Professional Documents
Culture Documents
DT - 2 Seminaras
DT - 2 Seminaras
Poilsio laikas – kalendorinio laiko tarpas, kurį darbuotojas yra laisvas nuo darbinių pareigų
atlikimo. Laikas, kai asmuo faktiškai nedirba pagal darbo sutartį, taip pat tie laikotarpiai, kurie nėra
įskaitomi į darbo pagal darbo sutartį laiką. Skiriamas pertraukiamasis ir nepertraukiamasis poilsis.
Darbo dienos poilsį sudaro 2 rūšių pertraukos:
bendra visiems darbuotojams pertrauka pailsėti ir pavalgyti;
papildomos ir specialios pertraukos pailsėti, skiriamos atsižvelgiant į darbuotojų
psichofizines savybes, darbo pobūdį ir įskaitomos į darbo laiką. Šios pertraukos
suteikiamos labiau pažeidžiamoms asmenų kategorijoms – nepilnamečiams,
nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms, neįgaliems.
Taip pat specialios pertraukos suteikiamos darbuotojams, kurie dirba specifinėmis
darbo sąlygomis.
Paros poilsis: laikas tarp dviejų paeiliui darbo dienų, pamainų. Poilsis nepertraukiamas, trukmė
negali būti trumpesnė kaip 11 valandų. Ilgesnis poilsio laikas numatytas jaunesniems asmenims.
Savaitės poilsis: laiko tarpas tarp 2 paeiliui darbo savaičių.
Kitokios negu bendros poilsio dienos gali būti nustatomos: i) įmonėse, kuriose bendromis poilsio
dienomis darbo negalima nutraukti, nes reikia aptarnauti gyventojus; ii) įmonėse, kur negalima
stabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų; iii) darbuotojams, dirbantiems pagal suminę laiko
apskaitą; iv) perkėlus poilsio dieną, derinant poilsio laiką su švenčių dienomis.
Metų poilsis: metų laikotarpiu darbuotojams suteikiamos poilsio dienos. Prie metų poilsio
priskiriamos švenčių dienos ir kasmetinės atostogos.
Švenčių dienos: įstatyme išvardytos valstybės švenčių dienos, kuriomis nedirbama.
Tikslinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui nustatytiems tikslams
pasiekti.
Teisė į tokias atostogas atsiranda tik atsiradus įstatyme, kolektyvinėje sutartyje ar DS
numatytam tikslui/aplinkybėms.
Transportui netaikoma DK 149 str.2d. nuostata dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto
poilsio kompensavimo tvarkos.
Jūrų transportui, vidaus vandenų transportui, žvejybos laivams netaikoma 147 str.1d.
nuostata dėl darbo ir poilsio laiko paskirstymo (kaitos) per parą, savaitę ar apskaitos
laikotarpį, dėl kasdienio darbo (pamainos) pradžios ir pabaigos, dėl darbo (pamainų) grafikų
tvirtinimo.
Transportui, žvejybos laivams netaikoma:
o DK 147 str.3d. nuostata dėl darbo grafikų paskelbimo viešai įmonių ir jų padalinių
informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.
o DK 153 str. nuostata dėl darbo sutarties trukmės švenčių ir poilsio dienų išvakarėse.
o DK 152 str. dėl viršvalandžio darbo trukmės.
o DK 146 str. nuostata dėl ne viso darbo laiko.
o DK 154 str. nuostatos dėl darbo naktį.
o DK 161 str.1d. nuostata dėl savaitės poilsio dienų šeštadienį ir sekmadienį.
o DK 160 str.1d. nuostata dėl kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų
trukmės.
o DK 161 str.5d. dėl savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmės ne mažiau kaip 35 val.
Transportui, žvejybos laivams, žemės ūkio ir energetikos įmonėms netaikomas
o DK 149 str.1d.
Kelių ir geležinkelio transportui netaikomas:
o DK 158 str.1d.
o DK 159 str.
Darbai, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė
(Vyriausybės nutarimas nr. 587)