Prancūzijos ūkio ir finansų krizė

XVIII a. vid. Prancūzija pateko į sunkią finansų krizę. Liudviko XVI valdymo pradžioje generalinis finansų
kontrolierius A. Tiurgo parengė plačią reformų programą, kuri turėjo pagerinti ūkio būklę ir sustiprinti
finansinę valstybės padėtį. A. Tiurgo tarp provincijų įvedė laisvą prekybą grūdais, panaikino viduramžiškas
cechų privilegijas, sumažino valstybėje gerai apmokamų pareigybių skaičių, palengvino valstiečių prievoles.
A. Tiurgo pradėtos reformos sukėlė dvasininkijos ir bajorijos pasipriešinimą. Išsigandusi reformos pasekmių,
valdančioji viršūnė privertė karalių pašalinti A. Tiurgo iš užimamų pareigų. Be to, reformoms buvo
pasirinktas netinkamas laikas. Tais metais šalyje užderėjo menkas derlius. Pavasarį Paryžiuje minios žmonių
pradėjo plėšti sandėlius ir kepyklas. Valstybės padėtį bandė gerinti generalinis finansų kontrolierius Ž.
Nekeras. Jis siūlė karaliui sumažinti dvaro išlaidas, sukurti provincijų susirinkimus, sumažinti valstiečių
mokesčius. Tačiau Ž. Nekero reformoms aktyviai pasipriešino Marija Antuanetė, karaliaus broliai ir bajorija.
Revoliucijos išvakarėse ypač sunki padėtis susidarė dėl menko derliaus. Šalyje trūko grūdų, pakilo duonos
kainos. Tokioje situacijoje tapo nebeįmanoma iš valstiečių išspausti didesnių mokesčių, o bankininkai
nebedavė karaliui naujų paskolų. 1788 m. rugpjūčio mėn. Liudvikas XVI paskelbė nutarimą dėl Generalinių
luomų sušaukimo. Mano manymu tai buvo blogiausias laikotarpis, nes tais metais šalyje užderėjo labai
mažas derlius kuris lėmė sandėlių ir kepyklų plėšimus. A. Tiurgo stengdamasis padėti valstiečiams pakenkė
sau ir karaliui, nes tuo metu bajorai ir dvasininkai turėjo labai didelę įtaką valdžioje, mintys apie sumažintus
valstiečių mokesčius ir laisvą prekybą grūdais tarp provincijų, tiesiog vertė pašalinti A. Tiurgo iš jo einamų
pareigų ką jie ir galiausiai padarė, tačiau valstybės padėtis negerėjo po A. Tiurgo pašalinimo.