DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA

1. Saugos ir sveikatos darbe (SSD) teisinis organizavimas, vykdymas, reikalingi

teisiniai dokumentai.

Darbuotojų sauga ir sveikata – tai visos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei

darbe išsaugoti skirtos prevencinės priemonės, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo
profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.

Organizavimas ir vykdymas (seno DK 264 str.):

 Darbdavys – įvertina galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai; organizuoja
darbuotojų saugos ir sveikatos būklės gerinimo priemonių parengimą ir
įgyvendinimą; nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi
kontrolės tvarką įmonėje, tvirtindamas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybos nuostatus arba įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigines
instrukcijas; ) rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius)
norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų
atlikimo taisykles.

Kai įmonė ką tik įsikūrusi:

 Pirmas žingsnis – koks žmogus bus atsakingas už saugos ir sveikatos užtikrinimą
įmonėje.
 Prieš įmonei pradedant veikti, darbdavys turi praeiti apmokymus, išsilaikyti testą
dėl saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo.
 Instruktavimo forma – elektroniniu būdu arba raštu. Būtina identifikuoti, kad
asmuo tikrai susipažino su instruktažu.

Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos

darbo sąlygos, nustatytos LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (DSSĮ).
 Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga
sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų
reikalavimus.
 Darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos
norminių teisės aktų reikalavimais.
 Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.

DK 99 str. 4 d.: Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti

priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo
tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą.

DK 264 str. 3 d.: Darbdavio įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, darbuotojų
saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai
supažindinami pasirašytinai.

DSSĮ 20 str. 3 d.: Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens

patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų
(toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai dokumentai) bei darbuotojų
saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai,
reikalavimų.
DSSĮ 27 str.: Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje,
jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą. Darbuotojai instruktuojami,
kai darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio įgaliotas asmuo nusprendžia, kad to reikia
siekiant apsaugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų. Kai darbuotojui nepakanka
profesinių įgūdžių arba instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai
dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo, darbdavio
įgaliotas asmuo organizuoja darbuotojo mokymą darbo vietoje, įmonėje ar mokymo
įstaigose, kurios vykdo mokymą vadovaudamosi Mokymo ir atestavimo darbuotojų
saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Darbuotojų instruktavimo ir
mokymo tvarką įmonėje nustato darbdaviui atstovaujantis asmuo.
 DK 270 str. 1 d. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje,
jeigu jis neapmokytas ir (ar) neinstruktuotas saugiai dirbti.
 LVAT N-146-132-08: Nepaisant to, kad darbuotojas buvo praėjęs įvadinį darbuotojų
saugos ir sveikatos instruktažą bei darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje
instruktažą, kas yra patvirtinta jo parašais, saugiai dirbti su poliuretano liejimo mašina jis
instruktuotas nebuvo, todėl konstatuotina, jog buvo pažeista DSSĮ 27str.1d., įtvirtinanti,
jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis
neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą, bei Nuostatų 23.1 punktas, numatantis,
jog darbdavys privalo užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas, gavęs užduotį naudotis
darbo įrenginiu, būtų apmokytas ir supažindintas su galinčiais iškilti pavojais naudojant
darbo įrenginį.

Sveikatos patikrinimas.
 DK 265 str. 1 d. Darbuotojai iki 18 metų privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami
ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų.
 DK 265 str. 2 d. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos
veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami - tikrintis
periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką.
Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, pavojingų kancerogeninių
medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą; dirbant ir
pakeitus darbą ar darbovietę, tikrinama periodiškai.
 DK 265 str. 5 d. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti
sveikatą, sąrašą ir su sveikatos priežiūros įstaiga suderintą sveikatos pasitikrinimų
grafiką; su juo pasirašytinai supažindina darbuotojus.
 DK 265 str. 6 d. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. VDU
darbuotojams už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, moka
darbdavys.

CA
 3K-3-476/2008 Darbuotojo teisė į saugias darbo sąlygas apima galimybę turėti
saugią darbo aplinką, tiek jo tiesioginių darbo pareigų atlikimo vietoje, tiek
darbuotojui esant kitoje vietoje darbdavio pavedimu ar jo interesais.
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir
pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama
pagal individualias bylos aplinkybes.
o Trečiojo asmens veiksmai, buvę tiesioginė darbuotojo mirties priežastis,
nėra šalinanti darbdavio atsakomybę sąlyga, jeigu šis savo neteisėtais
veiksmais ar neveikimu neapsaugojo darbuotojo nuo nelaimingo atsitikimo
ir, nors ir netiesiogiai, taip prisidėjo prie įvykio atsiradimo.
 3K-3-261/2007 Kai žala darbuotojui atsiranda dėl kitų darbuotojų kaltės, tai už šią
žalą nukentėjusiam darbuotojui atsako darbdavys, nes būtent jam, kaip
samdančiam darbuotojus asmeniui, kyla atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo
darbuotojų kaltės (CK 6.264 str.).
  3K-3-476/2008 Darbdavio pareiga pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę
įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoti jų
įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus
aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis, nustatyta DSSĮ 25 str. 3 p.
Nurodytos teisinės pareigos nevykdymas reiškia darbdavio neteisėtą neveikimą,
tai - viena iš būtinųjų CA sąlygų (CK 6.246 str.).
 3K-7-328-248/2015 žalos atlyginimas darbdavį likvidavus. Darbuotojas,
padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta
tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį
atlyginti žalą, gali būti tiesioginės CA subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal
deliktinę prievolę.
 3K-3-219/2008 Kelių darbdavių darbas vienoje darbo vietoje. Darbdaviai,
organizuodami įmonės veiklą, privalo užtikrinti ne tik įmonės darbuotojų, bet
apskritai visų asmenų, esančių toje teritorijoje, saugą. Tai bendrasis principas,
kurio privalo laikytis bet kuris darbdavys.
 Žalos atlyginimas laikinojo įdarbinimo atveju. Panevėžio apygardos teismo
nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-616/2016 Taikant samdančio
darbuotojus asmens CA už darbuotojo veiksmais padarytą žalą, be bendrųjų CA
sąlygų reikia nustatyti ir papildomas sąlygas: turi egzistuoti darbdavio ir
darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens
nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo
pareigas.
o Laikinojo įdarbinimo įmonė pagal sudarytą darbo sutartį su nuteistuoju
formaliai atitinka darbdavio požymius, tačiau šioje byloje negalima
apsiriboti vien tokiu siauru darbdavio instituto aiškinimu.
o Nuteistasis su laikinojo darbo naudotoju nebuvo sudarę darbo sutarties,
tačiau NV padarymo metu veikė pagal jos nurodymus ir jos
kontroliuojamas. Darbo naudotojas – faktinis laikinojo darbuotojo
darbdavys, todėl privalo atlyginti žalą.

LR nelaimingų atsitikimo darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įst.:

6 str. Draudiminiai įvykiai
1. Draudiminiai įvykiai, susiję su 4 str. nurodytais apdraustaisiais, yra LR Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka ištirti ir pripažinti nelaimingi atsitikimai darbe ir susirgimai profesinėmis
ligomis:
1) dirbant pagal darbo sutartį, atliekant viešojo administravimo funkcijas arba gaunant atlyginimą už
darbą (šio įstatymo 5 straipsnio 3–5 punktai), taip pat nelaimingi atsitikimai, įvykę darbo laiku rengiant
arba tvarkant darbo vietą ar darbo vietoje atliekant kitus su darbo procesu susijusius veiksmus, pertraukos
pailsėti ir pavalgyti (pietų pertraukos), taip pat papildomų ar specialių pertraukų metu darbuotojui esant
darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;
2) vykstant į darbą ar iš darbo, taip pat kai asmuo vyksta darbo laiku darbdavio interesais;
3) dirbant kitą darbdavio pavestą darbą;
4) nelaimingi atsitikimai ir susirgimai profesinėmis ligomis apdraustiesiems atliekant teisės aktų
nustatytas pareigas ar darbdavio pavedimu vykdant visuomenines pareigas, susijusias su tos įmonės
veikla, kai už tai mokamas darbo užmokestis.
2. Sprendžiant nelaimingo atsitikimo priskyrimo draudiminiam įvykiui klausimą, nelaimingo atsitikimo
darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymas yra:
1) nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą patvirtinantys tyrimo aktai;
2) teismo nuosprendžiai, sprendimai;
3) darbo aplinkos kenksmingų veiksnių matavimo rezultatų ir darbo sąlygų higieninio įvertinimo
dokumentai;
4) Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos išvada;
5) atitinkamos sveikatos priežiūros įstaigos darbo medicinos specialistų tyrimo ar ekspertizės išvada,
išduota Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
 6) kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba
apie mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

7 str. Nedraudiminiai įvykiai

Draudiminiams įvykiams nepriskiriami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatyta, kad jie
įvyko:
1) dėl to, kad nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ar toksinių medžiagų ir tai nebuvo
susiję su technologiniu procesu;
2) nukentėjusiajam darant tyčinį nusikaltimą;
3) nukentėjusiajam savavališkai (be draudėjo žinios) atliekant darbą ne draudėjo naudai (ne draudėjo
interesais);
4) nukentėjusiajam sąmoningai siekiant, jog įvyktų nelaimingas atsitikimas;
5) dėl bendro susirgimo.

2. Darbdavio pareigos. + Teisės

 DSSĮ 11 str.: Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai

nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų
pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, neatleidžia darbdavio
nuo šios nustatytos pareigos.
 Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis.
 DSSĮ 2 str. 2 d., DK 16 str.: Darbdavys yra įmonė, įstaiga, organizacija ar kita
organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei
veiklos pobūdžio.
 Darbdavys taip pat gali būti kiekvienas FA.

DSSĮ 25 str. Darbdavio pareigos sudarant saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas
Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams
saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais:
1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos,
darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų
nustatytus reikalavimus;
2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos
vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę
įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos
būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui
atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą;
3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos
priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos
nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos
priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis
darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur
galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas;
4) užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusišką
informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, apie esančią ar galimą
profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ar išvengti, taip pat informaciją apie
Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus;
5) tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo
kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo;
6) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti darbuotojų
instruktavimą užtikrinant, kad darbuotojai būtų instruktuojami priimant į darbą, perkeliant į
kitą darbą, pakeitus darbo organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo
priemones, pradėjus naudoti naujas technologijas, pakeitus ar priėmus naujus darbuotojų
saugos ir sveikatos norminius teisės aktus. Nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų
saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką;
7) sudaro sąlygas šio Įstatymo 12 ir 13 str. numatytų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybos, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto veiklai;
 8) užtikrina Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytą darbuotojų darbo ir poilsio
laiką, organizuoja darbuotojų dirbto darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymą;
9) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti privalomus darbuotojų
sveikatos patikrinimus. Sudaro darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbuotojų darbo
laiku;
10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės
medicinos ekspertizės komisijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų
sveikatą, išvadą;
11) praneša Valstybinei darbo inspekcijai apie įmonės, jos padalinių eksploatavimo pradžią;
12) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos
nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, pats praneša arba paveda darbdavio
įgaliotam asmeniui pranešti apie nelaimingus atsitikimus darbe, profesines ligas atitinkamoms
valstybės institucijoms, sudaro sąlygas tirti nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas;
13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų
reikalavimų;
14) Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatų nustatyta tvarka organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui
organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų registravimą;
15) paveda darbdavio įgaliotam asmeniui sudaryti darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų
darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis neteko darbingumo daugiau nei 3 darbo dienoms ir
ilgiau, bei darbuotojų, kurie dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesinėmis ligomis
neteko darbingumo mažiau nei 3 dienoms, sąrašus, registruoja incidentus;
16) vykdo kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones sudarydami darbuotojams saugias
ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais atžvilgiais. Darbdaviui
atstovaujantis asmuo šio str. 10–15 p. nurodytas priemones gali pavesti įgyvendinti darbdavio
įgaliotam asmeniui.

DSSĮ 31 str. Darbdavių teisės darbuotojų saugos ir sveikatos srityje

Kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata, darbdaviams atstovaujantys asmenys turi teisę:
1) leisti įsakymus ir potvarkius dėl darbuotojų saugos ir sveikatos įmonėje ir reikalauti, kad
darbuotojai dirbdami rūpintųsi savo ir kitų darbuotojų sauga bei sveikata, vykdytų jiems
privalomų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų ir darbuotojų saugos ir
sveikatos norminių teisės aktų, kuriuos vykdyti jie buvo apmokyti ir (ar) instruktuoti,
reikalavimus ir laikytųsi darbo bei technologinių procesų reglamentų, darbo tvarkos taisyklių,
Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų nustatytų darbo ir poilsio laiko normų;
2) darbuotojams, pažeidusiems darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, kuriuos jie privalo
vykdyti, skirti drausmines nuobaudas, įstatymų nustatyta tvarka skirti tarnybines nuobaudas
valstybės tarnautojams, įstatymų nustatyta tvarka reikalauti atlyginti pažeidimu padarytą žalą
įmonei;
3) gauti iš valstybės institucijų informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais;
4) gauti Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo medžiagą ir su ja
susipažinti;
5) siūlyti darbuotojų atstovams nustatyti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,
užtikrinančius saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų sudarymą, negu numatyta darbuotojų
saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai,
užtikrinantys saugesnių ir sveikesnių darbo sąlygų įmonėje sudarymą, numatomi įmonės
kolektyvinėse sutartyse;
6) pavesti įmonės padalinių vadovams ir kitiems darbdavių įgaliotiems asmenims, taip pat
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai vykdyti užduotis, susijusias su darbuotojų sauga ir
sveikata.

3. Darbuotojo pareigos. + Teisės

DSSĮ 33 str. Darbuotojo pareigos

1. Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių
dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su
kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų
darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo,
darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų
darbuotojų sauga ir sveikata, privalo:
1) darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir
sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus;
2) tinkamai naudoti kolektyvines ir (ar) asmenines apsaugos priemones;
3) savavališkai neišjungti, nekeisti arba nešalinti naudojamose darbo priemonėse ar kituose
įrengimuose, pastatuose, kitose įmonės vietose įrengtų saugos ir sveikatos apsaugos įtaisų
(priemonių) ar ženklų, naudoti tokius įtaisus pagal jų paskirtį ir apie jų gedimus pranešti
darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, darbdaviui atstovaujančiam
asmeniui;
4) nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, įmonės darbuotojų saugos ir
sveikatos komitetui, darbdaviui atstovaujančiam asmeniui apie situaciją darbo vietose, darbo
patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir
sveikatai. Pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam
asmeniui apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti
negali arba neprivalo;
5) bendradarbiauti su darbuotojų atstovais saugai ir sveikatai, įmonės darbuotojų saugos ir
sveikatos tarnybos darbuotojais, padalinio vadovu ir kitais darbdavio įgaliotais asmenimis bei
darbdaviui atstovaujančiu asmeniu įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus
bei priemones;
6) pagal galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms sukelti
traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, apie tai nedelsiant pranešti darbuotojų atstovui saugai
ir sveikatai, padalinio vadovui ir darbdaviui atstovaujančiam asmeniui;
7) nedelsdami pranešti darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, padalinio vadovui, įmonės
darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai ar jos darbuotojams, darbdaviui atstovaujančiam
asmeniui apie darbo metu gautas traumas, kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus;
8) įmonėje nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą;
9) laikytis įmonės darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike nustatyto darbo ir poilsio režimo;
10) vykdyti padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų
asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus.
2. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę
nustatomos įmonės darbuotojams, dirbantiems su darbo priemonėmis – darbuotojų saugos ir
sveikatos instrukcijose, kitiems įmonės darbuotojams – pareigybės aprašymuose. Bendrosios
darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.

DSSĮ 34 str. Darbuotojo teisės (seno DK 275 str. iš esmės tas pats)
Darbuotojas turi teisę:
1) reikalauti, kad darbdavys sudarytų saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas,
įrengtų kolektyvinės apsaugos priemones, aprūpintų asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai
kolektyvinės priemonės neapsaugo nuo rizikos veiksnių poveikio;
2) sužinoti iš darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai, padalinio vadovo ar kito darbdavio
įgalioto asmens ar darbdaviui atstovaujančio asmens apie darbo aplinkoje esančius sveikatai
kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius;
3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikęs
su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti pakeisti darbą, jeigu
valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustatė,
kad darbuotojas negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;
4) pats tartis su padalinio vadovu, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir
sveikatos gerinimo arba tam įgalioti darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, darbuotojų atstovą;
5) atsisakyti dirbti, jeigu yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, atvejais, numatytais DSSĮ
22str.9d. Jeigu darbdavys pažeidžia įstatymų nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos
reikalavimus, Darbo kodekso nustatyta tvarka nutraukti neterminuotą ar terminuotą darbo
sutartį;
 6) įstatymų nustatyta tvarka reikalauti, kad būtų atlyginta žala, padaryta sveikatai dėl nesaugių
darbo sąlygų;
7) iškilus klausimams dėl saugos ir sveikatos būklės darbo vietoje ar įmonėje, kreiptis į
darbuotojų atstovą saugai ir sveikatai, padalinio vadovą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybą, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetą, darbuotojų atstovus, darbdaviui
atstovaujantį asmenį, Valstybinę darbo inspekciją, kitas valstybės institucijas ir įstaigas.

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetas

 Privalomas komitetas, jei įmonėje daugiau kaip 50 darbuotojų, kitais atvejais – jei
susitariama.
 Skyrimo tvarka: PS arba darbo taryba organizuoja visuotinį susirinkimą ir išrenka
komiteto narius.

Sveikatos patikrinimai:
 Yra asmens medicinos knygelė.
 Sveikatos patikrinimus organizuoja darbdavys.
 Patikrinimai turi vykti darbo metu. Už buvimo laikotarpį medicinos įstaigoje
mokamas VDU.
 Sveikatos patikrinimo išlaidas privalo padengti darbdavys.
 Jei darbuotojas nepasitikrina sveikatos, darbdavys tokį darbuotoją nušalina nuo
darbo. Sprendžiamas klausimas dėl drausminės atsakomybės taikymo.
 Kas privalo tikrintis kartą per metus: nepilnamečiai; nėščiosios; asmenys,
auginantys vaikus iki 3 metų; neįgalieji.