rLrusrRUoTAs Ztnvuns

ANAT
zM0Gus
 ANATOMIJA
l
zM0cus
/.
I

i
1

\]
\l\i
t.

.J

&
KAUNAS ,,SVIESA" 1999
UDK 6[.01(031) ATLANTT SCIENTIFICI (;ITJN I I
An-07 ANATOMIA UMANA TURINYS
Vincentc Muedra BlixaLrli, M,rf((llo N(llri
Cdauaiai Griauiiai
CiunLi Clruppo Editoriilc, lriri nrf
rsBN 8rJ-09-00Bsl 0 Kaukole

Stuburas

Autoriai Vincente Muedra Baixauli, Marccllo Ncg,r'i Kfitinds l4sta

VirSuiinds galllllds
I. ilalLl k;lbo. verli A5 fA Lt5KAUsKAITi 16 Apatines galinds
iI. RIMANTAS KALINDRA Griaudiai. Rautnenys 18 Kaulq jungtys. RaumeDys
Ilaumenq sistema 20 Galvos ir kaklo rautrenys
Veftimq recenzavo doc. dr VYTAUTAS GEDRIMAS Krlno raLrmenys (priekinis vrizdas)
24 Ktrno Iaumenys (uzpakalinis vaizdas)
LietuviSko leidimo redaktole DANGUOLE BAR t ASI UNA Il ll \4r6kinimo or8anq sistema 26 Virskinimo organq sistema
Burna ir dantys
30 Vir!knimas
Pirnoji iliustraciia: lemciamasis savo stebejimais, Leonarcfus cia Vin- Vidaus sekrecijos Liaukq sistema 34 \4daus sekrecijos (belatakes, endokrininds) liaukos
iis nutape figurq, kudos nepapraslai svarbios liandieninei anatnnlijos Kvdpavimo organq sistema 36 Kvepavimo organq sistema
ikonogafijai. Piciimas ii
naturos buvo didele Leonardo da Vinr:io at- 38 Kvdpavimas plaudiais
rasta naujove anatomijos isto joje. Jiarrgineje iliustraciioje, rclniantis Apytakos organq sistema 40 Apytakos organq sist€ma
VilrLivijaus pastebajimais, isdestytais traktatc,,De Architectura", pa- KrauJotakd. I'.faujo ldslele. ir lirnfmr,,gi,rl
vaizduot:rs idealirl proporcijq Zlrogaus kinas (pieita apie 1490 rr.). Lirlfagys)es. Apytakos sistemos voztuvai
Pagrindines inogaus ktrno arterijos
Rodyklc ( +)
nurodo teksto iliustracii4 gretinane puslapyje. Ki- 48 Pagdndines Zmogaus ktrno venos
tuose puslapiuose esaniios iliustracijos nurodonos pateikiant pfies ro-
Shpimo organq sistema 50 Siapimo organq sistema
dykle puslapio nnrneri.
52 Makroskopind ir mikroskopine inksto anatomija
Jutimo organai Re8os organas
An 07 Anatomija: inogus / Vincente Muedra Baixauli, Marcello Negli. Itega
Kau-tlas: Sviesa, 1999- 96 p.t iliusht (lliustruolas iinynas)
Klausos organai
Zodyn.: p. 88 90. Iemrinu Fkle: p. 91 93. lliushr r-kle, p. 9,1.
ISBN 5 430 0271:1 6 Uoslds organas
Sianre iinyne nlgfir-rcjnnos ivai os inogaus anatomijos kurso icnn)s. Ii- Skodo organas
destyias Tinii:rs geriau suvokti bci !simhti pacles gnusios iliustrarijos.
Lytejinro organai
Jis skifirmirs victulines nokykftrs aukstesnirljLl klasir! lnokiniams ir besiren
tianiienrs stoti i.rukit4sias mokyklas, stuclentanrs, visicrns, kas domisi anatonlija. 68 Jutimo organq fiziologija
Nervu sistema 70 Nervq sistema
UDK in r.01031)
Centrines nervq sistenos anatomija
Centrind neryq sistema. Galvos smegenys

Sefiia,.IliustruOtas iinyn.s" Autonomine (vegetacine)nervq sistema

ANATOMIJA. ZMOCUS Calviniai nervai
Autoriai Vincente Muadra Baixauli, Marcello Negri Nugariniai nervai
Rcdaktord Ddr,qroli Bat lriiitnili 82 Nervq sistemos fiziologija
l.ietlr!iikil tckst4 rinko .,Sviesos" leiclyklos kompiuLcriLl baras Lytiniai organai B4 Vyro lyiiniai organai
1998 11 16.7,2,1 lcictyb. aps\. L Tir 6000 egz. I.eicl. Nr 1385L Moters lytjniai organai
Akcine bendrove leidykla ,,S!icsa", Vytauto pr 25, 3000 Kiunis.
Spausclinttl ltalijoje Zodynelis
SLrtariinc kaina Terminq rodykle
O 1986, t99l (jiLrnti (irrrppo Frlitori,rle. l:ircrrze lliustracijq rodykle
ldea lnroks, ll,rrcc1,rn,r
ISBN 5-43U-02714 5 O Vcnim:rs ilieluviq krrlb,r. lcitlykl,r ..Sv es.r", l,t,-tr

Zmogaus giauiiai sudaryti ii kietri ir tvir-
lL! dudinitl. l,ri kino lar'l as.r.. Kieciau'i or
ganai, suclaryti ii kaulinio audinio, vadina-
mr lctulais. Jq funkcija dvejopa: apsaugo
lengvai pazeidzianus organus (pvz., kau
kol6 dengia galvos smcgenis, o stuburas
nuBdrn. \nleFeni-): ldiP Prt. LJiP pnsyvlr.
judtiinro org,;n.ri. karlu -u rJumeninli' if
sausgysldmis padeda kunui (galvai, lien.re-
niui ir galur6ms) judeti: pakelti rank4, pa-
keisti kuno padeti ir t.t.
Skiriamos iios imogaus griauiiq
gruPes:
kaukold
galvos sritis smegenina dalis. 7 kaulai
28 knulni veidine dalis. 21 taalas
ber
1 kaulas palieZuvinis kaulas
liemuo stuburas. 32-33 kdrildi
57-58 knulni krutiDes lEsta. 25
kr'rrldl
galinis viriutines galfrnes. 64 ka ldl
126 ka ai apatines galfrnes. 62 kdlildt
Kaulq i5o1€. Kaulo paviriius nelygus. Cia
yra ataugq, iiurkitumq, idubimq, iikilimq,
iSsigaubimq ir pan. Tikilimai vadinami gum
burais, o idubimai vagomis, duobemis.
Kai kuriq ilgqjq kaulq galuose daznal susi,
daro:
l\:0t10i1th: tnl,'4 rutulini. c.jndfinio pa
viriiaus iisigaubimas, kuris kaklu susijun
gia su likusia kaulo daljmi. lbkie yra ilau
nikauliai, Zastikauliai ir kiti kaulai;
2\ \ttttnplini ,lrpsi. lolmo- k.lulini- r!
,ruBos, lurirrii(]5 11gu sanarrrri p.rvir'-iu
pavyzdiiui, pakau!kau1io, ilaunikaulio,
Zastikaulio;
3) skritlittiai skriemulio forrnos iigaubi
mai. Pavyzdziui, pir!takaulirl, padikaulirt,
Griaudiai
Zmogaus griaudiai
esantys iikilimai, plie kuliq prisitvirting I(aukohs snegenine dalis
raiiiiai, raumenys il kt.
5) sqnarittitl paztit'lit1 ldubos ca,va J
a) ncgilios, pavyzdziui, tarp piritakaulinirl \
28 kn|hi Kaukolds veidine dalis
( 21 ko lns
sAnariq;
Palie:Lrvinis PalieZuvinis
b1 gilc.ne', prvrzdTirri, .ilbclkJulio Bu7 1
kaulas
duobe, i kuriq isistato llaunikaulio galva ir' Stuburas
abi kartu sudaro klubo s4na{; 32 33 kduhi
6) sqnaritts (krcntzlitcs) //?pos, kurios paflili-
na s4narinq duobg (pvz., peties, klubo s4-
nadai).
StubLrras
kaulq Kaulq sandara. Idetas iindE su dtuskos 32-33 kmlni
rugities tifpalu, kaulas greitai dekalcinuo
jasi, suminkiteja, tampa lankstus. Mat kau
le yra daug jungiamojo audinio, tarpl4steli
nes nredziagos (matricos), kauliniq l4steliq.
Kaule esaniios kolageninis skaidtrlos im-
preBruolo\ L.-rl,in Jru*1,'rni,. l.rrrrro t rno
gaus kauluose juntiinrrojo aerdinio clau
giau, jie lankstesni ir tvirii, \'ylesnio
rrnTi,ru- zrnog.ru. k.rrrlrr,'' 1..r.1.rr.6, jr rni-
neralrrrrq mcrlziagu, l",lil ii, L rrrl,r tf.,l\p--
ni, grciiiiiu lth2t;r ir ilgiatr rrcsugyja.
Kaulq forma. KaLrl,ti Lrin.t ivailiq folmq:
1) ll.qieji knrrlci (jci ilgis pn!,fin(lina' cha-
rakteristika), pavyzrlliui. l,rsliliatrlis, ilau- ApaLinds galirnes
nikaulis; 62, kn lnl
2) yltlitii ittb.t ylokititji
netnisttklittrit ii
/catlrii (plotis il ilgis bcvcil' ,,,itrrorlas), pa- 126 kntlni
vyzclZiui, kaukolcs vt'idini's rl,tlics, rlubcn-
kauliai ir kiti;
J\ utturpilt k,rrrl,u til;,r'. l'li'lr. r l,'ri. nr.ri
daug vienoclas), pavyzr-llirri, slrrlrtrlo sl.rnl<s
teliai, rieio, iillInl)s if kili.
Kremzlis. Klcmzla's sLr(l,rfyl()s ii jrrrgin-
mojo audinio, tarpl4sttlini's nrt,rlzi.rgtrs ir'
14stelitl, vadinanrel .rrrlrrrr( i/llis Krr'nrrlirl
yra ir.riri.^e ktrtr" ri,t."' {n,'.\r,. .,||.i,,
kauielyje ir kitur). Svalbios \rr'.r :;///,rr'llr's
ktzarzlis, den gianr:ir)s knul rl s4r,r ri r1 rs J,l-
I
I

)a-til aulio slridininiai \,,ln,rriliJi p.lvif.iJi; viriius, ir knlrlry d ,!itno It1 /t.:li::,l\UriU l,l\tr,-
4) .iiar,t,r," gret<i ,.lllJriniLt pJviriiu I€s lenia kaulq ilgejirrr4. VJizdis is priekio

GRIAUCIAI
Kaukole
Kaukold plokitiejikaulai momenkauliai
I kaulai 4 kaulai smilkinkauliai
netajsyklingieji kaktikaulis
kaulai pakaulkaulis
4 kntlai akytkaulis
plei!takaulis
Kaktikaulis. Netaisyklingos formos kaulas:
priekineje dalyje lygus, uZpakalineje rel-
- no-
jefinis; priekin€je daly,e sujungtas su
sies kaulais, uZpakalin6je su momen-
kauliais.
Smilkinkaulis. Plokiiiasis kaukoles pama-
to kaulas, sudarytas iS keturiq daliq: uoli-
nes, bignines, Zvyninds ir spenines. Apati-
neje dalyje yra s4narine duob6, i kuriq
isirla lo dpdtinio iandikaulio s4narine<
ataugos krumplys.
Pakaubkaulis. Netaisyklingos formos kau,
las, susidedantis i3 2vyno, Soniniq daliq ir
dvieju .4nariniq Lrumpliu. .udaranciu r4-
nari su pirmuoju Laklo slanksteliu atldn-
tu. Kaule esaniia didele anga vidin6
kaukol6s ertme jungiasi su stuburo kanalu.
Pleistakaulis, Netaisyklingos formos kau-
kol6s pamato kaulas. Jo for.ma primena
sparnus iiskleidusi paukiti. Sudarytas i5
T
(2) kaukoles veidines dalies kaulai
(2) ii 3onq, ausq srityje
(1) kaktos sdtis
(1) uZpakalin€je kaukolcs dalyje
(1) su pleiStakauliu sudaro kaukoles pamat4
(1)
kino, vadinamo tulkiikuoiu balnu, ir atau-
gq: maZujq ir didTirlirr .p,rrnu {firnre;i yr.r
kdulo vir.ulirleie prrekirrcje, (' anlrieji
apatineje dalyje). -
Akytkaulis. Netaisyklingos ftrrnos kauko-
les veidines dalies k;rulas, suclarytas i5
vidurines gulsiiosios ar.lra akytosios ploki-
leleq, 5latmenosios, .rrsiiurrAi.rrrr i.s srr lrir-
maja, ploksteles ir koretq labirintrt. Stertme-
nosios plokstel€s viliujc iikyltr kaulinis
Lviulys, r6dinaln;t gaiJzio ski.rutr.r'e, prie
kudo plisitvirtings kietasis srlegenq dan-
galas.
Akytkaulis suauga su kaktikauliu, pleiita-
kauliu, nosikauliais, iriar ikaLrliilis, viriuti-
niais 2andikauliais, noragu.
Momenkaulis. Plokiiias, iigarrbtas kauko-
lds skliauto kaulas, susisiekiitntis su tokiu
pat prie3ingos puses kaulu bt'i su kaktikau-
liu, smilkinkauliu, pakauikauliu ir plciita-
kauliu.
 I
Galva Galvos kaulai

Kaktikaulis
galva viriutine dalis 6 podniai (12) nosikauliai (2) sudaro isorine nosi
14 kaulq 13 kaul4 Momenkaulis
aiarikauliai (2) vidineje akiduobds srenole
kriaukles (vidurin€ ir virsutine) (Z); skuos- Momenkaulis
takauliai (2) skruosto srityje
gomurikauliai (2) sudaro uZpakaling kauli-
nio gomurio dali Smilkinkaulis
Akytkaulis
virsutiniai Zandikauliai (2), i kuriq duobe-
les (alveoles) isitvifina virsutiniai dantys
Smilkinkaulis
1 nepodnis noragas (1) nosies pertvara
PleiStakaulis
apatinis Zandikaulis apatinis Zandikaulis (7),
Skrruostakaulis
1 kaulas i kurio duobeles (alveoles) isitvirtina apa-
tiniai dantys
Apatind Nosikar.rlis
nosies
kriaukle
Staiioji alg/tkautio
Viriutinis Zandikaulis, Beveik keturkam- li.Padeda atskirti dediniEjq ir kairiqjQ no- DeSinysis plokstele
pis plok3iias kaukolds veidines dalies kau- sles ertmes puses. viriutinis
las. Jame iSkyla gomurin€s, skruostind ir Zandikaulis Noragas
kitos ataugos. Gomurines ataugos padeda Kairysis virsutinis
Akiduobd. Sudaryta i5 atitinkamq akiduo- iandikaulis
sudalyti kaulini gomuri, nosies ertme, o ki-
binirl kaktikaulio, akytkaulio, pleiitakaulio,
Los ataugos ir Zandikaulio paviriiai aki-
-
duobes. Mriulinidme )andikaulyje isitvirti-
virsutinio Zandikaulio pavir.Siq.
Dantys /
na viriutiniai dantys.
Nosikauliai. Susisiekia su kaktikauliu, Smakro
Apatinis iandikaulis. Tai vienintelis pa- akytkauliu, pleistakauliu ir. virsutiniu Zan- gumburai
slankus galvos kaulas, sana u sujungtas su dikauliu.
smilkinkauliais; jame isitvirtina apatiniai Priekinis kaukoles vaizdas
dantys. Judddamas Zandikaulis padeda su- Palieiuvinis kaulas, U raides pavidalo
smulkinti maist4. Kaulas yra lanko pavida- kaulas, gulintis tarp kaklo r.auntcrrq, po lie
1o, o uZpakalineje puseje pasibaigia Zandi-
Zuviu. Priekine jo dalis nasyvcsnO tai
kaulio 3aka, pasidalijusia i dvi dalis. Sqnari-
paliezuvinio kaulo ktna5. -t
U,/f),t l(.rlyiL.
ne atauga su galva sudaro smilkinini ro

apatinio Zandikaulio sanari. Prie vainikines
ataugos prisitvirtings smilkinir-ris raumuo.
Noragas. Plona kaulind plokiteld, sudaran-
ti uZpakaling kaulinds nosies pertvaros da-
ktno nusitesia didieii ir m,rZiL'ji rag,rr. Zc-
miau palieiuvinio kaulo yra skyclines
kremzlds ky3ulys (Adonro obtrolys). Su
kaukole palieZuvini' kaul.t- -rrlrrrrtt.r. r'.rr'-
iiais ir raumenimis.

PalieZuvinis kaulas
 ||
Stuburas
stuburas kaklilr€ dalis 7 kaklo slanksteliai
32-33 kaulai. krutinind dalis 12 kartines slanksteliq, kuriq kiekvienas sujungtas
su pora Sonkauliq
juosmenine dalis 5 juosmens slanksteliai
-
kryimenin€ dalis
kryZkauli
- 5 suaugg kryimens slanksteliai, sudarantys
uodegine dalis
- 3-4 suaugg slanksteliai, sudamntys uodegikauli
Ji sudaro 2iedo pavidalo slanksfellai. Jie turi
masyvq krinq, nue jo atgal iSsilenkusi la|k4,
tarp kino ir lanko yra slankstelio anga.
Nuo lanko atgal nusitesia keterina qtouga, o
Sonuose dvi sket'sinis ataugos. Nuo lanko
aukityn ir iemyn susidaro 2 poros sqllarF
ni4 ataugg!, su kuriomis susilieaia analogig-
kos (gretimq slanksteliq) ataugos, ir jos su-
darc tarpsla kstclinius sqnarius.
Tarp slanksteliq knnq yra kremzlines ploki-
telds, vadinamos tarpsLanksteliniais clisknis.
Slanksteliq paslankumas. SkirLingos stu-
buro dalys paslankios nevienodai. Did/iau-
sia judesiq amplitud€ kaklineje stuburo da-
lyje, be to, kaklo slanksteliai dalyvauja ir
galvos judesiuose. Pirmieji du kaklo slanks-
teliai, vadinami atldlltu ir Iiitliu slanksteliu,
yra yPatingi: atlantas neturi kuno ir pana-
ius ikaulinl Ziedq; aiinis virsudneje kano
dalyje turi kauling iSauga (danti), ji yra tar-
si aiis, apie kuriq sukiojant galvq sukiojasi
atlantas. Krl]tines slanksteliai paslankfls
daug maZiau tod6l padeda apsaugoti
krntines lEstoje- esaniius organus
- lirdi,
plauiius bei kraujagysles. Gana paslanki
yra ir iuosmenine stuburo dalis, per kuriq
liemuo lenkiamas, iisitiesia ir sukamasi.5
kryZmens slanksteliai, nepaslankiai suaugg
vienas su kitu ir susijungg su dubenkau-
liais, padeda stabilizuoti kinq vertikaliai
stovint ant kojq. Gyvtrnq uodegE atitinkan-
tis uodegikaulis Siek tiek padeda apsaugoti
dubens organus.
Skiliamieti slanksteliq poiymiai. Slanks-
teliai vieni nuo kitq skiriasi kunq dydZiu,
angos pavidalu, ataugomis.
Slankstelitl dri&os. Krutin€s slanksteliq anga
yra ovali; juosmens slanksteliq beveik
trikarnpe; kaklo slarrkstcliq taip pat trikam-
pe, taiiau priekineje dalyje daug platesne
nei kitose dviejose dalyse.
Slanh:t el i4 ktr nni. Krti tines slanksteliq ktrnas
turisQnarines jdubas, kuliose isitvirtina
Sonkauliaii kaklo slankstcliai tokiq idubrl
netud, o virSutines clalies ionuose turi du
gumburelius; juosinens slilnkstc'liq kiinas
ma'yviau'ia., nir.r rrti jdrrl'ry, rrur.L.r'rini'
ataugos gumbureliq.
treterines nugos. Kaklo slirll<stcliq jos yra
dvi\ako-; k-r inc- rlartlrir'lirr ilg'* rreir
si6akojusios, labai nuoZrrlnios; jrrosnrens
slanksteliq
- gana masyvios, nciisiiakoju-
sios, horizontalios.
Skcrsints ataugos. Kaklo slirrlkstelirl skersi-
nese ataugose yra anga; krrltinas sl.rlkste
liai tokio, ango. nchrri, lnr'i,llr jii lufi '.r)J-
rini paviriiq ionkaulianrs; jr.rosnrt'ns
,tlankqieliai neluri Dei nrin(.iu JnllU. n( l -.)
naliniq pavir'5iq.
 I
Kriitines l4sta

kutines l4sta 12 porq Sonkauliq tikrieji ionkauliai

kaulai (24 kaulai) (7 poros), (1,7) ionkaulio kremzle susijungia su
12 krrttines krutinkauliu
slankstelitl
netikrieji Sonkaulial (3 poros), B-10 krntinkau-
lio tiesiogiai nesiekia, o suauga- su juo tik per vie-
nas kito kremzlg
laisvieji ionkauliai (2 poros), priekiniai jq galai pasi-
baigia pilvo sienoje

krntinkaulis (1)

Krutillis lqstq sudaro 12 porq ploksiiqjq
kaulq, supantiq krntin€s ertme, dor*arli4,
prasidedandiq nuo 1Z-kos kr|tinis slanksteli4,
ir krufinkaulis. Sonkauliai ir krutinkaulis su-
daro kratines l4sf4. Sonkauliai su krttines
slanksteliais sudaro sqnarius. Raumenq pa-
keliami, jie padidina krDtines firi ir padeda
lkvepti, ir priesingai, kiti raumenys ion-
kaulius nuleidZia ir padeda iikvepti.
Sonkauliai larpsniikai nuo I iki VIII ilg€ja ir
nuo IX iki XII trumpela. Pirmosios septy,
nios poros ionkauli2 krcmzle susijungia su
krlttinkaulil!. Tai plokiiias kritines l4stos
priekyje tuoj po oda esantis kaulas. Son
kauliai, tiesiogiai sujungti su ktutinkauliu,
radinrmi ilkraLiai.-. lr)s 2cmiJu t-5anaio.
poros su knftinkauliu susijungia netiesio-
giai. Jos kremzle sujungtos su viriuje esan-
tiais Sonkauliais ir su kritinkauliu, todel
vadinamos netikraisinis ionkauliais. Dvi li-
kusios poros, nesujungtos su krutinkauliu,
Iai, laisztieji Sonkauliai.

I
 VirSutines galunes

Viriudnes peiiq lankas (2) raktikaulis (1)

galin€s mente (1)
64 kaulni Zastas (1) Zastikaulis
dilbls (2) alknnkaulis (1)
stipinkaulis (1)
pla6taka (27) laivelis, menulis, trikampis,
deias (8) Zirnis, didysis daugiakampis, maZasis daugia-
kampis, galvinis, kablinis (B; doien eiLtmLs)

delnas (5) penki delnakauliai

pirBtai (14) pamatiniai piritakauliai (5)
viduriniai pidtakauliai (4)
galiniai piritakauliai (5)
(nykstys turi tik pamatini ir galini pirita
kaulius)

Petiq lankas alkilne, kud, ieidama i Zastikaulio alkuning

Mentd. PlokSdias kaulas, esantis uZpakali-
neje peiiq lanko puseje. Mentd yra plonos,
iigaubtos, trikampes plokitelds formos. Jos
rlusJrineie pu.eie i;kilgs dyg1v", o !ir(uje
apitli ataLtga. Su Zastikauliu mentg jun-
-gia gana plati sQnarina duobi, kuri susidaro
Soniniame mentes kampe.
Raktikaulis. Ilgas, istestos S raides formos
laulas. esanlis luoi po od,t priekjneje vir-
iutindje kutines lqstos dalyje. Vienu galu
jis suiungtas su kratinkauliu, kitu su
- pir-
merlie. o apatiniu kraitu su.iliecia ir su
muoju ionkauliu.
Zastas. Zasto griauiius sudaro vienas kaulas
Zastikaulis. Tai ilgasis kaulas. Jo artimasis
-
galas yra sustorejes ir sudaro Zastikaulio gal-
va, o di su ment€s duobe peties sqnari.ll-
ga\ lrikampi\ Lul]ds yra lygus. Apatini5 2as-
tikaulio galas paplatejes ir sudaro kumplj,
kuris baigiasi Zastikaulio galvute bei skridi-
niu. Abu jie yta alktnis sqnnrio dalys.
Dilbio kaulai
Alktinkaulis. Kartu su stipinkauliu sudaro
dilbio kaulus. irgi ilgasis kaulas. Virsuti-
Tai
niame io Bale yrd ganJ ma\yvi ataugd
idubq, neleidZia rankai per daug iisitiesti
per alkunes s4nari. Siauresnis apatinis ga-
las artdja prie fie3o sQnario.
Stipinkaulis. Apatinis jo galas yra masy-
vesnis ir su plaitakos (rie5o) kaulais sudaro
rielo s4narj,leiditantj plaitakq sulenkti ir iS-
tiesti, pritraukti ir atitfaukti nuo vidurinds
plolitumo-. Abu dilbio lrulu. tarpusary,je
jungia tvirta tarpkaulini pltttt.
PlaBtaka
Rieias. Sudarytas i! aituonirl m.rzq, netai-
syklingos formos, dvien cilcmis iisid€sdiu-
siq kaulq. Aliiau dilbio, einant nuo stipin-
kaulio i alktrnkaulio ptrs9, yla laivelis,
menuls, trikampis, ZirDis; atnhrrje, blimes-
neie eileje yr; didysi' rl.rrrgr.r(.rrnpi- ma
iasis daugiakanpis, galvinis ir kirblinrs ne-
5o kaulai. Esant tiek gausiai mliq kauleliq,
plastaka gali atlikti daug juclcsiq.
Delnas. Sudarytas ii penkiq naiai paslan-
V,t4 delnakauli1.
Piritai. Kiekvienas piritas suclarytns ii trijq
piritakaulill, pamatiniq, vidrrriniLl if gali-
niq. Nykitys- turi tik du -- pirnrntini ir ga-
lini pirStakaulius.
 i,:tGt
Ii6!4i :

Apatines galunes

Apatinds galunds dubenkaulis (1) klubakaulis, sedynkaulis ir gaktikaulis (trys suauge

62 kaulai kaulai)
(po 31 kiekoienoje
pusale)
Slaunis (1) ilaunikaulis
blauzda (3) girnele (1)
blauzdikaulis (1)
Seivikaulis (1)
peda (26) iiurna: 7 kaulai, iSsiddstg dviem eildmis; iokikaulis,
kulnakaulis; laivakaulis, kubakaulis; 3 pleiitukai
padas 5 padikauliai
pirstai - 14 kaulq
- - 5 pamatiniai, 4 viduriniai, 5
Saliniai piistakauliai (nykitys turi tik pamatini ir
galini piritakaulius)

Dubuo. Jj sudaro du dubenkauliai ir kryL-
kaulis. Dubenkaulis yra porinis, netaisyk-
lingos formos kaulas, susidargs suaugus
trimskaulams gaktikauliui(priekinis
kaulas), klubakauliui (viriuje) ir sedynkau-
liui (apaiioje). Ties 5iq kaulq kinq s4auga
*usidaro gili jduba gdiduobe, j turi4 !.i-
stato ilaunikaulio -galva, ir jiedu sudato
klubo sqnari. Abiejrl pusirl dubenkauliai
pdekyje susijungia kremzle. U2pakalineje
puseje tarp jq lsiterpia trikampes formos
kryZkaulis. Visi 3ie trys kaulai sudaro tvirtq
kaulini Ziedq duben!.
- gant! sqnad nuo smirgiq, sumudimq ir t. t.
Slaunikaulis. Vienintelis Slaunies kaulas.
Tai ilgiausias Zmogaus griautiq kaulas. Mr-
Sutinis galas, arba galva, isitvirtina i gnz-
duobgi apatinis galas baigiasi gumburais,
kurie yra kelio s4nario dalys. Prie jo pri-
glunda girnele tvirta kaulind plokgteld,
raiiiiu sujungta-su blauzdikauliu.
Blauzdos kaulai. Blauzdikaulis ir Seivi-
kaulis. Kaip ir dilbyje, blauzdoje vrenas
greta kito yra du ilgi kaulai: i3 vidin€s pu-
sds blauzrlikaulis, kurjo masyvesnis galas su-
situngia su dlaunikauliu, o plonesnis, apati-
ni\ - su ioUldul ui ic ionine- puqds yra
daug plonesnis ieiuikaulis, kuris savo ruoz-
tu vienu galu sujungtas su blauzdikauliu, o
kitu
- su iokikauliu
Abu blauzdos
(2r. iiurnos kaulai).
kaulus jungia stipri tarpkau-
lind pldvd.
Tarp ilaunikaulio apafinio galo gumburq ir
blauzdikaulio susidaro kelio s4nar.ys. Jis lei-
dzia koj4 sulenkti ir iitiesti. Girnele, esanti
kelio s4nario priekyje, atstoja skyo4, sau-
Pidos kaulai. Juos sudaro iiur.nos, pado it
kolos piritq kaulai. Sie kaulai laiko viso kn-
no svo4. Ciurnos ir.pado kaulai iisid6ste
lanku ir sudaro pedos skliautE.
lado srilyje yra 5 kaulai, v.rdin,rmi p.rdi
kauliais. Kiekvienas kojos piritas irgi turi
po 3 - pamdtinj. vidulini ir g;linj pirs
takaulius; nykstys turi tik 2 (t. y. pamatini
ir galinD.

16
 t
GRIAUCNT. NAUMENYS
Kaulq jungtys. Raumenys Jungtys ir raiSiiai
Kaulq jungtys raiiirai. lq paskirtis
- tvirtaiirsujungti greti-
mus kaulinius segmentus neleisli kau- Dantytoji sinle
Du ar daugiau kaulq susijungia ivairiais
lams per daug pasislinkti arba toliau atsi- Kaktikaulis
budais. Priklausomai nuo paslankumo
jungtys skirstomos I 1) pasln kias ju11gtis, ar- skidi vienam nuo kito. Tarpslanksteliniai Molnenkaulis
ba s4narius, 2) maiai paslankins ir 3) nepa- diskai (kemzlds)
Meniskai. Negili blauzdikaulio viriutinio
slankias. galo s4narin€ iduba ne visilkai atitinka ge- zvy lne SmllKln-
Paslankios jungtys. 2mogaus krtne yra rokai isgaub"tus ilaunikaulio apatinio galo kaulio dalis
daugybd sqnariq: kelio, alkun€s, pirstq kru mplius. Siems besilieaia n tiemb 54ndri- Slanksteliai
(ranlu ir koiq) ir kjLi. lie leidzia kdnui ar jo niams pavirsiams ge au atitikti vienam ki- \ Dantytoji sinl6
dalims laisvai judeti. S4narj hernletiikai ap- ta padeda nedidelds pusZiedZio formos
krernzlis
' Pakauikaulis
supa pl€vd sQtr,.lo ,tapslld, kurios vidinis
- ertmg iSskiria lipnq skysti - sqnariniai
mi pusmenuline
nteniskai (dar vadina-
kremzle). Jie i5 kraitq Smilkinkaulis
lapelis i s4naiio i
centr4 plonela. Esant tokiai padeiiai, abiejq
- <q,nritti lepalq. li5 sulepa bei mailina sd- sanariniq ertmiq krastai pakyla, o ji pati
narine: kremzles pavir<iq, palengvind ju-
desius. Sergant podagra, sqnario aplinkoje tuo pat metu pagileja, pagereja kaulq jude-
susikaupia Slapimin€s fiigsties ir druskq, siai per -4nari, Luris iSlai(o vir4 kIno >vor!.
MaZai paslankios Nepaslankios
Meni.kas yra tdrsi pagalvele jo pri-
ku os judant sukelia skausmus. Ddl ivairiq - nuopasukus
klauso judesiq laisvumas. Staigiai lungrys jungtys (sinles)
prieZasdiq (traumq, infekcijos tu kitq) gali
koj4, meniskas gali iplyiti,
prasideti sAnario kapsules uZdegimas. Pa-
sitinka fu tbolininkams. - tai daznai at-
gal s4nario leid2iamu. atlikti judesius jie
skirstomi i pdpra5tuosius ir >udetiniu., vie-
Sausgysl€s. Raumenys sudaryti i5 raume-
naSius ar daugiaasius.
p sitvidina prie kaulq
niniq skaidulq. Jie
ne raumeninemis skaidulomis, bet galuose Slaunikaulis
MaZai paslankios iungtys. Joms bndingi
riboti Iudesiai. Tokioms kaulq jungtims (jo, esandiomis tvirtomis junglamojo audinio
mis sujunSti ir stuburo slanksteliai) pri- juostomis: ritinio pavidalo sausgyslimis ir Soninis iastikaulio
plaiiomi,, plolsciomis SEnarine kapsuld
klauso kremzliniai tarpslanksteliniai diskar. saubg) slemi5 krumplys
Kitos, slanksteliq ionuose esaniios jungtys sn u<plir)i n I is. Sau\gy\les s..r
-
ir u.pler e. pri-
(raiSdiai) sutvirtina tarpslankstelini diskq ir sitvirtina p e kaulq paviriiaus Siurkitumq, stipinkaulio krumplys
padeda iilaikyti stubur4 tiesioie padetyje. iSkilimq, antkrumpliq. raiStis
Pavyzdiiui, tokiomis jungtimis dubens Ziedinis
kaulai sujungti tarpusavyje ir su kryikauliu. Dvigalviai, trigalviai ir Leturgalvidi rau- tepalinis maiSelis siipinkaulio
menys. I Sias grupes raumenys skirstomi
raiStis Alknnkaulis
Nepaslankios jungtys. Joms priUruso sirl- pagal sandarq. Ihi raumenys, turintys dvi, Meniskas
lis, kuriomis susijungia kaukol€s kaulai. t s, keturias galvas arba dalis, kurios lvar- Stipinkaulis
Kaulai, turintys dantytus kastus, jais lsiLer- riose vielose prisiLvirtina prie kaulq ir su- Sana nis tepalas
pia vieni i kitus, tarsi sujungti uztrauktuku. teikia raumeniui daugiau funkciniq galimy- (pogirnelneje
birl. tepalindje klostdje)

RaiSdiai Pagal funkcijas rdumenyq grupuojami i Alkanes s4nario

lenkiamuosius, tiesiamuosius, pdtraukia- raiSiiai
S4narius sudaraniiq kaulq galus sujungia muosius ir atitraukiamuosius, kramtymo,
ir sutvirtina jungiamojo audinio juostos mimikos, kvepar imo ir kita* grupe..

18
 nauME q srsTEMA
lt I
Kiekvienas raumuo tud pradZi4 ir pabaigA, kaklo odos (14)
arba paslankqji tagk4. PradZia nejudri, o - (pieiinyje
nuleidiia lupu lampus
nupjautas)
ir trJukia zemyn Galvos ir kaklo raumenys
pabaiSa paslanki. smakro od4; tempia kaklo od4;
kritininis palieiuvio (15) nuleidZia pa-
=
Galvos ir kaklo raumenys lieZuvin! kaulq;
antgalvinio raumens kaktinis pilvelis (1) 'G
2 E^
galvos sukamasis (16) suka galv4 i 3on4,
- sutraukia kaktos od4 ir kelia antakius;
kelia liemeni, raktikauli- ir peti; 't; E
_q
e h".*
antakiq sutraukiamasis (2) judrna an-
mentinis palieiuvio (17) X 1l .i
takius; - susitraukda-
mas nuleidZia palieZuvin! kaul4; <g o
NG
akies iiedinis (J) quSlJudzia vokus. uz-
krutinds didysis (i 9t (pie\in)je
U
merkia akisi - liemens irnupjdu-
tas) pritraukia iastA prie pastu-
nosinis (4) sutraukia antakiq srities od4;
mir ii i prieN; nuleidZid p.rleltd Za\tAj ia5-
tikauliui esant pakeltam nejudrioje
nosinio raumens inervind dalis (5) i3- paderyle, kilsteli liemeni 0i pasukdamas);
pleiia Snervg; -
deltinis (20) atitraukia ZastA i hodzonta-
Snerviq ir lnpq kampo keliamasis (6) liq padeti; -
allieka pdv.rdinime nurodytas funLcijas: -
laiptiniai (22,24) prisitvirtine pde stu-
- pirmuosius du ion-
buro kaklo dalies, kelia
- ,t. didy(is
skruostiniai (7. 8)
skruostiniai raumenys.
ir maids 5
Tiaukia butnos
kaulius; Sonkauliams esant nejudrioje pa-
kamp4 aukityn ir i ion4.
ddtyje, suka isavo puse kakling stuburo
dali;
maiasis skruostinis (7) keli,r i viriq \ir trapecinis (23)
Sutine lnp4i Iudina peti ir galvA, pd-
traukdamas mentg prie stuburo;
didysis skruostinis (8) traukia ltpq mentq keliantysis (25, pri-it\ irtine5 prie
kampE i virirl ir SonE; - -
stuburo kaklin€s dalies ir ment€s, kelia
burnos iiedinis (9) uZiiaupia burnq;
mentg, lenkia i savo pusq kakline stuburo
dal!;
iandinis (iOt
raumuo, ieinantis
burno: conirriq >ienq
- iaii iando suddtt padeda
diriinis galvos kaklo (26) sukioja ir
- raumenys
lenkia galvq i 6on4; abu dirZiniai
6vilpti, skiemenuoti, kamtyti; kartu ja stumia i pdeki;
kramtomasis (11)
- kelia aukStyn apatini antgalvinio raumens pakausinis pilvelis €r E
iandikaul!; '6
(27) traukia atgal galvos plaukuotos
- od4; E

II
dangos !2
apatinds lipos nuleidiiamasis (12) su- !,N
sitraukdamas tempia Zemyn -
ir atveriia ausies(28) tai trys rudimentiniai raume-
apating 1Up4; nys: buvg ausies kriaukles plediamasts ir T E
sutraukiamasis; .j
lnpq kampo nuleidiiamasis (13) nulei-
!-
diia lapq kampE, taip pat traukia ji Zemyn smilkininis (29) kelia apatini Zandikaulj.
ir i ion4;
z 6
20
 SISTEMA

Ktrno raumenys iitiesiamqjq raumenq laikiklis (fascijos

(priekinis vaizdas) sustordjimai) (25); Kflno raumenys
smilkininis (1) tu. p. 2L; plek5ninis (26) tu. p.25;
1. Smilkinnis 46. Antgalvinio raumens
skruostiniai (2) ir. p. 21; dvilypio blauzdos raumens vidind galva kaktinis pilvelis
- (27) i:r. p. 25;
2. Skuostinis
45. Akies iiedinis
burnos iiedinis (3) 2r. p.2't) - 3. Burnos Ziedinis
44. Lnpq kampo nuleidiiamasis
galvos sukamasis (4) Lr. p.21; siuvdjo 12oy lenlia blauzd4 ir.hun!; -u- 4. Galvos sukamasis
- ka sulenktq blauzd4 i vidq; 43. Raktikaulis
tlapecinis (5\ i:t. p.25; 5.'Iiapecinis
- grakEtusis tJO) prit rau kja claunij
42. Krttines djdysis
deltinis (6) it. p.21) 6. Deltinis
41. Ilgoji trigalvio iasto
7. Trigalvio Zasto rau-
tdgalvio Zasto raumens Sonind galva ilgasis Slaunies pritraukiamasis (31): pri- mens Sonin€ galva raumens galva
(7)
Lt. p. 25;
tlaukia ilaunii Priekinis krttines dantytasis
8. Dvigalvis zasto
3q. Snapinis Zasto
dvigalvis Zdsto r8) lenkia ranLq per al- skiauterinis (32)
- Ienkia ir pritraukia 9. Zastinis
kun€s s4nari, Slauni; 38. Trigalvio Zasto raumens
10. Tiesusis pilvo v1fine galva
iastinis (9) lenkia dilbl; iSodnis istriiinis pilvo (33) 37. zasti^1s stjpinkaulio
- - Ienkia lie-
meni, traukia Sonkaulius Zemyn;
11. Atgrgziaqasis
liesusis pilvo (/0t - lenkia liemenl: 12. Ilgasis stipininis
36. Stipininis rieso lenkiamasis

atgrgziamasis (11) ran kos nyksiio lrumpasis atitraukiamasis rieio iiesiamasis

suka stipinkauli ir 35. Ilgasis delno
pla5tak4 i i5or9; - (.34) atitraukia nyksri i Sati; 13. Trumpasis
Nyksiio trumpasis
ilgasis stipininis rie6o tiesiamasis (12) ilgasis delno (35) lenkia plairakq; 14. llgasis rankos atitraukiamasis
lenkia dilbi, tiesia plaitakqi - - 33. Ilorinis istrizinis
stipininis rieSo lenkiamasis (36) lenkia 15. Trumpasis prlvo
trumpasis stipininis rieso tiesiamasis (13): pla5tak4, suka j4 i vidq;
- nykSaio
tiesia plaitakA, 16. lstiesiamqju r 32. Skiauterinis
l1q laikiklis
trigalvio iasto raumens vidind galva (38) 31. IlSasis Slaunies
ilgasis rankos nykiiio atitraukiamasis (14) 17. Klubinis
atitraukia nykiti ir vis4 plaitak4 i Sali; - it. p. 25; piraukiamasis
- snapinis iasto {l9t trau[a
LB. Didysis juosmens 30. Grakstusis
klubinis (i7) dalyvauja lenkiant ilauni
Zdsid i prie- 19. Tiesusis Slaunies
-
per klubo s4nari;
ki; 29. Siuvejo
20. Soninis
didysis juosmens {J8) lenkia slauni, su- priekinis krutinis dantytasis (40) gkve- Slaunies platusis
ka j4
- piant kelia Sonkaulius; - 21. Vidinis Slaunies 28. Girnele
i i3or9;
Plarusls
27. Dvilypio,blauzdos raumens
tiesusis Slaunies (19) tiesia blauzda, len- ilgoji trigalvio iasto raumens galva (41); 22. Priekinis blauzdos
vrome garva
kia ilaun!; 23. Ilgasis pirstrl 2b. flckininis
(42) ir. p.21)
kdtin€s didysis tiesiamasis
doninis Slaunies platusis (20) tiesia Blauzdikaulis
blauzd4, lenkia Slauni; - lupq kampo nuleidtiamasis (44) /t.p.
2.1.
25. IStiesiamqjq raumenq
laikiklis
21)
vidinis Slaunies platusis (21) tiesia
-
- h. p. 21;
blauzd4, lenkia Slaunl; akies Ziedinis (45)
.j
priekinis blauzdos (22) tF.*
iiorg ped4; - tiesia ir suka ! antgalvinio raumens kaktinis pilvelis
2t. p. 21.
(46)

-
Priekinis vaizdas
 Kiino raumenys galva ( ) Kuno raumenys
/.,:..^1,^l:'^:^ ..^:-r^^\
- lenkia blauzdq ir pedE, p€da
suka ! iiorg. Thi svarbls djimo raumenys;
\uzPdadrrLrr vdrzudb/
trumpasis Seivinis (19) lenkia ir atitrau-
l. Sauspler ini. tJlvu. i,rlma-
Sauspldvinis galvos Salmas (1) jungia kia pdd4, - , 41. Antgalvinio raumens
-
kaktini pilveli su pakausiniu pilveliu, su-
2. Calvos sukamasis pakauSinis pilvelis
3.
darydamas antgalvini laumeni; kojos nykSiio ilgasis lenkiamasis (20) 40. Mentg keliantysis
lenkia kojos nyk3ti;
galvos sukamasis (2) 2t. p.21; 4. Ment€s
39. Septintasis kaklo slankstelis
plek6ninis (23) padeda dvilypiui raume-
trapecinis (3) viriutiniai pluostai kelia niui, t. y. lenkia ir suka i i3or9 p€d4;
mentg, apatiniai traukia j4 Zemyn. Abiejq 6. Trigalvio Zasto 38. Padyglinis
pusiq raumenys susitraukdami kadu atlo- vidinis ilaunies platusis (25) tiesia raumens ilgoji galva
iia galvq, sutraukia mentes, atstato kriitine; blauzdq; - 7. Trigalvio Zasto raumens 37. MaZasis apvallrsis
Sonind galva
deltinis (5) , Lt. p.21; pusplevinis (26) 8. Atgreziamasis
- tiesia ilauni, lenkia ir
suka ! vidq blauzd4;
36. Platusis llugaros
tdgalvio Zasto raumens ilgoji galva (6) 9. llgasis stipiniiis
35. Trigalvio ;asto raumens
kartu su kitomis dviem galvomis, vidine ir grakStusis (27) deso tiesiamasis
pdtraukia ilauni; 10. Trumpasis stipininis
vidine galva
isorine, sudaro trigalvi Zasto raumen!, ku- rieso tiesiamasis 34. llorinis istrizinis pilvo
s tiesia dilbi; didysis sidmens (2B) tiesia Slauni ir su-
ka j4 i isore; - 11. Ilgasis nykidio
atitraukiamasis
33. Alkiininis
trigalvio Zasto raumens Sonind galva (7) 32. Alknninis
tiesia dilbi; vidurinis sddmens (29) atitraukia dlauni 12. Rankos pirstq eio l€nkiamasis
- ir suka jA
i vidrl; tiesiamasis 31. Alkfininis rieso
atgrqiiamasis (8) Zr p. 23, suka stipin- tiesiamasis
kauli ir plastak4 i -iiore; alkininis rieio tiesiamasis (31) tiesia 30. Klubakaulio skiautere
plaitakA, - 13. Nugariniai
29. Vidurinis sEdmens
ilgasis stipininis rieso tiesiamasis (9) tarpkauliniai
plaStakos
2t. p. 23; alkrininis rieSo lenkiamasis (32) lenkia 28. Didysis s6dmens

trumpasis stipininis deSo tiesiamasis (10)

- i.r. p. 23) alknninis (33) tiesia dilb!; 14. Soninis ilaunies platusis

ilgasis rankos nykdiio atitraukiamasis (17) iiorinis lstriZinis pilvo (.34) ir. p.23; 15. Dvigalvis llaunies
26. Pusplevirlis
Lr. p. 23;
tdgalvio iasto raurnens vidin6 galva (35) 16. Pusgyslinis
nugaliniai tarpkauliniai plaitakos (1J) 25. Vidinis ilaunies platusis
tiesia dilbi.
lenkia pamatinius piritakaulius - -
ir tiesia ki- 17. Pakinklind duobd
tus; skeiia piritus vienE nuo kito; platusis nugaros (36) suka Zastikauli i 24. Dvilypio blauzdos
vidq, atgal ir Lettyn; staigiai susitraukda- 18. Dvilypio blauzdos raumens vidine galva
Soninis Slaunies platusis (14) tiesia mas padeda iikvepti (suspaudZia kr!tinds raumens Sonin€ galva
blarzd4 Lr. p. 23; - 19. Trumpasis ieivinis
apaiiA),
dvigalvis Slaunies (15) tiesia ilauni, len- rnaZasis apvalusis (37) suka iastikauli i 20. Kojos nyksaio ilgasis
kia ir suka ! i3or9 blauzdq; iSorg;
- lenkiamasis
22. Kulnine sausgysle
21. Tiesiamqju raumenq laikiklis
pusgyslinis (16) tiesia ilauni, lenkia padyglinis (381 .u|J ./.rsiilauli i ilorqi
blauzdq, sulenkt4 blauzd4 suka i vidrl;
mente keliantysis (40) Zr p. 21,;
dvilypio blauzdos raumens Sonin€ galva -
(18) ir dvilypio blauzdos raumens vidinE pakauSinis pilvelis (41) Lr. p.21
- Uipakalilris vaizdas
24
 Virikinimo organq sistema Vir5kinimo organq sistema
Mr.kinarnasi. traLtas - tai labai ilga: t8 l0 kuriq lsilieja stcmple, platiausia dalis
mehq) kanalas, vietomis paplateigs tose dugnas, ilgiausia dalis -
vietose mechaniskai ir chemi5kai -
apdoroja- redamas j de3ing pereina - ! krtnas, kuns srau-
prievartj. Prievar-
mds maist.ls, kad orgarrizmas gJlelLJ ji pJsi- iio .ln8a, atsiveriJnti i d!ryLikapir!t9 zarn4.
ca\ inti. Kanala' pr.lsideda burno. ertme, lu tti.daryta. Ji periodiSkai atsiveda ir leidiia
ri nu\_ile5ia i rylde. !i pereina i stempls, maistui nedideldmis porcijomis iStekiti ii Palieiuvinis kaulas
\krandt, plon4jq ir.tordin )anrd. KJtrdlas pd- skrandiio. Skrandiio sienele susideda ii: 1)
sibaigia tiesi4ja Zarna ir iieinam4ja anga. Be CERKLOS
rauk3ldtos gleivin6s, kurioje yra daug liaukq,
kanalo, virikinimo sistemai prililauso liau- gaminaniiq skrandiio sultis; 2) pagleivinio Sonkautiq pjnvis RYKLE
kos, kuriose ganinamos maisto medZiagas
ji audinio; 3) raumeninio t trt sluoksnjq ir PAGRINDINIAI BRONCHAI
veikianiios
- paruosianiios virikinti krypiiq skaidultl, kurios- virSkinam4 maistE DESINYSIS PLAUTIS KAIRYSIS PLAUTIS
sunys.
nuolat sumaido; 4) pilvapleves. Viriutin6 skiltis
Skrandis yra kairiojoje virdutindje pilvo ert- Virgutirld skiliis
Burna (ir. p. 28), dantys (Lt. p.28).
mes qalyle.
Rykld. Ui burnos ertmds yra ryHe. Tai pil- STEMPLE
tuvo pavidalo [5 cm ilgio vamzdelis. rra no- Plonoji iarna. Nuo clrand,/io tgsiasi apie
Vidurind
sin€, burnine ir gerklind dalys. Nuo rulir&fto- 5 6 m ilgio vamzdis plonoji Zarna. Ski- skiltis
Apatine
skiltis
lo gomurio Sonq Zemyn, lieZuvio ir rykles riamos try< jos daly<t lt drltlikapt;ti iat Dn
-
iorru linl, lg-ia.i rylde" gieivines ldo.tes, dr- taip vadinama todel, kad yra maZdaug dvy-
Apatine skiltis
ba Lankai, o ii apatios yra lieZuvio iaknis. Tai likos pirdtq ilglo; 2) tuiiiojT Zama i 3) ilubini
Zioiiq, jungianiiq burnos eitmg su rykle, inrna, pa-ibaigiancio< klubint nklo,io> 2arnos
siauriausiavieta iioti4sqsmauka. rirgr, pro kuriQ virSkinamas maistas issilieja i
Rykle tesiasi iki VI kaklo slankstelio ir 2e- sLo14i4 Zdrnd. Zarn05 gleivines pavir!iuje
Diafragma
miau jo pereina i stemple. yra daugyb€ rauk5liq ir 1 mm aukSiio kiigio Iskrandis
Jo-_:ienoie yra valingq raumenq, kurie pa pavidalo iiaugu i nas gnurclit!. Ravklles
ir gaureJiai labai-padidina vrriUnrrn4ji 2dr-
KEPENYS SKRANDIS
dedd ryti maistd. RykJes gleivineje yra liir-r.
kq ir limfoidinio audinio ..rnkaupu. I ryldg nu gleivine. pa! ir(idu. ploia, p.ldeda geridu TULZIES P'TSLE Sonkaulitl pjnvis
ats\vena nasies ertmi, ausics timitas. Prreiais lsiurbfi suvirikintas maisto medZiagas. Kepenu (tulzies) latakas BLUzNIS
ryklq yra gerklos (kvepavimo takq dalis). tia
Storoii iarna. Skiriamos trys jos dalys: aklql, Skrandzio prievartls KASA
terkla\ nuo rykle: .rt.kiria .lnLgerldi.. Apati-
neie dalyje rykle pereina i stemp&. gaubtinet iiesif. Akloji yra'maidittg 6 7 Kasos latakas
cm ilgio, maiSo formos, nusvirusi Zemyn STOROJI GAUBTINE
Slempld. lai mazdaug 25 cm ilgio raumeni- nuo klubinio aklosios iarnos voifuvo (ir p. (skersin€) ZARNA
nis vamzdelis, priekin€je stuburo dalyje pra- PLONOJI (dvylikapirste)
sideda nuo VI kaklo ir'baigiasi ties Xi kruti-
33). Jos gale prasideda 610 cm ilgio io?./r?i- ZARNA PLON,OIT
Iina atauga (jos uZdegimas vadinamas dpen-
nes slanksteliu. Susideda i3 keturiq dicitu). Gaubtine iarna sudaryta ii keturir.t
(tuiiioji) ZARNA
cluoL'nirl: i(orinio iu ngia moio dudinio alLarpur l) kvlntnio,ios (gulincio. pilvo ert- STOROJI GAUBTINE
.luok:nio: r idurinio raumeninio; poglei- me. de;ineje), 2) .k.t,ina,. 31 nucil;id2inn- STOROJI CAUBTINE
nusileidzianiioji) ZARNA
vjnio purau: jungiamojo audinio; bej vi- iiosios (guliniios palei kai aiA pilvo sienE) ir (kylannioji) ZARNA PLON"OJI
dinio - gleir ines. R-aumenini* dangalJs iu
4) tlinku<io. r/..ti,/cs 2afl1os. Ricsline iarn.l
(klubnrd) ZARNA
darytas iS dviejq skaidulq sluoksniql iiorinio STOROJI (akloji) STOROJI CAUBTINE
(iiilginiu slaidulql ir \ idinio r2iediniq lygiu- dubenyje pereina i fixiqjq inrn4, o ii pas1ba1, ZARNA (riestind) ZARNA
jq (nevalingq) raurnenq skaidulq). Abu $a iieinatn4ja ongn, kuriq nuolat uZdarq laiko
iieinamosios angos stLtraukiauicji raunenys
Kinneline atauga
STOROII (iiesioji)
sluok*niai susilrauUd vienu meLu ir perist.ll- ZARNA
tini.ri\ jude.iais sturnia m.ristq .krandzio (raukai), sulaikantys iSmatas. llorir.rio storo-
linl. Apatineie krutine. dalyie cLemple per- sios Zarnos paviriiaus vagos atitinka viduje,
veria diafragm4 ir isiJieja iskrandi. Sleivindje, esaniiq klostiq vietas. Storoioje
Zamoje baigiamos lsiurbti suvirikintos me-
Skrandis. Tai plaiiausia vir3kinamojo kanalo dZiagos, su{ormuojamos ir reguliar.iai paiali-
dalis. Skiriama jo pradine dats, iskrandis, j namos iimatos (Zr. p. 33). Pilvo ertmeje esantiq organq issiddstymas
 ' vrBSK! rMo'oRGA u stsrEitA
Burna ir dantys Burna ir dantys
Virsutin€ Inpa Kandziai (2+2)
Burna. Sudaryta i5 burnos ertmes, kurioje mis pastangomis lengviausia atlikti dau Viriutinds Iltys (l+1)
uZ dantq ir jq lankq juda lieZuvis, ir bur- giausia darbo). Kiekviename suaugusio Lieiuvelis
nos prieangio, kuri apriboja lupos, dantq Zmogaus dantq lanke yra po keturis kan- Gomurinis rykles lankas
lankai bei Zandai. Burnos sieneles sudaro dzius, dvi iltis, keturis kaplius ii Seiis krn- Gomurio migdolas
gleivind, kaulai (gomurys, dantys ir dantq minius dantis. Dantq forrnuld nurodo dan- Gomurinis liezuvio lankas
lankai, vir5utinis ir apatinis Zandikauliai) lu vienoje burno\ puseje (virsutiniame ir Liezuvio vaga
bei raumenys (iandiniai, lnprl, mink5tolo apatiniame Zandikaulyje) numerius, kan- . Burnos prieangrs
gomudo). Priekindje dalyje tarp luprl yra dZius Zymint raide I", iltis Krnminiai dantys (3+3)
burnos anga, atsiverianti iiiorg, uipakali- PM, kriiminius - C, kaplius
M. NuolatiniLl -
dantq for- Kapliai (2+2)
nije iiaii4 s1smauka blurna susisiekia su muli: | )12, C l -l. lM 22,M 3 J. o pieniniq
rykle.- UZ sasmaukos burnines ryklds dalies
Mazosios seilir! liaukos
- I A2, C 1/1, PM 010, M ?J2 (pieni-
dantt4
Sonineje sienoje yta gomurio migdolai. Apatines lipos pavadelis
niq kapliq ndra).
Minkitojo gomurio uZpakaliniame kraite
zemyn nutista nedidel€ isaugele lieZu- Seiliq liaukos. Burnoje atsiveda t lLl di-
- gausu
vets. Po burnq dengiantiu epiteliu dZiqjq puslinds sandaros seilirl liaukq lata- Burna ir burnos ertmds organai
LieZuvio pavad€lis
maiqjq seiliq liaukq, kudos i3skiria nedide- kai. Tai paausines, paiandines ir palieiuvi-
li kieki seiliq ir nuolat drdkina burnos glei- n€s seiliq liaukos, esaniios burnos ionuose. Apatin€ lnpa
vines paviriiq. Paausines seiliq liaukos yra veide ir viriuti-
neje kaklo dalyje, paausio srityje; ii liaukos Nuo 6 m. iki 9 m.- Dentinas
Dantys. Pagindine 3iq strukturq funkcija Nuo 7 m. iki 10 m.> Danties minks-
seiles isteka paausiniu lataku, kuris atsive-
Nuo 9 m. iki 14 m.- timo (pulpos) ertme
smulkinti maistq. Sudaryti iS matomos ria burnos prieangyje ties antruoju virsuti-
-dalies, iisikiiusios burnos ertmdje (ddrfies niu krdminiu dantimi. Paiandines Nuo 9 m. iki 13 m,-..r Danterlos
seilir! Nuo 10 m. iki
?dirlko), trumputes tarpinds dalies (darfles liaukos yra paliezuvineje apatinio Zandi- 14 m.
--, Daniq duobelill
kqklelio) i iaknics, isiterpusios viriutinio bei kaulio duobdje; i5 Iq seiliq istekamuoju la- Nuo 5 m. iki -{ (alveoliq) antkaulis
apatinio iandikaulio dantq alveolese. Dan- taku isteka pro rbiejose liezuvio pu- 8m. Cementas
"eiles Nuo 10 m. iki -i
.
ties viduje yra ertm6, vipildyta danties sese esantiq palieZuviniq speneliq angas.
14 m. 2andikaLrlis
minkitimu, kuriame gausu nerviniq skai- Salia pastdrqju atsiveria ir
palieiuvines Nuo 18 rn. iki /'
dulq ir kraujagysliq. Dantys sudaryti i3 liaukos latakas. Be 5ir{, didZiqlq, burnoje 30 m.
atsparios mediiagos dentino, valfiikas yra daugybe smulkiq seiliq liaukq, kurios
padengtas kieiiausia -Zmogaus ktno me- seiles isskida nuolat. Seilds yra bespalvis,
Nuolatiniai dantys (viriutinis Zandikaulis); kair€je
dilaga kakleli ir danrq iaknis dygimo amiius; deiindje dy8imo tvarka Danties pjuvis
- emaliu;
dengia plonas cemenfo sluoksnis. 2mogaus
belvapis, beskonis, t45us .19!tis. ldausiniU
liaukq seilds yra serozinds, turi muclno.
dantys keiaiasi. Pirmiausia iidygsta pieni- Virbutinis zandikaulis Nuolatiniai kapliai (2)
Seilds sudrdkina, paslidina maistq, padeda
niai, o vdliau ]uos pakeiiia nuolatiniai. Pir- ji virikinti ir ryti, mucinas sutepa ryklg ir Pirmasis kriminis Nuolatine iltis
mqjq yra 20, antrqjq Pagal form4 rr Vidu nysis nuolatinis kandis
funkcijq skiriamos kelios - 32.dantq ru3ys: kca-
stemple. MaZosios seiliq liaukos seiles iSski-
ria nuolat. Valgant, vos tik maistas patenka Apatinis Zandikaulis Soninis nuolatinis kandis
dtini. il!y<. kapliai i krfininini. KandTiq vai- i burnq (arba paiutus io kvapq, ar netgi ji Pieniniai virsutinio
nika" ; ra ilenkta*, skalpelio formo. lais at- prisiminus), seiliq pagauseja. Procentine iandikaulio dantys
Antmsis apatinis
kandama); iltiu vainikas aEtriabria u n is, seiliq suddtis: 99,5% vandens;0,1% ptrali- krlminis Pieniniai apatinio Zandi-
kugio formos (skirtas maista atpleiti); kap- no (feimento amilaz€s); 0,6% mucino, albu- kaulio dantys
Pirmasis kriminis
liq vainiko pavirSiuje iSkilq 2 gumburdliai; rnino ir iiek tiek druskq. Vidurinysis nuolatinis kandis
Apatinio Zandikaulio
krdminiq dantq vainiko pavir5iuje 4-s Soninis nuolatinis kandis
gumburdliai. Kruminiai dantys yra uZpaka- Nuolatiniai kapliai (2)

lineje danlq lanku dalyje {kur mdTi.rusio-

-IS loty*a Lottor, 1 incivivi, C canini, pM Smalqind anga
Nuolatine iltis
premolares, M
28
- molares. (y€rt. pasr.l Pieniniai dantys (penkeriq metq amZiaus vaiko; rausva sPalva Parodytos nuolatiniq
clantq uzuomazgos)
29
 ,,vtBsKIliilm
tt
VIRSKI IMO ORGANU SISTEMA
Virikinimas VirSkinamasis traktas
Stuburo slanksteliai
I Virdkinimas - tai biolo&inis procesas, per tas, virtes s,t /sfd maisto tyre, pro skrandZio Galvos smegenu
I kuri mechaniSkai susmulkintas maistas p evardio anga atskiromis porcijomis iite- Nosikaulis
I chemiSkai suskaidomas. Virikinimo organq ka ! dvylikapirbtg Zartq. Chemind maisto Nosies kaukles
funkcija
- jiparuoiti
mas galetq
maist4, kad organrz- tyrds sudetis priklauso nuo to, koks yra
pasisavinti. Jvairiis burnoje maistas ir kiek trunka pilminis virskinimo
Nosies erhn€
VirSutinis Zandikaulis
sulramlyli produktai, nuolat stumiami ir procesas. Skrandyje maisto tyrd Fa rngsti vr6uflne rupa
sumaiiomi virikinimo kanalo sieneles rau- (ddl joje esaniios druskos rdgsties) Kaulinis gomurys
menq, susimaiio su liaukq (seiliq, skran- KVEPAVIMO TAKAI
dLlo, Larnt4, kepenq ir kasos) sekretu, che- Virskinimas iarnose. Veikiant Zarnq glei- Burnos p eangis
miikai suardomi ir isiurbiami ! Tarnq vines hormonams iisiskiria larnq, kasos VIRSKINIMO KANALAS
gleivinds kraujagysles bei limfagysles. sultys ir kepenyse pasigaminusi tulzis. Apatine lDpa
Maisla5, peri\la ltines bangos ctumiamd5 Apatinis Zandikaulis
Kramtymas, seiliq i5skyrimas ir rijimas. 5-7 m ilgio Zamq kanalu, susilietia su Zar-
Rijimas prasideda nuo burnos. Cia dantq Minkstasis gomurys
nu gleivines raulslemis bei gaureliaiq, susi-
susmulkintas ii sukramtytas, sudrdkintas ir Liezuvelis
maiSo su Zarnq sultimis ir virsta panasiu i
Nosiarykld
lieZuviu su seilemis sumaiBytas maisto gu- pien4, neskaid u Sarmines reakcijos skys- Bunine ryklds dalis -
mul6lis virsta maisto koiele. LieZuvis maistA iiu. Padedant tulZiai, kasos ir Zarnq sul- Zioiiq sasmauka
i3 burnos nustumia i burnine rykl6s dali. tims, \u\irikinamds visas galimas pasi- PalieZuvinis kaulas
Antgerklio kremzlE r.Stemple
Kad nepatektq i kvepavimo takus, ryjant savinti maistas. Tulzis tai kepenq iiski- -
antgerklis refleksiSkai uZdaro gerklq leigq. riamas iarmines reakcijos - skystis, sukau- Antgerklis
Gerklq skilvelis
Seiles, kudose yra fermento ptialino, pra- piamas tulZies ptLsltje. Maitinantis tulzis ima Skydin6 kremzle
dedantio virikinti krakmol4, itakoja anglia- teketi I dvylikapirste Zarn4. Tulzis yra Zals-
vandeniq virikinim4. I3 ryklds maistas nu- vai geltonos spalvos, kartus skystis, dezin-
stumiamas ! stemple. Joje susidaro peristal- Kvdpavimas ir lijimas
fekuojantis Zarnyno mikrobus. Ji neutra-
tikos (t. Jr ritmiSko kas 8-10 sekundiiq lizuoja maisto tyreles rdgstingum4 bei
vykstantio) bangos,- kurios maista pernesd emulguoia riebalus. Ka:os *ultys yra *armi-
i pradine skrandzio dalt iskrandi. nes reakcijos, skaidrus, tiritas lipnus skys- STEMPLE
tis. Jame yra fermentrl lskrandis
Vir5kinimas skrandyje. SkrandZio sienelds - lipazis,
amilazis. Llpazd skaido riebalus i
tripsino,
glicerinq
lygiesiems raumenims susitraukiant Ziedi- ir riebi4sias rigstis; tripsinas, panasus i SKRANDIS
ne ir iSilgine kryptimr (pe staltiniais jude- skrandyje esanti pepsinA, toliau perdirba i
sidis), aia patekusi4 maisto masg veikia
skrandZio sultys. Jas gamina skrandZio
baltyminius peplonus ikj a minorIg\ciq.
Amilazd angliavandenius paveriia maltoze,
gleivinds liaukos, ypaa suaklyvinanaios \a- kuri vdliau virsta gliukoze. Be to, cukrq
vo veikl4 maistui patekus i skrandi. Skran- virikinant dallwauja ir kiti iamq suliiq fer-
dzio sultyse yra daug fetmerltv pepsino mentai: maltaze, gliukozidazd, sacharozg
(skaido baltymus)i llpazes (skaido riebi4sias (paprastE cukn!) paveriia gliukoze ir galak- Pridetinis
dgstis). Skrandzio liaukos gamina druskos foze; laktaze laktoze (pieno cukq) irgr pa- latakas Kasos latakas
rngiti (HCI), kud iiek tiek dezinfekuoja veriia gliukoze ir galatozq maltazi maltoze
maistq ir aktyvina pepsinogenA, paversda- paveriia gliukoze.
ma ji pepsinu. Pepsinas baltymus skaido i Kasos galva
Bendrasis tulzies latakas
suddtines dalis peptonus (baltymq skili- Sekrecija drylikapirdtije iarnoje. Kepenq Didysis dvylikapi*tes zarnos spenelis
mo produktas). - Virikinimas skrandyje hstelese pasigaminusi tuliis daugybe lata- (plonoji) ZARNA
lrunka 2-3 valdndas. Apvirskintds mair- kdliq iiteka i3 kepenq g1lumos. Visi jie ties
Skrandis, dvylikapirSt€ Zarna ir virikinimo liaukos
30
 SISTEMA

kepenq vartais susijungia i bendr4ji kepen4 nizmui biltinu deguonimi kiaujas iineiioja VirSkinamasis traktas
latak4, kufi,s susijungia su tulZies pusl6s la- i visas organizmo lEsteles, kut vyksta oksi-
taku ir sudaro bendrqji frliies latakq. Di- dacijos bei sudetingi lEsteliq atsistarymo Limfoidinio audinio mazgelis
diiajamc dtylikopitSli5 zanos <penclyj(, \u- proce<ai. Zarnu gaureliai yra plonyte( 2dr- Kraujagysliq Limfinio
kapiliarq kapiliaro pradiia
sijunges su bendruoju tulZies lataku, at- nr{ gleivines i3augos, i kurias iteka plonyte tinlJas
siveria ir kasos latakas, kuriuo ib kasos kraujagysld arteriole, gaurelyle i3siSako- Gaureliai
iSteka kasos sultys. Kitas maZesnis latakas ianti i
-
daugybe kapiliarq. Kiekvieno gaure- gleivines
Zarnos
gleivinds Cleivin€s liaukinirl
(pridetinis) prasideda kasos galvoje tu atsi- lio viduriu tesiasi smulkios limfagysles, ku- epitelis epitelis vamzdeliq (kriptq)
veria maZajame dvylikapiritds Zarnos spe- rios, susijungdamos i stambesnes, isilieja i Limlinis angos
nelyje. limfinio latako cisterna. Maisto tyrei pate- kapiliaras
kus i stor4ja @khajL, gaubti e i tiesi\jq\ Zar- Plonosios
Pasisavinimas. Pried patekdamos ! kraujq, nq, baigia5i svarbidusioji r iri(inimo faze iarnos gleivines liaukos
maisto medZiagos, suskaidytos i smulkiau- Arterija
i\iurbiamo' suvirskinlo\ mdisto mediiagos, Limfa- Zarnq gleivines pavir5iaus gaureliq pieiinys
sias sudetines dalis, lsiurbiamos. Isiurbimas druskos ir vanduo. gysJe
prasideda duylikapirai eie lri'nol. ir tq\iasi vi
2artrq gaurelio, jo kraf,jag
sose kitose plonosios Zarnos dalyse: fldflo- Nesuvirikintu maisto daliq paialinimas. limfagysliq pieiinys Gleivines Ziedines mukiles
joje i klubinije Zarnose. Cra ypat svarbis Storojoje iarnoje suvirskintas maistas Pagleivinis audinys
gleivinds gaureliai. Suvirikintos ir isiurbtos lsiurbti beveik baigiamas. Cia dar isiurbia-
maisto medZiagos !krauj4 patenka dviem mas vanduo, druskos it kai kurios kitos Bendmsis
bldais. Kai kurie elementai (vanduo, drus- med2iagos. Arlejant prje rie\tines 7drno5 tulzies
kos ir Utit i|Iauiagysles pdtenka tiesiogiai storojoje )arnoje.lie(a ne.uvir-kintu ir ne- latakas
pirmiausia i Zarnq gaureliq kraujagysliq isiurbtq mediiagq, kurios galiausiai sudaro
-kapiliarus, sutekaniius !
Zarnyno venas, ekskrementus, arba iimatas. I3matos sukau-
Kasos latakas

kurios susirenka i atskirA didele kepenq
vadq ven4. Tik lvairios debiosios rugitys ir
cholesterolis patenka i ZarnU gleivines gau-
reliq limfagysles, suteka ! limfinio latako
cislern4 ir limfiniu Iataku nuteld i kairiqjLl
bendrqjq jungo ir paraktines venos suteke-
jimo kampq. Sias medZiagas kartu su orga-
piamos paskudneje Zarnyno dalyje tie- kasos ampul€
siojole Zarnoje, iS kur periodi3kai paialina- Serozinis dangalas (pilvapl€ve)
mos. Maisto atliekos, susikaupusios iieina- Gleivine
mnjame kanale, atsipalaidavus valingam tie-
Raumeninis sluoksnis
siosios Zarnos sutraukiamajam raumeniui,
dalyraujant pilvo presui, pro iseinamdjd Vidinio dvylikapirites Zarnos paviriiaus
ang4 pasalinamos i i3org. schema

Priekin6 (laisvoji) juosta

Uzpakalin€ vidine Kylaniioji Zarna
,{ (pasaito)juosta Virsrrtin€ klubinio \
voZtuvo dalis
Kylaniloji Zarna
Klubine allosios P\
Klubin€s Zarnos zarnos anga
Apatind klubinio
Zarnos anga voztuvo dalis
Priekine Voztuvo

ataugos anga

atauga ffi;i)irhii*' Aklosios Zarnos

apatine dalis
Kirmeline

I3orinis aklosios iarnos paviriius su trimis Vidinis aklosios (storosios)

storosios Zarnos juostomis Zarnos paviriius
 VIDAUS SEKRECTJOg
Vidaus sekrecijos (belatakes, endokrinines) liaukos
LiaLkos yn dvejopi organai. Vienos jq gami-
na sekretq, kuris latakais iSteka ! virskinimo
kanalq, kvepavimo takq arba ktno paviriiq.
Tar iiarifts sekrecijos liaukos (pvz., seiliq,
skrandZio, iarnq, odos liaukos). Vldlles sck-
recijos liaukos gamirra sekret4, hormonus, ku-
rie be latakq i5 liaukos iisiskiria iliaukq
kraujagysliq kapiliarus, t. y., patenka tiesiai i
(laulE.
Patekq krauj4 ir iSneiioti po visq organiz-
i veikla gali pasireikiti apatiia arba tuleti dar
mq, hormonai dalyvauja mediiagq apykai-
toje, reguliuoja audiniq veikl4 bei gyvybi-
llius procesus.
Pasrnegenind liauka, arba hipofizd. Tai svar-
biausia belatakd liauka. Ji yra kaukolds pa
mate, pleiitakaulio kino, vadinamo tur.kii-
kuoju balnu, iduboje. Sudaryta ii dviejq
daliq: priekine gamina somaiotr.opini hor-
mor1.t r S I H l, ,l.t linar ti ,lugimd t1 pJt (;ulu r.
>urflrus lo garnyDdl, zmogu5 nuclola augq,;
ii.iskyrus iio hormono per daug, vaikam. ir
paaugliams iSsivysto gigantizmas.
(io hormurro i..i.|.iria per gauriai, i:sivy*
Jei
to alromegrliia padideja rankos, pedo.,
liezuvi-, dubuo ir kiia. PrieUneje liaukos da
lyie gamin;mi ir kiti tropinidi hornronai, r'c-
guliuojantys slgdliaukes, antinksiiq ir lyri-
niq liaukr! veiklq.
Uipakalinije pasmegeninds liaukos dalyje ga-
minamas otsllocfurrs ir antidiuletinis hormo-
nas. Oksitocinas aktyvina gimdos lygiqjq
raumenrl susitraukimus, antidiuretinis hor-
monas lemia Slapimo koncentracija.
Kankor€iind liauka, Ji yra giliai tarp galvos
smegenu pu-rutuliLl, prie viduriniq .mcgenq
kelurlalnio. Sio- lraukos funlcija dar iki ga-
lo neiStirta. Manoma, kad hormonai tu ita-
kos pigmentq apykaitai ir stabdo vaikq per
anksLyvq lytini subrendim4.
Prieskydin€s liaukos. Tai 2-4 nedideles
liaukos, esaniios vir3utindje kaklo dalyje, ui
skydliaukds. Jos reguliuoja kalcio kieki krau-
jyje. PaZeidus prieskydilres liaukas arba su-
trikus jq funkcijai, prasideda raumenq spaz-
mar. kuriuos <u(elia padidejes raumenu ir
LtauKu stsTEMA vtDAus SEKRECIJOS LIAUKU SISTEMA
Liaukos
nervq dirglumas, atsiradqs del kalcio tluku- li.ruko. tndokininds lirulo'
liorirle5 \eLre.iioc
mo kraujyje. sandaros sihema 5Jnd.iros sahemJ
Skydliaukd. Yra prielJrreje kalJo pu.eje. po
.lldine krernzle rAdomo obuoliu;. Ilskiiia
jodo pisotintas medziagas, viena jq yra hor-
mona\ /irtrA:lan>, (urt audirrruoce regu-
liuoja oksidacijos procesus bei padeda har
moningai vystytis kiinui. Prasta skydliaukes
sunkesnirl padariniq (tapti silpnaprotyst6s
prieZJ\linri). Jei veildn .udktvvei,r per dnug.
tali 5utrikli emLr!ine puqiauq\yra, at*ira.ti
nerimas, netgi issivystyti sunki Bazedovo li-
ga."%da slgdliauke labai padideja, issivysto
8uzys.
Kasa. hsl/irin< yra ka.o. hormon;s, garnina-
mas kasos saleldse. Svarbiausia io funkcija
suvartoti gliukozg raumenr! l4stelise, eba-
luose ir keperyse. Gliukoze, pro Zarnyno lqs-
teles patekusi i kraujq, insulino veikiama, su-
sikaupia kepenyse, kur paveriiama gllkogcna.
Sutrikus kasos funkcijai, insulinas jkrauj4
nepatenka, gliukoze nesuvartojama, ji kau-
Pid.,i Lrru j) ie ir t.rmpd kenlrminga, 7motu.
5u\ergd diJbeiu Culr.rus peltekliu organiz-
mJ. :alina .u ;lJpitnu, todel slapimo lyrintas
padedJ nu.ialyti lig4. Cliulozes kieLl krru-
jyje didina adrenalinas.
Antinksiiai. Antinksiiai yra viri inkstrl.
Jie
turi pusm6nulio ar lapelio form4. Antinksiiq
iievd gamina kartikostcroidus, o ierdis nd-
- ak,
rcnalirp, kuris veikia kr.aujagysliq spind!,
t)vina raurnenu veiu4, reguliuoja orgJniz-
mo kraujo apytakE ir Sirdies veikl4.
Lytinis liaukos, lyiiniu linuku lrormonai
vyriikieji androgerdl, moteriskieji cst-
rogenai tr -progesterotras. Jie skatina formavi-
rnasi arlriltiu lyliniU pozvmiu arba org.rniz
mo fonnos bei sandaros, t. y. tam tikrq
norfologiniq, fiziologrniq bei psichologiniq
savitumq, kuriais lytys skiriasi viena nuo ki-
tos skirtingq vyrq ir moterq balso tembrq,
- augrm4 vylams ir pan.
barzdos
 T
KVEPAVnIO OBqAIU SISTEMA
Kvepavimo organq sistema Kvepavimo takai
Kvdpavim4 sudaro atmosferos oro apykai- Gerklos. Tai maZdaug 3,5-5 cm ilgio
ta tarp aplinkos ir plaudiq alveoliq (i3orinis vamzdis, esantis kakle, stempl€s priekyje. Antgerklis
kvep.lvimast; duju .rplkaita tarp plauciu VirSuting jq dali uidengra lieZuvdlio pavi- Palieiuvinis kaulas
al\eoliu oro ir Lrduio, tekancio lraujo ka_ dalo antgerklis. Skydine paliduvio pleve
piliarais; deguonies perneiimas krauju ii Gerkhl pjrtvyje matyti: 1) plaresnd dalis, Skydinis paliezuvio raiStis
plauiiu i audinius, o anglies dvideginio f.urioq dpaiioie yra dvi prieongio raukclis;27 Skydini kremzle
i( -
audiniu iplaucius: dujq apykaita Larp Temidu yra bdlso rduk;les;3) tdrp priedn-
GERKLOS Vedegine kremzld
(priekinis vaizdas)
kraujo ir .rudiniq; deguonies vartojima< gio rauk(les ir balso rauksles yra iduba _ zleolnrs slyoo ralsns
l4steldse (audiniuose) ir anglies dioi<sido gerklLl skilucli<: 4) balso pl!t:!Js yra ply.elis
.usiddrymac iose (vidinis kvepavimdsj. lai- tarp abiejq pusiq balso rauksliq. Cerklq
gr kvepavltno sislemos organdi k-raujo apy_ GERKLE kremzliniai CERKLE
giiauiius sudaro devynios kremzlds, dides-
tdkai tiekia detuonj ir pai,iind Lrauju is or- Ziedai
- slcydini, iitdini, aedeginis kem-
niosios
g"nu ir audiniu atneit4 dngiies dvidegini. zlds i antgerklis.
Kvepavimo organu sistemq .uddro: l) lve_ kremzliniai Ziedai
pavimo takai, 2) plauiiai ir 3) ktrtinpleve. Gerkld. Gerklos pereina ! gerklg. Tai ig 16- MIRYSIS PAGRINDINIS BRONCHAS
Kvdpavimo takais nosies edme, gelklo- 18 kremzliq pusZiedZiq susidedantrs vamz-
mis, gerkle ir bronchais oras patenka i delis, jo vidus i3klotas gleivine, kunos pa-
- sieneig
plauii4 aloeoles, pro kuriq vyksta viriiq dengia daugiaeilis virpamasrs
dujq apykaita su krauju, esandiu kraujo ka- epitelis, valantis ikvepiamo oro dulkes.
piliaruose. Gerkle pasibaigia kndnds l4stoje, suskilda-
DeSinioji
ma i.du kai{ji ir deiiniji pagrindin!
oroncnus. -
Plaudiai. Tai svarbiausias kvdpavimo siste- viriutine skiltis
mos organas: du dideli rausvai melsvos Bronchq
spalvo\, kugio pavidalo vidaus organai Bronchai, Tai vamzdeliai, kuriq g auiius Sakos
jie yra oringi, elastingi, lygaus ivilgandio - irgi sudaro kemzliniai pusziedzi;i. Jq Sa-
paviriiaus. Apatine dalis remiasi !diafrag- kos ieina iplduiiu", qkvla idaugybe smul-
mq, tarp abiejq plauiir! yia Sirdis. Deiinysls ke.nir;, kol pd>iekja plauaiq prt"lele5
plduli! Siek tieL didesnis u2 kairiji. jis su- veoles, i kurias pro plonytes sieneles - al-iS
Vidurine[
darytas ii trijq skildiq, kurias skiria du ply- kraujo difunduoja dnglies d\idegini(. Ii- sKrns
iis i( organizmo p.t!dlindma",
I
lrai, ir horizontalusis. Kaiysis, kvepiant
- lstrii,inis
mazesnis, plautis susideda tik ii dviejq !kvepiant i alveoles paLenka deguonis.
Taryskiltij
niai plySiai
skiliirl, atskirtr4 istriZiniu ply3iu. plauiius Abiejq plauiiq alveoliq daugiau kaip 300
hermeti5kai dengia serozii.rii dangalas milijonq, o jq bendras kvepuojamasir pa-
krrti pleoi, alba pleura, sudaryta id dviejq- viriius sudaro apie 100 m, plot4.
lapeliq: pasieninio, iiklojaniio krutines l4s- I kiekvienq pla:uti ateina plautiy nrterija, ku- Apatina Kai ojo
tos vidini pavirsiq, ir plautinio. dengrancio ri i; deSiniojo.irdies skilrelio atneia renin! desinioji plautio
plauti ii isor€s. Tarp lapeliq yra labai siau- kraujq. Plauiiuose ii i3sisakoja kapiliarais, skiltis apahne
skiltis
ra\ l\1 u I i npl?uis skusaio pripildyta. ta rpelis apiaizgantiais kiekvien4 alveolg. Bronchq
- Lr linpleves ertme, todel plauiiai gali sieneles arteriniu krauju apripina bronc,4
laisvai issipn*ti ir krutjnes ertmeie sumaZe- nftefllos. - Plauiirl pnsleles (alve
ti. Serg.rnl pleurilu, drba krutinpleves lape- I3 kiekvieno plauiio arterinis kraujas link las apralzge KraujaSysfll
liu uzdegimu, lrninpleves ertmeje padiu- Sirdies iiteka plauii4 oenomis, i kurias susr- pamatas Plauiiq alveoliu maiias,
geja skystio, kuri pasalinti neietai renka kraujas i3 atitinkamo plaudio arted- sudaro atskiros alveoles
tali tik Plauiio pamatas
medikai. jq. Be to, i5 plauiiq isteka bronchines ve-
Nosiarykld (ir p. 26) nos bei plauiiq ir bronchq limfagysles. Gerklos, bronchai, plautiai
 Kvepavimas plaudiais
Hemoglobino reikbm6. Roudonuosluose kt-at!_
jo ki eliuose yra hemoglobino raudonos
-
spalvos pigmento su geleiies molekulemis.
Deguonis su hemoglobinu jungiasi labai
lengvai (tai ivyksta plautiq alveoldse) ii su_
.idaro oksihcnaglobinns
- hemoglobinas, su-
slunges su deguonimi. Taiiau iis junginys
Kvepavimo fiziologija
giau kitokiq formq taip pat svarbios ener-
gijos (ATF ir kitos),
Raudonieji kraujo krlneliai
ku vartojama- adenosintrifosfato
lasteliq gyvybinei veiklai.
eritrocitai, turintys hemoglobino
Daugiausia deguonies suvartojama raume- PLAU.IU ARTERUA
nq veiklai, tuo pat metu pagaminant dau_ (veninis kraujas)
giausia anglies dvideginio.

yra nepatvarus, ir kraului pasiekus audinitl Kv€pavimo plautiais mechanizmas. Kv6-

l4steles, deguonis atsiskida ir difunduoja ! pavirnas plauiiais
organizmo l4steles. Hemoglobinas yra svar_
- taielapait
nutrrlk\tdmai :ekantys
du vienas kit4 ne_
jkoipinns ALVEO
bus apnlpinant or.ganizmo audinius deguo_ oras patenka i plauiiLrs it iikoapiru$
-
oras
- Raudonieji kraujo ktneli.ri
nimi. Hemoglobino neturintis krauja, per_ iS jrl
isstumiamas. Abiejq veiksmq pasikar_ edtrocitai, turintys Paliezuvinio kaulo rageliai
neia tik 1-J% deguonies, tuo tarpu tojimas vadinamas kuipaaimo ritmu. Sioie Raudonieji oksihemoglobino
An tgerldis
hemoglobinas veiklole dalyvauja tarpionkauliniai raume- jo kaneliai, pri-
17%, t. y. 40 kartq daugrau.
Kitaip sakant, -netudnt iio pigmento ii de- nys tu diafragma. sijunge deguoni
Vedegine antgerklio raukila
guonies, kuri jis iineiioja, mums reiketU 150 Gerklq p eangis
litrq kraujo vietoj 4-5 litflt, cirkuliuojanaiq Jkvipimds. lai aklyvus veiksma< ikve-
piant susitraukia tarpSonkauliniai -raume- PLAU.IU VENA Skydirtis palie)uvio raurnuo
musq Kune. (arterinis kiaujas)
nys ir pakyla ionkauliai (iiskyrus pirmqj!). Cerkhl skilvelis
Silumos ir energijos gamyba. Deguoni. ii luo pat metu, susitraukus diafragmos rau_ Skydind kremzle
menims, diafragmo. [upolai 5uploksteja, Dujq kaita alveolese
krduio pereina iaudinius ir ddlyvduia olsi- kvepuojant Skydinis vedegos raumuo
daciios redk.ijose, padeda sudeginti lAste_ nusileid2id, ir, sl€gdama zarnyna,li geroLai
Prieangio rauksli
lrq prolopldzmoje es.lltiias mdisto med2ia_ padidina krutines hstos turi, plautiai iisi-
Balso rauksle
pletia, il pro nosi, gerklg bei bronchus !
gas
- riebalus ir
angliaoandenius, nors ne ii juos patenka oras.
Stuburas Ziedino kremzle
visr! jq gaunama vienodai iilumos. Sude-
Apatin€ gerklq
gant Sioms medziagoms, susidaro ir anglies Iikvdpimas. Seka po lkvepimo. Tai pasy- ertm€s dalis
dvideginis, kuris patenka I krauj4 ir paiali- vu' veiksmas; dialragmos raumeny\ atsi- Sonkauliai
Ziedinis skydo raumuo
namas pio pla:uti:us (iikoepiant). Cia kalba_ pahiduoja, did lragma pdkyla, sLlna2eja Krntinkaulis
ma apie ezote ni degim4 jo metu iilu_ kritines lastos turis Gerkle
- tam plauiiai spaudZia-
mos pavidalu isskiriamas tikras mi, i5 jq paialinamas- oias. Plauiiuose i3- Gerklq frontalinis pjavis
energijos kiekis. Vykstarlt 6iems oksidacijos kvepus, palyginti su 5,5 I viso plauiirl tii-
procesams/ deguonis padeda gaminti dau_ rio, oro lieka tik iiek tiek 1 l.
-

Sonkauliq paddtis kvdpuoiant:

a ikvepiirn! b iikvepiant
- -

Kvepavimo mechanizmas:
a lsKveprmas; D lKveplmas
 Apytakos organq sistema Sirdis
Kairioji bendroji
Desinioji bendroji miego arterija PLAUTIS
Vykstant medziagq apykaitai, gyvunq or- sis priesirdis); apatine kairioji (kairysis skil-
Desinioji parrktjne irierija
.KAIRYSIS Arteriniai
g,rri,,me po \ isac l4stele* iSnesiojami joms velis) bei apatine de3inioli (deSinysis skilve- :- kapiliarai plauiiuose
reifalingi elementai, praded.lnl dcguonini, li:). Prieiirdziu, ir skiheliu. cuiungiJ prie -+- Veniniai kapiliarai
kuris ii oro, esaniio plauiiuose, patenka i .irdines slilveliu angos. kurioie 1ro
kraujq, baigiant maisto l11cdii1gomis, pate]n- bu niai voztuvai. Zastillis galvos
laniiomi. jkraui4 is Tarnyno. Zmogaus ir Kraujas ir kauio l4stelds. Zr. p.42
VirSutin6 tusaioji vena
Zinduoliq organizme kraLrjas teka uZdara Kraujo tekdjimo kryptis. Norint suprasti
sistema kaujagysl€mis. Siq sistemil su- klaujotakos sek4, reikia atsiminti, kad: Kylaniioji aorta
daro du-skiltingo dydZio kaujo apytakos 1. Deginiojoje Sirdies puseje (prieiirdyje ir Plautinis kamienas
ratat mnifik ir dldysls. Pirmuoiu ventms .Lilvelvie) leka veninis krauja', kairiojole
kraujas i5 Sirdies teka i plauiius, kur ati- arte nis.
duoda anglies dvidegini ir
prisisotina de- -2. Vertikalioji
tarpprieiirdind ir tarpskilveli-
Kairysis priesirdis
guonies, po to jau arterinis kaulas grizta Deiinysis priedirdis
nd perlvara neleidZia lraujui ii \enines
atgal i iirdi; antrasis ratas prasideda kairia- pusds teketi !aitering (ir atvirksdiai). flautin€s venos
jame skilvelyje, ii kurio arterinis kraujas 3. Pro angas, esaniias tarp prie6irdZirl ir Apatino tusaioji vena
pasiskirsto po organizmo 14steles, atiduo- skiJveliu, krauj;s laisvdi tek.r j toie pacioje
damas deguoni ir paimdamas iS jq anglies puseje esanti skilveli, o keli4 atgal uidaro
dvidegin!, kol galiausiai veninis kraujas uoZ! u,ra i.
gritta i deiiniji prieiird!. Kraujotakos siste- 4. Visos i Sirdi itekantios kraujagysles vadi-
ma yra uitlan, nes Sirdyje veninis ir arteri nJmos Jc,7o,ri\/ o ii iirdies i.lekaniio. DeSinysis skilvelis
nis kraujas nesimaiSo. AiSkindamiesi krau, arterijomis. Did2iojo kraujo apytakos rato - Kairysis sl.ih,elis
jotakos sistemA, detaliai studijuosime dlrdl alterijomis teka arterinis (oksiduotas), o ve-
svarbiausiA kraujo apytakos sjstemos orga- nomis veninis (beveik be O,, tudntis
nq, aptarsime krouj7, io lqsteles, kelitrs, ku- d.rug CO_) krJUid*: md.Zoio krauio rpvla-
t,iai, orgattizm, kraujagysles, loq rdlo verromic tek.r arlerinis. o arlerijo-
Kfau lo
.krnujn., ,teka
n pv tn Kas lt1tc na t t lzm 4.
- mis veninis kraujas.
-
5. Cdu'idi turedamd' deguonie., kr.ruja\ ii-
Sirdis. Tai tuiiiaviduris, netaisyklingo kn- teka i3 plauiirt, patenka ikairi4jQ, artedng Isilginis iirdies pjtrvis (voztuvai ir kraujagysles)
gio formor rdumeninis ort.lnas, lurio vir- iirdies pusg, i kairiji skilvelj, pasklinda or-
Sune nukeipta kair6n, iemyn, link diafrag- ganizrne, ir i vening. deiini4id Sirdie- pu5e
mos, o pamatas aukityn ir ideiine. alileld apylako5 metu netekqq deguonier
Sirdis yra k ines- ldstoje, tarp plduiiu, la veninis kraujas.
Viriutin€ prieiirdis
biau kaireje puseje i jg kraujas patenka tustioji vena Plautinis kamie-
6. Arterija, iieinaniia ii de5iniosios iirdies nas, Iglantis i dvi
ir iSteka kraujagysl€mis. Sirdies sienelq su- pusds (deBiniojo skilvelio), teka venrnrs prieSirdis plautines arterijas
daro trys sluoksniai: vidinis twlokanlns, kraujas, kuris deguonimi pasipildo plau- DeSinysis
vidurinis (rJurnenini,) tiokard05 ir i.ori- prie!irdis Kraujas isteka i
aiuose; iia virtgs arteriniu, kraujas ketudo-
nis, panaJu: i dvi,ieni- 5ero,/ini mdii4 mi5 plJuair.l venomis palenkd ikdiriajd !ir- Apatine - uZdaryta
plautini kamien4
epikardas. Iiilginiame pjnvyje matyti, kad - dies pusg (pieiirdi). tuSiioji vena
PrieSirdis

vertikali pertvara daliia iirdi i dvi dalis: de Ituauio ielejimo k) pti\: pl.ruaiuo\e pri.o- Atvira desinioji De;nlysis skilvelis
iini4ia, ,(//i4. pr>c. te|.t verrinic kraujas, tint.ls deSuonies, virl9. 6r1qr1n1r, 5rr;r. priesirdine
Sirdies sienele
anga. kurioje yra
laiti4ia, drteirc pu,c, lel.r deguonies pri50- teka i kairiji prieiirdi, i5 jo i kairiji skll- triburis voituvas
tintas drlerinis lrauias. Kiekvienoje pu\eje veli. l; cid krauiagy:lemir arterinis krauja<
yra po dvi larpus,lvvje angomjs <usijungu- patenka i organus f audinius, kur palieka Desinysis Triburis voZtuvas
virsuline skilvelis neleidzia kaujui g4zti
sias kamelas erlme\: priAir- deguonl ir prisijungia anglies dvidegin!
dL. o apatine- - skilueli:. l; viso sirdyje yra (virsdamas veniniu); griZta atgal i desiniji i desnlji priesirdi
Skilveliams
Leturjos kameros
- virlutine
rysis prieiirdis), vir5utin€
L.tirioji {kai-
deiinioji (deiiny-
prie!irdi. ii io I deSinijl .Ulveli. tada i
plautiu<, lur vel prisotinamas deguonies.
atsipalaidavus
Kraujo apytakos iirdyje schema

APYTAKOS ORGANU SISTEMA
Kraujotaka
Kraujotaka
- nepaliaujamas
liavimo organizme
kraujo cirku-
procesas, vykstantis ne
iltisai, bet bangomis susitraukiant ir at-
sipalaiduojant !irdZiai- (susitraukimas vadi-
namas sislolc, o atsipalaidavimas dtdsfo,
- nuolat
lc). Susitraukimai ir atsipalaidavimai
kartojasi. Kai priegirdis susitraukia, tuo me-
tu tos paiios pusds skilvelis dar yra atsipa-
laidaves, ir atvirkiiiai. I3 priesirdiio ijstum-
tas kaujas patenka i skilveli. Tvinksnis po
tvinksnio, diastole po sistoles, iirdis taj
pakartoja vidutiniikai 72 kartus -per minute.
Iliustracijose vaizduojama, kaip veikia
kraujo apytakos mechanizmas: (-+ 1) 3n-
dis per piiedirdZio sistolg ir skilvelio dias-
tole; pro deiini4jq prieiirdinq skilvelio an-
94 ir kairiqj4 priebirdine skilvelio ang4
kraujas teka i5 prieiirdZiq ! skilvelius. Pus-
menuliniai voztuvai (atviri i plaudiq kamie-
no rr aortos puse) yra uZverLi ir neleidiia
kaujui teketi atgal; (;2) Sirdis per skil,
veliq sistole iI prieSirdZiq diastolg; triburis
ir dviburis voZtuvai uZsidarg ir neleidZia
krdujui tekeli atgdl ipriesirdTiu5: pLrsme
nuliniai voituvai yra atuid, leidiia kraujui
tekdti ii skilveliq i aort4 bei plauiiq kamie-
nq; iS venq kraujas teka atgal ! atsipalaida-
vusius pdeiirdZius.
jo l4steles ir limfmazgiai
IGau
(forminiai elementai)
Kraujo leshles. Zlurint pro mikroskop4,
knui) je galimd pallebeti d,rugybe m.r,/yiiu
knneliq, judaniiq bespalviame skystyje. Tai
kraujo t'onniniai clcr?erfdi (atliekantys tam
tikras funkcijas): raudotlieji krqujo kullclini,
bnllieji krnnio ku,tdini. Arnujo plok;hlis: jie
juda balzganame skystyje, vadinamame
plnzna.
Raudonieji krauio kuneliai. Kitaip vadina-
mr eritrocitais. Tai neturiniios branduolio,
di:ko pavidalo. i! dbiejLl pu:iu jg.rublo\
l4slele< al.kirai qp,rlvJ iiel
- kiekvienos
tiek gelsva, visq kartu rausva. Jq yra la-
bar daug: I mrn''veiLo imog.lu. krdujo
42
It
5 milijonai. Edtrocitq protoplazmoje yra ,lre-
'nosbbitn t2r p.381
tai med,,iag.r, j iv,ri
rias kiino dalis iSneiiojanti i3 atmosferos
pro pJ.ruciu alveoles pasisarirrt4 deguonj.
Raudonqjq kraujo knneliq skersmuo 7
mikronai. Pasenusios l4steles suyra, o -rau-
donuosiuose kaulq iiulpuose, kepenyse rr
kitur nepaliaujamai formuojasi naujos.
Baltieji kraujo kffneliai. Kitaip vadinami
IcLtkocitiis. lrtr yn daug maziau negu raudo-
nuju kraujo kdrreliu: I mrn"sveilo zmo-
g;ur kraujo 5-7 tulst. rciai, idii.ru jie
didesni. Turi patvarq ivairiq formq bran-
duoli. Jo iiordje yra plona membrana. Sios
l4steles gali savarankiSkai skverbtis audi-
niuose. Baltieji kraujo kuneliai atlieka fago-
citq funkcij4: svarbiausia jq paskirtis su-
stabdyti ir uikirsti keli4 mikrobams bei
Lenksmingomr mediiagom. orgJnizmo
svetimkflniams, patekusiems i apytakos sis-
tem4.
Kraujo plokdtel6s. Thi netu ntios bran-
duolio, apvalios formos kraujo lqstel€s, va
dlnamos tronbocitals. Jq ndra tiek daug,
kaip eiitrocitrlt 1mm3 sveiko imogaus
kraujo apie 250 000 tukst. Paskirtis apsau-
gin€. Jos padeda suformuoti kreSulius
(trombus), kurie uikemia suZalotas krauja-
gysles ir neleidZia teketi kraujui.
Klauio plazma.'Iai skystoji kraujo dalis.
Ipiltas i indq gyvuno kraujas greitai sukre-
ia. Po kurio laiko sukreiejusi kraujo dalis
atsiskiria, o i jo paviriiq i5kyla gelsvas skys-
tls (serumis). Kraujyje vyksta ryikus poky
tis: plazmoje es^ntis t'ibrinoge as vlrsta fibri-
nu plonyiiq skaidulq tinklu, i kuri
pakliiiva ir raudonieji kraujo knneliai. Plaz-
ma bespalvis skystis (jo 90% sudaro
- tai luriame
randuo), vr.r i<lirpusiu organinirJ
ir neorganiniq medZiagq (daugiausia na!
rio chlorido). Kitos sudetines plazmos da
lv.- gliu(oze ir dru'1o,, kuriq kiekis, vei-
kiant tam tikdems reguliuoiantiems'
mechanizmams, lieka vien'odas. Fiziikai
kiaujas yra skystis, taiiau i! tiesq jis suda
rytas id skysto l4stelinio audinio, kuname
gausu ivairias funkcijas atliekandiq kraujo
forminiq elementq.
 Limfagysles
TAi permatomos nelygiasienes kraujagysles
su mazgus primenaniiais iikilimais (tai voZ-
luvai, rreleidTidntys Leleti atgal slgcaiui
I i n I fo i, atb.1 aud iniu .lgrsciui, susidarirr.ia m
audiniuose i3 kraujo plazmos). Pirmini limt'o
susiformuoja audiniuose. Ji sudaryta beveik
tik i5 kraujo plazmos. PeriJerint litnt'a teka d-
desndmis limfagysldmis ir, kaip ir kraujas,
ym sudaryta ii plazmos ir kaujo forminiq
elementq (limfocitq bei leukocitq). Daugyb6
limfiniq kapiliarq susijungia i didesnes lim-
fagysles, o Sios j lhnt'ini krtltinini htakq,ku-
- ampules formos paplatdji-
rio pradiioje yra
cisterna. Limfinis kutininis latakas
mas
- kakle ltekddamas j kairiosios vidi-
pasibaigra
nes jungo ir kairiosios paraktinds venq san-
tak4. Mazas deiitrysis limt'inis lofakas iteka i
desiniosios vidinec jungo ir de,inio5ios pJ-
laktin€s venq santak4.
Apytakos sistemos voztuvai
Jie neleidZia kraujui teketi atgal. Iisideste
tam tikrose kraujotakos sistemos uetose:
iirdyje, kai kuriose venose ir stambiose
limfagyslese.
Sirdies voituvai. 1. Priesirdinese skilveliq
anSo\e yra iie voiluvai: i ribriric (deiineje
iirdies puseje) ir dztiburis (kairdje Sirdies
puseje) jie juostelenis
- abusirlrls)plonyt€mis
(sausgrlslitinis prisitvirtine p e skil-
veliq vidinio paviriiaus raumenq. Sie voZ-
tuvai leidZia kraujui tek6ti ii prieiirdZio j
skilveli, u2kirsdani keli4 atgal.
Irlbaric voTluv,ls susideda i; priekine', ui-
pakalines ir pertvadn€s buriq: pirmoji la-
biau itempta, pertvarine mazesne uZ kitas.
Per slilvelio -i.lole vi.oq tr)! bures.u,ii
Blaudzia ir neleidiia kraujui gritti i3 deii-
niojo skilvelio i deiinijj prieiirdi.
D,'iburio uozluuo d\ i dstrio. buriq vir.rtne*
pdmena mitr4 (dvi5ong vyskupo kepurg).
Voztuvas per kairiojo skilvelio sistolg nelei-
diia kraujui ii kaidojo skilvelio teked atgal
! kairlji prieiirdi.
2. Ii dedit.riojo ir kairiojo iirdies skilveliq ii-
eina plautinis ka,zlcnas (deSin€je) ir aorta
(kair€je). Jq angose yra pusm€nuliai vo2tu-
vai, taip vadinami todel, kad Zinrint i3 prie-
kio yr,r panaiiis i kregzdes lizda. Pusmenu-
Sirdies ir aortos voZtuvai
liniai voituvdliai atsiveria susitraukiant
.kiIeliams {sistolet, o uzsiveria jiems alsi-
palaidavus (diastole). Auskultuodamas iir-
di Sydytojas kreipia demesi itam tikra
skardq gars4, vadinan.r4ji dirdies darbo to- Uzdaryii pusmcnuliniai
n4, kur! sukelia uZsidarydani pusmdnuli, aortos voZtuvai
SkaidLrliniai Ziedai tarp
niai voztuv€liai, taip pat i kitrl vo;tuvq p eiirclziq ir skilvcliq
(dviburio ir t burio) keliamus garsus: i3 to SIRDIES SKILVELIS
sprendZia apie tai, kaip veikia voZtuvai,
taip pat, kaip vyksta kraujo apytaka.
Uidarytas triburis
Venq voituvai. Kai kuriq venq vidiniame UZdarytas dvibuis
pavirsiuje bnna vidinio sluoksnio kiienes (miiralinis) voituvas
voztuvai, isgaubti i prieging4 nei kraujo
-tekme puse ir treleid./i,rnty. veniniam
kraujui grizti atgal.
Limfagysliq voztuvai. Kai kurios didesn€s Sirdies voZtuvai
limfagyslds ir limfinis latakas turi tokius
paiius (kaip venos) vo2tuvus (Zr p.43).
I3 to, k4 suZinojome, nesunku nusakyti, ko-
kia yra kraujo apytakos fiziologija. IisiaiS-
kinome (p. 42), kad Sirdis pakaitomis tai
susitraukia (sistold), tai atsipalaiduoja (dias-
tole). Tai kartojasi per labai trump4 laik4
(netrunka ne sekundes). Praddsime nuo to,
kad tarp vienos ir kitos sistolds raumenys
buna atsipalaidavg. Ii tusiiqjr.! venq i deii-
nlji prieiird! per diastolg atiteka veninis
kraujas. Pdsipildes prieiirdis iskart susi-
Pusmenulinis voztuvas: a atidalytas (vaizdas iS vir'saus); b
traukia. Raumenys isstumia krauj4 i skilve-
li. Taigi tuoj po lo ivyksta prieiirdziq dias-
uzdarytas
oleleidzia kraujui teketi atgal); c atidaryias (leidZia klaujui teketi pirmyn)
told ir skilveliq sistole, jiems susitraukiant,
u:\iverid voitLtvai ttriburis jr dviburi5), LJip
pat atsidaro pusmenuliniai voZtuveliai:
krauids, i.lekej95 i! desinioio rr kairiojo
skilveliq, atitinkamai isteka Aortos pjuvis
i plauiirl
kamien4 bei aortQ. Po kiekvieno Sirdies su-
sitraukimo ciklo seka tiumpa pauze. Rau-
menvs alsipaldiduoja. pu>menuliniai vo,/- Vidinis arterijos sluoksnis
tuveliai uZsiveria, triburis ir dviburis
voztuvai atsidaro. Sirdis plaka vidutiniikai
72 kartus per minute.
Plautitlis kdnienas ideina ii deiiniojo skilve
Jio ir. pa>idaliies idvi plauline- arterij.r., !\i-
lieja ! abu plauiius. Juose palei bronchus Pusm€nulinis aortos voZtuvas
i3si3akoja i daugybg vis maZesniq Sakq bei
arterioliu, kr-rrio.5dvo ruoiiu sudrro apie
alveoles tankq kapiliarq tinklq. Cio .rr",.rrr.rrt
 ::,:r...i..: -..... 1
. .'

kraujas pasipildo deguonilri iD virtgs arte-

riniu, keturiomis plaudiq venomis teka i
bendroji miego arterija kyla i viriq ir.ties DidZiosios arteriios
apatiniu Zandikauliu pasidalija i iiorug rrre-
kairijj prieiirdi. go artcrij4 (iisisakoja viriugalvyje ir veide)
Aor.fdi i3eina i3 kairiojo skilvelio, o jos iakos it ztiding niego arlerryq (i5siiakoja kaukoles Kairioji bendroji miego
nusifgsia iivaidas kino dalis bei orgar1us. viduje, sn.regenyse). Deiinioii paraktine ar-
Smulkiausios iakos audiniuose virsta kapi- leriid pdlei raktilduli .uka linl desiniojo ISorind smilkinio Aortos lankas
liarais. Kapiliaruose atiduodamos maisto peties sEnario. Tolesne jos t4sa pazasties
medZi,rgo., vanduo, druslos. deguonis ir duobdje vadinama paiasfine arterija, kuti Dedinioji bendroji miego Kairioji prraktinc
surenkamos ialintinos. Virtgs veniniu krau- betarpiskai nusitesia iiasto arteriiE. Si ties
ju, kuriame daug anglies dvideginio, vis alknds sdtimi iisiSakoja ! stipinine ir alkn- Zrstinjs galvos kamienas Plauiio
stambesnemis kraujagysldmis kaujas atite- ning arferijns. Pasiekusios plaitak4, Sios dvi
ka i tuiii4sias venas, itekaniias I deiiniji arleriios \el .lndclomo,/uoja.i (\u\irungia), Delinioji patastue Kairiojo plauiio afterijq
prieiirdi, i3 kurio vdl teka i plauiius. vadinarnuosiuc pl7.lnkai lnu- Sakos
'udarydamos
ktf, iS (uriu ptasideda pi.!u nr!e,/los. aprn -
Aortos lankas
pinaidios krauju piritus. Kritines aorta
Pagrindines. Zmogaus k[no
alterrlos Deiinioji Zastine
{airioii bendroii miego arteriia. Kaip ir BluZnine
Ii Sirdies iieina dvi stambios arterijos: plau- deiinioii. ii .uskyla i d\i i;oriug ir uidiuq Viduriq kamienas
- nera Zastinio
niego orferijns (3ioje puseje
tinis kamienas ir aorta. -galvos Skrandiio vainikine
kamieno). Dedinioji Zastine
Plautinis kamienas. Prasideda de3iniajame VirSutine pasaito
skilvelyje, po aoitos lanku iisidakoja idvi Kairioji paraktind arterija. Analogiika Kepenu
plduiiq drterijJ., o Sio{ pl,ruciuo\e: esaniiai prieiingoje pus€je to paties pava- Apatin€ pasaito
teka veninis kraujas, tatiau- ji vadinama ciaar-
cummo arterllal. Kairioji inksto
terija, nes taip iprasta vadinti kr.aujagysles, Kairioji alknnine
iieinaniias i< rkJlreliq. tuo tarpu krduiagys-
Pilvinis kamienas. Prasideda i3 pilvinds filvine aorta
aorLos ir tuoj suskyla i tris lakas: kepcnl ar-
lds, einaniios link Sirdies (nepaisanr ro, ar Kairioji klubo
fd,-t?, maitinandia kepenis; bluinics arterijq, Deiinioji stipinini
iomir iela drterinis, ar veninis krauias), v.r- daugiausia aprtpinancia kJujU bluZni ir bendroji
dlnamos venomls-
L.rsa; kalrrn,;n .ktand2io nttffijq, kuri eina p.r- Ketvidojo juosmcns
lci sknndzio (rasLg ir kartu su kitomi: (.t- slankstelio lygis Kai ojo delno lankai
Aorta. Prasideda Sirdies kairiajame skilvely-
je; ii pradZiq suka kiek de3indn ir kyla ! vir- konis maitina skrandi.
Desines rankos pirstq Kairioji vidiie klubo
itl, po to iilinksta lanku (aorfos lat*as), pasi- Mriutini p,asaito arteriia.
suka i kaire, atgal, pakildama iki ketvirtojo
Apripina krau-
lu Plon4j4 zarn4. Kairioji Slaunies
katines slankstelio. Nuo iia aorta vertikaliai Isorine deiinioji klubo
leidZiasi iemyr.r iki ketvir.toio juosmens Inkstq arterijos. Aprnpina krauju inkstus
slankstelio. sio;e atkarpose vadinama atitin ir antinksiius. Dcsinioji Slarnine Kaifiosios slaunies gilioji
kAmal krrtinis (iki diafragrnos) it pilw (i.e-
miau diafragmos) dolfd. Nuo jos atsidakoja Apatina pasaito artedia. Daugiausia krau- Priekine deiiniosios blauzdos Kairioji pakinklind
d.lug clambiu saku. Srarbiausio. ii iLl: ./ijtu- Iu aprupina stor4j4 Zarn4.
nis galuo< knmienns. koirioji bendroji nirgo or- Deliniosios blauzdikaulines
terija, kditioji paraktht rtteija, pilztinis kamic- Bendlosios klubo arteiiios. Tai dvi galinds arterijos Seivine Saka
nas, oiriutilli pasito arterij7, itlkst4 arterijas, pilvines aortos sakos, esantios dubenyje ir. Delinioji !eivikauline
apnttne pasaito artcrija, klubo nrtcrijos. tarpusavyje sudaraniios apie 60 kampQ.
Kekviena iiq arterijq savo ruoztu suskyla i Desin€s kojos pirstq
Zastinis galvos kamienas. Prasideda i3 oidine klubo art ijq, aprupindnci4 krauju vi-
aortos lanko virsutines dalies; kfitinkauli- dinius dubens organus bei uZpakaling Slau-
nio raktikaulio sEnario aukityje kamienas nies dali, ir ieorinc klubo arler'4a, Luri nusi-
pasidalija i dvi iakas: deiini4jq bendrqjq mie- leidZia iki klubo sEnario, nusitesia.i Slauni,
go ir deSiuiqja pnmkti\q nt! ija<. De<inioji kur jau vadinama ilaunine arterija. Slaunyje Pagrindinds zmogaus kuno arterijos
46
 APYTAXOS ORGANU SISTEMA
nuo Sios arterijos atskyla grlto7l daka. Ii ilau-
nie> sritie. ilaunine arlerija nusiigsia ze-
myn, atgal i pakinklio duobg, kur jau vadi-
nama pakinklio 1rferiin. fies ulekininiu ir
dvigalviu blauzdos riumeniuli iSsiiakoja j
priekingir u2paknling blauzdos arteriias. Plie-
kind arterija maitina priekinius bei Soninius
(ieivinius) blauzdos raumeni., od4 ir nusi-
tesia i pedos nugaring pusg bei pirstus. UZ-
pakaline maitina uZpakalinius blauzdos
raumenis, od4, pado raumenis, od4 bei
piratus.
Pagrindines 2mogaus kuno
VCNOS
I iirdi atsiverid b venos: 4 plnuti4, kuriomis
arte nis kraujas ii plautir! suteka i kaidji
pdesirdi, ir airiutint tultioji bei apatini tu!-
ii,cf z'znos,. klriomis veninis kraujas iteka i
qeslryll pnesrol.
Plautiq venos. IS viso jU yra keturios, ta-
iiau pasiskirsiiusios poromis, kuriomis ii
kiekvieno plaucio atitela arterini( krdujas.
Viriutind tuStioii vena. Rankos venos, pra-
sidejusios veniniais rezginiais plaitakos
delnineje ir nugarineje pusdie, tesiasi auki-
tyn. Bur.ra pavir3inds (poodinds) ir giliosios.
Poodini' yra dvi
- karaliskoji ir galvenine.
Galaenrle teka iiorirle rankos puse iI iteka i
pazasting vena, o karaliskoji
- vidineiteke-
kos puse ir pasibaigia iasto viduryje,
ran-
dama !Zasto ven4. Alkunes duobes s tyje
abi poodinds venos susijungia, iia daZnai i
venE leidiiami vaistai. Glliosros rankos ve
nos po 2 ar 3 lydi giliqsias rankos arterijas,
o Zasto srityje sudaro dvi Zasto venas, ku-
rioc tie\ paiasih duobe su\ijungi.r iviend
pazasting vena, nusitgsianiiQ aukstyn kaip
paraktini aena.
Abiejq pusiu paraktineq venos susijurrgia
su kaklu einaniiomis vidindmis jungo ve-
nomis ir sudaro dvi kairi4jq ir deiini4jq
iasliti( B1luos rr./rns, -kurio5 \usijurrgusioc
sudaro uir|utiry Lusiiqjq uoltt.
Apatin€ tusiioji vena. I i4 suteka veninis
kraujas ii apatin€s galun€s, dubens ir pilvo
>ie,/oi, ii poriniu pilvo org;nq (ink\tu. an-
tihksiir.!), lytiniq liaukq bei kepenq. I5 viri-
kinimo organq pilvo ertmeje kraujas sute-
ka dviem pasaito I)enomist kurios
susijungusios su bluZnine vena sudaro di-
delg oart4 ven4, ieinanii7l ,tepenls. Veninis
kraujas, tek€jgs ir apsivales kepenyse, ke-
penq venomi( irgi itekd iapatine tuiaiaja
vena.
Venini> krauias ap.rtinese galinese praside-
da smulkig venu parirliniais rezginrar-
pedoie. ii kuriq susidaro didiioii lileka i
Slauning ven4) ir malnji (iteka ! pakinkling
v en4) pood.inas oetlos.
Giliosios kojos venos po 2 ar 3lydi kojos
arterijas ir Slaunyje susijungusios sudaro
llauninp zten4, kuri dubenyle nusitgsia i klr-
bo ueaa. Su.ijungus Uubo abiejq pusiq ve-
noms, susidaro apatine tuSdioji vena.
 Slapimo organq sistema
Slapimo organq sistema atlieka dvi funkci-
jas. Ji iSlaiko kraujyje iStirpusiq druskq pu-
siausvyr4 ir ialina ii kraujo medZiagq apy-
k,riios produltur. Sie procluktJi yrd rr
organiniai, ii neorganiniai junginiai, jic dar
vadinami katabolitdis. Tipiski katabolirai yra
anglie' dvideginis {COr) (ii. pa<dlinJma\ is-
kvepiantt. 5lapaldc. ilapimine rrlgstr.. dmo-
niakas ir kitos medziagos, kurios paialina-
mos kaltu su ilapimu. Salinimo funkcijas
atlieka lnkslal i ilapimo takai, o i3 dalies ir
odos prakaito liaukos (Zr. p.67).
Inkstai. Tai po nis rausvos spalvos pupe-
lds formos organas pilvo ertm€je, esantis
po diafragma nuo dvylikto krntininio iki
antro juosmeninio stuburo slankstelio (kai-
rysis inkstas Siek tiek aukiiiau negu desi-
nysis). Inkstai paialina didZiausiq dal! ne-
reikalingq arba ialingrl medZiagq, kurios
susidaro vykstant mediiagq apykaitai au-
diniuose. Likusias suardo ir nukenksmina
kepenys. Ylen4 ii kenksmingiausiq med2ia-
gq amoniak4 kepenys paveriia Slapa-
lu. -krrris:u .lapimu paSalinarnas iS organiz-
mo. Taigi vertetq iisamiau panagrineti
kelias kepenq funkcijas. Kepenyse vyksta
dauguma kitimo procesr.l tq medZiagq, ku-
rias isiurbia 2arnynas it kurios vartq vena
atnesamos !kepenis. Kepenys yra didele
ldboraloriia, (u rioic garnin;mo- ._rmi-
norngstys, i5 jrl sintezuojami baltymai (l4s-
telirl citoplazma, plazmos proteinai ir kiti);
padaugdjus krauiyje gliukoz€s, iia sinte
zuoiamas glikogenas (kaupiamos jo atsar-
gos); iia vyksta riebalq apykaita; suardo-
mos toksines mediiagos, kurios patenka ii
Slapimo organq sistema
iiords, arba jas, vykstant medZiagr! apykai-
Apatine tusiioji vena
tai, pasigamina pats organizmas; kepenys
tdip pat gamina ir rul)i. ful2is iatekJ j dvy_ Vir;utine antinksdiq arteiija Antinkstiq vena
likapiritg larn4 ir padeda Zarnose virikinti
liebalus. Kai kepenq lEsteles paZeistos aiba ANTINKSCIAI Vidu nd antirlksiiq vena
u2'iLemia tulTies lat.lLas, sutrinl,t jos nu-
tekejimas, tada tulzies druskq gali patekti i J. ANTINKSCIAI
krauj4, ir Zmogus pagelsta.
_ Apatin€ antinksiirl
Antinksdiai. Tai nedidel6, porine geltonos artei!a
spalvos trikampds formos belatake liauka.
Jie prigludg prie virSutinio inkstrl galo. Tai INKSTAS
yr3 vienas iS svarbiausiq Zmogaus organq.
Anfink'iir1 iieve ii'kiri.l hormonu- .o",,-
lnksto
liuojanciu. medzirgq ir rnin".otu 1uuna3,l- geidele
ir natrio) apykait4; ierdis gamina adT"rali-
,?4, ku s skatina Sirdies veikl4 ir s4lygoja
kraujo indq susitraukimE. Adrenalinas taip
pat didina gliukozds kiekl kraujyje (Zr p.
35).
Slapimo nutekdiimas. Pasigamines inkste
ilapimas surerrlamaisiais (analeliai. rr *pe-
niniais latak€liais suteka t inkstq taureles,
inksto geldelg, o i3 jos SLAPIMTAKIS
! ilnpintak!. Tai SLAPIMTAKIS
porinir vamzdeli:. kurio- \ienele turi rdu-
meniniq skaidulq. Juo Slapimas nuteka i
alapiDrc piisle. lai eld5tinga5, (to14 r,lumeni-
n! sluoksni tudntis maiielis. Jis atlieka re-
zervuaro vaidmenj. Pnsleje telpa 250- 400
cm3 Slapimo, tadiau kadangi ji labai elastin- SLAPIMO PUSLE
8d, 8,tli tilpli il daugiau. li ildpimo prtcle\
i/dpl. -lnpima5 pa:alin.rma>. Sl.rple tai
neilgas varnzdelis. lurio sienele iuri- rau- Shpimtakis pervcria
meniniq skaidulq. Juo ilapimas i3 pnsl€s iS ilapimo pnslg
leld i iiore. Vi15ulineje <laples dallje yra
raurnerrirrio sluoksnio rnrikni, reguliuojan-
tys ilapimo salinim4.
ilapimo si,rlemoc s(hemdtini. Piuvic

SLAPIMO ORGA U SISTEMA
Makroskopine ir mikroskopine
inksto anatomija
I3ilginiame inksto pjnvyje matyti, kad vidi-
nio kraito lduboje (inksto antyje) yra gana
plati ,r,tsfo gelfuIt, i kuti4 atsiveria 12 ma-
4jq n J-4 did,,io*io. ldrlrel.5. MaTosiore
taureldse atsiveria speniniai ir surenkamieji
Slapimo kanaleliai. Jais i taureles atsive a
inkstq piramides sudaiantys ilapimo kana-
1€1iai.
Tnk\lo piiivyie i!ry.keja Lamsesne i!oreje
esanti inksto jleai ir lviesesne inksto gilu-
moje esanti ierdls. Serdi sudaro trikamp€s
formos ilrksto pirumile*
Slapimas id krarjo hltrnojasi inksto kunelyje,
kuriame susidaro inkstr4 kapiliarq kamuo-
lelis. Kuneli gaubianiios kapsulds ertndje
prasideda Slapimo kanaleliai
- vingiuotieji
bei tiesieji, kuriais tekddamas ilapimas
koncentruojamas ir i taureles bei geldelg iS-
teka jau koncentruotas. Toliau llapimas ila-
pimtakidi! nuLeka j Sldpimo pusle, o ij jos
Slaple periodiSkai paialinamas.
Slapimo iiskyrimas glaudZiai susrJgs su
inksto kraujotaka. Inksto arterija pradeda
iakotis dar inksto antyje, vdliau maZesnes
tarpskiltelin€s iakos pasiekia inksto Zierr€,
kudoje yra inkst4 knneliai. Nuo tarpskilteli-
niq arterijq ats\Sakola itekuniiosias lrteioles,
kurios inksto kunelyie sudaro kapilianl ka-
mttoliii; i. kamuolelio susidaro i;teklttio,ios
a/tcliolds, ku os dar kartq skyla i kapiliarus,
supaniius inkstq kanalelius ir juos maiti-
nanaius. Po to susidaro veniniai kapiliarai,
o iie susijungg sudaro smulkius inkstq ve-
nq intakus.
Nuo in(sto kunclio prasideda,lrtimieji vin-
giuotieji kanaldliai, kurie pasiekia ir inksto
ierdi, cid te.ia.i kaip inLsto \iruktIrinio
- SERDINE
52
Il
funkcinio vieneto neJrono kilpa arba Inkstas
- nusitgsiantis
ilgas siauras kanalelis, - iki pat
inkstq piramides virgdnds. Toliau kilpos ka-
naldlis vel g{Zta aukstyn, iieves link, kur
dar Ldrl4 is5ivingiavgs .udaIo tolimesniji
Tarpskiltelne arterija
kanalAU, esanti vel prie pat inksto kunelio.
Tolimcsnieji \ ingiuotieji kanaleliai peleina j Itekaniioji arteriold Inksto piramides
surenkamuosius kanal6lius, kurie nuteka
mikroskopinio
pj[vio schema
maiqjq taureliq link.
Slapimo sistemos fiziologija. 2mogaus ka-
Serdine medziaga
ne per parE iisiskiria apie 1,5 litro ilapimo. Didzioji inksto
Prie 3io kiekio priddjus 400 ml vandens,
paialinamo pro plauiius kvdpuojant, 400
ml skysiio, nejuntamai isgaruojaniio pro
oda. 200 ml praldito ir 100 ml *Ly.ci6. p3- 'Ihure16s
ialinamo su iSmatomis, susidaro 2600 ml
zreves sturPas lnksto geldele (pjnvis)
gasalinto slcysdio. (Bertinio kolona)
Slapima< yIa sudetingas cheminis jungi- Didzioji inksto taureld
rryc, kinlantis priUdusomai nuo orgdnizmo
bnlles ir maitinimo>i. Sveiko zmogrus jis
Nefrono
kanal6liai
bdna gelsvos spalvos. 1000-yje ml Slapimo
yra 950 ml vandens,20 ml organituq me-
diiagq (Slapalo ir Slapiminds rngsties) bei
neorganiniq (chloridq, fosfatq, karbonatq MaZosios iaufeles
t amoniako). Aplinkoje esaniioms bakteri-
zrevlne medztaga Inksto spenelis
iom' veikidnL amonirka. fermentuojasi ir
virsta amonio karbonatu. Slapimind rdgstis,
Makroskopine ir mikroskopin6 nefrono schema (sagitalinio Pjnvio schema)
jeigu su ilapimu greitai nepaialinama, su-
.iiaiko kraujyie, .u5ikJupid audiniuose ir Nefrono karlal6liq
sukefia stiprius skausmus (podagra). Fosta- Aitimieii
Pradiia
tai, kaip ir Slapimind fligdtis, gali kristali- Veniniai kapsul6
zuotis geldelese ar ilapimo pnsleje. IS Sirl Kapiliarq karnuolelis
kristaldliq gali praddti formuotis inkstq ak-
menys arba smelis, kuriems slenkant Slapi,
mo takais Zmogui skauda. Paieidus inksto
kAnelius ir kanal€lius, atsiranda inkstq ne-
pakankamumas: nepaialintos ialintinos
medziagos (azoto iunginiai, nitratai) ima
lJuptis krnujyje, su leld,r mo. orEanizmo
intoksikacij4, vadinam4jE urel ijq.
MEDZIAGA
Speninis latak€lis
lnksto tatLrele
Nefrono kanaldliai ir inksto kunelis
 JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI
Regos organas Akis

Regos sistemq sudaro porinis organas ma laikyti savotiiku regos nervo tesiniu.
-
rki>, su.ided,r li ii akies obuulio, e:ancio Tinklainc cudar)t.r i- leleto cluolsniq. i;
I
akiduob€je, regos nervo ir priedini4 orga- kuriq svarbiausi iie stiebeli4 (dar vadina- E
nq - volai, a(aru Jpdrdt.t., .lnlaUdi, jun- mi lazdelemis) t kageli4 (kolbelen.ris)
gine, akies obuolio raumenys. E'?
sluoksnis, bipoliniq neroitli4 lqstcli4 i daugia- J? o-
polittitl neraini4 lqsteliq sluokvis.
Akies obuolys. Tai netaisyklingo rutulio r9 E

tormos organas. J! sudaro kapsule ir bran- lirma.is 'luok*nis sud,trll,rs is ivie5,li jJUl. D
duolys. Kapsul€s i3orinis dangalas skaiduli- riq pailgu laslelig: kuginiu tkugelidi) ir .i U .[.
ni\, po juo vra ridurini. lindriniLJ {stiebeliai,. l6* pasi.Ur.ciu<ios rre I
kraujagyslini" 9
dangala., o viduie vidini* dang;la- ((in- tolygiai: bespalviai ir gelsvi kugeliai f
klaine). Branduoli sudaro stiklakrinis, 193iu- kaupiasi vienoje dalyje, vadinamoje fizklal-
kas, vandeningas skystis. nes geLton|ja dime. Tai jautriausia iviesai tin- E
klaines vieta. Stiebeliai nuo n1edziagos, ku- i
Kapsuld. J4 sudaro skaidulinis, kraujagysli-
= =
ri jas prisodrina, gauna rausv4 spalv4. Juos
nis dangalai ir fl?*lairl. Skaiduliniame dan- supa kitos, juos ,,palaikaniios" l4stel6s.
gale ski ama odena it ragena. Odena yra Sliebeliai ii-ide5te daugi.ru linllaine. peri- . i:;
balkiva, nepermatoma ir labai atspari (pa feiijoje, ui geltonosios ddmes. Stiebeliai ir
vadinimas kilgs i5 graikisko LodLi,o ,,sclefis" Ldgeli.ri konla(tuoia :u bipolinemis ner\i- -
-,,kietas").
Tai iiorinis akies obuolio dan-
galas, kurio pries;kineje dalyje, priel raine-
nemis lAstelemis. I .9E
Antrasis sluoksnis sudarytas iS bipoliniq =
lg, yra skaidri ragcna. Ragena sudaryLa iB l4steliq, kuriq aksonai jungrasi su heiiojo o
epitelio ir kolageniniq fibriliq, todel pro jQ (daugiapoliniq nerviniq lqsteliq) sluoksnio
netrukdomai praeina iviesa. Be to, ragena lastelemis. Tinklainds nervines l4steles tar-
tai iigaubtas galingas optinis lglis, kurio pusavyje susijungia, sudarydamos regos
optine geba yra 2/3 visos akies optines ,i.r"uf. Nervo iieiimo vietd yrn rrejdutri j\ ie-
gebos.
sai ir vadinama akl4ja tinklain€s ddme.
Viduriniame dangale skiriama priekhtt tln-
Iis rainclt, oidutilc dalis krtnnplynns ir
-
NSIai e.
- Skaidriosios akies obuolio terpis. Skaid-
liasias akies obuolio terpes sudato oantle-
Raineld yra vidurinio dangalo dalis, kurio- itil1gzs sltystis, stiklakutlis ir lCiiukas.
je 8au.u k-auj,tgy.liq. Rainele *udaro.usi- V.rndeningas -lysli'
uZpildo priek e ir Lr7-
E
pynusios jungiamojo audinio skaidulos, ly- pakaling akies kameras. Priekine kamera
yrd L.lrp ragellos ir raineles. Bespalvj van- II
gieji raumenys ir pigmentiniq l4steliq ts .r I 'I
sluoksnis, nuo kurio priklauso akiq spalva. dening4 skysti daugiausia sudaro vanduo, t l9 t9 t"l9
ji' :9F 9
Rainel€s centre yra apvali anga ayzdys. svarbus >kridriqiu terpiu mityba,. ! gl 9 E
Rainele yra lyg automatine diafragma
- Stiklaknnis € g
reguliuoja i aki patenkaniios iviesos kiek!.
Raineles raumenys judedami vienas siauri-
- j!akies
dalis. Ii iiores
obuolio branduolio
dengia plona ir skaidri 'N
na, kitas pleiia vyzdi. membrana, uZ kurios tgsiasi kraujagyslinis 3 ! a
.9
ddr?&ilrs. Stiklaknni sudaro vienalyte skaid- E* ,N
Tinklaini yra vidinis, .varbiausi;s a(res ri mase, patraii i
drebucius, ir plonyaiU t
obuolio dangalas. J4 sudaro Sviesai jautrios skaidulq tinklas. Pagrindine stiklaknnio
iEsteles ir nervinds skaidulos, toddl j4 gali- funkcija atramine. e
 JUTIMO ONGANAI
LgSiukas tai i abi puses iSkilas standus
leii.. kuri 'udalo p;kitu:iq jungirmojo au-
dinio lEsteliq sluoksniai, ilsideste taisyklin,
gai koncentdikai. L95iuk4 supa membrana
(lg.iuAo knp'ulit: ji yra l.rbai al\pdri, iuntia\i
'u Lrumplynu ratu cin.rtraiomr\ jutlgiamo
jo audinio skaidulomis, kurios susitraukda-
mos priveldia lgSiukq lvairiai issigaubti. Se,
no Zmogaus akies lgiiukas ima drumsteti
(katarakta), todel ji kartais tenka ialinti, ga-
lima keisti dirbtiniu.
Lgdiuko akomodacija. Lgiiukas atlieka
akie. prisitril)rno funkcija, L y. ji5 turi ij"i
gaubti taip, kad iviesos spinduliai nuolatos
su.iUr'tu linUa inc* geltonoioje demeie.
Zinrint i dfli e\anli ddill], leiiuki, i.sig.ru-
bia labiau, jo verlikdlu'is matmuo \umJ7e-
ja; ir atvirkgtiai, Zinrint itolim4 daiktE, 19-
Siukas suplokiteja, jo vertikalusis matmuo
padideja.
Lgiiuko skelsmeni keltra krunplyno rau-
,rro. Kai iis ramybes bukl€s, lgiiuk4 veikia
2iedo formos membrana, juostines skaidu-
los, kurios, budamos ties lgiiuko pusiauju,
tgsiasi nuo lgiiuko ekvatoriaus iki krum-
plyno. Kai tik krumplyno raumuo susitrau-
kia, prieiakinis rainelds kra3tas pasislenka i
prieki ir juostines skaidulos bei lgiiuko
kapsul6 atsipalaiduoja. Del Sios prieZasties
elastingasis l95iukas kiek sustoreja: suma-
Zeja jo vertikalusis skersmuo ir pailgdja ho-
rizontalusis. Kitaip tariant, lgsiukas tada
yra labiausiai i5sigaubgs.
59 P. (-1) matyti, kaip lgsiukas keiiia savo
formq tam, kad akis gal€tq matyti tolitllus
oDJektus. Kaireje pieiinio puseje matyti, kad
lqiiukas labai i3sigaubia i prieki (taip leng-
viau matyti d/fl,r,ls objektus, r.es susitraukia
krumplynas ir atsipalaiduoja juostines skai-
dulos). Pifmasis 3! reiSkini paaiikino vokie-
iiq fizila' Hermana: Helrnholcar {Zn piei.
69 psl.).
Liaukos. Akiq vokuose yra apie 30 maiq
liaukutirl. Tai -ookinis liatLkos, kurios plony
iiais kanalcliais atsiveria palei vokq kraStus
ir is.kiria ricbrlinga gelrr4 medzia94. >tab-
daniiq aiarq iSsiskyrimq. Aiar4 liauk4 sek-
retas/ t. y. a6aros, nuolat sudrekina bei Siek
ticl dezinieluuj.r rJSenoi ir \ okq paviriiU,
iSplauna dulkes. Aiarq liaukos gana dide-
les, jos yra viriutiniame Soniniame akiduo-
bes kampe.
Akies obuolio judinamieji raumenys. Yra
iesi: keluri tiesieji {t/i,'irlirli, nl,ali'tis. i;Fn-
nis i aiditlis) ii du istriziniai (aiiutitlis 1r
apitilis).
Tie.ieii raumeny5 vienu galu pri,rugg prie
akies obuolio, lies elvdtoriunti, kitu pa5i
baigia akiduob€s gilumoje. Tiesusis oirirli
is raltnrLto kreipia vyzd! i virsq, npal'ris
i apair4; tiestrsis loninis rcunuo sLrka vyzdi- i
i3org, nuo nosies, o oldlnls link.
- nosies
Apalini< itlritini' rnuntuo itlo<ia JU i\ dpd-
iios il kreipia vyzdi i virirl ir i Son4 nuo
nos1,es. Vitiutinis istriiinis raumuo juosia akj
Ziedu viriulindje akiduobes dalyje. Susi-
lrduLdJma- iis \erciJ vyzdj 5u(tis ient)n
ir nosies link.
Akies priediniai or ganai.
-fal
antakiai, blaks-
j ngine. A^I-
tienos, aiarl! prietoisns, lokfii. ir
akiai .augo dki nuo prakdito, varvaniio
kakta Zemyn. Blakstienos nuo dulkiq ir
per ryikios Sviesos. Vokaitai dvi odos
raukiles, kurios judedamos-
orirksejimas)
palengvina aiarq judejim4 priekiniu obuo-
lio pavirsiumi.
Jungine dengia vokq viding puse. Tai Svel-
ni ir jautri plevele. Joje gausu nervq. Raus-
va jos spalva rodo esant daugybg kraujo
indq rdengia lr./pakalini voku pa\rriiu ir
alie' obuolio prieUnio pavir-
u.Zlink.l,r ani
voko vidinio pavir5iaus ir akies
Siaus). Tarp
obuolio susiformavusios jungines klostes
skliautai.
-
 .,UTIMO ORGAI{AI
Rega
Normali akis. Sveikos normalios akies tin-
klaineje vaizdas suprojektuojamas tiksliai,
ir lgSiukui beveik visai nereikia keisti savo
iSlinkimo. Kad vaizdas butrl ryikus ir aii,
ku*, reikia, Lrd obiekh, butu bent per 05
cm nuo akies. Jei objektas yra ariiau, tai
vra t,lrp 65 ir l2.m,.rkjai rcikia pri.iLrikyti
(o konladu at is) .
Regos defektai. Kai akies obuolys ar lgiiu-
kas turi defektq, Sviesos linilos susikerta ui
tinklainds (tollejystc) arba pries jE (ttunpa-
t"Systc). Senq inoniq akies lgiiukas sukie-
teja, krumplyno raumenys atsipalaiduoja,
todel lolimus objektu' jie mato gerai, o.rr-
timu5
- blogiJu. 5i, defclt.rs r adilamas
fo,'es.ysfc. Kitais atvejais (daZnai pasitaiko
vaikams), kai akis per da2nai tu pdsitai-
kyti pde artimq atstumq (skaitant, rasanr,
piesiant netinkamai apiviestoje vietoje), ji
nesugeba prisitaikyti toliau kaip 7 cm. To-
kia yda vadinama truDlp7reolste.
Zmogus apanka (daZniausiai nepagydo-
mai) tada, kai regos nervas arba tinklain€
praranda jautrum4, arba kada stiklakunis,
ragena ar leiiukas pasidaro neskaidris. Re-
gos galima netekti ir ddl to, kad tr.trksta vi-
tamino A, arba susirgus diabetu. Aklumas
Bali i(sivvctyti ir del litu ir)fekciniu, pJrazi-
tiniq ligq, traumq.
Regos defektq koregavimas. Regos defek
tus galima paialinti naudojant specialius
193ius. Tolregiams taikor::rl abipus iigaubti
(glaudiionicji) lgiiai, priartinantys vaizd4
taip, kad jis sudarytq projekcija tinklaineje.
tumparegiams taikoni abipus lgnubti (sklai-
domieji) leiiai, atitolinantys vaizd4 taip, kad
jis sudarytrl projekcija tinklaineje.
 Klausos organai
rso ne aLr srs ausies kauSelis
iiorine klausos landa
vidurine ausis ausies bignclis
ovalLlsis ir apvalusis langeliai
ausies trimitas
klausos kauleliai
vidine ausis Pneanljls
prsratiniai karlalai
slarge
Klausos organq sistema priima garsq vib-
racijas (garsus, triukim4 ir pan.). Ji sudary-
ta i5 trijq pagrindinirl daliq: iiorines, vidu-
rinis ir vidines ausies.
Vidin€ ausis. Tai sudetingos formos vamz-
delis, pripildytas skysiio (perilinfosl, esan-
tis uZ ovaliojo langelio, smilkinkaulio srity
je, vadinamas katrlitiu laltit.ittu. li sudarc
qan.r pJ.rli (dpie I crn) \ idurine (rtrne. \a
clinanra plieru.qlu, nuo kurio iSonq nusite-
si,\ trys lLtsratitriii kaanlni. Leisdamiesi pr.ie-
arlgiu Zemyn, r'andarne kit4 spiralinj
vamzdeli, primenanti sraig€s kriauklg ir.to-
del vadinamq tiesiog sr"l{L. sio vamzdelio
viduje driekiasi kcistos ir imantdos for.rnos
pl€vinis labirintas, kuris i kaulinio labirinto
sieneles nesirernia, taiiau yra lygiai tokios
pat formos.
Membraninis tplivinisl labirintas. ii. la-
birintas nuo kaulinio skiriasi tik tuo, kad
plaktukas
piekalas
kilpa
apvalusis naiielis
pailgasis mai6elis
prieangio laiptas
sraiges laipias
b11llno laiptas
kaulinis labirintas turi viet-r4 erhn9, o plevi-
nio labirinto viduje yra dvi idubos: apatind
(vadinama nponllLlojLL nlaiicl iu\ ir viriutind
(vadinama pailguoj u nnilel iu).
Kaulind sraig€. Sker,iniamc Ju-ie- plIvvje
matyti, kad sraig€ sudaryta ii trijr! laiptq:
ccl1trii1io, arba sraiges /aipl.J
(atitinka plevint
sraigds kanalQ), DiilLttitlio, arba pricattgio
/arpfo (veda i pdeangi) i( aPat't ia, atba
bfiX o ldipto (pasibaigia priesais a;rvalqjj
langeli).
Spiralinis (Korlijaus) organas. Sr.aigds laip
ta nuo bigrlo laipto skiria spiraline ploki-
tcli, -UdJryt.l i: dr rcju d.rlirl: kaulini. ir
plevines. Ant iios ploksteles yra spir.alinis
( kot I i in u'
) o,tr'tl/n., lu ri snu g', d,,/.!//ir,/oli
nenbrnna. Spiralini organ4 sudar.o vidiniai
ir iSoriniai stulpai, sudaryti i5 poromis tar,
pusavyje susijungusiq l4steliq, labai pana
iiu i skriestuvo kojeles.
 Uosles organas Nosis

Kvapus pajuntame nosies ertmeje, dviejose nosiesbiauklis (viriutine, vidurine ir apati- Viriutin6 nosies kriaukle
virgutinese nosies landose, sudarytose i3 n€). Jas skiria plysiai, arba la[dos, kurios Aukrtutine ktauUe
iv.ririq kaulole\ bei veido [.aulu (2r. p. taip ir vadinamos: viriutine, vidurine ir
Kaktinis antis
apatind landa. Mri viriutinds kriauklds UodZiamasis laidas
driekiasi maZytE raukileld, vadinama nuki-
Nosies ertmd. Nosies ertme prasideda ire,'-
tufi e kriaukle. Kriaukles sudaro kaulai, ku-
zrirrls, o pasibaigia nosin6mis rykl€s ango-
duos dengia nosies ertmes gleivine. Nosies Kakiikaulis
mis, kurios atsiveria inosiarykle, t. y. ten
ertme dengianiios gleivines skiiiamos dvi Nosikaulis
pat, kur atsiveria ir ausies trimitas. Vertikali
dalys: apatine ir viriutine. Apatina dalis
nosies peltvara nosies ertme dalija i 2 da- VidurinE Nosies kremzle
dengid apating ir viduring kriaukles. Si nosies kdaukle
lis. Prieking nosies pertvaros dal! sudaro Nosies
gleivine rausva, nes joje gausybe krauja- prieangis
kremzle, o uZpakaling akytktulio plokite- gysliq. ji suiildo, sudrekina ikvepiam4 orE
Vidurine nosies
li i nongas. Nosies pagrindd sudaro nosi-
(kad jis nepasiektq gerklq Saltas). Vlrdailae
landa
Apatine nosies
Nosies
kaaliai, o inerviu Sonus sutvirtina elastin- viriln€
dalls dengia viriuting gelsvos spalvos lioslds kriauklE
gos, paslankios, kremzlds, kurios padeda
zonq, krltioje yra dvipolines uodZiamosros
nosi ap>augoti. Snerviq vidinis paviriius ir
nosies prieangis i5klotas epiteliu. Cia daug bsteles. Rykles slJiautas
plaukeliq, lurie kvepuoiant sulaiko j nosi Trimito velenas
Uodiiamasis stormuo. T; uod Ziamo>ios RyLle
patenkaniias daleles bei mikroorgamzmus. Virsutine lirpa
nosies sities gleivines ideina daug uodiia- Pnekinis atla to
Uoslg sudirgina dujine arba laki medZiaga.
Tokios mediiaSos sudirSina uoslas zonos
mqjq receptoriniq lAsteliq ataugq, (l kaklo
uodZiamqjq nervq, kurie nueina iuodiia- lankas
gleivineje esaniias uoslines l4steles, kudq .^-,,rvc An,iinp VirsurinisTandiklulis
m4ji stormeni ir aia kontaktuoja su stor- "" '_ r" :r ' '.
alauSos cuddro uodZiamuosius nervu-, jais nosles lanoa
mens nervinemis lqstelemis, kurirl ataugos
jaudinimas perduodamas smegenq cen-
sudaro uosles 1aid4, pasibaigianti galvos
lrams, kuriuose julimar ruvokiam.ls. Nosies ertmes, kiaul,Jds ir uodziamasis stormuo
smegenq Zieveje. UodZiamoji sritis yra vii-
Nosies kriaukl6s. Sonindse nosies ertmiq !utineje no>ie5 Iandoje, ikvepiama ora aia
sienelese yra trys kaulines plokstelds, arba nukreipia isorine nosis. Uodziamasis stormuo

Daugiapoliai
Uodziamasis

Poepitelinis
audinys I
Dvipold uodZia-
Gleivinds moji l4stele
liauka (recepiorius)

Uodziamosios
lEsteles l4steles perilerin€
atauga (dendritas)

UodZiamosios gleivines ir nervq galtniq schema

63
 Skonio organas
Skonio organas ivertina maisto pobfldi. Ji su-
daro skonlo sooginilidi it skonio porw (ange-
/asr, esaniys lie2uvio gleivine. pa!ir;iuje.
LieZuvis tai raumeninis organas, Saknimi
- prie burnos dugno, laisvuoju
prisitvirtings
galu galintis judeti burnos ertmeje. Vidin!
burnos pavirgiq den$a burnos gleioitri. Ji
dengia ir"lieiuvi ir iia jau vadinama lieirzrio
gl eizt lne. Sroje gleivindje
daugybd iSkilimq,
licZltaio spctlcliL!. Skoniui
pajusti reikia, kad
medziagos, turiniios skonio savybiq, tirptq
seilese ir patektq ant speneliq.
Speneliai. Liezuvio nugdro\ gleivine yra
Biurkiti, nes jos pavir5iuje iSkyla daugybe
ivairios formos i3augq
- speneliq.
md ju. t. y. ,irlini0i it kilginiai
Daugu-
speneliai, i!si-
destg visoie lieZuvio uZpakaline! puse\
gleivindje. Juose pasibaigia bendrojo jutimo
(ne skoniot nervirre- -Laidulos. l.
). iie pri-
ima skausmo, temperalfiros, lietimo dirgi-
nlmus.
Kituose speneliuose (jq yla apie 10 000) pa-
sibaigia skonio jutimo nervin€s skaidulos.
Jq randama lapiniuose, grybeliniuose ir pyli-
nrnirose speneliuose. Pyliminiai speneliai
(8 12) lieZuvio uZpakalineje dalyje iSsides-
lq V raides forma. Iie yra dideli, supami
gleivin€s paviriiaus griovelirl. Sie speneliai
p ima kartaus skonio dirginimq.
Skonio organas
Grybeliniai speileliii yta rausvos spalvos, ii-
side.te dJugrau\ia liezuvio pdk.l-ciuose, o Siarlinis spenelis su
lapiniai raukil€ta virsin€
- visame
lies paviriiuje.
lieZuvio uZpakalines da-
Jie jautriis suriam, saldZiam
ir rugsiiam dirgikliams.
Skonio saogrollis sudarytas ii pailgq l4ste-
liq, issid€stiusiq ratu, kaip skiltel€s apelsi-
no vaisiuje. Svognnelyje yra keletas skonio VirSutind
jutiminiq l4steliq, kudr.! viritrnese yra plo-
nyiiq plaukeliq, pro skonio polns i5lendan- Comurinis
iiq i lieiuvio gleivines pavirsiq. Sios lEste- ,rykles
l€s jauLrios tam tikro skonio (rugstaus,
saldaur, c[raus. kartau5) dirginimui.
Comuriris
Svogdneliq skonio l4stel€s kontaktuoja su lankas
lieZuviniu ryklds ir veidinio nervq skaidu- Liezuvio Saknis
lomis, kuriq impulsus nuneda i galvos sme-
genls. Pyliminiai skonio -./
DuobLltas, arba skonio faurelis.Duobutes, ar,
speneliai, idsidestg V forma
ba skonio taureles, iisidesiiusios juosta ant Desinysis liezuvio krastas
skonio svogun€liq sieneliq.
Skonio suvokirnas priUauso nuo jvairiq
veiksniLlr maisto s4lyiio su skonio spene-
liais, kontakto trukmes, temperatiros ir t. t.
Cia Siokios tokios itakos gali turdti uosle. Pyliminiai speneliai
LieZuvio virSDnd
Crybeliniai speneliai
Sloga, maiinanti gebdjimQ uzuosti, taip pat
maiina ir gebejima pajusti skoni. Pagaliau
tenka pasakyti, kad ne visi skoniai suvokia-
Viriutinio liezuvio pavirSiaus, liaukq ir jutimo receptorirl vaizdas
mi vienodu greiiiu. Pvz., strrumui pajusti
pakanka 0,17 s., o kartumui 0,25 s.
-
Grybelilliai speneliai Pyliminiaispeneliai

Sitrliniai speneliai

#ffi$ skaidulos

[ 1,(;-"],$

LieZuvio gleivin€s speneliai

ir duobutes (skonio svoguneliai)
 !l
JUTIMO ORGANAI JUTIMO ORGANAI

Lytejimo organai Odos jutimo organai

lS visq penkiq jutimo organq lyt€jimo or- jungiamojo auclinio, turiniio daug krauja-
ganas uzima didiiausiir plotE, nes plyti vi gyslirl bei nerviniq galnniq), 2) -sfich, kuris
same odos pavirlidje, nors ne visur vtcno- iieina iodos paviriiq. fi.,/rkala (plauko mai-
dai intensyv s. Lytedami n]es galime ielyje) vanzdelio formos ertrncje, kurio Oclos pora, arba
atpazinti daiktr-!, sn kuriais,,koni;rktuoj'a- je glndi- plaukas, dainai atsiveria r.rrDall- lr.ruLos rnHr.
me" savo odos pzrviriiumi, fizines savybes l,is -
linukos, tiekianiios plaukui r.iebalus,
(forrn4, kietumE ir t. t.) bei ivertinti tempe- lcikalingts jo lankstumui palaikyti. Plauk4 Malpigio tuklL'lis
raturos pokytius. jtldina raumuo, kuris vadinamas plauko
Epl.lerrn is
'?I^ D
Riebaline liauka
Oda der.rgia visq ktlno paviriiq. fq sudaro iinuiiatntutjtt rfiunldlit. Jls sujungtas su
c1u sluoksniai: 1) paviriinis, atba 4titlennis, plauko maigeliu. Rictralinc liiruka
susidedantis ii negyvtg suragejusirl epitelio Odojc yla liauktl riebalq, pieno, prakai-
lEsteliq, nejautriq iior€s poveikiui; Mnlpi3ro Defm!1
to. Prakaito liaukos iisiiakojg
Jr,nl r//-. Eilc.nieji -io ,lrrok.nio Un(ldi, 5u- liai, einantys nuo odos - paviriiausv;rmzde-
gilyn i
(tikfojiocia)
Plauko iaknis

d,,fvli i: gyvybirrFU l,r-telrU. c:,Jnciu f,, Plnuko 5iausi.rmasis

ptroditti jungiarnuji rrr'lini, lur l.Lb.ri -u*i.
anksiiau minitu sluoksniu (,,naujosios" lES- r.rilo.5iu, li.ruko- ii.Urra /'rnldlia fr,, cpi- Prakaito liauka
tcl6s keiiia paviriines, jas paialindamos dernTio polas. Kra!jo kapiliarai glaudZiai
Zvyneliq ar pleiskanq pavidalur 2) tikroji apraizto prakaito liaukas, paBalina daug
odn (tlcrnn) yra po epiderniu. J4 sudaro vandeDs. Jame bnna tq patiq medziagr!,
jungiamasis audinys, iisidestgs clvien kurias p:rprastai Salina inkstai (ilapalo, ita
sluoksniais, gilesnysis vadinamas poodine pltlines rugities, natrio, kalio, kalcio, mi.rg- Pootlinis ricbalinis I
lqsteliena, iia daug kraujagysliq, nervq. nio iI kitq dluskq). sluoksnis
Od.t rr,t cfcllrvtt- kllrrl lc'npef.llurn. r(- I
guliatorius, iiskirdanros plakait4, odos liau- Lytdjino knneliai. Paviriinis oclos sluoks- i
kos padeda inkstams palalinti vandeni, nis nera lygus, nes jame claug skyluiiq ir Kraujasysle Spenelis lliruko stormr.Lo

druskas, Slapal4. Ji taip pat organizrn4 sau-
8o nuo telnperatiros svyravimq, dreglrds
ir dulkiq, nuodingrl medZiagq bei mikrobq,
nrp(lrdr)inio pJ,ir iLlrm,'. p.IJ,/ilu. g) vrl|]rl il
augalq agresyvaus poveikio. Be to, oda yra
svarbus kvdpavir'no organas. Zmogui ir kai
kuriems gyvrlnams kvepavirras pro odq
nera toks rcikimingas kaip cl;rugumai 1<itt1
gyvnnrl. Kai kuriems gyvunans, pvz., am-
fibijoms, jis toks sv;rlbus, jog gali beveik vi-
siikai atstoti kvipavim4 pl:ruiiais ir ii tik,
rqjq pakeiiia daugelio Zemesniqjq klasirl
gyvhnq analogiik4 kvipavimo organq.
Pln[t]ias yn plonytis odos darinys, sudary-
tas ii raginls medZiagos ir iur.intis odos sa-
linijq. Pooclyje yra stambirl nerviniq pluo3,
tt!, kuriq ncfvines skaidulos plaiiai iiplinta
odos sluoksniuosc, apie plauktl folikulus,
liaukas.
Ocloje yra daug ivairios struktauos lyfdlilo Epidcrmina ncrvinc gxlinLt
/rIncli4, kuriuos reiketq isidcmeti. Tai Pdii-
iio kuicliti, Mcistictin kutltlili, Krnuzts kol,
bos, Rufiuio ktuttliai. Paiiilo ktrneliai yra
,^.llo lorm{'r ir Jfrg-o giliaia nc iUngirrna
idrnc .rudin) ip. \,4ui5nerio Lrrneliu .lrugiau
sia yra piritq (rankq ir kojtl), ltrpq, taip pat irrakaiio liaukn
krutq bei iioriniq lytiniq org;rnq odoje.
Juos sudaro jungiamojo audinio kapsule ir Paiinio ktrnclis
karnelio centro mediiaga, ikuriA aieina
rleNines skaidulos. Krauzes kolbos ir Paii- Jrulgiirmasisaudinys :

vybiq. Jis suclarytas ii: 1) iaknies, kuri bai- nio kaneliai yra periferiniai tcmperaifiros '- Rictralinis au.linys
giasi folikulu, arba suoginilfu sustor.ejes receptodai (vieni jauaia ialti, kiti karsti). Nervii
darinys, ikuri lsiterpja spe,c/is - (pumpuro Klauzis kolbos yra apskritos ir sluBso tik-
I'ooclinis fiebnlinis
sluoksnis
formos clarinys, kyiantis plauko maiielio rojoje odoje arba jungiamajarne audinyje
apatineje dalyje, sudarytas i! sutankejusio po €lleivine.
Odos s tr Llk t Lr r;r
6i
 lt
Jutimo organq fiziolo$ja jutimo organq fiziologija
AJary aparatas. Ji sudaro ainr4 liaukn, kvl kilpeles raumuo b0gneli Siek tiek atpalai- ASaIll taskelis
is\lrriJ ai.lras, nulekanciJ- i jungines duoid ir .ky'iio *legi labirinte 5um,riin.r;
sk\iautq, bei aiartl lntnkai visuma kanale- kai tempian-rasis bugnelio raumuo susitrau, aiarq kanal6lis
liq, kurie surenka a3ar.as, tekaniias nuo kia, bignelis labai isitempia, maZiau vib- ASary maisclis
priekinio akles obuolio paviriiau5. if jas nu- ASarinis
ruoja, silpnai iijudindamas labirinto slg/stt.
kreipia i nosies ertme. Susitrrukiant kilpeles raumeniui. ji Viriutinis plaktuko
g14Zi- Vidurin€ t1osies
Vidiniame akies kampe, voko vidiniame nama ipirmykite paddti, taip garantuoja, raiStis
kra6te, yra rusvos spalvos aiarq spenelis kdaukld
mas tolesnis kitq garso virpesiq perdavi- Plaktuko galvute ASa nionosies latako
(aiarq taikelis), nuo kurio tesiasi istekama-
mas ! viding ausi. Viriutirlis priekalo
sis aiant kanal€lis, vedantis i gana talpq AprtLn! nosies landa
Sonnre alauga
/ raistis
Apatine nosies
mai5eli, vaclinamq aiar4 naiieliu, iS iia aia-
Akis ir fotoaparatas. Ak! galima palyginti kriaukle
ror lalaku ltutekd i /roji.. ,r.l/a!. Apa(ine. 5u foloapdrJlu: iirr(lnirr, .ttitink.r tvics.ti
kdnalo Zioly5 .rtsir eri,r j upali e no<ic; jautriA fotoiuostE arba plokitele; ragena, lg- Kilpa ranybes
lond4. Snerves
ilukas t stiklIkitnis
Klausos aparatas. Prie klausos kauleliq pri- kartu su vokais - objektyv4; ruineli
diafragm4, ypai tokiq, Apatinis
Ovalusis langelis

sitvirtina du raumenys bngnelio item-

- vadinama,,centrine,,,
kuri Iototechnikoje plaktuko (pajuclejusi i5 victos)
Asarq aparatas
- jungiasi
piamasis ir kilpel€s. Vienas su plak- arba ,,apertiirine". Lygiai taip pat kaip ir
raiitis Vidine baflnines erLmds siena
tukLt, afitras stt kilpcle. Prleknlas neturi akies. Norint reguliuoti Sviesos srauto in, Bigneli item7,/ Vidurine ausis
raumeniniq skaidulq ir juda tik kartu su ki- Ptancto raumens
tensyvuma atvaizdo Zidinyje, jos atvirumo prisitvirtinimo
iais klausos kauliukais. Abu iie raumenys laipsn! galima nuolat keisti. Objekto atvaiz vieta langclio
yra gana svarbls itempia arba atpalai- das, patekes i tinklaine, regos nervu per- lsorine klausornol LrJitas
- reguliuodami giuso
duoja bugneli, taip duodamas igalvos smegenq Zieves regos ji lancla inis kilpos
bangos poveiki. Abu jie sukelia skirting4 centr4, kuriame suvokiama daikto forma, raiStis
poveiki: kai tempiamasis raumuo iitempia .p.rlva, dr dis, ir\ .rtpaTi\tJmar ir ll ginrma* Ausies trimitas (Eustal Ovalusis langelis
bi:ignell ir labirinte padidina skysiio slegi, su kitais daiktais. chijaus vanzdis)
Klausos aparatas zlcolnts rllPoS
raiStis
Priekinis
Akies obuolys ovaliojo Iangelio
krastas

Tinklaine (f okrgrafine Ovaliojo langelio

plokgteli) sagitaline aiis

Kilpos sukimosi
(foioaparato taSkas

Lgsiukas (fokusuoJnnl Klausos aparatas

68
 NENVU SISTEMA
Nervq sistema
NeNq sistem4 sudaro centrine ir periferin6
dalys. Centring nervq sistemE sudaro galz,os
n ttugaros slnegetlys, o per.ifering nervq siste-
nr.r Balvinirr. nuSafini,ri ir ,Jutonomini,ii
- bei
,croai nerviltiai rezginiai.
Bendlosios ypatybds. Centrine nervq siste-
ma, uZdaryta ir apsaugota kntLkolijc bei
blro kanale, yra aSis,apie kuli4 santykinai
sinetriskai iisidesiiusios visos kitos nervq
sistemos dalys. Aplink centring nervq siste-
m4 ir jos viduje cirkuliuoja ga/rros li- ria.(ar-os
s 1eglr14 skr/sfis (uzpildantis ir subarachnoi
dine ertme). Ji- -aug,r nqpyini ludrnj nuo
smugrl, juos Svelnina.
Centrine neivq sistema dar vadinama grToy
brrrc, rinrbor -l-/r,,rn. ne. ji regulruoj.r ri-.r-
organizrnogyvybinesfunkcijas kontro-
liuoja visus valintus ir automatinius jude-
sius, vidaus organq darb4, pojniius, aukit4j4
nerving veikl4 ftalb4, nl4stymE, atminti). J4
sudaro tnlaos ir r?rj'rros smegenys (Zr p. 79,
81). Lygiagreiiai nugaros smegenims, abipus
.lubrrro. kallo. krrrtine, rr iuosmen. -rily-c
tgsiasi dakon.ds sujuDgtq mazgq grupd, kurie
'udarO aulonominer l!eBetJcitle\) ner\ u
.is-
temo..imp,rtirlj l.rnrien4. l. io i.eina Jrug
nervq, nusidriekianiiq I organus ir audinius.
Tai sinpatila trcraL! sistc:ma. \ra i. pnrnshrya-
fil.' sislcr?a, kurios daugiausia skaidulq lern;r
i deSimtos galviniq neNq por.os klajoklio
relvo -
sudeti. Simpatine ir parasimpatine
ri*Lerna- .Lrdnro ,/ \aln,itry. atba qttt. trctri \'.
neto\ sistefiq, kontroliuojantiQ vegetacines
funkcijas, t. y. virikinim4, lygiqjrl raurnenq
veiklq, mediiagq apykait4, lalinimQ ir kitas.
Simpatin6 nervq sistema dar vadinana tlidz-
.qlr., nes periferineje jos dalyje yra daugybe
nerviniq mazgq ( . pav. p.77).
Somatine ir autonornine (arba vegetacine)
nervrl sistemos, nols i3 pirmo Zvi)gsnio lyg
it nePriUausomos, yra lic.irJtsr.ri -rrsijurio..
Centrine nervq sistema ii tikrqjq kontroliuo-
ja visq gyvybine nervq sistemos dalies veik
14, lemdama tobul4 anatomine bei fiziologl-
ne jq vienovg. Autonomine nervq sistema
funl.ionu('ld lyg ir nepriUau*omai nuo mI
sq valios, nors i! tikrqjq j4 reguliuoja centri
ne nervq slsterra.
70
n
Smegenq dangalai. Gnl'oos ir ntLgaros suttgt-
/i15 -ul1a ir \ruAo lr)\
'rnrgerru dang.rlri. l.-
orinis dangalas yra ypai tvirtas ir atsparus
jis vadinamas kictuoju dangalLL; -oiduri s
-plonas kaip voratinklis, todel ir vadinanas
itorati kLitiLr dn,gdu; vidilis dangalas yra
plonas, tu gausybg kaujagysliq, jisai tiesio-
stLt
giai jungiasi su smegenq paviriiumi ir. vadi-
nanas iac,rluojr srrc,t r'rr.t ddr?Snllt. Viriutine
je centlines nervq sistenlos dalyje dangalai
lsiskverbia i katkolg il sudaro gn/rros sne.ge
n4 dangalus, o apatin€je dalyje stuburo ka-
n,tle \up.r nutJro\ \meBeni-. ii kuriu i-eira
pcrilerirli.ri neIrai. Smegenu darrg.rl;i -upa ir.
ii snegenq iieinaniiq nervq pradZiq.
\ervin€ l4stelF (neuronas). Ccntrine ir feri
lering ner\u.i'(eml .rrJaro nervini- l4,lc-
les (neuronai) ir jas supilrltis atraminis audi-
nys (glija).
Nelvine lEsteld sudaryta ii lqstelas kuna, ts-
liniio branduoli. -\ arbidusio. ner\ inr\
lEstelds strukturos. -Nuo lqsteles kino tgsiasi
keletas medZio kamien4 primenantiq ata gq
kuriomis tlerviniai impulsai plinta
(dr:trdt'1ry),
lQsteleskuno link, il vienas ,lcrrifds, aroa aK
sonas/ L y. viena ilga neurono atauga, nusl-
tiesianti nuo kito l4stelds krlrro galo negu
clendritai, iSsiiakojanti ir pasibaigianti sinap-
iinidis Anliniair ru\(nfejimai\. Ak\nn.li5 ner
vinis inpulsas plint;r iicentrine kryptimi
(t. y. nuo l4steles kuno).
PilLoii arba b.rlloii medziagr. Kielvienanr.
cent nes nervq sistenos dalies pjitvyje iiski-
liarnos dvi ivai ai pasiskirsiiusios ir skirtin,
gos struktfiros medzi;rgos. Pirmoji vadinama
pilkqjl nrcdiing. Jq sudaro daugiausia rrcaro-
t1r! ktnni, iie sudaro ivairius branduolils, o
juose baigiasi vieni ir prasideda kiti nervrnrq
skaidulq pluoitai. I l4steliq kuna patenka
dirginimai ir ii jq impulsai perduodami to-
liau. Antroji mediiaga, vadinanra balf4fn. Ji
-udaryin ri nefvinilJ slaidulrl, Lurio-r rrervi-
niai impulsai keliauja tcentrine klypiimi
(dendritai) arba iicerltrine (neuritai). Didiiq-
iu sntegenq ir 'meteneliq prrsnriuliq pa\ir-
iiaus pilkoji mcdzia&r sudaro iSorini sluok5ni,
vddrn.rmJ,,ieve, u pailguju ir lugrro. -mege
nq vidini sluoksn!, o baltoji iionnl.
-
 Centrines nervq sistemos limis. Abu smegendliq pusrutulius per filLa Smegenys
tarpusavyje jungla aidutiniosios smegcneliL!
anatomija /cojclcs. Vienas i5 svarbiausiq smegeneliq
Virsutinis momeninis
elementq yra PLo'kinjt eroitLs lpsfelds: nuo Centrind (Rolando) Apatinis mome-
Skiriamos Sios centrines nervq sistemos da- KAIRYSIS DESINYSIS vaga
lys galaos smegenys (did2iosios stncgcttys, iios lqstel€s kuno i5eina gausybd iakotq PUSRUTULIS PUSRUTULIS , nrnLs vLngrs
-
smegenilis, pailgosios sncgenys) ir nugaros .ttJu8q, i:.irai./g,rniiq .meSendliu 2ieveje ir
Vi*utinis kaktos
KAKTINE
SKILTIS
/ MOMENINE
smegellys.
savo virsdnemis isiskverbianiiq j balt4j4 Vidurinis vingis Iiilginis srnegenq plysys
SKILJIIS

medliag4. kaktos
Didiiosios smegenys. DidZiosios smege- vDlgrs ViIiutine
nys sudaro didiiausi4 centrin€s nervq sis-
Pailgosios smegenys. Jos ieina i smeger4
kamietn suditi ft kaftu su smegenelemis bei
r,Hr
Priekine
temos dali ir sveria vidutiniSkai 1400 g. lillu uZrma vidinio kaulolc> p.lmato u2pd- cent nd VirSutine
Smegenrt (ir smegen€liq) pusrutuliq pavir- kaling duobe. Apa.ioie pailgosio* .mege-
vaga kaktos
vaga
lgs
Siuje esantis pilkosios mediiagos sluoksnis n1,- ru.ijungia su nugarLJ> \metetrimi\. Priekinis
vadinama. stn,l,nU Zt(ri. Smegeny. 5u-;- cent ris Apatlne
Tiek pailgosiose, tiek nugaios smegenyse vm8ls vaga
deda i3 2 simetriikq daliq, vadinamtl pas- pilkoji medZiaga susitelkusi vidindje daly-
rutuliais, krrias skiria gilus ply3ys, besilei- je, o baltoji
dZiantis iki pat vadinamosios dldllosios - isoreje. Pailgosios smegenys
ieina t IV srnegenq skilvelio sud€ti, kuris
Centrind
sn1egenll Jungftcs, gana tvirtai sujungianiios vaga
smegenq vandentiekiu susijungia su III (Rolando) Apatine pakauiine
abu pusrutulius. Isorinis smegenq pusrutu- skilveliu. DidZiosios smegenys yra viri di- vaSa vaga
liq paviriius yra nelygus, iSraiZytas daugy- dZiosios smegenq jungties, o smegeneles
Sonines
bis oingi4, oagL 1r plyiitl. Ii pastarqjq gali- (Silvii
lvfaus Kairysis galvos smegenq pusrutulis
viri ketvirtojo skilvelio.
ma pamined centri q (atba Rolnnclo) oagq, - LgSinis blanduolys Tarpiniu smegenq
kuri eina iiek tiek ist Zai i5 virsaus Zemyn, Nugaros smegenys. Iai d,rug plonesne ne- Uipakalinis Regos nervas gumburas
gu pailgosios smegenys centrines nervll Momenine pakaulio vaga judina-
ir ioniry (Sil,itaust ,n8t, einanci4 nuo |JL- vrngrs
tos srities atgal ir kiek Zemyn, beveik hori- sistemos dalis, esanti stuburo kanale. Nu- vlnSlat
zontalia kryptimi. DidZiausios trikampes Bly!kusis gubrys
Baro\ sme8enyc le5idsi nuo didziosio- p,r-
formos nervinds smegenq iieves lEstelds kauikaulio angos, per visq stuburo kanal4
Didziosio5 5megenys ir jq pusrutuli..ri tr.mcgenine
vadinamos piramidiniais neuronnis. iki II juosmens slankstelio, kur, joms pasi-
baigus, Zemyn nutista tik galinis sinlas. Be
Ziurint i3 viriaus liauka (hipofizd
Speninis
Smegen€l€s. Jas sudaro daugybd plonq to, iemiau II juosmens slankstelio stuburo
nervinio audinio lapeliq (smegendliq vin- kanale lieka apatiniq nuga nir! nervq iak-
giq). Jtl pjnvyje matyti, kad pilkoji medZia- nel€s, kurios pasklinda stubulo kanale, su-
ga yra paviriiuje, o baltoji centre. Todel formuodamos vadinam4jE arklio uodegq. Tiltf,s
pjnvyje vaizdas panaius lidsiiakojusl me- Nugaros smegenis, kaip ir galvos, dengia
di, senoves mokslininkq pavadintE .,gyvy- tie patys trys dangalai. Galvos ir nugaros
bes medziu". Manyta ten esant sielos bu- smegenq skystis, uzimantis erdvg tarp vo
veing. Stregen€lds taip pat sudarytos ii ratinklinio ir Svelniojo dangalo, atlieka dvi-
dviejq pusrutuliq, vadinamq smegenaliL gub4 funkcijq: saugo smegenis nuo me-
pusrutttliais. Juos skiria gili vaga, kurios gi- chaninio poveikio ir padeda paialinti ddl
lumoje yra kirmino {ormos struktiira, vadi- medZiagq apykaitos nerviniame audinyje
nama smegeneliq kilr?li?rl. susidariusius produktus (veliau pereman-
Smegen6l€s jungiasi su galvos smegenimis iius ! kaujA). Dangalai i ii skysti nepralei-
dviem pluoitais nerviniq skaidulq
- rr'rir- dZia daugumos cheminiq medZiagq, nors
ttninis stuege ili4 kojelimis, o su pailgosio- ,nedidelis jq kiekis vis delto gali prasi,
mis smegenimis kita nerviniq skaidulq skverbti pro vadinamEji galoos ir nugaros
pluoitrl pora -apatinimis suegeneliy koje- smegen4 dangnlq barjer4.

72
73
 susijungia su treiiuoju skilveliu. Ill skilve-
Centrind nervq sistema.
lio apatine dalis nuttsta iapating tarpiniq
DidZiosios (galines) smegenys ir nugaros smegenys
Galvos smegenys .meEenu Jali, pagumbur!. .udlo .iaure- Isilginis sme8enu plySys
Skaidrioji pertvara
ianir,,l \truktu14 prie kurio pri Didiioji smegenq jungtis
Centdnd nervrl sistema yra tarsi vamzdZio - 1,tl!u,;li.
sitvirtina pasrre.gelini I i nu k n (hipoJizt). Ntto
Skaidriosios
pertvaros erhne
pavidalo struktora su labai iivystytomis Soninis sklvelis (I)
ririulirrcs dJlie- .ienel+mi- ldid;i.r'io. treiiojo skilvelio.rtgal tgsiasi plonas kana Baltoji. Soninis
smegenys ir smegeneles) ir laipsniikai plo-
lelis sntt'gcnt1 anttduttickis. Soninruose DidZjoji PtlSl.trIUlrq
\,
skilvelis (II)
skilveliuose yra smulkiq kraujagysliq sufor- Epifize arba kat1- medzlaga
nejanti Zemyn (pailgosios smegenys rl nu Smegenq pusruRrlis RorEZhe liauka n-,;,,^- J
muota struktira, kud ii kraujo plazmos ts- Soninis Tarpinitl sme- si{ klnas
tJros 5me8eny\'i. Nuerng stnegenrt Pavir filtruoja gnftros ir r,.qaros s'rcge,ry sky.stl (lik- genq Stmburar (pilkoji Smegenq
siq dengianiius dangalus ir atskyrg
J! r sKrve s nredziaga)
pusrutulius, natome, kad tarp pusruiulirl
keliu cenlirneiru gl lvie yr.r plJlu. ner\ in iq
vor4), iis uZpildo Soninius skilvelius, pro
tarpskilvelines angas iSteka i III skilveli, o ,, )o,oi'or,oi-
i{J
>- )4
SMECENYS rarPrnrLl,smetenq
}
Zieve (piikoii
mcdziaga)
skaidultl pluoitas, jungiantis abu pusrutu- veliau smegenq vandentiekiu nuteka iIV -\ | eumourar
lius. Si gana ilgE ir platq C fornos pluoit4 skilveli. fl- n n,.r."r.,.
Crlvo- smegenu frontalini. pjn vi.
sudaro baltoji mediiaga, tai yra laidai, for- IV skilvelis. Yra nugarineje smegenq (schema)
ka-
muojantys ditliiqjq suegen4 jan.gfl. Kai ku- mieno dalyje, tarp pailgUjU smegenq, tilto SMEGENELES
rjas vidin€s smegenq sandaros ypatybes ir smegenelirl. J! uZdengia smegeneliq ko-
galima iivelgti smegenq pjarviuose. jytes, snegenq bures, o jo dugnq sudaro
,,gyvybds nedis" Stuburas
Soniniai didiiqlq smegenq skilveliai. Abu
labai svarbi smegenq kamieno dalis
rombine duobe, kurioje yra daugybe galvi- NUCAROS
didziqjr! smegenq pusrutulirs jungia di- SMEGENYS
dZioji srnegenq jungtis. Kiekviename pus- niq nervq branduolirl. J IV skilveli ateina
Nugaros smegenys
smegenq vandentiekis.
rutulyje didZioji jungtis iSsilenkia lanku, o
Galvos ir nugaros smegenq skystis, i5 ITI Galvos ir nugaros smegenq skysiio
Po io- Plunildis su5idnro pailg.r. pl)ry.. v,r- skilvelio smegenq vandentiekiu (per vidu- apytakos schema Slankstelio
dinamas iolirfu skllz.rella. Vienas jq yra de- kflnas
diniajame smcgenq pusrutulyje, kitas
rines smegenis) atitekdjes ilV skilveli, pro
kairiajame. Siuos skilvelius skiria plonytd - tris angas ii jo iiteka ipavoratinkline ert-
pertvara, dviem plokitelemis einanti 2e- me ir.lalauia galvtr> bei nug,rro\ -mrgrni. SmegenLl
iS iiores. Kietasis rugaros
myn nuo didiiosios jungties; ji vadinama kietasis dangalas smegenLl dangalas
skairlriqjo pertaorn. Tarp Siq pertvaros ploks- Nugaros smegenys
Pasmegenind liauka, arba hipofizi (Lr. Nugaros
teliq lieka nedidcl6 ertmele (kartais dar va- Smegenq kngis smegenu
,,Belatakes [aukos"). Tai maZyte ovalios for l.* palrarga
clinama penktuoju skilveliu). Skilveliq i5- mos belatak6 liauka, esanti kaukoles ertne Nugaros smegenq
apa!rnls Saras
oreje yra pusrutuliq baltoji nedZiaga, prie je po didziqjq smegenq pamatu (su ku
jq priglunda branduolys, vadinamas dry- liuo sujungta kojyte), vadinamojo tarklito7o Galinis
slrllas
Zuotuoju kflnu. bnlrc duobeje. Tai vidaus sekrecijos liauka,
Kietasis
reguliuojanti visq kitq belatakiq liaukq dar- ,,Arklio uodega"
IIIskilvelis. Tarp Zemiau didZiosios sme- b4 il
iSskirianti tropinids hormonus bei (nugirdnirl.n€rvLl danFalas
genq jungties esantir+ tarpiniq smegenq l^otr (sIuDtlfo
hormonus, reguliuojaniius gimdos raume, t- kanale)
gumburq vidiniq paviriiq yra vertikalus nr -u.ilrauLim.t. ilapirno l.rnccnlr',rvim.1.
pllieli: i rcirn.i. skl/rrli'. Prielrrejc iio 6 aJn
skilvelio sienoje, tarp skliiLtto iulq il tarpi- Centrinis nugaros smegenq kanalas. Tii Calinis sitrlas
niq smegenq gumbun! paviriiaus, yra ga- labai siauras kanalas. Jis tgsiasi nuo IV skil
na platios farpskihtelitrs nngts (Monro), ku- vclio ir yra nugaros smegenyse. Jame yra
Vienas uodeginis
riomis !oniniai (pusrutuliq) skilveliai nedaug galvos ir nugaros smegenq skysiio. nugarlnrs nervas --' '-\"- Uodegikaulis
(1 4 suauge slanksteliai)
nugaros smegenq dalis ir' ,,arklio uodega" Iiilgirlis stuburo ir nugaros smegenq
(nugariniq nervq iaknelds) pjnvis (schema)
 J SIS?EMA

Autonomine (vegetacine) nervq dalies segrltentrl blanduoliuose. Daug para- Autonomine (vegetacine) nervq sistema
sinpatiniq mazgq, t. y. postgangliniq neuro-
sistema nq kunq sankaupll, yra pilvo organq sienoje.
lara'irnp.ltirle. si*iemu5 itaLJ .rii|.iau pa\ireii-
Aulonurnine nervq ii\tema konlroliuoja regc- kia lamybes metu, virikinant. \
ld.ine> urB.lti/nto funlcijas: .irdie. ir frauja-
gysliq, plauiir.l, skrandZio, Zarnyno, ialinimo Simpatind nervu sistemd. iudJro ner! ini'
)tr
JA
sistemos, lyties organq darb4, mediiagq apy- skaidulos, iieinaniios ii nugaros smegenq
kait4 audiniuose, padeda organizmui prisitai klcrtinirriu ir jrro'meninirJ -egmen{u bralduo. Viriutinis kaklo simpatinio I\ lie)uvinis lykles nclvas
kvlJ prie nuulat Unt..rrrciq aplinko. ..Llygr. li kamreno mazgas
vcikiJ nepriUau\omJi nuo nti\Ll v.rlios. to-
liq. Preg.rngliner sirnp;tines :kridulos p.r-ibai-
gid nerviniq ma/gu Br.tndineje (:irnp,rtinidme
") X deiinysis klajoklis nervas
Vidudnis kaklo simpatinio
del vadinama ,,autonomine". Milijo|ai neuro- Larnrcne). nu.idriel usioje palei *tubull. :iuo. kanleno lnazqas
Kanlleno lnazgas
nu, -u.iiun8q (drpu5JVyje, vcrkr.l pJn.r.iai se mazguose yra postgangliniq neuronL! kal, Apatinis kaklo sirnpaiini6
kaip sudetingo elektrinio mechanizmo laidi- nai, nuo kurirl prasiddjusios skaidulos sudaro kamieno rrazgas Klaioklio ncrvo
I kdtininis sinipatinio gerklincs Sakos
ninkai. Jie priima dirgir-rimus i5 iiores arba autonominius rezginius. Kamieno mazgas
|.iiu nerru -istemns daliu, -iuncia juo. r pcri- Abiej4 nervq sistemq (parasimpatines rl srm- ]ungiamosios Sakos
ferij4, perduoda nerviniams centrans, sukel- pJlinc.) po\cilj. nereiai yr<r..priejinga\, nors Krttinkaulis
dami alra14 idirgildj. Taig Jutononrine ler- LlJTnrauriai iio\ 5islpmo- veiki.l k.ltlu. Vt:u5 V krutininis simpatinio
kamleno maz,las
vq sistema tu icentrines skaidulas, centrq ir orglnu., lunq drrbt reguliuuja .tulonontinu Sorrkauliai
iScentrinius neNus. Icentrin6s skaidulos pri- nervrl sistena, ineNuoja tiek simpatines, tiek Klajoklio
im.l dir$nimu*, o i.Lenlrine- vy(do.rt.Jka. ir pdrd5inlpJrine. *laid ulo-. Vei].iant par;.im- -nervo
VIII trndninis simpatinio
Iscentrines skaidulos yra dvejopos 1) iki- patindms klajoklio nervo skaidulolns bronchq Sldr
mazgines, arba prcga1lglit1es, kdrios -eina nuo laumenys susitraukia, o simpatine nervL] sls-
Kamreno mazgas _
Stemple
lqsteliq kunq, esaniiq galviniq nervq bran- tema juos atpalaiduoja. Ir prieiingai, kai kla- Klajoklis nelvas
Diafragma
dttoliuo.e arbr nug.rros \meg(ny\e {nervine- joklis neNas suletina iirdies darbq, simpatin€ X krntininis simpatini{)
kamier,o rnaZgas Klajoklio nervo
*laiduloc eina nuo l.Jclplinio lilnu, r;eilt.r i- sistema ii pagreitina. Simpatines sistemos pe-
nugaios smegenq ir pasieka gangJijq, arba ve- riieriner dalie. "i,11pnliui,t skiriami !ie TarpSonkauliniai nervai (skrandiniai kamienai)
getacini mazg4, kuriame persiiungia ipost- ,/r'rzidi: ldlliniai, ^aDtirno
kJu lin iniai, juo.meninrdi. Skrandis
ganglines skaidulas); 2\ uinnzginis, arba posl- Lryznreninidi bei vien;. uodcgini. (neporiIlrr.
qd,tqlini' -Lnid lo5 pta,idcda lustelirl Lnnuo:c, Viduriu (saules) rczginys
5impalinio karnieno kakJincpi drlyje lra try:
esatliiuose ganglijuose. Cia prasidejusios skai- knkl,rrai mazg.ti: vir.utini., vrdurinis ir apdti-
dulos perduoda nervinj impulsq liaukonrs, ly- ni5. Tie yra priei,ii. k.rUo 5lanLtclirl
'ker-ine.
giesiems raumenjms, plaukq 6iauBiamteslems ataLrgas. Krrtiirinlai lTrdzgai yra abipus kutini
raumenins ir kt. nis stuburo dalies slanksteliq ktrnq; jq yra 11 Juosmeniniai nugariniai
Autononine nervL! sistena dalilama i dvi di ar 10; pirmasis krtrtininis mazgas susiliejgs su
IV juosmeninis sinpatinio Juosmeniniai viduriLJ
deles dalis, priklausomai nuo nerviniq skaiclu- apatiniu kaKo mazgu ir sudaro vienq Zvaitz- kamreno naz,las nervai
It1 iSejimo ii cent nes nervrl sistenlos vietos. dirri mrzg.r. luosti^\tiaini m,?zddi ii*rdi-t9 Jbi-
pus siuburo; jq yra 4 (kartais 3 arba 5). Kyl- I kryzneninis 5impatinio i' Ricstjnc (storoii) Zdmir
Parasimpatin€ nervq sislema. J4 sudaro ner- mcniini nnzgai yra 4 (kartais 5). Jie iSsidestg Kamleio mazgas -
vines skaidulos ir neNai, iieinantys i3 auto- prieUnaic krvZk,rulio pu,eie. Uod.?/,ri,. arbd
nominis neNq sistemos parasimpatines c{alies it,porutis. ntnzqn' wa labai ma)rs. pa-kulrrri.
Ticsioji (storoji) 2arna
brandrrnliu, 5iuo.e brandurlliuo.e prasideiu- sinpatinio kamieno mazgas. Ii visq minetq
cloq <KalOUlO\
PJslOJl6la nervlnlUOre md/8xO simpatinio kamieno mazgq (ganglijq) iieina
se, esaniiuose palei pat iner.vuojamE organ4 nclvirri- rlaidulor. D.rlis .kaidulu rudaro lrrrr-
arDa to organo slenole. <.',/j,,i4.idi -rlr4i. lurio5 nuiina inug,lriniu- ner
Didiiausias parasinpatiniq skaidulq turintis ru:. fito- .udaro ,tilutiU nrttu-, lulrc iner-
ref\,rc Lri ldaiolli' nervJs. kuri. incrvuoja
- vidaus vuoja vidaus organus. Mduriq nervrl
daugum4 organq, tarp jq ir iirdi. Jis skaidulos isipina i pilvo srities nervinius rez-
letina Birdies darbq. Tai X galviniq newq po- ginius bei mazgus; autonominiai r.ezginiai tg-
ra. Parasimpatiniq skaidulq turi ir III, VII bei siasi palei kraujagysles. Pilvo srityje susidaro
IX galviniq nervq poros, be to, iios skaidulos saules, pasaitiniai, papilves rezginiai, ktrtinds
ot.rsideda ir nuqJros qmegenLl ky,/menine- srityje Sirdies, plauiiq, stemples tu kiti.
76 77
 L
NEBVU STSTEMA

Galviniai nervai IV skridinir-ris nervas notorinis, iner' Galviniai nervai

Cnloinini ttcraai yra periferinds nervll siste-
nlos suditini dalis. Jic sudaryti ii suditirr-
gos sandalos nervinirl skaidulq pluoitrl.
Vienas nervines skaiclul;rs, kurios yra asi-
niarlc cilindre, dengia nrielinas (rnielinin€s
skaidulos), o kii4 rnieljnas neclengia - iai
nemielininds skaidulos. Jas dengla tik labai
-.rkie. \ir:ulini i.lri2ir'ri f,]lr-
vlroj,r viin.r
mcni;
V triiakis niirus nelvas. Moiorines skai
duJo- incrruoj.r Lr.lIl'tymo r.rL|rlenis. o
juntamosios viriugalvio, vcido odq, bur-
nos/ t-rosies gleivines, jungine ir kt.;
Vl atitraukiamasis akiq nervas * motoli-
nt.. incrr trol,r alrr'- i,'rrirrr tlL\Uli r,rurnurri: lsilgrnis snrLBcnq flls) s

plonasdangal€lis neurolema. VII veidinis miirus nervas. Motorinis

Ii galvos snegenq iieina 12 porq 3n/olri4 skaiclulos inervuoja mimikos rau[1enis,
specifines skonio juntamosios skaidulos DidZirliq smcgcnr!
/laro{. Kiekviena nervr} poln Zymima ro-
mdniiku skaihreniu. Kuo toliau nuo galvos lieTr\ i" I'rrrlire. dali, r -koni,, -v"gnne- pusrutulii
smegenq puslutuliq yra nelvo iaknelds ii-
lius, palasimpatines kai kurias veido
liaukas;
- Regos nelvq kryime I pora:
;jirr,' \ieln. lrrn,liJe.niu "il"- numeriu ji. Piltuvclis (tarpiniU
uodZiamasis
VTII prieangio ir 'raige. 'pv, iiini- junla
7ytnint.r.. C.rlvirti.ri nerv.ri ittervuoj.r iv.ri- snregenq)
masis (klausos iI pusiausvylos funkcija);
liu- tlal,.'rr arha LaLlo "rgarus ra[-. ausir. TX liciuvinis rykles ni!r'us. Motorincs
Pasmegenine liiluka
(hipofize)
gelklas, odE, raumenis ir kitus)j tik X pora
skaiclulos inervuoja lyklQs rarulenis, speci
klajoklis ntrztas iSsiiakoja krnfines ir
fines skonio lieiuvio glcivincs uZpakali-
pilvo ertmiq org.lluose. Kai kuliuos ner- nr; dal!; parasimpatines paaLrsine scilirl III pora: akies
vus sudaro tik juntnnticji rrerviniq skaidulq Speninis kanas judinanasis
liaukq;
pluoitai, kitus jLtdilnntosias s/rnldr.ilos (tai X klajoklis miirus. Juntamosios skaidu-
-
rnotoriniai ncrvai), trctieji yra rni!rus.
lV l,ora:
lo- incr'r uoja r iJ.ru. or8,.rnrr-. Inotorind\ skridhll1is
l2 porrl g.rlriniu nervu ,rlliel.r jv.ririJ. ryklis raunenis, parasimpatinis viclaus
funkcijas: org;rnus: iirdi, plauiius, virikinimo ir kitus
I uo.l,/i.rnr,r.i. qpecilini- ifirllJrn.r-i- nef- ortantls; Vl pora: aLitrau-
vas (uosles impulsq peldavimas); XI priedinis notorinis, inervLroia trape-
cinj ir galvos- sukam4ji rauneni;
II regos specifinis juntanrasis nervas: VII pora:
(optiniq impulsq perdavimas); \TT p;liezu vin is mutLJri|li:,, i ervuoj.r
III akiq judinanasis notorinis, inervLlo licZuvio raumcnis ir kai kuritros l<aklo VIII porai
ja daugeli akies obuctio raumenLli raumcnis-
Pn.rmtte IX poral
rykles
^ryva
NUCAITOS
klajoklis ncrvas
Smcgcnaliq
\ Xl pofai
pricLlirlis nervas
Sn.geneliq Lrrninas
pora: palietu

DidZiqjq smegenq vaizdas i6 ilpaiios: 12 g;rlviniq nervq porq

79
 Nugariniai nervai dulq eina i pakauSio sriti, virButines 8 po-
Periferine nervq sistema
Juos sudaro susijuntusios p/rekizir4 rt uipa-
rcs
- lai kakliniai nugariniai neroai (iE iU at-
sidakoja nervai, nueinantys ir i virdutines
kaliniq ntgannil; nera4 iaknelis, ileinaniios galanes bei diafragmq); 12 pottl krtttini- NUGAROS SMEGENYS NUGAROS SMBGENYS
iSnugaros smegenrl per vis4 stuburo kana- niai nugarinbi neroai, krtie pasklinda- tarp
lo ilgi. IS nugaros smegenq iieina 31 pora Sonkauliniuose raumenyse bei inervuoja
nugarinit4 rnntq, kurie priklausomai nuo jq krtdnes ir pllvo od4. 5 poros juosmeni-
lokalizacijos vadinami: kakliniais, kr tini- niai nugariniai renai, inervuojantys- juos-
niais, juosmminiais, kryimeniniais ir uodtgt- mens raumenis, od4 bei dali apatines galii-
KAKLO KAKLINIAI NUGARI-
nds; 5 poros
niu neraris. Jie skyla i priekincs ir uipakalines
iakas. Tng; i5 kiekvieno nugaros Bmegenrl
- krylmeniniai
rcruai, ir.er']u:ojarLtys
nugariniai
likusi4 apatinds galu-
7 slanksteliai NIAI NERVAI
8 poros
segmento ileina pora priekinh4 (udinamq- n€s dali bei J, uodeginis nugarinis nervas,
jU) Sakneliq tu i segmentq ieina pora uZpa- inervuoiantis kai kuriuos tiesiosios Zarnos
kalini2 $lr\glamqjq) Sakneliq. Priekines raumenis ir i5einamosios angos aplinkos
SaknelEs sudar)rtos iE iicentrini4, atba molo- od4.
rinh1 $ttdlmallrriq), neroiniq skaidul4, o ut- 16 krylmeninio rezginio alsilakoja sedimasis
pakalin€s arba juntam4j4, neraas, pats ilgiausias ir
- i3 icentriniL,
neruini4 skaiduh4 (uZpakatneje nervo 5ak-
storiausias Zmo-
gaus kuno newas, kai kurios jo skaidulos
nel€je yra nugarinis mazgas, kuri sudaro T tesiasi nuo stuburo srities iki pat pddos.
TARPSONKAULINIAI
forma iisiiakojusios juntamosios neryines Daugumos nugariniq nervq priekin€s 5a- KRUTINES
NERVAI
12 slanksteliq
bsteles; periferines 5iq l4stetiq ataugos iei- kos tarpusavyje susipina, sudarydamos 12 porq
na i nugariniq nervq sudEti, o centrinos ivaiius rezginius: kaklini, pelini, juosmnini,
I uZpakalinq nugarinio nervo 5akne19).
- kryimenini. N&a nk nugadniq nervq krdti-
Miq 31 nugariniq nervq tik nedaug skai- nines dalies rezeinio,

]UOSMENS ]UOSMENINIAI
5 slanksteliai NUGARINIAI NERVAI
5 porog

I
I
KRYZKAIJLTS l
5 suauge slanksteliai l
I |/ NUGARINIAI
**"zrr*,*,o,
NERVAI
\ s poros
UODEGIKAULIS
)
q
-,-4 c,rarroc
uoDEGrNrs NUGARTMS NERVAS
I
slanksteliai

Nugariniai nervai (31 pora)

80
81
 Nervq sistemos fiziolo$ja
Organizme vyksta dvejopi plocesai. Vieni
jq valingi, jU vyksm4 lemia nervq sistema,
kili procerai nLro ner\Ll \i\tcmos tiesiogi.ri
lyg ir nepriklauso. Tai ncxaliligi procesai. Ir
vieni, iI kiti kyla i5 2 skirtingq impulsq
sraulqr juntamojo, arba icentrinio, sklin
daniio ii periferijos i nervinius centrus, ir
motorinio (judinamojo), arba iScentrinio,
nukreipto nuo ne|viniq centrq periferijos
link. Peliferiniai linn ort.tn.ri - l,1i rdu-
menys, liaukos, oda ir t. t. Nervq sistemos
veiklo: mechanizma\ pdgri\tJc tuo, jog
nervinds skaidulos ateina jvisus organus
taip, kad juos ar audinius sujungia su ner-
viniais centrais. Vieni nervai pasibaigia gal-
vos arba nugaros smegenyse, kiti autono
niniuose periferiniuose mazguose. Thi
nutnikstamai pasiekia, pavyzdZiui, raurre- Nervq sistemos fiziologija
ni ir piveriia ji susitraukti, sukelia iScentri-
ni. judinrmdji arbd motorini efekta. Motorinis (judina asis, iScentrinis) impulsas
2. Skaidulomis sklinda ! kitus aukitesniuo- Nesusiiraukgs dvigalvis tasb faumuo
sius croiniLts centrus arba ateina i galvos ir
nugaros smegenrl centrus tiesiogiai (nes r\ugaros Dvigalvis zasio raumuo nervais gauna
judinamqji impulsE: raumuo susitfau
dilgiklis paveikia arba nugarinio, arba .galrrl-
ir pakelia rank4
nio jutiarojo neroo ncrainr2 gLtlitrg). Cia im-
pulsai gali paveikti Zemesniuosius cenLrus
(nepa.ield.-rmi galro* smegerrrl Tiere\). ir
atsakomasis impulsas prasid€s nuo jq.
3. Kylantieji (icenriiniai, juntamieji) impul- Plaitakos odos nervai siuniia
sai pasiekia ir suiadina galvos smegenq juntanqji impuls4 i nugaros
iie\i' relrronu-. Me* >u\ukiJme, k,ts ai.i- Impulsas galvos smegenq smcgcnis (nervirli ccrltr4)
tiko, ir suformuojame sqmoning4 atsak4, ncpasiekiai nevalingas
kuds ii smegenq Zieves leidZiasi laiclais ie- judesys (refleksas)
myn, po to periferiniais nervais pasiekia
kino raumeni. ir sukelia ralingq efekt4.
Jeigu juntamasis neNinis impulsas pasiekia
cenfrineje nervq sistemoje, bet ne ga/?ros

lernia tobul4 anatoming iI histologine sncgetry Zieatjc esant! centrq, ji

suzadina, ii
Refleksinis judesys
centro impulsas sukelia nesqmoning4 efek-
strukturine organizmo vienovg, o !i /i- ta, vadinamE rcJleksittiu (nesqmoningt) et'ek, Juntamieji impulsai pasiekia smegenis
zioLagin| 7)ietfixQ. Taigi atsiradus kurioje Suvokian1as pojniis
lu: pa\y/d)iui, nevrlinga: mirl,:rjim.r., t. y. Slrnkstulio kcterinc aiau6a
nors kino dalyje dirgikliui, juntamieji neu- Calvos sncgcnys siuniia judina-
greitas ir staigus akiq vokrt susiglaudimas
ronai priima impuls4, nuneia ji iki nervrnto tlorinl \udri(inti vi.d junBil|es p.lvirsiq dr- Slankstelio skersirle atauga I
SlinLstclis muosius inpulsus ir duoda
(eDlru (drb.r mJ/Bo). i\ luriu iitentrirrernis .,; komand4 pakclti rankil
ba in>tinktvvu. fanlo* atitrdu(imns pnju-
skaidulomis jau plinta impulsas, igalinantis tus skausmE.
I
Galvos smegenys
SanJlinc .rtaue.r
" I
Juntarnoji uzpakallne
organizmo atsak4. TeiSu lervinir impuls,r\ perpin,i nervinius --t_*_ .
nuBrrirliu ncfvo !ri 11clc Smegeneles
UZfrlaline nugariniL)
centrus, pasiekia ir suZadina galvos smege- \Jkr Moto ne, pr'ickin6 nuga-
Refleksin€s veiklos (atsako) schema. Iiori-
nq Zieves neuronus/ i5 6iq neuronq prasi- - 'ntr.'t,ltUqJi | \ \
rlterlllc
Pailgosios
smegenys
nio ncrvo saknele
nis dirgiklis, paveikgs juntanojo neurono deies impulsas sukelia efektq, priklausantl Nutarinis Motoriniai
nervines galines
- receptorius, - galiln€-
se sukelia nervini inpulsQ, kuris juntamo
nuo m[sq valios. Toks judesys arba efektas Dvigalvis Zasto
raun1uo ramybds
impuisai
\Juntamieji
yra s4tutttitt gas, i.talingas.
siomis skaidulomis plinta nervines l4steles Iaze)c
(cenirrr) fink, todel radinamer: jtiili tosio.
Tuo paiiu metu gali vykti ir paprastas, r-.-
llrk<itti< nt>nka:. pa\yzd/iui, idnru* adat.r i
N 1\Ugaros
/,rii.,rrbn icenlrinemi\ {nrro peri[erijo\ piritQ, staigiai atitraukiama ranka, ir srde- srneSenys
Nugaros smegenu
nervinio centro link). liBa> prccbn-. i kurj isijungia pozievini,ri pilkoji medZiaga
Nuo iia impulsas gali iSplisti: centrai bei galvos smegenq Ziev6, t. y. mes Nugaros
1. Pasiekia nugaros smegenis, kuriq neuro- suvokiame dirginimo visum4, prieZastingu-
n.ri .iuniia atsalomrji impuls4, o ir. ne- m4 ir kita. Stuburo slankstelio ir nugaros
smegenq pjuvis (schema) Gavgs judinamaji impulsq dvigalvis
iasto raLrmuo susitraukia ir
stLlenkia ranka

Valingas judesys
 Vyro lytiniai organai
Vyro lytiniai organai yra lie stklifu, sikliCe-s
prielipas, siklinis lqtfikas, siklinis puslelts, sik-
los iimetnmasis latakls, oarpa, prieiiui linuka.
SdHide. Tai porine vyro lytine liauka (seHi-
dds: Zr p. 35). Jos funkcijos dvi: 1) vyriikqjq
lytinir] lqsteliq spcrmatozoidt! ganybn, t. y. jU
susiclaiymas ii spermatogeninio kanaldliq
epitelio ir 2) etdokrinint (vidines sekecijos),
t. y. \Triikojo lytinio hormono testosterono
sekrecija.
Palei uipakalinj ir viriutini seklid€s kraitq
tgsiasi pailgas kunelis, vadinamas siklidds
pnelipil (ii graikq kalbos epl viri i clidynoi
sdklidds).
{patinis seNides prie[po galas pereina i .ik-
lin! Iatak4, kuris jE palaiko kaip obuolio kote-
lis vaisiq. Latakas yra kietomis sienelemis,
paslankus. Kekviena seklide sudaryta ii
daugybes plonydiq vamzdeliq, vadinamq
Di t tgi uotn i>in i. sck i n in i s Aa nn l,.l io i<, kuriuo,e
I siveria i ilaple. Pereidami priebing liauk4, j4
gaminasi lydnes l4steles spcrnatozoidii.
Testosteronis iisiskiria i -
krauj4 ii tam tikrq
l4steliq (vadinamos leirliga lqsteltmis arba vi-
dine. \ekrecrjos 14stelemig, i:-ide-ciu'irt
tarp sdkliniq kanaleliq. S€klid€s guli plonos
ir elastingos odos maiSelyje (kapielyje). Jo
paviriius tankiai iivagotas rauk5liq, atsiran-
daniiq del kapielio odos raumeniniq skai
dulq pluoitrl susibaukimo.
Sdklid€s prielipas. Tai organas, gulintis ant
.eklides. Ji- .ud.rrytJ. i! shpriai rusiraiiiu\io
latakdlio, kuris leidZiasi Zemyn uZpakaliniu
sellides kr.rltu ((ia jjj at-rvelia seLlides ckr/-
tcli4 latawlini) ir ties uodega pereina j setlinl
/a/nka. SeUides prielipe galirne i.skirhi: gal-
vute, arba prieking dali, ku yra didesnd he-
gu kitos dalys, ktrfl1, arba viduring dal!, ao-
deg4, arba uZpakaling dali, kuri yra plonesr.r€
ir pereina i seklin! latak4. S€klides prielipo
kunelis labiau atsiskyrgs nuo seklides, tuo
farpu galvute ir uodega prie jos gana tvirtai
priaugusios galvute prijungia iS s€klidds
i3€je sekliniai- latakeliai, o uodegq jungia-
mojo audinio skaidulq pluoitai.
Sdklinis latakas. Tai tarpinis apie 45 cm ilgio
kanalas tarp sdklidds prielipo (yra jo tgsinys)
ir s€ldos iSmetamojo latako. Jis prasideda
seklides plielipo uodegoje, pasiekia dubeni,
pereirra uZ ilapimo p[Jes. perveria prieiine
liauk4 (prostat4), kurioje susijungia su sekli-
nes pnsleles latakeliu, sudarydamas seklos
iimetamqjj latakq.
Sdklinds pnslelis. Tai porinis uZ ilapimo
pDsles esantis organas, sudarytas i! labai su
sivingiavusio vamzdelio, kuri apgaubia kap-
sule. Vamzdelio gleivines liaukutes gamina
sls/stq sekretE, kuris ejakuliacijos metu rsme-
tamas i3 pusleliq ir ieina i spermos (ejakula-
to) sud€ti. P0sleliq sekretas svarbus lytiniq
l4steliq juddjimui po ejakuliacijos.
Sdklos ismetamieji latalai. Br-rd.rrni pricii-
n€je liaukoje, sudaryti susijungus seklniams
latakams ir seuiniq pusleliq latakeliui, jie lei-
d,/ia.i icmyn perverdami prrcirrq 1inu\.q ir at-
padalija i dvi skiltis. Seklos idmetamaisiais la-
takais sperma patenka i Slaple.
Varpa. V.rrpa yra iiorini\ v)ru lvtinic orga-
nas. Juo sperma patenka i noters lytinius ta-
kus. Jis yra ritinio formos, kiek suplotas isil-
gai, pasibaigiantis lygiu rausvu paplatdjimu
-ia varpos galvute. Galvutes virsuneje atsive-
ilaplts anga. Varp4 sudalo alg'tkur.riai,
juos dengia oda, galvutes srityje pereinanti i
laisv4 odos kloste, vadinamA aryoni?c. Pri-
ldausomai nuo issivystymo laipsnio ii dau-
giau ar maZiau uZdengia galvutg.
Awtknnioi tai du cilindro pavidalo erekti-
linio audinio dariniai, suspausti skersine
kryptimi, ties galais suplondjg. Jie sudaro
varpos ionus bei nugarine jos dali ir tgsiasi
nuo talpvietes (audiniq, uidarandiq apating
dubens sritD iki galvutds pagrindo.
Pieiini liarka tai vidinis vyro lytinis or-
ganas, sudarytas i3 raumeninio ir liaukinio
audinio. Liauka apsupa r'1rro ilaples pradZiq,
i kuriq, pervdrgs liauka, atsiveria sdklos i3-
metamasis latakas. Prieiine liauka isskiria
balzgan4 slgrsti, ejakuliacijos metu praskie-
diianti sperm4.
 I
Moters lytiniai organai Moters lytiniai organai
Moters lytiniams organams priklauso: kint- Gimda. Gimda tai lygus kriaui€s formos Slapimtakiai
:idi>. kia ditlaki', gintla, nakilis ir i:oriuiai -
raumeninis organas, kuriame isitvirtina ir KiauSintakio ampule KiauSintakio pasaitas
Iytiniai organai. nedtumo metu vystosi spermatozoido ap- Piltuvdlis
Kiaudidis. Tai porine ovalo pavidalo mote- vaisintas kiauBinolis, vadinamas gemalu ir Spurgeliai
riskoji lytind liauka, kurioje gaminasi lyti- v.risiumi. Ji yra dubenyje ldrp ildpimo p[\- KiauSides frontalinis Pakabinamasis
nes lqstelds (kiausineliai). Be to, ji isski a i les ir tiesiosios Zarnos. Forma primena 8- vis. Kiauiides Zieveje Kauiides iaiStis
krauj4 (vidinds sekrecijos funkcija) csfloge- I0 cm ilgio nupiduta klgi, nulreiptd vir(it- brgstaniiq ir sublendgs folikulas /
nus ir progestercnq (moteriikuosius lytinius Savasis kiausides raistis Kiauiide
ne Zemyrr ir dtsiverianti makities gilumoje.
hormonus). Skiriama viriutine gimdos dalis, vadinama | :\""e',
Kiaudid6s yra prie moters maZojo dubens kanu, kuri atitinka kflgio pagrinda, ir apati- Gimdos pjnvis: I r\unas !
sienos. Su gimda jas jungia savasis kiausi- n6 dalis beveik ritinine, vadinama koirle- I xur"ti"
d€s raistis. Pilvapldvd suformuoja kiauiides
llr; tarp -iiq dal:nl yta sqsmauka.lvykus ap-
\ Cimdos
pasaitE, kuriuo 5i prisitvirtina prie plaiiojo
vaisinimui joje implantuojasi kiauiinilis, Makities pjalvis:
gimdos raiiiio. Prie dubens sienq kiau3idd
kuris dia patenka ii kiausintakio ir virtgs Slapino pirsle
prisitvirtina pakabinamuoju raiSiiu, kuris j4
gemalu vystosi ilg4 laikq, kol gimdymo me-
palaiko. Staple
Kiauiideje yra daugybe (40-80 000) lytiniq
tu susitraukiant gimdos raumenims iistu- Varpuie (klitol is)
miamas laukan. Nestumo metu gimda ge-
l4steliq uzuomazgrt (folikulq); didesn€ jq
dalis sunyksta, lytinio brendimo pradiioje lokai padideja ir iSkyla aukityn ! pilvo
jq lieka keletas tukstaniiq. ertme. Po glmdymo gimda vdl susitraukia,
Makities anga
sumaieja.
Kiauiintakiai. i abiejo"e pu.e-
KiduSin L.rkj,r
se tesiasi nuo goninio kiauiides galo iki vir- Makdtis. Tai gana ilgas, platus ir elastingas
iuhnio gimdo. karnpo. Po ovuliJcijos (Uau- vamzdelis, sudarytas i5 raumeninio ir tun- Moters lytiniai organai (pjiivis)
iidds paviriiui iplyius ir kiausindliui iSejus giamojo audinio. Jis tgsiasi nuo gimdos
! i5or9) kiausintakiu kiauiindlis slenka i kaklelio iki lytinio plyiio. I makiti mens!
gimda. Joje, jeigu kiausinelis apvaisinamas, ruacijU meLu i- gimdos ii.iskiria kraujo ir
Apvalusis gimdos
isitvirtina ii ima vystytis gemalas. Neapvai- gimdos atsisluoksniavusios gleivines audi-
sintas Lidu.inelis paBalinam.lq per menesi- niai. Gimdant pio makiti iieina gimstantis Savasis kiauSides Kryzkrulir
nes. Kiaudintakio pavadinimas yra kilgs iS vaisius ir placenta. Lytinio akto metu ii raiStis
loiynq falbo- zodziu ouun ir varpos i maksti iisilieja sperma.
dkie - kiauiinis
lydeti. Vidinis kiduSintakio gala. pnsl6
nlsiveria gimdoie, ii virsaus ii dengia pil- ISoriniai lytiniai organai, Iioinians mo- Uodegikaulis
vapldve ir sudaro kiauiintakio pasait4, ku- ters lytiniams organams priklauso lytines Gaktine sQvarZa
ris leidZia kiaudintakiui Siek tiek judeti. lupos, makities prieangis, varpute. Did2io-
Kiausintaks yra apie 10 cm ilgio vamzde- sios l;tines lripos yra odos r.ruk<les, apri- Tiesioji Zarna
Slaple
lis. Skiliama pradine jo dalis (kiau6intakis bojandios lytin! plyij. Tarp didZiqjq lytiniq VaryutA MakStis
atsiveria j gimd4, perverdamas jos siena). I lupq yra mazosios lytines ltrpos, kudas taip
ISeinamosios angos
Son4 nuo jos yra siauriausia dalis pat sudaro oda. Iarp ma2qjq lytiniq ltlprl
smauka. Dar labiau i 3on4 nuo sqsmaukos- sA- su.idaro plyiys, vadinamas maklties prie
MakSties

yra ilgrausia ir paplat6jusi jo dalis kiau- an$u, i kuri uZpakalineje pus€je atsrvena
-
Sintakio ampule, pasibaigianti piltuv€lio makSties anga, o priekyje iiorine Slaplds
formos paplatejimu; jo kaStai nelygus. Jie anga. Greta gios angos yra - varputa (klito-
apsupa pilving kiauiintakio ang4, nukreip- ris), kuri savo sandara pdmena vyrq varpa,
t4 kiauiides paviriiaus link. tik daug maiesne.
Moters lytiniai ir Slapimo organai (sagitalinis pjnvis)
86
 Zodynelis
Adrenalinas antinksiiq Serdies iiskiriamas
hormonas,-kuris paruo3ia organizm4 bu-
simam liziniam veiksmui, greitina Sirdies
darb4, gerina raumenq aprupinimA krauju,
Lai kuriq lepenyse ir riebduniame k[no au-
dinyje esaniiq mediiagq virtimq gliukoze
bei riebalinemis rngstimis, po to lengvai
virstaniiomis energija.
Aksonas (neudtas) nervines l4steles, arba
neutono, atauga, -kuria nervinis impulsas
sklinda i3 r.rervines lasteles kunelio i perife-
n4
Alveold apibendrintas terminas, reiikiantis
- Dubuo
maZ4 ertmg (pvz., danties guolis apatiniame
Zandikaulie arba oro puslel€s plauiiuose).
Antigenas terminas, nusakantis koki4 nors
organizmui svetim4 medZiagq, kuri, pateku-
si i i!. suketia fliologing realcija. o,i an-
- sedynkaulio.
Antikinai
- baltymai, susidedantys i5 kai
kuriq organizmo l4steliq. Susidaro tuo me-
tu, kai gvetimos medZiagos, vadinamos an-
tigenais, isiskverbia i organ;zmA.
Apvaisinimas vyri3kosios lytines lastelds
-
(spermatozoido) susijungimas su moteri5kq-
ja (kiau3in€liu). Ii jq susidaro viena .l4stel€,
vadinama zigota, i3 kurios vystosi gemalas.
Apvaisinimas normaliai lvykta viename i!
2 kiauiintakiq, kurie apvaisint4 kiauiin€li
perneba i gimd4, ir jis isitvirtina gimdos
gleivindje.
Audinys panaiiq l4steliq, atliekaniiq koki4
nors joms budinge funkcija (raumenr.!, sme-
genq, krauio apytakos ir kitq), junginys.
Ausies trimitas, arba Eustachijaus vamzdis
- rinines- liaukos {pv,/., prakaitol iiskiria cavo
plonds kdnal,rc, jungianli> \ iduring ausi su
nosiarykle. Jis islygina oro sldg! abipus au-
sies bugnelio.
Bianduolys
- centrin€,
lis, be genetines
tankiausia l4steles da-
informacijos, dar tudnti
baltymq, kontroliuojanti visus l4stelese
vykstaniius procesus.
Bronchai
-vamzdeline. :lrukffiros, kuriomis
oras patenka i plauiius ir i3 jq paialinamas.
Plauiiq vidule bronchai daug kartq iSsidalo-
ja iki smulkiausiq iakq, bronchioliq, savo
ruollu vedanciq ialveoles smulkiausius
- gedna glikogeno sintezq kepenyse. Be to, dis
kvepavimo takq maiSelius, kuriuose vyksta
duiq apykaita tarp ilveplo oro ir kraujo.
Diaftagma plona raumenind ploksteld, ski-
-
rianti kldnes eftne nuo pilvo ertmes. Ui-
88
pakalind jos ddis jungiasi su juosmens sriti-
mi ir apatiniais Sonkauliais, o priekind su
apatiniu krutinkaulio galu ir
Susitraukdama ji
Sonkauliais.
padidina krutinds lastos
tu4, leisdama ofui pl[sti i plauiius.
pagrindinis kvepavimo raumuo.
Dirgiklis veiksnys, skatinantis tam tikrus
- reakciia arba jufirning organiTmo
polgcius,
veikla.
Dirglumas organizmo sugebejimas reaguo-
ti i ivairiq- riigiq dirgiklius.
Pagrindin€s dir-
glumo formos yra: regejimas, klausa, l}teji-
mas, skonis ir uosld ir kt.
kaulinis Ziedas, palaikantis pilvo ir
dubens- ertmds organus ir perkeliantis kuno
svori i apatines gahnes. UZpakaline jo dali
sudaro penkirl stuburo slankstelirl junginys,
vadinamas krytkauliu; o Sonus
- dubensir
kaulai, sudarlti ii klubakaulio, gaktikaulio
Folikulas
- maia pasleld, I5 odos plaukq
maiSeliq (folikulq) i5191a plaukai; kiaubidZiq
foiikuluose kiauiiddse bresta kiaudindliai.
Geltonoji d€mi maZa zona akies tinklaind-
- Labirintas
ie, kr-rr susikerta optirlds akies a(ys, cia yra
daugiausia foloreceploriq, ji jautriausid Syie-
saL
Cenetinis kodas
- azoto bdlas, issjdesaiusios
grandine iSilgai nukleino Inggiiq lEsteles
taip, kad igalina koduoti baltym4. Kiekvie-
na tdjrl baziq $andis lemia kurios nors vie-
nos specifines aminorugsties itraukima i bal-
t)'rno $andine.
Gimd'.mas vaisiaus iistumimo ii girndos
faze, vyksta ritmiskai susitraukiant gimdai,
susitraukimus skdtind cpecifiniai hormondi
(olsitocina., gaminama: pasmegenineje
liaukoje hipofizeje).
Gleiv€s -klampus gleiviniq liaukq sekretas
- tepantis ir apsaugantis gleivinirl
(skystis),
pav[srq.
Hormonai
- chemines medZiagos, endoki-
niniq liaukq iSski amos tiesiogiai ikaujE ir
veikianiios daug kuno audiniq.
Insulinas
- hormonas, iiskiriamas kasos sa-
leldse. Reguliuoja gliukozds kieki kraujyje,
stimuliuoja jos patekima i3 kraujo ! audi-
nius, slopina jos Bamyb4 i5 aminorugidirl ir
hormonas maiina riebalq atsargq mobiliza-
.iia pnpYcii^c orhvh'i
subjektlvus pat]dmas, atsirandan-
Jutimas
-
tis dirginant juntam4ji neNE.
Kapiliarai
- maiiausios kraujagysliq iakelds,
prasiskverbianiios I visus organizmo audi-
nius, kuriomis i l4steles ne5amas deSuonis
ir maislo med)iagos, o ii audiniu iineiami
Tai mediiagq apykaitos produktai. Tai patys
maziausi arterijq ir venq iSsisakojimai, ku-
riais kraujas ii arterijLl patenka i venas, kad
vel griZtq i apytakos rata.
Kasos (Langerhanso) salelis kasos l4stelir.l
grupds, iiskirianiios insulin4- ir gliukagon4.
Kaulinis audinys rnedZiaga, sudaranti or-
-
ganizmo gdauiius. Didzioti kaulinio audinio
dalis sudaryta i3 kaulinio audinio lasteliq ir
mineraliniq druskq (pvz., kalcio fosfato),
jungiamojo audinio l4steliq, baltyminir.l
struktirq, kurios suteikia kaulams tam tilq4
elastingumq.
Kiaudinilis
- moteriska lytind lastel€, nega-
linti savarankiikai juddti, tu nti apibrezt4
chromosomq skaidiq, lygq pusei esandiq ki-
tose organizmo lQsteldse.
Kiauiintakis vamzdelit jungiantis gimda
su kiau3ides- aplinka.
vidines ausies siste-
- sudednga
ma, sudaryta i3 skysiiu uZpildytq kanalq,
Luriuose yra nerviniu l4sleliq, reaguojaniiq
i pusiausvFos, t. y. kl1no padeties, pokytius
erdvdje.
L4*ela elementad g'.l/oji sistema, Sebanti
-
savarankiSkai egzistuoti ir daugintis. L4stel6
taip pat )Ta elementarus kiekvieno aukltes-
niojo ortanizmo struktirinis vienetas, kudo
viduje vyksta medZiagq apykaita, genetiSkai
nulemta dar gemalo vystymosi stadijoje.
Liauka organas, gaminantis seketa. Egzok-
sekreta pro idtekamuosius kanalelius i epite-
lio pavidiq, o endokrinines fiaukos sekreta
(hol/ronrs) isskiria tiesiai i kraujo kapiliarus.
LieZuvdlis
- maZa mink3tojo gomudo atau-
ga, kabanti burnos ertmds gilumoje.
Limbind sistema galvos smegenq pagum-
burio, migdolinio branduolio ir speniniq kir-
nq bei galvos smegenq Zievds nerviniai cen-
trai, nuo kudq priklauso emocijos ir kittl
f unkcijq reguliavimas.
Iipazds fermentq grupe, esanli kasos ir
iarnyno sultyse, kuri vir3kina riebalus, pa-
veiktus tulzies.
Lytejinas jaulruma- slegiui, veikiandirm
od4. I
-
sldg! reaguojaniios nerr'inds galunds
tankiausiai issiddsiiusios itin jautriose zono-
se, tokiose kaip llpos arba pirSq galai.
Medziagq apykaita
- lomplekas cheminiq
medZiagos pakitimq ir juos lydiniiq energe-
tinirl reiskiniq, kurie vykta organizme arba
Iqsteleje, kad juos sudaraniios g]n/os me-
dZiagosuisikonsewuotq atsinaujintll.
Nagai kieta piritq galq danga. Ji auga dau-
- nJgo guolio l.rstelem(, esaniioms
gin,rntis
apie ,ogo d{k l, h sudaryta daugiausia ii ke-
ratino ragin€s mediiagos, esaniios taip
-
pat plaukuose ir iioriniame epidermio
sluoksnie.
Nervas neuiniq skaidulq pluoitas, per-
duodantis impulsus i6 centrines nervq
sistemosi periferij4 ir atvirKiiai.
Nervinis mazgas neuronq lasteliniq kanr.l
sankaupa, sudamnLi nervo sustorejima arba
esanti Breta nervo.
Neuronas nervind l4stel6, sudaryta ii lEste-
- nerviniq galunir!, vadinamq den-
linio klno,
drifais, kwie p ima impulsus ii gretutiniq
neuronq, ir ilgos ataugos, vadinamos akso-
nri, kuris perduoda irnpulsus kitiems neuro-
nams, raumenims bei organams.
Organizmas kunas, glvos btr-
- gyvybingas
tybes sinonimas; turi specifing formq bei
cheming sudeti, sugeba iblaikyti, o kartais ir
atnaujinti savo form4, struktir4 bei daugin-
li-, suleikdama\ 8y\rybg kitiems, panaiiem<
l save olganrzmams.
Pagumbuds (hipotalamas) * galvos smegenq
dalis, esanti tarp galvos smegenq didZiqjq
pusrutuliq. Ti <udaro nerviniai ceLrtrai, regu-
liuojantys daugeli organizmo gl.vybinirl
procesq: riebalq ir angliavandeniq apykait4,
miegq, kino temperatiir4, Iytine veikl4 ir ki-
tus.
Pilvo erhnd apatine lienens dalis tarp diaf-
ragmos ir dubens; joje yra kai kurie svarbos
vidaus organai: inktai, kepenys, skandis,
Zarnl'nas ir kiti.
Plazma vandeninis druskq ir baltymq tir-
palas, -sudaranfis slgsl4j4 k-raujo dat!.
Pleura (ktrtinpleve)
- dviguba
metiSkai supanti plauiius;
pl€veld, her-
iSorinis jos lapelis
pdauga p e krutines sienos vidaus, o vidi-
nis pde plauiir; isords. Slidtrs abiejq lape-
liq pavirSiai leidiia plaudiams kvepuojant
jud€ti ktrtines ertm€je be t nties.
Pisld
- tamprus
me laikinai
raumeninis maiselis, kuria-
gali kauptis slglstis. TipiSki pa-
B9
 \\tzditlai: ikpimo piisle dubens ertmdje (joje tineie iirdie. dalyie, smegenu.kilveliai
Terminq rodykle
kaupiamas dlapimas) ir faliies pasle (kurioje galvos srnegenyse.
-
kaupiama kepenq pagaminta tuliis).
Adrenalinas 34, 50 Blauzdikaulis 16 Inkstai 50, 52
Smegenq vingiai
RaiSiiai skaidulinio jungiamojo audinio - netaisyklingos
galvos smegenq pavirdiaus
formos
iikilimai, gerokai
Akiduobe 8 Bronchai 36 Inksto kunelio kapsule 52
pluoitai,- palaikantys kaulq ]ungiiq rr s4na-
Akies Burna 28 Inkstr-l
padidinantys galvos smegenq Zievds pavir- akomodacija 54, 56 geldeles
riLl stabilum4. Sitl. - kraujagyslinis dangalas Cementas 28
- speneliai50,64
52

Raukas Ziedinis raumuo, galintis atsidarlti Spermatozoidas - - taurelds 52

-
ir uZsidaryti. - vyriika
rinti galvE ir uodega,
lyfine l4stel€, tu-
kuri suteikia jam gali-
54 Cheminis apdirbimas 30
-Insulinas 34
Raumuo visuma raumeninirl skaidulq, ku- mybg savaranki5kai judeti; kaip tu kiaujind- - memblana 54 Chimozinas 30
-
dos susitraukia paveikus dirgikliui, daZniau- lis ji yra haploidind ir turi apibr€Zta chro-
obuolys 54
- raumenys 56 Chondrocitai 4 lsiurbimas 32
-Akis 9 Iskandis 26, 30
siai d61 nervq sistemos veiklos. mosomq skaitiq, lygq pusei esaniiq kitose Iieinamoji anga 26
Danties kaklelis 28
Receptoriai tam tikos l4stelds arba nervr-
- - organizmo lqsteldse. Akytkaulis 6, 8, 62, 74 Dantis 8, 26, 28 Iieinamosios angos raukas
n€s galtrnes, jautrios tam tikriems dirgik- Salinimas tekskretiia,
liams ir perduodandios impulsus nervrmq
- Inedziagu dpykrilos
produktq, iu Jielanu i.slgrimas ij orgdniz-
Akytkaulio piltuvelis 74 Dantys 26, 32
Akytkuniai 84 iltiniai 28 ISmatos 32
centry link. mo; pvz./ vandens gary ir anglies dvidegi- Akytoji plokiteld 6 - knminiai 28
Refleksas
- reakcija ! dirgikli. Anatomidkai
nio palalinimas plauiiais bei Slapimo i5s19- Aklas 26 -Dantq emalis 28 Jungiamosios Sakos 76
reJlekso lankq sudaro: juntamieji receptoriai; rimas veikiant inkstams. Alkunkaulis 14
Delnas 14 Jungine 56
lcentriniai nerviniai pluoitai, perduodantys Slapalas - medziagu, turiniiq azoto jungi- Amilaz€ 30
niq (pvz., baltymul, apyl.ritoc galutinis pro-
Dendritai 70
impulsus i centuine nervq sistemAi laidai, Androgenai 34 Dentinas 28 Kaktikaulis 6, 8
esantys cenhineje neNq sistemoje, ir ii jos dultas, laip azot.r- iisis[ria Slapimo pavi- Antakiai 56 Kanalai
Dilbis 14
iieinantys nervai, perduodantys impulsus i dalu. Antgerklis 26, 30, 36 klausos 60
Druskos rugitis 30
organus (raumenis arba liaukas). Tikroii oda (delma) odos sluoksnjs, esantis Antinksiiai 34 50 - pusratiniai 60
Rezus faktorius po epidermiu. - Aorta 44, 46
Dubens lankas 16
- seklos iimetamasis 84
kraujo klnelirl
- raudonqlq
membranos molekuld, esanti ivairiq genetis- Tiltas - smegenu kamieno dalis, apa(ioje Ap).varpd 84
Dubuo 16, 50, 52
- Salinimo 50
kai apibreztq formq. (uZpal<alyie) suaugusi su pailgosiomis sme- Arklio uodega 72 -Kandiiai 28
Altefiia Ejakuliacija 84
genimis, o viduje (prielyje)
Riba
- kritinis dirgiklio intenslvumo lygis, - su smegenq
koiytemis {vidurinemis smetenimist. I ja at klubo 45
Endokardas 40 Kankorezin€ liauka (epifi-
Zemiau kudo nervjn€ skaidula nereaguoja;
ejna kl.tusos neno impulsai. o ji jos iseina
- miego 46 Epidermis 66 zd) 34, 74
kiekvienas didesnis uZ ribq dirgiklio inten-
nervaj, inervuojantyc veido rdumenis.
- paraktin€ 46 Epikardas 40 Kapiliariniai kamuoleliai 52
syvumas sukelia intensJvq nerwin! impuls4.
'Iirliis tiGtokas skystis, ialsvos spalvos ke-
- plauir4 36, 44, 46 Ertme 4 Kapliai 28
Riebalinis audinys jungiamasis audinys,
penq- sekretas, iStekantis tulZies lataku i
-Aiarikaulis 6, 8 - guZduobe 4, 16 Kap3elis 84
kuriame yra daug -riebaliniq lAstelir4i jis su- sanarind 4, 6,8, 14, 18 Kasa 30, 34
dvylikapir3tg ZarnA. Jo atsargos sukaupia- Aiarq liauka 56, 68 -Estrotenai 34, 86 Katabolitai 50
daro tankq poodini sluoksni, apsauganti or-
mos tuliies pusleje. mechanizmas 68
ganlzma nuo temperatarros poveikio ir kau-
Uosld jautrumas
-Atauga Katarakta 54
piand nemaZa maisto medziagq atsarga. - dirginant kvapams, atsimndantis
Fibrinas 42
Kaukole 70
chemiSkai nosies ertmes viriufines - gaidZio skiautere 6 Kaulai
S4narys
- kaulq
bet nebtrtinai
susiiungimo vieta, dainai,
suteikianti galimybe atlikti Ju-
dalies receptorius. ketedne 10
- kirmdlind 26 Gaktikaulis 16 - blauzdos 16
Vaga griovelis, dalijantis smegenq pavirsirl - skersine 10 dubens 16
des!. Galinis laidas 70, 72 - nosies 6, B, 82
Sausgysld tuirtas skaidulinis pluostas, su-
I skiltis. - snapine 14 Gelt[ge 50 - palieZuvinis 8
darytas i3- kolageno (sinlinio balt)'mo), pri- -ATF 38
Vaisius Zmogaus organizmo vystlrnosi II
-
stadija, po aituntos neitumo savait€s; iki tol GerkJi 26, 36 - peties 14
tvirtinantis raumeni prie kaulo. vadinarnas gemalu (embrionu). Atlantas 6 Gerklos 26, 36 - pedos 16
Sekrecija Gerklq kydulys 8 - pi$to 14
- medZiagq pasigaminimo liauko-
se, tiek organizmo viduje (hormonai, skran-
Venos platios kraujagysles, kuriomis i3 au-
-
Ausies
kauielis 60 Girnda 86 - rankos 14
dZio sultys, ir kt.), tiek ir isordje (prakaitas),
diniu i sirdi teka netekq. deguonies ir priso- - nervas 54 Girnela 16 -Kaulas
tintas anglies dvideginio kraujas. Tik plau- - ovalusis langelis 60 Glikogenas 34, 50
Procesas. tiq venomis teka deguonies prisotintas - prieangis 60 Gomurikaulis 6, 8
daugiakampis didysis
Sinapsd
- dviejq
kur susilieiia
neuroml susijungimo vteta,
nervin€s skaidulos ir impulsas
krauias.
trimitas (Eustachijaus ' Gomudo migdolai 28
1.4
daugiakanpis
perduodamas ii vienos l4stel€s i kit4.
ligota- *apvaisinta, skylanti lytine hstele. - Yamzdis) 26, 60, 62 lankas 8 - maZasis
Zarn5mas kanalas, einantis nuo skrandiio
Ausis 47 -Gumburas 4, 11
L4
Skilvelis
- tuituma (ertme); Zmogaus ktrne iki iieinamosios angos, kuriame maistas
-
galvinis 14
iu 1.ra daug: pvz., iirdie: skilveliai apa- virikinamas ir lsiurbiamas. kaklinis 14
Balso ply5ys 36 Hemoglobinas 38, 42 - Iaivelis 14, 16
90
Blakstienos 56 Hormonai 34 - palieZuvinis 8
- 91
 - trikampis
Zirnis 14
14 Liaukos
lytinds 34
NeNrl sistema
parasimpatine 70, 76 Raktikaulis 14 Smegenq Tropiniai hormonai 34
-Kaulind sraigd 60. - prakaito 66 - simpatine 70, 76 Raumenys dangald,70, 72
- didzioji jungtis 72 TulZies pnsld 30
Kaulq jungtys - pdeskydines 34 -Neudtai 70 - akies 56
- galvos ir nugaros sme- Tul2is 30, 50
s4nariai 18 - riebalines 66 Neurolema 78 kumplyno 54
- gentl skyslis 70, 72, 74 Turkiskasis balnas 74
- iitisines - seiliq 28 Neuronai Biaudiamasis 66
-Kepenys 30,1850 -Liemuo 16 postgangliniai 76
-plauko
Rieias 14
- kietasis dangalas 70
Uodegikaulis
Kiausidds 86 Liezuvets 28 - 6rpo:nolihi,i 76 Rykle 26, 36 kojytas 72
- Svelnusis dangalas 70 mazgas 76
Kiausintakis 86 LieZuvio speneliai 64
-Nora8as 6, 8, 62 - nervas
Kilpele 60 Lieiuvrs 8, 28, 64 Nosiaryl.Jd 26, 28 S4narinis tepalas 18 - vrngtrai, 72 -Uodziamieji80 stolmenys 62
Nosies S4nario kapsuld 18 voratinklinis dangalas
Klubakaulis 16 Limfa 30
edmd 6, 8
- 70 Uremija 52
Kolbeles 54 Limfos susidarymas 30 Sausgysles 18
- kaulai i:ieve 72, 82
Kolektoriai 50, 52
Kortijaus organas 60
Lipazd 30
Lytejimo knneliai 66
-Nosis 62 6, 8, 62 Sauspldvd 18
Seiles 28, 30
-Smilkinkaulis 6, 8 Vandeningas akiq skystis 54
Speneliai Varpa 84
Kortizolis 34 Lytiniai organai SeKides 84
Kramtymas 30 isoriniai mote$ 86
-Lytinis
Oda 66
Odena 34
Sdklides prielipas 84 - inkstq 52
lieLwio 64
Varpos galvute 84
Kraujo knneliai 40 aktas 86
Oksitocinas 54
SeHines pusleles 84 -Sperma 84 Varyutd 86
baltieji 42 SeHinis latakas 84 Vena
- raudonieji 38, 42 Maisto ryre 30 Serumas 42
Spermatozoidai 84 paraktine 46
-Kremzld 4 MaiSelis
Pakauikaulis 6 Stutes lit
Spermos susidarymas 84 - plauiiq 36, 44, 48
4, 18 Pasmegenine liauka (hipo- Stempld 26 -
- s4nario
ionkaulio 12 - ovalusis 60
pailgasis 60
hze) 34, 74
Skaidrioji pertvara 74
Skydliauk6 16
stiklaknnis 54, 68
tuBaioji 48
Yyzdys 54
-Kriaukld 6, 8, 62 - plauko 66 Peiiai 14
Skilveliai
Stipinkaulis 14
Vokai 56, 58
KryZkaulis 16 -Maltaze 30 Pepsinas 30 Sultys
Krumplys 4 Mazgar 70, 76
Pepsinogenas 30 - galvos smegenq
dirdies 40
72, 74
- kasos 30 VoZtuvai

IGndnkaulis 12 MedZiaga
Perilimfa 60
Peristaltiniai judesiai 30
-Skliautai 26 - skandzio 30
- getutiniai 30
pusmdnuliniai 42, 44
Krntinpldve 36 -VoZtuvas
Kubakaulis 16 - baltoji 70
pilkoji 70
Pienin€s kraujagyslds 32 Skonio duobut€s 64
Skrandis 26
ServlKaulls 10
-Membrana Pirbtakauliai 14, 16
Skuostai 28
Sirdis 40
- dviburis 42, 44
galviniai 14, 16 Slapalas 50, 52, 66 klubinds aklosios Zarnos
Labirintas 60 akies 54
- bugnelio viduriniai 14, 16 Skruostakaulis 8 Slapimas 4
- 26
Laiptai
- dengiamoji60 60 -Plaktukas 60 Slanksteliai 10 StaPUno Pusle DU, Jz tlibutls 42, 44
- bngnelio 60
- tepalind 18 Plauaiai 36 asinis 10 Slapimtakis 50, 52 -
prieangio 60 Plauiiq alveolds 36 - juosmens 10
- -Meniskas .18 - kaklo 10 Slapld 50, 52, 84, 86 /-andtKaulls t)
Plaukas 66 Slaunikaulis
Laktoze 30 Mente 14 Plauko maiielis 66 - kryimeniniai 10 Slaunls lr)
16
- apatinis 8
Lastele Mielininis dangalas 11 svognnelis 66 - kutinds 10 Snervds 36
virsutinis 8
Leidigo 84 Minkitasis gomurys 12 -Plazma - uodegikaulio 10 Lafna
- nervind
42
-Slankstelio anga 10
- 70
Purkinjd 72
Momenkaulis 34
Monrd angos 74
Pleibtukas 16
Plok-iretds 42 knnas 10
Tarpiniq smegenq gum- - akloji 26
dvylikapirift 26, 32
Latakai Mucinas 28 Prakaitas 66 -Smegenel.s 72, 74
b.urai 74 - gaubtine 26, 32
Tarpslankstelinis diskas 10 - klubine 26, 32
kasos 30 Prasiskverbimas 42 Smegendliq pusrutuliai 72,
- kepenq 30 Neftono (Henl€s) kilpa 52 Prieangis 60
Ibstosteronas 84 - plonoji 26
- krDtininis 42 Tikoji oda 66
- IjestiJle 26, 32
Nelvai Priekalas 60 Smege^ys 72, 74 TinlJain€ 54, 68
- storoji 26
- limfinis 42
tuliies 30 - galviniai 78
nugariniai 80
Prieiind liauka
Prieiirdziai 40
84
- didi:iosios 72, 74 Tiroksinas 34
- t.uEtiojl 26, 32
-Lazdelds 54 - pilvo 76 Prievartis 26
Balvos 70, 72 Tracheia 36
-Zar LI gaweliai 26, 32
nugarcs 70, 72, 74 Tripsinas 30
Lq3iukas 54, 56, 68 Nervas Progestelonas 34, 86 - patfgosios 72, 74 Trombocitai 42 Zasfikaulis 14
Lg3iuko kapsule 54 -
Liauka - klajoklis 70, 76
lieZuvinis ryklds 64 Ragena 54
asaq 56 - regos 54 Rainele 54, 68
* Malpigio 52 - uoslds 62 Rai3diai 18
n,i'rcihp rR -Nerviniai rezginiai 76 kiauiides 86
92 -
 IL|USIBACTJU BODYKLT

Criaudiai 5 Griaudiai
7 IGukoles kau.lai
9 Galvos kaulai
Il Sh:hrra<
i3 KnltinFs laqlns ka,rl,i
15 Vir;utiniq gahnirl kaulai
17 Apafiq gahniq kaulai
Gdaudiai. Raumenq sistema 19 Jungtys n raildiai
21 Galvos ir kaklo raumenys

25 Kirrq raurnenys (uzpakalinis vaizdas)

Vtulkinimo organq sistema 27 VtuSkinimo organq sistema
29 Bu.rna ir dantvs
31 \,irikinahasistraktas
33 Virikinamasisbaktas
Mdaus sekrecijos liaukq sistema 35 Liaukos
Kvepavimo organq sistema 37 K
39 Kvepavimofiziologija
Ap,'takos olganq sistema 41 Sirdis
43 Sraujagysles, limfagysEs ir kmujo klneliai
45 Sirdies ir aortos voituvai
47 Didziosios artedjos
49 DidZiosios venos
Slapimo orgatul sistema 51 Slapimo organq sistema
53 Inkstas
Jutimo organai
57 Akis
59 Rega
51 Ausis
63 Nosis
65 Skonio olganas
67 Odos jutimo organai
69 Jutimo organq fziologija
Nen'q sistema 71 Galvos ir nugaros, atba centrin4 neNq sistema
73 Smegenys
75 Didiiosios (galnes) smegenys ir nugalos smegenys
77 Autonomin€ (vegetacine) nervq sistema
79 Galviniai nervai
81 Periferine nervq sistema
83 Nerv!+ sistemos fiziologUa
' Lytiniai organai 85 Vyro lytiniai organai
87 Moters lytiniai organai
rLIUsrRUorAs Zlttvnns

FrzroloctJn. Zvrocus
ZOOLOGIJA. BESTUBURIAI
ZOOLOGIJA. STUBURINIAI
BOTANIKA
CHEMIJA
FIZIKA
ASTRONOMIJA

rsBN 5430-02714-6