Santuokos pabaigos pagrindai

CK 3.49 str. 1 d. sako, kad santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta ar santuoka nutraukiama įstatymo
nustatyta tvarka.

Įstatymas nurodo du santuokos pabaigos pagrindus: vieno sutuoktinio ar abiejų mirtis ir ištuoka, t.y.
santuokos pabaiga abiejų ar vieno sutuoktinio valia. Santuokos pabaigos ją nutraukiant atvejus, tvarką ir
teisinius padarinius reglamentuoja CK 3.51-3.72 str.

Santuokos pabaiga dėl vieno ar abiejų sutuoktinių mirties skiriasi nuo ištuokos tuo, kad šiuo atveju
santuoka baigiasi ne sutuoktinių valia, o dėl objektyvių priežasčių. Dėl mirties detalizuoja CK 3.50 str.
kadangi asmens paskelbimas mirusiu prilygsta jo mirčiai, santuoka taip pat baigiasi vieną sutuoktinį
paskelbus mirusiu (2.31 str.).

Santuoka dėl sutuoktinio mirties ar jo paskelbimo mirusiu baigiasi be jokios speicialios teismo procedūros
(3.50 str. 1 d.). pateikus civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai santuoką, sutuoktinio mirties liudijimą
ar įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti jį mirusiu, padaromas įrašas santuokos akto įraše. Sutuoktiniui
mirus, santuoka laikoma pasibaigusia nuo jo mirties momento, nurodyto mirties liudijime. Nuo šio
momento pergyvenęs sutuoktinis gali sudaryti naują santuoką ar įregistruoti partnerystę.

Kai vienas sutuokinis paskelbiamas mirusiu, santuokos pabaigos momentas priklauso nuo teismo sprendimo
turinio. Jei sprendime paskelbti mirusi jo mirties data nenurodyta, santuoka baigiasi nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos. Tačiau jei sprendime nurodyta konkreti mirteis data, santuoka laikoma pasibaigusia nuo
teismo sprendime nurodytos paskelbto mirusiu sutuoktinio mirties datos (3.50str. 2d.)

Santuokos pabaiga reiškia, kad baigiasi sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai,
turtinės ir asmeninės neturtinės teisės ir pareigos (bendros jungtinės nuosavybės teisinis režimas, išlaikymo
pareiga iir kt). kartu atsiranda naujų turtinių teisių (paveldėjimo teisė). Be to, pergyvenęs sutuoktinis ir
pasibaigus santuoka išsaugo kai kurias asmenines neturtines teises (pasilikti pavardę).

Jei sutuoktinis, kurį teismas sprendimu pripažino mirusiu, atsiranda, panaikinus tokį sprendimą bendru
sutuoktinių prašymu, santuoka gali būti atnaujinta (3.50 str. 3 d.). taigi sutuoktinio atsiradimas automatiškai
neatnaujina santuokos. Kad ji būtų atnaujinta reikia dviejų sąlygų:

 Būtina, kad abu sutuoktiniai civilinės metrikacijos įstaigai paduotų prašymą atnaujinti santuoką.
Negali atnaujinti santuokos tik vieno sutuoktinio prašymu. Jei vienas nenorės atnaujinti, ji bus
pasibaigusi
 Neturi būti santuokos atnaujinimo kliūčių 3.50 str. 4 d. Pasakyta, kad santuoka negali būti
atnaujinta, jei kitas sutuoktinis sudarė naują santuoką ar yra aplinkybių, įvardintų 3.12-3.17 str.,
pvz., vienas sutuoktinis pripažintas neveiksniu.

Santuokos nutraukimas

Santuokos nutraukimas – tai santuokinių santykių pabaiga bendru sutuoktinių susitarimu ar vieno iš jų
reikalavimu.

Bendri principai:

 Santuokos nutraukimą reglamentuojančios normos neturi skatinti sutuoktinių ištuokos ir konfliktų

 Noros turi skatinti sutuoktinius susitaikyti
 Ištuokos procesas neturi būti neprotingai brangus ir ilgas
 Santuokos nutraukimo procedūros turi veiksmingai u-kirsti kelią bet kokiam smurtui ir prievartai
šeimoje
  Kad būtų apsaugota nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, ištuokos procedūros turi užtikrinti
minimalų buvusių sutuoktinių bendravimą ir nutraukus santuoką

Pagal CK 3.49 str. 2d. santuoka gali būti nutraukta:

1. bendru abiejų sutuoktinių sutikimu,

2. vieno sutuoktinio prašymu ar
3. dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės.

Visais CK atvejais santuoka nutraukiama teismo tvarka.

CK nustatyta, kad teisnių padarinių sukelia tik pagal įstatymą įformintas santuokos nutraukimas. Todėl
faktinis santuokinių ryšių nutrūkimas neįforminus santuokos nutraukimo teismo tvarka teisinių padarinių
nesukelia.

Pagal 3.53 str. 1 d. santuokos nutraukimo pagrindas yra faktinis santuokos iširimas: teismas priima
sprendmą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jei
sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės kartu gyventi. Sutuoktinis
privalo teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius santuoką iširus ir nesant jokių galimybių ją išsaugoti.

Teismas gali atsisakyti tenkinti reikalavimą nutraukti santuoką, jei jis nėra tikras, kad šeima tikra iširo ir yra
įrodymų, kad toks reikalavimas paduotas pasikarščiavus.

Faktinis santuokos iširimas – tai sutuoktinių šeimos santykių nutrūkimas prieš iškeliant nutraukimo bylą.
Prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą sutuoktiniai turi būti nustoję gyventi santuokinį gyvenimą. Ar
santuoka iširus vertins teismas pagal visas aplinkybes. Faktinis santuokos iširimas reiškia, kad sutuoktiniai
neveda bendro ūkio, gyvena skirtingose patalpose, nesirūpina vienas kitu ir šeima ir kt. tačiau santuoka gali
būti iširus, kai sutuoktiniai dar gyvena vienoje patalpoje.

3.53 str. 2 d. santuokos iširimo prezumpcija – preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jei daugiau nei
metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Tokios pareiškime (prašyme)
nurodytos aplinkybės atleidžia sutuoktinį nuo įrodinėjimo pareigos, kad jų santuoka faktiškai iširo. Šiuo
atveju pareiškime užtenka nurodyti, kad jie neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuoktinių ryšių daugiau nei
1metus ir teismas neturėtų prašyti papildomų įrodymų.

Ši prezumpcija nuginčijama – kitas sutuoktinis, manydamas, kad santuoka dar nėra iširusi, turi teisę pateikti
įrodymus, jos sutuoktiniai gyvena santuokinį gyvenimą ir tvarko bendrą ūkį arba dar nėra praėjęs 1 metų
terminas.

Santuokos nutraukimas visais atvejais vienodas, nesvarbu ar santuoka – tik įregistruota civilinės
metrikacijos įstaigoj, ar iš pradžių sudaryta bažnytine tvarka ir vėliau įtraukta į civilinės metrikacijos
įstaigoje.

Kritikuoja LAT poziciją, kad bažnytinės santuokos nutraukimui taikoma kanonų teisė, t.y. teismas negali
nutraukti bažnytinės santuokos, o gali tik panaikinti santuokos apskaitos įrašą civilinės metrikacijos skyriuje.
Tai prieštarauja Konstitucijos 43 str. (Lietuva pasaulietinė valstybė), 38 str. kalbama ne apie bažnytines
santuokas, o įforminimą bažnytine tvarka. Vadinasi, pasaulietinėj valstybėj kalba gali eiti tik apie civilinę
santuoką. Bažnytinė santuoka yra bažnyčios ir tikinčiųjų reikalas.

Santuokos nutraukimas bendru sutuoktinių susitarimu

3.51 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos

1. Sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos:
1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai;
 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų
išlaikymo ir pan.);
3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1566, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-10, i. k. 2015-05573
 
2. Santuoka šio straipsnio numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka.

Šis būdas gali būti įgyvendintas esant visoms 3 sąlygoms, numatytoms 3.51 str.:

1. būtina, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Šis terminas
taikomas tik nutraukiant santuoką bendru sutarimu. Nutraukti santuoką 3.55 str. 1 d. 2-4 p. ir 3.60
str. nurodytais atvejais galima ir nepraėjus metams po santuokos sudarymo
2. būtina, kad abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto
padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). sutuoktiniai privalo susitarti dėl nutraukimo teisinių
padarinių. Jei sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, bet nesutaria dėl teisinių padarinių,
santuokos nutraukimas šio skirsnio tvarka negalimas

turi būti sutuoktinių sudaryta sutartis. Pagal 3.52 str. 2d. santuokos nutraukimo padarinių sutartis
turi būti sudaryta raštu. Privalo būti aptarti tokie klausimai:
a. turto esančio, bendra jungtine nuosavybe, padalijimas (sutartyje privalo būti tiksliai
išvardinti daiktai ir kitosk turtas, kurį sutuoktiniai pripažįsta bendra jungtine nuosavybe ir
konkrečiai nurodoma, koks turtas kuriam atitenka. Sutuoktiniai privalo nuspręsti dėl turto
padalijimo, todėl ateityje nebegalima kelti šio klausimo, išskyrus, kai vienas sutuoktinis
elgėsi nesąžiningai ir nuslėpė nuo kito sutuoktinio turtą. Jei ji neturi bendro turto, tai reikia
nurodyti sutartyje. jei yra vedybų sutartis, tai turto padalijimo klausimai sprendžiami
atsižvelgiant į ją.
b. Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas. Sutartyje nurodoma, kad sutuoktinis, kuriam teiks
išlaikymą nurodant išlaikymo dydį ir būną (periodinės išmokos, vienakrtinė suma, natūra ir
kt.). jei nei vienam nereikia išlaikymo, tai reikia nurodyti sutartyje. tačiau tokia sutartis
neužkerta kelio vėliau, pasikeitus aplinkybėms (pvz. ienas iš buvusių sutuoktinių susirgo),jei
reikia išlaikymo gali kreiptisį teismą dėl jo priteisimo bendra tvarka (3.72 str.). jei dėl
sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nuspręsta vedybų sutartyje. tai nurodoma santuokos
nutraukimo padarinių sutartyje , o vedybų sutartis pateikiama teismui kartu su santuokos
nutraukimo padarinių sutartimi.
c. Susitarimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką (3.169 str.),
jei sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Privalo sutartyje būti nurodyta, su kuriu iš tėvų
nutraukus santuoką liks gyventi vaikas. Gali aptarti tvarką kaip bendraus, auklės. Kai
nutraukus santuoką pasikeičia aplinkybės (nustato, kad su vaiku žiauriai elgiasi), bet kuris iš
tėvš gali kreiptis į teismą dėl naujos vaiko gyvenamos vietos nustatymo
d. Kaip ir kokiu būdu bus išlaikomi nepilnamčiai vaikai, jei sutuoktiniai jų turi. Turi būti
nurodytas konkretus nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimai,
konkretu suma, natūra (3.169 str.). jei nutraukus santuoką pasikeičia aplinkybės (vaikas
susierga), ir tėvai nesuistaria, galima kreiptis į teismą.

3. abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Jei vienas neveiksnus ar ribotai veiksnus,
santuokos toks nutraukimas bendru sutarimu negalimas. Galima nutraukti santuoką 3.55 str ir 3.60
str. tvarka
nutraukiama supaprastinto proceso tvarka – ypatingoje teisena.
 
3.52 straipsnis. Prašymas nutraukti santuoką
1. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios
vietos apylinkės teismui.
2. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos
nutraukimo pasekmių.
3. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.

Teikiant prašymą teismui reikia nurodyti, kad yra visos CK 3.51 str. numatytos sąlygos, priežastys dėl ko
santuoka iširo ir nėra tikimybės, kad susitaikys (pvz., priežastys gali būti įvairios: kad nesutapo charakteriai,
nesutarimai dėl bendrų lėšų naudojimo, šeimos planavimo ir t.t.)

Santuokos nutraukimo priežastys gali būti ir 3.60 str. aplinkybės: santuokinė neištikimybė – jei abu
sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką bendru sutarimu ir nereikalauja jos nutraukti dėl vieno iš
sutuoktinių kaltės.

Kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti santuokos nutraukimo padarinių sutartį (3.52
str. 2 d.)

Teismas turi išspręsti du uždavinius:

1) privaloma imtis priemonių sutaikyti (3.54 str. 1d.).

Vienas iš sutuoktinių taikinimo būdų – santuokos nutraukimo bylos stabdymas CK 3.54 str. 2 d. (tai teismo
teisė, bet ne pareiga) – vieno sutuoktni prašymu ar savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgiau kaip 6
mėn. terminą sutuoktiniams susitaikyti. Jei pasinaudoja šia galimybe, santuokos nutraukimo byla stabdoma.
Teisėjas pvz., gali nustatyti 3 mėn. terminą, čia 6 mėnesiai yra maximumas.

Sustabdyta byla atnaujinama bet kurio sutuoktinio prašymu. Bet kuris gali kreiptis į teismą atnaujinti bylą
nesibaigus šitam stabdymo terminui. Teismas savo inicaityva turi būti neutralus, nerodyti stimulo – todėl
net teismas savo iniciatyva bylos nagrinėjimo negali atnaujinti net ir pasibaigus nustatytam susitaikymo
terminui. TADA SUTUOKTINIŲ tylėjimas laikoma jų susitaikymu.

Jei per 1metus nuo susitaikymo pradžios nė vienas iš sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos,
prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (3.54 str. 3 d.)

Tačiau jei sutuoktiniai daugiau nei 1 metus kartu nebegyva ar termino susitaikyti nustatymas iš esmės
prieštarautų vieno iš sutuoktinių ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti
bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (3.54 str. 4 d.)

2) teismas privalo patikriti teisinių santuokos nutraukimo padarinių sutarties turinį (3.53 str. 3d.). visais
atvejais prieš tikrindamas sąlygas teisėjas turi patikrinti ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžida
jų nepilnamečių vaikų interesų, ar vieno iš sutuoktinių interesų (3.53 str. 4 d.).

Šia sutartimi siekiama apsaugoti nepilnamečius vaikus. Prieštaraujančios viešajai tvarkai sąlygos
(pvz., panaikina nepilnamečių vaikų teisę likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, kol jie
sulauks pilnametystės). Gerai moralei prieštarauja pvz., sutuoktinio išlaikymą sieja su jo
atsisakymu sudaryti naują santuoką ar kitokiu būdu riboja jo apsisprendimo laisvę. Vaikų
interesams prieštaraujančios sąlygos, kurios jų išlaikymą daro priklausomą nuo tam tikrų sąlygų
įvykdymo (pvz., tėvas įsipareigoja išlaikyti vaikus, jei žmona nesudarys naujos santuokos, arba jei
vaikai kas savaitę lankys jį, arba jei vaikai išsikels iš tėvo buto ir pnš.)
Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančios sąlygos – tokios, kurios riboja sutuoktinio turtines
ir asmenines neturtines teises (pvz., atimama teisė turėti santuokinę pavardę, bendras sutuoktinių
turtas, atsižvelgiant į kiekvieno indėlį jį kuriant, yra padalijamas neadekvačiai nelygiomis dalimis,
ribojamos sutuoktinio su vaikais susijusios teisės ir pnš.)
Jei tokios aplinkybės nustatomos, teismas negali tvirtinti sutarties. Teismas turi nurodyti, kad sąlyga
yra neteisėta, pasiūlyti sutuoktiniams ją pakeisti, o santuokos nutraukimo bylą stabdyti (CPK 164
str. 4 p.). max bylos stabdymo terminas 6 mėn. sutuoktinių, kurie per 6mėn nepateikia pataisytos
sutarties, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju jie gali kreiptis iš naujo į teismą su
prašymu nuraukti santuoką bendru susitarimu arba vienas iš jų – 3.55 str. ir 3.60 str. pagrindu.
Bendra taisyklė – toks teismo sprendimas galutinis ir įgyja res judicata galią. Tačiau 3.53 str. 3 d.
numato išimtį – galimybę pakeisti priimtą sprendimą. Sutarties sąlygos ir teismo sprendimas gali
būti keičiamas tik nutrukus santuoką iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Nėra pateikta jokio galutinio
atvejų sąrašo, o nurodo tik tokių aplinkybių pavyzdžius: vieno buvusio sutuoktinio liga,
nedaringumas ir kt. tai reiškia, kad gali būti įvairios priežastys. Jos gali paveikti tik kai kurių
santuokos nutraukimo padarinių pakeitimą. Negali būti keičiamas teismo sprendimas nutraukti
pačią santuoką. Dėl šios dalies jis galutinis ir turi res judicata galią. Taip pat negali būti keičiama
sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo, nes tai gali pažeisti trečiųjų
asmenų interesus (pvz., kreditorių).
Vadinasi, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis,
kurios ussiję su nepilnamečių vaikų išlaikymu, gyvnamąja vieta, buvusių sutuoktinių tarpusavio
išlaikymu. (pvz., išsiskyrė tėvai ir tėvas moka 400 eur. Vaikui, vaikas gyvena su motina. Tėvas
suserga profesine liga ir nebeišgali mokėti, jis gali kreiptis į teismą sumažinti iki 200 eur. Kitas
pvz.: vaikas gyvena su motina, ji suserga psihine liga, tėvas gali keiptis, kad į teismą, kad vaiko
gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Kitas pvz: sutartis nurodė, buvęs vyras moka žmonia
išlaikymą 200 eur. Per mėnesį, bet žmona patenka į avariją, patiria sužalojimų ir tampa nedarbinga,
todėl teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinio išlaikymo gali būti pakeista.
Dėl teismo sprendimo pakeitimo gali kreiptis abu sutuoktiniai, jei jie susitaria dėl naujų sutarties
sąlygų, arba vienas iš jų (CPK 538 str. 5 d.).
Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo ją nutraukti. 3.54 str. 1 d.
įpareigoja teismą imtis priemonių sutaikyti. Todėl teismas tenks bendrą sutuoktinių prašymą, jei
jame nurodytos santuokis iširimo priežastys teismą tikrai įtikiną, kad santuoka iširo ir nėra vilties,
jos jie susitaikys. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą tenkinti nutraukti santuoką, jei nėra
tikras, kad šeima iširo.
Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu

3.55 straipsnis. Santuokos nutraukimo sąlygos

1. Santuoka vieno sutuoktinio prašymu, kuris paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos
apylinkės teismui, gali būti nutraukta esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; - reikia vertinti
santykį su CK 3.73-3.80 str., kurie reguliuoja gyvenimą skyrium. Sutuoktinių gyvenimas skyrium
yra pagrindas nutraukti santuoką vieno iš sutuoktinių prašymu ypatingąja teisena tik jei gyvenimas
skyrium patvirtintas teismo tvarka, t.y. laikantis 3.73-3.80 str. procedūros. Todėl ši norma neapima
faktinio gyvenimo skyrium, neįforminus to teismo tvarka.
2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje
srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje; - santuoka su asmeniu, kuris buvo pripažintas neveiksniu
prieš ją sudarant, negalioja (3.15 str.).apribojus sutuoktinio veiksnumą (CK 2.11 str.), santuoka gali
būti nutraukta ir bendru susitarimu pagal 3.51 str. kokiu būdu ją nutraukti priklauso nuo sutuoktinių
valios.
3) vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu; - galima nutraukti ir
3.60 str. tvarka, ir įrodinėti, kad dingęs sutuoktinis sąmoningai paliko šeima, vengdamas ja rūpintis.
4) vienas sutuoktinis atlieka laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei vienerius metus už netyčinį
nusikaltimą. – vieno sutuoktinių nuteisimas neatima teisės iš sutuoktinių prašyti nutraukti santuoką
bendru sutarimu ir pagal 3.51 str., nors sutuoktinis ilgiau nei 1 metams yra nuteistas laisvės
atėmimu už netyčinį nusikaltimą. Jei sutuoktinis nuteisiamas laisvės atėmimu ir už tyčinį
nusikaltimą, vis tiek gali nutraukti bendru susitarimu pagal 3.51 str. be o, kai vienas nuteisiamas
laisvės atėmimu už tyčinį nusikaltimą, kitas gali pasinaudoti 3.60 str. ir reikalauti nutraukti
santuoką, motyvauojant esant sutuoktinio nuteistojo kaltę dėl santuokos iširimo. Vadinasi, ir šiuo
atveju santuokos nutraukimo būdas priklauso nuo sutuoktinių valios.
2. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti jo
globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija. Ribotai veiksnus šioje srityje sutuoktinis
prašymą dėl santuokos nutraukimo gali paduoti su rūpintojo sutikimu. Kai rūpintojas sutikimo
neduoda, ribotai veiksnaus šioje srityje asmens prašymu leidimą paduoti prašymą nutraukti
santuoką gali duoti teismas.

Esminis visai šiais atvejais dalykas, kad sutuoktinis, norintis nutraukti santuoką, nekaltina kito
sutuoktinio dėl santuokos iširimo, t.y. nėra keliamas kito sutuoktinio kaltės klausimas. Tačiau dėl
vienokių ar kitokių priežasčių sutuoktiniams nėra galimybės susitarti dėl teisinių santuokos
nutraukti padarinių ir santuokos nutraukimas bendru jų sutarimu negalimas. Pvz vienas sutuoktinis
yra nežinia kur esantis, ar neveiksnus – tai bendras susitarimas objektyviai neįmanomas.

3.55 str. 2 d. Neveiksnaus šioje srityje sutuoktinio interesais prašymą dėl santuokos nutraukimo
gali paduoti jo globėjas, prokuroras arba globos ir rūpybos institucija – galimi atvejai, kai vieną
sutuoktinį pripažinus neveiksniu, kitas gali pažeisti jo teises (eikvoti bendrą turtą, nesirūpinti
neveiksniu sutuoktiniu). Neveiksnus sutuoktinis pats negali inicijuoti santuokos nutraukimo bylos.
Prašymą gali paduoti globėjas dėl santuokos nutraukimo ar globos ir rūpybos institucija ar
prokuroras.
3.58 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas 
Jeigu vienas sutuoktinis yra neveiksnus šioje srityje arba ribotai veiksnus šioje srityje,
globos (rūpybos) institucija privalo pateikti teismui išvadą dėl neveiksnaus šioje srityje ar
ribotai veiksnaus šioje srityje sutuoktinio turtinių teisių užtikrinimo nutraukus santuoką.
3.56 straipsnis. Prašymo turinys
1. Prašyme turi būti nurodytas vienas iš šio kodekso 3.55 straipsnio 1 dalyje numatytų
santuokos nutraukimo pagrindų.
2. Prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam
sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams.
3. Prašyme taip pat turi būti nurodyti Civilinio proceso kodekse numatyti duomenys.

Kadangi čia santuoka nutraukiama tik vieno sutuoktinio iniciatyva, nereikia pridėti santuokos
nutraukimo padarinių sutarties. Todėl 3.56 str. 2 d. reikalauja, kad pareiškėjas prašyme nurodytų
kitus duomenis, kurie būti sprendžiant santuokos nutraukimo bylą: jei sutuoktiniai turi nepilnamečių
vaikų – prašyme reikia nurodyti, kur gyvens vaikai, kas išlaikys. kai kitas sutuoktinis neveiksnus ž
pareiškėjas turi nurodyti, kaip bus užtikrinamas neveiksnaus sutuoktinio išlaikymaas, jei yra bendro
turto, turi būti pareiškėjo reikalavimai dėl bendro turto padalijimo. Jei turi vedybų sutartį, ją reikia
pridėti.

3.57 straipsnis. Prašymo nagrinėjimas

1. Sutuoktinio prašymas dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka.

2. Jeigu byla nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo pagal vieno sutuoktinio prašymą, šio kodekso
3.54 straipsnyje numatytos taikinimo priemonės netaikomos. – reiškia, kad teismas neturi
teisės nustatyti sutuoktiniams iki 6 mėn termino susitaikyti ir stabdyti šiam laikui bylos nagrinėjimą.
3. Teismas, atsižvelgdamas į vieno sutuoktinio amžių, santuokos trukmę, sutuoktinių nepilnamečių
vaikų interesus, gali atsisakyti nutraukti santuoką, jeigu santuokos nutraukimas padarytų esminės
turtinės ar neturtinės žalos vienam sutuoktiniui ar jų nepilnamečiams vaikams.
4. Kitas sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio
sutuoktinio kaltės, ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Jeigu tokį
prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl
santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės (šio kodekso 3.60 straipsnis).

teismas neprivalo tenkinti sutuoktinio prašymo nutraukti santuoką, jei nėra įsitikinęs, ad santuoka tikrai iširo.
Šiuo atveju taip pat taikoma 3.53 str. 1 d., pagal kurią teismas santuoką nutraukia tik jei įsitikina, kad ji
faktiškai iširo.
Be to, pagal 3.57 str. 3 d. – papildomi kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelginti. Šių kriterijų sąrašas nėra
baigtinis. Teismas gali remtis ir kitom aplinkybėm.
3.57 str. 4 d. – nutraukiant santuoką vieno sutuoktinio prašymu įstatymai suteikia gynybos priemonių. Kitas
sutuoktinis arba jo globėjas turi teisę pareikšti, kad santuoka iširo dėl prašymą padavusio sutuoktinio kaltės,
ir reikalauti, kad teismas santuoką nutrauktų dėl pareiškėjo kaltės. Byla tada toliau nagirnėjama ypatinga
teisena. Šiuo atveju taikomi 3.60-3.65 str. Jeigu tokį prašymą teismas pripažįsta pagrįstu, santuoka
nutraukiama konstatuojant, kad ji iširo dėl santuokos nutraukimą inicijavusio sutuoktinio kaltės, tada taikomi
3.70 str. padariniai.

3.59 straipsnis. Klausimai, kuriuos teismas išsprendžia nutraukdamas santuoką

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją
vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu
(motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio
išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru
sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsit visi kiti klausimai (be abejo, jie visi turi būti nurodyti prašyme
nutraukti santuoką): dėl nepilnamečių vaikų bendro turto padalijimo ir kt.
Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės

Reiškia, kad CK 3.60 str. 1 d. nustato sutuoktinio teisę, o ne pareigą reikalauti santuoką nutraukti
dėl kito sutuoktinio kaltės. Todėl net ir esant 3.60 str. 3 d. numatytoms aplinkybėms, sutuoktiniai
gali kreiptis dėl santuokos nutraukimo kitu pagrindu – prašyti teismą nutraukti santuoką bendru
susitarimu, arba vienas iš jų gali prašyti nutraukti santuoką pagal 3.55 str., jei yra bent viena iš
sąlygų jame nurodytų.

Kaltė yra speciali ir netaikome bendrosios normos 6.248 str. Todėl 3.60 str. 2 d. palyginti su 6.248
str. yra speciali norma.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip
sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo
negalimas. – nutuoktini pareigas nustato 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. tai lojalumo,
savitarpio pagalbos bei moralinės ir materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos
pareigos. Būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. (pvz., visiškas
nesirūpinimas vaikais, neprisidėjimas prie šeimos materialinių poreikių tenkinimo). Tai gali būti žiaurus
elgesys su kitu sutuoktiniu, fizinė ar psichinė prievarta prieš vaikus, neištikimybė, alkoholizmas, narkotikai ir
t.t.

Tačiau šios kaltės nebūtų, jei šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės – pvz., vyras vieną mėnesį
skiriasi šeimos poreikiams daugiau, kitą mažiau lėšų. Nebus pažeidimo ir kai nesutampa šeimos
požiūris į lėšų panaudojimą (vyras nori prabangaus motociklo, o žmona brangių kailinių). Skiriasi
požiūriai į vaikų auklėjimą (vienas leidžia jiems išlaidauti perkant bet ką, o kitas nori riboti). Kaltės
nebus ir kai sutuoktinis negalės vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių: ligos,
nedarbingumo ir pnš.

Nėra bendros kaltės sampratos, todėl ieškovas pareiškęs prašymą nutraukti santuoką dėl atsakovo
kaltės, turi įrodyti buvus kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau siekiant palengvinti
įrodinėjimo naštą, yra numatyta 3.60 str. 3 d. keturi kaltės prezumpcijos atvejai:

1. jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą

2. arba yra neištikimas,
3. arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais,
4. arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina

 visais šiais keturiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama
atsakovo kaltės prezumpcija, pvz., santuokinę neištikimybę. Įrodžius tokį faktą pripažįstama, kad
atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Tačiau šios prezumpcijos yra nuginčijamos. Todėl
atsakovas turi teisę įrodinėti, kad ieškovo nurodytų faktų iš tikrųjų nebuvo arba, nors ir buvo, yra
kitų aplinkybių, kurios atsakovo kaltę paneigia, ar rodo esant ir ieškovo kaltę (3.61 str. 1 d.)
 3.61 str. 1 d. suteikia atsakovui teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio neigiant savo kaltę dėl
santuokos iširimo. pvz., atsakovas, kurio kaltė yra preziumuojama, gali įrodinėti, kad ieškovas
meluoja. Gali paneigti neištikimybės faktą įrodydamas, kad to niekada nebuvo. Gali atsakovas
teigti, kad yra abiejų kaltė dėl santuokos iširimo (mišri kaltė).
 Gali būti, kad yra kalti abu sutuoktiniai. Todėl 3.61 str. 2 d. yra mišrios sutuoktinių kaltės institutas.
Jei pripažįstama, kad jie abu yra kalti, tai nei vienas negali reikalauti sau kokios nors satisfakcijos ir
atsakomybės taikymo kitam sutuoktiniui (3.61 str. 3 d.). todėl tokiais atvejais netaikomas 3.70 str.
(išskyrus jo 4 dalį). Tai reiškia, kad nei vienas negali prisiteisti iš kito turtinės ir neturtinės žalos
atlyginimą, jei buvo vedybų sutartis, abiem lieka galioti jos nustatytos sąlygos. Tačiau galės abu
reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamus daiktus, jei nuo dovanojimo sutarties nėra
praėję daugiau kaip 10 metų ir nekilnojamas daiktas nėra perleistas tretiems asmenims 3.70 str. 4 d.
 Reikalaudamas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, ieškovas gali prašyti taikyti LAP. Jos
gali būti taikomos iki bylos iškėlimo, tiek ją iškėlus.

Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai

Santuokos nutraukimo momentas

Jis turi svarbią reikšmę, nes su juo siejama sutuoktinių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių pabaiga. Tik
nutraukus santuoką, sutuoktiniai gali sudaryti naują.

3.66 str. 1 d. sako, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

3.66 str. 2 d. teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo
dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės
metrikacijos įstaigai.

Asmeniniai neturtiniai teisiniai padariniai

Pagrindinis neturtinis padarinys – nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai praranda sutuoktinių teisinį
statusą. Todėl nuo santuokos nutraukimo momento, jie gali sudaryti naują santuoką.

Dėl kai kurių asmeninių neturtinių teisinių padarinių sutuoktiniai turi išreikšti savo valią, ir ateityje gali keisti
savo nuožiūrą. Pagal 3.69 str. 1 d. santuokos nutraukimo atveju sutuoktinis turi apsispręsti kurią pavardę
pasiliks nutraukus santuoką – santuokinę ar ikisantuokinę. Šiam apsisprendimui kito sutuoktinio sutikimo
nereikia, išskyrus 3.69 str. 2d. atvejį. Kokias pavardes sutuoktiniai turės po santuokos nutraukimo,
nurodoma teismo sprendime. Santuokinę pavardę pasilikęs sutuoktinis po to galės ją pakeisti į ikisantuokinę
bendrąja tvarka (CK 2.20 str., 3.307-3.308 str.)

Bendroji taisyklė, kad santuokos nutraukimas nekeičia tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų (3.156 str.).
tačiau santuokos nutraukimas tam įtaką daro, pvz., reikia nuspręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos, reikia
nustatyti tėvo ar motinos, kurie gyvena skyrium nuo vaiko, bendravimo tvarką.

Turtiniai teisiniai padariniai

1. Baigiasi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis režimas. 3.100 str. 4 p.

2. Baigiasi sutuoktinių sudarytos vedybų sutarties galiojimas 3.107 str., išskyrus tas sutuoktinių vedybų
sutartyje nustatytas prievoles, kurios lieka galioti nutraukus santuoką pvz., išlaikymo prievolė.
3. Buvę sutuoktiniai netenka teisės vienas po kito mirties paveldėti pagal įstatymą 5.7 str., 5.13 str.
4. Sudarytas bendras sutuoktinių testamentas netenka galios nutraukus santuoką
5. Baigiasi sutuoktinių šeimos turto teisinis režimas, tačiau jei jie turi nepilnamečių vaikų, jis toliau
galioja.
6. Nutraukus santuoką, buvusius sutuoktinius tam tikri turtiniai santykiai gali sieti ir toliau. Pvz., jei
priteistas iš vieno išlaikymas.
7. Su bendrąja jungtine nuosavybe sudaryti sandoriai, kuriuos sudarė vienas sutuoktinis iškėlus
santuokos nutraukimo bylą, gali būti pripažinti negaliojančiais pagal kito sutuoktinio ieškinį, jei jis
įrodo kad sandoris buvo sudarytas turint tikslą pažeisti jo turtines teises, o trečias asmuo buvo
nesąžiningas 3.68 str.
8. Buvęs sutuoktinis gali išsaugoti tam tikras turtines teises į kitam sutuoktiniui priklausantį turtą. Pvz.,
3.71 str. sako, kad kai gyvenamoji patalpa, kurioje gyveno sutuoktiniai, yra vieno iš jų nuosavybė,
teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi sutuoktinį, su kuriuo lieka
gyventi nepilnamečiai vaikai.

Santuokos nutraukimo teisiniai padariniai, kai santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės

Jei santuoka nutraukiama dėl vieno kaltės, santuokaus nutraukimo neturtiniai ir turtiniai teisiniai padariniai
pasižymi tam tikra specifika.

Tai tarsi sankcijos kaltam sutuoktiniui ir tam tikra satisfakcija nekaltam.

Tačiau įstatyme nurodyti neigiami santuokos nutraukimo padariniai kaltam sutuoktiniui taikomi tik ieškovo
reikalavimu: pareikšti tokį reikalavimą yra ieškovo teisė, bet ne pareiga. Todėl gali būti, kad papildomų
neigiamų teisinių padarinių kaltas sutuoktinis neturės.

1. Jei nutraukta dėl vieno kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl
santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų
vaikų. Pvz jei santuoka nutraukta dėl to, kad sutuoktinis padarė nusikaltimą, tai gali asocijuotis su jo
pavarde. 3.69 str. 2 d.
2. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti kad teismas
nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinės teisėms teisines pasekmės sukėlė nuo
tos ienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. 3.67 str. 2 d.
3. Kaltas sutuoktinis netenka teisės paveldėti mirusio sutuoktinio turto pagal įstatymą, jei pastarasis
miršta dar prieš nutraukiant santuoką (5.7 str. 1 d. 1 p.)
4. Kaltas sutuoktinis praranda teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiams
asmeniui, įskaintant teisę į išlaikymą (3.70 str. 1 d.)
5. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos
nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. 3.70 str. 2d. turtinę žalą
sudaro sutuoktinio patirto bylinėjimosi išlaidos, išlaidos, susijusios su bendro turto apsaugojimu
nuo sutuoktinio neteisėtų veiksmų, ar turto vertės nustatymu. Žalos atlyginimo klausimų teismas
nesprendžia savo iniciatyva – tik tada kai prašo sutuoktinis
6. Kai yra kito sutuoktinio reikalavimas, privalo grąžinti iš jo gautas dovanas, išskyrus vestuvinį žiedą,
jei vedybų sutartyje nėra numatyta kitaip 3.70 str. 3 d. Jei dovanoti daiktai perleisti sąžiningiems
tretiesiems asmenims. Sutuoktinis galės reikalaut tų daiktų vertės pinigais.
7. Sutuoktinio kaltė gali būti reikšminga sprendžiant kitus santuokos nutraukimo klausimus:
motyvuojant vieno kalte vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su nekaltu sutuoktinių kaltė gali
būti pagrindas teismui nukrypti nuo turto lygių dalių principo 3.123 str.