Metalai. Oksidacijos–redukcijos reakcijos ir jų taikymas. Elektrolizė.

Metalai
1. Apibūdinti metalų fizines savybes (agregatinę būseną, elektrinį ir šilumos laidumą, kalumą, plastiškumą,
blizgesį, tankį). Susieti metališkąsias savybes su metališkuoju ryšiu.
2. Apibūdinti metalus kaip reduktorius.
3. Nurodyti, kad metalai sudaro joninius junginius, apibūdinti joninių junginių savybes.
4. Naudojantis metalų įtampų eile, užrašyti metalų sąveikos su O 2, Cl2, S, H2O, praskiestų druskos ir sieros
rūgščių tirpalais ir druskų tirpalais (vienų metalų išstūmimo kitais iš vandeninių druskų tirpalų), reakcijų
lygtis. Paaiškinti vario reakciją su oksiduojančiomis rūgštimis (koncentruota ir praskiesta azoto rūgštimi ir
koncentruota sieros rūgštimi) ir užrašyti reakcijos lygtis. Paaiškinti aliuminio ir cinko reakcijas su rūgščių ir
hidroksidų tirpalais ir užrašyti reakcijų lygtis.
Metalų gavimo būdai ir panaudojimas
1. Nurodyti, kokie metalų junginiai įeina į rūdų sudėtį (oksidai, sulfidai, sulfatai, karbonatai).
2. Užrašyti geležies, cinko ir vario gavimo atitinkamai iš Fe2O3, ZnO ir CuO reakcijų lygtis, kai reduktorius
yra C, CO arba H2 .
3. Apibūdinti, kas yra lydinys, pateikti ketaus, plieno, bronzos, duraliuminio panaudojimo pavyzdžių.
IA ir IIA grupių metalai
1. Užrašyti IA ir IIA grupių metalų sąveikos su O2 susidarant oksidams, H2, S, halogenais, H2O reakcijų
lygtis.
2. Nurodyti, kad šarminiai metalai ir šarminių žemių metalai aktyviai reaguoja su vandeniu.
3. Nurodyti IA grupės metalų junginių (Na2CO3, NaCl, NaOH, NaHCO3, NaNO3, KNO3) svarbiausias
naudojimo sritis.
4. Nurodyti IIA grupės metalų junginių (MgO, CaO, Ca(OH)2, CaCO3, CaSO4∙2H2O) naudojimo sritis.
5. Apibūdinti vandens kietumą ir nurodyti jo šalinimo būdus. Užrašyti lygtis reakcijų, kurioms vykstant
pašalinamas laikinas ir pastovus vandens kietumas.
6. Metalų jonų atpažinimas.
Metalų korozija ir svarbiausi apsaugos nuo korozijos būdai
1. Apibūdinti koroziją kaip metalų dirbinių ir aplinkos sąveiką. Nurodyti, kad koroziją sukelia ore esantys
vandens garai ir O2, CO2, SO2 ir kiti ištirpę vandenyje junginiai, veikiantys kaip elektrolitai.
2. Apibūdinti geležies koroziją kaip lėtą oksidacijos-redukcijos reakciją, nurodyti korozijos sulėtinimo
būdus ir paaiškinti jos ekonominę žalą.

Oksidacijos – redukcijos reakcijos ir jų taikymas

1. Pagal parašytą reakcijos lygtį atpažinti oksidacijos-redukcijos reakcijas. Apskaičiuoti elemento
oksidacijos laipsnį junginyje ir jonuose.
2. Nurodyti oksidatorių ir reduktorių, oksidacijos ir redukcijos procesus pateiktoje oksidacijos-redukcijos
reakcijos lygtyje. Išlyginti oksidacijos redukcijos lygtį elektronų balanso (oksidacijos laipsnio kitimo) būdu.
3. Apibūdinti degimo reakciją kaip oksidacijos-redukcijos reakciją su deguonimi, nurodyti, kad degimo
reakcijos yra priemonė šilumai gauti.

Elektrolizė
1. Apibūdinti elektrolizę kaip oksidacijos-redukcijos reakcijas, nurodyti elektrolizės svarbą gaunant ir
gryninant metalus, formuojant metalų dangas.
2. Paaiškinti elektrolizės procesus, kurie vyksta natrio chlorido lydale, nurodyti šio proceso technologinę
svarbą.
3. Paaiškinti natrio chlorido vandeninio tirpalo elektrolizę. Nurodyti šio proceso technologinę svarbą.
4. Paaiškinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizės metu vykstančius procesus naudojant
inertinius elektrodus.
5. Paaiškinti vario(II) chlorido vandeniniame tirpale elektrolizės metu vykstančius procesus naudojant
varinius elektrodus.