Filosofija ir mokslas

Filosofija skirstoma I kantine is sopratine ?

Mokslas suprantamas susiaurinta prasme zinojimais apie gamtos mokslu kriterijus. Filosofija pati
pabrezia savo kitoniskuma. Filosofijoje svarbiausia yra zinojimas. Filosofijos supratimas keicia zinojima.
Svarbiausia yra paieska. Tiek mokslas tiek filosofija yra teorinis zinojimas. Mokslas siekia vienodumo,
moksle svarbu kaip kiekviena dalyka aiskintume taip pat, o filosofijoje svarbus isskirtinumas. Svarbu yra
subiaktuvumo ir obiaktyvumo priespriesa???? Filosofijoje tiesa kriterijus yra sunkiai pritaikomas. Moksle
pazangos kriterijus yra labai svarbus. Pazangos kriterijus netaikomas filosofijoje. Filosofija yra vadinama
zinojimas vbardan zinojimo ir yra poreikis ta zinojima plesti. Moksle autoriui nera svarbus. Filosofijoje
yra svarbu kas pasakyte.

Fiosofijos objekto problema

Svarbus yra filosofijos objekto klausimas. Filosofija kito istoriskai (objektas kito), tuose paciuose
istoriniuose tarpsniuose filosofijos turinys buvo nevienodai suprantamas(antikoje filosofijos objektas
sutapo, visa tikrove ieskant tos tikroves objektyvumo). Ka apie gamta gali pasakyti mokslas ka filosofija.
Mokslas gali tyrineti tik atskiras gamtos dalis. Naujasniai laikais kiekvienas filosofas kuria savo supratima
apie gamta. Naujasnieji laikai su dialektikos isigalejimu. Didzioji dalis filosofu gamtos klausimus ismeta is
savo srities. Jie apsiriboja pazinimo klausimu, zmogau valstybes klausimais. Vienintelis filosfas pabandes
apimti si vaidmeni Hegelis.egzestializmas tyrineja zmogu.

Filosofijos kilme

Kyla klausimas kada ji atsirado. Tai nera igimtas dalykas. Filosifja atsiranda ir kyla klausima kada ji
atisranda. Mktologija yra mitu rinkinys yra pasaulio pajauta. Mitas yra pats seniauses zmogaus pasaulio
su suvokimas. Si pasaulio samprata buvo vienintele. Mitai buvo kuriami anologijos principu (manoma).
Jie aiskumno nesuprantamus ivykiu per analogija. Mitais atsisp[indi jos pernykstes gyvenimo buda. Tokia
pasaulio samprata leidzia vadinti antropologija. Reiskia toks pasaulio aiskinimas pagal zmogu. Kai
zmogus zvelgia I pasauly pagal save. Mitinio pasau lio suvokimo savybes: 1.isivaizduoja kaip dvieju
butibiu santykiu (as, tu), pasaulio auvokimas yra suzmoginamas. Neskiriami
isnuojantysnuojantysoridomniai ir vidiniai dalykai. Vardo reiksme pirmykstiai visuominiai yra labai
svarbus dalykas. Negalima lpti ant zmogaus seseliu. Mitai nesiekia paaiskinti pasaulio jie sudaigtina
musu isgyvenimus patirti ispudzius. Mitai del sios priezasties sieja zmones. Mitai gali susieti dalykus kurie
neturi nk bendro. Sieja bendruomine. Mitai pasakojimu pavidalu perduoda zmogiskuoju pavidalu. Mitai
neisnyklsta su istorija jie neisnyksta jie egzistoja iki sios. metodologija yra glaudžiai su mokslo filosofija
susijusi teorija, tirianti mokslo metodus; šis žodis vartojamas taip pat kokio nors mokslo metodų sistemai
pažymėti. Mitai buvo universalaus pobudzio jie buvo dominuojantys. Kaip r kodel. Kodel ? (nekrasas).
Materialios lavyba prekyba. Atsirades laisvas laikas galejo buti panaudotas pritiniai veiklai. Pransuzu
tirinetojas Zenkolis Vernaras jis siejo su senoves graikija. Nebuvo iprastines valdymo formos rinktadovi
zmones aiksteja ir priimdavo sprendimus ji sudare salygas reikstis zmogui. Kaip tu moki nugincyti savo
priesininkus priklauso ydeju galimybes. Zodis yra minties isriska. Poline sistema graikijoje sudare salygas
reikstis minciai, sudare salkygas minties galiai sudare pagrinda tavo asmeniniai galiai. Anot jo zodzio
reiksme salygojo mastyma o filosofija yra mastymas. Jis su politine samprata sieja filosofijos atsiradimui.
8-7 a pr kr era.