ISTORIJOS KONSPEKTAS
PAGAL ISTORIJOS BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMUS
REIKALAVIMAI ŽINIOMS
PAGAL IŠPLĖSTINIO
KURSO PROGRAMĄ
1. EUROPA IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS FORMAVIMASIS
1.1. Krikščionybės plitimas
Europoje viduramžiais: frankų
(V a.), slavų (Kijevo Rusia,
Lenkija – X a.) christianizacija.
Krikščionybės skilimo XI a. į
Vakarų ir Rytų bažnyčias
priežastys ir padariniai.
Katalikų bažnyčios įtaka
Europos politiniam ir
socialiniam gyvenimui.
Vienuolynų vaidmuo
visuomenės gyvenime.
TEORINĖ MEDŽIAGA
FRANKŲ CHRISTIANIZACIJA:
 496 m., pasikrikštijus Frankų valstybės įkūrėjui Chlodvigui I.
 Katalikybė;
 Dėl šio krikšto krikščionybė išplinta tarp frankų ir kitų germanų genčių. (plečiantis imperijai plinta
ir krikščionybė)
SLAVŲ (KIJEVO RUSIA, LENKIJA) CHRISTIANIZACIJA:
 Lenkija – 965 (966) m. Lenkijos valstybės įkūrėjas Meška I priima krikštą ir pakrikštija Lenkų
tautą.
 Krikšto metu nužudytas Gdansko miesto įkūrėjas Vaitiekus, tapęs pirmuoju lenkų šventuoju.
 Kijevo Rusia – 988 m. Vladimiras Sviatoslavičius įveda krikščionybę – Bizantijos stačiatikybės
forma.
 Bažnyčiai vadovauja Konstantinopolio skiriamas patriarchas.
 Gyventojai dar ilgą laiką lieka pagonimis.
KRIKŠČIONYBĖS SKILIMAS:
 1054 m. – Schizma: Krikščionių bažnyčia skyla į Vakarų (Katalikų) ir Rytų (Stačiatikių)
 Katalikų centras Roma, provoslavų (stačiatikių) Konstantinopolis.
 Priežastys:
o Romos popiežiaus (Leono IX) ir Konstantinopolio patriarcho (Mykolo I Kerularijaus)
nesutarimai – 1054 m. popiežius paskiria arkivyskupą Sicilijai, kuri priklausė
Konstantinopolio patriarchui.
o Patriarchas Mykolas I Kerularijus pradėjo uždarinėti Vakarų apeigų bažnyčias po to, kai su
popiežiumi nepavyko diskusijų būdu susitarti keliais esminiais dogmatiniais ir apeiginiais
klausimais, pasiekusiais juos iš ankščiau, ir dabar dažnai įvardijamais, kaip schizmos
priežastys:
1. Filioque;
2. Popiežiaus valdžia;
3. Komunijos teikimas neraugintos duonos (ostijos) pavidalu;
4. Privalomas subdiakonų, diakonų ir kunigų celibatas;
5. Pilnos liturgijos šventimas Didžiojo Pasninko šiokiadieniais, šeštadienio pasninkas.
o Popiežius siekė vienvaldystės Bažnyčioje, o patriarchas, remiamas Bizantijos imperatoriaus,
nenorėjo pripažinti popiežiaus autoriteto.
 Padariniai:
o Dviejų krikščionybės atšakų atsiradimas.
o Atitolintos Vakarų Viduramžių ir Bizantijos civilizacijos; nulemia tolesnį jų skirtumų didėjimą;
o Susilpnino krikščioniškojo pasaulio (ypač Bizantijos), kovojančio su musulmonais, jėgą.
KATALIKŲ BAŽNYČIOS ĮTAKA EUROPOS POLITINIAM IR VISUOMENINIAM GYVENIMUI:
 Siekiant panaikinti dvasininkų pavaldumą pasauliečiams, sugriežtinti vienuolynų vidaus drausmę ir
įteisinti visiška dvasininkų celibatą Kliuni benediktinų ordino vienuolyne prasidėjo Kliuni reforma.
 Popiežiumi išrinktas Kliuni vienuolis Grigalius VII teigė, jog karalius ar imperatorius turi paklusti
popiežiui, kitaip bus atskirtas nuo Bažnyčios; išleidžia dekretą teigiantį, kad popiežių renka
kardinolų taryba konklava. Nesutikusį Henriką IV ekskomunikavo.
 1302 m. popiežiaus Bonifaco VIII dekretu dvasinė ir pasaulietinė valdžia priklauso popiežiui.
 Krikščionybė leido išvengti nesutarimų su vietos gyventojais, vienijo Europą.
 Formavo valstybės valdymo tradicijas.
 Popiežius karūnavo karalius.
 Pagal bažnyčia kuriami įstatymai, hierarchija visuomenėje.
 Bažnyčios – kultūrinis centras: menas, architektūra.
 Atliko socialines funkcijas – teikė globą, saugą, prieglobstį, užtikrino viešąją tvarką, moralės elgesio
normų laikymąsi.
 Atlikdavo gyventojų metrikacijos funkcijas (tuoktuvės, krikštas, paskutinis patepimas).
 Renkama dešimtinė (Įvesta VI a. Grigaliaus Didžiojo).
VIENUOLYNŲ VAIDMUO VISUOMENĖS GYVENIME:
 Vienuolynuose kuriamos mokyklos.
 Švietimo ir mokslo židiniai.
 Vienuoliai – skriptoriai, mokslininkai.
 Vienuoliai užrašinėja įvykius, todėl metraščiuose atsispindi Bažnyčios ar kunigaikščio požiūris į
įvykius.

1.2. Kryžiaus žygių į Rytus (XI-
XIII a.) vaidmuo Europos
visuomenės kaitoje:
baudžiavinių santykių irimas,
Katalikų bažnyčios pozicijų
stiprėjimas, netolerancijos
apraiškos, pokyčiai
kasdieniniame gyvenime.
1.3. Feodalizmo pagrindiniai
bruožai: viešpatavimo ir
pavaldumo santykiai,
hierarchija, ekonominė
sistema.
1.4. Vakarų Europos luominės
visuomenės modelis. Luominės
privilegijos (bajorija,
dvasininkija) ir
neprivilegijuotieji sluoksniai
(trečiasis luomas).
 Vykdoma ekonominė veikla: steigiami ūkiai, amatų dirbtuvės,
KRYŽIAUS ŽYGIŲ Į RYTUS VAIDMUO EUROPOS VISUOMENĖS KAITOJE:
 1096-1270 m. Vakarų Europos riterių žygiai vaduoti Palestinos, inicijuoti popiežiaus Urbono II.
 Europoje prasideda centralizacija, nurimsta feodalų kovos dėl valdžios.
 Pašlyja Vakarų santykiai su Bizantija ir Artimaisiais Rytais.
 Europoje iškyla riterių sluoksnis – tampa elitiniu sluoksniu.
 Iš Bizantijos perėmus Mergelės Marijos kultą plėtėsi kilmingų damų įtaka politiniam, kultūriniam ir
visuomeniniam gyvenimui.
BAUDŽIAVINIŲ SANTYKIŲ IRIMAS:
 Valstiečių siekis ištrūkti iš baudžiavinės priespaudos ir rasti turtų Rytuose buvo viena kryžiaus
žygių priežasčių.
 Po žygių trūkstant darbo jėgos feodalai daro nuolaidų valstiečiams, daug baudžiauninkų atgauna
laisvę.
KATALIKŲ BAŽNYČIOS POZICIJŲ STIPRĖJIMAS:
 Popiežiai, rėmę karalius vykstant centralizacijai, įgauna vis didesne įtaka ir tampa svarbiausia
politine figūra.
 Atsiranda kariniai ordinai, pradedama ekspansija ir į Rytų Europą.
 Susilpnėjusi Bizantija paprašo Vakarų Europos karinės pagalbos kovai prieš Jeruzalę užėmusius
Turkus.
 Kuriam laikui buvo užimta Edesa, Antiochija, Jeruzalė.
 1204 m. užimamas Konstantinopolis.
 Didėja religinis entuziazmas: prasideda vienuolynų, religinių judėjimų bumas.
 Sparčiai didėjo bažnyčių, katedrų.
NETOLERANCIJOS APRAIŠKOS:
 Įsiplieskia nesantaika tarp stačiatikių ir katalikų, krikščionių ir musulmonų.
 Imta persekioti žydus.
 Žygių šūkis „Kova su kitatikiais!“.
 Didėjo netolerancija Europoje gyvenantiems arabams, žydams.
 Nenusisekus kryžiaus žygiams Artimuosiuose Rytuose jei buvo nukreipti prieš Europoje
gyvenančius kitatikius.
POKYČIAI KASDIENIAME GYVENIME:
 Pagyvėja prekyba, amatai, dėl prekybos su kryžininkais iškyla Genuja ir Venecija.
 Pradėta praustis, maudytis, atsirado paprotys plauti rankas prieš valgį.
 Imta vartoti naujus produktus: cukrų, medvilnę, popierių.
 Plinta islamo tautų moksliniai atradimai (skaičių sistema), senovės graikų darbai išverčiami iš arabų
į lotynų kalbą.
VIEŠPATAVIMO IR PAVALDUMO SANTYKIAI:
 Žemė priklauso feodalams. Feodalas turi neliečiamybę. Senjoras – feodalas įsipareigoja ginti savo
vasalą.
 Vasalitetas: turi savo darbo įrankius, gyvulius, namus. Jiems skirta žemė. Jie turi dirbti feodalams ir
atiduoti dalį produktų. Vyksta valstiečių įbaudžiavinimas.
 Užmegzdamos santykius abi šalys atlieka omažo ritualą, vienai šaliai pažeidus įsipareigojimus, kita
irgi gali jų nebesilaikyti.
 Du santykių tipai: viešpatavimo ir pavaldumo, korporatyviniai santykiai (cechai, gildijos)
HIERARCHIJA:
 Luomai skiriami pagal žmonių veiklą: besimeldžiantys, kariaujantys ir dirbantys.
 Visuomenės viršūnėje – karalius, karo vadas.
 Stambieji feodalai – grafai ir hercogai. Kuo daugiau turėjo žemių, tuo buvo stipresni. Smulkesnių
feodalų senjorai. Dvasininkai ir pasauliečiai.
 Riteriai – priklauso kariniam bajorų luomui. Pagrindinis užsiėmimas karas.
 Miestiečiai – pirkliai, amatininkai.
 Valstiečiai – iki kryžiaus žygių baudžiauninkai. Po jų laisvi.
EKONOMINĖ SISTEMA:
 Vyrauja natūrinis ūkis – gamybos rezultatus suvartoja patys gamintojai.
 Amatų atsiskyrimas nuo žemės ūkio. Cechai.
 Pirklių vienijimasis į gildijas. Hanzos sąjunga (70 miestų).
 Palūkininkai – daugiausia žydai.
LUOMINĖS PRIVILEGIJOS:
 Bajorija ir dvasininkija.
 Imunitetas.
 Renta – pajamos gaunamos iš kapitalo.
 Atleidimas nuo mokesčių, skiriami į valstybės tarnybą, atlieka vietinės valdžios, teismų funkciją.
NEPRIVILEGIJUOTIEJI SLUOKSNIAI:

1.5. Miestų savivalda
(Magdeburgo teisė).
1.6. Vienuolynų vaidmuo
visuomenės kultūriniame
gyvenime. Viduramžių
universitetų atsiradimas,
studijų juose organizavimas.
1.7. Romaninės ir gotikinės
architektūros Vakarų
Europoje bruožai, šių stilių
skirtumai ir juos lėmusios
priežastys.
1.8. Vokiečių riterių ordinų
atsikraustymo į baltų žemes
priežastys ir pasekmės.
Mindaugo vaidmuo kuriant
Lietuvos valstybę. Mindaugo
krikšto 1251 m. ir karūnacijos
1253 m. priežastys ir reikšmė.
 Trečiasis luomas.
 Nekilmingieji: pirkliai, amatininkai, miestiečiai, valstiečiai.
 Kai kur (miestuose) turi savivaldos teisę, laisvos prekybos, verslą ginančios privilegijos.

MAGDEBURGO TEISĖ:
 Viduramžių miestų savivaldos teisė, susiklosto XII – XIII a. Magdeburgo mieste.
 Užtikrina miesto savivaldą, mokesčių ir teisinį imunitetą, t.y. nepriklausomumą nuo kitų feodalų,
žemės nuosavybės teisę, amatų ir prekybos lengvatas.
 Nustatė miesto valdžios (magistrato) rinkimo teises, tvarkė teismą ir mokesčius, kontroliavo pirklių
susivienijimą ir amatininkų cechus.
 Tuo ir skiria miestietį nuo baudžiauninko, kad šis nepriklauso nuo feodalo.
 1387 m. gauna Vilnius.
 Pabėgusiam valstiečiui pasislėpus mieste ir jame išgyvenus 1 metus ir 1 dieną šis tapdavo laisvas.
 Miesto savivalda: svarsto kasdienius klausimus (viešoji tvarka, gynyba), tvirtina brolijų nuostatus,
sprendžia jų ginčus, rengia miesto renginius, turgadienius, formuoja miesto biudžetą, teisia ir vykdo
bausmes, steigia ir išlaiko įstaigas (ligoninės, prieglaudos), samdo ir išlaiko (budelius).
VIENUOLYNŲ VAIDMUO VISUOMENĖS KULTŪRINIAME GYVENIME:
 Vienuoliai perrašinėja knygas – skriptoriai.
 Pirmosios mokyklos kuriasi prie vienuolynų (Karolio Didžiojo įsakas, atidaryti mokyklą vienuoliams
ir būsimiems dvasininkams kiekviename vienuolyne ir katedroje).
 Vienuoliai nepriklausomi nuo politinės santvarkos – priklausomi tik savo abatui.
 Bibliotekos vienuolynuose.
VIDURAMŽIŲ UNIVERSITETŲ ATSIRADIMAS:
 Pirmieji universitetai Italijoje, Anglijoje ir Prancūzijoje.
 Karolio Didžiojo akademija Achene.
 Bolonijos universitetas 1088 m. – pirmasis.
 Parmos XI a., Oksfordo, Kembridžo XII – XIII a., Paryžiaus XIII a.
STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS:
 Mokoma lotynų kalba.
 Sudaro keturi fakultetai: filosofijos, teologijos, teisės, medicinos.
 Universitetai turi autonomiją, vadovauja rektorius, dažnai renkamas pačių studentų.
ROMANINĖ ARCHITEKTŪRA:
 X-XII a.; prasideda Frankų imperijoje.
 Paprastumas ir masyvumas, storos sienos, maži langai.
 Pusapvaliai skliautai, masyvūs bokštai.
 Pastatai iš tašyto akmens, stačiakampio formos, su apskritu išlinkimu gale (abside), kur įrengiamas
altorius.
 Fasadai dekoruojami skulptūromis.
 Puatjė katedra Prancūzijoje, Vormso katedra Vokietijoje, Pompozos vienuolynas Italijoje.
GOTIKINĖ ARCHITEKTŪRA:
 XII a. ima keisti romaninį; prasideda Prancūzijoje, Sen Deni vienuolyne.
 XIII – XIV a. įsivyrauja visuose katalikiškuose kraštuose.
 Kryžiaus plano trijų arba penkių navų bazilikos.
 Aukšti pastatai, daug ažūrinių bokštelių.
 Aukštos, smailios arkos.
 Dideli, vitražiniai langai, centre apskritas langas – rožė.
 Dievo Motinos katedra Paryžiuje, Čekijoje Prahos, Vokietijoje Kelno, Šv. Onos bažnyčia Vilniuje.
SKIRTUMAI IR JUOS LĖMUSIOS PRIEŽASTYS:
 Romaniniu stiliumi daugiausia statoma vienuolynai, pilys, gotikiniu bažnyčios, rūmai; stiliaus
susiformavimą lėmė karai, dažni susirėmimai, dėl kurių reikėjo pastatų tvirtovių; Romaninis stilius
daugiau būdingas karų laikmečiui, todėl pabrėžiama jėga, sunkumas, masyvumas
 Gotikinis stilius suteikia lengvumo įspūdį, kuris buvo reikalingas siekiant pabrėžti krikščioniškąsias
vertybes, Dieviškumą; susiformavimą lėmė centralizacija, dėl kurios mažėjo karų, dėl sparčiai
didėjančio gyventojų skaičiaus reikėjo erdvesnių pastatų.
VOKIEČIŲ RITERIŲ ORDINŲ ATSIKRAUSTYMAS Į BALTŲ ŽEMES:
 Kryžiaus žygiai prieš Lietuvą pradėti 1147 m.
 1236 m. vasario 19 d. popiežius Grigalius IX bule paskelbia kryžiaus žygį į pagonių žemes.
PRIEŽASTYS:
 Kova su kitatikiais (pagonimis).
 Nesėkmė kryžiaus žygiuose į Artimuosius Rytus.
 Kryžiaus žygių populiarumas.
 Katalikų pasauliečių įsikūrimas baltų kaimynystėje (Rygai ir Mozūrijai reikia apsaugos nuo
puldinėjančių baltų).
 Riterių kultūros plitimas ir ekonominiai interesai.

1.9. Lietuvos krikšto problema
XIV a.
1.10. Lietuvos visuomenės
kaitos išorinės priežastys XIII
– XV a.: kovos su ordinais
(1236 m. Saulės, 1260 m.
Durbės, 1410 m. Žalgirio
mūšiai); valstybės teritorijos
plėtimasis; Gedimino, Algirdo,
PASEKMĖS:
 Kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų įsitvirtinimas ir susijungimas.
 Rygos ir Livonijos valstybės įkūrimas.
 Sudarė prielaidą suvienyti Lietuvą kovai prieš ordinus.
 Lietuvos krikštas.
 Vyksta germanizacija, sunyksta kai kurios baltų gentys.
 Stabdė valstybės raidą, alino kraštą, tačiau skatino grobti žemes Rytuose – kaip išteklių bazė kovai
Vakaruose.
MINDAUGO VAIDMUO KURIANT LIETUVOS VALSTYBĘ:
 Suvienyta apie 1240 m., nuo 1245 m. Mindaugas jau vadinamas aukščiausiuoju karaliumi.
 Vienijo žiauriais būdais: apgavystėmis, žudymais, vedybomis.
 Užimti valdų į Rusia pasiunčia sūnėnus Tautvilą, Gedvilą, Vykintą, o pats užima jų žemes.
 Sėkmingai kovojo su ordinu (Saulės, Durbės mūšiai).
 Pasiekė, kad Lietuva būtų pripažinta lygiaverte katalikiška valstybe Europoje.
MINDAUGO KRIKŠTAS:
 1251 m. priima krikštą kartu su žmona Morta ir vaikais Rukliu ir Rupeikiu.
PRIEŽASTYS:
 1249 m. sudaroma koalicija prieš Mindaugą (jo nuskriausti valdovai, Livonijos ordinas, Rygos
vyskupas). Siekdamas ją išardyti pradeda derybas su Livonijos ordino magistru Andriumi fon
Štirlandu.
 Livonijos kariuomenė veržiasi į Lietuvos žemes ir užima Žiemgalą.
 Prieš Mindaugą kyla vidaus karas.
 Livonijos ordino vadovybę pažada karūną, tik jei Mindaugas pasikrikštys.
 Kovos su ordinu izoliavo Lietuvą nuo Vakarų pasaulio.
REIKŠMĖ:
 Gavo leidimą karūnuotis.
 Tarptautinis Lietuvos pripažinimas ir apsauga nuo Livonijos.
 Užsimezga ryšiai tarp Lietuvos ir Romos.
 Įkurta pirmoji Lietuvos vyskupija.
MINDAUGO KARŪNACIJA:
 1253 m. liepos 6 d. popiežiaus Inocento IV valia Mindaugas vainikuojamas karaliumi, o jo žmona
karaliene. Mindaugas perduoda Livonijos ordinui raštus, patvirtinančius, kad perleidžia jam dalį
Žemaitijos, Nadruvą, žemes Sūduvoje.
PRIEŽASTYS:
 Lietuvos valstybės sukūrimo pripažinimas.
 Lietuvos pozicijų stiprinimas.
REIKŠMĖ:
 Lietuva pripažįstama kaip karalystė ir tampa lygiaverte kitoms valstybėms.
 Mindaugas gauna leidimą karūnuoti savo sūnų ir taip užtikrinama karalystės tęstinumą.
 Suvienytos Lietuvos žemės.
 Vainikuotas per Livonijos ordiną Mindaugas, kaip popiežiaus vasalas, įgijo teisę į savarankišką,
popiežiui pavaldžią vyskupiją ir apsisaugojo nuo politinių saitų su Šventosios Romos imperija.
LIETUVOS KRIKŠTO PROBLEMA:
 Gediminas derasi su popiežiumi dėl krikšto: 1323 m. bet atsisako, nes tam priešinasi žemaičiai,
Livonijos ordinas nutraukia magistro pasirašytą taiką, nepasitikima Rygos arkivyskupu ir ieškoma
stipresnio krikštytojo.
 Algirdas ir Kęstutis daug kartų atsisako krikštytis, sutinka, tik su sąlyga, jei Ordinas atiduos visas
užkariautas žemes.
 Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapus Jogailai 1382 m. jis pasirašo Dubysos sutartį su ordinu ir
pažada per ketverius metus pasikrikštyti ir pakrikštyti Lietuvą, būti ordino sąjungininku, atsiduoti
Žemaitiją. Sutartis nepatvirtinama kunigaikščio antspaudu.
 Lietuva turi tris galimybes priimti krikštą:
a) Iš Maskvos stačiatikybę, tačiau taip sustiprėtų Maskvos įtaka LDK.
b) Iš Ordino, tačiau tai būtų vis tiek nesustabdę Ordino ir būtų reikėję atiduoti Žemaitiją.
c) Nutrūkus Lenkijos ir Vengrijos unijai, sudaryti sąjungą su Lenkija Jogailai vedant Lenkijos sosto
įpėdinę Jadvygą.
 Jogailai atitenka Lenkijos sostas, susivienijama kovai prieš Ordiną.
KOVOS SU ORDINAIS:
 Saulės mūšis 1236 m. - atsakomasis Kalavijuočių žygis prieš Lietuvą. Vadovaujami Vykinto žemaičiai
sutriuškina Kalavijuočius ir ordinas panaikinamas. Pervadinamas Livonijos ir tampa Kryžiuočių
ordino padaliniu.
 Durbės mūšis 1260 m. – perleisti Livonijos ordinui žemaičiai sukyla ir vadovaujami Treniotos laimi
Kurše prie Durbės. Livonijos ordinas sutriuškinamas, bet greit atsigauna. Žemaičiai kreipiasi
Kęstučio, Jogailos, Vytauto
tarptautinė politika.
1.11. Lietuvos visuomenės
kaitos XIII – XV a. vidinės
priežastys:
1385 m. Krėvos sutarties
reikšmė; Lietuvos (1387 m.) ir
Žemaitijos krikšto poveikis
visuomenės raidai; Jogailos
privilegijos (bajorams
katalikams, Vilniaus vyskupui
ir Vilniaus miestiečiams) ir
luominės visuomenės
formavimasis.
pagalbos į Mindaugą. Šis sutinka ir panaikinama taika su ordinu.
 Žalgirio mūšis 1410 m. liepos 15 d. – po 1404 m. Racionžo sutarties Žemaitija vėl atitenka Vokiečių
(Kryžiuočių) ordinui. Žemaičiai sukyla, o Vytautui ir Jogailai parėmus juos ir prijungus Žemaitiją
prie LDK, Ordinas užpuola Lenkus, vėliau jungtinės LDK ir Lenkijos pajėgos žygiuoja į Marienburgą.
Ten sutriuškina ordiną, žūva vyresnieji jo vadai. Ordinas sumenksta ir daugiau nebepuola Lietuvos.
LDK ir Lenkija pripažįstamos didžiosiomis Europos valstybėmis.
GEDIMINO TARPTAUTINĖ POLITIKA:
 Valstybės teritorija plečiama diplomatiniu būdu, ginklu ir vaikų vedybomis (Voluinė, Kijevas).
 Rašomi laiškai popiežiui, Hanzos sąjungos miestams, Saksonijos dominikonams ir pranciškonams.
 Į sostinę Vilnių kviečiami riteriai, amatininkai, pirkliai atvykti be jokių muitų.
 Prekybos sutartis su Livonija.
 Iš pradžių Kariavo su Lenkija, vėliau sudaroma karinė sąjunga su Lenkija ir ištekinama dukra
Aldona.
 Kariavo su ordinu, pasiekė dešimties metų paliaubas.
 Plėtė LDK, prisijungdamas rusų žemes ir paskirdamas jose vietininkus.
 Siekė nutraukti Lietuvos izoliaciją, susirašinėjo su popiežiumi, žadėjo krikštytis.
ALGIRDO TARPTAUTINĖ POLITIKA:
 Kovojo su mongolais-totoriais. Pergalė prie Mėlynųjų vandenų 1363 m.
 Paliaubos su Maskva, veda Maskvos didžiojo kunigaikščio svainę.
 Nuolatinė kova su ordinu.
 Plėtė LDK, prisijungdamas rusų žemes, jas valdė per vietininką.
 Siekė pripažinimo žadėdamas krikštytis, derėjos su popiežiumi dėl ordino veiksmų nutraukimo.
KĘSTUČIO TARPTAUTINĖ POLITIKA:
 Valdė Žemaičius ir Trakų kunigaikštystę.
 Organizavo gynybą nuo kryžiuočių.
 Siekė pripažinimo žadėdamas krikštytis, derėjos su popiežiumi dėl ordino veiksmų nutraukimo.
JOGAILOS TARPTAUTINĖ POLITIKA:
 1380 m. Dovydiškių sutartis su Kryžiuočiais, jog šie nepuls jo žemių, o jis nerems Kęstučio.
 Krėvos sutartis. Susiejo valstybes dinastiniais saitais. Tapo Lenkijos karaliumi.
 Susitarė su ordinu kovoje prieš Vytautą dėl sosto.
 Pasiekė tarptautinė LDK pripažinimą ją pakrikštijęs.
VYTAUTO TARPTAUTINĖ POLITIKA:
 Už Maskvos didžiojo kunigaikščio ištekina dukterį Sofiją.
 1392 m. Astravos sutartimi Vytautas atgauna LDK didžiojo kunigaikščio titulą.
 1398 m. Sąlyno sutartimi atidavė Ordinui Žemaitiją.
 Pralaimėtos Vorsklos kautynės sustabdo LDK veržimąsi į Rytus.
 Teritorijų plėtra iki Juodosios jūros.
 1411 m. Torūnės taika – Lietuvių pergalė ir ordino žlugimas.
 1422 m. Melno taika – LDK teritorijų įtvirtinimas. Lietuva visiems laikams atgauna Žemaitiją.
 Pasiekė, kad Lietuva taptų lydere Rytų Europoje; tranzitine prekybos šalimi.
KRĖVOS SUTARTIES REIKŠMĖ:
 1385 m. Jogaila pasirašo Krėvos sutartį su Lenkija.
 Įsipareigoja: 1)vesti Lenkijos karalaitę Jadvygą. 2) Pakrikštyti Lietuvą. 3) Sumokėti Habsburgams už
Vilhelmo sužadėtuvių su Jadvyga sulaužymą. 4) Paleisti visus belaisvius lenkus krikščionis. 5)
Atgauti prarastas Lenkijos teritorijas.
 Sudaryta galimybė lenkų feodalams LDK laikyti Lenkijos dalimi.
 Lietuvių pareigūnai buvo įtraukiami į Lenkijos institucijas, tai trukdė atsirasti tokioms institucijoms
Lietuvoje.
 Į LDK buvo įvesto lenkų įgulos.
 Jogaila buvo pripažintas Lenkijos karaliumi, Europos monarchu.
 Nepanaikino Lietuvos valstybingumo.
LIETUVOS IR ŽEMAITIJOS KRIKŠTO POVEIKIS:
 Lietuvos krikštas 1387 m.
 Žemaitijos krikštas 1413 m.
 Vilniaus vyskupija tampa pavaldi popiežiui. Urbonas VI pripažįsta Lietuvą krikščionišku kraštu.
 Ordinas netenka preteksto pulti Lietuvą (tačiau laiko krikštą tik propaganda)
 Prasideda Lietuvos lenkėjimas.
 Lietuva tampa katalikybės atrama rytuose.
 Panaikinta politinė Lietuvos izoliacija.
 Sparčiai formuojasi feodalizmas. Susidaro dvasininkų, bajorų ir miestiečių luomai.
 Baigiasi Jogailos ir Vytauto konfliktai.
 Lietuvoje plinta viduramžiška Vakarų kultūra – raštas, architektūra.
JOGAILOS PRIVILEGIJOS:

1.12. Lietuvos savarankiškumo
klausimas santykiuose su
Lenkija dinastinės unijos
(1386 – 1569 m.) laikais.
1.13. Bajorų luomo vaidmens
stiprėjimas (1447 m.
Kazimiero ir 1492 m.
Aleksandro privilegijos)
1.14. Didžiojo kunigaikščio
valdžia ir didikų luominis
atstovavimas (Ponų taryba).
Miestų savivaldos
(Magdeburgo) teisės.
Valstiečių statuso kaita.
 Kartu su krikštu paskelbiamos 1387 m.
 Lietuvos bajorams katalikams – bajorų turtas ir žemė tampa jų nuosavybe. Pradeda formuotis
bajorų luomas. Atsiranda baudžiava – valstiečiai veldamai.
 Vilniaus vyskupystės vyskupui – žemė su valstiečiais, duodama pradžia bažnytinei žemėvaldai.
Atsiranda dvasininkų luomas.
 Vilniaus miestiečiams – suteikiama Magdeburgo teisė, gyventojai atleidžiami nuo mokesčių ir karo
tarnybos, sąlygos formuotis miestiečių luomui.
LUOMINĖS VISUOMENĖS FORMAVIMASIS:
 Feodalizmas Lietuvoje susiformuoja tik XIV a. pab. Po Krėvos sutarties. Pradeda formuoti po krikšto.
 Teisinius bajorų luomo formavimosi pagrindus padėjo Jogailos privilegijos (žemė bajorams,
veldamai valstiečiai).
 Vakarietiškos feodalinės tradicijos perdavimas per krikštą.
LDK DINASTINĖ UNIJA SU LENKIJA:
 1392 m. Astravos sutartis – LDK atskirai nuo Lenkijos valdo Vytautas.
 1401 m. Vilniaus-Radomo susitarimai – patvirtinamas savarankiškas LDK valdovas Vytautas,
laikinas LDK savarankiškumas.
 1413 m. Horodlės taika – LDK savarankiška valstybė. Po Vytauto mirties LDK kunigaikščio
kandidatūra turi būti svarstoma su Lenkijos bajorais, lenkų bajorai suteikia teisę lietuvių bajorijai
naudotis giminių herbais, LDK turi būti tokia valdymo tvarka kaip Lenkijoje, renkant Lenkijos
karalių turi dalyvauti LDK didysis kunigaikštis.
 1429 m. Lucko suvažiavimas – Jogaila pritaria Vytauto karūnavimuisi, tačiau bajorija ne.
 LDK bajorai didžiuoju kunigaikščiu išsirenka Švitrigailą. Lenkų didikai sutinką šį pripažinti tik jam
kreipusis į Lenkiją. Švitrigaila atsisako, prasideda nesutarimai su Lenkija.
 Teisę valdyti gauna Žygimantas Kęstutaitis, tačiau po jo mirties valdžia turi atitekti Jogailai.
 1432 m. Pasirašo Gardino sutartį – atnaujina uniją su Lenkija.
 Tarp Livonijos ordino remiamo Švitrigailos ir Lenkų remiamo Žygimanto Kęstutaičio kyla
konfliktas. Pabaisko (Ukmergės) mūšyje ordinas galutinai sutriuškinamas.
 1501 m. Aleksandro inicijuojama Lenkijos ir LDK sutartis susijungti į bendrą politinį darinį. LDK
bajorija vėliau nepatvirtina.
 I ir II Lietuvos Statutai
KAZIMIERO PRIVILEGIJOS:
 Kazimieras Jogailaitis (LDK kunigaikštis nuo 1440 m., 1447 m. Lenkijos Karalius)
 1447 m. gegužės 5 d. suteikė privilegiją LDK bajorams.
 Privilegija LDK bajorijai, katalikų dvasininkijai ir miestiečiams.
 Kazimieras įsipareigoja nemažinti LDK teritorijos, urėdais skirti tik LDK piliečius, skiriant
dvasininkus pirmenybę teikti lietuviams, bajoro nesuimti be teismo ir leisti laisvai išvykti į kitas
valstybes.
 Atsisakyta apdėti prievolėmis bajorų valstiečius, išskyrus pilių statybą ir pasėdžius.
 Įtvirtino bajorijos imunitetą.
 1468 m. išleido teisyną, pagal kurį valstiečiai tampa bajorų nuosavybe (galiojo iki I Statuto)
ALEKSANDRO PRIVILEGIJOS:
 Aleksandras – Kazimiero sūnus (LDK kunigaikštis nuo 1492 m., Lenkijos karalius 1501 m.)
 1492 m. Aleksandro privilegija.
 Išplečia Ponų tarybos teises.
 Ponų taryba pripažinta valstybęs valdymo ir teismo vykdomuoju organu.
DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO VALDŽIA:
 Valdant Gediminui (XIV a.) aukščiausia valdžia priklauso didžiajam kunigaikščiui.
 Valdžia paveldima.
 Kaip patariamasis organas susiformuoja kunigaikščio taryba.
DIDIKŲ LUOMINIS ATSTOVAVIMAS (PONŲ TARYBA):
 XV a. valdant Vytautui Ponų taryba tapo faktine LDK vyriausybe.
 Kazimiero privilegijos juridiškai atskyrė bajorų luomą nuo kitų, įteisino viešpataujančią padėtį.
 Aleksandro privilegijos suteikė teisinį pagrindą iškilti.
 Tai centrinė LDK valdžios institucija, atsiradusi iš didžiojo kunigaikščio tarybos Kazimiero valdymo
laikotarpiu. Kompetencija praplėsta Aleksandro privilegija. Lietuvos didysis kunigaikštis su Ponų
taryba turėjo derinti užsienio ir vidaus politiką.
MIESTŲ SAVIVALDOS:
 Privilegijuotą luomą sudarė ir Magdeburgo teisę turinčių miestų miestiečiai.
 Jiems suteikiama savivaldos teisių privilegija.
 Tokių miestų bendruomenės turi teisę dalyvauti sprendžiant miesto valdymo klausimus; valstybės
valdyme jų teisės apribotos.
VALSTIEČIŲ STATUSO KAITA:
 XUV a. antroje pusėje sugriežtėja valstiečių prievolių apskaita (atsiranda vietininko, seniūno, tijūno
institucijos).
 XIV a. pab. Dalis valstiečių prievolių perleidžiamos bajorams.

1.15. Etninė (lietuviai, slavai,
žydai, totoriai, karaimai) ir
religinė (pagonys, stačiatikiai,
katalikai) Lietuvos
visuomenės įvairovė ir jos
kaita XIII – XV a.
1.16. Pagoniškos epochos
Lietuvos kultūros (religija,
raštija) pagrindiniai bruožai.
Krikšto priėmimo reikšmė
krikščioniškos kultūros
plitimui (raštija, mokyklos,
sakralinė architektūra)
Lietuvoje.
2. EUROPOS IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS KAITA XVI – XVII A. VID.
2.1. Naujųjų amžių laikotarpio
Europoje esminiai bruožai:
prekybos ir miestų vaidmens
augimas, visuomenės
socialinės struktūros kaita.
 Susiformuoja nuo bajorų priklausančių valstiečių grupė – veldamai (pradeda dalyti Vytautas).
 Kazimiero privilegijomis valstiečiai tampa vien bajoro nuosavybe.
 Įbaudžiavinimas.
ETNINĖ LIETUVOS VISUOMENĖS ĮVAIROVĖ IR KAITA XIII – XV a.:
 XIII a. Lietuvos valstybės gyventojai kalbantys viena kalba, buvo vadinami lietuviais; rytų Lietuvos
gyventojai aukštaičiais.
 Prie lietuvių tautos jungėsi kitos baltų gentys (žemaičiai), lietuvių tauta susiformavo iki XIV a.
antros pusės.
 LDK teritorijoje gyveno baltarusių, žydų, ukrainiečių, rusų, lenkų, karaimų ir totorių.
RELIGINĖ LIETUVOS VISUOMENĖS ĮVAIROVĖ IR KAITA XIII – XV a.:
 LDK buvo įvairių tikėjimų valstybė. XIV – XVI a. joje gyveno pagonys, stačiatikiai, katalikai,
protestantai, musulmonai.
 Dėl religinių įsitikinimų nebuvo persekiojamas judaizmas ir karaizmas.
 Iki XIV a, pab. LDK gyventojai buvo pagonys, bet po krikščionybės priėmimo vis daugiau radosi
krikščionių.
PAGONIŠKOSIOS EPOCHOS LIETUVOS KULTŪROS PAGRINDINIAI BRUOŽAI:
 Iki krikšto raštas šalyje neplito, nebuvo švietimo centrų – vienuolynų.
 Gedimino laikais raštininkais būdavo pranciškonų ir dominikonų vienuoliai, kartais rusų
raštininkai.
 Su slaviškais kraštais susirašinėjama kanceliarine slavų kalba, su Europos valstybėmis ir popiežiumi
– lotynų, su Ordinu – vokiečių.
 Daugiausia vartojama rusėnų kalba.
 Vyrauja mediniai pastatai, vėliau mūriniai (baltiškoji mūro technika).
KRIKŠTO PRIĖMIMO REIKŠMĖ KRIKŠČIONIŠKOSIOS KULTŪROS PLITIMUI LIETUVOJE:
 Po krikšto plinta lenkų kalba.
 Imti kurti pirmieji metraščiai ir kronikos.
 Pradėta tvarkyti Lietuvos Metrika.
 XIV a. pab. Atsiranda vienuolynų mokyklos, 1397 m. pirmoji mokykla prie Vilniaus katedros,
parapinė mokykla 1409 m. Trakuose.
 Lietuvos kultūra integruojasi į Vakarų Europos kultūrą.
PREKYBOS IR MIESTŲ VAIDMENS AUGIMAS:
 XV a. antroje pusėje, prasidėjus klimato atšilimui, spartėjo gamyba, ypač plėtėsi žemės ūkis.
 Įvyksta valstybių centralizacija (absoliutizmas), stabilizuojasi politinė padėtis, taigi panaikinami
vidaus muitai, daugelyje valstybių įsigali viena valiuta.
 Feodalinę santvarką ima keisti kapitalizmas (Kapitalistiniai santykiai – ūkiniai santykiai, paremti
privatine nuosavybe), vietoj cechų atsiranda manufaktūros (rankų darbas ir darbo pasidalijimas,
priklauso privatiems asmenims, dirba samdomieji darbininkai).
 Suklesti vidaus ir užsienio prekyba – pirkliai ima investuoti pinigus į gamybos plėtrą ir tampa
įmonių savininkais (kapitalistais).
 Dėl atsiskaitymo pinigais (aukso antplūdis iš naujai atrastų žemių) išauga pinigų keitėjo profesijos
įtaka, vėliau virtusi bankininkyste. Atsiranda rašytinis pasižadėjimas grąžinti skolą – vekselis,
formuojasi biržos.
 Dėl maisto ir žaliavų poreikio miestuose:
1) atsiranda žemės ūkio produkcijos specializacija.
2) lažą (priverstinis darbas be atlygio) keičia činčas (gaunamas užmokestis),
3) klostosi naujos žemėvaldos formos: paveldima valstiečių nuoma (Prancūzija), laisvas
samdomasis darbas (Anglija), lažinio dvaro nuoma valdytojui; žemės ūkyje atsiranda aptvėrimai
(naikina baudžiavą, valstiečiai išvaromi iš savo sklypų savininko, įkuriamos avių ganyklos,
valstiečiai keliasi į miestus)
 Pagerėjus gyvenimo sąlygoms, didėja vartojimas, auga prekyba, kuri skatina žemės ūkio ir amatų
raidą. Tuo pačiu plečiasi miestai, Vakarų Europoje jie tampa ekonominės veiklos centrais, didėja jų
įtaka (Turtingi miestiečiai skolindami pinigus valstybių vadovams įgyja politinę įtaką.)
VISUOMENĖS SOCIALINĖS STRUKTŪROS KAITA:
 Išlieka luominė visuomenė.
 Mažėja feodalų, kilmingųjų luomo reikšmė (netenka politinio savarankiškumo dėl centralizacijos,
visų trijų luomų atstovų susirinkimo valdymas, karyboje riterius keičia samdomoji kariuomenė,
kapitalistai kelia konkurenciją ekonomikoje).
 Atsiranda ir stiprėja trečiojo luomo turtingųjų – buržua – reikšmė (dėl stiprėjančios ekonomikos
turtėja, remia monarchus, kurie atsilygina privilegijomis ir palankiais potvarkiais, buržua
kontroliuoja gamybą ir prekybą, centralizacija užtikrina verslų plėtrą ir saugumą, buržua atstovai
luomų susirinkimuose).
 Mažėja dvasininkų įtaka (1517 m. skyla katalikų bažnyčia, valdžia tampa pasaulietinė, dėl Vakarų
schizmos kyla vidinių nesutarimų, išradus knygų spausdinimą pasauliečiai įgauna aukštesnes
pozicijas moksle)
 Vakarų Europoje nyksta baudžiava (baudžiavinis darbas nekonkurencingas, baudžiauninkai vertęsi
ir amatais ir prekyba išsiperka laisvę, baudžiauninkai bėga į miestus, baudžiauninkai nuvaromi nuo

2.2. Kristupo Kolumbo, Vasko
da Gamos, Ferdinando
Magelano geografinių
atradimų reikšmė.
2.3. Reformacijos ir
kontrreformacijos sąjūdžiai
XVI a. Svarbiausios Martyno
Liuterio bažnyčios
reformavimo idėjos.
žemės dėl aptvėrimų).
 Formuojasi proletariatas (miesto varguomenė) (nyksta baudžiava, plinta manufaktūrinė gamyba).
GEOGRAFINIŲ ATRADIMŲ REIKŠMĖ:
 1492 m. atrandama Amerika (italas, finansuojamas Ispanijos Kristupas Kolumbas), taip pat Kubos ir
Haičio salos, (tik 1500 m. Amerigo Vespučio nustatyta, kad tai Amerika, o ne Indija).
 1498 m. jūrų kelias į Indiją (portugalas, finansuojamas Portugalijo, Vasko da Gama). Jo reikėjo,
turkams Osmanams užėmus Konstantinopolį ir nutraukus prekybą su katalikiškąja Europa, o prekių
iš rytų paklausa vis didėjo.
 1519 – 1522 m. įrodoma, jog žemė yra apvali, atrandamas Ramusis vandenynas (Ispanijos
finansuojamas portugalas Fernandas Magelanas).
 Išsiplečia europiečių žinios gamtos mokslų, ypač geografijos srityse.
 Kainų revoliuciją (smarkiai pakyla kainos, krinta pinigų vertė) sukelia į Europą didžiuliais kiekiais
plūstantis auksas ir sidabras, paspartėja kapitalizmo raida.
 Jūrų prekybos keliai iš Viduržemio ir Baltijos jūrų pasislenka į Atlanto ir Indijos vandenynus.
 Sumenksta Venecijos, Genujos (Šiaurės Italijos) reikšmė, nustelbia Ispanija, Portugalija, kiek vėliau
Amsterdamas, Antverpenas, Londonas.
 Kuriasi tarptautinės prekybos sistema.
 Dėl monarchų paramos kelionėms stiprėja jų vaidmuo ir įtaka valstybėje.
 Iš Amerikos į Europą atvežama naujų žemės ūkio kultūrų (bulvės, kukurūzai, cukranendrės,
tabakas, kava, kakava), padeda išspręsti badmečių problemą Europoje, į Ameriką nuvežta arklių,
avių, ožkų, kiaulių, galvijų.
 Europa tampa dominuojančiu žemynu, plinta jos religija, kultūra, papročiai, kalbos.
 Mažėja dvasininkijos vaidmuo.
 Kuriamos kolonijos, naikinamos vietinės valstybės, plėšiamos atrastos vietovės, išnaikinamos
tautos.
 Plėtojasi vergovė (iš Afrikos į Ameriką juodaodžiai, dėl rasių maišymosi susiformuoja metisai,
mulatai).
 Ispanai (Vakarai) ir Portugalai (Rytai) pasidalija pasaulį (Tordesiljo sutartis 1494 m., 1527 m.
Saragosos).
REFORMACIJA:
 Reformacija – tai XVI a, visuomeninis, politinis ir religinis judėjimas dėl religinio atnaujinimo ir
Katalikų bažnyčios pertvarkymo; religinis sąjūdis Vakarų krikščionybėje, siekęs reformuoti
katalikybę.
 Reformacijos priežastys:
1) Stiprėjo visuomenės nepasitenkinimas Katalikų bažnyčios dvasininkais (dvasininkijos
nuosmukis Vakarų schizmos laikotarpiu-vienu metu valdo 2-3 popiežiai, 1378-1417 m.)
2) Bažnyčios galia perėjo pasauliečiams (mokslas),
3) Po centralizacijos valdovams nebereikėjo dvasininkų paramos valdžiai išlaikyti,
4) Katalikų bažnyčia nesikeitė kartu su besikeičiančiu pasauliu, o pasiliko prie viduramžiškų
tradicijų ir vertybių, neatitiko naujo visuomenės gyvenimo poreikių,
5) Mažėjo bažnyčios prestižas ir visuomenės pasitikėjimas dėl prekybos indulgencijomis,
dvasininkijos ydų, Bažnyčios ir tikėjimo įstatymų pažeidinėjimo.
6) Visuomenė buvo pasipiktinusi Bažnyčios turtais ir dideliais mokesčiais Bažnyčiai,
7) Vokietiją pasiekė Italijoje gimusios humanistinės idėjos (XVI a.).
 1517 m. vokietis, augistinų vienuolis Martynas Liuteris paskelbia „95 tezes“, kurios teigia:
1) Dvasininkija nereikalinga kaip tarpininkė žmogui bendrauti su Dievu,
2) Visi prieš Dievą lygūs, todėl turi būti panaikinta katalikų hierarchija, nepripažinti popiežiaus
laiškai,
3) Šventasis Raštas vienintelis religinių tiesų šaltinis, jį kiekvienas gali aiškinti pats,
4) Vieninteliai sakramentai, kuriuos reikia priimti Krikštas ir Komunija,
5) Švč. Mergelės ir šventųjų kultas turi būti panaikintas,
6) Skaistyklos nėra,
7) Kunigams neprivalu laikytis celibato,
Vienuolių ordinas neturi prasmės. Atsisakęs išsižadėti savo pažiūrų 1521 m. M. Liuteris buvo
ekskomunikuotas. 1529 m. M. Liuterio reformuoto tikėjimo išpažinimas imtas vadinti
protestantizmu.
 Reformacijos srovės:
1) Liuteronai (M. Liuteris),
2) Kalvinistai (J. Kalvinas), tikinčiajam keliami griežtesni reikalavimai, nepripažįstama žmogaus
galimybė turėti įtakos savo likimui (predestinacijos dogma), Britų salose vadinami puritonais,
Prancūzijoje hugenotais.
3) Anglikonai (pagal Henriko VIII reformą) mažai kuo skiriasi nuo katalikų pagal bažnyčios
apeigas, tik Bažnyčios vadovu laiko ne popiežių, o Anglijos karalių.
 1555 m. Augsburgų religinės taikos sutartimi pasibaigia religinės kovos Vokietijos žemėse ir įteisina
evangelikų liuteronybę, kunigaikščiai turi teisę pasirinkti ir parinkti tikėjimą savo pavaldiniams.
 Reformacijos rezultatai: Atsiranda dar viena krikščionybės šaka – protestantizmas (skyla į
liuteronus, kalvinistus, anglikonus, hugenotus), sudaro palankias sąlygas švietimui, mokslui,
filosofija ir menui Vakarų Europoje, padeda plėtotis nacionalinėms kalboms ne tik Bažnyčios, bet ir
visuomeniniame gyvenime, vietoj Kryžiuočių ordino įkurta pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė
(protestantizmas).

2.4. Jėzuitų ordino vaidmuo
stiprinant katalikų bažnyčios
pozicijas. Reformacijos sklaida
Europoje.
2.5. Humanizmo ir Renesanso
kultūros svarbiausi bruožai
Europoje.
2.6. Johano Gutenbergo,
KONTRREFORMACIJA:
 Kontrreformacija – XVI a. prasidėjusi Romos katalikų bažnyčios kova su reformacija.
 Iniciatorius Džovanis Moronė.
 Priežastys:
1) Per reformaciją Bažnyčia neteko daug turto,
2) Sumažėjo popiežiaus įtaka.
 1542 m. įsteigtas Vyriausiasis inkvizijos tribunolas, 1557 m. paskelbiamas pirmasis uždraustų
knygų sąrašas – indeksas.
 1545 – 1563 m. Italijoje vyko Tridento bažnytinis susirinkimas skirtas reformacijos padariniams
įveikti:
1) Oficialiai paskelbiama kontrreformacija, padedamas teorinis ir strateginis jos pagrindas.
2) Pasmerkė prekybą indulgencijomis,
3) Įteisina visas tradicines katalikybės dogmas,
4) Sustiprina Katalikų bažnyčios organizaciją, pavaldumą popiežiui, vienuolių ordinų drausmę,
5) Atskilėlius paskelbia eretikais,
6) Paliko celibatą vienuoliams ir kunigams
 Dalis pamaldų atliekama gimtąja kalba, steigiamos mokyklos, propaguojamas baroko stilius,
sudaromos politinės sąjungos su monarchais, sakomi pamokslai.
 Padariniai: katalikiškomis valstybėmis liko Ispanija, Portugalija, Italija, Lenkija, Lietuva, pietų
Vokietija; Jėzuitų mokyklos pripažintos geriausiomis Europoje, išsilavinę jėzuitai įtraukiami į
valstybės valdymą, veikė politinį gyvenimą, plinta baroko stilius.
REFORMACIJOS IR KONTRREFORMACIJOS PADARINIAI:
 Susilpnėja katalikų bažnyčios įtaka,
 Pasaulietiniai mokslai, jau nekontroliuojami Bažnyčios, pasuka eksperimentiniu keliu,
 Padaugėja mokyklų, universitetų,
 Pasirodo pirmieji spausdinti leidiniai įvairiomis kalbomis.
 Formuojasi visuomenė, kurios gyvenimą reguliuoja ne Bažnyčia, o politiniai, ekonominiai, socialiniai
susitarimai.
 Kuriasi pasaulietinė etika ir filosofija.
 Livonijos kunigaikštystė susikuria vietoj Livonijos ordino, Rytų Prūsija, vietoj Vokiečių ordino,
Šveicarija atskyla nuo Šventosios Romos imperijos, Nyderlandai išsikovoja nepriklausomybę nuo
Ispanijos.
JĖZUITŲ ORDINO VAIDMUO:
 1540 m. ispanas Ignacas Lojola įkuria Jėzuitų ordiną.
 Tikslas – atvesti į tikėjimą pagonis ir atsimetėlius, steigti švietimo įstaigas, rūpintis jaunimo ugdymu
(1773 m. buvo panaikintas, XIX a. vėl atkurtas).
 Paskiriamas kontrreformacijos vykdymas.
 Pabrėžiama ištikimybė popiežiui ir Katalikų bažnyčiai.
 Plati intelektualinė veikla ir misijos stiprino Katalikų bažnyčios pozicijas.
REFORMACIJOS SKLAIDA EUROPOJE:
 Reformacijos platinimo metodai:
1) Apeigos pradėtos atlikti gimtosiomis kalbomis, Biblija išversta į gimtąsias kalbas,
2) Panaikintos indulgencijos, sumažintos išlaidos Bažnyčios išlaikymui,
3) Steigiamos mokyklos ir universitetai, leidžiamos knygos,
4) Panaikinta dalis draudimų ir reikalavimų, varžančių tikinčiųjų teises (celibatas),
5) Persekiojami katalikai.
 Reformacijos išplitimas: Skandinavijos šalyse reformaciją vykdė karaliaus valdžia, XVII a.
Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje sukurtos Evangelikų liuteronų bažnyčios; Šveicarijoje, Lietuvoje,
Lenkijoje – kalvinizmas; Nyderlanduose – kalvinizmas, liuteronybė, anabaptizmas; Prancūzijoje –
hugenotai, kalvinistai; Anglijoje – puritonai, valstybinė religija Anglikonų bažnyčia; Prūsijoje –
liuteronai.
HUMANIZMO IR RENESANSO KULTŪROS SVARBIAUSI BRUOŽAI EUROPOJE:
 Ekonominei galiai persikėlus iš feodalų pilių į buržua įmones šie siekdami sutvirtinti savo statusą
visuomenėje finansuoja meną ir kultūrą, taigi menas tampa viena labiausiai vertinamų sričių, o
menininkai tampa pasiturinčiu visuomenės sluoksniu, išpopuliarėja jų profesija.
 Menas darosi vis labiau pasaulietiškas, antikiniai siužetai, daugiau dėmesio skiriama individui,
plėtojasi portreto žanras.
 Vystosi naujos meno formos, atgimsta teatrai, koncertai, plinta meilės lyrika, augant miestų
bendruomenei, statomi visuomeniniai pastatai, organizuojami visuomeniniai renginiai.
 Savitas architektūrinis ir meno stilius, mėgdžiojama antika, simetrija.
 Bažnyčia ima pakančiau žiūrėti į moralinių ir etinių normų laikymąsi.
 Mokslas ir išsilavinimas imi laikyti prioritetu.
 Įvairiose gyvenimo srityse įgyvendinamos pažangios reformos.
 Troškimas pažinti visa, kas egzistuoja, laisvė reikšti požiūri į pasaulį.
 Literatūra politinio ir dorovinio poveikio priemonė, vaizduojamas realus žmogus, realiame
gyvenime, atsiranda tautinė literatūra.
 Filosofijoje plėtojamas mokymas apie valstybę, kuriamos utopinės idealių valstybių teorijos.
 Tyrinėjama gamta ir jos reiškiniai, empiriniai (paremti jutimais, patyrimu) tyrimai.
JOHANO GUTENBERGO VEIKLOS REIKŠMĖ:
Mikalojaus Koperniko,
Leonardo da Vinčio, Nikolo
Makiavelio veiklos reikšmė.
2.7. Reformacijos ir
kontrreformacijos sąjūdžiai
LDK ir jų įtaka visuomenei.
2.8. Abraomo Kulviečio veikla
Vilniuje.
2.9. Pirmosios lietuviškos
knygos Martyno Mažvydo
„Katekizmas“ išleidimo (1547
m.) aplinkybės ir reikšmė.
Mikalojaus Daukšos veiklos
 Apie 1440 m. išranda spaudą (būdą kaip išlieti iš metalo atskirus spaudmenis (literas) ir iš jų
surinkus tekstą rankinėmis staklėmis (presu) atspausdinti popieriuje).
 Išranda spausdinimo stakles ir spaustuvinius dažus.
 1456 m. pirmoji spausdinta knyga, J. Gutenbergo Biblija.
MIKALOJAU KOPERNIKO VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1473 – 1543 m. gyvenęs lenkų astronomas.
 Heliocentrinės teorijos pradininkas.
 „Apie dangaus sferų sukimąsi“ įtraukta į draudžiamų knygų sąrašą.
LEONARDO DA VINČIO VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1452 – 1519 m. gyvenęs italų dailininkas, mokslininkas, inžinierius, išradėjas, architektas,
skulptorius, muzikas, poetas.
 Įkūnijo Renesanso žmogaus universalumą.
 „Džokonda“ arba „Mona Liza“, „Madona uolose“, „Apreiškimas“.
 Jo projektuotas kanalas tiekė Milanui geriamąjį vandenį.
NIKOLO MAKIAVELIO VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1469 – 1527 m. Italijos politinis veikėjas, istorikas, filosofas, rašytojas.
 Absoliutizmo teorijos kūrėjas.
 Pirmojo politologinio vadovėlio autorius.
REFORMACIJOS SĄJŪDŽIAI LDK:
 Reformacijos idėjas į Lietuvą atnešė Vakarų Europos universitetuose studijavusi jaunuomenė, iš
Europos sugrįžę mokslininkai, menininkai, kilmingieji, idėjos plito per spaudinius, asmeninius
susirašinėjimus, idėjos sklido iš reformaciją priėmusių kaimyninių Prūsijos ir Livonijos
kunigaikštysčių.
 Pirmieji reformacijos skleidėjai Lietuvoje buvo liuteronai; liuteronybė LDK miestuose pirmiausia
plito tarp vokiečių.
 Iškiliausi skleidėjai: Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, Martynas Mažvydas.
 Įtakingais protestantizmo (evangelikų reformatų) globėjais tapo Mikalojus Radvila Juodasis ir
Mikalojus Radvila Rudasis, savo valdose įsteigę pirmąsias evangelikų reformatų bažnyčias.
 1539 m. A. Kulvietis įsteigia aukštesniąją mokyklą Vilniuje.
 Nuo 1557 m. Lietuvos reformatai rengia bažnytinius sinodus (kunigų ir pasauliečių susirinkimus),
leidžia leidinius.
 Reformacijos sąjūdį moraliai ir materialiai palaikė didikai ir bajorai.
 Protestantai į lietuvių ir lenkų kalbas vertė Šventąjį Raštą.
 Išplinta kalvinizmas ir arijonizmas.
KONTRREFORMACIJOS SĄJŪDŽIAI LDK:
 Žygimantas II Senasis (kartu ir katalikiškos Lenkijos valdovas) remia katalikus, uždraudžiama A.
Kulviečio įsteigta mokykla. Gyvenimo pabaigoje ir Žygimantas Augustas ima remti katalikus.
 Reformacija nepasiekia paprastų žmonių, miestiečių luomas per mažai išvystytas, o bajorija
konservatyvi.
 1565 m. į Lietuvą Vilniaus vyskupo V. Protasevičiaus pakviečiamas Jėzuitų ordinas, kuris įsteigia
Vilniaus universitetą.
 1578 m. Lietuvoje įsigalioja Tridento bažnytinio susirinkimo nutarimai.
 Propaganda – tikybos prievarta.
 Leidžiamos lietuviškos knygos.
JŲ ĮTAKA VISUOMENEI:
 Lietuvių kalba pradėta spausdinti knygos.
 Įsteigiamos pirmosios gimnazijos, pirmas universitetas, tai kėlė Lietuvos kultūros lygį, formavo
inteligentiją.
 Plito Vakarų Europos mąstytojų veikalai, formavosi visuomenės nuomonių įvairovė, skatino viešas
diskusijas, knygų leidybą.
 Sustiprėjo Katalikų bažnyčios įtaka Lietuvoje.
 Padidėja skirtumas tarp protestantiškos Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos lietuvių.
 Lietuvoje išplinta baroko meno stilius.
ABRAOMO KULVIEČIO VEIKLA VILNIUJE:
 1510 – 1545 m.
 1538 m. Vilniuje įsteigia pirmąją aukštesniąją mokyklą (kolegiją) ir jai vadovauja. Čia rengė
auklėtinius studijoms užsienio universitetuose.
 Persekiojamas už reformacijos idėjų skelbimą išvyksta į Karaliaučių.
 1545 m. grįžo ir Vilniuje sakė pamokslus, diskutavo su katalikais, vertė į lietuvių kalbą giesmes,
psalmes.
„KATEKIZMO“ IŠLEIDIMO APLINKYBĖS:
 Mokėsi A. Kulviečio aukštesniojoje mokykloje, bet dėl persekiojimų pasitraukia į Karaliaučių.
 1544 m. Karaliaučiuje atidarytas protestantiškas universitetas.
 Jame studijuodamas M. Mažvydas 1547 m. išleidžia pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“.
reikšmė
2.10. LDK luomų XVI – XVII a.
pagrindinės teisės ir prievolės.
2.11. Valakų reforma ir jos
padariniai.
2.12. Liublino unijos (1569 m.)
priežastys ir esmė. LDK ir
Lenkijos pozicijų skirtumai
derybose dėl Liublino unijos.
Žygimanto Augusto, Mykolo
Radvilos Rudojo ir Jono
Chodkevičiaus požiūriai į
Liublino uniją.
„KATEKIZMO“ IŠLEIDIMO REIKŠMĖ:
 Lietuvių kalba iš šnekamosios tapo rašytine.
 Pirmasis originalus eilėraštis lietuvių kalba.
MIKALOJAUS DAUKŠOS VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1595 m. išverčia iš lenkų kalbos J. Ledesmos „Katekizmą“ – pirmasis lietuvių kalba išleistas kūrinys
LDK.
 1599 m. išverčia J. Vujeko „Katalikų postilę“ ir „Prakalbą į malonųjį skaitytoją“.
 Lietuviškosios raštijos vienas pradininkų.
LDK LUOMŲ (ir visuomenės grupių) XVI – XVII a. PAGRINDINĖS TEISĖS:
 Kilmingieji:
a) Didikai – Užimti pareigas Ponų Taryboje.
b) Bajorai – Atstovauti seime, rinkti savo teismus, neliečiamybė, nemokėti mokesčių.
 Dvasininkai: Atskiru luomu netapo, naudojosi teisėmis kaip ir kilmingieji. (aukščiausius postus
užimdavo bajorai, o nekilmingieji tapdavo tik vikarais)
 Miestiečiai: Tarpusavio santykius tvarkyti pagal Magdeburgo teisės nuostatus. Išliko statutų
viršenybė prieš Magdeburgo teisę.
 Valstiečiai (arba žemdirbiai) teisių neturėjo.
 Žydai, karaimai, totoriai, čigonai: Tvarkytis vidaus reikalus pagal senąsias privilegijas (Statutai jų
nereguliavo).
LDK LUOMŲ (ir visuomenės grupių) XVI – XVII a. PAGRINDINĖS PRIEVOLĖS:
 Kilmingieji:
a) Didikai – atlikti karo tarnybą, dalyvauti valstybės valdyme.
b) Bajorai – atlikti karo tarnybą, dalyvauti valstybės valdyme.
 Dvasininkai: atlikti dvasinę tarnybą.
 Miestiečiai: mokėti mokesčius.
 Valstiečiai: nuo II Lietuvos statuto laikų galutinai įteisinta baudžiava ir jos prievolės (lažas, duoklę,
činčas, talka, gvoltai, pastotės).
 Žydai, karaimai, totoriai, čigonai: pagal senąsias privilegijas.
VALAKŲ REFORMOS PRIEŽASTYS:
 Vakarų Europoje vykstant kainų revoliucijai, Lietuvos valdovai siekė padidinti grūdų eksportą į
Vakarus.
 Lietuvoje dėl didelių dirvonuojamos žemės plotų mažiau buvo gaminama produkcijos.
 Nebuvo aiškių ir vienodų baudžiavos sąlygų, todėl sunkiau sekėsi kontroliuoti baudžiauninkus.
 Plito pažangaus šeimininkavimo idėjos
VALAKŲ REFORMA:
 1557 m. valdant Žygimantui Augustui.
 Tikslai: atskirti didžiojo kunigaikščio žemę nuo bajorų valdomų žemių, valstiečius įkurdinti
valakuose ir nustatyti prievoles pagal žemės dydį ir kokybę, intensyvinti žemės ūkį ir gauti didesnes
pajamas.
 Esmė:
a) visa žemė išmatuota valakais, prievolių imta reikalauti ne nuo kiemo, o nuo valstiečio turimos
žemės.
b) Įvesta rėžių sistema ir trilaukė sėjomaina.
c) Valstiečiai apgyvendinti gatviniuose kaimuose.
d) Valstiečiai, paėmę valaką žemės, mokėjo mokestį (činšą) ir ėjo lažą. Jie buvo įrašyti į dvaro
inventorių ir niekur keltis negalėjo.
e) Geresnėse žemėse kuriami palivarkai (dvaro padaliniai su atskira atskira sodyba, ūkiniais
pastatais, dirbama žeme).
VALAKŲ REFORMOS PADARINIAI:
 Galutinai įtvirtino baudžiavą Lietuvoje.
 Suvienodintos valstiečių prievolės.
 Susiformavo gatviniai kaimai.
 Įtvirtinta trilaukė sėjomaina.
 Padidėjo žemės ūkio naudmenų plotai, produkcijos apimtys, įplaukų į iždą.
 Lietuva pradėjo aktyviau prekiauti su Europa.
LIUBLINO UNIJOS PRIEŽASTYS:
 Istoriškai susiklostę dinastiniai (nuo Krėvos unijos 1385 m.), religiniai (nuo Lietuvos krikšto),
kultūriniai (vyko Lietuvos kilmingųjų polonizacija), luominiai kilmingųjų (Horodlės susitarimai
1413 m.) LDK ir Lenkijos ryšiai.
 Politinis, ekonominis, religinis, kultūrinis valstybių ir visuomenių panašumas.
 Bajorų įtaka valstybių valdymui – jiems unija atrodė geriausias variantas: Lietuvos bajorai norėjo
tokių pat teisių kaip ir Lenkijos bajorai.
 Rusijos ir Švedijos kėlė grėsmę, o LDK viena pati nebuvo pajėgi priešintis.
 Karas dėl Livonijos, kuri norėjo prisijungti prie LDK, tačiau kuriai priešinosi Rusija, Livonijos norėjo
ir Lenkija.
 Lenkija norėjo LDK žemių.

2.13. Abiejų Tautų Respublikos
valstybės valdymas po
Liublino unijos.
 Lenkijos kilmingieji baiminosi, kad mirus bevaikiui Žygimantui Augustui LDK bajorai išsirinks
atskirą valdovą.
LIUBLINO UNIJOS ESMĖ:
 Lenkijos karalystė ir LDK sudaro vieną valstybę – Abiejų Tautų Respubliką (ATR).
 Bendra:
a) Respubliką valdo vienas valdovas – karalius – kurį renka bendras Lenkijos ir LDK bajorų
seimas, vainikuojamas Krokuvoje.
b) Yra bendras Seimas (bajorai), susidedantis iš Atstovų Rūmų ir Senato (karaliaus paskirti
asmenys).
c) Bendra užsienio politika.
d) Vienoda valiuta (auksinai).
 Atskira:
a) Pavadinimai.
b) Teritorijos ir sienos.
c) Valdžios pareigūnai, įstatymai ir teismai.
d) Iždas.
e) Valstybės antspaudas
f) Kariuomenė.
LDK IR LENKŲ POZICIJOS DERYBOSE DĖL LIUBLINO UNIJOS:
 LDK:
a) Dalis jautėsi giminingi ir siekė padidinti savo įtaką.
b) Dalis tvirtino, jog bus prarastas Lietuvos valstybingumas, šalyje įsigalės lenkai.
 Lenkai: siekė didinti savo įtaką LDK, jos žemių, sustiprinti abiejų valstybių galią, prisijungti Livoniją.
ŽYGIMANTO AUGUSTO POŽIŪRIS:
 Neturėjo įpėdinio, todėl bijojo, kad jam mirus nutrūks valstybių saitai.
 Suprato, kad be lenkų nepajėgs apginti LDK nuo Rusijos.
MYKOLO RADVILO RUDOJO POŽIŪRIS:
 Gynė LDK savarankiškumą, nepasirašė Liublino unijos akto.
 Uniją laikė valstybės pabaiga.
 Baiminosi, kad išaugs Lenkijos kilmingųjų įtaka Lietuvoje, o Lietuvos kilmingųjų galia nusmuks.
 Manė, kad pasirašius uniją Ponų Taryba praras turėtą įtaką Lietuvos valdyme.
 Derybų pradžioje dalyvavo kaip derybų vadovas nuo LDK, vėliau pasitraukė.
 Buvo faktinis LDK valdovas po Žygimanto Augusto mirties iki išrenkant Steponą Batorą.
JONO CHODKEVIČIAUS POŽIŪRIS:
 Perėmė vadovavimą deryboms nuo LDK, nors manė, kad unija kenkia Lietuvos valstybingumui.
 Supratęs LDK grėsmę iš Rusijos uniją pasirašė.
 Lietuvai išsiderėjo kuo geresnes sąlygas (praplėstas LDK savarankiškumas).
 Siekė, kad LDK būtų lygiateisė su Lenkija, reikalavo grąžinti Lietuvai karaliaus atiduotas Lenkijos
žemes.
 Lietuvos didysis maršalka.
ATR VALDYMAS PO LIUBLINO UNIJOS:
 Aukščiausia vykdomoji valdžia priklausė karaliui (nuo 1573 m. renkamas iki gyvos galvos be
paveldėjimo teisės). Karaliaus valdžia nebuvo stipri – įstatymai skelbiami karaliaus vardu, tačiau
priimami Seimo. Karalius skyrė pareigūnus, kurie nebuvo jam pavaldūs, buvo ginkluotųjų pajėgų
vadas, bet jo valdžią ribojo etmonai, vadovavo valstybės finansams ir užsienio politikai, bet jį
kontroliavo Seimas. (karalius prieš išrinkimą turėjo pasirašyti pacta conventa ir Henriko artikulus,
atskiri lietuvos bajorų reikalavimai pacta conventa)
 Seimas (įstatymų leidžiamoji) priimdavo įstatymus, svarstė vidaus ir užsienio politikos klausimus,
tvarkė iždo, muitų, rinkliavų, mokesčių klausimus (Po Liublino unijos perkelta iš Krokuvos į
Varšuvą).
 Seimą sudarė dveji rūmai: Senatas (Aukštieji rūmai, aukščiausi valstybės ir bažnyčios pareigūnai,
karaliaus taryba, kurią sudarė LDK Ponų tarybos nariai ir Lenkijos Senato nariai – 140 didikų, po
unijos 30 LDK didikų) ir Atstovų Rūmai (žemieji rūmai – bajorų delegatai 170 pavietų seimelių
atstovai, 48 Lietuvos).
 ATR – luominė monarchija (bajoriškoji demokratija – bajorų politinių teisių įsigalėjimas valstybės
gyvenime).
 Ilgainiui rinkimuose įsipareigoję valdovai taip praplėtė bajorų teises, kad susidariusią politinę teisę
imta vadinti bajoriškąja anarchija (nestabili politinė padėtis lėmė žlugimą).
 Renkami dažniausiai užsieniečiai tapti karaliais, neturintys tvirtos atramos valstybėje, todėl
priklausomi nuo vietinių didikų.
 Nuo XVII a. įsigalioja neribotos bajorų politinės teisės: konfederacijos (ginkluotas bajorų
susibūrimas prieš valdžią), liberum veto (teisė vienu balsu „prieš“ sustabdyti įstatymo svarstymą ar
priėmima).
 Įstatymai nenumatė valstybės institucijų kontrolės mechanizmo ir įsigaliojo Seimo savivalė.
 Egzistavo luominė sistema ir Seimas priiminėdavo tik bajorams palankius sprendimus.
 Teisminė valdžia luominė (vieni teismai teisė bajorus, kiti valstiečius ir miestiečius).

2.14. Vilniaus universiteto
įkūrimo (1579 m.) aplinkybės
ir reikšmė.
2.15. Lietuvos Statutai apie
valstybės valdymą ir
visuomenę.
2.16. Konfesinės visuomenės
struktūros kaita.
2.17. Stepono Batoro
nuopelnai LDK.
 Atskira centrinė valdžia (vyriausybė – kancleris, etmonas, iždininkas, pareigūnai).
VILNIAUS UNIVERSITETO ĮKŪRIMO APLINKYBĖS:
 Kontrreformacija ir Jėzuitų atvykimas į Lietuvą (1569 m.).
 1570 m. įkurta pirmoji jėzuitų kolegija Vilniuje.
 1565 m. savo testamentu universiteto kūrimui lėšų buvo paskyręs reformatas Mikalojus Radvila
Rudasis (valdžia nedavė sutikimo).
 1577 m. vyskupas V. Protasevičius iš didžiojo kunigaikščio gauna išskirtinę privilegiją steigti
katalikišką aukštąją mokyklą Vilniuje, kad galėtų nukonkuruoti kitatikių mokyklas.
 1579 m. balandžio 1 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro
privilegija ir 1579 m. spalio 29 d. popiežiaus Grigaliaus XIII bule kolegija perorganizuota į
universitetą.
VILNIAUS UNIVERSITETO ĮKŪRIMO REIKŠMĖ:
 Vilniaus universitetas mokslo lygiu prilygo daugeliui Europos universitetų.
 Jame studijavo įvairiausių tautybių studentai.
 Universitete dėstė žinomi Vakarų ir Vidurio Europos mokslininkai (Osvaldas Kriugeris, Motiejus
Kazimieras Sarbievijus), universiteto auklėtiniai mokslo pasaulio autoritetai.
ATSIRADIMO APLINKYBĖS:
 Statutas – XVI a. Lietuvos įstatymų rinkinys, nusakantis valdymo, teisinę valstybės sistemą,
gyventojų teises ir pareigas.
 Valdovai skelbė įvairias privilegijas, teisynus.
 Iškildavo keblumų taikant anksčiau skelbtus įstatymus, dėl skirtingo tiesinių normų suformulavimo.
 Greta privilegijų veikė ir sričių, žemių įstatymai, kuriuos reikėjo susisteminti ir paskelbti visai
valstybei.
I LIETUVOS STATUTAS:
 Įsigalioja 1529 m. valdant Žygimantui II Senajam, rengimui vadovauja Albertas Goštautas.
 Tai sisteminis rašytinės teisės normų rinkinys, teisiškai įtvirtinęs valstybės santvarką, valdymo
organus ir teisėtvarkos sistemą.
 Praplečia bajorų teises.
 Lietuvos didysis kunigaikštis negali priimti sprendimo be Ponų Tarybos. Ponų Taryba renka didįjį
kunigaikštį.
 Įteisinta valstiečių priklausomybė.
 Sulygintos katalikų ir stačiatikių teisės.
 Įtrauktas draudimas svetimšaliams įsigyti Lietuvoje turto ir užimti tarnybą.
II LIETUVOS STATUTAS:
 Išleistas 1566 m. valdant Žygimantui Augustui, į lotynų kalbą išvertė A. Rotundas.
 Aptartas LDK savarankiškumas ir teritorinis vientisumas.
 Pripažinta bajorų teisė dalyvauti valstybės valdyme, bajorų Seimas leidžia įstatymus – įteisinamas
bajorų viešpatavimas.
 Bajorams suteiktas visiškai laisvas disponavimas žemės nuosavybe.
 Įteisintas valstiečių įbaudžiavinimas.
III LIETUVOS STATUTAS:
 Išleistas 1588 m. valdant Zigmantui Vazai, parengė Leonas Sapiega.
 Nustatė teismų sistemą.
 Įteisino Lietuvos pilietybę.
 Sulygino Lietuvos bajorų ir didikų teises bei privilegijas.
 Įteisino LDK kaip bajoriškos demokratijos valstybę.
 Įtvirtino Valakų reformos nuostatas ir valstiečių įbaudžiavinimą.
 Įvedė mirties bausmę ir už nekilmingo asmens nužudymą,
 Patvirtino Liublino unijoje numatytus politinius pokyčius.
 Galiojo 250 metų.
KONFESINĖS VISUOMENĖS STRUKTŪROS KAITA:
 Po Liublino unijos, Lenkijai perleidus ukrainiečių teritorijas, LDK padidėjo lietuvių tautybės
gyventojų (kartu ir katalikų) procentas. Kitų tautybių gyventojų skaičius keitėsi nežymiai.
 1596 m. ATR stačiatikiai sudarė uniją (Brastos unija) su Romos katalikų bažnyčia – pripažino
popiežiaus valdžią ir priėmė katalikų dogmatiką, pasiliko tik stačiatikių liturgiją, stačiatikiai gavo
lygias teises su katalikais (vadinami unitais).
STEPONO BATORO NUOPELNAI LDK:
 1576 – 1586 Transilvanijos kunigaikštis.
 Su LDK bajorais pacta conventa: Seimą šaukti pakaitomis LDK ir Lenkijoje, kompensuoti Lietuvai už
po Liublino unijos atplėštas žemes, neskirti LDK kariuomenės vadais lenkų.
 Rėmė katalikų bažnyčią, jam valdant 1579 m. atidarytas Vilniaus universitetas (privilegija Jėzuitų
kolegijai)
 Pertvarkė ATR kariuomenę – į ją pakvietė ir valstiečius, atleido nuo kitų prievolių – sustiprino
artilerinius dalinius.
 Užtikrino religinių, tautinių grupių taikų sambūvį, griežtai laikydamasis tolerancijos principų.
 1581 m. buvo įsteigtas bajorų renkamas aukščiausiasis teismas - Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas ir

XVII a. vidurio karų su Rusija
ir Švedija poveikis LDK
valstybei ir visuomenei.
Kėdainių sutarties su Švedija
sudarymo aplinkybės.
2.19. Humanizmo ir Renesanso
kultūros svarbiausi bruožai
LDK.
2.20. Pranciškaus Skorinos,
Motiejaus Strijkovskio,
Kazimiero Vijūko-
Kojelavičiaus, Kazimiero
Semenavičiaus, Motiejaus
Kazimiero Sarbievijaus veiklos
reikšmė.
valdovas neteko teisės suteikti amnestiją.
 Karo su Rusija dėl Livonijos metu: atsiimtas Polockas, paimta Velikijų Lukų tvirtovė, apgultas
Pskovas, pasirašytos 10 metų paliaubos, Rusija pasitraukia iš karo, Lietuva atgauna Livoniją.
 Sudarė taiką su Krymo chanatu ir Osmanų imperija.
KARŲ SU RUSIJA IR ŠVEDIJA POVEIKIS LDK:
 Švedija:
a) Dinastinis karas: Zigmantas III Vaza Švedijos sosto paveldėtojas kovoja su dėde dėl sosto; karas
dėl Livonijos.
b) 1605 m. Salaspilio mūšyje švedai pralaimi; kariauja praktiškai vien LDK kariuomenė. Lenkijos
kariuomenė pasitraukia iš Livonijos; sudarytos paliaubos su Švedais.
c) 1617 – 1618 m. Švedija užima Livoniją, vėliau Rygą, Biržų pilį; 1629 m. paliaubos: ATR
praranda didumą Livonijos, Švedija prisijungia teritorijas.
d) 1635 m. Vladislovas IV Vaza tikisi užimti Švediją; tais pačiais metais separatinė taika, atsisako
pretenzijų į Švedijos sostą.
e) 1655 m. užima Varšuvą. LDK lieka viena kovoti su Švedija ir Rusija (Kėdainių sutartis),
prasideda antišvediškas partizaninis judėjimas, 1656 m. švedai išvyti iš Lietuvos.
 Rusija:
a) 1609 m. sudaryta Švedijos ir Rusijos sąjunga; suirutė Rusijoje.
b) 1618 m. Deuline buvo pasirašytos paliaubos: LDK atiteko Smolensko, Lenkijai Černigovo ir
Seversko žemės.
c) 1632 m. atsinaujinus karui su Rusija ir ATR laimėjus, Rusija atsisako pretenzijų į anksčiau ATR
užimtas žemes, Vladislovas IV Vaza atsisako Rusijos caro titulo;
d) 1651 m. kyla Ukrainos kazokų maištas, jie pareiškia atsiskiriantys nuo ATR ir prisijungiantys
prie Rusijos; 1655 m. rusų kariuomenė užėmė Vilnių, Kauną, Gardiną.
 Švedų ir rusų kariuomenė nusiaubė ATR žemes; Rusai užėmę Vilnių, išplėšė ir išsivežė Lietuvos
archyvus – Metriką – buvo užgrobti universitetai, šventyklų lobiai, išplėšta ir suniokota Žemutinė
pilis, sunaikinta Katedra, Rotušė, miestas sudegintas.
 Žuvo ar pabėgo į aplinkinius kraštus apie trečdalis gyventojų.
 Sunaikinti statiniai atstatomi nauju baroko stiliumi.
 Visiškai įsivyravo bajorų anarchija (keliami rokošai – konfederacijų ginkluoti sukilimai prieš
karalių).
 ATR prarado didelę dalį teritorijų.
KĖDAINIŲ SUTARTIES SU ŠVEDIJA SUDARYMO APLINKYBĖS:
 1655 m. likusi viena kovoti prieš Švediją ir Rusiją LDK pradeda derybas su Švedija.
 1655 m. spalio mėn. pasirašyta Kėdainių sutartis:
a) Nutraukiama unija su Lenkija ir sudaroma unija su Švedija;
b) LDK didžiuoju kunigaikščiu tampa Karolis Gustavas;
c) Paliekama LDK santvarka, bajorų luominės ir religinės teisės;
d) LDK pavaldi Švedijai.
 Vadovauja Jonušas Radvila.
 Švedai nenutraukia plėšimų, todėl liaudis pasipriešina ir sutartis nutraukiama.
HUMANIZMO IR RENESANSO KULTŪROS SVARBIAUSI BRUOŽAI LDK:
 Renesansas Lietuvoje plito XVI a. pirmoje pusėje kartu su reformacija.
 Žygimantui Senajam susituokus su Bona Sforca ši ima kviesti į Lietuvą Renesanso menininkus,
intelektualus iš Italijos, tuo pačiu rūpinosi ir jų sūnus Žygimantas Augustas ir žmona Barbora
Radvilaitė.
 Valdovų rūmai arba Žemutinė pilis buvo perstatyti renesanso stiliumi, čia veikė didžiausia Rytų
Europoje biblioteka, išskirtinės apdailos detalės.
 Populiarios lietuvių kilmės aiškinimo legendos, populiarios Lietuvos kaip savarankiškos valstybės
idėjos, kuriama bajorų demokratijos filosofija.
 Humanistinė literatūra (M. Husovianas, M. Lietuvis, A. Rotundas)
PRANCIŠKAUS SKORINOS VEIKLSO REIKŠMĖ:
 1490 – 1541 m.
 Knygų spausdinimo Lietuvoje pradininkas.
 1519 m. Vilniuje įkūrė spaustuvę.
 1522 ir 1525 m. išspausdino pirmąsias knygas LDK ir Vilniuje.
 Laikomas senosios baltarusių literatūros kūrėju.
MOTIEJAUS STRIJKOVSKIO VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1547 – 1593 m.
 Istorikas ir poetas.
 Parašė pirmąją Lietuvos istoriją „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronika“ 9išleista
Karaliaučiuje) lotynų kalba.
KAZIMIERO VIJŪKO – KOJELAVIČIAUS VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1617 – 1674 m.
 Lietuvos kunigas literatas;
 Išleido „Retorikos pagrindus“.
 Išleido panegirikų mokyklų mecenatams, jėzuitų rėmėjams.

2.21. Barokinė architektūra
(remiantis pasirinktais
pavyzdžiais)
3. APŠVIETOS EUROPOJE LAIKAI IR LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS VISUOMENĖS GYVENIMO POKYČIAI
3.1. Svarbiausios Apšvietos
filosofinės idėjos apie žmogų,
valstybės ir visuomenės
santykius. Žano Žako Ruso ir
Šarlio Monteskjė visuomeninės
santvarkos tobulinimo idėjos.
3.2. Apšvietos idėjų įtaka
Prancūzijos politiniam
gyvenimui. Apšviestojo
absoliutizmo esmė.
KAZIMIERO SEMENAVIČIAUS VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1600 – 1651 m.
 Artilerijos inžinierius, raketų išradėjas, karininkas.
 ATR kariuomenės vyriausiojo artilerijos vado pavaduotojas.
 Išleido veikalą „Didysis artilerijos menas“ – pirmasis pasaulyje pateikė daugiapakopės raketos ir
raketinės artilerijos aprašymą ir brėžinius.
MOTIEJAUS KAZIMIERO SARBIEVIJAUS VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1595 – 1640 m.
 Poetas rašęs lotyniškai.
 Vilniaus akademijos profesorius, popiežiaus Urbono VIII premijos laureatas.
 Populiarus to meto Europos poetas.
 Tyrinėjo lietuvių mitologiją.
BAROKINĖ ARCHITEKTŪRA:
 XVI a. pab. – XVIII a. vid.
 Pradėjo formuotis Italijoje (Romoje pirmoji bažnyčia).
 Lietuvoje nuo XVII a. vadinamasis Vilniaus barokas.
 Pirmasis Lietuvoje baroko stiliaus statinys: Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje.
 Būdinga: monumentalumas, prabanga, dekoratyvumas, didybė, daug puošnių elementų.
 Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Pažaislio vienuolynas.
 Susiformavo Europoje daugėjant pasiturinčių gyventojų (XVI a.) įsivyravus katalikiškai nuomonei,
jog reikia lėšų skirti ir bažnyčiai, parodant meilę Dievui ir bažnyčiai.
 Bažnyčia turi suteikti iškilmingumo ir galios pojūtį.
APŠVIETOS FILOSOFINĖS IDĖJOS:
 Apšvieta – Švietimas, Šviečiamasis sąjūdis; XVIII a. Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje vykęs
kultūrinis sąjūdis apėmęs politinius ir socialinius mokslus, filosofiją, meną ir literatūrą.
 Kritikuojama feodalinė santvarka, absoliutizmas, luominis visuomenės susiskaldymas, nevienodos
žmonių teisės, Katalikų bažnyčia.
 Propaguojama žodžio ir spaudos laisvė.
 Dėl spaudos atsiradimo formuojasi viešoji nuomonė.
 Mokslas ir švietimas tampa pasaulietiškesni (uždraudžiamas Jėzuitų ordinas).
 Akcentuojamas švietimo vaidmuo, reformų būtinumas, efektyvus mokslo laimėjimų pritaikymas
visuomenės gyvenime.
 Skleidžiamos ir realizuojamos masinio švietimo idėjos (atsiranda privalomas pradinis mokslas,
profesinis mokymas).
 Religinė tolerancija, smerkiami karai.
 Pabrėžiamas asmens savarankiškumas, raginama nepasikliauti autoritetais.
 Plinta higienos ir sanitarijos įpročiai, kovojama prieš alkoholio ir tabako vartojimą.
 Plinta salonų mada; damos kviečiasi švietėjus, kurie laikomi garbingiausiais svečiais.
 Naujos valstybės valdymo teorijos: anglų filosofai a) Tomas Hobsas: „visų karas prieš visus“,
„visuomeninė sutartis“; b) Džonas Lokas: vyriausybės pagrindinis uždavinys ginti prigimtines
žmogaus teises; įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių padalijimo principas.
 Įsivyrauja klasicizmo stilius.
ŽANO ŽAKO RUSO IDĖJOS:
 Žmogus iš prigimties yra geras, tačiau civilizacija jį sugadino.
 Žmonės yra lygūs, luomai ir privilegijos turi būti panaikinti.
 Visuomenė turėtų būti pagrįsta savanoriškai sudaryta visuomenine sutartimi.
 Valdžia gali būti nuversta, jei neišreiškia bendros tautos valios.
 „Apie visuomeninę sutartį“ veikalas.
 Respublika – geriausia valdymo forma.
ŠARLIO MONTESKJE IDĖJOS:
 1689 – 1755 m.
 Veikalas „Apie įstatymų dvasią“.
 Valdžios padalijimas į vykdomąją, leidžiamąją ir teisminę.
 Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės.
 Žodis, spauda ir sąžinė laisva.
 Piliečiai turi būti lygūs atsakant prieš įstatymus.
 Jo idėjų koncepcija remtasi rengiant JAV ir Prancūzijos konstitucijas
APŠVIETOS IDĖJŲ ĮTAKA PRANCŪZIJOS POLITINIAM GYVENIMUI:
 Liudvikas XIV beveik visą biudžetą išleido Versalio rūmų statybai.
 Prancūzijos karalius Liudvikas XVI kvietėsi garsius patarėjus, kurie padėjo pertvarkyti
administraciją, sutvarkyti mokesčių sistemą.
 Prancūzijos Deklaracijos ir konstitucijos pagrindas.
APŠVIESTOJO ABSOLIUTIZMO ESMĖ:
 Apšviestasis absoliutizmas – absoliutizmas, kai valdo absoliutas, vadovaudamasis švietėjų idėjomis,
rekomendacijomis, konsultuojasi su jais svarbiais klausimais, vykdo švietėjiškas reformas.

3.3. 1789 m. Prancūzijos
revoliucijos priežastys ir
raidos ypatybės. Žmogaus ir
piliečių teisių deklaracijos
idėjos ir jų reikšmė. Jakobinų
diktatūra ir M. Robespjero
vaidmuo. Revoliucijos
rezultatai.
 Centralizuotas administracijos valdymas, remta pramonė, prekyba ir žemdirbystė, palengvintos
arba visai panaikintos baudžiavos sąlygos, sušvelninti baudžiamieji įstatymai irt bausmės (mirties
bausmė, kankinimai tardyti), pertvarkomas švietimas, steigiama mokyklų, mažinta Bažnyčios įtaka,
pertvarkyta finansų sistema (mokesčiai bajorams).
 Austrijos valdovai Marija Teresė ir Juozapas II: nutrauktas religinis persekiojimas, uždrausti
kankinimai, suteikta spaudos laisvė ir panaikinta baudžiava; prancūzų revoliucijos metais atsisakyta
reformų.
 Prūsijos karalius Frydrichas II Didysis: paskelbė tikėjimo ir spaudos laisvę, atgaivino mokslų
akademiją, rėmė pradinio mokymo reformą, tačiau nepanaikino baudžiavos.
 Rusijos imperatorė Jekaterina II: steigiamos mokyklos, švelninamos bausmės
 Europos monarchų pradėtos reformos buvo trumpalaikės, todėl iš esmės nepakeitė vyraujančios
visuomeninės santvarkos jų valdomose šalyse.
PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJOS PRIEŽASTYS:
 Luominis suskirstymas ir luominė nelygybė: trečiasis luomas (sudarė nuo valstiečio iki bankininko)
turėjo mokėti mokesčius, negalėjo užimti valstybės valdymo pareigų, nors buvo ryški mažuma,
bajorija ir dvasininkija turėjo dideles privilegijas, tačiau neatliko jokios reikšmingesnės funkcijos,
valstiečiai turėjo mokėti papildomus mokesčius (dešimtinė bažnyčiai).
 Absoliutinis ir neryžtingas Liudviko XVI valdymas: dvaro išlaidos, nesėkmės karuose (septynerių
metų su Prūsija ir DB, prarastos kolonijos Indijoje ir Š. Amerikoje) ir finansų krizė; nepasisekusios
Tiurgo (laisva prekyba grūdais tarp provincijų, panaikintos viduramžiškos cechų privilegijos,
sumažintas valstybėje pareigybių su dideliais atlyginimais skaičius, palengvintos valstiečių
prievolės) ir Nekero (sumažinti dvaro išlaidas, valstiečių mokesčius, sukurti provincijų
susirinkimus) reformos, kurioms priešinosi karaliaus aplinka (Marija Antuanetė, broliai, bajorija).
 Plintančios švietėjų idėjos (parlamentinė Anglija ekonomiškai pirmaujanti šalis).
 Skurdas, 1789 nederliaus metai (grudų trūkumas, kyla duonos kainos) -> darosi nebeįmanoma
didinti valstiečių mokesčius, o bankininkai nebeduoda paskolų karaliui, todėl sušaukiami nuo 1614
m. nekviesti Generaliniai luomai (norint užsitikrinti paramą).
 Formavosi viešoji nuomonė, spaudoje plito karalių išjuokiančios karikatūros.
PRANCŪZIJOS REVOLIUCIJOS RAIDOS YPATUMAI:
 1789 m. gegužę sušaukiami Generaliniai luomai; siekiama rasti išeitį iš ištikusios finansų krizės,
tačiau karalius nekalba apie konstituciją ir esminius pertvarkymus. -> birželį trečiojo luomo atstovai
pasiskelbia Nacionaliniu susirinkimu (aukščiausia valdžia) -> Liudvikas XVI paskelbia visus jų
nutarimus negaliojančiais, sutelkia Versalyje kariuomenę, tačiau ne[uola - >prie trečiojo luomo
prisideda dalis bajorijos ir dvasininkijos, pasiskelbiama Steigiamuoju susirinkimu, su tikslu parengti
konstituciją.
 Apie Paryžių ir Versalį vėl telkiama kariuomenė, siekiant išvaikyti Steigiamąjį susirinkimą, trečiasis
luomas kreipiasi pagalbos į miestiečius, liepos 14 d. puolama Bastilija – revoliucijos pradžia ir
absoliutizmo pabaiga. Miesto valdžią paima miestiečiai, trečiojo luomo armija – Nacionalinė
gvardija.
 1789 m, rugpjūčio 26 d. priimama „Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija“ – suformuoti būsimos
konstitucijos principai.
 Steigiamojo susirinkimo reformos: panaikinta bažnyčios dešimtinė, Bažnyčios žemės paskelbtos
valstybės, sulygintos protestantų, katalikų ir žydų teisės, panaikinamo vidaus muitinės, likviduojami
amatininkų cechai, senjoro teismą pakeitė prisiekusiųjų - > naikinamas feodalizmas.
 1791 m. rugsėjo 3 d. konstitucija. Įtvirtinama konstitucinė monarchija. Įstatymų leidžiamajame
susirinkime daugumą turi buržuazija ir žirondistai (buržua partija).
 1792 m. Prancūzija paskelbia karą Austrijai (vėliau prisijungia Prūsija), rugpjūčio 10 d. Liudvikas
XVI nušalinamas nuo sosto, Įstatymų leidžiamasis susirinkimas paskelbiamas Nacionaliniu
konventu; balandžio 22 d. Prancūzija paskelbiama respublika, dominavo žirondistai, palaikę karą.
 1793 m. sausio 21 d. už išdavikiškus ryšius su kitomis valstybėmis giljotinuotas Liudvikas XVI. Į
karą su Prancūzija įstoja naujos valstybės (Anglija, Olandija, Ispanija, Portugalija
 1793 – 1794 m. Jakobinų diktatūra.
 1795 m. sankiulotų (miesto varguomenės) sukilimai, įvedamas Direktorinis valdymas.
 Spalio mėn. vyksta rojalistų maištai, juos numalšina Napoleonas.
ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISIŲ DEKLARACIJOS IDĖJOS:
 1789 m. rugpjūčio 26 d.
 Prancūzijos Steigiamajame susirinkime paskelbtas pareiškimas, kuriame suformuluoti pagrindiniai
būsimos konstitucijos principai.
 Paskelbta luomų lygybė.
 Valdžios šaltinis yra tauta.
 Įstatymas visiems vienodas.
 Privati nuosavybė neliečiama.
 Žodžio, spaudos, religinių pažiūrų laisvė.
ŽMOGAUS IR PILIEČIO TEISIŲ DEKLARACIJOS REIKŠMĖ:
 Pagrindas 1791 m. konstitucijai.
 Panaikinamas absoliutizmas.
 Ateities Europos judėjimų gairė ir pamatas.

3.4. Napoleono Bonaparto
vidaus politikos pertvarkymai
Prancūzijoje. Napoleono
imperijos žlugimo priežastys.
3.5. 1815 m. Vienos kongreso
pagrindinai nutarimai ir
teritoriniai pokyčiai Europoje.
Šventosios sąjungos tikslai.
Napoleono karų pasekmės.
JAKOBINŲ DIKTATŪRA IR M. ROBESPJERO VAIDMUO:
 Dėl karo miestuose vis prastėjo gyventojų padėtis, ryškėjo žirondistų (buržua) ir jakobinų (miesto
varguomenės atstovai) konfrontacija, 1793 m. birželį padedami miesto varguomenės jakobinai
nušalina žirondistus nuo valdžios.
 Jakobinų diktatūros metai: 1793 – 1794 m.
 Atėję į valdžią imasi ryžtingų veiksmų ir paskelbia diktatūrą.
 Įvedama visuotinė karo prievolė, steigiamos valstybinės karinės manufaktūros -> sutelkiama 1 mln.
karių armija; visuotinis kainų maksimumas, konfiskuojamas turtas, uždraudžiama Bažnyčia,
varguomenė išgyvena badą.
 Kyla sukilimai nukreipti prieš diktatūrą; jakobinų teroras, nepaklusnieji giljotinuojami.
 1794 m. liepą Konvento nutarimu jakobinų lyderiai suimti ir giljotinuoti. (Termidoro perversmas,
įvykdo žirondistai).
 Maksimilijenas Robespjeras: jakobinų lyderis, diktatorius, įvedė diktatūrą, inicijavo mirties
nuosprendį bandžiusiam pabėgti karaliui Liudvikui XVI.
REVOLIUCIJOS REZULTATAI:
 Sunaikintas feodalizmas ir panaikinamas absoliutizmas Prancūzijoje.
 Paspartėja feodalizmo irimas Europoje.
 Trečiasis luomas gauna daugiau teisių.
 Susilpnintas Bažnyčios vaidmuo.
 Revoliucija rėmėsi švietėjų idėjomis ir siekė pertvarkyti pasaulį, tačiau idealai nebuvo įgyvendinti.
 Revoliucijos laikotarpiu radosi respublika, įgyvendintos prigimtinės žmogaus teisės.
 Kilo įvairūs judėjimai – išjudino pasaulį.
 Kilo Prancūzijos karai su kitomis valstybėmis -> išplinta revoliucijos idėjos.
 Prancūzija praranda dominuojantį vaidmenį Europoje (iškyla DB).
NAPOLEONO BONAPARTO VIDAUS POLITIKOS PERTVARKYMAI PRANCŪZIJOJE:
 Direktorijos valdymo metais: Prancūzija pasirašo taiką su Prūsija; Austrija, Rusija ir DB sudaro
koaliciją prieš Prancūziją. Napoleonas sutriuškina austrus Italijoje -> taika su Austrija; Egipte
pralaimi, Direktorija patiria nesėkmę, Napoleonas grįžta į Prancūziją.
 1799 m. lapkričio 9 d. perversmas (išvaiko 500 Tarybą, vėliau sukviečia, kad panaikintų Direktoriją
ir įvestų 3 konsulų valdžią), Konsulato valdžia -> Napoleonas vyriausias konsulas.
 Įstatymų leidžiamoji valdžia padalijama Tribūnatui, Įstatymų leidžiamajam susirinkimui ir
Valstybės tarybai (Senatuu).
 1799 m. nauja Konstitucija.
 Vykdoma valdžios centralizacija: renkamos departamentų savivaldybės pakeistos prefektūros
sistema, atsisakyta prisiekusiųjų teismų, teismo organai priklauso nuo centrinės valdžios.
 Sušvelninama antibažnytinė politika: konkordatas su popiežiumi Pijumi VII, katalikybė paskelbiama
daugumos religija.
 Policijos ministerija -> susidorojimas su priešininkais, apribotos spaudos laisvės (iš 73 uždaryta 60
laikraščių).
 Napoleonas paskelbtas konsulu iki gyvos galvos (po Amjeno taikos 1802 m.)
 Ekonomikos atsigavimas: įkuriamas Prancūzijos bankas, darbininko kvalifikacijos knygelės
įvedimas, sėkmingi karai palankūs prekybos plėtrai.
 Įsteigiamas Garbės legiono ordinas (teikiamas ir dabar).
 1804 m. kovą Civilinis kodeksas (galioja iki dabar): garantuojama privačios nuosavybės teisėtumas,
asmens ir sąžinės laisvė, piliečių lygybė prieš įstatymą -> įvestas Napoleono užkariautose šalyse ->
įtvirtino teisinius kapitalizmo principus.
 1804 m. gruodžio 2 d. karūnuotas imperatoriumi, diktatūra Prancūzijoje; dalija žemes giminaičiams,
tačiau luominės privilegijos negražinamos, nes prieštarauja kodeksui.
 1806 m. kontinentinė blokada Britanijai.
 1807 m. Tilžės taikos sutartis su Rusija (paskelbiama Varšuvos kunigaikštystė, Gdanskas laisvuoju
miestu).
NAPOLEONO IMPERIJOS ŽLUGIMO PRIEŽASTYS:
 1807 m. prasideda partizaninis karas su Ispanija – gerilja (suteikia vilčių kitoms Napoleono
užkariautoms šalims).
 1812 m. po sėkmingų karų su Austrija ir dėl neaiškios Rusijos caro politikos dėl kontinentinės
blokados, žygis į Rusiją, kuris baigiasi nesėkme.
 1813 m. DB, Rusija, Prūsija ir Švedija sudaro dar vieną antiprancūzišką koaliciją, keik vėliau
prisijungia ir Austrija.
 1813 m. Leipcigo („Tautų“) mūšyje Napoleonas sutriuškinamas.
 1814 m. prasideda Vienos kongresas.
 1815 m. trečia antiprancūziška koalicija sutriuškina Napoleoną prie Vaterlo (po „100 dienų“).
VIENOS KONGRESO PAGRINDINIAI NUTARIMAI IR TERITORINIAI POKYČIAI EUROPOJE:
 1814 – 1815 m. pagrindiniai sprendimai priklausė nuo Austrijos, Prūsijos, Rusijos, DB bei
Prancūzijos.
 Prancūzijoje atkurtas absoliutizmas ir ikikarinės sienos.
 Neleista susivienyti Italijai ir Vokietijai, jų globa pavesta Austrijos imperijai.
 Įkurta Šventoji sąjunga (Rusija, Austrija ir Prūsija).
 Įkurta Vokietijos sąjunga (iš dalies Austrijos ir Vokietijos valstybių).

3.6. Svarbiausių klasicizmo
kultūros bruožų apibūdinimas
remiantis pasirinktais
architektūros, dailės,
literatūros pavyzdžiais.
3.7. Svarbiausi demografiniai,
ekonominiai LDK pokyčiai nuo
XVII a. vidurio iki ATR
padalijimų.
3.8. Užsienio valstybių
kišimasis į ATR vidaus politiką.
3.9. Bajoriškoji demokratija ir
LDK pilietiškumo samprata
XVII a. vid. – XVIII a.
 Norvegija sujungta su Švedija.
 Rusijai atiteko diduma Varšuvos kunigaikštystės (autonomijos teisėmis Rusijos sudėtyje įkurta
Lenkijos karalystė).
 Didžiajai Britanijai atiteko atkariautos kolonijos – Malta ir Ceilonas.
 Prūsija gavo Vesfaliją, Reino provinciją, dalį Skasonijos.
 Austrija –šiaurinę Italijč.
 Šveicarija paskelbta neutralia valstybe.
 Sujungus Belgiją ir Olandiją įkuriama Nyderlandų karalystė.
 Rusija gavo Suomiją ir Besarabiją.
 Atkurta dinastinė valdžia Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, ir Neapolyje.
ŠVENTOSIOS SĄJUNGOS TIKSLAI:
 Slopinti tautinius ir revoliucinius sąjūdžius.
 Ginti monarchiją ir tikėjimą.
NAPOLEONO KARŲ PASEKMĖS:
 Trumpam įtvirtintas Prancūzijos karinis, politinis ir ekonominis viešpatavimas.
 Prancūzija per šios karus įgijo daug meno kūrinių.
 Ir Prancūzijoje ir kituose kraštuose žuvo daug žmonių.
 Užkariautose valstybėse įvesti pažangiausi tuo metu įstatymai.
 Galutinai panaikinta baudžiava Vakarų ir Vidurio Europoje.
KLASICIZMAS:
 Pastatų formų paprastumas ir didingumas.
 Pastatus puošia kolonos, frontonai, simetriškai išdėstytos nišos, langai.
 Saikingas vidaus dekoras.
 Pastatams būdingas racionalumas ir ideali harmonija.
 Mėgdžiojama Antika.
 Griežta simetrija, lygios sienų plokštumos, kolonada, trikampiai virš portikų ir portalų.
 Raitelių skulptūros, triumfo arkos, panteonai.
 Tapyboje istoriniai peizažai, portretai, mitologinė tema.
 V. A. Mocartas, L. Van Bethovenas.
 Gėtė „Faustas“, Moljeras.
 Statomi katedros, rotušės, rūmai: parlamento rūmai Londone, Brandenburgo vartai Berlyne,
Triumfo arka Paryžiuje.
DEMOGRAFINIAI LDK POKYČIAI NUO XVII a. VIDURIO IKI ATR PADALIJIMŲ:
 Dvi demografinės krizės.
 Po Liublino unijos sumažėjus LDK teritorijai, sumažėja ir gyventojų skaičius.
 Karų metu didelė dalis gyventojų žuvo arba buvo paimti į nelaisvę.
 Badas ir maro epidemijos.
EKONOMINIAI LDK POKYČIAI NUO XVII a. VIDURIO IKI ATR PADALIJIMŲ:
 XVII a. karai su Rusija ir Švedija sukėlė ekonominę krizę: sustojo prekyba, ekonomijų (žemės valdos,
kurių pajamos ėjo ATR karaliui) duodamų pajamų neužteko valstybei išlaikyti.
 Ekonomikos stiprėjimą po šių karų sustabdė Šiaurės karas.
 Diduomenė daugumą reikalingų prekių pirko užsienyje, todėl nerėmė vietinių amatininkų,
 Baudžiauninkai ėmė trauktis iš dvarų ir ieškoti geresnio gyvenimo.
 Krito pinigų vertė.
 1717 m. didžiausias nuosmukis.
UŽSIENIO VALSTYBIŲ KIŠIMASIS Į ATR VIDAUS POLITIKĄ:
 1700 – 1721 m. vyksta Šiaurės karas tarp Rusijos ir Švedijos dėl Baltijos ir jos pakrančių (Be Rusijos
Švedija kariauja ir su ATR); Šiaurės karą laimi Rusija.
 ATR kare Rusijos sąjungininkė: tuo motyvuodama Švedija įsiveržia ir niokoja ATR, Rusija
prisidengia gelbėjimu.
 1717 m. sukviestas Petro I įvyksta Nebylusis seimas (bajorų konfederatų sukilimas – vyksta valdovo
ir konfederatų susitarimas): vyksta Rusijos kariuomenės apsuptyje, vieną dieną trukęs seimas
priima įstatymus, trukdančius sustiprinti valstybę, stebint Rusijos pasiuntiniui buvo neleidžiama
diskutuoti, įstatymai priimti tylint (Respublika gali laikyti 24 tūkst. Kariuomenę, apribota seimelių
valdžia, valdovas negali skelbti karo be seimo pritarimo).
 Pradėjus reformas (1764 m.) Rusija ir Prūsija pasirašo sutartį, neleisti ATR keisti vidaus politikos
(Jekaterina II paskelbia prieš reformas deklaraciją).
BAJORIŠKOJI DEMOKRATIJA:
 Bajorų valdžia nustelbia valdovo valdžią.
 Nepatenkinus bajorų reikalavimų ir neįvykdžius seimelių valios, organizuojamos konfederacijos.
 Vyko balsų pirkimas.
 Įsigali dvi bajorų grupuotės: Potockiai (respublikonai) ir Čartoriskiai (Familija).
 Išyra beveik pusė seimų.
LDK PILIETIŠKUMO SAMPRATA XVII a. vid. – XVIII a.:
 Pilietybė suprantama dvejopai: kaip ATR piliečio ir kaip vienos iš dviejų valstybių piliečio.
 LDK piliečiais laikomi tik bajorai ir didikai, gimę LDK teritorijoje.

3.10. Mėginimai reformuoti
Abiejų Tautų Respubliką XVIII
a. antroje pusėje ir Ketverių
metų seimo reformos.
Stanislovo Augusto
Poniatovskio veikla valstybės
žlugimo išvakarėse. 1791 m.
gegužės 3-iosios konstitucijos
nuostatos apie valstybės
valdymą ir visuomenę.
Targovicos konfederacijos
siekiai ir veiklos rezultatai.
3.11. Valstybės padalijimai
(1772, 1793, 1795) ir jų
reikšmė.
 Vieninteliai pilietybės reikalavimai: kilmė ir gimimo vieta.
MĖGINIMAI REFORMUOTI ATR:
 Čartoriskių reformos (Familija): 1) panaikinti liberum veto, 2) įsteigti Iždo ir Karo reikalų
komisijas, 3) padidinti kariuomenę, 4) įvesti generalinius muitus, 5) įtvirtinti nuostatą, kad
valdovais gali būti tik ATR piliečiai,
 1767 m. Radomo konfederacija: siekė nutraukti pradėtas reformas, Jekaterina II pripažinta ATR
politinės santvarkos garantu, atkuriama ankstesnė santvarka su menkai apribota liberum veto teise
ir bajorų privilegijomis, ATR įstumiama į formalią ir teisinę priklausomybę nuo Rusijos.
 1768 m. Baro konfederacija – mėginimas kovoti prieš Rusijos įtaką, tačiau dėl vienybės ir
vadovavimo stokos nepavyksta; ATR karalius (Stanislovas Augustas Poniatovskis) tampa rusų
valdžios įrankiu.
KETVERIŲ METŲ SEIMO REFORMOS:
 1788 – 1792 m.
 Pasinaudojama Rusijos karu su Turkija ir Švedija.
 Kariuomenė padidinta iki 100 tūkst. Karių, o jai išlaikyti įvestas aukos mokestis (10 proc. bajorams,
20 proc. bažnytinėms valdoms) - Pajamų mokestis kilmingiesiems ir dvasininkams.
 Panaikinta buvusi įtakinga Nuolatinė Taryba, vietoj jos įkurtos Edukacinė, Karo, Iždo, Policijos
komisijos.
 Seimo reikalavimu, 1789 m. pavasarį iš Lenkijos ir Lietuvos išvesta Rusijos kariuomenė.
 1791 m. priimtas Miestų įstatymas sulygino bajorijos ir miestiečių teises. (leista dalyvauti seime)
 Uždrausta vėl įbaudžiavinti laisvę atgavusius valstiečius.
 Įvesta paveldima karaliaus valdžia.
STANISLOVO AUGUSTO PONIATOVSKIO VEIKLA:
 Išrinktas remiamas „Familijos“ ir Rusijos kariuomenės.
 Reformų iniciatorius.
 Bendradarbiavo įkuriant Edukacinę komisiją.
 Vienas pagrindinių gegužės 3 d. Konstitucijos autorių.
1791 M. GEGUŽĖS 3 D. KONSTITUCIJOS NUOSTATOS:
 Pertvarkė ATR į konstitucinę monarchiją, panaikino veto teisę.
 Aukščiausia valdžia suskirstoma į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę.
 Patvirtinamos bajorų luominės ir teisinės privilegijos.
 Vyriausia valdžia – teismas.
 Panaikinama liberum veto.
 Įstatymų leidyba pavedama Seimui (dveji rūmai, renkamas dvejiems metams).
 Vykdomoji valdžia – karaliui ir Ministrų Tarybai (Įstatymų sargyba).
 Monarchas renkamas. Ministrus skiria karalius. Naujoji valstybė vadinama tik Lenkija.
 Miestiečiams suteikiama asmens laisvė ir žemės nuosavybė.
 Lieka feodalinė žemėvalda, nepanaikinama baudžiava.
 Valstybinė religija – katalikybė, garantuojama kitų religijų laisvė.
TARGOVICOS KONFEDERACIJOS SIEKIAI:
 1792 m.
 Konstitucijos priešininkai.
 Konfederatai paskelbia, kad Rusijos padedami atkuria senąją santvarką ir naikina visas Ketverių
metų Seimo reformas. Rusijos kariuomenė per tris mėnesius okupuoja LDK ir Lenkiją (Į konfederatų
pusę pereina ir Stanislovas Augustas Poniatovskis).
TARGOVICOS KONFEDERACIJOS VEIKLOS REZULTATAI:
 Konstitucija paskelbiama negaliojanti.
 Ketverių metų Seimo reformos atšaukiamos.
 Įvyksta II ATR padalijimas.
1772 M. PADALIJIMAS:
 I padalijimas.
 Prūsija, Rusija ir Austrija.
 Rusijai rytinės LDK vaivadijos.
 Prūsijai Pamarys, Vakarų Prūsija.
 Austrijai Mažoji Lenkija.
1793 M. PADALIJIMAS:
 II padalijimas.
 Rusija ir Prūsija.
 Rusijai Kijevas, dalis Vilniaus, Podolės ir Minsko žemės.
 Prūsijai vakarinės Lenkijos žemės su Gdnasku.
 Europos valstybės nesidomi ATR likimu (dėmesį sutelkusios į Prancūziją).
1795 M. PADALIJIMAS:
 III padalijimas.

3.12. 1794 m. sukilimo tikslai
ir jo rezultatai. Tado
Kosciuškos ir Jokūbo Jasinskio
vaidmuo sukilime.
3.13. Svarbiausių klasicizmo
kultūros bruožų Lietuvoje
apibūdinimas remiantis
pasirinktais architektūros,
dailės, literatūros pavyzdžiais.
3.14. Edukacinės komisijos
veikla.
4. LIETUVOS VISUOMENĖ EUROPOS IR PASAULIO POKYČIŲ XIX – XX A. PR. APLINKOJE
4.1. Pramonės perversmo esmė
ir raida. Pramonės perversmo
sukelti pokyčiai gamybos
organizavime. Naujų
transporto ir komunikavimo
priemonių atsiradimas.
 Austrija, Rusija ir Prūsija.
 Lietuva prijungiama prie Rusijos.
SUKILIMO TIKSLAI:
 Panaikinti ATR antrojo padalijimo nutartį.
 Pasiekti, kad Rusijos kariuomenė apsitrauktų iš ATR pagal sienas iki II padalijimo.
 Įgyvendinti Ketverių metų seimo reformas ir atkurti ATR savarankiškumą.
 Lietuvos sukilėlių tikslas: laisvė ir lygybė, Lietuvos savarankiškumo atkūrimas.
SUKILIMO REZULTATAI:
 Sukilimas pralaimėtas.
 Įvyksta trečias ATR padalijimas ir 1797 m. valstybė likviduojama.
 Sukilimo dalyviai parodė, jog padalijimai įvykdyti prieš jų valią ir neteisėti; tapo ateities kovų
įkvėpimu.
TADO KOSČIUŠKOS VAIDMUO SUKILIME:
 Generolas, sukilimo vadas.
 Sukūrė sukilimo programą, organizavo karines pajėgas.
 JAV Nepriklausomybės kare įgijo patirties, pasižymėjo kaip puikus vadas.
JOKŪBO JASINSKIO VAIDMUO SUKILIME:
 Generolas, organizavo sukilimą Vilniuje (LDK vadas).
 Tapo visų sukilėlių vadu, vadovavo Lietuvos tautinei aukščiausiajai tarybai.
 Kvietė į kariuomenę ir valstiečius, dėl to kilo nesutarimų su bajorija.
KLASICIZMO KULTŪROS BRUOŽAI LIETUVOJE:
 Plintant švietimo idėjoms Lietuvoje baroko stilių ima stumti klasicistinis stilius.
 Žymiausi šio stiliaus architektūros darbai siejami su Laurynu Stuoka-Gucevičiumi: apdengė Vilniaus
Katedrą, Vilniaus rotušė, Verkių rūmai, Sudervės bažnyčia.
 Antikine eiliavimo maniera parašyti Kristijono Donelaičio „Metai“.
 Dailininkai: Jonas Rustemas, Pranciškus Smuglevičius, Jonas Damelis.
EDUKACINĖS KOMISIJOS VEIKLAS:
 1773 m. panaikinus Jėzuitų ordiną LDK įsteigta Edukacinė komisija – pirmoji pasaulietinė „švietimo
ministerija“ pasaulyje. Pirmuoju pirmininku paskirtas vyskupas Ignotas Masalskis.
 Valstybės teritorija padalinta į dvi dalis: Lenkijos mokykloms vadovauja Krokuvos universitetas,
Lietuvos – Vilniaus.
 Nauja mokyklų administravimo sistemas: LDK padalinta į keturias švietimo apygardas. Kiekvienoje
iš jų viena šešiametė klasė ir kelios trimetės. Apygardos skirstomos į apygardėles, čia mokslas
trukdavo šešerius metus. Apygardėlės skirstomos į parapines mokyklas.
 VU pertvarkomas į Lietuvos vyriausiąją mokyklą.
 Įvedamas privalomas kūno kultūros dėstymas mokyklose (pirmoje pasaulyje).
 Pradėtas organizuoti privalomas pradinis mokslas 7 – 12 metų vaikams, nepriklausomai nuo
socialinio sluoksnio.
 Leidžiami vadovėliai.
 Propaguojamas švietimas, amatų, menų studijos.
PRAMONĖS PERVERSMO ESMĖ:
 Tai milžiniški ekonominiai ir socialiniai pokyčiai, vykę XVIII a. antroje pusėje – XIX a. per. Europoje
ir Šiaurės Amerikoje: industrializacija (stambiosios mašininės pramonės kūrimas) ir agrarinių
visuomenių virtimas industrinėmis.
 Apėmė dvi sritis: mokslo (gamyboje pradėtos naudoti mašinos) ir visuomenės (susidarė naujos
visuomenės klasės – buržuazija ir proletariatas.
 Turėjo įtakos ne tik ekonomikai, bet lėmė ir gyventojų gausėjimą, miestų plėtrą ir valstybių užsienio
politiką.
 Priežastys: 1) kapitalizmo raida – didėjo konkurencija tarp manufaktūrų, ieškoma būdų atpiginti
prekes; 2)Politiniai įvykiai – po JAV Nepriklausomybės karo DB praranda pozicijas JAV rinkose,
siekia vėl įsitvirtinti, ieško būdų pasiūlyti pigesnių ir kokybiškesnių prekių; 3) Kontinentinė blokada
– siekdami pralaužti, britai stengėsi kuo pigesnėmis prekėmis užversti Europą (kontrabanda); 4)
Švietėjų idėjos skatino naujų gamybos metodų paiešką.
PRAMONĖS PERVERSMO RAIDA:
 Prasideda DB XVIII a. antroje pusėje. Prielaidos: 1) stiprus prekybos laivynas (žaliavų įsivežimas);
2) gausu akmens anglių ir geležies rūdos išteklių (reikalinga garo mašinoms); 3) gyventojų
prieaugis – darbo jėga; 4) plati tarptautinė rinka; 5) anksčiau nei kitur pradeda irti luominė
visuomenė; puritonizmas skatina taupyti, investuoti sukauptą kapitalą į verslą.
 Pirmoji industrializacijos banga: XVIII a. antra pusė – XIX a. pr.: DB, Prancūzija, Belgija, Šveicarija,
JAV.
 Antroji industrializacijos banga (1840 – 1860 m.): iškelia Vokietiją (iki tol stabdė politinis
susiskaldymas; automobilių pramonės pradžia).
 Trečioji industrializacijos banga (XIX a. pab.): Rusija (tik po 1861 m. panaikinus baudžiavą), Italija,
Japonija, Skandinavija. Labiau siejama su elektra ir benzinu.
 Lydėjo agrarinė revoliucija (žemės ūkyje diegiami mechanizmai).

4.2. Pramonės perversmo
nulemti visuomenės struktūros
pasikeitimai, gyventojų
skaičiaus augimas,
urbanizacija.
4.3. XIX a. politinių srovių
(liberalizmo, socializmo,
konservatizmo) skirtumai ir jų
vaidmuo visuomeniniame
gyvenime.
 Europoje įsivyrauja skirtingos ekonominės zonos: industrializuota ir modernizuota Šiaurė ir
Vakarai ir atsilikę, beveik nemodernizuoti Pietūs ir Rytai.
POKYČIAI GAMYBOS ORGANIZAVIME:
 Vietoj manufaktūrų atsiranda fabrikai, rankų darbą keičia mašinos; per tą patį laiką pagaminama
daugiau ir kokybiškesnės produkcijos.
 Į gamybą diegiami naujausi technikos išradimai: škoto Dž. Vato garo variklis (1769 m.); Ričardo
Arkraito verpimo mašina – pakeičia 20 darbininkų (1767 m.), Edmundo Kartraito audimo staklės
(1785 m.).
 Prasideda masinė produkcija.
 Fabrikai dažniausiai kuriasi prie upių , statomi nauji miestai, industrializuojamos teritorijos.
 Plečiama naudingųjų iškasenų telkinių (anglies, metalų) eksploatacija (jų reikia garu varomiems
varikliams, staklėms).
 Kaime vyksta agrarinė revoliucija – augančiai gamybai reikia tiekti žaliavas, dalis kaimiečių išvyksta
į miestą.
NAUJOS TRANSPORTO IR KOMUNIKAVIMO PRIEMONĖS:
 Žaliavoms gabenti plėtojama transporto sistema: 1) Kasami kanalai (Sueco 1869 m., Panamos 1914
m.; 2) amerikietis Robertas Fultonas išranda garlaivį (1807 m.); 3) Džordžas Stefensonas išranda
garvežį, 1825 m. pagal jo projektą DB atidaryta pirmoji geležinkelio linija. 4) 1885 m. Gotlybas
Daimleris, 1886 m. Karlas Bencas sukuria pirmus automobilius su benzininiu varikliu. 5) DB
keleivius pradeda vežioti omnibusas – garo automobilis; 6) Skaldos ir bitumo dangos; 7) 1903 m.
broliai Raitai pakilo pirmuoju lėktuvu.
 Komunikacijoje: 1) 1835 m. ėmė veikti elektrinis telegrafas (Pirmoji telegrafo linija 1843 m. tarp
Vašingtono ir Baltimorės); 2) 1840 m. pirmieji pašto ženklai; 3) 1876 m. Aleksandras belas išranda
telefoną; 4) 1896 m. išrastas radijas.
VISUOMENĖS STRUKTŪROS PASIKEITIMAI:
 Formuojasi nauji gyventojų sluoksniai: 1) Buržuazija (kapitalistai) – valdo pramonę, finansus,
bankus, siekė įsigalėti politikoje; 2) Samdomieji darbininkai – skirstomi į kvalifikuotus ir
nekvalifikuotus; 3) vidurinė klasė: tarnautojai, gydytojai, teisininkai, smulkūs verslininkai,
menininkai, valdininkai.
 Luominė visuomenė virsta klasine visuomene, kur žmogaus padėtis vertinama ne pagal kilmę, o
pagal jo turtą, leidžiantį užsitikrinti padėtį visuomenėje.
 Kapitalistai tapo įtakingiausiu visuomenės sluoksniu. Perima pozicijas iš nuskurdusių aristokratų
(superka turtą).
 Darbininkų klasė (proletariatas) didėja ir XIX a. tampa didžiausia klase.
 Mechanizavus gamybą fabrikuose pradeda dirbti ir moterys su vaikais (išnaudojami, atlyginimai
mažesni).
 Pasikeičia požiūris į moterį: gauna teisę mokytis aukštosiose mokyklose XIX a. vid., rinkimų teisę
XIX a. pab. (pirm. Naujojoje Zelandijoje 1893 m., Suomijoje 1906 m., Norvegijoje 1913 m.).
GYVENTOJŲ SKAIČIAUS AUGIMAS, URBANIZACIJA:
 Įvyksta demografinis sprogimas (kurti šeimas pradeda ne tik tie, kurie paveldi turtą).
 Išrandami skiepai (1796 m. Eduardas Dženeris), narkozė (1841 m.) – mažėja mirtingumas.
 Mažėja kaimo ir daugėja miesto gyventojų – pramonės centruose išauga darbo jėgos paklausa;
plečiasi miestai.
 Atsiranda darbininkų perteklius, prasideda emigracija (didžioji emigracija į JAV), kuriasi darbininkų
judėjimai – pirmosios profsąjungos.
SUSIFORMAVIMO PRIELAIDOS:
 XVIII a. - XIX a. judėjimai DB: 1) luditų judėjimas (siekė stabdyti darbininkų atleidinėjimą, laužydami
mašinas), 2) Profsąjungų judėjimas (prieš išnaudojimą), 3) Čartistų (siekė balsavimo teisės visiems
pilnamečiams vyrams – panaikinti turto cenzą).
 1830 m. Europoje kyla politinių revoliucijų nukreiptų prieš absoliutizmą banga – formuojasi
parlamentarizmas.
 1848 – 1849 m. kyla revoliucijų banga už tautų apsisprendimą.
 Sustiprėja moterų kova dėl politinių teisių.
LIBERALIZMAS:
 Autorius Adamas Smitas.
 Labiausiai rėmėsi kapitalistai (siekdami, kad jų išlaikoma valdžia pasirūpintu grėsmę keliančiais
darbininkais, kuria partijas).
 Pagrindiniai teiginiai: 1) Kiekvienas individas rūpinasi savo gerove; 2) laisvę veikti riboja tik kito
asmens teisės ir laisvės; 3) valstybė užtikrina taikų individų sambūvį.
 Laisvė nuo valdžios intervencijos: individas gali laisvai veikti ir konkuruoti su kitais; laissez faire
(laisvė veikti)
 Siūloma valdžios forma – Respublika (valdymo organai arba išrenkami tiesiogiai arba sudaromi
atstovaujamųjų organų).
 Visi gimsta lygūs ir laisvi.
 Rinkimai turi būti lygūs, visuotiniai ir laisvi.
 Valdžia turi būti naktiniu sargu – užtikrinti asmens teises ir laisves.
 Nuosavybė šventa ir neliečiama – lemia žmogaus padėtį visuomenėje.

4.4. Nacionalizmo idėjų
plitimas Europoje ir tautinės
valstybės idėjos realizavimas
kuriant Vokietijos imperiją.
4.5. O. Bismarko vaidmuo
vienijant Vokietiją.
4.6. Mažosios Lietuvos likimas
Vokietijos imperijoje.
SOCIALIZMAS:
 Autoriai Frydrichas Engelsas ir Karlas Marksas.
 Labiausiai rėmėsi darbininkija (nebuvo tinkamai atstovaujami besiformuojančioje politinėje
sistemoje, todėl ima kurti savo partijas).
 Pagrindiniai teiginiai: 1) Visuomenė vientisa, visi veikia bendram labui; 2) Valstybė kontroliuoja,
kad kiekvienas dirbtų visuomenės gerovei.
 Valdymo forma – diktatūra.
 Socialinė lygybė – visuomenėje turi nelikti skirtumų tarp individų.
 Žmonės gimsta lygūs, lygybę reikia užtikrinti neleidžiant žmonėms turėti turto.
 Užimti valdžią reikia jėga ir įvesti proletariato diktatūrą.
 Valstybė turi užtikrinti visų turtinę lygybę, todėl valdo visą turtą ir jį padalina visiems vienodai.
 Nuosavybė negali būti privati, valstybinė.
KONSERVATIZMAS:
 Autorius Edmundas Berkas.
 Rėmėsi aristokratai (Siekdami išlaikyti valdžią savo rankose ir apsaugoti ją nuo naujai
besiveržiančių kitų visuomenės grupių).
 Pagrindiniai teiginiai: 1) Visuomenės pagrindas – bendruomenė; 2) Bendruomenės stiprieji rūpinasi
silpnaisiais, o šie atsilygina ištikimybe; 3) valstybė reikalinga tokiai tvarkai išsaugoti ir išlaikyti.
 Asmens padėtis lemia jo teises ir pareigas: stiprus gina silpną.
 Siūloma valstybės forma konstitucinė monarchija.
 Žmonės gimsta skirtingi, dėl to skiriasi jų padėtis ir galimybės visuomenėje.
 Rinkimai apriboti įvairiais cenzais, kurie galioja ir rinkėjams, ir renkamiesiems.
 Valstybės funkcija būti tradicijų saugotoja, vertybių ir tvarkos gynėja.
 Nuosavybė šventa ir neliečiama, ją valdo tie, kurie geba, tai daryti geriausiai.
NACIONALIZMO IDĖJŲ PLITIMAS EUROPOJE:
 Nacionalizmas – politinė visuomeninė pažiūra ir ideologija, laikanti savo tautos interesus didžiausia
vertybe, skelbianti, kad tautinės valstybės nepriklausomybė yra pati geriausia bendruomenės
organizacijos forma, paremta kilmės, kalbos, istorijos ir kultūros bendrumu.
 1848 – 1849 metų revoliucijos vadinamos Tautų pavasariu.
 XIX a. atsiranda romantizmas (dėmesys tautos praeičiai; patriotizmui).
 Politinis pasipriešinimas Napoleonui ir kitoms didžiosioms valstybėms.
 Nacionalizmo idėjas skelbė inteligentija, kurią rėmė buržuazija, kuriai buvo palanku vieninga šalis
(geresnės sąlygos verslui ir prekybai).
 1830 m. revoliucija Prancūzijoje (nuverčiamasis karalius Karolis X, valdžią paima liberali buržuazija
– konstitucinė monarchija); revoliucija Belgijoje, Belgija atgauna nepriklausomybę (nuo Olandijos);
 1848 m. vasarį dar viena revoliucija Prancūzijoje: dėl blogų darbininkų gyvenimo sąlygų,
vidutiniosios buržuazijos teisių ribojimo, paskelbiama respublika.
 1848 m. kovą sukilimai Austrijoje: Vengrija pareikalauja nepriklausomybės, sukyla Čekija; 7
dešimtmetyje Austrija pervadinta į Austrijos-Vengrijos imperiją.
 Žydų tauta priima Bazelio programą: Žydų valstybės įkūrimo Palestinoje nutartis.
 Iš Osmanų imperijos išsivaduoja serbai, graikai, rumunai, bulgarai.
 1870 m. susivienija Italija.
TAUTINĖS VALSTYBĖS IDĖJOS REALIZAVIMAS KURIANT VOKIETIJOS IMPERIJĄ:
 Vienos kongrese buvo nutarta neatkurti Šventosios Romos imperijos (I Reichas: XV a. pab. – 1806
m.), įkurti Vokietijos sąjungą iš 35 kunigaikštysčių ir 4 laisvųjų miestų; Austrijai palikta teisė kištis į
Vokietijos žemių reikalus.
 1834 m. įkurta bendra muitų sąjunga.
 1848 m. kovą revoliucija Prūsijos sostinėje Berlyne: reikalaujama kunigaikščių valdžios apribojimų
ir vienybės.
 Po sukilimo surengtas Frankfurto parlamentas, numatęs įkurti Mažąją Vokietiją (Didžiosios kūrimo
nepalaiko Austrija), parlamentas išvaikomas, tačiau nutarimai tampa pamatu tolesniam vienijimui.
O. FON BISMARKO VAIDMUO VIENIJANT VOKIETIJĄ:
 Prūsijos kancleris (stipriausia Vokietijos žemė).
 Vienijimas „geležimi ir krauju“.
 Agresyvi užsienio politika: 1) 1864 m. Karas su Danija – atimtos vokietkalbės teritorijos; 2) 1866 m.
karas su Austrija – pralaimėjusi Austrija praranda įtaką vokiečių žemėse. 3) 1870 – 1871 m. karas
su Prancūzija, mėginusia palaužti stiprėjančią Prūsiją.
 1871 m. sausio 18 d. Versalyje paskelbiama apie II Reichą – Vokietijos imperijos įkūrimą.
 Vilhelmas I tampa kaizeriu (Prūsijos karalius).
MAŽOSIOS LIETUVOS LIKIMAS VOKIETIJOS IMPERIJOJE:
 Mažojoje Lietuvoje buvo gaji lietuvių kalba, todėl čia išleistos pirmosios lietuviško knygos; spaudos
draudimo laikotarpiu leisti laikraščiai.
 XVIII a. pr. nusiaubė maras, kėlėsi vokiečiai, prasidėjo germanizacija.
 Užnemunė; lietuviškas regionas kairiajame Nemuno krante, susidaręs per ATR padalijimus, kitaip
nei kitos lietuviškos žemės, atiteko Prūsijai, vėliau įėjo į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį (1807 –
1815 m.), vėliau Lenkijos karalyste, 1815 m. atiteko Rusijai (autonominės Lenkijos dalis)
 Panaikinus baudžiavą 1807 m. prasidėjo modernizacija.

4.7. I pasaulinio karo (1914 –
1918 m.) priežastys ir
rezultatai.
4.8. Politiniai pokyčiai Rusijoje
1917 metais. Bolševikų
diktatūros įvedimas.
 Lietuviai tarnavo Prūsijos armijoje, vykstant urbanizacijai apsigyveno vokiškuose miestuose, tad
natūraliai germanizavosi.
 Po 1871 m. Vokietijos suvienijimo prasidėjo sąmoninga, oficiali germanizacija: lietuvių kalba
išstumta iš mokyklų.
I PASAULINIO KARO PRIEŽASTYS:
 Imperializmas: dėl pramonės perversmo išaugusio žaliavų poreikio, naujų rinkų paieškos ir masinės
emigracijos paspartėjus kolonializmui JAV, Japonija ir Rusija virto kolonijinėmis imperijomis, kai
tuo tarpu Italija, Vokietija ir Austrija-Vengrija dėl Tautų pavasario įvykių į kolonijų grobimą
pavėlavo. Kova dėl kolonijų didino įtampą, skatino ginklavimosi varžybas.
 Karinių blokų susikūrimas: dėl įtampos tarp kolonijas turėjusių ir neturėjusių šalių 1882 m. Oto fon
Bismarko iniciatyva įkurta Trilypė sąjunga (Vokietija, Austrija-Vengrija ir Italija). Kaip atsvara 1907
m. Prancūzija, Rusija ir Anglija sudaro Antantę (Trilypę santarvę); per I pasaulinį kovojo su
centrinėmis valstybėmis (Vokietija, Austrija-Vengrija, Turkija, Bulgarija), prisijungė 26 valstybės).
Dėl karinių blokų paaštrėja santykiai tarp valstybių, vyksta nesutarimai (balaknų karai 1912-1913
m.).
 Nacionalizmas, šovinizmas.
 Militarizmas.
 Politikų veikla: Austrijos užsienio reikalų ministras Brechtold‘as, Vokietijos kancleris Bethmann‘as
Holwegas, Didž. Britanijos užsienio reikalų ministras seras Edvardas Grey‘us.
KARO EIGA:
 Pretekstas: per teroristinį aktą Sarajeve nušautas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis, imperija
pasiunčia ultimatumą Serbijai, ši kreipiasi į Rusiją; Rusijai nesikišti pagrasino Vokietija, susitarti
nepavyko.
 Pradžia: 1914 m. rugpjūčio 1 d.
 Rytų frontas: Rusija prieš Vokietiją, Austriją-Vengriją ir Osmanų imperiją. 1918 m. kovo 3 d.
sudaryta separatinė Bresto taika.
 Pietų frontas: Italija, Serbija, Juodkalnija, Rumunija prieš Austriją-Vengriją, Osmanų imperiją ir
Bulgariją. Sustabdytas pasidavus Vokietijai.
 Vakarų frontas: DB, Prancūzija, Belgija, nuo 1915 m. Italija ir nuo 1917 m. JAV prieš Vokietiją ir
Austriją-Vengriją. Baigiasi Kompjeno paliaubomis 1918 m. lapkričio 11 d.
 1918 m. lapkričio 8 d. sąjungininkių ultimatumas: vokiečių kariuomenę išvesti iš užimtų teritorijų,
sukurti demilitarizuotą zoną dešiniajame Reino krante, Bresto taiką paskelbti negaliojančia, atiduoti
povandeninius laivus.
 1918 m. lapkričio 11 d. Kompjeno miške pasirašytos paliaubos.
I PASAULINIO KARO REZULTATAI:
 Paryžiaus taikos konferencija: 1919 01 18 – 1920 01 21.
 Pirmininkauja Žoržas Klemenso (Prancūzija); lemiamą balsą turi keturių taryba: (JAV – prezidentas
T. V. Vilsonas, Prancūzija – Žoržas Klemenso, DB – Deividas Loidas Džordžas, Italija – Vitorijus
Orlandas).
 1919 m. įkurta Tautų Sąjunga – tarptautinė organizacija, skirta spręsti tarptautiniams ginčams
arbitražo būdu.
 Politiniai padariniai: susidaro prielaidos bręsti įtampai Europoje: griežtos bausmės
pralaimėjusioms šalims, nacionalinių interesų nepaisymas, Rusijos problemos neišsprendimas;
Žlugo visos imperijos: Vietoj Vokietijos – Veimaro respublika, vietoj Rusijos – Sovietų Rusija ir
penkios naujos valstybės (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija), vietoj Austrijos-Vengrijos – trys
respublikos (Čekoslovakija, Austrija ir Vengrija), vietoj Osmanų imperijos – Turkijos respublika;
Airija paskelbia nepriklausomybę; susivienijus Balkanų slavams susikuria Jugoslavija; Europoje
laikinai įsivyrauja parlamentarizmas.; Susikuria pirmoji pasaulyje komunistinės diktatūros valstybė
– Rusija.; Moterims suteikta teisė balsuoti.
 Ekonomikoje: karo nuostoliai nuskurdina Europą (ypač pralaimėjusias valstybes, kurios moka
reparacijas ir kontribucijas), Europa praranda lyderės pozicijas – jas gauna JAV, siekiant atkurti
ekonomiką, įtvirtinti liberalūs verslo principai, vėliau lėmę Pasaulinę ekonominę krizę; išryškėja
Europos susiskaldymas į agrarinius Rytus ir pramoninius Vakarus.
 Socialinė sfera: karo subrandinta „prarastoji karta“, siekianti revanšo, formuojasi socialinės rūpybos
sistema, įtvirtinta moterų emancipacija.
 Kultūra: mene įsivyrauja minimalistinis stilius, siekiant kuo pigiau atstatyti sugriautus pastatus;
pasikeitė mada: atsisakoma puošnumo, moterys ima rengtis vyriškiau, kirptis trumpai; plėtojama
nacionalinė kultūra.
POLITINIAI POKYČIAI RUSIJOJE 1917 M.:
 Rusijai nesiseka kariauti kare, pramonė ir žemės ūkis atsilikę, trūksta maisto, ginkluotės; Rusiją
nesėkmingai bandoma pertvarkyti į konstitucinę monarchiją, pagilėja vyriausybės krizė;
sustabdoma nepopuliari P. Stolypino žemės reforma, didinusi gyventojų nepasitikėjimą.
 1917 01 29 – 02 25; kyla darbininkų sukilimai - Vasario revoliucijos pradžia.
 Vasarį (26 – 28) Petrograde prasideda masiniai darbininkų streikai -> išrenkama Petrogrado
darbininkų taryba, imanti kontroliuoti miestą -> Dūma sudaro visuotinį valdymo organą – Laikinąją
Rusijos vyriausybę -> atsistatydina caras Nikolajus II -> Rusija tampa respublika.
 Kovo – liepos 3 d. Susiklosto dvivaldystė: Laikinoji vyriausybė ir pagrinde iš socialdemokratų
(menševikų, bolševikų) ir socialistų – revoliucionierių (eserų)sudarytos kareivių ir darbininkų
tarybos; Laikinoji vyriausybė atstovauja aristokratų interesus; tarybos žemesnių sluoksnių

4.9. Rusijos valdžios politika
Lietuvoje: „lenkų pradų
naikinimas“ ir „rusų pradų
atkūrimas“.
4.10. Lietuvos tautinio
atgimimo užuomazgos
Vilniaus universitete.
4.11. 1830 – 1831 m. sukilimo
Lietuvoje priežastys ir
padariniai.
interesus.
BOLŠEVIKŲ DIKTATŪROS ĮVEDIMAS:
 Bolševikai atsiskiria nuo socdemų partijos 1903 m.: menševikai teigė, jog Rusijoje dar ne laikas kurti
socializmą, bolševikai teigė, kad nedelsiant reikia vykdyti proletariato revoliuciją.
 Bolševikai siekia iškovoti daugumą tarybose, kurią turi menševikai ir eserai – V. Lenino „Balandžio
tezės“: valstiečiai turi sukilti prieš dvarininkus, konfiskuoti jų turtą, sudaryti fabrikų valdymo
komitetus (I. Valdžia – taryboms, II. Taika – tautoms, III. Žemė – valstiečiams, IV. Fabrikai –
darbininkams); liepos 4 d. surengia taikią demonstraciją, tačiau valdžią paima Laikinoji vyriausybė
(eserai ir menševikai).
 Rinkimus į tarybas laimi bolševikai; Ginkluotas Spalio perversmas Petrograde 24 – 25 d.: užima
Žiemos rūmus -> išrenkama bolševikų vyriausybė – Liaudies komisarų taryba, kuriai vadovauja V.
Leninas. Įvedama proletariato (iš tiesų bolševikų) diktatūra,
 Lapkritį įvyksta rinkimai į Steigiamąjį susirinkimą, tačiau bolševikai gauna tik ketvirtadalį balsų (24
proc.) -> išvaiko Steigiamąjį susirinkimą.
 1918 – 1920 pilietinis karas tarp menševikų ir bolševikų; galutinai įtvirtinama bolševikų diktatūra.
RUSIJOS VALDŽIOS POLITIKA LIETUVOJE:
 1795 – 1915 carinės Rusijos okupacija.
 Teritorijoje įvesta absoliutinė Rusijos valdžia; teritorija suskirstoma į gubernijas (Vilniaus, Gardino
1801 m., po I sukilimo ir Kauno gubernija); aukščiausią valdžią savo valdomose gubernijose turi
generalgubernatorius (pavaldus tik carui), jam paklūsta gubernatoriai (gubernijų vadai), jiems
paklūsta ispravnikai (apskritys), jiems viršaičiai (valsčiai), jiems seniūnai.
 Įvedami apribojimai bajorams, nors seimeliai paliekami, tačiau susilpnino jų galią. Veikia LDK III
statutas. Lietuva atskiriama nuo Lenkijos.
 Valstiečiams įvesti valstybiniai mokesčiai ir rekrutų prievolė; palikta baudžiava.
 Po 1830 – 1831 m. sukilimo pradėta įgyvendinti „Lenkų pradų naikinimo programa“:
1) Rusijos caro XIX a. 4 deš. Patvirtinta lietuviškų gubernijų bajorijos varžymo, įtakos visuomenėje
mažinimo, rusinimo programa.
2) Programa taikoma sulenkėjusiai bajorijai (sukilimo iniciatoriai bajorai);
3) Veikiama ribojant lenkiškai kalbančių bajorų galimybes, rusinama, skiriant tarnybai Rusijoje.
4) 1840 m. panaikintas III Statutas.
5) 1832 m. uždarytas Vilniaus Universitetas.
6) Visose įstaigose įvedama rusų kalba; pavadinimai pakeičiami į rusiškus.
7) Imama kontroliuoti katalikų bažnyčia.
8) Skatinama rusų kolonizacija.
9) Mokyklose mokoma rusų istorijos vietoj lenkų ir lietuvių; į mokyklas pradėti siųsti rusai
mokytojai.
 Po 1863 – 1864 m. sukilimo pradėta įgyvendinti „Rusų pradų atkūrimo programa“:
1) Rusijos caro XIX a. 7 deš. Patvirtinta lietuviškų gubernijų rusinimo ir vertimo stačiatikiais
programa.
2) Taikoma polonizacijai pasidavusiai valstietijai.
3) Siekiama dar labiau sumažinti bajorų įtaką pelnant valstietijos prielankumą: suteikiant
valstietijai lengvatų (žemės įsigijimo).
4) Įvestos „Laikinosios taisyklės“.
5) Uždraustos lietuviškos mokyklos (išskyrus Marijampolės gimnaziją), skirtos stipendijos
lietuviams studijuoti Rusijoje.
6) Vietoj lotyniško raidyno įvesta kirilica.
7) Uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis.
8) Katalikų bažnyčia griežtai varžoma.
9) Skatinama rusų kolonizacija, baigę universitetus į Lietuvą grįžti galėjo tik gydytojo arba kunigo
profesiją įgiję lietuviai.
LIETUVOS TAUTINIO ATGIMIMO UŽUOMAZGOS VILNIAUS UNIVERSITETE:
 Po Vienos kongreso caras vykdo reakcinę politiką, atsakas į ją – slaptos draugijos XIX a. pr.
atkurtame Vilniaus Universitete.
 Veikia masonų ložės, Vilniuje 1817 m. susikuria inteligentų Šubravcų (Nenaudėlių) draugija;
spaudoje kritikuoja: atgyvenusius papročius, girtuoklystę, besaikę priespaudą.
 VU veikia studentų žemaičių kuopelė (Žemaičių sąjūdis); S. Daukantas, S. Stanevičius.
 1817 m. VU įsisteigia Filomatų (Mokslo mylėtojų) draugija. A. Mickevičius, T. Zanas.
 1820 m. Spindulingųjų ir Filaretų (Dorovingųjų) draugijos.
 Iš pradžių draugijos tenkinasi savišvieta, moraliniu tobulėjimu; vėliau keliamos tėvynės išvadavimo,
baudžiavos panaikinimo idėjos.
 Nacija suprantama kaip valstybę kurianti tauta; kilme – žmogaus šaknys; iškeliama istorinės
tėvynės idėja; tautą sudaro bajorija: lietuvių kilmės lenkų nacijai priklausantis asmuo; remiamasi
romantizmo idėjos; Tėvynės ateitis – kurianti bajorija.
 Draugijų įkvėptos kuriasi ir mokinių organizacijos.
 Draugijos uždraudžiamos Rusijos valdžios. 1823 m. suiminėjami jų dalyviai, tremiami.‘
 Patriotinės idėjos paplito tarp 1830 – 1831 m. sukilimo dalyvių.
1830 – 1831 M. SUKILIMO PRIEŽASTYS:
 Carinė priespauda – bajorija norėjo atkurti ATR kaip bajoriškos demokratijos šalį.
 Reakcinė caro politika – bajorija siekė panaikinti jų laisves varžančius potvarkius.
 Valstiečių priespauda, rekrutų prievolė.

4.12. 1861 m. baudžiavos
panaikinimo Lietuvoje
reikšmė.
4.13. 1863 – 1864 m. sukilimo
Lietuvoje priežastys ir
padariniai.
4.14. Zigmanto Sierakausko,
Konstantino Kalinausko,
Antano Mackevičiaus vaidmuo
sukilime.
 Romantizmo idėjos.
 Revoliucijų banga Europoje – caras kaip Šventosios Sąjungos narys norėjo siųsti kariuomenę (ir
bajorai) malšinti revoliucijos Prancūzijoje.
 Lenkija turėjo autonomiją – galėjo turėti savo kariuomenę. (Sukilimas prasideda Lenkijoje)
1830 – 1831 M. SUKILIMO PADARINIAI:
 Panaikinta Lenkijos karalystės konstitucija ir autonomija.
 Uždaryti Varšuvos ir Vilniaus universitetai, daug vienuolynų ir bažnyčių.
 Lietuvoje konfiskuoti dvarai, atkeliami rusai dvarininkai.
 Sukilimo vadai nubausti mirtimi.
 Nuniokotas kraštas, padidinta rusų įgula.
 Vykdomos represijos, teroras, žmonės vežami į katorgą, tremiami.
 Pradėta „Lenkų pradų naikinimo programa“.
BAUDŽIAVOS PANAIKINIMAS LIETUVOJE:
 Priežastys: XIX a. vid. Gilėjanti feodalinės sistemos krizė; dvaro ūkio stagnacija ir smukimas, sunki
valstiečių padėtis ir kilę bruzdėjimai, Krymo karas.
 1861 m. caras paskelbia Vasario manifestą: panaikinama baudžiava, žemė ir kiti plotai apliekami
dvarininkams, valstiečiai per 49 m. ją gali išsipirkti, valstiečiai dar dvejus metus turi eiti lažą.
 Paspartėja kapitalizmo raida (prekyba žeme, samdomasis darbas).
 Sudaromos sąlygos pramonės ir agrarinei revoliucijoms (vietoj baudžiauninkų darbo jėgos perkama
technika, darbo jėga keliasi iš kaimo į miestą).
 Paspartėja krašto modernizacija (geležinkeliai, keliai, grafų Oginskių lėšomis pirmoji telefono linija
ir pirmoji elektrinė).
 Prielaidas lietuvių tautiniam atgimimui sudarė iš išbaudžiavintų valstiečių susiformavusi naujoji
inteligentija.
 Sudėtingos baudžiavos panaikinimo sąlygos paskatina emigraciją (ypač į JAV).
 Sąlygos netenkino baudžiauninkų – viena sukilimo priežasčių.
1863 – 1864 M. SUKILIMO PRIEŽASTYS:
 Vasario manifesto sąlygos netenkino baudžiauninkų.
 Europoje vyko tautiniai atgimimai, tarp bajorijos sustiprėja noras atkurti ATR.
 1863 m. baigėsi lažo terminas, valstiečiai buvo laisvi, bet neturėjo žemės – pasiryžę dėl jos kovoti.
 Caro politika nukreipta prieš bajoriją ir Katalikų bažnyčią (sukilime dalyvavo bajorai ir dvasininkai).
1863 – 1864 M. SUKILIMO PADARINIAI:
 Sukilimas numalšintas, prieš sukilėlius imtasi represijų: vykdoma mirties bausmė, trėmimai,
konfiskuojamas turtas. (Michailas Muravjovas)
 Nuniokotas kraštas (dėl karo veiksmų ir represijų).
 Patvirtinta „Rusų pradų atkūrimo programa“.
 Panaikintas Lietuvos vardas žemėlapyje. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijos vadinamos Šiaurės
Vakarų kraštu.
 Siekiant patraukti valstiečius į savo pusę, caras palengvina baudžiavos panaikinimo sąlygas ->
paspartina krašto modernėjimą.
 Susilpnėja bajorijos reikšmė (iškeldinimas, represijos). Stiprėjo valstietija, naujoji inteligentija (iš
valstiečių tarpo kilusi inteligentija, kitaip nei senoji bajorų inteligentija kalbėjo ir kūrė lietuviškai,
siekė etninės Lietuvos politinio savarankiškumo) (leidžia vaikus į mokslus, turi turto, įsigyja žemės)
-> lemia tautinio atgimimo (lietuvių tautos nacionalinio sąjūdžio epocha, per kurią subrendo
lietuvių tautinė savimonė ir buvo pradėta siekti Lietuvos valstybingumo etniniu pagrindu) pradžią.
ZIGMANTO SIERAKAUSKO VAIDMUO:
 1826 – 1863
 Kilęs iš neturtingų bajorų.
 Lenkų revoliucionierius, Rusijos generalinio štabo karininkas, Kauno gubernijos sukilėlių vadas.
 Profesionalus kariškis.
 Kauno gubernijoje iš atskirų būrių sutelkė sukilėlių rinktinę (apie 2500 žmonių).
 Pakartas Lukiškių aikštėje, šeima ištremta į Samarą.
KONSTANTINO KALINAUSKO VAIDMUO:
 1838 – 1864
 Vienas sukilimo vadų Lietuvoje ir Gudijoje.
 Kilęs iš bežemių bajorų šeimos.
 Teisininkas.
 Gardine įkūrė slaptą spaustuvę ir spausdino laikraštį „Mužickaja praveda“, agitavo valstiečius kovoti
prieš carą ir dvarininkus.
 Sukilimo vadovybės narys,
 Pakartas Lukiškių aikštėje.
ANTANO MACKEVIČIAUS VAIDMUO:
 1828 – 1863
 Vienas sukilimo vadų.
 Kilęs iš mažažemių bajorų.
 Baigė kunigų seminariją.

4.15. nelegalios lietuviškos
spaudos platinimas ir lietuvių
švietimas spaudos draudimo
laikotarpiu (1864 – 1904 )
4.16. Jurgio Bielinio veikla
platinant nelegalią spaudą.
4.17. Lietuvių moderniosios
tautos formavimosi
aplinkybės.
4.18. „Aušros“ (1883 m.) ir
„Varpo“ (1889 m.), „Tėvynės
sargo“, Jono Basanavičiaus,
Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo
Vaižganto nuopelnai
tautiniam sąjūdžiui.
 Kunigaudamas rūpinosi valstiečių švietimu, jų sąmoningumo ugdymu.
 Pradžioje suorganizavo apie 250 sukilėlių būrį, perskaitęs manifestaciją bažnyčioje pradeda kovą
miškuose, paskiriamas vadu.
 Kauno gubernijos sukilėlių vadas.
 Pakartas Kaune.
NELEGALIOS LIETUVIŠKOS SPAUDOS PLATINIMAS SPAUDOS DRAUDIMO LAIKOTARPIU:
 1864 – 1904 m. – spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikotarpis.
 Rusiški valdžios leidiniai tarp lietuvių paklausos neturi.
 Draudžiamos spaudos leidimą lietuvių inteligentija organizavo Rytprūsiuose – Ragainėje, Tilžėje,
Bitėnuose, Karaliaučiuje.
 Didelį vaidmenį suvaidino dvasininkija – siuntė spausdinimui pinigų bei savo rankraščius.
 1867 – 1870 įsteigiama knygnešių organizacija (Jurgis Bielinis, Kazimieras Ūdra, Juozas Kancleris).
LIETUVIŲ ŠVIETIMAS SPAUDOS DRAUDIMO LAIKOTARPIU:
 Atspindėjo rusinimo tikslus.
 Mokytojų seminarijos priimdavo tik stačiatikius.
 Veikė slaptos kaimo mokyklos (vargo mokyklos), kurias išlaikyti padėjo dvasininkija ir valstietija.
 Nuolatinės ir kilnojamosios.
 Mokiniai mokėsi iš lietuviškų draudžiamų knygų.
 Mokytojui (daraktoriui) atlygindavo maistu, drabužiais, pinigais.
 Veikė Suvalkų ir Marijampolės berniukų gimnazijos, Seinų progimnazija, Suvalkų mergaičių
gimnazija.
 Oficialiai leista naudoti tik rusiškomis raidėmis išleistus elementorius.
JURGIO BIELINIO VEIKLA:
 1846 – 1918
 „knygnešių karalius“
 Įsteigė Garšvių knygnešių draugiją.
 30 metų gabeno ir platino lietuviškas knygas.
 Buvo įsirengęs slaptą spaustuvėlę; leido neperiodinį laikraštį „Baltasis erelis“ (toks ir jo
slapyvardis).
 Kėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą, pasisakė už monarchiją.
LIETUVIŲ MODERNIOSIOS TAUTOS FORMAVIMOSI APLINKYBĖS:
 Tautų pavasario Europoje idėjų plitimas, ypač tarp inteligentijos.
 Iš Vakarų Europos plintančios moderniosios politinės idėjos.
 Besivystantis kapitalizmas – ekonomiškai stiprėjanti valstietija turi lėšų švietimuisi.
 Formuojasi naujoji lietuvių, o ne lenkų inteligentija.
 Silpnėjantis bajorijos vaidmuo.
 Visuomenės pasipiktinimas dėl sukilimo numalšinimo, rusifikacijos ir katalikybės varžymo.
„AUŠRA“ IR JONAS BASANAVIČIUS:
 1883 – 1886 m. Mažojoje Lietuvoje Jono Basanavičiaus leistas pirmasis lietuviškas laikraštis, skirtas
Lietuvai.
 Pabrėžė doros svarbą: formuoti tautą – vadinasi, ugdyti jos sąžinę.
 Tikėjosi išgelbėti Lietuvą švietimu.
 Kritikuojamas spaudos draudimas, pasisakoma prieš polonizaciją, rusinimą, propaguojamas tautinis
sąmoningumas.
 Atsiribojama nuo ATR, dėmesys vien Lietuvos istorijai, kultūrai.
 J. Basanvičius: 1851 – 1827 m.
 Mokslininkas, gydytojas.
 Įkūrė Lietuvos mokslo draugiją.
 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
 Rinko tautosaką.
„VARPAS“ IR VINCAS KUDIRKA:
 Varpininkai kritikuoja tautinio engimo politiką, dėmesys švietimui, ūkininkų interesams.
 Leistas 1889 – 1905 m. Vinco Kudirkos.
 Žadino lietuvių ryžtą būti nepriklausomiems, skatino plėtoti švietimą, gaivinti tautiškumą, kelti ūkį,
tobulinti žemdirbystę, stabdyti emigraciją.
 V. Kudirka: 1858 – 1899 m.
 Gydytojas.
 Jubiliejiniame numeryje 1898 m. išspausdinta „Tautiška giesmė“.
 Rašė poeziją, prozą, vertė.
„TĖVYNĖS SARGAS“ IR JUOZAS TUMAS VAIŽGANTAS:
 Sargininkai: J. Mačiulis Maironis, A. Jakštas, J. Tumas Vaižgantas.
 Kritikuojami sulenkėję dvarininkai, caro administracija.
 Mėnesinis žurnalas, leidžiamas 1896 – 1904 m. Tilžėje.
 Leidžia J. Tumas – Vaižgantas.
 Remiamas tautinio atgimimo judėjimas.
 Juozas Tumas Vaižgantas: 1869 – 1933 m.
 Katalikų dvasininkas.

4.19. Politinių partijų
(Lietuvos socialdemokratų,
Lietuvos demokratų ir
Lietuvos krikščionių
demokratų) kūrimasis.
4.20. Didžiojo Vilniaus Seimo
(1905 m.) nutarimai ir jų
reikšmė.
4.21. Vokiečių okupacijos
režimo (1915-1918 m.)
Lietuvoje poveikis visuomenės
politinei, ekonominei ir
socialinei raidai.
4.22. Lietuvių politiniai siekiai
Pirmojo pasaulinio karo
metais (1917-1918)
4.23. Vilniaus konferencijos
nutarimai ir jų reikšmė.
 Vienas iš LKDP steigėjų.
LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ KŪRIMASIS:
 1896 m.
 Įkūrėjai: A. Domaševičius, S. Kairys, A. Moravskis.
 Įgyvendinti socialdemokratijos idėjas: panaikinti absoliutizmą, pagerinti darbininkijos padėtį, siekti
Lietuvos politinio savarankiškumo (Autonomijos) – demokratinė respublika federacijoje.
 Glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos socdemais.
LIETUVOS DEMOKRATŲ KŪRIMASIS:
 1902 m.
 Įkūrėjai: K. Grinius, J. Vileišis, A. Smetona, P. Višinskis.
 Įgyvendinti liberalizmo principus: prigimtinę lygybę, apsisprendimo teisę, siekti Lietuvos
nepriklausomybės. Pasisakė už lietuvių kalbos įtvirtinimą, švietimo plėtojimą, visuomeninių
organizacijų laisvą veikimą.
 Varpininkai.
 Lietuvos autonomija Rusijos imperijos sudėtyje.
LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ KŪRIMASIS:
 1907 m.
 Įkūrėjas: J. Tumas Vaižgantas.
 Laikytis konservatyvios politikos: sudaryti sąlygas krikščioniškų, tautinių vertybių plėtrai.
 Lietuvos nepriklausomybės siekimas.
 Kova su polonizacija.
DIDŽIOJO VILNIAUS SEIMO NUTARIMAI:
 1905 m. gruodžio 4 – 5 d.; Susirenka apie du tūkstančius išrinktų atstovų; Pasinaudojama Rusijoje
vykstančia revoliucija; Sudaromas prezidiumas: J. Basanavičius, A. Smetona, S. Kairys ir kt.
 Priešintis carizmui.
 Reikalauti Lietuvai autonomijos su demokratiškai renkamu Seimu Vilniuje.
 Vienyti visas Lietuvos politines partijas, siekiant politinio savarankiškumo.
 Išreikalauti Lietuvos įstaigose, mokyklose vartoti lietuvių kalbą.
 Neiti Lietuvos gyventojams tarnauti į Rusijos armiją.
 Keisti mokytojus rusus mokytojais lietuviais.
 Vienytis su kitomis Rusijos tautomis kovoje su carizmu.
NUTARIMŲ REIKŠMĖ:
 Iškeltas tikslas sukurti Lietuvos valstybę su demokratiškai išrinktu Seimu.
 Imtos uždarinėti rusiškos mokyklos, pradėta mokyti lietuvių kalbos.
 Rusų valdininkai pradėti šalinti iš valdžios įstaigų; ?
 Pažadino tautinę savimonę visoje Lietuvoje.
 Nustota persekioti Katalikų bažnyčia.
 Sutelkė visas tautinio atgimimo pajėgas bendrai veiklai, kas atvedė į nepriklausomybę.
VOKIEČIŲ OKUPACIJOS REŽIMO LIETUVOJE POVEIKIS VISUOMENĖS RAIDAI:
 1915 – 1918 m.
 Okupavusi Lietuvą Vokietija įtraukia ją į Oberosto sudėtį – siekė paversti kraštu, kuris aprūpintų
Rytų frontą maistu ir pašarais.
 Ekonominis poveikis: nuskurdino kraštą – gyventojų rekvizicijos (prievolė duoti arklių, medienos,
vario, žalvario, sidabro, švino, metalinių šaukštų, linų, kanapių, odų), įvesti įvairūs mokesčiai
(žemės, pagalvės (visi darbingi vyrai nuo 15 iki 60 metų), šunų, smuklių, tiltų, druskos ir t.t.), įvestas
degtinės tabako ir jo gaminių, sacharino, degtukų monopolis, maisto kortelės, sunaikinta beveik visa
Lietuvos pramonė, įvesta ostmarkė, iškirsti miškai.
 Politinis poveikis: Lietuva įtraukta į Oberosto sudėtį, šalyje įvesta karo padėtis, įvesta karinė
administracinė vokiečių valdžia, varžyta bet kokia lietuvių veikla (išvykti iš vienos apskrities į kitą,
vaikščioti ir važinėti naktį, keisti butus, priimti nepažįstamą žmogų nakvyne, kepti pyragus, šerti
arklius avižomis, naudotis telefonu, važinėtis dviračiu). Sutelkė lietuvius siekti politinio
savarankiškumo – pralaimint karą viltys stiprėjo, nepriklausomybė paskelbta dar okupacijoje.
 Socialinis poveikis: didelė dalis mirė kare arba iš bado, miestų gyventojai virto tikra varguomene,
toks elgesys skatino žmonių priešiškumą, atsišaukimų platinimą, tolesnės kovos ir
nepriklausomybės siekimą.
LIETUVOS POLITINIAI SIEKIAI PIRMOJO PASAULINIO KARO METAIS (1917 – 1918):
 Lietuvos ateitis - su Rusija: 1) Rusijos lietuvių seimas 1917 m. – likti Rusijos sudėtyje autonomijos
teisėmis, 2) Lietuvos komunistai po 1917 Spalio perversmo tikėjosi bendros valstybės.
 Lietuvos ateitis - su Vokietija: 1917 m. gruodžio 11 d. Aktas dėl Lietuvos valstybės susietos su
Vokietija atkūrimo.
 Lietuvos ateitis - su Lenkija: 1917 atsikūrusi Lenkija Lietuvą laikė savo provincija.
 Lietuvos ateitis – nepriklausomybė: 1) užsienio lietuviai surengia tris konferencijas Šveicarijoje ir
Švedijoje; 2) Rusijos lietuvių seimas 1917 m. – dalis delegatų siekia nepriklausomybės; 3) 1917
rugsėjo Vilniaus konferencija.
VILNIAUS KONFERENCIJOS NUTARIMAI:
 1917 m. rugsėjo 18 -22 d.
 Pasinaudojama Vokietijos nesėkmėmis, dalyvauja apie 20 atstovų.

4.24. Lietuvos tarybos (1917
m.) pastangos atkurti Lietuvos
valstybę: 1917 m. gruodžio 1
d. ir 1918 m. vasario 16 d.
aktų dėl Lietuvos
valstybingumo atkūrimo
panašumai ir skirtumai.
4.25. Adomo Mickevičiaus,
Simono Daukanto, Motiejaus
Valančiaus, Vinco Pietario,
Jono Mačiulio Maironio,
Lauryno Ivinskio, Petro
Vileišio, Mikalojaus
Konstantino Čiurlionio veiklos
reikšmė Lietuvos kultūrai.
 Siekti atkurti Lietuvą: nepriklausomą, demokratinę, su etnografinėmis sienomis ir sostine Vilniumi.
 Sušaukti Steigiamąjį Susirinkimą, kuris numatys: 1) santykius su užsienio valstybėmis, 2) Lietuvos
valdymo formą, sudarys Konstituciją.
 Tautinėms mažumoms užtikrinti kuo platesnę kultūrinę savivaldą.
 Nutarimus pavesta įgyvendinti Lietuvos Tarybai (20 asmenų) su primininku A. Smetona.
 Užmegzti ryšius su Vokietija.
NUTARIMŲ REIKŠMĖ:
 Taryba ėmėsi įgyvendinti konferencijos nutarimus.
 Taryba užmezgė ryšius su užsienyje gyvenančiais lietuviais.
 Išeiviai pripažino Tarybą kaip vienintelę lietuvių tautos interesų nešėją.
 Parengti nepriklausomybės aktai.
1917 M. GRUODŽIO 11 D. AKTAS:
 Lietuva su sostine Vilniumi paskelbiama nepriklausoma valstybe, tačiau keturiomis konvencijomis
(karinė, muitų, valiuotos ir susisiekimo) suvaržoma su Vokietija.
 Aktas nebeleidžia nei Sovietų Rusijai nei Lenkijai reikšti pretenzijų į Lietuvą.
 Šį aktą Vokietija Bresto taikos derybose panaudoja kaip argumentą dėl Lietuvos apsisprendimo.
 Vokietija nepripažįsta Lietuvos nepriklausomybės, smunka Tarybos autoritetas.
 Pasirašoma Kaune, pirmininkas A. Smetona.
1918 M. VASARIO 16 D. AKTAS:
 Pasirašoma Vilniuje, pirmininkas J. Basanavičius.
 Žlugus Bresto taikos deryboms reikėjo imtis veiksmų -> sugrįžta tarybą palikę nariai, bet
pareikalauja perrinkti primininką.
 Vienbalsiai priimamas Nepriklausomybės Aktas.
 Slapta platintas Lietuvoje (draudžia vokiečiai).
 Atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi.
 Nutraukiami priklausomybės nuo kitų valstybių ryšiai.
 Vilniuje bus sušauktas Steigiamasis Seimas.
 Visiškai atitinka Vilniaus konferencijos nutarimus.
 Signatarai: S. Banaitis, J. Basanavičius, M. Biržiška, K. Bizauskas, P. Dovydaitis, S. Kairys, P. Klimas, D.
Malinauskas, V. Mironas, S. Narutavičius, A. Petrulis, A. Smetona, J. Smiglevičius, J. Staugaitis, A.
Stulginskis, J. Šaulys, K. Šaulys, J. Šernas, J. Vailokaitis, J. Vileišis.
ADOMO MICKEVIČIAUS VEIKLA:
 1798 – 1855 m.
 Lietuvių kilmės lenkų poetas, romantikas, poezijai įkvėpimo sėmėsi iš Lietuvos praeities.
 Slaptų draugijų VU narys.
 Jo darbai turėjo didelę įtaką lietuvių tautiniam atgimimui, nes brandino istorinę savimonę.
 „Ponas Tadas“, „Gražina“, „Vėlinės“.
SIMONO DAUKANTO VEIKLA:
 1793 – 1841 m.
 Žemaičių tautinio sąjūdžio (XIX a. 3-4 deš.) veikėjas.
 Pirmosios Lietuvos istorijos lietuvių kalba „Darbai senovės lietuvių ir žemaičių“ autorius.
MOTIEJAUS VALANČIAUS VEIKLA:
 1801 – 1875 m.
 Švietėjas, rašytojas, lietuviškų mokyklų, blaivybės draugijų steigimo organizatorius.
 Žemaičių vyskupas.
 Jungiamoji grandis tarp žemaičių tautinio sąjūdžio (romantinis, kultūrinis, visuomeninis sąjūdis
Žemaitijoje, kurio dalyviai didelį dėmesį skyrė istorijai, kalbai, kultūriniam palikimui, liaudies
švietimui; Žemaitijos bajorai buvo mažiau sulenkėję, nei Lietuvos)
 Steigė vaistines, knygynus, kvietė gydytojus;
 Rūpinosi krašto modernizavimu: statė malūnus, išrūpino leidimą pašto įstaigoms įkurti.
 Rašė lietuviškas knygas, rūpinosi jų leidyba.
 Pats lankė gyventojus, skleidė krikščioniškąsias vertybes, savišvietą.
VINCO PIETARIO VEIKLA:
 1850 – 1902 m.
 Gydytojas, rašytojas.
 Pirmasis istorinis romanas „Algimantas“.
JONO MAČIULIO MAIRONIO VEIKLA:
 1862 – 1932 m.
 Lietuvių poetas.
 Vadinamas tautinio atgimimo dainiumi.
 Lyrikos rinkinys „Pavasario balsai“ 1895 m.
 Poema „Jaunoji Lietuva“, rašė istorinius romanus.
 Katalikų dvasininkas, neoromantikas.

4.26. Lietuvių mokslo
draugijos reikšmė.
5. VISUOMENĖ TARPUKARIO IR ANTROJO PASAULINIO KARO EPOCHOJE (1919 – 1945)
5.1. Europos politinio
žemėlapio kaita po Pirmojo
pasaulinio karo.
5.2. Vudro Vilsono 14 punktų
esminės idėjos.
5.3. Paryžiaus taikos
konferencijos pagrindiniai
nutarimai. 1919 m. Versalio
taikos sąlygos. Tautų Sąjunga
ir jos tikslai.
LAURYNO IVINSKIO VEIKLA:
 1810 – 1881 m.
 Poetas, rašytojas.
 Pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas.
 Rūpinosi valstiečių švietimu.
 Žemaičių sąjūdžio dalyvis.
PETRO VILEIŠIO VEIKLA:
 1851 – 1926 m.
 Lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, inžinierius.
 Pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ leidėjas.
MIKALOJAUS KONSTANTINO ČIURLIONIO VEIKLA:
 1875 – 1911 m.
 Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas.
 Organizavo lietuvių dailės draugiją, jos parodas.
LIETUVOS MOKSLO DRAUGIJOS REIKŠMĖ:
 1907 m. įkurta Lietuvos mokslo draugija. Veikė iki 1940 m.
 Steigėjas J. Basanavičius.
 Vykdė lietuvių kalbos, jos tarmių, lietuvių antropologinius, archeologinius, istorinius tyrimus, kaupė
biblioteką, archyvą ir muziejinius eksponatus, leido mokyklinius vadovėlius.
 Vienijo Lietuvos intelektualus.
 Suformavo konceptualias švietimo nuostatas, kuriomis vadovautasi ir vėliau.
 Inicijavo svarbiausius Lietuvos politinius procesus Pirmojo pasaulinio karo metais, kurie padėjo
atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
EUROPOS POLITINIO ŽEMĖLAPIO KAITA PO I PASAULINIO KARO:
 Nuo Vokietijos atskirtas Klaipėdos kraštas;
 Nedidelės Vokietijos teritorijos atitenka Belgijai ir Danijai.
 Prancūzija susigražina Elzasą ir Lotaringiją; gauna Saro srities anglies kasyklas (15 metų valdo
Tautų Sąjunga, vėliau gyventojų balsavimas).
 Daugumą lenkų žemių gauna ir susikuria Lenkija (ir pamarį); Rytų Prūsija atskiriama nuo
Vokietijos.
 Dancigas (Gdanskas) Tautų Sąjungos globojamas laisvasis miestas.
 Austrijos-Vengrijos imperija skyla į Austriją, Vengriją ir naujai susikūrusią Čekoslovakiją.
 Rytinė Vengrijos dalis (Transilvanija) atitenka Rumunijai; Rumunija prisijungia ir Rusijos valdytą
Besarabiją -> tampa didžiausia Pietryčių Europos valstybe.
 Su Serbija susijungia kroatai ir slovėnai (1929 m. pasivadina Jugoslavija).
 Susikuria Suomija, Estija, Latvija, Estija.
V. VILSONO 14 PUNKTŲ:
 Paryžiaus Taikos konferencijoje svarstyta JAV prezidento Tomo Vudro Vilsono pasiūlyta taikos
programa: Keturiolika punktų:
1) atsisakyti slaptosios diplomatijos;
2) leisti laisvai plaukioti jūromis ir vandenynais,
3) apriboti muitinių barjerus,
4) mažinti ginklavimąsi,
5) teisinga išspręsti kolonijų problemas,
6) išvedus iš Rusijos užsienio kariuomenę, rusų tauta turi laisvai apsispręsti,
7) atkurti Belgijos nepriklausomybę,
8) Elzasą ir Lotaringiją sugražinti Prancūzijai,
9) Italijos sienas nustatyti nacionaliniu principu;
10) Austrijos-Vengrijos tautoms autonomija;
11) Rumunija, Serbija ir Juodkalnija – nepriklausomos;
12) turkų ir neturkų gyvenamos sritys Osmanų imperijoje turi gauti nepriklausomybę;
13) Lenkija – nepriklausoma;
14) Sukurti Tautų Sąjungą.
PARYŽIAUS TAIKOS KONFERENCIJOS NUTARIMAI:
 1919 m. taikos sutartys su Austrija (Sen Žermeno) ir Bulgarija (Neji); 1920 m. su Vengrija
(Trianono). Šioms šalims leista laikyti tik mažas kariuomenes, turėjo mokėti nedideles reparacijas.
 Taikos sutartys su Vokietija (Versalio 1919 birželis) ir Turkija (Sevro 1920 rugpjūtis)
 Įkurti Tautų Sąjungą.
 Pertvarkyti Europos politinį žemėlapį.
VERSALIO TAIKOS SĄLYGOS (su Vokietija):
 Vokietija pripažįstama vienintele karo kaltininke.
 netenka užjūrio kolonijų.
 turi atlyginti padarytą žalą – mokėti reparacijas ir kontribucijas.
 neteko 13 proc. teritorijų ir 10 proc. gyventojų.
 uždraustas karinis laivynas, aviacija, povandeninis laivynas, panaikinta karo prievolė, leista turėti
armiją iki 100 000 savanorių.

5.4. Demokratijos krizės Rytų
Europos šalyse priežastys ir
pasekmės to meto visuomenės
raidai.
5.5. Sovietų Rusijos ir Sovietų
Sąjungos politinė, ekonominė
ir socialinė raida. Teroro
politikos pasekmės
visuomenės gyvenimui.
 Prancūzija 15 metų gauna Saro sritį.
 Demilitarizuota Reino zona.
TAUTŲ SĄJUNGA IR JOS TIKSLAI:
 Darbą pradėjo 1920 m., būstinė Ženevoje.
 Pagrindinis tikslas: garantuoti pasaulyje taiką (narės įsipareigoja padėti viena kitai užpuolimo
atveju 2/3 narių balsavus už).
 Aktyviausios narės DB ir Prancūziją.
 JAV nedalyvavo (izoliacionizmo politika) Sovietų Rusija pakviesta nebuvo.
DEMOKRATIJOS KRIZĖS RYTŲ EUROPOS ŠALYSE PRIEŽASTYS:
 Gilių demokratinių tradicijų visuomenėje nebuvimas (lengvai pasiduodama populizmui ir
propagandai).
 Menkas piliečių savo (pilietinių) teisių išmanymas.
 Politinis nestabilumas , nekompetentingos jaunų šalių politinės institucijos.
 Naujai susikūrusiose valstybėse stiprios nacionalistinės nuotaikos. Dešiniųjų radikalų iškilimas
(nacionalistai)
 Naujai susikūrusios valstybės ūkiškai silpnos; ekonomiką reikėjo kurti nuo pradžių, padėtį sunkino
ekonominės krizės. Skurdžiausi visuomenės sluoksniai remia kairiuosius radikalus.
 Tarp kaimynų aštrėjantys santykiai; nesutarimai naujai susidariusių šalių, kuriose buvo gausu
kitataučių, viduje – pasisakoma už karinės galios didinimą.
DEMOKRATIJOS KRIZĖS RYTŲ EUROPOS ŠALYSE REZULTATAI:
 Žlugus demokratijai 4-ajame dešimtmetyje Rytų Europos šalyse įsitvirtina autoritarinis valdymas,
demokratinis išlieka tik Čekoslovakijoje.
 Teisines valstybes pakeičia policinės valstybės; ribojamos ir pažeidžiamos asmens laisvės.
 Autoritarinėje visuomenėje susidaro palanki terpė diskriminacijai (sudaro sąlygas II pasaulinio karo
genocidams).
SOVIETŲ RUSIJOS IR SOVIETŲ SĄJUNGOS RAIDA:
 1917 – 1922 m. Sovietų Rusija;
 1917 – 1924 m. V. Lenino valdymas.
 Bolševikai kuria valdžios aparatą: 1917 m. sukurta Rusijos ypatingoji komisija – ČK vykdoma
nacionalizacija -> smunka darbo našumas; 1919 m. maisto pertekliaus nusavinimo dekretas (dažnai
paimdavo viską, ką rasdavo ūkyje), už nepaklusnumą valstiečiai šaudomi. 1918 m. sausį Bažnyčia
atskirta nuo valstybės, persekiojami dvasininkai.
 1918 – 1920 m. pilietinis karas Rusijoje: kovoja bolševikai (raudonieji) su „baltaisiais“; Raudonieji
įveda privalomą karo tarnybą, steigiamos koncentracijos stovyklos; raudonieji deklaruoja tautų
apsisprendimą, baltieji siekia atkurti buvusias caro valdas – baltieji nesulaukia didelio kitų tautų
palaikymo; pilietinis karas nuskurdina gyventojus, daug jų žūva; pastoviai vyksta maištai;
Vykdomas karinis komunizmas (ekonominė politika per pilietinį karą, vėliau pakeista NEP‘u)
 1921 m. nuspręsta keisti ekonominę politiką – NEP‘AS (Naujoji ekonominė politika); maisto atsargų
nusavinimas pakeičiamas maisto produktais, valstiečiams leidžiama nuomoti žemę, samdyti
darbininkus, parduoti produktus (atgaivinamas kapitalizmas) -> ekonominis atsigavimas.
 1922 – 1991 Sovietų Sąjunga.
 1922 m. gruodžio 30 d. pasirašoma Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžiano, Armėnijos ir
Gruzijos respublikų (užimtų RA) „SSRS įkūrimo deklaraciją“. Nors ir buvo deklaruojamas
lygiateisiškumas, SSRS buvo centralizuota, unitarinė valstybė.
 1924 – 1953 m. J. Stalino valdymas;
 vykdomas susidorojimas su politiniais oponentais; 1928 – 1939 partijos valymas;
 1927 – 1940 industrializacija (stambiosios mašininės gamybos kūrimas) – plėtojama sunkioji
pramonė, nacionalizuojamos privačios įmonės.
 penkmečio planai, planinė ekonomika.
 1929 – 1934 masinė kolektyvizacija (prievartinis žemės atėmimas iš valstiečių ir individualių ūkių
pertvarkymas į kolūkius).
 Kuriamas socializmas (kolektyvizacija, industrializacija, priimta konstitucija įtvirtinusi socializmą
(1936 m.).
 Kuriamas vado kultas, J. Stalino asmenybės garbinimas: pervadinami tiltai, gatvės, gamyklos,
skiriami literatūros, meno kūriniai.
TERORO POLITIKOS PASEKMĖS:
 Pagrindinis įrankis – ypatingoji komisija – ČK; atšaukiamas mirties bausmės panaikinimas,
draudžiami streikai, leidžiama suimti žmogų ir be teismo sušaudyti.
 Tremta ir represuota dvasininkija, inteligentija, mokslininkai.
 Nužudytas Rusijos caras ir jo šeima.
 Sunaikinta ikirevoliucinė Rusijos visuomenė ir sukurta nauja - socialistinė: V. Lenino įsakymų
nužudyti arba represuoti į Vakarus nespėję emigruoti kilmingieji; visuomenėje neliko savininkų
sluoksnio (naikinama privati nuosavybė); visuomenėje nelieka individualių darbo santykių; pakirsta
dvasininkijos įtaka visuomenėje.
 Individuali raiška pakeista partine ir visuotine (persekiojami požiūriu ar išvaizda išsiskyrę
asmenys).
 Sukurta baimės ir nepasitikėjimo atmosfera (šeimos narių, pažįstamų įskundimas).

5.6. Fašizmo ideologijos
svarbiausios idėjos. 1922 m.
Italijos fašistų atėjimo į
valdžią priežastys. Benito
Musolinio valdymas.
5.7. 1929 m. Didžiosios
ekonominės krizės priežastys
ir poveikis visuomenės raidai.
5.8. Nacizmo ir fašizmo
ideologijų skirtumai. 1933 m.
nacionalistų atėjimo į valdžią
priežastys. Nacistinės
Vokietijos politinė, ekonominė
ir socialinė raida.
 Įskiepytas komunistinis fanatizmas – didelė dalis visuomenės tikėjo komunizmo ateitimi ir gerove.
FAŠIZMO IDEOLOGIJOS SVARBIAUSIOS IDĖJOS:
 Demokratija yra bloga valdymo sistema, nes leidžia reikštis egoizmui ir nesutarimams; Partijos
patenkina tik savo rėmėjų siekius; parlamentarizmas turi būti pakeistas diktatūra;
 Vado – dučės – kultas.
 Ištikimybė vienai fašistų partijai; partija sudaro narių į parlamentą sąrašus – tauta balsuoja už ar
prieš.
 Laisvoji rinka apribojama ekonomine kontrole (protekcionizmas), valstybė kontroliuoja darbdavį ir
užtikrina darbuotojų gerovę; visuotinę gerovę (tiesia kelius, steigia mokyklas ir t.t.), saugo nuo
komunistų.
 Kiekvienas tautos narys turi dirbti valstybės labui ir atsisakyti asmeninių interesų.
 Ekspansinė politika.
 Nacionalizmas, antisemitizmas, šovinizmas, rasizmas.
ITALIJOS FAŠISTŲ ATĖJIMO Į VALDŽIĄ PRIEŽASTYS:
 Po I pasaulinio karo Italijoje kyla pokario krizė.
 Šalyje stiprėja komunistiniai judėjimai, kyla grėsmė įsivyrauti komunizmui.
 Italijos vyriausybė ir valdovas (karalius Emanuelis III) yra nepajėgūs išspręsti susidariusias
problemas.
 Musolinį ir fašistus remia įvairūs gyventojų sluoksniai: stambieji kapitalistai, bijoję komunizmo,
nacionalistinių pažiūrų gyventojai, konservatyvūs gyventojų sluoksniai.
BENITO MUSOLINIO VALDYMAS:
 1922 – 1943 m.
 Palaipsniui įtvirtintas totalitarizmas: susidorota su priešiškai, revoliuciniais judėjimais,
kitaminčiais, vado kultas, susidorota su mafija; remiasi represinėmis struktūromis.
 Šalis išvedama iš pokario krizės: protekcionistinė politika ir silpni ryšiai su kitomis šalimis padėjo
išvengti Didžiosios ekonominės krizės; skatinama gamyba, gyventojų parama, modernizacija.
 Pagerinama gyventojų padėtis, ypač remiami neturtingieji, panaikinamas nedarbas.
 Dominuojančią, elitinę padėtį įgauna juodmarškiniai (fašistai).
 Katalikybė paskelbta valstybine religija – konkordatas su popiežiumi, pripažįstamas Vatikano
suverenitetas, kompensuojama ankstesnių vyriausybių žala.
 Persekiojami kitaminčiai, diskriminuojami kitataučiai -> politinė apatija.
DIDŽIOSIOS EKONOMINĖS KRIZĖS PRIEŽASTYS:
 1929 – 1933 m. – Didžioji ekonominė krizė (Didžioji depresija).
 Itin liberali JAV ekonomikos politika: siekdama išeiti iš pokario krizės JAV vyriausybė suteikė
verslui didelę laisvę – šie ėmė gaminti daugiau nei spėjo parduoti, dėl lėšų gamybai poreikio
pardavinėjamos akcijos, dėl didelių dividendų žmonės jas perka, todėl mažėja laisvų pinigų ir didėja
perprodukcija.
 Spekuliacija biržose: akcijų perpardavinėtojai dažnai sukeldavo dirbtinius akcijų bumus uždėdami
didelius antkainius, žmonės jas masiškai pirko, manydami gausią didelį pelną, tačiau dėl
perprodukcijos ir laisvų pinigų stygiaus dividendai nebuvo mokami, akcininkai ėmė masiškai
pardavinėti akcijas, sukeldami krizę (spalio 24 – 25 juodasis ketvirtadienis ir penktadienis).
 JAV buvo daugelio šalių kreditorė, pagrindinė importuotoja ir eksportuotoja, todėl krizė greit
persimetė į kitas šalis.
DIDŽIOSIOS EKONOMINĖS KRIZĖS POVEIKIS VISUOMENĖS RAIDAI:
 Įsivyrauja etatizmas – reguliuojama verslo raida, darbuotojų ir darbdavių santykiai; įsitikinama
vyriausybės nesikišimo į ekonomiką grėsmės.
 Nuskurdęs vidurinysis sluoksnis ima remti radikaliąsias jėgas: Vokietijos nacionalsocialistus,
Ispanijoje įsitvirtina autoritarinis režimas.
 Radikalų populiarumas vertė tradicines politines jėgas kurti įvairias socialinės gerovės programas:
F. Ruzvelto „Naujasis kursas“, Prancūzijos „Liaudies fronto“ progresiniai mokesčiai.
 Smukusi ekonomika buvo viena pagrindinių žlugusios demokratijos Europoje priežasčių (Ispanijos
pilietinis karas ir įsitvirtinusi Franko diktatūra).
 Ekonominės problemos sukėlė moralinę krizę, visuomenė tapo apatiška nedemokratiniams
sprendimams (A. Hitleris 1938 m. „Times“ išrenkamas metų žmogumi, nepaisant antisemitizmo) - >
viena II pasaulinio karo priežasčių.
NACIZMO IR FAŠIZMO IDEOLOGIJŲ SKIRTUMAI:
 Nacizmas perėmė fašizmo politinę doktriną, jos teiginius padarydamas kraštutiniais ( iš esmės
sutampa):
- Valstybė yra kiekvieno individo veiklos sritis;
- Tautai reikalaujama išskirtinių sąlygų – vienintelė kuriamoji jėga.
- Komunizmas – mirtinas priešas, kurį reikia naikinti bet kokiomis priemonėmis.
- Masinės represijos pateisinamos, jei to reikia valstybės ir visuomenės gerovei.
 Fašizmą nacizmas papildė rasine teorija (skiriasi):
- Arijai – aukščiausia rasė, kuriai lemta valdyti pasaulį; kitos tautos turi jiems paklusti; arčiausiai
jų yra germanai, toliausiai slavai.
- Žydus būtina likviduoti, nes jie yra pavojingi.
NACIONALISTŲ ATĖJIMO Į VALDŽIĄ PRIEŽASTYS:

5.9. Totalitarinių režimų
Sovietų Sąjungoje ir
Vokietijoje panašumai ir
skirtumai.
5.10. Vladimiro Lenino, Josifo
Stalino, Adolfo Hitlerio veikla
įtvirtinant totalitarinį
valdymo būdą.
 Veimaro Respublikos (demokratinė Vokietija) valdžios sistemos trūkumai – Vyriausybių krizės ir
nuolatinis Reichstago paleidimas.
 Brandžios pilietinės visuomenės nebuvimas.
 Demokratinių partijų nesugebėjimas išspręsti ekonominės krizės (ypač palietusios Vokietiją dėl
reparacijų po Pirmojo pasaulinio).
 Didėjantis komunistų partijos populiarumas gąsdino savininkus ir verslininkus.
 Italų fašistinio režimo sėkmės suformuotas palankus požiūris į radikalus.
 VNSDP programa, atitinkanti visuomenės lūkesčius:
- Atsisakyti vykdyti Versalio taiką (reparacijos ir kontribucijos).
- Atkurti karines Vokietijos pajėgas (revanšistinės idėjos, buvo manoma, jog atgaivinus karo
pramonę atsigaus ekonomika, su Vokietija ims skaitytis kitos šalys).
- Gražinti Vokietijos tarptautinį prestižą.
- Sukurti Didžiąją Vokietiją (prisijungti Austriją ir per Versalio taiką atimtas žemes).
- Sunaikinti bolševikus.
- Antisemitizmas (pasinaudojama dar nuo viduramžių vyraujančiomis neigiamomis legendomis;
politika: neturi, ko valgyti – atimk iš kito; žydai buvo stambūs ir smulkūs verslininkai).
NACISTINĖS VOKIETIJOS RAIDA:
 1933 m. prezidentas paveda A. Hitleriui suformuoti vyriausybę -> pareikalauja paleisti Reichstagą,
skelbiami nauji rinkimai -> šalinami priešininkai - >padegamas Reichstagas (kaltė suverčiama
komunistams) -> VNSDP laimi rinkimus (288 mandatai iš 647).
 1933 – 1945 m. – A. Hitlerio diktatūra. III reichas
 1934 m. mirus prezidentui sujungiamos jo ir kanclerio pareigos – A. Hitleris tampa fiureriu.
 Vidaus politika: vykdomas valymas, 1934 m. birželio 30 d. – „ilgųjų peilių naktis“ – susidorojama su
bendražygiais (SA), nes fiureriui atrodo, jog vadai yra pernelyg nepriklausomi, sunaikinamos
opozicinės partijos.
 Užsienio politika: Išstojama iš Tautų Sąjungos; laužoma Versalio taika – didinama kariuomenė,
laivynas, nesulaukia pasipriešinimo, todėl 1936 m. militarizuoja Reino sritį.
 Ekonomika: atkūrus karo pramonę ir padidinus kariuomenę atsigavo ekonomika; buvo panaikinta
bedarbystė (arba darbo neturintys siunčiami į koncentracijos stovyklas), vykdomas
protekcionizmas – atkuriamas Vokietijai naudingas prekybos balansas, vykdomos valstybinės
statybos; skatinama masinio vartojimo produktų gamyba ir realizavimas.
 Socialinė politika: aktyviai diegiamos nacizmo idėjos, ypač tarp jaunimo (švietimo reforma);
vykdoma rasinė politika – atrinkinėjami arijai, poruojami; remiamos daugiavaikės šeimos,
gimstamumas, motinystė; socialinių garantijų programa lojaliems VNSDP ir vokiečiams; Masinės
represijos prieš kitų tautybių atstovus, seksualines mažumas, psichinius ligonius; ypač propaguotas
antisemitizmas (1938 m. lapkričio 9 -10 d. „krištolo naktis“); visuomenė sekama (gestapas),
kontroliuojamas gyvenimas.
TOTALITARINIS REŽIMAS SOVIETŲ SĄJUNGOJE:
 Valdymas: griežta valdymo centralizacija; visi valdžios lygmenys KP narių rankose; J. Stalinas
įtvirtina asmeninį valdymą.
 Valdžios įgyvendinimas: vykdomos represijos teroras; remiantis klasiniu ir lojalumo valdžiai stokos
principu naikinamos gyventojų grupės. Kuriama baimės atmosfera.
 Užsienio politika: deklaruojama ištikimybė taikai, tačiau kuriamas didelis karinis potencialas; SSRS
misija – karinis komunizmas; fašistai ir nacizmas – didžiausi priešai.
 Planinė ekonomika, visiška valstybės kontrolė ir gamyba.
 Socialinė politika: siekiama visų visuomenės narių lygybės; draudžiamas samdomasis darbas;
privilegijuota komunistų partija; absoliuti kontrolė.
 Visiška kultūrinė kontrolė: visos sritys tarnauja propagandai, asmens kulto kūrimui.
 Griežtas kraštutinis ateizmas.
TOTALITARINIS REŽIMAS VOKIETIJOJE:
 Valdymas: griežta valdymo centralizacija; visi valdžios lygmenys VNSDP narių rankose; A. Hitleris
įtvirtina asmeninį valdymą.
 Valdžios įgyvendinimas: vykdomos represijos teroras; remiantis fiziologijos, rasiniu ir lojalumo
valdžiai stokos principu naikinamos gyventojų grupės. Kuriama nacionalistinė, net šovinistinė
euforinė atmosfera.
 Užsienio politika: deklaruojama agresyvi politika, priemonė vokiečių nacijos garbei sugražinti,
sunaikinti komunizmui; vokiečių misija – išgelbėti civilizaciją ir ją išgryninti.
 Remiamas stambus kapitalas, vykdantis valstybės užsakymus; remiamas smulkus verslas jei yra
vokiečių rankose; žydų turtas nacionalizuojamas.
 Socialinė politika: Įtvirtintas vokiečių dominavimas visuomenėję; kuriama socialiai aprūpinta
vokiečių visuomenė; privilegijuota VNSDP partija; absoliuti kontrolė.
 Visiška kultūrinė kontrolė: visos sritys tarnauja propagandai, asmens kulto kūrimui.
 Krikščionių bažnyčiai leidžiama veikti, jei yra lojali valdžiai. Kitos draudžiamos.
VLADIMIRO LENINO VEIKLA:
 Įvedė komunistinę diktatūrą.
 Suformavo pagrindinius režimo valdymo principus; Sukūrė valdymo aparatą, represinį ir kontrolės
mechanizmą.
 Laimėjo pilietinį karą, sunaikino opoziciją -> išgelbėjo režimą.
 Įvykdė pramonės ir metalurgijos nacionalizaciją.

5.11. Tarptautiniai santykiai
ketvirtajame dešimtmetyje:
Tautų Sąjungos veiklos
problemos, Austrijos
prijungimas, Miuncheno
susitarimas, Sudetų užėmimas
,Čekoslovakijos okupacija,
Klaipėdos krašto užėmimas,
SSRS ir Vokietijos sutartys
(1939 08 23, 1939 09 28) ir jų
slaptieji protokolai.
5.12. Antrojo pasaulinio karo
(1939 09 01 – 1945 09 02)
 Pradėjo formuoti planinės ekonomikos pagrindus.
 Savaip interpretavo marksizmą, jį papildė, pradėjo taikyti praktikoje.
 Jo veikalais grindžiama vėlesnė SSRS sistema.
 Sunaikino demokratines jėgas, carą ir jo šeimą.
JOSIFO STALINO VEIKLA:
 Įtvirtino asmens kultą, savo vienvaldystę, susidorojo su partine opozicija.
 Propaganda tapo visuotinė.
 Ištobulino represinį aparatą , naudojo represuotų asmenų darbą įvairiose pramonės srityse (urano,
pavojingų metalų kasyklose, geležinkelio tiesime).
 Įtvirtino planinę ekonomiką, kolektyvizaciją, industrializaciją; sukūrė didžiulę šalies karinę galią.
 Holodomora.
 Okupacijos.
 Bendradarbiavimas su A. Hitleriu II pasaulinio karo metu.
ADOLFO HITLERIO VEIKLA:
 Įvedė nacių diktatūrą.
 Suformavo pagrindinius režimo valdymo principus, represinį aparatą, sunaikino opoziciją.
 Įtvirtino asmens kultą.
 Atkūrė Vokietijos karinę galią.
 Nacizmo teoretikas ir praktikas.
 Holokaustas.
 Naudojo represuotų asmenų darbą konclageriuose.
 Sukėlė II pasaulinį karą.
TAUTŲ SĄJUNGOS VEIKLOS PROBLEMOS:
 1933 m. iš Tautų Sąjungos pasitraukia Japonija ir 1937 m. užgrobia Kinijos sostinę Naniką. Tautų
Sąjunga pasmerkia Japoniją, tačiau jokių veiksmų nesiima.
 1933 m. iš Tautų Sąjungos išstoja Vokietija. Ima laužyti Versalio taiką. Tautų Sąjungos šalys nesiima
jokių priemonių.
 1936 m. sudaroma Berlyno – Romos ašis (B. Musolinio ir A. Hitlerio susitarimas dėl
bendradarbiavimo); Vėliau prisijungia Japonija – Berlyno – Romos – Tokijo ašis.
 1935 – 1936 m. Italija užima Etiopiją, Sąjunga pasmerkia, tačiau jokių priemonių nesiima. 1937 m.
išstoja iš Tautų Sąjungos. 1939 m. užgrobia Albaniją.
 1939 m. Italijos – Vokietijos Plieno paktas – įsipareigojimas teikti karinę pagalbą.
AUSTRIJOS PRIJUNGIMAS:
 1938 m. Vokietija prisijungia Austriją – Austrijos anšliusas.
 Tautų Sąjunga sutinka su Vokietijos propaganda, jog tai įvyko su Austrijos sutikimu (plebiscitas, 99
proc. sutinka).
 Vienintelė SSRS pasmerkia Austrijos anšliusą.
 Imamas vykdyti teroras.
MIUNCHENO SUSITARIMAS:
 1938 m. rugsėjo 29 d.
 Čekoslovakija buvo pasirašiusi sutartis su SSRS ir Prancūzija, todėl Vokietija imasi diplomatinių
priemonių: DB (N. Čemberlenas), Prancūzijos (E. Deladje), Vokietijos ir Italijos vadovų susitikimas,
kuriame nutarta Sudetus ir pasienio rajonus (gyvena apie 3 mln. vokiečių) atiduoti Vokietijai ir
neremti Čekoslovakijos.
 Taip buvo tikimasi išvengti karo.
SUDETŲ UŽĖMIMAS:
 1938 m. rugsėjo 30 d.
 Čekoslovakija bijo veltis į karą neturėdama DB ir Prancūzijos palaikymo.
 Netenka penktadalio teritorijos.
 Priklausė nuo 1918 m.
ČEKOSLOVAKIJOS OKUPACIJA:
 1939 m. kovo 14 d. pateikiamas ultimatumas prezidentui.
 Nusprendžiama nesipriešinti.
 Kovo 15 d. užimama Čekoslovakija.
SSRS IR VOKIETIJOS SUTARTYS:
 1939 m. rugpjūčio 23 d. nepuolimo sutartis: Ribentropo-Molotovo paktas:
- Sovietų Sąjungai atitenka Suomija, Estija, Latvija, Besarabija, Lenkija.
- Vokietijai – Lietuva (Vilniaus kraštas – Lietuvai), Lenkija.
 1939 m. rugsėjo 28 d. draugystės, bendradarbiavimo ir sienos sutartis:
- Lietuva atitenka SSRS .
- Vokietijai dalis Lenkijos ir Užnemunė.
II PASAULINIO KARO PRIEŽASTYS:
 Vokietija siekia sugriauti Versalio – Vašingtono sistemą.
priežastys. SSRS ekspansinė
politika karo pradžioje.
5.13. Antihitlerinės koalicijos
sukūrimas,
nacistinės Vokietijos politika
okupuotose šalyse,
holokaustas, Antrasis frontas,
Vokietijos
kapituliacija. Jaltos ir
Potsdamo konferencijų
nutarimai, Japonijos
kapituliacija.
 Vokietijos, Italijos, Japonijos Ašies (karinio bloko) sudarymas ir siekis pasidalinti pasaulį.
 DB ir Prancūzijos nuolaidžiavimas Vokietijai bijant karo.
 Nesėkmingos SSRS ir Vakarų derybos.
 A. Hitlerio įsitikinimas, kad karas nevyks dviem frontais.
 Komunizmo ir fašizmo bendradarbiavimas (Ribentropo - Molotovo paktas).
 Tautų Sąjungos neveiksnumas (JAV nedalyvavimas joje).
 Totalitarizmo įsivyravimas kai kuriose šalyse.
 Didžioji ekonominė krizė sukėlusi įtampą valstybių viduje ir tarptautiniuose santykiuose.
 1939 rugsėjo 1 – 1945 rugsėjo 2 d.
SSRS EKSPANSINĖ POLITIKA KARO PRADŽIOJE:
 1939 m. rugsėjo 17 d. užimama Lenkija; Katynės žudynės.
 Lietuvos – SSRS savitarpio pagalbos sutartis 1939 spalio 10 d., RA įvedimas.
 Savitarpio pagalbos sutartys su Estija ir Latvija.
 SSRS – Suomijos karas: 1939 11 30 – 1940 03 12 – Žiemos karas; Suomija priešinasi, bet galiausiai
atiduoda Manerheimo liniją.
ANTIHITLERINĖS KOALICIJOS SUKŪRIMAS:
 1941 m. Lendlizo įstatymas – JAV pagalba ginklais ir maistu.
 1941 m. Atlanto chartija V. Čerčilis ir F. D. Ruzveltas: JT deklaracijos pagrindas; laisvas tautų
apsisprendimas; pasirašo 25 šalys (ir SSRS).
 1941 m. pab. Maskvos konferencija: JAV, SSRS ir DB – tiekti maistą ir ginklus SSRS, SSRS tiekia
žaliavas, sujungiami resursai.
 1942 m. Vašingtone 26 valstybės sudaro antihitlerinę koaliciją.
NACISTINĖS VOKIETIJOS POLITIKA OKUPUOTOSE ŠALYSE:
 Skirtinga politika Rytuose ir Vakaruose (Vakaruose giminingos germanams tautos).
 Bendri bruožai: karo padėtis, prievolės gyventojams, grobiama ir į Vokietiją vežama meno, istorines,
materialines vertybes, rasinė, antisemitinė politika, represijos, teroras, propaganda.
 Rytų Europoje: genocidas, konclageriai, masiniai „mirties fabrikai“, žmonės vežami dirbti į Vokietiją,
atkeliami vokiečių kolonistai, ketinama teritorijas paversti vokiečių gynybine erdve.
HOLOKAUSTAS:
 Iki 1941 birželio vykdoma masinė žydų registracija, žymimo Dovydo žvaigždėmis, įkurdinami
konclageriuose, getuose.
 Po 1941 birželio 22 d. prasideda masinis naikinimas.
 1942 sausio 20 d. nusprendžiama visiškai sunaikinti – dujos, badas, sušaudymas.
 Išžudyta apie 6 mln. žydų.
ANTRASIS FRONTAS:
 1943 m. lapkritį Teherano konferencija, kurioje susitariama dėl antrojo fronto atidarymo.
 Atidaromas 1944 m. birželio 6 d.; Normandijoje (Prancūzijoje) išlaipintos 43 divizijos
 Vokiečiai panaikina Viši valdymą Prancūzijoje (okupuota teritorija).
 Antrasis frontas pagreitina Vokietijos stūmimą iš SSRS ir jos kapituliaciją.
VOKIETIJOS KAPITULIACIJA:
 1945 m. balandžio 30 d. nusižudo A. Hitleris.
 1945 m. gegužės 2d. kapituliuoja vokiečių kariuomenė; nutarta paskelbti gegužės 8 d. vidurnaktį (9
d. 5 val. ryto Maskvos laiku).
JALTOS KONFERENCIJA:
 1945 m. vasario 2 d. – balandžio 11 d.
 Dalyvauja JAV (F. D. Ruzveltas), SSRS (J. Stalinas), DB (V. Čerčilis).
 Svarstytas strateginis bendradarbiavimas besibaigiančiame kare.
 Nutarta:
- galutinai sunaikinti vokiečių militarizmą ir nacizmą.
- Išskirti 4 okupacines zonas, apibrėžti jų teritorijas.
- Lenkiją palikti SSRS įtakos sferai.
- Pasibaigus karo veiksmams Europoje per 3 mėnesius paskelbti karą Japonijai.
- Įsteigti JTO.
- Įteisinti J. B. Tito režimą Jugoslavijoje.
- Jaltos konferencijos nutarimais Europa buvo padalinta į laisvąjį pasaulį ir soclagerį.
POTSDAMO KONFERENCIJA:
 1945 m. liepos 17 d. – rugpjūčio 2 d.
 JAV (H. Trumenas), DB (V. Čerčilis, nuo liepos 28 d. K. Etlis), SSRS (J. Stalinas).
 Nutarta:
- Vokietiją demilitarizuoti, demokratizuoti.
- Padalyti Vokietiją ir Berlyną į 4 okupacines zonas – sovietų, anglų, prancūzų ir amerikiečių.
- Nustatyti Lenkijos vakarines sienas palei Oderį ir Neisę (upės).
- Karaliaučių su aplinkine Rytprūsių teritorija perduoti SSRS.
- Baltijos valstybes pripažinti SSRS.

5.14. Antrojo pasaulinio karo
politiniai
padariniai.
5.15. Vinstono Čerčilio,
Franklino Ruzvelto,
Josifo Stalino veikla Antrojo
pasaulinio karo
metais.
5.16. 1918–1920 m. Lietuvos
nepriklausomybės
kovos su Sovietų Rusija,
bermontininkais ir
Lenkija.
- Gražinti Austrijai nepriklausomybę, o Čekoslovakijai Sudetų kraštą.
- Iškeldinti vokiečius iš Čekoslovakijos, Lenkijos, Vengrijos.
- Įsteigti karinį tribunolą (Niurnbergo procesas 1945 – 1946)
- SSRS įsipareigoja stoti į karą Tolimuosiuose rytuose.
JAPONIJOS KAPITULIACIJA:
 1945 m. rugpjūčio 6 d. JAV numeta atominę bombą ant Hirosimos. Apie 78 tūkst. Žuvusių, 90 tūkst.
sužeista.
 1945 m. rugpjūčio 8 d. SSRS paskelbia karą Japonijai. RA įžengia į Mandžiūriją, Korėją.
 1945 m. rugpjūčio 9 d. JAV numeta atominę bombą ant Nagasakio, apie 40 tūkst žuvusių, tiek pat
sužalotų.
 1945 m. rugsėjo 2 d. Japonija kapituliuoja.
II PASAULINIO KARO PADARINIAI:
 Daugiau kaip 50 mln. žuvusių.
 1945 m. spalio 24 d. įkuriama JTO su karinėmis pajėgomis, patvirtinama visuotinė žmogaus teisių
deklaracija.
 Vokietijos (ir Berlyno), Austrijos teritorijos paverstos okupacinėmis zonomis; 1949 m. susikuria
VDR ir VFR; Japonija suskirstyta okupacinėmis zonomis.
 1946 m. Paryžiaus taikos konferencija (dėl sienų): SSRS pripažįstama pirmame etape okupuotos
teritorijos (Baltijos šalys); Suomijos, Rumunijos, Lenkijos teritoriniai nuostoliai.
 Dalis tautų gyvenančių kitose šalyse kraustoma į savo tautos pagrinde gyvenamą šalį.
 Fašizmas ir nacizmas sutriuškinti, tačiau iškyla komunizmas.
 Iškyla dvi supervalstybės – JAV ir SSRS – dvipolė sistema.
 Sumažėja DB ir Prancūzijos vaidmuo.
 Susikuria Moldova (Besarabija)
VINSTONO ČERČILIO VEIKLA KARO METAIS:
 1940 – 1945 m. ministras pirmininkas ir gynybos ministras (pats įsteigia šias pareigas).
 Priešingai nei N. Čemberlenas ėmėsi griežtos politikos – paskelbė, kad DB kovos su Vokietija iki jos
kapituliacijos.
 Pasirašė Atlanto chartiją su F. Ruzveltu ir gavo JAV paramą.
 Ėmėsi iniciatyvos kurti antihitlerinę koaliciją; prisidėjo prie Antrojo fronto atidarymo.
 Išreikalavo, kad Prancūzija būtų paskelbta lygiaverte sąjungininke ir gautų okupacinę zoną.
 Puikus oratorius – sutelkė ne tik britus, bet ir kitų šalių visuomenes kovai su nacizmu.
 Priešinosi SSRS ir numatė J. Stalino ketinimus, tačiau nesulaukė paramos iš F. Ruzvelto.
FRANKLINO RUZVELTO VEIKLA KARO METAIS:
 Vienintelis JAV prezidentas perrinktas 4 kartus; 1933 – 1944 m.
 1939 m. prasidėjus II pasauliniam karui atsisakė izoliacionizmo – panaikino draudimą išvežti iš JAV
ginklus.
 1940 m. įvedė visuotinę karo prievolę; bendradarbiavo su DB ir SSRS vadovais;
 1941 m. pasiūlė lendlizo įstatymą (ginklų tiekimas nefašistinėms šalims);
 Atvėrė kelius komunizmo plėtrai Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje – pripažino SSRS teritorinius
pokyčius, padarytus karo pradžioje, sutiko su dauguma J. Stalino reikalavimų.
 Rėmė Antrojo fronto atidarymą, finansavo atominę bombą, rėmė JTO įkūrimą.
JOSIFO STALINO VEIKLA KARO METAIS:
 Pasirašė SSRS – Vokietijos nepuolimo sutartis, suteikdamas A. Hitleriui pasitikėjimo pradėti karą.
 Pirmajame karo etape paskelbė karą Suomijai, aneksavo Lietuvą, Latviją, Estiją, dalį Lenkijos,
Besarabiją.
 Vykdė karo nusikaltimus, nusikaltimus žmonijai.
 Iš pradžių visiškai pasitikėjo Hitleriu, nesugebėjo organizuoti gynybos.
 Vėliau prievartinėmis priemonėmis ir propaganda sutelkė šalį karui.
 Rėmė rezistencinius judėjimus Europoje.
 Išreikalavo nuolaidų SSRS ir sąjungininkų pripažinimą.
 Iškėlė SSRS ir komunistų partijos prestižą, pabrėždamas SSRS indėlį į pergalę.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS SU SOVIETŲ RUSIJA:
 1918 m. spalį vokiečių okupacinė valdžia perduoda krašto valdymą Lietuvos Valstybės Tarybai –
sudaroma pirmoji Vyriausybė (Augustinas Voldemaras), priimama Laikinoji Konstitucija;
Komunistų partija nepripažįsta šios valdžios, todėl Vilniuje sudaro Laikinąją revoliucinę darbininkų
ir valstiečių vyriausybę (V. Mickevičius-Kapsukas) -> Kaunas virsta laikinąja sostine -> LKP
pasikviečia bolševikus.
 1919 m. sausį RA užima Vilnių.
 Artėjant bolševikams A. Smetona (Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas) ir A. Voldemaras
(Ministras pirmininkas) išvyksta į Vakarus skolintis ginkluotei.
 Mykolas Sleževičius per tą laiką suformuoja naują koalicinę Vyriausybę su tikslu sukurti
kariuomenę ir išvaduoti šalį -> kreipiamasi į piliečius, per mėnesį užsirašo apie 3 tūkst. savanorių.
 Gaunama paskola iš Vakarų, atvyksta vokiečių savanoriai.
 Kovos su RA baigiasi 1920 m. liepos 12 d. Maskvos taikos sutartimi, kuria Rusija atsisako bet kokių
pretenzijų į Lietuvą, nustatoma rytinė siena, Lietuvai paskiriama didelė teritorija, kurioje gyveno
lietuviškai nekalbantys gyventojai (numatoma, jog norėdama išlaikyti teritoriją Lietuva bus

5.17. Lietuvos tarptautinio
pripažinimo
problematika.
5.18. Vilniaus praradimo
(1920 m.) ir Klaipėdos
krašto prisijungimo (1923 m.)
aplinkybės. Šių kraštų raidos
pagrindiniai bruožai.
5.19. Steigiamojo seimo
(1920–1922) reformos:
Konstitucijos priėmimas,
žemės reforma ir lito
įvedimas ir jų reikšmė.
5.20. Svarbiausios Lietuvos
priversta konfliktuoti su Lenkija ir bendradarbiauti su Sovietų Rusija).
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS SU BERMONTININKAIS:
 1919 m. į Lietuvą Antantės šalių ir Vokietijos sutarimu atgabenama bermontininkų (rusų belaisvių,
vadovaujamų pulkininko P. Bermonto-Avalovo), kurie kovėsi prieš bolševikus kartu su vokiečių
savanoriais, tačiau tuo pačiu nepripažino ir Lietuvos nepriklausomybės.
 Lietuva pasiskundžia sąjungininkėms bermontininkų elgesiu (plėšikavimas, lietuvių karių
puolimas), įsakoma grįžti, tačiau tik dalis paklūsta.
 Bermontininkai 1919 m. lapkritį užima šiaurės Lietuvą, tačiau tą patį mėnesį prie Radviliškio
sumušami.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS SU LENKIJA:
 1919 m. balandį lenkų kariuomenė puola RA ir užima Vilnių, priverčia trauktis RA.
 Lenkai siekė atkurti bendrą valstybę, todėl nesitraukė ir veržėsi gilyn į Lietuvą.
 Įsikiša sąjungininkai, 1919 m. liepą nustato demarkacinę liniją, lenkams lieka Seinai ir Punskas.
 RA iš naujo užima Vilnių (Maskvos taikos sutartimi gražina Lietuvai), vejant RA iš Lenkijos
priartėjama prie Lietuvos, vyksta susirėmimai, stebint sąjungininkams prasideda Suvalkų derybos
(1920 spalis).
 Vykdant derybas Vilniaus krašte kyla L. Želigovskio maištas – įkuriama Vidurio Lietuvos valstybė –
autonomijos teisėmis įtraukiama į Lenkijos sudėtį.
LIETUVOS TARPTAUTINIO PRIPAŽINIMO PROBLEMATIKA:
 Pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažįsta Vokietija (1918 spalį išveda kariuomenę), teikė
paramą per nepriklausomybės kovas – šilti Vokietijos ir Lietuvos santykiai iki pat 1933 m.
 Sovietų Rusija 1918 gruodį pripažino V. Kapsuko komunistinę vyriausybę, jai paremti atsiuntė RA;
pritarė litbelo (Lietuvos-Blatarusijos sovietų respublikų sąjunga) sukūrimui; nepavykus įtvirtinti
komunistinio valdymo pasirašo Maskvos taikos sutartį.
 Lenkija reiškia pretenzijas į Lietuvą remdamasi ATR istorija; įsiveržė į Lietuvą motyvuodama kova
su bolševikais; įsikišus sąjungininkams pasirašė Suvalkų taiką ir pripažino Lietuvos suverenitetą,
bet Lenkijos vadovas J. Pilsudskis (maršalas, vėliau diktatorius) suorganizuoja maištą ir Vilnius
tampa Lenkijos dalimi.
 Lietuva nebuvo pakviesta į Paryžiaus taikos konferenciją; kelios valstybės (ypač Prancūzija) rėmė
Lenkijos pretenzijas; buvo laukiama Rusijos pilietinio karo pabaigos; buvo numatyta galimybė
Lietuvai skirti Klaipėdos kraštą; sustabdoma lenkų invazija (demarkacinė linija); Pripažįstamas
Lietuvos suverenitetas 1921 – 1922 m. (bolševikams laimėjus pilietinį karą) ir 1921 m. Lietuva
priimama į Tautų Sąjungą; DB pirmoji iš Vakarų valstybių palaiko Baltijos šalis – paskola;
 1922 m. de jure Lietuvą pripažįsta JAV, DB, Prancūzija, Italija, Japonija.
VILNIAUS PRARADIMO APLINKYBĖS:
 1919 m. užimamas RA, vėliau atkovoja Lenkai, Maskvos taika vėl perduodamas Lietuvai.
 Prarandamas 1920 m. po L. Želigovskio maišto;
 1922 m. įtraukiamas į Lenkijos sudėtį.
KLAIPĖDOS KRAŠTO PRISIJUNGIMO APLINKYBĖS:
 Nuo 1919 m. Versalio taikos valdomas sąjungininkų, ambasadorių konferencijos numatyta paskelbti
„laisvuoju miestu“.
 1923 m. sausį Lietuvos Vyriausybė suorganizuoja sukilimą – pasiunčia civiliais perrengtų karių; Po
trumpo susišaudymo sudaromos paliaubos; atvyksta sąjungininkai, įteikia Kaunui (Vyriausybei)
notą; Vyriausybė ginasi neturinti nieko bendra.
 1923 m. vasario 16 d. Antantės valstybės priima nutarimą autonomijos teisėmis atiduoti
Klaipėdos kraštą Lietuvai;
 1924 m. gegužę Paryžiaus konvencija dėl krašto perdavimo Lietuvai.
STEIGIAMOJO SEIMO REFORMOS:
 1918 m. Valstybės Taryba priima Laikinąją Konstituciją; 1919 m. balandį Valstybės Taryba
pakeičiama Laikinoji Konstitucija – vietoj Prezidiumo įsteigiama Prezidento institucija – išrenkamas
A. Smetona; metų pabaigoje priimamas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas, numatoma
proporcinė rinkimų sistema; Rinkimai vyksta 1920 balandį, Išrinkta 112 deputatų (59 krikdemai).
 1920 gegužės 15 d. pradeda darbą Steigiamasis Seimas; pirmininkas A. Stulginskis; suformuojamas
K. Griniaus vadovaujamas ministrų kabinetas.
 Žemės reforma: 1922 m. vasaris; su intencija sumažinti dvarininkijos (rėmusios Lenkiją) įtaką ir
suteikti žemės bežemiams:
1) Nusavinama žemė iš dvarininkų kovojusių prieš Lietuvą, iš kitų išpirkta mažesnėmis nei rinkos
kainomis, nustatytas 80 ha nenusavinamos žemės.
2) Kariai savanoriai gauna žemės nemokamai; kiti gali žemę išsipirkti per 36 metus.
3) Žemės gavo 38 tūkst. naujakurių ir 26 tūkst. mažažemių; žemės reforma pavyko -> kaimai
perskirstyti į vienkiemius, Lietuvos žemės ūkio produkcija sudaro eksporto pagrindą, prisitaiko
prie Europos rinkos.
 Lito įstatymas: iki 1922 m. Lietuvoje cirkuliuoja markė, tačiau itin nuvertėja, todėl spalio 1 d. įvestas
litas. 10 Lt prilygo 1 JAV doleriui. Reforma sėkminga: visą tarpukarį litas išliko stabilus. Užtikrino
savarankišką Lietuvos finansų politiką.
 1922 m. rugpjūtį priimama LR Konstitucija: Lietuva parlamentinė respublika.
 1922 m. spalį. Steigiamasis Seimas baigia darbą.
SANTYKIAI SU SOVIETŲ SĄJUNGA:
užsienio politikos
problemos: santykiai su
Sovietų Sąjunga,
Vokietija ir Lenkija.
5.21. Lietuvos politinė,
ekonominė ir socialinė
raida parlamentinio valdymo
metais.
5.22. 1926 m. gruodžio
perversmo Lietuvoje
priežastys ir padariniai.
5.23. Lietuvos politinė ir
ekonominė raida
autoritarinio valdymo metais.
Augustino
Voldemaro ir Juozo Tūbelio
vaidmuo politiniame
gyvenime.
 Santykiai rėmėsi 1920 m. Maskvos taika.
 1926 m. sutartimi tarp Lietuvos ir SSRS dar kartą Vilnius pripažįstamas Lietuvos sostine,
įsipareigojama gerbti suverenumą.
SANTYKIAI SU VOKIETIJA:
 Iki 1933 m. santykiai geri: pagrindinė prekybos partnerė: tiekė pramonės produkciją, pirko žemės
ūkio produkciją; padėjo kovoje su RA, skolino ginklus.
 Po 1933 m. santykiai paaštrėja dėl Klaipėdos krašto, Lietuviai nuteisia Klaipėdos karšto gyventojus
nacius už kriminalinius nusikaltimus – ekonominiai ryšiai tampa silpni.
SANTYKIAI SU LENKIJA:
 Dėl 1920 m. nutrūkusių Suvalkų derybų ir Vilniaus krašto nebuvo jokių diplomatinių santykių iki
1938 m. ultimatumo.
 Valstybes skyrė demarkacinė linija, vyko nuolatinės provokacijos; Tautų sąjunga bandė organizuoti
diplomatinius susitikimus, tačiau jokių rezultatų pasiekta nebuvo.
LIETUVOS RAIDA PARLAMENTINIO VALDYMO METAIS:
 I Seimas – 1922 – 1923 kovas. 1922 m. rinkimus laimi krikdemų blokas (38 vietos iš 78 Seime).
Prezidentu išrenkamas A. Stulginskis; naujai sudarytai Vyriausybei pritaria tik pusė Seimo narių:
- pradėta įgyvendinti žemės reforma; kaimai perskirstyti į vienkiemius, santykiai su Vokietija.
- Įtvirtintos tautinių ir religinių mažumų teisės.
 II Seimas – 1923 birželis – 1926 kovas. 1923 m. kovą Prezidentas paleidžia Seimą ir paskelbia
naujus rinkimus. Birželį vėl laimi krikdemai (40 iš 78); prezidentu vėl išrenkamas A. Stulginskis.
Ministras pirmininkas – nepartinis E. Galvanauskas:
- Tęsiama žemės reforma.
- Įsteigiamos ‚Maisto“ ir „Lietūkio“ bendrovės.
- Tiesiami keliai ir geležinkeliai; statomos mokyklos.
- Paliekama karo padėtis.
- Itin didelis Katalikų bažnyčios rėmimas.
- Klaipėdos sukilimas ir Klaipėdos krašto atgavimas.
- Stiprėja valstietija, susikuria stambiųjų ūkininkų sluoksnis, tačiau didėja socialinė nelygybė.
 III Seimas – 1926 birželis – 1926 gruodis. Rinkimuose dalyvauja ir Klaipėdos krašto gyventojai;
prieš rinkimus opozicinės partijos (valstiečiai liaudininkai, ūkininkai ir tautininkai) sudaro koaliciją
– laimi rinkimus, tačiau Vyriausybę formuoja kartu su socdemais ir mažumomis – tautininkai
atsisako būti tokios koalicijos dalimi; prezidentu tampa valstietis liaudininkas K. Grinius; Ministru
pirmininku – advokatas M. Šleževičius:
- Panaikinama karo padėtis.
- Panaikinami piliečių laisves varžantys įstatymai.
- Amnestuojami politiniai kaliniai (ir komunistai); legalizuota komunistų partija.
- Paskelbiama žodžio, spaudos laisvė; įvedama civilinė metrikacija; dvasininkams nebemokamas
atlyginimas.
- Pirmenybė teikiama pramonės prekybos vystymui (ketinama nebemokėti algų karininkams,
dvasininkams).
- Gausėja kaimo ir miesto proletariatas.
GRUDŽIO PERVERSMO PRIEŽASTYS:
 Pilietinė visuomenė nebuvos susiformavusi – piliečiai į perversmą žiūrėjo vangiai.
 Perversmą rėmė dauguma kariškių (dėl III Seimo intencijos nebemokėti algų).
 Perversmą rėmė Katalikų bažnyčia (dėl intencijos atskirti Bažnyčią nuo valstybės).
 Valstybėje nebuvo vieningos opozicijos.
 Suaktyvėjusi komunistų propaganda; bolševizmo baimė visuomenėje.
 1926 m. gruodžio 17 d. – K. Griniaus gimtadienis.
GRUODŽIO PERVERSMO PADARINIAI:
 Valstybėje įsivyrauja autoritarizmas – įvykdytos pavienės represijos, kurtos koncentracijos
stovyklos.
 Vėl įsigali karo padėtis, cenzūra, uždraudžiamos visos partijos, išskyrus valdančiąją – Tautininkų;
visuomenė darosi apolitiška.
 Stiprėja socialinė diferenciacija – kuriasi oligarchija (turtingųjų valdymas).
 Apleistos smulkiosios pramonės, pilietinės visuomenės formavimosi, politinio pliuralizmo sritys;
ypač palankios sąlygos sudarytos tautinei kultūrai; tautiniam švietimui, žemės ūkiui.
AUGUSTINO VOLDEMARO VALDYMAS IR VAIDMUO:
 A. Voldemaro Vyriausybės laikotarpis: 1926 – 1929 m.
 Politinė raida:
- Grąžinta karo padėtis ir platūs įgaliojami suteikiami karo komendantams.
- Panaikintos opozicinės partijos; paliestas Seimas.
- 1928 m. priimta konstitucija įtvirtinanti autoritarinį A. Smetonos režimą.
 Ekonominė raida:
- Remiamas stambusis kapitalas („Lietūkis“, „Maistas“).
- Susikuria „Pienocentras“
 A. Voldemaro vaidmuo:
- Rėmė autoritarizmą; ultradešiniųjų nacionalistinių pažiūrų.
- Dėl radikalių pažiūrų ir asmeninės kritikos A. Smetonos nušalintas.

5.24. Lietuvos Respublikos
prezidentų Antano
Smetonos, Aleksandro
Stulginskio ir Kazio
Griniaus valdymo ypatumai.
5.25. Lietuvos 1922 m ir 1938
m. Konstitucijų
esminiai skirtumai.
5.26. Tautinių mažumų: žydų,
lenkų, vokiečių ir
rusų padėtis tarpukario
Lietuvoje.
JUOZO TŪBELIO VALDYMAS IR VAIDMUO:
 J. Tūbelio Vyriausybės laikotarpis: 1929 – 1938 m.
 Politinė raida:
- Nebeliko jokios opozicijos, galutinai įdiegtas autoritarizmas.
- 1931 m. prezidento rinkimų įstatymas – perrinktas A. Smetona.
- 1938 m. Konstitucija.
 Ekonominė raida:
- Išplėtotas žemės ūkis, maksimali žemės norma padidinta iki 150 ha – stiprinami stambieji
ūkiai, bet smukdomi smulkieji – įsigali monopolis.
- Ekonomika susidūrė su krizės atgarsiais, prastėjančiais santykiais su Vokietija (pakeičia DB),
tačiau ekonomika išlieka stabili.
 J. Tūbelio vaidmuo:
- A. Smetonos svainis – asmeniniai prezidento ir premjero ryšiai sudaro prielaidas oligarchijai.
- Nuosaiki politika užtikrino esamos padėties stabilumą, nebuvo vykdomi persekiojimai.
- Represinis mechanizmas suveikia tik malšinant 1935 m. Suvalkijos ūkininkų streiką.
ANTANO SMETONOS VALDYMO YPATUMAI:
 Pirmą kartą: 1919 balandis – 1920 birželis:
- Vadovavo Lietuvos Tarybai.
- Organizavo krašto gynybą – siekė pripažinimo.
- Išvyko sunkiausiu valstybei laikotarpiu neva ieškoti pagalbos, todėl vertinamas prieštaringai.
 Autoritarinis valdymas: 1926 gruodis – 1940 birželis:
- Įtvirtino autoritarizmą, laikomas silpnavaliu, nuo žmonos priklausiusiu politiku.
- Rūpinosi švietimu, tačiau kūrė ir savo kultą.
- Jam valdant privalomas tik pradinis mokslas.
- Taupumas, investicijos užsienyje, aukso atsargų kaupimas.
- Menkai investavo į socialinę sferą – išryškėja diferenciacija.
- Nesukuriama sava energetika.
- Į Lietuvą įžygiavus sovietų kariuomenei pabėgo iš šalies ir žadėjo kurti Vyriausybę išeivijoje.
ALEKSANDRO STULGINSKIO VALDYMO YPATUMAI:
 Ėjo prezidento pareigas kaip Steigiamojo Seimo pirmininkas: 1920 – 1922:
- Sėkmingai įgyvendino reformas, prisidėjo prie žemės ūkio plėtros.
- Pinigų, žemės reformos ir Konstitucija.
 Antrasis prezidentas: 1922 gruodis – 1926 birželis:
- Nuosekliai laikėsi krikščioniškosios moralės ir etikos, rėmėsi pagrindiniais konservatizmo
principais.
- Smerkė autoritarizmą, bet nepanaikino karo padėties.
- Vertinamas kaip nuosaikus prezidentas.
- Klaipėdos krašto prijungimas.
- Mokyklų, aukštųjų mokyklų steigimas.
KAZIO GRINIAUS VALDYMO YPATUMAI:
 1926 birželis – gruodis:
- Nepuolimo ir neutraliteto sutartis su SSRS.
- Demokratijos šalininkas – legalizavo partijas, panaikino karo padėties įstatymą.
- Taupus, siekė įgyvendinti parlamentarizmą, socialinį teisingumą, vystyti pramonę, tiesti kelius,
vykdyti švietimo ir kultūros plėtrą.
1922 M. KONSTITUCIJA:
 Priimta Steigiamojo Seimo.
 Valdymo forma – Parlamentinė respublika.
 Seimas renkamas 3 metams demokratiniuose rinkimuose. Remdamasis įstatymais prezidentas gali
Seimą paleisti.
 Prezidentą renka naujai išrinktas Seimas. Prezidentas skiria premjerą, yra šalies vadovas; atsiskaito
Seimui.
 Dalyvauti rinkimuose leidžiama nuo 21 m.; Būti išrinktas gali nuo 24 m.; piliečiai gali naudotis
Konstitucijoje nurodytomis teisėmis, vykdyti pareigas.
1938 M. KONSTITUCIJA:
 Priimta Prezidentui paklusnaus 1936 m. išrinkto Seimo.
 Valdymo forma – autoritarinė diktatūra.
 Seimas renkamas 5 metams; prezidentas gali paleisti asmeniškai nusprendęs.
 Prezidentas renkamas ypatingų tautos atstovų 7 metams; leidžia ir vykdo įstatymus, formuoja
vyriausybę, kuri atskaitinga tik jam; nekontroliuojamas, neatšaukiamas.
 Dalyvauti rinkimuose leidžiama nuo 24 m.; būti išrinktas į seimą nuo 30 m.; Konstitucija numato kai
kurias piliečių teises, nustato pareigas.
TAUTINIŲ MAŽUMŲ PADĖTIS TARPUKARIO LIETUVOJE:
 Pagal 1917 m. Vilniaus konferencijos nutarimus visos tautinės mažumos turėjo kultūrinę
autonomiją.
 Tarpukariu vyravo kitataučių tolerancija, situacija pablogėjo tik autoritarizmo laikotarpiu, nes buvo
akcentuojamas nacionalizmas, tačiau atskirų įstatymų nukreiptų prieš tautines mažumas priimta

5.27. Lietuvos tarptautinė
politika
nepriklausomybės praradimo
išvakarėse: Lenkijos
ultimatumas (1938 m.),
Klaipėdos krašto
praradimas (1939 kovas),
Lietuvos ir SSRS
savitarpio pagalbos sutartis
(1939 spalis).
5.28. Lietuvos
nepriklausomybės
praradimas:
1940 06 14 SSRS ultimatumas
Lietuvai ir
paskutinis vyriausybės
posėdis.
5.29. Pirmoji sovietinė
okupacija ir aneksija.
Sovietizacija, teroras, 1941 m.
birželio trėmimai.
Justo Paleckio ir Vinco Krėvės
Mickevičius veikla okupacijos
nebuvo.
 Žydai:
- Labiausiai organizuota ir sutelkta tautinė mažuma.
- Vertėsi amatais ir prekyba, daug išsilavinusių žmonių.
- Religiniame gyvenime autonomija.
- Iki 1924 m. turėjo ir kultūrinę, tautinę autonomiją, net ministrą be portfelio žydų reikalams.
- 1923 m. sudarė apie 8 proc. gyventojų.
- XX a. 4 deš. Situacija pablogėjo – didėjo antisemitizmas.
 Lenkai:
- Apie 2,2 proc. (be Vilniaus krašto).
- Dauguma lenkų gyveno miestuose, Kauno apskrityje.
- Dauguma sulenkėjusių bajorų sulietuvino pavardes ir ėmė priskirti save lietuviams.
- Dėl konflikto lenkų kultūrinės teisės buvo labiausiai varžomos; tik III Seimas leido kurti
lenkiškas mokyklas, kas sukėlė visuomenės nepasitenkinimą.
 Vokiečiai:
- Apie 2,2 proc. (be Klaipėdos krašto); Klaipėdoje sudarė 42 proc. gyventojų.
- 1924 m. įkūrė vokiečių kultūrinę sąjungą.
- Dauguma – protestantai.
- Į valdžią atėjus A. Hitleriui vokiečių tautinė mažuma imta laikyti labai nepatikima.
- Dauguma Klaipėdos vokiečių pritarė nacistų idėjoms, norėjo ją prijungti prie Vokietijos.
 Rusai:
- Apie 2,5 proc.
- Atskiros kultūrinės autonomijos nesuformavo.
- Dalis – pabėgėliai, persekiojami bolševikų, tarp jų ir garsūs intelektualai.
- Veikė rusų sentikių ir stačiatikių bendruomenės.
- Leido laikraštį, kuriame objektyviai pateikė SSRS įvykius.
- Veikė kultūrinės draugijos.
LENKIJOS ULTIMATUMAS:
 Įvykdžius Austrijos anšliusą Lenkija ima bijoti, jog Lietuva netaptų Vokietijos sąjungininke ir įteikia
ultimatumą.
 Pasinaudojama pasienio incidentu.
 1938 m. kovo 17 d. ultimatumas užmegzti diplomatinius santykius.
 Reikšmė: parodoma, jog Lietuva susitaiko su Vilniaus ir jo krašto praradimu.
KLAIPĖDOS KRAŠTO PRARADIMAS:
 1939 kovą Vokietija įteikia ultimatumą Lietuvai atiduoti Klaipėdos kraštą.
 Kovo 22 d. pasirašoma sutartis: Vokietija gauna Klaipėdos uostą, tačiau Lietuva gali juo naudotis
lengvatinėmis sąlygomis; įsipareigojama nenaudoti jėgos.
LIETUVOS IR SSRS SAVITARPIO PAGALBOS SUTARTIS:
 1939 m. spalio 10 d. SSRS užsienio reikalų ministras V. Molotovas ir Lietuvos UR ministras J. Urbšys
pasirašo Lietuvos – SSRS savitarpio pagalbos ir Vilniaus krašto perdavimo sutartį.
 Įsipareigota teikti viena kitai visokeriopą pagalbą.
 Į Lietuvą įvesta 20 tūkst. RA karių – prilygo Lietuvos kariuomenei taikos metu.
 Sudarytos sąlygos okupacijai.
SSRS ULTIMATUMAS LIETUVAI:
 1940 m. birželio 14 d. Lietuvos UR ministrui buvusiam Maskvoje įteikta ultimatyvi nota: Lietuvai
apkaltinama savitarpio pagalbos sutarties nesilaikymu ir sovietų karių grobimu.
 Reikalaujama:
- atiduoti teismui vidaus reikalų ministrą K. Skučą ir Valstybės saugumo departamento
direktorių A. Povilaitį kaip provokacijų prieš sovietų armijos karius kaltininkus
- sudaryti naują vyriausybę, kuri sugebėtų garantuoti savitarpio pagalbos sutarties vykdymą,
- įsileisti sovietų kariuomenę, kad ši galėtų užtikrinti sutarties vykdymą.
PASKUTINIS VYRIAUSYBĖS POSĖDIS:
 1940 m. birželio 15 d. 1 val. nakties Lietuvos vyriausybė susirinko į posėdį apsvarstyti ultimatumo
sąlygų.
 Ultimatumas priimamas:
- Mažuma siūlė priešintis ginklu (A. Smetona tarp jų); kiti motyvavo, jog kariuomenė
nepasirengusi ir nesugebės priešintis (premjeras A. Merkys).
- Viltasi, jog Lietuva nebus okupuota, o marionetine bus tik per karą.
- Manymas, jog ginkluota kova atneš per daug žalos (gyvybės, kultūra).
- Dėl Vokietijos veiksmų Beniliukse visas pasaulio dėmesys buvo ten ir buvo aišku, jog Lietuvai
niekas nepadės.
- A. Smetona emigruoja, valdžią perduoda A. Merkiui.
PIRMOJI SOVIETINĖ OKUPACIJA:
 1940 birželio 15 d. – 1941 birželio 22 d.
 Birželio 15 d. visoje šalyje dislokuojama RA daliniai – užkertamas kelias priešintis.
 Birželio 17 d. sovietų įsakymu pavaduojantis prezidentą A. Merkys paskiria ministru pirmininku J.
Paleckį (neturėjo teisės tai daryti – antikonstituciška); atsistatydina – J. Paleckis perima prezidento
pareigas, paskiria ministru pirmininku V. Krėvę – Mickevičių – formuojama „Liaudies vyriausybė“.
metais.
5.30. Antisovietinės
rezistencijos pagrindiniai
bruožai: LAF veiklos reikšmė
antisovietinėje
rezistencijoje, 1941 birželio
sukilimo Lietuvoje
priežastys ir reikšmė. Juozo
Ambrazevičius
vyriausybės veikla nacių
okupacijos sąlygomis.
5.31. Lietuva nacių okupacijos
metais: nacių teroras,
holokaustas Lietuvoje,
antinacinės rezistencijos
ypatybės.
 Legalizuota komunistų partija, perimama žiniasklaida, uždraudžiamos opozicinės partijos.
 Sukuriama „Lietuvos liaudies darbo partija“ (LKP), kuriai vienintelei leidžiama dalyvauti
rinkimuose.
 Liepą rinkimai į „Liaudies seimą“, rinkimai surežisuoti, nepriklausomos Lietuvos veikėjai ir
demokratijos šalininkai represuoti, išvežti.
 1940 liepos 21 – 23 d. liaudies seimas nutaria:
- Lietuva paskelbta socialistine respublika, pavadinama Lietuvos Sovietų Socialistine Respublika.
- Paprašyta priimti Lietuvą į SSRS sudėtį.
- Žemė paskelbta valstybės nuosavybe.
- Nacionalizuoti bankai, stambioji pramonė, prekyba ir transportas.
- Iš apyvartos išimtas litas ir įvestas rublis.
 1940 m. rugpjūčio 3 d. į Maskvą vyksta Lietuvos delegacija būti priimta į SSRS. Lietuva aneksuojama
ir tampa SSRS dalimi.
 Visą šį laikotarpį vykdytas teroras ir represijos – žmonės dingdavo; pirmosios aukos – žymūs
visuomenės veikėjai, autoritetingi karininkai, nepalaikantys sovietinės valdžios.
 1941 birželio 14 d. prasideda masiniai trėmimai: vykdomas „išbuožinimas“ – tremiami ūkininkai,
sukuriama „liaudies priešo“ sąvoka; dalis atsiduria tremtyje, dalis lageriuose, dalis nužudyti
kalėjimuose. 18 tūkst. ištremtųjų.
JUSTO PALECKIO VEIKLA:
 Politikas, žurnalistas.
 Dar Smetonos laikais bendravo su SSRS diplomatine atstovybe Lietuvoje.
 Buvo paskirtas Lietuvos prezidentu (1940 m.)
 Realios valdžios neturėjo – vykdė SSRS nurodymus.
 Pritarė žymių Lietuvos politikų (A. Merkio, J. Urbšio) tremčiai.
 Iki mirties išliko komunistu, užėmė aukštus sovietinius postus.
VINSO KRĖVĖS VEIKLA:
 Buvęs tautininkas, po gruodžio perversmo perėjo į komunistų pusę.
 Laikinai ėjo premjero pareigas (1940 m.)
 Vėliau buvo skiriamas ministru.
 Jo vadovavimas sudarė įspūdį, jog vyriausybė sudaryta teisėtai.
 Teigiama, jog pats nesuprato, jog buvo tik marionetė – tikėjo, jog pavyks demokratizuoti šalį.
 Per II pasaulinį karą emigravo, todėl sovietų buvo paskelbtas išdaviku.
LAF VEIKLOS REIKŠMĖ:
 1940 m. lapkritį Berlyne įkurtas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF). Steigiamąjį aktą pasirašo 28
žmonės; Tikslas – atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Vadovas – K. Škirpa.
 Vykdyti atsišaukimai, organizuoti partizanų būriai.
 Suorganizavo sukilimą Kaune ir Vilniuje (baltaraiščiai).
1941 M. BIRŽELIO SUKILIMO PRIEŽASTYS:
 Birželio 22 d. Vokietija užpuola SSRS.
 Sovietų represija ir teroras, Lietuvos prijungimas prie SSRS>
 Tikėjimasis, jog Vokietija suteiks savarankiškumą.
 Patriotizmas
1941 M. BIRŽELIO SUKILIMO REIKŠMĖ:
 Parodyta, jog gyventojai nepritaria sovietizacijai, atskleidė SSRS veiksmų neteisėtumą.
 Remiantis sukilėlių vyriausybės paskelbtu nepriklausomybės atkūrimu Lietuvos politiniai ir
diplomatiniai veikėjai ėmė kelti Lietuvos savarankiškumo klausimą tarptautinėje erdvėje.
 Paspartintas sovietų traukimasis.
JUOZO AMBRAZEVIČIAUS VYRIAUSYBĖS VEIKLA:
 1941 m. birželio 23 d. sudaryta J. Ambrazevičiaus vadovaujama laikinoji vyriausybė.
 Tikslas – paimti valdžią iki ateinant vokiečiams ir siekti nepriklausomybės.
 Paskelbė atkurianti Lietuvos nepriklausomybę.
 Paskelbė SSRS veiksmus prieš Lietuvą neteisėtais.
 Siekė tarptautinio pripažinimo.
 Siekė valdžią perimti į savo rankas, sušvelninti nacių okupaciją, gyventojus, jų turtą.
 Paskelbė įstatymus atkuriančius savivaldą, švietimo sistemą, žemės denacionalizaciją.
 Norint įtikti vokiečiams ir gauti leidimą veikti paskelbti antisemitiniai, antibolševikiniai įstatymai,
vokiečių teisių viršenybė.
 Steigiami žydų konclageriai.
 Neįgyvendinami svarbiausi siekia, nes tam sutrukdo vokiečiai (nepalanki valdžia); įvedamas
civilinis valdymas – pasiūloma tapti padėjėjais; rugpjūčio 5 atsistatydina (veikė 6 savaites).
NACIŲ OKUPACIJA:
 1941 birželis - 1944 m.
 Lietuva įtraukiama į naują administracinį darinį – Ostlandą.
 Vykdomas teroras, germanizacija; uždraudžiama tautinė, valstybinė simbolika, organizacijų veikla,
vykdoma griežta cenzūra, kontroliuojama visų institucijų veikla, uždaromi universitetai, mažinama

5.32. Svarbiausi Lietuvos XX a.
pirmosios pusės švietimo,
kultūros ir mokslo pasiekimai:
bendrojo lavinimo sistema,
Lietuvos universiteto įkūrimas,
Dainų šventės, Tautinė
olimpiada, Dariaus ir Girėno
skrydis per Atlantą, žymiausi
sporto pasiekimai.
5.33. Svarbiausių pasikeitimų
literatūroje,
dailėje, muzikoje, teatre ir
architektūroje
apibūdinimas remiantis
pasirinktais pavyzdžiais.
5.34. Lietuvos švietimo ir
kultūros raidos pagrindiniai
mokyklų.
 Vokiečių kalba įvedama kaip privaloma.
 Vykdomas holokaustas, čigonų genocidas.
 Vykdomas Lietuvos gyventojų teroras (sudeginami Pirčiupio, Ablingos kaimai su visais gyventojais).
 Organizuojama Lietuvos gyventojų gabenimas į konclagerius (Štuthofe atsidūrė didžioji dalis
inteligentijos, čia ištremti ir keturi tarėjai (įvairias gyvenimo sritis su vokiečių priežiūra
administruojanti institucija).
 Grobstė Lietuvos meno, kultūros, istorines vertybes, vežė jas į Vokietiją.
 Holokaustas: 1) 1941 birželis – lapkritis: pavieniai pogromai („Lietūkio“ skerdynės); 2) 1941
gruodis – 1943 kovas: žydai gyvena getuose, išnaudojami kaip darbo jėga; 3) 1943 balandis – 1944
liepa: masinis naikinimas. Propagandai pasiduoda lietuviai – prisideda prie žydų naikinimo
(teigiama, jog dėl bolševizmo kalti žydai).
ANTINACINĖ REZISTENCIJA:
 Komunistinis pasipriešinimas: naudojo partizaninio karo taktiką – laukė sovietų ir RA sugrįžimo;
kito kelio neturėjo, nes naciai žudė komunistų ir RA narius.
 Lietuvos patriotinis pasipriešinimas: iš pradžių pasyvūs veiksmai, pogrindinių laikraščių, slaptų
radijo laidų transliacija. Į nacius buvo žiūrima kaip į grėsmę, taiau kovojančią prieš dar didesnę
grėsmę – sovietus. Susikuria ir veikia:
- LLKS (Lietuvių laisvės kovotojų sąjunga) – leido nelegalią spaudą, kaupė ginklus, telkė karinius
dalinius, 1941 susijungė su LAF.
- LLA (Lietuvos laisvės armija; LVS (Lietuvių vienybės sąjūdis); LF (Lietuvos frontas)
- 1943 m. lapkritį pogrindinės organizacijos susijungia į VLIK‘ą – Vyriausiąjį Lietuvos
išlaisvinimo komitetą. (pirm. S. Kairys) – Ypač suaktyvėja vokiečiams pradėjus rinkti „vietinę
rinktinę“; atsisakę tarnauti joje ir vykti į frontą pabėga į pogrindį ir rengiasi kovai su RA.
- Pasiekimai:
o Vyko į užsienį ir informavo pasaulį apie nacių nusikaltimus Lietuvoje.
o Užsienyje kėlė Lietuvos nepriklausomybės klausimą.
o Sužlugdė SS legiono įkūrimą Lietuvoje („vietinė rinktinė“).
o Sutrukdė surinkti numatytą 100 tūkst. žmonių kiekį priverstiniams darbams
Vokietijoje.
o Sutelkė jėgas antisovietinei rezistencijai.
 Lenkų nacionalinis pasipriešinimas: nuo 1943 m. Rytinėje Lietuvos dalyje (daugiausia Vilnius)
veikia lenkų partizanų būriai: „Armija Krajova“, siekę atkurti Lenkiją su Vilniaus kraštu; puldinėjo
vokiečius, rusų partizanus, lietuvius.
XX A. PIRMOS PUSĖS ŠVIETIMO PASIEKIMAI:
 Įvestas 4 metų nemokamas privalomas pradinis mokymas.
 Algas mokytojams mokėjo švietimo ministerija, ji ir kontroliavo jų darbą.
 1936 m. reforma įteisinamas privalomas 6 metų mokslas, tačiau lieka tik 4 m.
 Veikė progimnazijos, gimnazijos, amatų mokyklos, aukštesniosios mokyklos.
 1922 m. įkurtas Lietuvos (Kauno) universitetas, vėliau pervadintas į VDU.
 Įkurta Žemės ūkio akademija, Veterinarijos akademija, pedagoginis institutas, Muzikos
konservatorija.
XX A. PIRMOS PUSĖS KULTŪROS PASIEKIMAI:
 Suklesti nacionalinė kultūra, subręsta literatų karta.
 Vyksta Dainų šventės (1928 ir 1930 m.).
 Nuo 1924 m. Lietuva nors ir nereguliariai, tačiau dalyvauja olimpiadose.
 1937 ir 1939 m. laimėtos Europos krepšinio pirmenybės. Žymiausi krepšininkai: Pranas Lubinas ir
Steponas Darius.
 1938 m. Kaune surengta primoji Tautinė olimpiada.
 1933 m. lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas perskrido Atlantą – antras pagal trukmę ir
įveiktus kilometrus skrydis pasaulyje.
XX A. PIRMOS PUSĖS MOKSLO PASIEKIMAI:
 Plėtojami su žemės ūkiu susiję mokslai: agronomija, veterinarija, zootechnika, selekcija.
 Veikia tyrimų institutai ir bandymų stotys.
 Lietuviška enciklopedija.
 K. Pakštas „Lietuvos geopolitika“
SVARBIAUSI PASIKEITIMAI:
 Literatūra: „Keturvėjininkai“, Šatrijos Ragana, Ignas šeinius, Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Aistis,
Bernardas Brazdžionis, Salomėja Neris, Kazys Binkis.
 Dailė: Veikia dailininkų draugijos; 1925 m. M. K. Čiurlionio įkurta dailės galerija; Adomas Varnas,
Juozas Zikaras, Petras Rimša, Petras Kalpokas.
 Teatras: 1919 m. Tautos teatras Kaune; 1919 m. pirmoji mėgėjiška opera „Birutė“ – Kaune; 1922 m.
Valstybės teatras Kaune; 1925 m. pirmasis baleto spektaklis „Kopelija“; režisieriai: B. Dauguvietis, J.
Miltinis,; Operos teatras, simfoninis orkestras.
 Architektūra: monumentali, didingi, masyvūs, tvirtų konstrukcijų pastatai; Žymiausi architektai: M.
Songaila (Lietuvos bankas), V. Dubeneckis (VD karo muziejus), V. Landsbergis – Žemkalnis.
LIETUVOS ŠVIETIMO IR KULTŪROS RAIDA II PASAULINIO KARO METAIS:
 Organizuojama Lietuvos gyventojų gabenimas į konclagerius (Štuthofe atsidūrė didžioji dalis
bruožai Antrojo pasaulinio
karo metais: universitetų
uždarymas, žymių visuomenės
veikėjų tremtis į Štuthofo
koncentracijos stovyklą,
inteligentijos pasitraukimas iš
Lietuvos karo pabaigoje.
6. VISUOMENĖ ŠALTOJO KARO IR KOMUNIZMO ŽLUGIMO EUROPOJE LAIKAIS
6.1. Teritoriniai ir politiniai
pokyčiai Europoje po
Antrojo pasaulinio karo.
6.2. Šaltojo karo priežastys ir
jo reiškimosi
formos.
6.3. Vinstono Čerčilio kalbos
Fultone esmė. Trumeno
doktrinos ir Maršalo plano
pagrindinės idėjos.
6.4. Komunistinių režimų Rytų
inteligentijos, čia ištremti ir keturi tarėjai (įvairias gyvenimo sritis su vokiečių priežiūra
administruojanti institucija).
 Vokiečių kalba įvedama kaip privaloma.
 Grobstė Lietuvos meno, kultūros, istorines vertybes, vežė jas į Vokietiją.
 uždaromi universitetai, mažinama mokyklų.
TERITORINIAI POKYČIAI EUROPOJE PO ANTROJO PASAULINIO KARO:
 Berlynas padalintas į 4 okupacines zonas.
 Finansiškai išsekusi Didžioji Britanija 1947 m. praranda Indiją.
 Estija, Latvija ir Lietuva netenka nepriklausomybės.
 Rytų Prūsija padalinta SSRS ir Lenkijai.
 Vokietija suskaldyta į VFR ir VDR.
 1946 m. Taikos konferencijoje 1947 m. sutartimi:
1) Atkurtos Vengrijos prieškario sienos.
2) Atkurtos Suomijos sienos pagal 1940 m. kovo susitarimą su SSRS.
3) Jugoslavijai atitenka 9 tūkst. Kv. km Italijos.
 Atkurtos Lenkija, Austrija, Jugoslavija, Čekoslovakija
POLITINIAI POKYČIAI EUROPOJE PO ANTROJO PASAULINIO KARO:
 Italija praranda didžiosios valstybės statusą.
 Iškyla dvi supervalstybės:
1) SSRS:
o Išaugusi komunistų partijos įtaka.
o Dideli nuostoliai po karo.
o Stipri sunkioji pramonė, bet silpna lengvoji.
o Armija Vokietijoje, Austrijos rytuose, Lenkijoje, Šiaurės Korėjoje, Vengrijoje,
Čekoslovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Mandžiūrijoje.
2) JAV:
o Atsiveria pasaulio rinkos.
o Turi daugiau aukso nei visi Vakarai.
ŠALTOJO KARO PRIEŽASTYS:
 JAV ir Didžiosios Britanijos nerimas dėl savo pozicijų Europoje.
 SSRS įsigalėjimas Rytų Europoje.
 Įtampa tarp Rytų ir Vakarų.
 JAV baimė dėl komunizmo plitimo.
 Skirtingos (antagonistines) supervalstybės JAV ir SSRS.
 Ginklavimosi varžybos dėl pozicijų Afrikoje ir Azijoje.
ŠALTOJO KARO REIŠKIMOSI FORMOS:
 Ekonominis spaudimas (Trumeno doktrina, Maršalo planas).
 Ryšių siaurinimas.
 Šnipinėjimas (1947 m. įsteigta CŽV).
 Propagandinė kova.
 Ginklavimosi varžybos (atominės bombos).
 Kariniai blokai:
1) NATO – 1949 m. (1949 m. JAV, Kanada, DB, Prancūzija, Portugalija, Italija, Belgija, Nyderlandai,
Danija, Norvegija, Islandija, Liuksemburgas; 1952 m. Turkija ir Graikija).
2) VSO – 1955 m. (SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, VDR ir Albanija)
VINSTONO ČERČILIO KALBOS FULTONE ESMĖ:
 1946 m. kovo mėn.
 Sąvoka „geležinė uždanga“.
 Laikoma šaltojo karo pradžia.
 Skatinimas vienytis prieš komunizmą.
TRUMENO DOKTRINOS PAGRINDINĖS IDĖJOS:
 JAV atsisako izoliacionizmo.
 1947 m. kovo 13 d.
 JAV garantuoja pagalbą prieš komunizmą kovojančioms šalims.
 JTO chartijos įgyvendinimas: laisvas tautų apsisprendimas.
MARŠALO PLANO PAGRINDINĖS IDĖJOS:
 1947 m. birželio 5 d. Dž. K. Maršalas.
 13,2 mlrd. JAV dolerių.
 16 valstybių: Airija, Austrija, Belgija, Danija, DB, Graikija, Italija, Islandija, Liuksemburgas,
Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Švedija, Turkija, VFR.
 60% sumos skiriama DB, Prnacūzijai ir VFR.
 SSRS neleido pasinaudoti parama satelitinėms valstybėms.
KOMUNISTINIŲ REŽIMŲ RYTŲ EUROPOJE ĮSITVIRTINIMO PRIEŽASTYS:
Europoje įsitvirtinimo
priežastys ir sovietizacijos
ypatumai.
6.5. Berlyno blokada ir jos
pasekmės. Vokietijos
Federacinės Respublikos ir
Vokietijos Demokratinės
Respublikos susikūrimo
aplinkybės.
6.6. NATO (1949 m.) ir
Varšuvos sutarties
organizacijos karinių blokų
susikūrimas ir jų vaidmuo
šaltojo karo metais.
6.7. JTO tikslai ir pagrindinės
institucijos: Generalinė
asamblėja ir Saugumo taryba.
6.8. Pasipriešinimas
komunistiniam režimui:
1956 m. sukilimas Vengrijoje,
1968 m. sukilimas
Čekoslovakijoje. Brežnevo
doktrinos esmė. „Solidarumo“
judėjimo Lenkijoje esminiai
bruožai.
 1945 m. „išvaduotos“ Raudonosios Armijos valstybės tampa komunistinėmis.
 Falsifikuojami rinkimų rezultatai, diegiama „Liaudies demokratija“.
 1948 m. socialistinių valstybių sistemas: SSRS, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija,
Jugoslavija, Albanija.
SOVIETIZACIJOS YPATUMAI:
 1945 m. – 1948 m. nacionalizacija.
 Suvalstybinta pramonė – 8 val. darbo diena.
 Žemės ūkio kooperavimas.
 Susidorojimas su savarankiškesniais vadais (Jugoslavija J. Titas, Lenkija V. Gomulka)
BERLYNO BLOKADA IR JOS PASEKMĖS:
 1948 m. pinigų reforma – JAV ir Prancūzija suvienija okupuotas savo Vokietijos žemes ir įveda
Vokietijos markę.
 SSRS kaip atsvarą kuria Rytuose savo ekonominę zoną -> 1948 m. birželio 24 d. SSRS uždaro visus
kelius jungiančius Vakarų ir Rytų Berlyną -> 15 mėn. -> Berlynas padalijamas į Vakarų ir Rytų.
VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS IR VOKIETIJOS DEMOKRATINĖS RESPUBLIKOS
SUSIKŪRIMO APLINKYBĖS:
 1949 m. balandį nusprendžiama įkurti VFR.
 1949 m. spalio 7 d. įkuriama VDR (nusprendžia VVSP – Vokietijos vieningoji socialistų partija)
 Stalinas siūlo paskelbti Berlyną neutralia zona.
 1957 m. apribojamas Rytų Vokietijos gyventojų patekimas į VFR.
 1961 m. rugpjūčio 13 d. 120 km Berlyno siena.
NATO:
 Įkuriama 1949 m.
 North Atlantic Treaty Organization.
 1949 m. JAV, Kanada, DB, Prancūzija, Portugalija, Italija, Belgija, Nyderlandai, Danija, Norvegija,
Islandija, Liuksemburgas.
 1952 m. Turkija ir Graikija.
 Bendrai gintis nuo galimo SSRS puolimo.
VSO:
 1955 m. gegužės 14 d.
 Varšuvos Sutarties Organizacija.
 SSRS, Bulgarija, Vengrija, VDR, Lenkija, Rumunija, Čekoslovakija, Albanija (nuo 1961 m. faktiškai
nedalyvauja)
GENERALINĖ ASAMBLĖJA:
 JTO aukščiausioji valdymo institucija, formuojama iš visų organizacijos narių.
 Sprendimai neturi įstatymų galios, tačiau atspindi organizacijos nuomonę.
 Renkasi kartą per metus.
 Tarp sesijų darbą atlieka Generalinis sekretorius ir Sekretorius.
SAUGUMO TARYBA:
 JTO struktūros dalis, nuolatinė organizacija.
 Sudaryta iš penkių nuolatinių (SSRS (dab. Rusija), JAV, Prancūzija, DB ir Kinija) narių, turinčių veto
teisę ir dešimties narių renkamų2 metams GA.
 Atsakinga už tarptautinės tvarkos ir saugumo palaikymą.
 Siūlo būdus konfliktams spręsti, nusprendžia imtis ginkluotų veiksmų.
1956 M. SUKILIMAS VENGRIJOJE:
 Paskatina SSKP XX suvažiavimas ir Poznanės darbininkų sukilimas.
 1956 m. spalio 23 d. Budapešte į manifestaciją susirenka darbininkai ir studentai ir pareikalauja
demokratinių reformų -> 1) Nuverstas Stalino paminklas, 2) Premjeras Imrė Nadis lapkričio 1 d.
suformuoja Vyriausybę, 3) Išstoja iš VSO.
 1956 m. lapkričio 4 – 11 d. sovietų kariuomenės įsiveržimas.
 Mirties bausmė ir susidorojimas su sukilėliais.
1968 M. „PRAHOS PAVASARIS“
 KP CK sekretorius A. Dubčekas.
 „Čekoslovakijos kelias į socializmą“ – reformų siūlymas („Žmogiškas socializmas“).
 VSO šalių (išskyrus Rumuniją) intervencija į Čekoslovakiją.
 Pirmuoju sekretoriumi paskiriamas G. Husakas.
 Pavadinama „broliška pagalba prieš kontrrevoliuciją“.
BREŽNEVO DOKTRINA:
 SSRS teisė kištis į kitų socialistinių valstybių vidaus reikalus socializmo gynimo dingstimi.
 Ribotas socialistinių valstybių suverenitetas.
 1968 m. rugpjūčio mėn.
„SOLIDARUMO“ JUDĖJIMO LENKIJOJE ESMINIAI BRUOŽAI:
 1980 – 1981 m.

6.9. 1957 m. Europos
Ekonominės Bendrijos įkūrimo
reikšmė.
6.10. Įtampos augimas šaltojo
karo metais: 1961 m. Berlyno
sienos pastatymas ir 1962 m.
Karibų krizė. Džono Kenedžio
ir Nikitos Chruščiovo vaidmuo
Karibų krizės metu.
6.11.Lokaliniai karai: Korėjos
karo, JAV įsitraukimo į
Vietnamo ir SSRS įsitraukimo
Afganistano karus priežastys
ir jų padariniai.
 Sparčiai prastėjanti Lenkijos gyventojų ekonominė padėtis: kyla kainos, gyventojai prasiskolinę
bankams, didėja infliacija, skolos užsieniui.
 Šalyje prasideda streikai.
 Pirmoji socialistinėse šalyse savavaldė profsąjungų organizacija.
 Vadovauja Gdansko laivų statyklos elektrikas Lechas Valensa.
 1980 – 1981 m. turėjo apie 10 mln. narių.
 Lenkijos premjeras ir gynybos ministras paskelbia šalyje karinę padėtį, „Solidarumas“ uždraustas,
cenzūra, vadai suimami.
 1989 m. balandį vėl legalizuojamas, „Solidarumo“ kandidatai laimi rinkimus, L. Valensa tampa
premjeru.
EEB ĮKŪRIMO REKŠMĖ:
 1957 m. Romos sutartimi.
 Siekia ekonominiu požiūriu integruoti Europą; ES pirmtakė.
 Suvienija narių ekonomines pajėgas, sudaro prielaidas spartesniam ekonomikos augimui, didesniam
konkurencingumui pasaulyje.
 Sumažina JAV ekonominę galią.
 Užtikrina Gerovės valstybės kūrimą, tvirtos viduriniosios klasės formavimąsi.
 Atvėrė kelią ES susikūrimui.
1961 M. BERLYNO SIENOS PASTATYMAS:
 1961 m. rugpjūčio 13 d.
 120 km siena aplink Vakarų Berlyną.
KARIBŲ KRIZĖ:
 1959 m. Kuboje į valdžią ateina F. Kastro, Kuba tampa SSRS sąjungininkė (importo-eksporto
santykiai).
 Krizė kyla, kai 1962 m. JAV sužino apie Kuboje įrengtą SSRS vidutinio nuotolio raketų su
branduoliniais užtaisais aikšteles.
 Dž. Kenedis atsisako minties pulti ir blokuoja salas nuo sovietų.
 N. Chruščiovas ir Dž. Kenedis sutaria, jog lapkritį SSRS išgabens raketas, o JAV nepuls Kubos.
KORĖJOS KARAS:
 1948 m. išvestos karinės pajėgos, susikuria dvi Korėjos:
1) Šiaurės Korėja – Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (Valdovas Kim ir Senas,
komunizmas ir SSRS įtaka).
2) Pietų Korėja – Korėjos Respublika.
 Karas 1950 – 1953 m. (SSRS tyliai pritaria).
 1950 m. birželio 25 d. KLDR kariuomenė įsiveržia į P. Korėją ir per mėn. užima beveik visą teritoriją,
 JTO ST SSRS pasiuntinys boikotuoja posėdį.
 JTO pajėgos (90 % JAV karių) užima beveik visą pusiasalį.
 Šiaurei padeda Kinija („savanoriai“)
 Pozicinis karas.
 1953 m. paliaubos ties 38 lygiagrete demarkacinė zona.
VIETNAMO KARAS (JAV ĮSITRAUKIMAS)
 1946 – 1954 m.
 Po II pasaulinio karo valdžią turi komunistai (Ho Ši Minas).
 Prancūzija siekia išlaikyti Vietnamą savo rankose (remia JAV).
 Vietnamiečius remia SSRS ir Kinija.
 Prasideda antikariniai judėjimai.
 Persimeta į kitas Prancūzijos kolonijas – Laosą ir Kambodžą.
 1954 m. Ženevos susitarimas dėl Indokinijos 1) Vietnamas, Laosas ir Kambodža laisvos šalys,
2) Išvesti kariuomenę, 3)Turi įvykti laisvi rinkimai (neįvyksta).
 Vietkongas (Pietų Vietnamo nacionalinis išsivadavimo frontas – komunistai).
 JAV bijodama komunizmo įsigalėjimo 1965 m. į Vietnamą pasiunčia karinius dalinius.
 JAV puola partizanus, bet nedrįsta jiems padedančių SSRS karių.
 1970 m. persimeta į Laosą ir Kambodžą.
 JAV piliečiai priešinasi karui.
 1973 m. sausį susitarimas dėl karo nutraukimo: 1) Išvedama kariuomenė iš Vietnamo, 2) 56 tūkst.
Žuvusių amerikiečių, 1 mln. vietnamiečių, 3) 352 mln. Dolerių išlaidos.
 1975 m. komunistai užima Pietų Vietnamą.
 1976 m. Vietnamo Socialistinė Respublika.
AFGANISTANO KARAS (SSRS ĮSITRAUKIMAS):
 1978 m. karinis komunistų perversmas (modernizuoja šalį, pagerina moterų padėtį, supasaulietina).
 Kyla pasipriešinimas.
 Įsiveržia SSRS armija 1979 m.
 SSRS statytinis valdžioje B. Karmalis.
 Partizanus (modžahedus) remia Pakistanas, JAV, Kinija, Iranas.
 Pasmerkiama SSRS, boikotuojamas Maskvos olimpiada.
 Apie 12 tūkst. Žuvusių karininkų.
 1988 m. Ženevos susitarimas, po metų išvedama armija.

6.12. Nikitos Chruščiovo ir
Leonido Brežnevo valdymo
ypatumai: nuo „atšilimo“ prie
stagnacijos.
6.13. 1975 m. Helsinkyje
pasirašyto Europos saugumo
ir bendradarbiavimo
konferencijos Baigiamojo akto
reikšmė.
6.14. Michailo Gorbačiovo
pastangos reformuoti
komunistinį režimą.
Pertvarkos ir viešumo
politikos tikslai ir rezultatai.
6.15. Sovietų Sąjungos ir
 Toliau kovoja modžahedai su valdžia, vėliau tarpusavyje.
 Įsitvirtina talibai (talibanas).
NIKITOS CHRUŠČIOVO VALDYMAS:
 „Atšilimas“ arba destalinizacija.
 1953 – 1964 m.
 1953 m. naujas SSRS kursas: 1) Geresnis plataus vartojimo prekių aprūpinimas, 2) lengvatos
kolūkių valstiečiams, 3) likviduojamos priverčiamojo darbo stovyklos, 4) anuliuota tremties
bausmė, 5) propaganda.
 Kariuomenės malšinami kalinių sukilimai (1953 – 1954 m.)
 VSO 1955 m.
 Atskleistas asmenybės kultas ir jo padariniai.
 1957 – 1958 m. reformos: 1) decentralizuota ūkio valdymo sistema, 2) naikinamos mašinų –
traktorių stotys, 3) intensyvintas žemės ūkis (kukurūzų politika).
 1959 m. SSKP XXI septynmečio planas.
 1961 m. SSKP XXII nauja komunizmo kūrimo programa.
 1961 m. balandžio 12 d. J. Gagarinas per 18 mėn. su „Vostok“ apskrieja Žemę.
 1962 m. Karibų krizė.
 Nušalintas per Kremliaus perversmą.
 1959 m. vizitas į JAV.
 1956 m. ‚Budapešto ruduo“.
LEONIDO BREŽNEVO VALDYMAS:
 Stagnacija.
 1964 – 1982 m.
 1968 m. ‚Brežnevo doktrina“.
 1969 m. pasienio incidentas su Kinija (prie Usūrio).
 Įtampos su Vakarais mažinimas.
 Susitikimai: 1) VFR kancleriu V. Brantu 1971 m., 2) JAV prezidentu R. Niksonu 1972, 1974 m.,
3) JAV prezidentu G. Fordu 1974 m.
 Strateginės ginkluotės apribojimo sutartys (1972, 1979 m.)
 „Prahos pavasaris“ 1968 m.
 Nuo 1970 m. bendradarbiavimas su Vakarais.
 SSRS įtakos plėtra Azijoje ir Afrikoje.
 Vartojimo prekių deficitas.
 Įsiveržimas į Afganistaną 1979 m.
HELSINKIO EUROPOS SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO KONFERENCIJOS BAIGIAMOJO AKTO
REIKŠMĖ:
 1975 m. liepos 30 d. – rugpjūčio 1 d. Helsinkyje.
 Visų Europos valstybių (išskyrus Albaniją) ir JAV su Kanada pasitarimas Europos saugumo ir
bendradarbiavimo klausimais.
 Tarptautinės įtampos mažinimo derybos.
 Baigiamajame akte reikalaujama politinių laisvių SSRS ir soclagerio šalyse.
MICHAILO GORBAČIOVO PASTANGOS REFORMUOTI KOMUNISTINĮ REŽIMĄ:
 1985 m. SSRS vadovu tampa M. Gorbačiovas.
 XX a. 9 d-metyje SSRS: 1) sulėtėja ekonomikos raida, 2) didėja prekių deficitas, 3) Mažėja eksportas
ir importas, 4) Plinta visuomenės ydos: cinizmas, girtavimas, 5) Prekių įsigyti galėjo tik vadinamoji
nomenklatūra.
„PERESTROIKOS“ ESMĖ:
 Ekonomika: 1) numatyta padidinti įmonių savarankiškumą – suteikiant teisė prekiauti produkcijos,
viršijus planą, bet neduoda norimų rezultatų – didėja infliacija, atlyginimai kyla, prekių trūksta,
2) 1987 m. leidžiama imtis individualios darbinės veiklos, kuriami kooperatyvai, prasideda
grobstymai iš valstybinių gamyklų, jos žlugdomos, 3) 1990 m. pereinama prie rinkos ekonomikos,
Valstybinių įmonių direktoriams suteikiamas didelis savarankiškumas, tačiau tai tik paskatina
gamybos smukimą, piktnaudžiavimą ir korupcijos plitimą, plėtojasi krizė.
 Politika: 1) Viešumo „Glasnostj“ politika, 2) Demokratizacija: per 1989 m. SSRS Liaudies deputatų
suvažiavimą į vieną deputato vietą leista kelti kelis kandidatus, 3) 1990 m. suvažiavime
panaikinamas 6-asis Konstitucijos straipsnis, įteisinęs Komunistų partijos valdymą ir įvedama
prezidento pareigybė (slaptu balsavimu išrenkamas M. Gorbačiovas), 4) Pradeda formuotis
daugiapartinė sistema.
 Tarptautiniai santykiai: 1) Dialogas su Vakarais (R. Reiganas, Dž. Bušas), 2) Mažinama ginkluotė,
3) SSRS pasitraukimas iš Afganistano karo, 4) Atsisakoma Brežnevo doktrinos.
PERTVARKOS IR VIEŠUMO POLITIKOS TIKSLAI IR REZULTATAI:
 Tikslai: sužadinti visuomenės susidomėjimą ir mažinti apatiją bei cinizmą, padidinti pasitikėjimą
valdžią.
 Rezultatai: apie represijas ir okupaciją prabyla Baltijos šalys, kitos sovietinio bloko šalys pareiškia
norą išstoti (Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnija) -> Daugelis šalių pareiškia apie
nepriklausomybę -> SSRS byrėjimas, -> Berlyno sienos griuvimas, ->Šaltojo karo pabaiga.
SOVIETŲ SĄJUNGOS ŽLUGIMO PRIEŽASTYS:
pasaulinės komunizmo
sistemos žlugimo priežastys.
6.16. 1989 m. Berlyno sienos
griūtis ir vieningos Vokietijos
susikūrimo aplinkybės.
6.17. Šaltojo karo padariniai.
6.18. Lietuvos sovietizacija ir
represijos 1944, 1945–1953
m.: kolūkių kūrimas, trėmimai,
politinės represijos,
prievartinis ateizmo diegimas,
cenzūra ir kultūros
ideologizacija.
 Lenkijos ūkio sunkumai paskatina „Solidarumo“ profsąjungų susivienijimą (L. Valensa) 1980 m.
 „Perestroika“ ir Brežnevo doktrinos atsisakymas (prasideda nuvilnijimo efektas, kai įvykiai vienoje
šalyje iškart sukelia atgarsius kitose)
 1991 m. Gruodžio 25 d. M. Gorbačiovas atsistatydina iš SSRS prezidento pareigų, SSRS nustoja
egzistuoti.
 1991 m. birželio 12 d. B. Jelcinas išrenkamas Rusijos Respublikos prezidentu.
 1991 m. liepos 1 d. likviduojama VSO, gruodžio 8 d. įkuriama NVS (Rusija, Baltarusija, Ukraina).
PASAULINĖS KOMUNIZMO SISTEMOS ŽLUGIMO PRIEŽASTYS:
 1988 m. rinkimus Lenkijoje laimi „Solidarumas“ ir J. Valensa tampa prezidentu (1990 m.)
 1990 m. rinkimai Vengrijoje – komunistai persivadinę surenka tik dešimtadalį balsų, Konstitucijoje
įvedamas demokratinis valdymo būdas,
 1989 m. Čekoslovakijoje taikios Aksominės revoliucijos metu nuverčiama komunistų valdžia, 1992
m. atsiskiria Čekija ir Slovakija.
 Albanijoje, nors rinkimus laimi persivadinę komunistai, tačiau įteisinamos ir kitos partijos,
 Rumunijoje nuverčiamas N. Čaušesku, 1990 m. rinkimus laimi Nacionalinis Gelbėjimo Frontas.
 1989 m. nugriaunama Berlyno siena.
1989 M. BERLYNO SIENOS GRIŪTIS:
 1989 m. lapkričio 9 d.
 Prasideda stiprus opozicinis judėjimas, nuverčiama komunistų partija.
VIENINGOS VOKIETIJOS SUKŪRIMAS:
 VDR rinkimus laimi partijos už susivienijimą,
 1990 m. liepos 1 d. abiejose valstybėse įvedama viena valiuta – markė, panaikinti tarpusavio muitai,
 1990 m. rugsėjį Maskvoje pasirašyta sutartis (SSRS, JAV, DB, Prancūzija, VFR, VDR)
 Sienos pripažįstamos nebekeičiamomis,
 Kariniai apribojimai,
 Iš VDR išvedama sovietų kariuomenė,
 1990 m. spalio 3 d. VDR prijungiama prie VDR (pastarosios parlamento nutarimu)
ŠALTOJO KARO PADARINIAI:
 Politiniai:
- Įrodytas demokratijos pranašumas prieš diktatūrą.
- Žlugo dvipolė sistema, Šaltąjį karą laimėjusi JAV ima naudotis savo padėtimi – kišasi į įvairius
tarptautinius konfliktus.
- Žlugo pasaulinė komunistinė sistema; lieka tik Kubos, Šiaurės Korėjos ir Kinijos komunistinės
valstybės; Kuba ir Šiaurės Korėja nusilpsta, Kinija nesiekia pasaulinės revoliucijos; suderina
rinkos ekonomiką.
- Susidarė prielaidos suvienyti Europą (demokratizacijos procesai).
- Jugoslavijoje kyla etniniai konfliktai.
 Ekonominiai:
- Įrodyta, jog rinkos ekonomika pranašesnė už planinę.
- Įsitvirtina JAV. Doleris – pagrindinė valiuta.
- Pokomunistinėse šalyse vyksta ekonominė krizė.
 Socialiniai:
- Įrodytas individualumo pranašumas prieš kolektyvizmą.
- Pokomunistinėse visuomenėse formuojasi klasinė visuomenė, didėja diferenciacija; plinta
alkoholizmas, nusikalstamumas, savižudybės – socialinės nelygybės ir pasikeitusios sistemos
išdava.
 Kultūriniai:
- Įsivyrauja Vakarų kultūra (pokomunistinėse šalyse).
- Pokomunistinė visuomenė perėmė vartotojišką kultūrą.
- Didėja globalizacija.
REPRESIJOS 1944 M.
 RA įžengia į Lietuvą 1944 m. liepos 4 d.
 Masinė emigracija (64 tūkst.) į Vokietiją, ypač inteligentija.
 Tikėtasi nepriklausomybės po karo.
 Sovietų paskelbiama visuotinė mobilizacija.
 Vengusiems taikytos represijos.
 Represijas vykdo NKVD.
SOVIETIZACIJA:
 Politinės pertvarkos ir represijos: 1) Formaliai veikia Aukščiausioji Taryba ir Liaudies Komisarų
Taryba, 2) Lemia CK antrieji sekretoriai, 3) 1945 m. kadrų valymas, 4) nuo 1946 m. kas 4 metus
„rinkimai“, po vieną kandidatą į vieną vietą paskiria KP.
 Kolūkių kūrimas:1) Iki 1948 m. nacionalizuojamos įmonės, 2) 1946 – 1950 m. ketvirtasis penkmečio
planas (I Lietuvai), 3) 1944 m. žemės dalybos, buožėms paliekama 20-30 ha, 4) 1947 m. gegužės 21
d. VKP (b) CK nutarimas dėl kolchozų steigimo Baltijos Respublikose. 5) 1947 m. vasario 26 d.
pirmasis Marytės Melninkaitės kolchozas. 6) „buožių“ likvidavimo politika, 7) Iš kolchozo išstoti
galima tik prievarta, 8) Naikinami vienkiemiai.
 Trėmimai: 1) besipriešinantys kolektyvizacijai 1948 m. 40 tūkst. Ištremti, 2) Mirties bausmės
taikymas (1945 m. per mėn. 26 žmonės), 3) Deginami kaimai, 4) Ypač tremti katalikų bažnyčios

6.19. Ginkluota rezistencija:
tikslai, organizacija, veiklos
būdai ir rezultatai. Jono
Žemaičio Vytauto, Adolfo
Ramanausko-Vanago, Juozo
Lukšos-Daumanto vaidmuo
rezistenciniame judėjime.
6.20. Lietuvos Laisvės Kovos
Sąjūdžio tarybos 1949 m.
vasario 16 d. deklaracijos
idėjos.
6.21. Antano Sniečkaus
valdymo bruožai: krašto
industrializacija ir
urbanizacija, komunistinės
ideologijos diegimas,
represijos prieš partizanus ir
disidentus.
atstovai, 5) 1949 m. kovą 29 tūkst. 6) 1951 m. 16 tūkst. 7) siekiama įbauginti ir apgyvendinti
atokius kraštus.
 Ateizmo diegimas: 1) varžoma katalikų bažnyčia, 2) tremiami dvasininkai, 3) atimamos bažnyčios.
 Cenzūra ir kultūros ideologizacija: 1) 1944 m. pradeda veikti VU ir KU, 2) nuo 1949 m. privalomas
septynmetis mokymas, 3) ugdoma sovietinei ideologijai ištikima inteligentija, 4) kūriniai ir menas
griežtai tikrinami, cenzūruojami.
PRIEŽASTYS:
 Patriotizmas.
 Lengvas pasipriešinimo vokiečiam sąjūdžio pertvarkymas.
 Vyrų išėjimas į miškus siekiant išvengti mobilizacijos ir suėmimų.
TIKSLAI:
 Parodyti Vakarams, kad Lietuva nenori būti SSRS.
 Atkurti nepriklausomybę.
ORGANIZACIJA:
 Formos: 1) Ginkluota partizaninė kova, 2) pogrindinė veikla, 3) pilietinis nepaklusnumas.
 Laikotarpiai:
1) Visuotinis pasipriešinimas (1944 – 1946 m.), kuriasi ginkluoti būriai (iki 100 asmenų), gyvena
miško stovyklavietėse, atviros kovos su RA, prasta organizacija.
2) Organizuotas (1946 – 1948 m.) atsiranda vadai, būriai po 5-15 gyvena užmaskuotuose
bunkeriuose, naudojama pogrindinės kovos taktika, sabotažas, netikėti išpuoliai; sovietai ima
naudoti apsimetinėjimo partizanais taktiką.
3) Centralizacija (1949 – 1953 m.) vadovauja Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (Jonas Žemaitis –
Vytautas); 1949 m. įkurtas LLKS; trėmimai ir SSRS taktika verčia keisti taktiką – būriai po 3-5,
mažėja karinių susirėmimų, dažniau naudojamas teroras – sabotažas.
VEIKIMO BŪDAI:
 Būriai (5-15) ir bunkeriai.
 Apygardos (sritys) 9.
JONAS ŽEMAITIS – VYTAUTAS:
 1945 m. Žebenkšties rinktinės štabo viršininkas.
 1947 m. Kęstučio apygardos vadas.
 1948 m. įkuria Jūros sritį.
 1949 m. išrinktas LLKS tarybos pirmininku.
 1954 m. sušaudytas.
ADOLFAS RAMANAUSKAS – VANAGAS:
 Gimė JAV.
 1946 m. Merkio rinktinės vadas.
 1947 m. Dainavos apygardos vadas.
 1948 m. Pietų Lietuvos srities vadas.
 1949 m. LLKS gynybos pajėgų vadas.
 1956 m. sušaudytas.
JUOZAS LUKŠA – DAUMANTAS:
 1947 m. Tauro apygardos vadas.
 1948 m. Baden Badene pasitarimas su VLIK‘u (Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo komitetas).
 1949 m. LLKS atstovas užsieniui.
LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO TARYBOS 1949 M. VASARIO 16 D. DEKLARACIJOS IDĖJOS:
 Teisinis ir politinis Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindimas.
 Įteisinama LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo organizacija.
 LLKS taryba – vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje.
 Išdavikai atsakingi prieš Lietuvos teismą.
 Konstatuojama teigiama religijos įtaka ir svarba.
 Suverenitetas priklauso tautai, valdžia formuojama demokratiniais, lygiais, visuotiniais ir slaptais
rinkimais į Seimą.
 Visiems Lietuvos piliečiams, neprasikaltusiems lietuvių tautos interesams, garantuojamos lygios
teisės.

ANTANO SNIEČKAUS VALDYMO BRUOŽAI:
 LKP (b) CK pirmasis sekretorius.
 Puolimas prieš VU Lietuvių literatūros katedrą, atleistas rektorius.
 Draudžiama buvusiems Vyriausybės nariams ir aktyviems pasipriešinimo dalyviams apsigyventi
Lietuvoje.
 1953 – 1958 m. spartus LSSR valdymo aparato lietuvėjimas, priešinosi N. Chruščiovo siekiui
panaikinti respublikų sienas;
 Prisidėjo įgyvendinant komunistų režimą Lietuvoje – pildė represuojamų ir tremiamų žmonių
sąrašą, priešinosi repatriacijai.

6.22. Disidentinio judėjimo
tikslai ir rezultatai.
1972 m. įvykiai Kaune. Romo
Kalantos auka ir skirtingos jos
interpretacijos to meto
visuomenėje.
6.23. Helsinkio grupės
susikūrimas ir jos veikla.
6.24. Laisvės Lygos įkūrimas ir
Antano Terlecko vaidmuo
disidentiniame judėjime.
6.25. Lietuvos Katalikiškas
pasipriešinimas sovietizacijai.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios
kronikos (1972 m.) reikšmė.
Vincento Sladkevičiaus, Sigito
Tamkevičiaus, Nijolės
Sadūnaitės vaidmuo
katalikiškame pasipriešinime.
6.26. Sovietinės Lietuvos
ekonominės ir socialinės
raidos 8–9 dešimtmetį
ypatybės.
 Nauja vėliava, Baudžiamasis ir Civilinis Kodeksai.
 Siekė didesnės ekonominės laisvės (motyvavo, jog tuomet sumažės partizaninis pasipriešinimas):
valstiečiams palikti didesni žemės sklypai, sparti industrializacija ir modernizacija, išreikalavo
didesnį nei kitiems regionams SSRS finansavimą ekonomikai ir kultūrai, pasiekė, kad didesnė
Lietuvoje pagamintos produkcijos dalis liktų Lietuvoje.
 Paspartino Lietuvos kolektyvizaciją, aktyviai vykdė valstiečių trėmimus.
 Atominė elektrinė.
 Visuotinis raštingumas, nebelieka bedarbių.
 Vykdoma tautinė diskriminacija, taip pat diskriminacija dėl per mažo lojalumo sovietų valdžiai.
 Siekė išsaugoti kultūros objektus, kad mokyklose būtų mokoma kuo mažiau rusų ir daugiau lietuvių
kalbų.
 Uždaro bažnyčias, vykdoma kultūros sovietizacija, ištrinama Lietuvos istorija – pakeičiama
sovietine, diegiamas Stalino asmens kultas, statomi paminklai.
DISIDENTINIS JUDĖJIMAS:
 Disidentas – žmogus nepripažįstantis viešpataujančios ideologijos ar oficialios bažnytinės religijos.
 Laikomi buvusių SSRS valstybių piliečiai pagal Helsinkio baigiamąjį aktą reikalavę politinių laisvių.
 TIKSLAS: informuoti Helsinkio pasitarime dalyvavusių valstybių vyriausybes apie SSRS vykdomus
žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje.
 Lietuvoje nuo 1976 m. lapkričio Lietuvos Helsinkio grupė (V. Petkus, A. Terleckas).
 1972 m. kovo 19 d. „Katalikų bažnyčios kronika“, iki 1989 m. 81 nr., Vilkaičio kunigo iniciatyva (S.
Tamkevičius), jį areštavus J. Boruta.
 REZULTATAI: 1)Pakloti demokratijos ir laisvės idėjos pagrindas, 2) Padėjo atkurti Lietuvos
valstybingumą.
ĮVYKIAI KAUNE:
 1972 m. prie Muzikinio teatro susidegina moksleivis Romas Kalanta.
HELSINKIO GRUPĖS SUSIKŪRIMAS:
 Remiantis 1975 m. Helsinkio baigiamojo akto nutarimais ir Helsinki susitarimų stebėjimo grupei
pradėjus veikti Maskvoje.
 1976 m. lapkričio 26 d. Vilniuje – LHG.
 V. Petkus, kun. Karolis Garuckas, fiz. EItanas Finkelšteinas, raš. Ona Lukauskaitė-Poškienė, Tomas
Venclova.
HELSINKIO GRUPĖS VEIKLA:
 1976 – 1981 m. parengė daugiau nei 30 dokumentų, kur fiksuojami sąžinės ir judėjimo laisvių
apribojimai, neteisėtų represijų naudojimas, protestuojama prieš žmogaus ir tautų teisių
nepaisymą.
LIETUVOS LAISVĖS LYGOS ĮKŪRIMAS:
 1978 m. birželio 15 d. įkuriama LLL.
 Tikslas – atkurti valstybingumą.
 Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas, Vytautas Bogušis ir kt.
 Aukščiausia institucija – Tautinė taryba.
LIETUVOS KATALIKIŠKAS PASIPRIEŠINIMAS SOVIETIZACIJAI:
 1972 m. pr. peticija dėl religinės veiklos suvaržymų.
 1972 m. kovo 19 d. pradedama leisti pogrindinį periodinį leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios
kronikos), rašoma apie neteisėtus Bažnyčios veiklos suvaržymus.
 Pirmasis redaktorius Sigitas Tamkevičius.
 Vyskupas Vincentas Sladkevičius – prievarta iškeldintas į provinciją.
 Atsiranda ir daugiau pogrindinių leidinių („Aušra“, „Dievas ir Tėvynė“, „Rūpintojėlis“)
 Pogrindinė seminarija.
 Eucharistijos bičiulių sąjūdis.
 Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. 50 protestų raštų LSSR ir SSRS, rinko parašus.
EKONOMINĖ RAIDA:
 Tęsiama šalies industrializacija; Ypač išvystyta statybų, lengvoji ir maisto pramonės.
 Lietuvos valstiečiai turėjo didesnius ūkius, negu kitur SSRS, todėl Lietuvos žemės ūkio rodikliai
SSRS buvo geriausi; vis dėlto ūkiai buvo naikinami, vykdoma melioracija, iš vienkiemių žmonės
keliami į didelius kaimus.
 Gerinama infrastruktūra: nutiestos pagrindinės autostrados, gerinamas radijo ir televizijos ryšys,
pradedama statyti Ignalinos atominė elektrinė, beveik visur įvesta elektra.
 Labai žemas vartojimo lygis: trūko vartojimo prekių, jų kokybė buvo prasta, vyko grobstymai,
įsivyrauja šešėlinė ekonomika.
SOCIALINĖ RAIDA:
 Nors buvo deklaruojama beklasė visuomenė, nomenklatūra turėjo aiškias privilegijas, todėl dalis
visuomenės prisitaikė prie sovietinio režimo ir ėmė tarnauti sistemai, siekiant asmeninės gerovės.
 Pirmenybę visuomenėje turėjo komunistų partijos nariai. Pvz. stojant į aukštąsias mokyklas
lengviau įstoti buvo komunistiniam aktyvui.
 Persekiojami kitaminčiai, dėl to formuojasi abejinga visuomenė.
 Visuomenėje plinta iškreipta moralė – grobstymas iš valstybės.
 Įsivyrauja korupcija.
6.27. Lietuvos Persitvarkymo
Sąjūdžio įkūrimo 1988 m.
aplinkybės ir siekiai.
6.28. 1989 08 23 Baltijos kelio
reikšmė.
6.29. Vytauto Landsbergio ir
Algirdo Brazausko skirtingi
požiūriai į Lietuvos valstybės
atkūrimą.
6.30. 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo
aplinkybės ir jos įgyvendinimo
sunkumai.
6.31. 1991 m. sausio 13 d.
įvykių reikšmė Lietuvos
istorijai.
6.32. Lietuvos XX a. antros
pusės kultūra: sovietinis
„liaudies“ meno
propagavimas, religijos
suvaržymas, inteligentijos
veiklos sąlygos, cenzūra,
Dainų šventės, kultūros
paminklų griovimas, sovietinei
sistemai priimtinų kultūros
objektų statybos, dvigubos
moralės egzistavimas, ezopinė
kalba literatūroje, menininkų
LIETUVOS PERSITVARKYMO SĄJŪDŽIO ĮKŪRIMO 1988 M. APLINKYBĖS:
 1987 m. įkuriamas Lietuvos kultūros fondas, apie fondą buriasi inteligentija.
 1987 m. Vilniuje vyksta demonstracija Ribentropo – Molotovo pakto minėjimui, prie A. Mickevičiaus
paminklo, susirenka tik keli šimtai, tačiau lietuviai pamato, kad viešas savo požiūrio
demonstravimas perestroikos sąlygomis yra įmanomas.
 1988 m. birželio 3d . Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, miesto visuomenės susirinkime įkuriama
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė.
 Sudaro 35 mokslo ir meno žmonės, per kelis mėnesius išplinta po visą Lietuvą.
 1988 m. birželio 19 d. pasirodo pirmas nepriklausomas leidinys „Sąjūdžio žinios“.
 Birželio 23 d. susitikimas su sovietų valdžia, vykdomi mitingai.
LPS SIEKIAI:
 Kultūrinis atgimimas, demokratizavimas ir ekonominis savarankiškumas,
 1988 m. spalio 22 d. paskelbiama apie siekį atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę (Sąjūdžio
Seimo tarybos pirmininku išrenkamas V. Landsbergis).
BALTIJOS KELIO REIKŠMĖ:
 1989 m. rugpjūčio 23 d. per 2 mln. Lietuvių, latvių ir estų susikimba rankomis parodydami vieša
RIbentropo-Molotovo pakto pasmerkimą (50-asis jubiliejus).
 Parodomas Baltijos šalių požiūris ir pozicija dėl buvimo SSRS sudėtyje.
 Išreiškiamas valstybinis solidarumas ir vienybė.
 Gruodžio 24 d. SSRS liaudies deputatų suvažiavimas paktą paskelbia negaliojančiu.
VYTAUTAS LANDSBERGIS:
 Lietuviškumą reikia puoselėti.
 Katalikybė svarbi, tačiau neturi asmeninio santykio, instrumentiškas jos vertinimas.
 Geopolitinis oportunistas, naujų šalies raidos galimybių paieška.
 Pirmenybė politikai, o ne kultūrai.
 Konservatorius.
ALGIRDAS BRAZAUSKAS:
 Lietuviškumas nekintantis ir stabilus – „genetinis tautiškumas“.
 Nacionalistas.
 Katalikybės įvertinimas ,valstybė negali egzistuoti be jos.
 Tautinė valstybė.
 Prisitaikyti prie istorinių sąlygų.
 Socialdemokratas.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO APLINKYBĖS:
 1988 m. lapkričio 18 d. LSSR AT paskelbia lietuvių kalbą valstybine, tautinę trispalvę valstybine, V.
Kudirkos „Tautišką giesmę“ himnu.
 1990 m. rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą laimi Sąjūdis.
 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininku išrenkamas V.
Landsbergis. Priimamas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas (124 už, 6 susilaiko).
 Sugrąžinamas pavadinimas Lietuvos Respublika, trumpam veikia 1938 m. Konstitucija.
LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO ĮGYVENGINIMO SUNKUMAI:
 SSRS reikalauja atšaukti aktą, ima kurtis paralelinės institucijos (LSSR prokuratūra), kareiviai užima
kai kuriuos valstybinių institucijų pastatus.
 1990 m. balandžio 18 d. ekonominė blokada (iki 1990 m. liepos 2 d.)
 Skelbiama propaganda apie Baltijos šalis, pasinaudojama Vakarų dėmesiu Persijos karui.
 1991 m. sausio 11 d. kareiviai šaudydami į orą užima Vilniaus spaudos rūmus, vyksta taikios
demonstracijos prieš sovietus.
 1991 m. sausio 13 d. – siekis įbauginti.
 1991 m. liepos 31 d. Medininkų pasienio posto žudynės. OMON smogikai
SAUSIO 13 D. ISTORINĖ REIKŠMĖ:
 Įvykiai tolygūs Berlyno sienos griūčiai.
 Pavyzdys visoms demokratinėms jėgoms, visiems laisvės judėjimams Vidurio ir Rytų Europoje.
 Parodyta, kad vienybės ir laisvės troškimo sovietų tankai sustabdyti nebegali.
 Pavyzdys Rusijos demokratijos gynėjams per Rugpjūčio pučą.
 1991 m. vasario 9 d. plebiscitas – piliečiai pasisako už laisvą Lietuvą.
LIETUVOS XX A. ANTROS PUSĖS KULTŪRA:
 Sovietinis „liaudies“ meno propagavimas: Liaudies menu vadinamas sovietmečiu propaguotas ir
leistas kūrybos būdas, parankus sistemai.
 Religijos suvaržymas: 1) Oficialiai SSRS Konstitucijoje tradicinės religijos nebuvo varžomos, tačiau
iš tiesų sovietai ribojo religijos laisvę. 2) Ateistinė propaganda (draudžiama dėstyti religiją mokymo
įstaigose) 3) Nebuvo religinės spaudos (tik maldaknygės, giesmynai...) 4)Drausta statyti naujus
objektus, susijusius su religija. 5) Stalino laikais griaunami religiniai objektai. 6) Švietimo įstaigose
draudžiama nešioti religinę simboliką. 7)Drausta viešai švęsti religines šventes. 8)Religinės apeigos
bažnyčiose buvo stebimos. 9) Komunistų partijos nariams, komjaunuoliams bažnyčias lankyti
draudžiama. 10) Religingam asmeniui ribojamos išsilavinimo, karjeros galimybės. Dvasininkai
persekiojami.
 Inteligentijos veiklos sąlygos: Inteligentija turėjo: 1)Būti KP nariu, šlovinti SSRS, smerkti Vakarų
kolaboravimas su sovietine
sistema, naujo tipo žmogaus
(homo sovieticus)
formavimas.
6.33. Svarbiausių pasiekimų
literatūroje, dailėje, muzikoje,
teatre, kine ir architektūroje
apibūdinimas remiantis
pasirinktais pavyzdžiais.
6.34. Pasaulio lietuvių
bendruomenės veiklos
pagrindiniai bruožai:
Vyriausiojo Lietuvos
išlaisvinimo komiteto (VLIK)
pagrindiniai siekiai, Lietuvių
chartijos idėjos, Baltų laisvės
dienos paskelbimo reikšmė,
radijo laidų transliacijų iš
užsienio svarba sovietinei
Lietuvos visuomenei. Išeivijos
kultūrinės ir politinės veiklos
reikšmė Lietuvai.
pasaulį, kapitalizmą. 2) Inteligentai ir jų veikla nuolatos tikrinami, cenzūruojami. (Turėjo atitikti
SSRS ideologiją ir politiką)
 Dainų šventės: Nuo 1950m, reguliariai, kas penkeri metai, rengtos Dainų šventės.
Atliekami lietuvių tautiniai kūriniai, cenzorių atrinkti kaip neprieštaraujantys sovietinei ideologijai.
 Kultūros paminklų griovimas, sovietinei sistemai priimtinų kultūros objektų statybos: 1) XX a.
5-6-ame dešimtmetyje buvo nugriauta ~500 paminklų, skulptūrų, susijusių su nepriklausomos
Lietuvos įvykiais. 2)Statomi sovietinius veikėjus, ideologus šlovinantys paminklai.
 Dvigubos moralės egzistavimas: 1) Dviguba moralė – vertybinė sistema, kuriai būdingas ryškus
skirtumas tarp viešai deklaruojamų pažiūrų, vertybių ir tarp realiai žmogaus išpažįstamų
įsitikinimų. 2) Totalitarinė sistema vertė žmones viešumoje deklaruoti meilę SSRS, KP, rusų tautai,
kalbai ir smerkti Vakarus.
 Ezopinė kalba literatūroje: Ezopinės kalbos vartojimas. (alegorijos, parabolės, simbolizmas,
pauzės, užuominos) Vienintelė galimybė išreikšti visuomenės, valdžios kritiką.
 Menininkų kolaboravimas su sovietine sistema: norėdami kurti ir nebūti persekiojami menininkai
rinkdavosi paklusti sistemai.
 Naujo tipo žmogaus (homo sovieticus) formavimas: 1) XXa. 7-ame dešimtmetyje subrendo
komunistinės mokyklos, totalitarinės aplinkos išauklėta karta. 2) Propaganda, meno, kultūros
cenzūra, represinis mechanizmas – įrankiai formuoti homo sovieticus (asmuo išugdytas sovietinės
visuomenės, pasyviai prisitaikęs prie sovietinio rėžimo).
SVARBIAUSI PASIEKIMAI LITERATŪROJE:
 Stalino laikais kūriniai formuojantys komunistinę sąmonę. Po Stalino mirties – padėtis pagerėjo.
Išleisti garsiausi kūriniai:
 V.Mykolaičio-Putino romanas “Sukilėliai”
 Istorijos vadovėliais tapo J.Marcinkevičiaus kūriniai „Mažvydas“, „Katedra”.
 Lietuvos sovietinio laikotarpio dramas atskleidė Mykolas Sluckis, Jonas Avyžius.
 XX a. 8-ame dešimtmetyje paplito ezopinė kalba.
SVARBIAUSI PASIEKIMAI DAILĖJE:
 Po Stalino mirties menininkai gavo laisvės plėtoti visas dailės rūšis, tačiau jos vis tiek turėjo atitikti
sovietinę ideologiją.
 Darbų įvairove išsiskyrė dailininkai A. Savickis, K. Zymblytė.
 Grafikoje išsiskyrė S.Krasauskas.
 Modernizme – V.Kisarauskas.
 Skulptūroje garsiausias – J.Mikėnas.
SVARBIAUSI PASIEKIMAI MUZIKOJE:
 Prasidėjus „Atšilimui”, Lietuvos muzikoje imti kurti Lietuvos istoriją atspindintys kūriniai.
7-tame dešimtmetyje pastatyta V.Klovos opera „Pilėnai”
 Eduardas Balsys sukūrė baletą „Eglė žalčių karalienė”
 6-7-ame dešimtmetyje pradėtas kurti džiazas. (Petras Vyšniauskas geriausias džiazo atlikėjas SSRS)
SVARBIAUSI PASIEKIMAI TEATRE:
 Atšilimo laikotarpiu jis atsigavo. Į darbą gražintas garsiausias to meto režisierius – Juozas Miltinis.
 Jonas Jurašas teatre įteisino ezopinę kalbą.
 Teatrai veikė Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje.
SVARBIAUSI PASIEKIMAI KINE:
 XX a. 6-ame dešimtmetyje įkurta Lietuvos kino studija, sukurtas 1-asis vaidybinis filmas.
 Režisieriai V.Žalakevičius, A.Žebriūnas, R.Vabalas pelnė tarptautinių apdovanojimų.
SVARBIAUSI PASIEKIMAI ARCHITEKTŪROJE:
 XX a. 6-ame dešimtmetyje atsisakyta monumentaliosios architektūros.
 Pradėti statyti namai iš blokų (dažniausiai-penkiaaukščiai). Paplitę visoje Sovietų Sąjungoje.
 7-ame dešimtmetyje Eduardas Chlomauskas su kolegomis sukūrė Vilniaus koncertų ir sporto
rūmus, kurie buvo pripažinti pasaulio atradimu.
 9-ame dešimtmetyje pastatytas pirmasis toks aukštas pastatas (22 aukštai) (Viešbutis).
PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS VEIKLOS PAGRINDINIAI BRUOŽAI:
 VLIK‘as: 1) Per I ir II pasaulinius karus tikėta, kad Lietuvos valstybė bus atkurta. Šio darbo ėmėsi
Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys lietuviai. Jie įkūrė organizacijas, tokias kaip LAF’as, vėliau VLIK’as,
dar vėliau LLKS. 2) 1943 m. Įkurtas VLIK’as siekė suvienyti užsienio lietuvius. VLIK’as inicijavo
Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimą. 3) 1949 m. 06 14d. VLIK’as suorganizavo išeivijos
suvažiavimą ir paskelbė LIETUVIŲ CHRATIJĄ.
 Lietuvių chartijos idėjos: 1) PLB vienija visus už Lietuvos gyvenančius lietuvius. 2) Kiekvienas
lietuvis siekia išlaikyti, kurti ir ugdyti lietuvių tautos gyvastį: kalbą, kultūras, papročius, tradicijas. 3)
Lietuviai įsipareigoja remti nepriklausomos Lietuvos valstybę.
 ? 1981m. Los Andžele įkurta Amerikos baltų laisvės lyga. (Vienija estus, latvius ir lietuvius,
gyvenančius JAV). Iki 1990m ši lyga rėmė Baltijos šalių kovą dėl nepriklausomybės.
 Išeivijos reikšmė: 1) Išeiviai skleidė žinias per Amerikos balsą, Laisvosios Europos radiją. Kalbėjo
apie žmogaus teisių pažeidimus SSRS. 2) Išeiviai slapta atveždavo religinio, patriotinio turinio
leidinių. 3) Išeivių politinė veikla užsienyje, neleido pamiršti Lietuvos neteisėto pavergimo fakto. 4)
Į vakarus pasitraukę Lietuvos kūrėjai ir mokslininkai galėjo laisvai kurti, tyrinėti.
 7. ŠIUOLAIKINĖS VISUOMENĖS GYVENIMAS IR LIETUVOS VISUOMENĖS KAITA NEPRIKLAUSOMOJE VALSTYBĖJE
7.1. Europos politinio
žemėlapio kaita XX amžiaus
paskutiniajame dešimtmetyje.
7.2. Politinės santvarkos kaita,
perėjimas prie rinkos
ekonomikos Vidurio ir Rytų
Europos šalyse.
7.3. NATO ir Europos Sąjungos
plėtra pasibaigus Šaltajam
karui.
7.4. Esminiai pokyčiai Lietuvos
visuomenės raidoje po
Nepriklausomybės atstatymo:
sovietinio ūkio modelio
atsisakymas, visuomenės
socialinės ir tautinės
struktūros kaita, emigracijos
priežastys ir imigracija.
POLITINIO ŽEMĖLAPIO KAITA XX a. PASKUTINIAME DEŠIMTMETYJE:
 1991 m. SSRS suskyla į 15 šalių: Rusija, Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija, Ukraina, Moldavija,
Azerbaidžianas, Armėnija, Gruzija, (Kazachstanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas,
Kirgizstanas).
 1992 m. Jugoslavija skyla į Slovėniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Juodkalniją,
Makedoniją.
 1989 m. Čekoslovakijoje Aksominė revoliucija, 1992 m. skyla į Čekiją ir Slovakiją,
 1990 spalio 3 d. VDR ir VFR susijungia.
 Soclagerio šalys (Lenkija, VDR, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija, Albanija) atsikrato
komunistų įtakos.
POLITINĖS SANTVARKOS KAITA POKOMUNIZSTINĖSE ŠALYSE:
 Piliečių iniciatyva atsisakyta komunistinės diktatūros.
 Pirmuosius demokratinius rinkimus komunistų partijos dažniausiai pralaimėjo, valdžią
suformuodavo demokratinės jėgos.
 Rumunijoje diktatorius nuverstas jėga, Jugoslavijoje kyla karas.
 Dauguma buvusių socialistinių šalių pasirinko parlamentinės respublikos valdymo formą ir
patvirtino demokratines konstitucijas.
 Komunistų partijos panaikintos ar net uždraustos.
 Pereinamosios ekonomikos krizės, smunkanti ekonomika.
 Antrus demokratinius rinkimus daug kur laimi buvę komunistai susibūrę į demokratines kairiąsias
partijas.
 Daugiapartinės sistemos.

PERĖJIMAS PRIE RINKOS EKONOMIKOS:
 Visose šalyse atsisakyta planinės ekonomikos, jos centralizacijos ir kolūkių.
 Vykdoma privatizacija: įvairių įmonių akcijos dalijamos darbuotojams, leidžiama jas išsipirkti
naudojant specialius lakštus (Lietuvoje – investiciniai čekiai), parduodamos užsienio
investuotojams.
 Atkuriamos iki sovietizacijos turėtos teisės į nuosavybę.
 Kuriama įstatymų bazė verslui plėtoti.
 Remiama įvairių ekonomikos šakų plėtra.
 Naudojamasi užsienio šalių parama.
 Importas didėjo sparčiau nei eksportas dėl smukusios pokomunistinių šalių pramonės,
importuojamų prekių (Vakarų Europa) mažesnių kainų.
NATO PLĖTRA PO ŠALTOJO KARO:
 Šiaurės Atlanto pakto organizacija; 28 Europos ir Šiaurės Amerikos valstybių karinė sąjunga.
Įsipareigojusios politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti viena kitos laisvę ir saugumą.
 Iki Šaltojo karo pabaigos: nuo 1949 m. 12 šalių: Belgija, Danija, Islandija, Italija, JAV, DB, Kanada,
Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija; 1952 m. – Graikija ir Turkija; 1954
m. VFR (Vokietija), 1982 m. Ispanija.
 Po Šaltojo karo: 1999 m. – Čekija, Lenkija, Vengrija; 2004 m. – Bulgarija, Estija, Latvija, Lietuva,
Rumunija, Slovakija, Slovėnija; 2009 m. – Albanija, Kroatija.
 Priėmimas į NATO reiškia aukštą valstybės įvertinimą, sustiprėjusį jos tarptautinį autoritetą.
 Šalies priėmimo reikalavimai: išvystyta demokratija, ekonominis stabilumas, karinis pasirengimas.
ES PLĖTRA PO ŠALTOJO KARO:
 Raida iki Šaltojo karo pabaigos: 1950 m. gegužės 9 d. R. Šumano deklaracija; 1952 m. EAPB –
Europos anglių ir plieno bendrija – Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, VFR;
1957 m. Romos sutartis – tos pačios valstybės – Europos atominės energetikos bendrija (EAEB arba
Euratomas), Europos ekonominė bendrija (EEB).
 1992 m. Mastrichto sutartis (įsigalioja 1993 m.) – Airija, Belgija, Danija, DB, Graikija, Ispanija, Italija,
Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Vokietija – Europos Bendrija (laikoma ir ES
įkurimu);
 1997 m. Amsterdamo sutartis (Įsigalioja 1999 m.) – Airija, Austrija, Belgija, Danija, DB, Graikija,
Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija –
ES.
 2004 m. prisijungia: Čekija, Estija, Kipras, Lietuva, Latvija, Lenkija, Malta, Slovėnija, Slovakija,
Vengrija.
 2007 m. Rumunija ir Bulgarija.
 2013 m. Kroatija.
EKONOMINIAI POKYČIAI (SOVIETINIO ŪKIO MODELIO ATSISAKYMAS):
 Lietuvoje sukurtas kapitalizmas, laisvai funkcionuoti ima rinkos ekonomika.
 1991 m. Žemės reformos įstatymas: panaikinami kolūkiai, susikuria smulkūs ūkiai.
 Panaikinamas rublis (1992 m.), įvedami talonai kaip laikinasis Lietuvos pinigas, 1993 m. įvedama
nacionalinė valiuta – litas, iki 2004 m. susietas su doleriu.
 Dėl didžiulio deficito XX a 10 dešimtmetyje prekių pardavimas reguliuotas talonais.
 Siekiama integracijos į Vakarus ir glaudesni ekonominiai santykiai su Vakarų šalimis, mažinant
priklausomybę nuo Rusijos ir rinkų Rytuose.

7.5. Lietuvos integracija į
tarptautines organizacijas:
JTO (1991), NATO (2004) ir
Europos Sąjungą (2004).
7.6. Su integracija susiję
pokyčiai visuomenės
politiniame, ekonominiame ir
socialiniame gyvenime.
 Skatinamas smulkusis verslas, subsidijos žemės ūkiui, verslininkams.
VISUOMENĖS SOCIALINĖS STRUKTŪROS KAITA:
 Iš beklasės visuomenės formuojasi klasinė: 1) pasiturinčiųjų sluoksnis – sugebėjusieji atsiimti iki
privatizacijos šeimos valdytą turtą, jį sėkmingai parduoti, sėkminga įkūrę ir plėtoję verslą, 2)
varguomenės – sparčiai didėja, dalis nesėkmingai pardavusių turtą ar bankrutavus verslui, žlugus
sovietinėms įmonėms, kolūkiams, dalis netenka darbo.
 Didėja diferenciacija tarp sluoksnių.
 Priešiškumas tarp skirtingų socialinių grupių, verslininkai laikomi vagimis (dalis iš tiesų
piktnaudžiavo ir elgėsi socialiai neatsakingai kurdami verslą, išnaudojo darbuotojus).
 Kuriasi organizuoto nusikalstamumo struktūros, didėja nusikalstamumas.
 Didėja alkoholizmo problema.
VISUOMENĖS TAUTINĖS STRUKTŪROS KAITA:
 Pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvos pilietybė suteikiama visiems panorėjusiems gauti ir
nekeliantiems grėsmės šalies nepriklausomybei.
 Tautinėms mažumoms sudarytos palankios sąlygos plėtoti savo kultūrą, todėl šalies tautinė sudėtis
kinta nežymiai.
 Lietuvos tautybės gyventojų skaičius procentais padidėjo nuo 79,6%(1989 m.) iki 83,5% (2001 m.)
grįžta tremtiniai, išeiviai.
 Rusų tautybės gyventojų sumažėjo 3 % (grįžo į gimtąsias šalis).
 Nuo 0,4 iki 1.2 % dėl imigracijos padaugėja kitų tautybių gyventojų.
EMIGRACIJOS PRIEŽASTYS:
 Nuo nepriklausomybės atkūrimo emigracija nuolat didėja.
 Manoma, kad per nepriklausomybės laikotarpį išvyko apie 1 mln. gyventojų.
 Daugiausia emigruojama į Vakarų demokratijas : JAV, DB, Airija, Ispanija, Norvegija.
 Priežastys:
1) Ekonominės: netekę darbo, nuosavybės, didesnio uždarbio siekiantys gyventojai.
2) Asmeninės: emigracija pas giminaičius, specifinio darbo paieškos, santuoka su užsienio
piliečiais, studijos.
3) Socialinės: nemokėjo lietuviškai, jautėsi žeminami, išnaudojami darbe, netenkino socialinė,
kultūrinė aplinka, valstybės socialinė politika.
IMIGRACIJA:
 Daugiausia imigrantų 1990 – 1991 m. (15 000).
 Grįžo tremtiniai, išeiviai.
 Ekonominė: Rusijos ir Ukrainos piliečiai imigruoja dėl geresnės ekonominės padėties, daug kas
Lietuvoje supranta ir vartoja rusų kalbą.
 Lietuvai tapus ES nare daugėja imigrantų iš trečiųjų šalių (pvz. Kinijos).
 Lietuvoje, kaip demokratinėje šalyje, prašoma politinio prieglobsčio (pvz. Rusijos – Čečėnija).
LIETUVOS INTEGRACIJA Į JTO:
 1991 m. rugsėjo 17 d.
 Atidaromos dvi šalies nuolatinės atstovybės – Niujorke ir Ženevoje.
 Dalyvauja taikos palaikymo misijose (nuo 1999 m. Kosove), teikia humanitarinę pagalbą (Goro
provincija Afganistane), eilės tvarka vadovauja institucijoms (2007 m. atstovas Ekonominei ir
Socialinei tarybai).
LIETUVOS INTEGRACIJA Į NATO:
 2004 m. kovo 29 d.
 Savo biudžete krašto gynybai privalo numatyti 2 % nuo BVP.
 Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO.
 Kartu su NATO atliekamos karinės pratybos (2007 m. karinis Lietuvos laivas dalyvauja išminavimo
pratybose).
 2008 m. Lietuvoje vyko neformalus NATO Viršūnių susitikimas.
LIETUVOS INTEGRACIJA Į ES:
 2004 m. gegužės 1 d.
 Piliečiai nusprendžia referendume.
 2007 – 2013 m. struktūrinė parama Lietuvai – 23 mlrd. Litų.
 Nuo 2007 m. gruodžio 21 d. Šengeno erdvės narė.
JTO:
 Ratifikuojami svarbiausi JTO dokumentai (Visuotinę žmogaus teisių deklaracija 1992 m., Vaiko
teisių konvenciją ir kt.) – pagerėja Žmogaus teisių būklė šalyje.
 Lietuva tampa pilnateisė tarptautinės bendruomenės narė.
NATO:
 Organizuota kolektyvinė gynyba sumažino šalies išlaidas, parama ginkluote, jaunimas gali
nemokamai studijuoti Vakarų šalių aukštosiose karo mokyklose.
ES:

7.7. Pagrindinės demokratijos
formos (tiesioginė ir
atstovaujamoji) ir jų raiška
šiuolaikinės valstybės ir
visuomenės gyvenime.
7.8. Pagrindiniai šiuolaikinės
demokratijos - principai.
7.9. Svarbiausieji politinės
partijos bruožai: organizacija,
tikslai ir veikimo priemonės.
Rinkimų sistemos (daugumos
ir proporcingo atstovavimo).
7.10. Jų tarpusavio ryšys su
valstybėje nusistovėjusia
partine sistema.
 Kyla šalies ekonominis lygis, vaidmuo tarptautinėje arenoje.
TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA:
 Tautos susirinkimas -> priimti sprendimai turi įstatymų galią -> paskiriami vykdytojai neturintys
savarankiškos veikimo teisės, visi veiksmai suderinti su tautos susirinkimu.
 Senovės Atėnuose V – IV a. per. Kr.
 Privalumai: tauta pati priima sprendimus, kuriuos nulemia esamos aplinkybės.
 Trūkumai: daug lėšų kainuojantys susirinkimai, sprendimų vėlavimas dėl didelio mąsto
susirinkimų, skirtingos piliečių kompetencijos.
 Galima tik mažose valstybėse.
 Raiška: plebiscitas (tautos atsiklausimas, dažniausiai tautos apsisprendimo klausimu),
referendumas (visuomenės atsiklausimas ypač svarbiais valstybės klausimais)
ATSTOVAUJAMOJI DEMOKRATIJA:
 Tauta dalyvauja rinkimuose -> išrenkami atstovai, turintys tautos įgaliojimus įgyvendinti savo
politines programas -> įgyja tautos jiems paskirtą valdžią tam tikram laikotarpiui. Ją įgyvendina,
remdamiesi įstatymais ir savo politinėmis programomis.
 Užuomazgos senovės Romos respublikoje VI – I a. pr. Kr.
 Privalumai: išrinkti atstovai „pavaduoja“ tautą, priima sprendimus ir įgyvendina valdžią.
 Trūkumai: išrinkti atstovai gali nevykdyti rinkiminių pažadų, iškraipytai įgyvendinti savo politines
programas, priimti sprendimus, kuriems tauta nepritartų; valdžių kaita gali destalibizuoti padėtį,
kiekviena naujai išrinkta valdžia gali keisti ankstesnės valdžios sprendimus ir ne visada apgalvotai;
visuomenėje gali formuotis apolitiškumas.
 Priimtiniausia valdymo sistema Vakarų demokratijose.
ŠIUOLAIKINĖS DEMOKRATIJOS PRINCIPAI:
 Suverenitetas priklauso tautai.
 Vykdomi demokratiniai rinkimai: 1) pagal teisės aktus, 2) rinkėjams taikomas tik amžiaus cenzas, 3)
visuotiniai (dalyvauja visi, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos), 4) slapti (nenurodomas
rinkėjo vardas), 5) reguliarūs, 6) laisvi (nevyksta per karą, draudžiama versti), 7) renkamasi iš
dviejų ar daugiau kandidatų.
 Atskirtos valdžios.
 Sukuriama ir funkcionuoja teisinė valstybė, kur įstatymai aukščiau už valdžią.
 Įtvirtintos ir veikia Žmogaus ir piliečio teisės ir laisvės.
 Politinis pliuralizmas (leidžiamos visos partijos ar politiniai judėjimai).
 Piliečiai laisvai buriasi į interesų grupes (anoniminės (protesto grupės, nepasižyminčios dideliu
organizuotumu), asocijuotos (organizuotos), institucinės (vyriausybinės)).
POLITINĖS PARTIJOS BRUOŽAI:
 Skirstomos į kairiąsias, centristines ir dešiniąsias.
 Tikslas – laimėti rinkimus ir esant valdžioje įgyvendinti savo programinius nuostatus.
 Organizavimas:
1) Partijos suvažiavimas rengiamas reguliariai pagal nuostatus.
2) Partijos suvažiavimas: priima ir koreguoja nuostatus, tvirtina partijos programą, rinkimų
programą, renka partijos vadovybę, tvirtina kandidatų sąrašą rinkimuose, svarsto einamuosius
partijos reikalus.
3) Partijos vadovybė (primininkas, komitetai, taryba) įgyvendina suvažiavimų nutarimus,
sprendžia partijos reikalus tarp suvažiavimų, veda partiją į rinkimus, derasi su kitomis
partijomis dėl bendradarbiavimo.
 Veikimo priemonės: agitacija, renginių organizavimas, debatai, viešos diskusijos, partijos narių vieši
pasisakymai, dalyvavimas įvairiose veiklose, priešrinkiminės kampanijos, dalyvavimas politikoje.
RINKIMŲ SISTEMOS:
 Daugumos (mažoritarinė):
1) Rinkėjas biuletenyje renkasi kurį nors vieną asmenį.
2) Laimi tas asmuo, kuris toje teritorijoje balsų skaičiumi (paprastąja dauguma – daugiau nei kiti)
aplenkė kitus kandidatus; kartais taikoma absoliuti dauguma (50 proc. +1)
3) Išrinktasis pirma atstovauja gyventojų vietovės, kurioje buvo išrinktas interesams.
4) Išrinkti politikai buriasi į frakcijas pagal politines pažiūras bei ginamus interesus. Gali išlikti ir
nepriklausomais.
5) Esant šiai sistemai paprastai įsivyrauja dvipartinė sistema ir prezidentinės respublikos
valdymas.
 Proporcingo atstovavimo:
1) Rinkėjas biuletenyje renkasi partijas.
2) Laimi partijos, visoje šalies teritorijoje surinkusios daugiausia balsų, kiek vietų parlamente
gaus, priklauso nuo už ją balsavusių rinkėjų skaičiaus.
3) Dažniausiai nei viena išrinkta partija neturi absoliučios daugumos, todėl buriasi į koalicijas,
formuoja poziciją, opoziciją ir frakcijas.
4) Paprastai įsivyrauja daugiapartinė ir parlamentinio valdymo sistema.
 Parlamentinė respublika:
1) Tauta renka parlamentą (daugiapartinis) Ir (jei yra) tauta arba parlamentas renka prezidentą.
2) Prezidentas ir, jei yra, prezidentas dauguma pritaria Vyriausybei (Daugumos, koalicine,
mažumos), kurią gali pavesti suformuoti daugumos lyderiui.

7.11. Lietuvos politinės raidos
bruožai atkūrus
nepriklausomybę.
7.12. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje (1992 m.)
įtvirtinti Lietuvos valstybės ir
visuomenės pamatiniai
principai, piliečių teisės ir
pareigos
3) Vyriausybė atskaitinga parlamentui, parlamentas tvirtina Vyriausybės tiekimus.
 Prezidentinė respublika:
1) Tauta renka parlamentą (dvipartinis) ir prezidentą.
2) Prezidentas savo nuožiūra suformuoja Vyriausybę.
 Pusiau prezidentinė respublika:
1) Tauta renka parlamentą (daugiapartinis) ir prezidentą.
2) Vyriausybę formuoja ir prezidentas ir parlamentas.
3) Veikia Lietuvoje.
4) Prezidentą renka tauta.
SVARBIAUSI POLITINIAI ĮVYKIAI ATKŪRUS NEPRIKLAUSOMYBĘ:
 1991 m. rugsėjo 17 d. priimta į JTO.
 1992 m. referendumu priimta LR konstitucija.
 Nuo 1992 m. reguliariai vykdomi LR Seimo rinkimai.
 1993 m. pirmieji prezidento rinkimai (Laimi A. M. Brazauskas).
 1993 m. tautos sprendimu referendume iš Lietuvos išvesta sovietų kariuomenė.
 1993 m. šalyje apsilanko Popiežius Jonas Paulius II.
 1998 m. prezidentu išrinktas Valdas Adamkus.
 2003 m. prezidentu išrinktas Rolandas Paksas (nušalintas po apkaltos 2004 m.).
 2004 m. prezidentu antrą kartą išrinktas V. Adamkus.
 2004 m. Lietuva įstoja į NATO ir ES.
 2009 m. prezidente išrinkta Dalia Grybauskaitė.
POLITINĖS RAIDOS BRUOŽAI:
 Per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuva laikėsi demokratijos principų.
 Kaip ir daugelyje pokomunistinių šalių, taip ir Lietuvoje XX a. antruosius rinkimus laimėjo buvusi
komunistų partija.
 Kitus rinkimus laimėjo dešinioji partija (nuolatinė dešiniųjų ir kairiųjų partijų kaita būdinga visoms
jaunoms demokratijoms).
 Lietuvoje įsitvirtino pusiau parlamentinė pusiau prezidentinė valdymo sistema, tad Lietuvoje vyko
dažna vyriausybių kaita. 2011 m. veikė 15-oji Vyriausybė (A. Kubilius).
 Prieš kiekvienus rinkimus pasirodo naujos partijos, siekiančios pritraukti „protesto balsus“
nusivylusius senomis partijomis. Dažniausiai naujokais nusiviliama labai greitai.
 Rinkėjų aktyvumas mažėja (dalis darosi apolitiški, dalis išreiškia protestą, treti nesupranta rinkimų
svarbos).
 Mažėja pasitikėjimas politinėmis institucijomis (ypač Seimu).
 Dalis įtakingų asmenų bando sudaryti oligarchiją.
 Plečiasi biurokratinis aparatas.
 Didelė korupcija.
 Pamažu formuojasi pilietinė visuomenė, politinės tradicijos.
LR KONSTITUCIJOS VALSTYBĖS PRINCIPAI:
 Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė valstybė.
 Valstybę kuria tauta; jai priklauso suverenitetas; savo galią tauta vykdo tiesiogiai ar per
demokratiškai išrinktus atstovus.
 Valdžios galias riboja Konstitucija.
 Lietuvos valstybės teritorija nedaloma; valstybinė kalba – lietuvių; vėliava – trispalvė; herbas –
Vytis; himnas – Tautiška giesmė; sostinė – Vilnius.
LR KONSTITUCIJOS VISUOMENĖS PRINCIPAI:
 Šeima (vyro ir moters santuoka, sudaryta laisvu apsisprendimu) yra visuomenės ir valstybės
pagrindas, valstybė globoja šeimą, tėvai turi pareigą auklėti vaikus, vaikų pareiga – gerbti tėvus,
globoti juos senatvėje.
 Mokymo įstaigos yra pasaulietinės, tėvų pageidavimu mokoma tikybos. Asmenims iki 16 metų
mokslas privalomas. Aukštasis mokslas turi autonomiją.
 Kultūra, mokslas, tyrinėjimai, dėstymas yra laisvi.
 Valstybė rūpinasi vertingų objektų apsauga.
 Valstybinės religijos nėra. Valstybė pripažįsta tradicines religijas, jų organizacijas.
 Cenzūra draudžiama.
 Tautinės bendrijos tvarkosi savarankiškai. Valstybė joms teikia paramą.
PILIEČIŲ TEISĖS IR PAREIGOS:
 Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, neliečiamos; teisę į gyvybę saugo įstatymas. Jomis asmuo
naudojasi pagal įstatymus, nekenkdamas kitiems. Visi asmenys yra lygūs.
 Orumą gina įstatymas. Su žmogumi, be jo sutikimo, negali būti atliekami jokie bandymai, tyrimai.
 Privatus gyvenimas neliečiamas, informacija apie asmenį renkama tik teismo sprendimu.
 Nuosavybė neliečiama, gali būti paimama bendroms reikmėms tik teisingai atlyginant. Būstas
neliečiamas, į jį be savininko sutikimo patenkama tik teismo sprendimu.
 Žmogus laisvai reiškia savo įsitikinimus, skleidžia idėjas, ieško informacijos, bet tik tuo atveju, kai
tai nėra nusikalstama veikla.
 Minties, sąžinės ir religijos laisvė nevaržoma, tačiau jomis nepateisinami nusikaltimai.
 Asmuo, kurio teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą. Žmogus nekaltas, kol teismas nenusprendė

7.13. Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtinta
valstybės valdžios sistema,
valdžios institucijų (Seimo,
Vyriausybės, Prezidento)
formavimo būdai ir valdžios
galių (valdymo funkcijų)
pasiskirstymas
7.14. Naujos sąlygos
mokslininkams ir meno
kūrėjams po
Nepriklausomybės atstatymo.
kitaip.
 Piliečių judėjimas nevaržomas.
 Piliečiai dalyvauja valdant šalį, nuo 18 metų dalyvauja pasyviai (rinkimuose, kritikuoja valdžią).
 Piliečiai laisvai vienijasi į bendrijas, partijas, nedraudžiama be ginklo rinktis į taikius susiėjimus.
 Tautinės bendrijos laisvai puoselėja savo kalbą, kultūrą, papročius.
VALSTYBĖS VALDŽIOS SISTEMA:
 Piliečiai turintys 18 metų renka:
1) Seimas – renkamas mišria rinkimų sistema, 70 kandidatų pagal daugumos, o 71 pagal
proporcinę; renkamas 4 metams.
2) Prezidentas – renkamas daugumos rinkimų sistema, absoliučia dauguma; šalies vadovas,
vyriausias valstybės apsaugos ginkluotųjų pajėgų vadas, renkamas 5 metams.
3) Savivaldybių tarybos – proporcine sistema, rinkti kandidatą gali ir toje teritorijoje gyvenantys
ES piliečiai; sprendžia savivaldybių klausimus; 4 metams.
 Prezidentas ir Seimas pagal Konstituciją formuoja ir skiria vadus:
1) Teismas – LR Aukščiausiasis teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių
teismai.
2) Vyriausybė – tvarko krašto reikalus, vykdo įstatymus.
VALDŽIOS INSTITUCIJOS:
 Seimas:
1) Pagrindinė veikslo sritis: Leidžia įstatymus, svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, priima
nutarimus dėl referendumų. Nustato valstybinius mokesčius, LR administracinį suskirstymą.
Steigia valstybinius apdovanojimus, amnestijos aktus.
2) Rinkimai: Skiria LR Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus.
3) Ypatingoji padėtis: įveda tiesioginė valdymą, karo ir nepaprastąją padėtį, skelbia mobilizaciją ir
priima sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
4) Institucijų formavimas, pareigūnų skyrimas: steigia valstybines institucijas ir skiria, atleidžia jų
vadovus, tvirtina prezidento teikiamą premjero kandidatūrą. Vyriausybės siūlymų steigia arba
naikina ministerijas. Skiria Konstitucinio teismo teisėjus, Aukščiausiojo teismo teisėjus ir šių
teismų pirmininkus. Skiria ir atleidžia valstybės kontrolierių, Lietuvos banko valdybos
pirmininką. Sudaro Vyriausiąją rinkimų komisiją ir keičia jos sudėtį.
5) Priežiūra: Prižiūri Vyriausybės veikla. Svarsto premjero pateiktą Vyriausybės programą,
tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri kaip jis vykdomas.
6) Užsienio politika: Ratifikuoja tarptautines sutartis, svarsto užsienio politikos klausimus.
 Prezidentas:
1) Pagrindinė veiklos sritis: yra valstybės vadovas, atstovauja valstybei. Pasirašo ir skelbia Seimo
priimtus įstatymus arba grąžina juos Seimui svarstyti iš naujo. Teikia aukščiausius akrinius
laipsnius. Daro Seime metinius pranešimus apie padėtį LR, užsienio ir vidaus politiką. Šaukia
neeilinę Seimo sesiją. Teikia LR pilietybę. Skiria valstybės apdovanojimus, teikia malonę
nuteistiesiems.
2) Rinkimai: skelbia eilinius ir pirmalaikius Seimo rinkimus.
3) Ypatingoji padėtis: priima sprendimus dėl karo padėties, mobilizacijos, dėl gynybos ir pateikia
juos Seimui. Skelbia nepaprastąją padėtį ir pateikia Seimui tvirtinti sprendimą.
4) Institucijų formavimas, pareigūnų skyrimas: Seimo pritarimu skiria ir atleidžia premjerą,
paveda jam sudaryti Vyriausybę. Premjero teikimu skiria ir atleidžia ministrus. Teikia Seimui
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, iš AT teisėjų teikia pirmininko kandidatūrą, skiria
Apeliacinio Teismo teisėjus ir pirmininką Seimo pritarimu, skiria apygardų ir apylinkių teismų
teisėjus ir pirmininkus, atleidžia pritarus Seimui. Seimo pritarimu skiria generalinį prokurorą.
Teikia seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūras.
Seimo pritarimu skiria ir atleidžia kariuomenės vadą, saugumo tarnybos vadovą.
5) Užsienio politika: Vyriausybės teikimu skiria ir atleidžia diplomatus, priima užsienio diplomatų
įgaliojimus, teikia diplomatinius rangus ir vardus. Pasirašo LR tarptautines sutartis ir teikia
Seimui ratifikuoti. Sprendžia užsienio politikos klausimus ir su Vyriausybe vykdo užsienio
politiką.
 Vyriausybė:
1) Pagrindinė veiklos sritis: tvarko krašto reikalus, vykdo įstatymus ir prezidento dekretus, saugo
teritorijos neliečiamybę, garantuoja saugumą ir tvarką. Rengia ir teikia Seimui svarstyti
įstatymus. Rengia biudžeto projektą ir teikia jį Seimui.
2) Institucijų formavimas, pareigūnų skyrimas: siūlo Seimui formuoti ir naikinti ministerijas.
Premjeras prezidentui siūlo ministrus, prašo juos atleisti.
3) Priežiūra: koordinuoja ministerijų ir kitų savo įstaigų veiklą.
4) Užsienio politika: užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su kitomis valstybėmis,
tarptautinėmis organizacijomis.
NAUJOS SĄLYGOS MOKSLININKAMS IR MENO KŪRĖJAMS PO NEPRIKLAUSOMYBĖS ATSTATYMO:
 Pokyčių priežastys: demokratizacija ir nevaržoma kūrybinė, intelektinė veikla, Lietuva tapo atvira
šalimi, įvairių tarptautinių organizacijų nare, menininkai ir mokslininkai kuria pagal visuomenės
poreikius, Lietuva tapo laisva valstybe ir atsikratė didelės šalies provincijos statuso, atsikratė
izoliacionizmo politikos.
 XX a. 10 deš. Krizės metu mokslas ir menas taip pat nukentėjo.
 Rinkos ekonomikoje menininkams taip pat teko persiorientuoti, dažnas ėmėsi komercinio meno,
tenkinančio elementarius visuomenės poreikius, bet nebrandinančio.
 Menininkų bendradarbiavimas skatina globalizaciją ir kelia grėsmę prarasti kultūrinį, akademinį

7.15. Dabartinės Lietuvos
švietimo sistemos skirtumai
nuo sovietinių laikų švietimo
sistemos.
savitumą.
 Kartu su vertingais Vakarų meno, mokslo, kultūros privalumais Lietuvoje išplito ir pigi, smurtą ir
prievartą propaguojanti kultūra.
 Plinta ir įsitvirtina vartotojiška kultūra.
SOVIETINIŲ LAIKŲ ŠVIETIMO SISTEMA (XX a. 8 deš.):
 Privalomas vidurinis mokslas 7-18 metų asmenims.
 Mokslo pakopos: ikimokyklinis, pradinis 1-3 kl., pagrindinis 4-8 kl., vidurinis 5-11 kl, aukštasis 5m.
 Po pagrindinio galima rinktis technikumus, profesines mokyklas.
 Mokymo programa nediferencijuojama, veikia specializuotos menų, sporto mokyklos.
 Privalomos uniformos.
 Draudžiamas tikybos mokymas.
 Privalomas priklausymas spaliukams, pijonieriams, komjaunuoliams.
 Mokoma tik vienos užsienio kalbos, rusų kalba privaloma.
 Vadovėliai ir mokymo priemonės visur vienodi.
 Mokslas nacionalinėse mokyklose 11 metų, mokomąja rusų kalba 10 metų.
 Nemokami popamokiniai užsiėmimai, vasaros stovyklos.
 Aukštasis mokslas nemokamas, bepakopis, baigus jį galima 4 m. studijuoti doktorantūrą.

DABARTINĖS LIETUVOS ŠVIETIMAS:

 Privalomas mokslas 7-16 m. vaikams.
 Pakopos: ikimokyklinis, pradinis 1-4 kl., pagrindinis 5-10 kl., vidurinis 11-12 kl., aukštasis 4m.
 Diferencijuojama programa vidurinėse mokyklose.
 Uniformos – mokyklos bendruomenės reikalas.
 Jokios organizacijos neprivalomos, nėra vienos ideologijos.
 Mokoma įvairių užsienio kalbų.
 Mokyklos renkasi vadovėlius ir mokymo priemones iš kelių variantų.
 Vidurinis mokslas 12 metų.
 Popamokiniai užsiėmimai, stovyklos dažniausiai mokami.
 Aukštasis mokslas nemokamas tik gerai besimokantiems, bakalauras 4m, magistras 2 m.,
doktorantūra 4 m.

Šaltiniai:

„Istorija. Kurso santrauka istorijos egzaminui“. Nijolė Letukienė, Jonas Gineika. „Alma littera“ 2011
„Naujųjų amžių istorija. Vadovėlis IX klasei“. „Kronta“. 2010
„Naujausiųjų laikų istorija. Vadovėlis X klasei“. „Kronta“. 2006
„Istorijos vadovėlis XI klasei“ I ir II dalys. Mindaugas Tamošaitis. Baltų lankų leidykla. 2012
„Istorijos vadovėlis XII klasei“ I ir II dalys. Baltų lankų leidykla. 2008
„Prieš egzaminą: Istorija“. „Šviesa“. 2013