TTP a | nenesansas
MIKALOJUS DAUKSA
sa
+<.2ar balsas vien/ Sauklandio tyruos, ar gyvojo Zodtio sakytoja Sia
a su (A, Pulte)
Biografinis kontekstas
“Mikalojus Daukéa ~ éviesus humanistiniy pabiry Zmogus, valgus kultiros veikéjas, kovojgs dl
‘imtosios kabos tisy,vienas pirmyjg literatrinés kalbos kiréjg LDK, parenges ir illeides pirma-
sas lietuvitkas knygas Lietuvoje ls paskelbé Katekizma" (1595) ir ,Posti" (1599).
Mikalojus Daukéa - teologas, humanistas
‘Teologas, humanistas Daukiakils if senos letuviy bajory gimings, fs sugo listuvtkojeaplinkoe,
‘Kur tkslai mokésigarsusis dvasininka,néra tksiy duomeny, Kadangi wismé aukias parciga (vene-
rigs metus neigivldévisg Zemaiy wyskupig),akivaadu, kad buvo jis aul mokslg Tai luda ir
'M, Daukos, Krakiy Klebono ir Varniy (Zemaitiy wyskupijos) kanauninko,erudicia js buvo puiki
Fsllavings humanistas(mokejolotyny kalba, ure dele biblitek).
‘Mantoma, kad kunigo kelig M. Daukla pasirinko ne tick siekdamas ture neblogy materialing pad,
kick vedamas noro pada giminaidiams. Bet, tl suteke galimybe atsidti mokslui bei vest mones
‘Siekdamas gerovés Zmonéms i savo (Krakiy Klebono) atlyginimo humanistasilaiké mokytoj, kris,
be jprasty dalyky (rligiostiesy,lenky ir rusény kalby), dar moké ir lotyny kalbos- tai mokintams
atvéré purkig perspektyrg. Mokédamt lotyng kalba je gale sick i aukitesnio mokslo,
(M, Daukia - tolerantiska asmenybé
Kai Tarkvinjus Pekulas,igaliotas popictians Grigaliaus XII, 1579 m. vicitayo Zemaitiy vyskupi.
Krakise esantioje M. Daukosbibliotekoe rado tris knygas, krioskatalikams buvo nepriimatinos, ~ ta
‘bavo dvi graiky kalbos gramatikos, populiarios liuteroniskuose Kraituose, ir .Adagia™ (lot. ~ .Patar-
les") ymiausio Puropes humanist, olando, losofinio, satyrinio veikalo ,Pagiriamasis dis kvallybe™
autoriaus Erazmo Roterdamietio Antikos autoriy kirybos iftrauky rintine. Tokiy gnetinkamy™ knygy
laikymas liudija ne tik M. Daukos tolerantitkg podidr), bet ir drgs Juk vein, sustis su DaukSa
Yarn Pk barman, Tok yy yma sed Mauka sie ays
IM. Daukgos parengtas,.Katekizmas" -pirmojilietuviska knyga, ilelsta Lietuvoje
1595 m, Vilniausuniversitetospaustuv, vakdoma jézity, ispausdino M. Dauktos if lenky kalbos i
vers ispany teologo J. Ledesmos katekizmg, Tal ne tk vienaseniausiy Hetil knygu, bet i pirmoji
{slikusi LDK iileistalietuvika knyga, Sis ,Katckizmo' vertimas jrodo Dauklos renesansing pester:
-uriamt lett badnytnial terminal (pv. ,ipatinionas, ,nsodémé"), pagrindiné sills priemonéyra
veiksmazodis, gaususinonimy (pvz, wsakytis tart, .bylot"). M, Daukta sukuria kultiros, proto galiy,
Psichologijos irkt.terming (pvz, .mokytojas,jkvepimas,iiintis, vali’ mele, taugsmas" gy
sdyojas" ir kt).
ine a ag
fF
RENESANSAS
‘Svarbiausias M. Daukéos darbas atspindi renesansing pasauléziorg
Vis délo syarbiausias M. Daukios darbas,aspindints jo renesansing pasaulésitrg, yra lenky auto-
‘ans Jokibo Vujeko sPostilés®vertimas jletuvly kalba ileistas 1599 m, Vilniaus universitet spaus-
tunel. Ypatingg reikime tui originalus io vertimo priedas~ garsioj lenky kalba paraiyta »Prakalba j
_malongjjskaitytoj. PrakalbaparaiytalenkiSka, kad suprasty vst Lietuvos diikal ir dvasininkai Vos
‘tury pusapiykiinys tur ik Sol nenykstantg vert. .Prakalboe” atsspindi Renesansoepochai bud.
88 Fopinimasis gimtja kalba,
'Norsgimtosios kalbos pooslijimas XV1 a. rupéjo daugeliitauty,Lituvoje dar buvo gai kitoka sam:
pra: tautdkumas dainai badavo tapatinamas ss valstybe ar net relia. Itorinés kulturines salygos
(vis labian didejantis bajorylenkejimas, lek kalbos ir kltros akymaspranatesne ektna) fj Klausimng
aro dar opesn M, Daukia smerkia lietviy bajory sulenkjim, gimtosios kalbos paniekinima, nes
nim jos ugdyma. Beto, jis sklbiarenesansngtautossampratytauta gyva tik tada, kal tui bendrg
teritorllg(,tévy Zem¢’),istorikal susiklosZiusiu vienodus paprozius (ir jstatymus) bei kalba tapadia
‘gmtaja kalba. Baten gimtajgkalbg humanista aikésvarbiaust tautos potymiu,Lituviy kalba auks-
‘ndamas js parae poetiklausas elles, banguojantias periodals,i:puoitas kilniausais Zodtais (mei
smotina, tras, saul, garb, gynyb). Jos skarnba tars leas
Prakalhojeasspind ir autoriaus demokratiskumas. Lietuvoje XVI a (artis ir vliau) buvo mano-
‘ma, ka taut ~ tl dial i baora. M. Daukos manymu, tata priklaus ir ,paprasti Zones" (neki
sing).
Gimtosios kalbos iSaukétinimas ,Postilés" prakalboje
[1] rersattykite M. Daukios Posie" ,Praklbosj malonyshatyoe” fragments ir atihite w-
uot
1. Karl slau, pasaulye ya taua, oka prstairiskinga kad neti ty sa itp da
ten umes poproci it albos Visi as tmones tal save ga als iva pine
alt ur obulin rt. Nera oklosmerkos tos na tlio niekngofemes whom
tur nebiy arojama sva aba Ta kalb pprstai visit tatymus aed savosios ir svt
aly sora ena ir aus, aaa vue valeybe rea, grail i pador vate voli
atv) Bans tambo, namie. a pig vss tomo I ekvenesbavekiSmotnos kis
ignuna ptr soa tl ail var. lay propaqut.
2g nematore ek dg sy Doe Runge stator silos itganymo dik
netinojino: Kk aug atalisir paskendsi unkvose pagonikuose pretaruos Sanden ede
{vena Agi ngidime ek doug mit, pik nero yee, | amzing prop ein
“fala, asrondani ley albos pleiimo, dé gitososkalbospaneinime. aippapast zones
supra ks gra gaing, gas kris tt vos mokyt it kalbos rb nmol ba bau Kap
je kivssites ako, Pus, jegu neu selbora je dans jlgunesspranta mobo. Psga
Tkime mus pti kau kt dist dl barbariksgonytako dao pdt Psgalme ming
pati ino dai nes mes uarome vena Kang ne Wen Kt, bet Tenn.
11 Noraykite tris tautos potymius,jvardytus M. Daukdos.Palyginklte M, Daukfostautos sampraty su
paplitusia XVI ar jvardykit skirtuma. (2 takai)
1.2, Narodykite kurlose gyvenimo srityse svarbu vartot gimtjg kab, (1 tatkas)
osas | nenesansas
1.3, Remdamiesistorijos iniomis arba vadovél paraiyite bent du faktus,jodantus, kad gimtoi kalba
M, Daukos gyvenamuoju ikotarpiu buvo varojama ne visose gyvenimo srityse. Remndamiesi va~
dovliu paaitkinkite tokio reisknio pretas, Pateikite bent vieng jrodyma, kad ti turjo neigamy
pasekoiy, (4 takai)
RENESANSAS
2, Nurodykite du motyvus, kuriesicja M. Daukios,.Postils”prakalbg su M. Mabvyo sukurta etuvitka
Katekizmo' prakalba. (2 taka)
1
Paaitkinkite, eitia sels ifganymas’ (1 taSkas)
1.3 Suformuluokie tr paraykite problema, pvardytg antrosstraukos pradtije vardykte XV sukurta
karin, kuriame ifeySkinama§i problem, bel jo autoriy 2 takai)
43, Remdamicsi,Prakalba j malonyl skatytojg”paaiskinklte, kod svarbu versti kaya 8 kitykalby |
sgimtgjgkalbg. (2 taikai)
4, Remdamieti kltrinis kontetu pateikte fis argumontat jodantius, ad M. Daudor Ports”
prakalbaatspind: Renesanso mogaus pasalezirg. (3 taf)
1.6. Nurabykite di citatas i antros Straukos,jrodancias, kad M. Daukia ne tk rpinos! neddlmingais
‘amonémis, bet i ake jos svarbia tautos dalimi,Jvardykte dar bent vieng XVI a, raytojgletuv,
kurio karinye atsspind; demokratiskos patios, (3 talk)
1.7, Remdamiesi vadoveiu nurodybite adresat, urlam skiriama ,Postiés"prakalba. Atsakyrg pagrs-
‘ite cata i antros istraukos. (2 taka)
1.8, Suformuluokite ir paraiykite pagrinding anteosiftraukos mint (1 tatkas)
1.9 Sikoma, kad jeigu M. Daukos Sodus bay igitd, Lietavosikimas galejgssuikostytikitap. Rem-
«dmiestistorijos iniomis nurodykite bent po viengkultarinio ir poitinio gyvenimo fakt, jodi,
ka gimtosios kalbos apleidimas tureo skaudtiy pasckmiy, (2 taka!)
wsvertwene |]
SUDETINGESNES UZDUOTYS:
|, Remdamies! istorijos#inlomis ara vadowli patelkt tris fakts, jodantius, kad M, Dau’ turgjo
realy prefascy atkteiptiamsninkky démes), kad svarbujstatymus spausdinti bel valstybés reikalos
sptarti gimaja kalba, (3 takai)
os |
LYGINAMOJI TEKSTY ANALIZE
Gimtoj kalba -dvasingume, savitumo Saltnis
[Periph eats iat dot
Mikalojus Daukia
»Postilés" prakalba
'M, Dauktos manymu, varttiir puoseletigimtalg kalba moko pat prigimtis. Ta jrodinédamas huma-
aistas neti patekiaanalgi su gamtos pasauliu:Kekviens gyvs igi tur savo Kalb -jukvarnas nesuo
ia kp lakftingala o lakitngalanekrankiakaipvacnas, cys nestaugia kip lias, olintas nebiauna kaip
‘bys, Kaba itsaugo Kiekvienos butybéssavtuma,esm it prigimt, Humoritska skambantis palyginimas
su gamtos passulia ites irySkina svarbig mint gmt kalba - tautossavitumo Salts
11. Neemeésderlumu, ne drabuty skitingum, ne Salles gratumu,ne mest ply tvirumu gyvuoja autos,
bet daugausiaslaydamos ir vartodamos save kalba kur dina rato bendruma,santaik i broil
mle, Kalbayra bendras melas ys vibes motina pilletiskumo teva, valtybes srgas. Sunalkinka—
sunaikin! santa, vienybe ie gerovg Sunlkink a ~L2temdys!saule dangule,sumaiys pasaulo tvarka,
_atims gyvybe ir gaeb.
(Werauko 8 Doukns Protos; malo skank?)
gnas Seinius
Ignas Seinius(Jurkinas) ~ letuviy ratytojas impresionistas, rg lietuviy ir Svedy kalbomis, 1910—
1913 m. — itkliausias raiytojo lctuviskos kiryboslakotarpis.Kalp tik tuo meta sukurtas ir romanas
-Kuprelis illeitas 1913 m, Amerikoje. Kisinio veiksmas plétojamas spaudos draudimo laikas,to-