VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS

FINANSŲ INŽINERIJOS KATEDRA

LIBERALIZMAS

LIBERALISM

Finansų raidos ir principų namų darbas

Tikrino ir vertino

Vilnius, 2019
 Turinys

ĮVADAS...................................................................................................................................................................3

I. LIBERALIZMO YPATUMAI.......................................................................................................................4

II. ŽYMIAUSI IDEOLOGIJOS ŠALININKAI...........................................................................................4

III. LIBERALAUS MĄSTYMO PRADŽIA..................................................................................................4

IV. VALSTYBĖS VAIDMUO LIBERALIZMO AKIMIS...........................................................................5

4.1 ADAMO SMITHO POŽIŪRIS Į VALSTYBĘ....................................................................................................5

4.2 “TREČIASIS KELIAS“.................................................................................................................................6

V. LAISSEZ – FAIRE PRINCIPAS..............................................................................................................6

VI. „NEMATOMOS RANKOS“ PRINCIPAS..............................................................................................6

VII. DARBAS.....................................................................................................................................................7

6.1 DARBO PASIDALIJIMAS.............................................................................................................................7

6.1.1 Darbo pasidalijimas pagal Platoną..............................................................................................7
6.2 DARBO UŽMOKESTIS................................................................................................................................8
6.2.1 Veiksniai, darantys įtaką darbo užmokesčiui................................................................................8

VIII. PINIGAI......................................................................................................................................................9

7.1 FIKSUOTAS KURSAS.................................................................................................................................9

7.2 VALSTYBĖS VAIDMUO..............................................................................................................................9

IX. MERKANTILIZMAS..............................................................................................................................10

X. LAISVĖ.....................................................................................................................................................10

10.1 AUTONOMIJA..........................................................................................................................................11
10.2 EKONOMINĖ LAISVĖ...............................................................................................................................12
10.3 LAISVĖS NEIGIAMA PUSĖ........................................................................................................................12

IŠVADOS IR SIŪLYMAI (REKOMENDACIJOS)..........................................................................................13

 ĮVADAS

Tyrimo aktualumas
Liberalizmas skelbia laisves ir lygybės idėjas, kurios visais laikais buvo ir vis dar yra
aktualios kiekvienam asmeniui, kuris nori nevaržomai veikti, reikšti savo idėjas ir pan. Šių dienų
tobulėjančioje ir vis kintančioje rinkoje bei visuomenėje, kuri ir kuria šalies ekonomiką, yra aktualu
žinoti liberalizmo skelbiamas teorijas, požiūrį, jų privalumus ir trūkumus.

Tyrimo problema
Kokią įtaką daro liberalizmo skelbiamos idėjos ir požiūris šaliai bei visuomenei?

Tyrimo tikslas
Išanalizuoti skirtingas nuomones apie liberalizmo teorijas ir idėjas.

Tyrimo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti liberalizmo požiūrį, skelbiamas idėjas ir teorijas;
2. Išsiaiškinti liberalizmo žymiausius šalininkus;
3. Išsiaiškinti liberalizmo privalumus ir trūkumus;
4. Išsiaiškinti liberalizmo šalininkų pažiūrį į skelbiamas laisvės ir lygybės idėjas.

Tyrimo metodai
Mokslinės informacijos analizė
 I. LIBERALIZMO YPATUMAI
Liberalizmas yra kilęs iš lotynų kabos žodžio „libere“, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, reikštų
„laisvas“. Svarbiausias tikslas – šalies ekonomikos bei rinkos vystymas, laikantis tam tikrų
įsitikinimų bei taisyklių. Ši ekonominė ideologija išaukština lygybę ir iškelia žmogų, kaip laisvą
individą, kuris ir kuria šalyje palankią ūkinę padėtį, o valstybę atskiria nuo žmonių bei rinkos.
Rinka yra aukščiausia liberalų iškeliama vertybė, nes tik ji gali garantuoti lygybę.
Liberalai mano, jog valstybės veikla turėtų būti ribojama, tačiau efektyvi ir naudinga pačiam
individui. Valstybė turi nesikišti į šalies ekonominį reguliavimą, atsiriboti nuo rinkos ir tik
užtikrinti, jog laisvės ir lygybės principų būtų laikomasi. Tačiau ir pats individas turi mokėti
naudotis suteiktomis laisvėmis ir savo veikla nevaržyti kitų asmenų laisvių.
Taip pat, liberalizmo ideologijai labai svarbu yra individualizmas ir laisva konkurencija.
Nepaisant to, jog lygybė yra išaukštinama, tačiau be galimybės individualiai veikti pagal savo
galimybes ir laisvai konkuruoti, šalyje negalės egzistuoti sėkmingas rinkos funkcionavimas.

II. ŽYMIAUSI IDEOLOGIJOS ŠALININKAI

 Adamas Smithas – XVIII amžiaus anglų filosofas ekonomistas, liberalistinių pažiūrų
šalininkas, vienas žymiausių šios ideologijos skleidėjų, įdėjęs reikšmingą indėlį formuojant
liberalistinę ekonomiką. Savo liberalistines idėjas atsklaidė 1776 metais veikale „Tautų
turtas“.
 Džonas Stiuartas Milis – XVIII amžiaus Anglijos filosofas, ekonomistas, liberalistinių
pažiūrų asmenybė.
 Džeremis Bentramas – anglų filosofas, teisininkas, ulitarizmo teorijos šalininkas ir
propaguotojas.
 Džonas Lokas – XVIII amžiaus anglų filosofas, klasikinės liberalios filosofijos šalininkas
bei propaguotojas.
 Frederichas Augustas von Hayekas – visą gyvenimą gynė liberalizmo teorijas ir iki pat
mirties liko ištikimas šiai doktrinai.

III. LIBERALAUS MĄSTYMO PRADŽIA

Liberalus mąstymas pradėjo vystytis dar Senovės Graikijoje, vienoje iš labiausiai
išsivysčiusių ir pažangiausių civilizacijų. Tačiau pati filosofija įgijo pagreitį Prancūzijos
revoliucijos laikotarpiu, t.y 1789 – 1794 metais. Prancūzijos revoliucija – tai socialinis, politinis ir
ekonominis perversmas, kai žemesniojo, skurdo nualinto, sluoksnio žmonės sukilo prieš buržuaziją
bei ponus, siekdami visuomenėje lygybės, lygių teisų. Šie žmonės, siekdami naudos sau, vedami
„nematomos rankos“, pasiekė bendros naudos, kartu sukurdami ekonomiškai stipresnę valstybę.
 Tuo metu, buvo sukurti įstatymai, kurie įtvirtino socialinių sluoksnių lygybę bei padėjo plėtotis
liberalistinei pasaulėžiūrai, filosofijai. Bendrai žvelgiant į istorijoje pasirodančius liberalistinio
pobūdžio reiškinius, sąjūdžius, galime įžvelgti, jog visi jie buvo nukreipti prieš valstybę,
autoritarizmą, varžančius žmonių laisves bei trukdančius priimti ir įgyvendinti individualius
sprendimus.

IV. VALSTYBĖS VAIDMUO LIBERALIZMO AKIMIS

Visų pirma, liberalų nuomone, norint užtikrinti sėkmingą šalies ekonomiką, valstybė netūrėtų
kištis į šalies ūkio valdymą bei rinką, nes tokia veikla visuomenei neduos tinkamų, teigiamų
rezultatų. Nepaisydama to, valstybė tik trukdytų natūraliai vystytis ekonominiams procesams,
įtakotų nuostolius ir taip varžytų ūkinių subjektų laisvę. Kitaip tariant, valstybė turi būti atskirta nuo
rinkos, nes „tiesioginis valstybės kišimasis į rinkos ekonomikos mechanizmą prieštarauja nustatytai
tvarkai“[CITATION Zel \l 1063 ]. Adamas Smithas, liberalistinių pažiūrų skleidėjas, sarkastiškai
yra pasakęs: „Nesu matęs, kad kas nors gera būtų padaryta tų, kurie vaizduojasi plušą visuomenės
labui.“ Tačiau liberalai absoliučiai neatskiria valstybės nuo pačios visuomenės, nenuvertina jos
interesų ir jai suteikia gan svarbią vietą šalies gerovės kūrime. Taip yra dėl to, nes individas gali
pasirūpinti savo nuosavybe, ūkine veikla, asmeniniu gyvenimu, tačiau sunku pačiam, nepadedant
valstybei, pasirūpinti savo saugumu. Gitana Dudzevičiūte knygoje „Ekonomikos plėtros pagrindai“
teigia: „Pagrindiniai valdžios uždaviniai turėtų būti siejami su ekonomikos augimo proceso
užtikrinimu, kurį lemia prekių ir paslaugų judėjimo barjerų pašalinimas, šalies saugumo palaikymas
ir konkurencijos šalinimas.“ Taigi, liberalios ideologijos šalininkai valstybės vaidmenį apibrėžia
kaip tvarkos sergėtojos, kuri yra atsakinga už žmogaus laisvių ir laisvos rinkos funkcionavimo
palaikymą ir garantavimą. Kitaip tariant, valstybė turi vykdyti teisingumą, padėdama plėtotis laisvai
rinkai bei konkurencijai, kad asmenys galėtų nevaržomai kurti šalies gerovę, užkirsti kelią bet
kokiems laisvės pažeidimams: žmonių bei pačios valstybės savivalėms.

4.1 Adamo Smitho požiūris į valstybę

Adamas Smithas, ekonomistas, vienas žymiausių liberalios ekonomikos ideologų bei
pradininkų, savo veikale „Tautų turtas “(“Wealth of Nation “) išsako savo liberalų požiūrį į valstybę
bei jos užimamą poziciją ekonomikos funkcionavime. Jis, kaip ir kiti liberalios filosofijos
mąstytojai, mano, jog valstybės veiksmai yra aktualūs visuomenei tik tuomet, kai nėra rinkos.
„Valstybė reikalinga kaip teisėtvarkos ir stabilumo garantas, kuris įgalina rinkų
veiksmingumą“[ CITATION Zel \l 1033 ]. Šis, vienas garsiausių liberalizmo šalininkų, teigia: “This
is the greatest indifference of kings and ministers, and the assumption of pretending to oversee the
economy of private people and limiting their expenses... They are always, and without exception,
the greatest waste of society. Let them take good care of their account and they can trust private
 people safely. If their own extravagance does not violate the state, then their subjects will never do
so. “Ši citata puikiai parodo liberalistinį požiūrį į valstybės kišimąsi į šalies ūkio valdymą. Jai
priskiriamas didžiausios šalies lėšų švaistytojos ir rinkos griovėjos vaidmuo. Būtent taip Adamas
Smithas gina savo nuomonę, jog valstybės „nuomonės“, aiškinantis rinkos klausimus, nereikia.

4.2 “Trečiasis kelias “

Willy Zeller knygoje “Apie rinkos ekonomiką. Liberalios santvarkos požymiai“ yra
svarstomas taip vadinamas „trečiasis kelias“ tarp rinkos ir planinės, valstybės reguliuojamos,
ekonomikos. Autoriaus nuomone toks kelias egzistuoja, tačiau jis nėra palankus sėkmingos
ekonomikos vystymuisi. Šis kompromisas galėtų būti įgyvendintas tik valstybei investavus į tam
tikrus ekonomikos procesus. O tokie veiksmai prieštarauja klasikinio liberalizmo požiūriui, kuris
nepateisina tokios santvarkos, kai rinka yra varžoma ir reguliuojama pačios valstybės. Būtent dėl
šių įsitikinimų trečiasis kelias buvo atmestas.

V. LAISSEZ – FAIRE PRINCIPAS

Laissez faire – tai terminas apibūdinantis valstybės nesikišimą į šalies rinką, ekonominį
gyvavimą. Išvertus iš prancūzų kalbos, ši frazė reikštų „leiskite veikti“. Toks požiūris yra visos
liberalizmo filosofijos pamatas, kuris akcentuoja, jog valstybės „pagalbos“ nereikia siekiant vykdyti
sėkmingą ūkinę veiklą, nes tokiu atveju būtų varžoma individų laisvė. Kaip tik valstybės kišimasis
stabdytų natūralius rinkos vystymosi procesus. Pasak liberalų, rinka, t.y. darbo, prekių, paslaugų
pasiūla ir paklausa, yra savireguliacinė, todėl valstybė, norėdama, jog šalies gyvenimas klestėtų, turi
vadovautis šiuo, laissez faire, principu.
Taip pat, šis terminas apibrėžia ir prigimtines žmonių teises, kurios įtvirtina laisvę veikti,
įgyti ir atitinkamai pagal savo poreikius naudoti turtą, laisvę vykdyti mainus, sandorius ir visaip
kitaip valdyti savo išteklius bei tenkinti poreikius.

VI. „NEMATOMOS RANKOS“ PRINCIPAS

Šį principą suformulavo jau anksčiau minėtas garsus liberalizmo šalininkas Adamas Smithas
savo žymiajame veikale „Tautų turtas“. „Nematoma ranka“ – tai veiksmas, kurį galime apibūdinti,
kaip siekimą sau naudos, galvojimą vien tik apie savo interesus. Nematomos rankos pastūmėtas
individas, būtina pabrėžti, to net nenorėdamas ir neplanuodamas, prisideda prie rinkos tobulinimo,
ekonominių procesų vystymo. Kitaip tariant, žmogus, to net pats nežinodamas, yra nukreipiamas į
tikslą, kurio jis pats nesiekė. Taigi, žmogui užtenka tiesiog dirbti, gyventi gyvenimą pastatytą ant
individualizmo pamatų ir tokiais būdais jis prisidės prie šalies ekonominio gyvavimo. Siekdamas
sau naudos, individas efektyviau pasitarnauja visuomeniniams interesams nei tada, kai sąmoningai
stengiasi šalies labui. „Nematomos rankos“ principą puikiai pavaizduoja mainai. Šiuo atveju, viena
 pusė savanaudiškai parduoda savo tam tikrą gaminį ir už tai atitinkamai gauna iš kitos pusės pinigus
ar kitą, naudą nešantį, produktą. Nors abi pusės siekė sau naudos, tačiau tokiu būdu, tarsi
„nematomos rankos“, yra plėtojama šalies ekonominė gerovė ir rinka.

VII. DARBAS
Liberalai darbą ekonominėje sistemoje mato kaip vieną iš svarbiausių sraigtelių, kurie padeda
plėtoti rinkos mechanizmą šalyje. Sėkmingas bei tikslingas darbo veiklos organizavimas gali atnešti
įmonei ne tik didesnį pelną, pripažinimą bei atsinaujinimą, tačiau, kaip jau ir anksčiau minėta,
„nematoma ranka“ gali įmonės darbus pastūmėti naudingesniu visai visuomenei keliu, kas ir lemtų
rinkos augimą.

6.1 Darbo pasidalijimas

Liberalios ekonomikos atstovas Adamas Smithas savo knygą „Tautų turtas“ būtent pradeda,
išsakydamas savo mintis apie darbo pasidalijimą, kadangi šį veiksnį jis laiko vienu iš svarbiausių
veiksnių, lemiančių rinkos augimą. Mechanikos bei kitos įrangos išradimai, modernizavimas nebūtų
įvykę, jei ne mokėjimas organizuoti įmonės veiklą. Smithas pateikia pavyzdį, kuriame darbininkų
kvalifikacija, geras savo amato išmanymas ir tam tikrų darbų pasidalijimas leidžia daug kartų
padidinti gaminamą produkciją bei darbo našumą. Apibendrinant šią mintį, įmonės sėkmę lemia
objektyvus darbo pasidalijimas.
Adamas Smithas teigia, kad kiekvienas sėkmingas ir įmonei naudingas darbininkas turi gerai
išmanyti savo amatą. Kuo labiau darbuotojas yra įgudęs ir gerai žinantis savo užduotį, tuo jo
atliekamas darbas bus našesnis ir teiks daugiau naudos bei pelno. Kad būtų pasiektas šis rezultatas,
asmens visa veikla turi būti susiaurinama iki vienos supaprastintos užduoties, kuri būtų gerai
įsisavinama ir atliekama visa gyvenimą. Taip tam tikra veikla būtų visą laiką tobulinama ir vis
labiau supaprastinama, atrandant naujovių, padėsiančių palengvinti darbą, atlikti jį efektyviau,
užimant mažiau laiko ir išteklių. Adamas Smithas teigia, kad nėra tokių galimybių persikvalifikuoti
nuo vienos darbo rūšies prie kitos, kurios pateisintų ar pagerintų darbo našumą. Žmogus,
pereidamas pavyzdžiui nuo mechaninių darbų prie kruopštumo reikalaujančios amatinės veiklos,
kaip pavyzdžiui siuvimas, niekada nepasieks tokių efektyvių rezultatų, nes jam teks mokintis naujų
įgūdžių, kurie atims nemažai laiko ir jėgų. O žmogus, susikoncentravęs į vieną konkrečią veiklą,
pasieks daug geresnių rezultatų ir neabejotinai praras mažiau laiko, nes visas dėmesys bus sutelktas
į tam tikrą konkrečią veiklą.
6.1.1 Darbo pasidalijimas pagal Platoną
Platonas, žymus graikų filosofas, savo veikale „Valstybė“ taip pat kalba apie darbo
pasidalijimą. Nors Platono mintys labiau primena socialistinę pasaulėžiūrą, tačiau, galime įžvelgti,
jog tam tikri nuomonės fragmentai yra labai artimi liberaliam požiūriui. Šis žymus graikų filosofas
darbo pasidalijimą įvardija kaip būtinybę, siekiant sukurti sėkmingą šalies gyvavimą. Darbas yra
visada atliekamas daug produktyviau, sėkmingiau ir lengviau, kai jį dirba įgudę, pasirengę,
kvalifikuoti, turintys reikiamus sugebėjimus darbuotojai. Platonas teigia, jog darbo tobulumas ir
meistriškumas yra pasiekiamas tik tada, kai žmonės nuolat užsiima ta pačia veikla, kuriai atlikti yra
tinkami iš prigimties.
Jei egzistuoja tam tikra visuomenė, tuomet yra ir poreikiai, kurios reikia patenkinti. Šiam
atvejui įgyvendinti, turi egzistuoti mainai, kurie suteiktų ir vienai ir kitai pusei naudą. Norint
vykdyti mainus, reikalingas darbo pasidalijimas, tam, kad būtų sukuriamas tam tikras produktas,
kuris ir bus tų mainų dalis.

6.2 Darbo užmokestis

Tačiau joks darbas dažniausiai nėra atliekamas iš idėjos, todėl jis reikalauja tam tikro
užmokesčio. Adamas Smithas savo veikale teigia, kad darbo užmokestis turėtų būti toks, kad
pakaktų pragyventi pačiam ir išlaikyti šeimą. Tos įmonės, kurios mokės nepakankamą atlyginimą,
ilgai neegzistuos, nes nebus asmenų, kurie palaikys tam tikros paslaugos ar produkcijos gamybą bei
tiekimą.
Darbo užmokesčio dydis priklauso nuo tarp dviejų šalių (darbuotojo ir darbdavio) pasirašytos
sutarties, kuri įformina gaunamą atlyginimą už nustatytą darbą bei valandų skaičių atliekant tam
tikras užduotis. Atlyginimas taip pat turi atitikti ir darbuotojo bei jo jėgos vertę, priklausančią nuo
pragyvenimo išlaidų, sąlygų, laikotarpio. Viena šalis, arba, kitaip tariant, darbuotojas, visada sieks,
kad jo atlygis už darbą būtų kuo didesnis, atitinkantis to meto ekonominę padėtį. O antroji šalis,
samdytojas, stengsis pagal galimybes mokėti kiek įmanoma mažiau. Adamas Smithas teikia:
„Pirmieji linkę vienytis siekdami padidinti darbo užmokestį, antrieji – siekdami sumažinti.“ Kitaip
tariant, norint pasiekti įmonės pelningumą, turi būti pusiausvyra tarp darbuotojo ir darbdavio, nes
geras atlyginimas skatins dirbti efektyviau ir našiau, o tai darys įtaką likusiam įmonės egzistavimui.
Tačiau abi pusės turi objektyviai vertinti savo galimybes.
6.2.1 Veiksniai, darantys įtaką darbo užmokesčiui
Vienas iš veiksnių, skatinančių atlyginimo kilimą yra pačios valstybės ekonominė padėtis.
Darbo užmokesčio dydį lemia pačios šalies turto augimas. Admas Smithas teigia: „... didžiausias
darbo užmokestis yra ne turtingiausiose, bet klestinčiose šalyse“. Tai reiškia, kad valstybėje, kuri
yra turtinga, nebus didžiausias atlyginimas, nes ji tam tikrą laiką ekonomiškai nesivystė, todėl ir
pati rinka nekito. Didžiausio atlyginimo galima tikėtis toje šalyje, kurios nacionalinis turtas
nepaliaujamai auga.
Kitas veiksnys, darantis įtaką darbo užmokesčio augimui yra darbo paklausa. Darbo paklausa
atsiranda tada, kada šalyje yra stygius tam tikros kvalifikacijos darbuotojų. Tokiu atveju kyla
 konkurencija tarp skirtingų įmonių, kurios siekia trūkstamų darbuotojų ir yra pasiruošusios mokėti
didesnį atlyginimą. Kiekvienas samdytojas, veikiamas konkurencijos, sieks nurungti kita,
siūlydamas palankesnius variantus, darbo sąlygas ir atlyginimą.
Tačiau egzistuoja ir tokie veiksniai, kurie kaip tik daro įtaką darbo užmokesčio mažėjimui.
Vienas iš tokių veiksnių yra tam tikroje darbo aplinkoje darbuotojų, turinčių tam tikra
specializaciją, perteklius. Šis veiksnys natūraliai sumažina konkurenciją. Neegzistuojant
konkurencijai, darbdaviai nekovoja dėl darbuotojų, siūlydami jiems palankias sąlygas, kas lemia
darbo užmokesčio žemą lygį. Esant tokiai situacijai, kai yra sumažėjusi darbo paklausa ir pasiūla
konkrečiai darbininkų klasei, didėja nedarbas šalyje, didėja skurdas, krenta šalies ekonominė
gerove, prastėja rinka.
Galime daryti išvadą, kad geras atlyginimas, patenkinantis darbuotojų lūkesčius, yra natūraliai
didėjančio valstybės turto šaltinis, sėkmingos rinkos garantas.

VIII. PINIGAI
Pinigai liberalioje santvarkoje yra laikomi kaip vienas iš veiksnių darančių įtaką laisvai rinkai.
Pinigai – tai atsiskaitymo priemonė už tam tikras suteiktas prekes ar paslaugas, visuotinis
ekvivalentas. Be šios atsiskaitymo priemonės, pasak Adamo Smitho, reguliarūs bei natūralūs mainai
yra praktiškai neįmanomi. Šis žymus liberalizmo atstovas, pinigus priskyrė techniniam įrankiui,
kuris palengvino mainus, pirkimus, pardavimus, atsiskaitymus ir t.t. Kitaip tariant, pinigai
palengvino ekonominius procesus ir padėjo vystytis rinkai. Šis ekvivalentas Adamo Smitho buvo
vadinamas „cirkuliacijos ratu“: beveik kiekvienas drabas, daiktas ar panašus produktas, paslaugos
yra perkamas, parduodamas, kiekvienas veiksmas, skatinantis rinką, dažniausiai reikalaus vienokio
ar kitokio pinigų panaudojimo. Šie visi veiksmai susijungia tarsi į vieną ekonominį ratą, kuriuo
cirkuliuoja pinigai.

7.1 Fiksuotas kursas

Willy Zeller savo knygoje kalba apie fiksuoto kurso įtaką šalies ekonomikai. Tačiau šis
veiksmas vertinamas neigiamai, nes, jo nuomone, „nėra jokio pagrindo vertinti svetimus pinigus
kitaip, nei visas kitas ekonomines prekes.“ Kitaip tariant, fiksuoto kurso dirbtinis kūrimas yra
netikslingas. Laisvoji rinka turėtų natūraliai nustatyti kaina, pagal tam tikrus kriterijus, kaip šalies
ekonominė padėtis ir pan. Liberalų nuomone, jei šalys vykdys ekonomiką, kuri stiprins rinkos
stabilumą, tokiu atveju, savaime susikurs ir stabilus valiutos kursas.

7.2 Valstybės vaidmuo

Remiantis neoliberalisto F. A. Hayek požiūriu, valstybė turi išimtinę pinigų leidybos teisę. Jo
nuomone, pinigų leidyba buvo įvesta, siekiant įgauti daugiau galių bei pranašumų. Ši monopolija
 valstybei suteikia didžiulę galią ir ji nebuvo kurta visuomeninei naudai. Pasak F. A. Hayeko, ši
teisė buvo visada stipriai ginama, nes būtent tai buvo vienas iš pagrindinių valstybės finansavimo
šaltinių, leidusių pinigų gauti iš jų gamybos. Būtent dėl valstybės savivalės, pinigų kontrolės ir
teisės kištis į šalies ekonomiką, visuomenė susiduria su rizika. Dirbtinai kuriama tvarka
ekonominėje sferoje griauna natūraliai besiformuojančios rinkos harmoniją.
Pinigų pasiūlos didinimas gali daryti įtaką pinigų paskolų išaugimui bankuose bei sumažinti
palūkanų normas. Tačiau akivaizdu, kad rinkoje padidėjęs kiekis pinigų sukels kainų kilimą. Tokiu
atveju bus suardyta natūrali rinkos raida ir sukeltas chaosas šalies ekonomikoje.
Vienas iš pavyzdžių, įrodančių valstybės kišimosi į rinką žalą, yra Didžioji ekonominė krizė
vykusi 1929-1933 metais. Šios krizės pagrindinė priežastis yra, dėl valstybės savivaliavimo,
prasidėjęs spartus ir neorganizuotas ekonomikos augimo šuolis. Didžioji depresija sukėlė praktiškai
nepataisomas pasekmes visame pasaulyje.

IX. MERKANTILIZMAS
Merkantilizmas – ekonomikos teorija, kuri pasisako už eksporto skatinimą ir importo
mažinimą, kapitalo kaupimą. Kitaip tariant, merkantilizmas skatino prekių išvežimą iš šalies, tačiau
ribojo iš užsienio atvežamų prekių kiekį. Kaip jau žinoma, žmogaus laisvių suvaržymas stipriai daro
neigiamą įtaką sėkmingam rinkos vystymuisi, todėl ne nuostabu, kad šitokie žmogaus laisvių
suvaržymai susilaukia daug neigiamų reakcijų, ypač iš liberalų pusės. Būtent todėl, ši ekonomikos
teorija buvo griežtai kritikuojama žymaus liberalizmo šalininko Adamo Smitho. Jo nuomone,
merkantilizmas varžo piliečių laisvę laisvai prekiauti, pirkti ir vartoti, vystyti savo ūkio ekonomiką
ir veiklą. Merkantilizmo realizavimas garantavo vidaus pramonės monopoliją, kuri ne abejotinai
turėjo būti naudinga šalies gamintojams ir teikti didžiulę finansinę naudą bei mažinti konkurenciją
prekyboje, tačiau ši nauda turėjo pasireikšti vartotojų sąskaita. Toks laisvių ir teisių nepaisymas gali
daryti įtaką šalies ekonomikos efektyvumui, prekybos pramonei. Būtina nepamiršti, jog visi šie
išvardinti neigiami padariniai darytu stiprią įtaką šalies rinkai, nes be konkurencijos, kuri skatina
kainų kilimą ir mažėjimą, prekių kokybę, sėkminga rinka yra neįsivaizduojama.

X. LAISVĖ
Liberalų viena iš pamatinių vertybių, į kurią remiasi visas liberalistinis mąstymas, yra laivė.
Džonas Lockas teigia, kad žmonės yra savarankiški individai, kurie turi savo nuomonę, sugeba
priimti atitinkamus sprendimus ir savarankiškai atlikti veiksmus, todėl nereikia, kad kiti asmenys,
organizacijos ar pati valstybė kištųsi ir varžytų jo laisvę. Liberalų nuomone rinka ir yra tas veiksnys
galintis užtikrinti, jog žmogaus prigimtinės teisės nebūtų pažeistos, o atvirkščiai – būtų apsaugotos.
Kiekvienas individas turi pagrindinę teisę laisvai veikti, verstis tam tikra veikla, pirkti, parduoti ir
pan. Trumpai tariant, jo veikla yra pagrindinis sraigtas visoje šalies ekonomikoje, kuris padeda
vystytis sėkmingai rinkai. Tačiau asmens laisvė privalo turėti tam tikras ribas, todėl žmogus turi
suprasti, kad jo teisės turi neperžengti, nevaržyti ar kaip nors kitaip nekenkti kito žmogaus teisėms.
Būtent todėl jis turi laikytis įstatymų. Kaip tik šioje vietoje reikalingas valstybės vaidmuo, kuris turi
užtikrinti individų prigimtines teises ir prižiūrėti, jog laisvai rinkai nebūtų trukdoma sėkmingai
funkcionuoti. Tačiau valstybės vaidmuo, šioje vietoje ir apsiriboja, nes didesnis kišimasis gali kaip
tik suvaržyti asmenų laisves, kurios turėjo būti saugomos. Prigimtinės žmonių teisės ir laisvės yra
viena iš šalies gerovės priežasčių.
Viena iš pagrindinių žmogaus laisvių yra savo asmeninės gerovės kūrimas. Siekdamas laisvės
ir gerovės individas labiau pasitarnauja visuomenės interesams. Vienas iš tokių pavyzdžių gali būti:
siekdamas gerovės, naudos sau individas investuoja savo jėgas, laiką bei išteklius į sritis, kurios jam
teiktų didžiausią pelną. Tačiau nauda negali būti kitų asmenų gerovės, išteklių sąskaita. Būtent
todėl, siekdamas gerovės sąžiningais būdais, žmogus pasitelkia į pagalbą mainus, tokiu būdų
teikdamas naudą kitiems, pavyzdžiui parduodamas arba teikdamas paslaugas, o už tai gaudamas
naudą, tai yra pinigus. Tokios individo prigimtinės teisės, įteisina laissez-faire (laisvė veikti),
principą, kuris įrodo, jog nevaržoma laisvė pasitarnauja visuomenės interesams ir padeda rinkos
vystymuisi.
Pati laisvės sąvoka yra gana abstraktus dalykas, nes kiekvienas individas ją gali suvokti
savaip panaudoti taip, kaip jam atrodo naudingiausia ir tikslingiausia. Tačiau ne visada savo laisvių
naudojimas pasireiškia per gerąją prizme. Piktnaudžiavimas turimomis galiomis gali pažeisti kitų
asmenų teises ir laisves. Todėl galima teigti, kad laisvės sąvoka yra gana dviprasmiška.

10.1 Autonomija
Liberalizmo šalinininkai ypač gina žmogaus autonomiškumą, kuris yra neatsiejamas nuo
asmens laisvės. Autonomija kitais žodžiais tariant yra nepriklausomybė, laisvė pačiam priimti tam
tikrus sprendimus, teisė veikti atsižvelgiant į savo vertybę sistemą bei principus. Autonomijai, kaip
ir pačiai laisvei, yra privalomos tam tikros sąlygos, palankios plėtotis asmens teisėms ir idėjoms.
Jei nėra teisių, nėra ir autonomijos, tam, kad to išvengti, liberalai mano, jog reikia atskirti privatų ir
viešąjį gyvenimą į atskiras dalis, kurios netrukdytų viena kitai. Liberalistiniu požiūriu svarbiausia
yra tai, kad individas galėtų nevaržomai, laisvai siekti sau naudos, o tai dažniausiai pasireiškia
autonomiškumu. Tačiau svarbu ir tai, kad sukurta gerovė, autonomija būtų apsaugota , kad nebūtų
pažeistos individo teisės.
Tačiau autonomija turi ir savo neigiamąją pusę. Ja naudojantis, galima pradėti piktnaudžiauti
savo laisvėmis ir taip kenkti kitų žmonių gerovei. Asmens autonomija leidžia veikti pagal savus
principus, idėjas, vertybines nuostatas, todėl per didelis naudojimasis ja gali tapti kaip dingstis
pateisinti įvairius prasižengimus, kitų žmonių teisių suvaržymus. Taip pat, prisidengus autonomijos
teise, galima siekti tam tikro dominavimo kurioje nors srityje. Tokia savivalė nėra gerai, nes gali
pakenkti tam tikrų veiksnių, asmenų ir panašiai efektyvumui, todėl kiekvienas toks siekis turi būti
racionaliai pagrįstas. Liberalistų požiūriu, tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo autonomija,
reikia, kad būtų apibrėžtos šio savarankiškumo ribos. Autonomija turėtų egzistuoti tik visuomenės
lygmenyje ir tūrėtų būti įgyvendinama tik per tam tikras demokratines institucijas.

10.2 Ekonominė laisvė

Liberalizmo šalininkai taip pat kalba ir apie ekonominę laisvę, kuri yra svarbiausias
šiandieninės rinkos idealas. Ekonominė laisvė reiškia, jog asmuo turi galimybę rinktis prekyboje iš
didelio prekių asortimento ir siūlomų paslaugų bei suteikia teisę įsigyti tas siūlomas paslaugas ir
prekes, jeigu asmeniui tai atrodo naudinga ar reikalinga.
Nors ekonominė laisvė suteikia mums daugybe galimybių nevaržomai veikti ir dalyvauti
prekyboje, mainuose, užtikrina, jog mūsų, kaip vartotojų ar paslaugų, prekių tiekėjų teisės nebūtų
pažeistos, tačiau ši laisvė turi savų minusų.
Pirmiausia, kiekvienas turime daiktą, kurio piniginė vertė nėra tokia didelė, kaip moralinė.
Ekonominė laisvė dažnai nustumia moralinę vertę į šoną, padaro ją nereikšminga ir daiktas gali būti
nuperkamas iš savininko, dėl susiklosčiusių aplinkybių, už kainą neatitinkančią visų reikalavimų,
kurie kompensuotų moralinę netektį.
Antra, ekonominė laivė kiekvieną produktą ar paslaugą padaro prieinamą kiekvienam žmogui,
nepaisant to žmogaus savybių, psichinės būklės ir panašiai. Daiktas ar paslaugos gali būti įsigyjami,
jei asmuo turi tam pakankamai lėšų.
Trečia, dėl ekonominės laisvės yra paneigiamas asmeniškumas bei įsipareigojimas vienas
kitam. Asmeniui yra siūloma rinktis iš tam tikrų prekių ir paslaugų pasiūlos.
Ketvirta, ekonominė laisvė nekreipia dėmesio į žmogaus individualius troškimus, norus,
sprendimus. Dažnai tai būna reklamų įtaka, kurios visiškai nereikalinga ir nenorimą daiktą sugeba
įsiūlyti pirkėjui. Reklamos tarsi suformuoja individo norus, pakeičia mąstymą, padarydamos taip,
jog pirkėjui atrodytų, kad reklamuojamas produktas ar paslaugos yra reikalingi. Šiuo atveju
ekonominė laisvė pasireiškia savotiška prievartos forma, kuri prieštarauja pačiai laisvės sąvokai ir
liberalų dėstomoms tiesoms.
Rinka garantuoja asmens laisvę ekonominėje sferoje, leidžia nevaržomai įsigyti prekes ar
paslaugas, tačiau jai visai neaktualu tos prekybos reikalingumas, naudingumas vartotojui. Rinkos
tikslas yra įsiūlyti ir patenkinti žmogų ir jo pasirinkimus, sprendimus, kurie gali būti ne visada
racionalūs. Rinka nesidomi tikrąja prekės verte, jos tikslas pasiūlyti produktą vartotojui. Svarbu,
kad produktas, patekęs į rinka, būtų prieinamas ir įperkamas pirkėjui, nes priešingu atveju, jo
egzistavimas neteiks jokios naudos.

10.3 Laisvės neigiama pusė

Liberalizmo šalininkų išaukštinama laisvė yra dažnai kritikuojama dėl savo turimų minusų bei
dviprasmiškumo. Remiantis liberalizmo teorija, rinka yra pagrindinis aspektas, galintis užtikrinti
visuomenėje laisvę. Tačiau šios nuostatos neigiamoji pusė yra ta, kad kiekvienas supranta laisvę
skirtingai ir veikloje remiasi skirtingomis vertybinėmis nuostatomis. Būtent todėl kiekvienas asmuo
savo naudą iškels aukščiau kitų. Tai reiškia, kad kiekvienas individas labiausiai stengsis dėl savo
kuo didesnės asmeninės laisvės ir gerovės užtikrinimo.
Yra teigiama, kad žmogus gali būti laimingas ir jo dauguma poreikių gali būti patenkinti,
jeigu jis turi galimybę parodyti savo laisvę nepriklausomai nuo kitų žmonių reakcijos ir būsenos.
Todėl kartais liberalų skelbiama laisvė gali sudaryti sąlygas asmens autonomijos netekimui, kuri yra
viena iš svarbiausių liberaliųjų vertybių. Tokia situacija gali atsitikti, nes pati laisvė yra neatsiejama
dalis nuo naudos siekimo, nes patys liberalai toleruoja galimybę pasinaudoti kitais asmenimis,
siekiant didesnės naudos sau. Kuo individui yra suteikiama daugiau laisvių, tuo labiau jis sieks
padidinti gaunamą naudą ir tai gali pasireikšti kitų asmenų laisvės ir autonomijos sąskaita. Taigi,
galima teigti, kad liberalų skelbiamos vertybės ir teorijos prieštarauja viena kitai, nes, jeigu žmonės
nėra laisvi priimti sprendimus, jei jų autonomija yra varžoma, jei žmogus yra priverstas paklusti
stipresniam, tai būtų neteisinga teigti, kad liberalizmo šalininkų skelbiama laisvė iš tikrųjų yra
laisvė. Tokią laisvę, kurios pamatinė idėja yra naudos siekimas nepaisant kitų, būtų galima traktuoti
kaip prievartą. Taigi, ar tikrai liberalizmo primetamos prigimtinių laisvių teorijos iš tiesų suteikia
žmonėms laisvę, o ne ją atimą?
 IŠVADOS IR SIŪLYMAI (REKOMENDACIJOS)
Išvados:
1. Liberalizmo šalininkai teigia, kad valstybė neturėtų kištis į šalies ekonomiką; laisvę gali
užtikrinti tik rinka.
2. Liberalizmo ideologija yra gana dviprasmiška. Nors ji ir gina individų laisvę, tačiau kartais
vieno žmogaus laisvė gali griauti ir varžyti kito žmogaus prigimtines laisves.
3. Kiekvieno liberalizmo šalininko požiūris į valstybę ir visuomenę yra gana panašus. Nors
kiekvienas šalininkas kalba apie skirtingus aspektus, tačiau pagrindine idėja vis tiek išlieka
laisvė, prigimtinių teisių nevaržymas ir valstybės kišimosi į šalies ekonomiką problema.
 LITERATŪRA
Česynienė, R. (1996). Darbo ekonomikos teoriniai pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla
Degutis, A. (2014). Individualizmas ir visuomeninė tvarka. Vilnius: Lietuvos laisvosios rinkos
institutas.
Dubauskas, G. (2013). Ekonomikos ir finansų teorijos. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademija.
Dudzevičiūtė, G. (2015). Ekonomikos plėtros pagrindai. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos
karo akademija.
Gižienė, V. ir Simanavičienė, Ž. (2012). Žmogiškojo kapitalo vertinimo koncepcija. Business
systems and economics 2, 116-133.
Kapleris, I. ir Meištas, A. (2013) Istorijos egzamino gidas. Vilnius: Briedis.
Laumenskaitė, E. (2001). Ekonomika, etika ir vertybės. Pinigų studijos, 2, 34-51.
Martišius, S. A. (2005). Ekonominių teorijų raida 1870 – 1970 metais. Pinigų studijos, 2, 47-57.
Platonas. (1981). Valstybė. Vilnius: „Mintis“
Smith, A. (2004). Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas: I-III knygos. Vilnius: „Margi raštai“.
Smith, A. (2013). Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrimas: IV-V knygos. Vilnius: „Margi raštai“.
Vinkus, M. (2002). Valiutų valdyba ir neoliberalizmas Lietuvoje: idėjų suderinamumo problema.
Pinigų studijos, 1, 5-17.
Zeller, W. (1997). Apie rinkos ekonomiką. Liberalios santvarkos požymiai. Kaunas: „Naujasis
LANKAS“.