VILNIAUS UNIVERSITETAS

TEISĖS FAKULTETAS
PRIVATINĖS TEISĖS KATEDRA

DARIUS KULIKAUSKAS
teisė, 1 grupė, III kursas

CIVILINIS PROCESAS II/II

Paskaitų konspektai

Dėstytojas: prof. dr. V. Nekrošius

Vilnius, 2010
TURINYS
Bendroji informacija............................................................................................................4
1 Ieškinys..............................................................................................................................5
1.1 Civilinės bylos iškėlimas...........................................................................................5
1.2 Pagrindinės ieškinio esmės teorijos...........................................................................5
1.3 Ieškinio rūšys.............................................................................................................5
1.4 Ieškinio elementai......................................................................................................6
1.5 Ieškinio atsisakymas ir atsiėmimas............................................................................6
1.6 Ieškinio priėmimas, atsisakymas priimti ir trūkumų šalinimas.................................7
1.7 Ieškinio pareiškimo teisiniai padariniai.....................................................................8
1.8 Atsakovo gynimosi priemonės: atsiliepimas į ieškinį ir priešieškinis.......................8
2 Pasirengimas teisminiam nagrinėjimui.............................................................................9
2.1 Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalys ir formos..............................................9
2.2 Įžanginė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis..............................................10
2.3 Pagrindinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis...........................................11
3 Teisminis nagrinėjimas....................................................................................................13
3.1 Įžanginė teismo posėdžio dalis................................................................................13
3.2 Bylos nagrinėjimas iš esmės....................................................................................14
3.3 Baigiamosios kalbos................................................................................................15
3.4 Bylos nagrinėjimo atidėjimas, sustabdymas............................................................15
3.5 Sprendimo priėmimas ir paskelbimas......................................................................16
3.6 Sprendimo teisinė galia............................................................................................19
3.7 Sprendimo priėmimas ir paskelbimas......................................................................20
4 Teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formos........................................23
4.1 Apeliacinis procesas.................................................................................................23
4.2 Apeliacinio proceso tvarka......................................................................................25
4.3 Atskirieji proceso skundai........................................................................................27
4.4 Kasacinis procesas...................................................................................................27
4.5 Proceso atnaujinimas...............................................................................................29
5 Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimas..............................................................................32
5.1 Ypatinga teisena.......................................................................................................33
6 Tarptautinis ir ES civilinis procesas................................................................................35
7 Proceso vykdymas...........................................................................................................36
8 Seminaras........................................................................................................................37
8.1 Civilinės bylos iškėlimas.........................................................................................37
8.2 Pasirengimas bylos nagrinėjimui.............................................................................37
8.3 Teisminio nagrinėjimo stadija..................................................................................37
8.4 Sprendimo priėmimas..............................................................................................38
8.5 Apeliacija.................................................................................................................38
8.6 Kasacija....................................................................................................................39
8.7 Proceso atnaujinimas...............................................................................................39

3
BENDROJI INFORMACIJA
Egzaminas vyks raštu, bus 2 teoriniai klausimai ir 1 praktinis uždavinys. Sprendžiant už­
davinį leidžiama naudotis CPK. Egzaminas vyks egzaminavimų centre. Į egzaminą įeis
viso kurso (2 semestrai) medžiaga.

4
1 IEŠKINYS

1.1 CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS

Ieškinys – procesinė materialinių subjektinių teisių gynimo teisme priemonė. Tai prašy­
mas civilinio proceso tvarka taikyti teisminę gynybą. Jis visada yra ieškovo konkretus
reikalavimas atsakovui. Pareiškus ieškinį, teisme pradedamas civilinis procesas, kuriame
reprezentuojamas ginčas. Ieškinyje apibrėžiamos ginčo ribos.

1.2 PAGRINDINĖS IEŠKINIO ESMĖS TEORIJOS

Ieškinys suvokiamas kaip kategorija, būdinga tiek materialinei, tiek procesinei teisei. Iš­
skiriamos dvi ieškinio sąvokos:
1. Materialine­teisine prasme. Šia prasme ieškinys suprantamas kaip ieš­
kovo reikalavimas atsakovui. Šis reikalavimas yra materialinės teisės in­
stitutas.
2. Procesine­teisine prasme. Šia prasme ieškinys suprantamas kaip ieškovo
kreipimasis į teismą dėl teisminės gynybos ir tai yra procesinės teisės
institutas.
Antroji ieškinio esmės teorija: ieškinys suprantamas kaip vieningas reiškinys, jun­
giantis ir materialinę, ir procesinę teisines puses. Tai reiškia, kad pateikdamas atsakymą į
materialinį­teisinį ieškovo reikalavimą, teismas kartu atsako ir į reikalavimą apginti jo pa­
žeistas teises.
Trečioji ieškinio esmės teorija: ieškinys suprantamas kaip išimtinai procesinė
kategorija. Jis laikomas savarankišku civilinio proceso teisės institutu. Subjektinė teisė
paliekama už ieškinio ribų ir tai yra tik ieškinio tikslas, o ne turinys, todėl neanalizuoja­
ma. Pastarąja teorija remiamas Lietuvoje, ji laikoma pagrindine šiuolaikine teorija.

1.3 IEŠKINIO RŪŠYS

Pagal pagrindinę klasifikaciją (ieškinio tikslas) galima skirti:
1. Ieškiniai dėl pripažinimo. Tai ieškiniai, kuriais siekiama, kad teismo
sprendimas konstatuotų tam tikro teisės santykio buvimą arba nebuvi­
mą. Šių ieškinių ypatumas – jie turi prejudicinę galią ir jiems nereikia
priverstinių vykdymo priemonių.
2. Ieškiniai dėl priteisimo. Dažnai šie ieškiniai seka po ieškinio dėl pripa­
žinimo. Paprastai šiuose ieškiniuose reikia taikyti priverstinio vykdymo

5
 priemones.
3. Ieškiniai dėl teisinių santykių modifikavimo. Tai ieškiniai, kuriais sie­
kiama pakeisti esama teisinę padėtį: pakeisti, nutraukti, pratęsti, sukurti.
Šie ieškiniai paprastai neturi jokios prejudicinės galios kitiems ieški­
niams.
Kita klasifikacija gali būti pagal civilinę teise (CK): actio Pauliana, prevencinis
ieškinys ir pan. Dar gali būti skiriami ieškiniai pagal ginamą interesą:
1. Ieškinys dėl savo teisių gynimo.
2. Ieškinys dėl viešo interesų gynimo.
3. Grupės ieškiniai.

1.4 IEŠKINIO ELEMENTAI

CPK nustatyti du privalomi ieškinio elementai pagal 135 str.:
1. Ieškinio dalykas. Tai yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas teisinis
reikalavimas. Jį nurodyti yra privaloma, be to, jis turi būti konkretus.
2. Ieškinio pagrindas. Faktinis ieškinio pagrindas. Tai faktinės aplinkybės,
kuriomis ieškovas grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (juridi­
niai faktai).
Paprastai dar būna ir teisinis pagrindas (normos, kuriomis remiamasi duodant ieš­
kinį), bet tai nėra privalomas elementas, nes ieškovui gali būti sunku jį nurodyti, be to,
teismas nėra saistomas teisės normų, kurias nurodo ieškovas.
Ieškinio elementus įmanoma pakeisti dėl dispozityvumo principo, tai reglame­
ntuoja CPK 141 str. Abiejų elementų kartu keisti negalima, nes tokiu būdu būtų naujas
ieškinys. Elementus galima pakeisti iki bylos nagrinėjimo pradžios, o vėliau – su teismo
leidimu, su kitos šalies sutikimu arba teismui leidus, nes tai neužvilkins bylos nagrinėji­
mo. Norint keisti elementus, ieškovas turi pateikti pareiškimą su naujais įrodymais ar pan.
Teismas tokį pranešimą nusiunčia kitai šaliai, nes reikės dėl to naujo atsikirtimo. Reikala­
vimų sumažinimas ar padidinimas – nėra ieškinio dalyko ar pagrindo keitimas. Ieškinio
dalyką ir pagrindą gali keisti tik ieškovas, bet tam tikrose bylose teismas gali viršyti ieški­
nį savo iniciatyva, pats pateikti kitas aplinkybes (darbo, šeimos, bankroto ir ypatingosios
teisenos bylose).

1.5 IEŠKINIO ATSISAKYMAS IR ATSIĖMIMAS

Dėl dispozityvumo principo ieškovas gali atsisakyti arba atsiimti ieškinį. Atsisakyti ieški­

6
nio ieškovas gali bet kurioje teisminėje stadijoje. Ieškovas turi pateikti pareiškimą, kuria­
me atsisako ieškinio ir yra susipažinęs su pasekmėmis. Teismo posėdžio metu tai galima
padaryti rašant į protokolą. Ieškinio atsisakymas – materialinio teisinio intereso atsisaky­
mas, daugiau nebus galima reikšti to paties ieškinio. Šiuo atveju civilinė byla nutraukia­
ma.
Ieškinį atsiimti galima tik tol be atsakovo sutikimo, kol ieškinio nuorašas atsako­
vui neišsiųstas. Taip reglamentuojama dėl to, kad vėliau įmanoma tokį patį ieškinį reikšti
vėliau. Ieškinį atsiimant ieškinys lieka nenagrinėtu.

1.6 IEŠKINIO PRIĖMIMAS, ATSISAKYMAS PRIIMTI IR TRŪKUMŲ ŠALINIMAS

Kai ieškovas pateikia ieškinį teismui, tai dėl jo priėmimo teismas turi nuspręsti per 10
dienų, o jei prašoma laikinųjų apsaugos priemonių – per 3 dienas. Teismas gali:
1. Atsisakyti priimti ieškinį.
2. Priimti ieškinį.
3. Priimti nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo.
Ieškinių trūkumais laikomi neatitikimai procesiniams dokumentams keliamiems
reikalavimams ir ieškiniui keliamiems reikalavimai. CPK 135 str. liepia nurodyti ieškinio
sumą turtiniams reikalavimams, aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas, įrody­
mus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, patį reikalavimą, ieškovo nuomonę
dėl sprendimo už akių priėmimo, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį ir informaciją,
ar byla bus vedama per advokatą, ar ne (ieškinio pareiškimo sąlygos). Ieškinys turi būti
pasirašytas ir tenkinti kitus dokumentams keliamus reikalavimus. Esant trūkumams, gali
būti priimta nutartis dėl jų šalinimo, kurioje nurodoma, ką reikia taisyti. Taisymui pa­
prastai skiriamos 7 dienos. Nutartis dėl taisymo – neskundžiama.
Atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas – baigtinis (CPK 137 str.):
1. Ieškinys nenagrinėtinas teisme (civilinio proceso tvarka).
2. Ieškinys neteismingas tam tikros kompetencijos teismui. Turi būti nuro­
doma, į kurį teismą reikia kreiptis.
3. Nesilaikyta ikiteisminės įstatyme nurodytos ginčų nagrinėjimo tvarkos
(pvz., nesikreipta į arbitražą, kai tai įsakmiai nurodo įstatymas).
4. Įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, sudaryta taikos sutartis, pri­
imtas dėl to paties sprendimo. Tai reiškia, kad ginčas jau išspręstas teis­
me (dalykas ir šalys tos pačios).
5. Jau yra ta pati byla tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja.

7
 6. Šalys yra sudariusios susitarimą nagrinėti ginčą arbitraže ir atsakovas
prieštarauja teisminiam procesui.
7. Ieškinį paduoda neveiksnus asmuo.
8. Ieškinį padavė asmuo neįgaliotas vesti bylą.
Šie visi pagrindai yra ieškinio pareiškimo prielaidos, kurių negalima ištaisyti.

1.7 IEŠKINIO PAREIŠKIMO TEISINIAI PADARINIAI

Civilinės bylos iškėlimas sukelia tiek materialines, tiek procesines teisines pasekmes. Ma­
terialinės pasekmės:
1. Ieškinio pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą.
2. Santuokos nutraukimas sutuoktiniams nutraukimo teisines pasekmes su­
kuria nuo bylos iškėlimo momento.
3. Turtinės teisinės pasekmės dėl gyvenimo skyriumi sukeliamos nuo by­
los iškėlimo.
4. Skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo civilinės
bylos iškėlimo.
Procesinės teisinės pasekmės:
1. Pradedamas civilinis procesas.
2. Pradedami skaičiuoti procesiniai terminai.
3. Negalima pareikšti naujos vienodos civilinės bylos.
4. Prasideda civilinės bylos nagrinėjimo teisme pasirengimas.

1.8 ATSAKOVO GYNIMOSI PRIEMONĖS: ATSILIEPIMAS Į IEŠKINĮ IR

PRIEŠIEŠKINIS

Atsakovui nustatomas nuo 14 iki 30 dienų terminas, per kurį turi būti pateikiamas atsi­
liepimas į ieškinį. Atsiliepime turi būti nurodyta atsikirtimai: motyvai, įrodymai, kaip bus
vedama byla, nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo.
Atsakovas gali gintis pareikšdamas priešieškinį. Tai galima iki nutarties priimti
bylą nagrinėti teisme, išskyrus, kai būtinumas tam atsiranda vėliau. Priešieškinis priima­
mas, kai:
1. Priešiniu reikalavimu prašoma užskaityti ieškinio reikalavimą.
2. Patenkinus priešieškinį bus visiškai arba iš dalies negalima patenkinti
ieškinio.
3. Ieškinys su priešieškiniu susiję, kad būtų galima juos kartu nagrinėti.

8
2 PASIRENGIMAS TEISMINIAM NAGRINĖJIMUI
Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijai keliami tikslai nesikeičia nuo senovės Ro­
mos laikų. Pagrindiniai tikslai:
1. Per šią stadiją siekiama galutinai suformuoti šalių pozicijas, kurios nesi­
keistų nagrinėjimo iš esmės metu.
2. Užtikrinti, kad šalys nurodytų visas aplinkybes ir faktus, kuriais grin­
džiami reikalavimai.
3. Realizavus pirmuosius du tikslus garantuoti, kad byla būtų išnagrinėta
jau per patį pirmąjį posėdį.
Šis etapas yra pats svarbiausias visame bylos nagrinėjimo procese. Jis garantuoja
koncentruotumo principo įgyvendinimą, be to, pakankamai aiškiai atsiskiria nuo teis­
minio nagrinėjimo etapo. Jame suformuluojami visi atsikirtimai, nurodomi įrodymai ir
pašalinami teismui kylantys neaiškumai. Jeigu pasirengimas teisminiam nagrinėjimui
įvyksta tinkamai, tai neabejotinai sudaromos prielaidos bylą išnagrinėti per pirmąjį posė­
dį. Pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadija egzistuoja visuose CPK. Šiam etapui su­
teikiamas viena svarbiausių reikšmių.
Pasirengimas nereiškia tik teismo būtinus veiksmus, kuriuos reikia atlikti iki bylos
nagrinėjimo. Atsakomybė už pasirengimą tenka nemaža apimtimi bylos šalims. Pasirengi­
mo etape teismui tenka daugiau metodinis vadovavimas, t. y. nukreipti šalis, kad būtų
tinkamai pasirengta. Šio etapo tikslai yra atskleisti CPK 226 str.: pasirengimo nagrinėti
bylą metu asmenys turi pateikti įrodymus ir nurodyti, kurių negali pateikti dėl kokių nors
aplinkybių, ir suformuluoti savo galutinę poziciją. Jeigu įrodymai neatsiranda dėl teismo
kaltės, tai jie gali būti vėliau įtraukti bylos metu.

2.1 PASIRENGIMO TEISMINIAM NAGRINĖJIMUI DALYS IR FORMOS

Proceso stadijų tikslas – užtikrinti bylos nagrinėjimo sistemingumą ir nuoseklumą. CPK
šiuo metu nėra bylos išnagrinėjimo terminų, išnyko ir pasirengimo nagrinėjimui terminas.
Tai nereiškia, kad rengtis bylai nagrinėti galima neribotą laiką. Visiems vykdomiems
veiksmams yra nustatytos laiko ribos, per kurias gauna ir visas procesas apibrėžimą laike.
Kur viešasis interesas yra padidintas, pasirengimo nagrinėjimui terminai nustatyti. Ter­
minų nesilaikymas dažniausiai nėra užtikrintas sankcija.
Pasirengimą teisminiam nagrinėjimui sudaro gana daug procesinių veiksmų, ku­
riuos turi atlikti tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys. Visus procesinius veiks­

9
mus šioje stadijoje galima skirstyti į:
1. Įžanginę dalį. Šios dalies tikslas – sudaryti teismui sąlygas nukreipti
ginčo nagrinėjimą tinkama linkme ir išvengti bereikalingų klausimų
nagrinėjimo.
2. Pagrindinę dalį. Čia siekiama nustatyti galutinę šalių poziciją, įgyven­
dinti teismo išaiškinimo pareigą.
3. Baigiamąją dalį. Šios dalies tikslas – įtvirtinti šios stadijos pasiektus re­
zultatus. Po tokio rezultatų fiksavimo, šalis naujus įrodymus ar atsikirti­
mus gali naudoti tik su teismo leidimu.
Baigiamosios dalies gali nebūti, jei po pagrindinės dalies jau būna viskas surinkta
(įrodymai ir t. t.) ir teisėjas pereina prie teisminio nagrinėjimo paskelbimo. Pasirengimo
dalių gali nebūti ir tada, kai būna supaprastintas procesas, bylos dėl nedidelių sumų.
Kai kalbama apie pasirengimo nagrinėjimui formas, turima galvoje pagrindinė da­
lis, kuri gali būti dviejų rūšių:
1. Pasirengimas žodine forma. Šiuo atveju skiriamas parengiamasis teismo
posėdis, kuriame šalys keičiasi dokumentais ir pan.
2. Pasirengimas rašytine forma.
Kuri iš formų bus pasirinkta yra išimtinė teismo kompetencija.

2.2 ĮŽANGINĖ PASIRENGIMO TEISMINIAM NAGRINĖJIMUI DALIS

Įžanginė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis prasideda iš karto, kai teismas priima
bylą nagrinėjimui. Pagrindiniai procesiniai veiksmai, kurie atliktini šioje dalyje, įvardinti
225 str. CPK:
1. Prireikus, teismas patikslina šalių įrodinėjimo naštą. Teisėjas gali nuro­
dyti šaliai, ką ji turi įrodyti, atsižvelgiant į jos reikalavimus ir aplinky­
bes, kuriomis remiamasi. Šis klausimas sprendžiamas neskelbiant teis­
mo posėdžio rašytinio proceso būdu. Nutartis neskundžiama. Pastebė­
tina, teismas nenurodo, kokius įrodymus teismui reikia pateikti, pasako­
ma, tik ką reikia įrodyti.
2. Teismas nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio
bei jo priedų nuorašus. Teismas privalo persiųsti visą iš ieškovo gautą
informaciją, tokiu būdu ne tik informuoti šalį, bet sudaryti jai galimybes
suformuoti tinkamą gynybinę poziciją.
3. Teismas nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepa­

10
 teikimo pasekmes. Atsiliepimo pateikimas – atsakovo procesinio pobū­
džio pareiga­našta. Šios naštos nevykdant priimamas arba sprendimas
už akių, arba atsiranda esminis apsunkinimas teikiant įrodymus vėliau.
Tai reiškia, kad teismas pagal pateiktus įrodymus vertina, ar jų užtektų
tenkinti reikalavimus. CPK 142 str. reikalavimai labai aiškiai apibrėžia,
kas turi būti atsiliepime į ieškinį (tiek turinio, t. y. kodėl nesutinkama ir
kokiais įrodymais remiamasi, tiek terminų prasme). Atsiliepimai į ieški­
nį turi būti pateikti nuo 14 iki 60 dienų termine. Nepateikus įrodymų su
atsiliepimu, teismas gali vėliau nepriimti įrodymų, jei tai užvilkins bylos
nagrinėjimą iš esmės. Atsiliepimo gali nebūti bylose dėl nedidelių sumų.
4. Reikiamais atvejais teismas priima sprendimą dėl advokato arba advo­
kato padėjėjo paskyrimo teikti ieškovui ar atsakovui valstybės garantuo­
jamą teisinę pagalbą, jei gautas ieškovo ar atsakovo prašymas.
5. Atliekami kiti veiksmai, kurie teismo manymu reikalingi, kad byla būtų
tinkamai išnagrinėta.
Įžanginė dalis baigiama tada, kai teismas gauna atsiliepimą į ieškinį ir pasirenka,
kokia forma bus toliau nagrinėjama byla. Nusprendęs dėl pasirengimo formos, teismas
nutartimi paskiria arba parengiamojo teismo posėdžio datą, jei nusprendžia, kad bus žodi­
nis nagrinėjimas, nurodo neatvykimo pasekmes arba nurodo terminą duplikui pateikti.

2.3 PAGRINDINĖ PASIRENGIMO TEISMINIAM NAGRINĖJIMUI DALIS

Pagrindinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis gali vykti dviem formom: žodine ir
dokumentine. Teismas pats sprendžia, kokia forma vyks ginčas.
Dokumentine forma pagal CPK 227 str. gali būti dar du dokumentai: duplikas ir
triplikas. Duplikas – ieškovo atsiliepimas į atsiliepimą. Triplikas – atsakovo atsiliepimas į
dupliką. Jeigu matoma, kad taikos sutartis mažai tikėtina, ir galima tikėtis, kad procese
dalyvaus teisiškai išprususios šalys, tai geriausiai tinka pasirengimo paruošiamųjų doku­
mentų būdu pagrindinė pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalis. Paruošiamiesiems do­
kumentams pateikti teismas gali nustatyti ne ilgesnį nei 14 dienų terminą nuo paruošia­
mųjų dokumentų gavimo. Apsikeitus parengiamaisiais dokumentais, teismas iš esmės turi
vaizdą, kas kuo remiasi ir kas ko prašo, todėl gali skirti posėdį į teisminį nagrinėjimą.
Žodinis pasirengimas reguliuojamas pagal CPK 228 str. Jis vyksta betarpiškai
bendraujant teismui ir šalių atstovams. Ši forma turi būti pasirenkama, kai teismas mato,
jog tikėtina taikos sutartis, įstatymai numato teismui pareigą imtis priemonių sutaikyti ša­

11
lis arba jeigu tokiu būdu bus geriau pasirengta bylai nagrinėti.
Parengiamasis posėdis iš principo yra vienas. Jis vyksta pagal bendrąsias pirmo­
sios instancijos taisykles. Iš esmės paskirti antrąjį parengiamąjį posėdį numatoma tik
viena galimybė: CPK 231 str. tais atvejais, kai matoma, kad šalys nesusitaiko, bet artėja
prie susitarimo, galima atidėti posėdį „apmąstymams“. Antrasis atvejis yra „kitais išim­
tinais klausimais“. Antrasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinio
posėdžio dienos.
Kurios nors iš formų pasirinkimas šioje dalyje teismui yra privalomas. Sprendi­
mas už akių yra skirtas tiems atvejams, kai šalis neįsitraukia į ginčą. Šaliai sutinkant su
ieškiniu priimti už akių sprendimo negalima (nesutinkant – galima, kai neatvyksta į posė­
dį).
Bylą nagrinėjantis teismas dėl parengiamojo posėdžio paskyrimo turi nuspręsti
per 14 dienų nuo atsiliepimo gavimo arba atsiliepimui pateikti termino pasibaigimo
dienos. Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties
skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos.
Posėdžio eiga vyksta pagal bendrąsias pirmosios instancijos proceso taisykles: iš­
aiškinamos šalių teisės ir pareigos, rašomas posėdžio protokolas. Neatvykus be svarbių
priežasčių priimamas sprendimas už akių. Parengiamojo posėdžio tikslas – išsiaiškinti
pagrindinius bylos klausimus: galutinai suformuoti ieškinio dalyką bei pagrindą, atsakovo
poziciją.
Pagrindinėje pasirengimo teisminiam nagrinėjimui dalyje, kuri yra žodinė, gali
būti taikinimo procedūra. Ji vyksta tik tada, jeigu bylos nagrinėjimo forma – žodinė. Jos
tikslas – pasiekti taikos sutartį. CPK 231 str. neaprašyta, kaip turi vykti taikymo procedū­
ra, išskyrus tai, kad teismas pasiūlo šalims sudaryti taikos sutartį. Teismas turi teisę šalims
pasiūlyti konkretų taikos sutarties projektą.

12
3 TEISMINIS NAGRINĖJIMAS
Teisminio nagrinėjimo tikslas – ištirti esamus byloje įrodymus, juos įvertinti ir priimti by­
loje sprendimą. Teisminio nagrinėjimo stadija vyksta teismo posėdžiais, kurių gali būti
keletas. CPK 153 str. numato dvi posėdžių formas:
1. Rašytinis posėdis.
2. Žodinis posėdis.
Jeigu turime žodinį teisinį posėdį, tai į jį kviečiamos šalys dalyvauja tiesiogiai
kontaktuodamos su teismu. Rašytiniame posėdyje teismas sprendžia bylą iš šalių raštu pa­
teiktos pozicijos. Pagrindinė teisminio nagrinėjimo forma – žodinė. Rašytinis posėdis gali
vykti tik tiesiogiai nurodant CPK (pvz., apeliacijoje apeliantui atsisakius žodinio proceso
ir kitai šaliai sutikus arba šalims susitarus).
Teisminio nagrinėjimo stadijos eigą sudaro 4 dalys:
1. Įžanginė dalis.
2. Bylos nagrinėjimas iš esmės.
3. Baigiamosios kalbos.
4. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas.

3.1 ĮŽANGINĖ TEISMO POSĖDŽIO DALIS

Įžanginėje teisminio posėdžio dalyje teismas iš esmės turi atsakyti į tris klausimus:
1. Ar esama teismo sudėtis gali nagrinėti bylą?
2. Ar galima bylą nagrinėti iš esmės be vieno iš asmenų atvykimo?
3. Ar galimas bylos nagrinėjimas iš esmės nurodytu pagrindu?
Šie klausimai išsprendžiami procesine tvarka. CPK 243 str. posėdžio pirmininkas
išaiškina šalims ir tretiesiems asmenims procesines teises ir pareigas, jei šalys bylas veda
ne per advokatą. Atstovo turėjimas neanuliuoja teismo išaiškinimo teisės.
Įžanginės dalies pabaigoje teismas visada paklausia, ar dalyvaujantys byloje
asmenys turi prašymų (CPK 245 str.). Prašymai sprendžiami išklausius byloje dalyvaujan­
čių asmenų nuomonės. Teismas gali atmesti prašymus, jei jie galėjo būti paskelbti anks­
čiau, bet tai neatima teisės vėliau vėl to paties prašyti.
Nagrinėjamas klausimas dėl to, ar gali būti byla nagrinėjama neatvykus vienam iš
asmenų ar tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus. Galima iš­
skirti keletą bendrų principų, kuriais vadovaujantis sprendžiami neatvykimo padariniai:
1. Jei šaliai ar trečiajam asmeniui nebuvo įvykdyta pareiga pranešti apie

13
 posėdžio laiką ir vietą, bylos nagrinėjimas privalo būti atidėtas.
2. Jei šaliai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, tačiau ne­
atvykimo priežastis teismas pripažino svarbiomis, bylos nagrinėjimas
privalo būti atidėtas. Svarbios neatvykimo priežastys paprastai negali
būti CPK 246 str. 1 dalyje išvardintos sąlygos:
a. neatvykimas dėl ligos;
b. užimtumas kitose bylose;
c. atostogos.
3. Šaliai neatvykus be svarbių priežasčių, atvykusios šalies prašymu gali
būti priimtas sprendimas už akių. Teismas savo iniciatyva priimti spren­
dimo už akių negali. Neatvykus ieškovui (trečiajam su reikalavimais
asmeniui), teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtu, jei neatvyksta atsa­
kovas – gali atidėti bylą arba nagrinėti bylą pagal bendrąsias taisykles.
4. Atstovo dalyvavimas laikomas tinkamu šalies dalyvavimu, nebent teis­
mas atskira nutartimi pripažįsta, jog teismui būtinas šalies asmeniškas
dalyvavimas. Atvykus tik advokatui – tokios pačios pasėkmės kaip ap­
skritai neatvykus.
5. Abiems šalims neatvykus į posėdį, o apie neatvykimo priežastis nesant
informacijos arba pripažinus jas nesvarbiomis ir nesant prašymo nagri­
nėti bylą be šalių, byla paliekama nenagrinėta.
6. Atidėdamas bylos nagrinėjimą teismas turi teisę paskirti iki 1000 LTL
baudą, jei įstatymai numato pareigą šaliai atvykti į bylos nagrinėjimą
arba to reikalauja teismas ir nėra galimybės priimti sprendimo už akių.
Nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų trečiųjų asmenų ir kt. asmenų neatvy­
kimo pasekmės – CPK 247 str.

3.2 BYLOS NAGRINĖJIMAS IŠ ESMĖS

Bylos nagrinėjime iš esmės esminis dalykas – įrodymų tyrimas. Teismas betarpiškai išti­
ria visus byloje esančius įrodymus. Pradedama posėdžio pirmininko pranešimu apie bylą.
Žodiškumo principas šiame pranešime realizuojamas ribotai, kadangi CPK 159 str. 2 d.
įtvirtinta nuostata, kad byloje esantys procesiniai dokumentai, įteikti nustatyta tvarka,
nėra skaitomi, išskyrus tam tikrus atvejus. Taigi pirmininkaujantis neturėtų vėl skaityti
viso ieškinio. Jei dokumentai tvarkingai įteikti, jie tik išvardijami. Preziumuojama, kad
šalys turi pačios domėtis. Nežinoti turinio galima, jei tam tikri procesiniai dokumentai ne­

14
buvo gauti, teismas nesiuntė dalies dokumentų ir kt. Nėra pagrindo skaityti dokumentą,
jei jį gavo advokatas, bet nesupažindino šalies. Taigi, jeigu teismas konstatuoja, kad šalis
nesusipažino su procesinių dokumentų turinių dėl savo kaltės, preziumuojama, kad ji pa­
žeidė teisminio proceso skatinimo pareigą. Pirmininkaujančio vaidmuo aptariamas CPK
158­162 str. Byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai – atskira įrodinėjimo rūšis.
Išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų parodymus, teismas nustato byloje esančių
įrodymų tvarką. Ištyrus įrodymus, pirmininkas privalo paklausti, ar byloje dalyvaujantys
asmenys nori papildyti bylos medžiagą. Jei pripažintų, kad naują įrodymą priimti reikia,
bylos nagrinėjimas būtų atidedamas. Bylos atidėjimas galimas tik tokiu atveju, jei teismas
pripažins, kad to būtinai reikia bylos ištyrimui ir procesas nebus užvilkintas.
Po minėtų veiksmų išklausoma valstybės ar savivaldybės išvada.

3.3 BAIGIAMOSIOS KALBOS

Šalys vertina ištirtus įrodymus, pateikia savo poziciją, kaip jų nuomone turėtų būti įver­
tinti įrodymai, koks sprendimas priimtas. Baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės naudotis
įrodymais, kurie nebuvo tiriami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Baigiamosios kalbos vyksta CPK 253 str. nustatyta tvarka. Pirmieji kalba ieškovas
ir jo atstovas, tada atsakovas ir jo atstovas, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus
reikalavimus ir jų atstovai. Jei yra trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikala­
vimų, jie kalba po atitinkamos šalies.
Po baigiamųjų kalbų galima replikos teisė. Paskutinė replikos teisė priklauso atsa­
kovui ir jo atstovui. Tai trumpas pastebėjimas dėl to, kas buvo išsakyta baigiamųjų kalbų
metu.
Teismas neturi teisės apriboti baigiamųjų kalbų trukmės, bet jei imama kalbėti „ne
į temą“, tai pirmininkaujantis gali nutraukti kalbėtoją ir nustatyti kalbos trukmę ir jei ji
bus pažeista – nutraukti kalbą. Teismo posėdžio pirmininkas „vairuoja“ teismo posėdį.
Retai, bet pasitaiko, kad baigiamųjų kalbų metu teismui tampa aišku, kad kažko­
kia aplinkybė liko neištirta. Teismas gali priimti nutartį ir pradėti iš naujo bylos nagrinėji­
mą iš esmės. Po baigiamųjų kalbų ir replikų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti
sprendimo.

3.4 BYLOS NAGRINĖJIMO ATIDĖJIMAS, SUSTABDYMAS

Kalbant apie bylos nagrinėjimą, neretai iškyla būtinumas sustabdyti ar atidėti bylos nagri­
nėjimą. CPK 156 str. – atidėti bylos nagrinėjimą teismas gali tik tam tikrais nustatytais at­

15
vejais. Atidėjimo principinė pozicija – bylos nagrinėjimas atidedamas tais atvejais, kai dėl
tam tikrų procesinių kliūčių tuo metu bylos nagrinėti nėra įmanoma ir ji atidedama tokiam
laikui, per kurį kliūtys bus pašalintos. Atidėjimo terminas skirtas, kad būtų atlikti procesi­
niai veiksmai, kurie yra kliūtis bylos nagrinėjimui tąndien. Atidėjimo metu nustatomas
konkretus terminas. Įvardijami procesiniai veiksmai, kurie turi būti įvykdyti – tai ir yra at­
idėjimo tikslas. Po atidėjimo, jei dalyvaujantys asmenys neprieštarauja, bylos nagrinėji­
mas tęsiamas nuo to veiksmo, dėl kurio ir buvo atidėtas nagrinėjimas ir jį atlikus jau gali­
ma tęsti procesą.
Bylos nagrinėjimas sustabdomas, kai yra tam tikros materialinio ar procesinio po­
būdžio kliūtys, kurios daro negalimą bylos nagrinėjimą. Nežinoma, kada bus pašalintos
kliūtys, todėl nebūna konkretaus termino, o sustabdoma iki tada, kai iškilusios kliūtys bus
pašalintos. Jokie procesiniai veiksmai negali būti atliekami. Tam ir sustabdoma, nes pro­
cesas negali vykti toliau. Išlyga įtvirtinta CPK 156 str. 3 d. – klausimų dėl laikinųjų ap­
saugos priemonių sprendimas yra galimas ir sustabdymo metu. Bylos atidėjimo atvejų są­
rašas nėra išsamus, o sustabdymo atveju – išsamus. Atidėti lengviau nei sustabdyti.
Bylos sustabdymo atvejai:
1. Privalomi – kai nustatyta įstatyme (CPK 163 str.) ir kituose įstatymuose,
sąrašas baigtinis. Tik atvejai, įtvirtinti įstatyminio lygio teisės akte.
2. Fakultatyvinis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Teismo pasirinkimu,
byla gali būti stabdoma arba ne. Teismas turi įvertinti konkretų faktą,
kad tikrai negalima atlikti tam tikrų procesinių veiksmų.
Bylos nagrinėjimo sustabdymas užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Nutartis dėl
sustabdymo gali būti skundžiama, priešingai nei atidėjimas.
Kai išnyksta aplinkybės, kurios buvo pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą, teis­
mas priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą. Po bylos sustabdymo byla nagrinėjama
toliau, nuo to momento, kai buvo sustabdyta.

3.5 SPRENDIMO PRIĖMIMAS IR PASKELBIMAS

Bendru atveju teismas bylos nagrinėjimą užbaigia sprendimu, tačiau galimi du kiti atve­
jai:
1. Bylos nutraukimas (CPK 293­295 str.).
2. Ieškinio palikimas nenagrinėtu. (CPK 296­298 str.).
Galimas klausimas egzamine: bylos užbaigimo nepriėmus sprendimo formos. Tik
dvi – bylą nutraukus ar palikus ieškinį nenagrinėtu. Byla nutraukiama, kai atsirado natūra­

16
lios kliūtys, kurios nepašalinamos, tapataus ieškinio niekada negalės būti. Jei kliūtis gali
būti pašalinta, tai byla nenagrinėjama ir ieškinys paliekamas nenagrinėtu, tačiau pašalinus
kliūtis galima pareikšti tapatų ieškinį. Nutartis dėl bylos nutraukimo ar ieškinio palikimo
nenagrinėtu gali būti skundžiama atskiru skundu.
Bylos nutraukimo pagrindai ­ CPK 293 str., ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrin­
dai nustatyti CPK bei CK, taigi įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti.
Byla gali būti užbaigiama:
1. Šaliai pripažinus ieškinį. Teismas priima sprendimą, kuriame ieškinys
tenkinamas. Taigi priimamas sprendimas.
2. Šaliai atsiėmus ieškinį. Padavusi ieškinį šalis gali atsisakyti ieškinio
arba atsiimti ieškinį. Ieškinio atsiėmimas CPK 139 str. reiškia, kad nu­
sprendžiama toliau nebesiginčyti, tačiau reikalavimų neatsisakoma, tai
neužkerta kelio vėliau vėl pareikšti tapatų ieškinį. Atsiimti galima tol,
kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, t. y. kol atsakovas
apie tai nieko nežino. Jei žinia, kad pradėtas procesas jau pasiekė atsa­
kovą, atsiėmimas galimas, jei atsakovas su tuo sutinka. Atsakovo sutiki­
mas, po to, kai jis žino, kad paduotas ieškinys, yra privalomas. Esant
ieškinio atsiėmimui, ieškinys paliekamas nenagrinėtu, bylinėjimosi iš­
laidos skirstomos proporcingai. Jei šalis atsisako ieškinio – atsisako nuo
materialaus reikalavimo atsakovui, atsisakoma visų pretenzijų. Ateityje
po atsisakymo joks tapatus reikalavimas negalės būti pareikštas. Atsako­
vo pritarimo nereikia. Esant atsisakymui nuo ieškinio ieškovas turi su­
vokti, kad atsisako nuo reikalavimų. Todėl, kai ieškinio atsisakoma žo­
džiu, teismas privalo išaiškinti atsisakymo padarinius. Jei yra rašytinis
ieškovo pareiškimas dėl atsisakymo, tai pareiškime turi būti nurodyta,
kad asmeniui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Jei pareiškime pa­
sekmių žinojimo nenurodoma, tai ieškovui išsiunčiamas pranešimas. Jei
išsiunčiamos atsisakymo pasekmes ir negaunamas ieškovo sutikimas ar
patvirtinimas, laikoma, kad jis sutinka.
3. Taikos sutartimi, kai šalys sutaria abipusių nuolaidų būdu. Būtinai turi
būti rašytinis, nors gali būti, kad posėdžio, kuriame buvo susitarta, pro­
tokolas pasirašomas ir tai laikoma pakankama. Teismas turi patvirtinti
taikos sutarties sąlygas. Negali tvirtinti sąlygų, kurios prieštarauja vieša­
jam interesui ir pan. Taigi teismas patvirtina, ar sąlygos neprieštarauja

17
 imperatyvioms nuostatoms. Patvirtinus taikos sutartį, byla užbaigiama
nutraukiant bylos nagrinėjimą. Teismo nutartyje įtvirtinamos sąlygos.
Bylos nagrinėjimo metu teismas sprendžia daugybę procesinių klausimų. Gali būti
skelbiama pertrauka ir pan. Visi tarpiniai procesiniai teismo veiksmai įforminami nutarti­
mi. Joks kitas dokumentas neįmanomas. Viskas, kas įforminama iki sprendimo, įformina­
ma nutartimi. Nutartys yra dviejų rūšių (CPK 290 str.):
1. Žodinės. Tai tokios, kurias teismas priima neišeidamas į pasitarimų
kambarį, įtraukiama į bendrą protokolą.
2. Rašytinės. Tai tokios, kurios surašomos kaip atskiras procesinis doku­
mentas ir jos priimamos išėjus į pasitarimų kambarį. Visada nutartis turi
būti rašytinė, kai gali būti skundžiama atskiru skundu ir bet kuri kita nu­
tartis, kuri nors ir gali būti žodinė, tačiau teismo nuomone, verta ją įfor­
minti rašytine forma.
Rezoliucija – supaprastintos formos nutartis. Teisėjas ant sprendžiamo dokumento
užrašo, kaip sprendžiama – tenkinti/netenkinti ir teisėjo vardas pavardė. Nereikia motyvų
ir pan. Rezoliucija gali būti priimama tik kodekso numatytais atvejais. Jei priimamas ieš­
kinys, rašoma rezoliucija „priimti“, jei atmetamas – rezoliucija negalima, taigi galima tik
teigiamai sprendžiant.
Po baigiamųjų kalbų teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Teis­
mas įvertina ištirtus įrodymus, šalių baigiamąsias kalbas ir nusprendžia kaip baigia bylą.
Tai bylos metu pateiktų faktų ir įrodymų pagrindu valstybės vardu priimtas aktas, kuriuo
pasisakoma dėl ginčo baigties. Teismas išdėsto savo poziciją dėl ieškovo teisės į ieškinio
patenkinimą. Sprendimu teismas konkretizuoja taikytiną ginčo sprendimui normą ir ją
pritaiko.
Sprendimas – teisės aiškinimo ir pritaikymo aktas. Sprendimas priimamas ne teis­
mo, o valstybės vardu. Sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teisėtas – ginčui turi būti
pritaikyta teisinga teisės norma. Iura novit cura. Teisės normos turinio įrodinėti nereikia.
Pagrįstumas – teismas išsiaiškina visapusiškai bylos aplinkybes ir nusprendžia, kad
vienaip ar kitaip buvo. Sprendimas negali būti sąlyginis, jo vykdymas negali priklausyti
nuo vienokių ar kitokių sąlygų buvimo. Vienintelė išimtis – preliminaraus sprendimo at­
vejis – jei atsakovas nepareikš prieštaravimo, tai sprendimas įsigalios.
Sprendimo skirtumas nuo nutarties. Tik sprendimu byla išsprendžiama iš esmės.
Tik sprendimas priimamas LR vardu. Nutartys priimamos teismo vardu. Lietuvos civili­
niame procese teismas susietas su romėnišku principu ne et judex ultra petita partem –

18
teismas, priimdamas sprendimą, yra susietas ieškovo reikalavimų. Negalima peržengti
ieškinyje numatytų ribų.
2006­09­21 nutarime KT sujaukė teismo teisę peržengti ieškinio ribas. Pirmojoje
instancijoje buvo numatyta galimybė teismui peržengti ieškinio ribas trim atvejais bylų:
darbo, šeimos, ypatingos teisenos, kadangi jose yra padidintas viešasis interesas. KT pasa­
kė, kad teisingo sprendimo priėmimas yra viešo intereso dalis, taigi bet kurioje byloje ap­
eliacijos atveju teismas lyg ir gali peržengti ieškinio ribas, kad tik teisingai būtų išspręsta
byla, nes teisingas bylų sprendimas yra viešas interesas. Tai prieštarauja šalių autonomijos
principui.
CPK 265 str. – teismas turi priimti sprendimą dėl visų reikalavimų, išskyrus, kai
priimamas dalinis sprendimas.
Sprendimo pagrindas – teisinis ir faktinis. Faktinis pagrindas – byloje pateiktų
įrodymų pagrindu teismo nustatytos aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą priimti
sprendimą nagrinėjamo ginčo atveju. Teisinis pagrindas – teisės normos ir jų aiškinimas.
Sprendimo teisėtumo turinį sudaro teisinis sprendimo pagrindas.
Sprendimo turinį sudaro keturios dalys:
1. Įžanginė – koks teismas, kokia sudėtimi ir pan.
2. Aprašomoji – kokios bylos aplinkybės.
3. Motyvuojamoji.
4. Rezoliucinė.

3.6 SPRENDIMO TEISINĖ GALIA

Res iudicata – sprendimo teisinė galia, atsirandanti nuo įsigaliojimo momento. Pirmosios
instancijos teismų sprendimai įsiteisėja praėjus apskundimo galimybės terminui – 30
dienų, jei apskųstas, tai po to, kai apeliacine tvarka priimama nutartis ar sprendimas. Jei
sprendimas negali būti skundžiamas, tai įsiteisėja nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos.
Sprendimas, priimtas už akių, įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jei paduotas
skundas peržiūrėti, tai po peržiūrėjimo.
Sprendimo teisinės galios teorijos:
• Materialioji. Teorijos šalininkai mano, kad sprendimas yra teisinių santy­
kių tarp ginčo šalių reglamentavimo pagrindas. Sprendimas sukuria dar
vieną papildomą materialinį teisinį pagrindą esamai materialinei teisinei
situacijai įtvirtinti. Kritikuojama, nes sprendimui iš esmės suteikiamas
normos, įstatymo pobūdis. Nors kritikai dar teigia, kad tai nėra nauja nor­

19
 ma, o esamos pritaikymas
• Procesinės galios teorija. Aiškinama per procesinę teisę. Sprendimo teisine
galia laiko sprendimo teisines pasekmes, kurios pasireiškia tuo, kad dėl iš­
spręsto ginčo negalima vėl ginčytis teisme ir toks sprendimas turi prejudi­
cialumo požymį.
Formalioji (išorinė) sprendimo teisinė galia – tai sprendimo neginčijamumas gin­
če, kuriame jis priimtas. Ši galia nėra absoliuti, nes negalioja bendrosioms teismų spren­
dimų formoms, bet tik apeliacijai. Šalia neskundžiamumo išskiriamas sprendimo vykdy­
tinumas. Nebūtinai vykdytinas sprendimas turi turėti res iudicata. (CPK 282­283 str.). Su
res iudicata sprendimas visada įgyja vykdytinumą, tačiau nurodytais atvejais, teismas ne­
sulaukęs res iudicata gali paskelbti sprendimą vykdyti (pvz.: grąžinimas į darbą).
Materialioji (vidinė) teismo sprendimo teisinė galia. Sprendimui įgijus res iudica­
ta tampa neįmanomas to paties ginčo nagrinėjimas teisme. Tiek valstybė, tiek šalys tampa
susietos šiuo sprendimu, sprendimas joms tampa įstatymu. Turi būti užtikrintas sprendimo
teisinis galiojimas. Keliami tikslai – sprendimo stabilumas ir galutinumas, užtikrinimas,
kad neatsirastų pakartotinų sprendimų to ginčo atveju.
Sprendimas sukuria teisinę taiką, stabilumą. Turi būti momentas, nuo kurio šalys
turi žinoti, kad sprendimo jau niekas nebepakeis, būtent sprendimo nustatyta tvarka įsiga­
lios ir galios visą likusį laiką. Taigi kasacija – galutinis taškas. Penkerių metų terminas.

3.7 SPRENDIMO PRIĖMIMAS IR PASKELBIMAS

Sprendimo priėmime ir paskelbime teismas išeina į pasitarimų kambarį, pasitaria pats su
savimi ir grįžta su sprendimu. CPK 268 str.
KT minėtoje nutartyje pasisakė, kad sprendimas vientisas ir nedalomas dokume­
ntas, todėl turi būti surašomas vienu metu antraip būtų nekonstituciška. CPK 269 str. – iš­
imtinais atvejais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą ir mastą, teismas gali išeiti iš pasi­
tarimų kambario ir po tam tikro laiko pateikti visą sprendimą su visomis dalimis. Taigi
dabar visada taip ir daroma.
Teismo pasitarimas slaptas.
Sprendimų rūšys:
1. Galutinis. Tai toks, kuriuo iš esmės išsprendžiami visi ieškovo reikalavi­
mai.
2. Dalinis. Priimamas tik dėl dalies ginčo. (CPK 261 str.) Gali būti priima­
mas tada, kai įrodymų pakanka tik dėl kai kurių iš reikalavimų, dėl

20
 reikalavimo dalies (kai vienas reikalavimas susideda iš atskiriamų
dalių). Procesas dėl likusių reikalavimų vyks toliau.
3. Preliminarus. Tai toks (CPK 262 str.), kuriuo nurodoma, kaip bus iš­
spręstas ginčas, jei šalys neatliks tam tikrų veiksmų. Įmanomas tik do­
kumentiniame procese.
4. Sprendimas už akių. (CPK 285 str.). Tai toks sprendimas, kuris priima­
mas dviem atvejais: šalis nepateikia procesinio dokumento arba neat­
vyksta į teismo posėdį be svarbios priežasties. Priimamas tik šalies
prašymu. Tikrasis sprendimas už akių – priimamas remiantis tik atvyku­
sios šalies pateiktų įrodymų pagrindu. Netikras – priimamas įvertinus
visų byloje esančių įrodymų visumą. Tikrasis priimamas atlikus formalų
pateiktų įrodymų vertinimą. Taigi priimama tik aktyviosios šalies prašy­
mu, tik esant tinkamam neatvykusios šalies informavimui. Jei šalis pa­
prašo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, tai teismas niekada negalės pri­
imti sprendimo už akių. CPK 285 str. 2 d. pasakyta, kad teismas, pri­
imdamas sprendimą už akių, formaliai vertina visus byloje esančius
įrodymus, taigi gaunasi, kad reikia preziumuoti, kad ir ieškovo ir atsa­
kovo pateikti įrodymai teisingi. Netikro sprendimo skirtumas nuo tik­
rojo – teismas tirs visus įrodymus, kurie tą akimirką pateikti teismui.
Sprendimas už akių siunčiamas priešingai šaliai, kuri per 20 dienų gali
paprieštarauti. Prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo nebus tenki­
namas, jei šalis neatvyko dėl pateisinamų priežasčių ir naujai pateikti
įrodymai turės esminės įtakos. Dėl sprendimo apskundimo – skųsti gali
tik šalis, kuri atliko reikiamus procesinius veiksmus. Pasyvioji šalis ne­
gali skųsti, nes galima peržiūrėjimo procedūra. KT pasakė, kad tvarka,
kai skundimo galimybės nėra – nekonstituciška. Pakartotinis sprendi­
mas už akių – priimamas tais atvejais, kai teismas nusprendė peržiūrėti
(dėl pateisinamų aplinkybių nedalyvavus šaliai), grįžti į procesą, skiria­
mas naujas teismo procesas, o ten vėl neatvyksta ar kt. KT pasakė, kad
ir tai nekonstituciška.
5. Papildomas sprendimas. (CPK 277 str.) Priimamas tada, kai teismas
pagrindiniame procese kažko neišsprendė – bylinėjimosi išlaidų skirsty­
mo klausimo ir pan. atvejais, įvardintais nurodytame straipsnyje. Pri­
imamas papildomas sprendimas šalių prašymu ar teismo iniciatyva. Per

21
 20 dienų galima reikalauti priimti papildomą sprendimą.
Aritmetinių ir gramatinių klaidų ištaisymas sprendime. Teismas neturi teisės pats
sprendimą taisyti. Klaidos, turima galvoje, kurios nekeičia sprendimo esmės – akivaiz­
džios aritmetinės ar gramatinės klaidos. Teismas gali pats taisyti savo iniciatyva ar šalių
prašymu. Negali keisti sprendimo esmės, tik aiškios klaidos. Teismas terminais neapribo­
tas. Priimama nutartis ištaisyti klaidas.
Sprendimo išaiškinimas – tam tikrų neaiškių vietų paaiškinimas šalims. (CPK 278
str.) Negalima keisti sprendimo turinio. Teismas aiškina savo iniciatyva ar šalies prašymu.
Galima aiškinti, jei sprendimas neįvykdytas ar nepasibaigė terminas, kai jis turi būti įvyk­
dytas.

22
4 TEISMŲ SPRENDIMŲ TEISĖTUMO IR PAGRĮSTUMO KONTROLĖS

FORMOS

Dabartinė sistema (apeliacijos ir kasacijos) susiformavo galutinai XIX a. pr., t. y. 1804 m.

priėmus Napoleono civilinio proceso kodeksą. Reikia atsiminti, kad priimant teismo
sprendimą, turi būti derinamas viešasis interesas, kad sprendimas taptų stabilus ir apskri­
tai priimtas, ir teismų sprendimų teisėtumas. Teigti, kad dviejų grandžių sistema garantuo­
ja teisėtumą, negalima, bet tai yra optimali sistema, užtikrinanti ekonomišką sistemą ir
pakankamai teisėtus sprendimus. Galimi tokie apskundimo bruožai:
1. Suspensyvinis bruožas. Apskundus teismo sprendimą sustabdoma jo res
iudicata.
2. Devoliutyvinis bruožas. Skundas nagrinėjamas aukštesnės grandies teis­
me.
Galimos dvi fromos:
1. Apeliacinis procesas.
2. Kasacinis procesas.
Šalia šių formų dar turime proceso atnaujinimą. Šis institutas pasitelkiamas tada,
kai yra bylos nagrinėjimo metu grubių pažeidimų ir jie išaiškėja jau po bylos išsprendimo.
Tada grįžtama į bylos nagrinėjimo stadiją, kurioje buvo paaiškėjusios detalės, ir procesas
baigiamas su naujomis aplinkybėmis.

4.1 APELIACINIS PROCESAS

Apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos sprendimai ir nutartys.
Šia tvarka tikrinama tiek sprendimo teisėtumas, tiek pagrįstumas, t. y. tiek įstatymo taiky­
mas, tiek aplinkybių ir įrodymų vertinimas. Apylinkių teismams apeliacinė instancija yra
apygardos teismai, apygardų teismams – Apeliacinis teismas.
Galimos apeliacijos:
1. Pilnoji. Byla iš esmės nagrinėjama iš naujo dar kartą, t. y. kartojama iš
esmės pirmoji instancija. Galima pateikti naujus įrodymus, kurie nebu­
vo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Iš esmės apeliaciniam teismui
darant pakartotinį bylos nagrinėjimą, didėja galimybė, kad sprendimas
bus teisėtas. Trūkumai:
a. Sistema skatina tautos instancinio mentaliteto formavimą. Žmonėms
formuojasi požiūris, kad pirmosios instancijos reikalingos tik prieiti

23
 iki apeliacinės instancijos.
b. Neskatinamas šalių įrodymų sudėjimas į pirmąją instanciją.
c. Sistema didina nepasitikėjimą pirmąja instancija.
Dabar tokios sistemos valstybėse nurodoma išlyga, kad ne visi įrodymai
priimami, jei jie galėjo būti pateikti pirmojoje instancijoje.
2. Ribota. Šios sistemos idėja, kad apeliacinėje sistemoje negali būti pa­
teikti nauji įrodymai. Iš to seka, kad tikslas sistemos yra ne kartoti bylos
nagrinėjimą, o savarankiškai tikrinti jau esančio (realaus) sprendimo tei­
sėtumą ir pagrįstumą. Sistemos minusai:
a. Teigiama, kad egzistuoja padidintas pavojus, jog neišnagrinėjus tam
tikrų įrodymų sprendimas bus nebūtinai teisėtas. Visgi atsisakyti pri­
imti įrodymus yra teismo teisė, o ne pareiga.
Sistemos pliusai:
a. Neskatinamas instancinės sistemos mentaliteto formavimas. Apelia­
cinė instancija suprantama tik kaip kontrolė.
Lietuvoje nuo 1998 m. yra ribotos apeliacijos sistema. Iš esmės nėra griežto ribo­
jimo, kad visai negalima pateikti naujų įrodymų. Konstitucinis Teismas yra suformavęs
doktriną dėl apeliacijos, kad kiekvieno teismo sprendimo atžvilgiu turi būti sudaryta gali­
mybė apskųsti jį bent vieną kartą. Jeigu apeliacinės instancijos teisme pateikiami nauji
įrodymai, pagal LAT, jei jie nėra piktnaudžiavimas, turėtų būti priimami.
Apeliaciniame procese galioja visos pirmosios instancijos nuostatos, išskyrus nu­
rodytas CPK kaip išimtines nuostatas. Jeigu nėra išimtinės aplinkybės, reikia ginčą ape­
liacinėje instancijoje spręsti bendra tvarka.
Apeliacinio proceso principai:
1. Non reformatio in peius – draudimas priimti blogesnį nei skundžiamas
sprendimas. Šis principas nuramina apeliantą, kad dėl skundo padavimo
jo esama padėtis nepablogės. Šiam principui yra 2 išimtys:
a. Nelaikoma blogesnio sprendimo priėmimu, sprendimo panaikinimas
ir davimas pirmai instancijai per naują nagrinėti.
b. Nelaikoma blogesnio sprendimo priėmimu, kai teismas išeina už
ginčo ribų dėl viešojo intereso (CPK 320 str. 2 dalis) ar konstatuoja­
mi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Konstitucinis Teis­
mas yra pasakęs, kad valstybė gali bet kokioje byloje peržengti by­
los ribas.

24
 2. Draudimas kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Naujais reikalavi­
mais nelaikomi neatsiejami nuo skundo reikalavimai.
Nauji įrodymai į apeliacinį procesą gali būti įvedami nurodant apeliaciniame
skunde, kad yra CPK 314 str. išimtys: nepagrįstas atsisakymas priimti įrodymus pirmoje
instancijoje arba būtinybės atsiradimas tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo pri­
ėmimo.

4.2 APELIACINIO PROCESO TVARKA

Per 30 dienų terminą pirmosios instancijos sprendimai įsiteisėja. Terminas skaičiuojamas
nuo sprendimo priėmimo dienos, o kai apeliantas gyvena užsienio valstybėje, tai gali būti
skundas paduotas per 40 dienų nuo pirmosios instancijos sprendimo priėmimo. Šis ter­
minas pats savaime nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei praleistas dėl svar­
bių priežasčių. Praėjus 6 mėn. negalima atnaujinti termino dėl bet kokių priežasčių (tai
jau naikinamasis terminas). Atsisakymas atnaujinti gali būti skundžiamas atskiruoju skun­
du.
Skundas paduodamas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, o per pirmosios
instancijos teismą, kurio sprendimas skundžiamas. Reikalavimai skundui nurodyti CPK
306 str.: reikia nurodyti aplinkybes, dėl ko skundžiamas sprendimas. Mokamas toks pats
žyminis mokestis kaip ir pirmojoje instancijoje, tik skaičiuojamas jis nuo ginčijamos su­
mos (ne tas pats, kas ieškinio suma), t. y. nuo skirtumo tarp to, kas buvo prašyta ir kas
buvo gauta.
CPK 303 str. sako, kad jei ginčijama suma mažesnė nei 200 LTL, tai skundas ne­
gali būti paduodamas apeliacine tvarka. Šio straipsnio antroji dali pripažinta prieštarau­
jančia Konstitucijai.
Gavęs apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas turi per 3 dienas nuspręsti
skundo priėmimo klausimą. Skundas nepriimamas, jei:
1. Praleistas padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti arba buvo atsi­
sakyta jį atnaujinti.
2. Neturi asmuo teisės paduoti skundą arba asmuo neveiksnus.
3. Skundžiamas dalykas negali būti apeliacinio skundo objektu.
Atsisakymas priimti apeliacinį skundą gali būti skundžiamas. Atsisakymas būtinai
turi būti motyvuotas. Jei skundas neatitinka turiniui keliamų reikalavimų arba nepateikti
reikiami priedai, teismas gali nustatyti terminą trūkumams pašalinti.
Priėmus apeliacinį skundą atliekami dar du procesiniai veiksmai pirmosios instan­

25
cijos teisme:
1. Pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui nusiunčia apeliacinio pro­
ceso dalyviams skundo ir jo priedo nuorašus.
2. Persiunčia apeliacinį skundą su byla apeliacinės instancijos teismui.
CPK 318 str. numato, kad kita šalis pagal apeliacinį skundą privalo per 20 dienų
nuo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo pateikti atsiliepimą. CPK 324 str. 2 dalyje
numatyta, kad apeliacinis teismas įspėja šalis, jei nepateikiami dokumentai. Nepateikus
atsiliepimo, procesas bus nagrinėjamas be atsiliepimo. Kitos proceso šalys turi teisę pa­
teikti atsiliepimus, bet neprivalo.
Egzistuoja institutas – prisidėjimas prie apeliacinio skundo. Tai situacija, kai bylo­
je dalyvaujantis asmuo sutinka su apeliantu, tada jis pagal CPK 315 str. gali prie jo prisi­
dėti. Egzistuoja požiūris, kad apeliuoti gali tik tos šalys, kurioms sprendimas nenaudingas
tiek procesine, tiek materialine prasmėmis. Prisidėjimo privalumas – prisidėjimo pareiški­
mas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu. Prisidėti galima paduodant rašytinį pasi­
reiškimą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, tokiu atveju savarankiškų reikalavimų
ar sąlygų būti negali.
Skundo nagrinėjimo principai:
1. Kolegiją (nagrinėja 3 teisėjų kolegija) sudaro atitinkamo teismo pir­
mininkas arba skyriaus pirmininkas nutartimi. Sudarius kolegiją pir­
mininkas paskiria ir kolegijos pirmininką, pranešėją bei bylos nagrinėji­
mo datą (advokato neatvykimas jau bus priežastis atidėti nagrinėjimą).
Pirmininkaujantis teisėjas iš esmės veda procesą, o pranešėjas paruošia
skundą, įsigilina į jį ir pan., t. y. daro visus būtinus veiksmus pasirengi­
mui.
2. Dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie bylos nagrinėjimo
laiką. Jei vyksta rašytinis procesas (jei apeliantas to prašo ir visi su tuo
sutinka), informacija paskelbiama. Žodinio proceso atveju šalių neatvy­
kimas nekliudo nagrinėti bylos.
3. Žodinis bylos nagrinėjimas iš esmės yra kaip ir pirmosios instancijos
teisme.
4. Sprendimo priėmimas ir paskelbimas po baigiamųjų kalbų. Sprendimo
priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas 14 dienų terminui.
Apeliacinės instancijos teismas bylą gali užbaigti 2 būdais:
1. Priimti naują sprendimą byloje arba iš dalies pakeisti pirmosios isntan­

26
 cijos teismo sprendimą.
2. Nutartimi. Tai gali būti atmetamas skundas, palikimas pareiškimo ne­
nagrinėtu arba sprendimo panaikinimas ir grąžinimas pirmosios instan­
cijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėti bylą grąžinti galima,
jeigu konstatuojami absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (pvz.,
neteisėta išnagrinėjimo sudėtis ir kt. grubūs procesiniai pažeidimai, ku­
rie reiškia, kad nebuvo teisingo proceso) arba jeigu neatskleista bylos
esmė. Neatskleistos bylos esmės turinį reikia aiškinti per CPK 159 str.,
t. y. tokių aplinkybių paklausimo ar išsiaiškinimo užtikrinimas, be kurių
negalima spręsti ginčo. LAT suformavo poziciją, kad jei apeliacinės in­
stancijos teismas gali išsireikalauti įrodymus ir gali išnagrinėti bylą, tai
jis ir turi išnagrinėti ginčą, o ne siųsti į pirmąją instanciją nagrinėti per
naują.
Priėmus apeliacinės instancijos sprendimą ar nutartį teismui sprendimas ar nutar­
tis įsiteisėja nuo jo paskelbimo momento, t. y. įgyja res judicata nuo jo paskelbimo.

4.3 ATSKIRIEJI PROCESO SKUNDAI

Atskirųjų skundų instituto esmė – pirmosios instancijos teismo institucijos nutarčių atski­
ras apskundimas. Šiais skundais gali būti skundžiamos tik tos pirmosios instancijos teis­
mo nutartys, kurių priėmimas arba užkerta kelia tolimesnei proceso eigai, arba CPK įsak­
miai pasakyta, kad tai daryti galima. Visos kitos nutartys skundžiamos su visu sprendimu.
Atskirieji skundai nagrinėjami apeliacine tvarka su šiomis išimtimis:
1. Nevisiškai taikomas devoliutyvinis bruožas, t. y. ne visada skundas per­
keliamas į aukštesniąją instanciją. Galimybė pačiam teismui pasinaikinti
nutartį netaikoma bylos nutraukimo nutarčiai, o visų kitų nutarčių at­
žvilgiu – pats teismas gali pasinaikinti nutartį.
2. Atvirkštinis nei apeliaciniame procese principas: atskirieji skundai
nagrinėjami rašytine tvarka, išskyrus, kai teisėjų kolegija nusprendžia,
kad žodinis dalyvavimas yra būtinas.

4.4 KASACINIS PROCESAS

Kasacinio proceso santykis su apeliaciniu procesu pakankamai išskirtinis dėl šių priežas­
čių:
1. Kasacine tvarka nagrinėjamas tik teismo sprendimo teisėtumo klausi­

27
 mas. Kasacinis teismas tikrina tik įstatymo taikymo teisingumą.
2. Kasacine tvarka skundžiami jau įsiteisėję teismo sprendimai. Skundžia­
mi sprendimai, kurie jau turi res iudicata. Tai reiškia, kad ne kiekvienas
sprendimas gali būti skundžiamas kasacine tvarka.
Skiriamos dvi kasacijos rūšys:
1. Kasacija. Šia tvarka skundžiami įsiteisėję sprendimai. Gali teismas tik
panaikinti sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti. Kasacija nukreipta išim­
tinai į vienodo teisės aiškinimo užtikrinimą teismuose.
2. Revizija. Skundžiami neįsiteisėję sprendimai. Teismas turi galimybę
priimti sprendimą negrąžinant bylos. Ši tvarka tarnauja privačiam inte­
resui.
Kasacinio proceso objektu yra apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutar­
tys. Į kasaciją gali patekti tik tos bylos, kurios praėjo pirmąją ir antrąją instanciją. Šia
prasme sakoma, kad kasacija nėra instancija, t. y. tai tik tam tikra peržiūrėjimo tvarka.
Lietuvoje yra tik vienas kasacinis teismas – Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT). Kasa­
cijos funkcija – vienodo teisės aiškinimo užtikrinimas šalyje. LAT nagrinėja tik tuos
klausimus, kurie yra svarbūs šiai funkcijai įgyvendinti. Lietuvoje žengiamosios kasacijos
nėra.
Jei sprendimas neskųstas apeliacine tvarka – kasacija negalima. Jei negalima ape­
liacija, tai negalima ir kasacija. Jeigu ginčijama suma yra iki 5000 LTL, tai kasacija nega­
lima, išskyrus numatytas išimtis. LAT yra numatyta atrankos kolegija, kuri sprendžia, ar
yra kasaciniuose skunduose pagrindai kasacijai (reikšmingas teisės aiškinimui klausimas):
1. Materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės
reikšmės vienodam teisės aiškinimui. Čia kalbama apie situacijas, kai
kasatorius įrodo, kad žemesnės instancijos teismų praktika yra nevieno­
da arba kai teismai susidūrė su tam tikru klausimu pirmą kartą (siekiant
užkirsti kelia tolesniems nesusipratimams).
2. Teismas, kurio sprendimas ginčijamas, nukrypo nuo LAT suformuotos
praktikos. Lietuvoje rašytinė teisė yra pirminis teisės šaltinis, teismų
praktika – antrinis. Jeigu teismas argumentuotai nukrypsta nuo LAT aiš­
kinimo, nereiškia, kad bus panaikintas sprendimas, bet tai reiškia, kad
LAT tą klausimą tikrai nagrinės.
3. Teismų aiškinimo praktika ginčijamo klausimo pagrindu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde privalomas advokatas, išskyrus turint pačiam tiesinį išsilavi­

28
nimą. Kasaciniame skunde privalomai turi būti įrodytas bent vienas iš pagrindų į kasaciją.
Šiuo metu bent vieno kasacinio teisėjo balso iš atrankos kolegijos užtenka, kad byla būtų
priimta nagrinėti.
Kasacinis terminas – 3 mėn. Šis terminas – nenaikinamasis, išlieka galimybė jį at­
naujinti per metus. Metai – naikinamasis terminas. Dėl atnaujinimo klausimą sprendžia
atrankos kolegija, jos sprendimas – neskundžiamas.
Kasacijos subjektai – byloje dalyvaujantys asmenys. Kasacinį skundą turi pasira­
šyti advokatas ir kasatorius, abu jie turi dalyvauti procese. Esminis kasacijos dalykas –
teisinių problemų iškėlimas. Numatyta galimybė prisidėti prie kasacinio skundo, nuo jo
atsisakyti, teikti atsiliepimą į skundą.
Kolegiją sudaro LAT pirmininkas arba skyriaus pirmininkas. Kolegiją sudaryti
gali 3, 7 teisėjai arba plenarinė skyriaus sesija. Gali būti, kad iš karto bus pavesta byla
spręsti 3 teisėjų kolegijai, 7 teisėjų kolegijai arba visai sesijai. Bet benagrinėjant, kai mato
3 arba 7 teisėjai, kad klausimas sudėtingas, gali bylą perduoti ir 7 arba visai sesijai.
Kasacijos ribos – nagrinėjama neperžengiant kasacinio skundo ribų, išskyrus, kai
to reikalauja viešasis interesas.
Kasacijos procesas, skirtingai nuo apeliacijos, yra visas rašytinis. Kolegija gali iš­
imtiniais atvejais nustatyti, kad nagrinėjimas bus žodinis.
LAT visada priima nutartį baigdamas bylos nagrinėjimą. Gali būti sprendimas: ne­
pakeisti nutarties, panaikinti ir priimti naują sprendimą, panaikinti ir perduoti pirmajai in­
stancijai, nutraukti bylą ir palikti nenagrinėtą. Galimybė pakeisti sprendimą LAT pačiam
yra nustatyta, jei buvo pažeistos tik materialinės teisės normos, t. y. jas netinkamai
nustatant ir išaiškinant arba jei buvo nustatyta procesinių normų pažeidimas, kurį LAT
gali pats ištaisyti. Grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui galima, kai konstatuojami
absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba nustatomi esminiai pažeidimai, kurie ne­
gali būti pašalinti kasaciniame teisme. Kasacinėje nutartyje turi būti suformuluota teisės
aiškinimo taisyklė.
CPK 333 str. numatyta, kad LAT pirmininkas, skyriaus pirmininkas, teisėjų ko­
legija ar plenarinė sesija turi teisę sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą.

4.5 PROCESO ATNAUJINIMAS

Proceso atnaujinimas inicijuojamas ne skundu, o prašymu. Šis institutas yra visose
moderniose civilinio proceso formose. Šis institutas skirtas tiems atvejams, kai po bylos
išsprendimo išaiškėja tam tikri proceso trūkumai, kurių neįvedus į pasibaigusį procesą,

29
laikytume, kad teisingumas nebuvo įvykdytas, t. y. trūkumai yra svarbūs ir reikšmingi. Iki
šios aplinkybės yra neišaiškėjusios, teismo priimtas sprendimas yra laikomas teisėtu ir tei­
singu.
Praėjus 5 metams, proceso atnaujinimas negalimas – tai naikinamasis terminas.
CPK 365 str. nurodo proceso atnaujinimo pagrindus. Prašymą procesui atnaujinti gali pa­
duoti šalys, byloje dalyvavę asmenys ir kt. asmenys, jei sprendimas paveikia jų teises ir
pareigas arba prokuroras, jei pažeidžiamas viešasis interesas. Procesą galima atnaujinti,
kai:
1. Kai priimamas sprendimas prieš Lietuvą EŽTT arba remiantis kitais
tarptautiniais įsipareigojimais. Šiam pagrindui netaikomas 5 metų ter­
minas.
2. Visos naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės. Skiriamos 2 jų rū­
šys:
a. Nova reperta. Tokios aplinkybės, kurios egzistavo bylos metu, bet
nebuvo ir negalėjo būti objektyviai žinomos bylos nagrinėjimo
metu. Teismas turi konstatuoti, kad šios aplinkybės nebuvo žinomos
nei teismui, nei šalims objektyviai.
b. Nova produkta. Šios aplinkybės susiformavo jau po bylos išnagrinė­
jimo.
Procesą galima atnaujinti tik pagal nova reperta aplinkybes. Nova
produkta yra aplinkybės, tinkamos naujam ieškiniui, bet ne proceso at­
naujinimui.
3. Nuosprendžiu nustatyta, kad buvo melagingi parodymai, melagingi
įrodymai ar pan.
4. Nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos.
5. Panaikinamas kaip neteisėtas sprendimas, jeigu buvo tam tikras juridinis
faktas pripažintas netinkamu.
6. Jeigu viena šalis buvo neveiksni arba buvo neatstovaujama pagal įstaty­
mą.
7. Jeigu sprendime teismas nenusprendė dėl kt. bylos asmenų.
8. Jeigu buvo neteisėtos sudėties teismas.
9. Jeigu pirmosios instancijos teisme padaryti aiški teisės taikymo klaida ir
sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Neveiksnumas ir neteisėtos sudėties teismo sąlygoms numatyta CPK 366 str. 2 da­

30
lies išlyga sako, kad šiais pagrindais nebus atnaujinamas procesas, jei šiais motyvais buvo
galima remtis apeliaciniame teisme. Jeigu sudaroma nauja santuoka po santuokos nu­
traukimo, negalima atnaujinti proceso.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas tam teismui, kuris pirmąja instan­
cija nagrinėjo bylą. Dėl neteisėtos sudėties pagrindo atveju, prašymas teikiamas tam teis­
mui, kuris buvo neteisėtos sudėties.
Prašymas paduodamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kurią asmuo privalėjo sužinoti
arba sužinojo apie aplinkybes procesui atnaujinti. 5 m. visgi yra naikinamasis terminas,
išskyrus EŽTT sprendimams. Prašymo pateikimo etapai:
1. Prašymo pateikimas. Patikrinama prašymo procesinė pusė: turinio, for­
mos reikalavimai, žyminiai mokesčiai ir t. t. ir priimamas arba nepri­
imamas prašymas. Nepriimtas prašymas gali būti skundžiamas atskiruo­
ju skundu.
2. Paskiriama prašymo atnaujinti procesą posėdžio data, išsiunčiama infor­
macija šalims, daromi atsiliepimai. Sprendžiama posėdyje atnaujinti ar
neatnaujinti procesą.
3. Teismas nutartimi atnaujina procesą. Įvedama paaiškėjusi aplinkybė ir
nagrinėjama byla įprasta tvarka. Išnagrinėjęs bylą teismas gali su spren­
dimu daryti viską (naikinti, keisti ir t. t.).
Prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo teismo sprendimo vykdomumo,
bet teismas gali, atsižvelgdamas į aplinkybes, sustabdyti jo vykdymą iki bus išnagrinėta
byla per naują. Pakartotinis prašymas tuo pačiu pagrindu dėl proceso atnaujinimo negali­
mas.

31
5 ATSKIRŲ KATEGORIJŲ BYLŲ NAGRINĖJIMAS
Galim išskirti dvi atskiro nagrinėjimo bylų grupes:
1. Nedispozityvių bylų grupė. Tai gali būti:
a. Darbo teisė.
b. Šeimos teisė.
Šiose kategorijos teismas turi pareigą nustatyti absoliučią materialią
tiesą. Teismas šiose bylose renka įrodymus ex officio. Šiose bylose teis­
mas gali išeiti už ieškinio ribų. Šeimos bylose dėl tam tikrų bylų katego­
rijų būdingas draudimas priimti sprendimą už akių, t. y. byla turi būti
nagrinėjama kaip šaliai nedalyvaujant. Darbo ir šeimos bylose sprendi­
mas už akių gali būti priimamas, bet skatinamas žymiai labiau šalių su­
taikymas. Šioms byloms nustatomas žodinis pasirengimas byloms su
privaloma taikomąja procedūra. Abiems kategorijoms (ne visoms jų
grupėms) bylų nustatyti terminai.
2. Sumariniai procesai. Šie procesai skirti greitesniam nei įprastam bylų
nagrinėjimų. Klasikiniai sumariniai procesai yra:
a. Teismo įsakymas. Ši procedūra yra skirta tiems atvejams, kai aki­
vaizdžiai aišku ir kreditoriui, ir skolininkui, kad skola egzistuoja.
Užpildomas nustatytos formos prašymas (Teisingumo ministras). Už
teismo įsakymo procedūrą mokama tik ¼ ieškinio kainos (žyminio
mokesčio). Įsakymo procedūra gali būti dėl piniginių prievolių arba
kilnojamo daikto priteisimo. Pagal CPK prašymas dėl įsakymo išda­
vimo neturi būti grindžiamas įrodymais ir teismas netikrina įrodymų
pagrįstumo. Kai reikalavimo pobūdis yra negalimas, tai dėl „aiškiai
nepagrįstas“ principo teismas netenkins prašymo. Jei atsakovas
prieštarauja, tai įsakymas negali būti priimamas (per 14 dienų), rei­
kia tada pereiti į kitą proceso formą. Su įsakymo procesu galima
prašyti laikinosios apsaugos priemonės.
Teismo įsakymo procesas gali vykti ir bendra Europos tvarka, ne tik
nacionaline teise, jei ginčas kyla tarp dviejų ES subjektų.
b. Dokumentinis procesas. Šis procesas skirtas ne tokioms aiškioms
byloms kaip teismo įsakymas, t. y., kai visus reikalavimus ieškovas
gali pagrįsti rašytiniais argumentais. Tai dažniausiai būna taikoma

32
 ginčams tarp juridinių asmenų. Šis procesas kainuoja ½ bendrojo
ieškinio. Gavęs dokumentinio proceso ieškinį teismas išsianalizuoja
reikalavimą, pridėtus rašytinius įrodymus ir, jei yra pagrindas te­
nkinti ieškinį, priima preliminarų sprendimą, kuriuo patenkina ieški­
nį, jei nėra pagrindo – netenkina ieškinio ir siūlo bendrą tvarką. At­
sakovas gali pareikšti prieštaravimus ir tam gali naudoti bet kokias
įrodymo priemones. Teismas, gavęs prieštaravimą, siunčia jį ieško­
vui ir skiria teismo posėdį ir tada priimamas normalus sprendimas.
Nepateikus prieštaravimo, preliminarus sprendimas įsiteisina.
c. Mažareikšmių bylų nagrinėjimas, tai bylos dėl nedidelių ginčo sumų
(CPK 441 str.), pvz., neviršijant sumų dėl 1000 LTL. Tokiose bylose
teismas turi pats teisę nuspręsti, kokia tvarka nagrinėti ir kokiu turi­
niu nagrinėti, o žodžiu bus nagrinėjama tik tada, kai bent viena iš ša­
lių to prašo. Šio proceso tikslas – atpalaiduoti teisėja nuo formaliz­
mo ir padaryti jį „taikos“ teisėju. Mažareikšmių bylų ribos civilinio
proceso principai (dispozityvumas, rungimasis, teisė būti išklausy­
tam ir t. t.).
Šiai procedūrai numatyta irgi Europinė procedūra dėl ES dviejų
subjektų ginčų.
3. Posesorinė gynyba. Šis institutas atėjęs iš sen. Romos teisės. Juo gina­
mas valdymas, o ne nuosavybė. Procese reikia įrodyti valdymo faktą ir
kad valdymas buvo pažeistas, išskyrus, jeigu valdymas buvo ydingas
(vagies ar pan.). Lietuvoje valdymas turi būti užregistruotas.

5.1 YPATINGA TEISENA

Ypatinga teisena apibrėžta CPK 442 str. Šio instituto reikia spręsti „ne teisminės prigim­
ties“ byloms (sunku vadinti tai bylomis), t. y. tai valstybės mechanizmo klausimai ir t. t.,
pvz.:
1. Asmens pripažinimas mirusiu.
2. Įvaikinimas.
3. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutikimu, kai nėra mažame­
čių vaikų.
Ypatinga teisena savo prigimtimi nėra ginčai, tai yra tik tam tikrų aplinkybių pa­
tikrinimas. Skiriama ši teisena tam, kad tam tikri klausimai turi būti patikėti ne bet ko­

33
kiam biurokratui, o išsilavinusiam teisėjui, dėl tų klausimų rimtumo arba svarbumo.
Ypatingoje teisenoje netaikomas nei rungimosi, nei dispozityvumo principas, nei
išlaidų atlyginimo principas, nei oficialumo principas, nei žodinio proceso principas. CPK
442 str. įvardyta, kas nagrinėjama ypatingąja teisena, bet gali numatyti tai ir CK arba kiti
įstatymai.

34
6 TARPTAUTINIS IR ES CIVILINIS PROCESAS
Savarankiškai.

35
7 PROCESO VYKDYMAS
Savarankiškai.

36
8 SEMINARAS

8.1 CIVILINĖS BYLOS IŠKĖLIMAS

Atsisakyti priimti ieškinį teisėjas gali tik pagal baitinį CPK 137 str. baigtinį sąrašą. Apie
iškeltą bylą priimama rezoliucija. Atsisakoma priimti ieškinio nutartimi išaiškinant, kodėl
yra CPK pagrindas.
Jeigu yra šeimoje vaikas iki 1 metų, tai teisme negalima priimti pareiškimo nu­
traukti santuoką, jei nėra bent vieno iš sutuoktinių sutikimo. Jeigu sumaišytas bylos teis­
mingumo teismui, teismas geriau turi perduoti bylą teismingam teismui, o ne nutraukti.
Vartojimo sutartyse negalima sudaryti arbitražinės išlygos, todėl dėl vartojimo su­
tarčių klausimai bus sprendžiami teisme. Viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai negi­
nami teisme.

8.2 PASIRENGIMAS BYLOS NAGRINĖJIMUI

Pasirengimas bylos nagrinėjimui prasideda nuo ieškinio priėmimo. Jeigu byloje atstovau­
ja advokatas, tada rengimasis ieškiniui vyksta raštu. Pasirengime būna rašomas duplikas,
triplikas. Galimi dar tokie dokumentai: atsiliepimas į tripliką ir t. t. Rengtis bylai galima ir
žodžiu, ši forma naudojama pagal tam tikras bylų kategorijas ir atvejus, kurie nurodyti
CPK, pvz., darbo santykių byloms, šeimos byloms turi būti rengiamasi žodžiu.
Šioje stadijoje įrodymai netiriami, jie tik surenkami.
Darbo bylose valstybės negali gintis diplomatiniu imunitetu.
Atsiliepime į ieškinį būtina nurodyti, ar bus vedama byla per advokatą, jei tai ne­
nurodoma, turi būti duodama šalinti trūkumą, nes nuo to priklauso, kaip bus rengiamasi
bylai.
Sprendimas už akių – labai svarbu pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, tai
būtina nurodyti atsiliepime į ieškinį (duplike, triplike). Priimdamas už akių sprendimą
teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą.
Pasirengimas susijęs su proceso koncentruotumo principu, turi bylai taip pasireng­
ti, kad būtų galima bylą išnagrinėti per vieną dieną.

8.3 TEISMINIO NAGRINĖJIMO STADIJA

Šioje stadijoje iš esmės negali būti pateikiami nauji įrodymai, bet teismai paprastai priima
naujus įrodymus, nes bijo apeliacijos.
Bylos atidėjimas nuo sustabdymo skiriasi savo pagrindais, pvz., atidedama gali

37
būti dėl vienos iš šalių neatvykimo, bet tai nenutraukia proceso. Sustabdymas nutraukia
procesą, o atnaujintas procesas, jei šalys to nori, gali būti pradedama per naują, bet šiaip
vyksta nuo paskutinės vietos. Sustabdymas gali būti pagal privalomus ir fakultatyvius
pagrindus (yra CPK). Sustabdymo atveju nevykdomi procesiniai veiksmais, išskyrus, tai­
komos laikinosios apsaugos priemonės.
Jeigu norima stabdyti bylą dėl kitos vykstančios bylos, tai reikia žiūrėti, ar byla,
dėl kurios nutraukiama, turės prejudicinę galią. Apie tokius atvejus gali būti uždavinių.
Sustabdymo nutartys skundžiamos atskiruoju skundu, išskyrus, kai stabdo LVAT arba KT.
Bylos pabaigimas nepriėmus sprendimo: palikimas nenagrinėta arba nutraukimas.
Nutraukimas neleidžia vėl kreiptis į teismą, išskyrus, kai skundžiama teismui nauju
pagrindu. Palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio kreiptis į teismą vėl tuo pačiu pagrindu.
Palikimas nenagrinėtu neskundžiamas atskiruoju skundu.
Jeigu baigiamosiose kalbose šalis remiasi argumentais (įrodymais), kurie nebuvo
pateikti kitose proceso stadijose, pagal CPK 256 str., tai juos teisėjas priims tik tada, jei
jie negalėjo būti pateikti dėl objektyvių priežasčių.
Jeigu bylas reikia apjungti, o jos skirtinguose teismuose, tai vieną iš jų reikia stab­
dyti ir perduoti kitam teismui.

8.4 SPRENDIMO PRIĖMIMAS

Jeigu nepateikiamas atsiliepimas į ieškinį, tai gali būti priimamas sprendimas už akių. Bet
jeigu yra įrodymų, kurie keičia teismo sprendimą už akių, tai teismas turi peržiūrėti spren­
dimą. Jei prašoma peržiūrėti sprendimą už akių, turima pagrįsta prielaida, kad pastaroji
procedūra yra reikalinga.
KT formalizavo sprendimo priėmimą, kad sprendimas turi būti skelbiamas surašy­
tas (negali būti sprendimas surašomas po jo paskelbimo).
Net esant prašymui, teismas neprivalo priimti sprendimo už akių.
Normalus sprendimas įsiteisėja per 30 dienų, sprendimas už akių – per 20 d., jei
nuo gavimo neapskundžia. Apeliacinio teismo – kitą dieną. LAT – iš karto nuo priėmimo.
Ar byla skubai taisytina, teismas gali spręsti pagal tai, ar reikia teismo klaidų
taisymo. Sprendimai negali nustatyti jokių sąlygų.

8.5 APELIACIJA
Teismas gali peržengti apeliacinio skundo ribas darbo, šeimos, ypatingos teisenos ir vie­
šojo intereso reikalavimu – visose bylose.

38
 Jei apeliacija jau negalima arba esi nedalyvavęs byloje asmuo, bet tavo teisės
buvo pažeistos, dar lieka galimybė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Teismas turi tikrinti, ar nepraleistas apeliacijos terminas. Jei apeliacija nepriima­
ma, galima tai skųsti atskiruoju skundu.
Apeliacijoje įrodymai galimi, kai jų negalima buvo pateikti anksčiau ir kai jie ne­
užvilkins bylos.
Apeliacijoje negalima priimti mažiau palankaus apeliantui sprendimo, bet jei ape­
liuoja abi šalys – tada jau bet koks sprendimas nebus laikomas nepalankiu. Grąžinti teis­
mui per naują nagrinėti bylą galima tik tada, kai Apeliacinis teismas negali pats pakeisti
sprendimo.

8.6 KASACIJA
Kasacijoje sprendimai jau būna įsigalėję. Kasacijoje turi atstovauti advokatas, išskyrus,
kai pati šalis yra aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo.
Byla turi būti grąžinama apeliacinei instancijai, pirmajai instancijai perduodama
byla tik tada, kai neatskleistos esmingos aplinkybės ir pan.
Dėl fakto klausimų kasacija negalima, priimami pareiškimai tik dėl teisės taiky­
mo.
Bylos dėl bankroto neskundžiamos kasacine tvarka, išskyrus, kai priimamas
sprendimas likviduoti įmonę.

8.7 PROCESO ATNAUJINIMAS

Procesą atnaujinti galima CPK 366 str. pagrindu (byloje dalyvavę asmenys, byloje neda­
lyvavę asmenys, kurių teisės pažeistos sprendimu, ir generalinis prokuroras).
Bylos negalima prašyti atnaujinti naujais argumentais, kurie nebuvo keliami
nagrinėjant bylą.
Iš ypatingos teisenos žiūrėti daugiausiai jos esmę.
Užsienio teismų sprendimų pripažinimą nagrinėja Apeliacinis teismas. (3 teisėjai).

39