Stovyklos gyvenimas V. Juknaitės esė „Išsiduosi.

Balsu“

Tikslas – įvardinti pagrindinę ištraukos mintį, ją formuluoti su veiksmažodžiu.

Psl. 23-24 („nei laiko, nei galimybių“)

1. Įvykiai. Vaikai bėgo iš stovyklos, neklausė savanorių.

2. Vaikų poelgiai. Vaikai bėgo iš stovyklos, neatėjo prie pusryčių stalo, ,,Elgėsi iššaukiamai,
šiurkščiai, atžariai“, neklausė savanorių, norėjo išvažiuoti iš stovyklos.

3. Suaugusiųjų elgesys. Savanoriai norėjo pasiduoti ir viską mesti, bet jie neliko abejingi
vaikams, išsiruošė ieškoti Vasios ir stengėsi, kad vaikams būtų kuo geriau.

4. Kodėl apsimetinėti nebelikdavo galimybių? Moteris nebūtų ilgiau ištvėrusi, jei būtų rodžiusi
meilę.

5. Pasakotojo neslėpė savo meilės, bet suprato, kad tai nepedagogiška. Kodėl? Nes pedagogai
turi mokyti, o ne mylėti.

6. Kuo suaugusieji vaikus „sužeidė“? Pacituokite. Ką tai reiškia? Vaikai niekada nebuvo gavę
meilės, jiems tai buvo visiškai nauja. ,,Rūpesčiu mes juos sužeidėm. Meile mes juos sužeidėm
iki gyvuonies“.

Vaikų likimai

Mindaugo istorija Vasios gyvenimas

Koks yra licėjaus moksleivių prezidentas? Prezidentas netikėjo šia istorija, galvojo, jog ji išgalvota.

Išvada.

Vaikai yra ...................................................................

Jie grįžta į gatvę, nes...........................................

Pasakotojos elgesys perteikia jos ...................................

Kai kurie mokiniai į tokį gyvenimą reaguoja ...........................