Neįvertintoji Bona Sforca arba renesanso pradžia Lietuvoje

Turbūt visi esame girdėję apie italę, LDK valdovo ir Lenkijos karaliaus Žygimanto
Senojo sutuoktinę Boną Sforcą, kuri yra įtariama savo sūnaus ir sosto paveldėtojo Žygimanto
Augusto žmonos Barboros Radvilaitės nunuodijimu. Bet negi ji iš tikrųjų tokia bloga, kaip dauguma
lietuvių ją įsivaizduoja?
Todėl pradėkime iš pradžių: Bona buvo kilusi iš garsios italų giminės, kuri globojo
renesanso kultūrą. Ištekėjusi už Žygimanto Senojo, Bona į Lietuvą ir Lenkiją atsivežė renesansą:
kultūrą, meną ir mokslą. Sakoma, kad Sforcą į Lietuvą lydėjo būrelis humanistų, kurie kartu atvežę
humanistines pažiūras į žmogų. Kadangi Bona buvo renesansinis žmogus, tuometinėje Lietuvoje ji
rūpinosi švietimu ir špitolių (ligoninių) statyba. Taipogi ji daug dėmesio skyrė šalies ūkio
klestėjimui ir, sakoma, ji pirmoji pastatė aukštesniąją mokyklą. Ir kas labai neįtikėtina - tai, kad ji
atvežė pomidorus, bulves ir agurkus į Lietuvą.
Taigi, mūsų blogoji žudikė Bona Sforca turi labai daug nuopelnų. „Bet kaipgi su
Barboros Radvilaitės nužudymu?“-paklausite jūs. Ar tikrai humanistinių pažiūrų moteris galėjo taip
pasielgti? Aš manau, kad tikrai tai ji nunuodijo Barborą, nes sakoma, kad ji pavydėjo grožio
Radvilaitei. Be to, manoma, kad ji nenorėjo, kad karaliene taptų ligota moteris.
Bet, mano nuomone, Bona vis dėlto padarė didžiulį perversmą Lietuvoje ir Lenkijoje,
nors ir nužudė sosto paveldėtojo žmoną ir ligotąją karalienę.