TEISĖS TEORIJOS SEMINARAS

TEISINIS REGULIAVIMAS

Reguliavimas – tvarkymas pagal tam tikrą pavyzdį.

Kontinentinės tradicijos valstybėse būtent valstybė priima norminius aktus, kurie yra pagrindinis
reguliatorius.

Teisinis reguliavimas – tai žmonių elgesio formavimas, standartizavimas teisinėmis priemonėmis (teisės
normomis ir teisės principais).

SIEKIAMAS poveikis.

SOCIALINIO reguliavimo rūšis.

Tai teisinėmis priemonėmis daromas poveikis žmonių elgesiui.

Teisinis reguliavimas reiškia tam tikrus dalykus:

1. Yra įvertinami susiklostę tarp žmonių elgesio modeliai arba faktinė padėtis;
2. Nustatomi teisiniai elgesio modeliai, t.y. išleidžiami norminiai aktai;
3. Teisės subjektai yra orientuojami elgtis tuose modeliuose nurodytu būdu, skatinant juos elgtis tam
tikru būdu ir atgrasant nuo teisės pažeidimų (Botago ir pyrago principas).

Teisinio reguliavimo požymiai: sistemingumas, dinamiškumas, sudėtingumas, subjektyvumas, realumas.

Teisinio reguliavimo objektas (sfera):

Objektas -

Teisės teorijoje šis klausimas pateikiamas kaip teisės ribų klausimas: kokius žmonių santykius gali ir
privalo reguliuoti teisė? Šitas klausimas yra svarbus ir teorijai, ir praktikai. Jis nubrėžia ribas įstatymų
leidėjui. Praktiniu aspektu klausimas svarbus, nes, jeigu kažkokia situacija patenka į teisinio reguliavimo
sferą, asmuo turi teisę kreiptis į teismą net jei nėra tam skirto teisės šaltinio (pvz.: norminio akto).

Reguliavimo sferai apibrėžti yra skiriamos dvi grupės požymių: vidiniai požymiai ir išoriniai požymiai.

Vidiniai požymiai – tai turiningosios santykių savybės, jų specifika. Skiriamos trys santykių grupės,
preziumuojant, kad jie turėtų būti reguliuojami teisiškai:

1. Turtiniai santykiai – tai tarp lygių ir nepavaldžių asmenų susidarę santykiai, kuriuos galima išreikšti
piniginiu ekvivalentu (daugiausia tokių santykių yra civilinėje teisėje);
2. Valstybinę sąrangą įtvirtinantys santykiai: t.y. valstybinių institucijų kompetencija, sistema, žmonių
teisės ir pareigos viešosios valdžios atžvilgiu ir panašiai;
3. Teisėsauginiai santykiai susiformuoja nustatant kokios veikos yra pažeidimai ir nubaudžiant
pažeidėjus.
Šie požymiai TURI būti reguliuojami.

Vidinių požymių nepakanka, todėl skiriami išoriniai požymiai. Išoriniai požymiai yra išskirtinai
vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje valstybėje veikia skirtingai. Galime išskirti tokius išorinius požymius:
teisiškai reguliuojami santykiai, kurie:

1. Yra svarbiausi visai visuomenei. (TURI)

2. Kuriuos įmanoma išreikšti formalia teisine kalba teisių ir pareigų pavidalu (formalizuoti) (GALI)
 3. Kuriuos objektyviai įmanoma kontroliuoti teisinėmis (išorinėmis) priemonėmis (GALI), (pvz.:
uždrausti žmonėms valgyti po 6 val., apskritai uždrausti rūkyti ir t.t.);
4. Kurių neapima privačios laisvės sfera (TURI).
Į teisinę reguliavimo sferą patenka tie santykiai, kurie turi bent vieną vidinį požymį ir atitinka visus išorinius.

Teisinio reguliavimo priemonės ir metodai:

Teisės normų kūrėjas naudoja tris pagrindines teisinio reguliavimo priemones (operatorius):

1. Teisinis įpareigojimas – „privalai elgtis taip“. T.y., nurodomi aktyvūs veiksmai, kuriuos adresatas
privalo atlikti.
2. Teisinis draudimas – „tik nesielk taip“. Regiuojamus pasyvus elgesio tipas, uždraudžiant tam tikrus
veiksmus.
3. Teisinis leidimas – „gali elgtis taip, jei manai esant tai reikalinga“.
1, 2 yra liepimai, 3 yra leidimai.

Normų kūrėjas be nurodytų reguliavimo priemonių taip pat naudoja leidimų ir liepimų procedūrų aprašymą.
T.y. nurodo kokiu būdu tuos leidimu ir liepimus realizuoti. Jei teisės subjektas nesilaiko liepimo realizavimo
procedūros, jis neįvykdo liepimo reikalavimo, t.y. pažeidžia teisę. Jei teisės subjektas nesilaiko leidimo
realizavimo procedūros, jis neįvykdo teisės pažeidimo, bet nepasiekia to rezultato, kurio siekė.

Teisnio reguliavimo priemonių deriniai sudaro teisnio reguliavimo metodą. Teisės teorija skiria du
pagrindinius reguliavimo metodus:

1. Impteratyvus reguliavimo metodas – tai įsakmus reguliavimo metodas, tai reiškia, kad normos
adresatas privalo tiksliai įvykdyti normos kūrėjo nurodymą, negali jo keisti ar laisvai interpretuoti.
Šiuo atveju vyrauja teisiniai liepimai. GINAMA BE KOMPROMISŲ
Nuokrypis: Baudžiamasis kodeksas. Jame įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
galimybė, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Dar mokesčių teisėje. Imperatyvusis teisinis
reguliavimas viešojoje teisėje pakeičiamas leidimu / galimybe susitarti ir tampa savitu kompromisu,
kalbant apie viešosios teisės dalyką bei jai įprastą teisinio reguliavimo būdą tada, kai toks
susitarimas yra skatinamas kitų socialinių normų įtakos, ekonominės, kultūrinės situacijos.
(Baškevičienės straipsnis).
2. Dispozityvus reguliavimo metodas (autonominis) – leidžiama reikšti normos adresato iniciatyvai,
dažnai jiems pateikiamas tik siūlomas pavyzdinis elgesio modelis. Jie patys gali susikurti jiems
parankų elgesio modelį “jeigu sutartyje nenumatyta kitaip“.
Grynuoju pavidalu šie du metodai praktikoje neegzistuoja, visada kalbama apie jų derinį, kai vienas iš
metodų vyrauja. Dispozityvus reguliavimas vyrauja civilinėje teisėje. Imperatyvus vyrauja procesinės teisės
šakose, nustatant valstybinių institucijų kompetenciją ir kt.

Teisinio reguliaivmo tipai:

TT skiria du skirtingus reguliavimo tipus:

1. Bendrojo draudimo (specialaus leidimo) – draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai yra
leidžiama (piemens elgesio reguliavimas). Šis reguliavimo tipas vyrauja viešosios teisės srityje.
2. Specialaus draudimo (bendrojo leidimo) – leidžiama viskas, išskyrus tai, kas nėra tiesiogiai
uždrausta, jeigu tai yra protingai sureguliuota. Šis tipas vyrauja privatinės teisės srityje (daugiausia
civilinis kodeksas).

Teisinis režimas:
Teisnio režimo kategorija išreiškia tam tikros reguliavimo srities specifiką. Teisinis režimas išskiriamas
pagal teisinių santykių subjektus (pvz.: įkalintųjų teisinis režimas) arba pagal reguliavimo objektą (pvz.: upių
teisinis režimas).

Teisinio reguliavimo mechanizmas:

Tai schema, kuri parodo kaip bendrasis teisinis reguliavimas virsta konkrečiu žmonių elgesiu.

Bendro pobūdžio teisės normų sukūrimas.

(valstybė išleidžia norminį aktą, pvz.: CK. )

Bendro pobūdžio teisės normų įgyvendinimas.

Savireguliacija – privatūs asmenys Teisės taikymas – valstybinės

sukuria individualias teisės normas, institucijos sukuria individualią teisės
pvz.: sudaro pikimo – pardavimo normą, priimdamos teisės taikymo
sutartį. aktą. Pvz.: policijos nutarimas skirti x
nuobaudą už greičio viršijimą.

Teisinio reguliavimo mechanizmas gali būti paprastas ir sudėtinis. Paprastas, kai teisniai santykiai susikuria
be antrinio valstybės įsikišimo (valstybė išleidžia norminį aktą). Sudėtinis, kai teisiniams santykiams
atsirasti yra būtinas antrinis valstybės įsikišimas per teisės taikymą (priimamas konkretus sprendimas skirti
asmeniui pensiją).

Teisinio reguliavimo mechanizmas gali būti paprastas ir sudėtinis. Paprastas, kai teisiniai santykiai atsiras be
antrinio valstybės įsikišimo. Sudėtinis reiškia, kad teisiniai santykiai atsiranda tik po antrinio valstybės
įsikišimo. 1) a) bendrasis reguliavimas; b) teisės taikymas (įsakymas dėl priėmimo į valstyės tarnybą); c)
elgesys; 2) a) bendrasis reguliavimas išlieka; b) teisės taikymas; c) elgesys; 3) a) savireguliacija (buto
pirkimo, pardavimo sutartis); b) teisės taikymas;