Svarbūs Duomenys

Taigi, svarbūs Saulės duomenys. Saulės masė yra 1,989 * 1030 kg. Ji yra 333 000
kartų didesnė už Žemės masę ir sudaro 99,86% Saulės sistemos masės.Vidutinis
tankis 1409 kg/m3 ir jis sudaro apie 0,26 Žemės tankio. Toliau laisvojo kritimo
pagreitis prie paviršiaus yra 274m/s2. Jis didesnis 27,9 karto negu prie Žemės
paviršiaus.
Saulės vėjas
Saulės vėjas – elektringųjų dalelių  plazmos srautas, sklindantis nuo Saulės. Saulės
vėjo dalelės išteka per vainiko skyles dideliu greičiu iki 700 km/h. Saulės vėjo
dalelės pasiekia Žemės aplinką per 2–4 dienas. Sklindant Saulės vėjui tolyn nuo
Saulės jo tankis ir slėgis vis mažėja tol, kol susilygina su tarpžvaigždinių dujų
tankiu ir slėgiu. Manoma, ši riba yra ties apie 100 au(astronominių vienetų).
Teoriškai saulės vėjas buvo numatytas 1955 m., norint paaiškinti kometų uodegų
kilmę. 1959 m. jį pirmąkart užregistravo rusų kosminis zondas Luna 2 ir
amerikiečių Pioneer 4.

Saulės Sistema
 Saulė ir aplink ją skriejantys įvairūs kosminiai kunai sudaro Saulės
sistemą. Planetos skriejančios tarp Žemės ir Saulės vadinamos vidinėmis
planetomis (Merkurijus, Venera), o kitos – išorinėmis (Marsas, Jupiteris,
Saturnas, Uranas, Neptūnas) planetomis. Ši klasifikacija yra atskirta
todėl, kad vidinių ir išorinių planetų matomasis judėjimas labai skiriasi.
• Saulės Sistema priklauso spiralinei Paukščių Tako galaktikai, yra
jos Oriono vijos vidinėje pusėje.
• Taip pat ji susidarė iš šalto ir tankaus tarpžvaigždinės
medžiagos  debesies, sudaryto daugiausia iš helio ir vandenilio.

Kad būtų galima įsivaizduoti Saulės sistemos mastus, sumažinkime ją 10 milijardų kartų ir pabandykime įsivaizduoti,
kaip atrodys planetos, kokiu atstumu nuo Saulės jos skrietų.
Saulė tokiame modelyje atrodytų kaip 14 cm dydžio arbūzas, nuo kurio už 6 metrų skrietų pusės aguonos grūdo
dydžio Merkurijus, už 11 m skrietų aguonos grūdo dydžio Venera, o už 15 m panašaus dydžio Žemė. Kiek toliau, už
23 m skrietų Marsas, kurio dydis prilygtų pusei aguonos grūdo. Žymiai toliau, už 78 m ir 140 m lazdyno riešuto dydžio
skrietų Jupiteris ir Saturnas, už 290 m ir 450 m pusės lazdyno riešuto dydžio Uranas ir Neptūnas. Kiek daugiau nei už
pusės kilometro (600 m) skrietų pusės aguonos grūdo dydžio nykštukinė planeta Plutonas. Dar toliau skrietų 3/4
Plutono dydžio kita nykštukinė planeta – Sedna.

Saulės užtemimas
Saulės užtemimas – reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip
uždengdamas Saulės diską. Tai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už
Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. Šis reginys trunka neilgai, nes
Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. Saulės užtemimo juosta niekada nebūna
platesnė kaip 269 km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8
min. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį.
Užtemimų rūšys:
• Dalinis užtemimas – kai Mėnulis uždengia mažiau nei 50 % Saulės disko;
• Žiedinis užtemimas – kai Mėnulis patenka į Saulės disko vidurį ir stebimas
žiedas – Saulės Vainikas;
• Visiškas užtemimas – kai Mėnulis uždengia nuo 80 % iki 100 % Saulės
disko
Paskutinis Saulės užtemimas Lietuvoje buvo 2015 metais ir jo rūšis – dalinis
užtemimas.

Be specialių teleskopų chromosferą galima pamatyti tik per visišką Saulės užtemimą.
Kai tokio užtemimo metu Mėnulis visai uždengia fotosferą, chromosfera matoma kaip
rausvas žiedas, juosiantis tamsų Mėnulio diską.