Professional Documents
Culture Documents
თავი 12. ალკალოიდები
თავი 12. ალკალოიდები
1
gamokvlevebi. ase mag. 1792 w furkruam qinaqinis xis qerqidan miiRo
fisovani nivTiereba, romelic alkaloidebis jams warmoadgenda; 1797 w
bomem xaSxaSidan gamoyo kristaluri ~marili~, romelic teqnikuri
narkotini iyo; SemdegSi 1802 w denorma miiRo ~amfionis marili~ _ es
iyo narkotinis da morfinis narevi; 1804 w seguenma marTalia gamoyo da
Seiswavla morfinis fizikuri Tvisebebi, magram am SenaerTs saxeli ver
daarqva. mxolod sertiurnerma daagvirgvina es gamokvlevebi da amiT
daamtkica jer kidev XVI s paracelsis mier gamoTqmuli mosazreba, rom
mcenare Seicavs da misgan SesaZlebelia miviRoT e.w. `aqtiuri principi~
(e.i. biologiurad aqtiuri nivTierebebi).
alkaloidebis gamoyofiT daiwyo axali era medicinasa da qimiaSi.
XIX-XX ss mijnaze mTeli msoflios farmacevtebma da qimikosebma
gamoyves rigi umniSvnelovanesi alkaloidi. maT Soris kofeini _ rungem
1819 w., qinini _ peletiem da kaventum 1820 w, risTvisac madlierma xalxma
parizSi maT Zegli daudga. imave wels maT miiRes striqnini da brucini;
nikotini gamoyves poseltma da reimanma 1829 w., atropini – meinma 1831 w
da mravali sxva.
1928 wels sakavSiro samecniero kvleviT qimiur-farmacevtul
institutSi (nixfi) akad. a. orexovis xelmZRvanelobiT Camoyalibda
alkaloidebis ganyofileba da amiT saTave daedo ssrk-is yvela
regionis, maT Soris kavkasiis floris Seswavlas. am skolis pirveli
alkaloidi iyo anabazini, romelic kaliumis permanganatiT daJangvis
gziT gadaiyvanes nikotinis mJavaSi da erTdroulad daamtkices, rom is
iseTive inseqticidia, rogorc nikotini. Semdegi didi monapovari iyo
platifilini (a. orexovi, r. konovalova, 1933 w.), salsolini,
salsolidini (a. orexovi, n. proskurina, 1933 w.) mogvianebiT galantamini
da misi jgufis alkaloidebi (n. proskurina, l. areSkina, 1947-52 ww).
aRsaniSnavia, rom unikaluri farmakologiuri aqtivobiT gamorCeuli
platifilini da galantamini miiRes p. masagetovis eqspediciis mier
saqarTveloSi Segrovebuli endemuri mcenareebis xarisSublasa da
TovlqveSasagan. momavalSi alkaloidebis kvlevis centrma moskovidan
taSkentSi gadainacvla. a. orexovis mowafeebis s. iunusovis da
TanamSromlebis mier uzbekeTis mecn. akademiis mcenareTa SenaerTebis
institutSi gamokvleuli iyo Sua aziis 4 aTasze meti mcenare, daadgines
300-ze meti alkaloidis struqtura da gamoavlines 100 cnobili
alkaloidis axali mcenareuli wyaro. xolo a. sadikovis
xelmZRvanelobiT uzbekeTis mecn. akademiis bioorganuli qimiis
institutSi gamoikvlies 3 aTasze meti mcenare, alkaloidebis Semcveli
aRmoCnda 300, romelTagan miRebuli individualuri SenaerTis
raodenobam 300 gadaaWarba.
sabWoTa mecnierebis mier gamoyofili da Seswavlilia
medicinisaTvis mniSvnelovani iseTi alkaloidebi, rogoricaa berberini,
paxikarpini, sferofizini, sekurinini, kolxamini, galantini, liqorini,
2
glaucini, Termofsini, kondelfini, brevikolini, aimalini, vinkamini,
senecifilini, eqinopsini da sxv.
saqarTvelSi alkaloidebis Semcveli mcenareebis Ziebas mecn.
akademiis farmako-qimiis institutSi Caeyara safuZveli 1932 w, sadac
alkaloidebis qimiis ganyofilebaSi (q. mujiri, v. vaCnaZe) gamokvleulia
2000 meti mcenare, gamoyofili da struqturulad dadgenilia 200
alkaloidi, maT Soris axalia 32.
alkaloidebis qimiis Seswavlas ukve moxseniebuli mecnierebis
garda didi Rvawli dades r. horvardma, t. henrim, s. sibatam, f. Santavim,
h. boitma, a. bankovskim, v. lazurevskim, a. kuzavkovma, v. malikovma da sxv.
alkaloidebis aRmoCenidan TiTqmis 200 w gavida, magram am SenaerTebis
mimarT yuradReba mainc ar neldeba.
alkaloidebis udidesi raodenoba, maTi agebulebis sxvadasxvaoba
da gamoyofili individebis garkveuli nawilis ara saTanado Seswavla
mecnierebs xels uSlis zusti klasifikaciis SemuSavebaSi. h. boitma
mogvawoda alkaloidebis metad dawvrilebiTi klasifikacia _ 59 jgufi.
sxvebi ufro amsxvileben struqturiT axlomdgom alkaloidebis
jgufebs, an gamoyofen calkeuli ojaxis an gvaris alkaloidebs. mag.
amarilisebrTa alkaloidebi, mariamsakmelas, xanWkolas alkaloidebi
da sxv. gvxvdeba miTiTeba specifiuri struqturis jgufebze _ mag.
tropanuli, tropolonuri, striqninis alkaloidebi da sxv.
yvelaze ufro aRiarebulia a. orexovis mier SemuSavebuli
klasifikacia, romelSic ZiriTad niSnad miCneulia alkaloidis
molekulaSi azotSemcveli heterociklis (indolis, qinolinis,
pirolidinis, purinis nawarmebi da sxv.) agebuleba, sul aseT 12 jgufs
(tips) ganixilavs. TviTeul jgufs Tavis mxriv yofen qv. jgufebad. ix.
TandarTuli sqema # ... da zogierTi alkaloidis CamonaTvali, romelTa
Tanmimdevrobis Sesabamisadaa saxelmZRvaneloSi dalagebuli maTi
Semcveli mcenareebi da nedleuli.
sqema. #...
OH CH3
CH NH CH3
sferofizini, kolxicini,
CH
kolxamini
3
efedrini
2. jgufi pirolidinis da pirolizidinis
N
N platifilini,senecifilini
H
saracini,staqidrini, simfitini
N N
anabazini, lobelini,
H mimozini, nikotini,
piridini piperidini ricinini, koniini
5. jgufi qinolizidinis
N anagirini, citizini,
Termofsini,soforamini,
paxikarpini,sekurinini
6. jgufi qinolinis
4
N qinaqini, qinidini,
cinqonini, eqinopsini
7. jgufi izoqinolinis
N
morfini, kodeini, papaverini, glaucini,
berberini, helidonini,
sangviritrini, gindarini,
galantamini, liqorini
8. jgufi indolis
brevikolini, ergotamini,
N
harmini, rezerpini, aimalini,
H
serpentini, vinkristini,
striqnini, fizostigmini
9. jgufi qinazolinis
N
peganini, vazicinoni
N N H
N N
kofeini, Teobromini, Teofilini
5
11. jgufi diterpenis
H3C N
akonitini, meTilikakonitini,
kondelfini, zongorini
iervini, rubiiervini,
fsevdoiervini,
izorubiiervini,
solasodini,
tomatidini
N
F
E
O
C D
A B
solasodini
HO
6
Jangbadis raodenobaze. uJangbado alkaloidebi aqroladi zeTiseburi
siTxeebia, zogjer axasiaTebT usiamovno suni, aseTebia: nikotini, koniini,
paqikarpini, peletierini, anabazini. zogierTi alkaloidi Seferilia, mag.
sangvinarini – narinjisferia, berberini _ yviTeli. rigi alkaloidiUui
– sxivebSi iZleva damaxasiaTebel fluorescencias. alkaloidebi
optikurad aqtiurebia. Tu polarizaciis sibrtyes marcxniv abruneben,
xasiaTdebian ufro maRali farmakologiuri aqtivobiT, vidre marjvniv
mbrunavi.
alkaloidebi mcenareSi moipoveba organuli mJavebis marilebis
saxiT, umetesad vaSlis, limonis, qarvis, xolo zogjer specifiuri
mJavebis marilebis formiT. mag. amfionSi _ mekonis mJavis marilebia,
SxamaSi – veratris mJavis, xarisSublaSi _ fumaris mJavis, tilWirSi _
akonitinis mJavis, qristesisxlaSi _ helidonis mJavis, qinaqinis xeSi _
qinaqina mTrimlavi mJavis marilebis saxiT. Zalze iSviaTad alkaloidebi
SeiZleba Segvxvdes fuZis, an mineraluri mJavebis marilebis saxiTac.
alkaloidebis preparatebis warmoebaSi iyeneben iseT mJavebs,
romelTanac substancia kargad dakristaldeba, wyalSi gaixsneba da
ekonomiurad momgebiania. aseTi SeiZleba iyos rogorc mineraluri ise
organuli mJava. aRniSnulis Sesabamisad farmacevtuli mrewveloba
uSvebs preparatebs: Chininum hydrochloricum, Atropinum sulfas, strychninum nitricum,
Coffeinum natrio-benzoicum, Platyphyllinum hydrotartras da sxv.
alkaloidi fuZeebi, rogorc wesi wyalSi ar ixsneba, garda
ramodenime SemTxvevisa. mag. efedrini ixsneba 1 : 36, kodeini 1 : 150, kofeini
1 : 80. wyalSi ixsneba agreTve ergometrini. alkaloidebi fuZis saxiT
kargad ixsneba organul gamxsnelebSi: eTerSi, diqloreTanSi,
qloroformSi; alkaloidebis marilebi, piriqiT wyalSi xsnadia da ar
ixsneba organul gamxsnelebSi (Tumca papaverinis hidroqloridi ixsneba
qloroformSi). yvela alkaloidis saerTo gamxsnelia spirti.
alkaloidebis gansxvavebuli xsnadoba mxedvelobaSi miiReba maTi
gamoyofis da miRebuli gamonawvlilebis gasufTavebisas.
mcenareul nedleulSi alkaloidebis aRmosaCenad mimarTaven
daleqvis reaqciebs, romlebic damyarebulia Tvisebaze rig SenaerTebTan
warmoqmnan martivi an kompleqsuri marilebi. ZiriTadad esenia mZime
metalebis kompleqsuri iodidebi (sindiyis, kadmiumis iodidTan _
maieris, vagneris da buSardis, dragendorfis reaqciebi); kompleqsuri
mJavebi (fosfor-molibdenis, fosfor-volframis); pikrinis mJavasTan,
taninTan da sxv. reaqciebs atareben 1-5% mJave gamonawvlilebze.
alkaloidebis aRmoCenasa da analizSi did rols asrulebs
qromatografia qaRaldze da sorbentis Txel fenaze, instrumentuli
fizikur-qimiuri ui-, iw-, bmr-speqtroskopiebi, gravimetruli da
moculobiTi, titraciis meTodebi. luminescenturi analizis da
izotopebis farTod gamoyenebam axali SesaZleblobebi gadaSala
alkaloidebis kvlevaSi. maTi raodenobiTi gansazRvrisaTvis bevri
7
meTodia mowodebuli, medicinisaTvis metad mniSvnelovani individebi-
saTvis ki SemuSavebulia kvlevis specialuri meTodebi. mag. kofeinis da
purinuli sxva alkaloidebis aRmosaCenad _ mureqsidis sinji,
kolxicinis da tropolonuri sxva alkaloidebisaTvis oberlin-
ceizelis reaqcia, tropanuli alkaloidebisaTvis _ vitali-morenis
reaqcia da sxv.
mcenareuli nedleulidan alkaloidebis gamoyofis meTodebi or
princips emyareba _ maT gamowvlilaven SemJavebuli wyliT da Semdeg
asufTaveben, an nedleuls Seasveleben fuZe agentebiT, alkaloidebs
gadaiyvanen fuZe mdgomareobaSi da wvlilaven Tvisebebis da
teqnologiis gaTvaliswinebiT polaruli an arapolaruli
gamxsnelebiT.
samrewvelo masStabiT medicinaSi gamosayeneblad iReben 100-ze met
alkaloids. rogorc x. n. aripovi (1977 w) miuTiTebs amis da miuxedavad
ar gagvaCnia maTi teqnologiuri klasifikacia, rac imiT aixsneba, rom
saTanado yuradReba ar eTmoba miRebis meTodebis korelacias
struqturul Sedgenilobasa da TvisebebTan. am niSniT is alkaloidebis
teqnologias usadagebs 3 jgufs: esaa Zlieri fuZeebi (PH 8-9). maT
qloroformidan wyliT wvlilaven an buferuli xsnariT (PH 7). isini
umetesad fenoluri da meoTxeuli aminuri alkaloidebia, romlebic
kargad sorbirdebian molekulur da ioncvliT sorbentebze, magram
Znelad eluirdebian. aseTebia berberini, morfini, tubokurarini,
sekurinini, anabazini, kokaini, sferofizini, sparteini, ergometrini,
arekolini, muskarini da sxv.; neitraluri _ pH – 4-7 mqone alkaloidebi
saSualo siZlieris fuZeebia. qloroformidan kargad gadadian buferul
xsnarSi da wyliani xsnaridan (Setutianebis Semdeg) qloroformSi.
axasiaTebT kargi sorbcia da desorbcia. aseTebia efedrini, kodeini,
vinkamini, rezerpini, skopolamini, striqnini, nikotini, hiosciamini,
atropini, lobelini, galantamini, aquamidini, ezerini, emetini, ioximbini;
alkaloidebi dabali_pH 1-3 susti fuZeebia qloroformidan wyliT ar
iwvlilebian. nelad an TiTqmis ar eluirdebian qloroformidan
buferuli xsnarebiT da H2SO4 10% xsnariTac ki. Znelad sorbirdebian da
TiTqmis yovelTvis gamoyvebian eluatis pirvelive fraqcias. aseTi
fuZeebia kolxicini, kofeini, papaverini, narkotini, solasodini, Tebaini,
Teofilini. aRniSnulidan gamomdinare alkaloidebis miRebis teqnolo-
giuri sqema man ase Camoayaliba:
8
biogenezi, gavrceleba da biologiuri roli mcenarisaTvis.
alkaloidebi Tavisi SedgenilobiT biologiurad aqtiuri nivTierebaTa
araerTgvarovani klasia, amitom utyuaria, rom maT ar SeiZleba hqondeT
biosinTezis erTiani gza. XX s dasawyisSi piktem gamoTqva mosazreba,
rom maT warmoqmnaSi monawileoben aminomJavebi, rom aminojgufebsa da
aldehidur jgufebs Soris urTierTqmedebiT warmoiqmneba aldehidoami-
nebi. alkaloidebsa da aminomJavebs Soris SesaZlo kavSiris Sesaxeb
hipoTeza wamoayena triermac da cdilobda maTi warmoSoba CaerTo
saerTo aminomJavur cvlaSi. ramodenime wlis Semdeg t. robinsonma
daadastura da Seavso es Teoriuli varaudebi imiT, rom eqsperimentiT
ganaxorciela aminomJavebidan alkaloidebis sinTezi, amave dros
daamtkica ramodenime alkaloidis struqtura. am sferoSi didi
monapovaria Sepfis mier in vitro ganxorcielebuli alkaloidebis sinTezi,
k. motesis, h. Suttes, m. lovkovas, o. tolkaCevis da sxv. SromebSi
ganzogadoebulia sxvadasxva jgufis alkaloidebis biosinTezisadmi
miZRvnili eqsperimentuli masala. dReisaTvis cnobilia, rom
gansxvavebuli struqturuli tipebis alkaloidebis biosinTezi da
metabolizmi araerTgvarovania, rom alkaloidebis struqturul
safuZvels Seadgens azotSemcveli heterociklebi da maTi gardaqmna
intaqtur mcenareSi rTuli bioqimiuri procesia. praqtikulad yvela
alkaloidis pirveladi winamorbedia proteinogenuri aminomJavebi da
maTi biosinTezi dakavSirebulia ZiriTadi cvlis procesebTan _ azotur
cvlasTan. cdebiT damtkicda, rom azotovani sasuqebis didi raodenobiT
Setana SesamCnevad aaqtiurebs alkaloidebis biosinTezs mcenareSi da
zrdis maT Semcvelobas. dayvavilebis Semdeg, rodesac mcenare wyvets
niadagidan azotis SeTvisebas, alkaloidebis raodenoba mkveTrad ecema,
zogjer mTlianad qreba.
9
dReisaTvis Seswavlilia alkaloidebis N-heterociklis kavSiri
mis biogenetikur winamorbedTan. kerZod, pirolidinis, pirolizidinis,
tropanis da piridinis zogierTi nawarmis winamorbediaL-ornitini;
qinolizidinuri alkaloidebi ZiriTadad lupininis tipis oj. Fabaceae
saxeobebSi – warmoiqmneba lizinidan; izoqinoluri alkaloidebi _
Tirozinidan; indoluri, qinolinuri da zogierTi piridinuli da
piperidinuli _ L-triftofanidan; imidazoluri alkaloidebi pilokar-
pinis tipis _ histidinidan; glicinisa da asparaginis mJavebisagan _
purinuli alkaloidebi da sxv. ramodenime alkaloidis winamorbedia
nikotinis mJava, garda amisa gvxvdeba alkaloidebi izoprenoiduli
warmoSobis _ diterpenuli an steroiduli tipis, aseT SemTxvevaSi
alkaloidis biosinTezis gza iwyeba naxSirwylebidan da gaivlis
mevalonis mJavasa da geranilpirofosfatze. zemoT aRniSnulidan
gamomdinare r. hegnauerma alkaloidebi dahyo 3 jgufad: WeSmariti
alkaloidebi, protoalkaloidebi da fsevdoalkaloidebi. WeSmarit
alkaloidebs miakuTvna N-heterocikluri SenaerTebi, romlebic
biogenuri aminebidan warmoiqmnen, eseni ki Tavis mxriv gaCndnen
proteinogenuri aminebis dekarboqsilirebiT. protoalkaloidebs ar
axasiaTebT N-heterociklebi da rogorc wesi warmoadgenen mcenareul
aminebs. fsevdoalkaloidebis ConCxis safuZvelia ara aminomJavebi,
aramed sxva SenaerTebi. maT ekuTvnis terpenuli da steroiduli
alkaloidebi. bunebrivia rom rigma avtorma gaiziara ra aRniSnuli,
SemogvTavaza WeSmariti alkaloidebis klasifikacia maTi
winamorbedebis aminomJavebis safuZvelzec. amrigad, mcenareebSi
mimdinare biosinTezis sakiTxebis Seswavlisas upirveles yovlisa
mizanSewonilia daveyrdnoT maTi struqturis saerTo elementebze da
pirvel rigSi aminomJavebze. garda amisa, kvlevis obieqtia alkaloidebis
biosinTezis mimdinareoba sxva biologiurad aqtiur SenaerTebis
producirebis WrilSi.
alkaloidebSi niSandoblivi winamorbedebis Seyvanam savsebiT
daadastura, rom umetesad isini aminomJavebisagan sinTezirdebian.
amJamad Seswavlilia zogierTi konkretuli alkaloidis biogenezi.
mag. dadgenilia, rom Cais buCqSi kofeinis winamorbedia meTilaminis
tipis monoaminebi. dadgenilia aseve korelacia mcenareSi alkaloidebis
producirebasa da organuli mJavebis Semcvelobas Soris. alkaloidebi
umetesad sinTezirdeba udabnosa da naxevradudabnos mcenareebSi,
romelTaTvis damaxasiaTebelia agreTve organuli mJavebis maRali
Semcveloba. mag. durRenSi alkaloidebis raodenobis 2-12% arsebobisas
(mSral nedleulze gadaangariSebiT) mJaunmJavas 15% dadginda.
garkveuli kanonzomierebaa alkaloidebis da organuli mJavebis
sinTezsa da jamur raodenobas Soris mcenaris ontogenezis procesSic.
ase mag. erTic da meorec didi raodenobiTaa axalgazrda mozard
qsovilebSi da qreba Teslebis damwifebis momentisaTvis.
10
alkaloidebis biosinTezis mimdinareoba dReisaTvis sakmaodaa
garkveuli, magram igi moicavs metad rTul procesebs, esaa
dekarboqsilireba, aminomJavebisa da diaminebis JangviTi dezaminireba,
pirveladi meTilireba, transmeTilireba, aminomJavebis da aminebis tipis
alifaturi SenaerTebis ciklizacia heterociklur struqturamde,
dabolos kondensaciis reaqcia, amitom TviTeuli am etapis, gardamavali
procesebis da metabolizmis yvela momenti jer kidev araa
srulyofilad Seswavlili da kvlevis masStabebi dRiTidRe farTovdeba.
alkaloidebi nivTierebaTa cvlis specifikuri produqtebia,
romlebic orexovis TqmiT ar arian universalurad gavrcelebuli da
damaxasiaTebelia mxolod zogierTi mcenarisaTvis. mak neeris (1931)
gansazRvriT dedamiwaze gavrcelebuli alkaloidebis Semcveli
mcenareebi Seadgenen floris saerTo raodenobis 23% da maT Soris
balaxovani saxeobebi 3-jer metia merqnian mcenareebze. isini upiratesad
damaxasiaTebelia farulTeslianebisaTvis, magram gvxvdeba
SiSvelTeslianebSic. gamonaklisis saxiT aris SvitebSi, gvimrebSi,
mRierebSi, likopodiumSi da sxv. dabalsafexurze mdgom saxeobebSi.
mogvianebiT gamoyves mikroorganizmebidan, mwerebisa da cxovelebisagan.
alkaloidebi aseve iSviaTia efemerebSi. xolo efemeroidul mcenareebSi,
romelTac axasiaTebT mravalwlovani miwisqveda sistema ufro xSiria.
11
alkaloidebis raodenoba qinaqinis xis seleqciur jiSebSi (16-20%), aseve
maRalia stefaniaSi _ 6-8%, tilWirSi 3-4%. aris mosazreba, rom
alkaloidebiT simdidre saxeobis individualuri Tvisebaa da misi
genetikuri niSania. rogorc wesi, mcenareSi ramodenime an bevri
alkaloidia. mag. SxamaSi 35, gvelis suroSi 60, rauvolfiaSi 25, qinaqinis
xeSi 30, xolo kaTarantusSi ukanaskneli monacemebiT alkaloidebis
raodenoba 70 aRwevs. alkaloidebis jamSi Cveulebriv dominirebs 1-3
alkaloidi, Tanac isini maRali farmakologiuri aqtivobisaa, danarCeni
ki minimaluri raodenobiTaa, warmoadgenen Tanmxleb nivTierebebs da
xSirad medicinisaTvis usargebloa. mag. amfionSi, alkaloidebis jamSi
dominantia morfini 3-23% (sax. farmakopeis mixedviT ara nakleb 11%),
kodeini 1%, papaverini 1% da narkotini 5%. krinumis alkaloidebis jamis
mimarT liqorini 50%, ipekos alkaloidebis jamis mimarT emetini 70%,
stefanias alkaloidebSi ki gindarinze modis 30% da sxv. Cveulebriv
mcenareSi moipoveba erTi tipis alkaloidebi, zogjer ki erTdroulad
grovdeba sxvadasxva SenaerTebis nawarmebi. mag. qristesisxlas balaxis
alkaloidebis Sedgeniloba Zalze rTulia da Tavisi struqturiT
miekuTvnebian izoqinolinis nawarm sxvadasxva qvejgufs: mag. helidonini,
heleritrini, sangvinarini _ benzofenantridinis nawarmia, protopini,
alokriptopini _ protopinis, xolo berberini, koptizini _
protoberberinis. kidev ufro gansxvavebulia xaSxaSis alkaloidebi,
romlebic arian morfinis, papaverinis, protoberberinis, protopinis,
rozacinis da hidrokotarninis qvejgufebis. aRsaniSnavia isic, rom erTi
mcenaris sxvadasxva organoSi gvxvdeba erTidaigive, an gansxvavebuli
Senebis alkaloidebi. gansakuTrebuli SemTxvevaa tilWiri, romelSic
tipiuri akonituri (izoprenoiduli) alkaloidebis paralelurad
aRmoCenilia efedrini (fenilalkilaminis nawarmi) da sparteini
(qinolizidinis nawarmi).
alkaloidebi warmoadgenen meoradi sinTezis nivTierebebs, magram
es imas ar niSnavs, rom Cndebian marto daberebul nawilebSi,
metabolurad inertulebia da gadanayrebs warmoadgenen, rogorc adre
fiqrobdnen. piriqiT maTi biosinTezi xorcieldeba maRali metaboluri
aqtivobis qsovilebSi e.i. im nawilebSi, romlebic mocemul etapze
mniSvnelovani da aucilebelia momavali Taobis Sesaqmnelad. mag.
dadgenilia, rom lemas fesvebSi formirdeba tropanuli alkaloidebis
cikluri sistema da Semdeg transportirdeba foTlebSi, sadac ganicdis
mniSvnelovan modifikacias. a. Smuki alkaloidebis warmoSobaSi did
mniSvnelobas aniWebs fesvur sistemas. is Tvlis, rom miwis qveda
nawilebis fiziologiuri roli ar DSemoifargleba mcenaris wylisa da
mineraluri sakvebi nivTierebebis miwidan momaragebaSi, rom fesvebSi
erTdroulad gamomuSadeba Taviseburi nivTierebani, romelTa gareSec
foTlebSi ar SeiZleba warmoebdes nikotinis an atropinis sinTezi da
SesaZlebelia bevri sxva alkaoidisac. amgvari sxva bevri faqtobrivi
masalis arsebobis miuxedavad, imis mtkiceba, rom fesvebisa da
foTlebisagan isini Semdeg gadainacvleben sxva organoSi, mainc
12
usafuZvloa. araa gamoricxuli, rom TeslebSi alkaloidebi SeiZleba
gaCndes damoukideblad, foTlebSi maTi daSlis fonze.
alkaloidebi grovdeba ZiriTadad 4 tipis qsovilebSi: esaa 1.
aqtiurad mozardi nawilebi; 2. epidrmaluri da hiperdermaluri
qsovilebi; 3. gamtari konebis garsebi; 4. lateqsebis milebi. alkaloidebi
lokalizebulia ujredis wvenSi gaxsnili saxiT.
alkaloidebi grovdeba mcenaris sxvadasxva organoSi. mag. ucunas
bolqvebSi, ipekos fesvebSi, Termofsis balaxSi, sekurinegas ylortebSi,
Cais foTlebSi, xaSxaSis nayofebSi, lemas TeslebSi, stefanias
gorglebSi. marTalia mcenareSi alkaloidebis lokalizaciis sakiTxi
sakmaodaa Seswavlili, magram maTi gadaadgilebis gzebis dadgena mainc
Znelia.
alkaloidebi Tavisi struqturiT, gavrcelebiT mcenareTa
samyaroSi, farmakologiuri aqtivobiT metad mravalferovania, amitom
dRemde ar arsebobs erTiani Sexeduleba maT warmoqmnasa da rolze
mcenarisaTvis, am sakiTxze arsebuli uamravi hipoTezidan SevexebiT
ZiriTads:
1. alkaloidebi icaven mcenares mavneblebisagan, cxovelebisa da
frinvelebisagan (klotrio, 1900 da tunmani, 1914). magram xSirad
alkaloidebis Semcveli mcenareebi, romlebic saSiSia adamianisaTvis,
uvnebelia cxovelisTvis. mag. uZlieresi Sxamis koniinis Semcvel
mcenares, maToTs, miirTmeven mwyerebi, striqninis Semcvel Teslebs _
Citebi, atropinis nedleuls _ Smagas da nikotinisas _ Tambaqos ki
kurdRlebi, aseve toqsiuri alkaloidi veratriniT mdidar mcenare
Sxamas Seeqceva saqoneli, zogierTi mweri da mavneblebi.
2. alkaloidebi arian mcenareTa cxovelqmedebis gadanayrebi,
fekalebi (pikte, 1905), maTi winamorbedia cilebi, miiRebian azotovani
SenaerTebis daSliT da gvevlinebian nivTierebaTa regresiuli cvlis
saboloo produqtebad. am SemTxvevaSi gaugebaria rogor SeiZleba aseTi
rTuli da srulyofili struqturis SenaerTebi iyos uvargisi narCenebi,
Tanac ar gamoZevdes organizmidan.
3. alkaloidebi mcenarisaTvis samarago, sakvebi masalaa (n. ivanovi
da a. kuzmenko, 1932-40) isini rCebian organizmSi da gamoiyenebian mcenaris
ganviTarebis procesSi, es hipoTeza eyrdnoba fiziologiur cdebs da
faqtebi metyveleben zogierTi alkaloidis gamoyenebaze cilovani
nivTierebebis warmoqmnaSi. ivanovis mosazrebiT `sasargeblo samaragos~
da `gadanayrebis~ cneba mcenarisaTvis is araa, rac cxovelisaTvis.
mcenareSi fekalebi kvlav SeiZleba iqnas gamoyenebuli. maTi utilizacia
xdeba rogorc azotovani produqtebisa~. Tu alkaloidebi samarago
nivTierebebia, maSin ratom araa TeslebSi? alkaloidebi Cndeba
mogvianebiT, Teslebidan mcenaris aRmocenebis Semdeg an paralelurad.
aqedan gamomdianre zogierTi mkvlevari am hipoTezas saeWvod xdis.
13
4. alkaloidebi arian mcenareuli hormonebi da bioqimiuri
katalizatorebi, romlebic mcenareSi mimdinare biosinTezis procesis
(Tu am etapis) aucilebeli nivTierebebia (CiamiCiani da ravena, 1917).
sadReisod aRniSnuli hipoTezis saxecvlil da gamdidrebul
formulirebebs yvelaze meti swavluli gvTavazobs:
zogierTi iziarebs Sexedulebas, rom alkaloidebi mcenareSi
biosinTezis da zrdis mastimulirebeli SenaerTebia (flerovi, 1947).
sxvebi ki Tvlian, rom alkaloidebi gvevlinebian sensibilizatorebad
e.i. iseT qimiur jgufad, romelic aZlierebs mcenareuli ujredis da
qsovilebis mgrZnobelobas speqtris garkveuli sxivebisadmi e.i.
exmarebian mcenareebs mzis sxivebis STanTqmaSi da amiT xels uwyoben
reproduqciuli organoebis gaCenas da ganviTarebas. amis magaliTad
mohyavT kolxicini, romelsac iyeneben seleqciaSi poliploiduri
formebis gamosayvanad.
mecnierebis, gansakuTrebiT s. iunusovis (1948) SexedulebiT
alkaloidebi arian Jangbadis gadamtanebi da is xorcieldeba
alkaloidebis N-oqsiduri formiT. mag. xarisSublaSi aSkaraa
alkaloid-fuZeebis da maTi N-oqsidebis garkveuli korelacia.
garda ganxiluli hipoTezebisa arsebobs mosazreba, rom azotiT
kvebisas alkaloidebi TamaSoben buferis rols, aseve, rom alkaloidebi
xels uwyoben mcenaris gamojanmrTelebas da sxv. amrigad, mainc
gaugebaria, ratom sinTezirdeba alkaloidebi mxolod zogierT
mcenareSi, rom ~sxvadasxvaoba maT qimiur bunebaSi, aseve mcenaris da
misi organoebis TaviseburebebSi, ar iZleva SesaZleblobas vivaraudoT
maTi warmoSobis erTnairo gza~ (a. kuzmenko). v. sokolovi ajamebs ra
hipoTezebs mcenareSi alkaloidebis rolis Sesaxeb, askvnis rom yvela
hipoTezaSi aris simarTlis nawili, meores mxriv Tu mcenares mivudgebiT
rogorc erTian organizms, iq alkaloidebi SeiZleba iyos zedmetic
samaragoc, damcvelic da zrdis mastimulirebelic.
dagrovebis dinamika mcenaris ontogenezis WrilSi da masze garemo
faqtorebis zegavlena. mcenareSi alkaloidebis warmoqmnis da
dagrovebis dinamika metad cvalebadia, amasTan erTad yvela
saxeobisaTvis damaxasiaTebelia Tavisi kanonzomiereba. s. iunusoviT maTi
raodenobiTi da Tvisobrivi cvlilebebi grZeldeba mcenaris vegetaciis
mTel periodSi. mcenareSi mimdinare procesebis codna aucilebelia
Teoriuli da gansakuTrebiT praqtikuli TvalTaxedviT, radgan
uzrunvelyofs medicinisaTvis saWiro nedleulis damzadebis da
gadamuSavebis swor organizacias.
alkaloidebis Semcvelobis meryeobas adgili Aaqvs mcenaris
ganviTarebis erTi da igive etapze da dRis ganmavlobaSic. mag. Smagas
foTlebSi alkaloidebis raodenoba metia yvavilobis dasawyisSi, vidre
masiuri yvavilobisas. sadReRamiso meryeoba, rogorc wesi, raodenobiTi
xasiaTisaa. mag. dadgenilia lencofas foTlebSi alkaloidebis
14
SesamCnevi zrda dRis ganmavlobaSi, xolo lobelias foTlebSi piriqiT
_ RamiT. Seswavlis Sedegad dadginda, rom amfionis misaRebad xaSxaSis
nayofze umjobesia naserebi gakeTdes RamiT, rodesac alkaloidebis
raodenoba bevrad metia, vidre diliT. cnobilia, rom xaSxaSis Teslebsa
da aRmonacenSi alkaloidebi praqtikulad ar moipoevba. 2 kvirian
aRmonacenSi Cndeba narkotini, xolo 2 Tvis iuvenilur mcenareSi ukve
emateba morfini, kodeini da papaverini, mcenaris yvavilobisas ki_
narceini da Tebaini, xolo nayofebis rZisebr simwifis fazaSi _ amfionSi
ukve 25-mde alkaloidia e.i. adgili aqvs Tvisobriv cvlilebebsac. d.
muraviovas gamokvleviT farTofoTola xarisSublas fesurebSi
alkaloidebis umciresi raodenoba yvavilobis fazaSia (1,4-1,7% jami, 1,3-
1,5% saracini). amis Semdeg alkaloidebis raodenoba matulobs da
maqsimums aRwevs miwiszeda nawilis gaxmobisas (2,1-3,1% jami, 1,9-2,7%
saracini). mcenareSi alkaloidebis Semcvelobaze moqmedebs misi asakic.
mag. alkaloidebiT mdidaria 6-12 wlis qinaqinis xis qerqi, xolo beber
qerqSi SedarebiT naklebia. aris SemTxvevebi, rodesac vegetaciis
procesSi alkaloidebis SemadgenlobaSi cvlilebebi monaTesave
alkaloidebis sazRvrebSi gvxvdeba. mag. mcenare Smirnovia turcestana Bge-Si
gazafxulze warmoebs smirnovininis dekarboqsilireba da gardaiqmneba
smirnovinad, xolo gazafxulis bolos, hidrolizis Sedegad
sferofizinSi gadadis.
mcenareSi alkaloidebis dagrovebaze moqmedebs ara marto am
individis biologia da misi ganviTarebis faza, aramed geografiul-
ekologiuri pirobebi, aseve damzadebis, gadamuSavebis, Srobis da
Senaxvis Taviseburebebi. amasTan erTad yvela CamoTvlili moqmedebs
mcenareSi mimdinare metabolizmis procesebze.
SemCneulia, rom SveciaSi mozardi tilWiri Seicavs alkaloidebis
mcire raodenobas an saerTod ar Seicavs maT, maSin rodesac indo-
CineTis provinciebSi mozardi Zlier Sxamiania. efedra Sua aziaSi
maRalalkaloiduria, evropis dasavleTSi ki kargavs maT. kargadaa
Seswavlili simaRlis moqmedeba maTze. mag. qinaqinis xeSi metia
alkaloidebi rac ufro zRvis donidan maRla izrdeba, optimaluria
1500-2000 m simaRleze, ufro zeviT ki klebulobs. xarisSubla adis zRvis
donidan 2500 m-mde, masSi alkaloidebis maqsimumia, Tu is izrdeba 1800-
2000 m-mde. alkaloidebis dagrovebaze zegavlenas axdens niadagis
xasiaTi, wylis reJimi, radiaciis intensivoba da mravali sxva. qviSnar
niadagSi mozard rixteris mlaSobaSi alkaloidebi 1%, xolo TixnarSi
mozardSi_kvalis saxiTaa. Tbili amindi xels uwyobs alkaloidebis
dagrovebas, sicive piriqiT Trgunavs maT. yinvam ki SeiZleba damRupvelad
imoqmedos. maTze zemoqmedebas axdens sinamec, naleqebis raodenoba.
dadgenilia, rom naleqebis Warbi gamoyofa aqveiTebs amfionSi morfinis
Semcvelobas da Tu xaSxaSi mohyavT mourwyav niadagze, iq bevrad
ukeTesia amfionis xarisxi, vidre sarwyav adgilebze kultivirebulSi.
saintereso monacemebi mohyavs g. buzuks qristesisxlas alkaloidebze
15
Srobis pirobebis zegavlenis sakiTxze. man daadgina rom Srobis
temperaturuli reJimi moqmedebs helidoninisa da homohelidoninis
Semcvelobaze, rom 800 nedleulis Srobisas metia pirveli alkaloidi,
xolo homohelidonini sWarbobs 400-ze Srobisas.
saerTod unda vimsjeloT garemo faqtorebis zegavlenaze
kompleqsSi da ara erTi faqtoris gavlenaze mcenareSi alkaloidebis
cvalebadobaze (s. zoltnickaia, 1958).
medicinaSi gamoyeneba. Tanamedrove medicinis samkurnalo
saSualebebis 1/10 alkaloidebis preparatebia. alkaloidebi xasiaTdebian
biologiuri aqtivobis farTo speqtriT. zogs axasiaTebs specifikuri
moqmedeba, gansakuTrebiT aqtiurebia centraluri nervuli sistemis
sxvadasxva xasiaTis paTologiebisas. alkaloidebis preparatebs iyeneben
gul-sisxlZarRvTa, kuW-nawlavis, nervuli daavadebebis dros, Tvalis
praqtikaSi, meanobaSi da sxv. ukanasknel periodSi perspeqtiul
mimarTulebadaa miCneuli kvlevebi maTi simsivnis sawinaaRmdego
moqmedebis sferoSi. alkaloidebis Semcveli yvela nedleuli da
preparati Zliermoqmedi an Sxamiania, amitom ganixilebian rogorc A da
B siis nomenklatura da sifrTxiliT gamoyenebas saWiroeben,
gamonaklisia mxolod purinis jgufis alkaloidebi (kofeini,
Teobromini, Teofilini). rogorc maRalefeqtur samkurnalo
saSualebebs, alkaloidebs ar moeZebnebaT analogebi, upirveles yovlisa
imitom rom ar axlavT gverdiTi movlenebi, ar axasiaTebT kumulacia
organizmSi, alkaloidebis preparatebi swrafadmoqmedia, rac metad
mniSvnelovania gul-sisxlZarRvTa da spazmuri movlenebisas.
alkaloidebis gamoyenebas samedicino praqtikaSi yovelwliurad aqvs
zrdis tendencia, amave dros xSir SemTxvevaSi upiratesobas aniWeben
TviT mcenareul nedleuls da natiur alkaloidebs, radgan sinTezuri
gziT miRebuli qimiuri analogebi moqmedebis meqanizmiT yovelTvis araa
eqvivalenturi.
garda samkurnalo Tvisebebisa, alkaloidebi sainteresoa rogorc
kontaqturi inseqticidebi, rigi mavneblebis sawinaaRmdegod. didia
purinis nawarmi alkaloidebis Semcveli mcenareebis gamoyeneba, rogorc
Zvirfasi sakvebi produqtebisa (Cai, yava, Sokoladi, kakao, koka da sxv.),
romlebic gvaZleven Seucvlel sasamelebs da amzadeben matonizirebeli
moqmedebis mraval sakvebs.
16
acikluri alkaloidebis da gverdiT
jaWvSi azotiani alkaloidebis Semcveli
mcenareebi da nedleuli
17
sartyelSi, qarTlSi, kaxeTSi, mTiuleTSi, mesxeTSi. saerTo gavrcelebis
arealia xmelTaSuazRvis mxare, mcire azia, aRmosavleT azia.
nedleuli. balaxis damzadeba iwyeba adre gazafxulze da mTeli
weli grZeldeba, garda ivnisisa, rodesac gasuli wlis zeda da qveda
ylortebi Camocviva. mcenares aWrian gauxevebel totebs, aSroben
bunebriv pirobebSi an saSrob karadebSi araumetes 450 C. imave nazardebze
nedleulis ganmeorebiTi damzadeba dasaSvebia 3-5 wlis Semdeg.
mza nedleuli warmoadgens mTlian an nawilobriv dawvrilmanebul
ylortebs. maTi sigrZe ar unda aRematebodes 25 sm, sisqe 3 mm, muxlebTan
gadanatexi gamerqnebulia, faSari gulguliT; mopirispire
producirebuli foTlebi sifrifana dakbilul qerqlebs warmoadgenen.
qimiuri Sedgeniloba. efedras balaxSi alkaloidebis raodenoba
3, 2% aRwevs, standartis mixedviT ki unda iyos aranakleb 1, 6%. L-
efedrinis garda Seicavs D-fsevdoefedrins, L, N-meTilefedrins,
norefedrins. alkaloidebi efedrini (marcxnivmbrunavi) da
fsevdoefedrini (marjvnivmbrunavi) optikuri izomerebia. aqedan efedrini
warmoiSoba fenilalaninisagan da warmoadgens fenilalkilaminis
nawarms. amave saxeobaSi mTrimlavi nivTierebebi 10%-ia. saqarTveloSi
mozard maRali efedras mwvane masaSi alkaloidebi 1, 8%. alkaloidebis
jamSi efedrinze modis 60%. garda amisa, dadgenilia kateqinebis mTliani
kompleqsi, flavonoidebidan rutini, organuli mJavebi _ qarvis, vaSlis,
limonis, mJaunmJavasa da benzois; bevria polisaqaridebi da Tavisufali
monosaqaridebi.
CH CH CH 3 CH CH CH 3
OH NH OH N(CH 3)2
CH 3
efedrini N- meTilefedrini
CH CH CH 3
OH NH 2
norefedrini
18
medicinaSi gamoyeneba. mzaddeba preparatebi efedrinis
hidroqloridi, defedrini (fsevdoefedrinis hidroqloridi) da
aerozoli efatini. defedrini farmakologiurad naklebad aqtiuria,
magram nakleb toqsikuricaa (2-3-jer). mis wyarod rekomendebulia E.
procera. preparatebs iyeneben bronquli asTmis, WinWris ciebis, hipotoniis
da rinitis dros. SehyavT ineqciis saxiT 1-5% xsnari kanqveS, venasa da
kunTebSi.
efedrini farmakologiuri moqmedebiT axlosaa adrenalinTan. is
narkotikebis antagonistia, xmaroben agreTve Tvalis praqtikaSi, rogorc
gugis gamafarToebel saSualebas da adgilobriv sisxlZarRvTa
Semaviwroebels. efedrini Sedis preparatebis solutanis da
Teofedrinis SemadgenlobaSi.
mcenareuli nedleulidan efedrinis miReba ver akmayofilebs masze
gazrdil moTxovnilebas, amitom iReben sinTezurad.
19
nedleuli. nayofebs amzadeben damwifebisTanave. aSroben mzeze an
specialur saSrom karadebSi. nayofebi konusisebri formisaa, priala,
wiTeli Txeli kaniT. sigrZiT 8-12 sm-ia. siganeSi _ fuZesTan 4 sm.
nayofebze SerCenilia brtyeli xuTkbiliani mura-mwvane jami, romelic
fuZesTan gafarToebulia da nayofis yunwSi gadadis. nayofi Rruiania,
arasruli orbudiani, qveviT gadatixruli da mravalricxovan
Teslebiani. Tesli brtyelia, Tirkmlisebri formis, odnav xorkliani
zedapiriT. nayofi Zlier mwarea (simwaris maCvenebeli 1 : 1 900 000, rasac
aneitralebs kaliumis permanganatis xsnari).
qimiuri Sedgeniloba. nayofi Seicavs alkaloid kapsaicins 1,5%,
romelic decilenis mJavis vanililamids warmoadgens. nayofis cxare
gemos da gamaRizianebel Tvisebas kapsaicini ganapirobebs. igi aRmoaCines
1875 w. lokalizaciis adgilia e.w. sekretoruli laqebi, anu jirkvlovan-
gamomyofi ujredebi, romlebic, nayofis kutikulis qveSaa ganlagebuli.
nayofis garsi Seicavs karotinoidebs, vitaminebs C, P, eTerovan zeTs
1,5%, TeslebSi ki cximovan zeTs 10%. aris monacemebi glikoalkaloid
solaninis da kumarin skopoletinis Semcvelobaze.
wiwakas nayofebze muSaoba (damzadeba, dawvrilmaneba, preparatebis
warmoeba) iwvevs lorwovani garsis Zlier gaRizianebas, amitom
sifrTxilea saWiro.
CH3
H3CO CH2 NH CO(CH2)4 CH
CH CH
CH3
HO
kapsaicini
20
ucunas nedli tuberbolqvi
21
3-demeTildemekolcini, N-formil-dezacetilkolxicini, kolxicerini,
speciozini da sxv. moipoveba agreTve glikoalkaloidi_kolxikozidi,
romelic demeTilkolxicinis glikozidia; gogirdSemcveli fuZeebi _
Tiokolxicini C22H27O4NS2; Saqrebi, fitosterini da flavonoidebi,
romlebic apigeninis da luteolinis glikozidebia.
alkaloidebis saerTo raodenoba maqsimums aRwevs foTlebis
formirebis dasawyisSi, xolo kolxamini meryeobs 0, 01-0, 072% farglebSi
da is alkaloidebis jamSi dominantobs foTlebis da nayofebis sruli
formirebisas. dadgenilia, rom TeslebSi alkaloidebi lokalizebulia
garsis mesame fenaSi da endospermSi.
H3CO H3CO
NHCOCH3 NHCH3
H3CO H3CO
H3CO H3CO
O O
OCH3 OCH3
H3CO H3CO
NHCOCH3 NHCH3
HO HO
H3CO H3CO
O O
OCH3 OCH3
3-demeTilkolxicini 3- demeTildemekolcini
22
H3CO
RO
NHCHO
H3CO NHCOCH3
H3CO
H3CO
O H3CO
O
OCH3 R= D-Glc
OCH3
N-formil-dezacetil- kolxikozidi
kolxicini
23
yvaviledi msxvilia farisebri sagvela. kalaTebi mravali _ 10-15
yvaviliani, farTo Zabrisebri. saburvelis foTolakebi mwvanea,
Cveulebriv 8. yvela yvavili milisebria, gvirgvini yviTeli 4 kbiliani.
nayofi mogrZo mura-mwvane Tesluraa, 3-4(5) mm sigrZis. fesura msxvilia,
horizontaluri, misgan gamodis mravalricxovani vertikalurad
mimarTuli fesvebi. mcenare yvavilobx VI-VIII, nayofi mwifdeba IX.
brtyelfoTola xarisSublas bunebrivi resursebi ZiriTadad
dislocirebulia saqarTveloSi tyis zolis gayolebiT, izrdeba zRvis
donidan 1600-2500 m da dominirebs maRalbalaxeul fitocenozebSi. es
saxeoba pirvelad gamoavlina p.s. masagetovis eqspediciam amierkavkasiis
maRalmTian punqt bakurianSi, Semdeg ipoves Crd. kavkasiaSic da aRiares
kavkasiis endemad. mcenaris didi masivebia mcire kavkasiis, mesxeTis,
TrialeTis, SavSeTis, raWis qedebze, Tanac mcenare mdidaria
platifiliniT, xolo afxazeTsa da svaneTis maragebi nakleb
rentabeluria alkaloidebis dabali Semcvelobis gamo. mcenaris
miwisqveda nawilebis barbarosulma damzadebam metad Seamcira maragebi
bakurianSi, zekarisa da goderZis uReltexilze, baxmaroze, avadxaraSi.
nedleulis bazis gafarToebis mizniT iReben zomebs mcenaris
Semosatanad kulturaSi. amave dros maRalalkaloiduri populaciebis
SesanarCuneblad Seiqmna aRkveTilebi gomis-mTasa da baxmaroze.
nedleuli. medicinaSi gamosayeneblad adre mzaddeboda fesura
fesvebiT. masiurma eqspluataciam mkveTrad Seamcira maragebi da 1975
wlidan mkacrad aikrZala. misi damzadeba amJamad nebadarTulia mxolod
balaxis Segroveba. ganmeorebiTi damzadeba SesaZlebelia 2 wlis Semdeg.
balaxs Wrian qveda foTlebis doneze _ miwidan 10-15 sm daSorebiT,
mcenaris yvavilobis fazidan nayofianobis dawyebamde. igi swrafad
fuWdeba da dRis wesrigSia Srobis problema, amitom rekomendebulia
warmoebisaTvis nedli balaxis Cabareba. masSi platifilinis raodenoba
reglamentis Tanaxmad ar unda iyos 0,1% naklebi. xolo gaSrobis
saWiroebisas balaxs winaswar daWrian 3 sm sigrZis nawilebad, rac
uzrunvelyofs 55-600 C erTnairad gaSrobas. mSral balaxSi plati-
filinis Semcveloba aranakleb 0, 2%.
nedleuli warmoadgens SefoTlili Reroebis naWrebs fesvTanuri
foTlebiT da yvavilebiT. feri Ria-mwvanea, qveviTa nawilis _ iisferi,
Sebusvili da sigrZiv neknebiani. kalaTebi wvrili, yvavilebi milisebri,
yviTeli, nazi bususebis qoCriT. suni susti, Taviseburi, gemo ar isinjeba
_ Sxamiania!
gamonaklis SemTxvevaSi, specialuri nebarTviT Tu warmoebs
miwisqveda nawilebis damzadeba, mas iwyeben mcenaris yvavilobidan da
agrZeleben balaxis daWknobamde. niadagidan amoRebis Semdeg
asufTaveben, aWrian Reros da foTlebs, ris Semdeg aSroben haerze Txel
fenad gaSlili saxiT, an mimarTaven Tbur Srobas 45-500 C-ze.
24
qimiuri Sedgeniloba. miwiszeda nawilSi alkaloidebis
Semcveloba 0,6-3% farglebSia, fesurebSi 2-5%. alkaloidebis jamidan
platifilinze modis 30%-mde, meore alkaloidi _ senecifilini ki ufro
metia. alkaloidebis ZiriTadi raodenoba mcenaris yvela organoSi
daJanguli N-oqsiduri formiTaa: N-oqsi-platifilini da N-oqsi-
senecifilini. daJanguli da aRdgenili alkaloidebis Sefardeba
kanonzomierad icvleba. oqsiduri formis umetesi raodenoba balaxSi
aris mcenaris zrda-ganviTarebis stadiaSi adreul fazaSi, Semdeg
TandaTanobiT klebulobs. vegetaciis bolos da zamTris mosvenebis
stadiaSi fesurasa da fesvebSi alkaloidebi mTlianad aRdgenili
formiTaa da mcenaridan samedicino mizniT iReben platifilinisa da
senecifilinis saxiT. platifilini warmoadgens platinecinis da
senecinis mJavis rTul eTers, senecifilini ki retronecinis da spirt
senecifilinis rTuli eTeria
CH 3 CH
CH 3 CH 3
O C C CH 2 CH C C O
O OH
O
CH 2
platifilini
CH3 CH
CH2 CH3
O C C CH2 C C C O
O OH
O
CH2
senecifilini
25
amJRavnebs qolinolizur moqmedebas, axlosaa atropinTan da ukeT
gadaitaneba. moqmedebs rogorc spazmolizuri da Tvalis gugis
gamafarTovebeli saSualeba. uniSnaven bronquli asTmis, kuWis da
Tormetgoja nawlavis wylulis, muclis Rrus gluvi kunTebis, aseve
naRvlis buStis da Tirkmelebis spazmisas. mowamvlisas avadmyofs
aReniSneba igive niSnebi, rac atropinis SemTxvevaSi (c.n.s. aRgzneba,
guliscemis gaxSireba, Tvalis gugis gafarToeba, piris simSrale).
platifilinis preparatebs inaxaven kargad Tavdaxurul WurWelSi, sia
A. maRali toqsiurobis gamo senecifilini ar gamoiyeneba samedicino
praqtikaSi, magram mis bazaze 50-iani wlebidan awarmoeben d-kurarinis
msgavsi preparatis _ diplacinis sinTezs, romelic kunTebis relaqsants
warmoadgens.
26
matulobs da mcenaris aRdgenac uzrunvelyofilia, radgan Teslebi
aRmocendeba.
moTxovnebi balaxis da fesvebis damzadebisa da xarisxis mimarT
iseTivea, rogorc brtyelfoTola xarisSublas mimarT. saracinis
Semcveloba miwiszeda nawilSi unda iyos aranakleb 0, 4%, fesurebSi ki
aranakleb 0, 6%.
qimiuri Sedgeniloba. balaxSi alkaloidebis raodenoba saSualod
1,8 %, fesurebSi 2,2%. dominanti alkalidia saracini, mas Tan axlavs
senecifilini da am alkaloidebis N-oqsidebi. balaxis alkaloidebis
jamSi saracinze modis 71%, senecifilinze 29%, fesurebSi ki Sesabamisad
75% da 25%. am mcenaridan saracini gamoyves 1959 w, struqturulad
daadgines a.v. danilovam da d.d. kuzavkovma. saracini warmoadgens
aminospirt platinecinis da erTfuZiani mJavebis _ saracinisa da
angelikis rTul eTers.
H3C CH C CH3
HOH2 C C CH CH3
C CH2 O C
O
O O
N
saracini
27
pirolidinis da piperidinis kondensirebulrgolebiani
alkaloidebis Semcveli mcenareebi da nedleuli
28
gansakuTRebiT ki erTwliani kulturis saxiT bevr regionSia
SesaZlebeli, magram maRali mosavlisaTvis saWiroa sakmaod Tbili da
nestiani klimati. plantaciebze foTlebs amzadeben vegetaciis periodSi
5-jer. xolo Teslebis warmoqmnis dasawyisSi mcenares mTlianad Wrian
niadagidan 10-15 sm simaRleze. TviTeuli plantaciis eqspluatacia
SesaZlebelia 3-5 weli. balaxis bolo gadabelvis Semdeg, Semodgomaze
amoTxrian fesvebsac da Srobis gsaadvileblad daWrian sigZeze.
foTlebs da balaxs Wrian, Semdeg aSroben haerze an saSrob
karadebSi 400 C-ze, nedleulis mwvane feris da alkaloidebis
SesanarCuneblad umjobesia Tburi Sroba. fesvebi ki SeiZleba gaSres
haerze.
medicinaSi iyeneben mcenaris foTlebs mTliani da daWrili saxiT,
balaxs, fesvebs ki_ daWrils.
foTlebi kvercxisebr-elifsuria, 20 sm sigrZis da 10 sm siganis,
Txeli, mtvrevadi, mura-mwvane, mokleyunwiani, usuno, gemos ar usinjaven.
dawvrilmanebuli foTlebi warmoadgens sxvadasxva formis naWrebs,
gamavals 7 mm diametris nasvretebian sacerSi. mSrali foTlebi Zlier
higroskopulia, amitom inaxaven kargad Tavdaxurul qilebSi, mSral
SenobaSi.
balaxi Sedgeba 4-5 sm daWrili cilindruli Reroebis, foTlebis,
yvavilebis da nayofebisagan. Reroebi garedan Ria-mwvanea, gadanaWerze
moTeTro, faSari gulguliT.
fesvebi 10-20 sm sigrZis da 0, 6-2 sm siganis cilindruli an sigrZiv
daWrili, garedan Ria nacrisfer-mura, gadanatexze moyviTalo-
marcvlovani, usuno naWrebia. zogjer SeigrZnoba Tambaqos suni. gemos
ar usinjaven _ Sxamiania!
qimiuri Sedgeniloba. orive mcenaris yvela nawili Seicavs
tropanul alkaloidebs. foTlebSi 0, 05-0, 75%, ReroebSi 0,36-0,49%,
nayofebSi 0, 038%, fesvebSi 0, 5-0, 9%. mTavari alkaloidia hiosciamini,
mas Tan axlavs (-) – hiosciamini, (-)–hioscini, hiosciamini N-oqsidis
formiT, belaradini, skopolamini, atropini, nikotinis kvali. garda
alkaloidebisa foTlebSi dadgenilia flavonoidebi, fenolkarbonis
mJavebi da maTi nawarmebi, sterinebi.
29
H2
H2C CH C O H C6 H5
N-CH3 C O C C
CH2OH
H2C CH C
H2
hiosciamini (atropini)
H H2
C CH C O H C6 H5
O N-CH3 C O C C
CH2OH
C CH C
H H2
skopolamini (atrosCini)
30
lemas foToli _ Folium Stramonii
31
zeda foTlebs. mcenaris vegetaciis ganmavlobaSi SesaZlebelia
foTlebis 3-4-jer mokrefa. aSroben dauyovnebliv haerze an 45-500 C-ze.
uvnebeli lemas dasamzadeblad zafxulis ganmavlobaSi 2-3-jer
SerCeviT krefen nayofebs gamuqebis daswyisSi, magram jer kidev
daumwifebels. am periodSi skopolaminis raodenoba maqsimaluria. nedl
nayofebs Wrian da axarisxeben, Teslebs aSroben calke saSrob karadebSi
40-500 C-ze, mzeze an sxvenze da asufTaveben minarevebisagan.
lemas mTliani an nawilobriv dawvrilmanebuli foTlebi
kvercxiseburi formisaa, SiSveli, wveroSi wamaxvilebuli, fuZesTan
xSirad soliseburi, kideebze araTanabradamokveTil-kbilebiani, yunwebi
cilindruli. daZarRva frTisebri, ZarRvebis gayolebiT foTlis qveda
mxareze SeimCneva susti Sebusva. foTlebis sigrZe 25 sm-mde, sigane 20 sm-
mde. suni susti, specifiuri, gemos ar usinjaven.
uvnebeli lemas Teslebi nacrisfer-muradan moyviTalo-yavisferia,
Tirkmlisebri formis, 5-6 mm sigrZis da 3-4 mm siganis, nawilobriv
SeWyletili, xorkliani zedapiriT. suni susti, Taviseburi, gemos ar
usinjaven. zogjer skopolaminis misaReb nedleuls warmoadgens agreTve
daWrili nayofebic, romelic mTlianobaSi nacrisfer-mwvanea.
yvela saxis nedleuli Sxamiania, amitom maTze muSaobisas saWiroa
usafrTxoebis zomebis dacva. inaxeba B-siiT.
qimiuri Sedgeniloba. lema _ mTeli mcenare Seicavs alkaloidebs
foTlebSi 0, 2-0, 6%. sax. farmakopeis moTxovniT maTi raodenoba
hiosciaminze gadaangariSebiT unda iyos aranakleb 0, 25%. dominanti
alkaloidebia hiosciamini da skopolamini, Tanmxlebia hioscini,
atropini, norskopolamini, noratropini, aposkopolamini, apatropini.
garda amisa, Seicavs karotins, flavonoidebs, steroidebs:
vitastramonolids, vitaferins, 4 -hidroqsi – vitanolids,
daturalaqtonebs A da B, eTerovan zeTs, fenolkarbonis mJavebs da maT
nawarmebs, mTrimlav nivTierebebs. mcenaris fesvebidan gamoyofili da
identificirebulia alkaloidebi (0,1-0, 6%) tropanis jgufis, garda
hiosciaminisa da atropinisa 13, xolo Teslebidan (0, 04-0, 8%) _ 12
SenaerTi.
uvnebeli lemas yvela nawili Seicavs igive tropanis jgufis
alkaloidebs, nayofebSi maTi raodenoba 0,76-0,83%, TeslebSi 0,83%.
ZiriTadi alkaloidi skopolaminia (50% alkaloidebis jamis mimarT),
sul gamoyofilia da struqturulad dagenili 13 alkaloidi.
hiosciaminis, atropinis da skopolaminis potenciur wyarod
Tvlian agreTve saxeobebs: Datura fastulosa L., D. inermis Juss., romelTa
erTwliani sasicocxlo formis saxiT kultivireba jer qobuleTSi,
Semdeg ki Tbilisis midamoebSi warmatebiT ganxorcielda da
alkaloidebis producireba aRiniSna mcenareTa yvela nawilSi.
32
medicinaSi gamoyeneba. lemas foTlebs da uvnebeli lemas Teslebs
(nayofebsac) iyeneben rogorc samrewvelo nedleuls skopolaminis da
atropinis misaRebad. skopolamini warmoadgens skopinis da tropis mJavis
rTul eTers. is qimiurad axlosaa ra atropinTan, mis msgavsad iwvevs
gluvi kunTebis modunebas, aganierebs Tvalis gugas, amcirebs saWmlis
momnelebeli da saofle jirkvlebis sekrecias. SeiZleba gamoiwvios
sedatiuri efeqti. zogjer iyeneben fsiqiatriul praqtikaSi, rogorc
damamSvidebels, xolo nevrologiaSi parkinsonizmis sawinaaRmdegod.
lemas foTlebisagan amzadeben asTmaTols, aseve garedan saxmarad
~lemas zeTs~, xolo uvnebeli lemas Teslebisagan preparat ~aerons~,
romelsac uniSnaven zRvis da haeris daavadebisas. homeopaTiaSi nedli
mcenaris esencias iyeneben krunCxvebis, enabluobis, epilefsiis,
maniakalur-depresiuli fsiqozisas.
33
moTeTroa, fuZisken gafarToebuli. nedleuli nacrisfer mwvanea, suni
susti, Taviseburi, gemos ar usinjaven!
foTlebs agroveben mTeli zafxuli _ yvavilobis periodSi. maT
xeliT krefen an aWrian. aSroben dauyovnebliv sxvenze, haerze an saSrob
karadaSi 40-600 C, Txel fenad gaSlils. neli Sroba iwvevs foTlebis
gaSavebas da gafuWebas.
qimiuri Sedgeniloba. lencofas yvela nawili Seicavs
alkaloidebs: foTlebSi 0,06-0,13%, fesvebSi 0,13-0,57%, ReroebSi 0,08-0,1%,
Teslebsa da nayofebSi 0,1-0,17%. samkurnalo nedleulia foTlebi, masSi
alkaloidebis raodenoba hiosciaminze gadaangariSebiT unda iyos
aranakleb 0,05%. mTavari alkaloidebia hiosciamini da skopolamini.
garda amisa, Seicavs skimianins, apoatropins, tropins, hioscins,
hioscinis N-oqsids, apohioscins, -beladonins, -beladonins, azotSem-
cvel naerTs _ qolins. sxva jgufis nivTierebebidan gamoyofilia
flavonoidebi: rutini, qvercitrini, hiperozidi, spireozidi. Teslebi
mdidaria cximovani zeTiT (25%), steroidebiT, fitiniT,
fosfolipidebiT.
medicinaSi gamoyeneba. lencofas foTlebi warmoadgens atropinis
wyaros. aris spazmolituri saSualeba, Sedis asTmissawinaaRmdego da
tkivilgamayuCebel nakrebebSi, tabletebSi, miqsturebSi _ maT Soris
kapsinSi, salimentSi, aeronSi. amzadeben foTlebis nayens nuSis zeTze
(e.w. ~lencofas zeTi~) da iyeneben garedan _ dasazelad nevralgiis,
miozitis da revmatiuli arTritis dros.
34
simwifisas ixsneba xufiT. Tesli mravalia, 3 mm sigrZis, moyviTalo-
yavisferi. fesura msxvilia, mxoxavi horizontaluri, 12 sm sigrZis da 5
sm siganis. skopolia yvavilobs V-VI, nayofianobs VI-VII.
izrdeba mTis qveda da Sua sartyelSi, tenian farTofoTlovan,
iSviaTad ki wiwvovan tyeebSi, zRvis donidan 1000-1200 m simaRleze.
upiratesad Savi zRvis sanapiro zolSi afxazeTSi, aWaraSi, aseve
imereTSi, mTiuleTSi. saqarTvelos gareT gavrcelebulia
imierkavkasiaSi. saerTo gavrceleba _ samx. aRm. da Sua evropa,
monRoleTi, CineTi, iaponia, indoeTi.
kavkasiuri skopolia zogjer gvxvdeba SmagasTan erTad.
nedleuli. samkurnalo nedleuls warmoadgens fesurebi, mas
amzadeben gazafxulze, nayofianobis dawyebamde. axladmoTxril
fesurebs asufTaveben fesvebisagan, Tu saWiroa miwis mosacileblad
recxaven civi wylis nakadiT. aSroben haerze, fardulebSi an saSrob
karadaSi. Srobis gasaadvileblad umjobesia msxvili fesurebis daWra
sigrZeze.
mcenaris nazardebis gadarCenis da SenarCunebis mizniT,
aucilebelia dasamzadebeli nakveTebis monacvleoba, erTidaigive
adgilze fesurebis Segrovebas awarmoeben 10-15 wlis intervaliT.
warmoebas zogjer abareben axladdamzadebul nedleuls. damzadebisa da
skopoliaze muSaobisas aucilebelia sifrTxile, mTeli mcenare
Sxamiania!
mza nedleuli warmoadgens mTel, an daWril fesuras, romelic
gaTavisuflebulia fesvebisa da sxva nawilebisagan. naWrebi ar unda iyos
3 sm naklebi sigrZis da siganeSi _ 1-2 sm. fesurebi garedan mura-
nacrisferia, gadanatexze Ria-nacrisferi, moxrili formis da
danaoWebuli. usunoa, gemos ar usinjaven!
qimiuri Sedgeniloba. fesurebSi da fesvebSi alkaloidebis
raodenoba 0, 18-1, 02%. mTavari alkaloidebia skopolamini 0, 018-0, 32%
da hiosciamini 0, 12-0, 16%. Seicavs tropanuli jgufis sxva
alkaloidebsac, maT Soris kuskgigrins, tropins, hiosciaminis N-oqsids,
hioscinis N-oqsids, fsevdotropins, 3 - tigloiloqsitropans. alkalo-
idebs Seicavs miwiszeda nawilebic. mcenareSi dadgenilia naxSirwylebi,
kumarinebi: skopoletini, skopolini, fenolkarbonis mJavebi da maTi
nawarmebi, flavonoidebi.
medicinaSi gamoyeneba. fesurebi warmoadgens skopolaminis da
hiosciaminis samrewvelo wyaros. amzadeben am alkaloidebis
mravalricxovan preparats, romelTac iyeneben spazmolitur da
qolinolitur saSualebebad. skopolaminis preparatebs upiratesad
uniSnaven nevrologiasa da fsiqiatriaSi. mcenares axasiaTebs
35
antibaqteriuli aqtivoba, popularulia veterinariasa da xalxur
medicinaSi. preparatebs inaxaven A- an B-siiT.
36
(navi) ki frTebTan SedarebiT 1, 5-2-jer ganieria. Reroebis da foTlebis
feri nacrisfer-mwvane, yvavilebis _ yviTeli. suni susti. gemos ar
usinjaven _ Sxamiania!
qimiuri Sedgeniloba. miwiszeda nawili mdidaria alkaloidebiT 0,
4-4%. sax. farmakopeis moTxovniT alkaloidebis raodenoba Termofsinze
gadaangariSebiT ar unda iyos 1, 5% naklebi. Tanmxlebi alkaloidebia
Termofsinis izomeri anagirini, aseve citizini (0,16-2%), paqikarpini, N-
meTilcitizini, Termofsamini, rombifolini, Termofsidini, (-) –
lupanini, argentini. alkaloidebis garda Seicavs flavonoidebs,
meTilkarbonis mJavebs da maT nawarmebs. alkaloidebi moipoveba
foTlebSic (1-3%), yvavilebSi (0, 8-2, 6%), nayofebSi (1,5%), TeslebSi (0, 6-
3%). am ukanasknels amzadeben alkaloidebis misaReb, ZiriTadad
citizinis wyarod. Termofsis balaxis garda alkaloid citizinis
wyaroa imave parkosanTa ojaxis warmomadgeneli oqrowvima_Cytisus laburnum
L.-is Teslebi.
N NH
N N
O O
Termofsini citizini
paqikarpini
38
medicinaSi gamoyeneba. nedleulidan iReben preparats _
paqikarpinis hidroqlorids, romelic gamoiyeneba periferiul sisxlZar-
RvTa spazmisas, gangliolitis da miopaTiis dros. igi aumjobesebs
kunTebis funqcias. efeqturia mSobiarobis stimulirebisa da
mSobiarobis Semdgom periodSi sisxlis dakargvis Sesamcireblad.
inseqticiduri saSualebaa. preparats inaxaven B-siiT.
39
ganlagebuli naWdevebi (moWril-moglejili fesvebis kvali). fesura
zevidan mura-nacrisferia, gadanaWerze an gadanatexze moyviTalo feris.
standartis Tanaxmad nedleulSi alkaloid nufleinis raodenoba
aranakleb 0, 2%.
qimiuri Sedgeniloba. yviTeli dumfaras fesura Seicavs
qinolizidinis nawarm alkaloidebs, maT aerTianeben nufaridinebis
saxelis qveS. esaa nufarini, nufaridini, nufamini, dezoqsinufaridini,
nufarolutini, Tiobinufaridini, Tionuflutinis sulfoqsidi da
mravali sxv. biologiurad aqtiur sxva SenaerTebidan dadgenilia
mTrimlavi nivTierebebi, vitamini C da karotinoidebi,
fenolkarbonmJavebi, sterinebi. alkaloidebi moipoveba mcenaris sxva
nawilebSic. dominanti alkaloidia nufleini, romelic warmoadgens
nufaridinis dimers.
O
OH CH3
S
N
N
OH
CH3
O
nufleini
40
sambudiani, momrgvalo-samnakvTiani kolofi 6 TesliT. yvavilobs VI-VII,
nayofianobs IX-X.
naxevradbuCqisebri sekurinega izrdeba mSral qvian ferdobebze,
tyispirebze, mziTganaTebul adgilebze sporadulad an qmnis patara
nazardebs cimbirSi, baikalis, xabarovskis, primories mxareSi. 200-ze meti
welia mohyavT botanikur baRebSi, Semdeg ki daiwyes samrewvelo planta-
ciebis gaSeneba. warmatebiT izrdeba da mravldeba aRm. saqarTveloSi.
amJamad mcenaris bunebrivi resursebi sagrZnoblad Semcirebulia.
nedleuli. samedicino mizniT amzadeben kultivirebuli mcenaris
ylortebs, gaxevebuli totebis gareSe ivnisidan-seqtembramde. aSroben
haerze an fardulebSi. xelovnuri gaTbobis pirobebSi ki saSrob
0
karadebSi 50-60 C-ze.
mSrali nedleuli warmoadgens ylortebs foTlebiT, kokrebiT,
yvavilebiT an nayofebiT. masSi sekurininis raodenoba farmakopeis
statiis moTxovniT ar unda iyos 0,1 % naklebi. inaxeba B-siiT, vargisia
4 weli.
qimiuri Sedgeniloba. mcenaris yvela nawili Seicavs alkaloidebs,
ZiriTadad sekurinins, romelic striqninis farmakologiur analogs
warmoadgens. dadgenilia agreTve sufrutikonini, sufrutikolini,
sekurinoli _ A, B, C, alosekurinini da dihidrosekurinini. biologiurad
aqtiur sxva SenaerTebidan ylortebSi moipoveba flavonoidebidan:
rutini, kateqinebi, organuli mJavebi: Rvinis, limonis; aminomJavebi,
mTrimlavi nivTierebebi.
Tbilisis pirobebSi kultivirebuli sekurinegas foTlebSi
alkaloidebis Semcveloba 0, 41% aRmoCnda, yvavilebSi ki 0, 42%. e.i. am
mimarTulebiT kvlevebi perspeqtiulia.
sekurinini
41
medicinaSi gamoyeneba. amzadeben preparats_sekurininis nitrats
saineqcio 0, 1% xsnaris saxiT ampulebSi. is aRagznebs centralur
nervul sistemas, gansakuTrebiT aZlierebs zurgis tvinis refleqsur
aRgznebas. moqmedebs striqninis tipiT, mxolod ufro sustad. iyeneben
rogorc momamagrebel saSualebas nevrasteniis hipo- da asteniuri
formisas, damblis, sqesobrivi dauZlurebis dros, poliomielitis
gadatanis Semdgom periodSi. inaxeba A –siiT.
42
Teslebi faqtiurad moparviT gaitanes germanelma botanikosma paskarma
da Semdeg ingliselma vaWarma lejerma, riTac Caeyara safuZveli XIX s-
Si maT samrewvelo masStabiT kultivirebas indoneziaSi kunZul iavaze,
aseve indoeTSi, ceilonze, afrikaSi. am teritoriebze damzadebuli qerqi
akmayofilebs faqtiurad msoflio moTxovnebs qinaqinze. mecnierebma
aramarto SeZles am Zvirfasi kulturis aTviseba, aramed seleqciis
meTodebis gamoyenebiT gazardes qerqSi alkaloidebis Semcveloba 16%-
mde.
qinaqinis xe CvenTan Savi zRvis sanapiros Tbil da tenian
pirobebSic ki iyineba. jer kidev XIX s 80-ian wlebidan scades
ramodenimejer misi aklimatizacia, magram uSedegod. Tu rogor
mZvinvarebda Cvens qveyanaSi malaria da ra moTxovna iyo qinaqinze
metyvelebs is faqti, rom 1925 w saqarTvelos jandacvis komisariatma
mTavrobas warudgina malariasTan brZolis 5 wliani gegma, romlis
mixedviT msaxleobas im periodSi sWirdeboda 28 000 kg qinini. mecnier
farmacevtebma m.m. molodoJnikovma da m.k. momotma qobuleTis zonalur
sadgurSi introduqciisaTvis gamoiyenes axali mimarTuleba,
wiTelwvnian cinxonas Seucvales sacicocxlo forma da SeZles misi
moSeneba 2 wliani balaxovani kulturis saxiT. zafxulis bolos
mcenares amravlebdnen kalmebiT, saTburSi gadazamTrebis Semdeg,
gazafxulze gadahqondaT Ria gruntSi damCrdilavi mcenareebis qveS.
noembrisaTvis mcenare aRwevda 1, 5-2 m simaRles. mas amoTxridnen da
mTel mwvane masas iyenebdnen alkaloidebis jamis (2%) da preparat
~qinetis~ misaRebad (l. CxataraSvili).
nedleuli. amzadeben veluradmozardi da kultivirebuli xeebis
qerqs mTeli wlis ganmavlobaSi da aSroben haerze. plantaciebze
yovelwliurad atareben gamoxSirvas, xeebs Txrian da qerqs aclian
totebs, Reros da fesvebsac. 25 wlis asakSi plantaciebs mTlianad
anadgureben da qerqs agroveben.
nedleuls warmoadgens qerqi damzadebuli oficinaluris garda
gvari Cinchona-s sxva saxeobebis, rasebis da hibridebisagan, upiratesad
ki C. robusta Howard. da C. calisaya Wedd.
qerqi erT- an ormagad kidedaxveuli, Rarisebri naWrebia 20-60 sm
sigZis da 2-4 mm sisqis. garedan nacrisferi, korpSemoclili ki Ria-
zangela, danaoWebuli gaswvrivi da ganivi napralebiT. qerqis SigniTa
zedapiri gluvia, gaswvrivad boWkovani, wiTel-mura feris, axalgazrda
qerqs ki moyviTalo elferi dakravs. suni ar aqvs, gemo Zlier mware.
qerqis identifikaciisaTvis metad specifiuria graxes reaqcia _ mSrali
qerqis sinjaraSi gaxurebisas civ kedlebze efineba karmin-wiTeli kupri.
qimiuri Sedgeniloba. qerqSi dadgenilia 25-meti alkaloidi,
mTavaria qinini (qinaqini) da misi marjvnivmbrunavi stereoizomeri
qinidini, aseve izomerebia cinqonini da cinqonidini. minoruli
alkaloidebia kupreini, hidroqinini, hidroqinidini, epiqinini, eqinidini.
43
yvela alkaloidi mcenareSi qinaqina mTrimlavi mJavas marilis saxiTaa.
alkaloidebi moipoveba qerqis parenqimul qsovilSi. alkaloidebis
garda qerqi Seicavs mTrimlav nivTierebebs, pirokateqinis jgufisas,
tetrahidroqsiantraqinonebs, fisebs, glikozid qinovins. alkaloidebis
jami da maTi Tanafardoba cvalebadia saxeobis, misi asakis, vegetaciis
fazis da zrdis pirobebis mixedviT. alkaloidebis Semcveloba yvelaze
metia lejeris cinqonaSi (20%-mde), Tanac qinaqinze modis naxevarze meti.
amitom ZiriTadad am saxeobidan iReben qinins da qinidins. galenur
preparatebs ki amzadeben wiTelwvniani cinqonas qerqidan (standartis
moTxovniT alkaloidebi unda iyos aranakleb 6, 5%). masSi TviT qininis
raodenobac dabalia. alkaloid qininis dasadgenad atareben taleoqinis
reaqcias (qerqis gamonawvlilze qloriani an bromiani wylis ramodenime
wveTis damatebiT siTxe gayviTldeba, masze amiakis xsnaris damatebiT ki
zurmuxtisfer mwvaned iRebeba, Semdeg gamoiyofa fisovani naleqi).
qininis aRmoCenis TariRad miCneulia 1820 w, rodesac frangma
mecnier-farmacevtebma peletiem da kaventum gamoyves qinaqinis xis
qerqidan. Tumca is 1818 w ukve miRebuli hqonda rus mecniers f. gizes.
misi struqtura daadgines 1907 w, xolo sinTezi ganaxorcieles 1944 w.
HO
N
H 3CO
N
E
qinaqini
medicinaSi gamoyeneba. qinaqinis xis qerqi da misi alkaloidebi
amJRavneben mravalmxriv moqmedebas. mTavaria qininis antiprotozouli
Tviseba. amave dros aqveiTebs gulis kunTis aRgznebas; amzadeben qininis
hidroqlorids, dihidroqlorids, sulfats. isini moqmedeben malariis
plazmodiebis yvela formaze. adre iyenebdnen mean-ginekologiaSi,
rogorc mSobiarobis mastimulirebels da sisxlis denis SemaCerebels.
monaxarSi da nayeni madismomgvreli da saWmlis monelebis
xelisSemwyobi saSualebebia. xangrZlivi gamoyeneba iwvevs smenis
daqveiTebas.
qinidinis sulfati ~saTavo~ antiariTmiuli preparatia, uniSnaven
taqikardiis da mocimcime ariTmiis mosaxsnelad. iReben agreTve
qinidinis prolongirebuli moqmedebis samkurnalo formebsac _ qinipeks
da ucxour preparatebs.
qinaqinis xis qerqi dgas homeopaTiis saTaveebTan, radgan
germanelma eqimma hanemanma misi Seswavlis safuZvelze SeimuSava
homeopaTiuri mkurnalobis ZiriTadi principi. ingliselebi adre
jariskacebs avaldebulebdnen daeliaT ~qinaqinis wyali~ (rogorc
44
toniki), aqedan gavrcelda Cveuleba, rom sadilis win dalion jini da
viski tonusis asamaRleblad.
45
H3CO O
H3CO N CH3
O O
+N
O CH3 x-
H3CO
H3CO
glaucini sangvinarini
46
Cveulebrivi kowaxuris foTlebi 4 sm sigrZisaa, zevidan muqi-mwvane,
qveda mxareze bevrad ufro Ria. orive mxares cvilis nafifqiT
dafaruli. fesvebi cilindruli, swori an moRunuli naWrebia 20 sm
sigrZis, gadanatexze uxeSboWkoiani da yviTeli.
oficinalur saxeobasTan axlosaa kavkasiis endemi qarTuli
kowaxuri _ Berberis iberica Stev. et Fisch. gaarCevT imiT, rom foTlebi
kidemTliania, totebi odnav wiboebiani, momuro-mowiTalo feris. nayofi
mogrZo-cilindruli, lega nafifqiT. igi gvxvdeba mxolod aRmosavleT
saqarTveloSi mcire jgufebis saxiT. Setanilia saqarTvelos ~wiTel
wignSi~.
qimiuri Sedgeniloba. foTlebSi alkaloidebis Semcveloba unda
iyos aranakleb 0,15%, fesvebSi _ 0,4%. ZiriTadia yviTeli feris
alkaloidi berberini. Tanamgzavri alkaloidebia protoberberini,
palmitini, kolumbamini, iatroricini. izoqinolinuri alkaloidebis
garda, dadgenilia bisbenzilizoqinolinis jgufidan oqsiakanTini da
berbamini. foTlebSi moipoveba vitaminebi C, E, karotinoidebi. nayofebSi
da foTlebSi bevria organuli mJavebi, vitaminebi. aRniSnulisa da
sagemovno Tvisebebis gamo nayofebi gamoiyeneba kulinariaSi. berberini
mcenareSi gvxvdeba amoniuri da karbinoluri formiT.
N +
O
OCH 3
OCH 3
berberini
47
qristesisxlas balaxi _ Herba Chelidonii
48
HO O O
O
O
+
H3CO N
N
CH3
O CH 3
OCH3
O
d-helidonini heleritrini
O
CH3
N
O
O
O
protopini
49
yvavils inviTarebs. gvirgvini 4-furcliania, sxvadasxva feris (TeTri,
vardisferi, wiTeli, iisferi), fuZesTan muqi laqebiT. nayofi erTbudiani
kolofi 5 sm diametris, kvercxisebri an mrgvali. umwifari nayofi
mwvanea, wvniani, drekadi, simwifisas Calisfer-yviTeli da myife. Teslebi
mravalricxovani, wvrili, Tirkmllisebri formis da sxvadasxva
Seferilobis _ jiSebis Sesabamisad. nayofebi ixsneba da Teslebi
ifanteba, zogi ki uxsnadia. mcenare yvavilobs VI-VII, nayofi mwifdeba
VIII.
xaSxaSi velurad ar gvxvdeba, kulturaSia winareistoriuli
epoqidan. samrewvelo plantaciebia mcire aziis qveynebSi, iranSi,
avRaneTSi, siriaSi, CineTSi, iaponiaSi. gamoyvanilia mravali jiSi da
rasa _ saamfione, sazeTe, dekoraciuli.
nedleuli. rZe-wvens, romelsac amfions uwodeben, amzadeben
nayofis teqnikuri simwifis stadiaSi. amisaTvis dRis meore naxevarSi
kolofebze akeTeben horizontalur an irib zedapirul naserebs, ise rom
gadakveTon mxolod rZis savali milebi, magram wveni nayofis SigniT ar
Caiqces. gaSrobis Semdeg mas nayofebidan mofxeken xis patara
specialuri niCbebiT. amfionis Segroveba erTidaigive kolofidan
SesaZlebelia samjer. TiToeul SemTxvevaSi gamosavali araumetes 0, 2 g-
ia. axladmiRebuli wveni naxevradsiTxovania, Seicavs 45-50% wyals.
~daumwifebel amfions~ iyenebdnen sxvadasva daniSnulebiT. adre
samedicino mizniT amzadebden TviT mwife kolofebs _ ~xaSxaSis
Tavakebs~, aSrobden, fqvavdnen da aZlevdnen briketebis formas. amJamad
praqtikaSia nedli amfionis gaSroba 50-600 C da Semdeg 1-2 kg-ian
briketebad dawnexva. yofil vilr-is alkaloidebis ganyofilebis mier
rekomendebuli iyo alkaloidebis misaRebad TviT xaSxaSis nayofebis
gamoyeneba (Seicavs 0,5-0,8%) da mowodebulia maTi gamoyofis,
gasufTavebis da dayofis meTodi.
qimiuri Sedgeniloba. mTeli mcenare, garda Teslebisa, Seicavs
alkalidebs specialur rZis savalebSi. alkaloidebi metia umwifari
nayofebis rZe-wvenSi _ amfionSi, romelic organuli da araorganuli
nivTierebebis narevs warmoadgens. amfionSi dadgenilia 26-ze meti
alkaloidi, romlebsac ramodenime jgufad yofen, mTavaria morfinis
jgufi: morfini 12-16%, kodeini 1-3%, Tebaini 0,4-1%; benzoqinolinis
jgufi: papaverini 0,5 - 1,5%; ftalidizoqinolinuri jgufidan mTavaria
narkotini _ 10-18%. minoruli raodenobiTaa narceini, laudanini,
kriptopini, protopini, fsevdomorfini, neopini, qsantalini,
narkotolini, papaveramini da sxv. alkaloidebis raodenoba amfionSi
aRwevs 25%. masSi balasturi nivTierebebia cilebi, lorwo, gomizebi,
peqtinebi, kauCuki, triterpenebi, organuli mJavebi. xaSxaSis Teslebi
mdidaria cximovani zeTiT, romelSic mTavaria linolis da oleinis
mJavebis gliceridebi. varaudoben, rom rZis savalebSi natiuri saxiT
yvela alkaloidi ar moipoveba, zogi warmoiqmneba Tavakebis daservis
Semdeg siTxis daJangvis an fermentaciuli procesis Sedegad.
50
dadgenilia, rom TviT morfini sinTezirdeba mcenaris ganviTarebis 1-1,5
Tvis Semdeg da maqsimums aRwevs nayofebis teqnikuri simwifis stadiaSi.
xaSxaSSi yvela alkaloidi specifiuri _ mekonis mJavis marilebis
saxiTaa. standartis moTxovnis Tanaxmad haermSral amfionSi morfinis
Semcveloba unda iyos aranakleb 10%, xolo siname araumetes 8%.
maRalxarisxovani amfionis partiebs anzaveben morfiniT Raribi
partiebiT, an ureven rZis Saqars.
R1O H3 CO
N CH3 H3 CO N
O
R2O
H3 CO
OCH3
R1 R2
morfini H H papaverini kodeini CH3 H
51
mcenare. voronovis TeTryvavila _ Galanthus woronowii A. Losin., oj.
amarilisisebrni _ Amaryllidaceae, erTlebliani patara bolqvovani
mcenarea, Rero 20-25 sm simaRlisaa, odnav waxnagovani; foToli oria,
Rariani, xazuri an farTo xazuri, 20 sm-mde sigrZis, xasiaTdeba boloSi
CaCiT da sigrZeze naoWebiT, Ria mwvanea, amodis sifrifana ufoTlo
vaginidan. sayvavile mokle Reroze mxolod erTi yvavilia. yvavili didia
da sasiamovno sunis. yvavilsafris gareTa foTlebi mogrZo
kvercxisebria, Cazneqili, SigniTa foTlebi brtyelia gulisebr-
solisebri; yvela foToli araa erTi zomis. yvavilsafris SigniTa
foTlebi gareTaze ufro moklea, qvemodan gadakveTili laqiT. samtvre
Subisebria, Tavwawvetili sadgisisebri. naskvi sambudiani kvercxisebr
mogrZo. nayofi kolofia, Tesli TeTri danamatiTaa. TeTryvavilas
bolqvi msxvilia. yvavilobs adre gazafxulze I-III.
voronovis TeTryvavila saqarTvelos endemia, izrdeba mTis qveda
sartyelis tyeebsa da buCqebSi, tyis pirebze afxazeTSi, imereTSi,
aWaraSi, qarTlSi. mimdinareobs kvlevebi mcenaris kulturaSi Semotanis
mizniT.
nedleuli. bolqvebs amzadeben mcenaris dayvavilebis Semdeg.
bolqvi kiliania, 3 sm-mde diametris. garedan dafarulia muqi feris
qerqliT. aqvs mravali grZeli wvrili fesvi. samedicino mizniT
rekomendebulia foTlebis gamoyenebac.
qimiuri Sedgeniloba. mcenaris yvela nawili Seicavs fenantridinis
jgufis alkaloidebs. bolqvSi maTi raodenoba 0, 5-1, 5%. mcenare
Seiswavles da alkaloidebi gamoyves n. proskurinam da l. areSkinam
(1947-52). ZiriTadia galantamini, romelic alkaloidebis jamSi TiTqmis
naxevaria. Seicavs agreTve galantins 0, 2-0, 3%, liqorins 0, 1%,
galantidins, galantamidins, tacetins. dadgenilia mTrimlavi
nivTierebebis, glikozidebis, lorwos, saxameblis arseboba. fesvebSi
moipoveba galantini, galantamidini da liqorini.
H3CO HO
HO
N CH3
N
O
HO
O
O
galantamini liqorini
52
medicinaSi gamoyeneba. TeTryvavilas bolqvebidan iReben
preparatebs galantaminis hidrobromids _ saineqciod da liqorinis
hidroqlorids _ tabletebis saxiT. galantamins iyeneben miasTeniis,
kunTebis distrofiis, polinevritis, poliomielitis gadatanis Semdeg
narCeni movlenebis da radikulitis dros. aseve iyeneben kuWnawalavis
da Sardis buStis atoniis dros. liqorini aris amosaxvelebeli saSu-
aleba filtvebis da bronqebis qronikuli da mwvave anTebis dros. did
dozebSi iwvevs pirRebinebas. preparats inaxaven A-siiT (antidotia
atropini).
galantaminis sxva mcenareuli wyaroebi. galantaminze moTxovna
imdenad didi iyo, rom voronovis TeTryvavilas bolqvebi veRar
akmayofilebda mas, Tanac nedleuls gaCanagebis saSiSroeba Seeqmna.
bulgareTSi daiwyes analogiuri preparatis _ ~nivalinis~ gamoSveba
axlomdgomi saxeobis Tovlis saTovlias _ Galanthus nivalis L. bolqvebidan.
galantaminis mdidar wyarod iTvleba saqarTvelos endemi _ G. Krasnowii
A. Grossh. amave amarilisebrTa ojaxidan TeTri cxeniskbila _ Leucojum
aestivum L. (yirimis da kavkasiis endemia), gvari krinis _ Crinum da gvari
nargizis _ Narcissus L. warmomadgenlebi. gansakuTrebiT perspeqtiulia
saqarTveloSi mozardi TeTryvavilas danarCeni saxeobebi, romelTa
mizanmimarTuli kvleva 1962 w-dan mimdinareobs farmakognoziis
kaTedraze.
TeTri cxeniskbila mravalwlovani bolqvovani mcenarea. bolqvi
TeTryvavilaze didi zomisaa, farTo kvercxiseburi, monacrisfro
garsiT dafaruli. Rero ufoTloa, fesvTanuri foToli aTia, Reroze
ufro grZeli, xazuri formis. yvavilebi Sekrebilia (9-10 yvavilian)
qolgisebr yvaviledad. yvavilsafari TeTria, misi foTlebi eqvsia da
TeTryvavilasagan gansxvavebiT yvela erTi zomisaa, bologasqelebuli
da mwvane laqiT xasiaTdeba. nayofi msxlis moyvanilobisaa an mogrZo.
Tesli Ria ferisaa da niskartis msgavsi danamatiT. yvavilobs III-IV.
izrdeba tenian mindvrebsa da buCqnarebSi. zogjer naTesebSic. mcenares
ufro didi biomasa axasiaTebs da gavrcelebiTac aqvs upiratesoba.
saerTo gavrcelebis arealia imier-kavkasia, yirimi, xmelTaSuazRvis
mxare, mcire azia. saqarTveloSi _ guria, samegrelo, aWara, afxazeTi.
cxeniskbilas bolqvebi da miwiszeda nawili Seicavs alkaloidebs:
bolqvebSi _ 1, 2%, maT Soris galantamins 0, 5%, liqorins 0, 15%.
53
foTlebi fesvTanuria 7-10, xazuri, 30 sm sigrZis da 2-3 sm siganis.
yvavilebi martivi milisebri yvavilsafriT, moyviTalo-vardisferi,
SigniTa mxridan movardisfro-wiTeli zoliT. am saxeobis maragebi
Zlier mcirdeba, igi izrdeba gafantul jgufebad, aRdgena nela
warmoebs, amitom Setanilia ssrk ~wiTel wignSi~ da samedicino mizniT
mxolod foTlebs amzadeben. meores mxriv 1970 wlidan daiwyes misi
kultivireba bunebrivi zrdis adgilebSi.
severcovis ungerniac Sua aziis endemuri mcenarea. axasiaTebs
ganviTarebis analogiuri cikli. bolqvebi msxvilia, wagrZelebuli,
dafarulia naxSirisebr-Savi qerqlebiT. foTlebi xazuri, wvniani 20-25
sm sigrZis, RerZis mimarTulebiT odnav dagrexili. Rero 40 sm-mde
simaRlis; qolgisebr yvaviledSi 7-12 yvavilia agurisebr-wiTlad
Seferili.
orive saxeobis bolqvebSi alkaloidebis raodenoba 0,96% aRwevs,
foTlebSi 0, 61 - 1%. ZiriTadi alkaloidebia galantamini da liqorini.
foTlebidan gamoyofilia agreTve pankratini da sxva alkaloidebi.
viqtoris ungernias foTlebidan mzaddeba galantaminis hidrobromidi,
xolo severcovis ungernias foTlebidan _ liqorinis hidroqloridi.
preparatebis gamoyeneba igivea.
54
nedleuli. saqarTveloSi kultivirebuli SiSveli stefanias 1-3
wliani tuberebis damzadebis optimaluri droa noembris dasawyisi da
ASua ricxvebi, rodesac nedleulis masa didia da alkaloidebis
(gindarinis fraqciis) Semcveloba maRalia. axladdamzadebul tuberebs
asufTaveben miwisagan, Wrian da aSroben 60-800 C-ze. saqarTvelos
mkvlevarebis mier rekomendebulia alkaloid cikleaninis nedleulad
axalgazrda SefoTlili totebis damzadeba imave periodSi.
qimiuri Sedgeniloba. SiSveli stefanias miwisqveda da miwiszeda
nawilebi mdidaria izoqinolinis nawarmi alkaloidebiT. esenia
gindarini, gindarinini, gindaricini, stefarini, cikleanini, rotundini.
rogorc indoeTSi, ise saqarTveloSi damzadebul tuberebSi
alkaloidebis Semcveloba praqtikulad erTnairia da meryeobs 5-8%
farglebSi. TviT alkaloidebis Sedgeniloba ki gansxvavebulia.
bunebrivi zrdis adgilebSi mcenare producirebs ZiriTadad gindarins
(alkaloidebis jamis mimarT 30%) da stefarins, xolo cikleanini kvalis
saxiTaa. CvenSi kultivirebuli mcenare ki _ gindarins da cikleanins
(jamis mimarT 10%), stefarini ki saerTod ar producirdeba. miwiszeda
nawilebSi qobuleTis pirobebSi alkaloidebis raodenoba 1, 5-2% da
masSi dominantobs cikleanini.
CH3O
CH3O
N
CH3O N
CH3O
OCH3
OCH3
OCH3 OCH3
gindarini rotundini
CH3O
NH
CH3O
stefarini
55
meore preparatia stefaglabrinis sulfati ampulebSi. ixmareba
periferiuli nervuli sistemis daavadebebisas, miopaTiis, miasTeniis,
poliomielitis narCeni movlenebis dros, saxis nervis damblisas.
SiSveli stefania Soreuli warsulidan gamoiyeneba indoeTis, vietnamis,
CineTis xalxur medicinaSi dizenteriis, tuberkulozis, bronquli
asTmis, malariis, gvelis nakbenis winaaRmdeg. amJamad rekomendebulia
meore saxeobis oTxmtvrianiani stefanias _ S. tetrandra S. Moore. Al-
kaloiduri preparati tetrandrini radikulitis, nevralgiis, arTritis
da anTebiTi daavadebebis sawinaaRmdegod. Preparatebi inaxeba B-siiT.
56
nedleuli warmoadgens 1-4 mm sisqis damtvreuli Reroebis,
ulvaSebis (pwkalebis) da foTlebis narevs, romelSic dasaSvebia
yvavilebis da umwifari nayofebis minarevi araumetes 8%. suni susti,
gemo momwaro.
qimiuri Sedgeniloba. pasifloras balaxi Seicavs indolis nawarm
alkaloidebs harmans, harmins, harmols, norharmans (0,05%) ; cianoforul
glikozidebs, fisebs, qinonebs. Tbilisis midamoebSi kultivirebuli
mcenaris miwiszeda nawilidan farmakognoziis kaTedraze alkaloidebis
garda gamoyofilia flavonoidebi apigenini, luteolini, qvercetini da
kempferoli. dadgenilia 12-22 aminomJava, sadac dominantobs Tirozini,
valini, fenilalanini da glutamini. nayofebidan miRebulia Tavisufali
Saqrebi da organuli mJavebi, Teslebidan _ cximovani zeTi (20%),
fesvebidan ki kumarinebi _ umbeliferoni da skopoletini.
medicinaSi gamoyeneba. saqarTveloSi kultivirebuli mcenaris
balaxidan mzaddeba nayeni da siTxovani eqstraqti. orive preparati
iwvevs centraluri nervuli sistemis damSvidebas, moqmedebs rogorc
sedatiuri saSualeba uZilobis, nevrasteniis, qronikuli alkoholizmis,
klimaqsuri darRvevebis da epilefsiis dros. axasiaTebs agreTve spazmo-
lituri moqmedeba. mkurnalobis kursi 1-2 Tve grZeldeba, 2-3 kviriani
dasvenebis Semdeg ki imeoreben.
57
siTxesTan erTad patara uferul konidiumebsac gadaitanen Wvavis sxva
janmrTel yvavilebze da iwveven maT daavadebas.
sokos miceliumis is nawili, romelic axlosaa naskvis budesTan
TandaTan gadaixlarTeba erTmaneTSi da patron- mcenareze momwifebis
fazisaTvis marcvlis nacvlad ganviTardeba sokos TeTri mogrZo da
msxvili sxeuli, axalgazrda sklerociumi, xolo hifebis gareTa nawili
pigmentaciis Sedegad muqi-iisferi xdeba. amrigad, soko gaivlis ganviTa-
rebis rTul cikls, romelic Sedgeba sami stadiisagan, esenia:
sklerocialuri, CanTovani da konidialuri. ganviTarebis es cikli
aRmoaCina da 1863 w aRwera tulasnem. marcvlis erT TavTavze zogjer 3-
4 sklerociumi Cndeba da mosavals abinZurebs.
saqarTveloSi Wvavis rqiT daavadebuli Wvavis didi naTesebi iyo
axalcixis, axalqalaqis, TeTriwyaros, borCalos r-nebSi (v. SoTaZe).
nedleuli. Wvavis rqas agroveben Wvavis TavTavebidan, an
marcvleulis galewvis Semdeg specialuri damaxarisxebeli manqanebiT
moacileben mas, gaSlian Txel fenad da aSroben haerze, an saSrobSi 40-
500 C-ze. saWiroa didi sifrTxile, radgan nedleuli metad mgrZnobiarea
maRali temperaturisadmi, 600-ze zeviT alkaloidebi iSleba. inaxaven
mSral, gril adgilas, an jer moacileben cximovan zeTs gamowvlilviT
da Semdeg inaxaven B-siiT.
Wvavilas sklerociumi mogrZo-samwaxnagovani, odnav moRunuli an
swori, orive boloze wawvetianebuli magari sxeulebia, sigrZiT 1-4, 5
sm, siganeSi 3-5 mm, garedan muqi an mura-iisferia, iSviaTad dafarulia
TeTri nafifqiT, gaswvrivad xSirad dakvalulia an ganivad
danapralebuli, gadanatexze gluvia, gulSi moTeTro, an odnav
mowiTalo-iisferi. suni sustia, Taviseburi, gemo zeTovani, motkbo-
usiamovno. alkaloidebis Semcveloba aranakleb 0,05%. nedleuli ar
unda iyos ruxi feris, daobebuli da Smoris suniT.
gasaTvaliswinebelia, rom Wvavis rqa araa stabiluri produqti, masSi
arsebuli cximovani zeTi advilad mZaRdeba, alkaloidebi ganicdian
destruqcias da nedleuli kargavs keTilxarisxovnebas.
Wvavila zians ayenebs mosavals, meores mxriv misi sasaqonlo
nedleuli _ Wvavis rqa Sxamiania da pureulSi Serevisas saSiSi adamianis
janmrTelobisaTvis. Catarebuli RonisZiebebis Sedegad igi faqtiurad
gaqra. amitom 60-ian wlebSi daiwyes misi moSeneba mindvris parazituli
kulturis saxiT, Wvavis naTesebis dasenianebiT sokos garkveuli
Stamebis konidiosporebis suspenziiT, romlebsac zrdian xelovnur
sakveb niadagze. mimarTaven sxva meTodebsac. aRmoCnda, rom aseTi Wvavis
rqa bunebrivad mozardTan SedarebiT producirebs 10-jer met
alkaloidebs (0,5%). amJamad aTvisebulia samrewvelo saprofituli
kultura, ~vilr~-Si gamoiyvanes 4 Stami, sadac arCeviT Warbobs
ergotaminuli, ergotoqsinuli, ergokriptinuli da ergometrinuli
Stamebi.
58
qimiuri Sedgeniloba. Wvavis rqa ZiriTadad Seicavs tetracikluri
SenaerTis _ lizerginis mJavis warmoebul da klavinis rigis indolur
alkaloidebs.
HOOC H HOH2C OH
N CH3 NH
N N
H H
59
CH2-R2
OH
O
CO HN N
O N
O
H
R3
N CH3
N
H
ergoalkaloidebi
R1 R2 R3
ergotamini _H _H _CH2C6 H5
ergozini _H _H _CH2CH(CH3)2
CH3
CO NH CH
CH2OH
H
N CH3
ergobazini (ergometrini)
60
alkaloidebs maT medicinaSi gamoyeneba ver hpoves. Wvavis rqa
popularulia homeopaTiaSic. ergotamins inaxaven A-siiT, ergometrins B-
siiT.
aucilebelia vicodeT, rom Wvavis rqa da misi preparatebi
saWiroeben did sifrTxiles, radgan iwveven daavadebis e. w.
~ergotizmis~ movlenebs _ periferiuli sisxlis mimoqcevis moSlas da
kidurebis qsovilebis dazianebas. mowamvlas iwvevs Wvavis rqis
minareviani puris xangrZlivi gamoyeneba. daavadeba mJRavndeba ori
formiT: gangrenozuli ergotizmSi _ adgili aqvs kapilarebis Seuqcevad
Seviwroebas, kidurebis qsovilebi veRar ikvebeba, Savdeba da kvdeba.
erTdroulad A vitaminis ukmarisobisas ganviTardeba konvulsiuri
forma, romelic zogjer sikvdiliT mTavrdeba. fqvilSi Wvavis rqis
minarevs ikvleven hofmanis meTodiT.
61
RerZul da gverdiT fesvebs Wrian cilindrul naWrebad. aSroben Ria
cis qveS an saSrob karadebSi.
fesvebis naWrebi dafarulia mura feris korpiT, emCneva sigrZivi
naoWebi. gadanatexze fesvis didi nawili yviTlad Seferil merqans
uWiravs, qerqis zona ki bevrad viwroa, magram gasaTvaliswinebelia, rom
masSia lokalizebuli alkaloidebi, amitom qerqmocilebuli fesvebis
naWrebis arseboba nedleulis defeqts warmoadgens. fesvebis gadanatexi
sworia, boWkoebis gareSe. suni usiamovno. gemos ar usinjaven, Sxamiania!
qimiuri Sedgeniloba. bolo monacemebiT mcenaridan gamoyofilia
50-meti indoluri alkaloidi. maTi raodenoba meryeobs 1-2 % farglebSi.
alkaloidebis jamSi dominantobs rezerpini (10%), mniSvnelovania
aimalini, serpentini, ioximbini, serpagini, rescinamini, dezerpidini da
sxv. mcenaridan 1952 w gamoyves rezerpini, romelic farmakologiurad
aqtiuri alkaloidi aRmoCnda. rezerpinis wyarod iyeneben rauvolfias
sxva saxeobebsac: R. vomitoria Afr., R. tetraphylla L = R. canescens L., R. micrantha Hook.,
R. heterophylla Roem da sxv., romlebic msoflios sxvadasxva regionSi
izrdeba.
H
H3CO N
N
H
H OCH3
H
O C OCH3
H3C O C
OCH3 O OCH3
O
rezerpini
HO
+
N
N
N OH
N
CH3
C2H5 CH3COO O
aimalini serpentini
62
patara gvelis suros balaxi _ Herba Vincae minoris
63
pirveli saxeoba izrdeba mTis qveda da Sua sartyelSi buCqnarebs
Soris da mSral ferdobebze, ZiriTadad aRmosavleT saqarTveloSi
qarTlSi, kaxeTSi, qiziySi, xSiria Tbilisis midamoebSi mcxeTa-
saguramoSi, axaldabaSi, SiraqSi. saerTo gavrcelebis arealia Sua da
samx. aRm. evropa, mcire azia, irani, erayi. farTodaa gavrcelebuli
ukrainasa da Crd. kavkasiaSi. Sebusvili gvelis suro xarobs mTis Sua
sartyelamde mxolod das. saqarTveloSi, raWa-leCxumSi, samegreloSi,
imereTSi, aWarasa da afxazeTSi, saqarTvelos gareT ki – yirimSi.
gvelis suros saqarTveloSi mozardi saxeobebi qimiuri da
farmakologiuri TvalTaxedviT Rrmadaa gamokvleuli qarTvel
mecnierTa mier, maTgan mowodebuli ramdenime preparati jerjerobiT
araa danergili medicinaSi. amisda miuxedavad, am saxeobebis cnoba
bunebaSi da rogorc indoluri alkaloidebis potenciuri samamulo
wyaroebis codna aucilebelia momavali specialistebisaTvis.
nedleuli. patara gvelis suros balaxs amzadeben yvavilobis da
nayofianobis fazaSi. mcenare yvavilobas iwyebs martis bolo – aprilis
dasawyisidan. imavdroulad intensiurad izrdeba ylortebi da foTlebi,
romlebic, maisis dasasrulisTvis normalur zomebs aRwevs. mcenare
ganmeorebiT yvavilobs keTilsasurvel pirobebSi zafxulis Sua ric-
xvebSi, Crd. kavkasiaSi adgili aqvs mesame yvavilobasac. yvavilobis
msgavsad nayofianobac gaWianurebulia _ ivnisi-agvisto.
nedleulis saxiT amzadeben balaxs, mas Wrian namgliT, sekatoriT
an celiT niadagidan 3-5 sm daSorebiT, Semdeg asufTaveben gayviTlebuli
foTlebis, ylortebis da sxva mcenareebis minarevisagan. dauSvebelia
dafesvianebuli vegetaciuri ylortebis mowyveta an mcenaris amoTxra
fesvebianad, aseve dauSvebelia imave teritoriaze nedleulis damzadeba
3 welze adre. winaaRmdeg SemTxvevaSi nazardebi ganadgurdeba. balaxs
aSroben haerze an mimarTaven Termul Srobas 40-500 temperaturaze.
sst moTxovniT nedleuli warmoadgens Reroebs yvavilebiT an maT
gareSe, foTlebi priala-tyavisebria, mTelkidiani, ramdenadme qveviT
Caxveuli, sigrZiT 3-5 sm, siganeSi 1-3 sm. foTlebi zevidan muqi mwvanea,
qveda mxridan _ ufro Ria feris. Reroebi Ria-mwvane. suni _ ar aqvs,
gemos ar usinjaven.
qimiuri Sedgeniloba. balaxSi dadgenilia indoluri
alkaloidebis jami. maTgan gamoyofilia 20-ze meti SenaerTi: vinkamini
(minorini), izovinkamini, vinkaminini, vincinini, rezerpini, izomaidini,
aquamicini, garda amisa, gamoyofilia vinkaminorini da misi izomeri
vinkaminoreini, pervicini, vinkamidini da sxv. garda alkaloidebisa,
balaxi Seicavs flavonoidebidan robinins, aseve leikoanTocianebs,
ursolis mJavas.
alkaloidebiT mdidaria gvelis suros yvela saxeoba.
safuZvlianadaa Seswavlili TurqmeneTSi mozardi didi gvelis suro _
64
V. major L., uzbekeTSi mozardi swori gvelis suro _ V. erecta Rgl. et Schmalh
da gansakuTrebiT tropikebSi mozardi da saqarTveloSi
aklimatizirebuli vardisferi gvelis suro, anu vardisferi
kaTarantusi _ V. rosea L. (Syn. Catharanthus roseus G. Don.) _ am saxeobas
ganvixilavT calke. rac Seexeba saqarTvelos floris saxeobas,
romlebic zemoT ukve davaxasiaTeT, saq. mecn. akad. farmakoqimiis
institutSi Catarebuli kvlevebis safuZvelze balaxovani gvelis
surodan gamoyofili da identificirebulia 12 alkaloidi. maTgan
axalia _ vinkarini, herbadini, herbamini. cnobili alkaloidebia _
rezerpinini, maidini, izomaidini, tebersonini da sxv. bususovan gvelis
suroSi aseve dadgenilia da gamoyofili indoluri alkaloidebi
maidini, izomaidini, karapanaubini, maioridini, vinkamaini da vinkamini (v.
vaCnaZe da TanamSromlebi).
H
N
N
HO
H3 COOC
C2 H5
vinkamini
65
vardisferi kaTarantusis foToli_Folium Catharanthi rosei
66
vindolinini. foTlebSi moipoveba loganini da dioqsiloganini,
monoterpenuli glikozidebi, eTerovani zeTi, romelic mdidaria
aromatuli aldehidebiT da spirtebiT. alkaloidebi moipoveba fesvur
sistemaSic.
mcenareSi alkaloidebis jamis raodenoba maqsimums aRwevs masiuri
yvavilobis fazaSi (1%), xolo 6 dominanti alkaloidis Semcveloba _
masiuri nayofianobis dros. aRsaniSnavia, rom saqarTveloSi
kultivirebuli vardisferi kaTarantusis balaxSi yvelaze metad
sinTezirdeba vindolini da leirozini. alkaloidebis jamis Semcveloba
0,38-0,8%, xolo fesvebSi _ ZiriTadad producirebs aimalini.
vardisferi kaTarantusis alkaloidebi imdenad mniSvnelovania
Tanamedrove medicinisaTvis, rom maTi miRebisaTvis mecnierebma
SeimuSaves mcenaris organoebis da ujredebis kulturis
bioteqnologiuri meTodi.
CH2-CH3
N
OH
N
H C-O-CH3
H3C-O O
R=CH3 _ vinblastini
HO
N
H3CO-C
O
O CH2
C CH3
H3C
O
N
N O CO CH3
H OH
CH3
CH3OOC
CH3OOC
kaTaranTini vindolini
67
da sakvercxeebis kibos dros. ufro farTod gamoiyeneba simsivnis
kompleqsur qimioTerapiaSi. ungreTSi awarmoeben analogiur preparatebs
_ vinblastins da vinkristins. es ukanaskneli Tavisi struqturiT da
moqmedebis meqanizmiT axlosaa vinblastinTan. ZiriTadad iyeneben
leikozis, neiroblastomis, limfogranulomatozis, melanomis, sarZeve
jirkvlis simsivnis kompleqsur TerapiaSi. rogorc Sxamians inaxaven A-
siiT.
68
R1
N
R2 N
O O
R1 R2
striqnini H H
69
tona yavis Tesls, aqedan braziliaze modioda 1 milion tonaze meti.
msoflio masStabiT yavis xes meti farTobi uWiravs vidre Cais buCqs.
nedleuli. yavis mwife, alublisebr wvnian nayofebs agroveben
ZiriTadad xeliT da gadaamuSaveben sxvadasxva teqnologiiT. e.w. mSrali
wesiT damuSavebis dros maT gaaSroben mzeze da Txel myife garenayofs
acileben manqanebiT. sveli wesiT ki mxolod axladdakrefil, nedl
nayofebs asufTaveben, maT gaatareben specialur manqanebSi da Tesls
mocilebul rbilobs Carecxaven wylis Zlieri nakadiT.
yavis Teslebi myaria, ovaluri formis, Ria nacrisferi;
Sebrtyelebul mxares emCneva Rrma Rari. Tesli dafarulia
~vercxlisferi~ an ~pergamentuli~ garsiT, romelic damuSavebisas
advilad scildeba. Teslebi usunoa. mware gemosi. maT moxmarebis win
moxalaven 2000 temperaturaze, ris Sedegad iZens damaxasiaTebel
sasiamovno suns da yavisfers.
qimiuri Sedgeniloba. Tesli Seicavs 0, 7-2% kofeins, misi
raodenoba damokidebulia yavis saxeobaze. saukeTesoa yava ~mokko~,
bevrad naklebia kofeini liberiis yavaSi (1, 3%-mde), garda amisa,
TeslebSi moipoveba mTrimlavi nivTierebebi 20%, cilebi 11%, Saqrebi 7%,
cximovani zeTi 13%, trigonelini (nikotinis mJavas meTilbetaini),
qlorogenis mJava, mineraluri nivTierebebi. aRniSnul nivTierebaTa
umetesoba orjer mcirdeba Teslebis gadamSavebisas.
H3C N N CH3
O N N
CH3
70
didebisaTvis aris 0,05-0,1 g dReSi 2-3-jer. 1 Cais kovzi yavis moxarSvisas
adamiani iRebs 0,1-0,15 g kofeins.
mcenare. Cinuri Cais buCqi _ Thea sinensis L.(= Camellia sinensis (L.) O. Ktze),
oj. Caisebrni _ Theaceae, maradmwvane 10 m simaRlis xea an buCqi. foTlebi
morigeobiTi, elifsuri, tyavisebri, kidedakbiluli. axalgazrda,
axladgaSlili foTlebi (Cinurad ~bai-xo~) dafarulia vercxlisferi
bususebiT. Zveli foTlebi ki mciredaa Sebusvili. yvavilebi TeTri an
vardisferi, didi zomis, surnelovani, 2-4 erTad ganlagebuli foTlebis
ubeebSi. nayofi 3-5 sagduliani, kolofi, romelSic 3 msxvili,
burTisebri Teslia.
saxeoba _ Cinuri Cais buCqi diferencirebulia mraval
saxesxvaobad, romelTa kidev met populaciebs aSeneben msoflios bevr
qveyanaSi.
mcenaris samSobloa samx. das. CineTi, indoCineTi da mimdebare
vietnamis da birmis raionebi. CineTSi IV s ukve daiwyes misi moSeneba,
evropaSi Cai cnobili gaxda XVI s-dan. Cais didi plantaciebia indoeTSi,
Sri-lankaSi, pakistanSi, iranSi. Cais buCqis aTvisebas saqarTveloSi 1848
wlidan misdevdnen moyvarulebi, xolo samrewvelo kultivirebas 1898 w
Caeyara safuZveli CaqvSi, sadac daiwyes prof. a. krasnovis da prof. a.
tixomirovis xelmZRvanelobiT mowyobili eqspediciebis mier Camotanili
Cais TeslebiTa da CiTilebiT moSeneba.
90-iani wlebisaTvis msoflioSi awarmoebdnen 2 milion 290 t Cais,
pirveli adgili eWira indoeTs, sadac 628 aTasi t modioda, Semdeg iyo
CineTi _ 486 aTasi t. Cais buCqma saqarTveloSi meore samSoblo hpova,
eWira 70 aTas heqtaramde farTobi da qarTuli Cai ssrk 200 milioniani
mosaxleobis moTxovnilebebs 80%-iT akmayofilebda, awvdida 150 aTas
tonas. baTumSi i. quTaTelaZis iniciativiT aSenda kofeinis qarxana
(SemdegSi qim. farm. qarxana), sadac Cais buCqis gadanasxlavisa da Cais
warmoebis narCenebisagan iRebdnen kofeins (gamosavali Seadgenda 120 kg)
da preparat Tealbins _ Cais taninebisagan.
nedleuli. Cais foTols CvenSi krefen mart-aprilidan da
grZeldeba noembramde. axalgazrda totebs aclian zeda 3 foTols _
duys, xolo meoTxe foTols da kvirts toveben xeluxleblad, raTa
misgan kvlav ganviTardes axali ylorti. foTlebis damzadebas
awarmoeben xeliT an meqanizirebuli wesiT. axladmokrefili foTlebi
mwarea, aqvs ~balaxis suni~ da arafriT ar hgavs mosaxmar Cais. fleSebis
gadamuSaveba rTuli teqnologiuri procesia. igi moicavs ramodenime
stadias: daWknobas, dagrexvas, fermentacias, Srobas, Cais masis
71
daxarisxebas da kupaJirebas. mxolod am etapebis, gansakuTrebiT ki
fermentaciis sworad Catareba ganapirobebs e.w. Savi Cais maRal xarisxs.
mas uCndeba aromati, gemo da sxva Tvisebebi _ e.w. Cais ~buketi~. am
procesis dros damJangveli fermentebis zegavleniT galis mJava
gardaiqmneba mura-wiTeli feris wyalSixsnad pigmentebad, xolo
kateqinebis daJangviT warmoiqmneba spilenZisfer-wiTeli Seferadeba. rac
Seexeba Cais gemos formirebas, is dakavSirebulia daJanguli da
dauJangavi mTrimlavi nivTierebebis Sefardebaze. ferment
polifenoloqsidazis moqmedebiT kateqinebis da mTrimlavi
nivTierebebis sxva fraqciebi iJangeba da xels uwyobs surnelovani
SenaerTebis warmoqmnas.
mwvane Cais misaRebad, gacxelebiT aRweven fermentebis inaqtivacias,
amitom misi organolepturi maCveneblebi da fenoluri nivTierebebis
Semcveloba natiuria.
qimiuri Sedgeniloba. Cais foToli Seicavs purinul alkaloidebs,
ZiriTadad kofeins 1-3%, Teofilins; mTrimlav nivTierebebs 20-28%,
eTerovan zeTs, flavonoidebs, vitaminebs : C, B1, B2, nikotinis da
pantoTenis mJavebs. ~Cais taninebad~ iwodeba kateqinebi da maTi nawarmebi.
aseTia 9 nivTiereba, romelTa Soris dominantobs (±±)–kateqini da (-) –
epikateqini. fermentaciis dros xdeba kateqinebis ori molekulis
kondensacia da warmoiqmneba dimeruli SenaerTi. dimerkateqinebi
ganapirobeben sasmeli Cais gemos da oqrosfer-wiTel Sefervas.
flavonoidebi CaiSi warmodgenilia glikozidebis saxiT (qvercetinis,
kempferolis). purinul alkaloidebs da triterpenul saponinebs
Seicavs Teslebi.
O
H3 C N N
O N N
CH3
72
preparatis, xolo mTrimlavi nivTierebebi Semkvreli saSualebis _
~Tealbinis~ mosamzadeblad.
N N CH3
O N N
CH3
73
izoprenis nawarmi alkaloidebis Semcveli
mcenareebi da nedleuli.
diterpenuli alkaloidebis Semcvelni
74
qveda nawilSia Tavmoyrili. nedleuls aSroben CrdilSi an mimarTaven
Tbur Srobas 45-500 C-ze.
orive mcenaris nedleuli wrmoadgens SefoTlil Reroebs (70 sm
da 50 sm sigrZis _ Sesabamisad) butonebiT da yvavilebiT an Reroebis da
foTlebis naWrebs, butonebs, yavilebs. suni ara aqvs. gemos ar usinjaven.
dezuras yvela saxeoba Sxamiania!
qimiuri Sedgeniloba. badenayofa dezuras balaxi Seicavs
aranakleb 10 alkaloids (0,3-1,23%), maT Soris meTilkakonitins
(delsemidins), eldelins, eldelidins, diqtiokarpins, delsemins,
izoboldins, diqtizins, likoqtonins da sxv. maTgan meTilikakonitinis
Semcveloba ReroSi 0,11-0,22%, foTlebSi _ 0,11 –0, 65%, yvavilebSi _ 0,
48%.
Sereuli dezuras balaxSi alkaloidebi 0,6-0,7%-ia. dominanti
alkaloidis _ kondelfinis raodenoba ki 0,27-0,47%. Seicavs agreTve
meTilkakonitins 0,05-0,3% da likoktins 0, 28%.
gvari dezura saqarTveloSi warmodgenilia 17 saxeobiT, ufro
metia mTel amierkavkasiaSi. maTgan metnaklebadaa Seswavlili D.
buschianum Gross (azerbaijani), D. foetidum Lomak., D. linearilobium (Trautv) N. Busch.
(somxeTi). ufro Rrmadaa gamokvleuli saqarTveloSi mozardi D.
elisabethae N. Busch da D. tamarae Kem. maTgan gamoyves da struqturulad
daadgines meTilkakonitini, likoktonini, antranoillikoktonini. gvari
dezuradan pirvelad miiRes karakolini.
medicinaSi gamoyeneba. dezuras alkaloidebi samedicino
praqtikaSi SemoiRes rogorc kurares Semcvlelebi. kurare warmoadgens
Sxams, romelsac sqeli eqstraqtis saxiT iReben Strychnos da Chondodendron-
is saxeobebidan mas. samx. amerikis indielebi ZvelTaganve iyenebdnen
mowamluli isrebis dasamzadeblad. aseTi isrebiT daWrili cxovelebis
xerxemlis kunTebi dundeba da cxoveli kargavs moZraobis unars vidre
Sxami organizmidan ar gamova, didi dozebiT ki cxovelebi asfiqsiis
Sedegad kvdebian. medicinaSi kurares gamoyeneba daiwyes XIX s-Si. 1935 w
gamoyves Sxamis ZiriTadi moqmedi nivTiereba _ alkaloidi d-tuboku-
ranini. mogvianebiT is miiRes sinTezurad, Tanac daiwyes samamulo
floraSi misi Semcveli saxeobebis Zieba. ase miagnes dezuras
warmomadgenlebs.
amJamad badenayofa dezuradan amzadeben alkaloid
meTilkakonitinis hidroiodids _ preparat meliqtinis saxelwodebiT.
TviT meTilkakonitini qimiuri SenebiT ekuTvnis akonitur alkaloidebs,
warmoadgens mesamad alkaloids formuliT C37H50O10N2. preparat
meliqtins iyeneben rogorc relaqsants _ iwvevs kunTebis tonusis
daqveiTebas rigi nervuli daavadebebis da mamoZravebeli funqciis
darRvevis dros. Sereuli dezuradan miRebulia preparati ~kondelfini~,
romelic gamoyenebas hpovebs qirurgiaSi ConCxis kunTebis mosaduneblad.
75
sxva saxeobebidan rekomendebulia analogiuri moqmedebis preparatebi _
elatini da delsemini.
76
diosgenini (0, 4%), romlis miReba SesaZlebelia solasodinis
warmoebisas.
H
HO
solasodini
77
lobelis Sxama izrdeba subalpur sartyelSi, adis alpur zonaSic
zRvis donidan 2500 m-mde. iSviaTad gvxvdeba tyis sartyelSic. is maRali
mTis saZovrebze metad gavrcelebuli da abezara sarevelaa, misi yvela
nawili Sxamiania. xSiria mTel saqarTveloSi _ yazbegis, borjom-
bakurianis, baxmaros, duSeTis da sxv midamoebSi. garda amisa, gavrce-
lebulia imier kavkasiaSi, das. da aRm. cimbirSi, Sua aziaSi, Soreul
aRmosavleTSi, xmelTaSua zRvis mxareSi.
nedleuli. fesuras fesvebiT Txrian agvisto-seqtemberSi miwiszeda
nawilis gaxmobisas an adre gazafxulze, miwas aclian civi wylis
nakadiT. msxvil fesurebs gaWrian sigrZeze, toveben 1-2 dRe haerze,
Semdeg ki gaSrobas amTavreben mzeze an saSrob karadaSi 600-mde
temperaturaze. Sxamas gadamuSavebisaTvis aucilebelia sifrTxilis
dacva, rom damamzadebeli ar moiwamlos. mniSvnelovania isic, rom
mcenare Zalze nela izrdeba, yvavilobas iwyebs 10-30 wlisa, ganmeorebiTi
masiuri yvaviloba 2-3 weliwadSi erTxelaa. sicocxlis xangrZlivoba
aranakleb 50 welia. aRniSnulis gaTvaliswinebiT damzadebisas
axalgazrda egzemplarebi da fesuris nawili miwaSi unda datovoT.
gamSrali fesura garedan nacrisfer-muraa, gadanatexze nacrisfer-
TeTri. fesvebi cilindrulia, wvrili 10-20 sm sigrZis, danaoWebuli.
nedls nioris suni aqvs, romelic gaSrobisas qreba. gemos gasinjva
dauSvebelia, Sxamiania!
qimiuri Sedgeniloba. mcenaris yvela nawili Seicavs
steroidul alkaloidebs. maTi raodenoba metia fesvebSi _ 2, 4%,
fesurebSi _ 1, 3%, balaxSi _ 0, 55%. standartis Sesabamisad nedleulSi
steroiduli alkaloidebis raodenoba protoveratrinze
gadaangariSebiT unda iyos aranakleb 1%.
alkaloidebis jamSi dadgenilia 27-ze meti fuZe xasiaTis SenaerTi, maT
Soris iervini, rubiiervini,fsevdoiervini, hermini, izohermini, loveraini,
protoveratrini, verazolini da sxv. saqarTveloSi mozard Sxamas
miwisqveda nawilebSi iervinis raodenoba 0,5%. mcenareSi alkloidebi
aris Tavisufali perhidrobenzfluorenul alkaloidebis, C27- amino-
spirtebis da alkaloid-eTerebis saxiT. alkaloidebis Semcveloba
foTlebSi zafxulze mkveTrad ecema, nayofianobis fazaSi ki mTlianad
lokalizebulia miwisqveda nawilebSi, amitom am periodSi balaxi
saqonels ar wamlavs.
OH
CH3
CH3
CH3
HO
CH3
rubiiervini
78
medicinaSi gamoyeneba. Sxamas gamoyeneba saukuneebis manZilze
ifargleboda veterinariiT _ kanis parazitebis, hipodermatozis, munis,
qavilis sawinaaRmdego moqmedebiT. amzadebdnen galenur preparatebs,
Semdeg cnobili gaxda misi fungiciduri ativoba. amJamad dadgenilia,
rom Sxamas alkaloidebs axasiaTebT hipotenziuri moqmedeba, gansa-
kuTrebiT hipertoniis mZime formebisas _ eklamfsiis da hipertonuli
krizis dros. am mimarTulebiT upiratesad xmaroben evropaSi mozardi
TeTri Sxama_Veratrum album L. da Crd. amerikuli saxeobis mwvane
Sxamas_Veratrum viride Ait. fesuris preparatebs. alkaloid iervins iyeneben
biologiur eqsperimentSi simsivnuri ujredebis zrdis
aqtivizaciisaTvis. Sxamas preparatebi inaxeba A-siiT.
79