios baisiausios lem-
ties ir pavoj¤Ð. Jei ¨mogus kuo nors pasitarnauja Vie§pa¦iui, jei
parodo Jam savo atsidavim , jis i§vengs didïausios gr¢sm¢s. Tad
kod¢l nepraktikuoti K‚‰†os s mon¢s? Praktikuokime j nuolat,
nuo au§ros lig sutemos, ir mums niekas negr¢s. Kas £sis moni-
no K‚‰† , tas nieko nebijo. Jis ïno, kad K‚‰†a j£ globoja.
18 SKYRIUS
Piligrimas, at¢j¡s £ tiksl
Ajƒmila toliau kalb¢jo: ÀA§ Å didïausias beg¢dis ir nenaud¢-

lis, savyje sutryp¡s brahmani§kosios kultros dvasi . A§ esu
£knytoji nuod¢m¢. Ko a§ vertas absoliut¤ g¢r£ spinduliuojan-
¦io §vento Vie§paties Nƒrƒya†os vardo akivaizdoje?
A§ sunkiai nusid¢jau, ta¦iau man i§puol¢ puiki galimyb¢ pa-
sitaisyti. Tod¢l privalau sutvarkyti savo gyvenim , suvaldyti
mintis bei jausmus ir visad tarnauti Vie§pa¦iui, kad nebesu-
klup¦iau ir kad nebetekt¤ v¢l klaidïoti tamsiais materialios
bties labirintais.
Susitapatinusi su knu, gyva btyb¢ nei§vengiamai u¨si-
mano jutimini¤ malonum¤, ir §ie tro§kimai ver¦ia j atlikti tiek
dorovingus, tiek nuod¢mingus poelgius. Tai materialios bties
pinkl¢s. Dabar jau a§ gal¤ gale i§trksiu i§ materijos pan¦i¤,
kuriais mane apraizg¢ Auk§¦iausiojo Vie§paties iliuzin¢ ener-
gija, besidangstanti moters pavidalu. A§ Å ëmiausiai puolusi
siela. Pakliuv¡s £ iliuzin¢s energijos sp stus, a§ tapau pana§us £
u¨ pasait¢lio timp¦iojam §unyt£, vykdant£ visus moters norus.
A§ atsikratysiu geismo ir i§sivaduosiu i§ §ios iliuzijos. A§ b-
siu gailestingas, visoms gyvoms btyb¢ms gero linkintis drau-
gas ir visomis mintimis pasinersiu £ K‚‰†os s mon¡.
Kartojant §vent Vie§paties vard bhakt¤ draugijoje, ¢m¢ va-
lytis mano §irdis. Daugiau a§ nepasiduosiu apgaulingoms ma-
teriali¤ juslini¤ malonum¤ pagundoms. Tvirtai £sis monin¡s
Absoliu¦i Ties , nuo §iol a§ jau nebetapatinsiu sav¡s su k-
132
nu. A§ atsikratysiu klaiding¤ samprat¤ Àa§Ð ir ÀmanoÐ ir su-

telksiu visas savo mintis £ K‚‰†os lotoso p¢das.Ð
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Trumpa akimirka, praleista su
bhaktais, Vi‰†udtomis, pad¢jo Ajƒmilai ry¨tingai atsiriboti
nuo materialios bties sampratos. Nugal¢j¡s materijos trauk ,
jis nedelsdamas leidosi £ Hardvar . Jis prisiglaud¢ Vi‰†u §ven-
tykloje, kur ir atsid¢jo bhakti-yogai. Jis suvald¢ jausmus ir vi-
somis mintimis pasin¢r¢ £ Vie§paties tarnyst¡. Panir¡s £ atsida-
vimo tarnyst¡, nusigr¡¨¡s nuo jutimini¤ pagund¤, mintyse jis
mat¢ tik Vie§paties paveiksl .
Sutelk¡s intelekt ir visas mintis £ Vie§paties paveiksl , Ajƒ-
mila dar kart i§vydo keturias dangi§k sias btybes. Jis supra-
to, kad tai tos pa¦ios btyb¢s, kurias buvo mat¡s anks¦iau, ir
pagerb¢ jas ëmai nusilenkdamas.
Gangos pakrant¢je prie Hardvaro i§vyd¡s Vi‰†udtas, Ajƒ-
mila atsiskyr¢ nuo savo materialaus kno ir atgavo pirmyk§t£,
dvasin£ kn , tinkam bendrauti su Vie§pa¦iu. Lydimas Vie§-
paties Vi‰†u pasiuntini¤, jis pakilo £ aukso erdv¢laiv£ ir buvo
nuskraidintas tiesiai £ Vie§paties Vi‰†u, s¢km¢s deiv¢s vyro,
buvein¡.
D¢l blogos £takos Ajƒmila atsiäd¢jo brahman¤ kultros ir
religijos nuostat¤. ¸emai puol¡s, jis pl¢§ikavo, svaiginosi vynu,
kol visa galva pasin¢r¢ £ nuod¢mi¤ lin . Jis netgi susid¢jo su
paleistuve. U¨ tai Yamarƒjos pasiuntiniai nor¢jo nusitempti j£ £
pragar . Ta¦iau vos kart kit i§tar¡s §vent Nƒrƒya†os vard ,
Ajƒmila buvo i§gelb¢tas.
Tod¢l norintieji i§sivaduoti i§ materijos nelaisv¢s turi §lovinti
ir apdainuoti Auk§¦iausiojo Dievo Asmens (prie kurio p¢d¤ yra
visos §ventos vietos) vard , didyb¡, pavidal ir dievi§kuosius
äidimus. I§sivaduoti ne£manoma jokiais kitais metodais Å nei
dorovingais darbais ir atgailavimu, nei spekuliatyviuoju paï-
nimu ar mistin¢s yogos meditacija, Å nes juos praktikuojan-
tis ¨mogus nei§vengiamai v¢l gr£¨ta prie karmin¢s veiklos; pa-
prastai jis nepaj¢gia suvaldyti proto, kuriam ter§iam poveik£

daro materialios gamtos ypatyb¢s Å aistra ir nei§manymas.
Slaptingas pasakojimas apie tikrus Ajƒmilos gyvenimo fak-
tus paj¢gus sunaikinti visas nuod¢mi¤ pasekmes. Tad nesvar-
bu, kaip sunkiai praeityje yra nusid¢j¡s ¨mogus, nesvarbu, kad
jis turi material¤ kn , Å jeigu jis su tik¢jimu ir atsidavimu
klausosi pasakojimo ir j£ perpasakoja, jam negresia pragaras.
Yamadtos n¢ i§ tolo prie jo neprisiartins. O atsiskyr¡s nuo
kno jis gr£§ pas Diev , kur bus nuo§irdïai sutiktas ir pa-
gerbtas.
Prie§mirtin¢s kan¦ios paskatino Ajƒmil i§tarti §vent Vie§-
paties vard , ir nors §iuo vardu Ajƒmila §auk¢si snaus, jis vis
d¢lto sugr£ö pas Diev . Taigi jeigu ¨mogus nuolankiai, neda-
rydamas nusiëngim¤ kartoja §vent Vie§paties vard , jis b-
tinai sugr£§ pas Diev . (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.2.34 Ä 49)
Ry¨tas
·ventas Dievo vardas £knija absoliut¤ g¢r£. Tod¢l tam, kuris
nuolat kartoja Hare K‚‰†a, Hare K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a, Hare Hare/
Hare Rƒma, Hare Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare Hare, niekas negre-
sia. Kartodami Dievo vard pelnome amïn g¢r£.
¸mon¢s, kurie dalyvauja K‚‰†os s mon¢s jud¢jime ir skelbia
§ventojo vardo §lov¡, visad turi atminti, kas jie buvo ir k gavo
£sijung¡ £ §£ jud¢jim . Anks¦iau jie skendo bjauriausiose nuo-
d¢m¢se Å valg¢ m¢s , girtavo, i§tvirkavo ir t.t., ta¦iau dabar turi
galimyb¡ kartoti Hare K‚‰†a mantr . Ir tai reikia £vertinti. Vie§-
paties malone §io jud¢jimo nariams atsiveria labai pla¦ios gali-
myb¢s, ir jie tur¢t¤ pasinaudoti jomis Å kartoti §vent Vie§pa-
ties vard ir tiesiogiai tarnauti Auk§¦iausiajam Dievo Asmeniui.
Privalome suvokti, kaip K‚‰†os s mon¢ pakeit¢ ms¤ gyvenim ,
ir visad labai saugotis, kad nesukluptume ir neprarastume gali-
myb¢s gyventi tauriai, su K‚‰†a. Kiekvienas K‚‰†os bhaktas tu-
r¢t¤ ry¨tingai siekti §io tikslo. K‚‰†os ir dvasinio mokytojo ma-
lone ¨mogus pelno teis¡ vadintis garbingu K‚‰†os bhakto vardu,
ir, jeigu jis nepamir§, kokia tai didïul¢ dovana, ir mels K‚‰†os,
kad daugiau nesuklyst¤, gyvenim jis nugyvens s¢kmingai.
Visi§kai £sis monin¡s K‚‰† , Ajƒmila gr ïno skolas, susikau-
pusias d¢l nuod¢ming¤ poelgi¤, ir buvo kupinas ry¨to toliau
kartoti §vent Vie§paties Nƒrƒya†os vard : ÀJeigu ir toliau karto-
siu Vie§paties vard , Å paman¢ jis, Å padarysiu didïausi pa-
slaug visoms gyvoms btyb¢ms ir patirsiu dvasios ramyb¡Ð.
Sunaikin¡s visas nuod¢mes Ajƒmila suvok¢, jog K‚‰†a, gldin-
tis jo §irdyje, sako jam, kad jo pareiga Å tapti vis¤ gyv¤ bty-
bi¤ geradariu.
Vis¤ ms¤ draugas

Vie§paties bhaktai labai maloningi. Rpindamiesi vis¤ ¨moni¤
gerove, jie skelbia K‚‰†os s mon¡, tod¢l yra vis¤ gyv¤ bty-
bi¤ draugai. Bhaktas Å vienintelis vis¤ gyv¤ btybi¤ geradaris.
Antai politiniai veik¢jai tariasi tarnauj t¢vynainiams, ta¦iau jie
n¢ra tikri savo §alies gyventoj¤ draugai, nes besirpindami sa-
vo gentaini¤, t.y. ¨moni¤, gerove visi§kai u¨mir§ta gyvn¤ in-
teresus. Taigi jie yra §ali§ki. O bhaktas yra vis¤ gyv¤ btybi¤
draugas. Jis nedaro skirtumo tarp ¨mogaus, gyvno, vabzdïo
ar augalo. Bhaktas nepakels rankos net prie§ skruzd¡, o bedie-
vis, besiskelbiantis ms¤ geriausiu draugu, negailestingai siun-
¦ia gyvulius £ skerdykl .
Geriausias vis¤ gyv¤ btybi¤ draugas yra K‚‰†a, Dievas. Jis
visiems vienodas. Jis yra ne tik V‚ndƒvanos gyventoj¤ Å gopi¤,
Savo t¢v¤, piemen¤ ir piemenai¦i¤ bei karvi¤, Å bet ir vis¤ kit¤
gyv¤ btybi¤ draugas, nes visos gyvos btyb¢s yra neatsiejamos
Jo dalel¢s. Ir K‚‰†a visus kar§tai myli. K‚‰†os bhaktai paveldi i§
K‚‰†os nepaprast Jo meil¢s j¢g . Tod¢l jie Å tikrieji vis¤ gyv¤
btybi¤ draugai.
Karmiai Å ¨mon¢s, siekiantys pasitenkinimo, Å teie§ko nau-
dos ir daro £vairiausias nuod¢mes. Jie üdo nekaltus gyvnus
ir puikuojasi savo materialiais turtais. JŠƒniai Å tie, kurie sie-
kia i§sivaduoti per Brahmano païnim , Å taip pat daugiausia
rpinasi savimi. Ir tik bhaktams, Vie§paties atsidavusiems pa-

sek¢jams, rpi vis¤ gerov¢. Bhaktai ypa¦ maloningi puolu-
sioms, s lygotoms sieloms. Vie§pats Caitanya Mahƒprabhu £k-
nija bhakti Å meil¡ ir atsidavim Dievui. Jis moko visus, kaip
tapti bhaktais, tod¢l J£ vadina patita-pƒvana, puolusi¤ s lygot¤
siel¤ gelb¢toju. Patita-pƒvana yra kiekvienas, kuris eina Jo p¢do-
mis. Uüojautos visoms gyvoms btyb¢ms nuotaikos u¨vald¢ ir
Ajƒmil . Jis svarst¢: ÀDabar a§ gal¢siu tapti vis¤ gyv¤ btybi¤
draugu ir pelnysiu dvasios ramyb¡Ð.
·io tikslo tur¢t¤ ry¨tingai siekti kiekvienas, pasirink¡s K‚‰†os
s mon¢s keli . K‚‰†os bhaktas turi i§sivaduoti i§ mƒyos pan¦i¤
ir u¨jausti visas jos nelaisv¢je besikankinan¦ias btybes. K‚‰†os
s mon¢s jud¢jimo tikslas Å ne tik ms¤ pa¦i¤, bet ir kit¤ gero-
v¢. ¶ia didïausias K‚‰†os s mon¢s privalumas. ¸mogus, besir-
pinantis vien savo i§sivadavimu, yra menkiau paëng¡s K‚‰†os
s mon¢s kelyje u¨ t , kuris u¨jau¦ia kitas gyvas esybes ir rpin-
damasis jomis skelbia K‚‰†os s mon¢s tiesas. Dvasios auk§tum¤
pasiek¡s bhaktas niekada nepuls, nes j£ globoja Pats K‚‰†a. Tokia
giliausioji K‚‰†os s mon¢s jud¢jimo esm¢. Visi mes Å marione-
t¢s iliuzin¢s energijos rankose, ir ji daro su mumis, k nori. Jei
norime i§sivaduoti i§ jos nelaisv¢s patys ir i§vaduoti kitus, tu-
rime £sis moninti K‚‰† .
Bhakt¤ draugija
·ie posmai ai§kiai rodo, kaip gyva esyb¢ tampa materiali¤ s ly-
g¤ auka. Sav¡s tapatinimas su knu Å iliuzijos pradïa. Neveltui
savo dvasinius pamokymus ÀBhagavad-gŒtƒÐ pradeda mintimi
Àa§Ð Å ne knas, o kne gldinti dvasin¢ siela. Nuolat tai at-
minti gali tik tas, kuris bendrauja su bhaktais ir kartodamas
§vent Vie§paties vard , Hare K‚‰†a mahƒ-mantr , i§lieka tyros
dvasios. ¶ia ir gldi s¢km¢s paslaptis. Tod¢l mes nuolat pabr¢-
ïame, jog reikia kartoti §vent Vie§paties vard ir saugotis ter-
§iamo materialaus pasaulio poveikio, o ypa¦ ter§iamai veikia
geismas patenkinti lytin£ instinkt , m¢sos valgymas, svaiginan-

¦i¤ medïag¤ vartojimas ir azartiniai äidimai. Reikia ry¨tingai
laikytis reguliuojan¦i¤ princip¤, ir tokiu bdu i§sivaduoti i§ ma-
terialios bties pragaro.
Pirmiausia turime atsikratyti kni§kos bties sampratos. I§gir-
d¡s Vi‰†udt¤ pokalb£ su Yamadtomis, Ajƒmila i§syk atsikrat¢
§ios iliuzin¢s sampratos. Tai £rodo faktas, kad tuoj po §io £vy-
kio jis paliko ¨mon bei vaikus, patrauk¢ tiesiai £ Hardvar ir
atsid¢jo dvasiniam gyvenimui. Posmuose pasakyta, kad jis prisi-
glaud¢ Vi‰†u §ventykloje ir ¢m¢ praktikuoti atsidavimo tarnys-
t¡. Kaip tik §iuo tikslu ms¤ K‚‰†os s mon¢s jud¢jimas ir £k-
r¢ savo §ventyklas visame pasaulyje. Dabar nebereikia keliauti
£ tolim j£ Hardvar . Kiekvienas ¨mogus gali lankyti artimiausi
§ventykl , praktikuoti atsidavimo tarnyst¡ Vie§pa¦iui ir pasin¢-
r¡s £ K‚‰†os s mon¡ pasiekti dvasin£ tobulum .
Jei ¨mogus §ventykloje garbina K‚‰†os Dievyb¡, visos jo min-
tys savaime kryps £ Vie§pat£, £ Jo paveiksl . Tarp Vie§paties
paveikslo ir Jo Paties n¢ra skirtumo. ·tai kod¢l bhakti-yoga yra
lengviausias yogos metodas. Yogai siekia sutelkti visas mintis £ §ir-
dyje gldin¦i Supersiel , Vi‰†u, ta¦iau §£ tiksl lengva pasiekti,
jei visos ¨mogaus mintys sukasi apie Dievyb¡ §ventykloje. Kiek-
vienoje §ventykloje galima matyti transcendentin£ Vie§paties pa-
vidal ir j£ lengva prisiminti. Dalyvaujant Vie§paties garbinimo
apeigose, ƒrati, aukojant Dievyb¢s garbinimo reikalams, taip pat
aukojant savo laik bei j¢gas ir nuolat m stant apie Dievybes,
tampama tobulu yogu. Tai geriausias yogos metodas, Å taip tvir-
tina Pats Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo:
yoginƒm api sarve‰ƒ„

mad-gatenƒntar-ƒtmanƒ
raddhƒvƒn bhajate yo mƒ„
sa me yuktatamo mata‹
ÀKas su didïu tik¢jimu visad gyvena Manyje, m sto apie Mane

ir su transcendentine meile tarnauja Man, Å yra artimiausiai

susij¡s su Manimi yogos ry§iais ir tobuliausias i§ vis¤ yog¤Ð
(ÀBhagavad-gŒtƒÐ 6.47). Taigi tobuliausias yogas yra tas, kuris val-
do savo jausmus ir atsiriboja nuo materialios veiklos, nuolat m s-
tydamas apie Vie§paties paveiksl .
Atgal pas Diev

Kai visos Ajƒmilos mintys buvo sutelktos £ Vie§paties paveiks-
l , jis v¢l pamat¢ Vi‰†udtas. Jie buvo trumpam pasi§alin¡, kad
suteikt¤ Ajƒmilai prog medituoti Vie§pat£. Ir dabar, kai jis pa-
siek¢ tarnyst¢s brand , Vi‰†udtos sugr£ö pasiimti j£ pas Diev .
Matydamas sugr£üsius Vi‰†udtas, Ajƒmila juos pagerb¢ ëmai
nusilenkdamas.
Dabar jis jau buvo pasireng¡s sugr£¨ti pas Diev , tod¢l nusi-
met¢ savo material¤ kiaut ir atgavo tikr j£, dvasin£ kn . Vie§-
pats ÀBhagavad-gŒtojeÐ (4.9) sako:

ÀO Arjuna, kas suvokia transcendentin¡ Mano apsirei§kimo ir

darb¤ esm¡, tas palik¡s kn nebegimsta materialiame pasauly-
je, bet gr£¨ta £ amïn Mano buvein¡Ð. Geriausias K‚‰†os s mo-
n¢s bruoäs tas, kad nusimetusi material¤ pavidal gyva esyb¢
£gyja tikr , dvasin£ kn ir £ëngia £ dvasin£ pasaul£, kur gyve-
na su Auk§¦iausiuoju Dievo Asmeniu. Vieni bhaktai patenka £
Vaiku†‡h ir gyvena ten su Vie§pa¦iu Vi‰†u, kiti eina £ Goloka
V‚ndƒvan , pas K‚‰† .
Dvasiniai erdv¢laiviai, atvykstantys £ ¸em¡ i§ dvasini¤ plane-
t¤ (vienas j¤ ir atskriejo paimti Ajƒmilos), akies mirksniu nu-
skraidina ¨mog¤ pas Diev . Kokiu grei¦iu skrieja dvasiniai er-
dv¢laiviai, galima tik £sivaizduoti. Dvasia subtilesn¢ u¨ mint£, o
i§ patirties ïnome, kaip greitai skrieja mintis. Tad £sivaizduoti
dvasinio erdv¢laivio greit£ galime palygin¡ j£ su minties grei¦iu.

Nusimet¡s material¤ kn , tobulas bhaktas akies mirksniu su-
gr£¨ta namo, pas Diev .
Ta¦iau §£ tiksl pasiekia tik Vie§paties bhaktai. Istorija liudija,
kad daugelis vadinam j£ tobulum pasiekusi¤ karmi¤, jŠƒni¤ bei
yog¤ v¢l susipainioja materialios veiklos pan¦iuose. Vadinamieji
svƒmiai ir yogai atsisako materialios veiklos, laikydami j iliuzine
(jagan mithyƒ), ta¦iau po kiek laiko ir v¢l prie jos gr£¨ta Å ima
steigti ligonines, mokyklas arba dirbti kitok£ visuomenei nau-
ding darb . Kartais jie dalyvauja politin¢je veikloje, nors me-
lagingai tebesiskelbia sannyƒsiais, atsiäd¢jusiais pasaulio. Visos
§ios veiklos formos Å tai vienas i§ iliuzini¤ materialaus pasaulio
bruo¨¤.
Kas i§ tikr¤j¤ nori i§trkti i§ materialaus pasaulio, tas turi
praktikuoti atsidavimo tarnyst¡, kurios pirmasis ïngsnis Å ra-
va†a„ kŒrtana„ vi‰†o‹, pasakojim¤ apie Vie§paties didingus dar-
bus klausymasis ir j¤ apdainavimas. ·is procesas i§ ties¤ veiks-
mingas Å K‚‰†os s mon¢s jud¢jimas tai £rod¢ prakti§kai. Dau-
gelis vaikin¤ ir mergin¤ i§ Vakar¤ buvo prarad¡ vilt£ atsisakyti
narkotik¤ vartojimo bei kit¤ blog¤ £pro¦i¤, ta¦iau £sijung¡ £
K‚‰†os s mon¢s jud¢jim §i¤ polinki¤ lengvai atsikrat¢ ir labai
rimtai ¢m¢si §lovinti Vie§pat£. Kitaip sakant, K‚‰†os s mon¢ Å
tobulas bdas £veikti aistros ir nei§manymo gu†¤ £tak . ÀrŒmad-
BhƒgavatamÐ (1.2.19) tai patvirtina:
tadƒ rajas-tamo-bhƒvƒ‹
kƒma-lobhƒdaya ca ye
ceta etair anƒviddha„
sthita„ sattve prasŒdati
Veikiamas aistros ir nei§manymo gu†¤, ¨mogus tampa vis ais-

tringesnis ir godesnis, ta¦iau ¢m¡s kartoti K‚‰†os vard ir klausy-
tis pasakojim¤ apie Jo darbus, jis pasiekia doryb¢s bv£ ir tampa
laimingas. Tolesn¢ atsidavimo tarnyst¢s praktika galutinai i§-
sklaido visas abejones ir, £sis moninus K‚‰† , i§sivaduojama i§
karmin¢s veiklos nelaisv¢s (bhidyate h‚daya-granthi chidyante sar-

va-sa„ayƒ‹).
Mirties valand ¨mogus visi§kai praranda nuovok , nes jo or-
ganizmo veikla sutrinka. Net ir tam, kuris vis gyvenim kar-
tojo Hare K‚‰†a mantr , §i akimirk gali bti sunku susikaup-
ti. Ir vis d¢lto ¨mogus, mirties patale m¢gin s kartoti §vent j£
vard , pelno i§ganym . Tad kas mums trukdo garsiai ir ai§kiai
kartoti §vent Vie§paties vard dabar, kol turime sveikatos ir j¢-
g¤? Jei visada kartojame §vent j£ vard , tai ir mirties akimirk
gal¢sime ai§kiai, su meile ir tik¢jimu j£ i§tarti. Baigiant galima
pasakyti, kad ¨mogus, be atvangos kartojantis §vent Vie§paties
vard , tikrai sugr£§ pas Diev Å tuo jis gali neabejoti.
4
Yamarƒja §lovina
§vent j£ vard
19 SKYRIUS
Yamarƒjos ödïai
i§sklaido visas abejones
Karalius ParŒk‰itas tar¢: O mano valdove ukadeva Gosvƒmi,

vis¤ gyv¤ esybi¤ likimai yra Yamarƒjos rankose. Jis teisia jas
u¨ religingus ir bedievi§kus darbus, bet §£syk jo valia nebu-
vo £vykdyta. K jis atsak¢ savo tarnams Yamadtoms, prane-
§usiems apie savo nes¢kming susidrim su Vi‰†udtomis?
O didysis i§min¦iau, dar niekada lig §iol negird¢jau, kad kas
dr£st¤ nepaisyti Yamarƒjos valios. ¸mon¢ms d¢l to gali kilti
£vairi¤ abejoni¤, ir tik tu vienas gali jas i§sklaidyti. Esu tuo
£sitikin¡s, tod¢l sakyki, kas l¢m¢ toki atomazg ?
rŒ ukadeva Gosvƒmis atsak¢: Garbusis karaliau, kai Vi‰†u
pasiuntiniai sustabd¢ Yamarƒjos pasiuntinius ir privert¢ juos
pasitraukti, Yamadtos nuskub¢jo pas savo §eiminink , Sa„ya-
manŒ-purio valdov bei vis¤ nusid¢j¢li¤ teis¢j , apie tai pra-
ne§ti.
Yamadtos tar¢: ÀMs¤ vie§patie, sakyk, kiek valdov¤ yra
§iame materialiame pasaulyje? Kokios prieästys lemia, kad
veiksmas, atliekamas materialiame pasaulyje, kuriame vie§pa-
tauja trys gu†os, sukuria tas ar kitas pasekmes?
Jei ms¤ visatoje yra daug teis¢j¤, kurie nesutaria d¢l to, k
reikia bausti ir k apdovanoti, j¤ prie§taringi sprendimai pa-
naikins vienas kit ir niekas nebus baudïamas. O jei j¤ spren-
dimai nepanaikins vienas kito, visi bus ir baudïami, ir apdo-
vanojami. Kadangi pasaulyje yra daugyb¢ karmi¤, kurie veikia
142
Yamarƒja §lovina §vent j£ vard 143
d¢l pasitenkinimo, teisingumo vykdytoj¤ irgi gali bti daug,

ta¦iau visiems jiems turi vadovauti vienas auk§¦iausiasis tei-
s¢jas, lygiai kaip visiems u¨ skirtingas sritis atsakingiems val-
dytojams vadovauja vienas imperatorius.
Vyriausiasis teis¢jas privalo bti vienas. Lig§iol mes ma-
n¢me, kad tu esi vyriausias teis¢jas ir tavo valiai paklsta net
pusdieviai. Mums visada atrod¢, kad tu Å vis¤ gyv¤ esybi¤
valdovas ir kad tavo ödis lemia vertinant, kiek blogio ar g¢rio
yra sukr¡s kiekvienas ¨mogus.
Ta¦iau dabar matome, kad bausm¢, kuri buvai skyr¡s, ne-
beteko galios. J at§auk¢ keturios £stabios, nereg¢to tobulumo
btyb¢s. Vykdydami tavo vali , mes jau buvom betempi bais¤
nusid¢j¢l£ Ajƒmil £ pragaro planetas, ta¦iau nuostabaus gro-
ïo btyb¢s i§ Siddhalokos pastojo mums keli ir perkirto raiz-
giusius j£ pan¦ius. Jie pasirod¢, vos tik Ajƒmila i§tar¢ Nƒrƒya-
†os vard , ir ¢m¢ raminti j£ sakydami: ÀNebijok, nebijokÐ. Js¤
§viesybe, kas jie? Papasakok apie juos Å gal tai pad¢s mums
suprasti j¤ veiksmus.Ð
rŒ ukadeva Gosvƒmis tar¢: Taip pasiuntiniai klausin¢jo sa-
vo valdov , vie§pat£ Yamarƒj , o jis dïaug¢si, gird¢damas j¤ l-
pose skambant §vent Nƒrƒya†os vard . Jis prisimin¢ Vie§pa-
ties lotoso p¢das ir taip tar¢: (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.3.1 Ä 11)
Kas yra auk§¦iausio teisingumo vykdytojas?

Steb¢damasis Mahƒrƒja ParŒk‰itas paklaus¢ ukadevos Gosvƒ-
mio: ÀKaip galima nepaklusti Yamarƒjos valiai?Ð Prokuroro san-
kcija neat§aukiama. Yamarƒja yra visos visatos ÀprokurorasÐ, jis
veikia Auk§¦iausiojo Dievo Asmens, K‚‰†os, vardu. Yamarƒjos
pareiga Å suimin¢ti nusikaltusias gyvas btybes ir teisti jas sa-
vo valdose, Yamalokoje. ¶ia nusid¢j¢liams skiriamos £vairiau-
sios pragaro kan¦ios. Ta¦iau Ajƒmilai buvo padaryta i§imtis.
Yamadtos gavo £sakym atvesdinti j£ £ Yamarƒjos teism , ta¦iau
Vi‰†udtos i§pl¢§¢ j£ i§ Yamadt¤ rank¤.
Vi‰†udt¤ £siki§imas i§ païros prie§tarauja £statymui, ta¦iau
Vie§paties Vi‰†u pasiuntiniai, kaip, beje, ir Jis Pats, turi £galioji-

mus at§aukti bet kok£ potvark£ materialiame pasaulyje. Tuo pa-
sirei§kia Auk§¦iausiojo Vie§paties galyb¢. N¢ viena materialaus
pasaulio btyb¢ neturi galios at§aukti Yamarƒjos £sakym , ta¦iau
Vi‰†udtos tur¢jo Auk§¦iausiojo Vie§paties £galiojimus.
Sugr£¨¡ £ Yamalok , Yamadtos nuskub¢jo pas Yamarƒj ir
paklaus¢: ÀKod¢l mums u¨draud¢ £vykdyti pareig ? O ms¤
vie§patie, kiek gi pasaulyje valdov¤? Argi tu Å ne vienintelis?Ð
Menkos nuovokos ¨mon¢s vir§iausiu laiko kur£ nors pusdiev£ Å
Indr , Sry , Candr . Tai tolygu manyti, kad gatv¢je patruliuo-
jantis policininkas yra vis¤ galingiausias §alyje ¨mogus. Gatves
patruliuoja ir tvark jose palaiko ne vienas policininkas, ir tik
kvailys neïno, kad be gatv¢s patrulio yra daugyb¢ auk§tesnio
rango pareign¤ Å nuo policijos komisaro, valstijos gubernato-
riaus iki paties prezidento. Yamadtos vykd¢ Yamarƒjos £saky-
mus, laikydami j£ auk§¦iausiu valdovu, ir tai buvo pirmas kar-
tas, kai jiems buvo sutrukdyta.
rŒla Vivanƒtha Cakravartis —hƒkura teigia, kad Yamadtos
buvo taip nusivyl¡, kad j¤ klausime Yamarƒjai apie kitus val-
dovus nuskamb¢jo pyk¦io gaida. Maä to, jausdamiesi nugal¢ti
ir matydami, kad valdovas nepaj¢gia j¤ apginti, Yamadtos ke-
tino jam i§r¢¨ti, kad tokiam valdovui neverta tarnauti. Jei tarnas
negali netrukdomas £vykdyti valdovo paliepimo ir n¢ra apgina-
mas, kokia prasm¢ tarnauti tokiam bej¢giui §eimininkui?
Kai Yamadtoms buvo u¨ginta liesti Ajƒmil , jie suabejojo
Yamarƒjos galia bausti nusid¢j¢lius. Jie i§¢jo suimti Ajƒmil vyk-
dydami Yamarƒjos £sakym , bet ka¨kokio auk§tesnio valdovo nu-
rodymu jiems buvo u¨drausta tai padaryti. Ir jie ¢m¢ abejoti, ar
Yamarƒja Å vienintelis valdovas. Jei valdov¤ daug, j¤ sprendi-
mai gali prie§tarauti vienas kitam, ir ¨mogus gali susilaukti ne-
teisingo nuosprendïo arba i§vis likti nei nubaustas, nei i§teisin-
tas. Materialiame pasaulyje vieno teismo sprendimas gali bti
apsk¤stas kitame teisme. Taigi tas pats ¨mogus, nelygu koks bu-
vo teismo sprendimas, gali bti arba nubaustas, arba i§teisintas.

Ta¦iau gamtos £statymuose, Auk§¦iausiojo Dievo Asmens teisme,
tokiems prie§taringiems nuosprendïams vietos n¢ra. Teis¢jai ir
j¤ skelbiami nuosprendïai turi bti nepriekai§tingi, nekelti joki¤
abejoni¤.
Ajƒmilos byloje Yamarƒjos pad¢tis buvo i§ties kebli: turint gal-
voje tai, kad Yamadtos vykd¢ Yamarƒjos nurodym , jie buvo tei-
ss, ketindami suimti Ajƒmil . Ta¦iau Vi‰†udtos pastojo jiems
keli . Ir nors Yamarƒj dabar u¨sipuol¢ tiek Vi‰†udtos, tiek
Yamadtos, jis, kaip teisingumo vykdytojas ir Auk§¦iausiojo Die-
vo Asmens £galiotinis, buvo auk§¦iau bet koki¤ priekai§t¤. Jis
paai§kins, koks jo vaidmuo, o tuo pa¦iu ir tai, kad visos gyvos
esyb¢s i§ tikr¤j¤ yra auk§¦iausio valdovo, Dievo Asmens, valioje.
Materialiame pasaulyje valdymas negalimas be vienoki¤ ar ki-
toki¤ drausminimo priemoni¤. Civilizuotiems ¨mon¢ms egzis-
tuoja ƒstr¤, §ventra§¦i¤, nustatyti £statymai. I§ ödïo ƒstra kil¡s
ödis i‰ya, ÀmokinysÐ, Å tai ¨mogus, kuris savo noru paklsta
dvasiniam mokytojui ir renkasi j£ savo vadovu. Nepaklusnieji
valdomi astromis, ginklais. Norint sutramdyti visuomen¢je pasi-
taikan¦ius vagis ir suk¦ius, policij tenka apginkluoti §aunamai-
siais ginklais ir v¢zdais.
Yamadtos klaus¢ savo §eimininko: ¨mon¢s nevienodi, galbt
ir teisia juos ne vienas teismas? Materialiame pasaulyje ¨mo-
gus patiria ter§iam trij¤ gamtos ypatybi¤ Å doryb¢s, aistros ir
nei§manymo Å poveik£. ·i¤ ypatybi¤ santykis ir nulemia ¨mo-
gaus veiksmus. Tingumas, persimiegojimas ir nevalyvumas Å
tai poÿmiai, bylojantys, kad ¨mog¤ labiausiai veikia nei§many-
mo gu†a. Ry§kiausias aistros gu†os valdomo ¨mogaus bruoäs Å
nepasotinamas jutimini¤ malonum¤ siekimas, beatodairi§kas ki-
t¤ gyv¤ btybi¤ ir materialios gamtos i§naudojimas. Svarbiau-
sia doryb¢s gu†os veikiamo ¨mogaus ypatyb¢ Å geb¢jimas ma-
tyti daiktus tokius, kokie jie yra. I§siugdïusiajam §i ypatyb¡
atsiveria nei§kreiptas tikrov¢s vaizdas.
Yamadtos sp¢liojo: ÀGalbt skirting¤ gamtos gu†¤ £takoja-

mus ¨mones valdo skirtingi valdovai, ta¦iau kuris i§ j¤ auk§¦iau-
sias ir kaip vykdoma jo valia? Iki §iol mes man¢me, kad visi pa-
klsta tavajai valiai.Ð Valstyb¢je gali bti ir daugiau teisingum
vykdan¦i¤ pareign¤, atsaking¤ u¨ jiems priskirtas sritis ir na-
grin¢jan¦i¤ tam tikros kategorijos ¨moni¤ bylas, ta¦iau £staty-
mas visiems turi bti vienas ir §iam visuotiniam £statymui turi
paklusti visi. Yamadtos negal¢jo suprasti, kaip du teis¢jai na-
grin¢dami t pa¦i byl gali paskelbti skirtingus nuosprendïus.
Tod¢l jiems rp¢jo suïnoti, kas yra vyriausiasis teis¢jas. Yama-
dtos buvo £sitikin¡, kad Ajƒmila yra didïausias nusid¢j¢lis, ta-
¦iau, Yamarƒjai ketinant j£ nubausti, Vi‰†udtos atleido j£ nuo
bausm¢s. Yamadtos §ito niekaip negal¢jo suprasti ir nor¢jo i§-
girsti, k pasakys Yamarƒja. Jie man¢, kad Yamarƒja vienintelis
atsako u¨ teisingumo vykdym . Jie buvo visi§kai tikri, kad nie-
kas negali pasiprie§inti jo sprendimams, bet dabar, j¤ nuosta-
bai, keturios tobulo groïo btyb¢s i§ Siddhalokos nusiëng¢ jo
valiai. rŒla Vivanƒtha Cakravartis —hƒkura sp¢ja, kad Yamad-
tos gal¢jo pasakyti Yamarƒjai: ÀTavo vienvaldystei, ko gero, at¢jo
galas. Keturios £stabios btyb¢s u¨draud¢ mums £vykdyti tavo
£sakym .Ð
Vivanƒtha Cakravartis taip pat paÿmi, kad Yamadtoms,
galimas daiktas, labai nor¢josi atvesti pas Yamarƒj ir pa¦ius
Vi‰†udtas. Ir jei Vi‰†udtos bt¤ susilauk¡ Yamarƒjos baus-
m¢s, Yamadtos bt¤ nusiramin¡. Antraip Yamadtos buvo pa-
siry¨¡ pasidaryti sau gal . Ir vis d¢lto, prie§ nuspr¡sdami, kaip
elgtis, jie nor¢jo daugiau suïnoti apie Vi‰†udtas i§ visa ïnan-
¦iojo Yamarƒjos lp¤.
ÀNuolankiai tarnauk ir klausin¢k...Ð

Yamadtos kalb¢jo: ÀKaip suprasti §£ £vyk£? Mes norime i§ tavo
lp¤ i§girsti teisyb¡. Ir jei manai, kad paj¢gsime suvokti, tark sa-
vo pamokant£ öd£.Ð Taip nuolankiai reik¢t¤ klausin¢ti daugiau
u¨ save i§manan¦ius ¨mones. Neturime bti akipl¢§os. Niekur

nerasime n¢ uüominos apie tai, kad Mahƒrƒja ParŒk‰itas, Arjuna
ar kuris kitas dvasinio i§manymo siekiantis mokinys bt¤ elg¡-
sis akipl¢§i§kai. Dvasini¤ autoritet¤ klausin¢jama nuolankumo
ir tarnyst¢s dvasia. Ir jei mes pateikiame klausim vir§esniam
u¨ save, tai dar nerei§kia, kad jis £pareigotas £ j£ atsakyti. Kar-
tais, manydamas, kad nesame paj¢gs suprasti atsakym , jis ga-
li mums neatsakyti. Atsakymo negalima reikalauti. Tik smalsu-
mas, nuolankumas ir tarnyst¢ atveria keli £ païnim . Mahƒrƒja
ParŒk‰itas, pateikdamas ukadevai Gosvƒmiui klausimus, visad
nuolankiai pridurdavo: ÀJei manote, kad paj¢gsiu suprasti js¤
atsakym , paai§kinkite man...Ð
Prie§ atsakydamas £ Yamadt¤ klausim , Yamarƒja sutelk¢
mintis £ Auk§¦iausiojo Dievo Asmens, K‚‰†os, lotoso p¢das. Mo-
kiniai visad nuolankiai klausin¢ja savo mokytoj , o ir mokytojas
niekada nesikelia £ auk§tybes: ÀAr galiu atsakyti? O kaipgi! ¸ino-
ma!Ð Mokytojas prisimena Vie§paties lotoso p¢das ir meldïasi:
ÀPad¢k man atsakyti £ klausim Ð. Jei mokytojas nesididïuoja, o
mokinys paklusnus, nei§puik¡s ir ne£¨lus, dialogas dvasiniais
klausimais £vyks. Mokiniui nedera klausti mokytoj £¨liu tonu,
o mokytojas, stengdamasis, kad atsakymas bt¤ teisingas, turi
m styti apie Vie§paties lotoso p¢das.
I§gird¡s savo karalyst¢je i§ tarn¤ lp¤ §vent Nƒrƒya†os vard ,
Yamarƒja buvo labai patenkintas. Yamarƒja priverstas bendrau-
ti tik su nusid¢j¢liais, kurie nesuvokia Nƒrƒya†os didyb¢s. Ne-
veltui, kai jo pasiuntiniai i§tar¢ Nƒrƒya†os vard , jis, bdamas
tikras vai‰†ava, labai apsidïaug¢.
20 SKYRIUS
Vienas Dievas visiems
ÀMano tarnai, Å tar¢ Yamarƒja, Å js laik¢te mane Auk§¦iau-

siuoju, bet veltui. A§, Indra, Candra ir visi kiti pusdieviai tu-
rime vien vir§iausi vie§pat£ ir valdov . Brahmƒ, Vi‰†u ir
iva, atsakingi u¨ ms¤ visatos sukrim , tvarum ir sunai-
kinim , Å tai Jo asmenyb¢s dalin¢s aprai§kos. Jis yra tarytum
skersai ir i§ilgai einantys apmat¤ silai, ant kuri¤ laikosi visas
audeklas.
Kaip ve¨¢jas, nor¢damas suvaldyti jau¦ius, perveria jiems
§nerves virve, taip ir Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo susaisto
¨mones Ved¤ £statymais, kurie apibr¢ïa visuomen¢s luomus
(brahman¤, k‰atriy¤, vaiy¤ ir dr¤) ir nurodo, kaip jiems pri-
valu veikti. I§ baim¢s vis¤ luom¤ ¨mon¢s lenkiasi Auk§¦iau-
siajam Vie§pa¦iui ir aukoja Jam savo darbo vaisius.
A§ Å Yamarƒja, dangaus valdovas Indra, Nir‚tis, vandens
dievas Varu†a, m¢nulio dievas Candra, ugnies dievas Agnis,
Vie§pats iva, oro dievas Pavana, Vie§pats Brahmƒ, saul¢s die-
vas Srya, Vivƒsu, a§tuoni Vasos, Sƒdhyos, Marutai, Rudros,
Siddhos, MarŒcis ir kiti didieji ‚‰iai, atsakingi u¨ £vairias visa-
tos valdymo sritis, taip pat geriausieji i§ pusdievi¤ ir pats
B‚haspatis, Bh‚gu bei kiti didieji i§min¦iai esame nepavalds
dviem ëmesniosioms materialios gamtos gu†oms Å aistrai ir
nei§manymui. Ir vis d¢lto, nors ir gyvename doryb¢je, Auk§-
¦iausiojo Dievo Asmens darbai mums nesuvokiami. O k jau
148
kalb¢ti apie tuos, kurie bdami iliuzijos valdïoje stengiasi

païnti Diev vien savo minties j¢ga?
Gyvos btyb¢s nemato Auk§¦iausiojo Vie§paties, Supersie-
los pavidalu gldin¦io vis¤ §irdyse, lygiai kaip kno dalys ne-
mato aki¤. Nei jusl¢s, nei protas, nei gyvyb¢s oras, nei minties,
nei ödïo j¢ga negali pad¢ti gyvoms btyb¢ms suvokti Auk§-
¦iausiojo Vie§paties didyb¢s.Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.3.12Ä16)
Vienintelis auk§¦iausiasis valdovas
Yamadtos numan¢, kad egzistuoja valdovas, galingesnis u¨ pat£

Yamarƒj . Nor¢damas i§sklaidyti j¤ abejones, Yamarƒja i§syk at-
sak¢ £ tarn¤ klausim : ÀTaip, egzistuoja vienas auk§¦iausias val-
dovas, kuriam paklsta visas pasaulisÐ. Yamarƒja atsakingas u¨
dal£ judan¦i¤ gyv¤ btybi¤, t.y. u¨ ¨mones, ta¦iau gyvnai, ku-
rie, kaip ir ¨mon¢s, gali jud¢ti, Å n¢ra jam pavalds. Tiktai
¨mon¢s skiria g¢r£ nuo blogio, ir net i§ j¤ Yamarƒjai paval-
ds tik nusid¢j¢liai. Taigi Yamarƒja yra tik labai maös gyv¤
btybi¤ dalies valdovas. U¨ kitas valdymo sritis atsako kiti
pusdieviai, bet visi jie paklsta vienam auk§¦iausiajam valdo-
vui, K‚‰†ai. œvara‹ parama‹ k‚‰†a‹ Å auk§¦iausias valdovas yra
K‚‰†a. Kiti valdovai, atsakingi u¨ savas visatos sritis, n¢ i§ tolo
negali lygintis su K‚‰†a, auk§¦iausiuoju valdovu. Neveltui K‚‰†a
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.7) sako: matta‹ paratara„ nƒnyat kiŠcid asti
dhanaŠjaya Å ÀO DhanaŠjaya [Arjuna], n¢ra u¨ Mane vir§esnioÐ.
Tod¢l Yamarƒja paskub¢jo i§sklaidyti savo pad¢j¢j¤ Yamadt¤
abejones patvirtindamas, kad egzistuoja auk§¦iausias valdovas,
kurio valiai paklsta visi.
¶ia, materialiame pasaulyje, visos gyvos btyb¢s Å ¨mon¢s,
pusdieviai, gyvnai ir augalai Å paklsta gamtos £statymams,
o visos gamtos j¢gos yra Auk§¦iausiojo Dievo Asmens valioje.
K‚‰†a patvirtina §i ties ÀBhagavad-gŒtojeÐ (9.10): mayƒdhyak‰e-
†a prak‚ti‹ syate sa-carƒcaram Å ÀMateriali gamta sukuria ju-
dan¦ias ir nejudan¦ias btybes ir veikia, kaip A§ sumaniauÐ.

·itaip, paklusdamas K‚‰†ai, veikia visas gamtos mechanizmas.
Var†¤ ir ƒram¤ socialin¢ sistema
Gyvai esybei, gavusiai ¨mogaus kn , privalu paklusti Ved¤ nor-

moms, skirstan¦ioms visuomen¡ £ var†as ir ƒramas, socialines
ir dvasines klases, Å tuo ¨mogus skiriasi nuo kit¤ gyv¤ bty-
bi¤. Nepaisydamas Ved¤ norm¤, ¨mogus nei§vengs Yamarƒjos
bausm¢s. Svarbiausia §ios sistemos u¨duotis ta, kad kiekvienas
¨mogus pasiekt¤ brahmano, i§min¦iaus, lyg£ ir, ëngdamas to-
liau, tapt¤ vai‰†ava. Tai Å gyvenimo tobulumas. Brahmanai, k‰a-
triyos, vaiyos ir dros tobul¢ja garbindami Vie§pat£ ir vykdy-
dami savo luomo pareigas (sve sve karma†y abhirata‹ sa„siddhi„
labhate nara‹). Var†¤ ir ƒram¤ socialin¢ sistema reikalinga tam,
kad visi visuomen¢s nariai deramai vykdyt¤ savo pareigas ir gy-
vent¤ santarv¢je, ta¦iau pirmutin¢ kiekvieno ¨mogaus pareiga Å
garbinti visa apr¢piant£ Auk§¦iausi j£ Vie§pat£ (yena sarvam ida„
tatam). Jei ¨mogus vykdys §iuos Ved¤ nurodymus ir pagal savo
i§gales garbins Auk§¦iausi j£ Vie§pat£, jis nepriekai§tingai atliks
savo priederm¡. ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (1.2.13) tam pritaria:
ata‹ pumbhir dvija-re‰‡hƒ

var†ƒrama-vibhƒgaa‹
svanu‰‡hitasya dharmasya
sa„siddhir hari-to‰a†am
ÀTod¢l, o geriausiasis i§ dukart gimusi¤j¤, pasakyta, kad pel-

nyti Dievo Asmens prielankum Å didïausias tobulumas, £ma-
nomas ¨mogui, vykdan¦iam savo dharm Å pareigas, nurody-
tas atsi¨velgiant £ jo kast ir pad¢t£ visuomen¢jeÐ. Var†ƒramos
institucija sudaro puikiausias s lygas dvasi§kai br¡sti ir gr£¨ti
pas Diev , nes vis¤ var†¤ ir ƒram¤ tikslas Å patenkinti Vie§-
pat£. Vadovaudamasis autoritetingo dvasinio mokytojo nurody-
mais ¨mogus suteikia dïaugsmo Vie§pa¦iui ir pasiekia tobulyb¡.
Kiekvienas noromis ar nenoromis garbina Auk§¦iausi j£ Vie§-

pat£, ir Auk§¦iausiasis Vie§pats to vertas. Garbinantys J£ tiesio-
giai, i§sivaduoja grei¦iau, o garbinantys J£ netiesiogiai Å ÿmiai
l¢¦iau.
Paÿm¢tini tryliktojo posmo ödïai nƒmabhir vƒci (nƒmabhi‹
Å Àskirtingais vardaisÐ, vƒci Å ÀVed¤ kalbojeÐ). Var†ƒramos
sistemos nariai vadinasi skirtingais vardais Å brahmanas, k‰a-
triya, vaiya, dra, brahmacƒris, g‚hastha, vƒnaprastha, sannyƒsis.
Vƒk, t.y. Ved¤ nurodymai, reglamentuoja vis¤ §i¤ luom¤ atstov¤
gyvenim . Kiekvienas j¤ tur¢t¤ §lovinti Auk§¦iausi j£ Vie§pat£ ir
vykdyti Ved¤ nurodytas pareigas.
Trij¤ gamtos gu†¤ valdïoje

¸mones ir kitas btybes, gyvenan¦ias §iame kosminiame pasau-
lyje, kontroliuoja trys gamtos gu†os. ¸emesni¤j¤ gamtos gu†¤ Å
aistros ir nei§manymo Å veikiami ¨mon¢s nesuvokia Dievo.
Auk§¦iausiojo Dievo Asmens darbai nesuvokiami net ir tiems,
kurie gyvena doryb¢je, Å pusdieviams ir didiesiems ‚‰iams, apie
kuriuos kalba min¢tieji posmai. Kaip teigia ÀBhagavad-gŒtƒÐ, su-
vokti Vie§pat£ tegali tas, kuris su atsidavimu Jam tarnauja, taigi
egzistuoja anapus materiali¤ j¢g¤ veikimo srities (bhaktyƒ mƒm
abhijƒnƒti).
Paprastas filosofas niekad nepaïns Vie§paties. Tai patvirti-
na didïo bhakto BhŒ‰madevos ödïai, pasakyti pokalbyje su
Mahƒrƒja Yudhi‰‡hira (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 1.9.16):
na hy asya karhicid rƒjan

pumƒn veda vidhitsitam
yad vijijŠƒsayƒ yuktƒ
muhyanti kavayo 'pi hi
ÀO valdove, niekas negali perprasti Vie§paties rŒ K‚‰†os keti-

nim¤. Jie nesuvokiami net atkakliai tiesos ie§kantiems didiesiems
filosofams.Ð Taigi abstrak¦iuoju protavimu pagr£stas mokslas ne-
£galina suvokti Dievo. Prie§ingai, tik paklaidina.
Supersiela nurodo keli

Nors skirtingos kno dalys nemato aki¤, akys joms vadovauja.
Kojos mus ne§a ten, kur veda akys, rankos lie¦ia daiktus, kuriuos
jos mato. Lygiai taip visoms gyvoms btyb¢ms vadovauja §ir-
dyje gldinti Supersiela. Pats Vie§pats patvirtina tai ÀBhagavad-
gŒtojeÐ (15.15): sarvasya cƒha„ h‚di sannivi‰‡o matta‹ sm‚tir jŠƒnam
apohana„ ca Å ÀA§ esu vis¤ §irdyse, ir i§ Man¡s kyla atmintis, i§-
manymas bei u¨mar§tisÐ. Kitas ÀBhagavad-gŒtosÐ posmas (18.61)
teigia: Œvara‹ sarva-bhtƒnƒ„ h‚d-dee 'rjuna ti‰‡hati Å ÀAuk§-
¦iausiasis Vie§pats kaip Supersiela gldi §irdyjeÐ. Be Supersielos
ïnios gyva esyb¢ negali ëngti n¢ ïngsnio. Supersiela visada
aktyvi, bet gyva esyb¢ negali jutimo organais Jos patirti ir su-
prasti, kaip Ji veikia. Tai labai gerai iliustruoja pavyzdys apie
akis ir kitas kno dalis. Jei kojos matyt¤, ¨mogus gal¢t¤ vaik§-
¦ioti be aki¤ pagalbos, ta¦iau tai ne£manoma. Ir nors Supersie-
los, gldin¦ios §irdyje, jutimais negalime patirti, esame visi§kai
nuo Jos priklausomi.
21 SKYRIUS
Slaptingoji i§mintis
ÀAuk§¦iausiasis Dievo Asmuo yra Pats Sau pakankamas ir ne-

priklauso nuo niekieno valios, Å t¡s¢ Yamarƒja. Å Jis yra viso,
kas gyva ir negyva, o taip pat ir iliuzin¢s energijos valdovas.
Jis turi pavidal , individualias ypatybes ir bruoüs, ir Jo nuo-
stabieji pasiuntiniai Vi‰†udtos, vai‰†avos, beveik niekuo Å
nei savo i§or¢s bruoäis, nei transcendentin¢mis bdo ypatyb¢-
mis Å nesiskiria nuo Jo. Jie nevarömai klajoja po §£ pasaul£.
Vi‰†udtas garbina net patys pusdieviai, bet jie retai kam
pasirodo. Jie sergsti Vie§paties bhaktus nuo prie§¤, pikt¤ ¨mo-
ni¤, gaivalini¤ nelaimi¤ ir netgi nuo manojo teismo.
Tikrosios religijos £statymus nustat¢ Auk§¦iausiasis Dievo
Asmuo. Iki galo j¤ suvokti nepaj¢gs nei didieji auk§¦iausi¤
planet¤ ‚‰iai, gyvenantys doryb¢je, nei pusdieviai, nei Siddha-
lokos gyventojai, juolab Å demonai, paprasti ¨mon¢s, vidyƒ-
dharos ir cƒra†os.
Juos i§mano Vie§pats Brahmƒ, Bhagavƒnas Nƒrada, Vie§pats
iva, keturi Kumƒros, Vie§pats Kapila [Devaht¢s snus],
Svƒyambhuva Manu, Prahlƒda Mahƒrƒja, Janaka Mahƒrƒja, se-
nolis BhŒ‰ma, Bali Mahƒrƒja, ukadeva Gosvƒmis ir a§ pats.
Mano §aunieji tarnai, bhƒgavata-dharma, t.y. meil¢ Auk§¦iau-
siajam Vie§pa¦iui ir i§tikimyb¢ Jo valiai, Å tai transcenden-
tin¢, materialios gamtos gu†¤ nesutepta religija. Bhƒgavata-
dharma Å slaptingas, paprastam ¨mogui sunkiai suvokiamas
153
mokslas, ta¦iau tas, kuriam nusi§ypso laim¢ j£ perprasti, i§syk

pelno i§vadavim ir sugr£¨ta pas Diev .
Atsidavimo tarnyst¢, kurios pirmasis ïngsnis Å §vento Vie-
§paties vardo kartojimas, Å auk§¦iausias religijos £statymas
visai ¨monijai.
Mielieji mano tarnai, js man kaip sns! Tik pagalvokite,
koks stebuklingas yra §ventasis Vie§paties vardas! Ajƒmila,
baisus nusid¢j¢lis, §auk¢si snaus, net nesuvokdamas, kad kar-
toja §vent Vie§paties vard . Ta¦iau, i§tar¡s §£ vard , jis prisi-
min¢ Nƒrƒya† ir i§trko i§ mirties nag¤.
Tod¢l labai svarbu suprasti, kad kartojant §vent Vie§paties
vard , §lovinant Vie§paties ypatybes bei darbus lengvai nusi-
plaunamos visos nuod¢m¢s. Tai Å vienintelis bdas, rekomen-
duojamas norin¦iajam sunaikinti nuod¢mi¤ pasekmes. Tas, ku-
ris kartoja §vent Vie§paties vard be nusiëngim¤, net jei taria
j£ netaisyklingai, i§sivaduos i§ materijos nelaisv¢s. Antai Ajƒ-
mila buvo padar¡s daug sunki¤ nuod¢mi¤, ta¦iau mirties va-
land §aukdamasis snaus jis i§tar¢ §vent Vie§paties Nƒrƒya-
†os vard , ir tai j£ i§vadavo.
Paveikti Auk§¦iausiojo Vie§paties iliuzin¢s energijos, YƒjŠa-
valkya, Jaiminis ir kiti §ventra§¦i¤ sudarytojai nesuvokia slap-
tingiausios, mahƒjan¤ skelbtosios religijos didyb¢s. Jie nesuvo-
kia atsidavimo tarnyst¢s ir Hare K‚‰†a mantros transcendenti-
n¢s vert¢s. Susiäv¢j¡ apeiginiais aukojimais, apie kuriuos ra§o
Vedos (ypa¦ daug ÀYajur VedaÐ, ÀSƒma VedaÐ ir À’g VedaÐ), jie
neteko minties skvarbumo. Jie rpinasi tiktai komponentais,
kurie reikalingi apeiginiams aukojimams, atne§antiems vien
laikinas malones, pavyzdïui, galimyb¡ pasikelti £ Svargalok
ir patirti ten materiali laim¡. Sa…kŒrtanos jud¢jimas j¤ netrau-
kia. Religingumas, materialios gerov¢s k¢limas, jausm¤ tenki-
nimas ir i§vadavimas jiems svarbesni.
Visa tai pasv¢r¡, i§mintingi ¨mon¢s sprendïa savo proble-
mas, pasirinkdami atsidavimo tarnyst¢s keli ir kartodami
§vent Vie§paties vard , Å Vie§paties, kuris gldi vis¤ §irdyse

ir yra vis¤ dorybi¤ §altinis. Man u¨ginta bausti tokius ¨mones.
Paprastai jie nedaro nuod¢mi¤, ta¦iau jei per klaid ar iliuzin¢s
energijos pastm¢ti ir nusideda, jie apsaugoti nuo nuod¢m¢s
pasekmi¤, nes Hare K‚‰†a mantra nuolat skamba j¤ lpose.
Mano tarnai, pra§au js¤ nesiartinti prie bhakt¤, nes jie vi-
sa savo esybe atsidav¡ Auk§¦iausiojo Dievo Asmens lotoso p¢-
doms. Jie vienodi visiems, ir j¤ darbus apdainuoja pusdieviai
bei Siddhalokos gyventojai. Palikite juos ramyb¢je. Juos glo-
boja Auk§¦iausiasis Vie§pats, i§k¢l¡s rankoje v¢zd , tod¢l nei
Vie§pats Brahmƒ, nei a§, ir net galingasis laikas neturim teis¢s
j¤ bausti.
Paramaha„sos Å tai i§kilnios asmenyb¢s, kurioms atgrass
materials malonumai ir kurios patyr¢ Vie§paties lotoso p¢d¤
nektaro skon£. O mano tarnai, prie§ mano teism turi stoti tik
tie, kuriems §is nektaras kartus, kurie nebendrauja su parama-
ha„somis ir negali gyventi be §eimos bei ëmi§k¤ dïaugsm¤,
tiesian¦i¤ keli £ pragar .
Mano tarnai, veskite £ mano teism tik tuos nusid¢j¢lius, ku-
ri¤ lpose neskamba §ventas K‚‰†os vardas, kurie ne§lovina Jo
ypatybi¤, kuri¤ mintys nekrypsta £ K‚‰† ir kurie niekad ne-
nulenk¢ Jam galvos. Veskite pas mane tuos, kurie nevykdo sa-
vo priederm¢s Vie§pa¦iui Vi‰†u Å svarbiausios ¨mogaus prie-
derm¢s. Tegul §ie kvailiai ir niek§ai stoja prie§ mano teism .Ð
Ms¤ serg¢tojai
Yamarƒja pasakojo savo pasiuntiniams apie Auk§¦iausi j£ Dievo
Asmen£, vir§iausi j£ valdov , ta¦iau Yamadtos nekantraudami
lauk¢ akimirkos, kai gal¢s pakalb¢ti apie Vi‰†udtas, kurie pri-
vert¢ juos atsitraukti, kilus konfliktui d¢l Ajƒmilos. Ir Yamarƒja
pasak¢: Vi‰†udtos savo i§ore, transcendentin¢mis ypatyb¢mis
ir prigimtimi yra labai pana§s £ Auk§¦iausi j£ Dievo Asmen£.
Kitaip sakant, Vi‰†udtos, vai‰†avos, beveik niekuo nenusilei-

dïa Auk§¦iausiajam Vie§pa¦iui. Yamarƒja papasakojo Yamad-
toms, kad Vi‰†udtos turi ne menkesn¡ gali u¨ Pat£ Vie§pat£
Vi‰†u. O kadangi Vi‰†u yra vir§esnis u¨ Yamarƒj , Vi‰†udtos
vir§esni u¨ Yamadtas. Tod¢l Vi‰†udt¤ globotini¤ Yamadtos
neturi teis¢s liesti.
Yamarƒja apibdino Vi‰†udt¤ ypatybes, nor¢damas £tikinti
savo tarnus, kad jie netur¢t¤ jausti Vi‰†udtoms prie§i§kumo.
Yamarƒja £sp¢jo Yamadtas, kad Vi‰†udtas su nuolankia pa-
garba garbina patys pusdieviai ir kad Vi‰†udtos visad sergsti
Vie§paties bhaktus nuo prie§o rankos, nuo gamtos siun¦iam¤
negand¤ ir vis¤ kit¤ §io materialaus pasaulio pavoj¤. Da¨nai
K‚‰†os s mon¢s organizacijos nariai bg§tauja d¢l karo gr¢s-
m¢s, pakibusios vir§ pasaulio, ir klausia, kas j¤ laukia, jei kil-
t¤ karas. Bet kokio pavojaus akivaizdoje jie tur¢t¤ pasikliauti
Vi‰†udtomis arba Auk§¦iausiuoju Dievo Asmeniu. Juk neveltui
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (9.31) K‚‰†a sako: kaunteya pratijƒnŒhi na me
bhakta‹ pra†ayati Å ÀKunt¢s snau, dr siai skelbk, kad Mano
bhaktas niekada nepraüsÐ.
Bhaktams negresia jokie materials pavojai. ·i mint£ patvir-
tina ir ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (10.14.58): pada„ pada„ yad vipa-
dƒ„ na te‰ƒm. ¶ia, materialiame pasaulyje, pavojai tyko kiekvie-
name ïngsnyje, ta¦iau bhaktams, kurie visa savo esybe atsidav¢
Vie§paties lotoso p¢doms, niekas negresia. Tyri Vie§paties Vi‰†u
bhaktai gali neabejoti, kad Vie§pats juos apsaugos, ir tol, kol jie
gyvena §iame materialiame pasaulyje, privalo visas j¢gas skirti
atsidavimo tarnystei Å t¡sti rŒ Caitanyos Mahƒprabhu ir Vie§-
paties K‚‰†os misij , t.y. propaguoti Hare K‚‰†a mantr ar ai§-
kinti kitus K‚‰†os s mon¢s aspektus.
Tiesioginis ry§ys su K‚‰†a

Kai gin¦o metu Vi‰†udtos papra§¢ Yamadt¤ apibdinti re-
ligij , §ie teig¢: veda-pra†ihito dharma‹ Å ÀReligijos normas nu-
stato VedosÐ. Ta¦iau Yamadtos neïnojo, kad Vedos kalba apie
apeiginius aukojimus, o j¤ vykdymas n¢ra transcendentinis vei-

ksmas, jie skirti palaikyti taik ir tvark tarp ¨moni¤, gyvenan¦i¤
materialiame pasaulyje. Tikrieji religijos £statymai yra nistraigu†-
ya Å j¤ galiojimo sritis perëngia pasaulio, kuriame vie§patau-
ja trys materialios gamtos gu†os, ribas, t.y. jie transcendentiniai.
Yamadtos §i¤ transcendentini¤ religijos £statym¤ neïnojo Å
btent tod¢l jie taip nustebo, kai jiems nebuvo leista suimti
Ajƒmil .
Materialistai, kurie vis savo tik¢jim sieja su Ved¤ apeigomis,
apibdinti ÀBhagavad-gŒtojeÐ (2.42). ¶ia K‚‰†a sako: veda-vƒda-
ratƒ‹ pƒrtha nƒnyad astŒti vƒdina‹ Å ÀTariami Ved¤ pasek¢jai tei-
gia, kad n¢ra nieko auk§¦iau u¨ Ved¤ apeigasÐ. I§ties Indijoje yra
tam tikra kategorija ¨moni¤, kurie auk§¦iau visko kelia Ved¤ ri-
tualus, ta¦iau nesuvokia j¤ prasm¢s, nei§mano, kad ritual¤ tiks-
las Å pad¢ti ¨mogui palengva pasiekti transcendentin£ K‚‰†os
suvokimo lyg£ (vedai ca sarvair aham eva vedya‹). ¸mon¢s, kurie
to nesupranta ir vis savo tik¢jim sieja su Ved¤ ritualais, yra
vadinami veda-vƒda-ratƒ‹.
Posmuose teigiama, kad tikroji yra Auk§¦iausiojo Dievo As-
mens duotoji religija. Vie§pats K‚‰†a j apibr¢ïa ÀBhagavad-
gŒtojeÐ (18.66): sarva-dharmƒn parityajya mƒm eka„ ara†a„
vraja Å ÀAtmesk visas kitas priedermes ir atsiduok ManÐ. At-
sidavimas Dievui Å §tai auk§¦iausias, visuotinis religijos £staty-
mas. ·is transcendentinis £statymas gali bti nesuvokiamas net ir
Ved¤ §ventra§¦i¤ pasek¢jams, nes anaiptol ne kiekvienas tai gali.
Jis nesuvokiamas net auk§tesni¤j¤ planet¤ pusdieviams, juolab
¨mon¢ms. Kaip teigia §ie posmai, transcendentin£ religijos £sta-
tym mums paai§kina Pats Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo arba
ypating pasitik¢jim peln¡s Jo atstovas.
ÀBhagavad-gŒtojeÐ Vie§pats K‚‰†a pa¦iu slaptingiausiu religi-
jos £statymu vadina bhƒgavata-dharm (sarva-guhyatamam, guhyƒd
guhyataram). K‚‰†a sako Arjunai: ÀTu esi brangiausias Mano
draugas, tod¢l atskleisiu tau didïausi religijos paslapt£Ð. Sar-
va-dharmƒn parityajya mƒm eka„ ara†a„ vraja Å ÀAtmesk visas
kitas priedermes ir nusilenk ManÐ. Jei §is £statymas yra sunkiai

suvokiamas, kyla klausimas, kokia i§ jo nauda? Atsakydamas
£ pastar j£ klausim Yamarƒja posmuose sako, kad §£ religi-
jos £statym padeda suvokti paramparos sistema, kuriai pri-
klauso Vie§pats Brahmƒ, Vie§pats iva, keturi Kumƒros ir kiti
ÿms autoritetai. Egzistuoja keturios mokini¤ sekos §akos:
Vie§paties Brahmos, Vie§paties ivos, s¢km¢s deiv¢s Lak‰m¢s
ir keturi¤ Kumƒr¤. Vie§pats Brahmƒ yra mokini¤ sekos, kuri
vadinama Brahma-sampradƒya, pradininkas. Vie§paties ivos
(ambhu) prad¢ta seka vadinasi Rudra-sampradƒya, s¢km¢s
deiv¢s Lak‰mŒji seka vadinasi rŒ-sampradƒya, o Kumƒr¤ Å
Kumƒra-sampradƒya. Norint suvokti slaptingiausios religijos
esm¡, reikia kreiptis £ vien i§ keturi¤ sampradƒy¤. ÀPadma Purƒ-
†ojeÐ pasakyta: sampradƒya-vihŒnƒ ye mantrƒs te ni‰phalƒ matƒ‹ Å
ÀJei ¨mogus gauna mantr ir £§ventinim ne i§ §i¤ keturi¤ pripa-
ïnt¤ mokini¤ sek¤, jo mantra ir £§ventinimas nieko vertiÐ.
·iandien gausu £vairi¤ apasampradƒy¤ Å neautoriteting¤ sam-
pradƒy¤, neturin¦i¤ nieko bendra su Vie§pa¦iu Brahmƒ, Vie§pa-
¦iu iva, Kumƒromis, Lak‰me ir kitais autoritetais. ·ios sampra-
dƒyos klaidina ¨mones. ƒstros teigia, kad £§ventinimas £ neau-
toriteting sampradƒy Å beprasmis ïngsnis, nes jis nepadeda
¨mogui suvokti tikrosios religijos esm¢s ir atsiduoti K‚‰†ai.
Tikrieji religijos £statymai vadinasi bhƒgavata-dharma. Jie for-
muluojami ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ ir ÀBhagavad-gŒtojeÐ, kuri
laikoma £ängine ÀBhƒgavatamÐ studija. Kokie tai £statymai?
ÀBhƒgavatamÐ (1.1.2) sako: dharma‹ projjhita-kaitavo 'tra Å
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ skelbia ne melaging religij Ð. Kitaip
sakant, visas ÀBhƒgavatamÐ tekstas yra tiesiogiai susij¡s su Auk§-
¦iausiuoju Dievo Asmeniu. Toliau (1.2.6) ÀBhƒgavatamÐ pasaky-
ta: sa vai pu„sƒ„ paro dharmo yato bhaktir adhok‰aje Å ÀAuk§-
¦iausia religija yra ta, kuri moko pasek¢jus pamilti Auk§¦iausi j£
Dievo Asmen£, nesuvokiam eksperimentiniam moksluiÐ. Pir-
masis autoritetingos religijos sistemos pasek¢jo ïngsnis Å tan-
nƒma-graha†a, §vento Vie§paties vardo kartojimas. Kartojan¦iam

§vent j£ vard ir §okan¦iam ekstaz¢je ¨mogui ilgainiui atsisklei-
dïa transcendentinis Vie§paties pavidalas, jis suvokia Vie§paties
ypatybes ir Jo dievi§kuosius äidimus. Taip jis visi§kai £sis mo-
nina Dievo Asmens didyb¡.
Vie§pats païnus tik tam, kuris praktikuoja atsidavimo tarnys-
t¡. Neveltui ÀBhagavad-gŒtojeÐ (18.55) K‚‰†a sako: bhaktyƒ mƒm
abhijƒnƒti yƒvƒn ya cƒsmi tattvata‹ Å ÀPaïnti Mane tok£, koks
A§ esu, galima tik per atsidavimo tarnyst¡Ð. Jei ¨mogui nusi§yp-
so laim¢ praktikuojant atsidavimo tarnyst¡ païnti Auk§¦iausi j£
Vie§pat£, palik¡s savo material¤ kn jis nebegims materialiame
pasaulyje (tyaktvƒ deha„ punar janma naiti). Jis sugr£§ pas Diev .
Tai Å auk§¦iausias tobulumas. Tod¢l K‚‰†a sako ÀBhagavad-
gŒtojeÐ (8.15):
mƒm upetya punar janma

du‹khƒlayam aƒvatam
nƒpnuvanti mahƒtmƒna‹
sa„siddhi„ paramƒ„ gatƒ‹
ÀAt¢jusieji pas Mane Å didïosios sielos, yogai, susij¡ su Manimi

meil¢s ry§iais, Å niekada negr£¨ta £ §£ laikin kan¦i¤ pasaul£, nes
jie pasiek¢ tobulyb¢s auk§tumasÐ.
Argumentai §ventojo vardo kartojimo naudai

Norint £sitikinti Hare K‚‰†a mantros svarba, nereikalingi jokie di-
deli tyrimai. Ajƒmilos istorija puikiausiai £rodo Vie§paties §vento
vardo gali ir nuolat §vent j£ vard kartojan¦iojo i§skirtinum .
·tai kod¢l rŒ Caitanya Mahƒprabhu tvirtino:

ÀVienintelis bdas i§sivaduoti §iame nesantarv¢s ir veidmainys-

t¢s amïuje Å kartoti §vent Vie§paties vard . N¢ra kito kelio.
N¢ra kito kelio. N¢ra kito kelio.Ð (ÀB‚han-nƒradŒya Purƒ†aÐ
3.8.126) ·iais laikais vargu ar rasis ¨mogus, £stengiantis be klaid¤
atlikti sud¢tingas aukojimo apeigas ir taip pelnyti i§sivadavim .
Neveltui visos ƒstros ir visi ƒcƒryos pataria §iame amïuje tiesiog
kartoti §vent j£ vard . Taip ¨mogus pasieks visi§k tobulum .
Kalb¢damas susirinkusiesiems Raghunƒthos dƒsos Gosvƒmio
t¢vo namuose, Haridƒsa —hƒkura patvirtino, jog kartojant §vent
Vie§paties vard i§sivaduojama, net jei i§ pradï¤ nei§vengiama
klaid¤. Smƒrta-brahmanai ir mƒyƒvƒdïai tuo netiki, ta¦iau Hari-
dƒsos —hƒkuros teiginio teisingum patvirtina daugyb¢ nuorod¤
i§ Ved¤ literatros.
Antai ms¤ aptariamame ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ fragmente
Yamarƒja sako: ÀKartojant §vent Vie§paties vard ir §lovinant
Vie§paties ypatybes bei darbus lengvai atsikratoma vis¤ nuod¢-
mi¤. Tai Å vienintelis bdas, kur£ galima rekomenduoti norin-
¦iajam i§vengti nuod¢mi¤ pasekmi¤.Ð Komentuodamas §£ posm
rŒdhara Svƒmis remiasi citata: sƒya„ prƒtar g‚†an bhaktyƒ du‹-
kha-grƒmƒd vimucyate Å ÀJei kas ryt ir vakar su meile tarsite
§vent Vie§paties vard , nepatirsite joki¤ kan¦i¤Ð. ·tai dar viena
citata, patvirtinanti, kad i§vadavim pelno tas, kuris nuolat, kiek-
vien dien su didïa pagarba klausosi §vento Vie§paties vardo
gars¤: anudinam idam ƒdare†a ‚†van. Kitas posmas sako:
rava†a„ kŒrtana„ dhyƒna„

harer adbhuta-karma†a‹
janma-karma-gu†ƒnƒ„ ca
tad-arthe 'khila-ce‰‡itam
ÀNuolat §lovinkime Vie§pat£ ir klausykim¢s pasakojim¤ apie

£stabius Jo darbus, visad juos atminkime ir stenkim¢s laim¢ti
Vie§paties prielankum Ð (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 11.3.27). Dar
vienas rŒdhara Svƒmio cituojamas Purƒ†¤ posmas: pƒpa-k‰aya
ca bhavati smaratƒ„ tam ahar-niam Å ÀJeigu dien nakt£ prisi-

minsime Vie§paties lotoso p¢das, be vargo atsikratysime nuo-
d¢mi¤ pasekmi¤Ð. Baigdamas jis pateikia citat i§ aptariamo
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ skyriaus (6.3.31):
tasmƒt sa…kŒrtana„ vi‰†or

jagan-ma…galam a„hasƒm
mahatƒm api kauravya
viddhy aikƒntika-ni‰k‚tam
À·ventas Vie§paties vardas visi§kai sunaikina net sunkiausi¤

nuod¢mi¤ pasekmes. Tod¢l sa…kŒrtanos jud¢jimas, §vento vardo
kartojimas, Å §ven¦iausia veikla visoje visatoje.Ð
Visos pateiktos citatos patvirtina, kad ¨mogus, nuolat karto-
jantis ar girdintis §vent Vie§paties vard , o taip pat besiklau-
santis pasakojim¤ apie Vie§paties didyb¡, pavidal bei darbus,
jau yra i§sivadav¡s. Dvide§imt ketvirtajame posme labai gerai
pasakyta: etƒvatƒlam agha-nirhara†ƒya pu„sƒm Å tariant Vie§pa-
ties vard atsikratoma vis¤ nuod¢mi¤.
Posme pavartotas ödis alam nurodo, kad §ventas Vie§paties
vardas yra pakankamas pagrindas tobul¢ti ir jokie kiti tobul¢ji-
mo bdai nereikalingi. Net jeigu §vent vard kartojame ne visi§-
kai teisingai, vis tiek gal¤ gale nuplausime visas nuod¢mes.
Ajƒmilos i§vadavimas £rodo §ventojo vardo gali . Kartodamas
§vent Nƒrƒya†os vard Ajƒmila tur¢jo galvoje ne Auk§¦iausi -
j£ Vie§pat£, o savo sn¤. Mirties metu Ajƒmilos s mon¢ nebuvo
visi§kai gryna: §iaip ar taip, iki tol jis gars¢jo kaip didïausias nu-
sid¢j¢lis. Maä to, mir§tan¦io ¨mogaus fiziologin¢ bkl¢ yra la-
bai sunki, tod¢l mirties valand Ajƒmila, ko gero, negal¢jo i§tarti
§ventojo vardo labai ai§kiai. Ir vis d¢lto Ajƒmila j£ i§tar¢ ir buvo
i§vaduotas. Jei i§vadavim peln¢ net toks nusid¢j¢lis, kaip Ajƒ-
mila, k jau kalb¢ti apie dorovingesnius u¨ j£ ¨mones. Taigi mes
turime duoti £äd ir ry¨tingai kartoti §vent Vie§paties vard Å
Hare K‚‰†a, Hare K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a, Hare Hare/ Hare Rƒma,
Hare Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare Hare, Å taip pelnysime K‚‰†os

malon¡ ir tikrai i§sivaduosime i§ mƒyos gniau¨t¤.
Hare K‚‰†a mantr patartina kartoti net ir tiems, kurie dar
n¢ra atsikrat¡ nusiëngim¤, Å tai darydami ilgainiui jie visi§kai
apsivalys. Tai vienintelis bdas i§vengti nusiëngim¤. Ir kuo ma-
ïau nusiëngsime kartodami Hare K‚‰†a, tuo labiau stipr¢s m-
s¤ meil¢ K‚‰†ai. Neveltui Vie§pats Caitanya sako: premƒ pum-ar-
tho mahƒn Å ÀSvarbiausia ¨mogui Å priart¢ti prie Auk§¦iausiojo
Dievo Asmens ir J£ pamilti.
Jeigu tobulumas lengvai pasiekiamas kartojant §vent Vie§pa-
ties vard , kyla klausimas: kod¢l Vedos tiek daug vietos skiria
apeiginiams aukojimams ir kod¢l jie taip traukia ¨mones? Apta-
riamajame ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ fragmente Yamarƒja kaip tik ir
atsako £ §£ klausim . Deja, menkesn¢s nuovokos ¨mones vilioja
Ved¤ yajŠ¤ prabanga, £spdingas aukojimo reginys. Jiems pa-
tinka klausytis, kaip giedamos Ved¤ mantros, ir §ioms apeigoms
jie mielu noru skiria milïni§kas l¢§as. Kartais ir mums tenka
rengti Ved¤ ceremonijas, kuri¤ taip trok§ta menkesn¢s nuovokos
¨mon¢s. 1975 metais, atidarant diding K‚‰†a-Balarƒmos §ven-
tykl V‚ndƒvanoje, Ved¤ apeigoms atlikti mums teko samdyti
indus brahmanus, nes brahman¤, kilusi¤ i§ Europos bei Ameri-
kos, V‚ndƒvanos gyventojai, vis¤ pirma smƒrta brahmanai, ne-
bt¤ pripaïn¡. Vykstant apeigoms, yajŠoms, ms¤ bendruome-
n¢s nariai sureng¢ sa…kŒrtan , kuri lyd¢jo griausmingas m‚da…g¤
dundesys, ir §i sa…kŒrtana, man rodos, buvo svarbesn¢ u¨ Ved¤
aukojimo apeigas. Apeigos ir sa…kŒrtana vyko tuo pat metu. I§kil-
minga ceremonija buvo skirta ¨mon¢ms, besidomintiems Ved¤
ritualais, kuri¤ tikslas Å pasiekti rojaus planetas (jaˆŒ-k‚ta-matir
madhu-pu‰pitƒyƒm), o sa…kŒrtana Å tyriems bhaktams, trok§tan-
tiems patenkinti Auk§¦iausi j£ Dievo Asmen£. Ms¤ poïriu,
bt¤ pakak¡ ir sa…kŒrtanos, bet V‚ndƒvanos gyventojai £ toki
atidarymo ceremonij nebt¤ rimtai païr¢j¡. Kaip jau sakyta,
Ved¤ apeigos skirtos tiems, kuri¤ mintis yra u¨br¡ puo§ns
Ved¤ ödïai apie aukojimus ir kurie nori pasiekti auk§tesni -

sias planetas.
Sa…kŒrtana, ypa¦ §iame amïuje, yra visi§kai pakankama. Jei vi-
sose pasaulio §ventyklose prie§ais Dievybes, o ypa¦ prie§ais rŒ
Caitanyos Mahƒprabhu Dievyb¡, bhaktai rengs sa…kŒrtan , jie pa-
sieks dvasin£ tobulum . Kitos apeigos nereikalingos. Ir vis d¢lto,
norint i§saugoti fizin¡ ir dvasin¡ §var , btina garbinti Dievy-
bes ir laikytis kit¤ reguliatyvi¤j¤ princip¤. Pasak rŒlos JŒvos
Gosvƒmio, tobulybei pasiekti pakakt¤ vien sa…kŒrtanos, ta¦iau
kad bhaktai i§likt¤ §vars fizi§kai ir tyri dvasi§kai, jie turi garbin-
ti Dievybes §ventykloje. Tod¢l rŒla Bhaktisiddhƒnta Sarasvatis
—hƒkura rekomenduoja praktikuoti §iuos metodus lygiagre¦iai.
Mes grie¨tai laikom¢s §ios taisykl¢s: vienu metu garbiname Die-
vybes ir rengiame sa…kŒrtan . ·i tradicija tur¢t¤ bti t¡siama ir
ateity.
Yamarƒjos £galiojim¤ ribos

Pl¢todamas §i tem , rŒla Vivanƒtha Cakravartis —hƒkura ci-
tuoja Vie§paties Brahmos mald¤ posm (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ
10.14.29):
athƒpi te deva padƒmbuja-dvaya-

prasƒda-leƒnug‚hŒta eva hi
jƒnƒti tattva„ bhagavan-mahimno
na cƒnya eko 'pi cira„ vicinvan
Svarbiausioji §io posmo mintis yra ta, kad ¨mogus, net ir pui-
kiai i§manantis Ved¤ ƒstras, gali visi§kai nesuvokti, kad egzis-
tuoja Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo, nieko neïnoti apie Jo vard ,
§lovingum , ypatybes ir t.t. Tuo tarpu atsidavimo tarnyst¡ prak-
tikuojantis tyras Vie§paties bhaktas, net jeigu jis ne kaïn koks
i§prus¢lis, paj¢gus suvokti Auk§¦iausiojo Dievo Asmens didy-
b¡. Tod¢l dvide§imt §e§tajame posme Yamarƒja sako: eva„ vim‚-
ya sudhiyo bhagavati Å i§mintingas, sudhiya‹, yra tas, kuris su

meile tarnauja Vie§pa¦iui, o ne tas, kuris puikiai i§mano Vedas,
bet nesuvokia K‚‰†os, Jo vardo, §lovingumo ir ypatybi¤. Tyras
bhaktas Å tai §viesios minties ¨mogus; jis Å tikras i§min¦ius,
nes visa savo §irdimi, ödïais ir knu tarnauja Vie§pa¦iui. Ir
daro jis tai ne d¢l aki¤, o i§ meil¢s. Religingu ¨mogum gali apsi-
mesti ir bet kuris netikintysis, bet kokia i§ to nauda? Nors §ven-
tykloje arba ba¨ny¦ioje jis d¢sis labai dievotu, jo mintys suksis
visai apie k kita. I§ tikr¤j¤ toks ¨mogus nevykdo savo religin¢s
priederm¢s ir nusipelno Yamarƒjos bausm¢s. Bet jeigu bhaktas
nenoromis arba atsitiktinai, savo ankstesni¤ £pro¦i¤ paskatin-
tas, nusideda, jam atleidïama. ·tai kuo vertingas sa…kŒrtanos ju-
d¢jimas.
Tur¢damas tai galvoje, Yamarƒja £sp¢jo savo tarnus: ÀMano
tarnai, nuo §iol palikite bhaktus ramyb¢je. Bhaktus, kurie atsi-
dav¢ Vie§paties lotoso p¢doms ir nuolat kartoja Jo §vent vard ,
garbina pusdieviai ir Siddhalokos gyventojai. Bhaktai Å tokios
didïos ir i§kilnios asmenyb¢s, kad Pats Vie§pats Vi‰†u gina juos
Savo v¢zdu. Jeigu js prisiartinsite prie bhakt¤, ¨site nuo Vie§-
paties v¢zdo. Vie§pats Vi‰†u nubaust¤ net Vie§pat£ Brahm ir
mane pat£, jeigu i§dr£stume nuskriausti Jo bhaktus. Tod¢l nuo
§iol nesiartinkite prie j¤ n¢ i§ tolo.Ð
³sp¢j¡s Yamadtas, Yamarƒja ¢m¢ ai§kinti jiems, kas turi stoti
prie§ jo teism . Jis nurod¢ Yamadtoms vesti pas j£ materialis-
tus, kuriems §eimyninis gyvenimas rpi daugiausia d¢l sekso.
ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (7.9.45) pasakyta: yan maithunƒdi-g‚hame-
dhi-sukha„ hi tuccham Å §eimyninis gyvenimas ¨mones traukia
daugiausia d¢l sekso, kurio teikiamas malonumas i§ tikr¤j¤ visai
menkas. Jie neïno, kas yra ramyb¢, nes neatsitiesdami plu§a,
kad gal¢t¤ i§laikyti §eim , ir vienintelis j¤ dïaugsmas Å po sun-
kios darbo dienos nakt£ pasismaginti lovoje ir gerai i§simiegoti.
Yamarƒja liep¢ savo tarnams atvesdinti pas j£ £ teism btent to-
kius ¨mones ir nesiartinti prie bhakt¤, kurie ragauja nektar nuo
Vie§paties lotoso p¢d¤, yra vienodi visoms gyvoms btyb¢ms ir

i§ meil¢s joms skelbia K‚‰†os s mon¢s tiesas. Bhaktams Yamarƒ-
jos teismas negresia, ta¦iau t¤, kurie nieko nei§mano apie K‚‰†os
s mon¡, materiali §eimynin¢ laim¢ tikrai neapsaugos nuo Yama-
dt¤. ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (2.1.4) sakoma:
dehƒpatya-kalatrƒdi‰v
ƒtma-sainye‰v asatsv api
te‰ƒ„ pramatto nidhana„
payann api na payati
Materialistai raminasi iliuzija, kad j¤ §alis, bendruomen¢ ar §ei-

ma apsaugos juos, ir nesuvokia, kad tai nepatikimi kariai, kuri¤
pa¦i¤ laukia nei§vengiamas galas.
Taigi stenkim¢s bendrauti su ¨mon¢mis, kurie nuo au§ros
lig sutemos praktikuoja atsidavimo tarnyst¡. Tuomet mums
taps ai§ku, kad ¨mogaus gyvenimo tikslas Å patenkinti Vie§pat£
Vi‰†u. ³ §£ tiksl kreipia ir var†ƒrama-dharmos sistema. Neveltui
ÀVi‰†u Purƒ†ojeÐ (3.8.9) pasakyta:
var†ƒramƒcƒravatƒ
puru‰e†a para‹ pumƒn
vi‰†ur ƒrƒdhyate panthƒ
nƒnyat tat-to‰a-kƒra†am
¸mon¢ms btina var†ƒrama-dharmos sistema, kuri skiria ketu-

rias socialines klases (brahmanus, k‰atriyas, vaiyas ir dras) bei
keturias dvasines pakopas (brahmacary , g‚hasth , vƒnaprasth ir
sannyƒs ), ir jos norm¤ reikia grie¨tai laikytis. Var†ƒrama-dhar-
mos sistema priartina prie Vie§paties Vi‰†u, o Vi‰†u yra vienin-
telis tikras ¨mogaus raidos tikslas. Na te vidu‹ svƒrtha-gati„ hi
vi‰†um Å deja, ¨mon¢s nesuvokia, kad labiausiai jie turi rpin-
tis, kaip sugr£¨ti pas Diev , t.y. pasiekti Vie§pat£ Vi‰†u. Durƒa-
yƒ ye bahir-artha-mƒnina‹ Å uüot tai dar¡, jie pasiduoda K‚‰†os
i§orin¢s, iliuzin¢s energijos kerams. Kiekvienas i§ ms¤ tur¢t¤

vykdyti pareigas, kurios priartint¤ prie Vie§paties Vi‰†u. Tod¢l
Yamarƒja liepia Yamadtoms vesti £ jo teism tiktai u¨mir§usius
savo pareig Vie§pa¦iui Vi‰†u. To, kuris nekartoja §vento Vi‰†u
arba K‚‰†os vardo, nesilenkia Vie§paties Dievybei, neatsimena
Jo lotoso p¢d¤, Å laukia Yamarƒjos bausm¢. ¸odïu, Yamarƒ-
jos teismas laukia avai‰†av¤ Å vis¤ t¤, kurie abejingi Vie§pa-
¦iui Vi‰†u.
22 SKYRIUS
·ventojo vardo didyb¢
[Laikydamas save ir savo tarnus labai nusikaltusiais Vie§pa-

¦iui, Yamarƒja ¢m¢ melsti Vie§paties atleidimo:] ÀO Vie§patie,
mano tarnai tikrai nusikalto suimdami Ajƒmil , vai‰†av . O
Nƒrƒya†a, auk§¦iausioji ir seniausioji asmenybe, atleisk mums.
Per savo tamsum mes nesupratome, kad Ajƒmila Å Tavo ·vie-
syb¢s tarnas, ir sunkiai nusiëng¢me. Dabar sud¢j¡ rankas mes
meldïame Tavo atleidimo. Vie§patie, Tu esi nepaprastai ma-
loningas, Tavo doryb¢s nei§senkamos, tod¢l pra§om atleisti
mums. Lenkiam¢s Tau su didïausia pagarba.Ð
ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Garbusis karaliau, §ventas Vie§pa-
ties vardas sunaikina sunkiausi¤ nuod¢mi¤ pasekmes. Tod¢l
§ventojo vardo kartojimas, kur£ skelbia sa…kŒrtanos jud¢jimas,
yra §viesiausias darbas visoje visatoje. Pra§au tav¡s Å £sis mo-
ninki tai, kad ir kiti £vertint¤ jo svarb .
Kas girdi §vent Vie§paties vard ir j£ kartoja, kas klausosi
pasakojim¤ apie Vie§paties darbus ir juos apdainuoja, tas len-
gvai pasiekia tyros atsidavimo tarnyst¢s lyg£, ir jo §irdy nelieka
ne§varybi¤. Toks apsivalymas ne£manomas vien laikantis £ä-
d¤ ir vykdant Ved¤ apeiginius aukojimus.
Bhakt¤, nuolat ragaujan¦i¤ nektar nuo Vie§paties K‚‰†os
lotoso p¢d¤, netraukia materiali veikla, kuriai skatina trys
gamtos gu†os ir kuri sukelia tik kan¦ias. Bhaktai niekada ne-
i§mainys tarnyst¢s K‚‰†os lotoso p¢doms £ materiali veikl .
167
Ta¦iau yra ir toki¤, kurie besiäv¢dami Ved¤ apeiginiais au-

kojimais atsiäda Vie§paties lotoso p¢d¤ ir pasidav¡ aistroms
imasi nuod¢mi¤ i§pirkimo praktikos. Bet iki galo dvasi§kai ne-
apsival¡ jie tolydïo sugr£¨ta prie nuod¢mingos veiklos.
I§ savo valdovo lp¤ i§gird¡ apie nepaprast Vie§paties bei
Jo vardo didyb¡, Jo £stabias ypatybes, Yamadtos i§ nuostabos
apstulbo. Ir nuo tos dienos, i§vydus bhakt , juos apima bai-
m¢ Å jie nedr£sta dar kart pakelti £ j£ aki¤.
·i nepaprast istorij man papasakojo didysis i§min¦ius
Agastya, kai aplankiau j£ Malay¤ kalnuose, kur jis garbino
Auk§¦iausi j£ Dievo Asmen£. (ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ 6.3.30 Ä 35)
Yamarƒja meldïa atleidimo

Vie§pats Yamarƒja prisi¢m¢ sau atsakomyb¡ u¨ tarn¤ klaid . Jei
tarnautojas suklysta, u¨ j£ atsako organizacija, kurioje jis dirba.
Nors Yamarƒja neklysta, jo nurodymu Yamadtos ketino suimti
Ajƒmil , o tai Å didelis nusiëngimas. Nyƒya-ƒstra teigia: bh‚-
tyƒparƒdhe svƒmino da†â‹ Å ÀU¨ tarno klaid sumoka §eiminin-
kasÐ. Tai suprasdamas Yamarƒja kartu su savo tarnais sud¢j¡ ran-
kas maldai pra§¢ Auk§¦iausiojo Vie§paties Nƒrƒya†os atleidimo.
Tobulyb¢
³sid¢m¢tina, kad Ajƒmilai, nors jis ir netobulai kartojo Nƒrƒya-
†os vard , buvo atleistos visos nuod¢m¢s. ·ventas vardas toks
galingas, kad gali sunaikinti vis¤ nuod¢ming¤ darb¤ pasekmes.
Ta¦iau kaip jau keliskart min¢jome, neder¢t¤ manyti, kad kar-
todami Hare K‚‰†a galime ir toliau daryti nuod¢mes, nes §ven-
tas vardas sunaikinsi s j¤ pasekmes. Prie§ingai, mes tur¢tume
labai saugotis, kad nepadarytume nuod¢m¢s, ir niekada nesiti-
k¢ti, kad kartodami Hare K‚‰†a mantr atsversime nuod¢min-
gus darbus, nes tai vienas i§ nusiëngim¤ §ventajam vardui. Jei
bhaktas nety¦iomis nusiëngia, Vie§pats jam atleis, ta¦iau neva-
lia daryti nuod¢mes s moningai.
Kartojant §vent Vie§paties vard , klausantis jo gars¤ nesun-

kiai patiriama dvasin¢ ekstaz¢. ÀPadma Purƒ†aÐ teigia:
nƒmƒparƒdha-yuktƒnƒ„
nƒmƒny eva haranty agham
avirƒnti-prayuktƒni
tƒny evƒrtha-karƒ†i ca
Jei ¨mogus nuolatos kartoja Hare K‚‰†a mantr , tegul ir su nusi-

ëngimais, jie bus i§pirkti. Tas, kuriam Hare K‚‰†a mantros kar-
tojimas £aug¡s £ krauj , visada i§liks transcendenti§kai tyras ir
i§vengs nuod¢mi¤ pasekmi¤.
Kartoti Hare K‚‰†a mantr Å bhakto pareiga. Galbt ne visada
pavyks kartoti mantr be nusiëngim¤, ta¦iau jeigu mums ne-
pristigs ry¨to, btinai pasieksime tobulyb¡, nepasiekiam Ved¤
ritualine nuod¢mi¤ i§pirkimo praktika. ¸mon¢s, kuriems Ved¤
ritualin¢s apeigos svarbiau u¨ atsidavimo tarnyst¡ ir kurie reko-
menduoja nuod¢mi¤ i§pirkimo praktik nepripaïndami §ven-
to Vie§paties vardo j¢gos, Å nepasiekia auk§¦iausios tobulyb¢s.
·tai kod¢l materiali¤ malonum¤ atsiäd¢j¡ bhaktai niekada nei§-
keis K‚‰†os s mon¢s £ Ved¤ ritualines apeigas. Geiduli¤ apakinti
¨mon¢s, teikiantys pirmenyb¡ Ved¤ ritualinei praktikai, yra pa-
smerkti nesibaigian¦ioms materialios bties kan¦ioms.
·io nutikimo pamokyti, Yamadtos nebedr£sta prisiartinti prie
bhakt¤. Bhaktai kelia jiems rimt gr¢sm¡.
Priedas
Apie autori¤
Jo Dievi§koji Malon¢ A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupƒda
£ §£ pasaul£ at¢jo 1896 metais Indijoje, Kalkutos mieste. Su savo
dvasiniu mokytoju, rŒla Bhaktisiddhƒnta Sarasva¦iu Gosvƒmiu,
pirm kart susitiko Kalkutoje 1922 metais. Bhaktisiddhƒntai
Sarasva¦iui, garsiam teologui ir §e§iasde§imt keturi¤ GauˆŒyos
Ma‡h¤ (Ved¤ institut¤) £steig¢jui, patiko i§silavin¡s jaunuolis, ir
jis £tikino pastar j£ skirti savo gyvenim Ved¤ ïnojimui skleisti.
rŒla Prabhupƒda tampa Bhaktisiddhƒntos Sarasva¦io pasek¢ju, o
po vienuolikos met¤ (1933 m. Alahabade) Å oficialiai inicijuotu
mokiniu.
Pirmojo susitikimo metu rŒla Bhaktisiddhƒnta Sarasvatis —hƒ-
kura papra§¢ rŒlos Prabhupƒdos skelbti Ved¤ ïnias angl¤
kalba. V¢lesniais metais rŒla Prabhupƒda para§o komentarus
ÀBhagavad-gŒtaiÐ, prisideda prie GauˆŒyos Ma‡h¤ veiklos, o 1944
metais pradeda leisti dvisavaitin£ ürnal angl¤ kalba Å ÀBack
to GodheadÐ (ÀAtgal pas Diev Ð), kur£ dabar Vakaruose toliau
leidïa Jo mokiniai daugiau negu trisde§im¦ia kalb¤.
1947 metais, pripaïndama ret rŒlos Prabhupƒdos i§prusim
ir atsidavim Vie§pa¦iui, GauˆŒyos vai‰†av¤ bendrija suteikia
jam ÀBhaktivedantosÐ titul . 1950 metais, bdamas penkiasde-
§imt ketveri¤ met¤ amïaus, rŒla Prabhupƒda atsisako §eimy-
ninio gyvenimo ir tampa vƒnaprastha Å duoda atsiskyr¢lio £ä-
dus, daugiau laiko paskirdamas studijoms ir knyg¤ ra§ymui.
Jis i§vyksta £ §vent V‚ndƒvanos miest ir apsigyvena istorin¢je
viduramï¤ Rƒdhƒ-Dƒmodaros §ventykloje. ¶ia, kuklioje aplin-
koje, jis kelet met¤ atsid¢j¡s studijuoja ir ra§o. 1959 metais rŒla
Prabhupƒda duoda sannyƒsos £ädus. Rƒdhƒ-Dƒmodaros §ven-
173
tykloje rŒla Prabhupƒda pradeda kurti savo gyvenimo §edevr

Å daugiatom£ 18 000 posm¤ ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ (ÀBhƒgavata
Purƒ†osÐ) vertim su komentarais. Para§o ÀEasy Journey to
Other PlanetsÐ (lietuvi§kai ÀAnapus laiko ir erdv¢sÐ).
1965 metais, i§leid¡s tris ÀBhƒgavatamÐ tomus, rŒla Prabhu-
pƒda atvyksta £ Jungtines Valstijas £gyvendinti misijos, kuri jam
paved¢ dvasinis mokytojas. V¢liau jis i§leidïa daugiau kaip §e-
§iasde§imt tom¤ autoriteting¤ vertim¤ su komentarais bei stu-
dij¤, kuriose ap¨velgia Indijos religijos ir filosofijos klasikinius
krinius.
1965 metais krovininiu laivu atvyk¡s £ Niujork , rŒla Prabhu-
pƒda prakti§kai netur¢jo joki¤ l¢§¤. Tik kit¤ met¤ liepos m¢-
nes£, patyr¡s didelius sunkumus, jis £kuria Tarptautin¡ Kri§nos
s mon¢s organizacij . Kai 1977 metais rŒla Prabhupƒda paliko
§£ pasaul£ (lapkri¦io 14 d.), jo vadovaujama organizacija jau bu-
vo i§augusi £ pasaulinio masto konfederacij , kuri sudar¢ dau-
giau kaip §imtas ƒram¤, mokykl¤, §ventykl¤, institut¤ bei ë-
m¢s kio bendruomeni¤.
Vakar¤ Virdïnijoje rŒla Prabhupƒda £kr¢ pirm j K‚‰†os s -
mon¢s ëm¢s kio bendruomen¡. Be to, Vakar¤ §alyse jis £ved¢
Ved¤ §vietimo sistem Å gurukul .
rŒla Prabhupƒda Å taip pat ir keleto stambi¤ tarptautini¤
kultros centr¤ Indijoje £krimo iniciatorius. Numatyta, kad ap-
link rŒdhƒma Mƒyƒpuros centr Vakar¤ Bengalijoje i§kils dva-
sinis miestas. ·iam grandioziniam u¨mojui £gyvendinti prireiks
vir§ de§imties met¤. V‚ndƒvanoje (Indija) pastatyta didinga
K‚‰†a-Balarƒmos §ventykla ir vie§butis sve¦iams i§ viso pasau-
lio. Stambus kultros bei §vietimo centras yra ir Bomb¢juje. Dau-
gelyje svarbi¤ Indijos viet¤ taip pat bus sukurti centrai.
Vis d¢lto vertingiausias rŒlos Prabhupƒdos ind¢lis Å tai jo
knygos. Mokslinink¤ nepaprastai vertinamos u¨ autoritetingu-
m , minties gilum ir ai§kum , jos naudojamos kaip akademi-
niai vadov¢liai daugelyje koled¨¤. rŒlos Prabhupƒdos ra§tai i§-
versti daugiau kaip £ 50 kalb¤. Leidykla ÀThe Bhaktivedanta Book
Apie autori¤ 175
TrustÐ, £steigta 1972 metais rŒlos Prabhupƒdos knygoms publi-

kuoti, §iuo metu yra stambiausia Indijos religijos bei filosofijos
literatros leid¢ja pasaulyje.
Jau bdamas garbingo amïaus, per dvylika met¤ rŒla
Prabhupƒda su paskaitomis keturiolika kart¤ apkeliavo planet ,
pabuvojo §e§iuose kontinentuose. Nepaisant to, kad buvo labai
uïmtas, rŒla Prabhupƒda vis laik daug ra§¢. Jo ra§tai sudaro
i§tis Ved¤ filosofijos, religijos, literatros bei kultros bibliotek .
K‚‰†os s mon¢ js¤ namuose
Ajƒmilos gyvenimo istorija akivaizdïai rodo, kaip svarbu, kad

kiekvienas i§ ms¤ praktikuot¤ K‚‰†os s mon¡, atsidavimo tar-
nyst¡, skirt Vie§pa¦iui K‚‰†ai. ¸inoma, gyvenant drauge su
bhaktais, §ventykloje (ƒramoje), j praktikuoti nepalyginamai
lengviau. Bet jeigu js nusiteik¡s ry¨tingai, laikytis K‚‰†os s -
mon¢s mokymo nuostat¤ bus nesunku ir namuose. Jei j¤ laiky-
sit¢s, js¤ namai taps §ventykla.
Dvasinis gyvenimas, kaip ir materialus, vis¤ pirma yra kon-
kreti veikla. Skirtumas ¦ia tik toks, kad materiali veikla skirta
ms¤ pa¦i¤ arba ms¤ artim¤j¤ labui, o dvasin¡ veikl atlie-
kame vardan Vie§paties K‚‰†os, vadovaudamiesi §ventra§¦i¤ bei
dvasinio mokytojo nurodymais. Svarbiausia dvasiniame gyve-
nime Å pasikliauti §ventra§¦iais ir guru (dvasiniu mokytoju).
K‚‰†a skelbia ÀBhagavad-gŒtojeÐ, kad nesilaikant §ventra§¦i¤
nurodym¤ ne£manoma pasiekti nei laim¢s, nei auk§¦iausiojo
tikslo Å sugr£¨ti pas Diev , Vie§pat£ K‚‰† . Paai§kinti, kaip
§ventra§¦i¤ taisykl¢s pritaikomos prakti§kai, kaip remiantis jo-
mis tarnaujama Vie§pa¦iui, Å btent toks yra autoritetingo dva-
sinio mokytojo u¨davinys. Nepaklusimas dvasiniam mokytojui,
kuris yra grandis, jungianti mus su mokini¤ seka, prasidedan-
¦ia Pa¦iu K‚‰†a, dvasin£ tobul¢jim padaro ne£manom . Prakti-
kos elementai, kuriuos ketiname ¦ia ap¨velgti, yra at¢j¡ i§ amï¤
i§bandymus i§laikiusios bhakti-yogos sistemos. Rengiant reko-
mendacijas buvo remtasi garsaus ms¤ laik¤ dvasinio mokytojo
(ƒcƒryos) ir K‚‰†os s mon¢s skelb¢jo, £krusio ISKCON' (Tarp-
tautin¡ K‚‰†os s mon¢s organizacij ), Jo Dievi§kosios Malon¢s
A.C. Bhaktivedantos Swamio Prabhupƒdos pamokymais.
176
Dvasinio païnimo tikslas Å priartinti mus prie Dievo,

K‚‰†os. K‚‰†a ÀBhagavad-gŒtojeÐ (18.55) sako: bhaktyƒ mƒ„ abhi-
jƒnƒti Å ÀMane patirsi tik per atsidavimo tarnyst¡Ð. ¸inios pade-
da veikti teisingai. Dvasin¢s ïnios skatina mus praktiniais mei-
l¢s ir tarnyst¢s ïngsniais £gyvendinti K‚‰†os vali . Teorija be
praktinio pritaikymo maä ko verta.
Dvasin¢s ïnios padeda surasti i§eit£ visose gyvenimi§kose si-
tuacijose. Tod¢l gyvenim reikia stengtis sutvarkyti taip, kad
visada, kiek tai £manoma, gal¢tume laikytis K‚‰†os nurodym¤.
Mes neturime pasitenkinti tuo, kas mums bt¤ patogiausia. Pri-
valome pasistengti padaryti daugiau. Taip mes £stengsime pa-
siekti transcendentin£ K‚‰†os s mon¢s bv£ Å net jei gyvename
ne §ventykloje.
Hare K‚‰†a mantra

Svarbiausia praktikuojan¦iam atsidavimo tarnyst¡ Å kartoti Ha-
re K‚‰†a mahƒ-mantr (mahƒ rei§kia ÀdidysisÐ, mantra Å Àgarsas,
i§vaduojantis mint£ i§ nei§manymoÐ):
hare k‚‰†a hare k‚‰†a k‚‰†a k‚‰†a hare hare

hare rƒma hare rƒma rƒma rƒma hare hare
Kartoti §iuos §ventus Vie§paties vardus galima bet kur ir bet ku-
riuo metu, ta¦iau geriausia tai daryti reguliariai ir nustatyt va-
land . Idealus metas kartoti mantr Å ankstyvos ryto valandos.
Mantra kartojama dviem bdais: giedama grup¢s ¨moni¤
(kŒrtana) ir kalbama pavieniui (japa. Japa paraidïui rei§kia Àkal-
b¢ti progiesmiuÐ). Kartodami susikaup¡ klausykit¢s §ventojo
vardo gars¤, tarkite j£ ai§kiai ir suprantamai, kaip K‚‰†ai skirt
mald . Pa§alines mintis stenkit¢s nuvyti §alin ir susikaup¡ klau-
sykit¢s Vie§paties vardo gars¤. Kartodami mantr meldïam¢s
K‚‰†ai: ÀO Vie§paties energija [Hare], o vis¤ patraukliausiasis
Vie§patie [K‚‰†a], o Auk§¦iausiasis besim¢gaujantis subjekte
[Rƒma], leisk man bti Tavo tarnuÐ. Kuo nuo§irdïau ir atidïau
kartojami §ie Dievo vardai, tuo spartesn¢ esti dvasin¢ paänga.
Dievas yra vis¤ galingiausias ir vis¤ gailestingiausias, tod¢l

Jis pasisteng¢, kad kartoti Jo vardus mums bt¤ kuo lengviau,
ir sud¢jo £ juos vis Savo gali . D¢l §ios prieästies Dievo var-
dai yra Jam tapats. Tai rei§kia, kad, tardami §vent j£ K‚‰†os ar
Rƒmos vard , mes tiesiogiai bendraujame su Dievu ir dvasi§kai
apsivalome. Tod¢l stenkim¢s kartoti §vent vard kuo nuo§ir-
dïau ir pagarbiau. Viename Ved¤ literatros krini¤ pasakyta,
kad tariant §vent Vie§paties K‚‰†os vard , Jis §oka ant ms¤
lieüvio.
Kartojant mantr individualiai, patartina naudotis karoli¤ v¢-
riniu. J£ galima £sigyti vienoje i§ §ventykl¤, kuri¤ adresai nu-
rodyti knygoje. V¢rinys naudingas dvejopai Å jis pad¢s geriau
susikaupti, tariant §vent j£ vard , ir kasdien kartodami mantr ï-
nosite, kiek kart¤ j i§tar¢te. Japos v¢rinyje yra 108 maësni karo-
liai ir vienas ÀdidysisÐ. Kartoti prad¢kite su¢m¡ de§iniosios ran-
kos nyk§¦iu ir viduriniuoju pir§tu karol£, esant£ §alia ÀdidïojoÐ.
Palengva j£ ritin¢dami, sukalb¢kite vis Hare K‚‰†a mantr . Baig¡
pereikite prie kito karolio ir visk pakartokite i§ naujo. Sukalb¢-
kite mantr i§ eil¢s ties visais v¢rinio karoliais, kol v¢l prieisite
Àdid£j£Ð. ·tai js ir u¨baig¢te vien japos Àrat Ð. Tada neliesdami
ÀdidïojoÐ karolio apsukite v¢rin£ ir prad¢kite kit rat ; v¢l kal-
b¢kite mantr ritin¢dami tarp pir§t¤ pirmojo ÀratoÐ paskutin£j£
karol£.
³§ventinimo metu mokiniai pasiäda dvasiniam mokytojui per
dien pakartoti maïausiai §e§iolika Hare K‚‰†a mantros Àrat¤Ð.
Jeigu js kartojate vien Àrat Ð per dien , labai svarbu nuosek-
lumas: nutarus kartoti Àrat Ð, btina kasdien tai padaryti. Pajut¡
nor kartoti daugiau Àrat¤Ð, padidinkite savo minimali j dienos
norm ir tvirtai jos laikykit¢s. Norint galima pakartoti daugiau
nustatytos normos, ta¦iau dienos minimumo nemaïnkite. (Pa-
staba: atminkite, kad karoli¤ v¢rinys yra §ventas Å jo negalima
d¢ti ant ëm¢s, laikyti ne§variai; kad karoliai bt¤ §vars, patar-
tina laikyti juos specialiame mai§elyje, kur£ taip pat galima £si-
gyti artimiausioje §ventykloje.)
Js galite kartoti jap , o taip pat giedoti §ventus Vie§paties

vardus kŒrtanoje. KŒrtana gali bti ir individuali, bet paprastai ji
giedama drauge su kitais bhaktais. Melodinga kŒrtana, atliekama
§eimoje ar su draugais, tikrai £kv¢ps jus dvasi§kai. ISKCON'o
bhaktai kŒrtanoje mantr gieda tradicin¢mis melodijomis, pritar-
dami tradiciniais instrumentais, ypa¦ jei kŒrtana vyksta §ventyk-
loje, ta¦iau jai galite pritaikyti ir jums patinkan¦i melodij ar
instrumentus. Neveltui Vie§pats Caitanya yra pasak¡s: ÀHare
K‚‰†a mantros kartojimui n¢ra grie¨t¤ taisykli¤Ð. Galbt jums
pravers kaset¢s su kŒrtan¤ ir japos £ra§ais, Å jas irgi galima u¨si-
sakyti §ventykloje.
Kaip £sirengti altori¤
Ko gero, js pats netruksite pasteb¢ti, kad japa ir kŒrtana efekty-

viausios prie altoriaus. Vie§pats K‚‰†a ir Jo tyri bhaktai yra la-
bai mums maloningi ir leidïa juos garbinti per savo atvaizdus.
Altoriaus atvaizd¤ garbinimo prasm¡ gerai paai§kint¤ pavyzdys
su lai§ku: lai§kas pasieks adresat tik tada, jei £mesime j£ ne £ bet
koki , o £ pa§to d¢üt¡. Lygiai taip ir su Dievo paveikslu Å ms¤
pa¦i¤ susikurtas Dievo paveikslas nepad¢s mums pasiekti tikslo.
Turime garbinti autoriteting Dievo atvaizd , Å tada K‚‰†a per
j£ priims ms¤ garbinim .
³sirengdami namie altori¤, mes tarsi pasikvie¦iame Vie§pat£
ir Jo kilniausius tarnus kaip garbingiausius savo sve¦ius. Kur
geriausia £rengti altori¤? Å klausite js. ³ klausim atsakytume
klausimu: o kur pasodintum¢te savo sve¦i ? Geriausiai tam tikt¤
§vari, gerai ap§viesta rami vieta, savoti§ka nam¤ uüov¢ja. Sa-
vo sve¦iui parpintum¢te patog¤ kr¢sl , bet K‚‰†os atvaizdui
pakaks pakabinamos lentyn¢l¢s, atbrailos sienoje, nedidelio sta-
liuko ar vir§utin¢s knyg¤ lentynos. Js nepaliksite sve¦io vieno,
atsis¢site §alia jo patys, kad gerai j£ matytum¢te ir gal¢tum¢te
maloniai pabendrauti. Tad ir altoriaus nereik¢t¤ nugrsti £ kok£
kamp , kur bt¤ sunku prie jo prieiti.
Kas reikalinga, norint £sirengti altori¤? Svarbiausia tur¢ti:

1. rŒlos Prabhupƒdos nuotrauk .
2. Vie§paties Caitanyos ir Jo palydov¤ atvaizd .
3. rŒ rŒ Rƒdhƒ-K‚‰†os atvaizd .
Jums praverst¤ ir puo§nios medïagos atraiä, indeliai vande-
niui (po vien ties kiekvienu atvaizdu), ¨vakid¢s su ¨vakel¢mis,
specialus pad¢kl¢lis maistui aukoti, varpelis, smilkalai, smilka-
lin¢, §vieïos g¢l¢s, kurias galima pamerkti £ vazeles ar tiesiog
po ïedel£ pad¢ti prie atvaizd¤. Jei norite gauti i§samesn¢s infor-
macijos, kaip £sirengti ir garbinti altori¤, kreipkit¢s £ kur£ nors
ISKCON'o bhakt ar para§ykite £ §ventykl .
Lenkdamiesi altoriui, mes vis¤ pirma kreipiam¢s £ dvasin£
mokytoj . Dvasinis mokytojas n¢ra Dievas. Tik Dievas yra Die-
vas. Dvasinis mokytojas Å tai brangiausias Dievo tarnas, turin-
tis Dievo £galiojimus Jam atstovauti, Å tod¢l dvasinis mokytojas
gerbtinas kaip Patsai Dievas. Dvasinis mokytojas moko bhakti-
yogos praktikos pagrind¤. Jis Å jungiamoji grandis tarp moki-
nio ir Dievo. Jis yra Dievo pasiuntinys materialiame pasaulyje.
Prezidento skirtas ambasadorius u¨sienio §alyje gerbiamas kaip
pats prezidentas; ambasadoriaus parei§kimai traktuojami kaip
paties prezidento nuomon¢. Lygiai taip ir dvasin£ mokytoj tu-
rime gerbti kaip Pat£ Diev , jo ödïu pasitik¢ti kaip Paties Die-
vo ödïu.
Yra du pagrindiniai dvasini¤ mokytoj¤ tipai: pamokantis ir
£§ventinantis guru. Kiekvienas i§ ms¤, kuris i§ ISKCON'o su-
ïno apie bhakti-yog ir ima j praktikuoti, tur¢t¤ jausti didïul£
d¢kingum rŒlai Prabhupƒdai. rŒla Prabhupƒda 1965 metais at-
vyko £ Amerik skelbti K‚‰†os s mon¢s. Iki tol maä kas u¨ Indi-
jos rib¤ ïnojo apie tyros atsidavimo tarnyst¢s Vie§pa¦iui K‚‰†ai
praktik . Tod¢l kiekvienas ¨mogus, susipaïn¡s su §iuo metodu
i§ rŒlos Prabhupƒdos knyg¤, jo leisto ÐBack to GodheadÐ ür-
nalo, klausydamasis jo paskait¤ £ra§¤ arba bendraudamas su jo
pasek¢jais, tur¢t¤ atiduoti rŒlai Prabhupƒdai pagarbos duokl¡.
Kaip Tarptautin¢s K‚‰†os s mon¢s organizacijos £kr¢jas ir dva-

sinis vadovas, jis yra vis¤ ms¤ pamokantis guru.
¸engiant bhakti-yogos keliu, jums gali kilti noras gauti £§ven-
tinim . Prie§ i§eidamas i§ §io pasaulio (1977 m.), rŒla Prabhu-
pƒda nustat¢ autoriteting sistem , pagal kuri dvasios auk§tu-
m¤ pasiek¡, kompetentingi bhaktai t¡s jo prad¢t darb ir toliau
suteiks £§ventinimus mokiniams, kaip jis pats nurod¢ tai dary-
ti. Pastaruoju metu ISKCON'e yra nemaä dvasini¤ mokytoj¤.
Jeigu js nor¢tum¢te susisiekti su jais, pabendrauti ir gauti ver-
ting¤ dvasini¤ pamokym¤, teiraukit¢s artimiausioje §ventykloje
arba ra§ykite £ vien i§ ISKCON'o centr¤, kuri¤ adresai nurodyti
knygoje.
Antrasis atvaizdas js¤ altoriuje tur¢t¤ bti paŠca-tattva Å
Vie§pats Caitanya su keturiais Savo svarbiausiais palydovais.
Vie§pats Caitanya Å tai Dievas, £siknij¡s §iame amïuje. Vie§-
pats Caitanya yra Pats K‚‰†a, nuëng¡s £ ¸em¡ kaip Dievo tar-
nas. Jis moko mus atsidavimo Dievui, ypa¦ pabr¢¨damas Jo §ven-
tojo vardo kartojimo ir kit¤ bhakti-yogos praktikos form¤ reik§m¡.
Vie§pats Caitanya yra vis¤ gailestingiausias Dievo £siknijimas,
nes Jo skelbiama Hare K‚‰†a mantra padeda ¨mogui lengvai pa-
tirti meil¡ Dievui.
Ir, ïnoma, js¤ altoriuje tur¢t¤ bti Auk§¦iausiojo Dievo
Asmens, Vie§paties rŒ K‚‰†os, ir Jo amïnosios sutuoktin¢s
rŒmat¢s Rƒdhƒrƒ†¢s atvaizdas. rŒmatŒ Rƒdhƒrƒ†Œ yra K‚‰†os
dvasin¢ galia. Savo asmenyje Ji £knija atsidavimo tarnyst¡, ir
bhaktai, nor¢dami i§mokti tarnyst¢s K‚‰†ai, visad pra§o rŒmat¢s
Rƒdhƒrƒ†¢s pagalbos.
I§d¢stykite atvaizdus altoriuje trikampiu. Kair¢je turi stov¢ti
rŒlos Prabhupƒdos atvaizdas, de§in¢je Å Vie§paties Caitanyos ir
Jo palydov¤ atvaizdas, o Rƒdhos ir K‚‰†os atvaizdas (jei turite,
§iek tiek didesnis) Å centre, ant nedidel¢s pakylos, atitrauktos £
altoriaus gilum . Rƒdhos ir K‚‰†os atvaizd taip pat galima pa-
kabinti ant sienos vir§ altoriaus.
Kasryt kruop§¦iai nuvalykite altori¤. ·vara Å vienas svarbiau-

si¤ reikalavim¤ garbinant atvaizdus altoriuje. Laukdami svar-
bi¤ sve¦i¤ js btinai susitvarkytum¢t kambar£, o £sireng¡ alto-
ri¤ kaip pa¦ius garbingiausius sve¦ius £ namus js pasikvie¦iate
K‚‰† ir Jo i§tikimiausius tarnus. Jei turite indelius vandeniui,
kasdien plaukite juos ir keiskite vanden£. Pakeit¡ vanden£, pa-
statykite indelius prie atvaizd¤. Nelaikykite vazel¢se apvytusi¤
g¢li¤ Å g¢l¢s turi bti graïos, prie atvaizd¤ pad¢tus ïedelius
keiskite kasdien. Nors kart per dien u¨dekite smilkal . Jei tu-
rite, u¨dekite prie§ais atvaizdus ir ¨vakel¡, kai prie atidengto al-
toriaus kartojate mantr .
Kvie¦iame jus pam¢ginti. Tai i§ties labai paprasta. Jeigu pa-
sistengsite pamilti Diev , greitai £sitikinsite, kaip stipriai Jis jus
myli. ¶ia visa bhakti-yogos esm¢.
Prasƒdam: k rei§kia valgyti dvasi§kai

Savo begalin¢mis transcendentin¢mis energijomis K‚‰†a lengvai
gali materij paversti dvasia. Plieno virbas, palaikytas ugny, ne-
trukus £kaista ir £gyja ugnies ypatybi¤. Taip ir maistas, su meile
bei atsidavimu paruo§tas ir paaukotas K‚‰†ai, tampa sudvasin-
tas. J£ vadiname K‚‰†os prasƒdam Å ÀVie§paties K‚‰†os maloneÐ.
Prasƒdam Å vienas pagrindini¤ bhakti-yogos praktikos elemen-
t¤. Kitos yogos formos reikalauja dirbtinai slopinti jutimus, ta¦iau
bhakti-yogas savo jutimus panardina £ dïaugsm teikian¦i dva-
sin¡ veikl , pvz., ragauja nuostab¤ Vie§pa¦iui K‚‰†ai aukojam
maist . Dvasin¢ veikla ilgainiui sudvasina bhakto jutimus, ir jis
vis labiau ima justi transcendentin£ atsidavimo tarnyst¢s skon£,
nesulyginam su jokiais materialiais malonumais.
·tai k apie prasƒdam sak¢ Vie§pats Caitanya: À·iaip jau tie val-
giai niekam n¢ra naujiena. Bet su meile bei atsidavimu paruo§ti
ir paaukoti K‚‰†ai, jie £gyja ypating skon£, nepaprast aromat .
Paragaukite j¤ ir pajusite skirtum . Vien kvapas, jau nekalbant
apie skon£, taip u¨gan¢dina §ird£, kad, rodos, pasaulyje ir neeg-
zistuoja jokie kiti kvapai. ·iuos £prastus valgius bus palietusios
dvasiniu nektaru srvan¦ios K‚‰†os lpos, Å tai i§ K‚‰†os jie

bus gav¡ visas Jo transcendentines ypatybesÐ.
Valgyti maist , aukot K‚‰†ai, Å tai auk§¦iausia vegetarizmo
forma. Tiesiog bti vegetaru Å dar ne tobulumas. Balandïai ir
be¨dïon¢s Å taip pat vegetarai. Ta¦iau kai mes ëngiame to-
liau ir pasirenkame maistu prasƒdam, tai net maistas padeda
mums pasiekti svarbiausi ¨mogaus gyvenimo tiksl Å atkur-
ti pirmyk§¦ius savo santykius su Dievu. ÀKol ¨mogus visi§-
kai neatsisako K‚‰†ai neaukoto maisto, Å sako Vie§pats K‚‰†a
ÀBhagavad-gŒtojeÐ, Å jis pasmerktas patirti karmos pasekmesÐ.
Kaip gaminti ir aukoti prasƒdam

Renkantis savitarnos parduotuv¢je maisto produktus, i§ kuri¤
pagamintus valgius ketiname aukoti K‚‰†ai, reikia ïnoti, k
galima Jam aukoti ir ko ne. ÀBhagavad-gŒtojeÐ Vie§pats K‚‰†a
sako: ÀA§ priimsiu su meile ir atsidavimu paaukot lapel£, g¢l¡,
vaisi¤ ar vandensÐ. I§ §io posmo akivaizdu, kad galime K‚‰†ai
aukoti valgius i§ pieno produkt¤, darövi¤, vaisi¤, rie§ut¤ ir gr-
d¤. (Para§ykite £ §ventykl ir u¨sisakykite vien i§ Hare K‚‰†a
kulinarijos knyg¤.) M¢sa, üvis, kiau§iniai aukoti netinkami. Ne-
aukojami taip pat ir ¦esnakai bei svognai, nors jie ir priskirtini
prie vegetarinio maisto. Tai tamsos gu†os maistas. (Hingas, dar
vadinamas asafetida, puikiausias ¦esnak¤ bei svogn¤ pakaita-
las.) K‚‰†ai neaukojama ir kava bei arbata, turin¦ios kofeino.
Jeigu be §i¤ g¢rim¤ negalite gyventi, pakeiskite juos kava be ko-
feino ar öli¤ arbata.
Kai kuri¤ gamini¤ sud¢tyje esti m¢sos, üvies ar kiau§ini¤
pried¤, tod¢l parduotuv¢je atidïai skaitykite etiketes. Pavyz-
dïui, £ kai kurias jogurto r§is ir grietin¡ £mai§omas ëlatinas,
pagamintas i§ nuüdyt¤ gyvuli¤ rag¤, kanop¤ ir kaul¤. Taip
pat £sitikinkite, ar js¤ perkamame sryje n¢ra renino Å fer-
mento, gaunamo i§ nuüdyt¤ ver§eli¤ skrandï¤. Reninas deda-
mas beveik £ visus fermentinius srius, tod¢l nepirkite srio, jei
nesate tikri, kad jis nefermentinis.
Geriau vengti ir maisto, kur£ gamino ne bhaktai. Vir¢jas ap-

doroja maist ne tik fizi§kai Å jis perduoda maistui ir savo s -
mon¢s lyg£. Taip veikia subtilieji gamtos d¢sniai. Taigi maistas
yra vienas faktori¤, lemian¦i¤ subtilius poky¦ius ms¤ s mo-
n¢je. Maisto ruo§im galima palyginti su tapymu. Tapybos dar-
bas Å tai ne tik pot¢piai ant drob¢s, bet ir tapytojo dvasios b-
senos i§rai§ka. Ir jeigu valgote maist , kur£ gamino ne bhaktas,
o, pavyzdïui, gamyklos darbininkas, js¤ s mon¢, be abejon¢s,
absorbuos materializmo ir jo karmos doz¡. Taigi stenkit¢s, kiek
leidïa galimyb¢s, vartoti tik §vieïus, natralius produktus.
Svarbiausias dalykas ruo§iant maist Å §vara. Ne§vars pro-
duktai Dievui neaukotini. Virtuv¢ turi bti idealiai §vari. Prie§
eidami £ virtuv¡ kruop§¦iai nusiplaukite rankas. Gamindami
maisto neragaukite, nes gaminate ne sau, o K‚‰†ai nudïuginti.
Pagamintus valgius d¢kite £ indelius, skirtus tik §iam tikslui Å i§
j¤ neturi valgyti niekas kitas. Papras¦iausias aukojimo bdas Å
pasimelsti: ÀBrangus Vie§patie K‚‰†a, paragauk §i¤ valgi¤Ð ir,
skambinant varpeliu, po trissyk sukalb¢ti §ias maldas:
1. Malda rŒlai Prabhupƒdai:
nama o„ vi‰†u-pƒdƒya k‚‰†a-pre‰‡hƒya bh-tale

rŒmate bhaktivedƒnta-svƒmin iti nƒmine
namas te sƒrasvate deve gaura-vƒ†Œ-pracƒri†e
nirvie‰a-nyavƒdi-pƒcƒtya-dea-tƒri†e
ÀPagarbiai lenkiuosi Jo Dievi§kajai Malonei A.C. Bhaktivedantai

Swamiui Prabhupƒdai, kuris rado prieglobst£ prie Vie§paties
K‚‰†os lotoso p¢d¤ ir yra Jam labai brangus. Pagarbiai lenkiuosi
tau, dvasinis mokytojau, Bhaktisiddhƒntos Sarasva¦io Gosvƒmio
tarne. Tu skelbi Vie§paties Caitanyadevos öd£, dovanodamas
malon¡ ir gelb¢damas Vakar¤ §alis, u¨sikr¢tusias impersona-
lizmu bei tu§tumos filosofijaÐ.
2. Malda Vie§pa¦iui Caitanyai:
namo mahƒ-vadƒnyƒya k‚‰†a-prema-pradƒya te

k‚‰†ƒya k‚‰†a-caitanya-nƒmne gaura-tvi‰e nama‹
ÀO dosniausioji inkarnacija! Tu esi Patsai K‚‰†a, apsirei§k¡s rŒ

K‚‰†os Caitanyos Mahƒprabhu pavidalu. Tu paveld¢jai auksin¡
rŒmat¢s Rƒdhƒrƒ†¢s odos spalv ir visiems dovanoji tyr meil¡
K‚‰†ai. Lenkiam¢s Tau su pagarbaÐ.
3. Malda Vie§pa¦iui K‚‰†ai:
namo brahma†ya-devƒya go-brƒhma†a-hitƒya ca

jagad-dhitƒya k‚‰†ƒya govindƒya namo nama‹
ÀPagarbiai lenkiuosi Vie§pa¦iui K‚‰†ai Å brahman¤, karvi¤ ir

brahman¤ glob¢j¤ bei viso pasaulio geradari¤ garbinamai Die-
vybei. Ir v¢l lenkiuosi Dievo Asmeniui, kur£ vadina K‚‰†a ir
GovindaÐ.
Atminkite, kad maisto gaminimas ir aukojimas Å tai js¤ mei-
l¢s ir d¢kingumo Vie§pa¦iui i§rai§ka. K‚‰†a vertina js¤ meil¡, o
ne pa¦i auk . Vie§pats yra absoliutus. Jam nieko nereikia, bet i§
begalin¢s malon¢s Jis leidïa mums aukoti Jam maist , kad mu-
myse nubust¤ meil¢ Jam.
Vie§pa¦iui paaukoj¡ pagamintus valgius, lukter¢kite bent pen-
ket minu¦i¤, kol Jis j¤ paragaus. Tada i§d¢kite maist i§ Vie§pa-
¦iui skirt¤ indeli¤ ir i§plaukite juos bei kitus aukojimui naudotus
reikmenis. Dabar jau galite su savo sve¦iais valgyti prasƒdam. At-
minkite, K‚‰†a ragavo prasƒdam, tod¢l jis lygiavertis Vie§pa¦iui,
ir valgydami js skaist¢jate.
Viskas, k paaukojate altoriuje, yra prasƒdam Å Vie§paties ma-
lon¢. G¢l¢s, smilkalai, vanduo, maistas Å viskas, k aukojate
Vie§pa¦iui, nor¢dami J£ patenkinti, tampa sudvasinta. Vie§pats
asmeni§kai dalyvauja aukos akte, tad ir Jo paragautas maistas
tapatus Jam Pa¦iam. Tod¢l reik¢t¤ ne tik pa¦iam pagerbti pra-
sƒdam, bet ir pavai§inti juo kitus. Prasƒdam dalijimas Å tai esmi-
nis Dievybi¤ garbinimo elementas.
Kasdiena: keturi reguliatyvieji principai

Tas, kuris rimtai siekia tobul¢ti K‚‰†os s mon¢s kelyje, turi ne-
daryti keturi¤ nuod¢mi¤:
1. Nevalgyti m¢sos, üvies, kiau§ini¤. ·is maistas paveiktas
aistros ir nei§manymo gu†¤, tod¢l jo negalima aukoti Vie§pa¦iui.
¸mogus, valgantis tok£ maist , dalyvauja nebyliame prievartau-
toj¤ s moksle prie§ bej¢gius gyvulius ir u¨kerta keli savo dva-
siniam tobul¢jimui.
2. Nedalyvauti azartiniuose äidimuose. Azartiniai äidimai
gimdo nerim , kursto godul£, pavyd ir pykt£.
3. Nevartoti svaiginam¤j¤ ir narkotini¤ medïag¤. Narkoti-
kai, alkoholis, tabakas bei kiti g¢rimai ar valgiai, £ kuri¤ sud¢t£
£eina kofeinas, temdo s mon¡, dirbtinai stimuliuoja jusles. Juos
vartojant ne£manoma suvokti ir laikytis bhakti-yogos princip¤.
4. Neu¨siimin¢ti neteis¢tu seksu. Neteis¢tas seksas Å tai ne-
santuokiniai lytiniai santykiai, o ir lytiniai santykiai su ¨mona
ne d¢l vaik¤. Seksas siekiant patenkinti lytin£ geism neleidïa
¨mogui atitrkti nuo kni§kos savojo Àa§Ð sampratos ir priart¢ti
prie K‚‰†os s mon¢s. ·ventra§¦iai teigia, kad seksas Å tai galin-
giausias veiksnys, surakinantis mus materialiame pasaulyje. Tas,
kuris nori tobul¢ti K‚‰†os s mon¢s kelyje, privalo riboti lytinius
santykius ar visi§kai j¤ atsisakyti.
Praktiniai atsidavimo tarnyst¢s ïngsniai

¸mogus privalo k nors veikti, bet jeigu veikiama tik savo naudai
nei§vengiama karminio veiksmo pasekmi¤. Vie§pats K‚‰†a sako
ÀBhagavad-gŒtojeÐ (3.9): ÀDarb turime atlikti kaip auk Vi‰†u
[K‚‰†ai]. Antraip ms¤ veiksmai supan¦ios mus materialiame
pasaulyjeÐ.
N¢ra btino reikalo keisti savo veiklos pobd£, ïnoma, jeigu
ji never¦ia js¤ daryti nuod¢m¢s, pvz., jei js ne m¢sininkas ar
baro padav¢jas. Jei esate ra§ytojas Å plunksna garbinkite K‚‰† ;
jei esate menininkas Å panaudokite menininko talent vardan
K‚‰†os; jei esate sekretorius Å dirbkite K‚‰†ai. Laisvu laiku js

galite ir tiesiogiai pad¢ti §ventyklai Å paaukoti dal£ savo pajam¤
jai i§laikyti, K‚‰†os s monei skelbti. Kai kurie bhaktai, gyvenan-
tys ne §ventykloje, perka Hare K‚‰†a knygas ir platina jas tarp
savo draug¤ ir koleg¤ ar kaip nors kitaip prisideda prie §ventyk-
los veiklos, Å §ventykloje visad atsiras k daryti. Yra labai daug
bhakt¤, kurie rengia susitikimus savo ar savo draug¤ ir pa¨£s-
tam¤ namuose, ir kartu gieda, garbina Dievybes ir skaito §vent-
ra§¦ius. Jei norite suïnoti ar kur nors netoli js¤ nam¤ rengia-
mos tokios programos, para§ykite £ vietos §ventykl .
Kitos atsidavimo tarnyst¢s taisykl¢s

Yra daug atsidavimo tarnyst¢s praktikos form¤, kurios padeda
£sis moninti K‚‰† . ¶ia apibdinsime dvi svarbiausias.
Hare K‚‰†a literatros studijavimas. rŒla Prabhupƒda,
ISKCON'o £kr¢jas-ƒcƒrya, daug laiko skyr¢ literatrinei veiklai.
Viena i§ svarbiausi¤ jo knyg¤ Å ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ. Jos pa-
grindu ir gim¢ knyga apie Ajƒmil . Klausytis susivokusio dva-
sinio mokytojo ödï¤, skaityti ra§tus Å labai svarbi dvasin¢s
praktikos forma. Tod¢l stenkit¢s kasdien skaityti rŒlos Prabhu-
pƒdos knygas.
Bendravimas su bhaktais. rŒla Prabhupƒda prad¢jo Hare
K‚‰†a jud¢jim trok§damas, kad visi ¨mon¢s gaut¤ galimyb¡
bendrauti su Vie§paties bhaktais. Geriausias bdas pasisemti ti-
k¢jimo K‚‰†os s mone ir £kv¢pimo atsidavimo tarnystei Å ben-
drauti su bhaktais, o jei norime sustabdyti savo dvasin¡ paän-
g Å artimai bendraukime su nelinkusiais prie Dievo ¨mon¢mis.
Tod¢l stenkit¢s kiek galima da¨niau lankytis artimiausioje Hare
K‚‰†a §ventykloje ar K‚‰†os s mon¢s centre.
Pabaigos ödis
K‚‰†os s mon¢ £stabi tuo, kad ¨mogus gauna i§ jos tiek, kiek
pats £stengia pasiimti. K‚‰†a ÀBhagavad-gŒtojeÐ (2.40) paäda:
ÀJs nieko neprarasite, js¤ pastangos nenueis veltui. Net ma-

ïausias ïngsnelis £ priek£ §iame kelyje apsaugos jus nuo bai-
siausio pavojausÐ. Tegu K‚‰†a £eina £ js¤ kasdienin£ gyvenim ,
ir, bkite tikri, js nenusivilsite.
Hare K‚‰†a!
Termin¤ ödynas
Absoliuti tiesa Å pirminis vis¤ energij¤ §altinis.
“cƒrya Å tobulas mokytojas, mokantis savo pavyzdïu; dvasinis
mokytojas.
Anarthos Å nepageidaujami tro§kimai ir karminis atoveikis.
Arjuna Å vienas i§ penki¤ broli¤ Pƒ†âv¤. K‚‰†a tapo jo ve¨¢ju
ir papasakojo jam Bhagavad-git .
“ramos Å keturi nuoseklaus tobul¢jimo etapai ¨mogaus gyve-
nime, kuriuos numato Ved¤ sistema: brahmacarya (celibatas
ir studijos), g‚hastha (gyvenimas santuokoje), vƒnaprastha
(pasitraukimas i§ ëmi§kosios veiklos) ir sannyƒsa (atsiä-
d¢jimas).
A‰‡ƒ…ga-yoga Å PataŠjali pateikta a§tuoniapakop¢ mistin¢s
yogos sistema, susidedanti i§ yamos ir niyamos (doro elge-
sio praktikos), ƒsanos (speciali¤ kno poz¤ praktikos),
prƒ†ƒyƒmos (kv¢pavimo reguliavimo), pratyƒhƒros (jutim¤
suvaldymo), dhƒra†os (proto nuraminimo), dhyƒnos (medi-
tacijos) ir samƒdhi (§irdyje gldin¦io Vie§paties Vi‰†u paty-
rimo).
Asura Å nusiteik¡s prie§ tarnyst¡ Vie§pa¦iui asmuo.
Avatƒra Å Auk§¦iausiojo Vie§paties £siknijimas.
Bhagavad-gitƒ Å Auk§¦iausiojo Vie§paties K‚‰†os ir Arjunos
pokalbis apie atsidavimo Vie§pa¦iui tarnyst¡, kuriame
aptariami jos pagrindai ir teigiama kad tai yra dvasinis
tobulumas.
Bhagavƒnas Å Auk§¦iausiasis Vie§pats, kuriam priklauso visi
turtai.
189
Bhakti Å atsidavimo Auk§¦iausiajam Vie§pa¦iui tarnyst¢.

Bhakti-rasƒm‚ta-sindhu Å Rupos Gosvƒmio pateiktas atsidavi-
mo Vie§pa¦iui mokslinis apra§ymas. Jo Dievi§kosios Malo-
nyb¢s A. C. Bhaktivedanta Swami Prabhupƒdos §io veika-
lo vertimas pavadintas ÀAtsidavimo nektaruÐ.
Bhaktivinoda —hƒkura (1938-1915 m.) Å didis K‚‰†os s mon¢s
jud¢jimo prot¢vis. Jis buvo rŒlos Gaurakioros dƒsa BƒbƒjŒ
dvasinis mokytojas ir rilos Bhaktisiddhƒnta Sarasva¦io,
kuris buvo rilos Prabhupados dvasinis mokytojas, t¢vas.
Bhakti-yoga Å ry§io su Auk§¦iausiuoju Vie§pa¦i¤ atstatymas
atliekant atsidavimo Vie§pa¦iui tarnyst¡.
Brahmƒ Å pirmoji sukurtoji gyvoji btyb¢ ir antrinis materialio-
sios visatos kr¢jas.
BrahmacƒrŒ Å ¨r. ƒramos.
Brahmajyoti Å dvasinis §vyt¢jimas sklilndantis i§ transcendenti-
nio Vie§paties K‚‰†os kno ir ap§vie¦iantis dvasin£ pasaul£.
Brahmanas Å (1) atskira siela; (2) beasmenis, visa persmelkiantis
Auk§¦iausiojo aspektas; (3) Auk§¦iausiasis Dievo Asmuo;
(4) mahat-tattva arba materijos visuma.
Brƒhma†a Å asmuo gerai i§manantis Vedas, visada vekiamas
doryb¢s gunos, suvokiantis Brahman , absoliu¦i ties ;
pirmos Ved¤ visuomen¢s socialin¢s grup¢s atstovas.
Brahma-sa„hitƒ Å senovinis Sanskrito ·ventra§tis apra§antis
Brahmos maldas Auk§iausiajam Vie§pa¦iui Govindai.
Buddha Å Auk§¦iausiojo Vie§paties £siknijimas, kuris apgavo
ateistus, sulaikydamas juos nuo netinkamo Ved¤ taikymo.
Caitanya Mahƒprabhu (1486-1534 m.) Å Auk§¦iausiasis Dievo
Asmuo apsirei§k¡s kaip didis bhaktas tam, kad mokyti
meil¢s Dievui, ypa¦ per bendr §vent¤ Dievo vard¤ gie-
dojim .
Cakra (Sudarana) Å Auk§¦iausiojo Vie§paties Asmens ginklas
Å diskas.
Cƒ†akya Pa†îta Å karaliaus Candraguptos vyriausiasis minis-
tras. Jo aforizmai iki §iol pla¦iai ïnomi Indijoje.
Deva Å pusdievis ar pamaldus ¨mogus.

Dharma Å religija; pareigos, ypa¦ kai turima omenyje ¨mogaus
prigimt£ tarnauti.
DhotŒ Å paprastas apdaras, kur£ Vedin¢je kultroje ne§ioja
vyrai.
Dh‚tarƒ‡ra Å Pandav¤ d¢d¢ su savo snumis band¡s u¨grob-
ti Pƒ†âvoms priklausiusi karalyst¡. ·io s mokslo i§dava buvo
Kuruk‰etros m§is.
Duryodhana Å vyriausiasis Dh‚tarƒ‰‡ros snus vadovav¡s kovai
prie§ Pƒ†âvus.
GƒndhƒrŒ Å §venta i§tikimoji karaliaus Dh‚tarƒ‰‡ros ¨mona,
§imto sn¤ motina.
GƒyatrŒ mantra Å Vedin¢ mantra, kuri tylomis kartoja brƒhma-
†os kasdien per saul¢tek£, vidurdien£ ir saul¢lyd£.
Goloka V‚ndƒvana (K‚‰†aloka) Å auk§¦iausioji dvasinio dan-
gaus planeta, Vie§paties K‚‰†os buvein¢.
Gop¢s Å K‚‰†os draug¢s piemenait¢s, labiausiai atsidavusios ir
vis¤ brangiausios Jo garbintojos.
Govardhana Å didïul¢ kalva labai brangi K‚‰†ai ir jo bhaktams.
K‚‰†a laik¢ §i kaln pak¢l¡s septynias dienas ir taip apsau-
gojo atsidavusius Jam V‚ndƒvanos gyventojus nuo Indros
si¤stos vis niokojan¦ios audros.
Govinda Å Auk§¦iausias Dievo Asmuo K‚‰†a, teikiantis
dïaugsm ëmei, jausmams ir karv¢ms.
G‚hastha Å ¨r. ƒramos.
Gurukula Å mokykla, veikianti pagal Ved¤ pedagogikos
normas; j lanko berniukai nuo penkeri¤ met¤. Gurukulo-
je mokiniai laikosi celibato ir mokosi, vadovaujami dvasi-
nio mokytojo.
Hastinƒpura Å senoji Bhƒratavar‰os arba Indijos sostin¢. Dabar-
tinio Naujojo Delio dalis.
Hira†yakaipu Å galingas demonas, kankin¡s savo sn¤ Prahlƒ-
d , Vie§paties bhakt ir u¨ tai nuüdytas Vie§paties N‚si„-
hadevos.
Indra Å dangaus planet¤ valdovas, svarbiausias i§ pusdievi¤

valdytoj¤, kontroliuojantis liet¤.
YajŠa Å Vedinis aukojimo ritualas; taip pat Auk§¦iausiasis Vie§-
pats, kaip vis¤ aukojim¤ tikslas ir besim¢gaujantis jais.
Yamarƒja Å pusdievis, kuris rpinasi, kad po mirties bt¤
nubausti nusid¢j¢liai.
Yamadtos Å Yamarƒjos Å mirties valdovo, prana§ai.
Yaodƒ Å K‚‰†os mama-aukl¢, Vrajos karalien¢, Mahƒrƒjos
Nandos ¨mona.
Yoga Å dvasino païnimo metodas atkuriantis individo ry§£ su
auk§¦iausiuoju.
Yudhi‰‡hira Å vyriausiasis i§ broli¤ Pƒ†âv¤, kuris pasibaigus
Kuruk‰etros m§iui tapo visos ¸em¢s karaliumi.
JŠƒna-yoga Å dvasin¢s paängos pl¢tojant spekuliatyv¤j£ paï-
nim kelias.
JŠanis Å tas, kuris gilina ïnias empirini¤ sp¢liojim¤ bdu.
Kali-yuga (Kali amïus) Å dabartin¢ istorin¢ epocha, kivir¦¤
amïus. Tai paskutin¢ i§ keturi¤ epoch¤ ciklo, prasid¢jusi
prie§ penkis tkstan¦ius met¤ ir besit¡sianti dar 427 tks-
tan¦ius met¤.
Ka„sa Å Bhojos dinastijos demoni§kasis karalius, K‚‰†os d¢d¢
i§ motinos pus¢s.
Kapila Å Auk§¦iausiojo Vie§paties £siknijimas, apsirei§k¡s kaip
Kardama Munio ir Devahti snus ir mok¡s K‚‰†os s mo-
n¢s SƒŠkhya filosofijos.
Karma Å (1) materials veiksmai, atliekami pagal §ventra§¦i¤
nurodymus; (2) veiksmai, kuri¤ pasekoje gaunamas mate-
rialus knas; (3) bet kokie maaterials veiksmai sukurian-
tys atoveik£; (4) materialus atoveikis, kil¡s d¢l prie§ tai atlik-
tos veiklos.
Karma-yoga Å Dievo païnimo kelias paskiriant Jam savo veik-
los rezultatus.
Karmis Å tas kuris siekia pasinaudoti savo materialios veiklos
rezultatais, materialistas.
Kaustubha Å ypatingas brangakmenis, kur£ ne§ioji tik Auk§-

¦iausiasis Vie§pats.
K‚‰†aloka Å ¨r. Goloka V‚ndavana.
K‰atriya Å karys ar valdytojas; antroji Vedin¢s visuomen¢s
socialin¢ grup¢.
Kuruk‰etra Å §venta vieta netoli Naujojo Delio, nuo sen¤ seno-
v¢s lankoma maldinink¤. ¶ia prie§ penkis tkstan¦ius
met¤ vyko garsusis Kuruk‰etros m§is.
Mahƒjanos Å (1) didïausi atsidavimo tarnybos Vie§pa¦iui ïno-
vai, §ios srities autoritetai; (2) §ios dvylika didï¤ asmeny-
bi¤: Vie§pats Brahmƒ, Nƒrada Munis, Vie§pats iva, keturi
Kumƒros, Vie§pats Kapila (Devahti snus), Svƒyambhuva
Manu, Prahlƒda Mahƒrƒja, Janaka Mahƒrƒja, BhŒ‰madeva,
Bali Mahƒrƒja, ukadeva Gosvƒmi ir Yamarƒja.
Mahƒ-mantra Å didïoji i§sivadavimo mantra: ÀHare K‚‰†a,
Hare K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a, Hare Hare, Hare Rƒma, Hare
Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare Hare .
Mahƒrƒja Nanda Å ¨r. Nanda Mahƒrƒja.
Mƒyƒ Å materialioji energija; Vie§paties iliuzin¢ energija, kuri
klaidina gyv j esyb¡ ir ver¦ia u¨mir§ti savo tikr j dvasi-
n¡ prigimt£.
Mƒyƒvƒda Å monistin¢ filosofija, kuri teigia, kad tarp Dievo ir
gyv¤j¤ esybi¤ n¢ra skirtumo, o apreik§tasis pasaulis yra
nerealus.
Mƒyƒvƒdis Å filosofas monistas, laikantis, kad Absoliutas neturi
formos, o gyvosios btyb¢s tolygios Dievui.
Mukti Å i§sivadavimas i§ materijos nelaisv¢s.
Nƒma-sa…kŒrtana Å ¨r. Sa…kŒrtana.
Nanda Mahƒrƒja Å Vrajos karalius, augin¡s ir globoj¡s Vie§pa-
t£ K‚‰† .
Nƒrada Munis Å tyras Vie§paties bhaktas keliaujantis po visat
savo amïnuoju knu ir §lovinantis atsidavimo Vie§pa¦iui
tarnyst¡. Vyƒsadevos ir daugelio kit¤ didï¤ bhakt¤ dvasi-
nis mokytojas.
Nƒrƒya†a Å Auk§¦iausiasis Vie§pats Savo didingoje keturrank¢-

je formoje; K‚‰†os ekspansija, Vaiku†‡hos planet¤ valdo-
vas.
Nirvƒ†a Å i§silaisvinimas i§ materialaus egzistavimo.
Pƒ†âvos Å Yudhi‰‡hira, BhŒma, Arjuna, Nakula ir Sahadeva;
penki broliai karÿgiai, artimi Vie§paties K‚‰†os draugai.
Pƒ†û Å Dh‚tarƒ‰‡ros brolis ir Pƒ†âv¤ t¢vas.
Paramƒtmƒ Å visa persmelkiantis Auk§¦iausiojo Vie§paties pa-
vidalas Vi§nu, esantis kiekvienos £knytos gyvosios bty-
b¢s §irdyje.
ParŒk‰itas Mahƒrƒja Å didysis Ved¤ laik¤ pasaulio valdovas
i§klaus¡s ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ i§ ukadevos Gosvƒmio
lp¤ ir taip pasiek¡s tobulum .
Prahlƒda Mahƒrƒja Å Vie§paties bhaktas, kur£ persekiojo jo
demoni§kasis t¢vas Hira†yakaipu ir kur£ i§gelb¢jo Vie§-
pats N‚si„hadeva.
Prema Å tyra meil¢ Dievui, auk§¦iausioji atsidavimo Vie§pa¦iui
tarnyst¢s pakopa.
Rƒdhƒ (Rƒdhƒrƒ†i) Å amïna ir pati artimiausia Vie§paties
K‚‰†os sutuoktin¢, personifikuota Jo vidin¢, dvasin¢ galia.
Rƒma Å ¨r. Rƒmacandra.
Rƒmacandra Å Vie§paties £siknijimas; pademonstravo kaip
tur¢t¤ elgtis tobulas valdovas.
Rƒsa-lŒlƒ Å Vie§paties K‚‰†os §okis su V‚ndƒvanos piemenait¢-
mis. Tai tyros dvasin¢s meil¢s tarp Vie§paties ir Jo labiau-
siai paëngusi¤ tarn¤ aprai§ka.
Rƒva†a Å demoni§kas valdovas, kur£ nuüd¢ Vie§pats Rƒma-
candra.
’‰abhadeva Å karalius bhaktas Å Auk§¦iausiojo Vie§paties £si-
knijimas, kuris apmok¡s savo snus dvasinio gyvenimo
princip¤ atsiäd¢jo Savo karalyst¢s tam, kad gyventi
paprastai ir asketi§kai.
’‰i Å i§min¦ius.
Rpa Gosvƒmis Å pagrindinis V‚ndavanos dvasinis mokytojas,
tiesioginis Vie§paties Caitanyos Mahƒprabhu pasek¢jas

susistemin¡s Jo mokym .
Sac-cid-ƒnanda-vigraha Å Vie§paties transcendentin¢ forma Ä
amïna, pilna palaimos ir ïnojimo.
Sƒdhu Å §ventasis.
Sahajiyƒ Å netik¡s bhaktas, kuris nesilaiko atsidavimo Vie§pa-
¦iui tarnyst¢s taisykli¤.
Sanƒtana Gosvƒmis Å vienas i§ §e§i¤ V‚ndavanos dvasini¤ mo-
kytoj¤, tiesioginis Vie§paties Caitanyos Mahƒprabhu pase-
k¢jas susistemin¡s Jo mokym .
Sa…kŒrtana Å kongregacinis Vie§paties K‚‰†os garbinimas, ypa¦
giedant Jo §ventus vardus.
a…karƒcƒrya Å Vie§paties ivos, kaip didïo filosofo, kuris
pamokslavo monistin¡ filosofij remdamasis Vedomis, £si-
knijimas.
Sannyƒsa Å ¨r. ƒramos.
Sƒrpya Å tokios pa¦ios kaip ir Auk§¦iausiojo Vie§paties dvasi-
n¢s formos £gijimas.
ƒstra Å apreik§tieji §ventra§¦iai, tokie kaip Vedin¢ literatra.
iva Å ypatingas Vie§paties, kaip pusdievio valdan¦io tamsos
gun ir sunaikinan¦io materiali j krinij , £siknijimas.
·e§i Gosvamiai Å §e§i atsiäd¢jusieji Vie§paties Caitanyos pase-
k¢jai, gyven¡ V‚ndavanoje, Indijoje §e§ioliktame amïuje.
Tai Rpa Gosvƒmis, Sanƒtana Gosvƒmis, JŒva Gosvƒmis,
Gopƒla Bha‡‡a Gosvƒmis, Raghunƒtha dƒsa Gosvƒmis ir
Raghunƒtha Bha‡‡a Gosvƒmis.
rŒmad-Bhƒgavatam Å Purƒ†a arba istorija, u¨ra§yta riŒla Vyƒ-
sadevos tam, kad perteikti ïnias apie Vie§pat£ K‚‰† , jo
bhaktus ir atsidavimo Vie§pa¦iui tarnyst¡.
dra Å darbinikas Å ketrvirtojo Vedin¢s visuomen¢s sociali-
nio sluoksnio atstovas.
ukadeva Gosvƒmis Å didis i¨min¦ius bhaktas persak¡s
Àrimƒd-BhƒgavatamÐ karaliui ParŒk‰itui prie§ pat jo mirt£.
Suros Å pusdieviai arba bhaktai.
Svƒmis Å tas, kas valdo prot ir jusles; titulas, suteikiamas atsi-

äd¢jusiems pasaulio sannyasiams.
Tapasya Å askez¢; savanori§kas materiali¤ sunkum¤ pasirinki-
mas d¢l auk§tesni¤ tiksl¤, pvz. dvasinio sav¡s païnimo.
Vaiku†‡ha (Vaiku†‡haloka) Å dvasinis pasaulis kuriame n¢ra
joki¤ rpes¦i¤.
Vai‰†ava Å Vie§paties Vi‰†u arba K‚‰†os bhaktas.
Vai‰†avizmas Å atsidavimo Vie§pa¦iui Vi‰†u arba K‚‰†ai tar-
nyst¢.
Vaiya Å kininkas arba prekijas Å tre¦iosios Vedin¢s visuome-
n¢s socialin¢s klas¢s atstovas.
Vƒnaprastha Å ¨r. ƒramos.
Var†a-sa…kara Å vaikas, prad¢tas nesilaikant religini¤ Ved¤
princip¤, taigi, nepageidaujamas palikuonis.
Var†ƒrama-dharma Å Ved¤ sistema, skirstanti visuomen¡ £
keturis socialinius-profesinius ir keturis dvasinio gyvenimo
skyrius.
Var†os Å keturi socialiniai-profesiniai Ved¤ visuomen¢s skyriai:
brƒhmanos, k‰atriyos, vaiyos ir dros.
Vƒsudeva Å Auk§¦iausiasis Vie§pats, K‚‰†a, Vasudevos snus,
visa ko savininkas ir materialiame ir dvasiniame pasaulyje.
Vedos Å keturi apreik§tieji §ventra§¦iai: À’gÐ, ÀSƒmaÐ, ÀAthar-
vaÐ ir ÀYajurÐ.
Vedinis Å priklausantis kultrai, kurioje visi ¨mogaus gyveni-
mo aspektai susij¡ su Vedomis.
Vidura Å didis bhaktas i§gird¡s ÀrŒmad-BhƒgavatamÐ i§ Mait-
reyos Munio. Jis buvo pusdievio Yamarƒjos £siknijimas.
Vi‰†udtos Å Vie§paties Vi‰†u prana§ai, ateinantys mirties
metu paimti £ dvasin£ pasaul£ pasiekusi¤ tobulum bhakt¤.
V‚ndƒvana Å amïnoji K‚‰†os buvein¢ kur Jis pilnai aprei§kia
savo äidimus; kaimas §iame pasaulyje, kur Jis prie§ penkis
tkstan¦ius met¤ aprei§k¢ savo vaikyst¢s äidimus.
Vyƒsadeva Å Vie§paties Krsnos £siknijimas, Ved¤, Purƒ†¤,
Vedƒnta-stros ir Mahƒbhƒratos sudarytojas ir autorius.
Kaip tarti sanskrit
Visi sanskrito terminai ir vardai pateikiami pagal lotyni§k j
sanskrito transliteracijos sistem , kuri tiksliai perteikia sanskri-
to ra§yb . Kiekvien sanskrito ab¢c¢l¢s (devanƒgarŒ) ënkl ÿmi
atitinkama lotyni§ka raid¢ (su diakritiniu ënklu arba be jo) arba
§i¤ raidï¤ junginys. Tai pasaulio mokslinink¤ pripaïntas ir pla-
¦iai vartojamas metodas sanskrito ödïams ra§yti. Tod¢l knygoje
ra§oma: K‚‰†a (tarti kaip ÀKri§naÐ), Caitanya (À¶aitanjaÐ), rŒla
Prabhupƒda (À·ryla PrabhupadaÐ), Arjuna (ÀArdünaÐ), ƒcƒrya
(Àa¦arjaÐ), prak‚ti (ÀprakritiÐ) ir pan. ¸emiau pateikiamas smul-
kus tarimo paai§kinimas.
Trumpasis balsis a tariamas kaip a ödyje ÀkadÐ, ilgasis ƒ Å
kaip a ödyje Àla§asÐ. Trumpasis i tariamas kaip i ödyje ÀtikÐ,
ilgasis Œ Å kaip y ödyje ÀlyjaÐ, trumpasis u Å kaip ödyje
ÀkurÐ ir ilgasis Å kaip ödyje ÀdmaiÐ. Balsis ‚ tariamas kaip
ri ödyje ÀrimasÐ. Balsiai e ir ai tariami kaip ei ödyje ÀkeistasÐ
ir o bei au tariami kaip o angl¤ kalbos ödyje ÀgoÐ [gou] (ÀeitiÐ).
Anusvƒra („) yra grynas nosinis garsas ir tariamas kaip n pran-
cz¤ kalbos ödyje Àbo…Ð (ÀgerasÐ). Visarga (‹) Å stiprus as-
piratas (artikuliacijai bdingas stiprus i§kv¢pimas, kylantis d¢l
staigaus oro srov¢s nutraukimo). Dvieilio gale a‹ tariamas kaip
aha, o i‹ Å kaip ihi.
Guturaliniai (gomuriniai) priebalsiai Å k, kh, g, gh ir …; juos
tariant, lieüvio u¨pakalin¢ dalis pakyla ir priart¢ja prie mink§-
tojo gomurio. K tariamas kaip ödyje ÀkalnasÐ, kh Å kaip jun-
ginys ÀkchÐ, g Å kaip ödyje ÀgilusÐ, gh Å kaip junginys gh ir
… Å kaip ödyje ÀdingtiÐ.
197
Palataliniai (lieüvio vidurinieji) priebalsiai Å c, ch, j, jh ir Š;

juos tariant lieüvio vidurin¢ dalis pakyla ir priart¢ja prie kie-
tojo gomurio. C tariamas kaip ödyje À¦iaÐ, ch Å kaip junginys
¦ch, j Å kaip ödyje ÀdïaugsmasÐ, jh Å kaip junginys d¨h ir
Š Å kaip angl¤ kalbos ödyje ÀcanyonÐ (ÀkanjonasÐ).
Cerebraliniai priebalsiai Å ‡, ‡h, ˆ, ˆh ir † Å tariami pana§iai
kaip dantiniai, ta¦iau lieüvio prie§akin¢ dalis nelie¦ia dant¤, bet
u¨sirie¦ia £ vir§¤ ir apatine puse lie¦ia prie§akin¡ kietojo gomu-
rio dal£.
Dantiniai priebalsiai Å t, th, d, dh ir n; juos tariant lieüvio
prie§akin¢ dalis lie¦ia dantis. T tariamas kaip ödyje ÀtikslasÐ,
th Å kaip junginys tch, d Å kaip ödyje ÀdienaÐ, dh Å kaip jun-
ginys dh ir n Å kaip ödyje ÀneÐ.
Labialiniai (lpiniai) priebalsiai Å p, ph, b, bh ir m; juos ta-
riant dalyvauja lpos. P tariamas kaip ödyje Àpintin¢Ð, ph Å
kaip junginys pch, b Å kaip ödyje ÀbangaÐ, bh Å kaip jungi-
nys bh ir m Å kaip ödyje ÀmiegasÐ.
Pusbalsiai y, r, l ir v tariami atitinkamai kaip ödïuose Àjau-
trusÐ, ÀratasÐ, ÀlaikasÐ ir ÀvaikasÐ. Sibiliantai (§vilpiamieji ir
§nyp§¦iamieji) Å ‰, ir s tariami atitinkamai kaip ödïuose À§al-
tisÐ, À§ienasÐ ir Àsaul¢Ð. Raide h ÿmimas garsas tariamas kaip
ödyje ÀhimnasÐ.
Pastaba: junginys jŠ tariamas kaip gj (pvz.: yajŠa Å kaip
ÀjagjaÐ).

Akistata Su Mirtimi PDF

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Akistata Su Mirtimi PDF

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Jo Dievi§kosios Malonyb¢s

A. C. Bhaktivedantos Swami Prabhupƒdos knygos

Skaitytojus, susidom¢jusius knyga, Tarptautin¢ Kri§nos s mon¢s

Kauno Ved¤ kultros centras

Knygas angl¤ kalba galima u¨sisakyti adresu:

Ms¤ elektroninio pa§to adresai:

Copyright Ñ 1998 The Bhaktivedanta Book Trust International, Inc.

1 Ajƒmila ¨velgia mir¦iai £ akis

1 SKYRIUS: Kuo ¨mogus skiriasi nuo gyvulio? 2

2 Vi‰†udtos meta i§§k£ Yamadtoms

5 SKYRIUS: Vi‰†udtos skuba £ pagalb 24

17 SKYRIUS: Pra§vies¢jimo akimirka 122

Apie autori¤ 173

Gul¢damas mirties patale, Ajƒmila su siaubu ¨velg¢ £ tris nuo¨-

Be joki¤ abejoni¤, Gallupo tyrimo rezultatai labai intriguo-

·£ vien svarbiausi¤ ¨mogui klausim¤ labai nuodugniai ty-

ukadeva Gosvƒmis tar¢ karaliui ParŒk‰itui: Kƒnyakubjos mie-

negali gyventi be kni§k¤ patogum¤, ¨emi§kos draugyst¢s, vi-

§ventra§¦ius, o §ventra§¦iai atskleid¨ia Absoliu¦i Ties . Tikro,

·iuolaikin¢s visuomen¢s nuosmukis

nuokaln¢n etapais: m¢sos valgymu, azartiniais lo§imais ir gir-

mums mahƒ-mantr : Hare K‚‰†a, Hare K‚‰†a, K‚‰†a K‚‰†a, Hare

harer nƒma harer nƒma

À·iame nesantarv¢s ir veidmainyst¢s am¨iuje vienintelis i§siva-

Palaido lytinio gyvenimo pavojai

tod¢l tas, kuris jau¦iasi nepasireng¡s j£ ¨engti, tur¢t¤ likti brahma-

ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Garbusis karaliau, taip Ajƒmilai besi-

T¢vai negali atsid¨iaugti, kai vaikas pradeda tarti pirmuosius

Dvasin¢ meil¢ ir £vairov¢

ydomis £sivaizduoja, jog dvasinis pasaulis yra impersonalus ir

ye 'nye 'ravindƒk‰a vimukta-mƒninas

ÀNors impersonalistai, galima sakyti, i§sivadav¡, j¤ s mon¢ n¢-

Dvasinis knas ir dvasiniai ¨aidimai

janma karma ca me divyam

ÀNu¨eng¡s A§ ne£gyju materialaus kno. Mano gimimas ir dar-

Kart ir Vie§pats Brahmƒ suabejojo, ar tik nebus K‚‰†a toks

Taigi Dievas kartais pasirodo mums kaip Dievas, o kartais Å

Absoliuti Tiesa Å ¨inojimo §altinis

Paskutinei valandai art¢jant

ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Senis Ajƒmila buvo labai atsid¢j¡s

Mirties valand Ajƒmila §auk¢si Nƒrƒya†os, galvodamas apie

ÀAuk§¦iausias tobulumas, kur£ gali pasiekti ¨mogus nuodugniai

Mirtis Å lemtinga gyvenimo akimirka

¨iurke. Tai visi§kai tik¢tina. Mintys, kilusios mirties akimirk ,

Pami§¢lis galvoja: ÀTvirtas knas, suaug¡ vaikai, gera ¨mona ir

ÀSiela negimsta ir nemir§ta . . .Ð

ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Staiga Ajƒmila pamat¢ tris nerangius

Tro§kimas i§vengti mirties

§vent Nƒrƒya†os vard , tod¢l prie jo mirties patalo £kandin

Kaip K‚‰†a ir Jo bhaktai ateina £ §£ pasaul£ ir i§ jo i§eina

ÀEpocha po epochos A§ Pats nu¨engiu, kad i§laisvin¦iau teisuo-

K‚‰†os bhaktai, si¤sti Vie§paties £ material¤ pasaul£ skelbti Jo

I§sivadavimas medituojant K‚‰†

£silieja ne tik did¨iausieji mokslo vyrai (jŠƒniai), kurie d¢jo daug

Vi‰†udtos skuba £ pagalb

ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Garbusis karaliau, i§gird¡ i§ Ajƒmi-

Vie§paties pasiuntini¤ pasirodymas

Nƒrƒya†os vardas toks galingas, kaip ir Pats Auk§¦iausiasis

Yamadtos k¢sinasi i§pl¢§ti Ajƒmilos siel

ÀAuk§¦iausiasis Vie§pats gldi vis¤ §irdyse, o Arjuna. Jis vado-

ir savininkas, ta¦iau auk§¦iausias vadovas ir savininkas Å Super-

Dvasinio dangaus gyventojai

ukadeva Gosvƒmis t¡s¢: Vi‰†udtoms pastojus keli , saul¢s