TEISĖS TEORIJOS SEMINARAS

NORMINIS AKTAS

Tarpinis kažkas apie lapkričio 5 d.

Testo klausimai:

1) LT kontinentinės teisės tradicija.

2) Teisės tradicija – visuma paprastai įvairioms nacionalinėms teisės sistemoms bendrų požymių,
užtikrinančių tų...

Romanų/germanų. Tai pozityvistinė teisės samprata. Svarbiausias įstatymas.

Teisės sistema – tai teisinių nuostatų sistema.

Teisės šaltiniai – išorinė teisės principų ir teisės išr..

Teisės vidinė forma – teisės sistema.

Teisinė sistema: teisės šaltiniai,.

Teisinis paprotys – plačiai taikoma tam tikros sritiems santykiams, tęstinio pob, ilgalaikė, vertinama kaip
teisinga...

Teisės spragos – tai atvejai, kai tam tikri visuomeniniai santykiai yra teisiskai nesureguliuoti, nors tokia
butinybe yra.

Butinybe kilti iš fakto, teisės.

Pirminės spargos- visuomeniniai santykiai apskritai nera teisinio...

Antrinės..

Teises spragas lemia: teisekuros klaidos, neaiski teisine kalba, samoningas nesureguliavimas, buvusio
teisinioreguliavimo panaikininmas.

Teises spragu likvidavimai: permanentinis, ilgalaikis, bendrieji teises principai, teisės aiškinimas, analogija.
Analogija dvejopa: įstatytmo (pritaikomas panašus įstatymas,

Analogija netaikoma baudž, teisėje, administraciniu teises pazeidimu teiseje.

Teises norma, teisiniss paprotys!!!

Teisės doktrina.

Teisės normos požymiai.

Teisės principų ir teisės normų palyginimas. Apibreztumas, igyvendinimo aplinkybes, kolizijos sprendimo
budas, turinio analize, isimciu formulavimas.

Lyginimo kriterijai: Kilme, reguliavimo apimtis, elgesio teaisykles detalumass, išraiskos forma, vykdymo
užtikrinimo budai.

Teises principai. Gali buti teises spragu uzpildymo priemone.

Teises aktas, kas tai?

Teisės aktas – tai tautos, valstybės institucijų, pareigūnų ar pavienių asmenų tam tikra tvarka priimtas
oficialus rašytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teisės normos.

Teisės aktas – tai įgaliotos valstybės institucijos arba referendumu priimamas teisės, kuriame nustatomos,
keičiamos ar naikinamos teisės normos.

Abstrakčiausia prasme sąvoka „teisės aktas“ reiškia bet kokį su teise (principais ir normomis) susijusį aktą
(veiką). Teisės aktai gali būti suprantami ir konkretesnėmis prasmėmis, t. y. kaip:

a) teisės norminiai aktai;

b) teisės taikymo aktai;
c) teisės įgyvendinimo aktai, kurie nėra teisės taikymo aktais;
d) teisės aiškinimo aktai.

Rūšys:

1. Bendrųjų teisės normų aktas – tai kompetentingų valstybės institucijų ( teisėkūros subjektų) specialia
tvarka išleistas oficialus rašytinis dokumentas, kurio turinį sudaro teisės normos, skirtos
daugkartiniam naudojimui ir neribotam teisės subjektų skaičiui. Jų paskirtis – centralizuotai
reguliuoti įvairius santykius, greitai reaguoti į besikeičiančius socialinės plėtros ir žmogus teisių
apsaugos poreikius. Teisės normų surašymas dokumentine forma leidžia šalies gyventojams
operatyviai susipažinti su jų turiniu.
2. Individualių teisės normų aktai formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę elgesio taisyklę,
skiriamą konkretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms. Tokie individualūs tiesės aktai gali
būti: piliečių testamentai, civiliniai sandoriai, darbo sutartys, Seimo, Vyriausybės nutarimai ir t.t.
Įstatymas nustato tik testamento ar sandorio formos reikalavimus tam, kad jie įgytų teisės akto
formą. Šie teisėkūros aktai turi įstatymo galią. Vis daugiau santykių paliekama reguliuoti patiems
pilieičmas, teismams.
3. Interpretuotų teisės normų aktai, kuriuos priima teisės normą aiškinanti institucija.

Teisės norminis aktas, kas tai?

Tai tautos (referendumo atveju) ir/ar viešųjų (valstybės, savivaldybių bei Europos Sąjungos) institucijų ir
pareigūnų teisėkūros būdu, remiantis teisės nustatytomis procedūromis, priimtas privalomas, bendro
pobūdžio, formaliai apibrėžtas, viešo pobūdžio aktas, veikiantis hierarchinėje sistemoje, kuriuo nustatomi,
pakeičiami ir/ar pripažįstami netekusiais galios teisės principai bei normos.

Norminio akto, kaip teisės akto rūšies požymiai:

1. Teisės norminiai aktai yra teisėkūros proceso rezultatas, todėl juose visuomet yra nustatomi,
pakeičiami ir/ar pripažįstami netekusiais galios teisės principai ir normos. Tai norminis teisės
norminių aktų pobūdis.
2. Teisės norminiai aktai visuomet yra privalomi, nes juose yra nustatomi, pakeičiami ir/ar pripažįstami
netekusiais galios teisės principai ir normos.
3. Teisės norminiai aktai išreiškia tik bendro pobūdžio teisės principus ir normas, nes bendras teisės
principų bei normų pobūdis yra būtinas jų požymis.
4. Teisės norminiai aktai yra kuriami teisėkūros subjektų, kuriais gali būti tauta (referendumo atveju) ir
viešosios (valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos) institucijos bei pareigūnai.
 5. Teisės norminiai aktai yra priimami remiantis teisės nustatytomis procedūromis. Antai įstatymų
leidybos procedūra yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo
statute, pagal Konstitucijos 76 straipsnio nuostatas turinčiame įstatymo galią.
6. Teisės norminiai aktai visuomet yra rašytinio pobūdžio, turintys savo struktūrą. Tai formalus teisės
norminių aktų apibrėžtumas. Pabrėžtina, kad teisės norminaims aktams keliami a) formos, b)
struktūros, c) turinio bei d) kalbos reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų
teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatyme.
7. Teisės norminiai aktai yra viešo pobūdžio, skelbiami teisės nustatyta tvarka (Lietuvoje teisės
norminių aktų skelbimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo
ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme).
8. Lietuvoje teisės norminiai aktai egzistuoja hierarchinėje sistemoje:
a) Konstitucija;
b) Europos Sąjungos teisės norminiai aktai, taip pat tarptautinės sutartys (viršenybė tik taikymo
aspektu);
c) Konstituciniai įstatymai;
d) Įstatymai;
e) Poįstatiminiai teisės norminiai aktai.

Norminio ir individualaus teises akto palyginimas:

Paminėti dar sykį, kas yra individualus aktas – jis formuluoja vienkartinę, nors laiko atžvilgiu ir tęstinę
elgesio taisyklę, skiriamą konokretiems asmenims arba konkrečioms situacijoms.

Bendrųjų teisės normų aktas neturi konkrečiai įvardyto adresato, nes formuluoja bendrąją elgesio taisyklę.
Tuo tarpu individualūs teisės aktai skiriami konkretiems subjektams:

1. Asmeniui, pareigūnui, valstybės institucijai. Bendrųjų teisės normų aktų suformuluoti nurodymai
išreiškia valstybės valią, o individualūs teisės aktai (pvz., testamentas) gali reikšti ir pavienių piliečių
subjektyvią valią.
2. Bendrųjų teisės normų aktai turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (įstatymas, nutarimas,
potvarkis, instrukcija ir kt.) ir tuo dažniausiai skiriasi nuo individualių teisės aktų – dokumentų
formos (sprendimas, nuosprendis, nutartis, protokolas, testamentas, įsakymas ir kt.). Bet šis
skirtumas nėra griežtas, nes įstatymo formą, jau minėta, gali įgyti ir individualių teisės normų aktai.
3. Bendrųjų teisės normų aktai skirti reguliuoti tipiškiausiems, visuotiniams santykiam, o individualūs
teisės aktai – konkretiems gyvenimo atvejams, situacijoms.
4. Bendrųjų teisės normų aktas dažniausiai yra nuolatinis paliepimas ir jis galioja, kol nėra kitu aktu
pakeičiamas ar panaikinamas, o individualus teisės aktas – vienkartinis paliepimas, kurį įvykdžius
baigiasi ir jo galiojimas.

Bendrųjų teisės normų akto išleidimo procedūra paprastai sudėtinga, tuo tarpu individualių teisės aktų
priėmimo ir įsigaliojimo tvarka paprastesnė, operatyvesnė.

Teisės norminių aktų klasifikavimas į rūšis pagal įvairius kriterijus:

I. Svarbiausioji klasifikacija pagal teisės norminių aktų juridinę galią (hierarchiją):

A) LR Konstitucija. Aukščiausios teisinės galios sudėtinis kodifikuotas vientisas ir tiesiogiai taikomas

norminis aktas, kurį sudaro preambulė, pagrindinė dalis, baigiamieji nuostatai ir sudedamosios dalys,
nurodytos Konstitucijos 150 str.
 B) Europos Sąjungos teisės norminiai aktai, taip pat tarptautinės sutartys (viršenybė tik taikymo
aspektu). Pirminė Europos Sąjungos teisė teisės normų kolizijos atveju turi viršenybę prieš LR
įstatymus ir kitus teisės aktus, išskyrus Konstituciją. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama
Europos Sąjunga, visos Europos Sąjungos teisės normos (be kita ko ir antrinė ES teisė) taikomos
tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš LR įstatymus ir kitus teisės aktus
išskyrus Konstituciją.
C) Konstituciniai įstatymai. Ypatingą konstitucinių įstatymų vietą teisės aktų sistemoje lemia pati
Konstitucija. Konstituciniai įstatymai negali būti keičiami ar panaikinami įstatymais. Taip
užtikrinama, kad konstituciniais įstatymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai nebus reguliuojami
kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstitucinis įstatymas reguliuojamų visuomeninių santykių
stabilumas. Konstituciniai įstatymai negali prieštarauti konstitucijai. Šiuo metu galiojančioje LR
Konstitucinio teismo suformuluotoje doktrinoje nurodyta, kad konstituciniais įstatymais pagal
konstituciją gali būti:
 Pirma, konstitucinis įstatymas, kuriuo nustatomas konstitucinių įstatymų sąrašas;
 Antra, konstituciniai įstatymai, įrašyti į konstitucinių įstatymų sąrašą;
 Trečia, konstituciniai įstatymai, tiesiogiai numatyti Konstitucijoje.

Konstitucinių įstatymų sąrašą sudaro šie įstatymai:

1. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas;

2. LR valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų konstitucinis įstatymas:
3. LR valstybės vėliavos ir kitų vėliavų konstitucinis įstatymas;
4. LR valstybės himno konstitucinis įstatymas;
5. LR referendumo konstitucinis įstatymas;
6. LR rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas;
7. LR piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinis įstatymas;
8. LR peticijų konstitucinis įstatymas;
9. LR nepaprastosios padėties konstitucinis įstatymas.
D) Įstatymai. Tai teisės norminis aktas, priimamas tautos (referendumo atveju) arba Seimo teisėkūros
būdu, remiantis teisės nustatytomis sudėtingomis procedūromis, turintis sudėtingą struktūrą,
reguliuojantis svarbiausius visuomeninius santykius bei esantis pagrindu poįstatyminiam teisiniam
reguliavimui.

Įstatymų klasifikavimas:

Pagal juridinę galią:

a) Konstiruciniai ir
b) Paprastieji (ordinariniai). 1) kondifikuoti įstatymai (kodeksai), 2) statutiniai įstatymai; 3) kiti
paprastieji įstatymai;

Pagal pačiame įstatyme numatytą jo galiojimo laiką:

a) Nuolatiniai ir
b) Laikini.

Pagal priėmimo subjektus:

a) Priimti tautos ir
b) Priimti Seimo.

Pagal priėmimo tvarką:

 a) Priimti įprastine tvarka ir
b) Priimti skubos tvarka.

E) Poįstatyminiai teisės norminai aktai. Paskirtis – konkretizuoti įstatymų nuostatas bei užtikrinti
įstatymų įgyvendinimą. Poįstatyminiai teisės aktai gali būti klasifikuojami pagal jų galiojimo
teritoriją į:
 Visoje valstybės teritorijoje galiojančius centrinių valstybės institucijų priimtus teisės
norminius aktus.
 Tam tikrame valstybės teritorijos administraciniame vienete galiojančius teritorinių valstybės
institucijų ir savivaldybių institucijų priimtus teisės norminius aktus.

II. Teisės norminiai aktai pagal juos priimančias viešosios valdžios institucijas yra:

1. Atstovaujamųjų institucijų teisės norminiai aktai. Pavyzdžiui, Lietuvos respublikos Seimo,

savivaldybių tarybų teisės norminiai aktai.
2. Valstybės ir savivaldybių valdymo institucijų teisės norminiai aktai. Pavyzdžiui, Respublikos
Prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai.

III. Pagal teisinio reguliavimo objektą teisės norminiai aktai yra:

1. Administraciniai, pavyzdžiui, dauguma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų.

2. Baudžiamieji, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.
3. Civiliniai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
4. Konstituciniai, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucija.
5. Europos Sąjungos teisės, pavyzdžiui, ES teisės norminiai aktai.

IV. Teisės norminiai aktai pagal jų galiojimo teritoriją yra:

1. Visoje valstybės teritorijoje galiojantys norminiai aktai.

2. Tam tikrame valstybės teritorijos administraciniame vienete galiojantys teisės norminiai aktai.

V. Pagal pačiame teisės norminiame akte numatytą jo galiojimo laiką yra:

1. Nuolatiniai (kurių galiojimo terminai nenumatyti).

2. Laikini (kurių galiojimo terminai numatyti).

Norminio akto galiojimas:

Teisės aktų galiojimas laiko atžvilgiu

Teisės aktų galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos.
Galiojimo pradžia – tai data, nuo kurios galima vadovautis teisės akte suformuluotomis teisės normomis, jas
taikyti.

Galiojimo pradžia gali būti suprantama kaip teisės normos įsigaliojimas:

1. nuo akto priėmimo momento;

2. nuo akto patvirtinimo dienos; įstaigų, įmonių teisės aktai pradeda galioti nuo to momento, kai juos
patvirtina įmonės, įstaigos, firmos vadovas;
3. nuo akto paskelbimo dienos (įstatymai);
4. kitą dieną po paskelbimo „Valstybės žiniose“ (įstatymų lydimieji aktai);
 5. nuo teisės akto faktinio gavimo dienos. Akto galiojimo pradžia laikomas jo įregistravimo gavėjo
kanceliarijos knygose momentas. Šitaip dažniausiai įsigalioja ministerijų instrukcijos, nurodymai,
paaiškinimai, informainiai laiškai. Tokie dokumentai siunčiami registruotu paštu, o svarbesni – su
specialiu kurjeriu;
6. nuo datos, nurodytos pačiame akte;
7. atsiradus tam tikroms aplinkybėms (kilus karui, katastrofai, potvyniui – Konstitucijos 142 str.).

Kai kurie teisės aktai (Prezidento dekretai) įgyja juridinę galią tik kontrasignuoti Ministro pirmininko arba
atitinkamo ministro.

Teisės akto galiojimas baigiasi, kai:

1. baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas pačiame teisės akte;
2. kompetentinga valstybės institucija kitu teisės aktu tiesiogiai panaikina teisės aktą;
3. išleidžiamas naujas teisės aktas, kurio normos kitaip reguliuoja tuos pačius visuomeninius santykius;
4. Konstitucinis Teismas nutarimu pripažįsta įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai. Toks įstatymas
netenka juridinės galios ir netaikomas nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos.

Teisės aktų galiojimas teritorijoje

Geografinė ir teisinė valstybės teritorijos samprata nesutampa. Teisinė teritorijos samprata yra platesnė, nei
geografinė. Teisinė Lietuvos teritorija – tai valstybės sienomis apribota sausumos teritorija, vidaus ir
teritoriniai Baltijos jūros vandenys, oro erdvė virš sausumos, žemės gelmės, Lietuvos ambasadų teritorijos
užsienio šalyse, visi laivai su Lietuvos vėliava, esantys atviroje jūroje, karo laivai, esantys kitų šalių
teritoriniuose vandenyse, skraidančių ir kosminių aparatų kabinos, esančios atmosferoje. Šitaip suprantamoje
Lietuvos teritorijoje galioja Lietuvos įstatymai.

Teisės aktų galiojimas asmenims

Teisės aktų nustatyti leidimai ir paliepimai galioja visiems asmenims, kurie yra tų aktų galiojimo teritorijoje.
Tačiau kai kurie teisės aktai galioja tik tam tikrai gyventojų daliai, kuriai jie tiesiogiai adresuojami.

Teisės aktų galiojimo riboms turi reikšmės ir subjekto amžius. Asmeniui, sulaukusiam 18 metų, galioja visi
teisės aktai. Kadangi nepilnamečiai nėra visų teisinių santykių subjektai, tai teisės aktų galiojimas jiems
ribotas. Asmenys iki 16 metų nėra administracinės atsakomybės subjektai, asmenų iki 18 metų ribota ir
baudžiamoji atsakomybė. Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmenys, kuriems prieš padarant
nusikaltimą yra suėję 16 metų. Asmenys, kurie padaro nusikaltimą nuo 14 iki 16 metų amžiaus, atsako pagal
baudžiamuosius įstatymus tik už nužudymą (129 str.) ir kitus nusikaltimus, išvardytus BK straipsnio 2
dalyje.

Pagal civilinę teisę vaikai nuo 15 iki 18 metų amžiaus atsako už teisės pažeidimų padarytą žalą patys, jeigu
jie turi pajamų šaltinį, o jeigu tokio šaltinio neturi, už jų padarytą žalą atsako jų tėvai arba globėjai.

Esminis norminio akto palyginimas:

Teisės šaltinis Kas kuria? Pirminis/antrinis + -

Norminis aktas Vieš. valdžia, Pirminis Konkretūs, aiškūs, Soc. adaptacijos
valstybė kryptingai keičia problema, pradeda
žmonių elgesį, lengva senti, yra abstarktūs
pakeisti, ilgas ir nutolę nuo
veikimo laikotarpis konkrečių situacijų

Taisyklės priimamos atlikus išankstinę analizę turint tikslą paveikti asmenų elgesį.