Angliavandenių apykaitos

sutrikimai

Dr. Mantas Malinauskas

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 1

Angliavandenių apykaitos sutrikimai:
➢ Hipoglikemija < 3,33 mmol/l

➢Hiperglikemija >5,55 (>6,0) mmol/l

mmol/l = mg/dl /18

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 2

 Padidėjus gliukozės kiekiui:
Insulinas veikia neigiamojo grįžtamojo ryšio principu
t.y. sumažina gliukozės kiekį kraujyje

↑Insulinas
(beta-ląstelės)
↑↑Gliukozė Gliukozė → Glikogenas
(kepenys)

Gliukozės Gliukozės
3,33 – 6 mmol/l
norma norma

↓↓Gliukozė Glikogenas → Gliukozė

(kepenys)
↑Gliukagonas
(alfa-ląstelės)

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 3

 Insulino receptorių turinčios ląstelės

Insulinas
HEPATOCITAI: MAKROFAGAI :
↓Gliukozės gamyba ↑Scavenger receptorius A
Insulino
↑Gliukozės panaudojimas ↓ER stresas
receptorius Plazminė membrana ↑Lipidų sintezė ↓Apoptozė
↑Baltymų sintezė
↑Glikogeno sintezė
ENDOTELIOCITAS :
↑NO sintezė
ADIPOCITAI: ↓Molekulių adhezija
↑Gliukozės įsisavinimas ↓Uždegimas
↑TG sintezė
↓Lipolizė
KASOS β LĄSTELĖ:
↑Ląstelės masė
MIOCITAI : ↓Apoptozė
↑Gliukozės įsisavinimas ↓Dediferenciacija
↑Baltymų sintezė
Gliukozės ↑Raumenų masė
įsisavinimas
(„GLUT4
translokacija“) NEURONAI :
↑Gliukozės įsisavinimas
Gliukozės gamyba Glikogeno sintezė ↑Alkio jausmas

Lipidų sintezė Baltymų sintezė

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 4

 Insulinas Gliukozė

Adipocitai Insulino Kardiomiocitai

receptorius

GLUT4
PIP2 PIP3
IRS
IRS-1
P
PDK
PI3K
P

GLUT4
P P

Akt

vezikulė

Miocitai

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 5

 Hiperkalemija
kraujyje

Gliukoneogenezė

GLIUKAGONAS
Proteolizė Lipolizė
Ląstelinis K+
INSULINAS įsisavinimas
Glikogenolizė
Laisvųjų
Ketogeninės riebiųjų rūgščių
Lipogenezė amino rūgštys susidarymas
Baltymų
GLUT4 sintezė
„translokacija“ Glikogenezė Glikolizė
„Acetil-CoA“

Trigliceridų
sintezė Ketogenezė
Hiperglikemija
Ketoacidozė
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija
• Eritrocitai • Nuo insulino
• Kraujo-smegenų nepriklausomas (NI)
barjeras
gliukozės nešiklis
• Širdies raumuo

• (NI)
• Kepenys
• Mažas afinitetas
• Kasa gliukozei, reikia
didelės gliukozės
• Plonoji žarna koncentracijos

• Smegenys • (NI)
• Didelis afinitetas
• Neuronai gliukozei, užtenka
mažos gliukozės
• Spermiocitai koncentracijos

• Skersaruožiai r. • Nuo insulino priklauso

• Vidutinis afinitetas
• Adipocitai gliukozei, užtenka
vidutinės gliukozės
• Širdies r.
koncentracijos

• Enterocitai: plonojo • Nuo insulino

žarnyno epitelis nepriklausomas
fruktozės nešiklis
Nuo Natrio priklausomi gliukozės nešikliai
• Enterocitai: plonojo • Nuo insulino
žarnyno epitelis nepriklausomas;
• Priklausomas nuo ATP
ir natrio

• Artimasis vingiuotasis • Nuo insulino

kanalėlis nepriklausomas;
• Priklausomas nuo ATP
ir natrio
 Kiti hormonai reguliuojantys
gliukozės metabolizmą

• Somatostatinas: ↓Gliukagono sekrecija, ↓Insulino sekrecija

(moduliuojantis poveikis).

• Kortizolis: ↓GLUT4 translokacija, ↑Glikogenezė, ↑Gliukoneogenezė

• Somatotropinas: ↑Gliukoneogenezė, ↓GLUT4 translokacija

• Katecholaminai: ↑Glikogenolize, ↑Gliukoneogenezė,

↑Gliukagono sekrecija, ↓GLUT4 translokacija
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 9
 Inkretinai/peptidai gliukozės metabolizme
Inkretinas/Peptidas
Amilinas
„Glucagon-like peptide-1“
(GLP-1) (inkretinas)
DPP-4
„Glucose-dependent
insulinotropic polypeptide“
(GIP) (inkretinas)
Grelinas (alkio hormonas)
Leptinas (sotumo hormonas)
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija
Išskyrimas
Kasos Betta ląstelės
Žarnyno enteroendokrininės L
tipo ląstelės
Žarnyno enteroendokrininės K
tipo ląstelės
Skrandžio dugno (fundus
gastricus) P/D1 tipo ląstelės
Riebalinės ląstelės (adipocitai)
Veikimas
Slopina gliukagono išskyrimą
Didina beta ląstelių jautrumą
cirkuliuojančios gliukozės kiekiui
Didina beta ląstelių jautrumą
cirkuliuojančios gliukozės kiekiui
Stimuliuoja alkio jausmą ir
gliukagono bei insulino sekreciją
Slopina alkio jausmą ir hepatinę
gliukozės gamybą
10
 Insulino sekrecijos fazės

Prie-absorbcinė (I) fazė Absorbcinė (II) fazė

11
© Gromada, J. et al. 2006
Insulino sekrecijos fazės
 Insulino sekrecija
II tipo diabeto pradinėje ir vėlyvojoje
stadijoje
Hipoinsulinemija II tipo diabeto atveju neslopina alfa ląstelėse gliukagono sekrecijos

14
 β-ląstelė sekretuoja 3 baltymus: insuliną, C-peptidą, amiliną

Pre-pro-IAPP ir pre-pro-insulino
iRNR sintezė

Baltymų sintezė ir sulankstymas į

3D struktūrą
(pro-IAPP ir pro-insulinas)

Veikiant endo, egzo peptidazėms

susidaro IAPP, insulinas + C-
peptidas

IAPP – islet amyloid polypeptide

(amylin)
UPS – ubiquitin-proteasome
system

15
© Costes, S. et al. 2013
 Amilino/“Islet amyloid polypeptide (IAPP)“ oligomerų ir amiloidų
kaupimasis kasos β-ląstelėje sukelia jų žūtį.

© DOI: 10.1007/s13340-018-0347-1
 Sutrikęs baltymų
intra-ląstelinis
judėjimas jų
sintezės proceso Virusinės infekcijos
Aplinkos toksinai metu
(pesticidai,
formaldehidas,
kadmis, gyvsidabris)
Senėjimas

Endoplazminio
Proteinų perteklius retikulumo
ląstelėje stresas Foldazių ir chaperonų
(povalgyminė
trūkumas
insulino sintezė)

Amiloidozė sukelianti
β-ląstelių žūtį
17
 č
Insulino sekrecijos mechanizmas

GLP-1, GIP

1. Kalcis
2. Inkretinai
3. Acetilcholinas
4. Gliukokinazė
DAG
GLUT-2
PKC

ACh

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 18

 Gliukozės metabolizmo reguliacija

Rezistinas
Amilinas (IAPP)
Kortizolis Somatotropinas
GLP-1
GIP
INSULINAS GLIUKAGONAS

Somatostatinas Adiponektinas
Somatostatinas Katecholaminai
Grelinas ↑
Leptinas
Grelinas ↓

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 19

 Cukrinis diabetas
Cukrinis diabetes (CD) – lėtinė liga, kuria sergant dėl
insulino gamybos, sekrecijos ir jo poveikio pakitimų
(audinių atsparumo insulinui) arba dėl abiejų
priežasčių sutrinka visa medžiagų apykaita
(angliavandenių, baltymų, riebalų), atsiranda lėtinė
hiperglikemija ir daugelio organų (akių, inkstų, nervų,
širdies ir kraujagyslių) ilgalaikis pažeidimas (PSO, 1999).

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 20

 Diagnostiniai kriterijai diabetui ir pre-diabetui

Angliavandenių apykaitos Nustatymo sąlygos Glikemija (mmol/l)

sutrikimas Veninėje kraujo plazmoje
Cukrinis diabetas glikemija nevalgius ≥7,0
ir (arba)
Po 2 val. 75g gliukozės krūvio ≥11,1
arba abu kriterijai

Pre-diabetas:

• Gliukozės toleravimo glikemija nevalgius <7,0

sutrikimas ir
po 2 val. 75g gliukozės ≥7,8 ir<11,1
krūvio
• Sutrikusi glikemija glikemija nevalgius ≥6,1 ir<7,0
nevalgius ir
po 2 val. 75 g gliukozės <7,8
krūvio
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 21
 Glikuotas Hemoglobinas

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 22

 CD klasifikacija
1. I tipo (β-ląstelių destrukcija) – absoliutus insulino
trūkumas
2. II tipo (audinių atsparumas insulinui,
santykinis insulino trūkumas)
3. CD– dėl kitų priežasčių
4. Gestacinis (↑ prolaktinas, ↑ progesteronas,
↑ kortizolis, ↑chorioninis somatomammotropinas )

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija © 2017 by the American Diabetes Association 23

 I tipo diabeto potipiai
• Autoimuninis (1A tipas):
etiologija – vystosi dėl autoimuninės kasos beta ląstelių
destrukcijos – 95% suserga žmonės iki 30 metų, pasireiškia
esant pažeistų 80–90% kasos beta ląstelių.
✓Genetinė predispozicija ar mutacija genų
(HLA-DR-3, HLA-DR-4, HLA-DQ)
✓Aplinkos poveikis: Enterovirusai (Coxsacki, Echo ir poliovirusai),
Bakterinės infekcijos (Helicobacter pylori ir kt.)

• Idiopatinis (1B tipas) – neimuninis – etiologija nėra aiški.

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 24

 I tipo autoimuninis išsivystymo mechanizmas

Figure modified from Katsarou et al., 2017.

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 25

 Genetinė Aplinkos veiksniai
predispozicija

MHC- HLA-DR, HLA-DQ antigenų ekspresija beta ląstelėse,

cirkuliacija kraujotakoje bei limfinėje sistemoje

Antigeną pristatančios ląstelės (dendritinės) pristato

antigeną

Aktyvuojami T helper -1 (CD4) Aktyvuojami T helper -2 (CD4)

(limfocitai pagalbininkai) (limfocitai pagalbininkai)

INFγ IL-2 IL-4

Aktyvuojami makrofagai, Aktyvuojami
kurie išskiria IL-1, TNFα) T- citotoksiniai (CD8)
limfocitai
Kasos beta ląstelių žūtis
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija
Aktyvuojami B limfocitai bręsta
(diferencijuoja) iki plazminių
ląstelių - išskiria antikūnus
prieš kasos beta ląsteles ir
aktyvuoja makrofagus arba T
citotoksinius (CD8) limfocitus
26
 I tipo diabetas vystymosi eiga
Aplinkos Klinikinių
faktorius simptomų
Genetinė pradžia
Autoimuninė
predispozicija C-peptido nėra
beta ląstelių
žūtis
Beta ląstelių masė

~20%

Laikas (~ 8 metai)
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 27
I tipo diabeto požymiai ir simptomai
• Polidipsija (troškulys)
• Poliurija (dažnas ir gausus šlapinimasis)
• Polifagija (padidėjęs noras valgyti)
• Gliukozurija (↑ gliukozė šlapime)
• Svorio mažėjimas
• Nuovargis, silpnumas
• Regos sutrikimai (neryškus matymas)
• Ketoacidozė kraujyje Ketonurija

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 28

 Beta ląstelių žūtis

Sumažėja insulino,
padidėja insulino
antagonistų poveikis
Miocitai
↓GLUT4 translokacija
Adipocitai
↓ Glikogeno sintezė
Hepatocitai ↑Baltymų katabolizmas
↑Lipolizė
↑RR ↑Ketogenezė
↑Amino rūgštys
↑Glicerolis ↑Gliukoneogenezė
↑MTL cholesterolis Ketogeninės
↓DTL cholesterolis
Gliukogeninės

Hipoglikemija Dislipidemija,
Nuovargis Raumenų masės
ląstelėse aterogenezė
netekimas

Svorio mažėjimas
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 29
 Insulino trūkumas

Intra-ląstelinė hipoglikemija ↓GLUT4 translokacija Ekstra-ląstelinė hiperglikemija

Gliukoneogenezė
Inkstų gliukozės
reabsorbcijos slenkstis ↓
↑Riebalų ↑Raumenų Kraujo plazmos
katabolizmas katabolizmas hiperosmozė Gliukozurija

↓ Baltymų
sintezė Ląstelių Osmosinė diurezė:
dehidratacija • Poliurija
Diabetinė • Polidipsija
ketoacidozė • Kacheksija ↓ Gama
• Polifagija globulinai Hiperglikeminė • Hipokalemija
koma • Hiponatremija
Ketonurija
↓ atsparumas ↓ žaizdų
infekcijoms gijimas

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 30

 Reabsorbuojama
90% gliukozės
Gliukozės
reabsorbcijos
slenkstis

9-10 mmol/l
gliukozės
koncentracija
kraujo plazmoje
Reabsorbuojama
10% gliukozės
↓SGLT2, SGLT1

GLIUKOZURIJA

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 31

 Gliukozurija Kraujo tūris ↓
osmoliariškumas ↑
Poliurija

↑RAAS
Hipovolemija ↑ADH sekrecija
aktyvumas

↑Aldosteronas ↑AngiotenzinasII Polidipsija

↑H2O rezorbcija
↑ Natrio rezorbcija,
Hipokalemija ↓Inkstų perfuzija
↑ Kalio sekrecija

Kraujo praskiedimas
Hiponatremija

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 32

 II tipo diabetas
Hiperglikemija dėl NUTUKIMO (būdinga vyresniame amžiuje):
1. Periferinių audinių atsparumo (rezistentiškumo) insulinui (RI);
2. Hepatocitų atsparumas insulinui → antagonistinių hormonų insulinui aktyvumas → gliukozės gamyba↑;

Hiperglikemija dėl β-ląstelių disfunkcijos

1. Genetiniai faktoriai (5%): insulino išskyrimo ir β-ląstelių masės mažėjimo; (būdinga ir jauniems liekniems)-
gliukokinazės trūkumas (MODY).

2. β-ląstelių toksinimo (LRR, ir uždegimo citokinais- TNFα, IL-6))→ apoptozė;

3. β-ląstelių išsekimas dėl ilgalaikės hiperglikemijos

4. Amiloidų kaupimasis β-ląstelėse.

Pradinėje II tipo diabeto stadijoje insulino deficitas ir ketoacidozė pasitaiko retai.

33
Pre-adipocitas ↑Laisvosios riebiosios
rūgštys (LRR)

REZISTENTIŠKUMAS
INSULINUI

↓ Adiponektinas UŽDEGIMAS

TNF-alfa, IL-6

PPAR(delta)

MONOCITAS

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 34

 Kompensuojamoji
85% Nutukusių serga 2TCD leptino Polifagija
hipersekrecija Leptino receptorių
slopinimas
Visceraliniai lankiniame
riebalai ↑ GLUT4
Leptino sekrecija↓ branduolyje ↑ translokacija↓
↑Lipolizė:
a) β-adrenerginių receptorių LRR didina ląstelių
Mitochondrijų
jautrumas ir kortizolio atsparumą insulinui
oksidacinis
sintezė periferiniuose audiniuose
stresas↑
b) Insulino slopinantis poveikis (riebaliniame, raumeniniame,
lipazei↓ nerviniame)
Grelinas↓
LRR patenka į hepatocitus
per vartų veną – vystosi Mažėja insulino Kompensacinė Hipoinsulinemija
steatozė ir hepatocitų receptorių hiperinsulinemija I-oje fazėje
rezistentiškumas insulinui II-oje fazėje

Gliukozė
Hiperglikemija Beta ląstelių masė ↑
gamyba↑

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 36

 Dauguma nutukusių su HI ir RI neturi 2TCD LIPOLIZĖ↑

Genetiniai faktoriai –
5% diabeto atvejų (MODY –
„maturity onset diabetes of the young“) LRR kaupimasis β-ląstelėse
suserga jauni, liekni iki 25m.

Sutrikusi β-ląstelių funkcija

Mutacijos bent vienam iš 6 kasos genų:
gliukokinazės, 5 transkripcinių faktorių
Oksidacinis stresas mitochondrijose

↑Beta ląstelių apoptozė

ER sutrikęs baltymų struktūrizavimo procesas
↓Beta ląstelių masė
Amiloidozė Pro-Amilino kaupimasis β-ląstelėse
Sutrikęs insulino išskyrimas
Gliukagono
Amilino sintezė↓
slopinimas↓
Santykinis insulino trūkumas
HIPERGLIKEMIJA Cukrinis diabetas
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 37
II tipo diabeto požymiai ir simptomai
Sergantys 2TCD dažnai simptomų nejaučia – liga vystosi palaipsniui, dažnai diagnozė
nustatoma išryškėjus CD komplikacijoms

• Polidipsija (troškulys)
• Poliurija (dažnas ir gausus šlapinimasis)
• Polifagija (padidėjęs noras valgyti)
• Gliukozurija (↑ gliukozė šlapime)
• Svorio mažėjimas
• Nuovargis, silpnumas
• Regos sutrikimai (neryškus matymas - komplikacija)
• Galūnių tirpimas, dilgčiojimas (neuropatijų požymis - komplikacija)
• Šlapimo takų infekcija
• Sausa ir niežtinti oda (komplikacija– (GGP) „AGE“ mažina odos kolageninių
skaidulų elastines savybes).

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 38

 Kitos diabeto priežastys
• MODY (gliukokinazė)- genetiniai defektai sutrikdantys insulino išskyrimą.
• Rabson-Mendenhall sindromas – insulino receptoriaus geno mutacija
→ hiperinsulineminis atsakas į sumažėjusį receptorių kiekį ląstelėse.
• Egzokrininės kasos ligos (pankreatitas, cistinės fibrozė).
• Endokrinopatijos (Kušingo liga, akromegalija).
• Vaistų, cheminių medžiagų poveikis (hormonų terapija
steroidais, interferonas- alfa ir kt.)
• Infekcijos (congenital rubella ir kt.)
• Retos autoimunines diabetines formos (antikūnai prieš insulino
receptorius ir kt.)
• Kiti genetiniai sindromai susiję su diabeto pasireiškimu
(Dauno, Ternerio, Hantingtono)

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 39

 Gestacinis (nėščiųjų) diabetas
Nustatoma sutrikusi gliukozės tolerancija – 24-28 nėštumo savaitę.
Rizikos veiksniai: šeimos anamnezė, nutukimas, vyresnis nėščiosios
amžius.
50% moterų turinčios rizikos veiksnį suserga CD.
Patogenezė:
• Rezistentiškumas insulinui (↑ prolaktinas, ↑ progesteronas, ↑ kortizolis,
↑chorioninis somatomammotropinas);
• β-ląstelių hiperplazija↓ (nekompensuoja).
Komplikacijos:
• Placentos, vaisiaus vystymosi sutrikimai (makrosomija, hipoglikemija),
• Mirtingumas.
LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 40
 Ūminės diabeto komplikacijos
Diabetinė Koma – žmogus netenka samonės, išnyksta refleksai, sutrinka gyvybinės
funkcijos.
Priežastys:
1. Diabetinė hipoglikemija (gliukozė ↓↓): I ir II tipo diabetas;
✓ Komplikacija sukelta dėl neteisingo gydymo insulinu, per didelė dozė slopina hepatinę gliukozės produkciją.
2. Diabetinė ketoacidozė (audinių toksinimas↑↑): I tipo diabetas; rečiau II.
✓ Insulino trūkumas skatina lipolizę (trigliceridai skyla iki glicerolio ir riebiųjų rūgščių)→ skylant riebiosioms rūgštims formuojasi ketoniniai
kūnai (beta-hidroksibutiratas, acetoacetatas).
✓ Ketoninių kūnų kaupimasis; ↓PH dirgina kvėpavimo centrą; Kusmaulio kvėpavimas (greitas gilus);
✓ Hiperkalemija – insulino trūkumas „neužlaiko“ kalio ląstelėse.

3. Neketoninė-Hiperosmoliarinė koma (dėl dehidratacijos –audiniai pilnai neaprūpinami krauju):

II tipo diabetas;
✓ Padidinta hiperglikemija → gliukozurija → poliurija → dehidratacija
 „Awareness“

Simpatoadrenerginis atsakas
veikia
Gliukozė
Gliukozė↓
Gliukozė Neurogeniniai simptomai:
• Adrenerginiai (drebėjimas,
pyktis)
• Cholinerginiai (prakaitavimas,
alkis)

Staigi HIPOGLIKEMIJA „Unawareness“

Gliukozė

Gliukozė

Simpatoadrenerginis atsakas
neveikia
Neuroglikopeniniai
Gliukozė Gliukozė↓↓ simptomai: sumišimas, koma.

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 42

 Lėtinės komplikacijos
Mikrovaskulinės ligos (dėl mikroangiopatijos):
• Diabetinė nefropatija
• Diabetinė neuropatija
• Diabetinė retinopatija

Makrovaskulinės ligos:
• Koronarinių arterijų aterosklerozė → miokardo infarktas
• Cerebrovaskulinės aterosklerozė → insultas
• Periferinių kraujagyslių aterosklerozė (pažeidžiamos
pilvinės aortos, dubens, šlaunies, pakinklio arterijų sienelės)
Hiperglikemijos inicijuojami keliai - mikroangiopatijos
vystymuisi
1. Poliolio susidarymo kelias:
• Sorbitolio kaupimasis;
• NADPH trūkumas.
Aldozės reduktazė
2. Heksamino kelias:
Fruktozė skyla iki substratų→ jungiasi
kovalentiniais ryšiais prie trankripcijos
faktorių→stimuliuoja TGF, PAI-1→ atsparumą
insulinui, trombozė.

3. Proteino kinazės C kelias

4. Galutinių glikozilinimo
produktų kelias

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 44

Galutinių glikozilinimo produktų (GGP) mikrokraujagyslių
pažeidimo keliai (3):

1. Intraląstelinis GGP susiformavęs gliukozei prisijungus prie endotelinės

ląstelės transkripcijos faktorių – keičia ląstelės genų ekspresiją.

2. Ekstraląstelinis GGP, susiformavęs gliukozei jungiantis su ekstraląstelinio

matrikso baltymais (kolagenu) – mažina kraujagyslės sienėlės elastingumą.

3. Ekstraląstelinis GGP, jungiasi prie savo receptorių esančių ant

makrofagų, endotelinių ląstelių) ir stimuliuoja NF-kB transkripcijos faktorių,
kuris aktyvina uždegimines kaskadas, rezultate priveda prie
mikrokraujagyslės disfunkcijos.

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 45

 Makrovaskulinės ligos (aterosklerozė)
PRIEŽASTYS (3):
1. Hipertenzija:
• Ekstraląstelinio natrio ↑,
• I tipo diabetas – dėl nefropatijos (vandens ir tirpinių šalinimas↓),
• II tipo diabetas – insulino rezistentiškumas aktyvuoja RAS.

2. Hiperglikemija, insulino rezistentiškumas (kraujagyslių pažeidimas).

• Gliukozės perteklius endoteliocite sukelia oksidacinį stresą.

3. Dislipidemija – hipertrigliciridemija.

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 46

Diabetinės dislipidemijos patogenezė
(TRIGLICIRIDEMIJA)
Periferinių audinių MTL
ląstelė Endocitozė↓
Riebalinė ląstelė

Insulinas↓
TG
lipazė↑
MTL receptorius
Rezistentiškumas Adiponektinas↓ RR + glicerolis
insulinui
MTL-
MTL receptorius MTL↑ TG↑+CH↑

LPP TG↑,
RR↑ LPP CH↑↓
LMTL LMTL- TG↑ TTL- TG↑
sintezė↑
ApoB↑
TG↑, CH↑↓
ApoA↓

Hepatocitas
DTL↓

LSMU, FFI, Patologinė fiziologija 47

 Aterosklerozės mechanizmas
↑GLUT-1
Gliukozė↑
Trombo
Monocitas formavimasis
T-limfocitas
Chemokinai
pritraukia daugiau
Monocitų
Kraujotaka

Endotelis
Galutiniai
glikozilinimo Uždegimas
produktai ROS,
metaloproteazės Lipidai IFN-γ
Tunica
intima miršta ROS, citokinai
Pritraukia
(vidinis Ox DNR
neutrofilus
dangalas)
Makrofagas
Scavenger Sekretuoja
receptorius Putota ląstelė
Galutinių kolageną
glikozilinimo Tunica
produktų media
RECEPTORIUS (vidurinis IGF-1
Lygiųjų raumenų (skatiną
dangalas)
ląstelė proliferacija ir
migraciją

Tunica
adventitia
(išorinis Jungiamasis audinys
dangalas)