Daukantui – lietuvių istorikas, pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autorius, istorija

rūpėjo ne tik kaip mokslinių tyrimų dalykas, bet ypač – kaip lietuvių tapatybės formavimo būdas,
galimybė veikti skaitytojų savivoką, istorinę vaizduotę, prisidėti prie tautinės kultūros kūrimo. Jam buvo
svarbu, kad Lietuvos istorija būtų ir tiksli, paremta archyviniais bei moksliniais tyrimais, ir plačiai
pažįstama, pasakojama, emociškai paveiki. Dėl to istorijos veikalus rašė retoriniu, grožinei literatūrai
artimu stiliumi. Taip būsimoms kartoms perteikė pilietinio lietuvių tautiškumo vertybes – tėvynės gynimo
pareigą, rūpinimąsi viešais reikalais, stiprų ryšį su LDK istorija. Tautos praeitis priklauso ne tik vienam
socialiniam sluoksniui – aukštuomenei, valdovams, tad Daukanto darbuose istorinę praeitį įgijo ir
Lietuvos valstiečiai – liaudis tapo tauta. Taigi lietuvių istorikas padėjo pagrindus moderniajai lietuvybei
formuotis ir galima teigti, jog istorijos išmanymas yra tautinės tapatybės formavimo sąlyga.