Dabarties geologiniai procesai

Pamokos tikslas: Gebėti paaiškinti erozinio, karstinio ir eolinio paviršiaus

susidarymo priežastis, nurodyti paplitimo rajonus Lietuvoje.

Dabartinį Lietuvos paviršių keičiantys procesai:

1.Vandens erozija;

Vandens erozija – uolienų ardymo procesas.

*Griova – vandens išgraužtas reljefo pažemėjimas, turintis upės vagos formą,

stačius šlaitus. Kol griova formuojasi, jos skersinis profilis yra V raidės pavidalo.

*Griovos šlaitai lėkštėja, susidaro velėna, jos skersinis profilis įgauna U raidės
formą. Tokia griova vadinama raguva.

*Klifas – status ir aukštas jūros kranto skardis, susidaręs dėl bangų mūšos.

Pvz. Olando Kepurė

2.Karstiniai reiškiniai.

Karstiniai reiškiniai, tai visuma procesų: vandens veikla, uolienų tirpimas,

tuštumų atsiradimas, žemės paviršiaus įgriuvimas.

Karstinėms įgriuvoms susidaryti reikia dviejų svarbiausių sąlygų:

a) arti žemės paviršiaus turi slūgsoti vandenyje tirpios uolienos (gipsas, kreida...)

b) turi būti pakankamai kritulių, kad jų perteklius sunktųsi į uolienų sluoksnius ir

juos tirpintų.

Pvz.: Ilgiausia Lietuvos karstinė ola – Karvės ola (bendras urvų ilgis 46m)

Karstiniai reiškiniai vyksta Biržų, Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio rajonuose).

3. Nuošliaužos – uolienų masės nuslinkimas šlaitu žemyn dėl sunkio jėgos.

4. Vėjo erozija.
Kopos, vėjo supustytos smėlio kalvos smėlėtuose pajūriuose, paežerėse,
paupiuose. Lietuvoje vyrauja: jūrinės ir žemyninės kopos.

Parabolinės kopos – pasagos pavidalo, ragus atsukusios vyraujančių vėjų kryptimi.

Žemyninės kopos, kur ledyno tirpsmo vanduo sausumoje suklostė smulkų smėlį.

5. Žmogaus ūkinė veikla.

Erozija – žemės paviršiaus ardymas veikiant vėjui, ledui arba tekančiam vandeniui.

Abrazija (nugramdymas) – jūros, ežero ar tekančio vandens ardomoji veikla

statesniame krante, priekrantėje.

Akumuliacija (kaupimasis) – birių, purių mineralinių ir organinių medžiagų ir jų

liekanų kaupimasis žemės paviršiuje arba vandenyje.