Kodėl pasauliui reikia maištininkų?

(J. Biliūnas „Liūdna Pasaka“)

Dėl maištininkų yra siekiama geresnio gyvenimo. Pasaulyje vyrauja

nuolatinė kaita, be kurios nebūtų ir šiandieninės visuomenės. Už svarbiausius
pokyčius atsakingas yra maištaujantis žmogus, kuris dažniausiai savo veiksmais
tikisi iškovoti geresnį rytojų. Sukilimas ar gali būti visokių formų, maištauti
galima tiek žodžiais, tiek darbais ir tai nuo seniausių laikų buvo būdas išreikšti
nepasitenkinimą, skatinti pasikeitimą, kovoti už geresnes gyvenimo sąlygas.
Mano nuomone, maištaujantis žmogus yra laisvas žmogus. Jis nebijo kovoti už
savo tiesą ir nepaiso pavojų norėdamas pasiekti tikslą. Sukylančių žmonių
svarbą aprašo XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rašytojas, lyrinės psichologinės
prozos pradininkas Jonas Biliūnas savo apysakoje „Liūdna Pasaka“. Autorius
pasakoja nelaimingą Juozapotos Banienės istoriją, kurios vyras Petras tapo
maištininku ir šis sprendimas jam kainavo gyvybę. Kūrinyje aprašomas 1863
metų sukilimas, kurio metu tūkstančiai jaunų vyrų traukė į miškus kovoti prieš
carinę valdžią. Vyrai pajuto galimybę išsivaduoti iš Maskvos Imperijos gniaužtų
stvėrė savadarbius ginklus su mintimi išlaisvinti tėvynę. Sukilėliams toks
sprendimas beveik buvo lygus mirties nuosprendžiui – carinė kariuomenė buvo
milžiniška ir aprūpinta tinkama ginkluotė. Tačiau vyrų galvose švietė laisvės
šviesa, jie jautė išvaduotos tėvynės kvapą. Maištininkus po ilgų ir sunkių
baudžiavos metų geresnio gyvenimo idėja motyvavo stoti į kovą. Sukylančių
žmonių svarbą turime prisiminti ir šiandien. Mes gyvename nepriklausomoje
valstybėje, dėl kurios laisvės daugelis netgi paaukojo gyvybes. Vieningai
maištavusių, sovietinę sistemą sugriovusių piliečių dėka šiandien džiaugiamės
gyvendami turėdami nepriklausomybę. Taigi, galiu teigti, kad maištaujantys
žmonės pasaulyje yra reikalingi, nes kovoja dėl geresnių gyvenimo sąlygų.