TEISĖS TEORIJOS SEMINARAS

NORMINIO AKTO GALIOJIMAS

Norminio akto galiojimas:

Tai teisinės erdvės. Toks skirstymas reikalingas teisės įgyvendinimui.

Teisės aktų galiojimas laiko atžvilgiu:

Teisės aktų galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos.
Galiojimo pradžia – tai data, nuo kurios galima vadovautis teisės akte suformuluotomis teisės normomis, jas
taikyti.

Galiojimo pradžia gali būti suprantama kaip teisės normos įsigaliojimas:

1. nuo akto priėmimo momento;

2. nuo akto patvirtinimo dienos; įstaigų, įmonių teisės aktai pradeda galioti nuo to momento, kai juos
patvirtina įmonės, įstaigos, firmos vadovas;
3. nuo akto paskelbimo dienos (įstatymai);
4. kitą dieną po paskelbimo „TAR‘e“;
5. nuo teisės akto faktinio gavimo dienos. Akto galiojimo pradžia laikomas jo įregistravimo gavėjo
kanceliarijos knygose momentas. Šitaip dažniausiai įsigalioja ministerijų instrukcijos, nurodymai,
paaiškinimai, informaciniai laiškai. Tokie dokumentai siunčiami registruotu paštu, o svarbesni – su
specialiu kurjeriu;
6. nuo datos, nurodytos pačiame akte;
7. atsiradus tam tikroms aplinkybėms (kilus karui, katastrofai, potvyniui – Konstitucijos 142 str.).

Kai kurie teisės aktai (Prezidento dekretai) įgyja juridinę galią tik kontrasignuoti Ministro pirmininko arba
atitinkamo ministro.

Teisės akto galiojimas baigiasi, kai:

1. baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas pačiame teisės akte;
2. kompetentinga valstybės institucija kitu teisės aktu tiesiogiai panaikina teisės aktą;
3. išleidžiamas naujas teisės aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius;
4. Konstitucinis Teismas nutarimu pripažįsta įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai. Toks įstatymas
netenka juridinės galios ir netaikomas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos.

Teisės aktų galiojimas teritorijoje:

Geografinė ir teisinė valstybės teritorijos samprata nesutampa. Teisinė teritorijos samprata yra platesnė, nei
geografinė. Teisinė Lietuvos teritorija – tai valstybės sienomis apribota sausumos teritorija, vidaus ir
teritoriniai Baltijos jūros vandenys, oro erdvė virš sausumos, žemės gelmės, Lietuvos ambasadų teritorijos
užsienio šalyse, visi laivai su Lietuvos vėliava, esantys atviroje jūroje, karo laivai, esantys kitų šalių
teritoriniuose vandenyse, skraidančių ir kosminių aparatų kabinos, esančios atmosferoje. Šitaip suprantamoje
Lietuvos teritorijoje galioja Lietuvos įstatymai.

Teisės principai galioja ilgiausiai.

Teisės aktų galiojimas asmenims:

Teisės aktų nustatyti leidimai ir paliepimai galioja visiems asmenims, kurie yra tų aktų galiojimo teritorijoje.
Tačiau kai kurie teisės aktai galioja tik tam tikrai gyventojų daliai, kuriai jie tiesiogiai adresuojami.
Teisės aktų galiojimo riboms turi reikšmės ir subjekto amžius. Asmeniui, sulaukusiam 18 metų, galioja visi
teisės aktai. Kadangi nepilnamečiai nėra visų teisinių santykių subjektai, tai teisės aktų galiojimas jiems
ribotas. Asmenys iki 16 metų nėra administracinės atsakomybės subjektai, asmenų iki 18 metų ribota ir
baudžiamoji atsakomybė. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant
nusikaltimą yra suėję 16 metų. Asmenys, kurie padaro nusikaltimą nuo 14 iki 16 metų amžiaus, atsako pagal
baudžiamuosius įstatymus tik už nužudymą (129 str.) ir kitus nusikaltimus, išvardytus BK straipsnio 2
dalyje.

Pagal civilinę teisę vaikai nuo 15 iki 18 metų amžiaus atsako už teisės pažeidimų padarytą žalą patys, jeigu
jie turi pajamų šaltinį, o jeigu tokio šaltinio neturi, už jų padarytą žalą atsako jų tėvai arba globėjai.

Asmuo turi turėti subjektiškumą, kad taptų teisės subjektu. Psichinės savybės, įgalumas ir amžius.
(veiksnumas, teisumas). JURIDINIAI ASMENYS?