Platono dialogų

interpretavimas
(Koncepcija, šaltiniai, interpretacijos)

Vilnius, 2014
 Turinys

Turinys
Antikinio filosofavimo teorinė rekonstrukcija: problemos ir sprendimai __ 1
Sokrato apologija: virtualus Sokrato aukojimas arba egzistencinis
angažavimas filosofavimui _______________________________________________ 2
Kritonas: teisingumas kaip platoniškojo filosofavimo turiningoji išeities
problema ________________________________________________________________ 3
Faidonas: filosofavimo subjekto demarkavimo problema _________________ 4
Faidonas: filosofavimas kaip „antrasis plaukimas“ ________________________ 5
Puota: filosofijos įteisinimo problema ____________________________________ 6
Puota: filosofijos vertybinės sąrangos problema _________________________ 7
Faidras: „gimdymo grožyje“ fenomenologija _____________________________ 8
Faidras: raštiškojo filosofavimo ištakos ir problemos ____________________ 9
Politėja: „tikrojo“ teisingumo beieškant ________________________________ 10
Politėja: teisingumas kaip raktas į būties prigimtį. _____________________ 11
Politėja: esančio onto-gnoseologinė konstitucija ir prasmė ______________ 12
Tema 01

Antikinio filosofavimo teorinė

rekonstrukcija: problemos ir
sprendimai
„Žmogus naktį, Antikinis filosofavimas kaip sinoptinis arba visumiškas mąstymas,
kai jo rega
išreikštai numanantis tik mąstymo dalyką Priešais. Siela kaip
užgesinta,
sinoptinio mąstymo numanomas subjektas. Antikinio filosofavimo
užsižiebia
subjekto visiška priklausomybė nuo mąstymo dalyko ir jo nulemtas
žiburį, o
šio subjekto būdas. Formalusis šio subjekto profilis, arba jo
gyvenime
[žmogus] anonimiškumas ir beatramiškumas (aporiškumas). Kasdienis ir etinis
miegodamas mąstymas, arba antikinio filosofavimo dalykinis dvilypumas.
užsižiebia apsprendžiantis jo subjekto dalykinio apibrėžtumo dvejopumą.
mirtimi, Sofistiškasis sielos profilis: naudos siekių steigiamas mąstymas ir juo
budėdamas – pamatuotas mąstymo subjektas, arba siela vien kaip juslės.
miegu“ Sokratiškasis sielos profilis: dorybės siekio steigiamas mąstymas,
HĖRAKLEITAS, arba siela kaip etinio mąstymo subjektas. Dorybės praktiškumas,
DK22 B26. arba jos pamatuotumas žmogiškuoju santykiu. Mąstymo ir būties
tapatumas, arba etiškai konstituotos būties pamatuotumas teoriniu
mąstymu. Platoniškasis filosofavimas kaip pastanga suteorinti
praktiškąjį Sokrato filosofavimą, arba būties ir dorybės dilema
Platono dialoguose.

Koncepcija: Siela kaip antikinio filosofavimo subjektas, arba

dorybės temizavimo vingiai Platono dialoguose Tekstas

Grįžti į turinį
Tema 02

Sokrato apologija: virtualus Sokrato

aukojimas arba egzistencinis
angažavimas filosofavimui

„Pirma ir daug
Sokrato teismo fenomenologinis aprašymas kaip virtuali aukojimo
labiau rūpintis
[reikia] ne kūno procedūra. Šios procedūros vertybinis horizontas. Kasdienės ir
reikalais ir ne filosofinės (etinės) elgsenos numatomų vertybių bei jomis steigiamų
daiktais, bet
savo siela, kad diskursų nesuderinamumas. Polio argumentai vs. Sokrato
kuo kontraargumentus: kaltinimai bedievyste ir jaunuomenės tvirkinimu
doriausia būtų“,
vs. neregimų dievų ir jaunuomenės dorinio tobulinimo nuorodas.
Sokrato
apologija,30a- Demokratiškai funkcionuojančio Atėnų teismo mirties nuosprendis
b. Sokratui ir vertybių konflikto sprendimas Sokrato apologijoje
egzistenciniu aukos argumentu kaip būdas angažuoti su auka
siejamoms vertybėms ir jų provokuojamai veiklai.

Šaltiniai: Sokrato apologija Lietuviškai Graikiškai Perseus

Interpretacija: Puota: filosofavimo legitimavimo problema. P.

1-5. Tekstas

Papildoma literatūra: Kritonas: teisingumas kaip filosofinė

problema. Problemos, 2010, Nr.77, p.105-108. Tekstas

Grįžti į turinį
Tema 03

Kritonas: teisingumas kaip

platoniškojo filosofavimo turiningoji
išeities problema
„Todėl, mano
Praktiškasis problemos profilis. Sofistai kaip polio socialinio
bičiuli, nereikia
užsakymo vykdytojai ir poli(ti)nio gyvenimo specifikos grynintojai.
taip labai
žiūrėti, ką Sokrato konfliktas su sofistais kaip konfliktas su poli(ti)ne dauguma
sakys apie mus (polloi). „Tikrojo“ teisingumo problema, arba teisingumo ir etiškumo
daugelis, bet ką konfliktas. Perseus
sakys tasai,
kuris išmano, Teorinis problemos rakursas. Sokrato teisumo problema kaip
kas teisinga ir filosofavimo legitimavimo problema. Sokrato polemikos su sofistais
kas neteisinga, formalusis aspektas: dviejų žmogiškumo tipų sandūra. Sofistiškasis
– tik jis vienas žmogaus matas kaip pirmoji pastanga universaliai apibrėžti
ir pati tiesa “
žmogiškumą. Žmogus kaip daiktų matas, arba kasdienio mąstymo
Kritonas, 48a.
aspekto išgryninimas. Sokrato polemika su sofistais, arba
alternatyvaus (etiškojo) mąstymo aspekto išskyrimas bei
alternatyvios universalios žmogaus apibrėžties kontūrų ryškėjimas:
svarbiausia ne apskritai gyventi, bet dorai gyventi.

Šaltiniai: Kritonas Lietuviškai Graikiškai Perseus

Interpretacija: Kritonas: teisingumas kaip filosofinė problema.

Problemos, 2010, Nr.77, p.105-121. Tekstas

Papildoma literatūra: Gorgijas ir Protagoras: poli(ti)nio

subjekto legitimavimo anatomija. Logos, Nr. 69, 2011, p.21-
36. Tekstas

Grįžti į turinį
Tema 04

Faidonas: filosofavimo subjekto

demarkavimo problema

„Žmonės, kurie Platono mėginimas suteorinti sokratiškąjį praktinį filosofavimą kaip

rimtai užsiima pastanga rekonstruoti sokratiškojo imperatyvo, raginančio
filosofija, tie
pasirūpinti sielos gerumu, teorines prielaidas, t. y. apibrėžti šiuo
žmonės siekia
tik vieno – imperatyvu numanomą subjektą bei nurodyti imperatyvo
numirti ir prasmingumo sąlygas. Praktiškojo dorinio filosofavimo teorinė
nebegyventi“, metamorfozė, arba filosofavimas kaip etinis mąstymas ir siela kaip
Faidonas, 64a. šio mąstymo subjektas. Sokrato polemikos su sofistais suteorinimas,
arba etinio ir kasdienio mąstymų kolizija. Sofistų apibrėžtas
anonimiškas kasdienio mąstymo subjektas – jusliška siela arba
kūnas kaip atspirties taškas apibrėžiant sielą kaip etiškai specifikuoto
filosofavimo subjektą. Hėrakleitiškai siejant kasdienį mąstymą ir jo
subjektą – kūną su mirtimi, jam priešinamo filosofinio mąstymo ir jo
subjekto – sielos ženklinimas ne-mirtingumo apibrėžtimi. Sielos ne-
mirtingumo įrodymai, arba filosofavimo subjekto ontologinės ir
gnoseologinės specifikos negatyvios nuorodos.

Šaltiniai: Faidonas Lietuviškai Graikiškai Perseus

Interpretacija: Faidonas: filosofavimo subjekto demarkavimo

problema. Logos, Nr. 71, 2012, p. 8-24. Tekstas

Grįžti į turinį
Tema 05

Faidonas: filosofavimas kaip

„antrasis plaukimas“

„Šiaip ar taip, Filosofavimas kaip alternatyva kasdieniam mąstymui ir filosofavimo

nutariau judėti numanomų neregimų ontinių esybių identifikavimas kasdienio
šitokiu būdu:
mąstymo prielaidaujamų, neva regimų ontinių esybių priešpriešoje.
kiekvienu
atveju remiuosi Filosofavimo pažintinio būdo rekonstravimas atsižvelgiant į jo
teiginiu, kuris, numanomų pačių tų esybių vertybinę konstituciją. Ankstyvojo
mano galva, filosofavimo „stichinio“ būdo kritika ir atsiribojimas nuo kasdienio
yra mąstymo „horizontaliųjų“ ryšių logikos. „Antrasis plaukimas“ kaip
[vertybiškai] pastanga kontroliuoti filosofavimo kryptį tiek sąmoningai pasirenkant
stipriausias ir
išeitines mąstymo prielaidas, tiek eksploatuojant mąstymo
kas man
pasirodo su juo formaliąsias taisykles. „Antrasis plaukimas“ kaip „vertikaliojo“
sutinkant, tai pažinimo strategija, arba matematinio mąstymo įgūdžių
laikau teisingu eksploatavimas, siekiant atsiriboti nuo kasdienio mąstymo ir
– kalbu apie susitelkti formaliajame filosofavimo aspekte – teoriniame mąstyme.
priežastį ir visa „Antrojo plaukimo“ pažintines strategijos ribotumas, arba tokio
kita, – o kas
pažinimo nepajėgumas temizuoti vertybiškai konstituotą būtį.
nesutinka,
laikau
neteisingu“
Faidonas, 100a. Šaltiniai: Faidonas Lietuviškai Graikiškai Perseus

Interpretacija: Faidonas: filosofavimas kaip antrasis plaukimas,

Logos, Nr. 72, 2012, p. 19-37. Tekstas

Grįžti į turinį
Tema 06

Puota: filosofijos įteisinimo

problema

„Liaupsindami
Filosofavimo poli(ti)zavimas ir jo priešprieša poliui: politinis aspektas
dieviškąjį šio
– Sokratas vs. polis, teorinis aspektas – etinis mąstymas vs.
gėrio
priežastininką kasdienis mąstymas. Atėnų teismo legitimiškas nuosprendis Sokratui
vertai ir filosofavimo legitimavimo problema. Filosofavimo vertybinis
liaupsinsime sąlygotumas ir jo legitimavimo problema kaip filosofijos vertybinės
Erotą, kuris ir konstitucijos nustatymas bei išsiaiškinto vertybinio profilio
šiandien žeria
suderinimas su kosmo vertybine struktūra. Platono mėginimas
mums
įteisinti filosofavimą, susiejant šį su meilės grožiui siekį įkūnijančia
geradarysčių,
vesdamas dievybe Erotu. Puotos simpoziumas kaip neformali filosofijos
mūsų savasties legitimavimo procedūra. Filosofavimo prielaidų eksplikavimas polį
link, ir ateičiai atstovaujančių simpoziumo dalyvių kalbose. Istoriografiniai,
dovanoja ontologiniai, aksiologiniai, sociologiniai, politologiniais,
didingų vilčių,
fenomenologinniai bei psichologiniai filosofavimo legitimavimo
žadėdamas
aspektai simpoziumo dalyvių ikisokratinėse kalbose.
mainais už
mūsų
pagarbumą
dievams Šaltiniai: Puota Lietuviškai Graikiškai Perseus
sugrąžinti mus į
Interpretacija: Puota: filosofijos legitimavimo problema.
pirmykštę
būseną, Tekstas
pagydyti ir
suteikti
palaimingą
gerovę“ Puota,
193d..

Grįžti į turinį
Tema 07

Puota: filosofijos vertybinės

sąrangos problema

„Mat tai ir bus Sokrato kalba simpoziume kaip savita Platono pastanga apibrėžti
teisingas kelias antikinio filosofavimo vertybinį profilį. Tobulėjančiais grožio
meilėn, - ar
įsikūnijimais dygsniuotas ir gėrio troškimo angažuojamas „teisingasis
pats juo eitum,
ar kitas vestų, kelias“ kaip antikinio filosofavimo vertybinių gairių nuoroda.
jei pradėjęs nuo Paralelės tarp „teisingojo kelio“ stadijų ir graikiškojo filosofavimo
šių gražių etapų. „Teisingojo kelio“ konstrukcinės ypatybės kaip Aristotelio
daiktų, vardan entelechijos sąvokos galima prielaida. Normatyvumo aspektas
ano grožio „teisingojo kelio“ sampratoje, arba pažinimo įvaldymo pastanga.
tarytum laiptais
Grožis kaip „perregima“, t.y. perorientavimą iš kasdienio mąstymo į
kilsi vis aukštyn
<,,> prie gražių etinį provokuojanti vertybė. Filosofavimas kaip grožio inicijuojama
žinojimų ir gėriu steigiamos būties įžvalga. Tiesa kaip rašte izoliuoto
baigsi ties anuo filosofavimo vidinė normatyvinė gairė. Antikinio mąstymo sinoptinės
žinojimu, - ne prigimties nulemti aksiologiniai ir ontologiniai akcentai Platono tiesos
ko nors kito, sampratoje: tiesa kaip dorybė ir tiesa kaip tikrovė.
bet paties ano
grožio žinojimu,
idant galiausiai
pažintum patį Šaltiniai: Puota Lietuviškai Graikiškai Perseus
tai, kas yra
Interpretacija: Puota: filosofijos vertybinės sąrangos problema.
gražu“, Puota,
Tekstas
210e-211c.

Grįžti į turinį
Tema 08

Faidras: „gimdymo grožyje“

„Todėl teisinga,
fenomenologija
kad sparnus
įgyja tik
mąstymas
Santykis su kitu kaip etiškumo susiklostymo vieta ir platoniškasis
filosofo, pagal
filosofavimas kaip etinio santykio suteorinimo pastanga. Meilė kaip
išgales
visuomet paradigminis etinis santykis ir kaip palankiausia filosofavimui natūrali
susiejančio žmogaus būsena. „Gimdymo grožyje“ fenomenologija kaip
savo atmintį su mėginimas rekonstruoti meilės būsenoje susiklostančio filosofavimo
dalykais, su būdą. Sparnuotos dvikinkės ir vadeliotojo vaizdinys kaip pastanga
kuriais
metaforiškai struktūrizuoti anonimišką filosofavimo subjektą – sielą.
susisiedamas
Teorinis mąstymas apskritai ir alternatyvūs kasdienis bei etinis
dievas darosi
dieviškas; tad dalykiniai mąstymai kaip galimi metaforiško sielos vaizdinio
tik žmogus, struktūros atitikmenys. Sielos sparnuotumas kaip jos vertybinės
gebantis konstitucijos arba anonimiško filosofavimo subjekto intencionalumo
teisingai nuoroda. „Gimdymas grožyje“ arba grožio (vertybės) provokuojamos
pasitelkti
sielos dinamikos fenomenologinis aprašymas.
šitokius
prisiminimus,
yra nuolat
įšvenčiamas į Šaltiniai: Faidras Lietuviškai Graikiškai Perseus
tobulus
Interpretacija: Faidras: „gimdymo grožyje“ fenomenologija
slėpinius ir pats
tampa Tekstas
vienintelis iš
tikro
tobulas”,Faidras
, 249c.

Grįžti į turinį
Tema 09

Faidras: raštiškojo filosofavimo

ištakos ir problemos
„Kiekviena
kalba, kartą
užrašyta, yra Sofistiškoji retorika kaip kasdienio mąstymo izoliavimo rašte būdas.
mėtoma ir Platono dialogai kaip Sokrato polemikos su sofistais išprovokuotas
vėtoma visur mėginimas izoliuoti rašte etinį mąstymą. Takoskyros tarp filosofijos ir
kur – tiek tarp sofistikos reikmė ir Platono siekis nusavinti sofistiškąjį iškalbos meną
išmanančių
(retoriką) filosofavimo reikmėms. Dialektika kaip tokio nusavinimo
žmonių, tiek
būdas, pajungiant iškalbos meną vertybėms, turiningai steigiančioms
tarp tų,
kuriems visiškai filosofavimą. Dialektika kaip konstruktyvus mąstymo būdas visa ką
nedera [jos apžvelgti, (sutelkiant tai) į vieną daiktą ir (suskirstant) į daugybę
skaityti], tad ji (rūšių) ir jos vertybinis sąlygotumas. Raštas kaip užmaršties vaistas
nežino su kuo arba informacija kaip vertybiškai neutralus žinojimas. Raštas kaip
privalu kalbėtis,
narkotikas: raštu realizuojamo mąstymo konstruktyvumo galimybės
o su kuo – ne.
ir problemos temizuojant etinius mąstymo turinius.
O jei tąja kalba
visai nesirūpina
ar neteisėtai
peikia, jai Šaltiniai: Faidras Lietuviškai Graikiškai Perseus
visuomet reikia
tėvo pagalbos, Interpretacija: Faidras: logografijos spindesys ir skurdas.
nes pati ji Problemos, 2007, Nr. 72, p. 178-200. Tekstas
nestengia nei
apsiginti, nei
atskubėti sau į
pagalbą“,
Faidras, 275d–e

Grįžti į turinį
Tema 10

Politėja: „tikrojo“ teisingumo

beieškant

„Visose Atėnų teismo nuosprendis Sokratui ir „tikrojo“ teisingumo problema,

valstybėse
arba teisingumo ir etiškumo konfliktas. Teisingumas pagal sofistus:
teisingumu
laikoma tas pat – teisinga tai, kas naudinga stipresniajam. Realiojo (kasdienio)
tai, kas naudinga teisingumo prieštaringumas, arba kodėl nėra teisybės. Teisingumas
esamai valdžiai. pagal Sokratą arba idealusis teisingumo profilis: teisinga tai, kas
O juk valdžia ir
dora. Realiojo teisingumo neteisingumas ir idealiojo teisingumo
yra jėga. Todėl, jei
teisingai nerealumas. Teisingumas kaip filosofinė problema ir tobulos polio
samprotauji, sąrangos projektas kaip tos problemos sprendimo būdas.
išeina, kad
teisingumas visur
yra tas pat – tai,
Šaltiniai: Valstybė (I knyga) Lietuviškai Graikiškai Perseus
kas naudinga
stipresniajam“ Interpretacija: Platono ištaros apie Gėrio reikšmę apibrėžiant
Valstybė, 338e-
būtį prasmė, arba Valstybė kaip teorinio konstravimo
339a.
paradigma. Problemos, 2006, Nr.70, 31–49. Tekstas

Grįžti į turinį
Tema 11

Politėja: teisingumas kaip raktas į

būties prigimtį.

„Ir kokia būtinybė Filosofavimo praktinio ir teorinio siekių diferenciacija, arba dorybės ir
iš nieko
būties alternatyva. Dorybės pamatuotumas indidividu ir jos
prasidėjusį
[esantį] būtų asimiliavimo universalios prigimties teorija problemiškumas.
paskatinusi vėliau Parmenido poemos Apie prigimtį ir Platono Politėjos galimos sąsajos:
ar anksčiau teisingumas kaip būtį steigianti vertybė. Faidro ir Politėjos galimos
rastis? Tad turi
sąsajos: sielos ir polio struktūrinis izomorfizmas. Politėjos
arba visas jau
būti, arba konstitucinis projektas kaip dorybės teorinio temizavimo pastanga:
[apskritai] nebūti. filosofas-valdovas, arba mėginimas persmelkti teorijai prieinamą
Bet juk niekada teisingumą praktine dorybe.
įsitikinimo galia
neleis, kad iš
nesančio rastųsi
kas nors kita, Šaltiniai: Valstybė (II, VI knygos) Lietuviškai V2 Lietuviškai
išskyrus jį patį. V6 Graikiškai P2 Graikiškai P6 Perseus V2 Perseus V6
Todėl nei rastis,
nei nunykti Interpretacija: Parmenidas: teisingumas kaip raktas į būties
[esančiajam] prigimtį. Problemos, 2008, Nr.73, p. 131–154. Tekstas
neleidžia teisybė,
neatpalaiduodam Papildoma literatūra: Platono olos dekonstrukcija. Problemos,
a grandinių, 2011, Nr. 80, p. 132-157. Tekstas
kuriomis jį laiko“
PARMENIDAS,
DK28 B8”

Grįžti į turinį
Tema 12

Politėja: esančio onto-gnoseologinė

konstitucija ir prasmė

„„Analogiškai ir Filosofavimas kaip gyvenimo būdas, arba filosofo mėginimas

pažinimo
teoriškai temizuoti filosofijai svarbius turinius modifikuojant
dalykams gėris
suteikia ne vien gyvenimo aplinkybes. Socialinis santykis kaip filosofavimo
tik pažinumą, bet dalykiškumo prielaida. Faidras: filosofavimas grožio akivaizdoje arba
ir [išliekantį] meilė kaip paradigminis žmogiškasis santykis filosofavimui natūraliai
esamumą bei
susiklostyti. Politėja kaip mėginimas filosofavimui palankiai
[dalykinę] esmę,
nors pats gėris modifikuoti poliškąjį žmogiškųjų santykių aspektą. Politėja arba polio
[ne tik] nėra konstitucinis projektas kaip būties sąrangos įžvalgos prielaida. Linijos
[teoriškai analogija, arba graikiškojo filosofavimo onto-gnoseologinės
temizuojamas
specifikos ekplikacija. Teisingumas ir gėris kaip būties vertybinės
dalykinis] esinys,
sąrangos vertybiniai principai, arba dvi būties apibrėžtys. Filosofijos
bet viršenybe ir
pajėgumu jis netgi socialinė prigimtis ir jos etiškasis pašaukimas.
pranoksta esinį“
Valstybė, 509b.
Šaltiniai: Valstybė (VI, VII knygos) Lietuviškai V6 Lietuviškai
V7 Graikiškai P6 Graikiškai P7 Perseus V6 Perseus P7

Interpretacija: Platono olos dekonstrukcija, Problemos, 2011,

Nr. 80, p. 132-157 Tekstas

Papildoma literatūra: Esantis ir subjekto tapatumo problema

Logos, Nr. 76, 2013, p. 9-23 Tekstas

Grįžti į turinį
Leidinio informacija

Platono dialogų interpretavimas

(Mokomoji metodinė priemonė VU Filosofijos fakulteto bakalauro studijų studentams)

Priemonę paruošė: VU Filosofijos fakulteto

Filosofijos katedros doc. dr. (HP) Skirmantas Jankauskas

Tel.
8 (5) 2667617
El.paštas:
s.jankauskas@fsf.vu.lt

ISBN 978-609-459-290-4