Professional Documents
Culture Documents
ღვინის კულტურა და ისტორია
ღვინის კულტურა და ისტორია
ღვინის კულტურა და ისტორია
3
qsenofonte (Zv. w. V s.) wers, rom kolxebis Rvino “surnelovani da
saamo”iyo.
strabonis ( ZV.w. I s.) cnobiT, iberiaSi yurZeni farTod gavrcelebuli
yofila da vazis iseTi mosavali modioda, mosaxleobas misi sruliad
moxmareba ar SeeZloo.
prokofi kesarieli (VI) gviambobs: ” mesxebi Sromis moyvareni arian,
maT bevri venaxi aqvT da TavianTi Rvino miaqvT sxvadasxva qveynebSi
gasayidad”. es erT-erTi mniSvnelovani cnobaa, vinaidan cxadi xdeba, rom
Zvel mesxebs savaWro urTierTobebi hqondaT damyarebuli mezobel
qveynebTan da adgilobrivi produqti eqsportzec gahqondaT. garda amisa
Rvino erT-erTi yvelaze rTuli gadasaadgilebeli produqti iyo da aris,
dresac da Tu saTanadod ar moepyrobi, gagifuWdeba. aqedan gamomdinare
dazustebiT SeiZleba iTqvas Tu ra daniSnuleba hqonda or kedlian,
Termosis tipis qvevrebs, savaraudod aseTi qvevrebiT xdeboda Rvinis gatana
eqsportze.
mravlis metyvelia is faqtic, rom Sah-abasis dros kaxeTidan iranSi
Rvino xarkis saxiT gahqondaT, es iyo uprecedento movlena im epoqisaTvis.
Sahis karze qarTl-kaxur Rvinos “edemis siTxes” eZaxdnen.
6
mezvre) an vindemitosis (yurZnis mkrefavi) saxeliT icnoben, misi moZebna
advilad SeiZleba qalwulis TanavarskvlavedSi.
saqarTveloSi pirveli ampelografiuli koleqcia 1931 wels Seiqmna
Telavis mevenaxeoba- meRvineobis sacdel sadgurSi, sadac daculi iyo 1000-
mde jiSi. 1947 wels saqarTvelos sasoflo-sameurneo institutis
mevenaxeobis kaTedris iniciativiT sofel diRmis teritoriaze safuZveli
Caeyara e.w. sakavSiro mniSvnelobis koleqcias sadac 1200-mde jiSi iyo
daculi. 1957 wels mis bazaze Siqmna ufro srulyofili koleqcia da
kompleqsuri laboratoria, romelic 2500-mde jiSsa da saxeobas Seicavda,
maT Soris iyo qarTveli saleqcionerebis mier gamoyvanili axali jiSebic.
dResdReobiT aseTi ampelografiuli koleqciebi, sxvadasxva Rvinis
kompaniebs aqvT gaSenebuli, ramac ganapiroba Zveli miviwyebuli jiSebisgan
dayenebuli Rvinis, bazarze gamoCena, magaliTad: Savkapito, Tavkveri, Cxaveri,
ocxanuri-safere da sxva.
Zvel CanawerebSi weria: `vazis veluri winaprebi gadaSendnen da
amgvarad Cven winaSea Tavis warsulidan mowyvetili, adamianis mier Seqmnili
saxeoba~.
velurad xSirad gvxvdeba formebi, romelnic Zalian waagvs V. vinifera L.-
s, an kidev pirdapir gardamaval safexurs warmoadgenen kulturuli vazidan
tyiurze, krikinaze; es imitom, rom kulturuli vazi Zalian advilad
velurdeba da jvaredindeba velurTan, ris Sedegadac hibridebs qmnis.
amJamad saqarTveloSi 500-ze meti jiSia aRricxuli,regionebis
mixedviT: kaxuri – 80 jiSi, qarTluli – 72, imeruli – 75, raWul-leCxumuri
– 50, megruli _ 60, guruli – 53, aWaruli – 52, afxazuri – 58 da sxv. am
mimarTulebiT muSaoba kidev grZeldeba da kidev mraval axal jiSs
gamoavlens.
yurZnis jiSebis ZiriTad niSan-TvisebaTa daxasiaTeba da Seswavla
mravali saukunis win daiwyo, pirveli aseTi mcdeloba II saukunus moRvawis
–kaxiane basas agronomiul TxzulebaSi Cans. me-19 saukunis dasawyisSi ki
ampelografia gamoyenebiTi botanikis damoukidebel dargad Camoyalibda.
ampelografia or nawilad iyofa, es aris zogadi da kerZo
ampelografia. zogadi ampelografia Seiswavlis vazisebrTa ojaxis
sistematikas, gvarebis, saxeobebis, jiSebisa da velurad mzardi vazis
formebis warmoSobas, gavrcelebasa da cvalebadobas. kerZo ampelografia
ki swavlobs jiSebisa da populaciebis botanikur, biologiur da sameurneo
niSan-Tvisebebs da gansazRvruli ekologiuri pirobebisaTvis jiSebis
SerCevasa da raionebis mixedviT dayofas.
vazi erTerTi yvelaze “xnieri” mcenarea dedamiwaze, magram misi
warmoSobis zusti TariRi, werilobiTi wyaros uqonlobis gamo
daudgenelia. amitom Tanamedrove kulturuli vazis warmoSobisa da
evoluciis SeswavlaSi, paleonTologiuri da arqologiuri masalebi,
mecnierebs did daxmarebas uweven. am TvalTaxedviT yvelaze ufro saimedo
informacias yurZnis namarxi wipwebi iZleva, romlebsac ampelografiul
niSnebi saukuneebis manZilze hqondaT SenarCunebuli.
7
istoriulad cnobilia, rom Semosevebis dros, mteri pirvelad venaxebs
Cexavda, aman ganapiroba is faqtic, rom qarTvelma kacma Tavisdauneburad
gamoiyvana iseTi jiSebi, romelic swrafad Seavsebda adamianis moTxovnas
venaxisa da yurZnis mimarT. ase gaCnda saRvine, saCamiCe, sabadage da sasufre
yurZnis jiSebi, romlis didma nawilmac dRemde moaRwia.
omianobis dros, qarTveli mebrZoli, Tavisi sagzliT ikveboboda,
amitomac sagzali unda yofiliyo advilad satarebeli da amasTan noyieric.
aseTad miiCneoda xmiadi, sulguni, qumeli da CurCxela.
CurCxela yvelaze kaloriulia, mis gulSi ideboda nigozi, Txili,
CamiCi da Ciri, rac kidev ufro met kaloriulobas matebda. Tumca marto
SigTavis ar aris sakmarisi, misTvis aucilebelia kargi badagis damzadeba,
rasac odidganve didi yuradReba eqceoda. saerTod ki saukeTesod miCneulia,
rqawiTelisgan damzadebulia badagi da TaTara. Tumca dRevandel
realobaSi sxva yurZnis jiSebisganac mzaddeba aranakleb gemrieli badagi
da TaTara, magaliTad: saferavisgan, goruli mwvanesgan, Cinurisgan,
kraxunasgan, xixvisgan, Cxaverisgan, aleqsandroulisgan da sxva.
saqarTveloSi venaxi, marto sawarmoo daniSnulebiT ar gamoiyeneba, igi
odiTganve qarTvel kacs dasasvenebel baRad miaCnda, sxvagvarad mas
qarTveli kacis samoTxesac eZaxdnen. mas Semdeg rac mteri qveynidan
ganidevneboda da simSvide daisadgurebda, glexic maSinve gaaSenebda venaxs
da iwyebda yvelafers Tavidan, Tan aucileblad TiTo-orola sxva jiSebsac
miurgavda, zogs adreuli mosavlisaTvis, zogs gviani mosavlis gamo, zogsac
mxolod silamazisTvis.
yurZnis jiSebis mravalferovnebas, Rvinis dayenebis drosac didi
mniSvneloba hqonda da aqvs dResac, vinaidan gansazRvruli SefardebiT maT
Serevas, SeuZlia Rvino gaakeTilSobilos da mas gansakuTrebuli buketi,
aromati da Tvisebebi SesZinos, amtom ZiriTad jiSebTan erTad mezvre Tavis
venaxSi ramdenime sxva jiSsac rgavda, garkveuli mosazrebebis gamo, es iyo
silamazisTvis, gemosTvis da Rvinis xarisxis gasaumjobeseblad.
saqarTveloSi vazi zRvis donidan 1200 metris simaRlemde, zogan 1400
metramdec kargad xarobs da karg Rvinosac iZleva, gansakuTrebiT ki kargad
xarobs 1000 m. simaRlemde.
Zvelad mosavlianoba-nayofierebis daxasiaTebis dros yovelTvis
aRniSnuli hqondaT xazi, sadamdisac aRwevda is zoli sadac vazi xarobda
da romlis zeviTac vazi ukve qreboda. am TvalsazrisiT miwa-wyali or
nawilad iyofoda: erTs venax-xiliani are Seadgenda, meores kidev uvenaxo
da uxilo zoli ekuTvnoda.
istoriulad venaxsa da tyes Soris sazRvari Zalian xSirad
ikargeboda, vinaidan venaxi tyis piridan iwyeboda; garda amisa, venaxis piris
da Robis Ziris Taviseburi gamoyeneba icodnen. aq irgveboda umTavresad
`wvrili xili~: tyemali, qliavi, damasxi, WanWuri, kurkamZvrala, Svindi,
Txili, agreTve msxali, vaSli da kakalic. am xeebze Zalian xSirad
gaSvebuli iyo vazi, aseTi saxiT Seqmnili iyo Taviseburi gardamavali
safexuri tyidan venaxze.
8
saqarTveloSi bevri arqauli kvalia da erT-erTi umniSvnelovanesi,
mevenaxeobis formebia, romelic dRemdea SemorCenilis saqarTvelos
mevenaxeobis regionebSi.
cnobilia, rom mecnierebi mevenaxeobis sam tips gamoyofen: pirveli
esaa maRlari, anu eqstensiuri mevenaxeoba, rodesac vazi xezea gaSvebuli da
adamiani minimalurad ereva mcenaris ganviTarebaSi. maRlars Zvelad kidev
erTi saxeli, babilo hqonda, arsebobda aseTi cnebac, sababilo Wuri, rac
adasturebs, rom maRlaris Rvinos calke inaxavdnen. meore tipia olixnari,
rodesac, vazs maRal sarebze an dabal xeebze uSveben, xolo mesame es aris
dablari, es ukve intensiuri mevenaxeobaa, rodesac adamiani maqsimalurad
ereva vazis ganviTarebaSi da akontrolebs xarisxs.
saqarTveloSi yvela es forma xeluxlebladaa SenarCunebuli, pirveli
ori forma, gansakuTrebiT dasavleT saqarTveloSia SemorCenili.
dablari mevenaxeobis arseboba jer kidev II-I aTaswleulebSia
savaraudebeli, razec metyvelebs didi raodenoiT sasxlavi namglebi,
WurWeli da mevenaxeoba-meRvineobasTan dakavSirebuli sxva nivTebi,
romlebic qveynis TiTqmis yvela kuTxeSia aRmoCenili. aqedan gamomdinare,
mecnierTa azriT saqarTveloSi kulturuli mevenaxeoba Zv.w.III-II
aTaswleulidan, meRvineoba ki neoliTis periodSi Camoyalibda.
saqarTveloSi meRvineobis kvali iseT regionebSicaa aRmoCenili, sadac
SeuZlebelia vazs exara. 1966 wels TeTri wyaros raionSi, bedebis goraze,
zRvis donidan 1700-1800 m. simaRleze yurZnis wipwebi da vazis rqebi
aRmoaCines, romelic mecnierebma Zv.w. II aTaswleuls , anu e.w.TrialeTis
kulturas miakuTvnes. vazis rqebi vercxlis Txelfurclovani firfitebiTaa
dafaruli, aseTi pativiT ki savaraudod imis mimniSnebelia, rom vazi,
rogorc kultis niSani SeiZleba yofiliyo. Tumca es aRmoCena SesaZlebelia
“samTo meRvineobazec” migvaniSnebdes, rac dRemdea SemorCenili. dasavleT
da aRmosavleT saqarTveloSi mTaSi yurZnis tkbili dRemde aaqvT
dasaduReblad, XVIII saukunus dasawyisSi, mefe vaxtag VI-is brZanebiT
kojorSi, zRvis donidan 1300-1400 metrze ahqondaT yurZnis tkbili, saerTod
ki cnobilia, rom saqarTveloSi mTad da barad dayofa mevenaxeobis
gavrcelebaze iyo damyarebuli, anu sadac vazi xarobda da mosavals
iZleoda barad iwodeboda, sadac ar xarobda-mTad.
aRmosavleT saqarTvelo
kaxeTi
saingilo
qarTli
13
gavrcelebulia saerTaSoriso jiSebic: aligote, pino nuari, Sardone,
sovinioni blani, merlo da sxva.
qvemo qarTli warmoadgens saukeTeso zonas sasufre yurZnisa da
qiSmiSebis warmoebisaTvis.
Sua qarTli, qarTlis sxva qvezonebs Soris, mevenaxeoba-meRvineobis
TvalsazrisiT metad sainteresoa, radgam es regioni aris, xarisxiani
klasikuri tipis sufrisa da maRalxarisxiani cqriala Rvinoebi warmoebis
zona. atenis xeobaSi uZvelesi droidan, adgilobrivi vazis, goruli mwvanis
da Cinuris yurZnisagan, tradiciul teqnologiiT amzadeben,
adgilwarmoSobis dasaxelebis cqriala Rvinos, saxelwodebiT- `atenuri~.
aRniSnul qvezonaSi awarmoeben maRalxarisxian sufris TeTr da vardisfer
Rvinoebs rogorc goruli mwvanis da Cinuris, aseve budeSuris, Tavkveris da
sxva adgilobrivi jiSebis yurZnisagan.
am qvezonidan gansakuTrebiT aRsaniSnavia qsnis xeoba (muxranis veli),
sadac franguli vazis jiSi aligote, romelic iZleva klasikuri tipis
sufrisa da cqriala Rvinoebis warmoebisaTvis saWiro maRalxarisxian
Rvinomasalas.
zemo qarTlis _ mesxeTis teritoriaze amJamad mevenaxeoba-meRvineobas
samrewvelo xasiaTi ar aqvs. warsulSi ki, mevenaxeoba-meRvineoba mesxeTSi
farTod yofila ganviTarebuli, amas mowmobs arqeologiuri gaTxrebis
dros aRmoCenili marnebi, qvevrebi, sawnaxelebi, sasmisebi da sxvadasxva
istoruli masalebi.
qarTSic iseve rogorc kaxeTSic, gavrcelebulia, rogorc tradiciuli
aseve klasikuri (e.w. evropuli) meRvineoba.
14
18. enageTis TeTri TeTri mc. gavrc.
19. enageTis wiTeli Savi mc. gavrc.
20. virayurZeni TeTri mc. gavrc.
21. Takveri qarTlis Savi mc. gavrc.
22. kapita wiTeli mc. gavrc.
23. kaspuri TeTri TeTri mc. gavrc.
24. kexva vardisferi mc. gavrc.
25. laki TeTri mc. gavrc.
26. marneulis adreula TeTri mc. gavrc.
27. marneulis Savi Savi mc. gavrc.
28. melikuda TeTri farT. gavrc.
29. mkvrivi yurZeni TeTri mc. gavrc.
30. muxa wvane TeTri mc. gavrc.
31. mwvane avrexi TeTri mc. gavrc.
32. pirRebula TeTri TeTri mc. gavrc.
33. pirRebula Savi Savi mc. gavrc.
34. pirRebula vardisferi vardisferi mc. gavrc.
35. saadreo TeTri TeTri mc. gavrc.
36. sabatono TeTri mc. gavrc.
37. saferavi atenis Savi mc. gavrc.
38. saferavi beჟaSvilis Savi mc. gavrc.
39. saferavi mejvrisxevis Savi mc. gavrc.
40. sionis TeTri TeTri mc. gavrc.
41. tatanauri vardisferi mc. gavrc.
42. farTala TeTri TeTri mc. gavrc.
43. farTala Savi Savi mc. gavrc.
44. qarTluri WroRa wiTeli mc. gavrc.
45. qiSuri saadreo TeTri mc. gavrc.
46. qiSuri TeTri TeTri mc. gavrc.
47. qiSuri Savi Savi mc. gavrc.
48. qiSuri msxvilmarcvala TeTri mc. gavrc.
49. qurTas vardisferi vardisferi mc. gavrc.
50. qciis TeTri TeTri mc. gavrc.
51. qciis Savi Savi mc. gavrc.
52. Rariba TeTri TeTri mc. gavrc.
53. Rariba Savi Savi mc. gavrc.
54. Rrubela qarTlis Rrublis feri mc. gavrc.
55. Saba TeTri mc. gavrc.
56. Savkapito Savi mc. gavrc.
57. Sirakeni TeTri mc. gavrc.
58. Cinuri TeTri farT. gavrc.
59. Cinuri Savi Savi mc. gavrc.
60. Cinuri avrexi TeTri mc. gavrc.
61. CitisTvala qarTlis TeTri mc. gavrc.
62. wiTeli vazi wiTeli mc. gavrc.
63. wkeni TeTri mc. gavrc.
64. WroRa qarTlis TeTri mc. gavrc.
65. Wyapa TeTri mc. gavrc.
66. Wyartala TeTri mc. gavrc.
15
67. xarisTvala qarTlis TeTri mc. gavrc.
68. jvari TeTri mc. gavrc.
mesxeTi
dasavleT saqarTvelo
imereTi
16
dasaxelebis Rvino “sviri” da jiSobrivi dasaxelebis, umaRlesi xarisxis,
originaluri, sufris TeTri, wiTeli da vardisferi Rvinoebi.
imereTSi mravalsaukunovani xalxuri tradiciebis safuZvelze Seqmnilia
imeruli tipis, tradiciuli Rvinis dayenebis originaluri teqnologia.
tradiciuli meRvineoba aqac iseve rogorc, sxva regionebSi qvevrs gulisxmobs,
romelsac imereTSi Wurs uwodeben. imeruli tradiciuli Rvinis damzadebis
Tavisebureba imaSi mdgomareobs, rom yurZnis tkbilis alkoholuri duRili
mimdinareobs, miwaSi Caflul WurebSi durdoze ( WaWa – klertis gareSe), romelic
mTeli maduRari masis 4-6%-s Seadgens. aseTi wesiT dayenebuli Rvino klasikuri
tipis RvinosTan SedarebiT ufro eqstraqtulia da sxeuliani, amave dros msubuqi
da harmoniuli, xasiaTdeba sasiamovno gemoTi da yurZnis jiSuri aromatiT. imereTi
ganTqmulia: sviruli kraxuniT, obCuri colikouriT da kvaliTuri cicqaTi.
qvemo imereTi moqceulia imereTis dasavleT nawilSi, mdinare rionis
auzSi. aq venaxebi gaSenebulia zRvis donidan 400-420 metr simaRleze.
meRvineobis TvalsazrisiT es zona ordinaluri Rvinoebis zonaa, sadac
calkeuli ubnebSi, adgilobrivi vazis jiSebisagan mzaddeba xarisxiani
Rvinoebi.
18
75. Zveli obCuri Savi mc. gavrc.
76. Zveli samaWre Savi mc. gavrc.
77. ZiganiZe Savi mc. gavrc.
78. Ziganouri Savi mc. gavrc.
79. Zirageulis Savi Savi mc. gavrc.
80. wvrilmarcvala TeTri TeTri mc. gavrc.
81. wirqvali TeTri TeTri mc. gavrc.
82. Wankilouri Savi mc. gavrc.
83. xarisTvala kolxuri muqi vardisferi mc. gavrc.
84. xiTeri (JRia) Savi mc. gavrc.
raWa-leCxumi
19
raWa-leCxumis regionSi gavrcelebuli yurZnis jiSebi
raWa
leCxumi
20
raWa-leCxumi
21
aWara, afxazeTi, guria, samegrelo
aWara
23
34. tyis yurZena Savi mc. gavrc.
35. qorqaula Savi mc. gavrc.
36. SavSura TeTri mc. gavrc.
37. SiSveli Savi mc. gavrc.
38. CitisTvala aWaruli Savi mc. gavrc.
39. cviTe TeTri mc. gavrc.
40. cxenisZuZu aWaruli Savi mc. gavrc.
41. wvite TeTri mc. gavrc.
42. WeWibera TeTri mc. gavrc.
43. Wipakuri Savi mc. gavrc.
44. Wodi Savi mc. gavrc.
45. xarisTvala aWaruli Savi mc. gavrc.
46. javaxeTura TeTri mc. gavrc.
47. jineSi Savi mc. gavrc.
afxazeTi
guria
samegrelo
27
kaxeTi da imereTi-Txevadi oqro
29
Rvino, romelic wlebis Semdeg, misi qaliSvilis qorwilSi saqorwilo
sufrisTvis gaxsna.
qvevrSi Rvinis xarisxianad SenaxvaSi, did roli sarqvels eniWeba.
aRmosavleT da dasavleT saqarTveloSi qvevris sarqveli gansxvavebulia.
qarTl-kaxeTSi vxvdebiT qvisgan damzadebul sarqvelebs, romlebsac
ZiriTadad fiqali qvisgan amzadeben. rogorc Zveli Canawerebi da zogierTi
marnis paraqtikuli dakvirveba iuwyeba, sxva qvisgan damzadebuli sarqveli
Rvinis gemovnuri Tvisebebis da xarisxis gauaresebis mizezic SeiZleba iyos.
kaxeTSi xarisxiani sarqvelebis damzadebiT, sofeli sabue iyo ganTqmuli,
sadac sarqvelebs fiqali qvisgan amzadebdnen.
dasavleTSi sarqvels “orgos” da “badimis” saxeliT moixsenieben. maT
xisgan, kerzod muxisgan an wablisgan amzadeben. aseTi sarqvelebi or tol
nawiladaa gayofili, gansakuTrebulad didi zomis qvevrebis semTxvevaSi,
SeiZleba sam nawiladac gaiyos.
sarqvelis daxurebis praqtikac yvela regions gansxvavebuli aqvs,
dasavleTSi sarqvels uSualod qvevris pirze awyoben, zevidan ayalo miwas
adeben, romelic Tixa miwis msgavisia. ayalo miwas sarqvelze, xis morisgan
gamoTlili, gluvi piris mqone iaraRiT tkepnian, zevidan ki Cveulebrivi
miwiT faraven, aseTi xerxiT ayalo miwas gamoSrobisgan icaven, vinaidan Tu
igi gamoSra da daskda, maSin qvevris hermetulobac dairRveva da Rvinis
xarisxic gauaresdeba.
aRmosavleTSi es procesi sruliad gansxvavebulia: qvevris pirze
magrdeba winaswar mozelili Tixa, zemodan qvis sarqvels adeben da zemodan
mTeli ZaliT awvebian, rom sarqveli Tixas kargad miekras. aseT SemTxvevaSi,
qvevris pirze dadebuli Tixa, avsebs sivrces sarqvelsa da qvevris pirs
Soris, rac qmnis hermetulobas da RvinoSi haeris Sesvlas uSlis xels.
hermetulobas isic qmnis, rom mWidrod daxuruli sarqvelis Tavze isev
mozelili Tixamiwa edeba, romelsac Tavze silas ayrian da periodulad
wyliT namaven, raTa gamoSrobisagan iqnas daculi.
aqve unda aRiniSnos rom saqarTvelos sxva regionebSic, qvevrSi Rvinis
dayenebis tradicia arsebobda, Tumca amis Sesaxeb istoriuli monacemebi
Zalian mwiria.
33
amave dros, wm. evqaristiis saidumlosaTvis gamoiyeneba mxolod
wiTeli Rvino, rac imiT unda aixsnas, rom igi qristes sisxlad aRiqmeba.
“marTlmadidebuli eklesiis wminda mRvdelmsaxurTa samagido wignSi”,
romelic efuZneba dabadebis wigns (49,11) da meore rjuls (32,14),
ganmartebulia Semdegi: “cxadia, rom saidumlo serobaze mxsnelis mier
swored wiTeli Rvino gamoiyeneboda, romelsac sazogadod iyenebdnen
palestinaSi, ris gamoc wm. werilSi mas mtevnis sisxli, yurZnis marcvlis
sisxli ewoda”. aqedan gamomdinare, Camoyalibda moTxovna, rom saeklesio
Rvino iyos wiTeli, yurZnis da sufTa, yovelgvari minarevebis gareSe.
amgvarad, eklesiis kanonebis mixedviT, saqarTveloSi saeklesio Rvino
unda iyos muqi wiTeli, mSrali da zomierad magari. igi unda damzaddes
sufTa yurZnis wvenis duRilis gziT, yovelgvari Senarevebis gareSe.
qarTul istoriul wyaroebSi SemorCenilia termini “SemomwirvelTa
Wurni”. iTvleba, rom aseT WurebSi eklesiisaTvis Sewiruli Rvino inaxeboda.
mas swiravdnen dRegrZelobisa da codvebis SemsubuqebisaTvis. Semomwirveli
cdilobda yvelaze saukeTeso Tvisebis mqone Rvino _ “zedaSe” _ calke
qvevrSi Seenaxa da eklesiisaTvis gadaeca.
sulxans –saba orbelianis ganmartebiT leqsikonSi zedaSes
ganmartebas vkiTxulobT: ”zedaSe-Sesawiri Rvino”.
n.CubiniSvilis qarTul leqsikonSi ki zedaSe moixsenieba rogorc:
”Rvino xmarebuli Jamis wirvisa zeda sefiskverisa Tana, msoflioni uxmoben
Rvinosa Senaxulsa sTulisa drosa patara qocoSi, vidre dReobamde
salocavis adgilisa da maSin moxdian, Tan waiReben nakvebis zvariTurT
eklesiis kars, sadaca nawilsa zedaSisa da daklulis zvarisas miarTmeven
samRudeloTa. zogs daurigeben glaxakTa da danaSTens miiReben TviT munve.”
sazedaSe Rvinis dayenebis teqnologia didad ar gansxvavdeba
Cveulebrivi qvevris Rvinis dayenebis teqnologiisagan, ZiriTadi gansxvaveba
am or Rvinos Soris aris misi Sinaarsobrivi da daniSnulebiTi mxare. aseve
calke SeiZleba gamoiyos sazedaSe qvevrebic, isini maranSi erTgvar orients
warmoadgendnen da yovelTvis gamorCeul adgils iyvnen Caflulni. zedaSis
qvevri gancalkevebul adgils ikavebda, igi unda yofiliyo saukeTeso
adgilas sxva qvevrebTan SedarebiT, raSic igulismeba sigrile, mzis
sxivebis miuwvdomloba da myudro adgili. Zveli zedaSis qvevrebze SeimCneva
meqvevre ostatis mier gakeTebuli jvris formis damRebi.
zedaSis qvevrebisa da Rvinis kultura mTels saqarTveloSi iyo
gavrcelebuli, amJamad zedaSis Rvinis damzadeba mxolod monasterebSi
xdeba. Zvelad praqtikulad ar arsebobda arcerTi marani, sadac zedaSis
Tundac erTi qvevri ar yofiliyo Cafluli. aqedan gamomdinare, TiTqmis
yvela marnis mflobels hqonda zedaSis qvevri, romelSic mzaddeboda,
rogorc taZar-monastrebisaTvis Sesawiri Rvino, aseve saero Tu saeklesio
dResaswaulebze sakuTari moxmarebisTvis gankuTvnili Rvino. zedaSis
qvevrebsa da sazedaSe Rvinos yovelTvis didi gulisyuriT ekideboda
qarTveli kaci. aseT qvevrebTan da metadre RvinosTan, mandilosani axlosac
ki ar midioda.
34
taZar-monastrebisadmi Senawiri Rvinis garkveuli nawili sabarZimed
iyo gankuTvnili. aseTi Rvino wirva-locvis dros macxovris sisxlad
aRiqmeba, swored es umTavresi momenti ganapirobebs, imas rom sazedaSe
Rvinos gansakuTrebuli, movla da mopyroba esaWiroeba, raSic igulisxmeba,
marnisa da qvevris movla, yurZnis jiSi, yurZnis tkbilis daduReba,
daRviniebisa da Senaxvis procesi.
sazedaSe Rvinis dasayeneblad gamoyenebuli unda iqnes, mxolod
wiTelyurZniani vazis jiSebi, rogorebicaa: saferavi, ZvelSavi, ocxanuri
safere, Tavkveri Savkapito da sxva dasavleTisa Tu aRmosavleT
saqarTvelos yurZnis jiSebi. yovlad gamoricxulia hibriduli da e.w.
”uwamli” vazis jiSebis gamiyeneba.
amboben Rvinos adamianis xasiaTis damaxsovreba SeuZliao da isic
iseve moqmedebs adamianze rogor xasiaTzec iyo damzadebis dros meRvine.
albaT amitomacaa zedaSis Rvino aseTi gansakuTrebuli.
Zvelad yurZnis daWyletis dros, maranSi aucileblad inTeboda kelaptari,
sawnaxelSi ar SeiZleboda nasvami mamakacis an mandilosnis Cadgoma,
ikrZaleboda maranSi zedmeti xmauric da bilwsityvaobac, ikiTxeboda
locvebic. es tradicia amJamad monastrebSia SemorCenili, sadac zedaSes
Rvinis dasamzadeblad gansakuTrebulad emzadebian. sawnaxelSi ki mxolod
uxucesis mier kurTxeul bers an morCils aqvs Cadgomis ufleba, romelic
winaswar, sawnaxelSi Cadgomamde, kiTxulobs ganwmendis locevebs, Semdeg
dgeba sawnaxelSi da fexiT Wylets yurZens, aseve locvebis da
sagaloblebis TanxlebiT. miRebuli tkbili ki qvevrSi Tavsdebda
durdosTanNerTad dasaRvineblad.
Zvelad iyo da axlac aris SemTxvevebi, rodesac sazedaSe qvevri ziandeba,
ibzareba an tydeba, axlis sanacvlo sazedaSe qvevrs moculobiT ufro didi
qvevriT cvlian, es kidev erTxel adasturebs, rom es tradicia saqarTveloSi
didi siZveliT xasiaTdeba da mas gansakuTrebuli yuradReba eqceva.
zedaSis kultura qarTuli meRvineobis damaxasiaTebeli da ganuyofeli
nawilia.
35
moyvanilobiT da Sekvris wesiT, tkbilis gamosasvleli Wrilisa da baqanis
TaviseburebiT.
xis sawnaxeli qarTl-kaxeTSic gamoiyeneba, romelic ZiriTadad
imerili ostatebis mieraa damzadebuli, vinaidan dasavleT saqarTveloSi
ZiriTadad xis sawnaxelebi gamoiyeneba. rogorc arqeologiuri gaTxrebi
iuwyebian me-19 saukunis meore naxevarSi, aRmosavleT saqarTvelos umravles
raionebSi qvitkiris sawnaxelebi Warbobda, xis sawnaxelebs mxolod
dasavleT saqarTvelos momijnave raionebSi iyenebdnen.
qvitkiris sawnaxeli, damaxasiaTebelia saqarTvelos aRmosavleT
raionebSi. sawnaxeli, maranzea miSenebuli da marnis kedlebi sawnaxelis
kedlebadaa gamoyenebuli, aseT SemTxvevaSi, sawnaxelis mxolod ori
kedelia amoSenebuli. rogorc Canawerebi iuwyebian, aRmosavleT
saqarTvelos zogierT raionSi qvitkiris sawnaxels Ria cisqveS aSenebdnen,
amgvar sawnaxelebs, rogorc specialistebi varaudoben, venaxSi yurZnis
dawurvisTvis iyenebdne, glexs rom yurZnis tkbili mietana maranSi da gzaSi
yurZeni ar dazianeboda.
aRmosavleT saqarTveloSi gavrcelebuli sawnaxelebi xSirad or
ganyofilebiania. erTi ganyofileba TeTri yurZnis dasawuradaa gankuTvnili,
xolo meore wiTeli yurZnis. tkbilis sadinari Sua nawilSia gantavsebuli
da daqaneba orive bolodan iwyeba.
qvitkiris sawnaxelebs adgilobrivi xelosnebi-kalatozebi aSenebdnen,
saSen masalad ki gamoiyenebdnen riyis qvas, filaqvis natexebs, xolo
gasamagreblad duRabs da kirxsnars.
rogorc istoriuli Canawerebi iuwyebianme-19 saukuneSi qvis sawnaxeli
qarTlSi yofila gavrcelebuli, kerZod ki duSeTis mazraSi. qvis sawnaxeli
qvitkirs sawnaxelze moklea, misi Ziri formiT kvadrats uaxlovdeba.
qvis sawnaxelebs qvis mTlelebi Tlidnen, isini gavrcelebuli iyo
qarTlSi, kaxeTSi da qiziySi.
saqarTvelos teritoriaze aRmoCenili uZvelesi qvis sawnaxelebi
adreelinisturi xaniT (Zv.w.-III ss) TariRdeba. isini kldeSia nakveTi.
TiToeul maTgans garda yurZnis dasawuri moednisa, aqvs tkbilis
mosakavebeli auzi, romelic ZiriTad ganyofilebastan kldeSive amokveTili
sadinariTaa dakavSirebuli. aseTi kldeSi nakveTi sawnaxelebi SemorCenilia
daviTgarejSic da varZiaSic.
marani-saRvine saxli
36
miwaSi Cafluli qvevrebiT, oqros, vercxlis, brinjaosa da Tixis sasmisebiT,
romlebic Cvens welTaRricxvamde III-II aTaswleulebiT TariRdeba.
qarTulma tradiciam bolo dromde Semoinaxa sxvadasxva saxis
maranebi, romlebic nagebobis mravalferovnebiT da met-naklebi
TaviseburebiT xasiaTdeba.
marnis mowyoba da arqiteqtura saqarTvelos kuTxeebis mixedviT
icvleba. zogadad ki saqaRtveloSi vxvdebiT marans: rogorc calke,
damoukidebel nagebobas, ogo saqarTvelos kuTxeebis mixedviT SeiZleba
iyos rogorc qviTkirisa Tu agurisa (qarTl-kaxeTi), ise xisgan naSeni
(dasavleT saqarTvelo), imeruli Ria WurisTavebi, romelsac saerTod ar
gaaCnia aranairi nageboba da qvevrebi Ria cis qveSaa Caflulli,
sacxovrebeli saxlis kompleqsSi mowyobili Tu saxlze minaSeni marani.
zogadad dasavleT saqarTvelosTvis damaxasiaTebeli samkedliani anu
zurgiani marani, TavdacviTi nagebobis, koSkisa Tu cixis pirvel sarTulze
mowyobili marani, gamoqvabulSi anu kldeSi nakveTi marani da taZarze
minaSeni marani.
maT Soris gamoiyofa ori ZiriTadi tipi: Ria marani da daxuruli
marani. pirveli maTgans miekuTvneba, Ria cis qveS, miwaSi Cafluli qvevrebi.
sakuTriv maranSi ki moTavsebulia yurZnis fexiT dasawuri xorgo-sawnaxeli
da meRvineobis sxva WurWeli. xolo meore tipis maranSi qvevrebi
ganTavsebulia daxurul maranSi, iseve, rogorc meRvineobis danarCeni
inventari.
Ria marani damaxasiaTebelia mxolod dasavleT saqarTvelosTvis. igi
xSiria imereTSi, qvemo raWaSi, leCxumSi (rionis xeobaSi), guriaSi, naklebad
aris gavrcelebuli samegreloSi. misi erT-erT ZiriTad maxasiaTebelia Ria
cis qveS ganTavsebuli Wurebis adgil-samyofeli, romelsac aqvs sakuTari
saxelebi: WurisTavi (imereTi, raWa-leCxumi da guria), olagvane –“saqvevre”
(samegrelo).
imereTsa da raWa-leCxumSi Ria marns, Wur-maranis saxeliTac
moixsenieben. es termini xSirad ixsenieba gviani feodaluri xanis dasavleT
saqarTvelos istoriul sabuTebSi.
eTnografiuli monacemebis mixedviT, Wur-marani dasavlur qarTuli
kar-midamos ganuyreli nawilia. igi ganTavsebulia SemaRlebula adgilas,
radgan, WurisTavze haeri unda moZraobdes da wvimis wyalic ar unda
gubdebodes. garSemo ki xSirad mesriT an Sqmeris cocxali RobiT aris
SemosazRvruli.
imisTvis, rom Wurebs mzem ar daxedos da Rvino ar gaafuWos,
WurisTavs garSemo gaSenebulia komSis, Txilis an rcxilis xeebi. yvelaze
xSirad ki komSis xeebs rgaven, radgan is mravali dadebiTi TvisebiT
gamoirCeva. yvelaze mniSvnelovani ki is aris, rom misi fesvebi miwaSi Rrmad
da sworad midis, ris gamoc Wurebi ar ziandeba, foTlebs Wuris farflis
mosarecxad da Rvinis brkis mosawmendad iyeneben, xolo nayofs ki
RvinisaTvis sasiamovno sunis misacemad Wuris kedels usvaven. Ria cis qveS
Cayril Wurebs Tavi hermetulad exureba.
37
WurisTavze sxvadasxva saxis maransac aSeneben, maT Soris gamoirCeva
xis marani, romelSic aseve sxvadasxva saxisaa: ukedlebo marani-romelic
muxis msxvil boZebze mdgari, ukedlebo gadaxuruli marania, sami mxridan
daxuruli anu samkedliani marani, ficruli da Zeluri anu mTlianad
daxuruli marani, romelic xiTaa naSenebi..
mkvlevarebis azriT, Ria marani dasavleT saqarTvelos bunebrivi
pirobebis Taviseburebebidan gamomdinare yvelaze xelsayrelia Rvinis
Sesanaxad. maTive azriT, Warbi tenianobis gamo, daxurul maranSi Wurebis
damarxva saziano iyo da aris RvinisaTvis: mudmivi Crdilisa da mzis
naklebobis gamo Rvinos, Smoris suns iRebs. Ria WurisTavze ki sasurveli
simSralea: mas dila-saRamos mze udgeba, niavic uvlis, xolo zafxulis
moWarbebuli sicxisagan WurisTavs xis Crdili an saCrdilobeli icavs. es
yvela faqtori ki Rvinos gafuWebisagan icavs.
dResdReobiT Ria marni gavrcelebulia mxolod dasavleT
saqarTvelos teritoriaze, xolo aRmosavleT saqarTvelosTvis aseTi saxis
marani sruliad ucxoa. Tumca Zvelad, rogorc eTnografiuli da
literaturuli monacemebiT dgindeba, me-19 saukunis bolosTvis Ria marani
arcTu iSviaTi movlena iyo qarTlSi da aqa-iq kaxeTSiac, gansakuTrebiT ki
siRnaRis raionSi iyo gavrcelebuli. arqeologiuri monacemebi aRmosavleT
saqarTveloSi Ria marnis Soreul tradiciebze miuTiTebs. qarTlis
teritoriaze ara erTgan aris aRmoCenili adre feodaluri da gvian
antikuri xanebis Ria marnis naSTebi. Tumca qarTl-kaxeTSi da agreTve
dasavleT saqarTvelos mTian regionSi, Ria WurisTavTan SedarebiT
upiratesoba eniWeba daxurul marans, rac am mxareTa geografiuli
TaviseburebebiT aixsneba. mag. qarTl-kaxeTSi daxuruli marani Rvinos icavs
zafxulSi moWarbebuli sicxisagan, xolo zamTarSi yinvisa da sicivis mavne
zegavlenisagan.
qarTuli marnis am tipSi ZiriTad gamoiyofen: marans-rogorc
gancalkevebiT mdgom nagebobas da marans-sacxovrebeli saxlis kompleqsSi.
gancalkevebuli marani ZiriTadad qviTkiris an xisganaa naSenebi.
qviTkiris marani, ZiriTadad damaxasiaTebelia qarTl-kaxeTisTvis.
zogierTi maTgani qarTuli xalxuri xuroTmoZRvrebis saucxoo nimuSad
SeiZleba CaiTvalos, Tavisi kedlebis lamazi wyobiT, fasadze Cayolebuli
aguris jvrebiT da zolebiT, aguriT amoyvanili TaRovani SesasvleliT da
muxis masiuri orfrTiani karebiT.
zogierTi marni or araTanabar nawiladaa gayofili TaRebiani kedeliT
an xis dedaboZiT, romelic lamazad moCuqurTmebul grZel baliSs ebjineba.
marnis mozrdil wina nawilSi qvevrebia Cafluli, piris irgvliv ki
aguriTaa gawyobili. amgvarad mopirkeTebul WurWelSi Rvino ufro sufTad
inaxeba. maranis meore, ukana, momceo nawilSi yurZnis dasawuri
ganyofilebaa. aq kedelTan mTel sigrZeze miSenebulia organyofilebiani
(orTvaliani) qvitkiris sawnaxeli.
aseTi saxis marani-“saRvine saxli” xSirad, mamakacTa lxinis adgilic
iyo da amJamadac aris. albaT amitomaca marnis erT-erT kedelSi buxari
CaSenebuli. Tumca unda aRiniSnos, rom buxris ZiriTadi daniSnuleba ara
38
lxinisTvis misi gamoyeneba iyo, aramed sxva mniSvnelovani funqciac gaaCnda.
igi gamoiyeneboda rogorc marnis gasaTbobad, aseve marnis bunebrivi
ventilaciis saSualeba gaxldaT.
eTnografiuli monacemebiT amgvari marani xSiri iyo me-19 saukunis
qarTl-kaxeTSi. imave periodSi SeZlebul memamuleebs qvitkiris marnebi did
venaxebSic edgaT. yurZeni iqve iwureboda qvitkirisave sawnaxlebSi, xolo
dawuruli tkbili Semdeg did marnebSi gadahqondaT. aseTi marnis tipis
klasikur magaliTad SeiZleba CaiTvalos qarTlSi sofel saguramoSi
Tadeoz guramiSvilis marani sami sawnaxeliTa da sami buxriT, yvarelSi
ilia WavWavaZis saxl-muzeumSi mdgari WavWavaZeebiseuli marani.
aRmosavleT saqarTvelos teritoriaze SemorCenilia qvitkiris marnis
naSTebi Sua feodaluri xanis naqalaqrebsa Tu nasoflarebze, eklesia-
monastrebisa Tu sasaxleTa kompleqsebSi.
gancalkevebiT mdgomi qvitkiris marani iSviaTad gvxvdeba dasavleT
saqarTvelos mTian regionSi: zemo imereTSi (WiaTurisa da saCxeris
raionebi), leCxumSi (md. cxeniswylisa da lajanuras xeobebi) da zemo raWasa
da qvemo svaneTSi (lentexis raioni).
qvemo svaneTSi zogierT soflebSi dRemdea Semonaxuli qva-kiriT
naSenebi Zveli marnis naSTebi. zog maTganSi Tormetamde Wuria Cafluli.
rogorc Canawerebi iuwyebian “zogi Wuri imdenad didi yofila, rom karebSi
ar eteoda, ris gamoc jer Wurebs marxvdnen da Semdeg adgamdnen Senobas”.
unda aRiniSnos, rom aRniSnul mxareebSi (laSxeTsa da ColurSi) vazs ar
aSenebdnen, magram Rvino mainc sakmaod hqondaT. aq marnebi specialurad
RvinisTvis Sendeboda da Wurebs avsebdnen leCxumidan (nawilobriv raWidan)
motanili RviniT.
gancalkevebiT mdgomi daxuruli xis marani met-naklebad gvxvdeba
dasavleT saqarTveloSi. igi iSviaTia zemo imereTSi, guriasa da raWa-
leCxumSi, SedarebiT xSiria samegreloSi. istoriulad dasturdeba misi ori
saxeoba: ficruli da Zeluri anu jargvali. amaTgan es ukanaskneli
samegreloSi aqa-iq dRemdea SemorCenili.
aqve unda avRniSnoT raWuli xis marnis Taviseburi saxeoba “mTiulTa
marani”. Senobas Weri ar gaaCnia, aqvs miwis iataki da erTi kari. SigniT
Tavsdeba sawnaxlebi, tkbilis mosakavebeli WurWeli da yurZnis dasawuravad
saWiro sxva inventari. sawnaxlis win Caflulia erTi-ori Wuri satkbiled
da patara qvevri saxarjo RvinisaTvis. raWuli “mTiulTa marani”
gankuTvnilia yurZnis dasawurad, tkbilis dasaduReblad, Rvinis
dasayeneblad ki “saxlis marnebi” anu sacxovrebel saxlSi ganTavsebuli
marnebi gamoiyeneba. amgvari marani gansakuTrebiT damaxasiaTebelia qarTl-
kaxeTisaTvis, sadac misi araerTi nairsaxeoba dasturdeba.
am saxeobis Soreul winaprad unda miviCnioT urbnisis naqalaqarze
gaTxrili VI_VIII saukuneebis alizis marnebi, romlebic aliziTve nageb
sacxovrebelzea uSualod mibmuli.
aseve Zvel tradiciebs ganasaxierebs qarTl-kaxeTSi zogan SemorCenili
dabali saxlebi, zed midgmuli ficruli marniT.
39
qvemo qarTlSi, TrialeTSi, mesxeT-javaxeTSi sxvadasxva adgilas bolo
dromdea SemorCenili darbazuli sacxovreblebi, sagangebo sameurneo
saTavsoTi, romelsac marans uwodeben. am tipis marnis Tavisebur saxeobas
qmnis cixe-marani. qarTl-kaxeTSi dResac gvxvdeba gviani Sua saukuneebis
droindeli cixe-koSkebi, sadac qveda sarTuli mTlianad marans aqvs
daTmobili. aseT marans pirobiTad “koSkmaransac” uwodeben. koSkmarnebis
araerT nimuSs vxvdebiT ruispirSi, zemo xodaSenSi, axmetaSi, sabueSi, ZegvSi
da sxva adgilebSi. aseTi marani warmoadgens TavdacviT sabrZolo nagebobas,
sadac aseve gantavsebulia, buxari, sawnaxelebi, qvevrebi da kedelSi
ayvanili kibeebi.
unda aRiniSnos, isic rom eklesiebsac hqondaT TavianTi marnebi,
romelic ZiriTadad Rvinis Sesanaxad gamoiyeneboda. aseTi marnebi eklesiis
CrdiloeTis mxridan iyo miSenebuli da mxolod qvevrebi iyo ganTavsebuli,
vinaidan am qvevrebSi ZiriTadad mosaxleobis mier Semowiruli Rvino
inaxeboda. es imitac iyo ganpirobebuli, rom zogierTi taZaari, miuval
adgilas iyo aSenebuli, sadac monastris wevrebs, sxvagan damzadebuli
Rvino mihqondaT da qvevrebSi inaxavdnen. Tumca arsebobda taZrebi sadac
sawnaxelic hqondaT da qvevrebic. aseTia nekresis samonastro kompleqsi,
romlis maranSic, qvevrebis garda qvitkiriT naSeni sawnaxelia
ganTavsebuli.
marnis kidev erTi saxeoba romelsac Cven vxvdebiT varZiaSi, WaWkarSi,
ufliscixesa Tu WiaTuraSi, es aris kldeSi nakveTi marani.
qarTveli kacisTvis Rvino iTvleboda sicocxlisaTvis aucilebel
produqtad da iyo SemTxveva, rodesac erekle II-is dros, mcire raodenobiT
Rvinos sapyrobileSi myof patimrebsac ki asmevdnen, rogorc
janmrtelobisaTvis saWiro da aucilebel produqts. saqarTveloSi marani
ara mxolod Rvinis dasayenebeli da Sesanaxi saTavsoa, aramed wminda
adgilic. maranSi yovelTvis iyo xatis dasabrZanebeli niSa, sadac
ZiriTadad wm.giorgis xati esvena. qarTuli marnis SesasvlelSi an kedlebis
Seda mxares xSirad jvrebia gamosaxuli.
qarTulma matianem, araerTi cnoba Semogvinaxa imis sesaxeb, rom
rodesac saqarTvelos mZire periodi daudgeboda da taZar-monasterebi
dairbeoda, maSin jvriswera da naTloba maranSi aResruleboda, rogorc
wminda adgilas.
qarTuli marani saqarTvelos saqarTvelos kulturuli memkvidreobis
erT-erTi yvelaze ufro Zlieri fenomenia. araerTi uZvelesi ritualia
RvinosTan, vazTan da maranTan dakavSirebuli. Zvelad SeZlebul adamianad
iTvleboda ara is, visac bevri saxnav-saTesi miwa gaaCnda, aramed is visac
didi venaxi da gamarTuli marani hqonda.
40
marnis WurWeli da xelsawyoebi (es ar momwons rogorc saTauri,
Tumca sxva jer veraferi movifiqre )
Rvinis sasmisi
kula
kula Zvelad yvelaze gavrcelebuli sasmisi iyo, amJamad ki Zvel
ojaxebSi Tu SevxvdebiT, isic Zalze iSviaTad. yvela kulas, axasiaTebs
naxevarsferuli, kvercxis formis tani da miliseburi yeli, romelic
bolovdeba Caxeuli tuC-piriT.
kulebi mzaddeboda ZiriTadad xisgan da gogris qerqisagan. maT
apirkeTebdnen sxvadasxva saxis ornamentebiT, TvlebiT, svamdnen vercxlisa
da oqros CarCoebSi.
kulidan smis dros sasmeli xmas gamoscems, ris gamoc mas rakrakasac
eZaxian.
koCxo
koCxo naxevarsferuli, ovaluri, zogjer naviseburi formisaa,
romlic momrgvalebuli Ziris gamo ar idgmeba. amzadeben ZiriTadad xisgan.
is mTaSi gavrcelebuli tradiciuli sasmisia. mas samecxvareo sasmissac
uwodeben. koCxoebs xSirad qamarze ikidebdnen, raTa saxeldaxelo sufraze
ojaxs mocilebul mecxvareebs TavianTi sasmisebi hqondaT. saqarTvelos
sxvadasxva raionSi mas sxvadasxvanairad eZaxian: raWaSi_kvinCxa, kvatuSi;
43
svaneTSi_kvaranCxa; leCxumSi_qviSina; samegrelosa da afxazeTSi_Cayva.
yanwi
marani
azarfeSa
azarfeSa vercxlis grZeltariani sasmisia. Cveulebriv mooqrovili da
mosevadebuli. zogjer fskerze frinvelis an cxovelis (mtredi, iremi)
moZravi figura aqvs mimagrebuli, tars ki saxotbo leqsi amSvenebs.
WinWila (WiWila)
WinWila mcire moculobis Tixis WurWelia. aqvs mrgvali muceli,
swori Ziri da yeli, aris yuriani da uyuro. itevs erT Wiqa siTxes.
gavrcelebulia qarTl-kaxeTsa da imereTSi. am sasmisis siZvele
arqeologiuri masalebiTac dasturdebda. marani 6-10 erTad Semomwkrivebuli
WinWilisagan Sedgeba.
44
kaTxa
kaTxa Sedgeba dasadgami, fexisa da tanisagan. fexidan tanisaken
gadasvlis adgili viwroa da Semdeg TandaTanobiT iSleba. kaTxis tani
TavwakveTili konusis formisaa; fexi damuxluli aqvs.
saqarTveloSi ZiriTadad gavrcelebulia xis kaTxebi. isini
ornamentirebulia. zogierTze gamosaxulia stilizebuli cxovelisa da
adamianis gamosaxulebani.
arsebobs orTvala da samTvala kaTxebi. samTvala kaTxa ZiriTadad
mzaddeboda xevsureTSi da jvar-xatis mosaxsenieblad gamoiyeneboda.
zomis mixedviT, kaTxebs raWaSi sxvadasxva saxelebi hqvia, Zalian did
katxas “obolas” eZaxian, xolo sul mcire zomisas “xamanwkas”. xis didi
kaTxa “obola” sufraze Rvinis masakavebeli WurWelic iyo da sasmisic.
saSualo da patara zomis kaTxebi mxolos sasmisebad gamoiyeneboda,
xamanwkebiT ki arays svavdnen.
yaryara
yaryara vercxlis sanadimo WurWelia: mrgavlmucliani, qusliani,
maRali da uCveulod dagrexilyeliani, romlidanac sasmeli sasiamovno
rakrakiT gadmodis. sulxan-saba orbeliani mas uwodebda “smaSi xmis mcemel
sarwyuls”.
yaryara SeiZleba iyos sxvadasxva tevadobis, sada an Weduri wesiT
ornamentirebuli. igi damaxasiaTebeli iyo Tbilisuri yofisaTvis.
Zveli Tqmulebis Tanaxmad; erekle mefes nadimobisas Seatyobines,
mtris Semoseva. gambrazebulma mefem, yaryaras, romelic xelSi eWira yeli
mougrixa, ris Semdegac yaryaras dagrexili yeliT amzadebdnen.
46
sadResaswaulo ganwyobis garda, rTvels odiTganve Zalian didi
datvirTva hqonda, rameTu igi ojaxis keTildReobas gansazRvravs. yurZnis
dasakrefad mzian, mSral aminds arCeven. Zvelad, cdilobdnen rac SeiZleba
did xans gaCerebuliyo yurZeni mzeze, raTa mas sitkbo SeeZina, rogorc
glexebi amboben: rac ufro mwifea mtevani, miT ufro kargi Rvino dgeba.
swored amitom amboben, rom karg RvinoSi bevri mze ariso.
ojaxis wevrebis garda, rTveliSi, yurZnis krefisas, rogorc wesi,
naTesavebi da ojaxis wevrebi monawileoben. Zvelad rTvelis dRes, ojaxis
ufrosi diliT adre venaxSi Cadioda da kocons anTebda, mogvianebiT mas
rTvelSi monawile sxva ojaxis wevrebic uerTdebodnen sakvebiT, RviniT,
puriTa da sxvadasxva kerZebiT. arsebobs uZvelesi tradicia, romlis
Tanaxmadac rTvelis dawyebamde, sauzmobisas, ojaxis ufrosma yurZnis
brendiT (WaWa) unda Sesvas rTvelis dawyebis sadRegrZelo.
yurZnis krefa yovelTvis xalisiT mimdinareobs, saqarTvelos
im regionSi, sadac rTvelia, yurZnis krefas Tan axlavs am regionisTvis
damaxasiaTebeli simRerebi. Zvelad rTvelisaTvis dawnul kalaTebs da maT
sxvadasxvagvar variaciebs gamoiyenebdnen, axla ki maT rcxvs daemaka xisa da
plastmasisi yuTebi. mcire venaxebSi rTveli erT dReSi sruldeba, maSin
rodesac mozrdili venaxebis mflobelebi yurZnis krefas 10-15 dRes
andomeben. yurZeni dakrefis dResve iwureba, radgan RamiT datovebuli
yurZeni fuWdeba da misgan miRebuli Rvinis xarisxic Zalian dabalia. did
marnebSi yurZeni iwureba Tanamedrove danadgarebiT, xolo ojaxur da mcire
marnebSi yurZnis dawurva, rogorc Zvelad sawnaxelSi mimdinareobs. yurZnis
dakrefisa da dawurvis Semdeg saWiroa mTeli rigi samuSaoebis Catareba:
marnis dalageba-dasufTaveba, Rvinis fermentaciaze dakvirveba, saWmelad
SerCeuli yurZnis Senaxva, TaTarasaTvis yurZnis wvenis momzadeba,
CurCxelebis momzadeba da sxv.
saqarTveloSi gansakuTrebulad aRniSnaven rTvelis damTavrebas.
rTvelis dasrulebis Semdeg yovelvis iSleba qarTuli tradiciuli sufra;
sufraze svamen Rvinos, mRerian qarTul xalxur simRerebs, cekvaven,
mxiaruloben da rac mTavaria, erTmaneTis da mosuli stumrebis mimarT
gansakuTrebul siTbosa da siyvaruls gamoxataven. sufras uZRveba sufris
wevrebis mier arCeuli – Tamada, romelic gamoirCeva mWermetyvelebiT,
iumoriT, tradiciebis pativiscemiTa da codniT. Tamadam zedmiwevniT icis,
sufris gaZRola, masze bevria damokidebuli Tu rogor warimarTeba nadimi.
sityva sufra, sparsuli warmoSobisaa (sofre) da pirdapiri
mniSvnelobiT gadafarebul qsovils niSnavs. qarTul enaSi mas sxva
leqsikuri sinonimic aqvs, rogoricaa-"tabla" (igive magida). sufra, eTnikuri
kulturis elementia, igi dakavSirebuli uZveles xalxur, saweso qmedebaTa
da sanaxaobaTa sawyisebTan. saqarTvelos TiToeuli kuTxeSi sufras
sxvadasxva gvarad moixsenieben, magaliTad: sufra, feSxumi; xonCa, tabla da
sxva.
qarTuli sufra, nadimi da lxini, gamorCeulia sadRegrZeloebisa da
simRerebis mravalferovnebiT. nadimisas orgvari mimarTva arsebobs –
„sadRegrZelo Tqvi“ an „dailoce“! saeklesio cxovrebaSi sufra, moixsenieba
47
rogorc trapezi. erTerTi gadmocemiT sadRegrZeloc trapezis dros
Seiqmna, rodesac, magidasTan mjdomi berebi da eklesiis msaxurni, RvTis
sadidebel sityvas, locvas ambobdnen, da erTmaneTs dRegrZelobas
usurvebdnen.
istoriulad cnobilia rom, saqarTveloSi mudmivad iyo mtris
Semosevaebi, ris gamoc qarTveli mamakaci mudmiv mzadyofnaSi unda yofili.
aqedan gamomdinare, iaraRi misi cxovrebis ganuyofeli nawili gaxda.
miuxedavad amisa iaraRiT sufrasTan jdoma miuReblad iTvleboda da es
wesi me-20 saukunis dasawyisamde moqmedebda. Tamada, vidre nadims
msvlelobas miscemda, iq mjdom yvela mamakacs Seaxsenebda – "iaraRi
SeixseniTo" da amis magaliTs pirveli TviTon iZleoda. yvela valdebuli
iyo, es miTiTeba Seesrulebina da sanadimo sufrasTan uiaraRod mjdariyo.
stumrebis iaraRs ojaxis ufrosi mamakaci saimedod inaxavda nadimis
dasrulebamde. es faqti kidev erTxel adasturebs, Tamadisadmi da
ojaxisadmi, stumris did pativiscemas.
saqarTvelos yvela kuTxisaTvis erTnairad damaxasiaTebelia stumris
mimarT pativiscema da siyvaruli, guluxvoba, xelgaSliloba da sufrasTan
molxena, Tumca yvelafer amas Taviseburad gamoxataven saqarTvelos
sxvadasxva kuTxeSi. qarTuli sufra qarTuli samzareulos erTgvari
demonstraciaa. garda amisa qarTuli Rvino da qarTuli kerZebi erTmaneTs
haermoniulad exameba da stumars dauviwyar SegrZnebebs utovebs, romelic
gemosa da aromatebSi gamoixateba. amas adasturebs
inglisSi gamosuli Rvinis Jurnalis –
"dekanteris" konsultant – gamomcemlis stiven spurieris Canaweri. igi
aRniSnavs: _qarTuli Rvinoebi ara marto sasiamovno da gemrielia aramed,
gansakuTrebuli Semadgenlobis wyalobiT dieturi da garkveuli kvebiTi
TvisebebiT gamoirCeva. gansakuTrebiT msurs xazi gavusva qarTuli Rvinis
adgilobriv sakvebTan Sexamebis faqtors. msoflios arcerT qveyanaSi,
adgilobrivi Rvinoebiise ar exameba adgilobriv sakvebs, rogorc
saqarTveloSi."
qarTuli, erovnuli tradiciebi ama Tu im kuTxis wes-CveulebebiT
ivseba da mdidrdeba, magram arc yofila da arc iqneba arc erTi tradicia
adamianis gavlenis gareSe. Tu erma mdidari, mowinave, droisaTvis
Sesaferisi da misabaZi tradiciebi Seqmna, eWvgareSea rom, es misi didi
istoriisa da maRali kulturis niSania.
49
Rvino-keTilSobili sasmeli
* * *
_ mkerdaTqvirebul vazebze Tu mkrefavTa xelSi, sawnaxelebsa Tu foladis
sawurav xvimirebSi oqros mtevnebi nakvercxlebiviT Ruian. Zoweulis
marcvlebSi mzis Tvali brwyinavs, mze icinis da roca margalitebis am
saocnebo samefos adevneb Tvals, ar SeiZleba aRtacebiT ar wamoiZaxo: -
dedao miwav, Sens mkerdze aRzrdil sxva romel xilSi, romel nayofSi
icinis mze ase xmamaRla, ase mefurad! da me, uzenaesma rom neba momces, Cveni
planetis yvela qveyanaSi, yvela enaze yurZens mxolod erT saxels _ "mzis
sicils" Sevarqmevdi.
g. bogveliSvili
53