1.

Aplinkos apsaugos teisės sąvokos samprata

Aplinkos apsaugos teisė (užsienio literatūroje) - kompleksinė integruota teisės šaka, kuri reguliuoja
visuomeninius santykius, susijusius su gamtos objektų ir išteklių racionaliu naudojimu, apsauga,
atkūrimu.

12. Kokius teisės aktus leidžia LR Aplinkos ministerija, vietos savivaldos institucijos?
• Aplinkos ministerija vykdo valstybės politiką gamtos išteklių srityje: rengia saugojimo taisykles,
tvirtina tyrimo ir naudojimo taisykles, naudojimo ilgalaikes ir tikslines valstybės programas,
organizuoja ir kontroliuoja, kaip tai yra vykdoma. Nustato išteklių tyrimo, naudojimo apsaugos
kontrolės tvarką, nustato tyrimo tvarką, nustato išteklių naudojimo limitus, nustato išteklių
naudojimo sąlygas, koordinuoja tyrimus ir vykdo išteklių apskaitą.
• Vietos savivaldos institucijos rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos ir
gamtos išteklių naudojimo programas, schemas ir kitas aplinkos apsaugos priemones.

13. Kada visuomeniniai santykiai tampa teisiniais santykiais, o kada aplinkosauginiais?

Teisės normų reguliuojami visuomeniniai santykiai tampa teisiniais santykiais.
Visuomeniniai santykiai, kurie kyla visuomenei ir aplinkai veikiant vienas kitą tampa
aplinkosauginiais santykiais.

14. Teisėtumo ir teisėtvarkos sampratos.

Teisėtumas - visuotinis faktinis Lietuvos Norminiuose teisės aktuose nustatytų elgesio reikalavimų
vykdymas.
Teisėtvarka - Lietuvoje esanti tvarka, nustatyta ir saugoma teisės normų. Tai teisėtumo
įgyvendinimo rezultatas.

15. Kokios yra teisės pažeidimų priežastys? Pagal kokį požymį klasifikuojami teisės
pažeidimai?
Teisės pažeidimų priežastys:
• Subjektyviosios - priklauso nuo paties žmogaus valios, menkas kai kurių individų sąmoningumas,
savanaudiškumas - turtinio pobūdžio teisės pažeidimai, alkoholizmas, narkomanija, priešiškas
nusiteikimas šalies tesėtvarkai
• Objektyviosios - priklauso nuo paties žmogaus valios, nuo kitų žmonių ir nuo išorinių aplinkybių -
nedarbas, skurdas, soc.nelygybė, išnaudojimas, biurokratizmas, diskriminacija
Teisės pažeidimų klasifikacija:
• Pagal žalingumo laipsnį - nusikaltimai, baidžiamiei nusikaltimai, kiti nusižengimai - skiriama:
laisvės atėmimo bausmė, uždraudimas naudotis spec. teise, viešųjų teisių atėmimas, viešieji darbai,
turtinis žalos atlyginimas.
• Administracinės pažeidimai - skiriama: įspėjimas, bauda, konfiskavimas, administracinis areštas,
nušalinimas nuo darbo/pareigų, drausminė ar materialinė atsakomybė.
• Civiliniai pažeidimai - žalos padarymas kitam asmeniui, organizacijos turtui, prievolinių
įsipareigojimų nevykdymas / netinkamas vykdymas - skiriama: tam tikro turto išieškojimas,
neteisėto sandorio pripažinimas negaliojančiu, netesybių mokėjimas.

16. Teisinės atsakomybės samprata; teisinės atsakomybės rūšys.

Teisinė atsakomybė - socialinės atsakomybės rūšis; teisės subjekto būtinybė atsakyti už savo veiką
(veikimą arba neveikimą). Atsakomybė už aplinkosauginius pažeidimus gali būti administracinė,
baudžiamoji, materialinė.

17. Administracinė atsakomybė už aplinkosauginius teisės normų pažeidimus.

Administracinė - įspėjimas, bauda, spec. Teisės atėmimas, pareigų nušalinimas...

18. Baudžiamoji atsakomybė už aplinkosauginius nusižengimus, nusikaltimus.

Baudžiamoji - taikoma, kai padaromas nusikaltimas naudojant gamtos išteklius, saugomų teritorijų
augalų rinkimas / naikinimas...

19. Tarptautinės aplinkos apsaugos teisės samprata, tikslas, objektas.

Tarptautinė aplinkos apsaugos teisė - visuma tarptautinės teisės normų, principų, kurie reguliuoja
aplinkosauginius santykius, kurie kyla naudojant gamtos išteklius ir saugant aplinką.
Tikslas - apsaugoti nacionalinės ir tarptautinės reikšmės objektus.
Objektas - visa žemės gamtinė aplinka.

20. Tarptautinės aplinkos apsaugos teisės principai (bendrieji, specialieji).

• Bendrieji (visuotinai pripažinti) - visų valstybių suvereni lygybė, nesikišimas į kitų valstybių
visaus reikalus, tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, taikus ginčų sprendimas, valstybinio
suvereniteto gerbimas.
• Specialieji - valstybės suverenitetas saviems gamtos ištekliams, kiekvieno asmens teisė į švarią ir
sveiką aplinką, pastovus/reguliarus keitimasis informacija apie ekologinę būklę, bendradarbiavimas
esant ypatingoms ekologinėms situacijoms, mokslinis/techninis bendradarbiavimas aplinkos
apsaugos srityje, priimtų sprendimų laikymosi kontrolė, tarptautinė atsakomybė.

21. Kaip skirstoma ES teisė?

• Pirminė - ES funkcionavimo pagrindas, ją sudaro visos teisinės nuostatos tose sutartyse, kurias
sudarė visos šalys, tiek stodamos į EEB, tiek į ES.
• Antrinė teisė - sudaro ES institucijų parengti ir priimti teisės aktai. Antrinės teisės aktai yra
privalomi ir neprivalomi.
• Tretinė teisė - nuostatos, priimamos įgyvendinant ES reikalavimus.

22. Kurie ES teisės aktai privalomi ir kurie neprivalomi (išvardinti).

• Privalomi - reglamentai (visa apimtimi), direktyvos (tik turiniu, bet ne įgyvendinimu), sprendimai
privalomi tam, kam jie yra registruoti.
• Neprivalomi - rekomendacijos ir nuomonės, deklaracijos, rezoliucijos, veiksmų programos,
komunikatai, pareiškimai, pranešimai, išvados, gairės.

23. ES aplinkos apsaugos teisės tikslai.

• Sustabdyti aplinkos teršimą
• Garantuoti gamtos išteklių ir žemės racionalų naudojimą
• Daug dėmesio skirta žmogaus darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimui
24. Kokios svarbiausios ES aplinkos apsaugos teisės reglamentavimo sritys?
• Oro tarša
• Vandens tarša
• Gamta ir biologinė įvairovė
• Genetiškai modifikuoti organizmai
• Triukšmas
• Atliekų tvarkymas
• Integruota taršos kontrolė
• Branduolinė ir radiacinė sauga
• Poveikio aplinkai vertinimas
• Teritorijų planavimas, urbanistika ir architektūra

25. Bendrieji ES teisės principai.

• Teisinis tikrumas
• Teisėti lūkesčiai
• Teisės aktai neturi atgalinio veikimo
• Proporcingumas (visos priemonės, kurios yra naudojamos tikslui pasiekti, neturi būti didesnės, nei
to reikalauja būtinybė)
• Nediskriminavimas
• Pagarba procesinėms teisėms.

26. Išvardinkite pagrindinius LR aplinkos apsaugos teisės šaltinius.

• LR Konstitucija
• LR Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys, konvencijos, jos tampa LR aplinkos apsaugos teisės
sistemos dalimi.
• LR Aplinkos apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai

27. LR aplinkos apsaugos įstatymo paskirtis.

Įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir
fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę,
ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių
naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir
ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos
apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant
veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo
teisenos.

28. LR aplinkos apsaugos objektas.

Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos
Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.

29. LR aplinkos apsaugos teisės uždaviniai

1. Paruošti reikiamą teisinę bazę, kuria remiantis būtų galima įgyvendinti aplinkosaugos politiką
2. Sudaryti sąlygas ekonominiam vystymuisi ir augimui, tuo pačiu išsaugant aplinką ir biologinę
įvairovę
3. Aplinkosauginių pažeidimų prevencija
4. Teisinės atsakomybės taikymas pažeidėjams

30. Aplinkos apsaugos principai LR.

• Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje yra visos valstybės bei kiekvieno jos gyventojo rūpestis
ir pareiga.
• Aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius bei privačius
interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių,
kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bei ekologizuoti gamybą.
• Gamtos ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, atsižvelgiant į aplinkos
išsaugojimo bei atkūrimo galimybes ir Lietuvos Respublikos gamtos bei ekonomikos ypatumus.
• Aplinkos apsauga grindžiama visapusiška, teisinga ir laiku sukaupta informacija apie aplinką.

31. Sąvokos „aplinka" samprata.

Aplinka - gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro,
vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių
komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos.

32. LR valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema.

Valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos
ministerija, kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos
savivaldos atitinkamos institucijos.

33. LR Seimo kompetencija aplinkos apsaugos srityje.

• nustato pagrindines aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo politikos kryptis;
• tvirtina aplinkos apsaugos strategiją;
• tvirtina valstybės biudžeto asignavimus aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti;
• ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių
naudojimo tarptautines sutartis;
• vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

34. LR aplinkos ministerijos kompetencija aplinkos apsaugos srityje.

• organizuoja ir koordinuoja valstybės strategijos įgyvendinimą aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių
naudojimo srityje, rengia valstybines ilgalaikes ir tikslines aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių
naudojimo programas, numato jų įgyvendinimo tvarką ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos;
• pagal savo kompetenciją rengia ir tvirtina aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo normas,
normatyvus, standartus bei taisykles;
• nustato pavojingų cheminių medžiagų ir pavojingų atliekų, genetiškai modifikuotų organizmų bei
potencialių biologinės taršos šaltinių gamybos ir įvežimo, tranzito, išvežimo, naudojimo,
saugojimo, laidojimo, nukenksminimo, utilizavimo ir apskaitos tvarką;
• nustato tvarką, kuria įvertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus,
organizuoja šį darbą;
• vykdo valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, nustato valstybinės
aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolės vykdymo tvarką.

35. Vietos savivaldos institucijų kompetencija aplinkos apsaugos srityje.

• valdo, naudoja ir saugo joms priskirtus gamtos išteklius ir aplinkosaugos objektus;
• paskirsto pagal savivaldybėms nustatytus limitus valstybinius gamtos išteklius;
• rengia, tvirtina ir įgyvendina savivaldybių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo
programas, schemas ir kitas aplinkos apsaugos priemones;
• nustatyta tvarka naudoja Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas,
tvirtina asignavimus aplinkos apsaugai;
• steigia ir tvarko įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio
objektus;
• dalyvauja ir teikia išvadas bei pasiūlymus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
ir atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesuose;
• tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos
taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei
kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio
paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal
kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems;
• nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos
patvirtinusiomis valstybės institucijomis;
• pagal kompetenciją priima sprendimus ir kontroliuoja jų vykdymą;
• vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

36. Kokios yra suinteresuotos visuomenės, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės ir pareigos
aplinkosaugos srityje?
Teisės:
• nustatyta tvarka gauti informaciją apie aplinką;
• nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir
poveikio aplinkai vertinimo procesuose ir teikti pasiūlymus;
• reikalauti, kad būtų nutrauktas kenksmingas ūkinės veiklos poveikis aplinkai;
• organizuoti ir dalyvauti vykdant visuomeninę aplinkos kontrolę;
• reikalauti, kad valstybės valdžios ir valdymo institucijos organizuotų aplinkosauginį švietimą ir
mokymą, taip pat nevaržomai skleisti aplinkos apsaugos idėjas;

Pareigos: Piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti
aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

37. Kokios yra aplinkos apsaugos ekonominės priemonės ir jų įgyvendinimo būdai?

Ekonominės priemonės:
• Mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą
• Mokesčiai už aplinkos teršimą
• Kainų politika
• Ekologiniai mokesčiai
• Valstybės subsidijos
Įgyvendinimo būdai:
• Mažaatliekių technologijų diegimas
• Ekologinės produkcijos diegimas
• Valstybės subsidijų taikymas
• Lengvatinių kreditų suteikimas

38. Aplinkos oro apsaugos prioritetai (išvardinti).

• Energijos naudojimo veiksmingumo didinimas
• Transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimas
• Geriausių technologijų gamybos procesuose įdiegimas, darnaus susisiekimo organizavimas

39. Ką reglamentuoja ir ko nereglamentuoja LR aplinkos oro apsaugos įstatymas?

Reglamentuoja žmonių teises ir pareigas į švarų orą.
Nereglamentuoja radioaktyvos taršos, taršos, kuri atsiranda dėl natūralių gamtos procesų, taip pat
taršos pernašų iš kitų valstybių

40. Kurios institucijos vykdo aplinkos oro kokybės valdymą ir jų kompetencijos.

• Aplinkos ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija tvirtina sąrašą teršalų, kurių kiekis aplinkos
ore ribojamas, nustato ribines ir siektinas užterštumo vertes, leistinus nukrypimo dydžius ir
pavojaus slenksčius.
• Savivaldybės ir Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal savo kompetenciją privalo
imtis reikiamų priemonių, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir
pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti.
• Savivaldybių institucijos, siekdamos užtikrinti, kad ribinės ar kitos šiame įstatyme nurodytos
užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti, savivaldybės strateginiame plėtros plane ir
(ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane numato aplinkos oro kokybės valdymo priemones.

41. Ką reglamentuoja LR vandens įstatymas, o ką nustato LR geriamojo vandens įstatymas?

LR vandens įstatymas reglamentuoja santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant
gamtinėje aplinkoje esantį vandenį.
LR geriamojo vandens įstatymas reglamentuoja vandens, kuris yra tiekiamas į rinką, naudojamas
maisto pramonei, namų ūkyje, saugos ir kokybės užtikrinimą; teises į švarų vandenį, kuris mums
yra tiekiamas; privalomą informacijos teikimas apie vandens kokybę ir saugą.

42. Kam priklauso žemės gelmės Lietuvoje?

Žemės gelmių nuosavybė - išimtinė valstybės nuosavybė sausumoje ir vidaus vandenyse.

43. Kam draudžiama naudoti žemės gelmių ertmes?

• radioaktyvių medžiagų laidojimui
• toksiškų medžiagų laidojimui
• ertmėse draudžiama palikti kasybos atliekas

44. Kaip skirstomas LR žemės fondas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį?
• Žemės ūkio paskirties žemė - sklypai, kur tiesiogiai vyksta žemės ūkio veikla, įvairios naudmenos
• Miškų ūkio paskirties žemė - priklauso mišku apaugę plotai, jaunuolynai, kirtavietės, gaisravietės,
kuriose buvo miškas
• Vandens ūkio paskirties žemė
• Konservacinės paskirties žemė
• Kitos paskirties žemė

45. Kokia žemė Lietuvos valstybei priklauso pagal išimtinę nuosavybės teisę?
Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka priskirta:
1) valstybiniams keliams ir bendrojo naudojimo geležinkeliams;
2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;
3) valstybinės reikšmės miškams;
4) valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams. Tokių objektų sąrašą tvirtina
Lietuvos Respublikos Seimas;
5) valstybinės reikšmės vidaus vandenims;
6) teritorinės jūros kontinentiniam šelfui.
Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn
nuosavybėn negalima. Jos naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

46. Ką reglamentuoja LR augalų apsaugos įstatymas?

Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos visų juridinių ir fizinių asmenų veiklą, susijusią su augalų
apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, taip pat cheminių ir biologinių augalų apsaugos priemonių
bei augalų augimą reguliuojančių medžiagų registracijos, gamybos, įvežimo, prekybos, saugojimo,
naudojimo ir valstybinės priežiūros tvarką.

47. Ką reglamentuoja LR laukinės augalijos įstatymas ir ko nereglamentuoja šis įstatymas?

• Šis įstatymas reglamentuoja laukinės augalijos apsaugos ir naudojimo santykius, kad būtų
išsaugota laukinės augalijos rūšių, natūralių bendrijų įvairovė ir laukinei augalijai augti tinkamos
augavietės, užtikrintas laukinės augalijos išteklių racionalus naudojimas, apsauga bei atkūrimas,
laukinės augalijos genetinių išteklių išsaugojimas.
• Šis įstatymas netaikomas medienos ištekliams, kurių naudojimą, apsaugą ir atkūrimą nustato
Miškų įstatymas; retų ir nykstančių augalų ir grybų rūšims bei bendrijoms, kurių apsaugą
reglamentuoja Saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių bei bendrijų įstatymas; kultūrinės kilmės
augalams (kultivuojamiems lauko ir daržo augalams, sodo ir dekoratyviniams želdiniams) naudoti,
apsaugoti ir atkurti.

48. Kas sudaro laukinės augalijos išteklius ir kokios jų naudojimo rūšys?

Laukinės augalijos ištekliai:
• Augalai
• Grybai
• Gaunami produktai (sula, sakai,..)
Išteklių naudojimo būdai:
• Grybų rinkimas
• Ganiava (ganymas)
• Vaistinių augalų rinkimas
• Laukinių sėklų ir vaisių (uogų, riešutų) rinkimas
• Laukinių techninių (kiminai, nendrės, gluosniai,..) žaliavų rinkimas

49. Ką reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas?

Saugomų kultūrinių kraštovaizdžio objektų apskaitą, apsaugą bei tvarkymą. Ūkinę veiklą
saugomose teritorijose reglamentuoja, jų apsaugos bei naudojimo režimą nustato šis įstatymas,
Lietuvos Respublikos kultūros vertybių apsaugos įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai,
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, poįstatyminiai norminiai dokumentai.

50. Kokiu tikslu steigiamos saugomos teritorijos?

Teritorijų saugojimas garantuoja gamtinių ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų apsaugą,
kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir genetinį fondą, gamtos išteklių
atkūrimą, sudaro sąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės
stebėjimams, propaguoja gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą.

51. Kokia LR želdynų įstatymo paskirtis?

Šio įstatymo paskirtis - nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje
esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio
reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų
teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šis įstatymas netaikomas žolinei augalijai,
augančiai ne želdynų teritorijose.

52. Kuo skiriasi LR laukinės gyvūnijos įstatymas nuo LR gyvūnų gerovės ir apsaugos
įstatymo?
• Laukinės gyvūnijos įstatymas užtikrina tiek sausumos, tiek vandens gyvūnų apsaugą ir naudojimą.
• Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją
užtikrinant gyvūnų gerovę / apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų pareigas.

53. Kokia LR aplinkos stebėsenos (monitoringo) paskirtis?

• Stebėti aplinkos būklę
• Prognozuoti pokyčius, kurie atsiranda dėl gamtinių veiksnių / antropogeninės veiklos

54. Kokie yra aplinkos stebėsenos (monitoringo) uždaviniai?

1) nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę Lietuvos Respublikos
teritorijoje;
2) sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl
antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas
pasekmes;
3) kaupti, analizuoti ir teikti valstybės institucijoms, visuomenei informaciją apie gamtinės aplinkos
būklę, reikalingą darniam vystymuisi užtikrinti, teritorijų planavimo, socialinės raidos sprendimams
priimti, mokslo ir kitoms reikmėms;
4) analizuoti ir vertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą;
5) užtikrinti tarptautinius aplinkos monitoringo informacijos mainus.

55. LR aplinkos monitoringo sistema.

• Monitoringą vykdo Aplinkos ministerija, o tiesiogiai - įgaliotos institucijos
• Sudaryta vyriausybinė monitoringo programa
• Yra ir visuomenės sveikatos monitoringas
• Monitoringas - valstybinis atskirų ūkio subjektų ir savivaldybių.
• Objektai:
o Aplinkos oras, vanduo, žemės gelmės, dirvožemis...
o Natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų būklė
o Kraštovaizdžio būklė
o Gamtoje vykstančių globalinių pakitimų eiga
o Fizikinis, radiacinis, cheminis ir kitoks poveikis, įtaka gamtinei aplinkai