Professional Documents
Culture Documents
რელიგიები საქ.ში
რელიგიები საქ.ში
msoflio
religiebi
saqarTveloSi
Tavisuflebis
instituti
Tbilisi 2002
am wignis mizania, rom mkiTxvelTa farTo wres im
religiebis analizi miewodos, romlebsac Cveni
qveynis warsuli da dRevandeloba icnobs; romlebmac
saqarTvelos istoriaSi, zepirsa Tu werilobiT
sityvierebaSi da eTnografiul yofaSi kvali datoves
an toveben. gansakuTrebuli adgili qristianuli
moZRvrebisa da RvTismsaxurebis, maTi
pirvelwyaroebis: bibliisa da eklesiis mamaTa
memkvidreobis zogad mimoxilvas eTmoba. yuradReba im
Teoriebze, aRmsareblobebsa da tradiciebzec
maxvildeba, romlebic TvalsaCinoa rogorc
TavisTavad, ise saqarTvelos realiebTan mimarTebaSi.
aqve laparakia araqristianul religiebze da
religiaTmcodneobis zogad sakiTxebze. avtori
cdilobs, saRvTismetyvelo da spiritualuri
Semecnebis esa Tu is sistema miukerZoebuli
analitikosis TvaliT dainaxos da warmoaCinos, Tumca
sakuTari poziciebis gamoxatvisa da sxvaTa
Tvalsazrisebis gadmocemasac ar aridebs Tavs.
redaqtori:
sozar subari
`wmidahyaviT qriste, rogorc ufali, Tqvens gulSi da
mudam mzad iyaviT, rom simSvidiT da mowiwebiT upasuxoT
yvelas, vinc Tqveni imedis gamo axsna-ganmartebas mogTxovT~.
1 petre 3:15
Sesavali
`religia~
Religio laTinuri sityvaa da niSnavs yuradRebas, mowiwebas, Tayvaniscemas, sin-
disianobas, RvTismosaobas, morwmuneobas, mowmindarobas da imas, rasac reli-
gias veZaxiT.
religiis warmomavlobisa da Tavdapirveli mniSvnelobis Sesaxeb ramdenime
Tvalsazrisi arsebobs. cnobili romaeli oratori, mwerali da politikuri
moRvawe ciceroni (106-43) am termins etimologiurad laTinur zmnasTan Relegere
akavSirebda, romelic Sekrebad, Semokrebad iTargmneba, xolo gadataniT krZa-
lulebas, raimes an vinmes mimarT gansakuTrebuli ridis gamoCenas niSnavs. igi
religiurobis arsebiT niSnad idumalebiT mosil da umaRles ZalTa, e.i. RvTaebaTa
Tayvaniscemis wesTa mcodneobas asaxelebs. misi sityvebia: `vinc gulmodgined
daamuSavebs da Semokrebs yvelafers, rac RmerTebis Tayvaniscemas (`kults~)
ganekuTvneba, iwodeba rogorc religiosus (religiuri)~.
meore laTinurenovani mwerali da qristiani Teologi laqtanciusi (+330)
miiCnevda, rom sityva `religia~ warmodgeba laTinuri zmnidan Religare rac niSnavs
`dakavSirebas~, `SeerTebas~. amdenad, religiis arseba, misi ganmartebiT, aris
adamianis RmerTTan kavSiri. igi ambobs: Cven, qristianebi, `RvTismosaobis sabeliT
dakavSirebulni varT RmerTTan da amgvar urTierTobas religia ewodeba...
religia niSnavs RvTismosaobas da RmerTTan kavSirs~. am sityvaSi religiis arseba
srulyofiladaa warmoCenili _ adamianis cocxali kavSiri RmerTTan, romelic
morwmunis gulis siRrmeSi aResruleba.
religiis ganmartebas netar avgustinesTanac (+ 430) vxvdebiT. am sityvas igi
akavSirebs zmnasTan Reeligere, xelaxali kavSiri, kvlavSeerTeba, gaerTianeba,
rac migvaniSnebs, rom religia adamiansa da RmerTs Soris odesRac arsebuli da
aw darRveuli kavSiris ganaxleba, kvaladgebaa. igi wers: `Cven veswrafviT, rom
siyvaruliT aRvadginoT kavSiri RmerTTan da, rogorc Cans, aqedan warmodgeba
saxelwodeba religia, raTa RmerTSi vpovoT mSvidoba~.
|68 VYBIDYTKJDFYB CFRBS{T<B
ase rom, sityva `religia~ etimologiurad laTinur zmnebs ukavSirdeba _ re-
ligere, religare, reeligere, romlebic erTmaneTs formiTac da mniSvnelobi-
Tac enaTesavebian _ Semokreba, dakavSireba, xelaxla dakavSireba, xolo gadataniT,
meoreuli azriT _ RvTismosaoba, Tayvaniscema (kultmsaxureba), krZaluleba.
aRniSnuli etimologia da semantika religiis or elements, or ZiriTad Sinaarss
usvams xazs _ kavSirs da krZalulebas, RvTis xmobas da misdami Tayvaniscemas,
rac metad Tu naklebad, ase Tu ise nebismier religias axasiaTebs. isini urTierT-
Semavsebeli elementebia. krZalulebis gareSe religiuroba farisevlobad, mliqv-
nelobad, pirmoTneobad da cariel moweseobad gadaiqceva, xolo rwmena mSral,
usulgulo doqtrinas daemsgavseba.
SegviZlia vTqvaT: Religio rTuli sityvaa da Sedgeba ori nawilisagan: winsar-
Tisagan Re, rac ganmeorebiTobas aRniSnavs, da Zirisagan Ligo (dakavSireba).
religias ori mxare aqvs: igi aris 1) adamianis cnobierebis garkveuli mdgoma-
reoba. _ aRmatebuli da zebunebrivi realobis gancda, uxilavisa da dafarulis
rwmena, yovelgvari RvTismsaxureba anu saidumlo, mistiuri, sakraluri qmedebani
da 2) siwminde, riskenac iswrafis adamiani da rasac Tayvans scems. meore mxaris
gareSe religia religia araa. igi aris ubralo mistika anu saidumloebrioba,
rogoricaa Samanizmi, okultizmi, satanizmi da sxva. maT religias ver davarqmevT.
isini fsevdoreligiebs warmoadgenen, romlebic religiis calkeul elementebs
Seicaven: swamT sulebi da zebunebrivi Zalebi, magram sinamdvileSi isini religiis
dacemis, degradaciis, gaukuRmarTebis Sedegia.
im dargis aRmniSvnelad, rasac religias veZaxiT, sxva sityvebic gamoiyeneba:
konfesia, rac laTinuri sityvaa da aRmsareblobas niSnavs; kulti (kultmsa-
xureba); sarwmunoeba (berZ. `pistis~, laT. `fides~), magram sityva religia moce-
muli dargis Sinaarss yvelaze marjved da srulyofilad gamoxatavs. `xelaxali
kavSiri~ anu adamiansa da RmerTs Soris urTerTobis aRdgena wuTisoflis idealia.
`religia~ qveynierebis Tavgadasavalze migvaniSnebs, maradiuli cxovrebis wuTi-
soflad gadaqcevaze, adamianis danaSaulsa da pasuxismgeblobaze, codvasa da si-
nanulze, gamomsyidveli msxverplis aucileblobaze da am gziT zecieri mamis sa-
mkvidrebelSi _ WeSmarit samSobloSi _ dabrunebis SesaZleblobaze. am sityvis enaSi
arseboba cxadyofs, rom adamianis mexsierebaSi arasdros waSlila xsovna odesRac
RmerTTan erTad cxovrebaze, masTan uSualo kavSirze, samoTxeze. dRes ki,
wuTisofelSi, aRniSnuli kavSiri darRveulia, amqveyanasa da imqveyanas, RmerTsa
da adamians Soris bzaria gaCenili, xidia Catexili, rasac cnobierad Tu qvecnobi-
erad yoveli adamiani grZnobs da ganicdis da eZiebs `tivs~ xidis gasamTeleblad,
kavSiris aRsadgenad. swored am Ziebis, umaRlesi idealis srulyofis gzad da
malamod gvevlineba religia, romelmac unda gardaqmnas, gaasxivosnos pirovneba,
gaxados Rirsi RvTis saufloSi dabrunebisa, ganaaxlos cisa da miwis kavSiri.
rwmena
religiis safuZveli aris rwmena. religias xalxis (sociumis) rwmena warmoSobs.
amis gamo rwmena, morwmuneoba da sarwmunoeba religiisa da religiurobis
sinonimebia.
rwmenas Rrma anTropologiuri safuZvlebi aqvs. es is Tvisebaa, romelsac imeds
da ndobas vuwodebT. igi adamianis Sinagani bunebis nawilia da ara SeZenili,
meoreuli, garedan Semosuli. SeiZleba iTqvas, rom rwmena bazisia da ara zednaSeni.
es niSnavs, rom rwmena anu rwmenis unari adamianis specifikuri niSania, _ iseTive
ZiriTadi maxasiaTebeli anu ganzomileba, rogorc azrovneba, iaraRis keTeba, mo-
raluroba, politikuroba (moqalaqeobrioba). am xuTi ZiriTadi niSnis gareSe (az-
rovneba, viTarebasTan adaptacia anu iaraRis keTeba, zneoba, sazogadoebrioba da
religiuroba) orfexa, vertikalurad mavali da metyveli arseba adamianad ver
CaiTvleba. TiToeuli maxasiaTebeli yofierebis gansazRvrul dargs qmnis: azrov-
neba _ mecnierebas (farTo gagebiT), iaraRis mkeTebloba anu, gnebavT, Tavis dacvis
impulsi _ strategiasa da taqtikas, politikuroba _ pirovnebaTa, koleqtivTa,
erTa da saxelmwifoTa urTierTobis nairferovnebas, morali _ eTikas, e.i. qcevis
normebs, rwmena _ religias.
CamoTvlili maxasiaTeblebidan ama Tu im pirovnebisaTvis zogi metadaa niSan-
doblivi, zogi naklebad, magram ar arsebobs adamiani, miT ufro _ sazogadoeba,
maTgan erTic rom akldes. es niSnebi erTmaneTzea gadajaWvuli. isini erTmaneTs
avseben, erTmaneTs apirobeben da xels uwyoben erTimeoris ganviTarebas, daxvewas,
urTierTprogress. iaraRis keTeba anu nebismieri SemoqmedebiTi aqti (Tavdacvi-
saTvis iqneba gankuTvnili, Tu TavdasxmisaTvis, igulisxmeba nebismieri Sroma)
TavisTavad da uciloblad gulisxmobs azrovnebas, morals, sazogadoebriobas
(zogadad _ garesamyarosTan damokidebulebas) da msoflmxedvelobas, msofl-
gancdas, religiurobas. aqedan cxadia, rom religiuri gancdebi da ocneba-
warmodgenebi cxovrebis organuli nawilia. adamiani religiuria mudam da yvelgan.
eTnografia ar icnobs iseT sazogadoebas, Tavisufali rom iyos rwmenis ama Tu
Sesavali 5
im, Tundac umartivesi, formisagan. da es arcaa gasakviri, radgan rwmenis impulsi
pirovnebis sulSia Canergili da vlindeba yofierebis nebismier ubanze. swored
am impulsis Sedegia adamianis unari, gaseros miwieri garsi, gaaRwios xiluli
samyaros farglebs, ixilos da ganicados miRmieri samyaro anu aRmoaCinos
religiuri faseuloba da WeSmaritebani.
imedi da ndoba, rogorc rwmenis sawyisi safexurebi, azrovnebisa da cxovrebis,
gnebavT, mecnierebis nebismier dargs, TviT ukiduresad zustsa da racionalursac
ki, udevs safuZvlad. amis saukeTeso nimuSia amosaval debulebaTa anu aqsiomaTa
simravle da TiToeuli Cvenganis damokidebuleba maTdami. moazrovne arseba, ra
zomiTac ar unda iyos igi religiisaken midrekili, ndobas ucxadebs maT, viTarca
TavisTavad cxad da udavo WeSmaritebas, radgan mxolod amgvari ndobis
safuZvelzea SesaZlebeli nebismieri logikuri procesis gaRrmaveba, problemebis
gadaWra da ama Tu im Tvalsazrisis dasabuTeba.
pavle mociquli ambobs: `sasoebiT vcxondebiT~ (rom. 8:25), riTac igi rwmenis
mniSvnelobas usvams xazs. esaa momavlis, xvalindeli dRis udrtvinveli da uSfoT-
veli lodini. Cven ar viciT, ra moxdeba xval, ras gvimzadebs ulmobeli bedi, magram
gvjera da gvwams misi. da vinc metad sZlevs eWvsa da undoblobas, metadaa igi
homo religiosus (rwmenis kaci, religiuri adamiani).
pavles zemoxmobili sityvebi ieso qristes Segonebasa da mowodebazea dafuZ-
nebuli: Seni sarwmunoeba gacxovnebs anu gadagarCens Sen! am sityvebiT mac-
xovarma mimarTa widovan dedakacs (luka 8:48), sinagogis winamZRvars (luka 8:50),
samariel keTrovans (luka 17:19), SobiTgan brmas (markozi 10:52; luka 18:52), romael
asisTavs (luka 7:9) da bevr sxvas, romlebic masTan rwmeniT movidnen da rwmena ar
gamtyunebiaT. maTgan zogi iudeveli iyo, zogi samarieli, zogi warmarTi (elini).
aq, cneba `sarwmunoebis~ qveS, religiur-dogmaturi sistema, e.i. konkretuli
sarwmunoeba (religia) ar igulisxmeba. ra dogmatur-Teologiuri rwmena, gnebavT
mcodneobiTi, gnebavT mWvretelobiTi, unda hqonoda an widovan dedakacs, an
samariel keTrovans, an romael asisTavs? cxadia, aq igulisxmeba da laparakia
ndobaze, mindobaze, erTgulebaze, erTi sityviT, _ Seuorgulebel sarwmunoebaze,
romelic macxovarma mdogvis marcvals Seadara da gviTxra: `Tu geqnebaT mdogvis
marcvlis odena rwmena, ubrZaneT am mTas: gadaadgildio, da isic gadaadgildeba,
da araferi iqneba SeuZlebeli TqvenTvis~ (maTe 17:20). ase rom, rodesac saxarebaSi
rwmenis meSveobiT adamianTa gadarCenazea laparaki, mindobis, erTgulebisa da
sasoebis simtkice, ueWveloba, gaubzaravi da uxinjo imedi igulisxmeba.
suli da sxeuli
adamiani sami elementisagan Sedgeba: sxeulisagan (berZ. soma, rus. telo),
samSvinvelisagan (fsixe, duSa) da sulisagan (pnevma, dux). amdenad, igi erTdro-
ulad aris somaturi, fsiqiuri da pnevmaturi.
sulis arsebiTi niSani azrovneba da zneobriobaa, e.i. sikeTis Segnebulad da
gaazrebulad qmna. samSvinveli is realobaa, rasac xasiaTs, emocias, znes, instin-
qtebs vuwodebT, sxeuli ki mxolod materiaa, e.i. arsebaTa uqvemoesi safexuri.
suli adamians ciur arsebebTan, RmerTTan da angelozebTan anaTesavebs, samSvi-
nveli _ cxovelebTan, sxeuli _ yvelaferTan, rasac garemomcvel samyaroSi
vxedavT. adamians adamianobas da pirovnebas (individualobas) suli aniWebs da
igi mas am niSniT (pirovnulobiT) cxovelTa samyarosagan gamoarCevs. cxovelebsac
Sesavali 7
aqvT samSvinveli da, maSasadame, ician, adamianebis msgavsad, siyvaruli, siZulvili,
SfoTi, simSvide, laquci da sxv. magram ar gaaCniaT cnobiereba, Sesabamisad _
TviTkontrolis unari.
azrovneba (SemoqmedebiToba) aris elementi, romelsac zogjer, garkveuli
azriT, RvTis naperwkals (RvTiur elements) uwodeben. amis safuZvels iZleva
biblia, sadac aRniSnulia: `gamosaxa ufalma RmerTma kaci _ adami _ miwis mtveri-
sagan da STabera mis nestoebs sicocxlis sunTqva da iqca adami cocxal arsebad~
(dab. 2:7). sulis RvTiuri warmomavloba (oRond ara im azriT, TiTqos suli RvTis
nawilia) aris misi, e.i. adamianis, ukvdavebisa da xorcieli sikvdilis Semdegac ki
pirovnebis dauSlelobis, individualobis SenarCunebis rwmenis safuZveli. es
rwmena, Tavis mxriv, saiqios rwmenas, metic, _ mkvdarTa sxeuliT aRdgomis da sa-
ukuno cxovrebis rwmenas ganapirobebs.
RmerTi
sulisa da RmerTis ideebi rogorc religiur, ise arareligiur samyaros msWva-
lavs. gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom religiuri msoflmxedvelobis Tanaxmad
isini realurad arseboben, aTeisturi cnobiereba ki maT mxolod Teoriulad
warmosaxavs, _ gonebis, ocnebisa da imedis produqtad miiCnevs.
Teologiuri ganmartebis Tanaxmad, RmerTi aris uzenaesi saxeli, aRmatebulTa
Soris uaRmatebulesi sityva da cneba, romelsac ukavSirdeba adamis tomis naTeli
da wmida sasoeba. igi `yovelTa arsTa maarsebeli~, mfarveli da patronia. misi
meSveobiT poulobs qveyana axsnas da gamarTlebas, yofiereba _ sazriss. igi gve-
gulvis Semoqmedad, xiluli da araxiluli samyaros mwed, sanukvar miznad da
idealad.
RvTismetyveleba (Teologia) farTo gagebiT anu `swavla RvTaebisaTvis da pati-
viscemisaTvis misisa~ (n. CubinaSvili) aris am ganmartebis ganvrcoba da mecnieruli
dasabuTebis mcdeloba.
mecniereba enisa da eTnosis Sesaxeb (lingvistika da eTnografia) gvarwmunebs,
rom uzenaesi cneba RmerTi da misi aRmniSvneli sityvebi damkvidrebulia yvelgan,
nebismieri xalxis cnobierebasa da metyvelebaSi. es faqti migvaniSnebs, rom
uzenaesi arsis cneba da am cnebis aRmniSvneli sityva cnobierebis iseTive orga-
nuli elementia, rogorc religia (`RmerT~-is etimologia SedarebiT vrclad ix.
Cvens wignSi `religiis karibWe~, gv. 22-23).
safiqrebelia, rom bunebis mravalsaxeobam da adamianis swrafvam mravalmxri-
vobisaken pirvelyofili sazogadoebis SegnebaSi RvTaebis erTiani, mTliani saxe
daanawevra da bunebis TiToeul movlenas, cxovrebis yovel ubans sakuTari sawyisi
da mfarveli ganuCina. ase Camoyalibda poliTeizmi (mravalRmerTianoba) da pan-
Sesavali 9
skolis TvalsaCino warmomadgenelma, ciceronma, e.w. istoriuli argumenti
SeimuSava. yvela drois yvela xalxs swamda da swams RmerTis arseboba. saidan
gaCnda adamianebis SegnebaSi ganuzomlad aRmatebuli realobis idea? am argument-
Tan mWidrodaa dakavSirebuli RvTis arsebobis fsiqologiuri da zneobrivi
argumentebi.
RvTis arsebobis racionalur mtkicebulebebs religiur teqstebSic vxvdebiT.
yvelaze Zlier argumentad qveynierebis sidiadesa da silamazes miiCnevdnen: `cani
uTxroben didebasa RmrTisasa da qmnulTa xelTa misTasa mouTxrobs samyaro; dRe
dResa auwyebs sityvasa da Rame Ramesa mouTxrobs mecnierebasa... yovelsa qveyanasa
ganxda xma maTi da kideTa soflisaTa sityvani maTi~ (fs. 18:2-5). `... uTxres caTa
simarTle misi, di ixilon yovelTa erTa dideba misi~ (iqve, 96:6). ase rom, winaswar-
metyvel daviTis TqmiT, samyaro anu kosmosi, rogorc erTiani da mTliani orga-
nizmi, Tavad RaRadebs Semoqmedze. `Sesaqmis didmSvenierebiT cnaurdeba mizezi
qveynierebis arsebobisa~ _ ambobs Zveli aRTqmis epoqis ucnobi sasuliero mwerali
da mianiSnebs, rom samyaros hyavs mama, romelmac sicocxle yovlisSemZle siyvaru-
lis ZaliT Seqmna. amitomac adamianis Tavisufali swrafva sulis uzenaesi moTxov-
nilebebisaken _ WeSmaritebis Semecneba, sikeTis aRsruleba, dedamiwaze mSvidobis
gamefeba da sxva _ yovelgvar Semweobasa da Tanamoqmedebas povebs zecieri
mamisagan. egeve azri cxadadaa gamoTqmuli axal aRTqmaSi. pavle mociquli ase
mimarTavs kerpTayvanismcemlebs: `kacno, ras sCadiT? Cvenc Tqvenive msgavsi kacni
varT da gaxarebT Tqven, raTa am cru RvTaebaTagan cocxali RmerTis mimarT mo-
iqceT, romelmac Seqmna ca da miwa, zRva da yvelaferi, rac aris maTSi, da romelmac
gardasul TaobebSi neba uboZa yvela xalxs, evloT TavianTi gziT. Tumc umowmeb-
lad arasodes dautovebia Tavisi Tavi, qvelmoqmedebda, da gaZlevdaT zecis wvi-
mebsa da uxvnayofian alosTavT, da sazrdoTi da sixaruliT givsebdaT gulebs~
(saqm. moc. 14:15-17). amave azrs igive mociquli sxvagan ase ayalibebs: RmerTi `sam-
yaros Seqmnidan missav qmnilebebSi cnaurdeba da xiluli xdeba~ (rom. 1:20).
empiriuli Semecnebis gziT RvTis arsebobis dasabuTeba filosofiis problema
da prerogativaa (morwmuneTa winaSe es amocana ar dgas). amitom racionaluri fi-
losofiis aRorZinebis Jams RvTis arsebobis mtkicebulebis sasargeblod dasav-
leT evropis bevrma moazrovnem sayuradRebo sityvebi Tqva. maTgan aRsaniSnavia:
anselm kenterberieli (1033-1109), Toma aqvineli (1225-1274), dekarte (1596-1650),
paskali (1623-1662), bossueti (1627-1694), feneloni (1651-1715), laibnici (1646-
1716), niutoni (1643-1727), kanti (1724-1808), hegeli (1770-1831), men de birani (1756-
1824) da sxva. amjerad yuradRebas mxolod ramdenimeze SevaCerebT.
anselm kenterberieli, aviTarebda ra netari avgustines arguments, aRniSnavda:
rogorc madlis sxvadasxva xarisxi gvafiqrebinebs uzenaesi, absoluturi madlis
arsebobas, aseve sidideTa sxvadasxva safexurebs usazRvro sididis cnebamde
Sesavali 11
logiuri, istoriuli, zneobrivi, religiuri gamocdilebismieri (ix. Cvens wignSi
`religiis karibWe~, gv. 28-29. ufro vrclad _ a.i. osipovis wignSi `ZiriTadi
RvTismetyveleba~, gv. 29-60).
religiis warmoSoba
religiisa da RvTis ideis warmoSobis sakiTxSi Teisturi da aTeisturi Tval-
sazrisebi erTmaneTs mkveTrad upirispirdeba. aTeistebi uaryofen religiuri
ideebisa da RvTis cnebis adamianSi imanenturad arsebobas. l. foierbaxis (XIX)
mtkicebiT, RmerTma ki ar Seqmna adamiani, aramed adamianma Seqmna RmerTi. homo
sapienss (moazrovne cxovels) Tavidan araviTari religia ar hqonda. es instituti
Tavisi martivi da rTuli formebiT, aTeistebis mtkicebiT, gvian, 30-40 aTasi wlis
winaT, Camoyalibda. adamiani ki cxovelTa samyaros milioni wlis winaT gamoeyo.
religiisa da RvTis ideis warmoSobis Sesaxeb ramdenime hipoTeza arsebobs:
1) naturalisturi, romelic religiuri cnobierebis aRmocenebis mizezad bunebis
damTrgunvel movlenaTa winaSe adamianis SiSs asaxelebs; 2) animisturi, romlis
Tanaxmadac sxva (zebunebrivi) samyaros rwmena adamians iseTma fsiqiurma movle-
nebma gauCina, rogoricaa sizmari da halucinaciebi; 3) socialuri, rom religiuri
idealebi, sanatreli samyaros rwmena, TiTqos wuTisoflisagan gawamebuli xalxis
mxolod primitiuli ocnebebis nayofia.
amdenad, xsenebuli hipoTezebis Tanaxmad, Svebismomgvrel da mwyalobel RmerT-
ze rwmenis aRmocenebis mizezi uZvelesi epoqis adamianebis ganviTarebis dabal
doneSi unda veZioT.
es Teoriebi, romlebsac `uaryofiT kritikas~ uwodeben, dasabams antikuri epo-
qidan iRebs (magaliTad, lukreciusi). religiis uaryofiTi kritika sazogado-
ebaSi yovelTvis arsebobda, magram maT gansakuTrebiT XVI I I -XIX ss-is dasavleT ev-
ropelma da rusma e.w. ganmanaTleblebma gauwies propaganda. marTalia, aRniSnul
saukuneebSi da SemdegSic aTeizmi da nihilizmi farTod gavrcelda, magram am faq-
tma Teologebsa da idealisturi filosofiis warmomadgenlebs kontargumente-
bis moZiebisa da damuSavebisaken ubiZga da stimuli apologetikis ganviTarebas
misca. ase rom, `uaryofiTma kritikam~ `dadebiTi kritikis~ aqtivizacia gamoiwvia;
zemomoyvanili Teoriebi kritikis qarcecxlSi iqna gatarebuli. mTavari argu-
menti im WeSmaritebis aRiareba gaxlavT, romlis Tanaxmad, adamiani, miT ufro
dabal safexurze mdgomi, ganuzomlad aRmatebul sferos ver warmoidgenda, ver
ganicdida da ver gaiazrebda. veluris SezRuduli goneba, romelic cnebebiT az-
rovnebasac ver axerxebs, srulyofilebis ideas rogor Seqmnida? adamians, rac
aSinebs, gaurbis kidec. primitiuli xalxebi aRmerTeben ara mtaceblebs, aramed
Sinaur cxovelebs (Zroxas, spilos).
religiaTa klasifikacia
religiebis, e.i. zebunebrivi Zalebis rwmenisa da Sesabamisi wes-gangebebis siste-
maTa ricxvi specialur literaturaSi mkacrad gansazRvruli araa. magaliTad,
daismis kiTxva: marTlmadidebloba, kaTolikoba da protestantoba Tav-TavianTi
ganStoebebiT msoflio religiaTa nusxaSi cal-calke unda iqnan warmodgenili
Tu erT erTeulad? religiaTmcodneTa, TeologTa, anTropologTa da sociolog-
Ta poziciebi erTmaneTs ar emTxveva. marTlmadidebeli da kaTolike Teologebi
TavianTi aRmsareblobebis paralelurad iehovas mowmeebis, adventistebis Tu
mormonebis moxseniebas ver eguebian da aprotesteben. ris safuZvelze davayenoT
erTmaneTis gverdiT, Tundac, induizmi da budizmi? erTi panTeizmia, meore _
misticizmi, romelic Semoqmedi RmerTis ideas ar icnobs. egeve iTqmis, vTqvaT,
Samanizmisa da islamis, qristianobisa da kriSnaizmis erTsa da imave grafaSi
Sesavali 13
moTavsebis Sesaxeb. ramdenad esadageba maT erTi da igive termini? es Teologebis
pretenziebia. religiaTmcodneebisaTvis ki zebunebrivi realobis yovelgvari
rwmena religiaa.
religiaTa dajgufebis sxvadasxva tradicia da kriteriumi arsebobs. pavle
mociquli ambobs: `warmarTebi, romelTac rjuli ar gaaCniaT, bunebiT rjulis-
miers akeTeben~ (rom. 2:14). amiT igi xazs usvams, rom arsebobs 1) bunebiTi rjuli
anu bunebiTi religia da 2) gamocxadebuli rjuli anu gamocxadebuli religia.
`gamocxadebuli rjulis~ qveS mociquli Zvelsa da axal aRTqmas gulisxmobs,
magram mocemul kriteriums Tu ganvazogadebT, aseT paralels miviRebT: 1) bu-
nebrivi, TviTnabadi, impulsuri rwmena-warmodgenebi, rasac mociquli TviT-
rjuls eZaxis, da 2) sistemaSi moyvanili, e.i. civilizebuli, kulturuli rwme-
na-warmodgenebi, romelTac, rogorc wesi, `avtori~ hyavT.
bunebiTi religia, rogorc saxelwodeba migvaniSnebs, sarevela balaxs hgavs,
romelsac daTesva ar sWirdeba. esaa religiis dabali safexuri, religiurobis
pirvelyofili anu veluri formebi, rac met-naklebad yvela eTnoss da nebismier
sazogadoebas axasiaTebs. esenia:
1) animizmi (laT. anima `suli~) _ rwmena, rom yvela sagans aqvs suli;
2) fetiSizmi _ usulo sagnebis Tayvaniscema, nivTebis gaidealeba, kerpTayva-
nismcemloba. `fetiSi~ portugaliuri sityvaa da `gakeTebuls~ niSnavs. ase uwodeb-
dnen portugalieli mogzaurebi sagnebs, romelTac afrikeli aborigenebi Tayvans
scemdnen;
3) totemizmi _ gvarisa Tu tomis winaprad romelime cxovelis an mcenaris
aRiareba (`totemi~ indielTa erT-erTi tomis enaze gvars niSnavs);
4) magia _ keTili an boroti Zalebis momadliereba sanacvlos mozRvevis mizniT.
magiis ori saxe arsebobs: TeTri da Savi. pirveli keTilia (Selocvebi keTilwar-
matebisaTvis), meore _ boroti (Selocvebi gzaTa gamrudebisaTvis).
warmarToba (mravalRmerTianoba da kerpTayvanismcemloba) religiurobis, uf-
ro sworad _ spiritualobis CamoTvlil formebs efuZneba. radgan igi bunebiT
`ikvebeba~, xolo bunebis arsebiTi niSani cvalebadobaa, warmarTobis Sinagani da
garegani samyaroc cvalebadia. amis saukeTeso magaliTia warmarToba saqarTve-
loSi, ufro _ qarTuli warmarTuli panTeoni, romlis Sesaxebac Cvens mateaneSi
naTqvamia: movida azo, moitana kerpni RmrTad gaci da ga; dadga farnavaz, _ aRmarTa
kerpi armaz; dadga saurmag _ aRmarTa kerpi _ ainina; mefobda mirvan _ aRmarTa
danina; mefobda farnajor _ aRmarTa zaden...
religiebis klasifikaciis sxvadasxva sistema arsebobs. yvelaze gavrcelebuli
is sistemaa, romelsac safuZvlad qronologiisa da evoluciis principi udevs
(primitiulidan Tanamedrove rjulmoZRvrebebamde). am princips emyareba, maga-
liTad, me-20 s-is amerikeli sociologisa da religiaTmcodnis robert belaxis
religiuri organizaciebi
religiuri organizaciebis kvalifikaciis myari kriteriumi moZebnili araa.
Sefasebebi subieqturia da Semfaseblis piradi poziciiT gapirobebuli. saxelm-
wifos ena da Teologiis ena aq erTmaneTs ar emTxveva. Tanamedrove demokratiuli
sistema da iurisprudencia termins `seqta~ (gaukuRmarTebuli mrwamsisa da ritu-
alis mniSvnelobiT) ar icnobs. misTvis yvela religiuri organizacia eklesiaa.
magaliTad: sakonstitucio frazaSi `eklesia gamoyofilia saxelmwifosagan~ `ek-
lesiis~ qveS nebismieri religiuri organizacia moiazreba _ qristianuli, musli-
manuri Tu, vTqvaT, warmarTuli.
Sesavali 15
Tanamedrove sociologi neil smelzeri religiur organizaciebs oTx jgufad
yofs: eklesia, seqta, denominacia da kulti.
eklesia berZnuli sityvaa da ori mniSvneloba aqvs: Zireuli, pirveladi da
meoreuli, gadaazrebiTi. Tavdapirveli da Cveulebrivi azriT igi nebismieri
rwmenisa da socialuri fenis warmomadgenelTa krebuls (sazogadoebas) aRniSnavs.
meoreuli SinaarsiT, e.i. qristianuli Teologiis enaze, eklesia gulisxmobs
morwmuneTa da (da mxolod morwmuneTa) krebuls, sazogadoebas, gaerTianebas. Cven
swored meore Sinaarsi gvainteresebs. eklesiis wevrebi arian rogorc marTali,
ise codvili morwmuneebi. maSasadame, eklesia faqtobrivad da realurad Sesaba-
misi qveynisa da sazogadoebis yvela ubans moicavs. eklesia is religiuri orga-
nizaciaa, romelsac mWidro kavSiri aqvs sazogadoebis farTo fenebTan da mis
wiaRSi moqmedebs. eklesiis arsebiTi niSani aris harmoniuli urTierToba saxel-
mwifos kulturasTan da tradiciebTan. mniSvneloba ara aqvs, oficialurad ra
statusi eqneba mas miniWebuli. eklesia, rogorc wesi, ama Tu im mxaris, erisa Tu
eTnosis ZiriTadi sarwmunoebrivi gaerTianebaa.
seqta laTinuri sityvaa da Zireuli SinaarsiT gamoyofas, CamoWras, mokveTas
niSnavs, meoreuli azriT _ skolas, mimdinareobas. antikur epoqaSi seqtebs uwo-
debdnen filosofiur skolebs, romelTa Sexedulebebi gansxvavdeboda sayovel-
Taod aRiarebuli da gaziarebuli moZRvrebisagan. Teologiuri da eklesiolo-
giuri poziciiTac, seqta ewodeba eklesiasTan dapirispirebul organizacias,
romelic ugulvebelyofs danarCeni sazogadoebis Rirebulebebs da konfliq-
tSia qveynis kulturasa da tradiciebTan.
seqtantobis safuZveli aris eresi (mwvalebloba) da sqizma (raskoli). pirveli
eklesiis erTian moZRvrebasTan (dogmatTan) dapirispirebas, e.i. axal Teorias,
axal Tvalsazriss, wvalebas niSnavs, meore _ kanonikisa da liturgikis, e.i. sarwmu-
noebrivi cxovrebis (praqtikis) wes-gangebaTa safuZvelze aRmocenebul uTanx-
moebas, romelic eklesiis gayofiT mTavrdeba (ix. qvemoT `didi sqizma~). seqta,
rogorc wesi, eresis niSnebsac Seicavs da sqizmisasac anu eklesiasTan moZRvre-
biTac dapirispirebulia da organizaciiTac. radgan seqta winaaRmdegobaSia im
sazogadoebasTan, sadac eklesia batonobs, misi wevrebi sazogadoebriv saqmiano-
baSi metwilad ar monawileoben; emijnebian ganaTlebis sistemas (saxelmwifo sas-
wavleblebs), zurgs aqceven kulturul RonisZiebebs, uars amboben Teatrze, mu-
sikaze, sportze da a.S. ase yalibdeba seqtanturi cnobiereba, rac, cxadia, mxo-
lod konkretuli seqtebis problema ar aris. aseTi cnobiereba eklesiaSic advi-
lad ikidebs fexs da mis wiaRSi seqtantur jgufebs ayalibebs, _ seqtantur cno-
bierebas nergavs. n. smelzeri seqtis klasikur nimuSad `iehovas mowmeebs~ asaxe-
lebs, agreTve _ mormonebs.
denominacia laTinuri sityvaa da `gadarqmevas~ niSnavs, meoreuli (religiaT-
Sesavali 17
saqarTvelo religiebis gzaTSesayarze
saqarTveloSi, misi geopolitikuri realobis gamo, ZvelTaganve erTmaneTs
sxvadasxva Sinaarsis kultura da religia xvdeboda; adgilobrivi mosaxleobis
bunebiTi rwmena-warmodgenebis, _ qvaTa, xeTa, tyeTa Tu mTaTa mistikis parale-
lurad berZnul-romauli da qanaanur-mesopotamiuri poliTeizmi, e. i. mezobeli
qveynebis kerpebi da ritualebi ikafavda gzas. XX s-is vanis, noqalaqevis, mcxeTa-
armazisa da sxva arqeologiurma aRmoCenebma qarTlisa da kolxeTis teritoriebze
rogorc dasavluri, ise aRmosavluri kultebis arseboba daadastura. Cveni wi-
naprebis nawili qristesSobamde monoTeistur da dualistur Teologiasac eziara
iudaizmisa da zoroastrizmis saxiT. savaraudebelia, rom mosaxleobis garkveuli
raodenoba, elitaruli sazogadoeba mainc, induizmsa da budizmsac icnobda.
sakuTriv qarTuli kultura, rogorc sakacobrio kulturis individi, Ziri-
Tadad qristianuli rwmenisa da tradiciis nayofia. marTlmadidebelma sarwmu-
noebam ara marto Cveni qveynis saeklesio warsuli, aramed samoqalaqo istoriac
ganmsWvala. ver davupirispirdebiT azrs, rom qarTuli eTosis (xasiaTis) da erov-
nuli cnobierebis arteria jvrisa da xatis Tayvanismcemeli religiaa. am saganze
mkvlevrebi ar davoben, magram Secdoma iqneba imis Tqma, rom Cveni qveynis kul-
turis, qarTuli eTnosisa da eTosis Seqmnasa da formirebaSi mxolod da mxolod
qristes moZRvreba da misi eklesia monawileobda. saqarTvelos istoria da, metic,
qarTuli literatura, folklori da eTnografia aseTi daskvnis saSualebas ar
iZleva. saqarTveloSi, rogorc Zvel droSi, ise axal droSi sxvadasxva religiuri
organizaciebi moqmedebda da moqmedebs, romlebmac kvali cxovrebis ama Tu im
ubanze datoves da amJamadac toveben. aq pirvel rigSi zoroastrizmi da islami
igulisxmeba. istoria mowmobs, rom maTi mimdevrebi qarTulenovan Semoqmedebasac
misdevdnen. Tanamedrove eTnografebi bevrs laparakoben zoroastrizmis naSTebze
rogorc saqarTvelos mTianeTSi, ise barSi. qarTul mwerlobasa da folklorSi
islamis adgili ufro TvalsaCinoa, rasac qvemoT SedarebiT vrclad SevexebiT.
saerTo qarTuli kulturis qmnadobaSi wvlili ebraul sinagogebsac SehqondaT.
Cveni winaprebi rom indur-tibetur samyarosac icnobdnen, amis Taobaze Zveli
qarTuli mwerlobis rogorc naTargmni, ise originaluri Zeglebic metyvelebs.
amis nimuSad `balavarianis~ dasaxelebac ikmarebs.
SegviZlia davaskvnaT: qarTuli kultura qristianuli kulturaa, magram qarT-
veli xalxis kulturul-SemoqmedebiT procesSi araqristianuli religiebic mona-
wileobdnen. mkafiod unda iTqvas, rom araqristiani qarTvelebis, ufro sworad,
_ rogorc eTniur qarTvelTa, ise eTniurad araqarTvelTa, magram saqarTvelos
mkvidrTa, kulturac farTo masStabiT moazrebuli qarTuli kulturis ganuyo-
feli nawilia.
Sesavali 19
Tavi 1
qristianoba
zogadi mimoxilva
qristianoba msoflioSi yvelaze gavrcelebuli da yvelaze gavleniani sarw-
munoebaa. misi mimdevrebis saerTo ricxvma 2000 wels 2 miliards gadaaWarba. maT
nebismier rasaSi, ersa Tu saxelmwifoSi naxavT (zogan bevrs, zogan cotas). qristi-
anul moZRvrebasa da RvTismsaxurebas, romelic sxvadasxva Sinaarssa da formas
atarebs, Tanabrad aqvs fesvebi gadgmuli sxvadasxva fenasa Tu klasSi, sxvadasxva
inteleqtis, azrovnebis, stilisa da profesiis xalxSi, sxvadasxva kulturisa da
civilizaciis sazogadoebebSi. es bunebrivicaa, radgan qristianoba arsebiT ka-
Tolike, e.i. sayovelTao, universaluri da zenacionaluri aRmsareblobaa.
RvTis gamocxadebis Sinaarsisa da mniSvnelobis srulyofilad gaazreba sazoga-
doebis inteleqtualuri nawilisagan SemoqmedebiTi potencialis gaaqtiurebas
moiTxovs. ase iyo adre da asea dResac. berZnul, laTinur da sxva kulturosan
xalxTa enebze Seqmnilia umdidresi mwerloba, romelSic asaxulia sulieri Semec-
nebis miRwevebi RvTismetyvelebis (dogmatikis), asketikis (zneobis), liturgikis
Tu kanonikis sferoebSi. qristianuli eklesiis wiaRSi aRizardnen msoflio masS-
tabis moazrovneebi da kalmosnebi rogorc sasuliero, ise saero mimarTulebisa,
ramac qristianul sarwmunoebas avtoriteti sxva sarwmunoebis mimdevarTa, nihi-
listTa da aTeistTa TvalSic SesZina. nebsiT Tu uneblieT mas yvela angariSs
uwevs.
qriste mcire aziis erT araprestiJul provinciaSi daibada da gaizarda. iq
iqadaga axali moZRvreba _ axali aRTqma, romelsac misi jvarcmis, sikvdilisa da
aRdgomis Semdeg mociqulebi da samociqulo kacebi avrcelebdnen. maT romis
imperiasa da mis sazRvrebs gareTac morwmuneTa gaerTianebebi, _ sazogadoebebi
Seqmnes, romelTac Zveli berZnuli (elinuri) tradiciis kvaldakval eklesiebi
ewoda.
pirveli eklesia ierusalimSi dafuZnda aRdgomidan ormocdameaTe dRes, ro-
desac mociqulebze suliwmida gadmovida da maT qadagebis gansakuTrebuli unari
SeiZines. im dRes sami aTasma kacma iwama ieso qriste da moinaTla (saq. 2:41). ieru-
salimis eklesia uZvelesi eklesiaa da qristianoba mTel msoflioSi ierusali-
midan gavrcelda.
pirvelwyaro
qristianTa rwmenisa da cxovrebis, e.i. Teoriisa da praqtikis anu, rac igivea,
farTo gagebiT dogmatikisa da asketikis wyaro aris saRvTo werili (biblia) da
saRvTo gadmocema (saeklesio moZRvreba, saeklesio tradicia).
Tavi I. qristianoba 21
tradiciuli TvalsazrisiT erTic da meorec suliwmindis STagonebis nayofia da,
amdenad, saxelmZRvanelo pirvelwyaro; orive uflisagan momdinareobs, dasabams RvTis
sityvisagan iRebs. gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom pirveli gasrulebulia
winaswarmetyvelTa da mociqulTa kalmiT, romlebmac RvTis sityva uSualod moismines,
ganicades da Caiweres. maT Caiweres is, risi Cawerac im etapze aucilebeli iyo, magram
bevri ram, rac macxovarma ieso qristem moimoqmeda, ar dawerila, radgan `rom
daweriliyo, ... qveynierebac ver daitevda daweril wignebs~ (ioane 21:25). am dauwerels
(magram WeSmarits) mociqulebi da maxareblebi eklesias gzadagza auwyebdnen da
uqadagebdnen. maTi naambobi, rac legendis saxeliT iyo cnobili, Taobidan Taobas
zepirad gadaecemoda. mogvianebiT sxvadasxva mizezis gamo dRis wesrigSi WeSmariti
da saRvTo legendebis Caweris, garkveulwilad Sevsebis da literaturulad formi-
rebis sakiTxic dadga, rac codniT da madliT gasxivosnebulma adamianebma ganaxor-
cieles. maT Txzulebebs safuZvlad saRvTo gadmocema udevs. misgan STagonebuli li-
teratura moculobiT didi da mravalferovania; moicavs (aerTianebs) sasuliero mwer-
lobis yvela Janris wignebs _ dogmaturs anu rjulmoZRvrebiTs, liturgiuls anu
sxvadasxva locva-galobebsa da Jamiswirvis teqstebs, kanonikas anu saeklesio samar-
Tlis kodeqsebs, agiografiasa da himnografias, e.i. wmindanTa cxovrebebsa da sasu-
liero poezias, romlebSic qristianuli sarwmunoebis arseba Camoyalibebulia mkafiod
da, eklesiis rwmeniT, ucdomlad.
saRvTo gadmocemas meorenairad samociqulo gadmocemasac uwodeben, radgan
masSi mociqulTa sarwmunoeba da suliskveTebaa areklili. es sarwmunoeba da su-
liskveTeba eklesiis sarwmunoeba da suliskveTebaa. eklesiaSi ki bevri iseTi
Txzuleba Seiqmna, romlebsac samociqulo memkvidreobis pretenzia aqvT, magram
mociqulTa moZRvrebas ar Tanxvdebian, e.i. isini ar Seicaven (an naklebad Seicaven)
WeSmaritebas da, amdenad, ar arian wmida sulis STagonebis nayofni.
suliwmidiT STagonebul anu beWeddasmul wignebs kanonikuri da dabeWdili
wignebi (Txzulebebi) ewodebaT, sxvebs ki _ arakanonikuri, daubeWdavi, apokri-
fuli, xolo cruT da mavnebeli azrebis Semcvelebs _ natyuari, nayalbevi.
rogor gairCeva kanonikuri arakanonikurisagan? IV-VII ss-Si eklesiisaTvis es
seriozuli problema iyo, magram misi gadaWris sarwmuno gzebi da meTodebic Se-
muSavda. kanonikurobis, mociqulebriobis da WeSmaritebis dadgenis ZiriTadi kri-
teriumi eklesiis erTsulovani mowmoba gaxlavT. WeSmarit samociqulo gadmoce-
mad iTvleba mxolod is, rac eklesiis saerTo SegnebiT, misi saerTo TanxmobiT
aris aRiarebuli. ase rom, mxolod is gadmocema, mxolod is teqsti da is nawar-
moebi iTvleba saRvTod da saTnod, rac eklesiisa da, konkretulad, saeklesio
krebebis mier aris damowmebuli, aRiarebuli.
amrigad, rwmenis sferoSi tradiciuli eklesia or avtoritets aRiarebs _
saRvTo werils da saRvTo gadmocemas. is Tvalsazrisi da Teoria, romelic verc
saRvTo werili
sayovelTao interesi
biblia msoflioSi yvelaze popularuli da dafasebuli wignia.
SekiTxvaze, _ samudamo patimroba rom mogisajon da erTaderTi wignis waRebis
ufleba dagrTon, romels airCevdiT? mwignobarTa umravlesoba (filosofosebi,
aTeistebi da araqristianebic ki) iZleva pasuxs _ biblias!
bibliisa Tu misi calkeuli wignebis gamocemaTa raodenoba da saerTo tiraJi
nebismieri sxva wignis gamocemaTa raodenobas da tariJs Seudareblad aRemateba.
dReisaTvis Znelad moiZebneba kulturasa da civilizacias ase Tu ise naziarebi
xalxi, romlis enazec bibliis erT-erTi wigni mainc rom ar iyos naTargmni. bib-
liologiis sakiTxebs samecniero-kvleviT centrebSi yovelTvis sapatio adgili
eTmoba. TiTqmis yvela qveyanaSi, maT Soris saqarTveloSi, moqmedebs bibliuri
sazogadoebebi, romlebic kulturul-saganmanaTleblo miznebs isaxaven da
bibliis teqsts yvelasaTvis xelmisawvdoms xdian.
saxelwodeba
biblia berZnuli sityvaa da niSnavs wignebs (`biblon~ _ wigni). igulisxmeba ara
nebismieri, aramed RvTivSTagonebuli da suliwmidis madliT aRvsili wignebis
krebuli.
etimologiurad `biblon~ ukavSirdeba egvipturi mcenaris `papirusis~ (qar-
Tulad `Wilis~) berZnul Sesatyviss _ `biblos~, romelic, garda mcenarisa _ papi-
rusisa anu Wilisa, ewodeboda imave mcenarisagan damzadebul sawer masalas, tyavis
(etratis anu pergamentis), anda qaRaldis magier rom gamoiyeneboda. am sityvam
(`biblos~) Semdeg wignis mniSvneloba SeiZina.
Tavi I. qristianoba 23
biblias, `saRvTo werilisa~ da `wmida werilis~ garda, SeiZleba vuwodoT `wign-
Tawigni~, `TviTwigni~, martivad _ `wigni~, ~werili~. rodesac ityvian: `wigni
gvauwyebs~, `werili gvauwyebs~, `wignis~ qveS biblia igulisxmeba.
biblia Zveli da axali aRTqmis wignTa saerTo saxelwodebaa. es termini daam-
kvidres IV s-is didma mamebma _ ioane oqropirma da epifane kviprelma.
wignebi, romlebsac bibliurs uwodeben, jgufdeba or kategoriad: kanonikuri
anu dabeWdili (e.i. beWeddasmuli) da arakanonikuri anu daubeWdavi. ukanasknelT
xSirad apokrifulsac eZaxian (`apokrifi~ berZnuli sityvaa da `dafaruls~ niS-
navs). kanonikuri anu wmida sulis madliT dabeWdili wignebis erToblioba spe-
cialur literaturaSi cnobilia kanonis saxeliT. `kanoni~ xSirad bibliis mniS-
vnelobiT ixmareba.
Tavi I. qristianoba 25
Zveli aRTqmis arakanonikuri wignebi
bibliis berZnul TargmanSi, romelic septuagintas (`samocdaaTiseuli~) saxe-
liTaa cnobili, Sesulia Zveli aRTqmis sxva wignebic: epistole ieremiasi da baru-
qi, tobiTi, ivdiTi, sibrZne solomonisa, sibrZne ziraqisa, me-2 da me-3 ezra, maka-
belTa sami wigni da kidev: zogierTi nawyveti, CarTuli kanonikur wignebSi, ro-
goricaa:
1. esTeris wignis is monakveTi, romelic araa danomrili muxlobrivad
berZnul da slavur bibliaSi;
2. manases locva me-2 neStTas boloSi;
3. sami yrmis simRera danielis wignSi (me-13 Tavi);
4. moTxroba susanaze (iqve) da
5. belsa da gveleSapze (iqve, T. 14).
es wignebi da nawyvetebi ebraul bibliaSi ar aris. isini gamoCndnen berZnul
enaze da sxvadasxva dros Seitanes bibliaSi. eklesia ar aRiarebs maT kanonikur
wignebad, magram miiCnevs aRmzrdelobiTad da sulis margeblad.
axali aRTqma
axali aRTqmis wignebis is Tanmimdevroba, romelic qarTul gamocemebSia, uZve-
lesia. amas adasturebs bibliis aleqsandriuli da vatikanuri xelnawerebi (IV s.),
mociqulTa kanonebi, laodikiisa da karTagenis krebaTa aqtebi da sxva, magram
yvelgan ase araa. magaliTad, vulgataSi (laTinurSi) da axali aRTqmis amJamindel
berZnul gamocemebSi kaTolike epistoleebi moTavsebulia pavles epistoleTa
Semdeg, apokalifsamde.
pavles epistoleebis ganlagebis principi aseTia: jer warmodgenilia episto-
leebi, mimarTuli mTliani eklesiebisadmi, Semdeg _ is epistoleebi, romlebic
calkeuli pirebisadmia gagzavnili.
Tavi I. qristianoba 27
eklesiaSi liturgikuli daniSnulebac hqonda zogierT epistoles. pirvel rigSi
unda davasaxeloT papi klimentisa da barnabas epistoleebi da ermiasis `mwyemsi~.
saeklesio istorikosi evsevi (IV) axali aRTqmis wignebs sam kategoriad yofs:
1. eklesiis erTsulovani azriT da dasturiT mociqulTa xelidan gamosuli
Txzulebani _ oTxi saxareba, saqmeni mociqulTa, pavles ToTxmeti epistole, pir-
veli ioanesi da pirveli petresi.
2. sayovelTaod araRiarebulni da sadavoni. maTgan zogierTni: epistole
iakobisa, iudasi, 2 petresi, 2-e da 3-e ioanesi da apokalifsi eklesiam sabolood
mainc aRiara da Seitana kanonSi. sxvani ki, rogoricaa: saqmeni pavlesi, ermiasis
`mwyemsi~, petres apokalifsi, barnabas epistole, mociqulTa swavlani (`didaqe~)
da saxareba ebraelTa mimarT, maTi aramociqulebrivi warmomavlobis gamo, ar Se-
itanes kanonSi;
3. ueWvelad aramociqulebrivi da udavod eretikulic ki.
kanonis saboloo varianti SeimuSaves laodikiis, hiponiis, karTagenisa da romis
krebebma IV-V ss-Si. am mxriv didia papi inokenti I-isa da, gansakuTrebiT, papi gelasis
Rvawli. ukanasknelma daaxloebiT 493 wels gamoaqveyna dekreti, riTac sabolood
ganisazRvra kanoni. amis Semdeg iq Setanili wignebis winaaRmdeg aqa-iq calkeuli
gaubedavi xmebi Tu ismoda. mxolod germanulma reformaciam daayena eWvis qveS axali
aRTqmis zogierTi wignis kanonikuri Rirseba. luTerma gabeda da apokrifuli uwoda
apokalifssa da epistoles ebraelTa mimarT. mis kvaldakval sxva luTereli
RvTismetyvelebic meorexarisxovans uwodebdnen im wignebs, romlebic Zvelad davas
iwvevdnen (2 petre, 2 da 3 ioane, iakobi, iuda, ebraelTa mimarT epistole da
apokalifsi), Tumca kanonSi mainc tovebdnen meorexarisxovani wignebis uflebiT da,
maSasadame, RirsebiT saRmrTo werilis danarCen nawilTan ar aTanabrebdnen.
XVI I I s-is Sua wlebidan dasavleT evropaSi aRorZinda racionalizmi, romelmac
uaryo rwmena da werilis RvTivSTagonebuloba; man laSqroba daiwyo da Tavi
mouyara argumentebs ara mxolod calkeuli wignebis, aramed mTeli werilis wi-
naaRmdeg. Tumca es mimdinareoba kaTolikeebisa da orTodoqsi protestantebis
erTsulovan da safuZvlian winaaRmdegobas waawyda.
Tavi I. qristianoba 29
xelnawerebi. aRmoCenebi. daskvnebi
bibliologiis erT-erTi sapatio ubania bibliuri kodikologia anu bibliis
xelnawerTmcodneoba. es iTqmis rogorc septuagintas da axali aRTqmis berZnuli
teqstis, ise sxvaenovan TargmanTa mimarT. aRniSnuli dargi gvexmareba, pasuxi
gavceT kiTxvaze, Tu rodis Seiqmna kanoni, e.i. rodis gaiazres Zveli da axali
aRTqma erT wignad anu erTi mTelis or nawilad. es problema aqtualuri iyo XIX-
XX ss-is mijnaze, aTeizmisa da, kerZod, saRmrTo werilis kritikis mZvinvarebis
xanaSi. zogierTi mkvlevari fiqrobda, rom I-I I I ss-Si eklesiis mamebs jer kidev ar
hqondaT gaazrebuli Zveli da axali aRTqmebis mTlianoba. ambobdnen: bibliuri
wignebi, romlebic sxvadasxva drosa da garemoSi aRmocendnen, Semdeg gaaerTianes
SemuSavebuli gegmisa da miznis mixedviTo. am Teoriis warmomadgenelni xelze
ixvevdnen im faqts, rom maSin, XX saukunis 30-ian wlebamde, ar iyo mikvleuli bib-
liis (sruli kanonis) uZvelesi nusxebi; ar egonaT Tu aRmoCndeboda IV s-is xelna-
werebis _ bibliis sinuri da vatikanuri kodeqsebis _ uadresi egzemplarebi. es
bedniereba wilad xvda inglisel mogzaurs Cester-bits. man 1931 wels egvipteSi
felaxebisagan iyida 12 papirusis anu Wilis xelnaweri wigni. isini faiumSi unaxavT,
romeliRac qristianuli monastrisa Tu eklesiis nangrevebSi. mogzaurma es
xelnawerebi gadasca britaneTis muzeums, sadac cnobilma arqeograf-papirolo-
gebma da Teologebma Seiswavles isini. gairkva, rom 12 xelnaweri wigni anu kodeqsi
warmoadgenda erTi mTelis 12 toms da moicavda bibliis (Zveli da axali aRTqmis)
teqsts. mecnierebi darwmundnen, rom es iyo septuagintas uZvelesi nusxa Cvenamde
moRweulTagan. igi daaTariRes I I -I I I ss-iT, ramac Suqi mohfina bevr sakiTxs.
gairkva, rom biblia aris Cvenamde moRweul ydaSi Casmul wignebs Soris uZve-
lesi. am azriTac igi WeSmaritad wignTawignia: ramdenadac mecnierebas Tvali miuw-
vdeba, bibliam misca dasabami furcelTa ydaSi Casmis tradicias anu, SeiZleba
iTqvas, bibliiT iwyeba wignis (kodeqsis) istoria.
garda amisa: am foliantebs Soris aRmoCnda apokalifsi da danielis wigni. es
faqti migvaniSnebs, rom ZvelTaganve, I I I ss-Si mainc, arsebobda ioane RvTismet-
yvelis `gamocxadebis~ kanonad Seracxvis tradicia da Semdeg gamoiTqva eWvi misi
avtoritetis Taobaze. danielis wigni berZnul enaze imxanad (1931 w-mde) mxolod
Teodotionis TargmaniTa da XI s-is xelnaweriT iyo cnobili. Cester-bitis aRmo-
Cenam daadastura misi kuTvnili adgili 70-Ta TargmanSi. amasTanave: meti damaje-
rebloba SeiZina irineos lionelis (II) sityvebma: ~oTxive saxareba qristianebisaT-
vis aris RvTaebrivi gamocxadeba~. SeiZleba Tamamad iTqvas, rom qristianebisaTvis
imTaviTve ara marto oTxive saxareba, aramed mTeli biblia, Zveli da axali aRTqma,
erT ~RvTaebriv gamocxadebad~ moiazreboda.
bibliurma kodikologiam laxvari Casca Teorias, romelic qadagebda: biblia
aris `TeTri ZafiT akinZuli da SeerTebuli romelime gauwafavi redaqtoris xe-
Tavi I. qristianoba 31
bibliis ena
ebraelebs hqondaT sakmarisi saSualeba da swrafva, raTa daecvaT wminda wignebi
mniSvnelovani cvlilebebisagan ara mxolod Sinaarsis, aramed formis da enis mxri-
vac. babilonelTa tyveobis droidan sametyvelo ena gaemijna samwerlo enas. kla-
sikuri ebrauli xalxSi aRar ismoda da gaugebar gaxda. ebraelebma arameulad
daiwyes laparaki. am enaze umartavdnen xalxs kanons, romlis Sinaarsi maT
mSobliur enaze ukve aRar esmodaT (neemia 8:1-8. Sdr. 13:23-25). Zvelebrauli ena
darCa religiis, wminda wignebisa da literaturis enad.
tyveobis xanidan ebraelebi gansakuTrebiT miejaWvnen yovelgvar nacionalurs
da gamowvlilviT icavdnen TavianT adaTebs. ierusalimis dangrevis Semdeg (I s.
Cv.w.) swavluli ebraelebi gadasaxldnen tiberiaSi, sadac daaarses cnobili ra-
binTa akademia. I I s-Si Cv.w. iqve Seiqmna TalmudistTa sazogadoeba, romelic aer-
Tianebda wm. werilis Semswavlelebs da ganmmarteblebs. isini erTmaneTs udareb-
dnen xelnawerebs, asufTavebdnen teqsts Secdomebisagan, romlebic ezras dro-
idan Separuliyo da adgendnen wm. werilis erTian saxes gragnilebisaTvis. maT
daTvales sityvebis da asoebis ricxvic ki TiToeul wmida wignSi. magaliTad, Se-
saqmis wignSi aRmoCnda 2078 sityva da 78100 aso. aseTi samuSao, ra Tqma unda, xels
uwyobda teqstis dacvas damaxinjebisa da gadawerismieri Secdomebisagan.
esaa mizezi, rom Talmudistebis xelT arsebuli teqsti I I -I I I ss-isa axlos dgas
Tanamedrove teqstTan. yvela imdroindel ikiTxvisSi Cven vxvdebiT mxolod 220
variants. amasTanave _ umniSvnelosa da araarsebiTs.
rodesac ebrauli cocxali ena iyo, mas tradicia icavda, magram axla, rodesac
eri sxva enaze metyvelebda, dRis wesrigSi dadga xelnawerebis sworad amokiTxvis
problema. amisaTvis ki saWiro iyo mecnierul-arqeografiuli muSaobis Catareba.
es misia ikisres swavlulma rabinebma, romelTac saqmianobis mixedviT masoretebi
anu tradiciis Semnaxvelni (masora _ tradicia) ewodaT. maT yvela sityvas dausves
xmovnebi, Sekribes da erTmaneTs Seudares Zveli xelnawerebi da ganmartebebi.
daadgines muxlebis zoma da punqtuacia. teqstze muSaobis aseT kombinacias
ewodeba didi masora, xolo calkeul saqmes _ mcire masora. es samuSaoebi ebraul
teqstebze, romelic V s-Si daiwyo, Semdegac aseTive gulmodginebiT gagrZelda.
ebraelebma gaakeTes yvelaferi, raTa wmida teqstebi SeenarCunebinaT ucvlelad
da daumaxinjeblad. Cvenamde moRweul teqstTa erTnairoba seriozuli sabuTia imisa,
rom Zveli aRTqmis wignebi mTavarSi da arsebiTSi mainc ucvlelad arian Semonaxulni.
axali aRTqmis yvela wigni berZnul enaze daiwera. gamonaklisi unda iyos maTes
saxareba, romelic, SesaZlebelia, arameulad daiwera da Semdeg iTargmna berZnulad.
berZnuli enis romel dialeqtze daiwera bibliis es monakveTi?
_ ZiriTadad koineze. esaa saerTo-saxalxo, yvelasaTvis gasagebi da xelmisawv-
domi metyveleba.
biblia da stamba
biblia iohan gutenbergis gamogonebis pirmSoa. 1445 wels daistamba saRmrTo
werilis fragmentebi germanul enaze, rasac mohyva laTinuri vulgata, romelic
dRemde poligrafiis Sedevrad rCeba.
ama Tu im qveynis stambis istoria saRvTo wignis gamocemiT iwyeba. gamonaklisi
arc Cven varT. pirveli qarTuli wignebi, romlebic daistamba, saRvTo werilisa
iyo (Tumca qarTuli anbani ufro adre eziara stambas, romSi). es wignebia: `daviTni~
(moskovi, 1705) da `saxareba~ (Tbilisi, 1709). sruli biblia ki 1743 wels daistamba
moskovSi.
saRvTo istoria
yvelaferi, rac arsebobs _ xiluli Tu araxiluli, amqveyniuri Tu imqveyniuri,
Seqmnilia, _ qmnilebaa. Semoqmedi aris RmerTi, romelmac ineba da Seqmna.
wuTisofeli, mociqulis sityvis Tanaxmad, `borotsa zeda dgas~ (1 ioane 5:19).
aq yvelaferi miedineba, iJangeba, ixrwneba, lpeba da kvdeba. erTni ampartavneben,
meoreni iCagrebian; cbiereba da muxanaToba laRobs, simarTle da patiosneba
iTrguneba; aris gvalvebi, gadauRebeli wvimebi, mewyerebi da miwisZvrebi; omebi
da katastrofebi. eseni wuTisoflis moucilebeli niSnebia. daismis kiTxva:
RmerTma aseTi sofeli Seqmna?
am kiTxvas biblia da bibliuri Teologia uaryofiT pasuxs scems.
Tu ara wuTisofeli, ra aris `yovelive xiluli~, romelic RmerTma Seqmna?
borotebas amqveynad saTave vin daudo?
_ pasuxismgebloba adamianis kiserzea!
Zveli aRTqma
`Tavdapirvelad RmerTma Seqmna ca da miwa~ _ ase iwyeba biblia. aq igulisxmeba
rogorc angelozuri, ise materialuri samyaro. `ca~ moicavs zecis uxorco da
gonier Zalebs, e.i. angelozebs, `miwa~ ki yovelives cisqveSeTSi. Tu rogor Seiqmna
angelozTa dasebi, biblia konkretulad arafers gveubneba, rac gasagebia: igi da-
werilia adamianisaTvis adamianisave enaze da yuradRebas ama qveynis bedze, mis
Tavgadasavalze amaxvilebs.
sityva `Seqmna~ (`RmerTma Seqmna...~), migvaniSnebs RvTis SemoqmedebiT procesze,
nebayoflobiT aqtze, mis Tavisufal nebaze. RmerTi aris yovelives ara iZulebiTi,
ara bunebiTi, ara aucileblobiTi, aramed nebayoflobiTi da SemoqmedebiTi
Tavi I. qristianoba 33
mizezi. Semoqmedeba ki yovlis uwinares gulisxmobs Tavisuflebas da ZirSive gamo-
ricxavs iZulebas. ase rom, Tavisuflebis idea bibliis pirvel striqonSia Camar-
xuli.
es striqoni imazec migvaniSnebs, rom RmerTma Tavdapirvelad samyaros modeli
Seqmna da es modeli erTbaSad, myisierad Seqmna. esaa potencia, romlis realizacia
momavalSi unda momxdariyo da moxda kidec. xiluli, materialuri, nivTieri
samyaro droSi gangrZobiT, etapobrivad, _ eqvs dReSi Seiqmna. aq igulisxmeba ara
astronomiuli, aramed mistiuri dRe. ufro sworad _ eqvsi droiTi periodi.
maSasadame, kosmosis srulqmnas eqvsi droiTi monakveTi dasWirda. Tumca, vime-
orebT, es araa Cveneuli dro, drois Cveneuli ganzomileba. gaviTvaliswinoT, rom
mze, dedamiwa da maTi traeqtoria (anu dRe-Ramisa da weliwadis sazomi) Sesaqmis
pirvel dReebSi ar arsebobda. fsalmunSi naTqvamia: `aTasi weli, viTarca guSin-
deli dRe~ (89:4), rac imaze migvaniSnebs, rom Sesaqmiseuli dRe astronomiul Sina-
arss ar Seicavs.
pirvel dRes RmerTma naTeli Seqmna; meore dRes _ ca; mesame dRes _ miwa; meoTxe
dRes _ manaTobelni cisa da qveyanisa: mze, mTvare da varskvlavebi. ase daedo
saTave wuTisofelSi naTelisa da bnelis monacvleobas.
mexuTe dRes RmerTma Seqmna suldgmulTa samyaro _ wylis binadarni da cis
frinvelebi. ase rom, sicocxles amasofluri dasabami wylisa da haeris wiaRSi mieca.
meeqvse dRes RmerTma cxovelTa samyaro da adamiani Seqmna. am dRiT dagvir-
gvinda yovelive zemoTqmuli, radgan Seiqmna cisa da miwis mSveneba, Sesaqmis
udiadesi nayofi da gvirgvini, qveynis patroni da ufali _ adamiani.
`Tqva RmerTma: warmoSvas miwam suldgmuli Tav-Tavisi gvarisda mixedviT _
pirutyvi, qvemZromi da miwis mxecebi Tav-Tavisi gvarisda mixedviT. da iqmna ase.
gaaCina RmerTma nadiri Tav-Tavisi gvarisda mixedviT, saqoneli Tav-Tavisi gvaris-
da mixedviT da qvemZromi Tav-Tavisi gvarisda mixedviT. dainaxa RmerTma, rom
kargi iyo.
Tqva RmerTma: gavaCinoT kaci Cvens xatad, Cvens msgavsebad. epatronos zRvaSi
Tevzs, caSi frinvels, pirutyvs, mTels dedamiwas da yvela qvemZroms, rac ki miwaze
daxoxavs.
Seqmna RmerTma kaci. Tavis xatad Seqmna igi, mamakacad da dedakacad Seqmna isini.
akurTxa RmerTma isini da uTxra: inayofiereT da imravleT, aavseT dedamiwa, da-
eufleT mas, epatroneT zRvaSi Tevzs, caSi frinvels, yovel cxovels, rac ki deda-
miwaze daxoxavs.
Tqva RmerTma: aha, momicia TqvenTvis yoveli balaxi, Teslis mTesveli, rac ki
dedamiwis zurgzea, da yoveli nayofieri xe, Teslis mTesveli. es iyos Tqveni
sazrdo. miwis yvela mxecs, cis yvela frinvels, yvela qvemZroms, rasac ki sicoc-
xlis suli udgas, mwvane balaxi hqondes saWmelad. da iqmna ase. dainaxa RmerTma
Tavi I. qristianoba 35
adami, romelic gamosaxa~ (dab. 2:8). edemis baRi anu samoTxe, rogorc momdevno
aRwerilobidan Cans, qveynis Suagulia. RvTisgan qmnili samyaro imTavad Tumca
mTlianad samoTxe iyo, magram aRniSnuli saxeli amSvenebda im mxares _ walkots,
sadac saxlobda RvTis xati da msgavsi. es mxare ara marto qveynis Suaguli, aramed
yvelaze maRali adgilic iyo, rac erTxel kidev usvams xazs adamianis umaRles
adgils qmnilebaTa Soris da mis pasuxismgeblobas sulier da usulo arsebaTa, cisa
da miwis, mTeli galaqtikis winaSe. adamians unda gaegrZelebina Semoqmedisagan
dawyebuli saqme, e.i. unda eSroma da eRvawa, oRond ara lukmapurisaTvis (rogorc
wuTisofelSi), aramed sulieri da fizikuri Zalebis ganmtkicebisaTvis, raTa
aRsrulebuliyo RvTis locva-kurTxeva: aRorZindiT da gamravldiT (axali
TargmaniT _ inayofiereT da imravleT)! ra Tqma unda, isini unda aRorZinebuliyvnen,
maT unda enayofieraT da emravlaT, magram ara ise, rogorc dRes _ xrwnilebiT,
aramed sulierad, wmidad da umankod (msgavsad qalwuli mariamisa).
biblia gvamcnobs:
`gaafrTxila ufalma RmerTma adami, uTxra: yvela xis nayofi geWmeva am baRSi.
mxolod keTilis da borotis Secnobis xis nayofi ar SeWamo, radgan rogorc ki
SeWam, mokvdebio.
Tqva ufalma RmerTma:. ar varga adamis martod yofna. gavuCen Semwes, mis Sesa-
fers. gamosaxa ufalma RmerTma miwisagan velis yvela cxoveli da cis yvela frin-
veli da mihgvara adams, rom enaxa, ras daarqmevda. romel suldgmuls rasac daarq-
mevda adami, misi saxelic is iqneboda. daarqva adamma saxeli yvela pirutyvs, cis
frinvels da velis yvela cxovels. magram adams ar gamouCnda Semwe, misi Sesaferi.
ufalma RmerTma ZilquSi mohgvara adams da ra daeZina, gamouRo erTi nekni da
mis adgilas xorci Caudo. neknisagan, adams rom gamouRo, dedakaci Seqmna ufalma
RmerTma da adams miuyvana.
Tqva adamma: es ki marTlac Zvalia Cemi ZvalTagani da xorci Cemi xorcTagani,
dedakaci erqvas mas, raki kacisagan aris gamoRebuli. amitomac miatovebs kaci
ded-mamas da miewebeba Tavis dedakacs, raTa erTxorcad iqcnen.
SiSvelni iyvnen orTaveni, adami da misi dedakaci, da ar rcxvenodaT~ (dab. 2:16-24).
adamiani avtonomiuri, TavisTavadi, TviTmyofadi da Tavisufali arsebaa. Rmer-
Ti ar ereva mis SemoqmedebiT aqtSi, ar zRudavs mis nebas sagnebisa da movlenebis
saxeldebis Jams. es ki niSnavs, rom uzenaesma moazrovnesa da metyvel arsebas
mimadla yvela suldgmulisagan gamorCeuli niWi anu talanti _ Tavisufleba. da
radgan Tavisufleba mimadla, misca arCevanis gakeTebis, orientaciis damoukideb-
lad aRebis, nabijis SemoqmedebiTad gadadgmis saSualebac. amis niSani iyo edemis
SuagulSi aRmocenebuli ori xe: xe sicocxlisa da xe keTilisa da borotis Sec-
nobisa. pirvelis nayofi ganamtkicebda ukvdavebasa da uxrwnelebas, meorisa _
piriqiT, sofels avadmyofobasa da sikvdils uqadda. ori xe ori gzis simbolo
Tavi I. qristianoba 37
gzaze ar daveceT da ar daviRupoT. magaliTad, cximiani saWmeli, Cveulebriv
pirobebSi, miswrebaa energiis gasamtkiceblad, magram warmoidgineT, ra mouva To-
To bavSvs misgan? anda: ra Sedegs movimkiT: balRebs umaRlesi saswavleblebis
programiT rom vaswavloT? yvelafers Tavisi dro aqvs. ziarebis saidumlos
Sesaxeb eklesiis moZRvrebas Tu gavixsenebT, bibliis es epizodi SegviZlia asec
gaviazroT: es xe igive vazia da misi nayofis Wama _ ziareba. ziareba sulisa da
xorcis kurnebaa, magram suliT da xorciT moumzadebelTaTvis _ sasjeli da
ubedureba.
kosmiuri tragediis pirvelSedegi werilSi gadmocemulia ase: ~aexilaT Tvali
orives da mixvdnen, rom SiSvelni iyvnen. gadaakeres leRvis foTlebi da ardagebi
gaikeTes.
moesmaT xma ufali RmerTisa, romelic saRamo xans baRSi mimodioda da daemal-
nen ufal RmerTs adami da misi dedakaci baRis xeebs Soris. dauZaxa ufalma Rmer-
Tma adams da uTxra: adam, sada xar? miugo: Seni xma momesma baRSi da SemeSinda,
SiSveli rom var, da davimale. uTxra: vin giTxra SiSveli rom xar? im xis nayofi
xom ar giWamia, me rom agikrZale? uTxra adamma: Sen rom dedakaci momiyvane, man
momca im xis nayofi da mec SevWame. uTxra ufalma RmerTma dedakacs: es ra Caidine?
Tqva dedakacma: gvelma Semacdina da mec SevWame.
uTxra ufalma RmerTma gvels: raki es Caidine, wyeulimc iyav yvela pirutyvs
Soris, yvela gareul cxovels Soris! mucliT ixoxe da mtveri Wame mTeli sicoc-
xle. mtrobas Camovagdeb Sensa da dedakacs Soris, Sens Teslsa da dedakacis Tesls
Soris: is Tavs giWeWyavdes, Sen ki qusls ugeslavde!
dedakacs uTxra: satanjvels gagimravleb da gagiZneleb orsulobas. tanjviT
Sob Svilebs. qmrisken geqneba ltolva, is ki ibatonebs Senze.
adams uTxra: raki Sens dedakacs daujere da SeWame xis nayofi, romlis Wama
akrZaluli mqonda SenTvis, miwa daiwyevlos Sens gamo: tanjviT miiRebde misgan
sazrdos mTeli sicocxle. ZeZvi da ekali aRmogicenos da mindvris balaxi iyos
Seni sazrdo. pirofliani Wamde purs, vidre miwad miiqceode, radgan misgana xar
aRebuli, radgan mtveri xar da mtvradve miiqcevi.
uwoda adamma Tavis dedakacs eva, radgan igi gaxda yoveli sicocxlis deda.
gaukeTa ufalma adams da mis dedakacs tyavis samoseli da Semosa...~ (dab. 3:7-21).
codvis gamo adamianis ara mxolod fsiqika da cnobiereba Seicvala, aramed xor-
cic. adams emosa naTlis sxeuli, romelic aexada akrZaluli nayofis gemos xilvis
Semdeg da SeeZina uxeSi sxeuli _ `tyavis samosi~, romelic yovel wuTs ganicdis
molekulaTa cvalebadobas, rasac Tan sdevs sicive, sicxe da avadmyofoba, ukanas-
knels ki _ sikvdili. amitomacaa saWiro sakvebi dakarguli molekulebis aRsadge-
nad, samoseli sicivisa Tu sicxisagan Tavis dasacavad, medikamentebi sakurnebelad
da a.S. `miwis dawyevla~ simbolurad aRniSnavs garemomcveli samyaros (da ara
Tavi I. qristianoba 39
boda ukuniTi ukunisamde; simyrale da Smori moicavda yvelafers (Sdr. dab. 3:22-
24).
ase dakarga adamianma samoTxe da mis arsebaSi RvTis xateba dakninda, magram ar
aRxocila. mas kvlav SerCa is Zala da buneba, riTac RmerTma Semosa. winaaRmdeg
SemTxvevaSi adamiani gardaiqmneboda ugono arsebad, e.i. araadamianad. amis sapi-
rispirod vxedavT, rom adamians SerCa Semoqmedebis da madlis momuSakebis unari.
kacobriobam Semoinaxa agreTve xsovna samoTxisa, RmerTTan uSualo kavSirisa,
netari cxovrebisa; viciT, rom Cveni WeSmariti samSoblo, sadac dagvasaxla zeci-
erma mamam, aris edemi. wuTisofeli ki mdgmurobisa da msxemobis qveyanaa. amitomac
kacTa modgmis narekliani istoria savsea nostalgiiT, samSobloze moTqmiTa da
vaebiT, iq dabrunebis dauokebeli swrafviT, dakarguli samoTxis gancdiT.
am idealis srulyofa ki saTanado gzaTa da saSualebaTa Ziebas gulisxmobs,
rac kacobriobis pirvelive Taobam aRmoaCina. esaa sasjelis moxda anu msxverplis
gaReba danaSaulis gamosyidvis mizniT.
adamsa da evas, ukve dacemulT, SeeZinaT Svilebi _ abeli da kaeni. pirveli mwyemsi
iyo, meore _ miwismuSa. orivem miarTva ufals Sesawiravad Tav-Tavisi Sromis
nayofi. moxeda ufalma abelis ZRvens, kaenisa ki uaryo... `Zalze gamwarda kaeni da
Tavi CaRuna. uTxra ufalma kaens: rad gamwardi, rad CaRune Tavi? Tu sikeTis
mqneli xar, gana Tavaweuli ar unda iyo? Tu sikeTis mqneli ara xar, codva Casaf-
rebulia karTan, Sensken aqvs mas ltolva, Sen ki ibatone masze~ (4:5-7). gafrTxi-
lebis miuxedavad, kaenma Zma velad gaixmo da mokla.
amrigad, samoTxeSi Cadenili codva gaRrmavda: Suris safuZvelze Zmam daRvara
Zmis sisxli. adamiani ara marto mokvdavia, aramed potenciuri mkvlelicaa.
mizanSewonilia daisvas kiTxva: ratom ar Seiwira RmerTma kaenis msxverpli?
martivi pasuxi aseTia: igi orgulebiT da angarebiT iyo gaRebuli, misi Zmisa _
wrfeli guliT da sarwmunoebiT. arsebobs sxvagvari interpretaciac. aq msxverpl-
Sewirvis ori saxea warmodgenili _ sisxliani da usisxlo, da mocemulia winaswar-
metyveleba momavali, WeSmariti da gamomsyidveli msxverplis ragvarobis Sesaxeb.
am konkretul SemTxvevaSi upiratesoba mieniWa sisxlian msxverpls, rac, unda
vifiqroT, gamomsyidveli msxverplis simbolod daisaxa. davakvirdeT da gavixse-
noT, rom abeli iyo mwyemsi. mravali wlisa da Jamis Semdeg mxsneli da macxovari
swored mwyemsTa garemocvaSi moevlina samyaros; boselma da bagam umaspinZla mas;
man daRvara sisxli da am sisxlma gamogvisyida.
`uTxra ufalma kaens: sad aris Seni Zma abeli? miugo: ar vici. Cemi Zmis daraji
xom ara var? uTxra RmerTma: es ra Caidine? Seni Zmis sisxli miwidan SemomRaRadebs.
amieridan dawyevlili xar miwisagan, romelmac gaxsna piri, raTa mieRo Seni Zmis
sisxli Seni xelidan. daamuSaveb miwas, magram aRar mogcems igi Tavis Zalas; dev-
nili da miusafari Seiqnebi am qveyanaze. uTxra kaenma ufals: mZime asatania Cemi
gamosyidva
SeeZlo Tu ara adamians sakuTar Zalebze dayrdnobiT gamoesyida danaSauli da
aRexoca pirvelcodva?
xsna arsaidan Canda, arc pirvelyofil da da arc teqnikis saukuneSi, rasac sa-
Tave lameqis vaJma, Tubal-kaenma, `rvalisa da rkinis yovelgvar saWurvelTa
mWedelma~ (dab. 4:22), daudo. marTalia, RvTis Tanadgomisa da daxmarebis niSani
male gamorCnda, _ abelis nacvlad kvlav moemadla adams Ze _ saxelad SeTi anu
seiTi, romelmac keTili STamomavloba Sva da `daiwyo uflis saxelis xseneba~ (dab.
4:26), magram es ar iyo sakmarisi pirvelcodvis gavlenis gasaqarwyleblad. jer
erTi, rogorc aRvniSneT, wuTisofelSi codvisagan daxsnili aravinaa da, meore _
seiTis STamomavloba male aRiria kaenisaSi da ukeTureba gamravlda. samoTxeSi
Cadenili danaSaulis Sedegebi mxolod maSin ganqardeboda, Tu sasjeli imave
danaSaulis Sesabamisi, tolfasi iqneboda. pirvelcodvis rezonansi globa-
luri, yovlismomcveli iyo. amave masStabis unda yofiliyo sasjeli anu, rac
igivea, msxverpli, gamomsyidveli msxverpli.
ra aris msxverpli anu sasjeli?
rodesac adamiani kanonis sawinaaRmdegod iqceva da Cadis danaSauls, agebineben
pasuxs. sasamarTlo awesebs sasjels danaSaulis simZimis kvalobaze. administraci-
uli sasjelis saboloo da uzenaesi mizania TviTsasjeli, e.i. sasamarTlo valmox-
dilia, Tuki damnaSave gaacnobierebs codvas, miecema sinanuls da nebayoflobiT
itvirTavs sasjels anu Seecdeba mis gamosyidvas. srulyofili gamosyidvis
Tavi I. qristianoba 41
erTaderTi saSualeba danaSaulis tolfasi sikeTis qmnaa. jarima, patimroba
da, Tundac, sikvdili WeSmariti sasjelis mxolod garegani mxarea da, maSasadame,
gamosyidvis aqtisaTvis arasakmarisi. am aqts agvirgvinebs zneobrivi sasjeli anu
nebayoflobiTi msxverpli. ase rom, religiuri msxverpli anu Sesawiravi igive
TviTsasjelia. misi garegani formebi, samoqalaqo samarTals rom SevadaroT, aris
Semdegi: nivTieri ZRveni, asketizmi anu sulier-zneobrivi gmiroba da, bolos _
Tavis gawirva (Sewirva).
msxverpli SeiZleba iyos sisxliani an usisxlo, riTac morwmuneni moelian
madls, wyalobas da kurTxevas. msxverplSewirva cnobilia yvela sazogadoebaSi,
civilizaciis nebismier safexurze. misi umaRlesi saxea zneobrivi sikeTe, e.i. ara
nivTi, aramed (da pirvel rigSi) wrfeli guli da misi nayofi _ qvelmoqmedeba da,
rac ufro ganviTarebulia pirovneba, miT axlobeli da Sinagania misTvis msxver-
plSewirvis es umaRlesi rangi _ kacisa da RvTis saTno cxovreba.
msxverplSewirvis safuZvelia adamianis mier RvTis winaSe Cadenili danaSaulis
Segneba da misi gamosyidvis survili. amdenad, msxverplis gaReba danaSaulis
gamosyidvis gza da saSualebaa. XIX-XX ss-is rusi Teologi pavle svetlovi ase
msjelobs: religiuri pirovnebis Sinagani samyarosaTvis niSandoblivia molodini
1) sasjelisa da 2) Sendobisa. amis gamo mis winaSe urTierTsawinaaRmdego xmebi
RaRadeben, romelTagan erTi uqadis sikvdils, meore hpirdeba sicocxles. warmo-
iqmneba antinomia _ Tanaarseboba sasjelisa da patiebisa. swored amgvari wina-
aRmdegobis mospobasa da mogvarebas isaxavs miznad msxverpli, romelic, Tavisi
arsiT, aris yvelaze Zvirfasi ram, sicocxlis sadari da misi tolfasi. adamiani
eZebda sakuTari sicocxlis Semcvlels. am azriT yovelgvari `zvaraki~ miiCneoda
adamianuri sicocxlis Canacvlebad anu umaRlesi sikeTis eqvivalentad. amgvari
Canacvleba iyo ori saxis: 1) pirdapiri, _ sakuTaris nacvlad sxvisi sicocxlis
Sewirva (mag. abraamis mier isakisa. am mizniT uZveles droSi, da axlac, veluri
tomebi samxedro tyveebs iyenebdnen) da 2) iribi, _ adamianis sicocxlis Secvla
cxovelebiT an usulo sagnebiT.
zvaraks, Zveli aRTqmis Tanaxmad, ori mizani aqvs: a) man RmerTTan kavSiri unda
aRadginos da b) WeSmaritad gamomsyidvel msxverplze mianiSnos, e.i. adamianebs
ganumtkicos rwmena, rom aseTi msxverpli momavalSi usaTuod Seiwireba.
Zveli aRTqmis msxverpli WeSmariti msxverplis simbolo iyo da mas gamosyidvis
aqtis Sesruleba ori mizezis gamo ar SeeZlo: 1) adamis STamomavals, ukve dace-
mulsa da naklovans, aRar ZaluZda absoluturi da yovlismomcveli (pirvelcod-
vis masStabis) sikeTis qmna, _ yovlad umwikvlo anu RvTis didebis Sesaferisi
msxverplis gaReba da 2) TiToeuli adamiani aris damoukidebeli pirovneba da
pasuxismgebeli sakuTar saqcielze _ avsa Tu kargze. madli, romelsac igi moimu-
Sakebs, masve adiadebs. amitom: romc davuSvaT yovlad ucodveli kacis dedamiwaze
Tavi I. qristianoba 43
darigebebs, Segonebebs; uCvenebs magaliTebs. Tuki ukanaskneli gahyveba TviTgan-
wmendisa da aRorZinebis anu inteleqtualuri da sulieri ganviTarebis gzas, ze-
cieri mama aRasrulebs danapirebs, aRTqmas, anderZs. aRTqmis ideali ki aris gamos-
yidva anu xsna, _ mxsnelis movlineba.
aRTqma moicavs or etaps _ Zvelsa da axals. pirveli aRgviTqvams mxsnels,
meore _ caTa sasufevels.
kidev ibadeba kiTxva: ratom erTbaSad ar gaando RmerTma adamianebs saTqmeli,
anu ratom imTaviTve sisavsiT ar warmoaCina aRTqmis Sinaarsi?
_ albaT imave mizeziT, ra mizeziTac adamiani samoTxeSi daeca. mas zrdisa da
ganviTarebis safexurebi unda gaevlo, rom aRorZinebuliyo, e.i. ganviTarebuliyo
sulierad, inteleqtualurad da fizikurad. igi mzad unda yofiliyo codnis im
donis SesaTviseblad da Sesargebad, rasac moicavda keTilisa da borotis
Semecnebis xe. winaaRmdeg SemTxvevaSi bednierebis nacvlad ubedurebas daimkvid-
rebda... maSasadame, saWiro iyo pedagogiuri principis dacva. adamians zrdisa da
ganviTarebis dro da saSualeba unda miscemoda. mas unda eazrovna, efiqra da
emsjela TavisTavze da garemomcvel samyaroze; unda gamdidrebuliyo codniT da
gamocdilebiT; WeSmaritebasTan miaxlebis Rirsi unda gamxdariyo.
mociquli gvauwyebs: RmerTs vinc uyvars, kidec sjis (ebr. 12:6) anu mouvlens
gansacdels, gamoatarebs qartexilebs, Seagonebs, waaxalisebs da drodadro kidec
dasjis, raTa gamoibrZmedos da gamagrdes, gamdidrdes codniT, praqtikuli, cxov-
rebiseuli gamocdilebiT, rom SesaZlebeli gaxdes masTan axali kavSiris, axali
mcnebis, axali aRTqmis dadeba, kontaqtis gaRrmaveba.
aRTqmis kvaldakval
pirveli aRTqma wuTisoflis pirveli globaluri sasjelis Semdeg daido.
mxedvelobaSi gvaqvs sayovelTao anu msoflio warRvna (dab. 6-8), rac ukeTurebaTa
gamrevlebas mohyva. es bibliis erT-erTi STambeWdavi epizodia. uzenaesi bedis
anabarad ar tovebs adamians. mas da mis angelozebs axarebT kacis warmateba, aRo-
nebT da amwuxarebT damarcxeba, dacema. kacobrioba, amave monaTxrobis mixedviT,
zneobrivi Waobisaken mieqaneboda. masTan erTad Seilaxa yoveli suldgmulis zne
da Tviseba; SeibRala, daeca da gadagvarda materiis yoveli molekula da atomi,
mTeli fizikuri samyaro, romlis patronad da mefed RmerTma adami ganaCina. qvey-
nis bedi da ubedoba adamianzea damokidebuli: rogori zneca aqvs Zexorciels
dedamiwaze, iseTive saxe eqneba miwas. gadagvarebisa da ryvnis procesi rom ar
gaRrmavebuliyo, RmerTma sasikvdilo ganaCeni gamoutana miwas da yvelafers, rac
mas avsebs. sikvdili iyo erTaderTi gamosavali, rom axali ca da axali miwa, axali
sicocxle, axali kacobrioba aRmocenebuliyo, Zveli gardaqmniliyo da ganaxle-
buliyo, _ sikvdiliT sikvdili daTrgunuliyo.
Tavi I. qristianoba 45
axali istoria msxverplSewirviT daiwyo: moxeda ufalma noes sakurTxevels da
Seiwira samadlobeli msxverpli, radgan marTali kacisagan iyo gaRebuli. Tumca
es ar iyo WeSmariti da kacTa modgmis gamomsyidveli msxverpli, radgan noesac
adamianuri sisusteebi gaaCnda. srulyofil msxverplamde vrceli gza iyo gasav-
leli.
dRevandeli kacobrioba noes Svilebisagan _ semis, qamisa da iafetisagan _
warmoiSva. qamma saTave daudo aziisa da afrikis mkvidr tomebs, semma _ semitebs,
e.i. ebraelebsa da ebraelebis monaTesave erebs, iafetma _ danarCen xalxebs.
noem Svilebidan semi daloca, rac imaze mianiSnebda, rom momavalSi semis STamo-
mavalTa Soris gamoikveTeboda rCeuli eri, romlis wiaRSic Seisxamda frTas
gamosyidvis idea.
kacobriobis rasebad, erebad da enebad dayofa, Tumca es araa RvTis saTno da
mosawoni saqme, gardauvali da bunebrivi procesi iyo, rac noes STamomavalTa
gamravlebisTanave daiwyo. am procesis SeCerebis cda, rac qalaqisa da godolis
mSeneblobaSi gamoixata (dab. 11:1-9), ar moxerxda. ufalma erTpir da erT enaze
molaparake xalxs ena auria da isinic daifantnen.
gana cisa da miwis kavSiri wuTisoflis ideali da religiis qvakuTxedi araa?
maS, ratom SeuSala ufalma xeli erTianobisaken swrafvas? erTianoba im SemTxve-
vaSia sasurveli, rodesac saqme marTali da patiosani adamianebis erTianobasTan
gvaqvs. sxva SemTxvevaSi igi uaryofiTi movlenaa. udidesi qalaqisa da giganturi
godolis (babilonis) mSeneblebs ampartavneba amoqmedebdaT. isini RvTis locva-
kurTxevis, misi Semweobisa da sasoebis gareSe ikafavdnen gzas cisaken; isini im
angelozebs hgavdnen, romlebic gaampartavdnen da moindomes ufalTan gaTanab-
reba. amis gamo maT myisve aeyaraT uxorco da gonier ZalTa pativi. asea amjeradac:
urCobasa da janys RmerTma dasturi ar dasca da ZirSive aRkveTa im kulturis
gezi, romelic adamianur siamayes efuZneboda.
rCeuli eris pativi israelianebs (ebraelebs) ergoT. aRTqmis Sinaarsi RmerTs
maTTan urTierTobaSi unda gaecxadebina. es xalxi RvTis gansakuTrebuli yurad-
Rebis qveS moeqca, magram ara imitom, rom uzenaesTan TiTqos mikerZoebas, Tval-
Rebas aqvs adgili. ara, es araa RvTis buneba (saq. 10:34-35). israelma Tavad gamoir-
Cia Tavisi Tavi, radgan misma mamaTmTavrebma da winamZRvrebma gamoamJRavnes mosme-
nisa da morCilebis kultura. RmerTmac am ers azidina aRTqmis tvirTi. da radgan
mZime iyo es tvirTi, xatovnad rom vTqvaT, ufalma igi neba-nebad daadga mis mxrebs.
amgvari ~datvirTva~ sxva ara aris, Tu ara Zveli aRTqmis warmoCinebis istoria,
rac ebraelTa Tavgadasavlis ganuyofel nawils Seadgens. biblia sisavsiT gviam-
bobs am Tavgadasavals. Tvals ar xuWavs araferze, ar Cqmalavs arc erT samarcx-
vino faqts, fardas xdis msajulTa da winaswarmetyvelTa cxovrebasac ki, sadac
uxvad poulobs biwsa da talaxs. Tumca RvTis gangeba ucvalebelia; aRnaTqvami
Tavi I. qristianoba 47
yvela mamakacs, dabadebidan rva dRis Semdeg CuCa unda moeWra (dab. 17:10-11). am aqts
simboluri azri hqonda: rogorc cisartyela, pirveli aRTqmis saswauli anu niSani,
STaagonebda adamianebs RvTis mSvidobismyofel nebas, winadacveTa ama qveynis biwsa
da ukeTurebaze uaris Tqmas mianiSnebda. igi saxeobrivad moaswavebda WeSmarit
naTlisRebas, rogorc axali aRTqmisa da axali rjulis sawindars. maSasadame,
winadacveTa iyo Zveli aRTqmis da Zveli rjulis beWedi da ar gauqmdeboda manam,
sanam Tavad Zveli aRTqma da Zveli rjuli ar aResruleboda. es wesi TaobaTa yofaSi
damkvidrda da dRemde SemorCenilia ebraelTa da muslimanTa Soris.
abraams vaJi SeeZina _ isaki. Tumca mas meore vaJic hyavda _ ismaeli, romelic
mosamsaxure qalisagan _ agarisagan _ gauCnda. ismaili ~mxevlis Svili~ iyo, isaki
_ aRTqmis. amitom memkvidreoba ukanasknels unda rgeboda, mas rCeuli eris erT-
erTi mamaTmTavris misia unda etvirTa. ismaelisagan arabTa tomebi warmodgnen,
romlebsac agarianebi an ismaitelebi ewodaT.
RmerTma gamoscada abraami _ isakis msxverplad Sewirva mosTxova... da, ai, ro-
desac abraamma Svilis dasaklavad dana aiRo, mouxmo mas uflis angelozma da
uTxra: nu aRmarTav xels am ymawvilze, radgan mivxvdi, rom RvTismoSiSi yofilxar
_ mxolodSobili Svili gamoimete CemTvis. abraamma verZi dainaxa, romelic buC-
qebSi rqebiT gaxlarTuliyo. aiyvana verZi da Seswira msxverplad Svilis magier.
es epizodi, aRwerili gasaocari ostatobiT (dab. 22:1-19), migvaniSnebs, rom xsna
rwmenas, siyvarulsa da erTgulebaSia. TiToeuli moiTxovs msxverpls. msxverpli
ki sanukvari sagnis daTmobas niSnavs. abraami swored amgvari `mTmobelis~ saxea.
man uflas ZRvnad miarTva sakuTari mze _ aRTqmisa da siberis Svili. aq aris
winaswarmetyveleba _ kacobriobas ixsnis msxverpli, siyvarulismieri msxverpli,
rac realurad dakargvas ki ara, SeZenas niSnavs. Tuki erTgulebiT gavscemT, ab-
raamis msgavsad, RvTis madliTa da kurTxeviT aRvsili dagvibrundeba ukan! am
winaswarmetyvelebam maSin Seisxa xorci, rodesac RmerTma kacTa cxovrebisaTvis
wuTisofelSi mxolodSobili Ze moavlina.
isaks tyupiscalebi SeeZina _ esavi da iakobi. esavma pirvelad gamoaRo saSos
kari. igi banjgvliani iyo, iakobi _ sruli kaci. esavi monadire gamovida, velebis
kaci, iakobi _ karvebSi mcxovrebi (dab. 25:27). isini, cxadia, sxvadasxva stilis
adamianebi iyvnen. memkvidreoba, tradiciisamebr, pirmSoze, esavze, unda gadasu-
liyo, rac progresisa da civilizaciis gzidan gadaxveva iqneboda, radgan kultu-
ra tyeebsa da nadirTa Soris, sadac, faqtobrivad bina daedo esavs, ver Seiqmneba.
aq ki TiTqos gangebis xeli Caeria... iakobma esavs pirmSoebac dastyua da mamis
kurTxevac (dab. 25:29-34; 27). kurTxeva aseTi iyo: `mogces RmerTma cvari cisa,
sinoyivre miwisa, uxvi xorbali da Rvino; gemsaxuron xalxebi da Tayvani gcen
tomebma! gaxdi batoni Seni Zmebisa da Tayvani gcen dedaSenis Svilebma. wyeulimc
iyos mawyevari Seni, kurTxeul iyos makurTxeveli Seni~.
Tavi I. qristianoba 49
TavebSi es ambavi moTxrobilia STambeWdavad, didi xibliTa da ostatobiT;
naTqvamia, rom didsulovnad Seundo iosebma saxlikacebs; RvarZlis namcecic ar
dautovebia gulSi. piriqiT, _ aRiara, rom yvelaferi moxda gangebiT: aq RmerTma
Tqveni sicocxlis gadasarCenad gamomgzavnao; ~Tqven boroti ganizraxeT CemTvis,
xolo RmerTma sikeTed CaTvala, raTa ise momxdariyo, rogorc moxda: mravali
xalxis sicocxle exsna~ (dab. 50:20).
iakobi da mTeli misi jalaboba egvipteSi gadasaxlda. faraonma isini saukeTeso
miwebze daasaxla... gamoxda xani, iakobma Svilebi `TavTavianTi kurTxeviT~ akurTxa
da `SeerTo igi Tavis ers~ (dab. 49:29-33).
wuTisofelma araerTi paradoqsi icis. israelisaTvis egvipte erTdroulad
xsnac aris da monobac. egviptelTa momdevno Taobebma daiviwyes iosebi da misi
Rvawli. maT daimones ebraelebi da daCagres. `magram rac ufro Cagravdnen, miT
ufro mravalricxovani xdeboda da vrceldeboda xalxi. SiSma moicva egviptelebi
israelianTa winaSe. uwyalod amuSavebdnen israelianebs egviptelebi. sicocxle
gaumwares mZime SromiT...~ (gam. 1:22-14). magram, rac metad amwarebdnen, miT metad
erTiandeboda eri. ukidures gasaWirSi xalxs aRmoxda kvnesa da am kvnesas imedi
mohyva.
`gaixsena RmerTma abraamTan, isakTan da iakobTan dadebuli aRTqma. moxeda
RmerTma israelianebs, icno isini RmerTma~ (gam. 2:24-25) da gamoaCina winamZRoli.
Tavi I. qristianoba 51
1.me var ufali RmerTi Seni da ara iyvnen Senda RmerTni ucxoni Cemsa gareSe.
2.ara qmnne Tavisa Senisa kerpni, arca yovladve msgavsi, raodeni ars caTa
Sina ze da raodeni ars qveyanasa zeda qve, da raodeni ars wyalTa Sina da
qveSe qveyanisa. ara Tayvanisce maT, arca msaxurebde maT.
3. ara moiRo saxeli uflisa RvTisa Senisa amaosa zeda.
4. moixsene dRe igi SabaTi da wmidayav igi: eqvs dRe iqmode da hqmen yoveli
saqme Seni, xolo dRe igi meSvide, SabaTi, aris uflisa _ RvTisa Senisa.
5. pativec mamasa Sensa da dedasa Sensa, raTa keTili geyos Sen da dRegrZeli
iyo qveyanasa zeda.
6. ara kac kla.
7. ara imruSo.
8. ara iparo.
9. ara ciliswamo moyvassa Sensa wamebiTa cruiTa.
10. ara guli giTqmides colisaTvis moyvasisa Senisa, ara guli giTqmides
saxlisaTvis moyvasisa Senisa, arca yanisa misisa, arca monisa misisa, arca
mxevlisa misisa, arca xarisa misisa, arca karaulisa misisa, arca yovlisa
sacxovrisa misisa, arca yovlisa misTvis, raica iyos moyvasisa Senisa.
abraamis, isaakis da iakobis STamomavloba sinas mTaze religiur erad Camoya-
libda. es eri genetikur-sisxlismieri erTianobis, safuZvelze ar Seqmnila. gaviT-
valiswinoT, rom abraamma winadacviTa rogorc sisxliT naTesavebi, ise ucxo
qveynebSi nayidi mosamsaxureebi (dab. 17:27). amasTanave: RmerTi romelmac isra-
elianTa modgma monobis qveynidan gamoiyvana, warmarTTa mama da sixarulicaa,
rac Zvel aRTqmaSivea gacxadebuli iona winaswarmetyvelis magaliTze. bibliur
`mamobasa~ da `STamomavlobas~ Teslismier-genetikur gagebaze maRali registric
aqvs da es registri axali aRTqmis Suqze cxaddeba, ris Tanaxmadac rCeuli eri
WeSmaritebasTan wilnayar xalxs niSnavs gvaris, tomisa da kanis feris ganusxva-
veblad. rCeuli eris sxvagvari gageba araqristianuli da, zogadad, aracivilize-
buli cnobierebaa.
mosem `gagzavna israelianTagan ymawvili kacebi da maTac miitanes aRsavleni
da Seswires ufals xarebi samadlobel msxverplad. aiRo mosem naxevari sisxli da
TasebSi Caasxa, xolo naxevari samsxverplos asxura. aiRo aRTqmis wigni da waukiTxa
xalxs. Tqva xalxma: yvelafers aRvasrulebT da SevismenT, rac ubrZanebia ufals.
aiRo mosem sisxli da moasxura xalxs. Tqva: aha, sisxli aRTqmisa, romelic dagidoT
ufalma yvela am saqmeze~(gam. 24:5-8).
aRTqma amjerad sisxliT ganmtkicda. cxadi gaxda, rom kacobriobas sisxli
gamoisyidis, rac niSnavs: mxsneli, romelic moevlineba qveyanas, Seiwireba CvenT-
vis. is zvarakad miitans sakuTar Tavs da daRvris sisxls, romelic gagvwmends.
amis Taobaze ioane oqropiri ambobs: `miTxar, ris gamo apkura mosem aRTqmis wignsa
Tavi I. qristianoba 53
xanadaa~ cnobili. samoTxisdarma cxovrebam daisadgura da israelianni `Wamdnen,
svamdnen da mxiarulobdnen~ (me-3 mef. 4:20); `uSiSrad isxdnen... danidan vidre
berSebamde~. iyo wyaloba da iyo xilvebi. ecxadeboda ufali daviTs da auwyebda
sibrZnes, rasac winaswarmetyveli gamoTqvamda leqsad da amRerebda qnarze anu
ebraulad _ fsalmunze. ase Seiqmna da wignTawignSi waruSlelad daido bina `fsal-
munnma~, romelTa ricxvi udris as ergass (as ormocdaaTs). maT krebuls qarTuli
tradiciiT ewodeba `daviTni~, romelic sasuliero Tu saero poeziis WeSmariti
wyaroa.
RvTis Zis gankaceba pirvelad fsalmunTmgalobelma iwinaswarmetyvela. misi
meSveobiT ukve srulyofilad gacxadda Zveli aRTqma anu saRmrTo anderZi;
gamoikveTa sisxliani msxverplSewirvisa da, zogadad, moses rjulis saboloo
mizani _ uwyeba gamomsyidveli, gamomxsneli da macxovnebeli msxverplis Sesaxeb.
zvarakad Tavs Tavad ufali miitans. istoriis konkretul monakveTSi RmerTi
Seisxams xorcs, romelic samyaros konkretuli pirovnebis anu Cveulebrivi ada-
mianis saxiT moevlineba. igi nebayoflobiT daRvris sisxls Cveni codvebis war-
xocvisa da samyaros gapatiosnebisaTvis.
88-e fsalmunSi vkiTxulobT: `vyav aRTqma rCeulTa CemTa Tana da vefuce daviTs,
monasa Cemsa: ukunisamde ganvhmzado naTesavi Seni da aRvaSeno TesliTi-Teslamde
saydari Seni~ (ax. TargmaniT _ `davde piroba Cems rCeulTan, Sevfice daviTs, Cems
morCils: ukunisamde gavamagreb Sens STamomavlobas da Taobidan Taobamde dava-
fuZneb Sens taxts~) (4-5). laparakia uflis aRTqmaze, romelic miemadla rCeuli
eris rCeul Svilebs: abraams, isaks, iakobsa da moses, rom qveyanas maTi Teslisagan
moevlineba xsna. es aRTqma ukve ficiT ganmtkicda, rac samgzis Cenili aRTqmis
beWdiT dadasturebas, dabeWdvas udris da winaswarmetyvelebis dvritas mTeli
arsebiT asaCinoebs. amis Taobaze ufalma daviTs naTan brZenisa da winaswarmet-
yvelis piriT ufro cxadad auwya: `me aRvadgen Sens Semdgomad Sens Tesls, romelic
iqneba Seni ZeTagani, da mis mefobas ganvamtkiceb. is amiSenebs saxls da me gavam-
tkiceb mis taxts samaradisod. me mama viqnebi misTvis, is ki Svili iqneba CemTvis.
wyalobas ar wavarTmev, rogorc Sens winamorbeds wavarTvi. davayeneb mas Cems sax-
lSi da Cems samefoSi samaradisod. myari iqneba misi taxti samaradisod~ (I neSt.
17:11-14).
aq TiTqmis yvelaferia Tqmuli: konkretuli pirovneba, visi saxiTac mova cisa
da qveynis macocxlebeli, aRmocendeba cxebuli mefis, ieses Zis, daviTis Tesli-
sagan da mefobis madliT dedis saSoSive Seimoseba; daibadeba WeSmarit mefed da
daerqmeva `mesia~ (ebrauli gamoTqmiT _ `maSiax~), rac berZnulad `xristosad~,
`qristed~ iTargmneba, qarTulad _ `cxebuli~. swored mesia, e.i. qriste anu cxe-
buli, viTarca yovladsruli da sayovelTao mefe, aRasrulebs xiluli da araxi-
luli samyaros ideals, _ aRadgens dacemul adams da ganaaxlebs cisa da miwis
Tavi I. qristianoba 55
yvelasagan dawunebuli adamiani, romelic sxvaTa codvebs nebiT itvirTavs. qris-
tes movlinebis zedmiwevniTi winaswarmetyveleba mocemulia esaias wignis 53-e
TavSi, romelic, netari ieronimes TqmiT, maxareblis sityvebs ufro hgavs, vidre
winaswarmetyvelisas. amis gamo am Tavs me-5 saxarebas uwodeben da marTlac, igi
Zveli aRTqmis gvirgvinia:
`... arc Rirseba hqonia da arc mSveneba, rom zed Segexeda; arc ieri, rom mivezi-
deT. saZulveli iyo, kacTagan aTvalwunebuli, gatanjuli da snebamoreuli, erTi
imaTgani, visac pirs arideben. saZulveli iyo da arad vagdebdiT. namdvilad ki man
ikisra Cveni snebebi da itvirTa Cveni satanjveli; Cven ki gvegona, RvTisagan iyo
nacem-nagvemi da damcirebuli, magram is Cveni codvebisTvis iyo daWrili, Cveni
ukeTurobebisTvis dalewili; masze iyo sasjeli Cveni simrTelisaTvis da misi
wylulebiT Cven ganvikurneT. yvelani cxvrebiviT davexetebodiT. TiToeuli Cven-
Cven gzas vadeqiT, ufalma ki mas Sehyara yoveli Cvenganis ukeTureba. evno da ewama,
magram ar dauZravs bage; kraviviT dasaklavad miiyvanes da, rogorc cxvari dums
mparsvelTa winaSe, masac ar dauZravs bage. sapyrobiledan da samsjavrodan iqna
wayvanili da vin ifiqrebda mis modgmaze, roca cocxalTa miwidan moikveTa; Cemi
xalxis codvebisaTvis daisaja. mieca samarxi boroteulTa gverdiT da mdidarTan
erTad Tavis sikvdilSi, radgan siave ar Caudenia da mis bageSi sicrue ar yofila~.
axali aRTqma
Zvelma aRTqmam da winaswarmetyvelebam xorci Cveni welTaRricxvis
gariJraJze Seisxa. RmerTma kacTa naTesavis gamosaxsnelad dedamiwaze mxolod-
Sobili Ze moavlina. maradiuli, dausabamo da uJamo RmerTi gankacda.
ebrael qalwul mariams, daviTis STamomavals, mTavarangelozi gabrieli gamo-
ecxada da axara, rom daorsuldeba da SeeZineba vaJi. xarebas Soba mohyva, Sobas ki
yvelaferi, rasac winaswarmetyvelebi ambobdnen.
ieso qriste, saTno gadmocemis Tanaxmad, 30 wlis asakSi moinaTla ioane winas-
warmetyvelis, winamorbedisa da naTlismcemlis mier. am faqtiT Zveli aRTqma da
rjuli dasrulda. ioane naTlismcemeli dgas gzaTgasayarze da iTvleba Zveli
aRTqmis ukanasknel winaswarmetyvelad da axlis winamorbedad. misi qadageba _
SeinaneT, rameTu moaxloebul ars sasufeveli caTa! niSnavda RmerTsa da adamians
Soris axal urTierTobaTa, axal xelSekrulebaTa dasabams. aq aris miniSneba axali
aRTqmis umTavres idealze _ caTa sasufevelze da misi miRwevis pirobaze _
sinanulze. qristianuli sinanulis arss asaCinoebs berZnuli Sesatyvisi `metano-
ia~, rac niSnavs: xelaxali goneba, gonebis gardaqmna, ganaxleba, zeaRzidva. igulis-
xmeba pirovnebis gakeTilSobileba, Secvla, ganaxleba. axal aRTqmaSi monawileobis
winapirobaa sinanuli anu codvaTa gacnobiereba, ramac unda gamsWvalos individi
da Secvalos sasikeTod.
Tavi I. qristianoba 57
rigSi, jvrisa da jvarcmis, rogorc gamosyidvis saSualebis, mimarT iTqmis. lapa-
rakia ara sakuTriv jvarze, rogorc grafikul gamosaxulebaze, arc jvarcmaze _
dasjis formaze, aramed Sinaarsze, rasac moicavs cnebebi: jvari da, misgan ganuyo-
feli, gamosyidvis dogmati. ieso qristem adamiani da, masTan erTad, wuTisofeli
gamoisyida jvarcmamde damdablebis gziT. man miatova `Tavisi mamuli~, Seimosa monis
xati da jvars ecva rogorc damnaSave, ganwiruli da miusafari. axali aRTqmis
mTavari niSani anu saswauli Tavmdablobis Sedegad daRvrili da Sewiruli sisxlia.
misi moZRvrebisaTvis niSandoblivia Zveli faseulobebis gadafaseba da axali
zneobrivi kriteriumebis damkvidreba. magaliTad, simdidre, silaRe, Tvaltanadoba,
rasac eltvoda warmarTTa cnobiereba, qristianTa mier CaTvlilia araarsebiT
kategoriebad. gamoclili aqvs safuZveli princips _ jansaR sxeulSi jansaRi sulia.
amqveyniuri dideba, rac ebraelTa rjulSic TvalsaCinod figurirebda, saxarebis
Tanaxmad sanukvari faqti araa. adamians adiadebs ara Zlieri mklavi, anda savse
qisa, aramed umanko guli da sindisi. qristianuli eTikisa da moralis specifikuri
niSania Sendoba, mterTaTvis locva da borotebis sikeTiT gadaxda. miuxedavad imisa,
rom yovelive es Zvel aRTqmaSi araerTgzisaa aRniSnuli pirdapir Tu alegoriulad,
macxovarma ieso qristem simdablis, moTminebisa da mitevebis piradi magaliTi
gviCvena. ra Tqma unda, zneobis am rangamde asvla advili araa da es unda moxdes
bunebrivad, zrda-ganviTarebis garkveuli etapebis gavlis Semdeg. xelovnuroba am
sferoSi damRupvelia. ar SeiZleba, Tvalnaklulebs vuxmobdeT sanadirod,
smenadaxSulebs _ sasimRerod, ZalaayrilT _ saasparezod. isini jer unda
ganikurnon (Tuki eqvemdebarebian mkurnalobas). aseve, sindisisagan daSretilni
(Tuki mkvdarni ar arian am TvalsazrisiT), jer unda gamovafxizloT, vaziaroT
zneobis saerTaSoriso normebs _ elinurs, ebrauls, vedurs (e.i. Zvel indurs),
Tundac _ aTeisturs da Semdeg movTxovoT umaRlesi eTika _ mterTaTvis locva.
sazogadoebam, ase vTqvaT, jer unda Seasrulos Zveli aRTqmis normativi, rom axali
aRTqmis samanebs eziaros, gausworos Tvali qristes moZRvrebas ara mxolod
gonebiT da codniT, aramed cxovrebiT _ suliT da guliT. es niSnavs Semdegs: jer
aT mcnebas unda daveufloT da aRvasruloT, rom miveaxloT saxarebis cxra
netarebas; jer kanonis winaSe unda viyoT marTalni, rom gavTavisufldeT misi
marwuxebisagan. dabalganviTarebulni vera da ver gaTavisufldebian kanonis
zegavlenisagan. Tu daapireben, gacilebiT mZime sasjels daitexen Tavs...
axali aRTqmis siRrme da sidiade, qristes amqveyniuri cxovrebis, misi piradi
magaliTis garda, aRbeWdilia SegonebebSi, locvebSi, saswaulebsa da igavebSi.
esenia, magaliTad, cxra netareba (maTe 5:4-12), mamao Cveno (maTe 6:9-13; luka 11:2-4),
igavi Secdomil Zeze anu, Zveli qarTuli tradiciiT, uZReb Svilze (luka 15:11-
32), aT qalwulze (maTe 25:1-13), lazares aRdginebaze (ioane 11:1-45) da sxva.
esqatologiuri anu wuTisoflis ukanaskneli dRis raobis TvalsazrisiT yvela-
RvTismetyveleba da RvTismsaxureba
RvTismetyveleba da RvTismsaxureba urTierTganuyofeli dargebia. pirveli
Teoriaa, meore _ praqtika. Teoria STaagonebs da msWvalavs praqtikas da mis
tiposs, mis saxes, mis struqturas. orives erTi da igive mizani aqvs _ RvTisSemec-
neba. marTalia, saRvTismsaxuro wes-gangebani da, zogadad, tipikoni cvalebadobis
kanons eqvemdebareba, magram RvTismsaxurebis arseba ucvlelia da qristes
moZRvrebis dedaazrs misadagebuli.
rogorc RvTismetyvelebis, ise RvTismsaxurebis safuZveli saRvTo werili da
saRvTo gadmocemaa.
RvTismetyveleba
RvTismetyveleba da, zogadad, qristianuli moZRvreba arsobrivad Camoyali-
bebulia bibliasa da axali aRTqmis saRvTo gadmocemaSi. RvTismetyvelebis isto-
ria, faqtobrivad, bibliisa da mociqulTa moZRvrebis meti da meti gamomxatvelo-
biTi saSualebebiT aTvisebisa da warmoCenis procesia.
Tavi I. qristianoba 59
RvTismetyvelebis mizani saRmrTo werilSi davanebuli sibrZnis gamomzeveba
da sxvaTa gonebamde misi mitanaa. moazrovne, ragind religiuri paTosiT metyve-
lebdes, Teologad ver CaiTvleba, Tu ar eyrdnoba saRvTo avtoritets da mis
safuZvelze ar gamohyavs debuleba.
qristianuli RvTismetyvelebis ZiriTadi debulebebi _ dogmatebi _ SemuSavda
saRvTo werilis komentirebis safuZvelze.
bibliuri teqstebis axsna-ganmartebas saxeldeben orgvarad: hermenevtika da
egzegetika. orive berZnulia: `hermeneia~ niSnavs ganmartebas, Targmnas; `eqsege-
sis~ ki _ gadmocemas, uwyebas. ufro popularulia meore etermini _ egzegetika.
saRmrTo werilis muxlobrivi da Tematuri ganmartebis anu Targmanebis tra-
dicia ebraelTa Soris Caisaxa, magram qristianebma am dargs gansakuTrebuli yu-
radReba miaqcies. maT, pirvel rigSi, Zveli aRTqma axali aRTqmis TvaliT unda
daenaxaT da waekiTxaT.
qristianuli egzegetikis wyaro macxovaria. Zveli aRTqmis ama Tu im pasaJs,
winaswarmetyvelebebsa da sakuTari bagiT warmoTqmul igavebs, alegoriebsa Tu
sentenciebs igi TviTonve ganmartavda. drodadro, eklesiaSi sakamaTo sakiTxebis
warmoCenasTan erTad, bibliuri egzegezis aucilebloba mwvaved iCenda Tavs da
gasakviri araa, rom am dargSi sityva TiTqmis yvela mamam da RvTismetyvelma Tqva,
maT Soris _ romis papma klimentim, wm. barnabam, egnate antioqielma, klimenti
aleqsandrielma, Teofile antioqielma, origenem, ipolite romaelma da bevrma
sxvam. Camoyalibda ori skola _ aleqsandriisa da antioqiis. pirveli, romelsac
saTave klimenti aleqsandrielma daudo, ufro filosofiuri, mistiur-alego-
riuli iyo. igi Sesaqmis TiTqmis yovel muxls simbolurad iazrebda. meore ki,
mRvdelmowame lukiane antioqielis (I I I -IV ss.) dafuZnebuli, umTavresad damoZRv-
riTi da katexizmuri xasiaTis gaxldaT. antioqiuri skolis yvelaze didi warmo-
madgeneli ioane oqropiria. aleqsandriuli da antioqiuri skolebis miRwevebi
ganaviTara kabadokiurma skolam, romlis korifeni arian: basili didi, grigol
RvTismetyveli (nazianzeli) da grigol noseli. maT SromebSi qristianulma egze-
getikam umaRles safexurs miaRwia.
egzegetikis daxmarebiT qristianuli moZRvreba werilobiTad da gamoTqmiTad
Camoyalibda. am moZRvrebis, rogorc Teologiuri sistemis fundamenti dogma-
tikaa.
dogma berZnuli sityvaa da aRniSnavs `Tvalsazriss~, `Sexedulebas~, `moZRvre-
bas~, Tavad dargi _ dogmatika _ moicavs eklesiis mier dadgenil, ucvalebel,
zedmiwevniT mtkice moZRvrebas RvTismetyvelebis ZiriTad sakiTxebze _ RmerTsa
da mis Sesaqmeze, eklesiaze, mermis saukuneze da a.S.
marTlmadidebeli eklesiis poziciiT, ZiriTadi saRvTismetyvelo dogmatebi
TviT saRvTo werilsa da saRvTo gadmocemaSivea kodirebuli. isini hgvanan mdog-
Tavi I. qristianoba 61
qristianuli moZRvrebis dogmatebis saxiT warmoCenis yvelaze TvalsaCino
nimuSia `mrwamsi~. `mrwamss~ meorenairad `sarwmunoebis simbolo~ ewodeba. `simbo-
lo~ berZnuli sityvaa da qarTulad niSnavs `niSans~. Zvelad igi ewodeboda sarwmu-
noebriv formulebs, riTac qristiani gamoxatavda sakuTar religiur kredos.
`mrwamsSi~ qristianuli religiis arsi areklili da warmoCenilia reziumes saxiT.
esaa sarwmunoebis konspeqti, _ erTob lakoniuri da, amasTanave, yovlismTqmeli.
igi qristianuli moZRvrebis dogmatur, myar, ucvalebel debulebaTa zusti da
amomwuravi Sejamebaa. igi naTlisRebisa da liturgiis drosac warmoiTqmis. IV s-
mde, sanam mrwamsis saboloo redaqcia SemuSavdeboda, misi ramdenime varianti
arsebobda. maT Soris mociqulTa simbolo (SemorCenilia da dRemde ikiTxeba romis
kaTolikur eklesiaSi). qristianTa Soris erTsulovneba rom yofiliyo, eklesiis
winamZRvrebma gadawyvites mrwamsis erTi kanonikuri teqsti SeedginaT. es misia Tavs
ido SvidTagan pirvelma orma _ nikeisa (325) da konstantinopolis (381) msoflio
saeklesio krebebma. aRniSnul forumebs friad ganswavluli mamebi xelmZRvanelob-
dnen _ evstaTi antioqieli, nikoloz mirolukiis mTavarepiskoposi, aTanase
aleqsandrieli, grigol RvTismetyveli da sxvani. maT daakanones Tormetmuxliani
anu wevriani reziume _ simbolo, romlis TiToeul asos oqros fasi aqvs da iTvleba
sakacobrio azrovnebis, sulieri da inteleqtualuri Semecnebis mwvervalad. igi
naxevar gverdze itevs bibliis umTavres saTqmels.
saeklesio tradicia TiToeuli wevris pirvelavtorad Tormet mociqulTagan
erT-erTs asaxelebs: pirveli miewereba petres, meore _ iakob dids, mesame _ ioanes,
meoTxe _ andrias, mexuTe _ filipes, meeqvse _ Tomas, meSvide _ barTlomes, merve
_ maTes, mecxre _ iakob umcross, meaTe _ svimeons, meTerTmete _ iudas (qristes
xorciel Zmas), meTormete _ mataTas (iuda iskariotelis magier rom airCies). nikea-
konstantinepolis krebebma, morwmuneTa SexedulebiT, mxolod Seavses da daazus-
tes mociqulTa piriT namcnebi debulebebi. nebismieri Teologiuri msjeloba da
Teoria gamomdinareobs, anda _ unda gamomdinareobdes, `mrwamsidan~ misive ganv-
rcobis, ganmartebisa da gacxadebis mizniT.
Tavi I. qristianoba 63
RmerTi aris suli usxeulo, maradiuli da ucvalebeli, yovlismcodne da yov-
ladZlieri, saxieri anu keTili da, rac mTavaria, `RmerTi aris siyvaruli~ (maTe
19:17; I ioane 4:8). mravalricxovan epiTetTa Soris RvTis arss da bunebas yvelaze
metad siyvaruli acnaurebs. siyvaruli aris imis mizezi, rom RmerTi aris sampi-
rovani (samsaxovani, samhipostasovani, samgvamovani).
RvTis srulyofil gonebas ganuzomeli siyvaruli eTanasworeba. siyvaruli ki
iTxovs obieqts, _ trfobis sagans, rom hpovos kmayofileba da netareba. adamiani
ver kmayofildeba garemomcveli bunebis: mcenareTa Tu cxovelTa, verc sakuTari
profesiis siyvaruliT da eZebs Tavis msgavss alersisaTvis, _ Svils. uzenaesis
tolswori, cxadia, qveynierebis verc erTi elementi ver iqneba. misi siyvaruli,
erTi da erTgvamovani rom iyos (anu marto), dauokebeli darCeba. qristianuli
Teologia am sakiTxs sampirovnulobiT wyvets: maradmoyvarul mamas hyavs marad-
sayvareli arseba _ mxolodSobili Ze, xolo mamas da Zes Tavsevleba wmida suli,
romelic aris mamis naTeli da siwmide, misi elvareba, misi sinaTle. amrigad, ar-
sebiT mTliani da erTiani absoluti gasamgvamovnebulia da atributebi, rac Camov-
TvaleT, samebis TiToeul wevrs miekuTvneba. ase rom, erTarseba-samebis faqti
anu RvTis samobiT arseboba gapirobebulia siyvarulis dauwereli da gardauvali
kanoniT. aqedan gasagebia netari avgustines sityvaTa arsi _ `vWvret samebas, Tu
siyvaruls vxedav~. siyvaruli gulisxmobs kavSirs da saRvTo wiaRSi, uzenaes
erTarsebaSi, maradiul mTlianobas mamisas, Zisas da suliwmidisas.
samebis wevrebs Soris amgvari urTierTmimarTebaa: mama siyvaruliT Sobs Tavis
tolsa da swors _ Zes. esaa bunebiT Soba, rac araa SemosazRvruli droiTa da
sivrciT; igi yovelTvis aResruleboda da aResruleba. mamis wiaRidan miwyiv `sxi-
vosndeba~ anu iSoba Ze. `mrwamsi~ gvamcnobs, rom ieso qriste aris mamisagan Sobil-
di `uwinares yovelTa saukuneTa~. samive hipostass _ mamas, Zes da suls _ aqvT
erTi Rirseba, erTi sisrule. amitom SehferiT erTnairi pativi da Tayvaniscema.
amasTanave: erTarseba _ sameba `ganuyoflad ganyofilia~. es niSnavs, rom samebis
pirebi ganirCevian piriseuli TvisebebiT: mama RmerTi aris uSobeli, _ arc iSoba
da arc gamomdinareobs aravisgan. igi Tavadaa mSobeli da gamomavlinebeli; Ze
RmerTi aris Sobili; suliwmida ki _ gamomavali. am ukanaskneli dogmis Sesaxeb
gvauwyebs ~mrwamsis~ me-8 wevri: `...romeli mamisagan gamovals~. dasavleTis eklesi-
aSi, romis sapatriarqoSi, es azri TiTqos daazustes da gaaformes ase: `... romeli
mamisagan da Zisagan gamovals~, e.i. romis kaTolikuri eklesiis TvalsazrisiT, su-
liwmida gamomdinareobs rogorc mamisagan, ise Zisagan, rac ar Seiwynara aRmosav-
leTis marTlmadidebelma eklesiam.
samebis arsebas vizualurad mzis, siTbosa da sinaTlis urTierTmimarTeba asa-
Cinoebs. ar arsebobs mze siTbosa da sinaTlis gareSe, rogorc ukanasknelni _
pirvelwyaros, mzis diskos gareSe: sadacaa mze, aris siTboc da sinaTlec. aseve:
Tavi I. qristianoba 65
Tesavs eSmaki anu satana, romelic RmerTs pirvelad eurCa da daadga ukeTurebis
gzas, Tumca keTil arsebad iyo Seqmnili.
RmerTma yvelaze adre cani anu araxiluli samyaro Seqmna. esaa gonier da uxor-
co ZalTa dasebi, romelTac angelozebs vuwodebT. `angelozi~ (`angelosi~) berZ-
nuli sityvaa da niSnavs `macnes~, `mauwyebels~. isini ecxadebian adamianebs da
amcnoben RvTis nebas, xels umarTaven da winamZRvroben keTil saqmeSi. maT auwyes
qveyanas macxovris Soba, misi aRdgoma, meored mosvlis gardauvaloba da a.S. ange-
lozTa ricxvi uTvalavia da iyofa dasebad. amaze pirvelad pavle mociqulma migva-
niSna, rodesac Tqva: `... masSi Seiqmna yoveli: miwieric da zecieric; xiluli Tu
uxilavi, saydarni Tu uflebani, mTavrobani Tu xelmwifebani. yvelaferi mis mier
da misTvis Seiqmna~ (kolas. 1:16). es codna ufro daazusta da gaacxada aRniSnuli
mociqulis mowafem dionise areopagelma, romelic Teologiis mamad iwodeba. mis
traqtatSi `ciuri ierarqiis Sesaxeb~ (axal qarTul enaze Targmna, Sesavali da
komentarebi daurTo ediSer WeliZem: `saRvTismetyvelo krebuli~, 1987, #3)
warmoCenilia angelozTa raoba. isini cxra gundad, cxra wyebad anu dasad ganiyo-
fian. maT erTmaneTTan ierarqiuli damokidebuleba aqvT, rasac ganapirobebs
RmerTTan metnaklebi siaxlovis faqtori. esenia (zemodan qvemoT): 1. serafimebi,
2. qerubimebi, 3. saydarni, 4. xelmwifebani, 5. uflebani, 6. Zalni, 7. mTavrobani,
8. mTavarangelozni da 9. angelozni. ierarqia aris Semecnebis zeaRmavali gza.
TiToeuli uqvemoesi dasi RvTiur naTels mxolod uzemoesis meSveobiT eziareba.
yvelaze qvemo arsebebi anu sakuTriv `angelozebi~ `mTavarangelozTa~ saSualebiT
iReben saRvTo xeldasxmas, romelsac, Tavis mxriv, xilul qveyanas gadascemen,
pirvel rigSi _ saeklesio ierarqias. zogadi suraTi aseTia: RmerTi Tavis nebas
da saTqmels pirvelad serafimebs auwyebs, serafimebi _ qerubimebs, qerubimebi _
saydarT, saydarni _ xelmwifebaT, xelmwifebani _ uflebaT, uflebani _ ZalT,
Zalni _ mTavrobaT, mTavrobani _ mTavarangelozT, mTavarangelozni _ angelozT.
ukanasknelni ki _ adamianebs. ase Seiqmna biblia. am azriTaa saRvTo werilis WeSma-
riti avtori RmerTi_sameba, romlis erT-erTi wevri _ wmida suli swored ange-
lozTa ierarqiuli kibis meSveobiT ukavSirdeba winaswarmetyvelebs da mociqu-
lebs.
RmerTma mxolod keTili angelozebi Seqmna, maTgan zogierTma borotad gamo-
iyena Tavisufleba, daadga RvTis sawinaaRmdego gzas, rasac Sedegad dacema mohyva.
uxilavi cis kabadonze demonebi anu boroti angelozebi (eSmakebi) gamoCndnen.
radgan isini RmerTs sakuTari surviliT gadaudgnen, SeiZleba iTqvas, rom maT
TviT daiwyevles Tavi anu ganeSornen madls, riTac adre aRvsilni iyvnen. ange-
lozTa am dass ewoda eSmaki anu satana, liuciferi, romelic gaxda borotebis
wyaro da niadagi.
marTalia, RvTis qmnileba eSmakis manqanebis gamo gauxeSda, magram pasuxismgeb-
Tavi I. qristianoba 67
jvari iTvleboda dasjis iaraRad umZimesi danaSaulisaTvis. igi, saxeobrivad
rom vTqvaT, ireklavda sazogadoebis znedacemul fenas da warmoadgenda cxovre-
bis Waobs. ufro sworad, Waobis WenWyobs, sadac ara erTi da ori pirovneba CaZiru-
liyo. Tuki vinme moisurvebda maT gadarCenas, unda Casuliyo iq, CaesunTqa myrali
haeri da egema dampali balaxebi. es tvirTi Tavsido ieso qristem, `romeli jvar-
secva CvenTvis, kacTaTvis, da Cvenisa cxovrebisaTvis...~ amiT man adamis Svilebs
cxovrebis xesTan misasvleli gza gauxsna. jvari Tavadaa ukvdavebis xe. gavixsenoT
`cxovrebis xe~, romelic Semdgom, codviT dacemis gamo, adamianis Tvals miefara
(dab. 3:24). wuTisofelSi mxolod misi Zalis aRorZinebas SeeZlo sikvdilis daT-
rgunva... da radgan jvari aris ukvdavebis xe, masze damsWvalvis Sedegad macxovari
aRdga da amaRlda. amis gamo yovelma, visac surs cxoneba, es gza unda gaiaros. am
gzaze dadgoma niSnavs qristesTan, mis sikvdilTan, _ `masSi sikvdilTan~ ziarebas,
wilis dadebas. es ideali, marTlmadidebelTa da kaTolikeTa rwmeniT, eklesiis
meSveobiT xorcieldeba.
eklesiologia. eklesia berZnuli sityvaa da niSnavs `krebuls~, `sazogadoebas~,
`ers~ (ara naciis gagebiT). maSasadame, yofiTi azriT, eklesias aqvs ori mniSvne-
loba: 1. aris morwmuneTa sazogadoeba da 2. saxli, sadac morwmuneebi ikribebian.
Teologiuri TvalTaxedviT eklesia aris qristes sxeuli, gvami, xolo TiToeuli
morwmune _ misi esa Tu is nawili, aso. amdenad, eklesia aerTianebs qristes mor-
wmuneebs, vinc unda iyvnen isini, _ yvelas da yovelgan myofT, cocxlebsac da
mkvdrebsac. igi, amis gamo, arsiT erTiania da ganuyofeli, magram mainc ornawi-
ledi: zeciuri da amqveyniuri anu uxilavi da xiluli. isini arsobrivad Seadgenen
erT samwysos erTi da imave mwyemsmTavrisa _ RmrTisa. qveyniuri eklesia ibrZvis
da gzad imyofeba jerac, meore ki, zecis eklesia, ukve zeimobs gamarjvebas, radgan
ewia ideals. aqedan cxadia daskvna: amqveyniuri eklesia, wuTisoflis darad, dam-
Zimebulia sxvadasxva codviT, zeciuri ki aris yovliTurT mrTeli da umwikvlo.
pirvels uwodeben `qvaTa eklesias~, xorcTa eklesias, mebrZol eklesias, romelic
iswrafvis da eltvis meores, uzemoess, WeSmarit ideals _ ciurs, mozeimes anu
medResaswauleTa eklesias. eklesias uxmoben agreTve sZlad, radgan misi saboloo
mizani qristesTan WeSmariti da mistiuri qorwilia.
eklesiis Seuqmnelobisa da maradiulobis rwmena ZvelTaganve msWvalavs kaTo-
like eklesias. es rwmena pavle mociqulis mier asea Camoyalibebuli: `nuTu ar
iciT, rom RvTis taZari xarT da RvTis suli cocxlobs TqvenSi? Tu vinme azianebs
RvTis taZars, RmerTi daazianebs mas, radgan wmidaa RvTis taZari da es Tqvena
xarT~ (I kor. 3:16-17). pirveli saukunis erT homiliaSi, romelic klimenti romaels
miewereba, vkiTxulobT: `vfiqrob, ara xarT umecarni imisa, rom cxoveli eklesia
aris sxeuli qristesi, radganac ambobs werili: `qmna RmerTma adamiani mamakacad
da dedakacad~. `mamakaci~ es aris qriste, xolo `dedakaci~ eklesia. winaswarmety-
Tavi I. qristianoba 69
naTlobamde Caudenia. naTlisReba morwmuneebs aniWebs beWeds. mis arsebaSi
suliwmida Semodis, romelic maradis da ukunisamde masSi ivanebs, oRond pirov-
nebis nebas ar Trgunavs: unarCunebs arCevanis, TviTgamorkvevis uflebas. naTlis-
Rebis beWedi waruSlelia. am saidumlos aRsrulebis Semdeg ama Tu im adamianma
aTasi codva rom Caidinos da, gnebavT, rjulic uaryos, SeuZlebelia kanonierad
monaTlulis xelmeored monaTvla. marTlmadidebel da kaTolikur eklesiebSi
arsebobs kanonikuri wesi, romlis Tanaxmad naTlisReba unda aResrulos kaTak-
mevelis (xmobilis) sufTa wyalSi STaflviT, anda sxurebiT xeldasxmuli mRvdlis
mier. mxolod gaWirvebis SemTxvevaSia Sesawynarebeli, rom es saqme Tavsidos ri-
giTma moqalaqem, romelsac Rrmad aqvs gacnobierebuli RvTaebrivi naTlobis mniS-
vneloba. zogadad unda aRvniSnoT, rom naTlobam, sxva ritualis msgavsad, ocsa-
ukunovani istoriis gzaze ganicada zogierTi cvlileba, rac aramc da aramc ar
Sexebia mis Sinagan mxares.
eklesiebSi Zveli droidanve damkvidrebulia CvilTa monaTvlis tradicia, rac
XVI I s-Si ultraprotestantebma uaryves da igi arasaxarebiseul movlenad gamo-
acxades. es sakiTxi Zveli tradiciebis mimdevar eklesiebsa da Tanamedrove deno-
minaciebs Soris dRemde cxare debatebs iwvevs.
naTlisReba adamians cxonebis Sanssa da potencias hgvris, magram ara garantias.
mis mier gakvaluli gza bolovdeba ziarebiT, rasac winuZRvis sinanuli, e.i. gul-
Semusrva, marxva, locva da aRsareba. ukanaskneli niSnavs codvaTa aRiarebas suli-
eri moZRvris winaSe da, am gziT, sindisis Semsubuqebas. morwmunes mxolod sina-
nulis anu metanoiis, e.i. cnobierebis dawmendisa da ukeTur CvevaTa daZlevis
Semdeg eZleva locva-kurTxeva ziarebisa, romelic eklesiis idealia. amitom uwo-
deben mas yovladuwmidess, gansakrTomels, anda _ saSinel saidumlos; miageben
udides pativs da ixsenieben krZalviT da ridiT.
evqaristiis anu liturgiis (Jamiswirvis) qveS igulisxmeba sisxliani msxver-
plis nacvlad uflisadmi Semusrvili sulisa da gulis ZRvna. amis gamo evqa-
ristias `usisxlo msxverplis Sewirvasac~ uwodeben, rac aResruleba sazogado
msaxurebis anu liturgiis Sedegad. liturgiis dros iwireba usisxlo msxver-
pli, _ puri da Rvino, romelic moaqvT morwmuneebs ganwmendil sindisTan da
locvasTan erTad. am purs, sagangebod gamomcxvars, uwodeben sefiskvers, e.i.
sameufo (samefo) kvers, xolo Rvinos _ zedaSes. purs daseraven da daWrian,
RvinoSi ki marTlmadidebeli qristianebi wyals Seureven macxovris orbunebov-
nebis Sesabamisad. esaa `kveTa~, rac udris berZnul `proskomidias~ _ winadagebas.
igi winauZRvis liturgias da asaxierebs macxovris jvarze damsWvalvas. amis Semdeg
winadagebuli ZRveni (puri da Rvino) gadaaqvT sakurTxevlis trapezze (magidaze)
da iwyeba wirva anu usisxlo msxverplis gadaarseba ieso qristes WeSmarit sisxlad
da xorcad.
Tavi I. qristianoba 71
ar unda iyos bibliuri rwmena qveynis dasasrulsa da mkvdarTa aRdgomaze, rac
formulirebulia `mrwamsis~ me-7, me-11 da me-12 wevrebad. iq naTqvamia, rom ieso
qriste kvlav mova dedamiwaze; aRdgebian mkvdrebi da SevabijebT mermis saukuneSi.
ras niSnavs `mermisi~?
RvTis winaSe aTasi weli erT dRes udris (fs. 89:9). ramdenadac `Sesaqmis~ wigni
Svidi dRis Sesaxeb gvauwyebs, bibliuri Svidi dRe SeiZleba moviazroT 7 aTas
wlad. amis analogiiT qristianTa Soris fexi moikida rwmenam, rom qveyana SvidaTas
wels iarsebebs. mere dadgeba misi aRsasruli da meored mova macxovari ieso. wu-
Tisoflis arsebobis Svid aTas wels Svid saukunes uwodebdnen, xolo momaval
cxovrebas _ merves. ase warmoiSva specifikuri termini merve anu mermisi saukune.
merve saukune aris aRTqmis ideali anu caTa sasufeveli, rasac, cnobierad Tu
qvecnobierad, Segnebulad Tu gauazreblad, eltvoda da eltvis wuTisoflis
yoveli elementi, _ suldgmuli Tu minerali, gonieri Tu pirutyvi, xeprec da
mecnieric. esaa samoTxe da edemi, sadac vmkvidrobdiT. iq ki mkvdreTiT aRdgomis
Semdeg davbrundebiT.
`mkvdarTa aRdgoma~ niSnavs im sxeulebis gacxovelebas, romlebic amqveynad
SeerTebuli iyvnen sulebTan. gvami sruliad ganxrwnili da ganqarvebuli romc
iyos, mainc ganaxldeba, radgan bunebaSi araferi ikargeba. yoveli suli myisierad
moZebnis sakuTar sxeuls, anda am sxeulis gardasaxul-gadagvarebul nawilebs da
aRdgeba. TiToeuli pirovneba xorciTurT aRdgeba, magram ara imgvari xorciT,
riTac roninebda wuTisofelSi, e.i. _ mokvdaviTa da xrwnadiT, aramed _ uxrwneliT
da ukvdaviT, _ iseTiT, rogoric adams codvamde emosa.
am uidumales sakiTxze mociquli Semdegnairad msjelobs:
`... viRaca ityvis: rogor aRdgebian mkvdrebi? an romeli sxeuliT movlen? ugu-
nuro, rasac Sen Tesav, ver icocxlebs, Tuki ar mokvda. da roca Tesav, momaval
sxeuls ki ar Tesav, aramed SiSvel marcvals, sulerTia, iqneba es purisa Tu sxva
marcvleulis Tesli. magram RmerTi aZlevs maT sxeuls, rogoric nebavs, da
TviTeul Tesls _ Tavis sxeuls.
`yoveli xorci erTi da igive xorci rodia, aramed sxvaa xorci kacTa, sxva _
pirutyvTa xorci, sxva _ Tevzebisa, sxva frinvelebis. arian sxeulni zecierni da
sxeulni miwierni, magram sxvaa zecierTa dideba, da sxva _ miwierTa. sxvaa dideba
mzisa, sxvaa dideba mTvarisa, sxva _ varskvlavebis; da varskvlavi varskvlavisagan
gansxvavdeba didebiT.
`aseve mkvdarTa aRdgomisasac: iTeseba xrwnilebaSi, aRdgeba uxrwnelebaSi; iTe-
seba damcirebaSi, aRdgeba didebaSi; iTeseba uZlurebaSi, aRdgeba ZlierebaSi; iTe-
seba sxeuli mSvinvieri, aRdgeba sxeuli sulieri. aris sxeuli mSvinvieri da aris
sxeuli sulieri.
`aha, getyviT Tqven saidumlos: yvelani rodi movkvdebiT, magram yvelani Sevic-
Tavi I. qristianoba 73
vlis TariRis ~ara mxolod gamocnoba, aramed TviT Ziebac ki akrZala~. am dRis
dadgomas morwmune yovel wams unda elodebodes da Tavs amzadebdes. amitomaa, rom
meored mosvlis winaswarmetyveluri gamoTvlebi ara marto damajereblobasaa
moklebuli, aramed upirispirdeba saRmrTo werilis princips da suliskveTebas.
moZRvris valia, pavle mociqulis msgavsad, mrevls yoveldRe afrTxilebdes: `aha,
moiwia dRe qristesi~ (2 Tes. 2:2) da aTi qalwulis igavs axsenebdes (maTe 25:1-13).
ismis kiTxva: saSiSia Tu sanatreli meored mosvla? _ erTic da meorec, radgan
esaa codvilTa sasjeli da marTalTa jildo. da radgan TiToeul pirovnebaSi
Tanaarsebobs avic da kargic, codvac da madlic, mermisi saukune erTdroulad
gvafrTxobs da gvxiblavs. gvafrTxobs samsjavro da gvxiblavs religiis ideali,
_ axali cxovreba, axali sazogadoeba, axali ierusalimi, axali ca da axali miwa,
rac ufalma cxadliv auwya esaia winaswarmetyvels:
~amova ylorti ieses Rerodan da misi fesvis amonayari gaixarebs. daivanebs masze
uflis suli, suli sibrZnisa da gonierebisa, suli rCevisa da simxnevisa, suli
Segnebisa da uflis SiSisa. is uflis SiSiT isuldgmulebs, danaxuliT ar gansjis
da gagoniliT ar daiwyebs mxilebas. simarTliT gansjis Rarib-RatakT, sisworiT
ganikiTxavs qveynis bedSavT. dahkravs miwas Tavis bageTa kverTxs da Tavis piris-
qariT boroteuls moakvdinebs. simarTle iqneba sartylad mis welze da siwrfele
sartylad mis ferdebze. dadgeba mgeli cxvarTan erTad da vefxvi dabinavdeba
cikanTan erTad. xbo, lomi da nasuqali pirutyvi erTad iqnebian da Cvili bavSvi
wauZRveba maT. Zroxa da deda daTvi erTad mosZoven da maTi Svilebi erTmaneTis
gverdiT dawvebian, lomi ZroxasaviT SeWams Calas. ZuZuTa bavSvi unasis xvrelTan
iTamaSebs da ZuZuanasxleti aspitis budeSi Cayofs xels. aravin iborotebs da
aravin ibilwebs mTel Cem wmida mTaze, radgan aivseba miwa uflis codniT, rogorc
zRva aris wylebiT dafaruli. im dRes xalxTa droSad idgeba ieses fesvi da misken
daiwyeben denas tomebi; dideba iqneba misi saSvebeli. im dRes meored gaiwvdis
ufali xels, rom gamoisyidos Tavisi eris natamali...~ (11:1-11).
yvelasaTvis saocnebo dRes arsobrivad da realurad gamrTeldeba Catexili
xidi, aRdgeba kavSiri adamiansa da RmerTs Soris. Seimusreba `mTavari igi amis
soflisai~, e.i. eSmaki, romelic gvelis saxiT moevlina adamsa da evas; acduna isini
da istoriis manZilze Tesavda RvarZlsa da mtrobas. fers icvlis da gardaiqmneba
yoveli arsebuli. gakeTilSobildeba mgelic da qvewarmavalic. gaxdeba SesaZle-
beli, rom, `vefxistyaosnis~ finaluri sityvis Tanaxmad, _ `Txa da mgeli erTad
Zovdes~. metic, _ gveli daibrunebs bunebas, riTac is RmerTma Seqmna (da rac Rmer-
Tma qmna, keTilad qmna). igi ganimsWvaleba siyvaruliT da, vaJa-fSavelas talantsac
rom vuxmoT, mwed da mkurnalad moevlineba adamis modgmas, romelsac `baxtrionSi~
asaxierebs beri luxumi, omgadaxdili da valmoxdili. poemis finali gvelisa da
adamianis daZmobilebis SesaZleblobas gvamcnobs. es scena, STagonebuli esaias
RvTismsaxureba
RvTismsaxurebis ori saxe arsebobs: kerZo da sazogado. kerZo RvTismsaxureba
niSnavs individis pirad saubars RmerTTan an RvTaebriv arsebasTan (angelozTan,
wmindanTan). laparakia savedrebel an samadlobel locvebze sakuTari TavisaTvis,
sxvisTvis an sxvaTaTvis, kerZo SemTxvevebisaTvis (naTlisReba, wesis ageba da a.S.),
rac SeiZleba erTmac aRasrulos da bevrmac, magram es mainc kerZo msaxureba
iqneba. sazogado RvTismsaxureba ewodeba liturgias, rac berZnuli sityvaa da
`eris saqmes~, `sazogado saqmes~ niSnavs. am dros sxvadasxva eris, sxvadasxva klasis,
sxvadasxva stilis adamianebi RmerTs erTi suliT da erTi guliT adideben.
RvTismsaxurebis orive tipi saTaves saxarebidan iRebs. ieso qristem rogorc
Tavi I. qristianoba 75
individualuri locvis, ise sazogado locvisa da msaxurebis magaliTi mogvca.
is martoc loculobda da sxvebTan erTadac; pirvelis saWiroebasac qadagebda
da meorisasac.
pirveli sazogado msaxureba (liturgia) ufalma Tavad aRasrula. esaa saidum-
lo seroba, romelmac ZvelaRTqmiseuli msxverplSewirva gaauqma da axalaRTqmi-
seul msxverplSewirvas dasabami misca (zemoT SedarebiT vrclad visaubreT).
msxverpli aq samadlobeli locvebia, romelsac morwmuneebi aRavlenen da uflis
sisxlsa da xorcs eziarebian. ukanasknelni warmodgenilia Rvinisa da puris saxiT
da maTTan ziareba liturgiis anu evqaristiis mwvervali da idealia (`evqe~ ber-
Znulad locvas, `evqaristia~ locvaTa Sewirvas niSnavs). am procesis Zveli qarTu-
li saxelwodeba Jamiswirva, Jamis Sewirvaa. rogorc kerZo, ise sazogado msaxure-
bis teqstebi (locvebi, sagaloblebi, asamaRleblebi da wesgangebebi) gaerTiane-
bulia saerTo saxelwodebis qveS _ liturgika.
RvTismsaxurebis ganuyofeli nawili medResaswauleoba anu, berZnulad, eorta-
logiaa.
sarwmunoebis ganmtkicebis mizniT eklesiam Rirssaxsovar dReebs ZvelTaganve
pativi miago da SeimuSava sauflo, saRvTismSoblo, wmida mowameTa da sanatrel
movlenaTa dResaswaulebis cikli, rac TandaTan, saeklesio-saRvTismetyvelo
codnisa da praqtikis gamdidrebis kvaldakval, ivseboda da ixveweboda; yalibde-
boda qristianuli kalendari; iTxzveboda agiografiuli cxovrebani da sagalo-
belni, rac morwmuneTa STagonebis dauvsebeli wyaroa.
dResaswaulebze morwmuneTa konsolidacia xdeba. sagangebo RvTismsaxurebam
maT unda gaaxsenos is, rasac dResaswauloben; unda ganaaxlos madli, riTac
sagulisxmebel Jams Seimosa qveyana; maT Sinagan samyaroSi unda ganmeordes `mas
Jamsa Sina~ aRsrulebuli sikeTe.
SeiZleba daisvas kiTxva: ra mniSvneloba aqvs CvenTvis ama Tu im saRvTo movlenas
_ Sobas, aRdgomas da sxva? Teologebi upasuxeben: araviTari, anda umniSvnelo,
Tuki Cvens arsebaSi kvlav ar aResruleba! netar avgustines uTqvams: `Soba ese
miwyiv aResruleboda da aResruleba, magram Tu igi CemSi ar aRsruldeba, ra
sargebelia CemTvis?~ mTavaria, CemSi aRsruldes. qristes Soba, magaliTad, aRes-
ruleba maradisobaSi, yovel wams da yovel Jams; aResrula drosa da sivrceSi,
beTlemSi da unda aResrulos pirovnebis sulSi. arsebobs Segoneba: `Tavad unda
iqce mariamad da Sobo ieso!~ amdenad, saRvTo dResaswaulebis mizania, rom TiTo-
euli morwmunis gulSi iSvas macxovari ieso qriste, naTeliRos, feri icvalos,
aRdges da amaRldes, raTa mlocvelma Tavadac daidos wili uflis Rvawlsa da
misiaSi _ aRdges masTan erTad, feri icvalos, gardaiqmnas, amaRldes.
dResaswaulebis raodenoba saeklesio cxovrebis gamdidrebisa da gamraval-
ferovnebis kvaldakval izrdeboda. yvelaze Zveli sauflo anu ieso qristes am-
Tavi I. qristianoba 77
mocemuli saukunis ricxvi 4-ze unaSTod iyofa. magaliTad, 1600 weli nakianad
CaiTvala (16 iyofa 4-ze), 1700, 1800 da 1900 wlebi ki _ unakod (17, 18 da 19 ar iyofa
4-ze). amis Sedegad nakian welTa raodenoba Semcirda da Semcirda kalendaruli
weliwadis saSualo xangrZlivobac _ igi tropikuls sul 26 wamiTRa aRemateba.
amis gamo erTi dReRamis cdomileba mxolod 3200 weliwadSi dagrovdeba. e.w.
grigoriusis anu grigoriseul kalendars uwodeben welTaRricxvas axali sti-
liT, iuliusisas _ Zveli stiliT. axali stili aSkarad wingadadgmuli nabijia.
vimeorebT, Tu iuliusis kalendarSi sami dRe-Ramis cdomileba grovdeboda yovel
4 saukuneSi, grigoriseulSi erTi dRe-Ramis cdomileba 3200 wlis manZilze dag-
rovdeba, rac, faqtobrivad, kalendris problemis gadaWras niSnavs. miuxedavad
amisa reforma erTbaSad ar gavrcelebula. pirvelad igi XVI s-is 80-ian wlebSi
dasavleT evropis kontinentze SemoiRes, ufro gvian _ inglissa da aziis zog
qveyanaSi. axali stili ruseTSi 1918 wlis 24 ianvris dekretiT daakanones. am dro-
isaTvis iuliusis kalendari 13 dRe-RamiT `CamorCeboda~. amitom 1 Tebervali 14
Tebervlad gamocxadda. imave wlis 1 maisidan kalendaruli reforma saqarTve-
loSic gatarda.
`axal stilze~ gadasulia qristianuli msoflios didi nawili, maT Soris _
marTlmadidebluric, garda saqarTvelos, ruseTisa da zogierTi sxva eklesiisa.
CvenTvis cnobilia, rom `axal stilze~ gadasvlis sakiTxi saqarTvelos sapatri-
arqos winaSe XX s-is 20-ian wlebSi idga. sakaTalikoso sabWom ramdenjerme miiRo
dadgenileba reformis Taobaze, rac 1927 wels sruliad saqarTvelos IV saeklesio
krebamac daadastura. am ideas mxars uWerda samRvdeloebis umravlesoba, maT
Soris wmindanad Seracxili kaTalikos-patriarqi ambrosi (xelaia). viciT, rom man
patimrobis dros (1923-25), metexis cixeSi, marxvebi axali stiliT daiWira. mi-
uxedavad imisa, rom imxanad inteleqtualur doneze kalendris reformas aravin
dapirispirebia, aRniSnuli siaxle mainc ver damkvidrda. xalxma igi komunistur
movlenad Seafasa da sakaTalikoso sabWo, romelic maSin sainformacio saSuale-
bebs moklebuli iyo, daTmobaze wavida, _ moerida mrevlSi SfoTisa da ganxeTqi-
lebis gaRrmavebas, kerZod _ rusulenovani mrevlis gagulisebas, rac sqizmas anu
ganxeTqilebas gamoiwvevda. amis gamo SeaCera saeklesio krebis dadgenilebis re-
alizaciis procesi da mRvdelmsaxurebs daavala, xalxisaTvis axali stilis upira-
tesoba ganemartaT. dRes uxerxuli faqtis winaSe vdgavarT: patriarqi axali
stilis mixedviT gvilocavs kalandas _ 1 ianvars, Semdeg ki Sobas, romlis kalen-
daruli TariRi 25 dekemberia, magram Zveli stilis 25 dekemberi Cvens cxovrebaSi
realurad moqmedi kalendris 7 ianvars Tanxvdeba. es da msgavsi faqtebi garkveul
sirTuleebs qmnis, magram sanam saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis saWeTmp-
yrobeli ar akurTxebs aRniSnuli krebis dadgenilebis ZalaSi Seyvanas, eklesiis
yoveli wevri valdebulia daemorCilos mocemul viTarebas.
Tavi I. qristianoba 79
_ pentekoste `ormocdaaTi~). es cikli (asi dRe) _ marxvan-zatiki _ yvelaze mniS-
vnelovania qristianTa eklesiur cxovrebaSi. misi dadgomisa da gansrulebis Ta-
riRi damokidebulia aRdgomaze.
qriste jvars acves ebrauli paseqis Jams, paraskev dRes. me-3 dRes igi adga. es
Svideulis pirvel dRes, erTSabaTs, moxda. amis gamo mociqulebma daadgines, rom
aRdgoma usaTuod paseqis momdevno Svideulis erTSabaTs edResaswaulaT. am dRes
daarqves berZnuli saxeli _ kvira, rac niSnavs sauflos. ase rom, aRdgoma
Tavidanve bunebrivad daukavSirda paseqs. paseqi gazafxulis buniobidan (dRisa
da Ramis sworebidan) pirvel savse mTvares aRiniSneboda. am faqts simboluri da
saidumlo Sinaarsi hqonda: `paseqi~ egviptidan gamosvlas, udabnos gadalaxvas da
aRTqmul qveyanaSi misvlas gulisxmobs. igi qristes aRdgomis winasaxe da momas-
wavebelia. astronomiuli dro _ gazafxuli, bunioba da buniobis pirveli savse
mTvare anu dRis saboloo gamarjveba Rameze, sinaTlisa wyvdiadze _ aRdgomis
Sinaarss erwymis da gamomsaxvelobiT Zalas hmatebs.
radgan sxvadasxva wlis gazafxulze, buniobis _ 21 martis _ Semdgom, mTvare
sxvadasxva dRes ivseba (mTvaris kalendris kvalobaze), paseqic moZravi dResaswa-
ulia. Sesabamisad moZraobs aRdgomis TariRi: misi ukiduresi wertilebia 22 marti
da 25 aprili. es sadavo araa, magram me-4 saukunemde aRmosavleTis eklesiebSi
erTsulovneba ar sufevda. zogierTi saeklesio Temi jvarcmas da aRdgomas erTi
da imave mniSvnelobis faqtebad moiazrebda da erTi saxelwodebis qveS aerTi-
anebda _ pasqa. pasqa (pasxa) vnebis paraskevs iwyeboda da kviras mTavrdeboda. am-
denad, igi kombinirebuli dResaswauli iyo (Sobisa da naTlisRebis erTsa da imave
dResaswaulSi gaerTianebis msgavsi). es dResaswauli SeiZleboda ebraelTa paseq-
sac damTxveoda da paseqze adrec damdgariyo, Tuki buniobis Semdeg mTvare Sa-
baTs aivseboda da ebrauli paseqis erTkviriani zeimi daiwyeboda. am faqts SesaZ-
lebelia, gauTviTcnobierebeli pirebi SecdomaSi Seeyvana da daetovebina STabeW-
dileba, TiTqos paseqi da aRdgoma erTi da igive dResaswaulia.
`pasqa~ berZnuli sityvaa da niSnavs `tanjvas~, `wamebas~, `vnebas~. aRdgomas (ara-
kombinirebuls) imxanad (da axlac) ebraulis gavleniT paseqsac (ebr. fesax)
uwodeben. vinaidan orive saxelwodeba _ paseqi da pasqa _ fonetikurad erTmaneTs
hgavs, kidev ufro metad iCenda Tavs am dResaswaulebis erTmaneTTan gaigivebis
sacduri. garda amisa, qronologiuri principis gamo, rom qriste aRdga paseqis
Semdgom, gaumarTlebeli iyo amgvari damTxveva. amitom jer mociqulebma, Semdeg
eklesiis mamebma imsjeles da 341 wels antioqiis adgilobriv saeklesio krebaze
daadgines, rom vneba da aRdgoma qristes gamomsyidvel misiaSi Tvisobrivad
sxvadasxva faqtebia da erT dResaswaulad maTi moazreba _ mZime Teologiuri
Secdoma. aRdgoma anu aRvseba unda vidResaswauloT ebrauli paseqis swor kviras
anu erTi kviris Semdeg. igi arc win unda uswrebdes da arc unda daemTxves
marTlmadidebloba
`marTlmadidebloba~ berZnuli `orTodoqsiis~ qarTuli Targmania. aRmsareb-
lobis mniSvnelobiT igi pirvelad I I - I I I ss-is udidesi saeklesio moRvawis klimenti
aleqsandrielis SromebSi dasturdeba da eklesiis saerTo rwmenis gamomxatvel
terminad gzadagza mkvidrdeba. `marTlmadidebloba~ upirispirdeba `heterodoq-
sias~ anu `sxvadmadideblobas~. ukanaskneli iseT religiur pozicias gulisxmobs,
romelic eklesiis saerTo rwmena da pozicia araa. ufro farTo da zusti ganmar-
tebiT, orTodoqsia aris im rwmeniseuli dogmatebisa da ganCinebebis erTob-
lioba, romlebSic ieso qristesa da mociqulebis moZRvrebaa asaxuli. Tavad
dogmatebi werilobiTad eklesiis mamebis mieraa Camoyalibebuli da krebebisagan
damowmebuli. amis gamo isini morwmuneTa SegnebiT srul WeSmaritebas Seicaven
da, amdenad, cvalebadobis kanons ar eqvemdebarebian.
marTlmadidebeli eklesia is eklesiaa, romelic mociqulebma da Tanamociqu-
lebma daasaZirkvles da momdevno epoqis didma merjuleebma ganamtkices. es ekle-
sia dRemde Seucvlelad inaxavs rogorc mociqulTa da TanamociqulTa, ise wm.
mamebis sarwmunoebas da Svidi msoflio saeklesio krebis suliskveTebas.
kidev metad rom davakonkretoT, marTlmadidebloba aris ieso qristesa da
mociqulebis moZRvreba, Camoyalibebuli Zveli rwmenis simboloebSi da gad-
mocemuli eklesiis mamebis da maswavleblebis mier.
aRmosavleTisa da dasavleTis eklesiebis gacalkevebis Semdeg es saxelwodeba
aRmosavleTis, ase vTqvaT, Svid msoflio krebiseul eklesiebs SerCa da maT
dausakuTrda. dasavleTis eklesias, romis saydris daqvemdebarebaSi myofs, ro-
melic aRmosavleTis eklesiebs aRmsareblobiTac gaemijna, erTiani eklesiis me-
ore dasaxeleba SerCa _ kaTolikeoba. romauli kaTolikobis ideologebi da
apologetebi, radgan dadebiT epiTets ver imetebdnen, Sua saukuneebSi marTlma-
didebel eklesias xSirad berZnul eklesiad an berZenTa eklesiad moiseniebdnen.
amis mizezi aris is faqti, rom aRmosavleTis eklesia enobrivi TvalsazrisiT upi-
ratesad berZnuli movlenaa. kaTolikeebisagan marTlmadidebeli eklesiis ber-
Znul eklesiad moxseniebis tradicia inerciiT alag-alag dResac iCens Tavs, rac
kuriozia da bevri msmeneli Tu mkiTxveli SecdomaSi Sehyavs. vinc saganSi Ca-
Tavi I. qristianoba 81
uxedavi da gauTviTcnobierebelia, gamoTqma `aRmosavleTis berZnuli eklesia~
erovnebiT berZenTa eklesia an saberZneTis eklesia hgonia*.
marTlmadidebeli eklesiis arseba nikea-konstantinopolis mrwamsis me-9 wev-
rSia Camoyalibebuli. igi aris wmida, kaTolike da samociqulo.
es niSnavs:
1. marTlmadidebel eklesiad im morwmuneTa sazogadoeba moiazreba, romlebic
aRiareben zeciuri da amqveyniuri eklesiebis arsebiT mTlianobas da ganuyof-
lobas anu yovelive imas, rac zemoT aRvniSneT.
2. Zveli dogmatis Tanaxmad, eklesia arsebiTad igive qristes sxeulia da,
amdenad, wuTisofelSi iseTive msxemi da mwiria, rogorc misi patroni da mTa-
varmesaWe _ macxovari ieso qriste. xiluli eklesiebi, romlebic arian saberZ-
neTSi, saqarTveloSi, ruseTsa Tu dedamiwis nebismier kuTxeSi, wuTisoflis stum-
rebi arian da sanam stumrad rCebian, maTac amZimebT wuTisoflis mwikvli da uke-
Tureba. magram es droebiTia. isini miiltvian WeSmariti samSoblosaken, zecieri
mamis sauflosaken, romelic yovliTurT wmidaa da amaoebis antipodi. siwmide
aris eklesiis arseba da mis wiaRSi damkvidreba morwmuneTa idealia.
3. wuTisofelSi eklesiebi organizebulia regionebis, saxelmwifoebis, mxare-
ebis, olqebisa, qalaqebis, soflebisa da ubnebis mixedviT, magram es dayofa piro-
biTia, utilitaruli motivebiT da praqtikuli miznebiT gapirobebuli. arsob-
rivad eklesia erTiania, sayovelTaoa, msoflioa, radgan mTels oikumenas moicavs
da, amdenad, igi WeSmaritad ekumenuria, _ kaTolikea. TiToeuli marTlmadidebeli
eklesia sayovelTao anu kaTolike eklesiis ganuyofel-ganukveTel nawils war-
moadgens.
4. marTlmadideblobis arsebiTi niSani mociqulTa memkvidreobis dacva da
aTvisebaa. aq rogorc moZRvreba, ise saRvTismsaxuro praqtika igulisxmeba. erTic
da meorec momdevno Taobam gaaRrmava da gaamdidra, magram ise, rom fesvebs ar
momwydara, _ ar momwydara saRvTo werils da saRvTo gadmocemas. rac araa moci-
qulTa memkvidreoba, is arcaa marTlmadidebloba.
marTlmadidebelTa moZRvreba da praqtika, saRvTo werilisa da saRvTo gadmo-
cemis garda, wmida mowameebisa da moRvaweebis, eklesiis mamebisa da, rac mTavaria,
saeklesio krebebis RvTismetyvelebas efuZneba.
marTlmadidebeli eklesiis arseba ufro mkveTrad, farTo profiliT da vrceli
formulebis saxiT warmoCenilia `marTlmadideblobis sazeimo aqtSi~, romelic
* mZime Secdomebia daSvebuli m. cacanaSvilis wignSi ~saxelmwifo da religia~ (Tb., 2001), sadac vkiTxulobT:
~saberZneTis eklesia... dayofilia avtokefalur eklesiebad, romelTac sakuTari meTauri hyavs da
avtonomiuri marTviT xasiaTdeba (msoflio sapatriarqo konstantinepolSi, aleqsandriis, antioqiis,
ierusalimis, ruseTis, serbiis, rumineTis, bulgareTis, saqarTvelos sapatriarqoebi. aseve kviprosis,
poloneTisa da albaneTis eklesiebi)~ (gv. 46). am da bevri sxva ucnauri informaciisa Tu interpretaciis wyaros
dadgena calke gamokvlevis sagania.
Tavi I. qristianoba 83
daaarsa, konstantinopolis (efesodan gadmotanili) _ ioane RvTismetyvelma,
aleqsandriis _ markoz maxarebelma, antioqiis _ luka maxarebelma, ierusalimis
_ wm. iakobma, uflis Zmam. cnobilia amave Teoriis meore variantic. qveyanaze oTxi
patriarqia, oTxi maxareblis kaTedraTa mixedviT. romis patriarqs (paps) luka
maxareblis kaTedra uWiravs, konstantinopolisas _ ioanesi, aleqsandriisas _
markozisi, antioqiisas _ maTesi. mexuTe patriarqs ki, ierusalimisas, aseTi ti-
tuli misi qalaqis gansakuTrebuli siwmindis gamo ergo. Tuki qristes moZRvrebas
romelime `barbarozi~ eri eziareba, misi episkoposi xuTidan erT-erT patriarqs
unda daeqvemdebaros, kerZod imas _ visganac rjuli miiRo.
pentarqia romsa da bizantiaSi RvTisgan dawesebul movlenad moiazreboda da
marTlmadidebluri cnobierebis ganuyofel nawils warmoadgenda. mas mtevnis xuT
TiTs, anda xuTi grZnobis organos adarebdnen. IX s-is erTi Teologis TqmiT,
`qristem Tavis sxeulSi, e.i. eklesiaSi, imdeni sapatriarqo kaTedra daawesa, ram-
deni grZnobacaa mokvdavi adamianis sxeulSi. Tu es kaTedrebi SekavSirebulni ari-
an erTi nebisyofiT, maSin mTeli eklesia jansaRia ise, rogorc adamianis sxeuli
mrTelia maSin, rodesac xuTi grZnoba mTeli da uzadoa~.
pentarqiis batonobis Jams axali sapatriarqo kaTedrebis daarseba mwvaleb-
lobad da marTlmadideblobis Ralatad aRiqmeboda. msgavsi `Ralati~ pirvelad
somxeTis eklesiam Caidina. VI s-is miwuruls kaTalikosma abraamma ara marto qalke-
donis marTlmadidebluri krebis dadgenileba uaryo (ix. qv.), aramed Tavis Tavs
patriarqi uwoda, rac somxeTis eklesiis damoukideblobis gamocxadebas niSnavda.
amis gamo konstantinopolis krebam somxeTis eklesias 597 wels brali aramarTl-
madideblobaSi dasdo. saqarTvelos (qarTlis) kaTalikosi kirioni konstantino-
polis kvals gahyva da somxeTis eklesiasTan evqaristiuli (locviTi) kavSiri
gawyvita.
aqedan cxadia: pentarqias anu xuT patriarqTa avtoritets bzari maSin Seepare-
boda da safuZvlianadac Seiryeoda, rodesac ama Tu im eklesias eklesiaTa saerTo
rwmenisagan gansxvavebuli Sexedulebebi, e.i. eresebi anu wvalebani daeufleboda.
Tuki samociqulo saydarTagan romelime ama Tu im eress miemxroboda, an TviT
Sobda mas, ris magaliTebsac qvemoT vnaxavT, sxva eklesiebi masTan kavSirs wyvet-
dnen da pentarqiac Zalas kargavda, _ fiqtiuri xdeboda.
marTlmadidebel eklesiaTa Soris rwmeniseuli ganxeTqilebebi IV-X ss-Si ara-
erTgzis momxdara, magram daZabulobis ganmuxtva xerxdeboda da XI s-mde pentar-
qiis avtoriteti ase Tu ise ZalaSi rCeboda. Cans, am avtoritets, e.i. xuTi patri-
arqis erTad xsenebis tradicias marTlmadideblur samyaroSi imdenad hqonda fes-
vebi gadgmuli, rom oficialur dokumentebSi mas eklesiaTa gayofis (didi sqizmis)
Semdegac vadasturebT. saqarTveloSi, magaliTad, sigel-gujrebi XV-XVI ss-mde
xSir SemTxvevaSi kvlav xuTi patriarqis moxseniebiT iwyeboda.
sqizmaturi eklesiebi
marTlmadidebel eklesias centri (rogorc, vTqvaT, kaTolikebs romi) ar gaaC-
nia. msoflio patriarqis tituli konstantinopolis mTavarepiskoposs aqvs, mag-
ram es wodebaa da ara Tanamdeboba. damoukidebeli qveynebis msxvili eklesiebi
damoukidebelia. vinc araa damoukidebeli da surs damoukidebloba, amis SesaZ-
lebloba idealSi moepoveba. damoukideblobisaTvis, magaliTad, ukrainis eklesia
ibrZvis, rasac mxars uWers konstantinopoli da ewinaaRmdegeba moskovi. aseTi
viTareba eklesiaTaSoris urTierTobas Zabavs.
azrTa da principTa sxvadasxvaobas aqvs adgili saRvTismsaxuro praqtikaSi,
saxelmwifosTan da sxvadmadideblebTan urTierTobis sakiTxSic. am motivebis
safuZvelze marTlmadidebeli eklesiis wiaRSi pirveli seriozuli ganxeTqileba
1652-1666 wlebSi moxda. patriarq nikonis brZanebiT ruseTis eklesiaSi berZnu-
lidan Zvelad Targmnili saRvTismsaxuro wignebis mecnieruli koreqtireba da
zogierT saeklesio wesSi cvlilebebis Setana daiwyes, rac morwmuneTa nawilma,
protopop (igive dekanoz) ambakum petrovisa da episkopos pavle kolomenskis STa-
gonebiT, reformatorobad monaTla da eresad gamoacxada. nikonis reformebi
gaigivebul iqna apokalifsur sisaZaglesTan, romelic ukanaskneli Jamis momaswa-
vebelia. konservator-fundamentalistebi, qarizmatul da sakuTar rwmenaSi ga-
kerpebul lider ambakumTan erTad, meored mosvlas gulisfancqaliT elodnen.
TviTganadgureba gadarCenis yvelaze efeqtur saSualebad gamocxadda, ris gamoc
bevri Tavs imarxavda, bevri Tavs iwvavda, bevric Soreuli cimbiris uRran da
miuval tyeebSi garboda, iq saxldeboda da garesamyarosTan, `antiqristes same-
fosTan~. yovelgvar kavSirs wyvetda. ambakumi daapatimres da 1682 wels dawves,
magram mis mier azvirTebuli talRis dacxroma ver moxerxda. moxda raskoli (gan-
xeTqileba). warmoiSva staroverebis (igive staroobriadcebis) eklesia, romelic
Tavi I. qristianoba 85
ruseTis marTlmadidebel eklesias dRemde nikonis eklesias uwodebs da madlay-
rilad miiCnevs.
staroverebma calke eklesia Seqmnes, romelic male daiqsaqsa `bezpopovcebad~
da `popovcebad~ anu umRvdlo da mRvdlian eklesiebad. staroverebis mxareze
sabolood arc erTi episkoposi ar aRmoCnda, ris gamoc mRvdlad kurTxeva aRar
xdeboda. Zveli mRvdlebi gardaicvalnen. staroverebis nawilma eklesiuri cxov-
rebis mRvdlis gareSe warmarTva SesaZleblad miiCnia, nawili ki aseT viTarebas
ver Seegua da oficialuri eklesiis mRvdlebis moTaflva, moqrTamva da gadabi-
reba daiwyo. 1848 wels avstrielma popovcebma erT-erTi episkoposis mimxroba
SeZles da am gziT sasuliero ierarqia aRidgines.
`staroobriadci~ kargad gamoxatavs am mimdinareobis bunebas _ wesebis gafeti-
Sebas anu wesebisadmi im mniSvnelobis miniWebas, ra mniSvnelobac dogmats Sehfe-
ris. staroverobis specifikuri niSnebia: pirjvris ori TiTiT gadawera, naTlo-
bisas mzis mimarTulebiT svla, orjer `aliluia~, rvaboloiani jvari, Tavis miwam-
de daxriT Tayvaniscema da sxva.
devnilebis gamo, romelic XIX s-is miwurulamde gagrZelda, staroverebi
msoflios sxvadasxva kuTxeSi gaifantnen. nawili saqarTveloSi nebiT gadmosaxl-
da, nawili gadmiasaxles da foTis midamoebSi daasaxles. isini Caketil cxovrebas
eweodnen da adgilobriv mosaxleobasTan kontaqtSi, savaWro urTierTobis garda,
ar Sediodnen.
XX s-is 80-ani wlebis dasawyisidan staroveruli ideebis qadagebas filologi
da poeti murTaz Caxava Seudga da Tbilissa da zogierT sxva regionSi mcireric-
xovani eklesiebi Camoayaliba. mogvianebiT m.Caxavas episkoposis xarisxi mianiWes
da daarqves iona.
saqarTveloSi mcxovrebi staroverebis anu igive ZvelmarTlmadideblebis
saerTo ricxvi (erovnebis ganurCevlad) dReisaTvis arazusti monacemebiT 1000-
mde aRwevs.
ganxeTqilebani sxva eklesiebSic moxda. saberZneTSi dRes ramdenime damouki-
debeli sinodia. isini sxvadasxva dros da sxvadasxva mizezis gamo aumxedrdnen
konstantinopolis patriarqebs da, maTTan mimarTebiT, sqizmaturi eklesiebi Seq-
mnes. maTgan zogi kalendris sakiTxSi daupirispirda msoflio sapatriarqos (gri-
goriseuli kalendris mimarT isteriuli damokidebuleba gamoamJRavna), zogi imis
gamo, rom ekumenur moZraobaSi marTlmadideblobis sawinaaRmdego ideologia
dainaxa, zogic komunistur mTavrobasTan eklesiis loialur damokidebulebas
ver Seegua da a.S. ruseTis emigrantulma eklesiam, magaliTad, moskovis mTavare-
piskoposs komunistur reJimTan oportunizmSi dasdo brali da evqaristiuli kav-
Siri masTan dRemde gawyvetili aqvs. analogiuri viTarebaa saqarTvelos marTlma-
dideblur eklesiaSic.
Tavi I. qristianoba 87
Tavs. es gansakuTrebiT ruseTis eklesiis misamarTiT iTqmis, magram am problemi-
sagan Tavisufali arc saqarTvelos eklesiaa (ix. z. kiknaZe, eklesia guSin, eklesia
xval, Tb., 2002, gv. 12, 94-98).
dRevandel msoflioSi marTlmadidebelTa saerTo ricxvi 153 milions aRema-
teba. dasavleT evropasa da amerikaSi, bolo monacemebiT, marTlmadidebeli ekle-
sia mzard da perspeqtiul eklesiad gamoiyureba. igi Zvel epoqaTa sulieri kul-
turisa da tradiciebis memkvidrea, ris gamoc ganaTlebuli sazogadoeba, aRmsa-
reblobis miuxedavad, mis mimarT interessa da pativiscemas amJRavnebs.
saqarTvelos eklesia
saqarTvelos eklesiis istoriis sruli kursi, kvleva-Ziebis Tanamedrove dones
rom Seesabamebodes, jer ar gagvaCnia. Tumca calkeuli sakiTxi siRrmiseuladaa
damuSavebuli da Seswavlili. istoriuli sabuTebis didi nawili qarTul Tu uc-
xour enebze gamovlenilia da aRnusxuli. amis miuxedavad, wyaroebis simcirisa
da, zogjer, SeusabamobaTa gamo, bevri kardinaluri problema gadauWreli, da-
uzustebeli da sakamaToa.
arsebobs gadmocema: rodesac mociqulebma wili iyares, vis sad unda eqadaga,
iverT mxare RvTismSobels ergo. Tumca, RvTis gangebiT, Cvens miwaze fexis dadgma
mas ar dascalda. macxovarma mociqulebi _ andria pirvelwodebuli da svimon
kananeli _ warmogzavna. maTgan meorem axal aTonSi hpova ZvalSesalagi.
amis Semdeg saqarTveloSi qristes moZRvreba mogzaurebs, vaWrebs da tyveebs
SemohqondaT. `qarTlis cxovrebaSi~ rev mefeze naTqvamia: `iyo warmarTi, aramed
mowyale qristeaneTa, rameTu smenil iyo misda mcired raime saxareba uflisa
Cvenisa iesu qristesi, da aqvnda raime siyvaruli qristesi~. amis gamo mas `marTali~
ewoda. unda vifiqroT, rom imxanad, I I - I I I ss-Si, Cvens qveyanaSi qristianTa Temebi
da taZrebic arsebobda. am varauds zurgs arqeologiuri masala umagrebs.
ase rom, ganmanaTlebelsa da mociqulTaswors _ wmida ninos _ saqarTveloSi
noyieri niadagi daxvda da eris didi nawili, samefo karTan erTad, qristes
rjulze moaqcia. konkretuli TariRis Taobaze mecnierebaSi sxvadasxva Tvalsaz-
risi arsebobs: yvelaze popularulia ivane javaxiSvilis varaudi _ 337 weli.
saeklesio wyaroebis umravlesobasa da Tanamedrove istoriografiaSi gamyare-
bulia azri, rom aRmosavleT saqarTvelos, e.i. qarTlis anu iveriis eklesia IV s-
idan antioqiis patriarqis iurisdiqciaSi moeqca, magram sulier-zneobrivi, in-
teleqtualuri da TviT ricxobriv-materialuri zrda-ganviTarebis Sedegad V s-
is meore naxevarSi, vaxtang gorgaslis zeobis dros, SeiZina TviTgamorkvevisa da
sakuTar saqmeTa damoukideblad gaZRolis unari da faqtiurad gaxda avtokefa-
luri. xsenebuli mefis Txovnis safuZvelze konstantinopolis patriarqma akurT-
Tavi I. qristianoba 89
saqarTvelos eklesias srulyofili da iuridiuli avtokefalia erTbaSad ar
moupovebia. vaxtang gorgaslis dros iveriis mwyemsmTavarma _ mTavarepiskoposma
_ SeiZina tituli kaTalikosisa, rac mcxeTis sakaTalikosos srul damoukideb-
lobas jer kidev ar niSnavda, Tumca TvalsaCino nabiji iyo am gzaze: kaTalikosebi,
Tundac berZnebi yofiliyvnen, angariSs uwevdnen TavianT xelmwifeebsa da saku-
Tari eklesiis saWiroebas.
aseve didmniSvnelovani faqtebi iyo Semdegi: VI s-is Sua wlebidan saqarTvelos
kaTalikosad qarTvelTa dadgineba; V I I s-is dasawyisSi qarTlis kaTalikosTa qarT-
lSive xeldasxma; wm. mironis mcxeTas moxarSva da am faqtis oficialurad dadas-
tureba Teofilaqte patriarqis (741-751) mier mowveul antioqiis saeklesio kreba-
ze.
srulyofili avtokefaliis gzaze saboloo sityva melqisedek kaTalikosma Tqva
(XI s-is pirveli naxevari). man Tavi kaTalikos-patriarqad gamoacxada (nacvlad
`kaTalikos-mTavarepiskoposisa~. am tituls misi winamoadgileni atarebdnen). am
faqtTan dakavSirebiT antioqiaSi Sedga sagangebo kreba, romelmac saqarTvelos
eklesiis avtokefaliis kanoniereba dasturyo.
iuridiul avtokefalias aniWeben mxolod im eklesias, romelic mzadaa amisaT-
vis, e.i. SeuZenia unari sakuTari problemebis damoukideblad mowesrigebisa, dgas
religiurad marTebul poziciaze da akmayofilebs inteleqtualuri, sulieri da
zneobrivi cxovrebis normebs. saqarTvelos eklesiam saqristianos Semata wmida
mowameTa, Rirs meudabnoe mamaTa da marTalTa ricxvmravali dasi. esenia: raJden
pirvelmowame, wmida SuSaniki, evstaTe mcxeTeli, abibos nekreseli, abo tfileli,
konstanti kaxi, daviT da konstantine argveTeli mTavrebi da mravali sxvani, _
Zveli, saSualo saukuneebisa Tu axali droisa, romelTa Rvawli caTa Sina elva-
rebs. aRsaniSnavia aTcameti sirieli mamis misia. maT saqarTvelos sxvadasxva mxa-
reSi safuZveli Cauyares monastrebs, romlebic male kulturisa da mwignobrobis
kerebad iqcnen.
saqarTvelos eklesiam amoamorCa da gamokveba qarTuli kultura, romlis mi-
marT ganaTlebuli msoflio dRes did interess iCens.
dasavleT saqarTveloSi, egrisis anu igive afxazeTis samefoSi, qristianoba
saxelmwifo religiad daaxloebiT imave dros gamocxadda, rogorc aRmosavleTSi,
magram iq bizantiis eklesiuri gavlena mZlavrobda da mRvdelmsaxureba berZnu-
lad aResruleboda. am mxriv sasikeTo Zvrebi V I I I -IX ss-Si moxda, rodesac grigol
xanZTelma da misma TanamoRvaweebma samonastro tradicia afxazeTis samefoSic
ganavrces. ase Caeyara safuZveli qarTlisa da afxazeTis eklesiur daaxloebas,
rasac Tan axlda qarTuli saRvTismsaxuro enis sazRvrebis gafarToeba dasavleT-
sa Tu CrdiloeTSi, kavkasionis qeds miRma. amis wyalobiT ki gaizarda `qarTlis~
anu ~saqarTvelos~ cneba, rac aRniSna giorgi merCulem: `qarTlad friadi qveyanai
Tavi I. qristianoba 91
avtokefaliis ganaxlebis problema iyo rTuli da winaaRmdegobebiT savse.
afxazeTisa da qarTlis sakaTalikosoebis gauqmebis usamarTlobis mxilebas si-
cocxle Seswires dosiTeoz quTaTelma, eqvTime gaenaTelma da sxvebma. saero
pirebi _ mecnierebi da sazogado moRvaweni: ilia WavWavaZe, niko nikolaZe, akaki
wereTeli, niko mari, aleqsandre cagareli, eqvTime TayaiSvili, aleqsandre xaxa-
naSvili, sergi gorgaZe, Tedo Jordania, sargis kakabaZe, anton natroSvili, Tedo
saxokia, irodion sonRulaSvili, ivane javaxiSvili da sxvani Tanamdgomni iyvnen
im moZraobisa, romelic XIX-XX ss-is mijnaze gaaaqtiures qarTveli samRvdeloebis
mesveurebma: episkoposebma (Semdgom _ patriarqebma) kirionma (saZagliSvilma) da
leonidem (oqropiriZem), arqimandritma (Semdgom _ patriarqma) ambrosim (xelaiam),
dekanozma (Semdgom _ patriarqma) kalistrate cincaZem, korneli kekeliZem (imxa-
nad dekanozma) da sxvebma. e. TayaiSvili ixsenebs: `... bolos da bolos gadavwyviteT
didi demonstracia mogvewyo da avtokefalia mogveTxova. Tan unda wagveRo ba-
iraRebi da plakatebi warweriT: `aRgvidgineT avtokefalia~. wamoiWra sakiTxi:
`vin unda gaZRoloda win am araCveulebriv demonstracias? iliam gviTxra: Tu
saWiroa, me wagiZRvebiTo~.
1917 wels Tebervlis revoluciis Semdeg ruseTis imperiaSi gamocxadda sarwmu-
noebis Tavisufleba da saqarTvelos eklesiasac mieca SesaZlebloba, ganemtki-
cebina avtokefaluri marTva-gamgeoba. ima wlis 12 (ax. st. 25) marts, kvira dRes,
mcxeTis sveticxovlis taZarSi Tavi Seiyara aTiaTasze metma qalma da kacma. aq
iyvnen saqarTvelos mRvdelmTavrebi: leonide, giorgi, antoni da pirosi, Tbilisis
qarTveli samRvdeloeba, deputatebi Cveni qveynis yvela kuTxidan. erTi sityviT,
_ sruliad saqarvelo. `ganicadenze~ ep. leonidem warmoTqva sityva da gamoTqva
sixaruli, rom amieridan saqarTvelos eklesia daiwyebs axal cxovrebas, avtoke-
falurs da Tavisufals. nawirvebs taZris galavanSi gadaixades samadlobeli pa-
raklisi imis gamo, rom ruseTSi daemxo TviTmpyrobeloba da damyarda Tavisuf-
leba. Semdeg samRvdeloeba da xalxi isev Sevida taZarSi, sadac moixsenies saqarT-
velos ukanaskneli mefeni: erekle meore da giorgi mecamete; ugalobes `mraval-
Jamieri~ saqarTvelos eklesiis TavisuflebisaTvis mebrZolT: episkoposebs _ ki-
rionsa da daviTs, arqimandrit ambrosis, romlebic sinodis mier iyvnen dasjilni
usamarTlod. bolos ki waikiTxes oqmi, rom 1) am dRidan, e.i. 12 martidan, grZel-
deba saqarTvelos eklesiis avtokefalia; 2) droebiT, kaTalikosis arCevamde, ek-
lesiis gamged iniSneba guria-odiSis episkoposi leonide da 3) saqarTvelos ek-
lesiis mmarTveloba evaleba aRmasrulebel komitets, romelSic Sedian rogorc
sasuliero, ise saero pirebi.
am aqtis safuZvelze aRdga saqarTvelos eklesiis avtokefalia. kaTalikos-
patriarqad airCies episkoposi kirioni, cnobili mkvlevari da sazogado moRvawe,
romelmac araerTgzis iwvnia usamarTlobis susxi da mowamebrivad aResrula 1918
Tavi I. qristianoba 93
zogma saxalxod gmo RmerTi da sarwmunoeba. zogic gaukkRmarTebuli rjulis _
crumorwmuneobis _ WaobSi CaiZira. gawyvita metropoliasTan kavSiri da daiwyo
saeklesio wesebis TviTneburad Sesruleba, sisxliani msxverplis Sewirva da ja-
dosnobac ki. am movlenam seriozul masStabs miaRwia, ramac SeaSfoTa marTali
sarwmunoebis Wirisuflebi.
gaRrmavda konfrontacia saxelmwifosTan. saqarTvelos eklesiis ierarqebma
dagmes 1921 wlis 25 Tebervals demokratiuli respublikis ZaldatanebiT gasabWo-
ebis faqti. kaTalikos-patriarqma ambrosim 1922 wels memorandumiT mimarTa ge-
nuis konferencias da moiTxova samwysos teritoriidan saokupacio jarebis gay-
vana. am nabijs mTavrobis radikaluri reaqcia mohyva: 1923 wlis ianvarSi daapa-
timres uwmidesi mRvdelmTavari da sakaTalikoso sabWo sruli SemadgenlobiT.
es saqarTvelos eklesiis istoriis erT-erTi yvelaze tragikuli furcelia. bral-
debulni 1924 wlis martSi gaasamarTles. samsjavro antisaeklesio isteriis qveS
mimdinareobda. revolucioneri muSebi sasamarTlos win awyobdnen manifestaciebs;
yvirodnen: `Zirs ambrosi!~, `Zirs SeniRbuli kontrrevolucia!~ da `xalxis mtre-
bis~ daxvretas moiTxovdnen. kaTalikosis `saboloo sityvis~ werilobiTi varianti
(Jurn. `mnaTobi~, 1988, N10) cxadyofs avtoris principulobas, taqts, diplomatias
da ganaTlebas. marTalia, man aRiara, rom msoflio konferenciaze gagzavnilma
werilma sasurveli nayofi ver gamoiRo, magram mocemul situaciaSi eklesiis
mwyemss sxvagvarad moqcevis ufleba ar hqonda... Tavi damnaSaved braldebulTagan
arc erTma ar cno. xalxis mexsierebam mamaTmTavris sityvebi Semoinaxa: `Cemi suli
RmerTs ekuTvnis, guli _ saqarTvelos, leSi ki, sadac gsurT, iq CaagdeT!~
sasuliero uwyebaSi politikurma ganxeTqilebam iCina Tavi. CvenSi, ruseTis
msgavsad, Camoyalibda e.w. `cxoveli eklesia~, romelsac episkoposebi qristefore
(cicqiSvili) da daviTi (kaWaxiZe) meTaurobdnen. isini morwmuneTa devnis ZiriTad
mizezad miiCnevdnen eklesiis mmarTveli sabWos antisaxelmwifoebriv kurss da
ambobdnen: Cven mxolod aTeizmSi ar veTanxmebiT komunistebs; sxva mxriv ki maTi
ideebi Tanxvdeba qristianobaso. amgvarad moazrovne sasuliero pirebma da maTma
Tanameinaxe mrevlma 1926 wlis 26-27 dekembers quTaisSi moiwvies yriloba da
kaTalikosis `antisabWouri platforma~ gaamaTraxes; SeimuSaves epistole, rom-
lis striqonebs Soris igrZnoba moxuci mwyemsmTavris wuTisoflidan male gasvlis
survili. kaTalikosi ramdenime Tvis Semdeg gardaicvala da mmarTvelobis sadave-
ebs prosabWouri fraqcia daepatrona kaTalikos-patriarq qristefores meTauro-
biT. misma politikam, rac eqsperiments hgavda, kraxi ganicada. imxanad sabWoTa
kavSirSi eklesiebis ngreva-awiokebam, masobrivi koleqtivizaciis paralelurad,
yovelgvar zRvars gadaabija. mas religiur liderTa ukiduresad oportunistuli
politikac ki veRar aokebda. 1934 wels saqarTvelos teritoriaze marTlmadide-
beli samrevloebis ricxvi 15-s ar aRemateboda. daluqes Cveni qveynis embazi _
Tavi I. qristianoba 95
orientacia gamoxata, ekumenizmis armgmob eklesiebTan locviTi Tanaziareba
SeinarCuna. ramdenime saeklesio Temma, ufro sworad, _ samRvdeloTa da saeroTa
jgufebma am faqtis mimarT aRSfoTeba ver dafares da saqarTvelos sapatriarqos
iurisdiqciidan gavidnen. ase rom, masStabiT mcire sqizma mainc moxda.
Cveni qveynis istoriaSi marTlmadidebeli eklesiis gansakuTrebuli roli
saqarTvelos konstituciiTac aRiarebulia, rac faqtobrivad saxelmwifoSi am
eklesiis iuridiul prioritetze mianiSnebs. konstituciaSi agreTve aRniSnulia
(Tavi 1, muxli 9), rom saxelmwifo `saqarTvelos samociqulo avtokefalur marT-
lmadidebel eklesiasTan~ urTierTobas konstituciuri rangis SeTanxmebiT
(xelSekrulebiT, konkordantiT) aregulirebs. es `SeTanxmeba~ saqarTvelos prezi-
dentisa da kaTalikos-patriarqis mier xelmoweril iqna mcxeTaSi, sveticxovlis
taZarSi, 2002 wlis 14 oqtombers, cxovelmyofeli svetis xsenebis dRes, da damtki-
cebul uwmidesi sinodisa da parlamentisagan.
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis mmarTvelobis umaRlesi organoa sru-
liad saqarTvelos saeklesio kreba, romelic saWiroebisamebr moiwveva. krebaTa-
Soris periodSi pasuxismgebeli piria mcxeTa-Tbilisis mTavarepiskoposi da sru-
liad saqarTvelos kaTalikos-patriarqi, romelsac saeklesio kreba irCevs da
romlis xeldasxma da aRsaydreba (intronizacia) mcxeTis sveticxovlis taZarSi
aResruleba. igi movaleobas uwmidesi sinodis TanadgomiT aRasrulebs. 1977 w. 25
dekembridan am Tanamdebobaze uwmidesi da unetaresi ilia II (irakli SiolaSvili)
brZandeba, romlis saWeTmpyrobelobis pirvel nabijebs saqarTveloSi saeklesio
cxovrebis gacocxleba da sayovelTao sixaruli mohyva.
amJamad uwmidesi sinodi 25 mRvdelmTavrisagan Sedgeba. sul 27 eparqiaa.
mRvdelmsaxurTa da eklesiis TanamSromelTa momzadebis saqmes ori akademia da
ramdenime sasuliero seminaria emsaxureba.
saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis mrevlis raodenoba, misi samoRvaweo
asparezi da gavlenis sfero dRiTidRe izrdeba.
Tavi I. qristianoba 97
gnosticizmi da mandeizmi
me-20 saukunis dasawyisSi mkvlevarebs mxolod ramdenime gnostikuri Txzule-
bis fragmentze miuwvdebodaT xeli da ZiriTadad qristianobis apologetTa
SromebSi warmodgenil cnobebs eyrdnobodnen. sicariele 1945 da momdevno wels
egvipteSi gnostikosTa biblioTekis aRmoCenam Seavso.
gnosticizmi berZnuli sityvaa: `gnosis~ niSnavs codnas, `gnostikosi~ _ mcod-
nes, `gnosticizmi~ _ mcodneobas. ase ixseniebdnen seqtebs, romelTa wevrebs gansa-
kuTrebuli codnis flobaze hqondaT pretenzia. isini asparezze masobrivad Cveni
welTaRricxvis pirvel saukuneebSi Candnen; danawilebuli iyvnen mravalricxovan
da wvril-wvril seqtebad, romelTagan gamoirCeodnen: simonianelebi, nikola-
itebi, menandrelebi, kerinTosianelebi, dosiTesianelebi, doketistebi, karprok-
ratianelebi, markionitebi, valentinelebi, ebionitebi, saturninelebi da sx.
saxelwodebaTa umravlesobaSi asaxulia eresiarqebis vinaoba: basilid sirieli,
valentin egvipteli, karpokrat aleqsandrieli da sxva.
gnostikosebi TavianT Tavs WeSmarit da erTaderT qristianebad racxdnen, Tum-
ca maTi moZRvreba warmoadgenda mravalplastovan konglomerats, _ warmarTo-
bis, iudaizmisa da qristianobis nazavs, sadac saxarebis faqtebi da swavlebani
erwymoda elinur-babilonur miTebsa Tu filosofiur Tvalsazrisebs.
unda SevniSnoT, rom CamoTvlil jgufebs bevri ram aSorebda erTmaneTisagan, mag-
ram hqondaT saerToc, specifikuri, rasac v. soloviovi daaxloebiT ase gadmoscems:
materia da materialuri samyaro, romelic Seqmnilia umdablesi RvTaebis _
demiurgis mier, aris boroteba. wuTisofeli da misi yoveli msaxuri ganwirulia.
mxolod rCeulebs eRirsebaT xsna da saukuno cxovreba. eseni arian sulieri pi-
rovnebebi _ pnevmatikosebi, romlebic dasabamidanve da bunebiTad ekuTvnian saR-
vTo wiaRs, radgan CanasaxSive floben ciur elements. isini msoflio qaosidan
daubrundebian WeSmarit samSoblos mrTelni da uvnebelni, yovelgvari nadavlis
gareSe. araferi mdare ar amaRldeba, araferi bneli ar ganaTldeba, xorcieli da
mSvinvieri ar gasulierdeba. maSasadame, xorcieli da mSvinvieri adamianebi (Tun-
dac morwmuneebi) ver cxondebian. maTi momavali wyvdiadi da araraobaa. cxondebian
mxolod pnevmatikosi gnostikosebi anu sulieri Semmecneblebi.
gnostikosebi arRvevdnen samebis dogmats da asxvavebdnen RmerTs qveynis Semoq-
medisagan, rac niSnavs, rom samyaro Seiqmna RvTis nebis sawinaaRmdegod (ix. qvem.).
am danaSaulis gamosasworeblad RmerTi daemsgavsa adamians da gaxda moCvenebiTi
kaci. esaa doketizmi, romlis Tanaxmadac macxovari ieso qriste arc sruli Rmer-
Tia da arc sruli kaci: igi moCvenebiTia. misi mobrZanebiT qveyanas ara Tu Seemata
rame, aramed daaklda, radgan wariyvans pnevmatikosTa ojaxs, romlis wevrebi mi-
mofantuli arian sxvadasxva tomSi. cxadia, aq gnostikosebi igulisxmebian, romel-
Ta samomavlo bedniereba, maTive pirovnebis gamorCeulobis gamo, garantirebulia.
Tavi I. qristianoba 99
erT-erT dialeqtze, `codnas~ niSnavs, mandevelebi _ mcodneebs. aseve: `sabi~
iTargmneba naTlisRebad, sabielebi _ naTelRebulebad.
mandeizmi aRmocenda mcire aziaSi Zveli da axali welTaRricxvebis mijnaze da
dResac arsebobs. mimdevrebi TavianT Tavs `ioane naTlismcemlis qristianebs~
uwodeben da amJamad saxloben evfratis qvemo welsa da erayis midamoebSi. XIX s-
is bolos maTi ricxvi 20000 ar aRemateboda. hyavT sasuliero pirebi da gaaCniaT
saRvTismsaxuro da dogmaturi Sinaarsis wignebi, warmoSobiT Zveli (I-I I I ss.), magram
muhamedis Semdeg gadamuSavebuli. umTavresia: `ginza-rabba~ (didi sacavi), `ioanes
wigni~ da `kolasTa~, sadac Tavmoyrilia miTebi, himnebi da darigebebi.
mandavelebi mamaTmTavrad ioane naTlismcemels asaxeleben. ukanasknels gnos-
tikosTa sistemaSic gamorCeuli adgili eWira. igi Zveli da axali epoqebis mijnaze
dgas da TiTqos bunebrivia, rom mis TayvanismcemelTa kultSi, e.i. mandevelTa da
gnostikosTa Soris, aRreulia warmarToba da biblia.
mandevelTa Teologia zogadad aseTia:
RvTaeba anu absoluti diferencirebulia naTel Zalebad anu eonebad. esenia:
didi goneba (mana-rabba), cxovreba, wynari qrolva, mzis RmerTi (sam-semiri), cis
RmerTi (iuSamini), romelic myofobs cvarTa saTavesTan da sinaTlis wyarosTan,
ciuri iordane _ gonebis mkurnali, rac esatyviseba gnostikosTa sofias da ro-
melic warmodgenilia yovlismomcvel xed, romelic aerTianebs bibliur or xes _
sicocxlis xesa da Semecnebis xes.
Cveni sulebi RvTis gamosxivebani arian, Tumca dabnelebulni da datyvevebulni
materialur yofaSi. maTi xsnisaTvis eonebi saxldebian rCeulebSi, magaliTad,
ioane naTlismcemelSi, romelic afuZnebs religiur ganbanas da CayvinTvas sulis
ganwmendis simbolod ciur iordaneSi. sofiasTan (sibrZnesTan) ziarebulebma anu
gandobilebma Tavi unda Seikavon xorcis Wamisagan, Rvinis smisagan da sqesobrivi
kavSirisagan. isini ganyenebulni arian uwminduri msofliosagan; floben saidum-
los da gulmodgined faraven uziarebelTagan.
mandevelTa seqta, yvela monacemis mixedviT, gnosticizmis memkvidrea.
ase rom, SeiZleba iTqvas: Tumca xangrZlivi saRvTismetyvelo paeqrobis Semdeg,
I I -IV ss-Si, gnosticizmi Zleul iqna, naSTis saxiT aqa-iq dResac suldgmulobs cal-
keuli jgufebisa Tu pirovnebebis cnobierebaSi.
origenizmi
am moZRvrebis burjia mRvdeli origene.
igi daibada 185 wlis axlo xans q. aleqsandriaSi berZnisa Tu elinizebuli
egviptelis ojaxSi. miiRo SesaniSnavi ganaTleba mamis _ leonides _ wyalobiT. mis
maswavleblebad asaxeleben saxelganTqmul klimenti aleqsandriels da filoso-
fos amonios sakas _ qristianyofil warmarTs. devnilebis Jams mamamisi gaasamarT-
arianoba
esaa gaxmaurebuli wvaleba, romelic mRvdelma ariozma Camoayaliba.
ariozi 256 wels aleqsandriaSi daibada. ganiswavla antioqiis sasuliero sko-
laSi mRvdelmowame lukianes, septuagintas cnobili redaqtoris (ix. zem.), xelmZ-
RvanelobiT. fiqroben, rom moZRvarma Caunerga mas Tesli, rac Semdeg ganxeT-
qilebis vaSlad aRmocenda.
erTxel, 318 wels, aleqsandriis episkopos aleqsandres Tavis mRvdlebTan kerZo
saubarSi uTqvams: `wm. sameba samobiT erTia~, e.i. samebis TiToeuli wevri Tanaar-
siao. msmenelTagan Turme ariozi Seepasuxa: `radgan mamam Sva Ze, Sobilis, rogorc
aseTis, arsebobas aqvs dasabami. maSasadame, iyo dro, rodesac Ze ar iyo da igi
Tavis arsebobas iwyebs ararsebobidan~. ase rom, Ze anu samebis meore hipostasi
aris warmonaSvi da qmnilebao. atyda kamaTi, rac maSin didxans ar gagrZelebula,
somxuri eklesia
qristianoba somxeTSi pirvelad mociqulebma Tadeozma da barTlomem iqadages.
devnilebis xanaSi iq morwmuneTa Ronieri Temebi Camoyalibda da axali aRTqma
oficialur sarwmunoebad adre gamocxadda, IV s-is pirvel aTeulSi, Trdat I I I -is
dros, grigol ganmanaTleblis misioneruli Rvawlis wyalobiT. igi somxeTis pir-
veli episkoposi gaxda da haosianTa eklesia grigorianuladac iwodeba.
somxeTis samociqulo eklesia qalkedonis sapirispiro Tvalsazriss miemxro
da fileturi tendenciebi adre gamoavlina (ix. zem. gv. 87). es tendenciebi dRes am
eklesiis specifikuri niSnebia, razec metyvelebs misi oficialuri saxelwodeba
`somxuri eklesia~. saxezea somexi erisa da somxuri eklesiis identifikacia, rasac
safuZvlad msoflio eklesiisagan somxeTis sakaTalikosos CamoSoreba daedo.
bolodroindeli samecniero gamokvlevebis Tanaxmad, kavkasielma qristianebma
_ saqarTvelos, somxeTisa da albaneTis eklesiebma _ Seiwynares zenonis henoti-
koni da 506 wels, dvinis saeklesio krebaze, unionaluri pozicia gamoimuSaves.
Semdeg erTianoba dairRva. saqarTvelos eklesiam diofizitobas uerTgula. da-
narCenebma ki (SesaZlebelia, iranis gavleniT) _ monofizitobas. albaneTi V I I - V I I I
ss-Si gamuslimanda da X-XI ss-Si saxelmwifoebrivadac gauqmda. somexTa ZiriTadi
nawili evtiqi-dioskores moZRvrebas miendo. vinc qalkedonis poziciaze darCa,
is bunebrivad saqarTvelos marTlmadidebeli eklesiis iurisdiqciaSi aRmoCnda
da droTa viTarebaSi gaqarTvelda. aseve gasomxdnen monofiziti qarTvelebic.
VII s-mde somxeTsa da saqarTvelos Soris Zmuri sarwmunoebriv-eklesiuri urTi-
erToba sufevda. dvinis I I adgilobrivi krebis Semdeg ki, 554 wlidan, rodesac som-
xeTis ierarqiam erTbunebianoba saxalxod aRiara, evqaristiuli Tanaziareba Sewyda.
V-VI ss-idan somxeTis samefo daiSala; erma saxelmwifo dakarga, ris gamoc ekle-
siis nacionalur-gamaerTianebeli funqcia gaizarda da sakaTalikoso saydari,
romelmac SuasaukuneebSi, politikuri klimatis Sesabamisad, ramdenjerme Seicva-
la adgili, saero xelisuflebis funqciiTac aRiWurva. ase Camoyalibda somxuri
xatmbrZoloba
xati niSnavs saxes, suraTs, nebismier gamosaxulebas. esaa Tavdapirveli mniSvne-
loba, rac Semdeg gafarTovda, SeiZina religiuri azri da specifikuri Sinaarsi,
iqca konkretuli _ sakraluri da sakulto _ sagnis saxelwodebad. misi berZnuli
Sesatyvisia `eikon~ anu `ikon~, rusuli _ `obraz~. xatis misia RvTisa da yovelive
RvTaebrivis warmoCena, ufro zustad, ganxatebaa. amrigad, eklesiis TvalTaxed-
viT, xati aris sakraluri sagani; ieso qristes, RvTismSoblisa da wmindanebis
ferweruli gamosaxuleba, Semosili madliT, radgan formiT asaCinoebs sarwmuno-
ebrivad saTayvanebel arsebas da mlocvelTa grZnobas da gonebas asaxuli realo-
bisaken miaqcevs. aseTive fasi aqvs cxovelmyofeli Zelis anu golgoTis jvris
niSs, rasac morwmune yoveldRe xedavs, ganicdis Tu gamoisaxavs. agreTve _ wmida
WurWlebs, saRvTo da samRvdelo wignebs, wmida nawilebs da sxva reliqviebs.
kaTolikoba
didi sqizmis Semdeg romis eklesiis mrwamsi da praqtika, aRmosavleTis ekle-
siaTa mrwamssa da tradiciasTan mimarTebiT, calke konfesiad iqna gaazrebuli.
amitom am eklesiis teritoriuli sazRvrebi moiSala da 1054 wlidan igi yvelgan
arsebobs, sadac ki misi mrwamsisa da tradiciis mimdevrebi saxloben. aRniSnuli
epoqidan (XI-X I I I ss.) kaTolikobis dedamiwis nebismier mxareSi gasavrceleblad
misioneroba daiwyo.
saxelwodeba Sinaarss am SemTxvevaSi zustad gadmoscems, _ romaul eklesias
kaTolikeobis mZafri gancda axasiaTebs. igi monoliTuri da centralizebuli
eklesiaa, rogorc kanonikuri wyobis, ise doqtrinaluri TvalsazrisiT.
kaTolikuri aRmsarebloba Tavis sivrceSi mTlianad moicavs marTlmadideblur
rwmenaTa da tradiciaTa sistemas. sxvanairad rom vTqvaT, im mamebisa da im krebebis
moZRvreba-memkvidreobas, romlis madlmosilebas marTlmadidebeli eklesia
aRiarebs, kaTolikuri eklesiac aRiarebs; is locvebi, sagaloblebi da sakiTxavebi,
romelTa kanonikurobaSi marTlmadideblebs eWvi ar eparebaT, arc kaTolikebs
eparebaT eWvi. kanonikuri literatura patristikis xanaSi, eklesiaTa erTianobis
dros, Seiqmna da es literatura (vTqvaT, ioane oqropiris liturgia) kaTolike-
bisTvisac iseTive avtoritetia, rogorc marTlmadideblebisTvis. am or konfe-
sias Soris gansxvaveba imaSi mdgomareobs, rom Zvel saeklesio wignebSi gadmo-
cemul saRvTismetyvelo moZRvrebas anu dogmatikas kaTolikebi axal formu-
lebs anu dogmatebs umateben. magaliTad: nikea-konstantinopolis mrwamsi ro-
reformacia da protestantoba
istoria da ZiriTadi mimarTulebebi
didi sqizmidan sami saukunis Semdeg romis kaTolikur eklesiaSi, ufro sworad,
_ dasavleT evropis CrdiloeTSi, reformatoruli moZraoba daiwyo. ZiriTad
mizezad dasaxelebulia romis eklesiis rigorizmi, anu simkacre, kultmsaxurebis
gadatvirTva, dogmatebis simravle, kanonikuri struqturis sirTule da, rac
mTavaria, papebis sarwmunoebriv-politikuri gavlenis zrda, rasac ukureaqcia
mohyva.
reformatorul-protestantul moZraobas safuZveli inglisSi Caeyara. dama-
arseblad mRvdeli jon viklifi iTvleba, romelic XIV s-Si cxovrobda. misi qa-
dageba da ideebi kaTolikuri eklesiis rogorc Teoriuli, ise (gansakuTrebiT)
praqtikuli normebis winaaRmdeg iyo mimarTuli. igi uaryofda wmindanebisa da
xatebis Tayvaniscemis praqtikas, saidumlo aRsarebas, evqaristiis tradiciul
gagebas (puris da Rvinis gadaarsebas), salxinebels (gansawmendels) da a.S. misi
mizani mociqulTa droindeli simartivisaken mibruneba iyo, rac gamoixateboda
episkopaluri eklesiis presbiterianulad gadaqcevis survilSi. es ki TiToeuli
saeklesio Temis anu calkeuli eklesiis damoukideblobas, episkoposis iuris-
diqciis gareSe arsebobis daSvebas, dedamiwaze eklesiaTa mmarTvelobiTi cen-
trebis gauqmebas niSnavda.
viklifis Teoriebi Tavis droze mkacrad gaakritikes. man da misma momxreebma
devna da lanZRva-gineba iwvnies, magram far-xmali ar dayares da reformatorul-
protestantur ideebs mwvane Suqi aunTes. am ideebis realizaciis erT-erTi nimuSia
saxarebis inglisur enaze Targmna, rac XVI s-is 20-ian wlebSi jon fritma da uiliam
tindalma ganaxorcieles.
reformacia da protestantoba faqtobrivad erTi da igive movlenebia. orives
arsebiTi niSani eklesiis tradiciaTa gadafaseba da Secvlaa, magram maT Soris
garkveuli sxvaobacaa. reformacia, ZiriTadad, eklesiis praqtikis (RvTismsaxure-
bis) da kanonikuri wyobis rekonstruqcias gulisxmobs, protestantoba _ Teoriebis,
anglikanuri eklesia
reformatorul moZraobas, romelic kaTolikuri eklesiis wiaRSi daiwyo, Sede-
gad 1534 wels inglisis eklesiis romisagan gamijnva da axali mimarTulebis Camo-
yalibeba mohyva.
mefe henri VIII (1509-1547) Tavidan erTguli kaTolike gaxldaT da m. luTers
(ix. qvemoT) upirispirdeboda, magram male reformatorad mogvevlina. man uRalata
kanonier cols ekaterine aragonels da qorwinebidan 17 wlis Semdeg eqvsTiTiani
da kuziani sefeqali ana boleini Seiyvara, ris gamoc pirveli qorwinebis gauqmeba
da meored daqorwineba gadawyvita. amisaTvis ki papis locva-kurTxeva iyo saWiro,
razec klimentim, maSindelma papma, kategoriuli uari SeuTvala. mefem papis uari
arad Caagdo, Tavisi Tavi inglisis eklesiis meTaurad gamoacxada, TviTneburad
ganqorwinda da TviTneburad iqorwina. mas mxarSi cnobili saxelmwifo moRvaweebi
Tomas kramveri da Tomas kromveli edgnen, romelTa zegavleniT parlamentma 1534
wlis 3 noembers mefis gadawyvetilebas dasturi misca. monastrebi gaauqmes, xatebi
da wmida nawilebi dawves, saeklesio qonebas konfiskacia uyves, Tumca SeinarCunes
Svidi saidumlo, mRvdelTa uqorwinebloba, saidumlo aRsareba da sxva. mefe tra-
baxobda, rom igi qveyanaze RvTis moadgilea, rom igi qveynisaTvis igivea, rac suli
sxeulisaTvis, mze _ samyarosaTvis. maSasadame, mefem TviTneburad episkoposis
funqciebi itvirTa da eklesiis episkopati gaauqma. papma mefe da misi momxre saero
Tu sasuliero pirebi sqizmatebad gamoacxada da eklesiisagan gankveTa. kaToli-
kebsa da anglikanebs (e.i. reformatorebs) Soris ulmobeli brZola daiwyo. daiR-
vara sisxli da bevrma kaTolikem mowamebrivi gvirgvini daidga. maT Sorisaa epis-
koposi jon fiSeri da Tomas mori.
viTareba henri VIII-is gardacvalebis Semdeg ganimuxta. misma Svilma da memkvid-
rem eduard VI-m loialuri pozicia daiWira. marTalia, evangelur-reformatorul
kursze mas xeli ar auRia, rac e.w. `rwmenis 42 wesSic~ aisaxa, magram, yovel SemTxve-
vaSi, episkopaluri mmarTveloba da Zveli ritualebi aRadgina. qveyanaSi simSvidem
baptistebi
saxelwodebis Ziri berZnulia da niSnavs wyliT naTlobas, konkretulad –
STaflviT anu CayvinTviT naTlobas (berZn. baptiZo `vnaTlav wyliT~). amdenad,
baptistebis sulier cxovrebaSi yuradReba ZiriTadad rwmeniT naTlisRebazea
gadatanili; igi STaflviT unda Sesruldes.
rituali, Tu mdinareze gasvlis saSualeba ar aris, sruldeba baptisteriaSi
anu eklesiis darbazSi gakeTebul auzSi xeldasxmuli msaxuris (diakvnis, xucesis,
episkoposis) mier.
baptisturi liturgia msoflios sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvanairia. igi,
rigorc wesi, areklavs adgilobrivi kulturis Taviseburebebs. zogadi Targi ase-
Tia: Sesavlisa da dasasrulis locvebi (romlebic an spontanuria, an windawin
Sedgenili), rwmenis damowmeba (mrwamsi), `sityvis liturgia~, qadageba, evqaristia,
kurTxeva. inaTlebian mxolod morwmuneni, e.i. mowiful asakSi, rodesac adamians
Camouyalibdeba nabijis damoukideblad gadadgmis unari.
baptistebi cnoben eklesiis madlmosilebas da funqcias pirovnebisa winsvlisa
da warmatebis gzaze, magram, sxva protestantuli eklesiebis msgavsad, RmerTsa
da adamians Soris erTaderT Suamavlad ieso qristes, RvTis gankacebul Zes, aRi-
areben.
SeiZleba iTqvas, rom baptistTa eklesias mkacri Teologiuri reglamenti ar
aqvs. isini eTanxmebian nikea-konstantinopolis mrwamss anu, rac igivea, patris-
evangelist-ormocdaaTianelebi
ormocdaaTianeli anu, berZnulad, pentekosteli aris im qristianTa saerTo
saxelwodeba, romelTa Taviseburebas qarizmatuli ganwyobileba anu religiuri
anTebuloba (siSmage, transi) da `ucxo enebze laparakis unari~ (glosalalia) war-
moadgens. isini dRes TavianT Tavs evangelistebad, anda saxarebiseulad morwmune
qristianebad moixsenieben.
am mimdinareobis warmoSobis oficialur TariRad 1906 weli iTvleba, rodesac
q. losanJelesSi pirvelad Sedga `suliT naTloba~ `ucxo enebze laparakiTurT~.
Tumca `ucxo enebze laparakis~ rituali amerikel ultraprotestantebs adrec
CautarebiaT. amitom zogierTi mkvlevari ormocdaaTianelTa istorias 1892
wlidan iwyebs, zogierTi _ 1901 wlidan.
losanJelesis pirveli Temi rusi duxoborebis, malaknebis, adgilobrivi
baptistebisa da meTodistebis bazaze Camoyalibda. im dros pensilvaniis Statis
ukacrieli sanaxebis aTviseba mimdinareobda da axali moZRvrebis damaarseblebma
qadageba daiwyes: pensilvaniis Stati wmida miwaa, morwmuneTa iq Casaxleba ki RvTis
neba da uzenaesi madlia! mizansac miaRwies: aRniSnuli mxare axali moZRvrebiT da
ritualiT moxiblulma xalxma gaavso. ormocdaaTianelTa Temebi male amerikis
sxva regionSic warmoiSva da mis sazRvrebs miRmac.
ormocdaaTianelobis specifikuri niSani areklilia saxelwodebaSi _ ormocda-
aTi anu, berZnulad, pentekoste. aq igulisxmeba aRdgomidan ormocdameaTe dRis
`xsnis armia~
es moZraoba ingliseli meTodistebis wreSi warmoiSva. damaarsebelia meTodis-
ti mqadagebeli uiliam buTi, romelic daupirispirda Tavisi eklesiis wesebs _
dafuZnebuls anglikanur tradiciebze, magram samagierod axali da mkacrad
unificirebuli wesebi SemoiRo.
u.buTim 1861 wels inglisSi Camoayaliba organizacia _ `moZraoba sazogadoebis
aRorZinebisaTvis~, romelsac Semdeg `qristianuli misia~ ewoda, 1878 wlidan _
`xsnis armia~. am saxelwodebis eklesiebi male amerikis, evropisa da aziis mraval
qveyanaSi gaformda. Seiqmna saerTaSoriso organizacia, romlis centri vaSingto-
nia.
u.buTis sistema dafuZnebulia samxedro disciplinasa da struqturaze, ker-
Zod, subordinacia-ierarqiaze. eklesiebs jariskacebi emsaxurebian, romelTa
ufrosebi oficrebi arian, oficerTa ufrosebi _ polkovnikebi, polkovnikTa
ufrosebi _ generlebi. saerTaSoriso alianss (erTian eklesias) saTaveSi mTavar-
sardali udgas. eklesiis wevrebi samxedro formebiT arian Semosili, _ mundirebiT
da epoletebiT wodebaTa mixedviT, Tumca maT xelSi iaraRs, verc civs da verc
Tbils, ver naxavT. amis miuxedavad, aRniSnuli denominacia (eklesia) diviziebisa-
gan, korpusebisa da forpostebisagan Sedgeba. erTmaneTs samxedro salams aZleven
da ficsac samxedro wesebis Sesabamisad deben. aqvT saswavleblebi, romelTac
kadetTa skola hqvia.
`axalsamociqulo eklesia~
daarsebis TariRi 1832 welia. am dros inglisSi _ olbansa da londonSi _ Tana-
morwmuneTa ramdenime jgufi Seikriba da mociqulebi airCies. ase Seiqmna axali
denominacia, romelic, misi mesveurebis rwmeniT, sinamdvileSi sxva ara aris ra,
Tu ara pirvelmociqulTa moZRvrebisa da praqtikis ganaxleba da aRdgena.
maSasadame, `axalsamociqulo eklesias~ samociqulo tradiciis yvelaze srulyo-
filad flobis pretenzia aqvs.
`axalma mociqulebma~ XIX s-is Sua wlebSi eklesiebi germaniasa da evropis sxva
qveynebSic Camoayalibes. maTi asparezi male msoflio masStabiT ganivrco da es
eklesia dRes rva milionamde wevrs iTvlis. igi dayofilia samociquloebad, samo-
marginaluri eklesiebi
marginalia laTinuri sityvaa (marginis _ kide) da zRvargadasulobas, ganapire-
bas niSnavs. `marginaluri mdgomareoba”, `marginaluri saqcieli~ iurisprudenciaSi
pirovnebis kontrolgare mdgomareobas, kontrolgare saqciels, e. i. cnobierebis
dakargvas da mis miRma myofobas gulisxmobs. religiaTmcodneobasa da sociolo-
giaSi marginalur qristianobas zRvargadasul protestantobas eZaxian. masSi is
religiuri organizaciebi moiazreba, romelTa arsebiTi niSani mocemuli qveynis
kulturul warsulTan, awmyosTan da, zogadad, kulturul RirebulobebTan
konfliqtia. maSasadame, maT izolacia, msoflio anu ekumenuri moZraobebisaTvis
zurgis Seqceva, cxovrebis ucnauri stili da zogadqristianuli msoflmxedve-
lobisagan mkveTrad gamijnuli Teoriebi axasiaTebT. es pirvel rigSi bibliisa da
samebis dogmatis gaazrebaze iTqmis. igulisxmeba rogorc bibliis teqstis uaryofa
(mag. duxoborebi), misi mxolod simboluri gaazreba (malaknebi) da mis gverdiT
avtoritetad sxva werilobiTi wyaros dasaxeleba (mag. `mormonTa wigni~), ise samebis
erTarsebobis ugulvebelyofa (`iehovas mowmeebi~), Zveli da axali aRTqmis
gaumijnaoba (me-7 dRis adventistebi, romlebic SabaTs huriaebr inaxaven) da qristes
gverdiT sxva mxsnelis, sxva qristes aRiareba, e. i. pirovnebis gakulteba da gafetiSeba
(xlistebi da Tanamedrove totalitaruli seqtebi).
eklesiasa da seqtas Soris mTavari gansxvaveba Riaobis xarisxsa da pirovnebas-
Tan mimarTebaSi mdgomareobs. eklesia sayovelTao da gaxsnili samyaroa. misi wev-
rebi sulieri zrdisa da ganviTarebis kibes nebayoflobiT da nabij-nabij gadian.
duxoborebi da malaknebi
duxoborebi da malaknebi erTmaneTis ganayofni arian. asparezze jer duxobo-
rebi gamovidnen. es XV I I I s-is 60-ian wlebSi moxda voroneJis guberniaSi. glexebi
saero xelisuflebiTa da oficialuri eklesiis mRvdelmsaxurTa saqmianobiT
ukmayofiloni iyvnen. amiT ki eresiarqebma, vinme siluen kolesnikovma, matyliT
movaWre ilarion pobixorinma da gadamdgarma unteroficerma kapustinma
isargebles da TavianTi moZRvrebis energiulad qadageba daiwyes. male maT mim-
devarTa didi gundi gaiCines, romlebmac TavianT Tavs `duxoborebi~ anu `suli-
saTvis mebrZolni~, `suliT mebrZolni~ uwodes. amiT gamoxates rwmena, rom isini
wmida sulis matarebelni arian da amave suliT ebrZvian satanas.
duxoborebma uaryves bibliis teqsti da mis nacvlad SemoiRes `cxovrebis wig-
ni~. es `wigni~ arsebobda zepirad da gadaecemoda Taobidan Taobas, romelic gvian
mecnierebma Caiweres da mkvlevrebisTvis xelmisawvdomi gaxda. `cxovrebis wignSi~
`iehovas mowmeebi~
es konfesia CvenSi ieRovelebis saxeliTaa cnobili. `iahve~, romlis damaxinje-
buli forma `ieRovaa~, Zvelebrauli sityvaa da RvTis erT-erTi saxelia. niSnavs:
`myofs~, `arsebuls~, `WeSmarits~. maSasadame, iahve epiTetia, romelic Semdeg ga-
substantivda da RvTis sakuTar saxelad, eTnonimad iqca. `iehovas mowmeebs~ swamT,
rom iahve RvTis ucvalebeli saxelia da igi dResac am saxeliT unda movixsenioT.
XIX saukunis 70-iani wlebis dasawyisSi amerikaSi, pensilvaniis Statis qalaq
alebsinSi, `bibliis mkvlevarTa sazogadoeba~ Camoyalibda, romlis xelmZRvaneli
mewarme Carlz teis raseli gaxldaT. 1879 wels daarsda Jurnali `saguSago koSki~,
romelmac xsenebuli sazogadoebis gaaqtiurebas stimuli misca da saTave axal
religiur mimdevrobas daudo. sazogadoeba 1884 wels registraciaSi iqna gata-
rebuli da prezidentad raseli airCies. 1909 wels `saguSago koSkis~, rogorc
sazogadoebis, mTavari sammarTvelo niu-iorkSi, bruklinSi, gadaitanes. 1931 wels
`bibliis mkvlevarebma~ `iehovas mowmeTa~ saxeli SeiZines da samoRvaweo asparezi
msoflio masStabiT gaafarToves. isini raselistebisa da ruterfordistebis
saxeliTac arian cnobili (jozef franklin ruterfordma 1916 wels raseli
Secvala).
`iehovas mowmeTa~ arsebiTi niSani quCa-quCa da kar-kar siarulia. isini esaubre-
bian yvelas, vinc gauCerdebaT; urigeben literaturas da, visac interess SeniS-
naven, Sekrebebze epatiJebian. maT praqtikaSi udidesi adgili e.w. Studiebs anu
bibliis Seswavlas uWiravs. awyoben regionalur, respublikur da saerTaSoriso
kongres-konferenciebs. gamoirCevian aqtiurobiT.
~iehovas mowmeebi~ uaryofen samebis dogmats da aRiareben erT erTsaxovan
RmerTs, romelsac daJinebiT iahves, ufro gavrcelebuli variantiT _ iehovas
uwodeben; ieso qristes miiCneven RvTis mxolodSobil Zed da pirvelqmnilebad;
uaryofen suliwmidis pirovnulobas da mas `RvTis uxilav qmediT Zalas~ uwodeben;
ar sjeraT sulis ukvdaveba, samoTxisa da jojoxeTis arseboba; swamT, rom daar-
sdeba iahves samefo, romelSic 144.000 rCeuli damkvidrdeba da ukvdavebas ezi-
areba. maT eaxlebaT uamravi qveSevrdomi, romlebic ukvdavni iqnebian, magram mainc
qveSevrdomebi. isini uars amboben cecxlsasrol iaraRze da alternatiul samxed-
ro samsaxurs moiTxoven. eridebian sisxlis gadasxmas da a.S.
`iehovas mowmeTa~ TeologiaSi mniSvnelovani adgili uWiravs brZolas qristesa
da lucifers Soris. ukanaskneli adamianTa meTvalyure iyo, magram ampartavnebis
seni Seeyara da zeciur mamasTan gaTanabreba moisurva. man acduna adami da eva da,
iudaizmi
iudaizmi anu, Zveli qarTuliT, huriaeba ebraelTa nacionaluri konfesiaa.
iTvleba, rom mas dasrulebuli saxe rabinma mose maimonidma Cv.w. X I I s-Si misca.
Tumca Semdegac ganicada cvlileba.
Zveli aRTqma saerTo pirvelwyaroa rogorc qristianTa, ise iudevelTaTvis, magram
mis dedaazrs TiToeuli sxvadasxvanairad acnobierebs. es pirvel rigSi gamosyidvis
dogmatis mimarT iTqmis. iudaizmSi areklilia ebraelTa erovnuli Tvalsazrisebi
da interesebi. misTvis ucxoa `rCeuli eris~ simboluri gageba; am cnebis ganvrcoba
da gaRrmaveba universalurobamde, e.i. erovnuli zRudeebis msxvreva da `rCeuli
eris~ qveS yoveli naTelRebuli da mironcxebuli pirovnebis moazreba.
Zv.w. 929 wels, mefe solomonis Semdeg, israelis erTiani samefo daiSala. war-
moiSva ori saxelmwifo: israeli da iudea. ukanaskneli, ZiriTadad, iudas toms
aerTianebda, sadac daviTis Stodan unda dabadebuliyo erovnuli gmiri, mxsneli,
mesia (cxebuli). amdenad, ebraelebi, dampyrobTagan devnilni da Seviwroebulni,
mesiisagan elodnen da elian erovnul xsnas _ erTiani, Zlieri samefos aRdgenas.
mxsneli ki (gavixsenoT winaswarmetyveleba da aRTqma) marTlac iudas tomidan
unda gamosuliyo. amitom ewoda ebraelTa religias iudaizmi.
533 wels, babilonis tyveobidan dabrunebis Semdeg, ebraelebma ierusalimSi
iahves sadideblad solomonis taZari aRadgines, daaweses dResaswauli xanuka
(~satfureba~, ~ganaxleba~) da Camoayalibes axali religiuri Temi. winamZRvrebma
am TemSi ar Seiyvanes isini, vinc tyveobaSi ar iyvnen namyofi da palestinaSi dar-
Cnen. SeiZleba iTqvas, rom am Temis wiaRSi miiRo iudaizmma, rogorc religiurma
sistemam, Camoyalibebuli saxe.
axali religiuri Temis gareT darCenilma ebraelebma samarielTa seqta Seqm-
nes, romelic dResac arsebobs.
amis Semdeg ebraul sazogadoebaSi konfliqti kidev ufro gaRrmavda. igi gada-
izarda religiur antagonizmSi. erovnuli sxeuli daiyo da daqucmacda. iudaizmis
SigniT (Zv.w. II s-Si) farisevelTa da sadukevelTa religiur-politikuri partiebi
warmoiqmna, romlebmac Toris (xuTwigneulis) mcnebebis axleburi gaazreba scades.
farisevelTa da sadukevelTa arsebiTi niSani iyo rjulis kanonebis zedmiwevniTi,
pedanturi dacva, yuradRebis gadatana sarwmunoebis garegan mxareze.
islami
VII s-is 20-ian wlebSi arabeTis naxevarkunZulze Camoyalibda axali religiuri
sistema saxelwodebiT islami, _ mahmadianoba, muslimanoba. esaa sinkretuli
religia, sxvadasxva konfesiis Serwymis Sedegad aRmocenebuli moZRvreba da kul-
ti. pirvel rigSi aq igulisxmeba iudaizmisa da qristianobis gavlena, radgan bib-
liis kvali, raSic davrwmundebiT, SesamCnevia mahmadianTa azrovnebisa da yofa-
cxovrebis yovel nabijze.
VII s-is pirvel naxevarSi arabeTis naxevarkunZuli warmoadgenda TiTqmis yvela
aRmosavluri sarwmunoebis TavSesayars; aq batonobda warmarToba, romelic war-
modgenili iyo rogorc adgilobrivi, ise iranidan da romis imperiidan Semotanili
zoroastrizmi
Caisaxa da aRmocenda sparseTSi. amis gamo mas xSirad farsizmsac eZaxian. misi
damaarsebelia zoroastri anu zaraTuStra. am saxelisganaa warmomdgari termini
_ zoroastrizmi.
zaraTuStra cxovrobda da moRvaweobda Zv.w. VII-VI ss-Si. igi iyo mazdeani anu
RvTaeba ahuramazdas erTguli msaxuri. ase rom, zoroastrizmi mazdeanobis mem-
kvidrea.
iezidebi
iezidebi anu, rogorc TavianT Tavs uwodeben, ezdiebi eTniurad da enobrivad
qurTebi arian. maTgan mxolod religiiT gansxvavdebian, ris gamoc calke eTnoss
Seadgenen. maTi religia sinkretulia, axlos dgas zoroastrizmTan, magram, amave
dros, masSi qristianobis, iudaizmisa da islamis elementebicaa asaxuli. iezidTa
religiis fuZemdeblad iTvleba Seixi adi (XI I s.), romelsac winaswarmetyvels uwo-
deben.
iezidebi aRiareben erT RmerTs da Tayvans scemen amomaval mzes, romelic, maTi
rwmeniT, RvTis amqveyniuri xatia. Tayvans scemen agreTve varskvlavebs, mTvares da
cecxls. maTi mTavari dResaswaulia `mzis dabadeba~, romelic 20 dekembers aRes-
ruleba. morwmuneTa sazogadoeba or kastadaa gayofili _ saerod (miuridebad) da
sasulierod. sasuliero wodeba ierarqiulia: arian firebi da arian Seixebi.
iezidebis religiis ZiriTadi literaturuli wyaroebia: `gamocxadebis wigni~
(`ejilva~) da `Savi wigni~ (`masxavi raSi~). Tumca firebisa da Seixebis umravlesobas
rjuli da RvTismsaxurebis wesebi ara wignebiT, aramed zepirmetyvelebis gziT
aqvs SeTvisebuli. TiToeul ojaxs Tavisi firi da Seixi hyavs. sakulto nagebobebi,
Seix adis taZrisa da misi saflavis garda (erayi, laleSi), iezidebs ara aqvs.
saqarTvelosa da somxeTSi qurT-iezidebi 1875 wlis axlo xans TurqeTidan gad-
mosaxldnen, meore nakadi ki 1917-1918 wlebSi Semovida. saqarTveloSi maTi ricxvi
dRes 30000-s aRwevs. aqvT saTvistomo da kulturis centri.
`kriSnas cnobiereba~
XX s-is 60-ian wlebSi amerikisa da evropis mraval qveyanaSi gavrcelda religiur-
Teosofiuri sistema, romlis mimdevarni kriSnaitebad an vaiSnavebad iwodebian.
maTi konfesiis istoria aseTia.
indoeTSi gurum mowafes, profesiiT qarxnis menejers, uTxra: wadi amerikaSi
da iq indusTa RmerTis _ kriSnas _ moZRvreba, konkretulad, _ ufal Caitanias
epistole gaavrceleo.
davaleba Sesrulda.
guru Sriala bhaqtisiddhanta sarasvati gosvami maharaja prabhupada iyo,
SemoklebiT sarasvati gosvami, indoeTSi cnobili mecnieri da mravali veduri
institutis damaarsebeli.
mowafe _ bhaqtivedanta svami prabhupada, kriSnas cnobierebis saerTaSoriso
sazogadoebis Semqmneli _ aCaria.
svami prabhupada daibada kalkutaSi 1896 wels. daamTavra adgilobrivi univer-
siteti, 1922 wels gaxda xsenebuli gurus mowafe da 1933 wels q. alahabadSi inici-
rebul (xeldasxmul) iqna brahmanad. guru `kriSnas cnobierebaze~ uambobda, prab-
hupda bejiTad Sromobda da dawera `bhagavadgitas~ komentarebi. 1950 wels man
Tavi daaneba samenejero saqmianobas, miatova coli, xuTi Svili da ganeSora yovel-
bahaizmi
`bahais sarwmunoeba~ axali epoqis nayofia. misi samSoblo irania, damaarsebeli
_ baha-ula. saxeli arabulia da `RvTis didebas~ niSnavs.
baha-ula XIX s-is Sua wlebSi cxovrobda. igi muslimani iyo, magram qristianuli
da sxva monoTeisturi literaturiT dainteresda da mowiful asakSi sakuTari
religiur-Teologiuri sistema SeimuSava, romelsac bahai (`dideba~) ewoda, mis
mimdevrebs ki bahaelebi.
xelisuflebasa da molebs axali moZRvrebis antiislamuri orientacia SeumCne-
veli ar darCeniaT. baha-ula da bevri misi Tanamosagre daapatimres. baha-ula yve-
laze mkacr sapyrobileSi daamwyvdies da sastikad gauswordnen, magram bahaelTa
ricxvis Semcireba ver moaxerxes da arc baha-ulas Seuwyvetia saqmianoba. igi samo-
Rvaweo asparezze gamosvlidan ormoci wlis Semdeg, 1892 wels, gardaicvala. dak-
rZalulia wmida miwaze, israelSi, q. bahdJiSi. misi saflavi bahaelebis saTayvane-
beli adgilia.
bahaelebi Tvlian, rom axal moZRvrebas da mis mqadagebels RmerTma winamorbedi
ioga
Tanamedrove sazogadoebis didi nawilis TvalSi ioga niSnavs fizikuri varji-
Sebis kompleqss, romelic emsaxureba janmrTelobas, sulisa da sxeulis harmonias.
asecaa, magram es mainc garegani mxarea. SeiZleba iTqvas, _ meoradi mniSvneloba.
sinamdvileSi ki, milionobiT adamianisaTvis aRmosavleTSi, ioga aris cxovrebis
gza, romelic STagonebuli da gasxivosnebulia filosofiuri da religiuri ide-
ebiT, kerZod, budizmisa da induizmis TeologiiT, kultiT, eTikiT.
aqedan cxadia, rom ioga, rogorc religiur-filosofiuri sistema, Caisaxa da
aRmocenda aRmosavleTSi, indoeTSi, iqauri religiebis wiaRSi. igi erT-erTia
indoeTis eqvsi filosofiuri skolidan (vedantas msgavsad). fuZemdeblad iTvleba
brZeni patanjali (Zv.w. I I s.). amis gamo iogas patanjalis sistemasac uwodeben,
romlis Tanaxmad WeSmaritebis Semecnebisa da praqtikuli gamoyenebisaTvis auci-
lebelia naTeli goneba, sulisa da sxeulis ganwmenda.
sityva `ioga~ momdinareobs zmnis Ziridan `iuj~, rac sanskritze niSnavs `erTad
Sekonvas~, `SeuRlebas~, gadataniT _ kavSirs, jgufs, jams. igulisxmeba kavSiri
absolutTan: pirovnuli, konkretuli `me~-s ziareba uzenaes `me~-sTan.
sul 823100
Summary
Due to its location at the crossroads of West and the East, Georgia has always
represented a place where different religions and cultures came in close contact with
each other. This statement is confirmed by a number of Greek, Roman and Armenian
historians as well as Georgian scriptures of early mid centuries. According to them, this
part of the Caucasus has always been a very eclectic religious entity. Most important
cultures existing in the region were locally emerged cults of stones, trees, forests or
mountains as well as Greek-Roman Eastern-Mesopotamian polytheist religions as well
as Judaism and Zoroastrism.
In 20s and 30s of the 4th century AD, Christianity received the status of the national
religion in Georgia; however, other denominations did not cease their existence
immediately. Moreover, since mid 7th century Islam started to spread through Georgia
and the entire Caucasus. A considerable part of the population converted into Islam,
though the majority still adhered to the Eastern Orthodox Christianity.
Religious life of Georgia was heavily influenced by events that took place in the Eastern
Roman Empire — the Byzantine — and the Western Europe. Historical sources indicate
that in the medieval period various denominations such as Monophysitysm,
Nestorianism, Monothelytism etc. were active on the Georgian territory. Interestingly,
the Roman Catholic Church had a very significant influence on the history of Georgian
culture and identity. Its missioners practiced and propagated Catholicism in Georgia
since 13th century. In the Early 19th century, Lutheran Germans, who were resettled
to Georgia by the Tsarist Russia, were actively engaged in the cultural and economic
life of the country.
It can be suggested that the world religions that had existed in different forms in
Georgia before, still continue to exist today. For example, about 300,000 of Georgia’s
citizens are Iezids, with religious roots in Zoroastrism.
Following the collapse of the Soviet Union, there has been a widespread and intense
activism dedicated to defining identity of the Orthodox Christian Church as well the
Georgian nation itself. Slogans like “Orthodoxy is the religion of all Georgians”,
“The Orthodox Church and the Georgian nation is the same” became popular.
According to the same logic, not following the Orthodoxy meant not being Georgian.
In Christian theology, such attitude is described as phyletism — a phenomenon
denounced by number of Church congresses and labeled as heresy. However, in
contemporary Georgia, “Ecclesiastic nationalism” is clearly a characteristic of number
of representatives of the Georgian public as well as religious establishment.
Unfortunately, the above slogans have been successfully portrayed as truly Christian,
and have brought some serious religious excesses and even violence. With the pathos
of Orthodox fundamentalism, pogroms on some Orthodox, Jehovah witnesses, Baptists,
Pentecostals have become frequent. Such facts inevitably discredit not only
the Orthodox Church but also the state itself.
One could think that the ruling elite of Georgia do not realize the importance of such
facts as a political threat to the country. Law enforcement agencies are keep silence,
and sometimes even promote acts of violence. Even some MPs label Jehovah’s
witnesses, Baptists and similar denominations as forces that pose danger for the nation.
Disinformation about their huge, and clearly overblown, numbers is being spread
throughout the population. Reality, however, shows the opposite picture: according
to the information found (through interviews of the leaders of these denominations)
the number of so-called sects in Georgia does not exceed 0.6% of the total population.
Thus, anti sect hysteria in Georgia has no tangible ground.
This book intends to review principal issues of theory and practices of different religious
organizations active in Georgia. Particular focus falls on Christian denominations.
The author attempts to describe internal and external nature of each denomination
and focus on key aspects of their importance. Looking at different religious
organizations from this perspective will promote and cultivate the reader’s impulses
of tolerance and respect towards them.
Sinaarsi:
Sesavali 3
„religia“ (3-5), rwmena (5-6), suli (7), suli da sxeuli (7-8),
RmerTi (8-12), religiis warmoSoba (12-13),
religiaTa klasifikacia (13-15), religiuri organizaciebi (15-17),
saqarTvelo religiebis gzaTSesayarze (18),
religia dRevandel saqarTveloSi (19).
Tavi 1. qristianoba 20
zogadi mimoxilva (20-21), pirvelwyaro (21-23)
marTlmadidebloba 81-88
zogadad (81-83), struqtura da kanonikuri wyoba (83-85),
sqizmaturi eklesiebi (85-88)
INTRODUCTION 3
Religion (3-6), Faith (5-7), Soul and Body (7-8), God (8-12),
Birth of Religion (12-13), Classification of Various Religions (13-15),
Religious Organizations (15-17), Georgia on Religious Crossroads (18),
Religion in Today’s Georgia (19)
CHAPTER 1. CHRISTIANITY 20
Overall Summary (20 – 21), First Sources (21 – 23)
Divine scripture 23 - 33
Public Interest (23), Title (23-24), Structure, Content and Authors (24-25),
Non-Canonical Books of the Old Testament (26), New Testament (26),
When Was the Law Formed? (26-28), The Basic Questions of the Biblical
Science (28-29), Scriptures, Discoveries, Conclusions (30-31),
Georgian Translation of the Bible (31), Biblical Language (32-33),
Print and History of Bible (33).
Orthodoxy 81-88
General Overview (81-83), Structure and Canonical Order (83-85),
Scismatic Churches (85-88),
Islam 181-194
Buddhism 205-209
Krisnaism 209-212
Baha 212-214
Yoga 214-216