pasakotojo patyrimais. Man labiausiai patikusi kalba. Buvo „Kas mus gyvenime padaro sveikus ir laimingus?“ Eksperimentas atliktas per tiek daug metų. Ir tiek daug žmonių interviu. Turime suprasti, kad kiekvienas iš jų turi savo nuomones, patirtis, jausmus. Įdomu, nuo mūsų santykių su kitais. Priklauso sveikata. Argi nenustebina? Toks paprastas dalykas, kaip santykis su kitais. Gali nulemti ne vien tavo savijautą, bet ir laimės jausmą. Laimė. Žodis, kuri esu įsitikinusi esame girdėje visi. Ar visi suprantame kas tai yra? Atrodo, jog suaugusieji vis ir tepriekaištauja. Tai mes to nesuprantam, tai lamės nejaučiam. Jiems laimė, kai jie buvo maži. Buvo nauji batai, saldainiai. Dalykai, kurios buvo sunku atrasti. Man vis mama sako : aš būdavau tokia laiminga gavusi naujus batukus ar saldainių. O tu turi viską, ir vistiek liūdi?” Manau suaugusieji nesupranta. Mūsų kartai yra daug sunkiau, jausmų atžvilgiu. Nekaltinu jų, nesuprantant. Tačiau norisi kartais tiesiog pradingti, ten kur tamsu, o dangus pilnas žvaigdžių. Ir tiesiog pasedėti. Nieko netrukdant. Tik aš ir tyla. Tai mums būtų laimė. Paiilsėjimas nuo netinkamų ar skaudinančių santykių su kitais. Visiems mums reikia kada nors pabūti vieniems. Daug mūsų užauga, baimėje, neviltyje. Ir kai patampame paaugliais. Visi stebisi kodėl mes pikti ir vis liūdni. Norėčiau, jog šios žodžius išgirstų kiekvieni tėvai : Mes nenorime būti vien blogi. Galime būti ir geri. Tačiau reikia kartais prisiminti ką jūs padarete, nesakau, kad niekas nedaro klaidų. Bet klaidas reikia pripažinti. Ir atsiprašyti. Nes tos klaidos gali sugadinti tolimesnius santykius. Vaikai, mes paaugliai. Neturėtumėm gyventi slėpdami jausmus. Prašau, tik išklausykit kartas nuo karto. O jei mūsų nenorite klausyti. Paklausykite paskaitų kaip ši.