Į klausimus atsakykite remdamiesi šaltiniais ir žiniomis.

A šaltinis (Josifas Stalinas apie I penkmečio plano tikslus, 1933 m.)

Pagrindinis penkmečio plano uždavinys buvo pereiti nuo smulkiosios kaimo ekonomikos į didžiosios
kolektyvinės ekonomikos kelią, kartu užtikrinant ekonominę socializmo bazę kaime ir taip panaikinant
galimybę restauruoti kapitalizmą Sovietų Sąjungoje.

Penkmečio plano uždavinys buvo sukurti šalyje visas technines ir ekonomines sąlygas šalies gynybiniam
pajėgumui maksimaliai pakelti bei suteikti galimybę suduoti stiprų atkirtį kiekvienam ginkluotos intervencijos
bandymui, kiekvienam ginkluotos išorės agresijos bandymui...

Kas gi diktavo šį pagrindinį penkmečio plano uždavinį? Kas jį pateisino? Reikalas likviduoti ekonominį ir
techninį SSRS atsilikimą, pasmerkiantį ją nepavydėtinai egzistencijai; reikalas sukurti šalyje sąlygas, kurios
leistų jai ne tik pasivyti, bet ilgainiui ir pralenkti ekonominiu bei techniniu atžvilgiu išsivysčiusias kapitalistines
šalis...

B šaltinis (Ištrauka iš Adolfo Hitlerio kalbos, sakytos 1937 m.)

Praėjo ketveri metai nuo akimirkos, kai prasidėjo didžiausia nacionalinė revoliucija ir reforma, kokią tik
Vokietija buvo patyrusi. [...] Nacionalsocialistinė programa keičia individualybių koncepciją į liaudies
koncepciją, kurioje visus žmones sieja jų kraujas ir žemė. Iš visų užduočių, kurios mūsų laukia, išsaugoti savo
rasę yra didžiausia ir švenčiausia. Tai neatitolins mūsų nuo kitų tautų, atvirkščiai, tai pirmą kartą mus atves į
savitarpio supratimą... Jie [užsienio valstybių politikai] kalba apie demokratiją ir diktatūrą, bet nesupranta, kad
šioje šalyje įvykusi revoliucija gali būti pavadinta demokratiškiausia tikrąja šio žodžio prasme. [...] Dabar yra
tik vienas Vokietijos suverenumo atstovas – jos liaudis. Todėl ji yra pagrindas, o partija, valstybė, armija,
pramonė, teisingumas ir t. t. yra tik priemonės jai remti. Kai atėjau į valdžią, buvo 6 milijonai bedarbių,
ūkininkai atrodė pasmerkti žlugti. Šiandien turite pripažinti, kad aš ištesėjau savo pažadus. Vokietijoje nebus
streikų ar lokautų1, nes kiekvienas turi tarnauti nacijos interesams. [...] Atkurti vokiečių tautos garbę buvo
sunkiausia ir drąsiausia užduotis mano gyvenime.

---------------
1
lokautas – darbo ginčų sprendimo veiksmas, kai darbdavys sustabdo gamybą, nutraukia veiklą ir atleidžia
darbuotojus, siekdamas, kad jie atsisakytų savo reikalavimų arba juos pakeistų.

C šaltinis (Deivido Lou 1939 m. rugsėjo 20 d. karikatūra „Pasimatymas“)

C šaltinis

A. Hitleris: „Sakyčiau, kad tai visuomenės padugnės.“

J. Stalinas: „Manau, kad tai kraugeriški darbininkų žudikai.“
1. Kokius du Vokietijos politinio ir socialinio gyvenimo ypatumus savo kalboje pabrėžia A. Hitleris?

Politinio: liaudis – valstybės pagrindas, atkurta Vokiečių tautos garbė.

Socialinio: Išsaugoti savo rasę, visiems prisidėti prie valstybės (2 taškai)

2. Palyginkite nacistinę ir komunistinę vidaus politiką – nurodykite po du jų panašumus ir skirtumus.

Panašumai: 1 Teroras. 2. Vienpartinė sistema

Skirtumai: 1 Vokietijoje nebuvo kolektyvizacijos. 2. SSRS turėjo penkmečio planus, o Vokietija keturmečio 4
taškai)

3. Įvardykite įvykį, kuris paskatino autorių nupiešti karikatūrą. (1 taškas)

Antrojo pasaulinio karo pradžia

4. Nurodykite sutartį, kuri lėmė karikatūroje pavaizduotų diktatorių santykius. (1 taškas)

Molotovo – Ribentropo paktas.

5. Paaiškinkite, kaip karikatūroje užrašyti diktatorių žodžiai atspindėjo jų ideologiją.

„Sakyčiau, kad tai visuomenės padugnės.“ – diskriminuojami kitataučiai

„Manau, kad tai kraugeriški darbininkų žudikai.“ – Visus neprtitariančius laikė liaudies ir darbininkų priešais.
(2 taškai)

6. Paaiškinkite, kuo kiekvienam diktatoriui buvo naudingas tarpusavio susitarimas.

J. Stalinui: Gavo Lietuvos teritoriją. A. Hitleriui: neteks kovoti dviem frontais. (2 taškai)

7. Palyginkite nacistinę ir komunistinę užsienio politiką – nurodykite panašumą ir skirtumą.

Panašumas: abi šalys turėjo agresyvią užsienio politiką.

Skirtumas: SSRS turėjo kominterną ir taip siekė plėsti komunizmą, Vokietija ne, Vokietija labiau aukštino savo
rasę.

Skirtumas (2 taškai)

8. Nurodykite dvi A. Hitlerio ir J. Stalino bendradarbiavimo pasekmes to meto tarptautinei politikai.

Hitleris galėjo pulti Prancūziją, nebijodamas karo dviem frontais; Stalinas, prisidengęs Prancūzijos okupacija,
galėjo ramiai užimti baltijos šalis, neatkreipdamas kitų valstybių dėmesio.
(2 taškai)