DVIEJŲ VEKTORIŲ

VEKTORINĖ SANDAUGA,

JOS SAVYBĖS.

TRIJŲ VEKTORIŲ

MIŠRIOJI SANDAUGA,

JOS SAVYBĖS.

3 paskaita
Vektoriaus apibrėžimas

Kryptinė atkarpa vadinama vektoriumi.

Vektorius žymimas:
AB arba a .

Atstumas nuo vektoriaus pradžios iki galo vadinamas

vektoriaus ilgiu arba moduliu ir žymimas

AB arba a .
Vektoriaus apibrėžimas

Vektoriai a , b vadinami kolineariais, jeigu jie yra vienoje

tiesėje arba lygiagrečiose tiesėse.

Trys nenuliniai vektoriai a , b , c vadinami komplanariais,

jeigu jie yra vienoje plokštumoje arba lygiagrečiose plokštumose.
Tiesiniai veiksmai su vektoriais

1. Vektoriaus daugyba iš skaičiaus.

 
Apibrėžimas. Vektoriaus a ir skaičiaus λ sandauga yra vektorius b ,

kurio kryptis sutampa su a kryptimi, jei λ teigiamas ir yra
  
priešinga a krypčiai, jei λ neigiamas. Žymima: b  a .
 
Vektoriaus b ilgis lygus vektoriaus a ilgiui, padaugintam
 
iš skaičiaus λ modulio, t.y. b    a .
 
Išvada: Vektoriai a ir b yra kolinearūs tada ir tik tada, kai jie susieti
 
lygybe b  a .
Apibrėžimas. Vektorius, kurio ilgis lygus 1, vadinamas vienetiniu
  1 
vektoriumi arba ortu a 0 : a0   a.
a
Tiesiniai veiksmai su vektoriais

2. Vektorių sudėtis.
  
Apibrėžimas. Vektorių a ir b suma vadinamas vektorius c , kuris
jungia laužtės, sudarytos iš šių dviejų vektorių, pirmojo
dėmens pradžią su paskutiniojo dėmens galu.
 Vektorių suma žymima:
 b   
a c  a b.
  
c  a b
Tiesiniai veiksmai su vektoriais

Dvi vektorių sudėties taisyklės:

   
Lygiagretainio taisyklė: Gretasienio taisyklė: d  a b c

 
 
  a b d
a c
 
b c 
b

a
Tiesiniai veiksmai su vektoriais

3. Vektorių atimtis.

    
Apibrėžimas. Vektorių a ir b skirtumu c  a  b vadinamas toks
 
vektorius c , kurį pridėjus prie vektoriaus b , gaunamas

vektorius a .

a
 
c


 b


a

b


b

a
Vektoriaus apibrėžimas

M1 Nagrinėsime du taškus M1 x1, y1, z1  ir

z
M 2  x2 , y2 , z2 .
M2
Vektoriaus koordinatės :
O 
y 
M 1M 2  a   x2  x1, y2  y1, z 2  z1 .
x


Atstumas tarp šių taškų yra vektoriaus M 1M 2 ilgis:

M1M 2   x2  x1 2   y2  y1 2   z2  z1 2 .
Vektoriaus apibrėžimas

a  a x , a y , a z 

Apibrėžimas. Vektoriaus kampų ,  , su
koordinačių ašimis Ox, Oy, Oz kosinusai vadinami
vektoriaus krypties kosinusais.


Vektoriaus a koordinates galima apskaičiuoti taip:
  
a x  a cos  , a y  a cos  , a z  a cos  .


Vienetinis vektorius: a 0  cos  , cos  , cos  .
cos 2   cos 2   cos 2   1
Dviejų vektorių skaliarinė sandauga

 
Apibrėžimas. Kampu tarp dviejų vektorių a ir b vadinamas
mažiausias kampas tarp šių vektorių, kai vektorių
pradžios perkeltos į bendrąją pradžią O. Kampas
   
žymimas    a , b  .
 
 

 
Apibrėžimas. Vektorių a ir b skaliarine sandauga vadinamas
skaičius, lygus šių vektorių modulių ir kampo tarp
vektorių kosinuso sandaugai:
   
a  b  a  b  cos  .
Skaliarinės sandaugos savybės

  
Bet kuriems nenuliniams vektoriams a , b , c ir skaičiui λ teisingos
savybės:
      
1. a  a  a 2  a 2 arba a  a  a .

   
2. a b b a (komutatyvumo dėsnis).
    
3. a  b c  ac  b c (distributyvumo dėsnis).
     
4.  a  b   a b  a b .
Skaliarinės sandaugos reiškimas
vektorių koordinatėmis

Tarkime, kad stačiakampėje koordinačių sistemoje duoti du

vektoriai
 
a   x1, y1, z1 , b   x2 , y2 , z 2 
       
arba a  x1i  y1 j  z1k , b  x2i  y2 j  z2 k .
  
Čia i  1, 0, 0, j  0, 1, 0, k  0, 0, 1

Dviejų vektorių skaliarinė sandauga:

 
a  b  x1x2  y1 y2  z1z2 .

Vektoriaus a modulis lygus
  
a  a  a  x12  y12  z12 .
Skaliarinės sandaugos taikymai
geometrijoje

 
1. Vektoriaus b projekcija į vektorių a :
  
 a  b  a b
pra b   (arba prb a   ).
a b

2. Kampas tarp vektorių:

 
a b
cos     .
a b

 
Kai du vektoriai yra statmeni, tai a  b  0.
 
Būtina ir pakankama vektorių a ir b statmenumo sąlyga:
x1x2  y1 y2  z1z2  0.
Skaliarinės sandaugos taikymai
geometrijoje


3. Vektoriaus a krypties kosinusai.
x1 y1
cos   , cos   ,
2 2 2 2 2 2
x1  y1  z1 x1  y1  z1
z1
cos   .
x12  y12  z12


Mechaninė prasmė. Apskaičiuojant darbą A, kurį atlieka jėga F , veikianti

materialųjį tašką, kol jis nueina tiesės atkarpa kelią s :
   
A  F  s cos   F  s
čia φ - kampas tarp jėgos ir kelio krypčių.
Dviejų vektorių vektorinė sandauga

 
Apibrėžimas. Vektoriaus a ir vektoriaus b vektorine sandauga
  
vadinamas vektorius c  a  b , tenkinantis šias
sąlygas:
  
1) c yra statmenas vektorių a ir b plokštumai;
   
c 2) c  a  b  sin  ; čia φ – kampas tarp

b vektorių;

3) vektoriaus c kryptis tokia, kad, žiūrint iš
  
a vektoriaus c galo, vektorius a sukamas prieš

laikrodžio rodyklę sutampa su vektoriumi b
pačiu trumpiausiu keliu.
Vektorinės sandaugos savybės

  
Bet kuriems nenuliniams vektoriams a , b , c ir skaičiui λ
teisingos savybės:
   
1. a  b  b  a ;
      
a  b   a  b , a  b   a  b ;

2.
      
3. a  b  c  a  c  b  c ;
4. Būtina ir pakankama dviejų vektorių kolinearumo sąlyga:
  
a  b  0;
  
5. a  a  0.
Vektorinės sandaugos reiškimas
vektorių koordinatėmis

  
Nagrinėsime ortonormuotos bazės vektorių i , j , k vektorines
sandaugas:

k   
× i j k
   
 i 0 k j
 j    
i j k 0 i
   
k j  i 0
Vektorinės sandaugos reiškimas
vektorių koordinatėmis

Tarkime, kad stačiakampėje koordinačių sistemoje duoti du

vektoriai
       
a  x1i  y1 j  z1k ir b  x2i  y2 j  z2k .

Iš vektorinės sandaugos savybių išplaukia, kad du vektorius

galima dauginti kaip daugianarius. Todėl
       
   
a  b  x1i  y1 j  z1k  x2i  y2 j  z 2 k 
     
 
 x1x2 i  i   x1 y2 i  j   x1z 2 i  k 
     
 
 y1x2  j  i   y1 y2  j  j   y1z 2 j  k 
     
     
 z1x2 k  i  z1 y2 k  j  z1z 2 k  k 
Vektorinės sandaugos reiškimas
vektorių koordinatėmis

     
 x1 y2 k  x1z2 j  y1x2 k  y1z2i  z1x2 j  z1 y2i 
  
i j k
  
  y1z2  y2 z1   i   x2 z1  x1z2   j   x1 y2  x2 y1   k  x1 y1 z1 .
x2 y2 z2

x1 y1 z1  
Jei   , tai vektoriai a ir b yra kolinearūs.
x2 y 2 z 2
Vektorinės sandaugos taikymai
geometrijoje

1. Lygiagretainio plotas:
B

C
 
a S ABCD  a  b

A  D
b

2. Trikampio plotas:
B
 1  
a S ABC  a  b
2
A  C
b
Mišrioji trijų vektorių sandauga

Apibrėžimas. Trijų vektorių mišriąja sandauga vadinamas skaičius,

 
gautas vektorinę sandaugą a  b skaliariškai

padauginus iš vektoriaus c .
Žymima:
  
a  b   c .
Geometrinė prasmė

  
Tarkime, kad vektoriai a , b , c yra nekoplanarūs. Sudarykime iš jų
gretasienį.

  Gretasienio tūris lygus:

a b
C V  SOADB  OE .
E
Iš vektorinės sandaugos savybių

c B išplaukia, kad
D  
 SOADB  a  b .
b
O  A
a
Geometrinė prasmė


Gretasienio aukštinės OE ilgis yra lygus vektoriaus c projekcijai į
 
vektorių a  b , t.y.
  
  a  b  c
OE  pra b c    .

a b
Tai
      
V  a  b pra b c  a  b  c .
  
Skaliarinė sandauga tarp vektorių a  b ir c gali įgyti tiek neigiamą, tiek
teigiamą reikšmę. Kadangi tūris matuojamas teigiamais vienetais, tai
  
Vgret  a  b  c .
1    1
Piramidės tūris: V pir  a  b  c  S pagr  H .
6 3
Mišriosios sandaugos savybės

  
Bet kuriems nenuliniams vektoriams a , b , c teisingos šios savybės:
1. Būtina ir pakankama trijų vektorių komplanarumo sąlyga:
  
a  b  c  0.
     
2. a  b  c  0 - kai kampas tarp vektorių a  b ir c smailus.
     
3. a  b  c  0 - kai kampas tarp vektorių a  b ir c bukas.
        
4. a  b  c  b  c  a  c  a   b 
        
 b  a  c  c  b  a  a  c   b .
Mišriosios sandaugos reiškimas
vektorių koordinatėmis

Tarkime, kad stačiakampėje koordinačių sistemoje duoti trys

vektoriai
  
a   x1, y1, z1  b   x2 , y2 , z 2 
, , c   x3 , y3 , z3 .
Iš vektorinės sandaugos žinome, kad
  
i j k
  y1 z1  x1 z1  x1 y1 
a  b  x1 y1 z1  i j k.
y2 z 2 x2 z 2 x2 y 2
x2 y2 z2
  
Daugindami vektorių a  b skaliariškai iš c , gauname:
x1 y1 z1

a  b  c  y1 z1 x3  x1 z1 y3  x1 y1 z3  x2 y2
y z x z x y
z2 .
2 2 2 2 2 2
x3 y3 z3
Mišriosios sandaugos reiškimas
vektorių koordinatėmis

  
Iš čia išplaukia, kad trys vektoriai a , b , c yra komplanarūs, kai
x1 y1 z1

a  b  c  x2 y2 z2  0 .
x3 y3 z3