ŠIAULIŲ VALSTYBINĖ KOLEGIJA

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETO

REABILITACIJOS KATEDRA

Kosmetologijos studijų programa

PIGMENTACIJA

Darbą parengė:
Dėst. lekt. Vaida Galvanauskaitė

2017
 PIGMENTACIJA
• Pigmentacija priklauso nuo genetinio
faktoriaus ir išorinių veiksnių.
• Odos spalva priklauso nuo pigmento
kiekio ir jo pasiskirstymo, epidermio storio,
kraujagyslių kiekio ir jų išsidėstymo, odos
reljefo.
 PIGMENTACIJA
• Melanocitai – tai
neuroektoderminės
kilmės dendritinės
ląstelės, kurios sintetina
pigmentą melaniną ir per
citoplazmines išaugas
perduoda jį
keratinocitams.
• Melanocitai būna
pamatiniame epidermio
sluoksnyje ir išsidėsto 10
keratinocitų atstumu
vienas nuo kito.
 PIGMENTACIJA
• Odos pigmentacija priklauso nuo melanino
sintezės intensyvumo ir melanino kiekio
keratinocituose.
• Odos spalva priklauso nuo pagrindinių odos
pigmentų santykio: melanino (rudas pigmentas),
karotino (geltonas pigmentas), oksihemoglobino
(raudonas) ir dezoksihemoglobino (mėlynas).
• Pigmentas melaninas nulemia odos spalvą ir
padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių.
 ALBINIZMAS
• Įgimta būklė, kuriai
esant odoje,
plaukuose ir akių
rainelėje nėra
pigmento melanino.
 Pigmentacijos pokyčiai ir jų
prevencija. APGAMAI.
• Apgamai, atsiradę nuo
pat gimimo – tai
gerybiniai melanoblastų
dariniai, dažniausiai
vientiso tamsiai arba
šviesiai rudo atspalvio,
truputį iškilę odos
paviršiuje.
• Apgamą galima pašalinti
tik gydymo įstaigoje, prieš
tai pasikonsultavus su
gydytoju.
Pigmentacijos pokyčiai ir jų
prevencija. APGAMAI.
 Pigmentacijos pokyčiai ir jų
prevencija. APGAMAI.
• Apgamai, atrodantys kaip dėmės, dažniausiai
atsiranda vaikystėje ir palaipsniui mažėja.
• Tokios “dėmės” nekelia nepatogumų ar
problemų. Bet jei jaučiamas skausmas arba
niežulys, reikalinga gydytojo konsultacija.
• Prieš saulės vonias ar soliariumą apgamus
reikėtų apsaugoti nuo tiesioginių saulės
spindulių, naudojant kremus su SPF.
 Pigmentacijos rūšys. Apgamų
klasifikacija
• Įgimti apgamai yra nuo gimimo, nors kai kurie
tipai atsiranda pirmų metų bėgyje. Įgimti
apgamai - tai melanocitų sankaupos odoje. Jų
dydis būna labai įvairus, nuo kelių milimetrų iki
“gigantinių”.
• Įgyti apgamai - tai nedideli (apie 1 cm.), ryškių
ribų, pigmentines dėmės ar mazgeliai (papulės),
sudarytos iš melanocitų sankaupų odoje.
Dažniausiai jie atsiranda vaikystėje, pikas būna
jaunystėje, paskui prasideda involiucija ir
pasiekus 60 metų riba, jie nyksta.
Pigmentacijos rūšys. Apgamų
klasifikacija
 Pigmentacijos rūšys. Strazdanos.
• Strazdanos (efelidai) – pigmentacijos rūšis,
būdinga ir vaikams ir suaugusiems.
• Dažniausiai atsiranda šviesiaodžiams rusvų
plaukų žydraakiams dėl genetiškai nulemtos
padidėjusios melanino gamybos (būdingos I ir
II-o odos fototipų klientams).
• Strazdanas galima pašalinti (laikinai)
balinamosiomis priemonėmis.
• Siekiant išvengti strazdanų atsiradimo
(remisijos),reikia vengti tiesioginių saulės
spindulių, naudoti kremus su dideliu SPF filtru.
 Pigmentacijos rūšys. Lentigo
dėmės.
• Lot. Lentigo solaris.Tai apvalios, plokščios arba
iškilios, nuo kelių milimetrų iki trijų centimetrų
skersmens, dėmelės.
• Spalva gali varijuoti nuo šviesiai smėlinės iki
tamsiai rudos. Tokios dėmės dažniausiai
atsiranda vyresniems žmonėms atviruose odos
plotuose.
• Hiperpigmentacija gali atsirasti dėl odos traumų,
kontakto su chemikalais, vaistinių preparatų
(pvz.kontraceptinės priemonės) naudojimo, dėl
vidaus ligų ir virškinimo sutrikimų.
Pigmentacijos rūšys. Lentigo
dėmės.
 Pigmentacijos rūšys. Lentigo
dėmės.
• Po nudegimų saulėje gali atsirasti šviesiai rudo
ar gelsvo atspalvio taip vadinamos “saulės
dėmės”.
• Nudegimai saulėje gali įtakoti rimtus odos
susirgimus ir melanomos atsiradimą.
• Dažni nudegimai skatina ankstyvą odos
senėjimą ir struktūros pokyčius.
• Lentigo dėmės, hiperpigmentuotos makulės,
reikšmingos tuo, jog per 15 – 20-ies metų
laikotarpį jose gali išsivystyti lentigo maligna
melanoma, reta odos vėžio forma.
Kairio skruosto lentigo dėmėje po 15-os metų išsivysčiusi lentigo
maligna melanoma, reta odos vėžio forma.
Pigmentacijos rūšys. Použdegiminė
pigmentacija
• Ji klasifikuojama remiantis vizualiniais ir dermoskopiniais kriterijais į:
• židininę;
• difuzinę;
• epiderminę;
• dermos;
• mišrią.
• Bene dažniausiai ji stebima odos spuogų ir uždegimų atvejais.
• Moterys dažnai skundžiasi lėtinėmis, progresuojančiomis veido odos
hiperpigmentinėmis dėmėmis, deja, šie nusiskundimai nepelnytai
ignoruojami.
• Bene dažniausia tokio pobūdžio hiperpigmentacijų priežastis yra melazma.
• Šios ligos priežastys nėra aiškios, tačiau neabejotinai susiję su gaunama
ultravioletinių spindulių doze ir lytinių hormonų pusiausvyra.
• Pastebėta, jog liga prasideda ar paūmėja nuo hormoninės kontracepcijos,
nėštumo.
• Veido hiperpigmentuotos dėmės dažniausiai aptinkamos kaktoje,
skruostuose, būna simetriškos ar asimetriškos, o spalvos intensyvumas
priklauso nuo odos fototipo: tamsesnių fototipų odoje (IV-VI),
hiperpigmentacija intensyvesnė.
A - použdegiminė hiperpigmentacija, likusi po lazerinės
procedūros dešiniajame skruoste, B - použdegiminė
hiperpigmentacija išgydyta kombinuota terapija
(medikamentine ir cheminiu pilingu)
Pigmentacijos rūšys. Chloazma.
• Simetriškai išsidėsčiusios dėmės, kurios gali būti
nuo tamsiai geltonos iki tamsiai rudos.
• Dažniausiai atsiranda kaktos, nosies nugarėlės,
smilkinių, viršutinės lūpos, smakro srityse.
• Taip pat gali atsirasti ant spenelių, lytinių organų.
• Vasarą chloazmų išryškėjimą provokuoja saulės
spinduliai, o žiemą jos beveik išnyksta.
Pigmentacijos rūšys. Chloazma
• Labiausiai šis pigmentacijos sutrikimas
paplitęs tarp nėsčiųjų – atsiradęs
pirmaisiai nėštumo mėnesiais, po
gimdymo šie pokyčiai dažniausiai dingsta.
• Chloamzų atsiradimą taip pat gali
provokuoti kai kurie vaistai (pvz.
Hormoniniai kontraceptikai), lytinių organų,
kepenų, tulžies pūslės ir virškinamojo
trakto ligos.
 Pigmentacijos sutrikimai
• Normalios pigmentacijos pokyčių gali
atsirasti ir dėl jautrumą šviesai skatinančių
preparatų, maisto, kuriame yra lipochromų
(apelsinų, morkų), vartojimo.
• Pakeitus mitybą, oda atgauna normalų
atspalvį.
• Senatvinės dėmės atsiranda atviruose
odos plotuose dėl melanocitų kiekio
padidėjimo (nuo 45 metų).
 Senatvinės dėmės. Fotosenėjimas
• Pavadinimas išduoda jų
atsiradimo priežastį.
• Šio tipo dėmės susijusios su
amžiumi.
• Jeigu jaunystėje atviros kūno
vietos nesaugojamos nuo
ultravioletinių spindulių, tai su
amžiumi (kartais net nuo 30 –
35 metų) ant veido, rankų,
pečių ir iškirptės srityje gali
atsirasti senatvinių dėmių.
Senatvinės dėmės. Fotosenėjimas
• Odos foto senėjimas atsiranda dėl visų ultravioletinio
spektro (UVA,UVB,UVC) saulės spindulių.
• Tačiau ypatingą žalą daro UVA spinduliai.
• Bendrieji pokyčiai odoje
• Ultravioletiniai spinduliai iššaukia keratinocitų,
fibroblastų, melaninocitų proliferacijos ir diferencijacijos
pokyčius, pažeidžia DNR ir vietinį imunitetą.
• Ilgalaikis buvimas saulėje veda prie pagreitinto pamatinio
sluoksnio ląstelių labai aktyvaus dauginimosi.
• Keratinocitų nuo pamatinio sluoksnio iki raginio perėjimo
greitis suintensyvėja, o pats keratinizacijos procesas
sutrinka.
Senatvinės dėmės. Fotosenėjimas
• EPIDERMIS.Keičiasi pačios epidermio ląstelės. Pirma
stebimas epidermio sustorėjimas, o vėliau jo
atrofija kartu su raginio sluoksnio storio padidėjimu.
Vadinasi, mažėja (gyvybingų) - ląstelių su branduoliu ir
daugėja mirusių ląstelių skaičius. Tokie pat procesai
vyksta ir senstant odai dėl amžiaus. Visi šie pokyčiai
pakeičia keratinocitų funkcinį aktyvumą, įvairių augimo
faktorių sintezę, kas bendrai pablogina odos būklę.
Epidermyje ir viršutiniuose dermos sluoksniuose
atsiranda atipinių melanocitų, bendras jų kiekis
palaipsniui mažėja, o likę pradeda stipriau gaminti
melaniną, kas pasitarnauja pigmentinių dėmių
atsiradimui.
Senatvinės dėmės. Fotosenėjimas
• DERMA.Dermos sluoksnyje vyksta kolageno
skaidulų degeneracija ir elastino skaidulų
distrofiniai pokyčiai. Jie tampa fragmentuoti,
susisukę,o jų kiekis žymiai sumažėja.
• Ultravioletiniai spinduliai suardo hialurono rūgštį,
sutrikdo kraujagyslių sienelių pralaidumą ir mikro
cirkuliaciją.
• Dėl minėtų pokyčių oda sausėja, praranda
elastingumą ir stangrumą. Atsiranda raukšlės,
pigmentinės dėmės, lentigo, kuperozė, išauga
realus pavojus susirgti odos vėžiniais
susirgimais.
Senatvinės dėmės. Fotosenėjimas
(A) prieš gydymą; (B) po gydymo
(TCA)
 Pigmetacijos korekcija
• Rezultatas priklauso nuo pigmentacijos rūšies ir jos
atsiradimo priežasčių.
• Nėra prasmės kovoti su pigmentacijos sutrikimais, jei
nepašalinamos jos atsiradimo priežastys.
• Kartais užtenka išsiaiškinti priežastis ir pakeisti gyvenimo
būdą, kad odos funkcijos normalizuotųsi.
• Balinti pigmentines dėmes, kurios yra vidaus ligų
pasekmė, yra beprasmiška (tai net gali suketi
komplikacijų).
• Todėl geriausia prieš pradedant bet kurias procedūras
pasikonsultuoti su gydytoju.
 Pigmetacijos korekcija
• Visos pigmentacijos, nepriklausomai nuo
jų rūšies, - tai padidėjusios pigmento
melanino gamybos pasekmė.
• Todėl bet kokių balinimo procedūrų sėkmė
priklauso nuo tinkamos UV apsaugos.
 Pigmetacijos korekcija
• Ultravioletiniai spinduliai skatina melanino
sintezę, todėl kasdien reikėtų naudoti
plataus veikimo apsaugines priemones
(apsaugos faktorius nuo 25).
• Maksimalią apsaugą gali užtikrinti tik
specialios apsaugos nuo saulės
priemonės.
• Vien dekoratyvinė kosmetika su UV filtrais
negali būti pakankamai veiksminga.
 Pigmetacijos korekcija
• Balinamosios procedūros skirtos raginio odos
sluoksnio šalinimui ir pigmento melanino
gamybos normalizavimui.
• Odos šveitimas padeda šalinti melaniną iš
epidermio, todėl pigmentinės dėmės šviesėja.
• Tam tikslui naudojamos skirtingos šveitiklių
rūšys
• Kokį šveitiklį parinkti, priklauso nuo
pigmentacijos tipo ir ryškumo.
• Šiuolaikinėje kosmetologijoje dažniausiai
naudojama alfa hidroksirūgštys (AHA) – glikolio,
pieno, vaisių ir kt.
 Pigmetacijos korekcija
• Melanino gamybos normalizavimui gali
būti naudojamos skirtingos priemonės.
• Viena iš jų hidrochinonas.
• Tai viena efektyviausių priemonių.
• Tačiau hidrochinonas yra toksiškas ir
reikalauja ypatingo atsargumo.
• Kosmetologijoje naudojami vieno arba
dviejų procentų preparatai.
 Pigmetacijos korekcija
• Balinamųjų priemonių sudėtyje taip pat
gali būti arbutino.
• Tai natūrali medžiaga, išgaunam iš
meškauogių lapų.
• Kojo rūgštis mažina pigmento melanino
gamybą ir skatina odos atsinaujinimą, bet
gali sukelti alerginių reakcijų.
• Melanino sintezę veikia askorbino ir
azelaino rūštys.
 Pigmetacijos korekcija
• Kai kurie augalai taip pat turi balinamųjų savybių, bet jos
yra žymiai silpnesnės.
• Meškauogėse esantis arbutinas bei nedidelė
hidrochinono ir organinių rūgščių koncentracija turi
balinamųjų savybių.
• Kraujažolėse esantys flovanoidai veikia melaniną
gaminančias ląsteles.
• Rudmenėje yra organinių ir fenolo rūgščių, balinančių
odą.
• Citrinoje ir agurkuose – organinių ir askorbo rūgščių.
• Petražolėses – balinamųjų eterinių aliejų.
 Pigmetacijos korekcija
• Atsparių pigmentacijos formų gydymui ir
korekcijai naudojama daugiau metodikų –
skystas azotas, lazerinis šlifavimas,
dermabrazija, fototerapija ir kt.