Iš linksmybės,šeliuones, iš jouka, Skrendont paukštems, plevenont brugegelems Viejou šuokont su smelguom šuoki, Žali peiva išmainius i kieli.
Iš bronduos, kumet saulė nutvėlkė,
Lyg širdeis kartas mergdava lytus, Bet pasiejus rogius, raunont dėlgis- Skyrus, kuo neapkėst, ka mylieti.
Iš žinuojima - vakara žėla,
Drevie apuokou prabundont, Bei minčių, nuolat gluostončiu tyla, Nuors ir švelnę, tačiau be pagūndas
Iš alsavima, kvapa sulaikius,
Vein leipsnelės žvakės unt sneiga, Net tomsuos i sustuojusi laika, Varpa dūzė, kai aids užming (užmeigt) .............................................................................
Keik tai daug - nesibaigačias vėjas.
Keik maža - vos akimirkas keles. I ne viskon tik sav išdalinam - Juk kityms atidoudam dalelė.