kaip ledynas formavo Lietuvos paviršių:

Mūsų šalies reljefą formavo daugiausia ledynai. Ypač reikšmingas Lietuvos paviršiui paskutinis
apledėjimas.

Ledyno pakraštyje susikaupė moreninių nuogulų: riedulių, žvyro, gargždo, smėlio. Susidarė kalvotosios
moreninės ežeringosios aukštumos (pvz., Baltijos ir Žemaičių). Trumpalaikio ledyno stabtelėjimo vietose
susidarė moreniniai kalvagūbriai (pvz., Linkuvos, Vilkijos).

Tirpstant ledynui, susiformavo prieledyninės marios, kurių dugne nusėdę smėliai, moliai sudarė derlingas
molingąsias lygumas, pvz., Karšuvos, Žiemgalos.

Dideli tirpstančio ledyno vandens srautai Pietryčių Lietuvoje suklostė banguotą smėlingąją Pietryčių
lygumą.

kaip susidarė aukštumos, žemumos, lygumos

Lyguma – sausumos, jūros ar vandenyno dugno paviršiaus dalis, kuriai būdingas visai visai nedidelis
aukščio svyravimas (iki 200 m) ir nedidelis paviršiaus pokrypis (iki 5°). Lygumos užima 64 % sausumos
teritorijos. Didžiausia pasaulio lyguma – Amazonės žemuma (daugiau nei 5 mln. km²).

Lygumos skirstomos į žemumas, aukštumas ir plokščiakalnius.

Žemumoms būdingi plokšti sausumos paviršiai (0–200 m virš jūros lygio). Jos susidaro:

iškilus jūros dugnui

susiklosčius upių

prieledyninių marių dugne (moreninė žemuma) – Vidurio Lietuvos žemuma.

Aukštumoms būdingi daugiau kalvoti paviršiai (200–500 m virš jūros lygio). Jos gali būti:

akumuliacinės (žemyninio apledėjimo sritys) – Baltijos aukštuma;

tektoninės (iškeltos žemės gelmių vidinių jėgų);

Aukščiausia Lietuvos vieta Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) – kalva Medininkų aukštumos moreniniame
masyve, Juozapinės draustinyje. Tai – aukščiausias Lietuvos taškas. Aukštis virš jūros lygio 293,84 m., o jo
aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Tiesa, nei vizualiai, nei kitais
potyriais šioje vietoje ypatingo aukščio patirti neteks. Tuo tarpu, žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje
nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. Remiantis ankstesniais matavimais manyta, kad ši
vieta yra 1,3 m. žemiau jūros lygio, tačiau 2007 metais tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos
aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.

Žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario kaime. 2007 m. Nacionalinės
žemės tarnybos prie ŽŪM iniciatyva geodeziniais šios vietovės matavimais buvo patikslintos geografinės
koordinatės ir aukštis jūros lygio atžvilgiu. Šiais matavimais nustatytas 0,27 m aukštis žemiau jūros lygio.
Ankstesniais duomenimis šios vietos aukštis buvo 1,3 m žemiau jūros lygio.Rusnės sala yra sala Nemuno
deltoje, Šilutės rajono Pamario krašte.

Pagrindinis paviršių suformavęs veiksnys – slenkantys ir tirpstantys ledynai.