Ngirdas Matulevicius :l) ,

i,,
irt

f
ai

Mezo$
Itu
ai
rfi

!-

LTETT]VA [l-
ik
)e-
v-
)C\ruil arnZiuje tr-

lt11-
lrE
lo-
I,
!ri-

Lietuvitltautine ni-
rie
blo
rn.

padetts Fi;
rL-
)s-
lis
ki
61-
Ie
pi,
f5-
;:
l5-
[''o
lta

uo
v.
1"o-
ito
fa=i\ isE
\ty itu.
nai
Vilnius,,Mokslas" tg8g
.)
J
BEK 63.3{2L)d6 {VADAS
I\da S{7
1 il<oniErcich Freussen)'
1701-1918 m. gyvavusi Prusijos karalYste dalis' XVitrI a' galutinal vir-
kurios valdiioje b";t }i"t"vir1 tautos
to karlne-policine monarchija'.testanti5ka tarnaujqndia klasiniarns stam-irrqjtl
-;;";ijos
Recenuavo
icrnvaldiiq trrt"r"u*mJ.'K;6',F
ialis, ji buvo poiitiikai
;;;r:, rn. dr. Leonas Mulevidius' ir nuo vokietijos, tuo r:retu
istori,os m. dr. Antanas TYla izoriuota ir nuo r..i*T*irr.oi Lenki.los, kurija triuteroniikai Prhsiiai
buvusios pcpieiiaus ltakoie' R'om9-s
(l(ryiiuodiq) ord;r:o *Z-
ncpripaZino teisiq i filrtiirt'Sm-Voii"eiU sicke idejiSkai p;'1i;sti
kariautas Zemes, tiOei"pt*iilr .ra:Oovai
Iki 1871 rn' (Vo-
savo istori"n.s pruteiuii*. tti'pnnti suverenurnE' valstybe' nuo 1871 in'--
kietijos irnperijos t;;tkitilt;|'ji buvo"atskira
-i"A"t""ti "vatrstybe' XVIII a' pirmojoje pu-
Vokietilos vidine km2 plotq, gyveno tik
s.ie karalyste "Ze*i*Jpi"'IZOOOO pusejl (po t77'2 .i1ry" m' I'enkiios ir
;i;0iii;0'.ffii"i,+. xvfti'i'-antrojoje t paoafijirno ir Austriios ipe-
Lietuvos valstybes, ;;; e"tpy5i1x91''
iki 193500 kr t' gy-
.',j;f#t:';r haro) ios t"iit.tlju iS'lpt"to *uidutlgvietoj
rtinvsl.i,s Pm-
ffi;Ldil" iki 6 milijonq, vaidovas "karatrius
rii"l"" i*tii tiiuluoti,,Prusijos karaliurni"'
kurfiurstystds ir lrtsijos Luni-
l)r[sijos karatryst6 susikire ii tsrandenburso iraldovas Fryctrichas 1I[ ui p rran4
{,,rikitvsla)sj 11525-1701 ;:i;'iJi lios vafttyU"s
l;;:,;;i# idd;v"t.l ri*'ii a,.,'ttijor valdo'o. ir Sventosios Romos imperijos [V'-
kiItii0s) irnFcratorj.aus L"";"iJ; i-eavo.karaliaus titulq (pasivadino Frydrichu tr'
"rirJ#I"t"re-"; i3 pradiiq kunigtikityste, lkuria r'-duri-
,,karatirrnri prusijoje,,). -_
siavq zemese' centras Erani-
niais amziais vokieiiq f;;;;tt; ;itil"utosl'Palabio
kiti miestai: Berlynas, Franirfurtas prie
lr.ras [vtiliau --[uiiil"iliyrt"je (plotas apie
pavaOintas*"BiiriO""n"tg"); km2) ],sigatejo
( )(l.rio. 1415 m. pr""i""U-"io '10 000-
(kurtilrst)'rczidavo Berlyne X539 m'
llrrlrcncolernq dinas6ia; nuo 1?SO *. kurfiursths
lir.ritc buvo ivesta liuteronyb6'
Frtsai;
Pr[sijos kunigaik3tyste (dar rradinarna Kunigaikiiibkieji n*l-
I lcrzogtum ,preussery" piotut at 500 km21.-
il; ii;;;hii;f ' vi'*u ( a r mia,
-iis!F!q.*er \"ye ty ('
l:",91i*. i^I^uj*,y^be,
1",: I'^ Y",:**i, 3: ::
i'';II iL,' li'*i;dd;" :
-w
5"uxilT-,i:-
i\i, J ill'r o l" oili-J ""'pr" sto g- ilfr. :i, r<91n i-e;r51 "\*1*1?ii?"
:
9'itl::l - T:*:otit?
pll'i-
],"-"T:*1
prrsais (Karalilkqja
't:;;
l",l: #;;-;"d;;*i r<*iuristaisihis
t

;;i.- Si' r,eicogyste susidare q. Y"5i:duu,:11,:1,-0,:y?i113,"

-ii 152sprotestantiiha triuleroniiki
-ia^-t;^-i^

lr() i,r " :,ekuliarizacijos

ior -;r*""]",j
i
"irto j a su Branclenbutgg
-t-1i]3]'
l'i,,,,, 1 i'b?;.';"rift;" uni
-giinoenburgiedio gimines kunigaikS- \g1f1li1:-
tysrc (pasil:aigus Aifi;;.il;
ii"i:ii. Prrlijos kunigaikitvstes sastE- paveldedavo
;i,;"'
";ft;.i"i
i.,iirii,|r1it;.' rtt fOb7-1660 m. buvo Lenkij,os--haralystes vasale'
ni. nepriklausornos valstybes scstine i3 Karaiiaudiaus buvo
I Ii,rr l.ralirame apie XVIII-XIX a, teritoriiq nuo -v1 s10s iJri Klaipedos'
t' y'
orctino (bJs cher Orden), r'eirau Prusijos krrnitaikiiystds teriio-
Irrrvu:rlri V,rli.ieiiq papiito
,rl,r, \"ur,j,rrrrc Frrlsijo.,- iJtuttiuisir Rvtq Prusijos 1:1-g::g:1t'::,-i:tl:ku
rrrr. l{tl.'r rrr., kai sl-,sioare iylrl Fi*iiot pro"lncllaj terminus; kai:el-l-1}s^:
lieiia vis4
lr'r{riil,1111)0ll (llll} vaciiname Pru.sijos karalyste'
Nl h{ rri't(oltl ltt) llll
(C) ,,Mokslo" leidYkla, 1989 r,rlr;lylrrl, vis;t karalyste' ;.';] zu fjtu"'a""uurg"' iq pavadinimai
t,l,ri,i,rrr t.rit()ri.iai aOrninistriclnlai vienetai, iitorinlai ir geografiniai. p' 51-54'
,ri,,tiirrrrrrri slcyri'je ,,niazr"ii-il.l""iru"i:u *Vlu a' pirmoj-oje-puseje",
lt,lli l '!.lo (ll).1'lll \
" 3
l){,rk(}ita i Berlynq. issipletusioje valstybeje sumai:ejo gyveni-ojq
lrltrrviq Aatis ir-ltaka. Nutr0ko tiesioginiai ry$iai su Didiiqja Lie-
Irrv,r. I.iuo XVII a. vidurio kunigaikstyste fakti-ikai buvo Branden-
lrrrlg11-[)r{isijos jung'c;nes valstybes autonornile dalis, je valde
I lol ro rr loiernq kurfiurstai,

l,r.rrsijOs krinigaikitystq sudard trys sritys: 1) Sernba fscr-rnbia, Sam]and, Sam'

l,1,,rr; <:r,ril.ras Karaliautius; ldjo Semba ir Lietuva (jq sud.i16 Nadruva-i{cdrol'vio,
\(r(,r(U('n--ir Skalva -scatowia, Schalauen) bei gretiinos baitq iemds (Zr. baltq
rr.nrkg lcmolap!) iki sienos su I-ietuvos DidZiqja Kunigaikslyste (LDK); 9 vatrseliai);
.,1 Nirlirrrga ( idttsngic, Natangen, centras Baritinas; idjo buvusios prrlsq iemris:
I'Ji)t,rngir, llarta- Bartha, Bar!.en- ir Galinda Galinden; 13 vaistybiniq
-Galindia,(centras Zalfeldas; teritorija
v,rlsiritl lx:i 2 privat[s feodalq valsiiai) ir 3) Oberlandas
r lrit'tris nuo Fasargds (Pasar6; Passatge, Pastqka) upds, be tq iemiq' kurios buvo
l,,.irliijr>s karallaus l,.nas; 12 valstybi4iq valsdiq ir 3 privattls feoda\ valsiiai).
llrr,1.l.rrrrl1s buvo vokiSkiausias (9 vokilki valsilai). Jame (6 lenkiiki valsdiai)'
ylr,rir Notangoje (8 lenkiSki valsiiai), gausiai gyveno ir lenkq. Vokiediq istoriogra;
tijojc neretai minimos keturios sritys: i3 Sembos isskiriama Lietuvos (centras [s-
r r rl is) sritis. Luominiq suvaZiavimq ir rinkimq i landtagq intelesais Sernbos [su
Lrr.lrrva) ir Notangos sritys sudar6 Zemuiinq Prtrsijq (Niecierland), o tredioji sritis
r',rrlinirrrra Aukltutine Prusija (Oberland). Prusijoje buvo keturios vyskupijos: kata-
lrkii;krrji Varmds (iejo Pietq ir Centrind Varmd, diduma Bartos; iki 1772 m. buvo
l,r,nkijos autonomind daiis, kontrreformacijos Prusijoje iidinys; nuo 1466 m. i Pie-
lrt V(rrnr() k6ldsi lenkq kolonistai, kitoje dalyje daugumq gyventojq sudard vokie'
,r,ri), Scrnbos (iejo Semba, mineta Lietuva; vyskupas rezidavo Zuvininkuose, vok'
Iti:;t'ltlruuscn, dab. Prjmorsft), Pamedes (Pomezanija; Pomesania, Pomescnien; lejo
lrkrrsi ku-nigaikitystes teritorija) ir Kulmo (Culmen, Culmerlandi Iki 1772 m. pri-
lil,rusc Lenkijai). Prusijos kurigaikStystds gyventojai: Iietuviai, prtsai, kur6iai, len-
li,ri (gyvenantys Mozurijoje vadinami mozrlrais) ir vokiediai. Iki XVII a. ! Fru-
:rrj,1, ypad i Moziirijq (Masuren; Ienk. Mazury; plotas apie 7000 km?) ir katalilds-
li,1j,1 Varmq (plotas apie 4000 km2) vyko lenkq kolonistai. XVII a. jie sudar6 be-
vcik r/o kraito gyventoirl. Vokieiiai senbuviai (nuo XIII a. ekspansijos i prirsq
i1';111'5-! Prusq) daugiausia telkesi kraito (iiskyrus MaZqje Lietuvq) vakarlneje ir
lrir.lvakarin6je dalyje. Iki XVIII a. Prtrsijos kunigaikitysteje jie sudard g)'\'entojq
ilr,riulnE.

Auk5diau minetomis sElygomis susikioste prrlsi3koji-lietuvi5koji

lrolitine kryptis (vadinamasis lietuviSkasis skydas): valdantiosios
kluses ideologai eme skelbti, kad Prusijos karalystds rytineje pro-
vincijoje (Senoves Prusijoje) nauja tauta susidare ne iS Vokieiiq
orrlino riteriq, o i3 autochtonq, tai yra senrljq prtsq ir lietuviq,
l.rip pat i5 kulttringq vokiediq kolonistq. Karalyste esanti teiseta
rrc kryZiuodiq, o prusq istorinio palikimo paveldetoja (juk jq var-
<lu ir valstybe vadinama). Kadangi prusai buvo jau i5naikinti ar
rlirlrrma suvokietejg, visuomenes demesys savairne krypo i i5liku-
sius prtsq giminaidius lietuvius.
XIX a. pirmosios pits6s burZuazin6s liberaiines krypties vokiediq istoriografi-
i()s atstovai romantikai J. Foigtas, A. Kocebt6 (Kocebiu) idealizavo prrlsus, smerkd
Vokiuiitl ordinq ir popieZius kaip religinio fanatizmo skleiddjus ir agresorius. Anot
jry, pnisai kaip tauta neZuvg, jie tik sumi5g su atejrlnais vokieiiais ir suvokietejq,
susidariusi nauja tauta naujieji prusai; ji sukurusi aukitq kuitnrq ir stipriq Pru-
:iiios valstybez. Sitokla- oficiali propaganda nebuvo nuosekli. Praktiniame valsty-
lxis gyvenime, stiprejant jos ltakai uZsienyje bei vidaus politinei ir ekonominei
2 Voigt J. Geschichte Preussens. Kdnigsberg, 182?-183S. Bd. 1-9; Kotzebue A.
I'r'cussens dltere Geschichte. Riga, 1808. Bd. 1-4.

E
J
 Brandenburgo valclovai' lrykstant
si$t€ri.1i, kuriai i3 sostines Berlyno vadovavojq ir Mazosios Lietuvos gyventojq' nacio- ttt<lsLieiuva.Taipatvirtinapopie*iaustrnocerrtolV}egatoMoEle:lcs
'akias 5. l{u,c 1732 m. Frrrsijos *eure.:ia-
i.:.olonrizaciiai, Aiae:o r<it'ai"auet'1,^'iil
"nei ;;;ilp; vilhelmo tz/.6 *. Kiern l'j-
laliire sccialind priespauda'
lrirLose Lietuvos pto,tio-"iioi
i! 199guvos iemes vadjnarnos I-i!.h*avie
}vIr:rrografijostikslasistirtiPrusijoslietuviqtautinepadetl tttu, K\ein Litauen,
preu,isiscrr Litt-hauen, Little Lithuania,
rr"il"pilnii"*. -lsitvirtiniuro laikotarpiu, tai yra ;l;;;,,rj;;;;;, Lithvaniu,- o Sios provircijcs su visu Sembos pusiasaliu--
feotia,li;rmo irirno paskeibimo (1701 m') iki Lletuvos vard4 vartojo ir
n,.io savarankiSkos'p;;i;'ijtl-, faralys]es ,'irrrnbra 6. XVIII .rlO"ty3. Maiosios
atskleisti socialines' ^. jau ,-^llv a. R. Bekas lie-
baucfiia.vos panaitinirnJ-'(tgO'l m,1. Meeiiiama s4lygas bei prier'o- ,i.'iiiil""uu7, tergqs,'k;c"ji" buvo zinomas 8'^M' hlcilrnas
ekr rr ;alnes, politines,--f..iit"in"s'ir..reiisines ,.,ui,i""lyu""iq pT"rq ".olno vien lvfazqjl- L;eir1v1
ncs, kuri:as prusi3os*"ka;;t;;G; valdiia ir*
vokietirtr f.eodalai sudare :t,Viir li] p*Oiio:e tietuv;q. krasrq^vatlino Karal,ik4javokieciq Frusq Lir:tuva
ir ni,.'"rrlojo puru,r*il*oi-l';i;;i'l
- - asimiliacijai' Tyrinei'imo teritorinis (;l;,:;;;;.iir-Nini',tic,tte-i ii,narenln. Dauselis )tl1\.a, istori-
M;#ios Lietuvos brand,olys -iietuviq I-ietuvos Lieiuva. Oficialiuose'rusiios
ob rek"ta,s daugiausia ;. ir i,,i, i,,iliojr_i--pr'sq Lietuva arba"
iiili"ii:",*;fi;.r xvlil a' svve-ng pirniiausia
dauguma Prusijos
ir reikia epibreZti i,,;;,tii'i.'6;;'*idiios ,u3tno*" nuo 1815-1BxB rr:' administracir'rrjs re- jq
kurl buvo lvarrlar "oOi"^*-.-Todei l()rr)os sios dvl uq.rottt vis rediau' vartojainos'-Prusijoslietuviai'
iil-xvliia. Frnsl;os*lietuviq gyvent! rerilorijq bei kaip ji btrvo ,,ir,,,,rn,,"en veikejai savo kraStq daZniausiai vatliilo Maiqja l-ietuva'
yra.vartotini'
vt.Cinama ir nustaty{i, kt"'o l'S Tq pavaainimq o jos gyventojus lietuvininkais'
i{uo iGnB teisinir'rose- clokurnentuose Pru-
*. f"i"tlpt-.rafitvfiOi -
Lletuvos provinciia. {Prouinz Litihau- lletuviq einografine grup6' Susifornavo I{V-XVI a i6 seeo-
siios lretuvl,l zemes*;iarr.t"s Aembtern), I-ietgviska apy-
l,i( lu\'lninliai
-
virtu:;ir1 lieiuviais ;;J;il-; skatrv}1
'(vadinarni riakeriniais iietuviais)' "'aka-
Z'ii"U.i-"igt*ir "ti*fliiu (fgron ische*n
{.ietuva (Litauen}, Frtasq Lietu- 'r,j.
rrrrirl it'rnaidlq, vdliau ."fi"itte:"ti'l prusq- (sernbr'f irariiiniq !^a.{:--il':ta"riniq
no-
sarde (Littctuischet;;;t;rt ;-tiesiog.labiau Matqia l-letuva (KLein pir*otiot.pus s kovas su mazovieiiais perslk616
r,rnrtLt; ii galindq, L,tri" pui XIi a.
va (Preussisch 'Litoiii)',l *slii"i" - 1li|rrrb,y); taip pat is pr-usrl ir *titt"iq
kurle iB OrCino valdq br:vo i5-
liet;viq'-bego
] L:etuvE'. -{'-Ochmanskio
Litthauen, K)ein Litauen)' \('r;! i l,i('lu\ios clidZiqjq f".tiiguiftlEiU arba patys
,,i,,,i,,,i|i""i-" ,.ilitu"-tiip soob. baltq,-o ilgainiui griZo i-MaiEiq Lietuvil.
tseje, apskrities (nuo 1618 m' Hauptamt'-^lietuvi5kai
gai butq pagrinclinis vals-
'1815-1etg ni' reformq' Istoriografijoje "L (Jad;in;;;'t Siaur6s raliarirLi.q su-ciirr;q; be jq'.XiII .a' pabaigoje
r'l' i,,, i, lotvinsiq
,,j,i,, ir;iio'srrouiiq volc:eiirl grobikai apgwenrlino scnrbos siaur6s val<ant kampe'
di.r) statusas galutinai't"""^lr"t-i"t.t'per 'airttit tais) vatlinami apskritirnis ir lcalbant kelis iisri.meiils l5laikd savo kalb4'
' ai*f"g-iikai Zemartijclie
neretai Hauptamtai tr"rJvj.juir*'""Jirru-i l.rris !in1as yadinti S"a"tiil ?u*po; ela"iie
ni vie-
nno xVII a. apskritimis Xvt a. antrojoie pusdie i3 l0 suduviq Sokeiq
apie l6tB_lBre ]n. ruiliol'J.pi iiptitq inititucijq bei pareigybiq' LDK i,,,i',",'i,r,'" paproiius; dar
pat pieiiniq kiriit} (susiiiejo su iemaiciais)' ii
vaclinami valsiiai, oorr'ir"""*f,ii.i. apstiieiq r,,, .r.rnokeio vokiskai {'f.ip iS
liek tiek
iki 1564-1566 m, rero#q^i;;;#;"* vilneiai buvo neslabilts. Dokumentuose tas ;-,,",,;iiii;;-i; UZnemunes'rt"t"Iri.i karo belaisvirl ir pabdgeiiq. Sulietuvejo
Sioie knygoje Hauptamtas Zemdlapi-
Dats vienetas .raAirru-ar-iai apskritimi, tai.valstiurni.
vietoj vokiediq ordino kom-
rr,.trqi vokiediq
" ir mo"u.r1---iG;k-t1-. gyvenaniiq'Moinrlioie;
Vopletiq -ir' etnin{
ordino' r'eliau Frusiios
+:li#fi;;rr.iiir,r,-'. i;d'_;;ileiumi lsusiaare "isigaldjo XiK a r,' N"p"l.*t ,rof.lJi.l--f"oclalfr" politlkos,
jotvingiai' prusai
r."i"ro--tliilitt rtuip upttiili"t ptut'"t
ttrriiu ir fostiiu). ' vpat ';"l,rt.
i,,i,,i,r,litEt'Jt"s Siaurines Jal=i"n-g'.'""tojui kuriiai Pilsote, lamatai,
dalis' ne tiek vokietdjo
i#'l i:uliil-kieis pirmiausia reiikia apygardq' rajonq' rl.l ivairiq prieZasiiq it uqfyu..^,f Zia, ptieli"gai negu pietine
t'r sirlcntrOlo;, kiek susiliejo-su'giminingais ir gausesniais lietuvjais'
Lietuvos var-
Bene pirmasis Saitinis, kuriame^minimas Maiosios
das. vra Sirnono i;;;;;'t*itA fSeO ar i531 m') Xl/i p-irrnosios
.a' (sudauer) Sis pavadinirnas lsigalejo ir DidZiosios T-ietuvos istoriografijoje
iiia"t'tlrJriitff':ili.",1, rii-oruvi_r'.. ir
siauriniq srduviq t,,,r liteiaturoje (jau V] fuOrta vartojo MaZosios.liu,i"yot
provincija
vard4)"
11 (plotas apie
gyventq krastq :is vaii"a -ltgiKlein Litaw b' Lukas bavidas (1503-1583)
skyre j4
I ictuviSkq Zemirl brancluotrys
-
Lie_trl-,'os
lietuvirl gyventq tiiti vadino Maiqja l-ietuva' taip rrr riiid'rr#) apeme'UL a uptlritis: Klaipgdos.fM,gnzel),,TiILds {TiI-
. ,,, ,r,,frii boietsk), Ragainis (Raqanita, R.o.gnit, NeinonJ ir {sruties
nuo LDK.
,,/f ,u- jsiue io; Insterbur'g, Cerniachovskj. Vartojant Maiosios
Lietu-
K.Forstroiterisi3keLerninti,kad,,vid.uriniaisarnZiaisdaiisR'y-
t,,r'-t."tmi"q, iia teritoiiia (arba clar ir su T-abguvos (LabeEott're'
f

tu pr*siios teritorijJs vi.isr.ui nebuvo vadinarna Prlsq Lietuva, Maiq'

'iiliLi"t""a,,,
;x 'Lrffi;; o s. Grunau Mazqja i ietu_va vadinqs sriti !, l(rrru.se A. Litthauen und dessen Bewohner. i(onigstrerg, 1834; Preussisches
Nuu"i, nes es4 suduvos ieikojqs Semboje (prusq
iurp cuoai"o i, r.-K- jis Bd. 1. Erste H?iifie' N 143'
lrrl,.rrrrtlcrtbuch. Konigsberg, 1882.'K-254o,
F;iuii"ii"ri. nekre_ipe dernesio ar nezinojo, kad K-1040, K-1076, K-1096 ir kt. Iriser E.
,i.5u.i?Lilo;"; ;; r;it-7"-"ruitui-^i<_eoo,
S"-ne,-kuip irlt!,-sirdare ne tik sembq' bet ir vakarinirl lietuviq
Winkel)'
l'r ui;rii,r I(,rrten. 1542-1810.
t
Stuttgart' 1982'
uraiier und heutiger Zustand. L6'tzen, 1912' S' 367, 410.
Zemes. O padioje S"CUoi" yra Suduviq kampas {strdouer A. I(rauzd
Lrtt,ortus ,q.
p".ntt"ft"" Volkszahl uncl Sprachgebiet in den europdischen
"-reusz;s
It /locr:Jih trl. Der
kuriarne gyveno ;6;i;i (aple juos i<albama toliaru).
buvo ',t,r,rlr,n. llt'rlin, 1869. S. 58,'kalbos
60, 226
rase, kad skalva il Nadru.va lau nuo XIII a. viclririt vadina- r, /istry;,s P, l.ietuviq kilm6s, budo ir savybiq tyrin6jimas. V', 1986'
' :ilr'/.
Chronik. Krinigsberg, 1876 Bd 1' S 69 / Parenge V. Maiiulis' V", 1966' p' 24'
t
3 Grunou S. Preussi.sche
"d."tiri.tlurig rrl l)rusr] halbos paminklai
L Forsireuter K. rj* - und Litauen
a"r" Greize zwisc'hctr l'rtrtlssen n l,rovinz Litthauei terminq vart-ojo, pavyzdiiui, B. ZewE (Gervais)' A. {ra9-
und l-itauen
seit 142; llap. XO"igui"tg. f-gaf. *f. 7Bi Forstreutcr .li. Detrlsclrland .,..'A.Roge,V.Vydtrnas,H'Hofmanasirtiti,otarybindjelietuvlqistoriografijoje
im Mittelaller. Kriln; Cr'rz, 1962' S' 1?' , rrri. r,,rrloti J. Jurginis, P. Zostautaild.

6
Labistt12, Polesk) apskritimi) apsiriboti, kaip ncrctai buvo daroma,
negcirma, nes iietuviq gYveno ir ui jos ribr-i" l'yrinejant Prusijos
.,t*1,-1rrre i:;totlja., teisingiausia ju gyvent4 terrtorijq vadinti MaZqia
I-iet,r.rl'ar Sis pavadinimas ap.ma vis4 iietuviq gyventq kraitq' api-
b[dins i! ir tautiniu, ir geograflniu aspektu. Frusq Lietuvos vardas
krasto priklausornybg, istoriografijoje kai kada
rejskra iik poiiting-provincijos
plasme. Sioie monografijoje dainai
velrt-oras Lietuvos
varic,lamas ir Saltiniuose minimas Lietuvos provincijos terrninas:
neretai duomenq turime tik i3 jos valsdiq ar apskridiq.
h,.fr,todologines gaires lietuvil+ tautinei padr:diai Frr.tsijoje
tirti vra marfsizmo-ieninizmo klasikri veikalai. K. Marksas ir F. En-
gelsa.s XViII-XIX a. Prtsijos vaistybg apibrlctrino kaip kolonijing,
iiutq prispaude3'q, virtusiq reakcijos ir rniiitarizmo lsikunijimu; pa-
rode, I."ad- visos karalystes--Hohencolernq tevonijos politikos pa-
grindas yra vienintelis principas: tarnauti vokieciq junkerijos in-
ieresams',3. Marksizmo-leninizmo klasikai grie2tai smerke Prtsijos
vlirlausybes r,-ykdytq kitq tautybiq gyventojq priespaudgs politikq'
V, i-eninas, pasisakydarnas pileS piievarting arba privilegijomis
besiremlaniiq-asirniliacijq, pabreZe, kad is nacionalines priespau-
o"r i*."omi i3sivad,ooil"'tit panaikinus socialinq priespaud4ra'
\iaciovaujantis pazangesne metodologija, buvo imanoma i3 nau-
jo lvertinti senosios, daugiausia vokiediq, istoriografijos i$keltus
faktus.
Fmsi.jos valstybes istoriografija i3 esrnes buvo apologetine.
XVIII a. vokiedig istorijos moksle, oficialiojcje propagandoje bu
vo t.eigiarna, nor; ir nenuosekliai, politine prrtsi3humo.ideja, visi
r"ronauihiios gyventojai vadinami prusais (ne tik pashutinieji pru-
sai 15- jr] iut ot ietelg pallkuonys, bet ir lietuviai su vokiediais), taip
pabreniamas jq skiitirpas nuo kitq vakarlniq vokie-diq valstybitl
[yventojq. potitlniais sumetimais dangstantis prIsiSkqja-lietuviS-
ir
fiiiu pr6iine kryptirni, b'vo nemaiai raSorna apie lietuvius.
Be to, susidomejirnq iietuviq tautos praeitimi, jos kuitura, kal-
ba skatino ir svietrrno epochos idejos, kurias iikele buriu.azines
t: Dauguma MaZosios l-:ei.Livos topoi)imil ir itidrorlim4 bur,-o lietuviSki, pieti-
neje ir vaf,arindje clalyle daug buvo prtsi6krl, pietrytineje - Siek tiek lenkiSkrt;
voiiikri maZai, uikariautojai .iau esamq beveik nekeitd. Hitlerininkq vieipatavimo
laikais, iki 1938 m. widurio (kai nesuvokietdjusiq lietuvininkq maZai beliko, priei
lietuviq visuomenes velkdjus imtasi smurto, o lietuYiri kultura buvo naikinama)'
2000 toponimq ir apie 500 hidronintrl.
- 13 daugiauirkaip
pakeista
Engelsas apie reakcingEii prnsiSkumq. V ' 1!146'
Nlarksas
r! V. pilnas raiiq rinliinys. V., T.24. P. llt), l2{)- "1?":1, 127-128.
.Leninos 1983.
lri l.L.nkr] enciklopedijose raiorna, kacl 1410 nr. irl rrrahlairq 270 000 Vokiecirt
ordino valstyb"s gyt"trtoiil apie 140000 buvo pr[sai; micsttt.sc itl or,,vcno apie 100/0.
Manoma, kad jie-jhu
'grupesXVff a. pakankamai suprato vokiil:.r, \crl.('jL' nereikejo. Pasku-
tiniqjq prtsq nuitojo kaibiti gimtqja kalba (dau:'ratrsiai Semboje) turbtlt
XVIJI-a. pirrirojoie puseje. Favieniai seneiiai pmsilkai Sr.:itrto.ie <Jar kalbejo veikiau-
siai ir veliau. Zr.: irrusq ]<ali:os pamlnklai. P. 26; Saba!rauslicts A. Mes iraltai. K.,
1986. p. ?3; plg.: Gerullji G. Zur Beur:teiiung cles altpreussischon Enchirldions. Strei-
berg Fes1gabl.-Leipzig, 1924. S. 100. Pr1r,r1 ,,senieji Fentiniai ryiiai dar nebuvo ga-
lut.iriai suirg" net ii per atstum4 i6tisus Simimecius {Sncidercilcrs O. Pri:sai. V., 1989.
P. 204. Tai didZiausia:; veilralas apie prrrsus lietuviq kalba.
R
ir.voliucijos bei demokratiniai-nacionaliniai sqjudiiai Europoje. vo-
liir:tiq liieraturinio bei visuomeninio ,,Audros !r veriirnosi" sqju-
nl2io id,eologas ,1. Herderis, pripaiindamas visuornenes pazang4,
l,rrrlq suverenurno ir lygiateisiikumo bttinurnq, teige, kad ir ma-
z,,s iauto(.uri istoriiq bei kult1rq, kad ir jos ineie vienok! ar ki-
tuki inciel! i Zmonijos kulturq. Todel, jo nuomone, istorikas neturi
rrrcklnti vienq ir atlk3tinti kitq tautq, ignoruoti tq, kuriq gyvent?-
1,ri ,,l.ironq pavergti, liko bernais arba barbarais". Jis srnerke kriks-
r,ronybirs ir-truttuios skleidimq tautai svetirna kaiba. Keldarnas girn-
losios kalbos svarllE, J. Hamanas reikalavo dometis pavergtq tau-
ir1 kal|omis. Herdi'Iis ir Hamanas graZiai atsiliepe apie lietuviq
lrrrtlq, halbq ir skatino kitus ktllturos veikejus jq tirti.
Vykstant naclonalinio issivadavirno sEjtdZiams ir forrnuojantis
rr,r<rijirms, iskilo klausimas, kas yra tauta, nacija, kok! vaidmeni
rlliko l.autos imonil'os istorijoje ir kokia kiekvienos i5 jq, dideles
il maZos, vieta civilizacljoje. Todei imta dometis, kur senoveje
I'rrrirr tautg gyventa, kaip kito jq teritorija, kokie ir kaip lryko de-
rrrografiniai procesai, Kartu iikilo ir etnogeografiniq tyrimq meto-
l( )l()g i I os probJ.ema.
{
{Vttf-XtX a. ir XX a. prad2los mokslininkil nuomones del lie-
Iuvitl kalbos Prfsijoje pietines ribos buvo skirtingos, nes apie gy-
vr,rrl11jrl pasiskirstym4 tautyiremis XVIII a. nela demografin$s sta-
ilstil<os. ii tuvo pradeta skelbti tik XIX a., todel daZniausiai ir nu-
r()(tolnos etnines to meto teritorijos.
l,ictuviq teritorijq emesi nustatyti M' Tepenas, A. Becenberge-
r rs, F. Tecneris ir kiti autoritetingi mokslininkai, Pirmasis remesi
r:;tor.iniais Saltiniais, antrasis Iingvistiniais, geografiniais bei ar-
, lrr,ologiniais cluomenimis, o- trediasis kalbos paplitim_tl
- hetuviq
1,,rg,rl 6a2nydiose sakytus pamokslus. Tepenas ir Becenbergeris. ii-
r',,,l.r senoves prflsus ir vakarinlus hetuvius (skaivius ir nadruvius)
';liyrrrsiq kalbing ribq iki Vokiediti ordino atsikraustymo i Pietq Pa-
lr,rllLji.
Svarbiausias M. Tepeno, A, Becenbergerio, K. H' Lomejerio,
I Vcberio tyrirnq rezulta,tas buvo tas, kad jie !rod6, jog ne prusq, bet
lrr.lrrvitl proteviai buvo skalviai, nadrtrviai ir Siauriniai suduviai, t. y.
l'rrrr;ijos lietuviai yra autochtonai. Tuo buvo isitikinq jau XVI-
rVllt a. vokiedirtr kulturos atstcvai (pvz,, K. Hartknochas). .I' Kukas
l5'rt' Nadruvos apgyvend n mq. F, Tecneris nustate, kuriose bainydio-
:i', l)arnoksiai buvo satriomi lietuviq katrba. Jis nauciojosi 1719 m. duo'
rrr.rrinris, kai po 1V09-1711 m. maro buvo smarliiai sumaiejq lietu-
r r:li",ri mokandiq kunigq ir padiq paraprjlediq lietuviq.
I'irrlami nacionalines kaimo architekturos paplitim4, originalq
l,r,luvirl sodybq iSplanavfnq, architekttrlni stiliq, lietuvi5k4 kaimo
I'rrilir.s terrninij4, A. Haksthauzenas, V, Pesleris, R" Detlefzenas,
I ( irrrrbutas nustate, iki kur Simtmeiiais gyveno iietilvir4 valstiediai.
Minirti vokiediq tyrinetojai savo akirnis mate, kaip nyksta lie-
lrrvi,ri, ir skubejo uZfiksuoti tlusirnoms kartoms,,iustandios taute-
l,';" ir;torijos pedsakus. Pmsijos rnokslininkai norejo iigelbeti kai
L rrritts kulturines jos vertybes, tlet ne padiq tautq.
 ,r !,ir'tuvos valstybes lietuvir4 bei lenk'q isvarym'4 sqlligojo "ekono-
Antravertus,Prtlsijosvoliieiiq!storr:'ii'.rirfrj':l.evislabiauisi- 2u.

saieio r,polcgetine i;.;ft;'"t, ipta ":t":87i rn ' r-'u-.'''trus Volcietijos

"Vilat,teiot-l,i
,,rrn i:; itagrindas"
!i, lcrltzinui neratl;anl i irnpcr!alizrnq 1l stiprejant hlasiq ko-
il.o"iii.f rl*io' ici'';lotijojc ai"3e ir .'uira! lirvziuo-
ircionijine poli-
1..
,,,"r ,',, ,r:iO"i""r'"f'u"A?*r rn'asiq-vaidmcniui politiniamc.gyvenilre,
crr.1 riteriii karinir4;t;ru kuiias, :'l':19 'rc'vcrgiiq " yp'rc '.i\ ,r. pabaigo;e--Xf ;' praAZioie Frltsijos istorlografijq papilde
ij*a. Ist-ortkai vet i"iJ'fr"ir"iii ;l-',lt'.r. l;eTaiir' -,fIdrichttr,
istorikai ',,r'r;rlrni' etroncmtnio pufr6hno .,"ikalui' Nors juose' vadovaujantis
Fryclricleo Viihefmo I, koicnizac'nq
- .r''eiklel'
E'ur:'i-lazlniai
holonizavim'-)' o irrrrj,rr;,zine politine etdncmila, maiai atsiivelgiarna i
objele'r"yviq so-
did:liausiu 3o nuopetnu laiko },/ieri:osios l-ieLuvcs jos jegas' ta-
kancletiu" , ,,,1,,,,,' ,,Ltritrnit E Prusijos evoliu'ciiq ir varcrnqsias
Frydrlchas Diclysls gr"ti"u*it $u Pn'lsijcs "geieiilniu , ,rr :iril(allpta dailg J"th"".t apie ieodalinq iernevaidE'.valstiediq
O. Bismarhu. "padet!
probierna do- I rlr,1,1'r r jas bei jq atskirose_ geogralinese T9,".",-t_"'-
Fruls:ijos, ypai Maiosios l-ietur"os' li"oionizavimo di-
^d^omenuose
il lr,rir;rri dvaruou",- ulnofou foo.qgyt'enamose hell1lnqsl, vaistiedirl_.lociaiinq
iiulturos veikeiq'
mejosi claugelis etntii"t istorikq, ekonornistq' gausi' bet r rr,rrIi,rt:ijq, iietuviq- ir vol-'iediq srityse' trietuviq vais-
i;ii*:q, dvasininhu' istorine iiteratr-rra siuo klo'-rsimu tr, ilrr ittomo degradacilE tr zerrres ur'io darbininkq siuotrrsnlo
for-
nevlsadaobjelctyvi.Xvllla.a.lricrirrveikaluosedonrinavoreiigi. lr!.rviur{ ';, iSskirtinq specifinq trietuviq padeti'
niai, o XiX a' antiosios puses - pcXiilniai Calykai' fi'r i,rling uXonominq ir i3 4aiies" feisinq baudiiar-rninkq li-e-tuviq
Dar clidzrosios vokre8iq kolonizacljos lirar'6tyje pasirode
G. Gekin- r nr(li1rrrq padei-! i;nf"erlq d-r'aluose. pirmasis erne nagrineti K' Ee-
go dv:ejq dai.iq knyga, kurioje cr'augiausia demesio sltiriama ne ko- ,,r, r. tl.rjoru 'kitoseaoiarll
tipr-ls, jr1 sieigilno tenclencijas Maiojoje Lie-
22. R. Bergr:anas tyrine-
emrg acrjos istorijai',reiiginems lco- i,,,,,,,1,, i,i srityse'anatilavo H. Plenas
ionizacijos, n"f
"ulJlrulrgiediu
v.Otrns,Koionistaivaizd"uojarnireiigiloskanklniais[6.Darlalriau 1,,-ii',r,, ii tuto uutityti domenuose bei bajorqpagal dvaLuose' trietuv16-
sritis: Sernb4,
lr.,rrr', lt.nkisJcuose ii 23. vofiOtr-rose valsdluose
leilginrs momentas pabreiias T' l"r:ngerio ir ki[r1 autcriq knygose" t:r, ,t,,,,',i,,r ir Okrerianclq Kai krrrias aeralir-1g9 reforrnas ir iemes
XiX a. antrojole puseje-XX a' pradiioje buvo iSleisia keletas vo- ,,1,,,, ,l,rr):inirikq strtloksnio susidarymq apibtldino
-Steinas, G' Knapasl aP]e
soildzir-1 vokiediq mokslininkq veillalq, iB esrres papildiiusiq r,,,'.til,,va1 riSe i. M, Arntas24'R.' parasEs.YigtE didiiausiu
kiediq kolonistq antpludZio ! Maiqjq Lietuvq istoriografijq' r,.rli,rl. socialiniais ekoncminlais klausimaii, nustate baudiiauninhq
rentos formq kei-
G. Smoierio,- N4. tseheirno-Svarcbacho darbams budinga politine t,,,,'u,,1,'s, skirtines iemes sklypq clydl, feodalines
tendencija: jie 6trovino Prusijos karaliq ,,clidlngq storinq veikiq'^ i,,rr,;r;i, l<aimo gyventojq sociatirnius sluoksnius Maiojoje l-ietuvoje
lietuviq iemese, stengesi iteigti, 1ou6 fi6]onizacija buvo reikalinga ,, ,,2 j,,, ribq, domen,roue ir privadiuose ikiuose, apibudino lle;uvlq
pakopoje esan- rr vrrlii<riie kbionistq padetiei skirtumus25, A. I{oge pabrete lietuviq
,,skleisti aukBtesng f.ufturq Zernesneje iSsivystymo ,,rl:rlit'i'ii1 clarbiturnq'bei nkiSku**r o G, Aubinas, prie6ingai' tvir-
iil-, fi"t"vlams,,it. S,mo1eris kotronizaciiq vertino kaip,,pa,iangq'
kovq su prieiiSkcinis kitos tauty- rrrr,,, iog'tik per kolonizacijq Maiojoje Lietuvoje atsirado ,,stipri
sociailn! procesq, karq", ,,sunhiq ja" 26.
bes jegomis,,, Jii tai buvo gerrnanizaciia, ' r lr;l icl i
,
pripaZino, kad. sqrnoninga
r0nrokratejant vokietijos kulttriniarn gyvenimui, Svietirnui, irn-
,,irrriaiitai iteislnta kova ui techninq, moraiinq ir ltultnrinq paian-
I
t,r pl,ri.iau dornetis atskirq valstybes .claliq Svietimo istorija, btlvo
gq". putuitindamas Jietuviq, lenkg ir kitq gyventojq tautinq pries- ,,..l.i,,rntr istoriniq ivietimo traclicijq. Vienas vertingiausir-1 Siuo at-
flauaq bei asimiliacines priemones,
jis aiikino, neva ,,stipr os- so- .,.,r1'irr yra A. Iteilo (Keilio) darbas, kuriame autorius pladiai ats-
ben-
cialines hulturos, geriausios valstybines strukt[ros, sveikiausio I t,.rrir, (4aZosios Lietuvos ir viso Prusijos kraito Svietirno raidE,
druomeniniogyvenirnotautomsbl.rdingavalstybesorganizuojama i,r rr i jos vyriausybes organizacines priernones steigti mokyklorns,
kolonizacija,, 1E." A. Skalveito nuomone, le. kolonizacija buvo ukinio
Sio autoriaus manymu' '" l,'rr pat. P.280.
poi.rO"io, bet kartu vyko germanizacija 'r tiiilirne K. Gutsherrlich-b:ir-ler:Iich.e Verhdltnisse in Ostpreussen v''ihrend
irrtraiosios Lietuvos lietuviq SalinirnE i3 savo uiciq, taip pat maru nri- '', r', l,rrlrzcit von 1770 bis lB30 llSSF. 1902. B'.i.20'
rusiq lietuvininkq ar mozflrq (lenku) sodybose lsihurusiq Lenhijos ' t,lcltrL H. zur Ceschichle der Agran'erfassung von ost-und \Mesiprcussen
t tr' r I l(X)4/1905. Ed. 17-18.
'' Iit.t(lrnann i?. Geschachte der osLpreussischen silnce und sLeuern 1688 bis
16 Go(:Iiing G. Der vol].komnenen Emigrationsgeschichl.e dcr Salzburger, Frank-
furt; Teil 1-2. I ',1 t, r1,:iq, 1101
'-^"'riI-eiPz;g, 1737. 'r i, rlilrJl -f. @. Oceo6o)KAerrfie Kiie crbrrH ir rrpoilc)aorl(Ae{IJ:e ce^},cKoxo3t{r'rcr-
6ii16-;4- Sr:hMarzbach M. Flohenzollernsche l(olonirill.ioncn. Leipzig, 1874.
, ,,,rr.r lr,r(i(),lr{x B cTaprrrx npoB;i}ittrusi: rlpyccnoil lv{cllapxl'Ia. CIi6. 1900; A"tttCi E' IvI,
S. V{. , 'r lr cincr Geschichie der Leibcigenschait Berlin' 1303
ii Sc,hmoJJer G. Die preussischc Kolonisation cles 17. r.rntl 18. JahrhunCerts ' ittt jn j?. Die umwandiunel des Agrarverfassung oslpreusrens. -Jena, 1018.
{toliau-Die preussische ltolonisation...) //ScirrVS. Leiirzig, 1886. Bd. 32' S' 2, 2t' ''\ tt,,it;n G. Zur Geschichte cior gutsherilich-i:Suerlichen Verlizilini.i:se','on
re Sltclrveil A. Die ostpreuss.ische Domd.nenvcr'"Taltttltg r-rnter FrieCrich Wil-
, rrrr r '\A./cstprcussen. Leipzig, 1910. ;q, \V5l Ra,Jge A. Geschichte des liireisels unri
heim I. und das Retablissement Litauens (toliau*Rclablissetnent LifaueDs). Leip- ' | )r)r'( ('sc Darkehmen. Dallteluiien, 187 .
zig, 1906.

il0
 I rylcros teorijq ir kolonizacijq i3 DidZiosios lt"llf"Ji:"'li,'t-!T-
telkti rnoi"'ytcjq iradrams, igyvendinti visr-loiirtiarn 1:livalom.am n:ic'ks- ,itrai F. pakariuiis, V. Vilelsis, K. Jablonskis:._{^r,l#r*ociq karo
kui. tr{eirtu jis iarode, kacl-da'gelis valdzios !sak1n,,i, ediktq ncbLi- I i,,35 p. Kulihauskas s4. Labiausiai iSstr.ldijavusio Kil::*' manylnur
bevaise' o mokyklas irr*
f"Vf.ayti, glusiq hornisijq veik"la. lihoprieiingai 1,'iirl i I-ietuvri *pt*v*"t (Wegeb-ericntel l' Jugi2ro -"ud:"^1*,1:i:l::
".
reio' iltaiiryti.'patys iietuvitl vaistiediai. ne.gu A. Rciie, , ii i,r.ir (senorres vckieiiq k.\tr/ild"nis, wi;i'";;ib;";
krirls karaliails lghtiotinio Svjetineo reikalams H. l1'.riiaus sumaiL.''*
t,r,,r; cLalls, kuri pagal to rneto telsq lSventosios R?uo#l,,t*peruos
-a "*,1louicse rnikykiose clestyli. voklediq kailia tr'ktavo materra- ,, cratoriq ir popieZiq dovanojirno adtus) Friklause-v-orrieiirl or-
il;lJ; sumeiimais 27', A. Kcilas buvo jsiiikinqt,28.h,d i{. Lyziius si' ,i 'L i, tet cret i;-1'ventoiq prieiiirinlo'i'"Jil;?'j1e t*:tjl;rYfifl3;
-

ke 6vietjrnq panaudoti lietuviams asimitriuoti V. llorrnanas vril*

r,rnlirluos. se.rtis 35'
germaniSkas_.ter*i"u1,f::::i_ltjj ilrrn3s aspekru
diios atstovo ketinimuose taip pat iZvelge ,,gF1'!r'('nizavimo piet-
lroliline prasme Zinomas lietuviq eLnogenezet-iT;;
nU;,;n. priei lietuviq vokietinim4 per rnokyklas -il b;rznyiias pa;is,r
r, : i.rs 2.. Z*tke,'tdius neigia, ka{..1D$"ii"ifi"# XV;.fYlfu t?11-
f<O C, Ostermejeris. Vertingq zlniq apio iautinq ir i"albinQ mokyk- i ,,vo Maiqjq f-ietuvq. Dykra neliko 9"-.9Il"T::jXr[,ri." (kitaip
Iq pade'.i pateike FTcnigas. \,, ir nadruviri sodybri praretejo, b_"],,yrj:t,j::^tj';ij;vardiiq).
XlXa.pabaigoje-XXa.prarliiojevokieiiql;l-rriu-azinejeisic- ri,r,ri11 islikq ser:t1jq, tarn jq ii"pt":i:,l?: j]_fT_li;i.,1 iurb't
erl-
riografijoje'1<ashari stiprejo mintis, kad lietuvi.-rrr! trruvo bttina r,, l<.rrq 61r,'krq i--,ne apgyvenii islikq sellieji gyvetltuJ*"^,rti lr atsl_
lOAECtl kultur4, nes jie buvq vos ne 5ai:l;arai'. Gerrnani- , l:(llli'; t!.r;tl vielinlai),
.'lt€lL ivi,;i
1;abeglliai vlELlrrialr, i-uuJuJ gyvenvieteu
naujas 6J vLrr ery^ur,"';:1:'i""'ffi-
--- ife kO_
zaciios salininkas M. Frydebergas skelbe, kad ,,vckieiiq kulilira
"otnl"eiq ,, 1,,,i ii J-Dir 1*sicriio, ypad ii"Zcmiitilo.. Fastariellu"*
Nernuno kraite turi atlikii clidZiulius uZclavinius", o lietuviq kaibe ,i,;tai, kaip i'ihariauto;ai vokiediai, o nauiakuriai"l::-ne ile
riraudiiq,,netikri vokiediai". Tikrieji vohietiai, ant:t jo, Prrlsijos !.:rc tautos rrarnienq, Tai patvirtiua -P. iiuili.ttl'3"9*::*"tltj
lietuviarns ne3q ,,tikrEjq vokiediq kulturq", o ne- n.rclonalinq pries*
30' Siam ,,kultr:rtre-
,:l*:"ff ?,,';?'1JiJ11l"::'"J'.T.'Jjilff :i'.1*ry:?jf,n::ti, jit?;
FauOq ir ,,ii auksto neiluri ! rna'Zesnes tautas" r ,,rl vaciinomcicie dykroje senqjq gyventoitl baitt-, '"-.'^*'
geriui, a3triai atkirto MaZosios l-ietuvos lietuvitl bidiulis, kovotojas r 'i , t,auq xv--xvi a. susidaro-liEiur)ffi;:,"*:#i*'riir,o"3t'ii:
Ju gerrnanizatoriais Jurgis Zauelveinas 31'
' rrr:r rlykros ir ciidiialietuvir-1 kolonilqcijos teorijos,,tf'lji'ltrri"*,,'o i,
, ' i,lr'l ost{orsc,ri-: A, Katiinskis: ,,Tai tiesiog voKIsbY,^T-',.
Po Pirmojo pasaulinio karo, pasikeitus vokletijos tarptautinel .,' i r;i.ropaus nucdugnumo mokyklinis pavyzd'1zs: 6arali,itt3",Yj-,f-11;
padediai ir Lietuvai teisetai atgavus dail savo vakarines teritorj.- ;,, iii.,"ur-[E iij!'tt?,' ptrauko tiks rumu illi"-# 9!].:,'-1"
l ietuviq

jot Klaipedos kraitq, vokiediq - moksle atsirado naujq teoriiq" rliros Iiytq Frusi;oie rlbas ir kartu, pats to nenujausllu*as' "Lri pa-
it i -tstg fr4. Tepeno ir A. Becenbergerio iSvados del Prusijos lie- l., ri irro clidiialietuviq politinius paeei.lu?i;r# tt' pt"i::llt.:^y*l:;
"i. negindijamos. Prie Lietuvos Respub-
i""i.l autochtoniSli rmo buvoKiaipedos : ,s clei ta*tybiq i...i;:'. iiii't-ei *q"i;l"lTl"'*.f#5i:1i:'
iif.or' pril"ngus lietuviikqji kraitq, tenkinant didiiavo- ,'l vakariniq baliq'iL,i,t etncgenezes i3destyti P. Puk"t""" ::
iiiSf.orio.'ioiinisttnes politikos tikslus, jos imtos pulti. G. Morten- 1,, Antrojo pasaulinio karo susikurusioje "fiii"jui
vFR.istoriografil'oje
,ur, ,uoo disertacijoje pirmoji eme teigti, kad skalviai' nadruviai ,,i, vietos skiriama Prusijai rr tartu r-lut""ll.-l:P:9:,tl
ir suduviai iki Vokiediq ordino nukariavimqPrusijq buvo prusai, o lietu- ,, tLrvai"). Po n949 rn. VFR buvo lsteigti du insti1lt.dl' KLrrle uzsr-
atsikeig i3 LDK , vien,,Rfir1 tyrinejirnu" : coitins'ii "\iEiii1"ffi*::rl3u',*lf
tiuip ir vokieciai) iebuvo prusq Zemes'
kolonistai, !
"iJ
XV-XVI a. ir uZemq iSnykusiq Naujajai koncepcijai 'i, ltrilterireihe des Gottinger Arbeitskreises", ir J.' t'Iil? schich-
pritare jos vyras H, Mortensenas, P' Karge, R' Trautrnanas' O' Bar- s Marbrrrge liur i5eina,,W isse nschoti'iiiu' n"
r 1, r it riig ? 1Yr,Ge
",,\iitt;n'itt--Iii,r ostlor-
kovskis. Mortensenai sukrrre dykros teorijq, pagal kuriq negyvenalnlt ,ttct Lcrnd.eskunde ost-Mittele,rropor't"ili Rytt! Prusijos
r',tun!". 8e jq, Ieicliiamos regioniniq tnoriio filaugiju'
kraStu XIII-xiv a. virto ne tik pajflris, bet ir piotai abipus Nernu- ;:;.- ieidir-ttt} "-"r" Daliai
seriios.
no net iki Kauno 32.
r ,r,:lriantu iernietijq periodlniq ir tEstinrr; ':;;;;,,
\ I ji istorikq clauglau rupi politik" ii"tu' Kai kurie
27 Rogge A. D. Heinrich Lysius in Litauen und Masuren // AN4 Konigsberg,
""C;;;ti"
JabJon.slijs x. Istorija ir jos ialtiniai. v., 1979. P-.131-,,?-:i,':l:!1'-j;"3",i8i-
1881. Bd. 18. S.18.
ivlerZcsios Lieluvos istoriograflj4 // Lietuvitl katalikq moKsl.Li ;^:";ii'^'""
28 Keit A. Das Volksschulwesen in Preussen uncl Lilthauen unter Frieclricli
withelm I. /i AM. 1886. Bd. 23. S. l16-119. li-+i;"1133 ,l,r*,"*.11,ij3'",Tllli",1in,,'lT&1 Tl-rt-:l?,ol'z'1"iill'#'i,.g"lio
,)s ]]orriann Vl . Das Eindringen des Pietismus in ilie ostpreussische Landes-
// SchrSK, Konigsberg, 1913. H. 15. S' 111. wiamuno
kircire 'Ftiedeberg 1983. P. 4.
:t0 M. Blidei aus Ostprcussen // sargas lBB4. Nr' 8' Iirailas ir imones / Parenge J. Jurginis 1r A. S;alousAas Y' Zinkeviiius Z.
:t vuB. F. 1, b. Fr. L. 103-107. Zini;ertdius Z. lki pirrnqjq raiiq. V., 1987. P . :0, :ft- 3Yi 226-227.
:t2 Morlensen G. BeitrAge zu den Nationalititen und SiedlungsverhAltnisse '-,r-'n i,ri )'lIi .'tiV amZiuje // Lietrrviq etnogeneze. \' , 19u7' '-
linl.sch:nski -4. Saar und Memel ll TAZ. 1935. N 73. 1935. P. 49.
Preussisch-Litauen. Berlin,l92ti Mottenscn Fl. und G. Die Besiedlung der nordirst- .Pokork];'s P. lr4aZoji Lietuva vokieiiq mokslo Sviesoje
Iichen ostpreussen bis zur Beginn des 1?. Jahrhrmderts. Leipzig, 1937-1938.'1. 1-2"
x3
12

teli<ti riloirytcj q kadrarns, lgyvendinti vistloiiniarn privalomam rnoks*
kui. T(arti_r jis parocle, kacl daugelis valdilos lsakyrlr4, eciktq nebir-
vo ivykd-yti, gausiq korn"isijq veihla ijko bevaisd' o mokyklas irr-
rejo" lSlaltryti patys iietuviq valstieciai. Priedinp.ai negu A. Rc'-ic,
hurls t<araiiaus igaliotjnio Svietimc reiilcalams F1. I--vzijaus sumair'-,--
m4 naujosiose mc,kyklose dest.yti vokiediq kalba lraktavo mater;a-
liniais surneiimais 27, A. Keilas buvo lsitikings,28.krd I-{. Lyzijus sie-
ke svietirn4 panaudoti lieiuvia.ms asimiliuoti V. IJorrnanas vaii-
dZios atstovo- hetinimuose taip pat lZvelge ,,gcr.nl.rnizavirno plei-
nq,,2e. Friei iietuviq vokietireirn4 per mokvklas ir haitnycias pasisg-
rro c. ostermejeris. vertingq irniq apie tautinq ir l"albrnq mokyk-
lq padct! pateike Henigas.
XIX a. pabaigoje-XX a. prarJiioje vokietiq bttri:u,azine.l'e istc-
riografijoje- kaskart stiprejo mintis, kad lietuviams buvo bltina
ldiEgti ooto;ediq kultur4, nes jie buvg vos ne Sarbarai. Gerrnani-
iaclps Salininkas M. Frydebergas skelbe, kad ,,vokiediq kuliltra
Nernuno kra6te turi atlikii ctidiiullus uidavinius", o ]ietuviq kalba
draudZi4 ,,netikri vohiediai". Tikrieji vokiediai, arlot io, Prtsijos
lietuviarns neiq ,,tikrqjq vokieiiq kulttrq", o ne3o'narcionalinq pries-
paudq ir ,,ii aul<sto neZiuri i rnaZesnes tautas" Siam ,,kulttrrtre-
geriui-" aitriai atkirto MaZosios tr-letuvos lietuvitl bidiutris, kovotojas
su germanizatoriais Jurgis Zauerveinas 31.
Po Pirmojo pasaulinio karo, pasikeitus vokietil'os tarptautinei
padediai ir Lietuvai teisetai atgavus dali savo vakallnes teritori-
jot Klaipedos kraStq, vokietiq moksle atsirado naujq teorijq'
it i -tgts m. trt. Tepeno ir A. tsecenbergerio isvados del Prusijos lie-
tuviq autochtoniskumo buvo negindijamos, Prie Lietuvos Respub-
likos' prijungus lietuviskqji Klaipedos krastq, tenkinan-rt didZiavo-
f.iif.orior" Soiinistines politikos tikslus, jos imtos pulti. G. Morten-
sen savo disertacijoje pirmoji eme teigti, kad skaiviai, nadruviai
ir suduviai iki Vokiediq ordino nukariavimq buvo prlsai, o lietu-
viai (kaip ir vokiediai) tebuvo kolonistai, i Prrlsijq atsikeig i3 LDK
xv-xvl a. ir uZemg isnykusiq prusq iemes. Naujajai koncepcijai
pritare jos vyras H, Mortensenas, P. Karge, R' Trautmanas, O' Bar-
i<ovskis. Mortenienai sukure dykros teorijE, pagal kuri4 negyvenamll
krastu XIII-XIV a. virto ne tik pajuris, l:et ir plotai abipus Nemu-
no net iki Kauno 32.
2t Roqge A. D. Heinrich Lysius in Litauen uncl Masuren ll A}d. Kcinigsberg,
1881. B.l. 1il. S.
18.
28 Keil A. Das Volksschulwesen in Preussen uncl Litthauen unter Friecirich
wilhelnr 1. ll AM. 1886. Bct. 23. S. i16-119.
2! lJorrtnctnn Vr'. Das Eindringen des Pietismus in die ostpreussische Lancle:-
kirche // SchrSK. Konigsberg, 1913. H. t5. S. l ll
:t0 Friecleberg M. Bilder ous Ostprc'ussen
31 VUB. F. 1, ir. Fr. L. 103-i07.
// Niarnuno sargas. 1884. Nr. 8.
:t2 Mortensen G. Beitrdge zu den Nationalit;iten und Siecllungsverheltnisse \.rlrir
Preussisch-Litauen. Berlin, 7927; Mortensen H. und G. Die Besiedlung der nordi.rst-
Iichen Ostpreussen bis zur Beginn des 17. Jahrhrmderts, Leipzig, 1937-1938. T. l-2.
12
i)ykros teorijq ir kolonizaciiq ii DidZiosios Lietuvos n^elgia is-
,ikii P. PakarLiis, V. Vileisis, K. Jablonskis, J. Jakitas33, arche-
, ,jr<is P. Kulikauskas 34. I-abiausiai iBstudijavusio kryiiuodiq lcaro
l,'irrl i ]-ietuvE apraiymus (Wegeberichte) J. Jurginio manymu,
,1i l r.ir (senoves vakiedirl k,Wi\dnis, Wiltnis) buvo vadlnama ta Lie-
tr,i'os clalis, kurl pagal to meio teisq {Sventosios Romos imperijos
rrrr cratoriq ir popieZiq dovanojirno aktus) priklause Volciediq or-
,lr,,rri, bct clel g-vventoiq prie3inirnosi nebuvo jam pavaldi. Vege-
1rr 111 111.11ss6. selrrLs gerrnaniikas terminas pavartotas ne geoglafine,
1;ollLine Tlrasmes5. Zinomas lietuvitl etnogenezes kalbos aspektu
I', ri, jas Z. Zir,kevidius neigia, kad LDK lietuviai XV-XVIa. kolo-
, j ,rvo MaiEjq T-ietuvq. Dykra neliko be gyventojtl, dei kary skal-
\ r, ir nad.ruvilt sodybti praretejo, bet visai jos neiinyko (trtitaip
r,,;ririu. islii,,q senqjq, tarp jq ir prusiSkos kilmes, vietovardiiq).
| , ' li,rrnl dySere; i,:,l'ne apgyventi iSiikq senieji gyventojai, turb0t gri-
,, 1;obog;riiai {vrsi vietiniai), nauj'as gyvenvietes eme steigii ir atsl-
i lr,lriri ii I-DI{ Ijrasienio, ypad i6 Zemajtijos. PastarieS'i^buvo ne ko-
1,,,'i,;tai, kaip irikariautojai vokieiiai, o naujakuriaisb, beL ne jie
,r;r!.iri tautos karnienq. Tai patvirtina F. Kulihausko archeologijos
,rr;1)r)lcnys. Taigi istorljos, archeologijos ir kalbos duornenys rodo,
1,,r1 vadinarnclcje dykroje senqjq gyventojq batrtq iiliko, ii jq ir
I 'irr baltq XV-XVI a. susldare lieluvininkai. I{lasinius ir politi-
r rrs <lykros ir djdiiaiietuvitl kolonizaci3'os teorijos kurejq tiitsius at-
,i.;,'itlr: ostforieris A. KatSinskis: ,,Tai tiesiog voki3ko atvirumo ir
','i sl.ropaus nuodu,gnumo mokyklinis pavyzdys: Karaliaudiaus pro-
r, rrriius f-tecenbergeris plauko tikslumu nutiese vokiediq ir lietuviq
I rlixrs trtytri Frusijuje ribras ir kartu, pats to nenujausdarnas, pa-
,i.,rlirro didiiaiietuviq politinius pageidavimus ir pretenzijas vokie-
r ,, rrs d€l tautybiq s:enq [. . .j"
". Skirtingi vokiediq tyrejq poiiuriai
'i,,1 vakariniq l:altq etncgenezes i3clestyti P. Pakarklio veihale38.
I'o Antrojo pasaulinio l<aro susikurusioje VFR istoriografijoje
rrril vietos shiriama Prusijai ir kartu Maiajai Lietuvai (,,Prusq
,'lLrvai"). Po n949 m. VFR buvo -isteigti du institutai, kurie uisi-
l' r , vien , R.vtr+ tyrinejimu": Gattinger Arbeitskreis, leidiiantis
'tr'!rrillenreihe des Gattinger Arbeitskreises", ir J. Herderio insti-
t,r1,rs Marbrrr5le kur iSeina ,,Wissenschaltliche Beitriige zur Geschich-
r' rtrttl LsnCeskunde Ost-Mitteleuropas" bei ,,ZeitschriIt tiir Oslfor-
, ;tttillt .Be jq, leidiiamos regioniniq mokslo draugijq, R.ytqPrusijos
r ,,,rlrianiq iemietijq periodiniq ir tqstinrq leidiniq serijos. Daliai
\ l ii istorikq daugiau rupi politika negu mokslo tiesa. Kai kurie
' Jabft;rsli;'s J{. Istorija ir jos ialtiniai. V., 1979. P. 131-139; Jakstas J. Zvilgs-
, r lvlaicsios Lieiurros isioriografii4 // Lietuvirl katalikq rnokslq akademijos nret-
, , r , Roma, 1968. T. 4. Jakitas mano, karl buvusi migracija i3 Zemaitijos.
'' I{ulil;au::kas P. Ufnemunds piliakainiai. V., 1982. P. 96-100. Zr. d,ar K. Engelio
, 1., ius.
f{r'altas ir inonds / Parenge J. jurginis ir A. Sicllcrusl'os. V., 1983. P. 4.
::'\ Zinke\/rdius Z. Iki pirrnqjrl raitq. V., 1987. P. 30, 38--39; Zinkeviiius Z.
I : r. i,ri },JII iiiV amZiuje // Lietuvirl etnogeneze. V., 19U7. P. 226-227
licrt.scfr;,,:.sAi A. Saar und Memel ll 'lAZ. 1935. N 73
:Pakarklis P. MaZoji Lietu\ra lokieiiq
mokslo iviesoje. I(., 1S35. P. 49.
x3
ostforieriai neigia netgi vokiedir-1 feodalq (riteriq ir rivasini;rkti) kari-
ni veriimqsi i rytus. Kalba apie neve taikq jrrdeiin:q, per kuri haltq
lcraltuose ptito p**u"gesne vokieditl kultura ir ukis sistema, lvicl<stri-
neje triteraturoje skelbiamos mintys panaiios i G' Nfortens_en teiginius"
Be to, kai kurie Sios istoriografijos atstovai (V. tsIubatas, F. Ter-
,r"*ur, K. Forstroiteris, Il, Mejeris ir kiti) telgia, ltad XVXII a. Ryttl
Pmsijoje nacionalinis klausimas nehuvo i6kinqs, gyventojq n9de51ai
tautynA netur6jusi jokios reik$m,Eso vietos gyvenisS'ai norejq butl
Vokietijos valdomi. Todel negaii br.r{i kalhos apie prievarfiintr N1[a-
iosios iletuvos lietuviq ir Mozurijos lenkq germa'nizavin:q, netgi.
XnX a. Antra vertus, sisteming4 tautinq priespaudq jie bando pa-
teisinti padirl sukurta ,,nacionalizmo amiiaus", kaip jie pavadino
XtrX amZiq, teorija,
T-ietuviq ierniq kolonizacijq F. Tervenas lvertino ne tilc kaip
,,ekonornini ir t<utiririni darbq", bet, svarbiausia, ,,kaip pogitini reis-
kin!", kaip karaliaus ,,ypatingq misijq" li-ytq Fmsijoje, ,,kaip dievo
karatrystes icfrim4 ierne je". Prusijos valdovas laikornas Ordino vals-
tybes ,,tesLamento tqseju", jo dartrai, nors vykdyti kitomis prie-
rnonernis, lyginami su kryiiilodiq ekspansija 3e. Dar nepaliaujama
skelbti, kad Baltijos sritis tai ,,Siaurrytiniq vokieditl visuornenes
-
raidos sudedarnoji dalis, geografine ir jstorine zona, priklausanti,
a0.
visa,i vokiediq taul-ai" Kai kurie lstorikai, ekorlomisiai, sociolo-
gai, ypac V. Gerlicas ar, irodineja, kad ltytrl Prusijoje dideliq jun-
keriq tratifilndijq nebuvo, o tik iprastiniai dvarai' Del to, anot jq,
junkerija nesudare ekonorniikai stipraus luorno, jos, kaip prrlsiSko-
jo miiitarizmo ir absoliutizmo ramsdio, politinis svolis ir reakcinis
vaidrnuo es4 tarybinirl tyrinetojq pervertinami. Feodalinio Okic
strukturos, dvaro ir kaimo santykiq, rysiq su rinka, valstiediq prie-
vo1it1 ir materialinio gyvenimo lygio duomenq, iiediandiq ir lietuviq
iemes, galirna rasti F, Heningo ir H. Miulerio veikaluose,
Apskritai buriuazine vokiediq istoriograflia, ir senoji, ir VFr1,
tenkinasi faktq apraiymu, per rnaiai demesio skiria socialiniams eko-
norniniams prccesarilsr kuriuos aiSkina beveik vien psichotroginemis
ir poliiinemis prleiastimis. Buriuaziniai istorikai stengesi ir tebe-
sistengia uitu6uoti valdZios vykdytq socialinq ekonominq ir tauli-
nq lietuviq priespaudq, ignoruoja vietiniq gyventojq lieturriq di-
dell jnaiq ! gamybiniq jegq pletotq, liauclies kulturq ir raitijq, ke-
lia tariamus kolonisttl nuopelnus ir sieX<la parodyti neva ypatingq
germanq ,,tautinq misij4 Ftyiq iemese". Al.lot V. T-{ubato, iki Ant-
rojo pasaulinio karo Rytq Prusijoje nebuvo Favergtu iautq ir ne'
rcihejo ,,atkurti senqjq teisiq" a2. Kaip til< todel jq darhuose neke-
:r{} Xervecr l:. Gesamtstaat unci l{eiahlissemr:nt. G6ltingen, 195'1. S. 2-6.
40 Itubatsch W. Epochen politischer Gestaltung im nordostdeutschen Ra-rro [to-
Iiau-Epochen ...) ll ZO. Marburg; Lahn, 19G6. Jg. 15. l{. 2. S. 201 ir liiti vei-
kalai.
Lt ciorlitz W. Die Junker, Adel unrl Eaucr im cleritschen Osten. GlLi.cksbur2.
1956.
4'? ZO. 1966. H. 2. S. 201-231; Zr.: .Jucss,\4. Del vakariniq ir iiauriniq
rnaidiq ribq // Il iletuvlq etnogenezes. V., 19!]1. P. 36.
14
lr,rrr,r; ir ns;eprendZiamas klausirnas, kaip ir kodel lietuviai prie-
i,rrl,r lxltrc nu:rtumti I ypatingq padeti ir kaip tai veike jq tautinq
,,\ lporrq bei tautos likim.q. Buriuaziniai istorikai bei fiiosofai iai
l,rrli.o s;irvdiminiu, butinl ir neiSvengiamU prOcesu, Sietrtirmu aulcEtes-
Ir,.:; vo,]ii$kos }eillttlros, uZ kuri.1 lletLrviai turi bltti vokiediams de-
Lrrrf i.
l.ir'lrrviq istoriografija mums rr-lpirnu klausimu nera gausi, I4i-
r,rrylrirrii1 lallcotarpio tyrinetojai V. Vilei6is, L Jonynas,-F. Fakarlc-
lr I r;i<'rr11r:si ci'troii-atkirt[ Nfortensenq ir kitq teorijorns, V. Vilei$is,
lr,rrlirrlrlamas, liad MaZosios Lietuvos lietuviai yra autochtonai ir
t1 trrvil kolonizacijos i3 Didiiosios Lietuvos nebuvo, analizavo so-
! r,rlrn(,' cl.:onomi.nq ir teisinq gyventojq padeti LDK ir Vokiediq or-
,lrrro valstlbese, Jis, kaip ir A. Janulaitis, priejo isvadE, had Ordino
v,rlrlor;(' valsiieiig padetis buvo blogesne. Juo labiau kad dia vo-
l, l'a:irl frrorlalai vietinius gyventojus eme velsti baudZiauninkais jau
i.lll .r.; giriq ir neapgyventq piotq mediioklei ir ivejybai XV-
lr,Vl ir. niOZioioie Lietuvoje buvo daugiau negu Ordino valdose;
p,lilioic Manoj"ojb Lietuvojl XV a. vyko gyventoju, migracijaas.
1., .i,rlrlonskis, i3kelqr kiausirnE, ar Ma2osios Lietuvos lietuviai au-
t,rllrlonai, irgi teige, kad Lieiuvos valstybeje XV-XVI a. valstieciq
p,rrlr.t.is buvo geresne negu Ordino uZgrobtose ierflese, Maiojoie
I,rllrrvoje vyko vidine kolonizacija. Jis neabejoio, lcad slcalviai (apie
rr,rrlruvius nekalLrejo, nes jq iemes XX a. nelejo i Lietuvos Respub-
trl,,r) buvo lietuviaiaa. Manoma, kad Skalva ir Nedruva buvo besi-
lirrritnrcios Lietuvos vaistybes politineje ltakol'e: 1253 m. vainikuo-
,l,rrrr,rsis karaiiurni, Mindaugas diplomatiniais sumetimais jas pa-
,l,rvirnojo Livonijos ordirrui. 1259 m. dovanojirno aktas, laikomas
voliiciitl klastote, rodo, kad ir Livonijos ordinas Nadruvq ir SkalvE
pripaZino Lietuvos dalimia5. Frijungti tq iemiq prie Lietuvos vals-
lylrrr5 nespgfs; 1274-1283 m. jas uZkariavo Prusijos kry*iuodiai.
l),u vienas prie5kariniq lietuviq istorikq argurnentas del Nadmvos
ir Skaivos lietuvi5kumo yra tas, kad Algirdas ir Kestutis 1358 m.
:;!,'i)tosios R.omos imperijos imperatoriui ir Vokietijos karaiiui Ka-
r , ,liui IV i5kele apsikrik3tijirno sElyge kryZiuodiai turi grqZinti
lrr'f 11'76i baltq Zemes iki Alnos (Ale; AIne, - Alle, dab. rus. Iovo,
I,'rrl<ijos teritorijoje Lyna), Friegliaus (Skara, Prigore, Pregora, Frie-
r,,,r;r; volc. Pregel, dab, Pregolia) ir Baltijos j[ros ad. Apskritai didie-
1r Ii unigaikSdiai Algirdas, Kqstutis, Vytautas Maiosios Lietuvos
rr lrrfsu iernes -iki Osos (Ossa, lenk. Osa,. Vys]os - (Weichsel, Wisla)
.,'rrrupio de5inysis intakas) iaike Gediminaidiq tevonija.
4f,
Vjleiiis V. Tautiniai santykiai MaZ. Lietuvoje. K., 1935. P. 55-i09. Jonu-
A. U*nernund po Frfrsais. K., 1928; Jonynas /. Ii ]t{aZosios Lietuvos istori-
,. t(. 1933; Jonyncs I. Istorijos baruose" V., 1984. P.21,2,2, lBB.
Joblonslc's K. Istorija ir jos Saitiniai. P. 131-139.
t'.Iablonskis K. Min. veik. P. 134; Yilei{is V. Min. -.-eik. P. 29; plg,: PaL:ark-
l'. l(ryi,iuodirl valstybes santvarkos bruoZai. K., 1948 P. 23. Tiesa, Pakarklis
, , , rlrri:jlai teige, Iiad iki Vyslos gyveno iernaiiiai; Saltiniuose vadinami lietu-
1r i I'rtsais juos imta vadinti tada, kai pateko I kryiiuoiiq valdi,i4 (Min. veik.
I i,
2e-
t't "2?,'1.
Vilcirxis V. Min. veik. P. 29-30_
 Kolonizatorius vokiedius msdiai pasmerke paiios Mazosios l-ie-
tuvos lietuviq kulturos veikejai: Vydilnas, A. tsr'uozis, M. .trankus,
J. Vanagaitis ir kiti, XIX a. pabaigoje,r\. Kursajlis priejo prie i5-
vados, kad Stalupenq, Darkiernio il kitq apskriii.r-1 iietuviai yra ,,se-
nqjq gyventojrl palikuonys" 47. Dabartiniai iieLuviq emigrantq is-
torikai nemaiai demesio skiria ir },{aiajai LieLuvai. .iie, palyginti.
su prieSkarine lietuvirl istoriografija, daro kai kurir; nuoiaidq vo-
kiedirl istoriografijai. L Skrupskelis irodineja, kad, susikurus Frt-'
sijos karaiystei, lietuviai buvo stipriai paveikti vokieiiq feodaiin(:s
ideologijos: jie ,,vargu Lreskiria ]ietuviSkuma nuo prr.tsiSkumo",
,,iauga i Prusq valstybing vienybE [...], ismoksta taip pat ir pri.isis-
kai galvoti bei veihii. Jis, kaip ir dia gimgs vokietis, virsta prusu
ir, kra5tui tapus karalyste, ui jq kovoja drauge prie5 nediabuvius
vokiedius", ,,jo tautine sqmone vargiai bei5eina i5 anuometinio prt-
si3kumo remq" 48. Anot jo, del to jr nekilqs nacionalinis sqjudis"
Autorius, i5 esmes teisingai pastebejqs rei5kiniq retzultatus, nekrei-
pia demesio j tai, kad feodalizrno laikais vaistieciq politines pa-
Ziuros tegalejo buti rnonarclaistinds, o tautinis sqmonlngurnas
pitalizrno genezes ir raidos produktas. Kitoje emigrantineje litera- - lta-
ttlroje apsiribojama bendra Maiosios Lietuvos lietuviq charakteris-
tika arba kiek pavirsutiniSka kurios nors temos analize. Apslcrital
burZuaziniai lietuviq istorikai MaZosios Lietuvos trietuviq padeti
per maiai siejo su socialiniu ekonominiu procesu, i Prusijos vais-
tybds gyvenirnq Ziurejo iabiau kaip ! karaliq politikos rezultatq.
Bendrais bruoiais jie apra5e marq ir kolonizacij4, lietuviq kuit[ri-
nq padeti, tatiau netyrinejo viso lietuviq tautinq padeti lernuslq
s4lygrl kompletrrso. Iikeldami nuopelnus ir kartu kritiikai vertin-
dami burZuazinq istoriografijq, monografijoje naudolames jos su-
kaupta faktine rnedZiaga ir tomis iSvadomis, kurios turi moksLinq
vertq.
Pastaruoju metu tarybineje isLtoriografijoje vis daugiau dernesio
skiriama socialiniams ekonominiams, politiniams ir kulturinianis
procesams pereinamuoju laikotarpiu i5 feodalizmo i kapitalizmq,
tarp jq ir tautinei padediai, nacionalines kulturos raidai.
Maiosios Lietuvos lietuviq kuitrlrini gyvenirnq, rastijos raidq,
mokyklas ir destomosios kalbos klausirnq, gimtosios kalbos varto-
jimq vie5ajame gyvenime ir kov4 del ios Lcisir-1, prolestantq Xrai-
nydios politikq lietuviq ir jq kalbos atZvilgir,r, voktetinirno meginin"rus
tiria bei marksistiSkai interpretuoja 'taryburiai istorikeri jr literetl-r-
ros mokslininkai: J. jurginis, J. Lebeclys, l\,'[. Lukiiene, {-. Gineiiis,
V. Vanagas, D. Kaunas, A. Endzinas, A. .Iovai3as, V. Nausedas, J" T';-
melis. Nausedas nepritaria autoriams, teigiantients, kad jau
XVIII a. Maiosios tr-ietuvos psft.Tkiose rriskas ,,clestoma ioul'o
vokiediq kalba", M. Lukiiene, A. Endzinas irgi atkreipe demesi
L7 Kurscllat A. Zilr' Geschichte der Liiauer rn C)stprcussen ll LG.
1893. I I. lB. S. 49/ lU .
Skrupslrelis f. iieiu'rlai XVIII amZiaus rrokiediil iiteraturoje. Roma, i!i:'7
"8
P. 99-100. Plg.: SlrrupsAels I. Kulturinis Prtsu lie[i]\rirl gyvenimas 18 amZiuje
Athenaeum. K., 1932. T. 3.
16
t,ri, kad XVIII a. ir net iki XIX a. vidurio pradinese- rnckirklqrs*
l,rrvri destoma gimtqja kalba. M. I-uk6iene lrode' kad'- kai Plusijos
v,rlrtiia, stengdJmasi-sukurti vientlsq vaistybes ieonirotriuojamq '.o-
h;l(irl uitt.*'q, reforrnavo Bvietirnq, jo naitq ant,savo pediq pasie-
,,,,'puti liaudis. Ten, kur tarp atskirq gyventojrl truornq nebuvo kai-
t,,,ril, barjero, keitimasis kulturinernis vertybernis vyko kitaip ne-
r,,, lcn, t..r iot t barjeras buvo -ae' susvetimejimas tarp feodalq ir
v,rlstiediq c,a buvo daug ryikesnis
Luksiene, Gineitis, I.ebedys, Jovaiias nsgrinejo esrnines Frusijos
lirrlturos problernas, ie5kojo los stimr-,.1i ir nurode.dia.s lietuvlq ra6-
tr jOs pagyvejirno priezastis:" a) visuomeniniq poiitiniq priestara.'ri-
,,",1"aiaJ1i*ui, ;SrySt Ojqs iarp iaikinai ;oleruojamos prusiSkosios-
f ir,iuviskosios politikos- irryptibs ir absoliutizrno,
tarp kolonizacijos
lil<slq ir jos paciariniq, iarp vietos feodalq savivales_ ir liaudies sq'-
,,,.,irOji-d; lj Svietimo plitirnas; c) pietizrno skverbimasis bei jo
liova'su ortodoksija ir Svietirnu. ]aryUrnlai kulturos istorikai rne-
lgipa nustatyti, kiei< ir kaip Prusijos lietuviq ra3tijos bei iiteraturos
li,rkilimas buvo susijqs s* visuomeninru ir kuit,riniu kra5to
gyve-
r,imu, su lietuviq tautiniais kiausin:ais. Maiosios Lietuvos lietuviq
v,kietinimo potiiikq tyre tarybinis teises istorikas P. Fakarkiis
50"
lilnogenezes, etniniq teritorijq nustatymo rietodologijos probiernai,
I,rrlsijos lietuviq kalbinio ploto siaurejimui XIX a.--XX a. pra-
rliioje skirta P. Ku3nerio sfudija 5r. Jis linkqs manyti, kad didiioji
uokiediq valstiediq koionizacija nera lemiama velesnio spartaus R'y-
Ir1 Prusijos germanejrmo prieiastis. Fakarklis ir KuSneris i.ietuviq
.,ri-itiu"iios prieiasdiq deialiau rteanalizavo, o tik prabegomis api-
lrrrclino 3! vyksmq. Jurginis iskele kai kuriu<ls speciflnius Maiosios
l,rctuvos gyvenirno rncmentus, skiriumus nuo LDK'
Tarybiniq tyrinetojq darbai daugiausia liedia XIX a', kai pagatr
.lcmogiafinq statistikq galima pastebeti, kad lietuviq gyvenarna te-
rirorija jau traukiasi i 6iaurq. Tadiau tebera neai6ku, pokios anks-
i'rau susiklostiusios prieZastys leme i! procesE'
Del rskalviq ir nadruvitl etnines priklausomybes lietuviq tary--
lriniai mokslininkai nevienodos nuomones. Trr-lksta ial,tinirl arba jie
rnaZai patikimi, nepatikirni, stokojarna specialiq studijq, ypad kom-
yrlr:ksinio tyrimo lkblbos, vardyno, archeotogijos ir etnografijos duo-
i,,"rq, lstoiijos faktq). Tarybineje lietuviq istoriografijoje yra isi-
girlejusi nuomone, kad skalviai ir nadruviai (gyvenE i rytus nuc
t;ricfijiaus ir abipus Nernuno iemupio) yra lietuviai (P. Pakarklis,
l. .ilrginis, K. Jablonskis, J. ZiugZda, A. Tautaviiir-rs ir kiti), pa-
11' Iu]rSiend M. Lietuviq inteligentijos klyptys XiX a. pirrnojoje puseje , /
Irr,lrlcnros. 1572. T. 1 (9). P. V0; LukF;ieru! M' Lietuvos svietino istorijos bruc-riai
1
Heiciel-rerg,. .\1.\ .r. pirmojoje pusdje ll PD. K', 1970. 'I- 4.
iat<arilii P. Lietuvlu vokietinimas MaZojoj f-ietuvoj. Maskva, tr942'
:'t" Kytuuep II. LL Stsu'tecKrre repp,'rropltrr I{ 3Tr]I{qecKl're rpaHuqbr' M ' 1951;
i.l t;,rti;r*,r F. J. Etnografinds Lietuvos teritorijos vair-arine dalis: Rankraitis. V.' 1957"
l.rrtiios istorijos institutas prie LKP CK.
ta
 prastai vadinami vaharinlais lietuviais u'. J,l V-XIII a. materialine tliirtose prfrsisiiq eleme]ltq labai neclaug, berrt 1ie ;Ielerrgvai apeiuopiami.,61. Jls lre.
-*riuiului lietu-
kultr:ra ir iki XX a. vid. iSlikq vietovardiiai l<iek skiriasi nuo pr[sq. i','"'""":i-f;;cepcijE, i."'5 ir"*adru'iii' kuriuos. "u*i"u l:.51:jniais
tarp pruqq.ir liettvig"
.*iu"*i.i rr"tq pereir:anosios gentys
kalSos po2ifiriu
Pakarklis parod6, Iiad per pr[:q temiq uZkariavimus keitdsi tautor.ardZio prrl- 'r,ris,
l'vi'"1-Sd"ije ir Nadruvoje prusq ne'lyvene. Kapitalines uronografijos Ii tome
kra6-
sas prasmri. Iravyzcliiui, popieiiatis I{lermenso iV 1268 nr. bu16je, kuria jis pat- Trnhevitius pateike gitesniu. tyiimq rLrui'aius: "{" 'i-kaZkaua,.t:i:::j",-ii"*e
virtino eekijos karaliaus irriernislo ()taharo II 12!;7 m. sri.sitarirnq su kry2iuodiais . ;t"*o" oz' Prusq
Iurejo uuti gy-enarni-piiittl-- kalbos elcmenltl (Yl"tt-1'::l:zit
.
r ,
nUst-a'rytrl plusrl rr
del naujq Zemir; uiliariavimo, PrLrsiia (Frusa) vadinarnos tos iemtis, kurias Oldi- ,Irrrrcnvardiiq, kalbos reiikiq) daugrausia rasta. ISecenbergerio
pasicny'jc' y'ad uZ it1' Nariruv<'s
nas iki 7257 m. buvo uikariavqs. Tuomet i Prusijos sqvokq dar nei6jo Galinda, Ii"irvirt gy\enaml! rrr.trl"'ieiu:iu"-li o zo- 27)
Skaiva, Nadruva, Sflrluva 5'r. R. l--latflros manJnnu, i3 pradiiq pirlsais buvo vaciinaini \,rr,rr,nia'c pakraiiyie ir'iiuiuoro; kirur labai i11'rela ii.::..t.t::.,nolikimi; siaurcs
ir interlsyvus prtsq ir vaka-
tik pameddnai ir paguci6nai. Visas kraitas tarp Vyslos ir Nemr:ao galutinai pra- ti; oair:io bIii Lrtti,"i"Jrfrti*to.-pabrcZiaml
r,,ir,rvin seni
;Lrotlo, kad NnrJruvoje ir :tiialvoje pru q clrro-
dtltas vadinti Frusil'a tada, kai burro vokiediq riteriq uikariautas. Istorijos 3aI- l";,":'i i,"',f i,.;.k'i;," ;il,*r, paiitriu buvo stipriai r:u-
tiniuose R. Batura rado, kad ,,Pru;ija ir Lieluva suprantdma kaip viena visuma". Jis ',r:: ii
scno, dar flerokai
': pii". "oh"liq illvazijq, halboJypat-vi:ill To kraito keiba'
daro tokiq i6vadq: Iv4indaugo Vokieiir; ordinui dovanojamq iemiq 1253-1259 m. r,rlr,'s l]ilo kLtr.1 prusq, netekQs specifiniq prustt. kalbos
dokurnentai liudija, kad ,,Skalva, Nadruva tarptautin6je plotmdje buvo laikomos priurieiuui" pii" ft"qytiir..kaibo:' tapusi savoriSlr-u pereinamuoiu
rrr,rlyt, Irrivt.r faOui !r' Tikeiin-a' kad nuo
l.ietuvos valdovo ierr6mis" 5{. NI. .Iudas paslebejo, jog ,,[. . .] iki iiol niekas neiro- r.,,,) v.rkartr faltu tprr:rui ii 'tvtT battq lticiuviql idiomu"
de, kad XV-XVI a. r,1yko masini lieiuviq migracija i vakarines Zemes ir i Prtl- l;'ll:'#^,::T";;t'i'';;,i';i;v";; e';to, sn"i'"jo'supanaieju:ionils prtlsu ir lieru-
sijE. Protestantiila Prdsija nuo )(VI a. pradZios vargu ar galdjo traukti Zemaidius", virt tarmdmis, o sxur.rou*iiol.iri, "ufiirq pakrait"elyle-ir kuriir,! tar:ne. skalvos ir
itr'
nes ir baudZiava Prtsijoje buvo sunkesn6 negu Zemaitijoje 5s. Kur ejo prrlsq ir N,,llt""ot virdynas beveik grynai lieiuviSkas
Iietuvirl ribos, Siandien negalima atsakyti. Galima tiktai paneigti Petro Dusburgiedio
teigin!, kad lietuviai g)rveno tik iki Nernuno {jo deiiniajame krante). Judas kelia lvlusq nuomoner nadruviai ir ypai skaiviai nebuvo
pr'lsai' Kaip
tcric'l,
toki sprestinq klausimq: ar nadruviai ir skalviai buvo suiietuvdjg prusai ar iietu-
viai, seniai gyvene iki Priegiiaus? 56 eia pravartu prisiminti H. Lovmianskio min- r.ik jie, skalviai ir naoruvlai, buvo ]airai artirni lietuviams,
juos galirna vadinti
li.i susikr.lre feodalinO Lietuvos .iuk vi"duriniais amiiais ir kiti
valstynle, lie-
ti, had nadruviai ir skalviai jau gir-ninin€ie sanl-varkoje ddl stiprios lietuviq kolo-
nizacijos etniikai pakito 57. A. Tautavidius i5 archeologiniq tyrimq daro iSvadq, kad Iu.riaisr, artla vakariniais trietuviais.
-p_"il"iui
nuo VIII a. Zemaidi.us stipriau veike skaivig ir kuriirl kuitura, taigi glaudejo vakary i,iji"i ip""., temaitiii, seiiai; [:r. battq terniq fenireflap{} i6
k'otr-
I)rad2iq nebuvo gtt;;' i'ieluviaj, sulietuvejo ltgly"t-tt-J'*utybes
ir rytq baltq kontaktai. Vakariniq lietuviq materialine kultiira ar'rimesne kitiems iie-
tuviams, o ne prtJsams. XII a. pabaigoje X.tiI a. pirmojoje pusdje su iemaiiirl (galutinai susiformavo XtriI--XIV a.). Skalviti
-
kunigaik5diais ivairiais ry5iais buvo susijq skalviai ir nadruviai 58. r;olldavimosi proiese
zemese), iladruvitl' iemai-
Kalbininkas V. MaZiulis, kaip ir R. Batrf,ra, teigia, kad i5 pradiiq prrlsais, i;i;"c i,f iityzi""iiai a-pgyvendino PJusLI
Prusijos (Prusos) l;raiiu burro vadinani tik pieti.niai baitai ir jq kraitas. Veliau 3io i',"1 ;"if:i*#, XV-XVit. sulietuveio clalis prtsq-6lauri.niq 6artq,
etnonimo reikim6, r.okietiq riteriams uikariaujant naujas Zernes, pldtdsi: ,,Prie iiaurinitlnotangq,dalissernbq.Ne-vienojefeodalinejesrityjene-
CusburgiSk6s !'rrlsr.l reiktsmes isigal6jimo prisidejo patys kryZiuodiai, kur:ie Priisais
em6 r'aclinti visus XIltr a. uZgrobluosius baltus tarp Vyslos Zemupio ir Nemuno, t, y. gyveno vienos genties gyventoja.i. Savairne suprantama' kad prusri
ir baitus, gyvenusius Skalvos, Siaurinds Suduvos (Jotvos) bei Nadruvos srityse E"ip ir kuriiq)-etno-so iptlf.lu labiau pasienyje: tre,t icuriarne kraste
(nuo XVI a. priso vardE gauna kiekvienas Frusq gyventojas)". MaiiuJis raSo, kad pasi-enio SIltyS paplastai miSrios, nes gyventojai nrrolat ,intensyvial
Iietuviai gyveno Nadruvoje, Skalvoje ir kitur: dia XVI a. buvo kuriami lietuviiki
[r"t"iit"o:u ir ini'gruo1a. Sletrr tiek priisq kalbos elem.entq Zinkeyi-
ra5tai 5s. Kitame veikale MaZiulis nadru,vius ir skalvius pagal kalbE be iSlygq pris-
kyre prie prusq. trilikq nadruviai ir skalvlai XIV-X\/I a. virtq lietuviais 60. Tadiau t-r iiAo'(jie abeiotini, ,,labai. jau ieti ir ne visi patikimi"' "iitisai
kitas garsus kalbininkas Z, Zinkeviiius, daugiausia tyrgs skalviq ir nadruviq et- ;t;""j; toi<ie, kuiie gali buti iiek lietuvi3ki, tiek prusi6ki") hitos'e
nogenezds klauslmus, abejoja, ,,ar Skalva ir bent Siaurind Nadruvos dalis buvo NaOruvos ir Sl<alvos ii"tou". fLlos elernentus, rriusq rna'nylnu, gale-
tlktai prusq g)rvenama. Veliau iia randame lietuvius [. . .]. Ir Sio kraito vietovar-
io atneSti prusai, pabege i5 pietinhl iemiq g3k-ltiautojq kry-
;i"ofirt. Be'to, L. Stepoiivi.iene nustate, kgip "99
V_okiedir4,ordino reri-
52 Lietuvos TSR istorija. V., 1957. T. 1. P. 55-98; Lieruvos TSR istorija. V., -b,rt" vietovardiiai. Tai atsitiko del to'
1985. T. I. P.25-83;tr4cropnn Alrroscxoi CCP. Bunrnroc, 1978. C,23,70,71; Lretu- t"or" prtsinami lietuvi3ki
vininkai l/ L'lE. v., 1980. T. 6. p. 52V ir TLE. V., 198tj. '.l.' 2. p.546; Mazoji Lie- kid vedliai i lietuvirl iemes fosy6 prtrsai_, jie buvo vokiediarns ir
t:u-a ll LTE. V., 1981. T. 7. p. 338 ir TLE. V., 1987 T. 3. P.2T; Vakariniai lie-
tuviai // LTE" V., 1984. T. 12. p. t2 ir TLE, V., 19e9. T. 4 p.430 ir kiti veikatai. vertejai (supiato ar rnokejo lie-tuvi*tr<ai)' Sitaip Plitstl. perteiktr'i lie- 65'
53 Pakarklis P. KryZiuodig valstybds santvarkos bruoioi. K., 1948. p. 23. r-;;isii uZraiyti mlnetuoie Vegel:erichtucse
5L Petras Dusbwgietis. Prtsijos Zemes kronika. V., 1985. p. 11, 15-16, 342_ Z,inoma,"i;idvardilai
"lki"tiq ir shalviq galejo gyven"rl nuo dar !e-
prl-lsl+ tarp nadr'-rviq
343 (R. tsattros istorlografine apivalga ir komentarai). plg.; powierski J. Stosunki
polsko-pruskie do 1230 r. Toruri, 1968. s. 2s_271 Gintbuliene M. Baltai prieiisto-
ii"r"i,l-iJiktl ' juk giminingos g,retirnos gentys _bendravo Turnelio
jau pir-
teigimu'
riniais leiikais. V., 1985. P.72-73, 106-107. uiyfiSiOu te"Otnb*erilner sailtvarkos sqlygol"f. {.
f'5 Judcs M. Del rrakariniq
ir iiauriniq Zemaidiq ribq. p. 36. St'.i"oj" ir Nadruvoje gyveno ir kitq baltq. R. Batura atkreipe d€-
56 Juios M, Min. veik. P. 43-44.
t'i Lowmiatiskj FI. Studia nad poczEtkami spoleczeirstwa i pat'rstwa litewskiego. 61 Z)nkeviiius Z. Liei:uvir1 l;albos kilme. V., 1gg4' T" 1' P' 281'
Wilno, 1931. T. 1. S. 63-64; Lo.wmiaiski H. Studia nad clziejami Wielkiego Ksigit_ {2 Zinl;eviiitts Z. Iki pirmqiq raltq. P. 34.
rva Litewskiego. Poznari, 1993. S. 51. {i3 Ten
Pat. P. 31-34'
:it Tauiavitius A. Zemaidirl etnogeneze |a Ten ^pat. P. 31, 34, 38. Ta pati 1. Zink_eviaiaus koncepcija ildesiyta stroips-
// Ii lieiuviri etnogenezes. v., 1gg1.
P. 29. etnogeneze". p'. 220-227'
'c Frrlsr.1 kaibos paminlilai. p. 20.
rr
' rinkinyje,,Lietuviq
ir1
1r Srni,o.-,o.ritiend L DEI lietuviikrl vietovarciziq prilsinimo Kryiiuoiiq orcli-
6t1
Msiiulis V. Pasaulio tauiq kalbos. V., 1g7g. p. lL_12. ttcr raituose // Baltistica. V., 19V4' T. 10(2). P' 163-168'

TB 1S
 mesi i tai, kad kulturos ir kalbos pozi[riu bartai laikomi tarpine
llOmdarniesi marksistine Inetodologija,_ vokietijos
Dernokratines
gentimi tarp tikrqjq prlsq ir jotvinglq. Nepakankamai ai3ki galindq polernizuoja su.=burZuazine 1r revaniistine is-
ir sasnq geneze 66. Nepaisant to, bariai vadinami prtsais, o skalviai ti,,, ,,,,irlikos lstor;kai junke-
ir nadruviai kai kuriq tyrejr+ jau laikomi artirnesniais lietuviams ne- ;,;,,I;;;'f,J" il;;;ili"; iu t"*i yraTrusijos absoliurlzmo,
("Veriirnosi i Rytus")
gu prusams. Gal del to Mindaugas, veliau Aigirdas, Kgstutis, Vy- r*r''ir prrlsiskurno-it-,,biu*g t'alh Ott"n;'ekspansija' i-rikariautq
i,,iiliir"t' ir."i""il.t ercbimail ekonornine
tautas Klaipedos-Tilies-Karali,audiaus kra6to iemes pagristai laike kritika. Nagrineciami vokiikojo rnilitarizrno
Lietuvos valdovo Zemernis arba teige, kad turindios jam priklausyti. t,rrrtrl gerrnu.rr""rr*u;)
-,teigia,
,',i,,'r,|il r* f"a,i io uiu-oryazlos ,siekia ne Bismarko' o Fryci-
Vakariniq baltq prDsq hidronlrnr4 A. Vanagas randa netgi Siaures viir.Limo-i iair"i,'t. y. xvIII a' pirmqiq pt'ig-to'
Lietqvoje; rnokslininkas Juos piiskiria kur3iq ir Ziemgaliq substra- ",:i',, Liaudies Respublikos molislininkai'
tui 67" Kartu, anot jo, paremiama V. MaZiulio hipoteze, kad i3miru- ili,t"ii darUq atfieii-i' Lenhiios pnrsijos tautinE
r vri,iO-iiritys moztrq gyventoi rytines. dalies
sios kur5iq ir Ziemgaliq kali:os priskirtinos vakariniq baltq kalbq "lenkrtr
a., prfusljos karaliq ir- vaidaniiqjq sluoksniq poiitikq
grupei. M[sq manymur svari:iausia, kad tai rodo baltq migracijq
ir glaudiiils gentinius ryiius: atsikeleliai naujai gyvenvietei duo- i]';;;;.t,l (nevokiediqj gyventojq at*vilgiu' Jq darbai rnusq tvri-
i,'l,,iiiti'XV1II
rrt' jimui t6itila lyginarnosios medZiagos'
davo savo senosios vietos pavadinimq, i5laike archai3kus papro- 'tiiip matome] istorines literat'ros apie MaZosios l-ietuvos ]ie-
dius. Net patys vokiediai kolonistai Frusijoje ilgainiui pagal kraSto veikalo' ku-
vardq pradejc; save vadinti pmsais, Kitas dalykas realus to me- Irrvir.rs bei 1q gy.retiq teritorijq gana daug, taiiau. ne.ra jq
to baltq ir germanq jegq santykis, poiitine situacija - Europoje. ;i.,,;; taufino Trusijoi tietuviq'faa"tir butq
-r,r.i"fi"emis nagrilejsrnq .siejant
, ii ekdfiminemis silygornls bei Flrsijos valdZios vyi<-
Tarybine.je istoriografijoje i5 esmes pasikeite poZitris i sociali-
niq ekonorniniq santykiq vaidmen! tautq ir valstybes gyvenime. rlvta prievartine lietuviq asimlliacija. Nedaug yra- tyrinejimq, ku-
J. Jurginis iStyre Prusijos lietuviq valstiediq Seimynos strukturq, ,',l,',Lu'U""; ki;k lssamiau butq parodomi atskiri 6ioje knygoje ti-
r iiimos problemos aspektai, t<aitd ir-
i6ejq veikalai -"9. ."!.u.i autoriui
nustate dvaro ir kaimo pareiglnus bei jq funkcijas, padare iSvadq, ir i3 dalies uZpildyti Biq spra-
had, klostantis hapitalistiniams santykiams ir atsiradus laisvai sam- l,ilti,i""rit ii Zinomi. faigi norima bent
domarn darbui, ,,patriarchaline Seimynos padetis keitesi',. Jis paro- ll,l.
de K. Donetaiiic ir apskritai tos epochos valstiedir-1 poiiur! ! kara- Daugelis monografijoje panqu.dglu. Saltiniq jau yra publikuoti'
liaus valdiiq bei jo pareigunus, i kitataudius, baudii-avq, kaip bnrq XVIII E.-XX a. piadZtoje^ vokiediai savo darbuose panaudojo
dainius suprato lietuviSkumq ir kele valstiediq sqmoningumq, kartu sv(rrbiausius dokumentus, buvusius slaptajafiIe valstybiniame Ber-
ly[o, vals'tybiniuose Karaliaudiaus, Gumbines administraciniq apy-
stiprindamas jq ,,tautini atsparumq prie5 germanizacijq:, 00. Tilies' Stetino ir
ili,r,tq, Dancigo, C.ti"geno, Potsdamo, Klaipedos,
Kai kurias 3iq valstiediq kategorijas, socialinj iSnaudojimq, de- taip pat koloni2lsijos Donos,
gradaciiq i iemesnius socialinius sluoksnius ir baudziavinio iemes iiir,1 -i"rtq Srcfryvuoib, _vadov"l*A,
nkio virtirnq junkeri5kuoju kapitalistiniu nagrineio p. Zostautaite. A, Bliumentalio irchyviniui fondus ir kitus Saltinius. Per Antrqji
Nors tarybiniai Iietuviq istorikai ir nemaiai tiria Maiosios t)(rsaulini kara dalis Rytq erurijos archyvq zuv9, kiti atsidure Ge-
tr-ietuvos istoriiq, tatiau socialines ekonomines bei teisines lie- ii;is;;"(Gottingen, vFni neseniai pervezta i Vakarq,Berlynq) ir
r tliiine dfnt, iais pasinaudoti nebuvo galimybiq. Paskelbtus do-
tuviq padeties Prusijoje specifiha ligi Siol dar iS viso nera tyri-
neta. Tera nustatyta, kad daugelio lcraitq i Rytus nuo Elbes valsiie- k,,r11"ntrl, be abejo,-teko kritiSkai ve,rtinti, Iyginti_su kitais Salti-
diq bnkle buv,o panaii ir XVIII a. sunke-jo. Neatkreiptas dernesys ,,i.,ir, r"r burZuaziniai vokietiq istorikai juos_tendencingai TI*{-
l,Krtuodavo arba ir visiskai nutyl-edavo, ypad R._stadehnano,
A. skal-
ir I tai, kuo skyresi lietuviq ir vokiediq valsrtiediq padetis toje pa- voito, M. Beheimo-svarcbacho publikacijas, dgmqskuojaniias ger-
cioj'e teritorijo3'e. Tik i5nagrinejus 5i klausimq, gaiima sukritikuoti Lietuvoje. Todel,
vokiediq ekonomistus, pavadinusius kolonistus zbmdirbystes kultt- ,,,,,nizacinius Plrsijos valdiios iiekius MaZojoje
turos, pazangos skleidejais Ma2ojoje Lietuvoje ir niekinusius bu- v,rrlovaujantis marksistine-leninine metodologija, vis4 iiq mediia-
rus 6e
uZ jq tariamq nesugebejimq g,1 ir buvo galima naujai itraukti ! mokslinq apyvartE'
Utiinint<auti.
visus monografijoje naudojamus istorijos Saltinius galima sus-
66 Pelros Dusburgietis. P. ll. kirstyti I tris gruPes.
67 Banarac A, Bxlag poAcrBeHHbIX
6aarvficrrx ArraaeKToB B Ir4ToBcKr4i stsrtx ff pi.*ejq, r6ikimingiausiq, grupg sudaro lvaipr.q valdZios skelbti
ffpo6,rerrsr 3THorelre3r{ca u 3Tr.rHrrqecKorl rrcroplrr.r 6a.A,toe. Br.ranliloc, 1985. c. 196- ,t,,kumeniai: aktai, ediktai, dekretai, lsakai, isakymai, istatymai'
2A5.
68Jurginis J. K. Donelaidio ,,Metai" kaip istorijos saltinis // Literairlra ir kal-
tra. V., 1965. Nr. 7. P. 55-73; Jurginis J.- Lietuviq iemes prusijos
7Ir Huebner l.I. Das Preussentum, seine Gesellschaftlichen Traeger und Apolo-
I-ietuvos TSR istorija, V., 1957. T. 1. p. 356-360.
valdzi;je // y'.||n I Wqzlowe problemy dziejdw Prus XVII-XX wieku' Poznari, 1971' S' 23-
f
6e Brlrais Frusijos
valdZios XVII-XVIII a. lsaku vertinruose i lietuviq ka1b4
irr ttlvansisting V-FR istoiiografijq, kurioje reabilituoiamas -Pr[sijos -militarianas
.,
daZniausiai vadinami valstieiiai lietuviai. Mums iis terminas tapo Zinomas daugiau_ ir lirrlcrnijind potititu, kritikuoja H. Ldmanas (Zr.: Lehmann IL Bemerkungen zr'tm
sia i5 K. Donelaitio ,,Metq,,. /,,,',rnrure"nhang von Preustettbild und Absoliutismusbegriff in der Historiographie
rrr rlcr BRD // Ten pat. p. 148-157).
2A .1, I
 v)rrieusylles posed*iq pr,itoiioiai, rraldiios aistovq pareidhimai ir
l.,rllrr1 rinhiriys?6. Faberis iileido Frydrichc II pasisahyrnus apie iie-
kt. SlvarLriausie.ji XVII a. pabaigos
- XVIII a. pradiios vatrstytres ius; ir jq kulturq
77'
t rr v
lstatyrnai bei potvarkiai i6leisti rinkiniu ,,Acta Bonrssica" (3 t., XT30- AntrajaiSaltiniqgrupei-priskirtiniatnilnintrnlatsiminir'rai'N1[a-
I"rt32J, kuris XIX a. pabaigoje buvo papitdytas naujomis pubtika- ir iilelsl-a etnografine me-
,,,,rrios Lietuvos fultllios'veill€jitr surinkta
pmsi.!os arealo dlnarnikq'
ci.jornis.
"rr;iOtt iietuvius lietuviri
t,.r,r{la, Sie Sattiniai"Gr"r"ioria'
prusiStiosios-iietuvibkcsics
Susikurus Voki_etij os irnperij ai, trrrrlsij oj e susiiprej us learaliq Fryd- v,rlrlcrnciosios klases i vokiediq
richq l.-ultui, R. Siadehnaias keliasdeiirndia tomq paskeibO Baiti- polil"int.s krypties lailials' Slaurejanl iietuviq terriorijai'
nlq i6 iiq karaliq valdyino laikotarpio 7r. Tai paties karaliaus, mi- l. rrli.uros atstcvai tt""gAil rrioksto
reikalarns fiksuoti iautotyrinq
nislrq, feodalq junkeriq lL,.manymai ir planai, konferencijq bei su- Musq tyrinejir:rui svarhGs
;;',;i;i"g4,-lor :i oar-?enuv'r iSnylcusi' maniiestacijos
sirinhirntl mediiaga, lvailiausi isekai, instrukcijos, asmenine kores- t,r,iiautojo S. Kycfieilt,-186i ;. p"iitlnuu
Vilnl';je da-
pondencija, valdiios atstovq ir paiies valdovo inspekciniq kelioniq "i6"f.ijou' juOejimo veikejo' is'ioriko' sociolcgc ir
iu"it, OatUi"intirl
i6 tserlyno j Frusljq ap;rvalgo: ir ataskaitos, nuroclyrnai vietinei val- nrrllicisto g. f-imanovsnitl C"tgiufo ir kartcgrqfo ldt F1enenbergc-
cl:lai del leolonizavirno akcijcs, del Fmsi'ios pajungimo Branden- l',',','."'ii.rjf" it-";;il"fi--i. fi"fftt atsiminimai bei ]daiosios Lietu-
burgo diktatui. I5 siq 6altinirtr su*lnome vyriaus-vbeJ sudarytq Ma- v()s "oil,..!
aprasyrnaL.
iosios l-ietuvos kolonizavirno ir geimanizavirno program4, jos- vyk- apie lietuvius, savitq rnaLertalinq ir rlvasinq jq }'"ultor4'
dyrng. Tuo padiu rnetu M. Belleinlas-ljvarcbachas pasteln-o kone -vi- 1rr:,iur:! i karaliq ir'j;-Fr"tgr.inus
bei nauluosiu'l koionistr.rs patei-
sus Frusijos valdiios ediktus dei kolonizacijos in kolonistq iB va- "C l(?u"ue, A' Luhanas' A' Prcisas' G' Ge-
i,.., ti ?!.te iCervais),
harq gerr"nani5hqjq krotsttl kvietimo 72. Is iiq doier.mrentq aiilceja, l,rirrsas apibudino vieiirolus Frusijos gyvento;us ir.ateivi"us i6 Ve'-
-Srrarn.rs
kokiais tikslais koionistai v]'ko i Maiqjq Lieluvq, kas jie buvo ir il:ft-L.;;t";. XVI1I a. lvfa:iosr*s Lleluvori lteiuvitl gyvenl-
ko sieke Frusijos valdiia. rrro d.okurnentas, galfuna rakytl buitles encihlopedija'
yra K' Dcne-
Labai reikiming.q Frlrdliolro Vilhelrno I lsakq, igalinandiq nu- l,riii<-' pocrna,,Mctai".
-Dubmenq
statyti trietuviq ir vokiediq valstieiiri sociaiines ekonomines pade- apie liaudies Svietim4 yra P' R"uigio' F' Haho' K' G'
ties ski.rturnus. savo veikalo pabaigoje pateike A. Skalveitas (6i lioi.is, I(. Hartknocho, G. Osterrnejerio clarbuose'.
klausirnq sprgsti padeda clar nepublikuotas ir nepanaudotas potsda- M. Lylientatio rehaguolg1."
- -
tqstiniame ierdinyje "Er-
+-P^istame paskeli:ta daug.
rno archyve esantis l(airio msrarorandrlrnas, kuriarne atsispindi ir tii rter te s Pteusse.n" t+ i" tiZl-L7 28, 1 742)
.rnedi11-
archeologijos' istorl3os' ras-
slapti valdzios planai lietuviams nutautinti t',). v. Altmanas, Herin- 1,.,u rS hrlaZosios Lieiuvos etnoglafijos,
gas_surinko ir paskelbe prusijos agrarinius t i jos, ivietimo istorijos.
istatl,rnus, tarp jq ir vi- poblt-
sq X791 m. Zernes teisyna. Ee rninetq dideliq Saltiniq publikacijq, nemaiai i:*lu"n
s.urinko XIX a'-
vietirtius gyveniojus
Labai-svarbr-rs yra P. pakarklio surinkti ir K. Jablonsx<,io parengti 'i;
,fZio Auomenq apie-erusijos
Ye3i, 91*e illlu"istiko s
spaudai Prfisijos karaliq lsakai trietuviams valstiediams t, jrl gimtqja ":;;;e;'darbq fasklibe Karaiiautiaus
""r.ieeiq'mokslo -drar-rsij'-ls'karali5koji vohiediq <-lrau-
kalba, atsktreidziantys Siq valstietiq padeti, smulkmeniskq ir er0siitikos veikc nuo
ie- Gesellschalt zu Konigsberg;
guliavimq per didiiuli biurokratinl-polictni valstybes aparatq.ios ,iri"" l#,1,g1,iii-ri"Ltrohe
lv4l rn. iki Antrojo pasaulinio karo) tqstiniuose ieidinir.rose ,,Freussi-
Dar 1v2l m. G. Grube paskeibe didziqitl rrurfiurstq ir karariq :;r:l:e Ptavinzial-Blail[r iigZs-rga5 rn'),-,,Neue Preussisc]re..P.rovinzial-
potvarkius bei dekretus, baznydiq vizitatoriq aktus religijos ir Bvie- tutiitni, (1846_1864 ;.),,,Altpreussische Manatsschrift" Lietuviq
(1_864-
iitera-
timo klausirnais. Juose yra iiniil apie pirrn4sias rietuviBkas rnokyk- 1l\22 m.), taip pat Tilieje veikusi (1879-1923 m')
tras ir lietuviq kalbos vartojimq bainydioje 75. XIX a. pabaigoju trr- ;;;; 6i;"e iia ?tit"iiiiie riterariscite Gesetlschait) iurnale ,,Mtt-
vo paskelbtas lietuvi3kq molcyklq germanizatoriaus FL Lyzijaus tiiti"g i flei L'itauisch.e n lite r
-lr*li; ar ische n Gesel Ischslf " ( n 880-1 9 12 m''
iiejo 5n sqsiuvinis),
" senoves draugija {A}tertwrnsgesel/scftc.ff
7r Stadelmann R. Fublihationcn aus den K. Fre,ssi chen Staatsarchiven tiitera"r,g' (1880-i9;t m.?) tqstin-iame leitinyl-e- ,,Zeitschtift d'er A]'
Fr:iedrich Wilheim I. in seiner Th:itigkeit frir die Lancloscultur. preLlssens (toliau // tertimsg6sillschatt Insterburgi' (22 t', 1888-1939 m')'
--
. .). Leipzig, IBZB. Bd. 2i starJelnnnn .ll. itrriedrich cler Grosie. Leip_
Ukine ir dernografine statistike, girnimq ir mirimti registraciia'
trrublikationen.
zlg, 1e82. BC. i1.
i: I-lc.heim-Sciwarz.bach M. Cclonisatorisches aus Ostproussen // ,lrM. I{ri,nigs_ gyvenamqjq vietq iqraiai sudaro trediqjq Sal"tiniq gxupq'
p"-
lrcrt. i3.i7. B(1. 1.4.
7:i Kairies. Litauer
S. 1-37. Ukio statistikos ir socialiniq santyhiq istorijos rnedfiagos J'
arclrii.^ {loliau
in Preu-::en urd ihre Bestreburgcn // Deutsches Zentral-
DZA). Potsdam. Atrt. fzlerseburg, Rep. .11,".f ,t,.'iAa,l. sheibe J. Goldbekun, f. i{rugas, H. Me3eiis, A' Flornas' Kopas'
-
" I.riiljos valtiiios giomaLos, n.rg1rau,-leriiur;ri ir apsal;yto.ii lieLitviailts valstie-
ciams_ iirliau Gromatos. , .). V., XSbO. -r\usgew:ihlte Reden des l"ysias. Leipzig' X880.
15 Grube- G. Corpus Fobe"r. Friedrich iler Grosse tiber die Kultur Litauens /l PPF' Konigsberg'
consiitlliiorium prutenicarum. Koenigsberg, 1:r2i. Ild. 1-3.
1831. Bd. 6.
22 4i
A. Bitensas (BitenasJ, G. Krauze ir kiti vokiediq moksiininkai. Vis
delto 3i statistika, ypad dernografine, Iigi XIX a. tebuvo fragrnontis- r.rEruvIIJ tt*tHttd$ 1 70e- 1"7 1't m'
ka. Pirmasis visuotlnis gyventojq suraiymas ivyko tik 1816 rn. Gy- #Igxd,"d#rrR
ventojq apskaita pagal girntqjq kalbq prasidejo dar veliau nuo
1825-1836 m. suraiymo. I5 dalies gyventojq suraiyrno duomenis -
galetq kompensuoti baZnytiniai parapijiediq sqraiai, gimimo ir kcn- LietuviqteritorijospietineribaXVllla'pr'adZioje
firmacijq iraiai, tadiau jq isliko tik nuotrupos, daugiausia apie ma-
ro padarinius ir kolonistq pasiskirstymE. Demografiniais Saitiniais liriantPrusijoslietuviqtautinqpadeti,pirrniausiasvarbunustaty-
laikylini ir valstieciq mokestiq ui malimq ir zemq sqraSai. lLemda- ii,'fi"i 11e gynetro. nytlires ir Siaurines
Maiosios l-ietuvos ribos bu-
pgsis daugiausla jais, O. Natau nustate piiiairalnio (pitrkalnis; u,, lirr"rt"r"'d.ar I42i rn. Ivielno taika, vakarines skalauja Baltija'
Fillekallen, Fillkct]Ien, Dobrovalsk) apskrities lietuviq ir vokiediq ' pletinig moksllninkai
o rlcl nesutaria'
tautybes Friri:., valstybes teisiniuose dokumentuose vadinamoji Prflsq
-gyventojq santyki, valstiediq turtin!! susiskirstymE
susi XVIII a.
ne vis4 lki Xvlll a' is tikrqjq
viduryje i8.
--:J-----i^ 78
l.ictuva, Lietuvos provincija aperne
Apskritai Maiosios l-ietuvos liaimo gyventojq tautybq geriau- i;,,t""rrt gyventq dtotq, nes pietine..jr-rs siena ejo tik per Nadruvos
siai atskleidZia XVIII a. ketvirtojo deiimtmedio Saltiniai. Koloni- ;,';;. Xi"II a. lietuviai g1'v"no lgllull i pieius ir pietvakarius nuo
zuojant MaiqjE Lietuvq, buvo iBleistas isakyrnas patikrinti valsty- i.i.iiuvos provincijos, bet iki ku_r, ligi Siol tiksliai neuustatyta'
biniq valstiediq padeti. Surinktos Zinios rodo Lietuvos provincijos Ai5ku'tik tieir, t<io iki xvill a., t, y. iki didziojo maro irLietuviaididzio-
domenq valstieciq skaidiq, jq pasiskirstyma tautybernis. Sl me- ,,,.rs vokiedlq kolonizacijos, pietlne riba maiai keitesi.
diiaga buvo Gumbines ir l(araliaudiaus archyvuose. M. Beheimas- ,],,,'eln;t gF"r,o ko*pur"tigr.b Taug,. tarp ju-svetimtaudiai tik
Svarcbachas jq panaudojo savo monografijoje, paskelbe lenteies vrctines adrninistracijos atstovai, feodalai. Miestai - vokietinirno zi-
apie vokiediq ir lietuvirl baudiiauninkq (turindiq ukius) teritorinl ,lrrriai-buvo tarytum saios lietuvirl baudziauninkq gyvenamame
pasiskirstym4 visuose minetos provincijos kaimuose, valsdiuose ir l; r,tste.
apskrityse. Berlyno slaptajarne valstybiniame archyve buvo kolo- fitrtiul nustatyti rninet4 ribq sunku dar irP'del etnogeografiniq
K,Sneris savo stu-
nis'_rl sqra3ai, is kuriri galima nustatyti daugumos kolonistq kil- tv'i;;j;;rl metoa<itogiios. Siq pr6blemq iskele
me 7e. Jq duornenys paskelbti G. Gekingo, G. Smolerio, A. Skalvei- sudetis kol kas nu-
,1,1,,r-p.atoalboje: ,,1I' '1 gyventojq nacionaline
to tyrinejimuose. r,,toma skirtingais'*"ioEii=", ,,1. ' '1 Uet kurlai tautai' gendiai' et-
Musq darbui svarbus Saltinis yra Prusijos vietoviq pavadinimai ,,i,,,,i grupei iit-irti pirrniausia butina nustatyti, kokioje teritoriiojer'
bei jq pakeitirnai. V. I(alvaitis surinko ir i6ieido MaZosios Lietuvos 1,,'' gy?"tu, tiksliai apibreZti jq gyvenamos teritorijos sienas"
' Sitysime,
va.lsciq, kairnq, upiq, asmenq vardus 80. T. Fiorinskis etnine iiba tait tokiq teritorijq, kurioje
Remiantis nurodyta literatura ir istorijos Saltiniais, juos greti- ,'ru""u'"" **zlu" kaip 500/o tiriamos laqfvb-e1 " gyventojq,.o G' Kur-
nant, kritiikai vertinant, yra irnanoma sioje knygoje keliamas prob- ,i,',r,,irrnir--S! rodikl! pidiOitto net iki 750/0. Visai teisingai Kuineris
lernas sprqsti objektyviau, kartu atsakyti ! Vydino klausimq, ko- r,,liiam rnetbdui prie3taravo, nes jo negalima taikyti tai teritorijos
de1 lietuviarns tevyneje neiiko vietos? ,r ,iioi, t rrt-ie ,,atskira tautybe kiekybi5kai nera pranaiesne uZ ki-
l,r:j nacionalines grupes"' Tiksliausiu metodu etninems riborns nu-
78
"A{clcu O. Mundart urrd Sledlung im nordostlichen Ostpreussen // schru. :;l,rlyti jis laiko ddmografines statistikos metodq, nes, juo remdamie-
Ktinigsberg; Berlin, 1937. Bd. 4. Tab. 1---8. S. 236-287
7e Beheim-Schwarzbach M. I'-r;edrich W-ilhelm I. Colonisationswerk in Lit-
i"Zil"o^e, ,,kiek [.okiq tautyblq gyventojq gyvena. toje srity-
',,, rr. Nagrinejant tautinq gyventojq-sudeti, kairno ..vietoves turi
l.-r,edrich W-ilhelm
harr.'n (toliau Colonisationsra.r:rk. . .). Beilage, Ko;'rigsberg, 187S. S. 259-401; Lr.: ,r,"
-
ll::ircrm-Sclzworzbach M. Hohr,nz,:.rllcrnsche Kolonisationcn. Beilage. S.513-636, irrrli tiriairos atskirai nuo-miesto, nes miestai yra misresni, gyven-
r') Kolwcilis W. Lietuwiszkrl \/Vardq Kletele. Tilzeje, 1910. t,r j,ri juose greidiau asimiliuol'asi negu.kaime'
'
veit<iant" politiniarns ir ekonominiams procesams, ?rrlsijos val-
,l,rr,ri vykdani lietuviq Zemiq kolonizavimo ir gyventojq asimlllavi-
rrr,, polilikq, tautybirl fyvenamos ribos palaipsnlui keitesi'
svarbiausias etninds pritilausomybes poiyrnis yra girntoji kalba'
tr,oriskai pirmasis tai pagrindd xII a. vidurio vokiediq demogra-
t,r'; Ii. Bekbs3. Dar XVI t M. Dauksa garsiojoje,,Prakalboje i ma-
' Kyutrrep II. IL Y<a:. coq.
rr 'fi'n pat. P. 16-19.
, l:jocclih R. Die statistische Bedeutung der Volkssprache als Kennzeichen der
,.rrr0rr,rlitiir ll zvs. 1866. Bd. 4, H. 3. s. 261.

25
 tt,11t<:il, X4sntanovo]5. MaZdaug ilci Nor'lenbr:rgo ir Bartq 3i riba
lonqji skaitytojE", huriq istoriniu poii[riu interprelavo ir tinkarnai .l.vrd Drtlsus nuo vahariniq lietuviq (tr' et'mini tenae&ap!)' Kitame
ivertino taryblniai Lietuvos motrr.slininkai, tautos painatu laike kal- ,' ;:';tff1"'e".""ir"tg"ris p'ateike
toiesniu t111:*,Y y:ll"':t:,'^lt-"--
bq, tre kurios tauta jau nebe tauta. I-ietuviil kaibos paplitimo riba 'gatbis ir -r:pe vra prtlsq' I .:" prtesaga
neretai laikorna Tepemo-Becemhergerio Ximija, kitaii: dar vadjnama r, ,,,'iJzi* uo priesafia
t,irt,us ir -up,2- flelil.rlfkalbos pupiitlino piote, R.. priesaga Bat,ra alg.reipc
De$memos siena. 5ie >liX a. vokieciq rnokstrininleai Jruvo isitikinq, su -gorbis
kad skalviai ir nadiuviai. buvo lietuvlai autochtonai. kL T'epenas ,l, rrrcsi 1tai, kad p.Jui"o:" melu vlei:ovardiiq
6'-
jotvrngitl teritorijoje
', iJ;
pagal istorinius Batrtinius rnineiq lini1q (Zn. etmin! teanenap$; jame (ii'tiniq
'i;;;"'"J. jiriio io'ponnfo irattqtr
"inetod4
&os Becenbergerio tyrlnej ir'li.i ga-
paiymeta gyvenv:ediq, lcurios atsirado ir veliau po kolonizaci- Didilqjq
jos) nubreZe maidaug senovlnes Nadruvos iemes-pietine riba, tai trrlinir jivada ta, kad prusq ir lietuviq kalbq riba ejo- nuo kuriose
yra nuo Labguvos Deimenos upe (Deime; vok. Deime, Deine, Laba, ,,,1,t;''n, suitii"t pat<ratl*ie-i'lernh'cje
per Norhyiius i iernes'
\ r,r Aukskalnls lAuxkallen,
josn';,olskaie, Cerniach.ovsko raj.i
dab. DermoJ, Friegiiumi aukityn, Ainos Zemupiu, Aivines (A6vena; dab. Ozersko), Balupeuai (tsallu'
vok. Swjne, Aschweine, lenk. Swina, rus. Futilov.ltoi auk3tripiu, per ',,",;;; Aukskalnis prie Darkiemio,
l.ri,rs
Nordenburg4 (A5venai; Nordenburg, l{.rylovo, Fravclinsiao raj.), An- ;,- t;;b;"iA nosetz, Nesterovo raj'), Baltupenai (BaJIuisaknen'
gerburgq (Ungura; Angerburg, lenk. Wggorzewo,), Gelclapq (Gulda- i,,,itiri'i"iiZ-prie CetAapes rniesto), Barkiemis (BsrkehwLen, Gelda-nirs
,,1,',s pakrarrt"l"; ir-dieisgarbis ^iGteisgarben' lenk' JaEoczany' Su
pe, Galdapd, Geidupe; vok. Goldapp; lenk. GoIdapJ linlc Dubeninkr4 nuo deldapes)t, _- apytilirlai pietine l"Ta-
,,l,tk-q'vaivadija;'i vakarus-
{Dubenykai, Dubininhai, Dubininkai; vok. Dubeningken, lenk. -Du- Ir rrva.
beninki; visos trys gyvenvietes Suvalkq vaivadijoje) '" A. Becenber- Lietuvos rl-
gerls, rerndarnasis lingvistiniais, geografiniais bei archeologiniais tC Lorneieris irgi teige, kad-pieLrydiuose Maiosios giri4..rytinianre
r,,, riei* oioziqiq Barkenrl {tsarkiemis; .&arkehnen)
duornenimis, padare tas padias iBvaclas. Kadangi pmsistrrai soc{iius kyd-'\ije 8' Fa*agias ribas' bet rnaiiau arg'u-
vadirramas kairnu, o lietuviShai kiemrr, tai ati'tinlcamai vieiovardiiai
,i,'t,,irr"tg;-
,,,,,iltuotas] keietq "pJutiti"u
*uiq"paset ui A. Eecenhergerl i6vedi: F. Kur-
lietuviq kalbos paplitimo plote tr.lretq baigtis priesaga -kierniai {-kie- ,,,,ii;n. Becenbergeiitn ""k"ra:.au
e A. Cvekas: ,,Paciq Slaurrytinq Rytrl
mrs arba -kdmiai, o prusq kalbos paplitimo plote -fto.imis. I5anaiiza- uZiria iiuirr.ru, pietuose Geldapes gqes 1139 Mozltriios
r'r,iriio, aati
vqs Prflsijos toponirnikq, Becenbergeris nustate, kad vietovardZiai su
,r,;liiita,.,ruiarrrose ii"t iu"il'Alnq ir Deimen4, Nuo Deimenos iio-
priesaga -kiemiai arba -kemiai prasideda i ryius nuo Deimenos 1r
Alnos, o su priesaga -kairnis arba -kaimiai nuo siu
,l(i lrti'Krinto tNtan.ii; vok. Cianz, dab' Zelenogrcd'sk'- A' M')
upiq. Jis iSvede prusq kalbos paplitimo i Siaurq - i irvakarus ';r{'na su Semba eini pietine Kur3iq rnariq dallmi [' ' ']' Fietvaka-
rytris tokiq rl- uu()se Geidapes"Ziodirtr per Ncrclenburgq ir -Girdavq ligi Fryd-
bq: Didysis Kirsnairairnis (Gross Kirscftnakeim, Fevralskoje, Foies- i,;;,i;; S; jo apifireZta ihi XVITI a. lrzlaiosios L,ietuvos
to. teritoriia
ko raj.; i pietrydius nuo Labguvos), Ripkaimis (Ripkeim; i rytus ,,r,,iru f i +CO'frmr. Zinorna, visos Sios ribos nera tikslios. Remiantls
nuo Veluvos, arba Veliavos; Velowe, Wehlau, Znamensk, Gvar- li rt.ris kriterijais, galima jas pakoregucti' *ribq
deislco raj.), tr(utkiemis fKufkehmen, Pregelau, [.tBakovo; ! vakarl,rs npifUainAami"tieiuvirl ii"t-l"e iki didZiosios kolonizacijos,
nuo l'Iorkydiq, arba Narkyd:it1; Narkitten, Meidureije, abu eer- ,, 'lt;p"ro' ir Becenbergeliu i5 esmes sutiko ir Maiosios Lietuvos
niachovsko raj.), Koskaimis {Koslteim, lenk. Koskaimy; ! pietus nuo l,rrll[ros ir visuomenes ieikejai: A' BruoZis, E. Jagornastas, Vydl'rnas'
Girdavos, arba Girduvos, Gerduvos, Gerdavos, Girdavq; vok. Girdaw, \/rsr sie tyrinetojai sudaro I grupg.
Gerdauen, dab. Zeleznodoroinyj ; Pravdinsko Friedland, Frydlan-
-rytus nuo Nordenbur- l{<-'miantis minetais rezullatais, istoriografijoje susidare tradicija
das (Romuva) raj.), Starkairnis ! i.l,rrlruvos ir skalvos iernes su Klaipedcs apvtinkemis_vadintl lie-
go, Zilckaimis -(Silzkeim, lenl<. Gumniskq;
-starkeim;i pietus nuo tsartq - vok. r,rviikomis sritimis, Prtsq, arba Maiqja, Lietl,rva, nors lietuviai gy-
Barten, lenk. Bcrcjony,), Vindkairnis (vok- Windtkeim, lenk. Wrn- \.,,r1() toliau i pietris ir prietvakarius. Maiqja l,ietuva reiLiia vadinti
dykajmy; i pietus nuo Kent6ino (Rastenburg, KqtruJznJ, Redikairniai vls,1 Prusijos lietuviq gyventq teritorijq.
{vok. Redigkainen, lenk. ,Redykainy; i Siaures vakarus nuo Oisti-
no, arba Alen3teino Allenstein, Olszlyn), T'rakaimiai (Trukaimiai; '' Ilazz.enberger A Die litauisch-preussische Grenze ll AM. Kdnigsberg' tr882'
-
Trukeimen, lenk. Trokajny, netoLi Galindq lenk. Glq- r,l. s. 651.
19?9. C. 156
-GaLLinden, 'r l'onopoa B. H. flPYccxrdl s3r,rK: C,tonapr. E - ll. etimologijos - 158'
dyJ, Kairniai (Kaimas; Kaymen, Kaimen, lenk. Kcrlmy-vietovar- nroblematrliai svarbus veikaias Ma,i:iulis V. irrhsrl l<aibos iodynas.
diiai, pradedant Koskairniu,-Ol3tino vaivadijoje); i iiaures rJitr,rs I I\r,zzcnberger A. Uber clie Verbreitung einiger Ortsnamen in OslPreussen
nuo Prusg Olandijos Preusst'sch-Holland, Paslgk
-- Elbliongo vaiva-
dija), Kairnkatrniai -(I{eimko,llen, Krusnodonskoje, Bagrationovsko \l'4. Konigsberg, 1883. BC. 20. S. 123.
" Lohmeyer 11. Geschichte von Ost-und Westpreussen' s. 7,
raj.; I iiaurq nuo Sventapilio, arba Sventapiles l{eiligenbeil, Hei-
- lil
s, s.
" /.lrrrschnl F. Grammatik der littauischen Sprache. Halie' 1876'
a Toeppen 14. Histodsch-Comparative Geographie von Preussen. Gotha, l" llrr",r'c1i A. Litauen. Stultgart, 1898. S. 3; plg.: Swillus F' Unser OstPreussen.
1858_ ,rr'; Ilcrlin, 1917. S. 143.
S. 21-23,34; Tas pat. // SRP. Leipzig, 1861. Bd. 1. S.51.

lr)
 ro-
prusiios mokslininhai i6vede senove-s prusrtr ir nad.ruvig bei sfr- r;,rtuliniq gyvenvieii1- (apie so'tulinq kolonizaciiq fu sctuli{kius kad
auviq kaibing ribq. Jie neturejo tikslo nustatyti tikrqji lietuvitl .,rna kiiuose stuyrii1";;';;ti;;io1a9 rrovvLno Rvken;oergas nustate'
AnEerburso apskri-
kalbos paplitirno ligi xVtrII a. ploiE, Del to 3i riba neatspindi naujai- \Vli a.-XVIrr ". piu'iZioie ];ctuviai.
iisr,uusklq lstoilischken)
siais laikais ivykuJiq dernografiniq pakitimq. XIX a. ir XX a. pir- r,{.s Astravisr<iq fas,!'ot'r:s.f,t""t,"g"ilet'ri nel"gi SditnE {arets-
*oiou puses v-otriediq ir iais sekq lietuviq -mokslininkai bei visuo- i r i rr plote, aple atoi,""ifi;i'i?;'.\T^tia"nt"tigq'
iki vokiediq kolonizacij-os,,bu- t)utg, Szczt'tno, OiStino valvadl]a'
'-'
*unu* veikejai, bandydaml nustatyti kad XVIII a' daug
vusi lietuvirl kalbos papiitimo plotel, neatsizvelge i..tai, kad xvl- XIX a. Lenkijos g"tgoutiio' Zodyne,nurodvta'
XViI a., kai prusai traip tautyne baige nykti, i gretimus jq kaimus lr, l.uviu clar g1'venJ CEtOapOs' Angerhtugo'":retgi.
vaivadlja)
Jansborko l'Jo-
apskrityse' ir
atsikele ne vokiediq valstledlai, o lietuvininkai, kad patys prusai ttrtrnisburg, lenl<. J;"il;;k: nis1,
-slyalku'
lietuvejo. Tiesa, i toiimesnes prusrtr sritis keiesi vaistiediai ir i3 Va- M'] lie-tuviul t*tt tlvvena ia'bai spora-
,,;iandien lapie nBBi;:h' teige' kad "prie.
Europos. Lietuviq lsik[iirnas prusq Zemese_ turejo ir sociaii-
karrl"saknis. lii;hai"17. Tautiniq rtru"li*t' tlnoi'as
v-'fentotufis
nes { 6iuos procesus atkreipe demesi F. Tecneris; jis nuro- ,rrrriius ! vakarus
"lii"Cliaipos,
maidaus
e'
Morongo
iink'
[Morungas;
kaip
ci6, kad XiV a. ,,[..,] per 85 metus prie3q uZmuBta ir paimta i ne- l\lrltrungen, Morqg',"Zi6tino ilalvadijg'
- '"t'1 -111-:-1:
plotai"' nes roozural
laisvq apie 1/a mitllonb [. . .]. IStuitejusiose
lr.
srityse prie Deimenos.
belaisviai paplas-
;;;al;;;";;' sus;sieie-t':"rtii ;t lietuvlu kalbilPracius porai de3irntmediq'
ir Alnos- apsigyveno pavergti lietuviai" Tadiau '
,,r, voro ilti linijos Mt;;"g;t-Celdapc" -aoerne p-usq Frlrsijos
tai savq kcionijq nesudarYdavo. [oiBou plotai
ri:; ra5^, 'rsq lleiuvin] .Senovesbuvo pri-
paiios isvados
Etr grupg sudaro rnokslininkai, kurie lietuviq plotq Prusijoje neri- t, ritoriios. ou, *rri"s"vnriitiJripf*-tokios
boja upemis, o nukelia juos tolyn i pietus bei pietvakarius' ii,'s kltas ionkil
V, y1'rtttu''o' V' Krizmickesvokie- paZy-
-sakysime, "-rttii"i't'1i"d puseje)
R. Valsonokas Zemelapyje XVII a. pabaigos -pietva- ili,jo, jog r. poruili;;'-i;ik"ir txviil a. antrojoje
galetq
karinq rib4 nukele iki iinijos Naujakursiai (Neukuhren, Pioners- ,rrr leunigai buvo -fr."*i"1l"t".riq tuilror, kad lietuviBkai anuotrtet dideiq
kii; Baltijos pakranteje Semboje) -Tepliava (Tepliuva; Tapiowe,' r,rlivti narnoksius J';;-i;;til"*io,' Gelctapes"'kur
rs'
Tapiau, Gvardeisk), kuri praeina pro pat Karaliauciq (Rlusi3kal ,r
' ",*tJlq OJ-i sudare
lietuviai"
Twankste, Tvanksta, Tvangste; Konigsperg, Konigsberg, Kalinin- ;.'";J"#rr, ,, p. pakarkliui, kaip ir jr; pirrntakams,- MaZosios
ne tas pat'
grad), Jis priskyre lietuviams puse Sembos pusiasalio {Zr. etnin$, ii('luvos sienos it fi"t""i,l kalbos t'aitoiitno iiU-99 -Ur11o Ragaines'
lem6lapi). Tiesa, nuo Tepliavos pietine siena pastumta i iiaurq ir ' 1,r7qi.r Lictuva ji"';;;;;; r'to-ue' -kuris up"*" {lqiP"d."t'-
ir atitiko (be
i3vesta-per Juodlaukius (Todlauken, J odlawckei, V olodarovka, eer- titzes, {sruties i, r.f,J"rlr'.{iki'oeimenosl apskritis
niachoviko raj.), Darkiem! (Darkehmen, Ozersk), Geldapq, Dub.e-- | ,rlrguvcs apskrities) Lietuvos provlncuq'
pietvakarines ir
ninkus ir nesiekia piediau einancios Tepeno-Becenbergerio linijos r2" -mof.uii"iofoui kalb6i rrartojimogyventq teritorijq
Tadiau, nrrrt*tyiu**i-fiui"t'i'l
Zemes ruoZq, apribotq linijos Geldape-Norkydiai-Deimena ir Ka- r,i,,ri,r", iif"i, Si" iSpt"te hetuviq
1600 m.
raliaudius-Kremitai (Krimydiai; Cremitten, Kremitten, Lozovoie, rri varlinamosios Oeim""or-ri""or. Vitei3is mane, kad apie ne-
prasidejo Kur3iq
Gvardeisko raj.) (I-ecius; Lot' los ribos buvo uz Deimenos ir Geldapes upiq:
zen, Giiycko, Suvalkq-Girdava-Nordenburgas-Lecenas
vaivadija)- Galindai Zemelapyje K' Karpas pietuose esandia-sarkuva (sarckau, Lesno i, Zelenogradsko raj'),
i,,s"J-
i'il, " j')
pavadino mi3ria prr:sq ir lietuviq teritorijals. , S"kius (*iicir e Schaacken, ZemdiuZnoie, Gurjevsko ra
A. Veiso ir A. Roges duomenimis, XVIII a. lietuviai gyveno Siau- rl,abguvq,toliau-iVeluvq,Barnblius{Barnbo-liai;Bamblen)prie
rinese Aleckos (Oleckas; vok. Oletzfto, lenk. Olecko, Suvalkq vai- l,rycliindo, i5 jq-i'Lagagarb! pagarbis; vok' I-aggarben' Lamgar-
vadija), Angerburgo apskridiq dalyse (pietinese sporadi3kai), apie lr,.rr. lenk. Gaibno, brSt*r vaivadija), o ii dia ! l'Tordenbutgq, Et-
Nordenburgq, o Geldapes miesto baZnydioje ir- XIX a. pamokslai (Engelstein, Ienk. WqgielsziynJ, Benkairni @enkheim' Ba-
buvo sakomi iietuvi3kai, lenki5kai bei voki3kai. Veiso nuomonei i,,,' MaiurslrieJ, Gurnius {Gurnen, Ienk' Gorne) iki Dubeninkq (vi-
',,'tifein4
Luko (Likas, Lykas, Lekas; vok. Lyck, lenk. Elk, Suvalkq vaivadi- :,,i:i oyvenvieies Suvalkq vaivadijoje)' ViteiSis pabreZe' kad iki rni-
ja) apskrities gyventojai es4 suduviq, Iietuviq ir lenkq mi5inysra. ,..r.,s,iinijos ligi XVIII a. vyravo lietuviq kaiba, kad ir piediau nuo
H, Lovmianskis iStyre, kad netgi XV a. pradZioje lietuviai gyveno
ir teritorijoje.tarp Luko ir Raigardo (Raigrod, Suvalkq vaivadija) i5' rri llieckcnberg H. Die Schatulisiediung in Preusscn bis zun Jahte 1714 f I
Iiiirrigsberg, iS:S, Jg. 16, H. 1. S. 30-36' 45-47'
rr Tetzner F. Die Slawen in Deutschland. Braunschweig, 1902. S. 39. r; Slorvnik geograficzny. \Ararszawa, 1884 T 5 S 344'
1r Wie.l,horskr W. Etnografiniai klau.imai Rytq Prusuose Kaunas' 1931 P 23'
12 Vc.lsonoitcs R. Klaipedos problema. Klaipeda, 1932. P. 5.
t3 Karp. Beitrdge zur dltesten Geschichte des Memcllancles und Preussisch- tva,xir w. no"*61 terlioriainy narodowoSii Polskiej. Kielce, - [918' S?' 1 S'
Litauens. Memel, 1934. Wttlicr W. Struktura demograiiczna Pru; Wschodnich' Prusy Wschodnre Poz-
ta Weiss A. Preussisch-Litauen und Masuren. Rudolstarlt, 1879. Bd. 2. S. 215-221,.
l(t32. S. 185.
225i Rogge A. Geschichte des Kreises Darkehmen. S. 5, 10-11. r! l(u?mickos V. Kristiionas Donelaii.is. 1983. P. 90
t5 Lowmlat:tski Ft. Studia nad dziejami... S, 51.

28
 lr,rrr viena nuo kitos. A. Cvekas ra5e'
jog-lietuviq sodybos skyresi
jos gyveno lietuviq zc {*r. etnini iernelap!}. Fakarklis }ronkrediau tr,rlrcsiais, vietos uoiyfui parlnkJmuir sbO]'Uos iiplanavimu' A' Hak-
ribos renurode, llet pasLebejo, kad ,,gerokai tollau i vakarus bei t,.,"1*" teigirnu, f.ii-l' Oi.Jis .rode tautybq: lietuviai
ir. gyventojq.
pietr.rs tr6 a. gailsiai gyveno lietuviai", lletuviq gyveno ir visoje
,i
lvvcno tnaZuose, o vok;cdiai ir mozurai (t-en$l] dideliuose kai-
lsruties apsl.' ri[-yje
I ;.
l;,i,,,r"] Li;;;;;Jk; uoaZiu"= rlb4 iis- nukele iki Prflsq Yluvos (Yla-
K. tr-Ierienbergerls 1595 m. praneiime Faiymsi., kad lsruties ap- ratio iou sk,). ir Brunsbergo (Braunsbergas ;
,,:," P;";;;i* i-Ei 6i,-Eas"Ienle.
skriiies g1'ventojaI lrra ,,bevei]< vieni lieiuviai" {jast eitel Littsu- tirrnsberg, nrounsi6rg, Bruiiewo, Eibliorigo' -vaivadija).26'
er)22. Jis, kaip ir XVII a. raigs K. Hartknochas, paliildijo, kad lie- r i. Irrelichas nustati, fJaO ii"t".riSftais iirgeliaig ngnai buwo puoiia-
tuvirtr gyveno iki Veluvos ir netgi Rastenburgo 23. Ii valstyiriniq, rr' Scnrbcs ir Bartos prusq zcmese. O. Bneidereito teigimu, prflsq
I3er).yno, KaraliauCiaus, Gumbines admirristracines apygardos ir Dar-
,,,,',r'"lil namq buvo i3likusiq iki XX a'
27'

l<iernlo miesto magistrato archyvq medziagos paaiikejo, kad 1446 m. V' Fesleris
sudaryta {sruties apskritis (Ilauptamt Insterbttrg) XVI a. pahaigo- Itcrndarnasis kiiq vokiediq architektq tyrinejimais'. Jis ra3e:
r,rrstate hetuvisko i-rcfriGf<turos tipo pantltimo teritorijq'
je-XVIi a. apeme lai:ai pladiq teriiorilE {apie 100 myiiq2:apiu tip" p"pftimo sritiJ siekia toliau u2 Biq dienq
5600 kmz, arba apie 1/z Prusijos hunigaikitystes). Jai prikJause, 'oe ,,l.i.tuviiko statyboJ
r.rr(rrkiai sumazejusiq lla;irl kaltros sritl ir apytikriai ribas" 2t' Jo
nustato Sios
kitti, Veluvos, Tarplauklq (Taplaukiar, T'oplaukis; vok. Taplaciten, tautos s6neisias
dab. Talpaki, Gvardeisho raj.), Nortr<yciu, Girdavos, Angerburgo, l, ;;i"iy*ilr fatnoilrii i"ip. svirbio.s
Frycliando, Didiiojo Vonsdorfo (Unsatrapis; Gross Wahnsdarl, ,,,,];ilffi.-Zernelaliyie S"fipot pusiasalis plskiriamas l(araliauiiaus
lietuviSka-
ir Prieg-
-Z"tir"pi"
r,,,,r.rliivnos tipui,-JGritorija i pietus nuo
Wnnsdarf, Pravdinsko raj,) vaisciai; Bambliq, Didiiqjq Rudupenq pastatai,,Iietuviskos-vokiSkos
{Gloss R.ttduponen, Pia"oikovo, Gusevo raj.), AuktaXytes {.Auktali- i,,,i," puZf*uii tcaip" mi6ii -
tas; Oclzfolite, Auklitten, Auglitten, Progres, Pravdinsko .raj.), Za- lot lllOSrt.
Ma'iosios I-ietuvos architekturos spec'ilikE llete ir J'
Gimbutas'
bynq (Zabyne; vok. Szctbienen, Gross Schabienen, lenk. Zabin, Su* pesteriuiir kad l-ietuvo-s kulttros ri-
vatrkq vaivadija), Ainos (Alenburgasi Allenburg, Druiba, Fravdins- t,' giiiiar. o.*ig iSvadq, ,,M'
statybos juostos-ir
ko raj.), Nordenburgo, Kalinavos (vok. I(allinowen, ieiLii. Kalina' 1,,,,,'lelpi rnaidaug-tatd- Fuifurio va'd.-miSriosios iSlaike
wo.), Grabavos fGrobowen, Ienk. Grabovo; visos Suvalkq vaivadijo- I.tznerio lietuvitl f.uf6oo ribos", kad lietuviai Sirntrnedius brldingais tro-
je), Gurniq, Vilkq {Wilken, Viiken, Nesterovo raj.) parapijos, Fa- ,,,."nde-tuimo arctritekLtrq, o valstiediq sodybos .su
l,,,r,ais, lietuvir+ iiaudies *unu liudija, ,,kur lietuviq gyventa ar te-
mites {Fornitlen) ir Daurnarq (Damerau, Degtnrevo, Fravdinsko raj-} pul9""buJ'.Rytprtrsiq t9-
atski,rq feoCalq dvarai. R. Virchovas prirnine, kaci iki maro ,,lietu- i,"'ufj";;a. rnluzoji Lietuva yra-maidaug.
2e' Tai paZymejo ir
viq kaibos siena ejo kur kas toliau I pietus" nuo Nadrravos 24, Ii ,,t,iiiios i rytus t'f iiaurq nuo K-araliauEiaus"
gyventojq pavard*iu irgi gatrima sprgsii, kad XV at. XViI a. tr-.ir- t,. tlr:tlefzenis, A, HaUertantas, A. Beticheris, K"Ty-de' S' Abramaus-
mojoje puseje minetuose valsiiuose gyventojq daugurnq - sudare lieiti- 1... riroffioile, lietuvi[ilil; irchitektura iki XV1II a' buvo pana3i
viai ir prusai, tik arnatininkai, smuklininlcai, feodalai bei nuolat clau- I v,rkariniq iemaiiiq.
gejantys kuimiihiai (pastarqjq buvo ir nevokieciq) buvo vokiediai 25. Vartrinasi, tyrineiojai, kurie remiasi nacionalines kaimo archi-
Elnografines sienas nustatyti padeda ir nacionatrinds archi.tekt'.lt- i pietus ir vakarus:Karaliauiiaus
l,'klirros paplitimu, Zenge iingsn!-o-siiti Sernbos pu-
ros paplitimas. .Iau vokiediq tyrinetojai pastebejo lietuviq ir vc- .,rrr:i,rli priskyre 1ietuvirl" areaL-ui, i pietus nuo
klediq namq siatvbos skiriumus: priesingai negu vohiediq kairnuo- r I'ricgiiaus Zernupio laike rniSria zona'
se, lietuvirl sodybos nesutelktos vienoje vicloje, o pasklidusics tc- VjcnasiSkriterijqkalbinernsriborrrstamtikrulaikotarpiuiS-
20 Vileiiis V. Tautiniai santykiai MaZ. Lietuvoje. P. 121. V. Obgartelis (ob- r,,:;li yra baZnydiose iakomq parnokslq katba' Sis kriterijus ne vi-
garlel W. Der Regierungsbezirk Ciumbinnen. insl.errbu11l, 1912. S. 349) irgi ra5d, ,.,,, ,,trpindi tikiqjq padeti, nes mi3rioje teritorijoje, kurioje lietuviai
,,, ,,vuJ*- roo*piridskai, pamalaos -firntqja kalb-a- br]davo
kad Benkaimis yra ,,Lietu\os ir Moztf ijos riboje". atlieka-
2t Pakarklis P. MaZoji Lietuva. . . P. 10, 6V; Pui;ark!is I'. f,iel.rrviri vokieirni-
,,r,,,,'r.eiiau arb-a galejo'visai iq nebuti, nors 1435 rn. Bazelio baz-
mas... P.2.
22 Hennenberger C. Erclaerung cler Preussischen grossern Lancltaf{el ocler \,iap-
pen. Koenigsberg, 1595; Toeppen M. Historisch-Collrparative Clcograpliie von Fieus- ,..llcxl-IrousenA.DietiindlicheVerfassurrgindenProvinzenost.undWest-
H' Op' cit' S' 32'
p-Ig': Rieckenberg
sen. S. 33, 35, 37-38.
23 Hartknoch Clt. Preussische Kirchen-Historia Frankfurt am Mein, 1686; 2r,:
r',,,r';r;(,n Konigsberg, fgbg.-Bd:-f. S. 69, 73;
Juias M, Min. veik. P. 36-37.
2" Horn A. Urkunden zur Geschichte des ehem Flauptarnts insterburg (toliau l;roc/icfr G. Dachgiebelverzierturgen in Preussisch-Litauen ll ZN. Insterburg'
.

- ll. 3. S. 34i Sneideteitas O' Min' veik. P.39.

Urkunden. . .). Insterburg, 1895. S. XI, XIII, 6-12, 26-*27, 109, 120, r31, 1']4-i75,
l)r:sJcr W. Die Haustypengebjete im Deutschen Reiche // DE. Berlin, 1908.
208, 215-21,V; Horn A. Das Hauptamt Insterburg ll ZA1. Inslerburg, 1888. H. 1"
S. 40; Wircl-iow li. Die altpreussische Bevoikerung, namentlich Letten und Litauer r. L S.22.
ll ZE. Berlin, 1891. 8d. 23. S. 769. (;irtbutas J. Lietuviq sodiiaus architekttra MaZojoje Lietuvoje ll Mai:'oji
25 Froelich G. Ztr Topographie und Namens tr(unde des ehemaligen liauP- . Nrw York, 1958. P. 153, 203.
tamts Insterburg llZAI. Insierburg, 1905. H. 9. S.35. a1
JI
30
nyiinis sl.rskinkimas nutare, kad Sembos \'ysku.plja ."itut. savo kirimiq sqraias (Recessus generalis)' Be abejo' jis neiSsamus'
pa- nes
i0.
;,i'rij;; upi"pi"tri kunigais,'mokaniiais viefos imo'ii1 kalbq jog minetos tinijos daugelyje vie-
-
f. feinefis, remclarnasis bainytkaimiri, i<urluose pamokslai buvo i;iiilJ";;nyi roao, i ii_etus.,nuo kalba. Galima manyti, kad
i,,-,i XViU"a. pamaiJSr'"Vt" Iietuviq
ir nubreie pie-
I I. Lyzijus, pagarselgs savo planatt p..et mokykl:s ir
sahomi iietuvislcai, i719 m. s.1raiu, stlclare zernelap! baZnydias ger-
tinq lietuviq parapijq ribq (vadinamoji Tecnerio linija; ir. etnin!,
sura5e tik tuos baZnytkaimius, kuriuo-
i,i.,"il"dti'ti'etrlviq iiunimE,
ienielap!): faOguva-Petersdorfas (Peterkiemis; PelersJte Iry:.": P,u^r?:,^ r.. lra-mof.sfai buvo'tuto*i'vien lietuvi3kai. Juk 3iq parapijq ribos
ii*i,- k"6i Eei sko Gvard eisko IaJ..)
sko j e, GvardelsKo iaj ) \lorkyciai-i4uldiiai
N tut'
orKyclal-lvll-lloztdl ( rvMUI' pietinemis sienomis' Matyt' jis
gdo r f , KuibyEev .

-
1

(Trern- r,,fi*pu su Lietuvos provincijos

arr."i, Poltavsko ie, Pravdinsko raj.) -- Juodlaukrai-Trempai
;;;;;;il;""o tiL sio, piovincijos baznytkairnius. Be to, ir iki maro
pur,, Novor troievat, Ozersko raj
pen, Novosttoieva, raj')J -- Darkiemis-Zarlyn^J-ueldape._
Darkiemis-latynal-!9t{ape l,','l;.,i't;t; f i"t".riSfoui mokan"ciq kuniiu, tcdel kai kuriose pieline-
.Iis t*e' - veike 62 lietuvlq
-pi"!iu,, iir lietuviq kunigai [.. il. gyvenamose Prusijoi srityse, kur jie -nesudare daugu-
.],
b"ti."i"f."l.
bukreninkat. ,,Sloje Oafyje
ra3e: ,,Sloie Oatyle :;r. lietuviq
-pi1,'olitai
o nuo iios linijos" irgi gyveno pavieniq iietuvr_r+,-ieimrl''
i,,,,*, OaZniausiai budavo sakorni vokiSkai arba su ver-
Kairys minetarne mernoranduire*paiymelo, kad pagal 1719 m. duc- Ic ju.
**o Tecnerio iSvesta linija visq iaikq Lruvo pieiiausia lietuviq 'Antra, Tecneris, iSvedqs tr719 m. Iinijq, toliau teigia: "PrieB 300
prie5
,,,,, 11-Ciu'Ueveik triut nr n"b.t.ro_ girdeti voki3kos kaibos; darg-i
32.
gyventa riba
-' Toliausiai i pietus lietuviq gyventoms sritims nurodyti 3i linija :iiiri'i""t.l 1ipi" 1200 m. - A. M.l i lietuwiq kalbo.s plotq,.neskaitant
netinka. naug'elis Prusijos tau[] naclonaliniq santykiq tyrinetojq <lr.iirnties dibartiniq Rytti Frusijos apskridiq, iejo dar Sios: Kara-
neatt reipe d[mesio ! dvi svarbias Tecnerio mintis, du skirtingus i;.,;;;l;;; Z""ini"r.,l, Veiuvos,--Girclavos, Darkiemio ir, Gumbines
l"igi"l"r. pirrna, tietuviq kalbos v_artotlnto bainyiiose pietine riba apskrityje, taip pat pakran-
(kuri, kaip matysime, jis prisky- i.'.'j.' rtarirariuose, Girdavos 4uvininkq
n"ipi-u Sembos pusiasalio toli-au
ii,r'f.ui*"ose ir Karaliaudiaui apskrityje lietuvi$ki pamokslai bai-
ie Maiajai Lietuvai), o pasitraukusi nuo Zuvininktl,R.K,araliauiiaus liisi praeitame Simtrnetyje" tt (XIX a.). fecneris nurodo, kadbuvo XVII a'
lfi tepfi-e,vos, eina tiesiai'i Labguvq.-{ tai atsiZvelge Valsono}<as;
ii,'r,.rieoi" visame kraiie i Siaurq.nuo Priegliarls Zemupio
-laikais,.iki
pa-
jis teige, kad plotas, likqs tarp Labguvos ir jnrgs,^,servokietlntas'
i,iiiiiri rl"t"rri,l Lutru, tad O-iaZilljq kurfiurstq XVIII a.'
iGt""fre ,,netekusi Karaiiaudiar'rs apygardos t'-' ]'-:: V'parapijas Vilei5is
i,rtrsijoje sieni tarp lietuvi3kai_ir lenkiSkai katbandiq gyventoiq
ii"a t6puZ'mejo, kad ,,1219 m. sqra3e esandias kra3tines buvo , i,, i'i"i1u KaraliauEius-Prflsq Yluva-Barstinas (Bartenai, Barten-
fuif.Vti'tik paskutingmig vietovemis, kur tuomet lai-
,,t',,irras;
'B;artenstein, lenk. Bartoszyce, Ol$tino vaivadija)
- Dombrov-
"u!ufi*u
k;;r-;, parnutdos lietuviq kalba, bet paskutinemis vietomis, kur ]ie-
Dombrowken, lenk. Dqmb_rowkc, Suvalkq vaivadija)-An-
34. ii,, f"ri.. t''
tuviSfai kalbantys gyventojai sudarb claugumq" .Mint.is visiSkai i' t\rigut-Benkaimis-Zabynai-Geldap-e--DulgTllkqi
teisinga, nes t4 fati'rodo ii evangelikq bainycios rstorijos tyrine- '
r,,
t,raiekime nuo gindytinrl teritoriiq. Kunigaikitis {hercogas) A}-
i;itil, H. atttotto, A. Harnocho, F. Pastenacio ir L. G. Rezos pateikti f
P' Sperato ra3-
irtir lAlbertas) Brutt"d"trb.,tgietis 1536 m. vysicupo pamokslininkq,
,,,,i
duomenys apie visus Prusijos kunigus'
-- N"stlta.ri t,, f iase,'kad Sis'partpintrl tuko lruio) para_pijai..
Xuinq ribas Siuo metbdu, XVII a. ir 17X9 m, ribos 1a- i,.,,,i,' ,,UUtq igudes teni<i*t<ai ir lietuviskai kalbeti"3s. Tais metais
17b9-1r.I m. marq lietuvitl parap-ijose ismire dau- Tiliq ir velieu
trai skiriasi. Per 35, todel ir ba*nv- -tr545-m.i3 Silales (LDK)- i
k,rrrigas :onas"Taitilavidius pabego
;il" k"i; i0 kunigq, prarnokusiq lietuviq kalbos
l,,rvri'kunigo vietE Luke40. minetasis vyskupas-praie Ka-
8iq, kt-rriore pirmaiiiais po maro melais pamokslai*buvo sakorni r,rii,rrriiaus"universiteto profesoriaus S. Rapolionio jo _rekomenduO-
Iieiuviikai, linija pasitraui<e iki Labguvos-Veluvos' Sie ir kiti pro- 1,,,,',1 gabq lietuv! parengti evangelikq
pamokslininku: Pamedes
cesai keite gyventoji+ tautinq sudetJ, Juk ne veltui Frgsijos kara- uv*ti,,trtjojb turls iik- vien[ IietuviSkai mokanti ku,nigq, butent, En-
lius Frydricfras Vitrelmas tr, noredamas iinoti Maiosios Lietuvos ,,,,tit,,it-," prie Angerburgo il. EngelSteino ir Angerburgo__(pastarajai
ir Mozurijos baZnydiq padetl ir parupinti iornq vietines k-albas mo-
kraitq bainy- ,il,iliriiiai'priklauie Ben"kaimio, Engel6teino, Grabavos, J{udiq, (Ku-
[u"!t.l kunigq, ttie. Vjr. 2 p^asiiaie isakq athkti 51q
r,,i; Iiuttei, lenk, Kufy, Suvalkq vaivadija), Gqlniq (dar 1B4B m'
air+;;*";;iiii' inspet<tavirnqiu' x719 rn. ir buvo sudarytas baznyt-
:,i(''|r, 1:arapijoje i3 2597 gyventojq apie
"oo'o
t aineio li_etuviskai
a2)

30 Maiiulis V. Prtsq kalbos paminklai' P' 22-23 Sembos vYskuPo jurisciikci- rr tiil.s faZnytios; purupTjose t<unigavo i3 Luko persikelqs Tarti-
jai priklausd ne tik Sembos (ieme), bet ir Nadrrivos, Skalvos ir lcitos Parapiios i,,viiitrs. Jo ipedinis'nuo isyg m. buvo D. Seta (SeeI), o XVII a.
iki iienos su Lietuvos DidZiqja Kunigaikityste-lai yra visa Sembos sritis (ji aP-
tarta aukiiiau). tt 'ft'lzner F. Die Slawen in Deutschland. S. 28-29; F. Das li-
:\1 Tetzner F. Op. cit. S. 28-29. 382-383.
s2 DZA. Potsdarn. Abt. Merseburg. Rep. 77,'fit 4084. Bl. t7.
tlruili( lro Sprachgebiet // Globus' tsraunschweig' 1897' Bd'
'u 'l'tt)ner F. Die Slawen in Deutschland. S 1B2'
33 Valsonokas R. Min. veik. P. 6. rr '/'"chockerl P. Urkundenbuch zur Reformationsgeschichte des Herzogthums
3t' Vilei9is V. Min. veik. P. 140,
3s Arnoiatt D. H. Kurzgefasste Kirchengeschichte. In oenigsl:erg, 1769 S' iCiT' I'rlr:iri('lr. Loipzig, 1890. Bd. 2. S' 340.
rtt Ilriltalsch W. Geschichte. . . S.
Hubatsch trtr. Gescl-ricite cler evangeliichen Kircire OsLpreussens (to'liau - Ges-
s6 .r 'l'r;chacJiert P. Op. cit. Bd. 3. S. Hubatsch W, S. 89
chichte...). Gottingen, 1968. Bd. 1, S 182. {1 vtloi.{l.s V. Min. veik. P. 121.
?t r [tll
pirmojoje puseje EngelSteine lietuvi3kus pamokslus- jau sake joBib- st- 4e,
l(,rraliauciuje tB75 m. tik apie 7000 ,,suvokietintq lietuviq" YI&
i"r jo"ur.'Jieibu tiise ;. Bretkrlno I lietuviq-kalbq iSverstos ,r lrcl'otini arba nepatikimi.
iiiou-f."t"f.tr1rq. Po J. Selos apie 40 metq cia kunigavo K. R.eime- xvIII a. pabaigoje F. Bokas rase, kad tuo metu Karaliaudiuje,.
43.
ris, veliau Jonas Madeika Noldenburgel Ou.ieiraukoje, Zabynuose, Geidapeje,,vie5osios pa-
Geldapes superintendentas (dvasininkas, vadovaujantis bainyti- nr(rl(los buvo laikomos visomis trim kalbomis ir jaunimas taip pat"
nei ipygardai)
'6: b. Srederis raie, kad Zabynietis F. Cholevijus choro
nuo'
va- ;rr mokomas"
50. S. Srokovskis paiymejo, kad netgi B-aritine, Olsti-
L76T kantoriavo (kantorius protestantq baZnydios iri., Vartoje (Vartenburgas; Wcrlenburg, Bdrczetvo, OlStino vaiva-
-
dorrur, dirigentas ir giedoiirno mokytoias!-.vargorlininkas) Veluvo- ,lii.r) XVIiI a. evangeliskos _pamaiclos budavo atliekarnos lenkq, vo-
k],'nigu, ir mokyioju ,,lietuv-iSkoje Dombrovko- tt ri,ciq ir lietuviq kalbomis
51. 1723 m. Zalfeldo (Saalfeld, lenk. za'
ii, o't772"-. tupopamokstai dia skambejo dar XIX a. ketvirtajame /{'wo-Morongo pavietas, Ol3tino vaivadija) dekanas nurode, kad.
;i,.-fi"t"ni3ki
'OeSimtmetySe. Pats Srdderis XIX a. pirmosios puses Geldapes isto11-
1o vyskupijoj yra- 30 bainydiq, kurioms reiketq lietuvi3kos ,,Posti*
i,'s". Taigi-XViIf a, pirmajame ketvirtyje, jau po didZiojo-1nq1o,
aa. .1. Gold-
j"j; kaip Bio miesto vo-kieliq ir lietuv_iq-kuniga_s
'n"f..i;;t#etas
duomenimis, dar 1785 m, Zabvnuose ir Kli3uose (Kli3iai, Kie- Z,rllr:ldo?emeje dar buvo iietuvi5kai k-albandiq gyventojq5:' f1!:
f""u; fli""hen, IJeschowen, Kleschau, Kleszowen, Kutuzava' Ozer- Iollrniausios mums Zinomos pietines Prlsijos parapijos, kuriose dar.
iko rai.y buvo pamokslininkaujama trim kaibornis. Prie Zabynq, :;li,rrnbejo lietuviSkas Zodis.
kad jo se-
xrir.s,to"irl kaime, gimqs F. Tribukaitis kroniiroje_raBe, l(ill8 m. Frlrsijos kunigaikidio Georgo Vilhelmo iSleistas istafy'
a5'
nelis Jonas net XVI1I a. antrojoje puseje nemokejqi; vokiSkai r r r, Ge ne ralis der Kir che n-V isitatio n I nste rbur g ische n und
rs l?ecessus
S- Kychelis 1586 m. keliones i Karaliaudiq ir i3 dia i GardinE apla- trrtrl<:ren Litawischen Embter im Herzogtlum Preussen del lietuviS-
mini Lagagarbi ir- paZymi, .kad j1m9 kalbama.lietuvi3kai' l.rl baZnydiq, be kitq, paliete tolimesnes Labguvos, Veluvos, An-
"y-rrot"
1'Br0;. i Si ba2iy--tf<aimi tirvo- perkeltas.Labguvos lietuviq kuni- r,,,r'lrurgo, Geldapes, Sakiq ir Tarplaukiq apskritis bei valsdius. Lab-
gir -ro"ut Rikauskas (kilgi nuo Gumbines) a6'
!uvos, Jurbarko (Sparg6, Georgenburgas; Georgenburg, Majevka,
Marksistiniai lenkq istorikai irgi nustate, kad XVi-XVIi a' t''r,rrriachovsko raj.), Tarplaukiq, Zelvos (Zelvai, Zelva; Saalau, Ka'
rrskoje, eerniachovsko raj.), Sakiq valsdiuose pamaldos vyko
Rtectos, Angerburgo ir Luko apskrltyse drauge su lenkais (mozu- vr{,r) lietuvi3kai53. 1732 m. pabaigoje karalius Frydrichas Vilhel-
iiiii ey"""o-tietuv"irl (Engel5teine- labai qausiai), o.kaimq lietu-
E. Martu3evskis iityre, kad rrr,rs I suSauke bainydiq ir mokyklq komisijq, vadinamqjq Vyriau-
?u"udinimai iSiitb it<i 1945 m.47 parapi- :,r,1jt1 inspekcijq, Lietuvos provincijai. Kitais metais Sias istaigas ji
"iSfii
Oufenint<q, Geldapes, Zabyn5, Dombrovkos, Nordenburgo
ioi" swentoiai kalbejo rniSria lietuviq ir lenk-rtr (mo^lttrq) kalba t,r,rrlcjo tvarkyti uZ provincijos ribq, lietuvi5koje Sakiq parapijo-
ii,nEia potsko-Iitewstio). DeI germanizacijos XIX a._Geldapes ap- t,,r"r. Nuo 1655 m. lietuvi3kus pamokslus Sakiuose sake E. Valde-
rf.iity:" iinyko lietuviq ir lenkq kalbq riba ,,nqtru\q abiejq et- kr*i, priei tai kunigavqs lietuvi5koje baZnydioje Karaliauiiuje s5"
-ir
MartuSevskis pritarin V'luvos apskrityje lietuviq kalba mire tiktai XIX a. viduryje, pas-
;iltrt' etnpirl tiesioginiai kontaktair' "' kal- Lr,rrrsiai Plybi5kes (Plybi3kiai, Plyvi3kiai; Plibischken, Glu\kovo,
l.--Cl H,ir-iit o xtX i.-viduryje paskelbtam teiginiui, kad lenkqbet
-|'iu"o ir ('r'rrriachovsko raj.) parapijoje 56. Pmsiios kunigaikitis Albrechtas
iu ne tik Mozurijos if Siaures Varrnes kaimuose,
lrrvrlrichas 1600. V.6 ra3tu Karaliaudiaus universiteto rektoriui pri-
,rri"rtlor", ir A. Haksthauzeno nuomonei, kacl mo-ztrai, priefingai
rnr,ll(1, kad teologijos studentas P. Bauaras, besimokantis lietuvir4
nesu lietuviai, nesileidZia i3stumiami i3 miesto (i! Z-t -ryigsto Lenkai h,rllros, praiesi leidiiamas pamokslininkauti ir kartu mokytojauti
iZ1. $ie duomenys, ypad M^artu3evskio, kad MaZojoje Lie-
"vi""i" 1 lrirlif i Goldbachq (Gross Goldbach, Slavinsk, Gvardeisko raj.), nes
trivoje 1734 m' t"gyo"to api" tOO 000 lietuviq, 1'825 m' - 130 000'
, r,r rlirbqs kunigas Lampertas perkeltas i baZnytkaim! prie pmsu
as Falkenhahn V. Der Ubersetzer der litauischen ]libel Johannes Bretke und ol,rnrlijos. Raite pabr6Ziama, kad tai parapijai butinai reikalingas
seine Heifer. Kdniesbeig; g"ir;, isar. S. 240, 25r-254; EP. Koenigsberg'-1724'
sd.-i. b.-r$1 Arno"ldt bl'n. xut"gnfasste Nachrichten vonSalien Predigern (tollau- trl .&l.rrtuszewski E. Op. cit. S. 7, 77, BL-82.
K;;g"i;t;t"'Nachrichten.'.j. Kou-"igtu"rg, I7t7' Teil 1' 81; Teil 2' S
113' 308' ''" llock F. Versuch einer wirtschaftlichen Naturgeschichte von dem K6nig-
313-314. r.rr lr ()sl.-und Westpreussen. Dessau, 1782. Bd. 1. S. 121-L22.
aa Schroder D. Einige Nachrichten riber die Jubelprediger in Ostpreussen // "r SroJtowski s/. Pamiqtki polskie w Prusiech wschodnich. poznari, 1g3zr.
PFB. Kiinigsberg, 1832' Bd. 8. S. 33-34. I15
a5 Goldbeck ;. vo[stanaige Topographie des Kc,rnigreichs Preussen. Koenigs- '''' linunos D. MaZosios Lietuvos bibliotekos 1940 metq).
berg; Leipzig, 1785. Teil i. S.:d.; Tribukei{ F' Chronik' Insterlrurq' Bd' I' S' 371';
1894'
aB Samuel Kiechel iii"i xut."nun // AM' K6nigsberg' 1872' I'l)K. Kdnigsberg, 1843. Bd. 5. S. 262; DZA. Potsdam. Abt. Merseburg. Rep.
Rhesa L. Kurzgefasste Nachrichten ' . . S. 103'
-'- 40u4. BI. 16.
a7 Warmii i Mu"rr.y' Poznari, 19,5.3. C1.^1' S' 165--167' 259; plg.: Goring Ilubatsclt W. Geschichte. s. 187.
Jg. 13. N 1.
Schatullsiedlungen im Amte Olezko // MVGO' Kdnigsberg' 1938' llorzuski R. Dr. Bernhard von Sanden // Insterburg, H. 7. S. 9:
5-17.
- -ii Msrluszewski E. Polscy i nie polscy prusacy' Oisztyn' 1974' s. 80, 83. /.wct'k. A. Op, cit. S. 141.

34
 \vlII-Xix a. pastoviai dirbo lietuviikai kalbantis kunigas, nors
fu,ftr.riU riba jau buvo pasitraukusi ! siaurq, bet ir apskrityje gy-
.tletuviSkai mokantis kunigas, nes joje ,,esama daug lietuviq"
5z'

o vlno daug iietuviltr.

L. Edenbergas nuo 1562 m. Barstine buvo 1sgt fr. rnirus Vilen[ui, jo viet4 u2e,rne J. Bretkunas. Girnqs
mokS'klos vedejas, -ve-
liau tapo }.l'oihurruerro (Neuhausen, Gurievskl parapijos _lietuviq ku- ll,rmbliuose (5 kin nuo Fryrllando), jis gerai mokejo ne tili.prfslS-
nigu. Tuo rnetu Kaimiuose (Kaimas; Cayrnen, Kaymen, Kaitnen, Za- 6a' Frvd-
,eEie, Gurjevsko raj.) kunigavo Jonas Verneris. isrutiikis F. Eler-
il;;;;';;;"; ri"t""isr.*' "pyxltttet" Sios kalbos buvo gvvos
r,,iih", Girdavo;e ir Bartuose XVI a. antrojoje pusejg kunigavo i5
tas'lbgg m. buvo Di-dZiqiq Laigydiq (Legydiai; Gross Legitten, Mot- atvykqs Kristupas sperberis. .Io brolis Kristijonas tuo me-
'prl.""toriivo
l(trrrto
tlovsko je, Polesko raj.) pamokslininkas, pirmasis dekanas lietuviikoms ,, qpretentoills parapines. protelt?"l* bainyiios
Noiirauzeno ir Labguvos parapijoms'3'
,
v,rikq mokytojas) Karaliaudiaus
-
lietuvi6koje .baZnycioje
o5'

Sembos pusiasalio ne tik rytineje, bet ir vakarineje dalyje -gy- deSimtmei"yje buvo paskir-
r. Hu*enuergeris XVI a. 3eStajarne(Georgenau,
veno lietuviq; tai rodo, kad Zuvininkq apskrities _kai kuriuose kai- l,rs Brandenburg"o iemes Jurgenavos JurgenauJ kuni-
rrluose lietuviskus pamokslus nustota sakyl"i tik XIX a. Be to, XVIiI a. iii, i, i,u*rurroi (Domnava;
-Domnau, dab. Dornnovo, Pravdinsko
pabaigoje 3! pusialal! buvo planuojama kolonizuoti - apgyvendin- i',,i.i aiuf.o"u (Zemiausiu dvasininku). Dar jis Miul-
dvasiiiinku.buvo
ii oof,i"eins, iadiau, autochtonarns nul.austant, tai tapo netleaktu- t',,.,r.rn" (Miih'Ihausen, Gvardeiskole, Bagrationovsho rajJ, o 1590 m'
alu 5e. Semboje, Fabediq (Fabeiiai, FabeLai; Pabethen, Rornctnovo, t,rlrrr Lebenichto (Ioebenicht; nuo 1"724 m' su1'ungtas su Karaliaudiu-
Zelenogradsko raj.) parapi3oie XVI a. pirmojo.|e puseje parnoksli- rrri; prieglaudos kunigu, kur aptarnavc gausius sios parapijos lietu-
ninkav"o vienas pirrnqjq protestantq kunigq Mazo'ioje T-ietuvoje vitis ir ibntius. Apskritai Karaliaudiuje, J. Turnelio teigimu, pasto-
Martynas vilis (wi11,).'Jo giminaitis pabecretis Abelis vilis (anot vi,ri lietuvi3kai pamol<slirinkaujama buvo nuo 1526 n' 66

V. MaZiulio, veikiausiai vokietis ar suvgkietejqs prusas), 1540 m.

v. Falkenhanas lrodinejo, liad XVI a. iietuvidkai buvo kaiba-
"I(araiiaudiaus.
treremqs parapijq, tapo prusq raitijos pradininku' .l "P.t"t'+ kalbq
nrrr fdnd toli ! pietus nilo Kumenq {Kumehnen, RLl'
versti il4. Liut"rio ,,Enchiridionq" jam paclejo (kunigaikidio Albrech- rrrrrirren, clab. kilmstevo, Zeleno-qraclsko raj.) kunigas Jurgis Mar-
to Brandenburgiedio ipareigotas) vietos prtsas -' laisvasis valstie- trrris 162g m. buvo perketrtas ! Sventapiiio parapii4, kurioje dvasi-
tis pautius Me"gotas. Farapiiiedlams jis i! vokiediq kalbos verte ! rrirrkrr buvo iki mirties-iki 1666 m, Manoma, kad Martiniai yra
pi"r,j, Iieiuviq-ir kursiq t aiUas -bainytinirrs namokslu,s.60. Lankqsis ,rtsil<olusio i3 LDK i Man4jq LietuvE MaZvydo bendradarbio kunigo
karaiiaudiuje XVI a. roX kronikininh-as M. Strijkovskis raSe, kad
"zmones kalba iemaiti5kai6r. Iiaraliaudiaus mieste bei lit,rnislovo Marcijano-Martinaiiio-Musos palikuonlzs ir kad Jurgio
apylinkese :lunrs buvo Vilh"elmas Martinis, vienas i3 D. Kleino lietuvi3kos
.'pytltrt lietuviSkos pamaldos vyko XVI ir velesniais amiiais' ,:i,,'irutit ot redaktoriq, Klaipedos kraito lietlviq kunigas
67. lsru-
"t"
M." naa2vydo pusbrolis B.-_ Vilentas, kilgs is Didiiosios Lietuvos, nuo tyi(, gimg dvasininkai Zandenai gerai mokejo lie_tuviskai. Jauniau-
1550 m. buvo paskirtas Steindamo, vienos is svarbiausiq Karaliau- tiiolii Jonas 1673-1706 n'r, kunigavo Sventapilyje
ou'

tiaus lietuviq bvangelikq parapijq, klebonu; juo iSbuvo apie 40 ',i,isAl.rodo, kad 3i vietove Aistmariq (;\isryares; Esthen
metq. 1571 m, badmediu i Karaliaudiq atvvkus btriams lietuviq -Estmere,
Alr,r,r, Frisches Hall, Kaliningradskii zaliv, zalew wiSlany) paklan-
valstiediq, Vilentas juos Selpe 62, Prie5 1863 m. sukilimq ii Vilniaus lr,jo yra vienas labiausiai i pietvakarius nartolusiq tabkq' kuriarne
per Karaliaudiq emigravgs 8.,^Limanovskis pasiebejo, kad gana daug
1r y Vr'[o lietuviai.
i<aimiediq kalba lietuvi5kai 63. Tai rodo, kad ne iik mieste, kur
57 Falkenhahn V. Op. cit, S. 55-56. Goldbachc nuo i818 m. kunigavo K. Os- 't''I:alkenhahnV.Op'cit.S1-9'2A-2'2,28-3A,4t,47-50'61;Osler'
termejeris, priei tai buvqs lietuviq pamoksiininku l(laiperioje Rhesa I. Kilrzge- nu'vrr G. Erste Littauische Liedergeschichte. Koenigsberg, 1793' S' l8i Birii{ka V'
{asste Nachrichten,.. S. 176'
-zt.: t lrrr, voik. D. 1. P. 158, 161; So,bcJr'ousl<os A. Min. veik' P 69
Il. KurzgefassLc Nachrichten... Bd. 2. i',, Iiopp J. Sechs Briider Sperb.t ll AC Konigsberg, j928: Jjg. ?,^H. I.S. 11-
58 EP. Bd. 2. S. 722-727; Arnoldt D,
S. 22, 37, 47-50i Falkenhahn V' Op. cit. S. 74. | ' Srr/,nr'W. Geschichte cler Stadt Frier-llancl, Kon€sberg' 19l?t S' Jg' 256;.Grunert Wi'
12' H 1' S'
ts Tetzner F. Die Slawen in Deutschland. S. 29; Kallweit E.. Die wirtschaftsge- lr',t, rl)rrrger Kirchenrecirnung von 1594 II AC' Hamburg' 1964
ographische Entwicklung Ostpreussens. Kdnigsberg, 1933. S. 39-41' . - r
'- t0 Tsctrcckert p. O!. cit. Bd. 1. S. 341; Bd. 2. S. ',l9lt Arnoldt D. H. Kurzge- "f
':'t Arrlold.t D. lI. I(urzgefas:ite Nachrichten... Bd 1' S 26; Bd
2 S 181' 194;
lri r',ro, W. Aus elnen Ii-oUehtanenbuch K. I-Iennenberguts i /
ZPL' Konigs5erg'
fasste Nachrichten. . . S. ZS-ZS; Rogge A. Cultur-untl kirchenhistorische Streifziige
im Kirchspiel Pobethen ll Al]t/l. I{onigsberg, 1874. Bd, 11 S' 535-536; Gerullis G' lll/ l l}(1. 10" S, 63; 1874' tsd.. 11. S. 28' 85, 357; Boysen I(. Ieitraege Konigsberg'
zur Lebens-
preussischen Kartographen Hisl.crikerr ll Ay'l
Uitr nittg"r".h von Abei WiIIs Tollien // Fitotogu_ biedribas- raksti._ Riga. 1928. 1,,.,, lrir,lrtc cles '.rncl
SC.; ViUl Lpp. 50-53; BirLiEka V. Aleksandrynas. eikaga' 19q0' D' l' P' 7l-73i I'rrrlt llrl. 45. S. 71, 93i Birii\ka V.'tr'llit veik, D. 1. P' 145-146; Stanislovas Rapc-
-Prr:sq lr.rr';. V., 1986. P. 22.
MLziulis V. kalbos paminklai' V., 19ti1. T. 2' P.39-40.247' tuter clen preussischen Li-
6t Stryjkowski M. Kionika Polska, Litewska, Zm<:dzka i wszystkiej Rusi. War- "? lil). Bd. 2. S. 138; Bettuleit J. Die Reformation
szawa, 1846. T. 1. S. l4B-145. Konissberg, 1933/34. Bcl 2 S 19-21i Arnoidt D'- l'I' Kurzgefasste
t rrr, rrr // JS. "il.-T
62 Arnoldt n. n. iurzgitasste Nachrichten.. . Bd. 1. S' 22, 239-2401 Rhesa L' 'i,'''"',iri"".. s-e; no 2 s. 162, 165-i66' 203" Fctlkcnhahn V' op cit
Geschichte der littauischu"-n6"t. Konigsberg, 1816. S. 5i tsezzenberger A. Beitrdge
', t r(r :|31,335-336, 342,351; BiriiSka V Min, veik' P' 98' 317'
.tr /lorzuski R. Op. cit. S. 41' 65-67.
zur- Geschichte der littauischen Sprache. Gottingen, 1877' S. XX-XXI'
st linlsns\+'ski B. Pamiqtniki. 1835-1870' Warszawa' 1937' T' 1' S' 211'
J/
36
F
Labai svarbus yra Pilypo Ruigio pastebejimai i5 XVIII a. pir- MaZosios Lietuvos ribose V' VileiSis (jo 'ir Sugmo"u' ii.apemd Lie-
mosios puses. Jis teige, kaC tuomet lietuviq kaiba dar buvo var- ^fu6!""os P. Zostautaite priskai6ia-
I (rvos provincijq i, -apskritl)'du"gumq sudarc^ lietuviai 73'
tojama ir dalyje Notangos, Sembos, ,,i5 dalies kitose Prrlsijos ka- .rr) apie 300 000 gi"""?"iT ,- kiriq
ralystes apygardose", net padiame ,,Karaliaudiuje gyvena nemaZa r,. f"fIil,rSe-rst<is rd-st, tia'lietuvoj; iki maro gyveno 200000 imo-
lietuviq" 6s. ,,iu. jo
oo liko tik apie 50 000 74'
Ra3ydamas apie XVIII a. pabaigq, L, tsadka pabreZe, kad ,,ta -h'"if.iu
manyti, kad iki maro Prrrsijoje gyveno ne majiiau kaip
visa tauta, kuri sumai5yta su daugeliu vokiediq kolonistq gyvena i00 000, o Lletuvos plovinciio:e ir Labguvos-apskrityje -
iki 300 000
nuo Klaipedos iki Labguvos, nuo Sirvintos [Sclrirwindt, Kutuzovo, 7monittr, gal maZiau.
Krasnoznamensko raj.- A. M.l iki Nordenburgo, sa\re vadina lie- Mokslininkai pateikia skirtingq ir tendrq mirusiqjrl maru
skai-
tuvininkais, o savo iali Lietuva" to, i i,1.'Vil;i-lligiu,'ruJ-Tiog-rzrd m. Prusijoie m.ary ismire 200 000
Kai kurie t]'rinetojai nustate, kad ir XX a. pradZioje Geldapes, ,,riru a"iei"",-r.iii _ zgteoo, treti -.250 000, ketvirti
260 000 zmo-
Veluvos, Sembos pusiasalio, Karaliaudiaus ir l\otangos apskrityse niu. A. vakaro *u"v-*", :Fi}g-fiIl rn. ismir6 apie pusg - to kraSto
gyveno lietuviskai kalbandiq seneliq. Frycltrande dar I92B m. bu- ,lrii,""l'oiuE--sd;iri;__ipi" *utq autorius \r. Zamas, remdamasis
vo spausdinamas dvikalbis (vokieiiq ir lietuviq kalbomis) periodi- ;".;;ii;;ij""t it suiivno archvvq 6altiniais' baZnvdiq registraciios
nis leidinys ,,Pakajaus paslas". Tai pieiiauslas lietuvi3kos spaudos
Zidinys ?1.
i,;;;;*j;.-ipsLuieiu"i,, r.ua aer epidemijos prr.rsija neteko 241 I7l
76.
.zrnogaus
'^-
Teritorijos, esandios ! Siaurq nuo linijos Sventapitis-Zintai-Pru- grupq s"99t9-39loriai, kurie gaivaiines nelai-
p-"gufiu" atskirq'",i*uziiro
sq Yluva-Baritinas-Angerburgas-Dubeninkai, bainydios priklau- ,,.,". ili, skaidiq iki 150 000. Tadiau jie, matyt, Prusijq
se Sembos konsistorijai. pro,vilgljos mirusiq gy-
Taigi Prusijos (Senoves Prusijos, Rytq Prtsijos) pietuose mai- l,atnioia iu Lietuvos provlnciiq i1 pendrq tai ir kiJli'-be Lietuvos
;;;i"j't ut*eiu taiko'visai Prusijai, vrq 1/z Rytrl Prusijos
daug iki linijos Sventapilis-Prusq Yiuva-Baritinas-Bartai-Laga- -Ati daliai, nes teigia,
,,i.lr-riiriiiou, Prusiioi kad i3rnire
garbis-Mertni3kiai-Dubeninkai buvo nemaiai vietoviq, kuriose iki vrsole niusiioie gv,teno tik 300 000 Zmoniq? Juk
*'u""il;l'.;;t
IZOg-tZtt m. didZiojo maro buvo kaibama lietuviskai. Si tiniia .rpie tlek gyveno viln minetrjje piovincijoje ir Labguvos apskri-
laikytina MaZosios Lietuvos pietine riba {ir. etnini Zemetrapi). Toji -'Ki"kgyventojqnetekoLietuvosprovincija?Nuomonesclalr-
Ir ie.
lietuviq gyvenama teritorija:apie 18000 km2. I pietus nuo jos,
Mozurijos Aleckos, Luko, Jansborko, Leceno apskrityse irgi g1'veno 000 ir siekia 180 000
lletuviq. Toje teritorijoje gl.veno ir prusrl, r:i ,,f.iiiiril'skaiiiii'rnyt,ro;u nuo 128 OOO it<i 160
imoniq.
Kompakti3kiausiai lietuviai gyveno apytikriai i Siaurq nuo lini- V. vileiSrs remiasi mineto v. Zamo duomenimis, paimtais i3
jos Zuvininkai-Karaiiaudius-Frlidla;lclas-EngelSteinas-Norden- lriiinytiniq k.ygrl. VituiSio apskaid-iavimais, jos ro-do' kad 1'749-
burgas-Angerburgas-Geldape--Gurnia j-Drr benillkai. 1710 m. tik maru mire apie fZeOOO gyventojq, i1 d-i9.pat priduria'
mirus
i,,e"tyii""tojai gal kiek perdelo.,,sfaityaryi ry' .Lietuvoje
dalykas'. kad mire
I7A9-LV|X rn. maras Lietuvos prc\rincijoje ir jo iobooo". raeiar-iVilei5is'mano, iog, ,,gaiimas
,l;;g;;negujimire rodo parapijines- knygog."' Anot jo, per dvejus (1709-
padarirriai '42-5006 Zmoniq 78. 1.71tr m., palyginti su prae-
iZidl rn'etus"
jr-rsiais dvejais rnetais, maru mire maZai' Antra' -pats V' Zamas'
Nera tikslesniq duomenq, kiek XVtriI a. pradZioje, iki didZiojo ma- pernelyg ne-
ro, Prr:sijoje ir atskirai Lietuvos provinciioje gyveno Zmoniq. Ty- k;p ;.h"" matysirne, baZnytiniq knygrl laktu.q laiko
-paiake
issamiais. Matyi, toOet ;, totoraitis tik tiek, kad Prtsijos
rinetojq nuomones labai jau skirtingos. Vieni nustate, kad Prtsi-
joje gyveno 600 000, kiti, kacl 700 000, netgi 900 000 Zmonit172, 73 Vileijis V. Min. veik. P. 723; Zostautaite P. Prusijos li-elrlvrrl valstietiq pa-
,tctis XVIII a. antrojoje p"te:" ltl.fSR MAD' Serija A' V" 1962' T' 1
(12)' P' 93'
6s Ruigys P. Lietuviq kaibos kilnds... tyrinejimai I'] 28:1, 301. 1a Marluszewsj<i E. OP. cit. S' 7?.
10 BaczkoL Nankes \Manderungen clurch Pretrssen. F{am}rurg, 1800. Bd. 1, S. i5 Baczlto r. Handnrictr der Geschichte, Erdbeschreibung und _ S-tatistik Preus-
scns (toliau-Hanatruch..-i. f,itig+"tg; Lepzig ,18.03.. TeiI Z S^
196-197. Nordenburge tiktai 1802.IX.20 Prusijos Valsll.bis ltrrl,ba uZdraudd pa- t^Z!; Skalweit A'
mokslininkauti lietuvilkai ir lenkiil<ai 2r.: Rhcsri I. Kurzgelarssic Nachrichten. . . t{ctablissement Litauens. S.''ro; SrEanr-ort R. Fublikationen... S' 35; Srissmilch J'
s. 67. - l)ie gottliche ordnung'in -iraden Verdnderungen des menschlichen Geschlechts' Ber-
7t Kaunas D. MaZosios Lietuvos spaustuvds 152.1 1940 rnoiais. V., 1987. P. 54. ti,,, ilot. rBd. 1. S. e3, 256, 320; wartat A. o polskoSci Warmii i Mazur w
72 Schmoller G. Die Verwaltung Ostpreussens rtnter Frieclrich Wilhelm I. (to- ,l,rwnych wiekach. Oisztyn, 1969. S. 36
lliau-Die Ver\'\'altung. ..) ll Hz. Miinchen, 1B73 Bd :10. S. 46; Sltolt' ejj :{. Re- 76 Softm W. Geschichte der Pest in Ostpreussen' Leipzig' 1905' S' 150'
tablissement Litauens. S. 10; Hagen. Die Fest in Pre'.issett ITA?ln ll B,r{P. Konigs- 77 Kyutuep n. U. ixas. co.r. c. 1g4; .^{or_rs6dos v. Lietuviskos mokyklos Prtr'
'berg, 1821. Bd. 4. S. !$; Tdppen 14. Geschichte MasLrtens. Danzig, 1870. S. 296; ,i;,r;e X1I-XVIII amZiais tl n:t<1. v,, rgsg. T' 2' P' 322' Tos padios nuomonds
Reinhard M., Armengaucl A. Histoire g6n6rale cle la civiiisalion mondiale. Paris, vra daugiau autoritl.
!961. P. 175. z8 Vi]eiSis V. Min. veik. P. 122' 123.

JO
F
lietuviq iSrnire nuo 128 000 iki 160 000' Taigi jis pakartoja t4 pat! viso nepasiunt6. Del to tikslesnio maro aukq skaidiaus nustatyttt
-upu"iufi,+
V. Vilei3io pateiktq skaiiiq. Tiesa, veiiau .I. Totoraitis duomenis ,,i savaitinig prane3imq, kuriuos rarapijq kunigai epi-
sukonkretino nurode, kad mire 160 000 Zmoniq. Tokius padius, ,t,,mi1os *etui, privalejb kas savaitq pateikti apskridirl virSinin-
-
dvejq OVA7-171,0 m,) metq, duomenis pateike Vydunas. Jis teige, l,;; (Houpl^o"h1, neimanoma. Kiek i6samesni yra 1709-tr711m'
f ,i,oAti (ne vien nuo maro)
rnirimq- duornenys, .dvasininkq sura6yti:
kad lietuviq Prrlsijoje mire apia pusq, nors veliau 3iE sumE padidi- i tai'
no iki 180 000 7e. i,u^Vtl"ur" registracijos trrnygose'-V'.Zamas atkreipe demesi jie nesiste-
l,:i,l i; jose ka"rtais visai nera arba t1-rksta duomenq,
Lietuviq mokslininkes P. Dundulienes nuomone, 1709-1710 m.
MaZojoje Lietuvoje i5mire 160 000 Zmoniq, nol's ,,gal kiek ir per- ;,;i;gi; ioaet *ir,rsiqjq Lietuvos kraste skaidius butinai didesnis.ir
.l'icsa,
ddtais to laiko duomenimis". Pavienese jos srityse rnaras iSnaiki- prie Lietuvos"provincijos jis_ prrskyre Labguvos apskriti
no 42-53olo visq gyventojq tu. i".pi",iLt,+ .ruiutiq. A' Rog.- irgi buvo tos nucrnones, kad juo
dalis
Ia-
Kai kurie vokiediq tyrinetojai (M. Hainas nurode 150 000, bet t,n#iytlniq" knygr+ dingo, u" Jg,-ne.wiskas uzregistruota86,
be Klaipedos apskrities) laikesi vieningos nuomones, kad Lietu- t,iau't<aO"mffiJ daina"i isplesdavo is gyvqjq tarpo ir dvasininkus'
vos provincija 1709-1710 m, neteko 155 000 imoniq, had i5 Pru- VLn lsruties apskrity3e tTtO m. b-uvo 17 laisvq kunigtl -vietq' net to-
,|c,i parapija paprastai apimdavo 20-4A kaimq, neretai 70-80'
sijos karalysies provincijq labiausiai nukentejo Lietuva. O R. Sta-
d.elmanas ir F. Tecneris tare po epidemljos likus vos r/a sentljq gy- ilti 100 87.
fi 1q duornenq, kuriuos V. Zamas laiko neiSsamiais, matyti, kad
ventojq (A. Haksthauzenas-maziau kaip pusq) 8r. Kiti teige, kad m', ciaugiausia gyventojq rnire'
vien Lietuvos provincijoje per dvejus metus nuo maro irtvo als vi- ,,piAenrila {abiatasiai siautejo !7-lO
sq per tq laikq mirusiq Prtsijos gyventojq 82. Tai, kad h4aicsios !sruties,'ilagaines ir Tilies apskrityse (1 lent.). Fer
-m.) maiiausi.ai gyventojq rnire Siaurineie _trejus
metus
(\7Og-'1.7li l-ietuvos plo-
Lietuvos branduolyje i3mire daugiau kaip puse, bfltent 160 C00 gy- kraite, o d.augiausfia_-,pietin€se Zeme-
ventojq, kuriq dauguma buvo lietu-riai, paZy:mi ir kiti atitoriai. l,l".i;or Oatyie- Klaipedos
V. Kriugeris teigia, kad Prusijos lietuviskose srityse iSmire netgi *,,. ii"irrtos provincijbje t;og-1710 m. i3mire 135 038, o drauge
apie 200 000 Zmoniq 83. Dauguma i5vardyi:q tyrinetojq, pateikdami r;rr Labguvos'apskritimi- x41,582 zmones. t pietus nuo Lietuvos
1,io.rl".?;ou "r*ttdi,r"u" valsdiuose, kurir-rose lietuviai dar
sudare
bendrus duornenis, apsiribojo dvejais metais, kai maro epidemija
buvo pasiekusi apogejq. ,laugumq, irnoniq mire maZiau (2 lent.).
S'uAeje I ir i lenteleje nurodytus bendruosius skaicius, gausi-
Sosto ipedinis Frydrichas 8a 1739.r/1L27 i3 {sruties raie Volterui
rrrc, had ioje MaZosios Lietuvos teritori1oje, i5 kurios.turime duo-
i Prancuzijq, kad nuo rnaro epidernijos Rytq Prnsijoje iuvo daugiau ,,)"^q ir krlrioje daugum4 sudare_lietuviai, ffia9-1710 m. iSmire
kaip 300 000 imoniq, be gyventojq liko i2-15 miestg, 4C0-500 l(;t 796, o it0"g-171f m, - 164257 .qyventojai. I3 3 lenteles duo-
kaimq, kad Lietuvos ,,derlinga ir Zydinti provincija virto baisiau- rncnq matyti, kad kitose Mazosios Lietuvos apskrityse ir valsdiuo-
sia dykyne" 85. Mirusiqjq skaidius dia, Zinoma, smarkiai padidin- ,. lfnli t<uriq ii jq Mazajai Lietuvai prillauso, tik .iiaurines dalys,
tas. ,, pi"tit"u-"lrAoiUiiiai aiba buvo vokiSkos) irnoniq. mirtingumas'
V. Zamas nustate, kad tuose Prhsijos valsdiuose, kuriuos rrta- iistyrus Angerburgo apskrit!, buvo kur kas maZesnis negu Lietu-
ras ypad stipriai nusiaube, apie mirr-isiuosius labai truksta duorne- v.s provincijole. Siose-Siaurinese apskrity*e ir vaisiiu.osegyveno kartu su
ir
nq, ii kai kuriq valsdiq i apskritis vietine valdzia informacijos i3 liitq'tautybiq gyventojais (lenkais, vokieciais ir prusais)
7s Totorcilis J. Suduvos-Suvalkijos istorija. K., 1938. T. 1. P. 227,24A; VydD- f ictuviq. tu- Ilt tur malo aukq shaiciaus plocentas tenka ir iietu-
nas. Sieben I-Iundert Jahre deutsch-litauischer Beziehrngen. Tilsit, 1932. S. 279, ,iur"r.'R.emiantis santykiniu Maiajai Lietuvai tenkaniio ploto dy:
316, 399. rtiiu, atrodo, kad is 39000 Sioje lenteleje nurodytq mirusiqjq apie
80 P. Badas ir maras Lietuvoje {eodalizmo laikais // AMMD. Is-
Dund.uliend 1l(t000 i5 MaZosios Lietuvos.
toriia. V., T. 4. P. 113.
1963.
81 Slcdelmcnn R. Publikationen... S. 35i Telzrcr F. Die Slawen in Deutschland.
Kadangi statistikos duomenys nei'akankamai iisamus' matyt'-ga-
S. 4l; Hdxthausen A. Op. cit. S. 90; tlein M. Nassau und Ostpreussen // an. Xo- linia sutik"ti su kai kuriq aukSSiau iivardytq autorirl nuomone, kad
nigsberg, 1934. Jg. lt. S, 228t Hagen. Op. cit. S. 46. l,ictuvos provincijoje ir La-bguvos aDskrilyjg^-179-9-1.71X m' rnaru
82 Skalweit A. Retablissement Litauens. S. 10; Baczko L Geschichte Preussens" iimiie ne' 143 000" (ipie ,tg%t, bet apie 160 000 (53Y0),.vien Lietu-
Krinigsberg, 1800. Bd. 6. S. 333; Keyser E. Bevrilkerurrgsgcscirichte Deutschlands. uos provincijoje gitnrrt apie-150 00,0 rnaiiau, o visoje MaZojoje
Leipzig, 19.13. S 438. ii&riroi" llii+3 tent.) maidaug 207000 -ar gyventojtl (apie 77010 vi'
83 Rritger W. Die Stadt Pillkallen 1V24-t924. Pillkaltcn, 1924.5.25.
8L 1740 m. tapes karaliumi, pasivadino Frydrichu I1 ir toliau vykde t6r'o Fryd- srr Prusiloje mirusiqjq), kuriq dauguma buvo Iietuviai'
richo Vilhehno I (valde 1713-1740 m.) kolonizacing politikq Rytq Prusijoje, ypad
Vakarq Prusijoje, prie Prrlsijos karalystds po Lenkijos ir Lietuvos valstyb6s I pa- Rogge A. Geschichte des Kreises Darkehmen. S. 65'
dalijimo (1772 m.) prijungus Lenkijos vakariniq Zemiq. rle"inig. Ueber die Verdienste Friedrich Wilhelm I. in llirchen-und Schulans-
85 AM. Konigsberg, 1885. Bd. 21. S. 1B8B; Staclelmann R. Friedrich Wilhelm I" l,rlten, besonders in Preussen und Litauen // PA. Koenigsbelg; Elbing, 1798' Bd' I'
' 'toa
in seiner Thzitigkeit fiir die Landescultur Preussens. Leipzig, 1878. S. 144-145.
41
40
F-
,rl)saugos kolegija pradejo veikti jau 1709 m, pradZioje, taciau savo
Taigi Lietuvos provincijoje ir Zemese, kuriose lietuviai sudare vciklq iSpletojo tik rudeni, Karaliaudiaus vyresnybei pabegus I
daugumq (1*2 lent.), i5mire apie 180000, o visoje Prrlsijoje apie Vcluvq. Nusir4stas i Lietuvos provincijq holegijos narys gydytojas
272A00, arba 39%, Zmoniq. Vien Lietuvos provincijai, kuri plotu qrrof. dr. G, Emerichas ra5e: ,,Daugelis lietuviq turi valgl'ti aviiq
truput! daugiau kaip tris kartus maZesne ui visq Prlsijq (be Var- rr pelq duonq [. . .], kuriq vos iunys arba kiaulds, kaip jie patys
mes), tenka 55% visq mirusiqjq Prusijoje badu ir maru; Lietuvos r;l<undiiasi, eda [. . .]. Jie valgo tik vakare [. . .j" n'.
provincijai ir Labguvos apskridiai
- 59%.
Be lietuviSkq valsdiq, labiausiai nukentejo Mozurija apytik-
SkurdZiq buklg Lietuvos provincijoje pripaZino ir Prusijos ka-
r,rlystes vyriausybe. 1,709.X.20 praneBime i5 Berlyno sakoma, kad
riai mire 48000 ar daugiau Zmoniq. MaZiausiai mire-tik- 3611- mirties prieiastis. Ryttl Prtsijos vyresnybe
'Oberlande.
badas
- svarblausia
1709.XII.2 i5 Veluvos pasiunte Ziniq ! Berlynq, kad imones beveli-
Kyla klausimas, ar iS tikrqiq Lietuvos provincijoje iSmire tiek 1.r mirti maru negu leta bado mirtimi
sa.
daug imoniq? Kodel kitose Prlsijos iemese gyventojq mire kur i709 m. buvo paskelJrtas rnaro ediktas, kuriuo ! Lietuvos pro-
kas maZiau? vincijos rajonus, atsiZvelgiant i jr] dydi, buvo siundiami 2-4 i;ven-
Lietuviq istorikai dar nei3tyre maro eigos, didelio imoniq mirtin- lrkai ir chirurgai. Lietuvos provincijai, kurioje mirtingumas buvo
gurno prieiastys dar apskritai nenagrinetos. Prusijos istorikai per rlidZiausias, teko maZiausiai gydytojq. Vokiediai nenordjo tarnauti
maZai demesio kreipe I maro socialines Saknis. ,,l-ietuvos dykvieteje" vokiediq administracija vadino Lie-
Manorna, kad maro epidemija kilo del Siaures karo (X700-X721). lu vos provincij4. Jurgaidiq- Sitaipvalsdiaus maro kvartirrneisteris apie
1706-X708 m. buvo nederlingi, ypad Lieturzos provincijoje. Ne- Irrn paskirtq chirurgq Kochq atsiliepe kaip apie nuoimq imogri,
paprastai Salta ir ilga 1708-1709 m. Zierna sunaikino paselius. Ka- Iiuris savo pareigas atlikinejo nenoromis, su pykdiu jojo i lietLr-
dangi javq i3veiimas i3 Prusijos nebuvo uZdraustas, tai 1709 m. viikus kaimus e5. Ir V, Zamas paZymi, kad lietuviai valstiediai gy-
vasarE pradejo trukti erudq, prasidejo brangl'metis, kilo badas, fi- rlytoj4 vokieti laike prieiu, ,,iigoniai mieliau norejo mirti negu gy-
ziSkai nusilpq imones negalejo prlesintis ligai, Del blogq sanita- {lytis pagat gydytojo nurodvmus t...1". 17X0.V1.25 }sruties apskri-
riniq sqlygq epidemija Salyje, ypad lietuvi5kuose valsdiuose, greitai lics valstiediai skundesi valdZiai, kad gydytojai Ernerichas ir Res-
plito 88. lcris nesirrrpina ligoniais, o geria ir linksminasi e6.
Badas pirnaiausia paliete tankiai gyvenama Lietuvos provincij4. Prekybos apribojirnas sukele masini, ypad miestq varguome-
Jurqaidirl (Iurgaitschen, Judino, Ozersko raj.) domeno nuomininkas rris, nedarbq, badas pletesi. Alkani Zmcnes trauke is Lietuvos kai-
1708.X.20 praneie Karaliaudiaus vyresnybei, kad dia yra 96 visai rrrq i Karaliaudiq tikedamiesi rasti duonos. Jie apsistodavo prie-
nuskr:rdg, nei saiko javq nepasejq valstiediai, kurie beveik kasdien rrriesdiuose, atsidurdavo uZkrestuose namuose. Frydricho kanalu
j! pra3o duonos, nes ,,kitaip jie tikrai mirs badu" 8e. (rlab. Doima, Primorskii kanalai) atvyksl-antiems ivejams buvo uZ-
1708 rn. rugpjuiio pabaigoje maras i5 Lenkijos per SoldinE (Sol- rllausta priplaukti prie lietuviq gyvenamo rniesto rajono, ,,kadan-
'd"in, dab. My{Iiborz, GoZovo vaivadija) ir Bialutq (Bialuty, Cecha- qi cia jie gali uZeiti i labai skurdZias pirkias ir uisikresti" sT. DienE
novo vaivadija) pasieke Prusij4. Bialuto kaimo gyventojai per me- rr nakti gatvese patruliavo policija, nes varguomene bruzdejo, uZ-
nes! beveik visi i5mire e0. Pirmoji baisi Zinia apie marq Karaliau- lrtrldavo turtuoliq namus. Is viso Karaliaudiuje per 8 rnenesius mi-
6iaus vyresnybq pasieke i3 Pilupenq (Pillup6hnen, Nevskoje, Nes- t.i'.9,f27, o per metus iki 18 000 Zmoniq, kuriq dauguma buvo varg-
terovo raj.) baZnytkaimio. Tenykitis dvasininkas 1709,tr.4 informa- ';,U "".
vo, _kad maru jau mire 20 gyventojq. Epidemijos prieZastis-ba- A. Skalveitas klydo, jog 1710 m, MaZojoje Lietuvoje maras at-
das el.
:;inaujino del to, kad iiarne kra5te Zmones neatsa-rgiai pasiimdavg
lsruties apskrities kronikininkas irgi patvirtino, kad svarbiau- rrrirusiqjq turtq, jq drabuZius, naudojqsi lovbmis ee. 1710 n'1. Lietu-
sia daugelio valstiediq mirties prieZastis yra skurdas. lsruties ap- vos provincijotr'e epidernija pasieke kulminacijq. Porai de5imtme-
skrities 37 vietovese iSliko maiiau kaip th gyventojrl, kai kuriuose ,'iq praejus, G. Gekingas raie, kad namai, ypaa TilZeje, uirakinti,
kairnuose liko gyventi vos 1-3 Zmones, o kai kur neliko ,ne vie- lr,rinyfios 'tuidios, kolegija neveikia. Vasarq i6mire puser o iki epi-
no. Is 464 valstiediq rlkiq gy"ventojq iSliko tik 121, rlkyje s2. "lcmijos siautejimo pabaigos TlIi.es miesto gyventojq. Kaimuo-
Be maro, daug aukq pareikalavo drugvs, dizenterija ir raupai. -2ls
I5mire daiis medicinos personalo, truko vaisttl. {steigta Sveikatos 9i]
Ten pat. P. 84-85.
et\
Ten pat. P. 66, 85.
88 Skolrvejl A. Retablissement Litauens. S. 10; Baczko l. I{andbuch. . . Teil 2.
95
Ten pat. P. 90-92.
's. t25-t26. 06 Ten pat. P. 87, 9I-92.
se Softm \,V.
Op. cit. S. 41.
lt7
Ten pat. P. 49.
e0 Hagen. Op. cit. S 29-30; Sahm W. Op. cit. S. 38.
98 Behelm-Schwo rzbach M. Hohenzollernsche I{olonisationen S. 136; Scilmol-
st Harmjanz FI. Ostpreussische Bauern. Konigsberg, 1939. S. 79-80. G. Die Verwaltung... S. 46.
s2 Solim W. Op. cit. S. 82-83 Skc/u'eil A. Retablissenent s 10.

42
-irlr:i, ""OJL" e[oiieurg isi5ouiig>t aia:tist .onibro pi5ei>toV usl
:""J*f :*Y#","1#,?i??'#frTT:iifii;si'E?5,'"1""fJT9,#';,,i
"li""l_tt:taIsv
_"" ameiasivaisl ameili>I rob o ,aia>Ininuoiibysd imsi5rrv
_;; ;J".i".. aemei inasieffr Jrs;Iairj li jro>lub ,auqreq ernsboub ov
_ll+aL^]i{eJiJs ioiersn amsiaeiroiaeq iamoJaiflotrortr emsi5gi:{ov rrlr
amsiolnevrgg arnr:iniietV .aemsi aoldrib! graoirtror
;ilil;;'?,.9vudoietrogsn
:r;;;;^' ,l?lirt ei[ ,e,aou]aeirn i]nevyg ri p]oruo ai]gdom r,rrr
_'^",lll,ll'otsvi il i}oiiberfi eaiej a}odirqs ovu8 .prilduma i3ydiatr rr
ffili:TT1U- asr5ofi. itie oielase] ia[o]nsvrls .goioi_V .edyvaaoun ii,,tr
ilii,f""G,f#f l'jJ#""#,:"1T"*,:ilY,:,i!';'l,t*;ur':??:?l:ill
jrodaile>l
_;i;;";;i^-lrgen aeflaebib ovud zsl:{oub ri aeloveirg ,gairt
i_i,", ".iilt{o\/ .cJodiren ialaorqoq ,eloveilq ora>l ovud i>lnue 5eqy
;;; #119 .(piirolire} gnilsiq aedglalov onibrO gvesinolo>l) nioi5rir
"i : l, " 1 ff; ;'i' 3*; fl""';" "'f#,.? :Li' 3Hg";x:, il ;
u
; ff i# :*i!"li
il
-og ovud oL oq ,grinomi uoigr-rab ri 00t onevyg prsrn zeirq ru>l ,se
ovud gilrlm pleis>l re9 .aenoffri euvyg ub adra pneiv aov iJaar ornil
u
.ool ygorui iJrliiua udnua
-ud sffiiEsnorq aoiiblnv oiagflsm oi5uiqgur ,m 0itI emoiloirilO
-s-fl ,asiliT,, :s[ovu]siJ sioiosoM aebsiov aagniduoia aaJydorqo ov
-orni 000 i>li o}Erim gliovoa aod eailJiulaqe aovugdoJ ,aeilurai ,aenieg
>{ii odiidi 5r}sm aoiimebiqs pier} oq eae:lnilyqa abnisgs-fi .r0r "gin
.;livuleil s\r o:leien emes zenidrnuD .yi5siJal6v i\l
-istrqe edro ,griflrdi adrs iai5ei}alsv :oieJauiii gidr gL edyguaG
piui:i ,iei>tru iiSuJ ie;{dieiv }Eg 0I odil e[ofiaurg .aedlboa ovoa ob
eiqJirrlaqs asiJuraf :e[oiirnivorq aovr-r]eiJ ovud I XA8
- ernugu-ob
-sitr ,oi eB ,tr{8 aobeqielX ri tOtI asiliT ,tIAl- aeoisgofi ,0S0N
- eirg}ir:laqs aovugdeJ
-si;{ffoX ,08t o:{ii - :saemei eeomorlsvyg
- p'ivu}
.s\onanr",sassnisilluX .nsndsrlunX .nsmd.srluoX ;inne>luo)tr) oim
eioiinoniel ,04 eiuiielsv gi;{uslqreT ,8tI eflri5alov (,fsr o:travsl8
-Se.ui-siqfu,b -aeilir:faqs ogrudrsgnA e[enirueii - pvu]eiJ pipieM !
prurold .isi;{u dSIJ',J guoiriern oaiv di igioT .isidu ei;io3 08 guob
eaoui5elov aoiieulQ seor,rJi;I o ,{$d} oisldu}di eas-tfiei sao}nsvyg

_^"^'^rli'j.i6>i rs e[yliq ,sJasim en ,eiytire egornonsvyg ili eioneiv rrrr - .nrreueiiio;{a ;r[ orfrrisd 0\0S qis>l uoiiom rdro ,odr4boe l0S di]
-nivorq eovuJsii boJ ,sigieJ aono>truJ .A eodniniims pri:h1vi piZ
:'*lli [" ii "ffi J;i' iil,,"i& 1 fi,, Tr ?::'n, : ; i$fl H' iioii: " iSii' . iiN ii
u

onry}clei ao>hovJnoa oj5sr>I .flr OSNI ."eJay;lninifu;v41r

o
-ur{ lleb eoiru;l ,t0r aomei eomodribefl ;rdu 000 00 siqa odil e[o[ir
;i":::.: -nilrrurtr err6Jarq r.t 4;:llovileq g'19>iiilaro>l eirq sgnriirq eiiblov ao[ia
i'^,,7,illl1uinr ilnriirq ijud iruJen ieeur9,, :alisrdsq eiyneqiori. nrg ie} ,aeniluloi rab au[sbirq) oi IsC .arcf,o3aiffo[orl emo!'isidov aii
tdi (.m 8OAI) 000 td ouo o[sbibeq ohleveffIei ynemob (asmei ;ririg
*::{$.,"T"J,'un!,;if; ;:3,#1,;""yf :'ljrl;f ,'i?ff,i:1i':?jl:;
gn gagvuJoubroq -ele-r pgsmob isinidyiirtrov 00 ovrd .m 090i .(.rn tSiI) gdu EeI tSI
,i..1^1"^'_"9uirq aansiv gasl){urfl:
affL:.ls ri ,aaournic;l .rn l'S{I ,aernsi gi5eiiaiolr uivuJeil 5riau:irnEi ur6m ausfiuiirq o ,ioi5
',iiiill^,.1x:im yi ,yln ilcnivobroq ,iJffonrsJ esaiel iruleru caurq r l
'^:::::,:uiSbi6v" lt,+>lom es:rul ,e.Erob isj ao:I iet .ilmiirq ri ilrfbmi,a -idy3e{ov F0} i}gis}aj ovu8 .r0r SXI iii .rn Otttr ,09 i:{i o[egusbsq gi
isn as>lsiri iaq qioT,, ledisia asJo}aoun ornltilal .m,A{} -o{oi siauoigunb,arnai5ei;{ov arfleimiiiJsq imoicmosn,inrovnr ioia
::.i::'TtTutrrsj I
ebuerbis u>lo:! I aenile,'{iiV eorf:irbgld auilarai .m ttr{I .amsJain
cailTe orreiv crr ilgdiol iruisn szsblume trr'1-ileimci i,rrr ,(umlJsla! ogn}rto{ aoiieut9 .rn 808tr >iiJ a}aisl) itsnivatrrrsq aragffIob
.iiornoun iij ovud orniieg
:yj:.1:*'su.>{ aolie,,,e uor ;ii} ;ffifffi;li?J iffiT.?,'"l:;"' g.rivuleil aoiiaur9 iisua eiibicf>faia-is eo3ie ororn aoldislsq di ssl
^-*t",1?-'1 s[oioieM io>Inin'ivu]eil ri ,.s iIVX-iVX aoiiblev ?i,I
sivuteil ,lnoierqila irveiibuod .o rIY-/.
Yi i"#,;?*:Soti aiv aiieboq gaouiru>X -rr{ rsn ri a,sbiov s,iia{ov, o fisero>r Jf,1H#1i:'Ji3"Tru?Th.'::i"'n
#;-;;:Y roiguob ovud ,eaoui5alev eovuieiJ aoiaoisM ovuc{ aobnd ri aabru:i,r bs>[ ,oniisqirq edyauairyv aeiaylorad aofia
;;i;;-i^t"trlsvYg ,pasib aeJiovna pnsivdsid aomsnie ovobud asii,i -u{isiI uoi5o},ai}eessirt cioiiuivorq aovu}eiJ omugnijrinr oilsbib
saounsrnol) aoiiar.n{ 8lN Sa di .m X0ttr .aolaiauoigusb srinr
1#;;l: tovujeiJ .aabru:tra ovaloqEeiv c?omsi sleo>liivuJeil dii qiod od I6b ,gbol
_;:;';;]
-,ili^"ult^?Yitq (grlninilni5 0008 siqs ovud reb) pi5silalsv piol
gri5alov g>ldivuteiJ .io>Ininiial SS000 Jen o>[el ir,i .at-ST .2 .S IieT .1i: .qO .D pniilrbQ oot

:,'-':,":.-:-"ttaurg s0e, 80 gaiv itr .ovudefl g>trninidni5 saoublu ;-r>lnini r ,lit]*:8rroY }t3 l;l
ql6x u6l8lretr -g.fi .A tiovrlnir? ios .tB .1,s0| .Jir ,tr .qe-f, .9rrc{ear"ttu
odrib eioiirnivorq eiolenim pdisv gi5silalsv ri ;lg:enr .0lS .2 .ansffoliJ Jfiemeaeild6j
.ror ldN SS ailcb5sr -oul6m ovud eme! sioiiaurll e4'.t<ttioZ .m llel ii I .Jic .qO .A eirrnsuJ :.tS tor
-eij auiri6vi Bs - reg I :
uinirnlr>{ u[oriiuon oJ oq ,(od f)d,0 aagrom I lccl B,6I) uinirsfl;{ uiounea ameI
iloiom oierul ia>lninuaiibuad ioivu}sil au}em siovuleiJ eio[oiaM ,.rn ]![i ,r;liroriaolo;{ re9 .udu (ed 8d,,0: e,oBr6.rr I ;rr{ t,tI)
-o{ :.ri isr tt-96
-. .(ed Sd.,O: e6gi6{rl I ;sd t,ill) ar,clD eini>b5le ac.laev! ovud iJou}6m amgrfiei rri5eilatrsv
.0tl_pf e^ uei5elq .IA|-eeI ,Sal .q .t8el ,.v .iejis_fi .9 eilillDilDq e0r -rov IoJ i;li ,(cr{ dS,0-.- 2;5'y66r I ;eri d,l) tinig-rudebgom ao}aie>Iaq ovud aii .m 3.d,[I
.tt .a .ae*""]U$ .q .BSgI ,.X .isSourd aodrovJnee a6dqJalov pi5ouiSrlrX .9. sOl aibhn,i 6rsbua pgrr:m jni;{riis ri {nirrrlrrX.g[ienivorq aeiaglrrad ao[ialr{ eiyle!uJ,ir uJot
.d0gl ,gruds:nw .Sp \\ qobloD aierX rsc .t tnnBiM :.gI9
.atAi-aiir "1ttoilsairelulA? gcernob aroiloraX .yi5i-rtgr .v>l 08I o ,(gJeom) pi5idg .vl 00e
bnu ebn6l2 rsb Jiea 2nseausrqlaO gnullowreV eiCI .A ntoH r0r -eiJ eio[oioM ri eiSnumsniU ,eioiiJicmeS - lnipruclebgam
.sd 0t-0e :pgrom 0OI-0SI:asdr
-*'t3rl:eiaauerqJao reb sJrlcirbeeD .S. nnnmgrs8
:taS .? . ;09 .? .008I ,gred?gifiii)l .(ai>{u) aoqllda admei c.riiblb oti6rdiqasa ovud aedi uJrsX.odtb:i aalnibov sfovlf
.Seili'rerroieiH
-' .M nsqqsoT l00S .? .I001,gisqieJ .$0[I aid 8B0l nrsuqr; ;ttl .2 .anero}iJ JrremeaeildoJe.[ .A \isw\nrlZ ;tBS .Z .]ir .qO .annibrlV ,\ot
'3rudm6H .fieJeiflolox brur :emloX ,nreuedieril erltajue(I .W bnnpnl i
.B$i .q .t .rI4 .d,001 ,.V .XJ \\ eiuiime iIiVX o[iqeroq oimeiinimloT .A aonisbns.
as
s!
 sioginius ir netiesioginius mokesdiusl08, kuriq pagrindiniai buvo, sija buvo paleista 113. Marui rimstant, 1711.1I.16 buvo sudaryta nau-
junkerio grafo A'-Donos, 1714 m'
pagalves, ubq, ragq ir nagtl (galvijq); pastarqj! fecdalai ui savo i.i'f.omiri:,i, vadovaujama stambaus wadowu'..Jai buvo
gyvulius verte moketi valstiecius. Ypad juos skurdino vienos di- i,;p;;; iltiq Prusijos Domenq rumq .(kamaros)
,ifi"ftus uZOavinys istirti padeti ir imtis pdemoniq -atk-urti
sugriau-
jie
dZiausiq Europoje
daliniai, kurie btdavo- Prtsijos valstybes
ikurdinami kaimuose,- kariuomenes kavalerijos,
ir gyventojai turedavo i,i^"f."""-it q ir kiek pa-gerinti -12.a]st19diU
padeti, kad- pajegtq
juos maitinti bei duoti arkliams paSarE. Kontribucija kariuomenei rrioketi valsty'bei mokesdius ir atlikti ukinius darbus. Komisijai
r1a. Ir 3i komisija, faktrtr spi-
nu-
,.,6^n|; totoriizuoti Lietuvos provincijq
i3laikyti buvo didesne uZ dinSq. 1713 rn. karalystes kariuomenq su- riama, buvo priversta konsfatuoti visi3kq .iietuviq baudZiauninkq
dare 38000 durtuvq-2,3010 visq gyventojq (rnetines iSlaidos jai
i5laikyti sieke 1,8-2,5 mln, taleriq (taleris sidabrine mone- ,,ist<uraimq, fizines ir moralines jegas virsijant! iinaudojimq. Pa-
ta: 29,232 gramo sidabro), nacionalines pajamos - buvo 4, I mln. lrrezta, kad maras paverdiamas atpifuirno oiiu siekiant paslepti fe-
,,a"ru'niet<sist<umq ir savivalq, kad ,,vaidininkai elgiasi kaip ple-
tal.), o 1740 m. buvo padidinta dvigubai iki B0 000 kareiviq (ati- i1.irr=:"ntyr vilkai [, . .]. Valsiietis_ uZkemsa visiems nasrus, i3
jo
tinkamai 3,8 0/0, i5laidos 5 mln. tal., o- nacionaiines pajamos tiek dau! i3viliojama, -iSspaudZiama ir isprievartauiarna,
-
6,9 rnln. tal.) roe. Svarbiausias Prusijos karaliaus Frydricho Vilhel-- r,"iti"t"'r [. . .i" 1':.
mo I rupestis buvo papildyti iid4 ir iilaikyti karini-poticini aparat4,
ii;d ji;.;o prievotiq-""gurttr] Ctritfi per kaiin kieli metqmonarchi-
Feodaliniai agrariniai"santykiai, susiklostq P1-rsijos
todel jo valdymo metais rnokesdiai buvo padvigubinti r10. pletojant palivarkinq ukio sistemq, i3liko iki'
r,, j" tt o XVI u. v-idurio,
|V2|.VILG Frusijos vyriausybes ministrq ir aukStq valdininkq XVIII a. pabaigos.
konferencijoje Aleckoje (Mozurijoje), svarsdiusioje naujq dornenq Didelio lietuviq mirtingumo Prusijoje priezastys - socialiniai
sudarymo planus, karalius pripaiino, kad,,lietuviai baudiiauninkai santykiai, ekonomines gyvenimo s4lygos, Zemas gamybrnlq legq
buvo ypad iiauriai plakami ,,pastrollkais" [rimbais. A. M.], lai-
- ir spaudiia rlri.i'J'*us. Socialine ir nacionaline priespaudapalankias n3leSte Prusijos
komi vergais", kad valdZia ,,apvagia, apipieiia, apgrobia li;tu;irl ekonomini ir buitin! gyvenimq, sudare
vokieiiq
sqlygas
vals-
pavaldinius, meluoja [. . .]'r 1ri. ,nuro upid"mijai, po kurios tietuviq zemes kolonizavo
Ekonorniniu Prusijos kraBto nuosmukiu susirupino patys feo- licdiai.
dalai. 1710.X.14 K. Lubenas raitu Frydrichui I sir-rle administraci-
nes ir ekonomines reformas. Anot jo, amtmonai turi pernelyg di*
delq valiq valstiediams, kurie,,,apdeti sunkiomis egiptietiikornis
prievolemis ir mokesdiais, grieZtomis pabaudornis. Jq ukiai nualinti
kariniq prievoliq, juose apgyvendinti kareiviai, kaskart didinama
nuomar iaias, din3as, kontribucija, todel i3 valstiedir; jau daugiau
,,negalirna i3spausti mokesdiq ir kontribucijos", Kaip vienq i5 ukinds
krizes prieZasdiq Lubenas ir nurode nepaliaujamq monarchijos ka-
riuomenes didinimq 1r2.
Tyrusi padetl komisija pakele aliarmq del katastrofi3kos Lietu-
vos provincijos bukles. Didelio lietuviq mirtingumo prieiastiml
truvo nurodyta valstiediq nuskurdimas del kontribucijos ir rekrutq
prievoles, neteisingos finansines politikos, netolygaus mokesdiq pas-
kirstymo, alinandio vergi3ko' darbo, vietines administracijos (edel-
monq, amtmonq, amtsrotq, pakamoriq, vakmistrq) savivales; abt tO-
5q, skirtq maro epidemijos apimtiems rajonams, pasisavinimo ir i5-
Svaistymo, del kontroles nebuvimo ir Prlsijos valdZios nesirrlpini-
mo masiq padetimi. Atskleidusi Siuos nepaneigiamus faktus, komi-
t08 Befteim-Schwarzbach M. Hohenzollernsche Kolonisationen. S. 138. Platiau
ir.: Mdtuleviiius A. l70g-l7rl m. maras Prusiios karalystes Lietuvos provinci-
joje ir jo padariniai ll illAD. Serija A. V., 1972. T. 2 (39).
t0e Schmoller G. Preussische Verfassungs-Verwaltungs-und
Finanzgeschichte.
Berlin, 1921. S. 712i Schmoller G. Umrisse und Untersuchungen. Leipzig, 1898.
s.144. Beheim-schwatzbachM'HohenzollernscheKolonisationen.S.l3T skd/.
weit Retablissement Litauens. S, 9.
"o Xopp J. Geschichte des Landkreises Tilsit, Tilsit, 1918. S. 18.
ttt AB. Berlin, 1894. Bd. 1. S. 137; AB. Berlin, 1899. 2. S, 44.
Stadelmann R. Publikationen... S. 250; AB. Berlin, 1900. Bci. 3. S. 164. Stolnu"if A. Op. cit. S. 134-135, 2l5i Terveen F' cit. S. 20.
ttz Stadelmann -R. Publikationen.. . 5.213-218.

46
&*'