1. Poilsio laiko paskirtis, sąvoka, rūšys.

Poilsio laikas – kalendorinio laiko tarpas, kurį darbuotojas yra laisvas nuo darbinių pareigų
atlikimo. Laikas, kai asmuo faktiškai nedirba pagal darbo sutartį, taip pat tie laikotarpiai, kurie nėra
įskaitomi į darbo pagal darbo sutartį laiką. Skiriamas pertraukiamasis ir nepertraukiamasis poilsis.
Darbo dienos poilsį sudaro 2 rūšių pertraukos:
 bendra visiems darbuotojams pertrauka pailsėti ir pavalgyti;
 papildomos ir specialios pertraukos pailsėti, skiriamos atsižvelgiant į darbuotojų
psichofizines savybes, darbo pobūdį ir įskaitomos į darbo laiką. Šios pertraukos
suteikiamos labiau pažeidžiamoms asmenų kategorijoms – nepilnamečiams,
nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms, neįgaliems.
 Taip pat specialios pertraukos suteikiamos darbuotojams, kurie dirba specifinėmis
darbo sąlygomis.

Paros poilsis: laikas tarp dviejų paeiliui darbo dienų, pamainų. Poilsis nepertraukiamas, trukmė
negali būti trumpesnė kaip 11 valandų. Ilgesnis poilsio laikas numatytas jaunesniems asmenims.
Savaitės poilsis: laiko tarpas tarp 2 paeiliui darbo savaičių.

DK 160 str. Paros poilsis

1. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti
trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės.
2. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio laikas darbuotojams iki šešiolikos metų privalo būti
ne trumpesnis kaip keturiolika valandų, o asmenims nuo šešiolikos iki aštuoniolikos metų  ne
trumpesnis kaip dvylika valandų ir apimti laiką nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.

Kitokios negu bendros poilsio dienos gali būti nustatomos: i) įmonėse, kuriose bendromis poilsio
dienomis darbo negalima nutraukti, nes reikia aptarnauti gyventojus; ii) įmonėse, kur negalima
stabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų; iii) darbuotojams, dirbantiems pagal suminę laiko
apskaitą; iv) perkėlus poilsio dieną, derinant poilsio laiką su švenčių dienomis.
Metų poilsis: metų laikotarpiu darbuotojams suteikiamos poilsio dienos. Prie metų poilsio
priskiriamos švenčių dienos ir kasmetinės atostogos.
Švenčių dienos: įstatyme išvardytos valstybės švenčių dienos, kuriomis nedirbama.

2. Atostogos, jų apmokėjimas. Kasmetinės atostogos (Rūšys, suteikimo tvarka,

skaidymas, pratęsimas, perkėlimas, atšaukimas iš kasmetinių atostogų). Kas yra
nepanaudotos atostogos?

Kasmetinės atostogos: kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas

darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant jam darbo vietą ir mokant vidutinį darbo
užmokestį.
Kasmetinės atostogos būna: minimalios, prailgintos ir papildomos.
 Prailgintos suteikiamos tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne
nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika (Trukmė :58 kalendorinės dienos0.
Kasmetinių atostogų metu užtikrinamas apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis. DK
numato laikotarpius, kurie įskaitomi į darbo stažą: pvz. faktiškai dirbtas laikas,
komandiruotė, kvalifikacijos kėlimas, vaiko priežiūros atostogos, teisėto streiko laikas ir t.t.
(pedagogams 56d.; teatro ir koncertinių organizacijų kūrybiniams darbuotojams 42d.;
sveikatos priežiūros darbuotojams 42d. jūrininkams 35d. ir pan.).
  Minimalios. Visiems darbuotojams kasmet suteikiamos atostogos, jei tik jie neturi teisės į
prailgintas kasmetines atostogas. Trukmė: 28 kalendorinės dienos, o asmenim iki 18 metų ir
kitiem spec. asmenim 35 kalendorinės dienos. (pagal TDO konvenciją ne trumpesnės nei
3sav., o spec. ne trumpesnė nei 4 sav.)
 Papildomos. Suteikiamos papildomai prie kasmetinių atostogų. Pagal DK 168str:

Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos:

1) darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų – pvz.: aplinkoje
kur kenksmingų medžiagų yra;
2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje – 10m. stažo vienoje darbovietėje
3dienas prideda, o už kiekvieną paskesnių 5 metų staža po 1 dieną.;
3) už ypatingą darbų pobūdį – kurių ne mažiau kaip puse darbo atliekama kelionėje -, lauko
sąlygomis, susijęs su važiavimu ir yra kilnojamo pobūdžio pridedama 2 dienos.

Kasmetinių atostogų suteikimo sąlygos:

 Už kiekvienus metus darbo metus suteikiamos tas pačiais darbo metais.
 Darbuotojo dirbto darbo laikas ir pačių atostogų bendra trukmė lygi 1 metams.
Kasmetinių atostogų perkėlimas:
 Perkeliamos su darbuotojo sutikimu arba jo paties prašymu:
o Kai darbuotojas nedarbingas
o Kai įgyja teisę į tikslines atostogas, įskaitant nemokamas
o Kai darbuotojas atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms
atlikti
Kasmetinių atostogų skaidymas:
 DK leidžia skaidyti atostogas, kai viena iš dalių ne mažesnė kaip 14d.
Kasmetinių atostogų pratęsimas:
 Prasidėjusių kasmetinių atostogų pabaigos nukėlimas:
o Kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas;
o Kai darbuotojas įgyja teisę į tikslines atostogas, įskaitant nemokamas atostogas;
o Kai darbuotojas atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms
vykdyti;
o Ir kt.
Atšaukimas iš kasmetinių atostogų:
 Darbdaviui draudžiama reikalauti nutraukti darbuotojui poilsį.
 Leidžiama tik su darbuotojo sutikimu.
Kasmetinių atostogų nepanaudojimas:
 Nepasinaudojimas visomis ar dalimi ar metus priklausančiomis atostogomis.
 Draudžiama atostogas iškeisti į piniginę kompensaciją DK 177str.
 Nepanaudotos atostogos pridedamos prie kitų metų atostogų ir sumuojamos.
 DK 175str. - Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties
kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo
datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų
pabaigos dienos.

176 str. Kasmetinių atostogų apmokėjimas

1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis
visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
2. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines
dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu
laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek
buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines
atostogas.

177 str. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas

1. Kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl
darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei
darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija.
2. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant
darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų
kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui
kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija
išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejus metus.

3. Tikslinės atostogos ir jų rūšys.

Tikslinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui nustatytiems tikslams
pasiekti.
 Teisė į tokias atostogas atsiranda tik atsiradus įstatyme, kolektyvinėje sutartyje ar DS
numatytam tikslui/aplinkybėms.

Tikslinių atostogų rūšys:

1) Nėštumo ir gimdymo.
 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės po gimdymo.
 Mokamas 100% kompensuojamojo uždarbio dydis.
 Vyrams kasmetinė atostogos turi būti derinamos prie žmonos nėštumo ir gimdymo
atostogų.
 Tokios atostogos suteikiamos ir darbuotojams, įvaikinusiems naujagimį, laikotarpiui
nuo įvaikinimo/globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų (DK 179 str. 2
d.). Ši nuostata prieštarauja CK 3.209 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad įsivaikinti
galima ne jaunesnį kaip 3 mėnesių vaiką (lol).
2) Tėvystės.
 Tėvui suteikiamas laikas rūpintis vaiku ir jo motina nuo vaiko gimimo iki kol vaikui
sukaks 1 mėnuo.
 Mokamas 100% kompensuojamojo uždarbio dydis.
3) Vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai.
 Suteikiama pagal šeimos pasirinkimą motinai, tėvui, vienam iš įtėvių, senelei,
seneliui arba kitiems giminaičiams, kurie faktiškai augina vaiką, taip pat darbuotojui,
paskirtam vaiko globėju.
 Darbuotojui per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta, nebent įmonė
likviduojama.
4) Mokymosi.
 Stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir
laikyti.
 Besimokantiems ar studijuojantiems bendrojo lavinimo, aukštesniosiose ar
aukštosiose mokyklose – mokymo ar studijų programa įvykdyti.
 Skiriama po 3 dienas kiekvienam stojamajam egzaminui pasirengti ir laikyti.
  Kurie jau studijuoja, skiriama po 3 dienas kiekvienam eiliniam egzaminui, po 2
dienas kiekvienai įskaitai pasirengti ir laikyti,
 Magistro, bakalauro darbo baigimui ir gynimui suteikiama 30 dienų.
 Valstybiniui egzaminui – 6 dienos.
5) Kūrybinės.
 Suteikiama disertacijai užbaigti, vadovėliui rašyti.
 Laikotarpis numatomas DS, kolektyvinėje sutartyje ar individualiu šalių susitarimu.
6) Nemokamos.
 Suteikiamos darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti, per jas jam nėra mokamas
darbo užmokestis.
 Nemokamų atostogų suteikimo pagrindai:
a) Darbuotojo prašymu, kai darbdavys nėra įpareigotas šių atostogų suteikti
(individualus šalių susitarimas).
b) Darbuotojo reikalavimu, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą
suteikti nemokamas atostogas (įstatymas arba kolektyvinė sutartis).
 Kas turi teisę reikalauti šių atostogų: darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų;
auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų; neįgalūs darbuotojai ir kt.
 Kada darbdavys privalo suteikti darbuotojui nemokamas atostogas: santuokai
sudaryti; mirusio šeimos nario laidotuvėms ir kt.
4. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos
5. 138 straipsnis. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos
6. 1. Darbuotojams iki 18 metų ir neįgaliems darbuotojams suteikiamos dvidešimt penkių
darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba
trisdešimt darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per
savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui
turi būti suteiktos penkių savaičių trukmės atostogos. Darbuotojams, kurių darbas susijęs
su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo
sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama
penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias
dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra
mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina
darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų
atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.
7. 2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje suteikiamos
papildomos atostogos. Papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką
nustato kolektyvinės sutartys.
8. 3. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki
dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas
darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki
dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis
valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų,
dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas
poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.
9. 4. Teisės į šio straipsnio 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems
darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki
 keturiolikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko
per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
10. 5. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų
rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti
didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis kodeksas.

11. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas

137 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas

1. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo
darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:
1) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų;
2) neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų
ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties
kalendorinių dienų;
3) vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvas
jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali
viršyti trijų mėnesių;
4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos
priežiūros įstaiga;
5) darbuotojas santuokai sudaryti, – iki trijų kalendorinių dienų;
6) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, – iki penkių kalendorinių dienų;
7) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka, – joje nustatytos
trukmės.
2. Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti
suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu.
3. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir darbdavio sutikimu suteikiamas
nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbo sutarties šalys gali
susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo
laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.
4. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam
darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.

12. Kokie darbo ir poilsio laiko reglamentavimo ir apskaitos ypatumai: transporte

(keliai, jūra, oras), medicinoje, švietime, kt. Vyr. Nutarimas dėl ypatumų – Nr.
587.

 Transportui netaikoma DK 149 str.2d. nuostata dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto
poilsio kompensavimo tvarkos.
 Jūrų transportui, vidaus vandenų transportui, žvejybos laivams netaikoma 147 str.1d.
nuostata dėl darbo ir poilsio laiko paskirstymo (kaitos) per parą, savaitę ar apskaitos
laikotarpį, dėl kasdienio darbo (pamainos) pradžios ir pabaigos, dėl darbo (pamainų) grafikų
tvirtinimo.
 Transportui, žvejybos laivams netaikoma:
 o DK 147 str.3d. nuostata dėl darbo grafikų paskelbimo viešai įmonių ir jų padalinių
informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo.
o DK 153 str. nuostata dėl darbo sutarties trukmės švenčių ir poilsio dienų išvakarėse.
o DK 152 str. dėl viršvalandžio darbo trukmės.
o DK 146 str. nuostata dėl ne viso darbo laiko.
o DK 154 str. nuostatos dėl darbo naktį.
o DK 161 str.1d. nuostata dėl savaitės poilsio dienų šeštadienį ir sekmadienį.
o DK 160 str.1d. nuostata dėl kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų
trukmės.
o DK 161 str.5d. dėl savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmės ne mažiau kaip 35 val.
 Transportui, žvejybos laivams, žemės ūkio ir energetikos įmonėms netaikomas
o DK 149 str.1d.
 Kelių ir geležinkelio transportui netaikomas:
o DK 158 str.1d.
o DK 159 str.

Darbai, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė
(Vyriausybės nutarimas nr. 587)