Kiek sąžinės, tiek žmogaus

Ar iš tikrųjų pagal sąžine galima spręsti, ant kiek esi žmogus? Biliūnas labai akcentavo sąžinė kaip
žmogaus matą. Sąžinė parodo ant kiek žmogus apgailėstauja dėl savo nuveikto nusikaltimo,
išdavystės ir panašiai. Bet ar iš tikrųjų tai yra taip svarbu? Gal išvis nereikia kreipti dėmesį į sąžine
ir eiti toliau, juk taip galimą daug lengviau kažką pasiekti.

Sąžinė yra svarbus dalykas šiuo laikotarpiu, nes mes jau gyvenam XXI amžiuje, esame laibai
protiškai išsivystę, daug atradimu padarėme, daug ko išmokome. Bet vieno iš esminių dalykų
nesupratome, kad sąžinė yra labai svarbus dalykas, kuo daugiau turi žmogus sąžinės tuo jis
geresnis. J. Biliūno kūrinyje „Vagis“ puikiai galima pamatyti sąžinės poveiki, ir koks yra žmogus iš
tikrųjų. Kūrinyje „Vagis“ pagrindinis veikėjas nužudo žmogų kuris norėjo pavogti žirgą, ir
nusprendžia, tą vagį išvežti ir neprisipažinti, kad tai jis nužūdė. Praėjo daug metų po to įvykio, bet ji
vistiek sąžinė graužė, ir labai stipriai. „Dažnai per miegą baisiai surikdavau, visas šaltu prakaitu
apipiltas atbusdavau ir kelias dienas, galvą nuleidęs, vaikščiodavau“ jeigu sąžinės yra daug ir
žmogus stipriai prasikalsta būna tokio pasekmės. Ir pagrindinis veikėjas netgi galvodavo nueiti ir
prisipažinti kad tai jis padarė „Gal geriau būčiau padaręs, jeigu atvirai valdžiai būčiau prisipažinęs,
teismo rankon atsidavęs“. Bet ji visada sulaikydavo baimė kad jis gali viska prarasti. Ir šiame
kūrinyje pagrindinis veikėjas yra žmogiškas, nes jis gailisi, kad tokį įvyki padaręs neprisipažino. Ir tai
yra gerai, nes jeigu nužudžius žmogų nepradeda graužti sąžinę tai reškia, kad tas žmogus yra
nežmogiškas, jam nusispjaut ant kitų, jam svarbiausia, kad su juo viskas gerai. Jis tada yra
didžiausias savanaudis.

Sąžinė privalo būti pas visus, nes kitaip žmonės pradeda savivaliauti, daryti ką jie nori,
neturėdami jokių ribų. Ir tai galima pamatyti kūrinyje „Ubagas“ kai tėvą iš namų išvaro sūnus. Tai
yra vienas iš žiauriausiu dalykų kuriuos galimą įvykdyti. Tai parodo, kad jis neturi visai žmogiškumo,
nes išvaro žmogų kuris kažkadaisę jį maitino, rūpinosi juo, davė viską ką tik galėjo. Bet tame
kūrinyje pagrindinis veikėjas nors ir yra niekas tam seneliui, bet ji sąžinė graužia, kad jis negali
nieko žmogui duoti „niekuo negalėjau atsilyginti tam seneliui, kuris tiek kartų man mažam buvo
davęs pilnus medaus korius...“ davęs didelę duonos rėkę jis išraudęs atsiprašė kad niekuo negali
padėti. Ir tai yra pavyzdys mums, žmonėms kaip reikia elgtis. Pagrindinis veikėjas turi labai daug
sąžinės ir yra geras, ir nuostabus žmogus.

Taigi sąžinė yra žmogiškumo atvaizdis. Ir žmonės privalo suprasti, kad be sąžinės pasaulis
geresnis netaps, ir tai puikiai parodo du J. Biliūno kūriniai „Vagis“, „Ubagas“. Sąžinė verčia žmones
daryti gerus dalykus, mažiau meluoti, ir daro šį pasaulį geresnį.