1

MUZIKOS
ENCIKLOPEDIJA

I tomas ) `0
MOKSLINË REDAKCINË TARYBA

prof. dr. JUOZAS ANTANAVIÈIUS (pirmininkas)

RIMANTAS KARECKAS (pirmininko pavaduotojas)
JÛRATË BUROKAITË (pirmininko pavaduotoja)
prof. habil. dr. ALGIRDAS AMBRAZAS
prof. habil. dr. ROMUALDAS APANAVIÈIUS
doc. dr. JONAS BRUVERIS
doc. dr. RÛTA GAIDAMAVIÈIÛTË
EDMUNDAS GEDGAUDAS
doc. dr. JÛRATË GUSTAITË
JONAS RIMÐA
doc. ADEODATAS TAURAGIS
VIOLETA TUMASONIENË
BIRUTË ÞALALIENË
MUZIKOS
ENCIKLOPEDIJA

)`0

L I E T U V O S M U Z I KO S
AKA D E M I JA

MOKSLO IR ENCIKLOPEDIJØ
LEIDYBOS INSTITUTAS
4
UDK 78(031)
Mu-186

Muzikos enciklopedijà rëmë Lietuvos Respublikos Kultûros ministerija,

Kultûros ir sporto rëmimo fondas, AB „Linas“ (prezidentas Ramûnas Lenèiauskas)

Dëkojame Lietuvos autoriø teisiø gynimo asociacijos agentûros Vizualiniø menø

direkcijos direktorei Gabrielei Napruðienei ir juristui doc. dr. Alfonsui Vileitai, Valstybinei
lietuviø kalbos komisijai, jos pirmininkei doc. dr. Danguolei Mikulënienei,
prof. habil. dr. Vytautui Ambrazui, dr. Jonui Klimavièiui, leidykloms „Chester Music Ltd.“,
„Peters Edition Ltd.“, Estijos muzikos ir teatro muziejui, Latvijos Respublikos ambasados
Lietuvoje antrajai sekretorei (iki 2000) Elitai Gavelei, Lietuviø muzikologijos archyvo
(Èikaga) vedëjui p. Kaziui Skaisgiriui, M. K. Èiurlionio dailës muziejui, Kauno muzikinio
teatro archyvui, Lietuvos kompozitoriø sàjungai, Lietuvos liaudies kultûros centrui,
Lietuvos muzikos akademijos muziejui, Lietuvos nacionalinei filharmonijai,
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro archyvui, Lietuvos nacionalinio radijo
III programos redaktorëms, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui

Lietuvos muzikos akademijos rektorius

prof. dr. JUOZAS ANTANAVIÈIUS

Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto direktorius

RIMANTAS KARECKAS, vyriausiasis redaktorius ANTANAS RAÈIS,
vyriausiasis dailininkas ALBERTAS BROGA

Muzikos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius

prof. habil. dr. ALGIRDAS AMBRAZAS,
vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojos JÛRATË BUROKAITË
ir doc. dr. JÛRATË GUSTAITË

Redaktoriø grupës vadovë vyresnioji mokslinë redaktorë

BIRUTË ÞALALIENË, mokslinës redaktorës ONA JUOZAPAITIENË,
AUDRONË JURKËNAITË, AUÐRA KEBLAITË, JUDITA ÞUKIENË

Knygos dailininkë AGNË BEINARAVIÈIÛTË

© Lietuvos muzikos akademija, 2000

© Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas, 2000
ISBN 5-420-01466-1 (1 tomas)
ISBN 5-420-01468-8 (3 tomas)
 5

PRATARM Ë

Pirmà kartà Lietuvoje iðleidþiama Muzikos enciklopedija pateikia informacijos apie visas pasaulio
muzikinës kultûros sritis. Leidiná sudarys trys iliustruoti tomai, kuriø kiekvieno apimtis ~ 85
leidybiniai lankai.
Ðioje enciklopedijoje aptariama ávairiø ðaliø ir epochø liaudies bei profesionalioji muzikinë kûryba,
muzikinio gyvenimo apraiðkos (operos ir baleto teatrai, koncertinës organizacijos, festivaliai,
konkursai, muzikos mokymo institucijos, muzikos leidyba ir kt.), pateikiami duomenys apie áþymius
kompozitorius, muzikos atlikëjus bei kolektyvus, muzikologus, nuðvieèiamos muzikos teorijos
sàvokos. Ðiame leidinyje aiðkinamos muzikos terminø, vartojamø italø ir kt. uþsienio kalbomis,
reikðmës. Taigi Muzikos enciklopedija turi ir muzikos terminø þodyno bruoþø.
Muzikos enciklopedijoje nemaþai dëmesio skiriama lietuviø muzikinei kultûrai (Lietuvoje ir svetur),
nurodomi kitø ðaliø muzikø ryðiai su Lietuva. Plaèiai pateikiamas turtingas ðiuolaikinës (XX a.
antrosios pusës) muzikos reiðkiniø spektras. Ðalia vad. rimtosios, akademinës muzikos, aptariami
pramoginës (dþiazo, roko, country ir kt.) muzikos reiðkiniai bei þymesni jos atstovai. Straipsniø
informacijà stengtasi pateikti taip, kad ja galëtø pasinaudoti ir profesionalai, ypaè muzikos
mokytojai, ir kuo platesnis muzikos mëgëjø ratas. Prie svarbesniø straipsniø nurodyta pagrindinë
literatûra.
Muzikos enciklopedijoje apraðytø ar paminëtø uþsienio muzikø pavardës pateikiamos originalo
forma, ties antraðte skliausteliuose nurodoma jø apytikris tarimas ir kirèiavimas. Kiekvieno tomo
pabaigoje pateikiama antraðtiniø adaptuotø pavardþiø rodyklë. Vietovardþiai Muzikos enciklope-
dijoje pateikiami adaptuoti (pagal jø tarimà). Uþsienio kompozitoriø muzikos kûriniø pavadinimai
daþniausiai pateikiami originalo ir lietuviø kalbomis. Straipsniuose apie dainininkus minimi operø
vaidmenys be kompozitoriø pavardþiø ir be operø pavadinimo. Kiekvieno tomo pabaigoje
skaitytojai ras operø vaidmenø sàraðà.
Muzikos enciklopedijoje yra ðiek tiek lietuviðkos muzikinës terminijos naujoviø. Atsiþvelgiant á
Lietuvos muzikos akademijos Muzikos terminijos komisijos pasiûlymus ir suderinus juos su
Valstybine lietuviø kalbos komisija, ðalia (arba vietoje) kai kuriø svetimþodþiø pateikti jø lietuviðki
pakaitalai, pakoreguota tarptautiniø terminø transkripcija.
Muzikos enciklopedija – bendras Mokslo ir enciklopedijø leidybos instituto bei Lietuvos muzikos
akademijos (ir jos Muzikologijos instituto) projektas. Didþiulio muzikø bûrio rengiama Muzikos
enciklopedija buvo vis neiðleidþiama dël lëðø stygiaus. Mokslinë redakcinë taryba nuoðirdþiai dëkoja
visiems rëmëjams, leidinio autoriams, recenzentams, didþiulá parengimo darbà atlikusioms Mokslo
ir enciklopedijø leidybos instituto Muzikos enciklopedijos grupës redaktorëms. Tikëdami, kad
Muzikos enciklopedijos II ir III tomo likimas bus palankesnis, kvieèiame visus burtis ir tæsti darbus.
Mokslinë redakcinë taryba
6
 7

Sutrumpinimai ir santrumpos

a. – amþius C/M – Cambridge (Massachusetts)

AB – akcinë bendrovë c. f. – cantus firmus
abs. – absoliutus Ch. – Chicago
abstr. – abstraktus ch. – choras
a capp. – a cappella choreogr.– choreografas, choreografija, choreografinis
adm. – administracinis chrom. – chromatinis
akad. – akademikas civ. – civilinis
akomp. – akompanimentas CG – „Covent Garden“ (teatras Londone)
akord. – akordeonas cz. – czæúã (lenk.) dalis
akt. – aktorius èel. – èelesta
alb. – albumas D – O. E. Deutscho sudarytas Fr. Schuberto
alman. – almanachas kûriniø katalogas
alt. – altas (styginis instrumentas) D. – Didysis
amer. – amerikietiðkas, amerikieèiø d. – dalis; diena
AN – atlikimo nuoroda dab. – dabar, dabartinis
angl. – angliðkas, angliðkai, anglø dail. – dailininkas
angl. r. – anglø ragas dB – decibelas
anon. – anonimas, anoniminis DDT – „Denkmäler deutscher Tonkunst“
antol. – antologija („Vokieèiø muzikos meno paminklai“)
apybr. – apybraiþa dem. – demokratinis
apyl. – apylinkë dep. – departamentas
apys. – apysaka deð. – deðinysis
aps. – apsakymas; apskritis DGG – „Deutsche Grammophon Gesellschaft“
aranþ. – aranþuotë dgs. – daugiskaita
archeol. – archeologas, archeologija didþ. – didþiausias
archit-ra – architektûra dipl. – diplomatas, diplomatija
arkivysk. – arkivyskupas dir. – direktorius
arm. – armëniðkas, armënø dirig. – dirigentas
astr. – astronomas, astronomija, astronomijos, d-ja – draugija
astronominis d-metis – deðimtmetis
atl. – atliktas doc. – docentas
ats. – atsakingas dok. – dokumentinis
Aufl. – Auflage (vok.) leidimas dr. – daktaras
aukðè. – aukðèiausias DT – Didysis teatras (Maskvoje)
Ausg. – Ausgabe (vok.) (ið)leidimas; leidinys DTÖ – „Denkmäler der Tonkunst in Österreich“
auton. – autonominis – („Austrijos muzikos meno paminklai“)
azerb. – azerbaidþanietiðkas, azerbaidþanieèiø E. – Edinburg
B. – Berlin ebd. – ebenda (vok.) ten pat
B. A. – Buenos Aires ed. – edited, edition, editor (angl.) redagavo;
Ba. – Barcelona leidinys (leidimas); redaktorius
baltr. – baltarusiðkas, baltarusiø eds – editors (angl.) redaktoriai
baþn. – baþnyèios, baþnytinis egz. – egzempliorius
b. c. – basso continuo eil. – eilëraðtis, eilëraðèiø
Bd., Bde – Band, Bände (vok.) tomas, tomai ek. – ekonomika, ekonomikos, ekonominis
Bdp. – Budapest ekstraord. prof. – ekstraordinarinis profesorius
Berk. – Berkeley el. – elektrinis, elektros
biogr. – biografinis elektron. – elektronika, elektronikos, elektroninis
b-ka – biblioteka elem. – elementarinis, elementarusis
Bloom. – Bloomington etn. – etnografas, etnografijos, etnografinis
Brux. – Bruxelles eþ. – eþeras, eþero
bulg. – bulgariðkas, bulgarø F/M – Frankfurt am Main
buv. – buvæs fag. – fagotas
b-vë – bendrovë faks. – faksimilë, faksimilinis
BWV – „Bach-Werke-Verzeichnis“ (W. Schmiederio feod. – feodalinis, feodalizmo
sudarytas J. S. Bacho kûriniø katalogas) filh-ja – filharmonija
c. – centras filol. – filologas, filologija, filologijos, filologinis
filos.
8
filos. – filosofas, filosofija, filosofijos, filosofinis jaun. – jaunesnysis
fiz. – fizikos, fizinis JAV – Jungtinës Amerikos Valstijos
fiziol. – fiziologijos, fiziologinis JT – Jungtinës Tautos
f-ja – funkcija K – L. Köchelio sudarytas W. A. Mozarto
f-kas – fabrikas kûriniø katalogas „Köchel-Verzeichnis“
fl. – fleita K. – Kaunas
flam. – flamandø k. – kalba; kalnas
f-nas – fortepijonas kair. – kairysis
folkl. – folklorinis, folkloro kapelm. – kapelmeisteris
fp. – fortepijoninis kar. – karyba, karinis, kariuomenës
fragm. – fragmentas Kas. – Kassel
Fr. – Freiburg im Breisgau kat. – katalikiðkas, katalikø
f-tas – fakultetas kaz. – kazachiðkas, kazachø
G. – Genêve, Genf KB – „Kultûros barai“
g. – gatvë; gimæs kb. – kontrabosas
gen. – generalinis k. f. – kino filmas
geogr. – geografas, geografija, geografijos, geografinis kfg. – kontrafagotas
geom. – geometrija, geometrijos, geometrinis kirg. – kirgiziðkas, kirgizø
gyd. – gydytojas k-ja – komisija
git. – gitara Kl. – Klaipëda
gyv. – gyvenamasis, gyventojas kl. – klasë
g-ja – gimnazija klar. – klarnetas
g-la – gamykla klav. – klavesinas
GO – „Grand Opéra“ (teatras Paryþiuje) kn. – knyga
gr. – graikiðkas, graikiðkai, graikø komp. – kompozitorius
groþ. – groþinis konc. – koncertas
gruz. – gruziniðkas, gruzinø kons-ja – konservatorija
gub. – gubernija kontrap. – kontrapunktas
H. – Heft (vok.) sàsiuvinis Kr. – Kraków
habil. dr. – habilituotas daktaras kr. – kraðtas
harm. – harmonizuotas krikðè. – krikðèioniðkas, krikðèioniø
Hbg. – Hamburg krikðt. – krikðtytas
h. c. – honoris causa ksil. – ksilofonas
hebr. – hebrajø kt. – kita, kitas, kiti
Hob. – A. van Hobokeno sudarytas J. Haydno kûriniø k-tas – komitetas
katalogas kult. – kultûrinis, kultûros
Hrsg. – Herausgeber (vok.) leidëjas, leidinio kun. – kunigas
ats. redaktorius kun-stë – kunigaikðtystë
hrsg. – herausgegeben (vok.) iðleista (redaguojant...) kun-ðtis – kunigaikðtis
H/S – Halle-Salle L. – London
Hz – hercas L: – Literatûra (bibliografijos skyriaus antraðtë)
ide. – indoeuropieèiø l. – liaudies
ideol. – ideologija, ideologijos, ideologinis laikr. – laikraðtis
ák. – ákurta LDK – Lietuvos Didþioji Kunigaikðtystë
ál. – álanka leid. – leidimas
imp. – imperatorius lenk. – lenkiðkas, lenkiðkai, lenkø
instr. – instrumentinis lent. – lentelë
in-tas – institutas Lfg. – Lieferung (vok.) sàsiuvinis
inþ. – inþinerija, inþinerijos, inþinerinis, inþinierius libr. – libretas
IRCAM – Institut de Recherche et Coordination liet. – lietuviðkas, lietuviðkai, lietuviø
Acoustique Musique (Muzikos tyrimo ir lit. – literatûrinis
akustikos institutas Paryþiuje) lit-ra – literatûra
ISCM – International Society for Contemporary Music LM – „Literatûra ir menas“
(Tarptautinë ðiuolaikinës muzikos draugija) log. – logika, logikos, loginis
isp. – ispaniðkas, ispaniðkai, ispanø Los A. – Los Angeles
ist. – istorija, istorijos, istorinis lot. – lotyniðkas, lotyniðkai, lotynø
ást. – ásteigta Lpz. – Leipzig
iðl. – iðleista LR – Lietuvos Respublika
iðsp. – iðspausdinta LS – „La Scala“ (operos teatras Milane)
it. – italiðkas, italiðkai, italø LSSR – Lietuvos Sovietø Socialistinë Respublika
áv. – ávairus M. – Maþasis
áþ. – áþanga, áþanginis m – metras
j. – jûra m. – miræs; metai
Jahrg. – Jahrgang (vok.) leidimo metai MA – Mokslø akademija
jap. – japoniðkas, japonø mag. – magistras
 skand.
9
maks. – maksimalus pav. – paveikslas (iliustracija)
m. dr. – mokslø daktaras pavad. – pavaduotojas
mech. – mechanika, mechanikas, mechanikoje, ped. – pedagogikos, pedagoginis
mechaninis period. – periodinis
meks. – meksikietiðkas, meksikieèiø pirm. – pirmininkas
mën. – mënuo PLB – Pasaulio lietuviø bendruomenë
mënr. – mënraðtis plg. – palygink
Mf – „Die Musikforschung“ PNM – „Perspectives of New Music“
mgf. – magnetofoninis, magnetofono poez. – poezijos
min. – minimalus po Kr. – po Kristaus
Mil. – Milano port. – portugaliðkai, portugalø
mit. – mitologija, mitologijos, mitologinis posth. – posthume (pranc.), posthumous (angl.) po
m-ja – ministerija mirties paskelbtas kûrinys
mkt. – mokytojas, mokytojø ppr. – paprastai
ML – „Music and Letters“ Pr. – Praha
m-la – mokykla pr. – pradinis; pradþia
mand. – mandolina prakt. – praktikos, praktinis
mln. – milijonas pram. – pramonës, pramoninis
mlrd. – milijardas pranc. – prancûziðkas, prancûziðkai, prancûzø
MO – „Metropolitan Opera“ (teatras Niujorke) priv. – privatinis, privatus
mold. – moldaviðkas, moldavø pr. Kr. – prieð Kristø
mot. – moterø prof. – profesinis; profesorius
MQ – „The Musical Quarterly“ prog-ja – progimnazija
MR – „The Music Review“ prov-ja – provincija
MT – „The Musical Times“ pseud. – pseudonimas
MuA – muzikos akademija psichol. – psichologija, psichologijos, psichologinis
MuG – „Musik und Gesellschaft“ puè. – puèiamasis, puèiamøjø
Münch. – München pvz. – pavyzdþiui
muð. – muðamasis, muðamøjø R – „Ryom Verzeichnis“ (P. Ryom’o sudarytas
muz. – muzikinis, muzikos A. Vivaldi kûriniø sàraðas)
muzikol. – muzikologas, muzikologijos, muzikologinis R. – Roma
Mz. – Mainz R: – Raðtai (bibliografijos skyriaus antraðtë)
N. – Naujasis r. – rytai, rytinis, rytø
nac. – nacionalinis rankr. – rankraðtis
N. Y. – New York reèit. – reèitatyvas
N. J. – New Jersey red. – redakcinis, redaktorius
norv. – norvegiðkas, norvegø Regb. – Regensburg
Nr., nr. – numeris rel. – religija, religijos, religinis
NVS – Nepriklausomø Valstybiø Sandrauga resp. – respublikos, respublikinis
NZfM – „Neue Zeitschrift für Musik“ rev. – revoliucijos, revoliucinis
ob. – obojus rev. – revidiert (vok.) perþiûrëtas, pataisytas;
OBT – operos ir baleto teatras revised (angl.) pataisytas
ofic. – oficialus RevM – „Revue de musicologie“
o. J. – ohne Jahr (vok.) be (iðleidimo) metø reþ. – reþisierius
okup. – okupacijos, okupacinis rink. – rinkinys
ol. – olandiðkas, olandø rj. – rajonas, rajono, rajoninis
ÖMZ – „Österreichische Musikzeitschrift“ rom. – romanas; romëniðkas, romënø
o. O. – ohne Ort (vok.) be (iðleidimo) vietos RuchM – „Ruch muzyczny“
op. – opus rum. – rumunø, rumuniðkas
ord. prof. – ordinarinis profesorius rus. – rusiðkas, rusiðkai, rusø
org-ja – organizacija S. – Senasis
orig. – originalus S. – Seite (vok.) puslapis
ork. – orkestras, orkestrinis s – sekundë
OT – operos teatras s. – sala
Oxf. – Oxford s. a. – sine anno (lot.) be (iðleidimo) metø
P. – Paris sàj. – sàjunginis
P: – Publikacijos (bibliografijos skyriaus antraðtë) saks. – saksofonas
p. – page (angl.) puslapis sàs. – sàsiauris; sàsiuvinis
p. – pietinis, pietûs, pietø; puslapis sekr. – sekretorius
pab. – pabaiga sen. – senovës, senovinis
pagr. – pagrindinis s-ga – sàjunga
pan. – panaðiai simf. – simfoninis
par. – paraðytas simf-ja – simfonija
part. – partitûra sk. – skaityk; skyrius
past. – pastatyta skand. – skandinavø
skr.
10
skr. – sanskrito vbrf. – vibrafonas
s. l. – sine loco (lot.) be (iðleidimo) vietos vè. – violonèelë
sl. – slaviðkas, slavø VDR – Vokietijos Demokratinë Respublika
slap. – slapyvardis VDU – Vytauto Didþiojo universitetas
slov. – slovakiðkas, slovakø verg. – vergovës, vergovinis
sm. – smuikas vert. – vertëjas; vertimas
spec. – specialus VFR – Vokietijos Federacinë Respublika
sr. – sritis vid. – vidurys; vidurinis; vidutinis, vidutiniðkai
SSRS – Sovietø Socialistiniø Respublikø Sàjunga vykd. – vykdomasis
St. – Stuttgart vysk. – vyskupas
str. – straipsnis visuom. – visuomenës, visuomeninis
sud. – sudarytojas vls. – valsèius
Suppl. – Supplement (vok., angl.) priedas vnt. – vienetas
sutr. – sutrumpintai vok. – vokiðkas, vokiðkai, vokieèiø
svarb. – svarbiausias vol. – volume (angl.) tomas
Ð: – Ðaltiniai (bibliografijos skyriaus antraðtë) W. – Warszawa
ð. – ðiaurë, ðiaurës, ðiaurinis Wash. – Washington
Ðv., ðv. – ðventas, ðventasis Westp. – Westport
Ðvè. – Ðvenèiausiasis wyd. – wydanie (lenk.) leidimas
ðved. – ðvediðkas, ðvedø Wiesb. – Wiesbaden
t. – tomas WoO – „Werke ohne Opuszahl“ (nenumeruotø
tadþ. – tadþikiðkas, tadþikø L. van Beethoveno kûriniø sàraðas)
tarpt. – tarptautinis Wr. – Weimar
techn. – technika, technikos, techninis Z. – Zürich
technol. – technologija, technologijos, technologinis z. – zeszyt (lenk.) sàsiuvinis
temper. – temperuotas þ. – þodþiai
teol. – teologija, teologijos, teologinis þm. – þmoniø
terit. – teritorinis þrn. – þurnalas
t. y. – tai yra
tikr. – tikrasis Â. – Âèëüíþñ
tir. – tiraþas Ë. – Ëåíèíãðàä
t-metis – tûkstantmetis Ì. – Ìîñêâà
t. p. – taip pat ÌÀ – „Ìóçûêàëüíàÿ àêàäåìèÿ“
timp. – timpanai ÌÆ – „Ìóçûêàëüíàÿ æèçíü“
tot. – totoriðkas, totoriø ÑÁ – „Ñîâåòñêèé áàëåò“
tr. – trimitas ÑÌ – „Ñîâåòñêàÿ ìóçûêà“
t-ra – temperatûra ÑÏá. – Ñàíêò-Ïåòåðáóðã
transkr. – transkripcija
trbn. – trombonas
t. t. – taip toliau
tûkst. – tûkstantis
turk. – turkiðkas, turkø
turkm. – turkmëniðkas, turkmënø
TV – televizija
TVR – televizija ir radijas
TW – „Teatr Wielki“ (teatras Varðuvoje)
u. – und (vok.) ir
u. a. – und andere (vok.) ir kiti
UAB – uþdaroji akcinë bendrovë
ukr. – ukrainietiðkas, ukrainieèiø
UNESCO – United Nations Educational, Scientific
and Cultural Organization (Jungtiniø tautø
Ðvietimo, kultûros ir mokslo organizacija)
un-tas – universitetas
uzb. – uzbekiðkas, uzbekø
uþb. – uþbaigtas
uþs. – uþsienio
V. – Vilnius
v. – vakarai, vakarinis, vakarø; veiksmas
vad. – vadinamas, vadinamasis
valst. – valstybës, valstybinis
valt. – valtorna
vand. – vandenynas
varg. – vargonininkas
v-ba – valdyba

A, a: 1. Garso la raid. pavadinimas. Didþiàja raide þy-
mimas didþiosios oktavos garsas, maþàja – maþosios,
A1 – kontroktavos, a1 – pirmosios oktavos, a2 – antro-
sios oktavos ir t. t. Pagal ðá garsà daþniausiai derinami
instrumentai. Kamertonu paprastai iðgaunamas a1 gar-
sas (440 Hz). 2. Tonacijos (ir gamos), kurios tonika
yra garsas la, pavadinimo dalis. Maþorinë tonacija þy-
mima A-dur (kartais tik A), minorinë – a-moll (a).
3. Akordo, kurio apat. garsas yra la, þymëjimas. Di-
dþiàja raide (be papildomø þenklø) þymimas maþor.
kvintakordas, maþàja – minorinis. 4. A su prielinks-
niu in nurodo instrumento derinimà, pvz., clarinetto
in A – A derinimo klarnetas. 5. Instrumento styga
(smuiko II, alto ir violonèelës I, kontraboso III). 6.
Santrumpa, þyminti alto partijà. Audronë Jurkënaitë
a (it., AN), â (pranc., AN) – su, pagal, á, iki, tarsi.
AACM, Association for the Advancement of Creative Aavik Juhan [Juhanas Åvikas; 1884.I.29 Holstrës vls. –
Musicians (angl. Kûrybiðkø muzikø skatinimo
asociacija), avangardinio free dþiazo muzikantø ir
komp. s-ga. Ákurta 1965 Èikagoje pianisto ir komp.
M. R. Abramso iniciatyva. Veikia iki ðiol. ∆ tikslas –
puoselëti rimtà, originalià muzikà, jos atlikimà ir ára-
ðus. ∆ nariai gráþo prie dþiazo iðtakø, jas kûrybiðkai
sujungdami su free dþiazo elementais. Ðià kryptá pa-
vadino „Great Black Musik“ („Didþioji juodoji muzi-
ka“). ∆ priklauso garsûs dþiazo muzikantai: A. Brax-
tonas, L. Bowie’s, Ch. Freemanas, L. Jenkinsas,
G. Lewisas, A. C. Myersas, H. Threadgillas. Ið ∆ atsi-
rado ir ↑ „Art Ensemble of Chicago“. Jûratë Kuèinskaitë
Aaltonen Erkki (Erik Verner) [Erkis Ãltonenas; tikr.
vardas ir pavardë Erikas Verneris; 1910.VIII.17 He-
menlinoje – 1990.III.8 Helsinkyje], suomiø komp.,
smuik., dirigentas. 1947 baigë Helsinkio Sibelius’o
MuA (V. Raitio smuiko ir S. Palmgreno kompozici-
jos kl.). Staþavo D. Britanijoje, Italijoje, Èekoslova-
kijoje, Rumunijoje. Nuo 1935 grieþë áv. orkestruose,
vëliau pats vadovavo simf. ir kamer. orkestrams. Nuo
1958 „Kullervo“ choro vadovas. Pagr. kûrybos sritis –
instr. muzika. Sukûrë baletø, 5 simf-jas (1947–64; II
„Hirosima“, 1949), koncertà smuikui (1966), 2 koncer-
tus f-nui, chorø, romansø, k. f. muzikos. Eksperimen-
tavo kurdamas atonaliàjà ir dodekafoninæ muzikà.
Bronius Ambraziejus
Aaron (Aron) Pietro [Pjetras Arònas; g. apie 1480
Florencijoje, m. apie 1550 Bergame], it. muzikolo-
gas, kompozitorius. Vienuolis. Apie 1515 buvo Imo-
los katedros kantorius, nuo 1525 dirbo Venecijoje,
Padujoje, Bergame. Vienas pirmøjø renesanso mu-
zikos teoretikø. Paraðë darbø ið harmonijos ir muz.
estetikos, tarp jø – „Libri III de institutione harmo-
nica“ („Trys knygos apie harmonijos mokymà“,
iðsp. 1516 Bolonijoje); tarp kitø knygø – „Il Thosca-
11
nello de la musica“ (iðsp. 1523 Venecijoje, 21529 ir
vëliau – „Toscanello in musica“), „Lucidario in mu-
)
sica...“ (iðsp. 1545 ten pat). Sukûrë vienà pirmøjø ne-
tolyginës temperacijos sistemø (1523). Polemizavo
su muz. teoretiku F. R. Gaffori. Vienas pirmøjø muz.
traktatuose pradëjo vartoti gimtàjà it. kalbà.
L: Riemann H. Geschichte der Musiktheorie im IX.–XIX. Jahrhundert.
B., 21921, 1961; Strunk O. Source readings in music history. N.Y., 1950.
Arvydas Girdzijauskas
Aav Evald (Evaldas Åvas; 1900.III.7 Taline – 1939.III.21
ten pat), estø komp., choro dirigentas. 1926 baigë Ta-
lino kons-jà (A. Kappo kompozicijos kl.). Vertingiau-
sias ∆ kûrinys – heroj. opera Vikerlased („Vikingai“,
past. 1928). Dar sukûrë simf-jà (1939), simf. poemà
Elu („Gyvenimas“, 1934), kamer. instr. kûriniø, cho-
rø, dainø. Pav.
L: Olt H. Estonian music. Tallinn, 1980. Kazys Jasinskas
1982.XI.26 Stokholme], estø komp., dirigentas, muzi-
kologas. 1911 baigë Sankt Peterburgo kons-jos trimito
ir kompozicijos (A. Glazunovo) klases. 1911–23 Tar-
tu „Vanemuine“, 1925–33 Talino „Estonia“ teatrø vy-
riausiasis dirigentas. 1928–38 Estijos dainø ðvenèiø Evald Aav
vyriausiasis dirigentas. Dëstë Talino kons-joje (prof.,
1928; nuo 1933 dir.). Nuo 1944 gyveno Ðvedijoje.
1948–61 estø dainø ðvenèiø Ðvedijoje dirigentas.
Sukûrë operà Sügisunelm („Rudens svaja“, 1939), 2
simf-jas (1946, 1948), tetralogijà Aastaajad („Metø lai-
kai“) simf. orkestrui (1945), simf. poemø, fantazijø,
siuitø, koncertø (f-nui, 1943; sm., 1945; vè., 1945, 1949;
kb., 1950), fp. trio (1957), fp. pjesiø, sonatø, >200
choro ir solo dainø, Requiem chorui (1959). Kûryba ly-
riðka, grindþiama estø muz. folkloru. Paraðë „Eesti muu-
sika ajalagu“ („Estø muzikos istorija“, iðsp. 1965–69
Stokholme, 4 t.). Pav.
L: Olt H. Estonian music. Tallinn, 1980. Kazys Jasinskas Juhan Aavik
Abaco Evaristo Felice, it. komp. ↑ E. F. Dall’ Abaco.
Abåris Leonidas [g. 1955.III.5 Ðniukðtuose (Zarasø rj.)],
liet. choro dirig., muz. mokytojas. 1978 baigë Lietuvos
kons-jà (N. Kazakauskienës kl.). 1980–90 vyrø choro
„Sakalas“ vadovas; 1987–97 Liaudies kultûros centro
direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1990 Lietuvos teisës
akademijos vyrø choro „Aras“ vadovas; nuo 1997 Vil-
niaus jëzuitø gimnazijos muz. mokytojas ir choro va-
dovas. Sukûrë dainø ir giesmiø chorui. Leonas Povilaitis
Abårius Gintautas [g. 1959.III.29 Vilniuje], liet. pianis-
tas, kompozitorius. Liet. choro dirig., komp. Liongino
Abariaus sûnus. 1983 baigë Lietuvos kons-jà (J. Karna-
vièiaus f-no kl.). 1977–79 Lietuvos kons-jos, 1981–87 ir
nuo 1994 Dvariono muz. m-los koncertmeisteris. Kaip
dþiazo trio pianistas (su saksofonininku A. Fedotovu,
bûgnininku A. Gotesmanu, vëliau A. Jofe) koncerta-
Abarius
12
vo Europoje, Ð. Amerikoje, Afrikoje, dalyvavo dþiazo
festivaliuose. 1987 estrados artistø konkurse Maskvoje
∆ vadovaujamas dþiazo kvartetas laimëjo Didájá prizà.
∆ sukûrë „Dþiazo miðias“ chorui, solistams ir ork.
(1991), dþiazo, pramoginës, kamer. instrumentinës,
teatro, televizijos spektakliø, kino muzikos, giesmiø,
dainø vaikams. Iðleido 12 plokðteliø. Kaip Biblijos cen-
tro „Tikëjimo þodis“ misionierius dirbo Lietuvoje, NVS
ðalyse, Europoje. Pav. Birutë Þalalienë
Abårius Lionginas [g. 1929.VIII.8 Maniuliðkëse (Za-
rasø rj.)], liet. choro dirig., kompozitorius. 1945 mo-
kësi pas Antazavës baþnyèios vargonininkà J. Dugnà,
nuo 1946 vargonininkavo Aviliø parapijos baþnyèioje
(Zarasø rj.). 1948–56 skuduèiavo ir dainavo J. Ðvedo
l. ansamblyje (dab. „Lietuva“). 1958 baigë Lietuvos
kons-jà (A. Budriûno kl.). 1956–62 dëstë Vilniaus
Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje muz. m-loje. Nuo 1960
Lietuvos dainø ðvenèiø vyriausiasis dirigentas, 1963–
81 Lietuvos TVR miðraus choro vadovas. 1959–72 ir
nuo 1981 dësto Lietuvos MuA, 1988–95 Choro diri-
gavimo katedros vedëjas; prof. (1991). Choro dirigen-
Gintautas Abarius
tø konkurso Naujalio atminimui iniciatorius ir þiuri
pirmininkas (1989, 1994, 1996). ∆ sukûrë miðias „Die-
ve, globok Lietuvà“ (1991), „Dieve, globok jaunimà“
(1994), Gedulingàsias miðias (1996), choro ir solo dai-
nø, harmonizavo liet. l. dainø. Iðleistas ∆ giesmiø ir
miðiø rinkinys „Ið Tavo rankos, Dieve“ (1997). Lietu-
vos d. kun-ðèio Gedimino III laipsnio ordinas (1995).
Pav. Violeta Tumasonienë, Boleslovas Zubrickas
a battuta (it., AN) – pagal taktà, ritmingai (jei prieð
tai buvo AN rubato, ritardando ar pan.).
Lionginas Abarius
ABBA (pagal atlikëjø vardø Agnetha, Benny’s, Björ-
nas, Anni-Frid inicialus), ðvedø vokal. instrumentinis
ansamblis. Gyvavo 1973–82. Nariai: A. Fältskog (vo-
kalas), A.-F. Lyngstad-Fredriksson (vokalas), B. Ul-
valeusas (git., vokalas; ansamblio vadovas, vadybinin-
kas ir dainø autorius) ir B. Anderssonas (vokalas,
klaviðiniai; dainø autorius). ∆ kûriniai melodingi, pa-
prasti, skaidrios harmonijos, interpretacija muzikali,
intonaciðkai tiksli. Þymiausios dainos Waterloo (po-
puliariausia 8 d-metyje), Ring Ring, Mamma Mia, Dan-
Claudio Abbado
ABBA
cing Queen, Knowing Me Knowing You. 1977 sukurtas
filmas „ABBA: The Movie“ (nufilmuota ∆ gastrolës
Australijoje). Pav.
L: Edington H., Himmelstrand P. ABBA. L., 1979. Audronë Jurkënaitë
Abbado Claudio [Klaudijus Abådas; g. 1933.VI.26 Mi-
lane], it. dirigentas, pianistas. Baigë Milano Verdi
kons-jà. Tobulinosi Vienoje pas H. Swarowsky. Kaip
teatro dirig. debiutavo 1968 LS (V. Bellini „Capuleti
ir Montecchi“). 1968–79 Milano LS dirigentas, 1972–
86 ðio teatro muz. direktorius ir meno vadovas. Diri-
gavo Vienos, Londono, Klivlendo, Filadelfijos, Èika-
gos simf. ir kt. orkestrams. 1986–91 Vienos OT gen.
muz. direktorius. 1989–98 Berlyno filh-jos orkestro
vyriausiasis dirigentas. 1958 Kusevickio (Tanglvude,
JAV) ir 1963 Mitroupoulos’o (Niujorke) tarpt. kon-
kursø laureatas. Originaliai interpretuoja klasik. it.
operas ir ðiuolaik. muzikà. Atlieka G. Rossini, G. Ver-
di, J. Brahmso, G. Mahlerio, A. Bergo, P. Boulezo,
M. Musorgskio ir kt. autoriø kûrinius. Koncertavo
daugelyje ðaliø. Europos jaunimo bei Mahlerio jauni-
mo orkestrø ákûrëjas (1978, 1986), Europos kamer.
orkestro pagr. dirigentas (nuo 1981), Zalcburgo Ve-
lykø festivalio meno vadovas (nuo 1994), vienas festi-
valio „Wien modern“ steigëjø. Pav. Rimas Geniuðas
Abbado Michelangelo [Mikelandþelas Abådas;
1900.IX.22 Alboje – 1979.IX.22 Breðoje], it. smuik.,
pedagogas. C. Abbado tëvas. 1907–17 studijavo Mi-
lano kons-joje pas E. Polo (smuiko kl.) ir G. Orefice
(kompozicijos kl.). Nuo 1925 ðios kons-jos smuiko kl.
profesorius, 1965–69 direktorius. 1927–34 Abbado ir
Malipiero kvarteto primarijus, 1938–45 grojo fp. trio
(su C. Vidusso ir G. Crepaxu). 1941 ákûrë Milano styg.
orkestrà ir iki 1962 jam vadovavo. Koncertavo Euro-
poje, Afrikoje, Amerikoje. Paraðë metod. veikalà „Tec-
nica dei suoni armonici per violino“ („Smuiko flaþo-
letø technika“, 1934, 5 t.), monografijà apie A. Vivaldi
(1942), redagavo senøjø it. kompozitoriø kûrinius
smuikui. ∆ sûnus Marcello Abbado (g. 1926) – kom-
pozitorius (G. F. Ghedini mokinys) ir pianistas.
Violeta Tumasonienë
abbandona(ta)mente, con abbandono (it., AN) – lais-
vai, paklûstant jausmui.
abbassamento (it., AN), garso þeminimas, tildymas.
∆ di mano – rankø sukeitimas, skambinant f-nu; ∆ di
voce – balso pritildymas; abbassando – (palaipsniui)
pritildant, kitaip ↑ diminuendo.
abbassare (it., AN), þemiau suderinti kurià nors stygà.
Abbatini Antonio Maria [Antonijus Marija Abatínis;
g. 1609 ar 1610 Tiferne (dab. Èita di Kastelas, netoli
Perudþios), m. apie 1679 ten pat], it. komp., muz. teo-
retikas. Nuo 1626 baþn. kapelø vadovas Romoje ir ki-
tur. Sukûrë 3 operas. Pirmoji opera Dal male il bene
(„Nër to blogo, kad neiðeitø á gera“; pagal P. Calde-
rónà), sukurta 1653 kartu su M. Marazzoli, reikðminga
opera buffa raidai. Kiti kûriniai: kantata, miðios, gies-
mës, motetai. Paraðë 14 paðnekesiø apie muzikà, auto-
biografijà. Bendradarbiavo su A. Kircheriu, pastarajam
rengiant traktatà „Musurgia universalis“; redagavo gri-
gal. himnø rinkiná (1644). Adeodatas Tauragis
abbellimento, abbellitura (it.) – puoðmena, orna-
mentas.

Abbiate Louis [Lui Abiåtë; 1866.I.4 Monte Karle (Mona-
kas) – 1933.VII.25 Vanse (Prancûzija)], pranc. violon-
èelininkas. Baigæs Paryþiaus kons-jà, koncertavo áv.
ðalyse, buvo Milano LS ork. solistas. 1911–19 Sankt Pe-
terburgo kons-jos profesorius. Sankt Peterburge kon-
certavo: grieþë solo ir duetus. Nuo 1922 vadovavo Mo-
nako muz. m-lai. Paraðë vè. vadovëlá „Nouvelle méthode
de violoncelle“ (1900). Sukûrë kadencijø J. Haydno,
L. Boccherini, R. Schumanno koncertams, siuitø ir pje-
siø violonèelei. ∆ mokinys buvo L. Seidelis. Danutë Mekaitë
Abbiati Franco [Frankas Abiåtis; 1898.IX.14 Verdele
(netoli Bergamo) – 1981.I.22 Bergame], it. muzikolo-
gas. 1929 baigë Turino muz. licëjaus kompozicijos kl.
(vadovas A. Bedinas), vëliau studijavo muz. istorijà pas
G. Cesari. 1934–73 laikr. „Corriere della Sera“ muz.
kritikas. 1949–63 leido þrn. „La Scala“. Paraðë visuot.
muzikos istorijà „Storia della musica“ (1939–46, 5 t.),
monografijà „La vita e le opere di G. Verdi“ („G. Ver-
di gyvenimas ir kûryba“, 1959, 4 t.). Adeodatas Tauragis
Abd al-Kadir Ibn Ghajbi al-Hafiz al-Marghi [Abd
al Kadîras; g. apie 1350 Maraghëje (Iranas), m. 1435.III
Herate (Afganistanas)], persø ir arabø muzikas, muzi-
kos teoretikas ir raðytojas. Nuo XIV a. pab. buvo persø
sultonø rûmø dainininkas ir muzikantas. Paraðë darbø
apie muzikos mokslà, arabø ir persø muzikà: „Melodi-
jø rinkinys“ (1405), „Melodijø paskirtis“ (1418) ir kt.
Nijolë Taluntytë
Abe Komei [Komëjis Åbë; g. 1911.IX.1 Hirosimoje], ja-
ponø kompozitorius. 1933 baigë Tokijo muzikos m-là
(violonèelës kl.); vëliau ðioje m-loje studijavo kompozi-
cijà (pas Pringsheimà). Nippon Gendai Sakkyokuka
Renmei konkurso laureatas (1935). 1960–63 vadovavo
ðiuolaik. japonø muzikos s-gai. 1969–74 dëstë kompo-
zicijà Kioto un-te; profesorius. Iðgarsëjo kaip kamer.
muzikos kûrëjas. Daugeliui kûriniø bûdinga adaptuo-
tos vok. klasicistinës muzikos formos ir þanrai. Sukûrë
2 simf-jas (1957, 1960), temà ir variacijas ork. (1935),
serenadà (1963), simfonijetæ (1965), koncertà vè. ir
kvintetà su klarnetu (1942), koncertà f-nui (1945), 11
styg. kvartetø (1935–82), fp. sekstetà (1964), variacijas
E. Griego tema puè. ansambliui (1972). Violeta Tumasonienë
Abel Carl Friedrich [Karlas Frydrichas Åbelis;
1723.XII.22 Këtene (Vokietija) – 1787.VI.20 Londone],
vok. kompozitorius, gambininkas. 1746–58 Dresdeno
karaliðkosios kapelos, nuo 1759 karalienës Karolinos
kamer. ork. (Londone) gambininkas. 1765–81 su
Johannu Christianu Bachu rengë vad. „Bach-Abel-
Concerts“ (pirmieji vieði koncertai Londone). Pirmà
kartà atliko kai kurias J. Haydno simf-jas. Sukûrë >20
simf-jø, 2 koncert. simf-jas, >20 uvertiûrø, 6 koncer-
tus klav., 7 koncertus fl., 2 koncertus vè., 18 styg. kvar-
tetø, ~30 pjesiø, ~30 sonatø viola da gamba, >40 solo
sonatø kt. instrumentams, ~40 áv. sudëties trio. Kû-
ryba Manheimo m-los stiliaus. Lëtosios kûriniø dalys
(Adagio) iðsiskiria gausia ornamentika ir raiðkia melo-
dika. ∆ kûrybà tyrë vok. muzikologas W. Knape, 1958–
74 paskelbæs 16 t. ∆ kûriniø, 1971 iðleidæs jø katalogà.
L: Knape W. Karl Friedrich Abel: Leben und Werk eines frühklassischen
Komponisten. Bremen, 1973. Adeodatas Tauragis
Abélard Pierre [Pjeras Abelåras; g. 1079 Le Palë (ne-
toli Nanto), m. 1142.IV.21 Marselyje (netoli Ðalono
Abert
13
prie Sonos)], pranc. filosofas, poetas, kompozitorius.
Po filosofijos studijø Paryþiuje dëstë dialektikà kated-
ros m-loje. Sukûrë dainø, kuriø tekstai artimi ∆ teolo-
ginëms paþiûroms. Dainos pagal lot. tekstus dingæ. Po
1130 savo mylimajai Héloïse’i sukûrë himnø „Planc-
tus virginum“ (iðliko 6). Violeta Tumasonienë
Abeliòvièius Levas [1912.I.6 Vilniuje – 1985.XII.8
Minske], baltr. kompozitorius. 1935–39 studijavo Var-
ðuvoje (M. Sikorskio mokinys). 1941 baigë Baltarusi-
jos kons-jà (V. Zolotariovo kompozicijos kl.). 1945–
46 tobulinosi Maskvos kons-joje pas N. Miaskovská.
Sukûrë 4 simf-jas (1962–69), „Simf. paveikslus“
(1958), uvertiûrà (1963), fp. trio (1955), 2 sonatas ir
„Freskas“ f-nui, 3 sonatas sm. ir f-nui (2 sàs., 1966,
1971), chorø, romansø, dramos spektakliø ir kino fil-
mø muzikos. Kazys Jasinskas
Abendmusik (vok. vakaro muzika): 1. XVII–XVIII a.
popietiniai rel. muzikos koncertai. 1641–67 Liubeko
Ðv. Marijos baþnyèioje Fr. Tunderis rengë vargonø
Hermann  Abendroth
muz. koncertus (Abendspiele). ∆ iðgarsino D. Buxte-
hude, vargonininkavæs ðioje baþnyèioje 1668–1701. Jis
nustatë koncertø laikà (16 val.), datà (2 sekmadieniai
po Ðvè. Trejybës ir II–IV Advento sekmadieniai),
kûrë jiems oratorijas, kt. stambiø formø kûrinius.
1703 pasiklausyti Buxtehude’s buvo atvykæ G. Fr.
Händelis ir J. Matthesonas, 1705 J. S. Bachas (atëjo
pësèias ið Arnðtato). ∆ rengti Hamburge, Amsterda-
me, Kopenhagoje. Po 1810 Liubeke koncertus nusto-
ta rengti.
2. Vokietijos baþnyèiose rengiami koncertai (daþniau-
siai kameriniai). Adeodatas Tauragis
Abendroth Hermann [Hermanas Åbendrotas; 1883.I.19
Frankfurte prie Maino – 1956.V.29 Jënoje (Vokieti-
ja)], vok. dirigentas. Vokieèiø meno akademijos aka-
demikas. F. Mottlio mokinys. Dëstë Kelno, Leipcigo
ir kt. kons-jose; prof. (1919). 1903–34 dirigavo
Miunchene, Liubeke, Esene, Kelne. 1934–45 vadova-
vo Leipcigo „Gewandhaus“ orkestrui. Þymus J. S. Ba-
cho, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, J. Brahmso,
A. Brucknerio kûriniø interpretuotojas. Gastroliavo
uþsienyje. ∆ mokiniai ið Lietuvos: B. Dvarionas, J. Pa-
kalnis. Pav. Rimas Geniuðas
a beneplacito (it., AN), kitaip ↑ ad libitum.
Abercrombie John L. [Dþonas L. Åberkrombis; g.
1944.XII.16 Niujorke], JAV dþiazo gitaristas, el. man-
dolinininkas. Baigë Berkeley’o koledþà Bostone. Dar
studijuodamas gastroliavo su J. Hammondu (1962–66).
Gráþæs á Niujorkà, grojo su B. Cobhamu ir „Brecker
Brothers“, Ch. Hamiltono kvintete, su E. Rava,
R. Towneriu, J. De Johnette’u. 8 d-metyje buvo vie-
nas átakingiausiø dþiazo gitaristø. Dalyvavo festivaly-
je „Kaunas Jazz’ 98“. Jûratë Kuèinskaitë
Abert Hermann [Hermanas Åbertas; 1871.III.25 Ðtut-
garte (Vokietija) – 1927.VIII.13 ten pat], vok. muzi-
kologas. Prûsijos MA akademikas (1925), vok. komp.,
kontrabosininko J. J. Aberto sûnus. Berlyno un-te stu-
dijavo klasik. filologijà ir muz. istorijà (pas H. Beller-
mannà, O. Fleischerá, M. Friedländerá). 1902 apgynæs
habilitac. darbà apie vid. amþiø melodikà, dëstë Ha-
lës un-te; prof. (1909). Vadovavo Leipcigo ir Berlyno
Abert
14
un-tø Muzikologijos in-tams, Vokieèiø muzikos d-jai.
Mokiniai: Fr. Blume, K. G. Fellereris, R. Gerberis,
W. Vetteris. Paraðë monografijà apie W. A. Mozartà
(1919–21, 2 t.), savo tëvà, knygø apie antikinæ, vid.
amþiø ir XIX a. muzikà. Leido natø serijà, „Deut-
sche Denkmäler der Tonkunst“ („Vok. muzikos me-
no paminklai“). Pav. Adeodatas Tauragis
Abert Jan Josef [Janas Josefas Åbertas; 1832.IX.20
Kochovicëje – 1915.IV.1 Ðtutgarte (Vokietija)], vok.
komp., kontrabosininkas. Èekø kilmës. Muzikologo
H. Aberto tëvas. Studijavo Prahos kons-joje, þinias gi-
lino Paryþiuje, Londone. 1853–67 Ðtutgarto rûmø ka-
pelos kontrabosininkas, vëliau kapelmeisteris. Sukû-
rë 5 operas (Astorga, 1866), 7 simf-jas, tarp jø – IV
Columbus („Kolumbas“, 1864), VI Lyrische Sympho-
nie („Lyriðkoji“, 1890), VII Frühlingssymphonie („Pa-
vasario“, 1894), kantatø, chorø, miðias, kamer. muzi-
kos. Kûryba romant. krypties.
L: Abert H. Johann Joseph Abert, 1832–1915: sein Leben und seine Wer-
ke. Lpz., 1916. Adeodatas Tauragis
Hermann Abert
Abgesang (vok.), baigiamoji ↑ baro formos dalis.
ab initio (lot., AN) – ið pradþios.
a bocca chiusa (it., AN) – (dainuoti) uþsièiaupus.
Abraham Gerald [Dþeraldas E¤brahamas; 1904.III.9
Niuporte (Vaito sala) – 1988.III.18 Midherste], anglø
muzikologas. Britø akademijos akademikas (1972). Sa-
vamokslis. 1935–47 BBC radijo áv. skyriø redaktorius.
1939–62 redagavo radijo programø laikr. „The Liste-
ner“, 1945–60 – dar ir þrn. „Monthly Musical Record“.
Vienas deðimttomës „Naujõsios Oksfordo muzikos is-
torijos“ („New Oxford History of Music“) ir jos áraðø
priedo („The History of Music in Sound“) redaktoriø.
1947–62 Liverpulio un-to profesorius. 1969–74 Ka-
raliðkosios muzikos asociacijos („Royal Musical Asso-
ciation“) prezidentas. Tyrë slavø (ypaè rusø) muzikà.
Paraðë monografijas apie Fr. Nietzsche, L. Tolstojø,
F. Dostojevská, A. Borodinà, P. Èaikovská, N. Rims-
ká-Korsakovà, kn. „Studies in Russian Music“ („Ru-
sø muzikos tyrinëjimai“, 1935, 21969), „On Russian
Music“ („Apie rusø muzikà“, 1939), „Masters of Rus-
sian Music“ („Rusø muzikos meistrai“, su M. D. Cal-
vocoressi, 1936), „A Hundred Years of Music“ („Ðim-
tas muzikos metø“, 1938, 41974), „Chopin’s Musical
Style“ („Chopino muzikos stilius“, 1939), „Eight So-
viet Composers“ („Aðtuoni soviet. kompozitoriai“,
1943), „Slavonic and Romantic Music“ („Slavø ir
romantinë muzika“, 1968, rinkt. apybraiþos), „The
Tradition of Western Music“ („Vakarø muzikos tra-
dicijos“, 1974). Redagavo kn. apie P. Èaikovská (1945),
Fr. Schubertà (1946, 21952), J. Sibelius’à (1947, 21952),
E. Griegà (1948, 21952), R. Schumannà (1952),
G. Fr. Händelá (1954), rekonstravo Schuberto „Nebaig-
tosios simf-jos“ III–IV dalis. Adeodatas Tauragis
Abraham Otto [Otas Abrahåmas; 1872.V.30 Berlyne –
1926.I.24 ten pat], vok. psichologas, muzikologas. Me-
dicinos mokslø dr. (1894). Vienas lyginamosios muzi-
kologijos pradininkø. Berlyne ákûrë (su E. M. von
Hornbosteliu) fonografijos archyvà. Tyrë garso suvo-
kimo, áv. kilmës intonavimo nukrypimø (fliuktuacijø)
psichologijà, intervalø sandarà. Su E. M. von Hornbos-
teliu tyrë japonø, turkø, indø, indënø l. muzikà, sukûrë
neeuropietiðkø melodijø transkripcijos metodà.
Rimantas Astrauskas
Ãbrãham Pãl [Palis Åbrahamas; 1892.XI.2 Apatine (Ju-
goslavija) – 1960.V.6 Hamburge], vengrø komp., diri-
gentas. 1916 baigæs Budapeðto MuA, dirbo Budapeð-
te, Berlyne. 1933 emigravo á Austrijà, 1939 – á JAV. 1956
gráþo á Europà. Sukûrë opereèiø, kino filmø (~30) mu-
zikos, simf-jà, kvartetø. Ið 13 opereèiø populiariausios
Viktória, vëliau pavadinta Victoria und ihr Husar („Vik-
torija ir jos husaras“, 1930, Lietuvoje past. 1996), Die
Blume von Hawaii („Havajø gëlë“, 1931, Lietuvoje past.
1974), Ball im Savoy („Balius Savojoje“, 1932, Lietuvo-
je past. 1990). Operetëse laikësi I. Kãlmãno tradicijø,
vartojo dþiazo elementus. ∆ þmona R. Bãrsoni buvo Bu-
dapeðto operetës teatro primadona. Bronius Ambraziejus
Abrams Muhal Richard [Rièardas Muhalas E¤bramsas;
g. 1930.IX.19 Èikagoje], JAV dþiazo pianistas, kompo-
zitorius. Studijavo Èikagos muz. koledþe. Kûrë muzi-
kà Kingo Flemingo orkestrui (1950), W. Perkinso gru-
pei „Modern Jazz Two + 3“ (1955). 1961 ákûrë
eksperiment. orkestrà, 1965 – juodaodþiø muzikø org-
jà (Association for the Advancement of Creative Mu-
sicians), kurioje vëliau susibûrë Èikagos meno ansam-
blis (Art Ensemble of Chicago). Nuo 1977 grojo kaip
solistas ir instr. ansambliuose, vadovavo nedidelëms at-
likëjø grupëms, bigbendui, kvintetui. Jûratë Petrikaitë
Ãbrãnyi Emil [Emilis Åbranji; 1882.IX.22 Budapeð-
te – 1970.II.12 ten pat], vengrø komp., dirigentas.
Poeto E. Ãbrãnyi sûnus, muziko K. Ãbrãnyi vaikaitis.
Kompozicijà studijavo pas H. Koesslerá, dirigavimà –
pas A. Nikischà. Dirigavo Kelne, Hanoveryje, Buda-
peðte ir kitur. Sukûrë operø (Monna Vanna, 1907; Don
Quijote, 1917; „Ðv. Tomo baþnyèios kantorius“, 1947,
skirta Bacho gyvenimui). Adeodatas Tauragis
Ãbrãnyi Kornél [Kornelis Åbranji; 1822.X.15 Sent Der-
di Abranyje – 1903.XII.20 Budapeðte], vengrø muz. kri-
tikas, raðytojas, komp., pianistas. Muziko E. Ãbrãnyi
senelis. Kompozicijos mokësi pas M. Mosonyi. 1860–
76 redagavo pirmàjá vengrø muz. laikraðtá „Zenészeti
Lapok“. Dëstë Peðto MuA. Artimai bendravo su
F. Lisztu. Paraðë Mosonyi ir F. Liszto biografijas, XIX a.
vengrø muzikos istorijà. Kaip muzikologas daug prisi-
dëjo prie vengrø tautinës muzikos m-los formavimosi.
Sukûrë chorø, pjesiø f-nui, dainø. Adeodatas Tauragis
Abravanel Maurice [Morisas Abravanêlis; 1903.I.6 Sa-
lonikuose – 1993.IX.22 Solt Leik Sityje (JAV)], JAV
dirigentas. Graikijos þydø kilmës. Mokësi Lozanoje ir
Berlyne (kompozicijà studijavo pas K. Weillá). Dirigavo
daugiausia operas: iki 1933 – Berlyno ir kituose Vokie-
tijos teatruose, vëliau – Paryþiuje, Londone, Romoje,
Þenevoje, Melburne, Sidnëjuje. Nuo 1936 gyveno JAV.
1936–39 Niujorko MO ir Brodvëjaus teatrø, 1940–41
Èikagos „Opera Company“, 1947–79 Jutos simf. or-
kestro dirigentas. Dëstë Jutos un-te. 1954–80 buvo dar
ir Santa Barbaros MuA meno vadovas. ∆ operø re-
pertuare buvo L. van Beethoveno Fidelio, M. Musorgs-
kio „Borisas Godunovas“, R. Wagnerio Lohengrin,
R. Strausso „Roþës kavalierius“, L. Delibes’o Lakmé,
C. Saint-Sa¸nso „Samsonas ir Dalila“; á plokðteles ára-
ðë visas G. Mahlerio simf-jas. Adeodatas Tauragis

abreviatûrâ (it. abbreviatura < lot. brevis – trumpas),
sutartiniai þenklai, skirti muzikos raðybai supaprastinti
ir sutrumpinti. ∆ gali reikðti muzikos teksto dalies pa-
kartojimà ( ), ritmiðkai lygiø garsø,
intervalø, akordø, figûracijø kartojimà (pav. a), uþra-
ðytojo balso dvigubinimà oktava arba jo perkëlimà
aukðèiau ar þemiau (pav. b).
a) uþraðoma atliekama
b)
∆ priskirtini ir muz. ornamentikos þenklai (melizmos),
glissando, kartais – áv. muzikos terminø santrumpos
(pvz., acc. – accellerando). Algirdas Ambrazas
abruptio (lot., AN) – pertrauka, staigi pauzë.
Absil Jean [Þanas Absílis; 1893.X.23 Bonsekûre –
1974.II.2 Briuselyje], Belgijos kompozitorius. Belgi-
jos mokslø, lit-ros ir meno akademijos akad. (1955).
Academy
15
Baigë Briuselio kons-jà, tobulinosi pas P. Gilsonà.
1922–58 dëstë Eterbeko (Briuselio priemiestis) MuA,
1931–59 ir Briuselio kons-joje; prof. (1936). Sukûrë
radijo operà Ulysse et les sirênes („Odisëjas ir sirenos“,
1939), operà Les voix de la mer („Jûros balsai“, 1951),
3 baletus, 5 simf-jas, simf. poemas La mort de Tinta-
giles („Tintagiles’o mirtis“; pagal M. Maeterlinckà,
1926) ir „Þana d’Ark“ (1945), simf. siuità „Mitologi-
ja“ (1954), simf. variacijas f-nui, chorui ir ork. Le
Zodiaque („Zodiakas“, 1949), koncertø (3 f-nui, 2
smuikui), rapsodijø, kantatø, 10 áv. sudëties kvartetø,
kûriniø f-nui (Pasakalija A. Bergo atminimui, 1959),
git., saks., chorø, romansø. Kûryboje vyrauja kamer.
instrumentiniai þanrai, jai bûdinga ekspresionist. ten-
dencijos, ritmo ir dermiø ávairovë, polifoniðkumas.
R: Postulats de la musique contemporaine. Brux., 1937. L: de Guide R.
Jean Absil, vie et oeuvre. Tournai, 1965. Adeodatas Tauragis
absoliuèióji klausâ (vok. absolutes Gehör, angl. abso-
lute pitch), gebëjimas nustatyti tikslø garso aukðtá ið
klausos, be lyginimo su kitais garsais. Skiriama tikroji
ir netikroji (pseudoabsoliuèioji) ∆. Tikroji ∆ bûna ágim-
ta; netikroji ágyjama nuolat lavinant muz. klausà. Þmo-
gus, turintis netikràjà ∆, sugeba nustatyti tik vieno ku-
rio nors instrumento (daþniausiai vartojamo) ar savo
paties balso aukðtá. Vytautas Bièiûnas
absoliuèióji mùzika (angl. absolute music, vok. abso-
lute Musik) pagrásta tik jai bûdingais dësningumais, at-
sieta nuo bet kokiø iðoriniø nemuzikiniø ryðiø ir aso-
ciacijø. ↑ Programinës muzikos prieðybë. ∆ daugiausia
instrumentinë muzika, kurta prieð romantizmo epochà
arba po jos. ∆ vyrauja konstrukciniai bruoþai (J. S. Ba-
cho „Fugos menas“, dalis dodekafon. ar serialistinës
muzikos). Terminas atsirado XIX a. pradþioje. ∆ reikð-
mæ ypaè pabrëþë E. Hanslickas. XX a. ∆ specifikà tyrë
C. Dahlhausas, paraðæs kn. „Die Idee der absoluten
Musik“ („Absoliuèiosios muzikos idëja“, 1978).
Algirdas Ambrazas
abstraktùsis balêtas (pranc. ballet pur), baleto atmai-
na. Veiksmo baleto (ballet d’action) prieðingybë. ∆ ne-
turi siuþeto, ðokama pagal áv. stiliø muzikà arba be
muzikos. Pasitaiko geometriniø ðokio formø, daþnai
ðokama be teatro kostiumø, ypaè svarbus apðvietimas.
Daugiausia ∆ sukûrë G. Balanchine’as („Agonas“,
pagal I. Stravinskio muzikà, „Keturi temperamentai“,
pagal P. Hindemitho muzikà). ∆ statë L. Massine’as
(Choreartium, pagal J. Brahmso IV simf-jos muzikà),
Fr. Ashtonas (Symphonic Variations, pagal C. Francko
muzikà), J. Robbinsas (Moves, be muzikos).
Audronë Jurkënaitë
Abt Franz Wilhelm [Francas Vilhelmas Åbtas; 1819.XII.22
Eilenburge (Saksonija) – 1885.III.31 Vysbadene], vok.
komp., dirigentas. Studijavo Leipcigo un-te ir Ðv. To-
mo baþnyèios m-loje. Nuo 1841 vadovavo chorams
Ciûriche. 1852–82 Braunðveigo rûmø kapelmeisteris.
Gastroliavo Europos ðalyse, JAV. Sukûrë >3000 kûri-
niø (daugiausia dainø vyrø chorui).
L: Rost E. Vom Meister des volkstümlichen deutschen Liedes Franz Abt.
Chemnitz, 1934. Adeodatas Tauragis
Academy of Saint Martin-in-the-Fields, anglø ka-
mer. orkestras, pasivadinæs vienos Londono baþnyèiø
vardu (joje rengë koncertus). ∆ ákûrë 1959 ir iki 1976
vadovavo smuikininkas N. Marrineris. Nuo 1978 ∆ va-
a cappella
16
dovauja Marrinerio þmona – smuikininkë I. Brown.
N. Marrineris vadovauja orkestro didþiajai sudëèiai. ∆
repertuare þymiausi baroko ir Vienos klasikø kûriniai.
Jûratë Petrikaitë
a cappella (it. kaip koplyèioje): 1. Choro dainavimas be
muz. instrumentø pritarimo. ∆ terminas vartojamas nuo
XVII a. (pagal Vatikano Siksto kapelos choro giedoji-
mà). 2. Baþn. polifoninës choro muzikos stilius, bûdin-
gas renesanso epochos kompozitoriø Josquino des Prés,
G. P. da Palestrina’os kûrybai. Baroko epochos vokali-
nës instrumentinës muzikos prieðybë. Vytautas Venckus
Accademia di Santa Cecilia ↑ Ðv. Cecilijos akademija.
Accardo Salvatore [Salvatorë Akãrdas; g. 1941.IX.26 Tu-
rine (Italija)], it. smuik., dirigentas. Mokësi Neapolio
kons-joje pas L. d’Ambrosio, tobulinosi Sienos MuA,
1973–80 ðioje akademijoje dëstë. 1972–77 ansamblio
„I Musici“ vadovas. Koncertavo daugelyje ðaliø. Reper-
Salvatore Accardo tuarà sudaro áv. epochø (klasik. ir ðiuolaik.) muzika,
atlieka daug it. komp. kûriniø. Verèelio (Italija, 1955),
Þenevos (1956) ir Paganini (I vieta, 1958 Genujoje)
tarpt. konkursø laureatas. Á plokðteles áraðë visus N. Pa-
ganini koncertus, o koncertà e-moll pirmasis atliko XX
amþiuje. Kûriniø, skirtø ∆, sukûrë komp. Fr. Donato-
ni, S. Pistonas, Y. Xenakis. Pav. Þivilë Ramoðkaitë
accarezzevole (it., AN) – ðvelniai, meiliai.
acceleramento, accelerando (it., AN) – greitinant.
accentuare (it., AN) – pabrëþti, iðskirti, kirèiuoti.
accentus (lot. skambëjimas, balso pakëlimas), papras-
tosios grigaliðkojo choralo formos (skaitinys, evange-
lija, maldos ir kt.), pagrástos pagr. tonø reèitacija. ∆
gieda subdiakonas, diakonas ar kunigas. ∆ yra labiau
iðplëtotø concentus formø prieðybë. Terminas varto-
jamas nuo XVI amþiaus. Jonas Vilimas
acciaccato (it., AN) – aðtriai, smarkiai.
acciaccatura (it.) – aèakatûra. Ackermann Otto [Otas Åkermanas; 1909.X.5 Buka-
accidents (pranc.), accidentals (angl.) – alteracijos reðte – 1960.III.9 Vaberne (prie Berno)], Ðveicarijos
þenklai.
accompagnato, accompagnando (it., AN) – su pritari-
mu (akompanimentu); ↑ recitativo accompagnato san-
trumpa.
accordare (it., AN) – derinti; accordata, accordatu-
ra – normalus (su)derinimas.
accordion (angl.) – akordeonas.
accordo (it.): 1. Akordas. 2. Lira da gamba.
AC/DC, Australijos ir D.Britanijos heavy rock grupë.
Susibûrë 1973 Sidnëjuje. Nariai: A. Youngas (gitara),
M. Youngas (ritmo gitara), P. Ruddas (muðamieji),
C. Williamsas (bos. gitara) ir B. Johnsonas (vokalas;
1980 pakeitë B. Scottà). 1973–76 ∆ grojo Melburne
(èia iðleido kelis albumus), 1976 persikëlë á Londonà.
8 d-meèio pabaigoje ∆ ypaè iðpopuliarëjo. 9 d-meèio
pradþioje ∆ iðleido kelis komerciðkai sëkmingiausius
albumus. Vëliau ∆ populiarumas ðiek tiek iðblëso, bet
10 d-meèio pab. ∆ vël atsigavo. Svarbiausi albumai:
„Let There Be Rock“ (1977), „Back in Black“ (1980),
„Stiff Upper Lip“ (2000). Dovydas Bluvðteinas
Achron Isidor [Izidorius Åchronas; 1892.XI.24 Varðu-
voje – 1948.V.12 Niujorke], pianistas, kompozitorius.
Smuikininko ir komp. Josepho Achrono brolis. Stu-
dijavo Sankt Peterburgo kons-joje pas A. Liadovà,
M. Ðteinbergà. Nuo 1922 gyveno JAV, iki 1933 akom-
panavo J. Heifetzui. Koncertavo kaip solistas Euro-
poje ir Amerikoje. Sukûrë „Groteskiðkà siuità“ orkest-
rui (1941), 2 koncertus f-nui (1937, 1942), pjesiø.
Adeodatas Tauragis
Achron Joseph [Josifas Åchronas; 1886.V.13 Lazdi-
juose – 1943.IV.29 Los Andþele], smuik., kompozito-
rius. Pianisto ir komp. I. Achrono brolis. 1904 baigë
Sankt Peterburgo kons-jà (L. Auerio smuiko kl.), vë-
liau mokësi kompozicijos pas A. Liadovà. 1913–16
dëstë Charkovo kons-joje. 1924 apsigyveno Berlyne,
1925 iðvyko á JAV. Sukûrë „Ðokiø uvertiûrà“ (1932), 3
koncertus smuikui (1925, 1933, 1937), siuità kamer.
orkestrui Golem (1932), chorø, þydø relig. muzikos,
kino filmø muzikos, pjesiø styg. kvartetui, smuikui.
Kûryba grindþiama þydø folkloro elementais.
L: Moddel Ph. Joseph Achron. Tel Aviv, 1966. Adeodatas Tauragis
Achtelnote (vok.) – aðtuntinë nata.
Achtelpause (vok.) – aðtuntinë pauzë.
acid rock (angl.) ↑ roko kryptis.
Acker Dieter [Dyteris Åkeris; g. 1940.XI.3 Sibijuje (Ru-
munija)], vok. komp., pedagogas. 1950–58 mokësi groti
f-nu ir vargonais, 1958–64 studijavo kompozicijà pas
S. Todutà. Nuo 1972 dësto kompozicijà Miuncheno
aukðtojoje muz. m-loje; prof. (1974). Rumunijoje sukûrë
atonaliø ir serijiniø kûriniø, vëliau kompozic. technikà pa-
ávairino. Kûriniai: styg. kvartetas Prager Frühling („Prahos
pavasaris“, 1966), Texturae I–II kamer. orkestrui (1970,
1972), Myriaden I vargonams ir muðamiesiems (1971), My-
riaden II vargonams (1973), Figuren/Figures sm. (1973),
Tiraden I klarnetui (1973), Tiraden II klarnetui, kontra-
bosui, styginiams (1974), kûriniai f-nui. Violeta Tumasonienë
dirigentas. Rumunø kilmës. Studijavo Bukareðto ka-
ral. akademijoje ir Berlyno aukðtojoje muzikos m-loje
(pas G. Szellá). 1927–32 Diuseldorfo operos, 1932–35
Brno Vokieèiø teatro vyriausiasis dirigentas ir reþ.,
1935–47 Berno teatro vyriausiasis dirigentas, 1948–55
Ciûricho OT dirigentas, 1955–58 Kelno OT generalinis
muz. direktorius. Pagarsëjo W. A. Mozarto ir R. Wag-
nerio operø, J. Strausso ir Fr. Lehãro opereèiø inter-
pretacijomis. Jûratë Petrikaitë
Ackté-Jalander A¿no [Aina Aktº-Jålander; 1876.IV.23
Helsinkyje – 1944.VIII.8 Numeloje], suomiø dainininkë
(dramat. sopranas). Dainininkës E. Strömer-Ackté
(1850–1924) ir dirigento, dainininko L. N. Ackté
(1838–1900) duktë. Mokësi Paryþiaus kons-joje pas
V. Duvernoy’ø, A. Girodet ir P. Vidalá. 1893 debiutavo
Helsinkyje, 1897 – Paryþiaus GO (Marguérite). Dai-
navo MO, CG, „Opéra-Comique“, Suomijos teatruose.
Gastroliavo Stokholme, Dresdene, Varðuvoje, Kopen-
hagoje ir kitur. R. Strausso pakviesta, su dideliu pasi-
sekimu dainavo Salomæ Dresdeno ir Paryþiaus teat-
ruose (pripaþinta viena geriausiø ðio vaidmens atlikëjø).
∆ 1911 su E. Faceriu ásteigë Suomiø nac. OT (nuo 1914

Suomiø opera), 1938–39 jam vadovavo. Nuo 1911 ∆
iniciatyva rengiami Savonlinos operos festivaliai. 1928–
30 dëstë Helsinkio kons-joje. Vaidmenys: Gilda, Nedda,
Juliette, Micaela, Tosca, Elsa, Eva ir kt. Iðleido memu-
arø. Paraðë libretà A. Merikanto operai Juha.
Tamara Vainauskienë
„Acta musicologica“, tarpt. muzikologø d-jos þur-
nalas. Iðeina 4 nr. per metus. 1928–35 ëjo Leipcige
(1928–30 „Mitteilungen der Internationalen Gesell-
schaft für Musikwissenschaft“ pavadinimu), 1936–44
Kopenhagoje, nuo 1954 – Bazelyje (1945–54 nëjo).
Spausdinama muz. bibliografija, notografija, straips-
niai ið muz. istorijos (daugiausia iki XVIII a.). Straips-
niai vok., pranc., anglø ir kt. kalbomis. Nijolë Taluntytë
act tune (angl.), antrakto pavadinimas, vartotas XVII–
XVIII a. Anglijoje.
actus, actus musicus (lot. muzikinis veiksmas), iðkil-
mingas muz. kûrinys ar vaidinimas, grindþiamas Bib-
lijos istorijomis; nesusijæs su liturgija. Buvo paplitæs
XVII a. vid.–XVIII a. pr. Vokietijoje (ypaè Saksoni-
joje ir Tiûringijoje). ∆ ir historia davë pradþià protes-
tantø oratorijai. Danutë Kalavinskaitë
aèakatûrâ (it. acciaccatura – sumuðimas, suspaudi-
mas), melizmø rûðis. ∆ panaði á forðlagà. Naudota
XVII–XVIII a. kûriniuose klavyrui. Atliekant ∆, su
pagr. garsu trumpam uþgaunamas ir kitas, pustoniu
þemesnis garsas. Jis paþymimas maþa perbraukta ket-
virtine nata arba ástriþu brûkðneliu pagrindinio garso
apaèioje. Pav.
XX a. ∆ kartais vadinamas trumpasis ↑ forðlagas.
Danutë Kalavinskaitë
ad aequales (lot., AN) – lygiems balsams.
adagietto (it.): 1. AN – ðiek tiek greièiau negu adagio.
2. Nedidelis muz. kûrinys arba ciklo dalis, pvz.,
G. Mahlerio V simf-jos, G. Bizet siuitos „Arlietë“ ∆.
Bronius Ambraziejus
adagio (it.): 1. Lëtas muz. tempas. 2. AN – lëtai; ada-
gio a molto, adagio assai, adagissimo – labai lëtai,
adagio cantabile – lëtai ir dainingai. 3. ∆ tempo muz.
kûrinys arba jo dalis. 4. Klasik. ðokio (pas de deux, pas
de trois, grand pas, pas d’action) lëtoji dalis; daþniau-
siai lyr. duetas. Bronius Ambraziejus
Adajêvskaja, Ðulc-Adajevskaja, Ela [Ýëëà Ãåîðãèåâíà
Àäàåâñêàÿ, Ùóëüö-Àäàåâñêàÿ; 1846.II.22 Sankt
Peterburge (Rusija) – 1926.VII.29 Bonoje (Vokietija)],
rusø muzikologë, pianistë ir kompozitorë. Studijavo
Sankt Peterburgo kons-joje (A. Rubinðteino, A. Drey-
schocko f-no kl.). Daug koncertavo. Ilgai gyveno Itali-
joje, Vokietijoje. Tyrë slavø, it. ir pranc. folklorà. Para-
ðë darbø apie M. Glinkos kûrybà. Sukûrë operà, vokal.
ir fp. kûriniø, „Graikiðkàjà sonatà“ klarnetui ir f-nui.
Adam Adolphe Charles [Adolfas Ðarlis Adåmas;
1803.VII.24 Paryþiuje – 1856.V.3 ten pat], pranc.
komp., Prancûzijos in-to narys (1844). Komp. ir pia-
nisto L. Adamo sûnus. Studijavo Paryþiaus kons-joje
Adam
17
(A. Reicha’os ir Fr. A. Boieldieu kl.), nuo 1849 ðios
kons-jos prof. (vienas mokiniø – L. Delibes’as). Kaip
operø kûrëjas debiutavo 1829, „Opéra-Comique“ teat-
rui pastaèius jo Pierre et Catherine („Petrà ir Jekateri-
nà“). Pagarsëjo komiðkomis operomis ir romant. ba-
letais. Sukûrë >80 scen. kûriniø, tarp jø – >50 operø,
13 baletø, vodeviliø. Ið operø þymiausios – Le Chalet
(„Trobelë“, 1834), Le postillon de Longjumeau („Lon-
þiumo paðtininkas“, 1836), Giralda (1850), Si j’étais
roi („Jei bûèiau karalius“, 1852). Þymesnieji baletai:
Faust (1832), La fille du Danube („Dunojaus merge-
lë“, 1836); labiausiai iðpopuliarëjo Giselle ou Les Wi-
lis („Giselle, arba Vilisës“, pagal Th. Gautier scenari-
jø, 1841, Lietuvoje past. 1931) ir Le corsaire (pagal
G. Byrono siuþetà, 1856). Dar sukûrë kantatø, chorø,
miðiø, pjesiø f-nui. Paraðë muz. kritikos straipsniø, me-
muarus (iðl. 1857–59). Daþnai atliekamos ∆ „Bravûri-
nës variacijos Mozarto tema“ koloratûr. sopranui, fl.
ir orkestrui. Kûriniams bûdinga sàsajos su buit. muzi-
kos þanrais, raiðki melodika. Pav.
Adolphe Charles Adam
L:Beumont C. W. The ballet called Giselle. L., 1944; Guest I. The roman-
tic ballet in Paris. L., 1966. Adeodatas Tauragis
Ãdãm Jenò [Jenë Ådamas; 1896.XII.12 Sigetsentmik-
loðe – 1982.V.15 Budapeðte], vengrø komp., dirig., pe-
dagogas, etnomuzikologas. Mokësi Budapeðto MuA
(pas Z. Kodãly’ø) ir Bazelyje (pas F. Weingartnerá).
1929–59 dëstë Budapeðto MuA. Rinko ir propagavo
vengrø muz. folklorà, vadovavo chorams. Kodãly’aus
vadovaujamas parengë muz. auklëjimo Vengrijoje sis-
temà. Paraðë muz. vadovëliø. Sukûrë komiðkà operà
Magyar Karãcsony („Vengriðkos Kalëdos“, 1930), kû-
riniø orkestrui, chorui, 2 styg. kvartetus, harmoniza-
vo liaudies dainø. ∆ kûryboje gausu vengrø muz. fol- Theo Siegfried Adam
kloro elementø. Bronius Ambraziejus
Adam Louis (Johann Ludwig) [Lui (Johanas Liudvi-
gas) Adåmas; 1758.XII.3 Miutersholce (Elzasas) –
1848.IV.8 Paryþiuje], pranc. pianistas, kompozitorius.
Adolphe’o Adamo tëvas. 1775 atvyko á Paryþiø. 1797–
1842 f-no profesorius Paryþiaus kons-joje. Mokiniai:
Fr. von Kalkbrenneris, F. Héroldas. Sukûrë keletà ka-
mer. kûriniø. Judita Þukienë
Adam Theo Siegfried [Teo Zygfrydas Ådamas; g.
1926.VIII.1 Dresdene (Vokietija)], vok. dainininkas
(bosas, baritonas). 1949 baigë Dresdeno kons-jà
(R. Dittricho kl.) ir debiutavo Dresdeno operos teat-
re. Nuo 1952 dainuoja ir kituose (Berlyno, Hamburgo,
Vienos, Frankfurto prie Maino, Paryþiaus, Niujorko)
teatruose, Bairoito festivaliuose. Garsëja ir kaip ora-
torijø bei kamer. muzikos atlikëjas. Vaidmenys: Am-
fortas, Wotanas 2, Sachsas, Don Giovanni, Wozzeckas,
Pilypas. Áraðë plokðteliø, paraðë atsiminimø kn. „Seht,
hier ist Tinte, Feder, Papier...“ („Paþvelkit, èia raðalas,
plunksna, popierius...“, 1981). Pav. Þivilë Ramoðkaitë
Adam de la Halle ↑ Adomas Halietis.
Adam de Saint-Victor [Adõmas Viktoriìtis;
g. 1110?, m. 1177 (1192.VII.8?) Paryþiuje], pranc. vie-
nuolis, sekvencijø tekstø kûrëjas. Buvo Ðv. Viktoro vie-
nuolyno Paryþiuje kantoriumi. Sukûrë ~100 sekvenci-
jø tekstø. Juos pritaikë þinomoms melodijoms.
Tekstams bûdinga misticizmas, simbolika, poet. vaiz-
dingumas. Iðleista ∆ kûrybos rinkiniø. Aldona Juodelienë
Adami
18
Adami Giuseppe [Dþuzepë Ådamis; 1878.II.4 Verono-
je – 1946.X.12 Milane], it. dramaturgas, libretø au-
torius, teatro ir muz. kritikas. ∆ dirbo Miuncheno,
Monte Karlo, Vienos operos teatruose. Paraðë libre-
tus G. Puccini operoms: La rondine („Kregþdutë“,
1916), Il tabarro („Apsiaustas“, 1916), Suor Angelica
(„Sesuo Angelica“, 1917), Gianni Schicchi (1918), Tu-
randot (su R. Simoni, 1924). 1928 ∆ iðleido G. Pucci-
ni laiðkø rinkiná. Antanina Jurgutytë
Adamkìvièius Valentinas [1925.VII.6 Kaune – 1976.V.3 Adams Thomas [Tomas Ådamsas; 1785.IX.5 Londone –
Vilniuje], liet. dainininkas (tenoras). 1950 baigë Lietu-
vos kons-jà (K. Petrausko kl.); nuo 1956 joje dëstë (nuo
1963 Sol. dainavimo katedros vedëjas). 1950–54 dai-
navo Leningrado Kirovo OBT. 1948–50 ir nuo 1954
Lietuvos OBT solistas. Dainavo pagr. lyrines, drama-
tines partijas operose, solo partijas kantatose ir ora-
torijose, retus G. Caccini, F. Schuberto, J. Brahmso,
C. Debussy, O. Respighi kûrinius. Propagavo liet. mu-
zikà. Komp. J. Juzeliûnas ∆ sukûrë koncertà balsui ir
Valentinas Adamkevièius
simf. orkestrui. Vaidmenys: Liutauras, Don José,
Rodolfo 2, Vladimiras 1, Otello, Don Carlos 1, Ra-
damesas, Germanas, Edgardo, Lohengrinas, Tadas
(V. Lauruðo „Paklydæ paukðèiai“). Gastroliavo SSRS,
Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Indijoje, Jugosla-
vijoje, Rumunijoje. Pav.
L: Vyliûtë J. Valentinas Adamkevièius. V., 1986. Vaclovas Juodpusis
Adam le Bossu ↑ Adomas Halietis.
John Adams Adamo Salvatore [Salvatorë Adamò; g. 1943.X.31 Ko-
misoje (Sicilija)], Belgijos ðansonjë, kompozitorius.
1958 debiutavo Liuksemburgo radijuje, 1965 – Pary-
þiaus miuzikhole „Olympia“. Pats kuria dainø tekstus
ir muzikà. Dainos lyriðkos, daþnai valso (Une valse
d’été) arba tango (Vous permettez, monsieur) ritmo.
Liudas Ðaltenis
Adams Bryan [Brajanas Ådamsas; g. 1959.XI.5 Kings-
tone (Ontario prov-ja, Kanada)], roko dainininkas,
gitaristas, dainø autorius, prodiuseris. Nuo 1976 su
J. Wallace’u (buvusiu grupës „Prism“ muzikantu) kûrë
dainas ansambliui „Bachman-Turner Overdrive“, T. Nu-
gentui, J. Cockeriui. 1979 debiutavo kaip vokalistas
su singlu „Let Me Take You Dancing“. Leidþia sol.
Julian Edwin Adderley albumus, dalyvauja ávairiuose bendruose projektuo-
se (1985 kartu su kt. Kanados dainininkais iðleido
albumà, skirtà badaujantiems Afrikoje gelbëti). 1999
koncertavo Vilniuje. Linas Rimða
Adams John [Dþonas Ådamsas; g. 1947 Vusteryje (Ma-
saèusetso valstija)], JAV komp., dirigentas. Kompozici-
jos studijas baigë 1971 Harvardo un-te pas L. Kirchnerá.
1972–83 dirbo San Francisko kons-joje, vadovavo ðios
kons-jos „New Music Ensemble“, buvo San Francisko
simf. orkestro konsultantu ir kompozitoriumi (1978–85).
>10 metø diriguoja áv. orkestrams ir ansambliams. Kû-
ryba veikiama minimalizmo. Þymesnieji kûriniai: China
Gates ir Phrygian Gates f-nui (1977); Shaker Loops styg.
sekstetui (1978; versija styg. orkestrui, 1983); Common
Tones in Simple Time simf. orkestrui (1980); Harmonium
miðriam chorui ir orkestrui (1980–81); Grand Pianola
Music puè., muð., 2 f-nams ir 3 sopranams (1981–82);
Harmonielehre orkestrui (1984–85); The Chairman Dan-
ces (fokstrotas orkestrui; 1985); Nixon in China („Nixo-
nas Kinijoje“, 3 veiksmø opera, 1985–87); Fearful
Symmetries orkestrui (1987); The Wound Dresser barito-
nui ir ork. (1988), Eros Piano f-nui ir ork. (1989); The
Death of Klinghoffer („Klinghofferio mirtis“, 2 veiksmø
opera, 1991); Chamber Symphony („Kamerinë simf-ja“,
1992); Koncertas sm. ir ork. (1993; Grawemeyerio pre-
mija, 1995); Gnarly Buttons kl. ir nedideliam ork. (1996),
I Was Looking at the Ceiling and then I saw the Sky („Að
þiûrëjau á lubas ir tada að pamaèiau dangø“, opera, 1997).
Pav. Mindaugas Urbaitis
1858.IX.15 ten pat], anglø vargonininkas (pramintas
„vargonø Thalbergu“), kompozitorius. Nuo 1802 var-
gonininkavo Londono baþnyèiose, rengë sol. koncer-
tus, grieþë apolonikonu. Sukûrë fugø, interliudø, cikl.
laisvos formos kûriniø vargonams (angl. voluntaries),
variacijø f-nui. Adeodatas Tauragis
Adam von Fulda ↑ Adomas Fuldietis.
adaptåcija (lot. adaptatio – pritaikymas, priderinimas):
1. ↑ Klausos adaptacija. 2. Muz. kûrinio pritaikymas
kitokiam atlikimui; ↑ aranþuotë, ↑ transkripcija 1.
adåpteris [angl. adapter < lot. adapto – pritaikau], prie-
taisas mech. virpesiams keisti elektriniais, atgaminant
garso mech. áraðà. ∆ sudaro galvutë ir svirtelë. Galvu-
të garso takeliu judanèios adatos mech. virpesius ver-
èia kintama elektros átampa. Daugiausia naudojami
elektromagnetiniai ir pjezoelektriniai ∆. Pastaruosiuo-
se panaudojamas tiesioginis pjezoefektas: mechaniðkai
deformuojamos pjezoelektrinës plokðtelës ðonuose su-
sidaro skirtingø þenklø krûviai. Elektromagnetiniame
∆ kintamà átampà ritëje pagal adatos virpesius kuria
kintantis magnet. laukas. Yra lazeriniø ∆, kuriuose vie-
toj adatos naudojamas lazerio spindulys.
Vytautas Bièiûnas
Adderley (Cannonbal) Julian Edwin [Dþulianas Edvi-
nas (Kanonbalas) Åderlis; 1928.IX.15 Tampoje (Flo-
ridos valstija) – 1975.VIII.8 Niujorke], JAV dþiazo sak-
sofonininkas (alt. saksofonas). 1956–75 (su pertrauka)
vadovavo savo paties ákurtam kvintetui. 1957–59 gro-
jo M. Daviso sekstete. Vienas þymiausiø moderniojo
dþiazo (hardbop stiliaus) atlikëjø; 7 d-metyje ∆ kvin-
tetas grojo ir soul dþiazo muzikà. ∆ koncertavo su
S. Vaughan, D. Washington, N. Wilson, M. Jacksonu,
R. Brownu, G. Shearingu, W. Montgamery’u, G. Evan-
su, J. Coltrane’u. Pav. Jonas Rimða
Adderley Nat (Nathaniel) [Natas (Natanielis) Åder-
lis; 1931.XI.25 Tampoje (Floridos valstija) – 2000.I.3
Leiklende], JAV moderniojo dþiazo trimitininkas, kor-
netininkas, kompozitorius. Debiutavo kaip dþiazo
vokalistas. Nuo 1946 grojo trimitu. 1954–55 grojo
L. Hamptono dþiazo ansamblyje, 1956–57 ir 1959 –
brolio Cannonbalo ∆ dþiazo kvintete (nuo 1975, po
brolio mirties, ðiam ansambliui vadovavo), 1957–58 –
J. J. Johnsono, W. Hermano, G. Shearingo ansam-
bliuose. ∆ grojimo maniera paveikta bliuzo. Sukûrë
dþiazo kompozicijø. Jûratë Kuèinskaitë
Addinsell Richard [Rièardas Ådinselis; 1904.I.13 Lon-
done – 1977.XI.14 ten pat], anglø kompozitorius. Kûrë
daugiausia teatro, radijo ir kino filmø muzikà („Var-
ðuvos koncertas“ f-nui ir ork. ið kino filmo „Pavojinga
mënesiena“, 1941). Adeodatas Tauragis

additional accompaniment(s) (angl. papildomas pri-
tarimas): 1. XVIII–XIX a. paplitusi praktika priraðy-
ti vokal. instrumentiniams XVII–XVIII a. kûriniams
papildomas instr. partijas, kartais modifikuojant ir ori-
ginalià partitûrà. XVIII a. pab. ði praktika imta taiky-
ti G. Fr. Händelio, XIX a. – J. S. Bacho oratorijoms,
pasijoms, kantatoms. XX a. papildomos partijos pri-
raðytos C. Monteverdi ir Fr. Cavalli operoms, nepa-
grástai manant, kad ðiø komp. partitûros yra neuþbaigti
eskizai. Danutë Kalavinskaitë
2. Akompanimentas, sukurtas arba pritaikytas anks-
èiau paraðytam arba nebaigtam kûriniui (tokiu akom-
panimentu laikomas ir skaitmeninio boso partijø ið-
ðifravimas). Adeodatas Tauragis
addolcendo (it., AN) – pamaþu nurimstant, ðvelninant.
addolcito (it., AN) – ðvelniai, minkðtai.
addolorando, addolorato (it., AN) – sielvartingai,
liûdnai.
â deux (pranc., AN) – dviese, dviem; â deux mains –
groti 2 rankomis, â deux voix – atlikti 2 balsais. Or-
kestro partitûroje – 1 partijà atlikti 2 instrumentais
(pvz., I–II fleitos unisonu).
adirato (it., AN) – piktai, rûsèiai.
Adler Guido [Gvidas Ådleris; 1855.XI.1 Ivanèicëje (Mo-
ravija) – 1941.II.15 Vienoje], Austrijos muzikologas.
1874 baigë Vienos kons-jà (A. Brucknerio ir O. Desso-
ffo kl.). Teisës (1878) ir filosofijos (1880) daktaras.
1898–1927 Vienos un-te dëstë muz. istorijà; prof.
(1898). Vienas pirmøjø pradëjo kurti ðiuolaik. muzi-
kologijos teor. pagrindus. Tarpt. muzikologø d-jos (ák.
1927) iniciatorius ir garbës prezidentas (iki 1941). Pa-
raðë muz. teorijos ir istorijos veikalus „Der Stil in der
Musik“ („Stilius muzikoje“, 1911), „Methode der Mu-
sikgeschichte“ („Muzikos istorijos metodas“, 1919),
monografijas apie R. Wagnerá (1904), G. Mahlerá
(1916), autobiografijà ir kt. 1894–1938 leido natø se-
rijà „Denkmäler der Tonkunst in Österreich“ („Aust-
rijos muzikos meno paminklai“). Tarp mokiniø – mu-
zikologai K. Geiringeris, K. Jeppessenas, M. E. Kurthas,
E. Welleszas, komp. A. Webernas. Pav.
L: Studien zur Musikgeschichte: Festschrift für Guido Adler zum 75.
Geburtstag. Wien-Lpz., 1930. Adeodatas Tauragis
Adler Kurt Herbert [Kurtas Herbertas Ådleris; 1905.IV.2
Vienoje – 1988.II.9 Rose (Kalifornijos valstija)], JAV
dirigentas. Vienoje mokësi pas F. Follá. 1927–29 Ber-
lyno, 1929–32 Prahos operos teatrø dirigentas. 1933
emigravo á JAV. 1938–43 Niujorko „Friendship Hou-
se“ d-jos rengtø J. S. Bacho koncertø vadovas. Nuo
1943 MO teatro choro dirigentas. Gastroliavo Meksi-
koje, JAV. Jonas Klimas
Adler Larry (Lawrence) [Laris (Lorencas) Ådleris; g.
1914.II.10 Baltimorëje], JAV lûpinës armonikëlës
virtuozas. ∆ pirmasis atlikëjas, virtuoziðkai grojæs lûpine
armonikële klasikinæ muzikà. R. Vaughanas William-
sas, D. Milhaud, M. Arnoldas raðë kûrinius simf. or-
kestrui su lûpinës armonikëlës solo partija, skirta ∆.
Judita Þukienë
Adler Peter Hermann [Peteris Hermanas Ådleris; Adomãitienë, Pusdeðrytë, Sofija [1912.III.13 Prie-
1899.XII.2 Jablonece (Èekija) – 1990.X.2 Rièfilde (Ko-
Adomaitienë
19
nektikuto valstija)], JAV dirigentas. Studijavo Prahos
kons-joje pas A. Zemlinsky ir V. Novãkà kompozicijà.
Dirbo kapelmeisteriu Brno ir Brëmeno operos teatruose.
1933–37 Kijevo valst. orkestro vadovas. 1938 emigravo á
JAV. Nuo 1941 dirbo Niujorko „New Opera Company“
orkestro dirig., nuo 1949 NBC simf. orkestro, „Opera
Company“ muz. ir meno direktoriumi. 1959–67 Balti-
morës simf. orkestro muz. direktorius. Jonas Klimas
Adler Samuel [Samuelis Ådleris; g. 1928.III.4 Manheime
(Vokietija)], JAV komp. ir dirigentas. Þydø kantoriaus
ir komp. sûnus. Studijavo Bostono ir Harvardo un-tuose
(W. Pistono, P. Hindemitho, A. Coplando mokinys). Nuo
1957 Ðiaurës Teksaso un-to prof., nuo 1966 dësto
Eastmano muz. m-loje Roèesteryje (Niujorko valstija).
Sukûrë operø, baletà, religinës muz. kûriniø sinagogai,
6 simf-jas (IV – „Geometrija“, 1967, VI – 1985), koncertø
(vargonams, 1970; orkestrui, 1971; fleitai, 1977; f-nui,
1983), 15 kûriniø var. puèiamiesiems (tarp jø „Penkios
vinjetës“ 12-ai trombonø, 1968; „Gotðalkiana“ puè. kvin- Guido Adler
tetui, 1982), 7 styg. kvartetus (VI – su mecosoprano so-
lo, 1975), sonatø. Iðleido choro dirigavimo antologijà
(1971), orkestruotës vadovëlá (1982). Adeodatas Tauragis
Adlgasser (Adelgasser) Anton Cajetan [Antonas Ka-
jetanas Adlgåseris; 1729.X.1 Incelyje (Bavarija) –
1777.XII.22 Zalcburge], vok. komp., vargonininkas.
Mokësi pas J. E. Eberlinà. Nuo 1750 Zalcburgo rû-
mø ir katedros vargonininkas. Sukûrë >20 oratorijø
(iðliko 8), 2 requiem, miðiø (vertingiausia ∆ kûrybos
dalis), kitø baþn. muzikos kûriniø, simf-jø, versetø var-
gonams, muzikos mokykl. dramoms.
L:Schneider C. Die Oratorien und Schuldramen A. C. Adlgassers. Wien,
1923. Adeodatas Tauragis
ad libitum (lot.; sutr. ad libit., ad lib., AN) – pasirinkti-
nai, pagal pageidavimà. Atlikëjui leidþiama pasirinkti
tempà ir kt. niuansus, pakeisti vienus instrumentus ki-
tais arba ir visai jø atsisakyti (pvz., flauto ad libitum), pra-
leisti kurá nors fragmentà (neretai kadencijà) arba lais-
vai improvizuoti (pvz., cadenza ad lib.). Analogiðkos
reikðmës yra it. terminai beneplacito, beneplacimento.
Adlung (Adelung) Jakob [Jakobas Ådlungas; 1699.I.14
Binderslebene (netoli Erfurto) – 1762.VII.5 Erfurte],
vok. muzikologas, vargonininkas, muz. instrumentø
meistras. Jënos un-te studijavo filosofijà, filologijà,
teologijà. Erfurte dirbo vargonininku (nuo 1727) ir
mokytoju (nuo 1741). Artimai bendravo su
J. S. Bachu. Paraðë 6 muz. traktatus. Traktate „Musi-
ca mechanica organoedi“ (1768, 2 t.) pateikë þiniø apie
XVIII a. I pusës vargonø ir kitø klavið. instrumentø
gamybà, jø vartojimà, atskleidë to laikotarpio muz. es-
tetikos paþiûras. Adeodatas Tauragis
Adni Daniel [Danielius Adní; g. 1951.XII.6 Haifoje],
Izraelio pianistas. 1963 Haifoje surengë pirmàjá solo
koncertà. 1968 Y. Menuhino, C. Arrau ir C. Curzono
dëka studijavo Paryþiaus kons-joje pas V. Perlemute-
rá. 1970 tobulinosi pas G. Anda’à meistriðkumo kur-
suose Ciûriche, debiutavo Londone (Wigmore Hall).
Áraðë F. Mendelssohno-Bartholdy „Dainas be þodþiø“
ir E. Griego „Lyrines pjeses“. Violeta Tumasonienë
nuose – 1994.XII.24 Èikagoje (JAV)], liet. daininin-
Adomaitis
20
kë (mecosopranas). 1936 baigë VDU Teisiø f-tà, 1940 –
Kauno kons-jà (mokësi pas V. Grigaitienæ, V. Mari-
joðiø, P. Olekà). 1940 debiutavo Valstybës teatre
(Amneris). Nuo 1942 Vilniaus operos solistë (Sie-
belis, Flora, Maddalena). 1942 su K. Gutausku,
A. Kuèingiu, J. Augaityte bei Vilniaus filh-jos or-
kestru ir operos choru atliko L. van Beethoveno IX
simf-jà. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Dainuoti mokë-
si Ðtutgarto kons-joje (pas A. Kalixà), dainavo Ðtut-
garto radiofone. 1947 persikëlë á JAV. Koncertavo
JAV ir Kanadoje. 1951 Èikagos Orchestra Hall dai-
navo „Marguèio“ koncerte su A. Kaskas, S. Baru,
P. Bièkiene, I. Motekaitiene, I. Nauragiu, A. Kalvai-
tyte (dirigavo V. Marijoðius), Èikagos „Civic Opera“
teatre atliko programà „Draugo“ koncerte su P. Stos-
ka ir „Dainavos“ ansambliu. Dainavo kvartete su
P. Bièkiene, S. Baru, J. Vazneliu (vadovas A. Kuèiû-
nas). Nuo 1957 buvo Scenos darbuotojø s-gos pir-
mininkë; ∆ iniciatyva pastatyta liet. dramos veikalø.
Buvo Lietuviø muzikologijos archyvo bendradarbë,
Sofija Adomaitienë
rëmëja. Pav. Birutë Þalalienë
Adomãitis Antanas [1902.I.24 Kudirkos Naumiesty-
je (Ðakiø aps.) – 1936.XI.22 Kaune; palaidotas Kudir-
kos Naumiestyje], liet. muzikas. Kunigas. 1920–24
mokësi Kauno kunigø seminarijoje. Studijavo VDU
Teologijos ir filosofijos f-te. 1926 áðventintas kunigu.
1926–27 Simno parapijos, 1927–29 Vilkaviðkio ka-
tedros vikaras. Nuo 1935 Kauno Metropolijos kuni-
gø seminarijos baþn. giedojimo mokytojas, choro
vadovas. Kauno kons-joje 2 metus pas J. Naujalá
mokësi grigaliðkojo choralo ir vargonuoti, vëliau
Pijus Adomavièius baþn. muzikà studijavo Popieþiðkajame baþn. muzi-
kos in-te Romoje; baigë 1935, gaudamas grigaliðko-
jo choralo daktaro laipsná. Sukûrë choro giesmiø
(„Labà naktá“, „Tavo þodþius“), paraðë studijø apie
baþn. muzikà (neiðsp.). 1936 lankësi JAV, skaitë pa-
skaità apie muzikà. Birutë Þalalienë
Adõmas Fuldiìtis [vok. Adam von Fulda; g. apie 1445
Fuldoje, m. 1505 Vitenberge], vok. komp., muz. teore-
tikas. Paraðë traktatà „De musica“ (1490), sukûrë mi-
ðias, himnø, Magnificat, kitø baþn. kûriniø, dainø (Ach
hülf mich leid).
L: Ehmann W. Adam von Fulda als Vertreter der ersten deutschen Kom-
ponistgeneration. B., 1936. Adeodatas Tauragis
Tauras Adomavièius
Adõmas Haliìtis [Adam de la Halle, Adam le Bossu,
Adam le Bossu d’Arras; g. tarp 1230 ir 1240 Arase, m.
apie 1288 (1306?) Neapolyje], pranc. poetas, drama-
turgas. Po 1250 mokësi Kambrë diecezijos Voselio
cistersø vienuolyne, taèiau vienuoliu netapo. Po 1262
studijavo Paryþiaus un-te. 1271 buvo Artua grafo Ro-
berto II menestreliu (∆ su juo ir Karoliu I Anþu 1283
aplankë Italijà, Sirijà, Palestinà). Nuo 1285 Sicilijos ka-
raliaus Karolio I Anþu menestrelis Neapolyje. Kûriniai:
pastoralinë muz. komedija Le Jeu de Robin et Marion
(„Vaidinimas apie Robinà ir Marion“, apie 1283; suda-
ryta ið vienbalsiø ir melodeklamacinio pobûdþio dai-
nø; manoma, kad tai komiðkosios operos prototipas),
5 tribalsiai motetai, 16 rondo, 18 jeu partis (rûmø pas-
toraliø atmaina), dainos. ∆ rankraðèiai saugomi Pary-
þiaus nac. b-koje. Pranc. muz. archeologas Ch. Cousse-
maker 1872 iðleido ∆ kûriniø rink. „Oeuvres complêtes
du trouvêre Adam de la Halle“. Jonas Klimas
Adomåvièienë, Vigilianskytë, Elena [1880.V.15 Rusi-
joje – ?], liet. pianistë, pedagogë. 1905 baigë Maskvos
kons-jos f-no kl. ir ped. skyriø. Ilgà laikà gyveno
Turkmënijoje, dëstë Ferganos kons-joje, dalyvavo pe-
dagogø koncertuose. 1921 gráþo á Lietuvà, 1923–24 ir
1941–44 dirbo Kauno muz. kursuose, vëliau turëjo sa-
vo f-no studijà. Akompanavo koncertuose, padëjo
operos solistams ruoðti operø partijas. 1944 pasi-
traukë á Vokietijà. Hanau, Detmolde ir Bamberge da-
lyvavo koncertuose, pabëgëliø jaunimà mokë skam-
binti f-nu. Nuo 1950 gyveno JAV (Atole), vertësi muz.
pamokomis. Birutë Þalalienë
Adomåvièius Pijus [1888.XI.23 Suvalkuose (Vilkavið-
kio rj.) – 1978.VII.10 Kaune], liet. chorvedys, kompo-
zitorius, kultûros veikëjas. Pasimokæs muzikos pas
J. Naujalá, 1908 Merkinëje suorganizavo mëgëjø cho-
rà, surengë keletà koncertø. 1911–14 Vilniaus muzi-
kos m-loje pas K. Galkauskà mokësi skambinti f-nu ir
kompozicijos. Nuo 1912 vadovavo „Rûtos“ d-jos chorui,
su juo koncertavo, ádainavo plokðteliø. 1913 pritariant
simf. orkestrui, pirmà kartà atliko M. K. Èiurlionio kan-
tatà De profundis. 1914–20 (su pertrauka) Sankt Pe-
terburgo kons-joje studijavo kompozicijà, dëstë muzi-
kà ávairiose miesto m-lose ir vadovavo liet. chorams.
1921–24 buvo Kauno „Dainos“ d-jos miðraus choro va-
dovas. 1924 Kaune ákûrë operetës trupæ ir jai vado-
vavo. 1924–46 Kauno valst. teatro administratorius,
1946–51 Kauno muz. teatro reþisieriaus padëjëjas ir
asistentas. Sukûrë kûriniø chorams, harmonizavo lie-
tuviø l. dainø. 1937 Lietuvos muzikø d-jos surengtame
konkurse uþ trijø l. dainø harmonizacijas laimëjo I pre-
mijà. Pav. Boleslovas Zubrickas
Adomåvièius Tauras [g. 1945.VI.5 Kaune], liet. trom-
bonininkas, dirig., kompozitorius. 1965–67 studijavo
Lietuvos kons-joje (S. Paliuko trombono ir J. Domar-
ko dirigavimo klasëse), 1967–70 Sankt Peterburgo
kons-joje (V. Venglovskio trombono kl.). 1970–73 sta-
þavo Sankt Peterburgo kons-joje, 1978–79 Paryþiaus
aukðtesniojoje kons-joje. Su pertraukomis grojo Vil-
niaus centr. kultûros ir poilsio parko orkestre (nuo
1963; nuo 1965 „Trimitas“), Lietuvos nac. simfoninia-
me orkestre (1965–67 ir 1971–78). 1984–97 „Trimito“
dirigentas, 1985–91 Lietuvos TVR lengvosios muz. or-
kestro vyriausiasis dirigentas. Subûrë Lietuvos naciona-
linës filh-jos trombonø kvartetà ir var. puèiamøjø kvin-
tetà, su jais koncertavo. Nuo 1970 dësto Lietuvos MuA;
doc. (1991), nuo 1994 dar ir Èiurlionio menø g-joje.
Sukûrë kûriniø puè. instrumentams, ansambliams, puè.
instrumentø orkestrui. Pav. Audronë Jurkënaitë
Adomåvièius Vladas [1906.XII.20 Lietuvoje – 1961.II.18
Bostone (JAV)], liet. komp., violonèelininkas, architek-
tas. Pianistës E. Adomavièienës sûnus. 1926–36 studija-
vo Kauno kons-joje (G. Liudvigo ir P. Berkavièiaus vio-
lonèelës, J. Karnavièiaus ir J. Bendoriaus kompozicijos
ir muz. teorijos, V. Bacevièiaus f-no kl.). 1936–38 grie-
þë Kauno radiofono ir kt. simf. orkestruose; koncer-
tavo kaip solistas violonèelininkas. Paskelbë muz. kri-
tikos ir publicistikos straipsniø. 1944 pasitraukë á
Vokietijà. Hanau liet. stovykloje subûrë miðrø chorà
ir iki 1949 jam vadovavo. Nuo 1949 gyveno JAV. Atgai-
vino Atole (Masaèusetso valstija) chorà „Auðra“, su-

rengë jo koncertø. Paskelbë straipsniø apie muzikà, ar-
chit-rà, dailæ. Sukûrë simf. poemas „Ðviesa ir ðeðëliai“,
„Blondinë“, sonatà elegijà, „12 dþiaugsmo ir liûdesio
dainø“ violonèelei, kvintetà 4 violonèelëms ir arfai, mi-
ðias, muzikà 3 melodeklamacijoms, instr. pjesiø, solo
dainø, chorø; harmonizavo liet. liaudies dainø. Pav.
Arvydas Karaðka
adornando, adornato (it., AN) – su papuoðimais (me-
lizmomis).
Adorno Theodor Wiesengrund [Teodoras Vyzengrun-
das Adòrnas; 1903.IX.11 Frankfurte prie Maino –
1969.VIII.6 Þenevoje], vok. filosofas, sociologas, mu-
zikologas, kompozitorius. Frankfurto un-te studijavo
filosofijà ir muzikologijà, mokësi skambinti f-nu ir
komponuoti. Muz. studijas tæsë Vienoje (f-no pas
E. Steuermannà, kompozicijos – pas A. Bergà). 1928–
31 Vienos modernios krypties muzikos þrn. „Anbruch“
redaktorius. 1950–69 Frankfurto prie Maino un-to
profesorius, Sociologiniø tyrimø in-to Frankfurte prie
Maino vadovas. 1933–49 gyveno D. Britanijoje ir JAV.
Konsultavo Th. Mannà, raðantá „Daktarà Faustà“.
Muz. estetikos darbuose rëmësi Vienos naujàja mo-
kykla, kritikavo tonalumo neatsisakiusius kompozito-
rius (S. Prokofjevà, P. Hindemithà, I. Stravinská), ma-
sinæ standartizuotà muz. kultûrà. Svarb. veikalai: „Die
Philosophie der neuen Musik“ („Naujosios muzikos
filosofija“, 1949), „Versuch über Wagner“ („Apie Wag-
nerá“, 1952), „Prismen. Kulturkritik und Gesellschaft“
(„Prizmës. Kultûros kritika ir visuomenë“, 1955), „Di-
ssonanzen“ („Disonansai“, 1956), „G. Mahler“ (1960),
„Einleitung in die Musiksoziologie. Zwölf theoretische
Vorlesungen“ („Muzikos sociologijos ávadas. Dvylika
teoriniø paskaitø“, 1962). Muz. kûrybai (dainoms ir
instr. pjesëms) bûdinga aforist. lakoniðkas stilius. Pav.
Algirdas Ambrazas
Adriaensen (Hadrianus) Emmanuel [Emanuelis Ad-
riånsenas; g. apie 1554 Antverpene, palaidotas 1604.II.27
ten pat], Nyderlandø liutnininkas, kompozitorius. Stu-
dijavo Romoje. Su broliu Antverpene ásteigë liutni-
ninkø m-là. Liutniai pritaikë (rink. „Pratua musicum
longe amoenissimum...“, 1584, ir kt.) apie 30-ties Ny-
derlandø, pranc. ir it. autoriø kûriniø, sukûrë fantazi-
jø, vokal. ir ðokiø muzikos. Adeodatas Tauragis
a due (it., AN) – dviese, dviem; a due mani – groti 2
rankomis, a due voci – atlikti 2 balsais. Orkestro par-
titûroje – 1 partijà atlikti 2 instrumentais (pvz., I–II
fleitos unisonu).
a due corde (it.), â deux cordes (pranc.), AN – (grieþti)
dviem stygom; skambinant f-nu – nuspausti kairájá
pedalà.
A-dur ↑ tonacija.
aeolian harp (angl.) – Eolo arfa.
aeolian mode (angl.) – eolinë dermë.
Aeolian Quartet, D. Britanijos styg. kvartetas, gyva-
væs 1927–81. Ið pradþiø vadintas Strattono kvartetu
(I smuiku grieþë G. Strattonas). Nuo 1944 buvo va-
dinamas ∆. Á plokðteles áraðë visus J. Haydno styg.
kvartetus. 1970–81 kvartete grojo E. Hurwitzas,
R. Keenlyslide’as, M. Major ir D. Simpsonas. 1944–
70 ∆ primarijais dar buvo M. Salpeteris, A. Cave’as ir
aerofonai
21
S. Humphrey. Gastroliavo Europoje, JAV, N. Gvinë-
joje, Kanadoje, Izraelyje, Libane, Australijoje.
Violeta Tumasonienë
aerofònai [gr. açr – oras + phônç – garsas], muz. instru-
mentø rûðis. Muz. garsus sukelia akust. sistema, su-
daryta ið virpesiø ðaltinio bei oro, virpanèio instrumen-
to korpuso (rezonatoriaus) ertmëje (puèiamieji ∆)
arba ðalia jo (laisvieji ∆). Pagal virpesiø ðaltinio tipà ir
garso susidarymo bûdà puèiamieji ∆ skirstomi á ðvil-
piamuosius (fleita, skuduèiai; virpa „oro lieþuvëlis“ –
oro srautas, atsimuðantis á instrumento angos briau-
nà; ↑ briaunos tonas), lieþuvëlinius (klarnetas, obojus;
virpa viengubas arba dvigubas lieþuvëlis), lûpinius
(trombonas, daudytë; orà virpina pûtiko lûpos, pri-
glaustos prie pûstuko), ðvilpiamuosius lieþuvëlinius
(vargonai); pagal konstrukcijà ðvilpiamieji ∆ dar bû-
na skersiniai (fleita, ðvilpa) ir iðilginiai (lamzdelis).
Simf. orkestro puèiamieji ∆ dar vadinami mediniais
(fleitos, obojaus, klarneto, fagoto ðeimos) ir variniais
Vladas Adomavièius
(valtornos, trimito, sakshorno, trombono ðeimos, tû-
ba, helikonas). Puèiamøjø ∆ korpuso ertmë turi indo
(okarina, molinukas), cilindr. vamzdþio (klarnetas),
kûgiðkai platëjanèio vamzdþio (obojus), kûgiðkai siau-
rëjanèio vamzdþio (senoji iðilg. fleita), staèiakampio
vamzdþio (vargonø labial. vamzdþiai) pavidalà; kor-
pusas bûna tiesus (fleita), panaðus á puslanká (oþra-
gis), bangà (Azijos trimitas), pypkæ (saksofonas), elip-
soidà (kornetas), serpentinà (serpentas), apskritimà
(fliugelhornas), pjautuvà (basethornas), su dangsto-
momis skylutëmis arba be jø (vad. natûralieji puèia-
mieji ∆). Bûna sudaryti ið vieno vamzdþio (fleita),
vamzdþiø rinkinio (skuduèiai), vamzdþiø junginio (Pa- Theodor Wiesengrund Adorno
no fleita), vamzdþiø ryðulio (Afrikos ir Okeanijos Pano
fleitos). Oras á instrumentà puèiamas burna, dumplë-
mis (vargonai), nosimi (nosinës fleitos); kai kada oras
siurbiamas (komiø iðilg. fleita). Garso aukðtá lemia
instrumento rezonatoriaus matmuo (jis reguliuojamas
pirðtais ar voþtuvëliais dangstomomis skylutëmis, slan-
kikliais), pûtimo jëga ir bûdas. Kuo didesnis rezona-
torius, tuo þemesnis garsas. Tembras (garso spektras),
garsumas priklauso nuo pûtimo jëgos ir bûdo (ambu-
ðiûro), rezonatoriaus menzûros, formos, duslikliø, lie-
þuvëlio tipo. Kuo maþesnë menzûra, tuo ryðkesni aukð-
ti obertonai (↑ kraðtinis daþnis). Pagal garso sudarymo
bûdà laisvieji ∆ skirstomi á sûkurinius (sukutis, ûkas,
brûklys; muz. instrumentas sukamas apie savo aðá),
skrodþiamuosius (botagas, kardo geleþtë; instrumen-
tas skrodþia orà), sprogstamuosius (pûslë, petarda;
instrumentas sprogsta), puè. lieþuvëlinius (þolinë, to-
ðelë; lieþuvëlis virpina orà ne vamzdyje). Sprogstamøjø
laisvøjø ∆ korpusas bûna tuðèiaviduris (pripildytas
dujø, skysèiø), kiti laisvieji ∆ yra pilnaviduriai. Lais-
vøjø ∆ garso aukðtis, garsumas ir tembras priklauso
nuo instrumento medþiagos tankio, matmenø, masës,
virpesiø tipo, vietos ir amplitudës.
L: Þilius V. Puèiamøjø orkestro instrumentai. V., 1956; Paliulis S. Lietuviø
liaudies instrumentinë muzika. Puèiamieji instrumentai. V., 1959; Bai-
nes A. Woodwind instruments and their history. L., 31967; to paties Brass
Instruments: their History and Development. L. 21980; Langwill L. G. An
Index of Musical Wind-instrument Makers. E. 61980; Young P. T. 2500
Historical Woodwind Instruments: an Inventory of the Major Collections.
N.Y., 1982. Rossing T. D. The science of sound. Reading (Massachusetts),
1990; Hall D. E. Musical acoustics. Pacific Grove (California), 1991.
Arvydas Karaðka
aeroforas
22
aerofòras (vok. Aerophor), aparatas, padedantis neri-
botà laikà tæsti puè. muzikos instrumentø garsus. Já
sudaro kojomis minamos dumplelës ir vamzdelis. Pû-
tikui apþiojus ir ∆ vamzdelá, burna tampa tarsi oro ka-
mera: pûtimas nebepriklauso nuo kvëpavimo. ∆ 1911
iðrado fleitininkas B. Samuelis (Vokietija; uþpatentuo-
tas 1912). ∆ palankiai vertino pûtikai, kompozitoriai
(R. Straussas „Alpiø simf-ja“, „Ðventinis preliudas“),
dirigentai. Birutë Þalalienë
aeroklavikòrdas, hibridinis muz. instrumentas. Tai sta-
èiakampë rezonans. dëþë su chromatiðkai suderinto-
mis stygomis. ∆ turi klaviatûrà ir dumples, minamas
kojomis. Prispaustas klaviðas atveria oro kanalà; oro
srautas, uþgaudamas stygà, sukelia jos skambëjimà. ∆
1790 Paryþiuje sukonstravo J. Schellis. Birutë Þalalienë
Aeschbacher Niklaus [Niklausas Êðbacheris; g.
1917.IV.30 Trogene (Apencelio kantonas)], Ðveicari-
jos dirig., pianistas, kompozitorius. Po studijø Ciûri-
cho kons-joje ir Berlyno aukðtojoje muzikos m-loje dir-
bo operos kapelmeisteriu Citau ir Braunðveigo operos
teatruose, nuo 1942 Miesto teatre Berne. Nuo 1949
ðio teatro simf. orkestro, 1954–56 Tokijo radijo simf.
orkestro vyriausiasis dirigentas. 1959–63 Kylio, nuo
1964 Detmoldo nac. teatro gen. muzikos direktorius.
Daug koncertavo kaip pianistas. Sukûrë radijo operà
Die roten Schuhe („Raudoni batai“, 1943), baletà Cha-
landa Mars (1940), orkestro ir kamer. muzikos kûri-
niø, tarp jø – Divertismentà 7 puèiamiesiems, sonatinø
vargonams, f-nui, klarnetui, dainø. Violeta Tumasonienë
aevia, aeuia, þodþio alleluia santrumpa (praleistos prie-
balsës), nuo XI a. II pusës vartota katalikø giesmy-
nuose. Balsës, paraðytos po natomis, giesmininkams
nurodo tikslià skiemenø vietà jubiliacinio pobûdþio
melodijose. Adeodatas Tauragis
Afanåsjevas Nikolajus [Íèêîëàé ßêîâëåâè÷ Àôà-
íàñüåâ; 1821.I.12 Tobolske –1898.VI.3 Sankt Peter-
burge], rusø smuik., komp., pianistas. 1838–41 DT,
1851–58 Sankt Peterburgo it. operos smuikininkas. Nuo
1857 koncertavo V. Europoje. Sukûrë 4 operas, 9 kon-
certus sm., koncertà vè. ir ork., 12 styg. kvartetø („Vol-
ga“, 1860), 4 kvintetus, pjesiø sm., chorø, romansø.
Kazys Jasinskas
Afanåsjevas Valerijus [Âàëåðèé Ïàâëîâè÷ Àôàíàñüåâ;
g. 1947 Maskvoje], rusø pianistas, raðytojas. Studijavo
Maskvos kons-joje pas J. Zakà ir E. Gilelsà (f-no kl.).
Tobulinosi aspirantûroje pas Gilelsà. J. S. Bacho kon-
kurso Leipcige (1968), Belgijos karalienës Elþbietos
konkurso Briuselyje (1972) laureatas. 1974 pasipraðë
politinio prieglobsèio Belgijoje. Dëstë Briuselio kons-
joje. Paraðë 6 romanus anglø ir prancûzø kalbomis. Ðiuo
metu gyvena Prancûzijoje. Kuria prozos ir poezijos kû-
rinius. Koncertuoja. Repertuare J. S. Bacho, L. van
Beethoveno, W. A. Mozarto, J. Brahmso, Fr. Schu-
berto, Fr. Chopino, S. Rachmaninovo, P. Èaikovskio,
S. Prokofjevo, A. Schönbergo, J. Crumbo kûriniai.
Jûratë Petrikaitë
afêktø teòrija (vok. Affektenlehre – afektø mokslas <
lot. affectus – susijaudinimas), XVIII a. estetikos teorija,
teigianti, jog muz. vaizdavimo objektas yra tik konkre-
tûs þmogaus jausmai ir aistros. ∆ pradmenø bûta jau
antikos (Aristotelio, Platono) ir vid. amþiø (ðv. Augus-
tino) estetikos veikaluose. Didelës reikðmës ∆ susidary-
mui turëjo R. Descartes’o veikalas „Traité des passions
de l’¢me“ („Traktatas apie sielos aistras“, 1649). Muzi-
ka galimus iðreikðti afektus (dvasios bûsenas) apraðë ir
suklasifikavo A. Kircheris veikale „Musurgia universa-
lis“ (1650). Svarbiausius ∆ teiginius suformulavo vok.
muz. teoretikas J. Matthesonas. Jis teigë, kad, atliekant
muz. instrumentais atitinkamus intervalus bei akordus,
galima vaizduoti meilæ, neapykantà, ilgesá, kitus jausmus
bei sielos bûsenas. XVI–XVIII a. buvo konkretizuotos
melodinës, ritminës, harmoninës iðraiðkos priemonës
(vad. figûros), kuriomis gali bûti perteiktas vienas ar
kitas jausmas. G. Zarlino iðtyrë emocines dermiø ypa-
tybes, A. Werckmeisteris nustatë tonacijø, tempo,
disonansø ir konsonansø, tembrø sàsajas su afektais.
Daugelis ∆ ðalininkø teigë, jog muz. kûrinyje galima
atskleisti tik vienà kurá nors jausmà su visais jo niuan-
sais. ∆ rëmë þymûs XVI–XVIII a. muzikologai ir fi-
losofai: C. Ph. E. Bachas, D. Diderot, K. Helvetius,
G. E. Lessingas, G. Ph. Telemannas, J. Walteris,
J. J. Rousseau. ∆ turëjo nemaþa reikðmës muz. raidai,
taèiau mëginimas taikyti intervalus, tonacijas, ritmà,
tempà konkreèiam jausmui perteikti lëmë schematizmà,
vienpusiðkumà. Vladas Zalatorius
affabile (it., AN) – dþiugiai, meiliai.
affannato, affannoso (it., AN) – neramiai, baimingai.
affettuoso, con affetto (it., AN) – jausmingai, aistringai.
afflitto, afflizione, con afflitto (it., AN) – liûdnai, siel-
vartingai, slegianèiai.
affrettando, affrettato (it., AN) – greitinant, pagrei-
tintai.
afiðâ (pranc. affiche – skelbimas, plakatas), kultûros ar
sporto renginio (spektaklio, koncerto, parodos, paskai-
tos, varþybø) reklam. skelbimas. Danutë Kalavinskaitë
afònija (gr. aphônia), dalinis arba visiðkas balso netekimas.
Atsiranda dël gerklø ligø (fonastenijos), balso stygø
pervargimo, kartais dël nervø sistemos paþeidimo. Ne-
sunkiai susirgus ∆, gydant pasveikstama (↑ foniatrija).
Åfrikos mùzika. Paprastai ∆ vadinama á p. nuo Sacha-
ros gyvenanèiø tautø muz. kultûra, kuriai bûdinga pa-
naði melodika, instrumentai, dermës, ritmika, atlikimo
maniera. ∆ skirstoma á autochtoninæ arba Afrikos neg-
rø (buðmënø, hotentotø, pigmëjø ir kt.) ir arabizuotà,
turinèià ð. rytø (etiopø, koptø, egiptieèiø) tautø muz.
kultûros elementø. Didþiàja dalimi tai neraðytinë, ið kar-
tos á kartà perduodama genties muzika, ilgainiui ágy-
janti vis naujø bruoþø. ∆ glaudþiai susijusi su genties
paproèiais, tikëjimu, magija; jà visuomet atlieka grupë
atlikëjø archajiðkais genties instrumentais.
Beveik visa ∆ pagrásta kalbos intonacijomis (dauguma
afrikieèiø kalbø pasiþymi pastoviais garsø santykiais, turi
3–5 ir net 7 tonus), kurios apsprendþia ir muz. formà.
Nemaþa reikðmës melodijø susidarymui turi ir tai, jog
dauguma afrikieèiø idiomø yra áprasmintos garsais. Bû-
dinga vad. bûgnø kalba, kai informacija perteikiama
transformavus kalbos melodijà ir pritaikius jà bûgnui.
Verbalizuoti siekiama ir grojant ksilofonais, lamelofo-
nais. Pirmykðèiai elementai ryðkûs melodijos struktû-
roje (daugybë pakartojimø). Melodijos monotoniðku-

mà ið dalies kompensuoja labai ávairi ritmika. Melodi-
koje vyrauja krintanèios intonacijos (1 pav.). Melodijø
frazës trumpos, lapidariðkos, siauro diapazono; bûdinga
trumpi glissando, specif. balso tembras, falcetas, ðûks-
niai, improvizacija. Melodijos daþniausiai sudarytos ið
keliø pastoviøjø ir keliø pagalb. garsø, kurie nuo pa-
stoviøjø tenutolæ ketvirtatoniu arba dar maþesniais in-
tervalais. Paprasèiausia afrikieèiø dainos forma – dvi
frazës, kurias pakaitomis dainuoja solistas ir choras, 2
solistai arba dvi chorø grupës. Solistas varijuoja melo-
dijà, tekstà, o choro partija nekinta. Taip dainuojamos
medþioklës, karo, humorist. dainos, raudamos raudos,
giedamos apeigø giesmës (2 pav.).
Saviti ir ávairûs, turintys daugybæ atmainø afrikieèiø l.
instrumentai; jø garsø stiprumo ir skambesio tembro
diapazonas platesnis negu europietiðkøjø. Ypaè po-
puliarûs ksilofonai su kalebasom, atliekanèiom rezo-
natoriø f-jà (marimba, balafonas), ir lamelofonai (san-
sa, mbira); vartojamos ávairios terkðlës, barðkuèiai,
mediniai ir metal. varpeliai (agogo), kiti ritm. ir sono-
rist. instrumentai. Paplitusios áv. fleitos atmainos (at-
viroji, skersinë, Pano, iðilginë, nosinë), iðilg. trimitai,
klarnetai, obojai. Gausiai vartojami chordofonai – nuo
paèiø archajiðkiausiø iki ðiuolaikiniø: muz. lankai, liut-
nios (pluriarc), citros (mvet), arfos.
Vokal. ir instr. ∆ gausu dermiø; vyraujanèios dermës –
pentatonika, heksatonika, heptatonika. Kai kuriose
gentyse esama daugiabalsiðkumo uþuomazgø (burdo-
nas, ostinato, organumas). Vokal. muzikoje harmon.
sàskambiai remiasi lygiagreèiàja balsø slinktimi tam
tikrais intervalais: pentatonikoje – tercijom, kvartom,
kvintom, heptatonikoje – tercijø grandimis. Kai ku-
riose V. Afrikos srityse aptinkama chromat. harmoni-
ja, kurios tonalumo principai dar neiðtirti. Instr. muzi-
koje harmon. sàskambiai iðgaunami obertonais (muz.
lankai, trimitai, vienastygiai instrumentai) arba dia-
toniniais, arba kitokiais suderintø instrumentø (ksi-
lofonø, arfø, fleitø, lamelofonø) garsaeiliais.
Savita instr. muzikos komponavimo technika vartoja-
ma Centr. ir R. Afrikoje: 2 ar daugiau muzikantø grie-
þia vienodais arba skirtingais instrumentais koká nors
nesudëtingà, kiek galint vienodesniø ritm. struktûrø
garsaeilá ir nuolat já kartoja. Taip grieþiant iðryðkëja
skirtingas faktûros balsø tempas, garsø sankirtose su-
siklosto áv. sàskambiai.
Sudëtinga ∆ ritmika daþnai vadinama linijine, temi-
ne. Jà sudaro ávairios pastovios ritm. verèiø struktû-
afroamerikiìtiðkoji mùzika, Amerikos negrø muzi-
Afrikos muzika. 1 pav. Eviø genties karo daina
2 pav. Vestuviø daina (Tanzanija)
afroamerikietiðkoji
23
ros, vad. skaitmeninës formulës. Populiariausios ið jø
remiasi skaièiais 6, 9, 12, 18, 24, 48 ir atliekamos plo-
jant ritmà delnais arba grojant instrumentais, pvz., me-
tal. varpeliais, terkðlëmis. Ypaè populiarus ritm. instru-
mentas bûgnas; kiekvieno didesnio ansamblio vadovas
yra bûgnininkas, kuris savo grojimu organizuoja muzi-
kantus, dainininkus, ðokëjus. Vyrauja poliritmija ir po-
limetrija (ypaè ansambliuose; 3 pav.).
3 pav.
Afrikieèiø ðokiai glaudþiai susijæ su muzika. Skirtin-
gai nuo europiet. ðokiø sampratos, kai ðokëjo kûnas
suvokiamas kaip nedaloma vienovë, kurios pagrindas
yra stuburas, èia gali bûti keli judesiø perdavimo cent-
rai (ðokëjo kûno policentriðkumas). Paplitæs ir toks
ðokio bûdas, kai pakaitom pabrëþiamas pagr. ir ðalu-
tiniai centrai arba keli lygiaverèiai centrai, kai visai
suardoma kûno vienovë ir pasiekiama ðokio ekstazë.
Greta daugybës individualaus ir pereinamojo stiliaus
ðokiø galima iðskirti 6 afrikieèiø ðokio stiliaus sritis,
kurioms bûdingi saviti bruoþai: Sachara (ðokiai su
aukðtais ðuoliais), V. Afrikos pajûrio rj. (pagr. centrai:
rankos ir kojos, ðalut. centrai: peèiai ir galva; sudëtin-
ga gestø kalba, ryðkus grimas), Sudanas (tie patys ju-
desiø centrai kaip ir V. Afrikos pajûrio rajonuose,
vyrauja grup. ðokis, pagr. laikysenos bruoþas – dubens
pabrëþimas linguojant), Centr. Afrika (ðokiai pasipur-
tant), R. Afrika („peèiø ðokiai“), P. Afrika (ðokiai tryp-
èiojant, policentriðkumas su akrobat. elementais).
Dabartinë afrikieèiø prof. muzika daþnai grindþiama
europiet. muzikos normomis (funkc. harmonija, in-
strumentai, instrumentacija). Daugelyje Afrikos vals-
tybiø veikia nacionalinio baleto trupës; jos stato nac.
ðokius ir baletus.
L: Nketia K. J. African Musik in Ghana. Acera, 1962; Bebey F. Musique
de l’Afrique. P., 1969; Laade W. Gegenwartsfragen der Musik in Afrika
und Asien, 1971; Kubik G. Musikgeschichte in Bildern; Ostafrika. Lpz.,
1982; Berger R. African Dance. Afrikan Tanz in Vergangenheit und Zu-
kunft, 1984; Simon A. Musik in Afrika, 1984; Wegner U. Saiteninstru-
mente, 1984; Pilipczuk A. Elfenbeinhörner im sakralen Königtum
Schwarzafrikas, 1985. Jonas Klimas, Rita Vinslovaitë
ka, jungianti Europos ir Afrikos muz. tradicijas. ∆ ne-
turi vedamojo tono, jai bûdinga 2 daliø metrai, ne-
afrokubietiðkasis
24
kvadratinë periodø struktûra, responsorinis atlikimas,
trumpi melod. motyvai, improvizacija, aðtri sinkopuota
ritmika, lineariðkumas, sudëtinga poliritmika. Vyrauja
muðamieji ir vad. triukðmo instrumentai. ∆ þanrai:
work songs (angl. darbo dainos), holler (ðûksniai), ba-
ladë, cry (angl. verksmas), shout (angl. ðauksmas),
moan (angl. skundas, dejonë), ↑ spirièiuelis, jubilees
(jubiliacija).
∆ pradëjo klostytis XVII a. pr., kai Amerikà kolonizavæ
europieèiai atsiveþë vergø negrø ið Afrikos. Taip Ame-
rikoje vyravusi Europos muz. tradicija pasipildë specif.
afrikietiðkais elementais. Europietiðkosios muzikos
funkcinë harmonija, diatonika, monometrija, uþdara
forma ir melodinë, motyvinë plëtra susidûrë su afrikie-
tiðkosios muzikos nediatoninëmis dermëmis, sudëtin-
ga polimetrija ir poliritmija, gausia akcentø ritmine sis-
tema, atvira forma, ostinatiðkumu, responsoriðkumu,
specif. intonacijomis, artikuliacija bei improvizacija. ∆
stilist. bruoþai galutinai susiklostë XIX amþiuje. Afri-
kietiðkoji atlikimo maniera veikë ir kai kuriuos europie-
Aleksandras Agamírzovas tiðkuosius muz. þanrus (pvz., balades). ∆ formas ryðkiai
atspindëjo ↑ menestreliø vaidinimai. ∆ padëjo atsirasti
dþiazui ir kai kuriems ikidþiaziniams þanrams: bliuzui,
barrelhouse stiliui, afroamerikietiðkajai rel. muzikai, reg-
taimams, áv. ðokiø muzikai. Susidûrus ∆ ir ispanø mu-
zikai, atsirado kreolø dþiazas. Dël nuolatinio ∆ poveikio
atsiranda naujø dþiazo stiliø. Taip iðsirutuliojo ↑ ritmen-
bliuzas (XX a. 5 d-metis), ↑ soul, ↑ funky (7–8 d-metis),
rap (8–9 d-metis). Jûratë Kuèinskaitë
afrokubiìtiðkasis dþiåzas, afro-cuban jazz, cuban jazz, Aglínskas Petras [g. 1958.X.20 Èikagoje], liet. komp.,
cuban bop, cu-bop, viena moderniojo dþiazo krypèiø.
Petras Aglinskas Susiklostë XX a. 5 d-meèio pab. kaip moderniojo dþia-
zo ir afrokubietiðkosios (Lot. Amerikos) muzikos de-
rinys. ∆ pradininkas – D. Gillespie’s, 1947 á savo big-
bendà pakvietæs Kubos perkusininkà Ch. Pozo, sukûrë
þymiausius ∆ kûrinius: Cubano be, Cubano bop, Man-
teka, Algo bueno ir kt. Afrokubietiðkojo dþiazo ιritmi-
kà ir instrumentarijø labiausiai paveikë Lot. Ameri-
kos muzika. 6 d-metyje ið ∆ atsirado bosanova, salsa.
∆ pasireiðkia progresyviajame dþiaze (S. Kentonas),
West Coast dþiaze (G. Shearingas), veikia ir kt. ðiuolaik.
dþiazo stilius (pvz., fusion). Jûratë Kuèinskaitë
Afro-rock ↑ rokas.
Agamírzovas Aleksandras [g. 1957.VIII.4 Baku (Azer-
baidþanas)], dainininkas (tenoras). Armënas. 1980
baigë Krasnodaro kultûros in-tà (N. Kirièenkos kl.),
1985 – Niþnij Novgorodo Glinkos kons-jà (J. Kres-
tinskio kl.). 1986–96 Kauno muz. teatro, 1992–95 Lie-
tuvos OBT solistas. Vaidmenys: Biondelas (V. Ðebali-
no „Uþsispyrëlës sutramdymas“), Nandas (P. Albert’o
„Slënis“), Pinkertonas, Sinodalas, Paris, Alfredo, Her-
cogas, Faustas, Edgardo, Nemorino, Almaviva ir kt.
Koncertuose dainavo C. Orffo Carmina Burana, „Af-
roditës triumfà“, L. van Beethoveno IX simf-jà,
G. Verdi Requiem. Koncertavo Europoje ir Ameriko-
je. Pav. Vytautas Èepliauskas
Agazzari Agostino [Agostinas Agadzåris; 1578.XII.2
Sienoje – 1640.IV.10 ten pat], it. komp., muzikolo-
gas. Dirbo kapelmeisteriu Romoje, Sienoje. Sukûrë
pastoral. dramà „Eumelijus“ (1606; viena pirmøjø
operø), madrigalø, miðiø, motetø (13 sàs., 1–8 bal-
sams), psalmiø, kitø baþn. muzikos kûriniø. Paraðë
traktatà apie baþn. muzikà (1638). Adeodatas Tauragis
agevole, agevolmente (it., AN) – lengvai, laisvai.
Agghãzy Kãroly [Karojis Åghazis; 1855.X.30 Peðte –
1918.X.8 Budapeðte], vengrø komp., pianistas, peda-
gogas. 1875–78 studijavo Budapeðto MuA (pas F. Lisz-
tà, R. Volkmannà, K. Ãbrãnyi). 1883–89 dëstë Berly-
no Sterno kons-joje, nuo 1889 Budapeðto kons-jos
profesorius (B. Bartóko mokytojas). Sukûrë simf. po-
emà, styg. kvartetà, operà Maritta, dainø. Ryðku vok.
romantikø, F. Liszto, P. Èaikovskio kûrybos átaka.
Jûratë Gudaitë
aggiustamente, aggiustatamente (it., AN) – tiksliai,
nenukrypstant nuo tempo.
aggradevole (it., AN) – maloniai.
agiato, agiatamente, con agiatezza (it., AN) – ramiai,
lëtai ir tiksliai, pasitikint.
agile, con agilita (it., AN) – vikriai, mitriai, lengvai.
d’ Agincour (Agincourt, Dagincour) Franšois [Fran-
sua d’Aþenk¾ras; 1684 Ruane – 1758.IV.30 ten pat],
pranc. vargonininkas ir komp. Mokësi Ruane ir Pary-
þiuje. Vargonininkavo Paryþiuje (1701), Ruane (nuo
1706 katedroje). Sukûrë pjesiø klavesinui (iðl. 1733
Ruane; jose ryðku Fr. Couperino átaka), vargonams.
agitato, agitatamente, con agitazione (it., AN) – nera-
miai, audringai.
gitaristas. 1981 bakalauro laipsniu baigë De Paulo
un-tà Èikagoje (studijavo kompozicijà pas R. Wil-
ding-White’à ir klasikinæ gitarà pas R. Pickà), 1984
magistro laipsniu baigë Ð. Vakarø un-tà Evanstaune
(mokësi kompozicijos pas A. Stoutà). 1984–88 mo-
derniosios muz. ansamblio „The Loop Group“, 1987–
91 ansamblio „Capture“ gitaristas (su ðiuo ansambliu
1989 Èikagoje pastatë savo roko operà „Tele-Kino“).
Nuo 1986 groja klasik. gitara duete „Entr’ Acte“ su
fleita, 1988–92 poezijos ir muz. ansamblio „Street
Sounds“ komp. ir gitaristas. Nuo 1988 dësto Loyo-
la’os un-to Mandeleino koledþo muz. f-te Èikagoje;
prof. (1997). Svarbesnieji kûriniai: opera Steel Grin
(„Plieninis ðypsnys“, 1991), simf-ja „Karnyzas Pane-
ling“ (1983; Ð. Vakarø un-to premija), „Uþdanga“ sop-
ranui ir kamer. ansambliui (1985), Ikons puè. oktetui
(1986), Metalsonata (sonata roko trio), teatro muzika
Kiss of the Spider Woman („Vorø moters buèinys“),
Peepshow („Ðou pro plyðá“). Simf-ja ir oktetas atlikti
1989 per „Sugráþimo“ festivalá, sonata – 1994 per „Gai-
dos“ festivalá Vilniuje. 1994 gavo Èikagos menininkø
premijà. Pav. Mindaugas Urbaitis
Agnus Dei (lot. Dievo Avinëli), penktoji nekintamoji
miðiø (ordinarium missae) dalis, giedama tarp duonos
lauþymo (confractio panis) ir komunijos, iðkart po
ramybës palinkëjimo. Tai tridalës struktûros giesmë.
Triskart kartojamas kreipinys Agnus Dei, qui tollis
peccata mundi („Dievo Avinëli, kurs naikini pasaulio
nuodëmes“), du kartus palydimas aklamacijos mise-
rere nobis („pasigailëk mûsø“), o treèià kartà – dona
nobis pacem („duok mums taikà“). Requiem vietoj ðiø

aklamacijø dukart giedama dona eis requiem („suteik
jiems ramybæ“) ir uþbaigiama dona eis requiem sempi-
ternam („suteik jiems amþinà ramybæ“).
Dievo Avinëlio ávaizdis kildinamas ið Senojo Testa-
mento. Kaip Kristaus simbolis átvirtintas Naujajame
Testamente. Á Romos katalikø liturgijà ∆ ávedë popie-
þius Sergijus I (687–701) VII a. pab. kaip duonos lau-
þymà palydinèià giesmæ. Vëliau ∆ liturg. funkcija ir
struktûra pakito. X–XII a. susiklostë iki ðiol vartoja-
mas ∆ modelis. Daugiausia choraliniø ∆ melodijø bu-
vo sukurta X–XVI amþiuje. Vid. amþiø rankraðèiuo-
se daþniausiai pasitaiko ABA, neretai AAA ar AA1A
formos giesmës. Panaðios nuostatos laikësi ir renesan-
so polifon. miðiø kûrëjai. Baroko pab. ir klasicizmo
epochoje susiklostë 2 daliø ∆ su neproporcingai ið-
plëtota paskutine aklamacija dona nobis pacem. Pvz.,
J. S. Bacho Miðiø h-moll visas ∆ paraðytas kaip alto
solo, taèiau uþbaigiamas iðplëtota keturbalse fuga su
þodþiais dona nobis pacem. Pavyzdþiø, kai baigiamoji
aklamacija tampa atskira iðplëtota final. dalimi, daþ-
nai ilgesne uþ visà ∆, ypaè gausu klasicizmo epochos
komp. kûryboje (J. Haydno kûriniai, L. van Beetho-
veno Missa solemnis). Tokios praktikos buvo atsisaky-
ta XIX a. II pusëje. Jonas Vilimas
agògika (gr. agôgç – nuvedimas), muz. interpretacijos Agrênevas-Slaviãnskis Dmitrijus [Äìèòðèé Àëåê-
ypatybë – nedidelis nukrypimas (pagreitinimas, sulëti-
nimas) nuo autoriaus nurodyto tempo ir metro, atski-
rø ritminiø verèiø laisvas pailginimas ar sutrumpinimas
atlikimo metu. Ypaè bûdinga romantiniam atlikimo
stiliui. ∆ akcentas – þenklas ∧ arba virð natos – reið-
kia, jog tà natà galima ðiek tiek uþtæsti. Natose ∆ gali
bûti ir nenurodoma. ∆ sàvokà vienas pirmøjø pavarto-
jo vok. muzikologas H. Riemannas. Bronius Ambraziejus
agònas (gr. agôn – kova), apeigø ir þaidyniø dalis sen.
Graikijoje. Greta kitø rungèiø (bëgikø, metikø, kovos
veþimø lenktynininkø, dramaturgø) buvo rengiamos
ir muzikantø varþybos. Rungtyniaudavo dainininkai
(pritariant kitarai arba aului), kitaroidai, auletai.
Jonas Bruveris
Agosti Guido [Gvidas Agòstis; 1901.VIII.11 Forlyje
(Italija) – 1989.VI.2 Milane (Italija)], it. pianistas, pe-
dagogas, kompozitorius. Studijavo Bolonijos muz.
licëjuje pas G. Benvenuti, F. Busoni ir B. Mugellini.
1921 pradëjo koncertuoti. Nuo 1944 Romos Ðv. Cecili-
jos akademijos prof., nuo 1976 jos viceprezidentas.
1934–40 dëstë Venecijos, 1941–45 – Romos kons-jose.
Þymus kamer. muzikos interpretuotojas. 1967 su flei-
tininku S. Gazzelloni ir violonèelininku E. Mainardi
subûrë trio. Daugelio tarpt. pianistø konkursø þiuri
narys ir meistriðkumo kursø vadovas. Sukûrë fp. ir vo-
kal. muzikos kûriniø. Þivilë Ramoðkaitë
Agostini Lodovico [Lodovikas Agostínis; 1534 Fera-
roje – 1590.IX.20 ten pat], it. komp., dirigentas. Dva-
sininkas. Nuo 1578 dirbo Feraros hercogo rûmuose,
ten bendravo su T. Tasso, G. B. Guarini ir kt. áþymiais
poetais. Sukûrë madrigalø, kanonø, kanconø, Enigmi
musicali („Muz. másliø“) ir kitø vokal. kûriniø.
Adeodatas Tauragis
Agostini Paolo [Paolas Agostínis; g. apie 1583 Valera-
ne, m. 1629.X.3 Romoje], it. kompozitorius. G. M. Na-
nino mokinys. Romos baþnyèiø (nuo 1627 – Ðv. Petro
Agricola
25
bazilikos) kapelmeisteris, vargonininkas. Kûrë baþn.
muzikà – miðias (1627 iðsp. 5 jø rinkiniai), psalmes,
motetus, Magnificat, antifonas. Kûriniai daugiachor.
stiliaus, meistriðkos polifonijos. Adeodatas Tauragis
Agostini (Augustini) Pietro Simone [Pjetras Simonë
Agostínis; g. apie 1635 Forlyje, m. 1680.X.1 Parmoje;
nuþudytas], it. kompozitorius. Muzikos mokësi Fe-
raroje, dirbo Genujoje, Milane, Romoje, Parmoje.
Pagarsëjo Milane, Venecijoje ir Bolonijoje past. ope-
romis (ið viso 8), tarp jø – Gl’inganni innocenti ovvero
l’Adalinda („Nekaltos apgaulës, arba Adalinda“,
1673), Il ratto delle Sabine („Sabinieèiø pagrobimas“,
1680) ir pasauliet. kantatomis (~30); dar sukûrë 2 ora-
torijas, motetø. Adeodatas Tauragis
Agrell Johan Joachim [Johanas Joachimas Agrêlis;
1701.II.1 Liote (Gotlando s.) – 1765.I.19 Nurember-
ge], ðvedø komp., smuikininkas, klavesinininkas. Mu-
zikos mokësi, manoma, pas J. H. Rohanà. Nuo 1734
Kaselio rûmø smuikininkas, nuo 1746 kapelmeisteris
Nuremberge. Sukûrë simf-jø, klavyr. ir kitø koncertø
(vertingiausia ∆ kûrybos dalis), sonatø ir pjesiø klavy-
rui, kitø kamer. kûriniø. Adeodatas Tauragis
agréments (pranc.) – melizmos.
ñàíäðîâè÷ Àãðåíåâ, tikr. pavardë Agrenevas, slap. Sla-
vianskis; 1834 (1836?).XII.19 Maskvoje – 1908.VII.23
Rusëje (Bulgarija)], rusø dainininkas (tenoras), cho-
ro dirigentas. Dainuoti mokësi Maskvoje ir Sankt Pe-
terburge, tobulinosi Florencijoje, Paryþiuje. Nuo 1869
su savo ákurtu choru „Slavø kapela“ gastroliavo JAV,
Europos ðalyse, Turkijoje. 1877 ir vëliau ∆ choras kon-
certavo Vilniuje. Repertuarà sudarë paties ∆ harmo-
nizuotos rusø ir kt. slavø tautø l. dainos, baþn. muzi-
kos kûriniai. Adeodatas Tauragis
Agricola Alexander (Ackermann) [Aleksandras Agrí-
kola; tikr. pavardë Akermanas; g. apie 1446 Flandri-
joje?, m. 1506.VIII Valjadolide (Ispanija)], flamandø
ar vok. kilmës kompozitorius. Priklausë Burgundijos
polifon. m-lai. Mokësi Nyderlanduose. Tarnavo Pran-
cûzijos karaliui Karoliui VII, Milano ir Mantujos didi-
kø rûmuose, Kambrë katedroje, Burgundijos karaliaus
Pilypo Graþiojo rûmuose Briuselyje (nuo 1500). Sukû-
rë 8 miðias, ~30 motetø, >90 ðansonø, karnavaliniø
dainø (it., pranc. ir flamandø k.), ~20 instr. kûriniø.
Kûriniai Nyderlandø m-los stiliaus; juose gausu poli-
fonijos, ornamentikos, ritmo ávairovës. ∆ kûrybos rin-
kinys („Opera omnia“, 5 t.) iðsp. 1961–70 Dalase (JAV).
Adeodatas Tauragis
Agricola Johann Friedrich [Johanas Frydrichas Agríko-
la; 1720.I.4 Dobièene (Tiûringija) – 1774.XII.2 Berly-
ne], vok. komp., vargonininkas, dainininkas. Muzikos ∆
mokë J. S. Bachas ir J. Quantzas. Nuo 1751 Frydricho
Didþiojo rûmø komp., nuo 1759 rûmø operos vadovas.
Sukûrë 11 operø, 12 oratorijø ir kantatø, pjesiø klavy-
rui, dainø, baþn. muzikos. Iðvertë ir papildë P. Fr. Tosi
traktatà apie dainavimà („Anleitung zur Singkunst“,
1757), papildë ir iðleido J. Adlungo traktatà „Musica me-
chanica organoedi“ (1768), F. A. Olibri slapyvardþiu pa-
raðë pamfletà apie muz. teoretikà Fr. W. Marpurgà. Pa-
raðë komp. C. H. Grauno biogr. apybraiþà, J. S. Bacho
nekrologà (su C. Ph. E. Bachu, 1754). Adeodatas Tauragis
Agricola
26
Agricola Martin (Sore, Sohr) [Martinas Agríkola; tikr. „Aguonºlë“, liet. liaudies ratelis. Muz. metras 2/4, tem-
pavardë Zorë; 1486.I.6 Ðvybuse (Silezija, dab. Len- pas vidutinis. Ratuodami þaidëjai judesiais vaizduoja,
kija) – 1556.VI.10 Magdeburge], vok. muzikologas, kaip aguonas sëja, kaip jos dygsta, auga, þydi, noksta.
kompozitorius. Valstieèio sûnus. Savamokslis. Nuo Yra iðlikæ keletas teksto ir muzikos variantø. ∆ nuo seno
1510 dirbo Magdeburge (nuo 1524 – protestantø populiari visoje Lietuvoje. XIX a. vid. jos tekstà uþraðë
m-los kantorius). Paraðë keletà muz. traktatø, tarp jø A. P. Kaðarauskas ir A. Juðka; nuo XIX a. pab. paplito
„Musica instrumentalis deudsch...“ (iðl. 1529 Viten- M. K. Èiurlionio ir S. Ðimkaus harmonizuota ∆. XX a.
berge, n. red. 1545, r1896 Leipcige), kt. muzikolog. pr. ∆ buvo ratuojama salëse per liet. vakarus. 1905.I.3
veikalø, kuriuose yra vertingø þiniø ið to meto muz. Kretingos apylinkëse pirmà kartà atlikta scenoje. Nuo
praktikos, muz. instrumentø apraðymø. Sukûrë baþn. 1947 J. Lingio (choreografija) ir J. Ðvedo (muzika) per-
muzikos. Adeodatas Tauragis kurtà ∆ ðoka „Lietuva“ ir kiti ansambliai. Pav.
L: Lingys J. Sceninis lietuviø liaudies ðokis. V., 1975. – D. 1.
Aguado y García Dionisio [Dionisijus Agvådas i Gar-
Kazys Poðkaitis
síja; 1784.IV.8 Madride – 1849.XII.20 ten pat], isp. gita-
ristas, kompozitorius. 1825–38 gyveno Paryþiuje, vëliau
Ahle Johann Georg [Johanas Georgas Ålë; krikðtytas
1651.VI.12 Miûlhauzene (Tiûringija), m. 1706.XII.2
Madride. Paraðë skambinimo gitara vadovëlá „Méto-
ten pat], vok. komp., vargonininkas, poetas.
do de guitarra“ („Gitaros metodika“, 1825), sukûrë
J. R. Ahle’s sûnus ir mokinys. Vargonininkavo Miûl-
gitaros muzikos, iðleido rinkiniø. Adeodatas Tauragis
hauzene (uþëmë mirusio tëvo vietà; po ∆ mirties tas
Aguilera de Heredia Sebastiãn [Sebastjanas Agilêra postas atiteko J. S. Bachui). Sukûrë baþn. ir pasau-
de Herêdija; g. apie 1565 Heskoje, m. 1627.XII.16 Sa- liet. muzikos – giesmiø, dainø, ðokiø. ∆ „Muzik. pa-
ragosoje], isp. komp., vargonininkas. Nuo 1565 Hues- ðnekesiuose“ („Musikalische Gespräche“, 1695–1701,
kos (Aragone), nuo 1603 Saragosos katedrø vargoni- 4 d.) yra vertingø þiniø apie muz. retorikà ir teorijà.
ninkas. Sukûrë 36 Magnificat 4–8 balsams (rink. Adeodatas Tauragis
„Canticum Beatissimae Virginis...“, 1618), pagrástus Ahle Johann Rudolf [Johanas Rudolfas Ålë; 1625.XII.24
baþn. dermëmis, versetø ir tientø vargonams (pastaruo- Miûlhauzene (Tiûringija) – 1673.VII.6 ten pat], vok.
siuose gausu disonansø). Adeodatas Tauragis komp., vargonininkas. Nuo 1646 kantorius Erfurte, nuo
Aguirre Juliãn [Chulianas Agýrë; 1868.I.28 Buenos Ai- 1654 iki mirties vargonininkas Ðv. Blaþiejaus baþnyèio-
rëse – 1924.VIII.13 ten pat], Argentinos komp., pia- je Miûlhauzene; 1661 iðrinktas miesto burmistru. Su-
nistas. Baigë Madrido kons-jà. Nuo 1887 koncertavo kûrë ~100 kûriniø (atliekami iki ðiol), daugiausia baþn.
koncertø ir arijø, tarp jø – rink. „Neu- gepflanzter
tëvynëje, dëstë Buenos Airiø kons-joje, tyrë l. muzi-
Thüringischer Lustgarten“ („Naujasis Tiûringijos par-
kà. Ásteigë 2 muz. m-las. Sukûrë simf. poemà De mi
kas“, 1657–65), „Neue geistliche Arien“ („Naujosios
pa²s (1910), keletà kamer. ansambliø („Argentinietið-
giesmës“, 1660–69) ir kt. Paraðë muz. traktatø.
kàjà rapsodijà“ smuikui ir f-nui), chorø ir dainø. Pa-
Adeodatas Tauragis
garsëjo pjesëmis f-nui (populiariausios Gato, Huella,
Ahlgrimm Isolde [Izoldë Ãlgrim; g. 1914.VII.31 Vie-
Zamba, Aires criollos bei 4 taut. melodijø – Aires nacio-
noje], Austrijos pianistë, klavesinininkë. Studijavo
nales argentinas – sàsiuviniai). Keletà ∆ kûriniø aranþa-
Vienos muz. ir vaizduojamojo meno akademijoje.
vo J. J. Castro, E. Ansermet, J. Heifetzas.
Nuo 1937 koncertavo kaip klavesinininkë, áraðë
L: Garc²a Mu¹oz C. Juliãn Aguirre. B. A., 1970. Adeodatas Tauragis
plokðteliø. 1945–49 dëstë Vienos akademijoje, 1958–
Agujari Lucrezia [Lukrecija Agujåri; g. apie 1743 Fe- 62 Zalcburgo Mozarteume, nuo 1962 Vienos muz. ir
raroje, m. 1783.V.18 Parmoje], it. dainininkë (koloratûr. vaizduojamojo meno akademijos profesorë. Paraðë
sopranas). Þinoma kaip La Bastardella, La Bastardina. straipsniø apie baroko epochos muzikos atlikimà. Á
Dainavimo mokësi pas Feraros katedros kapelmeisterá 40 plokðteliø áraðë visus J. S. Bacho klavyr. kûrinius.
B. Petrucci, vëliau pas abatà Lambertini. 1764 debiutavo 1944 R. Straussas dedikavo jai siuità klavesinui.
Florencijos operoje, 15 metø dainavo didþiausiuose Ita- Þivilë Ramoðkaitë
lijos (Padujos, Veronos, Genujos, Parmos, Lukos) ir Ahnsjö Claes [Klasas Åhnðas; g. 1942.VIII.1 Stokholme],
Londono (1775) operos teatruose. 1774 lankësi Pa- ðvedø dainininkas (tenoras). Mokësi Stokholmo ope-
ryþiuje. Buvo kompozitoriø G. Paisiello, W. A. Mozar- ros m-loje pas E. Saedénà, M. Lorenzà ir A. Schi¸tzà.
to, Chr. W. Glucko, G. Colla’os operø pagr. vaidmenø 1969 debiutavo karal. operoje Stokholme (Tamino).
atlikëja. 1780 iðtekëjo uþ kapelmeisterio G. Colla’os. ∆ Nuo 1973 dainavo Bavarijos operos teatre Miunche-
balsas buvo plataus diapazono (3 oktavos). Pasak ne. Koncertavo Japonijoje, Italijoje, Ispanijoje, JAV. At-
W. A. Mozarto, girdëjusio 1770 Parmoje, ∆ padainavo lieka lyrinio tenoro partijas. Þymus W. A. Mozarto ir
IV oktavos C. Jûratë Gudaitë G. Rossini operø atlikëjas. Judita Þukienë

„Aguonëlë“

Aho Kalevi [Kalevis Åhas; g. 1949.III.9 Forsoje], suo-
miø komp. Studijavo Sibelius’o MuA Helsinkyje ir pas
B. Blacherá Berlyne (1971–72). 1973 laimëjo Leonie
Sonning prizà. Sukûrë operà Insect Life („Vabzdþiø
gyvenimas“, 1985–87), 7 simf-jas (1969–88), 3 styg.
kvartetus (1967, 1970, 1971), sonatà smuikui (1973).
Violeta Tumasonienë
„Ahrend und Brunzema“, vok. vargonø firma, gy-
vavusi 1954–72. ∆ Lëryje (Vokietija) ásteigë J. Ah-
rendas ir G. Brunzema. ∆ pastatë ir restauravo var-
gonø Vokietijoje, Olandijoje, Austrijoje. Jø vargonai
garsëjo subtiliu garsu ir klaviatûrø mechanikos ko-
kybe. 1962 ∆ gavo geriausio Þemut. Saksonijos meist-
ro apdovanojimà. Violeta Tumasonienë
Aiblinger Johann Kaspar [Johanas Kasparas Ãiblin-
geris; 1779.II.23 Vaserburge prie Ino (Bavarija) –
1867.V.6 Miunchene], vok. komp., dirigentas. Studi-
javo Landshuto (Bavarija) un-te filosofijà, teologijà.
Muzikos mokësi Italijoje pas S. Mayrà. 1804–11 gy-
veno Vièencoje, Milane, Venecijoje (Italija). 1819–64
(su pertrauka) dirbo Miuncheno it. OT, rûmø kapelo-
je, Visø ðventøjø baþnyèioje. Reikðmingiausia kûry-
bos dalis – baþn. muzika (>30 miðiø, ~30 psalmiø, 20
ofertorijø, 3 requiem, Marijos giesmës). Kiti kûriniai:
2 operos, 3 baletai (past. 1818–19 Milane; baletmeis-
teris S. Viganò). Vienas cecilianizmo pradininkø Vo-
kietijoje. Adeodatas Tauragis
Aichinger Gregor [Gregoras Ãichingeris; g. apie 1564
Rëgensburge, m. 1628.I.21 Augsburge], vok. kompo-
zitorius. Dvasininkas. Apie 1577 atvyko á Miunchenà,
mokësi pas O. di Lasso. Nuo 1584 (su pertrauka) iki
mirties vargonininkavo Ðv. Ulricho baþnyèioje Augs-
burge. Tarp 1584 ir 1588 lankësi Italijoje, Venecijoje
mokësi pas G. Gabrieli. Ingolðtato (Bavarija) un-te
studijavo filosofijà ir teologijà. 1600 aplankë Romà
kaip piligrimas. Sukûrë áv. þanrø baþn. muzikos kûri-
niø, iðleido ~30 jø rinkiniø, tarp jø „Sacrae cantio-
nes“ (1590–97, 3 t.), „Tricinia Marianna“ (1598), „Di-
vinae laudes“ (1602), „Flores musici“ (1626). ∆ vienas
pirmøjø Vokietijoje raðë polichor. kûrinius ir kûrinius
su skaitmen. boso pritarimu; juose ryðku G. Gabrieli
ir L. Viadana’os átaka. Rinktinius ∆ kûrinius ir studijà
apie ∆ 1909 Leipcige paskelbë T. Kroyeris.
Adeodatas Tauragis
„Aidâ“, lietuviø scenos mëgëjø d-ja, veikusi 1919–39
Klaipëdoje. Turëjo vaidintojø bûrelá ir chorà. Rengë
koncertus, vaidinimus (pastatë M. Petrausko operetæ
Consilium facultatis, Vydûno „Tëviðkæ“, „Kur prots?“,
„Lietuvos pasakëlæ“, „Sigutæ“, „Raganà“, „Þvaigþdþiø
takus“, S. Èiurlionienës „Pirðlius“), padëjo kt. d-joms
Klaipëdos kraðte organizuoti kult. renginius. Dalyva-
vo tradic. ðventëse Rambyne, Juodkrantëje, Giruliuo-
se. Vadovavo A. Brakas; dirigentai V. Bajoras, M. Ðla-
þa, M. Lacytis, J. Gaubas; garbës narys Vydûnas (nuo
1929). Danutë Petrauskaitë
ãidas (angl. echo): 1. Stiprus garso atspindys, suvo-
kiamas kaip atskiras garsas. Þmogus ∆ skiria, kai nuo
pirminio iki atsispindëjusio garso praeina >50–
100 ms (ankstesni atspindþiai tik pratæsia suvokia-
mà pirminá garsà). Pasikartojantis ∆ girdimas garsui
statmenai sklindant tarp dviejø lygiagreèiø gerai gar-
air
27
sà atspindinèiø pavirðiø arba atsispindëjus nuo kele-
to pavirðiø. Virpantis ∆ (angl. flutter echo) – pasikar-
tojantis ∆, kai laiko intervalai tarp gretimø atspin-
dþiø labai maþi (sekundës dalys). ∆ yra viena koncert.
patalpos ydø. Rytis Ambrazevièius
2. Motyvo kartojimas silpnesniu garsumu ir suðvelnin-
tu tembru – dinamikos efektas, ypaè populiarus
XVII a. muzikoje. Þymiausias ∆ imituojantis kûrinys
yra O. di Lasso „Aidas“.
3. Grojimo valtorna bûdas – su duslikliu (vad. écho).
Þymima + virð natos. Vytautas Bièiûnas
„Ãidas“: 1. Kultûros d-ja. Veikë Panevëþyje. Pirmasis
vakaras ávyko 1905.III.11 (dainavo miðrus choras).
1906.X.25 patvirtinti d-jos ástatai. 1909 d-jos vaidin-
tojai ásteigë mëgëjø bûrelá; pastatë pjesiø, opereèiø,
surengë koncertø, lit-ros ir muz. vakarø, paskaitø, eks-
kursijø. Ilgiausiai d-jai vadovavo M. Grigonis; muz. va-
dovai J. Birmantas, M. Karka, A. Marijoðius, V. Pau-
lauskas. D-jos miðriame chore (veikë iki 1915) dainavo
~40 choristø. Repertuarà sudarë daugiausia l. dainos.
Choras koncertuodavo vakarëliuose, dalyvaudavo d-jos
rengiamuose vaidinimuose. Choro vadovai: A. Kveda-
ravièius (1907–10), A. Marijoðius, V. Balèas. 1915 d-jos
veiklà sutrikdë karas. 1918 ásteigtas ∆ liaudies un-tas,
b-ka, atgaivintas choras. 1921 prie ∆ prisidëjo vaidin-
tojø trupë „Ðikðnosparnis“. 1927 ∆ prisijungë prie
„Dainos“ d-jos Panevëþio skyriaus.
2. JAV lietuviø dainø ir muz. d-ja. Ásteigta (su choru)
1912 Brukline (Niujorkas). Vienas iniciatoriø ir pirm.
V. Januðka, choro vadovas L. Ereminas. Choras kon-
certavo liet. kolonijose, pastatë opereèiø bei dramos
veikalø (M. Petrausko, S. Ðimkaus, B. Dauguvieèio).
Dalyvavo svarb. lietuviø renginiuose. 1965 dainavo
Lietuvos dainø ðventëje. Kiti choro vadovai: J. Butë-
nas, K. Kriauèiûnas, A. Stankus, M. Korykora, J. Ve-
lièka, V. Þukas, B. Ðalinaitë-Sukackienë, A. Þilinskai-
të-Anderson, J. Kazakevièius, M. Januðonytë-Stensler
(1950–83). Veikë iki 1983. Anicetas Arminas
„Aidijâ“, liet. kamerinis miðrus choras. 1989 Vilniuje
ákûrë R. Graþinis (∆ vadovas) ir V. Bieliauskas. Atlie-
ka áv. epochø muz. kûrinius. Parengë B. Kutavièiaus,
O. Balakausko, O. Narbutaitës, F. Bajoro, A. Marti-
naièio ir kt. liet. kompozitoriø kûriniø premjeras. 1992
„Middlesborougth Clevland Eisteddfod“ ir 1994
„Llangollen International Musical Eisteddfod“ cho-
rø konkursuose (abu D. Britanijoje) laimëjo I vietà.
Koncertavo D. Britanijoje, Lenkijoje, Prancûzijoje,
Suomijoje, Vokietijoje. Judita Þukienë
„Aídos“ trimítas (vok. Aida-Trompete), kitaip ↑ Egip-
to trimitas.
Ayo Felix [Feliksas Åjas; g. 1933.VII.1 Sesto], it. smui-
kininkas. Isp. kilmës. 1947 baigë Bilbao kons-jà, grieþë
orkestre. Studijavo Ðv. Cecilijos MuA (pas R. Prin-
cipe). 1952–68 kamer. orkestro „I Musici“ koncert-
meisteris. Nuo 1968 fp. kvarteto (nuo 1970 Beetho-
veno kvartetas) smuikininkas. Nuo 1972 dësto Romos
kons-joje. Violeta Tumasonienë
air (pranc. melodija): 1. XVI a. Prancûzijoje – daina
balsui su liutnios pritarimu. 2. XVII–XVIII a. pranc.
operos arba baleto scena, atliekama dainininko arba
air
28
ðokëjo. 3. Baroko laikotarpio dainingos melodijos
instr. pjesë, daþniausiai siuitos dalis. Jø sukûrë J. S. Ba-
chas (Partitos Nr. 4, 6) ir kt. kompozitoriai.
air de cour (pranc. rûmø daina), XVI–XVII a. pranc.
meilës daina. Vienbalsë arba daugiabalsë, strofinës
struktûros. Buvo dainuojama pritariant liutnia arba
klavesinu.
ayre (angl.) – senovinë anglø daina.
a¤riø ãrfa, keltø arfa (airiø-galø k. clairseach, clarsach,
angl. irish harp, vok. irische Harfe), airiø liaudies muz.
instrumentas – gnaibomasis chordofonas. Rëminë ar-
fa. Korpusas ið vieno medþio gabalo (gluosnio). Turi
iki 30 diatoniðkai suderintø stygø. Diapazonas g–a4.
G, Es arba C derinimo. Ikonograf. ðaltiniuose aptin-
kama nuo IX a., raðyt. ðaltiniuose nuo XVII a. mini-
ma kaip solo instrumentas. XVIII a. nustota vartoti.
∆ pavaizduota Airijos herbe. Muziejuose yra 14 ∆. Pav.
Romualdas Apanavièius
a¤riø mùzika. Iðlikusi airiø liaudies muzika vienbalsë.
Sen. airiø sagose minimas dainavimas keliais balsais.
Tai patvirtina ir filosofas Jonas Ðkotas Eriugena (817–
77) savo traktate „De divisione naturae“ („Apie gam-
tos iðsiskaidymà“). Ankstyvaisiais vid. amþiais svarbûs
airiø arfa (XIV a.)
muzikos centrai buvo vienuolynai; èia plito daugiabal-
sis giedojimas. Manoma, jog airiø vienuoliai vieni pir-
møjø Europoje ëmë propaguoti grigaliðkàjá choralà.
XII a. Þiraldas Kambrietis mini airiø arfininkø menà
ir jo átakà ðkotø ir valø muzikai. Jis teigia, jog anksty-
vaisiais vid. amþiais Airijoje buvo iðplëtota prof. mu-
zikos kultûra, taèiau jos raidà ilgam sustabdë anglø
ekspansija XII a.
Liaudies melodijos grindþiamos sen. heptatoninëmis
(septynialaipsnëmis) dermëmis ir pentatonika. Met-
rika susijusi su poet. formomis – rosgu (neapibrëþto
ilgio strofos), laoi (ketureilë strofa), caoine ir amhrãnu
(raudos atmainos). Gausu meilës, apeigø, vaiðiø, dar-
bo, siuþet. dainø (vad. baladþiø). Daþnai jos tridalio
metro, simetr. struktûros, iðplëtotos apimties. Pasitai-
ko 5–7 daliø metro dainø (laoi). L. muzikos ritmika
daþniausiai susijusi su asonans. eilëdaros akcentais, o
jos melod. struktûra sàlygota arfos arba dûdmaiðio
garsaeilio. Airijoje nuo seno buvo populiari ↑ airiø ar-
fa, kuria akompanuota dainoms. Mëgstamiausi airiø
l. ðokiai – þiga (jig), rilas (reel), hornpaipas (hornpipe)
kildinami ið keltø ðokiø. XVII–XVIII a. jie buvo pa-
plitæ Europoje kaip pramoginiai ðokiai. Vid. amþiais
ir vëliau garsëjo klajojantys dainiai – bardai, buvo ren-
giami tradiciniai arfininkø turnyrai.
Profesionalioji ∆ ið pradþiø buvo susijusi su religija
(giesmës, vargonø muzika) ir gyvavo vienuolynuose.
Vëliau jos plëtros centrais tapo didikø rûmai, kur
apsigyvendavo ir kurdavo daug bardø. Þymiausi XVI
ir XVII a. bardai R. D. O’Cathainas, K. O’Daly’s,
O’Reilly’s, broliai Connellanai, Scottai, Murphy’s, Ly-
onsas, Th. Batesonas. Vienas paskutiniøjø bardø –
T. O’Carolanas.
XVII a. viduryje, Cromwellui numalðinus airiø sukili-
mà, bardø menas ëmë nykti. Jie nutolo nuo iðpuose-
lëtø tradic. formø, ëmë krypti á l. poezijos ir muzikos
tradicijas. Tuo metu sustiprëjo anglø muz. kultûros
átaka. Miestuose buvo steigiamos muzikantø gildijos.
Airiø nac. specifika iðliko tik l. dainose.
XVIII a. pab. dël sustiprëjusiø ryðiø ir airiø migracijos
á Ðkotijà ir Anglijà ∆ iðryðkëjo pastarøjø tautø bala-
dþiø elementai. Naujosiose airiø baladëse nutolta nuo
asonans. eilëdaros ritm. struktûrø. 1721 anglai J. ir
W. O’Neillai iðleido T. O’Carolano dainø rink., 1726 –
„Labiausiai þinomø airiø melodijø rinkinᓠ(„Collec-
tion of the most celebrated Irish tunes“). Ðio rink. me-
lodijas dainø operose vartojo anglø kompozitoriai
C. Coffey’s ir W. Shieldas. Airiø folklorà tyræs E. Bun-
tingas (1773–1843) laikomas airiø folkloristikos pra-
dininku. Airiø dainø ir baladþiø pavartota anglø komp.
Th. Moore’o kûryboje.
XVIII–XIX a. garsëjo kompozitoriai Th. Rosein-
grave’as, M. Kelly’s, W. V. Wallace’as, Ch. Woodas,
H. H. Harty’s, A. E. T. Baxas; J. Fieldas, M. W. Balfe’as
gyveno ir kûrë daugiausia kt. ðalyse; Ch. V. Stanfordas
laikomas þymiausiu XIX a. pab.–XX a. pr. airiø kom-
pozitoriumi. Þymesni XX a. kompozitoriai: F. May’us,
B. P. Boydellas, S. O’Riada, S. Bodley’s, A. G. Fleisch-
mannas, J. Wilsonas, A. J. Potteris, G. Victory’s (var-
toja serijinæ technikà). Ið ðiuolaikiniø atlikëjø minëti-
ni: pianistai – J. O’Conoras, M. O’Rouke, fleitininkai –
J. Galway’us, E. Beckettas, P. Dunkerley, smuikinin-
kë G. O’Grady, vargonininkai – G. Gillenas, P. Swee-
ney, D. Hunteris.
Svarbiausi airiø muz. gyvenimo centrai – Dublinas,
Korkas, Belfastas. Ypaè senas muz. tradicijas turi
Dublinas. XVIII a. èia pradëjo kurtis muz. d-jos,
ákurta MuA (1757), muz. katedra Dublino un-te
(1764–74 ir nuo 1847). Veikia Airijos nac. operos tru-
pë (ást. 1963), Airijos baleto trupë (ást. 1959), chorø
s-gos, Airijos RTV ir Olsterio simf. orkestras, rengia-
mi muz. festivaliai Dubline (ðiuolaik. muzikos), Vo-
terforde (operetës), Veksforde (operos), Korke (cho-
ro muzikos).
L: Flood W. H. G. A History of Irish music. Dublin, 1905; O’Sullivan D. J.
Folk music and songs. L., 1927–39. V. 1–4; Fleischmann A. Music in Ire-
land: a symposium. Cork, 1952; O’Sullivan D. J. Songs of the Irish. L.,
1960; Hogan I. M. Anglo-Irisch music, 1780–1830. Cork, 1966; Acton Ch.
Irish music and musicians. Dublin, 1978. Rita Vinslovaitë
ais, garso la diez raidinis pavadinimas.
Aischílas, Eschilas [Aischylos; 525 pr. Kr. Eleusine
(Atika) – 456 pr. Kr. Geloje, Sicilija], sen. graikø
dramaturgas, klasik. graikø tragedijos kûrëjas. Para-
ðë ~90 tragedijø ir satyr. dramø (iðliko 7 tragedijos,
400 fragmentø). Temas kûrybai ëmë ið mitø ir gyv. me-
to ávykiø. Antikinei tragedijai suteikë klasik. formà:
ávesdamas antràjá, o vëliau ir treèiàjá aktoriø, iðplëtë
dialogus, sumaþino choro partijas. Ankstyvojo periodo
tragedijose („Persai“, 472; „Maldautojos“) vyravo cho-
ro partijos. Vid. periodo kûriniuose („Septynetas prieð
Tëbus“, 467, „Prikaltasis Prometëjas“) ávedë prologà,
sukûrë pagr. herojaus paveikslà. Vëlyvojo periodo kû-
riniui trilogijai „Orestëja“ (458), kurià sudaro tra-
gedijos „Agamemnonas“, „Choeforos“ ir „Aumeni-
dës“, bûdinga sudëtinga kompozicija, jame gausu
antraeiliø figûrø, dalyvauja 3 aktoriai. Apie tragedijø
muzikà þinoma nedaug. ∆ kûrybai bûdinga laki fanta-
zija, stiliaus iðkilmingumas, poetiðka kalba. ∆ sukurtø
herojø (ypaè Prometëjo) paveikslais savo kûryboje

naudojosi daugelis naujø laikø raðytojø (J. W. Goethe,
G. Byronas, V. Mykolaitis-Putinas, Just. Marcinke-
vièius). ∆ tragedijos inspiravo daugelá XIX ir XX a.
komp. kûriniø. Tragedijos „Orestëja“ temà panaudojo
savo operai S. Tanejevas, F. Weingartneris, D. Mil-
haud; simf. ir kamer. kûriniø Prometëjo tema sukûrë
M. Baueris, J. M. Haueris, A. Skriabinas; tragedija
„Persai“ tapo M. Emmanuelio operos „Salamina“
pagrindu.
L: Schroeder O. Aeschyli cantica. Lpz., 1916; Owen E. T. The Harmony of
Aeschylus. 1952.
aisis, garso la dubl-diez raidinis pavadinimas.
aitýsas, kazachø ↑ akynø varþybos, per kurias kiekvie-
nas dainius, gavæs temà, improvizuoja.
akadêmija (gr. Akadçmia): 1. Daugelio mokslo, meno
ástaigø, d-jø, aukðtøjø m-lø pavadinimas, pvz., Londo-
no karaliðkoji MuA, Ðv. Cecilijos ∆, ↑ Lietuvos muzikos
akademija, Zalcburgo muzikos ir scenos meno ∆. Kilæs
ið mitinio herojaus Akademo garbei pavadintos vietos
(netoli Atënø), kur ~387 m. pr. Kr. Platonas ákûrë
filosof. m-là. Su muzika susijusiø ∆ atsirado Italijoje
XV a. II pusëje. Tai buvo d-jos, kurias sudarë filoso-
fai, mokslininkai, poetai, muzikantai; XVI–XVII a. jø
buvo ~1000. Jos rengë disputus, koncertus, poetø ir
muzikø konkursus. Jø buvo keliø tipø ir pakraipø. Kai
kurios ∆ steigë muz. m-las, davë pradþià operos teat-
rams; jø nariai tyrë muz. istorijà, raðë muz. teorijos
veikalus. Muz. ∆ raidai turëjo átakos ↑ Florencijos ka-
merata (ák. 1580), ↑ Bolonijos filharmonijos akademi-
ja (ák. 1666; jos nariai buvo G. Torelli, A. Corelli,
W. A. Mozartas). ∆ buvo ir Prancûzijoje (oficialø Ka-
raliðkosios muzikos ir ðokio ∆ pavadinimà turi operos
teatras GO, ák. 1671).
2. XVIII–XIX a. muz. koncertai – kompozitoriø au-
toriniai arba muz. mëgëjø atlikëjø vakarai.
Adeodatas Tauragis
akademízmas (pranc. académisme), akademinis sti-
lius, muzikos kûryba, grindþiama gerai ásisavintomis
studijø metø komponavimo taisyklëmis, nusistojusio-
mis (daþniausiai klasicizmo ar romantizmo) stiliaus
normomis, bet stokojanti kûrybinio individualumo,
novatoriðkumo. Algirdas Ambrazas
akatístas (vid. a. gr. akathistos (hymnos) < a – ne +
kathizo – sëduosi), bizantiðkoji giesmë, ðlovinanti
Kristø ir Dievo Motinà. Tai ↑ kontakionas su 2 áþan-
giniais posmais (prooemia) ir 24 gr. abëcëlës akros-
tichà sudaranèiomis strofomis. ∆ poetiðkai perteikia-
ma Evangelijos istorija ir apdainuojamas Dievo
ásikûnijimas þmoguje. Giesmë baigiama Dievo Mo-
tinos paðlovinimu. ∆ giedamas atsistojus (ið èia ir pa-
vadinimas) Gavënios penktàjá ðeðtadiená. Manoma,
kad ∆ tekstai buvo sukurti VI ar VII a. Seniausi iðli-
kæ ∆ rankraðèiai su melodijomis yra ið XII–XIII am-
þiaus. Rusø staèiatikiø baþnyèia XII a. ∆ perëmë kaip
vienuoliðkà maldà. Nuo XVII a. ∆ giedama ir staèia-
tikiø liturgijoje. Jonas Vilimas
akce¹tas (lot. accentus – kirtis), garso arba sàskambio AKM (vok., sutr.) – Die Gesellschaft der Autoren, Kom-
pabrëþimas, iðskyrimas (sustiprinimas, pailginimas,
tembro paryðkinimas). Harmon. sàskambiai ir akor-
dai pabrëþiami harmoniniais ∆, melodijos garsai – me-
akoladë
29
lodiniais ∆, kuris nors tembras – tembriniu ∆. Þymi-
mas þenklais >, ∧, ∨ arba santrumpomis sf, sfz (sfor-
zando), fz (forzato, forzando), rfz (rinforzando), fp (forte
piano). Daugelyje muz. stiliø bei þanrø gausu ir þen-
klais nenurodytø ∆. Tokie yra, pvz., natûralieji (metri-
niai) ∆ stipriosiose taktø dalyse. Ne visada þenklais
iðskiriamos sinkopës, áv. bûdais uþtæsti tonai arba sà-
skambiai. Sigita Petrauskaitë
Akiyoshi ir Tabackino dþiazo orkestras. Bigben-
das. Repertuarà sudaro T. Akiyoshi (g. 1929) kûriniai.
Jiems bûdinga svingo ir moderniojo dþiazo sintezë (la-
bai iðradingos aranþuotës, daug dëmesio saksofonø
partijoms). Muzikantø virtuoziðkumas (kiekvienas jø
grieþia 4–5 instrumentais), spalvingos ir iðradingos
aranþuotës teikia orkestrui sodrumo, intensyvaus skam-
besio. Orkestrà ákûrë 1972 Los Andþele (JAV) Akiy-
oshi ir L. Tabackinas (g. 1940; abu buvo vadovavæ dþia-
zo orkestrams ir anksèiau), 8–9 d-metyje buvo vienas
populiariausiø pasaulyje. Graþvydas Paukðtë
Akimenkâ (Jakimenka) Fiodoras [Ô¸äîð Ñòåïàíîâè÷
Àêèìåíêî (ßêèìåíêî); 1876.II.20 Charkove –
1945.I.8 Paryþiuje], rusø komp., pianistas. Ukrainie-
èiø kilmës. 1914 baigë Sankt Peterburgo kons-jà
(N. Rimskio-Korsakovo, A. Liadovo, J. Vytuolo mo-
kinys), 1919–23 ðioje kons-joje dëstë. Nuo 1923 gyve-
no Paryþiuje. Sukûrë operà, kûriniø orkestrui, instr.
pjesiø; harmonizavo ukr. liaudies dainø. ∆ kûryboje
ryðku pranc. impresionistø átaka, polinkis á miniatiûr.
formà, saloniðkumà. Bronius Ambraziejus
akýnai, Vid. Azijos tautø (kazachø, kirgizø ir kt.) poetai
dainiai, muzikantai. Nuo seno taip buvo vadinami dva-
sininkai, mokytojai. Nuo XIX a. II pusës akynais imta
vadinti poetus improvizuotojus, atliekanèius savo kû-
rinius reèitatyvu ir akompanuojanèius sau dombra. ∆
daþnai dalyvaudavo varþybose; iðsaugojo daug tauto-
sakos. Arvydas Karaðka
akkordieren (vok., AN) – (su)derinti.
aklamåcija (lot. acclamatio, gr. euphemia – ðûksnis,
ðûkavimas), sveikinimo ðûksnis kokiam nors asme-
niui ar garbinimo objektui. Sen. Romoje ∆ buvo ðau-
kiamos teatruose, triumfo procesijose, sveikinant
svarbius asmenis. Vid. amþiais ∆ buvo iðreiðkiama
l. nuomonë imperatoriaus, popieþiaus, vyskupo rin-
kimuose. Ðià tradicijà perëmë Bizantija. Èia susiklos-
të dviejø tipø ∆: euphemia ir polichronia. Pirmàsias ∆
giedodavo du ið dvasininkø sudaryti psaltø chorai.
Antràsias ∆ imperatoriaus garbei atlikdavo pasaulie-
èiai kraktai, t. p. suskirstyti á du chorus. Krikðèioniø
liturgijoje ∆ liudija tikëjimà, t. p. Dievo apsireiðkimà
Evangelijos þodþiuose, Eucharistijoje. Daþniausiai
pamaldose pasikartojanti ∆ yra ↑ Amen. Kitos svar-
bios ∆: ↑ Aleliuja; „Vieðpatie, pasigailëk“ (kartojama
litanijø maldose); „Dëkojame Dievui“; „Garbë tau,
Vieðpatie“; „Ðlovë tau, Kristau“ (iðreiðkiama pagar-
ba Dievo þodþiui) ir kt. Jonas Vilimas
ponisten und Musikverlager.
akolådë (pranc. accolade), penkliniø jungimo skliaus-
tas. ∆ bûna figûrinë (f-nui, arfai, vargonams, èelestai;
akompaniatorius
30
pav. a) ir tiesioji (chorui, ansambliams, orkestrui;
pav. b).
a) b)
akompaniåtorius (pranc. accompagnateur, vok. Beglei-
ter, angl. accompanist), akompanimento atlikëjas. ∆
pritaria solistui ar solistø ansambliui, palaiko, sustipri-
na ir papildo jo partijà. Daþniausiai akompanuojama
f-nu, pianinu, klavesinu, vargonais. Danutë Kalavinskaitë
akompanime¹tas (pranc. accompagnement – palydë-
jimas), pagr. melod. balso palydëjimas, papildymas,
pritarimas akordais, figûracijomis, pagalb. balsais,
ritm. figûromis. Kartais ∆ atliekamas tuo paèiu inst-
rumentu, kuriuo grojamas ir pagr. balsas. Gali bûti
akompanuojama ir kitam instrumentui, dainininkui,
instr. arba vokal. ansambliui (duetui, tercetui ir kt.),
chorui; ðiuo atveju akompanuojama áv. muz. instru-
mentais, daþnai ∆ atlieka ansamblis (daþniausiai in-
strumentinis, kai kada ir vokalinis), orkestras (kame-
rinis, simfoninis, liaudies instrumentø).
Ankstyvosios ∆ formos – monofoninis ∆ (vokal. parti-
jos instr. dubliavimas unisonu, oktava), ritminis (pri-
tarimas muð. instrumentais), heterofoninis ∆ (vokal.
melodijos dubliavimas instrumentu heterofoniðkai).
Toks ∆ buvo paplitæs senovës, vid. amþiø pasaulie-
tinëje, l. muzikoje. Apie 1600 kartu su homofonija
pradëjo klostytis harmoninis ∆. Ið pradþiø jis buvo uþ-
raðomas sutrumpintai – ∆ þemut. balso natos su sàs-
kambius nurodanèiais skaitmenimis (↑ skaitmeninis
bosas). Vîenos klasikø kûryboje apie 1780 pradëtas
uþraðinëti visas ∆ (obligatinis akompanimentas). ∆ par-
tija darësi vis savarankiðkesnë, instr. kûriniø faktûro-
je nyko grieþta riba tarp melodijos ir ∆. XIX ir XX a.
muzikoje ∆ tapo svarbiu muz. iðraiðkos elementu, daþ-
nai yra lygiavertë ansamblio partija. Rûta Mielkutë
akòrdas (pranc. accord, angl. chord, vok. Akkord, it.
accordo < lot. accordo – sàskambis), keliø skirtingø
muz. garsø sàskambis, funkcionuojantis kurioje nors
muz. kalbos sistemoje kaip savarankiðkas elementas,
muz. audinio konstrukc. vienetas. ∆ gali bûti ávairiõs
interval. sandaros.
Pagal ∆ sudaranèiø skirtingø garsø – tonø skaièiø ski-
riami dviga»siai, triga»siai, keturga»siai, penkiaga»siai,
kiti daugiaga»siai akordai. Juose gali bûti dar kiek no-
rint oktava pakartotø tonø, taèiau ∆ rûðá lemia tik ne-
pasikartojantys tonai (∆ branduolys). Pagal interva-
lus tarp ∆ tonø, t. y. pagal interval. sandarà, skiriami
vienarûðës intervalikos (vad. monointervaliniai) akor-
dai, sudaryti ið vienodø intervalø (sekundø, tercijø,
kvartø, kvintø ir t. t.; 1 pav. a), ir miðrios intervalikos
(vad. poliintervaliniai) akordai, sudaryti ið skirtingø
intervalø (1 pav. b). Daugiagarsiai akordai, sudaryti
ið keliø paprastesnës sandaros akordø, vadinami po-
liakordais.
1 pav.
Ið vienarûðës intervalikos akordø iðskirtini tercinës
sandaros (vad. tradiciniai, klasikiniai) akordai. Jais
buvo pagrásta XV–XIX a. prof. muzika, ðie akordai
turi nusistojusius savo pavadinimus ir þymëjimà. Terc.
sandaros akordu vadinamas ∆, kurio tonai yra arba
gali bûti iðdëstyti tercijomis (2 pav.).
2 pav.
Triga»sis tercijomis iðdëstytas ∆ vadinamas kvint-
akordu, arba tiesiog trígarsiu (þymimas skaitmeniu
5, kartais 3, 53, 8), keturgarsis – septakordu (7), pen-
kiagarsis – nonakordu (9; tai pagrindinës ∆ rûðys),
ðeðiagarsis – undecimakordu (11), septyniagarsis –
tercdecimakordu (13). Akordø pavadinimai sudaro-
mi atsiþvelgiant á intervalà tarp ∆ kraðtiniø garsø (kai
∆ iðdëstytas tercijomis) ir ∆ sudëtyje esanèio apat.
kvintakordo tipà (maþorinis, minorinis, padidintasis,
sumaþintasis).
Tercijomis iðdëstyto ∆ apat. tonas vadinamas ↑ pagrin-
diniu tonu, arba prima; kiti tonai vadinami tercija, kvin-
ta, septima, nona ir t. t. ir þymimi arab. skaitmenimis
(3, 5, 7, 9, ...). ∆ tonai gali bûti iðdëstyti ávairiai – siau-
rai arba plaèiai, vienoje oktavoje arba skirtingose ok-
tavose. Kiekvienas ∆ turi kelis pavidalus. ∆ pavidalas,
kai bose (apaèioje) yra prima, vadinamas pagrindiniu,
o kai bose yra kuris nors kitas ∆ tonas – apvertimu.
Akordo apvertimai vadinami ir þymimi pagal interva-
lus nuo apat. tono: trigarsiuose ∆ – iki primos ir iki
virðut. tono, keturgarsiuose – iki septimos ir primos,
penkiagarsiuose – iki septimos, primos ir nonos. Kvin-
takordo apvertimai yra du: I – sekstakordas (6), kurio
apat. tonas yra tercija, II – kvartsekstakordas (64, kartais
4 ), kurio apat. tonas yra kvinta. Septakordo apverti-
6
mai yra trys: I – kvintsekstakordas (65 , kartais 56 ), II –
terckvartakordas (43 , kartais 34), III – sekundakordas
(2); apatiniai ðiø apvertimø garsai atitinkamai yra terci-
ja, kvinta ir septima. Nonakordas turi keturis apver-
timus (jie vartojami retai). Pagal funkcinæ reikðmæ
tonac. sistemoje ∆ nuo XIX a. pab. þymimi lot. raidë-
mis – T (tonika), D (dominantë), S (subdominantë)
ir kitomis (↑ tonaliosios funkcijos).
Tercinë ∆ sandara gali bûti modifikuojama, alteruo-
jant kai kuriuos ∆ tonus (↑ alteruotieji akordai) arba
pridedant koká nors kità tonà. Sudaromi akordai su
pakeièiamuoju tonu, pvz., maþor. septakordas su seks-
ta vietoj kvintos (3 pav. a), ∆ su kvarta vietoj tercijos,
akordai su pridët. tonu, pvz., ∆ su dviguba tercija –
maþorine ir minorine (3 pav. b).

3 pav.
Konkreèioje muz. kalbos sistemoje ∆ gali bûti ski-
riami pagal atliekamà f-jà, santyká su dermës centru
ir kitais akordais (tonalûs, netonalûs, pastovûs, ne-
pastovûs, centriniai ir iðvestiniai, leitakordai, temb-
ro, ritmo akordai). Kiekvienas ∆ turi ir tam tikras
fonines (skambesio) savybes, kurias lemia ∆ suda-
ranèiø garsø, intervalø skaièius ir jø iðdëstymas, re-
gistras, tembras, artikuliacija, dinamika. XX a. mu-
zikoje susiklostë individualiø stiliø ∆ – E. Griego
nonakordas, S. Prokofjevo dominantë, B. Bartóko
aðiø sistemos akordai, O. Messiaeno kvartinis-tritoni-
nis akordas; yra ir atskiriems kûriniams bûdingø ∆ –
leitakordø – „Tristano“, „Prometëjo“ akordai.
Muz. teorijoje ∆ sàvokos turinys kito. XIV a. akordais
buvo vadinami bet kokie harmon. intervalai, XV a. –
tik konsonansiniai intervalai. G. Zarlino 1558 raðë apie
maþorinæ ir minorinæ harmonijas (t. y. trigarsius), ne-
vartodamas paties ∆ termino. J. Ph. Rameau (1726)
∆ kildino ið natûr. garsaeilio ir apibrëþë já kaip sàskam-
bá, sudarytà ið 3 ir daugiau garsø, iðdëstytø tercijomis
nuo pagr. tono. Pasak H. Riemanno, ∆ – tai sàskam-
bis, pagrástas virðut. tonø (obertonø) arba apat. tonø
(untertonø) eile. Nuo XX a. pr. ásitvirtino nauja ∆
samprata: akordu imta laikyti bet kokios interval. san-
daros sàskambá.
L: Juzeliûnas J. Akordo sandaros klausimu. K., 1972; Riemann H. Ges-
chichte der Musiktheorie im IX.–XIX. Jahrhundert. Hildesheim, 1961;
Federhofer H. Akkord und Stimmführung in der musiktheoretischen Sys-
temen von H. Riemann, E. Kurth und H. Schenker. Wien, 1981;
Áåðøàäñêàÿ Ò. Ñ. Ëåêöèè ïî ãàðìîíèè. Ë., 1978; Õîëîïîâ Þ.
Ãàðìîíèÿ: òåîðåòè÷åñêèé êóðñ. M., 1988.
Rimantas Janeliauskas, Vaclovas Paketûras
akordatûrâ (it. accordatura): 1. Normalus styg. in-
strumentø derinimas (nukrypimas nuo jo vadinamas
skordatûra). 2. Iðankstinis timpanø suderinimas.
akordeònas [vok. Akkordeon]: 1. Bendras armonikø
ðeimos instrumentø su gatavais akordais kair. klavia-
tûroje pavadinimas. ∆ vadinama Vienos armonika, Pe-
terburgo armonika, standartinë rus. armonika, klavið.
ir mygtuk. akordeonas. 1829 C. Demianas (Viena) sa-
vo patobulintà diaton. armonikà su gatavø akompa-
nimento akordø rinkiniu pavadino ∆ (Accordion).
2. Muz. instrumentas – dumpl. hemiidiofonas su lais-
vaisiais (ðokèiojanèiais) lieþuvëliais be spec. rezona-
toriø; chromat. armonika su gatavø akompanimento
akordø rinkiniu. Pagal deð. rankos klaviatûrà akordeo-
Akordeòno mùzikos festivålis. Tarptautinis. Nuo
B-Griff C-Griff
Akordeono
31
nai skirstomi á klaviðinius (su vargonø tipo klaviatûra;
vad. piano) ir mygtukinius (saginius). Klaviðinis ∆ su-
konstruotas 1865 Italijoje; labiau ëmë plisti tik nuo
XX a. pr. Mygtukiniø ∆ klaviatûra daþniausiai bûna
B (B-Griff) arba C (C-Griff) sistemos, susiklosèiusios
pagal H. Mirwaldo (Bavarija) 1891 pasiûlymà. Myg-
tuk. ∆ klaviatûroje yra 3–6 vertikalios klaviðø eilës:
trys nuo kraðto – pagrindinës, kitos jas tik dubliuoja.
Kairës rankos klaviatûra (tastatûra) pritaikyta akom-
panimentui. Ja galima iðgauti bosinius garsus (1 okta-
vos diapazone) ir gatavus akordus: maþor. ir minor.
trigarsius, dominantës septakordà, sumaþintà trigar-
sá. Kai kurie ∆ turi dar ir treèià – kairës rankos bari-
ton. bosø – tastatûrà. Jos mygtukø iðdëstymo sistema
analogiðka mygtuk. akordeono deð. klaviatûrai. Bari-
ton. bosø tastatûra bûna iðdëstyta 2 eilëmis ðalia akom-
panimento tastatûros arba 4 gatavø akordø eilës spec. klaviðinis akordeonas
jungikliu pakeièiamos á 4 eiliø baritonø tastatûrà.
∆ turi registrø jungiklius, kurie prie pagr. garso pri-
jungia unison. garsus, suderintus truputá aukðèiau ar-
ba þemiau, ir garsus, skambanèius oktava aukðèiau,
oktava þemiau, kvinta aukðèiau.
∆ bûna áv. dydþiø; skiriasi tiek deð., tiek kair. klaviatû-
ros klaviðø ir mygtukø skaièius. Maþi akordeonai turi
8, 12, 24, 32, didesni – 48, 60, 72, 80, 96, 120, 140
akompanimento tastatûros mygtukø. Klaviðinio (pia-
no) ∆ deð. klaviatûroje bûna 17, 22, 25, 26, 34, 37, 41,
45 klaviðai (diapazonas f–c4), 5 eiliø mygtukinio ∆ –
62, 72, 74, 77, 87, 92, 97, 102, 105 klaviðai (diapazo- mygtukinis akordeonas
nas b–b5).
Lietuvoje nuo XX a. daugiausia vartojami Vokietijoje,
Italijoje, nuo 1945 – ir SSRS pagaminti ∆. Klaviðinius
ir mygtukinius ∆ Panevëþyje dirbo A. Ramanauskas
(1883–1968), Seredþiuje – A. Bartuðas (1903–46). ∆
klasës veikia kons-jose (nuo 1947), muz. m-lose (nuo
1949), Lietuvos MuA (nuo 1959). Koncertavo akorde-
onininkai L. Survila, B. Èiurlys, P. Èetkauskas, A. Lo-
èeris, R. Daubarytë, S. Stasiulis, Z. Abromavièiûtë,
S. Strièka, G. Smolskas, L. Ðlekonytë, E. Gabnio ir
G. Savkovo duetas, akordeonininkø kvintetas „Concer-
tino“, Lietuvos MuA akordeonininkø orkestras. Vilniu-
je 1986 ávyko sàjunginis, nuo 1988 kas antri metai vyksta
tarpt. ∆ muz. festivaliai. Kûriniø akordeonui yra sukû-
ræ V. Bagdonas, A. Bruþas, B. Gorbulskis, V. Juozapai-
tis, A. Lapinskas, V. Loèeris, V. Mikalauskas, V. Pake-
tûras, V. Ðvedas, J. Tamulionis. Pav.
L: Baika A. Armonikø tipo instrumentai Lietuvoje ir atlikimo metodikos
klausimai. V., 1984; to paties Kaimo armonikos. V., 1994; Das Akkordeon.
Lpz., 1964; Akordeon od A do Z. Kr., 1966; Ìèðåê À. Èç èñòîðèè
àêêîðäåîíà è áàÿíà. Ì., 1967. Albertas Baika
1988 kas antri metai vyksta Vilniuje. Trunka 4–5 die-
nas. Bûna vaikø, studentø ir profesionalø solistø, an-
sambliø bei orkestrø koncertai, simpoziumai, semi-
narai, Baltijos valstybiø akordeono muzikos tarybos
posëdþiai ir uþsienio leidyklø natø, kompaktiniø plokð-
teliø, kaseèiø parodos pardavimai. Koncertuose vy-
rauja rimtoji muzika, taèiau rengiami ir pramoginës
muzikos koncertai. Festivalyje dalyvauja akordeoni-
ninkai ið D. Britanijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Es-
tijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kinijos, Lenkijos, Pran-
cûzijos, Rusijos, Slovakijos, Suomijos, Ukrainos ir
akordika
32
Vokietijos. Ið Lietuvos atlikëjø daþniausiai dalyvauja
E. Gabnio ir G. Savkovo akordeonø duetas, akordeo-
nø kvintetas „Concertino“, solistai L. Ðlekonytë ir
K. Stonkus. Festivalio iniciatoriai R. Sviackevièius (va-
dovas ir reþisierius) ir Gabnys (meno vadovas). ∆ ren-
gia Vilniaus miesto savivaldybës Kultûros ir meno sky-
rius, Lietuvos akordeonininkø asociacija, Lietuvos
MuA ir Lietuvos muzikø d-ja. Albertas Baika
akòrdika: 1. Akordø visuma. 2. Tam tikro kompozi-
toriaus arba kûrinio akordø sistema. 3. Harmonijos
mokslo dalis apie akordø sandarà, jø tarpusavio san-
tykius. Vaclovas Paketûras
Akses Necil K¢zim [Necilas Kazimas Aksêsas; g. 1908.V.6
Stambule], turkø kompozitorius. Mokësi grieþti smui-
ku ir violonèele. Studijavo Stambulo municipalinëje
kons-joje, 1926–31 – Vienos MuA pas J. Marxà ir Pra-
hos kons-joje pas J. Sukà ir A. Hãba’à. 1934 gráþo á
Turkijà. Dëstë muz. teorijà aukðtojoje muzikos m-loje
Ankaroje, nuo 1936 – kompozicijà Ankaros kons-joje
(1948–49 buvo jos direktorius). 1958–60 operos teat-
ro Ankaroje direktorius. Sukûrë 3 operas (1933, 1934,
„Timûras“, 1954–58), simf-jà (1966), simf. poemà An-
kara kalesi („Ankaros pilis“, 1942), poemà vè. ir ork.
(1946), baladæ ork. (1950), styg. kvartetà (1946), kon-
certà sm. ir ork. (1972), pjesiø f-nui. Violeta Tumasonienë
aktyvióji klausâ: 1. Sugebëjimas suvokti ir padainuo-
ti girdimø garsø aukðtá. 2. Sugebëjimas klausant su-
koncentruoti dëmesá tam tikra kryptimi, triukðme ið-
skirti silpnus garsus, grojant orkestrui sekti atskirø
instrumentø partijas, iðgirsti intonavimo netikslumus.
Dar ↑ pasyvioji klausa. Vytautas Bièiûnas
akùstika (gr. akustikos – klausos, girdëjimo; angl.
acoustics, vok. Akustik, pranc. acoustique): 1. Moks-
las apie garsus. ∆ atsirado kaip fizikos ðaka (bendroji,
fizinë ∆). Dabar aprëpia ávairias tarpdalykines moks-
lo sritis: fiziologinë ∆, psichologinë ∆, kalbos ∆, ↑ mu-
zikinë akustika, architektûrinë ∆, infragarsinë ∆, ul-
tragarsinë ∆, povandeninë ∆, triukðmø matavimas ir
kontrolë, elektroakustika ir kt.
2. Patalpos akustiniø parametrø visuma (garso sklidi-
mo, suvokiamo skambesio savybës). Rytis Ambrazevièius
akùstinë anålizë, garso analizë (angl. acoustic analy- Alådavas Mikalajus [1890.XII.21 Sankt Peterburge –
sis, sound analysis), ↑ akustinio signalo parametrø ma-
tavimas, skaièiavimas ir apibendrinimas. Svarbiausia ∆
dalis – spektrinë analizë: garso spektro skaièiavimas pa-
gal akust. signalo grafikà. Anksèiau analoginis akust.
signalas buvo analizuojamas ↑ oscilografu, ↑ melografu,
↑ spektrografu. Ðiuo metu ∆ atliekama kompiuteriais,
naudojant ∆ programas. Bûdingiausi ∆ grafikai: „mo-
mentinio“ spektro grafikas, ↑ spektrograma, garso inten-
syvumo kitimo grafikas, pagrindinio tono daþnio kitimo
grafikas, formanèiø trajektorijos. ∆ siauràja prasme –
↑ automatinë transkripcija 1. Rytis Ambrazevièius
akùstinis signålas, garso signalas (angl. acoustic sig-
nal), ↑ garso slëgio kitimo f-ja, jos atitikmenys garso
informacijos laikmenyse (áraðuose). Analog. áraðe pra-
dinæ akust. informacijà vienareikðmiðkai (kiek leidþia
fiz. áraðo savybës) atitinka transformuoto pavidalo in-
formacija: pvz., tolydø garso slëgio kitimà atitinka to-
lydus juostos ámagnetinimo kitimas. Toks ∆ vadina-
mas analoginiu (angl. analog signal). Kompiuteryje ∆
laikomas skaitmenine forma – skaièiø sekomis, kurios
gaunamos A/D konverteriu konvertavus analoginá ∆.
Toks ∆ vadinamas skaitmeniniu (angl. digital signal);
jo tikslumas, palyginus su analoginiu ∆, yra ribotas. ∆
grafiko abscisëje – laikas, ordinatëje – garso slëgis ar-
ba jam proporcingas el. dydis. Stambaus mastelio ∆
grafike matyti atskiri virpesiai (1 pav.), smulkaus – jø
amplitudës kitimas (2 pav.). Rytis Ambrazevièius
akustinis signalas (1–2 pav.)
Akutagawa Yasushi [Jasuðis Akutagavâ; 1925.VII.12 To-
kijuje – 1989.I.31 ten pat], japonø komp., dirigentas.
1949 baigë Tokijo MuA. Nuo 1956 vadovavo simf. or-
kestrams. Sukûrë operø („Juodas veidrodis“, 1960;
„Hirosimos Orfëjas“, 1967), baletø („Prarastas rojus“,
1951), 3 simf-jas, koncertà vè. ir simf. orkestrui (1969),
2 styg. kvartetus, dainø, dramos spektakliø ir kino fil-
mø muzikos. Kûryboje tradic. japonø muzikos bruoþai
derinami su avangardist. europiet. muzikos iðraiðkos
priemonëmis. Paraðë kn. „Viskas apie muzikà“ (1959),
„Muzikos salëse“ (1962). Bronius Ambraziejus
Akzidentien, Akzidenzien (vok.) – alteracijos þenklai.
al (it., AN) – iki, pagal, kaip; al fine – iki galo; al segno –
iki þenklo.
1972.XII.4 Minske], baltr. kompozitorius. 1910 baigë
Sankt Peterburgo kons-jà. Vienas Minsko kons-jos
ákûrëjø (1932; nuo 1946 prof.). Vienas pirmøjø baltr.
instr. muzikos kûrëjø. Sukûrë operà „Andrejus Kos-
tenia“ (1948), muz. komedijà „Tarasas Parnase“
(1928), 4 kantatas, 11 simf-jø, kamer. instr. ansambliø,
chorø. Kazys Jasinskas
Alagna Roberto [Robertas Alãnja; g. 1963.VI.7 Kliði (ne-
toli Bua)], pranc. dainininkas (tenoras). It. kilmës. Reið-
kësi kaip kabareto dainininkas Paryþiuje (sau akompa-
navo gitara). 1988, laimëjæs tarpt. Pavarotti dainininkø
konkursà Filadelfijoje, pradëjo operos solisto karjerà.
Debiutinis (ir vëliau labiausiai ∆ iðgarsinæs) vaidmuo –
Alfredo Glaindborno keliaujanèioje operos trupëje. Vë-
liau dainavo Monte Karlo, Tulûzos, Milano (LS, 1990),
Barselonos, Londono (CG, 1992), Paryþiaus („Opéra
Bastille“, 1995), Niujorko (MO, 1996) ir kt. operos teat-
ruose. Dalá repertuaro áraðë á videojuostas bei kompakt.

plokðteles. Daþnai dainuoja kartu su þmona Angela
Gheorghiu. Svarbesni vaidmenys: Rodolfo 1, Nemori-
no, Edgardo, Roberto Devereux, Roméo, Hercogas,
Mackduffas, Don Carlos. Adeodatas Tauragis
Alain Jehan [Þeanas Alênas; 1911.II.3 Sen Þermene –
1940.VI.20 Somiure], pranc. komp., vargonininkas
virtuozas. 1927–39 mokësi Paryþiaus kons-joje (pas
M. Dupré, P. Dukas, J. Roger-Ducasse’à). 1935–39
vargonininkavo vienoje Paryþiaus priemiesèio baþny-
èiø, garsëjo kaip improvizuotojas. Þuvo fronte. Di-
dþiausià kûrybos dalá sudaro kûriniai vargonams (cho-
ralai, litanijos, variacijos Cl. Janequino tema), kûriniai
orkestrui, f-nui, dainos. Bronius Ambraziejus
Alain Marie-Claire [Mari Kler Ale¹; g. 1926.VIII.10
Sen Þermene], pranc. vargonininkë. J. Alaino sesuo.
Baigë Paryþiaus kons-jà (M. Dupré mokinë). 1950 Þe-
nevos ir 1951 Paryþiaus tarpt. konkursø laureatë (I pre-
mija). Surengë sol. koncertø Paryþiuje ir uþsienyje (1979
Vilniuje). Þymi J. S. Bacho ir kitø baroko epochos kom-
pozitoriø kûriniø atlikëja; áraðë visus J. S. Bacho (á 24
plokðteles) ir savo brolio kûrinius vargonams. Paraðë
kn. „L’œuvre d’orgue de J. S. Bach“ („J. S. Bacho kû-
riniai vargonams“, su kitais, 1967).
Alaleona Domenico [Domenikas Alaleonâ; 1881.XI.16
Montedþordþijuje (netoli Askoli Pièeno) –
1928.XII.28 ten pat], it. muzikologas, kompozitorius.
Baigë Romos un-tà (1907) ir Ðv. Cecilijos muz. licëjø;
jame dëstë; prof. (1915). 1926 ákûrë ansamblá „Madri-
galisti romani“ ir jam vadovavo. Paraðë it. oratorijos
istorijà „Studi sulla storia dell’oratorio musicale in
Italia“ (1908), „Il libro d’oro del musicista“ („Auksinë
muziko knyga“, 51961), tyrë harmonijà. Sukûrë operà
Mirra („Myra“, 1913), Messa da requiem (1927), 2 it.
simfonijetes, kûriniø f-nui, kanconø, vokal. ciklø.
Transkribavo G. P. da Palestrina’os, A. Banchieri,
O. Vecchi, L. Marenzio ir kt. komp. kûriniø.
Adeodatas Tauragis
Alard Delphin Jean [Þanas Delfenas Alåras; 1815.III.8
Bajonoje – 1888.II.22 Paryþiuje], pranc. smuikinin-
kas, komp., pedagogas. Baigë Paryþiaus kons-jà
(Fr. A. Habenecko mokinys), 1843–75 joje dëstë; pro-
fesorius. Nuo 1858 karaliðkosios kapelos solistas. Su-
kûrë koncertø ir pjesiø (fantazijø, duetø, etiudø)
smuikui. Iðleido kn. smuikininkams „L’école du vio-
lon“ (1848) ir XVIII–XIX a. smuiko muzikos antolo-
gijà „Maîtres classiques du violon“ (1863–84).
Jurgis Dvarionas
Alarie Pierrette, Kanados dainininkë ↑ P. Simoneau.
ãlba (provans. alba < pranc. aube – auðra), trubadûrø
ryto daina, kurios pagr. motyvas – atsisveikinimas su
draugu arba mylimàja auðtant. Dar ↑ aubade.
Rûta Gaidamavièiûtë
Alban (Albani, Albanus) Matthias [Matijas Albånas;
1621.III.28 Kalterne (Tirolis) – 1712.II.7 Bocene (dab.
Bolcanas)], it. smuikø meistras. Manoma, kad mokë-
si pas M. Lachà Bocene, kur ∆ iki mirties vadovavo
dirbtuvei. Iki 1680 ∆ padaryti smuikai turëjo J. Stei-
nerio, 1680–1712 – Kremonos meistrø Amati instru-
mentø stiliaus bruoþø. Antrojo laikotarpio ∆ smuikai
itin vertinami. XVIII a. ∆ smuikai buvo vertinami kaip
ir meistrø Amati ir J. Steinerio. Originaliø ∆ instru-
Albanijos
33
mentø pasitaiko retai, daþniau aptinkama sûnø Johan-
no Michaelio (g. prieð 1675, m. 1730) ir Josepho
(1680–1722) smuikø. Rûta Gaidamavièiûtë
Albanese Licia [Lièija Albanêzë; g. 1913.VII.22 Baryje
(Italija)], JAV dainininkë (sopranas). It. kilmës. Studi-
javo Bario kons-joje, tobulinosi pas G. Baldassare-
Tedeschi. 1932 debiutavo Milano „Lirico“ teatre (atli-
ko Cio Cio San vaidmená), 1939 – Milano LS teatre.
1940–66 MO teatre sukûrë raiðkiø vaidmenø, ypaè
G. Puccini ir G. Verdi operose. Buvo mëgstamiausia
dirig. A. Toscanini solistë. Gastroliavo daugelyje Eu-
ropos ir JAV teatrø. Áraðë plokðteliø. Þivilë Ramoðkaitë
Albani Emma (Marie Louise Cécile Emma Lajeunesse)
[Ema Olbåni; tikr. vardai ir pavardë Mari Luiza Ce-
cilë Ema Ladþenesë; 1847.XI.1 Ðambli (netoli Monre-
alio, Kanada) – 1930.IV.3 Londone], Kanados dai-
nininkë (sopranas). 1868–70 mokësi Paryþiuje (pas
G. Duprez) ir Milane (pas Fr. Lamperti). 1870 debiu-
tavo Mesinoje (Italija; atliko Amina’os vaidmená).
Dainavo Florencijos, Milano, Paryþiaus, Londono
(1872–96), Berlyno (1881, 1887), Niujorko (1874–75)
teatruose, koncertavo iki 1911. Þymi R. Wagnerio ir
G. Verdi operø vaidmenø (Senta, Isolde, Gilda, Des-
demona) atlikëja. Paraðë atsiminimø kn. „Forty years
of song“ („Keturiasdeðimt dainos metø“, 1911).
Albånijos mùzika. Apie senàjà ∆ liudija archeolog.
radiniai, gausi tautosaka, ist. dainos. Þinomas IV a.
dainø kûrëjas Niketa Ramesietis, XIV a. Bizantijos
muz. teoretikas Joannas Kukuzelis. ∆ savita, taèiau tu-
ri bendrø bruoþø su Balkanø (Kroatijos, Graikijos), Art.
Rytø (arabø, turkø) tautø muz. kultûromis. Albanø l.
muzika yra vokal. ir instrumentinë. Bûdinga ansamblið-
kumas, daugiabalsiðkumas (daþniausiai 3 balsø), pa-
grástas boso burdonu, grynøjø intervalø temperacija.
Sàskambiuose gretinami tono ir pustonio intervalai, me-
lodijoms bûdinga pustoniø sekos. Gausu melizmø, kolo-
rist. efektø. Dainininko balso skambesys prislopintas,
ryðku mëgavimasis garsø skambëjimu. Kalnø gyventojø
dainos praturtintos koloratûr. partijomis. Muzika ra-
maus, laisvo tempo, nelyginio metro (5/8, 7/8, 11/8),
pasitaiko ir sudëtiniø metrø. Instrumentai: chordofonai
– èiftelis, liachuta; aerofonai – zumarë, gaida, fiuelis;
membranofonai – roga, tupanas, tulumbas. ∆ gausu
epiniø, patriot., apeig., ðokiø þanrø. Epines dainas daþ-
niausiai dainuoja solistas, jam pritaria styg. instrumentø
ansamblis. Dainose pasakojama apie albanø kariø þyg-
darbius, populiari nac. didvyrio Skanderbego tema.
Apeig. dainos susijusios su sen. paproèiais, tikëjimais;
ið jø iðsiskiria dainos raudos. Bravûriðkos ðokiø dainos
daþniausiai atliekamos per ðventes. Lyr. dainos subtilios
melodikos, kaprizingo ritmo.
Profesionalioji ∆ klostësi XX a. I p. po to, kai 1912
Albanija atgavo nepriklausomybæ. ∆ raida suinten-
syvëjo po II pasaul. karo. Sostinëje Tiranoje 1946 ati-
darytas Meno licëjus (nuo 1947 èia rengiami muzi-
kantai, nuo 1950 – baleto ðokëjai; nuo 1962 – kons-ja),
1950 ást. filh-ja, 1956 – baleto m-la, OBT. Komp.
F. Ndoja, M. Gjoka, T. Floqi, L. Filaj, K. Kono, P. Dun-
gu, F. S. Noli, T. Nashi, P. Jakova, T. Daija, C. Zadeja,
P. Gaci sukûrë operø, baletø, opereèiø, instr. muzikos.
1954 pastatyta pirmoji albanø opera – P. Jakovos „Mri-
Albéniz
34
ka“. Þymesni atlikëjai: dirig. M. Krantia, dainininkai –
M. Ciko, K. Antoniu, M. Kraja, I. Filçe, T. Tashko Koço.
L: Arbatsky J. Communication on the Chromatic Balkan Scale. Ch., 1952;
to paties Beating the Tupan in the Central Balkans. Ch., 1953; Sokoli R.
Les danses populaires et les instr. mus. du peuple albanais. Tirana, 1958;
Stockmann E., Stockmann D., Friedel W. Albanische Musik. B., 1965.
Aldona Juodelienë, Jonas Klimas, Adeodatas Tauragis
Albéniz Isaac [Isaakas Albênisas; 1860.V.29 Kampro-
done (Katalonija) – 1909.V.18 Kambo le Bene (Pirë-
nai)], isp. kompozitorius, pianistas. Bûdamas 4 metø,
koncertavo Barselonos „Romeo“ teatre. 1867 mokësi
skambinti f-nu Paryþiuje pas A. Fr. Marmontelá, nuo
1869 – Madrido kons-joje. Nuo 1872 koncertavo
P. Amerikoje, Kuboje, JAV, Londone, Liverpûlyje. 1876
kompozicijà studijavo Leipcigo kons-joje (pas C. Rei-
necke ir S. Jadassohnà). Gavæs karaliaus Alfonso XII
stipendijà, tæsë studijas Briuselio kons-joje pas
L. Brassinà (f-nas) ir Fr.-A. Gevaert’à (kompozicija);
1879 ðià kons-jà baigë, laimëdamas I premijà. 1880 Bu-
dapeðte susitiko su F. Lisztu, 1883 Barselonoje – su
Isaac Albéniz F. Pedrelliu (ðio komp. isp. muzikos atgaivinimo idëja
labai paveikë ∆). 1880–93 koncertavo daugelyje ðaliø
(Kuboje, Meksikoje, Ispanijoje, Portugalijoje, D. Bri-
tanijoje, Vokietijoje). 1890–93 gyveno D. Britanijoje,
gaudamas finansininko F. Money-Couttso paramà, kû-
rë muzikà pagal jo operø libretus ir poet. tekstus. 1894
apsigyveno Paryþiuje; bendravo su E. Chaussonu,
P. Dukas, V. d’Indy, G. Fauré. 1897–98 dirbo f-no dës-
tytoju Paryþiaus „Schola cantorum“. 1900–02 gyveno
Ispanijoje, po to gráþo á Paryþiø. Nepagydomai sirgda-
mas, paskut. gyvenimo metais sukûrë garsiausià savo
kûriná – fp. ciklà „Iberija“.
∆ – vienas þymiausiø savo epochos komp. ir improvi-
zuotojø. Iki 1886 ∆ kûryboje vyravo salon. kûriniai
(valsai, mazurkos, menuetai, etiudai), turintys romant.
muzikai bûdingo virtuoziðkumo. Vëliau ∆ kûryboje
ëmë ryðkëti isp. liaudies muz. elementai („Ispaniðkoji
siuita“, ciklas „Ispanija“, op. 165; „Iberija“); ðiuose
kûriniuose jungiami F. Lisztui bûdingi fp. muzikos ele-
mentai ir isp. muzikos bruoþai, daug reikðmës skiria-
ma tembrui, koloritui (impresionist. muzikos átaka).
Stilizuodamas l. muzikos ritmo ir melodikos ypatybes,
∆ nevartojo muz. folkloro citatø; daþni isp. ðokiø (cho-
tos, segidiljos, malagenjos, sortsiko, rondenjos) ritmai,
ðalia jø sudët. metrai, poliritmija, akcentø kaita, sin-
kopës, flamenko (cante jondo) intonacijos, gausu or-
namentikos. ∆ iðplëtojo tonacinës harmonijos priemo-
nes, vartodamas l. dermiø (pvz., fryginës) elementus;
iðplëtojo faktûrà, kontrast. dinamikà (nuo ppppp iki
fffff) ir artikuliacijà. ∆ daugiausia kûrë fp. miniatiû-
ras, jungdamas jas á siuitas.
KÛRINIAI: orkestrui – rapsodija Catalonia („Katalo-
nija“, 1899), El puerto („Uostas“; tai ciklo „Iberija“ II
pjesës transkripcija); f-nui ir ork. – Rapsodia cubana
(„Kubietiðkoji rapsodija“, op. 66, 1887), Rapsodia es-
pa¹ola („Ispaniðkoji rapsodija“, op. 70, 1887; orkest-
ravo G. Enescu ir A. Casella, 1923), Concerto fantas-
tique („Fantast. koncertas“ a-moll, op. 78, 1887); f-nui –
Suite espa¹ola („Ispaniðkoji siuita“, op. 47, 1886),
Recuerdos de viaje („Kelioniø prisiminimai“, op. 71,
1886–87), Deux danses espagnoles (2 ispanø ðokiai, op.
164, c. 1890), Espa¹a („Ispanija“, 6 pjesës, op. 165,
1890), Serenata espa¹ola („Ispaniðkoji serenada“, op.
181, 1891), Cantos de Espa¹a („Ispanijos dainos“, op.
232, c. 1897), Iberia („Iberija“, 4 sàs., 12 pjesiø, 1905–
09); komiðkoji opera The Magic Opal („Magiðkasis opa-
las“, 1893), Henry Clifford (1893), trilogija El rey Art-
hur („Karalius Arturas“, 1897–1906, nebaigta), muz.
komedija Pepita Jiménez (1896), sarsuela San Antonio
de la Florida („Ðv. Antonijus Floridietis“, 1894), orato-
rija El Cristo („Kristus“), dainos. Pav.
L: Collet H.Albéniz et Granados. P., 1948; Raux Deledicque M. Albéniz,
su vida inquieta y ardorosa. B. A., 1950; Sagardia A. Isaac Albéniz. Pla-
cencia, 1951; Bzowska M. Isaac Albéniz. Kr., 1964; Âàéñáîðä Ì. È.
Àëüáåíèñ. Ì., 1977. Jonas Klimas
Albergati Capacelli Pirro [Kapaèelis Piras Albergåtis;
1663.IX.20 Bolonijoje – 1735.VI.22 ten pat], it. kom-
pozitorius. Reiðkësi ir kaip smuikininkas. Tarnavo im-
peratoriaus Leopoldo I rûmuose. Kûryba Bolonijos
m-los stiliaus. Kûrë oratorijas, operas, instr. ir baþn.
muzikà. Jûratë Petrikaitë
d’Albert Eugên [Eþenas d’Albêras; 1864.IV.10 Glazge
(Ðkotija) – 1932.III.3 Rygoje], vok. komp., pianistas.
Pranc. kilmës. Mokësi Londone (1881 debiutavo kaip
pianistas), Vienoje, Veimare (èia já mokë F. Lisztas).
Nuo 1907 Berlyno aukðtosios muz. m-los direktorius.
Koncertavo Europoje ir JAV, garsëjo L. van Beethove-
no ir J. Brahmso kûriniø interpretacijomis (iðliko ∆
áraðø). Redagavo J. S. Bacho ir Liszto kûrinius, pa-
darë jø transkripcijø, paraðë kadencijas Beethoveno
IV koncertui f-nui. Sukûrë ~20 operø (jos sudaro di-
dþiausià ∆ kûrybos dalá; paraðytos daþniausiai sekant
R. Wagneriu). Iðpopuliarëjo ∆ verist. operos Tiefland
(„Slënis“, 1903; Lietuvoje past. 1928 „Pakalnës“ pa-
vadinimu, 1956, 1985) ir Die toten Augen („Mirusios
akys“, 1916; Lietuvoje past. 1940); ið komiðkøjø operø
vertingiausios Die Abreise („Iðvykimas“, 1898) ir Flauto
solo („Solo fleita“, 1905). Tarp kitø kûriniø – simf-ja,
2 koncertai ir pjesës f-nui, 2 styg. kvartetai.
L: Raupp W. Eugen d’Albert. Lpz., 1930. Adeodatas Tauragis
Albert Heinrich [Heinrichas Ãlbertas; 1604.VI.9 Lo-
benðteine (Tiûringija) – 1651.X.6 Karaliauèiuje], vok.
komp., poetas. Muzikos mokësi pas savo pusbrolá
komp. H. Schützà Dresdene ir pas J. H. Scheinà Leip-
cige; studijavo Leipcigo un-te. Nuo 1630 vargoninin-
kavo Karaliauèiuje, 1638–50 ten iðleido 8 arijø (dainø
ir giesmiø) rinkinius (daugiausia pagal savo paties ir
S. Dacho tekstus), turëjusius átakos vok. solo dainos
raidai. Kai kurios ∆ giesmës virto choralais. Dar su-
kûrë tercetø ir pirmuosius vok. zingðpylius (iðliko frag-
mentai). Adeodatas Tauragis
Ãlbertas Mantujiìtis (Alberto Mantovano, Albert de
Mantone), it. liutnininkas ↑ A. da Ripa.
Alberti Domenico [Domenikas Albêrtis; g.  apie 1710
ar 1717 Venecijoje, m. apie 1740 Romoje], it. komp.,
klavesinininkas, dainininkas. A. Lotti mokinys. Sukûrë
3 operas, kantatø, 36 sonatas klavyrui (iðliko 14; jos
padëjo átvirtinti homofon. stiliø klavyr. muzikoje).
↑ Alberti bosas. Adeodatas Tauragis
Alberti Gasparo [Gasparas Albêrtis; g. apie 1480 Pa-
duvoje, m. apie 1560–65 Bergame], it. kompozitorius.
Pirmà kartà minimas kaip giedotojas Ðvè. Mergelës
Marijos baþnyèios Bergame dokumentuose. Vëliau su
pertraukomis iki 1550 ir 1552–54 dirbo ðios baþny-

èios kapelmeisteriu. Klierikams dëstë daugiabalsá gie-
dojimà. Sukûrë miðiø, psalmiø, Magnificat, motetø, ki-
tø baþn. muzikos kûriniø. Jûratë Petrikaitë
Alberti bosas, akompanimento bûdas. Akordai iðdës-
tomi tam tikra tvarka kartojant jø tonus (harmoninë
figûracija). Pavadintas pagal it. komp. D. Alberti pa-
vardæ. Pav.
Alberti bosas. W. A. Mozarto sonata f-nui C-dur (K 545), I d.
Albertini Gioacchino [Dþoakinas Albertínis; 1748.XI.30
Pezare – 1812.III.27 Varðuvoje], it. kompozitorius, di-
rigentas. Nuo 1777 dirbo Varðuvoje, nuo 1782 – Sta-
nislovo Augusto rûmø kapelmeisteris. 1784 dirigavo
J. D. Hollando operà Agatka Radvilø rûmuose Nesvy-
þiuje. Nuo 1803 Varðuvoje mokë dainuoti. Sukûrë ope-
rø, þymiausia – Don Juan, albo Ukarany („Don Þua-
nas, arba Nubaustasis“, past. 1783), Missa solemnis
(1782), kantatà (1790), simf-jà Es-dur (1791).
Judita Þukienë
Alberto Mantovano, it. liutnininkas ↑ A. da Ripa.
Albicastro Henrico (Weissenburg von Biswang) [Hen-
rikas Albikåstras; tikr. pavardë Veisenburgas fon Bis-
vangas; g. apie 1670 Ðveicarijoje, m. apie 1738 Olan-
dijoje], Ðveicarijos komp., smuikininkas. Apie 1700–06
Amsterdame iðleido 9 instr. muzikos rinkinius – so-
natø smuikui (op. 2, 3, 5, 6, 9), trio sonatø (op. 1, 4,
8) ir 12 koncertø (op. 7); ðie meistriðki ∆ kûriniai tu-
rëjo poveikio minëtøjø þanrø raidai. Adeodatas Tauragis
Albinoni Tommaso [Tomazas Albinònis; 1671.VI.8 Ve-
necijoje – 1750 ar 1751?.I.17 ten pat], it. smuik. ir kom-
pozitorius, kûræs vëlyvojo baroko stiliumi. Manoma,
jog ∆ mokytojas buvo G. Legrenzi. Sukûrë >50 (dau-
giausia mitolog. tematikos) operø (iðliko libretai ir tik
keletas partitûrø), komiðkøjø operø (intermezzi; po-
puliariausia – „Vespeta ir Pimpinonë“, 1708), >40 sol.
kantatø. Reikðmingi ∆ kûriniai – koncertai (~60)
smuikui, obojui, trimitui, vargonams, concerti grossi,
sonatos (~80) 1–6 instrumentams, 8 simf-jos, ðokiø
siuitos (balletti). Sol. koncertus (op. 2, 1700) ∆ kûrë
vienas pirmøjø. Populiarøjá Adagio g-moll styginiams
ir vargonams pagal ∆ koncerto fragmentà rekonstra-
vo it. muzikologas R. Giazotto.
L: Giazotto R. Tommaso Albinoni. Mil., 1945; Talbot M. Tomaso Albino-
ni: The Venetian composer and his world. Oxf.–N. Y., 1990.
Adeodatas Tauragis
albiònas, muz. instrumentas – klavið. muðamasis chor-
dofonas. Staèiakampio stalo pavidalo f-nas. Diapazo-
nas 6 oktavos (F1–f3). ∆ 1842 Londone sukonstravo
R. Wornumas. Arvydas Karaðka
albisifònas (it. albisifono, vok. Albisiphon), ↑ bosinës
fleitos 2 rûðis.
Alboni Marietta [Marijeta Albòni; 1826.III.6 Èita del
Kastele – 1894.VI.23 Paryþiuje], it. dainininkë
(kontraltas). Nuo 1839 mokësi Bolonijos muz. licëju-
Albrechtsberger
35
je (pas komp. G. Rossini). 1843–63 dainavo Boloni-
jos, Milano, Vienos operos teatruose. Gastroliavo
Anglijoje, JAV, Rusijoje, Vokietijoje. ∆ turëjo plataus
diapazono balsà (nuo kontralto iki soprano). ∆ vaid-
menys: Zerlina, Cherubino, Norma, Rosina. Komp.
G. Meyerbeeras sukûrë ∆ Paþo arijà operoje „Huge-
notai“. Rûta Prusevièienë
alboradâ (isp. ryto daina), ispanø vokal. ar instr. kûri-
niai, atliekami auðtant. ∆ gali bûti piemenø daina, at-
liekama pritariant fleita, dûdmaiðiu ir muðamaisiais
instrumentais; improvizacinio pobûdþio instr. l. pje-
së. P. Ispanijoje, Valensijoje ypaè populiari ispaniðko-
ji ryto serenados atmaina, gimininga Provanso albai,
dainuojama pritariant l. obojumi, vad. dulsaina, ir bûg-
neliu. Nuo XV a. ∆ þadinami jaunieji vestuviø rytà. Ðis
paprotys iðliko iki ðiol. XX a. ∆ pavadinimà ir l. melo-
dijas vartojo kompozitoriai savo originalioms pjesëms
(M. Ravelis Alborada del gracioso). Rûta Gaidamavièiûtë
Albrecht Gerd [Gerdas Ãlbrechtas; g. 1935.VII.19 Ese- Johann Georg Albrechtsberger
ne], vok. dirigentas. Studijavo Hamburge; 1963–72 Main-
co, Liubeko ir Kaselio operos teatrø dirigentas. 1967 su
Berlyno filh-jos orkestru pirmà kartà atliko H. W. Hen-
ze’s Telemanniana. 1972–79 „Deutsche Oper Berlin“ di-
rigentas; 1975–80 dirigavo ir Ciûricho Tonhalle orkestrui
(pirmà kartà atliko Henze’s Barcarola, 1980). Nuo 1988
Hamburgo operos dirigentas. 1992–95 dirigavo Èekø
filh-jos orkestrui. 1995 Hamburge atliko A. Schnittke’s
operà „Dr. Fausto istorija“. Birutë Þalalienë
Albrecht Hans [Hansas Ãlbrechtas; 1902.III.31 Magde-
burge (Vokietija) – 1961.I.20 Kylyje (Vokietija)], vok.
muzikologas. Nuo 1942 dëstë Kylio un-te; prof. (1955).
Vadovavo Kylio muzikologijos in-tui (1947) ir Getin-
geno J. S. Bacho in-tui (1951). Redagavo muzikologi-
jos þurnalus „Die Musikforschung“ ir „Acta musicolo-
gica“. Darbuose analizavo XV ir XVI a. muzikà.
Jonas Bruveris
Albrecht Konstantin (Karl) [Konstantinas (Karlas)
Ãlbrechtas; 1836.X.4 Elberfelde (Vokietija) –
1893.VI.26 Maskvoje], rusø muz. kultûros veikëjas,
chorvedys, komp., pedagogas. 1854–66 grieþë violonèe-
le Maskvos DT orkestre. Vienas Rusø muzikos d-jos ir
Maskvos kons-jos steigëjø (1866–89 joje dëstë). 1878–
88 savo paties ásteigtos Rusø choro d-jos dirigentas. Su-
kûrë romansø, chorø, paraðë solfedþio (1880, 1926) ir
chor. dainavimo (1868) vadovëlius. Jonas Bruveris
Albrechtsberger Johann Georg [Johanas Georgas
Ãlbrechtsbergeris; 1736.II.3 Klosternoiburge (neto-
li Vienos) – 1809.III.7 Vienoje], Austrijos komp., mu-
zikologas, vargonininkas, pedagogas. Vargonininka-
vo áv. Austrijos vietose. Nuo 1772 choro dirigentas
(regentas) ir imperatoriaus rûmø vargonininkas (la-
bai vertintas W. A. Mozarto) Vienoje, nuo 1793 iki
mirties – Ðv. Stepono katedros kapelmeisteris. Garsë-
jo kaip polifonijos þinovas ir pedagogas (tarp mokiniø
– L. van Beethovenas, I. Umlauffas, J. N. Humme-
lis), paraðë kompozicijos (1790), skaitmen. boso va-
dovëlius (1792), kitø muz. teorijos veikalø. Sukûrë
>280 baþn. muzikos kûriniø (tarp jø 35 miðias), maþ-
daug tiek pat kûriniø klavyrui, ~200 kt. instr. ir vo-
kaliniø instr. kûriniø (tarp jø 6 oratorijas, 4 simf-jas,
koncertø vargonams, trombonui, arfai, dambreliui ir
Albrici
36
kt. instrumentams, 60 styg. kvartetø). Kûriniuose de-
rinami polifon. ir homofon. stilius; tik nedidelë jø
dalis iðspausdinta. Pav.
L: Paul E. Johann Georg Albrechtsberger: Ein Klosterneuburger Meis-
ter der Musik und seine Schule. Klosterneuburg, 1976.
Adeodatas Tauragis
Albrici Vincenzo [Vinèencas Albríèis; 1631.VI.26 Ro- aleatòrika (lot. alea – loðimo kauliukas; atsitiktinumas;
moje – 1696.VIII.8 Prahoje], it. komp., klavesinininkas,
vargonininkas. 1641–46 dainavo diskantu chore, mo-
kësi pas komp. J. Carissimi. Dirbo Ðvedijoje, Londo-
ne, Paryþiuje, taèiau daugiausia – Dresdene (1654–59
su H. Schützu ir G. A. Bontempi). Iðliko tik dalis ∆ kû-
riniø – 2 miðios, ~40 motetø, 10 solo kantatø, sonata 5
instrumentams. Tarp ∆ mokiniø buvo J. Kuhnau.
Adeodatas Tauragis
albùmas (lot. album – balta lenta), muzikos áraðø rin-
kinys.
albùmo lapìlis (vok. Albumblatt), lyr. pobûdþio pjesë
(daþniausiai f-nui), nedidelës apimties, paprastos
formos. Daugiausia jø sukûrë romant. krypties kom-
pozitoriai (R. Schumannas, E. Griegas, A. Skriabinas,
Fr. Chopinas). Jûratë Burokaitë
Alcuinus Flaccus [Flakas Ãlkuinas; g. apie 735 Ð. Umb-
rijoje, m. 804.V.19 Tûre], anglosaksø mokslininkas. Sa-
vitais muz. teorijos fragmentais pagrindë mokslà apie
8 baþnytines dermes. Buvo Karolio Didþiojo patarëjas.
Nuo 801 Tûro abatas.
L: Browne G. Alcuin of York. L., 1908. Violeta Tumasonienë
alcuno lizenca (it., AN) – ðiek tiek laisviau, nesilai-
kant grieþto tempo ir ritmo.
Alèêvskis Ivanas [Èâàí Àëåêñååâè÷ Àëü÷åâñêèé;
1876.XII.27 Charkove (Ukraina) – 1917.V.10 Baku
(Azerbaidþanas)], rusø dainininkas (tenoras). Studija-
vo Sankt Peterburgo kons-joje (J. M. de Reszke’s ir
F. Litvin mokinys). 1907–08 dainavo S. Zimino operos
teatre, 1908–10 Paryþiaus operoje, 1910 Sankt Peter-
burgo Marijos teatre. 1910–14 Maskvos DT solistas.
Vaidmenys: Germanas, Don Þuanas (A. Dargomyþs-
kio „Akmeninis sveèias“), Don José, Wertheris, Ro-
méo, Radamesas. Dainavo kamer. muzikos kûrinius.
Gastroliavo Europos ðalyse, JAV.
Alda Frances [Frensis Ãlda; 1883.V.31 Kraistèerèe
(N. Zelandija) – 1952.V.18 Venecijoje], N. Zelandijos
ir JAV dainininkë (sopranas). Dainuoti mokësi Pary-
þiuje pas M. Marchesi. 1904 debiutavo „Opéra-Comi-
que“ (Manon), 1907 – LS (Louise), vëliau Londono,
Briuselio, Prancûzijos teatruose. Nuo 1908 dainavo
MO spektakliø premjerose: V. Herberto Madeleine,
H. Hadley’o „Kleopatros naktis“, W. Damroscho Cy-
rano de Bergerac, G. Charpentier Julien, A. Borodino
„Kunigaikðtis Igoris“ ir kt. Gastroliavo didþiausiuose
Europos ir Amerikos OT. Tarp geriausiø vaidmenø –
Mimi, Cio Cio San, Violetta, Gilda, Leonora 3. 1929
paliko operos scenà, daug koncertavo, ypaè per Ame-
rikos radijà. Paraðë memuarus „Men, Women and Te-
nors“ („Vyrai, moterys ir tenorai“, 1937).
Tamara Vainauskienë
Aldrovandini Giuseppe Antonio Vincenzo [Dþuze-
pë Antonijus Vinèencas Aldrovandínis; g. 1672 ar
1673 Bolonijoje, m. 1707.II.8 ten pat], it. kompo-
zitorius. G. A. Ferti mokinys. Nuo 1695 Bolonijos
filh-jos akademijos, nuo 1702 ðios akademijos v-bos
narys. Dirbo kapelmeisteriu Mantujos hercogo rû-
muose (nuo 1702), Feraros Ðv. Dvasios akademijoje
(nuo 1706). Sukûrë 14 operø, 6 oratorijas, kamer. ir
baþn. muzikos. Jûratë Petrikaitë
aleatorius – susijæs su loðimu kauliukais), XX a. muzi-
kos komponavimo metodas, pagrástas atsitiktinumo
principu. Kompozitorius sàmoningai tiksliai nefiksuo-
ja, kaip kûrinys turi skambëti; galutinæ kûrinio sanda-
rà ir detalià faktûrà suformuoja atlikëjas. Atsitiktinu-
mas integruojamas á kûrinio sandarà, laikomas esmine
kûrybos ir atlikimo savybe.
∆ taikoma ávairiai. Ribotosios (kontroliuojamosios)
∆ kûrinio forma yra stabili. Kompozitorius numato
kûrinio visumos ir jo daliø bendrà skambëjimo pobû-
dá, o atlikëjams palieka tik savo nuoþiûra detalizuoti
kûrinio epizodø faktûrà. Pvz., kompozitorius nepaþy-
mi tiksliø ritm. santykiø, leidþia atlikëjui ið pateiktø
garsø improvizuoti melodijà, pasirinkti tempà ir pan.
Kitais atvejais ∆ taikoma tik kûrinio formai (formos
∆) – tiksliai uþraðytus kûrinio fragmentus atlikëjas
savo nuoþiûra laisvai surikiuoja prieð atlikimà arba
atlikimo metu (mobilioji, atviroji ∆ forma). Absoliu-
èiosios (totalinës) ∆ kûrëjai renkasi visiðkà atsitik-
tinumà ir atlikëjø laisvæ. Organizuojamos kolektyvi-
nës orkestro muzikantø improvizacijos, keli orkestrai
grieþia vienu metu kiekvienas kà kita ir pan. Kompo-
zitoriai daþnai atsisako tradiciniø muz. notacijos
þenklø (pvz., penklinës), áveda graf. simbolius, ku-
riuos atlikëjai laisvai interpretuoja (muzikinë
grafika). Kai kada kûrëjai demonstruoja ir visiðkai
atsitiktiná komponavimo bûdà: kûrinio elementai ir
sandara pasirenkami ekspromtu, pvz., mëtant loðimo
kauliukà.
Aleatorinis kûrybos metodas susiklostë kaip reakcija
prieð grieþtai reglamentuotà dodekafon. bei poliseriji-
næ technikà. XX a. 6 d-meèio pr. JAV komp. J. Ca-
ge’as pavartojo formos ∆ bei absoliuèiosios ∆ principus
kompozicijose radijo imtuvams, koncerte f-nui Music
of changes („Kaitø muzika“). ∆ paplitimui turëjo átakos
1957 atlikti kûriniai – K. Stockhauseno XI pjesë f-nui
(Klavierstück XI) ir P. Boulezo III sonata f-nui (for-
mos ∆ pavyzdþiai). Absoliuèiosios ∆ laikësi J. Cage’as,
K. Stockhausenas, S. Bussotti, ribotosios ∆ – P. Boule-
zas, H. Pousseuras, W. Lutosùawskis. Lietuvoje ∆
(daugiausia ribotoji) taikoma nuo 7 d-meèio II pusës.
Pirmieji kûriniai, kuriuose pavartota ∆: V. Montvilos
„Skambesiai“ f-nui, styg. kvartetas (abu 1967), „Tri-
kampiai“ fleitai ir f-nui, trio fl., ob. ir klar. (abu 1968),
F. Bajoro variacijos kb. ir styg. kvartetui (1968),
V. Barkausko „Intymi kompozicija“ ob. ir 12 styg.
instrumentø (1968), „Trys aspektai“ simf. orkestrui,
„Kontrastinë muzika“ fl., vè., muð. (abu 1969), E. Bal-
sio oratorija „Nelieskite mëlyno gaublio“ (1969). Vë-
liau ∆ vartojo F. Bajoras, V. Barkauskas, J. Juozapaitis
(simf. poema „Vitraþai“, simf-jos Rex ir „Zodiakas“),
V. Jurgutis (kantata „Skambesiai“, ciklas f-nui „Vaikas
ir paukðèiai“), M. Urbaitis (styg. kvartetas, invencijos
5 ob., „Meilës daina ir iðsiskyrimas“). Nuosekliausiai
aleatorikà nuo 7 d-meèio pab. daugelyje kûriniø var-
toja A. Rekaðius. Rûta Mielkutë, Mindaugas Urbaitis

Aleknâ Benjaminas [g. 1925.III.31 Bikonyse (Kupiðkio
rj.)], liet. kompozitorius. 1963 baigë Lietuvos kons-jà
(E. Balsio kl.). Nuo 1963 dëstë Klaipëdos, Panevëþio
muz. m-lose. Sukûrë vokal. instr. poemø („Tëvynë po-
eto ðirdyje“, 1971), 3 simf-jas (1963, 1969, 1995), simf.
paveikslà Requiem (1966), „Neapykantà ir meilæ“ styg.
orkestrui, vargonams ir muðamiesiems (1968), sona-
tø f-nui (1946–72), instr. pjesiø, solo ir choro dainø.
Arvydas Karaðka
Aleknâ Gabrielius [g. 1975.III.24 Vilniuje], liet. pia-
nistas. 1993–96 studijavo Lietuvos MuA (L. Dràsu-
tienës f-no ir J. Aleksos simf. dirigavimo kl.). Nuo
1995 studijavo Juilliardo muzikos m-loje (J. Lo-
wenthalio f-no kl.). Nuo 1990 dalyvauja Lietuvos ir
tarpt. konkursuose. 1992 III tarpt. jaunøjø pianistø
konkurse Etingene (Vokietija) laimëjo V vietà, 1993
M. Canals konkurse Barselonoje (Ispanija) – I vie-
tà, 1996 „Yamaha Music Foundation of Europe“ – I
vietà. ∆ bûdingas intelektualus muzikos suvokimas,
temperamentingas skambinimas, brandus virtuozið-
kas meistriðkumas. Eglë Raðkevièienë
Aleknãitë-Bieliãuskienë Rita [g. 1945.II.20 Panevë-
þyje], liet. pianistë, muz. kritikë. Humanitar. mokslø
dr. (1990). 1967 baigë Lietuvos kons-jà (O. Ðteinberg
f-no kl.). 1973–77 Lietuvos MA Istorijos in-to as-
pirantë. Nuo 1964 dirbo koncertmeistere Lietuvos
kons-joje, Lietuvos TVR lengvosios muz. orkestre,
Lietuvos nacionalinës filh-jos orkestre, grojo Lietuvos
kameriniame, Kijevo, Gruzijos, Armënijos simf. or-
kestruose, akompanavo solistams. Su pertraukomis
dëstë Lietuvos kons-joje, Vilniaus pedagog. un-te; doc.
(1996). Nuo 1964 reiðkiasi kaip muz. kritikë. Parengë
radijo, TV muz. laidø. Paraðë knygø, skirtø vaikø ir
jaunimo muz. ðvietimui, tarp jø – „Kalbantis bûgnas“
(1987), „Muzikos menas: teorija ir praktika“ (1996),
„Koncertø salëse“ (1997), „Gyvenimo su muzika
eskizai“ (str. rinkinys, 1997), libretà B. Borisovo
miuziklui „Muzikos ðalyje“. Sudarë kn. „Saulius Son-
deckis“, paraðë jos tekstus (2000). Ákûrë Vaikø ir jauni-
mo filh-jà Jurbarko rj. (1973), Vaikø ir jaunimo muz.
teatrà prie Ryðiø ministerijos (1986), Muz. ðvietimo
kolegijà (1993), leidyklà „Mitra“ (1993). Pav.
Aleksâ Jonas Dainius [g. 1939.II.23 Telðiuose], liet. di-
rigentas. 1959–61 Vilniaus mokytojø namø berniukø
choro „Àþuoliukas“ chormeisteris. 1961 baigë Lietu-
vos kons-jà (A. Budriûno choro dirigavimo kl.). 1962–
65 tobulinosi Sankt Peterburgo kons-jos aspirantûroje
(J. Mravinskio simf. ir operos dirigavimo kl.). 1973–
74 staþavo Vienos aukðtojoje muzikos ir scenos meno
akademijoje (H. Swarovsky’o ir C. Österreicherio di-
rigavimo kl.). Nuo 1965 Lietuvos nac. operos ir bale-
to teatro dirigentas, 1975–2000 vyriausiasis dirigen-
tas, 1994–97 teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
1970 dalyvavo H. von Karajano seminare Sankt Pe-
terburge. 1990–94 Bratislavos (Slovakija) nacionalinio
OBT vyriausiasis dirigentas. Nuo 1965 dësto Lietuvos
MuA; prof. (1996). 1975, 1980, 1985 Lietuvos dainø
ðvenèiø vyriausiasis dirigentas. Lietuvoje parengë ir
dirigavo operas: C. Orffo „Gudruolë“ (1965), V. Klo-
vos „Du kalavijai“ (1966), R. Wagnerio Lohengrin
(1969), A. Rubinðteino „Demonas“ (1970), Ch. Gou-
nod „Faustas“ (1971, 1974), G. Bizet Carmen (1972),
Aleksandravièius
37
S. Moniuszko’s „Halka“ (1972), J. Massenet Werther
(1973), V. Barkausko „Legenda apie meilæ“ (1975),
G. Puccini Madama Butterfly (1976), C. B. Pergolesi
„Tarnaitë ponia“ (1976), J. Juzeliûno „Sukilëliai“
(1977), V. Chaeto „Batuotas katinas“ (1977), G. Rossi-
ni „Sevilijos kirpëjas“ (1979), E. Balsio „Kelionë á
Tilþæ“ (1980), P. Èaikovskio „Eugenijus Oneginas“
(1981), G. Verdi Don Carlos (1981), M. Musorgskio
„Borisas Godunovas“ (1982), G. Puccini „Bohema“
(1983), W. A. Mozarto „Figaro vedybos“ (1988), C. M.
von Weberio „Laisvasis ðaulys“ (1996), baletus:
A. Petrovo „Vilties krantas“ (1967), R. Ðèedrino „Ana
Karenina“ (1975), S. Prokofjevo „Romeo ir Dþulje-
ta“ (1977), B. Bartóko „Stebuklingas mandarinas“
(1978), J. Gruodþio „Jûratë ir Kastytis“ (1978), P. Èai-
kovskio „Mieganèioji graþuolë“ (1981), A. Ðendero-
vo „Mergaitë ir Mirtis“ (1982), J. Baðinsko „Uþkeik-
tieji vienuoliai“ (1984), A. Rekaðiaus „Aura“ (1986),
E. Balsio „Eglë þalèiø karalienë“ (1995), K. Chaèatu-
riano „Èipolinas“ (1998), J. Strausso operetes „Ðikðnos-
parnis“ (1980), „Vienos kraujas“ (1998). Dirigavo voka-
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
linius simfoninius (J. S. Bacho Miðios h-moll, „Pasija
pagal Matà“, „Pasija pagal Morkø“, „Pasija pagal Jonà“,
G. Verdi Requiem, J. Haydno oratorija „Metø laikai“
ir Miðios B-dur, G. Rossini Stabat mater, B. Britteno
„Karo requiem“, C. Orffo kantatos Catuli Carmina ir
Carmina Burana, A. Schönbergo oratorija „Gurës dai-
nos“, G. Sviridovo „Patetinë oratorija“, J. Juzeliûno
III simf-ja „Þmogaus lyra“, E. Balsio kantata „Saulæ
neðantis“), simfoninius (J. Brahmso, A. Brucknerio,
G. Mahlerio, A. Dvo°ãko, S. Prokofjevo, D. Ðostako-
vièiaus, M. K. Èiurlionio, J. Gruodþio, J. Juzeliûno,
B. Dvariono, E. Balsio, S. Vainiûno, A. Raèiûno, Jonas Dainius Aleksa
V. Paltanavièiaus, O. Balakausko, V. Montvilos, T. Ma-
kaèino ir kt.) kûrinius. 1976, 1977 Leningrado Mu-
sorgskio operos ir baleto teatre parengë ir dirigavo
G. Puccini operà „Bohema“ ir W. A. Mozarto operà
Don Giovanni; 1989, 1990 su ðiuo teatru gastroliavo
Prancûzijoje ir Italijoje. Bratislavos nac. operos ir ba-
leto teatre parengë ir dirigavo operas: P. Èaikovskio
„Pikø dama“, W. A. Mozarto „Idomenëjas“, „Figaro
vedybos“, Ch. Gounod „Faustas“, G. Verdi Otello,
R. Wagnerio „Tannhäuseris“, J. Offenbacho „Hoff-
manno istorijos“, G. Donizetti Lucia di Lammermoor,
E. Sucho io „Sûkurys“. Su ðiuo teatru dalyvavo Edin-
burgo (D. Britanija) festivalyje. 1993, 1994 su Latvi-
jos simf. orkestru gastroliavo Prancûzijoje. Subûræs
kameriná orkestrà Vilniuje koncertiðkai atliko H. Pur-
cello operà „Didonë ir Enëjas“. Dirigavo muzikà Lie-
tuvos TV filmams („Eglë“, Fr. Poulenco monoopera
„Þmogaus balsas“, B. Bartóko opera „Hercogo Më-
lynbarzdþio pilis“). LSSR valst. premija (1982), Lat-
vijos premija „Didysis muzikos prizas“ (1995), Lietu-
vos d. kun-ðèio Gedimino III laipsnio ordinas (1995).
Pav. Vaclovas Juodpusis
Aleksandråvièius Vidas [g. 1944.VII.17 Vartuose
(Lazdijø rj.)], liet. dirig., reþisierius. 1970 baigë Lie-
tuvos kons-jà (V. Furmanavièiaus akordeono kl.). Nuo
1972 Vilniaus un-to dainø ir ðokiø ansamblio vadovas;
ðio un-to Estetinio lavinimo katedros dëstytojas; doc.
(1987). 1980–85 dar ir Lietuvos kons-jos dëstytojas.
Su Vilniaus un-to dainø ir ðokiø ansambliu parengë
Aleksandravièius
38
>15 koncert. programø („Augo liepelë“, „Tëviðkës
garsai“, „Uþtekëk, saulele“, „Kvieèia jaunystë“ ir kt.);
ðiø programø scenarijø autorius ir reþisierius. Su an-
sambliu koncertavo Europoje, Amerikoje, Azijoje,
Australijoje. Sukûrë kûriniø chorui ir liet. l. instru-
mentø orkestrui (siuitos „Judabro“, „Dudutis“, „Ið ry-
tø ðalelës“), l. instrumentø orkestrui („Subatvakaris“,
„Mainytinis“, „Piemenø iðdaigos“), kaimo kapelai
(„Grieþlë“, „Skamba terðka þiedeliai“). Daugelio tarpt.
renginiø Lietuvoje vyriausiasis reþisierius ir scenarijø
autorius. Lietuvos dainø ðvenèiø, „Gaudeamus“ vy-
riausiasis dirigentas. Ona Juozapaitienë
Aleksandråvièius Zigmas [1911.I.1 Girdþiuose (Jurbar- Aleksêjevas Eduardas [Ýäóàðä Åôèìîâè÷ Àëåêñååâ;
ko rj.) – 1965.III.5 Vilniuje], liet. komp., vargoninin-
kas. 1923–29 vargonininkavo, 1929–35 dëstë muzikà
Alytaus miðkininkystës m-loje, vadovavo chorams. 1936
baigë Kauno kons-jà (N. Martinonio vargonø ir B. Dva-
riono f-no kl.). 1936–37 studijavo Paryþiaus ir Romos
kons-jose. 1938 baigë Popieþiðkàjá baþn. muzikos in-tà
Zigmas Aleksandravièius Vatikane, 1939 – Prahos kons-jà (O. Ðíno kompozici-
jos kl.). Nuo 1939 Kauno kons-jos, nuo 1945 Vilniaus
kons-jos, 1949–59 Lietuvos kons-jos vargonø ir muz.
teorijos disciplinø dëstytojas; doc. (1947). 1936–43 su-
rengë vargonø muzikos koncertø Lietuvoje, Italijoje
(1937). Sukûrë operas „Dangutë“ (1962), „Vasarvidþio
nakties sapnas“ (pagal W. Shakespeare’à; nebaigta),
koncertà smuikui ir ork. (1959), uvertiûrà fantazijà or-
kestrui (1960), 2 simf. poemas (1960; „Anykðèiø ðile-
lis“, 1962), koncertà simf-jà (1963), simf. variacijas, fp.
trio (1939), kûriniø vargonams, poemø chorui („Jûra-
Aleksandras Aleksis të ir Kastytis“, „Uosis ir þmogus“), choro ir solo dainø,
fugø miðriam chorui liet. l. dainø temomis. Kûryboje
laikësi klasik. tradicijø. Pav. Arvydas Karaðka
Aleksãndrovas Aleksandras [Àëåêñàíäð Âàñèëüåâè÷
Àëåêñàíäðîâ; 1883.IV.13 Plachine (dab. Zacharovsko
rj., Riazanës sr., Rusija) – 1946.VII.8 Berlyne], rusø
komp., choro dirig., menotyros dr. (1940). 1913 baigë
Maskvos kons-jà (S. Vasilenkos kl.), nuo 1918 ðios
kons-jos dëstytojas; prof. (1922). 1928 ákûrë Raud. ar-
mijos dainø ir ðokiø ansamblá ir iki mirties jam vado-
vavo (1946 ðis ansamblis pavadintas ∆ vardu). Sukûrë
SSRS valst. himno muzikà (1943), dainø. SSRS valst.
premijos 1942, 1946. Kazys Jasinskas
Aleksãndrovas Anatolijus [Àíàòîëèé Íèêîëàåâè÷
Àëåêñàíäðîâ; 1888.V.25 Maskvoje – 1982.IV.16 ten
pat], rusø komp., menotyros dr. (1941). 1916 baigë
Maskvos kons-jà (K. Igumnovo f-no ir S. Vasilenkos
kompozicijos kl.). Nuo 1923 ðios kons-jos dëstytojas;
prof. (1926). Kûryba lyrinë, romantinë; vertingiausi ka-
meriniai instr. ir vokal. kûriniai, tarp jø – 4 styg. kvarte-
tai, 14 sonatø f-nui, romansai pagal A. Puðkino þodþius
ir vokal. ciklas Âåðíîñòü („Iðtikimybë“). Sukûrë 3 ope-
ras („Bela“, 1945), dramos spektakliø ir kino filmø mu-
zikos. SSRS valst. premija 1951. Kazys Jasinskas
Aleksãndrovas Borisas [Áîðèñ Àëåêñàíäðîâè÷ Àëåê-
ñàíäðîâ; 1905.VIII.4 Bologojëje (Kalinino sr.) –
1994.VI.16 Maskvoje], rusø komp., choro dirigentas.
Komp. Al. Aleksandrovo sûnus. 1929 baigë Maskvos
kons-jà (R. Gliero kompozicijos kl.). Nuo 1937 Raud.
armijos dainø ir ðokiø (Aleksandrovo) ansamblio di-
rigentas, 1946–86 vadovas. Sukûrë 5 operetes, tarp
jø – Ñâàäüáà â Ìàëèíîâêå („Vestuvës Malinovkoje“,
1937, Lietuvoje past. 1941), Ìîÿ Ãþçåëü („Manoji
Giuzel“, 1946, Lietuvoje past. 1947), 2 baletus, 2 simf-
jas, koncertø, 2 styg. kvartetus, dainø, dramos spek-
takliø muzikos. SSRS valst. premija (1950), Lenino
premija (1978). Kazys Jasinskas
Aleksêjevas Dmitrijus [Äìèòðèé Êîíñòàíòèíîâè÷
Àëåêñååâ; g. 1947.VIII.10 Maskvoje], rusø pianistas.
1970 baigë Maskvos kons-jà (D. Baðkirovo kl.). Nuo
1973 Maskvos filh-jos solistas. Long ir Thibaud (1969),
Enescu (1970), Èaikovskio (1979) tarpt. konkursø lau-
reatas. Gastroliavo uþsienyje.
g. 1937.XII.4], rusø etnomuzikologas, kultûrologas.
Menotyros dr. (1991), Sacha respublikos (Jakutija)
Dvasinës akademijos akademikas (1996). 1961 bai-
gë Maskvos kons-jos L. Mazelio muz. teorijos klasæ,
1966 – SSRS Kultûros m-jos Meno istorijos in-to
aspirantûrà kaip etnomuzikologas pas V. Beliajevà.
Nuo 1966 Rusijos menotyros in-to moksl. bendra-
darbis. 1987–93 ðio in-to vedëjas. 1993–96 Ðiaurës
tautø problemø in-to (Jakutske) vyriausiasis moksl.
bendradarbis, nuo 1996 Sacha respublikos Dvasinës
akademijos viceprezidentas. 1972–91 vadovavo SSRS
Kompozitoriø s-gos Sàjunginei l. muzikos k-jai. Pa-
raðë >100 moksl. darbø etnomuzikologijos, muz.
teorijos, istorijos ir sociologijos bei ð. tautø kultûros
klausimais, tarp jø – „Ïðîáëåìû ôîðìèðîâàíèÿ
ëàäà“ („Dermës formavimosi problemos“, 1976),
„Ðàííåôîëüêëîðíîå èíòîíèðîâàíèå“ („Ankstyva-
sis folkloro intonavimas“, 1986), „Ôîëüêëîð â êîí-
òåêñòå ñîâðåìåííîé êóëüòóðû“ („Folkloras ðiuolai-
kinës kultûros kontekste“, 1988), „Íîòíàÿ çàïèñü
íàðîäíîé ìóçûêè. Òåîðèÿ è ïðàêòèêà“ („Liaudies
muzikos notacija. Teorija ir praktika“, 1990).
Laima Burkðaitienë
Aleksônas Konstantas Algirdas [g. 1936.I.10 Ingava-
nagyje (Prienø rj.)], liet. tautosakininkas. Humani-
tar. m. dr. (1993; filol. m. kand. 1970). 1959 baigæs
Vilniaus un-tà, dirba Liet. lit-ros ir tautosakos in-te
(iki 1990 Liet. kalbos ir lit-ros in-tas); ðio in-to Tau-
tosakos archyvo vedëjas (nuo 1993). Baltijos folklo-
ro in-to tarybos narys (nuo 1995). Svarb. darbas
„Liet. l. dainø kalb. stilistinës ypatybës“ („Lit-ra ir
kalba“, 1971, t. 11). Parengë tautosakos rinkiniø. Re-
dagavo „Liet. l. dainynà“ (1980–96, t. 1–7, 8, 9, 11),
daugelá kt. Liet. lit-ros ir tautosakos in-to leidiniø.
Lietuvos Respublikos mokslo premija (1995, su ki-
tais, uþ „Liet. l. dainyno“ 1–5 t. parengimà).
Alìksis, Aleksandravièius, Aleksandras [1886.X.10 Pë-
diðkiuose (Krosnos vls., Marijampolës aps.) – 1983.X.31
Voterberyje (Konektikuto valstija, JAV)], liet. vargoni-
ninkas, kompozitorius. Vadovavo liet. chorams Lom-
þoje (1906), Varðuvoje (1909–11; dainavo J. Bendorius,
J. Kamaitis, J. Ðtarka, V. Þadeika). 1913 baigë Varðu-
vos muz. in-tà (mokësi vargonø, f-no, kapelmeisterio
specialybiø). 1913 apsigyveno JAV. Vargonininkavo,
vadovavo chorams Èikagoje, Brukline, Springfilde,
Voterberyje. Su A. Pociumi ir kitais 1915 Èikagoje ákû-
rë liet. Beethoveno kons-jà. Amerikos lietuviø Romos
katalikø vargonininkø s-gos pirmininkas (nuo 1966

garbës narys), JAV lietuviø II dainø ðventës (1961) gar-
bës dirigentas. Sukûrë operetæ „Á tëvynæ“, ~100 solo
dainø, chorø, himnø. Pav. Arvydas Karaðka
Aleksi¿naitë-Mitchell Genovaitë [1930 Èikagoje
(JAV) – 1990.V ten pat], liet. pianistë, muz. mokytoja.
Muzikos pradëjo mokytis nuo 6 metø, vëliau mokslà
tæsë Kazimierieèiø akademijoje pas Bernardà Marijà.
Nuo 1949 grojo Èikagos Youth Piano Symphony or-
kestre, dalyvavo 2 konkursuose (1947 laimëjo I vietà),
gavo 2 stipendijas studijoms Mundelein ir Rosary ko-
ledþuose. Baigë Amerikos kons-jà (1952 bakalauro,
1955 magistro laipsniu). Daug koncertavo kaip solistë
ir akompaniatorë Èikagoje ir jos apylinkëse, per radijà
ir televizijà bei didþiosiose koncertø salëse (Orchestra
Hall, Cimball Hall ir kt.), Sisere turëjo muz. studijà.
Aleliùja (lot. alleluia < hebr. hallelu-Jah – ðlovinkite
Jahvæ): 1. Dþiaugsmingas Dievo pagarbinimo ðûksnis.
Judëjø liturgijoje buvo giedamas daugelio psalmiø pra-
dþioje arba pabaigoje. Pirmaisiais amþiais po Kr. kartu
su psalmëmis perimtas krikðèioniø. ∆ kaip priegies-
mis ásitvirtino liturg. valandø antifonose, miðiø introi-
tuose, ofertorijuose, komunijose ir kt., giedamuose per
Velykas, Kalëdas, Kristaus Kûno ir kai kurias kitas
ðventes.
2. Treèioji kintamoji miðiø (missa proprium) dalis. Gri-
gal. miðiø ∆ sudaro kantoriaus giedamas, po to choro
pakartojamas þodis alleluia, versus alleluiaticus (teks-
to eilutë, paprastai paimta ið Ðv. Raðto, daþniausiai ið
psalmyno) ir vël kartu giedama alleluia (forma ABA;
pav.). Bûdinga melizminë melodika. Paskut. balsë gie-
dama su iðplëtota melizma, vad. jubiliacija. Ji daþnai
bûna ir versus pabaigoje. ∆ á Velykø liturgijà ávedë po-
pieþius Damazas I (366–384). Nuo Grigaliaus Didþiojo
laikø (590–604) ∆ giedama ir kitu baþn. metø laiku
Aleliuja
J. S. Bacho alemanda ið III „Angliðkosios siuitos“ klavyrui
Alembert
39
(iðskyrus gavënià, gedulingàsias miðias, kai kurias at-
gailos dienas, kai vietoj ∆ giedamas tractus). Daugu-
ma ∆ melodijø sukurta X–XI a. Daugiabalsës ∆ kom-
pozicijos raðomos kaip miðiø ir kitø þanrø kûriniø
dalys, pvz., ∆ G. Fr. Händelio oratorijoje „Mesijas“,
J. S. Bacho kantatoje Christ lag in Todesbanden,
W. A. Mozarto motete Exsultate jubilate. Lietuvoje ∆
sukûrë kompozitoriai Vaclovas Ðamotulietis, A. Mil-
vydas, È. Sasnauskas. Jonas Vilimas
alemãnda (pranc. danse allemande – vokiðkas ðokis; it.
allemanda): 1. Sen. þingsninis porinio metro vidutinio
tempo ðokis. Vok. kilmës. Apie 1550 ∆ jau spausdinta
Anglijoje, Nyderlanduose, Prancûzijoje. Vokietijoje ∆ iki
XVII a. pr. vadinta Tantz, Deutscher Tantz, Ballett. ∆ nuo
1600 buvo ðokama Europoje; ∆ daþnai bûdavo jungia-
ma su greitesniais ðuoliniais tridalio metro ðokiais (trip-
la, kurante). XVII a. pr. stilizuotø ∆ sukurta anglø virgi-
nalui, pranc. klavesinui ir liutniai. ∆ tapo solinës ir
orkestr. siuitos áþangine (arba pirmàja po áþangos) pje-
se. XVII a. viduryje ∆ visai prarado ðokio charakterá, su-
lëtëjo, tapo iðplëtota iðkilminga pjese. Ji buvo daþniau-
siai pradedama trumpu prieðtakèiu ir grindþiama lygiu
smulkiø verèiø judëjimu visuose balsuose. Vokiðkoji ∆
polifoninës faktûros, italiðkoji – labiau homofoninë, kan-
tileniðka, prancûziðkoji – gausiai ornamentuota, laisvai
iðplëtotos melodikos. Nuo 1740 ∆ nebenaudota. Pav.
2. Trijø daliø metro vokieèiø (ðvabø) ðokis, panaðus á
lendlerá ir valsà. Buvo ðokamas XVIII a. II p.–XIX a.
Tokiø ∆ sukûrë L. van Beethovenas (12 danses alle-
mandes, 1795). Kartais ∆ vadinamas italiðkai tedesca.
Danutë Kalavinskaitë
d’Alembert Jean le Rond [Þanas le Ronas d’Alam-
bêras, Dalamberas; 1717.XI.16 Paryþiuje – 1783.X.29
ten pat], pranc. filosofas, matematikas, fizikas, muzi-
kologas. Paryþiaus MA akademikas (1754). 1751–57
Alessandrescu
40
„Enciklopedijos, arba Aiðkinamojo mokslø, menø ir
amatø þodyno“ vienas redaktoriø; áþanginiame str.
„Discours préliminaire de l’Encyclopédie“ (1751) nag-
rinëjo ir muz. problemas. Apmàstymø apie muzikà yra
jo filos. ir literatûrolog. kûriniuose. Knygoje „Élé-
ments de musique théorique et pratique, suivant les
principes de M. Rameau“ („Teor. ir prakt. muzikos
elementai pagal pono Rameau principus“, 1752) po-
puliariai iðdëstë J. Ph. Rameau harmonijos teorijà. Pa-
raðë muzikos teorijos ir estetikos darbø: „Fragments
sur l’opéra“ („Fragmentai apie operà“, 1752), „Réfle-
xions sur la musique en général et sur la musique
franšaise en particulier“ („Pamàstymai apie muzikà
apskritai ir apie pranc. muzikà iðimtinai“, 1754), „De
la liberté de la musique“ („Apie muzikos laisvæ“,
1759). Tyrë muz. akustikà. Muz. estetikos veikalus
grindë tikrovës mëgdþiojimo ir afektø teorijos tezë-
mis. Polemikoje dël operos raidos (↑ „bufonø karas“)
palaikë reform. bufonininkø idëjas, pabrëþë jø polit.
reikðmæ; Chr. W. Glucko ir N. Piccinni ðalininkø po-
Marija Aleðkevièiûtë
lemikoje palaikë italø operos principus. Jonas Bruveris
Alessandrescu Alfred [Alfredas Alesandrêsku;
1893.VIII.2 Bukareðte – 1959.II.18 ten pat], rum.
komp., dirigentas, pianistas. Studijavo Bukareðto
kons-joje, tobulinosi Paryþiuje pas V. d’Indy ir P. Vi-
dalá. 1921–59 Bukareðto operos ir baleto, filh-jos, ra-
dijo ir televizijos simf. orkestro dirigentas. Sukûrë
simf. poemø („Didonë“, 1911), romansø, paraðë muz.
kritikos straipsniø. Adeodatas Tauragis
Aleðkevièi¾të Marija [1925.X.3 Krekðtënuose (Aly-
taus rj.) – 1979.IX.30 Vilniuje], liet. dainininkë (me-
cosopranas). 1951 baigë Lietuvos kons-jà (A. Staðke-
vièiûtës kl.). Nuo 1950 buvo Lietuvos OBT solistë.
Sukûrë >50 operø vaidmenø, tarp jø – Amneris, Da-
nutë (A. Raèiûno „Marytë“), Carmen, Liubaða, Malli-
ka, Mirta, Vaiva (V. Klovos „Vaiva“). Turëjo graþaus
tembro sodrø balsà. Koncertavo su kamer. ansam-
bliais. Gastroliavo Italijoje, Lenkijoje, Suomijoje,
SSRS. Pav. Vaclovas Juodpusis
Alfano Franco [Frankas Alfånas; 1875.III.8 Posiljipe (ne-
toli Neapolio) – 1954.X.27 San Reme], it. komp., pia-
nistas. Studijavo Neapolio ir Leipcigo kons-jose, kon-
certavo Europoje. Nuo 1916 dëstë ir vadovavo muz.
licëjams Bolonijoje, Turine, Pezare. Sukûrë 11 operø,
4 baletus, 3 simf-jas, kitø simf. ir kamer. kûriniø. Mirus
G. Puccini, 1925 uþbaigë jo operà Turandot. Labiausiai
pagarsëjo verist. krypties opera Risurrezione („Prisikë-
limas“, 1904, pagal L. Tolstojø). Adeodatas Tauragis
al fine (it.; sutr. alf., a. f., AN) – iki pabaigos arba iki
nuorodos fine.
Alfvén Hugo [Hugas Alvênas; 1872.V.1 Stokholme –
1960.V. 8 Upsaloje], ðvedø komp., dirig., smuikinin-
kas. Ðvedijos karaliðkosios MuA akad. (1908). Studi-
javo Stokholmo kons-joje, tobulinosi pas L. Zetter-
quistà, C. Thomsonà (smuikas) ir J. Lindegrenà
(kompozicija). 1904–57 dirigavo chorams, su jais
gastroliavo Europoje. 1910–39 Upsalos un-to muz.
vadovas. 1921–43 dar ir Ðvedijos chorø s-gos vyriau-
siasis dirigentas. Sukûrë baletus Bergakungen („Kal-
nø karalius“, 1923), Den förlorade sonen („Sûnus pa-
laidûnas“, 1957), oratorijà, 5 simf-jas (IV – 1919), 3
ðvedø rapsodijas, tarp jø – Nr. 1, Midsommarvaka
(„Vasarvidþio vigilija“, 1903 – vienas populiariausiø
∆ kûriniø), siuitø, kantatø, chorø, muzikos teatrui,
kinui. Kûriniai daugiausia program., vëlyvojo roman-
tizmo krypties, turi sàsajø su ðvedø muz. folkloru.
Paraðë atsiminimus (1946–52, 4 t.). Adeodatas Tauragis
Algarotti Francesco [Franèeskas Algaròtis; 1712.XII.11
Venecijoje – 1764.V.3 Pizoje], it. muzikologas. Studi-
javo Bolonijoje matematikà, filosofijà. Kûrë eiles. Gar-
sëjo erudicija. Tarnavo karaliaus Frydricho Didþiojo
ir karaliaus Augusto III rûmuose, kur raðë operø libre-
tus; rûpinosi Dresdeno paveikslø galerijos apipavida-
linimu bei operø pastatymais. Paraðë veikalà „Saggio
sopra l’opera in musica“ („Studija apie operà“, 1755;
iðversta á pranc., anglø ir vok. kalbas). Nuo 1753 iki
mirties gyveno Italijoje. Jûratë Petrikaitë
Aliåbjevas Aleksandras [Àëåêñàíäð Àëåêñàíäðîâè÷
Àëÿáüåâ; 1787.VIII.15 Tobolske – 1851.III.6 Mask-
voje], rusø komp., vienas rusø romanso ir kamer. instr.
muzikos pradininkø. Muzikos mokësi privaèiai Sankt
Peterburge. Sukûrë operø, tarp jø – Ëóííàÿ íî÷ü, èëè
Äîìîâûå („Mënesienos naktis, arba Aitvarai“, 1822),
Áóðÿ („Audra“, pagal W. Shakespeare’à, iðliko tik
dalis), Àììàëàò-Áåê („Amalat-bekas“, 1847), baletà
Âîëøåáíûé áàðàáàí („Stebuklingasis bûgnas“, 1827),
vodeviliø (kai kurie su A. Verstovskiu, M. Vielgorskiu
ir kt.), melodramà Êàâêàçñêèé ïëåííèê („Kaukazo be-
laisvis“), simf-jà (1830), uvertiûrø, kûriniø puè. or-
kestrui, fp. kvintetà, 2 styg. kvartetus, 2 fp. trio, sonatà
smuikui ir f-nui, kitø kamer. ansambliø, >150 dainø,
tarp jø – Ñîëîâåé („Lakðtingala“, A. Delvigo þ., apie
1826), Çèìíÿÿ äîðîãà, Èðòèøü, Íèùàÿ („Þiemos
kelias“, „Irtyðius“, „Elgeta“), vokal. ansambliø, chorø,
baþn. muzikos. Iðleido ukr. liaudies dainø rinkiná (1834,
21961). ∆ kûrybai átakos turëjo rusø miesto folkloras.
L: Äîáðîõîòîâ Á. Â. A. A. Àëÿáüåâ: Êàìåðíî-èíñòðóìåíòàëüíîå òâîð-
÷åñòâî. Ì.; Ë., 1948; to paties Àëåêñàíäð Àëÿáüåâ: Òâîð÷åñêèé ïóòü.
Ì., 1966. Adeodatas Tauragis
alikvotâ (lot. aliquot – keletas), kitaip ↑ obertonas.
alikvòtinës stýgos (lot. aliquot – keletas), kitaip ↑ re-
zonansinës stygos.
Alípijas [Alypios, Alypius; gyveno apie 360], gr. muzi-
kografas. ∆ traktatas „Eisagôgç musikç“ („Ávadas á
muzikà“) pirmà kartà paminëtas Meursiuso („Aristo-
xenus, Nicomachus, Alypius, Auctores musices anti-
quissimi“, 1616; be natø), A. Kircherio („Musurgia
universalis“, 1650) ir M. Meibomo („Antiquae musicae
auctores septem“, 1652; su natø lentelëmis) leidi-
niuose. Traktate apraðyta 15 graikø transpoziciniø
gamø, pateikta duomenø apie vokalinæ ir instrumen-
tinæ notacijà. Violeta Tumasonienë
aliquoto (ið lot. aliquot – keletas), vargonø registrai,
skambantys neporinës eilës obertonais. Tai III, V, VII
ir t. t. Vargonuose bûna ðie ∆ registrai: Kvinta 5 1/3',
2 1/3', 1 1/3', Tercija 1 3/5', retkarèiais Septima 1 1/7',
Nona 8/9' ir kt. Keliø eiliø miðriuosiuose vargonø re-
gistruose t. p. bûna ∆. Rimantas Guèas
Ali-Zadº Frangiz [Franghiz Ali-Zadeh; g. 1947.V.28
Baku (Azerbaidþanas)], komp., pianistë. Menotyros

dr. (1989). Baigë Baku kons-jà (1970 U. Chalilovo
f-no, 1972 K. Karajevo kompozicijos kl.). 1976–90
dëstë Baku kons-joje (ðiuolaik. muzikos ir orkestr.
stilius). 1993–96 vadovavo Mersino (Turkija) operos
chorui, dëstë Mersino kons-joje. Schönbergo Draugø
in-to Los Andþele narë (nuo 1988). Kaip pianistë atli-
ko daugelio tuometinës SSRS ðiuolaik. kompozitoriø
kûriniø, pirmoji Baku atliko Naujosios Vienos m-los
kompozitoriø, O. Messiaeno, J. Cage’o ir G. Crumbo
kûrinius. ∆ kûriniai yra skambëjæ tarpt. muzikos
festivaliuose, per radijà, iðleista kompakt. plokðteliø
Prancûzijoje, JAV, Ðveicarijoje, D. Britanijoje, Vokie-
tijoje, Olandijoje, Danijoje, Australijoje, Estijoje ir
Turkijoje. 1999 ∆ buvo composer in-residence Liu-
cernos tarpt. muzikos festivalyje. Ðiuo metu ∆, gavusi
DAAD stipendijà, gyvena ir kuria Berlyne. ∆ kû-
ryboje savitai sujungti Rytø (Azerbaidþano) ir Vakarø
moderniosios muzikos bruoþai. Þymesnieji kûriniai:
sonata f-nui Nr. 1 (In memoriam Alban Berg, 1970),
koncertas f-nui ir orkestrui (1972), styginiø kvarte-
tas Nr. 1 (1974), simf-ja (1976), Zu den Kindertoten-
liedern klar., sm. ir muðamiesiems (In memoriam
Gustav Mahler, 1977), oratorija „Dainos apie tëvynæ“
sopranui, tenorui, bosui, miðriam chorui ir orkestrui
(1978), Habil-Sajahy violonèelei ir preparuotam f-nui
(1979), odë miðriam chorui ir orkestrui (1980),
fantazija vargonams (1982), vienaveiksmë roko ope-
ra „Baltojo riterio legenda“ (pagal liaudies poezijà,
1985); koncertas kameriniam orkestrui (1986), I Di-
logija (styginiø kvartetas Nr. 2, 1988), „Muzika f-nui“
(1989–97), II Dilogija 9 atlikëjams (1989–94), „Ið ja-
ponø poezijos“ sopranui, fleitai, preparuotam f-nui,
vibrafonui ir èelestai (1990), sonata f-nui Nr. 2
(1990–99), Crossing I klarnetui, vibrafonui ir èelestai
(1991), Crossing II 11 instrumentø (1992–93), Bozh
Bezhik („Tuðèias lopðys“, 1993), Mugam-Sajahy (sty-
giniø kvartetas Nr. 3) styg. kvartetui, muðamiesiems
ir sintezatoriui (juostai; 1993), fantazija gitarai
(1994), „Kelionë á nemirtingumà“ baritonui, miðriam
chorui ir kamer. ansambliui (1995–99), „Miraþas“
ûdui ir kamer. ansambliui (1998), „Azerbaidþano
pastoralë“ 2 gitaroms, fleitoms ir muðamiesiems
(1998), Sturm und Drang kamer. orkestrui (1998),
Azhk havasi violonèelei solo ið ciklo „Ðilko kelias“
(1998), Oasis (styginiø kvartetas Nr. 4) ið ciklo „Ðilko
kelias“ (1998), koncertas muðamiesiems ir kamer. or-
kestrui „Ðilko kelias“ ið ciklo „Ðilko kelias“ (1999),
„Prarasto laiko beieðkant“ sopranui ir kamer. ansam-
bliui (1999). Mindaugas Urbaitis
Alkåjas [Alkaios; g. apie 620 pr. Kr. Mitilënëje (Lesbo allegretto (it.; sutr. alltto): 1. AN – atlikimo tempas ir
s.), m. apie 580 pr. Kr.], gr. lyrikas. Kûrë himnus, karo,
vaiðiø dainas arba poemas (daugiausia mëgëjiðkas).
Kaip ir bendraamþë Sapfo raðë Lesbo s. dialektu.
L: Treu M. Alkaios. München, 1952. Violeta Tumasonienë
Alkan Charles Henri Valentin (Morhange) [Ðarlis Anri
Valentinas Alkånas; tikr. pavardë Moranþas; 1813.XI.30
Paryþiuje – 1888.III.29 ten pat], pranc. pianistas, kom-
pozitorius. Þydø kilmës. Garsëjo kaip virtuozas. Nuo
6 metø studijavo Paryþiaus kons-joje, joje ne kartà
laimëjo pirmàsias premijas (P. J. G. Zimmermanno ir
Ch. P. Dourleno mokinys). Bendravo su Fr. Chopinu,
F. Lisztu. Kaip pianistas koncertavo Paryþiuje, kartu
Allegri
41
dirbo ped. darbà, kûrë; koncertuose daþniau skam-
bindavo senesniø (XVIII a.) autoriø kûrinius. Þy-
miausios yra ∆ program. pjesës ir visø maþoriniø bei
minoriniø tonacijø etiudai f-nui (vieni sudëtingiausiø
virtuoz. repertuaro kûriniø; pasak F. Busoni, sudë-
tingesni uþ juos yra tik Liszto ir J. Brahmso kûriniai).
F-nui dar sukûrë koncertø, sonatø (tarp jø Les quatre
âges), 12-os pjesiø ciklà Les mois („Mënesiai“), varia-
cijø, preliudø; kai kurias ∆ pjeses C. Franckas aranþavo
vargonams. ∆ 5 broliai ir sesuo irgi buvo muzikantai.
Adeodatas Tauragis
Alkmånas [Alkman (Alkméôn, Alkmaiôn); VII a. pr.
Kr. II pusë], gr. lyrikas. Kilæs ið Sardø (M. Azija).
Gyveno Spartoje, buvo mergaièiø chorø vadovas ir
poetas. Iðgarsëjo partenijais (mergaièiø choro dainos).
Dar paraðë himnø ir uþstalës dainø. Iðliko ∆ kûrybos
fragmentø.
all° (sutr.) – allegro.
alla breve (it. kaip brevis), natose (penklinëje) raðo-
mas þenklas C, reiðkiantis 2/2 metrà: ∆ padvigubina mu-
zikos tëkmës greitá, t. y. visø natø trukmæ sumaþina
perpus (pvz., ketvirtinë trunka tiek, kiek kt. metre –
aðtuntinë). Terminas susijæs su ↑ menzûrine notacija
(XIII–XVI a.); jis reiðkë, kad nata, vadinama longa,
turi bûti tæsiama tik tiek, kiek kitu atveju – ↑ brevis
(pusë longos). Algirdas Ambrazas
alla camera (it., AN) – kameriðkai.
alla campana (it., AN) – kaip varpu.
alla marcia (it., AN) – kaip marðà.
alla misura (it., AN) – tiksliai ritmiðkai, lygiai, vienodai.
all’antico (it., AN) – senoviniu stiliumi.
alla polacca (it., AN) – kaip polonezà.
allargando (it., AN), kitaip ↑ ritardando.
alla siciliana (it., AN) – kaip sicilianà, sicilieèiø muzi-
kos stiliumi.
alla tedesca (it., AN) – vokieèiø muzikos stiliumi.
alla turca (it., AN) – turkø (janyèarø) muzikos stiliumi.
alla zingarese, alla zingara (it., AN) – èigonø muzi-
kos stiliumi.
alla zoppa (it., AN) – sinkopuotai, tarsi ðlubèiojant.
allegramente (it., AN) – dþiugiai, linksmai, greièiau
negu allegretto, bet lëèiau negu allegro.
pats muz. tempas. Greitesnis uþ moderato, bet lëtes-
nis uþ allegro. 2. Nedidelis kûrinys arba kûrinio dalis,
atliekama allegretto tempu. Bronius Ambraziejus
Allegri Gregorio [Gregorijus Alêgris; g. 1582 Romoje,
m. 1652.II.7 ten pat], it. komp., dainininkas. Nuo
vaikystës giedojo choruose. Kompozicijos pagrindus
gavo ið G. M. Nanino. 1607–21 Fermo ir Tivolio (abu
Centr. Italijoje) katedrø kapelmeisteris, nuo 1629
Siksto kapelos Vatikane giesmininkas, vëliau kapel-
meisteris. Sukûrë vokal. koncertø, motetø, miðiø, kitø
baþn. muzikos kûriniø ir simf-jà (sonatà) styginiams,
kuri tapo styg. kvarteto prototipu. Labiausiai ∆ iðgarsi-
Allegri
"
no Miserere (51-oji psalmë, apie 1638) 2 chorams (9
balsams), Siksto kapelos laikyta paslaptyje; keturio-
likmetis W. A. Mozartas, iðgirdæs ðá kûriná 2 kartus,
uþraðë já ið atminties.
L: Amann J. Allegris Miserere und die Aufführungspraxis in der Sixtina.
Regb., 1935. Adeodatas Tauragis
Allegri Lorenzo [Lorencas Alêgris; g. apie 1573, Allende-Sarón Pedro Humberto [Pedras Umbertas
m. 1648.VII.15 Florencijoje], it. komp. ir liutnininkas.
Visà gyvenimà tarnavo rûmuose, sukûrë daug instr.
muzikos, madrigalø (Tu piangi balsui solo ir skait-
meniniam bosui). Vienintelis þinomas ∆ kûrybos rink.
„Il primo libro delle musiche“, iðl. Venecijoje 1618.
Jame yra Sinfonia, 6 ðokiø siuitos 5–6 instrumentams
ir skaitmen. bosui, scenos veikalas 1–6 balsams pagal
F. Saracinelli tekstà. Violeta Tumasonienë
Allegri kvartetas (Allegri Quartet), anglø styg. kvar-
tetas. Ák. 1953, pavadintas it. komp. G. Allegri vardu.
Ið pradþiø jame grieþë E. Gorenas (1953–68), J. Barto-
nas, P. Irelandas ir W. Pleethas, nuo 1989 – P. Carteris,
D. Rothas, R. Tappingas ir B. Schreckeris. ∆ primari-
jus dar buvo H. Maguirre’as (1968–77). Repertuare –
visi L. van Beethoveno, Fr. Schuberto, B. Britteno
kvartetai, daug anglø (Fr. Bridge’o, A. Goehro,
M. Tippetto) ir JAV komp. kûriniø (G. Crumbo „Juo-
dieji angelai“). ∆ surengë koncertø paskaitø, gastro-
liavo áv. ðalyse (1971, 1983 Lietuvoje). Adeodatas Tauragis
allegro (it.; sutr. allo): 1. AN – atlikimo tempas ir pats
muz. tempas, greitesnis uþ allegretto, bet lëtesnis uþ
vivace arba presto; allegro assai, allegro molto – labai
gyvai, greitai; allegro moderato – vidutiniðkai greitai;
allegro con fuoco – gyvai, ugningai.
2. Nedidelis kûrinys arba kûrinio dalis (daþniausiai
sonat. ciklo kûrinio pirmoji dalis), atliekama allegro
tempu. Bronius Ambraziejus
alleluia (lot.), kitaip ↑ Aleliuja.
Allemande (vok.) – alemanda.
Allen Henry [Henris Ålenas; 1908.I.7 Korke (Luizia-
nos valstija) – 1967.IV.17 Niujorke], JAV dþiazo tri-
mitininkas, dainininkas. Vienas þymiausiø svingo ir
bebop atlikëjø. Grojo F. Hendersono, K. Ory’o orkest-
ruose, 1937–40 koncertavo su L. D. Armstrongu. Va-
dovavo dþiazo ansambliams. Rûta Prusevièienë
Allen Thomas [Tomas Ålenas; g. 1944.IX.10 Syhame
(dab. Daramas)], anglø dainininkas (baritonas). 1964–
68 studijavo Karal. koledþe Londone. 1969 debiutavo
Velso nac. operoje. Nuo 1972 dainuoja CG teatre Lon-
done. Nuo 1973 nuolat dalyvauja Glaindborno festi-
valyje. Dainavo LS teatre (1976, 1992), Niujorko MO
(1981), Zalcburgo festivalyje (1985, 1991). Þymiausi
vaidmenys: Papageno, Germont’as, Guglielmo, One-
ginas, Wolframas, Pelléas. Judita Þukienë
Allende-Blin Juan [Chuanas Aljêndë-Blínas;
g. 1928.II.24 Santjage], Èilës kompozitorius. Studija-
vo Èilës nac. kons-joje. 1951 baigë Detmoldo MuA,
vëliau mokësi pas O. Messiaenà Darmðtate ir T. Kauf-
mannà Hamburge. 1954–57 dëstë Èilës nac. kons-joje,
vëliau dirbo Vokietijos radijo stotyse Hamburge ir
Frankfurte. 1971–72 su dizaineriu H. Markardu sukû-
rë instrumentà su vandeniu uþpildytais akrilo cilindrais.
Juo grojant sukuriama erdvës aura ir vizual. efektai.
Ðiam instrumentui ∆ sukûrë Open Air and Water Music
(„Atviro oro ir vandens muzika“). Dar sukûrë baletus
Sequence (1961, koncert. versija – Distances fl., vbrf.,
arfai ir muð.), Profils (1964), kamer. ir vokal. kûriniø,
muzikos vargonams. Violeta Tumasonienë
Aljêndë-Sarònas; 1885.VI.29 Santjage – 1959.VIII.17
ten pat], Èilës komp., etnomuzikologas. 1908 baigë
Santjago kons-jos kompozicijos ir smuiko klases, 1910–
11 tobulinosi Europoje. 1928–50 Santjago kons-jos pro-
fesorius. Pirmasis Èilës komp., kuriam suteikta nacio-
nalinë meno premija (1945). Sukûrë operà vaikams,
simf-jà (1910), simf. poemà, siuità Escenas campesinas
chilenas („Kaimo scenos“, 1913), koncertø (vè., 1915,
sm., 1940), styg. kvartetà, tonadø (12) ir kitø pjesiø
f-nui. Tyrë indënø, isp. Èilës folklorà, juo grindë savo
kûrybà, kurioje rado atgarsá ir V. Europos muz. tradi-
cijos, ypaè impresionist. tendencijos. Adeodatas Tauragis
allentamento, allentando, allentato (it., AN) – lëtinant.
„Allgemeine Musikalische Zeitung“, vok. muzikos
þurnalas, ëjæs kas savaitæ. Konservatyvios krypties.
Pradëtas leisti 1798 Leipcige. Pagr. leidëjas ir redak-
torius – J. Fr. Rochlitzas (iki 1819). ∆ pavadinimu buvo
leidþiamas iki 1848. Kiti pavadinimai: „Deutsche Mu-
sikzeitung“ (1863–65), „Leipziger allgemeine Musik-
zeitung“ (1866–82), „Allgemeine deutsche Musikzei-
tung“ (1883–1943). Iki 1865 ∆ leido firma „Breitkopf
& Härtel“. ∆ bendradarbiavo: J. N. Forkelis, J. A. Hi-
lleris, J. Fr. Reichardtas, R. Schumannas. Spausdin-
tos XIX a. I p. kompozitoriø bibliograf. þinios, anali-
zuota jø kûryba. 1966 pakartotinai iðleisti 1798–1848
∆ numeriai (51 t.). Violeta Tumasonienë
all-interval set (angl.), Allintervallreihe (vok.) – do-
dekafonijoje vartojama 12 garsø serija, aprëpianti vi-
sus intervalus nuo maþosios sekundos iki didþiosios
septimos.
all’ottava, all’8va, all’8va sopra (it., AN) – oktava aukð-
èiau; all’ottava bassa, AN – oktava þemiau. Tà patá
reiðkia skaitmuo 8 ir nuo jo á deðinæ nubrëþta hori-
zontali taðkø linija: jei ðie þenklai yra virð natø, rei-
kia atlikti oktava aukðèiau, jei po natomis – oktava
þemiau. Gediminas Þidonis
all-star band, all-stars, All Stars (angl.), dþiazo ansam-
blis ar orkestras, sudarytas ið þymiø dþiazo atlikëjø.
alltto (it., sutr.) – allegretto.
all’ungarese, all’ongarese (it., AN) – vengriðkai, èar-
daðo tempu.
all’unisono (it., AN) – unisonu.
de Almeida Antonio [Antonijus de Alméida; 1928.I.20
Paryþiuje – 1997 Pitsberge], pranc. dirigentas. 1949–53
studijavo JAV (P. Hindemitho, S. Kusevickio ir G. Sze-
llio mokinys). 1956–60 Lisabonos radijo simf. orkestro
ir OT orkestro dirigentas. 1963–64 Ðtutgarto filh-jos
vyriausiasis dirig., paskui iki 1968 dirigavo operas Pa-
ryþiuje. 1976–78 Nicos OT muz. direktorius. Yra diri-
gavæs þymiausiems Europos ir Amerikos orkestrams.
Iðleido pilnà L. Boccherini simf-jø rinkiná (1969).

de Almeida Francisco Antonio [Antonijus Fransiskas
de Alméida; g. 1702, m. 1755 Lisabonoje], port. kom-
pozitorius. Pirmosios portugalø nac. operos La pazien-
za di Socrate („Sokrato kantrybë“; premjera 1733 Lisa-
bonoje) autorius. Kûriniai: operos La finta pazza
(„Tariamas pamiðimas“, 1735), La Spinalba („Senas
keistuolis“, 1739), oratorijos „Dovydo atgaila“ (1722),
„Judita“ (1726), kantata „Triumfuojantys geradariai“
(1738), baþn. choro muzika. Rûta Prusevièienë
Almeida Laurindo [Laurindas Alméida; 1917.IX.2 San
Paule – 1995.VII.26 Los Andþele (Kalifornijos valsti-
ja, JAV)], Brazilijos gitaristas, kompozitorius. Studi-
javo Nacionalinëje muzikos m-loje Rio de Þaneire.
Iki 1950 grojo S. Kentono orkestre, vëliau Moderniojo
dþiazo kvartete (Modern Jazz Quartet). Koncertavo
kaip solistas (skambino klasik. Europos ir Lot. Ame-
rikos muzikà). Sukûrë dainø, muzikos kino filmams.
Jûratë Petrikaitë
Almenraeder Carl [Karlas Ãlmenrëderis; 1786.X.3 Rons-
dorfe (dab. Vupertalis) – 1843.IX.14 Bybriche], vok.
fagotininkas, instrumentø meistras ir iðradëjas, kom-
pozitorius. Mokësi Kelne privaèiai muz. teorijos pas
B. Kleinà. Nuo 1810 mokë groti fagotu muz. m-loje, nuo
1817 buvo Mainco teatro fagotininkas, eksperimentavo
„B. Schott’s Söhne“ muz. instrumentø f-ke. Apie savo
atradimus paraðë kn. „Traité sur le perfectionnement du
basson avec deux tableaux“ („Traktatas apie fagoto pa-
tobulinimà“, 1819–20). 1820 ásteigë fleitø ir klarnetø
dirbtuvæ (veikë iki 1822). 1822 grojo naujuoju fagotu
Nasau rûmø karal. orkestre Bybriche ir Vysbadene. 1831
su J. A. Heckeliu ásteigë fagotø f-kà Bybriche. 1843 ið-
leido fagoto vadovëlá (vok. ir pranc. k.). Sukûrë koncertà
fag., Pot-pourri fag. ir ork., Variacijas sm., alt. ir vè., in-
trodukcijà ir variacijas fag. ir styg. kvartetui, Duettinos 2
fag. (ðie kûriniai iðl. 1825–41). Violeta Tumasonienë
Almonaitôtë, Eidukienë, Birutë [g. 1934.V.10 Bûbleliuo-
se (Ðakiø rj.)], liet. dainininkë (mecosopranas). 1963
baigë Maskvos kons-jà (V. Roþdestvenskajos kl.). 1963–
99 Lietuvos OBT solistë. Vaidmenys: Amneris, Buðë
(E. Balsio „Kelionë á Tilþæ“), Carmen, Eboli, Marina,
Mirta (V. Klovos „Pilënai“), Olga, Charlotte, Ulrica ir
kt. Surengë solo koncertø. Gastroliavo Airijoje, Èeki-
joje, Danijoje, D. Britanijoje, Gruzijoje, JAV, Kanado-
je, Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Suomi-
joje, Ðvedijoje. Pav.
L: Birutë Almonaitytë / Parengë J. Bruveris. V., 1999.
Vaclovas Juodpusis
Alnœs Eyvind [Eivinas Ãlnesas; 1872.IV.29 Fredriks-
tade – 1932.XII.24 Osle], norv. komp., vargonininkas.
Muzikos mokësi Osle, Leipcigo kons-joje (pas C. Rei-
necke), ir Berlyne. Sukûrë 2 simf-jas, kitø simf. kûri-
niø, taèiau vertingiausi – kameriniai: ~100 romansø
(juose tæsiamos E. Griego tradicijos), pjesës f-nui
(„Himnas tëvynei“), vyrø chorai. Iðleido norvegø l. dai-
nø rinkiniø. Adeodatas Tauragis
Alnar Hasan Farit [Chasanas Faritas Alnåras; 1906.II.11
Stambule – 1978.VII.27 Ankaroje], turkø komp., dirig.,
kanono (styg. muz. instrumentas) virtuozas. 1929–32 stu-
dijavo Vienoje. 1932–36 Stambulo miesto teatro dirig.,
1937–46 valst. kons-jos prof., 1938–53 dar ir Ankaros
radijo simf. orkestro dirig., nuo 1955 Ankaros operos
direktorius. Sukûrë muz. komedijø, kûriniø orkestrui,
Alpiø
43
koncertø, pjesiø kanonui, k. f. muzikos. Kûryboje varto-
jo turkø muz. folkloro elementus. Bronius Ambraziejus
Alonso Carmelo [Karmelas Alònsas; g. 1929.VII.16
Ochandiane (Biskaja)], isp. kompozitorius. Studija-
vo Madrido karaliðkojoje muzikos ir deklamacijos
kons-joje, vëliau Romoje pas G. Petrassi, Darmðtate
pas B. Maderna’à. Vienas þymiausiø serijinës muz.
kûrëjø Ispanijoje; nac. premijos laureatas (1962). Su-
kûrë puèiamøjø kvintetà (1955), Suite divertimento
(1956), styg. kvartetà (1957), Sinfonietta (1961), Su-
perficie („Pavirðius“, 1963), Morfologia sonora („Gar-
sø morfologija“, 1964), Constantes pagal M. de Una-
muno þ. (1966), Mixturas (1968). Jûratë Petrikaitë
Alpaerts Flor [Floras Ãlpertas; 1876.IX.12 Antverpe-
ne – 1954.X.5 ten pat], Belgijos komp. ir dirigentas.
Belgijos karal. akademijos narys. Studijavo Flamandø
muz. m-loje ir karaliðkojoje kons-joje Antverpene
(kompozicijà pas P. Benoît ir J. Blockxà, dirigavimà pas
E. Keurvelsà). Nuo 1903 – karaliðkosios kons-jos prof., Birutë Almonaitytë
1934–41 – direktorius. 1919 Antverpeno „Zoo Orchest-
ra“ dirigentas, 1922–23 „Royal Flemisch Opera“ vado-
vas. Paraðë knygà „Muzieklezen en zingen“ (1918). Su-
kûrë operà Shylock (pagal W. Shakespeare’à, 1913), 6
simf. poemas, siuità ir serenadà ork., koncertà sm. ir
ork., 3 fantazijas f-nui, baþn. muzikos, dainø. Kûriniai
flamandø impresionizmo stiliaus. Violeta Tumasonienë
Alpert Herb [Herbas Ólpertas; g. 1935.III.31 Los An-
dþele], JAV trimitininkas, komp., dainininkas. 1964 su
kt. atlikëjais áraðë pirmàjà plokðtelæ „The Lonely Bull“.
∆ kûryba pagrásta meksikieèiø folkloro, roko ir diksi-
lendo elementais. Þymiausi kûriniai Tijuana Taxi, Spa-
nish Flea, A Taste of Honey, What Now My Love turëjo
átakos 6 d-meèio popmuzikos raidai. Jûratë Kuèinskaitë
Ãlpiø varpìliai (it. campanacio, pranc. cloche de vache,
vok. Kuhglocke, angl. cowbell, isp. cencerro), muz. instru-
mentas – muðamasis idiofonas. Pailgas, kiek paplokðèias
trapecijos formos skambalas (20–40 arba 10–15 cm ilgio),
atviras plaèiajame gale. Daromi ið medþio, þalvario arba
vario skardos. 2 arba 3 skirtingo dydþio ∆ pritaisomi prie
didþiojo bûgno. Muðama maþojo bûgno lazdelëmis. Var-
tojami dþiazo ir simf. muzikoje. ∆ prototipas – karvëms
po kaklu riðami varpeliai. Remigijus Ðileika
Ãlpiø trimítas, Alpiø ragas (vok. Alphorn, pranc. cor des
Alpes), muz. instrumentas – natûralusis lûp. aerofonas.
Daromas ið medþio arba þievës. Vamzdis maþdaug 4 m
ilgio, suriestas á pailgà ovalià kilpà, turi ðiek tiek platë-
janèias þiotis. ∆ neturi pûstuko; grieþiant oras puèiamas
tiesiai á vamzdá. Iðgaunami natûraliojo garsaeilio garsai.
Nuo seno vartojamas Alpiø piemenø. Pav. Rytis Urnieþius
Alpiø trimitas
al rigore
""
al rigore di tempo (it., AN) – grieþtai laikantis tem-
po, tiksliai.
al rovescio (it. atvirkðèiai, prieðingai) ↑ atgalinis judë-
jimas.
al segno (it., AN) – iki natose nurodyto sutartinio þen-
klo, pvz., P.
Alðleb¸naitë Marija [1897.VIII.2 Sankt Peterburge –
1976.IX.28 Kaune], liet. pianistë, pedagogë. 1915–21
studijavo Sankt Peterburgo kons-joje (A. Vinklerio kl.).
1930 baigë Kauno muzikos m-là (V. Ruþickio kl.). 1924–
33 Kauno muzikos m-los, 1933–49 Kauno kons-jos,
1949–69 Gruodþio muzikos m-los dëstytoja, koncert-
meisterë. Be to, 1949–68 dëstë Kauno deðimtmetëje
muz. mokykloje. Mokiniai: R. Èepinskas, E. Ignatonis,
K. Grybauskas, A. Maceina, R. Ðerkðnytë. Pav.
Vytautas Èepliauskas
Alðvãngas Arnoldas [Àðíîëüä Àëåêñàíäðîâè÷
Àëüøâàíã; 1898.X.1 Kijeve – 1960.VII.28 Maskvo-
je], rusø muzikologas, pianistas. Menotyros dr. (1944).
Marija Alðlebënaitë 1920 baigë Kijevo kons-jos fortepijono, 1922 – kom-
pozicijos klasæ. 1930–34 Maskvos kons-jos profeso-
rius. Paraðë veikalø apie L. van Beethoveno (1940),
A. Skriabino (1945), P. Èaikovskio (1959) ir kitø kom-
pozitoriø kûrybà. Kazys Jasinskas
alta danza (isp.), XV a. isp. ðokis; tapatus it. saltarel-
lo, pranc. pas de Brabant. ∆ daugiausia grásta basdan-
so melodijomis. Pirmasis ∆ apraðë it. ðokëjas, poetas
ir teoretikas A. Cornazanas (apie 1430–84) veikale
„Libro dell’arte del danzare“ („Ðokiø meno knyga“).
Altenburg Johann Ernst [Johanas Ernstas Ãltenburgas;
Þinoma komp. F. de la Torre’s (XV a.) ∆ 3 instrumen-
tams, pagrásta Il Re di Spagna („Ispanijos karalius“)
melodija. Jonas Klimas
alta musica (lot. garsi, ðviesi muzika), puè. muz. in-
strumentø ansambliai, gyvavæ XV a. V. Europoje. ∆
sudarë vad. „garsieji“ muz. instrumentai (pranc. in-
struments hauts): ðalamajos, bombardos, trimitai, ra-
gai, trombonai. Tokie ansambliai grieþdavo per ðokius,
altas " turnyrus, parkuose. Kaip prieðprieða ðiems ansam-
bliams gyvavo ir vad. „tyliøjø“ instrumentø ansambliai
(pranc. instruments bas). Fleitomis, liutniomis, arfo-
alteråcija (lot. alteratio – pakeitimas): 1. Diatoninio
mis, fideliais buvo grieþiama patalpose nedideliam
klausytojø ratui. Birutë Þalalienë
Altånis Ipolitas [Èïïîëèò Êàðëîâè÷ Àëüòaíè;
1846.V.27 P. Ukrainoje – 1919.II.17 Maskvoje], rusø
dirig., chormeisteris. 1866 baigë Sankt Peterburgo
kons-jà (H. Wieniawskio smuiko, N. Zarembos ir
A. Rubinðteino kompozicijos kl.). 1867–82 privaèios
rusø operos trupës Kijeve dirig., 1882–1906 DT vy-
riausiasis dirigentas. Dirigavo S. Rachmaninovo
„Aleko“, P. Èaikovskio „Mazepos“ premjeras, P. Èai-
kovskio „Pikø damà“ ir „Jolantà“, M. Musorgskio
„Borisà Godunovà“, N. Rimskio-Korsakovo „Snie-
guolæ“, simf. kûrinius (1890 pirmà kartà Maskvoje atli-
ko G. Verdi Requiem).
ãltas (lot. altus – aukðtas; it. contralto, pranc., angl. al-
to, contralto): 1. Þemesnysis moterø arba berniukø,
aukðèiausias vyrø krûtin. arba falcet. balsas. Diapazo-
nas: e/g–e2/f2, choro ∆ f–d2, dramatiðkojo ∆ d/e–b2/c3.
Iki XVII a. ∆ partijas daugiausia dainuodavo vyrai fal-
cetu (c–c2) arba kastratai (c–d3).
2. Choro arba vokal. ansamblio partija.
3. Kai kuriø puèiamøjø muz. instrumentø ðeimos alt.
atmaina: althornas, alt. saksofonas, alt. klarnetas, alt.
trombonas, alt. trimitas, anglø ragas (alt. obojus). Ðie
instrumentai daþniausiai skamba kvinta arba kvarta
þemiau uþ sopraninius.
4. Muz. instrumentas – stryk. chordofonas, smuiko at-
maina (it., angl. viola, pranc. alto, vok. Bratsche). ∆ ðiek
tiek didesnis uþ smuikà: ilgis ~70 cm, korpuso ilgis 40–
43 cm, plotis 23–25 cm, skambanèios stygos ilgis
36,5 cm. ∆ strykas 74 cm ilgio. Stygos c, g, d1, a1, diapa-
zonas (be flaþoletø) c–e3. Natos raðomos su alto raktu,
tik aukðto registro natos (nuo e2) su smuiko raktu. Al-
to skambesys þemesnis ir sodresnis negu smuiko. Altu
grieþiama kamer. ansambliuose, ypaè styg. kvartetuo-
se, styg. ir simf. orkestruose, reèiau solo.
∆ atsirado apie 1500 Europoje; dabartinis jo pavidalas
nusistojo XVI a. Manoma, kad Lietuvoje ∆ vartoja-
mas nuo XVII a. (kun-ðèiø, didikø dvarø kapelose).
XX a. I pusëje ansambliuose altu grieþë S. Gabrijo-
lavièius, J. Karnavièius, A. Klepackas, E. Satkevièius.
Po II pasaul. karo ∆ klasës ákurtos kai kuriose muz. m-
lose, Lietuvos MuA (1949). ∆ sol. koncertø surengë
J. Fledþinskas, D. Katkus, P. Radzevièius, A. Pðibilskie-
në, A. Statkus. Kûriniø altui sukûrë O. Balakauskas,
V. Barkauskas, B. Gorbulskis, B. Kutavièius, V. Pake-
tûras, J. Ðirvinskas. Altø padirbo J. Maèiukas (1897–
1975), J. Treèiokas (g. 1935). Pav. Rimantas Guèas
1734.VI.15 Veisenfelse – 1801.V.14 Biterfelde], vok. tri-
mitininkas, vargonininkas, muz. teoretikas. Iki 1757 mo-
kësi vargonuoti ir kompozicijos pas J. T. Röhmhildà
Merseburge ir pas J. Chr. Altnikolà Naumburge. Nuo
1757 buvo pranc. armijos trimitininkas, dalyvavo Sep-
tyneriø metø kare. 1767 vargonininkavo Landsberge,
1769 – Biterfelde. Paraðë kûriniø f-nui, knygà „Versuch
einer Anleitung zur heroisch-musikalischen Trompe-
ter- und Pauker-Kunst“ („Vadovas trimitininkams ir
timpanininkams“, 1795). Violeta Tumasonienë
garsaeilio garso paaukðtinimas arba paþeminimas pus-
toniu (reèiau tonu, ketvirtadaliu arba trim ketvirta-
daliais tono). Alteruojami tiek melod. linijos (balso),
tiek akordo garsai. Natø raðyboje ∆ þymima chromat.
(alteracijos) þenklais (diezais ir bemoliais). Paaukð-
tinus garsà pustoniu, prie jo raidinio pavadinimo
pridedama galûnë is, o tonu – isis (pvz., f, fis, fisis), o
prie skiemeninio pavadinimo – diez arba dubl-diez
(pvz., fa, fa diez, fa dubl-diez). Paþeminus garsà pus-
toniu, prie jo raidinio pavadinimo pridedama galûnë
es, o tonu – eses (pvz., f, fes, feses; iðimtá sudaro garsai
e ir a, jiems atitinkamai raðoma galûnë s ar ses, pvz.,
e, es, eses, a, as, ases), o prie skiemeninio pavadi-
nimo– bemol arba dubl-bemol (pvz., fa, fa bemol, fa
dubl-bemol). Tonacinëje sistemoje ∆ pagal jos funk-
cijà bûna – derminë (sustiprina nepastoviøjø laipsniø
verþlumà á pastoviuosius) ir moduliacinë (vartojama
pereiti ið vienos tonacijos á kità).
2. Menzûrinëje notacijoje ritminës vertºs (metrinio
vieneto, pvz., semibrevis) pakeitimas dvigubai dides-
ne verte (brevis). Vaclovas Paketûras

alteråcijos þenkla¤, chromatiniai þenklai, natø raðy- alternativo (it.), alternativement (pranc.; abu – pa-
boje vartojami garsø aukðèio keitimo þenklai. Pagr. ∆
yra tokie: # – diezas (garsà paaukðtina pustoniu), Ü –
dubl-diezas, arba dvigubasis diezas (paaukðtina tonu),
b – bemolis (paþemina pustoniu), º – dubl-bemolis,
arba dvigubasis bemolis (paþemina tonu), n – bekaras
(panaikina kitø ∆ veikimà). XX a. notacijoje vartoja-
mi dar ir kiti ∆, pvz., µ (arba L) – pusinis diezas (pa-
aukðtina 1/4 tono), ÷ (arba l ) – pusantrinis diezas
(paaukðtina 3/4 tono), j – pusinis bemolis (paþemina
1/4 tono), J – pusantrinis bemolis (paþemina 3/4 tono).
Prieraktiniai ∆ raðomi kiekvienos penklinës pradþioje
po rakto ir galioja visam kûriniui. Prienatiniai ∆ ra-
ðomi prieð atskirà natà, galioja iki takto pabaigos tik
toje oktavoje ir daþnai tik vienam balsui. XX a. muz.
kûriniuose (pvz., dodekafoniniuose) daþniausiai varto-
jami tik prienatiniai ∆, raðomi prieð kiekvienà alteruo-
jamà natà. Vaclovas Paketûras
altered chord (angl.), alterierte Akkorde (vok.) – al- alterúotosios de»mës, maþoro ir minoro dermës, kuriø
teruotasis akordas.
Ãltermanas Isajus [Èñàé Ìîéñååâè÷ Àëüòåðìàí;
1910.IX.21 Oriole – 1985.XI.1 Kiðiniove], rusø di-
rigentas. 1933 baigë Sankt Peterburgo kons-jà
(A. Gauko kl.), 1935 – aspirantûrà (pas F. Ðtidrá). Iki
1940 vadovavo Sankt Peterburgo radijo simf. or-
kestrui. 1945–53 Sankt Peterburgo kons-jos Simf. di-
rigavimo katedros vedëjas. 1953–58 Lietuvos, 1958–
61 ir 1969–74 Moldovos, 1961–66 Baðkirijos, 1966–69
Saratovo operos ir baleto teatrø vyriausiasis dirigen-
tas. Nuo 1974 dëstë Kiðiniovo kons-joje; doc. (1979).
Lietuvoje dirigavo P. Èaikovskio operà „Eugenijus
Oneginas“ (1954) ir baletà „Mieganèioji graþuolë“
(1955), G. Rossini operà „Sevilijos kirpëjas“ (1956),
W. A. Mozarto „Pagrobimas ið seralio“ (1957); ∆ pa-
rengë ir pirmasis dirigavo V. Klovos operas „Pilënai“
(1956) ir „Vaiva“ (1958), J. Indros baletà „Audro-
në“ (1956). Vaclovas Juodpusis
alternatim (lot. pakaitomis, keièiantis), liturg. muzikos
atlikimo bûdas, kai kûrinio padalas pakaitomis atlie-
ka skirtingos atlikëjø grupës. ∆ iðtakos – ankstyvosios
katalikø baþnyèios antifoninë psalmodija (↑ antifona).
Taip buvo atliekama ávairi liturg. muzika, t. p. respon-
sorinës giesmës (gradualas, aleliuja). Nuo XIV a. taip
atliekamiems kûriniams pritardavo vargonai (klostësi
nauji vargonø muzikos þanrai – versetas, himnas). ∆
bûdu buvo áprasta atlikti renesanso baþn. kûrinius –
Magnificat, sekvencijas, himnus, ordinarines miðias.
Daþnai sutinkamas G. Dufay, G. P. da Palestrina’os,
T. L. de Victoria’os, N. Gombert’o, Chr. de Moraleso
ir kt. komp. kûriniuose. ∆ gyvavo iki XVIII a.
Danutë Kalavinskaitë
alteruotosios dermës
altinë
45
kaitomis < lot. alter – vienas ið dviejø): 1. AN – dvida-
lës ðokiø pjesës dalis atlikti reikia pakaitomis, kelis
kartus, pvz., kai kuriose J. S. Bacho siuitose ir parti-
tose klavyrui. 2. Sudëtinës trijø daliø formos trio da-
lies, kai kada ir visos pjesës pavadinimas.
alterúotieji akòrdai, funkc. sistemos akordai, turin-
tys vienà arba kelis alteruotus (pustoniu paaukðtintus
arba paþemintus) tonus. Daþniausiai alteruoti bûna
nepastovieji dermës laipsniai: maþoro – paaukðtinti
II, IV, paþeminti II, VI, minoro – paaukðtinti IV, VI,
VII, paþeminti II, IV laipsniai. Pav.
C-dur c-moll
nepastovieji laipsniai, nutolæ nuo pastoviøjø d. sekun-
dos intervalu, paaukðtinami (kylant aukðtyn) arba paþe-
minami (leidþiantis) pustoniu. Maþorinëje dermëje, ky-
lant aukðtyn, aukðtinami II ir IV, o leidþiantis – þeminami
VI ir II laipsniai. Minorinëje dermëje kylant aukðtinami
IV ir VII, o leidþiantis þeminami IV ir II laipsniai (pav.).
∆ kartais vadinama harmoninis ir melodinis maþoras bei
minoras. Vaclovas Paketûras
Altgeige (vok.) – viola.
althòrnas (vok. Althorn < lot. altus – aukðtas + vok.
Horn – ragas; it. flicorno contralto), muz. instrumen-
tas – lûpinis puè. aerofonas. Biugelhornø ir jiems gi-
miningø muz. instrumentø ðeimø (sakshornø, fliugel-
altinë fleita (F derinimo)
hornø) altinës tesitûros instrumentas. Ovalios, trimito,
valtornos arba tûbos formos, turi 3 ventilius ir taurës
pavidalo pûstukà. Bûna Es, reèiau F derinimo. Trans-
ponuoja (skamba didþiàja seksta arba grynàja kvinta
þemiau negu uþraðyta; diapazonas atitinkamai A–es2
arba H–f2). Natos uþraðomos su smuiko raktu. Grie-
þiama tik puèiamøjø orkestruose. Rytis Urnieþius
alti naturali (it.) ↑ falcetininkai.
ãltinë fleitâ (it. flauto contralto, pranc. fl½te alto, fl½te
contralto en sol, vok. Altflöte, angl. alto flute), muz.
instrumentas – ðvilpiamasis aerofonas. Skersinë flei-
ta. Alto–soprano tesitûros. Bûna G, reèiau F arba Es
derinimo. Transponuoja (skamba grynàja kvarta, gry-
nàja kvinta arba didþiàja seksta þemiau nei didþioji
fleita; diapazonas atitinkamai g–g3; f–f3, es–es3). Temb-
ras sodresnis, minkðtesnis ir ðvelnesnis nei didþiosios
fleitos (ypaè apat. diapazono dalyje). Pav.
Lionginas Èiapas
altinis
"$
ãltinis klarnêtas (angl. alto/tenor clarinet, it. clarinet- ãlto råktas ↑ raktas.
to contralto, pranc. clarinette alto, vok. Altklarinette), altra, altro, altri, altre; altra volta (it., AN) – dar kar-
muz. instrumentas – lieþuvël. aerofonas.Vartojamas
kar. orkestre. Ilgis 75–90 cm, þiotys nukreiptos á vir-
ðø. Bûna Es arba F derinimo. D. Britanijoje altiniu
klarnetu (alto clarinet) vadinamas tik Es derinimo ∆,
o F derinimo kar. orkestro klarnetas – tenoriniu klar-
netu (tenor clarinet). ∆ sukonstruotas 1782. Ið pradþiø
buvo G derinimo su þemyn nukreiptomis þiotimis.
Lionginas Èiapas
ãltinis obòjus, kitaip ↑ anglø ragas.
ãltinis saksofònas (it. sassofono alto, vok. Altsaxo-
phon, angl. alto saxophone), muz. instrumentas – puè.
lieþuvëlinis aerofonas. Saksofonø ðeimos. Bûna Es, re-
èiau F derinimo. Transponuoja (skamba didþiàja seks-
ta arba grynàja kvinta þemiau negu uþraðyta). Diapa-
zonas atitinkamai des–as2; es–b2. Vartojamas dþiazo,
puèiamøjø, reèiau simf. orkestruose. Pav. Rytis Urnieþius
ãltinis trimítas (it. tromba contralta, vok. Alt-Trompe-
te, pranc. trompette alto, angl. alto trumpet, Fa trum-
pet), muz. instrumentas – chromat. lûpinis puèiama-
sis aerofonas. Alto–soprano tesitûros trimitas. Turi 3
ventilius ir puodelio pavidalo pûstukà. ∆ forma kaip
sopran. trimito, tik ∆ didesnis. Vamzdis ~60 cm ilgio.
Skamba duslokai, sodriau uþ sopraniná. Bûna F arba
Es derinimo. Transponuoja (skamba kvinta arba
didþiàja seksta þemiau negu uþraðyta; diapazonas ati-
tinkamai H–f2/g2 ir A–es2/f2). Pirmàkart pavartotas
altinis saksofonas N. Rimskio-Korsakovo operose. Plaèiau nepaplito.
Rytis Urnieþius
Altmann Wilhelm [Vilhelmas Ãltmanas; 1862.IV.4 Adel-
nau (dab. Odolianove, Lenkija) – 1951.III.25 Hildes-
heime], vok. muzikologas. 1900–27 dirbo karaliðkojoje
b-koje Berlyne, vadovavo jos Muz. skyriui. Iðleido muz.
istorijos dokumentø ir notografijos þinynø. Iðspausdi-
no J. Brahmso, O. Nicolai, C. M. von Weberio, R. Wag-
nerio laiðkø ir straipsniø. Sudarë kamer. muzikos lit-
ros notografines rodykles.
Altmeyer Jeannine [Dþanina Ãltmajer; g. 1948.V.2 Pasa- Alwyn William [Viljamas Êlvinas; 1905.XI.7 Nortamp-
denoje (netoli Los Andþelo)], JAV dainininkë (sopra-
nas). Vok. kilmës. Dainuoti mokësi Fulertone pas B. Ol-
sen, vëliau Santa Barbaroje pas Singler, L. Lehmann bei
Vaðingtone pas G. London. Nuo 1970 Niujorko MO so-
listë, 1971 debiutavo G. Verdi operoje Don Carlos. Dai-
navo Diuseldorfo, Ðtutgarto, Hamburgo, Kelno, Frank-
furto prie Maino, Ciûricho, Neapolio teatruose, dalyvavo
Zalcburgo ir Bairoito festivaliuose. Tarp geriausiø vaid-
menø – Sieglinde, Gutrune, Elþbieta 3, Elsa, Eva, Gra-
fienë 3, Salomë, Krizotemidë, Agathe. ∆ þinoma ir kaip
oratorijø atlikëja. Tamara Vainauskienë
Altnikol Johann Christoph [Johanas Kristofas Ãltniko-
lis; 1719.X Berne (Silezija) – 1759.VII.25 Naumbur-
ge], vok. klavesinininkas, vargon. ir kompozitorius. 1744
studijavo Leipcigo un-te teologijà. Iki 1745 buvo
J. S. Bacho asistentu, 1749 vedë jo dukrà Elisabet. Dir-
bo vargonininku Nydervyzoje (netoli Greifenbergo),
nuo 1748 iki mirties – Naumburge. Paraðë kûriniø kla-
vesinui, f-nui, baþn. muzikos. Violeta Tumasonienë
alto (lot. altus – aukðtas) – altas, altinis.
alto oboe – anglø ragas.
tà, kitaip ↑ bis 1.
Altschuler Modest [Modestas Ãltðuleris; 1873.II.15
Mogiliove – 1963.IX.12 Los Andþele], JAV violonèe-
lininkas, dirigentas. Rusø kilmës. Studijavo Varðuvos
ir Maskvos kons-jose. 1903 ákûrë Rusø simf. orkestrà
Niujorke. Gastroliavo Ð. ir P. Amerikoje.
Violeta Tumasonienë
Altuniånas Tatulas [1901.X.15 Adanoje (Turkija) –
1973.XII. 29 Jerevane], arm. choro dirigentas, muz. kul-
tûros veikëjas. 1928 baigë Jerevano, 1934 Sankt Peter-
burgo kons-jà. Nuo 1934 dëstë Jerevano kons-joje; prof.
(1971). 1937–39 ir 1947–49 savo paties ákurtos Armëni-
jos kapelos, 1938–70 Armënø dainø ir ðokiø ansamblio,
1966–69 Armënijos choro d-jos kapelos vadovas. Rinko
ir aranþavo armënø l. dainas (iðl. 1954–64).
Alumäe Vladimir [Vladimiras Ålumejë; 1917.IV.6 Tali-
ne – 1979.III.25 ten pat], estø smuik., pedagogas. 1937
baigë Talino kons-jà (J. Paulseno kl.), nuo 1939 joje dës-
të (1944–48 ir 1964–70 rektorius); prof. (1945). 1938–
39 staþavo Londone pas C. Fleschà. 1942–44 Estijos
valst. meno ansambliø (Jaroslavlyje) solistas. Daugelio
estø komp. kûriniø atlikëjas. Koncertavo Ðvedijoje, Bel-
gijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Èekoslovakijoje. Paraðë
kn. apie muz. interpretacijà (1966). Þivilë Ramoðkaitë
Alva Luigi [Luidþis Ãlva; g. 1927.IV.10 Limoje], Peru
dainininkas (tenoras). Dainavimo mokësi Limoje pas
R. Mercedes Ayarzà ir Italijoje pas E. Campogallia-
ni. 1952 debiutavo Limoje (Alfredo), 1954 – Milano
„Teatro Nuovo“ dainininkas, nuo 1956 dainavo LS.
Dalyvavo Zalcburgo festivaliuose. Nuo 1960 gastro-
liavo þymiausiuose Europos ir Amerikos operos teat-
ruose. Nuo 1963 MO solistas. Sukûrë vaidmenø
G. Rossini, W. A. Mozarto, G. Fr. Händelio, G. Do-
nizetti operose. Dainavo ir XX a. komp. kûrinius (M.
M. de Falla’os, R. Malipiero, G. C. Menotti).
Þivilë Ramoðkaitë
tone – 1985.IX.11 Sautvolde], anglø kompozitorius.
Studijavo Londono karaliðkojoje MuA (fleitos, f-no ir
kompozicijos kl.). Grojo fleita Londono simf. orkest-
re. 1926–56 dëstë kompozicijà karaliðkojoje MuA. Su-
kûrë operà Miss Julie (1961–76), 5 simf-jas (1949–73),
Concerto grosso, koncertus f-nui ir ork., vè. ir ork., Pas-
toral Fantasia vè. ir styginiams, 2 styg. kvartetus, rapso-
dijà fp. kvartetui, Sonata-Impromptu sm. ir vè., pjesiø
f-nui, muzikos dok. filmams. Aldona Juodelienë
alzare, alzato (it., AN) – be dusliklio.
amabile, amabilmente, con amabilita (it., AN) – mei-
liai, maloniai.
Amadºjaus kvartêtas (Amadeus Quartet), styg. kvar-
tetas; veikë 1947–87 Londone. Jame grieþë N. Brai-
ninas (I sm.), S. Nisselis (II sm.), P. Schidlofas (altas),
M. Lovettas (vè.). ∆ koncertavo Europoje, Azijoje,
Amerikoje, dalyvavo daugelyje muz. festivaliø. Á
plokðteles áraðë visus W. A. Mozarto, L. van Beetho-
veno, J. Brahmso kvartetus, svarbesnius J. Haydno,
Fr. Schuberto ir B. Britteno kûrinius. ∆ nariai Lon-
dono ir Niujorko un-tø garbës daktarai, dëstë Kelno

(Vokietija) aukðtojoje muz. m-loje, vasaros muz. kur-
suose Kastele (Italija), nuo 1986 – karaliðkojoje Lon-
dono MuA. ∆ apdovanotas D. Britanijos ordinu, Vo-
kietijos didþiuoju Nuopelnø kryþiumi, Australijos
menø ir mokslø garbës kryþiumi, „Auksinio patefono“
prizu. Rûta Gaidamavièiûtë
Amar Licco (Liko) [Likas Åmaras; 1891.XII.4 Buda- ambiofònija (lot. ambi... – buvimas, judëjimas aplin-
peðte – 1959.VII.19 Freiburge], turkø smuikininkas.
Studijavo Berlyne pas H. Marteau. 1912–15 Marteau
kvarteto narys; 1915–20 Berlyno filh-jos orkestro,
1920–21 Manheimo teatro koncertmeisteris. 1921 su
P. Hindemithu ákûrë styg. kvartetà, jame grieþë I smui-
ku (iki 1929). 1935–57 Ankaros (Turkija) kons-jos, nuo
1957 Freiburgo aukðtosios muzikos m-los profesorius.
Þivilë Ramoðkaitë
amaramente, amarevole (it., AN) – liûdnai, sielvar-
tingai.
Amaro–Hindemitho kvartetas, styginiø kvartetas.
Gyvavo 1921–29. ∆ Berlyne ákûrë smuikininkas
L. Amaras. ∆ grieþë: L. Amaras (I sm.), W. Casparas
(II sm.), P. Hindemithas (altas), M. Frankas, vëliau
R. Hindemithas (vè.). ∆ dalyvavo Donaueðingeno (Vo-
kietija) muz. ðventëse, aktyviai propagavo ðiuolaik. ka-
merinæ muzikà. Rûta Prusevièienë
Amati (Amåèiai), it. styginiø muz. instrumentø meist-
rai. Gyveno Kremonoje. Dirbo smuikus, violas,
violonèeles, liutnias. Andrea (Andrëja g. apie 1535,
m. po 1610.IV.10) suformavo dab. smuikà; Kremonos
smuikø pradininkas. Jo sûnûs: Antonio (Antonijus;
g. apie 1555, m. apie 1640) ir Girolamo (Dþirolamas;
1556–1630). Anûkas Nicolo (Nikola; 1596.XII.3–
1684.IV.12) þymiausias ið ∆; A. Guarneri ir A. Stra-
divari mokytojas. Ypaè vertinami ∆ smuikai. ∆ in-
strumentams bûdinga daili forma, minkðtas garsas;
jie padengti geltonos, reèiau rausvai auksinës spalvos
laku. Jurgis Dvarionas
Amato Pasquale [Paskvalë Amåtas; 1878.III.21 Neapoly-
je – 1942.VIII.12 Niujorke], it. dainininkas (baritonas).
Studijavo Neapolyje Majelos Ðv. Petro kons-joje. 1900
debiutavo Neapolyje. 1907–08 dainavo LS, 1908–21
MO. Atliko daugelá dramat. vaidmenø; pirmasis Itali-
joje atliko Golaud vaidmená. Daug gastroliavo. Nuo
1935 dëstë dainavimà privaèioje m-loje Niujorke.
Edmundas Baltrimas
de Ambiela Miguel [Migelis de Ambjelâ; krikðtytas
1666.IX.29 Saragosoje, m. 1733.III.29 Tolede], isp.
kompozitorius. Dirbo kapelmeisteriu Leridoje, Sara-
gosoje, Madride, nuo 1710 iki mirties – Toledo kated-
roje. Sukûrë 8 miðias, motetø, himnø. Raðë muz. teori-
jos klausimais.
L: Ãlvarez Escudero C. M. El maestro aragonés Miguel de Ambiela: Su
contribución al Barroco Musical. Oviedo, 1982. Adeodatas Tauragis
ambiêntinë mùzika (lot. ambiens, kilm. ambientis –
apsupàs, apgaubiàs), minimalist. muzikos kryptis. Kû-
rëjai daugiausia dëmesio skiria garsø tembrams ir
faktûroms. Naudojant akustinius ir elektroninius in-
strumentus, natûralius ir sintetinius triukðmus, sie-
kiama sukurti beveik nepastebimà akustinæ terpæ,
maloniai veikianèià þmogø. ∆ pradininku laikomas
prancûzø komp. E. Satie, reikalavæs „pasyviai klau-
sytis“ savo muzikos. 8 d-meèio viduryje ∆ principus
Ambrazas
47
tiksliausiai apibrëþë ir ágyvendino B. Eno, teigæs, kad
∆ turi bûti ne „klausoma“, o „girdima“. Vëliau am-
bientiniais imta vadinti daugumà elektroninës muzi-
kos, new age ir pan. þanrø nekomerc. áraðø. Ypaè iðpo-
puliarëjo elektroninës ðokiø muzikos stilius ambient
house. Dovydas Bluvðteinas
kui, ið dviejø pusiø, dvejopumas + gr. phônç – gar-
sas): 1. Garso akust. efektø sukûrimas ir reguliavimas
(koncertø salëse, áraðø studijose, teatruose) elektro-
akust. priemonëmis (mikrofonais, daugiakanale gar-
so stiprinimo, uþdelsimo bei reverberavimo sistema ir
tam tikru bûdu iðdëstytais garsiakalbiais). ∆ padeda
iðvengti garso pakartojimø. Pritaikoma ávairiø þanrø
muzikai, kalbai perduoti.
2. Bûdas portatyviniø magnetolø stereofoninio skam-
besio apimèiai praplësti, dar vadinamas bifonija.
Vytautas Bièiûnas
ambitus (lot. apimtis, dydis), melodijos apimtis (dia-
pazonas). ∆ – vienas poþymiø, pagal kuriuos dermës
priskiriamos autent. arba plagal. tipui. Nijolë Ambrazaitytë
Amboß (vok.) – priekalas.
Ambrazaitôtë Nijolë [g. 1939.II.21 Burakave (Lazdi-
jø rj.)], liet. dainininkë (mecosopranas). 1948–57 gy-
veno tremtyje Igarkoje (Krasnojarsko kr., Rusija).
Dainuoti pradëjo nuo 9 metø, koncertavo. 1964 Vy-
tuolo jaunøjø dainininkø konkurso (Rygoje) diplo-
mantë. 1966 baigë Lietuvos kons-jà (E. Dirsienës kl.).
Nuo 1979 dësto Lietuvos MuA; doc. (1986). Lietuvos
nacionalinio OBT solistë (1966–2000). Sukûrë vaid-
menø klasik. ir liet. operose: Adalgisa, Azucena, Fe-
nena, Amneris, Buðë (E. Balsio „Kelionë á Tilþæ“), Algirdas Jonas Ambrazas
Carmen, Eboli, Maddalena, Marina, Ortrud, Siebe-
lis, Charlotte. Koncertavo kaip kamer. dainininkë ir
su simf. orkestrais. Surengë >400 soliniø koncertø.
1970 SSRS vokalistø konkurse Minske laimëjo II vie-
tà, tarpt. Enescu vokalistø konkurse Bukareðte II pre-
mijà ir sidabro medalá. Dainavo R. Europos teatruose,
koncertavo Australijoje, Èilëje, JAV, Kanadoje, Ku-
boje, Norvegijoje, Peru. Lietuvos Respublikos Aukð-
èiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatë
(1990–92); 1992–2000 Seimo narë. Lietuvos Nepri-
klausomybës Atkûrimo Akto signatarë. Iðleido 8 sol.
plokðteles, kasetæ „Retos lietuviø l. dainos“, Lietuvos
radijuje áraðë (>22 h) áv. epochø ir stiliø muzikos.
Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino III laipsnio ordinas
(1998). Pav. Vaclovas Juodpusis
Ambråzas Algirdas Jonas [g. 1934.II.11 Kaune], liet.
muzikologas. Humanitar. mokslø habil. dr. (1992; me-
notyros dr. 1991). 1958 baigë Lietuvos kons-jà (E. Bal-
sio muz. teorijos kl.). 1957–59 Lietuvos radijo ir tele-
vizijos k-to muzikos redaktorius. 1959–64 Vilniaus
ped. in-to dëstytojas. 1964–68 Lietuvos kons-jos Mu-
zikos teorijos laboratorijos vedëjas. Nuo 1965 dësto
Lietuvos MuA (iki 1992 Lietuvos kons-ja) muzikos
teorines disciplinas; prof. (1982); Muzikos teorijos ka-
tedros vedëjas (1987–98), Lietuvos kons-jos Speciali-
zuotosios tarybos mokslo laipsniams teikti mokslinis
sekretorius (1980–87). Nuo 1993 Lietuvos MuA Se-
nato narys, Muzikologijos in-to mokslinis vadovas.
1971–75 Lietuvos kompozitoriø s-gos muzikologø
Ambrazas
"&
sekcijos pirm., 1975–91 – v-bos narys. Lietuvos moks-
lo tarybos narys (1991–99). Savo darbuose gvildena
tiek bendràsias muzikologijos (ypaè muzikos teorijos),
tiek ir liet. muzikos kultûros problemas. Paraðë 10 kny-
gø, paskelbë >100 straipsniø. Dalyvavo tarpt. konfe-
rencijose – skaitë praneðimus ir paskaitas apie Lietu-
vos muzikà ir muz. gyvenimà Latvijoje, Estijoje,
Vokietijoje, Prancûzijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Ru-
sijoje, Ukrainoje ir kitur. ∆ – vadovëlio „Muzikos kû-
riniø analizës pagrindai“ (1977, Lietuvos SSR valst.
premija 1979) vienas autoriø ir moksl. redaktorius.
1979–92 str. rinkinio „Muzika“ redakcinës k-jos pir-
mininkas. Parengë spaudai J. Gruodþio, K. Brundzai-
tës kûriniø ir raðtø rinkinius. Veikalai: „Kompozito-
rius Juozas Gruodis“ (1960, rus. 1964), „Muzika ir
dabartis: ðiuolaikinës muzikos etiudai“ (1969), „Nuo
Carlino iki Rymano“ (1980), „Funkcinës teorijos kla-
sikai“ (1981), „Juozo Gruodþio gyvenimas ir kûryba“
Rytis Ambrazevièius (1981, rus. 1985), „XX amþiaus harmonijos teorija.
Vokietija, Austrija“ (1986). Pav. Vytautas Landsbergis
Ambråzas Pranas [1898.VIII.10 Katiliuose (Griðkabû-
dþio vls., Ðakiø aps.) – 1975.VIII.13 Klivlende (Ohajo
valstija, JAV)], liet. muzikas. Muzikos mokësi pas Grið-
kabûdþio vargonininkà B. Bendoraitá, vargonininka-
vo Viðakio Rûdos parapijoje. Subûrë chorà, rengë va-
karus, koncertus, vaidinimus. Kaune lankë J. Naujalio
vargonininkø kursus. Baigë Ðvietimo m-jos surengtus
muzikos ir dainavimo mokytojø kursus Klaipëdoje.
Dirbo Prienø „Þiburio“ g-joje, subûrë chorà ir puè.
orkestrà, pastatë opereèiø. 1944 pasitraukë á Vienà,
vëliau vargonininkavo Eidenðtateno baþnyèioje. Pa-
bëgëliø stovykloje bûrë chorus, rengë koncertus. 1949
atvyko á JAV, apsigyveno Klivlende. Vargonininkavo
Ðv. Jurgio parapijos baþnyèioje, vadovavo chorui, su
juo koncertavo. Vertësi privaèiomis f-no pamokomis.
Sukûrë miðiø (Vilniaus Auðros Vartø Marijos garbei),
solo ir choro giesmiø (70), dainø. Amerikos Lietuviø
Romos Katalikø Vargonininkø s-gos narys, vicepirmi-
ninkas kasininkas. Bendradarbiavo „Muzikos þiniose“,
rëmë Lietuviø muz. archyvà. Surinko daug medþia-
gos apie Klivlendo lietuviø muz. veiklà. Birutë Þalalienë
Ambrazìvièius Rytis [g. 1961.VIII.31 Rokiðkyje], liet.
etnomuzikologas, akustikas. 1984 baigë Vilniaus un-to
Fizikos f-tà. Dirbo Lietuvos MA Fizikos in-te, Vilniaus
kons-joje. 1991–2000 Lietuvos liaudies kultûros cen-
tro vyresnysis specialistas, nuo 1994 dar ir Lietu-
vos MuA dëstytojas ir Muzikologijos in-to Etnomuzi-
kologijos sk. bendradarbis. Tyrimø sritys: folklor.
dainavimas, balso akustika, muzikos suvokimas, no-
tacija ir transkripcija, muz. folkloro rinkimo metodai,
folklorizmas. Paraðë monografijà „Etninës muzikos
notacija ir transkripcija“ (1997), akustinës analizës va-
dovëlá (2000), sudarë kn. „Lithuanian Roots: An Over-
view of Lithuanian Traditional Culture“ („Liet. ðak-
nys: Lietuvos tradic. kultûros apþvalga“, 1994) ir kitø
leidiniø, paskelbë straipsniø. Tarpt. tradicinës muzi-
kos tarybos (ICTM; jos sekcijos Computer Aided Mu-
sic Research) narys. Skaitë praneðimus etnomuziko-
log. konferencijose Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje,
Latvijoje, Suomijoje, Estijoje, Baltarusijoje. Staþavo
Ðvedijoje, Norvegijoje, Austrijoje, skaitë paskaitas,
vadovavo dainavimo kursams Lietuvoje ir uþsienyje.
Vilniaus folkloro ansamblio „Intakas“ vadovas (nuo
1989), „Intako“ vyrø grupës vadovas; koncertavo Lie-
tuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Ðvedijoje,
Liuksemburge, Olandijoje, Belgijoje, Prancûzijoje,
Velse. Pav. Audronë Jurkënaitë
ambraziìjiðkasis chorålas (vok. Ambrosianischer
Gesang, Mailänder Choral, angl. Ambrosian chant),
vienbalsio lot. liturginio giedojimo rûðis. Klostësi vë-
lyvojoje antikoje ir ankstyvaisiais vid. amþiais Milane
bei jo apylinkëse. Siejamas su IV a. ðio miesto vys-
kupu ðv. Ambraziejumi. Vëlyvaisiais vid. amþiais ∆
átakos turëjo ir grigal. choralas. Pagal savo stilistikà
atskiros ∆ giesmiø kategorijos nëra taip grieþtai api-
brëþtos kaip grigal. choralo, taèiau skirtingø giesmiø
stilist. ypatumai ryðkesni negu pastarojo. Paprasto-
sios liturgijos valandø antifonos yra grieþtai silabinës,
artimos psalmodijai. Kai kurios giesmës sakinio ar
frazës pab. praturtintos pavienëmis melizmomis. Me-
lizminio tipo giesmës yra daug ilgesnës ir puoðnesnës
negu grigal. choralo, jø derminë sandara maþiau ið-
plëtota, melodijose daþniau pasitaiko kvartos ðuoliai,
kadencijø formulës vienodos. Visos ∆ liturg. giesmës
turi pavadinimus.
∆ repertuaras laikomas seniausiu Vakarø baþnyèioje.
Iðliko nemaþai ir rytietiðkos kilmës ∆ giesmiø, kai ku-
rios pasiskolintos ið galiðkojo ar mosarabiðkojo gie-
dojimo. Jonas Vilimas
Ambraziìjus Milaniìtis [lot. Ambrosius Mediolanen-
sis; g. apie 339 Tryre (Vokietija), m. 397.IV.4 Milane],
teologas, poetas. Milano vyskupas (nuo 374), vienas
ið 4 Romos katalikø baþn. tëvø. Ðventasis. Milane áve-
dë ið Rytø kilusià antifon. psalmodijà. Lotyniðko li-
turg. himno pradininkas. Sukûrë himnus Aeterne re-
rum conditor, Deus creator omnium, Iam surgit hora
tertia ir Veni redemptor gentium. ∆ klaidingai priskiria-
mà himnà Te Deum laudamus á lietuviø k. iðvertë
M. Maþvydas.
Ambros August Wilhelm [Augustas Vilhelmas Ãmbro-
sas; 1816.XI.17 Vysoke Myte (netoli Prahos) –
1876.VI.28 Vienoje], Austrijos muzikologas. Kaip
muz. kritikas iðgarsëjo R. Schumanno leidþiamame
þrn. „Neue Zeitschrift für Musik“. Prahos kons-jos
(nuo 1850) ir un-to (1869), Vienos kons-jos (1872)
profesorius. Veikale „Die Grenzen der Poesie und
Musik, eine Studie zur Ästhetik der Tonkunst“
(„Poezijos ir muzikos ribos, muzikos estetikos
studija“, 1856, t. 1–2) polemizavo su E. Hanslicko
koncepcija (pastarojo muzikos kaip „skambanèios ju-
danèios formos“ sampratai prieðprieðino jos kaip „su-
dvasintos formos“ sampratà). Svarbiausias veikalas
„Geschichte der Musik“ („Muzikos istorija“, nebaig-
tas; 1862–82, t. 1–5); t. 4 po ∆ mirties spaudai pa-
rengë G. Nottebohmas, t. 5, XV–XVI a. muz. pa-
vyzdþiø antologijà – O. Kade, jà papildæs 2/3 naujos
medþiagos; ðis vienas svarbiausiø XIX a. muz. isto-
riografijos veikalø pagrástas vad. herojiðkàja kon-
cepcija (asmuo – pagrindinis muz. raidos faktorius).
Pirmajame t. pateikiama Azijos, Afrikos ðaliø, sen.
Egipto, Graikijos, Romos, Mesopotamijos muz. is-
torija, antrajame ir treèiajame – Nyderlandø m-los

istorinë apþvalga ir muz. analizë, ketvirtajame apta-
riama Italijos 1450–1550 muzika. Sukûrë operà, mi-
ðiø, kûriniø f-nui ir orkestrui, romansø. Jonas Bruveris
„Ambrosian Singers“, profesionalus miðrus choras,
gyvavæs 1952–56 Londone. Vadovas ir dirigentas
J. McCarthy’s. Atliko autentiðkus, tikslaus teksto vid.
amþiø ir renesanso kûrinius. Pagarsëjo atlikdamas mu-
zikà radijo laidø ciklui „The History of Western Mu-
sic“ („Vakarø muzikos istorija“). Violeta Tumasonienë
Ambrozãitis Aleksas [1916.I.9 Zapyðkyje – 1989 King-
stone (Ontario prov-ja, Kanada)], liet. klarnetininkas,
chorvedys. 1939 baigë Kauno kons-jà (A. Valio klar-
neto kl.). Grojo Kauno, vëliau Vilniaus radiofonuose,
buvo Vilniaus simf. orkestro koncertmeisteris. Rusi-
jos klarnetininkø konkurse laimëjo II vietà. Pasitrau-
kæs á Vokietijà, tobulinosi pas áv. pedagogus, vëliau
iðvyko á Brazilijà. Grojo Rio de Þaneire (teatre, per
radijà). Nuo 1950 gyveno San Paule, 1953 klarneti-
ninkø konkurse laimëjo I vietà. Vadovavo Liet. Romos
Katalikø Ðv. Juozapo chorui, su juo koncertavo. 1954
grojo Rio de Þaneiro simf. orkestre. 1956 persikëlë á
Kanadà (Monrealá). Vadovavo Auðros Vartø parapi-
jos chorui, nuo 1957 grojo karalienës Elþbietos kara-
liðkajame orkestre. 1973 dirigavo Toronto „Varpo“
chorui. Vienas I Kanados liet. dainø ir taut. ðokiø
ðventës (Hamiltone) dirigentø. Birutë Þalalienë
ambuði¾ras (pranc. embouchure < bouche – burna):
1. Puèiamojo muz. instrumento dalis, kitaip ↑ pûstu-
kas. 2. Lûpø ir lieþuvio padëtis, grojant puèiamaisiais
muz. instrumentais. Rimantas Guèas
Ameling Elly [Eli Åmeling; g. 1938.II.8 Roterdame], ol.
dainininkë (sopranas). Studijavo Hagos kons-joje ir Pa-
ryþiuje (pas P. Bernacà). Debiutavo 1968 Lincolno cen-
tre (JAV). Operose dainuoja nuo 1973. Sukûrë vaidmenø
retai statomose operose (J. Haydno Orlando Paladino,
W. A. Mozarto „Idomenëjas“). Daug koncertuoja Eu-
ropoje ir Amerikoje, daþnai dalyvauja Edinburgo, Liu-
cernos, Zalcburgo ir kt. festivaliuose. Þymi J. S. Ba-
cho, G. Fr. Händelio, W. A. Mozarto stambios formos
kûriniø solo partijø atlikëja. Dainuoja ir platø kamer.
repertuarà (nuo C. Monteverdi ir Fr. Schuberto iki
C. Debussy, B. Britteno, G. C. Menotti). Þenevos
tarpt. konkurse laimëjo I vietà (1958). Pav.
Edmundas Baltrimas
Amen (hebr. tikrai, ið tiesø), liturg. aklamacija, vartoja-
ma maldø, psalmiø ar giesmiø pabaigoje. ∆ krikðèioniø
liturgija perëmë ið judëjø apeigø. Liturg. reèitatyve ∆
ágijo kadenc. formulës pobûdá. Psalmodijoje ∆ uþbai-
giama maþoji doksologija (pagarbinimo malda). Mu-
zikinë ∆ iðraiðka atitinka psalmiø skirtingø tonø baigia-
màsias kadencijas (jos þymimos santrumpa aeuouae).
Liturg. giesmëse vartojamos ávairios ∆ kadencijos.
Daugumà himnø ir sekvencijø uþbaigia trumputës ∆
formulës, kai kuriose sekvencijose, Gloria ir Credo
giesmëse vartojamos iðplëtotos, individualios struktû-
ros ∆ kadencijos. Vid. amþiø ir renesanso polifon.
miðiose ∆ epizodai daþnai iðauga á dideles kadencijas.
Baroko miðiose buvo raðomos ∆ fugos (A. Bertali,
J. S. Bachas). Ði praktika gyvavo iki pat XIX a. Per re-
formacijà ir vëliau protestantø baþnyèiose sukurta sa-
varankiðkø ∆ melodijø. Vienà jø – „Dresdeno amen“ –
Amy
49
savo kûryboje panaudojo F. Mendelssohnas-Bartholdy,
R. Wagneris (operoje „Parsifalis“), A. Bruckneris ir kt.
Jonas Vilimas
amenêris (pranc. amener – atvesti, ávesti), XVII a.
pranc. ðokis. Vidut. tempo, tridalio metro. Ðeðiatakèiu
frazavimu (3 + 3 arba 4 + 2 taktai) ∆ panaðus á branlá
(branle de Poitou) ir ankstyvàjá menuetà. ∆ muzikos
pavyzdþiø iðliko maþai. Danutë Kalavinskaitë
American Ballet Theatre, Amerikos baleto teatras.
Ákurtas 1940 „Radio City Center“ teatre Niujorke.
1946 ∆ trupë pirmàkart gastroliavo Europoje. 1972–
73 prie ∆ prijungus m-là, ∆ pavadintas „Ballet Reper-
tory Company“. ∆ ðoko daug þymiø ðokëjø. Nuo 1980
∆ vadovauja M. Baryðnikovas. Judita Þukienë
American Dance Festival, Amerikos ðokio festiva-
lis. 1948 pirmà kartà surengtas Konektikuto valstijo-
je. Po to kiekvienais metais Konektikuto koledþo ðokio
m-loje rengiami modernûs pastatymai. Èia pastatyti Elly Ameling
þymûs M. Graham, D. Humphrey’o, M. Cunningha-
mo kûriniai. Judita Þukienë
American Festival Ballet, baleto trupë. 1957 Brëme-
ne ∆ ákûrë R. Raissas ir Ch. Henessy. 1964 ∆ pirmà-
kart gastroliavo JAV. R. Raissui ir Ch. Henessy persi-
këlus á JAV, kartu iðvyko ir ∆ trupë, kuri buvo pavadinta
„American Concert Ballet“, vëliau – „Festival Ballet
of Rhode Island“. 7 d-meèio pab. ∆ iðiro. Judita Þukienë
American organ (angl.) – fisharmonija.
Amêrikos kompozítoriø, ãutoriø ir leid¸jø drau-
gijâ (American Society of Composers, Authors and
Publishers, ASCAP), savanoriðka, pelno nesiekianti
JAV komp., tekstø autoriø ir muz. kûriniø leidëjø d-ja.
∆ 1914 ákûrë W. Herbertas. ∆ priklauso ~1000 komp.,
>100 leidëjø. ∆ vienijasi su kitø ðaliø pan. org-jomis. ∆
gina autoriø teises, iðduoda licencijas pasilinksminimo
ástaigoms (pvz., ðokiø salëms, diskotekoms, kabare-
tams), tarpininkauja gaunant honorarus uþ muz. kû-
rinius, skambanèius radijo bei TV stotyse, áv. rengi-
niuose, kine ir kt. Violeta Tumasonienë
Amêrikos lietùviø vargõnininkø sçjunga ↑ Ðiau-
rës Amerikos lietuviø muzikos sàjunga.
a mezza voce (it., AN) – pusbalsiu.
amfibråchis (gr. amphi... – aplink + brachys – trum-
pas): 1. Tridalis metroritm. darinys (eilëdaroje – triskie-
menë pëda), sudarytas ið nekirèiuotos, kirèiuotos ir ne-
kirèiuotos daliø (∪ ¶ ∪, pvz., 3/4 ) ∆ gali sudaryti
ir iðtisi taktai (taktinë pëda, ), kai abipus sun-
kiojo takto yra du lengvieji. ∆ ypaè paplitæs tridalio met-
ro muz. þanruose (menuete, lendleryje, scherzo, bar-
karolëje).
2. Ritm. figûra, sudaryta ið trumpo, ilgo ir trumpo gar-
so (pvz., G D G). Juozas Antanavièius
am Frosch (vok., AN) – grieþti ties (stryko) trinkele.
am Griffbrett (vok., AN) – grieþti ties postygiu.
Amy Gilbert [Þilberas Amí; g. 1936.VIII.29 Paryþiu-
je], pranc. komp., pianistas ir dirigentas. 1955–60 stu-
dijavo Paryþiaus kons-joje (muz. analizæ pas O. Mes-
siaenà, kompozicijà pas D. Milhaud), 1958–60 mokësi
pas K. Stockhausenà Darmðtate (Vokietija). 1959 de-
Amirovas
#
biutavo kaip dirig. Paryþiaus teatre „Odéon“. 1965 di-
rigavimo mokësi pas P. Boulezà. 1967–73 Paryþiuje di-
rigavo koncertams „Domaine musical“ („Muz. sfera“;
perëmë ið P. Boulezo). Liono kons-jos dir. (nuo 1984).
Þymesnieji kûriniai: Cantate brêve („Trumpoji kanta-
ta“ sopranui ir 3 instrumentams, 1957), Mouvements
(„Judëjimai“ 17 instrumentø, 1958), Diaphonies („Dia-
fonijos“ dvylikos instrumentø dvigubai sudëèiai, 1962),
Antiphonies („Antifonijos“ 2 orkestrams, 1963), Al-
pha-Beth 6 puè. instrumentams (1965), Triade („Tria-
da“ orkestrui, 1967), Chant orkestrui (1968), Obli-
ques I–III f-nui (1987–89), Mémoire vè. ir f-nui
(1989). Jonas Klimas
Amírovas Fikretas [1922.XI.22 Gandþioje – 1984.II.20
Baku], azerb. kompozitorius. 1948 baigë Baku kons-jà
(B. Seidman kl.). Sukûrë operø („Sevilë“, 1953), muz.
komedijø („Dþiugi þinia“, 1946), baletø („Tûkstantis ir
viena naktis“, 1979, SSRS valst. premija 1980), simf.
Géza Anda mugamø (1948, SSRS valst. premija 1949; 1971),
simf-jà „Nizami“ (1947), „Simf. ðokius“ (1963), instr.
koncertø, romansø, dainø, dramos spektakliø, kino fil-
mø muzikos.
L: Äàíèëîâ Ä. Ôèêðåò Àìèðîâ. Ì., 1959; Âèíîãðàäîâ Â. Ìèð ìóçûêè
Ôèêðåòà. Áàêó, 1983. Kazys Jasinskas
Ammons Albert [Albertas Åmonsas; 1907.IX.23 Èi-
kagoje – 1949.XII.2 ten pat], JAV dþiazo pianistas.
Debiutavo 1929 kaip ansamblio „Franšois Moseley’s
Lousiana Stompers“ artistas. 1934–38 savo paties ákur-
to ork. solistas (Niujorke). Kûryba bliuzo, boogie-woo-
gie, svingo stiliaus. Iðl. plokðteliø (þymiausios – duetai
ir trio su M. L. Lewisu, P. Johnsonu, J. Turnerio ir
H. Jameso ansambliais). Jonas Rimða
a-moll ↑ tonacija.
amorevole, amorosamente, amoroso, con amore (it.,
AN) – ðvelniai, meiliai, aistringai.
ampiamente, ampio (it., AN) – plaèiai, tæsiamai, su
uþmoju.
amplifikåtorius (lot. amplificator – didintuvas), muz.
instrumento dalis, stiprinanti garsà. ∆ bûna instru-
mento korpusas, rezonans. lentos (dengtë, nugarëlë),
puè. instrumento þiotys, rezonans. vamzdeliai, papil-
domos stygos, el. stiprintuvas. Dar ↑ rezonatorius.
Vytautas Bièiûnas
amplitùdë (lot. amplitudo – erdvumas, platumas), di-
dþiausias periodiðkai kintanèio dydþio nuokrypis nuo
pusiausvyros padëties. Nuo akust. virpesiø ∆ priklau-
so ↑ garso intensyvumas, t. y. ir ↑ garsumas. Dar ↑ gar-
so banga, ↑ virpesiai. Rytis Ambrazevièius
ampluâ (pranc. emploi – pritaikymas), vaidmens po-
bûdis, labiausiai atitinkantis aktoriaus scen. duome-
nis. Iki XX a. pr. teatre egzistavo vyrø ∆: amantas,
herojus, komikas, fatas, prasèiokas; moterø ∆: duenja
(komiðka senë), grandama, travesti, inþeniu, subretë
ir kt. Muz. teatre (daþn. komiðkojoje operoje) ∆ bûda-
vo tapatinami su solisto balso rûðimi, pvz., amantas –
lyriðkasis tenoras, komikas – komiðkasis bosas, hero-
jus – dramatiðkasis tenoras, subretë – koloratûr. sop-
ranas, duenja – mecosopranas ir kt.
am Steg (vok., AN) – grieþti ties tilteliu.
amùzija (gr. a... – ne + musa – mûza), sugebëjimo su-
vokti ir atlikti muzikà neturëjimas arba praradimas.
anåbolë (gr. anabole – pradþia): 1. Sen. graikø muz.
instrumentinë áþanga prieð dainavimà. Vienas þymiau-
siø ∆ kûrëjø ir atlikëjø – kitaroidas Timotiejus Mile-
tietis (apie 430–360 pr. Kr.).
2. XVI a. laisvos formos preliudo pobûdþio instr. pje-
së (H. Kottero Anabole in fa). Danutë Kalavinskaitë
anakrùzë (pranc. anacrouse < gr. anakrusis – atsistû-
mimas), kitaip ↑ prieðtaktis.
anapêstas (gr. anapaistos – atloðtas): 1. Tridalis met-
roritm. darinys (eilëdaroje – triskiemenë pëda), su-
darytas ið 2 nekirèiuotø ir treèiosios kirèiuotos daliø
(∪ ∪ ¶ , pvz., 3/4 ). Nekirèiuotosios (le¹gvo-
sios) dalys gali bûti skaidomos á smulkesnius vienetus
(pvz., 3/4 ). Dël ryðkaus prieðtakèio ∆ gimi-
ningas jambui. Pailgintas prieðtaktis (ásibëgëjimo efek-
tas) suteikia dariniui daug ritm. energijos. ∆ gali bûti
sudarytas ir ið iðtisø taktø (taktinë pëda, ), kai
du lengvieji taktai atsiremia á sunkøjá.
2. Trijø daliø ritminë figûra ið 2 trumpø garsø ir vieno
ilgo (pvz., ). Juozas Antanavièius
anche (it., AN) – taip pat, dar ir; orkestro partitûro-
je – nuo tam tikros vietos reikia pakeisti instrumentà
(pvz., Fl III anche Piccolo – fleitininkas tada groja ma-
þàja fleita).
anche (pranc.) – lieþuvëlis.
ancia (it.) – lieþuvëlis.
Ancona Mario [Marijus Ankonâ; 1860.II.28 Livorne –
1931.II.23 Florencijoje], it. dainininkas (baritonas).
Debiutavo 1890 Trieste. Tais paèiais metais dainavo
J. Massenet operoje Le Cid LS. 1893 dainavo Tonio 2
CG ir MO, 1906 – V. Bellini operoje „Puritonai“ Man-
hatano OT. Kiti vaidmenys: Don Giovanni, Amonas-
ro, Iago, Escamillo. Aldona Juodelienë
ancora, ancora più mosso (it., AN) – dar gyviau, jud-
riau, greièiau.
Anèerl Karel [Karelas Ãnèerlas; 1908.IV.11 Tuèapyje
(Èekija) – 1973.VII.3 Toronte (Kanada)], èekø diri-
gentas. 1925–29 studijavo Prahos kons-joje dirigavimà
(P. Dëdeèeko kl.) ir kompozicijà (J. Kþièka’os ir
A. Hãba’os kl.), tobulinosi pas H. Scherchenà (1929–
31) ir V. Talichà (1933–34). 1931 debiutavo Prahoje.
1931–50 (su pertrauka) Prahos teatrø ir Èekø radijo
ork. dirigentas. 1939–45 kalintas konc. stovyklose.
1950–68 Èekø filh-jos simf. ork. meno vadovas ir vy-
riausiasis dirigentas, Prahos MuA profesorius. 1969–
73 Toronto simf. orkestro vadovas. Gastroliavo dauge-
lyje ðaliø. 1965 su Èekø filh-jos orkestru koncertavo
Vilniuje. Áraðë daug plokðteliø. Sukûrë kûriniø (dau-
giausia instrumentiniø), pagrástø ketvirtatoniø sistema.
L: Sþom K. Karel Anèerl. Pr., 1969. Jûratë Burokaitë
Anda Géza [Gëza Ãnda; 1921.XI.19 Budapeðte –
1976.VI.13 Ciûriche], Ðveicarijos pianistas. Vengrø kil-
mës. Studijavo Budapeðto karaliðkojoje MuA (E. von
Dohnãnyi mokinys). Debiutavo 1939 Budapeðte. Nuo
1942 gyveno Ciûriche. Þymus W. A. Mozarto,
F. Liszto, R. Schumanno, J. Brahmso, B. Bartóko kû-

riniø atlikëjas. Nuo 1958 reiðkësi ir kaip dirigentas.
1959–68 Liucernos kons-jos meistriðkumo kursø va-
dovas. Nuo 1969 dëstë Ciûriche. Koncertavo Liucer-
nos ir Zalcburgo festivaliuose. Áraðë daug plokðteliø
(visus W. A. Mozarto, B. Bartóko koncertus). Pav.
Edmundas Baltrimas
Anday Rosette [Rozetë Ãndai; 1903.XII.22 Budapeð-
te – 1977.IX.28 Vienoje], Austrijos dainininkë (me-
cosopranas). Vengrø kilmës. Mokësi pas Ch. Cahier
ir G. Anthesà. 1921–61 dainavo Vienos Valstybës ope-
roje, 1947 dainavo G. von Einemo operos „Dantono
mirtis“ premjeroje Zalcburge. Gastroliavo Londone,
Ð. ir P. Amerikoje. Þymesnieji vaidmenys: Carmen, Or-
fëjas 1, Dorabella, Klitemnestra 2. Aldona Juodelienë
andamento (it. vyksmas, raida): 1. Perëjimas, inter-
medija (fugoje). 2. Moduliacija.
andante (it.): 1. AN, lëtas tempas, lëtesnis uþ allegro ir
greitesnis uþ adagio; andante con moto – ðiek tiek gy-
viau uþ andante; andante maestoso – ramiai, iðkilmin-
gai; andante cantabile – ramiai ir dainingai. 2. Vid.
tempo muz. kûrinys arba jo dalis. Toká pavadinimà daþ-
niausiai turi cikl. kûriniø lëtosios dalys, gedulo, iðkil-
mingieji marðai.
andantino (↑ andante maþyb. forma): 1. AN – ðiek tiek
greièiau kaip andante. 2. Andantino tempu atliekamas
muz. kûrinys arba kûrinio dalis.
Anders Peter [Pëteris Ãndersas; 1908.VII.1 Esene –
1954.IX.10 Hamburge], vok. dainininkas (tenoras).
Studijavo Berlyno aukðtojoje muz. m-loje ir pas L.
Mysz-Gmeiner. Debiutavo 1932 Heidelberge. 1939–
48 Miuncheno, Berlyno, nuo 1948 Hamburgo ir Diu-
seldorfo operos teatrø solistas. Vaidmenys: Belmonte,
Lohengrinas, Otello, Florestanas, Tamino, Walthe-
ris 2. Þymus kamer. muzikos atlikëjas (á plokðteles
ádainavo Fr. Schuberto, L. van Beethoveno, J. Brah-
mso, R. Strausso dainø, P. Èaikovskio romansø). Gast-
roliavo uþsienyje (1943 dainavo Zalcburgo festivaly-
je, 1952 CG teatre). Pav. Edmundas Baltrimas
Andersen Arild [Arilas Ãndersenas; g. 1945.X.27 Li-
lestreme], norv. dþiazo kontrabosininkas. Dþiazo
teorijà ir praktikà studijavo G. Russelo orkestre. 1964
pradëjo groti su norvegø dþiazo muzikantais. 1967–
73 grojo su J. Garbareku ir K. Krogu. 1968 su JAV
muzikantais D. Cherry’u ir Ph. Sandersu dalyvavo
Mole (Norvegija) ir Montrë (Ðveicarija) dþiazo festi-
valiuose. 1973–74 gyveno JAV (grojo su S. Riversu,
T. Bley’umi, S. Getzu, S. Rollinsu ir kitais). 1974 grá-
þo á Norvegijà, ákûrë dþiazo kvartetà, jam vadovauja.
1986 su norvegø bûgnininku J. Christensenu ákûrë
dþiazo ansamblá. 1998 su savo trio dalyvavo Birðtono
dþiazo festivalyje. Grojimo stilius pasiþymi dainingu-
mu ir virtuoz. technika. Jûratë Kuèinskaitë
Anderson June [Dþun Ãnderson; g. 1952.XII.30 Bos-
tone], JAV dainininkë (koloratûr. sopranas). Bûda-
ma 15 metø, tapo operos solistø konkurso laureate.
Dainavimà studijavo Jeilio un-te. 1978 debiutavo Niu-
jorko „City Center Opera“ (Nakties karalienë), vë-
liau su dideliu pasisekimu dainavo Rosina’à ir Gilda’à.
1982 debiutavo Romos OT (Semiramidë), 1985 – LS
(Amina). Dainavo oratorijas Niujorko Carnegie Hall
Andor
51
bei turnë po Ðvedijà. Gastroliavo Paryþiaus GO, Lon-
dono CG, kt. didþiuosiuose Europos OT. Ypaè sëk-
mingai atlieka bel canto stiliaus muzikà. Tarp ryðkiau-
siø vaidmenø – Lucia, Isabella 1, Rosina ir kt. Pav.
Tamara Vainauskienë
Anderson Laurie [Lori Ãnderson; g. 1947.VI.5 Veine
(Ilinojaus valstija)], JAV kompozitorë, performance art
atlikëja. Kolumbijos un-te studijavo meno istorijà.
Nuo 1972 kuria áv. projektus. ∆, atlikdama savo kom-
pozicijas, dainuoja, kalba, grieþia sm. ir elektron. muz.
instrumentais. Kûryboje naudoja filmus, skaidres, ðe-
ðëliø teatrà, áv. moderniosios technikos efektus. Pvz.,
grieþia ðvieèianèiu smuiku su mgf. galvute vietoj stygø
atramëlës, braukydama mgf. juostos stryku. ∆ turëjo
átakos J. Cage’o, Ph. Glasso, M. Monte’s, J. Akelaitis
kûryba. ∆ kûryba artimesnë popmuzikai ir rokui. Þy-
miausias kûrinys – United States Live (7 h kompozici-
ja, 1983). Linas Rimða
Anderson Leroy [Lerojus Åndersonas; 1908.VI.29
Kembridþe (Masaèusetso valstija) – 1975.V.18 Vud-
Peter Anders
beryje], JAV komp., dirigentas. Studijavo kompozici-
jà Harvardo un-te. 1931–35 Harvardo un-to orkestro
dirigentas. 1931–42 Bostono ir Niujorko orkestrø
dirig., Amerikos komp., autoriø ir leidëjø draugijos
(American Society of Composers, Authors and Pub-
lishers) Perþiûrø v-bos pirm.; Niu Heiveno ir Hart-
fordo simf. orkestrø Direktoriø v-bos narys. Kûrë miu-
ziklus, tarp jø – Goldilocks („Auksinës garbanos“,
1958), lengvàjà orkestrinæ muzikà. Jûratë Petrikaitë
Anderson Marian [Mariana Ãnderson; 1902.II.17 Fi-
ladelfijoje – 1993.IV.8 Portlende], JAV dainininkë
(kontraltas). Debiutavo 1925. 1930 ir 1933–35 su di- June Anderson
deliu pasisekimu koncertavo Europoje. 1955 Niujor-
ko MO atliko Ulrica’os vaidmená (buvo pirmoji ðioje
scenoje dainavusi juodaodë). ∆ þymi spirièiueliø,
Fr. Schuberto, R. Schumanno, J. Brahmso, H. Wolfo,
G. Mahlerio, J. Sibelius’o, R. Strausso dainø, J. S. Ba-
cho, G. Fr. Händelio kantatø, oratorijø atlikëja. Dai-
navo ekspresyviai, dramatiðkai. Gastroliavo Ameriko-
je, Japonijoje, Izraelyje. Áraðë daug plokðteliø. Paraðë
atsiminimø kn. „My Lord, what a morning“ („Vieðpa-
tie, koks rytas!“, 1956). Pav. Adeodatas Tauragis
Marian Anderson
Anderson Thomas Jefferson [Tomas Dþefersonas
Ãndersonas; g. 1928.VIII.17 Kotsevilyje (Pensilvani-
jos valstija)], JAV kompozitorius. Studijavo Pensilva-
nijos, Ajovos un-tuose. Dirbo muz. mokytoju. Áv. fon-
dø ir k-jø narys. ∆ kûryba apima ir dþiazo, ir klasikinæ
ðiuolaik. muzikà. Þymiausi kûriniai: Squares (1966),
Chamber Symphony (1968), Intervals orkestrui (1971),
kantata Personals (1966). Judita Þukienë
Andersone, Silâre, Laima [Laima Ãndersonë, Silarë;
g. 1929.XII.11 Rygoje], latviø dainininkë (mecosop-
ranas). 1960 baigë Latvijos kons-jà; nuo 1966 joje dës-
to. Nuo 1960 Latvijos OBT solistë. Vaidmenys: Am-
neris, Azucena, Carmen, Leila, Anamarija (M. Zarinio
„Elgetø opera“, „Ðv. Maurikijaus stebuklas“). Suren-
gë sol. koncertø. Áraðë plokðteliø.
Andor Eva [Eva Ãndor; g. 1939.XII.15 Budapeðte],
vengrø dainininkë (sopranas). 1958–64 studijavo
Liszto aukðtojoje muzikos m-loje Budapeðte. 1964 bu-
Andrade
#
vo pakviesta dainuoti Budapeðto valst. OT. Tais pa-
èiais metais tapo Miuncheno bei Budapeðto tarpt. kon-
kursø laureate ir, gavusi Kodãly’aus stipendijà, iðvy-
ko studijuoti á JAV. ∆ þinoma kaip oratorijø atlikëja.
Gastroliavo Niujorke, Romoje, Edinburge, Vienoje,
Prahoje, Paryþiuje, Barselonoje, Dresdene ir kitur.
Dësto Liszto aukðtojoje muzikos m-loje; profesorë.
1992 dainavo Lietuvoje, vadovavo vokalistø meistrið-
kumo kursams per pirmàjá Fr. J. Haydno ir Fr. Schu-
berto muzikos festivalá. Tamara Vainauskienë
d’Andrade Francisco [Fransiskas d’Andrådë; 1859.I.11
Lisabonoje – 1921.II.8 Berlyne], port. dainininkas (ba-
ritonas). Mokësi Milane pas S. Ronconi. Debiutavo
1882 San Reme (Amonasro). Dainavo Italijos, Ispa-
nijos, Portugalijos, nuo 1889 Vokietijos teatruose.
1891–1910 dainavo Frankfurto teatre, 1906–19 dar ir
Vokieèiø valstybës operos teatre. Koncertavo Olan-
Maurice André dijoje, Prancûzijoje, Rusijoje, D. Britanijoje, Skandi-
navijos ðalyse. Vaidmenys: Don Giovanni, Don Car-
los, Figaro 1, 2, Germont’as, Valentine, Escamillo.
Judita Þukienë
André Franz [Fransas Andrº; 1893.VI.10 Briuselyje –
1975.I.20 Uksle], Belgijos dirigentas. Studijavo Briu-
selio kons-joje (C. Thomsono ir F. von Weingartnerio
mokinys), vëliau joje dëstë (iki 1944). 1935 ákûrë Bel-
gijos radijo simf. orkestrà (iki 1958 vadovas). Buvo
Belgijos karalienës Elþbietos dirig. konkurso vadovas.
André Johann [Johanas Andrº; 1741.III.28 Ofenba-
Aurelija Andrejauskaitë che – 1799.VI.18 ten pat], vok. muz. leidëjas, kapel-
meisteris, kompozitorius. J. A. André tëvas. Muzikos
mokësi savarankiðkai. 1774 Ofenbache prie ðilko ma-
nufaktûros, paveldëtos ið tëvo, ásteigë natø spaustu-
væ. 1776–84 dirbo kapelmeisteriu Berlyne, dirigavo
Berlyno teatro orkestrui. 1784 gráþo á Ofenbachà,
spaustuvæ pertvarkë á muz. leidyklà. Sukûrë 19 zingð-
pyliø, dainø. Jonas Klimas
André Johann Anton [Johanas Antonas Andrº;
1775.X.6 Ofenbache – 1842.IV. 6 ten pat], vok. muz.
leidëjas ir komp. Muzikà raðë nuo 1787 (sonatas f-nui
ir sm.). Smuikuoti mokësi pas F. Fränzlá, kompozici-
jos – pas J. G. Vollweilerá. Sukûrë 73 kûrinius: kûri-
niø f-nui (daugiausia 4 rankoms), kamer. muzikos kû-
Julius Andrejevas
riniø, simf-jø, uvertiûrø, koncertø, chor. kûriniø, 2
operas. Mirus tëvui, 1799 ëmë vadovauti muz. leidyk-
lai; panaudojæs litografijos technikà, patobulino natø
spausdinimà. 1800 nupirkæs ið W. A. Mozarto naðlës
ágaliojimà leisti Mozarto kûrinius, 1805 iðspausdino
Mozarto kûriniø katalogà („W. A. Mozarts themati-
sches Katalog“), kuriuo rëmësi L. van Köchelis, su-
darydamas teminá Mozarto kûriniø katalogà (1862).
Paraðë kompozicijos vadovëlá (1832). Jonas Klimas
André Maurice [Morisas Andrº; g. 1933.V.21 Alese
(netoli Nimo, P. Prancûzija)], pranc. trimitininkas.
Virtuozas. Baigë Paryþiaus kons-jà; nuo 1967 ðios
kons-jos profesorius. 1953–67 grojo Paryþiaus simf.
orkestruose, dþiazo ansambliuose. Þenevos (1955) ir
Miuncheno (1963) tarpt. konkursuose laimëjo I vietà.
∆ repertuaras aprëpia visø epochø kûrinius trimitui,
jame vyrauja baroko kompozitoriø (T. Albinoni,
G. Tartini, G. Ph. Telemanno), klasikø (J. Haydno) ir
ðiuolaik. komp. (H. Tomasi, B. Blacherio, A. Jolivet)
kûriniai; dauguma pastarøjø sukurti ∆. ∆ groja ir savas
aranþuotes (Lakmé arija ið L. Delibes’o operos Lak-
mé). Koncertavo daugelyje ðaliø. Á plokðteles (>250)
áraðë >30 koncertø trimitui. Pav. Adeodatas Tauragis
Andreae Volkmar [Folkmaras Andrëjº; 1879.VII.5
Berne – 1962.VI.18 Ciûriche], Ðveicarijos dirig. ir
kompozitorius. Mokësi Berne pas K. Munzingerá ir
Kelno kons-joje. 1906–49 Ciûricho muzikos d-jos or-
kestro vadovas. 1914–39 Ciûricho kons-jos direkto-
rius. 1920–25 Ðveicarijos kompozitoriø s-gos preziden-
tas. Propagavo A. Brucknerio (rengë jo kûrybos
festivalius) ir savo meto Ðveicarijos kompozitoriø mu-
zikà. Sukûrë neoromantinio stiliaus operas Ratcliff
(1914) ir Casanovas Abenteuer („Kazanovos nuotykis“,
1924), kûriniø simf. bei kamer. orkestrams, chorui,
dainø, dramos spektakliø muzikos. Birutë Þalalienë
Andreas de Florentia, it. kompozitorius, vargoninin-
kas ↑ Andrius Florentietis.
Andrejauskãitë Aurelija [g. 1954.IX.3 Radviliðkyje],
liet. choro dirigentë, kultûros darbuotoja, tapytoja.
1978 baigë Lietuvos kons-jà (A. Jurguèio ir A. Þei-
mienës kl.) ir Vilniaus vakarinæ dailës m-là. 1979–81
Vilniaus inþinerinio statybos in-to choro „Gabija“,
1982–85 Vilniaus un-to miðraus choro chormeisterë.
1978–79 Lietuvos liaudies meno rûmø Muzikos sky-
riaus chormeisterë, 1979–90 Lietuvos moksl. metodi-
nio kultûros centro Muzikos skyriaus vyr. mokslo dar-
buotoja, nuo 1990 Lietuvos liaudies kultûros centro
Muzikos sektoriaus vadovë. Viena 1980, 1985 Lietu-
vos dainø ðvenèiø, 1990 Lietuvos tautinës dainø ðven-
tës, 1994 ir 1998 Pasaulio lietuviø dainø ðvenèiø ren-
gëjø, Ðimkaus, Naujalio, „Ratnyèëlës“, „Sidabriniø
balsø“ ir kitø konkursø, festivaliø, apþiûrø, seminarø,
konferencijø organizatorë. Dainø ðventës „Bridges of
Song“ Taline (1991, Estija), Ðiaurës ir Baltijos dainø
ðvenèiø Rygoje (1995, Latvija), Visbiuse (1997, Ðve-
dija), Ðiene (2000, Norvegija) vadovë koordinatorë.
Paraðë daug straipsniø apie Lietuvos chorus, sudarë
knygø apie dainø ðventes („1998 metø pasaulio lietu-
viø dainø ðventë“, 1998) bei repertuaro rinkinius
chorams „Klevø þydëjimas“ (1982), „Saulei tekant“
(1982), „Iðkilmingoji daina“ (1983), „Volungëlë“
(1990), „Dainuojam Lietuvà“ (1990), „Giedok, kad
esi“ (1994), „Sveikinu þemæ“ (1995), „Aranþuotos
dainos“ (1997), „Dainos dainø ðventei“ (1998). Lie-
tuvos chorø s-gos prezidiumo narë (nuo 1996), Lietu-
vos tautodailininkø s-gos narë (nuo 1987). Surengë
tapybos parodø. Pav. Birutë Þalalienë
Andrêjevas Julius [g. 1942.I.7 Kaune], liet. komp., pia-
nistas. Dainininko ir reþ. R. Andriejevo sûnus. Baigë
Lietuvos kons-jà (1965 A. Dvarionienës f-no, 1971 –
E. Balsio kompozicijos kl.). 1965–91 (su pertrauka
1979–82) dëstë Vilniaus Dvariono muz. m-loje. Nuo
1973 (su pertrauka 1991–98) dësto Lietuvos MuA;
doc. (1989). 1974–82 ansamblio „Musica humana“ kla-
vesinininkas ir pianistas. 1984–89 Lietuvos komp. s-gos
v-bos sekretorius, 1989–91 v-bos pirmininkas. 1991–
98 gyveno Ispanijoje, dëstë Vigo privaèioje kons-joje
„Mayeusis“, vadovavo F-no skyriui, buvo direktoriaus

pavaduotojas. Nuo 1999 Lietuvos nac. OBT generali-
nis direktorius. Sukûrë teleoperà „Liûdna pasaka“
(1971), kantatà „Amþinai jaunystei“ (1973), koncer-
tø f-nui, sm. ir vè. su orkestru, kamer. ansambliø, kû-
riniø f-nui (Sonata per se, 1982; „Lemtis“, 1998), cho-
rui (ciklai „Feniksas“, 1972; „Strazdas“, 1978; „Ið
Rosalijos de Castro poezijos“, 1998), liet. l. instrumen-
tams, vokal. ciklø, dramos spektakliø, kino filmø mu-
zikos. Koncertavo kaip solistas pianistas ir su kamer.
ansambliais. Pav. Adeodatas Tauragis
Andrêjevas Vasilijus [Âàñèëèé Âàñèëüåâè÷ Àíäðååâ;
1861.I.15 Beþecke (Tverës gub., Rusija) – 1918.XII.26
Sankt Peterburge)], rusø balalaikininkas. Nuo 1888
koncertavo su savo paties ákurtu balalaikininkø an-
sambliu, kuris vëliau tapo pirmuoju Rusijoje l. instru-
mentø orkestru. Koncertavo Vokietijoje, D. Britani-
joje, Kanadoje, Prancûzijoje, JAV, Lietuvoje (Vilniuje).
Patobulino balalaikà, paraðë jai pjesiø, orkestrui aran-
þavo rusø l. dainø. Paraðë kn. „Ê âîïðîñó î ðóññêîé
íàðîäíîé ìóçûêå“ („Apie rusø liaudies muzikà“,
1899, pranc. 1900), balalaikos vadovëlá, straipsniø apie
rusø liaudies muzikà ir instrumentus.
L: Ñîêîëîâ Ô. Â. Â.  Àíäðååâ è åãî îðêåñòð. Ë., 1962.
Adeodatas Tauragis
Andrews Julie [Dþuli Andrùz; g. 1935.X.1 Voltone prie
Temzës (netoli Londono)], anglø dainininkë, aktorë.
Dainavo áv. miuzikluose. Filmavosi televizijoje, kine:
„Mary Popins“, „Muzikos garsai“ (abu 1964).
Judita Þukienë
Andriìjevas, Andrejevas, Rostislavas (1907.I.24 Kau-
ne – 1967.VI.5 Maskvoje], liet. dainininkas (tenoras),
reþisierius. 1934 baigë Kauno Vytauto Didþiojo un-to
Teisiø f-tà ir Kauno kons-jà (O. Marini dainavimo kl.).
1935 debiutavo kaip operos dainininkas. 1937–39 to-
bulinosi Normalinëje muzikos m-loje Paryþiuje, mokë-
si dainuoti privaèiai (pas N. Karnavièienæ). Nuo 1940
Kauno muz. teatro solistas, reþisierius (nuo 1951);
1956–67 ðio teatro vyriausiasis reþisierius. Reþisavo
G. Verdi Rigoletto (1951), Simon Boccanegra (1960),
P. Èaikovskio „Eugenijø Oneginà“ (1953), A. Rubinð-
teino „Demonà“ (1961). Sukûrë ~40 vaidmenø, tarp
jø – Danilà, Edvinà (I. Kãlmãno „Silva“), Lenská,
Renë, Sinodalà. ∆ balsas iðsiskyrë ðvelniu tembru, eks-
presija. Pav. Vaclovas Juodpusis
Andriessen Hendrik [Hendrikas Ãndrisenas; 1892.IX.17
Harleme – 1981.IV.12 ten pat], ol. komp., vargoninin-
kas, pedagogas. Pianisto, komp., pedagogo W. Andries-
seno brolis. Muzikos mokësi pas tëvà, brolá, 1914–16
Amsterdamo kons-joje (J. B. de Pauwo f-no ir vargo-
nø kl., B. Zweerso kompozicijos kl.). Vargonininkavo
Harleme, Utrechte. 1928–34 dëstë Harlemo, 1934–
42 Utrechto (1937–49 direktorius), 1949–57 Hagos
kons-joje. 1954–63 Neimegeno un-to muzikologijos
profesorius. Pagr. kûrybos sritis – religinë muzika. Su-
kûrë operà Philomela (1935), oratorijà, 6 miðias, Te
Deum, 5 simf-jas (1930–62), kamer. muzikos, kûriniø
f-nui ir vargonams, 2 dainø ciklus. Paraðë monografi-
jà apie C. Franckà. Bronius Ambraziejus
Andriessen Jurriaan [Jurjanas Ãndrisenas; g. 1925.XI.15
Harleme], ol. komp., pianistas, dirigentas. Komp. H. An-
driesseno sûnus. Muzikos mokësi pas tëvà Utrechto
kons-joje, vëliau staþavo Paryþiuje, Milane, JAV. Su-
Andrulionytë
53
rengë autor. koncertø (kaip pianistas ir dirig.), buvo
televizijos koncertø reþisierius. Sukûrë baletø, simf-jø,
„Olandiðkàjà rapsodijà“ 2 f-nams, kamer. muzikos kû-
riniø, Grande messe pour la gloire de Dieu solistui, cho-
rui ir ork. („Didþiosios miðios Dievo garbei“, 1949),
k. f., radijo, dramos spektakliø muzikos.
Bronius Ambraziejus
Andriessen Louis Joseph [Luisas Josefas Ãndrisenas;
g. 1939.VI.6 Utrechte], ol. kompozitorius. Vargoni-
ninko ir komp. H. Andriesseno sûnus. Studijavo ka-
raliðkojoje kons-joje Hagoje pas tëvà ir pas K. Baare-
nà, 1962–65 pas L. Berio Milane ir Berlyne. Nuo 1974
dësto karal. kons-joje Hagoje. ∆ kûrybai átakos turëjo
J. Cage’as, Ch. Ivesas, I. Stravinskis. Kûryboje ryðku
minimalizmo bruoþai. Svarb. kûriniai: Symfoni¸en der
Nederlanden (1974), Velocity ork. (1983), Anachrony
ork. (1966), Anachrony 2 ob. ir ork. (1969), Introspe-
zione 2 ork. (1963), Introspezione 3 ork. (1964, 1965),
Nocturnes sopranui ir kamer. ork. (1959), Dances sop-
ranui ir kamer. ork. (1991), Matthew Passion (1977), Rostislavas Andriejevas
Il Principe chorui, 12 puè., f-nui, git. (1974), muz. teat-
rui – Orpheus (1977), George Sand (1980), De Materie
(1985–88). Violeta Tumasonienë
Andriessen Willem [Vilemas Ãndrisenas; 1887.X.25
Harleme – 1964.III.29 Amsterdame], ol. pianistas,
komp., pedagogas. 1903–08 studijavo Amsterdamo
kons-joje (J. B. de Pauwo f-no kl. ir B. Zweerso muz.
teorijos kl.). 1910–17 mokë skambinti f-nu Hagos
kons-joje ir Roterdamo muz. m-loje. Nuo 1924 dëstë
Amsterdamo kons-joje (1937–53 direktorius). Sukû-
rë miðias solistui, chorui ir ork., koncertà f-nui ir ork.
(1908), Scherzo ork. (1912), kûriniø f-nui, dainø.
Violeta Tumasonienë
Andrijãuskas Ignas [g. 1915.V.29 Sankt Peterburge],
liet. komp., pianistas, chorvedys. 1929 su tëvais apsi-
gyveno Argentinoje. 1935 baigë Fracasi kons-jà (f-no
ir kompozicijos kl.) Buenos Airëse, nuo 1953 joje dës-
të. Koncertavo kaip solistas pianistas ir su kamer. an-
sambliais. Vadovavo Liet. l. teatro chorui ir baltr. cho-
rams. Sukûrë operà „Magdalena“, operetæ „Violeta“
(past. 1941), 2 simf-jas, „Lietuviðkà rapsodijà“, 2 so-
natas f-nui, ~40 dainø solo ir duetui ir kt.
Arvydas Karaðka
A¹drius Florentiìtis [Andreas de Florentia, Magis-
ter Frater Andreas Horganista de Florentia; m. 1415],
it. kompozitorius, vargonø meistras. Priklausë servitø
ordinui. Buvo áv. Italijos baþnyèiø prioras, vikaras, var-
gonininkas. Su Fr. Landini Florencijoje pastatë var-
gonus. ∆ kûryba priskiriama treèento laikotarpiui. ∆
sukûrë 30 balatø (18 tribalsiø ir 12 dvibalsiø).
Judita Þukienë
Andrulionôtë Julijona [Andriulionis; g. 1917.X.29], liet.
dainininkë (kontraltas). Dainuoti mokësi Carnegie
technologijos in-te Pitsberge, Curtis muz. in-te Fila-
delfijoje. Giedojo presbiterionø, metodistø baþnyèio-
se, J. S. Bacho d-jos chore, sinagogos solistø kvarte-
te. Ypaè gerai atlikdavo spirièiuelius. Dainavo liet.
kompozitoriø ir l. dainas, J. Offenbacho „Hoffman-
no pasakose“, G. Donizetti Lucia di Lammermoor,
B. Smetana’os „Parduotojoje nuotakoje“ ir kt. Kaip
solistë dalyvavo simf. koncertuose. Áv. klubø ir Pitsber-
go operos narë. Birutë Þalalienë
Andrulis
#"
Andrùlis Domas [1896.IV.29 Juodlaukyje (Kelmës Anfossi Pasquale [Paskvalë Anfòsis; 1727.IV.25 Tadþoje
aps.) – 1973.X.1 Ðiauliuose], liet. komp., choro diri-
gentas. Nuo 1914 vargonininkavo, mokytojavo, vado-
vavo chorams. 1929 baigë Klaipëdos muz. m-là. Nuo
1945 dëstë Vilniaus (1945–47 deðimtmetës muzikos
m-los dir.), Panevëþio, Ðiauliø muz. m-lose. Sukûrë
operetes „Viengungiai“, „Sodininkai“, „Diplomatai“
(jos neiðliko), muz. scenines pjeses „Pasaka“, „Ðatri-
jos papëdëje“, solo ir choro dainø, instr. pjesiø. Uþra-
ðë ir harmonizavo liet. l. dainø. Arvydas Karaðka
Andþaparídzë Zurabas [1928.IV.12 Kutaisyje – 1997.IV.12
Tbilisyje], gruz. dainininkas (tenoras). 1952 baigë Tbi-
lisio kons-jà (D. Andguladzës kl.). 1952–59 ir nuo 1970
Gruzijos OBT (1970–82 direktorius), 1959–70 DT so-
listas. Dëstë Tbilisio kons-joje; prof. (1984). Vaidme-
nys: Abesalomas, Don José, Germanas, Cavaradossi,
Radamesas. Gastroliavo uþsienyje. Áraðë plokðteliø.
anenåika, sen. rusø (slavø) cerkv. giedojimo melizmos,
áterpiamos á giesmiø tekstà skiemenimis a-ne-na. Per-
imta ið bizant. giedojimo. Buvo paplitusi Rusijoje XI–
XII ir XVI–XVII amþiuje. Jûratë Gustaitë
Anerio Felice [Felièë Anêrijus; g. apie 1560 Romoje?, angelica (lot., it.; pranc. angélique, vok. Engelsgitarre):
m. 1614.IX.27 ten pat], it. dainininkas, kapelmeisteris,
Romos m-los kompozitorius, plëtojæs G. P. da Palest-
rina’os a cappella polifon. stiliø. 1568–74 berniukø cho-
rø giedotojas Romoje. G. M. Nanino mokinys. 1575–
80 giedojo kapelose. Nuo 1585 Anglø kolegijos muz.
mokytojas. Nuo 1589 Muz. virtuozø d-jos Romoje ka-
pelmeisteris. Nuo 1594 (po G. P. da Palestrina’os) –
popieþiaus kapelos kompozitorius. Apie 1614 reforma-
vo gradualà ir su Fr. Suriano parengë gradualø redak-
cijà. Iðl. kûriniø: „Sacri hymni et cantica“ (1596–1602,
2 kn.), „Responsoria ad lectiones divini officii“ (ketur-
balsiai, 1606), „Madrigali spirituali“ (3 kn.; penkiabal-
siai, 1585–87; tribalsiai, 1598; ðeðiabalsiai, 1590), „Con-
certi spirituali“ (1593), motetai, psalmës. Ilgà laikà kai
kurie ∆ kûriniai (Stabat Mater, Adoramus te Christe) bu-
vo priskiriami G. P. da Palestrina’ai. Jonas Klimas
Anerio Giovanni Francesco [Dþovanis Franèeskas
Anêrijus; g. apie 1567 Romoje, palaidotas 1630.VI.12
Grace (Austrija)], it. komp., kapelmeisteris. Felice’s
Anerio brolis. 1575–79 Giulia kapelos diskantas Vati-
kane. Dirbo kapelmeisteriu Romoje, Veronoje, 1626–
30 – Zigmanto Vazos kapeloje Varðuvoje. Iðl. kûriniai
(Romos m-los stiliaus): madrigalai (1599–1608, 2 kn.),
motetai (1609–13, 3 kn.), „Sacrae cantiones“ (1613–
18, 5 kn.), miðios, psalmës. Jonas Klimas
Anet Jean-Jacques-Baptiste [Þanas Þakas Batistas Anº;
krikðtytas 1676.I.2 Paryþiuje, m. 1755.VIII.14 Liunevi-
lyje], pranc. smuikininkas, kompozitorius. 1695–96 stu-
dijavo pas A. Corelli Romoje. Sugráþæs á Prancûzijà, dir-
bo pas Orleano kun-ðtá. 1699–1700 keliavo po Vokietijà
ir Lenkijà. XVIII a. pr. daugiausia koncertavo Paryþiaus
rûmuose. Nuo 1725 grieþë baþn. muzikos koncertuo-
se. Vëliau buvo karaliaus Liudviko XIV karal. kapelos
muzikantas. 1724 uþ publikuotas sonatas ir 8 instr. pje-
ses jam buvo suteikta „privilêge général“. 1724–34 ∆
publikavo visus savo kûrinius (6 t.). Nuo 1736 Lenki-
jos karaliaus S. Leszczyñskio rûmø orkestro smuikinin-
kas. Vëliau grojo orkestre Lotaringijoje ir Liunevilyje.
L: Pluche N. A. Le spectacle de la nature. P., 1732. Jûratë Gudaitë
(netoli Neapolio) – 1797.II Romoje], it. komp., smui-
kininkas, kapelmeisteris. 1744–52 mokësi Neapolio
kons-joje pas F. Durante (smuiko kl.) ir N. Piccinni
(kompozicijos kl.), vëliau pas A. Sacchini (kompozici-
jos). Ið pradþiø garsëjo kaip smuikininkas. 1780 iðvyko
á Paryþiø. 1783–84 Londono karaliðkojo teatro dirigen-
tas. 1786 apsigyveno Romoje; nuo 1791 kapelmeisteris
Laterane. Muzikà pradëjo kurti bûdamas 30 metø. ∆
kûryba vëlyvosios Neapolio m-los stiliaus; turëjo áta-
kos W. A. Mozarto operoms. Sukûrë 76 operas (daugu-
ma pagal P. Metastasio tekstus; ~40 iðliko). Didþiausià
vertæ turi ∆ komiðkosios operos, ið kuriø populiariausia
La finita giardiniera („Tariamoji sodininkë“, past. 1774
Romoje, Vilniuje past. 1787). Kiti kûriniai: 12 oratorijø,
2 kantatos, miðios, psalmës, instr. muzika. Jonas Klimas
angaþeme¹tas (pranc. engagement), sutartis, sudary-
ta su artistu arba trupe dël tam tikro spektakliø (kon-
certø) skaièiaus arba tam tikro laiko.
Angeles Victoria de Los, isp. dainininkë ↑ V. de Los
Angeles.
1. Maþa teorbos tipo liutnia. Vartota XVII–XVIII am-
þiuje Turëjo 17 diatoniðkai suderintø stygø (bosinës
D–c; kitos d–d1, d2). 2. Vargonø registras vox angelica.
Angerer Paul [Paulius Ãngereris; g. 1927.V.16 Vieno-
je], Austrijos komp., dirig., smuikininkas. 1941–46 stu-
dijavo Vienos MuA ir Vienos kons-joje (teorijos, smui-
ko ir vargonø kl.). 1948 apdovanotas Þenevos tarpt.
konkurso medaliu. 1953–56 grieþë Vienos simf. or-
kestre I smuiku. 1956–63 dirigavo Vienos kamer. ork.,
1960–70 – Miesto teatro orkestrui Vienoje, 1964–66 –
Bonos operos teatro vyriausiasis dirigentas, 1967–72
„Landestheater“ Zalcburge muz. direktorius, 1972 –
Pietvakariø Vokietijos kamer. orkestro dirigentas,
1970–71 – Helbruno festivalio direktorius. Sukûrë
simf. ir kamer. muzikos. Violeta Tumasonienë
Angiolini Domenico Maria Gasparo [Domenikas Ma-
rija Gasparas Andþolínis; 1731.II.9 Florencijoje –
1803.II.6 Milane], it. baleto ðokëjas, choreografas,
kompozitorius. 1747–50 ðoko Italijoje, Vokietijoje,
Austrijoje. Kaip choreografas debiutavo 1757 Turine.
Mokësi pas choreografà F. Hilverdingà Vienoje. 1758–
66 dirbo Vienoje. Èia 1761 Miesto teatre pastatë
Chr. W. Glucko baletà Don Juan. Su ðiuo komp. ben-
dradarbiavo 1762 statant operà „Orfëjas ir Euridikë“
ir vëliau. 1766–72, 1776–79, 1782–86 dirbo Sankt Pe-
terburge, pastatë savo baletus Didone abandonnata
(1766), Sémira (1772), L’orphelin de la Chine (1777)
ir kt. Paskutiniaisiais gyvenimo metais dirbo LS. Pasta-
të baletus Fedra (1788), Lorezzo ir Amore e Psiche
(1789). ∆ – iðraiðkingojo (veiksmo) baleto pradinin-
kas, pirmenybæ teikë pantomimai, o ne „figûriniams
ðokiams“. ∆ skirstë baletà á groteskiðkàjá, komiðkàjá,
pusiau charakteringàjá ir aukðèiausiàjá. Daug dëmesio
skyrë muzikai, laikydamas jà svarbiausiu baleto ið-
raiðkos elementu. Savo kûryb. paþiûras iðdëstë apy-
braiþoje „Lettere di G. Angiolini a Monsieur Nover-
re sopra i balli pantomimi“ (1773). Jûratë Gudaitë
angklùngas, muz. instrumentas – kratomasis idiofo-
nas. Sudaro 2–3 skirtingo ilgio bambuko vamzdeliai,

sukabinti ant rëmo skersiniø. Sukraèius rëmà, ∆ su-
skamba. Bûna orkestrø, sudarytø ið 9–14 ávairiai su-
derintø angklungø. ∆ vartojamas Javoje, Malaizijoje,
Filipinuose. Birutë Þalalienë
d’Anglebert Jean Henri [Þanas Anri d’Anglebêras;
1628 Paryþiuje – 1691.IV.23 ten pat], pranc. kom-
pozitorius, vargonininkas, klavesinininkas. J. Cham-
bonniêres’o mokinys. 1664–74 Liudviko XIV rûmø
klavesinininkas. Sukûrë kûriniø klavesinui (iðl. 1689),
aranþavo J. B. Lully operø arijø ir ðokiø, sukûrë isp.
ðokiø variacijø.
Anglés Higinio [Hichinijus Anglêsas; 1888.I.1 Maspu-
cholse (Taragona) – 1969.XII.8 Romoje], isp. muzi-
kologas. Dvasininkas. Muzikologijà studijavo Barse-
lonoje (pas F. Pedrellá) ir Vokietijoje. Nuo 1927
Barselonos kons-jos profesorius, nuo 1943 Ispanijos
muzikologijos in-to Barselonoje, nuo 1947 Popieþið-
kojo baþn. muzikos in-to Romoje direktorius. Tyrë vid.
amþiø, renesanso ir kt. epochø isp. muzikà, paraðë isp.
muzikos istorijà (1934), buvo „Ispanijos muzikos pa-
minklø“ (nuo 1943) serijos leidimo iniciatorius, reda-
gavo isp. muzikos klasikø kûrinius. Uþraðë >3000 isp.
liaudies dainø. Adeodatas Tauragis
anglêzas (pranc. anglaise, anglois, it. anglico, isp. in-
glesa): 1. Angliðkos kilmës ðokiø, paplitusiø XVII–
XIX a. Europoje, bendras pavadinimas. Tie ðokiai bu-
vo 2/4, 3/4 arba 3/8 metro, greito tempo, daþnai sudarë
ðokiø serijà (pranc. cha¦ne anglaise). J. Matthesonas
kn. „Tobulas kapelmeisteris“ (1739) ∆ vadina kontra-
dansà, ekosezà, hornpaipà. Stilizuoti ∆ bûna baroko
epochos instr. siuitose (J. S. Bacho III „Prancûziðkoji
siuita“ klavyrui, kai kurie J. C. F. Fischerio, G. Ph. Te-
lemanno kûriniai). Adeodatas Tauragis
2. Liet. l. ðokis. Dar vad. anglëzu, angelèiku, engel-
èiku, jengelèiku. Muz. metras 2/4. Tempas vidutinið-
kas. Ðoka lyginis trejetukø skaièius (trejetukà sudaro
2 merginos ir vaikinas). Kai kada ðokama ir dainuoja-
ma. Kildinamas ið Anglijos. XVIII a. ∆ pasiekë Rusijà,
buvo ðokamas Lenkijos ir Lietuvos dvaruose. Lietuvo-
je paplito XIX a. pradþioje. 1822 pirmasis já paminë-
jo J. Pabrëþa, vëliau ðoká apraðë H. Geguþinskis,
L. Ivinskis, M. Valanèius, M. Katkus. Nuo 1939 ðo-
kamas scenoje (pritaikë M. Baronaitë ir G. Vokietai-
tytë). Apie 1939 S. Urbanavièiûtë, pavartojusi dzûkø
∆ muzikà, perkûrë jo choreografijà; apie 1941 ðis jos
ðokis pavadintas „Þiogeliais“. Pav. Kazys Poðkaitis
ãnglø mùzika. Anglø liaudies muzika yra glaudþiai su-
sijusi su kitø D. Britanijos tautø – airiø, ðkotø, valø –
muzika. Anglosaksams uþkariavus keltø tautas, jø fol-
anglezas (pagrieþë Merkinës vls. muzikantai, 1935)
anglø
55
kloras asimiliavosi su vietiniø tautø folkloru. Pats „liau-
dies dainos“ terminas ∆ susiklostë tik XIX a. pab., kai
muz. teoretiko C. Sharpo pastangø dëka buvo pripa-
þintas charakteringas anglø dainos tipas.
Nuo VII a. Anglijoje plito grigaliðkasis choralas, pra-
dëjo klostytis profesionalioji anglø muzika. IX–XIII a.
iðpopuliarëjo daugiabalsis dainavimas, paplito ↑ gi-
melis, ↑ foburdono technika. Baþnyèiose buvo ne tik
giedama, bet ir grieþiama styg. instrumentais, vargo-
nuojama. X a. baþn. ∆ centras buvo Vinèesteryje, ku-
rio katedroje stovëjo didþiuliai vargonai. Èia susiklos-
të Velykø sepulchre dramos (pranc. kilmës) tvarka,
kuri yra iðlikusi iki ðiø dienø. Nuo XI a. ∆ buvo
vartojamos neumos, nuo XIII a. paplito menzûrinë
notacija. Baþnytinëje ∆ akivaizdi prancûzø muzikos
átaka; Anglijoje buvo giedamos kompozicijos ið Pa-
ryþiaus Dievo Motinos katedros kapelos repertuaro,
taèiau skambëjo ir vietiniø komp. kûriniai.
Pasaulietinë ∆ buvo atliekama rûmuose. XI–XIV a.
plito menestreliø kultûra. Iðliko keletas XIII a. pasau-
lietinës ∆ pavyzdþiø – 6 balsø vad. „Vasaros kanonas“
(Summer is icumen in) ir keli instr. ðokiai. Þymiausi
XII–XIV a. anglø muz. teoretikai: J. de Garlandia,
Anonymous IV, W. Odingtonas. XIV a. II pusëje spar-
èiai plito pasauliet. muzika, buvo steigiamos vokali-
nës ir instrumentinës rûmø kapelos.
XV a. pastebimas ∆ pakilimas. Apie ðio laikotarpio
baþnytinæ ∆ daug þiniø yra iðlikusiuose rankraðèiuo-
se. Ið jø þymiausias yra „Old Hall Manuscript“ (XV a.
pr.; já sudaro miðios, motetai ir antifonos). XV a. I
pusëje susiklostë anglø polifonijos m-la, kurios þy-
miausi komp. buvo J. Dunstable’as (kûrë baþn. ir pa-
saulietinæ muzikà, iðgarsëjo Europoje dainomis),
L. Poweris (paraðë pirmàsias þinomas cantus firmus
miðias Missa Alma redemptoris mater). Þymiausi XV a.
pab. anglø kompozitoriai: J. Browne’as, W. Corny-
she’as, R. Fayrfaxas, J. Lloydas.
Po anglø reformacijos (1534) anglikonø baþnyèiose
apeigos buvo atliekamos anglø kalba. 1549 pasirodë
pirmasis anglikonø maldynas ir giesmynas „The Book
of Common Prayer“, 1550 – ðio maldyno J. Mar-
becke’o (Merbecke’o) parengta muzikinë versija –
„The Booke of Common Praier Noted“, kurioje buvo
sekama grigaliðkojo choralo pavyzdþiu. Svarbiausi ang-
likonø baþn. muzikos komp. buvo Chr. Tye’s, Th. Tallis
ir J. Taverneris, kûræ ↑ antemas bei kitø þanrø baþn.
muzikà.
XVI a. pab. suklestëjo pasaulietinës muzikos kûryba
(ðokiai, fancy – fantazijos, variacijos) áv. instrumentams,
tarp jø ir virginalui, instr. ansambliams bei balsui su
Anglø
#$
pritarimu. Pirmasis Anglijoje madrigalus pradëjo kurti
W. Byrdas. Kiti XVI a. anglø kompozitoriai: J. Bullas,
J. Dowlandas, Th. Morley’s, O. Gibbonsas.
Po 1625 daugiausia buvo kuriama vokalinë ir instr. ka-
merinë muzika (J. Jenkinsas, W. Lawesas, H. Lawesas,
W. Youngas, M. Locke’as). Gyvavo mëgëjø muzikavi-
mas, buvo spausdinami dainø, instr. muzikos rinkiniai.
1652 iðspausdintas pirmasis ↑ glee rinkinys, po kurio ðis
muz. þanras Anglijoje tapo labai populiarus. ∆ ásitvirti-
no C. Monteverdi suformuotas reèitatyvinis stilius.
Ch. Colemanas, J. Hiltonas, W. ir H. Lawesai vartojo
baroko muz. naujoves baþnytinëje muzikoje. J. Blowas
ir M. Wise’as vieni pirmøjø ∆ raðë muzikà su basso con-
tinuo. Nuo 1683 pradëta kurti odes ðv. Cecilijai.
XVII a. klostësi anglø muz. teatras. Muzika uþëmë
svarbià vietà W. Shakespeare’o ir jo amþininkø dra-
mø pastatymuose. Rûmø kaukiø vaidinimai (masque),
atsiradæ dar XVI a., XVII a. I pusëje labai suklestëjo.
Ðio þanro kûriniø sukûrë Th. Campionas, N. Lanie-
re’as, H. Lawesas. Þymiausias XVII a. anglø kompo-
zitorius buvo H. Purcellas, vienas pirmøjø Anglijoje
kûræs operas (Dido and Aeneas, 1689), kantatas, ora-
torijas, sonatas ir tradicinius ∆ þanrus: ↑ fancy 2, an-
temas, keèus, kaukiø vaidinimus.
Po H. Purcello mirties (1695) labai susidomëta italø
opera. 1710 atvykæs á Londonà it. operas raðë
G. Fr. Händelis. Atsiradus daugiau italø operos
trupiø, G. Fr. Händelis pirmasis Anglijoje ëmë kurti
oratorijas, kuriose jam pavyko sujungti it. operos
ir anglø chorinës muzikos tradicijas. 1728 Londone
pastatyta pirmoji dainø opera – J. Chr. Pepuscho
The Beggar’s Opera („Elgetø opera“; libretas
J. Gay’aus). Ðio tipo operos vëliau iðpopuliarëjo
Ðkotijoje ir Velse.
XVIII–XIX a. ∆ didelës átakos turëjo Anglijoje gyve-
næ ir kûræ uþsienio kompozitoriai: J. Chr. Bachas,
J. Haydnas, C. M. von Weberis, F. Mendelssohnas-
Bartholdy, L. Spohras. Ið anglø komp. tuo metu gar-
anglø ragas sëjo Th. A. Arne, W. Boyce’as, B. Cooke’as.
XIX a. Londonas tapo vienu Europos muz. kultûros
centrø. Èia gastroliavo Fr. Chopinas, F. Lisztas,
H. Berliozas, N. Paganini, R. Wagneris, G. Verdi,
A. Dvo°ãkas, P. Èaikovskis ir kiti. Londone buvo ákur-
ta karaliðkoji muzikos d-ja (1762), filharmonijos d-ja
(1813), Händelio (1843), Bacho (1849), Purcello
(1861) draugijos, Ðvè. Trejybës koledþas (1872),
karaliðkoji MuA (1882), karaliðkasis muz. koledþas
(1883). 1877 G. Grove’as iðleido muz. enciklopedijos
„Dictionary of Music and Musicians“ pirmàjá leidimà.
Þinomi to meto anglø kompozitoriai: S. Webbe,
S. Wesley’s, S. S. Wesley’s. Iðpopuliarëjo A. S. Sulli-
vano operetës.
XIX a. pab.–XX a. pr. prasidëjo ∆ atgimimas. Roman-
tinæ muzikà kûrë Ch. H. Parry’s, E. Elgaras. Susidomëta
anglø senàja ir liaudies muzika, turëjusiomis átakos
komp. Fr. Deliusui, R. V. Williamsui, G. Holstui,
A. Blissui. Vienas þymiausiø anglø kompozitoriø yra
B. Brittenas, tarptautiná pripaþinimà pelnæs savo opero-
mis, vokaliniais instrumentiniais ir simfoniniais kûri-
niais. Kiti þymûs XX a. anglø kompozitoriai: A. Bushas,
W. Waltonas, M. Tippettas, E. Lutyens, H. Searle’as
(vienas dodekafoninës muzikos kûrëjø), R. R. Ben-
nettas, H. Birtwhisle’is, P. M. Daviesas, A. Goehras,
A. Hoddinottas, N. Maw, T. Musgrave, M. Williamso-
nas. Þymiausi atlikëjai: dainininkai K. Ferrier, J. Ba-
ker, P. Pearsas; dirigentai J. Barbirolli, Th. Beechamas,
M. Sargentas, A. Boultas, C. Davisas.
Svarbiausias ∆ centras yra Londonas. Èia veikia muz.
teatrai („Covent Garden“, Anglø nacionalinë opera),
simfoniniai orkestrai (tarp jø – Londono filh-jos, BBC
orkestrai), rengiami festivaliai (Bacho festivalis vyks-
ta Oksforde ir Londone), veikia áv. muzikos d-jos, pro-
fesionalûs ir mëgëjø chorai.
L: Galpin F. W. Old English Instruments of Music. L., 1910, 41965; Pul-
ver J. A Dictionary of Old English Music. L., 1923, 21969; Fellowes E. H.
Englisch Cathedral Music. L., 1941; Blom E. Music in England. Har-
mondsworth, 1942; White E. W. The Rise of English Opera. L., 1951;
Mackerness E. D. A Social History of English Music. L., Toronto, 1964;
Young P. M. A History of British Music. L., 1967; Caldwell J. English Key-
board Music before the 19th Century. L., 1973.
Mindaugas Urbaitis, Judita Þukienë
Ãnglø nacionålinë òpera (English National Opera,
ENO), operos teatras Londone. Ák. 1765 kaip „Sad-
ler’s Wells“ teatras Londono priemiestyje (Rousberi
Aveniu). XIX a. buvo apleistas. 1931 atkurtas kaip
„Old Vic“ teatro filialas. Iki 1934 statë ir operas, ir
klasik. dramas. Nuo 1935 „Sadler’s Wells“ teatre sta-
tomi tik muz. spektakliai. S. Arleno (gen. direktorius
1966–72) iniciatyva 1968 teatras perkeltas ið Rousbe-
ri Aveniu á Londono Koliziejø, 1974 pavadintas ∆. Sta-
të operas anglø kalba (tarp jø – R. Wagnerio operos).
9 d-metyje pagarsëjo novatoriðkais, radikaliais pasta-
tymais (G. Ligeti, Ph. Glasso, H. Birtwistle’io operos).
1978 ákurtas ∆ filialas Lydse („ENO North“; nuo 1981
„Opera North“). Audronë Jurkënaitë
ãnglø rågas (it. corno inglese, vok. Englischhorn, pranc.
cor anglais, angl. English horn), altinis obojus, muz.
instrumentas – chromatinis lieþuvël. puèiamasis aero-
fonas. Dabartinio ∆ vamzdis yra tiesus, kûgiðkas, 90–
98 cm ilgio (~20 cm ilgesnis negu obojaus), su kriau-
ðës pavidalo þiotimis ir S raidës pavidalo metal.
vamzdeliu, á kurá átaisomas dvigubas lieþuvëlis. ∆ turi
15–20 skyluèiø, uþdengtø voþtuvëliais. Diapazonas
es(e)–b2. Natos raðomos su smuiko raktu grynàja kvin-
ta aukðèiau negu skamba. Garsas tamsus, platus, spe-
cif. nosinio atspalvio. Smulki technika (gyvos greitos
gamos, áv. pasaþai) ∆ nebûdinga. Simf. kûriniuose daþ-
niausiai atliekamos ramios, lëto tempo solinës atkar-
pos. ∆ padëtis grojant, garso iðgavimo bûdas ir apli-
katûra kaip obojaus. Sukonstruotas XVIII a. I pusëje.
Orkestre vartojamas nuo XIX a. I pusës. ∆ pirmta-
kas – medþioklës obojus (it. oboe da caccia). ∆ pava-
dinimo kilmë neaiðki. Pav. Rytis Urnieþius
angoscioso, angosciosamente (it., AN) – sielvartingai,
nerimastingai.
anhemitònika (gr. an... – prieðdëlis, reiðkiantis neigimà
+ gr. hçmitonion – pustonis), anhemitoninë dermë, ávai-
rialaipsnë muz. garsø sistema, neturinti pustoniø. ∆ rû-
ðys: anhemitoninë tritonika, anhemiton. tetratonika, an-
hemiton. ↑ pentatonika (daþnai nepagrástai vadinama
„iðplëtota“, „pilnàja“, „tikràja“ ∆). ∆ grindþiama didþio-
sios sekundos, maþosios tercijos, grynosios kvartos in-
tervalais. Jai bûdingos trilaipsnës melod. slinktys (pvz.,
trichordai f-es-c, f-d-c, g-f-c, g-d-c). ∆ yra kinø, ðkotø,

anhemitonika. Lietuviø l. daina
vietnamieèiø ir kt. tautø tradicinëje muzikoje. Aptinkama
daugelio senøjø Europos (vengrø, Pavolgio rusø, totoriø,
baðkirø, mariø) bei kt. pasaulio tautø l. dainø melodi-
koje. ∆ yra XIX–XX a. kompozitoriø (F. Liszto, M. Mu-
sorgskio, C. Debussy ir kt.) kûryboje. ∆ tyrë P. Sokals-
kis, A. Famincinas, H. Riemannas, W. Wiora, K. Kvitka,
Tran Van Kh•. Anhemitoninës melod. slinktys bûdingos
R. ir Pietr. Lietuvos (ypaè Ðvenèioniø, Ignalinos, Varënos
rj.), Panemunës (Veliuonos, Seredþiaus apyl.), kai kuriø
Uþnemunës, M. Lietuvos vietø vienbalsëms monod. po-
bûdþio melodijoms (A. Juðkos, Chr. Bartscho, L. Rëzos
liet. l. dainø rink.). ∆ ryðki senøjø apeiginiø – kalendor.,
darbo, vestuviø dainø melodikoje bei rugiapjûtës,
Advento–Kalëdø dainø derminës atramos laipsniuose.
Paprastai vyrauja krintanèios melod. intonacijos (g-f-c,
d-c-g-f-c, c-f-es-c, g-f-es-c), kurios daþniau pasitaiko ka-
dencijose, melodijø pradþiose, kiek reèiau melodijø vidu-
ryje. ∆ intonacijos daþnos joninës, miksolydinës, eolinës,
reèiau pasitaiko dorinës ir fryginës derminës pakraipos
melodijose. Melod. variantuose ∆ intonacijas gali pakeisti
ir hemiton. melod. slinktys. ∆ liet. l. dainø melodikoje
tyrë M. Petrauskas, T. Brazys, J. Èiurlionytë, R. Sliu-
þinskas. Pav. Rimantas Sliuþinskas
Anido Maria Louise [Marija Luiza Anído; g. 1907.I.26
Morone (netoli Buenos Airiø)], Argentinos gitaristë,
pedagogë. Mokësi pas D. Pratà ir M. Llobetà. Nuo 1925
koncertavo (su M. Llobetu) Argentinos miestuose,
1952 – Londone. Buenos Airiø kons-jos profesorë. ∆
skambinimui bûdinga tobula technika ir muzikalumas.
∆ aranþavo ir iðleido argentinieèiø l. dainø, áraðë daug
plokðteliø. Koncertavo Lietuvoje (1973, 1980).
Anievas Agustin [Agustinas Anievåsas; 1934.VI.11
Niujorke], JAV pianistas. Isp. ir meksikieèiø kilmës. Stu-
dijavo Juilliardo muz. m-loje pas A. Marcusà. 1959 lai-
mëjo Guldo konkursà Niujorke, vëliau konkursus Eu-
ropoje ir JAV. Koncertavo JAV, Europoje, P. Afrikoje,
Australijoje. Nuo 1964 gyveno Belgijoje. 1974 gráþo á
Niujorkà, dëstë Bruklino koledþe. Atlieka XIX a. pab.
ir XX a. pr. muzikà, B. Bartóko ir S. Prokofjevo kon-
certus. Áraðë visus S. Rachmaninovo koncertus f-nui
ir ork., Fr. Chopino valsus, balades, ekspromtus, etiu-
dus, kai kuriuos F. Liszto ir J. Brahmso kûrinius.
Violeta Tumasonienë
anima (it.): 1. Chordofonø ðerdelë. 2. Puè. aerofonø
pûstuko lieþuvëlis.
animando (it., AN) – pagreitinti, paspartinti, pagyvinti
tempà.
animoso (it., AN) – dràsiai, jausmingai, karðtai.
Animuccia Giovanni [Dþovanis Animuèiâ; g. apie 1500
ar 1514, m. 1571.III.25 Romoje], it. komp., kapelmeis-
teris. 1555–71 Ðv. Petro bazilikos (Romoje) kapel-
meisteris (pasitraukus ið tø pareigø G. P. da Palestri-
na’ai). ∆ savo kûryboje reformavo Nyderlandø polifon.
m-los tradicijas, didelá dëmesá skyrë poet. teksto ið-
raiðkingumui. Þymesnieji kûriniai: Laudi spirituali
ANS
57
(1563–77, 3 kn.), madrigalai (1547–65, 4 kn.), miðios
(4–6 balsø, 1567), Magnificat (1 kn. keturbalsiø, 1568;
1 kn. aðtuonbalsiø, be leid. metø). Jonas Klimas
Anka Paul [Polis Ãnka; g. 1941.VIII.30 Otavoje], Kana-
dos estrados dainininkas, kompozitorius. Kilimo ið Si-
rijos. Nuo 1957 reiðkiasi kaip kompozitorius. Sukûrë
lyriniø dainø, baladþiø, kurias atliko pats ir kiti estra-
dos dainininkai (Fr. Sinatra, T. Johnsas, D. Osmondas).
Koncertavo Australijoje, Japonijoje, Havajuose, Euro-
poje. Vaidino kino filmuose, sukûrë k. f. muzikos.
Annibali Domenico [Domenikas Anibålis; g. apie 1705
Maèeratoje, m. apie 1779 Romoje], it. dainininkas
kastratas. Debiutavo Romoje 1727, vëliau iðvyko á
Dresdenà, kur gyveno iki 1764. Dainavo soprano par-
tijas daugelyje vok. komp. J. Hasse’s operø. 1736–37
dainavo Londone.
anonímas (gr. anônymos – bevardis), neþinomas arba
nuslëpæs savo pavardæ muz. kûrinio ar kt. veikalo au-
torius.
anònsas (pr. annonce – skelbimas), trumpas iðanksti-
nis skelbimas apie bûsimus spektaklius, koncertus,
gastroles ir pan. XVII–XVIII a. pranc. teatre anonsu
vadinta improvizuotas aktoriaus kreipimasis á publi-
kà (prieð spektaklá, po jo arba prieð veiksmus), prista-
tant pjesæ, reklamuojant bûsimà spektaklá ir pan.
Danutë Kalavinskaitë
ANS (pavadintas pagal rusø komp. Aleksandro Nikola-
jevièiaus Skriabino inicialus), elektromechaninis muz.
instrumentas, veikiantis fotoelektr. principu. 1957 ∆ su-
konstravo rusø inþinierius J. Murzinas. ∆ tuo metu va-
dintas fotoelektroniniu sintezatoriumi, nes ið visø fo-
toelektriniu principu veikianèiø muz. instrumentø
(ritmikonas, fotona, superfortepijonas) tik ∆ buvo ga-
lima sudarinëti, sintezuoti, derinti áv. tembrus. Nuo
1959 ∆ yra A. Skriabino muziejuje Maskvoje. Pramon.
pavyzdys pagamintas 1964. Elektroninës muzikos stu-
dijoje ∆ vartotas 1966–76. ∆ automatiðkai atlieka muz.
kûriná pagal ið anksto grafiðkai paruoðtà pieðiná. Dia-
pazonas F1–f6. Kiekviena oktava gali bûti padalinta á
72 mikrointervalus. Garsas sukeliamas optiniame gar-
so generatoriuje, kai ðviesos ðaltinio spindulys eina per
besisukantá stikliná diskà (moduliatoriø; jame yra 576
garso þymës – tiek garso aukðèiø yra instrumente). Be-
sikeièianèio intensyvumo ðviesos spindulys, patekæs á
fotoelementus, suþadina juose atitinkamo daþnio el.
srovæ. Kintamosios el. srovës signalà, sustiprintà stip-
rintuvu, garsiakalbis paverèia akust. virpesiais (garsu).
Tembrui formuoti naudojama nedþiûstanèiais juodais
daþais iðtepta stiklo plokðtelë, ádëta tarp besisukanèio
disko ir fotoelementø. Plokðtelëje raiþikliais þymimos
norimõs formos ir storio permatomos linijos. Ðviesos
spindulys, perëjæs per ðias linijas, pasikeièia ir padaro
átakos garso parametrams. Garsø sekas galima jungti,
sintezuoti, derinti, koreguoti. Kompozitorius, þymëda-
mas plokðtelëje norimø garsø simbolius, pagal norimà
tembrà moduliuoja ðviesos spindulá. Þymesnieji kûri-
ansamblis
#&
niai, sukurti ∆: E. Artemjevo „Mozaika“ (1968) ir „12
þvilgsniø á pasaulᓠ(1970), A. Schnittke’s „Srautas“
(1969), S. Gubaidulinos Vivente – non vivente (1970).
Viktoras Paukðtelis
ansãmblis (pranc. ensemble – kartu): 1. Kûrinio atli-
kimo meninë darna, stiliaus vientisumas.
2. Keleto dainininkø dainavimas vienu metu operoje,
kantatoje, oratorijoje.
3. Vokal. arba choreograf. kûrinys nedideliam atlikëjø
skaièiui (dviem – duetas, trims – trio, keturiems – kvar-
tetas, taip pat pas de deux, pas de trois).
4. Mëgëjø arba profesionaliø atlikëjø kolektyvas. Pa-
gal atlikëjø skaièiø ∆ bûna nedidelis, vad. kamerinis (du-
etas, tercetas, trio, kvartetas, kamerinis ork., kameri-
nis choras) ir didelis (simf. orkestras, choras). Pagal
atlikëjus taip pat bûna liaudies, mëgëjø, profesionalûs
∆. Vieni seniausiø – liaudies giedotojø, instrumentinin-
Ernest Ansermet kø ∆. Klasicizmo laikotarpiu susiklostë pagrindiniai an-
sambl. þanrai (styg. kvartetas, fp. trio, kvintetas). Ro-
mantizmo laikotarpiu buvo paplitæ styg. instrumentø
ansambliai. XX a. labai iðpopuliarëjo dþiazo, roko, vo-
kal. instrumentiniai ∆. Jonas Klimas
Anselmi Giuseppe [Dþuzepë Ansêlmis; 1876.XI.12 Antanåvièius Jonas [g. 1934.IV.15 Akmenëje], liet. dai-
Katanijoje – 1929.V.27 Coaljyje], it. dainininkas
(tenoras). Vaikystëje mokësi smuikuoti, nuo 13 m.
koncertavo. Vëliau dainuoti mokësi Milane pas
L. Mancinelli. 1896 debiutavo Atënø Karaliðkajame
OT (Turiddu). 1901 sëkmingai debiutavo CG, 1904
dalyvavo angliðkojoje Fr. Cilea operos Adriana Le-
Jonas Antanavièius
couvreur premjeroje. 1904 debiutavo LS (Rigoletto)
ir tapo vienu populiariausiø dainininkø Italijoje. Su
pasisekimu gastroliavo Varðuvoje, Buenos Airëse,
Madride, Barselonoje, Maskvoje, Sankt Peterburge.
∆ vienas þymiausiø to meto tenorø, puikus bel canto
stiliaus kûriniø, G. Verdi bei G. Puccini operø vaid-
menø atlikëjas, pranc. lyrinës operos populiarintojas.
1917 baigë dainininko karjerà ir likusià gyvenimo dalá
praleido savo dvare prie Rapalo. Sukûrë simf. poemà
ir keletà pjesiø f-nui. Tamara Vainauskienë
Ansermet Ernest [Ernestas Ansermº; 1883.XI.11 Ve-
Juozas Antanavièius vë – 1969.II.20 Þenevoje], Ðveicarijos dirig., komp.,
muzikologas. Muzikà studijavo Þenevoje, Paryþiuje,
Miunchene (pas F. J. Mottlá), Berlyne. 1912–23 diri-
gavo S. Diagilevo rusø baleto spektaklius (1918–23 su
ðia trupe gastroliavo Europoje, Amerikoje). 1918 Þe-
nevoje ákûrë Romanø Ðveicarijos orkestrà ir iki 1967
jam vadovavo. Pirmasis dirigavo daugelá I. Stravins-
kio kûriniø. Þymus C. Debussy, M. Ravelio, A. Ho-
neggero, P. Hindemitho, B. Bartóko, M. de Falla’os,
S. Prokofjevo kûrybos interpretuotojas. Pav.
Rimas Geniuðas
ansioso (it., AN) – neramiai.
Ansorge Conrad [Konradas Ãnzorgë; 1862.X.15 Buch-
valde (Silezija) – 1930.II.13 Berlyne], vok. pianistas,
kompozitorius. Studijavo Leipcigo kons-joje (1880–82)
ir Veimare bei Romoje pas F. Lisztà (1885–86). Gráþæs
ið koncert. kelionës po JAV, 1893 apsigyveno Vokieti-
joje. 1898–1903 dëstë Berlyno Klindwortho-Scharwen-
ka’os kons-joje. Nuo 1920 vadovavo f-no meistriðku-
mo klasei Vokieèiø muzikos ir vaizduojamojo meno
akademijoje Prahoje. Iðgarsëjo kaip L. van Beethove-
no, Fr. Schuberto, R. Schumanno ir F. Liszto kûriniø
atlikëjas. Sukûrë koncertà f-nui, Requiem vyrø chorui
ir ork., 2 styg. kvartetus, styg. sekstetà, 3 sonatas f-nui,
sonatà sm. ir f-nui, orkestriniø kûriniø.
L: Niemann W. Meister des Klaviers. B., 1919. Violeta Tumasonienë
answer (angl.) – atsakymas (fugos).
anðlågas (vok. Anschlag): 1. Skelbimas, informuojantis,
kad visi renginio (koncerto, vaidinimo, paskaitos ir kt.)
bilietai parduoti. 2. Didelis antplûdis, perpildyta salë, ne-
paprastas susidomëjimas koncertu, spektakliu. 3. Dvi-
gubas forðlagas XVIII–XIX a. muzikoje, sudarytas ið dvi-
ejø natø, kuriø pirmoji yra þemiau, o antroji – laipsniu
aukðèiau uþ pagr. natà. Uþraðomas maþomis natelëmis,
atliekamas pagr. natos trukmës sàskaita. Pav.
4. F-no klaviðø uþgavimo bûdas (↑ tuðë).
Danutë Kalavinskaitë
nininkas (tenoras). 1967 baigë Talino kons-jà (A. Ar-
derio, T. Kuusiko kl.). 1965–67 Tartu „Vanemuine“
teatre sukûrë Hercogo, Alfredo vaidmenis. 1968–75
ir nuo 1980 Kauno muz. teatro solistas. 1975–80 Lie-
tuvos OBT solistas. Vaidmenys: Pinkertonas, Cava-
radossi, Dmitrijus (M. Musorgskio „Borisas Godu-
novas“), Petras (J. Juzeliûno „Sukilëliai“), Turiddu,
Pedro. Koncertavo Prancûzijoje, Vokietijoje, Suomi-
joje, Lenkijoje, Maskvoje, Sankt Peterburge. Pav.
Ramunë Kryþauskienë
Antanåvièius Juozas [g. 1940.VII.25 Tveruose
(Plungës rj.)], liet. muzikologas. Humanitariniø
mokslø dr. (1993; menotyros kand. 1970). 1963
baigë Lietuvos kons-jà (K. Griauzdës muz. teorijos
kl.), 1969 – Sankt Peterburgo kons-jos aspirantûrà.
1973–74 staþavo Vienos un-te bei Vienos aukðtojoje
muz. ir scenos meno m-loje. Nuo 1969 dësto Lietu-
vos MuA (iki 1992 Lietuvos kons-ja); 1975–77 ir
1980–87 Muz. teorijos katedros vedëjas. 1982–94
prorektorius, nuo 1994 rektorius; prof. (1988).
1977–79 dëstë Havanos aukðtajame meno in-te.
1972–96 Lietuvos kompozitoriø s-gos valdybos pir-
mininko pavad., v-bos narys, tarybos narys. Vigo
miesto (Ispanijoje) kons-jos „Mayeusis“ konsultan-
tas ir Meno konsulas (nuo 1992). Tarptautinës dai-
liøjø menø rektoriø tarybos narys (JAV; nuo 1993).
Baltijos ðaliø muzikos akademijø asociacijos vice-
prezidentas (nuo 1995). 1995–96 Lietuvos aukðtøjø
m-lø rektoriø konferencijos viceprezidentas, nuo
1996 prezidentas. Koordinacinës muzikinio ugdy-
mo tarybos (ást. 1997 prie LR ðvietimo ir mokslo
m-jos) pirmininkas. Lietuvos mokslo tarybos narys
(nuo 1999). Dalyvavo kuriant Lietuvos Respublikos
mokslo ir studijø ástatyminius dokumentus. Paskelbë
straipsniø muz. formos, stiliaus, þanrø, kalbos, is-
torijos klausimais. Lietuvoje ir uþsienyje skaitë pra-
neðimø, paskaitø apie Lietuvos ir kt. Baltijos ðaliø
muzikà, Lietuvos muz. gyvenimà, muz. ðvietimà.
1983–93 mokslo darbø rink. „Menotyra“ ats. redak-

torius, redakcinës kolegijos narys. Vadovëlio „Muzi-
kos kûriniø analizës pagrindai“ bendraautoris
(1977). Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino IV laipsnio
ordinas (1998). Pav. Aldona Juodelienë, Arvydas Karaðka
Antanºlis Kæstutis [g. 1951.III.28 Vilniuje], liet. komp.,
architektas, dailininkas. 1975 baigë Vilniaus inþineri-
ná statybos in-tà, 1990 Vilniaus dailës akademijà. 1967
ákûrë ansamblá ir jam vadovavo (veikë iki 1981; atliko
∆ pirmàsias dainas). 1971 Vilniuje (ir pirmasis Euro-
poje) pastatë A. Lloido Webberio roko operà Jesus
Christ Superstar („Jëzus Kristus superþvaigþdë“). Kû-
riniai: roko opera „Meilë ir Mirtis Veronoje“ (S. Ge-
dos libretas pagal W. Shakespeare’o dramà „Romeo
ir Dþuljeta“; past. 1982 Vilniuje, 1988 anglø k. Me-
disone, JAV; nauja redakcija past. 1996 Vilniuje per
„Life“ festivalá; 1998 tarpt. muz. festivalio Vysbadene,
Vokietijoje, Didysis prizas), roko opera „Peras Giuntas“
(1995, past. 1997 Vilniuje; su A. Navaku; pagal to paties
pavadinimo H. Ibseno dramà), oratorija simf. orkestrui,
chorui ir solistams „Keturios lietaus ðalys“ (1986; libretas
S. Gedos; atlikta Vilniaus ir Kauno filh-jø salëse, 1987 –
Vilniaus un-to P. Skargos kieme), 4 dainø ciklas (1962–
72, B. Brazdþionio þ.), ~200 dainø ir ~80 instr. pjesiø.
Daugelio savo dainø tekstø autorius. Iðleido 2 plokðteliø
albumà „Meilë ir Mirtis Veronoje“ (1982), kompakt.
plokðtelæ „Kaip tu jautiesi?“ (2000). Suprojektavo bal-
dus Lietuvos Respublikos Seimo Kredencialø salei
(1995). Pav. Arvydas Karaðka
antecedent (angl.), antecedente (it.) – pirmasis, vedan-
tysis kanono arba fugos balsas; vedmuo.
Antegnati (Antenjåèiai), it. vargonø meistrai, komp.
ir vargonininkai. Gyveno ir dirbo XV a.  pab.–
XVII a. viduryje. ∆ ðeimai priskiriama ~400 vargonø,
pastatytø 1470–1650 Italijoje. ∆ vargonai buvo popu-
liarûs iki XVIII a., kai atsirado G. Silbermanno var-
gonai. Þymiausias tarp ∆ buvo Costanzo [Konstan-
cas; 1549.XII.9 Breðoje – 1624.XI.14 ten pat]. Nuo
1570 dirbo su tëvu (Graziado ∆). 1584–1619 Breðos
katedros vargonininkas. Pastatë vargonø Breðoje,
Parmoje, Bergame. Paraðë kn. „Ricercari L’Anteg-
nata“ (1608), kurios ávade „L’arte organica“ atsklei-
dë vargonø statybos paslaptis. Sukûrë muzikos var-
gonams, miðiø, psalmiø, motetø, madrigalø, kanconø.
Iðleista keturbalsiai madrigalai (1571), 2 miðiø kny-
gos (1578, 1589), 2 keturbalsiø ir penkiabalsiø mo-
tetø kn. (1575, 1581), psalmës (1592) ir kt.
L: Klotz H. Über die Orgelkunst der Gotik, der Renaissance und des Ba-
rock. Kas., 1975. Violeta Tumasonienë
antemâ (angl. anthem, antem, sen. angl. antefn < lot.
antiphona), anglø chor. muzikos þanras; anglikonø
rel. giesmë gimtàja kalba pagal Biblijos, maldyno, kt.
religinio ar moral. turinio tekstus. ∆ gali bûti gieda-
ma pamaldø arba ypatingø baþn. ir valstybiniø cere-
monijø metu. Atsirado per Reformacijà. ∆ yra 2 tipø:
full anthem ir verse anthem. Full anthem atsirado
XVI a. Atliekama daþniausiai choro a cappella, arti-
ma lot. polifoniniam motetui. Tokiø ∆ sukûrë Th. Tal-
lis, J. Sheppardas, W. Whitbroke’as. Verse anthem,
atsiradusi XVII a., pagrásta solo ir choro epizodø kai-
ta su instr. (vargonø) pritarimu. XVII a. pab. verse
anthem, papildyta instr. epizodais, tapo panaði á kan-
antifona
59
tatà solo balsams, chorui ir orkestrui. Verse anthem
faktûra homofoniðkesnë; iðplëtotus solo epizodus
keièia kontrastingi choro ir orkestro intarpai. Verse
anthem sukûrë Chr. Tye’us, R. White’as, Th. Mor-
ley’s, W. Byrdas, Th. Tomkinsas, O. Gibbonsas, H.
Purcellas. ∆ ypaè iðtobulino G. Fr. Händelis (kûrë
vestuviø, laidotuviø, karûnavimo progomis). Hände-
lio ∆ artimos oratorijoms. XVIII a. pab. ið Anglijos
∆ paplito Amerikos, Italijos muzikoje. XX a. ∆ ne-
bekuriama baþn. giedojimui. ∆ sukûrë V. Williamsas,
J. Irelandas, L. Berkeley’s.
L: Fellowes E. H. English Cathedral Music. L. 1943; Bukofzer M. F. Music in
the Baroque era. N. Y., 1947. Aldona Juodelienë, Danutë Kalavinskaitë
Antheil George [Dþordþas Ãnteilis; 1900.VII.8 Tren-
tone (Niu Dþersio valstija) – 1959.II.12 Niujorke], JAV
komp., pianistas. Muzikos mokësi Filadelfijoje, 1919–
21 studijavo kompozicijà pas E. Blochà. 1922–23
koncertavo Europoje; iki 1928 gyveno Paryþiuje, nuo
1936 – Los Andþele. Jaunystëje skandalingai garsëjo
Kæstutis Antanëlis
eksperimentiniais, tradicijas griaunanèiais kûriniais
(juos kûrë paveiktas futuristø, „Ðeðeto“, I. Stravinskio
ir dþiazo). Po 1930 ∆ stilius supaprastëjo, jame susipy-
në klasicizmo ir romantizmo bruoþai. Sukûrë operas
Transatlantic (polit. satyra pagal savo libretà, 1929),
Volpone (pagal B. Jonsonà, 1953), Venus in Africa
(„Venera Afrikoje“, 1956), baletø, tarp jø – The Capi-
tal of the World („Pasaulio sostinë“, pagal E. Heming-
way’ø, 1953), kantatà, 8 simf-jas (1922–48), tarp jø –
I Zingaresca (1922, ankstyvas dþiazo elementø panau-
dojimo simf. muzikoje pavyzdys), III American Sym-
phony („Amerikietiðkoji“, 1938), V The Joyous
(„Dþiaugsmo“, 1948), VI (pagal E. Delacroix paveiks-
là „Laisvë, vedanti liaudá á barikadas“, 1948), koncertø
(f-nui, 1926, smuikui, 1946), Ballet mécanique („Mech.
baletas“ orkestrui, 3 variantai, 1924–27; labiausiai ið-
garsëjæs ∆ kûrinys), Jazz Symphonie („Dþiazo simf-ja“
22 instrumentams, 1925), 3 styg. kvartetus ir kitø
kamer. ansambliø, sonatø f-nui, tarp jø – Airplane
(„Aeroplanas“, 1922), Sonate souvage („Laukinë sona-
ta“, 1923), muzikos kino filmams.
R: Bad boy of music. N. Y., 1945. Adeodatas Tauragis
anticipåcija (lot. anticipatio – ið anksto susidarytas
vaizdinys), paankstinimas, kitaip ↑ paskuba.
antifonâ (gr. antiphônos – atsiliepiantis, atitariantis; lot.
antiphona, it. ir isp. antifona, pranc. antienne, angl.
antiphon, antiphony, anthem, vok. Antiphon), lot. li-
turginë giesmë, paraðyta prozos tekstu ir giedama kar-
tu su psalme ar bibline giesme (↑ canticum). Atskirà
grupæ sudaro savarankiðkos ∆, giedamos be psalmiø,
ir ∆ rimuotais tekstais. Ðis þanras gyvavo visuose loty-
niðkuose rituose. Pagal pirminæ sampratà ∆ tai gies-
më, giedama pakaitomis dviejø chorø (↑ antifoninis
giedojimas).
Anksèiausiai ∆ imta giedoti IV a. pab. Milane. Mano-
ma, kad nemaþai seniausiø ∆ sukûrë pats vyskupas
Ambraziejus. Gana greitai jos paplito visoje lotynið-
1 pav. Psalmyno antifona
antifonalas
$
2 pav. Ad Magnificat antifona
koje krikðèionijoje. Ambraziejaus laikais ir dar kurá
laikà po jo ∆ giedotos kaip psalmës refrenas, kartoja-
mas po kiekvienos eilutës, ilgainiui jas imta giedoti
tik prieð ir po psalmës.
Skiriamos liturginiø valandø ir miðiø ∆. Pastarosioms
priklauso ↑ introitas ir ↑ komunija, ið dalies ↑ ofertori-
jus. Ilgainiui jos tapo savarankiðkos, tiesiogiai su ∆ sà-
voka nesietinos giesmës, ið kuriø tik introitas turi vie-
nà psalmës eilutæ. Gausiausios yra liturginiø valandø
∆, su kuriomis paprastai ir siejamas ∆ terminas. Dau-
guma jø yra trumpos giesmës su neiðplëtota silabine
melodika bei prozos tekstu, kurá sudaro trumpos fra-
zës ar sakiniai. Melodinë ∆ sandara plëtojosi adapta-
cijos ir centonizacijos kryptimis. Tai buvo per amþius
susiklosèiusiø melodijø prototipø pritaikymas dauge-
liui tekstø. Melodijos „konstruotos“ ir ið tam tikrø vie-
nai ar kitai dermei bûdingø melodiniø formuliø seg-
mentø (tai vienas pagrindiniø þodinës tradicijos
gyvavimo metodø). Rimuotos antifonos kurtos jau re-
miantis kitais principais. Konkreti melodinë ∆ iðraið-
ka priklauso ir nuo giesmës liturginës priklausomy-
bës. Psalmyno ∆ yra labai trumpos, beveik iðskirtinai
silabinës giesmës (1 pav.), dauguma jø, matyt, kilo ið
trumpø responsorinës psalmodijos atliepø (responsae).
Antifonalo pagrindà sudaro didþiøjø valandø ∆, kuriø
dauguma yra silabinës ar silabinës neuminës vidutinið-
kai iðplëtotos giesmës. Panaðios struktûros (nors nere-
tai ir kiek ilgesnës) yra ir ad Benedictus (giedamos per
ðlovinimus) bei ad Magnificat (giedamos per miðparus;
2 pav.) antifonos. Visø ðiø grupiø ∆ yra giedamos su
psalmëmis ir grigal. chorale jos dermiðkai susietos su
psalmiø tonais. Tiktai procesijø ir Marijos antifonos gie-
damos kaip atskiros giesmës ir su psalmëmis nesieja-
mos. Jos yra labiau iðplëtotos, o Marijos ∆ (svarbiausios
Alma redemptoris mater, Ave regina coelorum, regina
coeli, Salve regina) prilygsta nedideliems himnams ir
yra sudëtingos melodinës struktûros. Jonas Vilimas
antifonålas, antifonarijus (lot. antiphonale, antipho-
narius, antiphonarium), katalikø liturginis giesmynas
su visomis liturginiø valandø giesmëmis. Tradiciðkai
laikoma, kad vienas pirmøjø tokiø giesmynø buvo su-
darytas popieþiaus Grigaliaus I (590–604) laikais (vad.
Grigaliaus ∆), taèiau pats terminas antiphonarius pra-
dëtas vartoti tik VIII amþiuje. Ið pradþiø giesmyne bu-
vo ir miðiø giesmës, kurias vëlesniais vid. amþiais imta
suraðinëti á atskirà giesmynà (↑ gradualas 2). Vid. am-
þiø ∆ skirstytini á dvi pagrindines grupes – vienuoliðkus
ir sekuliarinius. Jie skiriasi giesmiø skaièiumi liturgi-
nëse valandose. Pirmuosius vartojo kontempliatyviøjø
ordinø vienuoliai, antruosius – paprasti dvasininkai, ka-
nauninkai ir elgetaujanèiø ordinø vienuoliai. ∆ struk-
tûrà sudaro kelios dalys, apimanèios visas liturginiø me-
tø ciklo giesmes (Proprium ir Commune de tempore)
bei giesmes ðventøjø garbei (Proprium ir Commune
de sanctis). Vëlyvaisiais vid. amþiais buvo sudarinëja-
mi vyskupijø bei vienuoliø ordinø ∆, atspindintys skir-
tingas tradicijas. Renesanso epochoje ∆ imta spaus-
dinti. Pirmasis spausdintas ∆ yra Augsburgo ∆ (1495).
Skirtingø tradicijø jungimo ir vienodinimo darbas pra-
dëtas tik po Tridento susirinkimo. Didþiausias darbas
buvo padarytas XIX–XX a. Ðiuo metu tebevartojamas
Vatikano redakcijos Romos antifonalas (1912) bei
„Antiphonale monasticum“ (1934). Kai kurios vienuo-
liø kongregacijos yra iðsileidusios savus ∆.
Lietuvoje pirmieji ∆ pasirodë apie XIV amþiø. Yra
iðlikæ ið V. Europos atkeliavusiø ∆ fragmentø. Seniausi
pilni rankraðtiniai ∆ yra du XV a. pab. giesmynai, kilæ
ið Vilniaus bernardinø vienuolyno. Vëlesniais amþiais
LDK buvo vartojami rankraðtiniai ir spausdinti ∆, tarp
jø ir Þ. Liauksmino parengtas „Antiphonale ad psal-
mos ...“ (1667). Jonas Vilimas
antifòninis giedójimas (angl. antiphonal singing, vok.
antiphonische Gesang), atliepiamasis giedojimo bûdas:
2 chorai gieda pakaitomis, vienas kitam atsakydami.
Toks giedojimas gyvavo sen. civilizacijø rel. kultuose.
Krikðèioniø liturgijoje antifon. giedojimas pirmiausia
ásitvirtino Antiochijoje, IV a. pab. Ambraziejaus buvo
ádiegtas Milane, greitai paplito Italijoje ir visoje Europo-
je. Antifoniðkai giedama psalmës, himnai, sekvencijos.
Rûta Mielkutë
antikínës dêrmës, kitaip ↑ senovës graikø dermës.
ãntikos mùzikos teòrinë sistemâ, garsø aukðèio ir
trukmës santykiø visuma, susiklosèiusi sen. Graikijos
muzikoje apie VI–I a. pr. Kr. Apraðyta amþininkø ir
vëlyvesniøjø mokslininkø veikaluose. Antikos dermi-
niø garsaeiliø pagrindas – atraminiai garsai, iðsidëstæ
(daþniausiai krentanèia kryptimi) grynosios kvartos,
kvintos ir oktavos intervalais (pvz., e2-h1-a1-e1). Ypaè
svarbus grynosios kvartos vaidmuo. Grynàjà kvartà uþ-
pildant vienu garsu, buvo gaunami trichordai: anhe-
mitoniniai (be pustoniø, pvz., e2-d2-h1) ir hemitoni-
niai (su pustoniu, pvz., e2-c2-h1), uþpildant dviem
garsais – tetrachordai. Pagal atstumus tarp gretimø
garsø krentanèia kryptimi buvo skiriamos trys tetra-
chordø rûðys (gr. génos, dgs. gênç): diatoniniai (du to-
nai ir pustonis: 1, 1, 1/2), chromatiniai (pusantratonis
ir du pustoniai: 1 1/2, 1/2, 1/2), enharmoniniai (dvito-
nis ir du ketvirtatoniai: 2, 1/4, 1/4). 1 pav.
1 pav.

Reikðmingiausi buvo diatoniniai tetrachordai, kuriais
buvo grindþiamos sen. graikø dermës. Pagal maþosios
sekundos uþimamà padëtá buvo skiriami trijø tipø dia-
ton. tetrachordai: doriniai (1, 1, 1/2), fryginiai (1, 1/2,
1), lydiniai (1/2, 1, 1). 2 pav.
2 pav.
Visø rûðiø ir tipø tetrachorduose kraðtiniai garsai bu-
vo nekintami, o tarpiniai garsai absoliutaus aukðèio
atþvilgiu galëjo ávairuoti, sudarydami tarpusavyje ne-
vienodo dydþio mikrointervalus. Tokios tetrachordø
atmainos vadintos chroa² (niuansai). Aristoksenas
(IV a. pr. Kr.) skyrë ðeðis niuansus (atstumai tarp te-
trachordø garsø sàlyginai iðreikðti centais – ðimto-
siomis temperuoto pustonio dalimis):
Enharmónion: 400 + 50 + 50
Chr¸ma malakón: 366 + 67 + 67
Chr¸ma hemiólion: 350 + 75 + 75
Chr¸ma tonia¦on: 300 + 100 + 100
Diãtonon malakón: 250 + 150 + 100
Diãtonon sôntonon: 200 + 200 + 100
Vëlyvesniuose antikos mokslininkø darbuose apraðy-
ti ir kitokios struktûros niuansai (ið viso iki 17). Dë-
mesys intonavimo niuansavimui, mikrointervalikai liu-
dija ∆ ryðá su Azijos tautø, ypaè indø, muz. kultûromis.
Derminiai garsaeiliai oktavos diapazone, vad. „oktavos
rûðys“, „harmonijos“ (gr. harmoni㠖 ryðys), buvo su-
daromi jungiant du to paties tipo diaton. tetrachor-
dus su skiriamuoju tonu (atskirtieji tetrachordai) arba
3 pav.
4 pav.
antikos
61
betarpiðkai (sujungtieji tetrachordai). Pleèiant garsa-
eilá iki oktavos, sujungtieji tetrachordai buvo papil-
domi dar vienu garsu sveiko tono atstumu ið apaèios
(garsaeilio hipo variantas) arba ið virðaus (garsaeilio
hiper variantas).
Ið dorinio garsaeilio buvo sudaromi iðvestiniai hipo-
dorinis ir hiperdorinis garsaeiliai (3 pav.).
∆ svarbiausi buvo septyni derminiai garsaeiliai, sudary-
ti nuo atskirø diatoniniø laipsniø oktavoje (4 pav.).
∆ derminiø garsaeiliø pavadinimai vid. amþiais buvo
pritaikyti grigaliðkojo choralo dermëms þymëti, taèiau
ilgainiui ágijo kità prasmæ (↑ baþnytinës dermës).
Dorinio garsaeilio (ir jo variantø) pagrindu buvo su-
daryta vad. tobuloji sistema (sôstçma téleion), apimanti
visus derminius garsaeilius. Jà IV a. pr. Kr. apraðë
Euklidas. Tobulosios sistemos garsai pavadinti pagal
muz. instrumento kitaros stygas bei jas prispaudþian-
èius pirðtus. Vienodus pavadinimus turëjo (t. y. buvo
suvokiami kaip analogiðki) garsai, nutolæ ne oktavos,
bet grynosios kvartos atstumu. Pagal tetrachordø kie-
ká ir jø jungimo bûdà, tobuloji sistema buvo trijø rû-
ðiø: didesnioji (meison), maþesnioji (elaton), nekinta-
moji (ametãbolon). Nekintamajai tobulajai sistemai
priklausë kitø dviejø sistemø garsai (5 pav.).
Tobuloji sistema, fiksuojanti stabilius garsø interval.
santykius, buvo sudaroma nuo skirtingø absoliutaus
aukðèio garsø. Ðie tobulosios sistemos variantai (to-
nacijos) vadinti tónoi arba trópoi. Visos penkiolika var-
totø tonacijø buvo vadinamos derminiø garsaeiliø pa-
vadinimais (ðiø antikos tonacijø apatiniai garsai pagal
dab. Europos muzikos sistemà iðdëstyti 6 pav.).
Antikos dermës buvo modalinës prigimties, t. y. jø gar-
sai buvo savarankiðki, nesubordinuoti vienam pagr.
garsui – tonikai. Vis dëlto derminio garsaeilio („har-
monijos“) vidurinysis garsas, vad. meza [gr. mésç – vi-
durinioji (styga)], melodijose bûdavo labiau iðryðki-
nama. Todël, pvz., antikos dorinë dermë (meza – a)
yra artima natûraliajam minorui, o fryginë dermë
(meza – g) panaði á vid. amþiø hipomiksolydinæ der-
mæ (7–8 pav.).
Antikos dermëms (t. p. tonacijoms, ritm. figûroms)
buvo priskiriamas specif. charakteris, darantis konkre-
tø poveiká þmogaus psichikai, vad. etosas (gr. çthos –
bûdas, paprotys). Graikø itin vertinta dorinë dermë
buvo laikoma tauria, rûsèia, fryginë – aistringa, gai-
valiðka.
∆ didelis dëmesys buvo skiriamas garsø matemat. san-
tykiø analizei. Pitagoras (VI a. pr. Kr.) apskaièiavo pa-
grindinius intervalus, dalijanèius stygà á proporcingas
dalis: 1/2 = oktava (garsø virpesiø daþnio santykis 2:1),
2/3 = kvinta (3:2), 3/4 = kvarta (4:3). Pagal ðiems
 $
antikos

6 pav.
Hipodorinë Nétç
Nétç

Hipojoninë Paranétç
Paranétç
Hipofryginë Trítç

7 pav. Pindaro odë (V a. pr. Kr.)

Hipoeolinë Nétç
Trítç

antikos muzikos teorinë sistema. 5 pav.

Hipolydinë Paranétç
Mésç
Trítç
Dorinë

Lichanós Paramésç
Joninë
Nétç
Fryginë Mésç
Parhypãtç Paranétç

Eolinë Trítç Lichanós

Hypãtç Mésç
(sôstçma téleion)

Lydinë
Tobuloji sistema

maþesnioji (elaton)
didesnioji (meison)

Parhypãtç

Lichanós Hypãtç
Hiperdorinë

Hiperjoninë Parhypãtç Lichanós

Hiperfryginë Parhypãtç
Hypãtç
Hipereolinë Hypãtç
Proslambanómenos
Hiperlydinë Proslambanómenos

8 pav. Skolija (uþstalës daina, I a. pr. Kr.)
intervalams, ypaè grynajai kvintai, bûdingus santykius
buvo nustatomas visø kitø diaton. garsaeilio laipsniø
absoliutus aukðtis, vadinamoji Pitagoro darna. Gry-
nøjø kvintø eilëje nuo garso c tryliktasis garsas (his)
skyrësi nuo pradinio garso 1/9 tono (~24 centai) ap-
imties mikrointervalu, vad. Pitagoro koma (gr. komma –
atkarpa).
Pitagoro pasekëjai (pitagorieèiai), remdamiesi pirmø-
jø keturiø skaièiø eile (1:2:3:4, vad. tetraktidë), har-
mon. intervalus suskirstë á dvi grupes: „simfonijas“ (gr.
sym – kartu, phônia – skambëjimas) ir „diafonijas“ (gr.
dia – atskirai), atitinkanèias konsonanso ir disonanso
sàvokas. „Simfonijoms“ priskirti primos, kvartos, kvin-
tos, oktavos intervalai ir jø oktav. variantai, „diafoni-
joms“ – visi kiti intervalai.
Architas (V a. pr. Kr.) ir Didymas (I a. po Kr.) ávedë
matemat. santyká 4/5 (5:4) didþiajai tercijai nustatyti, o
Pitagoro darnos bûdu (gr. kvintomis) gauta didþioji ter-
cija atitiko santyká 64:81. Tarp dvejopu bûdu gautø di-
dþiøjø tercijø susidaro mikrointervalas (1/10 tono arba
22 centai), pavadintas Didymo arba sintonine koma.
Pitagorieèiai manë, kad tais paèiais grieþtais matemat.
santykiais grindþiami tiek muzikos, tiek ir visatos reið-
kiniai. Platonas iðkëlë „sferø harmonijos“ teorijà, pa-
gal kurià Þemë ir jà supanèios planetos (Mënulis, Sau-
lë, Venera, Merkurijus, Jupiteris, Marsas, Saturnas)
santykiauja kaip 1:2:3:4:8:9:27, dël to, planetoms skrie-
jant aplink Þemæ, atsiranda ðiø skaièiø santykius ati-
tinkanèiø intervalø skambesys.
∆ vyravo kvantitatyvinë ritmika, pagrásta proporcingais
garsø trukmiø santykiais, o ne periodiðka dinaminiø
akcentø pulsacija, kuri bûdinga V. Europoje ásigalë-
jusiai kvalitatyvinei ritmikai. Pastovûs ilgø ir trumpø
garsø santykiai antikos poetikoje bei muzikoje sudary-
davo pasikartojanèias ávairios struktûros metrines pë-
das. Maþiausia pëdø sudëtinë dalis buvo mora – trum-
piausioji garsø junginio vertë, dar vadinama chrónos
pr¸tos (gr. pirminis laikas). Morø grupë sudarë fazæ,
dvi vienodos ar skirtingos trukmës fazës – atitinkamà
pëdà. Pëdos buvo grupuojamos pagal jas sudaranèiø
faziø trukmës santykius (1:1, 1:2, 2:3, 3:4), kurie atiti-
ko pagr. intervalø („simfonijø“) garsø aukðèio san-
tykius. Pagrindinës pëdos buvo ðios:
I grupë (1:1): daktilis ( ), anapestas ( ),
spondëjas ( );
II grupë (1:2): jambas ( ), chorëjas (trochëjas)
( );
III grupë (2:3): hemiolë ( );
IV grupë (3:4): epitrita ( ).
antikos
63
Jungiant kelias ávairios struktûros paprastàsias pëdas,
susidarydavo sudëtinës pëdos: dipodijos, tripodijos,
tetrapodijos (9 pav.).
dipodija
(daktilis + hemiolë)
tripodija
(chorëjas + anapestas + jambas)
tetrapodija
(jambas+ daktilis + jambas + chorëjas)
9 pav.
Sen. Graikijoje jau II a. pr. Kr. buvo vartojama notaci-
jos sistema garsø aukðèiui ir trukmei þymëti. Garsø
aukðtis buvo þymimas raidëmis virð poet. teksto skie-
menø (raidinë notacija). Ankstyvesnioji, vad. „instru-
mentinë notacija“, skirtingomis raidëmis þymëjo atski-
rus pentatonikos garsaeilio laipsnius (pagal kitaros
derinimà). Vëlyvesnioji, vad. „vokalinë notacija“, var-
tota heptatonikos garsaeilio laipsniams þymëti. Garsø
trukmes þymëjo sutartiniai þenklai virð aukðtá paþymin-
èiø raidþiø: , , , ,
. Specialius þenklus turëjo ir pauzës:
(trumpa pauzë), ∧ (ilga pauzë).
Sinkretinis antikos meno pobûdis, pasireiðkæs poezi-
jos, muzikos, teatro bei ðokio vienove, sàlygojo ir sen.
graikø muzikos teorijos glaudø ryðá su estetika, filo-
sofija, matematika ir kt. mokslo ðakomis. Muzikos ty-
rimas vyko 2 kryptimis. Muzikos reiðkiniø prigimties
aiðkinimas, jø vietos pasaulyje ir reikðmës þmogui nu-
statymas pasireiðkë jau ~VII a. pr. Kristø. Heraklitas
(VI–V a. pr. Kr.) suformavo dialektiná prieðybiø vie-
nybës principà, remdamasis muz. garsø ypatybëmis.
Demokritas (V a. pr. Kr.) muzikos garsà aiðkino kaip
fiziná kûnà. Pitagoras (VI a. pr. Kr.) davë pradþià muz.
teorijos matematinei krypèiai, absoliutinusiai skaièiø
reikðmæ muz. garsø aukðèio ir trukmës santykiuose
(Architas, Platonas, Euklidas, V–IV a. pr. Kr.).
∆ dvilypumas ilgainiui dar labiau iðryðkëjo. Platono
mokinys Aristotelis (IV a. pr. Kr.) iðplëtojo etoso
teorijà kaip visuomenës dorovinio auklëjimo pagrin-
dà. Aristotelio mokinys Aristoksenas, nuodugniai
iðtyræs ∆ garsø matemat. santykius (jam priklauso
Antill
$"
ir temperacijos idëja – tetrachordo dalijimas á 4 ly-
gias dalis), pabrëþë ir pojûèiø, klausos pirmenybæ
prieð matemat. apskaièiavimus. Ðis mokslininkas da-
vë pradþià harmonikø m-lai, polemizavusiai su pi-
tagorieèiø kanonikø m-la, ypaè dël „simfonijos“
(konsonanso) traktuotës. Kanonikams „simfonija“
buvo sàskambis, pagrástas paprasèiausiais matemat.
santykiais, harmonikams – maloniausias klausai sà-
skambis.
∆ buvo apibendrinta, kai Graikija neteko polit. nepri-
klausomybës. Svarbûs ðio laikotarpio mokslininkø Ni-
komacho, Ptolemëjaus (II a.), Aristido Kvintiliano
(III a.) darbai. ∆ sàvokos, garsø santykiø analizë tu-
rëjo átakos vid. amþiø ir renesanso muzikai bei jos te-
orinei interpretacijai.
L: Pöhlmann E. Denkmäler altgriechischer Musik. Nürnberg, 1970;
Àíòè÷íàÿ ìóçûêàëüíàÿ ýñòåòèêà. Ì., 1960; Ãåðöìàí Å. Àíòè÷íîå
ìóçûêàëüíîå ìûøëåíèå. Ë., 1986; Àðèñòîêñåí. Ýëåìåíòû ãàðìîíèêè.
Ì., 1997; Öûïèí Â. Ã. Àðèñòîêñåí. Ì., 1998. Algirdas Ambrazas
Antill John [Dþonas Ãntilis; 1904.IV.8 Sidnëjuje –
1986.XII.29 ten pat], Australijos komp., dirigentas.
Baigë Sidnëjaus kons-jà. Buvo skrajojanèiosios ope-
ros trupës dainininkas, koncertmeisteris, Sidnëjaus
simf. orkestro muzikantas. 1934–39 Sidnëjaus radi-
jo choro vadovas. Nuo 1945 buvo Sidnëjaus radijo
Muz. skyriaus vedëjas. Sukûrë baletà Corroboree
(1947), operà Endymion (1953), 2 vienaveiksmes ope-
ras (1952, 1962), kantatà The Song of Hagar („Haga-
ros daina“), kûriniø ork., dainø ciklø, dramos spek-
takliø muzikos. Bronius Ambraziejus
„Ãntis“, liet. roko grupë. Veikë 1985–90 Kaune ir
Vilniuje. Nariai: A. „Pablo“ Kauðpëdas (vokalas), P.
„Sniegius“ Ubartas (tr., git.), A. Blûðius (git.), V. Au-
gustinas (klaviðiniai), L. Bûda (muð.), G. Rakauskas
(bosinë git.), P. Kovaliovas (saksofonas), A. Luckus
(trombonas), V. Kubilius (tûba). Po pasirodymo fes-
tivalyje „Lituanica’ 86“ ir po muz. videofilmo „Kaþkas
atsitiko“ ∆ iðpopuliarëjo Lietuvoje, vëliau ir SSRS.
Pasiskelbæ „perestrojkos grupe“, smarkiai talkino Sà-
jûdþiui, dalyvavo „Roko marðuose per Lietuvà“. Daug
koncertavo V. Europoje ir JAV. Dalyvavo „New Mu-
sic Seminar“ Niujorke. ∆ sujungë naujosios bangos
energijà ir kritiðkumà su art rock ir jazz rock muz. idëjo-
mis. ∆ dainos paðiepë soviet. reþimà, biurokratijà,
miesèioniðkumà. Ðias idëjas pabrëþë ir teatralizuoti
koncertai bei A. Kauðpëdo monstriðkas ávaizdis. 1997
A. Kauðpëdas ir P. Ubartas festivaliui „Roko marðas“
subûrë „Anties orkestrà“. Iðleido albumus „Antis“
(1987), „Anties dovanëlë“ (1988), „Bjaurioji antis“
(1994), „Retas paukðtis“ (1994), „Geriausios dainos“
(1995). Dovydas Bluvðteinas
antistrofâ (gr. antistrophç – posûkis atgal), sen. grai-
kø chorinës lyrikos arba tragedijos choro poriniø stro-
fø II strofa, metroritmiðkai pakartojanti pirmàjà.
Jonas Bruveris antrì ↑ entrée.
antològija (gr. anthologia – gëliø rinkinys), vieno þan- antreprêneris (pranc. entrepreneur), teatro, cirko savi-
ro, temos arba tam tikros paskirties muz. kûriniø rinki-
nys. Daþniausiai sudaryta ið áv. autoriø muz. kûriniø.
Iki XVIII a. pab. ∆ buvo sudaroma tik ið amþininkø kû-
riniø. ∆ atspindi sudarytojø bei muzikø poreikius ir po-
mëgius. Pirmoji ∆ – O. Petruccio Odhecaton (1501) –
buvo skirta pranc. polifoninei chanson (kitose ðio lei-
dëjo surinktose ∆ yra miðios, motetai ir kt.). Nuo XVI a.
II pusës paplito áv. pasaulietinës bei rel. neliturginës
muz. antologijos, XVII a. pab. – ∆, skirtos namø muzi-
kavimui, XIX–XX a. pr. – f-no bei solo dainø ∆, XX a. –
istorinës (chronologijos principu pagrástos) bei konkre-
èius muz. raidos etapus apimanèios ∆. Ðiuolaik. muzi-
kos ∆ leidþiamos retai. Danutë Kalavinskaitë
degli Antonii Pietro [Antònijø Pjêtras; g. apie 1648
Bolonijoje, m. apie 1720 ten pat], it. kompozitorius.
1680–97 Bolonijos baþnyèiø kapelmeisteris. Nuo 1666
Bolonijos filh-jos akademijos narys; jai vadovavo
(1676, 1684, 1696, 1700, 1708, 1718). Bolonijos Acca-
demia dei Filaschisi narys. Sukûrë miðiø (2 rink., 1670–
97), motetø balsui ir styg. (1696), kamer. kantatø
(1690), 3 oratorijas (1660, 1673, 1686), 3 operas (1671,
1679, 1682), instr. muzikos – sonatø (1686), ðokiø (2
rink., 1670, 1671). ∆ instr. muzika turëjo átakos ka-
merinës ir solo sonatos þanro raidai. Jûratë Gudaitë
Antoniou Theodore [Teodorë Antòniju; g. 1935.II.10 Atë-
nuose], gr. kompozitorius. 1947–58 mokësi smuikuo-
ti, dainavimo ir kompozicijos liaudies kons-joje Atë-
nuose. 1956–61 studijavo kompozicijà Graikijos
kons-joje Atënuose pas Y. Papaioannou, vëliau Miun-
cheno aukðtojoje muz. m-loje pas G. Bialasà. 1966
koncertavo JAV. 1967 Atënuose ákûrë ðiuolaik. muzi-
kos grupæ. 1969–70 dëstë kompozicijà ir instrumen-
tuotæ Stanfordo un-te San Franciske (èia ákûrë „Alea
II“ ansamblá). Dëstë Filadelfijos MuA, Tanglvude. ∆
kûryboje persipina serijinës, dodekafoninës, modali-
nës, liaudiðkos muzikos tendencijos. Kûriniai: styg.
kvartetas (1960), Antitheses ork. (1962), Mikrographie
arfai, èel., sm., vè. ir f-nui (1964), koncertas sm. (1965),
Kinesis ABCD 2 styg. grupëms (1966), Fluxus I, Flu-
xus II f-nui ir kamer. ork. (1974, 1975), muzika teat-
rui, kinui, videofilmams ir kt. Violeta Tumasonienë
antråktas (pranc. entracte < entre – tarp + acte – veiks-
mas): 1. Pertrauka tarp dramos spektaklio, operos, ba-
leto veiksmø arba koncerto daliø.
2. Muz. pjesë (daþn. instrumentinë), atliekama tarp
dramos spektaklio, operos arba baleto veiksmø. Jei
∆ atliekamas po pertraukos, jis yra kurio nors veiks-
mo áþanga (pvz., G. Bizet operos „Carmen“ antraktai,
P. Èaikovskio antraktai A. Ostrovskio pjesei „Snie-
guolë“). Jûratë Burokaitë
antrâsis baµsas. Daugiabalsëje muzikoje – þemesnis
negu pirmasis balsas orkestro partitûroje arba vokal.
ansamblyje, chore. Vokal. muzikoje tai moterø balsø
mecosopranas arba vyrø balsø bosas. Vienarûðiø in-
strumentø ansamblyje (orkestre) ∆ vadinama antrojo
instrumento partija (pvz., antrieji sm., antroji fl., ant-
rasis klar.); partitûroje þymima skaitmeniu II (pvz.,
Violini II, Flauto II, Clarinetto II).
ninkas, koncertø arba gastroliø organizatorius. Kai ku-
riose ðalyse (pvz., D. Britanijoje) dar vad. menedþeriu
(vadybininku) arba impresarijumi (pvz., Italijoje). Dau-
gelyje ðaliø (ir Lietuvoje) ∆ funkcijas atlieka kolektyvø
(trupiø) vadovai, org-jø direktoriai. Irena Mikulevièiûtë

antreprízë (pranc. entreprise – sumanymas, iniciaty-
va), ↑ antreprenerio vadovaujama ástaiga, organizuo-
janti koncertus, spektaklius ir kt. renginius. Atsirado
Prancûzijoje XVI a. Vëliau jø buvo visose Europos
ðalyse. Lietuvoje XIX a. pab.–XX a. pr. ∆ spektak-
lius rengë rusø ir lenkø trupës.
a¹trinimas, dainuojant arba grieþiant pritarimas ant-
ruoju balsu. Tarp vedanèiojo ir antrinanèiojo balso
daugumoje liet. l. dainø susidaro tercijø, sekstø, su-
tartinëse – sekundø sàskambiai. Rima Mikënaitë
a¹trojo lãipsnio trígarsis sudaromas nuo II gamos
laipsnio. Natûraliajame maþore minorinis, harm. ma-
þore ir minore – sumaþintas. Turi subdominantinæ
funkcijà. Þymimas II, SII, sII, $. Vaclovas Paketûras
antrõsios giminingùmo eilºs tonåcijos ↑ tonacijø
giminingumas.
anturåþas (pranc. entourage – aplinka), solinio koncerto
(reèitalio) kiti dalyviai (iðskyrus akompaniatoriø). Buvo
populiarus XVIII–XIX a. (pvz., dainininko koncerte da-
lyvaudavo ir kiti solistai – pianistai, smuikininkai).
Anusãuskas Artûras [g. 1964.IX.26 Ðiauliuose], liet.
dþiazo pianistas. 1988 baigë Lietuvos kons-jà (V. Vitai-
tës kl.). Nuo 1989 dësto Lietuvos MuA. Tobulinosi
dþiazo improvizacijos kursuose Danijoje (1991, 1992;
pas N. Pedersenà) ir Vokietijoje (1993 Berkeley’o se-
minare; pas G. Burtonà). Nuo 1983 koncertuoja kaip
solistas. 1993–95 vadovavo dþiazo kvintetui (∆, N. Ma-
lûnavièiûtë, L. Mockûnas, A. Afinogenovas, A. Ka-
zakevièius). 1994–96 gyvavusio kvinteto „Dþiazo
nublokðti“ (N. Malûnavièiûtë, V. Labutis, ∆, L. Ðinka-
renko, G. Laurinavièius) klaviðininkas. Tarpt. studentø
fp. improvizacijos konkurso (Vilniuje, Lietuvos MuA;
1983 – III, 1984 – II, 1985, 1986 – I vieta) ir Leipcigo
improvizacijos konkurso (1997; specialus prizas uþ po-
lifon. improvizacijà) laureatas. Tarpt. studentø fp.
improvizacijos konkurso Vilniuje meno vadovas (nuo
1989). Vadovavo dþiazo seminarui Kiðiniove (1999). ∆
kvintetas 1994 tarpt. Birðtono dþiazo festivalyje lai-
mëjo Didájá prizà. Su ðiais ansambliais ir solo kon-
certavo Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Ðveicarijoje,
Rumunijoje, Ðvedijoje. Iðleido kompakt. plokðteles
„Nemiga“ (su „Dþiazo nublokðti“, 1996), „Kalëdø
gëlës“ (1999). Mokiniai (tarpt. konkursø laureatai):
D. Slipkus, R. Rekaðius. Pav. Jûratë Kuèinskaitë
anwachsend (vok., AN) – didinant, stiprinant.
anvil (angl.) ↑ priekalas.
aòidai (gr. aoidos – dainius), sen. Graikijos (Homero
laikø) profesionalûs dainiai, poetai. Per puotas ir ðven-
tes jie dainuodavo epines dainas, pritardami styg. muz.
instrumentu. ∆ pranaðaudavo, gydydavo. Visuomenës
buvo labai vertinami ir gerbiami, sudarë atskirà uþda-
rà luomà. VII a. pr. Kr. juos pakeitë ↑ rapsodai.
Algirdas Ambrazas
Äolsharfe, Windharfe, Wetterharfe, Geisterharfe
(vok.) – Eolo arfa.
Apanåvièius Algimantas [g. 1935.VIII.15 Kybartuo-
se], liet. kompozitorius, garso reþisierius. Dainininkës
G. Apanavièiûtës brolis. 1961 baigë Lietuvos kons-jà
(A. Dvarionienës f-no kl.). Nuo 1960 Lietuvos TV gar-
apatinë
65
so reþ., nuo 1967 (su 1983–88 pertrauka) vyriausiasis
garso reþisierius. Nuo 1994 dësto Lietuvos MuA, nuo
1996 Kino ir televizijos katedros garso reþisieriø kur-
so vadovas. 1963–2000 sukûrë muzikà ~140 Lietuvos
kino studijos ir Lietuvos TV filmø, spektakliø, tarp jø
kino studijos meniniams filmams („Niekas nenorëjo
mirti“, „Maþa iðpaþintis“, „Sodybø tuðtëjimo metas“),
dok. filmams („Ðimtameèiø godos“, „Ir að nieko pa-
keist negaliu“), TV meniniams filmams („Mirtis ir vyð-
nios medis“, „Tadas Blinda“, „Þalèio karûna“, „Val-
dþia“), TV dokumentiniams filmams (ciklui apie
Lietuvos partizanus, tarp jø – „Ketvirtasis preziden-
tas“). Pav. Arvydas Karaðka
Apanåvièius Romualdas [g. 1947.XII.1 Vingytëje
(Kauno rj.)], liet. etnomuzikologas, birbynininkas.
Humanitar. mokslø habil. daktaras (1994). 1970 bai-
gë Lietuvos kons-jà (P. Tamoðaièio birbynës kl.), 1980 –
Kijevo kons-jos asistentûrà staþuotæ. Nuo 1970 dës-
to Lietuvos MuA, nuo 1992 dar ir Vytauto Didþiojo
un-te, nuo 1997 ðio un-to Etnologijos ir folkloristi-
Artûras Anusauskas
kos katedros vedëjas, nuo 1998 ir Humanitar. moks-
lø f-to dekanas; nuo 1997 dësto ir Klaipëdos un-te;
ðio un-to Senato narys; prof. (1995). Lietuvos moks-
lo tarybos narys (nuo 1995). Tiria liet., baltø, Ð. Eu-
ropos, kt. pasaulio etn. grupiø muz. instrumentus.
Iðleido knygas: „Birbynë ir jos evoliucija“ (1980), „Se-
nosios kanklës ir kankliavimas“ (1990, su kitais, II
leid. 1994), „Lietuviø liaudies muzikos instrumen-
tai“ (1991, su M. Baltrëniene), „Baltø etnoinstru-
mentologija“ (1992), „Socialdemokratai ir Lietuvos
valstybingumas 1896–1992“ (1993). Skaitë praneði-
mus tarpt. konferencijose. Kaip birbynininkas kon- Algimantas Apanavièius
certavo uþsienyje. Ákûrë Liaudies instrumentø kvar-
tetà (veikë 1974–81), Lietuvos TVR liaudies muz.
orkestrà (veikë 1977–83) ir jiems vadovavo. 1992 Vil-
niuje ákûrë nevalstyb. Etnomuzikos in-tà (nuo ákûri-
mo dir.). Pav. Birutë Þalalienë
Apanavièi¾të Graþina [g. 1940.IV.3 Kybartuose], liet.
dainininkë (sopranas). 1969 baigë Lietuvos kons-jà
(S. Vaidþiûnaitës ir A. Staðkevièiûtës mokinë). 1968–
91 Lietuvos OBT solistë. 1986–91 dëstë Lietuvos
kons-joje (vyresnioji dëstytoja). Nuo 1991 gyvena
Romualdas Apanavièius
JAV, èia surengë kelis solinius koncertus. Vaidme-
nys: Aida, Eglë 1, Elþbieta 3, Grafienë 2, Jaroslavna,
Judita (TV filme), Katerina Izmailova, Marguerite,
Senta, Tamara, Tosca, Valdovë (V. Barkausko „Le-
genda apie meilæ“). Koncertavo kaip kamer. daini-
ninkë. Gastroliavo Bulgarijoje, Èekijoje, Danijoje,
JAV, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Ðvedijoje. Pav.
Vaclovas Juodpusis
apatínë dominãntë, kitaip ↑ subdominantë.
apatínë mediãntë, kitaip ↑ submediantë.
apatínë sêptima, tercinës struktûros keturgarsio akor-
do – subdominantës septakordo (SII7), sudaryto nuo Graþina Apanavièiûtë
I dermës laipsnio (tonikos primos) þemyn, apatinis to-
nas (II dermës laipsnis). Skirtingai negu dominantës
septakordo (D7, sudaromo nuo tonikos kvintos aukð-
tyn), kurio septima – virðutinis tonas. Abi ðios septi-
mos vedamos á tonikos tercijà: D7 virðutinë septima
laipsniu þemyn, o SII7 apatinë septima – laipsniu aukð-
tyn. Harmoniniame maþore ir minore ðiø akordø
Apeikytë
$$
struktûrinë sandara sutampa: D7 – didþioji + maþoji
+ maþoji tercijos aukðtyn, o SII7 – þemyn. Pav.
∆ sàvoka susiklostë J. Ph. Rameau, H. Riemanno, G. Ka-
tuaro, o ypaè O. Ðíno harmonijos teorijos veikaluose.
L: Ðín O. Úplnã nauka o harmonii. Pr., 1922; Zdanëk H. Nauka o harmonii.
Pr., 1956; Daunoras A. Harmonija. K., 1964; Êàòóàð Ã. Òåîðåòè÷åñêèé
êóðñ ãàðìîíèè. ÷. 1–2. Ì., 1924–25. apertura (it.) – uvertiûra.
Vaclovas Paketûras
Apeikôtë Raimonda Bernadeta [g. 1946.IX.30 Memin- a piacere (it., AN), kitaip ↑ ad libitum.
gene (Vokietija)], liet. pianistë. Atvykusi á JAV, 1947–
59 gyveno Èikagoje, vëliau persikëlë á Los Andþelà
(Kalifornijos valstija). Muzikos mokësi Immaculate
Heart koledþe (J. Ringgoldo f-no kl.) ir Kalifornijos
Raimonda Bernadeta Apeikytë
un-te Nortbridþe pas pianistà A. Ruizà. 1964, 1967,
1968 laimëjo pirmàsias vietas jaunøjø menininkø kon-
kurse. 1970 muz. studijas baigë magistro laipsniu.
1970–71 dëstë Kalifornijos un-te Nortbridþe. 1973 ir
1974 buvo dirigento asistentë „Opera Buffet“ kom-
panijoje. Koncertavo solo, su solistais, kino aktoriais,
chorais ir simf. orkestrais. 1966, 1971 akompanavo liet.
dainø ðventëse Èikagoje. Koncertavo JAV, Kanadoje,
P. Amerikoje, Lietuvoje (1989). Sukûrë solo dainø,
pjesiø f-nui. Pav. Birutë Þalalienë
Apel Willi [Vilis Åpelis; 1893.X.10 Choinice (Lenki-
ja) – 1988.III.14 Blumingtone (Indianos valstija)], JAV
Willi Apel
muzikologas. Kilimo vokietis. Bonos, Miuncheno ir
Berlyno un-tuose studijavo matematikà, kartu mokë-
si skambinti pas E. Fischerá ir C. A. Martienssenà.
Apie 1925 pradëjo studijuoti muzikologijà (savamoks-
lis). 1936 emigravo á JAV. 1936–43 dëstë Kembridþo
muzikos m-loje ir Harvardo un-te. 1950–63 Indianos
un-to (Blumingtone) profesorius. Vienas þymiausiø
senosios muzikos tyrinëtojø. Paraðë dideles studijas
apie polifon. muzikos notacijà (1942), XIV–XV a.
pranc. pasaulietinæ muzikà (1950), grigaliðkàjá choralà
(1958), ankstyvàjà vargonø ir klavyro muzikà (1967),
parengë Harvardo muzikos þodynà (1944), istorinæ
muz. antologijà (su A. T. Davisonu, 1946–49, 2 t.). Pav.
Adeodatas Tauragis
Aperghis Georges [Georgas Apêrgis; g. 1945.XII.23
Atënuose], gr. kompozitorius. Studijavo kompozicijà
pas Y. Papaioannou (1963) Atënuose, dirigavimà pas
P. Dervaux Paryþiuje. 1964 susipaþino su Y. Xenakis’u
(jo kûryba turëjo átakos pirmosioms ∆ kompozici-
joms). Vëliau 2 metus kûrë vadovaujamas M. Kage-
lio (sukûrë bendrø absurdo pjesiø projektø). Vëles-
„Aplinkinis“. Pateikë D. Velièkienë (1950, Veliuona, Jurbarko rj.)
nëse ∆ kompozicijose atsirado polinkis muzikà derin-
ti su vizual. efektais. Pripaþinimo susilaukë 1974 La
Roðelio festivalyje su kûriniu Parcours. Sukûrë operà
Jacques le fataliste („Jacques’as fatalistas“, pagal D. Di-
derot, 1972–74), oratorijà Vesper solistams ir instr. an-
sambliui (1970), Concerto grosso 30 instr. (1972), Die
Wände haben Ohren orkestrui („Sienos turi ausis“,
1972), B–A–C–H 40 balsø ir orkestrui (1969), kvartetà
bosinei valt., sm., alt., vè., kûriniø áv. sudëties instr.
ansambliams. Violeta Tumasonienë
aperto, aperti (it., AN) – grieþti (daþniausiai variniais
puè. ir muð. instrumentais) nuëmus (iðëmus) dusliklá,
t. y. atvirai. ∆ panaikina ankstesnæ nuorodà coperto.
ApIvor Denis [Denis Apãivoras; g. 1916.IV.14 Kolins-
taune], airiø kompozitorius. Vaikystëje giedojo Oks-
fordo Kristaus baþnyèios berniukø chore. Londone
studijavo kompozicijà pas P. Hadley’á ir A. Rawsthor-
ne’à, vëliau pas E. Clarkà. Sukûrë operà Yerma (1957–
58, libretas pagal F. García’os Lorca’os tragedijà), sa-
tyr. operà Ubu Roi („Karalius Ûbas“, 1966), baletus
A Mirror for Witches („Burtininkiø veidrodis“, 1952),
Blood Wedding („Kruvinos vestuvës“, pagal F. García’à
Lorca’à, 1953), 3 simf-jas (II ir III 1963), koncertø
(klar., 1946; f-nui, 1948; sm.), koncertinà git., Overto-
nes orkestrui („Obertonai“, 1962, pagal P. Klee pa-
veikslus), puè. kvintetà (1961), styg. kvartetà (1964),
String Abstract styg. trio ir styg. orkestrui („Abstrakcija
styginiams“, 1967), kûriniø f-nui, balsui ir f-nui, kanta-
tas The Hollow Men baritonui, vyrø chorui ir orkestrui
(„Nenuoðirdus þmogus“, 1939, pagal Th. S. Eliotà) ir
The Secret Sea chorui ir instrumentams („Paslaptinga
jûra“, 1964) ir kt. Jonas Klimas
aplikatûrâ (vok. Applikatur < lot. applico – pridedu,
prispaudþiu), pirðtuotë, pirðtø parinkimas groti muz.
instrumentais. ∆ þymima arabiðkais skaitmenimis virð
natø arba po natomis.
„Apli¹kinis“, liet. liaudies vestuvinis ðokis. Muz. met-
ras 2/4. Tempas ávairus. Ðoka poros ratu, daþniausiai
polkos þingsniu, per mergvakará (mergvakario ∆), per
prikeltuves (prikeltuviø ∆), per marèpietá (marèpie-
èio ∆), vestuviø pabaigoje (iðpirkimo ∆). Paprastai ∆
pradeda pirðlys su svoèia, vëliau pirðlys ðoka su pa-
mergëmis, svoèia – su pabroliais; pabaigoje pirðlys ir
svoèia ðokdami suveda jaunuosius. Nuo seno buvo
populiarus apie Veliuonà, Seredþiø, Simnà, Alytø,
Daugus. 1870 ∆ apraðë A. Juðka. Per vestuves ir pasi-
linksminimus buvo ðokamas iki XIX a. pab., vëliau pri-
mirðtas, XX a. 8 d-metyje pradëtas vël ðokti. Nuo 1952
J. Lingio (choreografija), J. Ðvedo (muzika) perkurtà

marèpieèio ∆ (pavadintà „Veliuonieèiø aplinkiniu“) ðo-
ka „Lietuva“ ir kiti ansambliai. Pav.
L: Lingys J. Sceninis lietuviø liaudies ðokis. V., 1975. D. l.
Kazys Poðkaitis
apodþatûrâ (it. appoggiare – paremti, palaikyti): 1. apostròfas (gr. apostrophos < apostrepho – uþlenkiu
Melod. puoðmena, sudaryta ið vieno arba keliø ne-
akordiniø garsø, pereinanèiø á akordiná garsà silpno-
joje metro dalyje (primena neparuoðtà ↑ uþtûrà). ∆
pavadinimas vartotas nuo XVI a. Uþraðoma kable-
liu, kartais kryþiuku, maþa natele, lenktu skliaustu ið
virðaus arba ið apaèios ir kt. Daþnai ∆ nepaþymëta,
bet aiðki ið konteksto, ypaè vartota XVII–XVIII a.
vokal. muzikoje.
XVIII a. ilgõs trukmºs ∆ (lygi pusei arba ketvirtada-
liui pagr. natos) uþraðoma smulkia neperbraukta na-
ta, trumpa ∆ – smulkia perbraukta nata. Pav.
2. Melod. arba harmon. puoðmena, kurià sudaro trum-
pas neakordinis garsas, keli garsai arba naujas akor-
das silpnojoje metro dalyje ir tuoj pat pakartojamas
vëlesniame sàskambyje. Dar ∆ vadinama anticipacija
(↑ paskuba).
3. Kitaip ↑ forðlagas. Danutë Kalavinskaitë
Apolònas, sen. graikø ðviesos, saulës dievas. Dzeuso ir
Letos sûnus, Artemidës brolis dvynys. Kaimeniø glo-
bëjas ir kûrybiniø þemës jëgø dievybë. Klasik. laiko-
tarpiu (V–IV a. pr. Kr.) buvo laikomas muzikos ir po-
ezijos globëju. ∆ kulto centrai buvo Delfai ir Delas.
Apostel Hans Erich [Hansas Ërichas Apòstelis;
1901.I.22 Karlsrûhëje (Vokietija) – 1972.XI.30 Vie-
noje], Austrijos kompozitorius. Studijavo Karlsrûhës
kons-joje, 1921–35 – privaèiai pas A. Schönbergà ir
A. Bergà. 1947–50 ISCM Austrijos sekcijos pirminin-
kas. 1948–52 Vienos kons-jos profesorius. Sukûrë
Requiem (R. M. Rilke’s þ., 1933), kûriniø orkestrui
(Variacijos J. Haydno tema: I d. – 1949, II d. – Pa-
ralipomena dodekaphonica – 1969; Baladë, 1955;
Rondo ritmico, 1957; kamer. simf-ja, 1968), kamer.
ansambliø, sonatà ir pjesiø f-nui (Variacijos pagal
apodþatûra (1). J. S. Bacho sarabanda ið I „Angliðkosios siuitos“
apotomë
67
O. Kokoschkà, 1928; ciklas Kubiniana, 1950), chorø
ir dainø. Pirmieji ∆ kûriniai turi vëlyvojo romantiz-
mo bruoþø, nuo 6 d-meèio grindþiami dodekafonija.
Adeodatas Tauragis
atgal): 1. Þenklas ’, vartotas choral. neuminëje notaci-
joje (pasiskolintas ið gramatikos), dar vadintas stropha,
strophicus. ∆ yra lengva pridëtinë neuma. Apostrofai
buvo vartojami grupëmis po 2–6 þenklus, þymëjo ke-
liø garsø atlikimà unisonu. Dar ↑ neuminë notacija. 2.
Þenklas ⊃, vartotas bizantiðkoje ekfonet. notacijoje
(pasiskolintas ið gramatikos). ∆ priklausë vad. paprastø-
jø þenklø (tonoi haploi) grupei ir buvo vartojamas kaip
nusileidimo þenklas. Sen. notacijoje ∆ turëjo ir dau-
giau reikðmiø (pvz., pakilimo, pasikartojimo).
Jonas Vilimas
apoteòzë (gr. apotheôsis – sudievinimas), ðlovinamojo
pobûdþio muz. kûrinys; iðkilminga, daþniausiai bai-
giamoji spektaklio arba ðvent. koncerto dalis, kur kas
nors ðlovinama. ∆ semantika – kilnumo, meilës, kitø
doroviniø bei visuomen. vertybiø iðaukðtinimas – susi-
klostë baroko scen. þanruose (J. B. Moliêre’o ir
J. B. Lully komedijø baletø „Ponas Pourceaugnacas“,
„Miestelënas bajoras“ pabaigos, kai kuriø J. B. Lully,
J. Ph. Rameau ir kt. komp. operø bei operø baletø
finalai, kraðto valdovà ðlovinantieji A. Cesti operos
„Aukso obuolys“, Lully operø prologai). XVIII a. pr.
prancûzø muzikoje ∆ daþnai kurta mirusio muziko at-
minimui pagerbti (Fr. Couperino trio sonata „Par-
nasas, arba Corelli apoteozë“, „Apoteozë nepalygi-
namojo pono Lully amþinam atminimui“). ∆ vadintini
ir L. van Beethoveno Fidelio, G. Rossini Guillaume
Tell, M. Glinkos „Gyvybës uþ carà“ („Ivano Susani-
no“), R. Wagnerio „Niurnbergo meisterzingeriø“,
R. Strausso „Taikos dienos“, R. Gliero „Varinio rai-
telio“ finalai. Jonas Bruveris
apotòmë (gr. apotomç – nupjovimas), ↑ Pitagoro dar-
nos chromat. pustonis.
appassionato
$&
appassionato (it., AN) – aistringai, karðtai. d’Aquin Louis-Claude, pranc. komp., vargonininkas ↑
appena (it., AN) – vos vos. L.-C. Daquin.
Appia Edmond [Edmonas Åpija; 1894.V.7 Turine – arabeskâ (pranc. arabesque < it. arabesco – arabiðkas),
1961.II.12 Þenevoje], Ðveicarijos smuik. ir dirigen-
tas. Smuikuoti mokësi pas H. Marteau Þenevoje ir
L. Capet Paryþiuje (1908–13) bei pas C. Thomsonà
Briuselio kons-joje (1920). Debiutavo kaip Þene-
vos OT orkestro solistas ir dirigentas. 1918–38 Lo-
zanos orkestro koncertmeisteris, solistas, vëliau di-
rigentas. Ðveicarijos simf. orkestro, Þenevos radijo
orkestro dirigentas. 1928–43 vadovavo meistriðku-
mo klasei Lozanos ir Ðo de Fono kons-jose. Ásteigë
„Jeunesses Musicales“ Ðveicarijoje. Kaip dirigentas
iðgarsëjo stilingomis J. B. Lully, J. Ph. Rameau ope-
rø bei XVII–XVIII a. pranc. ir it. muzikos inter-
pretacijomis. Daug nusipelnë atlikdamas ðiuolaik.
muzikà. Paraðë esë apie klasik. prancûzø muzikà bei
knygà „De Palestrina â Bartók: études musicolo-
giques“ („Nuo Palestrina’os iki Bartóko: muzikolo-
giniai etiudai“, 1965). Violeta Tumasonienë
appogiando, appogiato (it., AN) – iðlaikant (garsà).
appoggiatura (it.) – apodþatûra.
Aprile Giuseppe [Dþuzepë Aprílë; 1731.X.29 Marti-
na Frankoje – 1813.I.11 ten pat], it. dainininkas kast-
ratas (altas). Dainuoti mokësi Neapolyje pas G. Sci-
roli. Pedagogo pavardë vëliau tapo ∆ slapyvardþiu.
1753 debiutavo Neapolio „San Carlo“ teatre. 1755
sëkmingai pasirodæs Parmoje, 1756–66 dainavo Ðtut-
garto rûmø operoje. Gastroliavo Italijos ir uþsienio
teatruose. Amþininkus stebino iðskirtine vokal. tech-
nika. ∆ buvo daugelio jam paraðytø T. Traetta’os,
D. Cimarosa’os, A. Sacchini, N. Jommelli, F. G. Ber-
toni operø pagr. partijø pirmasis atlikëjas. Nuo 1780
gyveno Neapolyje, mokë dainuoti. 1791 Londone ið-
leido vadovëlá „The Modern Italian Method of Sin-
ging“ („Modernus italø dainavimo metodas“). Sukû-
rë vokaliziø. Tamara Vainauskienë
a prima vista (it., AN) – dainuoti arba grieþti be pasi-
rengimo, t. y. „ið lapo“.
a primo tempo (it., AN) – pradiniu (ankstesniu) tempu.
apðokamîeji tònai, neakord. tonai, apsupantys akor-
diná tonà ið virðaus ir apaèios sekundos intervalu. Pav.
Vaclovas Paketûras
a punta d’arco(it., AN) – grieþti stryko smaigaliu.
a punto, appunto (it., AN) – tiksliai, në kiek nenukryps-
tant nuo ritmo ir tempo.
apverstâsis kanònas ↑ kanonas.
apverstâsis kontrapùnktas ↑ kontrapunktas.
apvertímas. Bûna akordo, intervalo, melodijos (inver-
sija) ∆.
a quattro mani (it., AN) – keturiomis rankomis.
a quattro voci (it., AN) – keturiais balsais (partijo-
mis); santrumpa a 4.
instr. muzikos þanras; nedidelë pjesë (daþniausiai
f-nui), kuriai bûdinga puoðni faktûra, grakðtumas, or-
namentuota melodija, mëgdþiojanti ámantrius arabø
ornamentus – arabeskas. ∆ sukûrë R. Schumannas (op.
18 f-nui, 1839; pirmasis pavartojo ∆ terminà). Minëti-
nos A. Liadovo, C. Debussy ∆ f-nui, E. Wolf-Ferrari ∆
orkestrui.
aråbø mùzika, muzikos kultûra, bendra islamo religijà
iðpaþástanèioms tautoms; nesusijusi su konkreèia etn.
grupe; nuo VII a., atsiradus islamui ir prasidëjus mu-
sulmonø ekspansijai ið Arabijos á kt. ðalis, paplito Ar-
timuosiuose ir Vid. Rytuose, R. Europoje (Bizantijo-
je, Graikijoje), Pirënø p-lyje, Ð. Afrikoje, didesniojoje
Azijos kontinento dalyje ir Indonezijoje. ∆ raidai tu-
rëjo átakos persø, graikø, turkø muz. kultûros elemen-
tai, dël to ∆ yra nevienalytë, turtinga melodikos, rit-
mikos, faktûros kontrastø. Ðalia riboto diapazono,
mikrointervaliniø (daþnai ketvirtatoniniø) melodijø ly-
gia greta egzistuoja plataus diapazono, modal. pobû-
dþio melodijos, ðalia simetrinio metro – asimetrinio
metro struktûros (ypaè bûdingos Persijoje ir Indijoje).
Vokalinë ir instrumentinë muzika daþniausiai vienbal-
së. Atsirandanèios daugiabalsiðkumo formos yra he-
terofoninio pobûdþio (nuo instr. burdono, organumo
iki laisvos variant. polifonijos), sàlygotos muz. impro-
vizaciðkumo, kolorist., ritminiø efektø. ∆ gausiai or-
namentuota, praturtinta individualiomis atlikimo ma-
nieromis. ∆ dinamiðkai nediferencijuojama. Formos
daþnai nedidelës apimties, skirtos atlikti nedidelei mu-
zikantø grupei, kartais sudarytos variantiðkai karto-
jant ritminæ melodinæ formulæ (taksimas), panaðios á
rondo (baðrafas), á Europos klasik. siuitas (navba).
Iki XIII a. ∆ nebuvo uþraðoma, bet apie jà jau IX a.
buvo raðomi moksl. veikalai. Þymûs muz. teoretikai al
Kindijus (796–873), al Farabijus (872–950), Ibn Sina
(Avicena, 980–1037), Safi od Dinas (m. 1294), Abd al
Kadiras (m. 1435) apraðë ∆ teorijà, praktikà, instrumen-
tus. Daugiausia teoretikai diskutavo dël ∆ garsaeilio,
dermiø ir ritmo modeliø teor. pagrindimo. Prieðislami-
nio periodo ketvirtatoniø garsaeilis pagal al Farabijø
buvo gautas padalijus trumpakaklës keturstygës liut-
nios ûdo stygà á 40 lygiø daliø. Praktikoje buvo vartoja-
mos trumpos ðio garsaeilio atkarpos. VIII–IX a. pagal
Ibn al Munajimà garsaeilis, sudarytas remiantis mate-
matiniais akustiniais skaièiavimais (matuojant centais,
kai 1 ct =1/100 pustonio), buvo: g(0) a (204 ct) b
(294 ct) c1 (498 ct) d1 (702 ct) es1 (792 ct) e1 (906 ct) f1
(996 ct) g1 (1200 ct)... IX–X a. dël persø kultûros áta-
kos arabø garsaeilyje atsirado persiðkoji neutrali terci-
ja (355 ct). XIII a. arabø teoretikas Safi od Dinas ∆
garsaeilá susiejo su pitagorieèiø sistema. Jame buvo 17
laipsniø, ið kuriø 12 vienas nuo kito nutolæ per limà
(90 ct) ir 5 – per komà (24 ct; 1 pav).
XX a. ∆ vartojamas 17 ir 24 laipsniø oktavos diapazono
garsaeilis (sudarytas 1913 teoretiko R. Yekta) bei tem-
peruota ketvirtatoniø skalë. Ðie garsaeiliai ið dalies yra
dirbtiniai, nes praktikoje aptinkamos melodijos daþniau-
siai yra kvartos ar kvintos apimties, pagrástos septynia-
laipsnëmis dermëmis (↑ makamais). XIII a. Safi od Di-

1 pav.
no þenklø sistemoje buvo 12 pagrindiniø dermiø (uða-
kas, nava, bûsalikas, rastas ir kt.). XVI a. muz. praktiko-
je vartota ~40 dermiø ir dar daugiau derminiø melodi-
niø modeliø. ∆ ritmika ypaè sudëtinga ir ávairi. ∆ ritmo
sistema susiklostë ið 4 pagrindiniø ritmo modeliø (iqua
at); XIII a. tokiø modeliø bûta 18. ∆ ritmas daþniausiai
asimetriðkas, pagrástas stipriø, silpnø ir vidutinio stipru-
mo akcentø kaita. Daþniausiai pasitaikantys metro rit-
mo modeliai yra ðie (2 pav.):
2 pav.
∆ bûdinga poliritmika, susidaranti ið atlikëjø partijø
skirtingø ritmo formuliø sàveikos, ritminiø struktûrø
tarpusavio sàsajø – muðamøjø instrumentø akompa-
nimento ritmo, melodijos akcentø ritmo, melodijos
trukmës ritmo; vokalinëje muzikoje – muzikos ritmo
ir kalbinës metrikos, eilëdaros ritmo. Kûrinio formai
ritmo modeliø vaidmuo svarbus apibrëþiant melodi-
jos pobûdá ir jos pasikartojimø skaièiø.
∆ instrumentarijus labai turtingas. Populiariausi rit-
mo instrumentai yra bûgneliai taras, dufas, bûgnas da-
rabuka. Labiausiai paplitæ melodiniai styg. instru-
mentai – trumpakaklë liutnia ûdas, ilgakaklë liutnia
tanbûras. Tarp styg. strykiniø instrumentø populiarus
europietiðkasis smuikas, pakeitæs savo pirmtakus ke-
manèà ir rebabà. Tarp puèiamøjø populiarûs obojus
najus, áv. klarnetai ir fleitos. Visi ðie instrumentai per
kelis tûkstantmeèius beveik nepakito.
∆ iðtakos siekia maþiausiai II a. pr. Kristø. ∆, kaip ir
arabø valstybës, raida skirstoma á 6 laikotarpius: prieð-
islaminá (iki 672) ir 5 islaminius – formavimosi (sosti-
në Damaskas, 661–750), brandos (sostinë Bagdadas,
750–950), ekspansijos (nuo Persijos iki Ispanijos, 950–
1258), konsolidacijos (1258–1517) ir dabartiná. Prieðis-
laminio laikotarpio ∆ buvo paplitusi Arabijos p-lyje
tarp klajokliø (nomadø) ir klestinèios kultûros mies-
tuose (Palmyroje, Petroje). Klajokliø muzikoje vyra-
vo nesudëtingos ritmikos reèitacija, maþosios tercijos
diapazono melodija; tarp instrumentø iðsiskyrë bûg-
nas dufas. Ðio laikotarpio miestø muzika reprezenta-
vo Mesopotamijos kultûros palikimà, praturtintà
Araiza
69
Persijos ir Sirijos kultûrø elementais. Tai visuomenë-
je privilegijuotø moterø dainos, kulto giesmës, ðokiai,
piemenø bei kariø dainos ir ðokiai. VI–VII a. susivie-
nijus arabø gentims, ávedus bendrà religijà islamà, pra-
dëjo klostytis stipri arabø valstybë. VII a. I pusëje ir
vëliau arabams uþkariavus Mesopotamijà, Sirijà, Ira-
nà, Egiptà, Palestinà, Pirënø p-lá, Vid. Azijà, dalá Ð. va-
karø Indijos, Armënijà, Azerbaidþanà, dalá Gruzijos,
buvo sukurta galinga valstybë Kalifatas. Omejadø di-
nastijos (661–750) kalifø rûmuose Damaske telkti
mokslininkai, poetai, dailininkai, muzikantai. Pasta-
rieji daþnai buvo ir dainininkai, poetai, kompozito-
riai, muz. teoretikai. Ðiuo laikotarpiu vyravo vokalinë
muzika su plataus diapazono gausiai ornamentuota
melodija. Rel. muzikà reprezentavo Korano muzika,
kurioje iðsiskyrë muedzino giesmë, ðaukianti tikinèiuo-
sius maldai. Islamo liturgijoje buvo vengiama instr.
muzikos; vyravo antifon. ir responsorinis giedojimas
su Korano skaitovo intarpais. ∆ brandos laikotarpis
siejamas su Abasidø dinastijos (750–847) valdymo me-
tais. Ðiuo laikotarpiu suklestëjo muz. teorija, iðtobu-
lëjo instr. muzika. ∆ raidai átakos turëjo persø ir grai-
kø muz. kultûros; tai atsispindëjo ir tonac. sistemoje.
Ekspansijos laikotarpiu, kai arabø teritorija smarkiai
iðsiplëtë, ypatingà reikðmæ ágijo ispanø kultûra, ku-
rioje klostësi vokal. lyrika ir turtingas instrumentari-
jus. Konsolidacijos laikotarpiu ∆ iðryðkëjo turkmënø
ir turkø kultûros átakos. Po Bagdado sugriovimo
(1258) arabø kultûroje ið dalies buvo jauèiamas nuo-
smukis, trukæs iki XIX a. II pusës (tuo laikotarpiu epi-
zodiðkai bandyta atgaivinti muz. teorijà ir praktikà).
XIX a. pab.–XX a. pr. labiausiai iðsivysèiusiose ara-
bø ðalyse susiklostë naujø meno sroviø; arabø kultûra
iðsisklaidë á daugelá nac. kultûrø – Egipto, Libijos, Si-
rijos ir kt. 1932 Kaire ávyko muzikos kongresas, kuris
atgaivino susidomëjimà tradic. ∆ muzika. Kaire, Ra-
bate, Tetuane, Jeruzalëje, Ankaroje, Stambule ásikû-
rë ∆ tyrimo in-tai. 1971 Egipte ásteigta Arabø MuA;
joje veikia tradic. muzikos, folkloro, muz. auklëjimo,
muz. kûrybos problemø komisijos.
L: D’Erlanger R. La musique arabe, 5 t. P., 1930–1959; Farmer H. G.The
History of Arabian Music to the XIII th century. L., 21967; Husmann H.
Grundlagen der antiken und orientalischen Musikkultur. B., 1961; Schi-
loah A. Caractéristiques de l’art vocal arabe au moyen-âge. Tel-Aviv, 1963;
Åîëÿí È. Î÷åðêè àðàáñêîé ìóçûêè. Ì., 1977. Aldona Juodelienë
Aragall Giacomo [Dþakomas Aragålis; g. 1939.VI.6 Bar-
selonoje], isp. dainininkas (tenoras). Studijavo Bar-
selonoje, vëliau Italijoje. Debiutavo 1963 Venecijos
„La Fenice“ ir Milano LS teatruose. Nuo 1969 dai-
nuoja Niujorko MO. Vaidmenys: Alfredo, Hercogas,
Faustas 1. Ðias ir kt. partijas ádainavo á plokðteles.
Edmundas Baltrimas
Araiza Francisco [Fransiskas Arãisa; g. 1950.X.4 Mek-
sike], Meksikos dainininkas (tenoras). Dainuoti mo-
kësi pas I. Gonzalezà. Debiutavo koncert. estradoje
(L. van Beethoveno oratorijoje „Kristus Alyvø kalne“)
ir operoje (atliko Jaquino vaidmená L. van Beethove-
no operoje Fidelio). 1974 Miuncheno tarpt. konkurso
Araja
%
laureatas. Dainuoja Ciûricho, Bairoito, Vienos, Pa-
ryþiaus, Londono, Venecijos teatruose (daugiausia
W. A. Mozarto ir G. Rossini operose). Daug savo par-
tijø ádainavo á operø plokðteles. Edmundas Baltrimas
Araja (Araia, Araya) Francesco [Franèeskas Arajâ; g.
1709.VI.25 Neapolyje, m. apie 1770 Bolonijoje (ar Ne-
apolyje)], it. kompozitorius. Nuo 1735 dirbo rûmø
kompozitoriumi Sankt Peterburge, statë operas, ren-
gë koncertus. ∆ opera La forza dell’amore e dell’ odio
(„Meilës ir neapykantos jëga“) buvo pirmoji Rusijoje
pastatyta opera (1736). 1759 gráþo á Italijà. Be operø
(sukûrë > 20; Neapolio m-los stiliaus), sukûrë orato-
rijø, kantatø, kûriniø klavyrui. Bronius Ambraziejus
Arakiðvílis, Arakèijevas, Dimitrijus [1873.II.23 Vladikau-
kaze (dab. Ordþonikidzë) – 1953.VIII.13 Tbilisyje], gruz.
komp., etnomuzikologas. Gruzijos MA akad. (1950).
Nuo 1919 Tbilisio kons-jos profesorius. Gruzijos kom-
pozitoriø s-gos pirmininkas (1932–34). Vienas profesio-
naliosios gruz. muzikos pradininkø. Sukûrë operø („Le-
genda apie Ðotà Rustavelá“, 1914, past. 1919), simf-jø,
solo ir choro dainø, muzikos kino filmams („Dþurga-
jaus skydas“, 1944, SSRS valst. premija 1950). Uþraðë
ir paskelbë >500 gruz. liaudies melodijø. Paraðë gruz.
muz. folkloristikos veikalø. Kazys Jasinskas
d’Arãnyi Jelly [Jeja d’Aråni; 1893.V.30 Budapeðte –
1966.III.30 Florencijoje], D. Britanijos smuikininkë.
Vengrø kilmës. Nuo 1903 studijavo Budapeðto MuA
(J. Hubay’aus kl.). 1909 debiutavo kaip solistë. Nuo
1923 gyveno Londone. Koncertavo áv. ðalyse kaip so-
listë ir su ansambliais. Grieþë klasikø ir XX a. komp.
kûrinius. Yra ∆ dedikuotø kûriniø, tarp jø – M. Rave-
lio rapsodija „Èigonë“, B. Bartóko dvi sonatos smui-
kui ir f-nui, R. Vaughano Williamso „Akademinis kon-
certas“. Þivilë Ramoðkaitë
Aranòvskis Markas [Ìàðê Ãåíðèõîâè÷ Àðàíîâñêèé;
g. 1928.VIII.15 Sankt Peterburge], rusø muzikologas.
Menotyros daktaras (1982). 1967–80 Sankt Peterbur-
go teatro, muzikos ir kinematografijos in-to, nuo 1980
Menotyros moksl. tyrimo in-to Maskvoje vyresnysis
moksl. bendradarbis. Paraðë darbø apie muz. kûry-
bos psichologijà, stiliø, þanrà, melodijos sandarà,
S. Prokofjevo, D. Ðostakovièiaus ir kt. komp. kûrybà.
Knygoje „Ñèìôîíè÷åñêèå èñêàíèÿ“ („Simf. ieðkoji-
mai“, 1979) nagrinëjo ir liet. komp. A. Braþinsko,
J. Juozapaièio, J. Juzeliûno simf-jas. Algirdas Ambrazas
aranþuõtë (pranc. arranger – tvarkyti, reguliuoti, pritai-
kyti; vok. Bearbeitung, angl. arrangement): 1. Muz. kû-
rinys, pritaikytas kitokiai atlikëjø sudëèiai negu kom-
pozitoriaus numatytoji. Paplitæ simf., kameriniø, vokal.
kûriniø, operos scenø ∆ f-nui (2 arba 4 rankoms) arba
2 f-nams, simf. kûriniø – puèiamøjø orkestrui, l. in-
strumentø orkestrui, fp. kûrinio pritaikymas kt. instru-
mentams arba orkestrui (↑ orkestruotë, ↑ instrumentuo-
të). Nuo ↑ transkripcijos – kûrybiðko, laisvo muz.
kûrinio perdirbimo – ∆ skiriasi tuo, kad tik pritaiko-
ma kûrinio faktûra kt. instrumentø galimybëms.
2. Muz. kûrinio supaprastintas, palengvintas iðdës-
tymas tam paèiam instrumentui. Juozas Antanavièius
3. Dþiazo muzikoje – kûrinio ar jo epizodø uþraðymas
natomis. Atsirado kartu su bigbendais. Maþø ansamb-
liø (combo) ∆, vad. head arrangement, fiksuoja tik kom-
pozicijos instrumentarijø, instr. solo epizodø eilës tvar-
kà, pritarimo bûdà. Jûratë Kuèinskaitë
Aråpovas Borisas [Áîðèñ Àëåêñàíäðîâè÷ Àðàïîâ;
1905.IX.12 Sankt Peterburge – 1992.I.27 ten pat], rusø
kompozitorius. 1930 baigë Sankt Peterburgo kons-jà
(V. Ðèerbaèiovo kl.), nuo 1930 joje dëstë; prof. (1940).
Sukûrë 3 operas, tarp jø – Äîæäü („Lietus“, 1967),
baletà Ïîðòðåò Äîðèàíà Ãðåÿ („Doriano Grëjaus
portretas“, 1971), 6 simf-jas (1947–83), koncertø (sm.,
1964; ork., 1969; sm., f-nui ir muðamiesiems, I. Stra-
vinskio atminimui, 1973), vokal. ciklø, tarp jø – ×å-
òûðå âðåìåíà ãîäà („Metø laikai“, 1977), 5 sonatas
(2 f-nui, 1971, 1978), kvintetà (1979). Adeodatas Tauragis
Arban Jean-Baptiste [Þanas Batistas Arbånas; 1825.II.28
Lione – 1889.IV.9 Paryþiuje], pranc. trimitininkas ir diri-
gentas. Studijavo Paryþiaus kons-joje Dauvegne’s trimi-
to kl. (1841–45). Iki 1856 dirigavo áv. saloniniams or-
kestrams, vëliau – Paryþiaus OT orkestrui. Nuo 1857
Karo m-los dëstytojas. 1869 Paryþiaus kons-joje ákûrë
korneto klasæ ir dëstë (iki mirties). 1873–80 dirigavo
Sankt Peterburgo simf. orkestrui. ∆ – ðiuolaikinës trimi-
to m-los pradininkas. Sukûrë The Carnival of Venice („Ve-
necijos karnavalas“) kornetui solo – vienà þymiausiø mu-
zikos ðiam instrumentui pavyzdþiø. Paraðë kn. „Grande
méthode complête pour cornet â pistons et de saxhorn“
(1864). Violeta Tumasonienë
Arbós Enrique Fernãndez [Enrikë Fernandesas Ãrbo-
sas; 1863.XII.24 Madride – 1939.VI.2 San Sebastjene],
isp. smuikininkas, dirig. ir kompozitorius. Smuikuoti
mokësi Madrido kons-joje (J. Monasterio kl.), Briuse-
lio kons-joje (H. Vieuxtemps’o kl.) ir pas J. Joachimà
Berlyne. Briuselio kons-joje mokësi Fr. A. Gevaert’o
kompozicijos klasëje. Trumpai buvo Berlyno filh-jos
orkestro koncertmeisteris, Hamburgo kons-jos, vëliau
Madrido kons-jos sm. klasës profesorius. 1897–1916
Londono karal. muzikos kolegijos, 1904 Madrido simf.
orkestro vadovas. 1928–31 dirigavo Bostono simf.
orkestrui, su juo gastroliavo Londone, Paryþiuje, Ro-
moje, Prahoje, Budapeðte. Propagavo ðiuolaik. muzi-
kà (pirmasis Ispanijoje atliko I. Stravinskio „Ðventàjá
pavasará“, 1932). ∆ buvo ISCM Ispanijos sekcijos pre-
zidentu. Sukûrë operà Viaje el centro de la tierra („Ke-
lionë á þemës centrà“, 1895), 3 fp. trio, kûriniø smui-
kui, dainø. Simf. orkestrui instrumentavo I. Albénizo
fp. siuità „Iberija“. Paraðë kn. apie smuikavimà „Del
violin, de su estilo y de su relación de la musica“
(1914).
L: Espins Molto V. El maestro Arbós. Madrid, 1942. Violeta Tumasonienë
Arcadelt (Arcadet, Arcadente, Archadet, Archadelt,
Harcadelt, Harchadelt) Jacob (Jacobus, Giaches, Jac-
ques, Jachet) [Jakobas Arkadêltas; g. apie 1500 Lieþe?,
m. 1568.X.14 Paryþiuje], kompozitorius. Priklausë
prancûzø ir flamandø m-lai. Ilgà laikà klaidingai bu-
vo tapatinamas su dainininku Jacobu Flandrusu. Jos-
quino des Prés ir Ph. Verdelot mokinys. Apie 1530 gy-
veno Florencijoje, paskui trumpam iðvyko á Prancûzijà.
1532 gráþo á Florencijà, tarnavo Medici rûmuose. 1540
Siksto kapelos, 1554–62 Prancûzijos karal. kapelos
kompozitorius. Kûrë daugiausia pasauliet. muzikà
(>200 tribalsiø ir keturbalsiø madrigalø, 7 kn.; 120

ðansonø), t. p. miðias, motetus (>20), lamentacijas,
psalmes, Magnificat. Jonas Klimas
arcato (it., AN) – grieþti stryku.
archåjiðkasis bliùzas, ikiklasikinis bliuzas, JAV neg-
rø lyrinë daina. Bûdinga strofinë struktûra, klausimo
ir atsakymo intonacijos, bliuzo dermë su specifinëmis
blue notes. Atliekamas solo su bandþos arba gitaros,
vëliau f-no ar instr. ansamblio pritarimu. Atlikdavo
vyrai, daþniausiai nedarbingi negrai (aklieji, kuriuos
po kaimus vedþiodavo vaikai). Skirtingø regionø ∆ tu-
rëjo savitø bruoþø ir specif. atlikimo technikà. ∆ te-
matika atspindëjo socialinæ neteisybæ ir rasinæ diskri-
minacijà. ∆ bûdinga ironija ir autoironija, tapusi dþiazo
estetikos dalimi. ∆ buvo dainuojamas iki XIX a. pa-
baigos. ∆ rinko W. Handy’s (vad. „bliuzo tëvu“), 1912
iðleidæs I bliuzø rinkiná. XX a. 2 d-metyje ∆ pakeitë
klasikinis bliuzas. Jûratë Kuèinskaitë
archåjiðkasis dþiåzas. Tai ikidþiazinës ir ankstyvojo Ardévol José [Chosë Ardêvolis; 1911.III.13 Barselo-
dþiazo formos, kuriose klostësi V. Afrikos vergø neg-
rø ir V. Europos muzikos tradicijø jungtis. Gyvavo
maþdaug XIX a. 7–10 d-metyje, ↑ afroamerikietiðkosios
muzikos ir N. Orleano dþiazo (pirmasis dþiazo stilius)
tarpiniu periodu. Tuo laiku toliau plëtojosi afroame-
rikietiðkosios muz. þanrai – darbo dainos, baladës, spi-
rièiueliai, áv. fortepijoniniai stiliai – barrelhouse, jig,
boogie-woogie ir kt. regtaimo pirmtakai. ∆ kûrë ir
XIX a. pab. JAV labai populiarûs marðiruojantys pu-
èiamøjø orkestrai, instr. ansambliai, kuriuose ðalia
muz. instrumentø buvo vartojami buities rakandai
(skalbimo lentos). ∆ turëjo regioninius poþymius.
Jûratë Kuèinskaitë
Archãngelskis Aleksandras [Àëåêñàíäð Àíäðååâè÷
Àðõàíãåëüñêèé; 1846.X.23 Staroje Tezikovo kaime
(Penzos sr.) – 1924.XI.16 Prahoje], rusø dirig., kom-
pozitorius. Mokësi Penzos seminarijoje (muz. teorijos
pas. N. Potulovà). Nuo 1862 Penzos, vëliau Sankt Pe-
terburgo chorø regentas. 1880 Penzoje subûrë miðrø
chorà (repertuarà sudarë rusø l. dainos, baþn. muzika,
rusø ir uþsienio komp. klasika). ∆ vienas pirmøjø rusø
baþn. chore berniukø balsus pakeitë moterø balsais. ∆
kûrë chorinæ muzikà, harmonizavo l. dainas.
L: Òêà÷åâ Ä. Àëåêñàíäð Àíäðååâè÷ Àðõàíãåëüñêèé. 1846–1924. Î÷åðê
æèçíè è äåÿòåëüíîñòè. Ë., 1974. Jûratë Petrikaitë
archet (pranc.), archetto (it.) – strykas. Arêco konkùrsas (Concorso Polifonico Guido d’ Arez-
archi... arci... (pranc., it.), muz. instrumento pavadini- zo), tarpt. mëgëjø chorø konkursas. Rengiamas kasmet
mo prieðdëlis, kuriuo XVI–XVII a. buvo nurodomas
didþiausias muz. instrumentø ðeimos instrumentas, pvz.,
archiluth (pranc.), arciliuto (it.) – bosinë liutnia (↑ ki-
taronas, ↑ teorba). Rimantas Guèas
archi [it. lankai (strykai)], strumenti ad archi, simf.
orkestro styg. instrumentø grupë, kurià sudaro pir-
mieji ir antrieji smuikai, altai, violonèelës ir kontra-
bosai. Grupë pradëjo klostytis XVII a. pab., nykstant
violoms ir liutnioms. Ásigalëjo orkestre nuo XVIII a.
pabaigos. Rièardas Kabelis
Archípova Irina [Èðèíà Êîíñòàíòèíîâíà Àðõèïîâà;
g. 1925.XII.2 Maskvoje], rusø dainininkë (mecosop-
ranas). 1953 baigë Maskvos kons-jà (L. Savranskio
kl.). 1954–56 Sverdlovsko OBT, 1956–88 DT solistë.
Vaidmenys: Liubaða, Marina, Marfa 1, Carmen, Am-
Areco
71
neris, Eboli, Charlotte. Rengë solinius koncertus.
Gastroliavo Europos ðalyse (Lietuvoje pirmà kartà
1961), Japonijoje, JAV, Kanadoje. Nuo 1976 dësto
Maskvos kons-joje; prof. (1982). Áraðë daug plokðte-
liø. Lenino pr. 1978. Pav.
L: Ïîïîâ È. Å. È. Àðõèïîâà. Ì., 1981.
architektònika (gr. architektonikç – statybos menas), me-
no kûriniø sandara, jø visumos ir daliø santykis.
„Archiv für Musikwissenschaft“, vok. muzikologi-
jos þurnalas. Pradëtas leisti 1918 Muzikologijos in-to
(Biukeburge, Þemut. Saksonija) iniciatyva. 1919–27
ëjo Leipcige, 1952–62 Trosingene (Viurtembergas),
nuo 1962 leidþiamas Vysbadene. Eina kas ketvirtá.
arco, coll’arco, col arco, sutr. arc (it., AN) – grieþti
stryku.
ardente (it., AN) – karðtai, ugningai.
noje – 1981.I.7 Havanoje], Kubos komp., dirig., pe-
Irina Archipova
dagogas. Nuo 1930 gyveno Havanoje, dëstë aukðtojo-
je muz. m-loje, koncertavo. 1934–52 Havanos kamer.
orkestro dirigentas. 1942 ákûrë jaunøjø komp. d-jà
„Muzikos atsinaujinimo“ grupë. Sukûrë baletà „For-
ma“ (1942), 3 simf-jas (1943–47), koncertø, kantatø,
kamer. muzikos. Kûryboje ryðku universaliõs stilisti-
kos ir Kubos muz. folkloro derinys. Iðleido str. rink.
„Música y revolución“ („Muzika ir revoliucija“, 1966).
Bronius Ambraziejus
arditamente, ardito (it., AN) – dràsiai, narsiai, iðdidþiai.
Arditi Luigi [Luidþis Ardítis; 1822.VII.22 Kreðentine
(Pjemontas) – 1903.V.1 Hove (Saseksas, Anglija], it.
komp., smuikininkas, dirig. Mokësi Milano kons-joje.
Dirigavo Havanos, Niujorko, Londono, Sankt Pe-
terburgo ir kt. teatruose. Sukûrë operø, uvertiûrø,
daug lengvosios muzikos kûriniø, tarp jø valsà balsui
ir f-nui Il bacio („Pabuèiavimas“). Paraðë atsiminimus
(1896). Bronius Ambraziejus
Arditti kvartetas. Ákurtas 1974 D. Britanijoje. Nariai:
I. Arditti (I sm.), D. Albermanas (II sm.), G. Knoxas
(altas) ir R. de Saramas (vè.). Grieþia XX a. kompozi-
toriø P. Boulezo, E. Carterio, B. Ferneyhough, G. Ligeti,
H. W. Henze’s kvartetus. Judita Þukienë
nuo 1952 Arece (Italija). Vyksta miðriø, lygiø balsø (mo-
terø ir vyrø), vaikø chorø, grigal. choralo, l. dainos, Di-
dþiojo prizo „Citta di Arezzo“ (dalyvauja chorai, uþ-
ëmæ pirmàsias 1–3 kategorijø vietas) varþybos.
Atliekama renesanso ir baroko epochø baþn. muzika
a cappella, XIX ir XX a. choro muzika su akompani-
mentu arba be jo, privalomieji ir laisvai pasirenkami
kûriniai, grigal. choralas, l. dainos. ∆ dalyvavo Lietu-
vos chorai – 1969 „Varpas“ (vadovas A. Krogertas, 2
pirmosios vietos), 1990 „Cantemus“ (vadovas L. V. Lo-
pas, II vieta), 1992 Kauno Vytauto Didþiojo un-to mer-
ginø choras (vadovas V. Masevièius, II vieta), 1993 „Sa-
lutaris“ (vadovas M. Staðkus, III vieta), 1997 „Psalmos“
(vadovas M. Pitrënas, III vieta), 1999 „Dagilëlis“ (va-
dovas R. Adomaitis, I vieta), 2000 „Brevis“ (vadovas
G. Venislovas, Didysis prizas). Aurelija Andrejauskaitë
Arel
%
Arel Bülent [Biulentas Årelis; g. 1919.V.23 Stambule],
JAV kompozitorius. Turkas. 1941–47 studijavo An-
karos kons-joje N. K. Akseso kompozicijos kl., 1951
garso reþisûrà Paryþiuje. 1951–59 ir 1963–65 dirbo
Ankaros radijo stotyje garso reþisieriumi ir Muzikos
skyriaus vadovu. 1959–63 dirbo JAV Kolumbijos–
Prinstono elektroninës muz. centre ir dëstë Jeilio
un-te. Nuo 1971 – Niujorko un-to profesorius. ∆ vie-
nas Ankaros Baleto ir nac. ðokiø akademijos, „Heli-
kon“ s-gos ákûrëjø; ðios s-gos kamer. orkestro vado-
vas. Sukûrë 2 simf-jas (1945, 1947) Music styg.
kvartetui ir mgf. juostai (1957, 1962), muzikos mgf.
juostai (Elec Music, 1960, Mimiana I–III, 1968, 1969,
1973), kamer. kûriniø. Violeta Tumasonienë
„Arena di Verona“, operos teatras Veronoje (Italija).
Kaip amfiteatras pastatytas apie 290, valdant Romos
imperatoriui Diokletianui. Nuo 1913 èia statomos po-
puliariausios XIX–XX a. komp. operos (pirmoji pa-
statyta G. Verdi „Aida“; dirig. T. Serafinas). ∆ turi ~25
tûkst. vietø. Rûta Prusevièienë
Antonas Arenskis
Areng Kuno [Kunas Årengas; g. 1929.VII.23 Vehmu-
toje (R. Viru apskr.)], estø choro dirig., pedagogas.
1959 baigë Talino kons-jà (G. Ernesakso kl.), 1965 –
Sankt Peterburgo kons-jos aspirantûrà (J. Kudriavco-
vos kl.). Nuo 1962 dësto Talino kons-joje; prof. (1982).
1962–93 Talino kamer. choro dirig. (nuo 1978 vyriau-
siasis dirig.). 1966–90 Estijos valst. akademinio vyrø
choro dirigentas. Nuo 1965 Estijos dainø ðvenèiø vy-
riausiasis dirigentas. Koncertavo uþsienyje.
Albinas Petrauskas
Arênskis Antonas [Àíòîí Ñòåïàíîâè÷ Àðåíñêèé;
1861.VII.12 Novgorode – 1906.II.25 Perkervyje (dab.
Zelenogorskas, Leningrado sr.); palaidotas Sankt Pe-
terburge], rusø komp., pianistas, dirig., pedagogas.
1882 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (N. Rimskio-
Korsakovo kl.). 1882–94 dëstë Maskvos kons-joje;
prof. (1889). 1895–1901 Sankt Peterburge caro rûmø
choro kapelos vadovas. Kaip dirig. ir pianistas kon-
certavo Rusijoje, uþsienyje. Sukûrë 3 operas – Ñîí íà
Âîëãå („Sapnas prie Volgos“, pagal A. Ostrovskio pje-
arfa
sæ, 1888), Ðàôàýëü („Rafaelis“, past. 1894), Íàëü è
Äàìàÿíòè („Nalis ir Damajantë“, pagal indø epà,
1903), baletà Íî÷ü â Åãèïòå arba Åãèïåòñêèå íî÷è
(„Naktis Egipte“, pagal T. Gautier novelæ, 1900; dar
vad. „Egipto naktys“), muzikos dramos spektakliams
(A. Puðkino „Bachèisarajaus fontanas“, W. Shakespe-
are’o „Audra“), kantatø, 2 simf-jas (1883, 1889), siu-
ità orkestrui (1886), intermezzo (1883) ir variacijas
P. Èaikovskio tema styg. orkestrui, koncertus f-nui
(1882) ir smuikui (1901), fantazijà I. Riabinino temo-
mis f-nui ir orkestrui (1899), fp. kvintetà, 2 styg. kvar-
tetus, 2 fp. trio, pasauliet. ir baþn. chorø, >70 áv. vokal.
kûriniø – ansambliø, baladþiø, romansø, tarp jø – Íå
çàæèãàé îãíÿ („Nedek þiburio“), Ðàçáèòàÿ âàçà
(„Sudauþyta vaza“), melodeklamacijø pagal I. Turge-
nevo tekstus (1903). Didþiausià ∆ kûrybos dalá suda-
ro kûriniai f-nui (>100) – preliudai, etiudai, atskiros
bei á ciklus sujungtos pjesës Essais sur des rythmes
oubliés op. 28 („Etiudai pagal uþmirðtus ritmus“, op.
28) ir 24 morceaux op. 36 (24 pjesës, op. 36). ∆ kûry-
bai bûdinga melodingumas, elegiðkos nuotaikos, þan-
rø ávairovë; ∆ pratæsë ir átvirtino rusø klasik. muzikos
tradicijas. ∆ kûrybai didelës átakos turëjo P. Èaikovskio
ir „Galingojo sambûrio“ kompozitoriø kûryba. ∆ pa-
raðë harmonijos (1891) ir muz. formø (1893–94) va-
dovëlius, harmonijos uþdavinynà. Mokiniai: A. Skria-
binas, S. Rachmaninovas, A. Goldenveizeris. Pav.
Adeodatas Tauragis
Aretino Guido ↑ Gvidas Arecietis.
ãrfa (it. arpa, vok. Harfe, angl. harp, pranc. harpe), muz.
instrumentas – daugiastygis gnaibomasis chordofonas.
∆ korpusà sudaro didelis (~180 cm aukðèio) trikam-
pio formos medinis rëmas (virðuje ðiek tiek lenktas) ir
jo apaèioje esanti kûginë rezonans. dëþelë su egline
virðut. plokðte. Plokðtëje yra 5 ovalios iðpjovos. 46 (kar-
tais 45–49) stygos (10–11 þemiausiøjø metalinës, apvy-
tos, kitos – þarninës) iðtemptos iðilgai korpuso. Apa-
èioje stygos pritvirtintos prie rezonans. plokðtës, rëmo
virðuje – apsuktos aplink metal. varþiklius. Prie varþik-
liø yra 2 eilës apvaliø plokðteliø (kiekvienai stygai po
2). Plokðtelës tam tikru mechanizmu sujungtos su pe-
dalais ir gali bûti pasukamos apie savo aðá. Tos plokðte-
lës, dviem jose átaisytomis vinelëmis paliesdamos stygas,
jas sutrumpina, pakeièia jø derinimà. Treèiàjà (vertika-
liàjà) rëmo kraðtinæ sudaro puoðni kolonëlë. Per jà tam
tikru svirteliø mechanizmu pedalø veikimas perduoda-
mas á virðut. kraðtinæ. ∆ sveria 35 kg. Diapazonas D1–f4
(kartais C1–g4), stygos suderinamos Ces-dur diatoni-
niu garsaeiliu. 7 pedalais (kiekvienas atitinka vienà dia-
ton. gamos laipsná) to paties pavadinimo garsai visose
oktavose paaukðtinami pustoniu arba tonu. Spaudant
pedalus, iðgaunami alteruoti garsai. Skambinama ke-
turiais kiekvienos rankos pirðtais (iðskyrus maþylius).
Arfininkas sëdi á deðinæ nuo rezonans. dëþelës ir skam-
bindamas palenkia instrumentà prie deð. peties; rankas
laiko abipus stygø. Deð. rankos pirðtai ima aukðtuosius
garsus, kair. – þemuosius. Skambinama akordais, glis-
sando, arpeggio, flaþoletais ir kitaip. Stygos paprastai
uþgaunamos ties viduriu. Styga, uþgauta arèiau kraðti-
nës, skamba panaðiai kaip gitaros. ∆ skambesys ðiltas,
ðvelnus. Sodriausiai skamba apatinis (Ces1–Fis) ir vi-
durinis (Ces–cis3) registrai. Aukðtojo registro stygos
(des3–gis4) skamba trumpai, sausai. Natos arfai raðo-
mos abiejose penklinëse su smuiko ir boso raktais –
kaip f-nui. Pirmàjà pedalinæ ∆ 1720 Vokietijoje su-
konstravo G. Hochbruckeris, dab. tipo ∆ apie 1810
pagamino S. Érard’as (Prancûzija).
Pasaulio tautø muzikoje vartojamos áv. arfos. Pagal
stygø laikiklio padëtá ∆ skirstomos á lankines ir rëmi-
nes. Lankiniø arfø laikiklis (daþnai – lenktas) kyla nuo-
þulniai, rëminiø – staèiu kampu. Abiejø tipø ∆ buvo
vartotos jau ðumerø (3000–2800 pr. Kr.), Babilone
(apie 3000 pr. Kr.), Egipte (1200 pr. Kr.), Sen. Grai-
kijoje ir Romoje (nuo V a. pr. Kr.), Persijoje (apie
IV a. po Kr.), Art. Rytuose (apie VII a.). VIII–XIV a.
arfos buvo paplitusios Airijoje, Prancûzijoje, Vokieti-
joje, Ispanijoje; jomis skambino trubadûrai, menest-
reliai. Vëlyvaisiais vid. amþiais ið rëminës ∆ iðsirutu-
liojo romaniðkojo ir gotiðkojo tipo ∆. Romaniðkoji ∆
buvo ið 3 atskirø daliø (rezonans. dëþelës, rëmo ir lenk-
to stygø laikiklio). Gotiðkoji ∆ buvo daroma ið vieno
medþio gabalo. Pagal got. tipà buvo sukonstruota pe-
dalinë arfa. Lanko formos ∆ yra abchazø ajuma, gru-

zinø èangis, osetinø duadastanonas, mansiø topsopl-
juchas. Kûriniai arfai raðomi nuo XVI a. Simf. orkestre
∆ pirmàkart pavartojo C. Monteverdi (opera „Orfë-
jas“, 1607). Nuo XVIII a. ∆ skambinama ir solo. Kûri-
niø arfai yra sukûræ J. S. Bachas, G. Fr. Händelis,
J. Haydnas, W. A. Mozartas, L. van Beethovenas,
M. Glinka, C. Debussy, M. Ravelis, P. Hindemithas.
Arfininkai: R. N. Bochsa, O. Erdeli, V. Dulova.
Lietuvoje ∆ vartojama nuo XVI a. (pirmiausia d.
kun-ðèio, didikø rûmuose). ∆ klasës veikia Lietuvos
MuA, Vilniaus kons-joje, Èiurlionio menø g-joje. ∆
solo ir su ansambliais skambino L. Chetagurova,
E. Rimkaitë, S. Sabalytë. Liet. komp. V. Bagdonas,
P. Dikèius, K. Galkauskas, V. Klova, L. Povilaitis su-
kûrë ∆ kûriniø. Pav.
L: Ðîãàëü-Ëåâèöêèé Ä. Ñîâðåìåííûé îðêåñòð. Ì., 1953, t. 4.
Romualdas Apanavièius
argånas, varganas, muz. instrumentas – muðamasis
membranofonas. Katilbûgnis. LDK kavalerijos katil-
bûgniai pirmà kartà minimi Nikono metraðtyje 1536
mûðio apraðyme. Arvydas Karaðka
Argentínos mùzika, indënø genèiø, ispanø koloni-
zatoriø bei kitø tautø (it., lenkø, ukr., vok., pranc. ir
kt.) iðeivijos palikuoniø, gyv. Argentinos teritorijoje,
adaptuota l. ir profesionalioji muzika. Iki isp. kolo-
nizacijos (XVI a.) Argentinos indënø gentys turëjo
savità muz. kultûrà (jos tradicijas iðlaikë pietvaka-
riuose gyvenantys indënai araukanai). Nuo XVI a. ∆
klostësi veikiama daugiausia ispanø muz. kultûros
tradicijø ir sen. Europos kitø tautø muzikos. Kolo-
nizacijos sàlygomis susiklosèiusiai Argentinos l. mu-
zikai bûdinga ispaniðkos intonacijos bei ritmai, taèiau
esti ir archajiðkø pentatonikos ar net tritonikos ele-
mentø. Argentinieèiø dainos daugiausia vienbalsës,
bûdingas 3/4, 6/8, kartais kintamas metras, sinkopës,
kontrastingi tempai. Dainas atlieka profesionalûs l.
dainininkai ir poetai pajadorai, pritariant gitarai ar-
ba nedideliam liaudies instr. ansambliui. Pasitaiko
dvibalsiø dainø, dainuojamø lygiagreèiomis tercijo-
mis. Toks dainavimas vad. duetu (net jei dainuoja dvi-
balsis choras). Paplitæs antifoninis (paeiliui dainuoja
solistas ir duetas) ir kontrapunktinis (dainuoja 2
solistai) dainavimas. Dainuojama ypaè emocingai,
spalvingai, tekstuose gausu poet. ávaizdþiø, palygi-
nimø, hiperboliø. Populiarûs dainø þanrai – tristë,
jaravi, milonga, vidala. Kartais dainuojama ir ðokant.
Populiarûs ðokiai – karnavalitas, tango, gatas, periko-
nas, èakareza ir kt. Instrumentai daugiausia euro-
pietiðki – ðeðiastygë gitara ir jos atmainos (tiplë,
rekinta, èaranga), arfa, smuikas.
Profesionalioji ∆ klostësi nuo XVI a. veikiama pirmiau-
sia ispanø rel. muzikos. Misionieriai L. Bergeras,
A. Seppas vietos gyventojus mokë skambinti gitara ir
liutnia, F. P. Comentalis ásteigë pirmàjà muz. mokyklà.
XVII a. muz. m-los veikë jëzuitø misijos vienuolynuose.
XVIII a. Argentinoje dirbo it. kompozitorius D. Zipoli.
XVIII a. pab. dideliuose miestuose pradëjo gastroliuoti
it. operos trupës. XIX a. pr. Buenos Airëse buvo sta-
tomos W. A. Mozarto, J. Haydno operos, isp. sarsuelos,
pradëjo klostytis nac. muzikos þanrai – dainø siuita,
muz. komedija. 1821 italas J. A. Picasarri Buenos Airë-
se ásteigë filh-jos draugijà. Komp. J. Gutiérrezas 1880
Argento
73
Buenos Airëse ákûrë kons-jà. XIX a. pab.–XX a. pr.
ypaè suintensyvëjo operos raida. Nac. operos pradi-
ninku laikomas A. Hargreavesas sukûrë operas La
Gatta Bianca (1877), Los Estudiantes de Bologna (1897).
Operas kûrë H. Bembergas, E. G. Mansilla (studijavo
pas Rimská-Korsakovà), C. Gaito, J. B. Massa. XX a.
sukurta reikðmingø simfoninës, kamer., vokal. muzi-
kos kûriniø. Komp. A. Williamsas sukûrë 136 kompo-
zicijas, tarp jø – 9 simf-jas, keletà simf. poemø, orkest-
riniø siuitø. 1929 komp. ir muz. teoretikas J. C. Pazas
ákûrë Renovacijos grupæ, 1937 – Naujosios muzikos
grupæ, kurios propagavo dodekafon. ir serijinæ muzikà.
Savita ðiuolaikinë muz. kalba iðsiskyrë komp. A. Gi-
nastera, R. García Morillo, R. Casamano. Kiti þymûs
Argentinos kompozitoriai: A. Berutti, J. Aguirre,
M. G. Carrillo, G. Gilardi, F. M. Ugarte, A. Palma,
E. M. Casella, J. J. Castro, J. M. Castro, W. Castro,
L. Gianneo, C. Suffernas, C. Guastavino, G. Graetze-
ras, J. Batista, A. Tauriello, M. Kagelis, M. Davidow-
sky’s. Pasaulyje garsëja pianistë M. Argerich.
Buenos Airëse veikia operos teatras „Colón“ (didþiau-
sias P. Amerikoje, ást. 1908). Nuo 1925 jame veikia ba-
leto trupë. Dirba Kamer. operos teatras, klasik. ir nac.
operetës statomos Nacionaliniame komedijos teatre.
5 d-meèio pr. operos teatras ásteigtas La Platoje. Kon-
certus rengia teatro „Colón“ (nuo 1925), Nac. filh-jos
(ást. 1946), Nacionalinis (ást. 1949), Nac. radijo (ást.
1950) simf. orkestrai.
Profesionalûs muzikai Buenos Airëse rengiami
C. L. Buchardo nac. kons-joje (ást. 1924), M. de
Falla’os municipal. kons-joje, Meno akademijoje (ást.
1936), Kordobos, La Platos kons-jose, Mendosos
Aukðtojoje muz. m-loje, profesionalûs ðokëjai –
„Colón“ teatro baleto m-loje. ∆ tiriama Nacionalinio
T. Di Teljos un-to Lotynø Amerikos muz. tyrimø cen-
tre (ást. 1965), Katalikø un-to Rel. muzikos in-te ir
Muzikologijos in-te, Muzikos kolegijoje. Buenos Ai-
rëse veikia muz. d-jos – Wagnerio asociacija (ást. 1922),
Muzikos draugai (ást. 1946), Argentinos Mozarteumas
(ást. 1950), Kamer. koncertø asociacija (ást. 1952), Mu-
zikinio jaunimo d-jos Argentinos sekcija, Argentinos
autoriø ir kompozitoriø d-ja (ást. 1915 kaip Naciona-
linë kompozitoriø d-ja), Argentinos muz. auklëjimo
d-ja, Naujosios muzikos grupë, Jaunieji Argentinos
kompozitoriai. Leidþiami þurnalai „Mundo Musical“
(nuo 1938), „Buenos Aires Musical“ (nuo 1957).
L: Vega C. Los instrumentos aborigenes y criollas de la Argentina. B. A.,
1946; Aretz I. El folklore musical Argentino. B. A., 1952; Luper A. T. The
music of Argentina. L., 1953; Gesualdo V. Historia de la musica en la Ar-
gentina. B. A., 1961. Jonas Klimas
Argento Dominick [Dominikas Ardþe¹tas; g. 1927.X.27
Jorke (Pensilvanijos valstija)], JAV komp. Studijavo
Peabody kons-joje ir Eastmano m-loje pas B. Roger-
sà ir A. Hovhanessà, privaèiai – pas H. Weisgallà. Nuo
1959 Minesotos un-to profesorius. Sukûrë operas The
Boor („Muþikas“, 1957), Christopher Sly (1963), The
Shoemaker’s Holiday („Batsiuvio atostogos“, 1967),
The Voyage of Edgar Allan Poe („Edgaro Allano Poe
kelionë“, 1974–76), Miss Havisham’s Fire („Panelës
Havisham aistra“, 1978), Casanova’s Homecoming
(„Casanova’os sugráþimas“, 1985), The Dream of Va-
lentino („Valentino sapnas“, 1993), baletus The Re-
Argento
%"
surrection of Don Juan („Don Juano prisikëlimas“,
1955), Royal Invitation („Karaliðkasis pakvietimas“,
1964), oratorijà Jonah and the Whale („Jona ir bangi-
nis“, 1973), kûriniø orkestrui, dainø ciklø, tarp jø –
From the Diary of Virginia Woolf („Ið Virginia’os
Woolf dienoraðèio, 1974, Pulitzerio premija 1975).
Violeta Tumasonienë
Argento Pietro [Pjetras Ardþe¹tas; 1909.III.7 Dþoja
del Kolëje (netoli Bario) – 1994 I.14 Romoje], it. di-
rig., komp. Baigë Neapolio kons-jà (kompozicijos mo-
kësi pas Fr. Cilea). Kaip dirig. tobulinosi Romos Ðv.
Cecilijos MuA (vadovaujamas B. Molinari), nuo 1953
joje dëstë. Nuo 1953 Italijos TVR simf. ork. (Milane)
dirigentas. Gastroliavo daugelyje ðaliø. Sukûrë ope-
rø, baletà, simf. ir kamer. instr. kûriniø, kino ir dra-
mos spektakliø muzikos. Paraðë veikalø apie XVIII a.
Neapolio teatrà, L. van Beethoveno simf-jas, Fr. Cho-
Martha Argerich
pinà, F. Lisztà, C. Debussy. Danutë Mekaitë
Argerich Martha [Marta Ãrcheriè; g. 1941.VI.5 Buenos
Airëse], Argentinos pianistë. Mokësi pas Fr. Gulda’à
Vienoje ir pas M. Lipatti bei N. Magaloffà Þenevoje.
Debiutavo 1949 Buenos Airëse. Þymi komp. romanti-
kø ir virtuoziniø kûriniø atlikëja. Busoni (Bolcane), Þe-
nevos (abu 1957) ir Chopino (1965) tarpt. konkursuo-
se laimëjo I vietà. Á plokðteles áraðë L. van Beethoveno,
Fr. Chopino, F. Liszto, R. Schumanno, S. Rachmanino-
vo, S. Prokofjevo, M. Ravelio ir kt. komp. kûriniø. Gro-
jo su fleitininku J. Galway’umi, smuikininku G. Kreme-
riu, violonèelininku M. Maiskiu. Gastroliavo daugelyje
ðaliø. Pav. Edmundas Baltrimas
Arina
„Argo“, Kauno muz. teatro elektron. muzikos grupë,
koncertavusi 1979–86 (vadovas G. Kuprevièius). Gro-
jo G. Kuprevièius ir J. Vilnonis (klavið. instrumentais),
L. Peèiûra (git.), A. Mikuckis (muð. instrumentais).
Garso reþ. A. Urbonas. ∆ paruoðë G. Kuprevièiaus
teatralizuotus koncertus „Giliausiam ðuliny áþvelki
dangø“ (1980), „Muzika ant þolës“ (1982), „Mënulio
kupë“ (1983), atliko E. Balsio, A. Rekaðiaus, M. Ur-
baièio, V. Bartulio kûriniø, áraðë plokðteles „Discopho-
nia“, „Ðviesa“, „Þemë L“, „Milþinkapis“.
Giedrius Kuprevièius
aria (it.) – arija.
aria da capo (it. arija nuo pradþios), trijø daliø arija
(ABA) su pirmosios dalies repriza. ∆ bûdinga instr.
áþanga (riturnelë, R), pateikianti arijos temà ir pasi-
kartojanti po kiekvienos vokal. dalies ir kûrinio pa-
baigoje (RARBRAR). Vokal. dalyse (ypaè A) daþ-
niausiai plëtojama riturnelës tema. Tokia arijos forma
buvo labai populiari XVII–XVIII a. Daug jø baroko
operose (C. Monteverdi, A. Scarlatti), J. S. Bacho,
G. Fr. Händelio kantatose, oratorijose, miðiose, pa-
sijose. Algirdas Ambrazas
aria di bravura (it.) – bravûrinë arija.
årija (it. aria, pranc. air, angl. ayre): 1. Atlikimo bûdas,
maniera (pvz., aere italico = modus italicus). XV a.
pab. – tai schema (ostinato) tam tikro poetinio tipo
tekstø atlikimui.
2. Posminë daina, melodija. XVI a. Prancûzijoje ir
Anglijoje ∆ raðytos vienam ar keliems balsams su instr.
pritarimu. Pagal charakterá skiriamos ∆ rûðys: air de
boir – linksma, triviali iðgertuviø daina; air de cour –
rûmø daina (daþnai ansamblinë); air sérieux – rimta
daina; air spirituelle – baþnytinë arija ir kt. Iki XVII a.
vid. ∆ visada strofinës formos ir daþnai pagrásta basso
ostinato.
3. Aiðkios formos ir struktûros operos, oratorijos ar-
ba kantatos epizodas, skirtas solistui su instr. prita-
rimu. Pirmosiose it. operose ∆ dar panaði á ↑ kanco-
netæ (sudaryta ið keliø padalø, su basso ostinato).
XVII a. vid. Venecijos operoje ∆ – 4–5 posmø daina
su instr. riturnelëm. XVII a. susiklostë ∆ schemos:
ABB1 (-R-ABB1-R), ABA1(-R-ABA1-R).
Nuo XVII a. pab. operoje pradeda vyrauti virtuozinë
aria da capo – didelë tridalë (ABA1) forma, kurios vi-
durinioji dalis daþnai kontrastinga kraðtinëms, o III da-
lis neuþraðoma, nurodant kartoti ∆ nuo pradþios (da
capo). Kartodami atlikëjai melodijà varijuodavo, ið-
puoðdavo koloratûromis.
Baroko muzikoje susiklostë ∆ rûðys: aria di bravura,
aria di coloratura – ðaunioji, koloratûrinë virtuozinë
∆; aria cantabile – dainingoji, elegiðkoji, puoðnioji ∆;
aria di carattere – patetiðkoji, energinga charakterin-
goji ∆; aria parlante – reèitatyvinë ∆ ir kt.
XVIII a. opera buffa ásivyravo dvidalës arijos (I d. lë-
ta, II – greita), ði forma ásigalëjo romantizmo ∆. Kla-
sicizmo laikotarpiu ir vëliau ∆ kurtos dviejø d., rondo
ir sonatos forma. XVIII–XIX a. atsirado savarankið-
ka koncertinë ∆.
4. Ðokio arba dainos pobûdþio instr. pjesë. XVII a.
∆ – pranc. baleto, baletiniø intermedijø dalis (air de
danse, air de ballet). ∆ daþnai iðplëtota pridedant va-
riacijas (dublius). Dël pranc. muzikos átakos XVIII a.
vok. klavyrinëje bei orkestrinëje siuitoje atsirado ∆
kaip trumpa dvidalë lyrinio charakterio pjesë. Baro-
ko epochoje vartota air varié – tema su variacijomis.
Danutë Kalavinskaitë
arijêtë (it. arietta, pranc. ariette): 1. Nedidelë, daþniau-
siai dviejø daliø formos arija. 2. XVIII a. pr. pranc.
operos aria da capo, dainuojama italiðkai. Teksto tu-
rinys nesiejamas su scenos veiksmu, atliekama kaip
divertismentø intarpas. 3. Liaudiðko charakterio dai-
na solo pranc. komiðkosios operos atmainoje comédie
mélée d’ariettes, dainuojama prieð kalbamuosius dia-
logus arba po jø. 4. Nedidelë daininga instr. pjesë.
Rûta Gaidamavièiûtë
Arinâ [Arina Borunovâ; g. 1969.II.13 Kaune], liet. ro-
ko, bliuzo ir dþiazo dainininkë. Mokytis dainuoti pa-
skatino dþiazo dainininkë M. Granovskaja. Nuo 1990
bendradarbiauja su grupe „Veto bank“. Koncertavo
Europoje. Laimëjo Didájá prizà festivaliuose Jûrma-
loje (Latvija, 1992), Sopote (Lenkija, 1993) ir Braðove
(Rumunija). Su Kauno bigbendu parengë kelias kla-
sikinio dþiazo standartø programas ir atliko jas áv. fes-
tivaliuose, koncertuose. 1997 su gitaristu M. Kuliavu
parengë poprock stiliaus programà „Fragmentai“. Da-
lyvauja V. Èekasino ir kt. þymiø muzikantø muz. pro-
jektuose. ∆ daug kartø iðrinkta geriausia Lietuvos ro-
ko, bliuzo, dþiazo dainininke. Su geriausiais Baltijos
ðaliø muzikantais áraðë albumus „Amber Blues“ (1993)
ir „Amber Voice“ (1999). Iðleido albumus „My Crazy
World“ (1993), „How Are You A. M. E. R. I. K. A.?“
(1996), „Fragmentai“ (1997). Pav. Dovydas Bluvðteinas

Ariònas (gr. Ariôn), sen. gr. poetas ir dainininkas, ki-
læs ið Metimnos (Lesbo saloje). ~600 pr. Kr. gyveno
Korinte (tada já valdë tironas Periandras). Ditirambo
(tragedijos pirmtako) pradininkas. Pasak legendos,
perpasakotos Herodoto ir Ovidijaus, já skæstantá jû-
roje iðgelbëjæs delfinas, kurá ∆ prisiðaukæs skambin-
damas kitara ir dainuodamas. Danutë Mekaitë
arioso (it.): 1. AN – dainingai, iðraiðkingai.
2. Teksto intonavimo (melodeklamacijos) tipas, tar-
pinis tarp kantilenos ir reèitatyvo.
3. Vokal. muzikos kûrinys, trumpesnis uþ arijà. Daþ-
niausiai vienos dalies, nesudëtingos, dainingos melo-
dijos. Atliekamas solo, pritariant orkestrui arba ko-
kiam nors instrumentui. Kai kada turi deklamacijos
elementø (Mazepos ∆). Kantatø, oratorijø, operø ∆
daþniausiai bûna tarp reèitatyvo ir arijos.
Ariosti Attilio [Atilijas Arjòstis; 1666.XI.5 Boloni-
joje – 1729? Anglijoje?], it. komp., vargonininkas.
1688 ástojo á Ðv. Marijos ordinà kaip tëvas Ottavio.
1696 tarnavo Mantujos, vëliau – Toskanos hercogui.
1698–1703 buvo kunigaikðtienës Sofijos Ðarlotës rû-
mø kompozitorius Berlyne. Vëliau iki 1711 tarnavo
imperatoriaus Juozapo I rûmuose Vienoje. Po jo
mirties gráþo á vienuolynà. 1716–17 ir 1722–28 buvo
Londone, susilaukë didelio pasisekimo kaip operø
kompozitorius (varþësi su G. Fr. Händeliu ir G. Bo-
noncini). 1728 gráþo á Bolonijà. Sukûrë 25 operas, 5
oratorijas, pasijà, kantatø, divertismentø sm. ir vè.,
pratimø viola d’amore. Violeta Tumasonienë
Aristídas Kvintiliånas [gr. Aristides Quintilianus; II
arba III a.], gr. muz. teoretikas. Kompiliac. traktate
„De musica“ („Apie muzikà“, 3 kn.) pateikë gr. muz.
estetikos bei teor. þiniø. Pirmojoje kn. dëstoma har-
monika, ritmika ir metrika (pagal Aristoksenà ir se-
nesnius ðaltinius), antrojoje – auklëjimo, etoso teori-
ja (pagal pitagorieèius, Damonà, Platonà ir vëlesnius
autorius), treèiojoje – muz. metafizika (kosmologinë
muz. teorija, skaièiø simbolika); ðioje kn. yra panaðu-
mø su Ptolemëjo „Harmonikos“ treèiàja knyga.
Jonas Bruveris
Aristoksênas [gr. Aristoxenos; 354 pr. Kr. Tarente –
300 pr. Kr. Atënuose], gr. filosofas, muz. teoretikas. Pri-
klausë ↑ harmonikø krypèiai. Savo tëvo Spintaro, pita-
gorieèio Ksenofilo (Atënuose) ir Aristotelio mokinys.
Manoma, kad paraðë 453 darbus; daugelis jø neiðliko.
Iðliko „Harmonikos elementai“ (3 kn.), „Ritmikos ele-
mentø“ ir kt. kûriniø fragmentø, citatø, perpasakojimø
kt. autoriø raðtuose, darbø pavadinimø. ∆ laikomas pir-
muoju sen. graikø muz. mokslo (já skirstë á teorijà ir prak-
tikà) sistemintoju. Teorijà, pasak ∆, sudaro muz. pagrindø
matemat. bei fizik. aiðkinimas ir taikomasis (harmoni-
kos, ritmikos ir metrikos) mokslas; praktika esti auklë-
jamoji ir kûrybinë; pastaroji skaidoma á muzikinës, po-
etinës ir ðokio kompozicijos bei jà atitinkanèio atlikimo
(instrumentais, balsu, judesiais) mokslà. ∆ laikësi tradi-
cinës muz. etoso sampratos, kritikavo savo meto muzi-
kus, muz. jausmingumà kaip etinio turinio stokà, tik ið
dalies pripaþino chromatikà ir enharmonizmà. Garsø
santykius aiðkino remdamasis ne matemat. apskaièiavi-
mais, bet klausa. Priartëjo prie temperuotos darnos sam-
pratos, pirmasis pavartojo garso absoliutaus aukðèio sà-
arlekinada
75
vokà. Transpozicijos bûdu sudarë 13 dermiø sistemà, su-
sistemino ritmikos mokslà.
R: Àðèñòîêñåí. Ýëåìåíòû ãàðìîíèè. Ì., 1997. Jonas Bruveris
Aristòtelis [gr. Aristotelçs; 384 pr. Kr. Stagyre (Chal-
kidikës p-lis) – 322 pr. Kr. Chalkidikëje], gr. filoso-
fas, mokslininkas, muz. teoretikas. Platono mokinys.
Muz. estetikos problemas nagrinëjo traktatuose „Poe-
tika“ (liet. 1959), „Politika“, „Metafizika“, „Retori-
ka“, „Apie sielà“ (liet. 1959). Daugiausia medþiagos
apie muzikà yra traktate „Etika“. ∆ priskiriamas ir ne-
iðlikæs traktatas „Apie muzikà“. Didelë dalis ∆ min-
èiø apie muzikà þinomos ið jo mokiniø (Teofrasto,
Aristokseno) bei vëlesniø filosofø pasakojimø. ∆ kri-
tiðkai vertino pitagorietiðkàjà muzikos kaip sferø har-
monijos sampratà (kas negirdima, negali bûti laiko-
ma muzika), pirmasis muzikos sàvokà vartojo siauràja
(ne sinkret. meno) reikðme, pripaþino instr. muzikos
savarankiðkumà. Teigë, kad muzika padeda paþinti tie-
sà, iðryðkina sielos savybes, auklëja þmogø ir padeda
formuoti jaunimo men. sugebëjimus. Muzikos savy-
bes (dermes, ritmikà ir kt.) ∆ sistemino hierarchiðkai,
pagal tai, kaip jø etosas atitinka kalokagatijos idealà.
Pripaþindamas muzikos naujoviø dësningumà, kriti-
kavo netikrà virtuoziðkumà. Jonas Bruveris
Arizaga Rodolfo [Rodolfas Arisagâ; g. 1926.VII.11 Bue-
nos Airëse], Argentinos komp., muzikologas. Baigë
Buenos Airiø nac. kons-jà, tobulinosi Paryþiuje
(O. Messiaeno, N. Boulanger mokinys). Kûryboje vy-
rauja kamer. instr. ir vokal. muzikos þanrai. Vertingiausi
kûriniai paraðyti pagal poetø F. García’os Lorca’os, tarp
jø – kantata Martirio de Santa Olalla („Ðv. Eulalijos kan-
èios“, 1952), M. Hernandezo, R. Alberti tekstus. Anks-
tyvuosiuose ∆ kûriniuose ryðku M. de Falla’os átaka, vë-
lesniuose daþna serij. technika. Paraðë monografijas
apie M. de Falla’à (1961), J. J. Castro (1963), Argenti-
nos muzikos enciklopedijà (1970). Bronius Ambraziejus
Arkadelt Jacob, prancûzø ir flamandø komp. ↑ J. Ar-
cadelt.
arkånas, senovinis Karpatuose gyvenanèiø ukrainie-
èiø (huculø) vyrø l. ðokis. Muz. metras 2/4. Ðokëjai
trepsi, sukasi pusraèiu arba ratu, rankose laiko kalnø
kirvelius. Pasak legendos, ∆ ðokdavæ karþygiai, nusi-
leidæ nuo kalnø. Adeodatas Tauragis
Arkºjo mokyklâ (L’école d’Arcueil), jaunøjø pranc.
muzikø kûryb. grupë. Susikûrë po 1920, komp. E. Sa-
tie atsiskyrus nuo ↑ „Ðeðeto“. Jà sudarë komp. E. Satie,
H. Sauguet, R. Desormiêre’as, M. Jacobas, H. Cliquet-
Pleyelis, neturëjæ vieningos kûryb. krypties, o tik siekæ
naujoviø ir muz. iðraiðkos paprastumo. Pavadinta pa-
gal Paryþiaus priemiestá Arkëjà, kuriame paskutiniuo-
sius gyvenimo metus praleido Satie. Nijolë Taluntytë
ãrkos fòrma (vok. Bogenform, Bruckenform, lenk. for-
ma lukowa), muz. formos tipas, pagrástas kûrinio pir-
mosios dalies gráþimu, pakartojimu (repriza) jo pabai-
goje; kitaip – reprizinë forma. Daþniausiai ∆ terminas
vartojamas trijø daliø reprizinei (ABA) arba koncen-
trinei (ABCDCBA) formai paþymëti. Algirdas Ambrazas
arlekinadâ (it. arlecchinata): 1. Nedidelë scena (daþn.
pantomimos) ar pjesë su dainomis ir ðokiais. 2. Mugës
teatro komedija.
Arlen
%$
Arlen Harold [Haroldas Arlênas; 1905.II.15 Bafale –
1986.IV.23 Niujorke], JAV komp., dþiazo pianistas.
Aranþavo F. Hendersono dþiazo orkestrui, skambino
f-nu radijuje ir teatre. Garsiajam „The Cotton Club“
sukûrë 11 muz. reviu, kuriø kompozicijos tapo garsiau-
siais dþiazo standartais. Kûrë muzikà kino filmams, kaip
atlikëjas áraðë kelis albumus. Jûratë Kuèinskaitë
Arma Paul (Weisshaus Imre) [Polis Armâ; tikr. var-
das ir pavardë Imrë Veishausas; g. 1905.X.22 Buda-
peðte], pranc. komp., pianistas, etnomuzikologas.
1920–24 mokësi Budapeðto Liszto MuA (B. Bartóko
f-no kl.). Nuo 1933 gyvena Prancûzijoje. Per II pa-
saul. karà rinko Pasiprieðinimo judëjimo folklorà (uþ-
raðë ~1800 dainø). 1949–70 Paryþiaus radijo eksperi-
ment. grupës „Konkreèioji muzika“ vadovas. Sukûrë
kûriniø ork., áv. instr. ansambliams, tarp jø – 31 Ins-
tantanés („31 akimirka“, 1951), konkreèiosios muzi-
kos, tarp jø – Musique metaphonique („Metafoninë
muzika“ ork. ir mgf. juostai, 1956). Iðleido l. dainø
rinkiniø. Bronius Ambraziejus
Anicetas Arminas
Arm¸nijos chòro kapelâ. Yra Jerevane. Repertuare
vyrauja klasikø (W. A. Mozarto ir G. Verdi Requiem,
L. van Beethoveno IX simf-ja), armënø (Komitaso) ir
kitø tautø komp. kûriniai, XX a. muzika. Ákurta 1936.
∆ vadovas O. Èekidþianas (nuo 1961). Gastroliavo Lie-
tuvoje (pirmà kartà 1964). Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Arm¸nijos mùzika. Yra duomenø (uolø pieðiniai), kad
Armënijoje buvo muzikuojama II t-metyje pr. Kr. Ar-
cheologai atkasë II–I t-meèio pr. Kr. muz. instrumen-
tø. Armënø, graikø ir kt. istorikai mini, kad armënø
karaliø ir kun-ðèiø rûmuose bûta profesionaliø muzi-
kantø ir ðokëjø, ðventyklose – solistø ir chorø, dalyva-
vusiø religinëse apeigose. Pirmuosiuose armënø isto-
Ingrida Ona Armonaitë- riografijos veikaluose (V a.) pateikiama duomenø apie
Galinienë
IV–III a. pr. Kr. armënø valdovø rûmø ir ðventyklø muz.
kultûrà, iðtraukø ið istoriniø ir mitologiniø epø, cituo-
jamos pagoniðkos rel. apeiginës giesmës. Senøjø dar-
bo, apeiginiø, herojiniø ir lyriniø dainø fragmentø yra
„Sasunieèiø“ epø ciklo muz. epizoduose. ∆ nac. savitu-
mas (monodinë faktûra, svarbiausiø iðraiðkos priemo-
niø sistema), pradinës jos rûðys (rûmø, relig., valstieèiø,
profesionaliø liaudies muzikantø – gusanø, vipasanø
muzika) susiklostë IV–III a. pr. Kristø. Senoji ∆ dau-
giausia monodinë, turi daugiabalsës muzikos elemen-
tø, didelæ dermiø ávairovæ, sudëtingà ritmikà (paplitæ
áv. miðrûs ritmai); visos muz. formos daþniausiai grin-
dþiamos motyvø, temø plëtote. ∆ bûdingas intonac.
Augustinas Armonas nuoseklumas, iðraiðkos santûrumas. Muz. instrumen-
tai: aerofonai – blûlas (arba sringas), dûdukas, zurna,
parkapzukas, ðvi; chordofonai – kemanèa, kamanas,
pandiras, sazas, kanonas; membranofonai – tmbukas,
dholas, dapas (paplitæ áv. ðiø instr. ansambliai). Po krikð-
èionybës priëmimo (301) ið muz. folkloro ir pagoniø
kulto giesmiø klostësi armënø baþn. muzika (þanrai –
ðarakanas, tahas, liturg. giesmë). Nuo IV a. vienuolynø
m-lose buvo mokoma giedoti ir kurti giesmes. Vieni
pirmøjø baþn. muzikos kûrëjø ir mokytojø buvo Mes-
ropas Maðtocas ir Sahakas Partevas (IV–V a.), Hovha-
nas Mandakuni (V a.), Komitasas (VI–VII a.). V–VIII a.
paraðyti pirmieji ∆ teorijos ir estetikos veikalai, imta
tirti dermes. Stepanosas Siuneci (VIII a.) iðrado vad.
chazø notacijà (buvo vartojama iki XV a., kai kur – iki
XVIII a.). Vid. amþiais suklestëjo gusanø kûryba (bû-
dingi þanrai – hairenai, antunai), paplito pasauliet. ta-
hai. Garsëjo aðuhai Sajat Nova (A. Sajadianas) ir Dþiva-
ni (S. Levonianas). 1813 komp. H. Limonèianas sukû-
rë naujà armënø muz. notacijà (ja perraðyta dauguma
sen. baþnytinës muzikos kûriniø). XIX a. II pusëje pra-
dëta plëtoti daugiabalsæ muzikà, daþnai grindþiamà pra-
eities muz. kûryba; susibûrë profesionaliø muz. teatro
trupiø, europietiðkø muz. ansambliø, chorø; pradëta
rinkti ir harmonizuoti liaudies dainas. XIX a. pab. –
XX a. pr. armënø kompozitoriai: T. Èuchaèianas (pir-
mosios nac. operos „Arðakas II“ autorius, 1868), K. Ka-
ra Murza, M. Jekmalianas, N. Tigranianas, Komitasas
(armënø muz. klasikos pagrindëjas), A. Spendiarianas
(arm. simfoninës muz. pradininkas), A. Tigranianas,
S. Melikianas, R. Melikianas, S. Barchudarianas, A. Ter
Gevondianas, dainininkai N. Papajan, A. Ðachmuradia-
nas; smuikininkas O. Nalbandianas. Jerevane veikia
kons-ja (ák. 1923), filh-ja (ák. 1932; turi simf. ir kameri-
ná orkestrus, choro kapelà, liaudies dainø ir ðokiø an-
samblá, styginiø kvartetø), OBT (ák. 1932), muz. kome-
dijos teatras (ák. 1942), radijo ir televizijos simf. ir liau-
dies instrumentø orkestrai. Savita harmonija, ritmika,
orkestruotë bûdinga þymiausio arm. kompozitoriaus
A. Chaèaturiano kûrybai. Operø, baletø, muz. ko-
medijø, simf. ir kamer. muzikos kûriniø sukûrë H. Ste-
panianas, A. Aivazianas, L. Chodþa-Einatovas, G. Je-
hiazarianas, A. Harutiunianas, A. Babadþanianas,
E. Mirzojanas, Dþ. Ter Tatevosianas, A. Terterianas,
E. Hovhanesianas, T. Mansurianas. Atlikëjai: daininin-
kai – H. Danielian, Ð. Taljanas, P. Lisicianas, T. Sazenda-
rian, L. Zakarian, G. Gasparian, G. Grigorianas; dirigen-
tai – A. Melik-Paðajevas, M. Tavrizianas, O. Durianas,
H. Èekidþianas; smuikininkai – A. Gabrielianas, Þ. Ter
Merkerianas, R. Aharonianas; violonèelininkës – M. Ab-
rahamian, K. Georgian. Muzikologai: V. Korganovas,
A. Adamianas, Ch. Kuðnariovas, A. Ðaverdianas, G. Tig-
ranovas, R. Atajanas, S. Koptevas, M. Muradianas,
A. Tatovosianas, N. Ðachnazarova, S. Sarkiasian. Muzi-
kà tiria Armënijos MA Meno in-to Muzikos ir liaudies
kûrybos skyriai. 1933 ákurta Armënijos komp. s-ga. At-
gavus nepriklausomybæ, Armënijoje atliekama þymiø uþ-
sienio armënø komp. kûriniai, tarp jø A. Hovhaneso,
H. Perperiano (abu JAV), A. Terziano (Argentina), kon-
certuoja armënø muz. atlikëjai, gyvenantys uþsienyje.
L: Êóøíàð¸â Õ. Ñ. Âîïðîñû èñòîðèè è òåîðèè àðìÿíñêîé ìîíî-
äè÷åñêîé ìóçûêè. Ë., 1958; Òàãìèçÿí Í. Òåîðèÿ ìóçûêè â äðåâíåé
Àðìåíèè. Åðåâàí, 1977; Ñàðêèñÿí Ñ. Âîïðîñû ñîâðåìåííîé àðìÿí-
ñêîé ìóçûêè. Åðåâàí, 1983; Ìóçûêàëüíàÿ êóëüòóðà Àðìÿíñêîé ÑÑÐ.
Ì., 1985. Jonas Klimas, Marytë Kontrimaitë
Arm¸nijos òperos ir balêto teåtras, Armënijos
A. Spendiarovo valstybinis akademinis operos ir baleto
teatras. Yra Jerevane. Ák. 1932. Pirmasis spektaklis –
A. Spendiarovo opera „Almasta“ – ávyko 1933.I.20. Re-
pertuare vyrauja armënø komp. A. Tigraniano, A. Ste-
paniano, A. Aivaziano, A. Chaèaturiano operos ir ba-
letai. 1938 teatras pavadintas Spendiarovo vardu; nuo
1957 akademinis. Dirig.: G. Budahianas, S. Èerekianas,
H. Durianas, K. Saradþevas, R. Stepanianas, M. Tavri-
zianas; reþ.: I. Arbatovas, V. Bagratûni, L. Kalantaras;
dainininkai: A. Danielian, G. Galaèian, G. Gasparian,
G. Grigorianas, A. Petrosianas. Vaclovas Juodpusis

A»minas Anicetas [1931.II.9 Bûdvietyje (Lazdijø rj.) –
1998.I.26 Vilniuje], liet. choro dirig., pedagogas, me-
notyrininkas. Humanitar. mokslø dr. (1993; menoty-
ros kand. 1969). 1955 baigë Lietuvos kons-jà (J. Mo-
tiekaièio kl.), 1958 Sankt Peterburgo kons-jos
aspirantûrà (J. Kudriavcovos kl.). 1958–70 dëstë Lie-
tuvos kons-joje; 1964–70 Choro dirigavimo katedros
vedëjas bei choro studijos vadovas. 1970–73 Respub-
likiniø profesiniø s-gø kultûros rûmø choro „Tauras“
vadovas. 1974–98 vyrø choro „Varpas“ meno vadovas
ir dirigentas. 1977–81 Ðiauliø pedagoginio in-to mer-
ginø choro „Pavasaris“ vadovas. 1981–83 dëstë Lietu-
vos kons-jos Klaipëdos f-tuose, 1988–92 Lietuvos kul-
tûros darbuotojø tobulinimosi in-te. Nuo 1989 buvo
ðio in-to Muzikos katedros vedëjas bei Lietuvos chor-
vedþiø (kursantø) choro vadovas; prof. (1989). 1983–
88 Lietuvos OBT vyriausiasis chormeisteris. Lietuvos
dainø ðvenèiø vyriausiasis dirigentas. Pastatë ir diri-
gavo J. Karnavièiaus operà „Graþina“ (su Mokytojø
namø muz. mëgëjais, 1960), G. Puccini operà „Skrais-
të“ (Lietuvos televizijoje, 1961). Su chorais gastrolia-
vo Europos ðalyse, Ð. Korëjoje. Paraðë moksl., meto-
diniø, publicist. straipsniø, recenzijø, iðleido keletà
knygø, tarp jø – „Lietuviðkø chorø iðtakos“ (1988),
„Ið chorvedybos ir dirigavimo praktikos“ (1991), „Sta-
sys Baras-Baranauskas“ (1996), studijà „Lietuviø
chorai – tautinës savimonës ir muzikinës kultûros þa-
dintojai“ (1998). Harmonizavo liaudies (iðl. „Harmo-
nizuotos lietuviø l. dainos vaikø chorui“, 1998) ir su-
kûrë originaliø dainø chorui ir solistams. Mokiniai:
A. Petrauskas, L. Palinauskaitë, G. Virþonienë, P. Vai-
lionis ir kiti. Pav. Vaclovas Juodpusis
Armonãitë-Galinîenë Ingrida Ona [g. 1962.II.24 Vil-
niuje], liet. smuikininkë, pedagogë. Fleitininko A. Ar-
mono ir smuik. E. Armonienës duktë. 1985 baigë
Maskvos Èaikovskio kons-jà (I. Bezrodno kl.), 1987
ðios kons-jos asistentûrà (V. Klimovo kl.). Nuo 1988
dësto Èiurlionio menø g-joje, nuo 1994 – ir Lietuvos
MuA; doc. (1999). Kamer. ansamblio „Armonø trio“
narë (nuo 1988). Daþnai koncertuoja ir kaip kitø ka-
mer. ansambliø smuikininkë. Grieþia baroko, klasiki-
nës ir XX a. muzikos kûrinius. ∆ gastroliavo daugely-
je Europos ðaliø, grieþë su tø ðaliø simf. bei kamer.
orkestrais. Dalyvavo muz. festivaliuose Lietuvoje ir uþ-
sienyje. 1972 ir 1976 J. Kociãno (Èekijoje) konkursø
I vietos; 1979 resp. jaunøjø atlikëjø, 1985 V. Humlo
(Zagrebe) konkursø I premijos. Pav. Ona Juozapaitienë
armonica a bocca (it.) – lûpinë armonikëlë.
A»monas Augustinas [g. 1922.V.15 Manikûnuose (Pa-
svalio aps.)], liet. fleitininkas. 1950 baigë Lietuvos A»monienë Emilija [g. 1920.VI.27 Ðilingiuose (Vilniaus
kons-jà (J. Pakalnio, L. Survilos mokinys). 1948–58
Lietuvos radijo k-to simf. orkestro koncertmeisteris,
1958–72 filh-jos simf. orkestro ir puè. kvinteto artistas;
1956–61 pastarojo orkestro puè. grupës koncertmeis-
teris. 1961–68 Lietuvos kons-jos dëstytojas. 1972–82
Tallat-Kelpðos aukðtesniosios muz. m-los dëstytojas,
moksleiviø puè. ir simf. orkestro dirigentas. Pirmasis
Lietuvoje atliko nemaþa koncertø fl. ir ork. (su Lietu-
vos filh-jos simfoniniu ir Lietuvos kamer. orkestru),
grieþë kamer. muzikos koncertuose. Mokiniai: A. Viz-
girda, L. Ðulskutë. Pav. Danutë Mekaitë
A»monas Petras [1907.I.13 Manikûnuose (Pasva-
lio aps.) – 1997.IX.21 Sent Pytersberge (Floridos vals-
armonika
77
tija, JAV; perlaidotas 1998. I. 10 Vilniuje, Rasø
kapinëse)], liet. violonèelininkas, dirigentas. A. Armo-
no brolis. Baigæs Klaipëdos muz. m-là (J. Fesemayerio
vè. klasæ), dirbo Lietuvos kariuomenës pulko kapel-
meisteriu (1935–37), grieþë Valstybës teatro orkestre,
mokytojavo Ðiauliø berniukø g-joje ir muz. m-loje.
1942–44 Ðiauliø teatro dirigentas. Pastatë 3 operetes,
parengë A. Raèiûno operà „Trys talismanai“ (premje-
ra neávyko). Dirigavo nemaþa simf. koncertø, surengë
kamer. muzikos koncertø (~50) su dainininkais S. Die-
vaityte, J. Byra, smuikininku J. Jagëla, pianistu S. Vai-
niûnu. 1944 pasitraukë á Austrijà. Vargonininkavo
Golingo baþnyèioje (netoli Zalcburgo), dirbo Mozar-
teumo simf. orkestro violonèelininku koncertmeiste-
riu. Po II pasaul. karo apsigyveno Kemptene (Bavari-
ja), grieþë Lautenbeckerio styg. kvartete, 1947–49 –
Miuncheno simf. orkestre. Vadovavo liet. chorui, su
juo daug koncertavo. Tobulinosi kaip violonèelinin-
kas ir dirigentas. 1949 apsigyveno JAV. Vargonininka-
vo Roèesteryje Ðv. Jurgio liet. parapijoje; surengë Petras Armonas
baþn. ir pasaulietinës muzikos koncertø. 1960–64 gy-
veno Santa Barbaroje, grieþë miesto simf. orkestre.
Nuo 1964 vargonininkavo Èikagoje Ðv. Kryþiaus liet.
parapijoje, vadovavo ansambliui „Dainava“. 1965 ákû-
rë lietuviø styg. kvartetà (grieþë P. Matiukas, A. Paukð-
tys, V. Janèys ir ∆). 1966 ir 1971 JAV liet. dainø ðvenèiø
Èikagoje vyriausiasis dirigentas. Iðëjæs á pensijà, apsi-
gyveno Sent Pytersberge, subûrë chorà, su juo koncer-
tavo. Pav.
A»monas Rimantas [g. 1952.X.23 Vilniuje], liet. violon-
èelininkas. Fleitininko A. Armono ir smuikininkës
E. Armonienës sûnus. 1975 baigë Lietuvos kons-jà
(S. Sondeckienës kl.). 1975–78 staþavo Maskvos
kons-joje (V. Feigino kl.). Nuo 1978 dësto Lietuvos
MuA; doc. (1994). 1986–88 dëstë Alþyro Nacional.
muz. in-te, 1991–92 – tarpt. interpretacijos kursuose
Suolahtyje (Suomija). Kamer. ansamblio „Armonø
trio“ narys (nuo 1988). Kaip solistas kartu su þmona
pianiste I. Uss-Armoniene ir su ansambliais koncer-
tavo Lietuvoje ir uþsienyje. Pirmasis grieþë daugelio
Rimantas Armonas
liet. kompozitoriø kûrinius violonèelei. Pav.
Violeta Tumasonienë
armonia (it.): 1. Harmonija. 2. Mediniø ir variniø puè.
instrumentø orkestras.
armonica (it.) – akordeonas, armonika, lûpinë armo-
nikëlë.
rj.)], liet. smuikininkë, pedagogë. 1938–48 studijavo
Vilniaus kons-joje. Nuo 1948 dirbo vaikø muz. m-loje
(dab. Dvariono muz. m-la) Smuiko sk. vedëja, Tallat-
Kelpðos muz. m-loje. 1950–97 dëstë Èiurlionio menø
g-joje. Mokiniai: R. Katilius, V. Talimaa, A. Matulio-
nytë. Danutë Mekaitë
armònika (vok. Handharmonika), muz. instrumentas –
dumpl. hemiidiofonas su laisvaisiais (ðokèiojanèiais) lie-
þuvëliais, be spec. rezonatoriø. Daþniausiai turi gatavø
akordø akompanimentà. ∆ sudaro du puskorpusiai, su-
jungti dumplëmis. Abiejuose puskorpusiuose átaisytos
klaviatûros. Europoje labiausiai paplitæ vokiðkoji ∆, Vie-
nos ∆, Peterburgo ∆. Vienos eilës vokiðkosios ir Vie-
„Armonika“
%&
nos armonikø deð. klaviatûroje glaudþiant dumples ga-
lima iðgauti maþoro pastoviuosius garsus (ið tonikos tri-
garsio), o tempiant – nepastoviuosius. Dviejø eiliø vo-
kiðkosios ir Vienos armonikos yra dviejø vienos eilës
armonikø, suderintø giminingomis tonacijomis (pvz.,
C-dur ir G-dur), junginys. Pasitaiko net 5 eiliø Vienos
armonikø. Peterburgo ∆ yra Vienos armonikos tipo.
Bûna 2, 3 arba 4 eiliø. Turi gatavus maþoro ir minoro
akordus. Kai kuriose ðalyse sukonstruotos nac. armo-
nikos turi tø ðaliø liaudies muzikai bûdingus garsaei-
lius. Tokios yra kai kurios rusiðkosios, mariø, èiuvaðø,
totoriø, Uþkaukazës ir Arabø tautø armonikos.
1822 Berlyne rankinës ∆ prototipà (tik su melodine kai-
re klaviatûra) sukonstravo Chr. F. L. Buschmannas ir pa-
vadino rankine eolina (Handäoline). 1829 Vienoje C. De-
mianas patobulino Buschmanno instrumentà – pridëjo
gatavø maþor. akordø klaviatûrà (Accordion). Vëliau to-
bulinamà Chr. F. L. Buschmanno rank. eolinà imta va-
dinti vokiðkàja ∆, o Demiano akordeonà – Vienos ∆.
Lietuvoje ∆ paplito nuo XIX a. vidurio. 1853 savo die-
noraðtyje jà mini A. Baranauskas. Daugiausia armo-
nikø á Lietuvà pakliuvo ið Vokietijos ir Austrijos, ma-
þiau ið Rusijos ir Italijos. Labiausiai paplitusios 2 eiliø
Vienos armonika bei (nuo 1930) jos modifikacija Ma-
rino sistemos klubinis modelis ir 3 eiliø Peterburgo
armonika. Grieþiama solo, duetu su smuiku, kaimo
kapeloje. Soviet. okupacijos metais paplito standarti-
zuota rus. armonika, vienodai skambanti tempiant ir
glaudþiant dumples.
Þymiausi armonikø meistrai Lietuvoje: M. Savickas
(1870–1930), M. Kavaliûnas (1886–1961), J. Sipavi-
èius (1888–1974), J. Taraila (1892–1969), L. Jurevièius
Vienos armonika
Peterburgo armonika
(1903–76), J. Griðkevièius (1909–92). Muzikantai:
P. Birþys (1896–1970), J. Birþinis (1898–1974), J. Be-
lejûnas (1900–92), S. Baumilas (1906–65), M. Karpuð-
kienë (1906–92), A. Trapnauskas (1907–91), J. Kra-
sauskas (1908–83), F. Zalagënas (g. 1915) Pav.
L: Baika A. Armonikø tipo instrumentai Lietuvoje ir atlikimo metodi-
kos klausimai. V., 1984; to paties Kaimo armonikos. V., 1994; Monichon P.
Petite histoire de l’accordéon. P., 1958; Ìèðåê À. Ñïðàâî÷íèê ïî ãàð-
ìîíèêàì. Ì., 1968. Albertas Baika
„Armònika“, instr. muzikos ansamblis. Veikia Vilniu-
je. Sudaro muzikantai, grieþiantys áv. instrumentais
(armonika, lamzdeliu, smuiku, birbyne, trimitu), dai-
nininkai, baleto artistai, aktoriai. Atlieka stilizuotà
liet. liaudies muzikà, liet. komp. kûrinius. 1969–93
priklausë Lietuvos TVR. Koncertavo Èekoslovaki-
joje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, JAV, Austra-
lijoje. Vadovai: V. Juozapaitis (ákûrëjas; 1969–78),
A. Lapinskas (1979), S. Liupkevièius (nuo 1980). Ið-
leido plokðteliø. Rimantas Astrauskas
armònikos, muz. instrumentai – puèiamieji hemiidio-
fonai su laisvaisiais (ðokèiojanèiais) lieþuvëliais, be
vamzdiniø rezonatoriø. Bronzos, þalvario arba plieno
lieþuvëlius virpina oro srovë, tekëdama tam tikrais
kanalais. Pagal garso generavimo pobûdá ∆ galima
skirstyti á 3 grupes: fisharmonijos tipo, lûpines, ranki-
nes. Fisharmonijos tipo armonikose (↑ fisharmoni-
ja, organola, organeta) oras puèiamas arba siurbia-
mas dumplëmis su amortizac. kamera, kai muzikantas
mina pedalus, jo pagalbininkas spaudþia rankines
svirtis, arba veikia el. ventiliatorius. ↑ Lûpinëmis ar-
monikëlëmis grieþiama puèiant arba siurbiant orà
burna. Grieþiant rankinëmis armonikomis (diaton.
↑ armonika, ↑ koncertina, ↑ bandonija, klavið. ir myg-
tuk. ↑ akordeonas), oras puèiamas ir siurbiamas rank.
dumplëmis be amortizac. kameros.
Rank. armonikas sudaro 2 puskorpusiai, sujungti
dumplëmis. Abiejuose puskorpusiuose átaisytos kla-
viatûros. Kai kurios ∆ kair. klaviatûroje turi gatavus
akordus (armonika, mygtuk. ir klavið. akordeonai), ki-
tos jø neturi (bandonija, koncertina). Vienø armonikø
garso aukðtis tempiant ir glaudþiant dumples skirtin-
gas (diaton. bandonija, vok. koncertina, vok. armoni-
ka, Vienos armonika, Peterburgo armonika, kai ku-
rios ↑ rytietiðkos armonikos), kitø – vienodas (mygtuk.
ir klavið. akordeonas, angl. koncertina, standartizuo-
ta rus. armonika, chromat. bandonija).
∆ garso ðaltinis – laisvas (ðokèiojantis) lieþuvëlis, vir-
pinamas oro srovës – jau buvo þinomas III t-metyje
pr. Kristø. Daugelyje Rytø ir Pietryèiø Azijos ðaliø
(Tibete, Birmoje, Kinijoje, Laose, Japonijoje ir kitur)
gyvavo kinø lûp. vargonëliø (ðengo) tipo muz. instru-
mentai su laisvaisiais lieþuvëliais ir su rezonatoriais
vamzdeliais. Manoma, kad apie ðengà europieèiams ga-
lëjo papasakoti Marco Polo (1254–1323) po savo ke-
lioniø á Azijà, pirkliai, misionieriai. Nuo XVII a. ðen-
gas jau minimas Europoje iðleistose knygose. Apie 1780
Kopenhagoje fizikas Chr. G. Kratzensteinas sukonst-
ravo maðinà su laisv. lieþuvëliais, kuri iðtardavo þo-
dþius „papa“ ir „mama“. Chr. G. Kratzensteino pa-
dëjëjas vargonø meistras F. Kirschnigkas (Sankt
Peterburge) pagamino maþus vargonëlius su laisv.
lieþuvëliais. Komp. ir muzikantas G. J. Vogleris pagal

savo brëþinius ðvedui C. G. Racknitzui Varðuvoje uþ-
sakë pagaminti portatyv. vargonus su Kirschnigko var-
gonëliams analogiðku garso ðaltiniu (Orchestrion, 1789)
ir su jais gastroliavo po Europà. G. J. Voglerio paveik-
tas, áv. mechanizmø konstruktorius J. N. Mälzelis laisv.
lieþuvëlius pavartojo savo muz. maðinoje (Panharmo-
nikon, 1804). Ið daugelio muz. þaislø ir muz. instrumen-
tø, sukonstruotø Austrijoje, Èekijoje, Prancûzijoje,
Lenkijoje, reikðmingas fisharmonijos sukûrimui buvo
G. J. Grenié 1810 Paryþiuje padarytas instrumentas su
analog. lieþuvëliais (l’orgue-expressif). Vienoje 1818
A. Häckelis sukonstravo instrumentà (Phys-Harmoni-
ka), kuris, 1840 A. Fr. Debaino patobulintas, tapo ðiuo-
laik. fisharmonijos prototipu. Pirmàjà lûp. armonikëlæ
1821 Berlyne sukonstravo Chr. F. L. Buschmannas;
1822 jis iðrado ir armonikà. Ðiuos instrumentus toliau
tobulinant, atsirado visi vëlesni lûp. ir rank. ∆ tipai. ∆,
paplitusios profesionaliame ir mëgëjiðkame muzikavi-
me, tapo daugelio tautø l. muzikos instrumentais.
L: Baika A. Armonikø tipo instrumentai Lietuvoje ir atlikimo metodikos
klausimai. V., 1984; to paties Kaimo armonikos. V., 1994; Roth A. Ges-
chichte der Harmonika. Volksmusikinstrumente. Essen, 1954; Das Ak-
kordeon. Lpz., 1964; Akordeon od A do Z. Kr., 1966; Ìèðåê À. Èç
èñòîðèè àêêîðäåîíà è áàÿíà. Ì., 1967. Albertas Baika
armonioso (it.), AN – dainuoti (grieþti) ypaè darniai.
armonizzamento (it.), harmonizavimas; armonizza-
re (it., AN) – derinti, harmonizuoti.
Armstrong Karan [Karen Ãrmstrong; g. 1941.XII.14
Horne (Montanos valstija)], JAV dainininkë (sopra-
nas). Nuo 1969 dainavo JAV, 1974 debiutavo Euro-
poje – Strasbûre (Salomë), 1979 Bairoite (Elsa). 1981
dainavo Lulu CG pirmajame A. Bergo operos ang-
liðkajame pastatyme; tais paèiais metais atliko pagr.
vaidmená G. Sinopoli operoje Lou Salome Miunche-
ne. 1990–92 dainavo Luizianoje (Alice Ford, Fidelio,
Emilia Marti). Daþnai dalyvauja savo vyro operø pro-
diuserio G. Friedricho renginiuose. Aldona Juodelienë
Armstrong Louis Daniel („Satchmo“) [Luisas Danie-
lis Ãrmstrongas; pravardë „Saèmas“; 1900.VII.4 N. Or-
leane – 1971.VII.6 Niujorke], JAV dþiazo korneti-
ninkas, trimitininkas, dainininkas, kompozitorius.
Savamokslis. 1918 pradëjo grieþti kornetu K. Ory’o or-
kestre, 1922, pakviestas K. Oliverio, grieþë Èikagos
„Creole Jazz Band“ orkestre, 1924 – Fr. Hendersono
orkestre Niujorke. 1925 gráþo á Èikagà, ákûrë „Hot Fi-
ve“ ir „Hot Seven“ ansamblius, su kuriais 1925–27 ára-
ðë pirmàsias savo plokðteles, pradëjo pûsti ir trimità.
Nuo 1929 su áv. ansambliais koncertavo JAV kaip tri-
mitininkas ir dainininkas, 1932 pirmàkart gastroliavo
Europoje (Londone). Nuo 1947 su sekstetu „Louis
Armstrong All Stars“ koncertavo daugelyje ðaliø, áraðë
daug plokðteliø. ∆ garsëjo unikaliu trimito skambesiu ir
grojimo technika, kaip dainininkas – savitu gerkl. temb-
ru ir instrumentus imituojanèia dainavimo maniera scat
(be þodþiø). 1936–69 filmavosi ~20 kino filmø: „Pen-
nies From Heaven“ („Skatikai ið dangaus“, 1936), „New
Orleans“ („Naujasis Orleanas“, 1946), „High Society“
(„Aukðtuomenë“, 1956), „Satchmo the Great“ („Di-
dysis Satchmo“, 1957), „Hello, Dolly!“ („Sveika, Do-
li!“, 1969). Paraðë autobiografijas: „Swing that Music“
(„Pajusk muzikà“, 1936) ir „Satchmo: my life in New
Orleans“ („Satchmo: Mano gyvenimas N. Orleane“).
Pav. Edmundas Baltrimas
Arniã
79
Armstrong Sheila [Ðyla Ãrmstrong; g. 1942.VIII.13
Aðingtone], anglø dainininkë (sopranas). Kaip ope-
ros solistë debiutavo 1965 „Sadler’s Wells“ teatre Lon-
done; dainavo Glaindborne (1966), CG (1973). Þy-
mesnieji vaidmenys: Pamina, Zerlina 2, Despina,
Fiorilla. Dainuoja ir koncertuose. Aldona Juodelienë
Arnastãuskas Vincas [1903.XI.18 Tarpuèiuose (Mari-
jampolës rj.) – 1983.VII.31 Vilniuje], liet. choro dirig.,
pedagogas. 1924–30 mokësi grieþti sm. Klaipëdos muz.
m-loje (E. Leichnerio ir J. Tesereko kl.). 1930–40 moky-
tojavo ir vadovavo chorams Kybartuose. 1940–44 Trakø
mkt. seminarijos dëstytojas. 1944–46 Vilniaus un-to stu-
dentø miðraus choro vadovas. 1949–67 dëstë Lietuvos
kons-joje. Paraðë muz. vadovëliø bendrojo lavinimo
m-loms (V–VII kl.), sudarë dainø rinkiná.
Boleslovas Zubrickas
Arnaut Daniel [Danielis Arnò; XII–XIII a.], Provanso
trubadûras. Kilæs ið bajorø. Vienas þymiausiø trubadûrø
meno klasik. periodo (1180–1220) kûrëjø. Ilgà laikà tar-
navo Rièardo Liûtaðirdþio rûmuose Anglijoje. Keliavo
po Ispanijà ir Italijà. Kûrë sudëtingos formos metaforið-
kà poezijà. Sukûrë eilëraðèio formà – sekstinà. Iðliko 16 Louis Daniel Armstrong
poemø tekstai, 1 sekstina su melodija ir 1 daina. ∆ kûry-
ba turëjo átakos vëlesniø laikø poetams, tarp jø A. Dan-
te’i, kuris „Dieviðkojoje komedijoje“ imitavo ∆ poet. sti-
liø. Fr. Petrarca laikë ∆ vienu þymiausiø savo laikmeèio
poetø, vadino ∆ „didþiuoju meilës dainiumi“.
L: Gennrich F. Der musikalische Nachlass der Troubadours. B. 3. Darm-
stadt, 1958–65. Jûratë Petrikaitë
de Arnaut Mareuil [Marëjus de Arnò; XII a.], Provan-
so trubadûras. Trubadûrø meno klasikinio periodo kû-
rëjas. Kûrë 1140–90. Tarnavo Sicilijos karaliaus Rodþe-
rio II Bezjë rûmuose; vëliau – Monpeljë grafo Gijomo
VIII rûmuose. Iðliko 26 dainø tekstai ir 6 melodijos.
Dauguma dainø yra kanconos formos. Fr. Petrarca’os
vertinimu, ∆ buvo þymus savo laikmeèio trubadûras.
L: Johnston R. C. Les poésies lyriques du troubadour Arnaut de Ma-
reuil. P., 1935; Gennrich F. Der musikalische Nachlass der Troubadours.
B. 3. Darmstadt, 1958–65. Jûratë Petrikaitë
Arne Thomas Augustine [Tomas Augustinas Ãrnas;
1710.III.12 Londone – 1778.III.5 ten pat], anglø
komp., smuikininkas. Nuo 1733 kûrë operas, Londo-
no „Drury Lane“ teatrui raðë kaukes, muzikà dramos
spektakliams (30, tarp jø W. Shakespeare’o). Oksfor-
do un-to muz. daktaras (1759). ∆ kaukiø vaidinimo
Alfred (1740) baigiamoji daina Rule, Britannia („Val-
dyk, Britanija!“) tapo anglø himnu. Sukûrë >50 sce-
niniø muz. kûriniø (operø, kaukiø, pantomimø), tarp
jø operas The temple of Dullness („Kvailiø ðventykla“,
1745), Thomas and Sally (1760), Artaxerxes („Arta-
kserksas“, 1762), oratorijas The Death of Abel („Abelio
mirtis“, 1744), Judith („Judita“, 1761), odþiø, kantatø,
dainø, glee, keèø, kanonø, uvertiûrø, trio sonatø, kon-
certø klavið. instrumentams, sonatø klavesinui (pir-
mosios Anglijoje). Jonas Klimas
Arniã Blaþ [Blaþas Ãrnièius; 1901.I.31 Luèe – 1970.II.1
Liublianoje], slovënø komp. Vienas þymiausiø slovë-
nø simfonistø. Mokësi Vienoje, Paryþiuje, Varðuvoje.
Nuo 1945 MuA (Liublianoje) profesorius. Raðë ne-
oromant. stiliaus muzikà. Sukûrë 9 simf-jas, simf. po-
emø, uvertiûrø, koncertø, kûriniø f-nui, chorø, dainø,
k. f. muzikos. Bronius Ambraziejus
Arnold
&
Arnold Denis Midgley [Denis Midþlis Ãrnoldas; arpanetta (it.) – maþa arfa.
1926.XII.15 Ðefilde – 1986.IV.28 Budapeðte], anglø
muzikologas. 1944–48 studijavo Ðefildo un-te muzikà
ir filosofijà. 1951 Italijoje tyrë Venecijos muz. istori-
jà. Nuo 1951 dëstë Belfasto, Halio, Notingamo un-
tuose. Buvo Halio Bacho d-jos dirig., Notingamo Ba-
cho choro vadovas. Daugiausia tyrë it. muzikos istorijà
(ypaè Venecijos m-là, L. Marenzio ir C. Monteverdi
kûrybà). Vadovavo Oksfordo un-to Muzikos enciklo-
pedinio þodyno („The New Oxford Companion to Mu-
sic“, 1983) parengimui. Algirdas Ambrazas
Arnold Malcolm [Malkolmas Ãrnoldas; g. 1921.X.21 Nor-
tamptone], anglø komp., trimitininkas, dirigentas. 1938–
41 studijavo Londono karaliðkojoje MuA, vëliau grojo
Londono orkestruose. Sukûrë operø, tarp jø The Dan-
cing Master („Ðokiø mokytojas“, 1951), The Open Win-
dow („Pravertas langas“, 1956), baletø, tarp jø – Homa-
ge to the Queen („Priesaika karalienei“, 1954), Electra
(„Elektra“, 1963), simf-jø (VII – 1973), uvertiûrø, siuitø
ork., koncertø (ob. 1952; vargonams, 1954; fl., 1954 ir
1972; valt., 1956; git., 1961; 2 sm., 1962; 2 f-nui, 1969 ir
kt.), kamer. muzikos kûriniø, kantatø, psalmiø, dainø. ∆
kûriniams bûdinga rafinuotumas, humoras. Jonas Klimas
Arnold Samuel [Samuelis Ãrnoldas; 1740.VIII.10 Lon-
done – 1802.X.22 ten pat], anglø komp., varg., dirig.,
leidëjas. Mokësi Londono karal. kapeloje, nuo 1783
arpedþionas
buvo ðios kapelos dirig. ir kompozitorius. Nuo 1789 Se-
nosios MuA dir., nuo 1793 Vestminsterio vienuolyno
vargonininkas. 1765–1802 Londono teatrams paraðë
~100 operø, pantomimø, muzikos dramos spektak-
liams. Kûrë oratorijas, antemas, instr. kûrinius. Iðleido
XVI–XVIII a. anglø komp. kûriniø antologijà „Cathed-
ral Music“ („Baþnytinë muzika“, 1790, 4 t.) ir G. Fr.
Händelio kûrinius (1787–97, 180 sàs.). Jonas Klimas
Arnoldson Sigrid [Sigrida Ãrnoldson; 1861.III.20 Stok-
holme – 1943.II.7 ten pat], ðvedø dainininkë (sopra-
Claudio Arrau
nas). M. Strakoscho ir D. Art¸t mokinë. 1885 debiu-
tavo Prahoje (Rosina). Dainavo Maskvos, Londono,
Paryþiaus, kituose Europos teatruose, 1894 Niujor-
ke. Vaidmenys: Zerlina 2, Cherubino, Mignon, Vio-
letta. Nuo 1910 Stokholmo karaliðkosios MuA narë.
1922–38 dirbo ped. darbà Vienoje ir Berlyne. 1906–
10 áraðë plokðteliø. Danutë Mekaitë
Arnould Madeleine Sophie [Madlen Sofi Arnù; Arresti Giulio Cesare [Dþulijas Èezarë Arêstis;
1740.II.13 Paryþiuje – 1802.X.22 ten pat], pranc. dai-
nininkë (sopranas). 1757 debiutavo Paryþiaus OT, ja-
me dainavo iki 1778. Daugiausia J. B. Lully, J. Ph. Ra-
meau, Chr. W. Glucko operose; þymiausi vaidmenys:
Ifigenija 1, Orfëjas 2. Paraðë atsiminimø kn. „Arnoul-
diana“ (1813).
Aronovsky, Kaporaitë, Þiûraitienë, Sulamita [Aronòvski;
g. 1929.V.5 Kaune], liet. ir anglø pianistë, pedagogë.
1950 baigë Lietuvos kons-jà, 1956 Maskvos kons-jos
aspirantûrà. 1956–70 dëstë Lietuvos kons-joje. Nuo
1971 gyvena D. Britanijoje. 1973–95 Karaliðkojo mu-
zikos koledþo Manèesteryje f-no klasës profesorë. Nuo
1979 Londone turi privaèià f-no studijà. Tarpt. pia-
nistø konkurso Londone iniciatorë (nuo 1986).
Audronë Þiûraitytë
arpa (it.) – arfa.
arpedþiònas (it. arpeggione, pranc. guitare d’amour),
muz. instrumentas – stryk. chordofonas. Panaðus á vio-
lonèelæ ir gitarà. Korpusas gitaros pavidalo, suklijuo-
tas. Dengtëje yra 2 angos (kaip violonèelës). Ilgas kak-
lelis turi metal. padalas (kaip gitaros) ir violonèelës
galvutæ su varþikliais. ∆ turi daþniausiai 6 stygas (E, a,
d, g, h, e1), átemptas ir pritvirtintas kaip violonèelës.
Stygos derinamos kaip gitaros, per jas braukoma stry-
ku. ∆ 1823 Vienoje sukonstravo J. G. Staufferis. Pla-
èiau nepaplito, nors ir yra jam skirtø kûriniø. Pav.
Romualdas Apanavièius
arpeggiando, arpeggio, arpeggiau (it., AN) – skam-
binti akordo garsus po vienà ið apaèios á virðø, kai ka-
da ir þemyn. ∆ á virðø þymimas vertikalia vingiuota li-
nija kairëje akordo pusëje (pav. a), ∆ þemyn – tokia
pat linija, tik su strële apaèioje (pav. b).
Gediminas Þidonis
arpicordo (it.), spineto tipo muz. instrumentas (dia-
pazonas – 4 oktavos).
arracher (pranc., AN) – grieþiant styg. instrumentu
daryti stiprø, staigø pizzicato.
arrangement (pranc.) – aranþuotë.
Arrau Claudio [Klaudijus Årau; 1903.II.6 Èilëje –
1991.VI.9 Miurcûðlage (Austrija)], Èilës pianistas.
1913–18 studijavo Berlyne J. Sterno kons-joje pas
M. Krause. 1918 surengë pirmà turnë po Europà, 1923
debiutavo Niujorke. 1927 laimëjo I premijà Þenevos
tarpt. konkurse. 1925–40 J. Sterno kons-jos profeso-
rius. 1940 Santjage ákûrë muz. m-là, vëliau tapusià
kons-ja. Nuo 1941 gyveno Niujorke. ∆ repertuaras di-
delis ir ávairus (atliko visus Fr. Chopino kûrinius; þy-
mus L. van Beethoveno, J. Brahmso, F. Liszto kûriniø
interpretuotojas). Á plokðteles ágrojo visas Beethove-
no sonatas f-nui ir smuikui (su J. Szigeti) bei f-nui,
koncertus f-nui ir orkestrui, visus Chopino noktiur-
nus, valsus, preliudus, scherzo, visas balades. Gastro-
liavo áv. ðalyse. Pav. Edmundas Baltrimas
1619.II.26 Bolonijoje – 1701.VII.17 ten pat], it. komp.
Nuo 1668 dirbo kapelmeisteriu, 1649–61 ir 1674–99
vargonininkavo Bolonijoje. Vienas Bolonijos filh-jos
akademijos ákûrëjø; jos prezidentas 1671, 1686, 1694.
Sukûrë miðiø, psalmiø, sonatø vargonams, oratorijø
ir kt. muz. kûriniø. ∆ vienas ryðkiausiø boloniðkojo
koncert. stiliaus kûrëjø. Jûratë Petrikaitë
de Arriaga y Balzola Juan Chrisóstomo [Chuanas
Krizostomas de Ariagâ i Balcolâ; 1806.I.27 Bilbao
– 1826.I.17 Paryþiuje], isp. smuikininkas ir kompozi-
torius. 1821–24 studijavo Paryþiaus kons-joje
P. Baillot smuiko kl. ir Fr. J. Fétiso harmonijos bei
L. Cherubini kontrapunkto kl. Buvo Fr. J. Fétiso
asistentu. Vienintelæ operà Los esclavos felices
(„Laimingi vergai“, 1820) sukûrë bûdamas 14 me-
tø. 1821–24 sukûrë simf-jà, uvertiûrà, miðias, Stabat

mater, kantatø, kamer. ansambliø. 1890 ∆ vardu pa-
vadintas Bilbao teatras.
L: Figuerido C. A. El arte y la mente del músico J. C. de Arriaga. Bil-
bao, 1948. Jûratë Gudaitë
Arrietta (Arrieta, Arietta) y Corera Pascual Juan Emi-
lio [Paskualis Chuanas Emilijus Arjetâ i Korerâ;
1823.X.21 Puente la Reinoje (Navara) – 1894.II.11
Madride], isp. kompozitorius. 1839–46 studijavo
Milano kons-joje. 1849 – Ispanijos karalienës Izabelës
II dainavimo mokytojas ir rûmø kompozitorius. Nuo
1857 iki mirties dëstë kompozicijà Madrido kons-joje;
nuo 1868 ðios kons-jos direktorius. Kûrë operas, sar-
suelas (~50), himnus, kantatas ir kt.
L: Subirã J. El Teatro del Real Palacio (1849–1851). Madrid, 1950.
ars musica (lot.) – muzikos menas.
Jûratë Petrikaitë
Arrigo Girolamo [Dþirolamas Arígas; g. 1930.IV.2 Pa- ars nova (lot. naujasis menas), muzikos stilius, susi-
lerme], it. kompozitorius. Kompozicijà studijavo Paler-
mo kons-joje, 1954–58 Paryþiuje pas M. Deutschà.
Ankstyvuosiuose kûriniuose jauèiama P. Boulezo áta-
ka. Nuo 1969 ∆ kûryba susijusi su eksperiment. teatru,
naujø muz. iðraiðkos priemoniø ieðkojimu. 1963 laimë-
jo II vietà Tarpt. ðiuolaikinës muzikos d-jos surengta-
me kûriniø konkurse. Kûriniai: operos – Orden („Or-
dinas“, 1969), Il ritorno di Casanova („Casanova’os
sugráþimas“, 1985); muz. epas Addio Garibaldi („Su-
die, Garibaldi“, 1972); La cantata Hurbinek chorui ir
instr. ansambliui (1970), Shadows dideliam ork. („Ðe-
ðëliai“, 1966); kûriniai instr. ansambliams – styg. trio
(1958–59), Quarta occasioni 7 balsams, valt., alt., man-
dolinai, git., èel. („Keturi ávykiai“, 1960), Fluxus devy-
niems instr. (1961), Petit requiem („Maþasis requiem“,
1969). Jûratë Petrikaitë
Arro Edgar [Edgaras Åras; 1911.III.24 Taline –
1978.XII.24 ten pat], estø komp., vargonininkas. Bai-
gë Talino kons-jà (1935 A. Topmano vargonø, 1939
A. Kappo kompozicijos kl.), nuo 1944 joje dëstë; prof.
(1972). Sukûrë opereèiø (Rummu Jüri, 1954, su.
L. Normetu; Lietuvoje past. 1957), kantatø, ~130 cho-
rø, uvertiûrà (1939), kûriniø vargonams (sonatà ir 6
preliudus, 1938; tokatà, Basso ostinato ir In memo-
riam, 1964; Estø l. melodijas, >50 koncert. pjesiø, 6
sàs. 1968–78), kamer. ansambliø, mas. dainø. Vargo-
nais grojo D. Buxtehude’s, J. S. Bacho, M. Regerio,
savo paties kûrinius. Adeodatas Tauragis
Arroyo Martina [Martina Aròjo; g. 1936.II.2 Niujorke],
JAV dainininkë (sopranas). 1956 baigë Niujorko Hem-
terio koledþà (dainavimo mokësi pas M. Gurewichø).
1959 debiutavo Niujorko MO (Dangaus balsas G. Ver-
di Don Carlos). Nuo 1965 ðio OT solistë. Nuo 1963 gast-
roliavo Europoje (Vienoje, Berlyne, Ciûriche, Diusel-
dorfe, Londone, Paryþiuje). Vaidmenys: Elsa, Donna
Anna, Aida, Cio Cio San, Santuzza, Gioconda. Dainuo-
ja ir XX a. komp. kûrinius (E. Varêse’o, L. Dallapicco-
la’os, K. Stockhauseno). Adeodatas Tauragis
ars antiqua, ars vetus (lot. senovinis menas), V. Eu-
ropos profesionaliosios muzikos raidos laikotarpis, ap-
imantis XII–XIII a. Pavadinimà ∆ pavartojo XIV a.
muz. teoretikai kaip antitezæ savo amþininkø kûrybai
(vad. ↑ ars nova). ∆ muzikai bûdingos ankstyvosios po-
lifonijos apraiðkos, susijusios su ↑ organumo tradici-
jomis. XII a. vyravo lygiagreèioji balsø slinktis kvar-
ars
81
tomis, kvintomis, oktavomis. Pamaþu virðut. balsai da-
rësi melodiðkai savarankiðkesni. Formà vienijo modal.
ritmas – pasikartojanèios ritm. figûros. Pagrindiniai
þanrai: ↑ konduktas, senovinis ↑ motetas. ∆ labiausiai
pasireiðkë Prancûzijoje. Kompozitoriai: Leoninas, Pe-
rotinas, P. de la Croix; teoretikai: Jonas Garlandietis,
J. de Grocheo, Pranciðkus Kelnietis.
Algirdas Ambrazas
ars inveniendi (it.) – improvizacijos menas.
arsis (gr.): 1. Antik. muzikoje – silpnoji takto dalis
(prieðtaktis); dirigentas tuo metu kelia rankà aukðtyn.
2. Vid. amþiø vokal. muzikos melod. akcentas (balso
paaukðtinimas).
klostæs 1320–80 Prancûzijoje. Jam giminingas treèen-
to stilius, gyvavæs Italijoje. ∆ stilius ir epocha pava-
dinti pagal Ph. de Vitry muz. teorijos traktatà „Ars
nova“, paraðytà Paryþiuje apie 1322. Traktatas skati-
no atsisakyti daugelio vid. amþiø muz. taisykliø, pvz.,
draudë lygiagreèiøjø kvintø ir oktavø slinktá daugia-
balsëje muzikoje (vietoj jø siûlë tercijas ir sekstas),
áteisino kai kurias naujas kompozic. technikos prie-
mones: menzûrinæ garsø ilgiø sistemà, atskirø dermës
laipsniø alteracijà, áteisino garso trukmës skaidymà
pusiau (greta iki tol vyravusio skaidymo á 3 dalis), pa-
tikslino konsonanso ir disonanso sampratà. Svarb. kri-
terijus – skambëjimà patikrinti praktika („ausis – ge-
riausias teisëjas muzikoje“). ∆ ðalininkø veikla skatino
moteto, lë, rondo, baladës, virelës þanrø plëtotæ. Bu-
vo laikomasi ir kai kuriø ↑ ars antiqua tradicijø (melo-
dikos tipai, balsavada; ypaè motetuose, miðiose). Pran-
cûzijoje þymiausi ∆ kompozitoriai buvo Ph. de Vitry,
G. de Machaut, glaudþiai siejæ muzikà ir poezijà.
Daugiabalsëms jø kompozicijoms bûdinga polime-
lodizmas, izoritmija. ∆ turëjo didelës átakos V. Eu-
ropos muzikos raidai. Paskutinysis ∆ tarpsnis ars
subtilior priartino renesansà. Inga Jasinskaitë
„Ars rediviva“ (lot. atgimæs menas), èekø kamer. an-
samblis. Yra Prahoje. Ák. 1951 dirigento V. Talicho ini-
ciatyva. Ansamblio branduolá sudaro J. Vãlekas (fl.),
A. Novãkas (sm.), K. Ðpelina (altas), F. Slãma (viola
da gamba, vè.), V. Mouèka (vè.), G. Lukðaitë-Mrãz-
kovã (klav., f-nas); kai kada ansamblis prapleèiamas
iki nedidelio orkestro. Repertuaro pagrindà sudaro
J. S. Bacho ir jo amþininkø, reèiau grieþiami J. Mysli-
veèeko, Fr. X. Richterio, J. Zacho bei XX a. komp.
kûriniai. 1951–86 ∆ vadovu buvo fleitininkas M. Munc-
lingeris (1923–86). ∆ koncertavo daugelyje Europos
ðaliø (ir Lietuvoje). Áraðë plokðteliø. Adeodatas Tauragis
ars subtilior (lot.), rafinuotas XIV a. pab. pasaulieti-
nës muzikos stilius. ∆ terminà pasiûlë muzikologë
U. Günther. ∆ buvo paplitæs P. Prancûzijos, Aragono
ir Kipro rûmø muzikoje. Skiriami trys ∆ raidos etapai
(vadinami pagal W. Apelá): „Machaut stilius“ (1350–
70), „Manieringasis stilius“ (1370–90), „Modernusis
stilius“ (1390–1400). „Machaut stiliui“ (vartotas
G. Machaut mokiniø ir pasekëjø) bûdinga ritminiø
formuliø kartojimas, kontrastas tarp „tekanèiø pasa-
þø“ ir iðlaikytø akordø. „Manieringasis stilius“ skiriasi
„Artaria“
&
nuo pirmojo daug sudëtingesne ritmika, notacija ir
muzikos sandara. „Modernusis stilius“ pirmenybæ
teikë naujajam paprastumui ir gracingumui. ∆ stiliaus
muzikà kûrë: Solage, Trebor, J. de Senleches, J. Cu-
velier, M. de Perusio, Hasprois, B. Cordier, N. Gre-
nonas, H. de Lantins.
L.: Apel W. French Secular Music of the Late Fourteenth Century. C/M,
1950. Daiva Dþenkaitienë
„Artaria“, meno leidiniø ir natø leidykla Vienoje. Ákûrë
G. Artaria ir jo sûnënai F. ir C. Artaria’os 1765 Main-
ce, 1770 Vienoje. 1774 abu leidyklos padaliniai sujung-
ti. Ið pradþiø spausdino graviûras ir þemëlapius, nuo
1778 pradëjo spausdinti natas, gamybai naudojo cin-
ko plokðtes. ∆ buvo viena þymiausiø Europos leidyk-
lø. Iðleido daugelá þymiø komp. kûriniø – J. Haydno,
W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, L. Boccherini,
M. Clementi, J. N. Hummelio, J. Moscheleso, G. Rossi-
ni, A. Salieri, Fr. Schuberto, C. M. von Weberio. 1932
∆ nustojo veikti. Jûratë Petrikaitë
de Arteaga Esteban Stefano [Estebanas Stefanas de artikuliåcija (lot. articulo – aiðkiai tariu; skaidau):
Artegâ; 1747.XII.26 Morelija de Kosoje (Segovijos
prov-ja) – 1799.X.30 Paryþiuje], isp. muzikos teoreti-
kas, estetikas, filosofas. 1763–69 buvo Jëzuitø ordino
narys. 1767 iðvyko á Korsikà, vëliau á Italijà. 1773–78
studijavo filosofijà ir estetikà Bolonijos un-te. It. muzi-
kologo ir komp. G. B. Martini paskatintas, paraðë sa-
vo svarbiausià veikalà – it. muz. teatro istorijà „Le ri-
voluzioni del teatro musicale italiano della sua origine
fino al presente“ (1783–88, 3 t.; vok. 1789, pranc. 1802).
Buvo klasicistinës estetikos ðalininkas. Aukðèiausiu pa-
siekimu operos istorijoje laikë G. Fr. Händelio,
G. B. Pergolesi kûrybà. Teigë, kad opera yra daugiau
negu jos sudët. daliø suma, todël jà nagrinëjant negali-
ma atsieti teksto nuo muzikos. ∆ paraðë kn. „Investiga-
ciones filosóficas sobre la belleza ideal...“ („Idealaus
groþio filosofiniai tyrimai“, 1789), „Del ritmo sonoro
e del ritmo muto“ („Apie garsø ritmà ir apie nebylø
ritmà“).
L: Rudat E. M. K. The Aesthetic Ideas of Esteban de Arteaga: Origin,
Meaning and Current Volue. Los A., 1969. Jûratë Gudaitë
Artêmjevas Eduardas [Ýäóàðä Íèêîëàåâè÷ Àðòåìü-
åâ; g. 1937.XI.30 Novosibirske], rusø komp., pedago-
gas. 1960 baigë Maskvos kons-jà (J. Ðaporino kl.). Nuo
1965 Kultûros in-to dëstytojas Maskvoje. Elektron.
muzikos pradininkas SSRS – pirmasis pradëjo jà stu-
dijuoti, propaguoti ir vartoti savo kûryboje (pirmiau-
sia kino muzikoje). Daugiausia kûrë kino muzikà. Su-
kûrë muzikà > 80 vaidybiniø kino filmø – tarp jø
reþisieriaus A. Tarkovskio filmams „Soliaris“ (1973),
„Veidrodis“ (1975), „Stalkeris“ (1980), keliems doku-
mentiniams ir animaciniams filmams. Kiti kûriniai:
pantomima baletas Ìåðòâûå äóøè („Mirusios sielos“,
1966), simf-ja Ïèëèãðèìû („Piligrimai“, 1985), kon-
certas altui ir orkestrui (1961), kantata Ðèòóàë
(„Ritualas“, 1980), vokal. instrumentinis ciklas Òåïëî
çåìëè („Þemës ðiluma“, 1981), elektroninë muzika –
Ìîçàéêà Âåíåöèè („Venecijos mozaika“, 1968),
Âàðèàöèè íà îäèí òåìáð („Variacijos vienu tembru“,
1970); kamerinë muzika, muzika teatrui.
Bronius Ambraziejus
„Art Ensemble of Chicago“, Èikagos meno ansam- artístas (pranc. artiste < lot. ars – menas), scenos me-
blis, ák. 1968. Sudëtis: R. Mitchellas ir J. Jarmanas (sak-
sofonai ir kiti mediniai puè. instrumentai), L. Bowie’s
(tr.), M. Favorsas (kb.), D. Moye (muð.). Nuo 1969 grie-
þë Paryþiuje, 1971 gráþo á JAV. ∆ atlieka „didþiàjà juo-
døjø muzikà“. Afrikieèiø muz. folklorà derina su free
jazz ir kitø dþiazo stiliø elementais. Yra Azijos muzikai
bûdingø egzotiniø intarpø, ryðku ðiuolaik. kamerinës
muzikos átaka. Spontaniðkos improvizacijos kartais de-
rinamos su ðokio, pantomimos, teatro elementais.
Graþvydas Paukðtë, Jonas Rimða
artes liberalis [lot. laisvieji menai (mokslai)]. Pagal vid.
amþiais vyravusià mokslo ir meno (ávardinamø vienu þo-
dþiu – ars) klasifikacijà septyniems ∆ priklausë trejetas
(vad. trivium) su kalba susijusiø disciplinø (gramatika,
retorika, dialektika) ir ketvertas (vad. quadrivium) ma-
tematinio pobûdþio disciplinø (aritmetika, geometrija,
muzika, astronomija). Visus ∆ vienijo filosofija.
Algirdas Ambrazas
articolando, articolato (it.), articulé (pranc.), AN – dai-
nuoti (reèituoti) aiðkiai, ryðkiai tariant garsus.
1. Muz. garsø iðgavimo ir jungimo bûdai dainuojant
arba grieþiant, ávardijami atitinkamais it. kalbos termi-
nais, pvz., legato, staccato, tenuto, portato, spiccato, pizzi-
cato. Þymimi ir grafiniais þenklais – lygomis, taðkais,
brûkðneliais. Atliekami stryko, kvëpavimo (grojant
puè. instrumentais), pirðtø (grojant klavið. instrumen-
tais), balso tam tikra technika. Kartu su dinamikos,
tempo, tembro niuansais ∆ yra vienas svarbiausiø fra-
zavimo bûdø. Kûriniø natose pradëta ðiek tiek þymëti
XVII a. pradþioje. ∆ bûdø ir jø junginiø ypaè gausu
XIX a. II p. ir XX a. muzikoje. Jonas Bruveris
2. Kalbos padargø (artikuliatoriø – lieþuvio, lûpø,
minkðtojo gomurio, balso klosèiø) padëtis ir jude-
siai tariant kalbos garsus, dainuojant. Balsiø artiku-
liacija akustiðkai charakterizuojama ↑ formantëmis.
Dël ∆ santykinai sustiprëja tam tikros harmonikos,
pakinta ↑ fonacijos sukelto pirminio balso spektras;
esant ðlamesiams, santykinai sustiprëja tam tikros ið-
tisinio spektro juostos. ∆ baigia formuoti tembrà, su-
teikia balsui fonet. kokybæ; nuo formanèiø ir harmo-
nikø daþniø derëjimo priklauso galutinai suformuoto
balso intensyvumas. Rytis Ambrazevièius
Artiòmovas Viaèeslavas [Âÿ÷åñëàâ Ïåòðîâè÷ Àðòå-
ìîâ; g. 1940.VI.29 Maskvoje], rusø kompozitorius.
1962–69 studijavo Maskvos kons-joje (N. Sidelniko-
vo kompozicijos kl.). Dirbo koncertmeisteriu Mask-
vos DT choreografijos m-loje, muzikos vedëju dramos
teatruose. 1968–77 leidyklos „Muzyka“ redaktorius.
Savo kûryboje tæsia romantizmo ir XX a. pr. rusø muz.
kultûros tradicijas, vartoja ðiuolaik. komponavimo
technikas, kuria daugiausia monumentaliø þanrø kû-
rinius, kamer. muzikà. Kûriniai: simf-jos orkestrui ir
solistams In Memoriam (1984), In Spe (1996), tetra-
logija Ñèìôîíèÿ ïóòè („Kelio simf-ja“, 1984–93),
Ñèìôîíèÿ ýëåãèé („Elegijø simf-ja“, 1977), simf. poe-
mos pagal N. Gogolio tekstus Tristia I (1983) ir Tristia
II (1997), Requiem solistams, 2 chorams, vargonams
ir ork. (1988), baletas Sola Fide (1987), teatro ir kino
muzika. Jûratë Petrikaitë
no kûriniø atlikëjas. ∆ veiklos ir kûrybos formas sàly-

goja scenos meno rûðys. Gali bûti operos, baleto,
orkestro, choro, pantomimos, cirko ∆; dramos ir tele-
vizijos teatro, kino artistai daþniausiai vad. aktoriais.
∆ gali bûti profesionalus, parengtas muzikos ir scenos
meno m-loje (kons-joje, in-te) arba mëgëjas.
Artysz Jerzy [Jeþis Ãrtiðas; g. 1930.IX.18 Sochaèeve
(netoli Varðuvos)], lenkø dainininkas (baritonas). 1959
baigë Varðuvos aukðtàjà muz. m-là (M. Halfterowos
kl.). Nuo 1963 Varðuvos „Teatr Wielki“ solistas. Tarpt.
konkursø laureatas (1957 Maskvoje III vieta, 1959 Tu-
lûzoje II vieta ir Didysis prizas, 1960 Þenevoje II vie-
ta). Dainuoja kamer. ir simf. vokal. muzikos koncer-
tuose. Áraðë plokðteliø. Danutë Mekaitë
Artôt Alexandre Joseph (Montagney) [Aleksandras Þo-
zefas Artò; tikr. pavardë Montanjë; 1815.I.25 Briuse-
lyje – 1845.VII.20 Evrë (netoli Paryþiaus)], Belgijos
smuikininkas. 1824–31 studijavo Briuselio ir Paryþiaus
kons-jose pas R. ir A. Kreutzerius. Koncertavo kaip
solistas Europoje ir JAV. Sukûrë muzikos smuikui ir
orkestrui (koncertas a-moll, variacijos), sm. ir f-nui
(fantazijos, rondo, serenados), kamer. ansambliui
(styg. kvartetai, fp. kvintetas). asas, ases, garso la dubl-bemol raidinis pavadinimas.
Jûratë Petrikaitë
Artôt Marguerite Joséphine (Montagney) [Margerita Ascher Leo [Leo Åðeris; 1880.VIII.17 Vienoje –
Þozefina Artò; tikr. pavardë Montanjë; 1835.VII.21 Pa-
ryþiuje – 1907.IV.3 Berlyne], pranc. ir Belgijos daini-
ninkë (mecosopranas). 1855–57 mokësi privaèiai pas
P. Viardot-García’à. Dainavo Briuselio, vëliau Paryþiaus
OT. 1859–66 gastroliavo Italijoje, Vokietijoje, D. Bri-
tanijoje, Lenkijoje, Rusijoje. Þymiausi vaidmenys –
Violetta, Marguerite. ∆ dainavimà vertino G. Meyer-
beeras, H. Berliozas. P. Èaikovskis paskyrë ∆ kûriniø.
Po 1889 ∆ dirbo ped. darbà Paryþiuje. Danutë Mekaitë
art rock , ↑ roko muzikos kryptis.
Artusi Giovanni Maria [Dþovanis Marija Artùzis; 1540
Bolonijoje – 1613.VIII.18 ten pat], it. muzikologas,
komp. Kanauninkas. G. Zarlino mokinys. Iðleido kan-
coneèiø rink. (1598). Paraðë traktatà „L’Arte del con-
trapunto“ („Kontrapunkto menas“, 1586–89, 2 d.).
Traktate „L’Artusi, ovvero delle imperfettioni della
moderna musica“ („Apie moderniosios muzikos ne-
tobulumà“, 1600) kritikavo C. Monteverdi, C. Gesu-
aldo di Venosa, C. de Rore ir kt. komp., nesuprasda-
mas jø kûrybos novatoriðkumo, suprieðindamas jà su
Nyderlandø polifonistø tradicijomis. Adeodatas Tauragis
Arutiuniånas Aleksandras, armënø kompozitorius Ashley Robert [Robertas Åðlis; g. 1930.III.28 An Arbore
↑ A. Harutiunianas.
as, garso la bemol raidinis pavadinimas.
Asåfjevas Borisas [Áîðèñ Âëàäèìèðîâè÷ Àñàôüåâ;
1884.VII.29 Sankt Peterburge – 1949.I.27 Maskvoje],
rusø komp., muzikologas. 1908 baigë Sankt Peterburgo
un-tà (Ist. ir filol. f-tà), 1910 – Sankt Peterburgo kons-jà
(A. Liadovo kl.). 1925–43 Sankt Peterburgo kons-jos
prof., nuo 1943 SSRS MA Menø istorijos in-to muz. sek-
toriaus vadovas, nuo 1948 SSRS komp. s-gos pirminin-
kas. Sukûrë 11 operø, 28 baletus, tarp jø – Áàõ÷è-
ñàðàéñêèé ôîíòàí („Bachèisarajaus fontanas“, past.
1934, Lietuvoje 1938), Êàâêàçñêèé ïëåííèê („Kauka-
zo belaisvis“, past. 1938, Lietuvoje 1939), 4 simf-jas,
romansø, dramos spektakliø muzikos. Muz. kûrybai bû-
Ashley
83
dinga romant. stilius; kai kuriuose scen. kûriniuose sti-
lizavo vaizduojamojo laikotarpio muzikà, pvz., baletas
Ïëàìÿ Ïàðèæà („Paryþiaus liepsna“, 1932). Muziko-
logijos darbus pasiraðinëjo Igorio Glebovo (Èãîðü
Ãëåáîâ) slapyvardþiu. Muz. veiklos pradþioje aktyviai
dalyvavo Ðiuolaik. muz. asociacijos veikloje, vëliau ∆
estet. paþiûrose atsirado ir konservatyviø bruoþø. Tyrë
daugiausia XIX–XX a. V. Europos, rusø muzikà, raðë
muz. kritikos straipsnius. Iðleido monografijø – „Êíè-
ãà î Ñòðàâèíñêîì“ („Knyga apie Stravinská“, 1929),
„Ãëèíêà“ („Glinka“, 1947). Þymiausias muz. teor. vei-
kalas „Ìóçûêàëüíàÿ ôîðìà êàê ïðîöåññ“ („Muzikos
forma kaip procesas“, 1930–47, 2 t.). Plëtodamas
E. Kurtho, B. Javorskio ir kt. teiginius, analizavo muz.
kûrimo ir suvokimo mechanizmà. Sukûrë muz. intona-
cijos teorijà, aiðkinanèià muzikos ir tikrovës ryðá, dia-
lekt. turinio ir formos vienovæ. SSRS valst. premija
1943, 1948. Pav.
R: Èçáðàííûå òðóäû. Ì., 1952–57. Ò. 1–5.
L: Îðëîâà Å. Ì. Á. Â. Àñàôüåâ. Ë., 1964; tos paèios Èíòîíàöèîííàÿ Borisas Asafjevas
òåîðèÿ Àñàôüåâà êàê ó÷åíèå î ñïåöèôèêå ìóçûêàëüíîãî ìûøëåíèÿ.
Ì., 1984. Algirdas Ambrazas
1942.II.25 Niujorke], Austrijos kompozitorius. 1904 bai-
gë Vienos kons-jà. Mokësi pas R. Fuchsà ir Fr. Schmid-
tà. Sukûrë 32 operetes, muzikos kino filmams.
Jûratë Petrikaitë
As-dur ↑ tonacija.
Ashkenazy Vladimir [Vladimiras Aðkenåzis; g.
1937.VII.6 Niþnij Novgorode], pianistas, dirigentas. Vladimir Ashkenazy
Studijavo Maskvos kons-joje (L. Oborino mokinys).
Nuo 1963 gyvena D. Britanijoje, Islandijoje, Ðveicari-
joje. Nuo 1964 reiðkiasi ir kaip dirigentas. Ypaè raiðkiai
atlieka Fr. Chopino, F. Liszto, L. van Beethoveno,
S. Rachmaninovo kûrinius. Áraðë ~300 plokðteliø. Di-
rigavo daugeliui simf. orkestrø. 1987–94 Londono ka-
raliðkosios filh-jos orkestro muz. direktorius, nuo 1989
buvo dar ir Berlyno radijo simf. orkestro dirigentas.
1955 Chopino tarpt. pianistø konkurse laimëjo II vie-
tà, 1956 Belgijos karalienës Elþbietos tarpt. konkurse
Briuselyje ir 1962 Èaikovskio tarpt. konkurse Maskvo-
je laimëjo I vietà. Koncertavo Lietuvoje (1962 su Lie-
tuvos filh-jos orkestru, dirigavo B. Dvarionas, 1992,
2000 surengë sol. koncertus, 1994 dirigavo Europos Sà-
jungos jaunimo orkestrui). Pav. Þivilë Ramoðkaitë
(Mièigano valstija)], JAV kompozitorius. Baigë Mièigano
un-tà ir Manheteno muz. m-là. Kompozicijos mokësi pas
R. L. Finney’á, R. Gerhardà ir L. Bassettà. 1961–69 kas-
met organizavo naujosios muzikos ONCE festivalius An
Arbore, 1964–69 vadovavo muz. teatro ansambliui
„ONCE Group“. Nuo 1969 ðiuolaik. muzikos centro Mil-
so koledþe Oklende (Kalifornijos valstija) vadovas. 1966–
76 koncertavo JAV ir Europos ðalyse su kompozitoriø
kolektyvu „Sonic Arts Union“, kurio nariais buvo
D. Behrmanas, A. Lucieras ir G. Mumma. Kuria instru-
mentinæ, vokal., elektroninæ muzikà su videoefektais,
elektron. muzikiná videoteatrà, instaliacijas. Iðgarsëjo
naujø formø operomis (mixed-media operos, operos te-
levizijai), multi-media projektais. Su savo operø pastaty-
mais dalyvauja þymiausiuose ðiuolaik. muzikos ir teatro
Ashton
&"
festivaliuose. Þymesnieji kûriniai: in memoriam... Kit Car-
son (opera, 1963), The Wolfman sustiprintam balsui ir
mgf. juostai (1964), That Morning Thing (opera 5 bal-
sams, 8 ðokëjams, moterø chorui ir mgf. juostai, 1967),
In Sara, Mencken, Christ and Beethoven There Were Men
and Women balsui ir elektron. árangai (1972), Music with
Roots in the Aether: kompozitoriø ir jø muzikos video-
portretai (14 valandø TV opera ir dok. filmas, 1972),
Automatic Writing (1979), Odalisque balsui solo, chorui
ir ork. (1984), Atalanta arba Acts of God (opera, 1985),
eL arba Aficionado (opera, 1987), Superior Seven fl., cho-
rui ir ork. (1988), Now Eleanor’s Idea (opera, 1993), Fo-
reign Experiences (opera, 1994), Balseros (opera, 1997),
When Famous Last Words Fail You balsui ir ork. (1997),
Dust (opera, 1998). Mindaugas Urbaitis
Ashton Sir Frederik [Seras Frederikas Åðtonas;
1904.IX.17 Gvajakilyje (Ekvadoras) – 1988.VIII.19 Ai
(Safolkas)], anglø ðokëjas, choreografas. Vienas þy-
miausiø XX a. choreografø, statæs klasikinius bei mo-
dernius baletus. Ðokio mokësi M. Rambert m-loje, vë-
liau pas L. Massine’à. Buvo I. Rubinðtein trupës narys.
1925 susidomëjo choreografija. Nuo 1935 „Vic-Wells
Ballet“ Londone vyriausiasis choreografas. 1963–70
Londono karaliðkojo baleto vadovas. Judita Þukienë
Asioli Bonifazio [Bonifacijus Aziòlis; 1769.VIII.30 Ko-
redþe – 1832.V.18 ten pat], it. kompozitorius, muz. teo-
retikas. Studijavo Parmoje pas A. Morigi, vëliau Bolo-
nijoje ir Venecijoje. Nuo 1783 buvo kolegijos Koredþe
muz. mokytojas, nuo 1786 kapelmeisteris. 1787–96
gyveno Turine. Nuo 1799 karaliðkøjø rûmø kapelmeis-
teris Milane. 1808 ∆ tapo pirmuoju naujos Milano
kons-jos direktoriumi, dëstë kompozicijà. 1814 sugráþo
á Koredþà, 1815 èia ákûrë muzikos m-là. ∆ kûryba kla-
sik. stiliaus. Sukûrë 9 operas, miðiø, kantatø, simf-jø,
oratorijø (Jakob), kamer. kûriniø. Reikðmingi ∆ me-
tod. ir teor. darbai: „Principi elementari di musica“
(„Elementarûs muzikos principai“, 1809), „Trattato
d’armonia“ („Harmonijos traktatas“, 1813), „Il maest-
ro di composizione...“ („Kompozicijos meistras...“,
1832) ir kt. aspiratamente (it., AN) – lyg dûsaujant.
Jûratë Petrikaitë
Askenase Stefan [Stefanas Aðkenåzë; 1896.VII.10 Lvo- aspro, aspramente (it., AN) – rûsèiai, ðiurkðèiai.
ve – 1985.X.18 Kelne], Belgijos pianistas. Lenkø kil- Asriel Andre [Andrë Azriêlis; g. 1922.II.22 Vienoje], vok.
mës. 1919 baigë Vienos MuA (E. Sauerio f-no kl.).
Dëstë Kairo (1922–25), Roterdamo (1937–40) ir Ka-
raliðkojoje Briuselio (1954–61) kons-jose. Vadovavo
meistriðkumo kursams Hamburgo ir Kelno aukðtosio-
se muzikos m-lose, Jeruzalës akademijoje. Koncerta-
vo Europoje, P. Amerikoje, Afrikoje, Indonezijoje ir
Izraelyje. Pagarsëjo kaip Fr. Chopino kûriniø inter-
pretuotojas. Jûratë Petrikaitë
Aslamaziånas Sergejus (Sarkis) [1897.II.14 Mozdo-
ke (Ð. Osetija) – 1978.IX.27 Maskvoje], armënø vio-
lonèelininkas. 1927 baigë Maskvos kons-jà, 1929 – as-
pirantûrà (A. E. Gleno ir S. M. Kozolupovo kl.).
1925–68 Komitaso kvarteto narys. Nuo 1937 Mask-
vos kons-jos kvarteto ir violonèelës kl. pedagogas;
prof. (1947). Aranþavo G. Fr. Händelio, J. S. Bacho,
Komitaso ir kitø komp. kûrinius styg. kvartetui, styg.
orkestrui ir violonèelininkø ansambliui. SSRS valst.
premija 1946, Armënijos SSR valst. premija 1965.
Jûratë Petrikaitë
as-moll ↑ tonacija.
Asmussen Svend [Svenas Åsmusenas; g. 1916.II.28 Ko-
penhagoje], danø dþiazo smuikininkas. Dþiazo muzi-
kos pradininkas Danijoje, propagavæs svingo stiliø.
Debiutavo 1933. 1935 su savo dþiazo ansambliu áraðë
pirmàjá albumà. Gastroliavo Vokietijoje, Prancûzijoje,
Anglijoje. Per II pasaul. karà uþ dþiazo grojimà kalëjo
Berlyne. Po karo ∆ vël buvo tarp þymiausiø dþiazo mu-
zikantø Europoje (pripaþintas II Europos dþiazo smui-
kininku po S. Grappelly’o). Pasaul. smuikininkø sam-
bûrio narys. Grieþë su D. Ellingtonu, S. Grappelly’u,
T. Thielemanu, J. Lewisu. Jûratë Kuèinskaitë
Asola (Asula, Asulae) Giovanni Matteo (Giammateo)
[Dþovanis Matëjas Azolâ; g. apie 1532 Veronoje, m.
1609.X.1 Venecijoje], it. kompozitorius. 1546 ástojo á
Ðv. Jurgio pasauliet. kongregacijà Algoje. 1569 pasi-
traukë ið kongregacijos ir tapo pasaulieèiø kunigu.
Nuo 1571 Ðv. Marijos baþnyèios Veronoje vargoninin-
kas, nuo 1577 – Trevizo katedros kapelmeisteris, 1588
dirbo Vièencos katedroje. Nuo 1588 Ðv. Ksevero baþ-
nyèios kapelionas. Þymiausi ∆ mokiniai – L. Leoni ir
A. Fredi. ∆ sukûrë daug baþn. muzikos – miðiø, mote-
tø, psalmiø, himnø, laudø ir kt. Iðliko kelios ∆ baþn.
muzikos knygos (iðl. 1571, 1584, 1605). ∆ muzikos sti-
lius panaðus á G. P. da Palestrina’os. Jûratë Gudaitë
Aspelmayr (Aspelmeyr, Asplmayr, Appelmeyer) Franz
[Francas Åspelmajeris; g. apie 1728 Lince,
m. 1786.VII.29 Vienoje], Austrijos komp., smuiki-
ninkas. It. operos Vienoje muzikantas. Kûrë muzikà
J. G. Noverre’o baletams, pagal J. J. Rousseau „Pig-
malionà“ sukûrë pirmàjà muz. melodramà vok. k.
(1772). Kiti kûriniai: zingðpyliai Die Kinder der Natur
(„Gamtos vaikai“, 1780) ir Der Sturm („Audra“, 1782),
simf-jos, divertismentai, serenados, trio, styg. kvarte-
tai. Orkestrinëje ir kamer. muzikoje tæsë Manheimo
ir Vienos m-lø tradicijas. Jonas Klimas
aspirare (it., AN) – dainuoti kvëpèiojant, dûsèiojant,
trûkèiojant.
komp., pianistas. F-nu skambinti mokësi Vienos MuA.
1936 emigravo á Anglijà. Londone mokësi skambinti
f-nu pas F. Osbornà, kompozicijos pas E. H. Meyerá.
Po II pasaul. karo atvyko á Vokietijà. Berlyne studijavo
kompozicijà (H. Eislerio mokinys). Nuo 1951 dësto
Berlyno aukðtojoje muz. m-loje; prof. (1968). Sukû-
rë kûriniø ork., chorui, populiariø mas. dainø, pjesiø
f-nui, radijo ir dramos spektakliø, kino filmø muzi-
kos. Paraðë kn. „Jazz: Analysen und Aspekte“ („Dþia-
zas. Analizë ir aspektai“, 1966). Bronius Ambraziejus
assai (it.), assez (pranc.), AN patikslinimas – pakanka-
mai (gana), labai. Pvz., allegro assai – labai greitai; as-
sez doux, mais d’une sonorité large – gana ðvelniai, bet
su plaèiu skambesiu (nuoroda M. Ravelio „Pavanoje“).
Assmayr (Assmayer) Ignaz [Ignacas Åsmajeris;
1790.II.11 Zalcburge – 1862.VIII.31 Vienoje], Aust-
rijos komp., vargonininkas. Mokësi Zalcburge ir Vie-
noje (pas A. Salieri). 1808–15 Zalcburgo Ðv. Petro baþ-

nyèios vargonininkas. 1824–46 Ðkotø baþnyèios cho-
ro regentas, 1825 rûmø vargonininkas, 1846 rûmø ka-
pelmeisteris Vienoje. Kûrë simf-jas, oratorijas, miðias,
kûrinius f-nui ir vargonams, kamerinæ, baþn. muzikà.
∆ kûrybai átakos turëjo W. A. Mozarto ir J. Haydno
muzika. Jûratë Petrikaitë
Association of Baltic Academies of Music, ABAM
↑ Baltijos ðaliø muzikos akademijø asociacija.
Astaritta Gennaro [Dþenaras Astaritâ; g. 1745 ar 1749
Neapolyje, m. 1803], it. kompozitorius. Manoma, kad
mokësi pas N. Piccinni; vëliau vadovavo Neapolio ka-
pelai. 1784–86 Italø operos direktorius Maskvoje,
1786–89 ir 1795–1803 Sankt Peterburge (èia 1789 bu-
vo pastatyta jo opera „Tariamoji beprotë“). 1765–93
∆ sukûrë ~40 opera buffa ir opera seria (iðliko „Armi-
dë“, 1777; „Elizi stovyklos didvyriai“, 1779, ir kt.), ba-
letø, kantatø, divertismentø. Jonas Klimas
d’Astorga Emanuele Gioacchino Cesare baron Rincón
[Emanuelë Dþoakinas Èezarë baronas Rinkonas d’As-
torgâ; g. 1680.III.20 Ogastoje (Sicilija), m. apie 1757
Madride ar Lisabonoje], it. kompozitorius. Daug ke-
liavo, todël jo biografija nepakankamai aiðki. Iki 1708
gyveno Palerme, vëliau Romoje, apie 1712–14 Vieno-
je, Londone, po 1718, galimas dalykas, Ispanijoje. Èe-
kø komp. J. J. Abertas apie nuotykingà ∆ gyvenimà
sukûrë operà „Astorga“ (1866). ∆ yra vienas pagrin-
diniø ankstyvosios neapoliet. kantatos kûrëjø; joje ið-
plëtojo aria da capo ir reèitatyvus. Sukûrë Stabat ma-
ter (apie 1708), pastoral. operà Dafni (1709), ~160
sol. kantatø, kamer. duetø. Jonas Klimas
Astrãuskas Rimantas [g. 1954.IV.9 Kaune], liet. etno-
muzikologas. Humanitar. mokslø dr. (muzikologija,
1993). Europos etnomuzikologø seminaro (ESEM; nuo
1993), Tarpt. liaudies meno org-jos (IOV; nuo 1992,
nuo 1994 prezidiumo narys), Tarpt. tradicinës muzikos
tarybos (ICTM, nuo 1995) narys. Etninës kultûros globos
tarybos pirmininkas (nuo 2000). 1978 baigë Lietuvos
kons-jà (J. Èiurlionytës kl.); 1974–78 ðios kons-jos Liau-
dies muzikos laboratorijos laborantas. 1978–88 Lietu-
vos RTV k-to TV muzikos laidø redaktorius. Nuo 1989
dësto Lietuvos MuA; docentas (1994); nuo 1995 Etno-
muzikologijos katedros vedëjas. Surinko ~3000 lietu-
viø muz. folkloro kûriniø. Tiria liet. ir kaimyniniø tau-
tø l. kalendoriniø dainø melodikà, paskelbë straipsniø.
1994, 1996, 1999 Vilniuje surengë tarpt. etnomuziko-
logø konferencijas. Liet. etninës kultûros globos
pagrindø ástatymo vienas autoriø (1999). 1995 staþavo
Oksfordo un-te (D. Britanija), Bergeno (Norvegija) ir
Kopenhagos l. muz. archyvuose. Pav.
Arvydas Karaðka
Asuar José Vicente [Chosë Visentë Asuåras; g. 1933.VII.20 aðtuntínë pãuzë ↑ pauzë.
Santjage], Èilës komp., garso reþisierius. Studijavo Sant- „Aðtuonnýtis“, liet. l. ðokis. Muz. metras 2/4. I d.
„Aðtuonnytis“. Padainavo M. Gaiþutienë (1948, Aviþieniai, Utenos rj.)
„Aðtuonnytis“
85
jago nac. kons-joje (J. Urrutia-Blondell kompozicijos kl.,
1947–56), Berlyno aukðtojoje muz. m-loje (B. Blache-
rio kompozicijos kl., 1959–60) bei Badeno aukðtojoje
muz. m-loje (J. Wildbergerio kompozicijos kl.). Studija-
vo inþinerijà Èilës katalikiðkajame un-te (1952–59) ir Ber-
lyno technikos un-te (1959–60). 1958–59 vadovavo elek-
troninës muz. studijai Èilës katalikiðkajame un-te,
1960–62 ákûrë elektron. muz. studijà Karlsrûhëje, vado-
vavo elektron. muz. seminarams Salvadore ir Brazilijo-
je. 1963–65 dëstë Santjago nac. kons-joje. 1965–68 Ka-
rakase ákûrë pirmàjà Venesueloje Muzikos fonologijos
studijà. 1968–72 Èilës un-te skaitë garso technologijos
kursà. 1970 gavo Fulbrighto stipendijà studijuoti kom-
piuterinei muzikai pas L. Hillerá Niujorke. Sukûrë En-
cadenamientos fl., fag., sm., vè. (1957), 3 ejercicios styg.
kvartetui („3 pratimai“, 1960), Heterofonias ork. (1964),
oktetà 4 fl. ir 4 muð. (1966), Formas I–II kompiuteriui ir
ork. (1970, 1972), Imãgen de Caracas balsams, instr. ir
mgf. („Karakaso vaizdai“, 1968), kûriniø mgf. juostai.
Paraðë kn. „Generación mecãnica y elektrónica del so- Rimantas Astrauskas
nido musical“ („Mechaninio ir elektroninio muzikos gar-
so kilmë“, 1957). Violeta Tumasonienë
a suo arbitrio (it., AN), kitaip ↑ ad libitum.
a suo comodo (it., AN), kitaip ↑ ad libitum.
Aszpergerowa-Rutkowska Katarzyna [Kataþina Að-
pergerovâ-Rutkovskâ; g. 1795 Lietuvoje, m. 1835.IX.25
Varðuvoje], lenkø aktorë, dainininkë (mecosopranas).
Vaidinti pradëjo Rygos vok. teatre bûdama 5 metø;
1808–13 kaip savo tëvo teatro trupës narë vaidino Mins-
ke, Vitebske ir Polocke. Vëliau persikëlë á Vilniø; èia
dainavo du sezonus. 1814 iðtekëjo uþ operos daininin-
ko W. Aszpergerowo. 1815 debiutavo Varðuvos „Teatr
Narodowy“ (atliko Aspazijos vaidmená A. Salieri opero-
je „Aksûras“, 1817 dalyvavo pastatyme Vilniuje). Atli-
ko pagr. vaidmenis G. Rossini operose (Tancredis, „Se-
vilijos kirpëjas“, „Italë Alþyre“). Danutë Mekaitë
Aðrafí Muchtaras [1912.VI.11 Bucharoje – 1975.XII.15
Taðkente], uzb. komp., dirigentas. 1934–37 studijavo
kompozicijà Maskvos kons-joje. 1948 baigë Sankt Pe-
terburgo kons-jos dirigavimo kl. 1930–47 (su pertrau-
komis) ir nuo 1964 Uzbekijos OBT meno vadovas ir
vyriausiasis dirigentas. Nuo 1944 dëstë Taðkento
kons-joje; prof. (1953), rektorius (nuo 1971). Sukûrë
operø („Dilorom“, 1958, „Poeto ðirdis“, 1962), baletø
(„Meilës amuletas“, 1969, „Meilë ir kardas“, 1972), kan-
tatø („Daina apie laimæ“, 1951, SSRS valst. premija
1952), simf-jø („Herojinë simf-ja“, 1942, SSRS valst.
premija 1943), kamer. muzikos kûriniø. Kazys Jasinskas
aðtuntínë natâ ↑ nata.
aðuhai
&$
tempas lëtas, II – greitas. Ðokama daþniausiai poro-
mis ir dainuojama. Ðokant vaizduojamas audimas. ∆
áv. vietovëse skirtingai vadintas. 1857–63 A. Kaðaraus-
kas uþraðë „Penknyèio“ ir „Aðtuonnyèio“ pavadinimus,
„Ðeðnytᓠmini M. Valanèius „Palangos Juzëje“. 1952
J. Lingys (choreografija) ir J. Ðvedas (muzika), panau-
dojæ ðiø ðokiø elementus, sukûrë sceniná ∆. Pav.
Kazys Poðkaitis
aðùhai (tiurk. aðik – ásimylëjæs), armënø, azerbaidþa-
nieèiø ir kt. Uþkaukazës tautø profesionalûs l. dainiai.
Jie kuria dainas (þodþius ir melodijas), sakmes, im-
provizacijas, atlieka jas akompanuodami sazu (Azer-
baidþane), kemanèa, taru (Armënijoje). Kai kurie ∆
yra tik atlikëjai. ∆ repertuarà sudaro ~800 melodijø,
dabar tapusiø klasikinëmis. Melodijos sklandþios san-
daros, daþniausiai siauro diapazono (tercija, kvarta),
aukðto registro; bûdinga variantiðkumas, ritmø ir met-
rø ávairovë. Viena melodija paprastai taikoma keliems
tekstams. Þymiausi ∆ Ð. Ðirinas (XVIII a.), Aleske-
ras (XIX a.), A. Rzajeva (XX a.). ∆ melodijas savo kû-
ryboje vartojo XX a. kompozitoriai (U. Hadþibeko-
vas, K. Karajevas). Arvydas Karaðka
åðutas, liet. liaudies muz. instrumentas – gnaibomasis Atherton David [Deividas Återtonas; g. 1941.I.3 Blak-
chordofonas. Vienas aðuto galas sukandamas danti-
mis (nelieèiant lûpomis), kitas apvyniojamas ant pirð-
to. Kitos rankos pirðtu styga gnaiboma. Keièiant sty-
gos átempimà, skamba skirtingo aukðèio tonai.
Rezonatorius – burna. Iki XX a. pr. aðutais skambin-
davo piemenys (dabar vaikai; daþniausiai gumele).
Skambinamos dainø, ðokiø melodijos, improvizacijos.
Arvydas Karaðka
atakâ (it. attacca – uþpulk): 1. Tempo nuoroda natose
staiga, be pauzës keisti muz. kûrinio tempà; cikl. kû-
rinyje, pereinant ið vienos d. á kità, tempas keièiamas
per labai trumpà pertraukà. 2. Netikëtas pianisto ran-
kø átempimas akcentuotam garsui arba sàskambiui ið-
gauti. 3. Vokalisto balso aparato parengimas dainuoti
arba kalbëti, lûpø padëties keitimas pradedant groti
puè. instrumentu, t. p. kitokie atlikëjø judesiai, turin-
tys átakos iðgaunamo garso charakteriui. ∆ gali bûti
kietoji (tvirtoji) arba minkðtoji (ðvelnioji). 4. ↑ garso
ataka. Danutë Kalavinskaitë
Atanåsovas Georgi [1882.V.6 Plovdive – 1931.XI.17
Fazane (Italija)], bulg. komp., muz. veikëjas, dirigen-
tas. Mokësi Bukareðte, 1901–03 Pezare studijavo kom-
pozicijà (pas P. Mascagni). Bulgarijoje dirbo kar. ka-
pelmeisteriu, buvo simf. orkestrø dirigentas. 1922–23
Sofijos nac. operos dirig., direktorius. Sukûrë pirmà-
sias bulg. operas („Gergana“, 1917; 4 vaikams), ope-
retes („Moralistai“, 1916), marðø, pyniø puè. orkest-
rui, pjesiø f-nui, choro ir solo dainø. Kûryboje (ypaè
operose) gausu bulgarø muz. folkloro elementø.
Bronius Ambraziejus
a tempo (it., sutr. a. t., AN) – toliau dainuoti (grieþti)
pradiniu tempu; atlikti èia pat nurodomu tempu. Pvz.,
a tempo di marcia – marðo tempu, a tempo libro –
laisvai pasirinktu tempu.
atgalínis jud¸jimas, retrogradas, vëþinis judëjimas,
vëþys, tam tikras muz. judëjimo tipas: pirminis me-
lod. darinys atliekamas ne nuo pradþios, bet prieðin-
ga kryptimi – nuo pabaigos, kartojant garsus atgaline
tvarka. Daþniausiai ∆ vartojamas kaip kontrapunkto
priemonë, temos modifikavimo bûdas (pvz., vëþio ka-
nonas, atgalinë imitacija). ∆ vartotas jau XIII–XV a.
muzikoje (ypaè gausiai Nyderlandø m-los kompozi-
toriø), jis pasitaiko G. P. da Palestrina’os, J. S. Bacho,
J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno kûry-
boje. Daþnai ∆ vartojamas XX a. kompozicijose, ypaè
paremtose dodekafonine, serijine technika. Pav.
Rytis Maþulis
P. Hindemitho fuga in B ið ciklo Ludus tonalis
atgalínis kanònas (lot. canon cancricans), kitaip ↑ vë-
þio kanonas.
atgalínis sekmuõ, kitaip ↑ vëþio sekmuo.
pûlyje], anglø dirigentas. Baigë dirigavimo kursus Lon-
dono operos centre. Dëstë Kembridþo un-te. 1967 pra-
dëjo dirbti CG Londone. 1968 Aldeburgo festivalyje
pirmàkart dirigavo H. Birtwistle’io operà „Panchas ir
Judy“. 1968 ákûrë „London sinfonietta“ orkestrà ir iki
1973 jam vadovavo, atliko daug ðiuolaik. muzikos
(J. Tavenerio, H. Birtwistle’io, I. Hamiltono) kûriniø.
Dirigavo Velso nac. operos ir ávairiems D. Britanijos
simf. orkestrams, gastroliavo Danijoje, Italijoje, SSRS,
Japonijoje, Kanadoje. 1973 su B. Tuckwellu, valtornø
trio ir Y. Menuhinu kaip pianistas dalyvavo Braitono
festivalyje. 1981–87 – San Diego simf. ork. vadovas,
1985–90 – BBC simf. ork. dirigentas, 1989 Honkongo
filh-jos orkestro dirigentas. Violeta Tumasonienë
Atlãntovas Vladimiras [Âëàäèìèð Àíäðååâè÷ Àòëàí-
òîâ; g. 1939.II.19 Sankt Peterburge], rusø daininin-
kas (tenoras). 1963 baigë Sankt Peterburgo kons-jà.
1963–67 Sankt Peterburgo OBT, 1967–88 Maskvos DT
solistas. 1963–65 staþavo Milano teatre LS. 1966 Èai-
kovskio ir 1967 Sofijos tarpt. konkursuose laimëjo I
vietà. Vaidmenys: Alfredo, Don José, Germanas, Ca-
nio, Cavaradossi, Lenskis, Otello, Vladimiras 1; dai-
navo ir baritonu (Rodrigo). Balsas ðviesaus tembro,
plataus diapazono. Kûrybai bûdingas dramatiðkumas.
Gastroliavo (su Maskvos DT) Milano LS, Niujorko
MO, Paryþiaus ir Vienos teatruose. Vienos valstybës
operos Kammersänger garbës titulas (1987).
Þivilë Ramoðkaitë
atliepiamóji giesmº (lot. responsorium), responsori-
në psalmodinio stiliaus katalikø liturginë giesmë, gie-
dama miðiose po pirmojo skaitinio. Sudaryta ið refre-
no ir keleto psalmës eiluèiø. Refrenà ið pradþiø gieda
kantorius (solistas), vëliau kartoja choras ar bendruo-
menë. Be to, jis kartojamas po kiekvienø dviejø so-
listo giedamø psalmës eiluèiø. Manoma, kad panaði
praktika gyvavo ir pirmaisiais krikðèionybës amþiais.
∆ po II Vatikano susirinkimo katalikø liturgijoje pa-
keitë vid. amþiais susiklosèiusá gradualà. Jonas Vilimas

atonalízmas, XX a. stilist. muzikos kryptis, grindþia- Attaingnant (Attaignant, Atteingnant) Pierre [Pjeras
ma ↑ atonalumu. Atsisakoma klasicizmo, romantiz-
mo muzikos stilist. normø, laisvai disponuojama vi-
su chromat. garsaeiliu. ∆ susiklostë Austrijoje XX a.
pr. (jo elementø bûta ir JAV komp. Ch. Iveso muzi-
koje), vëliau paplito Amerikoje, Australijoje. Þy-
miausi kompozitoriai – A. Schönbergas, A. Bergas,
A. Webernas (↑ Vienos naujoji mokykla).
Rimantas Janeliauskas
atonalùmas (gr. a – be + lot. tonalis – turintis toni-
kà), XX a. muzikos komponavimo bûdas, kai në vie-
nas garsas arba sàskambis neiðskiriamas kaip pagr. ðios
sistemos elementas. ∆ bûna laisvasis ir reglamentuo-
tasis (↑ dodekafonija, ↑ serializmas). ∆ yra pagrástas 12
garsø chromat. garsaeiliu, vengiama tonikos centro,
visi 12 garsø laikomi lygiaverèiais. Atsisakoma diso-
nanso paruoðimo ir sprendimo. Vengiama klasikinës
maþoro-minoro sistemos akordø, bet plaèiai vartoja-
mi individualizuoti, nereglamentuotos struktûros
akordai bei poliakordai. Juose ypaè iðryðkinami diso-
nans. intervalai – septimos, sekundos, tritonis. Kar-
tais ∆ ryðkus tonø nekartojamumo (vad. komplemen-
tarumo) principas: melod. ir harmon. sekose
nekartojami kà tik nuskambëjæ garsai. Vengiama si-
metriðkø periodiðkai pasikartojanèiø ritmo struktûrø,
reguliariø akcentø. Ypaè ryðki ritmo, faktûros, temb-
rø, artikuliacijos, dinamikos kaita. Atonaliuose
kûriniuose temiðkai reikðmingais tampa keliø garsø
melod. intonacijos, pavieniai akordai, intervalai. Jie
varijuojami, modifikuojami.
∆ sàvoka atsirado XX a. 1 d-metyje. Ið pradþiø ∆ bu-
vo traktuojamas nevienodai. Vieni ∆ laikë tai, kas ne-
atitiko tradic. harmonijos normø, kitiems svarbiausias
∆ kriterijus buvo tonacijos decentralizacija. Atona-
liosios muz. kûrëjai A. Schönbergas, A. Webernas ir
A. Bergas patys ∆ termino nepripaþino. A. Schönber-
gas siûlë terminà „pantonalumas“, nes „atonalumas“
turás neigiamà atspalvá ir pabrëþiàs tariamà muz. de-
struktyvumà, alogiðkumà. Vëliau kai kurie muz. teore-
tikai t. p. kvestionavo ∆. J. Cholopovas tonalumà pla-
èiàja prasme traktuoja kaip logiðkai áprasmintø ir
koordinuotø muz. garsø ryðiø sistemà, todël ∆ siûlo
vadinti decentralizuotu tonalumu.
∆ klostësi XIX a. pab.–XX a. pr. komp. ekspresio-
nistø R. Strausso, G. Mahlerio, ankstyvojoje
A. Schönbergo kûryboje. Pirmieji atonalûs kûriniai
paraðyti 1908. Tai Vienos naujosios m-los kompozi-
toriø A. Schönbergo (3 pjesës f-nui op. 11), A. We-
berno (5 dainos op. 3 pagal S. George’s þodþius) kû-
riniai. Vëliau kai kurie ∆ principai kitø komp. buvo
vartojami konkreèiojoje muzikoje, derinami su alea-
torika, sonoristika.
Lietuviø muzikoje pirmuosius atonalius kûrinius su-
kûrë V. Bacevièius ir J. Kaèinskas. Vëliau ∆ paplito
daugelio komp. kûryboje. Sigita Petrauskaitë
atsåkymas, kitaip ↑ sekmuo.
attacca (it., AN) – pradëti kità kûrinio dalá be pertrau-
kos; attacca subito – nedelsiant pradëti kità kûrinio
dalá.
attacco (it.), trumpa (keliø garsø) fugos ar imitacijos
tema.
Atzmon
87
Atenjånas; g. apie 1494 Duë (Ð. Prancûzija), m. 1552
Paryþiuje], pranc. muz. leidëjas. 1528 su P. Haultinu
Paryþiuje ásteigë muz. leidyklà (veikusià iki 1557);
1528–42 joje iðleista ~100 natø rinkiniø. Ypaè vertin-
gos yra 35 dainø kn. ir 13 motetø kn.; kai kurios tø kn.
XX a. buvo iðl. pakartotinai. ∆ leidiniuose iðspausdinti
>150 kompozitoriø (daugiausia pranc. ir Nyderlan-
dø) kûriniai. Danutë Mekaitë
Atterberg Kurt Magnus [Kurtas Magnusas Återbergas;
1887.XII.12 Geteborge – 1974.II.15 Stokholme], ðvedø
komp., dirig., muz. kritikas. Kompozicijà studijavo Stok-
holmo kons-joje pas A. Hallénà, kaip dirig. tobulinosi
Berlyne pas M. von Schillingsà. 1913–22 Stokholmo ka-
raliðkojo teatro dirigentas. Vienas Ðvedijos komp. d-jos
steigëjø, 1924–47 jos prezidentas. 1940–53 Ðvedijos ka-
raliðkosios MuA sekretorius. 1919–57 laikraðèio „Stock-
holms Tidningen“ muz. kritikas. Sukûrë 5 operas, tarp
jø – Wogenro¨ („Dûkstantis þirgas“, 1924), baletø, tarp
jø – De fåvitska jungfrurna („Paikos mergaitës“, past.
1920), 9 simf-jas (IV – Sinfonia piccola, 1918; V – Sinfo-
nia funebre, 1922; VI – Fr. Schuberto 100-osioms mir-
ties metinëms, 1928; VII – Sinfonia romantica, 1942; IX
– Sinfonia visionaria, su solistais ir choru, 1956), 9 siui-
tas orkestrui (III – ið muzikos M. Maeterlincko dramai
„Sesuo Béatrice“, 1917), 5 koncertus, rapsodijà Ð. Ðve-
dijos melodijø temomis (1933; vienas populiariausiø ∆
kûriniø), requiem (1913), kamer. ansambliø. Kûryboje
plëtojamos ðvedø romantizmo tradicijos, remiamasi ðve-
dø muz. folkloru. Adeodatas Tauragis
Attwood Thomas [Tomas Åtvudas; krikðtytas 1765.XI.23
Londone, m. 1838.III.24 ten pat], anglø varg., kompo-
zitorius. 1783–84 studijavo Neapolyje pas G. Latilla’à,
iki 1787 pas W. A. Mozartà Vienoje. 1795 Ðv. Pauliaus
baþnyèios vargonininkas Londone. 1796 Karaliðkosios
vokal. kapelos kompozitorius; 1821 karaliaus Jurgio
IV kapelos vargonininkas Braitone; 1823 Karaliðko-
sios MuA profesorius. 1836 Karaliðkosios vokal. ka-
pelos vargonininkas. Sukûrë 19 operø, baþn. muzikos,
giesmiø, antemø, sonatø klavesinui. Violeta Tumasonienë
atviróji fòrma, muz. kûrinio forma, leidþianti atlikë-
jui jà ávairiai interpretuoti. Bûdinga XX a. muzikai. ∆
interpretacijø skaièius gali bûti begalinis (↑ muzikos
grafika, totalinë ↑ aleatorika) arba ribotas. Daþniau-
siai nenurodoma formos dariniø (segmentø) atlikimo
eilës tvarka; pvz., K. Stockhauseno Klavierstück XI,
P. Boulezo III sonatos f-nui III dalis – pastarajame
kûrinyje nurodoma dalies pradþios ir pabaigos seg-
mentai. Liet. muzikoje ∆ kûriniø yra nedaug: R. Ma-
þulio „Èiauðkanti maðina“ 4 klavið. instrumentams,
V. Montvilos „Skambesiai“ f-nui, M. Urbaièio „Invo-
kacija“ karilionui. Mindaugas Urbaitis
Atzmon Moshe (Groszberger) [Moðë Åtsmonas (Groð-
bergeris); g. 1931.VII.30 Budapeðte], Izraelio dirigen-
tas. Studijavo kompozicijà ir dirigavimà Tel Avivo
MuA, Londono Guildhall muz. m-loje. 1963 laimëjo
I premijà tarpt. dirigentø konkurse, kurá rëmë Liver-
pulio karaliðkasis filh-jos orkestras. 1967 dirigavo Vie-
nos filh-jos orkestrui Zalcburgo festivalyje, 1969–71
Sidnëjaus simf. orkestro vyriausiasis dirigentas, 1972–
77 Hamburgo radijo orkestro ir Bazelio simf. orkest-
aubade
&&
ro, 1978–82 Tokijo simf. orkestro vyriausiasis dirigen-
tas. Gastroliavo D. Britanijoje, JAV. Violeta Tumasonienë
aubade (pranc. auðros serenada): 1. Trubadûrø ir tru-
verø ryto daina. 2. XVII–XVIII a. instrumentinë pje-
së. ∆ grodavo kar. orkestras per iðkilmes. XIX–XX a.
∆ ir vadinami komp. kûriniai (G. Bizet Aubade f-nui,
E. Lalo Aubade et allegretto stygininkui ir pûtikui,
Fr. Poulenco Aubade f-nui ir 18 instrumentø).
Rûta Gaidamavièiûtë
Auber Daniel Franšois Esprit [Danielis Fransua Espri
Obêras; 1782.I.29 Kane – 1871.V.12 Paryþiuje], pranc.
kompozitorius. Mokësi pas L. Cherubini. Garbës le-
giono ordino riteris (1825); Prancûzijos instituto na-
rys (1829). 1842–70 Paryþiaus kons-jos direktorius.
Nuo 1852 imperatoriaus Napoleono III rûmø kapel-
meisteris. ∆ vienas didþiosios operos ir naujo tipo ko-
miðkosios operos kûrëjø. ∆ komiðkøjø operø siuþetai
intriguojantys, verþliai besirutuliojantys (libreto au-
Daniel François Esprit Auber
torius daþniausiai E. Scribe’as), muzika melodinga,
gracinga. Sukûrë ~50 operø, tarp jø – didþioji opera
La muette de Portici („Nebylë ið Portièio“, 1828), ko-
miðkosios operos Fra Diavolo (1830, Lietuvoje past.
1931), Le cheval de bronze („Bronzinis arklys“, 1835),
Le domino noir („Juodasis domino“, 1837), kûriniø
orkestrui, kamer. instrumentinës, baþn. muzikos, ro-
mansø. Pav.
L: Malherbe Ch. Auber. Biographie critique. P., 1911. Jûratë Petrikaitë
Aubert Louis Franšois Marie [Lui Fransua Mari Obê-
ras; 1877.II.19 Paramë (Ilio ir Vileno dep.) – 1968.I.9
Stasys Audëjus Paryþiuje], pranc. komp., pianistas, muz. kritikas, pe-
dagogas. Studijavo Paryþiaus kons-joje (L. Diémero
f-no, G. Fauré kompozicijos, A. Lavignaco ir P. Vida-
lio muz. teorijos kl.). Koncertavo kaip pianistas, skam-
bindamas savo kûrinius. Sukûrë operà La for_t bleue
(„Mëlynas miðkas“, 1913), baletus La momie („Mu-
mija“, 1903), La nuit ensorcelée („Stebuklingoji nak-
tis“, 1922), Cinéma („Kinematografas“, 1953), simf.
poemø, kt. kûriniø orkestrui, vokal. ciklø. Kûrë dau-
giausia impresionist. maniera, kûriniuose ryðku dþia-
zo átaka. Rûta Gaidamavièiûtë
Aubry Pierre [Pjeras Obrí; 1874.II.14 Paryþiuje –
1910.VIII.31 Diepe], pranc. muzikologas, muz. pa-
leografas, filologas. Studijavo filologijà, teisæ. Buvo
Katalikiðkojo in-to (Institut catholique) ir Socialiniø
mokslø aukðtosios m-los (École des hautes études
sociales) profesorius Paryþiuje. Tyrë vid. amþiø baþn.
ir pasauliet. muzikà, trubadûrø ir truverø kûryb. pa-
likimà, ankstyvuosius instr. muzikos pavyzdþius, tra-
dic. armënø, tadþikø, uzbekø muzikà. Daug dëme-
sio skyrë XIII a. pranc. muzikos studijoms. ∆ vienas
ðiuolaik. modalinës ritmikos teorijos kûrëjø. 1901 su
R. Rolland’u ir kt. ásteigë muz. istorijos ir kritikos
„Audëjëlë“. Padainavo O. Markauskaitë-Marozienë (1986, Cirkliðkio ap., Ðvenèioniø rj.)
þrn. „La Revue d’histoire et de critique musicales“.
Pagr. darbai: „Huit chants héroiques de l’ancienne
France“ („Aðtuonios senovës Prancûzijos herojinës
giesmës“, 1896), „Essais de musicologie comparée...“
(„Lyginamosios muzikologijos apybraiþos...“, 1903,
1905), „Cent motets du XIIIe siêcle“ („Ðimtas XI-
II a. motetø“, 1908), „Trouvêres et troubadours“
(„Truverai ir trubadûrai“, 1909) ir kt. Jûratë Petrikaitë
au chevalet (pranc., AN) – grieþti stryku arti tiltelio,
panaðiai kaip sul ponticello.
Auda Antoine [Antuanas Odâ; 1879.X.28 Sen Þiulje-
ne (prie Luaros) – 1964.VIII.19 Briuselyje], pranc.
muzikologas, pedagogas. Muzikos mokësi giedojimo
m-loje Marselyje. 1905–25 vargonininkas ir kapelmeis-
teris Lieþe. Nuo 1926 iki mirties gyveno Briuselyje,
reiðkësi kaip muzikologas ir grigal. giedojimo peda-
gogas. Paraðë ist. ir teor. veikalø, krit. esë, straipsniø
apie antikos ir vid. amþiø muzikà; tarp jø – „Les gam-
mes musicales. Essai historique sur les modes et sur
les tons depuis l’antiquité jusqu’â l’époque moderne“
(„Muzikos gamos. Istorinë apybraiþa apie dermes ir
garsus nuo antikos iki ðiuolaikinës epochos“, 1947),
„Cours de chant grégorien“ („Grigaliðkojo giedojimo
kursas“, 1947), „Théorie et pratique du Tactus“ („Tak-
tø teorija ir praktika“, 1965). Jûratë Petrikaitë
Audefroi le Bastard [Odefrua le Batåras; g. apie 1190,
m. apie 1230], pranc. truveras. Iðliko ∆ 16 meilës dai-
nø ir 6 romansai. Judita Þukienë
„Audëjºlë“, liet. l. ratelis. Muz. metras 2/4, bûna ir ne-
lyginis. Ratuoja 2 miðrios arba vyrø ir merginø eilës,
kurios tai artëja, tai tolsta. Eiliø galuose esantys du ðo-
këjai, eilëms tolstant, keièiasi vietomis. Manoma, kad
atsirado XIX a. pabaigoje. 1958 J. Lingys (choreogra-
fija) ir A. Balèiûnas (muzika) ∆ pritaikë scenai. Pav.
Kazys Poðkaitis
Audºjus Stasys [1888.XII.29 Vilniuje – 1958.X.15 ten
pat], liet. dainininkas (bosas). 1906 Vilniuje pasta-
tytoje M. Petrausko operoje „Birutë“ atliko Birutës
brolio vaidmená. 1909–13 studijavo Sankt Peterburgo
kons-joje (S. Gabelio kl.). 1921–27 Valstybës teatro
solistas. Nuo 1927 gyveno Vilniuje, buvo „Vaidilos“
teatro aktorius. Nuo 1945 Lietuvos filh-jos solistas.
Turëjo sodrø, plataus diapazono balsà (dainavo ir ba-
ritono partijas). Vaidmenys: Mefistofelis 1, Greminas,
Don Basilio. Pav.
audiològija (lot. audio – klausau(si), girdþiu + gr. lo-
gos – mokslas), mokslo ðaka, tirianti klausà, jos sutri-
kimus, prikurtimo ir kurtumo prieþastis, gydymà ir
profilaktikà, klausà gerinanèiø operacijø efektyvumà.
Praktinis ∆ tikslas – kova su kurtumu. ∆ pirmtakë bu-
vo surdologija (viena seniausiø medicinos ir pedago-

gikos srièiø); ji tyrë prikurtimà bei kurtumà, dël kuriø
vaikai neiðmoksta kaip reikiant kalbëti arba lieka ne-
byliai. 1949 ∆ kaip mokslo ðaka pripaþinta Tarptauti-
nëje audiologø konferencijoje Stokholme.
Violeta Budrienë
audiomêtrija (lot. audio – klausau, girdþiu, gr. metreo –
matuoju), akumetrija, garso pojûèiø tyrimas, atlieka-
mas elektroakust. aparatu – audiometru; matuojama,
kaip ↑ klausos slenkstis priklauso nuo daþnio, tiriami
klausos trûkumai, jos silpnëjimas. Individualaus ir vi-
dutinio (etaloninio) klausos slenksèiø skirtumo pri-
klausomybë nuo daþnio vaizduojama grafiku, vad. au-
diograma. Rytis Ambrazevièius, Vytautas Bièiûnas
audition colorée (pranc.) – spalvinë klausa.
Audran Achille Edmond [Achilas Edmonas Odrånas;
1840.IV.12 Lione – 1901.VIII.17 Bazinkûre], pranc.
kompozitorius. Mokësi L. Niedermeyerio m-loje Pa-
ryþiuje, vëliau kompozicijos pas C. Saint-Sa¸nsà. Nuo
1861 baþnyèios kapelmeisteris Marselyje. Nuo 1879
gyveno Paryþiuje. Sukûrë >30 opereèiø ir komiðkøjø
operø, tarp jø – Le Grand Mogol („Didysis mogolas“,
1877), La Mascotte („Amuletas“, 1880), Gillette de
Narbonne („Gillette ið Narbono“, 1882), La Poupée
(„Lëlë“, 1896) ir kt. Sukûrë baþn. muzikos, dainø.
Jûratë Petrikaitë
von Auer Leopold [Leopoldas fon Ãueris; 1845.VI.7
Veðpreme (V. Vengrija) – 1930.VII.17 Loðvice (prie
Dresdeno)], vengrø smuikininkas, pedagogas. Studi-
javo Budapeðto ir Vienos kons-jose, Hanoveryje pas
J. Joachimà. 1868–1917 Sankt Peterburgo kons-jos
profesorius. 1868–1906 Rusø muzikos d-jos kvarteto
solistas. Nuo 1874 caro rûmø solistas. Nuo 1883 Ru-
sø muzikos d-jos simf. orkestro dirigentas. Nuo 1918
gyveno Niujorke. Dëstë Niujorko ir Filadelfijos Muz.
meno in-tuose. Koncertavo Carnegie Hall. Kaip pe-
dagogas ir atlikëjas pasiþymëjo nepriekaiðtinga smui-
kavimo technika, puikiai iðmanë apie atlikimo stilius.
Þymiausi mokiniai: J. Zimbalistas, M. Elmanas,
J. Heifetzas, N. Milsteinas. Sukûrë ir aranþavo kûri-
niø smuikui. Paraðë knygø apie smuikavimo metodi-
kà ir kûriniø interpretavimà. 1913 gastroliavo Vilniu-
je, Kaune. Pav.
L: Ðààáåí Ë. Í. Ë. Ñ. Àóýð. Î÷åðê æèçíè è òâîð÷åñòâà. Ë., 1962.
Aldona Juodelienë
Aufgesang (vok.) – ↑ baro formos dalis: dainos pirmo-
sios frazës, kartojamos skirtingais þodþiais (kitaip –
Stollen).
Auftakt (vok.): 1. Prieðtaktis. 2. Pirmasis dirigento
mostas.
Aufzug (vok.): 1. Eitynës, procesija. 2. Eityniø muzi-
ka. 3. Scenos kûrinio veiksmas. 4. Uþdangos pakëli-
mas ir já lydinti muzika. 5. Trumpa, kupina fanfariniø
intonacijø pjesë trimitams ir timpanams.
Augaitôtë Juzë [1906.V.1 Kuisiuose (Tauragës aps.) –
1996.X.6 Filadelfijoje], liet. dainininkë (lyr. sopranas),
pedagogë. 1925–28 dainuoti mokësi Klaipëdos muzikos
m-loje (pas M. Èerkaskajà ir I. Volkovà). 1928–32 tobu-
linosi Milane pas M. Sammarco, A. M. Kraisky ir Fres-
cobaldi muzikos in-te. 1933–42 Valstybës teatro solistë
(debiutavo, sukurdama Micaela’os vaidmená), koncer-
tavo Taline, Rygoje, Romoje, Berlyne. 1942–44 dainavo
Augustinas
89
Vilniaus operoje. Surengë S. Ðimkaus kûriniø koncertà.
1944 pasitraukë á Vienà, koncertavo liet. stovyklose Vo-
kietijoje. 1949 apsigyveno Filadelfijoje, koncertavo lie-
tuviams ir kitatauèiams, dëstë dainavimà Marco Farne-
se’o muz. studijoje ir Combso muz. koledþe. Turëjo savo
dainavimo studijà. Vaidmenys: Marguerite, Micaela, Mi-
mi, Cio Cio San, Juliette, Eglë 2, Baniutë (M. Petraus-
ko „Eglë þalèiø karalienë“), Sofija (J. Karnavièiaus „Rad-
vila Perkûnas“). Pav. Vaclovas Juodpusis
Auger Arleen [Arlina Òdþer; 1939.IX.13 Los Andþele –
1993.VI.10 Lûsdene], JAV dainininkë (sopranas). Stu-
dijavo Long Byèe ir Èikagoje. 1967 debiutavo Vienos
valstybës operoje (Nakties karalienë). Su pasisekimu at-
likdavo baroko muzikà; áraðë J. S. Bacho kantatas (di-
rig. H. Rillingas). 1978 debiutavo MO, 1985, 1988 – Lon-
done (Alcina, Popëja). Aldona Juodelienë
augmentåcija (lot. augmentatio – didinimas): 1. ↑ Men-
zûrinëje notacijoje – natø verèiø pailginimas, vartojant
spec. þenklø (vad. proportio) sistemà arba nuorodà na-
tose (vad. per augmentationem). Leopold von Auer
2. Melod. ritm. darinio (arba temos) natø ritm. verèiø
nuoseklus stambinimas, daþniausiai dvejinimas. Ði
kompozic. technikos priemonë naudojama homofon.
kûriniuose (plëtojimo fazëse), o ypaè kontrapunkt.
þanruose – kanone, fugoje. ∆ panaudojimas suteikia
temai svarbos, iðkilmingumo arba (dramaturgijos po-
þiûriu) stabdo, lëtina plëtojimo procesà. Dël to ∆ daþ-
nesnë baigiamojoje fugos dalyje. Pav.
Juzë Augaitytë
M. K. Èiurlionio fuga h-moll
3. Greta natos paraðytas taðkas (dar vad. augmentaci-
jos taðku), pailginantis jà puse jos vertës: .
Juozas Antanavièius
augmente (pranc.), augmented (angl.) – padidintas.
Augustínas Aurelijus [lot. Aurelius Augustinus;
354.XI.13 Tagastëje (Alþyras) – 430.VIII.28 Hipone
(Ð. Afrika)], krikðèioniø teologas, patristas, filosofas,
muz. teoretikas. Katalikø ðventasis. Nuo 396 Hipono
vyskupas. Veikale „De Musica“ („Apie muzikà“) nag-
rinëjo ritmà ir melodijà. Paraðë komentarus apie Ale-
liuja ir jubiliacijø giedojimà. ∆ – vienas þymiausiø anti-
kos muz. teoretikø; jo teiginiai turëjo átakos muzikams
iki XVI amþiaus. Jonas Bruveris
Augustínas Vaclovas [g. 1959.X.17 Vilniuje], liet. dirig.,
ped., kompozitorius. Baigë Lietuvos kons-jà (1981 H. Pe-
relðteino dirigavimo, 1992 – J. Juzeliûno kompozicijos
kl.). 1980–92 dirbo „Àþuoliuko“ muz. m-los mokytoju.
Nuo 1992 Vilniaus savivaldybës choro „Jauna muzika“
meno vadovas ir dirigentas. Nuo 1996 dësto Lietuvos
MuA ir Vilniaus ped. un-te. ∆ yra liet. ir tarptautiniø
chorø konkursø k-jø narys, áv. chorø Lietuvoje ir uþsie-
nyje kviestinis dirigentas, Lietuvos chorø s-gos, Tarptau-
tinës choro muzikos federacijos ir Amerikos choro diri-
aukso
'
gentø asociacijos narys. 1996 choro dirigavimo kursø va-
dovas tarpt. muz. festivalyje Ispanijoje. 1998 Pasaulio
lietuviø dainø ðventës vyriausiasis dirigentas. 1999 Pa-
saulinio choro muzikos simpoziumo Roterdame dirig.
ir lektorius. Svarbiausi kûriniai: kantata miðriam chorui
„Paklauskit vaiko patarimo“ (1984), „Scholastinis kvar-
tetas“ (styg., 1985), sonata f-nui (1987), roko kantata
„Rugpjûèio skliautas“ (1990), RamoGatet fleitai, tablai,
kanklëms, variniø puè. kvartetui (1991), Gloria miðriam
chorui, sopranui ir simf. ork. (1997) ir kt. Tarpt. kompo-
zitoriø konkurso „Florilêge Vocal de Tours“ Prancûzijo-
je laureatas (III vieta, 1996). Pav. Daiva Budraitytë
ãukso pj¾vis, tam tikras muz. kûrinio daliø santy-
kis. Jis asocijuojasi su darna, proporcingumu. Sà-
voka perimta ið geometrijos, kurioje ∆ vadinamas
toks linijos dalijimas á 2 dalis, kada jos visuma san-
tykiauja su didesniàja dalimi taip, kaip didesnioji
dalis su maþesniàja, pvz., ac:ab=ab:bc; kai ac=1,
ab≈0,618. Pav.
Vaclovas Augustinas
Tokios proporcijos bûdingos þmogaus kûno, augalø
dalims, t. p. buities daiktø formoms (knygos, paveiks-
lo formatai), architektûros statiniams, vaizd. meno
kûriniams. Laikiniuose menuose (literatûroje, mu-
zikoje) jis pasireiðkia kûrinio trukmës dalijimu á dvi
aulas
∆ proporcijà atitinkanèias dalis. ∆ vieta muz. kûriny-
je (pvz., 8 taktø periode – 5–6 taktø riba, sonatos
formoje – reprizos pradþia) daþnai iðryðkinama har-
monija, ritmika, faktûra, dinamika ir sutampa su kul-
minacija. ∆ reiðkiná muz. formoje tyrë rusø muziko-
logai E. Rozenovas, L. Mazelis. Vengrø muzikologas
E. Lendvai atskleidë sàmoningà ∆ santykio vartoji-
mà B. Bartóko kûriniø formos ir akordikos sanda-
roje: akordà sudaro intervalai, kuriø skaitmeninë ið-
raiðka, pustoná þymint vienetu, maþdaug atitinka ∆;
pvz., 5=3+2: . Algirdas Ambrazas
ãulas (gr. aulos), sen. graikø muz. instrumentas – pu-
èiamasis aerofonas – nendrës vamzdelis su dvigubu
lieþuvëliu. Turëjo 5 ir daugiau skyluèiø. Obojaus
pirmtakas. Bûdavo skirtingo dydþio ∆, kurie pagal
tesitûrà atitiko vyrø ir moterø balsus. Muzikantas
daþniausiai pûsdavo vad. diaulà (du skirtingo dydþio
aulus). Pav. Rimantas Guèas
aulêtika (gr.), aulo pûtimo menas (sen. Graikijoje).
Muzikantas (auletas) daþniausiai pûsdavo vienu me-
tu du aulus – vienu bûdavo grieþiama melodija, kitu
jai pritariama.
Aulin Tor [Toras Ãulinas; 1866.IX.10 Saltðiobadene (prie
Stokholmo) – 1914.III.1 ten pat], ðvedø smuikininkas,
dirig., komp., visuom. veikëjas. 1877–83 studijavo Stok-
holmo kons-joje. 1884–86 staþavo Berlyne (pas
Ph. Scharwenkà). 1887 Stokholme subûrë styg. kvarte-
tà, 1902 – koncertinæ muzikø d-jà. Sukûrë 3 koncertus
smuikui, sonatà smuikui d-moll, muzikà A. Strindber-
go dramai „Meistras Olafas“, pjesiø smuikui.
Jurgis Dvarionas
aulòdija (gr.), pritarimas aulu dainai (sen. Graikijoje).
aulodiònas, mechaninis muz. instrumentas; nedidelis
↑ orkestrionas. ∆ XIX a. pr. Dresdene (Vokietija) su-
konstravo meistrai J. G. ir Fr. Kaufmannai.
Arvydas Karaðka
ãura (vok. Aura): 1. Muz. instrumentas – lieþuvël. gnai-
bomasis idiofonas. Tai keletas (6–10) dambreliø, pri-
tvirtintø prie metal. disko. ∆ iðgaunama chromat. gar-
saeilis. 1816 ∆ kaip koncert. instrumentà Vokietijoje
sukonstravo H. Scheibleris. 2. Pirmasis ↑ lûpinës ar-
monikëlës pavadinimas. Albertas Baika
Auric Georges [Þorþas Oríkas; 1899.II.15 Lodeve (Ero
dep.) – 1983.VII.23 Paryþiuje], pranc. kompozitorius.
Studijavo Paryþiaus kons-joje, vëliau Paryþiaus „Schola
cantorum“ (kompozicijà pas V. d’Indy). Nuo 1920 pri-
klausë „Ðeðeto“ sambûriui. Nuo 1962 buvo Prancûzi-
jos in-to narys. Sukûrë operø, 10 baletø, tarp jø – La
Pastorale („Pastoralë“), La Concurrence („Konkuren-
cija“), Les Imaginaires („Vizijos“), sonatø, uvertiûrà
(1938), pjesiø f-nui, romansø, kino filmø (>70; „Mu-
len Ruþas“), teatro spektakliø muzikos.
Adeodatas Tauragis
ausinës, prietaisas, garsà perduodantis tiesiai á ausis.
∆ sudaro du miniatiûriniai laidais sujungti garsiakal-
biai, daþniausiai puslankiu tvirtinami prie ausø.
Gintaras Tauteris
ausís (lot. auris), klausos ir pusiausvyros organas, vie-
nas ↑ garso imtuvø. Þmogaus ∆ sudaro 3 dalys: iðori-
në, vidurinë ir vidinë. Iðorinë yra matoma, o kitos dvi –
smilkinkaulyje. Iðorinæ ∆ sudaro kauðelis ir piltuvëlio
pavidalo klausomoji landa, kurios gale yra bûgnelis.
∆ kauðelis ið dalies padeda sukoncentruoti garsà bei
nustatyti aukðto daþnio garso ðaltinio kryptá. Klau-
somoji landa apsaugo ∆ bûgnelá ir veikia kaip rezona-
torius, padidinantis klausos jautrumà 2–5 kHz gar-
sams.Vidurinëje ∆ yra oringa ertmë su klausos
kauliukais, kurie bûgnelio virpesius perduoda vidinei
∆. Vidurinës ∆ paskirtis – mechaniðkai sustiprinti gar-
so slëgá bei apsaugoti klausà nuo labai stipriø garsø ir
staigiø garso slëgio pokyèiø. Vidinëje ∆ esanti kaulinë
sraigë iðilgai perskirta dviem membranomis ir uþpildy-
ta skysèiu – perilimfa, tarp membranø – endolimfa. En-
dolimfoje prie pagr. membranos prisitvirtinæs klausos
receptorinis (Kortijaus) organas – 3–4 cm ilgio, turin-
tis ~24 000 plaukeliø darinys. Skirtingo daþnio garsai,
patekæ á sraigës rezonatoriø, suþadina skirtingas memb-
ranos vietas; skirtingos Kortijaus organo dalys mechan.
virpesius pakeièia el. signalais, kurie klausos nervais
siunèiami á galvos smegenis. Tai pirmoji garso suvoki-
mo stadija. Vidinëje ∆ yra ir pusiausvyros (vestibuliari-
nis) aparatas. Dar ↑ klausa, ↑ klausos teorijos.
Rytis Ambrazevièius, Violeta Budrienë
„Ausís“, mënes. muzikos (populiariosios) þrn. Eina nuo
1995 Vilniuje. Leidþia UAB „Bomba“. Tiraþas 14 000
egz. (2000). Redaktorius G. Juðkys. Regina Karvelytë
Auster Lydia [Lidija Ãuster; 1912.V.30 Petropavlovske
(Ð. Kazachija) – 1993.IV.3 Taline], estø kompozito-
rë. 1938 baigë Maskvos kons-jà (V. Ðebalino kl.).
1949–84 Estijos radijo meno vadovë. Sukûrë operà
Maihommik („Geguþës rytas“, 1970), baletø, tarp jø –
Tiina („Tyna“, 1955, Lietuvoje past. 1959), Põhjamaa
unenägu („Ðiaurës sapnas“, 1960, Lietuvoje past.
1961), Romeo, Julia ja pimedus („Romeo, Dþuljeta

ir tamsa“, 1965), Bambi (1973), uvertiûrà Eestimaa
(„Estija“, 1945), koncertà f-nui (1952), lyr. koncer-
tinà Suvi Käsmus („Kesmu vasara“ smuikui ir ork.,
1972), siuità sm. ir kamer. orkestrui (A. Livonto at-
minimui, 1975), Meloodia styg. ork. (1973), 3 styg.
kvartetus, kt. kamer. muzikos kûriniø („8 nuotaikas“
f-nui, 1978), romansø. Kazys Jasinskas
Austin Larry Don [Laris Donas Òstinas; g. 1930.IX.12
Dunkane (Oklahomos valstija)], JAV komp., dirigen-
tas. Þinomas ir kaip dþiazo muzikos atlikëjas. Mokësi
pas A. Imbrie, D. Milhaud, S. Shifrinà. 1958–72 dës-
të Kalifornijos un-te Deivyje. 1967 ákûrë avangardo
muz. þurnalà „Source“ („Ðaltinis“) ir buvo jo redak-
torius. 1962 ákûrë Naujosios muzikos ansamblá. Sukûrë
muzikos áv. sudëties instr. ansambliams: Fantazija
A. Bergo tema dþiazo ansambliui (1960), Improviza-
cijos ork. ir dþiazo solistams (1961), Continuum 2–7
instr. (1964), Broken Consort 7 instr. (1964), In Me-
moriam of J. F. Kennedy ork. (1964), Open style ork. ir
f-nui (1967), Bass bosiniam styg. instr., aktoriui ir mgf.
juostai (1967), Ape kompiuteriui (1969), elektroninës
muzikos. Violeta Tumasonienë
Austral Florence (Mary Wilson) [Florencija Austrãl,
tikr. vardas ir pavardë Mari Vilson; 1894.IV.26 Riè-
monde (netoli Melburno) – 1968.V.16 Niukaslyje (ne-
toli Sidnëjaus)], Australijos dainininkë (sopranas).
Dainavimo mokësi Melburno kons-joje; nuo 1918 –
Niujorke pas Sibella’à, vëliau Londone karaliðkojo-
je operos m-loje. 1922 dirigento P. Pitto pakviesta,
debiutavo „British National Opera Company“. Èia
sukûrë ryðkiausius savo vaidmenis – Isolde, Brünhil-
de bei Aida. Vëliau (iki 1940) dainavo CG, 1937–
39 – „Sadler’s Wells“ teatre Londone. Gastroliavo
JAV, Vokietijoje, Olandijoje. 1940–56 dëstë Niukas-
lio kons-joje. ∆ þymiausia savo meto R. Wagnerio
operø atlikëja. Tamara Vainauskienë
Austrålijos mùzika, aborigenø l. muzika bei Austra-
lijos teritorijoje apsigyvenusiø baltøjø kolonizatoriø
adaptuota l. ir profesionalioji muzika. Australijos abori-
genø muzika (vokalinë ir instrumentinë) archajiðka;
intonacijos daþniausiai sekundos, tercijos, kai kada
kvartos apimties; bûdingas vieno garso kartojimas, ne-
sudëtingas ritmas, gamtos reiðkiniø, þvëriø garsø mëg-
dþiojimas. Dainose atsispindi þmoniø gyvenimo aktua-
lijos – kova uþ bûvá, maisto rinkimas, buitis. Dainos
paprastai palydimos buit. ir kulto ðokiø, Ð. Australijoje
vadinamø korobori. Þinoma apie 30 aborigenø muz. in-
strumentø. Tai lentelës, pagaliukai, lazdos, akmenys,
kuriuos braukiant, muðant vienà á kità ar á þemæ iðgau-
nami ávairûs garsai, sukama virvele perverta lentelë (rel.
apeigose jos garsas simbolizuoja dvasios balsà), lazde-
le muðamas tuðèiaviduris ràstas (banagaga). Paplitæ tri-
mitai ↑ didþeridû, barðkalai ið sëklø. Muzikuojama ir
plojant delnais per pilvà bei ðlaunis. Ð. Australijoje pa-
sitaiko nosiniø fleitø.
Australijos profesionalioji muzika klostësi XIX a. pr.
ið aborigenø ir anglø bei airiø kolonizatoriø muzi-
kos. Ið pradþiø naujieji imigrantai populiarino euro-
pietiðkàjà profesionaliàjà, ypaè baþnytinæ, muzikà.
Pirmieji Australijos muz. gyvenimo organizatoriai –
airiø komp. ir violonèelininkas W. V. Wallace’is bei
Austrijos
91
anglø komp. ir dirig. I. Nathanas Sidnëjuje, Melbur-
ne, Brisbane steigë muzikos d-jas, rengë koncertus.
1830 Sidnëjuje ávyko pirmieji instr. ir chorinës muz.
koncertai, XIX a. II p. nuolat gastroliavo operos, ba-
leto, operetës trupës, solistai instrumentininkai ir vo-
kalistai. 1886 Sidnëjuje ásteigta karaliðkoji filh-jos
draugija; 1916 – kons-ja, kiek vëliau – simf. orkest-
ras; 1946 – muzikos skyrius un-te. Melburne veikia
kons-ja, ákurta 1900 ir pavadinta þymios Australijos
dainininkës N. Melba’os vardu. XX a. pab. Australi-
joje veikia: Australijos komp. gildija (ást. 1935), Na-
cionalinë muz. asociacijø taryba (ást. 1932), Aust-
ralijos meno taryba (ást. 1944), Kamerinës muz.
asociacija (ást. 1946), Australijos Elþbietos teatro
trestas („Elizabethan Theatre Trust“, ást. 1954). Aust-
ralijoje grieþia simf. orkestrai: Melburno, Sidnëjaus,
Kvinslendo, Tasmanijos, P. Australijos ir V. Austra-
lijos. Veikia kons-jos Brisbane (1956), Kanberoje
(1964), Melburne (1973). Muzika dëstoma Melbur-
no, Adelaidës, Kvinslendo un-tø muz. fakultetuose.
Sidnëjuje veikia Australijos muzikologø s-ga.
Pirmieji þymûs Australijos kompozitoriai – A. Hillis,
P. Graingeris, E. Baintonas, B. Benjaminas, J. Antil-
lis – kûrë remdamiesi europietiðkàja muz. tradicija.
XX a. I p. ∆ iðryðkëjo originalios kûrybos tendenci-
jos, kartu buvo juntama Indijos, Indonezijos, Japoni-
jos kultûrø átaka. Vëliau pradëta vartoti naujausias
komponavimo technikas (dodekafonijà, aleatorikà, so-
noristikà, elektroninæ, kompiuterinæ muzikà). Iðkilo
nauja kompozitoriø karta: J. Penberthy’s, F. Werde-
ris, P. Schulthorpe’as, M. Williamsonas, R. Meale’is,
N. Butterley’s, D. Ahernas. Ið Australijos kilæ þymûs
dainininkai M. Collier, J. Hammondas, J. D. Suther-
land, P. Dawsonas, M. McEachernas, M. Worthley’s;
pianistai – E. Joyce’as, R. Farrellis, C. Horsley’s,
E. Hutcheson, G. Parsonsas, smuikininkai – Ch. Gaddas,
J. S. Kruse’as; dirigentai – B. Heinze, J. Hopkinsas,
C. Mackerras, P. Thomas.
XX a. vid. susidomëta Australijos aborigenø muzikos
paveldu. Iðgarsëjo J. Antillio baletas „Korobori“, ku-
riame komp. pavartojo aborigenø l. ðokius, melodi-
jas, orkestre – l. instrumentus. 1964 Kanberoje ásteig-
tas Australijos aborigenø studijø in-tas, kuriame
tiriami áv. aborigenø gyvenimo aspektai, sukaupta abo-
rigenø l. muzikos áraðø.
L: Davies E. H. Aboriginal Songs of Central and Southern Australia and
Oceania. Melbourne, 1931; Orchard W. A. Music in Australia: More than
150 years of development. Melbourne, 1952; Cargher J. Opera and Bal-
let in Australia. Stanmore, 1977; Australian Composition in the Twen-
tieth Century, red. D. Tunley and F. Callaway. London–Melbourne, 1977.
Aldona Juodelienë, Jonas Klimas
Ãustrijos mùzika. ∆ nevienalytiðkumà lëmë ist. sàly-
gos ir Austrijos geogr. padëtis. ∆ raida sietina su vo-
kieèiø ir kitø Habsburgø imperijai priklausiusiø tautø
(vengrø, èekø, moravø, serbø, kroatø) muz. kultûra.
Jai turëjo átakos it. bei pranc. muzika. L. dainø melo-
dijos diatoniðkos, daugiausia maþorinës, pasitaiko an-
hemitoniðkø, lydiðkø intonacijø; vyrauja 3 d. metras,
bet esama ir dvidalio metro, laisvo ritmo dainø. Dai-
nø melodijoms bûdinga simetr. sandara (2, 4, 8 tak-
tai), jose juntamas funkcinës harmonijos kontûras.
Dvibalsëje muzikoje pagr. melodijà veda virðut. arba
apat. balsas, tribalsëje – vidurinis arba apatinis, ke-
Austrijos
'
turbalsëje ir penkiabalsëje (bûdinga Karintijai) – bal-
sai dubliuojami (girdima tribalsë muzika). Instr. liau-
dies muzikos ansamblius sudaro: smuikai, kontrabo-
sai, cimbolai; smuikai ir kontrabosai, smuikai ir arfa.
Ið gausios aerofonø grupës paplitusios skersinës ir iðilg.
fleitos (kai kada ansambliuose jø bûna po 3).
Ypaè daug bendrø bruoþø Austrijos l. muzika turi su
kt. Alpiø kraðtø (Ðveicarijos bei P. Vokietijos) l. mu-
zika. Su Ðveicarija jà sieja panaðûs Alpiø piemenø
ðûksniai, vad. juchneriai (vok. Juchner) arba alprufai
(vok. Alpruf) – krintanèiø intonacijø melodijos, dai-
nuojamos aukðtame registre glissando arba portamen-
to, vartojamas signal. muzikos instrumentas ↑ Alpiø
trimitas. P. Vokietijos muzikos átaka stebima austrø
giesmëse, baladëse, ðokiuose (lendleris), vaiðiø, bro-
lijø (pvz., ðauliø) dainose.
Vid. amþiais nuotaikingas humoristines, linksmybæ,
meilæ ir vynà ðlovinanèias dainas kûrë klajojantys mu-
zikantai – vagantai ir ðpylmanai. Svarbûs muzikos cen-
trai buvo vienuolynai. Jø m-lose buvo mokoma dai-
nuoti, rengiami vaidinimai su muzika ir ðokiais. Ið IX a.
ir X a. pr. yra iðlikæ seniausi Austrijoje grigal. choralo
pavyzdþiai, kuriuose ryðku Sankt Galeno ir Meco vie-
nuolynø m-lø átaka. XII–XIV a. plaèiai paplito riteriø
dainos – minezangai. Juos kûrë ir, pritardami stygi-
niais muz. instrumentais, atlikdavo dainiai – mine-
zingeriai; daugiausia dainuodavo apie riteriø meilæ
damai, tarnavimà Dievui ir siuzerenui, karo þygius. Þy-
miausi: Waltheris von der Vogelweide, Neidhardtas
von Reuenthalis.
Nuo XIV a. Austrijoje atsirado daugiabalsiø pasau-
liet. dainø ir giesmiø; kûrëjai: Hermannas von Salz-
burgas, Oswaldas von Wolkensteinas. Daug to meto
austrø vokal. muzikos uþraðyta Tridento kodekse.
XV–XVI a. svarbûs prof. muzikos centrai buvo Vie-
nos, Insbruko, Zalcburgo rûmai. Èia kûrë daug uþsie-
nio ir vietiniø kompozitoriø. Flamandø kompozito-
riai H. Isaacas, J. Vaet, Ph. de Monte, J. Regnart’as,
apibendrinæ áv. tautø (anglø, pranc.) muzikos pasie-
kimus, sukûrë savità vokal. polifoninës muzikos stiliø
(dominavo imitac. technika). Daþniausiai vartoti þan-
rai – miðios, motetai, daugiabalsës ðansonos. Þymesni
vok. kompozitoriai: H. Finckas, Th. Stoltzeris; austrø:
H. Judenkünigas, P. Hofhaimeris. 1515 H. Judenküni-
gas Vienoje paraðë liutnios vadovëlá.
XVII a. intensyviai plëtojosi instr. muzika. Viena tapo
vienu didþiausiø Europos muz. centrø. Èia gyveno ir
kûrë kompozitoriai J. J. Frobergeris, J. K. von Kerllis,
H. I. Fr. Biberis, G. Muffat. Jø kûryboje iðryðkëjo vo-
kieèiø, prancûzø, italø ir anglø instr. muzikos bruoþø
sintezë. Austrø komp. J. J. Fuxas laikomas didþiausiu
Austrijos baroko muzikos meistru (sukûrë simf-jø,
partitø, >70 miðiø, 11 oratorijø, 1725 paraðë plaèiai
pagarsëjusá kontrapunkto vadovëlá „Gradus ad Par-
nassum“, kuriame teoriðkai apibendrino renesanso vo-
kal. polifonijos stiliø).
XVII a. suklestëjo opera. Jau XVI a. jëzuitø mokykl.
vaidinimuose bûdavo muz. intermedijø. 1620 Vienos
jëzuitø kolegijoje buvo ásteigtas teatras; jo spektakliuose
dalyvaudavo rûmø kapelos muzikantai ir baþn. chorai.
Spektakliams muzikà kûrë kompozitoriai J. K. von
Kerllis, Fr. Richteris. 1641 Austrijoje pirmoji opera
(F. Bonakossi „Ariadnë, kurià paliko Tesëjas“) buvo pa-
statyta imperatoriaus rûmuose Vienoje; 1666–67 ten
pat ákurtas operos teatras. Jam spektaklius kûrë it.
kompozitoriai A. Cesti, A. Draghi, A. Caldara, Fr. X.
B. Conti. 1744 uþdarius imperatoriaus rûmø teatrà Vie-
noje, muz. centru tapo Miesto operos teatras (ást. 1741).
XVIII a. vid. savitus austrø muzikos bruoþus savo kû-
ryboje iðryðkino ↑ Vienos senosios mokyklos kompozi-
toriai M. G. Monnas, G. Chr. Wagenseilis, G. Muffat,
J. G. Reutteris, J. Starzeris, kûræ daugiausia instr. mu-
zikà (sonatas, koncertus, simf-jas, kvartetus, kvinte-
tus) ir su Manheimo m-los kompozitoriais padëjæ
pagrindus Vienos klasicist. m-lai, klasik. instru-
mentuotei. Svarbiausiø Vienos klasicistø J. Haydno,
W. A. Mozarto, L. van Beethoveno kûryba turëjo di-
delës átakos visai XIX a. (ið dalies ir XX a.) instru-
mentinës muzikos þanrø raidai. Klasicist. pobûdþio
buvo ir operos reformatoriaus Chr. W. Glucko kûry-
ba. 1762 Vienoje pastatyta jo opera „Orfëjas ir Euri-
dikë“, 1767 Alceste. 1752 pastatytos pirmosios pranc.
komiðkosios operos, 1757 – it. opera buffa, 1759 – pir-
mieji it. baletmeisterio ir kompozitoriaus G. Angiolini
baletai, 1761 – Chr. W. Glucko baletas Don Juan.
XVIII a. pab. ásigalëjo zingðpylis. Þymiausi jo kûrëjai
K. D. von Dittersdorfas, I. Umflauf(f)as, P. Wranitzky,
J. B. Schenkas.
XIX a. pr. Vienoje kûrë Fr. Schubertas (vienas roman-
tizmo muzikos pradininkø). Jo dainose ir instr. kûri-
niuose (simf-jose, sonatose) gausu austrø liaudies ir
buit. muzikos elementø. XIX a. I pusëje Austrijoje kû-
rë ir kitatauèiai kompozitoriai – italas A. Salieri, veng-
ras J. N. Hummelis, èekas V. Jírovecas. Pianist. tech-
nikà iðtobulino komp. ir pedagogas C. Czerny’s. Tuo
metu ypaè suklestëjo koncert. gyvenimas: 1812 Vieno-
je ásteigta „Muzikos mylëtojø d-ja“ („Gesellschaft der
Musikfreunde“), 1817 jos iniciatyva ásteigta kons-ja;
kûrësi kamer. ansambliai ir orkestrai, koncertavo vir-
tuozai. 1842 Vienoje ásteigta filh-ja. Nuo XIX a. pr.
Austrijoje iðpopuliarëjo ðokiø muzika, ypaè Vienos
valsai; juos kûrë J. Lanneris, J. Straussas (tëvas). Vë-
liau valsà ypaè pamëgo opereèiø kûrëjai Fr. Suppé,
J. Straussas (sûnus), K. Millöckeris, C. Zelleris, F. Le-
hãras, O. Straussas.
XIX a. II pusëje reikðmingø simf. muzikos kûriniø su-
kûrë A. Bruckneris, G. Mahleris, Vienoje gyvenæs vok.
kompozitorius J. Brahmsas. Fr. Schuberto vokal. lyri-
kos tradicijas tæsë vëlyvojo romantizmo komp. H. Wol-
fas. Su Viena susijusi R. Strausso muz. veiklos ir kû-
rybos pradþia.
XX a. pr. susiklostë ↑ Vienos naujoji mokykla, sukurtas
naujas muzikos kûrimo metodas – dodekafonija. Ðio
metodo kûrëjø A. Schönbergo ir jo mokiniø A. Weber-
no ir A. Bergo kûryboje iðryðkëjo ekspresionist. ir kon-
struktyvist. bruoþai; kûryba turëjo átakos visai XX a.
muzikos raidai. Artimà dodekafonijai kompozicijos
sistemà sukûrë J. M. Haueris.
Po II pasaul. karo Austrijoje kuriama áv. krypèiø mu-
zika. Ekspresionist. stiliaus operø sukûrë Fr. Schre-
keris. E. Welleszo, E. Kþeneko, H. A. Apostelio,
H. Jelineko kûriniuose ryðkûs dodekafonijos bruoþai;

Fr. Schmidtas, J. Marxas, E. Korngoldas tæsë vëlyvojo
romantizmo muz. tradicijà; H. E. Apostelis, Th. Ber-
geris, A. Uhlis nuosaikiai vartojo modernist. muzikos
iðraiðkos priemones; jiems artimas G. von Einemas.
Radikaliø muz. stiliaus naujoviø ieðkojimai bûdingi
R. Schollumo, K. Schiske’s, J. Radauerio, Fr. Cer-
ha’os kûrybai (pastarasis su K. Schwertsiku ákûrë ka-
meriná ðiuolaik. muzikos ansamblá „Die Reihe“, atlie-
kantá avangardist. muzikos kûrinius), D. Kaufmannas
kuria eksperiment. ir audiovizual. muzikà. Þymesni
jaunesniosios kartos kompozitoriai: G. F. Hassas,
W. Sansengas, G. Schedlis, R. Dünseris, Ch. Offen-
baueris, M. Zabelka, Ch. Hernedel, W. Lembergas.
Plaèiai pripaþinti austrø muzikologø E. Hanslicko,
A. W. Ambroso, G. Adlerio, E. M. von Hornbostelio,
H. Schenkerio, O. Deutscho, E. Welleszo (nuo 1938
gyveno uþsienyje), R. Haaso, E. Schenko, H. F. Red-
licho, K. Blaukopfo, Fr. Fördermayr darbai. Su Aust-
rijos muz. gyvenimu susijæ dirigentai F. von Weingart-
neris, R. Straussas, B. Walteris, W. Furtwängleris,
C. Kraussas, K. Böhmas, H. Swarowsky, H. von Kara-
janas, E. Leinsdorfas, Th. Guschlbaueris, H. Grafas,
dainininkai A. von Bahr-Mildenburg, L. Slezakas,
L. Lehmann, R. Tauberis, M. Cebotari, M. Del Mo-
naco, E. Schwarzkopf, O. Edelmann, H. Güden,
L. Della Casa, K. Equiluzas, W. Berry’s, Chr. Ludwig,
pianistai S. Thalbergas, E. von Saueris, A. Schnabe-
lis, R. Serkinas, Fr. Gulda, smuikininkas Fr. Kreisle-
ris, violonèelininkas E. Feuermannas.
Muzikiniai teatrai veikia – Vienoje: Jaunimo stiliaus
teatras („Jugendstiltheater“), Valstybës opera, Liau-
dies opera, Kamerinë opera, Vaikø opera („Wiener
Kinderoper“), „Die Wiener Taschenoper“, Klagen-
furto teatras, Linco teatras, Zalcburge: „Salzburger
Landestheater“, Lëliø teatras, Grace „Vereinigte
Bühnen Graz“, Tirolio teatras; simf. orkestrai – Vie-
noje: Akademinë orkestrø s-ga (ást. 1904; atlieka dau-
giausia kompozitoriø klasikø ir romantikø kûrinius),
Franzo Lehãro orkestras, Gustavo Mahlerio jaunimo
orkestras, Johanno Strausso simfonijetë, Þemut. Aust-
rijos kompozitoriø orkestras, „Orchester der Verei-
nigten Bühnen Wien“ (rengia klasikinës, dþiazo bei
popmuzikos koncertus su þymiais solistais), orkestras
„Pro Musica International“ (itin daug koncertuoja su
choru „Jung-Wien“), Vienos valsø orkestras (atlieka
Straussø dinastijos muzikà), „Wiener Akademische
Philharmonie“ (Vienos un-to orkestras), Mozarto or-
kestras (koncertuoja su ist. kostiumais), „Wiener Phil-
harmoniker“, „Wiener Residenz Orchester“ (ást. 1989;
groja jauni muzikantai), „Wiener Symphoniker“, Ba-
dene, Lince: Brucknerio orkestras, Jaunimo orkest-
ras, Zalcburge Mozarteumo orkestras, Grace: simf.
orkestras „Orchester der Pannonischen Philharmo-
nie“ (ást. 1990; groja austrø bei vengrø muzikantai),
filh-jos orkestras, Insbruke, Dornbirne, Brëgence,
Feldkirche; chorai – Vienoje: Arnoldo Schönbergo
choras, „Chorus Viennensis / Choralschola der Hof-
burgkapelle“ (buvusiø „Wiener Sängerknaben“ cho-
ristø vyrø choras), „Jung-Wien“, „Concertino Canta-
bile“ (vokal. ansamblis, daugiausia atliekantis
XVI–XVII a. kompozitoriø kûrinius), Hugo Distle-
rio choras (ást. 1987; itin daug dëmesio skiria H. Dist-
lerio kûrybai), „La Cappella Vienna“ (repertuaro pa-
autentinis
93
grindà sudaro renesanso bei modernioji muzika),
„Mozart-Sängerknaben Wien“, „Singverein der Ge-
sellschaft der Musikfreunde in Wien“, „Wiener
Sängerknaben“, Klagenfurto „Madrigalchor“, Velse,
Lince, Zalcburge: „Belcanto Chor“, Bacho choras, Ka-
tedros choras, Mozarto choras, Grace, Insbruke:
„Chor des Tiroler Landestheaters“, kamerinis Walthe-
rio von der Vogelweide’s choras, Dornbirne.
Austrijoje gausu institucijø, tirianèiø ir propaguojan-
èiø áv. kompozitoriø kûrybà – tarpt. Albrechtsberge-
rio d-ja (Klosternoiburge), J. S. Bacho bendruomenë
(Vienoje), Beethoveno d-ja (Vienoje), Bittnerio d-ja
(Vienoje), Brucknerio in-tas (Lince), tarpt. Chopino
d-ja (Vienoje), Fuxo d-ja (Grace), tarpt. Glucko d-ja
(Vienoje), Haydno d-ja (Vienoje), europinis Liszto
kûrybos tyrimo centras (Eizenðtate), tarpt. Mahlerio
d-ja (Vienoje), Mozarto s-gos (Grace, Insbruke, Kla-
genfurte, Vienoje), tarpt. Schönbergo d-ja (Medlin-
ge), tarpt. Schuberto in-tas (Vienoje), tarpt. Schützo
d-ja (Vienoje), Johanno Strausso d-ja (Vienoje), tarpt.
R. Strausso d-ja (Vienoje), Wagnerio s-ga (Lince),
tarpt. Wolfo d-ja (Vienoje).
Austrijos kompozitoriø s-ga veikia Vienoje. Muzika
dëstoma aukðtosiose muzikos bei scenos meno m-lose
Grace, Zalcburge (↑ Mozarteumas) ir Vienoje. Prie
Austrijos un-tø Grace, Insbruke, Zalcburge ir Vieno-
je veikia Muzikologijos in-tai. Muz. festivaliai rengia-
mi – Vienoje: „Wiener Festwochen“ (nuo 1951; gegu-
þës arba birþelio mën.), „Wiener Frühlingsfestival“
(nuo 1992; kovo–geguþës mën., atliekami Vidurio bei
R. Europos kompozitoriø kûriniai), Eizenðtate „Bur-
genländische Haydnfestspiele“, Lince: „Internationa-
les Brucknerfest Linz“ (rugsëjo arba spalio mën.),
„Musik- und Theatersommer auf Schloß Tillysburg“
(liepos mën.), Zalcburge: „Osterfestspiele Salzburg“
(ásteigë H. von Karajanas), „Salzburger Festspiele“
(liepos arba rugpjûèio mën.), „Salzburger Mozart-Woche“
(sausio mën. pab.–vasario mën. pr. kasmet, minint
W. A. Mozarto gimimo sukaktá), Grace „Steirischer
Herbst“ (rugsëjo arba spalio mën., atliekama ðiuolaik.
muzika), Insbruke „Festwochen der Alten Musik Inns-
bruck“ (rugpjûèio mën.).
L: Schenk E. 950 Jahre Musik in Österreich. Wien, 1946; Orel A. Mu-
sikstadt Wien. Wien, 1953; Graf M. Die Wiener Oper. Wien; F/M, 1955;
Goertz H. Musikhandbuch für Österreich. Wien; Münch., 1993; ×åð-
íàÿ Å. Ìîöàðò è àâñòðèéñêèé ìóçûêàëüíûé òåàòð. Ì., 1963.
Rita Vinslovaitë
„Auðrâ“, lietuviø muz. d-ja, 1881–1914 veikusi Rygo-
je. Ák. J. Miliausko-Miglovaros, A. Ðimoliûno (1881–
82 pirmininkas) ir M. Giedraièio iniciatyva. Nariai:
A. Lebeckas, A. Ðukys-Ðukavièius, Èësna, M. Giroðas,
V. Petrauskas (1883 pirm.), V. Bitoravièius. 1883 tu-
rëjo 60 nariø, rengë vakarus, paskaitas, turëjo biblio-
tekà, chorà, planavo leisti laikr. „Auðrinë“ (negavo lei-
dimo spausdinti lot. raidëmis). XIX a. pab. d-jai ëmë
vadovauti sulenkëjæ valdininkai, bajorai; ∆ tapo len-
kiðku klubu. Rimantas Astrauskas
aute¹tinë kade¹cija ↑ kadencija.
aute¹tinës de»mës, ↑ baþnytiniø dermiø rûðis.
aute¹tinis junginýs. Susidaro jungiant dominantës ir
tonikos akordus. Kadencija, kurioje pavartojamas ∆,
vadinama autentine. Vaclovas Paketûras
autografas
'"
autogråfas: 1. Autoriaus paraðas. 2. Kûrinio rankrað-
tis, raðytas paties autoriaus. 1927 A. van Hobokenas
Vienoje prie Austrijos nac. bibliotekos ákûrë muz. kû-
riniø rankraðèiø archyvà, kuriame sukaupta >35 000
fotokopijø. Pav.
M. K. Èiurlionio autografas
automåtinë transkrípcija (angl. automatic transcrip-
tion): 1. Automatinis (t. y. atliekamas technine áran-
ga) ↑ akustinio signalo parametrø kitimo matavimas,
skaièiavimas ir grafinis uþraðymas. Daþniausiai atlie-
kama ↑ pagrindinio tono 1 ∆, kurios grafiko abscisëje –
laikas, ordinatëje – pagrindinio tono daþnis (arba ob-
jektyvus aukðtis). Tokia tolydinë ∆ – áprastinës diskret.
subjektyvios notacijos objektyvus atitikmuo. ∆ plaèiàja
prasme – ↑ akustinë analizë.
2. Automatinis ↑ akustinio signalo aukðèio kitimo ma-
tavimas, skaièiavimas ir uþraðymas áprastinës notaci-
jos pavidalu arba analogiðkomis skaièiø sekomis. Dar
vad. automatine notacija (angl. automatic notation).
Tokioje ∆ objektyvios tolydinës ∆ rezultatai automa-
tiðkai diskretizuojami, t. y. suklasifikuojami pagal em-
pirines muzikos suvokimo taisykles. Vienareikðmiðka,
patikima ∆ neámanoma dël muzikos suvokimo sub-
jektyvumo. Rytis Ambrazevièius
automåtiniai mùzikos instrume¹tai, automatofo-
nai, ↑ mechaniniai muzikos instrumentai.
ãutorius (lot. auctor – kûrëjas), meno, mokslo, publicis-
tikos veikalo kûrëjas, projekto sudarytojas, iðradëjas.
d’Auvergne (Dauvergne) Antoine [Antuanas d’Overnº;
1713.X.3 Mulene – 1797.II.12 Lione], pranc. kompo-
zitorius, smuikininkas. 1741 karaliaus rûmø, 1744 Pa-
ryþiaus GO smuikininkas. Nuo 1755 karaliaus rûmø
kompozitorius. 1769–90 (su nedidelëmis pertraukomis)
Paryþiaus GO direktorius. Kûrë operas, operas bale-
tus, instr., vokalinæ, baþn. muzikà. ∆ laikomas pranc.
komiðkosios operos pradininku. Sukûrë operas Les Tro-
queurs („Mainikautojai“, 1753), La Coquette trompée
(„Apgautoji koketë“, 1753). Jûratë Petrikaitë
avangãrdinis dþiåzas, ↑ dþiazo kryptis.
avangardízmas (pranc. avant-gardisme), XX a. muzi-
kos (ir kitø meno ðakø) modernizmo krypèiø radika-
liosios apraiðkos. ∆ sàvoka nëra tiksliai apibrëþta. ∆
vieningos stilist. krypties nesudaro. ∆ apëmë ↑ futu-
rizmo, ↑ ekspresionizmo, kubizmo, fovizmo, dadaizmo,
siurrealizmo ir kai kuriø kitø modernist. krypèiø tokio
pobûdþio tendencijas. ∆ bûdinga estetinis radikaliz-
mas, neigiantis visuotinai pripaþintas vertybes, de-
monstratyvus naujø efektingø iðraiðkos priemoniø var-
tojimas, polinkis á formalist. eksperimentus. ∆ bûdingø
poþymiø turi ↑ serializmas, ↑ aleatorika, ↑ dodekafoni-
ja, ↑ puantilizmas, ↑ sonorizmas, ↑ elektroninë muzika,
↑ konkreèioji muzika, ↑ kompiuterinë muzika ir kt. Ter-
minas atsirado XX a. 3 d-metyje, plaèiau pradëtas
vartoti po II pasaul. karo. ∆ iki XX a. 7 d-meèio, kai ∆
apraiðkos muzikoje tapo itin ryðkios, vadinamas kla-
sikiniu (ortodoksiniu). ∆ estetinës nuostatos labiausiai
pasireiðkë to meto P. Boulezo (IRCAM manifesto au-
torius), K. Stockhauseno, B. Nilssono, L. Berio, S. Bu-
sotti, L. Nono, Y. Xenakis’o, H. Pousseuro, B. Mader-
na’os, J. Cage’o kûryboje.
Lietuvoje ∆ muzikos apraiðkø esama prieðkariniuose
V. Bacevièiaus ekspresionizmo ir konstruktyvizmo
principais pagrástuose kûriniuose, J. Kaèinsko mik-
rotoninëse kompozicijose. ∆ muz. iðraiðkos priemo-
nes vartojo V. Barkauskas, E. Balsys, O. Balakauskas,
V. Lauruðas, A. Rekaðius ir kiti.
∆ terminas kartais vartojamas visai atonaliajai, ekspe-
rimentinei muzikai (performansams, muz. veiksmui)
apibûdinti arba kûrinio naujumui, iðskirtinumui pa-
brëþti. Tokia prasme minëtini kai kurie jaunesnës kar-
tos liet. kompozitoriø M. Urbaièio, R. Maþulio, G. So-
deikos, A. Jasenkos, S. Dikèiûtës, A. Kuèinsko ir kt.
kûriniai.
∆ muzikos centrai yra Vokietijoje, Prancûzijoje, JAV.
Minëtuose centruose bei Lenkijoje rengiama ∆ muz.
festivaliai. Lietuvoje ∆ muzika skamba „Gaidos“, „Jau-
nos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“, „Musica ficta“
ir kt. ðiuolaikinës muzikos festivaliuose.
L: Ambrazas A. Muzika ir dabartis. V., 1969; Gaida. Baltijos muzikos
festivalis. V., 1992, 1993, 1994, 1995, 1996, 1997; Mitchel D. The Lan-
guage of Modern Music. Faber and Faber limited, 1976; Griffiths P. Mo-
dern Music (The avant garde since 1945). N. Y., 1981; Schäffer B. Maly
informator muzyki XX wieku. PWM, 1987. Violeta Tumasonienë

Ave Maria (lot. Sveika, Marija), krikðèioniðka malda Avison Charles [Èarlzas Êvisonas; 1709.II.16 Niukasly-
ir muz. kûrinys. Tekstas sudarytas ið Biblijos citatø
(Evangelija pagal Lukà) ir XV a. pridëto maldos krei-
pinio. Dabartinio pavidalo tekstas gyvuoja nuo XVI a.
II pusës. Grigaliðkajame chorale ∆ (daþniausiai tik pir-
moji maldos dalis) vartojama keliose skirtingose gies-
mëse, skirtose Marijos garbei. Tarp jø yra keli oferto-
rijai (vienas þymiausiø – IV Advento sekmadienio
ofertorijus, randamas jau IX a. frankø ðaltiniuose) bei
Aleliujos teksto eilutë. Liturg. valandose, per Marijai
skirtas ðventes giedamos ∆ antifonos bei trumpieji res-
ponsorijai. Renesanso epochoje ∆ ágavo polifon. mote-
to formà. Ðiems kûriniams vartoti ir kanoniniai tekstai,
ir jø parafrazës. ∆ sukûrë J. Arcadeltas, Josquinas des
Prés, A. Willaertas, T. L. de Victoria ir kt. Pagal gri-
galiðkøjø giesmiø ar motetø melodijas buvo kuriamos
∆ miðios. Tokiø miðiø sukûrë P. de La Rue, C. de Mo-
rales, G. P. da Palestrina. XVIII a. sukurta ∆ su instr.
pritarimu (pvz., D. Bortnianskio ∆ 2 mot. balsams, sty-
giniams ir 2 valt.). XIX–XX a. atsirado ir pasauliet. ∆
dainø, arijø, chorø su instr. pritarimu ar a cappella.
Vartojami tiek kanoniniai, tiek laisvai sukurti tekstai
(Fr. Schubertas), kartais pasitelkiama ir ankstesniø
autoriø muzika (pvz., L. Cherubini ir Ch. Gounod
panaudojo J. S. Bacho preliudà C-dur ið GTK I t.).
J. Brahmsas, A. Bruckneris, G. Verdi, I. Stravinskis su-
kûrë ∆ giesmiø chorui. Jonas Vilimas
„Ave musica“ (lot. sveika, muzika), Lietuvos akløjø ir
silpnaregiø s-gos kamer. orkestras. Veikë 1988–
91Vilniuje. Ák. muziko J. Kairio iniciatyva. ∆ meno va-
dovai ir dirigentai: A. Stulgys, T. Blaþienë, I. Kuèinskas
(1989–91). Repertuarà sudarë pasaul. klasikø, XX a.
liet. ir uþs. komp. kûriniai. Orkestras pirmasis atliko
kai kuriuos J. Juozapaièio, B. Kutavièiaus, O. Narbu-
taitës, J. Tamulionio, M. Urbaièio, jaunøjø liet. komp.
kûrinius. Arvydas Karaðka
„Ave sol“ (lot. sveika, saule), Latvijos miðrus kamer.
choras (~30 dainininkø profesionalø). Yra Rygoje.
Atlieka latviø, ðiuolaikiniø uþs. kompozitoriø, pasaul.
klasikø stambiø formø kûrinius (kantatas, oratorijas,
miðias), l. dainas, negrø spirièiuelius. Choras ák. 1969
dirigento ir vadovo I. Kuokaro iniciatyva. Nuo 1975
turi dab. pavadinimà. Kiti dirigentai: G. Kuokaras,
I. Matruozis. 1974 tarpt. chorø konkurse Arece lai-
mëjo I vietà. Gastroliavo daugelyje Europos ðaliø, Ja-
ponijoje, Filipinuose, JAV. 1969, 1984, 1997 koncer-
tavo Lietuvoje. Áraðë plokðteliø. Anicetas Arminas
Avicenâ, Vid. Azijos mokslininkas, filosofas, poetas
↑ Ibn Sina.
Avinjòno festivålis (Festival d’Avignon), teatro ir mu-
zikos festivalis. Rengiamas kasmet nuo 1947 Avinjo-
ne (Prancûzija). Ákûrë pranc. akt. ir reþ. J. Vilaras. Ið
pradþiø jame dalyvavo tik pranc. kalba pranc. drama-
turgø tragedijas (P. Corneille’io, J. Racine’o) ir roman-
tikø dramas (V. Hugo, A. Musset) vaidinantys teatrai.
Nuo 1979 vaidinami áv. ðaliø dramaturgø kûriniai ir
kt. kalbomis. Nuo 1966 per ∆ vyksta ir operos, baleto
spektakliai, koncertai, kino filmø perþiûros. Rengia-
ma tapybos, skulptûros parodos, cirko vaidinimai,
skaitomos naujos pjesës. Renginiai vyksta Avinjono
Popieþiø rûmuose, jø kiemuose, miesto aikðtëse, skve-
ruose, kavinëse. Jûratë Burokaitë
Ax
95
je prie Taino – 1770.V.9(10) ten pat], anglø komp.,
dirigentas, muz. estetikas, vargonininkas. Mokësi pas
Fr. Geminiani. Iðgarsëjo kaip angliðkojo koncerto
(concerto grosso atmaina) kûrëjas, originaliu, átaigiu
muzikos apraðymu. Paskelbë traktatà apie muzikos ið-
raiðkà „An Essay on Musical Expression“ (1752). Su-
kûrë 26 concerti â 7 (1755), 12 koncertø f-nui ir styg.
kvartetui (1766), 18 styg. kvartetø (1756–64). Su
J. Garthu iðleido B. Marcello psalmes (angl.).
L: Darenberg K. H. Studien zur englischen Musikästhetik des 18. Jahr-
hunderts: Britannica et America. Hbg., 1960. Violeta Tumasonienë
Avni Tzvi [Tzvi Avní; g. 1927.IX.2 Sarbriukene], Izraelio
kompozitorius. Vokieèiø kilmës. 1958 baigë Tel Avivo
MuA kompozicijà pas P. Ben-Haïmà, M. Seterà. 1962–
64 studijavo kompozicijà JAV Tanglvudo kons-joje pas
A. Coplandà ir L. Fossà, 1963–64 – elektron. muzikà Ko-
lumbijos un-te pas V. Ussachevská, 1964 Toronto un-te
pas M. Schaferá. Nuo 1971 dëstë Jeruzalës Rubino aka-
demijoje kompozicijà ir elektron. muzikà; prof. (1976),
elektron. muzikos studijos direktorius. 1973 uþ kûriná
Dimuyim l’yom chag („Ðventinës metaforos“, 1970) lai-
mëjo Engelio premijà. Ankstyvajai kûrybai bûdinga im-
presionizmas, Rytø folkloro elementai. Nuo 7 d-meèio
vartoja serijinæ, aleatorinæ technikà, klasterius, triukð-
mus, elektron. instrumentus. Violeta Tumasonienë
a voce piena (it., AN) – garsiai, visu balsu.
a voce sola (it., AN) – vienam balsui (solistui).
a voglia (it., AN) – savo nuoþiûra, laisvai, kitaip ↑ ad
libitum.
Avråmovas Vladimiras [g. 1909.XII.3 Sofijoje], bulg.
smuikininkas, pedagogas. Nuo 1930 studijavo Prahos
kons-joje (Ch. Kocho kl.). Nuo 1942 dëstë Sofijos
MuA; prof. (1947); rektorius 1962–68. 1934 ákûrë Bul-
garijos kvartetà (nuo 1948 Avramovo kvartetas). Pa-
raðë smuikavimo metodikos darbø. Vadovavo atlikë-
jø meistriðkumo kursams Lenkijoje, Vokietijoje, JAV
ir kt. Tarpt. kamerinës muzikos festivaliø Plovdive or-
ganizacinio k-to pirmininkas.
L: Ãåíåâà Å. Â. Àâðàìîâ. Ñîôèÿ, 1967. Danutë Mekaitë
Avranek Ulrich [Ulrichas Avrånekas; 1853.XII.26 Klu-
èenicëje (Èekija) – 1937.VIII.12 Maskvoje], rusø cho-
ro dirigentas. Èekas. 1870 baigë Prahos kons-jà. Nuo
1874 gyveno Rusijoje. Nuo 1882 buvo Maskvos DT
dirig. ir vyriausiasis chormeisteris, 1928–33 ir Stani-
slavskio OT vyriausiasis chormeisteris. Pirmasis Mask-
voje pastatë nemaþa operø (A. Borodino „Kunigaikð-
tis Igoris“, N. Rimskio-Korsakovo „Mozartas ir
Salieri“). Jûratë Gudaitë
a vuoto (it., sutr. a. v., AN) – grieþti neprispaudus sty-
gos prie postygio.
avvivando (it., AN) – gyvinant.
Ax Emanuel [Emanuelis Åksas; g. 1949.VI.8 Lvove],
JAV pianistas. Gyveno Varðuvoje, Vinipege (Kana-
da), nuo 1961 – Niujorke. Studijavo Juilliardo muz.
m-loje, Kolumbijos un-te (menø bakalauras, 1970).
Rubinðteino tarpt. konkurso laureatas (1974, Izrae-
lis); Fisherio premija (1979). 1986 ákûrë trio su Young
Uck Kim (smuikas) ir Yo-Yo Ma (violonèelë).
Axman
'$
Koncertavo Centr. ir P. Amerikoje, Europoje, Ja- Azerbaidþano profesionalioji muzika klostësi XIX a.
ponijoje. Atliko L. van Beethoveno, W. A. Mozarto, pab. veikiama Europos ir ypaè rusø muz. kultûros
A. Dvoþãko, S. Rachmaninovo, B. Bartóko kûrinius. (Baku veikë Rusø muzikos d-jos skyrius, simf. or-
Jûratë Petrikaitë kestras, privati operos trupë). Azerbaidþano profe-
Axman Emil [Emilis Åksmanas; 1887.VI.3 Rataje prie sionaliosios muz. pradininku laikomas komp., muz.
Kromerþyþo – 1949.I.25 Prahoje], èekø komp., muzi- gyvenimo organizatorius, l. muzikos tyrinëtojas
kologas, archyvaras. Studijavo Prahos un-te pas Z. Ne- U. Hadþibekovas. Jis pagrindë Azerbaidþano l. der-
jedlô ir O. Hostinskô. Kompozicijos mokësi pas miø sistemà ir iðdëstë jà kn. „Azerbaidþano liaudies
V. Novãkà (1908–10). Nuo 1913 dirbo Prahos nacio- muzikos pagrindai“ (1945). Pirmoji U. Hadþibeko-
nalinio muziejaus archyve. Tyrë Moravijos muz. kul- vo opera „Leila ir Medþnûnas“ (1908) átvirtino naujo
tûrà. Sukûrë 3 kantatas, 5 simf-jas, instr. koncertø, tipo mugamø operos þanrà ir nuþymëjo Azerbaidþa-
simf. poemà, kamer., chorinës muzikos. no profesionaliosios muz. raidos kryptá – klasik. Eu-
L: Pala F. E. Axman. Pr., 1951. Violeta Tumasonienë ropos ir nac. muzikos formø sintezë. XX a. pr. Baku
Azerbaidþåno mùzika, Azerbaidþano valstybës terito- ákurta OBT (1920), kons-ja (1921), liaudies instr. an-
rijoje gyvenanèios tautos l. ir profesionalioji muzika. samblis (1926), komp. s-ga (1934), filh-ja (1936),
Pirmosios þinios apie ∆ siekia V–III t-metá pr. Kr. (pieði- valst. choras (1936), simf. orkestras (dirig. Nijazi,
niai ant uolø, legendos, muz. instrumentai). V a. pr. Kr. 1938). Komp. Z. Hadþibekovas, M. Mahomajevas,
Herodotas apraðë Azerbaidþano riteriø muz. turnyrus. A. Zeijnaly sukûrë operø, muz. komedijø, simf. ir ka-
Þiniø apie vid. amþiø ∆ yra poetø Nizami, M. Fizuli mer. muzikos. 1940 komp. A. Badalbeilis sukûrë
kûriniuose, teoretikø Safi ad Dino (XIII a.), Abdulga- pirmàjá nac. baletà „Mergelës bokðtas“. 5 d-metyje
dino Maragi (XIV–XV a.) darbuose. ∆ raidai turëjo áta- iðpopuliarëjo simf. muzikos þanrai. Savitos, muz.
kos Artimøjø ir Vid. Rytø muz. kultûros, VIII–X a., folkloro stilist. bruoþø turinèios simf. muzikos sukû-
Azerbaidþanà uþkariavus arabams, prigijo kai kurie ara- rë Dþ. Hadþijevas, T. Kulijevas, K. Karajevas, S. Ha-
bø muzikos elementai, taèiau ∆ iðliko savita. Azerbai- dþibekovas, Dþ. Dþangirovas. Artimas l. tradicijoms
dþano liaudies muzika – kaimo ir miesto folkloras bei tendencijos ryðkios F. Amirovo kûryboje. Jo kûriniai
l. profesionaliø muzikantø (↑ aðuhø, hanendë) kûryba pasiþymëjo ugningu koloritu, áspûdingu orkestro
yra instrumentinë ir vokalinë. Daþniausiai vienbalsë su skambesiu. Intelektualiomis kûriniø koncepcijomis,
daugiabalsiðkumo elementais. Gausu darbo, lyriniø,
apeiginiø, ist., humoristiniø dainø, dainuojamø solo,
kartais choro (daþniausiai unisonu), charakteringø vy-
rø ir moterø bei kolektyv. ðokiø (ðventinis ðokis jala,
karo ðokis dþangi). ∆ ritmas ávairus, daþnos sinkopës,
bûdingi 6/8, 3/4, 2/4 metrai. Dermiø sistema artima ara-
bø muzikai. Yra 7 pagr. dermës, vad. ↑ mugamai. La-
biausiai paplitæ trejopi mugamai – rastas, ðûras, segia-
chas. Kiekviena dermë yra grieþtai organizuota garsø
sistema, turinti aiðkø tonikos centrà, savità emoc. po-
bûdá (rastas ákûnija energijà, vyriðkumà, segiachas –
meilës lyrikà), charakteringas intonacijas, kadencijas.
XIX–XX a. dermes nagrinëjo N. M. Ðuðinskis, komp.
U. Hadþibekovas. Pav.
Vartojama ~30 liaudies muz. instrumentø. Labiausiai
paplitæ: chordofonai – taras, sazas, kemanèa, ûdas; ae-
rofonai – zurna, tutekas, balabanas; membranofonai –
nagara, defas ir kt. Tradic. ∆ vokaliniai instr. þanrai –
dastanai, bajati, mugamai. Juos atlieka l. dainiai pro-
fesionalai – aðuhai ir hanendë. Aðuhai patys sau pri-
taria styg. instrumentu sazu. Specifinis aðuhø þanras
dainos dialogai (dejiðmë), dainuojami per muz. turny-
rus. Þymiausi aðuhai Ð. Ðirinas (XVIII a.), Aleskeras
(XIX a.), M. Bajramovas, A. Rzajeva (XX a.). Mies-
tuose populiarûs vokal. instrumentiniai ciklai muga-
mai (dar vad. pagal dermës pavadinimà). Juos atlieka
hanendë ir instr. ansamblis (taras, kemanèa, bûgne-
lis). Vokal. mugamø dalys kuriamos pagal Azerbai-
dþano poetø klasikø eiles. Mugamo forma plëtojama
improvizaciðkai, nuolat gráþtant prie pagr. tonacijos.
Þymiausi mugamø atlikëjai: vokalistai – M. Sadychas
(Sadychdþanas), Dþ. Kariagda, K. Primovas, S. Ðuðins-
kis, A. Bakichanovas, A. Rzajeva; instrumentininkai –
K. Primovas ir B. Mansurovas (taras), S. Oganezaðvi-
lis (kemanèa). Azerbaidþano muzika. Azerbaidþano dermës pagal U. Hadþibekovo sistemà

sodria harmonija ir sudëtinga polifonija pagarsëjo
vienas þymiausiø Azerbaidþano komp. K. Karajevas.
Pirmuosius koncertus l. instrumentui tarui ir simf. or-
kestrui sukûrë H. Chanmamedovas (1952, 1962), ta-
rui ir l. instr. orkestrui – S. Rustamovas (1972),
S. Aleskerovas (1983); romansø gazeliø pagal Rytø
poetø tekstus pirmieji sukûrë A. Zeijnaly, U. Hadþi-
bekovas. Kiti þymûs Azerbaidþano muzikai: kompozi-
toriai – Nijazi, A. Melikovas, Ch. Mirzazadë, V. Adige-
zalovas, R. Mustafajevas, A. Rzajevas, M. Mirzojevas,
N. Mamedovas, A. Alizadë, T. Kulijevas, F. Karajevas,
I. Hadþibekovas, A. Dadaðevas, F. Ali Zadë; dirigen-
tai – A. Hasanovas, C. Hadþibekovas, K. Abdulajevas;
dainininkai – Biul Biulis, Ð. Mamedova, F. Muchtaro-
va, R. Beibutovas, Ð. Alekperova, S. Kadymova,
F. Achmedova, L. Imanovas, M. Mahomajevas; mu-
zikologai – K. Kasimovas, L. Karagièeva, I. Abezhau-
zas, B. Kurbanovas, E. Abasova. Intensyviausias muz.
gyvenimas vyksta sostinëje Baku.
L: Ãàäæèáåêîâ Ó. Îñíîâû àçåðáàéäæàíñêîé íàðîäíîé ìóçûêè.
Áàêó, 1957; Êåðèìîâ Ê. Îðêåñòð àçåðáàéäæàíñêèõ íàðîäíûõ
èíñòðóìåíòîâ. Áàêó, 1959; Èñìàéëîâ Ì. Æàíðû àçåðáàéäæàíñêîé
íàðîäíîé ìóçûêè. Áàêó, 1960 (azerb. k.); Êàñèìîâ Ê. Ìóçûêà
Àçåðáàéäæàíà. Áàêó, 1960; Àáàñîâà Ý. Ã., Êàñèìîâ Ê. À. Î÷åðêè
ìóçûêàëüíîãî èñêóññòâà Ñîâåòñêîãî Àçåðáàéäæàíà, 1920–1956.
Áàêó, 1970. Algirdas Ambrazas, Aldona Juodelienë
Azerbaidþåno òperos ir balêto teåtras, Azerbaidþa- Aznavour Charles [Ðarlis Aznav¾ras; g. 1924.V.22 Pa-
no Achundovo valstybinis akademinis operos ir bale-
to teatras. Yra Baku. Turi azerb. ir rusø trupes. Sta-
tomos azerb. komp. F. Amirovo, Dþ. Dþangirovo,
S. Hadþibekovo, A. Hadþijevo, K. Karajevo, A. Meli-
kovo, uþs. ðaliø komp. operos ir baletai. Ák. 1920 kaip
Azerbaidþano valst. teatras. Ið pradþiø statë dramas,
operetes ir operas. 1924 pastatyta pirmoji azerb. ope-
ra – U. Hadþibekovo „Leila ir Medþnûnas“, 1940 pir-
masis azerb. baletas – A. Badalbeilio „Mergelës
bokðtas“. Dirigentai: K. Abdulajevas, Badalbeilis,
F. Safarovas; dainininkai: F. Achmedova, I. Agalaro-
vas, R. Atakiðijevas, A. Bunijatzadë, M. Mahomaje-
vas, R. Muradova. Vaclovas Juodpusis
azione sacra (it. azione – veiksmas + sacra – ðventas),
baþnytinis vaidinimas (misterija) pagal Biblijos siuþe-
tà. ∆ buvo oratorijos pirmtakas.
azione teatrale (it.), XVII–XVIII a. karaliø rûmø ið- åþragas (latviø k. âþrags), latviø liaudies muz. instru-
kilmingi vaidinimai, praðmatnios trumpos operos.
Azizbêkova Mariam [g. 1919.X.25 Rostove prie Do-
no], liet. pianistë, pedagogë. Humanitar. mokslø dr.
(1993; menotyros kandidatë, 1950). 1946 baigë Mask-
vos kons-jà (S. Feinbergo kl.); 1946–50 ðios kons-jos
aspirantë. Nuo 1950 dësto Lietuvos MuA; prof.
(1976). 1950–75 dar ir Èiurlionio meno m-los dësty-
toja. Koncertavo Lietuvoje ir uþsienyje kaip solistë
ir su ansambliais (daugiausia su vyru smuikininku
V. Radovièiumi), pirmoji atliko nemaþa liet. komp.
kûriniø. Kai kuriuos jø parengë spaudai (E. Lau-
menskienës „Rinktinë jaunimui“, 1962; A. Klenickio
„Skerco f-nui“, 1968). Paraðë kn. „Ôîðòåïèàííîå
èñêóññòâî â ìóçûêàëüíîé æèçíè Âèëüíþñà. I-ÿ
ïîëîâèíà XIX âåêà“ („F-no menas Vilniaus muz.
gyvenime. XIX a. I pusë“, 1976), „F-no menas Vil-
niuje 1863–1915“ (1998), muz. istorijos ir metodi-
kos straipsniø. Mokiniai: A. Dvarionaitë, B. Vainiû-
„Àþuoliukas “
97
naitë, R. Biveinis, S. Okruðko, L. Dorfmanas, B. Vait-
kus, A. Ðlaustas, A. Banaitytë, T. Radoviè, L. Jakniû-
nienë, N. Kereðevièienë ir kiti. Paraðë autobiograf.
apybraiþà „Fortepijono menas mano gyvenime“
(1999). Pav. Arvydas Karaðka
Azmaiparaðvílis Ðalva [1903.I.7 Tbilisyje – 1957.V.17
ten pat], gruz. dirigentas, kompozitorius. Iki 1930 Tbi-
lisio kons-joje studijavo kompozicijà (S. V. Barchuda-
riano kl.) ir dirigavimà (M. M. Bagrinovskio kl.). 1933
baigë dirigavimo aspirantûrà (A. V. Gauko ir J. S. Mi-
keladzës kl.). 1938–54 Gruzijos OBT, 1943–53 Gruzi-
jos radijo simf. orkestro, nuo 1954 Gruzijos valst. sim-
foninio ork. vyriausiasis dirigentas. Nuo 1927 dirbo
pedagog. darbà. 1933 dëstë Tbilisio kons-joje. Sukû-
rë operà „Seniûnas Goèa“ (1951), opereèiø (1952,
1957), simf-jà (1945), ork. siuitø, dainø ir kt. muz. kû-
riniø. SSRS valst. premija 1947. Jûratë Petrikaitë
azmåriai, profesionalûs Etiopijos dainiai pasakotojai.
Dainuoja gerkliniu, nosinio registro balsu (labai ski- Mariam Azizbekova
riasi nuo baþn. giedojimo ir liaudiðkojo dainavimo).
Dainuodami patys sau akompanuoja vienastygiu stryk.
instrumentu. Repertuarà sudaro daugiausia satyr. ir
ist. tematikos dainos. ∆ atsirado XVI a. Jø kûryba grin-
dþiami kai kurie Etiopijos kompozitoriø kûriniai.
ryþiuje], pranc. ðansonjë, komp., aktorius. Armënø kil-
mës. Nuo maþens dainavo Paryþiaus teatruose, res-
toranuose. 1941 pradëjo pats kurti dainas (eiles ir
muzikà); jas atlikdavo su kt. dainininkais (nuo 1941
dainavo su P. Roche, 1950 – su E. Piaf). 1953 pradëjo Charles Aznavour
dainuoti solo. Koncertavo JAV, Afrikos, Azijos ðalyse,
Europoje. Sukûrë ~500 dainø, muzikos kino filmams.
Dainose juntama ir dþiazo ritmika, svingas. Paraðë kn.
„Aznavour par Aznavour“ („Aznavouras apie Azna-
vourà“, 1970). Áraðë plokðteliø, filmavosi men. filmuo-
se. Pav. Edmundas Baltrimas
Azzaiolo (Azzajolo, Azzajuolo) Filippo [Filipas Adza-
jòlas; XVI a.], it. kompozitorius. Gyveno Bolonijoje.
Sukûrë motetø (Venecijoje iðleista 3 kn.), vilotø (Ve-
necijoje 1557–69 iðleista 3 kn. „Villotte alla padoana“),
madrigalø, bergamaskø.
mentas – lûp. aerofonas. Daromas ið oþio rago. Turi
3–6 skylutes pirðtams. Iðgaunamas diaton. garsaeilis.
Nuo seno iki XX a. pr. vartotas piemenø, medþioto-
jø, kaimo muzikantø. Grieþiama ganymo, medþioklës
signalai, dainø ir ðokiø melodijos. ∆ analogai: liet. oþ-
ragis, estø sarvas. S. Krasnopiorovas 1955 ∆ patobu-
lino. Patobulintasis ∆ turi variná pûstukà ir 4 skylutes
pirðtams. Romualdas Apanavièius
„Àþuoliùkas“, Vilniaus berniukø, jaunuoliø ir vyrø
choras. ~400 dainininkø (2000). Priklauso mokytojø
namams. Ákurtas 1959 H. Perelðteino iniciatyva (1959–
79 vadovas). ∆ sudaro maþyliø, pirmokø, antrokø, tre-
èiokø, ketvirtokø, pagrindinis, miðrus ir vyrø chorai.
Nuo 1979 ∆ turi muz. mokyklà (54 mokytojai, 330 mo-
kiniø, 2000). Repertuarà sudaro liet. ir uþsienio kla-
sikø, ðiuolaik. kompozitoriø kûriniai a cappella, su
vargonais, simf. ir kamer. orkestrais. Gastroliavo Bal-
tarusijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Èekijoje, Danijoje,
„Àþuoliukas“
'&

„Àþuoliukas“

Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje,

Latvijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancûzijoje,
Rusijoje, Slovënijoje, Suomijoje, Ðvedijoje, Ðveica-
rijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Ukrainoje. Dalyvavo
daugelyje tarpt. konkursø ir festivaliø. Vyrø choras
laimëjo I ir II vietas Varnoje (1981, Bulgarija), III
vietà Goricijoje (1990, Italija), I vietà ir tarpt. garbës
vardà International Excellent Marktoberdorfe (1991,
Vokietija), I vietà Mainhauzene (1993, Vokietija), III
vietà Tolosoje (1995, Ispanija), sidabro medalá Mari-
bore (2000, Slovënija), miðrus choras – Didájá prizà
Nante (1990, Prancûzija). Meno vadovas ir vyriausia-
sis dirigentas V. Miðkinis (nuo 1979). Pav.
Aurelija Andrejauskaitë

B, b: 1. Garso si bemol raidinis pavadinimas. Didþiàja
raide þymimas didþiosios oktavos garsas, maþàja –
maþosios, B1 – kontroktavos, b1 – pirmosios oktavos,
b2 – antrosios ir t. t. Angliðkai kalbanèiuose kraðtuo-
se ∆ þymi garsà si (h), o garsas si bemol (b) þymimas B
flat (angl. flat – bemolis). 2. Tonacijos (ir gamos), ku-
rios tonika yra garsas si bemol, pavadinimo dalis. Ma-
þor. tonacija þymima B-dur (kartais tik B), minori-
në b-moll (b). 3. Akordo, kurio apat. garsas yra si
bemol (angl. kalbanèiose ðalyse si), þymëjimas. Di-
dþiàja raide (be papildomø þenklø) þymimas maþor.
kvintakordas, maþàja – minorinis. 4. B su prielinks-
niu in nurodo instrumento derinimà, pvz., Trompete
Babin Victor [Viktoras Båbinas; 1908.XII.13 Maskvo-
in B – B derinimo trimitas. 5. Santrumpa, þyminti
boso partijà. Audronë Jurkënaitë
Babadþaniånas Arno [1921.I.22 Jerevane – 1983.II.15
Maskvoje], arm. komp., pianistas. 1947 baigë Jereva-
no kons-jà (V. Taliano kompozicijos kl.), 1948 – Mask-
vos kons-jà (K. Igumnovo f-no kl.). Nuo 1950 dëstë
Jerevano kons-joje; doc. (1956). Sukûrë „Heroj. ba-
ladæ“ f-nui ir orkestrui (1950, SSRS valst. pr. 1951),
koncertø sm. ir orkestrui (1949), vè. ir orkestrui
(1962), 2 styg. kvartetus, fp. trio (1952, SSRS valst.
pr. 1953), „Ðeðis paveikslus“ f-nui (1965), sonatà sm.
ir f-nui (1959), pramog. dainø, kino filmø muzikos.
L: Ãðèãîðÿí À. Àðíî Áàáàäæàíÿí. Ì., 1961. Kazys Jasinskas
Babråvièius Juozas [1882.III.21 Ðelviuose (Vilka-
Babbitt Milton [Miltonas Båbitas; g. 1916.V.10 Fila-
delfijoje], JAV komp., muzikologas, matematikas.
Kompozitoriaus R. Sessionso mokinys. Matematikà ir
muzikà studijavo Niujorko ir Prinstono un-tuose; ðiuo-
se un-tuose dësto. Kûrybà grindþia dodekafon. sis-
tema, matematikos metodais. Vienas serializmo pa-
grindëjø. Sukûrë operà Kräfte („Jëgos“, 1975),
kompozicijø orkestrui Relata I, II (1965–68), Corres-
pondences styg. orkestrui ir sintezatoriui (1961), Com-
position for Synthesizer (1961), A Solo Requiem sopra-
nui ir 2 f-nams (1977), koncertà f-nui (1985), 5 styg.
kvartetus (1950–82), ansambliø (The Crowded Air 11
instrumentø, 1988), pjesiø áv. instrumentams (Beaten
Paths marimbai, 1988), dainø, chorø, elektron. muzi-
kos. Svarbiausias muz. teorijos veikalas – „The Func-
tion of Set Structure in the Twelve-Tone System“ („Ai-
biø struktûros funkcija dvylikos tonø sistemoje“, 1964)
turëjo didelës reikðmës moderniosios muzikos kûri-
Babråvièius Vytautas (Simas) [g. 1952.III.10 Gailia-
niø analizës teorijai. Paraðë veikalø ir apie elektron.
muzikà. Pav. Algirdas Ambrazas
Babíckas Rytas [1930.X.15 Kaune – 1987.I.5 Klivlen-
de (Ohajo valstija)], liet. muzikas, visuomenininkas.
Kaune mokësi skambinti f-nu pas A. Kuprevièienæ.
1944 pasitraukë á Vokietijà, kur 1948 baigë Hanau liet.
g-jà. Vokietijoje mokësi smuikuoti pas V. Ðimkø, bu-
vo „Dainavos“ ansamblio dalyvis, grojo B. Pakðto or-
''
kestre. 1949 atvyko á JAV, apsigyveno Deitone. Vë-
liau persikëlë á Èikagà, kur dainavo Èikagos liet. vyrø
*
chore, mokësi harmonijos pas V. Jakubënà. 1955 bai-
gë Ilinojaus un-tà Èikagoje, ágijo inþinieriaus specia-
lybæ. Nuo 1955 gyveno Klivlende, dirbo inþinieriumi.
1955–83 Èiurlionio ansamblio chormeisteris, 1983–87
meno vadovas. 1959 subûrë Klivlendo vyrø oktetà ir
jam vadovavo; oktetas JAV, Kanados ir Australijos liet.
telkiniuose surengë >200 koncertø. Aranþavo daug
okteto atliekamø dainø, iðleido plokðteliø. Nuo 1974
vadovavo Ðv. Jurgio parapijos chorui. Pav.
je – 1972.III.1 Klivlende (Ohajo valstija)], JAV pia-
nistas, komp. Rusø kilmës. 1927 baigë Rygos kons-jà,
1928–31 studijavo Berlyno aukðtojoje muz. m-loje,
A. Schnabelio f-no ir Fr. Schrekerio kompozicijos kla-
sëse. 1933 pradëjo koncertuoti su þmona V. Vronsky.
Skambino fp. duetus (1942 D. Milhaud jiems paskyrë
fp. duetà). Gastroliavo Europoje. 1936 koncertavo
Milton Babbitt
Kaune. 1937 debiutavo ir apsigyveno JAV. Nuo 1950
Aspeno muz. m-los (Kolorado valstija) prof., 1951–54
dar ir direktorius. Nuo 1961 vadovavo Klivlendo muz.
institutui. Sukûrë pjesiø, transkripcijø, 2 koncertus 2
f-nams, kamer. kûriniø, dainø. Þivilë Ramoðkaitë
viðkio rj.) – 1957.IV.3 Kaune], liet. dainininkas
(tenoras), pedagogas. 1914 baigë Sankt Peterburgo
kons-jà (N. Kedrovo ir S. Gabelio kl.). 1914–19 dai-
navo Maskvos DT. 1920–34 gastroliavo Graikijoje,
Prancûzijoje, Anglijoje, JAV. 1934–44 Valstybës teat-
ro, 1944–45 Lietuvos OBT solistas. 1944–49 kons-
jos, 1949–56 Lietuvos kons-jos, nuo 1956 Kauno Rytas Babickas
Gruodþio muz. m-los dëstytojas. Virtuoziðkai valdë
stiprø plataus diapazono balsà. Dainavimui bûdinga
raiðki dikcija, muzikalumas, tikslumas. Operose daþ-
niausiai atlikdavo lyr. tenoro partijas. Vaidmenys: Al-
fredo, Almaviva 2, Dubrovskis, Hercogas, Lenskis,
Sinodalas. Rengdamas vokalistus, iðradingai taikë sa-
vo paties patobulintà vokal. pratimø sistemà. Moki-
niai: A. Lietuvninkas, A. Domeika, V. Kasperavièius,
G. Ðmitas, K. Znamenskas, J. Zimnickis, V. Norkus.
Pav. Vaclovas Juodpusis
kiemyje (Alytaus rj.)], liet. country dainininkas, gita- Juozas Babravièius
ristas ir kompozitorius. Country muzikos Lietuvoje
pradininkas. Lietuvos country muzikos asociacijos
(LCMA) valdybos narys (nuo 1995). 1976 baigë Lie-
tuvos þemës ûkio akademijà (Mechanizacijos f-tà),
1977–80 studijavo Vilniaus un-te þurnalistikà. 1976–
80 dirbo Lietuvos TVR redaktoriumi, 1980–89 – þur-
nalo „Jaunimo gretos“ korespondentu. Koncertuoja
nuo 1976. Gastroliavo JAV, Kanadoje, Suomijoje,
Bacarisse
Australijoje, Afrikoje, N. Zelandijoje. 1978 ákûrë pir-
màjà country grupæ „Deficitai“ ir jai vadovauja. Sukû-
rë dainø, tarp jø – „Sodþiaus jovarai“, „Þemaièiø Ro-
binhudas“, „Àþuolams, liepoms“, „Tau, jaunyste“ (þ.
ir muzika autoriaus). Iðleido muz. áraðø. Algirdas Klova
Bacarisse Salvador [Salvadoras Bakarísë; 1898.IX.12
Madride – 1963.VIII.5 Paryþiuje], isp. kompozitorius.
Studijavo Madrido kons-joje M. F. Alberdi f-no ir C.
del Campo kompozicijos klasëje. 1923, 1931 ir 1934
laimëjo nac. muzikos premijà. Vienas Madrido Grupo
de los Ocho („Aðtuoniukë“) lyderiø. 1925–36 „Union
Radio“ direktorius, propagavo naujàjà muzikà. II pa-
saul. karo metais ákûrë þurnalà „Musica“ ir Nac. or-
kestrà. Nuo 1939 gyveno Paryþiuje, rengë radijo lai-
das isp. kalba. Kûrybai bûdinga politonaciðkumas,
turtinga orkestruotë, ryðku impresionizmo ir isp. l.
muz. átaka. Þymiausi kûriniai: baletas Corrida de feria
(„Koridos ðventë“, 1930); operos Charlot (1933), El
Tesoro de Boabdil („Boabdilio lobis“, 1958); simf. pa-
Vytautas Bacevièius veikslas Heraldos (1921), Simfonietta 18 puè. ir arfai
(1936), Fantasia andaluza („Andalûziðkoji fantazija“)
arfai ir ork. (1962), Concertino f-nui (1929), gitarai
(1957), 24 preliudai f-nui (1960). Audronë Jurkënaitë
Baccaloni Salvatore [Salvatorë Bakalònis; 1900.IV.14
Romoje – 1969.XII.31 Niujorke], it. dainininkas (bo-
sas), kino artistas. Studijavo archit-rà. 1922 debiuta-
vo Romos „Adriano“ teatre. 1925–40 Milano teatro
LS, 1940–62 Niujorko MO solistas. Nuo 1945 vaidino
kino filmuose. Sukûrë ~150 (daugiausia komiðkøjø
operø) vaidmenø: Don Pasquale, Varlaamas, Lepo-
rello. Gastroliavo daugelyje Europos ir Amerikos teat-
rø, dainavo Glaindborno, Zalcburgo festivaliuose.
Þivilë Ramoðkaitë
bacchetta (it.): 1. Dirigento lazdelë. 2. Muðamøjø in-
strumentø lazdelë. 3. Stryko medinë dalis.
Baccusi Ippolito [Ipolitas Bakùsis; g. 1530 Mantujoje,
m. 1608.IX.2 Veronoje], it. kompozitorius. Nuo 1570
gyveno Ravenoje, vëliau Veronoje; 1572 Ðv. Eufemi-
jos baþnyèios kapelmeisteris Veronoje. 1584–87 Man-
tujos katedros, nuo 1591 Veronos katedros kapelmeis-
teris. Sukûrë miðiø (4–9 balsams, 5 rink., 1570–96; 5–6
balsams, 4 rink., 1570–87; 3 balsams, 2 rink., 1594–
1605). Kiti kûriniai: madrigalai, motetai, psalmës,
Magnificat. Vienas pirmøjø vokal. kûriniø partijas ëmë
papildyti instrumentais. Rita Vinslovaitë
Bacìvièius Kæstutis [Kiejstut Bacewicz; 1904.VI.13
Lodzëje – 1993.VIII.27 Zgeþe (netoli Lodzës)], len-
kø pianistas, pedagogas. Liet. muziko Vinco Bacevi-
èiaus sûnus. 1914–24 Lodzëje studijavo H. Kijeñskos
kons-joje (f-no, muz. teorijos kl.), 1924–26 Varðuvos
kons-joje (f-no, kompozicijos kl.). 1931 baigë Varðu-
vos un-tà (gavo filosofijos magistro laipsná). 1931–35
mokytojavo Kaune, „Auðros“ berniukø g-joje, vadova-
vo moksleiviø puè. ir kamer. orkestrams, chorui. Kon-
certavo su solistais ir kamer. ansambliais; paraðë str.
apie muzikà, iðvertë á liet. kalbà ir paskelbë M. K. Èiur-
lionio laiðkø. 1935–45 ir 1952–62 dëstë Varðuvoje, vë-
liau Lodzëje (1957–69 Lodzës aukðtosios muz. m-los
rektorius), koncertavo áv. ðalyse. Sukûrë koncert. etiu-
dø, tokatø ir kitø kûriniø f-nui, chorø. Arvydas Karaðka
Bacìvièius Vincas [1875.V.16 Andrijauskuose (Mari-
jampolës aps.) – 1952.XII.22 Kaune], liet. muzikas,
pedagogas. Muzikø Kæstuèio, Vytauto, Graþinos ir po-
etës Vandos Bacevièiø tëvas. 1893 baigë Veiveriø mkt.
seminarijà. Mokytojavo Uþnemunëje, vëliau Lenkijoje
(1899–1925 Lodzëje). Lodzëje baigë T. Hanickio muz.
m-là. 1925–31 buvo muz. mokytojas „Auðros“ g-joje
Kaune, vadovavo moksleiviø puè. ir styg. orkestrams,
chorams. Nuo 1931 Kaune dirbo prad. m-lø mokyto-
ju, vedëju, inspektoriumi. Sukûrë temà su variacijo-
mis f-nui ir styg. kvartetui, instr. pjesiø, chorø, har-
monizavo liet. l. dainø.
L: Juozapavièius P. Vincas Bacevièius ir jo vaikai // KB, 1975, Nr. 5. P. 62–
64; Kazakevièienë M. Talentingoji Bacevièiø ðeima // Muzika, 1991, kn.
9–10. Arvydas Karaðka
Bacìvièius Vytautas [1905.IX.9 Lodzëje – 1970.I.15
Niujorke], liet. komp., pianistas, pedagogas, muz. kri-
tikas. Skambinti, smuikuoti, komponuoti pramoko ið
tëvo, vienuolikos metø surengë I koncertà (grojo L. van
Beethoveno, H. Wieniawskio ir savo kûrinius). 1926
baigë Lodzës kons-jà (K. Sikorskio, K. Wiùkomirskio
kompozicijos, H. Kijeñskos, A. Dobkiewicziaus, J. Tur-
czyñskio f-no kl.). 1926–27 studijavo Kauno un-te,
1927–30 gyveno Paryþiuje (1928–29 gavo Lietuvos
ðvietimo m-jos stipendijà). 1927–28 studijavo filosofijà
Sorbonos un-te ir mokësi skambinti f-nu pas Nac.
muzikos ir deklamavimo kons-jos prof. S. Riera’à. 1928
gavo Paryþiaus kons-jos diplomà, eksternu iðlaikæs spec.
f-no ir kompozicijos baigiamuosius egzaminus. 1928–
39 kaip pianistas áv. Europos ðalyse surengë >300 sol.
koncertø. 1931–39 dëstë Kauno muz. m-loje, kons-jo-
je. 1933 redagavo ir leido þrn. „Muzika ir teatras“. 1938
buvo tarpt. Ysaÿe pianistø konkurso Belgijoje þiuri na-
rys; Belgijos karaliaus Leopoldo III apdovanotas ordi-
nu. Dalyvavo Tarpt. ðiuolaik. muzikos d-jos (ISCM) fes-
tivaliuose Londone (1938) ir Varðuvoje (1939) kaip ðios
d-jos Lietuvos sekcijos vadovas. 1939–40 koncertavo
P. Amerikoje. Nuo 1940 gyveno Niujorke, rengë kon-
certus (Niujorko Carnegie Hall, Èikagoje, Bostone, Va-
ðingtone ir kitur). Dëstë Niujorko, Bruklino kons-jose,
Long Ailendo muz. institute. ∆ mokiniai: G. Lewinas,
A. Borachi, K. Stringhilas, R. Clarkas, D. de Lay. 1969
gavo JAV kompozitoriø asociacijos premijà. Sol. kon-
certuose ∆ daþniausiai skambino F. Liszto, Fr. Chopi-
no, A. Skriabino, C. Debussy, M. Ravelio, M. K. Èiur-
lionio, J. Gruodþio, savo kûrinius; uþsienyje propagavo
liet. komp. kûrybà. Lietuvoje ir kt. ðaliø spaudoje pa-
skelbë str. ir recenzijø apie liet. muzikà, kt. meno ða-
kas, paraðë atsiminimø apie P. Cvirkà (iðsp. 1969).
∆ – savitas ir ryðkus lietuviø modernizmo kûrëjas. Kû-
rybos pradþioje juntama vëlyvojo romantizmo (R. Wag-
nerio), impresionizmo (C. Debussy), ekspresionizmo
(A. Skriabino, B. Bartóko) átakos, betgi vengiama li-
teratûriniø aspiracijø, folkloro elementø, þanriðkumo.
Vëliau (maþdaug nuo 1950), Rytø filosofijos ir esteti-
kos paveiktas, ∆ adoruoja „kosminës muzikos“ idëjà:
kosmosas – vidinë þmogaus Visata ir iðmintis, nukreip-
ta á dvasios tobulëjimà. ∆ muzikoje ëmë vyrauti lako-
niðkos temos motyvai, jø gretinimas montaþo principu.
Iðryðkëjo asimetrinës struktûros, improvizaciðkumas,
daugiaplanë faktûra, ánoringai kintanti ritmika. Dau-
gelis ∆ kûriniø pagrásti chromatine (iðplëstine) tona-

cija arba atonalûs, daþni aðtraus skambesio kvart.
akordai, polifunkciniai deriniai.
KÛRINIAI. Sceniniai: opera „Vaidilutë“ (op. 11, 1931,
libretà redagavo O. Milaðius; á jà áeina baletas „Auð-
tant“), baletas „Ðokiø sûkuryje“ (op. 14, pagal P. Vaièiû-
nà, past. 1933 Kaune), muzika Moliêre’o komedijai
„Skapeno klastos“ (Les fourberies de Scapin, op. 13,
apie 1931; ið jos sudaryta orkestr. siuita); orkestrui: 6
simf-jos (I, op. 2, 1925; II Sinfonia de la Guerra, op. 32,
1940; III, op. 33, 1944; IV, op. 54, 1953; V, op. 58,
1956; VI Cosmique, op. 66, 1960); kiti simf. þanrai:
Poême cosmique, op. 8, 1927; Valse Ballet, op. 15, 1931;
„Elektrinë poema“, op. 16, 1932; Vision, op. 62, 1958;
Spring Suite, op. 64, 1958; Graphique, op. 68, 1964; Ely-
sium, op. 70, 1965; koncertai: 4 f-nui ir ork. (I, lietuvið-
komis temomis, op. 12, 1929; II, lietuviðkomis temomis,
op. 17, 1933; III, op. 44, 1949; IV, Symphonie concer-
tante, op. 67, 1962; V, op. 74, nebaigtas), smuikui ir ork.,
op. 51, 1951; 4 styg. kvartetai (I, 1925; II, op. 45, 1947;
III, op. 48, 1949; IV, op. 62, 1956); f-nui (>50 kûriniø):
4 sonatos (I, op. 4, 1926; II, op. 37, 1943; III, op. 52,
1952; IV, op. 53, 1953), 3 siuitos (I, op. 47, 1949; II,
Spring suite, op. 50, 1951; III, op. 60, 1956), 6 poemos:
Poême contemplation, op. 5, 1926; Poême mystique,
op. 6, 1927; Poême astral, op. 7, 1927; IV, op. 10, 1928;
V, op. 42, 1946; Poême cosmique, op. 65, 1959), 5 „Þo-
dþiai“ f-nui (I, op. 18, 1933; III, op. 27, 1935; IV, op. 31,
1938; V, op. 59, 1956; VI, op. 72, 1963), Septiême mot
2 f-nams, op. 73, 1966, pjesës: Tema ir 10 variacijø (The-
me et 10 variations, op. I, 1924); Dvi groteskos (Deux
grotesques, op. 20, 1934); Capriccio, op. 28, 1936; Médi-
tation, op. 29, 1936; Vision, op. 30, 1936; Grand fan-
tasie-impromtu, op. 34, 1934; Four lithuanian dances,
op. 35, 1945; Fantasie, op. 39, 1944; Three moments (Ho-
pe, Elevation, Splendour), op. 41, 1946; Toccata (Perpe-
tuum mobile), op. 46, 1948; Evocations (Vision, Humo-
resque, Méditation), op. 57, 1955; Chanson triste, op. 56,
1954; Trois pensées musicales, op. 75, 1966; 6 preliudai
(I, op. 3, 1926; II, III, op. 38, 1943; IV, V, VI, op. 40,
1944), etiudai (II, op. 19, 1933; IV, op. 43, 1946; V,
op. 61, 1956); vargonams: „Antras þodis“ (Deuxiême
mot), op. 21, 1934; Dvi lietuviðkos giesmës, op. 22, 1934;
Leggerezza, op. 23, 1934; Marche funêbre, op. 24, 1934;
„Jûros poema“, op. 26, 1934; Rayons cosmiques, op. 71,
1963. Pav.
L: Tauragis A. Litauische Musik. V., 1972; Kaèinskas J. Vytautà Bacevièiø
prisiminus // Muzika ir teatras, 1972; Radeckytë-Kazakevièienë M. Vytau-
tas Bacevièius ir jo indëlis á lietuviø muzikinæ kultûrà // Menotyra, 1980,
t. 9; tos paèios Vytauto Bacevièiaus stambios formos kûriniai f-nui (1926–
1939) // Menotyra, 1984, t. 12; tos paèios Vytauto Bacevièiaus baletas „Ðo-
kiø sûkuryje“ // Muzika, 1984, kn. 4; Katkus D. Vytautas Bacevièius – kû-
rëjas ir asmenybë // Pergalë, 1986, Nr. 10; to paties Menininko asmenybë,
menininko tragedija // Muzika, 1987, kn. 7; Kazakevièienë M. Vytauto Ba-
cevièiaus ánaðas á Lietuvos muzikinæ kultûrà. Autoreferatas, 1991; tos pa-
èios Talentingoji Bacevièiø ðeima // Muzika, 1991, kn. 9–10; XX amþiaus
muzikos autsaideris. Su K. Droba kalbasi R. Goðtautienë //KB, 1995, Nr. 8/
9; Petrauskaitë D. Misticizmo apraiðkos V. Bacevièiaus gyvenime ir kûry-
boje // Muzikos þinios (Èikaga), 1995, Nr. 246; Droba K. V. Bacevièiaus
susiraðinëjimas su ðeima Lenkijoje // KB, 1995, Nr. 8/9; Bacevièius K. Apie
Vytautà Bacevièiø // Naujoji Romuva, 1995, Nr. 3; Rodzeñstwo Bace-
wiczów. Ùodz, 1996; Droba K. W krægu muzyki litewskiej. Kr., 1997.
Dana Palionytë, Adeodatas Tauragis
Bacewicz Graýyna [Graþina Bacêviè; Bacevièi¾të;
1909.II.5 Lodzëje – 1969.I.17 Varðuvoje], lenkø komp.,
smuikininkë. Liet. muziko Vinco Bacevièiaus duktë.
Bach
1932 baigë Varðuvos kons-jos K. Sikorskio kompozici-
jos, J. Jarzæbskio smuiko kl.; 1966–69 ðioje kons-joje
dëstë kompozicijà. 1932–33 gyveno Kaune. 1933 to-
bulinosi Paryþiuje pas N. Boulanger (kompozicija),
A. Tourret ir C. Fleschà (smuikas). 1934–35 ir 1945–
46 dëstë Lodzës kons-joje, nuo 1966 – Varðuvos aukð-
tosios muzikos m-los (dab. MuA) profesorë. Nuo 1960
buvo Lenkijos kompozitoriø s-gos pirmininko pava-
duotoja. Ankstyvojo laikotarpio kûryba turi folklor.
krypties bruoþø, laisvos kontrapunkt. technikos, vë-
lesniojoje – jauèiamas posûkis á neoklasicizmà, impre-
sionizmà, mozaikos tipo sandarà, aðtrià harmonijà.
Tradic. formos daþnai prisodrintos kaleidoskopiðka
vaizdø kaita, atonalumo ir serializmo elementais.
Svarbesnieji kûriniai: radijo opera Przygoda króla Artu-
ra („Karaliaus Arturo nuotykis“, 1959), kantata „Ak-
ropolis“ (1964; pagal S. Wyspiañská), 3 baletai: Z chlo-
pa król („Ið kaimieèio karalius“, 1953), Esik w Ostendzie
(„Esikas Ostendzëje“, 1964), Poýàdanie („Geidimas“,
1968; pagal P. Picasso), 4 simf-jos (1945, 1951, 1952,
1953), koncertas styg. orkestrui (1948), 7 koncertai sm.
ir orkestrui (1937; 1945; 1948; 1951; 1954; 1957; 1965, Graýyna Bacewicz
Belgijos vyriausybës premija ir aukso medalis Karalie-
nës Elþbietos kompozitoriø konkurse), koncertas f-nui
ir orkestrui (1949), 2 koncertai vè. ir orkestrui (1951,
1963), koncertas dideliam simf. orkestrui (1962), kon-
certas 2 f-nams ir orkestrui (1966), koncertas altui ir
orkestrui (1968), uvertiûra orkestrui (1943), partita
orkestrui (1955), simf. variacijos (1957), Muzika sty-
giniams, trimitams ir muðamiesiems (1958, UNESCO
Tarpt. kompozitoriø tribûnos Paryþiuje III premija,
1960), Pensieri notturni kamer. orkestrui (1961), Mu-
sica sinfonica in tre movimenti (1965), divertismentas
styg. orkestrui (1965), Condradizione kamer. orkestrui
(1966), In una parte orkestrui (1967), 7 styg. kvartetai
(1938; 1942; 1947; 1951, Lieþo konkurso I premija;
1955; 1960; 1965), 5 sonatos sm. ir f-nui (1945, 1946,
1947, 1949, 1951), 2 sonatos sm. solo (1941, 1958), 2
fp. kvintetai (1962, 1965), 2 sonatos f-nui (1949, 1953).
Pagarsëjo kaip smuikininkë virtuozë. Koncertavo
Prancûzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Belgijoje, Èekoslo-
vakijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Lietuvoje (1930,
1932, 1933). Lenkijos valst. premija 1950, 1952. Pav.
L: Zieliñski T. A. Ostatnie utwory G. Bacewicz. Ruch muzyczny, 1972,
Nr. 12; Krenz J. Graýyna Bacewicz. Ruch muzyczny, 1995, Nr. 12; Ro-
dzenstwo Bacewiczów. Lodz, 1996; Ýðõàðäò Ë. Ïàìÿòè Ãðàæèíû
Áàöåâè÷. Ñîâåòñêàÿ ìóçûêà, 1970, ¹ 7; Ãðàæèíà Áàöåâè÷. Îñîáàÿ
ïðèìåòà. Ì., 1984; Íèêîëüñêàÿ È. Îò Øèìàíîâñêîãî äî Ëþòî-
ñëàâñêîãî è Ïåíäåðåöêîãî. Ì., 1990. Dana Palionytë
B-A-C-H, muz. motyvas, kurá sudaro garsai b, a, c ir h,
atitinkantys J. S. Bacho pavardës raides. Ðá motyvà
J. S. Bachas pateikë kûrinyje Kunst der Fuge („Fugos
menas“, 1749). Já vartoja ir kiti kompozitoriai, reikð-
dami pagarbà ir padëkà Bachui. Gediminas Þidonis
Bach Carl Philipp Emanuel [Karlas Filipas Emanuelis
Båchas; 1714.III.8 Veimare – 1788.XII.14 Hambur-
ge], vok. komp., klavesinininkas. Antrasis komp. J. S.
Bacho sûnus. Muzikos ∆ mokë tëvas. 1738–67 gyveno
Berlyne; nuo 1740 karaliaus rûmø klavesinininkas.
Nuo 1767 kantorius Hamburge. 1768 pradëjo rengti
vieðus koncertus. Sukûrë 19 simf-jø, ~60 instr. kon-
certø, ~200 kûriniø klavyrui, 60 instr. duetø. ∆ kûry-
ba ekspresyvi, emocinga, dinamiðka; joje gausu har-
Bach
monijos naujoviø. ∆ sonatos turëjo átakos J. Haydnui,
L. van Beethovenui. Paraðë reikðmingà muz. teorijos
veikalà „Versuch über die wahre Art das Clavier zu
spielen“ („Studija apie teisingà bûdà skambinti kla-
vesinu“, 1753). Pav.
L: Melnikas L. C. Ph. E. Bachas ir Pabaltijys. Apie brolius Grotthussus.
V., 1997. Adeodatas Tauragis
Bach Johann Christian [Johanas Kristianas Båchas; Bach Johann Sebastian [Johanas Sebastianas Båchas;
1735.IX.5 Leipcige – 1782.I.1 Londone], vok. komp.,
klavesinininkas. Jauniausias komp. J. S. Bacho sûnus.
1754–62 gyveno Italijoje (dirbo kapelmeisteriu, vargo-
nininkavo, mokësi Bolonijoje pas muzikà G. B. Marti-
ni), nuo 1762 Londone. Sukûrë 12 operø, >90 simf-jø,
koncertø, kamer. muzikos. Pav. Adeodatas Tauragis
Bach Johann Christoph [Johanas Kristofas Båchas;
1642.XII.8 Arnðtate – 1703.III.31 Eizenache], vok.
komp., vargonininkas. Muzikos mokë tëvas Heinrichas
Bachas. Nuo 1665 iki mirties buvo Eizenacho miesto
varg. bei Eizenacho kun-ðèio kapelos varg. ir klave-
Carl Philipp Emanuel Bach sinininkas. Muzika artima J. Pachelbelio stiliui. Instr.
kûriniams bûdinga iðplëtota polifon. faktûra. Sukû-
rë motetø, vokal. koncertø, kûriniø vargonams, kla-
vesinui. Audronë Jurkënaitë
Bach Johann Christoph Friedrich [Johanas Kristofas
Frydrichas Båchas; 1732.VI.21 Leipcige – 1795.I.26
Biukeburge], vok. komp., pianistas. J. S. Bacho sûnus.
Muzikos mokësi pas tëvà. Nuo 1750 grojo Biukeburgo
rûmø kapeloje, nuo 1759 – ðios kapelos vadovas ir kon-
certmeisteris; vadintas Biukeburgo Bachu. Sukûrë ope-
rà „Brutas“ (pagal J. G. Herderio tekstà; neiðliko), 20
Johann Christian Bach simf-jø, 5 koncertus klavyrui ir orkestrui, 6 kvartetus
fl. ir styginiams (1769), 7 trio, sonatø klavyrui, oratori-
jø, tarp jø – Die Kindheit Jesu ir Die Auferweckung La-
zarus („Jëzaus vaikystë“, „Lozoriaus prisikëlimas“, abi
1773), sol. kantatø, tarp jø – Die Amerikanerin („Ame-
rikietë“, 1776) ir Pygmalion („Pigmalionas“, 1785); da-
lis kûriniø neiðliko. Garsëjo kaip pianistas virtuozas
ir improvizuotojas. Kûryboje persipynë vok. ir it. mu-
zikos tradicijos, vëlyvuosiuose kûriniuose jauèiama
J. Haydno, Chr. W. Glucko ir W. A. Mozarto átaka.
L: Wohlfarth H. J. Chr. Fr. Bach, ein Komponist in Vorfeld der Klassik.
München-Bern, 1971. Adeodatas Tauragis
Johann Sebastian Bach
Bach Johann Ernst [Johanas Ernstas Båchas; 1722.I.28
Eizenache – 1777.IX.1 ten pat], vok. komp., vargoni-
ninkas. 1737 mokësi pas savo dëdæ J. S. Bachà Leip-
cigo Ðv. Tomo m-loje. Baigæs teisës studijas un-te, 1742
gráþo á Eizenachà. Po tëvo mirties 1749 dirbo Ðv. Jur-
gio baþnyèios vargonininku. 1756–58 rûmø kapelmeis-
teris. Kûrybai bûdinga galant. stilius. Sukûrë pasijø,
oratorijà, kantatø, dainø, kamer. instr. kûriniø.
Audronë Jurkënaitë
Bach Johann Ludwig [Johanas Liudvigas Båchas; g.
1677.II.4 Ðteinbache (Tiûringija), palaidotas 1731.III.1
Meiningene], vok. komp., kapelmeisteris. J. S. Bacho
tolimas giminaitis. Buvo Meiningeno kantoriumi, vë-
liau rûmø kapelos vadovu. Vadintas Meiningeno Ba-
chu. 1724 grafo Ernsto Ludwigo mirties proga sukûrë
gedulingà muzikà „Að ieðkau tik dangiðkojo gyveni-
mo“. Dar sukûrë 18 kantatø, 15 motetø, pasijà (1713),
siuità G-dur orkestrui (1715). ∆ kantatø muz. temas
pavartojo J. S. Bachas. Jonas Klimas
Bach Johann Michael [Johanas Michaelis Båchas;
1648.VIII.9 Arnðtate (Tiûringija) – 1694.V.17 Gëre-
ne (Tiûringija)], vok. komp., vargonininkas. Muzi-
kos já mokë tëvas kantorius. Nuo 1673 iki mirties
buvo Gëreno vargonininku ir raðtininku. Sukûrë 5
kantatas (daugiausia solinës), 11 motetø, choralø var-
gonams. Jonas Klimas
1685.III.21 Eizenache – 1750.VII.28 Leipcige], vok.
komp., vargonininkas. Kilæs ið senos muzikø giminës,
kurios pradþia siekë XVI amþiø. ∆ buvo Eizenacho
miesto muzikanto Johanno Ambrosius’aus Bacho jau-
niausias sûnus. Apie ∆ vaikystæ konkreèiø þiniø yra
nedaug, 1692–95 ∆ lankë Ðv. Jurgio baþnyèios m-là.
1694 mirus motinai, 1695 – tëvui, ∆ priglaudë vyriau-
sias brolis, Ordrufo baþnyèios vargonininkas. Ordru-
fe iðryðkëjo nepaprasti ∆ muz. gabumai. 1696–1700 ∆
mokësi Ordrufo licëjuje. Manoma, kad Eizenache gro-
ti smuiku ∆ mokë tëvas, klaviðiniais instrumentais –
dëdë. Ordrufe ∆ tobulino grojimo ágûdþius, giedojo
chore. Norëdamas paþinti ir iðstudijuoti kuo daugiau
muzikos, ∆ perraðinëjo senøjø meistrø ir amþininkø
kûrinius, 1700 ∆ pradëjo mokytis Liûneburgo baþny-
èios m-loje, diskantu giedojo chore. Prasidëjus muta-
cijai, grojo smuiku, altu. Liûneburge naudojosi baþ-
nyèios b-ka, kurioje buvo >1000 áþymiausiø komp.
kûriniø. Susipaþino su vargonininku G. Böhmu, ku-
rio muzikos átaka juntama ∆ kûriniuose. Per atosto-
gas kelis kartus lankësi Hamburge, klausësi áþymaus
tenykðèio vargonininko, puikaus improvizatoriaus
A. Reinkeno. 1702 Liûneburgo mokyklà baigë, taèiau
á un-tà nestojo, nes turëjo ieðkoti tarnybos, garantuo-
janèios pragyvenimà. Bûdamas 17 metø, ∆ buvo gerai
pasirengæs muzikantas: gerai grojo smuiku, altu, kla-
vesinu ir vargonais, mokëjo vadovauti chorui, paþino
keliø ðimtmeèiø muzikà. 1703 ∆ kelis mënesius grojo
Veimaro hercogo Johanno Ernsto rûmø kapeloje. Tø
paèiø metø rudená pradëjo vargonininkauti Arnðtato
baþnyèioje. 1705 Liubeke ∆ klausësi D. Buxtehude’s
vargonavimo, susipaþino su jo muzika. Nuo 1707 bu-
vo Miûlhauzeno baþnyèios vargonininkas. Rudená ∆
vedë Maria’à Barbara’à Bach. 1708 tapo Veimaro her-
cogo Wilhelmo Ernsto rûmø muzikantu ir vargoninin-
ku. Èia turëjo geras darbo ir kûrybos sàlygas. Iki tol
labiau garsëjæs kaip vargonininkas, Veimare ∆ buvo
pripaþintas ir kaip kompozitorius. Èia bûdamas ∆ la-
bai daug kûrë vargonams (kûrinius pats atlikdavo).
Nuo 1714, tapæs rûmø kapelos koncertmeisteriu, kas
4 savaitës reguliariai paraðydavo po naujà kantatà.
1717 pabaigoje pradëjo dirbti Këteno rûmø kapelos
kapelmeisteriu. Ðioje kun-ðèio Leopoldo kapeloje gro-
jo labai geri muzikantai. Këteno laikotarpiu ∆ sukûrë
daug pasauliet. muzikos. Kûrinius (sonatas, siuitas,
partitas ir kt.) raðë daugiausia konkretiems muzikan-
tams, klavesino kûrinius – daugybei savo mokiniø. Kë-
tene 1722 ∆ sukûrë ir vienà savo kûrybos monumentø
– „Gerai temperuoto klavyro“ I tomà. 1720 mirë þmo-
na, palikusi ∆ su 4 maþais vaikais. 1721 ∆ vedë Anna’à
Magdalena’à Wilcken. 1723 persikëlë á Leipcigà, ku-
riame 14 metø buvo Ðv. Tomo baþnyèios kantorius ir
miesto muzikos direktorius. ∆ pagal savo pareigas mo-
kë giedoti ir groti Ðv. Tomo baþnyèios m-los mokinius,

kiekvienà sekmadiená per miðias atlikdavo naujà kan-
tatà. ∆ rûpinosi miesto baþnyèiø vargonais (kaip var-
gonø ekspertas ∆ ir anksèiau buvo kvieèiamas ávairiø
Vokietijos miestø), grojo per jungtuves, laidotuves ir
t. t. Leipcige ∆ sukûrë reikðmingiausius vokalinius in-
strumentinius kûrinius: 1729 – „Pasijà pagal Matà“,
1739 – miðias h-moll, 1744 – „Gerai temperuoto kla-
vyro“ II t., 1747 – „Muzikinæ aukà“, 1749–50 – „Fu-
gos menà“. ∆ kûrë labai greitai. Tyrinëtojai spëja, kad
∆ partitûrà raðë ið karto, be juodraðèiø. 1725 ∆ susi-
paþino su poetu Picanderiu, paraðiusiu tekstà 30 kan-
tatø ir „Pasijos pagal Matà“ arijoms. 1726 buvo pra-
dëti spausdinti kai kurie ∆ kûriniai. 1729 ∆ tapo un-to
muzikos mëgëjø bûrelio Collegium Musicum vadovu.
1730 prasidëjo ∆ nesutarimai su Leipcigo miesto ma-
gistratu. 1733 ∆ paraðë praðymà Saksonijos kun-ðèiui
Frydrichui Augustui III suteikti jam rûmø kompozito-
riaus titulà. 1736 ðis titulas buvo suteiktas. 4 d-meèio
pab. pakito ∆ kûrybos nuostatos. ∆ perþiûrëjo ir tvar-
kë senesnius kûrinius, naujus kûrë abstrakèiai, negal-
vodamas apie jø atlikimo galimybes ir bûdus. 1747 ∆
lankësi Berlyne, koncertavo Prûsijos karaliaus Frydri-
cho II rûmuose Potsdame. Pagal karaliaus duotà muz.
temà sukûrë jam dedikuotà cikl. kûriná „Muzikinë au-
ka“. 1749 ∆ apako. Po dviejø nesëkmingø operacijø pra-
dëjo silpti sveikata ir 1750.VII.28 ∆ mirë. Liepos 31 d.
buvo palaidotas Leipcige, kapinëse prie Ðv. Jono baþ-
nyèios. 1950 ∆ palaikai buvo perkelti á Ðv. Tomo baþ-
nyèià.
∆ – áþymus vëlyvojo baroko muzikos kûrëjas. ∆ kûry-
boje iðtobulinta ir apibendrinta beveik visos XVII a.–
XVIII a. I pusës reikðmingos muzikos srovës ir þan-
rai: renesanso polifonija, protestantø choralas,
vokieèiø daina, H. Schützo vokalinë instrumentinë
baþnytinë muzika, it. ir vokieèiø vargonø muzika, it.
opera, it. smuiko, ansambliø ir orkestro muzika, vo-
kieèiø orkestrinë siuita, pranc. klavesino muzika, it.
bei anglø klavyrinë muzika. Taèiau ∆ muzikos kalba –
iðraiðkingesnë, turtingesnë, sudëtingesnë nei jo
pirmtakø. Nors ∆ nesukûrë në vienos operos, taèiau
jos dramaturgija veikë ∆ kûrybà, turëjo átakos muzikos
pobûdþiui ir stilistikai. ∆ muzikoje horizontalusis màs-
tymas susiliejo su vertikaliuoju, kontrapunkto dësnin-
gumai – su funkcine harmonija. ∆ iðtobulino polifonijà
harmonijos pagrindu. Iðlaikant funkcinës harmonijos
logikà chromatiðkai plëtojami faktûros balsai, gretina-
mi negiminingi akordai. Ði polifonija lëmë iðskirtinæ ∆
vietà muzikos istorijoje. Fuga, racionali muzikos for-
ma, ∆ kûryboje pasiekë meninio tobulumo virðûnæ. ∆
kûryboje vyraujanti baþnytinë muzika grindþiama vok.
protestantiðkuoju choralu.
∆ sukûrë >1000 áv. þanrø kûriniø. ∆ kûrybos tyrinëto-
jai skiria Veimaro, Këteno ir Leipcigo kûrybos laiko-
tarpius. Skirtingas darbas – vargonininko, rûmø kape-
los muzikanto, kantoriaus – lëmë ir ∆ kûriniø pobûdá.
Veimaro laikotarpiu (1708–17) sukurti reikðmingiau-
si kûriniai vargonams. Juose atsiskleidë didelë raið-
kos amplitudë, instrumento tembrø ir spalvø ávairovë,
iðraiðkos priemoniø gausa. Këteno laikotarpiu (1717–
23) sukurti beveik visi svarbiausi kûriniai solo in-
strumentams, kamerinë muzika. ∆ átvirtino klaviðiniø
instrumentø savarankiðkumà. Sukûræs „Gerai tempe-
Bach
!
ruoto klavyro“ I t., ∆ árodë tolygios temperacijos priva-
lumus tonacinës sistemos plëtojimui, atvërë perspek-
tyvà tobulesniam klaviðiniø instrumentø derinimui ir
jø naudojimui. Këtene buvo sukurti ir kiti reikðmingi
klavyriniai kûriniai – Maþieji preliudai, Angliðkosios
ir Prancûziðkosios siuitos, tokatos bei 16 perdirbtø kitø
kompozitoriø koncertø. Leipcigo laikotarpiu (1723–
50) buvo sukurti svarbiausi vokaliniai instrumentiniai
kûriniai. Ðiuo paskutiniu laikotarpiu ∆ kûrë t. p. kla-
vyrui („Gerai temperuoto klavyro“ II t., „Italiðkasis
koncertas“, „Goldbergo variacijos“) ir kitiems instru-
mentams.
Gyvas bûdamas ∆ kaip kompozitorius nebuvo plaèiau
þinomas. ∆ amþininkas G. Fr. Händelis pelnë pasaul.
ðlovæ, o J. S. Bachas buvo þinomas tik Vokietijoje. ∆
labai vertino tikri muzikos þinovai – muzikantai bei dau-
gybë mokiniø. ∆ gyvam esant buvo iðleista tik keletas
kûriniø, o po mirties – visai uþmirðtas. Tik XIX a. pra-
dþioje, pasirodþius J. N. Forkelio monografijai (1802)
ir J. Fr. Rochlitzo straipsniams, ∆ kûryba pradëjo gráþ-
ti á muz. gyvenimà. Didþiausià postûmá ∆ muzikos atgi-
mimui suteikë 1829 F. Mendelssohno-Bartholdy rûpes-
èiu Berlyne atlikta ir jo diriguota „Pasija pagal Matà“.
1850 buvo ákurta Bacho draugija (Bach-Gesellschaft),
kurios tikslas – tirti, leisti ir propaguoti ∆ kûrybà. XIX a.
II pusëje pasirodë daugiau monografijø, vertingiausia
ið jø – Ph. Spitta’os. 1900 buvo ákurta Naujoji Bacho
draugija (Neue Bach-Gesellschaft), kuri 1901 pradëjo
leisti ∆ kûrinius, 1904 – kasmetiná tæstiná leidiná „Bach-
Jahrbuch“. Nuo 1901 ði d-ja rengia ∆ muzikos festiva-
lius („Bachfeste“), ákûrë Eizenache muziejø. Getinge-
ne 1951 buvo ákurtas Bacho institutas, o Leipcige –
Bacho archyvas. ∆ kûrybai ir jos atlikimui tirti didelës
reikðmës turëjo iðsami A. Schweitzerio monografija
(1905 – pirminë redakcija pranc. k., 1908 – galutinë re-
dakcija vok. k.).
KÛRINIAI. Vokaliniai instrumentiniai – >250 kan-
tatø, tarp jø baþnytinës – Christ lag in Todesbanden
(BWV 4), Weinen, Klagen, Sorgen, Zagen (BWV 12),
Ich hatte viel Bekümmernis (BWV 21), Der Himmel
lacht (BWV 31), Nun komm, der Heiden Heiland
(BWV 61), Gott ist mein König (BWV 71), Gottes Zeit
ist die allerbeste Zeit (BWV 106), Aus der Tiefe rufe
ich, Herr, zu dir (BWV 131), Komm, du süsse Todes-
stunde (BWV 161), Der Herr denket an uns (BWV 196),
pasaulietinës – Was mir behagt, ist nur die muntre Jagd
(BWV 208), Schweigt stille, plaudert nicht, vad. Kaffee-
Kantate („Kavos kantata“, BWV 211); oratorijos –
Himmelfahrts-Oratorium („Dangun þengimo oratori-
ja“, BWV 11), Weinachts-Oratorium („Kalëdø orato-
rija“, BWV 248), Oster-Oratorium („Velykø oratori-
ja“, BWV 249); pasijos – Passion unseres Herrn Jesu
Christi nach dem Evangelisten Matthäus („Pasija pa-
gal Matà“, BWV 244), Passio secundum Johannem
(„Pasija pagal Jonà“, BWV 245), Lukaspassion („Pa-
sija pagal Lukà“, BWV 246); miðios h-moll (BWV
232), F-dur (BWV 233), A-dur (BWV 234), g-moll
(BWV 235), G-dur (BWV 236); Sanctus (BWV 237–
241), Magnificat (BWV 243); motetai; arijos. Vargo-
nams – sonatos, preliudai ir fugos, tokatos, trio, cho-
ralai, Orgel-büchlein („Vargonø knygelë“, BWV
599–644), kanoninës variacijos kalëdinës giesmës Vom
Bach
"
Himmel hoch, da komm’ ich her tema (BWV 769). Kla-
vyrui – invencijos ir sinfonijos (BWV 772–801), siui-
tos („Angliðkosios siuitos“ BWV 806–811, „Prancûzið-
kosios siuitos“, BWV 812–817), Das wohltemperierte
Klavier („Gerai temperuotas klavyras“, 2 d., BWV 846–
893), Klavierübungen („Klavyriniai pratimai“, 4 d.), Aria
mit 30 Veränderungen, vad. Goldberg-Variationen („Arija
su 30 variacijø“, „Goldbergo variacijos“ ið „Klavyriniø
pratimø“ IV d., BWV 988), chromat. fantazija ir fuga
d-moll (BWV 903), fantazijos, preliudai, sonatos, Cap-
riccio sopra la lontananza del suo frantello dilettissimo
(„Kaprièas karðtai mylimam broliui iðvykstant“, BWV
992). Kameriniai instrumentiniai – sonatos ir partitos
smuikui solo (BWV 1001–1006), siuitos violonèelei so-
lo (BWV 1007–1012), sonatos sm. ir klavyrui (BWV
1014–1019), sonatos viola da gamba ir klavyrui (BWV
1027–1029), sonatos iðilg. fleitai ir klavyrui (BWV
1030–1032). Koncertai – smuikui ir ork. a-moll (BWV
1041), E-dur (BWV 1042), 2 smuikams ir ork. d-moll
(BWV 1043), iðilg. fleitai, sm., klavyrui ir ork. a-moll
(BWV 1044), Brandenburgische Konzerte („Branden-
burgo koncertai“, BWV 1046–1051), klavyrui ir ork.:
d-moll (BWV 1052), E-dur (BWV 1053), D-dur (BWV
1054), A-dur (BWV 1055), f-moll (BWV 1056), F-dur
(BWV 1057), g-moll (BWV 1058); 2 klavyrams ir ork.:
c-moll (BWV 1060), C-dur (BWV 1061), c-moll (BWV
1062); 3 klavyrams ir ork. d-moll: (BWV 1063), C-dur
(BWV 1064); 4 klavyrams ir ork. a-moll (A. Vivaldi
koncerto 4 sm. ir ork. h-moll transkripcija, BWV 1065);
uvertiûros (siuitos) orkestrui (BWV 1066–1069); Mu-
sikalisches Opfer („Muzikinë auka“, BWV 1079), Kunst
der Fuge („Fugos menas“, BWV 1080). Pav.
L: Schmieder W. Thematisch-systematisches Verzeichnis der musika-
lischen Werke von J. S. Bach. Lpz., 1950, 21990; Johann Sebastian Bach:
Leben und Werk in Dokumenten. Lpz., 1950; Bach-Dokumente. Kas.–
Lpz., 1963–78; Bd 1–4; Forkel J. N. Über J. S. Bachs Leben, Kunst und
Kunstwerke. Lpz., 1802, B., 51970, rus. 1987; Spitta Ph. J. S. Bach. Lpz.,
1873–1880, Bd. 1–2, Wiesb., 41961; Bitter C. H. J. S. Bach. Dresden,
21880–81, Bd. 1–4; Pirro A. L’esthétique de J. S. Bach. P., 1907; Schweit-
zer A. J. S. Bach. Lpz., 1908, Wiesb., 1952, rus. 1964; Kurth E. Grundla-
gen des linearen Kontrapunkts: Einführung in Stil und Technik von Bachs
melodischer Polyphonie. Bern, 1917, 31946, rus. 1931; Terry Ch. S. The
Music of Bach: an Introduction. L., 1933, N. Y., 1963; Blume F. J. S. Bach.
B., 1935, 21956; Gurlitt W. J. S. Bach: Der Meister und sein Werk. B.,
1936, Kas., 41959; Besseler H. J. S. Bach im Wandel der Geschichte. Kas.,
1947; Schloezer B. De Introduction â J.-S. Bach. P., 1947; Dufourcq N.
J. S. Bach. P., 1947, 21949; Dehnert M. Das Weltbild J. S. Bachs. Lpz., 1948,
21949; Fischer E. J. S. Bach. Bern, 1948; Gerstenberg W. Zur Erkenntnis
der Bachschen Musik. Münch., 1950; Petzoldt R. J. S. Bach. Lpz., 1971;
Zawarskô E. J. S. Bach. Bratislava, 1971, lenk. 1979; Marshall R. The Com-
positional Process of J. S. Bach. Princeton, 1972, vol. 1–2; Siegmund-
Schultze W. J. S. Bach. Lpz., 1976, 21984; Kolneder W. Die Kunst der Fu-
ge. Wilhelmshaven, 1977; Bd. 1–4; Williams P. The Organ Music of
J. S. Bach. C/M, 1980–84, vol. 1–3; Schwendowius B., Dömling W. J. S. Bach:
Life, Time, Influence. New Haven–L., 21984; Kirkpatrick R. Le clavier
bien tempéré. P., 1985; Eggebrecht H. H. Bach – wer ist das? Zum
Verständnis der Musik J. S. Bachs. Münch., 1992, 21994; Ëèâàíî-
âà Ò. Í. Ìóçûêàëüíàÿ äðàìàòóðãèÿ È. Ñ. Áàõà. Ì.–Ë., 1948–80,
÷. 1–2; Ýòèíãåð Ì. Ãàðìîíèÿ È. Ñ. Áàõà. Ì., 1963; ×óãàåâ À. Îñî-
áåííîñòè ñòðîåíèÿ êëàâèðíûõ ôóã Áàõà. Ì., 1975; Ïðîòîïîïîâ Â. Â.
Ïðèíöèïû ìóçûêàëüíîé ôîðìû È. Ñ. Áàõà. Ì., 1981; Äðóñêèí Ì. Ñ.
È. Ñ. Áàõ. Ì., 1982, liet. 1986; È. Ñ. Áàõ è ñîâðåìåííîñòü. Êèåâ, 1985;
Ðóññêàÿ êíèãà î Áàõå, Ì., 21986.
Bronius Ambraziejus, Þivilë Ramoðkaitë
Bach Wilhelm Friedemann [Vilhelmas Frydemanas
Båchas; 1710.XI.22 Veimare – 1784.VII.1 Berlyne],
vok. komp., vargonininkas. Vyriausias komp. J. S. Ba-
cho sûnus. Muzikos ∆ mokë tëvas. 1733–46 vargoni-
ninkavo Dresdene, 1746–64 Halëje. Nuo 1774 gyve-
no Berlyne. Sukûrë 9 simf-jas, 5 koncertus f-nui ir or-
kestrui, kamer. ansambliø, sonatø f-nui ir kt. Dalis kû-
riniø rankraðèiø þuvo. Adeodatas Tauragis
Bacharach Burt [Bertas Bêkerekas; g. 1928.V.12 Kan-
zase (Misûrio valstija)], JAV pramog. muzikos komp.,
pianistas. Mokësi McGill un-te Monrealyje, pas D. Mil-
haud Naujojoje Social. tyrimø m-loje Niujorke ir pas
H. Cowellà Vakarø MuA Santa Barbaroje (Kaliforni-
jos valstija). 6 d-metyje buvo V. Damone’o, J. Grey’aus,
M. Dietrich, „Ames Brothers“ akompaniatorius, aran-
þavo jiems dainø, gastroliavo JAV ir Europoje. Sukûrë
dainø pagal H. Davido tekstus, muzikos kino filmams.
1970 apdovanotas Oskaru uþ dainà Raindrops Keep
Falling on My Head kino filmui Butch Cassidy and the
Sundance Kid (reþ. G. R. Hillas). Audronë Jurkënaitë
Bachauer Gina [Gina Bachãuer; 1913.V.21 Atënuose –
1976.VIII.22 Vaðingtone], graikø pianistë. 1929 bai-
gë Atënø kons-jà. 1929–32 tæsë studijas Paryþiaus Nor-
malinëje muz. m-loje pas A. Cortot. ∆ 1933–35 priva-
èiai mokësi Paryþiuje pas S. Rachmaninovà. Debiutavo
1935 Atënuose. 1939–45 gyveno Aleksandrijoje, ten
surengë ~600 koncertø. 1946 pirmà kartà surengë
koncertà Anglijoje, 1950 – JAV. Vëliau daugiausia kon-
certavo JAV. 1933 tarpt. konkurse Vienoje laimëjo
aukso medalá. Danutë Mekaitë
Bachelet Alfred [Alfredas Baðlº; 1864.II.26 Paryþiu-
je – 1944.II.10 Nansi], pranc. kompozitorius. Mokësi
Paryþiaus kons-joje. 1890 laimëjo Romos premijà.
1914–18 Paryþiaus Operos dirig., nuo 1919 Nansi
kons-jos direktorius. Pagarsëjo operomis – lyr. dra-
momis Quand la cloche sonnera („Kai suskambës var-
pas“, 1922), Scemo (1914). Sukûrë ir kitø sceniniø,
ork., kamer. kûriniø. Audronë Jurkënaitë
„Bach-Jahrbuch“, metininkas, leidþiamas Berlyne. Ið
pradþiø ëjo Leipcige (nuo 1904). ∆ leidþia „Neue Bach
Gesellschaft“. Redaktoriai: A. Scheringas (1904–39),
M. Schneideris (1940–42), A. Dürrasas ir W. Neu-
mannas (nuo 1953). Judita Þukienë
Båcho archývas (vok. Bach-Archiv), J. S. Bacho kû-
rybos tyrimo centras ir muziejus. 1950 Leipcige ákûrë
W. Neumannas. ∆ tiria Bacho muz. kûriniø rankrað-
èius – jø originalus ir kopijas, ankstyvuosius kûriniø
atspaudus, ðeimos biogr. dokumentus, rengia notogra-
fijos, ikonografijos ir lit-ros apie Bachà rodykles, ren-
ka áraðus. Èia redaguojami nauji kompozitoriaus kû-
riniø, dokumentø apie jo gyvenimà ir kûrybà leidimai.
Rengiamos J. S. Bacho kûriniø perklausos ir paskai-
tos, surinktos medþiagos parodos. Nijolë Taluntytë
Båcho draugijâ (vok. Bach Gesellschaft), vok. muzi-
kø d-ja. Ák. 1850 Leipcige. Ákûrëjai: R. A. Schumannas,
O. Jahnas, M. Hauptmannas ir Leipcigo muz. leidykla
„Breitkopf & Härtel“. Turëjo tikslà iðleisti pilnà aka-
deminá J. S. Bacho kûriniø rinkiná. 1851 iðleistas 1 t.,
1899 – paskutinis 46 t. 1900 ∆ buvo paleista ir vël ákurta
Naujosios Bacho d-jos pavadinimu. Vadovas –
G. Kretzschmaras, nuo 1949 – H. Marenholcas. Nau-
joji Bacho d-ja leido atskirus vokaliniø ir instrumenti-
niø Bacho kûriniø leidimus praktiðkam naudojimui.
Nuo 1904 leidþia metraðtá „Bach-Jahrbuch“. 1926 ið-

leido kompozitoriaus kûriniø rinkinio papildomà to-
mà. 1907 Eizenache d-jos iniciatyva buvo atidarytas Ba-
cho muziejus. Kas 2 metai Leipcige d-ja rengia Bacho
ðventes, kas 4 metai – tarptautinius Bacho festivalius.
1950 prie d-jos ákurta Tarptautinës Bacho d-jos (ák. 1946
Ðafhauzene, Ðveicarija) vok. sekcija. Nijolë Taluntytë
Båcho konkùrsas, tarpt. pianistø, vargonininkø, dai-
nininkø, smuikininkø konkursas, nuo 1964 kas 4 me-
tai rengiamas Leipcige. Bûna 3 turai. Didþiàjà dalá pro-
gramos sudaro J. S. Bacho kûriniai. Pradëtas 1950
J. S. Bacho 200-øjø mirties metiniø proga. Iki 1964
dalyvavo ir klavesinininkai, varþydavosi tik VDR mu-
zikantai. Nijolë Taluntytë
Båcho trimítas (it. trombetto, vok. Bachtrompete, pranc.
petite trompette, angl. Bach trumpet), muz. instrumen-
tas – chromat. lûpinis aerofonas. Sopraninis maþasis
trimitas. Sukonstruotas XIX a. Skirtas atlikti aukðtoms
natûraliam trimitui paraðytoms partijoms J. S. Bacho,
G. Fr. Händelio ir kt. baroko kompozitoriø kûriniuo-
se. Bûna D, Es, reèiau F derinimo. Pasitaiko dar ir B
derinimo trimitas, skambantis oktava aukðèiau uþ di-
dájá B derinimo trimità. Rytis Urnieþius
båchðiai (skr. bhikshu – mokytojas), Vid. Azijos tautø
(turkmënø, kazachø) l. dainiai ir muzikantai. Akom-
panuodami dvistygiu instrumentu dutaru, ∆ dainuoja
l. dainas, seka ep. kûrinius – dustanus (pakaitomis re-
èituoja ir dainuoja). Þymesnieji ∆: Kioroglas (legend.),
Egen Orazas, Ana Nazar, Kurbanas. Arvydas Girdzijauskas
Bäck Sven-Erik [Svenas Erikas Bêkas; 1919.IX.16 Stok-
holme – 1994.I.10 ten pat], ðvedø kompozitorius. 1943
baigë Stokholmo aukðtàjà muz. m-là (Ch. Barkelio
smuiko kl.), 1940–45 privaèiai mokësi kompozicijos
pas H. Rosenbergà. Buvo karal. MuA bei Teatro ir
muzikos tarybos narys. 1944–53 grieþë altu Ch. Bar-
kelio kvartete. Nuo 1953 kamer. orkestro „Kammar-
orkestern 1953“ vadovas, nuo 1950 Edsbergo muz.
m-los direktorius. Kûrybai bûdinga originali melodi-
ka, aforistiðkumas, dodekafonija, puantilizmas; nuo
1969 kûrë ir elektron. muzikà. Sukûrë operas Tranf-
jädrarna („Gerviø plunksnos“, 1956), Gästabudet („Po-
kylis“, 1958), Fågeln („Paukðèiai“, 1960), baletus Sva-
nesång („Gulbës giesmë“, 1947), Danssvit (2 f-nams,
1951), Nature morte (1955), Ikaros (1963), Movements
(„Judesiai“, 1965), simf-jà (1951), koncertà vè. (1965),
Ruoli simf. ork. (1966), kantatas Ur Johannes 3 (1946),
Ur Jesaja 9 (1947), Glädje i Gud („Dþiaugsmas Die-
vuje“, 1948), Dityramb (mot. chorui ir kamer. ork.,
1948), Kattresan. Concerto per bambini („Kaèiø kelio-
në“, 1952), Himlaljusens fader („Dangiðkasis tëvas“,
1952), Simfonia sacra, motetø, sol. dainø, kamer. kû-
riniø, elektron. muzikos. Audronë Jurkënaitë
Backer-Grøndahl Agathe (Ursula) [Agata (Ursula)
Båker-Griòndal; 1847.XII.1 Holmestrane – 1907.VI.16
Ormoene (prie Oslo)], norv. pianistë, kompozitorë.
Mokësi Osle pas O. Winter-Hjelmà ir H. Kjerulfà,
1865–67 Kullako MuA Berlyne, 1871–72 pas H. von
Bülowà Florencijoje ir F. Lisztà Veimare. 1869 debiu-
tavo kaip pianistë Osle. Gastroliavo Skandinavijos ða-
lyse, Vokietijoje, Anglijoje. Sukûrë ~190 dainø, pjesiø
f-nui, norvegø l. dainø aranþuoèiø. Kûrybai bûdinga
Badura
#
ankstyvojo romantizmo muz. kalba. 1875 iðtekëjo uþ
dirig. ir dainavimo mokytojo O. A. Gr¸ndahlio (1847–
1923). Jø sûnus Andersas (1879–1947) 1904 Osle ákûrë
f-nø firmà, 1943–46 vadovavo muz. leidyklai.
Audronë Jurkënaitë
Backhaus Wilhelm [Vilhelmas Båkhauzas; 1884.III.26
Leipcige – 1969.VII.5 Filache (Austrija)], vok. pia-
nistas. 1891–98 studijavo Leipcigo kons-joje A. Rec-
kendorfo kl., 1899 tobulinosi Frankfurte prie Maino
pas E. d’Albert’à. 1905 tarpt. konkurse Paryþiuje ga-
vo Rubinðteino premijà. 1905–12 dëstë Manèesterio
karal. koledþe, Curtis muz. in-te Filadelfijoje. Nuo
1933 gyveno Ðveicarijoje (nuo 1940 Lugane), koncer-
tavo. Repertuarà sudarë J. Brahmso, E. Griego,
J. S. Bacho, L. van Beethoveno kûriniai. Áraðë daug
plokðteliø (32 Beethoveno sonatas ir 5 koncertus,
Griego koncertà a-moll). Pav. Þivilë Ramoðkaitë
Bacquier Gabriel [Gabrielis Bakjº; g. 1924.V.17 Bezjë
(Prancûzija)], pranc. dainininkas (baritonas). Studi-
javo Paryþiaus kons-joje. 1953 debiutavo Briuselyje
Wilhelm Backhaus
(Figaro vaidmeniu). Dainavo þymiausiuose pasaulio
operos teatruose (1960 debiutavo LS ir CG, 1964 –
MO). Þymus Don Giovanni, Guillaume’o Tellio, Ia-
go, Falstaffo, Golaud vaidmenø atlikëjas. Dainavo ir
orator. þanro, kamer. muz. kûrinius. Didþiàjà savo re-
pertuaro dalá áraðë á plokðteles. Edmundas Baltrimas
Badarzewska-Baranowska Tekla [Tekla Badaþêvska-
Baranòvska; g. 1834 Varðuvoje, m. 1861.IX.29 ten pat],
lenkø kompozitorë mëgëja. Þymiausias kûrinys – sa-
lon. pjesë f-nui La Priêre d’une Vierge („Mergelës mal-
da“, 1856), iðleista >80 leidyklø Europoje, Australi-
joje ir JAV. Sukûrë ~34 salon. pjeses f-nui.
Audronë Jurkënaitë
badinåþas (pranc. badinage), badinerija (it. badineria,
pranc. badinerie; abu – pokðtas), þaisminga muz. pje-
së, daþniausiai barokinës arba ankstyvojo klasicizmo
siuitos dalis. Tokiø pjesiø sukûrë J. S. Bachas (ant-
rosios orkestr. siuitos baigiamoji dalis), G. Ph. Tele-
mannas.
Badings Henk (Hendrik Herman) [Henkas Båding-
sas; tikr. vardas ir pavardë Hendrikas Hermanas;
1907.I.17 Bandunge (Javos s.) – 1987.VI.26 Marëce],
ol. kompozitorius. Savamokslis. Belgijos moksl. lit-ros
ir meno akademijos akademikas (1950). 1934–45 dëstë
muzikà Roterdame, Amsterdame, Hagoje; 1941–45
Hagos karaliðkosios kons-jos direktorius, 1963–71
Ðtutgarto aukðtosios muz. m-los profesorius. Sukûrë
operø, tarp jø – De Nachtwacht („Nakties sargyba“,
1942), Orestes (1954), Martin Korda (1960), baletø,
tarp jø – Orpheus en Euridike („Orfëjas ir Euridikë“,
1941), Joanna d’Arc („Þana d’Ark“, 1947), St. Mark
Passion („Pasija pagal Morkø“, 1971), oratorijà Apo-
calypse („Apokalipsë“, 1948), 15 simf-jø, 6 uvertiû-
ras, 20 solo koncertø áv. instrumentams, ansambliø,
sonatø, elektron. muzikos kûriniø, dramos spektak-
liø ir kino filmø muzikos. Kûryboje derina tradic. ir
elektron. muzikos elementus; kai kurie kûriniai turi
vëlyvojo romantizmo bruoþø. Paraðë muz. teorijos
knygø. Adeodatas Tauragis
Badura-Skoda Paul [Paulius Bådura-Skodâ;
g. 1927.X.6 Vienoje], Austrijos pianistas. 1945–48 stu-
Baez
$
dijavo Vienos kons-joje pas W. Thernà, vëliau tobuli-
nosi E. Fischerio vadovaujamuose pianistø kursuose
Liucernoje (Ðveicarija). 1949 Long ir Thibaud tarpt.
konkurso laureatas. Nuo 1960 vadovauja meistriðku-
mo kursams Zalcburge, Vienoje, Edinburge. Nuo 1966
dësto Viskonsino un-te (JAV). Koncertuose skambi-
na klasicizmo ir romantizmo epochos komp. kûrinius.
Á plokðteles áraðë visas Fr. Schuberto sonatas, daugelá
W. A. Mozarto kûriniø. Paraðë kn. „Mozart-Interpre-
tation“ („Mozarto interpretacija“, su Eva Badura-
Skoda, 1957), „Die Klaviersonaten Ludwig van Bee-
thovens“ („L. van Beethoveno sonatos f-nui“, su
J. Demusu, 1970). Koncertavo daugelyje ðaliø (Lie-
tuvoje 1977, 1979). Pav. Edmundas Baltrimas
Baez Joan [Dþoana Bêz; g. 1941.I.9 Niujorke], JAV pro-
testo dainø atlikëja. 1959 debiutavo Niuporto (JAV)
l. muzikos festivalyje. 1960 áraðë pirmàjá albumà. 1963–
65 daugiausia dainavo B. Dylano dainas, jas áraðë á dvi-
gubà albumà „Any Day Now“. Áraðë keliasdeðimt
Paul Badura-Skoda
plokðteliø. ∆ savo dainomis protestavo prieð JAV ag-
resijà Vietname, þmogaus teisiø paþeidimus SSRS. Pa-
raðë autobiograf. kn. „Daybreak“ („Auðra“). 1970 apie
∆ sukurtas filmas. Liudas Ðaltenis
bagatêlë (pranc. bagatelle – niekutis), instr. muzikos baigiamóji kade¹cija ↑ kadencija.
þanras; daþniausiai nesudëtingomis muz. iðraiðkos
priemonëmis grásta miniatiûra. Terminà pradëta var- baigmºs brûkðnýs, dvigubas statmenas brûkðnys, ra-
toti XVIII a. (bagatelë Fr. Couperino rink. „Pjesës kla-
vesinui“, 1717). Vëliau ∆ kûrë L. van Beethovenas,
F. Lisztas, A. Dvo°ãkas, A. Liadovas, B. Bartókas („14
bagateliø f-nui“), A. Webernas („6 bagatelës styg.
kvartetui“). „10 bagateliø kanklëms“ yra sukûræs
J. Ðvedas. Algirdas Ambrazas
Valentinas Bagdonas
Baglånova Roza [g. 1922.I.1 Kazalinske], kazachø
dainininkë (sopranas). 1941–47 Uzbekijos dainø ir
ðokiø ansamblio, nuo 1949 Kazachijos filh-jos
solistë. Dainavo áv. tautø (kazachø, rusø, uzbekø)
l. dainas.
Bagdõnas Valentinas [g. 1929.IX.29 Sriûbose (Ignali-
nos rj.)], liet. kompozitorius. 1961 baigë Lietuvos
kons-jà (A. Raèiûno kl.). 1969–71 Lietuvos kompo-
zitoriø s-gos konsultantas, 1971–79 ats. valdybos sek-
retorius. 1957–67 dëstë Vilniaus kultûros ðvietimo
m-loje, 1967–97 (su pertrauka) Èiurlionio menø g-joje.
Albertas Vytautas Baika Sukûrë simf-jø (Jaunimo simf-ja, 1961; Taikos simf-
ja, 1978), „Vilniaus mozaikà“ simf. orkestrui (1973),
koncertø (anglø ragui, 1961; f-nui, 1963 ir 1982; tri-
mitui, 1966; styg. instrumentams ir f-nui, 1964), ka-
mer. kûriniø (2 sonatos sm. ir altui, 1970–74), kûriniø
vargonams („Ðventinë simf-ja“, 1977), f-nui (sonata,
1976), akordeonui, puè. instrumentams, chorui, liet.
l. instrumentams (birbynei, kanklëms), pjesiø, dainø
ir 2 operas vaikams. ∆ kûriniai turi sàsajø su l. muzi-
kos intonacijomis, þaismingi, lyriðki. Uþ vokal. ir instr.
kûrinius Lietuvoje gavo 13 premijø, tarp jø – S. Ðim-
kaus, J. Ðvedo, J. Gruodþio, Fr. Schuberto ir kt. Para-
ðë >70 straipsniø apie liet. muzikà. Pav.
Adeodatas Tauragis
bagpipe (angl.) – dûdmaiðis.
baguette (pranc.): 1. Stryko kotas. 2. Muð. instrumen- Bailey Buster [Basteris Be¤lis; 1902.VII.19 Memfyje
tø lazdelë.
von Bahr-Mildenburg Anna, Austrijos dainininkë
↑ A. von Mildenburg.
baiao (port.), baion (pranc., brazil.), brazilø l. ðokis.
Vidutinio tempo, 2/4 arba 4/8 metro, su sambos ir rum-
bos elementais. Apie 1950 Europos ðalyse buvo pri-
skiriamas moderniøjø ðokiø grupei. Judita Þukienë
Bayer Josef [Jozefas Båjeris; 1852.III.6 Vienoje –
1913.III.12 ten pat], Austrijos komp., dirigentas. Bai-
gë Vienos kons-jà (A. Brucknerio mokinys). Sukûrë
~20 baletø, tarp jø 4 vaikams, þymiausias Die Puppen-
fee („Lëliø fëja“, 1888), 5 operetes, muzikos rûmø vai-
dinimams. Bronius Ambraziejus
de Baïf Jean-Antoine [Þanas Antuanas de Baífas;
1532.II.19 Venecijoje – 1589.IX.19 Paryþiuje], pranc.
poetas, muzikas. Diplomato sûnus. Mokësi pas geriau-
sius mokslininkus. 1567 subûræs bendraminèius, 1570
Paryþiuje ákûrë Poezijos ir muzikos akademijà. Antik.
meno pavyzdþiu stengësi atgaivinti poezijos, muzikos,
dramos ir ðokio vienovæ. Pranc. eilëdarai ∆ bandë pri-
taikyti kvantitatyv. ritmikà (vers mesurés) – eiliavimà
antik., persø ir arabø poezijos pavyzdþiu. Iðplëtojo
menzûr. ritmikà, kurioje dainavimo ritmas pajungia-
mas metrinei poet. teksto struktûrai. Danutë Mekaitë
ðomas muz. kûrinio ar jo dalies pabaigoje.
Bãika Albertas Vytautas [g. 1934.XI.21 Birþuose], liet.
akordeonininkas, muzikologas. Humanitar. mokslø dr.
(muzikologija, 1993; menotyros kand., 1987). 1958
baigë Vilniaus un-tà (pramonës ekonomikos specia-
lybæ), 1964 – Lietuvos kons-jà (L. Survilos akordeo-
no kl.). 1958–65 dëstë Vilniaus Tallat-Kelpðos aukð-
tesniojoje muz. m-loje. Nuo 1965 dësto Lietuvos MuA
(iki 1992 Lietuvos kons-ja); doc. (1989). 1978–92 Lie-
tuvos kons-jos akordeonø orkestro vadovas. Tiria Lie-
tuvos armonikø tipo instrumentus, kaimo armoniki-
ninkø muzikavimà, kûriniø melodikos ypatybes.
Iðleido knygas: „Pradiniø grojimo akordeonu ágûdþiø
formavimas vaikø muzikos m-loje“ (1977), „Armo-
nikø tipo instrumentai Lietuvoje ir atlikimo metodi-
kos klausimai“ (1984), „Akordeono m-la“ (1985),
„Kaimo armonikos“ (1994). Sudarë ir redagavo liet.
kompozitoriø kûriniø akordeonui 7 rinkinius (iðl.
1976–85). Skaitë praneðimus konferencijose ir simpo-
ziumuose, paskelbë straipsniø. Daugelio Lietuvos ar-
monikininkø ir akordeonininkø konkursø þiuri pirmi-
ninkas, narys. Tarp mokiniø – S. Stasiulis, E. Gabnys,
G. Smolskus, K. Stonkus. Pav. Birutë Þalalienë
Bayle Franšois [Fransua Be¤lis; g. 1932.IV.27 Tamata-
ve (Madagaskaras)], pranc. kompozitorius. Studijavo
kompozicijà pas K. Stockhausenà Darmðtate (vasaros
meistriðkumo kursuose) ir pas O. Messiaenà Paryþiu-
je. 1960 ástojo á prie ORTF veikianèià „Groupe de Mu-
sique Concrête“. 1961 apdovanotas Paryþiaus bienalës
prizu. Iðgarsëjo kaip elektroakustinës ir konkreèiosios
muzikos kûrëjas, savo kompozicijose derinantis gyvai
atliekamà ir magnetofono juostoje áraðytà muzikà.
Violeta Tumasonienë
(Tenesio valstija) – 1967.IV.12 Niujorke], JAV tradi-

cinio dþiazo klarnetininkas. Mokësi groti klarnetu pas
F. Schoeppa’à. Nuo 1917 grojo W. Chr. Handy’o or-
kestre. 1919 persikëlë á Èikagà, kur grojo K. Oliverio
„Creole Jazz Band“, nuo 1924 – J. F. Hendersono or-
kestre. 1929 su „Noble Sissle“ gastroliavo Europoje.
1937–46 J. Kirby’o seksteto klarnetininkas, 1965–67
L. Armstrongo ansamblio „All Stars“ solistas. Garsë-
jo virtuoziðkumu, ieðkojo naujø tradicinio dþiazo
aspektø. Jûratë Kuèinskaitë
Bailey Mildred [Mildred Be¤li; 1907.II.27 Tekoa (Va-
ðingtono valstija) – 1951.XII.12 Pokipsyje (Niujorko
valstija)], JAV dþiazo dainininkë ir pianistë. Dþiazo
muzikanto A. Rinkerio sesuo. Skambino nebyliojo
kino filmams ir radijo koncertams. 1929–33 dainavo
su P. Whitemano, vëliau su B. Bernie, W. Robisono,
R. Norvo, B. Goodmano ansambliais. Po 1940 daina-
vo áv. Niujorko klubuose. Áraðë daug plokðteliø. Vie-
na pirmøjø dþiazo ansambliuose dainavusiø baltøjø
moterø. Audronë Jurkënaitë
Bailey Norman [Normanas Be¤lis; g. 1933.III.23 Bir-
mingame], anglø dainininkas (baritonas). Mokësi pas
A. Vogelá ir J. Patzakà Vienoje, F. Carvino Diuseldorfe
ir C. Kaiser-Bremæ Esene. Debiutavo 1959 Vienos ka-
mer. operoje. 1960–63 dainavo Linco, 1964–67 Diu-
seldorfo, Vupertalio, 1967–71 Londono „Sadler’s
Wells“ teatruose. 1967 debiutavo LS, 1969 CG, 1976
MO. 1969–71 dainavo Bairoito festivaliuose. Þymus
R. Wagnerio heroj. vaidmenø (Wotanas, Sachsas, Am-
fortas) atlikëjas. Audronë Jurkënaitë
Baillot Pierre Marie Franšois de Sales [Pjeras Mari
Fransua de Salë Bajò; 1771.X.1 Pasi (netoli Pary-
þiaus) – 1842.IX.15 Paryþiuje], pranc. smuikininkas,
komp., pedagogas. Smuikuoti mokësi Pasi, studija-
vo Paryþiuje, Romoje (pas F. Polidori). Nuo 1802
gastroliavo Rusijoje, Belgijoje, D. Britanijoje, Itali-
joje. Nuo 1795 Paryþiaus kons-jos profesorius. 1821–
32 Paryþiaus operos koncertmeisteris, nuo 1827 ka-
ral. kapelos solistas. Sukûrë koncert. simf-jà 2 sm. ir
ork., 9 sm. koncertus, 3 kvartetus, etiudø, duetø, va-
riacijø, kaprièø smuikui. Kûryba romantizmo kryp-
ties, virtuoziðka. Jurgis Dvarionas
Bainbridge Simon [Saimonas Be¤nbridþas; g.
1952.VIII.30 Londone], anglø komp. ir dirigentas.
Studijavo ir dëstë Londono karal. muz. koledþe. Di-
rigavo BBC ir Ðkotø simf. orkestrams. Svarb. kûri-
niai: muzika dramai Oedipus Rex (1969), Heterofony
ork. (1970), Spirogyra kamer. ork. (1970), koncertas
altui (1977), Landscape and Magic Words sopr. ir ka-
mer. ansambliui (1981), A Cappella 6 balsams (1985),
Metamorphosis ansambliui (1988), Cantus contra can-
tum (1989, elektron. versija 1990), dvigubas koncer-
tas ob. ir klar. (1990), Caliban Fragments mecosopr.
ir ansambliui (1991), klarnetø kvintetas (1993), Ad
oro incerta mecosopr., fag. ir ork. (1995).
Audronë Jurkënaitë
Baini Giuseppe [Dþuzepë Baínis; 1775.X.21 Romoje –
1844.V.21 ten pat], it. komp., dainininkas (bosas), muz.
istorikas. Studijavo Romoje pas Fr. Bianchi ir
G. Jannacconi. Giedojo popieþiaus kapeloje. Kûryboje
tæsë Romos m-los tradicijas. Sukûrë miðiø, motetø,
himnø, psalmiø. Jo 10 balsø Miserere áëjo á nuolat. po-
bajanas
%
pieþiaus kapelos repertuarà. Paraðë monografijà apie
G. P. da Palestrina’à (1828–29, 2 t.). Vienas ∆ moki-
niø buvo O. Nicolai. Alë Gutauskienë
Baird Tadeusz [Tadeuðas Bãirdas; 1928.VII.26 Gro-
dziske – 1981.IX.2 Varðuvoje], lenkø komp. Kom-
pozicijos ∆ mokë B. Woytowiczius, K. Sikorskis,
P. Perkowskis. 1948–51 Varðuvos un-te studijavo mu-
zikologijà. Nuo 1974 dëstë Varðuvos aukðtojoje muz.
m-loje; prof. (1977).Vienas tarpt. muz. festivalio „Var-
ðuvos ruduo“ organizatoriø. Sukûrë operà Jutro („Ry-
tojus“, 1966), 3 simf-jas (1950, 1952, 1969), simfoni-
jetæ (1949), koncertà orkestrui (1953), koncertà f-nui
ir orkestrui (1949), siuità (Colas Brengnon, 1951–52),
4 esë orkestrui (1958), kamer. muzikos kûriniø, dai-
nø. ∆ kûryba daugiausia lyr. pobûdþio, modernios muz.
kalbos; simf. kûriniams bûdinga monumentalumas.
Lenkijos (valst. premijos 1951, 1964, 1970) ir kt. ðaliø
premijos. Adeodatas Tauragis
Bãiroito festivålis (vok. Bayreuther Festspiele), R. Wag-
nerio operø spektakliai, rodomi kasmet 3–4 savaites
(VII–VIII mën.) Bairoito (Vokietija) teatre (kartais at-
liekama dar ir L. van Beethoveno IX simf-ja). ∆ suma-
nyti ir ágyvendinti paties Wagnerio (jo iniciatyva 1872–
76 pastatyti teatro rûmai, turintys 1925 vietas). Pirmasis
∆ ávyko 1876.VIII.13–17 (rodyta tetralogija „Nibelun-
go þiedas“, pastatymui vadovavo Wagneris, dirigentas
H. Richteris). Antrasis ∆ ávyko 1882 (surengta „Parsi-
falio“ premjera, rodyta ið viso 16 tos operos spektak-
liø), paskui kasmet (buvo nutraukti tik per abu pasau-
linius karus). Po Wagnerio mirties (1883) ∆ vadovavo
þmona Cosima (surengë 13 festivaliø, 1883–1906), sû-
nus Siegfriedas Wagneris (10 festivaliø, 1906–30), Sieg-
friedo þmona Winifreda (12 festivaliø, 1931–44). Po II
pasaul. karo atnaujinti 1951. Vadovaujant Wagnerio
vaikaièiams Wielandui Wagneriui ir Wolfgangui Wag-
neriui (po Wielando mirties, nuo 1966 tik jam vienam)
prasidëjo naujas ∆ etapas: rekonstruota teatro scena,
atnaujinta reþisûra (vietoj dekoracijø naudojami ðvie-
sos efektai). Spektakliuose atsirado simbolikos, abst-
rakcionizmo elementø. Wielando ir Wolfgango sesuo
Friedelinda Bairoite ásteigë jaunøjø dainininkø, reþi-
sieriø, dirigentø ir scenografø kursus (Bayreuther Fest-
spiel-Meisterklassen). Bairoito festivaliuose yra dirigavæ
R. Straussas, K. Muckas, A. Toscanini, W. Furtwängle-
ris, K. Elmendorffas, H. Abendrothas, C. Kraussas,
E. Jochumas, R. Kempe, K. Böhmas, H. von Karaja-
nas, H. Knappertsbuschas, P. Boulezas, G. Soltis.
Vilija Gerulaitienë
bajånas [rus. áàÿí; pagal legend. rusø dainiaus Boja-
no (Bajano) vardà], muz. instrumentas – dumpl. he-
miidiofonas su laisvais (ðokèiojanèiais) lieþuvëliais be
spec. rezonatoriø; chromat. armonika su gatavø akor-
dø akompanimentu. Tai 3 arba 5 eiliø klaviðø Rusijoje
pagamintas mygtuk. akordeonas, XX a. pr. pavadin-
tas ∆. Ðiuolaik. ∆ turi sistemos B (B-Griff) deðiniàjà
ir baritoniniø bosø klaviatûras. Nuo kitø ðaliø analo-
giðkos sistemos akordeonø skiriasi baritoniniø bosø
iðdëstymu: ∆ aukðtieji garsai yra klaviatûros virðuje, o
ne klaviatûros apaèioje. ∆ paplitæs r. slavø valstybëse.
Lietuvoje vartojamas retai.
L: Ìèðåê À. Èç èñòîðèè àêêîðäåîíà è áàÿíà. Ì., 1967; to paties
Ñïðàâî÷íèê ïî ãàðìîíèêàì. Ì., 1968. Albertas Baika
bajati
&
bajatí, azerb. liaudies dainø rûðis. ∆ poet. forma grieþ-
tai apibrëþta: keturios 7 skiemenø eilutës sudaro pos-
mà. Jo rimavimas toks: aaba. Mintis koncentruojama
posmo pabaigoje. ∆ atliekama aðuhø, husanø, kitø dai-
nininkø (mëgëjø arba profesionalø). Arvydas Karaðka
Baje»èius Jûras Liucijus [g. 1938.XI.20 Kaune], liet.
choro dirigentas, pedagogas. 1961 baigë Lietuvos
kons-jà (K. Kavecko choro dirigavimo kl.), tobulinosi
Maskvos, Kazanës, Latvijos, Talino kons-jose. 1962–
67 dëstë Vilniaus ped. in-te, vadovavo studentø
miðriam chorui (su M. Gedvilaite). 1965 prie Lietuvos
teatro d-jos Aktoriø namø subûrë pirmàjá Lietuvos
kamer. chorà, su juo atliko XIII–XVIII a. ir ðiuo-
laik. kompozitoriø kûriniø. 1967–73 dëstë Lietuvos
kons-joje, vadovavo kameriniam chorui ir seno-
viniam meno ansambliui. Pedagoginá darbà tæsë
Sankt Peterburgo kons-jos Petrozavodsko filiale
(1975–80) ir Daugpilio ped. universitete (1980–98).
Aukðtosiose m-lose iðugdë ~100 choro dirigentø, va-
Jûras Liucijus Bajerèius
dovavo kamer. ir kt. chorams, propagavo liet. kom-
pozitoriø kûrybà. Choro meno klausimais paskelbë
metodiniø str., skaitë praneðimø tarpt. konferenci-
jose. Pav. Algirdas Ambrazas
Bajorãitis, Bajoras, Vilius [1899.II.23 Balandþiuose
(Ragainës aps.; dab. Kaliningrado sr., Nemano rj., Ru-
sija) – 1979.VIII.23 Melëje (Þemut. Saksonija, Vo-
kietija)], liet. choro dirigentas, komp., pedagogas. 1919–
34 vadovavo Klaipëdos kr. chorams („Aidos“, „Jaunøjø
sandoros“ d-jos, 1921–22 Ðilutës „Dainos“). Iki 1939
mokytojavo Klaipëdos kraðte (1934–38 Ðilutës vid.
Feliksas Romualdas Bajoras
m-los, 1938–39 g-jos direktorius), vëliau vok. kalbà dës-
të Kauno un-te. Sukûrë ir harmonizavo dainø. Paren-
gë populiariø, daugiausia liaudies, dainø ir þaidimø rink.
„Dainos“ (su E. Grossu, 1926). Po II pasaul. karo mo-
kytojavo Melëje. „Lietuvininkø kalendoriuje 1952 me-
tams“ (VFR) paskelbë M. Lietuvos padavimø (slapy-
vardþiu V. B. Balandiðkis). Raðë „Keleiviui“ (1955),
almanache „Krivulë“ (Detmolde, 1948). Domas Kaunas
Bajõras Feliksas Romualdas [g. 1934.X.7 Alytuje], liet. Bakala B°etislav [Brþetislavas Båkala; 1897.II.12 Frið-
kompozitorius. Baigë Lietuvos kons-jà (1957 A. Li-
vonto smuiko, 1963 – J. Juzeliûno kompozicijos kl.).
1963–65 dëstë Ðiauliø muz. m-loje. 1965–89 Jaunimo
Vidutis Bakas
teatro muz. dalies vedëjas. Nuo 1991 dësto Lietuvos
MuA; doc. (1994). 1991–94 dar ir Lietuvos nacionali-
nio dramos teatro muz. vadovas. Kûriniai: opera „Die-
vo avinëlis“ (1982, past. 1991 Lietuvos nacionalinia-
me dramos teatre), oratorija „Varpo këlimas“ (1980),
simf-jos (I, 1964; II „Stalaktitai“, 1970; III 1972; Sim-
fonija diptikas, 1984), kt. kûriniai orkestrams – sim-
foniniam („Trys paveikslai“, 1963; simf. poema „Pa-
davimai“, 1969; Rondo poema, 1976; Exodus I, 1995;
Exodus II, 1996), kameriniam („Vitraþas“, 1968; „Þenk-
las“, 1996), styginiø (Intermezzo, 1965; „Veiksmaþo-
dþiø siuita“, 1966; Preliudas ir tokata, 1967; „Bala-
dë“, 1968; Postliudas, 1970; Allegro sforzo, Flessibile,
1974; „Saulës takas“, 2000), puèiamøjø („Þaliasis mar-
ðas“, 1968; „Lietuviðkas valsas“, 1970; Gedulinga mu-
zika, 1972), koncertas smuikui (1999), kamer. ansamb-
liams – variacijos kontrabosui ir styg. kvartetui (1968,
tarpt. Casella’os kompozitoriø konkurso Neapolyje II
premija, 1970), siuita septyniems (1975), styg. kvarte-
tui – 4 eskizai (1968), Vilniaus kvartetas (diptikas,
1974–75), kvartetas „Suokos“ (1998), kt. kamer. an-
sambliai – 24 pjesës (1958–73), Sonatina (1960), „Pra-
bëgæ metai“ (1978–79), „Laukimas“ („Muzika San-
domirui“, 1989) smuikui ir f-nui, „Aliuzija“ 2
valtornoms (1980), Pulvis Fiat kontrabosui ir muða-
miesiems (1977); pjesës f-nui (1958–89), vè., ob.; vo-
kal. ciklai balsui ir instrumentams – „Vestuvinës dai-
nos“ (1977), „Karo dainos“ („Auki auki, þalias berþas“,
1978), „Triptikas“ (1981), „Kalendorinës dainos“
(1982), „Darbo dainos“ (1983), „Meilës dainos“
(1984); vokal. ciklai balsui ir f-nui – Diptikas (1968),
„Sakmiø siuita“ (1969), „Kodël?“, „Þiemuþë – balta
egluþë“, „Karnavalas“, „Þvanguèiai“ (visi 1977); ~20
dainø balsui ir f-nui; „Þodþiai ir magija“ balsui ir trbn.
(1995); kûriniai chorui (4 ciklai, 20 dainø); relig. mu-
zika – „Paslaptis“ miðriam chorui (1985), „Miðiø gies-
mës“ miðriam chorui ir vargonams (1986–89), Vaikø
miðios vaikø chorui ir vargonams (1991), Missa in mu-
sica (1992), Trys sonetai balsui ir vargonams (1993),
Introductio et missa brevis (1995); pramog. dainos
(~50; „Vakaro godos“, „Talalinës“, „Malûnai“, „Vo-
ratinkliai“); pjesës (~20; „Ðokiø muzika“, 1966; „Di-
dþioji siuita“, 1969); dramos, pantomimos spektakliø,
kino filmø (36) muzika, harmonizuotos ir iðplëtotos
liet. liaudies dainos. Kûryboje skirtini 4 periodai:
1965–72 vyrauja kûriniai kamer. orkestrui, 1973–80
ryðku braiþo polifonizacija, 1981–85 pasukama papras-
tumo link, nuo 1985 – atsisakoma iðor. efektø, atsi-
randa iðraiðkos priemoniø minimalizmas, visø etapø
apibendrinimas. ∆ muzikai bûdinga autentiðkas san-
tykis su lietuviø l. muzika, savitas derinys su naujomis
iðraiðkos priemonëmis. Ryðkios muz. asociacijos su
kalba, turinèia átakos laisvo (pagal skambesá) ir kartu
sudëtingo (pagal notacijà) ritmo dariniams. Polifon.
linijos áprasmintos kaip personaþai. Pav.
L: Gaidamavièiûtë R. Netradicinio màstymo poveikis vertybiø kaitai
(B. Kutavièiaus, F. Bajoro, O. Balakausko kûryba) // Krantai, 1998, Nr. 4.
Rûta Gaidamavièiûtë
take (Moravija) – 1958.IV.1 Brno (Èekija)], èekø di-
rig., varg., pianistas, kompozitorius. Vargonuoti ir di-
riguoti mokësi Brno. 1922–23 tobulino dirigavimà ir
mokësi kompozicijos Prahos kons-joje (L. Janãèeko
kl.). 1925–26 Filadelfijos (JAV) katedros vargoninin-
kas, H. Kindlerio akompaniatorius. 1926–55 Brno ra-
dijo simf. orkestro dirig. (iki 1936 ir pianistas). 1929–
31 Brno nac. teatro ork. vadovas. Nuo 1952 dëstë
Janãèeko MuA (Brno). Nuo 1956 Prahos filh-jos me-
no vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Þymus Janãèe-
ko kûrybos interpretuotojas (dirigavo áraðant dauge-
lá jo plokðteliø). Sukûrë ork., kamer. muzikos kûriniø,
2 kvartetus, sonatà vè., choro ir solo dainø.
Danutë Mekaitë
Båkas Vidutis [g. 1942.I.14 Anciðkëse (Këdainiø rj.)],
liet. dainininkas (baritonas). 1964 baigë Vilniaus pe-
dagoginá in-tà (matematikos spec.), 1971 – Lietuvos
kons-jà (V. Adamkevièiaus dainavimo kl.). 1967–85
Lietuvos OBT solistas. 1987–91 Lietuvos muzikø d-jos
pirmininko pavaduotojas, 1991–95 – pirmininkas. Su-
kûrë >30 vaidmenø, tarp jø – Igoris, Olandas, Scar-
pia, Margiris, Escamillo, Monterone, Malatesta,

Dulcamara. Gastroliavo Suomijoje, Airijoje, D. Bri-
tanijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Kanadoje, JAV. Áraðë
plokðtelæ „Lietuviðkos dainos“ (1974). Pav.
Tamara Vainauskienë
bakchanålija (lot. bacchanalia): 1. Sen. romënø ðven-
të Bakcho garbei. Romënai jas ëmë ðvæsti nuo V a.
pr. Kr., sekdami graikø dionisijomis. Nuo II a. pr. Kr.
virto orgijomis. Bakchanalijose ið pradþiø dalyvauda-
vo tik moterys, vëliau leista dalyvauti ir vyrams (per ∆
bûdavo girtuokliaujama, iðtvirkaujama, ðokama, dai-
nuojama). 186 pr. Kr. Romos senatas ∆ uþdraudë.
2. Muz. ir choreogr. þanras – operos arba baleto sce-
na, vaizduojanti prabangià puotà su iðgertuvëmis, erot.
ðokiais ir dainomis. Kai kada stengiamasi perteikti an-
tik. ∆ vaizdà. Bûdinga temperamentingumas, greitas
tempas, permaininga ritmika. Atsirado XVIII a.
(D. Steibelto 12 ∆ f-nui ir tambûrinui). Balete ∆ pir-
masis sukûrë L. Cherubini (1804), ∆ scenø yra R. Wag-
nerio („Tannhäuseris“), Ch. Gounod („Faustas“),
C. Saint-Saënso („Samsonas ir Dalila“) operose.
Jonas Bruveris
Bake Arnold Adriaan [Arnoldas Adrianas Be¤kas;
1899.V.19 Hilversume – 1963.X.8 Londone], ol. et-
nomuzikologas. Studijavo dainavimà ir sanskrità Lei-
deno (1918–23) ir Utrechto (1923–25) un-tuose.
1925–29 buvo R. Tagore’s mokinys Siantiniketane (In-
dija). 1930 apgynë daktaro disertacijà Utrechte. 1937–
44 rinko, tyrë l. muzikà áv. Indijos regionuose. 1944
gráþo á Europà. Nuo 1948 dëstë sanskrità ir indø mu-
zikà Londono un-te. 1955–56 l. muzikà tyrë Indijoje
ir Nepale. ∆ buvo vienas Tarptaut. l. muzikos tarybos
(IFMC) ákûrëjø. Paraðë knygø ir straipsniø apie Indi-
jos, Nepalo, Ðri Lankos tautø l. muzikà.
Rimantas Astrauskas
Baker Chet [Èetas Be¤keris; 1929.XII.23 Jeilyje (Ok-
lahomos valstija, JAV) – 1988.V.13 Amsterdame
(Olandija)], JAV dþiazo trimitininkas, vokalistas. Mo-
dernaus dþiazo atlikëjas. Grieþë su S. Getzu, Ch. Par-
keriu. 1952–53, grieþdamas G. Mulligano „kvartete be
f-no“, iðgarsëjo kaip trimitininkas, tobulinæs cool
skambesá. 1953, 1954 populiariausias dþiazo þurnalas
„Down Beat“ (JAV) pripaþino ∆ geriausiu dþiazo tri-
mitininku. Nelaimingo atsitikimo metu susilauþæs þan-
dikaulá, ∆ pradëjo reikðtis ir kaip vokalistas. 6 d-metyje
daug koncertavo Europoje, nuo 1957 èia ir apsigyve-
no. Grojo, áraðinëjo plokðteles su áv. Europos ðaliø mu-
zikantais. ∆ kaip solistas improvizuotojas ir vokalistas
vertinamas uþ „vësø“, delikatø skambesá, puikias fra-
zuotes, lineariná màstymà kolektyv. improvizacijose.
Jûratë Kuèinskaitë
Baker Janet [Dþaneta Be¤ker; g. 1933.VIII.21 Jorke
(Jorkðyras)], anglø dainininkë (mecosopranas). Bir-
mingamo un-to garbës dr. (1969). 1959 baigë Lon-
dono karal. muz. koledþà (M. St. Clair mokinë). De-
biutavo 1956 Oksforde. Vaidmenys: Didonë, Hermija
(B. Britteno „Vasarvidþio nakties sapnas“). Þymi
kamer. muzikos atlikëja. Dainuoja Fr. Schuberto,
G. Mahlerio dainas, J. S. Bacho, G. Fr. Händelio ora-
torijø partijas. Paraðë autobiografijà „Full Circle“ („Vi-
sas ratas“, 1982). Danutë Mekaitë
Baker Josephine [Þozefina Be¤ker; 1906.VI.3 Sen Lu-
jyje (Misûrio valstija) – 1975.IV.11 Paryþiuje], JAV
Bakfark
'
dainininkë ir ðokëja. 1925 su grupe „Black Birds“ at-
vyko á Paryþiø, pagarsëjo kaip Revue Nêgre Paryþiaus
„Champs Élysées“ teatre. Ðoko ir dainavo varjetë,
reviu, dalyvavo opereèiø pastatymuose, filmavosi.
Dalyvavo Prancûzijos pasiprieðinimo judëjime II pa-
saul. karo metais, ásûnijo 12 skirtingø rasiø vaikø, ren-
gë labdaros koncertus. Paraðë autobiografijà (su vy-
ru J. Bouillonu, 1978). Apie ∆ 1986 sukurtas filmas.
Pav.
L: Hanley L. Naked at the Feast: a Biografy. L.–N.Y., 1981; Hammond B.,
O’Connor P. Josephine Baker. L., 1988; Rose P. Jazz Cleopatra: the sto-
ry of Josephine Baker. L., 1990. Audronë Jurkënaitë
Baker Theodore [Teodoras Be¤keris; 1851.VI.3 Niu-
jorke – 1934.X.13 Dresdene], JAV muzikologas. Stu-
dijavo Leipcige. 1882 apgynë disertacijà apie Ð. Ame-
rikos indënø muzikà. Iki 1890 ir po 1926 gyveno
Vokietijoje. 1892–1926 lit. firmos (vadovas G. Schir-
meris) Niujorke redaktorius. Paraðë pirmuosius
amer. muz. leksikonus (JAV populiarûs ir dabar):
„Dictionary of Musical Terms“ („Muzikos terminø
þodynas“, 1895), „Biographical Dictionary of Musi-
cians“ („Muzikø biogr. þodynas“, 1900), „The Musi- Josephine Baker
cian’s Calendar and Birthday-Book“, („Muziko ka-
lendorius ir gimimo dienø knyga“, 1915–17).
Nijolë Taluntytë
Bakfark (Bekwark, Greff Backfark) Valentin [Valen-
tinas Båkfarkas; 1506.VIII ar 1507.VIII Transilvani-
joje (dab. Braðovas, Rumunija) – 1576.VIII.13 ar 22
Paduvoje], liutnininkas, kompozitorius. Vengras.
Apie 1540 tarnavo Vengrijos karaliaus Janoðo Za-
pojajo rûmuose. 1549–66 gyveno Vilniuje, buvo Þy-
gimanto Augusto rûmø liutnininkas. 1551 ið Vilniaus
iðvyko á V. Europà ieðkoti savo kûriniams leidëjo. Pje-
siø rink. liutniai „Intabulatura“ buvo iðleistas 1552
Lione, antrasis rink. „Harmoniarum musicarum“ –
1565 Krokuvoje. Dalis ∆ kûriniø buvo iðsp. kt. V. Eu-
ropoje iðleistuose rinkiniuose. Gyvendamas Vilniu-
je, ∆ palaikë ryðius su Prûsijos kun-ðèiu Albrechtu.
Yra iðlikæ ðeðiø ∆ laiðkø, raðytø Vilniuje, nuoraðai.
Laiðkuose minimi ∆ þmonos Kristinos Narbutaitës
giminiø reikalai. 1566 ∆ buvo átartas ðnipinëjimu ki-
tos valstybës naudai ir iðvytas ið Vilniaus. 1566–68
buvo Austrijos karaliaus rûmø Vienoje liutnininkas.
Garsëjo Europoje kaip liutnininkas virtuozas. Kû-
ryboje vyrauja Nyderlandø m-los komp. N. Gom-
Valentin Bakfark. Titulinis „Intabulatûros“ lapas
bakgraundas
bert’o, J. Clemenso non Papa, Josquino des Prés,
O. di Lasso, J. Arcadelto ir kt. vokal. kûriniø in-
tabulatûros, kuriose gana grieþtai prisilaikoma pir-
minio muz. teksto. Ið originalios ∆ kûrybos yra iðlikæ
fantazijos ir ðokiai (galjarda, pasamecas, vok. ðokis).
Kûriniai sukurti imitacine technika, polifonizuoto
daugiatemio audinio. Jo fantazijø formos sudarymo
principai artimi rièerkarams ir vokal. kûriniø plëto-
tëms. ∆ kûryba turi apgalvotà instrumentinæ virtuo-
ziðkumo koncepcijà. Joje dëmesys sutelkiamas ne á
instrumentinæ ornamentikà, bet á teminiø imitacijø
plëtotæ. Pav.
L: Homolya I. Valentine Bakfark. Lutenist from Transylvania. Bdp., 1984;
Trilupaitienë J. Valentinas Bakfarkas Lietuvoje // Menotyra, Nr. 12, 1984;
Valentin Bakfark: Opera omnia. Bdp., t. I – 1976, t. II – 1979, t. III –
1981. Jûratë Trilupaitienë
bâkgraundas (angl. background – fonas), instr. arba
vokalinis solo partijos fonas. Daþniausiai já sudaro ri-
fai (pasikartojanèios muz. frazës) arba besitæsiantys
akordai; kai kada susidaro ∆ ir solo partijos polifon.
Vytautas Bakula
derinys. ∆ atlieka vokalistai arba instrumentininkai
(variniais puè. instrumentais). Bûdinga dþiazui, pop-
muzikai ir rokui. Liudas Ðaltenis
Baklånovas (Bakkis) Georgijus [Ãåîðãèé Àíäðååâè÷
Áàêëàíîâ; tikr. pavardë Bakis; 1881.I.4 Rygoje –
1938.XII.6 Bazelyje], rusø dainininkas (baritonas).
Mokësi Kijevo kons-joje (M. Peco kl.), Sankt Peter-
burge (pas I. Prianiðnikovà). 1903 debiutavo Kijevo
operos teatre Amonasro vaidmeniu. 1905–09 Mask-
vos DT solistas. Pirmasis atliko Barono ir Malatestos
partijas (S. Rachmaninovo „Ðykðtusis riteris“ ir „Fran-
èeska da Rimini“). Nuo 1909 gastroliavo kituose Ru-
sijos operos teatruose, V. Europos ðalyse ir Ð. Ameri-
koje. Nuo 1915 gyveno uþsienyje. Turëjo nepaprastai
lankstø ir stiprø balsà. Vaidyba temperamentinga, eks-
presyvi. Vaidmenys: Demonas, Igoris, Oneginas, Es-
camillo, Rigoletto. Atlikdavo ir boso partijas (Rusla-
nas, Mefistofelis). Danutë Mekaitë
Bakðýs Vytas Jonas [g. 1959.IX.24 Bostone, JAV], liet.
pianistas, kompozitorius. 1982 baigë N. Anglijos
kons-jà (gavo muz. bakalauro laipsná). 1983 Niujor-
ko un-te gavo muz. magistro laipsná. Kaip solistas kon-
certavo JAV, 1981 Prancûzijoje ir Ðveicarijoje. Koncer-
tavo lietuviams Bostone, Niujorke. 1976–80 laimëjo 5
konkursø premijas bei stipendijas. 1982 gavo Karoli-
nos muz. festivalio pianisto premijà. 1983 Lietuviø ben-
druomenës Kultûros tarybos muz. talentø konkurse lai-
mëjo I vietà. Sukûrë kûriniø f-nui, styg. kvartetui,
smuikui, mikroton. muzikos. Birutë Þalalienë
Båkula Vytautas [g. 1951.XI.12 Kudirkos Naumies-
tyje], liet. dainininkas (bosas). 1982 baigë Lietuvos
kons-jà (Z. Paulausko kl.). Nuo 1982 Lietuvos OBT
solistas. 1979 tarprespublikinio Kalninio vokalistø
konkurso Rygoje diplomantas, 1980 tarprespubliki-
nio jaunøjø atlikëjø vokalistø konkurso Minske lau-
reatas (III premija). Vaidmenys: Greminas, Mefisto-
felis 2, Ramphis, Monterone, Kasparas, Figaro 1 ir
kt. Dainavo W. A. Mozarto Requiem, L. van Beetho-
veno muzikà pjesei „Atënø griuvësiai“, G. Fr. Hände-
lio kantatoje „Akidasis ir Galatëja“. Atliko daug liet.,
rusø ir kt. Europos komp. dainø, romansø, vokal. cik-
lø. Gastroliavo Vokietijoje, Belgijoje, Suomijoje, Len-
kijoje, Olandijoje, Rusijoje, Italijoje, Latvijoje, Esti-
joje ir kt. Pav. Audronë Ivanauskienë
Bakutôtë Vida [g. 1952.X.10 Molëtuose], liet. muzi-
kologë. Humanitar. mokslø dr. (1990). 1975 baigë Lie-
tuvos kons-jà (J. Èiurlionytës kl.), 1987 Kultûros ir me-
no in-to aspirantûrà (teatro istorija). 1975–83 Teatro
ir muzikos muziejaus vyresnioji moksl. bendradarbë,
1977–79 dar ir Lietuvos kons-jos dëstytoja. Nuo 1983
Kultûros ir meno in-to moksl. bendradarbë. Tiria mu-
zikos ir teatro istorijà, ðiø meno ðakø sintezës proble-
mas; paskelbë straipsniø. Arvydas Karaðka
balabånas, lezginø, uzb., tadþikø l. muzikos instrumen-
tas – lieþuvël. aerofonas. Tai ~30 cm ilgio medinis (lez-
ginø ∆ – nendrinis) vamzdelis su ádedamu nendrës
kandikliu, kuriame atpjautas viengubas lieþuvëlis. ∆
turi 5–8 skylutes, iðpjautas daþniausiai vienoje pusë-
je. Perpûtimu iðgaunama 2 ar ir daugiau oktavø diapa-
zono garsynas. Grojant ∆ kandiklis apþiojamas, skylu-
tës dangstomos abiejø rankø pirðtais. ∆ solo grieþiamos
l. dainø ir ðokiø melodijos. Romualdas Apanavièius
balåbilis (it. ballabile – ðokio pobûdþio), baleto (ðo-
kio) epizodas XIX a. operoje.
balådë (pranc. ballade < lot. ballo – ðoku): 1. Liaudies
vokal. muzikos þanras. Daþniausiai ist., ep. heroj. ar-
ba fantast. turinio daina. Tokiø dainø gausu germanø,
romanø, slavø, finougrø, baltø ir kitø tautø folklore.
Prie ∆ priskiriama nemaþa lietuviø l. dainø – karo (dai-
nos apie þuvusá, nuo þirgo kritusá kará, legendiná kun-ðtá
Sudaitá), ðeimos („Ulijona“); daugelis jø susijusios su ka-
lendor. apeigø ciklais, lauko darbais. Lietuviø ∆ lyrið-
kesnës negu anglø, ðkotø, vokieèiø, jose maþiau dramat.
ávykiø, þiaurumo. Siuþetas fragmentiðkas; bûdinga gyva
pasakojimo, dialogo ar apibendrinimo kaita. Poet. for-
ma strofinë; strofos daþniausiai ketureilës, trieilës. Me-
lodijos raiðkios, plastiðkos. Ritmika, dermija turtinga.
Vyrauja 3 daliø metras. Tempas lëtas arba vidutinis. At-
liekamos vienbalsiðkai arba daugiabalsiðkai polifoniðkai
(ð. r. aukðtaièiø sutartinës). Kai kurios ∆ buvo dainuoja-
mos dialogu. Liet. kompozitoriai liaudies ∆ harmoniza-
vo, vartojo orig. kûriniuose. Arvydas Karaðka
2. Vid. amþiø ir ankstyvojo renesanso (ars nova) muz.
poet. þanras – lyr. daina. Atsirado XII–XIII a. Pran-
cûzijoje ið l. baladës. Buvo vienas pagr. þanrø (greta
rondo ir virelës) trubadûrø, truverø, minezingeriø kû-
ryboje. XIV a. nusistojo specifiðka ∆ poetinë muz. san-
dara. Kiekviena ið trijø poet. strofø baigiasi tokiu pat
refrenu. Kiekvienà strofà atitinka 2 muz. periodai: pir-
masis periodas yra kartojamas, antrasis skamba tik 1
kartà. Kiekvienos strofos muz. forma – AAB.
XIII–XIV a. atsirado ir daugiabalsiø, polifon. sanda-
ros vokal. instr. baladþiø. Jos buvo kuriamos solo bal-
sui su instr. pritarimu (pranc. tipas) arba keliems dai-
nininkams (it. tipas, vad. ballata). Meniðkø, sudëtingos
faktûros ∆ sukûrë G. de Machaut. Polifoninæ ∆ XV a.
pakeitë ðansona.
3. Epinë daina. Paplito XVIII a. pab. ir XIX a. (komp.
romantikø) muzikoje; buvo kuriama daþniausiai bal-
sui su f-no pritarimu. Átakos turëjo lit. baladës – imta

vartoti jø tekstus, bûdingus legend. arba fantast. siu-
þetus. Vokaliniø ∆ sukûrë A. Borodinas, J. Brahmsas,
K. Loewe, F. Lisztas, Fr. Schubertas, R. Schumannas,
H. Wolfas („Ugninis raitelis“). Baladþiø bûna ir ope-
rose, pvz., Tomskio ∆ P. Èaikovskio operoje „Pikø
dama“, Sentos ∆ R. Wagnerio operoje „Skrajojantis
olandas“. Liet. muzikoje paþymëtinos vokalinës ∆:
S. Ðimkaus „Nugrimzdæs dvaras“, J. Tallat-Kelpðos
„Uþ aukðtøjø kalneliø“, A. Braþinsko 7 baladës cho-
rui a cappella.
4. Instr. muzikos þanras. Daþniausiai program., pasa-
kojamojo arba vaizduojamojo pobûdþio kûrinys. Bû-
dinga netikëti muz. dramaturgijos posûkiai, iliustratyvu-
mo elementai, laisva (miðri) forma. Instr. ∆ susiklostë
XIX a., joms átakos turëjo lit. ir vokal. baladës. Instr.
baladþiø sukûrë Fr. Chopinas (4 baladës f-nui, 1831–
42), J. Brahmsas, G. Fauré, E. Griegas, F. Lisztas. Ba-
ladþiø sukûrë V. Montvila („Kosmoso baladë“), A. Ra-
èiûnas, S. Vainiûnas (visi f-nui), J. Juzeliûnas (vè. ir
f-nui), V. Paketûras („Baladë apie Ievà“ sopranui, vyrø
chorui ir ork., 1958, Just. Marcinkevièiaus þ.).
Algirdas Ambrazas
balådþiø òpera (angl. ballad opera), kitaip ↑ dainø opera.
balafònas (afr. balafo), muz. instrumentas – muðama-
sis idiofonas, kitaip afrikietiðkoji ↑ marimba.
Balakãuskas Osvaldas Jonas [g. 1937.XII.19 Miliûnuo-
se (Ukmergës aps.)], liet. kompozitorius. 1961 baigë
Vilniaus ped. in-tà, 1969 – Kijevo kons-jà (B. Liato-
ðinskio mokinys). 1968–72 Kijevo leidyklos „Muzyèna
Ukraina“ redaktorius. 1972–82 Lietuvos kompozitoriø
s-gos konsultantas. 1988–92 Lietuvos Sàjûdþio Seimo
Tarybos narys, 1992–94 Lietuvos Respublikos nepapras-
tasis ir ágaliotasis ambasadorius Prancûzijos Respubli-
koje, Portugalijos Respublikoje ir Ispanijos Karalystë-
je. 1985–92 dëstë Lietuvos kons-joje. 1988–92
Kompozicijos katedros vedëjas. Nuo 1994 dësto Lie-
tuvos MuA; prof. (1995), Kompozicijos katedros ve-
dëjas (nuo 1994). Sukûrë baletà „Makbetas“ (1988),
Requiem S. Lozoraièio atminimui (1995), 4 simf-jas
(1973, 1979, 1989, 1998; III „Ostrobotnijos“ kamer.
ork.), „Kalnø sonatà“ f-nui ir ork. (1975), Passio stru-
mentale styg. kvartetui ir ork. (1980), Opera strumenta-
le simf. orkestrui (1987), 6 koncertus: f-nui Concertino
(1966), vè. Ludus modorum (1972), ob. (1981), fl. Das
Bachjahr (1985), alt. saksofonui „Polilogas“ (1991), sm.
(1997); „Tyla. Le Silence“ 4 balsams ir kamer. ork. (pa-
gal O. Milaðiaus þ., 1986), Dada-Concerto chorui ir ka-
mer. ork. (pagal L. Gutausko þ., 1982), Chopin-Hauer
2 balsams, vokaliniam instr. ansambliui ir fonogramai
(tekstas A. Schopenhauerio, 1990), Meridionale ka-
mer. ork. (1994), Erasmus tr., trbn. ir fonogramai
(1996), 3 styg. kvartetus (1971, 1971, 1998), Betsafta
vè. solo, f-nui solo ir styg. kvartetui (1995), Tristan gi-
tarai, fl. ir f-nui (1998).
Muzika moderni, vartojamos áv. XX a. kompozicinës
technikos (dodekafonija, ritmo progresijos, sonoristi-
ka, aleatorika, elektronika ir kt.). Ilgainiui ∆ suforma-
vo savità kompozicijos sistemà (dodekatonikà), pagrástà
daugiagarsëmis diatoninëmis struktûromis. Lietuvos
Respublikos nacionalinë premija 1996. Lietuvos d.
kun-ðèio Gedimino III laipsnio ordinas 1999. Pav.
balalaika
R: Dodekatonika. – Kn.: W krægu muzyki litewskiej. Kr., 1997. L: Mikë-
naitë R. O. Balakausko kompozicinës technikos principai // Muzika, t. 2,
1980; Tyla. The Composer Osvaldas Balakauskas. Author and transla-
tor R. Lampsatis, 1988; Katkus D. Osvaldo Balakausko argumentai po-
lemikoje su pasaulio muzikos tendencijomis // KB, 1996, Nr. 8–9;
Gaidamavièiûtë R. Netradicinio màstymo poveikis vertybiø kaitai (B. Ku-
tavièiaus, F. Bajoro, O. Balakausko kûryba) // Krantai, 1998, Nr. 4;
Osvaldas Balakauskas. Muzika ir mintys / parengë R. Gaidamavièiûtë.
V., 2000. Rûta Gaidamavièiûtë
Balåkirevas Milijus [Ìèëèé Àëåêñååâè÷ Áàëàêèðåâ;
1837.I.2 Niþnij Novgorode – 1910.V.29 Sankt Peter-
burge], rusø komp., pianistas, dirigentas. Muzikos mo-
kësi privaèiai pas A. Diubiukà ir K. Eizrichà. Nuo 1855
gyveno Sankt Peterburge. 1856 debiutavo kaip pia-
nistas ir komp. Subûrë paþangiø rusø komp. grupæ
„Galingasis sambûris“. 1883–94 vadovavo Rûmø ka-
pelai. 1862 su dirigentu G. Lomakinu ásteigë Nemo-
kamà muz. m-là, 1868–73 ir 1881–1908 jai vadovavo.
Kûrë daugiausia programinæ instr. muzikà. Kûriniai:
simf. poemos  ×åõèè („Èekijoje“, 1905), Òàìàðà
Osvaldas Jonas Balakauskas
(„Tamara“, 1882), Ðóñü (pagal M. Lermontovo eilë-
raðtá „Rusia“, 1887), 2 simf-jos (1897, 1908), uvertiûra
trijø rusø l. dainø temomis (1858), 2 koncertai f-nui ir
orkestrui (1855, 1910), fantazija f-nui Èñëàìåé („Is-
lamëjus“, 1869), chorai, romansai, dainos, muzika W.
Shakespeare’o tragedijai „Karalius Lyras“ (1858–61).
Pav.
L: Ìèëèé Àëåêñååâè÷ Áàëàêèðåâ. Ë., 1967; Êóíèí È. Ô. Ìèëèé
Àëåêñååâè÷ Áàëàêèðåâ. Ì., 1967. Alë Gutauskienë
Balåkirevo bûrìlis, rusø muzikø kûrybinë d-ja, kitaip
↑ „Galingasis sambûris“.
balalãika, rusø l. muz. instrumentas – gnaibomasis chor-
dofonas. Korpusas trikampio formos, gaubtas arba Milijus Balakirevas
plokðèias, suklijuotas ið klevo. Virðut. plokðtë eglinë. Á
korpusà áleistas ilgas postygis su metal. padalomis ir
galvute su trimis stygø varþikliais. Iðilgai korpuso ið-
temptos 3 plien. stygos: 2 pirmosios derinamos uniso-
nu a1, treèioji – e1. Grojant ∆ laikoma ant keliø, per
stygas braukoma deð. rankos antrojo, treèiojo ir ketvir-
tojo pirðto galais (labai staigûs rieðo judesiai aukðtyn ir
þemyn). Be ðio tradic. liaudiðkojo braukymo, dar nau-
dojamas gitaros tremolo (stygos uþgaunamos pakaito-
mis labai greitais deð. rankos 2–5 pirðto judesiais) ir
kiti styg. instrumentø flaþoletai. ∆ – labai dideliø vir-
tuoz. galimybiø instrumentas. Juo grojamos liaudies
melodijos, specialiai sukurti ir transkribuoti kûriniai.
∆ kilmë neaiðki. Pirmosios þinios apie ∆ yra ið XVII
amþiaus. XVIII a. ir XIX a. I pusëje Rusijoje buvo
paplitusios ∆ su ovaliu korpusu. Jos buvo >1,5 m il- balalaika
gio, turëjo 2–3, kartais 5 stygas. Buvo skambinama ne
tik pirðtais, bet ir plektru. Manoma, kad ovalaus kor-
puso ∆ atsiradusi ið domros. Koncertinë trikampio kor-
puso ∆ pagal V. Andrejevo projektà pagaminta 1886.
Nuo tada nusistojo dabartinë ∆ forma. ∆ groti moko-
ma Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos vaikø, vid. ir aukð-
tosiose muz. m-lose. ∆ grojama solo, ansambliuose ir
orkestruose. Þymiausieji balalaikininkai: V. Andreje-
vas, V. Blinovas, J. Chandoðkinas, P. Neèeporenka,
N. Osipovas, B. Trojanovskis.
Lietuvoje ∆ þinoma nuo XX a. pr., daugiausia Þemai-
tijoje. Vartota styg. orkestrëliuose, dirbta ir viet. meist-
rø. Pav.
L: Âåðòêîâ Ê. À. Ðóññêèå íàðîäíûå ìóçûêàëüíûå èíñòðóìåíòû. Ë.,
1975. Romualdas Apanavièius
Balanchine
Balanchine Georges [Dþordþas Balanèínas; tikr. var- Balanèivådzë Melitonas [1862.XII.24 Banodþioje (ne-
das ir pavardë Georgijus Balanèivadzë; 1904.I.22
Sankt Peterburge – 1983.IV.30 Niujorke], JAV balet-
meisteris. Gruzinø kilmës. 1921 baigë Sankt Peterbur-
go Imperatoriðkàjà baleto m-là. 1921–23 studijavo
Sankt Peterburgo kons-joje (f-no ir kompozicijos kl.),
buvo Sankt Peterburgo OBT artistas (1921–24). 1925–
29 S. Diagilevo baleto trupës baletmeisteris (Paryþiu-
je). 1934 su L. Kirsteinu Niujorke ákûrë baleto m-là
„American Ballet School“, vëliau ir trupæ, veikusias
keliais pavadinimais, o nuo 1948 vad. „New York City
Ballet“. ∆ ilgai bendravo su I. Stravinskiu, 1937 ir 1972
Niujorke surengë jo baletø festivalius. ∆ daugiausia sta-
të nesiuþet. baletus (pagal P. Èaikovskio, J. S. Bacho ir
kt. muzikà), taikë ðokiui simf. muzikos principus. ∆ ba-
letams bûdinga ekspresija, greitis, klasik. ðokio judesiø
transformacija. Pastatë ~150 baletø, tarp jø – I. Stra-
vinskio Apollon Musagête (1928), S. Prokofjevo „Sûnus
palaidûnas“ (1929), „Serenada“ (pagal. P. Èaikovs-
kio muzikà, 1934), Concerto barocco (pagal J. S. Ba-
cho koncertà 2 sm. d-moll, 1941), „Keturi tempera-
mentai“ (pagal P. Hindemitho muzikà, 1946), Le palais
de cristal („Kriðtolo rûmai“, pagal G. Bizet muzikà,
1948), I. Stravinskio „Orfëjas“ (1948) ir „Ugnies paukð-
të“ (1949), „Vakarø simf-ja“ (pagal L. Kay’aus muzi-
kà, 1954), I. Stravinskio „Agonas“ (1957), Who Cares?
(pagal G. Gershwino muzikà, 1970) ir kt. Pav.
Aliodija Ruzgaitë
Georges Balanchine (kairëje) ir Igoris Stravinskis
Balanèivådzë Andrejus [1906.VI.1 Sankt Peterburge –
1992.IV.28 Tbilisyje], gruz. kompozitorius. Komp.
M. Balanèivadzës sûnus. 1927 baigë Tbilisio kons-jà
(M. Ipolitovo-Ivanovo kompozicijos ir I. Aisbergo f-no
kl.), 1931 – Sankt Peterburgo kons-jà (A. Þitomirskio
kompozicijos ir M. Judinos f-no kl.). Nuo 1935 dëstë
Tbilisio kons-joje; prof. (1942). Nuo 1953 Gruzijos
komp. s-gos pirmininkas, sekretorius, nuo 1973 – gar-
bës pirmininkas. Sukûrë operas „Mzija“ (past. 1950),
„Auksinës vestuvës“ (1969), baletus „Kalnø ðirdis“
(past. 1936), „Gyvenimo puslapiai“ (past. 1961),
„Mcyris“ (past. 1964), 4 simf-jas (1944, SSRS valst.
premija 1946), simf. paveikslø („Jûra“, 1955), 4 kon-
certus f-nui ir orkestrui (II, 1946, SSRS valst. premija
1947), kamer. muzikos. Kûryba grindþiama gruzinø
muz. folkloru.
L: Îðäæîíèêèäçå Ã. Àíäðåé Áàëàí÷èâàäçå: Î÷åðê æèçíè è òâîð-
÷åñòâà. Òá., 1967. Kazys Jasinskas
toli Kutaisio) – 1937.XI.21 Kutaisyje], gruz. komp.,
muz. veikëjas. Studijavo Sankt Peterburgo kons-joje
(nuo 1891 kompozicijà pas N. Rimská-Korsakovà).
1895–1917 vadovavo chorams. 1918 ákûrë Kutaisio
muz. m-là. Sukûrë pirmàjà gruz. operà „Klastingoji
Daredþana“ (1897; II red. past. Tbilisyje 1926), kan-
tatø, chorø, romansø; harmonizavo gruz. l. dainø.
L: Õó÷óà Ï. Ìåëèòîí Áàëàí÷èâàäçå. Òá., 1964. Kazys Jasinskas
Balanescu kvartetas (The Balanescu Quartet), styg.
kvartetas. Ák. 1987 Londone. Grieþia (2000) A.
Balanescu (I smuikas), C. Connors (II smuikas), A.
Parkeris (altas) ir S. Bell (violonèelë). Kvarteto sudëtis
keletà kartø keitësi, taèiau jame nuolat grieþia skirtingø
tautybiø, skirtingo muz. iðsilavinimo muzikantai. ∆
grieþia retai atliekamus klasikinius ir ðiuolaikinius
kûrinius. ∆ repertuare daug D. Britanijos kompozitoriø
(M. Nymano, G. Bryarso ir kitø) kûriniø. A. Balanescu
anksèiau grieþë Arditti kvartete, daþnai dalyvauja þymiø
D. Britanijos komp. ansambliuose „Michael Nyman
Band“ ir „Gavin Bryars Ensemble“. Mindaugas Urbaitis
Balasaniånas Sergejus [1902.VIII.26 Aðchabade –
1982.III.6 Maskvoje], arm. kompozitorius. 1935 baigë
Maskvos kons-jà. 1936–43 gyveno Tadþikijoje. 1948–
51 ir nuo 1955 Maskvos kons-jos dëstytojas; prof.
(1965). Sukûrë operø („Vosë sukilimas“, past. 1939),
baletø („Leila ir Medþnûnas“, past. 1947, SSRS valst.
premija 1949; „Ðakuntala“, 1963), 4 siuitas simf.
orkestrui, „Armëniðkàjà rapsodijà“ (1944), „7 arm.
dainas“ orkestrui (1955), „9 Komitaso dainas“ (1958)
ir „6 R. Tagore’s dainas“ (1961) balsui ir orkestrui,
simf-jà chorui a cappella (1967, E. Mieþelaièio ir
K. Kulijevo þ.), kamer. instr. kûriniø. Kazys Jasinskas
Balassa Sãndor [Ðandoras Bâlaða; g. 1935.I.20 Buda-
peðte], vengrø kompozitorius. 1956 baigë Budapeðto
kons-jà, 1965 Budapeðto MuA (E. Szervãnszky’o kl.).
1964–80 Vengrijos radijo muz. direktorius. Nuo 1982
Liszto aukðtosios muz. mokyklos profesorius. Kûry-
bai bûdinga laisva dodekafonija. Sukûrë operà Az ajtón
kívül („Lauke, uþ durø“, pagal W. Borchertà, 1976),
operà oratorijà A hamardik bolygó („Treèioji plane-
ta“, 1989), kantatà (1965), koncertà sm. ir ork. (1964),
Requiem Lajosui Kassãkui (1969), nonetà Xenia („Kse-
nija“, 1970), kûriniø simf. orkestrui (Iris, 1971), Ta-
bulae kamer. ork. (1973), puè. kvintetà, chor. kûriniø.
Audronë Jurkënaitë
balatâ (it. ballata), it. daina, paplitusi XIII–XV a. ∆
sudaryta ið strofø ir jas árëminanèio refreno. Bûdinga
schema: AbbaA (A – muz. poetinis refrenas, b – pasi-
kartojanti muzika su nauju poet. tekstu, a – refreno
muz. sugráþimas su nauju poet. tekstu). ∆ bûdinga cho-
ro (atliekanèio refrenà) ir solo (atliekanèio strofas)
kaita. XIV a. ∆ (kaip ir madrigalas) buvo vienas svar-
biausiø it. pasaulietinës muzikos þanrø. Þymiausias ∆
kûrëjas – Fr. Landini. Judita Þukienë
Balbastre Claude-Bénigne [Klodas Benignas Balbåst-
ras; 1727.I.22 Diþone – 1799.V.9 Paryþiuje], pranc. var-
gonininkas, kompozitorius. 1750 atvyko á Paryþiø, mo-
kësi pas J. Ph. Rameau. Nuo 1756 vargonininkavo
Paryþiaus baþnyèiose (nuo 1760 Paryþiaus Dievo Mo-
tinos katedroje). Nuo 1766 tarnavo karaliaus rûmuo-

se, grieþë orkestruose, buvo Marijos Antuanetës ir Ðar-
tro hercogo muz. mokytojas. Sukûrë pjesiø, siuitø su
variacijomis klavesinui, fugø (2 vargonams).
Jonas Beinorius
Balbi Lodovico [Lodovikas Bãlbis; g. ~1545 Venecijo-
je, m. 1604 pab. ten pat], it. kompozitorius. Vienuolis
(pranciðkonas). 1565–67 buvo C. Porta’os mokinys.
1570–78 giedojo Ðv. Morkaus katedroje (kapelmeis-
teris G. Zarlino). Dirbo kapelmeisteriu Padujoje, Tre-
vise, Venecijoje. Kontrapunkto meistras. Sukûrë mi-
ðiø, motetø, madrigalø (iðl. 2 sàs. 1570, 1576). Su
G. Gabrieli ir O. Vecchi iðleido gradualø ir antifonø
rinkiná („Graduale et antiphonarium“, 1587).
Audronë Jurkënaitë
Balèôtis Eduardas Juozas [g. 1937.VIII.29 Paupariuo-
se (Ðilutës rj.)], liet. muzikos pedagogas, muzikologas.
Humanitar. mokslø habil. dr. (muzikologija; 1994).
1962 baigë Vilniaus pedagoginá in-tà (muz. mokytojo
specialybæ). Nuo 1962 dësto Ðiauliø un-te (iki 1997
Ðiauliø pedagoginiame in-te); prof. (1991); nuo 1971
su pertraukomis Muzikos katedros vedëjas. Muz. ug-
dymo sistemos Lietuvos bendrojo lavinimo vid. m-lose
kûrëjas. Paraðë >20 muz. vadovëliø, >10 metod. kny-
gø mokytojams, muz. ugdymo programø, kt. mokymo
priemoniø. Paskelbë ~150 moksl., metodiniø, publi-
cist. str., recenzijø. 1974–86 muzikos mokymui iðlei-
do 5 gramofono plokðteliø komplektus (28 plokðte-
les), parengë 22 audiokasetes. Lietuvos SSR valst.
premija 1986. Pav. Arvydas Karaðka
Balèytôtë, Nomicienë, Irena [g. 1935.VII.14 Jurbar-
ke], liet. kanklininkë, pedagogë. 1958 baigë Lietuvos
kons-jà (R. Tamoðaitienës kl.). Nuo 1958 dësto Vil-
niaus kons-joje. Kankliavo ansambliuose „Lietuva“
(1957–60), „Sutartinë“ (1957–70). 1971 ákûrë Kankliø
trio (nuo 1974 – Dailës muziejaus kankliø trio) ir gro-
jo iki 1977. Koncertavo >20 metø, gastroliavo Suo-
mijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Kanadoje, Danijoje,
Belgijoje, Norvegijoje. Paraðë mokymo groti liet. l. in-
strumentais vadovëlá. Aranþavo kûriniø kanklëms. Pa-
rengë ~40 kanklininkiø, 60 dirigentø. Rita Nomicaitë
Balèi¿nas Algimantas [g. 1929.VI.30 Kaune], liet. di-
rigentas. 1952 baigë Lietuvos kons-jà (P. Samuièio ir
J. Ðvedo kl.), joje mokësi kompozicijos (A. Raèiûno
kl.). 1953–61 „Lietuvos“ ansamblio koncertmeisteris
ir dirigentas. 1952 Klaipëdos muz. m-loje ákûrë Liau-
dies instr. skyriø. 1961–70 Vilniaus un-to dainø ir ðo-
kiø ansamblio vadovas. 1970–76 vadovavo Kauno po-
litechnikos in-to studentø dainø ir ðokiø ansambliams.
Koncertavo Lietuvoje ir uþsienyje. Sukûrë ~200 vo-
kaliniø ir instr. kûriniø bei muzikos l. ðokiams.
Leonas Povilaitis
Balèi¿nas Liutauras [g. 1963.II.26 Vilniuje], liet. dirig.,
perkusininkas virtuozas. R. Balèiûno sûnus. 1981 stu-
dijavo Lietuvos kons-joje (K. Akopiano kl.), nuo 1982 –
Gnesinø pedagoginiame muz. in-te, 1986–88 – ðio
in-to aspirantûroje. 1985 Rusijos Federacijos muða-
møjø instrumentø konkurse gavo I premijà. Nuo 1988
buvo Ostankino TVR orkestro timpanininkas solis-
tas. Nuo 1993 studijavo simf. dirigavimà Rimskio-Kor-
sakovo kons-joje Sankt Peterburge (I. Musino kl.).
1995–2000 Èaikovskio didþiojo simf. orkestro antra-
sis dirigentas (su ðiuo orkestru koncertavo pasauly-
baletas
!
je). Kaip dirigentas su Krasnojarsko, Novgorodo, Za-
poroþës, Kijevo, Sankt Peterburgo, Ciûricho, Bazelio
simf. orkestrais atliko P. Èaikovskio, L. van Beethove-
no, S. Rachmaninovo, W. A. Mozarto, A. Schönbergo,
O. Narbutaitës kûrinius. Lietuvoje surengë keletà kon-
certø solo muðamaisiais. Kaip dirigentas dalyvavo 1998
jaunøjø atlikëjø festivalyje „Atþalynas“. 1999 Lietu-
vos nacionaliniame OBT dirigavo S. Prokofjevo bale-
tà „Romeo ir Dþuljeta“. Nuo 2000 Lietuvos naciona-
linio OBT vyriausiasis dirigentas. Pav.
Audronë Ivanauskienë
Balèi¿nas Ramutis [g. 1934.III.24 Þemalëje (Maþei-
kiø rj.)], liet. dirigentas. 1955 baigë Klaipëdos Ðimkaus
muz. mokyklà (violonèelës kl.) ir Klaipëdos mokytojø
in-to Istorijos f-tà, 1960 – Lietuvos kons-jos Choro di-
rigavimo skyriø (K. Griauzdës kl.) ir V. Ðlëvio trimito
klasæ. 1959 ákûrë Vilniaus miesto jaunimo simf. orkestrà
ir iki 1960 jam vadovavo. 1961 ákûrë Druskininkø ku-
rorto profesionalø puè. orkestrà ir iki 1962 jam vado-
Eduardas Juozas Balèytis
vavo. Nuo 1964 puè. orkestro „Trimitas“ vyriausiasis
dirig. ir meno vadovas (turëjo didelës átakos ðio orkestro
raidai). Gastroliavo daugelyje Europos ðaliø. Surengë
>2000 koncertø. Pirmasis dirigavo daugumà liet. kom-
pozitoriø kûriniø puè. orkestrams. Áraðë 12 plokðteliø,
7 kompakt. plokðteles, padarë kelis ðimtus radijo fon-
do áraðø. 1994, 1998 tarpt. puèiamøjø orkestrø dirigentø
konkursuose Heikendorfe (Vokietija) laimëjo I vietà.
Nuo 1960 Lietuvos dainø ðvenèiø vyriausiasis dirigen-
tas. Daugelio tarpt. konkursø þiuri narys ir pirminin-
kas. Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino V laipsnio ordinas
(1998). Pav. Rimas Geniuðas
„Baldwin Company“, „Baldwin Piano & Organ Co.“,
JAV f-nø ir vargonø firma. Ák. 1873 D. H. Baldwinas Liutauras Balèiûnas
(1827–1899) ir L. Wulsinas (1845–1912) Sinsinatyje
(Ohajo valstija) kaip „D. H. Baldwin & Co.“. 1877
R. A. Johnsonas (1838–1884) ákûrë firmos filialà Luis-
vilyje. XIX a. 7–9 d-metyje ∆ buvo pagr. Vid. ir
V. Amerikos klaviðiniais instr. prekiaujanti firma, at-
stovavusi instr. gamintojams Bourne, Decker, Estey,
Fisher, Steinway firmoms. 1889 pradëta gaminti lie-
þuvël. vargonus („Hamilton Organ Co.“, Èikaga), 1891
pigius pianinus („Baldwin Piano Co.“, Sinsinatis). Nuo
1898 ∆ priklausë ir „Ellington Piano Co.“ bei „Valley
Gem Piano Co.“. 1903–12 ∆ vadovavo L. Wulsinas,
1912–26 G. Armstrongas, 1926–64 L. Wulsinas jau-
nesnysis. 1947 sukurti Baldwino elektr. vargonai, 1960 Ramutis Balèiûnas
naujas koncert. f-no modelis (SD-10). XX a. 8 d-mety-
je „D. H. Baldwin & Co.“ virto korporacija. ∆ muz.
filialai „Baldwin Piano & Organ Co.“ veikia Grinvu-
de, Misisipës valstijoje, Konvëjuje ir Fajetvilyje. Antri-
nës firmos dar gamina bûgnus ir stiprintuvus, bandþas.
Audronë Jurkënaitë
balerinâ (it. ballerina < lot. ballo – ðoku), baleto artis-
të, ðokëja.
balêtas (pranc. ballet < lot. ballo – ðoku), choreo-
grafijos ðaka; teatro meno rûðis; sintetinis scenos
veikalas, jungiantis ðoká, muzikà, scenarijø ir sce-
nografijà (kostiumai, apðvietimas ir kt.). Svarbiausia
∆ iðraiðkos priemonë yra ðokis, kuriuo iðreiðkiami he-
rojø charakteriai, tarpusavio santykiai, emoc. bûse-
nos, pagr. dramaturginiai elementai; ðokiui tenka di-
dþiausias vizual. krûvis. ∆ choreografija glaudþiai
baletas
"
siejasi su muzika, kuriamos áv. jø sintezës formos. ∆
skirstomas á klasikiná, klasik. romantiná ir modernø-
já. Klasikiniam ∆ bûdinga ↑ klasikinio ðokio muziki-
nës choreograf. formos. Moderniajame ∆ klasik. ðo-
kio elementai transformuojami, papildomi laisvos
plastikos, akrobatikos, dþiazo, roko, disko ðokiø ele-
mentais. ∆ bûna daugiaveiksmiai, vienaveiksmiai,
choreograf. miniatiûros.
baletas La Fille mal gardée (Fr. Ashtono choreografija pagal F. Héroldo muzikà;
solistai M. Park ir R. Nurejevas; past. 1960 CG)
∆ pradëjo klostytis renesanso laikotarpiu Italijoje. Jo
uþuomazgø buvo XIV a. pab. italø karnavaluose, rû-
mø puotose, turnyruose, commedia dell’arte vaidini-
muose. XV a. Prancûzijoje, Italijoje monarchø pager-
bimo, vestuviø ir kt. progomis ðokiø scenø bûdavo
iðkilmiø programose. Tai buvo alegoriniai, mitologi-
niai, triumfo arba konkreèià situacijà iliustruojantys
ðokiø vaidinimai su prabangiais kostiumais. Tø vaidi-
nimø muzikà ið pradþiø grieþdavo nedidelis instr. an-
samblis, vëliau rûmø orkestras (kai kada ir keli). ∆
spektakliø prototipas buvo 1489 Italijoje pastatytas
Bergonzio di Botto „Gastronominis baletas“.
XV–XVII a. ðokis buvo teatralizuotas, atskirtas nuo
buitinio. Tai buvo deklamacijos, dainavimo, instr. mu-
zikos ir ðokio jungtis. Choreograf. intarpai buvo paly-
dimi alemandos, kurantës, sarabandos ir kt. ðokiø mu-
zika. Vyravo antikiniai, riteriø romanø, fantast. siuþetai.
Vienas pirmøjø pranc. rûmø baletø (ballet de cour) yra
„Komiðkasis karalienës baletas“, pastatytas 1581 Pary-
þiuje. Pagal karaliaus Liudviko XIV uþsakymà baletø
komedijø paraðë J. B. Moliêre’as ir J. B. Lully. ∆ ðoko
dvariðkiai (daþnai ir karalius) ir ðokëjai profesionalai.
Tuo laikotarpiu susiklostë ballet â entrée, baleto kome-
dijos, operos baleto þanrai. 1661 Paryþiuje ásteigta
Karaliðkoji ðokiø akademija. Jos vadovas P. Beau-
champ’as átvirtino penkias kojø pozicijas, sudaranèias
klasik. ðokio pagrindà. 1681 J. B. Lully balete „Mei-
lës triumfas“ pirmà kartà ðoko moteris.
XVIII a. I pusëje, tobulëjant ðokio technikai, buvo ku-
riami ∆, kuriø siuþetai iðreiðkiami vien tik ðokiu ir pan-
tomima. Pirmuosius tokius spektaklius D. Britanijoje
pastatë J. Weaveris, Austrijoje – Fr. A. Hilverdingas.
Prancûzijoje ir toliau buvo populiarios senosios ∆ for-
mos, kuriose ðokis nebuvo susijæs su siuþetu. XVIII a.
4–5 d-metyje Prancûzijoje Liudviko XV rûmø komp.
J. Ph. Rameau kûryboje suklestëjo operos baleto þan-
ras. Jis paraðë operas baletus „Galantiðkosios Indi-
jos“ (1735), „Hebos ðventë“ (1739), „Amûro siurpri-
zai“ (1748), baletà „Pigmalionas“ (1748) ir kitus. 6
d-metyje ∆ reformavo pranc. baletmeisteris ir ∆ te-
oretikas J. G. Noverre’as, 1757 pastatæs ∆ „Pavydas,
arba Ðventë seralyje“ (spëjama, kad muz. autorius
F. Garnier) ir kitus ∆, baletmeisteris G. Angiolini, 1761
pastatæs Chr. W. Glucko ∆ Don Juan ir kitus ∆. No-
verre’as ypaè daug dëmesio skyrë pantomimai, ∆ dra-
maturgijai, reikalavo veiksmo, muzikos, ðokio ir de-
koracijø vienovës. Savo estet. paþiûras iðdëstë kn.
„Laiðkai apie ðoká ir baletus“ (1760). Noverre’o ir An-
giolini ∆ tematika buvo artima klasicist. dramai, abu
laikomi veiksmo baleto (ballet d’action) pradininkais.
Pagal Noverre’o reformos principus baletus komedi-
jas kûrë J. Daubervalis, 1789 pastatæs ∆ „Tuðèias at-
sargumas“. Jo baletø siuþetai buvo artimi sentimen-
talizmo epochos lit-rai. XVIII a. pab. ∆ trupës veikë
Italijoje, Vokietijoje, D. Britanijoje, Belgijoje ir kt. ða-
lyse. Garsëjo Vienos operos ∆ trupë.
XVIII a. pab.–XIX a. pr. Paryþiaus teatruose buvo po-
puliarûs ∆, turintys dramatiðkus heroj. siuþetus, ið-
reiðkiamus itin ritmiðku ðokiu ir pantomima. Italijoje
ðokëjas, baletmeisteris ir komp. S. Viganò kûrë cho-
reodramas, kuriose ðokis jungiamas su pantomima. Jis
statë spektaklius pagal savo ir kitø kompozitoriø mu-
zikà: „Raulis, senjoras de Créqui“ (pagal to paties pa-
vadinimo N. M. d’Alayraco operà, 1791), „Clautilde,
Salerno hercogienë“ (pagal savo muzikà, 1799), „Pro-
metëjo kûriniai, arba Muzikos ir ðokio galia“ (pagal
L. van Beethoveno muzikà, 1801).
XIX a. 3–4 d-metyje susiklostë romantinis ∆. Jame vy-
ravo fantast. temos, realaus ir irrealaus pasaulio kon-
trastas. Susiklostë nauja grakðèiø, kantileniðkø, leng-
vø judesiø ðokio technika. Padidëjo ðokëjø moterø
vaidmuo; jos pradëjo ðokti ant pirðtø galø (puantø),
vilkëti baltus, ilgus, lengvus pûstus kostiumus; dël to
romantinis ∆ daþnai vad. ballet blanc (baltasis ∆). Vie-
nà pirmøjø romant. ∆ – J. Schneitzhoefferio „Silfidæ“
1832 Paryþiuje pastatë it. baletmeisteris F. Taglioni.
Baletmeisteriai J. Perrot ir J. Coralli pastatë A. Ada-
mo Giselle (1841) ir C. Pugni „Esmeralda“ (1844).
Þymiausios romantinio ∆ ðokëjos buvo M. Taglioni,
C. Grisi, F. Elssler.
XIX a. vid. V. Europoje prasidëjo ∆ krizë. Paplito
puoðnûs, pompast., virtuoziðki divertisment. ∆. XIX a.
II pusëje (~1860) pagarsëjo Rusijos ∆ trupës. Á Rusi-
jà vyko dirbti baletmeisteriai Ch.-L. Didelot, J. Per-
rot, C. Blasis. To meto ∆ suklestëjimui didþiausios
átakos turëjo M. Petipa (1847–1910 dirbo Sankt Pe-
terburge), laikomas ∆ simfonizmo pradininku. Jis po-
lifoniðkai gretino sol., ansambliø ir mas. ðokius (ypaè
reikðmingi tapo pas d’action, solistø adagio, variaci-
jos, kordebaletas), stengësi kuo aiðkiau atskleisti kû-
rinio pagr. idëjà, veikëjø emoc. bûsenas, sustiprino
muzikos ir ðokio ryðá. Petipa pastatë P. Èaikovskio
„Mieganèiàjà graþuolæ“ (1890), „Gulbiø eþerà“ (su
L. Ivanovu, 1895), A. Glazunovo „Raimondà“ (1898),
 baletas
#
„Metø laikus“ (1900) ir kt. baletus. Ivanovas pastatë L. Delibes’o Coppelia, vëliau P. Èaikovskio „Gulbiø eþe-
Èaikovskio „Spragtukà“ (1892). Danijoje garsëjo ba- rà“, „Spragtukà“, I. Stravinskio „Ugnies paukðtæ“,
letmeisteris A. Bournonville’is. 1928 – „Lietuviðkàjà rapsodijà“ (pagal J. Karnavièiaus
XX a. pr. akadem. ðokio ir ∆ struktûros pokyèiams muzikà). Ðiuose spektakliuose dalyvavo pirmieji liet.
turëjo átakos modernaus ðokio pradininkës I. Duncan baleto ðokëjai O. Malëjinaitë, J. Jovaiðaitë, E. Þalinke-
idëjos ir ðokis bei M. Fokino baleto reforma. Rusø ba- vièaitë, B. Kelbauskas ir kiti. 1929 Valstybës teatre ba-
letmeisteris Fokinas kai kuriuose ∆ atsisakë akademi- letmeisteriais dirbo T. Vasiljevas, G. Kiakðtas. Rusø ba-
zuotos ∆ struktûros ir choreograf. formø. S. Diagile- leto m-la, jos tradicijos turëjo átakos liet. ∆ raidai.
vo ∆ trupëje jis sukûrë miniatiûrø ir vienaveiksmiø ∆
pagal to meto modernià, ðokiui neáprastà muzikà, tarp
jø – N. Èerepnino „Narcizas ir Echo“ (1911), M. Rave-
lio „Daphnis ir Chloé“ (1912), I. Stravinskio „Ugnies
paukðtë“ (1910) ir „Petruðka“ (1911), „Juozapo legen-
da“ (R. Strausso muzika, 1914). Juose daug laisvos
ðokiø plastikos, dinamikos, pantomimos. Didþiausios
átakos XX a. ∆ raidai turëjo S. Diagilevo veikla. Jo tru-
pëje spektaklius statë þymûs baletmeisteriai L. Massi-
ne’as, B. Niþinska, V. Niþinskis, G. Balanchine’as. Ðie
choreografai reformavo ir sumodernino akadem. ba-
letà. Keliø veiksmø ∆ keitë vienaveiksmiai ∆. Ðokiui
buvo parenkama neáprastos ritmikos, harmonijos, ðo-
kiui neskirta muzika. Pakito ∆ estetika, atsirado mo-
derniojo ðokio, folkloro, dþiazo elementø. Diagilevo
trupës spektakliams muzikà kûrë I. Stravinskis, S. Pro-
kofjevas, M. Ravelis, C. Debussy, G. Auricas, Fr. Pou-
lencas ir kt. kompozitoriai. Þymiausios XX a. II pu-
sës ∆ trupës: Karal. Danijos ∆ Kopenhagoje, Karal.
I. Stravinskio baletas „Agonas“ (G. Balanchine’o choreografija;
Ðvedijos ∆ Stokholme, Karaliðkasis Londono ∆, „Ame- past. 1957 „New York City Ballet“)
rican Ballet Theatre“ Niujorke, „New York City
Ballet“, Paryþiaus Nac. operos baletas, Maskvos DT ir 1931–35 teatre dirbo þymûs rusø baleto meistrai
kt. Þymiausi XX a. II pusës baletmeisteriai: S. Lifaras, V. Nemèinova, N. Zverevas (buvæ S. Diagilevo trupës
Fr. Ashtonas, A. Tudoras, G. Balanchine’as, J. Robbin- solistai), A. Obuchovas (Sankt Peterburgo Marijos teat-
sas, R. Petit, M. Béjart’as, J. Neumeyeris, M. McMilla- ro baleto solistas). Buvo atnaujinti klasik. ∆, pastatyta
nas, J. Cranco, J. Grigorovièius. A. Adamo Giselle, P. Èaikovskio „Mieganèioji graþuo-
Lietuvoje baleto iðtakos siekia XVI amþiø. XVI– lë“, A. Glazunovo „Raimonda“, S. Diagilevo trupëje
XVIII a. ðokiø bûta LDK mokykliniø teatrø vaidini- baletmeisteriø N. Niþinskio, G. Balanchine’o, M. Fo-
muose. Baleto trupes turëjo Lietuvos d. kun-ðèiai Þy- kino statyti novatoriðki vienaveiksmiai ∆ pagal M. Mu-
gimantas Senasis, Vladislovas Vaza, Jonas Kazimieras, sorgskio, Fr. Poulenco, C. M. von Weberio, C. Debus-
didikai. Vilniaus Þemutinës pilies teatre (veikë 1634– sy, M. Ravelio muzikà. 1933 N. Zverevas pastatë
48) buvo statomos operos, veikë baleto trupë. ∆ ðokiø pirmuosius liet. kompozitoriø baletus – J. Gruodþio
ir scenø buvo áterpiama á dramos ir operos spektaklius, „Jûratæ ir Kastytá“, B. Dvariono „Pirðlybas“, V. Bacevi- baletas pagal J. S. Bacho

ðokama daþniausiai pagal it., pranc. kompozitoriø mu- èiaus „Ðokiø sûkury“. Tuo metu ðoko J. Jovaiðaitë, „Pasijà pagal Matà“ (J. Neu-
meierio choreografija; Ham-
zikà. ∆ trupës buvo sudaromos ið baudþiauninkø vai- O. Malëjinaitë, M. Juozapaitytë, V. Aukðèiûnas, H. Jag-
burgo Ðv. Mykolo baþnyèioje
kø, kurie buvo mokomi prie teatrø ásteigtose ∆ m-lose. minas, P. Baravykas, E. Bandzevièius, T. Babuðkinaitë, ðoka Hamburgo valst. operos
M-loms ir trupëms vadovavo, statë operø ðokius ir spek- T. Kublickaitë ir kt. Daugeliui baletø dekoracijas pieðë baleto ðokëjai, 1981)

taklius svetimðaliai baletmeisteriai. 1765 didikas

A. Tyzenhauzas Gardine prie savo teatro ásteigë baleto
m-là, kurioje buvo iðugdyta profesionali baleto trupë
(~60 ðokëjø), gastroliavusi ir Europoje. Baletmeiste-
riai Fr. G. Le Doux ir L. Pettineli su ðia trupe pastatë
∆ spektakliø („Valstieèiø baletas“, „Dûdininkø kvarte-
tas“, „Kepëjø baletas“). 1785 trupë ðoko Varðuvos ka-
raliaus teatre. XVIII a. pab.–XIX a. baleto ðokëjai da-
lyvaudavo Vilniaus miesto teatro operos spektakliuose.
1920 Lietuviø meno kûrëjø d-ja Kaune ásteigë teatrà,
pavadintà Operos vaidykla. 1922 teatras suvalstybintas,
pavadintas Valstybës opera. 1921 Kaune O. Dubenec-
kienë ásteigë baleto studijà. 1922–25 Valstybës operos
spektakliuose baletmeisterës O. Dubeneckienës stato-
mus ðokius ðoko jos studijos mokiniai. 1925–29 baleto
trupei ir studijai vadovavo rusø baletmeisteris P. Pet-
rovas. 1925.XII.4 jis pastatë pirmàjá baleto spektaklá
baletas
$
M. Dobuþinskis, L. Truikys, A. Galdikas, S. Uðinskas.
Dirigentai L. Hofmekleris, M. Bukða.
1935 liet. baleto trupë gastroliavo Monte Karle (Mo-
nakas) ir Londone. Trupës spektaklius palankiai áver-
tino D. Britanijos ∆ kritikas A. L. Haskellis. 1935–37
∆ trupei ir ∆ studijai (1935 ji buvo suvalstybinta) va-
dovavo A. Fiodorova-Fokina. Ji pastatë L. Minkaus
„Don Kichotà“ ir C. Pugni „Arkliukà kupriukà“.
V. Bacevièiaus baletas „Ðokiø
sûkuryje“ (baletmeisteris
N. Zverevas; past. 1933 Vals-
tybës teatre)
A. Ch. Adamo baletas Giselle (baletmeisteris O. Vinogradovas, solistai
J. Valeikaitë ir P. Skirmantas; Lietuvos OBT, 1991)
Pirmasis Lietuvos baletmeisteris buvo B. Kelbauskas.
1936–43 jis pastatë „Vienos dþiaugsmà“ (pagal
J. Strausso muzikà), T. Prestono „Baltàsias roþes“,
G. Aurico „Jûrininkus“, B. Asafjevo „Bachèisarajaus
fontanà“, „Kaukazo belaisvá“, R. Gliero „Raudonàjà
aguonà“.
Per sovietø ir vokieèiø okupacijà teatrai rodë spek-
taklius. 1943 B. Kelbauskas pastatë J. Pakalnio bale-
tà „Suþadëtinë“ (dirigavo Pakalnis), kuriame klasik.
baleto pas jungë su lietuviø l. ðokiø judesiais. Sovie-
tams antràkart gráþtant á Lietuvà, á Vakarus pasitrau-
kë du treèdaliai ∆ trupës – T. Babuðkinaitë, E. Bandze-
vièius, O. Zateplinskaitë, I. Eidrigevièiûtë, S. Velbasis,
J. Vasiliauskas, J. ir B. Èiunovai, R. Drazdauskaitë,
Z. Smolskaitë, E. Stanèikaitë, T. Pagodinaitë, G. Ðle-
petytë, I. Adomavièiûtë, V. Radzevièiûtë, A. Liepinis
ir kiti. Vokietijoje E. Bandzevièius subûrë liet. iðeiviø
∆ trupæ ir 1947 Augsburge pastatë L. Delibes’o Coppe-
lia (dirig. A. Kuèiûnas; ðá spektaklá trupë rodë pabë-
gëliø stovyklose). Daugelis ðokëjø ásteigë ∆ studijas
JAV, Kanadoje, Australijoje.
1944 rudená, atskyrus dramos trupæ, operos ir ∆ tru-
pës sudarë atskirà teatrà. B. Kelbauskas, papildæs tru-
pæ ∆ studijos mokiniais, atnaujino prieð karà statytus
klasik. baletus. 1948 teatras perkeltas á Vilniø. Pagr.
vaidmenis ðoko G. Sabaliauskaitë, T. Sventickaitë,
H. Kunavièius, H. Banys. 1951–55 teatre dirbo balet-
meisteris M. Moisejevas. 1954–71 baleto trupei vado-
vavo V. Grivickas. Jis raðë ∆ libretus, pastatë J. Juze-
liûno „Ant mariø kranto“ (1953), J. Indros „Audronæ“
(1956), E. Balsio „Eglæ þalèiø karalienæ“ (1960); ba-
letuose vartojo lietuviø l. choreografijos bei liet. pa-
proèiø elementus. Nuo 1959 garsëjo solistai L. Aðke-
lovièiûtë, R. Minderis, V. Kudþma, ðoko ir vyresnieji
È. Þebrauskas, R. Janavièiûtë, R. Grigorovaitë, I. Kal-
vaitytë, V. Baltruðaitis, A. Ruzgaitë.
1974 teatras persikëlë á naujus rûmus. 1974–78 ir
1991–92 ∆ trupei vadovavo baletmeisteris E. Bukai-
tis (pastatë A. Rekaðiaus „Aistras“, 1975; E. Balsio
„Eglæ þalèiø karalienæ“, 1976; atnaujino klasikiniø
∆), 1978–85 – V. Brazdylis (pastatë J. Gruodþio „Jû-
ratæ ir Kastytá“, 1978; L. Minkaus „Don Kichotà“,
1978; „Baltaragio malûnà“, pagal K. Borutos apysa-
kà ir V. Ganelino muzikà filmui, 1979; L. Delibes’o
Coppelia, 1980). Þymiausi to meto solistai: S. Masa-
niova, N. Antonova, L. Bartusevièiûtë, N. Beredina,
P. Skirmantas, J. Katakinas, J. Valeikaitë (tarpt. ba-
leto konkursø diplomantë, laureatë – diplomas Mask-
voje, 1979; II vieta Varnoje, Bulgarija, 1988; 1991
iðvyko á Vokietijà), A. Molodovas, V. Chlebinskas. Di-
rigentai Ch. Potaðinskas, R. Geniuðas, V. Virþonis.
9–10 d-metyje Lietuvoje ∆ statë choreografai J. Smori-
ginas, E. Domeika, A. Cholina. Lietuvos OBT J. Smo-
riginas pastatë baletà „Bernardos Albos namai“ (pagal
J. Gabelio muzikà, 1988), Requiem (pagal Fr. Poulen-
co muzikà, 1988), O. Balakausko „Makbetà“ (1989),
„Paskutines pagoniø apeigas“ (pagal B. Kutavièiaus
muzikà, 1989); Smoriginas stato baletus Estijoje, Èe-
kijoje, Suomijoje. E. Domeika pastatë „Kaligulà“ (pa-
gal D. Ðostakovièiaus muzikà, 1992), E. Balsio „Eglæ
þalèiø karalienæ“ (1995), A. Cholina – baletà „Medë-
ja“ (pagal A. Rekaðiaus muzikà, 1996), ðokio spek-
taklius Lietuvos nacionaliniame dramos teatre „Mo-
terø dainos“ (pagal M. Dietrich dainas, 1998), Carmen
(pagal G. Bizet, R. Ðèedrino, P. Sarasate’s muzikà,
1998). Daugelá ∆ spektakliø Lietuvos OBT apipavi-
dalino dailininkai R. Songailaitë, H. Ciparis, A. Ja-
covskis, kostiumus kûrë A. Jacovskytë, D. Mataitie-
në, J. Statkevièius.
Nuo pirmøjø baleto spektakliø iki ðiø dienø teatro
repertuare vyrauja XIX a. romant. ir rusø klasik. ba-
letai. 1975 M. Pliseckaja (asistentai N. Ryþenko,
V. Smirnovas-Golovanovas) pastatë R. Ðèedrino „Anà
Kareninà“. Sankt Peterburgo baletmeisteriai O. Vi-
nogradovas, J. Vinogradova pastatë H. S. L^venskjol-
do „Silfidæ“ (1985) ir F. Héroldo „Tuðèià atsargumà“
(1987). 1977 baletmeisteris N. Bojarèikovas pastatë
S. Prokofjevo „Romeo ir Dþuljetà“. 1993 ðá baletà pa-
statë baletmeisteris V. Vasiljevas. 1994 V. Vasiljevas pa-
statë L. Minkaus „Don Kichotà“, 1996 baletmeisteris
H. Majorovas – K. Chaèaturiano „Èipolinà“, 1997
K. Pastoras – Carmen (vienaveiksmis, muzika G. Bi-
zet ir R. Ðèedrino), 1998 – „Vasarvidþio nakties sap-
nà“ (pagal F. Mendelssohno-Bartholdy muzikà),
L. Massine’as – M. Theodorakis’o „Graikà Zorbà“.
 Balys
%
Nuo 1992 Lietuvos OBT baleto trupei vadovauja V. Brazdylis, 1982), „Medëja“ (baletmeisterë A. Choli-
T. Sedunova. Garsëja tarpt. baleto konkursø laurea- na, 1996). ∆ þanro atsinaujinimas pastebimas 9 d-meèio
tës – 1996 Lietuvos Respublikos nacional. premijos baletuose – A. Ðenderovo „Mergaitë ir Mirtis“ (ba-
laureatë E. Ðpokaitë (I vieta Permëje, Helsinkyje, letmeisteris Ü. Vilimaa, 1982), O. Balakausko „Mak-
1995; Nagojoje, Japonija, 1996; III vieta Sankt Pe- betas“ (baletmeisteris J. Smoriginas, 1989). Pav.
terburge, 1994), Þ. Baikðtytë (III vieta Niujorke, L: Ruzgaitë A. Lietuviðko baleto kelias. V., 1964; Akademinio operos ir
1993), R. Jezerskytë (I vieta Lozanoje, Ðveicarija, baleto teatro baletas. V., 1976; Lietuviø tarybinis teatras, 1940–1956. V.,
1969; Lietuviø teatras, 1918–1929. V., 1981; Gulbinaitë L. Akimirkos vai-
1994; II vieta Dþeksone, JAV, 1998; III vieta Nago- kai. V., 1996. Aliodija Ruzgaitë, Audronë Þiûraitytë
joje, 1999), N. Beliakaitë (diplomas Paryþiuje, 1994;
III vieta Lozanoje, 1995); solistai E. Smalakys,
M. Bauþys, A. Molodovas. Lietuvos OBT trupë gast-
roliavo Vokietijoje (1969, 1977, 1987, 1990, 1992,
1994), Bulgarijoje (1973), Estijoje (1980), Graikijo-
je (1983), Ðvedijoje (1983, 1984), Sirijoje (1985), Tur-
kijoje (1985), Zaire, Konge, Zimbabvëje, Argen-
tinoje (1987), Meksikoje (1988), Kuveite, Omane,
Jungtiniuose Arabø Emyratuose (1988), Dominikos
respublikoje, Venesueloje, Kolumbijoje, Puerto Ri-
ke, Kosta Rikoje, Nikaragvoje (1989), Olandijoje
(1992, 1993, 1994, 1995, 1996, 1997), Danijoje
(1997), Graikijoje, Prancûzijoje, Egipte (Kaire), JAV
(Vaðingtone, 1998).
Be Lietuvos OBT, baleto trupës dar veikia Kauno, Klai-
pëdos ir Panevëþio muz. teatruose. Kaune ∆ spektak-
liai statomi nuo 1948. Baletmeisteriais dirbo V. Ger-
manavièius, J. Jestrebovas, A. Kondratavièius (1970
pastatë „Atsisveikinimo simf-jà“ pagal J. Haydno mu-
zikà ir „Afrikietiðkus eskizus“ pagal J. Juzeliûno muzi- baletméisteris (vok. Balletmeister), baletø reþisierius, E. Balsio baletas „Eglë þalèiø
karalienë“ (baletmeisteris
kà). Nuo 1974 teatro baletmeisterë yra J. Ribaèiaus- choreografiniø scenø baletuose ir muz. spektakliuo-
E. Domeika, solistë L. Bartu-
kaitë (pastatë „Auðrinæ“, pagal J. Pakalnio muzikà, se kûrëjas, statytojas. Dar bûna ∆ repetitorius ir ∆ sevièiûtë; Lietuvos OBT, 1995)
1977; J. Ter-Osipovo „Maþylá ir Karlsonà“, 1981; I. Mo- pedagogas.
rozovo „Daktarà Aiskaudà“, 1983; S. Prokofjevo „Pe-
Balìvièius Pranas [angl. Frank Balwood; 1904.VII.10
lenæ“, 1997; P. Èaikovskio „Spragtukà“, 1999).
Pitsburge (JAV) – 1957.II.25 Niujorke], liet. pianis-
Klaipëdos muzikiniame teatre baletø pastatë tas, kompozitorius. Muzikos mokësi privaèiai ir Pits-
D. Tchorþevskis, L. Dautartaitë, P. Fokinas. Nuo 1997 burgo un-te. Dalyvavo Lietuviø meno s-gos veikloje.
vyriausiasis baletmeisteris J. Smoriginas. Jis pastatë Nuo 1947 gyveno Niujorke, veikë liet. komunist.
„Þydràjá Dunojø“ (pagal J. Strausso muzikà, 1994 ir org-jose. Sukûrë operetæ „Sudrumsta ðirdis“, „Lietu-
1998), sceninæ kantatà Carmina Burana (pagal C. Orffo viðkàjà rapsodijà“ f-nui, dainø. Lietuviø meno s-ga
muzikà, 1996), vienaveiksmiø ∆ triptikà: Boléro (pa-
1957 iðleido ∆ „Rinktines dainas“.
gal M. Ravelio muzikà, 1997), „Artisto gyvenimas“
(pagal H. Berliozo „Fantastinæ simf-jà“, 1998), „Sire- Balfe Michael William [Maiklas Viljamas Bãlfas;
nos“ (pagal C. Debussy muzikà, 1998). 1808.V.15 Dubline – 1870.X.20 Rounio abatijoje
∆ ðokëjus rengia Vilniaus baleto m-la (1952–86 Vil- (Hartfordðyras)], airiø komp., dainininkas, vokalo pe-
niaus Èiurlionio meno m-los Choreografijos skyrius, dagogas, dirigentas. Muzikà studijavo Londone, Ro-
1986–93 Vilniaus choreografijos m-la). moje, Milane. 1827–29 Paryþiaus it. operos baritonas.
Nuo 1833 dainavo Italijos teatruose, statë savo ope-
Pirmieji liet. baletai J. Gruodþio „Jûratë ir Kastytis“,
ras. 1835, gráþæs á Londonà, dainavo operoje, buvo vo-
V. Bacevièiaus „Ðokiø sûkury“, B. Dvariono „Pirðly-
kalo pedagogu. 1845–52 Londono karaliðkojo teatro
bos“ skyrësi savo siuþetais, muzikine kalba. J. Gruo-
dirigentas. 1852 ir 1859 gastroliavo Sankt Peterbur-
dþio ∆ muzikai bûdinga nacional. savitumo ir ðiuolaik.
ge. Paraðë operø Londono, Paryþiaus, Italijos teat-
iðraiðkos priemoniø darna, V. Bacevièiaus – disonans.
rams; tarp jø þinomiausia The Bohemian Girl („Èigo-
harmonija; B. Dvarionas vartojo liet. l. dainø ir ðokiø
në“, past. 1843 Londone). Kiti kûriniai: operos The
intonacijas bei ritmus. Komp. J. Pakalnis, J. Juzeliû-
Maid of Artois („Mergina ið Artua“, 1836), Falstaff
nas, J. Indra suteikë muzikai simf. laisvumo. 1960
(1838), Les quatre fils Aymon („Keturi Eimono sûnûs“,
E. Balsys balete „Eglë þalèiø karalienë“ átvirtino ∆ mu-
1844), Satanella („Burtininkë“, 1845), L’étoile de Sévil-
zikos simfonizmo principus – leitmotyvø plëtojimà, di-
le („Sevilijos þvaigþdë“, 1845), The Rose of Castille
namiðkà veikëjø charakteristikà. Daugiausia liet. ba-
(„Kastilijos roþë“, 1857), kantatos, dainos. Paraðë dar-
letø sukûrë A. Rekaðius (13). Jo baletams bûdingas
bø apie dainavimo metodikà. Jonas Klimas
teatro stilius, muzikos plastiðkumas, vengiama deta-
laus siuþeto, kanonizuotø ðokio formø, divertismen- Balýs Jonas [g. 1909.VII.15 Krasnavoje (Kupiðkio vls.,
tø. Pastatyti baletai: „Gæstantis kryþius“ (baletmeis- Panevëþio aps.)], liet. etnologas ir folklorininkas. Stu-
teris K. Bojarskis, 1966), „Aistros“ (baletmeisteris dijavo 1928–30 VDU, vëliau Graco ir Vienos un-tuose
E. Bukaitis, 1971), „Amþinai gyvi“ (baletmeisteris istorijà, etnologijà ir folklorà. 1933 Vienos un-te ágijo
Balissat
&
filosofijos dr. laipsná. 1933–34 studijavo Helsinkio
un-te Suomijoje. 1934–35 dëstë VDU. 1935–44 Liet.
tautosakos archyvo vedëjas, ásteigë ir redagavo tæst. lei-
diná „Tautosakos darbai“ (7 t., 1936–40). 1941–44 Et-
nologijos in-to Vilniuje direktorius. 1942–44 Vilniaus
un-to docentas, Tautotyros katedros vedëjas. 1944 pa-
sitraukë á Vokietijà. 1944–45 dirbo asistentu Vokieèiø
liaudies dainø archyve Freiburge. 1946–47 dëstë Pa-
baltijo un-te Hamburge ir Pineberge. Nuo 1948 gyve-
na JAV. 1948–52 dirbo Indianos un-te Blumingtone
(asistentas, dëstytojas), 1952–54 Arctic Institute of
North America (Vaðingtonas) moksl. darbuotojas.
1956–81 Kongreso b-kos Vaðingtone Slavistikos ir
R. Europos sk. Baltijos ðaliø specialistas. Nuo 1951 re-
dagavo ir leido tæst. leidiná „Liet. tautosakos lobynas“
(iki 1989 iðëjo 11 t.). 1964–67 vadovavo Lituanistikos
in-tui, ásteigë tæst. leidiná „Lituanistikos darbai“ ir re-
dagavo 2 pirmuosius jo tomus (1966–69). Sudarë „Liet.
pasakojamosios tautosakos katalogà“ (1937), paraðë
Jonas Balys studijø („Perkûnas liet. liaudies tikëjimuose“, 1937,
„Liet. liaudies baladës“, 1938, „Griaustinis ir velnias
Baltoskandijos kraðtø tautosakoje“, 1939, „Baltø mi-
tologija“, 1965, su H. Biezais). Parengë tautosakos
rinkiniø „Liet. l. sakmës“, 1940; „100 l. baladþiø“, 1941;
„Lietuviðkos pasakos“, 1941), katalogø. Fonografu
uþraðë daug liet. l. dainø. Parengë „Lithuanian Folk
Songs“ plokðtelæ albumà, iðleistà Ethnic Folkways Lib-
rary serijoje. Pav. Vaclovas Juodpusis
Balissat Jean [Þanas Balisâ; g. 1936.V.15 Lozanoje], Ðvei-
carijos komp., dirigentas. Mokësi Lozanos kons-joje,
Þenevoje kompozicijos, dirigavimo (S. Baud-Bovy’o
Claude Ballif
kl.), groti valtorna ir muðamaisiais. Paraðë krit. straips-
niø. Sukûrë 2 simf-jas (1956, 1959), baladæ ork. (1958),
simf-jà styg. ork. (1963), koncert. variacijas 3 muð.,
kamer. ork. (1969), Sinfonia breve (1972), Adagio ir
fugà sm. ir f-nui (1956), partità 4 variniams puè.
(1962), kt. kamer. kûriniø. Audronë Jurkënaitë
ballabile (it.) – balabilis.
Ballard (Balårai), pranc. leidëjai. Robert [Roberas;
1525 Montrëjuje – 1588.VII Paryþiuje] 1551 (su A. Le
Roy) Paryþiuje ákûrë spaustuvæ. 1552 ið karaliaus Hen-
riko II gavo vienintelio karal. natø leidëjo patentà.
XVI a. II pusëje ir XVII a. ∆ firma leido beveik visus
pranc. natø leidinius. Buvo iðleisti J. B. Lully, A. Camp-
ra’os, A. Destouches’o ir kitø komp. kûriniai. Robert’o
vaikaitis Christophe [Kristofas; 1641.IV.12 Paryþiuje –
1715.V ten pat] leido savo sudarytus dainø rinkinius.
Christophe’o sûnus Jean Baptiste Christophe [Þanas
Batistas Kristofas; apie 1663 Paryþiuje – 1750.V ten pat]
iðleido Fr. Couperino, M. Marais, S. de Brossard’o ir
kitø komp. kûriniø, J. Ph. Rameau operas ir teor. dar-
bus. XIX a. pr. firma sunyko.
Nijolë Taluntytë
ballata (it.) – balata.
ballet blanc (pranc. baltasis baletas) ↑ baletas.
ballet d’action (pranc. veiksmo baletas) ↑ baletas.
ballet de cour (pranc.), rûmø baletas, gyvavæs XVI a.
pab.–XVII a. pab. Prancûzijoje. ∆ spektakliai (daþ-
niausiai mitolog. tematikos) bûdavo su praðmatniais
kostiumais ir dekoracijomis; buvo ðokama, skaitoma
poezija, skambëjo vokal. ir instr. muzika. Pirmuoju
∆ laikomas Balet comique de la Royne (1581, muzika
L. de Beaulieu ir J. P. Salmono). Audronë Jurkënaitë
Ballet du XXe siêcle, M. Béjart’o baleto trupë ↑ „XX a.
baletas“.
ballet pur (pranc.) ↑ abstraktusis baletas.
Ballets Russes (pranc.), 1909 Sankt Peterburge S. Dia-
gilevo suburta baleto trupë ↑ „Rusiðkieji sezonai“.
balletto (it. maþas ðokis), ballo: 1. XVI–XVII a. daugia-
balsë kuplet. ðokio pobûdþio daina, artima madrigalui.
Tempas greitas, metras lyginis. Buvo paplitusi Italijoje
(G. G. Gastoldi Balletti a 5 voci, 1591; O. Vecchi), Vo-
kietijoje (H. L. von Hassleris, J. Stadenas), Anglijoje
(Th. Morley’s).
2. XVII–XVIII a. Italijoje muz. choreograf., kartais
maskarad. vaidinimas. Já sudarë instr. áþanga – intra-
da ir ðokio pobûdþio dainos. ∆ sukûrë A. Brunelli,
C. Monteverdi.
3. XVII–XVIII a. ðokio pobûdþio instr. pjesë arba
instr. partitos (siuitos) dalis, artima alemandai.
Algirdas Ambrazas
Ballif Claude [Klodas Balífas; g. 1924.V.22 Paryþiuje],
pranc. komp., muzikologas. 1942–51 studijavo Bordo
ir Paryþiaus kons-jose pas N. Gallonà, T. Aubinà,
O. Messiaenà. 1955 baigë V. Berlyno kons-jos B. Blache-
rio kompozicijos kl., J. Ruferio, H. H. Stuckenschmidto
muzikologijos klasæ. 1956–59 tobulinosi pas A. Hãba’à,
H. Scherchenà ir kt. moderniosios kompozicijos kursuo-
se Darmðtate. 1959–63 Groupe de Recherches Musi-
cales (Muzikos tyrimø grupës) bendradarbis Paryþiu-
je. Nuo 1955 skaito muzikos istorijos ir teorijos
paskaitas Vokietijos, Prancûzijos, Kanados aukðtosio-
se muz. m-lose. 1971–89 Paryþiaus kons-jos profeso-
rius. Sukûrë 5 muz. dramas („Trojietës“, 1967, „Dra-
kula“, 1984), Requiem (Mistinë simf-ja 8 solistams, 5
chorams ir ork., 1953–73), simf., chorinës, vokal. inst-
rumentinës, kamer. instrumentinës (5 styg. kvartetai),
f-no (5 sonatos), vargonø (4 sonatos), konkreèiosios
muzikos kûriniø. Moderniomis priemonëmis (serij.
technika, mikrointervalai, elektroakust. priemonës ir
kt.) siekë pabrëþtinio muzikos ekspresyvumo, dvasin-
gumo. Sukûrë savità metatonalumo teorijà, jungianèià
modalumo, tonalumo ir atonalumo principus, kurià ið-
dëstë knygoje „Introduction â la métatonalité“ („Meta-
tonalumo ávadas“, 1956). Paskelbë darbø apie muz. es-
tetikà, psichologijà, istorijà, tarp jø – monografija
„Berliozas“ (1968), esë rinkiniai „Voyage de mon oreil-
le“ („Mano ausies kelionë“, 1979), „Économie musica-
le“ („Muz. ekonomija“, 1988). Pav.
L: Tosi M. L’ouverture métatonale. P., 1992; tos paèios Claude Ballif.
Merenês, 1996. Algirdas Ambrazas
ballo (it. ðokis), ðokio pobûdþio daina arba instr. pje-
së, kitaip ↑ balletto.
Baloghova Dagmar [Dagmara Bålogova; g. 1941.IV.16],
èekø pianistë. Baigë Prahos menø akademijà (I. Ðte-
pan-Kurz kl.), dësto joje. ∆ repertuarà sudaro
L. Janãèeko, F. Liszto, B. Smetana’os, Fr. Chopino kû-
riniai. ∆ – daugelio ðiuolaikiniø èekø komp. kûriniø
pirmoji atlikëja. Gastroliavo JAV, Lenkijoje, SSRS.
Rûta Prusevièienë

Balsam Artur [Arturas Baµzamas; 1906.II.8 Varðuvo-
je – 1994.IX.1 Niujorke], JAV pianistas. Studijavo
Lodzës kons-joje ir Berlyno aukðtojoje muz. m-loje.
1930 laimëjo I vietà tarpt. konkurse Berlyne, 1931
Mendelssohno-Bartholdy premijà. Buvo Y. Menuhi-
no, E. Morini, N. Milsteino, Z. Francescatti akompa-
niatorius, grojo áv. kamer. ansambliuose (nuo 1960
trio su W. Krolliu ir J. Heifetzu.). Dëstë Manheteno
muz. m-loje, Filadelfijos MuA, Meino un-te. Áraðë
~250 kûriniø. Audronë Jurkënaitë
baµsas (angl. voice, vok. Stimme, pranc. voix): 1. Þmo-
gaus balso aparato sukeliamas garsas. ∆ aparatà su-
daro 3 dalys: kompresorius, oro slëgio ðaltinis – plau-
èiai, kvëpavimo takai ir kvëpuojamieji raumenys;
skardþiøjø garsø ðaltinis – gerklos su ↑ balso klostëmis
ir plyðiu tarp jø (balsaskyle); rezonatorius – artiku-
liac. aparatas (∆ traktas) su rezonansinëmis gerklës,
nosies ir burnos ertmëmis.
Dusliøjø garsø ðaltinis – siauras plyðys ávairiose ∆ trak-
to vietose, paverèiantis laminarinæ oro srovæ turbu-
lentine. Þmogaus ∆ aparato sukeliami skardieji gar-
sai yra apibrëþto aukðèio (balsiai, skardieji priebalsiai;
kartais tik tokie garsai vad. ∆; ↑ toninis garsas), dus-
lieji garsai – neapibrëþto aukðèio (duslieji priebalsiai;
↑ triukðmas). Skardieji puèiamieji ir sprogstamieji prie-
balsiai yra akustiðkai miðrûs – sudaryti ið toniniø gar-
sø ir triukðmø. Oro slëgio ðaltinis priverèia veikti skar-
dþiøjø (↑ fonacija) arba (ir) dusliøjø garsø ðaltinius.
Jø sukelto pirminio ∆ spektras pakinta rezonatoriuje
(↑ artikuliacija 2). Pav.
Þmogus balsu bendrauja, reiðkia mintis, emocijas,
pojûèius: kalba, dainuoja, juokiasi, ðaukia, ðnabþda,
verkia. Rytis Ambrazevièius, Rasa Jakutavièiûtë
2. Þmogaus balso aparato formuojami muz. garsai.
Kiekvienam ∆ bûdingas tam tikras aukðtis, diapazo-
nas, stiprumas ir tembras. ∆ bûna iðlavintas (sufor-
muotas) ir neiðlavintas. Profesionaliam dainavimui ∆
specialiai lavinamas (↑ balso impostacija). Iðlavintas
∆ yra stiprus, ryðkus, paslankus, plataus diapazono.
Muz. ∆ diapazonas ~2 oktavos. Normalus balso vib-
rato daþnis – 5–7 virpesiai per sekundæ. Yra keli balso
registrai. Pagrindiniai ið jø – krûtinës, vidur. ir galvos.
Dar naudojami bosø oktavistø þemasis, vyrø falcet.,
moterø flaþolet. registrai. Profesionalaus ∆ registrai
turi bûti iðlyginti, perëjimai ið vieno á kità nejuntami.
Pagal balso aukðtá ir diapazonà skiriami ∆ tipai: mote-
Balsys
'
rø ∆ – ↑ sopranas, ↑ mecosopranas, ↑ altas 1, ↑ kontr-
altas, choro I ir II sopranai, I ir II altai; vyrø ∆ – ↑ teno-
ras, ↑ baritonas 1, ↑ bosas 1 (aukðtasis basso cantante ir
þemasis basso profondo), choro I ir II tenorai, I ir II
bosai; vaikø ∆ – sopranai (mergaièiø), diskantai (ber-
niukø) ir altai. Pagal tembrà, stiprumà, paslankumà ir
kitas savybes skiriami lyriniai, lyriniai dramat. ir dra-
matiniai ∆. Aukðtieji virtuoz. ðviesaus tembro moterø
∆ vadinami koloratûriniais sopranais.
3. Atskirai paimta dvibalsio ar daugiabalsio muz. kû-
rinio melod. linija. Balsø visuma sudaro kûrinio muz.
↑ faktûrà. Polifon. muzikoje ∆ yra lygiateisiai; homo-
fon. muzikoje vienas ∆ yra pagrindinis, kiti – prita-
riantys, papildantys, ðalutiniai. Rasa Jakutavièiûtë
4. Muz. instrumento, dainininko, orkestro arba cho-
ro grupës partijos natos.
5. Kitaip ↑ vargonø registras.
balsåvada (angl. part-writing, vok. Stimmführung, pranc.
conduite): 1. Balso slinktis daugiabalsiame kûrinyje. ∆
bûna laipsniðka – balsas eina sekundø, tercijø interva-
lais, ir ðuoliðka – balsas eina kvartos ir didesniais inter-
valais. 2. Keliø vienu metu skambanèiø balsø santykis. Eduardas Balsys
∆ bûna: lygiagreèioji – balsai eina vienodais intervalais
ta paèia kryptimi; prieðprieðinë – balsai eina prieðin-
gomis kryptimis; ástriþoji – vienas (ar keli) balsai eina,
kitas (ar kiti) lieka vietoje; tiesioginë – balsai eina ta
paèia kryptimi, bet nevienodais intervalais.
Vaclovas Paketûras
Balsýs Eduardas [1919.XII.20 Nikolajeve (Ukraina) –
1984.XI.3 Druskininkuose; palaidotas Vilniuje,
Antakalnio kapinëse], liet. kompozitorius. 1950 baigë
Lietuvos kons-jà (A. Raèiûno kl.), 1953 – Sankt Peter-
burgo kons-jos aspirantûrà (V. Voloðinovo kl.). Nuo
1953 dëstë Lietuvos kons-joje (kûrybà ir instrumentuo-
tæ), 1960–84 Kompozicijos katedros vedëjas; prof.
(1969). 1954–62 Lietuvos komp. s-gos v-bos atsakin-
gasis sekretorius, 1962–71 – pirmininkas. Kûriniai: ope-
ra „Kelionë á Tilþæ“ (1980), baletas „Eglë þalèiø kara-
lienë“ (past. 1960, LSSR valst. premija 1960; filmas
1965), oratorija „Nelieskite mëlyno gaublio“ (1969,
LSSR valst. premija 1974), kantatos („Saulæ neðantis“,
1972), 2 koncertai sm. ir orkestrui (1954, 1957), kon-
certas sm. solo (1984), „Dramat. freskos“ sm., f-nui ir
orkestrui (1965), simf-ja koncertas vargonams, puèia-
miesiems ir muðamiesiems (1977), „Heroj. poema“
simf. orkestrui (1952), simf. poema „Trys portretai“
(1983), poema styg. orkestrui „Jûros atspindþiai“
(1981), styg. kvartetas (1952), kiti kamer. kûriniai, dai-
nos, teatro spektakliø, kino filmø ir pramog. muzika.
Iðplëtojo (daugiausia chorui) lietuviø l. dainø. Redaga-
vo M. K. Èiurlionio simf. poemà „Jûra“ (1957). Kûry-
bai bûdingas polinkis á stambias formas, emocingumas,
temperamentingumas, liet. muz. folkloro ir moderniø-
jø iðraiðkos priemoniø derinimas, kûrybiðkas dodeka-
fonijos pavartojimas, spalvinga orkestruotë. Paraðë
straipsniø apie muzikà. Uþ chor. kûrinius 1960, 1961,
1967, 1969 laimëjo Ðimkaus premijà. Tarp ∆ mokiniø:
J. Andrejevas, V. Bartulis, A. Braþinskas, K. Brundzai-
të, B. Gorbulskis, G. Kuprevièius, F. Latënas, A. Mar-
tinaitis, V. Paketûras, R. Racevièius, A. Ðenderovas,
J. Ðirvinskas, J. Tamulionis, A. Þigaitytë. Pav.
L: Narbutienë O. Eduardas Balsys. V., 1971 (rus. 1975); tos paèios Edu-
ardas Balsys. V., 1999. Adeodatas Tauragis
balso
baµso emísija (lot. emissio – iðsiuntimas, iðleidimas), vie-
na svarbiausiø dainavimo faziø – balso klosèiø, bur-
nos ertmës, rezonatoriø suformuoto garso paskleidi-
mas, iðleidimas á aplinkà. Balso emisijai daug átakos turi
tiksli garso ↑ ataka 3, taisyklingas kvëpavimas, ↑ fona-
cija, kitø ↑ balso impostacijos priemoniø vartojimas.
baµso impoståcija (it. imposta < lot. impos(i)tus – uþ-
dëtas), þmogaus organø, nuo kuriø priklauso balsas
(balso klosèiø, gerklø, plauèiø, diafragmos), tinkamos
padëties nustatymo ir treniravimo pratimai. ∆ padeda
pedagogui mokyti dainininkus taisyklingo kvëpavimo,
garso ↑ atakos 3, balsiø ir priebalsiø tarimo. ∆ siekia-
ma balso laisvumo, natûralaus skambesio ir tembro,
maksimaliai pleèiamas diapazonas. Violeta Budrienë
baµso klõstës, balso stygos (lot. plexus vocalis, angl.
vocal folds, vocal cords, vok. Stimmbänder, pranc. cor-
des vocales), du klosèiø pavidalo gerklø raumenys glei-
vingu pavirðiumi. ∆ vienu galu jungiasi prie skyd. krem-
zlës kampo, nuo jo horizontaliai tiesiasi atgal ir
ásiterpia á abi vedegines kremzles; tarsi voþtuvas ski-
ria trachëjà nuo virðutiniø kvëpavimo takø. Moterø ∆
yra 9–13, o vyrø – 15–20 mm ilgio. Kvëpuojant ∆ pra-
siskleidþia sudarydamos balso plyðá (balsaskylæ; lot.
rina glottidis, angl. glottis, vok. Stimmritze, pranc. glotte).
Fonuojant suartëjusios ∆ periodiðkai susiglaudþia ir
prasiskleidþia. Toks ∆ virpëjimas periodiðkai nutraukia
ið plauèiø besiverþianèià oro srovæ; balso ðaltinis sufor-
muoja pirminá balsà (↑ fonacija). Rytis Ambrazevièius
baµso mutåcija, paaugliø ir jaunuoliø (11–18 metø)
balso keitimasis. Trunka vidutiniðkai 1,5–2, kai kada
iki 5 metø. ∆ metu padidëja gerklos, ypaè pailgëja balso
klostës. Dël ∆ paaugliai greitai uþkimsta, dainuodami
greitai pavargsta. Mergaitëms ∆ praeina anksèiau ir
lengviau negu berniukams. Á ∆ pabaigà pasikeièia balso
tembras; berniukø balsas paþemëja maþdaug oktava.
balsÿ kryþiåvimas, toks harmon. intervalo arba akordo
iðdëstymas, kai aukðtesnysis balsas intonuoja þemesnæ
natà, o þemesnysis aukðtesnæ, pvz., sopranas dainuoja
þemesná tonà, o mecosopranas aukðtesná. ∆ ryðkiai gir-
dimas, kai muzikuoja skirtingo tembro balsai (instrumen-
tai) arba ansambliai, pvz., choras ir orkestras.
Vaclovas Paketûras
balsÿ skersåvimas, kitaip ↑ prieðtara.
balsuõtë, melodijos derinimas su kt. balsais pagal tam
tikrus harmonijos dësnius; vokalinio kûrinio balsø tar-
pusavio santykis ir organizavimas. Eglë Ulienë
Baltarùsijos chòro kapelâ, Baltarusijos valstybinë
akademinë R. Ðirmos choro kapela. Yra Minske. Re-
pertuarà sudaro baltr. (daugiausia), kitø tautø, uþs.
kompozitoriø chorai, kantatos ir oratorijos, harmoni-
zuotos l. dainos. Ák. 1940 kaip Baltarusijos dainø ir ðo-
kiø ansamblis R. Ðirmos iniciatyva (iki 1970 vyriausia-
sis dirig.; ðokiø grupei vadovavo I. Chvorastas). 1955
perorganizuotas á Baltarusijos valst. choro kapelà. Nuo
1957 akademinë. Nuo 1987 vyriausioji dirig. L. Jafimo-
va. Nuo 1949 ne kartà koncertavo Lietuvoje.
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Baltarùsijos mùzika. Senosios (kalendor., darbo, ðei-
mos apeigø) l. dainos vienbalsës; bûdinga þanrø ir me-
lod. tipø ávairovë, nedidelis melod. diapazonas, tur-
tinga ornamentika, melod. variantiðkumas. Skiriami
deklamacinis (bûdinga ritmo stabílios struktûros, pe-
riodiðkumas) ir dainingasis improvizac. melodikos ti-
pas. Kalendor. ir darbo dainø melodijos turi nemaþa
bendrø bruoþø su lietuviø muz. folkloru. XVII a. su-
siklostë burliokø, kazokø, lyr. meilës, humorist. dai-
nos. Joms bûdingas platesnis diapazonas (iki oktavos),
daugiabalsiðkumas (pagr. melodija papildoma virðut.
balso soline improvizacija). XIX a. paplito samdiniø,
lit. kilmës dainos, èiastuðkos. Liaudies muz. instrumen-
tai: cimbolai, ratukinë lyra, ragelis, þaleika, basetlë ir
kt. Paplitæ liaudies muz. ansambliai: smuikas, cimbo-
lai, bûgnelis; smuikas, armonika, bûgnelis.
Pasauliet. profesionaliàjà muzikà kûrë skomorochai.
XV a. Baltarusijoje susiklostë savitas þenklinio baþn.
giedojimo tipas. XVI a. pab.–XVII a. pr. Baltarusijos
muz. kultûra patyrë renesanso ir reformacijos átakà,
paplito protestant. choralas. XVII a. vyravo daugia-
balsis chorinis (partesinis) giedojimas (chor. koncer-
tai, psalmës). Lëliø teatro, mokykl. teatro spektakliuo-
se bûta dainø, ðokiø, instr. muzikos intarpø. XVIII a.
II pusëje muz. kultûros centrais tapo rûmø teatrai ir
kapelos. XIX a. intensyvus muz. gyvenimas vyko mies-
tuose – Minske, Vitebske, Mogiliove. Steigësi miesto
orkestrai, buvo statomi mëgëj. spektakliai. XX a. pr.
Minske atsirado áv. muz. ástaigø, muz. kolektyvø, tarp
jø – liaudies kons-jos Vitebske, Minske, Gomelyje,
Bobruiske (visos ák. 1918–21; vëliau pertvarkytos á
muz. technikumus ir m-las), Baltarusijos OBT (ák.
1933), Baltarusijos valst. simf. orkestras (ák. 1930),
Baltarusijos valst. l. orkestras (ák. 1930), Baltarusijos
komp. s-ga (ák. 1932), Baltarusijos kons-ja (ák. 1932),
Baltarusijos filh-ja (ák. 1937), Baltarusijos dainø ir ðo-
kiø ansamblis (ák. 1940; nuo 1955 Baltarusijos choro
kapela). Simf. ir kamerinës muz. pradininkai: N. Èiur-
kinas, A. Turenkovas, M. Aladavas, E. Tikockis,
G. Pukstas. Sukurtos pirmosios nac. operos: M. Èiur-
kino „Darbo iðlaisvinimas“ (1920), M. Aladavo „Ta-
rasas Parnase“ (1920), E. Tikockio „Michasius Pod-
gornas“ (1939), A. Bogatyriovo „Polesës giriose“
(1939), A. Turenkovo „Laimës gëlë“ (1940). Po II pa-
saul. karo áv. þanrø kûriniø sukûrë M. Aladavas,
A. Bogatyriovas, D. Kaminskis, P. Podkovyrovas,
D. Lukasas, L. Abeliovièius, V. Olovnikovas, H. Vag-
neris, J. Semeniako, J. Glebovas, I. Luèenokas. Þy-
miausi atlikëjai: dainininkai M. Denisovas, L. Alek-
sandrovskaja, R. Mlodek, I. Bolotinas, N. Vorvuliovas,
T. Niþnikova, T. Ðimko, Z. Babijus, V. Rouda, J. Jefi-
movas, V. Katajevas, B. Dubrovskis, L. Liubimovas,
A. Anisimovas, Z. Vojevodskaja, N. Nikejeva; dirigen-
tai R. Ðirma, dirig. ir muzikologas G. Citovièius,
T. Kolomijceva; muzikologai L. Mucharinskaja, I. Nis-
nevièius, N. Judeniè, T. Ðèerbakova. Baltarusijoje vei-
kia Baltarusijos nac. operos teatras ir Baltarusijos nac.
baleto teatras (abu nuo 1996; iki tol Baltarusijos
OBT), Baltarusijos muz. komedijos teatras (ák. 1970),
filh-ja, Baltarusijos valst. akademinis simf. orkestras,
Baltarusijos valst. l. orkestras (ák. 1930), kamer. or-
kestras (ák. 1968), senosios muz. ansamblis „Cantabi-
le“, Baltarusijos valst. akadem. choro kapela, Balta-
rusijos valst. akadem. l. choras (ák. 1952), Baltarusijos
valst. ðokiø ansamblis (ák. 1959), Baltarusijos TVR

choras (ák. 1931) ir simf. orkestras (ák. 1958), vokal.
instr. ansambliai „Pesniary“, „Verasy“; Baltarusijos
valst. MuA, 11 muz. m-lø, ~330 vaikø muz. m-lø.
L: Èñòîðèÿ áåëîðóññêîé ìóçûêè. Îáù. ðåä. Ã. Ñ. Ãëóùåíêî. Ì., 1976.
Leonidas Muraðka
Baltarùsijos òperos ir balêto teåtras, Baltarusijos
valstybinis akademinis didysis operos ir baleto teat-
ras (1964–96). Ák. 1933 Minske. Trupë sudaryta ið
Minske veikusios (nuo 1930) Valstyb. operos ir bale-
to studijos aktoriø. 1933.V.25 ávyko pirmasis spektak-
lis – G. Bizet Carmen. Teatras pastatë rusø, uþs., bal-
tarusiø (J. Tikockio, M. Kroðnerio, A. Bogatyriovo,
H. Vagnerio, J. Semeniakos, J. Glebovo) komp. operø
ir baletø. Dainininkai: L. Aleksandrovskaja, R. Mlo-
dek, T. Niþnikova, M. Denisovas, N. Vorvuliovas,
I. Bolotinas, A. Generalovas, T. Ðimko, I. Sorokinas,
Z. Babijus, S. Daniliuk, V. Skorobogatovas, M. Ziuva-
novas, L. Maslenikova, V. Èernobajevas, L. Galuðki-
na; ðokëjai: A. Nikolajeva, L. Riaþenova, S. Dreèin,
V. Davydovas; dirigentai: T. Kolomijceva, L. Liubimo-
vas, L. Chudolei. Nuo 1996 vietoj ∆ veikia 2 teatrai:
Nacionalinis operos teatras (direktorius ir meno va-
dovas S. Kartesas) ir Nacionalinis baleto teatras (ba-
letmeisteris V. Jelizarovas, vyriausiasis dirig. A. Ani-
simovas). Vaclovas Juodpusis
baltâsis triùkðmas, plaèiajuosèio triukðmo rûðis, ku-
rio visø daþniø spektr. tankis yra tolygus, t. y. visi gali-
mø daþniø tonai yra maþdaug vienodo intensyvumo.
∆ neturi nei aukðèio, nei tembro; panaðus á ðnypðtimà.
Bûna savaiminis (pvz., radiotechnikoje – elektron.
lempos, tranzistoriaus) ir dirbtinis. Dirbtinai generuo-
jamas ∆ padeda nustatyti radiotechnikos árenginiø at-
sparumà trukdþiams. Vytautas Bièiûnas
„Baltica“, tarpt. folkloro festivalis, rengiamas pame-
èiui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pirmasis festivalis
ávyko 1987 Vilniuje (dalyvavo >12 ðaliø folkloro an-
sambliai). 1988 ∆ ávyko Rygoje, 1989 Taline. Lietuvo-
je ∆ surengti 1993, 1996, 1999 (1990 ∆ nebuvo dël eko-
nom. blokados). Per ∆ skamba autent. muz. folkloras,
rodoma paproèiai, amatai. Pav. Nijolë Taluntytë
Baltramiejûnaitë
∆ rengia kasmet. asociacijos nariø aukðtøjø mokyklø
rektoriø konferencijas. ∆ renginiai: 1996 ir 1997 Ros-
toke vasaros akademijos (Sommercampus) interpre-
tacijos meno seminarai; 1997 Rostoke ir Vilniuje tarpt.
studentø orkestrø sesijos su koncertais Vilniuje, Ry-
goje, Rostoke, Riugene, Gdanske; 1998 operos meno
vasaros akademija „Uþburtoji fleita“ Nidoje; 1998
studentø kamer. muzikos festivalis Stokholme. ∆ na-
riø rektoriø konferencijos surengtos 1995 Rostoke,
1996 Odensëje, 1997 Gdanske, 1998 Stokholme, 1999
Vilniuje. Juozas Antanavièius
Bãltijos ðaliÿ mùzikos festivålis, kitaip ↑ „Gaida“ 2.
Baltramiej¿naitë Jûratë [g. 1952.IX.23 Kaune], liet.
kompozitorë. Lietuvos kons-joje studijavo M. Azizbe-
kovos f-no kl., 1979 baigë J. Juzeliûno kompozicijos
klasæ. 1979–80 Lietuvos RTV radijo redaktorë. Nuo 1981
Vilniaus kultûros m-los, nuo 1993 Vilniaus kons-jos kon-
certmeisterë ir dëstytoja (nuo 1998 vyresnioji dëstyto-
ja). Kûriniai: opera „Puðis, kuri juokësi“ (1988), ope-
Jûratë Baltramiejûnaitë
ros vaikams „Meðkino liga“ (1971), „Katinëlis ir
gaidelis“ (1981), 2 kantatos (1979, 1982), baladë bosui
ir simf. orkestrui „Oi augo ten àþuolëlis“ (1982), kûriniai
l. instrumentø ork. ir chorui (skirti pasaulio lietuviø dai-
nø ðventëms, premijuoti), l. instrumentø ansambliui,
sonatos (altui ir f-nui, 1978; vargonams „Mëlynas va-
karo kalnas“, 1985; 2 f-nams ir 4 pianistams Impromptu
â la classica, 1994), „Divertismentas“ 6 instrumentams
(1982), styg. kvartetas „ Saulës akmuo“ (1996), fp. kvin-
tetas „Girelëje“ (2000), instr. pjesës, kompozicijos
kompiuteriui, vokal. ciklai, dainos (~60), rel. giesmës,
muzika dramos ir lëliø teatro spektakliams, kaimo
kapeloms. Á plokðteles áraðë 4 muz. pasakas, iðleido 3
kompakt. plokðteles. Pav. Rûta Gaidamavièiûtë 1–2 pav. „Baltica“ (1996)

Bãltijos ðaliÿ mùzikos akadêmijø asociåcija (Asso-

ciation of Baltic Academies of Music, ABAM). Ák.
1995.XI.3 Rostoke (Vokietija) Lietuvos MuA rekto-
riaus J. Antanavièiaus ir Rostoko Aukðtosios muzikos
ir teatro m-los rektoriaus steigëjo W. Jochimso inicia-
tyva. ∆ yra 14 tikrøjø nariø (2000): Lietuvos, Latvijos,
Estijos, Varðuvos, Krokuvos, Gdansko, Poznanës,
Oslo, Sankt Peterburgo MuA, Helsinkio Sibelius’o
akademija, Rostoko aukðtoji muzikos ir teatro m-la,
Odensës (Danija) Nielseno MuA, Ðvedijos karaliðko-
ji MuA, Lulëjo (Ðvedija) aukðtoji muzikos m-la. Aso-
cijuotu nariu á ∆ pakviesta Jeruzalës muzikos ir ðokio
akademija. Nuo ∆ ákûrimo jos prezidentas yra W. Jo-
chimsas, viceprezidentas – J. Antanavièius (abu pa-
kartotinai perrinkti 1997). ∆ puoselëja asociacijos na-
riø bendradarbiavimà keièiantis studentais ir
pedagogais, derina studijø programas ir kvalifikaci-
nius reikalavimus, ágyvendina bendrus men. ir moksl.
projektus (vasaros akademijos, atlikëjø meistriðkumo
kursai, tarpt. jaunimo ork. ir chorø sesijos bei kon-
certai, konferencijos, seminarai). Nuo 1996 Rostoke
Baltrënienë
Baltr¸nienë, Gaðèiauskaitë, Marija [g. 1941.VI.1 Sa-
Marija Baltrënienë
Baµtrimas Edmundas [g. 1930.I.3 Kaune], liet. muziko-
Edmundas Baltrimas
Baµtrus, Baltruðaitis, Leonas [g. 1933.III.23 Klaipë-
Vladas Baltruðaitis
Kazimieras Viktoras Banaitis
Baltruðãitis Vladas [1912.VII.14 Þindaièiuose (Jur-
laperaugyje (Kalvarijos rj.)], liet. etnomuzikologë,
kanklininkë, l. instrumentø ork. dirigentë. Humani-
tar. mokslø dr. (1994; menotyros kand. 1974). 1959
baigë Kauno Gruodþio muz. m-là (V. Balèiûno kan-
kliø kl., kankliuoti mokë ir J. Strimaitis), 1964 – Lie-
tuvos kons-jà (J. Vadausko l. instrumentø orkestro di-
rigavimo kl., kankliuoti mokë P. Stepulis). Nuo 1962
Vilniaus pedagoginio un-to „Ðviesos“ ansamblio
orkestro vadovë, Muzikos katedros dëstytoja; prof.
(1994). 1973 ákûrë Vilniaus ped. in-to folkloro ansam-
blá „Poringë“ ir iki 1992 jam vadovavo, surengë l. pa-
proèiø ir muz. spektakliø, dalyvavo tarpt. folkloro fes-
tivaliuose, iðleido ðio ansamblio plokðtelæ. Tiria liet.
etniniø muz. instrumentø istorijà, vartojimo tradici-
jas, jø perimamumà ir ádiegimà ðiuolaik. muzikos la-
vinimo sistemoje. Paraðë kn. „Lietuviø l. muzikos
instrumentai: istoriografija, bibliografija“ (1972), „Lie-
tuviø l. muzikos instrumentai“ (d. 1–2, 1980), „Lietu-
viø l. muzikos instrumentai“ (su R. Apanavièiumi,
1991), „Devyniastygës kanklës: kankliavimo tradici-
jos ir dabartis“ (1997), knygelæ vaikams „Iðsisukime bir-
bynæ“ (1994), paskelbë moksl., mokslo populiarinimo,
kraðtotyros str., skaitë praneðimus tarpt. konferencijo-
se ir simpoziumuose. Pav. Romualdas Apanavièius
logas, pianistas. 1952 baigæs Lietuvos kons-jà (A. Dva-
rionienës f-no kl.), iki 1958 dëstë Vilniaus Tallat-Kelp-
ðos muz. m-loje; nuo 1953 F-no sk. vedëjas. 1958–74
dëstë Vilniaus ped. in-te, 1974–77 – IV vaikø muz.
m-loje (Fortepijono skyriaus vedëjas), 1974–82 – Lie-
tuvos kons-joje. 1977–79 dirbo „Lit-ros ir meno“ re-
dakcijoje. Nuo 1984 Èiurlionio menø g-jos f-no dësty-
tojas. Nuo 1956 skelbia straipsnius spaudoje. Nagrinëja
daugiausia muz. atlikimo problemas. Nuo 1960 ren-
gia radijo ir televizijos laidas. Pav. Nijolë Taluntytë
doje], liet. dainininkas (dramat. tenoras). 1944 pasi-
traukë á Vokietijà, gyveno Ingolðtate. 1949 apsigyveno
JAV. 1953–54 dainuoti mokësi Niujorke Manheteno
muz. koledþe, 1954–55 ir 1960 Roèesterio Eastmano
muz. m-loje, 1955–56 – Sirakûzø un-te. Dainuoti mo-
kësi pas A. Roselle, J. Huehnà, A. Kaskas. 1956–60
studijavo Vienos MuA (pas T. Pattierà), koncertavo
Vokietijoje ir D. Britanijoje. 1963 dainavo Èikagos liet.
operos past. R. Leoncavallo „Pajacuose“. 1966 tobu-
linosi Romoje pas A. Lattaro. 1967–69 Roèesterio it.
operos trupës „Verdi Opera Society“ pagr. tenoras.
Dainavo JAV, D. Britanijos, Italijos, Vokietijos mies-
tø teatruose, koncertø salëse. Ryðkiausi vaidmenys –
Don José, Cavaradossi. Dalyvavo tarpt. festivaliuose
Zagrebe, Dubrovnike, Trieste, Florencijoje. 1986 á
plokðtelæ ádainavo Fr. Schuberto dainø ciklà „Graþioji
malûnininkë“. 1993–95 dëstë Lietuvos MuA, koncer-
tavo Vilniuje. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë, Vaclovas Juodpusis
barko aps. ir vls.) – 1975.VII.27 Èikagoje; perlaidotas
1998.X.21 Jurbarke], liet. dainininkas (baritonas),
chorvedys. 1936 baigë Kauno kons-jà. 1937–42 Vals-
tybës teatro, 1942–44 Vilniaus operos solistas. Vaid-
menys: Rigoletto, Figaro 2, Germont’as, Valentinas.
Vadovavo chorams. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Èia
steigë chorus, koncertavo, dainavo Figaro 1947 Det-
molde liet. pastatytoje G. Rossini operoje „Sevilijos
kirpëjas“. 1949 persikëlë á JAV. Vargonininkavo, va-
dovavo pasauliet. ir baþn. chorams Los Andþele, Èi-
kagoje, Niujorke (ásteigë Vyrø chorà). 1956 dainø
ðventës dirigentas. Èikagos liet. operos steigëjas, pir-
møjø spektakliø (G. Verdi „Rigoletto“, 1957,
Ch. Gounod „Faustas“, 1958) meno vadovas, Rigo-
letto vaidmens atlikëjas. Pav.
L: Vyliûtë J. Vladas Baltruðaitis. Operos solistas. V., 1996.
Jûratë Vyliûtë
Baltsa Agnes [Agnesë Bãlca; g. 1944.XI.19 Leukadës
s.], graikø dainininkë (mecosopranas). Studijavo Atë-
nuose, Miunchene, Frankfurte prie Maino (1968 èia
debiutavo Cherubino vaidmeniu). 1972 pirmà kartà
dainavo Vienos valstybës operoje, 1974 – Milano LS
teatre, 1976 – Zalcburgo festivalyje, 1979 – MO. Atlie-
ka populiariø operø vaidmenis (Rosina, Euridikë 1,
Dalila, Amneris, Eboli, Carmen, Salomë). Dainuoja
simf. oratorinio þanro kûriniø mecosoprano partijas,
kamer. muz. kûrinius. Daugumà savo atliekamø kûri-
niø áraðë á plokðteles. Edmundas Baltrimas
Bãmbergo kòdeksas, deðimties ádomiausiø XIII–
XIV a. baþn. polifon. kûriniø (motetø, hoketø) rinki-
nys. 1908 naujà jo redakcijà parengë ir iðleido P. Aub-
ry Paryþiuje – „Cent motets du XIIIe siêcle“ („Ðimtas
XIII a. motetø“, 3 t.). Jonas Klimas
bambùkai (it. tubi di bambú, pranc. tubes de bambou,
angl. bamboo pipes, wood chimes, vok. Bambusröhren),
muz. instrumentas – vëjinis ir muðamasis idiofonas.
Sudaro kelios kabanèios bambuko lazdelës (10–20 cm
ilgio, 2–3 cm skersmens). Japonijoje bambuko lazde-
liø uþuolaidos kabinamos tarpduriuose; vëjo puèia-
mos, jos maloniai skamba. ∆ skamba judinami ranka
arba muðami lazdele. Garsas sausas, ðvelnus (pvz.,
K. Stockhauseno „Kontaktai“).
Banãitis Juozas [1908.III.1 Erþvilke – 1967.III.27 Vil-
niuje], liet. kult. veikëjas, muzikas. 1936 baigë Kauno
kons-jà (P. Berkavièiaus violonèelës kl.), dirbo muz.
mokytoju. 1940–41 Lietuvos radijo k-to pirmininkas.
Per II pasaul. karà liet. radijo laidø atsakingasis re-
daktorius Maskvoje. 1943–44 Liet. meno ansambliø
vadovas Rusijoje. 1944–53 Meno reikalø v-bos prie
LSSR MT virðininkas. 1953–58 LSSR kult. ministro
pavaduotojas, 1958–67 ministras. Vienas Lietuvos resp.
dainø ðvenèiø rengëjø. Paraðë vadovëlá „Muzika“ vid.
m-lai (su J. Ðvedu, 1938, 4-as leid. 1940), apþvalginæ
kn. „Tarybinë liet. muzika, 1940–1950“ (1950).
L: Jakelaitis V. Juozas Banaitis. V., 1986.
Banãitis Kazimieras Viktoras [1896.III.5 Vaitiekupiuo-
se (Ðakiø aps.) – 1963.XII.25 Brukline], liet. kompozi-
torius. 1911–14 mokësi Ippo-Gechtmano muz. m-loje
(Kaune). 1921 Prahoje trumpà laikà privaèiai studija-
vo kompozicijà, 1922–25 Leipcigo un-te – filosofijà ir
meno istorijà. 1928 baigë Leipcigo kons-jà (S. Karg-
Elerto kl.). 1928–33 dëstë Kauno muz. m-loje, nuo 1933
Kauno kons-joje, 1937–40 ir 1941–43 jos direktorius;
prof. (1938). 1944 pasitraukë á Vokietijà. 1945–49 vado-
vavo Miuldorfo internuotø lietuviø chorui. Nuo 1949
gyveno JAV. Vadovavo Bruklino operetës chorui, „Ai-
 bandonija
 !
dø“ oktetui. Turëjo privaèià muz. studijà. Sukûrë ope- Banchieri Adriano (Tommaso) [Adrianas Bankjêris
rà „Jûratë ir Kastytis“ (1955; 1972 pastatë Èikagos (vienuoliðkas vardas Adrianas, krikðtytas Tomazu); g.
lietuviø opera, 1996 – Èikagos liet. opera su Kauno muz. 1568.IX.3 Bolonijoje, m. 1634 ten pat], it. vargoninin-
teatru), kantatø („Kunigaikðtienës Birutës giesmë“, kas, komp., muz. teoretikas. Muzikos mokësi Lukos
1937; „Sveika bûk, tëvø ðalie“, 1939), simf. paveikslà mieste pas G. Guami. Nuo 1596 vargonininkavo. 1614
„Vakarui artëjant“, sonatà rapsodijà vè. ir f-nui (1927), Bolonijoje ákûrë muz. d-jà „Accademia dei Floridi“. Su-
sonatà sm. ir f-nui (1935), variacijas f-nui „Sutemos kûrë baþn. koncertø, simf-jø, motetø, miðiø, kanconø,
giesmës ir vizijos“ (1926), trio sm., klar. ir arfai (arba madrigalø, madrigal. komedijø. Pirmasis panaudojo di-
f-nui) „Lietuvos idilijos“ (1926–28), instr. pjesiø, Ag- namikos þenklus – piano ir forte (1613). Paraðë muz.
nus Dei miðriam chorui, dainø ciklà „Sugráþusiam Vil- vadovëliø, traktatø, tarp jø „L’organo suonarino“ („Apie
niui“, solo ir choro dainø; harmonizavo ~ 400 l. dainø vargonavimà“, 1605). C. Scaligeri slapyvardþiu paskel-
(dauguma iðsp.). Kûryba ryðkiai nacional. charakterio, bë komedijø, noveliø. Pav. Virginija Apanavièienë
itin lyriðka, turinti sàsajø su impresionizmu. Paskelbë
band (angl. orkestras): 1. Dþiazo orkestras arba an-
muz. straipsniø (jø dalis paskelbta rink. „Liet. muzi-
samblis. Kai kada sudaro ansamblio ar orkestro pava-
kos ir dainø reikalu“, 1919). Rûpinosi M. K. Èiurlio-
dinimo dalá, pvz., „The Original Dixieland Jazz Band“
nio ir kitø liet. komp. kûriniø leidimu, dalyvavo tauto-
(pirmasis dþiazo ansamblis, áraðæs plokðtelæ), „Jazz
sakos mokslo ástaigø, Lietuviø kanklininkø d-jos
Band“ (Kanados grupë). Dar ↑ bigbendas.
veikloje. Pav.
2. AN – grieþia visas orkestras. Liudas Ðaltenis
L: Narbutienë O. Kazimieras Viktoras Banaitis. V., 1996. Valteris Kristupas Banaitis
Arvydas Karaðka bãnda (it. bûrys): 1. Puè. muzikos instrumentø ansam-
Banãitis Valteris Kristupas [1918.IX.26 Karaliauèiu- blis, operos spektakliuose pagreèiui su orkestru grie-
je – 1999.IX.9 Fiurstenberge; palaidotas 1999.X.22 Bi- þiantis scenoje, uþkulisyje ar kt. vietoje. 2. Dþiazo ar
tënuose (Ðilutës rj.)], liet. muzikas. 1932–35 mokësi kt. pramoginis ansamblis, sudarytas daugiausia ið puè.
Tilþës vargonininkø m-loje, bet dël liet. veiklos ið jos instrumentø. 3. Vienos rûðies muzikantø grupë.
buvo paðalintas. 1937 persikëlë á Kaunà, kur 1939 bai-
bandolâ (isp.), isp. liaudies muz. instrumentas – gnai-
gë „Auðros“ g-jà. 1939–41 VDU ir Vilniaus un-te stu-
bomasis chordofonas. Korpusas perpjautos kriauðës
dijavo Teisiø f-te, Kauno kons-joje mokësi vargonø kla-
pavidalo, su trumpu kakleliu. ∆ turi 4–6, kartais iki 10
sëje. 1943–44 dirbo Vilniaus operoje akompaniatoriumi
metal. dvigubø stygø. Skambinama plektru. ∆ skam-
ir Vilniaus muz. m-loje mokësi diriguoti pas J. Kaèins-
binamos dainø ir ðokiø melodijos solo ir ansambliuo-
kà. 1945–46 Hafkruge (netoli Liubeko) vadovavo an-
se su kt. instrumentais. ∆ populiari ir Lot. Amerikos Adriano Banchieri
sambliui „Tëvynës garsas“. 1948–49 vadovavo Ðpa-
ðalyse, ypaè Meksikoje. Romualdas Apanavièius
kenbergo liet. kolonijos chorui. 1949–52 amerikieèiø
emigrac. org-jos IRC atstovas Ðtutgarte. 1950–51 stu- bandònija (vok. Bandonion, Bandoneon; pagal vok.
dijavo kompozicijà Ðtutgarto aukðtojoje muz. m-loje. konstruktoriaus H. Bando pavardæ), muz. instrumen-
∆ rûpesèiu Hamburgo ir Ðtutgarto radiofonai aprû- tas – lieþuvël. dumpl. hemiidiofonas su laisvais (ðok-
pinti liet. plokðtelëmis. Sukûrë kantatà „Lietuva, Lie- èiojanèiais) lieþuvëliais, be spec. rezonatoriø. Armo-
tuva, tu kaip saulë gyva“, 40 dainø chorui su solistais nikø ðeimos instrumentas (koncertinos atmaina) be
ir simf. orkestru, harmonizavo liet. evangelikø gies- gatavø akordø. Bandas 1840 patobulino vok. koncer-
miø (34 giesmiø rink. iðl. 1951). Pav. Vaclovas Juodpusis tinà ir pavadino jà bandonionu. Mygtukø formos kla-
„Banchetto musicale“, senovinës muzikos ir ðokiø an- viðai keturbriaunio korpuso galuose iðdëstyti 5 eilë-
samblis. Ákurtas 1986 ∆ meno vadovës J. Mikiðkaitës- mis. Garso aukðtis tempiant ir glaudþiant dumples
Vièienës iniciatyva. Nuo 1989 veikia Vilniuje. 8–17 daþniausiai skirtingas. 1925 unifikuota 144 garsø ∆
atlikëjø (1999). Repertuarà sudaro Lietuvos, kitø Eu- (Einheitsbandonion, diapazonas C–a3). 1926 E. Kusse-
ropos ðaliø Renesanso ir ankstyvojo baroko instr. kû-
riniai, dainos ir ðokiai. Grojama autentiðkais sen. muz.
instrumentais arba jø kopijomis. Tai iðilg. fleitos, po-
meriai, kornamûza, krumhornas, cinkas, trombonai,
fidelis, liutnios, XV a. arfa, klavesinas, viola da gamba,
smuikai, muðamieji muz. instrumentai. ∆ – pirmasis
R. Europos ansamblis, pradëjæs atkurti sen. ðokius pa-
gal XV–XVII a. choreografijos ðaltinius. ∆ mokë gar-
sûs ist. ðokio specialistai B. Sparti (Italija), M. Collins,
B. Seagal ir G. Gingell (Anglija), L. Baert’as (Belgi-
ja). ∆ parengë 6 teatralizuotas LTV programas, kon-
certavo senovinës muzikos festivaliuose Maskvoje,
Sankt Peterburge, Viljandyje (Estija), Joensus (Suo-
mija), Europos muz. festivalyje Ðtutgarte (Vokietija).
Gastroliavo Centr. Europos, Skandinavijos ðalyse. Nuo
1989 Vilniuje rengiami tarpt. senovinës muzikos ir ðo-
kio festivaliai „Banchetto musicale“. Jø metu vyksta
meistriðkumo kursai, rengiama ankstyvosios operos ir
kt. teatro projektai. Pav. Jûratë Mikiðkaitë-Vièienë „Banchetto musicale“ (1990)
bandora
 "
bandonija
rowo ir R. Micklitzo sukonstruota ∆ turi pilnà chro-
mat. garsaeilá ir vienodai skamba tempiant ir glau-
dþiant dumples. Lietuvoje (daugiausia Þemaitijoje)
XIX a. II pusëje pradëjo plisti Vokietijoje, vëliau ir
Argentinoje pagamintos ∆. Grieþiama solo, 2 bandoni-
jomis, su smuiku, kaimo kapeloje. Garsesnieji liet. mu-
zikantai: J. Petrikas (g. 1910), J. Bambalas (g. 1908),
P. Eièius (g. 1910), K. Martinkus (g. 1905), A. Bliu-
dþiuvaitis (g. 1915). Pav.
L: Baika A. Armonikø tipo instrumentai Lietuvoje ir atlikimo metodi-
kos klausimai. V., 1984; Das Akkordeon. Lpz., 1964. Albertas Baika
bandorâ, pandora, muz. instrumentas – gnaibomasis
chordofonas. Liutnios tipo instrumentas. Korpusas
bandora
kriauðës pavidalo, truputá nusklembtas. Turëjo roze-
tæ, 5–7 dvigubas metal. stygas. ∆ buvo grieþiama V. Eu-
ropoje XVI–XVII a. Pav.
Bandrowska-Turska Ewa [Eva Bandrovskâ-Tùrska;
1899.V.20 Krokuvoje – 1979.VI.25 Varðuvoje], lenkø
dainininkë (sopranas). Dainuoti mokësi Krokuvoje,
Vienoje ir Milane (mokytojai A. Bandrowskis-Sas,
H. Zboiñska-Ruszkowska ir A. Podesti). 1918 debiu-
tavo Varðuvos didþiajame teatre. Iki 1960 dainavo ope-
rose ir rengë solo koncertus. 1926–30 buvo Lvovo,
Poznanës ir Varðuvos operos teatrø solistë. Nuo 1946
Krokuvos, vëliau ir Varðuvos kons-jø profesorë. Tu-
rëjo lankstø, spalvingà balsà, tiksliai atlikdavo pasa-
bandûra þus ir trilius. Operø vaidmenys: Violetta, Manon 1,
Constanze, Rosina, Lucia, Tatjana, Marguerite, Lak-
mé, Cio Cio San, Halka, Gilda, Mimi, Tosca. Þymi ir
kamer. vokal. muzikos (K. Szymanowskio ir pranc. im-
presionistø, ypaè M. Ravelio, kûriniø) atlikëja. Po sëk-
mingø koncertø Paryþiuje (1930) gastroliavo Belgijo-
je, JAV, Italijoje, SSRS, 1935 ir 1939 Lietuvoje.
Danutë Mekaitë
bandûrâ (ukr. áàíäóðà), ukr. liaudies muz. instrumen-
tas – gnaibomasis chordofonas. Tradic. ∆ korpusas per-
pjautos kriauðës pavidalo, iðskobtas ið gluosnio, alks-
nio, klevo. Turi neilgà to paties medþio kaklelá be
metal. padalø. Virðut. plokðtë eglinë. ∆ turi 7–30, kar-
tais ir daugiau melod. bei bos. stygø. Metalinës me-
lod. stygos iðtemptos deð. korpuso dalyje, þarninës (vë-
liau – apvyniotos var. viela) bosinës – per korpusà ir
kaklelá. ∆ stygos suderinamos diatoniðkai. Skambinant
∆ statoma ant keliø, deð. rankos pirðtais (kartais plek-
bandûrija tru) uþgaunamos melod. stygos, kairës – bosinës sty-
gos ties kakleliu.
∆ pirmtaku laikomas Karpatø muz. instrumentas kob-
za. Sen. ðaltiniuose ∆ ir kobza neskiriamos. ∆ minima
nuo XVI a., nuo XVIII a. vaizduojama pieðiniuose. ∆
daugiausia buvo paplitusi R. Ukrainoje, tarp Zaporo-
þës kazokø, vëliau pasklido plaèiau. ∆ sau pritardavo kla-
jojantys dainiai, daþniausiai neregiai kobzariai. Daina-
vimas pritariant ∆ XVI–XVIII a. Ukrainoje susiklostë
kaip savitas l. muzikavimo bûdas. Garsiausi kobzariai:
T. Belogradskis (XVIII a.), I. Kriukovskis, M. Kravèen-
ka, F. Cholodnas (XIX a.). Apie 1930 ∆ patobulinta. Da-
bar vartojamos ∆ modifikacijos (prima – 43 stygø, altas
– 24 stygø, bosas – 21 stygos, kontrabosas – 22–24 stygø;
sukonstravo I. Skliaras, 1958) yra tradicinës ∆ formos,
tik turi suklijuotà korpusà ir mechanizmà stygø átempi-
mui keisti; iðgaunamas chromat. garsynas. Groti ∆ mo-
koma Ukrainos muz. m-lose ir kons-jose. Skambinama
solo, ansambliuose ir orkestruose. Ukr. kompozitoriai
G. Gembera, M. Dremliuga, A. Kolomijecas, K. Mias-
kovas ir kiti sukûrë kûriniø bandûrai. Koncertuoja S. Bas-
tanas, Kijevo filh-jos bandûrininkiø trio, Ukrainos vals-
tybinë bandûrininkø kapela. Pav.
L: Ãóìåíþê À. Óêðà¿íñüê¿ íàðîäíi ìóçè÷íi iíñòðóìåíòè. Êè¿â, 1967;
Iâàíîâ Ï. Ã. Îðêåñòð óêðà¿íñüêèõ íàðîäíèõ iíñòðóìåíòiâ. Êè¿â, 1981.
Romualdas Apanavièius
bandûrºlis, kitaip ↑ dambrelis.
band¿rija (isp. bandurria), isp. liaudies muz. instru-
mentas – gnaibomasis chordofonas. 55–58 cm ilgio dis-
kant. cistra. Korpusas kriauðës pavidalo, su trumpu
plaèiu kakleliu. Postygis turi 12–14, kartais 7–10 pa-
dalø. ∆ turi 6 dvigubas stygas (kitados þarnines, dabar
daþniausiai metalines), suderintas gis, cis1, fis1, h1, e2,
a2. Skambinama plektru. Ispanijoje vartota nuo vëly-
vøjø vid. amþiø (turëjo 3–5 stygas, postygis buvo su
padalomis arba be jø), labai paplito (dab. pavidalo)
nuo XVIII a. Pav.
bãndþa (angl., it., pranc. banjo, vok. Banjo), muz. in-
strumentas – gnaibomasis chordofonas. Korpusas
vienpusio bûgnelio pavidalo su virðuje uþtempta odi-
ne membrana, turi ilgà kaklelá su metal. padalomis ir
galvutæ su stygø varþikliais. Iðilgai korpuso uþtemp-
tos 4–9 viengubos arba dvigubos metal. stygos. Skam-
binama pirðtais arba plektru.
∆ kilusi ið V. Afrikos. XVII a. ∆ su negrais pateko á JAV.
Dab. ∆ modelis susiklostë apie 1830. Vartota baltøjø
(namø muzikavimui), klajojanèiø negrø muzikantø ba-
ladëms pritarti, menestreliø vaidinimuose, Lot. Ame-
rikos ðokiø muzikoje. XIX a. pab.–XX a. pr. ∆ tapo
tradic. dþiazo muzikos instrumentu. Sukurta ∆ modifi-
kacijos (skiriasi dydþiu ir stygø skaièiumi): keturstygë
tenorinë ∆, penkiastygë ∆, ðeðiastygë gitara ∆, aðtuo-
niastygë mandolina ∆. Keturstygë tenorinë bandþa: c,
g, d1, a1 (kaip viola). Diapazonas c–es2. Skamba okta-
va þemiau negu paraðyta natose. Penkiastygë bandþa
turi trumpesnæ melod. stygà g2, kitos – g1, c, g, h, d1.
Derinamos labai laisvai (Open Tunings). Ðeðiastygë gi-
tara bandþa derinama kaip gitara. Aðtuoniastygë man-
dolina bandþa derinama kaip mandolina.
Lietuvoje nuo XX a. pr. ∆ vartojama pramog. muzi-
kos, dþiazo ansambliuose, pritariama dainoms, ðo-
kiams. Pav. Romualdas Apanavièius
Banìvièius Jurgis Algimantas [g. 1942.V.22 Telðiuo-
se], liet. violonèelininkas. 1971 baigë Latvijos Vytuo-
lo kons-jà (studijavo pas M. Villeruðsà ir E. Berzinská).
Grieþë Rygos (1967–70), Lietuvos (1970–77) kamer.
orkestruose, Lietuvos nac. simf. orkestre, kamer. an-

samblyje „Musica humana“ (1974–85). 1970–94 dës-
të Dvariono muz. m-loje (violonèelës kl.; 1988–94 di-
rektorius), Èiurlionio menø g-joje. Koncertavo Vokie-
tijoje, Prancûzijoje, Ispanijoje, JAV ir kt. Nuo 1994
dirbo diplomat. darbà Lietuvos Respublikos Uþsienio
reikalø m-joje. Ramunë Kryþauskienë
bangÿ mûðâ, kitaip ↑ samplaikos.
Banister John [Dþonas Bånisteris; g. 1630 Londone,
m. 1679.X.3 ten pat], anglø smuikininkas, kompozi-
torius. Muzikos mokësi Prancûzijoje. Nuo 1662 Ka-
rolio II kapelos smuikininkas, buvo rûmø smuikininkø
ansamblio vadovas. 1672–78 savo namuose Londone
rengë (pirmasis Anglijoje) vieðus populiarios simf. mu-
zikos koncertus. Sukûrë dramos spektakliø (daugiau-
sia komedijø) muzikos, dainø, instr. muzikos kûriniø.
Iðleido kûriniø rinkiná (su Th. Lowe, 1678).
Danutë Mekaitë
Banks Don [Donas Be¹ksas; 1923.X.25 Melburne –
1980.X.5 Sidnëjuje], Australijos kompozitorius. Dþia-
zo muzikanto sûnus, grojæs tëvo ir kt. dþiazo grupëse.
1948–50 studijavo Melburno kons-joje (pas
A. F. H. Nicksonà ir D. Le Gallienne’à). 1950 mokësi
Londone pas M. Seiberá, vëliau Zalcburge pas M. Bab-
bittà, Florencijoje pas L. Dallapiccola’à, L. Nono.
1969–71 Londono Goldsmito koledþo direktorius. 1972
gráþo á Australijà. Nuo 1978 dëstë kompozicijà Sidnë-
jaus kons-joje. Australijos kompozitoriø s-gos ákû-
rëjas. Kûrybai bûdinga ekspresyvumas, emoc. atvi-
rumas, dþiazo, soul elementai; vartojo dodekafon.
technikà, elektron. muz. priemones. Sukûrë koncer-
tà valt. (1960), sm. (1968), Assemblies (1966), Prospects
ork. (1973), Findings Keepings vokal. kvartetui, muð.,
kb. (1968), kamer., k. f. muzikos. Audronë Jurkënaitë
Bantock Granville [Granvilis Bãntokas; 1868.VIII.7
Londone – 1946.X.16 ten pat], anglø komp., dirig.,
pedagogas. 1892 baigë Londono karaliðkàjà MuA
(Fr. Corderio mokinys). Birmingamo ir Midlendo
un-tø muz. m-los direktorius (1900–07). 1907–34
Birmingamo un-to muz. profesorius. Kaip dirigentas
propagavo savo meto kompozitoriø (J. Sibelius’o)
muzikà. Sukûrë 4 operas, tarp jø – Coedmar (1892),
The Seal-Woman („Uþburta moteris“, 1924), 3 bale-
tus, tarp jø – The Great God Pan („Didysis dievas
Panas“, su choru, 1919), Hebridean Symphony
(„Hebridø simf-ja“, 1916), Pagan Symphony („Pago-
niðkoji simf-ja“, 1936), Celtic Symphony („Keltiðkoji
simf-ja“ styginiams ir 6 arfoms, 1940), 4 program. simf.
poemas (1900–02), kamer. instr. ansambliø, 3 simf-
jas chorui a cappella: Atalanta in Calydon („Atalanta
Kaledonijoje“, 1911), Vanity of Vanities („Tuðtybiø tuð-
tybë“, 1913), A Pageant of Human Life („Þmogaus
gyvenimo maskaradas“, 1913), kûriniø chorui ir or-
kestrui, tarp jø – Omar Khayyãm (1906–09), King So-
lomon („Karalius Saliamonas“, 1937). Kûryba impre-
sionist. kolorito, grindþiama Rytø ir keltø melodijomis.
∆ iðleido anglø, ðkotø, airiø l. dainø ir negrø spirièiue-
liø rinkiniø. Birutë Þalalienë
bar (angl.) – taktas.
Bar (vok.), trijø ir daugiau posmø meisterzingeriø dai-
na; jai bûdinga struktûra vartota ir vëlyvesniø laikø
muzikoje (↑ baro forma).
Baranauskas
 #
Bär Olaf [Olafas B¸ras; g. 1957.XII.19 Dresdene], vok.
dainininkas (baritonas). Mokësi Dresdene. Nuo 1985
dainuoja Dresdeno OT. 1985 debiutavo CG, 1986 –
LS. 1987, 1991 dalyvavo Glaindborno festivalyje.
Vaidmenys: Almaviva 1, Guglielmo, Papageno, Wol-
framas. Judita Þukienë
Baranãuskas Antanas [1835.I.17 Anykðèiuose –
1902.XI.26 Seinuose], liet. vyskupas, poetas, kalbinin-
kas, muzikas, folklorininkas. Kilæs ið karal. valstieèiø.
Mokësi groti gitara, smuiku, armonika, klavikordu, fis-
harmonija. 1856–58 mokësi Varniø kunigø seminarijo-
je. 1862 baigë Sankt Peterburgo dvas. akademijà. Iki
1864 studijavo Romos, Miuncheno, Leveno un-tuose.
1866–84 Kauno kunigø seminarijos profesorius. Nuo
1885 Þemaièiø pavyskupis, nuo 1897 Seinø vyskupas.
∆ savo poetinæ kûrybà vadino giesmëmis, skyrë savo
kûrinius (ir „Anykðèiø ðilelá“) dainuoti. Daugelis ∆ ei-
lëraðèiø tapo l. dainomis, tarp jø – „Sudiev, Lietuva“,
„Nu, Lietuva, nu, Dauguva“. ∆ kûrë pasauliet. dainas
ir rel. giesmes pagal savo ir kitø poetø tekstus, vertë
giesmes ið lot. bei lenkø kalbø, kûrë joms melodijas.
∆ dainos (paskut. sukurta 1863 „Ko gi skaudþia man
ðirdelæ“) artimos l. poezijai. Joms bûdinga paraleliz-
mai, pasikartojimai, klausimø ir atsakymø forma, san-
tûrumas ir lyriðkumas. ∆ bendravo su savamoksliais
kaimo poetais kupiðkënais U. Tamoðiûnaite, U. Baly-
te, K. Alekna. M. Valanèiaus praðomas, ∆ sukûrë gies-
miø aukðtaièiø tarme (5 tokios giesmës sudarë M. Va-
lanèiaus „Kantièkø“ skyriø „Artojø giesmës ðventos“).
Poet. vaizdais, spalvinga liaud. kalba ∆ giesmës iðsi- bandþa
skiria ið visos to meto rel. poezijos. Giesmë „Linksma
diena mums praðvito“ (þodþiai A. Maceinos) tapo au-
tentiðka Velykø liturgijos Lietuvoje dalimi.
∆ giesmiø melodika paveikta liet. l. muzikai svetimø (len-
kø, baþn. muzikos) intonacijø. Melodijos vystymas daþn.
pagrástas sekvenciniu motyvo (daþn. 2 taktø) kartojimu,
suteikianèiu giesmëms lëtà, sklandø bangavimà.
∆ rinko liet. folklorà, uþraðë nemaþai l. dainø melo-
dijø. Pateikë krit. pastabø apie A. Juðkos l. dainø
rinkiná (dël klasifikacijos, vientisumo, nuoseklumo
stokos). 1877 grafienës M. Broel Pliaterienës pagei-
davimu per koncertà Krokuvoje skambëjo keletas ∆
giesmiø bei jo uþraðytø liet. l. dainø. 1902 Varðuvoje
iðleistas rink. „Dvasiðkos giesmës“, kuriø melodijas Antanas Baranauskas
sukûrë ∆ (harmonizavo G. Roguskis, þodþiai J. Pað-
kevièiaus). Á 1906 Kaune iðleistà „Lietuviðkà baþny-
tiná giesmynà“ J. Naujalis ádëjo keletà savo harmoni-
zuotø ∆ giesmiø. Seinø vargonininkas B. Jasenauskas
miðriam chorui harmonizavo l. religiniø giesmiø pa-
gal ∆ þodþius ir iðleido jas rink. „Sursum Corda“
(„Aukðtyn ðirdys“, 1924). Daug giesmiø harmoniza-
vo V. Juozapaitis, 1995 iðleidæs rink. „Artojø giesmës
ðventos“. Pagal ∆ poezijà muz. kûriniø sukûrë J. Kal-
vaitis (miðios „Prieð tavo sostà puolame su viera“),
J. Naujalis (liet. miðios, choro dainos), M. Petrauskas
(„Anykðèiø ðilelis“ balsui, miðriam chorui ir f-nui, dai-
na „Lietuvos senovës paminëjimas“), A. Kaèanaus-
kas (choro dainos), S. Ðimkus (kantata „Atsisveiki-
nimas su tëvyne“), Z. Aleksandravièius (simf. poema
„Anykðèiø ðilelis“). ∆ natø rankraðèiai saugomi Lie-
tuvos MA ir Vilniaus un-to bibliotekose. Pav.
Ona Juozapaitienë
Baranauskas
 $
Baranãuskas Stasys, liet. dainininkas ↑ S. Baras.
Baranoviã Kreðimir [Kreðimiras Barånovièius;
1894.VII.25 Ðibenike (Dalmatija) – 1975.IX.17 Belgra-
de], kroatø komp., dirigentas. Studijavo Zagrebo ir Vie-
nos MuA. 1915–27 Zagrebo, 1927–29 Belgrado ope-
ros teatro dirigentas. 1929–43 Zagrebo nac. operos
direktorius. 1951–61 Belgrado filh-jos direktorius ir
MuA profesorius. Sukûrë 2 operas, 4 baletus: Lici-
tarsko srce („Meduolio ðirdis“, 1924), Cvijecé male Ide
(„Maþosios Ide’os gëlës“, 1925), Imbrek s nosom („Ar-
batinukas su snapeliu“, 1934), Kineska prièa („Kinø
alegorija“, 1953), kûriniø orkestrui, dainø ciklø, ka-
mer. muzikos kûriniø. Rita Kaminskaitë
Båras, Baranauskas, Stasys [g. 1920.V.26 Mierèiuose
(Þaliosios vls., Vilkaviðkio aps.)], liet. dainininkas (te-
noras), visuomenininkas, kult. veikëjas. Dainuoti mo-
kësi Kaune (kons-joje, J. Bûtëno studijoje), Vienoje,
Èikagoje, Romoje (pas M. Casciolli). Debiutavo 1943
Kaune. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Nuo 1949 gyvena
Stasys Baras
JAV. 1958 „Chicago Tribune“ muz. festivalyje laimëjo I
vietà. 1966 iðleido plokðtelæ (su Ðtutgarto simf. orkest-
ru, dirig. D. Lapinskas). Dainavo Èikagos liet. operoje
(èia sukûrë 13 vaidmenø). Vaidmenys: Liutauras, Ca-
varadossi, Kastytis (K. V. Banaièio „Jûratë ir Kastytis“),
Faustas, Radamesas, Manrico, Canio, Turiddu. Kon-
certavo JAV, Australijoje, D. Britanijoje, Italijoje, Ka-
nadoje, Kolumbijoje, Prancûzijoje, Vokietijoje. Nuo
1977 Lietuviø fondo tarybos narys, 1982–84 ir 1988–
90 tarybos pirmininkas. 1991 Lietuviø meno ðventës
Èikagoje organizacinio k-to pirmininkas. Lietuvos
MuA garbës dr. (2000). Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino
Samuel Barber
III laipsnio ordinas 1999. Pav.
L: Arminas A. Stasys Baras-Baranauskas. V., 1996; Narbutienë O. Stasys
Baras. V., 2000. Arvydas Karaðka
Barbeau Marius Charles [Marijus Èarlzas Barbò; Barbier Jules Paul [Þiulis Polis Barbjº; 1822.III.8 Pa-
1883.III.5 Sent Mari Bose (netoli Kvebeko) –
1969.II.27 Otavoje], Kanados etnomuzikologas. 1907
baigë Lavalio un-to teisës, 1910 Oksfordo un-to ant-
ropologijos studijas. Nuo 1911 Viktorijos memorial.
muziejaus Otavoje antropologas. Nuo 1918 Amerikos
folkloro d-jos prezidentas. 1957 ákûrë Kanados l. mu-
zikos d-jà, iki 1963 buvo jos prezidentas, 1957–69
Tarpt. l. muzikos tarybos (IFMC) viceprezidentas. ∆
tyrë Kanados indënø ir pranc. muzikà, uþraðë kelis
tûkstanèius melodijø. Vienas ir su kitais paraðë ~30
knygø, straipsniø, iðleido l. muzikos plokðteliø, dainø
rinkiniø. Oksfordo, Lavalio ir Monrealio un-tø gar-
bës daktaras. Rimantas Astrauskas
Barber Chris (Christopher Donald) [Krisas Bãrberis;
tikr. vardai Kristoferis Donaldas; g. 1930.IV.17 Lon-
done], D. Britanijos tradic. dþiazo ansambliø vadovas,
trombonininkas. Mokësi groti smuiku, sopran. sakso-
fonu, Juilliardo aukðtojoje muz. m-loje – kontrabosu
ir trombonu. 1949 subûrë pirmàjá ansamblá, gastrolia-
vo áv. ðalyse, áraðë daug plokðteliø, muzikos kino fil-
mams. Dalyvavo Monterëjaus (Meksika, 1959), N. Or-
leano (JAV, 1981) dþiazo festivaliuose. Liudas Ðaltenis
Barber Samuel [Samuelis Bãrberis; 1910.III.9 Vest Èes-
teryje (Pensilvanijos valstija) – 1981.I.23 Niujorke],
JAV kompozitorius. Amerikos meno ir lit-ros akade-
mijos akademikas. Pulitzerio ir kt. premijø laureatas.
1924–32 Curtis muz. in-te (Filadelfijoje) studijavo
f-nà I. Vengerovos kl., dirigavimà Fr. Reinerio kl.,
kompozicijà R. Scalero kl. ir dainavimà E. de Gogor-
za’os kl. 1939–42 ðiame in-te dëstë. Koncertavo kaip
dainininkas (baritonas). Sukûrë 3 operas, tarp jø – Va-
nessa (1957), Anthony and Cleopatra („Antonijus ir
Kleopatra“, pagal W. Shakespeare’à, past. 1966), ba-
letus Medea („Medëja“) arba The Serpent Heart, Cave
of the Heart („Gyvatës ðirdis“, 1946, kt. pavadinimas
„Urvas ðirdyje“, 1947; pagal ðià muzikà sukûrë siuità)
ir Souvenirs („Suvenyrai“, 1952), 2 simf-jas (1936,
1944; II simf-ja vëliau autoriaus sunaikinta), koncer-
tø (sm., 1940; vè., 1945; f-nui, 1962), kitø kûriniø or-
kestrui, tarp jø – uvertiûra R. Sheridano komedijai
The School for Scandal („Intrigø m-la“, 1933), Music
for a Scene from Shelley („Muzika Shelley’o scenai“,
1933), Adagio styginiams, perdirbtas ið styg. kvarteto
II dalies, 1960 pritaikytas chorui su Agnus Dei tekstu;
2 „Esë“, 1937 ir 1942; Capricorn concerto fl., ob., tr. ir
styginiams, 1944; Fadograph of a Yestern Scene („Pa-
geltusi senos scenos fotografija“, pagal J. Joyce’à,
1971), kamer. ansambliø (sonata vè. ir f-nui, 1932; styg.
kvartetas, 1936), Summer Music („Vasaros muzika“
puè. kvintetui, 1956), sonatà (1949) ir pjesiø f-nui, kan-
tatø, chorø, vokal. ciklø. Kûriniams bûdinga tradic.
iðraiðkos priemonës ir formos, lyriðkumas, melodingu-
mas; nuo 5 d-meèio ryðkëja neoklasicist. tendencijos.
Pav.
L: Broder N. Samuel Barber. N. Y., 1954. Adeodatas Tauragis
barber’s-shop harmony (angl. kirpyklos harmonija),
XIX a. II p. baltøjø amerikieèiø liaud. dainavimo bû-
das paralel. kvintomis, kvartomis arba tercijomis (dai-
nuodavo vyrai a cappella). XX a. vartota popmuzikoje,
dþiaze.
ryþiuje – 1901.I.16 ten pat], pranc. dramaturgas.
Drauge su M. Carré paraðë libretus G. Meyerbeero
operai Le Pardon de Plo¸rmel, A. Thomas Mignon,
Hamlet, septynioms Ch. Gounod operoms, tarp jø –
Faust, Roméo et Julliette, J. Offenbacho Contes
d’Hoffmann, C. Saint-Sa¸nso, H. Ch. Maréchalo,
Fr. Halévy operoms. Violeta Tumasonienë
Barbieri Fedora [Fedora Barbjêri; g. 1920.VI.4 Tries-
te], it. dainininkë (mecosopranas). Debiutavo 1940
Florencijoje. Nuo 1945 dainavo Milane, Buenos Ai-
rëse, Vienoje, Paryþiuje, Londone. Nuo 1950 Niujor-
ko MO solistë. Vaidmenys: Azucena, Amneris, Eboli,
Ulrica, Carmen, Dalila, daug raiðkiø komiðkøjø ope-
rø vaidmenø. Danutë Mekaitë
Barbieri Francisco Asenjo [Fransiskas Asenchas
Barbjêris; 1823.VIII.3 Madride – 1894.II.19 ten pat],
isp. komp., dirig., muzikologas. Isp. operos kûrëjas.
Ispanijos karal. akademijos narys (1873). Studijavo
Madrido kons-joje pas R. Carnicerà (kompozicija),
P. Albénizà (f-nas), B. Saldoni (dainavimas) ir R. Bro-
ca’à (klarnetas). Grojo klarnetu kar. orkestruose, dir-
bo f-no mokytoju, koncertavo kaip choro dirig. ir ope-
ros solistas. 1868–94 Madrido kons-jos profesorius.
Svarbiausias ∆ kûrybos þanras – sarsuela (ið viso su-
kûrë 78): Gloria y peluca („Ðlovë ir perukas“, 1850),
Jugar con fuego („Þaidimas su ugnimi“, 1851), Los

diamantes de la corona („Karûnos deimantai“, 1854).
Raðë krit. straipsnius. Ásteigë period. leidiná „La Es-
pana musical“. Iðleido XV–XVI a. isp. dainø rinkiná
„Cancionero musical“ (1890). Rita Kaminskaitë
Barbieri Leandro [Leandras Barbjêris; g. 1934.XI.28
Rosarijuje], Argentinos dþiazo saksofonininkas (tenor.
saksofonas). Groja modernøjá, laisvàjá dþiazà (nuo
1966 D. Cherry’o kvintete). 1968 áraðë solo plokðtelæ
su „Jazz Composer’s Orchestra“, 8 d-metyje – áv. sti-
liø instr. muzikos kûriniø. Kûrybai bûdinga free dþia-
zo ir Lot. Amerikos ðaliø l. muzikos sintezë.
Jonas Rimða
Barbireau Jaques (Barbarian, Barbarieu, Barbyrianus)
[Þakas Barbirò; g. apie 1408 Monse, m. 1491.VIII.8
Antverpene], flamandø komp. Nuo 1447 iki mirties
buvo Antverpeno Dievo Motinos katedros berniukø
choro kapelmeisteris. ∆ mokiniai buvo J. Ockeghemas
ir Jacotinas. Sukûrë miðias Terribilment, Virgo parens
Christi, Kyrie paschale, motetø, 7 ðansonas.
Audronë Ivanauskienë
Barbirolli John (Giovanni Battista) [Dþonas Barbiròlis;
tikr. vardai Dþovanis Batista; 1899.XII.2 Londone –
1970.VII.28 ten pat], anglø dirigentas, violonèelininkas.
It. kilmës. 1911–17 studijavo Londono karal. MuA,
koncertavo kaip violonèelininkas. 1925 debiutavo kaip
dirigentas; 1929–33 dirigavo it. operas CG. 1933–37
Ðkotø nac. orkestro, 1937–43 Niujorko filh-jos, 1943–
68 Hallés simf. orkestro, 1962–67 Hiustono simf. or-
kestro vadovas. Manèesterio, Dublino, Ðefyldo, Lon-
dono un-tø profesorius. Dirigavo Edinburgo, Zalcburgo
festivaliuose. Propagavo G. Mahlerio kûrybà. Pav.
Danutë Mekaitë
bãrbitas (gr. barbitos): 1. Sen. graikø muz. instrumen-
tas – gnaibomasis chordofonas. Þemai skambantis
muz. instrumentas, panaðus á lyrà. Manoma, kad kilæs
ið Azijos. ∆ pirmàkart mini Sapfo (VII–VI a. pr. Kr.).
2. XVII a. V. Europoje vartotas þemai skambanèiø muz.
instrumentø (bosinës liutnios, teorbos) pavadinimas.
Barblan Guglielmo [Guljelmas Barblånas; 1906.V.27
Sienoje (Italija) – 1978.III.24 Milane], it. muzikologas,
violonèelininkas, pedagogas. Studijavo Romoje teisæ
ir muzikà. Grieþti violonèele ∆ mokë L. Forino ir
H. Beckeris, muzikologijos ir kompozicijos – F. Liuzzi,
vëliau A. Sandbergeris Miunchene (Vokietija). Kon-
certavo Italijoje ir uþsienyje. 1932–49 dëstë Bolcano
kons-joje. Nuo 1949 Milano kons-jos bibliotekos di-
rektorius. Nuo 1962 Milano un-to muz. istorijos pro-
fesorius. 1964 ákûrë Italijos muzikologijos d-jà (iki
1968 buvo jos prezidentas). 1966–68 redagavo þrn.
„Rivista Italiana di Musicologia“. Dauguma ∆ darbø
skirti it. muzikos istorijai. Nijolë Taluntytë
Barbot Joseph Théodore Désiré [Þozefas Teodoras
Dezyrë Barbò; 1824.IV.12 Tulûzoje – 1897.I.1 Pary-
þiuje], pranc. dainininkas (tenoras), pedagogas. Mo-
kësi Paryþiaus kons-joje pas M. García’à. 1848 de-
biutavo Paryþiuje. 1850–56 Briuselio „De la Monne“
teatro solistas. Vaidmenys: Roberto (G. Meyerbeero
„Robertas velnias“), Fra Diavolo, George’as Braunas
(Fr. A. Boieldieu „Baltoji dama“). 1859 pirmasis at-
liko Fausto vaidmená. Nuo 1875 Paryþiaus kons-jos
profesorius. Laima Bakienë
Barenboim
 %
barcarolle (pranc.) – barkarolë.
Barcewicz Stanisùaw [Stanislavas Barcêvièius; 1858.IV.16
Varðuvoje – 1929.VIII.29 ten pat], lenkø smuik., diri-
gentas, pedagogas. Muzikos mokësi Varðuvoje, vëliau
Maskvos kons-joje (baigë 1876; smuikuoti mokë
F. Laubas, kompozicijos – P. Èaikovskis). Nuo 1877
koncertavo Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancû-
zijoje, D. Britanijoje, Skandinavijos ðalyse, Latvijoje.
Nuo 1886 dëstë Varðuvos kons-joje; profesorius, 1910–
18 ðios kons-jos direktorius. Nuo 1885 buvo Varðuvos
operos teatro koncertmeisteris, nuo 1886 dar ir diri-
gentas. 1889 subûrë styg. kvartetà, koncertavo. Moki-
niai: J. Ozimiñskis, J. Jarzæbkis, M. Karùowiczius.
Birutë Þalalienë
Bãrèas Kristianas, tautosakininkas ↑ Chr. Bartsch.
bãrdai (kelt. bard), sen. keltø genèiø dainiai, vid. am-
þiais tapæ profesionalais ir sudaræ luomà. Jø buvo Ga-
lijoje, Airijoje, Ðkotijoje, Velse. Tarnavo daugiausia
didikø (kun-ðèiø) rûmuose. Bûta ir klajojanèiø ∆. Sa-
gas, balades, elegijas, ekloges, dainas, giesmes (dau-
giausia pagal paèiø sukurtus poet. tekstus) atlikdavo
pritardami krota. ∆ atsirado pirmaisiais amþiais, iðny-
ko XVI a. (kartu su keltø kalba). Vid. amþiais sudarë
John Barbirolli
∆ cechus, turëjo átakos visuom. gyvenimui. XVI a.
rengdavo ðventes, poet. varþybas. Velse ∆ tradicijas
mëginta palaikyti ir vëliau. Manoma, kad paskut. ∆
buvo T. O’Carolanas (1670–1738). Adeodatas Tauragis
Bardi Giovanni [Dþovanis Bãrdis; 1534.II.5 Florencijo-
je – 1612 Romoje], it. komp., raðytojas. 1579–92 gyve-
no Florencijoje. Aktyviai veikë Florencijos kameratoje
(dar vad. Bardi kamerata). 1592–1605 dirbo Romoje,
popieþiaus Klemenso VIII rûmuose. Iðliko ∆ Miserere,
du (4 ir 5 balsø) madrigalai. Paraðë „Dialogo della mu- Daniel Barenboim
sica antica e moderna“ („Dialogà apie senàjà ir mo-
derniàjà muzikà“, 1581) ir „Discorso sopra la musica
antica“ („Paðnekesius apie senàjà muzikà“, 1763).
Alë Gutauskienë
Bãrdos Lajos [Lajoðas Bãrdoðas; 1899.X.1 Budapeðte –
1986.XI.19 ten pat], vengrø choro dirig., muzikologas,
kompozitorius. 1925 baigë Budapeðto MuA (Z. Koda-
ly’aus mokinys), 1928–66 joje dëstë. Vadovavo Buda-
peðto chorams. 1931–50 leido þrn. „Magyar Kórus“. Kû-
rë tik chor. muzikà, daþnai pagrástà vengrø muz.
folkloro intonacijomis, pasiþyminèià faktûros ávairumu.
Populiarûs ∆ humorist. chorai ðokiai. Paraðë teor. vei-
kalø apie harmonijà, tarp jø – „Modalis harmóniãk“
(„Modalinë harmonija“, 1961), B. Bartóko, Z. Koda-
ly’aus, F. Liszto, I. Stravinskio kûrybà. Bronius Ambraziejus
Barenboim Daniel [Danielis Bårenboimas; g. 1942.XI.15
Buenos Airëse], Izraelio pianistas, dirigentas. Mokësi
pas E. Fischerá, N. Boulanger, I. Markevièiø, E. Mai-
nardi. 1957 baigë Romos Ðv. Cecilijos akademijà. Kaip
pianistas koncertuoja nuo maþens; skambina daugiau-
sia W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, J. Brahmso,
A. Brucknerio kûrinius. 1962 debiutavo kaip dirig. Iz-
raelyje. Paryþiaus orkestro (1975–88), Èikagos simf.
orkestro (nuo 1991), Vokieèiø valstybës operos (nuo
1992) dirigentas. Þymus italø klasik. muzikos inter-
pretuotojas. Gastroliavo daugelyje ðaliø (Lietuvoje
1965). Paraðë autobiografinæ kn. „A Life in Music“
(„Gyvenimas muzikoje“, 1991). Pav. Þivilë Ramoðkaitë
Barenboimas
 &
Bårenboimas Levas [Ëåâ Àðîíîâè÷ Áàðåíáîéì;
1906.I.31 Odesoje – 1985.VI.25 Sankt Peterburge], ru-
sø muzikologas, pianistas. Menotyros dr. (1957). 1925
baigë Odesos, 1930 – Maskvos kons-jà; 1931–39 joje
dëstë. Nuo 1939 dëstë Sankt Peterburgo kons-joje,
nuo 1965 F-no meno ist. ir teorijos katedros vedëjas;
prof. (1958). Tyrë pianizmo istorijà ir teorijà, dësty-
mo metodikà, muz. pedagogikos problemas.
Nijolë Taluntytë
„Bärenreiter-Verlag“, vok. muz. leidykla. Veikia Ka-
selyje (nuo 1927). Leidþia J. S. Bacho, G. Fr. Hände-
lio, W. A. Mozarto, Fr. Schuberto kûriniø naujus lei-
dimus, kamer. instrumentinës, baþn., teatro muzikos
kûrinius, þurnalus („Musica“, „Musikforschung“,
„Musik und Kirche“), enciklopedijas („Die Musik in
Geschichte und Gegenwart“), plokðteles (nuo 1959),
knygas. ∆ ákûrë K. Vötterle’is 1923 Augsburge, 1927
persikëlë á Kaselá. Turi filialus Bazelyje (nuo 1944),
Niujorke (nuo 1957), Londone (nuo 1957), Paryþiuje
(nuo 1962), Prahoje (nuo 1991). Nijolë Taluntytë
Barer (Barere) Simon [Saimonas Barêras; 1896.IX.1
Odesoje – 1951.IV.2 Niujorke], JAV pianistas. Rusø
kilmës. Studijavo Sankt Peterburgo kons-joje pas A. Je-
sipovà ir F. Blumenfeldà. 1918 apdovanotas A. Ru-
binðteino prizu. 1920 iðvyko ið Rusijos. Gyveno ir dir-
bo Berlyne, Stokholme, po II pasaul. karo – JAV.
Repertuarà sudarë rusø ir V. Europos komp. roman-
tikø kûriniai. Mirë skambindamas E. Griego Koncer-
tà f-nui ir ork. Carnegie Hall. Violeta Tumasonienë
Bargiel Woldemar [Voldemaras Bãrgielis; 1828.X.3
baritonas (chordofonas)
Berlyne – 1897.II.23 ten pat], vok. komp., pedagogas.
Studijavo Leipcigo kons-joje muz. teorijà (pas
M. Hauptmannà), f-nà (pas I. Moschelesà), kompo-
zicijà (pas J. Rietzà ir N. W. Gade). Nuo 1874 Berly-
no karal. aukðtosios muzikos m-los profesorius. Savo
kûryba tæsë R. Schumanno (buvo Clara’os Schumann
ábrolis), J. Brahmso, J. Joachimo muz. tradicijà. Su-
kûrë simf-jà C-dur, 3 uvertiûras, psalmiø chorui ir ork.,
4 styg. kvartetus, 3 fp. trio, kitø kamerinës instrumen-
tinës ir fp. muzikos kûriniø. 1878–80 bendradarbiavo
leidþiant visø Fr. Chopino kûriniø rink. Leipcige.
Rita Vinslovaitë
Barylli Walter [Valteris Barôlis; g. 1921.VI.16 Vieno-
je], Austrijos smuikininkas. 1925–36 privaèiai studi-
javo Vienos MuA. Koncertavo kaip solistas Vokietijoje
ir Italijoje. Nuo 1939 grieþë Vienos filh-jos simfoni-
niame orkestre ir Valst. operos orkestre (nuo 1940 –
koncertmeisteris). 1946 ákûrë styg. kvartetà. Nuo 1957 –
profesorius. Violeta Tumasonienë
bariolåþas (pranc. bariolage – margumas), grieþimo
bûdas stryk. instrumentais: 1. Greitas stygø kaitalio-
jimas, tà patá tonà iðgaunant laisva ir sutrumpinta
storesne styga. 2. Grieþimas storesnëmis stygomis
aukðtoje pozicijoje, siekiant specif. tembro arba pa-
saþø greitumo. Audronë Jurkënaitë
Bârisons Pçters [Pëteris Bårisonas; 1904.IV.18 Sëlpi-
lyje (dab. Jekabpilio rj.) – 1947.VII.13 ten pat], latviø
komp., dirigentas. 1934 baigë Rygos kons-jà (J. Vy-
tuolo kompozicijos ir J. Medinio dirigavimo kl.), vë-
liau joje dëstë; prof. (1945). Sukûrë 2 simf-jas (1935,
1939), simf. poemas Lîgo („Lyguo“, 1936) ir Teika
(„Legenda“, 1937), siuità Ziedu vija („Gëliø girlian-
da“, 1937), Latvju rapsodija f-nui ir orkestrui („Lat-
viðkoji rapsodija“, 1945), kantatø, chorø, romansø,
pjesiø sm. ir f-nui. Kazys Jasinskas
baritònas [it. baritono < gr. barytonos – þemas (apie
balsà)]: 1. Vyrø vid. registro balsas. Diapazonas A–
a1. Bûna lyrinis ir dramatinis ∆.
2. Biugelhornø ðeimos muz. instrumentas, kitaip ↑ eu-
foniumas.
3. Kai kuriø puèiamøjø muz. instrumentø bariton.
atmaina: bariton. obojus (hekelfonas), bariton. sak-
sofonas.
4. (vok. Baryton; it. viola di bordone, viola di fagotto,
Bardone; pranc. basse-taille), violø ðeimos muz. instru-
mentas. Korpusas toks kaip violonèelës ir viola da gam-
ba, turi platø kaklelá su metal. padalomis ir galvutæ su
stygø varþikliais. Turi 6–7 þarnines melod. stygas, de-
rinamas (A1), D, G, c, e, d1 (per jas braukoma stry-
ku), ir 9–28 metal. rezonans. stygas (suderintos dia-
toniðkai arba chromatiðkai; uþgaunamos kair. rankos
nykðèiu). Manoma, kad ∆ atsirado XVI ar XVII a.
Anglijoje; XVII a. buvo paplitæs Vokietijoje ir Aust-
rijoje. XVIII a. buvo vartojamas daugiausia kaip ka-
mer. instrumentas. Pav. Romualdas Apanavièius
baritòninis obòjus (vok. Baritonoboe), obojø ðeimos
muz. instrumentas. Skamba oktava þemiau uþ sopran.
obojø. Buvo vartojama keletas ∆ atmainø, tarp jø –
↑ hekelfonas. Rytis Urnieþius
baritòno råktas ↑ raktas.
barkaròlë (it. barcarola < barca – valtis), gondoljera:
1. Venecijos valtininkø (gondolininkø) daina. Bûdin-
ga trejinis (daþniausiai 6/8) metras, monoton. ritmas,
lyr. melodija.
2. Profesionaliosios muzikos þanras, liaudiðkosios ∆
stilizacija. ∆ akompanimentas turi program. bruoþø
(imituojamas valties siûbavimas, vandens teliûðka-
vimas ir pan.). ∆ raðomos nuo XVIII a., iðpopuliarëjo
XIX a. komp. romantikø instrumentinëje, reèiau vo-
kal. kûryboje (Fr. Schuberto, F. Mendelssohno-Bar-
tholdy, Fr. Chopino, F. Liszto, M. Glinkos, P. Èaikovs-
kio ∆). XX a. barkaroliø sukûrë S. Rachmaninovas,
G. Fauré, B. Bartókas, ið liet. autoriø – J. Naujalis
(„Barkarolë balsui ir f-nui“). Algirdas Ambrazas
bãrkas, garso daþniø diapazonas, lygus kritinës juos-
tos ploèiui. Vartojamas ir kaip garso aukðèio matavi-
mo vienetas psichofizinëje skalëje. Vienas ∆ apytiks-
liai lygus 100 melø. Rytis Ambrazevièius
Barkãuskas Virginijus [g. 1964.V.7 Varënoje], liet. var-
gonininkas, pianistas, pedagogas. 1988–91 studijavo
Lietuvos kons-joje (L. Baronaitës f-no ir L. Digrio var-
gonø kl.). Vargonininkavo Marijampolës baþnyèioje
ir vadovavo jaunimo chorui. Koncertavo su áv. cho-
rais ir instrumentininkais. 1992–93 vargonuoti ir baþn.
muzikos mokësi Ðv. Juozapo koledþe Roèesteryje; ga-
vo menø magistro laipsná. Gyvena Niujorke. Dirba
Mospeto Vieðpaties Atsimainymo parapijos vargoni-
ninku, Bronkso kons-joje dësto f-no klasëje. JAV su-
rengë ~20 sol. vargonø muzikos koncertø. 1992 pa-
raðë studijà apie vargonininkà J. Þukà (spausdinta
JAV, Kanados ir Lietuvos periodikoje). Birutë Þalalienë

Barkãuskas Vytautas [g. 1931.III.25 Kaune], liet. kom-
pozitorius. 1953 baigë Vilniaus ped. in-tà (Fizikos ir
matematikos f-tà), 1959 – Lietuvos kons-jà (A. Ra-
èiûno kl.), nuo 1961 joje dësto; prof. (1991). Sukûrë
operà „Legenda apie meilæ“ (1974), kantatà poemà
„Þodis revoliucijai“ (1967), oratorijà misterijà „Nusi-
lenk savo þemei“ (1976), oratorijà „Viltis“ (1988), 5
simf-jas (1963, 1971, 1979, 1984, 1986), 2 uvertiûras
(1976, 1983), „Tris aspektus“ simf. orkestrui (1969),
Konzertstück Nr. 1, Nr. 2 simf. orkestrui (1992, 1994),
koncertø (vargonams Gloria urbi, 1972; kamer. orkest-
rui Toccamento, 1978; fl., ob. ir simf. orkestrui, 1978;
altui ir kamer. orkestrui, 1981; Concerto piccolo ka-
mer. orkestrui, 1988; f-nui ir orkestrui, 1992), 2 styg.
kvartetus (1972, 1983), kvintetà (1980), sonatø f-nui
(„Patetinë“, 1969), sm. ir f-nui (Sonata subita, 1976;
„Dialogai“, 1978; 1984), sm. ir altui (Duo-sonata,
1984), 2 f-nams ir 3 pianistams (1984), ciklà f-nui, var-
gonams (Zodiacus, 1980), „Legendà apie Èiurlioná“
Nr. 1, Nr. 2 f-nui (1988, 1993), „Inspiracijà“ vargo-
nams (1994), kûriniø áv. kamer. ansambliams („Inty-
mi kompozicija“ ob. ir 12 styginiø, 1968; „Kontrast.
muzika“ fl., vè. ir muðamiesiems, 1969; „Atviri lan-
gai“ mecosopranui ir 5 instrumentams, 1978; „Sek-
madienio muzika“ 2 f-nams ir 4 pianistams, 1985, Vi-
vo 2 sm., altui, vè. ir f-nui, 1990; „Intymi muzika“ fl. ir
muðamiesiems, 1993; Trio a deux sm., altui ir vè., 1995),
Modus vivendi sm., vè. ir f-nui (1996), Allegro briliante
2 f-nams (1996), scherzo sm. solo (1996), dramos spek-
takliø, kino filmø muzikos. Kûrybai bûdinga áv. kom-
ponavimo technikø derinimas, konstruktyvizmas.
Vienas pirmøjø Lietuvoje panaudojo dodekafoninæ
technikà (fp. ciklas „Poezija“, 1964). LSSR valst. pre-
mija 1972. Pav.
L: Mikðytë I. Noriu bûti suprastas ðiandien // KB, 1980, Nr. 10; Gerlach
H. Porträt – Vytautas Barkauskas. Musik und Gesellschaft, 1977, Nr. 2;
Ðæàâèíñêàÿ Í. Êàìåðíàÿ ìóçûêà Â. Áàðêàóñêàñà. Êîìïîçèòîðû ñî-
þçíûõ ðåñïóáëèê. Ì., 1977. Arvydas Karaðka
Barkãuskas Vytautas [g. 1961.X.25 Vilniuje], liet.
kompozitorius. Komp. Vytauto Barkausko sûnus. 1984
baigë Lietuvos kons-jà (V. Lauruðo kl.). Þymesnieji
kûriniai: Symphonia simf. orkestrui (1984), Trans-eo
styginiams, muðamiesiems, sintezatoriui, fonogramai
(1984), Aspectus smuikui solo ir styg. orkestrui (1984),
Lituanica styg. orkestrui (1985), „Karuselë“ fleitai, al-
tui, muðamiesiems, f-nui (1985), Status-Dynamikos
styg. kvartetui (1985), 2 koncertai f-nui ir simf. or-
kestrui (1986, 1992); Stabat Mater, 1990; Commedia
dell’arte, 1990; Lacrimosa, 1991; Requiem, 1992 – visi
miðriam chorui a cappella; Inertia sm. ir f-nui (1992),
Interludium f-nui (1993), elektron. kompozicijos
baro forma. Vok. liaudies daina Wie schön blüht uns der Maien
barokas
 '
(1983, 1986, 1988, Requiem aeternam, 1988; „Paskuti-
në vakarienë“, 1995), muzika vaikø pasakoms ir dra-
mos spektakliams. Pav. Violeta Tumasonienë
bar line (angl.) – takto brûkðnys.
Bärmann Heinrich Joseph [Heinrichas Jozefas B¸rma-
nas; 1784.II.14 Potsdame – 1847.VI.11 Miunchene],
vok. klarnetininkas. Mokësi pas J. J. Beerà. Nuo 1809
grieþë rûmuose Miunchene. Nuo 1808 daug gastro-
liavo. 1811 susipaþino su C. M. von Weberiu, kuris ∆
paskyrë daugelá savo kûriniø klarnetui. ∆ draugavo su
F. Mendelssohnu-Bartholdy ir G. Meyerbeeru.
Judita Þukienë
barn dance (angl. klojimo ðokis), ðokis. XIX a. 9–10
d-metyje ir XX a. 1 d-metyje buvo populiarus Ang-
lijoje. Anksèiau þinomas kaip ðkotø karo ðokis. Ðoktas
ir JAV (klojimuose ir pan. vietose). Audronë Jurkënaitë
Barnet Charlie (Charles Daly) [Èarlis Bãrnetas; tikr.
vardai Èarlzas Deilis; 1913.X.26 Niujorke – 1991.IX.4 Vytautas Barkauskas
San Diege], JAV dþiazo saksofonininkas, komp. ir (vyresnysis)
orkestro vadovas. Grojo su F. Winegaro, R. Norvo,
A. Rollini, B. Bigardo dþiazo orkestrais. 1933 ákûrë big-
bendà. Vaidino kino filmuose. Paraðë autobiografijà
(1984). Þymiausi kûriniai: Skyliner (1944), Cherokee
(1939), Redskin rumba (1940), The right idea (su S. Mar-
tinu, 1939), The wrong idea, Count’s idea, Duke’s idea
(visi su M. May, 1939). Audronë Jurkënaitë
Barnett John [Dþonas Bãrnetas; 1802.VII.15 Bedfor-
de – 1890.IV.17 Èeltname], anglø komp. Sukûrë ope-
rø, tarp jø – Mountain Sylph („Kalnø nimfa“, 1834),
Fair Rosamond („Puikioji Rosamonda“, 1937), Fari- Vytautas Barkauskas
nelli (1839), operetæ Before Breakfast („Prieð pusry- (jaunesnysis)
èius“, 1825), ~4000 dainø. Paraðë dainavimo vadovë-
lius (1842, 1844). Jonas Klimas
båro fòrma (vok. Barform < sen. vok. Bar – strofa),
vokalinio muz. kûrinio forma ið 3 daliø (strofø), kuriø
kiekvienà sudaro sakinys arba periodas: aa(1)b. Ant-
roji dalis a(1) (Aufgesang) yra tikslus arba ðiek tiek pa-
keistas pirmosios dalies a melodijos pakartojimas. Tre-
èioji dalis (Abgesang) temiðkai skirtinga. Ji esti ilgesnë
ir tarytum apibendrina muz. minties plëtotæ. ∆ bûdin-
ga vok. l. muzikai ir ja pagrástiems kompozitoriø kûri-
niams, t. p. protestantø choralui. ∆ susiklostë vid. am-
þiais Vokietijoje (ar Prancûzijoje) trubadûrø, truverø,
minezingeriø ir meisterzingeriø kûryboje. ∆ atmaina –
vad. reprizinë ∆, kurioje po b buvo kartojama a. Pav.
baròkas (it. barocco – keistas, ámantrus, perdëtai praðmat-
nus; vok. Barock, pranc. ir angl. baroque, isp. barroco),
Europos meno ðakø stilius, gyvavæs apie 1600–1750.
barokas
!
Muzikologijoje ∆ XVII a. vartotas kaip menkinama-
sis þodis. J. J. Rousseau „Muzikos þodyne“ (1768) ba-
rokine vadino painios, moduliacijø ir disonansø pri-
krautos harmonijos, grubios, nenatûralios melodikos
muzikà. Teigiama reikðme ∆ terminà pradëjo vartoti
menotyrininkai C. Gurlittas (1887–89) ir H. Wölffli-
nas (1888). Muzikologijoje ∆ terminas su teigiama
reikðme kaip stilistinës epochos pavadinimas ásitvirti-
no vëlai. Pritaikydamas H. Wölfflino sudarytà renesan-
so ir ∆ poþymiø sistemà muzikai, pirmasis ∆ terminà
muzikologijoje áteisino C. Sachsas (1918). M. Bukof-
zerio (1949) ir S. Clercx-Lejeune (1948) darbuose pa-
teiktø ∆ periodizacijø daugiau ar maþiau laikomasi ir
dabar. Bukofzeris ∆ suskirstë á ankstyvàjá (1580–1630),
vidurinájá (1630–80) ir vëlyvàjá (1680–1730), Clercx-Le-
jeune – á primityvøjá (XVI a. II pusë), pilnutiná (plein
baroque, XVII a.) ir vëlyvàjá (1700–1740/65). Epochos
ribos pastebimai skiriasi todël, kad Italijoje atsiradæs
∆, ágydamas tautinëms m-loms bûdingø bruoþø, neto-
lygiai plëtojosi áv. Europos kraðtuose.
∆ perëmë kai kurias renesanso muzikos ir teorijos idë-
jas bei kûrybinës praktikos savybes – antikos idealà,
skaièiø bei kt. simbolikà, tradicinæ muzikos kaip sferø
harmonijos atitikmens ir matematinæ mokslo sampra-
tà, muzikos kaip garsø kalbos supratimà, didëjantá po-
linká dramatinei iðraiðkai, chromatikos, koncertinio sti-
liaus principà. Kita vertus, ∆ klostësi kaip aiðkiai
suvokiama renesanso muzikos prieðprieða. Jà, remda-
miesi antikos meno teorija, savo raðtuose pabrëþë
↑ Florencijos kameratos nariai ir kt. to meto muzikai,
daugiausia dëmesio skyræ vokalinës muzikos turinin-
gumo, muzikos santykio su poezija, oratoryste pro-
blemoms. Takoskyrà tarp seno ir naujo muzikoje api-
brëþë C. Monteverdi, suskirstæs muz. kûrybà á prima
practica (it. pirmàjà praktikà), tæsianèià renesanso dia-
toninës polifonijos tradicijas, pagrástà G. Zarlino te-
orinëmis nuostatomis, ir seconda practica (it. antràjà
praktikà) su nauju poþiûriu á harmonijà, áteisinusià di-
sonansà bei chromatizmà. Vëlesnëje terminijoje atsi-
rado panaðiø opozicijø: stile antico – stile moderno (it.
senasis stilius – naujasis stilius), stylus gravis – stylus
luxurians (it. grieþtasis stilius – laisvasis, puoðnusis sti-
lius). Naujojo stiliaus pagrindu tapo ið retorikos moks-
lo perimtos ir áteisintos muzikoje retorinës figûros
(↑ muzikinë retorika). Pagrindiná ∆ muzikos sieká – ið-
reikðti ir suþadinti tam tikras dvasios bûsenas, tipinius
jausmus pagrindë ↑ afektø teorija. Naujasis, poezijos
prasmes „atspindintis“ stilius (it. stile reppresentativo)
pasireiðkë akompanuojamosios monodijos, jos pirmi-
nio pavidalo – reèitatyvo (it. stile recitativo) – susikû-
rimu. Ðis stilius ákûnytas 1600 sukurtuose draminiuo-
se kûriniuose: E. Cavalieri „Vaidinime apie sielà ir
kûnà“ (oratorijos pirmavaizdis) bei J. Peri, G. Cacci-
ni muzikoje O. Rinuccini dramai „Euridikë“. Vienu
svarbiausiø ∆ þanrø tapo ↑ opera. Kartu su didelës ap-
imties vokal. instrumentiniais þanrais plëtojosi solo
daina su basso continuo: madrigalas, air, Lied.
Prisilaikant Tridento susirinkimo nutarimø, katalikið-
koje baþn. muzikoje tebebuvo puoselëjamas Palestri-
na’os m-los stilius, taèiau naujasis ilgainiui paveikë vi-
sus religinius þanrus – ↑ miðias, ↑ pasijas, ↑ motetà ir
kt. Buvo sukurti lygiagretûs kai kuriø þanrø pavidalai:
religinë ir pasaulietinë ↑ kantata, ↑ oratorija, ↑ trio so-
nata, ↑ koncertas.
∆ epochoje lygiareikðme vokalinei tapo instrumenti-
në muzika; svarbiausi þanrai – ↑ fantazija, ↑ tokata, ↑ ri-
èerkaras, ↑ kaprièas, ↑ preliudas, ↑ fuga, ávairaus tipo
↑ variacijos, ↑ siuita, ↑ partita, ↑ sonata, ↑ kancona,
↑ simfonija, ↑ uvertiûra, koncertas. Savitu instr. muzi-
kos turiningumo poþymiu pasidarë ↑ garsø tapyba. ∆
laikais susiklostë stabili orkestro sudëtis, kurios pa-
grindà sudarë smuikø ðeimos instrumentai.
Svarbûs buvo ir ∆ muzikos kalbos pokyèiai. Baþnyti-
nes dermes pakeitë maþoro-minoro sistema, átvirtin-
ta funkcinë harmonija, laisvasis polifonijos stilius, ási-
galëjo tolygi temperacija, takto, tempo kaip greièio
mato sàvokos. ∆ muz. praktikà grindë ir aiðkino spar-
èiai plëtojæsis muz. mokslas – estetika, akustika
(J. Sauveur), organologija, kontrapunkto, harmonijos
(J. Ph. Rameau) teorijos, muz. kritika, atsirado muz.
istoriografija, leksikografija. Kartu su operos teatrø
veikla plëtojosi ir vieðasis koncertinis gyvenimas. Ið-
kilo solistø virtuozø menas, apie kurá paraðyta peda-
gogikos bei metodikos darbø.
Kiti þymiausi ∆ kompozitoriai: J. S. Bachas, G. Fr. Hän-
delis, D. Buxtehude, G. Frescobaldi, G. Ph. Telema-
nnas, A. Corelli, J. Kuhnau, H. Schützas, A. Scarlat-
ti, D. Scarlatti, A. Vivaldi, Fr. Couperinas, J. B. Lully,
J. Ph. Rameau, H. Purcellas.
Tradiciniø ryðiø su Italijos kultûra dëka ∆ idëjos ir mu-
zika greitai pasiekë Lietuvà. XVII a. I pusëje Vilniuje
Þemutinës pilies teatre pastatytos trys ðiai scenai su-
kurtos operos (dramma per musica): Il ratto di Helena
(„Elenos pagrobimas“, 1636), Andromeda (1644), Cir-
ce delusa („Apviltoji Kirkë“, 1648). Ðiø kûriniø libretø
autorius – karaliaus sekretorius V. Puccitelli. Zigman-
toVazos rûmø kapelai kurá laikà vadovavo kompozi-
torius, muz. teoretikas M. Scacchi (1643 jis Venecijoje
iðleido traktatà „Cribrum musicum“, kurio priede „Xe-
nia Apollinea“ iðspausdino kapelos nariø enigmatiniø
kanonø rinkiná). K. Radvilos rûmuose dirbo muzikas
Michelangelo Galilei (V. Galilei sûnus), L. Sapiegos rû-
muose – G. B. Cocciola. Vilniuje gyveno ir kûrë
J. Brantas (pirmasis ið vietiniø komp., kûræs basso con-
tinuo technika), S. Berentas, M. Kretzmeris. Garsios
buvo Radvilø kapelos Birþuose ir Këdainiuose. Vil-
niaus un-te populiarûs buvo A. Kircherio raðtai. Teatro
muzikos klausimus savo darbuose aptarë M. Sarbievi-
jus. Retorikos profesorius Þ. Liauksminas 1667 Vilniuje
iðleido pirmàjá liet. muzikologijos darbà, grigaliðkojo
giedojimo vadovëlá „Ars et praxis musica“ (lot.; „Mu-
zikos mokslas ir praktika“; liet. 1977). Kai kurios ∆ idë-
jos atspindëtos W. Tyùkowskio veikale „Physica curio-
sa“ (lot.; „Ádomioji fizika“; 1669), N. Dileckio
„Muzikos gramatikoje“ (lenk.; 1675). ∆ muzika plito
ir baþnyèiose. Chorà ir instr. kapelà turëjo Vilniaus
un-tas. Muzika svarbià vietà uþëmë per visà ∆ laiko-
tarpá un-to ir vienuolijø kolegijø puoselëtoje mokyk-
linëje dramoje.
L: Zaborskaitë V. Prie lietuviø teatro iðtakø. V., 1981; Trilupaitienë J. Jë-
zuitø muzikinë veikla Lietuvoje. V., 1995; Bukofzer M. F. Music in the
Baroque Era from Monteverdi to Bach. N. Y., 1947 (lenk. 1970); Clercx S.
Le baroque et la musique: essai d’esthétique musicale. Brux., 1948;
Eggebrecht H. H. Barock als musikgeschichtliche Epoche // Aus der Welt
des Barock. St., 1957; Milner A. The musical Esthetic of the Baroque.

Oxf., 1960; Palisca C. V. Baroque Music. Englewood Cliffs, 1968; Stri-
cker R. Musique du baroque. P., 1968; Stefani G. Musica barocca. Mil.,
1974; Braun W. Die Musik des 17. Jahrhunderts. Band 4, Die Musik des
18. Jahrhunderts, Band 5 // Neues Handbuch der Musikwissenschaft.
Laaber, 1996; Ëîáàíîâà Ì. Çàïàäíîåâðîïåéñêîå ìóçûêàëüíîå
áàðîêêî: ïðîáëåìû åñòåòèêè è ïîåòèêè. Ì., 1994. Jonas Bruveris
baròkinis dþiåzas (angl. baroque jazz). Kuriamas pa-
gal klasikinæ muzikà. Daþniausiai ∆ grindþiamas
J. S. Bacho kûryba. ∆ atsirado XX a. 4 d-meèio pa-
baigoje (B. Goodmano kompozicija Bach goes to
Town, 1937). Ypaè iðpopuliarëjo 6 d-metyje. ∆ kûrë
ansamblis „Swingle Singers“, D. Brubeckas ir kt.
Jûratë Kuèinskaitë
„Baròko kìlias Lietuvojê“, Europos tarybos kultûros
keliø programa. Lietuva á ðià programà buvo priimta
1994 Maltoje. Nuo 1995 ðià programà ágyvendina
Lietuvos Respublikos Kultûros m-jos ásteigta nepelno
org-ja (nuo 1997 vieðoji ástaiga ∆). Rengiamos ekskur-
sijos, koncertai, poezijos ir muzikos vakarai, teatro pro-
jektai, konferencijos, leidiniai. Per ∆ skambëjo J. S. Ba-
cho, G. Fr. Händelio, A. Vivaldi, G. Ph. Telemanno,
C. Monteverdi, A. Corelli, H. Purcello, A. Scarlati ir kt.
baroko epochos komp. muzika, buvo past. muzikinis
spektaklis Silviludia („Miðkø þaidimai“, pagal M. K. Sar-
bievijaus odþiø ciklà, 1996). H. Purcello opera „Dido-
në ir Enëjas“ (1997), baroko baletas pagal G. Ph. Tele-
manno siuità „Vandens muzika“ (1999). Spektakliø
reþisierë, choreografë ir dail. J. Gingell (D. Britanija).
1997 per „Baroko savaitæ“ Ðv. Kotrynos baþnyèioje Vil-
niuje ávyko O. Narbutaitës oratorijos Centones mea ur-
bi premjera (2000 vieðoji ástaiga ∆ iðleido oratorijos
kompakt. plokðtelæ). ∆ renginiai vyko Vilniuje, Kaune,
Ðiluvoje, Kraþiuose, Liðkiavoje, Palûðëje, Stelmuþëje ir
kitur. ∆ koncertavo kamer. choras „Aidija“, ansambliai
„Musica humana“, „Vilniaus arsenalas“, „Vilniaus Ca-
margo trupë“, dainininkë R. Maciûtë, G. Skërytë,
E. Prudkauskas, I. Misiûra. Pav. Nelda Bagdanavièiûtë
„Baroko kelias Lietuvoje“. „Vilniaus Camargo trupës“ baroko ðokiø
spektaklis pagal G. Ph. Telemanno siuità „Vandens muzika“ (choreografë
J. Gingell, 1999)
Barraine Elsa [Elza Barên; g. 1910.II.13 Paryþiuje],
pranc. kompozitorë. Studijavo Paryþiaus kons-joje
(P. Dukas mokinë). Nuo 1954 dëstë Paryþiaus kons-joje.
Sukûrë baletà (1951), 2 preliudus ir fugas vargonams
(1929), preliudà f-nui (1930), variacijas muðamiesiems
ir f-nui (1950), 2 simf-jas (1938), kamer. muzikos kûri-
niø, dramos spektakliø ir kino filmø muzikos. Kûrybo-
je ryðku B. Bartóko, S. Prokofjevo, I. Stravinskio átaka.
Birutë Þalalienë
Barrios
!
Barraqué Jean [Þanas Barakº; 1928.I.17 Paryþiuje –
1973.VIII.17 ten pat], pranc. komp., muzikologas.
1948–51 studijavo Paryþiaus kons-joje (kompozicijà ir
kontrapunktà pas J. Langlais), muz. kûriniø analizæ –
privaèiai pas O. Messiaenà. 1951–54 dirbo Prancûzijos
radijo ir televizijos konkreèiosios muzikos tyrimø gru-
pës studijoje. Sukûrë Séquence sopranui, f-nui, arfai,
sm., vè., muðamiesiems („Sekvencija“, 1950, perdirbta
1955), sonatà f-nui (1950–52), Chant aprês chant sopra-
nui, f-nui, muðamiesiems ir kt. instrumentams („Daina
po dainos“, 1968). Kûriniams bûdinga serij. technika,
aleatorika, lyr. improvizac. stilius. Paraðë monografijà
apie C. Debussy (1962). Alë Gutauskienë
Barraud Henry [Anri Barò; g. 1900.IV.23 Bordo], pranc.
komp. Baigë Paryþiaus kons-jà (L. Aubert’o ir P. Du-
kas mokinys). 1948–65 Prancûzijos nac. radijo direkto-
rius. Sukûrë operø, tarp jø – La Farce de Maître Pathelin
(„Meistro Pathelino iðdaigos“, 1938), Numance (1950),
baletø, tarp jø – Le diable â la kermesse („Velnias mu-
gëje“, 1943), L’astrologue dans le puits („Astrologas ðu-
linyje“, 1948), oratorijà, kantatø, simf-jø, koncertø, pje-
siø simf. orkestrui, kamer. muzikos kûriniø, dainø.
Paraðë veikalus: „H. Berlioz“ (1955), „La France et la
musique occidentale“ („Prancûzija ir Rytø muzika“,
1956) ir kt. Rita Kaminskaitë
barré (pranc. pertvara), grojimo bûdas liutnia ir gita-
ra: pirðtu prispaudþiama kuo daugiau stygø.
barrelhouse piano style (angl.), ankstyvojo fp. dþia-
zo stilius, ↑ boogie-woogie pirmtakas. Susiklostë
XIX a. viduryje JAV, pigiose negrø uþeigose (barrel-
house). ∆ bûdingi bliuzo elementai, perkusinis groji-
mo bûdas (aðtrus ir trumpas staccato), vidutinis ar-
ba lëtas tempas, 4/4 metras. Kartais instrumentai
preparuojami popieriumi (siekiant iðgauti dirty to-
nes). Jûratë Kuèinskaitë
barrel-organ (angl.) – ryla.
Barrientos Maria [Marija Barje¹tos; 1884.III.10 Bar-
selonoje – 1946.VIII.8 Sibûre (Prancûzija)], isp. dai-
nininkë (sopranas). Studijavo Barselonos kons-joje.
1898 debiutavo Barselonoje. Toliau studijavo Mila-
ne, dainavo LS. Nuo 1899 dainavo ávairiuose Euro-
pos ir P. Amerikos teatruose. 1916–30 MO solistë. 3
d-metyje surengë kamer. muzikos sol. koncertø Pran-
cûzijoje (þymi XX a. pranc. kompozitoriø dainø at-
likëja). Vaidmenys: Rosina, Lucia, Gilda, Violetta.
Jonas Bruveris
Barrios Agustin [Agvustinas Bãrjas; 1885.V.23 San Ba-
tista de las Misionese – 1944.VIII.7 San Salvadore],
Paragvajaus gitaristas ir kompozitorius. Mokësi pas
G. S. Escalada’à. 1910–24 koncertavo Brazilijoje, Èi-
lëje, Urugvajuje, Meksikoje, Kuboje. Su mecenatu
D. T. Salomini gastroliavo Europoje. 1939–44 dëstë
nac. kons-joje San Salvadore. Pirmasis gitaristas, ára-
ðæs klasik. muzikos plokðtelæ (1910), skambinæs visà
J. S. Bacho siuità (originalas liutniai). Sukûrë ~100
kûriniø, tarp jø – Danza paraguaya („Paragvajiet. ðo-
kis“) ir El catedral („Katedra“). Audronë Jurkënaitë
Barrios Angel [Anchelis Bãrjas; 1882.I.4 Granadoje –
1964.XI.17 Madride], isp. komp., gitaristas ir smui-
kininkas. Flamenko gitaristo sûnus. Mokësi Grana-
Barron
!
doje, Madride (pas C. del Campo) ir Paryþiuje (pas
A. Gédalge’à). 1900 ákûrë trio „Iberia“ (liutnia, ban-
dora, gitara), aranþavo jam kûriniø, gastroliavo Eu-
ropoje. Sukûrë sarsuelø, pjesiø ork., f-nui ir gitarai.
Audronë Jurkënaitë
Barron Kenny (Kenneth) [Kenis (Kenetas) Båronas;
g. 1943.VI.9 Filadelfijoje], JAV moderniojo dþiazo pia-
nistas, kompozitorius. 12 m. pradëjo skambinti piani-
nu, grojo M. Melvino ansamblyje. 1961 persikëlë á Niu-
jorkà. Pagarsëjo grodamas su D. Gillespie’u (1962–66)
ir Fr. D. Hubbardu (1966–70), Y. Lateef (1970–75) ir
R. Carterio kvartetu (1976–80). Vienas grupës „Sphe-
re“ vadovø. Jûratë Kuèinskaitë
Barsanti Francesco [Franèeskas Barsãntis; 1690 Lu-
koje – 1772 Londone], it. kompozitorius. Studijavo
teisæ Padujos un-te. 1714 su Fr. S. Geminiani atvyko á
Londonà, grojo fleita ir obojumi Italø operos orkest-
re. ~8 metus gyveno Ðkotijoje. 1743 gráþo á Londonà,
grieþë altu orkestruose. Sukûrë concerti grossi, fl. ir
Valerija Barsova trio sonatø, antifonø, uvertiûrø, iðleido ðkotø l. dainø
rinkiná, aranþavo Fr. S. Geminiani, G. B. Sammartini
kûriniø. Audronë Jurkënaitë
Bãrsova Ina [Èííà Àëåêñååâíà Áàðñîâà; g. 1927.IX.10],
rusø muzikologë. Menotyros daktarë (1978). 1951 bai-
gë Maskvos kons-jà (I. Sposobino muz. teorijos kl.),
nuo 1954 joje dësto; prof. (1981). Tiria orkestro stiliø
istorijà, G. Mahlerio kûrybà. Paraðë kn. „Ñèìôîíèè
Ãóñòàâà Ìàëåðà“ („G. Mahlerio simf-jos“, 1975),
„Êíèãà îá îðêåñòðå“ („Knyga apie orkestrà“, 21978),
„Î÷åðêè ïî èñòîðèè ïàðòèòóðíîé íîòàöèè“ („Par-
titûrinës notacijos istorijos apybraiþos“, 1997). 1999
skaitë paskaitø ciklà Lietuvos MuA. Algirdas Ambrazas
Bãrsova Valerija (tikr. pavardë Vladimirova) [Âàëåðèÿ
Âëàäèìèðîâíà Áàðñîâà (Âëàäèìèðîâà); 1892.VI.13
Astrachanëje – 1967.XII.13 Soèyje], rusø dainininkë
moliniai barðkuèiai (kerami-
(sopranas). 1919 baigë Maskvos kons-jà (U. Masetta
kës I. Rutkauskaitë ir J. Bara-
nauskienë, 1975) kl.). 1950–53 joje dëstë; profesorë (1952). 1920 de-
biutavo Maskvos DT (Rosina). 1920–24 Nemirovi-
èiaus-Danèenkos teatro, 1924–48 DT solistë. Vaidme-
nys: Liudmila, Gilda, Violetta, Cio Cio San, Musette.
Rengë kamer. muzikos koncertus. Gastroliavo Vokie-
tijoje, D. Britanijoje, Turkijoje, Lenkijoje, Jugoslavi-
joje, Bulgarijoje, Lietuvoje (pirmà kartà 1931). SSRS
valst. premija 1941. Pav. Jûratë Gudaitë
Barstow Josephine [Dþozefina Bãrstou; g. 1940.IX.27 Ðe-
fylde], anglø dainininkë (sopranas). Debiutavo 1964 Lon-
dono „Opera for All“ teatre (Mimi). Dainavo CG, MO,
gastroliavo Europoje ir JAV. Þymi XX a. operø atlikëja.
Sukûrë vaidmenø klasik. operose (Violetta, Elþbieta, Le-
di Macbeth). Jonas Klimas
Barðåjus Rudolfas [Ðóäîëüô Áîðèñîâè÷ Áàðøàé; g.
1924.IX.28 Labinskajoje (Krasnodaro kr.)], altinin-
kas, dirigentas. 1948 baigë Maskvos kons-jà (V. Bori-
sovskio alto ir L. Ceitlino smuiko kl.). Dirigavimo mo-
kësi Sankt Peterburgo kons-joje (I. Musino kl.). 1956
ákûrë Maskvos kamer. orkestrà; su juo parengë ir atli-
ko nemaþa XVIII a. komp. (A. Vivaldi, J. S. Bacho,
W. A. Mozarto), rusø komp. kûriniø. Nuo 1967 diri-
gavo ir simf. kûrinius (1969 pirmasis atliko D. Ðosta-
kovièiaus XIV simfonijà). 1977 emigravo á Izraelá,
1977–81 vadovavo Izraelio kamer. orkestrui, vëliau ap-
sigyveno Ðveicarijoje. 1983–88 Bornmuto, 1985–88
Vankûverio simf. ork. dirigentas. Aranþavo kamer. or-
kestrui nemaþa kûriniø (S. Prokofjevo „Akimirkas“,
D. Ðostakovièiaus VIII kvartetà, vad. „Kamer. simfo-
nijà“), instrumentavo J. S. Bacho „Muzik. aukà“ ir
„Fugos menà“. Þivilë Ramoðkaitë
barðkùtis (angl. rattle, slapper, vok. Rassel, pranc.
crécelle, hochet, it. sonaglio, isp. maraca), liaudies muz.
instrumentas – kratomasis idiofonas; þaislas. Tai dþio-
vinti moliûgai, ankðtys su sëklomis, gyvûno odos, pûs-
lës, rago, dramblio kaulo, vëþlio ðarvo, droþinëto me-
dþio, molio, metalo (þalvario), pinti ∆ su barðkanèiais
daiktais viduje arba iðorëje. Skiriami paprastieji, laz-
dos, puodo pavidalo ∆. Paprastieji (raiþyti, puoðti
plunksnomis arba pieðiniais) bûna panaðûs á rutulá,
daþniausiai daromi ið moliûgo ðiam pritaisius ranke-
nà. Lazdos pavidalo ∆ daþniausiai bûna beveik tuð-
èiaviduriai. Barðkanèiøjø puodø dugne bûna pripilta
smulkiø daiktø. Pasaulio tautø vartojami nuo seniau-
siø laikø.
Liet. ∆ bûna keliø rûðiø: dþiovinta iðpûsta gyvulio pûs-
lë, átaisyta ant dviðakos lazdelës; paukðèio stemplë siû-
lais apvyniotu galu; degto molio arba ðlyno, pintas ið
ðiaudø arba vyteliø tuðèiaviduris rutulys (visi ðie ∆ su
akmenukais ar þirniais viduje); sunarstytas ið smulkiø
medþio detaliø. ∆ buvo dirbami nuo seno. XIII–XIV a.
keram. barðkuèiø rasta Volkovyske (Gardino sr.). Nuo
XX a. vid. buityje daugiausia vartojami fabrikø gamy-
bos plastiko ∆. Tradic. barðkuèiø padaro l. meistrai;
juos vartoja folkloro ansambliai. Pav. Arvydas Karaðka
Bart Lionel [Lajonelis Bãrtas; 1930.VIII.1 Londone –
1999.IV.3 ten pat], anglø komp., dramaturgas.
6 d-metyje kûrë dainas popdainininkui T. Steele’ui,
muzikà kino filmams. Populiariausias kûrinys – dra-
ma (su muzika) Oliver! (pagal Ch. Dickenso romanà;
past. 1960 Londono N. teatre), suvaidinta 2618 kar-
tø, sukurta k. f. versija. Kt. dramos: Blitz (1962), Mag-
gie May (1964), Twang (1965). Audronë Jurkënaitë
Bartha Dénes [Dëneðas Bãrta; 1908.X.2 Budapeðte –
1993.IX.7 ten pat], vengrø muzikologas. 1926–30 Ber-
lyno un-te studijavo muzikologijà (já mokë H. Abertas,
Fr. Blume, H. Wolfas, C. Sachsas, E. M. von Hornbos-
telis). 1930–42 dirbo Vengrijos nac. muziejaus (Buda-
peðte) muz. skyriuje, nuo 1947 Budapeðto aukðtojoje
muz. m-loje. 1941 ákûrë ir redagavo þrn. „Magyar Ze-
nei Szemle“. Nuo 1961 Tarpt. muzikologijos d-jos pre-
zidiumo narys, nuo 1968 J. Haydno in-to Kelne v-bos
narys. 1964–70 dëstë áv. JAV un-tuose. Paraðë kn.
„Franz Liszt“ (1936), „Beethoven“ (1939), „Mozarts
Klavierwerke“ („Mozarto kûriniai klavyrui“, 1942),
„Die ungarische Musik“ („Vengrø muzika“, su
Z. Kodãly’umi, 1943), „Beethoven Kilenc szimfóniãja“
(„Beethoveno simfonijos“, 1956), „J. S. Bach“ (1956),
„Haydn als Opernkapellmeister“ („Haydnas kaip ope-
rø kapelmeisteris“, su L. Somfai, 1960). Nijolë Taluntytë
Barthélemon Franšois Hippolyte [Fransua Ipolitas
Bartelemònas; 1741.VII.27 Bordo – 1808.VII.20 Lon-
done], pranc. smuik. ir kompozitorius. Nuo 1764 gy-
veno Londone, dirigavo Operos orkestrui. 1766 vedë

dainininkæ M. Young, su ja gastroliavo Prancûzijoje,
Vokietijoje, Italijoje. J. Haydno draugas (manoma,
kad ∆ pasiûlë J. Haydnui sukurti „Pasaulio sukûri-
mà“). Sukûrë operas Pelopida (1766), The Judgement
of Paris („Pario teismas“, 1768), Belphegor („Belfego-
ras“, 1778) ir kt., baletø, oratorijà Jefte in Masfa („Jeftë
Masfoje“, 1776), 6 simf-jas, koncertø, sonatø, duetø.
Audronë Jurkënaitë
Bartkevièi¾të Rasa [g. 1967.IV.13 Vilniuje], liet. kom-
pozitorë. 1993 baigë Lietuvos MuA (O. Balakausko
kl.). Kûriniai: „Grupës“ (1990) ir „Piemenëliø atmi-
nimui“ (1994) styg. orkestrui, „Iliuzija“ fl., f-nui ir styg.
orkestrui (1991), Miserere miðriam chorui ir styg. or-
kestrui (1991), simf-jos (In perpetuum, 1993; „Fanta-
zija“, 1995; Eldorado, 1997), „Psalmiø muzika“ balsui
ir styg. orkestrui (1994), „Solo“ altui (1994), styg. kvar-
tetai (Nr. 2 ir Nr. 3, 1994, Nr. 4, 1997), Punch trom-
bonui, bos. klarnetui ir styg. kvintetui. Daiva Budraitytë
Bartochowicz (Bartoszewski) Walenty [Valentinas Bar-
tochòvièius], komp. ir poetas. Jëzuitas. XVI a. pab.–
XVII a. pr. gyveno Vilniuje, èia iðleido savo giesmiø ir
dainø rinkinius (lenkø k.): „Linksmos vaikeliø dainos
Jo Didenybës karaliaus, senato ir riterijos atvykimui á
Vilniø“ (1611; skirtas Zigmanto Vazos sutikimui po
Smolensko uþëmimo), „Parthenomelica, arba Pamal-
dþios giesmës apie Ðvè. Mergelæ“ (1613, su natomis),
„Maro meto þmoniø aðarø Beozaras“ (1624, 21630; 23
giesmës su natomis). Be to, paraðë „Paaiðkinimà apie
pamaldþiai minimos metinës Dievo Kûno ðventës trium-
fà ir pompà“ (1614), knygelæ „Apie vaiðes karèiamose
ir smuikus“ (1619; në vieno egz. neiðliko), bibl. temati-
kos poemà „Amþinojo pavyzdþio vaivorykðtë“ (1633).
Vytautas Povilas Jurkðtas
Bartók Béla [Bela Bãrtokas; 1881.III.25 Nadsentmiklo-
ðe (Rumunija) – 1945.IX.26 Niujorke], vengrø komp.,
pianistas, etnomuzikologas. Vengrijos MA akademi-
kas (1936). Vaikystëje skambinti f-nu mokë motina.
Nuo 1894 mokësi Bratislavoje pas L. Erkelá. 1899–
1903 studijavo Budapeðto MuA I. Thomãno (f-nas),
H. Koesslerio (kompozicija), F. Szabó (orkestruotë)
klasëse. Kaip pianistas koncertavo áv. ðalyse (nuo
1905). Dalyvavo muz. festivaliuose Zalcburge (1923),
Prahoje (1925), Frankfurte prie Maino (1927), Ams-
terdame (1933), Florencijoje (1934), Bazelyje (1938).
1907–34 Budapeðto MuA profesorius (f-no kl.). Nuo
1905 rinko ir tyrë vengrø, rumunø, slovakø, Balkanø
tautø, arabø folklorà. Nuo 1934 dirbo Vengrijos moks-
lø akademijoje; parengë spaudai ir iðleido surinktà
folklorà, paskelbë mokslo darbø apie muz. folklorà.
1940 emigravo á JAV. 1940–43 Kolumbijos un-to (Niu-
jorke) profesorius, dirbo ðio un-to Primityviosios mu-
zikos archyve.
∆ muzikoje gaival. dinamiðkumas ir brutalus ekspan-
syvumas bei groteskas derinami su rafinuotu impre-
sionist. koloritu, intelektualia klasik. konstrukcija, dra-
mat. patosu. Kûrybà grindë polifonijos elementais,
nesilaikë tradic. maþoro-minoro tonac. sistemos, jungë
rytiet. ir vakariet. muz. elementus, gausiai vartojo muz.
folklorà. Didelæ reikðmæ teikë muz. tematizmo kon-
centracijai, ritmikai, tembrø kaitai. Pagal muz. iðraið-
kos priemones ∆ kûryboje iðsiskiria dvi kûriniø
grupës – orig. kûriniai ir l. muzikos (vengrø, rumunø,
Bartók
!!
slavø, arabø ir kt.) transkripcijos. Originaliojoje mu-
zikoje nevartojo l. melodijø, tik kai kuriuos ritmo ir
melikos elementus. Jie integruoti á ∆ harmonijà, me-
lodikà ir ritmikà. Vartojo áv. modalinius garsaeilius
ir jø darinius, paimtus ið l. muzikos. Pasitaiko bimo-
dal. dariniø (pvz., jungiami lydinës ir eolinës dermës
elementai). Taip diaton. garsaeilis prapleèiamas iki
12 garsø. Melodijos siauros intervalikos, turi prilygs-
tantá tonikai centr. garsà. Harmonijoje ∆ vartojo terc.
sandaros trigarsius ir keturgarsius akordus, sudëtin-
gus (áv. intervalø) kompleks. akordus, taip pat kvar-
takordus, sekundø ir maþøjø septimø akordus. Pasi-
taiko maþøjø sekundø klasteriø. ∆ naujai traktavo
muz. instrumentus; styginiais iðgaudavo ypatingø
efektø (pvz., aðtrus pizzicato, kai átempta styga stip-
riai atsitrenkia á postygá; glissando vartojo muz. fra-
zei konstruoti), muðamuosius derino su f-nu arba sty-
giniais. F-no skambesiui bûdinga aðtrumas, kietumas,
akordinë, lauþyta faktûra, kraðtut. registrø deriniai;
daþnai f-nas atlieka muð. instrumento vaidmená. Rit-
mika aðtri, rafinuota, daþn. be iðlaikyto metro. Liau-
dies muzikos transkripcijø harmonija funkcinë, me-
Béla Bartók
lodika sàlygota maþoro-minoro sistemos arba sen.
dermiø. Kartais harmonija deformuojama pagalb. sà-
skambiais.
∆ muzika turëjo ir tebeturi didelës átakos XX a. komp.
kûrybai; ji plaèiai tyrinëjama ir analizuojama. Buda-
peðte ir Niujorke ásteigti ∆ archyvai.
KÛRINIAI. Opera A Kékszakãllú hércég vãra („Her-
cogo Mëlynbarzdþio pilis“, 1911; vienaveiksmë; past.
Budapeðte 1918; 1983 Lietuvos TV filmas); baletai:
A fãból faragott kirãlyfi („Med. princas“, 1914–16;
past. Budapeðte 1917), A csodãtalos mandarin („Ste-
buklingasis mandarinas“, 1918–19; past. Kelne 1926,
Lietuvos OBT past. 1978); kantata A kilenc csoda-
szarvas („Devyni stebuklingi elniai“, dar vad. Canta-
ta profana, 1930); orkestrui: simf-ja (1902), simf. po-
ema Kossuth („Koðutas“, 1903), Ket portré („Du
portretai“ op. 5, 1907–08), 2 siuitos (op. 3 ir 4, 1905,
1905–07), Scherzo (1902), 4 pjesës (1912; instrumen-
tuotos 1921), Ket kep („Du paveikslai“, 1910), Tanc-
szvit („Ðokiø siuita“, 1923), Muzika styginiams, mu-
ðamiesiems ir èelestai (1936), „Divertismentas“
styginiams ir ork. (1939); koncertai: ork. (1943), 3
koncertai f-nui (1926, 1930–31, 1945), 2 smuikui
(1908, 1938), altui (1945; pagal ∆ eskizus uþbaigë
T. Serly); rapsodija f-nui ir ork. (1904); scherzo f-nui
ir ork. (1904); kameriniai: fp. kvartetas (1898), fp.
kvintetas (1904), 6 styg. kvartetai (1908, 1915–17,
1927, 1928, 1934, 1939), Contrasts („Kontrastai“
smuikui, klarnetui ir f-nui, 1938); smuikui ir f-nui: 2
rapsodijos (1928; taip pat transkripcija sm. ir ork.),
3 sonatos (1903, 1921, 1922); sonata sm. solo (1943–
44), 44 duetai 2 smuikams (1931); f-nui: siuita (1916),
sonata (1926), sonatina (1915), sonata 2 f-nams ir
muð. (1937; instrumentuota ork. 1940), En plein air
(1926), 2 ir 6 rum. ðokiai (1910, 1915), rum. koliad-
kos (1915), 15 vengrø valstieèiø dainø (1914–17),
Allegro barbaro (1911), 14 bagateliø (1908–10), 3 bur-
leskos (1908–10), 4 gedulingieji marðai (1910), 3 etiu-
dai op. 18 (1918), 9 maþosios pjesës (1926), 3 rondo
(1916–27), Gyermekeknek („Vaikams“, 1908–09; 4
Bartóko
!"
sàs. – 85 pjesës), Mikrokosmos (1926–37; 5 sàs. – 153
pjesës); vokaliniai: 4 dainos (1903), 5 dainos (1905),
Falun („Kaimiðkosios scenos“, 1924); l. dainø transk-
ripcijos balsui ir f-nui: 20 vengrø dainø (1906; su
Z. Kodaly’u), 8 vengrø (1907–17), 20 vengrø dainø
(1929), dainos chorui. Pav.
L: Stevens H. The life and music of Béla Bartók. N. Y., 1964; Moreux S.
Bartók. P., 1955; Lesznai L. Béla Bartók. Lpz., 1974; Rudziñski W. Warsz-
tat kompozytorski Bély Bartóka. Kr., 1964; Ìàðòûíîâ È. Áåëà Áàð-
òîê. Ì., 1968; Íåñòüåâ È. Áåëà Áàðòîê. Ì., 1969; Óéôàëóðøè É. Áåëà
Áàðòîê. Áóäàïåøò, 1971, liet. V., 1976. Jonas Klimas
Bartóko kvartetas, vengrø styg. kvartetas. Ák. 1957 Bu-
dapeðte. Iki 1963 buvo vadinamas Komlóso kvartetu.
1964 laimëjo Lieþo konkursà, 1981 UNESCO premijà.
Áraðë visus L. van Beethoveno, B. Bartóko, J. Brahmso
kvartetus, gastroliavo áv. ðalyse. ∆ nariai: P. Komlósas,
G. Hargitai, G. Némethas, L. Mezö. Audronë Jurkënaitë
Bartoletti Bruno [Brunas Bartolêtis; g. 1926.VI.10
Cecilia Bartoli Sesto Fjorentine], it. dirigentas. Baigë L. Cherubini
kons-jà Florencijoje (ten mokësi ir pas R. Lupi). Dir-
bo T. Serafino, D. Mitropoulos’o ir A. Rodzinskio
asistentu. Nuo 1953 Florencijos miesto teatro diri-
gentas. 1957–64 Florencijos „Maggio Musicale“
orkestro dirigentas. 1957–60 dirigavo Kopenhagos
operos teatre it. operø pastatymus. 1965–73 Romos
operos teatro dirigentas. Nuo 1964 Èikagos „Lyric
Opera“ dirigentas. Danutë Mekaitë
Bartoli Cecilia [Èeèilija Bartòli; g. 1966.VI.4 Romo-
je], it. dainininkë (mecosopranas). 9 metø vaidino Pie-
menukà G. Puccini operoje „Tosca“ Romoje. Studi-
Vidmantas Bartulis
javo Ðv. Cecilijos akademijoje Romoje. 1985 dainavo
M. Callas atminimo koncerte. 1987 debiutavo kaip
operos dainininkë Veronoje. Dainavo þymiausiuose
Europos OT, 1993 Zalcburgo festivalyje, Hiustone
(JAV). Þymi W. A. Mozarto, G. Rossini muzikos atli-
këja. Pav. Audronë Jurkënaitë
Bartolozzi Bruno [Brunas Bartolòcis; 1911.VI.8 Flo-
rencijoje – 1980.XII.12 Fiesole], it. smuik., kompozi-
torius. Baigë Cherubini kons-jà Florencijoje (1930
C. Nucci smuiko, 1949 P. Fragapane’s kompozicijos
kl.); nuo 1965 joje dëstë. Grieþë Florencijos „Teatro
Comunale“ orkestre. Sukûrë koncertà ork. (1952),
koncertà sm., styg. ork. ir klav. (1957), Collage ob.
(„Koliaþas“ 1968), fag. (1969), styg. kvartetø, vokal.
kûriniø. Tyrë akordø ir mikrotonø iðgavimo med. pu-
èiamaisiais galimybes, pritaikë jas savo kûryboje (Con-
certationi fag., styg. ork. ir muð., 1963). Paraðë knygas
„New Sounds for Woodwind“ („Nauji med. puèiamø-
jø garsai“, angl. 1967), „Nuovi suoni per musica nuo-
va“ („Nauji naujosios muzikos garsai“, 1969).
Audronë Jurkënaitë
Bartoð Jan Zden†k [Janas Zdenekas Bãrtoðas; 1908.VI.4 Bartusìvièius Vladas [1927.II.5 Svyriuose (Minsko sr.,
Kralûv Dvûre (prie Labës) – 1981.VI.1 Prahoje], èekø
komp. ir smuikininkas. 1929–31 grieþë orkestruose ir
solo. 1935–39 studijavo Prahos kons-joje (O. Ðíno
kompozicijos kl.). Nuo 1958 dëstë Prahos kons-joje
kompozicijà ir muz. teorijà. Sukûrë operas Ryparka
ir Prokletô zãmek („Prakeiktoji pilis“, abi 1949), 3 ba-
letus, 7 kantatas, 7 simf-jas, 2 koncertus altui,
koncertà sm. (1970), 11 styg. kvartetø, dainø, kt. ka-
mer. kûriniø. Audronë Jurkënaitë
Bartsch Christian [Kristianas Bãrèas; 1832 – 1890.I],
tautosakininkas. 1872–84 Tilþës mergaièiø g-jos mkt.,
1884–90 direktorius. Lietuviø lit-ros d-jos narys.
M. Lietuvoje – Pilkalnio, Ðirvintos, Viliûnø, Ðilënø, Til-
þës, Vilkyðkiø apylinkëse – surinko ~200 liet. l. dainø
su melodijomis, paskelbë straipsniø apie liet. tauto-
sakà. Iðleido liet. dainø melodijø rink. „Dainø balsai“
(1886–89; 2 t.). Be savo ir kitø uþraðytø bei áv. leidi-
niuose skelbtø liet. l. dainø melodijø (ið viso 452), rin-
kinyje pateikë dainø vertimus á vok. kalbà ir pirmuo-
sius jø posmus liet. kalba, ávad. straipsniuose aptarë
liet. l. dainø melodijas, tekstus ir muz. instrumentus,
pridëjo jø pieðinius. Recenzavo lietuviø, latviø tauto-
sakos leidinius, iðspausdino 27 liet. raudø vertimus á
vok. kalbà. Kazys Grigas
Bartùlis Vidmantas [g. 1954.IV.3 Kaune], liet. kompozi-
torius. 1980 baigë Lietuvos kons-jà (E. Balsio kl.). 1980–
83 dëstë Kauno Gruodþio muz. m-loje. 1982–93 Kauno
dramos teatro muz. skyriaus vedëjas; nuo 1999 ðio teat-
ro vadovas. Nuo 1990 priklauso „Menø sambûriui“. Kû-
riniai: opera „Pamoka“ pagal E. Ionesco to paties pava-
dinimo pjesæ (1993, past. 1996), I simf-ja (1980), II
simf-ja „Mëlynasis angelas“ miðriam chorui ir simf. or-
kestrui (1985, þ. S. Gedos), koncertas f-nui ir orkestrui
(1994), Regensspiele kamer. orkestrui (1995), I like
Fr. Schubert... kamer. orkestrui (1998), Requiem 3 solis-
tams, miðriam ir berniukø chorui (1989, skirtas uþ laisvæ
þuvusiems), miðios miðriam chorui ir vargonams (1987),
kantata Nativitas Domini berniukø ir miðriam chorams,
2 smuikams, vargonams ir 4 kanklëms (1991; þodþiai
R. Mikutavièiaus), 30 giesmiø chorams, sakmë sopranui,
tenorui, miðriam chorui, el. klaviðiniams „Auðrinë“ (1998;
þodþiai L. Jakimavièiaus), Auge der Zeit 2 bosams, 2 klar.,
2 f-nams ir muðamiesiems (1991; þ. P. Celano), Enfance
balsui, 2 aktoriams, f-nui, kontrabosui, trombonui, mu-
ðamiesiems (1996; A. Rimbaud, H. Heine’s, M. Clau-
dius’aus, P. Celano þ.), „Kukuèio idilës“ balsui, f-nui,
trombonui, muðamiesiems, kontrabosui (1998; þ.
M. Martinaièio). Hommage â Èiurlionis saksofonui, bos.
klarnetui, el. klaviðiniams ir kanklëms (1995), kvartetas
„O brangioji“ (1993), kvintetas De profundis (1988), ka-
mer. kûriniai vargonams, f-nui, áv. sudëties ansambliams,
hepeningai ir performansai, teatro ir kino muzika. Anks-
tyvojoje kûryboje ryðku neoromantizmo, minimalizmo
bruoþai, vëlyvesnëje tragiðkas sugestyvumas derinamas
su reginiu, judesiu, performanso iðmone, parodija; joje
yra kitø komp. kûriniø stilizacijø. Lietuvos Respublikos
nacionalinë premija 1998. Pav.
L: Gaidamavièiûtë R. Vidinë garsø laisvë // KB, 1986, Nr. 11; Aleknaitë-
Abramikienë V. „Requiem“ ið arèiau // KB, 1989, Nr. 11; Gaidamavièiû-
të R. Þvilgsnis á Vidmanto Bartulio kûrybà // KB, 1988, Nr. 11.
Rûta Gaidamavièiûtë
Baltarusija) – 1982.III.10 Vilniuje], liet. dirigentas. 1952
baigë Lietuvos kons-jà (P. Samuièio ir J. Ðvedo kl.). 1952–
62 Vilniaus un-to dainø ir ðokiø ansamblio, 1962–72
„Lietuvos“ ansamblio meno vadovas. 1972–82 Lietu-
vos filh-jos vyriausiasis reþisierius. Lietuvos dainø ðven-
èiø vyriausiasis dirig. (nuo 1965). Paraðë kn. „Liaudies
meno baruose“ (1983). Su „Lietuvos“ ansambliu gast-
roliavo Austrijoje, D. Britanijoje, Indijoje, Japonijoje,
Kanadoje, Prancûzijoje, Suomijoje ir kt. Arvydas Karaðka

Barzun Jacques [Þakas Barzênas; g. 1907.XI.30 Kre-
tëjuje (netoli Paryþiaus)], JAV istorikas, muzikolo-
gas. Pranc. kilmës. 1919 apsigyveno JAV. 1927 baigë
Kolumbijos un-tà; prof. (1945), ðio un-to rektorius
(1958–67). H. Berliozo muzikos þinovas. Paraðë kny-
gas „Darwin, Marx and Wagner“ (1941), „Berlioz and
the Romantic Century“ („Berliozas ir romantizmo
amþius“, 1950), „Music in American Life“ („Muzika
amerikiet. gyvenime“, 1956), kritikos straipsniø.
Audronë Jurkënaitë
Basanåvièiaus prêmija, Valstybinë Jono Basanavi- basedlâ, liaudies muz. instrumentas – stryk. chordofo-
èiaus premija. 1992 ∆ ásteigë Lietuvos Respublikos Vy-
riausybë. Skiriama kasmet uþ reikðmingiausius pasku-
tiniøjø 5 metø Lietuvoje ir uþsienyje gyvenanèiø lietuviø
darbus, susijusius su etninës kultûros tradicijø plëtoji-
mu, puoselëjimu, ugdymu ir tyrinëjimu, taip pat uþ kû-
rybinæ ir mokslinæ veiklà etninës kultûros srityje. Lau-
reatas skelbiamas lapkrièio 23 d. (J. Basanavièiaus
gimimo dienà), premija áteikiama vasario 16 d. kartu
su Lietuvos nacionalinëmis kultûros ir meno premijo-
mis. Kartu su premija áteikiamas premijos laureato
þenklelis ir diplomas. Laureatai: dainininkë V. Povilio-
nienë (1992), mitologas N. Vëlius, istorikas A. Tyla, et-
nologas V. Milius, geografas È. Kudaba, kalbininkai
A. Vidugiris ir R. Kunskas (1993), muzikologë Z. Kel-
mickaitë (1994), tautosakininkai J. Dovydaitis (1995)
ir J. Balys (1996), etnologas J. Trinkûnas ir kraðtotyri-
ninkas V. Maèiekus (1997), etnologë A. Vyðniauskaitë
(1998), etnologas J. Kudirka ir tautosakininkas J. Vai-
na (1999). Vaclovas Juodpusis
Basanåvièius Jonas [1851.XI.23 Oþkabaliuose (Vil- basêtlë, basedla, liaudies muz. instrumentas – stryk.
kaviðkio rj.) – 1927.II.16 Vilniuje], liet. tautinio sàjû-
dþio, kultûros, mokslo veikëjas, Lietuvos valstybës at-
kûrimo akto signataras. 1907 Vilniuje ∆ iniciatyva buvo
ákurta Lietuviø mokslo d-ja (∆ iki mirties buvo pirmi-
ninkas). Jos veikloje aktyviai reiðkësi kompozitoriai,
vargonininkai ir kt. muzikai, tautosakos rinkëjai, mu-
zikos mokytojai. Tarp jø: T. Brazys, J. Naujalis, P. Bie-
liauskas, A. Sabaliauskas. Ðios d-jos iniciatyva buvo
uþraðinëjama liet. tautosaka. Tai sudarë pamatà ákur-
ti Lietuviø tautosakos archyvà (jo fonduose saugomi
ir tautosakos uþraðymø rankraðèiai su melodijomis, fo-
nografo voleliai), spausdinti liet. muzikinës tautosa-
kos leidinius. Sudarë ir iðleido tautosakos rinkinius:
„Lietuviðkos pasakos“ (t. 1–2, 1898–1902), „Oþkaba-
liø dainos“ (t. 1–2, 1902), „Ið gyvenimo vëliø bei vel-
niø“ (1903), „Lietuviðkos pasakos ávairios“ (t. 1–4,
1903–05). Pav. Vaclovas Juodpusis
basanêlas (it. bassanello): 1. Sen. muz. instrumentas –
puè. aerofonas. Panaðus á fagotà. Turëjo cilindriðkà
medþio vamzdá, taurelës pavidalo pûstukà su dvigubu
lieþuvëliu. ∆ buvo bosinis (C–e arba f), tenorinis-alti-
nis (G–c1) ir diskantinis (d–g1). Vartotas XVI–XVII a.
2. Sen. vargonø registras.
Basarab Mircea [Mirèia Basaråbas; g. 1921.V.4 Buka-
reðte], rum. dirig., kompozitorius. 1940–48 studijavo
Bukareðto kons-joje, 1951–64 joje dëstë. 1948 debiu-
tavo su Bukareðto radijo orkestru. Dirigavo Enescu
filh-jos orkestrui, nuo 1964 buvo ðios filh-jos direkto-
rius. Sukûrë simf. triptikà (1949), divertismentà, simf.
variacijas (1957), koncertø (1952, 1960). Kûrybai bû-
Basie
!#
dinga neoklasicizmo muzikos ir folkloro elementai. Su
savo orkestru ir vienas gastroliavo áv. Europos ðalyse,
ne kartà SSRS (ir Lietuvoje). Jûratë Gudaitë
basdãnsas (pranc. basse danse, it. bassa danza, bassa-
danza), XV–XVI a. rûmø ðokis. Metras dviejø (kar-
tais trijø) daliø, tempas lëtas. Po ∆ daþniausiai bûda-
vo ðokami greiti ðokiai – galjarda, saltarelas ir kt.
Ðoktas Prancûzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Vokie-
tijoje, Ispanijoje, Anglijoje. Jonas Klimas
nas, kitaip ↑ basetlë.
basethòrnas (vok. Bassetthorn, angl. basset-horn, pranc.
cor de basset, it. corno di bassetto, clarone), muz. in-
strumentas – lieþuvël. aerofonas. Alto–tenoro tesitû-
ros klarnetø ðeimos instrumentas. Turi viengubà lie-
þuvëlá. Dab. ∆ (nuo XIX a.) pypkës pavidalo (kaip ir
bos. klarnetas). Bûna F, reèiau Es derinimo. Trans-
ponuoja (skamba grynàja kvinta arba didþiàja seksta
þemiau negu paraðyta natose; fakt. diapazonas atitin- Jonas Basanavièius
kamai F–c3 arba Es–b2). Tembras matinis, sodrus,
niûrokas. ∆ apie 1770 Pasau (Vokietija) sukonstravo
muz. instrumentø meistrai Mayerhoferiai. Pirmieji ∆
buvo pusmënulio pavidalo. Nuo 1782 buvo konstruo-
jami ið 2 vamzdeliø, sujungtø kampu. Pûstukas buvo
atlenktas atgal, þiotys buvo uþlenktos á virðø. ∆ varto-
tas daugiausia XVIII a. ir XIX a. I pusëje (W. A. Mo-
zartas, L. van Beethovenas, C. M. von Weberis,
F. Mendelssohnas-Bartholdy). Nuo XIX a. II pusës
vartojamas retai. Rytis Urnieþius
chordofonas. Kontraboso arba violonèelës atmaina. William (Count) Basie
Bûna áv. dydþio. Virðus ir dugnas iðgaubtas arba plokð-
èias. Daþniausiai turi tris, kai kada 4 arba 2 þarnines
arba metal. stygas. Varþikliai mediniai arba sraigtiniai
metaliniai. Derinama kvartomis, neretai prisitaikant
prie armonikos, smuiko, klarneto ar kitø instrumentø
derinimo. Strykas 50–80 cm ilgio, su aukðta trinkele.
Vartojama Baltarusijoje, Ukrainoje, Lenkijoje. Nuo
XVIII a. paplito ir Lietuvoje (daugiausia Þemaitijoje).
Daþniausiai ∆ pasidirbdavo patys muzikantai. XX a. ∆
yra padirbæ A. Balèiûnas, A. Bucevièius, P. Juocas,
P. Lukoðius, J. Varkalys, B. Vëþevièius. Basetle tebe-
grieþiama kaimo kapelose, nuo XX a. 8 d-meèio ir fol-
kloro ansambliuose. Arvydas Karaðka
Basie William („Count“) [Viljamas Be¤sis; pravardë
„Kauntas“; 1904.VIII.21 Red Banke (Niu Dþersio vals-
tija) – 1984.IV.26 Holivude (Los Andþelas, Kalifornijos
valstija], JAV pianistas, komp., dþiazo orkestro vadovas.
∆ pradëjo dirbti vodeviliø teatruose, akompanavo bliu-
zo dainininkams, skambino W. S. Page’o ir B. Mote-
no orkestruose. 1935 ákûrë vienà populiariausiø dþiazo
istorijoje bigbendà, garsø savito bliuzo intonacijomis
ir vitaliðko svingo skambesiu (jump). ∆ skambindavo
tik su savo orkestru (labai retai su kitais partneriais),
jo fp. stiliø formavo Harlemo svingas, bliuzas ir boogie-
woogie, ryðki ir F. Wallerio átaka. Per ~50 ∆ orkestro
veiklos metø jame grieþë L. Youngas, B. Claytonas,
H. Evansas, J. Newmanas, J. J. Johnsonas, Fr. B. Fos-
teris, J. Andersonas, C. Terry’s ir kt. ∆ orkestras iðlaikë
savità stiliø ir skambesá, atsispyrë naujø sroviø átakai,
Basile
!$
iðskyrus 1950–51 periodà, kai orkestras buvo suma- oratorijos) ir pasaulietinës (solo kantatos, simf-jos)
þëjæs iki þinomos „Kanzas Sièio septyniukës“. ∆ or- muzikos kûriniø. Alë Gutauskienë
kestras áraðë ~150 plokðteliø, filmavosi kine, gastro-
Bassano (Bassani) Giovanni [Dþovanis Basånas; 1558 –
liavo daugelyje ðaliø. Þymiausi ∆ kûriniai: Jumpin’ at
1617 Venecijoje], it. komp. ir kornetininkas. Nuo 1576
the Woodside, Blue and Sentimental ir kt. Pav.
grojo Ðv. Morkaus katedros kapeloje Venecijoje, 1615 –
Edmundas Baltrimas
jos kapelmeisteris. 1585 iðleido kn. apie ornamenti-
Basile (Cattaneo) Margherita [Margerita Bazílë (Ka-
kà. Sukûrë motetø, kanconø, madrigalø, aranþavo ki-
taneo); g. XVI a. pab. Neapolyje ar jo apylinkëse, m.
tø komp. kûriniø. G. Gabrieli dedikavo ∆ Canzona in
po 1638], it. dainininkë. Dainavo Neapolyje. 1615–27
echo. Audronë Jurkënaitë
gyveno Mantujoje. ∆ balsà vertino C. Monteverdi,
sukûrë jai Licori vaidmená („Tariamai iðprotëjusi basse chifrée, basse continue (pranc. skaitmeninis,
Licori“). 1637 dainavo áv. rûmø operose Vienoje, Var- nuolatinis bosas) – skaitmeninis bosas.
ðuvoje. basse-contre (pranc.) – labai þemas bosas.
Danutë Mekaitë

Basilides Maria [Marija Basilídeð; 1886.XI.11 Þolsvo- basse danse (pranc.) – basdansas.
je – 1946.XI.26 Budapeðte], vengrø dainininkë (kontr-
altas). Mokësi Budapeðto MuA pas J. Úíkà. 1911 debiu-
tavo Budapeðto liaudies operoje. Nuo 1915 iki mirties
dainavo Budapeðto Nac. operoje. Gastroliavo Praho-
je, Berlyne, Miunchene, Antverpene. 1937 dalyvavo
Zalcburgo festivalyje. Viena pirmøjø Z. Kodãly’aus,
B. Bartóko kûriniø atlikëja. Ðiø kompozitoriø kûriniø
bei aranþuotø l. dainø áraðë á plokðteles. Vaidmenys:
Azucena, Carmen, Ulrica, Mignon. Audronë Jurkënaitë
båskø mùzika. Yra vokalinë ir instrumentinë. Baskø
dainos atspindi ávairias þmogaus gyvenimo ir veiklos
sritis. Skiriamos vaikø dainos, lopðinës, þaidimai, dar-
bo dainos, kalendor. dainos, pranc. kilmës giesmës
cantiques (giedotos baþnyèioje), lyrinës, meilës dainos,
laidotuviø giesmës. Bûdinga kintamos dermës, impro-
vizaciðkumas. Melodija daþnai paávairinama meistrið-
ku ðvilpiniavimu. Atskiri dainø þanrai turi iðskirtiniø
bruoþø, pvz., darbo dainø grieþtas ritmas, lopðiniø –
siauras melodijos diapazonas, lyr. dainø – plati, laisva
melodija. ∆ daþnai pasitaiko specifinë ritm. formulë,
vad. zortziko (pvz., , , ); bûdinga
daugiabalsiðkumo forma, kai pagr. melodija yra vidu-
riniame balse. Baskø ðokiai daþnai turi akrobatiniø
elementø, juose mëgdþiojami gyvûnø judesiai. Papras-
tai ðoka vyrai, kartais ir moterys (pvz., fandangas). Ðo-
këjams pritaria fleitø ir bûgnelio ansamblis. Muz. in-
strumentai: fleita txistu, ragas alboka, gnaibomasis
chordofonas chicotén.
Bassani Giovanni Battista [Dþovanis Batista Basånis; basso ostinato (it. atkaklusis bosas), apatinis muz. kû-
g. apie 1657 Paduvoje, m. 1716.X.1 Bergame], it.
komp., smuikininkas, vargonininkas. Mokësi Vene-
cijoje pas D. Castrovillari ir G. Legrenzi. 1667–82
„Accademia della Morte“ vargonininkas Feraroje ir
kun-ðèio Mirandoli rûmø kapelmeisteris. 1683–1712
Feraros, „Accademia della Morte“ kapelmeisteris, nuo
1688 dar ir Feraros katedros kapelmeisteris. Nuo 1712
Bergamo Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèios kapelmeis-
teris. Sukûrë baþnytinës (miðios, motetai, psalmës,
bassett (it. bassetto – maþas bosas): 1. Þemiausias bal-
sas aukðtøjø balsø chore XVII amþiuje. ∆ paprastai
dainuodavo tenoras. 2. Tenorinis arba altinis muz. in-
strumentas, pvz., basethornas. 3. ↑ basetlë. 4. Vargo-
nø registras.
basso (it.) – bosas.
basso buffo (it. komiðkasis bosas), vokal. technika; bal-
so (boso) ypatybë lengvai atlikti virtuoziðkus melodi-
jos pasaþus. Operose ∆ reikia komiðkosioms partijoms
atlikti (Leporello partija W. A. Mozarto „Don Gio-
vanni“). Gediminas Þidonis
basso cantante (it.), basse noble, basse chantante
(pranc. aukðtasis, dainingasis bosas), vokal. technika;
balso (boso) ypatybë lengvai, dainingai atlikti kûrinius.
Bûna lyrinis (diapazonas G–f1) ir dramatinis (diapa-
zonas F–e1). Gediminas Þidonis
basso cavato (it.), kitaip ↑ basso seguente.
basso cifrato, basso numerato (it.) – skaitmeninis bo-
sas.
basso concertante (it.), koncertuojantis bosas, boso
solo partija XVII–XVIII a. muzikoje orkestrui.
basso continuo (it. nuolatinis bosas; sutrumpintai B.
c.) – skaitmeninis bosas.
basson (angl.) – fagotas.
rinio balsas, be paliovos kartojantis (tiksliai ar su neþy-
miais pakitimais) tam tikrà motyvà arba temà; muz. for-
ma (variacijø rûðis), kurioje faktûros apat. balsas be
paliovos kartoja tam tikrà temà. ∆ bûna tiek iðplëtotos
melodijos, tiek ir trumpo motyvo pavidalo. Panaðus á ∆
yra trumpø motyvø nuolat. kartojimas kûrinyje, grin-
dþiamame ↑ repetityvine technika. Ankstyvoji ∆ apraið-
ka (XVIII a.) – sen. motetui bûdingas þinomos (daþ-
niausiai grigal. choralo) melodijos kartojimas viename

basso ostinato. M. K. Èiurlionio preliudas g-moll


apat. balsø (cantus firmus). XVI–XVII a. ∆ buvo ðo-
kiø, iðkilmingø ritualø muzikoje (↑ èakona 2, ↑ pasaka-
lija), vëliau ásigalëjo ávairiuose instr. ir vokal. muzikos
þanruose. Liet. muzikoje ∆ pradëjo vartoti M. K. Èiur-
lionis (fp. preliudai, simf. poema „Jûra“). Vëliau ∆ pa-
sakalijose vartojo J. Juzeliûnas, E. Balsys, B. Borisovas,
B. Kutavièius. Pav. Algirdas Ambrazas
basso profondo (it.), basse profonde (pranc.), deep
bass (angl.; visi – þemasis bosas), balsas (bosas), ga-
lintis iðdainuoti labai þemus garsus. Diapazonas A1–
c1. Tokiø dainininkø, vad. oktavistø, bûna choruose.
Gediminas Þidonis
basso pro organo (it.), kitaip ↑ basso seguente.
basso ripieno (it.), Ripienbass (vok.), orkestro boso par-
tija (tutti) XVII–XVIII a. kûriniuose orkestrui.
basso seguente, basso cavato, basso pro organo (it.),
daugiabalsio vokal. kûrinio þemiausias balsas, dubliuo-
jamas instrumentais. Ankstyvoji skaitmeninio boso
forma.
bastarda ↑ viola bastarda.
La Bastardella, Bastardina, it. dainininkë ↑ L. Agujari.
Bastianini Ettore [Etorë Bastianínis; 1922.IX.24 Sie-
noje – 1967.I.25 Sirmjone (netoli Gardos eþ.)], it. dai-
nininkas (baritonas). Studijavo Sienoje. 1945 debiu-
tavo kaip bosas Ravenoje (Colline’as), 1948 Milano
teatre LS (Tiresijas I. Stravinskio operoje „Karalius
Edipas“). Po studijø pas R. Betarini nuo 1951 pradë-
jo dainuoti baritonu þymiausiuose pasaulio teatruose
(nuo 1953 Niujorko MO, nuo 1962 Londono CG),
daugiausia G. Verdi operose (Nabukas, Grafas di Lu-
na, Germont’as, Rigoletto, Rodrigo, Don Carlos); jas
(kai kurias ne kartà) áraðë á plokðteles. Nuo 1958 dai-
navo Zalcburgo festivaliuose. Edmundas Baltrimas
Bastin Jules [Þiulis Bastênas; 1933.III.18 Briuselyje –
1996.XII.2 ten pat], Belgijos dainininkas (bosas bari-
tonas). Mokësi dainavimo pas F. Anspachà. 1960 de-
biutavo Briuselio „Théâtre de la Monnaie“ Caronte
vaidmeniu (C. Monteverdi „Orfëjas“). Dainavo LS,
CG, Lieþo, Bordo, Nicos, Liono ir kt. operos
teatruose, Zalcburgo festivalyje (1976). Briuselio
kons-jos profesorius. Vaidmenys: Don Alfonso
(W. A. Mozarto „Visos jos tokios“), Jonas Krikðtyto-
jas, Bankininkas (A. Bergo Lulu). Audronë Jurkënaitë
Baðínskas Justinas [g. 1923.I.22 Trakiðkëje (Marijam-
polës rj.)], liet. kompozitorius. 1955 baigë Lietuvos
kons-jà (J. Juzeliûno kl.). 1958–69 dëstë Vilniaus ped.
in-te. Sukûrë operà „Marti“ (1990), baletà „Uþkeik-
tieji vienuoliai“ (past. 1984), oratorijà „Àþuolas“
(1957), kantatø („Sakmë apie kareivio duonà“, 1961;
„Laimës þiburys“, 1964; „Motinos rankos“, 1978), Re-
quiem (1969), 6 simf-jas („Varpø simf-ja“, 1973; „Bu-
vimas“, 1977; „Raudø simf-ja“, 1979; „Verpetuose“,
1983; Kamerinæ simf-jà, 1984; „Þemës ðauksmas“, su
soliste, 1986), Tris simf. ðokius (1963), kamer. muzi-
kos kûriniø (sonata sm. ir f-nui, 1977; styg. kvartetas
„Juodkrantës raganø kvartetas“, 1980; sonata f-nui 4
rankoms, 1979; sonata vè. solo, 1983), vokal. ciklø
(„Þvërys þiemà“, 1968; „Ruduo“, 1969; „Apuoko va-
landa“, 1985; „Plaukia upës“, 1992), choro ir solo dai-
Bateson
!%
nø, harmonizavo dainø. Nuo simf-jos „Buvimas“ ryðku
stiliaus pokytis. Pradëjæs nuo tradicinës muzikos kal-
bos, vëliau papildë jà l. dermëms bûdingomis intona-
cijomis. Vyrauja horizontalus màstymas, geriausiems
kûriniams bûdinga emocingumas, neretai program.
elementai. LSSR valst. premija 1986, V. Marijoðiaus
fondo premija 1993, kelios S. Ðimkaus premijos. Pav.
Rûta Gaidamavièiûtë
Baðkírovas Dmitrijus [Äìèòðèé Àëåêñàíäðîâè÷ Áàø-
êèðîâ; g. 1931.XI.1 Tbilisyje], rusø pianistas. 1950–54
studijavo Maskvos kons-joje (A. Goldenveizerio kl.),
nuo 1957 joje dësto; prof. (1977). Nuo 1992 dësto
aukðtojoje muz. m-loje Madride. 1955 Long ir Thi-
baud konkurse Paryþiuje laimëjo I vietà. Repertuarà
sudaro W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, Fr. Chopi-
no, R. Schumanno, C. Debussy, A. Skriabino, S. Pro-
kofjevo kûriniai. ∆ bûdinga laisva kûriniø traktuotë, ro-
mantiðkumas. Koncertavo daugelyje ðaliø, keletà kartø
ir Lietuvoje. Pav. Edmundas Baltrimas
Baðmêtas Jurijus [Þðèé Àáðàìîâè÷ Áàøìåò; g. Justinas Baðinskas
1953.I.24 Rostove prie Dono], rusø altininkas,
dirigentas. 1976 baigë Maskvos kons-jà, 1978 – jos aspi-
rantûrà (vadovas F. Druþininas; 1971–72 mokësi pas
V. Borisovská). Nuo 1976 dësto Maskvos kons-joje. Nuo
1978 Maskvos filh-jos solistas. Koncertavo su S. Rich-
teriu, V. Spivakovu, V. Tretjakovu, A. Liubimovu,
S. Sondeckiu. Atlieka J. S. Bacho, G. Fr. Händelio,
W. A. Mozarto, N. Paganini, R. Schumanno, J. Brahm-
so, C. Debussy, P. Hindemitho, D. Ðostakovièiaus, A.
Schnittke’s, D. Milhaud kûrinius altui. Pirmasis atliko
jam skirtus A. Golovino, A. Èaikovskio, M. Jermola-
jevo, V. Barkausko koncertus altui ir orkestrui. Nuo Dmitrijus Baðkirovas
1985 reiðkiasi ir kaip Europos, JAV kamer. orkestrø
dirigentas. 1986 subûrë kamer. ansamblá „Maskvos
solistai“ ir jam vadovauja. Gastroliavo uþsienyje (Lie-
tuvoje 1995, 1997, 1999). Tarpt. konkursø Budapeðte
(II premija, 1975) ir Miunchene (I premija, 1976) lau-
reatas. SSRS valst. premija 1986, Rusijos Federacijos
valst. premija 1993, 1995. Lietuvos d. kun-ðèio Ge-
dimino IV laipsnio ordinas (1999). Pav. Danutë Mekaitë
batålija (it. battaglia – mûðis), program. muzikos rû-
ðis; mit. arba ist. tematikos kûrinys, vaizduojantis ka-
rà arba mûðá. Bûdinga fanfarø garsai, styg. tremolo,
grieþti (kariðki) ritmai, ginklø þvangesio, kitø mûðio
garsø imitavimas. XV–XIX a. kovø su slibinais, vad. Jurijus Baðmetas
meilës karø tematikos ∆ sukûrë J. Peri, C. Montever-
di, J. B. Lully, W. A. Mozartas, R. Wagneris. Ist. te-
matikos ∆ pradininku laikomas C. Jannequinas („Mû-
ðis“, 1529; skirtas 1515 ávykusiam Marinjano mûðiui).
XVI–XIX a. ∆ sukûrë A. Banchieri, J. K. von Kerllis,
Fr. Koèvara, K. K. Kurpiñskis, L. van Beethovenas
(„Wellingtono pergalë, arba Mûðis prie Viktorijos“,
op. 91, 1813). Vytautas Girdzijauskas
batêrija (it. batteria, pranc. batterie): 1. Muð. instru-
mentø grupë orkestre. 2. Bûgno signalas. 3. XVIII a.
vartotas arpeggio pavadinimas. 4. Grojimo gitara bû-
das; stygos dauþomos ranka.
Bateson Thomas [Tomas Be¤tsonas; g. apie 1570 Èe-
ðyro grafystëje, m. apie 1630.III (ar IV) Dubline], ang-
lø komp. ir vargonininkas. 1599–1608 Èesterio kated-
ros vargonininkas. Nuo 1609 Dublino katedros varg.
Bathori
!&
ir choro vikaras, nuo 1618 kantorius. 1612 baigë muz.
studijas Dublino un-te. (1622 gavo magistro laipsná).
Sukûrë antemø (iðliko tik Holie, Lord God allmigh-
tie), madrigalø (3–6 balsams, 2 sàs. 1604 ir 1618).
Audronë Jurkënaitë
Bathori Jeanne (Berthier Jeanne Marie) [Þana Batorí,
tikr. vardai ir pavardë Þana Mari Bertjº; 1877.VI.14
Paryþiuje – 1970.I.25 ten pat], pranc. dainininkë (me-
cosopranas). Debiutavo 1900 Nante, vëliau dainavo Mi-
lano LS, nuo 1903 Briuselio teatre „Monnaie“. Pirmoji
atliko beveik visas M. Ravelio dainas, daugelá E. Satie,
A. Rousselio kamer. vokal. muzikos kûriniø. 1940–46
gyveno Buenos Airëse; 1942 ákûrë muz. studijà. Nuo
1946 dëstë Paryþiuje. Paraðë kn.: „Conseils sur le chant“
(„Dainavimo patarimai“, 1928), „Sur l’interprétation
des mélodies de Claude Debussy“ („Apie Claude’o De-
bussy melodijø interpretavimà“, 1953). Jonas Beinorius
batifònas (gr. bathyphôn – þemai skambantis), muz. in-
Kathleen Battle strumentas – puè. aerofonas. Klarnetø ðeimos. Lenk-
tas medinis arba metal. vamzdis su S raidës pavidalo
pûstuku ir metal. þiotimis. Diapazonas D1–c. ∆ 1839
Berlyne sukonstravo E. Skorra ir W. Wieprechtas.
XIX a. vartotas kar. orkestruose.
Båto festivålis, tarpt. muz. festivalis, rengiamas nuo
1948 Bate (D. Britanija). 1956–59 vadovavo I. Hunte-
ris, 1959–68 – Y. Menuhinas, 1969–74 – M. Tippettas,
1975–84 – Chr. W. Gluckas. Kiti vadovai: W. Mannas
(1985), A. Freedman (1985–90). Iki 1955 programo-
se vyravo XVIII a. muzika. Vëliau, Th. Beechamo ini-
ciatyva, pradëta atlikti ir ðiuolaik. muzikà. Nuo 1990
∆ rengia festivalio taryba, remia Menø departamen-
tas, privatûs asmenys, áv. komerc. struktûros.
Violeta Tumasonienë
bâton (pranc.), dirigento lazdelë, kitaip ↑ batuta.
battaglia (it.) – batalija.
battement (pranc. muðimas, plakimas): 1. Melizmø rû-
ðis – sekunda pagrástas trilis arba mordentas. Vartota
XVII a. 2. Klasik. ðokio (ir trenaþo) judesys; didina kojø
verstumà, jëgà, elastingumà, sànariø judrumà. Klasiki-
niame ðokyje su ∆ sudaromos áv. judesiø kombinacijos.
Battistini Mattia [Matija Batistínis; 1856.II.27 Ro-
moje – 1928.XI.7 Kole Bakare (prie Redþo)], it. dai-
nininkas (baritonas). Debiutavo 1878 Romoje. Dai-
navo Turino, Neapolio, Florencijos teatruose, 1888 –
pirmà kartà Milano LS. Gastroliavo daugelyje Euro-
pos ir P. Amerikos ðaliø, 1893–1914 kasmet dainavo
Rusijoje (1893 koncertavo Vilniuje). Koncertavo (iki
1927). Ið viso sukûrë >80 vaidmenø W. A. Mozarto,
V. Bellini, G. Rossini, G. Donizetti, G. Verdi,
Ch. Gounod, J. Massenet, P. Èaikovskio, R. Wagne-
rio ir kt. komp. operose. Vienas þymiausiø savo meto
dainininkø. Jonas Beinorius
Battle Kathleen [Ketlina Betl; g. 1948.VIII.13 Portsmute
(Ohajo valstija)], JAV dainininkë (sopranas). Studija-
vo Sinsinaèio un-te. 1972 debiutavo Spoleto festivalyje
(J. Brahmso „Vokiðkasis requiem“), 1975 operoje Det-
roite, 1978 MO, 1985 CG. Dainavo Glaindborno
(1979), Zalcburgo (1982) festivaliuose. Koncertavo su
Niujorko filh-jos, Luizianos simf. orkestru. Vaidmenys:
Zerlina, Despina, Norina, Pamina, Zdenka. Pav.
Audronë Jurkënaitë
batutâ (it. battuta – smûgis; taktas): 1. Takto akcentas,
kirtis; ritmo di tre (di quatro) battute – AN: taktus
grupuoti (interpretuojant) po 3 arba 4. 2. Taktas. 3.
Dirigento lazdelë (daþniausiai medinë). Atsirado ið il-
gos medinës lazdos, kuria dirigentas muðdavo taktà á
grindis arba á pultà. 1820 ∆ pirmà kartà pavartojo
L. Spohras. F. Mendelssohnas-Bartholdy su ∆ pradë-
jo diriguoti nuolat. Arvydas Girdzijauskas
Baudo Serge [Serþas Bodò; g. 1927.VII.16 Marsely-
je], pranc. dirig., kompozitorius. Studijavo Paryþiaus
kons-joje (pas L. Fourestier bei brolius J. ir N. Gallo-
nus). Nuo 1967 Paryþiaus orkestro dirigentas. Reper-
tuarà sudaro O. Messiaeno, D. Milhaud, A. Barraud
kûriniai. Koncertavo daugelyje Europos ir JAV mies-
tø. Sukûrë Danses pa¿ennes muðamiesiems ir f-nui
(„Pagoniðkieji ðokiai“), Petite suite trimitui ir f-nui
(„Maþoji siuita“). Rimas Geniuðas
Baudouin de Courtenay Jan [Janas Boduênas de Kur-
tenº; 1845.III.13 Radzymine – 1929.XI.3 Varðuvoje],
lenkø ir rusø kalbininkas. Krokuvos MA akademikas
(1887). Filosofijos (1870) ir lyg. kalbotyros (1875) dak-
taras. Profesoriavo Kazanës (1875–83), Tartu (1883–
93), Krokuvos (1893–99), Sankt Peterburgo (1900–18),
Varðuvos (1918–28) un-tuose. Kazanës, Tartu ir Sankt
Peterburgo un-tuose skaitë liet. k. kursà. ∆ iðrûpino lei-
dimà spausdinti A. Juðkos dainø rinkinius lot. raðme-
nimis, redagavo jo „Svotbinës rëdos“ vertimà á vok. kal-
bà (1889–91) ir l. melodijø rinkiná (1900). Paskelbë
straipsná „Tos paèios lietuviø dainos dvi melodijos“
(1890), straipsniø apie Antano ir Jono Juðkø gyveni-
mà, moksl. veiklà (1881–87). Arvydas Karaðka
Baudrier Yves (Marie) [Ivas (Mari) Bodrjº; 1906.II.11
Paryþiuje – 1988.XI.9 ten pat], pranc. kompozitorius.
Savamokslis. 1936 ákûrë grupæ „La Jeune France“
(„Jaunoji Prancûzija“, su A. Jolivet, D. Lesuru ir
O. Messiaenu). 1945 su M. L’Herbier ákûrë Kinema-
togr. tyrimø in-tà ir iki 1960 jame dëstë. Sukûrë kû-
riniø ork.: Le chant de jeunesse („Jaunystës dainos“,
1935), Le musicien dans la cité („Muzikantas mies-
te“, 1937, red. 1947 ir 1964), Le grand voilier („Bur-
laivis“, 1939), simf-jà (1945), styg. kvartetà (1943),
kitø kamer. kûriniø, dainø pagal T. Corbiêre’o (1939–
40) ir J. Cassou (1944) tekstus, k. f. muzikos.
Audronë Jurkënaitë
Bauer Harold [Haroldas Bãueris; 1873.IV.28 Londo-
ne – 1951.III.12 Majamyje (Floridos valstija)], JAV
pianistas. 1892 Paryþiuje studijavo pas I. Paderevská.
1893 debiutavo Paryþiuje, vëliau koncertavo Europos
ðalyse, nuo 1910 JAV su þymiais orkestrais ir solistais:
grojo duetus su E. Ysaÿe ir J. Thibaud, trio su P. Casal-
su ir J. Thibaud. Nuo 1914 gyveno JAV. 1918 Niujor-
ke ákûrë Beethoveno d-jà (veikë iki 1941). Skambino
daugiausia J. Brahmso, R. Schumanno, C. Debussy
kûrinius. Paraðë autobiografijà (1948).
Edmundas Baltrimas
Bauldewijn (Baudoin, Bauldeuyn, Bauldeweyn, Bal-
duin, Natalis Balduinus) No¸l [Noelis Bãuldevainas;
g. apie 1480, m. 1530 Antverpene], flamandø kompo-
zitorius. 1509–13 Ðv. Romo baþnyèios Mechelene, vë-
liau Antverpeno Dievo Motinos katedros kantorius.
Sukûrë miðiø, motetø, ðansonø. Audronë Jurkënaitë

Baumann Hermann [Hermanas Bãumanas; g. Baumgartner Wilhelm [Vilhelmas Bãumgartneris;
1934.VIII.1 Hamburge], vok. valtornininkas. 1954–57
studijavo Hamburgo aukðtojoje muzikos m-loje pas
F. Huthà. 1957–61 grojo solo partijas Dortmundo mst.
orkestre, vëliau P. Vokietijos radijo simf. orkestre Ðtut-
garte; 1964 uþëmë I vietà tarpt. Radijo muz. kolek-
tyvø solistø konkurse Miunchene. Nuo 1967 Eseno
aukðtosios muzikos, teatro ir ðokio m-los dëstytojas;
prof. (1969). Kaip solistas koncertavo Europoje, JAV,
P. Amerikoje, Japonijoje. Rita Vinslovaitë
Baumann Max Peter [Maksas Pëteris Bãumanas; g. Ba÷milas Vitolis [1928.VI.12 Vievyje – 1991.XII.25
1944.I.15 Altdorfe (Ûrio kantonas, Ðveicarija)], vok.
etnomuzikologas. 1994 apgynë daktaro disertacijà Ber-
no un-te. 1976–82 dëstë Lyginamosios muzikologijos
in-te prie Berlyno Laisvojo un-to, 1982–85 (dësto ir nuo
1997) Bambergo un-te, 1985–86 Kolumbijos un-te Niu-
jorke; profesorius. Berlyno Tarptautinio tradic. muzi-
kos tyrimo in-to (International Institute for Traditio-
nal Music) direktorius (1987–96), Tarpt. tradicinës
muzikos tarybos (ICTM) vykdomosios tarybos narys.
Vadovavo folkloro rinkimo ekspedicijoms Ðveicarijoje,
Vokietijoje, Etiopijoje, Bolivijoje. Pagr. ∆ moksl. tyri-
mø sritys – ðiø regionø tradic. muzika, etnomuzikolo-
gijos metodologija, muz. politika, miestietiðkoji muzi-
ka. Leidiniø „Musikfolklore und Musikfolklorismus“
(„Muz. folkloras ir muz. folklorizmas“, 1976), „Musik
der Türken in Deutschland“ („Turkø muzika Vokieti-
joje“, 1985), „Music in the Dialogue of Cultures“ („Mu-
zika kultûrø dialoge“, 1991), „World Music – Music of
the World“ („Pasaulio muzika“, 1992), „Kosmos der
Anden: Weltbild und Symbolik indianischer Tradition
in Südamerika“ („Andø kosmosas: indënø tradicijos ir
simbolika P. Amerikoje“, 1994), „Cosmologia y Músi-
ca en los Andes“ („Andø muzikos kosmologija“, 1996),
„Music, Language and Literature of the Roma and Sin-
ti“ („Romos ir Sinèio muzika, kalba ir lit-ra“, 1999) au-
torius ir redaktorius. Nuo 1988 þrn. „The World of Mu-
sic“ bei knygø serijos „Intercultural Music Studies“
redaktorius. Rimantas Sliuþinskas
Baumgartner Paul [Paulis Bãumgartneris; 1903.VII.21
Altðtetene (Sankt Galeno kantonas) – 1977.X.19 Lo-
karne], Ðveicarijos pianistas, pedagogas. Studijavo
Miunchene, vëliau Kelne pas W. Braunfelsà ir E. Erd-
mannà. 1927–35 dëstë Reino muz. m-loje ir Kelno
aukðtojoje muz. m-loje, nuo 1937 Bazelio kons-jos,
1952–61 dar ir Þemut. Saksonijos muz. ir teatro aukð-
tosios m-los (Hanoveryje) f-no klasës vadovas. Nuo
1961 MuA meistriðkumo klasës vadovas Bazelyje.
Koncertuose skambino klasicistø, romantikø ir XX a.
II pusës kompozitoriø kûrinius. Jonas Beinorius
Baumgartner Rudolf [Rudolfas Bãumgartneris; g.
1917.IX.14 Ciûriche], Ðveicarijos smuikininkas. Bai-
gë Ciûricho un-tà. Muzikà studijavo Ciûriche, Vieno-
je, Paryþiuje. Grieþë S. Geyer kvartete, Ciûricho styg.
trio. 1955 su W. Schneiderhanu ákûrë Liucernos styg.
festivalio solistø ansamblá (∆ vadovas). 1960–87 Liu-
cernos kons-jos direktorius. 1968–80 Liucernos festi-
valio meno vadovas. Transkribavo J. S. Bacho kûriniø
(„Fugos menas“ vargonams, 2 klavesinams ir styg. or-
kestrui, „Muzikinë auka“ kamer. ansambliui).
Þivilë Ramoðkaitë
Bavarijos
!'
1820.XI.15 Rorschache (Sankt Galeno kantonas) –
1867.III.17 Ciûriche], Ðveicarijos dirig., komp., pianis-
tas. 1842–44 muz. mokytojas Sankt Galene. Mokësi
kompozicijos pas W. Taubertà (trumpai) Berlyne. 1845–
49 Ciûriche vadovavo áv. chorams, 1849–66 – student.
dainininkø d-jai. Nuo 1859 buvo Ciûricho un-to muz.
direktorius. Sukûrë choro ir solo dainø. ∆ daina „O
mein Heimatland“ („Mano Tëvynë“, 1846) Ðveicari-
joje tapo populiariausia patriot. daina. Jonas Klimas
Vilniuje], liet. kompozitorius. 1954 baigë Lietuvos
kons-jà (A. Raèiûno kl.). 1950–52 Rusø dramos teat-
ro Muz. skyriaus vedëjas. 1952–65 Lietuvos radijo
muzikos vyriausiasis redaktorius. Sukûrë operas „Pa-
skenduolë“ (1957), „Roþës þydi raudonai“ (1967),
kantatà „Nemunas“ (1963), temà su variacijomis bal-
sui ir orkestrui, sonatà fag. ir f-nui, variacijas fl. ir
akordeonininkø ansambliui (1985), koncert. progra- Vitolis Baumilas
mø „Lietuvos“, „Armonikos“ ansambliams, kaimo
kapeloms, solo ir choro dainø, dramos teatro, radijo
ir televizijos spektakliø muzikos, muzikos vaikams.
Pav. Arvydas Karaðka
Baur Jürg [Jurgas Bãuras; g. 1918.XI.11 Diuseldorfe],
vok. kompozitorius. 1937–48 studijavo (su pertrauko-
mis) Kelno aukðtojoje muzikos m-loje pas Ph. Jarna-
chà (kompozicijos kl.), K. H. Pillney (f-no kl.),
M. Schneiderá (vargonø kl.). Nuo 1946 dëstë kompo-
zicijà ir chor. dirigavimà Diuseldorfo R. Schumanno
kons-joje; nuo 1965 ðios kons-jos direktorius; prof.
(1969). Nuo 1971 Kelno aukðtosios muzikos m-los
kompozicijos katedros vedëjas. Sukûrë simfoninës, ka-
mer., chorinës muzikos kûriniø. Kûrybà grindþia do-
dekafonija ir serijinës technikos elementais.
Rita Vinslovaitë
Bausch Ludwig Christian August [Liudvikas Kristianas
Augustas Bãuðas; 1805.I.15 Naumburge – 1871.V.26
Leipcige], vok. smuikø meistras. Dirbo Dresdene, De-
sau, Leipcige, Vysbadene. Vëlesnieji ∆ instrumentai
dirbti su sûnumis Ludwigu (1829.XI.10–1871.IV.7) ir
Otto (1841.VIII.6–1875.XII.30). Þymus senø muz. in-
strumentø restauratorius. Ypaè vertingi ∆ strykai.
Jurgis Dvarionas
von Bausznern Waldemar [Valdemaras fon Bãuzcner-
nis; 1866.XI.29 Berlyne – 1931.VIII.20 Potsdame],
vok. kompozitorius, dirigentas, pedagogas. 1882–88
studijavo karaliðkojoje aukðtojoje m-loje Berlyne.
1891–1903 muzikos d-jø dirigentas Manheime, Dres-
dene. Nuo 1903 Kelne dëstë kons-joje ir buvo muzi-
kø d-jos dirigentas. Veimaro (nuo 1908), Frankfurto
prie Maino (nuo 1916) aukðtøjø muzikos m-lø direk-
torius. Nuo 1923 Berlyno menø akademijos sekreto-
rius, Baþnytinës ir mokyklø muzikos akademijos dësty-
tojas. Sukûrë operø, tarp jø – Dichter und Welt („Poetas
ir pasaulis“), 8 simf-jas, pasakalijà ir fugà, siuità or-
kestrui Dem Lande meiner Kindheit („Mano vaikystës
þemei“), kantatø, motetø, 4 styg. kvartetus, 3 fugas
styg. kvartetui, kt. kamer. kûriniø, kûriniø vargonams,
f-nui, solo ir choro dainø. Birutë Þalalienë
Bavårijos òpera (vok. Bayerische Staatsoper München).
Yra Miunchene. Vienas svarbiausiø pasaulio operos
Bavicchi
"
teatrø. Dab. teatro scenos plotas ~2500 m2, þiûrovø
salëje yra 2101 vieta. Spektakliai rodomi Nacionali-
nio ir Cuviliés teatrø scenose. Nuo 1996 ∆ priskiria-
mas ir restauruotas Princo regento teatras. ∆ statomos
klasikø ir ðiuolaikiniø kompozitoriø operos, rengiami
kameriniai koncertai, dainø vakarai bei diskusijos apie
kultûriná gyvenimà. ∆ muzikos vadovai: J. Keilberthas
(1959–68), W. Sawallischas (1971–92), nuo 1998 – Z.
Mehta. Pirmasis laisvasis Miuncheno teatras statytas
1653–1753 (architektas Fr. Cuviliés; vienas graþiausiø
rokoko stiliaus statiniø Europoje). 1753 atidarytame
Cuviliés teatre pirmàkart buvo pastatyta W. A. Mo-
zarto opera „Idomeneo“. Nacionalinis teatras ákurtas
1818 (architektas K. von Fischeris). 1823 teatras sude-
gë. Atstatytas 1825. XIX a. vid. ∆ tapo Europos muz.
gyvenimo centru. 1901 atidarytas Princo regento teat-
ras, ið pradþiø sumanytas kaip ðventiniø spektakliø
teatras. Teatrui kûrë W. A. Mozartas, R. Wagneris,
R. Straussas. Per Antràjá pasaul. karà Nacionalinis ir
Cuviliés teatrai buvo subombarduoti. Spektakliai lai-
kinai buvo statomi Princo regento teatre. 1958 vël ëmë
veikti Cuviliés, 1963 – Nacionalinis teatras.
Daiva Dagilytë
Bavicchi John [Dþonas Bavíkis; g. 1922.IV.25 Bostone],
JAV komp. ir dirigentas. Studijavo Harvardo un-te pas
W. Pistonà. Dëstë dirigavimà Bostone, dirigavo Ar-
lingtono filh-jos orkestrui (1968–82). Rëmë JAV liet.
muzikus, rengë bendrus amer. ir liet. muzikos kon-
certus, dirigavo J. Gaidelio, J. Kaèinsko kûrinius. 1995
vieðëjo Lietuvoje (Klaipëdoje). Sukûrë Concertante
ob., fag. ir styg. (1961), styg. kvartetà, Music kamer.
ork. (1981), There is Sweet Music Here sopr. ir ork.
(1985), triptikà valtornoms (1987), kûriniø liet. tema-
tika: dainø pagal S. Santvaro eiles, sonatà sm. ir f-nui
Nr. 4 op. 63, kurioje panaudojo liet. l. dainø motyvus.
Audronë Jurkënaitë
Bax Sir Arnold Edward Trevor [seras Arnoldas Edvar-
das Trevoras Båksas; 1883.XI.8 Londone – 1953.X.3
Korke (Airija)], anglø kompozitorius. 1900–05 studija-
vo Londono karaliðkojoje MuA (T. Matthay’aus f-no
ir Fr. Corderio kompozicijos klasëje). 1937 gavo se-
ro, 1942 – karal. muzikos maestro titulà. Sukûrë bale-
tus Between Dusk and Dawn („Tarp sutemø ir auðros“,
1917), The Truth About the Russian Dancers („Tiesa
apie rusø ðokëjus“, 1920), 7 simf-jas (1921–39), sim-
fonijetæ (1932), 6 simf. poemas (1908–17), program.
kûriniø orkestrui, uvertiûrø, koncertø (vè., 1932; sm.,
1937; fag., arfai ir styg. sekstetui, 1936), simf. variaci-
jas (1916), 3 styg. kvartetus (1918, 1924, 1936), 4 so-
natas f-nui, 3 sonatas smuikui, kino filmø muzikos,
dainø. Jonas Klimas
Båzelio kamerínis orkêstras, Ðveicarijos kamer.
orkestras. 1926 ákûrë P. Sacheris. Atlieka Ðveicarijos
ir kt. ðaliø komp. kûrinius. Violeta Tumasonienë
Bazílikas Seradziìtis, LDK kompozitorius ↑ Kipri-
jonas Bazilikas Seradzietis.
Bazzini Antonio [Antonijus Bacinis; 1818.III.11 Breðo-
je – 1897.II.10 Milane], it. smuikininkas virtuozas,
komp., pedagogas. Koncertavo daugelyje Europos
miestø. 1852–63 Paryþiuje, vëliau Breðoje studijavo
kompozicijà. Nuo 1873 Milano kons-jos prof., nuo
1882 direktorius. Sukûrë operà Turanda (1867), 2
uvertiûras orkestrui, simf. poemà Francesca da Rimi-
ni (1890), 6 styg. kvartetus, La ronde des lutins („Elfø
ratelis“) sm. ir f-nui (1853), baþn. muzikos.
Bronius Ambraziejus
baþnôtinë mùzika (lot. musica sacra, angl. church mu-
sic, vok. Kirschenmusik, pranc. musique sacrée, musi-
que ecclésiastique), krikðèioniðkøjø konfesijø rel. muzi-
ka, atliekama baþnyèiose per liturg. apeigas. ∆ þanrams
priskiriama ↑ miðios (ortodoksø baþnyèioje vadinamos
liturgija), ↑ requiem, ↑ pasija, ↑ organumas, ↑ motetas,
↑ sekvencija, ↑ litanija, ↑ giesmë (↑ himnas, ↑ psalmë,
↑ antifona, ↑ responsorijus). ∆ priskiriama ir neliturgi-
në arba ðalia liturginës gyvuojanti krikðèioniðkøjø kon-
fesijø muzika.
Ankstyvoji ∆ klostësi per pirmuosius ðeðis krikðèiony-
bës amþius. Vienas svarbiausiø ∆ ðaltiniø buvo judaiz-
mo liturgija (sinagogos apeigos) ir þydø rel. muzika
(Jeruzalë iki pat VII a. buvo vienu svarbiausiø krikð-
èionybës centrø). Jau I a. po Kr., krikðèionybei grei-
tai plintant po visà Romos imperijà, atsirado ir hele-
nistiniø krikðè. bendruomeniø, su kuriomis siejama
tolesnë ∆ raida. Manoma, kad svarbiausià ∆ dalá pir-
maisiais amþiais sudarë psalmës ir himnai (apie tai liu-
dija krikðèioniø raðtai). Psalmëse ypaè ryðki judëjø rel.
muzikos átaka – panaðûs judëjø bei krikðè. psalmiø gie-
dojimo bûdai, skirtingose konfesijose beveik tapaèios
melod. formulës ir nepakitusi (nepaisant vertimø á ki-
tas kalbas) psalmës struktûra. Psalmiø giedojimo svar-
bà ypaè pabrëþë Atanazas Didysis, Aurelijus Augusti-
nas, Benediktas Nursietis. Apie IV–VI a. psalmës
galutinai ásitvirtino liturgijoje; katalikø liturginëse va-
landose (officium divinum) jos uþëmë didþiausià dalá.
Rytø baþnyèiose viena svarbiausiø rel. poezijos ir mu-
zikos formø buvo himnai. Ankstyvøjø himnø nuotru-
pø yra jau Pauliaus laiðkuose. Himnø tekstø yra iðlikæ
ir daugiau (svarbus vad. Saliamono odþiø rinkinys),
taèiau jø melodijos neþinomos. Seniausias mûsø lai-
kus pasiekæs krikðèioniðkas himnas su þodþiais ir me-
lodija yra III a. Aleksandrijoje giedotas Ðvè. Trejybæ
ðlovinantis himnas. Ankstyvøjø krikðèioniø ∆ buvo vo-
kalinë ir vienbalsë (monodinë). Instrumentus vartoti
liturgijoje nebuvo skatinama, o vëliau apskritai uþ-
drausta. Tas draudimas Rytø baþnyèiose galioja iki ðiol.
Po vad. Milano edikto (313), kuriuo Romos imperijo-
je ávesta visø religijø lygybë, ∆ plëtra labai paspartëjo.
Pirmiausia Rytø baþnyèioje susiklostë visas liturg. metø
ciklas su kiekvienai dienai bûdingais skaitiniais, mal-
domis ir giesmëmis. Ðalia paplitusio responsorinio, ási-
tvirtino antifoninis giedojimo bûdas. Liturgija ir ∆ ta-
po iðkilmingesnë, ágavo apibrëþtas kanonines formas,
ëmë nykti ankstesniems amþiams bûdingas improvi-
zaciðkumas. ∆ raidai ypaè svarbi buvo Grigaliaus Di-
dþiojo (popieþius 590–604) liturg. reforma (iðplëtojo
sakral. liturgijà, sukûrë Atgailos sakramento nuosta-
tas, sudarë kanonizuotø baþn. giesmiø rinkiná).
Ankstyvaisiais vid. amþiais krikðèionybës raidà nema-
þa dalimi lëmë to meto polit. istorijos ávykiai: Vakarø
Romos imperijos þlugimas ir naujø barbarø valstybiø
kûrimasis, Rytø Romos imperijos atsiskyrimas ir taps-
mas Bizantijos imperija. Didëjo takoskyra tarp Rytø
ir Vakarø baþnyèiø, kuri baigësi 1054 Didþiàja schiz-

ma. Be to, Rytuose ðalia gausiausios graikiakalbës Bi-
zantijos staèiatikiø baþnyèios, suklestëjo Sirijos (iki
islamo ásigalëjimo), Armënø apaðtaliðkoji, Gruzinø
staèiatikiø baþnyèios. Visos jos, nors ir glaudþiai sà-
veikaudamos, sukûrë savitas rel. apeigas bei ∆ (↑ Ry-
tø baþnyèiø muzika). Katalikø baþnyèios liturgija bei
muzika irgi nebuvo visur vienoda.
Vid. amþiø ir renesanso, pirmiausia Vakarø, o ir Rytø
∆ raidoje skirtini du svarbiausi periodai. Pirmuoju
periodu, kuris laikomas vienbalsio liturg. giedojimo
epocha, ∆ plëtotë glaudþiai siejosi su liturgijos raida
(∆ tiesioginës sàsajos su liturgija periodas), klostësi
áv. region. tradicijos. Antrasis periodas – ∆ sàlyginës
„emancipacijos“ bei profesionalëjimo laikotarpis.
VIII–IX a. Karolingø valstybëje, ëmus diegti Romos
liturg. tradicijà, ásivyravo ↑ grigaliðkasis choralas, ku-
ris tapo pagrindiniu liturgijoje ir, pleèiantis kataliky-
bës erdvei, plito á naujai krikðtijamus V. ir Vid. Eu-
ropos kraðtus. Ðiuo laikotarpiu ∆ uþ liturgijos ribø
nebuvo. Liturgija lëmë ∆ þanrø ir net atskirø formø
raidà. Visos giesmës buvo kuriamos tik pagal liturgi-
jos reikalavimus. Tik vis labiau plintant piligrimystei
ir gausëjant liaudiðkojo religingumo formoms ëmë at-
sirasti neliturginë ∆ – lotyniðka religinë giesmë, gies-
mës to meto tautø kalbomis. Tuo metu ∆ darësi vis
labiau profesionalesnë. Vid. amþiø baþnyèios choras
buvo ne profesionalø, o tik kasdien aktyviai liturgijo-
je dalyvavusiø dvasininkø (kunigø, klierikø, kanaunin-
kø, vienuoliø) kolektyvas. Tokia kasdienë praktika to-
bulino atlikëjus. Atgimæs domëjimasis muzikos teorija
skatino naujus muzikos kûrybos atradimus. ∆ iðraið-
kos priemonës tapo sudëtingesnës, ávairesnës, pradë-
ta perþengti grieþtos monodijos, grynojo vokalo ribas,
pradëta vartoti muz. instrumentus. ∆ kûryboje imta
labiau paisyti muz. logikos bei formos reikalavimø.
Naujos muzikos formos ir þanrai (liturginë drama)
muz. estetine iðraiðka perþengë liturg. kanonus, bet
iðlaikë pagrindinæ f-jà – dalyvauti liturgijoje. IX–XII a.
Europoje daugiausia skambëjo vienbalsis choralas, vë-
liau tropas, sekvencija, rimuotas oficijus, sujungiantis
keliø liturg. valandø giesmes. Baþn. polifonija ásitvir-
tino pamaþu. Ankstyviausias iðlikæs giesmynas su or-
ganumais yra XI a. pr. Vinèesterio troparijus. Giesmy-
nø su organumais, diskantais, konduktais ëmë gausëti
XII amþiuje. Tuo metu kûrë du didieji Paryþiaus ka-
tedros muzikai Leoninas ir Perotinas, kuriø kûryboje
organumas tapo sudëtinga iðplëtota kompozicija. Vë-
lesniais amþiais baþn. polifonijos pozicijos dar labiau
sutvirtëjo. XIII a. atsirado motetas, XIV a. sukurtos
pirmosios polifon. miðios – pagrindiniai renesanso ∆
þanrai. Ðios permainos reikalavo profesionalesnio po-
þiûrio á ∆ ir profesionaliø atlikëjø. Renesanso pab.,
arba XVI a., daugelyje katedrø dvasininkø chorus ëmë
keisti profesionalûs pasaulieèiø baþn. chorai. Jiems
vadovavo ir ∆ kûrë pasaulieèiai kompozitoriai
(G. P. da Palestrina, O. di Lasso). Nors pasauliet. mu-
zikos þanrai populiarëjo, ∆ buvo svarbiausia kûrybos
sritis – buvo atrandami nauji kompozic. iðraiðkos bû-
dai, klostësi nauji þanrai. Baroko ir klasicizmo epo-
chose, arba XVII–XVIII a., Katalikø baþnyèios pa-
dëtis pakito, nuo jos atskilo protestantai, nusistojo
katalikybës ir protestantizmo geograf. bei ideolog. ri-
baþnytinë
"
bos, visuomenëje stiprëjo sekuliarizacijos ir antikleri-
kal. nuotaikos. Tai turëjo átakos ∆ ir pasauliet. mu-
zikos dinamiðkai plëtrai bei atsinaujinimui. Pasauliet.
muzika tapo daug svarbesne. XVI a. pab. ne tik Va-
karø, bet ir Vidurio Europoje ásigalëjo daugiabalsið-
kumas, atsirado daug profesionaliø chorø, vargonai
ásitvirtino kaip ∆ pagr. instrumentas. Italijos pasau-
liet. muzikoje susiklostë naujas stilius – monodija su
basso continuo, vëliau perkeltas ir á ∆. Ðá atradimà ska-
tino Italijos humanistø siekis atgaivinti antik. dramà,
iðskirtinis dëmesys dainuojamam tekstui, kurio niuan-
sø nebegalëjo perteikti senoji polifonija. XVI a. pab.–
XVII a. tokias kompozicijas kûrë italø komp. E. de
Cavalieri, pastatæs ir vienà pirmøjø „ðventøjø“ operø
Rappresentatione di anima et di corpo („Vaidinimas
apie sielà ir kûnà“), tapusià oratorijos pirmtake. Italø
komp. L. Viadana iðleido „Ðimto baþnytiniø koncer-
tø“ rinkiná, pakeitusá senuoju stiliumi paraðytus mo-
tetus ir turëjusá átakos baþn. muzikos kûrybai. Visos
ðios naujos kompozic. iðraiðkos galimybës, naujos kul-
tûr. idëjos skatino ir kitø ∆ þanrø atsiradimà. Vienu
svarbiausiø tarp jø tapo oratorija – kone pirmasis pro-
fesionalus ∆ þanras, skirtas atlikti ne liturgijos metu ir
ne tik baþnyèioje. Miðiø kûryboje dar kurá laikà vyra-
vo senasis stilius, nors ir praturtintas cori spezzati tech-
nika (tokius kûrinius atliekantys chorai bûdavo iðskirs-
tyti patalpoje). Miðiose ëmë grieþti muz. instrumentø
ansambliai, ilgainiui virtæ nedideliais orkestrais. ∆ ið-
plito concertato principas, pradëta kurti ðventosios
simf-jos, baþn. koncertai, koncertinës miðios.
Panaðiai plëtojosi ir protestantø, ypaè liuteronø ∆, kuri
rëmësi choralu. Nuo XVI a. II pusës plito protestantið-
kojo choralo iðdailos, atliekamos profesionaliø chorø
ir vargonininkø. XVIII a. vienu svarbiausiø tiek liute-
ronø, tiek katalikø ∆ þanru tapo pasaulietinëje muzi-
koje susiklosèiusi kantata. Ilgainiui kantatø ir operø
stilistika ásigalëjo visoje Vakarø Europoje – per mi-
ðias pradëta giedoti arijas, ansamblius, chorus. Á baþ-
nyèià toliau skverbësi instrumentinë orkestrinë muzi-
ka – vietoj gradualo ar ofertorijaus per miðparus, vietoj
antifonø ir kt. liturginiø giesmiø atliekamos baþnyti-
nës sonatos (fugø, tokatø ciklai); miðiø muzikoje at-
sirado simf-jai bûdingø bruoþø (J. Haydno miðios).
XVIII a. II pusëje, visuomenëje ásivyravus iðsilavi-
nusios pasaulieèiø aristokratijos skoniams ir idëjoms,
kompozitoriai daugiausia dëmesio ëmë skirti pasau-
liet. muzikos kûrybai. Pastarajai paveikus, buvo sukur-
ta ir baþn. muzikos kûriniø, perþengusiø savo tiesiogi-
nës paskirties ribas ir baþnyèiose beveik nebeatliekamø
(L. van Beethoveno Missa solemnis). XIX ir XX a. to-
liau vyko ∆ sekuliarizacijos procesas. Profesionalius
baþnyèiø muzikus, orkestrus, chorus pakeitë parapijos
bendruomenës mëgëjø kolektyvai. Ilgainiui baþnyèiose
liko vieninteliai profesionalûs muzikai – vargonininkai,
tapæ ir pagr. ∆ kûrëjais. Kartu su ðiuo ∆ „nunykimo“
procesu XIX a. kilo ir sparèiai plëtësi ∆ atnaujinimo
judëjimas, savo idealus atradæs senojoje ikibarokinë-
je muzikoje. Vokietijoje vienas ðio judëjimo pradinin-
kø J. Thibaut iðaukðtino senàjà renesanso meistrø mu-
zikà, Prancûzijoje pirmiausia buvo atkreiptas dëmesys
á grigaliðkàjá choralà, pradëta moksliðkai tirti senuo-
sius choral. rankraðèius, imta choralà giedoti kasdie-
baþnytinë
"
nëje liturgijoje. XIX a. II p. susidomëjimas grigalið-
kuoju choralu sustiprëjo ir Vokietijoje. Rëgensburge
ákurta ∆ mokykla. XX a. ∆ kûrëjø dar sumaþëjo, bet
sustiprëjo praktinis bei mokslinis domëjimasis senàja
∆. 1903 popieþiaus Pijaus X brevëje „Motu proprio“
svarbiausiu katalikø ∆ þanru vadinamas grigaliðkasis
choralas. Tinkamais baþnyèiai skelbiami G. P. da Pa-
lestrina’os ir jo amþininkø polifon. kûriniai. 1955 po-
pieþius Pijus XII paskelbë enciklikà „Musica sacra“,
kurioje iðvardijo pagrindinius ∆ bruoþus – ðventumà,
formos puikumà ir universalumà. XX a. pab. ∆ yra la-
bai ávairi. Skirtingø konfesijø baþnyèiose skamba tiek
tradic. giedojimai, tiek sudëtingi ðiuolaik. kompozito-
riø kûriniai. Ryðku ir ðiuolaik. masinës kultûros átaka.
Spëjama, kad Lietuvoje krikðèioniðkos baþn. giesmës
anksèiausiai galëjo skambëti XI a. pradþioje. Mano-
ma, kad jos turëjo bûti giedamos ir XIII a. vid. per
Mindaugo karûnacijà, kurioje dalyvavo Livonijos or-
dino magistras Stirlandas ir tikriausiai keli vyskupai.
Deja, nëra iðlikusiø ðiø apeigø apraðymø ar kitø duo-
menø apie to meto krikðèioniðkàsias liturgines apei-
gas Lietuvoje. Vëlesnis sugráþimas á pagonybæ Lietu-
voje sustabdë ne tik ∆, bet ir apskritai krikðèionybës
raidà. Tik XIV a., kai ásikûrë pirmosios vienuolijos, ir
ypaè po Lietuvos krikðto (1387) atsivërë galimybës ∆
plëtrai. Nors to meto vietinës kilmës muz. rankraðèiø
nëra (seniausi Lietuvoje saugomi baþn. giesmynai ar
jø fragmentai atkeliavæ ið svetur), taèiau ist. ðaltiniai
rodo, kad buvo ir vietiniø baþn. giesmynø (pirmojo
Vilniaus vyskupo Andriaus testamente minimas no-
tuotas miðiolas). Ávairûs XV–XVI a. fundaciniai rað-
tai ir bajorø testamentai vienuolius ir kunigus neretai
ápareigodavo ne tik skaityti, bet ir giedoti miðias uþ
fundatoriø ir jo artimuosius. To meto svarb. ∆ centrai
buvo Vilniaus katedra ir kai kurie vienuolynai (pir-
miausia pranciðkonø, vëliau bernardinø, dominikonø).
1407 d. kun-ðtis Vytautas skyrë dalá lëðø ið savo tëvo-
nijos Vilniaus katedros muzikantams. Kiek vëliau ka-
tedroje giedojo geras 12 klierikø kantoriø choras (ki-
tas tokio dydþio choras buvo tik Gnezne; Krokuvos
katedroje giedojo 10 klierikø). Ið ankstyvojo laikotar-
pio iðliko vieninteliai Vilniaus pranciðkonø grigalið-
kojo choralo giesmynai. Jie ir kiti ðaltiniai rodo, kad
to meto vyraujanti ∆ buvo grigaliðkasis choralas. XVI–
XVIII a. Lietuvoje buvo vartojami Lenkijoje ir Itali-
joje spausdinti grigaliðkojo choralo giesmynai. Lie-
tuvoje buvo perraðomi ir naujai sukurti vieno þymiausiø
XVII a. pranc. vienbalsiø choral. giesmiø kûrëjo
G. G. Niverso kûriniai. Gausëjo liaudiðkø baþn. neli-
turginiø giesmiø, buvo leidþiami jø giesmynai, nors gri-
gal. choralas ilgà laikà buvo pagrindinë ∆ rûðis. Nuo
XVI a. vid. Lietuvos baþnyèiose vis daþniau buvo gie-
damos daugiabalsës giesmës, skambëjo instr. kûriniai.
Tuo metu ypaè aktyviai reiðkësi protestantai, remiami
kai kuriø þymiausiø LDK didikø, tarp jø – kompozi-
toriai Vaclovas Ðamotulietis, Kiprijonas Bazilikas, dir-
bæ Mikalojaus Radvilos Juodojo dvare. M. Lietuvoje
∆ rûpinosi M. Maþvydas, parengæs pirmuosius liet. gies-
mynus su natomis. Katalikø muzikinë veikla suaktyvë-
jo, kai á Lietuvà atvyko jëzuitai ir prasidëjo kontrrefor-
macija. Vilniaus akademijos prof. Þ. Liauksminas
parengë ir 1667 iðspausdino tris grigaliðkojo choralo
teorijai ir praktikai skirtus darbus. Vilniaus katedroje
dirbo pagarsëjæ muzikai A. Pesenti, S. Brzezny,
J. Wirzbowskis. Vilniuje nuo 1580 veikë ir Ðv. Onos
brolija. Jai priklausë daug muzikø – ilgametis LDK
muzikos prefektas komp. Kristupas Klabonas, Vil-
niaus katedros kantoriai Joanas Ramnas, Joanas Kam-
pimas, vargonininkas Mikolajus Sarna ir kiti.
Baroko epochoje baþn. apeigos tapo puoðnesnës ir ið-
kilmingesnës, plito áv. procesijos, per kurias grodavo
net puèiamøjø orkestrai. Iðlikusios vargonø tabulatû-
ros su uþsienio autoriø kûriniais, jø perdirbiniais ir
ávairios pratybos liudija apie vargonø svarbà. XVII–
XVIII a. Lietuvoje pagausëjo originalios ∆. Vilniuje
kurá laikà gyveno ir, manoma, kad muz. kûriniø su-
kûrë jëzuitai M. Kretzmeris, J. Brantas, S. Berentas.
XVIII a. Lietuvoje dirbo komp. J. Kozùowskis,
J. Deszczyñskis, F. Bobrowskis, Lenkijoje kûrë ið Lie-
tuvos kilæs A. Milvydas. Vilniuje 1840–58 vargoninin-
kavo ir kûrë S. Moniuszko, kuris ðalia operø, opere-
èiø ir kt. pasauliet. muzikos, paraðë miðiø chorui,
solistams ir vargonams (keletas jø ir su styg. kvinte-
tu), Requiem solistams, chorui ir orkestrui, 4 Auðros
Vartø litanijas bei keletà smulkesniø baþn. kûriniø.
XIX a. vid. pastebimos tam tikros ∆ nuosmukio ten-
dencijos, kurias skatino Rusijos valdþios antikatalikið-
ka politika. Dël profesionaliø muzikø stygiaus dauge-
lyje baþnyèiø ëmë dirbti savamoksliai vargonininkai.
Tai lëmë naujosios liet. profesionaliosios muzikos rai-
dos ypatybes. Padëtis ëmë keistis XIX a. II p. drauge
su lietuviø religiniu tautiniu sàjûdþiu. Tuo metu pir-
màsias lietuviðkas miðias chorui su vargonais sukûrë
Kauno katedros vargonininkas J. Kalvaitis, savo veik-
là pradëjo ir baþn. muzikos reformà ágyvendino komp.
J. Naujalis, È. Sasnauskas, kun. T. Brazys ir kiti. Á
XIX a. pabaigà gausëjo lietuviðkos ∆, imta geriau rengti
baþnyèios muzikantus (svarbûs J. Naujalio 1894 Kau-
ne ákurti vargonininkø kursai, 1911 peraugæ á m-là).
J. Naujalio ir T. Brazio pastangomis gaivintas grigalið-
kasis choralas (já vël imta dëstyti Kauno ir Vilniaus
kunigø seminarijose), atsirado nemaþa pajëgiø mëgë-
jiðkø chorø. Tarpukario Lietuvos Respublikoje buvo
toliau plëtojamos susiklosèiusios ∆ tradicijos, sukles-
tëjo baþn. giesmiø kûryba. Jas raðë beveik visi to me-
to liet. kompozitoriai: S. Ðimkus, J. Bendorius, J. Ka-
èinskas, K. Kaveckas, J. Gaubas ir kt.; A. Kaèanauskas
su kun. J. Þidavièiumi (Seirijø Juozu) leido giesmy-
nëlius. Sovietmeèiu ið baþnyèiø pasitraukë daug pro-
fesionaliø muzikø, o profesionali ∆ kûryba buvo uþ-
drausta. Baþnyèiose ilgainiui neliko ne tik pajëgiø
chorø, bet ir sumenko muz. repertuaras. Taèiau buvo
þmoniø, kûrusiø ∆. Ávairiø baþn. giesmiø chorui para-
ðë V. Kurklinskas, P. Sliþys, P. Beinoris, G. Ðukys ir ki-
ti. Taèiau jø kûryba nebuvo labai originali. Ankstes-
niàjà liet. ∆ tradicijà toliau plëtojo á Vakarus emigravæ
muzikai, ið dalies remdamiesi ir prieðkario iðeivijos tra-
dicijomis (dar 1938 Èikagoje buvo iðleistas A. Pociaus
parengtas didelis katalikiðkasis giesmynas). JAV baþn.
kûriniø sukûrë J. Strolia, J. Gaidelis, V. Jakubënas,
B. Budriûnas ir kiti. Nemaþai buvo leidþiama maþes-
niø giesmynø. Padëtis ið esmës ëmë keistis atkûrus ne-
priklausomybæ. Daugelyje baþnyèiø susibûrë pajëgûs
chorai, atkurta Ðv. Cecilijos d-ja, susirûpinta profe-

sionaliø baþnyèios muzikø rengimu kons-jose ir Lie-
tuvos MuA. Ið dalies atgimë profesionaliø kompozi-
toriø susidomëjimas ∆. Miðiø sukûrë J. Kaèinskas,
A. Remesa, F. Bajoras, V. Bartulis, K. Vasiliauskaitë
ir kiti. Vël susidomëta ir baþn. giesme. Átaigiø gies-
miø sukûrë A. Klova, L. Abarius, V. Miðkinis. Kita ver-
tus, naujoji muzika, nors ir iðsaugodama religinæ di-
mensijà, sunkiai pritampa liturgijoje. Baþnyèiose
daþniau skamba J. Naujalio ir jo kartos bei tarpuka-
rio kompozitoriø muzika arba visai bendruomenei gie-
doti skirtos paprastesnës, meniniu poþiûriu menka-
vertës giesmës. Profesionaliø kompozitoriø sudëtingos
faktûros giesmës ar stambesnës formos pagal religinius
ir liturginius tekstus sukurti kûriniai daþniausiai at-
liekami koncertuose. Nuo 1990 rengiami tarpt. ∆ fes-
tivaliai (1978–90 senosios muzikos festivaliai Ðiau-
liuose).
L: Þygimantas Liauksminas. Ars et praxis musica / parengë V. P. Jurkð-
tas. V., 1977; Ivinskis Z. Liaudies ir liturginis giedojimas Lietuvoje
XVI–XVII a. // Rinktiniai raðtai. IV t., p. 441–56, Roma: Lietuviø ka-
talikø mokslø akademija, 1987; Trilupaitienë J. Jëzuitø muzikinë veik-
la Lietuvoje. V., 1995; Kajackas A. Baþnyèia liturgijoje: Liturgijos rai-
da istorijoje. K., 1998; Trilupaitienë J. Martynas Maþvydas: pirmøjø
lietuviðkø knygø giesmës. V., 1998; Ursprung O. Die katholische Kir-
chenmusik. Potsdam, 1931; Fellerer K. S. Geschichte der katholischen
Kirchenmusik, Bd. 1–2. Kas., 1972–76; Scharnagl A. Einführung in die
katholische Kirchenmusik. Ein Überblick über Geschichte. Wilhelm-
shaven, 1980; Bernsdorff-Egelbrecht Ch. Geschichte der evangelischen
Kirchenmusik, Bd. 1–2. Wilhelmshaven, 1980; Huglo M., Marcel P. As-
pects de la musique liturgique au Moyen Age: Actes des Colloques de
Royaumont de 1986, 1987 et 1988, P., 1991; Hiley D. Western Plain-
chant: A Handbook. Oxf., 1993; Taft R. S. J. The Liturgy of the Hours
in East and West: The Origins of the Divine Office and Its Meaning
for Today, 2d rev. ed. Collegeville (Minnesota), 1993; Harper J. The
Forms and Orders of Western Liturgy from the Tenth to the Eighte-
enth Century: A Historical Introduction and Guide for Students and
Musicians. Oxf., 1996; Morawski J. Recytatyw liturgiczny w redniowiec-
znej Polsce: wersety – lekcje-oracje // Historia muzyki polskiej, XI t.
W., 1996; Ðàçóìîâñêèé Ä. Â. Öåðêîâíîå ïåíèå â Ðîññèè. Ì., 1867–
69; Óñïåíñêèé Í. Ä. Äðåâíåðóññêîå ïåâ÷åñêîå èñêóññòâî. Ì., 1971;
Áðàæíèêîâ Ì. Â. Äðåâíåðóññêàÿ òåîðèÿ ìóçûêè. Ë., 1979.
Jonas Vilimas
baþnôtinës de»mës, viduriniø amþiø dermës, griga-
liðkosios dermës (lot. modi, toni, tropi, vok. Kir-
chentöne, Kirchentonarten, pranc. modes grégoriens,
angl. church modes), katalikø baþnyèios liturg. gies-
miø (↑ grigaliðkojo choralo) dermës. Vartotos vid. am-
þiø ir renesanso profesionaliojoje, ypaè baþn. muziko-
je. V. Europos ∆ pirmà kartà susistemintos VIII–IX a.;
sukurta 8 baþn. dermiø (vad. „tonø“) sistema – ok-
toechas. ∆ yra modalinës, heptatoninës (septynia-
laipsnës), diatoninës. Jø garsaeiliø pagrindas – keturi
skirtingos interval. struktûros diaton. pentachordai,
prasidedantys garsais d, e, f, g. Kiekvienas jø papildo-
mas iki oktavos apimties dar 3 garsais ið virðaus arba
ið apaèios. ∆, kuriø garsaeiliai yra praplësti virðut. gar-
sais, vadinamos autentinëmis („tikrosiomis“, pagrin-
dinëmis“), o ∆, kuriø garsaeiliai yra praplësti apat.
garsais, – plagalinëmis („ðalutinëmis“), arba hipoder-
mëmis. Ið pradþiø ∆ buvo vadinamos graikø kalbos
kelint. skaitvardþiais (protus, deuterus ir t. t.), kartu
nurodant ir autent. arba plagal. tipà. Vëliau joms ne-
adekvaèiai buvo pritaikyti sen. graikø dermiø pavadi-
nimai (↑ antikos muzikos teorinë sistema), ir kiekviena
ið 8 ∆ sunumeruota atskirai:
I – protus authentus (I autentinë) – dorinë (d1–d2)
II – protus plagalis (I plagalinë) – hipodorinë (a–a1)
baþnytinës
"!
III – deuterus authentus (II autentinë) – fryginë (e1–e2)
IV – deuterus plagalis (II plagalinë) – hipofryginë (h–h1)
V – tritus authentus (III autentinë) – lydinë (f–f2)
VI – tritus plagalis (III plagalinë) – hipolydinë (c1–c2)
VII – tetrardus authentus (IV autentinë) – miksolydi-
në (g1–g2)
VIII – tetrardus plagalis (IV plagalinë) – hipomiksoly-
dinë (d1–d2).
Autentiná ar plagaliná dermës tipà dar lemia svarb. at-
raminiai tonai – finalis (baigiamasis tonas, kuris daþnai
bûna ir pradinis) ir repercussa („atmuðantis“, t. y. daþ-
niausiai pasikartojantis tonas, kitaip – tenoras, tuba,
dominantë). Atraminiai tonai garsaeilyje bûna iðsidës-
tæ nevienodai. Autent. dermiø finalis daþniausiai su-
tampa su vienu ið þemiausiø melodijos garsø (þemiau-
sieji, pagrindiná dermës garsaeilá papildantys garsai vad.
subfinalis), o repercussa (dominantë) yra grynàja kvin-
ta aukðèiau uþ finalis (iðskyrus fryginæ dermæ). Supo-
ruotø autentiniø ir plagal. dermiø finalis yra bendri (su-
tampa), o plagal. dermiø repercussa (dominantë)
daþniausiai yra tercija þemiau negu autent. dermëje (ið-
skyrus hipomiksolydinæ dermæ). Kiekviena ∆ turi bû-
dingas intonacijas, ypaè. grigal. choralo melodijø pra-
dþiose ir pabaigose. 1 pav.
1547 iðleistame Glareano traktate „Dodekachordo-
nas“ ∆ sistema buvo papildyta dar dviem dermiø po-
romis: eoline (a1–a2), hipoeoline (e1–e2) ir jonine (c1–
c2) bei hipojonine (g–g1). 2 pav.
Renesanso (XV–XVI a.) daugiabalsëje muzikoje ∆
ëmë irti. Formuojantis harmon. màstymui, akordo
kaip vientiso komplekso sampratai, t. p. jungiantis der-
mëms, pirmiausia iðnyko plagalinës ∆. Ásigalëjæs ve-
damasis tonas deformavo ir autentiniø ∆ struktûrà:
jos priartëjo prie maþoro ir harm. bei melod. minoro
dermiø. XVI a. kûriniuose daþniausiai bûdavo apsiri-
bojama penkiomis ∆: dorine, frygine, miksolydine, eoli-
ne ir jonine (pasak K. Jeppeseno, tai vad. daugiabalsës
∆). Baroko epochos (XVII a. ir XVIII a. I p.) muziko-
je, pagrástoje tonacine maþoro-minoro sistema, ∆ bû-
dingieji elementai (pvz., aukðtas VI laipsnis, vad. dori-
ne seksta, arba þemas VII laipsnis, vad. miksolydine
septima) pasitaiko epizodiðkai, kaip modal. sistemos
reliktai, vad. modalizmai. XIX ir XX a. kompozito-
riai ∆ kartais vartojo baþn. muzikos þanruose arba sti-
lizacijose (C. Orffo kantata Carmina Burana).
V. Europos ∆ sistemai yra gimininga tuo paèiu laiko-
tarpiu susiklosèiusi Bizantijos baþn. muzikos 8 der-
miø sistema (jos apraðymas priskiriamas VIII a. mu-
zikui Joanui Damaskieèiui). Pastaràjà sistemà perëmë
ir rusø staèiatikiø cerkvë (jos vartojamos dermës va-
dintos „glasais“). Bizantijos ∆ sistema yra ne oktavi-
në, kaip V. Europos, bet kvartinë (analogiðkas savy-
bes ir pavadinimus turi grynàja kvarta nutolæ garsai).
Dermës pagrindas – dvylikos laipsniø garsaeilis (îáè-
õîäíûé çâóêîðÿä – kasdieninis, áprastinis garsaeilis).
Bizantiðkose dermëse yra menkesnis atram. tonø vaid-
muo, o dermës tipà lemia pirmiausia bûdingos into-
nacijos. 3 pav.
Analogijø su ∆ turi Europos tautø senojo folkloro
(tarp jø – monodiniø lietuviø l. dainø) melodijø der-
mës. Todël folkloristikoje, apibûdinant vienà ar kità
modal. pobûdþio dermæ, daþnai vartojami ∆ pavadi-
baþnytinë sonata
""
baþnytinës dermës. 1 pav.
baþnôtinis koncêrtas (it. concerto da chiesa, concerto
2 pav.
3 pav.
nimai. Senøjø liet. liaudies melodijø ir grigal. choralo
derminá giminingumà ypaè akcentavo T. Brazys.
L: Brazys T. Apie tautines lietuviø dainø gaidas (melodijas). Tilþë, 1920;
to paties Choralo mokykla. K., 1926; Molins G. Das Tonsystem aus der
BBC simfòninis orkêstras (British Broadcasting
Zeit vor 1000. Köln, 1963; Dahlhaus C. Untersuchungen über die Ent-
stehung der harmonischen Tonalität. Kas., 1968; Meier B. Alte Tonar-
ten. Kas., 1992; Õîëîïîâ Þ. Ãàðìîíèÿ: Òåîðåòè÷åñêèé êóðñ. Ì.,
1988. Algirdas Ambrazas
baþnôtinë sonatâ (it. sonata da chiesa), instr. baroko
epochos baþnytinës muzikos þanras. Atsirado XVII a.
ið instr. kanconos. Buvo kuriama instr. ansambliui ar-
ba soliniam instrumentui su vargonø pritarimu. Turë-
jo 4 dalis – lëtà, greità, lëtà ir greità. Skambëjo rimtai,
iðkilmingai; greitøjø daliø sandara daþniausiai bûda-
vo polifoniðka. Daþniausiai bûdavo atliekamos miðio-
se vietoj gradualo ar ofertorijaus bei miðparuose. Buvo
kuriamos XVII–XVIII a. Þymiausi ∆ kûrëjai: T. Me-
rula (pirmasis pavartojo sonata da chiesa terminà),
A. Corelli, P. A. Locatelli, G. Tartini, Fr. M. Veraccini,
G. B. Vitali, G. Fr. Händelis, J. S. Bachas, W. A. Mo-
zartas. Algirdas Ambrazas
ecclesiastico, vok. geistliches Konzert), vokal. koncer-
tas pagal rel. tekstà; kantatos prototipas. ∆ sudarytas
ið vienos, keliø arba keliolikos vokaliniø (solo ir cho-
ro), instr. (solo ir orkestro) partijø ir skaitmen. boso
partijos. ∆ susiklostë apie 1600 Italijoje, plito XVII a.
ir XVIII a. pr. Italijoje ir Vokietijoje. ∆ sukûrë
A. Banchieri, L. Viadana, S. Scheidtas, J. H. Scheinas,
H. Schützas. Paskutinis ∆ raidos etapas – J. S. Bacho
baþn. kantatos (jo paties vadintos koncertais).
Rita Nomicaitë
Corporation Symphony Orchestra). Yra D. Britanijo-
je. Grieþia 114–119 muzikantø. ∆ 1930 ákûrë A. C.
Boultas. Vyriausieji dirigentai: A. C. Boultas (1930–
50), M. Sargentas (1950–57), R. Schwarzas (1957–63),
A. Dorãti (1963–67), C. Davisas (1967–71), P. Boule-
zas (1971–75), R. Kempe’as (1975–76), G. Roþdest-
venskis (1978–81), J. Pitchardas (1981–89), A. Da-

viesas (nuo 1989). 1998 koncertavo Vilniaus festiva-
lyje. ∆ dar dirigavo R. Straussas, B. Walteris, A. Tos-
canini. Orkestras pirmàkart atliko daugelá anglø komp.
kûriniø. Violeta Tumasonienë
B. c. (sutr.) – basso continuo.
bcl (sutr.) – bosinis klarnetas (dþiaze).
B-dur ↑ tonacija.
Beach (Cheney) Amy Marcy [Emi Marsi Bôè; mergaut.
pavardë Èini; 1867.IX.5 Henikeryje (Niu Hampðyro
valstija) – 1944.XII.27 Niujorke], JAV pianistë, kom-
pozitorë. 1885 grojo su Bostono simf. orkestru. Iðte-
këjusi 1885 pasiðventë kûrybai. Po vyro mirties 1910
atnaujino koncert. veiklà, gastroliavo Europoje, skam-
bino savo kûrinius. Sukûrë operà Cabildo (1932), mi-
ðias (1891), Gaelic Symphony („Galiðkoji simf-ja“,
1896), koncertà f-nui (1899), The Canticle of the Sun
ch. ir ork. („Saulës giesmë“, 1925), Christ in the Uni-
verse ch. ir ork. („Kristus visatoje“, 1931), fp. kvintetà
(1908), fp. trio (1938), dainø. Audronë Jurkënaitë
„The Beach Boys“, JAV vokalinis instr. ansamblis.
1961 ákûrë broliai Brianas (balsas, git., klavið.), Deni-
sas (balsas, muð.) ir Carlas (balsas, git.) Wilsonai, jø
pusbrolis M. Love’as (balsas) ir draugas A. Jardine’as
(balsas, git.). 1962 pasirodë pirmieji ∆ áraðai. Kûrë dai-
nas apie serfingà, motociklus, jaunimo gyvenimà. Pagr.
kompozitorius B. Wilsonas. 7 d-metyje ∆ populiaru-
mu prilygo ir net pranoko anglø grupes „The Beat-
les“ ir „The Rolling Stones“. Audronë Jurkënaitë
beam (angl.) – sija.
Beantwortung (vok.) – sekmuo.
Bearbeitung (vok.) – aranþuotë.
Beart Guy [Gi Beåras; g. 1930.VII.16 Kaire], pranc. ðan-
sonjë. Nuo 1957 kûrë dainas. Joms bûdinga satyr. teks-
tas, ðokio (tango, valso) ritmas. Dainavo akompanuo-
jant gitarai arba maþam instr. ansambliui. Þymiausios
dainos: Chandernagor, Bal chez Temporel, L’eau vive,
La télé, Qui suis-je. Sukûrë k. f. muzikos, muz. kome-
dijø. Audronë Jurkënaitë
beat (angl. smûgis, dûþis): 1. Metrinis vienetas.
2. Metroritminë dþiazo muz. pulsacija, iðreikðta ak-
centuojamø takto daliø skaièiumi (one ∆, two ∆, four
∆) bei trukme (ketvirtiniø ∆, aðtuntiniø ∆). ∆ apibûdi-
na metr. ir ritm. akcentø santykius: grieþtai organi-
zuotam pagr. pulsui (ground ∆) prieðpastatoma lais-
vesnë ir lankstesnë melodijos ritmika. Ðis nesutapimas
(off- ∆, multi- ∆), kuriantis átampos, impulsyvumo áspû-
dá, – svarbus dþiazo poþymis.
3. Dþiazo stiliaus bruoþas. Tradic. dþiazui bûdinga two
∆, nuo 3 d-meèio pr. dar ir after ∆ (akcentuojama 2 ir
4 takto dalys), svingui – four ∆, moderniajam dþiazui
ir ypaè bebopui – aðtuntiniø after ∆. Ðiuolaik. dþiaze
ypaè iðplëtotas multi ∆.
4. Siauràja prasme – pasikartojanti pagr. ritminë fi-
gûra. Jûratë Kuèinskaitë
„The Beatles“, anglø vokalinis instr. kvartetas. Ákurtas
1958 Liverpulyje, koncertavo iki 1970. Dainavo ir gro-
jo G. Harrisonas (gitara, sitaru), J. Lennonas (gitara,
bebop
"#
f-nu, el. vargonais), P. McCartney’s (bosine ir sol. gita-
romis, el. muz. instrumentais), R. Starras (muð. instr.,
el. vargonais). Ið pradþiø ∆ atliko bigbito stiliaus, vëliau
ir sudëtingesnius kûrinius, kai kuriuos su kamer. arba
simf. orkestru. Daugiausia dainø sukûrë P. McCartney’s
ir J. Lennonas. Iðgarsëjo Yesterday, Yellow submarine,
Nowhere man, Let it be. ∆ gastroliavo Europoje ir JAV,
áraðinëjo plokðteles, buvo filmuojami. 1965 visi muzi-
kantai gavo lordo titulus. ∆ dainos ir visuomeninë veikla
darë nemaþà átakà 7–8 d-meèiø jaunimui. Pav.
L: Davies H. The Beatles – The Authorized Biography. L., 1968; Bitlai
gráþo /sudarë D. Kaminskas/. V., 1992; The Beatles istorija /sudarë R. Mi-
kalauskas/ V., 1998. Liudas Ðaltenis
„The Beatles“
beats (angl.) – samplaikos.
de Beaumarchais Pierre Augustin Caron [Pjeras Ogius-
tenas Karonas de Bomarðº; 1732.I.24 Paryþiuje –
1799.V.18 ten pat], pranc. dramaturgas. Paraðë dramø,
memuarus. Labiausiai pagarsëjo trilogija, kurià sudaro
antifeod. komedijos „Le barbier de Séville“ („Sevilijos
kirpëjas“, 1772, past. 1775), „Le mariage de Figaro ou
La folle journée“ („Figaro vedybos, arba Beprotiðka die-
na“, 1781, past. 1784) ir melodrama „La Mêre coupab-
le“ („Nusikaltusi motina“, past. 1792). Operas pagal „Se-
vilijos kirpëjà“ sukûrë Fr. L. Benda, G. Paisiello,
J. A. P. Schulzas, N. Isouard’as, G. Rossini, Fr. Morla-
cchi, pagal „Figaro vedybas“ – W. A. Mozartas, K. D. von
Dittersdorfas, N. Piccinni, F. Paeris, M. E. Carafa. Pagal
„Nusikaltusià motinà“ operà sukûrë D. Milhaud. ∆ mo-
këjo grieþti keliais instrumentais (karaliaus Liudviko XV
dukteris mokë skambinti arfa), artimai bendravo su
komp. Chr. W. Glucku, A. M. Grétry, N. Piccinni. Savo
paþiûras á operà iðdëstë libreto „Tarare“ („Tararas“, past.
1787) áþangoje; operà pagal tà libretà sukûrë A. Salieri.
Manoma, kad ∆ kûrë ir muzikà.
R: Théâtre complet. P., 1956. L: Ìîêóëüñêèé Ñ. Ñ. Ïüåð Áîìàðøå. Ì.,
1957; Àðòàìîíîâ Ñ. Ä. Áîìàðøå. Ì., 1960. Adeodatas Tauragis
„Beaux Arts Trio“, JAV fp. trio. Ák. 1955. Sudëtis:
M. Pressleris (f-nas), B. Greenhouse’as (vè.), A.
I. Cohen (sm.). ∆ debiutavo Berkðyro muz. festivalyje
Tanglvude (D. Britanija). Iki 1968 sm. grieþë Ch. Gui-
letas. ∆ áraðë daug L. van Beethoveno, Fr. Schuberto,
J. Brahmso, W. A. Mozarto, A. Dvo°ãko kûriniø, vi-
sus J. Haydno trio. Koncertavo Ð. ir P. Amerikoje, Eu-
ropoje, Afrikoje, Azijoje. Jûratë Gudaitë
bebop, bop, rebop, ↑ moderniojo dþiazo stilius. Atsirado
XX a. 5 d-meèio pr. kaip pirmasis ↑ tradiciniam dþiazui
Bebung
"$
alternatyvus eksperimentinis stilius. Nuo tradic. dþia-
zo ∆ skiriasi melodija, ritmika, harmonija, struktûra,
frazuotëmis ir ansambliø sudëtimi. ∆ melodika sudë-
tingesnë: daugiau chromatizmø, daþna asimetriðka fra-
ziø konstrukcija, atsirado slaptojo kontrapunkto bruo-
þø. Tradic. dþiazui bûdingà four beat pakeitë aðtuntiniø
beat su nereguliariai akcentuojamomis aðtuntinëmis, to-
dël ∆ bûdingas verþlus tempas atrodo dar gyvesnis. Il-
gos, keletà chorus trunkanèios laisvos ∆ solistø impro-
vizacijos, prasidedanèios nuo chorus vidurio, maskuoja
harmonijos kvadratiðkumà. ∆ harmonija praturtëjo al-
teracijomis, chromatizmais bei disonansais. ∆ bûdin-
gas intervalas – sumaþintoji kvinta – daþnai aptinkamas
ir harmonijoje, ir melodijoje. ↑ Svingo stiliui bûdingus
↑ bigbendus pakeitë maþesni ansambliai – ↑ combo, ku-
riuose grieþia universalûs muzikantai, atliekantys ir so-
listø, ir akompaniatoriø funkcijas.
∆ pradininkai: Ch. Parkeris (saks.), D. Gillespie’s (tr.),
Th. Monkas (f-nas), B. Powellas (f-nas), Ch. Christia-
nas (git.), K. Clarkas (muð.) ir kt. muzikantai, grieþæ
Minton’s Playhouse Harleme (Niujorkas). ∆ ið esmës
pakeitë dþiazo estet. suvokimà ir f-jà: maiðtaudamas
prieð dþiazo, kaip pramogø industrijos ðakos, eksplo-
atavimà, ∆ átvirtino já kaip menà. Jûratë Kuèinskaitë
Bebung (vok.), balancement (pranc.), grojimo klavi-
kordu maniera, artima vibrato bei tremolo.
bec (pranc.), becco (it.) – pûstukas.
bécarre (pranc.) – bekaras.
Bécaud Gilbert (Franšois Léopold Silly) [Þilberas
Bekò; tikr. vardai ir pavardë Fransua Leopoldas Si-
ji; g. 1927.X.24 Tulone], pranc. komp., estrados dai-
nininkas, aktorius. Baigë Nicos kons-jà (f-no kl.).
1946 apsigyveno Paryþiuje. 1948 pradëjo koncertuo-
ti. 1953 debiutavo Paryþiaus miuzikhole „Olympia“.
1956 pradëjo vaidinti kino filmuose. Kaip daininin-
kas gastroliavo Ispanijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Len-
kijoje, JAV, SSRS. Sukûrë ~500 dainø (Nathalie,
Quand tu danses), kantatà, operà, oratorijà, simf-jà,
kamer. instr. muzikos kûriniø, kino filmø muzikos.
Danutë Mekaitë
Becerra Schmidt Gustavo [Gustavas Beserâ Ðmítas;
g. 1925.VIII.26 Temuke], Èilës komp., dirig., muziko-
logas, pedagogas. 1949 baigë Santjago kons-jà, joje
dëstë. Ankstyvieji kûriniai grindþiami nac. tradicijo-
mis. Vëliau ∆ kûrë elektron. ir konkreèiàjà muzikà.
Paraðë operà La muerte de Don Rodrigo („Don Rod-
rigo mirtis“, 1958), 4 simf-jas (1955, 1958, 1960, 1973),
koncertø áv. instrumentams, Morula, Gastrula y Blas-
tula f-nui ir mgf. juostai (1968), dramos spektakliø ir
kino filmø muzikos. Bronius Ambraziejus
Bechi Gino [Dþinas Bêkis; 1913.X.16 Florencijoje – Becker Hugo [Hugo Bêkeris; 1863.II.13 Strasbûre
1993.II.2 ten pat], it. dainininkas (baritonas). Daina-
vimo mokësi pas R. Frazzi Florencijoje. Dainavo ávai-
riuose Italijos teatruose. Gastroliavo Europoje, Ð. ir
P. Amerikoje. Þymus Amonasro ir Iago vaidmenø in-
terpretuotojas. Á plokðteles ádainavo Figaro, Nabuko,
Amonasro, Germont’o, Escamillo partijas. Vaidino ki-
no filmuose. Edmundas Baltrimas
Bechstein Carl Friedrich Wilhelm [Karlas Frydrichas
Vilhelmas Bêchðteinas; 1826.VI.1 Gotoje – 1900.III.6
Berlyne], vok. pramonininkas, muz. instrumentø gamy-
bos organizatorius. Klaviðiniø muz. instrumentø gamy-
bos technologijà studijavo Londone ir Paryþiuje. 1853
Berlyne ákûrë fortepijonø f-kà, patobulino jø gamybos
technologijà (1897 ∆ turëjo jau 4 f-kus). 1923 firma buvo
perorganizuota á akc. b-væ, ákurti filialai Paryþiuje, Lon-
done (tebeveikia), Sankt Peterburge. Iki I pasaul. karo
∆ f-kuose per metus buvo pagaminama ~5000 f-nø ir
pianinø. Po 1945 firma atkurta. Iki 1959 ∆ ámonëse ið
viso pagaminta >150 000 f-nø ir pianinø. Firmos cen-
tras Berlyne, veikia ámonës Karlsrûhëje (nuo 1959) ir
Eðelbrone (nuo 1969). Danutë Mekaitë
Beck Conrad [Konradas Bêkas; 1901.VI.16 Lone (Ðafhau-
zeno kantonas) – 1989.X.31 Bazelyje], Ðveicarijos kom-
pozitorius. Studijavo Ciûricho kons-joje (V. Andreae kl.).
1922–33 gyveno Paryþiuje, tobulinosi pas J. Ibert’à, N.
Boulanger, A. Rousselà, A. Honeggerà. 1933 apsigy-
veno Bazelyje, 1938–66 vadovavo Bazelio radijo muz.
skyriui. ∆ sukûrë baletà Der grosse Bär („Didþioji með-
ka“, libr. L. Chauveau, 1936); kantatas La mort d’Oedi-
pe („Edipo mirtis“, 1928), Lyrische Kantate („Lyrinë kan-
tata“, pagal R. M. Rilke’s „Orfëjo sonetus“, 1932),
Kammerkantate („Kamerinë kantata“, pagal L. Labé
„Sonetus“, 1937); oratorijø, tarp jø – Der Tod zu Basel
(„Mirtis Bazelyje“, 1952) ir kt.; 7 simf-jas, 1925–57, tarp
jø þinomiausia Aeneas-Silvius-Sinfonie („Enëjas-Silvijus“,
1957); 12 instr. koncertø, fantazijà (1969) ir Nachklänge
orkestrui („Aidai“, 1984), 5 styg. kvartetus (1922–66),
dainø ciklà ir kt. ∆ kûryboje vyrauja instr. muzika, bû-
dinga aiðki forma, ryðku neoromantizmo tendencijos.
Eglë Ulienë
Beck Franz [Francas Bêkas; krikðtytas 1734.II.20 Man-
heime, m. 1809.XII.31 Bordo], vok. komp., smuiki-
ninkas. Mokësi pas J. A. Stamitzà ir B. Galuppi, dirbo
Manheimo kun-ðèio rûmø orkestre. 1761 apsigyveno
Bordo, dirbo dirigentu, vargonininku, muz. mokytoju.
Sukûrë operø, simf-jø (~30), kvartetø, sonatø f-nui,
baþn. muzikos ir kt. Kûryboje laikësi Manheimo
m-los principø. Bronius Ambraziejus
Becken (vok.) – lëkðtës.
Becker Günther Hugo [Giunteris Hugo Bêkeris;
g. 1924.IV.1 Forbache], vok. kompozitorius. Kompozi-
cijà studijavo 1948–53 privaèiai (pas W. Fortnerá) Hei-
delberge, vëliau Detmoldo MuA. Nuo 1956 dirbo muz.
pedagogu Graikijoje. Nuo 1957 Goethe’s in-to Atënuose
bendradarbis ir muz. konsultantas, Naujosios muzikos
studijos (ák. 1962) vadovas. Iðleido „Neue Griechische
Klaviermusik“ („Naujoji graikø fp. muzika“, 2 t., 1966–
67), raðë straipsnius apie graikø kompozitorius. Sukûrë
simfoninës, chorinës, kamer. muzikos kûriniø, tarp jø –
2 styg. kvartetus (1963, 1967), instr. pjesiø. Rita Vinslovaitë
(Prancûzija) – 1941.VII.30 Geizelgaðteige (netoli
Miuncheno)], vok. violonèelininkas, pedagogas.
Mokësi pas savo tëvà, smuikininkà J. Beckerá, vëliau
pas Fr. Grützmacherá ir A. C. Piatti. Koncertuoti
pradëjo 1880, 1890–1906 grieþë H. Heermanno
kvartete. Nuo 1901 Pirmadieniø koncertø Londone
solistas. 1909–29 dëstë Berlyno aukðtojoje muz. m-
loje. Grojo trio su C. Friedbergu ir K. Fleschu. Kaip
solistas gastroliavo áv. ðalyse. Paraðë kn. „Mecha-

nik und Ästhetik des Violoncellspiels“ („Grieþimo
violonèele mechanika ir estetika“, su D. Rienaru,
1929). Sukûrë koncertà vè. ir ork. (1898), transkri-
bavo Fr. Schuberto, R. Schumanno ir kitø komp.
kûriniø. Danutë Mekaitë
Becker Jean [Þanas Bêkeris; 1833.V.11 Manheime –
1884.X.10 ten pat], vok. smuikininkas. Mokësi pas
V. Lachnerá, iki 1858 dirbo koncertmeisteriu. Vëliau
koncertavo kaip smuikininkas virtuozas. 1866 apsigy-
veno Florencijoje, ákûrë kvartetà (gyvavo iki 1880),
daug koncertavo. Paskutiniaisiais metais gyveno Man-
heime. Rita Vinslovaitë
Becker John [Dþonas Bêkeris; 1886.I.22 Hendersone
(Kentukio valstija) – 1961.I.21 Vilmete (Ilinojaus vals-
tija), JAV komp., dirig., muzikologas. 1901–05 Sinsi-
naèio kons-joje studijavo kompozicijà (K. Busho mo-
kinys). Dëstë daugelyje koledþø (1906–14 Ð. Teksase,
1948–50 Èikagoje). 1917–27 Notre Dame’o un-to (In-
dianos valstija) direktorius. 1935–41 Minesotos valsti-
jos Federalinës muz. programos vadovas. 1936–40 vie-
nas þrn. „New Music“ redaktoriø. Sukûrë 7 simf-jas
(1915–53; III Symphonia brevis, 1929), 5 koncertus áv.
instrumentams ir orkestrui (Concerto arabesque f-nui,
1930), simf. miðias vyrø chorui (1933), chorø, Sound-
pieces áv. kamer. instr. ansambliams (1935–59), kitø
muz. kûriniø. Kûriniams bûdinga polifoniðkumas, eks-
presyvumas. Paraðë muz. istorijos ir muz. teorijos vei-
kalø.
von Beckerath Rudolf [Rudolfas fon Bêkeratas;
1907.II.19 Miunchene – 1976.XI.20 Hamburge], vok.
vargonø meistras. 1927–29 mokësi pas V. Gonzalezà
Paryþiuje, 1930 – pas T. Frobeniusà Danijoje. 1932 grá-
þo á Paryþiø, kur tæsë studijas pas V. Gonzalezà. Dir-
bo vargonø konsultantu Hamburge (1936), Berlyne
(1938). Per II pasaul. karà tarnavo JAV armijoje. Nuo
1946 statë vargonus Vokietijoje. 1949 ákûrë vargonø
dirbtuvæ Hamburge, pagarsëjusià pasaulyje instrumen-
tø kokybe. Violeta Tumasonienë
Beckwith John [Dþonas Bêkvitas; g. 1927.III.9 Viktori-
joje (Britø Kolumbijos prov-ja)], Kanados komp., pia-
nistas, muz. kritikas. 1945–50 baigë Toronto kons-jà,
mokësi Toronto un-te, 1950–52 Paryþiuje pas N. Bou-
langer. Vienas Kanados komp. s-gos ákûrëjø. 1952–
90 dëstë Toronto un-te; prof. (1977). 1984–90 dar ir
Kanados muz. in-to direktorius. Sukûrë operas The
Night Blooming Cereus („Naktá þydintis stulpenis“,
1958), The Shivaree (1978), radijo koliaþus A Message
to Winnipeg („Þinia á Vinipegà“, 1960), Wednesday’s
Child („Treèiadienio vaikas“, 1962); Circle, with Tan-
gents (klav. ir 13 styg., 1967), The Sun Dance ch., so-
listams, skaitovui, vargonams, muð. („Saulës ðokis“,
1968), Musical Chairs (1973), A Concert of Myths
(1983), Crazy to Kill (1988). Kûrybai bûdinga koliaþ.
technika, melodeklamacijos. Audronë Jurkënaitë
Bedford David [Deividas Bêdfordas; g. 1937.VIII.4
Londone], anglø kompozitorius. 1958–61 studijavo
Londono karal. MuA pas L. Berkeley’á, vëliau pas
L. Nono Venecijoje. 1968–80 dëstë Karalienës koledþe.
Buvo popgrupës „The Whole World“ narys. Kûrybai
bûdinga eksperimentiðkumas, improvizaciðkumas. Su-
Bee
"%
kûrë mokykl. operas The Ragnarok (1983), The Cam-
lann Game (1987), Return of Odysseus (1988), Anna
(1993), simf-jà 12 atlikëjø (1982), Seascapes (1986), The
Transfiguration (1988), Frameworks (1990) ork., Tocca-
ta for Tristan variniams puè. (1989), pjesiø instr. an-
sambliams, vokal. ir kt. kûriniø. Audronë Jurkënaitë
Bedford Steuart (John Rudolf) [Stiuartas Bêdfordas;
tikr. vardai Dþonas Rudolfas; g. 1939.VII.31 Londo-
ne], anglø dirigentas, pianistas. Komp. D. Bedfordo
brolis. Studijavo Londono karal. MuA; joje dësto;
prof. (1965). Vienas Glaindborno festivalio rengëjø
(1965–67). 1967 debiutavo Londono „Sadler’s Wells“
teatre, su anglø operos trupe gastroliavo JAV ir Euro-
poje. Nuo 1973 Aldeburgo festivalio, 1975–80 Anglø
muz. teatro meno direktorius. Kaip pianistas akom-
panavo þmonos dainininkës N. Burrowes sol. kon-
certams. Audronë Jurkënaitë
Bédos de Celles Dom Franšois [Domas Fransua Bedõ
Thomas Beecham
de Sêlis; 1709.I.24 Ko (netoli Bezjë) – 1779.XI.25 Sen
Deni abatijoje], pranc. vargonø meistras. Vienuolis be-
nediktinas. Pastatë vargonus Bordo vienuolyne. Bordo
(1759) ir Paryþiaus MA (1766) narys. Paraðë reikðmin-
gà teor. veikalà „L’art du facteur d’orgues“ („Vargo-
nø statytojo menas“, 3 t., 1766–78; 4 tomas vok.).
Audronë Jurkënaitë
Beecham Sir Thomas [seras Tomas Bíèamas; 1879.IV.29
Sent Helense (Lankaðyras) – 1961.III.8 Londone], ang-
lø dirig., antrepreneris. Savamokslis. 1906 Londone de-
biutavo su savo ákurtu Naujuoju simf. orkestru. 1909
ákûrë operos teatrà (nuo 1922 Britø nac. operos teat-
ras). Nuo 1910 dirigavo CG teatre (nuo 1932 vyriau-
siasis dirig., nuo 1933 ir meno vadovas). Pastatë ~120
operø (daugiausia retai statomø, ~60 pirmasis). 1928
iðrinktas Londono simf. orkestro vyriausiuoju dirigen-
tu. 1932 ákûrë Londono, 1947 Karaliðkàjá filh-jos simf.
orkestrà. Propagavo Fr. Delius’o ir J. Sibelius’o muzi-
kà. Rengë festivalius. Gastroliavo uþsienyje (1942–44
Niujorko MO teatre). ∆ veikla turëjo didelës átakos
XX a. I pusës anglø muzikos raidai. Iðleido autobiogra-
fijà (1944). Paraðë Fr. Delius’o biografijà (1959). Pav.
Rimas Geniuðas
von Beecke Ignaz Franz [Ignacas Francas fon B¸kë;
1733.X.28 Vimpfene – 1803.I.2 Valerðteine (Bavari-
ja)], vok. pianistas, kapelmeisteris, kompozitorius.
Kaip pianistas (savamokslis) koncertavo Paryþiuje,
Vienoje (sukûrë savità pianist. technikà). Artimai ben-
dravo su Chr. W. Glucku, W. A. Mozartu, J. Haydnu.
Sukûrë zingðpylá, 12 Haydno stiliaus simf-jø, kvarte-
tø, kantatø, oratorijø, kûriniø klavesinui, dainø.
Bronius Ambraziejus
„The Bee Gees“, anglø popmuzikos grupë. Pagr. atli-
këjai – broliø Gibbø trio: Barry’s (vokalas), dvyniai
Maurice’as (bos. gitara, klaviðiniai, vokalas) ir Robi-
nas (dvylikastygë gitara, klaviðiniai, vokalas). Debiu-
tavo 1956 Manèesteryje kaip ansamblis „Blue Cats“.
Nuo 1958 koncertavo Australijoje. 1963 daina Three
Kisses of Love („Trys meilës buèiniai“) pateko á Aust-
ralijos hitø sàraðà. Nuo 1967 koncertavo D. Britani-
joje. Daþnai koncertavo su simf. ork. ir choru. 1969
iðiro. 1975 prasidëjo naujas kûrybos laikotarpis. Mu-
zika reþ. J. Badhamo filmui „Saturday Night Fever“
Beethoven
"&
(„Ðeðtadienio nakties karðtligë“) buvo apdovanota
„Grammy“ prizais. Bendradarbiavo su B. Streisand.
1980 plokðtelë „Guilty“ pelnë „Grammy“ prizus. Ið
pradþiø ∆ kûrë sentimentalias dainas, dramat. bala-
des, vëliau disko stiliaus muzikà. 1999 koncertavo Vil-
niuje. Pav. Liudas Ðaltenis
„The Bee Gees“
van Beethoven Ludwig [Liudvigas van Bethòvenas;
1770.XII.16 ar 17 (krikðtytas XII.17) Bonoje –
1827.III.26 Vienoje], vok. komp., pianistas. Flamandø
kilmës. Augo muzikø ðeimoje: senelis, Ludwigas van
Beethovenas (krikðtytas 1712, m. 1773), kilæs ið Me-
cheleno (Bavarija), grojo kontrabosu Bonos kun-ðèio
rûmø kapeloje, vëliau buvo jos kapelmeisteris; tëvas,
Johannas van Beethovenas (g. apie 1740, m. 1792), Bo-
nos rûmø kapelos tenoras, vedë Maria’à Magdalena’à
Keverich (1746–87), turëjo 7 vaikus (∆ buvo antrasis).
∆ giminæ pratæsë brolio Kasparo Antono Karlo (1774–
1815) sûnus Karlas van Beethovenas (1806–58), tu-
rëjæs 4 dukteris ir sûnø Ludwigà van ∆; pastarojo sû-
nus Karlas Julius Maria mirë 1917 Vienoje. Vaikystëje
(1774–78) ∆ skambinti klavesinu mokë tëvas, nuo 1778 –
G. van den Eedenas ir T. F. Pfeifferis, smuikuoti – F.
G. Rovantini, vargonuoti – W. Kochas. 1778 Kelne ∆
pirmà kartà vieðai skambino klavesinu. 1779–81 mo-
kësi pas Chr. G. Neefe (klavesinas, kompozicija). Nuo
1782 Bonos kun-ðèio rûmø kapelos vargonininko (Ne-
efe’s) padëjëjas, nuo 1784 ðios kapelos vargonininkas
(nuo 1789 ir altininkas). 1782 iðspausdino pirmàjá kû-
riná (9 variacijos f-nui Ch. Dresslerio marðo tema).
1787 iðvyko mokytis pas W. A. Mozartà á Vienà, taèiau
po 2 savaièiø (dël motinos ligos) gráþo á Bonà. 1789
Kelno un-te klausë filos. paskaitø. 1790 Bonoje susi-
paþino su J. Haydnu. 1791 koncertavo Mergenteime
ir Aðafenburge. 1792 apsigyveno Vienoje, mokësi pas
J. Haydnà (kompozicija, kontrapunktas) ir J. Schen-
kà (f-nas). Iðvykus J. Haydnui á Londonà (1794), kon-
trapunkto ∆ mokësi pas J. G. Albrechtsbergerá, vokal.
kompozicijos – pas A. Salieri. Vienoje iðgarsëjo kaip
pianistas virtuozas; surengë koncertø Vienoje, Niurn-
berge, Prahoje, Dresdene, Berlyne. 1797 ëmë silpnëti
∆ klausa. 1802 ∆ gydësi Heiligenðtate (prie Vienos);
1802.X paraðë laiðkà broliams, vad. Heiligenðtato tes-
tamentà. 1810 susipaþino su J. W. Goethe. 1815 pas-
kutiná kartà vieðai skambino f-nu, gruodþio mën. visai
apkurto. 1826.XII.20 jam operuotos kepenys (ciro-
zë). 1827.I.3 paraðë testamentà; I.8, II.2, II.27 pakar-
totos kepenø operacijos. ∆ palaidotas III.29 Vienos
Vëringerio kapinëse. 1888.VI.21 ∆ palaikai perkelti á
Vienos centr. kapines.
∆ – paskutinis Vienos klasicistas. Jo kûrybai turëjo po-
veikio J. S. Bacho, W. A. Mozarto, J. Haydno, Man-
heimo m-los kompozitoriø muzika. Savo kûryba ∆ pa-
dëjo pamatus romantizmo, ið dalies ir XX a. muzikai.
Vienas esminiø ∆ muzikos estet. filos. bruoþø – dra-
mat. konflikto, arba prieðybiø kovos ir vienybës dia-
lektika, savo principais artima G. W. Hegelio dialek-
tikai. Ðià dialektikà atskleidë simfonizmo metodu (∆
yra jo pradininkas), kuriam bûdinga konfliktiðkø muz.
vaizdø gretinimas, jø raida ir atomazga. Simfonizmo
metodu ∆ grindë visà savo kûrybà. ∆ sukûrë naujà
instr. muzikos (ypaè fp., kamer. ir simfoninës) faktû-
rà, pagrástà imitac. arba kontrast. polifonijos ir ho-
mofonijos sinteze, naujà program. muzikos þanrà –
koncert. uvertiûrà („Koriolanas“, „Egmontas“, „Le-
onora“ I, II, III), laisvø, dvitemiø variacijø (pvz., V
simf-jos II dalyje), simf. miðiø (Missa solemnis, dalis
Gloria struktûra artima simf-jai), vokal. instr. simf-jos
(IX simf-ja) tipà (pastaràjá tipà vëliau pavartojo
H. Berliozas, F. Lisztas, F. Mendelssohnas-Bartholdy,
G. Mahleris, A. Skriabinas, D. Ðostakovièius); padë-
jo pamatà romantinei fp. miniatiûrai, iðplëtë harmo-
nijos priemones (tolimos, staigios ir enharmon. mo-
duliacijos, bifunkciðkumas), simfonizavo variacijas ir
instr. koncertà (IV, V koncertas f-nui, koncertas smui-
kui; simfonizmo principu koncertus vëliau grindë
R. Schumannas, F. Lisztas, J. Brahmsas). ∆ daþnai var-
tojo variacijø, sonatos formas, sonatiná ciklà.
∆ ypaè transformavo sonatà. Ið jos eliminavo siuitos
elementus ir baroko ornament. struktûras (meliz-
mas). Itin svarbia laikë pagr. partijà – joje sukaupë
visos muz. plëtotës potencijà (daþnai ta potencija esti
sukoncentruota jau pirmajame temos motyve arba
frazëje), paryðkino pagr. ir ðalutinës partijø tonac. ir
derm. kontrastà (ðalutinæ daþnai kûrë net tolimo gi-
miniðkumo tonacijose), padidino jungiamosios ir bai-
giamosios partijø, temø plëtojimo dalies apimtá. Rep-
rizai suteikë viso kûrinio apibendrinimo reikðmæ,
svarbiausiàjà kûrinio kulminacijà perkëlë á kodà. So-
nat. ciklo daliø skaièius (ypaè styg. kvartetuose) ávai-
ruoja nuo 2 iki 7. Variacijose temos varijavimo tech-
nikà vartojo ne jai ornamentuoti, o muz. minèiai
plëtoti.
Simf. orkestre ∆ iðplëtë pagr. balsø diapazonà, suin-
tensyvino visø orkestro partijø iðraiðkà, itin svarbio-
mis laikë akompanuojanèiø instrumentø grupes. At-
skyrë kontrabosus nuo violonèeliø (V simf-ja, II d.),
iðryðkino variniø puè. instrumentø grupës vaidmená
(V simf-ja, IV d.). Pirmasis pavartojo 3 (III simf-ja) ir
4 (IX simf-ja) valtornas, 3 trombonus (IV simf-ja,
IV d.), kontrafagotà (V, VI, IX simf-jos; Fidelio; Missa
solemnis), fleità piccolo (V, VI, IX simf-jos, Fidelio),
iðplëtë orkestro dinamikà (nuo ppp iki ffff). ∆ kûryb.
atradimus vartojo daugelis XIX ir XX a. kompozito-
riø, tarp jø – J. Brahmsas, A. Bruckneris, A. Dvo°ãkas,
P. Èaikovskis, G. Mahleris, R. Straussas, Ch. Ivesas,
S. Prokofjevas, D. Ðostakovièius.

KÛRINIAI. Operos: Vestas Feuer („Vestos liepsna“,
1803; atlikta Kelno radijuje 1954), Fidelio (J. Sonn-
leithnerio ir H. F. Treitschke’s libretas pagal J. N. Bou-
illy pjesæ Léonore ou l’amour conjugal – „Léonore’a,
arba Vedybinë meilë“; I 3 veiksmø red. vadinta „Léo-
nore’a“, op. 72, 1803–05, past. Vienoje 1805 Fidelio
ou l’amour conjugal – „Fidelio, arba Vedybinë meilë“
pavadinimu; II 2 veiksmø red. Fidelio, op. 72, past.
Vienoje 1806; III 2 veiksmø red. – Fidelio, op. 72, past.
Vienoje 1814). Baletai: muzika baletui Ritterballett, op.
1 („Riteriðkasis baletas“, 8 scenos, 1790–91), Die
Geschöpfe des Prometheus, op. 43 („Prometëjo kûri-
niai“, S. Viganò libr., 1800–01; past. Vienoje 1801).
Chorui, solistams ir orkestrui: oratorija Christus am
Ölberge, op. 85 („Kristus Alyvø kalne“, 1802–03); mi-
ðios C-dur, op. 86 (1807); Missa solemnis, D-dur,
op. 123 (1819–23); Juozapo II laidotuviø kantata,
op. 87 (1790); Leopoldo II karûnavimo kantata,
op. 88 (1790); 2 kantatos: Der glorreiche Augenblick,
op. 136 („ Ðlovingoji akimirka“, 1814), Meeresstille und
glückliche Fahrt, op. 112 („Rami jûra ir laimingas plau-
kiojimas“, 1814–15); t. p. arijos, tercetas, duetas, choro
dainos. Simf. orkestrui: simf-jos – I C-dur, op. 21
(1800); II D-dur, op. 36 (1802); III Es-dur, Sinfonia
eroica, op. 55 („Herojinë“, 1803), IV B-dur, op. 60
(1806); V c-moll, op. 67 („Likimo“, 1808); VI F-dur,
Sinfonia pastorale, op. 68 („Pastoralinë“, 1808); VII
A-dur, op. 92 (1812); VIII F-dur, op. 92 (1812); IX
d-moll, op. 125 (1824); Wellingtons Sieg oder Die
Schlacht bei Vittoria, op. 91 („Wellingtono pergalë, ar-
ba Mûðis prie Viktorijos“, 1813; ið pradþiø sukurta
panharmonikonui); uvertiûros – baletui Die Geschöpfe
des Prometheus, op. 43 („Prometëjo kûriniai“, 1801);
Coriolan, op. 62, H. J. von Collino tragedijai („Korio-
lanas“, 1807); Léonore Nr. 1, op. 138 (1805), Nr. 2,
op. 72 (1805), Nr. 3, op. 72 (1806); operai Fidelio, op.
72 (1814); Egmont, op. 84, J. W. Goethe’s tragedijai
(1810); Die Ruinen von Athen, op. 113 („Atënø griu-
vësiai“, 1811) ir König Stephan, op. 117 („Karalius
Ðtefanas“, 1811), A. Kotzebue’o pjesëms; Namensfeier
(„Varduvinë“), op. 115 (1814); Weihe des Hauses („Na-
mø paðventinimas“), op. 124, C. Meislio pjesei (1822);
ðokiai – 12 menuetø (1795); 6 menuetai (1795); 12
vok. ðokiø (apie 1795); 12 menuetø (1799); 12 kon-
tradansø (1800–01); 12 ekosezø (1807); 12 valsø (kai
kuriø simf-jø ir sonatø scherzo daliø aranþuotës, 1807);
11 Vienos ðokiø (1819) ir kt. Áv. instrumentams ir or-
kestrui: koncertai f-nui – Es-dur (1784); II B-dur, op.
19 (I red. 1794–95; II red. 1798–1801); I C-dur, op.
15 (1798); III c-moll, op. 37 (1800–02); IV G-dur, op.
58 (1806); V Es-dur, op. 73 (1809); rondo f-nui
B-dur (apie 1795); koncertas sm. C-dur (apie 1790,
1792); romansas sm. G-dur, op. 40 (apie 1802 arba
1798, 1799); romansas sm. F-dur, op. 50 (1802 arba
1798, 1799); koncertas sm. D-dur, op. 61 (1806; ∆
transkripcija sm. ir f-nui 1807); koncertas ob. F-dur
(po 1792?); Romance cantabile f-nui, fl. ir fag. e-moll
(apie 1792–93); koncertas f-nui, sm. ir vè. C-dur, Tri-
pelkonzert, op. 56 („Trigubasis“, 1804); fantazija f-nui,
chorui ir orkestrui c-moll, op. 80 (1809). Puè. or-
kestrui: 4 marðai (1809–10, 1816); polonezas D-dur
(1810); 2 ekosezai (1810). Kameriniai: oktetas Es-dur,
Beethoven
"'
op. 103 (1792); rondo puè. oktetui Es-dur (1792); sep-
tetas Es-dur, op. 20 (1800); sekstetas Es-dur, op. 81b
(1794 ar 1795); sekstetas Es-dur, op. 71 (1796); styg. kvin-
tetai – Es-dur, op. 4 (1795, 1796; okteto Es-dur, op. 103,
∆ transkripcija); C-dur, op. 29 (1801); c-moll, op. 104
(1817); fp. kvintetas Es-dur, op. 16 (1796); styg. kvar-
tetai – 6 – op. 18 (1800); 3 – op. 59 (1806); Es-dur, op.
74 (1809); f-moll, op. 95 (1810); Es-dur, op. 127 (1825);
B-dur, op. 130 (1825–26); cis-mol, op. 131 (1826);
a-moll, op. 132 (1825); F-dur, op. 135 (1826); didþioji
fuga styg. kvartetui B-dur, op. 133 (1825); f-nui ir styg.
ansambliui – 3 fp. kvartetai (1785); fp. trio Es-dur (apie
1790–91); 3 fp. trio, op. 1 (1793–94); 2 fp. trio, op. 70
(1808); fp. trio B-dur, op. 97 (1811); fp. trio B-dur (1812);
14 variacijø fp. trio Es-dur, op. 44 (1803); trio f-nui, klar.
ir vè. B-dur, op. 11 (1798); trio f-nui, fl. ir fag. G-dur
(1786–89 arba 1790); 4 trio sm., altui ir vè. – Es-dur,
op. 3 (1792), G-dur, D-dur, c-moll (op. 9, 1796–98);
serenada sm., altui ir vè. D-dur, op. 8 (1796–97); sere-
nada fl., sm. ir altui D-dur, op. 25 (1795–96;
transkripcija fl. ir f-nui, op. 41, 1815); trio 2 ob. ir anglø
Ludwig van Beethoven
ragui C-dur, op. 87 (1795). Kûriniai 2 instrumentams:
sonatos sm. ir f-nui – 3 sonatos op. 12 (1797–98);
a-moll, op. 23 (1800–01); F-dur, op. 24 (1800–01); 3
– op. 30 (1801–02), A-dur, op. 47 („Kreutzerio“, dedi-
kuota R. Kreutzeriui, 1802–03), G-dur, op. 96 (1812);
12 variacijø sm. ir f-nui F-dur (1792–93); rondo sm. ir
f-nui G-dur (1792); 6 vok. ðokiai sm. ir f-nui (1795 ar
1796); sonatos vè. ir f-nui – 2 – op. 5 (1796), A-dur,
op. 69 (1807–08), 2 – op. 102 (1815); 12 variacijø vè.
ir f-nui, op. 66 (apie 1798), 12 variacijø vè. ir f-nui
G-dur (1796), 7 variacijos vè. ir f-nui Es-dur (1801);
sonata valtornai ir f-nui F-dur, op. 17 (1800). F-nui: 3
sonatos, Kurfürstensonaten („Kurfiurstiðkosios“, 1789–
83), sonatina F-dur (2 daliø, 1788–90); sonatina C-
dur (1791–92; fragmentas); 32 sonatos – 1, 2, 3, op. 2
(1795); 4, op. 7 (1796–97); 5, 6, 7, op. 10 (1796–98);
8, Sonate pathétique, op. 13 („Patetiðkoji“, 1798–99);
9, 10, op. 14 (1798–99); 11, op. 22 (1799–1800); 12,
op. 26 (1800–01); 13, Sonata quasi una Fantasia, op.
27 Nr. 1 (1800–01); 14, Sonata quasi una Fantasia, op.
27 Nr. 2 (arba Mondscheinsonate – „Mënesienos so-
nata“, 1801); 15, op. 28 (vad. „Pastoralinë“, 1801);
16, 17, 18, op. 31 (1801–03); 19, 20, op. 49 (1795–96,
baigta 1798); 21, op. 53 (vad. „Aurora“, 1803–04); 22,
op. 54 (1804); 23, Appassionata, op. 57 (1804–05); 24,
op. 78 (1809); 25, op. 79 (1809); 26, op. 81a (1809–
10); 27, op. 90 (1814); 28, op. 101 (1816); 29, op. 106
(Grosse Sonate für das Hammerklavier, 1817–18); 30,
op. 109 (1820); 31, op. 110 (1821–22); 32, op. 111
(1821–22); variacijos – 9 variacijos, c-moll (1782); 6
variacijos, f-nui arba arfai F-dur (apie 1790); 24 va-
riacijos (1790); 12 variacijø, C-dur (1795); 6 variaci-
jos, G-dur (1795); 8 variacijos, C-dur (1795); 10 va-
riacijø, B-dur (1799); 7 variacijos, F-dur (1799); 6
variacijos G-dur (1800); 6 variacijos, F-dur, op. 34
(1802); 15 variacijø ir fuga Es-dur, op. 35 (1802); 7
variacijos, C-dur (1803); 5 variacijos, D-dur (1803); 32
variacijos, c-moll (apie 1806); 33 variacijos, C-dur (vad.
Diabelli, 1823) ir kt.; rondo – C-dur (1783); A-dur (1783);
C-dur, op. 51 Nr. 1 (1796–97); G-dur, op. 51 Nr. 2
(1798–1800); Die Wut über den verlorenen Groschen,
Beethoveno
#
G-dur, op. 129 („Pyktis dël pamesto graðio“, apie 1795–
98); bagatelës – c-moll (1797); 2 bagatelës C-dur, Es-
dur (apie 1800; opusas nenurodytas), 7 bagatelës, op.
33 (1802); C-dur (1804); 11 bagateliø, op. 119 (1–6,
1822; 7–11, 1820); 6 bagatelës, op. 126 (1824), kt. pje-
sës. Vokaliniai: ~100 dainø, ið jø: 8 – op. 52 (1790–
92); Adelaide, op. 46 (1795–96); 6 – op. 48 (1803); 6
dainos (1809); 3 – op. 83 (1810), vokal. ciklas An die
ferne Geliebte, op. 98 („Tolimai mylimajai“, 1816); 24
velsiðkos (1810–14); 12 airiðkø (1810–13); 25 airiðkos
(1810–15); 25 ðkotiðkos, op. 108 (1817–18); 12 ðko-
tiðkø (1817–18); 12 áv. tautø (1814–15); 24 áv. tautø,
WoO 158 (1815–16). Pav.
L: Schindler A. Biographie von Ludwig van Beethoven. Münster, 1840,
6-asis leid. Bonn, 1949; Ley S. Beethovens Leben in authentischen Bil-
dern und Texten. B., 1925, naujas leid. Wien, 1970; Rolland R. La vie de
Beethoven. P., 1903, naujas leid. P., 1959 ir 1964; Rolland R. Beethoven:
Les grandes époques créatrices. P., 1928 (Bethovenas: Didþiosios kûry-
binës epochos. V., 1959); Prud’homme J. G. Beethoven raconté par ceux
qui l’ont vu. P., 1927; Burk J. The life and works of Beethoven. N. Y.,
1943; Ùobaczewska S. Beethoven. Kr., 1953, 21977; Kinsky G., Halm H.
Das Werk Beethovens. Münch.; Duisburg, 1955; Sterba E., Sterba R.
Maurice Béjart
Beethoven and his Nephew. L., 1957; Kobald K. Beethoven. Wien, 1964;
Thayer A. W. Life of Beethoven. L., 1964; Schindler A. Beethoven as I
knew him. L., 1966; N. Y., 1972; Marek G. R. Beethoven: Biography of a
Genius. L., 1970; W., 1976; Halm A. Beethoven. Darmstadt, 1971; M.,
1959, 21966; Knight F. Beethoven and the age of revolution. N.Y., 1973;
Àëüøâàíã À. Ëþäâèã âàí Áåòõîâåí: Î÷åðê æèçíè è òâîð÷åñòâà, 3-å
èçä., Ì., 1966; Êëèìîâèöêèé À. È. Î òâîð÷åñêîì ïðîöåññ Áåòõîâåíà.
Ë., 1979. Jonas Klimas
Beethoveno kvartetas, styg. kvartetas, ákurtas 1923
kaip Maskvos kons-jos kvartetas. 1925 pavadintas
Maskvos filh-jos kvartetu, 1931 – ∆. Jo sudëtis iki 1965:
D. Cyganovas (I sm.), V. Ðirinskis (II sm.), V. Borisovs-
kis (altas), S. Ðirinskis (vè.). 1977–83 kvartete grieþë:
O. Krysa (I sm.), N. Zabavnikovas (II sm.), F. Druþy-
ninas (altas), E. Altmasnas (vè.). Pastaràjá 1983 pakei-
të V. Feiginas. 9 d-meèio viduryje, O. Krysai emigravus
á JAV, ∆ veikla nutrûko. ∆ gastroliavo áv. ðalyse ir Lie-
tuvoje (pirmà kartà 1950). Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
begalínë melòdija (vok. unendliche Melodie), ilgas ne-
pertraukiamas melodikos plëtojimas; atsisakoma jà
skaidyti á simetriðkus darinius (frazes, sakinius, pe-
riodus); ∆ bûdinga vienas kità keièianèiø leitmotyvø
grandinë. ∆ susidaryti padeda harmonija, kurioje ven-
giama baigiamøjø kadencijø, vyrauja elipsiniai jungi-
niai. ∆ apima ir visos daugiabalsës faktûros plëtotæ,
yra labiau bûdinga ne vokalinëms, bet instrumenti-
nëms partijoms. ∆ pirmasis pavartojo savo muz. dra-
mose R. Wagneris („Tristanas ir Isolde“, 1865; tetralogi-
ja „Nibelungo þiedas“), estet. ir teor. pagrindë atvirame
laiðke F. Villot „Zukunftsmusik“ („Ateities muzika“).
∆ dar vartojo (kai kuriose operose) R. Straussas, kiti
XX a. kompozitoriai. Algirdas Ambrazas
begalínis kanònas ↑ kanonas.
bêginas (pranc. beguine), Lot. Amerikos ðokis. 4/4 ar-
ba 2/2 metro, pamaþu greitëjanèio tempo. Turi tango
ir rumbos elementø. Apie 1930 paplito Europoje kaip
modernusis ðokis. Judita Þukienë
Begleitung (vok.) – akompanimentas.
Behrend Siegfried [Zygfrydas B¸rendas; g. 1933.XI.19
Berlyne], vok. gitaristas, kompozitorius. Baigë Berly-
no Klindworth–Scharwenka’os kons-jà. Nuo 1954 kon-
certuoja kaip gitaristas áv. ðalyse. Nuo 7 d-meèio daþ-
nai koncertuoja su þydø dainininke Belina, kilusia ið
Lenkijos. Skambina daugiausia XX a. kompozitoriø kû-
rinius (daugelis jø paraðyta specialiai jam). Sukûrë >400
kûriniø ir aranþuoèiø gitarai. Danutë Mekaitë
Behrens Hildegard [Hildegarda B¸rens; g. 1937.II.9
Varelyje (netoli Oldenburgo)], vok. dainininkë (sopra-
nas). Freiburge studijavo teisæ, vëliau dainavimà. Nuo
1972 dainuoja Diuseldorfo, Ciûricho, Vienos, Miun-
cheno, Paryþiaus ir kt. operos teatruose. 1977 debiuta-
vo Zalcburgo (Salomë), 1983 – Bairoito festivalyje
(Brünnhilde). Kiti vaidmenys: Leonore, Agathe, Isol-
de, Marie. Ádainavo plokðteliø. Edmundas Baltrimas
Beiderbecke Leon Bismarck („Bix“) [Leonas Bismar-
kas Be¤derbekas; pravardë „Biksas“; 1903.III.10 Da-
venporte (Ajovos valstija) – 1931.III.6 Niujorke], JAV
dþiazo trimitininkas, kornetininkas, pianistas. 1925–
30 grojo áv. (Ch. Strighto, F. Trumbauerio, J. Gold-
kette’o, P. Whitemano) orkestruose ir ansambliuose,
áraðë plokðteliø (þymiausios su F. Trumbaueriu,
H. Carmichaeliu, B. Goodmanu). Sukûrë dþiazo kû-
riniø (þymu moderniosios harmonijos, C. Debussy kû-
rybos átaka). ∆ dþiazas tradic. krypties (Èikagos sti-
lius), emocingas, bûdinga lygus korneto tonas,
santûrûs pasaþai, savita legato artikuliacija. ∆ kûryba
turëjo átakos cool jazz stiliaus atsiradimui. Jonas Rimða
van Beinum Eduard Alexander [Eduardas Aleksan-
deris van Be¤numas; 1900.IX.3 Arnheme – 1959.IV.13
Amsterdame], ol. dirigentas. Studijavo Amsterdamo
kons-joje pas J. B. C. de Pauwà (f-nas), J. Zweersà ir
S. Dresdenà (kompozicija). 1921–27 Ðydamo choro
„Toonkunst Koor“ dirig., 1927–31 dar ir Harlemo ork.
vadovas. 1931–38 Amsterdamo orkestro „Concertge-
bouw“ II dirig., nuo 1938–45 I dirigentas (greta
W. Mengelbergo ir B. Walterio), nuo 1945 – ðio orkest-
ro vyriausiasis dirigentas. 1949–52 Londono filh-jos
orkestro, 1956–59 Los Andþelo filh-jos orkestro diri-
gentas. Propagavo A. Brucknerio, XX a. komp. kû-
rinius.
„Beiträge zur Musikwissenschaft“ („Muzikologi-
jos klausimai“), vok. muzikologijos þurnalas. Leidþia-
mas nuo 1959 Berlyne. Eina kas metø ketvirtá. Anali-
zuoja teor. ir estetines muz. mokslo problemas,
spausdina áv. muzikolog. straipsnius. Nijolë Taluntytë
Béjart (Berger) Maurice [Morisas Beþåras; tikr. pa-
vardë Bergeris; g. 1927.I.1 Marselyje], pranc. ðokëjas
ir choreografas. Mokësi Marselio operos m-loje, vë-
liau pas L. Staatsà, L. Jegorovà ir V. Volkovà. 1945 de-
biutavo kaip ðokëjas Viði, 1949–50 ðoko Tarpt. Ang-
lijos balete, 1950–52 Stokholmo karal. ðvedø balete.
Èia 1951 debiutavo kaip choreografas, pastatæs Pas
de deux, L’inconnu pagal E. Piaf dainas. 1953 su
J. Laurent’u ákûrë baleto trupæ „Ballets de l’Étoile“,
po gastroliø Briuselyje 1960 tapusia „Ballet du XXe
siêcle“ („XX a. baletas“). 1987 ákûrë baleto trupæ
Lozanoje. Gastroliavo Europoje (Lietuvoje 1987) ir
Ð. Amerikoje. Jungë klasik. ir moderniojo ðokio
elementus. Þymiausi ∆ baletai: Symphonie pour un
homme seul („Simf-ja vieniðam þmogui“, pagal

P. Schaeffero ir P. Henry’o konkreèiàjà ir elektron. mu-
zikà, 1955), Orphée („Orfëjas“, P. Henry’o muzika,
1958), Sacre du printemps („Ðventasis pavasaris“,
I. Stravinskio muzika, 1959), Les quatre fils d’Aymon
(„4 Aymono sûnûs“, su J. Charrat, XV–XVI a. japo-
nø muzika, 1961), Roméo et Juliette (H. Berliozo mu-
zika, 1966), La damnation de Faust („Fausto pasmer-
kimas“, H. Berliozo muzika, 1964), IXe Symphonie
(„IX L. van Beethoveno simf-ja“, 1964), L’oiseau de
feu („Ugnies paukðtë“, I. Stravinskio muzika, 1971)
ir kt. Pav. Audronë Jurkënaitë
bekåras (pranc. bécarre), alteracijos þenklas. Natose
þymimas n. Panaikina kitø alteracijos þenklø (diezo,
bemolio) veikimà. Atsirado vid. amþiais ið garso b
quadratum arba b carrum (kampuotas) raidinio sim-
bolio b, kuriuo buvo þymimas garsas (dabartinis h),
pustoniu aukðtesnis uþ b molle.
Bêkerienë, Strazdaitë, Elena [g. 1910.X.16 Odesoje], Bekker Paul [Paulis Bêkeris; 1882.IX.11 Berlyne –
liet. smuikininkë, pedagogë. P. Bekerio þmona. Nuo
6 m. Sankt Peterburge mokësi grieþti smuiku pas
L. Auerio asistentæ M. Gamoreckajà, vëliau – Berlyno
Sterno m-loje pas M. Jakobsenà. Buvo laikoma
vunderkindu. 1924–29, 1932–34 studijavo Prahos
kons-joje pas O. Maþãkà ir J. Feldà, 1929–32 – Pary-
þiaus Rusø kons-joje pas I. Kamenská. Koncertavo Ju-
goslavijoje, Prancûzijoje, Ðveicarijoje. Nuo 1936 gy-
veno Kaune, grieþë radiofono orkestre, koncertavo.
1945–48 dëstë Vilniaus kons-joje. 1946–91 Èiurlionio
meno m-los mokytoja. Lietuvos d. kun-ðèio Gedimi-
no V laipsnio ordinas (1998). Eglë Kunèiuvienë
Bêkeris Povilas [1910.X.18 Èeliabinske (Rusija) –
1984.VI.6 Vilniuje], liet. dirigentas, pedagogas, kom-
pozitorius. 1939 baigë Kauno kons-jà (E. Gailevièiaus
kontraboso ir karo kapelmeisteriø kl.). Choro diriga-
vimo mokësi pas N. Martinoná. 1934–44 Kauno ir Vil-
niaus radiofono simf. orkestrø artistas. Nuo 1940 dëstë
Vilniaus muz. m-loje, 1945–47 direktoriaus pavaduo-
tojas. Vilniaus kultûros ir ðvietimo technikumo orga-
nizatorius, dëstytojas (1954–61). 1945–49 dar dëstë ir
Vilniaus kons-joje, nuo 1949 – Lietuvos kons-joje;
prof. (1981). 1961–83 vadovavo „Vilniaus“ simf. or-
kestrui. Resp. dainø ðvenèiø (1960, 1965, 1970) vy-
riausiasis dirigentas. Sukûrë instr. muzikos (puè.
orkestrui, kaimo kapelai), choro dainø. Kons-joje ið-
ugdë >50 choro dirigentø. Pav. Boleslovas Zubrickas
von Békésy György [Derdis fon B¸këðis; 1899.VI.3 Bu-
dapeðte – 1972.VI.13 Honolulus (Havajø valstija)],
JAV akustikas, fizikas, biofizikas, fiziologas. Vengras.
Studijavo Berno ir Budapeðto un-tuose. Iki 1947 dës-
të Budapeðto un-te ir dirbo Vengrijos telefono tinklø
tarnyboje, tyrë mechaniná ausies veikimà. Ðis darbas
paskatino ∆ patikslinti klausos teorijà. 1949–66 dirbo
Harvardo un-te, nuo 1966 Honolulus un-to profeso-
rius. JAV nacionalinës MA, Amerikos meno ir moks-
lo akademijos, Vokieèiø gamtos tyrinëtojø akademi-
jos narys. Tyrë ávairiø þinduoliø vidinës ausies sraigæ,
kûrë dirbtinius jos modelius. Sukûrë prietaisà þmo-
gaus klausai tirti (∆ audiometras). Svarbiausias dar-
bas – „Experiments in Hearing“ („Eksperimentai su
klausa“, 1960). Vienintelis akustikas, apdovanotas No-
belio premija (1961). Rytis Ambrazevièius
bel
#
Bekiónis Robertas [g. 1951.VIII.23 Vilniuje], liet. pianis-
tas, pedagogas. 1975 baigë Lietuvos kons-jà (O. Ðtein-
berg kl.). Nuo 1978 dësto Lietuvos MuA (iki 1992 Lie-
tuvos kons-ja); doc. (1988). Nuo 1970 Lietuvos nac.
filh-jos solistas. 1983–88 staþavo Maskvos Èaikovskio
kons-joje (L. Vlasenkos kl.). Koncertavo su V. Dauno-
ru JAV, Vokietijoje, dalyvavo muz. festivaliuose Alma-
toje, Kijeve, Maskvoje. Èiurlionio konkurso laureatas
(1973, II vieta). Pav. Vytautas Èepliauskas
„Bekker“, „J. Beckerio rojaliø fabrikas“, Rusijos f-nø
gamybos firma. Jà ákûrë 1841 Sankt Peterburge vok.
kilmës meistras J. Beckeris. Firmos savininkai keitë-
si; 1903 firmà ásigijo K. K. Schröderis. ∆ f-nai buvo
nuolat tobulinami, garsëjo puikiomis savybëmis. 1914–
18 ∆ neveikë. 1918 firma buvo nacionalizuota ir pava-
dinta Antruoju f-nø f-ku. 1924 jo vietoj ákurta f-nø
ámonë „Krasnyj oktiabr“. Arvydas Karaðka
1937.III.7 Niujorke], vok. muzikologas. Berlyne mokësi
smuikuoti, skambinti f-nu, studijavo muz. teorijà (pas Povilas Bekeris
B. Horwitzà). Buvo Berlyno simf. orkestro smuikinin-
ku, Aðafenburgo ir Gorlico orkestrø dirigentu. 1906–25
áv. laikraðèiø muz. kritikas. Nuo 1925 Kaselio, 1927–33
Vysbadeno teatrø direktorius. Nuo 1934 gyveno JAV.
Propagavo G. Mahlerio, Fr. Schrekerio, E. K°eneko,
A. Schönbergo kûrybà. Paraðë monografijø apie L. van
Beethovenà (1911), R. Wagnerá (1924). Daug dëmesio
skyrë muzikos filos. ir sociolog. problemoms.
Belafonte Harry [Haris Belafòntë; g. 1927.III.1 Niujor-
ke], JAV popmuzikos dainininkas. Dainavo nuo 1947.
Atliko Antilø salø folklorà, já aranþavo, juo sekdamas Robertas Bekionis
sukûrë liaud. stiliaus dainø, vokal. baladþiø. Áraðë plokð-
teliø. Vaidino kino filmuose (ir muzikiniuose; Carmen
Johns, reþ. O. Premingeris, 1954). Danutë Mekaitë
bêlas (pagal JAV iðradëjo A. G. Bello pavardæ), B,
akustikoje – bematis ↑ garso lygio skirtumø vienetas.
Vienu ∆ skiriasi dviejø garsø lygiai, kai vienas garsas
intensyvesnis uþ kità 10 kartø. Atitinkamai 2 B – 100
kartø, 3 B – 1000 kartø ir t. t. Daþniau vartojamas ↑ de-
cibelas (dB). Rytis Ambrazevièius
Belazåras Antanas [1913.XII.22 Upytëje (Panevëþio
rj.) – 1976.XI.15 Panevëþyje], liet. kompozitorius. 1934–
Antanas Belazaras
42 studijavo Kauno kons-joje (J. Bendoriaus vargonø
ir J. Gruodþio kompozicijos kl.). Nuo 1944 dëstë Pa-
nevëþio muz. m-loje (1962–70 direktorius). Sukûrë
muz. komedijà „Auksinës marios“ (1955, past. Kauno
muz. teatre), operà „Kupriukas muzikantas“ (1972,
past. 1973, ten pat), sonatà (1941), pjesiø f-nui, kanta-
tà „Mylimai þemei“ (1957), kino filmø, dramos spek-
takliø muzikos, choro dainø, romansø, harmonizavo l.
dainø. Kûryba turi romantizmo bruoþø, pasiþymi lyrið-
kumu, daininga melodika. Pav. Arvydas Karaðka
bel canto, belcanto(it. graþus dainavimas), XVII a. pr. –
XIX a. I pusës italø dainavimo m-la, dainavimo tech-
nika ir stilius. Tai lyrinis virtuozinis dainavimo stilius –
þërintis, lengvas, grakðtus dainavimas, iðryðkinantis
garso groþá ir kantilenà, balso paslankumà. ∆ pasiþy-
mëjo itin gausia koloratûra, instr. stiliui artimu vir-
tuoziðkumu. ∆ buvo bûdinga savitas virðut. registras –
Belgijos
#
silpnas, skambus, ne toks intensyvus, – kuriame nau-
dotasi ↑ miksto galimybëmis.
∆ atsirado formuojantis italø operai. Ankstyvasis ∆ –
canto spianato (lygus dainavimas) pasiþymëjo patetið-
kumu, jausmingumu, negausia koloratûra (A. Cesti,
Fr. Cavalli, C. Monteverdi operos). XVII a. pab.–
XVIII a. suklestëjo canto fiorito (iðpuoðtas dainavi-
mas). Tai bravûrinis, virtuoz. ∆ stilius, kuriame domi-
nuoja koloratûra. ∆ m-la ugdë pirmiausia solisto
vokalo technines galimybes, puoselëjo improvizacijos
menà. Dainininkas turëjo sugebëti atlikti sudëtingiau-
sius pasaþus, áv. melizmas, mokëti filiruoti, pasiekti
ilgos garso trukmës, suformuoti vibrato garsà. Ypaè
tobula dainavimo technika pasiþymëjo kastratai. Þy-
miausi XVII a. pab.–XVIII a. vokalo pedagogai ir
kompozitoriai buvo J. A. Hasse, L. Leo, N. Piccinni,
N. A. Porpora, A. Scarlatti. Ið dainininkø minëtini
C. Gabrieli, F. A. Pistocchi, A. Bernacchi, F. Bordoni,
Farinelli, A. Uberti, G. Crescentini, G. Veluti.
Reikðmingas klasikinio ∆ raidos etapas prasidëjo
XIX a. pr., sutapo su G. Rossini, V. Bellini, G. Doni-
zetti operø kûryba. ∆ ágavo naujø bruoþø: tapo subti-
lesnis, emocingesnis, dramatiðkesnës iðraiðkos, dides-
niø dinam. galimybiø; paaukðtëjo vokal. partijø
tesitûra. Atliekant operas, buvo atsisakyta improviza-
vimo praktikos. Baigësi kastratø klestëjimo epocha.
Þymiausi XIX a. I pusës dainininkai – seserys G. ir
G. Grisi, G. Pasta, A. Catalani, L. Lablache, G. Ma-
rio, A. Tamburini, G. Rubini. Paskutinysis ∆ raidos
etapas – vëlyvasis ∆ – susijæs su G. Verdi kûryba. Jam
bûdinga dramatizuota, subtiliais psichologiniais niu-
ansais praturtinta kantilena, reikalaujanti spalvingo,
stipraus garso, didelës balso apimties, raiðkios tarties;
reèiau naudojama koloratûra (tik sopranø). Vëlyvojo
∆ dainininkai Fr. Tamagno, E. Tamberlikas, L. Giral-
doni, A. Cotogni, A. Patti, M. Battistini.
Nûdienos dainavimo mene it. ∆ iðlieka dainininko bal-
so valdymo etalonu. Rûta Mielkutë, Tamara Vainauskienë
Beµgijos karalîenës Elþbiìtos konkùrsas, smuiki-
ninkø, pianistø ir kompozitoriø tarpt. konkursas, ren-
giamas nuo 1951 Briuselyje. Ákurtas Belgijos karalie-
nës Elþbietos iniciatyva. ∆ rengiamas tokia tvarka:
pirmaisiais metais varþosi smuikininkai, antraisiais –
pianistai, treèiaisiais – kompozitoriai. Po to daroma
metø pertrauka. Bûna 3 turai. Skiriama 12 premijø
(tiek dalyviø bûna finale). Kiekvienas laureatas ap-
dovanojamas Didþiuoju Belgijos karalienës Elþbietos
prizu ir aukso medaliu.
Beµgijos mùzika. Flamandø ir valonø l. muzikai bû-
dinga ep. dainos ir baladës; seniausios jø – norman-
diðkosios (susiklostë X–XI a.). Ist. dainos turi satyros
elementø. Vyrauja maþoro dermë. Ritmikai bûdingi
prieðtakèiai, miðrûs metrai.
Vid. amþiais Belgijos teritorijoje buvo vaidinami l. vaidi-
nimai ir misterijos su muz. intarpais, pasirodydavo kla-
jojanèiø muzikantø trupës; buvo paplitæs chor. dainavi-
mas ir grieþimas styg. instrumentais. XIV a. Briuselyje
ást. menestreliø brolija. XV–XVI a. susiklostë vad. Ny-
derlandø polifon. m-la (↑ Nyderlandø muzika). Jos þy-
miausi kompozitoriai – G. Dufay, Josquinas des Prés,
J. Okeghemas, O. di Lasso. XVII–XVIII a. veikë baþn.
giedojimo m-los – metrizos; jose mokësi þymiausi to meto
kompozitoriai. Muzika ypaè paplito biurgeriø buityje
(vyravo kameriniai vokal. þanrai), aristokratø salonuose
(vargonø, klavesino muzika). Antverpenas tapo
V. Europos klavesinø gamybos, natø leidybos centru.
Þymiausi komp., kûræ daugiausia vargonø muzikà, bu-
vo Ch. Luythonas, P. Cornet, G. de Macque, Ch. Guillet,
A. van Kerckhovenas, J. B. Loeillet, H. Dumont’as,
J. H. Fiocco. Garsûs XVIII–XIX a. ið Belgijos kilæ komp.
A. E. M. Grétry, Fr. J. Gossecas ir C. Franckas kûrë
Prancûzijoje. Po 1830 pradëjo klostytis savarankiðka ∆,
iðryðkëjo flamandø (Antverpeno m-la) ir valonø kryp-
tys. Flam. krypties kompozitoriø P. L. Benoît (operos
„Gento sutramdymas“, 1876, „Kaimas kalnuose“, 1856;
oratorijos „Liuciferis“, 1866, „Ðeldë“, 1868), J. Blockxo
(operos „Tavernos princesë“, 1896, Thyl Uilenspiegel,
1900), E. Tinelio (muz. drama „Godelivas“, 1897, ope-
ra Katharina, 1909, vokal. ciklas „Senov. flamandø
dainos“), kûrybai bûdinga flam. folkloro, vokieèiø (ypaè
R. Wagnerio) muzikos átaka. Valonø krypties komp.
A. Dupont’as, G. Huberti, J. Jongenas (kûriniai smuikui,
vargonams), G. Lekeu (simf., kamerinë muzika) laikësi
pranc. muz. kultûros tradicijø. Pagarsëjo smuikininkai
Ch. A. de Bériot, H. Vieuxtemps’as, E. Ysaÿe, J. L. Ma-
ssart’as, sukûræ vad. prancûzø–belgø smuikavimo m-là;
violonèelininkai A. ir J. Servais, F. Münckas (1815–54),
E. Münckas (1840–1915); muzikologai Fr. J. Fétisas,
Ch. E. H. de Coussemakeris, Fr. A. Gevaert’as, Ch. Van
den Borrenas, P. Collaeris. XX a. muzikai bûdinga im-
presionizmas, neoklasicizmas, áv. avangardist. kryptys.
1925 P. Gilsonas subûrë jaunø komp. grupæ „Sintetis-
tai“. Ðie komp. kûryboje vartojo moderniàjà kompozici-
jos technikà (dodekafonijà, serializmà, aleatorikà, pu-
antilizmà), kûrë konkreèiosios ir elektron. muz. kûrinius.
Þymesnieji kompozitoriai: P. Gilsonas, J. Absilis, F. Qui-
net, M. Pootas, V. Legley, H. Pousseuras (1958 ákûrë
elektron. muzikos studijà Briuselyje), K. Goyevaertsas,
R. Baervotsas, Ph. Boesmansas, P. Bartholomée,
Fr. Devreese, A. Leducas, C.-R. Roland’as, F. van Ro-
ssumas, L. van Hove, L. Brewaeys; atlikëjai: pianistas
S. Askenaze, pianistas ir dirig. P. Collaeris, smuikinin-
kas A. Grumiaux, dainininkë S. Danco. Veikia 6 operos
teatrai (Briuselyje nuo 1770, Antverpene nuo 1893, Gen-
te nuo 1900), 5 kons-jos (Briuselyje nuo 1832, Lieþe nuo
1827, Gente nuo 1933, Antverpene nuo 1898, Ðarlerua),
MuA (Turne, Ðarlerua), Muzikologijos in-tas (Monse),
Mecheleno baþn. muz. m-la, Belgijos muzikologø d-ja
(ák. 1946), Nacionalinë komp. d-ja (ák. 1940), Filh-jos
d-ja (ák. 1927), Populiariø koncertø d-ja (ák. 1930; pro-
paguoja XX a. muzikà), „Pro musica antiqua“ (ák. 1933),
Ysaÿe koncertø d-ja Briuselyje, Nac. simf. orkestras,
„Flamandijos“ kamer. orkestras. Belgijoje rengiami kon-
kursai ir festivaliai, tarp jø – Ysaÿe smuikininkø (nuo
1937) ir pianistø (nuo 1938) konkursas, ↑ Belgijos kara-
lienës Elþbietos konkursas, vokalistø konkursas Briusely-
je (nuo 1962), vargonininkø konkursas ir festivalis Gen-
te (nuo 1946), ↑ Lieþo konkursas ir festivalis, Vervjë vokal.
muzikos festivalis (nuo 1948), Flamandø festivalis Briu-
gëje (nuo 1946). Leidþiami þurnalai „Revue internatio-
nale de musique“ (nuo 1938), „Revue belge de musico-
logie“ (nuo 1947).
L: Wangermée R. La musique belge contemporaine. Brux., 1959; Lei-
rens Ch. Belgian Music. N. Y., 1963. Jonas Klimas, Adeodatas Tauragis

Beliåjevas Mitrofanas [Ìèòðîôàí Ïåòðîâè÷ Áåëÿåâ;
1836.II.22 Sankt Peterburge – 1904.I.10 ten pat], ru-
sø muz. veikëjas, natø leidëjas. Mecenatas. Propaga-
vo rusø komp. kûrybà. 1884 ásteigë Glinkos premijà,
nuo 1885 Rusijoje rengë simf., nuo 1891 ir kamer. mu-
zikos koncertus, nuo 1892 kamer. muzikos konkur-
sus. Po 1880 subûrë muzikø grupæ (↑ Beliajevo bûre-
lá), kuri laikësi „Galingojo sambûrio“ tradicijø. 1885
Leipcige ásteigë muz. leidyklà, kuri iðspausdino ir
~2000 rusø komp. kûriniø. Jûratë Gudaitë
Beliåjevas Viktoras [Âèêòîð Ìèõàéëîâè÷ Áåëÿåâ;
1888.II.6 Niþneuralske – 1968.II.16 Maskvoje], rusø
muzikologas. Menotyros daktaras (1944). 1914 baigë
Sankt Peterburgo kons-jà (studijavo kompozicijos te-
orijà J. Vytuolo kl.). 1938–60 (su pertraukomis) dëstë
Sankt Peterburgo ir Maskvos kons-jose; prof. (1943).
Nuo 1959 dirbo Meno ist. in-te. Tyrë SSRS tautø muzi-
kà, muz. paleografijà. Svarb. darbai: „Áåëîðóññêàÿ
íàðîäíàÿ ìóçûêà“ („Baltr. l. muzika“, 1941), „Äðåâ-
íåðóññêàÿ ìóçûêàëüíàÿ ïèñüìåííîñòü“ („„Sen. Ru-
sijos muz. raðtija“, 1962), „Î÷åðêè ïî èñòîðèè ìóçûêè
íàðîäîâ ÑÑÑГ („SSRS tautø muz. ist. apybraiþos“,
1962–63, sàs. 1–2). Nijolë Taluntytë
Beliåjevo bûrìlis, rusø muzikø grupë. Veikë XIX a. 9–
10 d-metyje Sankt Peterburge. Mecenato ir muz. vei-
këjo M. Beliajevo namuose penktadieniais rinkdavosi
komp. ir muzikantai (diskutuodavo, muzikuodavo, at-
likdavo naujus kûrinius, daþnai dedikuotus M. Beliaje-
vui). ∆ tæsë „Galingojo sambûrio“ tradicijas. Dauguma
∆ nariø kûrë kamer. instrumentinæ ir vokal. muzikà.
D-jos vadovas buvo N. Rimskis-Korsakovas. Tarp ∆ na-
riø buvo C. Cui, N. Sokolovas, V. Stasovas, J. Vytuolas,
Z. Zolotariovas, N. Èerepninas, F. ir S. Blumenfeldai.
Globëjø tarybà (paskirta M. Beliajevo testamentu) su-
darë N. Rimskis-Korsakovas, A. Glazunovas, A. Lia-
dovas. Taryba ir toliau rengë konkursà (1913 J. Karna-
vièius uþ I styg. kvartetà gavo premijà), koncertus,
tvarkë leidyklos reikalus. Po Rimskio-Korsakovo mir-
ties vadovavo J. Vytuolas. Po Spalio perversmo Globë-
jø tarybos veikla perkelta á V. Europà (Prancûzijà, Vo-
kietijà). Jûratë Burokaitë
bell (angl.): 1. Varpas. 2. Puè. muzikos instrumento
þiotys.
Bell Joshua [Dþoðua Bêlas; g. 1967.XII.9 Blumingto-
ne (Indianos valstija)], JAV smuikininkas. Mokësi pas
J. Gingoldà. Bûdamas 14 metø, grieþë su Filadelfijos
orkestru, nuo tada grieþia su áv. Europos ir JAV or-
kestrais L. van Beethoveno, R. Lalo, P. Èaikovskio,
H. Wieniawskio kûrinius. Áraðë plokðteliø. Koncertavo
Lietuvoje (2000). Pav. Audronë Jurkënaitë
Bellermann (Bêlermanai), vok. muzikai. Johann
Friedrich [Johanas Frydrichas; 1795.III.8 Erfurte –
1874.II.5 Berlyne], muzikologas. Paraðë veikalø apie
sen. graikø muzikà, tarp jø – „Die Tonleitern und Mu-
siknoten der Griechen“ („Graikø muz. garsaeiliai ir
natos“, 1847). Jo sûnus Johann Gottfried Heinrich
[Johanas Gotfrydas Heinrichas; 1832.III.10 Berlyne –
1903.IV.10 Potsdame], muzikologas, kompozitorius.
Karal. meno akademijos narys (1875). Mokësi pas vo-
kieèiø varg. ir komp. A. E. Grellá (1899 apie já paraðë
Bellini
#!
monografijà). Nuo 1866 Berlyno un-to muz. profeso-
rius. Sukûrë baþn. (oratorijø, kantatø, motetø, psal-
miø) ir pasauliet. (chorø Sofoklio pjesëms) muzikos.
Tyrë menzûr. notacijos istorijà, paraðë teor. darbø.
Nijolë Taluntytë
belly (angl.) – deka.
Belli Domenico [Domenikas Bêlis; m. 1627 Florenci-
joje], it. kompozitorius. 1610–13 Ðv. Lauryno baþny-
èios Florencijoje kantorius. Nuo 1619 tarnavo Me-
dici rûmuose. Vienas monod. stiliaus pradininkø.
Sukûrë operas Orfeo dolente („Liûdintis Orfëjas“,
1616) ir Andromeda (1618, neiðliko). ∆ muzikà verti-
no G. Caccini. Audronë Jurkënaitë
Belli Girolamo [Dþirolamas Bêlis; g. 1552 Ardþentoje
(netoli Feraros), m. apie 1620], it. kompozitorius.
L. Luzzaschi mokinys. Dainavo Mantujos kun-ðèio ka-
peloje. Iðl. rinkiniai: 3 ðeðiabalsiø (1583–93) ir 9 pen-
kiabalsiø madrigalø (1584–1617), 2 keturbalsiø kanco-
neèiø (1584, 1593), ðeðiabalsiø (1585), aðtuoniabalsiø
(1589) ir deðimtbalsiø (1594) baþn. kanconø; 2 Mag- Joshua Bell
nificat (1610). Audronë Jurkënaitë
Belli Giulio [Dþulijus Bêlis; g. apie 1560 Londþiane
(prie Forlio), m. apie 1621], it. kompozitorius. T. Ci-
melli mokinys. Vienuolis pranciðkonas. Dirbo kapel-
meisteriu Imoloje, Feraroje, Venecijoje, Paduvoje ir
kitur. ∆ kûriniai leisti Venecijoje po keletà kartø, tarp
jø – madrigalai ir kanconetës (1584, 1593), psalmës ir
miðparai (1596, 1604), miðios (1586, 1595, 1608), baþn.
kanconos (1600), motetai (1605), baþn. koncertai
(1613), foburdonai (1605, 1607). Vëlyviesiems kûri-
niams bûdinga skaitmen. bosas. Paraðë teor. veikalà
Vincenzo Bellini
„Regole di contrappunto“ („Kontrapunkto taisyklës“,
rankraðtis). Audronë Jurkënaitë
bellicosamente (it.), bellico, bellicoso, belliqueux
(pranc.), AN – karingai, vaidingai.
Bellincioni Gemma [Dþema Belinèòni; 1864.VIII.18
Moncoje (prie Milano) – 1950.IV.24 Rokabelvederë-
je (prie Neapolio)], it. dainininkë (sopranas). Studi-
javo Milane. 1879 debiutavo Neapolyje, vëliau dainavo
áv. Italijos teatruose, gastroliavo Europos, P. Ameri-
kos ðalyse. Þymi verist. operø vaidmenø atlikëja. Ið-
leido dainavimo vadovëlá, paraðë autobiograf. knygà
(1920). Jûratë Gudaitë
Bellini Vincenzo [Vinèencas Belínis; 1801.XI.3 Kata-
nijoje (Sicilija) – 1835.IX.23 Piuto; palaidotas Pary-
þiuje, 1876 palaikai perveþti á Katanijà], it. kompo-
zitorius, vienas þymiausiø bel canto stiliaus kûrëjø.
Pirmàsias muz. þinias gavo ið tëvo ir senelio. 1819–24
studijavo Neapolio kons-joje (kompozicijà dëstë
N. Zingarelli); studijuodamas sukûrë 6 simf-jas, kon-
certà obojui, baþn. ir kamer. muzikos kûriniø. Sukûrë
11 operø, tarp jø – Il pirata („Piratas“, past. 1827 Mi-
lane), La straniera („Svetimðalë“, past. 1829 Milane),
I Capuleti edi Montecchi (past. 1830 Venecijoje, pagal
W. Shakespeare’o „Romeo ir Dþuljetà“), La somnam-
bula (past. 1831 Milane), Norma (past. 1831 Milane;
statyta Vilniuje 1836 ir vëliau, Lietuvos OBT 1986), I
puritani („Puritonai“, past. 1835 Paryþiuje).
∆ operø pastatymai it. nac. iðsivadavimo judëjimo lai-
kotarpiu þadino rev. nuotaikas, buvo lydimi patriot.
Bellson
#"
demonstracijø. Tæsdamas ðimtametes bel canto tradi-
cijas, pagr. dëmesá ∆ skyrë melodijø iðraiðkingumui;
jos plastiðkos, gausiai ornamentuotos (Norma’os ari-
ja Casta diva); raiðkesni ir reèitatyvai. Harmonija ir
kitos ∆ vartojamos iðraiðkos priemonës daug papras-
tesnës; orkestras daþniausiai tik akompanuoja. Bran-
dþiose ∆ operose ryðkëja lyriðkos ir dramatiðkos mu-
zikos kontrastai, kartais ilgesnë arija paverèiama
iðplëtota scena. ∆ artimai draugavo su komp. G. Do-
nizetti (jis ∆ atminimui sukûrë requiem). ∆ turëjo áta-
kos G. Verdi, Fr. Chopino ir kitø komp. kûrybai. ∆ te-
mas savo kûriniuose naudojo M. Glinka, Fr. Chopinas,
H. Ernstas, F. Lisztas ir kt. Pav.
L: Pastura F. Bellini secondo la storia. Parma, 1959; Êðóíòÿåâà Ò. Ñ.
Â. Áåëëèíè. Ë., 1984. Adeodatas Tauragis
Bellson Louis (Luigi Paulino Alfredo Francesco An- Be aèkovã-Èãpovã Gabriela [Gabriela Beniaèkòva-
tonion Balassoni) [Luisas Bêlsonas; tikr. vardai ir
pavardë Luidþis Paulinas Alfredas Franèeskas Anto-
Frantiðek Benda nionis Balasonis; g. 1924.VII.26 Ilinojaus valstijoje],
JAV dþiazo bûgnininkas, komp., aranþuotojas. Nuo
5 m. mokësi groti muðamaisiais. Daug kartø laimëjo
„Gene Krupa“ bûgnininkø konkursus. Grojo B. Good-
mano (1943, 1946), T. Dorsey’o (1947–49), H. Jame-
so (1950–51), D. Ellingtono (1951–53) bigbenduose.
Pagarsëjo kaip ypaè virtuoziðkai grojantis bûgninin-
kas; pirmasis pradëjo groti dviem didþiaisiais bûgnais.
Sukûrë dþiazo kompozicijø, muzikos Brodvëjaus ðou
(1958), dþiazo baletà (1962). Jûratë Kuèinskaitë
Bellugi Piero [Pjeras Belùdþis; g. 1924.VII.14 Floren-
cijoje], it. dirigentas. Mokësi grieþti smuiku, vëliau stu-
dijavo kompozicijà (mokytojai L. Dallapiccola ir
R. Lupi) ir dirigavimà (mokytojai P. van Kempenas,
I. Markevièius). Dirigavimo studijas tæsë JAV pas
R. Kubelikà ir L. Bernsteinà. 1956–58 dëstë Kalifor-
nijos un-te (Berklyje). 1958–59 Oklendo simf. orkestro
(Kalifornijos valstija) dirigentas, 1959–61 Portlendo
simf. orkestro (Oregono valstija) meno direktorius ir
dirigentas. 1961 gráþæs á Europà, dirigavo koncertus
ir operas, buvo Lisabonos radijo orkestro meno va-
dovas. Nuo 1969 Turino radijo simf. orkestro vyriau-
siasis dirigentas. Gastroliavo Lietuvoje (1983).
Danutë Mekaitë
BVlohlãvek Jiþí [Jirþis Bêlohlavekas; g 1946.II.24 Pra-
hoje], èekø dirigentas. Mokësi Prahos MuA pas
B. Liðka’à, A. Klíma’à ir R. Brockà. 1971–77 Brno
valst. filh-jos orkestro dirig., 1977–90 Prahos simf. ork.
vyriausiasis dirig., 1990–92 Èekø filh-jos ork. dirigen-
tas. Diriguoja ir kt. orkestrams, gastroliuoja uþsieny-
je. 1990 dalyvavo Edinburgo festivalyje. Nuo 1995
nuolat kvieèiamas diriguoti BBC simf. orkestrui.
Audronë Jurkënaitë
Bêlza Igoris [Èãîðü Ô¸äîðîâè÷ Áýëçà; 1904.II.8 Kel-
cuose (Lenkija) – 1994.I.5 Maskvoje], ukr. muzikolo-
gas, kompozitorius. Menotyros dr. (1954). 1925 bai-
gë Kijevo kons-jà (B. Liatoðinskio kompozicijos kl.),
1925–41 joje dëstë; prof. (1936). 1942–54 dëstë Mask-
vos kons-joje. Nuo 1954 dirbo SSRS MA Istorijos ir
Slavistikos in-tuose. Pagrindinë moksl. tyrimø kryptis –
slavø tautø (daugiausia lenkø ir èekø) muzika. Paraðë
monografijø apie ðiø ir kitø tautø kompozitorius –
A. Borodinà, A. Dvoþãkà, M. Karùowicziø, B. Liato-
ðinská, W. A. Mozartà, V. Novãkà, M. K. Oginská,
Fr. Chopinà, A. Skriabinà ir kt. Paskelbë >60 neþi-
nomø lenkø komp. kûriniø. Sukûrë 5 simf-jas, kon-
certà ir sonatø f-nui, kamer. ansambliø, romansø.
Adeodatas Tauragis
bêmolis (pranc. bémol), alteracijos þenklas. Natose þy-
mimas b. Muz. garsà paþemina pustoniu, dvigubas ∆
(dubl-bemolis º) – tonu. Atsirado vid. amþiais ið gar-
so b molle (minkðtasis) arba b rotundum (apskritasis)
raidinio simbolio b, kuriuo buvo þymimas garsas, pus-
toniu þemesnis uþ b carrum (dabartiná garsà h).
ben, bene (it.), pirmoji sudëtinës AN dalis, reiðkianti
intensyvumà, iðskirtinumà; pvz., ben legato – ypaè
intensyvus legato, ben marcato – labai stiprus mar-
cato, ben tenuto – labai suturëtas tenuto.
Èåpova; g. 1944.III.25 Bratislavoje], èekø dainininkë
(sopranas). Mokësi Zilinoje (Slovakija) pas T. Kresan-
kovà, Bratislavos kons-joje pas J. Blahoslavà. 1962
Janãèeko konkurso laureatë. 1963 laimëjo Dvoþãko
konkursà Karlovi Varuose. Nuo 1970 Prahos nac. ope-
ros solistë. Dainavo Dublino, Maskvos, Vienos, Lon-
dono ir kt. operos teatruose, Zalcburgo festivaliuose.
Þymi L. Janãèeko operø vaidmenø atlikëja. Kiti vaid-
menys: Nataða 2, Marguerite, Libuðe. Audronë Jurkënaitë
Benatzky Ralph (Rudolph) [Ralfas Benåckis; tikr. var-
das Rudolfas; 1884.VI.5 Moravijos Budejovicuose –
1957.X.16 Ciûriche], Austrijos komp. Èekas. Þymus
naujosios Vienos operetës kûrëjas. Studijavo Prahos
ir Miuncheno kons-jose. Dirbo Austrijoje, Vokietijo-
je, Ðveicarijoje, JAV. Nuo 1948 gyveno Ciûriche. Su-
kûrë ~50 opereèiø, tarp jø – Im Weissen Rössl („Vieð-
butyje Baltasis þirgas“, 1930), Meine Schwester und ich
(„Mano sesuo ir að“, 1930), Ein bezauberndes Fräulein
(„Þavinga panelë“, 1933). Dauguma jø pagal savo pa-
ties libretus. Kiti kûriniai: operos, vodeviliai, zingðpy-
liai, reviu, baletai, ~5000 pramog. dainø (dauguma
skirta þmonai kabareto dainininkei J. Selim), ~250 ki-
no filmø muzika. Paraðë romanà „In Dur und Moll“
(1954), noveliø. Bronius Ambraziejus
Benda Frantiðek (Franz) [Frantiðekas (Francas) Bênda;
krikðtytas 1709.XI.22 Stare Benatkuose, m. 1786.III.7
Noidorfe (prie Potsdamo)], èekø smuik. ir kompozi-
torius. 1718–26 giedojo Prahos Ðv. Mikalojaus baþny-
èios chore, 1720 Dresdeno rûmø kapeloje, 1723 vël
Prahoje. 1726–30 grieþë Vienoje. 1730–32 Varðuvoje
vadovavo K. Suchaczewskio kapelai, 1732–33 grieþë
karal. orkestre. Nuo 1733 grieþë Prûsijos princo (vë-
liau karalius Frydrichas II) kapeloje (1733–36 Rupi-
ne, 1736–39 Reinsberge, nuo 1740 Dresdene), 1771–
86 ðios kapelos koncertmeisteris. Mokësi kompozicijos
pas J. G. ir C. H. Graunus. Akompanavo fleita gro-
janèiam karaliui, su juo gastroliavo Vokietijos miestuo-
se. Paraðë autobiografijà (1763). Sukûrë 18 simf-jø,
21 koncertà sm., 4 trio sonatas, 22 duetus, 157 sona-
tas sm., 101 kaprièà, 4 dainas. Pav.
L: Gabriel J. Frantiðek Benda. Stare Benatki, 1926; Berten F. Franz Ben-
da: sein Leben und seine. Kompositionen. Essen, 1928; Helm E. E. Mu-
sic at the Court of Frederick the Great. Norman, 1960.
Audronë Jurkënaitë
von Benda Hans Robert Gustav [Hansas Robertas
Gustavas fon Bênda; 1888.XI.22 Strasbûre –

1972.VIII.15 Berlyne], vok. dirigentas. Studijavo di-
rigavimà Berlyno Sterno kons-joje, muzikologijà Ber-
lyno ir Miuncheno un-tuose. 1925–33 Berlyno radi-
jo muz. redakcijos vedëjas. 1934–39 Berlyno filh-jos
dirigentas (ákûrë kamer. orkestrà). 1939 ákûrë savo
orkestrà. 1948–52 dirigavo áv. Ispanijos orkestrams.
Gráþæs á Berlynà (1954), sukûrë naujà kamer. orkestrà
(gastroliavo daugelyje ðaliø).
Benda Jiþí Antonín [Jirþis Antoninas Bênda; krikðty-
tas 1722.VI.30 Nove Benatkuose, m. 1795.XI.6 Kest-
rice (Saksonija)], èekø komp., smuikininkas, dirigen-
tas. Fr. Benda’os brolis. 1742–49 karaliaus rûmø
kapelos (Berlyne) smuikininkas. 1750–78 hercogo
Frydricho kapelmeisteris Gotoje. Sukûrë klasik. me-
lodramø, tarp jø – Ariadne auf Naxos („Ariadnë Nak-
se“, 1774), Medea („Medëja“, 1775), zingðpyliø, tarp
jø – Der Dorfjahrmarkt („Kaimo mugë“, 1775), Ro-
meo und Julie (1776), kantatø, uvertiûrø, koncertø,
baþn. muzikos.
Be¹deris Viktoras [g. 1911 Kouldele (JAV)], liet. dai-
nininkas (lyr. tenoras). Mokësi Èikagos muz. ir dra-
mos m-loje (Chicago Cosmopolitan School of Music
and dramatic Arts). Nuo 1935 kaip Billas Benderis
dainavo amerikieèiø operetëse „A Tale of a Hat“ Èi-
kagoje, „Bloomer Girl“ Niujorke, o su „Show Boat“
vaþinëjo po JAV. Buvo choro „Pirmyn“ solistas, dai-
navæs operose (P. Mascagni Cavalleria rusticana ir kt.).
Dalyvavo lietuviø ir kitatauèiø renginiuose. 1938 su
choru „Pirmyn“ gastroliavo Lietuvoje. Gavæs stipen-
dijà, 1939–40 studijavo Kauno kons-joje. Per II pa-
saul. karà su „United Service Organization“ trupe
gastroliavo N. Gvinëjoje, Maniloje ir kt. Gráþæs á Niu-
jorkà, reþisavo operetes, ádainavo kelias plokðteles.
Bendl Karel („Podskalskô“) [Karelas Bêndlis; slapy-
vardis „Podskalskis“; 1838.IV.16 Prahoje – 1897.IX.20
ten pat], èekø komp., dirigentas. Èekijos mokslo ir
meno akademijos narys (1890). Mokësi Prahos var-
gonininkø m-loje. Nuo 1894 dëstë kompozicijà Pra-
hos kons-joje. Sukûrë 11 operø, operetæ, baletà, kan-
tatø, kûriniø orkestrui („Jugoslaviðkoji rapsodija“).
Labiausiai þinomas kaip dainø ir chorø kûrëjas.
Bronius Ambraziejus
Be¹dorius Jonas [1889.VIII.15 Skaisèiuose (Marijam-
polës rj.) – 1954.VI.27 Palangoje; palaidotas Vilniuje,
Rasø kapinëse], liet. komp., choro dirigentas, muz.
pedagogas. 1912 baigë Varðuvos muz. in-tà (M. Sur-
zyñskio vargonø kl.), 1924 – Leipcigo kons-jà (S. Kreh-
lio muz. teorijos kl.). 1912–29 vargonininkavo ir mo-
kytojavo Marijampolëje. 1913–20 „Gabijos“ d-jos
pirm. ir choro vadovas. Lietuvos kanklininkø d-jos (ák.
1925) vienas steigëjø ir vadovø, nuo 1930 Lietuviø me-
no kûrëjø d-jos centro v-bos vicepirm. ir muzikø k-jos
pirm. 1924–33 dëstë Kauno muz. m-loje, nuo 1933 Kau-
no kons-joje. 1940 ∆ ir K. Kavecko iniciatyva ásteigta
Vilniaus muz. m-la (iki 1945 ∆ buvo ðios m-los direkto-
rius). 1945–49 Vilniaus kons-jos direktorius; prof.
(1948). 1949–54 dëstë Lietuvos kons-joje. 1945–48 Lie-
tuvos kompozitoriø s-gos organizac. k-to pirm. Surin-
ko ir harmonizavo liet. l. dainø (rink. „Auðrelei be-
auðtant“, 1920), sukûrë chorø, giesmiø, pjesiø puè.
orkestrui, kaimo kapelai. Tarpukario metais paskelbë
Benedict
##
muz. kritikos ir publicistikos straipsniø. Juose palaikë
paþangias liet. komp. kûrybos tendencijas, kovojo
prieð diletantizmo apraiðkas. Pav. Arvydas Karaðka
bendrâsis akòrdas ↑ moduliacija.
bendrava»dës tonåcijos, dvi to paties pavadinimo, ta-
èiau skirtingos dermës tonacijos (maþorinë ir minori-
në), pvz., C-dur ir c-moll, a-moll ir A-dur. Jø I, II, IV
ir V laipsniai yra bendri. ∆ turi 3 skirtingus þenklus
prie rakto: maþorinë – 3 diezais daugiau arba 3 be-
moliais maþiau negu minorinë. ∆ kartais vadinamos ir
bet kuriõs kitos de»mës, kuriø garsaeiliai prasideda
tuo paèiu garsu, pvz., c-dorinë ir c-fryginë.
Vaclovas Paketûras
bene (it.) ↑ ben.
ben legato (it., AN) – labai jungiant, ypaè riðliai.
ben marcato (it., AN) – labai pabrëþiant, akcentuo-
jant.
Benedetti Michelangeli Arturo [Arturas Benedêtis
Mikelãndþelis; 1920.I.5 Breðoje – 1995.VI.12 Lugane], Jonas Bendorius
it. pianistas. Nuo 4 metø mokësi Venturi muz. in-te
(Breða). 1934 baigë Milano kons-jà (P. Anfossi f-no kl.);
studijavo ir smuikà, vargonus bei kompozicijà. 1939
laimëjæs I premijà Þenevos tarpt. konkurse, buvo pa-
kviestas á Bolonijos, vëliau Venecijos kons-jas profe-
soriumi. 1948–66 koncertavo Europos, Lot. Ameri-
kos, Afrikos ðalyse, JAV, vadovavo meistriðkumo
kursams. Skambino baroko, klasicizmo kompozitoriø,
romantikø, impresionistø kûrinius. Juos interpretavo
raiðkiai, savitai, reljefiðkai atskleisdamas jø formà. Bû-
damas nepaprastai reiklus sau, daþnai atðaukdavo kon- Arturo Benedetti Michelangeli
certus ir paliko nedaug plokðteliø su unikalia kai ku-
riø J. S. Bacho, D. Scarlatti, Fr. Chopino, M. Ravelio,
C. Debussy kûriniø traktuote. Nuo 1965 Breðoje ren-
giami ∆ vardu pavadinti f-no muzikos festivaliai. Pav.
Edmundas Baltrimas
Benedicamus Domino (lot. garbiname Vieðpatá), atsi-
sveikinimo kreipinys su atsaku Deo gratias („dëkojame
Dievui“), giedamas kiekvienos liturg. valandos pabaigo-
je. Romos liturgijoje iki Vatikano II susirinkimo bûdavo
giedamas ir miðiø pabaigoje, tomis dienomis, kai negie-
dama Gloria. Pirmàjà ðios aklamacijos dalá gieda arba
reèituoja celebrantas (arba kantorius), o atsakà – cho-
ras arba bendruomenë. Vid. amþiais buvo sukurta pa-
kankamai iðplëtotø ∆, daþniausiai pritaikant Kyrie melo-
dijas. Apie XI a. imta raðyti ir polifoninius kondukto tipo
∆. Ðiems konduktams daþniausiai bûdavo naudojama ið-
plëstinë formulë su ilgesne teksto eilute, uþbaigiama þo-
dþiais ∆. Tokios giesmës paprastai skambëdavo svarbiau-
siø liturg. valandø pabaigoje. Jonas Vilimas
Benedict Sir Julius [seras Julijus Bênediktas;
1804.XI.27 Ðtutgarte – 1885.VI.5 Londone], anglø
komp. ir dirigentas. Vok. kilmës. Mokësi Veimare pas
J. N. Hummelá, Dresdene pas C. M. von Weberá
(1821–24). 1823 susipaþino su L. van Beethovenu.
1823–25 Vienos „Kärntnertor“ teatro, 1825–35 Ne-
apolio „San Carlo“ teatro dirig. (èia pastatytos pir-
mosios ∆ operos). Nuo 1835 gyveno Anglijoje. Diri-
gavo Londono operos teatrø orkestrams. 1845–78
Norvièo festivaliø, 1876–80 Liverpulio filh-jos d-jos
dirigentas. 1850–52 su J. Lind gastroliavo JAV. Sukû-
Benedictus
#$
rë operø, tarp jø – The Lily of Killarney („Killarney leli-
ja“, 1862), oratorijø, kantatø, simf-jø, koncertø f-nui.
Paraðë C. M. von Weberio biografijà (1881).
Audronë Jurkënaitë
Benedictus (lot. palaimintas): 1. Ketvirtosios miðiø
dalies Sanctus antroji padala. Kaip ir pirmoji padala,
∆ uþbaigiama aklamacija Hosanna in excelsis. Romos
liturgijoje kaip Sanctus padala vartojama nuo VII a.
Kaip savarankiðka padala (giedama iðkart po kon-
sekracijos) ∆ ëmë iðsiskirti vëlyvaisiais vid. amþiais.
∆ savarankiðkumà átvirtino XVI a. Tridento susirin-
kimas („Caeremoniale episcoporum“, 1600). Anks-
tyvojo renesanso polifon. miðiose ∆ kartais bûdavo
kaip atskira dalis, skirta atlikti maþesniam balsø skai-
èiui nei kitos dalys. Ði tradicija ásigalëjo baroko ir
klasicizmo epochose – ∆ galëjo bûti solo arija
(J. S. Bacho miðiose), atskira dalis solistams bei cho-
rui (J. Haydnas, W. A. Mozartas) arba kitokio pobû-
dþio muzika (L. van Beethovenas, Fr. Schubertas).
Po II Vatikano susirinkimo (1962–65) ∆ savarankið-
kumo atsisakyta.
2. Keturiø bibliniø giesmiø (Dovydo, Azarijo, Trijø vai-
kø, Zacharijo) pradþia pagal lot. vertimà. Visos ketu-
rios giesmës (uþraðytos ne Psalmyne) giedamos ávai-
riø krikðèioniðkøjø ritø liturgijose. Labiausiai paplitusi
yra Zacharijo giesmë Benedictus Dominus Deus Isra-
el. Ji giedama rytmetiniø ðlovinimø valandà (laudes)
áprastiniais psalmiø tonais su antifona ad Benedictus,
kuri paprastai bûna labiau iðplëtota nei kitos liturgi-
niø valandø antifonos. Renesanso epochoje ∆ buvo
kuriamas ir daugiabalsës (daþniausiai paprastos akor-
dinës) faktûros. Tokiø kompozicijø sukûrë Josquin des
Prés, G. P. da Palestrina, O. di Lasso, T. L. da Victo-
ria, C. Gesualdo, Th. Tallis ir kiti. Jonas Vilimas
Benefelde Ada [Ada Bênefeldë; 1884.II.19 Rygoje –
1967.V.24 Celëje (Vokietija)], latviø dainininkë (sop-
ranas). Muz. iðsilavinimà ágijo Rygoje ir Berlyne (1908
baigë Sterno kons-jà). Dainavo Vokietijos operos teat-
ruose (Berlyne, Heidelberge, Achene). 1913–30 Lat-
vijos operos teatro solistë. Vaidmenys: Tamara, An-
tonida, Violetta, Mimi, Cio Cio San, Rosina, Gilda,
Marguerite, Laimdote (J. Medinio „Ugnis ir naktis“).
Rengë sol. koncertus. 1921 gastroliavo JAV. 1919–39
dëstë Latvijos kons-joje; profesorë (1929). Nuo 1939
gyveno Vokietijoje. Danutë Mekaitë
benefísas (pranc. bénéfice – pelnas, nauda): 1. Kon-
certas arba spektaklis, kurio pajamos (visos arba da-
lis) tenka vienam arba keliems artistams, kai kada
kompozitoriui, dramaturgui. 2. Spektaklis vieno ið jo
dalyviø garbei. Jonas Bruveris
beneplacito, beneplacimento, (it., AN) – savo nuoþiû-
ra, laisvai; tas pats, kas ↑ ad libitum.
Benevoli Orazio [Oracijus Benevòlis; 1605.IV.19 Ro-
moje – 1672.VI.17 ten pat], it. kompozitorius. Nuo
1623 dirbo kapelmeisteriu Italijos miestø baþnyèiose,
Vienoje, vadovavo Ðv. Petro bazilikos kapelai Vatika-
ne. Þymus polifonistas. Kûrë tik baþn. muzikà (mi-
ðias, motetus, psalmes ir kt.). Þymiausias ∆ kûrinys –
miðios 52 balsams (15 solistø, 4 chorams, 6 orkest-
rams ir 2 vargonams). Bronius Ambraziejus
Benguerel Xavier [Ksaveras Bengerêlis; g. 1931.II.9
Barselonoje], isp. kompozitorius. Studijavo Barselo-
noje pas C. Taltabullà. Iðgarsëjo 1960, kai Tarpt. ðiuo-
laikinës muz. d-jos festivalyje Kelne buvo atliktas ∆
kûrinys Cantata d’amio i amat. Svarb. kûriniai: miðios
ch. ir ork. (1955), Paroules de cada día balsui ir ork.
(1967); koncertai 2 fl. ir ork. (1959), vargonams ir ork.
(1970), muð. ir ork. (1977); Sinfonia continua (1962),
Dialogue orchestral (1969) ork.; Contraste kamer. ork.
(1967); Musica riservata 11 styg. (1969), Test-Sonata
19 instr. (1969), Capriccio stravagante 14 instr. (1974),
styg. kvartetas (1954), Intento a dos git. ir muð. (1971),
kiti kamer. kûriniai. Audronë Jurkënaitë
Ben-Haïm , Ben-Haim, Ben-Chaim (Frankenburger)
Paul [Paulius Ben-Haímas; tikr. pavardë Frankenbur-
geris; 1897.VII.5 Miunchene – 1984.I.14 Tel Avive],
Izraelio komp. ir dirigentas. 1915–20 studijavo Miun-
cheno MuA kompozicijà (pas Fr. Klose ir W. Cour-
voisier), f-nà ir dirigavimà. 1920–24 B. Walterio ir
H. Knappertbuscho asistentas Miuncheno valst. ope-
roje, 1924–31 Augsburgo operos dirigentas. 1933
emigravo á Tel Avivà. Izraelio komp. s-gos preziden-
tas (nuo 1948), Jeruzalës MuA direktorius (1949–
54). Kûrybai bûdinga vëlyvojo romantizmo, tradic.
þydø ir arabø melodikos bruoþai. Sukûrë 2 simf-jas
(1940, 1945), Concerto grosso (1931), koncertø f-nui
(1949); sm. (1960), vè. (1962); The Sweet Psalmist of
Israel ork. („Melodingasis Izraelio psalmininkas“,
1953), oratorijà Thanksgiving from the Desert („Pa-
dëka dykumoje“, 1963), kamer., chor. kûriniø.
L: Hirschberg I. Paul Ben-Haïm: His Life and Works. Tel Aviv, 1983;
Cohen Y. W. The Heirs of the Psalmist. Tel Aviv, 1990.
Audronë Jurkënaitë
Benjamin Arthur [Arturas Bêndþaminas; 1893.IX.18
Sidnëjuje – 1960.IV.9 Londone], Australijos komp. ir
pianistas. 1911–14 mokësi Karaliðkajame muz. koledþe
Londone pas Ch. Stanfordà (kompozicija) ir F. Cliffe
(f-nas). 1919–21 dëstë Sidnëjaus kons-joje (f-no kl.).
Nuo 1922 gyveno Anglijoje. Nuo 1926 kompozicijos
profesorius Karaliðkajame muz. koledþe Londone
(vienas mokiniø – B. Brittenas). 1941–46 dirigavo simf.
orkestrui Vankûveryje (Kanada). Kaip pianistas atlik-
davo savo kûrinius. Sukûrë operø, tarp jø – The Devil
Take Her („Velnias jà griebtø“, 1931), Prima Donna
(„Primadona“, 1933), A Tale of Two Cities („Sakmë apie
du miestus“, 1950), baletà Orlando’s Silver Wedding
(„Orlando sidabrinës vestuvës“, 1951), kûriniø orkest-
rui, áv. instrumentams ir orkestrui, kamer. ansambliø,
chorø, dramos spektakliø ir kino filmø muzikos. Kû-
ryba turi romantizmo bruoþø. Alë Gutauskienë
Benjamin George [Dþordþas Bêndþaminas; g. 1960.I.31
Londone], anglø komp., pianistas. Mokësi Paryþiuje
pas O. Messiaenà, Y. Loriod, Kembridþo un-te pas
A. Goehrà. 1984–87 Paryþiuje studijavo elektron. mu-
zikà. Svarb. kûriniai: At First Light kamer. ork. (1982),
A Mind of Winter sopr. ir ans., sonata sm. (1977), okte-
tas (1978), Meditations on Haydn’s Name f-nui (1982),
Antara ork. ir elektronikai (1985–87), Jubilation ork.
ir vaikø grupëms (1985), Cascade ork. (1990), Upon
silence mecosopr. ir 5 altams (1990), Helix (1992) ir
Studden Time ork. (1993). Audronë Jurkënaitë

Bennett Richard Rodney [Rièardas Rodnis Bênetas;
g. 1936.III.29 Brodsterse (Kento grafystë)], anglø
komp., pianistas. Studijavo Londono karal. MuA;
1963–65 joje dëstë. Sukûrë operø, tarp jø – The Mines
of Sulphur („Sieros kasyklos“, 1963), A Penny for a Song
(„Skatikas uþ dainà“, 1966), Victory („Pergalë“, 1969),
baletà Isadora (1981), 3 simf-jas (1965, 1967, 1987),
kûriniø kamer. orkestrui, styg. kvartetø (1951–64), kon-
certø, kino filmø ( „Ledi Karolina Lam“, „Þmogþudystë
Rytø eksprese“) muzikos. Kaip pianistas daugiausia at-
lieka dþiazo muzikà. Apie muzikà raðë spaudoje.
Bennett William Sterndale [Viljamas Sterndeilis Bêne-
tas; 1816.IV.13 Ðefylde – 1875.I.1 Londone], anglø
komp., dirigentas. Kompozicijos mokësi Londono
karaliðkojoje MuA (pas W. Crotchà, C. Potterá ir
W. H. Holmesà), nuo 1843 joje dëstë. 1849 ákûrë Lon-
done Bacho d-jà. 1856–66 Londono filh-jos d-jos di-
rigentas. 1866–72 Karaliðkosios MuA direktorius. Su-
kûrë simf-jà, oratorijà The Woman of Samaria
(„Samarietë“, 1867), kantatà The May Queen („Ge-
guþës karalienë“, 1858), ork. uvertiûrø, fp. trio, 4 kon-
certus, sonatà, pjesiø f-nui, dainø ciklø. Kûryba epi-
goniðka, sekë vok. muzika.
Bennewitz (Benevic) Antonin [Antoninas Bênevicas;
1833.III.26 Privratuose – 1926.V.29 Dokðuose], èekø
smuik., pedagogas. 1846–52 studijavo Prahos kons-joje
(M. Mildnerio kl.). 1852–61 Prahos operos teatro,
1861–63 Zalcburgo Mozarteumo orkestro, vëliau Ðtut-
garto operos teatro koncertmeisteris. Nuo 1866 Pra-
hos kons-jos profesorius (iki 1901 ir direktorius). 1865
grieþë trio ansamblyje (su B. Smetana ir F. Hegenbar-
tu). Mokiniai: O. Ðévèíkas, J. Sukas. Danutë Mekaitë
Benno Giuseppe [Dþuzepë Bènas; 1711.I.29 Vienoje –
1788.IV.15 ten pat], Austrijos komp., dainavimo mo-
kytojas. It. kilmës. Mokësi pas J. G. Reinhardtà. 1726–
36 Neapolyje studijavo kompozicijà pas Fr. Durante
ir L. Leo. 1739–49 Vienos rûmø komp., 1749–61 dirbo
kapelmeisteriu Slopofe ir Manersdorfe. 1774–88 Vie-
nos imperatoriaus orkestro kapelmeisteris. Sukûrë 20
operø ir serenadø, 3 oratorijas, 30 miðiø, 2 Requiem,
giesmiø. Kûryboje ryðku vëlyvojo Venecijos m-los ba-
roko ir vok. klasicizmo átaka. Bûdinga spalvinga instru-
mentuotë. Kamilë Rupeikaitë
Benois Alexandre [Aleksandras Benuâ; Àëåêñàíäð
Íèêîëàåâè÷ Áåíóà; 1870.V. 3 Sankt Peterburge –
1960.II.9 Paryþiuje], rusø tapytojas, scenografas, me-
notyrininkas. Archit. N. Benois sûnus. Vienas „Meno
pasaulio“ d-jos organizatoriø ir vadovø. 1913–15
Maskvos dailës teatro, 1919–25 Sankt Peterburgo ope-
ros ir baleto ir Didþiojo dramos teatrø dailininkas ir
reþisierius. Po 1926 dirbo Paryþiaus, Milano, Londo-
no, Niujorko, Vienos teatruose. ∆ savo kûryboje orien-
tavosi á praeitá, ieðkojo amþinøjø dvasiniø vertybiø ir
meno idealø. Nutapë poetiðkø, stilizuotø ist. temati-
kos paveikslø, sukûrë novatoriðkø teatro dekoracijø
Sankt Peterburgo Marijos teatre (R. Wagnerio „Die-
vø þuvimas“, 1903), S. Diagilevo spektakliams Pary-
þiuje (I. Stravinskio „Petruðka“, 1911), Maskvos dai-
lës teatre (A. Puðkino „Akmeninis sveèias“, „Mozartas
ir Salieri“, 1914–15), Valstybës teatre Kaune (G. Bi-
zet Carmen, 1931). Dailës istorijos veikaluose („XIX a.
Bentoiu
#%
tapybos istorija. Rusø tapyba“, 2 d., 1901–02; „Rusø
tapybos mokykla“, 1904) propagavo klasicizmo me-
nà, kritikavo rusø XIX a. natûralistinæ dailæ. Paraðë
straipsniø apie M. K. Èiurlioná.
L: Áåðíàíäò Ã. À. Áåíóà è ìóçûêà. Ì., 1957; Ýòêèíä Ì. Aëåêñàíäð
Íèêîëàåâè÷ Áåíóà. Ë.–Ì., 1965.
Benoist Franšois [Fransua Benuâ; 1794.IX.10 Nante –
1878.V.6 Paryþiuje], pranc. vargonininkas, kompozi-
torius. 1811–15 mokësi Paryþiaus kons-joje. 1815 lai-
mëjæs Romos premijà uþ kantatà Oenone, 3 metus gy-
veno Italijoje. Nuo 1819 karaliaus rûmø varg., Paryþiaus
kons-jos prof. (iki 1872). Sukûrë 2 operas, 4 baletus, 3
miðias su vargonais ad libitum, kûriniø vargonams, tarp
jø – „Bibliothêque de l’organiste“ („Vargonininko
biblioteka“, 12 sàs.). Tarp mokiniø – A. Adamas,
C. Franckas, G. Bizet, Fr. Dubois, C. Saint-Sa¸nsas.
Audronë Jurkënaitë
Benoît Peter Léopold Léonard [Peteris Leopoldas Le-
onardas Benuâ; 1834.VIII.17 Haralbeke (V. Flandrija)
– 1901.III.8 Antverpene], Belgijos komp., muz. isto-
rikas. Belgijos akademijos narys (1882). 1855 baigë
Briuselio kons-jà (Fr. J. Fétiso kompozicijos kl.). ∆ –
flamand. krypties (Antverpeno m-los) Belgijos muzi-
koje pradininkas. 1867 ákûrë Flamandø muzikos m-là
Antverpene (nuo 1898 Karaliðkoji flamandø kons-ja),
1867–1901 buvo jos direktorius. Kûrë áv. þanrø muzi-
kà; ypaè vertingos ∆ oratorijos, tarp jø – Lucifer („Liu-
ciferis“, 1866), De Schelde („Ðeldë“, 1868), De Oorlog
(„Karas“, 1873) ir kantatos, tarp jø – Rubens („Ru-
bensas“, 1877). Kiti kûriniai: operos, zingðpyliai, simf.
kûriniai, kûriniai f-nui, fl., obojui, chorai, dainos, dra-
mos spektakliø muzika. Ankstyvieji ∆ kûriniai sudë-
tingos harmonijos, juose ryðku vok. ir pranc. muzikos
átaka. Vëlesniajai kûrybai bûdinga stiliaus paprastu-
mas, ryðys su flamandø melodika, ritmika. Paraðë kny-
gø ir straipsniø apie Belgijos muzikà. Alë Gutauskienë
Benotîenë, Puronaitë, Nijolë [g. 1958.VI.1 Vilniuje],
liet. choro dirigentë. 1980 baigë Lietuvos kons-jos
Klaipëdos f-tus (A. Alseikos choro dirigavimo kl.).
Dirbo Kaiðiadoriø kult. namø miðraus ir mot. chorø
vadove. 1984 atvyko á Kanadà, apsigyveno Toronte.
Ákûrë moterø vokal. kvartetà „Sutartinë“ ir jam vado-
vauja. Kvartetas koncertavo Kanadoje, JAV, Australi-
joje. 1989 subûrë Lietuvos Kankiniø parapijos vaikø
chorà ir jam vadovauja. 1994 dirigavo Pasaulio liet.
dainø ðventëje Vilniuje. Birutë Þalalienë
Benson George [Dþordþas Bênsonas; g. 1943.III.22
Pitsburge (Pensilvanijos valstija)], JAV dþiazo gitaris-
tas, dainininkas. Propagavo bliuzus, rokenrolà. 1960
subûrë ansamblá, su kuriuo suformavo savità atlikimo
stiliø, jungiantá dþiazo ir melodingos popmuzikos ele-
mentus. Áraðë sol. plokðteliø. Liudas Ðaltenis
Bentoiu Pascal [Paskalis Bentòju; g. 1927.IV.22 Buka-
reðte], rumunø komp., etnomuzikologas. Muzikà stu-
dijavo Bukareðte. 1953–56 dirbo Rumunijos Akade-
mijos Etnografijos ir folkloro in-te. Sukûrë operø, tarp
jø – Amorul doctor („Meilë-gydytoja“, 1964), radijo
opera Jertfirea Iphigeniei („Ifigenijos aukojimas“,
1968), „Hamletas“ (1969), 8 simf-jas (1965–87), simf.
poemà Luceafðrul („Vakarë þvaigþdë“, 1956), 3 kon-
certus f-nui ir orkestrui (1954, 1960, 1989), koncertà
Bentzon
#&
sm. ir orkestrui (1958), kamer. muzikos kûriniø (6 styg.
kvartetus, 1953–82), dainø ciklø, dramos spektakliø
muzikos. Paraðë studijà apie rumunø muz. folklorà
(1962–64). Adeodatas Tauragis
Bentzon Niels Viggo [Nilsas Vigas Be¹tsonas; 1919.VI-
II.24 Kopenhagoje – 2000.IV.25], danø komp., pianis-
tas. 1938–42 studijavo Kopenhagos kons-joje (f-no,
vargonø ir kompozicijos kl.). 1947–49 dëstë Aarhuso,
nuo 1949 Kopenhagos kons-joje. 1943 debiutavo kaip
pianistas; pagarsëjo kaip J. Brahmso, A. Schönber-
go, P. Hindemitho kûriniø interpretuotojas. Sukûrë
>300 kûriniø, tarp jø – 4 operas („Faustas III“, past.
1964), 22 simf-jas, koncertø (7 f-nui), 14 styg. kvar-
tetø, 5 sonatas smuikui, 11 sonatø f-nui. ∆ sukûrë sa-
vità eklektizmo tipà muzikoje (jo kompozicijos turi
A. Schönbergo, B. Bartóko ir vëlyvøjø romantikø kû-
rybos bruoþø); sukûrë kûriniø, vad. kompendiumø, ku-
riuose pateikë savà kitø kompozitoriø kûrybos trak-
tuotës variantà (13 J. S. Bacho kompendiumø, 8
Cathy Berberian Fr. Chopino kompendiumus f-nui, M. de Falla’os,
C. Saint-Sa¸nso, R. Schumanno kompendiumà).
Inga Jasinskaitë-Jankauskienë
Benzi Roberto [Roberas Be¹cis; g. 1937.XII.12 Mar-
selyje], pranc. dirigentas. Nuo 1947 studijavo Paryþiuje
(A. Cluytenso ir F. Lamy mokinys). Debiutavo 1948
Paryþiuje. 1959 pirmà kartà dirigavo Paryþiaus ope-
ros teatre (G. Bizet Carmen). Gastroliavo daugelyje
ðaliø. Vaidino kino filmuose. Danutë Mekaitë
bequadro (it.) – bekaras.
de Béranger Pierre Jean [Pjeras Þanas de Beranþº;
1780.VIII.19 Paryþiuje – 1857.VII.16 ten pat], pranc.
poetas. Pagarsëjo patriotinëmis, satyr. ir kt. dainomis.
1821 ir 1828 uþ satyr. dainø rinkinius buvo kalinamas.
∆ sukûrë tekstø populiarioms to meto melodijoms; dalá
melodijø sukûrë G. L. Bocquillon-Wilhemas, A. Rou-
sseau. Pagal ∆ tekstus kûrë dainas komp. H. Berlio-
zas, Ch. Gounod, E. Lalo, C. Saint-Sa¸nsas, F. Lisztas,
R. Schumannas, R. Wagneris, S. Moniuszko. Paraðë
autobiografijà (1857). ∆ dainø liet. vertimø paskelbta
áv. rinkiniuose. Adeodatas Tauragis
Berberian Cathy [Keti Berberiãn; 1925.VII.4 Atlebore
(Masaèusetso valstija) – 1983.III.6 Romoje], JAV dai-
nininkë (sopranas ir mecosopranas). Armënø kilmës.
Studijavo lit-rà, vaidybà Niujorko Kolumbijos un-te;
muzikà studijavo 1949 Milane pas G. del Vigo, vëliau
Paryþiuje pas M. Freund. Nuo 1953 koncertavo. Nau-
jos reèitalio formos kûrëja (dainavimà jungë su vai-
dybos, pantomimos elementais, inscenizacija, apðvie-
timu). Atliko daugelio XX a. moderniosios muzikos
kûrëjø (I. Stravinskio, D. Milhaud, L. Berio, J. Cage’o,
S. Bussotti) daþniausiai jai sukurtus sudëtingus vokal.
kûrinius. Dainavo ir XVII a. kompozitoriø (C. Monte-
verdi), ir G. Rossini bel canto arijas, ir impresionist. bei
kitø stiliø (C. Debussy dainos, K. Weillio zongai, dþia-
zas) vokal. kûrinius, l. muzikà. Dalyvavo daugelyje mo-
derniosios muzikos festivaliø (Venecijoje, Varðuvoje,
Berlyne, Lisabonoje, Spolete, Palerme, Vienoje, Briu-
selyje). Sukûrë vokal. kûriniø. Dirbo ped. darbà (Van-
kuverio un-te, Toronto karal. kons-joje, Reino aukðto-
joje muz. m-loje Kelne). Paraðë vokal. interpretologijos
darbø. Pav. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
berceuse (pranc.) – lopðinë.
de Berchem Jachet [Þaðë de Berchêmas; g. netoli Ant-
verpeno, m. 1580 Feraroje (Italija)], flamandø komp.,
vargonininkas. Apie 1555 buvo Feraros kun-ðèio rû-
mø vargonininkas. Buvo klaidingai tapatinamas su Ja-
chet de Mantua. Sukûrë madrigalø, miðiø ir motetø.
Nijolë Taluntytë
Berendt Joachim Ernst [Joachimas Ernstas B¸rentas;
1922.VII.20 Berlyne – 2000.II.4 Hamburge], vok. dþia-
zo kritikas, publicistas. Nuo 1945 dþiazo radijo laidø
Baden Badene vedëjas. Nuo 1964 dþiazo muz. festi-
valiø Berlyne organizatorius. Kûrë TV filmus ir pro-
gramas apie dþiazà. Paraðë knygas „Das Jazzbuch“
(„Dþiazo knyga“, 1953, 51981), „Variationen über
Jazz“ („Variacijos apie dþiazà“, str. rink., 1956),
„Blues“ („Bliuzas“, str. rink., 1957), iðleido antologi-
jà „Spirituals“ („Spirièiueliai“, 1955). Nijolë Taluntytë
Berent Simon [Simonas B¸rentas; g. 1585 Prûsijoje,
m. 1649 Braunsberge (dab. Branevas, Lenkija], LDK
kult. veikëjas. Prûsø kilmës. Jëzuitas. 1602–11 mokë-
si Vilniaus, Braunsbergo ir Nesvyþiaus kolegijose. Áv.
jëzuitø m-lose dëstë humanitar. ir teologines discipli-
nas. Garsëjo kaip pamokslininkas. Dirbo Lietuvos d.
kanclerio Albrechto Stanislovo Radvilos dvare, vëliau
karalaièio Aleksandro Karolio Vazos kapelionu. Vil-
niaus akademijos spaustuvëje iðleido anoniminius kû-
rinius: Litaniarum de Nomine Jesu... („Jëzaus vardo
litanija“, 8 balsams, iðsp. 1638) ir Litaniarum Laure-
tanarum de B. Virgine Maria... („Palaimintosios Mer-
gelës Marijos litanija“, iðsp. 1639); abu leidiniai dingæ.
Jûratë Trilupaitienë
Berezòvskis Maksimas [Ìàêñèì Ñîçîíòîâè÷ Áåðå-
çîâñêèé; 1745.X.27 Gluchove (Ukraina) – 1777.IV.2
Sankt Peterburge], rusø kompozitorius. Ukr. kilmës.
Mokësi Kijevo akademijoje ir Sankt Peterburgo rû-
mø dainininkø kapeloje. 1759–60 buvo it. operos tru-
pës solistas Oranienbaume (Rusija). 1765–74 gyveno
Italijoje, mokësi Bolonijoje pas G. B. Martini. Bolo-
nijos filh-jos akademijos akademikas (1771). Gráþæs á
Rusijà, neturëjo sàlygø dirbti ir nusiþudë. Sukûrë ope-
rà Demofoonte („Demofontas“, libr. P. Metastasio,
past. 1773 Livorne), suformavo staèiatikiø pamaldø
giedojimo ciklà ir kt. Reikðmingiausi ∆ kûriniai – baþn.
koncertai chorui a cappella. ∆, kaip ir D. Bortnians-
kis, sukûrë naujà klasik. rusø chor. koncerto tipà. Iðli-
ko sonata sm. ir klavesinui, nedideliø operos, koncer-
tø, giesmiø fragmentø. Þymiausias kûrinys – koncertas
Íå îòâåðæè ìåíÿ âî âðåìÿ ñòàðîñòè („Neatstumk
manæs senatvëje“). Rûta Gaidamavièiûtë
Berezowsky Nicolai [Nikolajus Berezòvskis; 1900.V.17
Sankt Peterburge – 1953.VIII.27 Niujorke], JAV
komp., smuikininkas. Rusø kilmës. Sankt Peterburge
caro kapeloje mokësi dainuoti, grieþë smuiku ir skam-
bino f-nu. Nuo 1917 Saratovo, 1919–20 Maskvos DT
smuikininkas. Nuo 1922 gyveno Niujorke; mokësi Juil-
liardo muz. m-loje (pas R. Goldmarkà ir P. Ko-
chañská). Grieþë smuiku Niujorko filh-jos orkestre.
Koncertavo kaip dirigentas, daþniausiai atlikdamas sa-
vo paties kûrinius. Sukûrë 4 simf-jas (1925, 1929, 1936,
1942), simfonijetæ (1931), koncertà sm. (1930), Con-
certo Lirico vè. ir orkestrui (1935), koncertà altui

(1941), kamer. muzikos kûriniø (2 styg. kvartetus, 2
puè. kvintetus, styg. sekstetà, poemà 11 instrumentø).
Rita Kaminskaitë
Berg Alban [Albanas Bêrgas; 1885.II.9 Vienoje –
1935.XII.24 ten pat], Austrijos kompozitorius, su
A. Schönbergu ir A. Webernu sudaræs Naujàjà Vienos
m-là. Vienas ryðkiausiø ekspresionist. muzikos kûrë-
jø. Pirmàsias muzikos þinias ágijo tëvø namuose, mo-
kësi realinëje g-joje, dirbo tarnautoju Vienoje. Pir-
muosiuose autodidakt. kûriniuose (dainose, duetuose;
apie 1900) ryðku R. Wagnerio, G. Mahlerio, R. Strau-
sso kûrybos átaka. 1904 ∆ susipaþino su A. Schönber-
gu ir iki 1910 pas já studijavo kontrapunktà, instrumen-
tuotæ, analizæ ir kompozicijà. A. Schönbergas ádiegë
∆ naujà estet. muzikos sampratà, skatino ieðkoti nau-
joviø; ∆ tapo A. Schönbergo draugu ir idëjiniu ben-
draminèiu. Mokydamasis ∆ sukûrë sonatà f-nui (1907–
08), 4 dainas (1908–09; paskutinioji daina laikoma
pirmàja pabrëþtinai atonalia kompozicija), styg. kvar-
tetà (1910). Jiems bûdinga ekspresyvi melodika, sil-
pni tonalumo ryðiai, alteruota kvart. akordika. Ryð-
këja individualus ∆ stilius. Atonalumo principais
grindþiami po 1911 sukurti kûriniai. 5 dainose balsui
ir ork. pagal P. Altenbergo atvirukø tekstus (1912) per-
sipina impresionizmo ir ekspresionizmo muzikos
bruoþai. 4 pjesëse klarnetui ir f-nui (1913) savitai
plëtojamos serij. muzikos iðraiðkos priemonës. 3 pje-
sëse orkestrui (1914) juntama vëlyvøjø G. Mahlerio
simf-jø átaka, bet kartu jos pasiþymi lakoniðkumu, afo-
rist. kûrybos maniera. 1914 pamatæs G. Büchnerio
dramos Woyzeck spektaklá, ∆ pradëjo pagal ðià dramà
raðyti operà. Jos libretà baigë 1917, tarnaudamas Aust-
rijos kariuomenëje. Ið 25 G. Büchnerio dramos scenø
∆ sukûrë 3 veiksmø (po 25 scenas) operà Wozzeck. Ope-
ros dramaturgijoje ryðku ekspresionizmui bûdingas dvi-
planiðkumas – reali nelaimingo, gyvenimo nuskriausto
„maþojo þmogaus“ tragedija ir fataliðkas ávykiø ir he-
rojø poelgiø pobûdis. Muzikinë operos dramaturgija
pagrásta nepertraukiamu muz. audinio srautu, tradici-
niø, grieþtø muz. formø – sonatos, pasakalijos, fugos,
rondo, invencijos ir pan. – schemomis. Atonalumo prie-
monëmis sukuriama niûri, iliuzinë atmosfera, pertei-
kiamos iracionalios herojø mintys. Opera baigta 1921,
laikoma ryðkiausiu ekspresionist. muzikos pavyzdþiu,
viena iðkiliausiø XX a. operø. Premjera ávyko 1925 Ber-
lyno operoje ir iðgarsino ∆ vardà. Iki 1936 ði opera pa-
statyta 29 miestuose 199 kartus. Faðizmo metais dël hu-
manistiniø, antimilitaristiniø idëjø opera drausta.
Brandøjá ∆ kûrybos periodà þymi kamer. instrumenti-
niai kûriniai – kamer. koncertas f-nui, sm. ir 13 pu-
èiamøjø (1924–25), Lyrinë siuita styg. kvartetui (1925–
26) ir koncert. arija „Vynas“ (1929). Juose, savitai
traktuodamas dodekafonijà, ∆ nutolsta nuo A. Schön-
bergo dodekafon. sistemos taisykliø. 1928 ∆ pradëjo
raðyti operà „Lulu“ pagal F. Wedekindo dramas „Po-
þemio dvasia“ ir „Pandoros skrynia“. Ði opera, lygi-
nant su „Wozzecku“, lyriðkesnë, vokalo partijø melo-
dika labiau iðplëtota. Operos siuþetas dekadent.
pobûdþio, pabrëþiama lemties motyvas. Opera nebaig-
ta, pastatyta 1937 (po ∆ mirties).
Þymiausiu ∆ instr. muzikos kûriniu laikomas koncer-
tas smuikui, skirtas 18-metës Manon Gropius – Al-
bergamaska
#'
ma’os Mahler ir W. Gropiuso dukters – atminimui
Dem Andenken eines Engels („Angelo atminimui“,
1935). Panaudotos l. ðokio ir choralo, paimto ið
J. S. Bacho kantatos, melodijos padeda atskleisti pro-
gram. koncerto turiná – skausmà atsisveikinant su gy-
venimu ir groþio bei poezijos pasauliu. Sukurtas per 6
savaites, ðis kûrinys tapo paties ∆ gulbës giesme.
Visas ∆ gyvenimas susijæs su Viena. ∆ sukûrë nedaug
kûriniø, didele dalimi tai lëmë ∆ bûdo bruoþai – uþ-
darumas, savikritika, kruopðtumas. Greta negausios
kûrybos vienintelë ∆ raiðkos sritis – muzikos publicis-
tika. ∆ paraðë ~20 straipsniø apie A. Schönbergo,
A. Weberno kûrybà, muzikos atonalumà.
KÛRINIAI. Operos: Wozzeck („Wozzeckas“, 1914–21;
∆ libr. pagal G. Büchnerio dramà Woyzeck; 3 veiks-
mø, op. 7), Lulu („Lulu“, 1928–35; ∆ libr. pagal F. We-
dekindo dramas Erdgeist – „Poþemio dvasia“ ir Die
Büchse der Pandora – „Pandoros skrynia“; 3 veiksmø;
nebaigta). Instrumentiniai: sonata f-nui op. 1 (1907–
08); styg. kvartetas op. 3 (1910); 4 pjesës klarnetui ir Alban Berg
f-nui op. 5 (1913); 3 pjesës ork. (Praeludium – „Pre-
liudas“, Reigen – „Ratelis“, Marsch – „Marðas“) op. 6
(1914); kamer. koncertas f-nui, sm. ir 13 puèiamøjø
(1924–25); Lyrinë siuita styg. kvartetui (1925–26);
koncertas sm. Dem Andenken eines Engels („Angelo
atminimui“, 1935). Vokaliniai instrumentiniai: Sieben
frühe Lieder („Septynios ankstyvosios dainos“, 1907–
08); 2 dainos (Schließe mir die Augen beide – „Uþ-
spausk man akis“, 1907 ir 1926; pagal Th. Stormà); 4
dainos op. 2 (þ. Ch. E. Hebbelio ir A. Momberto,
1908–09); 5 Orchesterlieder nach Ansichtskarten von
P. Altenberg op. 4 („5 orkestr. dainos pagal P. Alten-
bergo atvirukø tekstus“, 1912); koncert. arija sopra-
nui ir ork. Der Wein („Vynas“, þ. Ch. Baudelaire’o ir
S. George’s, 1929). Pav.
L: Reich W. Alban Berg. Wien, 1937; Redlich H. F. Alban Berg. Versuch
einer Würdigung. Wien, 1957; Schäffer B. Klasycy dodekafonii. Kr., 1964;
Adorno Th. W. Alban Berg. Wien, 1968; Carner M. Alban Berg. L., 1975;
Scherliess V. Alban Berg. Hbg., 1975; Jarman D. The Music of Alban Berg.
L., 1979; Òàðàêàíîâ Ì. Ìóçûêàëüíûé òåàòð Àëüáàíà Áåðãà. Ì., 1976.
Eglë Ulienë
Berg Carl Natanael [Karlas Natanaelis Bêrgas; 1879.II.9
Stokholme – 1957.X.14 ten pat], ðvedø kompozitorius
Priklausë ðvedø romantinei muz. m-lai. Ðvedijos MuA
narys (nuo 1932). 1897–1900 studijavo Stokholmo
kons-joje (dainavimà pas J. Chr. Günterá, kontra-
punktà pas J. Lindegrenà). Tobulinosi Paryþiuje (1907)
ir Vienoje (1919). ∆ – vienas Ðvedijos kompozitoriø
s-gos ákûrëjø ir pirmasis jos vadovas (1918–25). Su-
kûrë operas Leila (1912), Engelbrekt (1929), Judith
(1942), Birgitta (1942), Genoveva (1947), 3 baletus
pantomimas, 3 kantatas, 5 simf-jas (1913, 1916, 1917,
1918, 1924), 3 simf. poemas, koncertà smuikui (1918),
koncertà f-nui (1931), kamer. muzikos kûriniø, dainø.
Inga Jasinskaitë-Jankauskienë
bergamaskâ (it. bergamasca, bergamasco), XVI–XVII a.
it. liaudies dainuojamasis ðokis. Kilæs ið Bergamo miesto
(Ð. Italija). Tempas greitas, metras lyginis. Ðokamas po-
romis. XVI–XVIII a. prof. muzikoje paplito kaip instr.
þanras. ∆ buvo populiari Italijoje, Anglijoje, Prancûzi-
joje, Vokietijoje. Kompozitoriai vartojo ∆ ritmus ir me-
lodijas, daþniausiai variacijø temoms. ∆ sukûrë ir jø me-
lodijas vartojo B. Schmidtas vyresnysis (nuo 1517),
Berganza
$
XVII a. kompozitoriai B. J. Bésard’as, G. Frescobaldi,
B. Marini, S. Rossi, S. Scheidtas, J. H. ir A. A. Schmel-
zeriai, vëliau D. Buxtehude, J. S. Bachas („Goldber-
go variacijø“ quodlibet tema). XIX a. ∆ vadinamas ki-
toks it. liaudies ðokis, panaðus á tarantelà. Tempas labai
greitas, metras 6/8, akcentuojama takto II dalis. ∆ me-
lodijas vartojo A. K. Piatti (∆ violonèelei solo) ir kt.
Pav. Rûta Mielkutë
bergamaska
Berganza Teresa [Tereza Bergãnsa; g. 1935.III.16 Mad-
ride], isp. dainininkë (mecosopranas). Studijavo Mad-
rido kons-joje pas L. Rodríguez. Nuo 1955 koncer-
Teresa Berganza tuoja Ispanijoje ir uþsienyje. 1957 debiutavo operoje
Provanso Ekso festivalyje (Dorabella), 1957 LS, 1960
CG, 1967 MO teatruose. Dalyvavo Glaindborno, Zalc-
burgo, Edinburgo festivaliuose. Virtuoziðkai atlieka
koloratûr. soprano partijas. Vaidmenys: Carmen, Pe-
lenë (G. Rossini „Pelenë“), Rosina, Sekstas, Octavia-
nas, Dorabella, Didonë, Salud. Dainuoja kamer. mu-
zikà, oratorijø solines partijas, isp. l. dainas. Pav.
Edmundas Baltrimas
Bêrgeno festivålis. Nuo 1953 kasmet rengiamas Ber-
gene (Norvegija). Per ∆ vyksta simf., kamerinës, re-
lig., dþiazo muzikos koncertai, operos ir baleto spek-
takliai, folkloro festivaliai, dailës parodos. Dalyvauja
Norvegijos ir uþsienio menininkai. Nuo 1970 ∆ suda-
ro >80 renginiø. Violeta Tumasonienë
Berger Arthur (Victor) [Arturas (Viktoras) Bêrgeris;
g. 1912.V.15 Niujorke], JAV komp., muzikologas. 1934
baigë Niujorko un-tà, 1936 Harvardo un-to magist-
rantûrà (W. Pistono kl.), 1937–39 mokësi Paryþiuje pas
N. Boulanger ir D. Milhaud. Dëstë áv. JAV kole-
dþuose, Juilliardo muz. m-loje ir Brandeis un-te; prof.
(1953). Period. leidiniø muz. korespondentas. Vienas
þurnalo „Perspectives of New Music“ ákûrëjø, 1962–
63 redaktorius. Paraðë monografijà apie A. Coplan-
dà (1953). Sukûrë baletà Entertainment Piece („Di-
vertismentas“, 1940), Ideas of Order ork. („Tvarkos
idëjos“, 1952), Poliphony ork. (1956), Serenade conter-
tante instr. ansambliui (1940), med. puè. kvartetà
(1941), styg. kvartetà (1958), Chamber music 13 instr.
(„Kamer. muzika“, 1956), septetà (1966), Duo sm. ir
f-nui (1948, 1950), vè. ir f-nui (1951), ob. ir klar.
(1952), klar. ir f-nui (1957), trio git., sm. ir f-nui (1972),
pjesiø f-nui, dainø. Kûrybai bûdinga neoklasicizmo ir
dodekafonijos sintezë. Audronë Jurkënaitë
Berger Erna [Erna Bêrger; 1900.X.19 Kosebaude (prie
Dresdeno) – 1990.VI.14 Esene], vok. dainininkë. Bai-
gusi Dresdeno kons-jà, 1925 debiutavo Dresdeno
valst. operos teatre. Nuo 1932 dainavo Berlyno mies-
to, nuo 1934 Valst. operos teatruose, 1949–51 Niujor-
ko MO. Sukûrë ryðkiø vaidmenø (Nakties karalienë,
Sophie 1, Gilda). Gastroliavo Australijoje, Japonijo-
je. Nuo 1955 Berlyno Meno akademijos narë. 1959–
72 dëstë Hamburgo aukðtojoje muz. m-loje. Po 1960
koncertavo tik kaip kamer. dainininkë (atliko nema-
þa Fr. Schuberto, R. Schumanno, R. Strausso, P. Hin-
demitho kûriniø). Á plokðteles áraðë operø partijø, dai-
nø. Paraðë autobiografijà „Auf Flügeln des Gesanges“
(„Ant dainos sparnø“, 1988). Danutë Mekaitë
Berger Ludwig [Liudvigas Bêrgeris; 1777.IV.18 Berly-
ne – 1839.II.16 ten pat], vok. pianistas, komp. Kom-
pozicijos ∆ mokë J. A. Gürrlichas, skambinti f-nu –
M. Clementi. Gyveno Dresdene, Sankt Peterburge,
Stokholme, Londone; nuo 1815 iki mirties – Berlyne.
Koncertavo, garsëjo kaip f-no mokytojas (tarp ∆ mo-
kiniø buvo F. Mendelssohnas-Bartholdy, L. Rellsta-
bas, W. Taubertas). Sukûrë daug kûriniø f-nui (sekë
W. A. Mozartu ir Clementi). Vertingesnës ∆ choro ir
solo dainos. Bronius Ambraziejus
Berger Theodor [Teodoras Bêrgeris; 1905.V.18 Trais-
maueryje – 1992.VIII.21 Vienoje], Austrijos kompozi-
torius. 1926–32 studijavo Vienos MuA pas Fr. Schmid-
tà. Nuo 1932 gyveno Vokietijoje (Berlyne), nuo 1939 –
Austrijoje. Didþiumà kûriniø sukûrë skatinamas
W. Furtwänglerio, kartu daug gastroliavo uþsienyje
(ypaè po 1940). 1949 ∆ paskirta Vienos miesto muzi-
kos, 1951 – Austrijos valst. premija. Sukûrë simf-jà
(Homerische Symphonie, 1948), muzikà Goethe’s
„Fausto“ II d. chorui ir ork. (1949), Concerto manua-
le 2 f-nams, marimbafonui, metalofonui, styg. instru-
mentui ir muðamiesiems (1951), La Parola orkestrui
(1955), simf. triptikà Schuberto temomis (1957), 2
styg. kvartetus (1930, 1931), koncertà smuikui (1963),
kino filmø muzikos. Rita Vinslovaitë
bergerette (pranc.) – berþeretë.
Berggreen Andreas Peter [Andreasas Pëteris Bêrgre-
nas; 1801.III.2 Kopenhagoje – 1880.XI.9 ten pat], da-
nø etnomuzikologas, komp., pedagogas. Muzikas sava-
mokslis. Ðvè. Trejybës ordino baþnyèios vargonininkas
(nuo 1838), dainavimo mokytojas (nuo 1843). Kopen-
hagos un-to garbës prof. (1858), garbës daktaras
(1878). Surinko didelæ kolekcijà danø, kitø tautø (ir
lietuviø) l. dainø su melodijomis. Liet. pavyzdþiai pa-
imti ið L. Rëzos bei G. H. F. Nesselmanno dainø rin-
kiniø. Sekdamas romant. nuostatomis, ∆ melodijas
harmonizavo. Kûryba klasicist. stiliaus. Sukûrë kan-
tatø, baþn. giesmiø. Paraðë komp. Ch. E. F. Weise’o
biografijà. Pas ∆ muz. teorijos mokësi komp. N. V. Ga-
de ir P. Heise. Rimantas Astrauskas
Berglund Paavo [Pavas Bêrglundas; g. 1929.IV.14 Hel-
sinkyje], suomiø dirigentas. Helsinkyje ir Vienoje mo-
kësi smuikuoti. Helsinkio radijo simf. orkestro kon-
certmeisteris (1955–62) ir meno vadovas (1962–71).
Nuo 1965 dirigavo Bornmuto simf. orkestrui (D. Bri-
tanija; 1972–79 vyriausiasis dirigentas). 1975–79 Hel-
sinkio filh-jos, 1987–92 Stokholmo filh-jos orkestrø di-
rigentas. Nuo 1993 Danijos karal. orkestro dirigentas.
∆ repertuarà sudaro áv. epochø komp. (klasikø, roman-
tikø), suomiø komp. (J. Sibelius’o, J. Kokkoneno,
A. Sallineno) kûriniai. Gastroliavo SSRS, Skandina-
vijos ðalyse, Japonijoje, Australijoje. Jûratë Gudaitë
Bergman Erik Valdemar [Erikas Valdemaras Bêrgma-
nas; g. 1911.XI.24 Usikarlepyje], suomiø kompozito-

rius. Ðvedijos karaliðkosios MuA narys (1961). 1931–
33 Helsinkio un-te studijavo muzikologijà (pas I. Kroh-
nà), lit-rà, 1931–38 Helsinkio Sibelius’o MuA – kom-
pozicijà pas E. Furuhjelmà ir B. Carlssonà, f-nà pas
I. Hannikainenà. 1937–39 studijavo Berlyno aukðtojo-
je muz. m-loje (kompozicijà pas H. Tiessenà), 1949–
50 – Ðveicarijoje (dodekafoninæ technikà pas W. Voge-
lá). 1963–76 dëstë Helsinkio Sibelius’o MuA. Ákûrë (su
kitais) Suomijos komp. s-gà (1945), jai vadovavo. Kû-
ryba neoimpresionist. krypties. Sukûrë operà pasakà
Det sjungande trädet („Dainuojantis medis“, 1988), kû-
riniø orkestrui, tarp jø – siuità styginiams ir orkestrui
(1940), Tre aspetti d’una seria dodecafonica („Tris vienos
dodekafoninës serijos aspektai“, 1957), Aubade („Ryt-
meèio serenada“, 1958), Simbolo („Simbolis“, 1960),
Circulus („Ratas“, 1965), koncertus f-nui (1981), smui-
kui (1984), fp. trio, (1940), 3 fantazijas klar. ir f-nui
(1953), Concertino da camera fl., klar., bos. klarnetui,
styg. trio muðamiesiems, f-nui (1961), siuità gitarai
(1949), siuità Intervalles („Intervalai“ f-nui, 1949), so-
natinà f-nui (1950), Exultate („Egzaltacija“ vargonams,
1954), Majnätter („Geguþës naktis“ sopranui ir orkest-
rui, 1946), Ensamhetenes s°nger („Vienatvës giesmës“
balsui ir orkestrui, 1947), Rubaiyat baritonui, vyrø cho-
rui ir orkestrui (1953), Aton baritonui, skaitovui, cho-
rui ir orkestrui (1959), dainø. Kûryboje vartojo moder-
niàjà komponavimo technikà (dodekafonijà, serializmà,
aleatorikà ir kt.). Pav. Birutë Þalalienë
Bêrgo kvartêtas, Albano Bergo kvartetas, Austrijos
styg. kvartetas, ák. 1970. Rengia kasmet. koncertø
ciklus Vienoje. Pelnë tarpt. pripaþinimà. Áraðë visus
L. van Beethoveno, J. Brahmso, A. Bergo ir A. We-
berno kvartetus, nemaþa ðiuolaik. muzikos kûriniø
(L. Berio, A. Schnittke’s, E. Urbannerio). ∆ nariai
(1997): G. Pichleris, H. G. Schulzas, T. Kakuschka,
V. Erbenas. Audronë Jurkënaitë
Bergonzi (Bergònciai), it. styg. instrumentø meistrai;
gyveno Kremonoje. Carlo [Karlas; 1676–1747] mo-
kësi ið P. Guarneri (A. Guarneri sûnaus), tobulinosi
vadovaujamas A. Stradivari (perëmë Stradivari meist-
ravimo bûdà). Þymiausios yra ∆ violonèelës: jø apa-
èios ovalas paplatintas, ðonai pailginti, grubokø formø,
galvutë didelë; instrumentai nulakuoti geltonu, tam-
siai rudu laku. Michelangelo [Mikelandþelas; 1715 –
apie 1765], Carlo sûnus. Mokësi ið tëvo. Meistravo su
sûnumis Nicolo (1749–1782) ir Zosima (1750–1770);
treèiasis Michelangelo sûnus Carlo (vad. Carlo II) dau-
giausia restauravo muz. instrumentus, meistravo gi-
taras ir mandolinas. Danutë Mekaitë
Bergonzi Carlo [Karlas Bergòncis; g. 1924.VII.13 Par-
moje], it. dainininkas (tenoras). Studijavo Parmoje.
1948 debiutavo kaip baritonas (Figaro), 1951 Baryje
kaip tenoras U. Giordano operoje Andrea Chénier.
Dainavo LS, MO, CG, Buenos Airëse, Hamburgo
valst. operos teatre. Þymus G. Verdi, G. Donizetti,
G. Puccini operø atlikëjas. Danutë Mekaitë
Bergreihen , Bergkreyen, Bergmannslieder, XVI–
XVIII a. vok. kalnieèiø dainos (dvibalsës ir daugia-
balsës) pagal pasauliet. ir rel. tekstus. Senovëje ∆ va-
dintos ðokiø dainos. Birutë Þalalienë
Bériot
$
Bergsma William (Laurence) [Viljamas (Lorensas)
Bergsmâ; 1921.IV.1 Oklende (Kalifornijos valstija) –
1994.III.18 Siatlyje], JAV kompozitorius. 1938–40 studi-
javo Stanfordo un-te, 1940–44 Eastmano muz. m-loje
pas H. Hansonà ir B. Rogersà. Nuo 1946 dëstë kom-
pozicijà Juilliardo m-loje. Nuo 1963 muz. m-los prie
Vaðingtono un-to direktorius. Kûrybai bûdinga tradic.
iðraiðkos priemonës, lyrizmas. Svarb. kûriniai: opera The
Wife of Martin Guerre („Martino Guerre’o þmona“,
1956); baletai Paul Bunyan (1938), Gold and the Se¹or
Commandante („Auksas ir ponas komendantas“, 1941);
chor. simf-ja, chor. kûriniai, simf-ja kamer. ork., 4 styg.
kvartetai (1942–70), dainos. Audronë Jurkënaitë
Berigan „Bunny“ (Roland Bernard) [„Banis“ (tikr.
vardai Rolandas Bernardas) Bêriganas; 1908.XI.2 Hil-
berte (Viskonsino valstija) – 1942.VI.2 Niujorke], JAV
dþiazo trimitininkas, orkestro vadovas. 4 d-metyje gro-
jo su H. Kempo, P. Whitemano, A. Lymano, broliø
Dorsey’ø orkestrais, gastroliavo Europoje, áraðë plokð-
teliø. Sukûrë ir 1937–40, 1942 vadovavo dþiazo or- Erik Bergman
kestrams. Audronë Jurkënaitë
Berio Luciano [Luèanas Bêrijus; g. 1925.X.27 Onegi-
joje (Ligûrijos sritis)], it. kompozitorius. Studijavo Mi-
lano kons-joje pas G. F. Ghedini, Tanglvude (JAV) pas
L. Dallapiccola’à. 1953 Milane ákûrë (drauge su
A. Lietti ir B. Maderna) elektron. muzikos studijà
(„Studio di fonologie musicale“) ir iki 1959 jai vado-
vavo. 1956–60 redagavo laikraðtá „Incontri musicali“.
Vadovavo kompozicijos kursams Darmðtate, Kelne,
Tanglvude, Darlingtone, 1965–72 dëstë Juilliardo muz.
m-loje Niujorke. 1974–79 dirbo Paryþiaus elektron.
muzikos studijoje (IRCAM). Kûryba avangardizmo Luciano Berio
krypties. Vartojo grafinæ notacijà. Nemaþai kûriniø
skyrë þmonai dainininkei Cathy Berberian. Sukûrë sce-
niniø kûriniø, tarp jø – Allez-Hop 8 mimams, baleto
ðokëjams ir ork. (1959; nauja red. 1968), Passagio sop-
ranui, 2 chorams ir instr. ansambliui (1963), Laborin-
tus II (1970), Opera (1970; nauja red. 1979), Recital I
(skirta Cathy, 1972), baletus I trionfi del Petrarca („Pet-
rarca’os triumfai“), Linea (abu 1974), Naturale (1986),
operas La vera storia („Tikra istorija“, 1982), Un re in
ascolto (1984); koncertø (f-nui, 1977; 2 f-nams, 1973);
Tempi concertati (1959), Quaderni I–III (1959–65), Fes-
tum (1989) orkestrui, Sinfonia 8 balsams ir ork. (1969),
Corale sm. ir ork. (1982), Voci („Balsai“) altui ir ork.
(1984), Cries of London („Londono ðauksmai“) 8 so-
lo balsams (1973–75), Coro 40 balsø ir ork. (1976),
Sequenza I–XI (solo balsui arba áv. instrumentams,
1958–85), áv. instr. ansambliø, elektron. muzikos kû-
riniø. Paskelbë straipsniø apie ðiuolaik. muzikà. Pav.
Audronë Jurkënaitë
de Bériot Charles Auguste [Ðarlis Ogiustas de Berijò;
1802.II.20 Levene – 1870.IV.8 Briuselyje], Belgijos
smuik., kompozitorius. Savamokslis. Muz. pradmenis
ágijo Levene, mokësi pas savo globëjà Tiby. Á kons-jà
ástojo bûdamas subrendæs menininkas, studijavo pas
P. Baillot. Po sëkmingo debiuto Paryþiuje iðvyko
koncertuoti á Anglijà. Vëliau gyveno Olandijoje, buvo
karaliaus rûmø orkestro smuik. solistas. Nuo 1830
gastroliavo su isp. dainininke M. García Malibran
(pastaroji vëliau tapo ∆ þmona). 1843–52 dëstë Briuse-
Berkavièius
$
lio kons-joje, iðugdë mokiniø, tarp jø – H. Vieuxtemp-
s’as, A. Prumier. Sukûrë 10 koncertø smuikui, 3 fp.
trio, sonatà f-nui ir sm. (bendraautoriai J. Benedic-
tas, G. A. Osborne’as, S. Thalbergas), koncert. fanta-
zijø, 11 variacijø, duetø, etiudø sm. (5 rink.).
Rita Vinslovaitë
Berkåvièius Povilas [1894.IX.21 Rygoje – 1975.XI.16
Vilniuje], liet. violonèelininkas. 1912–14 studijavo
Leipcigo kons-joje (J. Klengelio kl.), 1914–15 – Sankt
Peterburgo kons-joje ir un-te (Medicinos fakultete).
1921 baigë Tartu un-to Medicinos f-tà. 1914–26 Tartu
„Vanemuine“ teatro, 1926–29 Latvijos nac. teatro,
1929–47 Valstybës teatro (Kaune) koncertmeisteris.
Nuo 1915 dëstë Tartu, Rygos muz. m-lose. 1927–39
koncertavo Tartu, Rygoje, Kaune, Liepojoje, Klaipë-
doje. Solistas virtuozas; grieþë ir ansambliuose, ir simf.
orkestruose. 1929–33 dëstë Kauno muz. m-loje, 1933–
49 Kauno, nuo 1949 Lietuvos kons-joje; prof. (1948),
1949–75 Lietuvos kons-jos dekanas. Pav.
Povilas Berkavièius Vaclovas Juodpusis
Berkeley Sir Lennox [seras Lenoksas Bérklis; 1903.V.12
Oksforde – 1989.XII.26 Londone], anglø kompo-
zitorius. 1927–32 studijavo Paryþiuje pas N. Boulanger.
1942–45 dirbo BBC radijuje. 1946–68 Londono karal.
MuA profesorius. 1974 gavo sero titulà. ∆ kûrybai tu-
rëjo átakos pranc. impresionizmas ir neoklasicizmas
(I. Stravinskis). Sukûrë 6 operas, tarp jø – Nelson (past.
1954), A Dinner Engagement („Kviestiniai pietûs“, past.
1954), Ruth („Gailestis“, past. 1956), Castaway („Iðsi-
gelbëjimas“, past. 1967), baletà The Judgement of Paris
(„Pario teismas“, 1938, past. 1961), 4 simf-jas (1943–
77), instr. koncertø, orkestr. siuitø, oratorijà, kantatø,
kamer. muzikos kûriniø, chorø, dainø. Jonas Klimas
Berlin Irving (Israel Baline) [Irvingas Bêrlinas; tikr.
vardas ir pavardë Izraelis Beilinas; 1888.V.11 Tiu-
menëje (Rusija) – 1989.IX.22 Niujorke], JAV dþia-
zo kompozitorius, vokalistas. 1893 su tëvais atvyko
á JAV. 1909 pradëjo kurti dainas (þodþius ir muzi-
kà). 1911 tapo muz. leidyklos bendraturèiu. Nuo
1927 Holivudo kino filmø kompozitorius. 1946 pra-
dëjo kurti miuziklus. Sukûrë muzikos áv. ðou, reviu,
kino filmams, paraðë >900 dainø, ið kuriø >50 ta-
po labai populiariomis, tarp jø – Alexander’s Ragti-
me Band, Cheek To Cheek, How Deep is The Ocean.
Jûratë Kuèinskaitë
Berlin Johan Daniel [Johanas Danielius Bêrlinas;
1714.V.12 Klaipëdoje – 1787.XI.4 Tronheime (Nor-
vegija)], norv. ir danø komp., muz. teoretikas. Norve-
gijos karaliðkosios mokslo d-jos narys. 1737–87 Tron-
heimo miesto muzikas, vargonininkas. Paraðë pirmàjá
danø ir norvegø muz. vadovëlá „Musicaliske Elemen-
ter“ („Muzikos elementai“, 1744), kn. „Anleitung zur
Tonometrie“ („Tonometrijos pagrindai“, 1767). Sukû-
rë simf. muzikos kûriniø, koncertø sm. ir orkestrui,
sonatinà ir pjesiø klavesinui. Konstravo ir tobulino
muz. instrumentus. Adeodatas Tauragis
Berliner Emil [Emilis Bêrlineris; 1851.V.20 Hanove- Berlioz Hector Louis [Hektoras Lui Berliòzas;
ryje – 1929.VIII.3 Vaðingtone], JAV elektrotechnikas,
iðradëjas. Vok. kilmës. Nuo 1870 gyveno JAV. 1887
iðrado gramofonà, 1888 pagamino pirmàjà gramofo-
no plokðtelæ. Gramofonà (su J. P. Johnsonu) nuolat
tobulino – plokðtelei sukti pritaikë spyruokl. mecha-
nizmà ir kita. Pasiûlë gaminti plokðteles ið cinko, pa-
dengtas plonu vaðko sluoksniu, o nuo 1896 – ið ðela-
ko su áv. kt. komponentais; tai ágalino daryti plokð-
teliø masines kopijas bei didinti jø skersmená nuo
6 iki 50 cm. 1893 ákûrë JAV gramofonø b-væ ir jos
filialus Londone (vëliau firma „His master’s voice“)
ir Hanoveryje („Deutsche Grammophon-Gesell-
schaft“), ilgà laikà buvusius pagr. plokðteliø gamin-
tojais Europoje. Bronius Ambraziejus
Berlôno filharmònijos orkêstras (Berliner Philhar-
moniker, Berliner Philharmonisches Orchester), simf.
orkestras. Nuo 1945 veikia Berlyne. Ák. 1882 vietoj
B. Bilse’s kapelos, veikusios nuo 1867. Impresarijaus
H. Wolfo ir jo ákurtos Filh-jos d-jos remiamas, tais pa-
èiais metais ∆ pradëjo reguliariai koncertuoti 2500 vie-
tø salëje (1944 sugriauta). 1882–85 orkestrui dirigavo
Fr. Wüllneris, J. Joachimas, K. Klindworthas. ∆ vy-
riausieji dirigentai buvo H. von Bülowas (1887–93),
A. Nikischas (1895–1922), W. Furtwängleris (1922–45
ir 1947–54), H. von Karajanas (1954–89), C. Abbado
(1989–98), S. Rattle (nuo 1999). Orkestrui yra diri-
gavæ J. Brahmsas, P. Èaikovskis, E. Griegas, R. Strau-
ssas, G. Mahleris, P. Hindemithas, K. Pendereckis ir
kt. ∆ koncertavo daugelyje ðaliø, áraðë >1000 plokð-
teliø. Edmundas Baltrimas
Berlôno mokyklâ, Ðiaurës Vokietijos mokykla (Berli-
ner Schule, Norddeutsche Schule), XVIII a. II pusës
Berlyno kompozitoriø grupë, susijusi su karaliaus
Frydricho D. rûmais. Þymiausi ið jø – C. Ph. E. Bachas
ir J. J. Quantzas, ið kitø minëtini J. Ph. Kirnbergeris,
Chr. Nichelmanas (J. S. Bacho mokiniai), J. Fr. Agri-
cola, Fr. Benda, J. G. Graunas, Chr. G. Krause,
Fr. W. Marpurgas. ∆ kompozitoriai kûrë daugiausia
instr. muzikà (simf-jas, koncertus, sonatas) ir dainas.
Instr. muzikai bûdinga barok. formos polifonija; kûri-
niai turi ir galant. stiliaus bruoþø. Vokal. kûriniuose ∆
siekë paprastumo, ryðio su l. daina. Rita Nomicaitë
Berlôno ðve¹tinës savãitës (Berliner Festwochen),
kasmetinis tarpt. festivalis. Pirmàkart surengtas 1951
V. Berlyne. Festivalio tikslas – suartinti pasaulio tau-
tas, supaþindinti vokieèius su ðiø tautø kultûra. Per ∆
vyksta parodos, spektakliai, koncertai, demonstruo-
jami kino filmai, skaitomi teminiai praneðimai. Nuo
1965 kiekvienais metais ∆ skiriamos tam tikrai temai,
pvz.: „Japonija ir Europa“ (1993), „Maskva–Berlynas“
(1995), „Viena 1750–1950“ (1998). 1979 XIX ∆ pro-
gramos dalis buvo skirta M. K. Èiurlionio kûrybai (su-
rengta Èiurlionio dailës darbø ekspozicija, ávyko jo kû-
riniø koncertas ir simpoziumas). Be klasikinës
muzikos, festivalyje grojamas dþiazas, tradiciniai muz.
instrumentai derinami su ðiuolaikiniais elektroniniais.
1973 per ∆ buvo atlikta E. Balsio oratorija „Nelies-
kite mëlyno gaublio“. 1999 ∆ ið Lietuvos dalyvavo reþ.
O. Korðunovas ir dramaturgas S. Parulskis su spek-
takliu „P.S. byla OK“. Daiva Dagilytë
1803.XII.11 La Kot Sen Andrë (netoli Grenoblio, Izero
dep.) – 1869.III.8 Paryþiuje], pranc. komp., dirig., mu-
zikologas. Vaikystëje pramoko groti fleita bei gitara,
savarankiðkai ágijo muz. teorijos þiniø ir nuo 14 metø
pradëjo komponuoti. 1921 atvykæs á Paryþiø, tëvui gy-

dytojui reikalaujant ∆ studijavo medicinà, bet netru-
kus pasiðventë tik muzikai. Nuo 1823 kompozicijos mo-
kësi pas J. Fr. Lesueurà, jo priþiûrimas sukûrë pirmàjá
1825 vieðai atliktà stambios formos kûriná Messe solen-
nelle („Iðkilmingosios miðios“). 1826–30 tæsë kompozi-
cijos studijas Paryþiaus kons-joje (pas J. Fr. Lesueurà
ir A. Reicha’à). Studijuodamas pradëjo aktyvià muzi-
kos kritiko veiklà. 1830, ákvëptas meilës airiø kilmës
aktorei H. Smithson (jà vedë 1833), sukûrë vienà po-
puliariausiø savo kûriniø – 5 daliø program. simf-jà
Symphonie fantastique, épisode de la vie d’un artiste
(„Fantastinë simf-ja, vieno menininko gyvenimo epi-
zodas“). 1830 uþ kantatà La derniêre nuit de Sardana-
pal („Paskutinë Sardanapalo naktis“, pagal G. Byronà)
laimëjo Romos premijà. 1831–32 gyveno Italijoje. 1833
pradëjo dirigento veiklà, daþniausiai atlikdamas savo
paties kûrinius. Paryþiuje suartëjo su F. Lisztu, Fr. Cho-
pinu, N. Paganini, kuris, suþavëtas ∆ simf-jos Harold
en Italie („Haroldas Italijoje“, pagal G. Byronà, 1834)
su virtuozine alto partija, suteikë autoriui finansinæ pa-
ramà. C. M. von Weberio operos Freischütz („Laisva-
sis ðaulys“) pastatymui Paryþiuje (1841) ∆ sukûrë reèi-
tatyvus ir instrumentavo jo fp. pjesæ „Kvietimas ðokiui“.
Daugelis paties ∆ kûriniø Prancûzijoje didesnio pasi-
sekimo neturëjo. 1842 ∆ ëmë rengti autorinius koncer-
tus uþsienyje. Iðvykos á Vokietijà metu (1842–43) suar-
tëjo su F. Mendelssohnu-Bartholdy, R. Schumannu,
R. Wagneriu. Koncertavo Briuselyje, Vienoje, Praho-
je, Vroclave, Rusijoje (1847 ir 1867) ir kt. 1847–48 gy-
veno Londone, dirbo „Drury-Lane“ teatro dirigentu;
1850–51 Paryþiaus Didþiosios filh-jos draugijos meno
vadovas ir dirigentas. Paryþiaus kons-joje dirbo b-kos
vedëju (1850), muz. instrumentø muziejaus konserva-
toriumi (1866). 1856 uþ nuopelnus muzikai iðrinktas
Prancûzijos in-to nariu. Po 1862 ∆ liovësi kurti, iðgyve-
no gilià depresijà, ypaè po vienintelio sûnaus Louis mir-
ties (1867).
∆ – pranc. romantinës muzikos pradininkas, programi-
nio simfonizmo kûrëjas. Kûrybai turëjo reikðmës
Chr. W. Glucko, C. M. von Weberio operos, L. van Be-
ethoveno simf-jos. Kûriniø temø ∆ sëmësi ið lit-ros
(W. Shakespeare’o, G. Byrono, W. Scotto, J. W. Goe-
the’s, Vergilijaus veikalø) ir savo paties biografijos
(„Fantastinë simf-ja“). Muzikoje atsispindëjo ∆ cha-
rakteriui bûdingas egzaltuotas emocingumas, staigûs
nuotaikø kontrastai. ∆ muzika pasiþymi vaizdingumu,
teatraliðkumu. Vyrauja monumentalûs, stambios
formos, sintetiniø þanrø kûriniai, jungiantys vokali-
nës ir instr., koncertinës ir sceninës muzikos bruoþus.
Beveik visa ∆ kûryba susijusi su orkestru (fp. ir kame-
rinës instr. muzikos kûriniø ∆ nepaliko). Instrumen-
tuotë labai spalvinga, pasiþymi tembrø dramaturgija.
∆ padidino orkestrà iki 100 ir daugiau muzikantø, pa-
pildë já naujais instrumentais (ofikleidu, bos. klarne-
tu), detalizavo ork. grupiø skambëjimà, atrado naujø
skambesio efektø. Kûriniuose, skirtuose masinei au-
ditorijai, ∆ ypaè gausiai vartojo puè. instrumentus
(pvz., Requiem partitûroje yra 12 valtornø, po 16 tri-
mitø ir trombonø). ∆ muz. dramaturgija, ypaè orkest-
ro traktavimas, padarë átakos R. Wagnerio, R. Straus-
so, A. Brucknerio, G. Mahlerio, XIX a. rusø komp.
kûrybai.
Bermanas
$!
KÛRINIAI. Operos: Benvenuto Cellini (L. de Wailly
ir A. Barbier libretas pagal B. Cellini memuarus,
1834–37, past. Paryþiuje 1838); Les Troyens [„Tro-
jënai“, dilogija, ∆ libretas pagal Vergilijaus „Enei-
dà“, 1855–58; I d.: La prise de Troie („Trojos paë-
mimas“), past. 1889 Paryþiuje; II d. Troyens â
Carthage („Trojënai Kartaginoje“, past. 1863 Pary-
þiuje; abi dilogijos dalys kartu past. 1890 Karlsrû-
hëje]; Béatrix et Bénédict (∆ libretas pagal W. Sha-
kespeare’o komedijà „Daug triukðmo dël nieko“,
1860–62, past. 1862 Baden Badene). Chorui, solis-
tams ir ork.: Lyrinë monodrama Lélio ou Le retour â
la vie („Lelijus, arba Sugráþimas á gyvenimà“, „Fan-
tastinës simf-jos“ papildymas, ∆ tekstas, 1831); kantata
Le cinq mai, chant sur la mort de l’empereur Napoléon
(„Geguþës penktoji, giesmë imperatoriaus Napoleo-
no mirties proga“, P. de Béranger tekstas, 1835); Messe
des morts (Requiem, 1837); draminë simf-ja Roméo et
Juliette (E. Deschamps’o tekstas pagal W. Shakespea-
re’à, 1839); Grande symphonie funêbre et triomphale Hector Louis Berlioz
(„Didþioji gedulo ir triumfo simf-ja“, ∆ tekstas, 1840);
draminë legenda La damnation de Faust („Fausto
pasmerkimas“, pagal J. W. Goethe, 1846); Te Deum
(1849); religinë trilogija L’enfance du Christ („Kris-
taus vaikystë“, ∆ tekstas, 1850–54): Le songe d’Hérode
(„Erodo sapnas“), La fuite en Egypte („Pabëgimas á
Egiptà“), L’arrivée â Saïs („Atvykimas á Saidà“) ir kt.
Simf. orkestrui: Symphonie fantastique, épisode de la
vie d’un artiste („Fantastinë simf-ja, vieno menininko
gyvenimo epizodas“, 1830); 8 uvertiûros, tarp jø – Wa-
verley (1828); Le roi Lear („Karalius Lyras“, 1831);
Rob Roy (1832–33); Le carnaval romain („Romos kar-
navalas“, II uvertiûra op. Benvenuto Cellini, 1844); Le
corsaire („Korsaras“, 1831–52). Instrumentams ir
ork.: Harold en Italie („Haroldas Italijoje“, simf-ja al-
tui ir simf. ork., 1832); R_verie et caprice („Svajos ir
kaprièas“, sm. ir simf. ork., 1839). Vokaliniai: Dainø
ciklai balsui su f-nu arba ork. – Les nuits d’été („Vasa-
ros naktys“, 7 dainos pagal Th. Gautier tekstus, 1834–
41); Irlande („Airija“, 9 dainos pagal Th. Gounet
tekstus, 1841–50) ir kt. Veikalai: „Grand traité d’instru-
mentation et d’orchestration modernes“ („Didysis
traktatas apie ðiuolaikinæ instrumentuotæ ir orkestruo-
tæ“, 1844); „Le chef d’orchestre“ („Orkestro vadovas“,
1856); „Voyage musical en Allemagne et en Italie“
(„Muzikinë kelionë á Vokietijà ir Italijà“, 2 t., 1844);
„Les soirées d’orchestre“ („Orkestro vakarai“, 1853);
„Les grotesques de la musique“ („Muzikos groteskai“,
1859); „Ã travers les chants“ („Dainø keliais“, 1862);
„Mémoires“ („Atsiminimai“, 2 t., 1870) ir kt. Pav.
L: Boschot A. L’histoire d’un romantique: Hector Berlioz, 3 t., P., 1906–
13, 21948–49; Turner W. J. Berlioz, the Man and His Work. L., 1934;
Wotton S. Hector Berlioz. L., 1935; N. Y. 1969; Barzun J. Berlioz and
the Romantic Century, 2 t., Boston, 1950, L., 1951, N. Y., 1969. Bar-
raud H. Hector Berlioz. P., 1955; Ballif C. Berlioz. P., 1968, 1990; Döm-
ling W. Hector Berlioz und seine Zeit. Laaber, 1981; Õîõëîâêèíà À. À.
Áåðëèîç. Ì.,1960. Algirdas Ambrazas
Be»manas Lazaris [Ëàçàðü Íàóìîâè÷ Áåðìàí;
g. 1930.II.26 Sankt Peterburge], rusø pianistas. 1953
baigë Maskvos kons-jà (A. Goldenveizerio kl.). Nuo
1957 Maskvos filh-jos solistas. Groja daugiausia
F. Liszto, A. Skriabino, S. Rachmaninovo kûrinius. Sa-
vitai interpretuoja virtuozinæ romant. muzikà. Dau-
Bermudo
$"
gelio tarpt. konkursø laureatas. Daug kartø koncer- premijas. Nuo 1941 de Paulo un-to muz. m-loje studi-
tavo Lietuvoje, vadovavo meistriðkumo kursams. ∆ javo kompozicijà (pas S. A. Liebersonà ir L. Steinà),
sûnus Pavelas nuo1997 Kauno kamer. orkestro di- dirigavimà (pas N. Malko), dainavimà (pas B. Borbot
rigentas. Pav. Adeodatas Tauragis ir M. Kurenko). 1943 gavo muz. magistro laipsná. Vë-
liau dar tobulinosi Ilinojaus un-to muz. m-loje, Pijaus
Bermudo Juan [Chuanas Bermùdas; g. apie 1510 Esi-
X baþn. muzikos m-loje Niujorke ir kt. Su Ðv. Kazi-
choje (netoli Sevilijos), m. apie 1565], isp. muz. te-
miero akademijos choru ir orkestru rengë koncertus,
oretikas, kompozitorius. Pranciðkonas. Alkalos de
statë operetes, muz. vaidinimus. Sukûrë kûriniø simf.
Enarës un-te studijavo muzikà ir teologijà. Nuo 1550
orkestrui (2 liet. ðokiø pynes, simfonijetæ, rapsodijà),
dirbo Andalûzijos arkivyskupo kapeloje. Traktatuose
miðiø, giesmiø, solo ir choro dainø, variacijas styg.
„Declaration de instrumentos musicales“ („Muzikos
kvartetui. Á anglø k. iðvertë S. Ðimkaus operos „Pagi-
instrumentø tyrinëjimas“, 1549, 1555), „El arte tripha-
rënai“ libretà (autorius S. Santvaras). Pav.
ria“ („Trys meno ðakos“, 1550) nagrinëjo XVI a. isp.
Arvydas Karaðka
muzikos istorijà, vokal. kûriniø aranþuotës vargonams,
Bernardel (Bernardêliai), pranc. smuikø meistrai. Au-
klavikordui, liutniai ir kitiems instr. problemas, groji-
guste Sébastian [Ogiustas Sebastjanas; 1798.I.24 Mi-
mo technikà, pateikë þiniø apie arabø, vid. amþiø ir
rekûre – 1870 Buþivalyje]. Mokësi Paryþiuje pas N. Lu-
to meto Europos muz. teorijà. Sukûrë 13 kûriniø var-
pot ir Ch. Fr. Gand’à. 1826 ákûrë nuosavà dirbtuvæ.
gonams. Nijolë Taluntytë
Vëliau joje dirbo ir sûnûs Ernest Auguste [Ernestas
Bernabei (Bernabºjai), it. kilmës vok. kompozitoriai: Ogiustas; 1826 Paryþiuje – 1899.XII.10 ten pat] ir Gus-
Ercole [Erkolë; g. apie 1622 Kapraroloje (Centr. Itali- tave Adolphe [Gustavas Adolfas; 1832 Paryþiuje – 1904
Lazaris Bermanas
ja), m. 1687.XII.4 (5?) Miunchene], komp., vargoninin- Ðerbûre]. G. A. Bernardelis buvo vienas þymiausiø
kas. O. Benevoli mokinys. Romos baþnyèiø vargoninin- pranc. smuikø meistrø. 1866 su E. Gand’u (N. Lupot
kas ir kapelø vadovas. Nuo 1674 rûmø kapelmeisteris vaikaièiu) ákûrë firmà „Gand et Bernardel“, kuri ið-
Miunchene. Sukûrë operø, madrigalø, baþn. muzikos garsëjo it. meistrø (A. Stradivari, Guarneri, Guadag-
kûriniø. Giuseppe Antonio [Dþuzepë Antonijus; g. apie nini) smuikø kopijomis, senoviniø it. smuikø restau-
1649 Romoje, m. 1732.III.9 Miunchene], komp., var- ravimu. Danutë Mekaitë
gonininkas. Ercole’s sûnus. Muzikos já mokë tëvas.
Bernardi Bartolomeo [Bartolomëjus Bernãrdis; g. apie
Romos baþnyèiø vargonininkas, vëliau rûmø viceka-
1660 Bolonijoje, m. 1732.V.23 Kopenhagoje], it. smui-
pelmeisteris, po tëvo mirties (1687) – kapelmeisteris
kininkas, kompozitorius. Bolonijos akademijos narys.
Miunchene. Sukûrë keletà operø, kûriniø instr. ansam-
Nuo 1700 Danijos karaliaus rûmø (Kopenhagoje) ka-
bliams, baþn. muzikos (miðiø, motetø, himnø, Magnifi-
pelmeisteris. Sukûrë sonatø (smuikui, 2 smuikams),
cat ir kt.). Bronius Ambraziejus
operø (neiðliko). Jonas Beinorius
Bernac (Bertin) Pierre [Pjeras Bernåkas; tikr. pavardë
Bernardini Marcello di Capua [Marèelas di Kapuja
Bertenas; 1899.I.12 Paryþiuje – 1979.X.17 Avinjone],
Marija Bernarda Bernardínis; g. apie 1747 Kapujoje, m. 1819.V.2 Lan-
pranc. dainininkas (baritonas). Mokësi pas W. Stra-
cute (Lenkija)], it. komp., libretininkas. Dirbo Ro-
ramà. 1925 surengë pirmàjá sol. koncertà. Draugavo
moje, Neapolyje; nuo 1793 Lenkijos kunigaikðtienës
su komp. Fr. Poulencu (pastarasis dedikavo ∆ savo dai-
I. Liubomirskos-Èartoriskos kapelos kapelmeisteris
nø ciklus), abu gastroliavo Europoje ir JAV. Hovardo
(gyveno daugiausia Lancute). Sukûrë >40 operø (kai
un-to Mièigane (JAV) prof. (1948). 1961 baigë kon-
kurias pagal savo libretus), baletø, serenadø ir kt.
cert. karjerà. Þymus Fr. Poulenco, D. Lesuro, M. Jau- Bronius Ambraziejus
bert’o, A. Jolivet, J. Franšaix, P. Hindemitho, S. Bar-
Bernasconi Andrea [Andrëja Bernaskònis; g. 1706 Mi-
berio dainø atlikëjas. Tarp mokiniø – G. Souzay.
lane (Marselyje?), palaidotas 1784.I.29 Miunchene],
Audronë Jurkënaitë
it. kompozitorius. Mokësi Parmoje. 1737 Vienoje pa-
Bernard de Ventadour, Bernard de Ventadorn [Ber-
statë savo pirmàjà operà. Nuo 1753 dirbo rûmø vice-
naras de Ventad¾ras; g. apie 1125 Ventadûre, m. XII a.
kapelmeisteriu, vëliau kapelmeisteriu Miunchene. Su-
pab. Dordonës vienuolyne], Provanso trubadûras. Tar-
kûrë 25 operas, 28 simf-jas, daug. baþn. muzikos ir kt.
navo pas Ventadûro vikontà, vëliau – pas Normandi-
Bronius Ambraziejus
jos kunigaikðtienæ. ∆ dëka trubadûrø menas paplito
Berners Lord (Sir Gerald Hugh Tyrwhitt-Wilson)
Ð. Prancûzijoje. 1155 gráþo á P. Prancûzijà, dirbo
[Lordas Bêrnersas; tikr. vardai ir pavardë seras Dþe-
Grenoblyje, Tulûzoje. ∆ kûryba priskiriama Eblo po-
raldas Hju Tiritas-Vilsonas; 1883.IX.18 Arli Parke
et. m-lai, ðlovinusiai meilæ. Iðliko ~40 ∆ eilëraðèiø, ið
(Bridþnortas) – 1950.IV.19 Faringdon Hause (Bark-
jø – 19 su melodijomis. Populiariausias – Quan vei la
ðyras)], anglø komp., raðytojas ir dailininkas. Di-
lauzeta mover („Vieversëlio daina“). Dainius Valionis
plomatas Konstantinopolyje (1909–11) ir Romoje
Bernãrda Marija [Venskutë, Venskus; 1902.XII.9 Ba- (1911–19). Romoje ∆ konsultavo komp. A. Casella
takiuose – 1998.X.31 Èikagoje], liet. dirigentë, komp. ir I. Stravinskis. Iki 1919 kûrinius pasiraðinëjo G. Tyr-
Vienuolë. 1903 su tëvais atvyko á JAV. Muzikos ið pra- whitto vardu. Sukûrë vienaveiksmæ operà Le carros-
dþiø mokësi Ðv. Kazimiero akademijoje Èikagoje. se du Saint Sacrement („Ðv. Sakramento karieta“, pa-
1928 baigë Amerikos muzikos kons-jà Èikagoje (ga- gal P. Mérimée komedijà, 1924); jos fragmentus
vo muz. mokytojos diplomà). Nuo 1928 dëstë Ðv. Ka- C. Lambertas aranþavo kaip baletà The Triumph of
zimiero akademijoje ir tæsë studijas kons-joje. 1930 Neptune („Neptûno triumfas“; 1926 Londone já ðo-
gavo kompozicijos bakalauro laipsná. Subûrë studen- ko S. Diagilevo baleto trupë). Tarp kitø ∆ kûriniø –
èiø simf. orkestrà, su kuriuo konkursuose laimëjo 7 I 4 baletai, pjesës ork. ir f-nui, dainos, k. f. muzika.

Kûrybai bûdinga muz. satyra ir parodija. Paraðë au-
tobiografijà (1–2 d., 1934, 1945). Audronë Jurkënaitë
Bernhard Christoph [Kristofas Bêrnhardas; 1628.I.1 Bernstein Leonard [Leonardas Bêrnstainas; 1918.
Gdanske – 1692.XI.14 Dresdene], vok. komp., dai-
nininkas, muz. teoretikas. Muzikos mokësi Gdans-
ke, Dresdene (pas H. Schützà), Italijoje (dainuoti).
1664–74 Ðv. Jokûbo baþnyèios Hamburge kantorius,
1681–88 kapelmeisteris Dresdene. Kûrë daugiausia
baþn. muzikà (miðias, motetus, kantatas) bei instr.
ansamblius. Paraðë keletà kompozicijos teorijos ir
dainavimo traktatø. Bronius Ambraziejus
Bernier Nicolas [Nikola Bernjº; 1664.VI.28 ar 1665
Mante (netoli Paryþiaus) – 1734.IX.5 Paryþiuje],
pranc. kompozitorius. Mokësi pas A. Caldara’à Ro-
moje. 1694–98 vargonininkas ir baþn. choro vadovas
Ðartre, 1704–26 kapelmeisteris Paryþiuje, nuo 1723 ka-
raliaus rûmø kapelmeisterio padëjëjas. Garsëjo kaip
kompozitorius (∆ Te Deum buvo giedama áv. baþny-
èiose). Vienas pirmøjø pradëjo kurti pranc. pasaulie-
tines kantatas (1–2 balsams ir basso continuo; 1703–
23 iðsp. 8 knygos). Kiti kûriniai: motetai (1–3 balsams,
iðsp. 3 knygos 1703, 1713, 1741), prog. divertismen-
tai, arijos ir kt. Bronius Ambraziejus
Bernoulli (Bernùliai), Ðveicarijos mokslininkai, muz.
akustikai. Johann [Johanas; 1667.VIII.6 Bazelyje –
1748.I.1 ten pat], gydytojas ir matematikas. 1732 paraðë
traktatà apie átemptø stygø virpesius. Sûnus Daniel [Da-
nielius; 1700.II.8 Groningene – 1781.III.17 Bazelyje], gy-
dytojas, botanikas, fizikas. Paraðë akustikos darbø (↑ Ber-
noulli’o efektas). Danieliaus sûnënas Jakob [Jakobas,
1759.X.17 Bazelyje – 1789.VII.3 Sankt Peterburge], tei-
sininkas, matematikas, diplomatas. Paraðë veikalà „Essai
théorique sur les vibrations des plaques élastiques“ („Te-
orinë apybraiþa apie elast. plokðteliø vibracijas“, 1789).
Eduard [Eduaras; 1867.IX.6 Bazelyje – 1927.IV.18 ten
pat], muzikologas. Studijavo teologijà ir muzikologijà.
Ciûricho un-to profesorius (1921). Darbe „Die Choral-
notenschrift bei Hymnen und Sequenzen im Späteren
Mittelalter“ („Vëlyvøjø viduramþiø himnø ir sekvencijø
choral. notacija“, 1897) nagrinëjo grigal. choralo ritmi-
kos interpretacijos problemas. Kiti darbai: „Oratorien-
texte Händels“ („Händelio oratorijø tekstai“, 1905),
„Aus Liederbüchern der Humanistenzeit“ („Ið huma-
nizmo epochos dainynø“, 1910), „H. Berlioz als Aesthe-
tiker der Klangfarben“ („H. Berliozas kaip tembrø es-
tetikas“, 1910). Pakartotinai iðleido kai kuriuos vid. amþiø
muz. ðaltinius, tarp jø – P. Attaingnant’o faksimil. leidiná
„Chansons et dances“ („Dainos ir ðokiai“, 1530–31,
5 sàs.). Nijolë Taluntytë
Bernoulli’o efektas (pagal fiziko D. Bernoulli’o pa-
vardæ), slëgio dujø ar skysèiø srovëje sumaþëjimas pa-
didëjus srovës greièiui. Kliûtis srovëje lemia vad. Ber-
noulli’o jëgos atsiradimà. Jei apeidami kliûtá tam tikri
srovës sluoksniai áveikia didesná kelià negu kiti, tø
sluoksniø greitis padidëja, slëgis juose sumaþëja. Dël
ðio slëgiø skirtumo atsiradusi Bernoulli’o jëga sten-
giasi ástumti kliûtá á maþesnio slëgio zonà. ∆ pagrásta,
pvz., lëktuvo sparno keliamoji galia, ↑ balso klosèiø
virpëjimas (oro sluoksniai, apeinantys balso klostes,
áveikia didesná kelià, negu sluoksniai, einantys per bal-
saskylës centrà: dël ðio ∆ klostës glaudþiamos viena
Béroff
$#
prie kitos; ↑ fonacija), pûtiko lûpø virpëjimas. ∆ 1738
apraðë D. Bernoulli’s. Rytis Ambrazevièius
VIII.25 Lorense (Masaèusetso valstija) – 1990.VIII.14
Niujorke], JAV dirig., kompozitorius, pianistas. Ame-
rikos meno akademijos akademikas (1961). 1939 baigë
Harvardo un-tà. 1939–41 studijavo Curtis muz. in-te.
1945–48 „New York City Center“ orkestro direkto-
rius. 1958–69 Niujorko filh-jos orkestro vyriausiasis
dirigentas. Daug kartø dirigavo Vienos, Londono,
Izraelio filh-jos simf. orkestrams, atliko G. Mahlerio
(á plokðteles áraðë visas jo simf-jas), D. Ðostakovièiaus,
L. van Beethoveno ir savo kûrinius. Kaip pianistas
skambino W. A. Mozarto koncertus, akompanavo
dainininkams. Skaitë paskaitas Tanglvudo, Brandeis
un-tuose ir per TV; siekë suderinti „rimtàjà“ ir pop-
muzikà. Sukûrë simf-jø, tarp jø – Jeremiah („Jeremi-
jas“, 1942), The Age of Anxiety („Nerimo amþius“,
1949), baletø (Facsimile, 1946), miuziklø, tarp jø –
Leonard Bernstein
Candide (1956), West Side Story („Vestsaido istorija“,
1957), koncert. miðias (1971), kamer., kino filmø mu-
zikos. Dirigavimui bûdinga romantiðkumas, koncep-
tualumas, kompozicijoms – monumentalumas, sinkop.
ritmika, dþiazo harmonijos elementai. Gastroliavo
daugelyje ðaliø. Paraðë knygø, tarp jø – „The Infinite
Variety of Music“ („Begalinë muzikos ávairovë“, 1966),
„Findings“ („Atradimai“, 1982). Pav. Rimas Geniuðas
Berry Charles „Chuck“ [Èarlzas Bêris, pravardë „Èa-
kas“; g. 1926.VIII.18 San Chosëje (Kalifornijos vals-
tija)], JAV rokenrolø kûrëjas, dainininkas, gitaristas.
1955 pasirodë jo pirmasis hitas „Maybelline“. Sukûrë
daug dainø, tapusiø rokenrolo klasika. Jo melodijas
atlikdavo þymiausios roko grupës („The Beatles“,
„The Animals“, „The Yardbirds“ ir kt.). Áraðë 16 plokð-
teliø. Liudas Ðaltenis
Berry Chu (Leon Brown) [Èu Bêris; tikr. vardas ir pa-
vardë Leonas Braunas; 1910.IX.13 R. Virdþinijoje –
1951.X.31 Ohajuje], JAV tradicinio dþiazo saksofo-
nininkas (tenor. saksofonas), kompozitorius. Nuo
1929 grojo S. Stewarto, 1930 – K. Marshallo orkest-
ruose. 1930 persikëlë á Niujorkà, grojo B. Carterio ir
Ch. Johnsono orkestruose. Buvo T. Hillo (1935),
F. Hendersono (1936), C. Calloway’aus (1937) orkest-
rø muzikantas. ∆ buvo vienas þymiausiø 4 d-meèio sak-
sofonininkø. Jûratë Kuèinskaitë
Berry Walter [Valteris Bêris; 1929.IV.8 Vienoje –
2000.X.27 ten pat], Austrijos dainininkas (bosas ir ba-
ritonas). Lavinosi Vienos aukðtojoje muz. m-loje pas
H. Gallosà. Nuo 1949 Vienos valstybës operos solis-
tas. Nuo 1953 dainavo Zalcburgo festivaliuose. Nuo
1960 dar ir Vokieèiø operos teatro (Berlyne), Miun-
cheno valst. operos, nuo 1966 ir MO solistas. Gastro-
liavo þymiausiuose pasaulio teatruose (1961 debiutavo
MO). Þymus W. A. Mozarto ir R. Strausso operø vaid-
menø kûrëjas, kamer. muzikos kûriniø interpretuo-
tojas. Jonas Beinorius
Béroff Michel [Miðelis Beròfas; g. 1950.V.9 Epinalyje],
pranc. pianistas. Mokësi Nansi ir Paryþiaus kons-jose.
1967 debiutavo Paryþiuje. Tais paèiais metais laimëjo
I premijà Messiaeno tarpt. konkurse. Skambina
Bersa
$$
daugiausia XX a. kompozitoriø, t. p. J. Brahmso,
W. A. Mozarto, C. Debussy kûrinius. Interpretacijai
bûdinga men. intuicija, intelektualumas. Á plokðteles
áraðë O. Messiaeno, S. Prokofjevo, B. Bartóko, I. Stra-
vinskio kûriniø. Þivilë Ramoðkaitë
Bersa Blagoje [Blagojë Bêrsa; 1873.XII.21 Dubrovni-
ke – 1934.I.1 Zagrebe], kroatø komp., pedagogas. Mo-
kësi Zagrebo ir Vienos kons-jose. Nuo 1920 dëstë Zag-
rebo MuA; prof. (1922). Sukûrë operø, stambios
formos kûriniø orkestrui (juose ryðku R. Wagnerio,
R. Strausso, veristø átaka), chorø, styg. kvartetø, pje-
siø f-nui. Vertingi ∆ romansai. Bronius Ambraziejus
Bertali Antonio [Antonijus Bertålis; 1605.III.11 Ve-
ronoje – 1669.IV.1 Vienoje], it. komp., smuikininkas.
Nuo 1623 (?) imperatoriaus rûmø Vienoje smuikinin-
kas, vëliau kapelmeisteris. Labiausiai þinoma ∆ 20
instr. sonatø. Bronius Ambraziejus
Berté Heinrich (Henrik) [Heinrichas (Henrikas) Bêrtë;
1857.V.8 Galgoce – 1924.VIII.23 Vienoje], vengrø
Juozas Bertulis
kompozitorius. Sukûrë baletø, opereèiø, tarp jø – Das
Dreimäderlhaus („Trijø mergeliø namai“, past. 1916
Vienoje; sentimentali Fr. Schuberto gyvenimo istorija,
pagrásta jo kûriniø melodijomis, Lietuvoje past. 1957).
Bronius Ambraziejus
Bertini Gary [Garis Bertínis; g. 1927.V.1 Brièeve (Be-
sarabija, dab. Moldova)], Izraelio dirig., kompozito-
rius. Studijavo Tel Avive, Milane ir Paryþiuje (privaèiai
mokësi pas N. Boulanger, A. Honeggerà, O. Messiae-
nà). 1955 debiutavo kaip dirig. su Izraelio filh-jos or-
kestru, ákûrë kamer. chorà „Rinat“. 1965 ákûrë Izrae-
lio kamer. orkestrà, dirigavo Anglø kamer. orkestrui.
Nuo 1970 dirigavo Ðkotø nac. ork., 1981–83 Detroito
simf. orkestrui. 1977–82 Jeruzalës simf. ork. direk-
torius, nuo 1983 Kelno radijo simf. ork. vyriausiasis
dirig. (su ðiuo orkestru 1989 gastroliavo Lietuvoje).
1987–91 Frankfurto prie Maino operos dirig.; nuo
1994 Naujosios Izraelio operos dirigentas. Nuo 1958
dësto dirigavimà Izraelio MuA. 1987 gavo Izraelio
valst. premijà. Sukûrë baletà The Unfound Door („Ne-
atrastos durys“, 1962), koncertà valt., styg. ir timp.
(1952), sonatà sm. solo (1953), kitø kûriniø.
Audronë Jurkënaitë
Bertini Henri Jérôme [Anri Þeromas Bertiní;
1798.X.28 Londone – 1876.X.1 Melane (prie Grenob-
lio)], pranc. komp., pianistas, pedagogas. Gyveno Pa-
ryþiuje. Gastroliavo Belgijoje, Londone ir Vokietijo-
je. Sukûrë ~200 kûriniø, daugiausia f-nui (rondo,
fantazijø, etiudø) bei ansambliams su f-nu (trio, kvar-
tetø, sekstetø, nonetø), aranþavo J. S. Bacho „Gerai
temperuotà klavyrà“ f-nui 4 rankoms. Audronë Jurkënaitë
Bertolotti Gasparo, it. styg. muzikos instrumentø
meistras ↑ Gasparas Salietis.
Berton Henri Montan [Anri Montanas Bertònas;
1767.IX.17 Paryþiuje – 1844.IV.22 ten pat], pranc.
komp., muz. teoretikas, pedagogas. Prancûzijos aka-
demijos narys (1815). A. Sacchini mokinys. Dëstë Pa-
ryþiaus kons-joje; prof. (1795). 1807–15 „Opéra-Co-
mique“ dirigentas, nuo 1803 dar ir GO chormeisteris.
Per Prancûzijos D. revoliucijà kûrë patriot. muzikà,
„iðgelbëjimo operas“, tarp jø – Les rigueurs du cloître
(„Vienuolyno baisenybës“, 1790). Sukûrë ~50 ope-
rø, 4 baletus, oratorijø, kantatø, simf-jø, kamer. mu-
zikos. Paraðë atsiminimø, harmonijos traktatø.
Bronius Ambraziejus
Bertoni Ferdinando Gasparo Giuseppe [Ferdinandas
Gasparas Dþuzepë Bertònis; 1725.VIII.15 Sale (prie
Breðos) – 1813.XII.15 Desencane (netoli Gardos eþe-
ro)], it. kompozitorius. Mokësi pas A. Pollarolo Ve-
necijoje. 1752 Ðv. Morkaus baþnyèios vargonininkas.
1752 de’Mendicanti kons-jos direktorius. 1785–1810
Ðv. Morkaus baþnyèios kapelmeisteris. Sukûrë 48 ope-
ras (1746–89), tarp jø – Orfeo („Orfëjas“, 1776), 15
oratorijø, kantatø, baþn. muzikos, 6 styg. kvartetus op.
2, 6 sonatas f-nui op. 9, kamerinës muzikos.
Violeta Tumasonienë
Bertòvskis Ernestas [g. 1924.VII.11 Liepojoje], latviø
violonèelininkas. 1948 baigë Latvijos kons-jà (Ë. Ber-
zinskio kl.), 1950 – Maskvos kons-jos aspirantûrà
(S. Knuðevickio kl.). Nuo 1945 koncertuoja. Nuo 1950
Latvijos filh-jos solistas, kamer. orkestro ir violonèe-
lininkø ansamblio vadovas. 1961–62 grojo Lietuvos
kvartete. Nuo 1955 dësto Latvijos kons-joje; doc.
(1978). 1978–80 dëstë Damaske. Danutë Mekaitë
Bertran de Born [Bertranas de Bòrnas; g. apie 1140
Borno pilyje (Akvitanija), m. apie 1215 Dalone], Pro-
vanso trubadûras, poetas, kompozitorius. Apie 1195
ástojo á cistersø vienuolynà Dalone ir pasiliko jame iki
mirties. Iðliko >40 dainø (daugiausia meilës ir karo
þygiø temomis). Violeta Tumasonienë
Bertùlis Juozas [1893.I.1 Joniðkyje – 1969.IX.13 Èika-
goje], liet. muzikas. 1924–29 mokësi Klaipëdos muz.
m-loje (baigë kompozicijos sk.); 1928–39 buvo ðios
m-los mokytojas, inspektorius, vicedirektorius. 1939–
40 dëstë Ðiauliø muz. m-loje ir Prekybos m-loje. 1946
pasitraukæs á Vokietijà, studijavo kompozicijà Frank-
furte prie Maino (pas Hessenbergà). 1945–50 moky-
tojavo Miuncheno liet. g-joje, vadovavo chorui.
UNRRA un-te ásteigë perkeltøjø asmenø kons-jà
(buvo jos dir.), Meno akademijà ir baleto studijà.
Nuo 1950 gyveno JAV (nuo 1960 Èikagoje), mokyto-
javo lituanistinëse m-lose. Sukûrë ~160 kûriniø: operà
„Sapnas sapne“, operetes „Abejotinas asmuo“, „Frau
Osterhase“, „Ðpunka“, 7 baletus, simf-jà „Pavasaris“,
simf. poemà „Dnipro“, kantatà „Mes iðarsim aukso
skrynià“, Missa Requiem, liet. miðiø, vienerias miðias
anglø k., kûriniø f-nui, smuikui, ~100 daineliø vai-
kams, ~100 dainø solistams, chorams (iðleista rinki-
nëliø Lietuvoje ir JAV), giesmiø. Paraðë „Muzikos me-
todikos vadovëlᓠ(1932), „Þaidimø rinkinëlá“,
„Muzikos instrumentuotës vadovëlá“, „Solfedþio me-
todikà“, „Kiðeniná encikloped. þodynà“, „Muzika þo-
dyje, þodis muzikoje“ ir kt. Bendradarbiavo muz. spau-
doje (pasiraðinëjo Dëdës Juozo slapyvardþiu). Surinko
~500 l. dainø. Pav. Birutë Þalalienë
Berutti Arturo [Arturas Berùtis; 1862.III.27 San Chu-
ane – 1938.I.3 Buenos Airëse], Argentinos komp., vie-
nas Argentinos profesionaliosios muzikos pradinin-
kø. Studijavo Leipcigo kons-joje (S. Jadassohno ir
C. Reinecke’s mokinys), tobulinosi Paryþiuje ir Mila-
ne. Nuo 1896 gyveno Buenos Airëse. Pagr. kûrybos
sritis – operos. Italijoje sukurtos ir pastatytos ∆ ope-

ros Vendetta („Kerðtas“, past. 1892 Verèelyje), Evan-
gelina (past. 1892 Milane), Tarrass Bulba (past. 1895
Turine) turëjo it. operos bruoþø. Tëvynëje sukurtuo-
se muz. kûriniuose (operos „Pampa“, 1897; Jupanki,
1899; Khryse, 1902; „Herojai“, 1919; visos pastatytos
Buenos Airëse; „Argentinietiðkoji simf-ja“, 1890) ryð-
ku argentinieèiø muz. folkloro (daugiausia dainø, ba-
ladþiø) átaka. Rita Kaminskaitë
Berwald Franz Adolf [Francas Adolfas Bêrvaldas;
1796.VII.23 Stokholme – 1868.IV.3 ten pat], ðvedø
komp., smuikininkas. Ðvedijos karal. MuA akademi-
kas (1864). Mozarteumo garbës narys (1846). Þymiau-
sias savo meto ðvedø komp., ðvedø simf. muzikos pra-
dininkas. Muzikos ∆ mokë tëvas, J. B. E. Du Puy;
mokësi ir savarankiðkai. 1812–18 Stokholmo karal. ka-
pelos smuikininkas, altininkas. Kaip smuikininkas kon-
certavo Suomijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje.
1829 apsigyveno Berlyne, 1841 gyveno Vienoje, Pary-
þiuje, 1842 gráþo á Stokholmà. Nuo 1864 dëstë kara-
liðkojoje MuA, nuo 1867 – kons-joje. ∆ kûryba romant.
krypties. Átakos jai turëjo L. van Beethovenas, L. Che-
rubini, L. Spohras, F. Mendelssohnas-Bartholdy (su
juo ∆ bendravo). ∆ sukûrë operø, tarp jø – Estrella de
Soria (1841), Drottningen av Golconda („Golkondos
karalienë“, 1864, past. 1968), zingðpyliø, opereèiø,
kantatø, simf-jø, ið jø iðliko Sérieuse („Rimtoji“, 1842),
Capricieuse („Kaprizingoji“, 1842), Singuliêre („Keis-
toji“, populiariausia, 1845), simf. poemø, tarp jø –
Erinnerung an die norwegischen Alpen („Norvegijos Al-
piø prisiminimas“, 1842) ir simf. paveikslø, koncertø
(2 sm., 1817; sm., 1820; f-nui, 1855), septetà (apie
1828), 2 fp. kvintetus (1853, 1857), 5 fp. trio, 3 styg.
kvartetus, dainø. 1966 Kaselyje (Vokietija) pradëtas
leisti pilnas ∆ kûriniø (jie iðpopuliarëjo tik XX a.) rin-
kinys (serija „Monumenta musica Svecicae“).
Adeodatas Tauragis
Bçrziòð Rûdolf [Rudolfas Bérzinis; 1881.IX.21 Rygo-
je – 1949.I.26 ten pat], latviø dainininkas (tenoras).
Dainuoti mokësi Rygoje, Berlyne. 1908–19 dainavo
Vokietijos, Danijos, Ðvedijos teatruose. 1919–28 Ry-
gos nac. operos solistas; vëliau ir reþisavo ðio teatro
spektaklius. Nuo 1940 Latvijos kons-jos dëstytojas; do-
centas. Nuo 1944 Latvijos operos ir baleto teatro di-
rektorius. Vaidmenys: Tannhäuseris, Lohengrinas,
Tristanas, Otello, Radamesas. Albinas Petrauskas
berþerêtë (pranc. bergerette – piemenaitë): 1. XV a.
pranc. daina. Panaði á ↑ virelæ, taèiau turëjo tik vienà
posmà. 2. XVI a. greitas 6 daliø metro pranc. ðokis. 3.
XVIII a. pranc. daina. Bûdinga pastoral. ir meilës te-
matika. Gediminas Þidonis
bes, pustoniu paþeminto garso b (si dubl-bemol) raidi- Bettlerleier (vok.) – ratukinë lyra.
nis pavadinimas. Tas pats, kas heses. bezifferter Baß (vok.) – skaitmeninis bosas.
Bésard (Besardus) Jean Baptiste [Þanas Batistas Bezròdnas Igoris [Èãîðü Ñåì¸íîâè÷ Áåçðîäíûé;
Bezåras; g. apie 1567 Bezansone, m. po 1617], pranc.
liutnininkas, kompozitorius. 1587 baigë Dole un-tà,
mokësi Romoje pas liutnininkà Lorenzini. Vëliau gy-
veno Kelne, Augsburge. Iðleido kûriniø liutniai rink.
„Thesaurus harmonicus“ (1603; 38 ið 403 sukûrë ∆),
„Novus partus, sive Concertationes musicae“ (1617,
35 ið 59), vadovëlá „Isagoge in artem testudinarium“
(1617). Audronë Jurkënaitë
Bezrodnas
$%
Bêselis Vasilijus [Âàñèëèé Âàñèëüåâè÷ Áåññåëü;
1843.IV.25 ar 1842 Sankt Peterburge – 1907.III.1 Ciû-
riche], Rusijos natø leidëjas. 1865 baigë Sankt Peter-
burgo kons-jà (I. Veikmano alto kl. ir N. Zarembos
muz. teorijos kl.). 1869 su broliu I. Beseliu ákûrë muz.
firmà „V. Beselis ir K°“ ir leidyklà, 1871 – natø spaus-
tuvæ. Pirmasis Rusijoje iðleido operø partitûrø su cho-
ro ir orkestro partijomis. Leido ir redagavo þrn. „Mu-
zykalnyj listok“ (1872–77), „Muzykalnoje obozrenije“
(1885–88). Paraðë darbø apie natø leidybos ir spaus-
dinimo Rusijoje istorijà, atsiminimø. 1900 Sankt Pe-
terburgo kons-joje ákûrë A. Rubinðteino muziejø.
Nijolë Taluntytë
Besetzung (vok.) – ansamblio, choro, orkestro sudëtis.
Besseler Heinrich [Heinrichas Bêseleris; 1900.IV.2
Herde (prie Dortmundo) – 1969.VII.25 Leipcige],
vok. muzikologas. Saksonijos MA narys. Freiburge
muzikologijos já mokë W. Gurlittas, Vienoje – G. Adle-
ris, W. Fischeris, Getingene – Fr. Ludwigas. Nuo 1925
dëstë Freiburge, Heidelbergo, Jënos un-tuose; 1956– Igoris Bezrodnas
65 Leipcigo un-to profesorius, Muzikologijos in-to di-
rektorius. Vienas ikonograf. muz. istorijos ðaltiniø
„Musikgeschichte in Bildern“ („Iliustruota muz. isto-
rija“) leidëjø. Darbuose nagrinëjo vid. amþiø ir rene-
sanso muzikà, muz. estetikos ir muz. suvokimo pro-
blemas, J. S. Bacho kûrybà. Paraðë kn. „Die Musik des
Mittelalters und der Renaissance“ („Vid. amþiø ir re-
nesanso muzika“, iðsp. 1931), „Bourdon und Faux-
bourdon“ („Burdonas ir foburdonas“, 1950). Reda-
gavo „Heidelberger Studien zur Musikwissenschaft“
(„Heidelbergo muzikologijos studijos“, 1932–39), sen.
muzikos rinkinius. Jonas Bruveris
Betonung (vok.) – akcentas, kirtis.
Bettinelli Bruno [Brunas Betinêlis; g. 1913.VI.4 Mi-
lane], it. kompozitorius. Studijavo Milano kons-joje
f-no ir kompozicijos kl. (pas G. C. Paribeni ir A. Bos-
si). 1940 baigë V. Frazzi kursus. ∆ kûryboje derina italø
instr. muzikos tradicijas su naujausiomis komponavi-
mo technikomis. Sukûrë operas Las smorfia („Koke-
tavimas“, 1959), Il pozzo e il pendolo („Ðulinys ir ðvy-
tuoklë“, 1967), Count Down („Laiko atskaita“, 1970),
4 simf-jas (1939, 1944, 1947, 1954), Movimenti sinfo-
nici (1938, 1945), Corale ostinato (1939), 3 koncertus
orkestrui (1940, 1951, 1954), Divertimento (1944), Fan-
tasia concertante (1949), 2 koncertus f-nui ir ork.
(1953, 1968), Musica per archi (1958), Episodi (1961),
koncertà 2 f-nams ir ork. (1962), Varianti (1970), Mu-
sica per 12 (1973), Studio (1974) orkestrui, miðiø, psal-
miø, kantatø, kamerinës muzikos.
L: Castiglioni N. Bruno Bettinelli. Mil., 1955. Violeta Tumasonienë
1930.V.8 Tbilisyje – 1997.IX.30 Helsinkyje], rusø smui-
kininkas, dirigentas. Smuikuoti mokë tëvas. 1953 bai-
gë Maskvos kons-jà (A. Jampolskio kl.), 1955 ðios
kons-jos aspirantûrà, nuo 1957 joje dëstë; prof. (1972).
1970 debiutavo kaip dirigentas. 1965–72 grieþë trio
ansamblyje (su M. Chomiceriu ir D. Baðkirovu). Gast-
roliavo daugelyje ðaliø (daug kartø Lietuvoje). SSRS
valst. premija 1951. Pav. Jûratë Gudaitë
Bezug
$&
Bezug (vok.): 1. Muz. instrumento stygos (komplek- Byard Jaki (John A.) [Dþekis (Dþonas A.) Bâjardas;
tas). 2. Stryko aðutai.
Bezzenberger Adalbert [Adalbertas Bêcenbergeris;
1851.IV.14 Kaselyje – 1922.X.31 Karaliauèiuje], vok.
kalbininkas baltistas. 1872 baigë Getingeno un-tà,
1872–74 tobulinosi Miuncheno un-te. Nuo 1879 Ge-
tingeno, nuo 1880 Karaliauèiaus un-to profesorius.
Vienas Lietuviø lit-ros d-jos Tilþëje steigëjø. Rinko
kalbinæ, etn., archeol. medþiagà, tautosakà. Veikale
„Litauische Forschungen“ („Lietuviðki tyrinëjimai“,
1882) paskelbë 67 M. Lietuvos dainas, 34 jø melodijas.
Arvydas Karaðka
Bialas Günter [Giunteris Biålasas; 1907.VII.19 Biel-
ðovice (netoli Katovicø, Lenkija) – 1995.VII.8 Glone
(netoli Miuncheno)], vok. komp. Studijavo Vroclave
ir Berlyne (kompozicijà pas M. Trappà). Dëstë Vroc-
lavo un-te (muz. teorijà), nuo 1947 Ð. Vakarø Vokie-
Jurgis Bialobþeskis
tijos MuA Detmolde; prof. (1950), 1959–73 Miunche-
no aukðtojoje muz. m-loje. Vertingiausià kûrybos dalá
sudaro kantatos, tarp jø – kamer. kantata Gesang von
den Tieren („Giesmë apie þvëris“, 1950), Indianische
Kantate („Indëniðkoji kantata“, 1951), Oraculum
(1953). Kiti kûriniai: operos, baletas, Méditations var-
gonams (1961), kûriniai orkestrui (Sinfonia piccola,
1960; Serenata, 1955; Bolkenhaimer Burgmusik, 1938;
instr. koncertai), kamer. muzika (3 styg. kvartetai, trio,
sonatos). Virginija Apanavièienë
Bialobþêskis Jurgis (Georgijus) [g. 1938.V.12 Vilniu-
je], liet. pianistas, pedagogas. 1962 baigë Lietuvos
kons-jà (K. Þiûraièio kl.). Nuo 1967 dësto Lietuvos
MuA (iki 1992 Lietuvos kons-ja; docentas (1988). 1969
baigë Sankt Peterburgo kons-jos aspirantûrà (P. Se-
rebriakovo kl.). Rengia sol. koncertus. Koncertavo
uþsienyje. ∆ pirmasis Lietuvoje skambino daugelá ðiuo-
laik. liet. komp. A. Raèiûno, R. Þigaièio, A. Ðende-
rovo, V. Barkausko, B. Borisovo kûriniø. Pav.
Liucija Dràsutienë
Byan-Byãnskas Robertas Jonas [g. 1926.II.14 Èika-
goje, JAV], liet. kompozitorius. Muzikos mokësi pas
tëvà pianistà ir chorvedá J. Byanskà, vëliau pas
L. R. Mitchell. 1954 baigë Èikagos kosmopolitinæ
muz. m-là (gavo kompozicijos bakalauro laipsná). 1969
De Paulo un-to muz. m-loje gavo muz. magistro laipsná
(mokësi pas L. Steinà). Persikëlæs á Kalifornijà, East
Bay apylinkëje vadovavo muz. bûreliui, staèiusiam
muz. komedijas. 1962 apsigyveno Fremonte. Èia ástei-
gë savo muz. studijà. Sukûrë muz. komedijà „Seaside
1950“ (∆ libretas), simf-jà, siuità styg. orkestrui, styg.
kvartetà, pjesiø f-nui („Variacijos liet. liaudies dainos
tema“), dainø (daþnai pagal savo þodþius). Daugelis
kûriniø vieðai atlikti, kai kurie premijuoti.
bianca (it.) – pusinë nata.
Bianchi Francesco [Franèeskas Bjãnkis; g. apie 1752
Kremonoje, m. 1810.XI.27 Londone], it. komp., muz.
teoretikas. Mokësi Neapolyje pas N. Jommelli. Pary-
þiuje ir Italijoje statë savo operas, vadovavo teatrø ir
baþnyèiø chorams, rûmø orkestrams. 1795–98 Lon-
dono karaliðkojo teatro, 1798–1801 Dublino teatro di-
rigentas. Sukûrë ~60 operø, baþn. ir kamer. muzikos
(6 trio sonatos). Paraðë harmonijos traktatà (iðsp.
1820–21). Bronius Ambraziejus
1922.VI.15 Vusteryje (Masaèusetso valstija) –
1999.II.11], JAV pianistas, saksofonininkas, kompo-
zitorius. Vaikystëje iðmoko groti trimitu bei pianinu.
1938–41 grojo áv. Vusterio ansambliuose, 1949–50 –
su pianistu E. Bosticku. 1955–57 buvo H. Pomeroy’aus
bigbendo saksofonininkas, 1959–61 – M. Fergusono
grupës pianistas. Áraðë plokðteliø su E. A. Dolphy’u,
Ch. Mingusu, Ch. Mariano, R. Kirku ir kt. Nuo 1960
dëstë N. Anglijos kons-joje kompozicijos ir f-no kla-
sëje. 8-ajame d-metyje vadovavo Bostono bei Niujor-
ko „Apollo Stompers“ bigbendams. ∆ garsëjo kaip
pianistas virtuozas, improvizacijose originaliai sujun-
giantis visus fp. dþiazo stilius. Auðra Listavièiûtë
bibelregålas (vok. Bibelregal), muz. instrumentas –
puè. aerofonas. Tai maþi neðiojamieji knygos pavida-
lo vargonai su lieþuvël. vamzdþiais. Grieþta ∆ pasidë-
jus ant stalo. Vartotas XVI–XVII a. Pav.
bibelregalas
von Biber Heinrich Ignaz Franz [Heinrichas Ignacas
Francas fon Bíberis; 1644.VIII.12 Vartenberge (Èe-
kija) – 1704.V.3 Zalcburge], Austrijos komp., smui-
kininkas. Èekas. Iki 1670 Olomouco vyskupo, nuo
1673 Zalcburgo arkivyskupo rûmø muzikantas ir ka-
pelmeisteris. Nuo 1677 Zalcburgo katedros giedoji-
mo mokytojas. Vienas þymiausiø barokinës (XVII a.
II pusës) smuiko muzikos (sonatø) kûrëjø, naudojo
skordatûrà. Sukûrë vokaliniø ir vokal. instr. kûriniø
(operø, miðiø, requiem, ofertorijø, Stabat Mater).
Danutë Mekaitë
bibliogråfija ↑ muzikos bibliografija.
bibliotêkos ↑ muzikos bibliotekos.
bichròninis rítmas (lot. bis – dukart + gr. chronos –
laikas), ritmo rûðis, grindþiama skirtingomis ritm. ver-
tëmis – ilga ir trumpa (ilgoji lygi 2 trumpoms). Var-
totas antik. poezijoje, bûdingas daugelio tautø liau-
dies dainø ir modal. notacijos ritmikai.
Rûta Gaidamavièiûtë
bicinium (lot. dainavimas dviem balsais, duetas), re-
nesanso ir ankstyvojo baroko vokal., reèiau instr. kon-
trapunkt. sandaros kompozicija 2 balsams; analog. du-
etui be akompanimento. 2 balsams bûdavo raðomos
miðiø bei motetø dalys, madrigalai, ðansonos, rièerka-
rai, kanonai ir kt. Tokios kompozicijos buvo populia-
rios Italijoje, Vokietijoje, Austrijoje. ∆ rinkiniø Itali-
joje iðleido komp. A. Gardano (1543), V. Galilei
(1584), Fr. Guami (1598), Vokietijoje – leidëjai
G. Rhau (1545), E. Rottenbucheris (1549, 1551),
komp. K. Othmayris (1547), M. Praetorius (1610),
E. Bodenschatzas (1615) ir kiti. XX a. tokios kompozi-
cijos atgaivintos; jø sukûrë P. Hindemithas, Z. Ko-
dãly’us. Adeodatas Tauragis

Bièi¿nas Vytautas [1923.III.25 Rokiðkyje – 1999.I.31
Vilniuje], liet. muzikologas, garso reþisierius, kompo-
zitorius. 1956 baigë Lietuvos kons-jà (E. Balsio muz.
teorijos kl.). Nuo 1956 dëstë Lietuvos MuA (iki 1992
kons-ja); docentas (1982). 1973 staþavo Varðuvos aukð-
tojoje muzikos m-loje (A. Karuþo kl.). Nuo 1945 (su
pertrauka) dirbo garso reþisieriumi Lietuvos radijuje,
nuo 1961 „Melodijos“ Vilniaus plokðteliø studijoje;
buvo pirmasis Lietuvos TV garso reþisierius (1956).
Paraðë kn. „Muz. akustikos pagrindai“, „Muz. áraðai“
(abi 1988). Sukûrë „Preliudà, pasakalijà ir fugà“ var-
gonams, sonatà f-nui, simf-jà, miðias, chor. ir sol. kû-
riniø. Pav. Arvydas Karaðka
Bièkîenë-Jokubãuskienë , Navickaitë, Prudencija
[1920.I.6 Lydeikiuose (Ðiauliø rj.) – 1993.VIII.28
Palos Hilse (JAV)], liet. dainininkë (lyr. sopranas).
1939–43 studijavo Vilniaus kons-joje. 1948 baigë
Miuncheno Händelio kons-jà. Vokietijoje koncer-
tavo liet. stovyklose. 1948 koncertavo pasaulio stu-
dentø koncerte Amsterdame (Olandija). Nuo 1949
gyveno JAV. 1958 dainavo Milano „Teatro Nuovo“
operos teatre. Dainavo Èikagos Lyrinëje operoje,
Èikagos lietuviø operoje, atliko solo partijà B. Mar-
kaièio kantatoje „Vilniaus varpai“. Koncertavo su
simf. orkestrais, JAV liet. kolonijose, dalyvavo Èi-
kagos liet. ir amerikieèiø televizijos programose.
Koncertavo Kolumbijoje (1964), Argentinoje
(1972). Ádainavo plokðteliø solo ir duetø su S. Ado-
maitiene.
Bôèkovas Semionas [Ñåì¸í Áû÷êîâ; g. 1952.XI.30
Sankt Peterburge], rusø dirigentas. Studijavo Sankt
Peterburge ir Niujorke. 1976–80 Mannes muz. kole-
dþo ork. direktorius; 1980–85 „Grand Rapids“ simf.
orkestro, 1985–89 Bafalo filh-jos ork., 1989 Paryþiaus
ork. dirigentas. Nuo 1992 daþnai diriguoja Sankt Pe-
terburgo filh-jos orkestrui. Audronë Jurkënaitë
Bielawski Ludwik [Liudvikas Bieliåvskis, g. 1929.VII.27
Choinicëje], lenkø etnomuzikologas. Studijavo muzi-
kologijà Poznanës un-te (1950–54) pas A. Chybiñská,
H. Feichtà, M. Szczepañská ir M. Sobieská. 1965 ap-
gynë daktaro disertacijà „Rytmika polskich pieúni lu-
dowych“ („Lenkø l. dainø ritmika“), 1974 – habilitac.
darbà „Strefowa teoria czasu i jej znaczenie dùa ant-
ropologii muzycznej“ („Zon. laiko teorija ir jos reikð-
më muz. antropologijai“). Lenkijos MA Meno in-to
moksl. bendradarbis (nuo 1955), Folkloro dokumen-
tø skyriaus vadovas (nuo 1969). Paraðë straipsniø apie
lenkø l. muzikà, jos klasifikacijà, l. muzikos teorijà.
Apibendrino Baltijos kraðtø tradic. muzikos ritmo sis-
temas. Rimantas Astrauskas
Bieliãuskas Pranas [1883.VIII.23 Slabadoje (Prienø Bierdiajew Walerian [Valerianas Berdiåjevas; 1885.III.7
rj.) – 1957.XII.21 Vilniuje], liet. tautosakos rinkëjas.
Kunigas. Nuo 1913 priklausë Lietuviø mokslo d-jai.
1915–57 Vilniaus kraðte surinko ~3000 liet. liaudies
dainø su melodijomis, kt. tautosakos. Iðleido liet. liau-
dies dainø (su melodijomis) rink. „Varguoliø dainos“
(1936). Arvydas Karaðka
Bieliãuskas (Baltakas) Vykintas [g. 1972.VII.10 Vil-
niuje], liet. kompozitorius, dirigentas. 1990–93 studi-
javo Lietuvos MuA (V. Barkausko kompozicijos ir
Bierdiajew
$'
L. Abariaus dirigavimo klasëse). 1997 Vokietijoje bai-
gë Karlsrûhës aukðtàjà muz. m-là (W. Rihmo kompo-
zicijos ir A. Weisso dirigavimo kl.). 1994–97 mokësi
pas P. Eötvösà Tarpt. Eötvöso in-te. 1998 studijavo
Prancûzijos nac. kons-joje (E. Nunes kl.), 1999–2000
IRCAM (Paryþiuje). Tobulinosi áv. meistriðkumo kur-
suose. Lietuvos jaunøjø dirigentø konkurso (1989),
Tarpt. kompozicijos konkurso Irino prize 93 (Japoni-
ja) laureatas. Gavo premijas dirigavimo seminaruose
(1994 „Extreme“ Austrijoje, 1996 Naujosios muzikos
kursuose Darmðtate), kûrybines H. Strobelio fondo
(1996), H. Edelkobeno (1997) stipendijas. 1989 su R.
Graþiniu Vilniuje ákûrë kamer. chorà „Aidija“ (me-
tus jam vadovavo), 1990 – vokal. ansamblá „Penki vë-
jai“. Koncertavo Baltijos ðalyse, Vokietijoje, Rusijoje.
Dirigavo Lietuvos kamer. orkestrui, Baden Badeno
simf. orkestrui, „Ensemble Modern“, „Savaria“,
„ASKO“ ansambliams. Tarp kûriniø – „Atspindys“ ch. Vytautas Bièiûnas
(1991), „Paþeistas ðeðëlis“ sopranui, marimbai ir fono-
gramai (1993), „Nebaigtoji“ (1994), „Pûslinë“. (1997),
Sinfonia instr. ansambliui (1997). „Pasaka“ f-nui
(1996), RIRO sopranui ir tr. (1997). Pav.
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Bieliónis Jonas [1909.VI.5 Seirijuose – 1957.IX.11
Kaune], liet. komp., choro dirigentas. Baigë Kauno
kons-jà (1935 N. Martinonio vargonø kl., 1942 –
J. Gruodþio kompozicijos kl.). 1946–57 dëstë Kauno
Gruodþio muz. m-loje, vadovavo chorams. Sukûrë va- Vykintas Bieliauskas
riacijas l. dainos tema (1940) ir sonatà (1942) f-nui,
styg. kvartetà (1947), chorø, romansø. Uþraðë ~3000,
harmonizavo ~80 l. dainø. Pav. Arvydas Karaðka
Bielionôtë Sonata Viktorija [g. 1940.IV.20 Vilkaviðky-
je], liet. pianistë, pedagogë. Komp. J. Bielionio duk-
të. 1963 baigë Lietuvos kons-jà (J. Ginzburgo kl.). Nuo
1963 Kauno Gruodþio muz. m-los, 1963–73 dar ir Kau-
no Naujalio meno m-los dëstytoja. Pirmoji atliko kai
kuriuos A. Braþinsko, V. Ðvedo, F. Bajoro, G. Kupre-
vièiaus ir kt. liet. kompozitoriø kûrinius. Koncertavo
Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Azerbaidþane, Lenkijo- Jonas Bielionis
je, Jugoslavijoje, Vokietijoje, Austrijoje. Pav.
Vytautas Èepliauskas
Bieli¿nas Juozas [1890.XII.4 Kraðtuose (Rokiðkio rj.) –
1955.V.17 Kaune], liet. dainininkas (baritonas), peda-
gogas. 1911 mokësi J. Naujalio vargonininkø kursuose
Kaune. 1912–20 studijavo Maskvos ir Sankt Peterbur-
go kons-jose. 1920–26 ir 1930–33 Valstybës teatro so-
listas. 1926–30 studijavo dainavimà Italijoje. 1934–38
Kauno radiofono direktorius. 1940–41 Vilniaus muz.
m-los, 1941–49 Kauno kons-jos, nuo 1949 Kauno muz.
m-los dëstytojas; doc. (1946). Vaidmenys: Demonas,
Figaro 2, Escamillo. Pav. Vidutis Bakas
Sonata Viktorija Bielionytë
Gardine – 1956.IX.28 Varðuvoje], lenkø dirigentas.
Rusas. Studijavo Leipcigo kons-joje (pas M. Regerá,
A. Nikischà ir S. Krehlá). 1906 debiutavo Leipcige ir
Dresdene (dirigavo „Eugenijø Oneginà“ ir „Pikø da-
mà“). Nuo 1908 buvo Sankt Peterburgo Marijos teatro
dirig.; dirigavo ir simf. koncertus. 1921–25 gyveno Len-
kijoje, 1925–30 – buv. SSRS. 1930–39 ir nuo 1954 dës-
të Varðuvos, nuo 1947 Krokuvos, 1949–51 Poznanës
kons-jose; prof. (1954). 1947–49 Krokuvos filh-jos, Juozas Bieliûnas
Bierey
%
1949–51 Poznanës, nuo 1954 Varðuvos operos teatrø
direktorius. Nuo 1954 Varðuvos operos teatro direk-
torius. Þymus rusø kompozitoriø (ypaè P. Èaikovskio)
ir L. van Beethoveno kûrybos interpretuotojas.
Bierey Gottlob Benedikt [Gotlobas Benediktas By-
rºjus; 1772.VII.25 Dresdene – 1840.V.5 Vroclave],
vok. kompozitorius. Dirbo kapelmeisteriu, teatro di-
rektoriumi Vroclave. Sukûrë 26 operas (vertingiausia
kûrybos dalis), zingðpyliø, 10 styg. kvartetø, miðiø, or-
kestr. ir kamer. muzikos. Bronius Ambraziejus
bifunkciðkùmas, bifunkcionalumas, dvifunkciðkumas
(lot. bis – dukart + functio – vaidmuo, atlikimas, veik-
la): 1. Akordo savybë atlikti vienu metu dvi skirtingas
harmon. funkcijas. Pvz., dvigubosios dominantës akor-
dai, VII laipsnio terckvartakordas atlieka ir dominan-
tës, ir subdominantës funkcijà.
2. Muz. formos epizodo savybë atlikti vienu metu dvi
struktûrines funkcijas. Rûta Mielkutë
Bigard Barney (Albany Leon) [Barnis (Olbanis Leonas)
Marija Bijeðu
Bígardas; 1906.III.3 N. Orleane – 1980.VI.27 Kalver Si-
tyje (Kalifornijos valstija)], JAV dþiazo klarnetininkas,
Bigardø muzikø ðeimos narys. Pas L. Tio iðmoko groti
Es derinimo klarnetu, vëliau – tenor. saksofonu. 1928–
42 grojo klarnetu D. Ellingtono orkestre. Þymiausias su
juo áraðytas kûrinys – Clarinet Lament („Klarneto rau-
da“, 1936). 1946–55, 1960–61 ∆ grojo L. Armstrongo
„All Stars“ ansamblyje. Nuo 1962 koncertavo, dalyvavo
festivaliuose, áraðinëjo muzikà. Auðra Listavièiûtë
bigbe¹das (angl. big band – didysis orkestras), didelis Bihari Jãnos [Janoðas Bíharis; 1764.X.21 Nadabonyje –
instr. dþiazo orkestras. ∆ grieþia 10–20 muzikantø. Vy-
rauja variniai puèiamieji instrumentai. ∆ sudaro kelios
specifinës instrumentø grupës (sekcijos): trimitø (2–6),
trombonø (2–5), saksofonø-klarnetø (3–6; kartais dar
bûna fleitos, obojai arba fagotai), ritmo (f-nas, gitara,
kontrabosas, muðamieji instrumentai). Kartais papil-
domas styginiø grupe, vokal. ansambliu. ∆ bûdinga sa-
vita ansambliðko grojimo technika: aranþuoti orkestr.
epizodai derinami su solisto improvizacija, lydima or-
kestro ↑ rifo.
∆ iðsirutuliojo ið N. Orleano (Luizianos valstija, JAV)
dþiazo ansambliø (juose grieþë 7 muzikantai). Ðiø an-
sambliø 3 soliniai instrumentai (tr., trbn. ir klar. arba
saks.) iðsiplëtojo á „daugiabalsá instrumentà“ – sekci-
jà. Pirmieji ∆ – J. F. Hendersono, G. Gray, B. Mote-
no – atsirado XX a. 3 d-metyje, ásitvirtino ir suklestë-
jo gyvuojant ↑ svingui. Savitomis aranþuotëmis ir
individualiu skambesiu iðsiskyrë C. Basie’o, D. Elling-
tono, W. Hermano, G. Millerio ir kt. ∆. 7 d-metyje bu-
vo pastebimas ∆ atgimimas, susijæs su progressive sti-
liumi (S. Kentono, Q. Joneso, M. Fergusono ir kt. ∆).
Dabartiniai ∆ iðlaikë ∆ bûdingà specif. sudëtá, nutolu-
sià nuo klasik. dþiazo orkestro. Tokie yra „Jazz Com-
posers Orchestra“, „New Jungle Orchestra“.
Jûratë Kuèinskaitë
bigbítas (angl. big beat – stiprus smûgis), lengvosios
muzikos stilius. Terminas atsirado XX a. 6 d-meèio
pab. D. Britanijoje; daþnai vartojamas kaip ↑ roko si-
nonimas (nuo 7 d-meèio vidurio). ∆ bûdinga nesudë-
tinga melodika ir harmonija, akcentuotas ritmas,
melodingas ansambliðkas dainavimas. ∆ ansamblá pa-
prastai sudarë el. gitaros, muðamieji ir vokalas. Popu-
liariausias 6–7 d-meèio ansamblis „The Beatles“. Dai-
nininkai: B. Fury, C. Richardas, T. Steele’as. Lietuvoje
∆ ansambliai veikë 7–8 d-metyje; grojo uþsienio an-
sambliø, savo kûrybos, liet. kompozitoriø T. Makaèino,
M. Noviko, M. Tamoðiûno dainas. Lietuvos ∆ ansam-
bliai: „Nuogi ant slenksèio“, „Kertukai“, „Dainiai“,
„Gëlës“ (Kaunas), „Antanëliai“, „Dobilas“, „Gëliø
vaikai“, „Favoritai“ (Vilnius), „Saulës vaikai“ (Ðiau-
liai). Justinas Prusevièius
Biggs Edward George Power [Edvardas Dþordþas
Paueris Bígsas; 1906.III.29 Vestklife (Eseksas) –
1977.III.10 Bostone], JAV vargonininkas. Anglø kil-
mës. Studijavo Karal. MuA Londone pas Th. Threl-
fallà. Jà baigæs 1929, pirmà kartà koncertavo Anglijoje;
1930 iðvyko á JAV. Grieþë solo ir su daugeliu JAV simf.
orkestrø. Gastroliavo JAV, Kanadoje, Europoje, Aust-
ralijoje. Populiarino áv. epochø vargonø muzikà, 1942–
58 rengë savait. savo koncertø programas per nac. ra-
dijà. Áraðë daug plokðteliø serijø, tarp jø – „Historical
organ of England“ („Istor. Anglijos vargonai“),
J. S. Bacho, G. Fr. Händelio kûrinius.
bigofònas (pranc. bigophone), muz. instrumentas –
vamzdinis mirlitonas. Vamzdis pagamintas ið cinko,
daþnai kitø puèiamøjø muz. instrumentø formos. Á ∆
dainuojama be þodþiø. Virð ðoninës ∆ angos iðtempta
rûkomojo popieriaus membrana suteikia balsui nosiná
skambesá. ∆ 1883 iðrado E. Bigot (Prancûzija). XX a. I
pusëje Prancûzijoje veikë daugybë ∆ muzikantø s-gø.
1827.IV.26 Peðte], vengrø smuikininkas, kompozito-
rius. Èigonas. Bemokslis. Vienas þymiausiø verbun-
koðo meistrø. Ákûrë èigonø ansamblá „Banda“, kurá
sudarë 4 smuikai ir cimbolai. Sukûrë daug pjesiø
smuikui, dainø, aranþavo vengrø l. dainø. Daug ∆ ver-
bunkoðø uþraðë ir áv. rinkiniuose iðleido kiti muzikai.
Manoma, kad ∆ sukûrë ir Rakoczy marðà. ∆ melodi-
jas pavartojo L. van Beethovenas; jos turëjo átakos
F. Liszto, F. Erkelio kûrybai. Jonas Beinorius
Bijêðu Marija [g. 1934.V.5 Volontirovkoje], moldavø
dainininkë (sopranas). 1961 baigë Kiðiniovo kons-jà
(S. Zarifjano kl.). Nuo 1961 Moldavijos OBT solistë
(debiutavo Tosca’os vaidmeniu). 1965–67 staþavo Mi-
lano LS teatre. 1967 Japonijoje pirmajame tarpt. Cio
Cio San vaidmens atlikëjø konkurse laimëjo I vietà.
Kiti vaidmenys: Norma, Aida, Liza. Nuo 1980 dësto
Kiðiniovo kons-joje. SSRS valst. premija 1974, Leni-
no premija. 1982. Pav. Danutë Mekaitë
bylinâ (rus. áûë – tikras ávykis), rusø liaudies epinë dai-
na sakmë. Iki XIX a. vid. (Ð. Rusijoje ir vëliau) va-
dinta starina. Pagal atsiradimo laikà ir vietà sàlygiðkai
skiriamos mitologinës (IV–IX a.), Kijevo Rusios (XI–
XII a.), Vladimiro–Suzdalës ir Novgorodo (XII–
XIV a.), Maskvos Rusios (XIV–XVII a.) bylinos. Jo-
se apdainuojami karþygiø þygiai (Iljos Muromieèio,
Dobrynios Nikitièiaus, Alioðos Popovièiaus), visuome-
nës santykiai, l. etiniai idealai (apie Novgorodo gusli-
ninkà Sadko). ∆ poetikai bûdinga hiperbolizavimas,
savita eilëdara, grieþtas ritmas (pastovus kirèiø skai-
èius eilutëje). Ðiaurës ∆ vienbalsës, tuo paèiu varijuo-

jamu reèitatyv. motyvu dainuojamos kelios ∆. Pietuo-
se – daugiabalsës, melodiðkai iðplëtotos, artimos lyr.
tæst. dainai. Dainuojamos su instr. pritarimu ir be jo.
Pirmàjá rankraðtiná Ð. Rusijos ∆ rinkiná XVIII a. vid.
sudarë Kirða Danilovas. Ð. Rusijos bylinos iðliko iki
XX a. pr. (dainiai Riabininai, Kriukovai). Muz. kûry-
boje ∆ plaèiai naudojo Sankt Peterburgo m-los kom-
pozitoriai. Jûratë Gustaitë
Bili¿nas Kazimieras [1919.II.16 Ðvendriðkiuose (Jur-
barko rj.) – 1979.II.8 Klaipëdoje], liet. obojininkas.
1948 baigë Kauno kons-jà (R. Dþiugo kl.). 1943–44
Kauno radijo simf. orkestro, 1944–48 operos ir baleto
teatro orkestro artistas. 1948–52 Kauno muz. teatro
orkestro, 1953–68 Klaipëdos l. operos orkestro solis-
tas. 1948–79 dëstë Klaipëdos Ðimkaus aukðtesniojoje
muz. m-loje. Jurgis Dvarionas
Billings William [Viljamas Bílingsas; 1746.X.7 Bosto-
ne – 1800.IX.26 ten pat], JAV kompozitorius. Sava-
mokslis. Dirbo dainavimo mokytoju. Vienas pirmøjø
JAV sukûrë patriot. dainø ir puritonø himnø (ante-
mø); ðiems kûriniams (daþn. atliekami a cappella) bû-
dinga originali polifonija, iðraiðkingumas, kartais hu-
moras. ∆ savo dainas ir antemas vadino fugø pjesëmis.
Sukûrë ~340 vokaliniø kûriniø: psalmiø, 4 kanonus,
52 antemas, choral. melodijø, dainø (kai kurias pagal
savo tekstus). 1770–79 Bostone buvo iðleista 5 ∆ dai-
nø ir 6 himnø rinkiniai („The Continental Harmony“,
1791, 21961). ∆ temas vartojo JAV komp. W. H. Schu-
mannas, H. D. Cowellas. Bronius Ambraziejus
Bilmini¾të-Èiurlîenë Elena [1892.VI.2 Jurbarke – ?],
liet. pianistë, pedagogë. 1909–17 studijavo Sankt Pe-
terburgo kons-joje (N. Osovskajos f-no, A. Glazuno-
vo ir F. Blumenfeldo kamerinio ansamblio kl.). 1918–
19 Vilniuje ir 1922–40 Kaune mokë privaèiai. 1919–22
Kauno muz. m-los, 1940–43 Kauno kons-jos dëstyto-
ja. Koncertavo Sankt Peterburge, Kaune, Klaipëdoje.
1944 emigravo á Vokietijà. 1946–47 dëstë UNRRA
aukðtojoje muz. mokykloje Detmolde-Hidesene. 1947
persikëlë á JAV. Niujorke vertësi privaèiomis f-no pa-
mokomis. Danguolë Mediðauskienë
Bilse Benjamin [Benjaminas Bílzë; 1816.VIII.17 Leg-
nicoje (Lenkija) – 1902.VII.13 ten pat], vok. diri-
gentas. Nuo 1843 Legnicos miesto muzikas; vadova-
vo miesto orkestrui, su juo gastroliavo ir uþsienyje.
Nuo 1868 gyveno Berlyne, ten ákûrë orkestrà, su ku-
riuo rengdavo koncertus. Dalis ðio orkestro muzikantø
1882 ákûrë savo orkestrà, kuris tapo Berlyno filh-jos
orkestro pirmtaku. ∆ sukûrë ðokiø, marðø.
Danutë Mekaitë
Bylsma Anner [Aner Bílsma; g. 1934.II.17 Hagoje], Binet Jean [Þanas Binº; 1893.X.17 Þenevoje –
ol. violonèelininkë. 1962–68 grieþë „Concertgebouw“
orkestre (vè. grupës koncertmeisterë). Koncertavo
kaip solistë ir trio su Fr. Brüggenu ir G. Leonhard-
tu. Dëstë Harvardo „Erasmus Scholar“ m-loje. Ið-
garsëjo grieþdama originaliais baroko muz. instru-
mentais. Audronë Jurkënaitë
Bimbãitë-Ragùlskienë Eugenija [1924.IX.20 Maþei-
kiuose – 1990.I.3 Kaune], liet. muzikologë. 1954 bai-
gë Lietuvos kons-jà (J. Gaudrimo kl.). 1954–56 dëstë
Kauno muz. m-loje, 1956–79 – Kauno Gruodþio aukð-
Binet
%
tesniojoje muzikos m-loje. Paraðë V. Europos ir rusø
muzikos lit-ros vadovëlá muzikos m-loms (su kitais;
1957, 21958, 31961), studijà „J. Tallat-Kelpða“ (su
J. Nabaþu; 1983). Parengë Gruodþio muz. m-los met-
raðtá (1945–70), paskelbë straipsniø. Vytautas Èepliauskas
Bimberg Siegfried [Zygfrydas Bímbergas; g. 1927.V.5
Halëje (prie Zalës)], vok. muz. psichologas, kompo-
zitorius. Halës un-te studijavo muzikologijà ir psicho-
logijà. Nuo 1956 dëstë Berlyno ir Halës un-tuose;
Halës un-to profesorius (1964). Nuo 1961 dirba Mu-
zikologijos in-te Halëje. Paraðë „Einführung in die
Musikpsychologie“ („Muzikos psichologijos ávadas“,
1957), „Methodisch-didaktische Grundlagen der Mu-
sikerziehung“ („Muz. auklëjimo metod. didakt.
pagrindai“, 1968), „Geschichte der Musikästhetik“
(„Muz. estetikos istorija“, 1979). Sukûrë kantatø, ope-
rø, chorø muzikos. Jonas Bruveris
binary form (angl.) – dualinë forma.
binãurinis suvokímas (lot. bini – pora, du + auris –
ausis; angl. binaural, hearing, vok. binaurales Hören,
pranc. binauriculaire), þmogaus sugebëjimas dviem
garso imtuvais (ausimis) nustatyti garso ðaltinio lo-
kalizacijà (kryptá ir atstumà). ∆ lemia ↑ garso difrak-
cijos priklausomybë nuo daþnio; garsas lokalizuoja-
mas pagal jo intensyvumo ir laiko parametrø prie
vienos ir kitos ausies skirtumus. Sudëtiná tonà loka-
lizuoti lengviau negu grynàjá, aukðto daþnio tonus –
lengviau negu þemo. Garsus, kuriø daþniai nevirðija
~1 kHz, lokalizuoti padeda fazës (stacionarûs gar-
sai) ar sklidimo laiko (garso impulsai) skirtumai. Nuo
~4 kHz pradeda dominuoti intensyvumo skirtumai.
1–4 kHz garsus lokalizuoti sunkiau. Nuo ~5 kHz gar-
sà lokalizuoti padeda dar ir ausies kauðelis.
L: Rossing T. D. The science of sound. Reading (Massachusetts), 1990.
Rytis Ambrazevièius
Binchois Gilles (de Binche, de Bins) [Þilis Benðuâ; g.
apie 1400 Monse (Heno prov-ja, Belgija), m.
1460.IX.20 Suanjë (netoli Kambrë)], pranc. ir flaman-
dø kompozitorius. Vienas þymiausiø ankstyvosios Ny-
derlandø m-los kûrëjø. 1424–25 gyveno Paryþiuje, tar-
navo pas grafà Williamà de la Pole. Apie 1430 buvo
Burgundijos hercogo Pilypo Gerojo rûmø kapelos na-
riu; buvo kanauninku baþnyèiose. Kûrë daugiausia pa-
sauliet. muzikà. ∆ laikomas vienu þymiausiø (kaip ir
G. Dufay) XV a. I pusës ðansonø kûrëju. Sukûrë 54
ðansonas pagal pranc. poetø tekstus. Ið baþn. ∆ kûriniø
iðliko miðiø daliø (6 Kyrie, 7 Et in terra, 5 Patrem, Sanc-
tus, Agnus Dei), 4 Magnificat, motetø, himnø. ∆ baþn.
kûriniuose ryðku ðansonø stiliaus átaka. Alë Gutauskienë
1960.II.24 Trelë (Vo dep.)], Ðveicarijos kompozitorius.
1918 baigë muzikos studijas Jacques-Dalcroze’o in-te
(Þeneva). 1919–23 tobulinosi JAV pas E. Blochà. Su-
kûrë baletø, tarp jø – L’Ile Enchantée („Uþburtoji sa-
la“, 1947), Le Printemps („Pavasaris“, 1949), siuitø ir
simf. ðokiø orkestrui, kamer. muzikos kûriniø, kûri-
niø f-nui, vargonams, dramos spektakliø muzikos,
baþn. kantatø, dainø ciklø. Kûryboje vartojo l. muzi-
kos elementus; ∆ stiliui átakos turëjo pranc. komp.
C. Debussy, M. Ravelio, A. Rousselo kûryba.
Virginija Apanavièienë
Bingelis
%
Bíngelis Petras [g. 1943.I.3 Mardasave (Varënos rj.)],
Binièki Stanislav [Stanislavas Bínièkis; 1872.VII.27 Ja-
Petras Bingelis
biniou (pranc.) – dûdmaiðis.
Binkevièi¾të, Guèiuvienë, Antanina [1906.IV.29 Sankt
Jonas Byra
Byrâ Jonas [1891.II.5 Panemunëje (Rokiðkio rj.) –
Tradicinës birbynës: ragelis,
alksnio þievës, alksnio, nen-
drës, dviguba ðiaudo
bi»balas, liet. liaudies muz. instrumentas – mirlitonas.
birbýnë, liet. liaudies muz. instrumentas – lieþuvël. puè.
Modifikuotosios birbynës: aukð-
toji, tenorinë, kontrabosinë
liet. choro dirigentas. 1969 baigë Lietuvos kons-jà (stu-
dijavo A. Budriûno ir R. Kaðponio kl.). 1975–76 sta-
þavo Mendelssohno-Bartholdy aukðtojoje muz. m-lo-
je Leipcige (pas K. Masurà ir R. Reuterá). 1966–69
(su pertraukomis) „Trimito“ orkestro muzikantas ir
dirigento asistentas. Nuo 1969 Kauno valst. choro vy-
riausiasis dirig. ir meno vadovas. 1971–73 „Varpo“
choro meno vadovas ir dirigentas. Nuo 1982 dësto Lie-
tuvos MuA Kauno f-te; prof. (1996). Lietuvos dainø
ðvenèiø (1975, 1980, 1985) dirig., Lietuvos taut. dai-
nø ðventës (1990), Pasaulio liet. dainø ðvenèiø (1994,
1998) vyriausiasis dirig. ir meno vadovas. Su Kauno
valst. choru gastroliavo Europos, Azijos, Afrikos ir
P. Amerikos ðalyse. Lietuvos Respublikos nac. premi-
ja 1993, Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino IV laipsnio
ordinas 1995. Pav. Boleslovas Zubrickas
sikoje – 1942.II.15 Belgrade], serbø komp., dirigentas
Belgrade 1899 ákûrë pirmàjá kariná simf. orkestrà, bu-
vo jo dirigentas, serbø muz. m-là. Sukûrë operà Na
uranku („Auðtant“; pirmoji serbø opera, past. 1903),
kûriniø orkestrui, dramos spektakliø muzikos, chorø.
Kûryba grindþiama serbø muz. folkloru.
Bronius Ambraziejus
Peterburge – 1989.III.9 Adelaidëje], liet. dainininkë
(mecosopranas), pedagogë. Dainavimo mokësi Kau-
no muz. m-loje 1926–28 (pas V. Grigaitienæ), Paryþiuje
Rusø kons-joje 1928–33 (pas S. Gladkajà-Kedrovà ir
D. Aleksandrovièiø). 1933–44 Lietuvos radiofono so-
listë. Dëstë Kaune Liaudies kons-joje 1934–40, Vil-
niaus muz. m-loje 1940–41, Kauno kons-joje ir savo
studijoje 1941–44; pas ∆ mokësi B. Grincevièiûtë. Pa-
skelbë operø ir koncertø recenzijø. 1944 pasitraukë á
Vokietijà; dëstë dainavimà, koncertavo. Nuo 1950 gy-
veno Australijoje; koncertavo, dëstë savo studijoje.
Arvydas Karaðka
1972.XI.15 Vilniuje], liet. dainininkas (tenoras). 1914–
16 studijavo Vienoje. 1921–40 Valstybës teatro solis-
tas. Nuo 1924 dëstë Kauno muz. m-loje. 1934 subûrë
vokal. vyrø kvartetà. 1940–51 dëstë Ðiauliø muz. tech-
nikume. (1945–49 direktorius). 1951–57 Lietuvos
OBT. Vaidmenys: Alfredo, Hercogas, Sinodalas, Al-
maviva 2, Rodolfo 2. Pav. Vaclovas Juodpusis
Dviðaka medþio ðakelë arba kampu sulenktas ðiaudas
ir tarp jo galø iðtempta rûkytos deðros odelë (memb-
rana). Muzikanto lûpø vibruojama membrana (dai-
nuojama arba niûniuojama, priglaudus jà prie lûpø)
skleidþia birbiantá garsà. Iki XX a. vid. buvo vartoja-
mas l. muzikantø (daugiausia vaikø). Arvydas Karaðka
aerofonas. Tradicinës birbynës bûna ið paukðèio plunks-
nos, ðiaudo, nendrës, þievës, medinës, gyvulio rago, su
viengubu arba (reèiau) dvigubu lieþuvëliu, turi 3–10 sky-
luèiø pirðtams. Viengubas lieþuvëlis ápjaunamas paèia-
me ∆ vamzdyje; pûstukas su jame ápjautu lieþuvëliu áki-
ðamas á instrumento vamzdá; lieþuvëlis (medinis, kartais
gyvulio pûslës arba gumos juostelë) pririðamas prie ásta-
tyto ar ið to paties vamzdþio iðdroþto pûstuko. Dvigubas
lieþuvëlis padaromas suplojant þievës ∆ galà arba á ∆
vamzdá ákiðamo nendrinio pûstuko galà. Pasitaiko ir dvi-
gubo vamzdelio ðiaudo ∆, alksnio ar þilvièio medþio ∆ su
abiem atvirais galais (grojant virðut. galas uþdengiamas
lieþuviu). Ilgesniø med. ∆ apat. gale uþmaunamas gyvu-
lio ragas. Birbyniø su ápjautais ir dvigubais lieþuvëliais
garsas èaiþus, su pririðtais lieþuvëliais – ðvelnesnis. Pa-
prastesnës konstrukcijos birbynëmis piemenys grodavo
raliavimus, tirliavimus, ganymo signalus, garsø pamëg-
dþiojimus, dainø ir ðokiø melodijas; medþiotojai kai ku-
rias ∆ vartojo kaip vilioklius. Sudëtingesnëmis ∆ grieþ-
davo kaimo kapelose, jomis pritardavo dainoms,
naujoviðkoms sutartinëms, talalinëms. ∆ buvo vartoja-
mos visoje Lietuvoje; nuo XX a. II pusës jas vartoja fol-
kloro ansambliai. ∆ meistrai: K. Bloþë (g. 1915), S. Ka-
ranauskas (g. 1928), J. Stankevièius (g. 1928), S. Valackas
(1834–1926). ∆ pirmàkart paminëjo P. Ruigys „Liet.–vok.
ir vok.–liet. kalbø þodyne“ (1747).
Nuo 1940 pagal tradic. ragelá gaminamos modifikuoto-
sios ∆. Solistai, l. instrumentø orkestrai ir ansambliai, ∆
kvintetai vartoja chromatines ∆: aukðtàjà (diapazonas
a–f3; 1950 sukonstravo P. Samuitis ir P. Serva), tenorinæ
(H–e2; 1960 sukonstravo P. Kupèikas) ir kontrabosinæ
(Fis1–d1; 1957 sukonstravo Kupèikas). Jas sudaro cilin-
drinio ar bemaþ kûginio (aukðtoji ∆) kanalo medinis ar-
ba metalinis (kontrabosinë ∆) vamzdis su 10 ar 9 (kon-
trabosinë ∆) skylutëmis pirðtams ir flaþolet. voþtuvëliu;
ástatomas klarneto tipo ebonit. pûstukas su pririðamu
lieþuvëliu, gale uþmaunamas gyvulio (aukðtoji ∆) arba
plastiko ragas. Modifikuotøjø ∆ garso tembrai ávairûs,
panaðûs á saksofono, obojaus (aukðtoji ∆), klarneto (te-
norinë ∆), bos. klarneto (kontrabosinë ∆) tembrus; grie-
þimo meninës galimybës didelës. Grieþiami liet. kompo-
zitoriø sukurti ir birbynei pritaikyti lietuviø, kitø
kompozitoriø kûriniai. Dar yra pagamintos diatoninës
sopraninës C, D, G, bosinë C derinimo (1940–46 su-
konstravo J. Astrauskas ir Serva), kontrabosinë (1945
sukonstravo Samuitis ir Serva) ir chromatinës – sopra-
ninë, altinës G ir F (1969 sukonstravo J. Mikolaitis), bo-
sinë F derinimo ∆ (1978 sukonstravo Kupèikas). Birby-
nës klasës veikia Lietuvos MuA (nuo 1945), muz. m-lose.
Þymesnieji atlikëjai: R. Apanavièius, K. Budrys, P. Bud-
rius, A. Jonuðas, A. Smolskus, P. Tamoðaitis, ansambliø
„Lietuva“ ir „Sutartinë“ ∆ kvintetai. Pav.
L: Samuitis P., Vyþintas A. Birbynës. V., 1962; Apanavièius R. Birbynë ir
jos evoliucija. V., 1980; Baltrënienë M., Apanavièius R. Lietuviø liaudies
muzikos instrumentai. V., 1991. Arvydas Karaðka
Birckenstock Johann Adam [Johanas Adamas Bír-
kenðtokas; 1687.II.19 Alsfelde (Heseno sr.) – 1733.II.26
Eizenache], vok. smuikininkas, komp. Nuo 1709 buvo
Kaselio kapelos smuikininkas. 1725–30 Eizenacho
rûmø koncertmeisteris, nuo 1730 kapelm. Kûryba
(simf-ja, 6 koncertai, 12 sonatø smuikui ir basso conti-
nuo, 6 trio sonatos) galantiðkojo stiliaus. ∆ sonatos 5
daliø, turi siuitos þanro bruoþø. Danutë Mekaitë
Byrd Charlie (Charles L.) [Èarlis (Èarlzas) Bèrdas;
1925.IX.16 Safolke (Virdþinijos valstija) – 1999.XI.30
Anapolyje (Merilendo valstija)], JAV moderniojo dþia-
zo gitaristas. Skambinti gitara dþiazo muzikà pradëjo
po II pasaul. karo; tuo paèiu metu mokësi groti klasik.

gitara pas S. Papasa’à (1950) ir A. Segovia’à (1954).
1957 subûrë savo ansamblá, iðleido pirmàjá albumà.
Grojo W. Hermano orkestre (1958–59). Vëliau gyve-
no P. Amerikoje, kur studijavo Brazilijos muzikos rit-
mikà; ja vëliau papildë dþiazo muzikà, drauge su
S. Getzu sukûræs naujà dþiazo stiliø – bosanovà.
Jûratë Kuèinskaitë
Byrd Donald (Donaldson Toussaint L’Ouverture II) [Do-
naldas Bêrdas; tikr. vardai Donaldsonas Tusenas
L’Uvertiûras antrasis; g. 1932.XII.9 Detroite], JAV mo-
derniojo dþiazo trimitininkas, kompozitorius. Mokësi
muzikos Veino un-te bei Manhatano muz. m-loje. Dëstë
Hovardo un-te, Hemptono in-te. Nuo 1955 grojo dþia-
zà su G. Wallingtonu, A. Blakey’u, M. Roachu, S. Rol-
linsu. 8 d-metyje kûrë funky jazz stiliaus kompozicijas.
9 d-metyje vël grojo tradic. dþiazà su J. F. Hendersonu,
K. Garrettu, M. Milleriu. Jûratë Kuèinskaitë
Byrd William [Viljamas Bêrdas; 1543 ar 1544 Linkolne –
1623.VII.4 Stondon Masyje (Eseksas)], anglø komp.,
vargonininkas, natø leidëjas. Nuo 1563 vargonininkavo
Linkolne, nuo 1572 karaliaus kapeloje Londone. 1575
su komp. Th. Tallisu gavo licencijà spausdinti ir platinti
natas. 1577–93 gyveno Harlingtone, nuo 1593 gyveno
Stondon Masyje. Vienas pirmøjø anglø madrigalø ir vir-
ginalo muzikos kûrëjø. Sukûrë miðiø, motetø, psalmiø,
variacijø, áv. þanrø muz. kûriniø violø ansambliams, pje-
siø virginalui ir liutniai, dainø. Kûryboje gausu l. muzi-
kos motyvø. Pav. Adeodatas Tauragis
„The Birds“, JAV roko grupë. Ák. 1965 Los Andþele. ∆
atlikëjai daþnai keitësi. Pirmieji atlikëjai: J. McGuinnas
(vokalas, gitara), Ch. Hillmanas (vokalas, bos. gitara),
G. Clarke’as (vokalas, tambûrinas), D. Crosby’s (voka-
las, gitara), M. Clarke’as (muðamieji). Ið pradþiø grojo
country stiliaus muzikà ir folklorà, vëliau nuotaikingas
ir melodingas daineles (jø tekstus kûrë McGuinnas).
1965 pradëjo bendradarbiauti su B. Dylanu. Iðleistos 4
auks. plokðtelës „Turn! Turn! Turn!“ („Atsigræþk! At-
sigræþk! Atsigræþk!“, 1966). 1969 McGuinnas liko vie-
nas, 1973 subûrë naujà grupæ, áraðë plokðtelæ „The
Birds“ („Paukðèiai“), ir ansamblis iðiro. Liudas Ðaltenis
Biret Idill [Idilë Birêt; g. 1941.XI.21 Ankaroje], turkø
pianistë. Bûdama 16 metø, baigë Paryþiaus kons-jà
(f-nà pas I. Doyenà, teorijà pas N. Boulanger). Gast-
roliavo Europoje (1964 Lietuvoje), JAV. ∆ repertuarà
sudaro J. S. Bacho, B. Bartóko, A. Bergo, S. Prokof-
jevo, Fr. Schuberto kûriniai. ∆ interpretacijai bûdin-
ga virtuozinë technika, monumentalumas.
Audronë Jurkënaitë
Bírmos (Mianmåro) mùzika. Kilusi ið rel. kulto apei-
gø, glaudþiai susijusi su teatru, ðokiais; daugiausia
vienbalsë, grindþiama pentatonika, kai kada heptaton.
dermëmis. Heptatonikos garsai derinami kitaip negu
V. Europoje (bûdingos vad. neutraliosios tercijos).
Vartojama daug áv. muzikos instrumentø, tarp jø – sau-
nas (arfa; vienas seniausiø), hnë (obojaus tipo), pata-
la (ksilofonas), patvainas (cilindre sukabinta 21 bûg-
nas), èeivainas (sukabinta 18 gongø), doupa, ouzis.
XVI a. I pusëje susiklostë savitas ∆ instr. orkestras –
sainvainas. Specif. pobûdþio yra ∆ teatras: nuo XV a.
vaidinami nibatkingai (á misterijas panaðûs vaidini-
mai), nuo XVIII a. – nandvinzai (rûmø dramos), ku-
„Birutë“
%!
riuose daug muzikos ir ðokiø. Birmos tautø ðokiai gi-
miniðki Kinijos, Indijos, Tailando ðokiams. Jie ryðkaus
ritmo, plastiðkø judesiø, sudëtingo choreograf. pieði-
nio. XVIII a. raidai turëjo átakos Siamo (Tailando) kul-
tûra. XX a. paplito V. Europos ðokiø muzika, dþiazas,
kai kurie europietiðki muz. instrumentai.
Birmoje veikia Birmos muz. instrumentø orkestras, ne-
didelis simf. orkestras, keletas muzikos ir ðokio m-lø,
teatro trupiø, choreograf. ansamblis (ák. 1948). Gar-
siausias komp. – Miavadis Mondþis U Sa (1766–1852).
Jonas Klimas
Bírðtono dþiåzo festivålis, Tarptautinis Birðtono
dþiazo festivalis, rengiamas nuo 1980 kas dveji metai.
∆ organizuoja Z. Vileikis (iki 1994 kartu su L. Ðalte-
niu) ir Birðtono kultûros centras. ∆ atliekama áv. dþiazo
stiliø muzika. Per ∆ vyksta retrospektyvinës ir meninës
dþiazo fotoparodos, visi koncertai áraðomi Lietuvos
RTV. Didþiojo prizo laureatai: A. Fedotovo trio
(1980), P. Vyðniausko kvartetas (1982, 1984), V. Èe-
kasinas (1986, 1998), G. Abariaus trio (1988), P. Vyð- William Byrd
niauskas (1990), S. Sasnauskas (1992), A. Anusaus-
ko kvintetas (1994), V. Labutis (1996), D. Pulauskas
(2000). Auðra Listavièiûtë
Birtwistle Sir Harrison [seras Harisonas Bêrtvistlis; g.
1934.VII.15 Akringtone (Lankaðyras)], anglø kompo-
zitorius. Studijavo Karaliðkojoje MuA Londone. 1954
su P. Maxwellu  Daviesu ir kitais ákûrë Naujosios mu-
zikos Manèesterio grupæ, 1967–70 su Maxwellu Da-
viesu buvo kamer. ansamblio „The Pierrot Players“
vadovas. Nuo 1962 dirba ped. darbà. 1988 gavo sero
titulà. Sukûrë operø, tarp jø – Punch and Judy (1967),
The Mask of Orpheus (past. 1986), Gawain (1991), pas- Harrison Birtwistle
toralæ (1969), Chorales orkestrui (1960–63), daug
instr., vokal. instr. muzikos kûriniø. Kûrybai bûdinga
moderniø ir tradiciniø iðraiðkos priemoniø sàsaja, teat-
raliðkumas. Pav. Adeodatas Tauragis
„Birùtë“: 1. Kultûros d-ja, veikusi 1885–1914 Tilþëje.
Ásteigta M. Jankaus, J. Mikðo, V. Bruoþio, K. Voskos
ir kt. iniciatyva. Turëjo bibliotekà, vaidintojø bûrelá ir
chorà. 1895–1902 ir nuo 1907 rengë vaidinimus, kon-
certus, ðventes. 1895.II.17 ávyko pirmasis liet. dainø
koncertas, buvo suvaidintas pirmasis liet. spektaklis.
1896–98 ∆ renginiuose dalyvavo Vydûno vadovau-
jamas nedidelis vyrø choras, 1909–10 A. Niemanno
suburtas miðrus choras. Pastarojo repertuarà sudarë
12 liet. dainø; koncertuodavo daþniausiai po vaidini-
mø. 1898–1908 ∆ veikë iðvien su Tilþës liet. giedotojø
d-ja. ∆ vadovai: J. V. Bruoþis, M. Jankus, J. Lapinas,
J. Mikðas, J. Vanagaitis, J. Zauerveinas, D. Zaunius.
L: Bruoþis A. [slap. A. B. Klaipëdiðkis] „Byrutë“. Tilþë, 1905; Vanagai-
tis J. „Birutës“ 50 m. sukaktuvës // Naujoji romuva. 1935. Nr. 7; Kðanie-
në D. Muzika Klaipëdos kraðte. K., 1996.
2. JAV lietuviø kultûros d-ja Èikagoje. Susikûrë 1908 ið
dr. V. Kudirkos giedoriø draugystës. Pavadinta ∆, pa-
staèius M. Petrausko operà „Birutë“ (1908.V.31). Tu-
rëjo chorà (1911 choras koncertavo P. Vaièaièio 10 mir-
ties metiniø minëjime), statë operetes (daugiausia
M. Petrausko), rengë simf. koncertus. Organizatorius
ir dirigentas M. Petrauskas. Kiti vadovai ir dirigentai:
K. Strumskis, S. Ðimkus, P. Sarpalius, A. Pocius, K. Ste-
ponavièius. Dainininkai: M. Rakauskaitë, D. Kasputis,
S. Stanulytë, O. Pocienë. Anicetas Arminas
Birþys
%"
Birþýs Petras [slap. Pupø Dëdë; 1896.XII.22 Liudið-
kiuose (Anykðèiø rj.) – 1970.VII.23 Vilniuje], liet. dai-
nininkas (kupletininkas), literatas, aktorius. 1917
baigë komercinæ m-là Maskvoje. Gráþæs á Lietuvà, tar-
navo kariuomenëje ir 1919 baigë Karo m-là. Mokyto-
javo pradþios ir vid. m-lose. 1924–27 studijavo Lietu-
vos un-te lit-rà ir teologijà. Iðspausdino eilëraðèiø rink.
„Sielos sparnai“ (1919), „Karo metu“ (1923), kn. (Aki-
ro slapyvardþiu) apie Lietuvos vietoves („Vyþuonos“,
1927, „Anykðèiai“, 1928, „Këdainiø apskritis“ ir kt.),
kn. „Karininkas Antanas Juozapavièius“ (biografija;
1923), „Kaimo vestuvës“ (1930), „Radijo bangos ið Pu-
pø Dëdës pastogës“ (1938). Nuo 1930 rengë radio-
fono pusvalandþius „Pupø Dëdës pastogëje“. Daug
koncertavo. Koncertuose iðjuokdavo áv. visuomenës
ydas, kyðininkavimà, miesèioniðkumà ir kt. Didelæ sa-
vo repertuaro dalá áraðë á plokðteles (buvo labai po-
puliarios). Lankësi JAV, koncertavo liet. kolonijose,
dalyvavo A. Vanagaièio „Dimdzi drimdzi“ trupës pa-
Petras Birþys statymuose. Soviet. okupacijos metais vaidino kine.
Pav.
bis (lot.): 1. AN – kûriná ar jo dalá atlikti du kartus (al-
tra volta). 2. Dar kartà (publikos ðûksniai – reikalavi-
mas pakartoti kà tik atliktà kûriná ar jo dalá). 3. Kû-
rinys, kurá artistas atlieka po koncerto programos,
publikai pageidaujant.
bisbigliando (it., AN): 1. Paðnibþdomis. 2. Arfos tremo-
lo (greitas ir ðvelnus vieno garso ar akordo kartojimas).
biscroma (it.), biscrome (pranc.) – trisdeðimtantri-
në nata.
Bishop-Kovacevich Stephen [Stivenas Bíðop-Kovåce-
Stephen Bishop-Kovacevich
vièius; g. 1940.X.17 Los Andþele], JAV pianistas, di-
rigentas. 1951 debiutavo kaip pianistas San Francis-
ke. 1959 atvyko á Londonà, studijavo pas M. Hessà.
Skambina B. Bartóko, W. A. Mozarto, Fr. Schuberto
kûrinius. Dirigavo Luizianos filh-jos orkestrui (1990),
BBC filh-jos orkestrui, Liverpulio karal. filh-jos
orkestrui, Europos kamer. orkestrui. Á plokðteles ára-
ðë J. Brahmso koncertus, vëlyvàsias Fr. Schuberto,
L. van Beethoveno sonatas. Pav. Audronë Jurkënaitë
bítas ↑ beat.
Bitetti Ernesto [Ernestas Bitêtis; g. 1943 Rosarijuje],
Argentinos gitaristas. Mokësi Santa Fë pas G. Pom-
ponio ir J. Zarate. Koncertavo Lot. Amerikos ðalyse,
nuo 1970 – ir Europoje, Vid. Rytuose, Australijoje,
Azijoje. Dalyvavo tarpt. gitaristø konkurse Paryþiuje
(1962) ir tarpt. gitaristø festivalyje Romoje. Nac. mu-
zikos in-to profesorius. Danutë Mekaitë
bitonaciðkùmas (lot. bis – dukart + ↑ tonacija), vie-
nalaikis dviejø tonacijø derinimas. Bitonaciðkos yra
bitonaciðkumas. B. Bartóko bagatelë op. 6 Nr. 1
dauguma liet. vokaliniø sutartiniø. ∆, kaip ir ↑ poli-
tonaciðkumas, bûdingas XX a. profesionaliajai mu-
zikai, pvz.: B. Bartóko „Bagatelës“ (1908), I. Stra-
vinskio „Petruðka“ (1911), F. Busoni Sonatina seconda
(1912), S. Prokofjevo „Sarkazmai“ (1912–14), J. Ju-
zeliûno Concerto grosso (1966), V. Montvilos „Go-
tiðka poema“ (1970). Pav. Rûta Gaidamavièiûtë
Bittner Julius [Julijus Bítneris; 1874.IV.9 Vienoje –
1939.I.9 ar 10 ten pat], Austrijos kompozitorius. Sa-
vamokslis. Dirbo teisininku. Muz. pradmenis ágijo
mokydamasis pas J. Laborà ir Br. Walterá. ∆ kûrë dau-
giausia scenos veikalus, pats raðë operø libretus. Su-
kûrë operø (jose tæsë Vienos zingðpylio tradicijas),
tarp jø – Die rote Gred („Raudonoji Greda“, 1907),
Das höllische Gold („Prakeiktas auksas“, 1916). Kitos
operos: Der Musikant („Muzikantas“, 1909), Der Berg-
see („Kalnø eþeras“, 1910), Der Abenteuer („Nuo-
tykis“), Das Rosengärtlein („Roþynëlis“, 1922), Mond-
nacht („Mënulio naktis“, 1928), Das Veilchen
(„Naðlaitë“); baletai: Der Markt der Liebe („Meilës mu-
gë“), Die Todes-Tarantella („Mirties tarantela“). Kiti
kûriniai: „Austriðkosios miðios“ (Missas Austriaca) bal-
sui, chorui ir orkestrui, kamerinës muz. kûriniai, pje-
sës f-nui, dainos. Rita Vinslovaitë
biugelhòrnai (vok. Bügelhörner < pranc. ar anglø bug-
le – signalinis ragas + vok. Horn – ragas; it. flicorni),
muz. instrumentø – chromat. lûpiniø aerofonø – ðei-
ma. 1760 Sankt Peterburgo muz. instrumentø meistras
F. Kälbelis signaliniam (paðto) ragui pritaikë skyluèiø
su voþtuvëliais sistemà (kaip lieþuvël. aerofonø). Taip
patobulintu ragu buvo galima iðgauti visà chromatiná
garsaeilá. Visi ∆ turëjo 7 skylutes (tarp jø 6 su voþtu-
vëliais), buvo 3 derinimø: sopraninas Es, sopranas C
ir sopranas B. Anglijoje 1811 pagamintas panaðus á ∆
ragas su skylutëmis buvo vadinamas klapenhornu (vok.
Klappenhorn, angl. key bugle), vëliau, patobulintas, –
kenthornu (angl. kenthorn). Visø ðiø instrumentø gar-
sai, skambantys ne pro þiotis, o pro skylutes, nebuvo
geros kokybës. XIX a. pr. ∆ buvo vartojami puèiamø-
jø orkestruose. Apie 1830 susiklostë visa ∆ ðeima: sop-
raninas Es, sopranas B, altas Es, tenoras B, baritonas
B (su siauresne menzûra nei tenoro), bosas Es, kontra-
bosas B, subkontrabosas Es. Pagal bingelhornus buvo
konstruojama kitos muz. instrumentø ðeimos – ↑ fliu-
gelhornai, ↑ sakshornai, ↑ sakstrombos. Rytis Urnieþius
Biul Biùlis (tikr. vardas ir pavardë Murtûza Meðadis
Mamedovas) [1897.VI.12 Chanbage (netoli Ðuðos) –
1961.IX.26 Baku], azerb. dainininkas (tenoras), etno-
muzikologas. Nuo 1920 Azerbaidþano OBT solistas.
1927 baigë Baku kons-jà; staþavo Milane. Nuo 1932
dëstë Azerbaidþano kons-joje; prof. (1940). Vaidme-

nys: Kioroglas (U. Hadþibekovo „Kioroglas“), Cava-
radossi, Hercogas. Uþraðë >200 azerb. l. dainø, pa-
rengë 3 azerb. l. dainø rinkinius. 1932 ásteigë Azerb.
liaudies muzikos tyrimo kabinetà ir iki 1944 jam va-
dovavo. SSRS valst. premija 1950. Jûratë Gudaitë
bivâ, japonø muz. instrumentas – gnaibomasis chor-
dofonas. Trumpakaklë liutnia. Korpusas apvalus arba
kriauðës pavidalo. Kaklelis trumpas, su medinëmis pa-
dalomis. Vartojamos tokios ∆: gaku ∆ (turi 4 stygas, 4
padalas; skambinama maþu plektru; tik ↑ gagaku mu-
zika); heike ∆ (maþesnë uþ gaku ∆, turi 4 stygas, 5
padalas; skambinama platesniu plektru negu gaku ∆),
satsuma ∆ (korpusas siauresnis uþ heike ∆ korpusà,
turi 4 stygas, 4 padalas, skambinama labai plaèiu plek-
tru), hikudzen (pati maþiausia ∆; turi 4 arba 5 stygas
ir 5 padalas, skambinama siauru plektru, panaðiu á hei-
ke ∆ plektrà). Japonijoje ∆ atsirado VIII a. ið Irane,
Indijoje, Kinijoje (↑ pipa) vartojamø muz. instrumen-
tø. Pav. Birutë Þalalienë
Bive¤nis Rièardas [g. 1956.II.15 Vilniuje], liet. komp.,
pianistas. 1979 baigë Maskvos kons-jà (T. Nikolaje-
vos f-no kl.), 1986 – Lietuvos kons-jà (V. Lauruðo kom-
pozicijos kl.). Nuo 1979 dësto Lietuvos MuA (iki 1992
Lietuvos kons-ja); doc. (1995); 1994–99 Fortepijono
ir muzikologijos f-to dekanas. Nuo 1999 gyvena Is-
panijoje, dësto Vigo privaèioje kons-joje „Mayeusis“
(F-no skyriuje). Koncertuoja kaip solistas ir su an-
sambliais. 1982 Kodãly’aus ir Erkelio vokalistø kon-
kurse Budapeðte I. Milkevièiûtës (II premija) koncert-
meisteris. Kûriniai: simf-ja koncertas simf. orkestrui ir
f-nui (1986), Muzika Nr. 2 klar., sm., altui, vè., f-nui
(1987), sonata sm. ir f-nui (1986, SSRS kompozitoriø
studentø ir aspirantø konkurso II premija), sonata
f-nui „Picasso paveikslø motyvais“ (1988), sonata 2 flei-
toms (1988), ciklas f-nui „Sapnai“ (1987; W. Luto-
sùawskio komp. konkurso Karlstade, Ðvedija, IV pre-
mija, 1994), vokal. ciklas „Veidrodþiai“ sopranui ir
f-nui (R. Rilke’s þ., 1989), La musica di sera f-nui ir
kamer. orkestrui (1994), „Ðeðëliai“ trombonui, f-nui,
kb., muðamiesiems (1995). Pav. Arvydas Karaðka
„Bix“, liet. roko grupë. Veikia nuo 1987 Ðiauliuose ir
Vilniuje. Nariai S. „Samas“ Urbonavièius (vokalas,
git.), M. „Ðpokas“ Ðpokauskas (klaviðiniai), G. „Pro-
fesorius“ Gascevièius (muðamieji), S. Gibavièius (bo-
sinë git.), A. Povilaitis (muðamieji). ∆ grojo post punk
rokà su ska, Lot. Amerikos muzikos ir funky elemen-
tais. ∆ muzikos pagrindas – puiki ritmo sekcija. ∆ daug
koncertavo V. Europoje ir JAV. ∆ nariai patys apipa-
vidalino albumus, nufilmavo kelis videoklipus. Nuo
1996 ∆ atsisakë puè. instrumentø, nuo 1997, sumaþë-
jus roko populiarumui, grupë beveik nekoncertuoja,
∆ nariai dalyvauja áv. meno ir vien muz. projektuose.
Iðleido albumus: „Akli kariai“ (1991), „La bomba“
(1992), „Doozgle“ (1993), „Tikras garsas“ (1994), „7“
(1995), „Þiurkiø miestas“ (1996), „Wor’s“ (1997).
Dovydas Bluvðteinas
Bizãntijos mùzika. Tai muzika, IV–XV a. skambëju-
si Bizantijos imperijoje. ∆ priskiriama raðytiniuose ðal-
tiniuose uþfiksuota graikø ir slavø baþnytinë muzika.
Muz. bizantistika daugiausia ir tiria ðià raðytinæ muz.
kultûrà. ∆ turëjo átakos Ispanijos bei P. Italijos, ryti-
Bizantijos
%#
nës Vidurþemio jûros pakrantës muz. kultûroms, lëmë
rusø bei keliø kitø slavø tautø liturg. muzikos raidà.
∆ iðtakos glûdi Rytø Romos, arba Bizantijos, imperi-
joje gyvenusiø ar su ja susijusiø tautø (persø, koptø,
armënø, sirø, þydø, graikø, romënø, slavø ir kt.) muz.
tradicijose. Ið lit. bei naratyviniø ðaltiniø yra þinoma
apie klajojanèius muzikantus histrionus, taèiau jø mu-
zika nebuvo uþraðoma. Muzika neabejotinai skambë-
jo per ávairias þaidynes, cirkuose ir hipodromuose, kol
tokio tipo pasilinksminimai buvo uþdrausti. Kiek vë-
liau buvo iðplëtota rûmø muzika, susiklostë sudëtin-
ga, taèiau gana aiðkiai apibrëþta ceremonijø sistema.
Visus vieðus imperatoriaus bei jo ðeimos nariø pasi-
rodymus bei eisenas lydëjo kraktø choras. Jis giedo-
davo ar reèituodavo tam tikras ↑ aklamacijas, kurios
bûdavo atliekamos pritariant puè. instrumentø ir ne-
ðiojamøjø vargonø ansambliui. Panaðiai Konstantino-
polio patriarchà ir kitus baþn. dignitorius lydëdavo
psaltø choras.
Baþnytinë muzika, sudaranti svarbiausià ∆ palikimo
dalá, yra vokalinë, vienbalsë (nors bûta ir burdoninio
giedojimo). Iki mûsø laikø visose ortodoksø baþny-
èiose leidþiama tik giedoti bei skambinti varpais.
Baþnytinës ∆ muzikos iðtakos siekia pirmuosius krikð-
èionybës amþius. Bizantiðkoji krikðèionybë sietina su
pirmosiomis graikiakalbëmis krikðèioniø bendruome-
nëmis, taèiau jai átakos darë ir kitø imperijos tautø,
labiausiai sirø bei koptø baþnyèios. Bizantijos imperi- biva
joje (iki arabø uþkariavimø) buvo trys svarbiausi seno-
sios krikðèionybës centrai: Aleksandrija Egipte, Anti-
ochija Sirijoje ir Jeruzalë Palestinoje. Kiekvienas jø
turëjo savo patriarchà (Konstantinopolio patriarchas
tik ilgainiui ágijo didesnës svarbos). Èia buvo susiklos-
èiusios turtingos ir sudëtingos apeigos, dariusios áta-
kà besiklostanèiai bizantiðkajai krikðèionybës liturgijai.
Iðliko nemaþai Bizantijos liturgijos ir giedojimo pa-
vyzdþiø. Seniausi ið IX a. rankraðèiø. Ið viso þinoma
~1500 IX–XV a. rankraðt. giesmynø ar kitokiø rank-
raðèiø, kuriuose muzika uþraðyta muz. notacija. Bizan-
tijoje buvo naudojama dviejø tipø notacija – skaitiniø
Rièardas Biveinis
(ekfonetinë) ir melodinë (neuminë). Pirmoji buvo
naudojama Ðv. Raðto skaitiniams, antroji – giesmëms
uþraðyti. Skaitiniø notacija buvo labiau atmintinë, me-
lodinë nuo XII a. jau þymëjo tikslius interval. santy-
kius. Skirtingai nuo V. Europoje susiklosèiusios natø
sistemos, èia nebuvo naudojamos linijos. Melodines
slinktis rodë specialûs þenklai, kuriais buvo þymima
gana plati dinaminiø bei ritminiø niuansø skalë. ∆ var-
toti trys melodinës notacijos tipai: paleobizantinë, vi-
durinioji bizantinë, dar vadinama agiopolitine arba ap-
skritàja, ir vëlyvoji bizantinë arba „kukuzelinë“.
Ið pradþiø, kaip ir kituose krikðèioniðkuose rituose,
giedojimo pagrindas buvo ↑ psalmodija bei liturg. reèi-
tatyvas, nors dauguma pastarojo formuliø apskritai
nebuvo uþraðytos imperijos gyvavimo laikotarpiu.
Panaðiai kaip grigaliðkajame chorale, bizantiðkajame
giedojime gyvavo kelios psalmodijos rûðys. Svar-
biausios– silabinë ir melizminë. Silabinëje psalmodi-
joje nusistojo ∆ derminë sistema arba ↑ oktoechas, su-
daryta ið 4 autentiniø ir 4 plagaliniø dermiø. Jø
pagrindiniai tonai atitinka grigal. choralo dermiø sis-
temos pagr. tonus, taèiau grupavimas skiriasi: skirtin-
bizantiðkoji
%$
gai nei vakarietiðkoje sistemoje, kur autentinë ir pla-
galinë dermës buvo „poruojamos“, èia nuosekliai ið-
dëstomos 4 autentinës, o po jø likusios 4 plagalinës
dermës. Svarbi bizantiðkosios silabinës psalmodijos
ypatybë yra ta, kad èia paskutinieji keturi skiemenys
nepriklausomai nuo kirèio vietos sudaro kadencijà
(grigaliðkojo choralo kadencijos sudaromos atsiþvel-
giant á kirèio vietà paskutiniame þodyje). Melizminë
psalmodija, panaðiai kaip ir lot. liturginiuose giedoji-
muose, vartojama daugiausia miðiose (Bizantijos rite
jos vadinamos liturgija). Pagal þanrus jai priskiriamas
responsorinio tipo giesmës prokeimenonas (maþdaug
atitinkantis lot. gradualo funkcijà), Aleliuja ir koino-
nikonas (komunijos giesmë). Jos buvo suraðomos psal-
tikone ir asmatikone.
Labai svarbià vietà ∆ uþima ↑ himnai. Jø kûryba
(↑ himnografija) ir giedojimas tapo bizantiðkosios li-
turginës muzikos pagrindu. Ðiø himnø kûrëjai me-
lografai ir himnografai kûrë ne tik naujas melodijas
bei tekstus, bet ir formas, þanrus bei suformavo liturg.
Georges Bizet giesmynø, kuriuose suraðyti ávairûs himnai, tipus.
Ankstyviausias ið himnø buvo ↑ troparionas, atsiradæs
IV a. kaip trumpa bibliniø tekstø parafrazë (ðis para-
frazavimo principas buvo bene svarbiausias Bizantijos
himnografijoje). Jie buvo suraðomi á tropalogionus,
taèiau pastarøjø iðliko fragmentai. Pirmoji didþioji ∆
himno forma buvo ↑ kontakionas. Ðie himnai buvo
kuriami V–VI a. pagal Sirijos modelius (vienu svar-
biausiø jø kûrëjø laikomas ið Sirijos kilæs Romanas
Melodas). Tai buvo ilgos poemos, susidedanèios ið 20–
30 strofø. Ið pradþiø jos, matyt, buvo silabinës ritmi-
kos, taèiau mus pasiekæ muz. pavyzdþiai (nuo IX a.)
yra iðplëtotos melizminës ritmikos, dviejø strofø.
VII a. atsirado viena svarbiausiø didþiøjø bizantiðko-
jo himno formø – kanonas. Ðios formos pradininku
laikomas Andrius Kretietis. Jo didysis kanonas, skirtas
gavënios laikotarpiui, susideda ið 250 eiluèiø. Kano-
nà sudarë devynios odës, paraðytos pagal devynias
Biblijos giesmes. Kiekviena odë susideda ið 3–4 stro-
fø, kuriø pirmoji vadinama heirmu (heirmos) ir yra
modelis, o likusios – pagal ðá modelá paraðyti tropa-
rionai. Heirmai buvo suraðomi á heirmologionus (ið
viso þinoma ~2000 tokiø strofø modeliø). Vis nauji
kanonø tekstai buvo kuriami beveik iki XIII a., tuo
tarpu melodijø visetas nusistojo apie VIII–IX amþiø.
Þymiausi kanonø kûrëjai buvo Jonas Damaskietis ir
Kosmas Jeruzalietis. Dar viena svarbi ∆ forma yra sti-
chira. Stichiros suraðytos sticherarione. Ðie neilgi him-
nai buvo giedami liturg. valandose kaip intarpai tarp
psalmiø (kaip antifonos grigaliðkajame chorale).
Apie VIII–X a. susiklostë klasikinis silabiniø giesmiø
stilius. Klasikinis melizminis psaltikono bei asmati-
kono giesmiø stilius nusistojo apie XI a. Nauji raið-
kos bûdai (daþniausiai ávairios pagraþinimo technikos)
∆ atsirado ið Art. Rytø muzikos. Maþdaug XIII a. pab.
susiklostë naujas kalofoninis (graþiai skambantis arba
iðgraþintas) stilius, kuriame ávairios puoðmenos tapo
ypaè svarbios. Þymiausias tokio stiliaus kûrëjas buvo
Jonas Kukuzelis. Jis laikomas ir dideliø liturg. muzikos
antologijø akolutijø (akolouthiai) sudarytoju. Kalofo-
ninis stilius buvo ypaè paveiktas Artimøjø Rytø tautø,
daugiausia arabø, muzikavimo tradicijø.
L: Tillyard H. J. W. Byzantine Music and Hymnography. L., 1923; Beck H. G.
Kirche und theologische Literatur im byzantinischen Reich. Münch., 1959;
Wellesz E. A History of Byzantine Music and Hymnography. Oxf., 1961;
Raasted J. Intonation Formulas and Modal Signatures in Byzantine Musi-
cal Manuscripts. Copenhagen, 1966; Floros C. Universale Neumenkunde.
Kas., 1970; Strunk O. Essays on Music in Byzantine World. N. Y., 1977;
Ãåðöìàí Å. Â. Âèçàíòèéñêîå ìóçûêîçíàíèå. Ë., 1988. Jonas Vilimas
bizãntiðkoji notåcija ↑ notacija.
Bizet Georges (Alexandre César Léopold) [Þorþas
Bizº; tikr. vardai Aleksandras Sezaras Leopoldas;
1838.X.25 Paryþiuje – 1875.VI.3 Buþivalyje (prie Pary-
þiaus)], pranc. kompozitorius. Augo muzikalioje ðei-
moje. 1848–57 studijavo Paryþiaus kons-jos
A. Fr. Marmontelio (f-nas), Fr. Benoist (vargonai),
Ch. Gounod (harmonija), nuo 1853 J. Fr. Halévy
(kompozicija) klasëse; pas P. J. G. Zimmermannà pri-
vaèiai mokësi kontrapunkto. Dar studijuodamas gar-
sëjo kaip pianistas (1851 ir 1852 laimëjo premijas).
1856 gavo II Romos premijà uþ kantatà „Dovydas“,
1857 – Didþiàjà Romos premijà uþ kantatà Clovis et
Clotilde. 1858–60 tobulinosi Romoje. Nuo 1861 gyve-
no Paryþiuje, vertësi pamokomis.
Vertingiausias ∆ kûrinys – opera Carmen (1874) pa-
gal Pr. Mérimée novelæ (past. 1875 Paryþiaus teatre
„Opéra-Comique“, Lietuvoje past. 1924). Operos siu-
þetas dramatiðkas, veikëjø charakteriai raiðkûs ir gy-
vybingi, muzika dinamiðka, ritminga, isp. kolorito. Lai-
kydamasis pranc. komiðkosios operos tradicijø, ∆
operoje vartojo kalbamuosius epizodus; po ∆ mirties
1875 komp. E. Guiraud juos pakeitë reèitatyvais (su
jais opera statoma ir dabar). Kitose operose irgi ryð-
kûs individualaus stiliaus bruoþai. Muz. dramaturgija
grindþiama kontrastø gretinimu; bûdinga psicholog.
dramos elementai, aðtrûs konfliktai, dainingos vokal.
partijos, subtili harmonija, lyrizmas. Kiti ∆ instr. ir vo-
kal. kûriniai maþiau originalûs, juose pastebima
F. Mendelssohno-Bartholdy, R. Schumanno, J. Hayd-
no, W. A. Mozarto, Ch. Gounod átaka.
KÛRINIAI. Operos: Le maison du docteur („Daktaro
namai“, 1856), Don Procopio (1859), Les pêcheurs de
perles („Perlø þvejai“, 1863; Lietuvoje past. 1957), Ivan
IV („Ivanas Rûstusis“, 1865), La jolie fille de Perth („Per-
to graþuolë“, 1866), Calendal (1870), Djamileh (1871),
Carmen (1874). Operetës: Le Docteur Miracle („Dak-
taras Miracle’is“, 1857), Malbrough s’en va-t-en guerre
(„Malbroughas susiruoðë á karà“, 1867), Sol-si-ré-pif-
pan (1872). Kantatos: David („Dovydas“, 1856), L’an-
ge et Tobie („Angelas ir Tobijas“, 1857), Héloise de Mont-
fort (1857), Le chevalier enchanté („Uþburtas riteris“,
1857), Herminie (1857), Le retour de Virginie („Virgini-
jos sugráþimas“, 1857), Clovis et Clotilde (1857), Les no-
ces de Promethée („Prometëjo vedybos“, 1867). Odës
simfonijos: Ulysse et Circe („Ulisas ir Kirkë“, 1859), Vas-
co de Gama (1860). Chorui ir ork.: oratorija Geneviêve
de Paris („Genovaitë Paryþietë“, 1858), Te Deum (1858),
Le golfe de Bahia („Bahijos álanka“, 1865), Ave Maria
(1867). Orkestrui: simf-ja C-dur (1855); simf-ja Roma
(1860–66); Petite suite („Maþoji siuita“; tai „Vaikø þai-
dimø“ f-nui Nr. 2, 3, 6, 11, 12 orkestruotë, 1872), siuita
L’Arlésienne („Arlietë“, 1871–75), uvertiûra Patrie („Të-
vynë“, 1874). F-nui: Grande valse de concert („Didysis
koncert. valsas“, 1854), Chasse fantastique („Fantast.
medþioklë“, 1865), Chants du Rhin („Reino dainos“,

1865), Variations chromatiques de concert („Koncerti-
nës chromat. variacijos“, 1868), Jeux d’enfants („Vaikø
þaidimai“, 12 pjesiø 4 rankom, 1871), Ch. Gounod,
J. Massenet, W. A. Mozarto, C. Saint-Sa¸nso, R. Schu-
manno, A. Thomas ir kt. komp. operø iðtraukø transk-
ripcijos f-nui; kt. pjesës, dainos (~50). Pav.
L: Parker D. Ch. G. Bizet, his life and works. L., 1929; Cooper M. Geor-
ges Bizet. L., 1938; Cooper M. Carmen. L., 1947; Dean W. Georges Bi-
zet. L., 1948; Curtis M. Bizet and his world. N.Y., 1956; Gabryú J. Car-
men G. Bizeta. Kr., 1961; Õîõëîâêèíà À. Æîðæ Áèçå. Ì., 1954;
Õîõëîâêèíà À. Ñþèòû Æ. Áèçå èç ìóçûêè ê äðàìå À. Äîäå „Àð-
ëåçèàíêà“. Ì., 1957. Adeodatas Tauragis
Bizinkauskãitë, Bildienë, Marytë [angl. Bizinkauskas-
Bilda; g. 1961.I.4 Broktone (Masaèusetso valstija,
JAV)], liet. dainininkë (sopranas). 1983 baigë Bostono
kons-jà (I. Pila kl.), 1985 – Curtis muz. in-tà (M. Klein-
man Malas kl.). Dalyvavo ðiø m-lø operos studijø spek-
takliuose (J. Strausso „Ðikðnosparnis“, G. Puccini „Se-
suo Angelica“, G. Rossini „Turkas Italijoje“). 1985
dalyvavo JAV jaunøjø dainininkø nac. perklausos fi-
nal. ture MO teatre. Dainavo G. Puccini „Bohemos“,
D. Lapinsko Dux Magnus, A. Kalninio „Salieèiø“ pa-
statymuose (JAV, Vokietijoje). Surengë >150 koncertø
JAV ir Kanadoje. 1987–89 Kanados operos d-jos To-
ronte narë. Nuo 1994 Bostono operos solistë. Dësto
Bostono kons-joje. 1989 gastroliavo Lietuvoje (atliko
Cio Cio San ir Musetta’os vaidmenis, dainavo kon-
certuose). Pav. Jonas Bruveris
bizzarro (it., AN) – ánoringai, kaprizingai, keistai.
bj (angl., sutr.) – bandþa.
Bjelinski Bruno [Brunas Belínskis; g. 1909.XI.1 Tries-
te], kroatø kompozitorius. Studijavo Zagrebo MuA,
1945 pradëjo joje dëstyti. Pagrindinë kûrybos sritis –
instr. muzika (5 simf-jos, koncertai, kvartetai, kûri-
niai f-nui); jai bûdinga optimist. nuotaika, lyrizmas,
muz. folkloro elementai. ∆ sukûrë ir keletà operø, ba-
letø, kino filmø muzikos. Bronius Ambraziejus
Bjoner Ingrid [Ingrida Bjòner; g. 1927.XI.8 Kraksta-
de (prie Oslo)], norv. dainininkë (sopranas). Studija-
vo Oslo kons-joje ir Frankfurto aukðtojoje muz. m-loje.
1957–59 dainavo Vupertalyje (debiutavo Donna’os
Anna’os vaidmeniu), 1959–61 staþavo Frankfurto
„Deutsche Opera am Rhein“ teatre. Nuo 1961 daina-
vo Miuncheno Bavarijos valst. operos teatre. 1961 gast-
roliavo Niujorko MO (Elsa), 1967 Londono CG (Zen-
ta), t. p. Milano LS, Vienos, Hamburgo ir kt. teatruose.
Dainavo daugiausia R. Wagnerio ir R. Strausso ope-
rø pagr. partijas, t. p. Leonora’à 3. ∆ balsas labai stip-
rus, iðraiðkingas. Jonas Klimas
Björling Jussi (Johan Jonatan) [Jusis Bjòrlingas; tikr.
vardai Johanas Jonatanas; 1911.II.5 Stora Tunoje –
1960.IX.9 Stokholme], ðvedø dainininkas (tenoras).
Nuo 1928 studijavo Stokholmo kons-joje, 1930–31 Ka-
ral. operos m-loje. 1930 debiutavo Stokholme (atliko
Ottavio vaidmená). Stokholmo karal. operos teatre
dainavo iki 1939. Gastroliavo Europos ðalyse ir JAV.
Po II pasaul. karo iki 1959 buvo Niujorko MO solis-
tas. Þymus italø komp. (G. Verdi, G. Puccini, P. Mas-
cagni) operø vaidmenø atlikëjas. Koncertuose dainavo
Skandinavijos ðaliø komp. kûrinius. Paraðë autobiogra-
fijà (1945). Pav. Danutë Mekaitë
Blacking
%%
Blacher Boris [Borisas Blåcheris; 1903.I.6 Niu Èhan-
ge (Kinija) – 1975.I.30 V. Berlyne], vok. kompozi-
torius. 1922–26 Berlyno un-te studijavo kompozicijà
(Fr. E. Kocho mokinys), 1926–31 – muzikologijà.
1938–39 dëstë Dresdeno kons-joje, nuo 1948 V. Ber-
lyno aukðtojoje muz. m-loje (1953–70 rektorius);
prof. (1948). Nuo 1968 V. Berlyno meno akademi-
jos prezidentas. Nuo 1950 kûryboje taikë savo su-
kurtà ritmo teorijà (nuolatinë ritmo kaita, reguliuo-
jama aritmet. progresija). Scenos veikalams bûdinga
polinkis á parodijà, satyrà. Sukûrë operø, tarp jø –
Fürstin Tarakanowa („Kunigaikðtytë Tarakanova“,
past. 1941), Abstrakte Oper Nr. 1 („Abstrakti opera
Nr. 1“, past. 1953), baletø, tarp jø – „Hamletas“
(past. 1950), „Tristanas“ (past. 1965), oratorijø,
instr. koncertø, styg. kvartetø. Paraðë polifonijos
grieþtojo stiliaus vadovëlá (1953). Adeodatas Tauragis
Blachut Beno [Benas Blåchutas; 1913.VI.14 Ostravoje
(Moravija) – 1985.I.10 Prahoje], èekø dainininkas (lyr. Marytë Bizinkauskaitë
dramat. tenoras). Studijavo Prahos kons-joje (1935–
39). Dainavo Olomouco operos teatre (1939–41), nuo
1941 – Prahos nac. operos teatre. ∆ vienas þymiausiø
savo laikmeèio lyr. dramat. tenorø. Vaidmenys: Don
José, Kunigaikðtis, Daliboras, Radamesas, Florestanas.
Black-Bottom (angl. juodasis dugnas), fokstroto tipo
pramog. ðokis, pradëtas ðokti JAV negrø. Metras 4/4
(akcentuojama III d.), tempas vidutinis. ∆ grieþë ðokiø
orkestrai. ∆ muzikà kûryboje vartojo R. Hendersonas.
Arvydas Girdzijauskas
„Black Sabbath“, anglø roko grupë. Ák. 1969 Birmin-
game „Earth“ pavadinimu. Pirmieji atlikëjai: O. Os-
Jussi Björling
bourne’as (vokalas; nuo 8 d-meèio pab. R. J. Dio),
T. Iommis (gitara), G. Butleris (bos. gitara), B. War-
das (muðamieji; vëliau W. Appice’as). Pripaþinimà
pelnë ∆ plokðtelë „Paranoid“ (1970). ∆ yra viena ak-
tyviausiø heavy metal stiliaus propaguotojø ir jo at-
mainos – black metal stiliaus – kûrëjø. Muzika tempe-
ramentinga, agresyvi, ritmas monotoniðkas; dainose
daug mistikos, okultizmo. Liudas Ðaltenis
Blacking John [Dþonas Blêkingas; 1928.X.22 Gilfor-
de (Surëjus) – 1990.II.16 Belfaste], anglø etnomuzi-
kologas. Baigæs social. antropologijà Kembridþo
Karal. koledþe (1953), studijavo etnomuzikologijà Pa-
ryþiaus Þmogaus muziejuje pas A. Schaeffnerà. 1953
Malaizijoje dirbo antropologu, radijuje bei vyriausy-
bës patarëju aborigenø reikalams. Nuo 1954 kaip mu-
zikologas dirbo Tarpt. Afrikos muzikos b-koje. Su
H. Tracey’u uþraðinëjo muzikà Mozambike, 1956–58
tyrë venda gentá. Nuo 1959 dëstë social. antropologi-
jà Vitvatersrando un-te Johanesburge. Nuo 1965 ðio
un-to prof. ir katedros vadovas bei Afrikos muzikos
prof. Makererës un-te Kampaloje. Nuo 1969 dëstë Ka-
ralienës un-te Belfaste. Svarbiausieji veikalai: „Ven-
da Children’s Songs...“ („Venda vaikø dainos“, 1967),
„The Value of Music in Human Experience“ („Muzi-
kos vertë þmonijos patirèiai“, 1971), „A Commonsense
View of All Music“ („Bendras poþiûris á visà muzikà“,
1987), „Transcultural Communication and the Biolo-
gical Foundation of Music“ („Transkultûr. komuni-
kacija ir biolog. muzikos pagrindas“, 1990). ∆ buvo
Europos Etnomuzikologijos seminaro (ESEM) ákû-
Blake
%&
rëjas ir pirmasis jo prezidentas (1981), Tarpt. etno-
muzikologijos d-jos (SEM) prezidentas (1981–83).
Rimantas Astrauskas
Blake David [Deividas Ble¤kas; g. 1936.IX.2 Londo-
ne], anglø kompozitorius. 1957–60 studijavo Cains ko-
ledþe Kembridþe, 1960–61 Vokieèiø meno akademijo-
je (R. Berlyne) pas H. Eislerá. 1964–94 dëstë Niujorko
un-te; profesorius. Sukûrë operas Toussaint L’Ouver-
ture („Vëliniø pradþia“, 1976) ir The Plumber’s Gift
(„Vandentiekininko talentas“, 1988), simf-jà stygi-
niams (1966), kantatà Lumina sopranui, baritonui ir
ork. (1969), koncertus smuikui (1976, 1983), violon-
èelei (1993), Beata L’Alma aukðtam balsui ir f-nui
(1966), Scenes vè. solo (1972), The Bones of Chuang
Tzu baritonui ir f-nui („Èuang Cu kaulai“, 1972), In
Praise of Krishna sopranui ir 9 instrumentams („Krið-
nos pagarbinimas“, 1973), styg. kvartetà (1962), puè.
nonetà (1971). Jonas Klimas
Vytautas Blaþys
Blake James Hubert („Eubie“) [Dþeimsas Hubertas
Ble¤kas; pravardë „Jubis“; 1883.II.7 Baltimorëje –
1983.II.12 Niujorke], JAV dþiazo pianistas, kompozi-
torius. Muzikos teorijos mokësi pas L. Wilsonà. Bû-
damas 17 metø grojo Baltimorës nakt. klube. 1915 pra-
dëjo bendradarbiauti su dainininku N. Sissle’u, raðë
muzikà jo tekstams. 1921 su F. Miller ir A. Lylesu su-
kûrë miuziklà Shuffle Along, turëjusá didþiulá pasise-
kimà. ∆ koncertavo Anglijoje (1924), Paryþiuje (1927),
Berlyno, Ðveicarijos, Skandinavijos dþiazo festi-
valiuose. 1946 studijavo kompozicijà Niujorko un-te.
6 d-metyje pradëjo groti ir kurti regtaimus. ∆ regtai-
mams bûdingos ámantrios deð. rankos melodijos, sodri
harmonija. 1974 koncertavo Niujorko Carnegie Hall
su B. Goodmanu. ∆ paraðë muzikà 6 muz. komedi-
joms, ~300 dainø ir instr. pjesiø. Kamilë Rupeikaitë
Blakey Art; islamiðkas vardas Abdullah Ibn Buhaina
[Artas Ble¤kis; 1919.X.11 Pitsburge (Pensilvanijos vals-
tija) – 1990.X.16 Niujorke], JAV dþiazo perkusinin-
kas. Moderniojo dþiazo atlikëjas. Savamokslis. 1937
debiutavo M. L. Williams dþiazo orkestre. 1939–41
grieþë J. F. Hendersono, 1944–47 B. Eckstine’o svin-
go bigbenduose, su bopo muzikantais. 1947 ákûrë sa-
vo bigbendà (I „Jazz Messengers“). 6 d-meèio pr. Ni-
gerijoje studijavo Afrikos ritmus (vëliau juos vartojo
savo kompozicijose, kviesdamas ir Afrikos perkusinin-
kus). Afrikietiðkosios ritmikos átaka ypaè ryðki albu-
me, áraðytame 1954 su Kubos perkusininku Sabu, ir
albume „Orgy in Rhythm“ (su perkusininkø orkest-
ru). 1955 ∆ ákûrë ansamblá „Jazz Messengers“ (vienas
ryðkiausiø hardbopo ansambliø ir dþiazo m-la dauge-
liui muzikantø). ∆ garsëjo puikia technika ir ekspre-
syvumu. ∆ dëka perkusija moderniajame dþiaze tapo
lygiaverèiu solisto partneriu. ∆ kompozicijø afrikie-
tiðki ritmai buvo esminis impulsas free dþiazo ritmi-
kai. Jûratë Kuèinskaitë
blanca (it.), blanche (pranc.) – pusinë nata.
Blasinstrumente (vok.) – puè. muzikos instrumentai.
Blasis Carlo [Karlas Blåzis; 1795.XI.4 Neapolyje –
1878.I.15 Èernobijuje], it. ðokëjas, pedagogas ir cho-
reografas. P. Gardelio mokinys. 1816–37 dirbo Pary-
þiaus, Londono ir kt. teatruose. 1837–53 Karal. ðokiø
akademijos prie Milano LS direktorius. Dirbo cho-
reografu ir pedagogu Varðuvoje (1856–57), Lisabo-
noje (1857–58), Paryþiuje (1859–60), Maskvoje (1860–
63). Sukûrë ~90 áv. tipø baletø, kai kuriuos pagal savo
paties muzikà. ∆ ðokio sistema sudarë klasik. baleto
pagrindà. Ðià sistemà ∆ iðdëstë veikaluose „Traité
élémentaire théorique et pratique de l’art de la dan-
se“ („Elementarus ðokio meno teorijos ir praktikos
traktatas“, 1820), „Code of Terpsichore“ („Terpsicho-
rës ástatymas“, 1828) ir „The Art of Dancing“ („Ðo-
kio menas“, 1830). Kamilë Rupeikaitë
Blasmusik, Bläsermusik (vok.) – puè. instrumentø mu-
zika.
Blatnô Pavel [Pavelas Blâtnis; g. 1931.IX.14 Brno], èe-
kø komp., dþiazo pianistas. 1950–55 studijavo Brno
kons-joje (f-no ir kompozicijos kl.), 1955–57 Prahos
MuA; 1958 baigë Brno un-to Muzikologijos skyriø.
Tobulinosi Berkeley’o muz. m-loje Bostone, Darmðta-
to komp. kursuose. Prahos komp. konkurso laureatas
(I vieta 1966, 1967). Sukûrë ~500 kûriniø, tarp jø –
~60 eksperiment. dþiazo kompozicijø. Svarbiausi kû-
riniai: 2 koncertai ork. (1956; 1960), koncertas dþiazo
ork. (1962), Studium ketvirtatoniø tr. ir dþiazo ork.
(1964), Per orchestra sintetica (1964; II versija 1968),
opera vaikams Domeèek („Namelis“, 1959), kameri-
në, elektron., teatro, k. f. muzika. Audronë Jurkënaitë
Blaukopf Kurt [Kurtas Blãukopfas; g. 1914.II.15 Èer-
novcuose (Ukraina)], Austrijos muzikologas. Vienas
muz. sociologijos pagrindëjø. Vienos un-te studijavo
muzikologijà (S. Wolpe’s kl.) ir dirigavimà (H. Scher-
cheno kl.). 1954–65 Vienoje redagavo þrn. „Phono“,
nuo 1965 Karlsrûhëje – „HiFi-Stereophonie“. Nuo
1962 dëstë muz. sociologijà Vienos muz. ir scenos me-
no akademijoje; prof. (1963). 1965 Vienoje ákûrë muz.
sociologijos in-tà. Nuo 1969 Vienos teatro in-to di-
rektorius. Nuo 1968 vienas þrn. „Musik und Gesell-
schaft“ redaktoriø. Svarb. veikalas „Musiksoziologie“
(„Muzikos sociologija“, 1951). Jonas Bruveris
Blavet Michel [Miðelis Blavº; 1700.III.13 Bezansone –
1768.X. 28 Paryþiuje], pranc. fleitininkas, kompozito-
rius. Savamokslis. 1726–35 koncertavo Paryþiuje. 1731
pradëjæs tarnauti Klemonto grafui, privaèiam jo teat-
rui sukûrë 2 baletus, operà ir intermezzo. Grojo pir-
màja fleita Paryþiaus operoje (1740). Apie ∆ puikius
sugebëjimus raðë G. Ph. Telemannas, L. C. Daquinas.
∆ grojimas pasiþymëjo nepriekaiðtinga technika, tiks-
lia intonacija. ∆ sonatose fleitai ryðki pranc. siuitos ir
A. Corelli sonata da camera átaka. Kamilë Rupeikaitë
Blaþýs Vytautas [1927.VII.7 Kaune – 1996.III. 9 ten
pat], liet. dainininkas (baritonas). 1951 baigë Lietu-
vos kons-jà (P. Olekos kl.). 1951–52 Lietuvos OBT,
1952–89 Kauno muz. teatro solistas. 1973–80 pasta-
rojo teatro direktorius. Vaidmenys: Oneginas, Figa-
ro 2, Boccanegra, Sengaila, Vaitas B. Gorbulskio
operetëje „Frank Kruk“, Rimvydas J. Karnavièiaus
operoje „Graþina“, Deveika A. Braþinsko miuzikle
„Pagramanèio ðnekuèiai“ ir kt. Pav. Vytautas Èepliauskas
Blech Leo [Leo Blêchas; 1871.IV.21 Achene –
1958.VIII.25 Berlyne], vok. dirig., kompozitorius. Stu-

dijavo Berlyno aukðtojoje muz. m-loje pas W. Bargie-
lá ir E. Rudorffà. 1893–99 dirbo kapelmeisteriu Ache-
no teatre (kartu tobulinosi pas E. Humperdinckà),
1899–1906 Prahos vok. teatre. 1906–23 ir nuo 1926
Berlyno karal. operos (dab. Vokieèiø valst. opera) teat-
ro dirigentas. Po 1933 emigravo; nuo 1937 gyveno Ry-
goje, nuo 1941 – Stokholme. 1949 gráþo á Berlynà, iki
1953 dirigavo Berlyno miesto operos teatre. Per 1938–
39 koncert. sezonà gastroliavo Lietuvoje. Kûrybai (6
operos, operetë, 2 styg. kvartetai) turëjo átakos E.
Humperdincko muzika. Jûratë Gudaitë
Blechblasinstrumente, Blechinstrumente (vok.) –
var. puèiamøjø instrumentø grupë.
Blechmusik (vok.) – variniø puè. instrumentø muzika.
Blegen Judith [Dþudita Blìigen; g. 1941.IV.27 Leksing-
tone], JAV dainininkë (sopranas). Studijavo Curtis
muz. in-te Filadelfijoje. 1965 debiutavo Niurnberge
(Olimpija), vëliau dainavo Spoleto teatre, Vienos valst.
teatre, Zalcburgo festivaliuose. 1970 debiutavo Niu-
jorko MO teatre, 1972 San Franciske, 1975 Londono
CG teatre. Vaidmenys: Zerlina, Rosina, Giulietta, Mé-
lisande, Papagena. Balsas ypaè skambus, lankstus.
Edmundas Baltrimas
Bley Paul [Polis Bl¸jus; g. 1932.XI.10 Monrealyje (Ka-
nada)], Kanados ir JAV dþiazo pianistas, kompozi-
torius. Moderniojo ir free dþiazo atlikëjas. ∆ debiuta-
vo 1945 Kanadoje kaip solistas ir kvarteto vadovas.
Nuo 1954 gyvena ir dirba JAV. ∆ skambino „Jazz Com-
poser’s Orchestra“ su Ch. Mingusu, Ch. Bakeriu,
O. Colemanu, G. Russelu, J. P. Giuffre’iu, S. Rollin-
su, A. Blakey’u ir C. Bley. ∆ pasiþymi virtuoziðka
technika, nepaprasta improvizuotø ir sukomponuotø
elmentø pusiausvyra. Vienas pirmøjø pradëjo ekspe-
rimentuoti su sintezatoriumi. Jûratë Kuèinskaitë
„Blezdingºlë“, liet. liaudies ðokis. Muz. metras 2/4. Ðo-
kama poromis (kartu ir dainuojama): judesiais mëg-
dþiojamas blezdingos (kregþdës) skridimas. L. Juce-
vièiaus kn. „Lietuva“ (1846) apraðytà ∆ ðoko vaikinai
ir merginos. Þemaitës minima ∆ ðokama su skepeto-
mis. XIX a. vid. ∆ þodþius ir melodijà uþraðë O. Kol-
bergas, A. Kaðarauskas, XIX a. pab. kiek kitoká ∆
variantà uþraðë A. Juðka. 1935–39 A. Rugytës, B. Juð-
kevièiûtës, M. Baronaitës perkurta ∆ buvo ðokama
tarpt. festivaliuose Londone, Paryþiuje, Hamburge,
Prahoje. 1947 ∆ scenai pritaikë J. Lingys (choreo-
grafija) ir J. Ðvedas (muzika). Pav. Kazys Poðkaitis
„Blgarska muzika“ (Áüëãàðñêà ìóçèêà), Bulgarijos
kompozitoriø s-gos ir kultûros m-jos þurnalas bulg.
kalba. Leidykla „G. Dimitrov“ Sofijoje leidþia þrn. nuo
1948 (iki 1953 „Muzika“, nuo 1953 ∆) 10 kartø per
„Blezdingëlë“. Pateikë J. Þàsytienë (Riegaliai, Ðilalës rj., 1987)
bliuzas
%'
metus. ∆ skirtas muz. mëgëjams. Spausdinami straips-
niai, skirti bulg. muz. estetikos problemoms; pateikia-
mos koncertø, spektakliø, radijo laidø ir kino filmø
muzikos recenzijos. Apþvelgiami pasaulio muz. gyve-
nimo ávykiai; pristatomi nauji garso áraðai, natos.
Junija Galejeva, Beata Leðèinska
Bliss Arthur [Arturas Blísas; 1891.VIII.2 Londone –
1975.III.23 ten pat], anglø komp., dirigentas. Studijavo
Kembridþe ir Karaliðkajame muz. koledþe Londone (pas
Ch. V. Stanfordà ir G. Th. Holstà). 1952 gavo karalie-
nës muz. meistro titulà. Ankstyvajai ∆ kûrybai turëjo áta-
kos XX a. pr. pranc. muzika ir komp. I. Stravinskis, vë-
lesniajai bûdingi romantizmo bruoþai, polinkis á kolorist.
efektus. Sukûrë operø, tarp jø – The Olympians („Olim-
pieèiai“, 1949), baletø, tarp jø – Checkmate („Ðachma-
tai“, 1937), Adam Zero (1946), Miracle in the Gorbals
(„Stebuklas Gorbalse“, 1944), The Lady of Shalott („Ða-
loto ledi“, 1958), kantatø, simf-jø („Spalvø simf-ja“,
1922), instr. koncertø, kamer. muzikos kûriniø, muzi-
Arthur Bliss
kos kino filmams. Paraðë autobiografijà (1970). Pav.
Birutë Þalalienë
Blitzstein Marc [Markas Blícðtainas; 1905.III.2 Filadelfi-
joje – 1964.I.22 Fort de Franse (Martinika)], JAV kom-
pozitorius. Mokësi Curtis muz. in-te Filadelfijoje, vëliau
Niujorke f-no pas A. Siloi, 1926 Paryþiuje kompozicijos
pas N. Boulanger, 1927 Berlyne pas A. Schönbergà. Kû-
ryboje (joje ryðku K. Weillio ir P. Dessau átaka) vyrauja
miuziklai ir operos. Kûriniai: operos Regina (past. 1949
Bostone), The Harpies (past. 1953 Niujorke), miuzik-
lai, tarp jø – The Cradle Will Rock („Lopðys sûpuosis“,
past. 1937 Niujorke), No for an Answer („Ne – vietoj
atsakymo“, past. 1941 Niujorke), Reuben, Reuben (past.
1955 Bostone), Juno (1958), baletas The Guests („Sve-
èiai“, past. 1949 Niujorke), simf. poema Freedom Mor-
ning („Laisvës rytas“, 1943), kantata Airborne Sympho-
ny („Oro desanto simf-ja“, 1944), kamer., kino filmø
muzika, dainos. Jonas Klimas
bliùzas (angl. blues < blue devils – melancholija, liû-
desys), JAV negrø lyr. posminë daina (viena seniau-
siø afroamerikietiðkosios vokalinës, vëliau – ir instru-
mentinës muzikos formø); dþiazo stilius. Bûdinga lëtas
tempas, 4/4 (reèiau 2/4) metras, bliuzo dermë (blue
scale) ir bliuzo natos (blue notes), 12 (reèiau 8, 16, 32)
taktø periodo forma. Bliuzo dermë, lyginant su natû-
raliuoju maþoru, turi papildomus paþemintus III ir VII
laipsnius (kartais dar ir V laipsná): tai vad. bliuzo na-
tos. Ypatingà kolorità ∆ melodijai suteikia bliuzo der-
mës ir maþoro III bei VII laipsniø kaita, specifinis ne-
pastovus (temperuoto derinimo neatitinkantis) bliuzo
natø intonavimas. 12 taktø periodà (vad. bliuzo kvad-
ratà) sudaro trys 4 taktø frazës. Harmoniná jo pagrin-
dà sudaro 3 pagr. f-jø (tonikos, subdominantës ir do-
Bloch
&
bliuzas. W. C. Handy St. Louis Blues
minantës) akordai, einantys tokia tvarka: I frazë – T,
II frazë – S ir T, III frazë – D ir T. Melod. poþiûriu II
frazë yra pirmosios variant. pakartojimas, o III fra-
zë – skirtinga. Trijø fraziø muz. periodà atitinka 3 ei-
luèiø teksto posmas, kurio I ir II eilutës yra vienodos,
o treèioji – kitokia. Pav.
Ernest Bloch ∆ atsirado XIX a. II pusëje JAV pietinëse valstijose ið
negrø darbo dainø ir spirièiueliø. Skirtingai nuo jø, ∆
buvo dainuojamas solo, pritariant gitara arba bandþa.
↑ Archajiðkojo bliuzo (dar vad. country blues) kûrëjai
buvo B. Broonzy’s, M. Lipscombas, T. McClennanas.
XX a. 2 d-metyje susiklostë klasikinis, arba miestie-
tiðkasis ∆ (urban blues). Þymiausius klasik. ∆ sukûrë
W. Chr. Handy’s (Atlanta blues, Memphis blues,
St. Louis blues); jis surinko ir iðleido nemaþa archajið-
kojo ∆ pavyzdþiø. Klasikinio ∆ atlikëjai buvo B. Smith,
L. Carras, W. Samas. Klasik. ∆ labai greitai iðpopulia-
rëjo didþiausiuose JAV miestuose – Èikagoje, N. Or-
leane, Niujorke. 3–4 d-metyje ∆ pastebimai keitësi,
ágydamas naujø melodikos, ritmikos, harmonijos bruo-
þø. ∆ pradëta vadinti moderniuoju (modern blues). ∆
pradëta atlikti ir vien instrumentais (trimitu, trombo-
nu, klarnetu), pamëgdþiojant þmogaus balso intona-
cijas. ∆ palaipsniui ásiliejo á estradinæ komerc. muzi-
kà, tapo vienu dþiazo modeliø. ∆ intonacijø esama
A. Dvoþãko, G. Gershwino, C. Debussy, M. Ravelio,
I. Stravinskio bei daugelio kitø komp. kûryboje.
Romualdas Milaðius
Bloch Augustyn [Augustinas Blòchas; g. 1929.VIII.13
Grudziondze], lenkø komp., vargonininkas. Baigë Var-
ðuvos muz. in-tà (1954 F. Ràczkowskio vargonø kl., 1956
T. Szeligowskio kompozicijos kl.). 1947–57 koncertavo
kaip vargonininkas. Sukûrë baletø, tarp jø – Oczekiwa-
nie („Laukimas“, 1963, tarpt. konkurso Monake I pre-
mija), Gilgamesz („Gilgameðas“, 1968), operà baletà
Bardzo úpiàca królewna („Labai mieguista karalaitë“,
1973), miuziklà Pan Zagùoba („Ponas Zagloba“, 1971),
„Meditacijà“ sopranui, vargonams ir muðamiesiems
(1960, tarpt. konkurso Monake II premija 1962),
„Dialogus“ sm. ir orkestrui (1964), Enfiando orkestrui
(1970), Salmo gioioso sopranui ir puè. kvintetui (1970),
Carmen biblicum sopranui ir 9 instrumentams (1980),
koncertà vargonams, muðamiesiems ir styginiams
(1981). Kûryboje vartojama dodekafonija, serij. tech-
nika, sonorist. efektai. Inga Jasinskaitë-Jankauskienë
Bloch Ernest [Ernestas Blòchas; 1880.VII.24 Þenevo-
je – 1959.VII.15 Portlande (JAV)], Ðveicarijos ir JAV
komp., dirigentas. Amerikos meno ir lit-ros akademi-
jos akademikas, Romos Ðv. Cecilijos akademijos gar-
bës narys (1928). Nuo 1894 mokësi pas E. Jacques-
Dalcroze’à Þenevoje, 1897–99 pas smuikininkà
E. Ysaÿe ir Fr. Rasse Briuselio kons-joje. 1916–30 ir
nuo 1938 gyveno JAV, 1930–38 daugiausia Ðveicarijo-
je. 1920–25 Klivlendo muz. in-to, 1925–30 San Fran-
cisko kons-jos direktorius. Sukûrë operà Macbeth pa-
gal W. Shakespeare’à (1909; past. 1910 Paryþiuje), 5
simf-jas (I 1902; II Israel orkestrui ir 5 solistams, 1916;
Sinfonia breve, 1952; trombonui ir orkestrui, 1954;
Es-dur, 1955), rapsodijà vè. ir orkestrui Schelomo
(1916), ep. rapsodijà orkestrui America (1926), simf.
poemø (Helvetia, 1929), koncertus sm. (1938) ir f-nui
(1948) su ork., 2 concerti grossi (1925, 1953), kamer.
muzikos kûriniø. Kûrybai turëjo poveikio vëlyvasis ro-
mantizmas, neoklasicizmas, sen. ir ðiuolaikinë þydø
melodika. ∆ muzika iðraiðkinga, spalvinga, emocinga,
pagrásta nuosaikiai moderniomis muz. iðraiðkos
priemonëmis. Mokiniai: G. Antheilis, R. Sessionsas,
R. Thompsonas. 1967 Portlande ásteigta ∆ d-ja. Pav.
L: Cohen A. E. Bloch. N. Y., 1956; Kushner D. Z. E. Bloch and his mu-
sic. Glasgow, 1973. Adeodatas Tauragis
Bloch Ernst [Ernstas Blòchas; 1885.VII.8 Liudvigsha-
fene prie Maino – 1977.VIII.4 Tiûbingene], vok. fi-
losofas ir eseistas; mokslø daktaras (1908 Viurcbur-
ge). Gyveno Garmiðe, Berlyne, Miunchene, Paryþiuje
kaip laisvas menininkas. 1933 emigravo á Ðveicarijà
(Ciûrichà), 1938 – á JAV. 1949–56 Leipcigo un-to Fi-
los. in-to direktorius ir prof.; 1957 atleistas dël ideol.
prieþasèiø. Nuo 1961 kviestinis filos. prof. Tiûbinge-
no un-te. ∆ svarb. studijos apie muzikà publikuotos ∆
didesniuose veikaluose „Vom Geist der Utopie“
(„Apie utopijos dvasià“, 1918), „Das Prinzip
Hoffnung“ („Vilties principas“, 1954–59). ∆ filos. vil-
ties ir utopijos sistemoje, pagrástoje depolitizuoto
marksizmo idëjomis, muzikai skiriamas funkcionalus
vaidmuo. Bûdama laisviausia tarp menø nuo áv. apri-
bojimø, muzika atskleidþia kintamà þmogaus vilèiø ir
utopijø prigimtá: muz. istorija atspindi, kaip „þmogus
pats save girdi“. ∆ raðiniai apie muzikà surinkti kny-
goje „Zur Philosophie der Musik“ („Apie muzikos fi-
losofijà“, 1974). Jûratë Gudaitë
Blockflöte (vok.): 1. Iðilginë fleita. 2. Vargonø registras.
Blockx Jan [Janas Blòksas; 1851.I.25 Antverpene –
1912.V.26 ten pat], Belgijos kompozitorius. Vienas Bel-
gijos komp. m-los pradininkø. Mokësi Antverpeno muz.
m-loje, nuo 1879 tobulinosi Leipcigo kons-joje (C. Rei-
necke’s mokinys). Nuo 1886 Antverpeno kons-jos prof.,

nuo 1901 direktorius. Sukûrë 8 operas, tarp jø – Her-
bergprinses („Tavernos princesë“, 1896), Thyl Uylen-
spiegel (1900), De Bruid der zee („Jûros nuotaka“,
1901), Liefdelied („Meilës daina“, 1912), baletà, kan-
tatø. ∆ muzika pagrásta tradicinëmis muz. iðraiðkos
priemonëmis, flamandø muz. folkloro elementais,
operose ryðku R. Wagnerio átaka. Rita Kaminskaitë
Blodek Vilém Frantiðek [Vilemas Frantiðekas Blòde- „Blood, Sweat and Tears“, JAV roko (vëliau dþiaz-
kas; 1834.X.3 Prahoje – 1874.V.1 ten pat], èekø
komp., pianistas ir fleitininkas. Baigë Prahos kons-jà
(A. Eiserio fleitos, J. B. Kittlio kompozicijos ir A. Dre-
yschocko f-no kl.). 1853–55 mokytojavo Liubièoje.
Gráþæs á Prahà, dirbo ped. darbà; 1860–71 dëstë Pra-
hos kons-joje (fleitos kl.), raðë muzikà Vokietijos ir
Èekijos teatrams. Sukûrë 3 uvertiûras, koncertà flei-
tai D-dur, simf-jà, 2 miðias, solo ir choro dainø, ope-
rø, tarp jø – þymiausia V studni („Ðulinyje“, past. 1867
Prahoje).
L: Budið R. Wilém Blodek. Prag, 1964. Danutë Mekaitë
Blom Eric [Erikas Blòmas; 1888.VIII.20 Berne –
1959.IV.11 Londone], anglø muzikologas, leksikogra-
fas. Danas. Mokësi privaèiai. 1937–59 (su pertrauka)
redagavo þrn. „Music and Letters“ ir muz. monogra-
fijø serijà „Master musicians“ („Muzikos meistrai“).
Redagavo J. Grove’o „Dictionary of Music and Musi-
cians“ („Muzikos ir muzikø þodyno“) 5-àjá leidimà
(1954, 1–9 t.). Paraðë kn. apie W. A. Mozartà (1935),
L. van Beethoveno sonatas f-nui (1938), populiarø
muz. þodynà (1946). Adeodatas Tauragis
Blomdahl Karl Birger [Karlas Birgeris Blãmdalis;
1916.X.19 Veksjëje – 1968.VI.14 Kungsengene (neto-
li Stokholmo)], ðvedø kompozitorius. Studijavo
Karal. aukðtojoje muz. m-loje (pas H. Rosenbergà);
1960–64 buvo ðios m-los profesorius. Nuo 1955 va-
dovavo Stokholmo filh-jai ir Ðvedijos komp. s-gai.
Nuo 1965 Ðvedijos radijo ir televizijos muz. vadovas.
Sukûrë fantast. operà kosm. tema Aniara (pagal
H. Martinsono pjesæ; past. 1959 Stokholme), komið-
kàjà operà Herr von Hancken (1965), 3 simf-jas (III
„Aspektai“, 1951), 3 kantatas, tarp jø – Im Saal der
Spiegel („Veidrodþiø salëje“, 1952), Anabase (1956),
siuitø, koncertø áv. instrumentams, kamer. muzikos
kûriniø, dainø, elektron., dramos spektakliø ir kino
filmø muzikos. Ankstyvuosiuose kûriniuose ryðku
P. Hindemitho ir B. Bartóko átaka, vëlesnieji turi eks-
presionizmo bruoþø. Adeodatas Tauragis
Blomstedt Herbert [Herbertas Blòmðtetas; g.
1927.VII.11 Springfylde (Masaèusetso valstija, JAV)],
ðvedø dirigentas. Studijavo Stokholme dirigavimà pas
T. Mannà, 1948–50 Upsalos un-te muz. istorijà pas C.-
A. Mobergà. Staþavo Zalcburge pas I. Markevièiø,
1952–53 tobulinosi Bostone, Niujorke, Tanglvude.
Nuo 1954 Norèiopingo radijo simf. orkestro, 1962–
68 Oslo filh-jos simf. orkestro I kapelmeisteris. 1968–
78 Danijos radijo simf. orkestro vyriausiasis dirigentas,
1975–85 Dresdeno valst. kapelos vadovas, 1977–82
Ðvedijos radijo simf. orkestro vyriausiasis dirigentas.
Stokholmo aukðtesniosios muz. m-los profesorius
(1965). Nuo 1966 dësto Stokholmo karaliðkojoje
MuA. Nuo 1985 San Francisko simf. orkestro vyriau-
siasis dirigentas. Danutë Mekaitë
blue
&
Blondel de Nesle [Blòndelis Neliìtis; 1155 – 1200],
pranc. truveras. Apie ∆ gyvenimà maþai þinoma. Ma-
noma, kad ∆ grojo vaduojant karaliø Rièardà Liûta-
ðirdá ið nelaisvës. Iðliko 24 dainos, turëjusios átakos
vok. minezingeriø kûrybai. ∆ dainose vyrauja meilës
tematika. Jø melodijos buvo vartojamos to meto poli-
fon. muzikos kûriniuose.
roko) ansamblis, ák. 1967. ∆ muzikantai daþnai keitë-
si. Svarbesnieji: A. Kooperis (vokalas, klavið.), B. Co-
lomby’s (muðamieji), D. Halliganas (trombonas,
vargonai, fleita), F. Lipsiusas (saks., pianinas). Ið pra-
dþiø grupës lyderis Kooperis siekë sujungti roko rit-
mikà ir dþiazo orkestro variniø puè. instrumentø spe-
cif. skambesá bei jø solo improvizacijas. 1968 Kooperá
pakeitë dainininkas D. Clayton-Thomasas (iki 1972).
∆ yra vienas dþiazroko stiliaus pradininkø. Turëjo áta-
kos visiems ðio stiliaus kolektyvams. Liudas Ðaltenis
Blow John [Dþonas Blou; krikðtytas 1649.II.23 Niuar-
ke, m. 1708.X.1 Londone], anglø kompozitorius. 1660–
65 giedojo karal. kapeloje. 1668–80 ir nuo 1695 iki
mirties Vestminsterio vienuolyno varg., nuo 1674 ka-
raliaus rûmø komp., kapelmeisteris ir klavesinininkas.
∆ turëjo átakos savo mokiniui H. Purcellui. Kûrë ante-
mas, odes, motetus, kaukes, tarp jø þymiausia Venus
and Adonis („Venera ir Adonis“, apie 1682; turi pranc.
operos bruoþø), trio sonatas, pjeses virginalui, dainas.
Jonas Klimas
bluegrass (angl. melsva þolë), country muzikos atmaina;
kartais JAV ∆ laikoma savarankiðku muz. stiliumi. ∆ kla-
sik. kapeloje grieþiama penkiastyge bandþa, gitara, smui-
ku, kontrabosu ir mandolina. Muzikavimui bûdinga
skvarbios smuiko frazës, virtuoz. pasaþai, grieþiami ir ap-
grieþiami bandþa, mandolinos tremolo temos ir improvi-
zacijos, sudëtingos ir harmoniðkai deranèios vokal. par-
tijos, ryðkus harmon. pagrindà laikantis kontrabosas ir
gitara kaip ritm. ir harmoninis ∆ instrumentas. ∆ tëvy-
në – JAV P. Atlanto regiono kalnuotoji sritis (Kentukio,
Dþordþijos, Ð. Karolinos, Virdþinijos valstijose). Atsira-
do kaip tradic. country muzikantø reakcija á kylanèià
country muzikos komercizacijà. ∆ terminas pirmàkart pa-
vartotas 1939. ∆ pradininkas mandolinininkas B. Mon-
roe, subûræs grupæ „Blue grass boys“. 1945 ðioje kapelo-
je bandþa pradëjo grieþti E. Scruggsas. Kiti þymesnieji ∆
ansambliai: „Country gentelmen“, „Nashville bluegrass
band“, „Tasty licks“, „Hot rize“. Garsesnieji muzikantai:
mandolinininkai S. Bushas, D. Grismanas, gitaristai
T. Rise, L. Flattas, smuikininkai V. Clementsas, M. O’Co-
noras, bandþininkai T. Treschka, B. Flackas. XX a. 5
d-metyje oficialiai áteisintas ∆ pavadinimas. 5 d-meèio
pabaigoje rokenrolas tarsi iðstûmë ∆, taèiau netrukus
atsirado nauja ∆ srovë new grass. Kapelose atsirado ir
elektron. instrumentø, suaktyvëjo ritmo pulsacija. Þy-
miausias ansamblis „Newgrass revival“. Algirdas Klova
blue notes, blue tones, dirty notes (angl. „neðvarios“
natos), labilaus intonavimo dþiazo zonos, neatitinkan-
èios europietiðkojo temperuotojo derinimo. Joms bû-
dinga paþeminti treèiasis ir septintasis maþorinës ga-
mos laipsniai. Paþemintas penktasis gamos laipsnis
kaip ∆ ásitvirtino XX a. 5 d-metyje su bebopui bûdin-
ga sumaþinta kvinta. Jûratë Kuèinskaitë
blues
&
blues (angl.) – bliuzas.
Blume Friedrich [Frydrichas Bliùmë; 1893.I.5 Ðliuch-
terne (Heseno sr.) – 1975.XI.22 ten pat], vok. muzi-
kologas. Studijavo Miunchene, Leipcige (pas H. Rie-
mannà, H. Albertà, A. Scheringà), Berlyne (pas
H. Kretzschmarà). 1928–34 dëstë Berlyno-Ðpandau
baþn. muzikos m-loje, 1934–58 – Leipcigo, Berlyno ir
Kylio un-tuose; prof. (1938). 1958–62 Tarpt. muziko-
logijos d-jos prezidentas. J. Haydno in-to (1955–73),
H. Schützo d-jos Kelne (1942–56) ir kitø muz. org-jø
prezidentas. Nuo 1949 redagavo 14 t. muz. enciklo-
pedijà „Die Musik in Geschichte und Gegenwart“
(„Praeities ir dabarties muzika“). Raðë daugiausia apie
XVI–XVIII a. vok. muzikà, redagavo M. Praetorius’o,
Josquino des Prés, P. de la Rue, Chr. Demantius’o kû-
rinius, senosios polifon. muzikos rinkinius „Das Chor-
werk“ („Kûriniai chorui“, 1929–38), antologijà „Das
Erbe deutscher Musik“ („Vok. muzikos palikimas“,
1935–43), ∆ iniciatyva pradëtas leisti „Repertoire In-
Viktoras Bobrovskis ternationale der Sources Musicales“ („Tarpt. muzikos
ðaltiniø repertuaras“). Adeodatas Tauragis
Blumenfeld Feliks [Feliksas Blùmenfeldas; 1863.IV.19
Kovaliovkoje (Chersono sr.) – 1931.I.21 Maskvoje],
rusø pianistas, dirig., komp., pedagogas. Lenkø kil-
mës. 1885 baigë Sankt Peterburgo kons-jà, 1885–1905
ir 1911–18 dëstë f-no kl. (mokë ir V. Horowitzà); prof.
(1897). 1898–1918 Marijos teatro dirigentas. 1918–
22 dëstë Kijevo, 1922–31 Maskvos kons-joje. Sukûrë
kûriniø f-nui, balsui ir kt. Edmundas Gedgaudas
Blumental Felicja [Felicija Bliùmental; g. 1915.XII.28
Varðuvoje], lenkø pianistë, klavesinininkë. 1930 bai- Bobròvskis Viktoras [Âèêòîð Ïåòðîâè÷ Áîáðîâñêèé;
Luigi Boccherini gë Varðuvos kons-jà (Z. Drzewieckio kl.), vëliau to-
bulinosi Liuksemburge pas S. Askenaze’æ. Per II pa-
saul. karà emigravo á Brazilijà; 1955 gráþo á Europà,
gyveno Milane, Londone. ∆ þymi I. Albénizo, J. Fiel-
do, D. Lipatti, H. Villa-Loboso, lenkø komp. kûriniø
atlikëja ir propaguotoja; pirmoji skambino jai skirtus
kûrinius – Villa-Loboso V koncertà f-nui ir ork. (1954)
bei K. Pendereckio partità klavesinui ir ork. (1972,
JAV). Áraðë daug plokðteliø. Danutë Mekaitë
Bl¾ðius Vytautas [g. 1930.II.16 Ûdragyje (Marijampo-
lës rj.)], liet. choro dirigentas. 1961 baigë Lietuvos
kons-jà (J. Vadausko kl.). 1958–73 vadovavo mëgëjø
chorams Kaune. Gruodþio muz. m-los direktorius
(1963–73). Nuo 1973 dëstë Lietuvos kons-jos Klaipë-
dos f-tuose; docentas (1973), 1975–87 Kultûros f-to
dekanas. 1987–95 Lietuvos MuA Klaipëdos muzikos
ir teatro pedagogikos instituto Studijø ir bendrøjø rei-
kalø prorektorius. Nuo 1995 Klaipëdos un-to Menø
f-to Chorvedybos katedros docentas. Paraðë straips-
niø. Sukûrë vokal. ir instr. kûriniø.
Blüthner Julius Ferdinand [Julijus Ferdinandas
Bliùtneris; 1824.III.11 Falkenhaine (netoli Merzebur-
go) – 1910.IV.13 Leipcige], vok. f-nø meistras, fab-
rikantas. 1853 Leipcige ákûrë f-nø f-kà (firma pavadi-
nimu „Blüthner“ veikia ligi ðiol). Patobulino f-nø
konstrukcijà. Paraðë (su H. Fretscheliu) „Lehrbuch
des Pianofortebauer in seiner Geschichte, Theorie und
Technik“ („F-nø gamybos istorijos, teorijos ir techni-
kos vadovëlis“, 1872). Nijolë Taluntytë
Bluzmîenë, Vaðkaitë, Ona [1905.II.25 Talaèkonyse (Pa-
svalio rj.) – 1994.I Staðkavieèiuose (Pakruojo rj.)], liet.
l. dainininkë, liet. folkloro pateikëja. Nuo 1926 gyve-
no Staðkavieèiuose. Nuo 1965 pateikë >1000 tauto-
sakos kûriniø (~450 dainø, ~500 smulkiosios tautosa-
kos vnt., pasakø). Vertingiausios – ganymo, ðienapjûtës
ir linarûtës dainos (vienà jø ∆ áraðë á plokðtelæ „Lietu-
vos TSR l. muzika“, 1986). ∆ pateiktos dainos paskelb-
tos „Liet. l. dainyne“ (1980, t. 1). Laima Burkðaitienë
b-moll ↑ tonacija.
Boas Franz [Francas Bòasas; 1858.VII.9 Mindene (Vo-
kietija) – 1942.XII.21 Niujorke], JAV antropologas ir
etnomuzikologas. Vokietis. 1877–81 studijavo fizikà ir
geografijà Heidelbergo, Berlyno, Kylio un-tuose. 1883–
84 dalyvavo ekspedicijose á Arktá. 1886 apsigyveno JAV.
Nuo 1888 dëstë antropologijà Clarko un-te, 1896–1937
Kolumbijos un-to profesorius. Vienas Amerikos etno-
logijos biuro (Bureau of American Ethnology) ákûrë-
jø. Tyrë indënø gentis Britø Kolumbijoje, jorubus Afri-
koje, padarë gramofon. áraðø. Parengë notacijø rinkiniø,
paraðë antropologijos, kalbotyros veikalø.
Rytis Ambrazevièius
Bobesco Lola [Lola Bobêsko; g. 1921.VIII.9 Bu-
kareðte], Belgijos smuikininkë. Rumunø kilmës.
Tarpt. Ysaÿe smuikininkø konkurso Briuselyje laurea-
të (1937). Grieþë diriguojant K. Böhmui, O. Klempe-
reriui, R. Kempe’i, E. Ansermet. 1963–79 Briuselio
solistø ansamblio (vëliau Ysaÿe styg. ansamblis) va-
dovë ir solistë. Briuselio karal. kons-jos profesorë.
Þivilë Ramoðkaitë
1906.VII.6 Simferopolyje – 1979.V.3 Maskvoje], rusø
muzikologas. Menotyros dr. (1975). 1930 baigë
Maskvos kons-jà (F. Kenemano f-no kl.). 1949–71 dës-
të Maskvos kons-joje, 1954–63 ir nuo 1972 Maskvos
Gnesinø ped. in-te; docentas (1958). Nuo 1969 Meno
istorijos in-to vyr. moksl. bendradarbis. Svarb. tyrimø
sritis – muz. kûriniø analizë. Plëtodamas kai kurias
B. Asafjevo ir J. Tiulino idëjas, ∆ sukûrë muz. formos
funkcionalumo teorijà, atskleidë muz. kûriniø formos
kintamumo reiðkinius. Tyrë D. Ðostakovièiaus kûrybà.
Pagr. veikalai: „Î ïåðåìåííîñòè ôóíêöèé ìóçûêàëü-
íîé ôîðìû“ („Apie muz. formos funkcijø kin-
tamumà“, 1970), „Ôóíêöèîíàëüíûå îñíîâû ìóçû-
êàëüíîé ôîðìû“ („Funkciniai muz. formos pagrindai“,
1978), „Ñòàòüè è èññëåäîâàíèÿ“ („Straipsniai ir stu-
dijos“, 1990). Pav. Algirdas Ambrazas
bocca chiusa (it., AN) – dainuoti be þodþiø, suèiaupta
burna; kitaip ↑ mormorando.
Boccherini Luigi [Luidþis Bokerínis; 1743.II.19 Luko-
je – 1805.V.28 Madride], it. komp., violonèelininkas.
Groti violonèele mokësi ið tëvo, nuo 1756 – Romoje.
Nuo 1769 gyveno Madride. Sukûrë baletø, tarp jø – Bal-
let Espagnol („Ispaniðkasis baletas“, past. 1774 Vieno-
je), 2 oratorijas, miðias, 3 kantatas, motetø, 20 simf-jø,
12 divertismentø, 91 styg. kvartetà, 125 styg. kvintetus.
Vertingiausi kûriniai vè. (sonatos, koncertai). ∆ kûryba
turi klasicizmo bruoþø; melodinga, grakðti, nuoðirdi, pa-
ávairinta isp. folkloro elementais. 1970 Romoje pradë-
tas leisti visos ∆ kûrybos rinkinys. Pav.

L: Rotschild G. de Luigi Boccherini. P., 1962; Gerard J. A catalogue of
the works of Luigi Boccherini. L., 1969. Adeodatas Tauragis
bocchino (it.) – pûstukas.
bocedizåcija (it. bocedizzazione, angl. bocedization),
bebizacija (vok. Bebisation), solfedþiavimo sistema.
Sukurta XVII a., tobulinant Gvido Arecieèio (XI a.)
solmizacijos sistemà. Buvo siûlomi ávairûs garso h pa-
vadinimai (bi, ci, ni, si, ba, za) ir net nauji visø Gvido
garsaeilio garsø pavadinimai. H. Waelranto bocediza-
cija (~1600) – bo, ce, di, ga, lo, ma, ni – c, d, e, f, g, a,
h; D. Hitzlerio bebizacija (1628) – lA, Be, Ce, De, mE,
Fe, Ge (þymint chromat. garsus, balsis e bûdavo kei-
èiamas á i: Be, Bi, Ce, Ci ir t. t.); C. H. Grauno dome-
nizacija – do, me, ni, po, tu, la, be. Rasa Jakutavièiûtë
Bochsa Robert Nicolas Charles [Roberas Nikola Ðarlis
Boksâ; 1789.VIII.9 Monmedi (Mezo dep.) – 1856.I.6
Sidnëjuje (Australija)], pranc. arfininkas, kompozito-
rius. Kompozicijos mokësi Bordo pas Fr. Beckà, vëliau
studijavo Paryþiaus kons-joje. Nuo 1813 – Napoleono,
vëliau ir Liudviko XVIII rûmø arfininkas. 1817 iðvyko
á Anglijà. 1822–27 Londono karal. MuA profesorius.
1826–32 Londono karal. teatro it. operø dirigentas.
1839 su þmona dainininke A. Bishops iðvyko á turnë po
Europà, Amerikà ir Australijà. Iðtobulino skambinimo
arfa technikà, parengë vadovëlá. Sukûrë 8 operas, 4 ba-
letus, oratorijà, kûriniø arfai. Danutë Mekaitë
Bock Jerry [Dþeris Bòkas; g. 1928.XI.23 Niu Heivene],
JAV kompozitorius. 1945–49 muzikos mokësi Viskon-
sine. 1950 iðvykæs á Niujorkà, kûrë dainas televizijai,
miuziklus Brodvëjaus teatrui. ∆ muz. komedija Fiorello!
(1959) uþ libretà laimëjo Pulitzerio premijà, 1962 buvo
pastatyta Londone. Didþiausia ∆ sëkmë – miuziklas
Fiddler on the Roof („Smuikininkas ant stogo“, 1964),
tebestatomas visame pasaulyje. Kiti miuziklai – Gene-
ration („Karta“, 1965), The Apple Tree („Obelis“, 1966),
The Rothschilds (1970). Audronë Jurkënaitë
Bockstriller (vok. „oþio trilis“) – „neðvariai“ arba klai-
dingai atliekamas trilis.
Boèkovâ Irina [Èðèíà Âàñèëüåâíà Áî÷êîâà; g.
1938.XI.2 Ramenskojëje (Maskvos sr.)], rusø smuiki-
ninkë. Nuo 1962 Maskvos filh-jos solistë. 1962 baigë
Maskvos kons-jà (J. Jankelevièiaus kl.), 1965 jos as-
pirantûrà. Nuo 1965 dësto Maskvos kons-joje. Gast-
roliavo Prancûzijoje, Jugoslavijoje, Italijoje ir kitur.
Tarpt. Èaikovskio (II premija, 1962) bei Long ir Thi-
baud (I premija, Paryþiuje, 1963) konkursø laureatë.
Koncertavo Lietuvoje. Danutë Mekaitë
Bodenschatz Erhard [Erhardas Bòdenðacas; g. 1576
Lichtenberge (Fogtlandas), m. 1636 Gros Osterhau-
zene (Tiûringija)], vok. teologas, pastorius, kantorius,
kompozitorius. Mokësi Dresdene, Leipcige ir Ðulp-
fortoje. Nuo 1600 Ðulpfortos kantorius, 1608–36 Gros
Osterhauzeno pastorius. Sukûrë Magnificat (1599),
giesmiø, motetø, psalmiø, 90 bicinium. Iðleido motetø
antologijà „Florilegium Portense“ (2 d., 1603, 1621).
Joje pateikiami vokieèiø (M. Francko, H. L. Haßlerio,
M. Praetorius’o ir kitø) bei it. (G. Croce, G. Gabrieli,
B. Pallavicino) komp. motetai 8 balsø chorui. Ðis rin-
kinys buvo populiarus XVII a. Brëmeno, Dresdeno,
Leipcigo giedojimo m-lose. Audronë Jurkënaitë
Boesmans
&!
Bodky Erwin [Ervinas Bòdkis; 1896.III.7 Ragainëje
(M. Lietuva) – 1958.XII.6 Liucernoje (Ðveicarija)],
JAV pianistas, klavesinininkas, muzikologas ir kom-
pozitorius. Vok. kilmës. Baigæs g-jà Tilþëje, 1914–16
ir 1918–20 studijavo Berlyno aukðtojoje muz. m-loje
pas E. Dohnãnyi, R. Rösslerá, P. Juonà, R. Kahnà.
1920–22 baigë studijas pas F. Busoni (f-nas) ir
R. Straussà (kompozicijà). 1923–26 dëstë Scharwen-
ka’os kons-joje Berlyne; prof. (1928), 1933–38 Ams-
terdamo muz. licëjuje. 1938 iðvyko á JAV. 1938–50
dëstë Longo muz. m-loje Kembridþe (Masaèusetso
valstija), nuo 1949 Brandeiso un-te Volteme (Ma-
saèusetso valstija). Sukûrë simf-jà kamer. orkestrui
(1923), koncertà f-nui (1922), styg. kvartetà (1916),
fp. kvintetà (1920), sonatas f-nui, sm. ir f-nui. Studi-
javo J. S. Bacho kûrybà, iðleido kn. „The Interpreta-
tion of J. S. Bach’s Keyboard Works“ („J. S. Bacho
klavyriniø kûriniø interpretacija“, 1960; vok. 1970).
Violeta Tumasonienë
Boehmer Konrad [Konradas B¸meris; g. 1941.V.24
Berlyne], vok. kompozitorius. Studijavo kompozicijà
(pas G. M. Koenigà) ir muzikologijà (Kelno un-te).
Nuo 1967 gyvena Olandijoje. Dësto Hagos kons-joje;
prof. (1972). Pagr. kûriniai: opera Doctor Faustus
(„Daktaras Faustas“, 1985, pagal H. Clauso libretà),
variacijos orkestrui (1959), Apocalypsis cum figuris or-
kestrui (1984), Et in arcadia ego kvartetui (1993). Teor.
darbai: „Zur Theorie der offenen Form in der Neuen
Musik“ („Apie atvirosios formos teorijà naujojoje mu-
zikoje“, 1967), „Neue Wege elektronischen Kompo-
nierens“ („Nauji elektron. muzikos kûrimo keliai“,
1967), „Zwischen Reihe und Pop“ („Tarp serijos ir
pop“, 1970). Rita Vinslovaitë
Bo¸llmann Léon [Leonas Boelmânas; 1862.IX.25 En-
sisheime (Elzasas) – 1897.X.11 Paryþiuje], pranc. var-
gonininkas, kompozitorius. Mokësi Paryþiuje (vargonuo-
ti pas E. Gigout), vëliau vargonininkavo. Koncertavo áv.
Prancûzijos miestuose ir Londone. Sukûrë simf-jà, simf.
variacijas vè. ir orkestrui, Fantaisie dialoguée vargonams
ir orkestrui, 100 maþesniø kûriniø vargonams, tarp jø –
Heures mystiques („Mistinës valandos“). Danutë Mekaitë
Boero Felipe [Felipë Boêro; 1884.V.1 Buenos Airëse –
1958.VIII.9 ten pat], Argentinos kompozitorius. Mo-
kësi pas P. Berutti. Laimëjæs Europos premijà (1912),
iðvyko á Paryþiø. Èia kons-joje studijavo kompozicijà
pas G. Fauré. Gráþæs á Argentinà, ákûrë nac. muzikos
d-jà ir Argentinos komp. asociacijà. M. Acostos kole-
dþo ir M. Belgreno in-to Buenos Airëse prof. (1935).
Pirmosios Argentinos nac. operos isp. k. autorius (Tu-
cuman, 1918). ∆ El matrero – populiariausia XX a. I p.
argentinieèiø opera. Kiti kûriniai: operos (ið viso 16),
siuitos orkestrui, miðios, dainos vaikams, pjesës f-nui.
Audronë Jurkënaitë
Boesmans Philippe [Filipë Bermãnsas; g. 1936.V.17
Tongerene], Belgijos komp., pianistas. Studijavo Lieþo
kons-joje, nuo 1962 kompozicijà pas H. Pousseurà. Nuo
1971 bendradarbiavo su Pousseuru Lieþo elektron. muz.
studijoje. 1971 gavo Italijos premijà uþ kûriná 11 instru-
mentø Upon la mi. Koncertavo kaip pianistas su Naujo-
sios muzikos ansambliu. ∆ kûrybai átakos turëjo pranc.
ir it. avangardas. Svarb. kûriniai: operos La Passion de
Gilles (1983), Reigen (1993), Impromptu 23 instrumen-
Boetius
&"
tams (1965), Verticales ork. (1969), Intervalles ork. (1973),
Multiples 2 f-nams ir ork. (1974), Conversions ork. (1980),
Ricercar vargonams (1983). Audronë Jurkënaitë
Boetius (Boethius) Anicius Manlius Torquatus Severi-
nus [Anicijus Manilijus Torkvatas Severinas Boêcijus; g.
apie 480 Romoje, m. 524 Pavijoje (netoli Milano)], ro-
mënø filosofas, matematikas, muz. teoretikas. Valdant
ostgotø karaliui Teodorikui – konsulas. Karaliaus ásaky-
mu nuþudytas. Traktate „De institutione musica“ („Apie
muzikà“, tarp 500 ir 507, 5 kn., lot.) apibendrino antikos
muz. teorijos palikimà. Vid. amþiais ðis traktatas buvo
laikomas muz. teorijos pagrindu. Jonas Bruveris
Bogatyriòvas Semionas [Ñåì¸í Ñåì¸íîâè÷ Áîãàòûð¸â;
1890.II.15 Charkove – 1960.XII.31 Maskvoje], rusø
muzikologas. Menotyros dr. (1947). 1912 baigë Char-
kovo un-tà (Teisës f-tà), 1916 – Petrogrado kons-jà
(J. Vytuolo kompozicijos kl.). 1917–19 ir nuo 1922
Charkovo kons-jos dëstytojas, direktorius (iki 1941);
Nijolë Bogutaitë-Dëdinienë prof. (1935). 1943–60 Maskvos kons-jos profesorius.
Atkûrë ir uþbaigë P. Èaikovskio simf-jà (Es-dur, at-
likta 1957). Paraðë darbø apie klasik. polifonijà (nagri-
nëjo dvigubo kanono, veidrod. kontrapunkto teorijà).
Bõgdanas Aleksandras [1919.XI.24 Þeimiø dvare (Kë-
dainiø aps.) – 1973.I.20 Kaune], liet. pedagogas, dirig.,
vargonininkas. 1946 baigë Kauno kons-jà (M. Alðlebë-
naitës f-no ir N. Martinonio vargonø kl.). 1945–47 di-
riguoti mokësi pas M. Bukðà. 1947–48 ir 1968–73 Kau-
no Gruodþio aukðtesniosios muz. m-los dëstytojas;
1949–69 ðios m-los simf. orkestro vadovas. 1948 buvo
Karl Böhm Kauno deðimtmetës muz. m-los direktoriaus pavaduo-
tojas, 1950–52 direktorius. 1964 Lietuvos moksleiviø
dainø ðventës vyriausiasis dirigentas. Vytautas Èepliauskas
Bogen (vok.): 1. Strykas. 2. Varinio puèiamojo muz.
instrumento krona. 3. Muz. lankas.
Bogusùawski Wojciech [Voicechas Boguslåvskis;
1757.IV.9 Gline (netoli Poznanës) – 1829.VII.23 Var-
ðuvoje], lenkø reþisierius, dramaturgas, aktorius, dai-
nininkas (bosas). Nuo 1778 vaidino Varðuvos, Lvovo
teatruose. 1783–1814 (su pertraukomis) Varðuvos
„Teatr narodowy“, 1795–99 Lvovo teatro vadovas.
1785 Vilniuje ákûrë pirmàjá vieðà teatrà (dramos, ope-
ros ir baleto trupes), iki 1790 jam vadovavo. 1811
Varðuvoje ásteigë teatro m-là. Vilniuje pastatë operø
(G. Paisiello La Frascatana, „Tariamieji filosofai“,
„Sevilijos kirpëjas“, D. Cimarosa’os „Italë Londone“,
N. Piccinni La Cecchina, A. Salieri „Pavyduoliø mo-
kykla“, J. Albertini „Don Þuanas“, E. R. Duni „Du
medþiotojai ir pienininkë“), Moliêre’o, Voltaire’o,
P. Beaumarchais („Figaro vedybos“), L. S. Mercier,
A. Fr. F. von Kotzebue’o, G. E. Lessingo tragedijø
ir komedijø, pirmasis lenkø teatre – 5 W. Shakespea-
re’o tragedijas. Sukûrë operø libretø (M. Kamieñskio
„Palaimintas vargas“, II redakcija 1778; „Tariamasis
stebuklas, arba Krokuvieèiai ir kalnieèiai“, 1794). Sa-
vo spektakliuose (operose ir dramose) atliko dauge-
lá pagr. vaidmenø (bûdinga raiðki plastika, mimika).
Paraðë vaidybos vadovëlá, atsiminimø (apraðoma ir
veikla Vilniuje). Reþisûrai bûdinga ansambliðkumas,
scenografijos, vaidybos darna.
Jûratë Gudaitë, Vytautas Maknys
Bogutãitë-Dëdinîenë Nijolë [Dedinas; g. 1939.VI.29
Krakëse (Këdainiø aps.)], liet. pianistë, pedagogë.
1950 atvyko á JAV. 1958 baigë Peabody kons-jà Balti-
morëje (gavo f-no mokytojos diplomà). 1960 Duqu-
esne un-te Pitsburge gavo muz. bakalauro, 1989 Vest
Èesterio un-te – muz. magistro laipsná (f-no pedago-
gika). Muz. mokytojø asociacijø narë, konkursø k-jø
narë. Pitsburgo muz. festivalio „Pianorama“ dirigen-
të. Dëstë muz. m-lose, 1969–87 Pièforde turëjo f-no
studijà. Surengë sol. koncertø, paskaitø koncertø, kon-
certavo kaip akompaniatorë. Paraðë knygas „Þaidi-
mai ir rateliai vaikams“ (1984, su E. Bogutiene), „Ðal-
tinëlis: 95 etiudai f-nui liet. dainø motyvais“ (1993),
„Piano Technique Concepts. Bk. 1: 50 Lithuanian Folk
Etudes to Develop Technique, Sight-Reading and Mu-
sicianship“ (1994). Birutë Þalalienë
Bohlen Peter [Pëteris Bòlenas; 1796.III.13 Vupelze
(Ðlëzvigo-Holðteino sritis) – 1840.II.6 Halëje], vok.
kalbininkas, tautosakos rinkëjas. 1821–24 Halës ir Bo-
nos un-tuose studijavo sanskrità. 1825–39 Karaliau-
èiaus un-to profesorius. 1827–35 Klaipëdos kraðte su-
rinko 130 liet. liaudies dainø, ið jø 101 su melodijomis.
59 dainos 1857–66 paskelbtos þurnale „Neue preussi-
sche Provinzialblätter“ ir 60 dainø – Chr. Bartscho rin-
kinyje „Dainø balsai“ (1889, t. 2). Arvydas Karaðka
Böhm Georg [Georgas B¸mas; 1661.IX.2 Hohenkir-
chene (netoli Erfurto) – 1733.V.18 Liuneburge], vok.
kompozitorius. Studijavo Jënoje. 1693–97 gyveno
Hamburge, nuo 1698 iki mirties dirbo Ðv. Jono baþny-
èios vargonininku Liuneburge. Vienas þymiausiø vëly-
vojo baroko kompozitoriø. Spëjama, jog buvo J. S. Ba-
cho mokytojas. Sukûrë 7 kantatas (2 neiðliko), pasijà
pagal Lukà (neiðliko), 3 motetus (2 neiðliko), 23 gies-
mes, preliudø ir fugø vargonams ir klavyrui, choral.
preliudø ir partijø vargonams, 10 klavyr. siuitø, uver-
tiûrà ir kaprièà klavyrui. Rita Vinslovaitë
Böhm Karl [Karlas B¸mas; 1894.VIII.28 Grace –
1981.VIII.14 Zalcburge], Austrijos dirigentas. Studija-
vo teisæ. Teisës mokslø daktaras. Vëliau studijavo
Vienos MuA. 1921–26 buvo Miuncheno, 1927–31
Darmðtato, 1931–34 Hamburgo, 1934–43 Dresdeno,
1943–45 ir 1954–56 Vienos operos teatro meno vadovas
ir direktorius. Nuo 1938 dirigavo Zalcburgo, nuo 1962
Bairoito festivaliuose, þymiausiuose pasaulio operos
teatruose („Colón“, MO). Þymiausias R. Strausso kû-
rybos interpretuotojas. R. Straussas dedikavo jam savo
operà „Dafnë“ (1937), kvietë diriguoti kai kuriø savo
operø premjeras. ∆ laikomas vienu geriausiø A. Bergo
operos „Wozzeckas“ atlikëjø. Sukûrë dainø, kamer. mu-
zikos kûriniø. Áraðë > 200 plokðteliø (tarp jø – visas 46
iðlikusias Mozarto simf-jas). Paraðë kn. „Begegnung mit
Richard Strauss“ („Susitikimas su R. Straussu“, 1964),
autobiografijà „Ich erinnere mich ganz genau“ („Að pui-
kiai atsimenu“, 1968). Pav. Rimas Geniuðas
Böhm Theobald [Teobaldas B¸mas; 1794.IV.9 Miun-
chene – 1881.XI.25 ten pat], vok. fleitininkas, fleitø
meistras, kompozitorius. 1847 sukonstravo dab. tipo
fleità (su voþtuvø sistema; vad. Böhmo fleita); pradë-
jo fleitas gaminti ið metalo (daþnai sidabro). ∆ atradi-
mai (vëliau pritaikyti ir kitø puè. gamybai) palengvino

ðio instrumento grojimo technikà, iðplëtë muzikavi-
mo galimybes. Paraðë darbø apie fleitø konstravimà
ir grojimà jomis. Sukûrë kûriniø fleitai solo, fleitai ir
orkestrui. Þivilë Ramoðkaitë
Böhme Kurt [Kurtas B¸më; 1908.V.5 Dresdene –
1989.XII.20 Miunchene], vok. dainininkas (bosas). La-
vinosi Dresdeno kons-joje pas A. Kluge. Debiutavo
Baucene. Nuo 1930 dainavo (ið pradþiø baritonu)
Dresdeno operos teatre. Nuo 1949 Bavarijos valst.
operos (Miunchene), nuo 1955 dar ir Vienos valst.
operos solistas. Gastroliavo Milano LS, Niujorko MO
teatruose; dainavo Zalcburgo ir Bairoito festivaliuo-
se. Þymus R. Wagnerio ir komiðkøjø operø vaidmenø
kûrëjas. Dainavo daugelio komp. (B. Britteno, R. Lie-
bermanno, W. Egko) operø premjerose. Jonas Beinorius
Bohnen Michael [Michaelis Bònenas; 1887.V.2 Kelne
– 1965.IV.26 Berlyne], vok. dainininkas (bosas). Mo-
kësi Kelno kons-joje. Debiutavo 1910 Diuseldorfe.
Nuo 1911 Vysbadeno, 1914–18 Berlyno rûmø operos
solistas. 1914 dainavo Bairoito festivalyje, 1922–33
MO teatre. 3 d-metyje daug gastroliavo (buvo þymus
R. Wagnerio, it. ir pranc. komp. operø vaidmenø kû-
rëjas). 1935 gráþo á Berlynà, iki 1945 dainavo Berlyno
OT; 1945–47 ðio teatro direktorius. Vaidino kino fil-
muose. Jonas Beinorius
Boyce William [Viljamas Bòisas; 1711.IX.11 Londone Bojånas, Bajanas, legendinis Kijevo Rusios dainius
– 1779.II.7 ten pat], anglø vargonininkas, kompozito-
rius. Giedojo Ðv. Povilo katedros chore, mokësi pas
M. Greene’à ir J. Chr. Pepuschà. Po Greene’o mirties
1755 perëmë karal. muzikos magistro (Master of King’s
Musick) pareigas. 1736 paskirtas karal. kapelos kom-
pozitoriumi, 1738 – vargonininku. Senatvëje apkur-
to. Sukûrë proginiø sceniniø veikalø (maskaradø, pan-
tomimø) muzikos, antemø, kantatø, odþiø, simf-jø,
uvertiûrø, trio sonatø, klavyr. kûriniø, dainø. Iðleido
M. Greene’o sudarytà baþn. muzikos kûriniø rink.
„English Cathedral Music“ („Anglø baþn. muzika“,
3 t., 1760–73). Audronë Jurkënaitë
Boieldieu Franšois Adrien [Fransua Adrijenas Bualdjº;
1775.XII.16 Ruane – 1834.X.8 Þarsi (netoli Paryþiaus)],
pranc. kompozitorius. Prancûzijos in-to narys (1817).
Muzikos mokësi Ruano katedros dainininkø m-loje.
Nuo 1798 dëstë Paryþiaus kons-joje; prof. (1817). 1804–
10 pranc. operos trupës Sankt Peterburge komp. ir ka-
pelmeisteris. Vienas þymiausiø pranc. komiðkosios ope-
ros kûrëjø. ∆ muzika nesudëtinga, grakðti ir melodinga.
Sukûrë 38 operas, tarp jø – Le calife de Bagdad („Bag-
dado kalifas“, 1800), Jean de Paris (1812), Le petit cha-
peron rouge („Raudonkepuraitë“, 1818), La dame blan-
che („Baltoji dama“, 1825), koncertø ir sonatø f-nui,
arfai bei ðiø instrumentø duetui, choro ir solo dainø. ∆
mokiniai: A. Adamas, Fr. J. Fétisas.
L: Favre G. Boieldieu, sa vie et son oeuvre. P., 1944–45. Vol. 1–2.
Adeodatas Tauragis
Boiko Mârtiòð [Martynas Bòiko; g. 1960.VII.14 Jûr-
maloje], latviø etnomuzikologas. Filosofijos dr. (1996).
Latvijos un-to, Latvijos kultûros akademijos dëstyto-
jas. Tiria Baltijos ðaliø l. muzikà, r. slavø, Islandijos
polifonijà, katalikø psalmodijà, burdonà. Apgynë di-
sertacijà (Hamburgo un-te) apie liet. sutartines.
Violeta Tumasonienë
bolero
&#
bois (pranc.); le bois arba instruments de bois – medi-
niai puè. instrumentai; avec le bois de l’archet, AN –
groti stryko kotu, t. y. col legno. Adeodatas Tauragis
de Boismortier Joseph Bodin [Þozefas Bodenas de
Buamortjº; 1689.XII.23 Tionvilyje (prie Mozelio
upës) – 1755.X.28 Ruasi an Bri], pranc. kompozi-
torius. Nuo 1724 gyveno ir dirbo Paryþiuje. ∆ instr.
kûriniai galantiðkojo stiliaus. Sukûrë baletus operas
Les voyages de l’Amour („Amûro kelionës“, 1736), Don
Quichotte (1743), Daphnis et Chloé (1747), kantatø,
sonatø fl. (su pritarimu ir solo), smuikui, kûriniø dûd-
maiðiui. Judita Þukienë
Boito Arrigo [Arigas Bòitas; 1842.II.24 Paduvoje –
1918.VI.10 Milane], it. komp., libretininkas, poetas.
Lit-ros kûrinius skelbë Tobi’aus Gorri slapyvardþiu.
1854–61 studijavo Milano kons-joje (pas komp.
A. Mazzucato). 1861–69 gyveno Prancûzijoje, Len-
kijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje. Dalyvavo
G. Garibaldi armijos kovose. 1889–97 Parmos kons-jos
profesorius. Sukûrë 3 operas (jos grindþiamos R. Wag-
nerio muz. dramos principais; reikðmingiausia „Me-
fistofelis“, pagal J. W. Goethe’s „Faustà“, past. 1868
Milane). Paraðë savo ir kitø komp. operø (G. Verdi
„Otello“, „Falstaffo“, A. Ponchielli „Gioconda’os“)
libretø, straipsniø apie muzikà. Adeodatas Tauragis
(XI a.–XII a. pr.; manoma, kad iðgyveno ~95 m.).
Pirmà kartà minimas „Sakmëje apie Igorio þygá“, va-
dinamas „senøjø laikø lakðtingala“, „amþinuoju dai-
niumi“. ∆ savo dainose ðlovino Rusios kunigaikðèius
Jaroslavà Iðmintingàjá, dràsøjá Mstislavà, graþøjá Ro-
manà Sviatoslavièiø, ákvëpdavo karius, einanèius á þy-
gá. ∆ dainavo pritardamas sau guslëmis. Vëliau ∆ ta-
po bendriniu l. poeto dainiaus vardu. Ið ∆ vardo kilo
muz. instrumento bajano pavadinimas. Jûratë Gustaitë
Bolcom William [Viljamas Bòlkomas; g. 1938.V.26 Siat-
lyje], JAV komp., pianistas, muz. kritikas. Kompozi-
cijà studijavo Vaðingtono un-te, 1959–65 Paryþiuje pas
D. Milhaud ir O. Messiaenà. Dëstë Vaðingtono, Niu-
jorko un-tuose. Mièigano un-to prof. (1983). Kûry-
boje vartoja serij., koliaþo technikà. Vienas þymiau-
siø ∆ kûriniø – Songs of Innocence and Experience
(„Nekaltybës ir patirties dainos“ pagal 48 Blake’o ei-
lëraðèius 9 solistams, 2 chorams, vaikø chorui ir or-
kestrui, 1956–82). Kiti kûriniai: 3 operos, 5 simf-jos,
pjesës orkestrui, klaviðiniams, 10 styg. kvartetø, reg-
taimai f-nui. ∆ iðleido knygà „Reminiscing with Sissle
and Blake“ („Prisiminimai su Sissle’u ir Blake’u“,
1973, su R. Kimballu). Kamilë Rupeikaitë
Bolden Buddy Charles [Èarlzas Badis Bòldenas; g.
1868 N. Orleane, m. 1931.XI.4 ten pat], JAV dþiazo
kornetininkas. XIX a. pab. N. Orleane subûrë vienà
pirmøjø dþiazo ansambliø „Buddy Bolden’s Ragti-
me Band“ ir jam vadovavo. Paskutiná kartà koncer-
tavo 1907 su ansambliu „Allen Brass Band“. ∆ groji-
mas N. Orleano stiliaus, ekspresyvus; bûdinga stiprus
garsas, bliuzo muzikos koloritas. Jonas Rimða
bolerò (isp.), ispanø l. ðokis. Muz. metras 3/4, tempas
vidutinis, ritmas ryðkus. Atsirado apie 1780; iki
XIX a. pr. per ðventes ðoktas gatvëse, aikðtëse. Ðo-
Bolet
&$
kama poromis, pritariant gitara, kastanjetëmis, tam-
bûrinu, kai kada ðokëjai dainuoja. Prieð ástojant bal-
sui, yra bent 1 instr. taktas aðtraus ritmo. Vokal. kup-
letus skiria trumpi instr. interliudai. Yra keletas ∆
atmainø (Andalûzijos, Kastilijos, Leonës). ∆ muzikà
kûryboje pirmasis pavartojo L. van Beethovenas. Vë-
liau kompozitoriai ∆ muzikà vartojo operose, bale-
tuose (P. Èaikovskio „Gulbiø eþeras“, L. Delibes’o
Coppélia, C. M. von Weberio Preziosa), ∆ ritmà pri-
taikë kituose instrumentiniuose (Fr. Chopino Bolé-
ro, M. Ravelio Boléro) bei vokaliniuose (M. Glinkos,
A. Dargomyþskio) kûriniuose.
Bolet Jorge [Chorchë Bolêtas; 1914.XI.15 Havanoje –
1990.X.16 Montin Vju (Kalifornijos valstija)], JAV
pianistas. 1934 baigë Curtis muz. in-tà (Filadelfija),
studijas tæsë Vienoje ir Paryþiuje. 1935 debiutavo Ams-
terdame. 1939–42 dirbo Curtis muz. in-te, 1968–77
dëstë Indianos un-te Blumingtone. Nuo 1977 vadova-
vo f-no klasei Curtis muz. institute. ∆ repertuarà suda-
rë L. van Beethoveno, F. Liszto, M. Ravelio, Fr. Cho-
pino kûriniai. Koncertavo P. Amerikoje, Europoje,
P. Afrikoje, Australijoje. Þivilë Ramoðkaitë
Bolívijos mùzika. Bolivijos indënø ir kreolø muzika
turi bendrø bruoþø su gretimø ðaliø (Argentinos, Èi-
lës, Peru) tautø muz. folkloru. Indënø muzikai bûdin-
ga lyr. solo dainos (baguala, jaravi, vidala, huanka),
instr. ðokiø melodijos (huainjas, huainitas); vyrauja
pentatonika. Vartojama >20 aerofonø, tarp jø – kena
ir tarka (nendrës arba kaulo iðilginës fleitos), erkë
(~3 m ilgio trimitas), sikusas arba antara (Pano flei-
tos atmaina); membranofonai: putuka, hunara, tinta-
ja; vartojami ir europiet. chordofonai. Kreolø muzika
isp. kilmës; paplitæ kreolø ðokiai samakueka, gatas,
marinera, lyr. dainos jaravi (panaði á indënø), tristë ir
kitos. Populiariausias instrumentas – ðeðiastygë isp.
gitara. Vartojama diaton. arfa ir èarangas (5 dvigubø
stygø gitara). Per ðventes grieþia nedideli ansambliai.
Profesionalioji ∆ atsirado XVI a. Isp. misionieriai
H. García ir J. de la Pe¹a La Platoje (dab. Sukrë) 1568
bosinë bombarda
ásteigë pirmàjà muz. m-là; joje indënus mokë dainuoti,
grieþti europiet. muzikos instrumentais, ðokti. Pirma-
sis þinomas komp. – La Platos katedros kapelmeiste-
ris G. F. Hidalgo. XVII a. iðgarsëjo komp. J. de Arau-
jo, sukûræs ~200 pasauliet. ir baþn. muzikos kûriniø.
XVIII a. dainø sukûrë M. Mesa y Carrizo. Muz. veik-
la suintensyvëjo XIX a. viduryje. 1845 buvo pastaty-
tas pirmasis operos spektaklis. Nac. muzikos pradi-
ninkai – B. Vincenti (Bolivijos himno muzikos
autorius) ir M. Caballero. Baletø, simf. poemø, kt. þan-
rø muzikos sukûrë T. Vargasas, E. Caba, A. G. Bra-
vo, H. Vizscarra Monje, J. M. V. Maidana, J. Mendo-
za Navasas.
La Pase veikia Nac. simf. orkestras, Haydno filh-jos
d-ja (ák. 1844), kariðkos muzikos m-la (ást. 1904), Nac.
kons-ja (ást. 1908). Jonas Klimas, Adeodatas Tauragis
Bolling Claude [Klodas Bòlingas; g. 1930.IV.10 Kanuo-
se], pranc. dþiazo pianistas, kompozitorius. 1944 lai-
mëjo dþiazo mëgëjø konkursà Paryþiuje. Studijavo Ka-
nuose ir Paryþiuje. Nuo 1948 grojo su JAV muzikantais
R. Eldridge’u, L. Hamptonu, R. Stewartu. Nuo 1955
vadovavo savo ansambliui, iki 9 d-meèio – „Show Bizz
Band“ orkestrui. Kûrë muzikà kino filmams, dþiazo
kompozicijas. Þymiausias pranc. regtaimø atlikëjas.
∆ kûriniuose ryðku akademinës ir dþiazo muzikos sin-
tezë. Auðra Listavièiûtë
Bolònijos filharmònijos akadêmija (Accademia
Filarmonica). ∆ 1666 ákûrë V. M. Carrati. Sujungë
visas iki tol veikusias Bolonijos muz. akademijas.
XVIII a. pr. buvo vienas þymiausiø muz. lavinimo ir
muzikologijos centrø Europoje. Buvo 3 akademijos
nariø laipsniai: akademikas dainininkas, akad. instru-
mentininkas, akad. kompozitorius; pastarasis laips-
nis suteikiamas iðlaikius sunkius egzaminus. ∆ nariais
tapo W. A. Mozartas (1770), èekø komp. J. Mislive-
èekas (1771), rusø muzikantai M. Berezovskis (1771)
ir J. Fominas (1785), G. Rossini (1806). Ilgalaikis ∆
vadovas XVIII a. buvo G. B. Martini. XIX a. II pu-
sëje ∆ veikla sunyko. Jos funkcijas perëmë Muz. li-
cëjus (ák. 1804, dab. Martini kons-ja). Nijolë Taluntytë
Bolònijos mokyklâ, it. muzikos kryptis, susiklosèiu-
si XVII a. II pusëje Bolonijoje. Iðkëlë instr. muzikos
reikðmæ. Turëjo didelës átakos homofon. stiliaus in-
strumentiniø muz. þanrø (trio sonatos, solo sonatos,
koncerto) susidarymui ir plëtrai. Savo ruoþtu ðiuos
þanrus veikë ir liaudiðkoji (italiðkoji) oratorija bei
koncert. stiliaus tribalsës (be tenoro cantus firmus)
miðios (vienas kûrëjø M. Cazzati). ∆ pradininkas bu-
vo G. B. Vitali (Cazzati mokinys), grindæs sonatos
þanrà nac. melodika. G. Torelli kûrë koncertus smui-
kui ir orkestrui, sonatas (simf-jas) orkestrui, cikl.
struktûros (dalys: greita, lëta, greita) concerti grossi
(galutinai ðis þanras susiklostë A. Corelli kûryboje).
Kiti ∆ kompozitoriai: G. Bossini, B. Laurenti, G. Al-
drovandini. Jonas Bruveris
„Bòmba“, uþdaroji akcinë b-vë, distribucinë firma, pla-
tinanti Lietuvoje garso, vaizdo (ir kino) produkcijà.
Veikia Vilniuje. Ákurta 1992 (vietoj muz. firmos „Zo-
na“). ∆ sudaro: UAB „Bombos áraðai“ (muz. áraðø lei-
dyba), UAB „Koja Records Group“ (ðokiø muzikos
áraðø leidyba), UAB „Bomba Films“ (kino filmø pla-
tinimas), UAB „Ausis“ (muz. þurnalas). Vilniuje ir
Kaune ∆ turi savo parduotuves „Muzikos bomba“. Di-
rektoriai: G. Klimkevièius (1992–98), R. Aliðauskas
(nuo 1998). Judita Þukienë
bombãrda (vok. Bomhart, Bombart, Pommer, it. bom-
bardo, pranc., angl. bombarde), muz. instrumentas –
lieþuvëlinis puè. aerofonas. Sudaro tiesus ðiek tiek kû-
giðkas medinis vamzdis su 6–7 skylutëmis, 1–4 voþtu-
vëliais, su dvigubu lieþuvëliu ir pûstuku. Atsirado apie
1400 ið ðalamajos. Nuo XV a. buvo vartojama ∆ ðei-
ma: nuo diskantinës (vad. ðalamaja) iki didþiosios
bosinës (buvo 3 m ilgio). XVII a. aðtriai skambanèias
bombardas pakeitë obojus ir fagotas. Pav.
bombardònas (pranc. bombardon, it. bombardone): 1.
Didelë bombarda. 2. Bosinis ofikleidas. 3. Es derini-
mo bosinë tûba. 4. Vienas vargonø registrø.
bonãngas, indonezieèiø muz. instrumentas – muðama-
sis idiofonas. Rinkinys bronziniø gongø, horizontaliai
pritvirtintø virvëmis prie puoðnaus medinio stovo. Me-
dine kuokele, apvyniota audeklu arba virvute, muða-
ma per gongø vidurio iðkilimus. Garsas minkðtas ir

dainingas, gæsta lëtai. Vartojamas gamelane; daþniau-
siai atlieka harmon. f-jà, kartais ir pagr. temà.
Remigijus Ðileika
Bonaventura Arnaldo [Arnaldas Bonaventûrâ;
1862.VII.28 Livorne – 1952.X.7 Florencijoje], it. mu-
zikologas. Pizoje studijavo teisæ ir lit-rà. Smuiku
grieþti mokësi pas F. Pavilli, teorijos – pas G. Bellio.
Florencijos Nac. centr. b-koje sudarë sen. muzikos
rinkiniø katalogus. Iki 1932 – Florencijos Muzikos
in-to direktorius, muz. ist. ir estetikos profesorius.
Daugelio muz. draugijø, k-tø narys. Paraðë knygø,
tarp jø – „Manuale di storia della musica“ („Muz.
istorijos vadovëlis“, 1898), „Elementi di estetica mu-
sicale“ („Muz. estetikos pagrindai“, 1905), „Storia
degli stromenti musicali“ („Muz. instrumentø istori-
ja“, 1908), „Verdi“ (1923), „Rossini“ (1934) ir kt.
Kamilë Rupeikaitë
Bonci Alessandro [Alesandras Bònèis; 1870.II.10 Èe-
zenoje (prie Riminio) – 1940.VIII.9 Vizerboje (prie Ri-
minio)], it. dainininkas (tenoras). Mokësi Pezare ir Pary-
þiaus kons-joje. 1893 debiutavo Parmoje (atliko
Fentono 1 vaidmená). 1897 dainavo LS, 1900 CG ir kt.
Europos teatruose. 1906 Niujorko Manhatano, 1907–
10 MO teatro solistas. 1909 gastroliavo Buenos Airiø
teatre „Colón“. 1913–14 dainavo Madrido ir Barse-
lonos, 1919–21 Èikagos teatruose. Vienas þymiausiø
XX a. solistø (lyr. tenoras), bel canto virtuozas. Vaid-
menys: Elvino, Nemorino, Ernesto, Alfredo, Cavara-
dossi. Nuo 1927 dirbo ped. darbà. Edmundas Baltrimas
Bondeville Emmanuel [Emanuelis Bondevílis;
1898.X.29 Ruane – 1987.XI.26 Paryþiuje], pranc.
komp., varg., dirigentas. Prancûzijos in-to narys
(1959), jo nuolat. sekretorius (nuo 1964). Vargoninin-
kavo Ruane. Po I pasaul. karo tæsë studijas Paryþiaus
kons-joje. 1935–45 Paryþiaus, 1945–49 Monte Karlo
radijo muz. vadovas. 1949–53 vadovavo Paryþiaus teat-
rui „Opéra-Comique“, 1953–63 „Grand Opéra“. Su-
kûrë operø, tarp jø – L’école des maris („Vyrø m-la“,
1932–35), Madame Bovary (1942–50), Antoine et
Cléopâtre (1972), simfonijas Lyrique („Lyriðkàjà“,
1956), Choréographique („Choreografinæ“, 1961–63),
simf. poemø, dainø, romansø, kino filmø muzikos.
Nijolë Taluntytë
bones (angl. kaulai), muz. instrumentas – muðamasis
idiofonas. Tai 2 pailgos lazdelës arba gyvulio kaulai.
Garso aukðtis neapibrëþtas. Vartota kaip kastanjetës.
bòngai (isp., pranc., angl. bongos, it. bonghi, vok. Bon-
gos), muz. instrumentas – muðamasis membranofo-
nas. Porinis bûgnas. Sudaro 2 sujungti skirtingo garso
aukðèio bûgneliai. Abu ∆ ~17 cm aukðèio. Didþiojo
bongai
Bonney
&%
∆ skersmuo 21 cm, maþojo – 17 cm. Oda arba plasti-
ku aptemptas tik ∆ virðus, apaèia atvira. Odos átem-
pimas reguliuojamas varþtais. ∆ muðami pirðtais,
krumpliais arba delnais. Laikomi tarp keliø (maþes-
nysis ∆ ties kair. keliu). Skambesys sausas ir trum-
pas, rezonuojantis. Muðant arèiau kraðto, ∆ garsas
aukðtesnis, membranos viduryje – beveik tercija þe-
mesnis. Muðami dar ir lazdelëmis (tada ∆ garsai bûna
panaðûs á tomtomo). ∆ muðami Lotynø Amerikoje
(manoma, kad atsirado ið indënø muz. instrumen-
tø). V. Europoje paplito XX a. 5 d-metyje pramog.
muzikos ansambliuose ir orkestruose. Kartais groja-
ma 3, 5 bongais. ∆ pavartojami simf. ir kamer. muzi-
kos kûriniuose (S. Slonimskio Koncertas Buff, O. Ba-
lakausko II simf-ja). Pav. Remigijus Ðileika
Bongartz Heinz [Heincas Bòngarcas; 1894.VII.31 Krë-
felde – 1978.V.2 Dresdene], vok. dirigentas, kompo-
zitorius. Studijavo Krëfeldo ir Kelno kons-jose, dirbo
operos kapelmeisteriu Reinlande; iki 1933 Berlyno, Barbara Bonney
Meiningeno ir Gotos simf. orkestrø dirigentas. 1933–
37 dirbo teatre Kaselyje, vëliau – Sarbriukene ir Liud-
vigshafene, dëstë Leipcigo aukðtojoje muzikos m-loje
(1946–47). 1947–64 buvo Dresdeno filh-jos vadovas.
Gastroliavo Prancûzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenki-
joje, buv. SSRS, Kinijoje. Propagavo XIX ir XX a. vo-
kieèiø komp. kûrybà. Sukûrë simf. muzikos kûriniø,
tarp jø – simf-jà (1964), 2 orkestr. siuitas (1940, 1949),
styg. kvartetà (1930), kûriniø balsui ir orkestrui.
Rita Vinslovaitë
Bonynge Richard [Rièardas Bònindþas; g. 1930.IX.29
Epinge], Australijos dirigentas. Debiutavo 1963 Van-
kuveryje (Ch. Gounod „Faustas“). 1964 gastroliavo
Londono CG teatre (V. Bellini „Ðkotijos puritonai“),
kt. Europos teatruose (Vienoje, Hamburge, Floren-
cijoje), 1970 – Niujorko MO teatre (V. Bellini „Nor-
ma“). 1975–86 Australijos operos dirigentas. ∆ vie-
nas þymiausiø (su þmona dainininke J. Sutherland)
V. Bellini, G. Donizetti, Ch. Gounod, G. Fr. Hände-
lio, G. Rossini, G. Verdi operø atlikëjas.
Bonini Severo [Severas Bonínis; 1582.XII.23 Floren-
cijoje – 1663.XII.5 ten pat], it. komp., vargoninin-
kas. Vienuolis (benediktinas). Studijavo Pasinjano
kongregacijos un-te, mokësi polifonijos, giedoti ir
vargonuoti. 1605–09 Ðvè. Trejybës vienuolyne muzi-
kos mokësi pas G. Caccini, S. Finardi. 1613–15 ir
1619–23 Ðv. Morkaus vienuolyno (Forlyje) vargoni-
ninkas. 1623–37 Ðv. Martyno parapijos Stradoje ga-
nytojas. 1640–63 Ðvè. Trejybës vienuolyno Florenci-
joje vargonininkas ir kapelmeisteris. ∆ laikomas vienu
ankstyvojo monod. stiliaus kûrëjø, tæsë Caccini vo-
kal. muzikos tradicijas. Sukûrë madrigalø, motetø.
Traktate „Discorsi e regole...“ („Prakalbos ir taisyk-
lës“, 1650) nagrinëjo monodijos ir operos þanro kil-
mæ, muzikos reikðmæ, pateikë informacijos apie sa-
vo amþininkus Florencijos muzikus. Audronë Jurkënaitë
Bonney Barbara [Barbara Bòni; g. 1956.IV.14 Niu
Dþersyje], JAV dainininkë (sopranas). Studijavo Zalc-
burge. Debiutavo 1979 Darmðtate (Anna C. O. Nico-
lai operoje „Vindzoro ðmaikðtuolës“). Dainavo LS
(1985), CG (1984), MO (1991). Dël ðviesaus, skaid-
raus balso, puikios vaidybos tapo populiari Cherubi-
Bonnet
&&
no, Pamina’os, Gilda’os, Manon ir kt. vaidmenø atli-
këja. Dainuoja oratorijø, miðiø ir kitø vokal. instr. kû-
riniø partijas. Pav. Audronë Jurkënaitë
Bonnet Joseph [Þozefas Bonº; 1884.III.7 Bordo –
1944.VIII.2 Sent Luise (Kanada)], pranc. vargoninin-
kas, kompozitorius. Studijavo Paryþiaus kons-joje pas
F. Guilmant’à. Gastroliavo daugelyje Europos ðaliø,
Ð. Amerikoje. Grigaliaus in-to Paryþiuje prezidentas.
Nuo 1940 gyveno Niujorke, vëliau dëstë Kvebeko
kons-joje. Sukûrë kûriniø vargonams, chorø. Iðleido
knygas „Historical Organ Recitals“ („Istoriniai var-
gonø reèitaliai“, 6 t.) ir „G. Frescobaldi, Fiori musi-
cali“ („G. Frescobaldi, Muzikos þiedai“). Jûratë Gudaitë
Bonno Giuseppe [Dþuzepë Bònas; 1711.I.29 Vienoje –
1788.IV.15 ten pat], Austrijos komp., dainavimo mo-
kytojas. It. kilmës. Mokësi pas J. G. Reinhardtà. 1726–
36 Neapolyje studijavo kompozicijà pas Fr. Durante
ir L. Leo. 1739–49 Vienos rûmø komp., 1749–61 dir-
bo kapelmeisteriu Ðloshofe ir Manersdorfe. 1744–88
Vienos imperatoriaus orkestro kapelmeisteris. Sukû-
rë 20 operø ir serenadø, 3 oratorijas, 30 miðiø, 2 Requi-
em, giesmiø. Kûryboje ryðku vëlyvojo Venecijos m-los
baroko ir vok. klasicizmo átaka. Bûdinga spalvinga in-
strumentuotë. Þymiausias ∆ mokinys – C. D. von Di-
ttersdorfas. Kamilë Rupeikaitë
Bonoldi Giuseppe Achilles [Dþuzepë Achilas Bonòldis;
g. 1821 Barselonoje, m. 1871 Paryþiuje], it. dainininkas
(baritonas). Baigæs Lozanos un-tà, apie 1840 atvyko á
Lietuvà ir dirbo dainavimo mokytoju. 1842 apsigyveno
Vilniuje, mokë dainuoti, koncertavo. Bendravo su
S. Moniuszko, kuris jam sukûrë dainø, Jonteko partijà
operos „Halka“ vilnietiðkajame variante. Iðvertë „Hal-
ka’os“ libretà á it. kalbà. Prisidëjo prie 1863 sukilimo
rengimo. Kaip Italijos pilietis 1863 pradþioje buvo ið-
tremtas á uþsiená. Nuo 1863 gyveno Paryþiuje. Þuvo per
Paryþiaus Komunà. Eglë Stasiukaitienë
Bononcini Giovanni Battista [Dþovanis Batista Bo-
nonèínis; 1670.VII.18 Modenoje – 1747.VII.9 Vieno-
je], it. komp., violonèelininkas. 1687–88 Bolonijos ir
Montës baþnyèiø kapelmeisteris, violonèelininkas.
Nuo 1698 Vienos, Berlyno, Londono teatrø muzikan-
tas ir rûmø kompozitorius. Sukûrë >20 operø (pagal
populiarumà prilygo G. Fr. Händelio operoms), tarp
jø – Serse (1694), Crispo (1721), oratorijø, sinfonijø,
baþn. ir kamer. muzikos kûriniø. Adeodatas Tauragis
Bonporti Francesco Antonio [Franèeskas Antonijus
Bonpòrtis; 1672.VI.11 Trente – 1749.XII.19 Padu-
voje], it. kompozitorius. Studijavo filosofijà ir te-
ologijà Trente, Insbruke ir Romoje, muzikà – Ro-
moje (pas O. G. Pittoni ir A. Corelli). Apie 1700
buvo Italijos karaliaus Juozapo I kapelmeisteriu,
boogie-woogie. H. Peychearo London-Boogie
1715–21 dirbo Trento baþnyèiose, nuo 1740 gyveno
Paduvoje. Sukûrë trio sonatø, 10 sonata da camera
smuikui ir basso continuo, Concerti a 4, 6 motetus
sopranui ir instrumentams, invencijø smuikui solo.
Jonas Klimas
Bontempi Giovanni Andrea (Angelini) [Dþovanis An-
drëja Bonte§pis, tikr. pavardë Andþelinis; g. apie 1624
Perudþioje, m. 1705.VI.1 Brufoje (netoli Perudþios)],
it. komp., dainininkas kastratas, muz. teoretikas. Mo-
kësi Romoje (pas V. Mazzocchi), giedojo Ðv. Morkaus
baþnyèios kapeloje Venecijoje. 1650–80 Saksonijos
kurfiursto rûmø kapelmeisteris. Sukûrë operø, ora-
torijø, paraðë polifonijos vadovëlá, „Muzikos istorijà“
(iðl. 1695 Perudþioje). Bronius Ambraziejus
boogie-woogie (angl.): 1. Instr. (fp.) muzikos þan-
ras ir atlikimo stilius, grindþiamas bliuzo harmoni-
ne (12 taktø) schema. Atlikimui bûdinga improvi-
zacija, virtuoziðkumas, aktyvi ritmo pulsacija, greitas
tempas, pasikartojanèios boso (kairës rankos) figû-
ros, staccato, tremolo. Manoma, kad pradëjo klos-
tytis XIX a. pab. JAV piet. valstijø uþeigose, kai pia-
nistai mëgindavo paskambinti populiarias bliuzo
melodijas. ∆ terminas pirmà kartà spaudoje pavarto-
tas 1928 (K. P. Smitho plokðtelës „Pinetop’s Boogie
Woogie“ virðelyje). Þymesnieji ∆ atlikëjai: F. Walle-
ris, M. L. Lewisas, A. Ammonsas, P. Johnsonas.
XX a. 4 d-meèio pab. ∆ pradëjo grieþti ir bigben-
dai. Lietuvoje ∆ atlieka G. Abarius ir kt. dþiazo pia-
nistai.
2. Pramoginis 4/4 metro, greito tempo ðokis. Atsirado
apie 1950 Ð. Amerikoje. Paplito ir Europoje. Pav.
Liudas Ðaltenis
bòpas, dþiazo stilius, kitaip ↑ bebop.
Bordes Charles [Ðarlis Bòrdë; 1863.V.12 La Roð Kor-
bone (prie Vuvrë, Endro ir Luaros dep.) – 1909.XI.8
Tulone], pranc. kompozitorius. Mokësi Paryþiuje pas
C. Franckà. Nuo 1887 Paryþiaus baþnyèiø vargoninin-
kas, kapelø vadovas. 1894 su V. d’Indy ir A. Guil-
mant’u Paryþiuje ákûrë Paryþiaus muz. in-tà „Schola
cantorum“. Sukûrë kûriniø orkestrui, f-nui, kamer. ir
baþn. muzikos. Parengë baþn. muzikos antologijø. Uþ-
raðë ir paskelbë baskø melodijø. Bronius Ambraziejus
bordone (it.) – burdonas.
Bordoni-Hasse Faustina [Faustina Bordòni-Håsë;
g. 1693? 1700? Venecijoje, m. 1781.XI.4 Venecijoje],
it. dainininkë (mecosopranas, kontraltas). Κomp.
J. A. Hasse’s þmona. Muzikos mokësi pas B. Mar-
cello, dainavimo pas Fr. Gasparini. 1716 debiutavo
Venecijoje „S. Giovanni“ teatre (buvo praminta
Nuova Sirena), vëliau Florencijoje, Neapolyje,
Miunchene, Vienoje. 1726, G. Fr. Händelio pakvies-

ta, atvyko á Londonà, dainavo Händelio („Aleksan-
dras Didysis“, „Rièardas I“), A. Ariosti, G. M. Bo-
noncini ir kt. komp. operø premjerose. 1728, po
gastroliø Paryþiuje, gráþo á Italijà, dainavo Milane,
Turine. Nuo 1731 gyveno Dresdene, 1734–51 kara-
liaus Augusto III rûmø operos primadona. 1751 pa-
liko scenà. Nuo 1764 gyveno Vienoje, nuo 1773 –
Venecijoje. ∆ viena þymiausiø bel canto stiliaus dai-
nininkiø. Turëjo graþaus tembro, puikiai iðlavintà,
plataus diapazono (b–g2) balsà. Buvo puiki aktorë,
lyr. ir dramatiniø vaidmenø atlikëja. ∆ dainavimu
þavëjosi J. S. Bachas, W. A. Mozartas. 1879 pasta-
tyta komp. L. Schuberto komiðkoji opera Faustina
Hasse, pagrásta ∆ gyvenimo epizodais.
Bronius Ambraziejus
Bordun (vok.) – burdonas.
Borg Kim [Kimas Bòrgas; 1919.VIII.7 Helsinkyje –
2000.IV.28 Kopenhagoje], suomiø dainininkas (bosas),
kompozitorius. Dainuoti mokësi Helsinkyje, Kopenha-
goje, Stokholme. 1947 debiutavo kaip dainø atlikëjas,
1951 kaip operos solistas Orche (Danija). 1959–62
Niujorko MO teatro, 1965–68 Hamburgo OT solis-
tas. Dëstë MuA Kopenhagoje; prof. (1972). Gastro-
liavo Europoje (Miunchene, Berlyne, Kopenhagoje,
Helsinkyje), Kanadoje, Izraelyje; dainavo Edinburgo,
Zalcburgo ir Glaindborno festivaliuose. Vaidmenys:
Don Giovanni, Pilypas, Sachsas, Amfortas, Scarpia,
Mefistofelis 2. Surengë nemaþa kamer. muzikos solo
koncertø. Sukûrë vokal. muzikos kûriniø, styg. kvar-
tetà. Paraðë autobiografinæ kn. „Musikalske selvpor-
traeter“ („Muzikiniai autoportretai“, 1963).
Jonas Beinorius
Borgioli Dino [Dinas Bordþòlis; 1891.II.15 Florenci-
joje – 1960.IX.12 ten pat], it. dainininkas (tenoras).
Mokësi pas E. Giachetti, debiutavo 1917 Milano Ver-
mës teatre. 1918 dainavo LS, 1925 – Londono CG.
Gastroliavo Ispanijoje, Australijoje, JAV, nuo 1937 dai-
nuodavo Glaindborno operø festivaliuose. 1946 ákû-
rë N. Londono operos kompanijà ir jai vadovavo.
1946–48 Londono Kembridþo teatro operos direkto-
rius. Puikus W. A. Mozarto, G. Rossini, G. Puccini
operø atlikëjas. Svarb. vaidmenys: Don Ramiro, Don
Ottavio, Ernesto. Audronë Jurkënaitë
Bori Lucrezia (Borja y Gonzãlez de Riancho) [Lukre-
cija Bòri; tikr. vardas ir pavardë Borcha i Gonsales de
Rianèo; 1887.XII.24 Valensijoje – 1960.V.14 Niujor-
ke], isp. dainininkë (sopranas). 1907–10 dainavimo
mokësi Milane (pas M. Vidali). 1908 debiutavo Ro-
mos „Adriano“ (Micaela) ir Milano LS teatruose. 1910
dainavo Paryþiuje, 1912 (su E. Caruso) ir 1919–36 Niu-
jorko MO teatre. Pirmoji Italijoje atliko Octaviano
vaidmená (1911, LS). 1934 pirmoji ádainavo á plokðte-
læ Mélisande’os partijà. Kiti vaidmenys: Zerlina 2, No-
rina, Violetta, Mimi, Louise, Nedda. Edmundas Baltrimas
Borísovas Borisas [g. 1937.VIII.1 Charkove], liet. kom-
pozitorius. Baigë Lietuvos kons-jà (1961 J. Karnavi-
èiaus f-no, 1973 J. Juzeliûno kompozicijos kl.). 1963–
67 ir 1970–73 Lietuvos kons-jos (nuo 1992 Lietuvos
MuA) koncertmeisteris, nuo 1973 dëstytojas; prof.
(1995). Sukûrë operà „Pirðlybos“ (1982), miuziklus
„Tadas mandagiøjø vadas“ (1982) ir „Muzikos ðaly-
Borodinas
&'
je“ (1985), oratorijà „Draugystës tëvynë“ (1982), 10
simf-jø (1974–90), Requiem XX chorui ir vargonams
(1983), Muzikà vè. ir kamer. orkestrui (1974), kon-
certus vè. ir orkestrui (1977), sm. ir orkestrui (1987),
„Patet. koncertà“ vargonams solo (1977), „Uvertiûrà
Buffa“ simf. orkestrui (1976), kantatas „Mokyklos þi-
burys“ (1974) ir „Spalvos“ (1984), 3 styg. kvartetus
(1973, 1977, 1992), fp. trio (1976) ir kvartetà (1979),
kvartetà „Kaukës“ fl., sm., vè., f-nui (1980), sonatas
altui ir f-nui (1974), vè. solo (1974), valtornai ir f-nui
(1975), kitø instr. ir vokal. kûriniø, pjesiø f-nui, muz.
pasakø vaikams, kûriniø puè. orkestrui. Kûrybai bû-
dinga nuosaikiai moderni muz. kalba. Pav.
Arvydas Karaðka
Borisòvskis Vadimas [Âàäèì Âàñèëüåâè÷ Áîðèñîâñ-
êèé; 1900.I.19 Maskvoje – 1972.VIII.2 ten pat], rusø
altininkas, pedagogas. 1922 baigë Maskvos kons-jà
(V. Bakaleinikovo alto kl.). 1923–66 grieþë Beethove-
no kvartete (su juo keletà kartø gastroliavo Lietuvo-
je). Nuo 1925 dëstë Maskvos kons-joje; prof. (1935).
Mokiniai: R. Barðajus, F. Druþininas, E. Strachovas. Borisas Borisovas
Daug kûriniø altui (ir skirtø ∆) atliko pirmasis. Sukûrë
aranþuoèiø ir transkripcijø altui (tarp jø – B. Dvariono
„Variacijos fagotui“) ir viola d’amore, atkûrë ir paskel-
bë nebaigtà M. Glinkos sonatà altui ir f-nui. SSRS valst.
premija 1946. Danutë Mekaitë
Borkh Inge (Ingeborg Welitsch) [Ingë Bòrk; tikr. var-
das ir pavardë Ingeborga Veliè; g. 1917.V.26 Manhei-
me], Ðveicarijos dainininkë (dramat. sopranas), akto-
rë. Vaidybos mokësi Vienoje. Vokietë. Mokësi Milano
kons-joje ir Vienoje. Debiutavo 1940 Liucernoje Olga Borodina
(C. M. von Weberio „Laisvasis ðaulys“). Dainavo Ber-
no, Bazelio, Liucernos, Ciûricho teatruose. 1953 de-
biutavo San Francisko, 1957 Milano LS, Niujorko MO,
1959 Londono CG teatruose. Pagarsëjo kaip dramat.
vaidmenø (Elektra 2, Salomë) atlikëja. Kiti vaidme-
nys: Antigonë, Ledi Macbeth, Magda, Turandot. Dai-
navo tarpt. muz. festivaliuose (Bairoite, Zalcburge).
Nustojusi dainuoti operoje, reiðkësi kaip ðansonjë. Vai-
dino Hamburgo dramos teatre. Jonas Beinorius
Boþkovec Pavel [Pavelas Bòrþkovecas; 1894.VI.10 Pra-
hoje – 1972.VII.22 ten pat], èekø kompozitorius. Èe-
koslovakijos mokslo ir meno akademijos akademikas
(1937). 1925–27 mokësi pas J. Kþièka’à, J. B. Foers-
terá, J. Sukà. 1946–65 Prahos MuA profesorius. Su-
kûrë 2 operas, baletø, 3 simf-jas, koncertø f-nui, smui-
kui, kamer. muzikos, dainø. Kûryba eklektiðka, ryðku
ekspresionizmo ir neoklasicizmo átaka.
Bronius Ambraziejus
Borodinâ Olga [Îëüãà Áîðîäèíà; g. 1963.VII.29
Minske], rusø dainininkë (mecosopranas). Nuo 1987
dainuoja Sankt Peterburgo operos ir baleto teatre (su
ðio teatro trupe 1992 gastroliavo MO). Gastroliavo
Europoje ir JAV; GO (1992), CG (1992–94). Þymiausi
vaidmenys: Olga, Marina, Marfa, Dalila, Marguerite
(H. Berliozo „Fausto pasmerkimas“). Rengia kamer.
muzikos solo koncertus. Pav. Audronë Jurkënaitë
Borodínas Aleksandras [Àëåêñàíäð Ïîðôèðüåâè÷
Áîðîäèí; 1833.XI.12 Sankt Peterburge – 1887.II.27 ten
pat], rusø komp., chemikas. 1856 baigë Sankt Peterburgo
medicinos-chirurgijos akademijà; nuo 1860 dirbo ðioje
Borodino
'
akademijoje; prof. (1864), akademikas (1877). Susin-
tetino benzoilo fluoridà, aldolá, bromo org. junginiø;
iðtyrë acetaldehidà. 1870–71 redagavo chemijos moksl.
þrn. „Znanije“, nuo 1872 dëstë chemijà savo ásteigtuose
Moterø gydytojø kursuose. Vaikystëje mokësi groti f-nu,
violonèele, fleita. Studijuodamas muzikuodavo mëgë-
jiðkuose Sankt Peterburgo salonø ansambliuose, lais-
valaikiu kûrë muzikà (keletas romansø, pjesiø f-nui, styg.
trio g-moll). 1862 susipaþino su M. Balakirevu, tapo
„Galingojo sambûrio“ nariu. M. Balakirevo paskatintas,
pradëjo raðyti I simf-jà (1867) bei operà farsà „Karþygiai“
(1867); Sankt Peterburgo spaudoje paskelbë muz.
kritikos straipsniø. 1869, V. Stasovo patartas, pradëjo
kurti operà „Kunigaikðtis Igoris“ (1869–81 paraðë keletà
dideliø scenø). Nuo 1877 lankydamasis uþsienyje, su-
sipaþino su vok., pranc., Belgijos muzikais, 1881 – su
F. Lisztu. ∆ – rusø heroj. epinio simfonizmo pradininkas.
Kûrybinis ∆ palikimas negausus. Muzikà raðë nesiste-
mingai, laisvalaikiu tarp moksl., ped., visuomeninës veik-
Aleksandras Borodinas los. Ankstyvuosiuose (iki 1862) kûriniuose yra mëgë-
jiðkumo, saloniðkumo; juose ryðku Vienos klasikø,
F. Mendelssohno-Bartholdy, M. Glinkos átaka. Nuo
1862 kûryboje vyrauja patriot. tematika, optimizmas,
epiðkumas, joje gausu rusø ir Rytø tautø gyvenimo vaiz-
dø. ∆ muz. dramaturgijai bûdinga uþbaigtø kontrastingø
muz. epizodø gretinimas, ilgai trunkanèios emoc. bû-
senos atskleidimas; daþnas ritm. ir melod. ostinatiðku-
mas. ∆ melodijos ramios, dainingos, panaðios á rusø l.
apeigines, epines, lyr. dainas; daþnos senov. dermës.
Harmonija daþniausiai diatoninë; bûdingas bifunkcið-
kumas, neáprasta akordø struktûra (kvartiniai, sekun-
diniai sàskambiai).
KÛRINIAI. Operos: Áîãàòûðè („Didvyriai“, opera
farsas, 1867), Êíÿçü Èãîðü („Kunigaikðtis Igoris“, ∆
libretas pagal „Sakmæ apie Igorio þygá“; 1890, operà
uþbaigë ir instrumentavo A. Glazunovas ir N. Rimskis-
Korsakovas; nauja J. Fortunatovo ir E. Levaðiovo
redakcija 1974 past. Lietuvos OBT). Simfonijos: Nr. 1,
Es-dur, 1867; Nr. 2, Áîãàòûðñêàÿ (Karþygiðkoji,
h-moll, 1867); Nr. 3 a-moll, 1887, nebaigta, I ir II dalis
ið klausos uþraðë ir instrumentavo A. Glazunovas.
Simf. paveikslas  Cðåäíåé Àçèè („Vid. Azijoje“,
A-dur, 1880). Kameriniai instr. ansambliai: 2 styg.
trio (g-moll, 1854–55; G-dur, iki 1867), fp. trio
(D-dur, prieð 1862), styg. kvintetas (f-moll, prieð
1862), styg. sekstetas (d-moll, 1860–61), fp. kvintetas
(c-moll, 1862), 2 styg. kvartetai (A-dur, 1879; D-dur,
1881). F-nui 2 rankoms: Maþoji siuita (1885), Scherzo
(As-dur, 1885) ir kt.; f-nui 4 rankoms: Scherzo
(E-dur, 1861), tarantela (D-dur, 1862) ir kt. Be to,
romansai (18), vokal. ansambliai. Pav.
L: Dobrovenskis R. Borodinas. V., 1988; Áðàóäî Å. Àëåêñàíäð Ïîð-
ôèðüåâè÷ Áîðîäèí: Åãî æèçíü è òâîð÷åñòâî. Ïåòðîãðàä, 1922; Õó-
áîâ Ã. À. Ï. Áîðîäèí. Ì., 1933; Êðåìëåâ Þ. À. Ï. Áîðîäèí. Ë., 1934;
Ôèãóðîâñêèé Í. À., Ñîëîâüåâ Þ. È. Àëåêñàíäð Ïîðôèðüåâè÷ Áîðî-
äèí. Ì; Ë., 1950; Äèàíèí Ñ. Áîðîäèí: Æèçíåîïèñàíèå, ìàòåðèàëû è
äîêóìåíòû. 2-å èçä. Ì., 1960; Ñîõîð À. Àëåêñàíäð Ïîðôèðüåâè÷
Áîðîäèí: Æèçíü, äåÿòåëüíîñòü, ìóç. òâîð÷åñòâî. Ì.; Ë., 1965.
Jonas Klimas
Borodíno kvartêtas, styg. kvartetas. Yra Maskvoje. Já
sudaro (2000): R. Aharonianas (I smuikas), A. Abra-
menkovas (II smuikas), I. Naidinas (altas), V. Berlinskis
(violonèelë). Atlieka rusø kamerinæ instr. muzikà
(D. Bortnianskio, A. Glazunovo, T. Tanejevo, I. Stra-
vinskio, A. Borodino) bei kitus XX a. rusø ir uþs. kom-
pozitoriø (D. Ðostakovièiaus, A. Weberno, A. Coplan-
do, L. Janãèeko, S. Barberio) kûrinius. Ák. 1944 kaip
Maskvos kons-jos kvartetas. 1946 pavadintas Maskvos
filh-jos kvartetu, nuo 1951 – ∆. Kvartete grojo R. Du-
binskis, M. Kopelmanas (I sm.), N. Barðai, J. Alek-
sandrovas (II sm.), R. Barðajus, D. Ðebalinas (altas).
Lietuvoje koncertavo 1956, 1968, 1969, 1972–76, 1979,
1981–83, 1988. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Boroni Antonio [Antonijus Borònis; g. 1738 Romoje –
1792.XII.21 ten pat], it. kompozitorius. Studijavo Bo-
lonijoje pas Padre Martini bei Neapolyje pas G. Abosà
ir Fr. N. Fago. 1766 Dresdeno rûmø komp., 1770–77
Ðtutgarto rûmø kapelmeisteris. Vëliau Romoje dirbo
Ðv. Petro baþnyèios ir Vokieèiø kolegijos kapelmeis-
teriu. Raðë operas Trevizo, Venecijos, Veronos, Prahos,
Ðtutgarto, Romos teatrams. Populiari ∆ komiðkoji op-
era L’amore in musica („Meilë muzikoje“). Dar sukûrë
miðiø, motetø, psalmiø, litanijø, odþiø. Audronë Jurkënaitë
van den Borren Charles Jean Eugêne Belgijos muzi-
kologas ↑ Ch.  J. E. Van den Borren.
Borris Siegfried [Zygfrydas Bòrisas; 1906.XI.4 Berlyne –
1987.VIII.23 ten pat], vok. kompozitorius, muzikologas.
Nuo 1927 Berlyno aukðtojoje muz. m-loje studijavo kom-
pozicijà (pas P. Hindemithà), 1929–33 muzikologijà (pas
A. Scheringà), 1945–71 Berlyno aukðtosios muz. m-los
profesorius. Sukûrë baletà Das letzte Spiel („Paskutinis
þaidimas“, 1955), kantatø, simf-jø, koncertø, kamer.
muzikos kûriniø, sonatø, kûriniø f-nui, klavesinui, var-
gonams, dainø solistui, chorui ir orkestrui, kûriniø chorui
(miðios Dona nobis pacem solistui, chorui ir orkestrui).
Paraðë harmonijos vadovëlá „Praktische Harmonielehre“
(1938), muz. teorijos veikalø, kuriuose nagrinëjo XX a.
muzikos problemas, dþiazà, Japonijos muz. kultûrà.
Jonas Klimas
Bortniãnskis Dmitrijus [Äìèòðèé Ñòåïàíîâè÷ Áîðò-
íÿíñêèé; g. 1751 (?) Gluchove (Èernigovo gub.), m.
1825.X.10 Sankt Peterburge], rusø komp., chorvedys.
Ukrainietis. Rusijos Meno akademijos garbës narys
(1804). Nuo 1758 dainavo ir mokësi caro rûmø choro
kapeloje Sankt Peterburge. Kompozicijos mokësi pas
it. komp. B. Galuppi Sankt Peterburge, 1768–79 –
Italijoje (èia ∆ sukûrë 3 opera seria, pastatytas Ve-
necijoje). 1779–96 Sankt Peterburgo caro rûmø choro
kapelos kapelmeisteris ir klavesinininkas, 1796–1801
ðios kapelos valdytojas ir dainavimo pedagogas, nuo
1801 iki mirties – direktorius. Sukûrë operas La fête
du seigneur („Senjoro ðventë“, past. 1786), Le faucon
(„Sakalas“, past. 1876), Le fils rival, ou La moderne
Stratonice („Sûnus varþovas, arba Naujoji Stratonikë“,
past. 1787), kvintetà styginiams ir klavesinui (1787),
koncert. simf-jà 7 instrumentams (1790; pirmoji ru-
siðka cikl. simf-ja), romansø (rinkt. iðsp. 1783, pranc.),
sonatø ir pjesiø klavesinui (iðliko tik dalis), >100 chor.
muzikos kûriniø (35 relig. koncertai 4 balsø chorui a
cappella, 10 koncertø 2 chorams, 2 liturgijos, sen. baþn.
melodijø iðdailos, Õåðóâèìñêèå („Cherubinø gies-
mës“), Õâàëåáíûå („Ðlovinimo giesmës“), Ìíîãîëå-
òèå („Ilgiausiø metø“). Visø ∆ relig. kûriniø rinkinys

(10 t.; redagavo P. Èaikovskis) iðl. 1881–82 Maskvoje.
Kûrybai bûdinga V. Europos ir rusø muz. tradicijø
sintezë, klasicizmo ir sentimentalizmo derinys,
emocingumas, melodingumas; vartojama rusø ir
ukrainieèiø muz. folkloro intonacijos.
L: Ðûöàðåâà Ì. Êîìïîçèòîð Ä. Áîðòíÿíñêèé: æèçíü è òâîð÷åñòâî.
Ì., 1979. Adeodatas Tauragis
bosanovâ (isp. bossa nova – naujas dalykas): 1. Vakarø
pakrantës dþiazo stilius, susiklostæs 6 d-metyje ið bra-
zilø muzikos ir cool jazz elementø. ∆ kûrë L. Almeida,
L. Bonfa, A. C. Jobimas ir kt. Ypaè ∆ iðpopuliarëjo 7
d-metyje, S. Getzui ir Ch. Byrdui iðleidus albumà „Jazz
samba“ (1962) su A. ir J. Gilbert’ais. 2. Dþiazo mu-
zikos þanras. Dar vad. jazz samba. Bûdingas ∆ stiliui,
kuriame brazilø muzikos ir ypaè sambos ritmika jun-
gësi su cool stiliaus dþiazui bûdingomis improviza-
cijomis. ∆ bûdinga strofinë (dainos) forma, kur dvie-
juose 8/4 taktuose nesimetriðkai akcentuojamos 1, 4,
7, 11, 14 dalys (3–3–4–3–3). 3. Modernus ðokis, pa-
grástas ∆ ritmu. Jûratë Kuèinskaitë
bõsas (lot. bassus – þemas; it. basso, vok. Baß, pranc. „Bösendorfer“, Austrijos f-nø firma. Yra Vienoje.
basse, angl. bass): 1. Þemas vyrø balsas. Diapazonas
maþdaug D/E–e1/f 1, choro boso – maþdaug F–d1.
Skiriamas þemasis (antrasis) bosas (it. basso profondo;
pranc. basse profonde; angl. deep bass); diapazonas
apie B1/C–e1) ir aukðtasis (pirmasis ) bosas (it. basso
cantante; pranc. basse noble, basse chantante; angl.
singing bass); diapazonas apie G–fis1. Bûna vad. rim-
tasis ∆ (it. basso serio), charakterinis ir vad. komiðkasis
∆ (it. basso buffo).
2. Þemiausias polifon. kûrinio balsas. XVI–XV a. bu-
vo vadinamas þemuoju kontratenoru (contratenor
bassus).
3. Þemojo registro muz. instrumentas (kontrabosas,
fagotas, tûba).
4. Þemiausi muz. instrumentø garsai; t. p. kairiosios
rankos partijos pavadinimas kûriniuose klavið. ins-
trumentams (f-nui, akordeonui).
5. Rakto pavadinimas.
Boschot Adolphe [Adolfas Boskò; 1871.V.4 Fontenë
su Bua (netoli Paryþiaus) – 1955.VI.1 Neji (prie Senos,
netoli Paryþiaus)], pranc. muzikologas. Sorbonoje
studijavo lit-ros istorijà, kons-joje mokësi groti f-nu ir
smuiku. 1901 Paryþiuje su Th. de Wyzewa ákûrë Mo-
zarto d-jà. Prancûzijos in-to narys (1926). Nuo 1937
buvo Meno akademijos sekretorius. Paraðë mono-
grafijà apie H. Berliozà (1906–13, 3 t.), knygø apie
W. A. Mozartà, kitus XVIII–XIX a. kompozitorius.
Bose Fritz [Fricas Bòzë; 1906.VII.26 Ðèecine –
1975.VIII.16 V. Berlyne], vok. etnomuzikologas. 1925–
32 studijavo muzikologijà Berlyne pas E. M. von Horn-
bostelá ir C. Sachsà. 1934 apgynë doktoratà. 1934–45
Berlyno un-to Garso tyrimø in-to vadovas. Nuo 1953
vadovavo V. Berlyno Muzikologijos in-to Istorijos sky-
riui, nuo 1966 ir Etnografijos skyriui. Nuo 1945 dëstë
etnomuzikologijà V. Berlyno Technikos un-te; prof.
(1966). Nuo 1967 – vokieèiø Rytø muzikos d-jos pre-
zidentas. Ákûrë ir redagavo populiarø etnomuzikolo-
gijos þrn. „Jahrbuch für musikalische Volks – und
Völkerkunde“. Paraðë daug etnomuzikologijos darbø,
bosinis
'
tarp jø monografijà „Musikalische Völkerkunde“
(„Muzikos etnografija“, 1953). ∆ pagarsëjo hipoteze
apie rasës ir muzikos stiliaus ryðá. Rimantas Astrauskas
von Böse Hans-Jurgen [Hansas Jurgenas fon Biòzë;
g. 1953.XII.24 Miunchene], vok. kompozitorius. Stu-
dijavo Frankfurte. Nuo 1992 Miuncheno aukðtosios
muz. m-los profesorius. Sukûrë operø, baletø, simf-jà
(1976), kûriniø orkestrui, koncertø ob. ir ork. (1987),
3 styg. kvartetus (1973, 1977, 1987), baþn. muzikos.
Judita Þukienë
Bose (Boze, Bozo) Sterling Belmont [Sterlingas Belmon-
tas Bòuzas; 1906.II.23 Frorense (Alabamos valstija) –
1958.VI.? Pitsburge (Floridos valstija)], JAV trimitinin-
kas, kornetininkas. 3 d-metyje grojo N. Orleane, vëliau
iðvyko á Sent Luisà (Misûrio valstija), grojo su „Arcadian
Serenaders“, 1927–28 buvo J. Goldkette’o grupës nariu,
1930–33 grojo su B. Pollacku, 1936 – B. Goodmanu,
1937 – G. Milleriu, 1938–39 – B. Crosby’u ir kt. 1943
gráþo á Niujorkà, grojo su M. Mole’u ir A. Hodesu.
Auðra Listavièiûtë
Ákûrë 1828 Ignazas Bösendorferis. 1859 firmà pa-
veldëjo jo sûnus Ludwigas. Firma iðgarsëjo koncert.
instrumentø gamyba. 1828–1975 ∆ pagamino 33 skir-
tingø f-nø modelius. Koncert. f-nai „Imperial“ (7 1/2
oktavos) gaminami iki ðiol. 1872 ∆ Vienoje ásteigë
koncertø salonà; jame buvo rengiami kamer. muzikos
bosinë fleita
koncertai ir f-no sol. koncertai. 1966 ∆ tapo akc. b-ve.
Dab. firmai vadovauja A., W. Hutterstrasseriai.
Arvydas Karaðka
bõsinë fleitâ (vok. Baßflöte, angl. bass flute): 1. Ne-
tikslus G derinimo altinës fleitos pavadinimas.
2. C derinimo skersinë fleita, skambanti oktava þemiau
uþ didþiàjà fleità. Sukurta ávairiø ∆ modeliø. LS teatro
(Milanas) fleitininkas A. Albisi 1891 sukonstravo C
derinimo ∆ ir pavadino albisifonu. Pagrindinë ðio inst-
rumento dalis laikoma vertikaliai (kaip iðilginë fleita),
su pûstuku ji sujungta U formos vamzdeliu (lûpomis
puèiama kaip skersinë fleita). Orkestre albisifonà pa-
vartojo P. Mascagni ir G. Puccini. Apie 1925 G. Bartoli
Milane sukûrë C derinimo fleità, pavadino kontra-
bosine. 1930 „Rudal Carte & Co“ (Londonas) pa- bosinë tûba
gamino daug praktiðkesnæ C derinimo ∆ su dvigubu U
formos vamzdeliu ir kronðteinu, ágalinanèiu sëdintá
muzikantà didelæ instrumento svorio dalá perkelti ant
deð. ðlaunies. ∆ vartojama labai retai. Pav.
Lionginas Èiapas
bõsinë tûbâ (it. tuba bassa, vok. Baß-Tuba, pranc. tuba
basse, angl. bass tuba), muz. instrumentas – chro-
matinis bosinës tesitûros lûpinis aerofonas. Bûna Es
ir F derinimo. Diapazonas A1–es1 ir H 1–f1. ∆ var-
tojama daugiausia puèiamøjø orkestruose (vadinama
pirmuoju arba maþuoju bosu). Pav. Rytis Urnieþius
bõsinis klarnêtas (it. clarinetto basso, vok. Baß-
klarinette), muz. instrumentas – lieþuvël. klarnetø ðei-
mos tenoro–boso tesitûros aerofonas. Maþdaug 2 kar-
tus didesnis uþ didájá klarnetà. ∆ yra pypkës pavidalo.
Vamzdþio virðut. galas su pûstuku atlenktas atgal.
Lieþuvëlis viengubas. Skyluèiø, voþtuvëliø ir svirteliø
sistema tokia pat kaip ir didþiojo klarneto. Bûna B,
reèiau A derinimo (diapazonas atitinkamai B1–c2, f2 bosinis klarnetas
bosinis
'
arbaA1–h1, e2). Natos su smuiko raktu raðomos
didþiàja nona (maþàja decima), su boso raktu – d.
sekunda (maþàja tercija) aukðèiau negu skamba. ∆
techniðkai ne toks paslankus kaip d. klarnetas. Apat.
registro tembras sodrus, masyvus, virðutinio – matinis,
blankokas. Sukonstruotas XVIII a. pab. Pirmà kartà
∆ savo operose pavartojo G. Meyerbeeras. XIX a. ∆
tobulino A. Saxas. Simf. orkestre patobulintas ∆ ási-
galëjo apie 1836. Pav. Rytis Urnieþius
bõsinis trimítas (it. tromba bassa, vok. Baßtrompete,
pranc. trompette basse, angl. bass trumpet), muz. ins-
trumentas – chromat. lûpinis tenoro-boso tesitûros
trimitø ðeimos aerofonas. Pagr. vamzdis sulenktas
dvigubai, didþioji jo dalis cilindriðka. Pûstukas tau-
relës pavidalo, didesnis ir gilesnis negu sopran. ar
alt. trimito. ∆ daþniausiai turi 3 ventilius. XIX a. buvo
gaminami F, Es, D ir C derinimo ∆. Dabar vartojami
∆, suderinti ir transponuojantys B (diapazonas
E–b1, vamzdþio ilgis ~275 cm) arba C (diapazonas
Fis–c1, vamzdþio ilgis 230 cm). Natos raðomos instru-
mentams B didþiàja nona, instrumentams C grynàja
oktava aukðèiau nei skamba. Diapazonas E–b1.
XIX a. ∆ buvo vartojamas Austrijos ir Vokietijos kar.
orkestruose. Simf. orkestre ∆ pirmasis pavartojo
R. Wagneris (tetralogijoje „Nibelungo þiedas“),
vëliau L. Janãèekas, R. Straussas, A. Schönbergas.
Orkestre ∆ nepaplito. Rytis Urnieþius
Boskovsky Willi [Vilis Boskòvskis; 1909.VI.16 Vienoje –
1991.IV.21 Vispe (Ðveicarija)], Austrijos smuikininkas,
dirigentas. Studijavo Vienos muz. ir meno akademijoje;
iki 1935 joje dëstë. 1939–55 Vienos filh-jos koncert-
meisteris, 1955–71 dirigentas. Vienos okteto, Mozarto
ansamblio ir Strausso orkestro ákûrëjas (1969) ir va-
dovas. Nuo 1955 dirigavo Vienos filh-jos Naujøjø metø
koncertus. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
bõso råktas ↑ raktas.
„Bossey & Hawkes“, muz. leidybos ir instrumentø ga-
mybos firma. Yra Londone. „Boosey“ firma ák. 1816,
leido G. Rossini, J. N. Hummelio, G. S. Mercadante’s
kûrinius; nuo 1850 gamino puè. instrumentus. „Haw-
kes“ firma ák. 1865, leido var. puèiamøjø, kar. orkestrø
muz. kûrinius. Abi firmos susijungë 1930. Leidþia
P. Hindemitho bostonas ið siuitos f-nui „1922“
daugiausia XX a. kompozitoriø (S. Prokofjevo, B. Brit-
teno, L. Bernsteino, S. Reicho, A. Coplando, R. Hol-
loway’aus, M. Davieso ir kt.) kûrinius. Audronë Jurkënaitë
Bossi Marco Enrico [Markas Enrikas Bòsis; 1861.IV.25
Salo – 1925.II.20 pakeliui ið Niujorko á Havrà], it.
vargonininkas, kompozitorius. 1881 baigë Milano
kons-jà (mokësi pas P. Fumagalli ir A. Ponchielli). Nuo
1890 Neapolio kons-jos profesorius. 1895–1902 Ve-
necijos B. Marcello muz. licëjaus, 1902–12 Bolonijos
muz. licëjaus, 1916–23 Romos Ðv. Cecilijos akademijos
direktorius. Daug gastroliavo Italijos miestuose, uþ-
sienyje. Sukûrë vargonø, kamer., chor. muzikos kûriniø.
∆ muzika – neoromant. stiliaus. Paskelbë darbø ið var-
gonø istorijos, grojimo metodikos. Giedrë Koncienë
bòstonas (pagal JAV miestà Bostonà), lëtas valsas. Ly-
rinio, daþnai sentimentalaus charakterio. Nuo Vienos
valso skiriasi akompanimento pauzëmis treèiojoje,
kartais ir antrojoje takto dalyje. Vyrauja melod. pra-
das, minorinës tonacijos, daþni tempo sulëtinimai ir pa-
greitinimai. Atsirado XIX a. pab. (apie 1875) JAV kaip
salon. ðokis. Ypaè populiarus Amerikoje ir Europoje
buvo XX a. 3 d-metyje. ∆ savo kûriniuose vartoja kom-
pozitoriai. ∆ bûna baletuose (R. Gliero „Raudonoji gë-
lelë“), instr. cikluose (P. Hindemitho siuita f-nui „1922“
ir styg. kvarteto Nr. 1 finalas, E. Schulhoffo partita ir
kt.) ir kaip savarankiðka pjesë. Orkestruojant ∆, pagr.
vaidmuo skiriamas styginiams. Pav. Rûta Gaidamavièiûtë
Bòstono simfòninis orkêstras (Boston Symphony
Orchestra). Ákûrë 1881 mecenatas H. L. Higginsonas.
Ið pradþiø jame grojo 60 muzikantø (daugiausia austrø
ir vokieèiø), vëliau – 100. 1900 orkestrui pastatyta kon-
certø salë. ∆ pirmasis atliko daugelá XX a. komp. kû-
riniø. Nuo 1885 kasmet V–VI mën. rengia populiarios
simf. muzikos koncertø ciklà (vad. „Boston pops“; da-
lyvauja ~50 orkestrantø; 1930–36 dirigavo A. Fid-
leris). Per sezonà surengiama >70 koncertø. 1952
pirmà kartà gastroliavo Europoje. ∆ dirigentai:
G. Henschelis (1881–84), W. Gericke (1884–89 ir
1898–1906), A. Nikischas (1889–93), E. Pauras (1893–
98), C. Muckas (1906–08 ir 1912–18), M. Fiedleris
(1908–12), H. Rabaud (1918–19), P. Monteux (1919–
24), S. Kusevickis (1924–49), Ch. Munchas (1949–62),

E. Leinsdorfas (1962–69), W. Steinbergas (1969–72),
S. Ozawa (nuo 1973). Adeodatas Tauragis
Boðniakòvièius Olegas [Îëåã Äðàãàìèðîâè÷ Áîø-
íÿêîâè÷; g. 1920.V.9 Murome (Rusija, Vladimiro sr.)],
rusø pianistas. 1940–48 Maskvos kons-joje mokësi pas
K. Igumnovà, 1943–53 aspirantûroje prie Gnesinø
ped. in-to pas H. Neuhausà. Nuo 1953 dësto ðiame
in-te; docentas (1979). Iki 1958 nekoncertavo dël ran-
kø ligos. Skambina daugiausia romantikø kûrinius.
Danutë Mekaitë
botågas, liet. liaudies ganymo árankis ir muz. instru-
mentas (skrodþiamasis aerofonas). Ëglinio botkoèio
plongalyje uþ lininës kilpos (panerklo) pririðta trilin-
ka kanapinë arba lininë virvelë. Prie virvelës pririðta
papliauðka ­ aðutø ar vielos raizginys. ∆ atmaina but-
kudis supinamas ið þilvièio vyteliø. Vaikai, piemenys
∆ pliauðkindavo áv. ritmo ir tembro garsus, varþyda-
vosi garso stiprumu. Vestuviø persirengëliai „èigonai“
humorist. dainas dainuodavo ritmiðkai pliauðkindami
botagu. ∆ vartotas nuo seno iki XX a. vidurio. Pana-
ðius sûkurinius aerofonus turi áv. pasaulio tautos.
Arvydas Karaðka
Bote & Bock, vok. muz. leidëjø firma. E. Bote ir
G. Bockas ákûrë ∆ 1838.II.1 Berlyne, ásigijæ firmà
„C. W. Froehlich & Co“. 1948 ∆ filialas ák. Vysbadene.
∆ yra ðeimos verslas, nuo 1966 jai vadovauja D. Lang-
heldas. Vadovaujant G. Bockui, firma spausdino len-
gvàjà ir salon. Berlyno muzikà. XIX a. II pusëje ∆ leido
daugiausia operø Ð. Vokietijoje, daug F. Liszto,
P. Èaikovskio, A. Rubinðteino, A. Dvoþãko, I. Pa-
derewskio, G. Mahlerio, R. Strausso instr. kûriniø. Po
1945 firma spausdino sen. muzikos kûrinius
(C. Ph. E. Bacho, A. Scarlatti), dabar – daugiausia
naujàjà vok. muzikà (R. Wagner-Régeny, G. Klebe’s,
P. Dessau, I. Juno, M. Redelio). Audronë Jurkënaitë
Botstiber Hugo [Hugas Bòtðtiberis; 1875.IV.21 Vienoje –
1941.I.15 Ðrusberyje (D. Britanija)], Austrijos muzi-
kologas. Vienos kons-joje studijavo muz. teorijà
(R. Fuchso ir A. Zemlinsky’o kl.), un-te – muz. istorijà
(H. Rietscho ir G. Adlerio kl.). 1913–37 d-jos „Kon-
zerthaus“ Vienoje gen. sekretorius. 1904–11 þrn. „Mu-
sikbuch aus Österreich“ redaktorius. Nuo 1938 gyveno
D. Britanijoje. ∆ baigë C. F. Pohlio paraðytà J. Haydno
biografijos t. 3 (1927), pertvarkë H. Kretzschmaro
„Vadovo po koncertø salæ“ t. 2 (1932), su M. Seiffertu
parengë spaudai I. Pachelbelio kûrinius klavyrui, kn.
„Denkmäler der Tonkunst in Österreich“ („Muzikos
meno paminklai Austrijoje“) skyriø apie XVII a. II
pusës kûrinius klavyrui ir vargonams (1906).
Miglë Rukðënienë
Bottesini Giovani [Dþovanis Botezínis; 1821.XII.22
Kremoje (Lombardija) – 1889.VII.7 Parmoje], it. kon-
trabosininkas, dirig., kompozitorius. Studijavo Milano
kons-joje (L. Rossi mokinys). 1840–46 koncertavo
kaip kontrabosininkas Italijos miestuose, vëliau di-
rigavo Havanoje. 1847 Havanoje pastatyta jo pirmoji
opera Christoforo Colombo („Kristupas Kolumbas“).
1849 gyveno ir koncertavo D. Britanijoje, 1855–57
Paryþiuje. 1861–63 Palermo Bellini teatro dirigentas.
1863 Florencijoje ákûrë „Societa del quartetto“ (vok.
klasikinës muzikos propaguotojø d-jà). 1871 Kaire
pastatë ir dirigavo G. Verdi „Aidà“. 1889 Parmos
Boulanger
'!
kons-jos direktorius. Sukûrë 11 operø, simf-jà, uver-
tiûrø, kamer. muzikos, kûriniø kontrabosui.
Danutë Mekaitë
Boucourechliev André [Andrë Bukureðlíjevas; g.
1925.VII.28 Sofijoje], pranc. komp., muzikologas. Bulg.
kilmës. Studijavo Sofijos MuA (1945–48), Paryþiuje ir
Darmðtate. 1952–60 dëstë Paryþiaus Normalinëje muz.
m-loje, nuo 1976 Provanso Ekso un-te, reiðkësi kaip muz.
kritikas. ∆ kûrybai átakos turëjo P. Boulezas, L. Berio,
Br. Maderna. Sukûrë operà Le nom d’Oedipe („Edipo
vardas“, 1978), aleator. kûriniø serijà Archipel (I–VI,
1967–72), Texte I ir Texte II mgf. juostai (1959–60), kon-
certà f-nui (1976), Grodek sopranui ir ansambliui (1963),
Musiques Nocturnes klar., arfai ir f-nui (1966), Ombres
11 styg. (L. van Beethoveno vëlyvøjø styg. kvartetø
temomis, 1970), Amers ork. (1973). Paraðë monografijas
apie R. Schumannà (1956), L. van Beethovenà (1963),
I. Stravinská (1982). Audronë Jurkënaitë
Boué Geori [Þori Buº; g. 1918.X.16 Tulûzoje], pranc.
dainininkë (sopranas). Mokësi Tulûzos kons-joje. De- Nadia Juliette Boulanger
biutavo Tulûzos OT. Vëliau mokësi Paryþiuje pas
R. Hahnà ir H. Busserá. Dainavo Paryþiaus operetës,
nuo 1938 – „Opéra-Comique“, nuo 1942 – GO teat-
ruose. Koncertavo Italijoje (LS teatre), Ispanijoje,
Belgijoje, Vokietijoje, Rusijoje.Vaidmenys: Mathilde,
Siebelis, Micaela, Mélisande, Tatjana. Áraðë plokðteliø.
Judita Þukienë
Boughton Rutland [Ratlendas Bãutonas; 1878.I.23 Ails-
buryje (Bakingamðyras) – 1960.I.24 Londone], anglø
kompozitorius. Mokësi savarankiðkai, vëliau Londono
karaliðkajame muz. koledþe pas Ch. Stanfordà ir
H. W. Daviesà. 1904–11 dirbo Birmingame mokytoju
ir dirigentu. Kûryboje ryðku romantizmo átaka. Þy-
mesnieji kûriniai: operos – The Immortal Hour („Am-
þinybës valanda“, 1914), The Moon Maiden („Skaistus
mënulis“, 1919), Alkestis („Alkestis“, 1922), The Queen
of Cornwall („Kornvalio karalienë“, 1924), The Ever
Young („Amþinai jaunas“, 1935), The Birth of Arthur
(„Artûro gimimas“, 1919), The Round Table („Apskritas
stalas“, 1916); 3 simf-jos (1904, 1927, 1937); kamer.
muzika. Jonas Klimas
Boulanger Lili Juliette [Lili Þiuljeta Bulanþº;
1893.VIII.21 Paryþiuje – 1918.III.15 Mesi], pranc.
kompozitorë. Kompozitorës ir ped. N. Boulanger se-
suo. Studijavo Paryþiaus kons-joje pas G. Caussade ir
P. Vidalá. Pirmoji moteris, laimëjusi Romos premijà
uþ kantatà Faust et Hélêne (1913). Kiti kûriniai: 2 simf.
poemos, dainos, psalmës, pjesës sm., fl., vargonams ir
f-nui, nebaigta opera pagal M. Maeterlincko veikalà
La princesse Maleine (1918). Audronë Jurkënaitë
Boulanger Nadia Juliette [Nadia Þiuljeta Bulanþº;
1887.IX.16 Paryþiuje – 1979.X.22 ten pat], pranc.
kompozitorë, dirigentë, vargonininkë, pedagogë. 1904
baigë Paryþiaus kons-jà (G. Fauré kompozicijos ir
L. Vierne vargonø kl.), 1909–24 ir nuo 1946 joje dëstë.
1920–39 dëstë Normalinëje muz. m-loje Paryþiuje, nuo
1921 ir Amerikieèiø kons-joje Fontenblo (netoli Pa-
ryþiaus; nuo 1950 ðios kons-jos direktorë). 1940–46
gyveno JAV (anksèiau èia koncertavo kaip dirigentë).
Sukûrë rapsodijà f-nui ir orkestrui, kantatà La sirêne
(„Sirena“, 1908 II Romos premija), muzikà
Boulez
'"
G. d’Annunzio dramai La ville morte („Negyvas mies-
tas“, 1911, su R. Pugno), instr. pjesiø ir dainø, paraðë
muz. kritikos straipsniø. Mokiniai: kompozitoriai J. R.
Franšaix, A. Coplandas, R. Twardovski, ið Lietuvos:
A. Raèiûnas, J. Nabaþas; komp. ir smuikininkë G. Ba-
cewicz, dirigentas I. Markevièius, pianistas D. Lipatti.
Pav. Adeodatas Tauragis
Boulez Pierre [Pjeras Bulêzas; g. 1925.III.26 Monbri- bounce (angl. ðuoliukas): 1. Svingo atlikimo maniera. ∆
zone (Luaros dep.)], pranc. kompozitorius, dirigentas.
Studijavo Paryþiaus kons-joje (pas O. Messiaenà,
R. Leibowitzà). 1954–67 rengë naujos muzikos kon-
certus „Domaines musical“. 1955–67 dëstë Darmðtato
naujos muzikos vasaros kursuose. Nuo 1967 Klivlendo
(JAV) orkestro dirigentas, 1971–75 BBC simf. or-
kestro, 1971–77 Niujorko filh-jos orkestro vyriausiasis
dirigentas. Dirigavo daug XX a. kompozitoriø
(A. Weberno, A. Schönbergo, C. Debussy) kûriniø
orkestrui. Nuo 1977 vadovauja savo paties ákurtam
Muz. akustikos tyrimo ir koordinavimo in-tui
Pierre Boulez (IRCAM). Nuo 1980 Paryþiaus orkestro prezidentas.
∆ – vienas þymiausiø ðiuolaikiniø muz. modernistø.
Kûryboje tæsia A. Weberno, C. Debussy tradicijas. ∆
iðgarsino kûriniai, pagrásti totalinio serializmo tech-
nika: „Struktûros I“ (1952) ir „Plaktukas be ðeimi-
ninko“ (1954), pasiþymëjæ racionalumu bei logiðkumu.
∆ buvo susidomëjæs konkreèiàja muzika („Etiudai I“
ir „Etiudai II“, 1951), vëliau – aleatorika (sonata f-nui
Nr. 3, 1957), puantilizmu. Savo kûrinius daug kartø
perdirbo.
KÛRINIAI. Orkestrui: Rituel in memoriam Bruno
Maderna („Ritualas B. Maderna’os atminimui“,
1974–75), Réponse 24 atlikëjams, 6 instr. solistams
ir elektronikai („Atsakymas“, 1981). Vokaliniai: Le
visage nuptial sopranui, altui ir kamer. orkestrui
(„Vestuviø iðvaizda“, pagal R. Char, 1946), Le Soleil
des eaux sopranui, tenorui, bosui ir ork. („Vandenø
saulë“, pagal R. Char, 1948), Le Marteau sans maître
altui ir 6 instr. („Plaktukas be ðeimininko“, pagal
R. Char, 1952–57), Pli selon pli sopranui ir orkestrui
(„Klostë ant klostës“, pagal S. Mallarmé, 1952–90),
Cummings ist der Dichter 16 solo balsams ir 24 inst-
rumentams („Cummingsas yra poetas“, 1970–88).
Instrumentiniai: sonatina fl. ir f-nui (1946), 3 sonatos
f-nui (1946, 1948, 1957), Livre pour quatuor styg.
kvartetui („Knyga kvartetui“, 1948), Polyphonie X 18
instrumentø („Polifonija X“, 1951), Structures I 2
f-nams („Struktûros I“, 1952), Structures II 2 f-nams
(„Struktûros II“, 1961). Sukûrë muzikos kinui, teat-
rui, radijui. Paraðë straipsniø, esë apie muzikà. Pav.
L: Griffith P. Boulez. L., 1978; Jameux D. Pierre Boulez. P., 1984, angl.
leid. L., 1991; Hirsburunner T. Pierre Boulez und sein Werk. Laabe,
1985; Êîí Þ. Áóëåç êàê òåîðåòèê // Êðèçèñ áóðæóàçíîé êóëüòóðû
è ìóçûêà, âûï. 4, Ì., 1983. Judita Þukienë
Boult Sir Adrian Cedric [seras Adrianas Kedrikas Bo÷l-
tas; 1889.IV.8 Èesteryje – 1983.II.23 Kente], anglø
dirigentas. 1912–13 studijavo Leipcigo kons-joje pas
A. Nikischà ir M. Regerá. Nuo 1914 Londono CG
dirigentas. Nuo 1918 koncertavo su Anglijos simf.
orkestrais. 1919–30 ir 1962–67 dëstë Londono karal.
muzikos koledþe. Nuo 1924 Birmingamo festivalio
chorø d-jos, 1925–30 ir 1959–60 Birmingamo simf.
orkestro vadovas. 1930–42 BBC muz. direktorius,
1930–50 BBC simf. orkestro, 1950–57 Londono
filh-jos simf. orkestro dirigentas. 1937 gavo sero titulà.
Gastroliavo Europoje ir JAV. Propagavo XX a. muzikà
(pirmasis atliko daugelá G. Th. Holsto, R. Vaughano
Williamso, A. Blisso kûriniø). Nuo 1979 nebedirigavo.
Paraðë knygø apie dirigavimà, autobiografijà „My Own
Trumpet“ („Mano trimitas“, 1973). Jonas Klimas
pasiþymi tampria, spyruokliuojanèia ritmika, atsiran-
danèia dël pagrindinio pulso (beat) ir melod. akcentø
(offbeat) neatitikimo. 2. Modernus ðokis, pagrástas svin-
go ∆ ritmika. Panaðus á lëtà fokstrotà. Jûratë Kuèinskaitë
bourdon (pranc.) – burdonas.
Bourgault-Ducoudray Louis Albert [Lui Alberas Bur-
gò-Diukudrº; 1840.II.2 Nante – 1910.VII.4 Vernujë
(Senos ir Uazo dep.)], pranc. komp., etnomuzikologas.
Studijavo Paryþiaus kons-joje (A. Thomas kl.). 1869
Paryþiuje ákûrë Vokal. muzikos atlikëjø d-jà (propagavo
renesanso ir baroko kompozitoriø vokal. muzikà).
1878–1908 Paryþiaus kons-jos profesorius. Tyrë senov.
l. dainas. Surinko ir iðleido graikø (1876), Bretanës
(1885), keltø (1909) ir kitø tautø l. dainø rinkiniø.
Domëjosi ir liet. muz. folkloru. 1878 rink. „Melusine“
paskelbë str. „Les chants populaires lithuaniens“ („Lie-
tuviø l. dainos“) ir pirmasis jose pastebëjo fryg., mikso-
lyd., hipodor. dermes, atkreipë dëmesá á melodijø asi-
metr. sandarà, grandin. posmø jungtis, dainø atlikimo
bûdà, pateikë melodijos ið Fr. Kurðaièio rinkinio derm.
analizæ. Sukûrë operø (Thamara, 1890), oratorijø, kan-
tatø, harmonizavo dainø. Paraðë monografijà apie
Fr. Schubertà (1908). Rimantas Astrauskas
bourrée (pranc.) – burë.
boutade (pranc. ágeidis; pokðtas), XVIII a. ámantrus
ðokis arba improvizacijomis pagrástas nedidelis baletas;
tokio pat pobûdþio instr. pjesë. Arvydas Girdzijauskas
Boutry Roger [Roþë Butrí; g. 1932.II.27 Paryþiuje], pranc.
komp., pianistas, dirigentas. 1944–54 studijavo Paryþiaus
kons-joje pas N. Boulanger, M. Long, T. Aubinà.
Ávairiuose festivaliuose ir konkursuose laimëjo prizø kaip
pianistas, komp. ir dirigentas, tarp jø – uþ kantatà On ne
badine pas avec l’amour („Meile neþaidþiama“, 1954)
gavo Romos premijà. Prof. (1973). Sukûrë oratorijà
Rosaire des joies („Dþiaugsmø roþinis“, 1962), Reflets sur
Rome simf. ork. („Atspindþiai virð Romos“, 1956),
koncertà f-nui, koncertà 2 f-nams, kitø kûriniø simf.
orkestrui; pjesiø puè. instrumentams ir f-nui, kûriniø
ávairios sudëties kamer. ansambliams. Muzikoje ryðku
C. Debussy ir M. Ravelio átaka. Violeta Tumasonienë
Bouvet Charles [Ðarlis Buvº; 1858.I.3 Paryþiuje –
1935.V.22 ten pat], pranc. muzikologas. Mokësi Paryþiaus
kons-joje. Bacho d-jos ákûrëjas (1903) ir vadovas. Nuo
1919 dirbo teatro GO archyve; 1924–30 ðio teatro bib-
liotekos, archyvo ir muziejaus vedëjas. 1920–27 Pran-
cûzijos muzikologø d-jos gen. sekretorius. Paraðë darbø
apie XVI–XVIII a. muzikà, pranc. muzikus Couperinus.
Iðleido sen. muzikos rink. „Collection Ch. Bouvet“
(„Ch. Bouvet rinktinë“). Nijolë Taluntytë
Bouzignac Guillaume [Gijomas Buzinjåkas; g. 1592
Narbone, m. 1641], pranc. kompozitorius. Mokësi

Narbono katedros giedojimo m-loje. 1609 vadovavo
Grenoblio Ðv. Andriejaus katedros berniukø chorui.
Iki 1632 tarnavo áv. rûmuose. Manoma, jog vëliau
gyveno ir kûrë Tûre. Amþininkø vadintas moderniu
kompozitoriumi. ∆ kûrybai átakos turëjo it. komp.
madrigalai. Kûriniams bûdinga techn. priemoniø ávai-
rovë, glaudus teksto ir muzikos ryðys. Þodþiø ekspre-
sijai sustiprinti vartojo solisto ir choro arba 2 chorø
dialogus. Sukûrë miðiø, psalmiø, motetø, 2 ðansonas.
Kamilë Rupeikaitë
bow (angl.): 1. Strykas. 2. Smuiko ðtrichas. 3. Smuikuoti.
bowed lyra (angl.) – krota, rota.
Bowen Edwin York [Edvinas Jorkas Bòvenas;
1884.II.22 Londone – 1961.XI.23 ten pat], anglø
komp., pianistas. Studijavo Londono karaliðkojoje
MuA; vëliau joje buvo f-no kl. dëstytojas. Sukûrë 2
simf-jas ir kitø kûriniø orkestrui, koncertø (3 f-nui;
sm.; altui), kamer. muzikos, kûriniø f-nui, dainø.
Paraðë vadovëlá „Pedalling the Modern Pianoforte“
(„Ðiuolaikinë f-no pedalizacija“, 1936).
Bovet Guy [Gi Bovº; g. 1942.V.22 Tûne], Ðveicarijos
vargonininkas, kompozitorius. Vargonuoti mokësi Pa-
ryþiuje pas M. C. Alain. 1978 dëstë JAV. Nuo 1988
vargonuoja Neðatelyje, dësto Bazelio MuA. Rengia
vasaros vargonininkø meistriðkumo kursus, daug kon-
certuoja (Lietuvoje pirmàkart koncertavo 1971). Su-
kûrë kûriniø vargonams. Leonidas Melnikas
Bowie David (Robert Jones) [Deividas Bòuis; tikr.
vardai Robertas Dþonsas; g. 1947.I.8 Londone],
D. Britanijos komp., dainininkas, multiinstrumenti-
ninkas, prodiuseris, tapytojas, aktorius. Vienas ryð-
kiausiø popmuzikos ir roko kûrëjø. ∆ muzikinæ kar-
jerà pradëjo 7 d-meèio vid. B. Dylano stiliaus
dainomis. Domëjosi dzenbudizmu, subûrë panto-
mimos trupæ. ∆ iðpopuliarëjo 7 d-meèio pab., tapo
vienu þymiausiø glitter (glam) rock atlikëjø. 8 d-meèio
pab. su B. Eno áraðë elektroninio roko albumø serijà,
kûrë soul stiliaus dainas. 9 d-meèio pabaigoje dirbo
su alternatyvaus roko grupe „Tin machine“. 10
d-metyje eksperimentavo su ðokiø muzika, kûrë mu-
zikà kinui. ∆ bendradarbiavo su M. Jaggeriu,
„Queen“ ir kt. Svarbiausi ∆ albumai: „Hunky Dory“
(1971), „Ziggy Stardust“ (1972), „Aladdin Sane“
(1973), „Low“ (1977), „Heroes“ (1977), „Lodger“
(1979), „Let’s Dance“ (1983), „Outside“ (1995),
„Hours...“ (1999). Dovydas Bluvðteinas
Bowie Lester [Lesteris Bòuis; 1941.X.11 Frederike
(Merilendo valstija) – 1999.XI.8 Brukline], JAV dþiazo
trimitininkas. Vienas originaliausiø trimitininkø dþiazo
istorijoje. Uþaugo Sent Luise (Misûrio valstija), grojo
bliuzo bei ritmenbliuzo ansambliuose. 1965 iðvyko á
Èikagà. Ákûrë „Kûrybingø muzikø skatinimo asocia-
cijà“ („Association of the Advancement of Creative
Musicians“ – AACM). 1968 ∆ subûrë „Art Ensemble
of Chicago“. Vadovavo keletui kitø kolektyvø, grojo
su A. Sheppu, J. DeJohnettu, D. Munrow.
Auðra Listavièiûtë
Bowman James [Dþeimsas Bòumenas; g. 1941.XI.6
Oksforde], anglø dainininkas (kontratenoras). Dai-
nuoti mokësi pas M. Howardà. Debiutavo 1967 su
Braga
'#
„English Opera Group“ teatru Aldeburgo festivalyje
(Oberonas 1), vëliau – San Franciske, Monrealyje,
Paryþiuje, Briuselyje, 1970 – Londono „Sadler’s
Wells“, Glaindborno, 1972 – CG teatruose. Garsus
G. Fr. Händelio operø, oratorijø atlikëjas, aktorius.
Rengia sol. koncertus, dainuoja áv. epochø muzikà.
Jonas Klimas
Bozay Attila [Atila Bòzojis; g. 1939.VIII.11 Balaton-
fiurede], vengrø kompozitorius. Studijavo Budapeðto
Bartóko kons-joje ir pas F. Farkasà. Dirbo Segedo
kons-joje, Vengrijos radijo muz. skyriuje (1963–66).
Gavæs UNESCO stipendijà, 1967 pusæ metø praleido
Paryþiuje. 1968 gavo Erkelio premijà uþ I styg. kvartetà
ir Józsefo dainø ciklà. ∆ kûryboje ryðku vengrø l. dainø
átaka. Vartoja serij. technikà, klasterius, didelá dëmesá
skiria tembrui. Þymiausi kûriniai: operos Kungisz Kira-
lyno („Karalienë Kungisz“, 1969) ir Hamlet (1984),
Pezzo concertato altui ir ork. (1965), Pezzo sinfonico,
ork. (1967), Pezzo concertato citrai ir ork., Formations
vè. solo („Konstrukcijos“, 1969), kantata Trapêze et
barre („Trapecija ir skersinis“, 1966), 2 styg. kvartetai
(1964, 1971), dainos, pjesës f-nui. Kamilë Rupeikaitë
Br. (vok., sutr.) – altas (altai; stryk. chordofonai).
brace (angl.) – takto brûkðnys partitûroje.
Brade William [Viljamas Bre¤das; ~1560 – 1630.II.26
Hamburge], anglø smuikininkas, kompozitorius. Nuo
1594 dirbo Berlyne, Kopenhagoje, Halëje, Hamburge.
Vienas þymiausiø XVII a. anglø komp., dirbusiø uþ-
sienyje. ∆ ðokiø muzika turëjo átakos vokieèiø instr.
muzikai. Rûta Prusevièienë
Braein Edvard [Edvardas Bre¤nas; 1924.VIII.23 Kris-
tiansune – 1976.IV.30 Osle], norv. kompozitorius.
Komp., dirigento ir etnomuzikologo E. Braeino (1887–
1957) sûnus. 1942–45 studijavo Oslo kons-joje, vëliau
tobulinosi pas B. Brustadà (Norvegijoje) ir pas J. Rivier
Paryþiaus kons-joje. Pagrindinë kûrybos sritis – instr.
muzika. Sukûrë operø, tarp jø – Anne Pedersdotter
(1971), Den stundeslose („Uþsiëmæs þmogus“, 1974), 3
simf-jas, koncert. uvertiûrà, Adagio styg. orkestrui,
kameriniø instr. kûriniø, romansø. Birutë Þalalienë
Braga Francisco [Fransiskas Bragâ; 1868.IV.15 Rio de
Þaneire – 1945.III.14 ten pat], Brazilijos kompozito-
rius. Studijavo Rio de Þaneire ir Paryþiaus kons-joje
(pas J. Massenet). 1896–1900 gyveno Vokietijoje, tapo
R. Wagnerio pasekëju. Dirbo dirigentu Rio de Þaneire
ir San Paule. Nac. muzikos in-to prof. (1902–38). Diri-
gavo simf. koncertø s-gos (ák. 1912) rengiamus kon-
certus. Sukûrë 3 operas (Jupirã, 1900), simf. poemø
(Marabã), kamer. muzikos, pjesiø f-nui, dainø, gies-
miø. ∆ kûriniuose ryðku Europos vëlyvojo romantizmo
átaka. Operoje Contractador de diamantes (1901) var-
tojo Brazilijos l. muzikos elementus. Kamilë Rupeikaitë
Braga Gaetano [Gaetanas Bragâ; 1829.VI.9 Dþulja-
novoje (dab. Teramas, Abrucio sr.) – 1907.XI.20 Mi-
lane], it. violonèelininkas, kompozitorius. Baigë
Neapolio kons-jà (kompozicijos mokësi pas S. Mer-
cadante). Koncertavo Europoje ir Amerikoje. Sukûrë
8 operas, tarp jø – La Reginella (1871), koncertø ir
pjesiø vè. („Angelø serenada“), romansø. Paraðë grie-
þimo violonèele vadovëlá (1875). Bronius Ambraziejus
Brahms
'$
Brahms Johannes [Johanesas Brãmsas; 1833.V.7 Ham-
burge – 1897.IV.3 Vienoje], vok. komp., pianistas,
dirigentas. Prûsijos meno akademijos akademikas
(1886). Muzikos mokë tëvas, grojæs áv. instrumentais,
nuo 1840 – pianistas F. W. Cosselis, nuo 1845 – komp.
ir pianistas E. Marxsenas. Vaikystëje skambindavo
miesto klubuose ir benefis. koncertuose. 1848 ávyko
pirmasis solinis koncertas. 1853 smuikininkas
E. Reményi pakvietë ∆ groti su juo koncertiniame
turnë, kurio metu Hanoveryje ∆ artimai susipaþino su
J. Joachimu. Joachimo rekomenduotas, 1853 ∆ ap-
lankë R. Schumannà Diuseldorfe, kuris, iðklausæs ∆
kûrinius, labai gerai ávertino neþinomà kompozitoriø
spaudoje. Tais paèiais metais iðleidus pirmuosius vo-
kalinius ∆ kûrinius, jo vardas tapo þinomas vok. mu-
zikos visuomenei. Po Schumanno mirties 1856 ∆ tapo
jo þmonos Clara’os Schumann globëju ir artimu drau-
gu. 1857–59 dirbo Detmoldo rûmuose ir koncertavo
Vokietijos miestuose. 1863–64 vadovavo Vienos „Sing-
akademie“ („Dainavimo akademija“). 7 d-metyje
Johannes Brahms klostësi jo individualus stilius. ∆ kûrybinës brandos
pradþià þymi fp. kvintetas f-moll, op. 34 (1864) ir
„Vokiðkasis requiem“ (galutinë redakcija 1868). 1872–
75 buvo Vienos Muzikos bièiuliø d-jos meno vadovas,
koncertuose atliko daug baroko epochos muzikos.
1877 Londono filharmonijos d-ja ∆ apdovanojo aukso
medaliu. 1878 pirmà kartà pabuvojo Italijoje, vëliau
joje lankësi dar 7 kartus. 8 d-metyje didþiausià dëmesá
skyrë simf. kûrybai. 1879 Breslau (Vroclavo) un-to
Filosofijos f-tas suteikë garbës daktaro vardà; ta proga
∆ sukûrë „Akademinæ uvertiûrà“ op. 80. Pedagogika
neuþsiëmë, bet rëmë jaunus talentus (A. Dvoþãkà,
G. Mahlerá). Neprisijungë në prie vienos estet. muzikø
grupuotës – nei prie garbinusiø R. Wagnerá, nei prie
kritikavusiø já. Todël ∆ buvo puolamas ir vienø, ir kitø.
Pablogëjus sveikatai, ëmë vengti þmoniø. Palaidotas
Vienos centrinëse kapinëse ðalia L. van Beethoveno
ir Fr. Schuberto.
∆ – vienas þymiausiø XIX a. II pusës kompozitoriø,
klasikinës tradicijos tæsëjas, praturtinæs jà romantiniais
bruoþais. ∆ muzikos dramatizmas susijæs su
L. van Beethoveno, polinkis á buitinius þanrus – su
Schuberto, aistringa asmeninë kalbësena – su Schu-
manno, maiðtingas pakilumas – su Wagnerio kûryba.
∆ muzikoje juntami prieðingi raiðkos poliai: audringas,
kupinas protesto ir intymus, jausmingas. ∆ këlë sau
uþduotá: romantiðkus jausmus iðreikðti klasik.
formomis.
∆ kompozic. technika pagrásta iðsamiu áv. epochø ir sti-
liø muzikos paþinimu. ∆ buvo iðstudijavæs Schuberto,
Beethoveno, J. Haydno, W. A. Mozarto, J. S. Bacho,
G. Fr. Händelio, A. Vivaldi, D. Scarlatti, Fr. Cou-
perino muzikà, iðmokæs meistriðkos polifonijos, temø
plëtojimo technikos. ∆ kûriniø melodikai átakos turëjo
vokieèiø, austrø, vengrø, slavø, ðkotø muz. folkloras.
∆ simf-jos samprata buvo tradicinë (klasicistinë), ne-
programinë. Tradicines formas ir simfonizmo rûðis ∆
plëtojo savaip ir naujai áprasmino. Simf-jà ∆ suvokë kaip
instrumentinæ dramà, kurios keturias dalis vienija poet.
idëja. Instr. koncertus ∆ traktavo kaip simf-jas su solo
instrumentais. ∆ koncertas sm. ir orkestrui priskiriamas
geriausiems ðio þanro muzikos pavyzdþiams.
Paskutinio laikotarpio kûriniuose – kaprièuose, inter-
mezzo f-nui – ryðkiausiai atsiskleidë ∆ dvasinio gy-
venimo aspektai. Nuotaikø svyravimai juose perteikti
lakoniðkomis priemonëmis, sudëtingas turinys – itin
taupia, iðkalbinga melodika.
KÛRINIAI. Simf. orkestrui: simf-jos – I c-moll, op.
68 (1876); II D-dur, op. 73 (1877); III F-dur, op. 90
(1883); IV e-moll, op. 98 (1885); 2 serenados –
D-dur, op. 11 (1858) ir A-dur, op. 16 (1860); Va-
riationen über ein Thema von J. Haydn („Variacijos
J. Haydno tema“) B-dur, op. 56a (1873); Akademi-
sche Festouvertüre („Akademinë uvertiûra“) c-moll,
op. 80 (1880); Tragische Festouvertüre („Tragiðkoji
uvertiûra“) d-moll, op. 81 (1881); 3 Ungarische Tänze
(„Vengrø ðokiai“, 1873). Áv. instrumentams ir or-
kestrui: koncertai f-nui – I d-moll, op. 15 (1858); II B-
dur, op. 83 (1881); koncertas sm. D-dur, op. 77 (1878);
dvigubas koncertas sm. ir vè. a-moll, op. 102 (1887).
Chorui, solistams ir orkestrui: Ein deutsches Requiem
(„Vokiðkasis requiem“) solistams (sopranui ir bari-
tonui), chorui ir ork. (varg. ad libitum) op. 45 (1868);
Rinaldo, kantata pagal Goethe tenorui, vyrø chorui ir
ork. op. 50 (1868); Rhapsodie („Rapsodija“) pagal
Goethe altui, vyrø chorui ir ork. op. 53 (1869);
Schicksalslied („Likimo daina“) pagal Hölderlino
þodþius chorui ir ork. op. 54 (1871); Triumphlied
(„Triumfo daina“) 8 balsø chorui, baritonui ir ork. op.
55 (1871); Nänie („Nenija“) pagal Fr. Schillerá chorui
ir ork. op. 82 (1881); Gesang der Parzen („Parkø
giesmë“) pagal Goethe 6 balsø chorui ir ork. op. 89
(1882). Kameriniai: 2 styg. sekstetai – B-dur, op. 18
(1860) ir G-dur, op. 36 (1865); 2 styg. kvintetai –
F-dur, op. 88 (1882) ir G-dur, op. 111 (1890); kvintetas
(su klar.) h-moll, op. 115 (1891); 3 styg. kvartetai – I
c-moll, op. 51 (1873); II a-moll, op. 51 (1873); III
B-dur, op. 67 (1875); kvintetas f-moll, op. 34 (1864);
3 fp. kvartetai – I g-moll, op. 25 (1861); II A-dur, op.
26 (1861); III c-moll, op. 60 (1875); 4 fp. trio – I
H dur, op. 8 (1854, nauja red. 1889); II Es-dur, op.
40; III C-dur, op. 87 (1882); IV c-moll, op. 101 (1886);
trio f-nui, klar. ir vè. a-moll, op. 114 (1891). Dviem
instrumentams: Sonatensatz (Scherzo) f-nui ir sm.
c-moll (1853; viena dalis ið J. Joachimui skirtos
bendros kûrybos sonatos; kitas dvi dalis sukûrë
R. Schumannas ir A. Dietrichas); 3 sonatos sm. ir
f-nui – I G-dur, op. 78 (1879); II A-dur, op. 100 (1886);
III d-moll, op. 108 (1888); 2 sonatos vè. ir f-nui – I
e-moll, op. 38 (1865); II F-dur, op. 99 (1886); 2 sonatos
klar. (altui) ir f-nui – f-moll, op. 120, Nr. 1 ir Es-dur,
Nr. 2 (1894). F-nui: ~100 kûriniø, tarp jø – 3 sonatos
(C-dur, op. 1, 1853; fis-moll, op. 2, 1852; f-moll, op.
5, 1854), variacijos R. Schumanno, G. Fr. Händelio,
N. Paganini temomis, baladës, valsai, rapsodijos,
kaprièai, intermezzo, etiudai. F-nui 4 rankoms: valsai
Liebeslieder („Meilës dainos“, 1874), Ungarische Tänze
(„Vengrø ðokiai“, 1852–69). 2 f-nams: sonata f-moll,
op. 34 b (1864); variacijos J. Haydno tema, op. 56 b.
Vargonams: fugos, preliudai, choraliniai preliudai.
Vokaliniai: duetai, kvartetai, tarp jø – Zigeunerlieder
(„Èigonø dainos“, 1887), ~200 romansø ir dainø,
~100 áv. sudëties chorø, l. dainø harmonizacijos.
Pav.

L: Simrock N. Thematisches Verzeichnis sämtlicher im Druck
erschienener Werke J. Brahms. B., 1897, 31909; atnaujintas leid. The-
matic Cat. of the Collected Works of Brahms iðleido J. Braunstein, N.Y.,
1956; Koch L. Brahms Bibliographie. Bdp., 1943; Briefwechsel, iðl.
Deutsche Brahms-Gesellschaft, 16 t., B., 1907–22; Jenner G. J. Brahms
als Mensch, Lehrer und Künstler. Marburg, 1903; Kalbeck M. J. Brahms,
Bd 1–4, B., 1904–14, 21908–15; Niemann W. J. Brahms. B., 1920, 141933,
angl. N.Y., 1969; Adler G. J. Brahms. Wien, 1933; Geiringer K. Brahms,
sein Leben und Schaffen. Wien, 1934 (versta á daugelá kalbø); Siegmund-
Schultze W. J. Brahms. Lpz, 1966; Erhardt L. Brahms. PWM, 1975;
Äðóñêèí Ì. Èîãàííåñ Áðàìñ. Ì., 1959, 31970; Öàðåâà Å. Èîãàííåñ
Áðàìñ. Ì., 1986. Þivilë Ramoðkaitë
Braille Louis [Lui Bra¤lis; 1809.I.4 Kuvrë (Senos ir Mar-
nos dep.) – 1852.I.6 Paryþiuje], pranc. vargonininkas,
tiflopedagogas. Apako bûdamas 3 metø. 1819 ástojo á
Nac. akløjø jaunimo in-tà Paryþiuje; vargonuoti mokësi
pas N. Marriquesà. Nuo 1833 Paryþiuje vargonininkavo
áv. katedrose. Nuo 1828 iki mirties Nac. akløjø jaunimo
in-to profesorius. 1839 iðrado natø raðtà akliesiems
(↑ Braille’io muzikinë notacija). Jûratë Gudaitë
Braille’io muzikinë notacija, natø raðyba akliesiems,
grindþiama visuot. akløjø raðto sistema. Jà 1839 iðrado
L. Braille’is Paryþiuje. Kiekvienà ∆ þenklà sudaro 6
iðkilûs (apèiuopiami) taðkai, iðdëstyti 2 vertikaliomis
eilëmis (po 3 kiekvienoje). Pav.
Akordai þymimi intervalø þenklais nuo paraðytos pagr.
natos (su smuiko raktu ið virðaus á apaèià, su boso rak-
tu – atvirkðèiai). Taktai skiriami tuðèiu (neþymëtu) ∆
þenklu. Naudojami 3 muz. kûrinio uþraðymo bûdai: 1)
raðoma visa partitûra; 2) po vienos rankos takto arba
keliø taktø darinio raðoma kitos rankos taktas arba
darinys: 3) muz. faktûros dalys uþraðomos lygiagre-
èiomis linijomis (ðis variantas patogiausias).
L: Øàìèíà Ç. È., Êëåâåçàëü Ã. Ï. Çàïèñü íîò ïî ñèñòåìå Áðàéëÿ. Ì.,
1962. Petras Kvedaras
Bràiloiu Constantin [Konstantinas Bre¤loju;
1893.VIII.26 Bukareðte – 1958.XII.20 Þenevoje], rum.
muzikologas, kompozitorius. Bukareðte ir Paryþiuje
studijavo muz. teorijà ir kompozicijà. 1920 ákûrë (su
kitais) Rumunijos kompozitoriø s-gà; iki 1943 buvo
jos gen. sekretorius. 1921–46 dëstë Bukareðto MuA.
Dëstë folklorà Rel. muzikos akademijoje (iki 1935
buvo jos rektorius). 1928 ákûrë rumunø muz. folkloro
archyvà, uþraðë >8000 melodijø. Nuo 1943 dirbo
Brandukovas
'%
Berne. 1944 Þenevoje ákûrë Tarpt. l. muzikos archyvà
ir jam vadovavo. Nuo 1948 dirbo Þmogaus muziejuje
(Paryþiuje) ir dëstë Sorbonos un-te muzikologijà. Be
spec. etnomuzikologijos klausimø, paskelbë darbø ið
bendrosios muz. teorijos ir metodologijos.
Nijolë Taluntytë
Brailowsky Alexander [Aleksandras Brailòvskis;
1896.II.16 Kijeve – 1976.IV.25 Niujorke], pranc. pia-
nistas. Rusas. Studijavo Kijevo kons-joje; nuo 1911
mokësi Vienoje (pas Th. Leszetycká), per I pasaul.
karà Ciûriche (pas F. Busoni). Debiutavo 1919 Pary-
þiuje. 1936–37 surengë koncert. kelionæ po JAV mies-
tus; 1937–38 koncertavo Niujorke. 1924 Paryþiuje,
vëliau JAV atliko visus Fr. Chopino kûrinius f-nui. Þy-
mus komp. romantikø (Chopino ir F. Liszto) kûriniø
interpretuotojas. Danutë Mekaitë
Brain Dennis [Denisas Bre¤nas; 1921.V.17 Londone –
1957.IX.1 Hatfilde], anglø valtornininkas. ∆ senelis,
tëvas ir dëdë irgi buvo garsûs valtornininkai. Studijavo
Karal. MuA, grieþë Karal. filh-jos, vëliau Londono
filh-jos orkestre. Daug koncertavo kaip solistas. Laiko-
mas þymiausiu valtornos virtuozu. Kûriniø ∆ paraðë
B. Brittenas, P. Hindemithas. Danutë Mekaitë
Brancell Karin [Karina Brãncel; 1891.IX.24 Stokhol-
me – 1974.XII.14 Altadinoje (Kalifornijos valstija)],
ðvedø dainininkë (mecosopranas). Dainuoti mokësi
Stokholme, Berlyne ir Niujorke (E. Rosati mokinë).
1912–18 dainavo Stokholmo karal. operoje, 1918–33 –
Berlyno operos teatre, 1924–44 Niujorko MO teatre,
1930 ir 1931 Bairoito festivaliuose, 1935–38 Londono
CG teatre. 1944–50 mokë dainavimo Niujorko Juillar-
do m-loje, 1952–58 Adelphi koledþe. Vaidmenys: Am-
neris, Azucena, Ortruda, Brangäne. Danutë Mekaitë
vom Brandt (Brant, Prant) Jobst [Jobstas fom Brãntas;
1517.X.28 Valdershofe (Aukðtut. Pfalcas) – 1570.I.22
Brande], vok. kompozitorius. 1530 studijavo Heidel-
bergo un-te, dainavo (iki 1548) rûmø kapeloje ir mokësi
muzikos (pas L. Lemlinà). Sukûrë baþn. ir pasauliet.
muzikos – daugiabalsiø dainø su instrumentø pritarimu,
psalmiø, motetø ir kt. Bronius Ambraziejus
Brandt Marianne [Mariana Brãnt; 1842.IX.12 Vienoje –
1921.VII.9 ten pat], Austrijos dainininkë (mecosopra-
nas). 1862–66 studijavo Vienos kons-joje. 1869–70 to-
bulinosi Baden Badene (vadovë P. Viardot-García).
Debiutavo 1867 Olomouce (Èekija). Dainavo Berlyne
(1868–82), Londone, Niujorke (MO, 1884–88).
Dalyvavo R. Wagnerio operø „Dievø þuvimas“ (1876)
ir „Parsifalis“ (1882) premjerose Bairoite. Þymi
R. Wagnerio operø vaidmenø (Fricka, Brangäne, Er-
da) atlikëja. Kiti vaidmenys: Donna Elvira, Amneris,
Azucena. Nuo 1890 dirbo ped. darbà Vienoje.
Danutë Mekaitë
Brandukòvas Anatolijus [Àíàòîëèé Àíäðååâè÷
Áðàíäóêîâ; 1856.XII.22 Maskvoje – 1930.II.16 ten
pat], rusø violonèelininkas, pedagogas. 1868–77 mo-
kësi Maskvos kons-joje pas V. F. Fitzenhagenà, muz.
teorijos pas P. Èaikovská. 1878–1905 gyveno Ðveica-
rijoje ir Prancûzijoje. Paryþiuje grieþë M. Marsicko
styg. kvartete. Koncertavo Rusijoje su A. Rubinðteinu,
P. Èaikovskiu, F. Lisztu, R. Rachmaninovu. Nuo 1906
Maskvos filh-jos draugijos Muzikos ir dramos m-los
branlis
'&
direktorius, profesorius. Nuo 1921 Maskvos kons-jos
prof. Koncertavo kaip solistas ir dirigentas. Grieþë
stilingai, iðraiðkingai. ∆ dedikuota P. Èaikovskio Pezzo
capriccioso vè. ir ork. (1889), S. Rachmaninovo sonata
vè. (1901). Sukûrë pjesiø violonèelei. Tarp ∆ mokiniø –
V. L. Kubackis, S. P. Ðirinskis. Kamilë Rupeikaitë
brãnlis (pranc. branle, bransle – siûbavimas), pranc.
liaudies ratelis, daþnai pritariamas daina. Greito tem-
po, daþniausiai 2 daliø metro. Iðpopuliarëjo XVI–
XVII a., iki XVIII a. buvo aukðtuomenës ðokis. Buvo
>20 ∆ atmainø (pvz., paprastasis, dvigubasis, links-
masis, Burgundijos, Poitou, kepëjø ∆). Buvo þinomas
ir D. Britanijoje (brawl, brangill), Italijoje (brando),
Ispanijoje (bran). ∆ stilizuotas I. Stravinskio balete
„Agonas“ (1957). Pav. Adeodatas Tauragis
Georges Brassens
dvigubasis branlis (XVI a.)
Brant Henry [Henris Brãntas; g. 1913.IX.15 Monrealy-
je], JAV kompozitorius. Mokësi Juilliardo muz. m-loje
Niujorke, be to, pas R. Goldmarkà ir G. Antheilá.
1943–50 dëstë Kolumbijos un-te, 1947–55 – Juilliardo
muz. m-loje. 1957 pradëjo dëstyti Beningtono koledþe.
Nuo 1950 eksperimentuoja su orkestro grupëmis, tiria
muzikos erdviðkumà. Sukûrë operø, baletø, 7 simf-jas,
kantatà December sopranui, tenorui, maþam ir dide-
liam chorui, puèiamiesiems, 4 muðamiesiems, vargo-
nams („Gruodis“, 1955), kamer. muzikos kûriniø, solo
dainø, dramos spektakliø ir k. f. muzikos.
Virginija Apanavièienë
Brant Jan (Joannes Brantus) [Jonas Brãntas; g. 1554
Poznanëje, m. 1602.V.27 Lvove], kompozitorius. Jë-
zuitas. 1571–75 studijavo Vilniaus jëzuitø kolegijoje,
1578–82 Romoje. 1575–78, 1582–93 ir 1597–98 dirbo
ped. darbà Poznanëje, Krokuvoje, 1593–97 dëstë Vil-
niaus un-te (nuo 1595 aukðtesniøjø studijø prefektas),
èia gavo teologijos daktaro laispná. Nuo 1598 Pultusko
jëzuitø kolegijos rektorius. 1599–1601 gyveno Romoje.
Nuo 1601 Lvovo jëzuitø rezidencijos superioras. Su-
kûrë motetø a cappella (iðliko 9), himnø, kitø muz.
kûriniø. Kûrybà grindë imitac. polifonija.
Vytautas Povilas Jurkðtas
brass (angl.) – variniai puè. instrumentai.
Brassart Johannes (Brasseur, Braxatoris) [Johanas
Brasåras; g. apie 1405 Lieþe (?) (Limburgo prov-ja),
m. apie 1450], pranc. ir flamandø komp., muz. teore-
tikas. 1431 giedojo popieþiaus kapeloje Romoje, vëliau
vienoje Tongreso (Limburgo prov-ja) baþnyèiø. Kûrë
tik baþn. muzikà – daugiabalses giesmes, motetus,
Kyrie, Sanctus, Agnus Dei ir kt. Kûryboje ryðku G. Du-
fay átaka. Bronius Ambraziejus
brass band (angl.): 1. Variniø puè. instrumentø or-
kestras, grieþiantis daugiausia ankstyvojo ir klasik.
dþiazo muzikà. ∆ ppr. sudaro 24–25 atlikëjai. Daug ∆
buvo JAV XIX a. pabaigoje. 2. Var. puèiamøjø instru-
mentø grupë (sekcija) dþiazo orkestre. Jonas Klimas
Brassens Georges [Þorþas Brase¹sas; 1921.X.22 Sete
(prie Monpeljë) – 1981.X.29 Paryþiuje], pranc. poetas,
komp., ðansonjë. 1939 atvyko á Paryþiø; dirbdamas
f-ke pradëjo kurti eiles. Kaip ðansonjë debiutavo 1952.
Dainavo savo kûrybos dainas pagal savo ir kitø poetø
(L. Aragono, V. Hugo, F. Jammeso, M. M. L. Lamar-
tine’o, P. Verlaine’o, Fr. Villono) eiles. ∆ kûriniø poe-
tika paprasta, be patoso, muzika melodinga, ðvelni,
kai kada sudëtingo ritmo su poliritmijos elementais.
Dainavimo stilius santûrus, grieþtas (kartais mono-
toniðkas). Uþ kûrybà ir plokðteliø áraðus laimëjo Char-
les-Cros prizà (1954), „Grand prix du disque“ (1964)
ir Prancûzijos akademijos didájá prizà (1967). 1956
sukûrë muzikà ir pagr. vaidmená kino filme „Porte de
Lilas“ („Lilia uostas“; reþ. R. Clairas). Pav.
Edmundas Baltrimas
Brassin Louis [Lui Brasênas; 1840.VI.24 Achene (Vo-
kietija) – 1884.V.17 Sankt Peterburge], pranc. pia-
nistas, kompozitorius. Studijavo Leipcige (I. Mosche-
leso mokinys). 1866–69 Sterno kons-jos (Berlyne) f-no
dëstytojas. 1869–78 Briuselio, 1879–84 Sankt Peter-
burgo kons-jos profesorius. Sukûrë 2 operetes, kûriniø
f-nui, R. Wagnerio „Nibelungo þiedo“ iðtraukø trans-
kripcijas f-nui. Danutë Mekaitë
Bratislåvos mùzikos festivålis (Bratislavske hudebni
slavnosti; Slovakija). Rengiamas nuo 1965 kasmet spalio
mënesá, trunka 2 savaites. Jo metu statoma operos, ba-
letai, vyksta simf. ir kamerinës muzikos, solistø, jaunøjø
atlikëjø koncertai (pastaruosius remia UNESCO), mu-
zikologø konferencijos. Violeta Tumasonienë
Bratsche (vok., sutr. Br.) – altas (stryk. chordofonas).
Brãudas Isajus [Èñàé Àëåêñàíäðîâè÷ Áðàóäî;
1896.VIII.9 Bojarkuose (netoli Kijevo) – 1970.III.11
Sankt Peterburge], rusø vargonininkas, muzikologas.
Menotyros dr. (1965). Studijavo Maskvos (A. Golden-
veizerio kl.) ir Sankt Peterburgo (J. Handschino, N. Va-
nadzino kl.) kons-jose, tobulinosi Paryþiuje (pas L. Vier-
ne) ir Leipcige (pas G. Raminà). Nuo 1923 dëstë Sankt
Peterburgo kons-joje; prof. (1935). Vienas rusø vargo-
navimo m-los kûrëjø. Pagrindë savità muzikos
artikuliacijos teor. sistemà, nagrinëjo J. S. Bacho mu-
zikos interpretacijos problemas. Mokiniai – S. Daiè,
A. Kotliarevskis, N. Oksentian, V. Stamholcian.
Leonidas Melnikas
Brãudas Jevgenijus [Åâãåíèé Ìàêñèìîâè÷ Áðàóäî;
1882.II.20 Rygoje ­ 1939.X.17 Maskvoje], rusø
muzikologas. 1911 baigë Sankt Peterburgo un-to
Filologijos f-tà. 1913 Vokietijoje studijavo muz. istorijà
(H. Riemanno ir H. Kretzschmaro mokinys). Nuo 1914
dëstë Petrogrado ir Maskvos aukðtosiose m-lose; prof.
(1922). Daugiausia tyrë V. Europos muzikà. Svarb.
veikalai: „Âñåîáùàÿ èñòîðèÿ ìóçûêè“ („Visuotinë
muzikos istorija“, 1–3 t., 1922­27), „Íèöøå–ôèëî-

ñîô–ìóçûêàíò“ („Nietzsche ­ filosofas muzikas“,
1922), monografijos apie J. S. Bachà, L. van Beetho-
venà, Fr. Schubertà, R. Wagnerá, A. Borodinà.
Algirdas Ambrazas
brauktùkas, kitaip ↑ plektras.
Braunfels Walter [Valteris Brãunfelsas; 1882.XII.19
Frankfurte – 1954.III.19 Kelne], vok. kompozitorius.
Muzikà studijavo Frankfurte, Vienoje, Miunchene.
1925–33 ir 1945–50 Kelno aukðtosios muz. m-los
direktorius. Sukûrë operø, tarp jø – Ulenspiegel (1913),
Die Vögel („Paukðèiai“, 1920), oratorijø, Te Deum
(1922), Didþiàsias miðias (1927), kûriniø orkestrui,
kamer. muzikos kûriniø, dainø. Birutë Þalalienë
bravo (it. puiku), ðûksnis, reiðkiantis pagyrimà, pritarimà,
susiþavëjimà (pvz., muz. kûriniu, jo atlikimu).
bravûrâ (pranc. bravoure, it. bravura – nutrûktgalvið-
kumas, narsa), virtuoziðkas, efektingas muz. kûrinio
atlikimas. ∆ terminas buvo ypaè paplitæs XVIII–XIX a.
operoje, apibrëþiant virtuoziðkà arijà – aria di bravura.
Jonas Bruveris
brav¾rinë årija (it. aria di bravura), arija, turinti daug
melizmø, techniðkai sudëtingø pasaþø.
Braxton Anthony [Entonis Bråkstonas; g. 1945.VI.4
Èikagoje], JAV dþiazo muzikantas (mediniai puè. inst-
rumentai), kompozitorius. Debiutavo 1965 (grieþë su
L. Smithu, L. Jenkinsu). 1970 koncertavo su ansamb-
liu „Circle“, vëliau grieþë duetus su Ch. Corea, D. Bai-
ley’u, koncertavo su savo ansambliais. Kuria free ir
avangardist. dþiazo krypties muzikà. Jonas Rimða
Brazãitis Juozas [1891.III.2 Ðeduvoje (Panevëþio aps.) –
1945.VIII.28 Èikagoje (JAV)], liet. vargonininkas. 1910
atvyko á JAV. Mokësi vargonuoti pas A. Pociø, har-
monijos ir skambinti f-nu – pas A. Aleksá. Su pertrau-
komis studijavo Amerikos muzikos kons-joje (1924
gavo muz. bakalauro laipsná). Nuo 1925 iki mirties buvo
Èikagos Auðros Vartø parapijos vargonininkas. Var-
gonininkø s-gos pirmininkas (1934). Sukûrë solo ir
choro dainø, giesmiø (kai kurios iðsp. „Muzikos þi-
niose“), muzikà I. Sakalo vaizdeliui „Rûtos kvepia“.
Turëjo f-no ir smuiko studijas, vadovavo chorams, rengë
koncertus, apie muzikà raðë spaudoje. Pav.
Birutë Þalalienë
Brazãuskas Eduardas [1922.V.13 Raseiniuose –
1996.VI.26 Vilniuje], liet. valtornininkas, pedagogas,
dirigentas. 1947 baigë Kauno kons-jà (A. Bauþins-
ko kl.). 1940–49 Kauno muz. teatro orkestro solistas.
1948–62 dëstë Kauno Gruodþio muz. m-loje (1950–
52 direktorius, 1952–61 direktoriaus pavaduotojas).
1961–96 dëstë Lietuvos MuA; prof. (1985). Ákûrë puè.
orkestrus Gruodþio muz. m-loje (1949) ir Lietuvos
kons-joje (1961). Nuo 1970 Lietuvos dainø ðvenèiø ir
studentø dainø ðvenèiø „Gaudeamus“ jungtinio puè.
orkestro vyriausiasis dirigentas. Pav. Jurgis Dvarionas
Brazílijos mùzika. Gausus Brazilijos muz. folkloras
susiklostë ið indënø, portugalø ir Afrikos negrø mu-
zikos. Indënø muz. dermës pentatoninës, melodijos ir
ritmai monotoniðki. Vartojami negrø muz. instrumentai
marimba, áv. bûgnai. Afrikiet. kilmës ðokiai batukë,
kokas, kongada, þongas, marakatu, miðrios kilmës (afri-
kieèiø, portugalø, kreolø muz. elementai) samba, lun-
Brazilijos
''
duju, maðiði. Kai kurie afrikieèiø folkloro þanrai (ma-
kumba, kandomblë, ðangas) liko nepakitæ (jie daþniau-
siai atliekami per apeigas). Isp. muz. kultûros pëdsakai –
ðokis fandangas, dainos tirana, kaèuèa, sorongas,
modinja ir jos atmainos. Brazilijos miesto folklore
paplitusi specifinë ansamblinio improvizac. muzikavimo
forma chôro. Populiarus ir 2 (ir daugiau) atlikëjø vokal.
instrumentinis improvizac. pobûdþio muzikavimas
desafio. Instrumentai: chordofonai violana (ðeðiastygë
gitara), viola (gitaros rûðis), kavakinjas (mandolinos
rûðis); membranofonai atabakë, kaiða, kuika, þabumba,
pandeira (bûgnelis); agogas (varpelis), ðokaljas, maraka
(barðkuèiai), rekorekas (terkðlë).
Profesionalioji ∆ pradëjo klostytis XVII a. pr. misionieriø
jëzuitø vienuolynuose. Jëzuitai Santa Kruse (prie Rio Juozas Brazaitis
de Þaneiro) ásteigë vad. Negrø kons-jà. XVIII a. baþn.
muzikà kûrë J. J. E. Lobo de Mesquita, M. C. Netto,
F. Gomesas da Rocha, I. Parreira Nevesas, J. J. Ferreira.
Buvo populiarios muz. misterijos – autai. Turtingø mi-
sionieriø namuose statyta spektakliø su muzika. 1748
ásteigtas muz. dramos teatras „Operos namai“, 1776 –
teatras „Naujoji opera“; juose, be dramos spektakliø, kai
kada buvo statomos it. operos. 1822 Brazilija tapo ne-
priklausoma imperija. Jos muz. gyvenimo centru tapo
imperatoriaus rûmai Rio de Þaneire; ten ásteigta kapela,
statomos operos. Pirmieji brazilø profesionaliosios mu-
zikos kûrëjai buvo J. M. Nunes García, Fr. M. de Silva
(1841 Rio de Þaneire ásteigë kons-jà). 1813 Rio de Þa- Eduardas Brazauskas
neire ákurtas teatras „Sao Joao“, pastatæs V. Europos ir
vietos kompozitoriø (A. C. Gomeso, 1811–30 Brazilijoje
gyvenusio port. komp. M. A. da Fonseca Portugalio)
operø. ∆ nac. bruoþai iðryðkëjo komp. H. Osvaldo,
Z. A. Miguezo, A. Nepomuceno, A. Lévy’o, Fr. Braga’os
kûryboje. XX a. 1 d-metyje iðkilo grupë kompozitoriø,
kûryboje jungusiø nac. ir Europos muz. tradicijas, tarp
jø þymiausias – H. Villa-Lobosas. Kiti kompozitoriai:
L. Galletas, O. L. Fernandezas, dirig., pianistas ir komp.
Fr. Mignone, R. Gnatalli, M. C. Guarnieri, C. G. Peixe,
C. Santoro, H. J. Koellreutteris, E. Kriegeris, M. Nob-
re, O. Lacerda; 6 d-metyje ëmë kurti San Paulo „Musica
Nova“ grupës kompozitoriai D. Cozzella, R. Dupratas,
G. Mendesas, W. Corrêa de Oliveira; 7 d-meèio grupës
„Bahia“ komp. E. Widmeris, J. Oliveira, L. Cardoso.
Atlikëjai: pianistas A. Estrella, gitaristas L. Almeida;
muzikologai R. Almeida, M. de Andrade, O. Alvarenga,
L. H. Corrêa de Azevedo. Brazilijos muz. gyvenimas
sutelktas Rio de Þaneire ir San Paule. Rio de Þaneire
veikia operos teatras „Sao Joao“, Brazilijos un-to nac.
muz. m-la (nuo 1937; ást. 1841 kaip kons-ja), Brazilijos
kons-ja (ást. 1940), Nac. chorinio dainavimo kons-ja (ást.
1942), Brazilijos MuA (ást. 1945); San Paule – Dramos
ir muz. kons-ja (ást. 1909). Simf. orkestrai veikia Rio de
Þaneire (Nac. simf. orkestras, ást. 1940), San Paule, Porto
Alegrëje, Belo Orizontëje, Resifëje, Salvadore. Nuo
XX a. 6 d-meèio kasmet rengiami operos spektakliø vad.
nacionaliniai ciklai. 1954 ást. Muzikø s-ga, 1960 – Muzikø
ordinas. Leidþiami muz. þrn. „Revista da Música Popu-
lar“ (nuo 1955), „Revista Brasileira da Música“ (nuo
1962).
L: Alvarenga O. Música popular brasileira. Rio de Janeiro, 1942; Al-
meida R. História da música brasileira. Rio de Janeiro, 1942; Corrêa de
Azevedo L. H. 150 a¹os de música no Brasil. 1800–1950. Rio de Janeiro,
1956; Nogueira Franša E. Música do Brazil. Fatcs, figuras e obraz. Rio de
Janeiro, 1957. Jonas Klimas, Adeodatas Tauragis
Brazis
Bråzis Algirdas [g. 1915.II.9 Èikagoje], liet. dainininkas
(baritonas). Dainavimo mokësi pas B. Saroya’à ir
D. Onufrei’ø, operos vaidybos – pas F. Cleva’à. 1938
su choru „Pirmyn“ koncertavo Lietuvoje, vëliau JAV
miestuose. 1951 surengë solo koncertà Niujorko Car-
negie Hall. Dainavo MO ir Èikagos lyrinës operos teat-
ruose. ∆ Èikagos liet. operos nuolat. solistas. Kon-
certavo su JAV liet. chorais ir ansambliais. Vaidmenys:
Rigoletto, Amonasro, Germont’as, Grafas di Luna,
Renato, Nabukas, Scarpia, Escamillo, Valentinas, Rim-
vydas, Pakalnis, Pikulas (J. Gaidelio „Dana“, „Gintaro
ðaly“), Kapitonas (J. Kaèinsko „Juodas laivas“). Kon-
certuose atlikdavo liet. veikalus (S. Ðimkaus baladæ
„Nugrimzdæs dvaras“, kantatà „Atsisveikinimas su
tëvyne“, J. Þilevièiaus kantatà „Vytautas Didysis“).
Dainavo su „Dainavos“, „Varpo“, Èiurlionio ansam-
bliu. Pav. Vaclovas Juodpusis
Brazýs Teodoras [1870.XI.20 Mazalvëje (Stuèkos rj.,
Latvija) – 1930.IX.10 Miunchene; palaidotas Kaiðia-
Algirdas Brazis doryse], liet. muzikologas, komp., choro dirig., vargo-
nininkas. Prelatas (1928). Mokësi pas Kauno katedros
vargonininkà komp. J. Kalvaitá. Iki 1896 vargoninin-
kavo. 1900 baigë Vilniaus kunigø seminarijà. 1905–
07 studijavo Rëgensburgo (Vokietija) aukðtojoje baþn.
muzikos m-loje. 1907–17 dëstë Vilniaus kunigø semi-
narijoje, vadovavo katedros chorui, orkestrui, moky-
tojavo liet. g-joje. Nuo 1924 dëstë Kauno un-te;
docentas (1924). Vadovavo un-to ir kunigø seminarijos
chorams. Tyrë grigal. choralà, M. Maþvydo surinktas
giesmes. Sukûrë 4 miðias, baþn. giesmiø, himnø. Surin-
ko ~2000 l. dainø (rink. „Lietuviø taut. dainø melo-
dijos“, 1927), jas harmonizavo („Mûsø dainelës“,
1918–23, 4 d.), tyrë. Paraðë kn. „Apie tautines liet.
dainø gaidas (melodijas)“ (1920). Dalyvavo muz. d-jø
veikloje. Redagavo þrn. „Muzikos aidai“. Parengë va-
dovëlius „Giedojimø mokykla“ (1920), „Muzikos
teorija“ (1920; 21924; 31925), „Choralo mokykla“,
„Harmonija“ (abi 1926). Pav.
L: Tumas J. Docentas Teodoras Brazys-Frey // Mûsø tautosaka, 1930.
Teodoras Brazys T. 2; Ambrazas A. Teodoro Brazio indëlis á muzikos teorijos raidà Lietu-
voje // Menotyra, 1995 Nr. 1. Arvydas Karaðka
Braþínskas Algimantas [g. 1937.XI.12 Vilkaviðkyje],
liet. kompozitorius. 1961 baigë Lietuvos kons-jà
(E. Balsio kompozicijos kl.). 1961–63 dirbo Lietuvos
kino studijoje muz. redaktoriumi, 1963–68 Lietuvos
kompozitoriø s-gos konsultantu. Sukûrë operas „Kris-
tijonas“ (1983, past. 1985), „Liepsna“ (1987), miuziklus
„Pagramanèio ðnekuèiai“ (1975, past. 1976), „Gaivus
ðiukðlynø vëjas“ (1998), oratorijà „Dþiaugsmø daina“ (A
Song of Joys, 1997, W. Whitmano þ., atlikta 1998 Olan-
dijoje), 12 kantatø („Plienas dainuoja“, 1963; „Tëvynei –
ðirdþiø sutartinë“, 1968; „Broliø milþinø ðaly“, 1972;
„Tëviðke, tu saulës lelija“, „Atëjo ðventë“, abi 1981;
Algimantas Braþinskas „Vëþys, kuris mokëjo praðyti“, 1982; „Èia diemedþiu
þydësiu“, 1984 ir kt.), 2 simf-jas (Kamerinë, 1967; Homo
sum, 1974), 2 koncertus f-nui ir orkestrui (1961, 1983),
simf. poemà „Laimës þiburys“ (1959), 2 kvintetus pu-
èiamiesiems (1966, 1975), kûriniø smuikui ir f-nui, 3
sonatas f-nui, chorø (7 baladës, 1969–71; „Pavasario
þaidimai“, 1976; „Penkios Kukuèio baladës“, 1978),
vokaliniø ciklø („Keturios raudos ir aukojimas“, 1970;
„Benamio dainos“, 1974; „Lietaus laðai“, 1999), dainø,
instr. pjesiø, dramos spektakliø, k. f. muzikos. Kûriniai
melodingi, impulsyvios ritmikos. LSSR valst. premija
1973. Pav. Ona Juozapaitienë, Arvydas Karaðka
Bråþnikovas Maksimas [Ìàêñèì Âèêòîðîâè÷ Áðàæ-
íèêîâ; 1904.IV.1 Sankt Peterburge – 1973.X.24 Mask-
voje], rusø muzikologas. Menotyros dr. (1969). Baigë
Sankt Peterburgo kons-jà (L. Nikolajevo f-no ir V. Ka-
lafati kompozicijos kl.). 1935–41 dirbo Ermitaþo Muz.
kultûros istorijos ir technikos skyriuje, 1945–53 Teatro
ir muzikos in-te, 1956–70 Menø istorijos in-te (Mask-
voje). 1921–31 ir 1969–73 dëstë Sankt Peterburgo
kons-joje; prof. (1971). Tyrë senàjà rusø baþn. muzikà,
muz. paleografijà.
break (angl.): 1. Balso diapazono vieta, kur keièiasi
registras. 2. Berniukø balso mutacija. 3. Bravûrinë
solinë improvizacija (2, kartais 4 taktø), áterpiama á
dþiazo ansamblio grojimà. Perimta ið bliuzo. Dþiazo
muzikoje ∆ pirmiausia vartota muðamøjø instr. solo
intarpams pavadinti. Jûratë Kuèinskaitë
Bream Julian [Dþulianas Brímas; g. 1933.VII.15 Lon-
done], anglø gitaristas, liutnininkas. Debiutavo 12
metø. Studijavo Londono karal. muzikos koledþe,
mokësi pas A. Segovia’à. ∆ laikomas vienu þymiausiø
XX a. II p. liutnios ir gitaros virtuozø. Skambina sen.
muzikà (vadovauja sen. instr. ansambliui; aranþavo
gitarai XVII–XVIII a. kûriniø klavesinui) ir XX a.
kompozitoriø kûrinius. Danutë Mekaitë
Breazul George [Georgë Briåzulis; 1887.IX.14 Ame-
reðti de Þosëje (prie Olto upës) – 1961.VIII.3 Buka-
reðte], rum. muzikologas. Rumunø muzikologijos ir
muz. pedagogikos pradininkas. Pirmasis pradëjo rinkti
rumunø muz. folklorà. 1908–12 studijavo Bukareðto
kons-joje, 1922–24 Berlyno un-te. 1921–25 redagavo
þrn. „Musica“. 1926–61 Bukareðto kons-jos profeso-
rius. 1927 ákûrë rumunø l. muzikos fonogramø ar-
chyvà. Paraðë rum. muzikologijos ir muz. pedagogikos
veikalø.
Brecher Gustav [Gustavas Brêcheris; 1879.II.5 Eich-
valde (prie Teplicës, Èekija) – 1940.V.? Ostendëje
(Belgija)], vok. dirigentas, kompozitorius. 1899 de-
biutavo Leipcigo teatre. 1916–20 Frankfurto prie Mai-
no teatro dirigentas. 1924–33 Leipcigo operos teatro
muzikos gen. direktorius ir dirigentas. 1933 iðvyko á
Belgijà. Sukûrë simf-jà Aus unserer Zeit („Ið mûsø
laikø“). Paraðë knygas „Richard Strauss“ (1900) ir
„Opernübersetzungen“ („Operø vertimai“, 1911).
Jûratë Gudaitë
Brecht Bertolt [Bertoltas Brêchtas; 1898.II.10 Augs-
burge – 1956.VIII.14 Berlyne], vok. raðytojas, teatro
veikëjas. Nuo 1924 gyveno Berlyne, dirbo Vokieèiø
teatre. 1933 emigravæs gyveno Ðveicarijoje, Danijoje,
Suomijoje, nuo 1941 – JAV. 1948 gráþo á Berlynà. Su
þmona akt. H. Weigel 1949 ásteigë teatrà „Berliner
Ensemble“ ir jam vadovavo. Jo sukurta vad. epinio
teatro koncepcija turëjo átakos muz. teatro atnau-
jinimui. ∆ bendradarbiavo su kompozitoriais. Komp.
K. Weillis sukûrë operà pagal ∆ pjesës „Aufstieg und
Fall der Stadt Mahagonny“ („Mahagonio miesto iðki-
limas ir þlugimas“, 1927, perdirbta 1929) siuþetà, buit.

dainomis, vad. ↑ zongais pagrástà „Dreigroschenoper“
(„Opera uþ tris skatikus“, past. 1928). ∆ pjesëms, eilë-
raðèiams muzikà kûrë H. Eisleris, P. Dessau, P. Hin-
demithas, R. Wagneris-Régeny. Vilija Gerulaitienë
„The Brecker Brothers“, JAV dþiazo ansamblis. 1975
ákûrë broliai R. ir M. Breckeriai. Brecker Randy [Ren-
dis Brêckeris; g. 1945.XI.27 Filadelfijoje (Pensilvanijos
valstija, JAV)], trimitininkas, fliugelhornininkas, kom-
pozitorius. Brecker Mike [Maikas Brêckeris; tikr. var-
das Michael (Maiklas); g. 1949.III.19 Filadelfijoje],
saksofonininkas, fleitininkas, kompozitorius. Broliai
Breckeriai grieþia ir atskirai. R. Breckeris akompanavo
J. Joplin, grieþë su C. Terry’u, D. Liebmanu, Th. Joneso
ir M. Lewiso bigbendu, ansambliu „Blood, Sweet and
Tears“ (1966), „Jazz Composers Orchestra“ (JCO,
1968), L. Coryellu, A. Blakey’u, J. Scofieldu, D. San-
bornu, J. Hendersonu ir kitais. M. Breckeris grieþë su
P. Simonu, P. Metheny’u, Ch. Corea, ansambliu „Steps
Ahead“ ir kt. Jûratë Kuèinskaitë
Bredemeyer Reiner [Reineris Brêdemejeris; g. 1929.I.2
Veleze (Kolumbija)], vok. kompozitorius. VDR meno
akademijos akademikas (1978). 1949–53 studijavo
kompozicijà Miuncheno MuA (pas K. Hölerá), 1955–
57 – Berlyno Menø akademijoje (pas R. Wagnerá-
Régeny). 1957–61 Berlyno Draugystës teatro, nuo
1961 Vokieèiø teatro muz. dalies vedëjas. Sukûrë ba-
letø, tarp jø „Komunikacija“ (1961), Die Muße („Lais-
valaikis“, 1966), kûriniø orkestrui, tarp jø – kamer.
simf-jà (1974), Eintagsinfonie („Vienadienæ“ simf-jà,
1978), pjesiø f-nui vaikams (1954), vokal. muzikos
kûriniø. Rita Kaminskaitë
Brediceanu Tiberiu [Tiberijus Bredièånu; 1877.IV.2
Luge – 1968.XII.19 Bukareðte], rum. komp., etno-
muzikologas. Kluþe ásteigë operos teatrà (1919),
kons-jà (1920). Uþraðë >2000 rumunø l. melodijø;
jomis grindþiama ∆ kûryba (lyr. scenos, vokal. cho-
reograf. siuita, orkestr. ir vokal. kûriniai). Iðleido kele-
tà l. dainø rinkiniø, darbø etnografijos klausimais.
Bronius Ambraziejus
van Bree Johannes Bernardus [Johanesas Bernardas
van Brë; 1801.I.29 Amsterdame – 1857.II.14 ten pat],
ol. komp., dirig., smuikininkas. Kompozicijà studi-
javo pas J. G. Bertelmanà. Koncertavo kaip smui-
kininkas. Nuo 1829 F. Meritiso d-jos Amsterdame
dirigentas. 1840 Amsterdame ákûrë Ðv. Cecilijos
d-jà. Sukûrë operø, tarp jø – Sapho (1834), Le ban-
dit (1840), kamer. muzikos, 3 miðias vyrø chorui.
Bronius Ambraziejus
Bréhy Hercule Pierre [Herkulis Pjeras Brehí; krikðtytas
1673.IX.13 Briuselyje, m. 1737.II.28 ten pat], Belgijos
kompozitorius. Dirbo Briuselyje kapelmeisteriu (apie
1707), vëliau benediktinø vienuolyno muz. mokytoju.
Sukûrë vokal. ir vokal. instr. kûriniø: 8 miðias, 46
motetus, 12 litanijø, Te Deum, 14 sonatø, 2 preliudus
vargonams. ∆ kûryboje ryðkûs it. (baþn. sonatos) ir
pranc. muzikos stiliai.
Brehmane-Ðtengele Milda [Milda Brêhmanë-Ðte¹gelë;
1893.X.20 Rygoje – 1981.X.30 ten pat], latviø daini-
ninkë (mecosopranas, vëliau sopranas). Mokësi pri-
vaèiai, vëliau Rygos muz. m-loje. 1923–24 tobulinosi
Brelet
Paryþiuje, Berlyne, Italijoje. 1913 debiutavo Rygoje
(Siebelis). 1919–53 Latvijos OBT solistë. Sukûrë >80
vaidmenø (Baniuta, Salomë, Carmen, Aida, Desde-
mona, Tosca). 1944–62 dëstë Latvijos kons-joje.
Danutë Mekaitë
Brehme Hans [Hansas Brºmë; 1904.III.10 Potsdame –
1957.XI.10 Ðtutgarte], vok. kompozitorius. 1922–26
studijavo Berlyno aukðtojoje muzikos m-loje ir pas
W. Kempffà (iki 1928). 1928–44 ir nuo 1950 dëstë
Ðtutgarto aukðtojoje muzikos m-loje (f-no ir kom-
pozicijos klasëse), 1945–49 – in-te Trosingene. Sukûrë
operø, tarp jø – Der Uhrmacher von Straßburg („Stras-
bûro laikrodininkas“, 1941), Liebe ist teuer („Meilë yra
brangi“, 1950), 2 simf-jas, Concerto sinfonico, fp. kon-
certà, koncertà fl. ir styg. instrumentui, chorø, kamer.
muzikos kûriniø, sonatø f-nui ir vargonams, pjesiø
akordeonui. Rita Vinslovaitë
Breithaupt Rudolf [Rudolfas Bre¤thauptas; 1873.VIII.11
Braunðveige – 1945.IV.2 Balenðtete (Saksonija)], vok. Jacques Brel
pianistas, pedagogas. Leipcigo un-te studijavo teisæ,
filosofijà, meno istorijà ir muz. teorijà. Nuo 1897 Leip-
cigo kons-joje mokësi skambinti f-nu ir kompozicijos.
1901 iðvyko á Vienà, vëliau á Berlynà. Nuo 1918 dëstë
Sterno kons-joje Berlyne. Propagavo savità fp. tech-
nikos metodikà, pagrástà visos virðut. kûno dalies kryp-
tingais judesiais. Paraðë kn. „Die natürliche Klavier-
technik“ („Natûralioji fp. technika“, 1905), „Die
Grundlagen der Klaviertechnik“ („Fp. technikos pa-
grindai“, 1906), „Praktische Studien“ („Praktinës stu-
dijos“, 1916–21). Vilija Gerulaitienë
„Breitkopf  Härtel“, muz. leidykla Leipcige (nuo
1945 ir Vysbadene). 1719 ákûrë B. Chr. Breitkopfas.
Nuo 1765 leidykla buvo vadinama B. C. Breitkopf &
Sohn. Dab. pavadinimas nuo 1795. Spausdino komp.
J. Haydno, L. van Beethoveno, R. Schumanno, F. Men-
delssohno-Bartholdy rankraðt. kûrinius, J. S. Bacho,
G. P. da Palestrina’os, O. di Lasso, Fr. Schuberto ir kt.
kûriniø rinkinius. Iðspausdino vok. muzikologø
(H. Aberto, G. Adlerio, A. Einsteino, H. Riemanno)
darbø, iðleido „Denkmäler Deutscher Tonkunst“ („Vo-
kieèiø muz. meno paminklai“) 2 serijas, metraðèius,
skirtus J. S. Bachui ir G. Fr. Händeliui, leido muz. pe-
riodikà. ∆ leidþia klasik. operas ir baletus, vok. komp.
kûrinius, populiarià knygø serijà apie muzikà. Leidþia
serijas „Bach-Kantaten“ („Bacho kantatos“), „Par-
titurbibliothek“ („Partitûrø biblioteka“), „Orchester-
bibliothek“ („Orkestro biblioteka“). Nijolë Taluntytë
Brel Jacques [Þakas Brêlis; 1929.IV.8 Briuselyje (Bel-
gija) – 1978.X.9 Paryþiuje], Belgijos ðansonjë, aktorius,
poetas, kompozitorius. 1953 debiutavo Paryþiaus
„Théâtre des Trois-Baudets“ teatre, 1954 – Paryþiaus
miuzikhole „Olympia“. Sukûrë operà Le voyage dans
la lune („Kelionë mënulyje“), daugybæ dainø. ∆ re-
þisavo miuziklus Paryþiuje ir Briuselyje, suvaidino 7
kino filmuose, radijo spektaklyje „Idiotas“ (pagal
F. Dostojevská), koncertavo áv. ðalyse. Uþ savo dainø
plokðteles 4 kartus apdovanotas „Grand Prix du
Disque“. Pav. Edmundas Baltrimas
Brelet Gisêle [Þizel Brelº; 1915.III.6 Fontene le Konte –
1973.VI.21 La Transe (Vandëjos dep.)], pranc. muzi-
Brendel
kologë, pianistë. Nanto ir Paryþiaus kons-jose studijavo
muzikà (f-no kl.), Sorbonos un-te (1948–51) – filosofijà
ir psichologijà. Koncertavo kaip pianistë Prancûzijos
radijuje ir televizijoje. Nuo 1951 vadovavo savo paèios
ákurtai Muzikologijos tarpt. bibliotekai. Paraðë muz.
estetikos knygø, tarp jø – „Esthétique et création
musicale“ („Estetika ir muz. kûryba“, 1947), „Le temps
musical“ („Muz. laikas“, 1949, 2 t.), „L’interprétation
créatrice“ („Kûryb. interpretacija“, 1951), straipsniø
apie muzikos atlikimà, B. Bartókà, I. Stravinská, ðiuo-
laik. muzikà (atonalizmà, konkreèiàjà muzikà), erdvës
problemà. Laikësi racionalist. estetikos principø. Mu-
zikos specifikos aiðkinimà grindë kûrinio ontolog. nag-
rinëjimu skirtingø laiko formø (racionaliojo ir psichinio
laiko) poþiûriu; jø suprieðinimas artimas E. Hanslicko
absoliuèiosios, grynosios ir program. muzikos prieð-
prieðai; muzikà laikë grynøjø laiko formø kûryba, laisva
Alfred Brendel nuo jutimiðkumo bei „vulgariosios patetikos“. Rëmësi
kai kuriomis fenomenologijos ir struktûralizmo me-
todologijos tezëmis. Jonas Bruveris
Brendel Alfred [Alfredas Bre¹delis; g. 1931.I.5
Vyzenberge (Moravija)], Austrijos pianistas. Studijavo
Graco kons-joje, tobulinosi pas P. Baumgartnerá,
E. Steuer, E. Fischerá. 1948 debiutavo Grace. 6
d-metyje gastroliavo Europoje, Art. Rytuose, Austra-
lijoje, Ð. Amerikoje. 1960–70 pianistø tobulinimosi
kursø Vienoje vadovas. Nuo 1972 gyvena Londone.
1989 gavo sero titulà. ∆ koncertø repertuarà sudaro
vid. amþiø, klasicizmo, romantizmo epochos
kompozitoriø, kamer. muzikos kûriniai. Áraðë daug
plokðteliø. Iðleisti ∆ esë rinkiniai: „Musical Thoughts
and After-thoughts“ („Muz. mintys ir prisiminimai“,
1976); „Music Sounded Out“ („Skambëjo muzika“,
1990). Pav. Danutë Mekaitë
Brendel Karl Franz [Karlas Francas Bre¹delis; Breuker Willem [Vilemas Brêkeris; g. 1944.XI.4 Ams-
1811.XI.26 Ðtolberge (Harcas) – 1868.XI.25 Leipcige],
vok. muzikologas. 1832–40 Leipcigo, Berlyno ir Frei-
bergo un-tuose studijavo filosofijà. Mokësi skambinti
f-nu pas Fr. Wieckà. 1846–59 dëstë Leipcigo kons-joje
muz. istorijà ir estetikà. Nuo 1844 þrn. „Neue Zeit-
schrift für Musik“ redaktorius. 1856–61 su R. Pohliu
leido þrn. „Anregungen für Kunst, Leben und
Wissenschaft“. 1859 ákûrë Vokieèiø muzikos d-jà, buvo
jos prezidentu. Paraðë knygø ið muz. istorijos. Dar-
buose laikësi R. Schumanno estet. paþiûrø, gynë
R. Wagnerio ir F. Liszto idëjas.
Brenet Michel (Marie Bobillier) [Miðelë Brenº; tikr.
vardas ir pavardë Mari Bobiljë; 1858.IV.12 Lenevilyje –
1918.XI.4 Paryþiuje], pranc. muzikologë. Paraðë knygø
ið muz. istorijos (daugiausia prancûzø), þodyn. veikalø
apie muzikà, monografijas apie G. P. da Palestrina’à
(1906), J. Haydnà (1909), G. Fr. Händelá (1912) ir kt.
kompozitorius.
Bresgen Cesar [Cezaris Br¸sgenas; 1913.X.16 Flo-
rencijoje – 1988.IV.7 Zalcburge], Austrijos kompo-
zitorius. Muzikos mokësi Miuncheno MuA (J. Haaso
mokinys). 1939 pradëjo dëstyti kompozicijà Mozar-
teume Zalcburge. Sukûrë operø, simf-jà, concerto gros-
so orkestrui, koncertà 2 f-nams ir orkestrui, pjesiø
vargonams, kantatø, baladþiø, chorø, dainø. Kûryboje
ryðku neoklasicizmo átaka. Bronius Ambraziejus
Bretk¿nas, Bretkius, Bretkë, Jonas [1536 Bambaliuo-
se, netoli Frydlando (dab. Pravdinskas, Kaliningrado
sr.) – 1602.X.1 Karaliauèiuje], vienas liet. raðtijos pra-
dininkø. Mokësi Karaliauèiaus (1555–56) ir Viten-
bergo (1556–61?) un-tuose. 1562–87 kunigavo Lab-
guvoje, po to iki mirties – Karaliauèiuje. Domëjosi
etnografija, istorija, paraðë „Prûsø kraðto kronikà“
(vok., iðliko tik fragmentai; liet. iðsp. 1983). Ið M. Maþ-
vydo giesmyno paimtø ir naujai iðverstø giesmiø sudarë
ir 1589 iðleido giesmynà „Giesmës duchaunos“, gies-
miø su natomis rinkinëlá „Kancionalas“, pirmà liet.
maldaknygæ „Kolektos“, renesansinës dvasios, gyva
kalba paraðytø pamokslø rink. „Postilë“ (1591, 2 d.).
1579–90 pirmasis iðvertë ið M. Lutherio vokiðko ver-
timo á liet. k. visà Biblijà (rankraðtis yra Getingene,
Vokietija). Maþà jos dalá (psalmynà „Psalteras Dovy-
do“) naujai suredagavo ir 1625 iðleido J. Rëza, viso
teksto faksimil. leidimas pradëtas 1991 Vokietijoje.
Biblijos vertimas tikslus, kûrybiðkas, jo kalba liaudiðka,
vaizdinga. ∆ darbai dëjo pagrindus liet. raðtijai, turëjo
átakos liet. kalbos raidai.
R: Rinkt. raðtai / Parengë J. Palionis, J. Þukauskaitë, V., 1983. L:
Falkenhahn V. Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und
seine Helfer. Königsberg, B., 1941; Pociûtë D. XVI–XVII a. protestantø
baþnytinës giesmës. V., 1995. Vytautas Vanagas
Bretón y Hernãndez Tomãs [Tomas Brêtonas i Her-
nãndesas; 1850.XII.29 Salamankoje – 1923.XII.2
Madride], isp. komp., dirigentas. Ispanijos karal. aka-
demijos akad. (1896). Nuo 1901 Madrido kons-jos
direktorius ir profesorius. Daugelio orkestrø (tarp jø
Madrido ir Barselonos sarsuelø orkestrø) dirigentas.
Sukûrë sarsuelø, tarp jø – La verbena de la Paloma
(„Mugë Palomoje“, 1897), operø, kûriniø orkestrui,
chorui, simf. poemø, oratorijà, koncertà sm., kamer.
muzikos. Vertingiausia kûrybos dalis – sarsuelos.
terdame], ol. dþiazo saksofonininkas, klarnetininkas,
multiinstrumentininkas, kompozitorius. Vienas ryð-
kiausiø Europos avangard. dþiazo kûrëjø. Grojo su
„Globe Unity Orchestra“, P. Brötzmannu, A. Schlip-
penbachu, H. Benninku. Iðgarsëjo subûræs savo grupæ
„Willem Breuker Kollektief“ (ák. 1975). Ðis ansamblis
atlieka ∆ kompozicijas, iðsiskiria ðou, grotesko bruo-
þais, vartoja klasikinës ir olandø l. muzikos elementus.
Jûratë Kuèinskaitë
Bréval Jean-Baptiste Sébastien [Þanas Batistas Sebast-
janas Brevålis; 1753.XI.6 Paryþiuje – 1823.III.18 Koliþi
(Enos dep.)], pranc. violonèelininkas, kompozitorius.
Manoma, kad mokësi Paryþiuje pas F. Cupis. Iki 1814
grieþë Paryþiaus OT orkestre. Vienas þymiausiø to
laikotarpio violonèelininkø; grieþë ypaè melodingai.
Sukûrë mokomøjø instr. pjesiø, kûriniø kamer. an-
sambliams, simf. orkestrams, komiðkàjà operà.
breve (it. trumpai): 1. Menzûr. notacijos kvadrat. nata,
kitaip ­ brevis. 2. Muz. notacijos terminas, reiðkiantis
tà patá, kà ­ alla breve.
brevijõrius (lot. breviarium – trumpa apþvalga), maldø,
giesmiø (su melodijomis) ir kt. rel. tekstø, skaitomø
ir giedamø per katalikø liturgijà (oficijø), knyga.
Bréville Pierre [Pjeras Brevílis; 1861.II.21 Bar le Diu-
ke – 1949.IX.24 Paryþiuje], pranc. kompozitorius.

C. Francko mokinys. Vienas Paryþiaus muz. m-los
„Schola cantorum“ vadovø, dëstytojas. 1914–18 dëstë
Paryþiaus kons-joje. Sukûrë operà pasakà Éros
vainqueur („Erotas nugalëtojas“; past. 1910), pjesiø
vargonams ir f-nui, kamer. muzikos kûriniø, kûriniø
orkestrui, chorui, miðiø, motetø, dainø. Birutë Þalalienë
brevis (lot. trumpas), muz. notacijos þenklas. XII a. II
pusës ↑ modalinëje notacijoje, vëliau ↑ menzûrinëje
notacijoje ið pradþiø reiðkë trumpà ritm. vertæ. ∆ nata
buvo þymima , o pauzë . Nuo XV a., pradëjus
vartoti vad. baltàsias natas, ∆ nata buvo raðoma .
Dab. muz. notacijoje ∆ yra lygus 2 sveikosioms natoms
(raðoma arba , pauzë ). Sigita Petrauskaitë
Brian Havergal [Havergalas Bråjanas; 1876.I.29 Dres-
dene – 1972.XI.28 Ðorehame], anglø kompozitorius.
Savamokslis. Nuo vaikystës giedojo baþnyèiø choruo-
se, vargonininkavo. Pirmieji ∆ kûriniai buvo daugia-
balsës dainos ir giesmës. Simf. muzikoje ryðki
R. Strausso átaka; bûdinga didelis orkestras, pom-
pastika. Raðë tik tonacinæ muzikà. Kûryba: 7 operos,
32 simf-jos, simf. poemos, siuitos, Requiem, psalmës,
dainos chorui ir solo, miniatiûros f-nui. Didþiausias ∆
kûrinys – Gothic Symphony („Gotiðkoji simf-ja“, 1919–
27) 180 muzikantø orkestrui. Kamilë Rupeikaitë
Bryars Gavin [Geivinas Bråirsas; g. 1943.I.16 Gule
(Jorkðyras)], anglø kompozitorius. Studijavo filosofijà
Ðefyldo un-te ir privaèiai mokësi muzikos. Ilinojaus
un-te sutikæs J. Cage’à, susidomëjo eksperimentine
muzika. Studijavo kompozicijà De Monfort’o un-te
Lesteryje ir Trento un-te Notingame. 1981 ákûrë savo
ansamblá, su kuriuo daug koncertavo. Sukûrë operà
Medea („Medëja“, 1984); baletus Sub Rosa (1986) ir
Four Elements („Keturi elementai“, 1990); 2 styg. kvar-
tetus (1985, 1990), Cadman Requiem 4 vyrø balsams,
2 altams ir vè. (1989), daug kamer. kûriniø áv. an-
sambliams. Þymiausia ∆ multi-media kompozicija –
Sinking of Titanic („Titaniko skendimas“, 1969).
Judita Þukienë
briaunõs tònas, ðvilpiamasis tonas (angl. edgetone),
„oro lieþuvëlio“ sukeliamas garsas. Virpantis apie
briaunà „oro lieþuvëlis“ susidaro, nukreipus á jà oro
srovelæ. ∆ – pirminis garsas ðvilpiamuosiuose aero-
fonuose. Rytis Ambrazevièius
bridge (angl.): 1. Styg. instrumentø detalë – tiltelis.
2. Pereinamasis, daþniausiai moduliuojantis epizodas
dþiazo temose, pvz., 8 taktø B padala 32 taktø formoje
AABA; angl. dar vad. release arba channel.
Adeodatas Tauragis
Bridge Frank [Frankas Brídþas; 1879.II.26 Braitone –
1941.I.10 Ystburne], anglø komp., dirig., altininkas. Stu-
dijavo Londono karal. koledþe (C. Stanfordo mokinys),
vëliau grieþë altu J. Joachimo kvartete. Nuo 1910 diri-
gavo operoms ir koncertams (ir JAV). Kûryboje tæsë
XIX a. anglø romantizmo tradicijas. Sukûrë operà The
Christmas Rose („Kalëdø roþë“, 1929), simf. poemas
Isabella (1907), Summer („Vasara“, 1914), ðokiø
rapsodijà orkestrui (1908), siuità orkestrui The Sea
(„Jûra“, 1910–11), Lamento styginiams (1915), kûriniø
orkestrui, tarp jø – Sir Roger de Coverley (1922), Rebus
(1941), 4 styg. kvartetus (1906, 1915, 1926, 1937), 4
divertismentus fl., ob., klar. ir fag. (1940), kûriniø f-nui
Brymbarovas
!
(sonata, 1925; „Þiemos pastoralë“, 1927; „Dedikacija“,
1928), pjesiø vargonams (1905–12), dainø. Jonas Klimas
Bridgetower George Augustus Polgreen [Dþordþas
Ogastas Polgrinas Bridþtãueris; 1778.X.11 Bialoje (Ga-
licija) – 1860.II.29 Pekeme (prie Londono)], anglø
smuikininkas. Debiutavo 1789 Paryþiuje. 1790 grieþë
Londono „Drury Lane“ teatro orkestre. Vëliau tobu-
linosi pas Fr. H. Barthélémonà, I. M. Jarnowická ir
Th. Attwoodà. 1802–03 koncertavo Dresdene. 1803
Vienoje susipaþino su L. van Beethovenu, kuris jam
sukûrë smuiko sonatos op. 47 pirmàsias 2 dalis (vëliau
autorius sonatà dedikavo R. Kreutzeriui), abudu pirmà
kartà (1803.V) ðià sonatà atliko. ∆ koncertavo áv. mies-
tuose (daugiausia Paryþiuje, Romoje, Londone).
Danutë Mekaitë
Briegel Wolfgang Carl [Volfgangas Karlas Brôgelis;
1626.V Karaliauèiuje – 1712.XI.19 Darmðtate], vok.
komp., vargonininkas. Muzikos mokësi Niurnberge.
Dirbo Ðveinfurte, Gotoje, Fridenðteine (kun-ðèio ka-
pelmeisteriu ir namø mokytoju). 1671–1709 dirbo rûmø
kapelmeisteriu Darmðtate. Sukûrë daug baþn. ir pasau-
liet. muzikos (baletø, zingðpyliø). Bronius Ambraziejus
Brilioth Helge [Helgë Bríliotas; g. 1931.V.7 Veksjë],
ðvedø dainininkas (tenoras). Studijavo Stokholmo
kons-joje, Mozarteume Zalcburge, Ðv. Cecilijos MuA
Romoje. Debiutavo 1959 Stokholmo karal. operoje
kaip baritonas, 1965 – kaip tenoras (Don José). Nuo
1969 dainavo Bairoito, nuo 1970 – Zalcburgo fes-
tivaliuose, Londono CG teatre, 1972 debiutavo Niu-
jorko MO teatre. Atliko daugiausia R. Wagnerio
operø heroj. vaidmenis (Siegmundas, Siegfriedas, Tris-
tanas). Edmundas Baltrimas
Brílius Algirdas [g. 1964.VI.10 Vilkaviðkyje], liet. komp.,
pedagogas. 1988 baigë Lietuvos kons-jà (B. Kutavièiaus
kl.). Nuo 1988 Kauno Naujalio muz. g-jos dëstytojas.
Sukûrë 2 simf-jas (I, 1982; II „Kelias“, 1991), miðias
Palaimintojo J. Matulaièio garbei (1992), 2 simfo-
nijetes (1988, 1996), 2 styg. kvartetus (1990, 1991), 3
sonatas (1987, 1995, 1996). Vytautas Èepliauskas
brillante (it., AN) – efektingai, virtuoziðkai, su bliz-
gesiu. Daþnai pasitaiko greito tempo kûriniuose. Kar-
tais vartojamas junginys allegro brillante – labai gyvai,
greitai. Bronius Ambraziejus
Brillenbässe (vok. akiniø bosai), abreviatûros rûðis.
Bose kartojamos aðtuntiniø, ðeðioliktiniø figûros pri-
mena tremolo. Pav.
Brýmbarovas Christas [1905.X.15 Lovece – 1974.VII.12
Sofijoje], bulg. dainininkas (baritonas), pedagogas.
Mokësi dainuoti Sofijoje pas I. Vulpæ, 1929–35 tobu-
linosi Milane. 1932 debiutavo „Lago di Como“ teatre
(Italija; Germont’as). Nuo 1936 dainavo Sofijos ope-
ros teatre. Vaidmenys: Amonasro, Ashtonas, Borisas
Godunovas, Escamillo, Figaro, Olandas, Renato, Wo-
tanas. Turëjo graþaus tembro balsà, vaidyba ekspresyvi
ir átaigi. Bulgarijos MuA profesorius (1947). 1962
Sofijoje ákûrë dainavimo studijà ir jai vadovavo. ∆
Brinckmann
"
mokiniai: N. Giaurovas, N. Giuzelevas, G. Dimitrova,
D. Uzunovas. Pas ∆ staþavo E. Kaniava, A. Kisielienë,
V. Ðiðkaitë. Danutë Mekaitë
Brinckmann Franz Georg [Francas Georgas Brínk-
manas; 1799 Frankfurte prie Maino – 1845 ten pat],
muz. instrumentø meistras. Jo padirbtos gitaros buvo
graþaus tembro, meniðkos apdailos. Patobulino gitaros
konstrukcijà, atsiþvelgdamas á N. Paganini patarimus.
Iðrado tobulesnæ gitarà („Korrektionguitarre“).
Danutë Mekaitë
Brindis de Salas Claudio José Domingo [Klaudijus
Chosë Domingas Bríndisas de Sålasas; 1852.VIII.4
Havanoje – 1911.VI.2 Buenos Airëse], Kubos smui-
kininkas. Smuikininko ir dirigento C. Brindiso de Sa-
laso (1800–72) sûnus. Debiutavo turëdamas 10 metø.
1869 studijavo Paryþiaus kons-joje, vëliau koncertavo
Europoje ir Amerikoje. Dël virtuoziðko grieþimo buvo
pramintas „Juoduoju Paganini“. Danutë Mekaitë
Benjamin Britten
brindisi (it.) – uþstalës daina.
brio, con brio, brioso (it., AN) – linksmai, judriai,
ugningai.
brisé (pranc.) – „lauþytas“ akordas; kaip arpeggio.
Bristiger Michaù [Michalas Bristígeris; g. 1921.VIII.1
Jagielnicoje netoli Ternopolio (Ukraina)], lenkø mu-
zikologas. 1955 baigë Varðuvos un-tà. 1958–70 dirbo
Varðuvos un-to Muzikologijos in-te. 1970–90 dirbo
Lenkijos MA Meno in-te. Serij. leidiniø „Res Facta“
(nuo 1966) ir „Pagine“ (nuo 1973) vyriausiasis redak-
torius. Darbuose nagrinëjo muzikos teorijos ir este-
tikos, metodologijos, lenkø ir it. muz. ryðiø problemas.
Nijolë Taluntytë
Bristow George Frederick [Dþordþas Frederikas Brís-
tou; 1825.XII.19 Niujorke – 1898.XII.13 ten pat], JAV
komp., smuikininkas, vargonininkas, choro dirigentas.
Muzikos mokësi pas tëvà (dirigentà ir klarnetininkà),
vëliau pas G. Timà (muz. teorija ir kompozicija),
G. Macfarrenà (kompozicija). Nuo 13 m. grieþë smui-
ku Niujorko „Olympia“ teatre, 1843–79 filh-jos orkest-
re, vargonininkavo baþnyèiose. 1851–62 muz. d-jos
„Concordia“, 1867–71 Mendelssohno-Bartholdy d-jos
choro dirigentas. Sukûrë operà Rip van Winkle (pagal
W. Irvingà, 1855; viena pirmøjø JAV operø), 2 kantatas
(„Didþioji respublika“, 1879; 1898), 2 oratorijas (1861,
1867), simf-jà „Niagara“ solistams, chorui ir orkestrui
(1893), 4 simf-jas (1848–72; IV „Arkadiðkoji“), uver-
tiûrà (1874), 2 styg. kvartetus, kûriniø vargonams,
f-nui, smuikui, chorø, dainø. Birutë Þalalienë
Britten Benjamin (Edward) [Bendþaminas (Edvardas)
Brítenas; 1913.XI.22 Loustofte (Sufolkas) –
1976.XII.4 Oldberyje (Sufolkas)], anglø komp.,
pianistas, dirigentas. Nuo 12 m. mokësi kompozicijos
pas Fr. Bridge’à. 1930–34 studijavo Londono kara-
liðkajame muz. koledþe (kompozicijos mokësi pas
J. Irelandà, skambinti f-nu pas A. Benjaminà). Tuo
metu pradëjo kurti muzikà kino filmams, radijui, dra-
mos spektakliams. 1939–42 gyveno JAV; sukûrë keletà
vertingiausiø savo kûriniø (Sinfonia da Requiem, Les
illuminations), pradëjo raðyti operà „Peteris
Grimesas“. 1942 gráþo á D. Britanijà. Nuo 1947 gyveno
R. Anglijos pajûrio miestelyje Oldberyje, tais paèiais
metais ten ásteigë „Englisch Opera Group“ („Anglø
operos trupë“), buvo jos vadovas ir dirigentas; statë
anglø komp. kamerines operas (1951 aranþavo ir
dirigavo H. Purcello operà „Didonë ir Enëjas“); su
dainininku P. Pearsu kasmet rengë anglø muz.
festivalius. Kaip dirig. ir pianistas gastroliavo áv. ðalyse
(atliko daugiausia savo kûrinius).
∆ vienas þymiausiø XX a. kompozitoriø. Kûriniai origi-
nalaus stiliaus, ekspresyvûs, emocingi. Kûryboje netei-
kë pirmenybës kuriam nors muz. stiliui, krypèiai, siste-
mai arba kompozic. technikai. Kûriniuose vartojo
nuosaikiai modernias muz. iðraiðkos priemones. Meis-
triðkai jungë ankstesniø epochø (ypaè baroko) pasie-
kimus su anglø nac. kultûros apraiðkomis: greta
Europos muzikai bûdingø formø ir þanrø (operos,
variacijø, pasakalijos) vartojo grynai angliðkus –
antemas, shanty, carol, balades. Daugelis ∆ kûriniø turi
programiðkumo, iliustratyvumo elementø, iðraiðkingus
pavadinimus. ∆ – vienas ið nedaugelio XX a. kom-
pozitoriø, melodijà laikiusiø pagrindiniu muz. kûrinio
konstrukcijos elementu.
∆ stiliaus bruoþai ypaè ryðkûs operose. Pagal tematikà
jas galima suskirstyti á ðventiðkai didingas (Gloriana),
pikantiðkas („Albertas Herringas“), satyrines („Elgetø
opera“), dramatiðkas („Peteris Grimesas“, „Billy’s
Buddas“). Vokal. partijose dominuoja reèitatyvai, ta-
èiau vartojamos ir arijos, dainos, baladës, kai kuriose
operose – anglø jûreivio darbo dainos shanty („Billy’s
Buddas“). Reèitatyvams pritaria orkestras arba f-nas.
Didelæ reikðmæ operose turi chorai. Vienose jie dau-
giabalsiai, polifoniðki („Peteris Grimesas“), kitose tar-
si sen. graikø dramoje komentuoja veiksmà („Lukre-
cijos iðniekinimas“). Instrumentuotë skaidri, spalvinga,
iðradinga.
PAGRINDINIAI KÛRINIAI. Operos: Peter Grimes
(1945), The Rape of Lucretia („Lukrecijos iðniekinimas“,
1946), Albert Herring (1947, Lietuvoje past. 1981), The
Beggar’s Opera („Elgetø opera“, 1948), Let’s make an
Opera („Statykime operà“ 1949; II d. opera The Little
Sweep („Maþasis kaminkrëtys“, Lietuvoje past. 1979),
Billy Budd (1951), Gloriana (1953), The Turn of the
Screw („Sraigto posûkis“, 1954), A Midsummer Night’s
Dream („Vasarvidþio nakties sapnas“, pagal W. Sha-
kespeare’à, 1960), 3 baþn. operos parabolës – Curlew
River („Kuolingø upë“, 1964), The Burning Fiery Fur-
nace („Karðtai liepsnojàs þidinys“, 1966), The Prodi-
gal Son („Sûnus palaidûnas“, 1968), The Golden Vanity
(„Auksinë tuðtybë“, 1967, Lietuvoje past. pavadinimu
„Auksinë praþûtis“, 1983), Death in Venice („Mirtis
Venecijoje“, pagal Th. Mannà, 1973). Operetë Paul
Bunyan (1941). Baletas The Prince of the Pagodas („Pa-
godø princas“, 1957). Vokaliniai instrumentiniai: War
requiem („Karo requiem“, 1961); 4 kantatos, simf.
ciklas Our Hunting Fathers sopranui ir orkestrui
(„Mûsø medþiojantys protëviai“, 1936); ciklas balsui
ir styg. orkestrui Les illuminations („Nuðvitimai“,
1939); Ballad of Heroes solistams ir ork. („Didvyriø
baladë“, 1939). Orkestrui: Simple Symphony
(„Paprastoji simfonija“, 1925; II red. 1934), Soirées
musicales (G. Rossini stiliaus siuita, 1936), Variations
on a Theme of Frank Bridge (Variacijos Fr. Bridge’o
tema, 1937), Canadian Carnaval („Kanados karnava-

las“, 1939), Sinfonia da Requiem (1940), Matinées
musicales (G. Rossini stiliaus siuita, 1941), The Young
Person’s Guide to the Orchestra („Orkestro vadovas
jaunimui“, variacijos ir fuga H. Purcello tema, 1946),
The Building of the House („Namo statyba“, uvertiûra,
1967). Instrumentams ir orkestrui: koncertas f-nui
D-dur (1938; II red. 1945), koncertas sm. d-moll (1935;
II red. 1958), simf-ja violonèelei (1963). Kameriniai: 2
styg. kvartetai (I D-dur, 1941; II C-dur, 1945), sonata
C-dur violonèelei ir f-nui (1961). Instrumentams: Holi-
day Diary f-nui („Atostogø dienoraðtis“, 1934), 6 Meta-
morphoses after Ovid obojui („6 metamorfozës pagal
Ovidijø“, 1951), 2 siuitos violonèelei (I 1964; II 1968).
Choriniai ciklai: A Boy was Born vyrø, moterø ir
berniukø balsams („Gimë Kûdikëlis“, 1933; II red.
1955), Friday Afternoons berniukø balsams („Penk-
tadienio popietës“, 1934), A Ceremony of Carols ber-
niukø chorui ir arfai („Kalëdiniø giesmiø apeiga“,
1942). Vokaliniai ciklai: On this Island („Ðioje saloje“,
1937), 2 baladës (1937), 7 Sonnets of Michelangelo
tenorui ir f-nui („7 Michelangelo sonetai“, 1940), The
Holy Sonnets of John Donne („Dvasiniai J. Donne’o
sonetai“, 1945), A Charm of Lullabies mecosopranui ir
f-nui („Lopðiniø kerai“, 1947), Winter Wordsaukðtam
balsui ir f-nui („Þiemos þodþiai“, 1953), 6 Hölderlin-
Fragmente („6 Hölderlino fragmentai“, 1958), Songs and
Proverbs of W. Blake baritonui ir f-nui („W. Blake’o
dainos ir patarlës“, 1965), The Poet’s Echo aukðtam
balsui ir f-nui („Poeto aidas“, þ. A. Puðkino, 1965). Kiti
vokaliniai kûriniai: Te Deum miðriam chorui ir
vargonams (1935), Missa brevis in D berniukø chorui ir
vargonams (1959), 3 sàs. liaudies dainø transkripcijø;
muzika dramos spektakliams, kino filmams, radijui,
H. Purcello operos „Didonë ir Enëjas“ transkripcija
(1951). Pav.
L: White E. W. Benjamin Britten. L., 1970, 21983; Evans P. The Music of
Benjamin Britten. L., 1979; Òàóðàãèñ À. Áåíäæàìèí Áðèòòåí. Ì., 1965;
Êîâíàöêàÿ Ë. Áåíäæàìèí Áðèòòåí. Ì., 1974. Jonas Klimas
briuitízmas (pranc. bruit – triukðmas), XX a. pirmøjø
d-meèiø muz. srovë,↑ futurizmo atmaina. Bûdinga
kraðtutiniai dinam. efektai, triukðmas, ↑ konkreèiosios
muzikos (maðinizmo) elementai. ∆ bruoþø turi kai
kurie ankstyvieji A. Honeggero, D. Milhaud kûriniai.
Osvaldas Balakauskas
Brixi Frantiðek Xaver [Frantiðekas Ksaveras Bríksis;
1732.I.2 Prahoje – 1771.X.14 ten pat], èekø komp.,
vargonininkas. Ðv. Vito katedros Prahoje vargoninin-
kas (nuo 1750), kapelmeisteris (nuo 1759). Sukûrë
oratorijø, kantatø, miðiø, kûriniø vargonams, klavesinui.
Birutë Þalalienë
„Broadwood“, seniausia anglø f-nø firma. Firmos pra-
dininkas Johnas Broadwoodas (1732–1812) 1761 tapo
klavesinø meistro B. Schudi kompanionu (firma buvo
pavadinta „Schudi & Broadwood“), 1769 firmos savi-
ninku. 1795 firma pavadinta „J. Broadwood and Sons
Ltd“. 1773 joje sukurtas staèiakampis f-nas (su
plaktuk. mechanizmu), 1788 sparno pavidalo f-nas,
XX a. pr. – pianinas. F-nai buvo tobulinami (sukurtas
1 repeticijos, vëliau 2 repeticijø plaktuk. mechanizmas,
1794 padidintas garsø diapazonas iki 6 oktavø, sukry-
þiuotos stygos). ∆ tebeveikia, gamina didelius koncert.
f-nus. Nijolë Taluntytë
Brodvëjaus
#
Brockes Barthold Heinrich [Bartoldas Heinrichas Brò-
kesas; 1680.IX.22 Hamburge – 1747.I.16 ten pat], vok.
poetas, libretø autorius. 1700–02 studijavo teisæ Halës
un-te, domëjosi lit-ra, muzika. Literatûr. veiklà pra-
dëjo versdamas ið pranc. ir it. kalbø. 1708 iðsp. pirmoji
orig. ∆ poema. 1712 iðsp. ∆ pasijos libretas „Der für
die Sunden der Welt gemarterte und sterbende Je-
sus“ („Uþ pasaulio nuodëmes kenèiantis ir mirðtantis
Jëzus“), jam muzikà paraðë G. Ph. Telemannas,
G. Fr. Händelis, J. Matthesonas. Teksto iðtraukas nau-
dojo ir J. S. Bachas („Pasijoje pagal Jonà“). ∆ pirmasis
vok. poetas, kûræs gamtos tema. ∆ 9 tomø rinkinio
„Irdisches Vergnügen in Gott“ („Þemiðkas pasiten-
kinimas Dievu“, 1721–48) tekstus savo muzikai pasi-
rinko Händelis, Telemannas. Ðiais tekstais pagrástas
G. van Swieteno libretas J. Haydno oratorijai „Metø
laikai“. Kamilë Rupeikaitë
Brockhaus Heinz Alfred [Heincas Alfredas Bròkhau-
zas; g. 1930.VIII.12 Krëfelde], vok. muzikologas. Mu-
zikà studijavo Veimaro ir Berlyno aukðtosiose m-lose
(pas E. H. Meyerá, V. Vetterá). Nuo 1958 dësto Hum-
boldtø un-te (Berlyne); prof. (1968). Tiria XX a. muz.
istorijà, muz. teorijà. Paraðë XX a. komp. biografijø,
kn. „Europäische Musikgeschichte“ („Europos muzi-
kos istorija“, 1985–88, 4 t.). Nijolë Taluntytë
Brod Max [Maksas Bròdas; 1884.V.27 Prahoje –
1968.XII.20 Tel Avive], Izraelio raðytojas, filosofas,
komp., muzikologas. Muzikos mokësi pas A. Schreiberá.
Baigë Prahos un-to Teisës f-tà. Artimai bendravo su
raðytojais R. M. Rilke, F. Werfeliu, Fr. Kafka, iðleido
pastarojo raðtus (1935) ir buvo jo testamento vykdyto-
jas. Prahos, Vienos bei kitø laikraðèiø teatro ir muzikos
kritikas. Propagavo komp. L. Janãèeko kûrybà, paraðë
apie já monografijà, atsiminimø, vertë á vok. k. jo operø
libretus. 1939 emigravo á Izraelá; buvo „Habimah The-
atre“ meno vadovas. Paraðë operø libretø, knygø apie
G. Mahlerá ir Izraelio muzikà. Sukûrë ~40 muz.
kûriniø, tarp jø – Requiem hebraicum (1943), dainø pa-
gal J. W. Goethe’s, Fr. Kafka’os, W. Shakespeare’o ir
kt. tekstus, muzikos savo pjesëms. Adeodatas Tauragis
Brodskij Adolf [Adolfas Bròdskis; 1851.III.21 Tagan-
roge – 1929.I.22 Manèesteryje], rusø smuikininkas. Þy-
dø kilmës. 1860–63 studijavo Vienos kons-joje pas
J. Hellmesbergerá. Baigæs koncertavo kaip solistas Pa-
ryþiuje, Londone, Vienoje. 1874–78 vadovavo smuiko
kl. Maskvos kons-joje. 1882–91 Leipcigo kons-jos pro-
fesorius. 1892–94 W. Damroscho simf. orkestro Niu-
jorke vadovas. 1895 pakviestas á Manèesterá vadovauti
Hallé orkestrui ir dëstyti Karal. muz. koledþe. 1896–
1929 buvo ðio koledþo direktorius. Kamilë Rupeikaitë
Brodvºjaus teåtrai, komerc. JAV teatrai, nuo XIX a.
pab. veikiantys Niujorke, daugiausia Brodvëjuje ir gre-
timose gatvëse. Þinomiausi: „Broadway“, „Lyceum“,
„New York“, „Park“, „Majestic“. Stato daugiausia pra-
mog. kûrinius (komedijas, miuziklus, detektyv. pjeses),
kai kada klasikà. Pastatymai daþnai iðtaigingi, juose da-
lyvauja garsûs aktoriai. ∆ neturi nuolat. trupiø; kiek-
vienam pastatymui kvieèiami nauji reþisieriai, aktoriai.
Ið pradþiø teatrams vadovavo antrepreneriai (kvietë ak-
torius, nuomojo patalpas). Ilgainiui daugelio ∆ reika-
lus pradëjo tvarkyti trestai, sindikatai. ∆ antreprene-
broken
$
riais tapo ir kai kurie reþisieriai (O. Daly’s, D. Belas-
co), siekiantys vertingo repertuaro, nuolat. trupës. 1980
J. Juraðas viename ∆ (ANTA) pastatë N. Erdmano pje-
sæ „Saviþudis“.
broken cadence (angl.) – nutrauktoji kadencija.
broken chord (angl.) – akordas, kurio garsai grojami
vienas po kito paeiliui (o ne kartu); kaip arpeggio.
Brook Barry Shelley [Baris Ðelis Brùkas; g. 1918.XI.1
Niujorke], JAV muzikologas. Manhatano muz. m-loje,
Niujorko koledþe, Kolumbijos un-te studijavo muz. te-
orijà, dirigavimà, kompozicijà. Nuo 1945 Kvynso kole-
dþo, 1967–89 Niujorko un-to profesorius. Paraðë dar-
bø apie XVIII a. muzikà, tarp jø – „La symphonie
franšaise dans la seconde moitié du XVIIIe siêcle“
(„XVIII a. II pusës pranc. simf-ja“, 1962, 3 t.), muzi-
kos dokumentacijà ir bibliografijà. Ákûrë ir redagavo
bibliograf. þrn. „Répertoire international de la littéra-
ture musicale“ (nuo 1967) ir (su kitais) þurnalà „Réper-
toire International d’iconographie musicale“, skirtà is-
tor. muzikos ikonografijai.
Brook Peter Stephen Paul [Piteris Stefanas Polas Brùkas; Brouwenstijn Gré (Gerda Demphina) [Grë Brãu-
g. 1925.III.21 Londone], anglø reþisierius. 1947–50 bu-
vo vyriausiasis reþisierius CG teatre, kur pastatë
W. A. Mozarto „Figaro vedybas“, M. Musorgskio „Bo-
risà Godunovà“, R. Strausso „Salomæ“ (S. Dali sce-
nografija). Statë operas MO, Paryþiaus „Bouffes du
Nord“ teatre. Paraðë veikalus: „The Empty Space“
(„Tuðèia erdvë“, 1968), „Wanderjahre. Schriften zu The-
ater, Film und Oper 1946–87“ („Kelioniø metai. Apie
teatrà, kinà ir operà 1946–87“, 1989). Judita Þukienë
Brookmeyer Bob (Robert) [Bobas Brùkmejeris; tikr.
vardas Robertas; g. 1929.XII.19 Kanzas Sityje (Misû-
rio valstija)], JAV dþiazo trombonininkas, pianistas,
aranþuotojas. Kanzas Sièio kons-joje studijavo f-no ir
klarneto klasëse. 1952 pradëjo pûsti ventil. trombonà.
Nuo 1953 grojo su G. Mulliganu; jie abu laikomi kon-
trapunktiniø improvizacijø meistrais. 1959 áraðë albu-
mà su B. Evansu. ∆ iðgarsëjo su C. Terry’u vadovauda-
mas áv. dþiazo grupëms (combo). Buvo vienas „Thad
Jones – Mel Lewis“ orkestro ákûrëjø (1965). Po 1965
daugiausia dirba studijoje. Þymiausios kompozicijos –
Blues Suite ir ABC Blues. Auðra Listavièiûtë
Broonzy „Big Bill“ (William Lee Conley) [„Didysis Bi-
las“ Brùnzis; tikr. vardas ir pavardë Viljamas Ly Konlis;
1893.VI.26 Skote (Misisipës valstija) – 1958.VIII.15 Èi-
kagoje], JAV bliuzo dainininkas ir gitaristas. 1938–39 da-
lyvavo Niujorko Carnegie Hall vykusiuose koncertuose
„Nuo spirièiueliø iki svingo“. 6 d-metyje gastroliavo Eu-
ropoje. Þinomas ir kaip bliuzø kûrëjas (jø sukûrë ~300).
Paraðë autobiografijà. Audronë Jurkënaitë
Broschi Carlo, it. dainininkas, komp. ↑ Farinelli.
de Brossard Sebastien [Sebastjanas de Brosåras;
1655.IX.12 Dompjere (Orno dep.) – 1730.VIII.10 Mo
(Senos ir Marnos dep.)] pranc. leksikografas, bibliofi-
las, dvasininkas. Savamokslis kompozitorius ir teoreti-
kas. 1670–76 studijavo teologijà ir filosofijà Kane. 1684
tapo Paryþiaus katedros kunigu, 1687 – Strasbûro ka-
tedros vikaru, 1689 – ir kapelmeisteriu. Rinko traktatus
ir vadovëlius, skirtus muz. atlikimo klausimams, vokal.
ir instr. muzikos rankraðèius. Nuo 1698 vadovavo giedo-
jimo m-lai prie Mo katedros, 1709 buvo paskirtas ðios
katedros kanauninku ir kapelmeisteriu. 1726 ∆ savo su-
rinktà muz. teorijos ir praktikos knygø kolekcijà perda-
vë Karaliðkajai b-kai. ∆ vienas pirmøjø Prancûzijoje pra-
dëjo raðyti sonatas smuikui. Dar sukûrë arijø, motetø,
oratorijø, miðiø, 6 pranc. kantatas bibl. temomis. Svarb.
∆ teor. veikalai – „Dictionnaire de musique, contenant
une explication des termes grecs, latins, italiens et
franšois“ („Muzikos þodynas“, 1703; pirmasis Prancûzi-
joje); „Catalogue des livres de musique théorique et prat-
tique, vocalle et instrumentalle“ („Teor. ir prakt., vokal. ir
instr. muzikos knygø katalogas“, 1724). Kamilë Rupeikaitë
Brötzmann Peter [Pëteris Briòcmanas; g. 1941.III.6
Remðeide (Vokietija)], vok. dþiazo saksofonininkas,
multiinstrumentininkas. Savamokslis. Avangard. dþia-
zo kûrëjas. Grojo Vokietijos diksilenduose, dalyvavo
„Fluxus“ judëjime, 1964 pradëjo groti free dþiazà. Ið-
garsëjo grodamas su Carla Bley bei M. Mantleriu. Vë-
liau grojo su kitais JAV avangard. dþiazo muzikantais
(S. Lacy’u, D. Cherry’u, C. Tayloru). Jûratë Kuèinskaitë
venstein; tikr. vardai Gerda Demfina; 1915.VIII.26 Den
Helderyje – 1999.XII.14 Amsterdame], ol. dainininkë
(sopranas). Studijavo Amsterdamo muz. licëjuje pas
J. Stroomenberghà, vëliau pas B. Pelsky ir R. Hornà.
1940 debiutavo Amsterdame. 1946 pradëjo dainuoti
Nyderlandø operoje, pagarsëjo Tosca’os ir Santuzza’os
vaidmenimis. 1951 debiutavo Londono CG teatre (Ai-
da), jame dainavo iki 1964. 1954–56 dainavo Bairoito
teatre, Vienos valst. operoje, 1958 – Buenos Airëse,
1959 – Glaindborne ir Èikagoje. 1971 dainavo paskut.
kartà (Leonora’os 1 partijà Nyderlandø operoje). ∆ sëk-
mæ lëmë puikus balsas, dainavimo ir vaidybos nuoðir-
dumas. Ji þymi R. Wagnerio operø vaidmenø – Elsa’os,
Sieglinde’s, Gutrune’s, Eva’os – atlikëja. Kamilë Rupeikaitë
Brouwer Leo [Leo Brãuveris; g. 1939.III.1 Havanoje],
Kubos komp., gitaristas, dirigentas. 1955–59 studijavo
Havanoje, 1959–60 Juilliardo muz. m-loje Niujorke (pas
V. Persichetti), Harvardo un-to muz. m-loje (pas I. Free-
dà). 1961–66 dëstë Havanos Roldano kons-joje. Kaip
gitaristas ir dirigentas koncertuoja Amerikoje, Euro-
poje, dalyvauja tarpt. festivaliuose. Vienas Kubos avan-
gardist. muzikos pradininkø; sukûrë ir neoromant. sti-
listikos kûriniø. Sukûrë baletà Auto sacramental (1959),
kûriniø orkestrui, tarp jø – La tradición se rompe...
(1969), El gran zoo skaitovui, solistams, chorui ir or-
kestrui (1972), Èilës kantatà vyrø chorui ir orkestrui
(1974), simf-jà (1977), koncertø (fl., 1972; sm., 1976),
„Sonogramas“ (I–IV, 1963–72) ir Exaedros (I–III, 1969–
76) áv. instrumentams, jø grupëms arba orkestrui, ka-
mer. ansambliø, pjesiø gitarai, f-nui, k. f. muzikos.
Virginija Apanavièienë
Brown (Brownie) Clifford [Klifordas Brãunas; 1930.X.30
Vilmingtone (Delavero valstija) – 1956.VI.26 Pensilva-
nijoje], JAV dþiazo trimitininkas. Mokësi matematikos
bei muzikos. 1943 pradëjo groti. 1952 áraðë pirmàjà plokð-
telæ. 1953 su L. Hamptono bigbendu iðvyko á turnë po
Europà. 1954 ákûrë „Brown–M. Roach“ kvintetà, vienà
þymiausiø 6 d-meèio ansambliø, formavusiø hardbop sti-
liø. Þuvo autokatastrofoje. Auðra Listavièiûtë

Brown Earle [Erlas Brãunas; g. 1926.XII.26 Lunenbur- Bruch Max [Maksas Brùchas; 1838.I.6 Kelne – 1920.X.2
ge (Masaèusetso valstija)], JAV kompozitorius. Avan-
gardistas. 1946–50 studijavo kompozicijà Bostone pas
R. B. Henningà ir K. McKillopà. 1950–52 dëstë Den-
veryje kompozicijà ir instrumentuotæ. Nuo 1960 reda-
guoja plokðteliø serijà „Contemporary Sound Series“
(„Ðiuolaikinës garsø serijos“). Þymesnieji kûriniai: Four
Systems („Keturios sistemos“, 1954) ir Light Music
(„Ðviesos muzika“, 1961) orkestrui, Available Forms I
(„Paprastos formos“ 18-ai muzikantø, 1961), Available
Forms II 98 muzikantams ir 2 dirigentams (1962), Mo-
dules („Moduliai“ I ir II, 1966; III 1969) orkestrui. Pa-
raðë teor. darbø apie avangardist. muzikà. Jonas Klimas
Brown Maurice John Edwin [Morisas Dþonas Edvinas
Brãunas; 1906.VIII.3 Londone – 1975.IX.27 Marlbo-
re], anglø muzikologas. Studijavo Londono un-te. Ty-
rë Fr. Schuberto kûrybà, paraðë apie já keliasdeðimt
straipsniø ir knygø. Atkûrë Schuberto II styg. kvarteto
(1812) trûkstamas dalis. Sudarë Fr. Chopino kûriniø
chronolog. sàraðà. Adeodatas Tauragis
Brown Ray (Raymond Matthews) [Rëjus Brãunas; tikr.
vardai Reimondas Metjusas; g. 1926.X.13 Pitsburge
(Pensilvanijos valstija, JAV)], JAV dþiazo kontrabosi-
ninkas. Ið pradþiø mokësi skambinti f-nu, vëliau grieþti
kontrabosu. Nuo 1945 grieþë D. Gillespie’o orkestre.
1948 ∆ sukûrë savo trio, akompanavo E. Fitzgerald
(1948–52 buvo ∆ þmona). 1951–66 grieþë O. Peterso-
no trio, 1957–60 su N. Granzo trupe „Jazz at the Phil-
harmonic“ koncertavo Europoje, Japonijoje. 1959 dëstë
Niujorko „Lennox School of Jazz“, nuo 1966 dirba Ho-
livude, kuria ir ágroja muzikà filmams, grieþia su þy-
miausiais dþiazo muzikantais; áraðë ~100 plokðteliø.
Edmundas Baltrimas
Browning John [Dþonas Brãuningas; g. 1933.V.23 Den-
veryje (Kolorado valstija)], JAV pianistas. 1951–53 stu-
dijavo Los Andþele. 1955 baigë Niujorko Juilliardo
muz. m-là (R. Lhévinne’os kl.). Nuo 1975 dësto Ð. Va-
karø un-te (Ilinojaus valstija). Skambina S. Barberio,
S. Prokofjevo, S. Rachmaninovo, W. A. Mozarto kû-
rinius. 1956 Belgijos karalienës Elþbietos tarpt. kon-
kurse laimëjo aukso medalá. Gastroliuoja JAV ir Eu-
ropoje.
Brubeck Dave David Warren [Deivas Deividas Vorenas
Brùbekas; g. 1920.XII.6 Konkorde (Kalifornijos valsti-
ja, JAV)], JAV dþiazo pianistas, kompozitorius. Studija-
vo kompozicijà pas D. Milhaud (Millso koledþe Oklen-
de) ir pas A. Schönbergà (Los Andþelo un-te). 1946
subûrë oktetà, 1949 – trio, 1951 – kvartetà, kuriame grie-
þë P. Desmondas, J. Morello, E. Wrightas. Ðis ∆ kvarte-
tas 16 metø gastroliavo daugelyje ðaliø. 1968 su G. Mulli-
ganu (barit. saksofonas) subûrë naujà kvartetà, 1982 –
treèià, kuriame grieþë B. Smithas (klarnetas), ∆ sûnus
Crissas (bos. gitara ir trombonas). Su ðiuo kvartetu ∆
1997 gastroliavo Lietuvoje. ∆ improvizacijas plëtoja pa-
laipsniui iki kulminacijø, naudoja sudëtinius ir miðrius
metrus. Stambios formos kûriniuose ryðku klasik. ir dþia-
zo muzikos sintezë, poliritmija, politonalûs sàskambiai.
∆ sukûrë dþiazo temas In Your Own Sweet Way, The Du-
ke, Two Part Contention, One Moment Worth Years, Blue
Rondo â la Turque, muzikà baletui The Set, kantatà, ora-
torijà ir kt. Pav. Edmundas Baltrimas
Bruckner
%
Frydenau (netoli Berlyno)], vok. komp., dirigentas. Mu-
zikà studijavo Kelne (F. Hillerio ir C. Reinecke’s,
F. Breunungo mokinys). 1858–61 dëstë Kelne. 1862–
80 dirbo dirigentu Vokietijos miestuose. 1880–83 Li-
verpulio filh-jos draugijos, 1883–89 Vroclavo orkestrø
d-jos dirigentas. 1891–1910 dëstë Berlyno karal. menø
akademijoje; profesorius, nuo 1907 viceprezidentas. Su-
kûrë 3 operas, tarp jø – Loreley (past. 1863), 3 simf-jas,
3 koncertus sm. ir orkestrui (Nr. 1, g-moll, 1868), ka-
mer. muzikos, chorø, dainø. Vertingiausià ∆ kûrybos
dalá sudaro kantatos ir oratorijos, tarp jø – Odysseus
(„Odisëjas“, 1872), Arminius („Arminijus“, 1875), Mo-
ses („Mozë“, 1894), Die Stimme der Mutter Erde („Mo-
tinos þemës balsas“, 1916). Kûryba turi vok. romantiz-
mo bruoþø. Pav. Adeodatas Tauragis
Bruchollerie Monique A. M. Y. de la, pranc. pianistë
↑ M. La Bruchollerie.
Bruck Charles [Ðarlis Briùkas; 1911.V.2 Timiðoaroje (Ru-
Dave Brubeck
munija) – 1995.VII.16], pranc. dirigentas. Nuo 1931 stu-
dijavo Paryþiaus Normalinëje muz. m-loje (N. Boulan-
ger, V. Perlemuterio kl.), nuo 1933 Dirigentø m-loje
(P. Monteux kl.). 1949 ir 1953 Amsterdamo Nyderlan-
dø operos teatro vyr. dirigentas ir meno vadovas. 1956–
65 Strasbûro radijo orkestro, 1965–70 Prancûzijos radi-
jo ir televizijos orkestro dirigentas. Nuo 1969 Hankoko
(JAV) dirigentø m-los vadovas. Þymus XX a. komp. kû-
rybos propaguotojas. Danutë Mekaitë
Bruckner (Joseph) Anton [Antonas (Jozefas) Brùkne-
ris; 1824.IX.4 Ansfeldene (netoli Linco) – 1896.X.11
Vienoje], Austrijos komp., vargonininkas, pedagogas. Max Bruch
Vienas þymiausiø XIX a. II pusës simfonistø. Gimë
kaimo mokytojo ðeimoje, augo muzikalioje aplinko-
je. Bûdamas 10 metø, jau vargonavo per pamaldas.
1835–36 Lince sukûrë savo pirmuosius kûrinius, dau-
giausia religinius. 1837, po tëvo mirties, giedojo
Ðv. Florijono berniukø chore; èia pradëjo reguliariai
mokytis skaitmen. boso, smuikuoti ir vargonuoti. 1840
gráþo á Lincà, ástojo á mkt. seminarijà ir kartu mokësi
harmonijos pas A. Dürnbergerá. Susipaþino su L. van
Beethoveno, C. M. von Weberio muzika, þavëjosi
Fr. Schuberto kûriniais. Baigæs seminarijà, nuo 1841
mokytojavo kaime. Laisvalaikiu kûrë; papildomai uþ-
darbiavo grodamas ðokiø vakaruose (ðis kontaktas su
buit. muzika vëliau transformavosi á liaudiðkuosius ∆
kûrybos elementus). 1843–45 dirbo mokytojo padë-
jëju Kronstorfe ir mokësi Ense pas L. von Zenetti.
Ðiuo laikotarpiu sukûrë pirmuosius stambius kûrinius:
Miðias C-dur altui, 2 valtornoms ir vargonams (1842),
„Didþiojo ketvirtadienio miðias“ keturbalsiam chorui
(1844). 1845–55 mokë Ðv. Florijono baþn. chorà; stu-
dijavo fugos menà, renesanso, baroko kompozitoriø,
Vienos klasikø kûrybà, susipaþino su J. S. Bacho,
F. Mendelssohno-Bartholdy kûriniais vargonams. Èia
sukûrë savo pirmuosius brandþius kûrinius (Missa
solemnis, 1854). 1848–56 vargonininkavo Ðv. Florijono
vienuolyne. Po sëkmingo Missa solemnis atlikimo
(1854) Vienos karaliaus rûmø vargonininkas ir
kons-jos prof. S. Sechteris ∆ priëmë savo mokiniu. Iki
1861 ∆ kasmet po keletà savaièiø praleisdavo Vieno-
je – studijavo pas Sechterá, be to, mokësi instrumen-
Bruèkus
&
tuotës pas O. Kitzlerá. 1856–68 vargonininkavo Linco
katedroje. Tuo metu susidomëjo F. Liszto, H. Berlio-
zo, o ypaè R. Wagnerio kûryba, susipaþino su ðiais
kompozitoriais. Paveiktas Wagnerio, 1863–68 sukûrë
brandþiø kûriniø: 3 miðias ir simf-jà d-moll (vëliau jà
perdirbo ir pavadino „Nuline“, arba Nr. 0). 1868 ∆
apsigyveno Vienoje. Dëstë kons-joje skaitmeniná bosà
ir kontrapunktà, mokë vargonuoti; prof. (1871). Nuo
1875 paskaitas skaitë ir Vienos un-te (1891 ðio un-to
garbës daktaras). Tarp mokiniø – G. Mahleris, A. Ni-
kischas, H. Schenkeris. Kaip vargonininkas virtuozas
ir improvizuotojas koncertavo Paryþiuje (1869), Lon-
done (1871), Ðveicarijoje (1880). Vienos laikotarpiu
sukûrë reikðmingiausius kûrinius – simf-jas, styg. kvin-
tetà, Te Deum. ∆ kûryba pradëta pripaþinti tik po 1880
dirigentø Fr. Schalko, F. Löwe’s, J. von Herbecko,
A. Nikischo, G. Mahlerio dëka. Paskutiniaisiais gyveni-
mo metais kûrë IX simfonijà, bet jos nespëjo baigti –
liko didþiulio finalo eskizai.
Anton Bruckner ∆ daugiausia kûrë baþn. muzikà ir simf-jas. Ankstyvuo-
siuose kûriniuose rëmësi austrø baþn. muzikos, t. p. re-
nesanso ir baroko (G. P. da Palestrina’os ir Venecijos
m-los) tradicijomis. Brandþiosios ∆ kûrybos stiliui bû-
dinga meistriðka polifon. technika, R. Wagnerio muzi-
kai artima turtinga harmonija bei sodri instrumentuo-
të, monumentali forma. Tai ryðku ne tik orkestr.
ansamblio, bet ir balso, kaip lygiaverèio orkestrui instru-
mento, traktuotëje. Ðios klasikinës ir to meto paþangio-
sios tendencijos nulëmë ir ∆ simf-jø formas. Remdama-
sis klasik. schemomis, ∆ smarkiai iðplëtë kai kuriuos
brûkliai simf. ciklo komponentus, pvz., sonatos formos
ekspozicinëms padaloms suteikë labai iðplëtotø 3 temi-
niø grupiø pavidalà. Jo simf. stiliui bûdingi ir Austrijos
tautø l. muzikos bei choral. melodikos elementai, didelë
vargonø faktûros átaka. Iki ðiol neaiðku, kaip atrodë ∆
simf-jø orig. versijos, nors jas tyrë R. Haasas ir A. Ore-
lis. ∆ lengvai sutikdavo su gausiais dirigentø siûlomais
pakeitimais, jø buvo daroma ir autoriaus neatsiklausus.
KÛRINIAI. Simfonijos: f-moll (1863); d-moll, vad.
„Nulinë“ (Nr. 0; 1863–64); I c-moll (1865–66, nauja red.
1890–90); II c-moll (1871–72, nauja red. 1875–77); III
d-moll, vad. „Vagneriðkoji“ (1873, II red. 1876, III red.
1888–89); IV Es-dur, vad. „Romantinë“ (1874–80, ke-
letas redakcijø), V B-dur (1875–78); VI A-dur (1879–
81); VII E-dur (1881–83); VIII c-moll (1884–90); IX
d-moll (1887–96, nebaigta), 3 kûriniai orkestrui (apie
1862), uvertiûra g-moll (1863), vokaliniai kûriniai so-
listams, chorui ir orkestrui: Requiem d-moll (1848–
49), Magnificat (1852), Missa solemnis b-moll (1854),
kitos 3 miðios (d-moll, 1864; e-moll 8 balsø chorui su
puè. orkestru, 1866; f-moll, 1867–68), Te Deum (1881–
84); 6 kantatos (1845–62), 5 psalmës, motetai, kiti kû-
riniai chorui; styg. kvintetas F-dur (1879); kûriniai
f-nui ir vargonams. Pav.
L: Decsey E. A. Bruckner: Versuch eines Lebens. B., 1920; Göllerich A.,
Auer M. A. Bruckner. Regb., 1922–38, Bd. 1–4; Kurth E. A. Bruckner. B.,
1925, Bd. 1–2; Doernberg E. A. Bruckner: Leben und Werk. Münch.; Wien,
1963; Lancelot M. A. Bruckner. P., 1964; Auer M. A. Bruckner: Sein Le-
ben und Werk. Wien ir kt., 1966; A. Bruckner: Documente und Studien.
Graz, 1980; Hansen M. Anton Bruckner. Lpz., 1987; Ðàïïîïîðò Ë. Àíòîí
Áðóêíåð. Ì., 1963. Jonas Klimas
Brùèkus Viktoras [1897.V.4 Sankt Peterburge –
1960.III.13 Kaune], liet. dainininkas (baritonas). 1926
baigë Kauno muz. m-là. Iki 1932 Valstybës teatro solis-
tas. 1934–36 vadovavo Klaipëdos operos trupei. 1941
ir 1944–48 Kauno muz. komedijos teatro vadovas.
1949–57 dëstë Kauno vaikø muz. m-loje. Vaidmenys:
Valentinas, Germont’as, Demonas, Oneginas, Jeleckis.
Bruhns Nicolaus [Nikolausas Br¿nsas; 1665.XII Ðvabð-
tete (Ðlëzvigo–Holðteino sr.) – 1697.III.29 Husume
(Ðlëzvigas–Holðteino sr.)], vok. vargonininkas, komp.,
smuikininkas. Muzikos mokësi pas tëvà vargonininkà
Paulà Bruhnsà, 1681 – pas D. Buxtehude Liubeke (var-
gonø ir kompozicijos), vëliau Kopenhagoje (tikriausiai
pas J. Lorentzà ir Chr. Geistà). Garsëjo kaip smuiki-
ninkas virtuozas ir improvizuotojas. Nuo 1689 iki mir-
ties buvo Husumo katedros vargonininkas. Sukûrë 12
baþn. koncertø ir kantatø, 4 tokatas (G-dur, 2 e-moll,
g-moll) ir choral. fantazijà vargonams. ∆ kûriniuose var-
gonams ryðku D. Buxtehude’s átaka. Birutë Þalalienë
brûklýs, sen. lietuviø ganymo ir muz. instrumentas (sû-
kurinis aerofonas). Nedidelë (15 cm ilgio ir 5 cm plo-
èio) plona lentelë su skylute viename gale ir per jà per-
verta bei uþriðta ~150 cm ilgio virvele. Uþ virvelës ore
sukamas ∆ iðduoda á vëjo ûþesius, vëjo malûnëlio pler-
pimà, vabzdþiø zvimbimà panaðius garsus. Piemenukai
mëgaudavosi ∆ garsais, varþydavosi, gàsdindavo gyvu-
lius; ∆ muðdavosi, staiga já mesdami á prieðininkà. Su-
augæ piemenys sûkuriuojanèiu ∆ apsigindavo nuo bu-
liaus. Ðeimininkiø nemëgstamà ∆ piemenys slëpdavo.
∆ gyvavo kaime iki XX a. I pusës. Á ∆ panaðius instru-
mentus turi áv. pasaulio tautos. Pav. Arvydas Karaðka
Brüll Ignaz [Ignacas Briùlis; 1846.XI.7 Prostejove (Èe-
kija) – 1907.IX.17 Vienoje], Austrijos komp., pianis-
tas. Sukûrë simf-jà, serenadø, koncertø, sonatø ir pje-
siø f-nui, chorui. Labiausiai iðgarsëjo kaip operø, tarp
jø – Das goldene Kreuz („Auksinis kryþius“, 1875) ir so-
lo dainø kûrëjas. Bronius Ambraziejus
Brumel Antoine [Antuanas Briumêlis; g. apie 1460, m.
apie 1520 Feraroje], pranc. ir flamandø kompozitorius.
J. Ockeghemo mokinys. Vadovavo berniukø chorams
(1483 Ðartro, 1498–1500 Paryþiaus Dievo motinos ka-
tedroje), vëliau gyveno Lione ir Feraroje. Sukûrë 12
keturbalsiø miðiø, 3 3–4 balsø Magnificat, ~ 30 3–5 balsø
motetø, 6 bicinium, prancûziðkø 3–4 balsø ðansonø.
Birutë Þalalienë
Brùndza Jonas [1889.VII.14 Piliakalniðkiuose (Ðuns-
kø vls., Marijampolës aps.) – 1969.I.10 Brukline)], liet.
vargonininkas, chorvedys. Muzikos mokësi privaèiai
pas Ðunskø, Marijampolës, Varðuvos vargonininkus.
Vargonininkavo Kuèiûnuose, Viðakio Rûdoje ir kt.
Prasidëjus I pasaul. karui, vadovavo pabëgëliø
moksleiviø chorui Vilniuje, vëliau pasitraukë á Voro-
neþà. Èia vadovavo chorui, mokytojavo, Imperato-
riðkojoje muz. m-loje mokësi muz. teorijos, skambin-
ti f-nu. 1918 gráþæs á Lietuvà, Kaune vadovavo
kariuomenës chorui, mokësi muz. m-loje. 1923 atvy-
ko á JAV (Maunt Karmelá), vargonininkavo, vadova-
vo chorui Ðv. Jurgio parapijoje Brukline. Surengë
~100 vaidinimø ir koncertø, dalyvavo visose Liet. die-
nose, koncertavo per radijà. Bendradarbiavo spaudo-
je. 1936 iðleido J. Þilevièiaus paraðytà È. Sasnausko
biografijà. Priklausë Amerikos Lietuviø Romos
Katalikø Vargonininkø s-gai.
 Bruveris
'
Brundzãitë Konstancija [1942.II.6 Dotnuvoje – èio vid. dirbo Niujorko klubuose. 1949 gráþo á Èikagà,
1971.VI.12 Vilniuje], liet. kompozitorë. 1964 baigë Lie- kur grojo iki mirties. Auðra Listavièiûtë
tuvos kons-jà (E. Balsio kl.). Dëstë Panevëþio (1964–
Bruoþôtë-Muliolîenë Virginija [g. 1964 Melburne (Aust-
65) ir Klaipëdos (1970) muzikos m-lose. 1965–67 Centr.
ralija)], liet. dainininkë. Nuo 1983 studijavo Melburno
valstybinio lit-ros ir meno archyvo vyresnioji moksl.
un-to Muzikos f-te; gavo dainininkës bakalauro laipsná ir
bendradarbë. 1967–69 Lietuvos komp. s-gos vyresnioji
muz. pedagogikos diplomà. 1989 studijas tæsë Klivlendo
metodininkë, iki 1971 dar ir Lietuvos kons-jos
muz. in-to operos klasëje; 1993 ðá in-tà baigë magistro laips-
koncertmeisterë. Sukûrë simfonijetæ styg. orkestrui
niu. Koncertavo australø renginiuose, uþ dainavimà lai-
(1963), simf. poemà „Baltosios virðûnës“ (1964), „Ðven-
mëjo áv. premijø ir stipendijø. „Dainos“ sambûryje daina-
tiná rondo“ l. instrumentø orkestrui (1965), „Dialogus“
vo solo partijas. 1986–87 kaip vokal. ansamblio „Svajonës“
vargonams ir kamer. orkestrui (1970), vokal. ciklø, instr.
dainininkë gastroliavo Kanadoje, JAV, P. Amerikoje, Eu-
pjesiø, romansø, radijo spektakliø muzikos. Kûryba ly-
ropoje. Dainavo Viktorijos valst. operos chore. 1993 dai-
riðka, kameriðka. Uþ choro dainas gavo Ðimkaus I
navo Fr. Poulenco vienaveiksmæ operà „Þmogaus balsas“.
premijà (1971). Paskelbë straipsniø apie E. Lau-
Kaip aspirantë priimta á Klivlendo Lyrinæ operà. 1993 lai-
menskienæ, I. Prielgauskà, J. Nabaþà, A. Kaèanauskà
mëjo I premijà A. Stephens muz. stipendijø konkurse.
ir kt. Sukûrë dailës kûriniø. Pav.
1994 Èikagoje su A. Voketaièiu dainavo W. A. Mozarto
L: Narbutienë O. Konstancija Brundzaitë. V., 1983. Arvydas Karaðka
duetus. Koncertuoja liet. renginiuose, gieda baþnyèiose.
Bruneau Alfred [Alfredas Briunò; 1857.III.3 Paryþiuje
Bruscantini Sesto [Sestas Bruskantínis; g. 1919.XII.10
– 1934.VI.15 ten pat], pranc. komp., muz. kritikas. Konstancija Brundzaitë
Porto Èivitanovoje (Maèeratos prov-ja)], it. daininin-
Prancûzijos in-to narys (1925). Studijavo Paryþiaus
kas (baritonas). Studijavo Romoje (L. Ricci mokinys).
kons-joje (J. Massenet mokinys). Sukûrë 14 operø (turi
1949 debiutavo Milano LS teatre kaip bosas. Nuo 1969
verizmo bruoþø), tarp jø pagal E. Zola siuþetus: Le rêve
dainavo baritono partijas. Sukûrë vaidmenø G. Rossi-
(„Svajonë“, 1891), L’attaque du moulin („Malûno ap-
ni, G. Donizetti, W. A. Mozarto, G. Verdi, G. B. Per-
gultis“, 1893), Messidor („Mesidoras“, 1897), L’oura-
golesi operose. Daugelá partijø ádainavo á plokðteles.
gan („Uraganas“, 1901); baletus Les bacchantes („Bak- Edmundas Baltrimas
chantës“, 1888) ir L’amoureuse lešon („Meilës
Bruson Renato [Renatas Bruzònas; g. 1936.I.13 Estëje
pamoka“, 1913), Requiem (1888), 2 simf. poemas (abi
(netoli Paduvos)], it. dainininkas (baritonas). Studija-
1884), 2 uvertiûras, vokal. ciklø, tarp jø – Lieds de France
vo Paduvoje. Debiutavo 1961 Spolete (atliko di Lunos
(„Prancûzijos dainos“, 1892) ir kt. Paraðë muz. kritikos
vaidmená). 1969 dainavo Niujorko MO teatre. Gastro- Jonas Vytautas Bruveris
veikalø, tarp jø – „La musique franšaise“ („Pranc. mu-
liavo Italijos ir V. Europos teatruose, daþniausiai atlik-
zika“, 1901). Birutë Þalalienë
davo G. Verdi ir G. Donizetti operø vaidmenis; daugelá
Brunelli Antonio [Antonijus Brunêlis; g. apie 1575 Vi- vaidmenø partijø áraðë á plokðteles. Edmundas Baltrimas
terbe, m. 1627 Pizoje], it. komp., vargonininkas, muz. te- Brustad Bjarne [Bjarnë Brùstadas; 1895.III.4 Osle –
oretikas. Mokësi Romoje (pas G. M. Nanino). Buvo var- 1978.V.20 ten pat], norv. komp., smuikininkas, altinin-
gonininkas ir kapelmeisteris Pizoje, Prate, Florencijoje. kas. Vienas neoromantizmo pradininkø norv. muziko-
Sukûrë miðiø, arijø, instrumentavo kanconeèiø ir mad-
je. 1907–12 Oslo kons-joje mokësi smuikuoti ir har-
rigalø. Paraðë traktatø apie kontrapunktà ir dainavimà.
monijos (G. Lange’s mokinys), vëliau Berlyne mokësi
Bronius Ambraziejus
smuikuoti pas E. Telmãnyi ir C. Fleschà. 1914 debiutavo
brunetë (pranc. brunette): XVII–XVIII a. pranc. pas-
kaip smuikininkas. 1919–43 grieþë Norvegijos filh-jos
toralinë meilës daina, 1–3 balsø, 2 d. formos, kai kada
d-jos orkestre I sm., nuo 1928 dar ir altu (solo). Nuo
su instr. pritarimu; artima ↑ berþeretei. ∆ pavadinimas
1937 dëstë kompozicijà Oslo kons-joje. Sukûrë operà
kildinamas ið dainø poet. tekstø, mininèiø „graþiàjà bru-
Atlantis (1945), siuità chorui ir orkestrui (1921), Rapso-
netæ“. Sukurta nedideliø instr. pjesiø (daugiausia kla-
dijà sm. ir orkestrui (1933), kaprièà (1931), 5 simf-jas,
vyrui), pagrástø brunetës melodija. Iðleista ∆ rinkiniø.
sonatø f-nui, smuikui, altui, 2 styg. kvartetus, 3 koncer-
Jø yra pranc. kompozitoriø J. B. Lully, J. Ph. Rameau
tus smuikui. Kûrybai bûdinga impresionizmo bruoþai,
operose.
joje derinama norv. liaudies muzikos ir ðiuolaik. muz.
Brunetti Gaetano [Gaetanas Brunêtis; g. 1744 Fane (?), iðraiðkos priemonës. Inga Jasinskaitë-Jankauskienë
m. 1798.XII.16 Kolmenar de Orejo (netoli Madrido)],
it. komp., smuikininkas. Mokësi Livorno mieste (pas
Brustwerk (vok. Brust – krûtinë + Werk – statinys), var-
gonø vamzdynas (registrø grupë), esantis priekinëje var-
P. Nardini). Nuo 1767 dirbo Karolio III ir Karolio IV
gonø dalyje, þemiau negu pagr. vamzdynas (vok.
rûmuose Madride. Sukûrë keletà operø, 33 simf-jas,
Hauptwerk). ∆ bûna nedidelis, iki 10 registrø, kameri-
uvertiûrø, 40 sonatø smuikui, baþn. muzikos.
Bronius Ambraziejus nio, pozityvo pobûdþio. Lietuvoje ∆ turi tik Vilniaus
Brunis (Brunies) George Clarence [Dþordþas Klaren- filh-jos didþiosios salës vargonai. Rimantas Guèas

sas Brânis; 1900.XI.6 N. Orleane – 1974.XI.19 Èika-
goje], JAV dþiazo trombonininkas. Jau 8 metø grojo
valtorna Papa J. Laine’o „Reliance Brass Band“. Trom-
bonà pûtë nuo 11 metø. Nuo 1920 grojo P. Mareso gru-
pëje Èikagoje. 1922 tapo P. Mareso „Friars Society Or-
chestra“, vëliau vad. „New Orleans Rhythm Kings“
nariu. Nuo 1924 bendradarbiavo su T. Lewisu. 4 d-me-
Brùveris Jonas Vytautas [g. 1939.III.19 Medikuièiuose
(Joniðkio rj.)], liet. muzikologas. Humanitar. mokslø dr.
(1993; menotyros kand. 1973). 1965 baigë Lietuvos
kons-jà (J. Gaudrimo kl.), 1969 – Sankt Peterburgo
kons-jos aspirantûrà. Nuo 1969 dësto Lietuvos MuA;
doc. (1978). 1993–99 ðios MuA Senato pirmininkas.
1975–80 ir 1986–92 Lietuvos OBT Lit-ros skyriaus re-
Bruþaitë
daktorius. 1981–84 dëstë Bratislavos un-te. 1992–96
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorius.
Lietuvos Schuberto d-jos pirmininkas (nuo 1993). Pa-
raðë biogr. apybraiþà „Mikalojus Konstantinas Èiurlio-
nis“ (1973), kn. „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto
teatras“ (2000), straipsniø apie liet. ir uþs. muzikà. Su-
darë knygas „Èiurlioniui – 100“ (1977), „Kiprui Pet-
rauskui – 100“ (1988), „Birutë Almonaitytë“ (1999).
Dalyvavo moksl. konferencijose Lietuvoje ir uþsienyje.
Pav. Juozas Raðkauskas
Bruþãitë Zita [g. 1966.IX.3 Kaune], liet. kompozitorë,
pedagogë. 1994 baigë Lietuvos MuA (J. Juzeliûno kl.).
Nuo 1991 Kauno Naujalio muzikos g-jos dëstytoja. 1998
su smuikininke I. Klusaite ákûrë kamer. ansamblá „Col-
legium“, propaguojantá XX a. muzikà. Kûriniai: opera
misterija „Undinë“ (1996–97), operëlë parodija „Grybø
karas“ (Just. Marcinkevièiaus þ., 1996), misterija „De-
besio sesuo“ (1995–96), kantata „Amþiø dainos“
(1997), simf. poema Ignis fatuus (diplom. darbas, 1994),
Zita Bruþaitë Missa brevis lygiø balsø chorui ir vargonams (1998),
koncertai poemos „Piligrimai“ saksofonui ir fogotø
chorui (1999) ir „Kitas krantas“ sm. ir styg. orkestrui
(2000), muz. ir teatro fiestos „Fuga aðtuoniems“ (1992),
„Anapilio garsø vizijos“ (1994), „Be ðeðëliø“ 3 iðilg. flei-
toms ir klavesinui (1993), styg. kvartetai „Versmë“
(1995) ir „Mozaika“ (1997), pjesës kamer. orkestrui
„Hadas“ (1991) ir „Rudens impresija“ (1993), 2
noveletës „Laluna“ (1995), Bagatelë vokaliniam instr.
ansambliui (1998), „Bliuzomanija“ sopranui, tr. ir
dvigubam puè. kvintetui (2000), chorai, dainos vaikams,
bucina kûriniai l. instrumentams ir jø ansambliams. Pav.
Vytautas Èepliauskas
Bucchi Valentino [Valentinas Bùkis; 1916.XI.29 Floren-
cijoje – 1976.V.9 Romoje], it. kompozitorius. 1944 bai-
gë Florencijos kons-jà (V. Frazzi ir L. Dallapiccola’os
mokinys). 1945–56 dëstë Florencijos kons-joje. Sukû-
rë operas Il giuoco del barone („Barono suktybës“, 1944,
II red. 1955), Il contrabasso („Kontrabosas“, pagal
A. Èechovà, 1954), Il cocodrillo („Krokodilas“, pagal
F. Dostojevská, 1970), baletus Racconto Siciliano („Si-
cilijos novelë“, 1956), „Mirandolina“ (1957), Ballata del
silenzio orkestrui („Tylos baladë“, 1951), rondo kon-
certà f-nui ir orkestrui (1956), lyr. koncertà sm. ir ork.
(1958), fantazijà styginiams (1963), koncertà groteskà
kb. ir ork. (1966), styg. kvartetà (1956), 5 madrigalus
balsui ir 9 instrumentams (1946), kantatà (1948), dra-
mos spektakliø ir k. f. muzikos. Jonas Klimas
Bücher Karl [Karlas Bi¾cheris; 1847.II.16 Kirberge
(netoli Vysbadeno) – 1930.XI.12 Leipcige], vok. eko-
nomistas, muzikologas. 1892–1916 Leipcigo un-to eko-
nomikos profesorius. Vienas muzikos kilmës teoreti-
kø. Paraðë studijà „Arbeit und Rhythmus“ („Darbas ir
ritmas“, 1897), kurioje iðdëstë teorijà, kad muz. ritmas
atsirado ið tikslingø darbo judesiø. Violeta Tumasonienë
bucinâ (lot.), sen. romënø muz. instrumentas – lûpinis
aerofonas. Signalinis trimitas. Vartotas piemenø, vëliau
ir kariø. Ið pradþiø ∆ buvo gyvulio rago, vëliau metali-
nis. Pav.
Bücken Ernst [Ernstas Biùkenas; 1884.V.2 Achene –
1949.VII.28 Overate (netoli Kelno)], vok. muzikologas.
Miuncheno un-te studijavo muzikologijà (A. Sandberge-
rio ir Th. Kroyerio kl.) ir kompozicijà (W. Courvoisier kl.).
Nuo 1920 dëstë Aukðtojoje technikos m-loje Achene;
1925–45 Kelno un-to profesorius. Vienas muz. stiliaus ka-
tegorijø kûrëjø; átvirtino ist. stiliø (rokoko, galant., klasi-
cistinio, romantinio) sàvokas. Svarb. darbai: „Die Musik
des Rokokos und der Klassik“ („Rokoko ir klasicizmo
muzika“, 1927), „Die Musik des 19. Jahrhunderts bis zu
Moderne“ („XIX a. muzika iki moderno“, 1929). Reda-
gavo „Handbuch der Musikwissenschaft“ („Muzikologi-
jos vadovas“, 1927–34, 10 t.), „Handbuch der Musiker-
ziehung“ („Muzik. auklëjimo vadovas“, 1931), biografijø
serijà „Die großen Meister der Musik“ („Didieji muzikos
meistrai“, 1932–39; 12 t.); paraðë monografijas apie L. van
Beethovenà ir R. Wagnerá (abi 1934). Paraðë biogr. ro-
manø apie kompozitorius. Jonas Bruveris
Bucki (Buccius) Wilhelm [Vilhelmas Bùkis; g. 1585 Li-
vonijoje, m. 1643.XII.23 Vilniuje], latviø ar estø kilmës
raðytojas, pamokslininkas. Jëzuitas (nuo 1602). 1602–
04 mokësi Vilniaus popieþiaus seminarijoje, 1604–05
Nesvyþiaus, 1605–06 Vilniaus kolegijoje. 1609–10 dës-
të Pultusko, 1611–13 Braunsbergo, 1614–22 Tartu ko-
legijoje, sakë pamokslus estø kalba. 1623–39 gyveno
Vilniaus profesø namuose, 1641–43 Vitebsko jëzuitø
rezidencijoje (buvo vyresniuoju ir dvasios koadjutoriu-
mi). Vilniaus akademijos spaustuvëje latviø k. iðspaus-
dino katekizmà su himnais ir giesmëmis. 1601–03 su-
kûrë giesmiø estø kalba. Vytautas Povilas Jurkðtas
Buckner Milt (Milton Brent) [Miltas (Miltonas Brentas)
Båkneris; 1915.VII.10 Sent Lujyje (Misûrio valstija) –
1977.VII.27 Èikagoje], JAV dþiazo pianistas, el. vargo-
nëliø virtuozas. Iðgarsëjo kaip L. Hamptono ork. pianis-
tas ir aranþuotojas (1941–48, 1950–52). 1948–50 vado-
vavo savo ansambliui. Vienas pirmøjø grojo muzikà el.
vargonëliais, ádiegë bloch akordø (arba locked hands –
„suriðtø rankø“) technikà, kai klaviðiniais instrumentais
grojami bigbendams bûdingi harmoniniai junginiai.
Jûratë Kuèinskaitë
Buckò Jurijus [Þðèé Ìàðêîâè÷ Áóöêî; g. 1938.V.21
Lubnuose (Poltavos sr., Ukraina)], rusø kompozitorius.
Mokësi pas S. Balasanianà. Sukûrë operas Çàïèñêè
ñóìàñøåäøåãî („Pamiðëlio uþraðai“, 1971), Áåëûå íî÷è
(„Baltosios naktys“, 1973), Èç ïèñåì õóäîæíèêà („Ið
menininko laiðkø“, 1978), oratorijà Ñêàçàíèå î
ïóãà÷¸âñêîì áóíòå („Sakmë apie Pugaèiovo maiðtà“,
1968), 5 kantatas, koncertus instr. ir orkestrui (f-nui,
1967; vè., 1968; sm., 1977), Ïîëèôîíè÷åñêèé êîíöåðò
vargonams, klavesinui, èelestai ir f-nui („Polifon. kon-
certas“, 1970), chorinës, kamerinës muzikos, muzikos
dramos spektakliams, televizijos ir kino filmams.
Judita Þukienë
Buckòjus Anatolijus [Àíàòîëèé Êîíñòàíòèíîâè÷
Áóöêîé; 1892.VIII.2 Rosoðnove (Orioloo sr.) –
1965.VII.27 Sankt Peterburge], rusø muzikologas, pe-
dagogas. Menotyros dr. (1943). 1915 baigë Kijevo
un-to Fizikos ir matematikos f-tà, 1918 Kijevo kons-jà
(R. Gliero ir B. Javorskio kompozicijos kl.). 1920–25
Kijevo muzikos ir dramos in-to direktorius. Nuo 1925
dëstë Sankt Peterburgo kons-joje; prof. (1935). J. Ju-
zeliûno disertacijos menotyros kandidato laipsniui gauti
„Lietuviø liaudies daina kai kuriø lietuviø tarybiniø
kompozitoriø simfoninëje kûryboje“ oficialusis oponen-
tas (1954). Paraðë teoriniø darbø, tarp jø – „Ñòðóêòóðà

ìóçûêàëüíîãî ïðîèçâåäåíèÿ“ („Muzikos kûrinio
struktûra“, 1948), kuriame suformavo pagrindinius
muz. kûrinio kompleksinës analizës principus.
Algirdas Ambrazas
Budapêðto filharmònijos orkêstras. Ák. 1853 F. Erke-
lio iniciatyva (iki 1871 dirigentas). Iki 1867 dël politiniø
aplinkybiø veikë nelegaliai. 1871–75 dirigavo H. Richte-
ris, 1875–1900 – S. Erkelis, 1900–18 – J. Kerneris, 1919–
44 – E. Dohnãnyi. Koncertavo Europoje. Muz. direkto-
riai: O. Klempereris (1947–50), J. Ferencsikas (1960–68),
A. Kórody, A. Wittmannas. Violeta Tumasonienë
Budapêðto kvartêtas. Koncertavo 1917–67. Ið pradþiø
grieþë E. Hauseris, I. Pagonyi, I. Ipolyi, H. Sonas. Nuo
1927 II sm. grieþë J. Roismanas, nuo 1932 – A. Schnei-
deris, nuo 1930 vè. – M. Schneideris, nuo 1936 altu –
B. Kroytas. 1938–62 ∆ veikë Vaðingtono Kongresø
rûmø b-koje (surengdavo po 20 koncertø per metus),
nuo 1962 – Bafalo un-te. Iðgarsëjo L. van Beethoveno
kvartetø interpretacijomis. Violeta Tumasonienë
bûdíngieji dermºs intervålai, charakteringieji dermës
intervalai, harmon. minoro ir harmon. maþoro inter-
valai, prasidedantys arba pasibaigiantys tais dermës
laipsniais (minoro – aukðtasis VII, maþoro – þemasis
VI), kuriais ðios dermës skiriasi nuo natûralaus mino-
ro ir maþoro. ∆ bûna, pvz., padidintoji sekunda, suma-
þintoji septima, padidintoji kvinta, sumaþintoji kvarta,
padidintoji kvarta, sumaþintoji kvinta. Algirdas Ambrazas
Budraitôtë, Parulskienë, Daiva [g. 1968.IV.19 Vilniu-
je], liet. muzikologë. 1991 baigë Lietuvos kons-jà (J. Tri-
lupaitienës kl.). 1986–91 „Banchetto musicale“ ansam-
blyje grojo iðilg. fleita. 1991–94 radijo stoties „Vilniaus
varpas“ muz. redaktorë, 1995–99 „Kultûros barø“ muz.
redaktorë, dëstë Lietuvos MuA. Nuo 1997 Lietuvos
kompozitoriø s-gos Muzikos informacijos ir leidybos
centro vadovë. Nuo 1999 studijuoja menø vadybà
Sibelius’o akademijoje Helsinkyje. Paskelbë straipsniø.
Budrìckas Vladas [1905.X.24 Gomelyje (Baltarusija) – Budrýs Kazys [g. 1942.III.8 Gorainiuose (Ðilutës rj.)], liet.
1986.II.1 Providence, palaidotas Brukline, JAV], liet.
muzikas, pedagogas, kunigas. Baigë Kauno kunigø se-
minarijà. 1928 áðventintas kunigu. Iki 1937 studijavo
Kauno kons-joje, 1937–39 Popieþiðkajame baþn. muzi-
kos in-te Romoje. Prasidëjus II pasaul. karui, 1939 grá-
þo á Lietuvà, VDU Teologijos f-te dëstë grigal. choralà
ir baþn. muzikos istorijà, vadovavo kunigø seminarijos
ir bazilikos chorams. 1945–49 muzikos studijas tæsë Ro-
moje, ágijo kompozicijos licenciato ir grigaliðkojo cho-
ralo magistro laipsnius. 1949 atvyko á JAV. Baltimorëje
vadovavo Tremtiniø d-jos chorui. Vëliau gyveno Bruk-
line, Pitsburge. Sukûrë miðias Auðros Vartø Marijos gar-
bei (1969), daug giesmiø, motetø, kantatø. Paraðë stu-
dijà apie T. Brazá (iðsp. 1955 „Draugo“ kult. priede).
Rinko liet. giesmes apie ðv. Kazimierà. Bendradarbia-
vo „Lux Christi“, „Muzikos þiniose“ ir kt., nuo 1966
vadovavo Liet. religinës muzikos k-jai.
Budrìvièius Viktoras [1928.X.1 Derviniuose (Lazdijø
rj.) – 1993.IX.15 Vilniuje], liet. komp., choro dirigen-
tas. 1953 baigë Lietuvos kons-jà (K. Kavecko kl.); 1965–
87 joje dëstë. Nuo 1954 Vilniaus ir Kauno chorø vado-
vas (1956–62 vadovavo Lietuvos þemës ûkio akademijos
chorui), chormeisteris. 1956–62 Lietuvos dramos teat-
Budriûnas
ro Muz. dalies vedëjas. Sukûrë operà „Giedrë“ (1981),
simf. poemà (1970), koncertus ob. (1963) ir sm. (1982),
oratorijà „Amþina begalybë“ (1983), 6 kantatas („Sak-
më apie Dainavà“, 1963; „Plieno dalgeliai“, 1967), re-
quiem „Kariø kapuose“ (1983), 9 solo dainø ciklus, 2
chorø ciklus, instr. pjesiø, dramos spektakliø muzikos.
Arvydas Karaðka
Bùdrikas Juozas Pranciðkus [1893 Ylakiuose (Telðiø
aps.) – 1962.VIII.12 Èikagoje (JAV)], liet. muz. propa-
guotojas. 1910 atvyko á JAV, apsigyveno Èikagoje. Pre-
kiavo gramofonais, vëliau, parengæs liet. melodijø ve-
lenëlius, – pianolomis. Leido liet. plokðteles. 1929–56
rengë liet. radijo pusvalandþius Èikagoje J. F. Budrik.
Inc. vardu. ∆ laidose dalyvavo geriausieji vokalistai, in-
strumentininkai, ansambliai ir kt. Turëjo savo radijo an-
samblá „Budrik Radio Orkestra“, choristø grupæ, skel-
bë radijo konkursus áv. muzikantams (su 1000 JAV
doleriø premija). 1930 iðspausdino S. Ðimkaus rink.
„Dainos vienam balsui prie piano“ ir „Rinkiná liet. liau-
dies daineliø ir ðokiø“ ið savo radijo repertuaro.
Budrýs Algirdas [g. 1939.III.3 Vakaruose (Radviliðkio
rj.)], liet. klarnetininkas. Tarpt. klarneto asociacijos na-
rys (nuo 1984). 1963 baigë Lietuvos kons-jà (J. Jasen-
kos kl.), 1968 Sankt Peterburgo kons-jos aspirantûrà (va-
dovas V. Krasavinas). Nuo 1963 dësto Lietuvos MuA; Algirdas Budrys
1976–86 ir nuo 1994 Puè. instrumentø katedros vedëjas;
prof. (1985). 1970–71 staþavo Paryþiuje (vadovas J. Lanc-
clot). 1972–75 dirbo Kairo Nacionalinëje kons-joje pro-
fesoriumi ekspertu. 1986–89 Lietuvos filh-jos meno va-
dovas ir direktorius. Puè. orkestro „Trimitas“ meno
vadovas (nuo 1992). Koncertavo su instr. ansambliais ir
kaip solistas. Gastroliavo Prancûzijoje, Lenkijoje, Egip-
te, Vokietijoje, Suomijoje, buv. Èekoslovakijoje, Ang-
lijoje, JAV, buv. SSRS. Paskelbë teor. ir metod. straips-
niø. Mokiniai: J. Èernius, P. Naruðis, P. Vyðniauskas,
A. Doveika, A. Fedotovas ir kiti. Lietuvos d. kun-ðèio
Gedimino IV laipsnio ordinas 1998. Pav. Antanas Budriûnas
Vaclovas Juodpusis
birbynininkas, dirigentas. P. Budriaus brolis. 1966 baigë
Lietuvos kons-jà (P. Samuièio kl.). Studijuodamas va-
dovavo Vilniaus pedagoginio in-to studentø dainø ir ðo-
kiø ansamblio „Ðviesa“ orkestrui. Nuo 1966 ansamblio
„Lietuva“ orkestro solistas. 1972–89 ðio orkestro vado-
vas, dirigentas. 10 metø grieþë „Lietuvos“ birbyniø kvin-
tete. Tobulino liet. liaudies muz. instrumentus, padirbo
~100 birbyniø, molinukø, ragø, oþragiø. Leonas Povilaitis
Budri¿nas Antanas [1902.IX.20 Pabirþëje (Birþø aps.) –
1966.X.5 Vilniuje], liet. komp., choro dirigentas. Mu-
zikø Broniaus ir Motiejaus Budriûnø brolis. 1927–38 ir
1942–48 Lietuvos þemës ûkio akademijos dëstytojas,
choro ir orkestro vadovas. 1938 baigë Kauno kons-jà
(J. Gruodþio kl.). 1938–40 Kauno vid. m-lø mokytojas.
1940–42 ir 1946–49 dëstë Kauno, nuo 1949 Lietuvos
kons-joje (1960–62 prorektorius, 1962–64 Chor. diri-
gavimo katedros vedëjas); prof. (1965). 1964 Lietuvos
moksleiviø dainø ðventës vyriausiasis dirigentas. Sukû-
rë simf. poemà „Vizijos ant piliakalnio“ (1938), styg.
kvartetà (1937), „Baladæ apie tris kareivius“ solistui,
chorui ir l. instrumentø orkestrui (1962), sonatà f-nui
(1936), kitø kamer. muzikos kûriniø, choro („Ruduo“,
„Jau iðskrenda paukðèiai klajûnai“, „Geltieji lineliai“,
Budriûnas
„Nemunas“, „Vilnius“, „Odë Vilniui“) ir solo dainø. Kû-
riniai melodingi, turi sàsajø su liet. liaudies muzika. Vie-
nas þrn. „Muzikos barai“ leidëjø. Paraðë muzikos va-
dovëlá VIII kl. (1960, 111975). Pav.
L: Antanas Budriûnas. V., 1974. Adeodatas Tauragis
Budri¿nas Bronius [1909.VII.29 Pabirþëje (Birþø aps.) –
1994.X.11 Los Andþele (JAV); 1996 perlaidotas Vilniu-
je], liet. komp., dirig., pedagogas. Muzikø Antano ir Mo-
tiejaus Budriûnø brolis. Studijavo Kauno muz.
m-loje ir kons-joje (1925–33 J. Naujalio vargonø, 1931–
37 J. Gruodþio kompozicijos kl.). 1932 ir 1936 mokyto-
javo Kaune, 1935 – Kaiðiadoryse. 1938–40 Lietuvos
þemës ûkio akademijos choro vadovas. 1940–41 Lietu-
vos filh-jos choro meno vadovas ir dirigentas. 1941–44
Vilniaus muz. m-los mokytojas. 1942–44 Vilniaus ope-
ros trupës vyriausiasis chormeisteris. 1943–44 simf. diri-
gavimo mokësi pas J. Kaèinskà Vilniaus muz. m-loje.
1944 pasitraukæs á Vokietijà, baþn. muzikos þinias gilino
Rëgensburge (F. Haberlio kl.), kompozicijos Ðtutgarte
(G. V. Albrechto kl.), vargonininkavo, vadovavo liet. cho-
Bronius Budriûnas
rams, koncertavo áv. miestuose ir per radijà. Ðeinfelde
vadovavo muz. kursams, mokytojavo, áraðë liet. dainø á
plokðteles. 1949 atvyko á JAV, apsigyveno Detroite. Va-
dovavo vyrø chorui. 1951–53 subûrë vyrø kvartetà, su
juo koncertavo, iðleido 5 plokðteles. 1953 persikëlë á Los
Andþelà. Vargonininkavo Ðv. Kazimiero parapijoje, va-
dovavo chorui, daug koncertavo lietuviams, kt. bendruo-
menëms, per radijà. Turëjo f-no ir dainavimo studijà. JAV
liet. dainø ðvenèiø dirigentas. Sukûrë operetæ „Sidabri-
në diena“ (past. 1971 Èikagoje), sonatà f-nui „Mano të-
vynë“, „Raudà-lamento“ smuikui (vè.) ir f-nui, styg. kvar-
tetà, miðiø (uþ miðias ðv. Kazimiero garbei, iðl. 1967, gavo
Motiejus Budriûnas „Laiðkø lietuviams“ premijà), kantatø („Mano protëviø
þemë“; „Tëviðkës namai“, 1966; „Lietuvos ðviesos ke-
liu“, 1967; visø þodþiai B. Brazdþionio; „Gintaro ðalies
baladë“, atlikta 1968; þodþiai E. Tumienës), dainø, gies-
miø (chorui ir solo). 1985 gavo JAV liet. bendruomenës
Kultûros tarybos premijà. Pav. Dana Palionytë
Budri¿nas Motiejus [1898.IX.22 Pabirþëje (Birþø aps.) –
1969.I.20 Memingene (Vokietija)], liet. komp., choro
dirig., muz. veikëjas. Antano ir Broniaus Budriûnø bro-
lis. Muzikos mokësi savarankiðkai, vëliau mkt. kursuo-
se. Dirbo Birþø aps. pr. m-lose. Nuo 1917 bûrë chorus,
jiems vadovavo, rengë lit-ros ir muzikos vakarus. 1924–
Pranciðkus Budrius 28 mokësi Klaipëdos muz. m-loje (smuiko, muz. peda-
gogikos kl.), bendradarbiavo muz. spaudoje („Muzikos
mene“, „Kultûroje“, „Muzikos atþalose“, „Muzikoje“).
1927–31 mokytojavo Kretingoje, 1931–33 ir 1938 lei-
do ir redagavo þrn. „Muzikos barai“, paskelbë straips-
niø apie muzikà „Lietuvos aide“, „Naujojoje romuvo-
je“. Su chorais dalyvaudavo dainø ðventëse. 1932 su
J. Kaèinsku ásteigë Lietuvos muzikininkø progresistø
d-jà, vëliau Tarpt. ðiuolaik. muzikos d-jos Lietuvos sky-
riø. 1933 dëstë Klaipëdos muz. m-loje, smuiku grieþë
m-los orkestre. Nuo 1940 Ðvietimo m-jos Kultûros rei-
kalø departamento muz. inspektorius, vëliau Meno rei-
kalø v-bos Muz. skyriaus virðininkas. 1940–41 dëstë
Kauno kons-joje, Vilniaus muz. m-loje, 1941–44 rengë
ir reformavo pr. m-lø, gimnazijø muz. programas. Pr.
m-loms iðleido dainø rinkiná „Pradinis dainynas“ (1944).
Nuo 1944 iki mirties gyveno V. Vokietijoje: mokytoja-
vo Rëgensburgo, Ðeinfeldo liet. g-jose, vadovavo Me-
mingeno liet. chorui, daug koncertavo. Harmonizavo
dainø chorui. Pav. Dana Palionytë
Bùdrius Endrikis [1783 Gastose (dab. Slavskas) – 1852
Briedausiuose (netoli Pilupënø, dab. Nevskojë; visos
tos vietos Kaliningrado sr.)], liet. tautosakos rinkëjas.
Dirbo procentoriumi, vargonininku Þydkiemyje, Pilu-
pënuose. Meistriðkai kankliavo. L. Rëzos paskatintas
rinko M. Lietuvoje liet. l. dainø tekstus ir melodijas.
Þrn. „Neue preussische Provinzialblätter“ paskelbë liet.
liaudies muz. instrumentø apraðà (1847), 37 l. dainas
su melodijomis (1848). Daug ∆ surinktø ir uþraðytø dai-
nø iðspausdino G. Nesselmannas rink. „Litauische
Volkslieder“ („Lietuviø liaudies dainos“, 1853) ir Chr.
Bartschas rink. „Dainø Balsai. Melodieen litauischer
Volkslieder“ (1886–89, 2 t.). ∆ uþraðytoms melodijoms
bûdinga derm. ávairovë, tam tikras stilist. margumas,
melodijø kadencijose daþnai bûna vedamasis tonas. Ma-
noma, kad ∆ kai kurias uþraðytas melodijas apdailino,
priderino prie XIX a. prof. muzikoje þinomø derm. sis-
temø.
L: Niemi A. R. Lietuviø liaudies dainø tyrinëjimai // Mûsø tautosaka. 1932.
T. 6. Rimantas Astrauskas
Bùdrius Pranciðkus [g. 1938.II.20 Gorainuose (Ðilutës
rj.)], liet. birbynininkas. 1962 baigë Lietuvos kons-jà
(P. Samuièio kl.). 1957–72 „Lietuvos“ ansamblio artis-
tas, 1968–72 orkestro vadovas, 1972–99 ansamblio me-
no vadovas. Nuo 1978 dësto Lietuvos MuA; docentas
(1987). Parengë „Lietuvos“ programas: „Kloniø aidai“
(1973), „Per tëviðkëlæ“ (1974), „Dainuojame þmogui“
(1977), „Rugio giesmë“ (1985). Koncertavo kaip solis-
tas ir su „Lietuvos“ ansambliu Europos ðalyse, Kana-
doje, Japonijoje, Filipinuose, Brazilijoje. LSSR valst.
premija 1985. Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino IV laips-
nio ordinas 1998. Pav. Vaclovas Juodpusis
buffa (it.) ↑  opera buffa.
buffo (it.) – komikas; komiðkas, juokingas.
bufonadâ [it. buffonata – juokdarystë], vaidyba, pagrás-
ta bûdingøjø personaþo bruoþø akcentavimu, kraðtuti-
nybiø iðryðkinimu.
„bufònø kåras“, polemika dël operos, kilusi XVIII a. 6
d-metyje Paryþiuje. Pretekstà polemikai davë 1752–54
Paryþiuje gastroliavusi it. trupë, kurios repertuarà suda-
rë intermedijos – ankstyvosios opera buffa: G. B. Pergo-
lesi „Tarnaitë ponia“, G. Orlandini, G. Latilla’os, R. da
Capua’os, L. Leo, N. Jommelli kûriniai. Susidarë dvi gru-
pës – bufonininkø ir antibufonininkø. Bufonininkai
(D. Diderot, J. L. d’Alembert’as, J. J. Rousseau,
M. Grimmas, P. A. Holbachas) gynë opera buffa kûrëjus
ir atlikëjus, matydami tokià ir pranc. operos ateitá. Jie
skelbë polem. pamfletus ir straipsnius, kuriuose buvo
kritikuojama tradic. pranc. opera, Karal. MuA veikla,
alegorijø ir mit. siuþetø naudojamas operose, propaguo-
jamas meno natûralumas, iðraiðkos priemoniø papras-
tumas ir demokratiðkumas, personaþø raiðkumas. Anti-
bufonininkai laikësi J. B. Lully ir J. Ph. Rameau lyr.
tragedijos tradicijø. ∆ turëjo nemaþa átakos operos rai-
dai, dem. tendencijø átvirtinimui pranc. muz. teatre.
Inga Jasinskaitë-Jankauskienë
Bughici Dumitru [Dumitru Bugíèis; g. 1921.XI.14 Ja-
suose], rumunø komp., muzikologas. 1935–38 studija-

vo Jasø, 1950–55 Sankt Peterburgo kons-jose. Nuo 1955
dëstë Bukareðto kons-joje. ∆ kûrybai bûdinga drama-
tiðkumas, polinkis á stambiø formø simf. muzikà. Chor.
kûriniuose ryðku vëlyvojo romantizmo stilius, linear. po-
lifonija. Kai kuriuose kûriniuose vartojami l. muzikos
elementai. Sukûrë 7 simf-jas (1961–85), simfonijeèiø,
poemø orkestrui, styg. kvartetà, miniatiûrø variniø instr.
kvintetui. Paraðë knygas „Suita si sonata“ („Siuita ir
sonata“, 1965), „Formele muzicale“ („Muz. formos“,
1969), „Dicèionar de forme úi genuri muzicale“ („Muz.
formø ir þanrø þodynas“, 1974). Kamilë Rupeikaitë
bùgis vùgis ↑ boogie-woogie.
bugle (angl.) – kariðkas, signal. trimitas.
b¾gnas (vok. Trommel, angl. drum, pranc. caise, tambour,
it. tamburo, isp. tambor), muz. instrumentas – muðama-
sis membranofonas. Garso ðaltinis – átempta membra-
na. Tai iðdirbta gyvulio (jauèio, kupranugario, elnio, bui-
volo, oþkos, avies, ðuns) oda, pûslë arba skrandis, kartais
didelës þuvies (ðamo, ryklio), drieþo oda arba sintet. me-
dþiagos (plastiko) plëvë. ∆ korpusas (rezonatorius) bû-
na cilindro, statinës, pusrutulio, taurës, ðalmo, pailgo kû-
gio, smëlio laikrodþio, ovalo (ðamanø bûgnelis), kvadrato
(arabø dufas), ðeðiakampio, aðtuoniakampio ir kt. for-
mos. Daþnai bûna su garsaskylëmis. Daromas ið medþio
(daþniausiai iðskobta kamieno nuopjova), vario, bron-
zos, kniedytø metalo lakðtø, þalvario, molio (keraminiai
∆), moliûgo þievës. Kartais bûna daþytas áv. spalvomis,
ornamentuotas, kalstytas, poliruotas, lakuotas, inkrus-
tuotas perlamutru arba kaulu (Art. Rytø tautø bûgnelis
defas), papuoðtas spalvotais kaspinais (uzb. ir tadþ. ∆).
∆ membrana bûna vienoje pusëje (↑ bûgnelis, ↑ kelmas,
↑ bongai), abiejose pusëse (didysis, maþasis, pailgasis
∆); kartais ∆ turi kelias membranas (indø ∆ Panèamuk-
ha vadjam turi 5 membranas). Prieð grojimà ∆ memb-
rana kartais paðildoma saulëje ar prie ugnies; tada ∆
garsas paaukðtëja, tampa skambesnis. Indijoje kai ku-
riø ∆ (tabla, mridangas) membranos iðtepamos tam tik-
ra pasta, padedanèia iðgauti skirtingo aukðèio garsus.
Membrana prie korpuso tvirtinama áv. bûdais: pririða-
ma virvëmis, prisiuvama prie lankelio, kurá prispaudþia
metal. apvadas, kartais prikalama vinimis. Membranos
átempimas reguliuojamas virvëmis arba odiniais dirþais,
varþtais. Bûna ∆ ir be rezonatoriaus. Australijos abori-
genø membran. bûgnas – sterblinio þvërelio oposumo
oda, susukta á vamzdelá arba iðtempta tarp keliø; per jà
muðama rankomis. Be rezonatoriaus yra ir seniausieji
afrikieèiø ∆ (gyvulio oda, iðdþiovinta saulëje ir iðtemp-
ta tarp þemën ákaltø kuolø), bûgnai prijuostës.
∆ garsas iðgaunamas muðant á membranà pirðtais (kar-
tais su antpirðèiais, pvz., grojant uzb. doira), delnu,
krumpliais, kumðèiu, sprigtais, botago mazgu (Vid. Azi-
ja), kuokelëmis (kietais arba minkðtais galais), metal.
lazdelëmis ir ðluotelëmis, kuokele, sujungta su pedalu
(didysis ∆). ∆ muðami ir per rezonatoriø (grojant indø
moliniu bûgnu gata, jo anga, aptraukta oda, prispau-
dþiama prie bûgnininko pilvo, o rankø pirðtais ir rie-
ðais muðant prie kaklelio, centre ir arèiau ∆ dugno, ið-
gaunami skirtingo tembro garsai). Dþiazo muzikoje
lazdelëmis tuo paèiu metu muðama per bûgno odà ir
metal. lankà (angl. rim shot, þymima RS) arba tik per ∆
lankà (angl. on rim). Garsas, iðgaunamas muðant á
bûgnas
!
membranos vidurá, bûna þemesnis, duslesnis, arèiau
kraðto – aukðtesnis, skardesnis. Kartais membrana brau-
koma ðlapiu pirðtu (frikcinis grojimo bûdas); iðgauna-
mas gergþdþiantis garsas. Kai kurie ∆ (maþasis ∆, cilin-
drinis ∆) turi stygas arba plonas metal. spirales (jø bûna
8–12), iðtemptas ant negrojamosios membranos ið lau-
ko pusës; jos sukelia specif. èerðkëjimà. Indø moliniai
∆ tantipanai turi 1 stygà, iðtemptà instrumento viduje;
ant jos uþmauti 7 maþi metal. þiedeliai slankiodami ma-
loniai skamba. Prie ∆ gali bûti kabinami varpeliai (gruz.
diplipitas turi vienà, Afrikos bantu genties ilgas cilindr.
∆ engalabis – keletà varpeliø), tvirtinamos lëkðtës. Mold.
dvipusis ∆ toba muðamas kuokele, o per varinæ lëkðtæ,
pritvirtintà prie korpuso, muðama kita (maþesne) lëkð-
te. Prie bûgnelio daþnai pritaisomos skambanèios lëkð-
telës, variniai þiedeliai, þvanguèiai (tadþ. doira).
∆ nuo seniausiø laikø buvo vartojami kaip signal., apei-
giniai, vëliau l. muzikos ansambliø, áv. orkestrø muz.
instrumentai.
Indonezijoje kiekvienas kaimas turi savo signal. ∆. Viet-
namieèiø didysis ∆ èong dai bûna iki 2 m skersmens; jo
garsas, girdimas uþ 10 km, sukvieèia maldai, praneða apie
pavojø. Malio tautelës bambaru ∆ tabalë (arab. kilmës,
cilindr. arba smëlio laikrodþio pavidalo) – vadø muz. in-
strumentas; juo skelbiami ásakymai. Nigerijoje muzikan-
tai valdovo vardu „bûgnø kalba“ kalbëdavosi su liaudi-
mi (vad. kalbantieji ∆). Tokiais ∆ perteikiamos kai kurios
sakmës ir legendos. Ugandoje bûgnu omubala (skaièiuo-
tës bûgnas) paskelbiami bagandø gimininiø bendruome-
niø (jos turi atpaþinimo ritmus, vad. emibala) pavadini-
mai. Ðioje ðalyje vartojamas 15 skirtingai suderintø ∆
rinkinys (entenga). Juo groja 6 karaliaus muzikantai. Bir-
mos orkestre sain vain grojama ∆ rinkiniu ið 21 skirtingo
garso ∆: jie pakabinami vertikaliai ant paauksuoto þiedo
pavidalo medinio pagrindo. Muzikantas sëdi arba stovi
ðio árenginio viduryje. Grojant ∆ pakabinamas ant dir-
þo, perjuosto per petá, ant kaklo (Nigerijos cilindr. ∆),
pririðamas prie balno (uzb., tadþ. èindaulas), statomas
ant stovo (Lietuvoje vartotas ∆ katilas), neðiojamas po
paþastimi, sëdinèio muzikanto laikomas ant sukryþiuo-
tø kojø (indø tabla), keliø (Lot. Amerikos bongai). Af-
rikoje vartojami ∆ taburetës (patys didþiausi daromi ið
benzino statiniø). Tai ilgas, siauras bûgnas, suspaustas
tarp muzikanto ðlaunø ir pakreiptas á prieká. Didelis in-
dø timpanas nagara veþiojamas þmogaus traukiamu dvi-
raèiu veþimëliu. Muzikantas sëdi veþimëlyje ir muða
membranà 2 lenktomis lazdomis. Kartais ðá bûgnà ant
nugaros eisenos priekyje neða papuoðtas dramblys.
∆ muðama ir elementarûs ritmai (pvz., pavieniai didþiojo
∆ smûgiai stipriosiose takto dalyse), ir sudëtingos ritm.
figûros (Ugandos l. muzikantai „kalbanèiuoju“ bûgnu
embutu iðgauna ðimtus ritm. figûrø). Ypaè sudëtinga
poliritmija susidaro afrikieèiø orkestruose, kur tuo pa-
èiu metu grojama keliais ∆ skirtingu metru, tadþikø doi-
rø ansambliuose ir kt.
Visuose XX a. simfoniniuose ir puè. instrumentø or-
kestruose vartojama didysis ir maþasis ∆, be jø, dar ir
kai kurie Afrikos, Azijos, Lotynø Amerikos ∆ (dolis,
timplipitas, provansaliðkasis ∆, tomtomai, nagara, bon-
gai, timbalas, konga ir kt.). Yra orkestrø (vad. muða-
møjø orkestrai, pvz., Strasbûro, Poznanës, Vilniaus ir
kt.), kuriuose ∆ yra pagr. instrumentai.
bûgnas
"
Bûgnas – ritminis muz. instrumentas. Jo garso aukðtis
nefiksuojamas, laikomas neapibrëþtu. Taèiau jei vienu
metu turi bûti grojama keliais vienos rûðies, bet skir-
tingo garso aukðèio ∆, jø partijos uþraðomos ant keliø
linijø (ant virðut. linijos – aukðèiausias garsas). Daþniau-
siai ∆ partijai uþraðyti pakanka vienos eilutës.
Nuo XX a. 7 d-meèio pramog. ir roko muzikoje vis daþ-
niau vartojami elektroniniai ∆ pakaitalai, ritmo kom-
piuteriai. Remigijus Ðileika
LIETUVOJE ∆ nuo seno buvo vartojami kaip apeigi-
niai, signal. instrumentai. Vëliau juos ëmë vartoti l. mu-
zikos ansambliai, áv. orkestrai. Bûna áv. pavidalo (cilin-
dro, pusrutulio); su membrana vienoje pusëje (bûgnelio,
bûgnelis kelmo, timpano ir jo tipo bûgno katilo) ir abiejose pusë-
se (didþiojo, maþojo, pailgojo ∆). Bûgnà katilà sudaro
varinis pusrutulis su 1–3 garsaskylëmis dugne; ið virðaus
aptrauktas oda, kurià prispaudþia metal. lankas ir átem-
pia varþtai. Vienas ar keli tokie ∆ buvo statomi ant gele-
þiniø stovø arba kabinami prie kario þirgo ðonø. Muða-
mi medinëmis kuokelëmis. Garsas stiprus, toli
sklindantis. Tokie LDK kavalerijos katilbûgniai pirmà
kartà minimi (arganai, varganai) Nikono metraðtyje 1536
mûðio apraðyme. Liaudies vartotas katilbûgnis (kartais
turëjo skobtiná medþio graiþà) muðant buvo statomas ant
akmenø. Didþiojo, maþojo ir pailgojo ∆ cilindr. medinis
arba metal. graiþas ið abiejø pusiø aptrauktas oda, kuri
bûkas
pritvirtinama lankais ar virvëmis, átempiama varþtais ar
brûzguliais. Volkovyske (Gardino sr.) rasta XII a. ðach-
matø figûrëlë, vaizduojanti bûgnininkà su dvipusiu ∆ per
petá. Lietuvos ir Þemaitijos kronika kariðkus ∆ mini 1321
mûðio apraðyme. Didysis bûgnas (kai kada prie jo átaisy-
tos lëkðtës) muðamas kuokele arba pedalu, maþasis ir
pailgasis – medinëmis lazdelëmis. Dabar l. ir profesio-
naliojoje muzikoje vartojami áv. kilmës ∆. Arvydas Karaðka
b¾gnas kåtilas ↑ katilbûgniai.
bûgnìlis (it. tamburino, tamburello basco, pranc. tam-
bour de basque, angl. timbrel, vok. Schellentrommel,
Tamburin), tambûrinas, muz. instrumentas – muðama-
Jûratë Bukauskaitë sis membranofonas. Bûna su skardelëmis, þvanguèiais
ir be jø. Ðiø laikø ∆ sudaro medinis (reèiau metal.) 5–
7 cm aukðèio, 25–50 cm skersmens graiþas, ið vienos pu-
sës aptrauktas oda. Ji átempiama siauru lankeliu arba
varþtais. Graiþo sienelës iðpjovose ant aðeliø átaisyta 6–
16 porø metal. plokðteliø, o graiþo viduje ant vielø pa-
kabinti þvanguèiai. Muzikantas ∆ laiko kair. ranka uþ
graiþo ðiek tiek pakreiptà, kad visos plokðtelës ir þvan-
guèiai gulëtø iðilgai graiþo. Deð. rankos pirðtais ir del-
nu muðant á odà ir graiþà, iðgaunami ávairiausi ritmai ir
tremolo. Ilgas ir garsus tremolo iðgaunamas be perstojo
abiem rankomis purtant ∆, trumpas ir tylus – braukiant
drëgnu pirðtu per odà. Muðant deð. rankos delnu á odos
vidurá, iðgaunamas itin ðaiþus sforzato. Grojant sudë-
tingas ritm. figûras, ∆ pakabinamas dirþu ant kaklo, mu-
ðamas abiem rankomis arba padedamas ant këdës ir
muðamas maþojo bûgno kuokelëmis. Orkestre (varto-
jamas nuo XIX a.) ∆ daþniausiai panaudojamas egzo-
tiðkam, rytiet. ir isp. koloritui sukurti (H. Berliozo „Ro-
mos karnavalas“, G. Bizet Carmen, C. Debussy
„Iberija“, E. Balsio „Nelieskite mëlyno gaublio“). ∆ –
vienas seniausiø daugelio tautø muz. instrumentø. Kai
kuriø tautø ∆ (pvz., baltarusiø) þvanguèiø neturi; uzbe-
kø, tadþikø ∆ doiros graiþas ið vidaus nukabinëtas þie-
deliais, monetomis, yra skambalëliai. Pav.
Remigijus Ðileika
Manoma, kad Lietuvoje (l. muzikoje) bûgnelius iðpla-
tino èigonai. ∆ minimas J. Jaroðevièiaus (1844), E. Tið-
kevièiaus (1869), O. Kolbergo (1879), A. Juðkos (1880)
raðtuose. Kaimo kapelose, folkloro ansambliuose, l. in-
strumentø orkestruose vartojami (neretai l. muzikantø
darbo) ∆ su þvanguèiais ir be þvanguèiø. Arvydas Karaðka
b¾gninis bõsas (vok. Trommelbass), pejoratyvinë ste-
reotip. boso figûra: vienodu ritmu kartojamas tas pats
bos. garsas, oktavos tremolo, Alberti bosai ir kt. Pav.
Jonas Klimas
Bühnenmusik (vok.): 1. Scenoje atliekama muzika
(opera, operetë). 2. Muzika dramos spektakliui.
Buivydãitë Barbora [g. 1897 Rûdaièiuose (Kretingos
rj.), m. 1981 Kretingoje], liet. l. dainininkë. Liet. kal-
bos in-tas ir Lietuvos kons-ja uþaraðë ∆ 380 dainø. ∆
pateiktø þemaièiø ðokiø figûras J. Lingys panaudojo
„Lietuvos“ ansamblio ðokiø programose. ∆ apraðë þe-
maièiø vestuviø paproèius (rankraðtis). Laima Burkðaitienë
Buivydåvièius Vytis [g. 1955.III.16 Kaune], liet. pia-
nistas, pedagogas. 1978 baigë Lietuvos kons-jà
(K. Grybausko f-no kl.). 1978 Èiurlionio tarpt. pianistø
konkurse laimëjo III vietà. Koncertavo Lietuvoje, Lat-
vijoje, Estijoje, Rusijoje, JAV. Nuo 1978 dësto Lietu-
vos MuA. Nuo 1992 Muzikos ðvietimo centro vado-
vas. 1993 ákûrë vaikø meninio ugdymo m-là „Gama“.
Leonas Povilaitis
b¾kas, liet. liaudies muz. instrumentas – frikc. membra-
nofonas. Statinës pavidalo medinio korpuso vienas ga-
las aptrauktas oda. Membranos (odos) centre pritvir-
tintas vienas aðutø pluoðto galas. Per aðutø pluoðtà
braukoma rankomis. Garsas þemas, duslus, panaðus á
jauèio baubimà. M. Lietuvoje ∆ buvo grojama per ka-
lendorines l. ðventes. Pav. Arvydas Karaðka
Bukauskãitë Jûratë [g. 1943.IV.12 Netoniuose (Kauno
rj.)], liet. dainininkë (sopranas), pedagogë. 1971 baigë
Lietuvos kons-jà (P. Olekos, L. Kalasausko kl.). 1971–
83 Kauno muz. teatro solistë. Nuo 1971 Gruodþio aukð-
tesniosios muzikos m-los (dabar kons-ja) dëstytoja, nuo
1985 Dainavimo sk. vedëja. Nuo 1988 Lietuvos MuA
Kauno f-to dëstytoja. Vaidmenys: Graþina, Mimi,
Susanna, Santuzza, Martha 1, Rosalinde, Mariza
(I. Kãlmãno „Grafienë Mariza“) ir kt. Pav.
Vytautas Èepliauskas
Bukofzer Manfred F. [Manfredas F. Bùkofceris;
1910.III.27 Oldenburge (Vokietija) – 1955.XII.7 Ok-
lende (Kalifornijos valstija, JAV)], vok. muzikologas.
Mokësi Sterno kons-joje ir Aukðtojoje muz. m-loje Ber-
lyne (P. Hindemitho kl.). 1928–36 Heidelbergo, Berly-
no, Bazelio un-tuose studijavo muzikologijà. 1938–39
dëstë Bazelio un-te ir D. Britanijos un-tuose. Nuo 1939
gyveno JAV. Nuo 1940 dëstë Klivlendo, nuo 1941 Ber-
keley’o Kalifornijos un-te; profesorius (1946). Paraðë
darbø apie vid. amþiø, renesanso, baroko, anglø muzi-
kà ir jos iðtakas „Geschichte des englischen Diskants

und des Fauxbourdons“ („Anglø diskanto ir foburdo-
no istorija“, 1936), „Studies in Medieval and Renais-
sance Music“ („Vid. amþiø ir renesanso muzikos studi-
jos“, 1950), kur pagr. dëmesá skyrë polifonijos
Bulåchovas Piotras [ϸòð Àëåêñàíäðîâè÷ Áóëàõîâ;
problemoms, istoriniø muz. stiliø charakteristikoms.
Þymiausias darbas „Music in the Baroque Era“ („Ba-
roko epochos muzika“, 1947). Dalyvavo rengiant „New
Oxford History of Music“ („Naujoji Oksfordo muzi-
kos istorija“, nuo 1957 Londone). Nijolë Taluntytë
Bukoreðtlíjevas Angelas [1870.I.31 Petrusoje (Grai-
kija) – 1950.I.3 Plovdive], bulg. komp., pianistas, di-
rig., etnomuzikologas. 1890 baigë Prahos vargonininkø
„Bùlba“ (baltr. bulvë), baltarusiø ðokis. Tempas grei-
m-là. 1896 Plovdive ákûrë muz. m-là ir giedotojø d-jà,
joms vadovavo. Rinko, skelbë ir tyrë bulgarø (dau-
giausia Rodopø kalnø sr.) muz. folklorà. Sukûrë kû-
Bulgårijos mùzika. Bulgarø l. muzika susiklostë ið
riniø chorui, harmonizavo bulg. liaudies dainø.
Birutë Þalalienë
Bukðâ Mykolas [1869.IV.16 Vilniuje – 1953.III.7 ten pat],
liet. dirigentas, pianistas, kompozitorius. 1900 baigë
Sankt Peterburgo kons-jà (kompozicijos mokësi pas
N. Rimská-Korsakovà, A. Glazunovà, A. Liadovà, N. So-
lovjovà). 1898–1927 dirigavo Maskvos, Sankt Peterbur-
go, Permës, Ukrainos, Gruzijos miestø muz. teatruose.
1920–22 Vladikaukazo Meno in-to Teatro f-to dekanas
ir Liaudies kons-jos direktorius. 1927 gráþo á Lietuvà. Bu-
vo Valstybës, nuo 1944 Lietuvos operos ir baleto teatro
dirigentas. Nuo 1944 dëstë Kauno kons-joje; prof.
(1947). Lietuvoje parengë ir dirigavo > 100 operø ir ba-
letø (G. Verdi „Aida“, A. Ponchielli Gioconda, J. Kar-
navièiaus „Graþina“ ir „Radvila Perkûnas“, A. Raèiûno
„Trys talismanai“, S. Ðimkaus „Kaimas prie dvaro“,
A. Glazunovo „Raimonda“, P. Èaikovskio „Pikø dama“,
„Gulbiø eþeras“, „Spragtukas“, A. Rubinðteino „Demo-
nas“). Sukûrë kantatà Ðàé è Ïåðè („Rojus ir Peri“,
1900), instr. kûriniø, choro dainø, romansø. Mokiniai:
R. Geniuðas, J. Vadauskas. Pav. Vaclovas Juodpusis
Bukðnãitis Pijus [1881.X.9 Laukiniðkëje (Ðakiø aps.) –
1967.VII.28 Niujorke, JAV], liet. muzikas. Muzikos mo-
kësi pas Griðkabûdþio vargonininkà B. Bendoraitá. 1899
dirbo Aleksandrijoje (Volynës gub., Ukraina), vëliau
lankë vargonininkø kursus Polocke (pas Gruberská ir
Bornikà). 1904 vargonininkavo Skriaudþiø parapijoje,
bûrë jaunimo chorus. 1905 atvyko á JAV. Apsigyveno
Brukline. Vadovavo áv. chorams, rengë koncertus, sta-
të operetes, pats jose dainavo. Á liet. kalbà iðvertë
R. Planquette’o „Kornevilio varpus“, I. Kãlmãno „Sil-
và“ ir kt. opereèiø. Paraðë libretus M. Petrausko ope-
retëms „Velnias iðradëjas“ ir „Ðventoji naktis“. Sukûrë
solo dainø su f-no pritarimu („Razbaininkø daina“, „Ve-
du lankon bërà þirgà“). Bendradarbiavo „Kovoje“,
bulba
Bulgarijos
#
„Vienybëje lietuvininkø“, „Tëvynëje“, „Lietuvoje“. Re-
dagavo „Keleivá“, „Tarkà“.
1822 Maskvoje – 1885.XII.2 Kuskove, netoli Maskvos],
rusø kompozitorius. Operos dainininko sûnus. Muzi-
kos mokësi namie. Sukûrë buit. romansø (populiarûs
iki ðiol): Òðîéêà („Trikinkë“), Òèõî âå÷åð äîãîðàåò
(„Tyliai gæsta vakaras“), Äåâèöà êðàñàâèöà („Graþuolë
mergelë“), Íåò, íå òåáÿ òàê ïûëêî ÿ ëþáëþ („Ne, ne
tave karðtai að myliu“). Adeodatas Tauragis
tas, metras 2/4. Sukurtas pagal to paties pavadinimo l.
dainà (choreografija K. Aleksiutovièiaus; 1930). Pav.
Adeodatas Tauragis
Balkanø pusiasalio ðiaurëje gyvenusiø tautø (trakø,
slavø, tiurkø kilmës protobulgarø ir kt.) folkloro. Bul-
garø l. melodikà, o ypaè ritmikà, paveikë ir apie 500
metø kraðtà valdþiusios Turkijos muz. kultûra. Bul-
garø l. melodijos daugiausia diatoninës, pagrástos áv. Mykolas Bukða
sudëties trichordais, tetrachordais, pentachordais,
kartais ir didesnëmis garsø struktûromis; pasitaiko
dermiø su charakter. padidintosios sekundos inter-
valu. 1 pav.
Iðplëtotose melodijose, turtingose melizmø, pasitaiko
mikrotonø. L. muzikos ritmika labai ávairi. Apeiginë-
se, darbo dainose vyrauja laisva, beakcentë ritmika; ðo-
kiø melodijoms bûdingi sudët. ir kintantys metrai, ne-
tolygaus ritm. pulso, asimetr. ritmo formulës – vad.
bulgariðkieji ritmai. 2 pav. a, b.
Kai kuriuose Bulgarijos rajonuose paplitæs dvibalsis ir
tribalsis dainavimas su sekundø ir kvartø sàskambiais
tarp melodijos ir jà lydinèiø balsø. 3 pav.
Svarbiausi liaudies muz. instrumentai: gusla, godulka
(stryk. chordofonai), tambûra, drunka (gnaibomieji
chordofonai), gaida, kavalas (puè. aerofonai).
IX a. bulgarams priëmus krikðèionybæ, ëmë klostytis ir
Bulgarijos baþn. muzika, turinti l. muzikos elementø. To-
lesnei jos raidai turëjo átakos Bizantijos muz. kultûra.
Þymiausias XIII–XIV a. Bizantijos baþn. muzikos kû-
rëjas ir teoretikas Jonas Kukuzelis buvo bulgarø kilmës.
Bulgarijos baþn. muzika paveikë rusø ir kt. slavø baþn.
muzikà (vad. „bulgariðkasis giedojimas“). XIV a. pab.
turkø okupacija visiðkai sustabdë bulg. profesionaliosios
muzikos raidà. Nuo XIX a. vidurio buityje paplito më-
gëjiðkas muzikavimas, atsirado nedideliø chorø, puè. or-
kestrø, atliekanèiø nesudëtingas l. dainø iðdailas, jø cik-
lus. Muz. gyvenimas suaktyvëjo 1878 atkûrus Bulgarijos
valstybæ. 1890 ásteigta Operos ir dramos d-ja, 1891 nuo
jos atsiskyrë operos trupë. 1908 ásteigta Bulgarø operos
Bulgarijos
$
d-ja (1922 suvalstybinta). Pirmieji profesionalûs bulg.
kompozitoriai buvo E. Manolovas, A. Bukoreðtlijevas,
P. Pipkovas, D. Christovas, A. Morfovas. XX a. pr. gre-
ta vyraujanèiø chor. ir kamerinës muz. kûriniø sukurtos
pirmosios operos (E. Manolovo „Varguolë“, 1900;
G. Atanasovo „Gergana“, 1916), simf-jos (N. Atanaso-
vo I simf-ja, 1912). ∆ suklestëjo po I pasaul. karo. 1921
ásteigta valst. MuA ir Sofijos opera, 1928 – simf. orkest-
ras. Kûrë komp. P. Vladigerovas (opera „Caras Kaloja-
nas“, 1936; instr. koncertai), L. Pipkovas (operos „De-
vyni Janos broliai“, 1937; „Momèil“, 1948), P. Stainovas
(simf. kûriniai), V. Stojanovas (opera „Salambo“, 1940).
Jø kûrybai bûdinga vëlyvøjø vok. romantikø, pranc. im-
presionistø, XIX–XX a. pr. rusø komp. stiliaus bruoþai,
pabrëþtas taut. savitumas.
Po II pasaul. karo ∆ turëjo átakos rusø soviet. muzika.
Pagausëjo mas. þanrø (kantatø, oratorijø), program.
kûriniø. Þymiausi kompozitoriai: F. Kutevas, G. Di-
mitrovas, M. Goleminovas, S. Obretenovas, P. Ha-
dþijevas, jaunesnës kartos Bulgarijoje studijavæ T. Po-
Ole Bornemann Bull
povas, A. Raièevas, K. Ilijevas, L. Nikolovas,
I. Marinovas, A. Tanevas, C. Cvetanovas, P. Stojanovas,
D. Christovas, V. Kazandþijevas, I. Spasovas,
N. Stoikovas, K. Kiurkèijiskis, B. Abraðevas, G. Min-
èevas, A. Josifovas, A. Tekelijevas, E. Tabakovas,
S. Dragostinovas, G. Arnaudovas, G. Andrejevas ir kiti.
XX a. 9 d-metyje ∆ juntamos stilist. atsinaujinimo
tendencijos, ðiuolaikiniø V. Europos ir kt. uþsienio
komp. átaka.
Hans Guido von Bülow
Bulgarijos muzika. 1 pav. Bulgarø epinë daina
bumbasas (XVII a.)
2 pav. Bulgarø ðokio daina
3 pav.
Reikðmingø muzikologijos darbø paraðë S. Petrovas,
V. Kristevas, P. Stojanovas, D. Christovas. Þymesni bulg.
atlikëjai: dainininkai P. Raièevas, Ch. Morfova, E. Niko-
laji, Chr. Brymbarovas, L. Veliè, D. Uzunovas, N. Niko-
lovas, N. Giaurovas, B. Christovas, R. Kabaivanska,
N. Giuzelevas, G. Dimitrova, V. Kacarova; pianistai
T. Jankova, O. Libichas, J. Bukovas, K. Ganevas, A. Vai-
senbergas, A. Dikovas, J. Drenikovas, L. Angelovas;
smuikininkai N. Simeonova, V. Abadþijevas, E. Kamila-
rovas, D. Ðneiderman, G. Badevas, S. Milanova, M. Min-
èevas; klarnetininkas S. Dimitrovas, fleitininkë L. Oðav-
kova; dirigentai A. Naidenovas, R. Raièevas,
D. Petkovas, K. Ilijevas, I. Marinovas, D. Dimitrovas,
E. Janevas, D. Manolovas, E. Èakirovas, Ch. Christovas;
choro dirigentai S. Obretenovas, A. Manolovas, V. Ar-
naudovas, G. Robevas. Bulgarijoje yra 8 muz. teatrai (So-
fijos opera, teatrai Rusëje, Plovdive, Varnoje, Burgase
ir kitur), 15 simf. orkestrø, 8 kamer. orkestrai, Obrete-
nevo choro kapela, Valst. Kutevo folkloro ansamblis. Vei-
kia Bulgarijos kompozitoriø s-ga (nuo 1947), Muz. ir ðo-
kio veikëjø s-ga (nuo 1965), MA Menotyros in-tas (nuo
1954), Valst. Vladigerovo MuA, Muzikos ir ðokio meno
akademija (Plovdive; ák. 1944 kaip Muzikos ped. in-tas),
10 vid. muzikos m-lø. Kasmet rengiami 6 tarptautiniai
muz. festivaliai (Sofijos muz. savaitës, Kovo muz. die-
nos Rusëje, kamer. muzikos festivaliai Plovdive, Varnos
vasara ir kt.), áv. konkursai (jaunøjø operos dainininkø
Sofijoje, baleto artistø Varnoje, estrados artistø „Auksi-
nis Orfëjas“ Nesebire). Algirdas Ambrazas

Bull John [Dþonas Bùlas, g. apie 1563 Somersete,
m. 1628.III.12 ar 13 Antverpene], anglø komp., vargo-
nininkas, virginalininkas, pedagogas. Vargonuoti mo-
kësi karal. kapeloje. 1582 vargonininkavo Hereforde.
Apie 1585 buvo karal. kapelos narys. Nuo 1586 Oks-
fordo un-to profesorius, vargonininkas. Londono Gres-
hamo koledþo profesorius (1596). Nuo 1601 kaip var-
gonininkas keliavo po Nyderlandus, Prancûzijà,
Vokietijà. 1614 hercogo Albrechto vargonininkas Briu-
selyje, apie 1617 Antverpeno katedros vargonininkas.
Vertingiausia kûrybos dalis – kûriniai virginalui: pava-
nos, galjardos, fantazijos, variacijos (iðsp. rink. „Fitz-
william Virginal Book“, 45 kûriniai; „Cosyns Virginal
Book“, 23 kûriniai, ir kt.). Dar sukûrë baþn. muzikos
kûriniø. Jonas Klimas
Bull Ole Bornemann [Olë Bornemanas Bùlis; 1810.II.5
Bergene – 1880.VIII.17 ten pat], norv. smuikininkas,
kompozitorius. Smuikuoti mokësi pas J. H. Paulsenà,
G. B. Viotti, C. F. Lundholmà. Nuo 9 m. pradëjo kon-
certuoti. 1830 iðvyko á Paryþiø. Nuo 1832 koncertavo
Rusijoje, V. Europoje, JAV. Vienas þymiausiø XIX a.
smuikininkø virtuozø. 1850 Bergene ákûrë pirmàjá nor-
vegø nac. teatrà, buvo jo vadovas ir dirigentas. Sukûrë
virtuoz. pjesiø smuikui. Kûrybà grindë norv. folkloro ir
nac. muzikavimo tradicijomis. Mokiniai: H. Kjerulfas,
R. Nordraakas, E. Griegas. Pav. Jurgis Dvarionas
von Bülow Hans Guido [Hansas Gvidas fon Bi¿lovas;
1830.I.8 Dresdene – 1894.II.12 Kaire], vok. dirig., pia-
nistas, kompozitorius. Muzikos mokësi Dresdene,
Leipcige, Veimare (pas F. Lisztà). Nuo 1853 koncerta-
vo kaip pianistas áv. ðalyse (Rusijoje, Lenkijoje, D. Bri-
tanijoje, JAV). Vienas pirmøjø pradëjo diriguoti atmin-
tinai, be partitûros. Dirigavo operø premjeras
Miunchene (R. Wagnerio „Tristanas ir Isolde“, 1865;
„Niurnbergo meisterzingeriai“, 1868). 1877–79 Hano-
verio rûmø teatro kapelmeisteris. 1880–85 Meininge-
no ir Berlyno filh-jø orkestrø vyriausiasis dirigentas. 7–
9 d-metyje daug gastroliavo uþsienyje (1889 ir 1890
JAV). 1887 apsigyveno Hamburge, rengë populiarios
simf. muzikos koncertus. Þymus Vienos klasikø, kom-
pozitoriø romantikø (J. Brahmso) kûriniø interpretuo-
tojas. Sukûrë muzikà W. Shakespeare’o dramai „Juli-
jus Cezaris“ (1867), simf-jø, fp., vokal. kûriniø.
Suredagavo kitø kompozitoriø (L. van Beethoveno,
Fr. Chopino) kûriniø. Paraðë muzikologijos straipsniø.
Pav. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
bumbåsas (vok. Bumbass, Teufelsgeige, angl. bladder and
string, pranc. basse de Flandre, basse â boyau), muz. in-
strumentas – stryk. chordofonas. Muz. lankas. ∆ suda-
ro ilga medinë lazda ir 1 styga. Tarp stygos ir lazdos
ásprausta iðpûsta kiaulës arba galvijo pûslë. Grieþiama
aðutø stryku. Papildomiems skambesio efektams iðgauti
prie ∆ lazdos virðûnës prikabinama varpeliø (kartais
lëkðteliø), þvanguliø. Bûna bumbasø, kur vietoj pûslës
átaisytas keturkampis skardinis bûgnas, muðamas plak-
tu. Visi tokie ∆ braukomi rupiai rantytu pagaliu. Brau-
kant stygà, pakaitomis ar tuo paèiu metu ∆ suduodama
á grindis (suskamba varpeliai, lëkðtelës ar bûgnas). ∆
nuo XVII a. buvo vartojamas daugelyje ðaliø. Juo grieþ-
davo keliaujantys muzikantai ir elgetos. XVIII a. var-
totas komiðkøjø instrumentø ansambliuose. Nuo
Buoþis
%
XIX a. juo grieþia kaimo kapelø muzikantai. Lietuvoje
vartojama ↑ pûslinë, Estijoje – ↑ umba. Pav.
Birutë Þalalienë
Bumbry Grace [Greisë Bãmbri; g. 1937.I.4 Sent Lujyje
(Misûrio valstija)], JAV dainininkë (mecosopranas, nuo
1970 ir sopranas). 1954–55 studijavo Bostono, 1955–
56 Èikagos un-tuose (L. Lehmann mokinë), 1956–59
Kalifornijos MuA. Debiutavo 1958 Bazelyje. Pagarsë-
jo atlikusi Amneris (1960 Paryþiaus GO, 1966 Milano
LS) ir Carmen (1961 Briuselyje) vaidmenis. 1965 de-
biutavo Niujorko MO, dainavo ir kt. þymiausiuose pa-
saulio teatruose (Vienoje, Londone), tarpt. festivaliuose
(Bairoite, Zalcburge). Atliko kamer. muzikos kûriniø,
surengë soliniø koncertø. 1976 Lietuvos OBT atliko Ai-
da’os ir Amneris vaidmenis. Á plokðteles ádainavo Ebo-
li, Amneris, Carmen, Veneros ir kt. operø bei oratorijø
partijas, daug kamer. kûriniø. Balsas stiprus, sodrus,
plataus diapazono. Pav. Edmundas Baltrimas
bunèiùkas (ukr. áóí÷óê < turkø k. buncuk – arklio
uodega), muz. instrumentas – kratomasis idiofonas. Grace Bumbry
∆ sudaro ilgas metal. kotas su pusmënuliu, þvaigþde
arba rutuliu virðuje. Arèiau virðut. galo prie koto pri-
taisytas skersinis. Kotas ir skersinis apkabinëti skam-
balëliais, varpeliais, papuoðti arkliø uodegomis (daþ-
nai spalvotomis). Atsirado Turkijoje. Europoje ∆
pradëtas vartoti XVII–XVIII a. kaip janyèarø muz.
instrumentas. ∆ laikomas vertikaliai ir staigiais jude-
siais aukðtyn ir þemyn purtomas. Daþniausiai varto-
jamas kar. ir puè. orkestruose. Simf. muzikoje varto-
jo H. Berliozas („Gedulo ir triumfo simf-ja“),
O. Kniperis (IV simf-ja). Pav. Remigijus Ðileika
Bungert August [Augustas Bùngertas; 1845.III.14 Miul-
heime – 1915.X.26 Loitesdorfe], vok. kompozitorius.
Studijavo Kelno, Paryþiaus, Berlyno kons-jose (Berly-
ne – Fr. Kielio kompozicijos kl.). Didþiausias ∆ kûri-
nys – opera tetralogija Homerische Welt („Homero pa-
saulis“; átakos jai turëjo R. Wagnerio „Nibelungo
þiedas“). Kiti kûriniai: 2 simf-jos, antroji – Genius
Triumphans, Zeppelins erste grosse Fahrt („Triumfo ge-
nijus, pirmasis didysis Cepelino skrydis“), uvertiûra,
kvintetas, chorai, solo dainos. Bronius Ambraziejus
Buonamente Giovanni Battista [Dþovanis Batista Buo-
name¹të; g. XVII a. pr., m. 1643 Asyþiuje], it. komp.,
smuikininkas. Dirbo Mantujoje, Vienoje, Prahoje. Nuo
1636 pranciðkonø vienuolyno kapelos vadovas Asyþiu- bunèiukas
je. Smuikuodamas naudojo tuomet naujà grieþimo tech-
nikà (aukðtas pozicijas, ðuolius, tremolo). Sukûrë sona-
tø sm., kanconø, rièerkarø (iðleido kelis jø rinkinius).
Bronius Ambraziejus
Búoþis Egidijus [g. 1965.XII.5 Kaune], liet. pianistas.
1988 baigë Lietuvos kons-jà (K. Grybausko kl.). Nuo
1988 dësto Èiurlionio menø g-joje ir Lietuvos MuA.
Koncertavo su Lietuvos kameriniu, Lietuvos nac. sim-
foniniu orkestru. 1984 laimëjo I vietà tarpt. dþiazo im-
provizacijos konkurse Vilniuje. Dalyvavo roko, dþiazo
ir avangardist. muzikos seminare Danijoje (1991), N.–
H. ¨. Pederseno akust. dþiazo simpoziume (1992). Kon- Egidijus Buoþis
certuoja kaip solistas ir su kitais dþiazo muzikantais Lie-
tuvoje bei uþsienyje, dalyvauja Lietuvos ir uþsienio
dþiazo festivaliuose. Iðleido 2 kompakt. plokðteles: au-
torinæ jazzy-pop stiliaus „Town of Love“ („Meilës mies-
Buranskas
&
tas“, 1996) ir dþiazo „Solos & Duos“ („Solo ir duetai“,
su trimitininku V. Ramoðka, 2000). Parengë mokymo
priemonæ „Pratimai besidomintiems muzikine im-
provizacija“ (1992; pagal J. Filino-Jurkovo metodikà).
Pav. Audronë Jurkënaitë
Burãnskas Karen [g. 1950.XI.8 Alen Parke JAV], liet. Burgmüller August Joseph Norbert [Augustas Jozefas
violonèelininkë. Anksti pradëjo grieþti. Koncertavo Èi-
kagoje, vëliau grieþë su daugeliu simf. orkestrø. 1977
laimëjo „Concert Artists Guild Annual Award“ premi-
jà. Studijavo P. Kalifornijoje (pas G. Piatigorská). Jei-
lio un-te gavo magistro laipsná.
Burck (Burgh), vok. kompozitorius ↑ Joachimas Bur-
kietis.
Burèulådzë Paata [g. 1951.II.12 Tbilisyje], gruz. daini-
ninkas (bosas). Debiutavo 1975 Tbilisyje (Mefistofelis
2). Studijavo Italijoje. Dainavo CG (1984, 1990), MO
(1989), Zalcburgo festivalyje (1987). Þymiausi vaidme-
nys: Ramphis, Don Basilio, Konèiakas, Borisas
Godunovas (atliko per naujo Izraelio operos teatro Tel
Avive atidarymà, 1994). Audronë Jurkënaitë
burdònas, bordunas (pranc. bourdon – þemas, „gilus“
bosas; it. bordone, vok. Bordun, angl. burdoun, burden):
1. Ilgai tæsiamas, á vargonø punktà panaðus þemas to-
nas arba sàskambis (kvintos intervalas, akordas). Daþ-
niausiai bûna apatiniuose muz. kûrinio faktûros bal-
suose.
2. Ilgai skambantis tonas muz. kûrinyje, iðgaunamas in-
strumentø atviromis (grieþiant netrumpinamomis) þe-
mosiomis stygomis, dûdmaiðiu, þemàja birbyne ir kt.
3. Sen. styginiø instrumentø (fidelio, baritono, teorbos,
kitarono) greta postygio átempta styga, kuria iðgauna-
mas vienintelis þemas (burdoninis) tonas.
4. Dûdmaiðio birbynë (ûkas), tæsianti pastovø þemà tonà.
5. Vargonø fleitø ðeimos labialinës grupës registras. ∆
skambesys minkðtas, duslokas. Juozas Antanavièius
burº (pranc. bourrée), sen. pranc. ðokis. Tempas greitas,
metras lyginis su prieðtakèiu, ritmas sinkopiðkas. Ðoka-
mas sustojus prieðprieðiais eilëmis arba poromis. Mano-
ma, kad atsirado XVI a. Overnëje. Liaudyje buvo papli-
tæ keletas ∆ variantø – lyg. ir nelyg. metro. XVII a. ∆
tapo aukðtuomenës ðokiu, XVIII a. I pusëje iðpopulia-
rëjo beveik visoje Europoje. XVII a. II pusëje ir
XVIII a. stilizuotas ∆ melodijas imta vartoti prof. muzi-
koje. Kaip instr. ðokis ∆ átrauktas á sen. siuità, sudarë jos
prieðpaskutinæ dalá. ∆ muzikà scenos bei instr. kûriniuo-
se vartojo J. B. Lully, J. Ph. Rameau, A. Campra, A. C.
Destouches’as, G. Muffat, J. S. Bachas, G. Fr. Händelis.
Pav. Rûta Mielkutë
Burghauser Jarmil [Jarmilas Bùrghauseris; g. 1921.X.21
Piseke], èekø komp., dirigentas. Prahos kons-joje stu-
J. S. Bacho burë ið VI „Prancûziðkosios siuitos“ (BWV 817) klavyrui
dijavo kompozicijà (J. Kþièka’os ir O. Jeremiãðo kl.) ir
dirigavimà (V. Talicho kl.). 1946–53 Prahos nac. teatro
chormeisteris ir dirigentas. Sukûrë operø, kûriniø or-
kestrui, pjesiø f-nui, harmonizavo l. dainø, iðleido áv.
tautø dainø rinkiniø. Bronius Ambraziejus
Norbertas Bùrgmiuleris; 1810.II.8 Diuseldorfe –
1836.V.7 Achene], vok. kompozitorius. Sukûrë 2
simf-jas, uvertiûrø, koncertà f-nui, 4 styg. kvartetus, dai-
nø. Kûryboje ryðku F. Mendelssohno-Bartholdy átaka.
Bronius Ambraziejus
Burgmüller Johann Friedrich [Johanas Frydrichas
Bùrgmiuleris; 1806.XII.4 Rëgensburge – 1874.II.13 Bol-
jë], vok. komp., pianistas. Komp. A. J. N. Burgmüllerio
brolis. Sukûrë salon. pjesiø, ped. paskirties muz. kûriniø
(labai populiarûs ∆ vaikiðki etiudai). Bronius Ambraziejus
Burgùndijos mokyklâ, XV a. muzikos kryptis. Anks-
tyvoji Nyderlandø m-los pakopa. Susiklostë Ð. Prancû-
zijoje. Jai turëjo átakos flamandø l. muzika. Pasauliet.
muzikoje labiausiai paplito rondo þanras, baþnytinëje –
cikl. miðios, pagrástos liaudiðkos kilmës cantus firmus.
Ásigalëjo daugiabalsës vokal. muzikos kûriniai, skirti at-
likti vien tik vokalistams; foburdono technikà pakeitë
nauja harmonijos ir akordo koncepcija, susiformavo au-
tent. kadencijos, pagrástos dominantës ir tonikos akor-
dø santykiu. ∆ kompozitoriai bûrësi Diþono rûmuose
ir Kambrë katedroje. Dauguma jø buvo kilæ ið Burgun-
dijos kunigaikðtystës. Þymiausieji XV a. I pusës kûrë-
jai buvo G. Dufay, G. Binchois, N. Grenonas, P. Fon-
taine, XV a. II pusës G. Joye, H. van Ghizeghemas,
R. Mortonas. Algirdas Ambrazas
Burian Emil Frantiðek [Emilis Frantiðekas Bùrianas;
1904.VI.11 Pilzene – 1959.VIII.9 Prahoje], èekø komp.,
reþisierius. Baigë Prahos kons-jà. 1933 ákûrë avan-
gardist. teatrà „D 34“, buvo jo vadovas ir reþisierius, su
juo gastroliavo áv. ðalyse. Sukûrë operø, baletø,
simf-jà, pjesiø f-nui, dainø, dramos spektakliø ir kino
filmø muzikos. ∆ kûryboje derinamos nac. tradicijos ir
naujos iðraiðkos priemonës. Paraðë darbø apie XX a.
rusø muzikà, dþiazà. Bronius Ambraziejus
Burkhard Paul [Paulius Bùrkhardas; 1911.XII.21 Ciû-
riche – 1977.IX.6 Celëje (ðalia Ciûricho)], Ðveicarijos
komp., dirigentas. Sukûrë operø, liturg. vaidinimø. Pa-
garsëjo pramog. muzika – muz. komedijomis, operetë-
mis („Fejerverkas“, 1950). Adeodatas Tauragis
Burkhard Willy [Vilis Bùrkhardas; 1900.IV.17 Loibrin-
gene (netoli Berno) – 1955.VI.18 Ciûriche], Ðveicari-
jos kompozitorius. 1928–36 dëstë Berno, nuo 1942 Ciû-
richo kons-joje. Sukûrë operà Die schwarze Spinne
(„Juodas voras“, 1949), 2 oratorijas, viena jø – Das Jahr
(„Metai“, 1941), 3 simf-jas (1928, 1944, 1949), koncer-

tø (sm., 1943; vargonams, 1945; altui, 1953), 10 kanta-
tø, miðiø, psalmiø, kamer. muzikos kûriniø. Kûryba
neoklasicist. krypties. Adeodatas Tauragis
Burkðãitienë, Dutkevièiûtë, Laima [g. 1933.I.30 Kre-
tingoje], liet. etnomuzikologë. Muziko V. Dutkevièiaus
duktë. 1962 baigë Lietuvos kons-jà (J. Èiurlionytës
kl.). 1952–55 Ðiauliø vaikø muz. m-los, 1960–65 Vil-
niaus kultûros m-los, 1965–92 Lietuvos kons-jos, nuo
1992 Lietuvos MuA dëstytoja; doc. (1991). 1989–95
Etnomuzikologijos katedros vedëja. 1993–96 dar dëstë
VDU. 1976–83 Meno darbuotojø rûmø Folkloro sek-
cijos vadovë, 1972–88 – Vilniaus un-to, „Sadaujos“,
„Apynio“ folkloro ansambliø vadovë. Tiria aukðtai-
èiø muz. folklorà, surinko ~10000 liet. l. melodijø
(>1000 parengë spaudai). Paraðë straipsniø apie muz.
folklorà, sudarë J. Èiurlionytës str. rinkiná „Kasdieni-
niai darbai“ (1984). Sudarë ir parengë spaudai l. dai-
nø rinkiná „Aukðtaièiø melodijos“ (1990, su D. Krið-
topaite). Parengë spaudai „Lietuviø l. dainyno“ XI t.
(1996) melodijas, J. Èiurlionytës „Lietuviø liaudies
melodijas“ (1999, su V. Daniliauskiene), Chr. Bartscho
„Dainø balsus“ (2000, su V. Daniliauskiene). Pav.
Birutë Þalalienë
Burlas Ladislav [Ladislavas Bùrlasas; g. 1927.IV.3 Trna-
voje], slovakø komp., muzikologas. Muzikologijà stu-
dijavo Bratislavos un-te (baigë 1951), kompozicijà – pas
A. Moyzesà. Nuo 1960 Slovakijos MA Muzikologijos
in-to moksl. bendradarbis, nuo 1964 ðio in-to direkto-
rius. Sukûrë kûriniø orkestrui, chorui, kamer. instr. mu-
zikos kûriniø, pjesiø áv. instrumentams. Kûryboje slo-
vakø muz. folkloras derinamas su ðiuolaik. muzikos
iðraiðkos priemonëmis. Paraðë darbø apie XX a. muzi-
kà ir muz. teorijà. Bronius Ambraziejus
burleskâ (it. burlesca, vok. Burleske, pranc. burlesque;
it. burla – juokai, pokðtas): 1. Þaismingo, humorist. po-
bûdþio (kai kada ámantri) muz. pjesë, neretai turinti ir
parodijos, grotesko elementø. Greito tempo, panaði á
kaprièà, humoreskà. Burleskø sukûrë J. S. Bachas (III
partita klavyrui), Fr. Couperinas, R. Schumannas,
M. Regeris, B. Bartókas, B. Brittenas, D. Ðostakovièius
(I koncerto sm. finalas); R. Straussas sukûrë ∆ f-nui ir
orkestrui (1885).
2. Nedidelë opera parodija, panaði á vodevilá. Populiari
Italijoje, Prancûzijoje, D. Britanijoje, JAV. Kai kurios
opera buffa, pvz., J. Haydno „Apvilta neiðtikimybë“ irgi
vad. ∆. Adeodatas Tauragis
Burmeister Annelies [Aneli Bùrmeister; g. 1930 Liud-
vigsluste (Vokietija), m. 1988.VI.16 Berlyne], vok. dai-
nininkë (mecosopranas). Studijavo Veimaro Liszto
aukðtojoje muz. m-loje pas H. R. Jung. 1956 debiutavo
Erfurto miesto teatre (J. Offenbacho „Hoffmanno pa-
sakos“). 1958–62 Nac. teatro Veimare, 1962–64 Vals-
tybës operos Dresdene, nuo 1964 Valstybës operos Ber-
lyne solistë. Vaidmenys: Orfëjas 1, Dorabella,
Cherubino, Azucena, Ulrica, Fricka 1, 2, Brangäne, Gë-
ja (R. Strausso „Dafnë“), Þuvininkë (P. Dessau „Lu-
kulo pasmerkimas“) ir kt. Dainavo Bairoito festivaliuo-
se, Vienos, Hamburgo, Paryþiaus teatruose. Vertinama
kaip kamer. muzikos, miðiø bei oratorijø atlikëja. 1966
suteiktas kamerinës dainininkës garbës vardas.
Jonas Bruveris
Burton
'
Burmeister Joachim [Joachimas Bùrmeisteris; g. apie
1566 Liuneburge, m. 1629.V.5 Rostoke], vok. muzikolo-
gas, kompozitorius. 1586–93 studijavo Rostoko un-te,
gavo magistro laipsná. Traktate „Musica poetica...“
(1606) nagrinëjo muz. retorikos problemas. Ið kompo-
zicijø iðliko Geistliche Psalmen... 4 balsams („Religinës
psalmës...“, 1601). Nijolë Taluntytë
Burmester Willy [Vilis Bùrmesteris; 1869.III.16 Ham-
burge – 1933.I.16 ten pat], vok. smuikininkas. Studija-
vo Berlyno karal. aukðtojoje m-loje (pas J. Joachimà).
Koncertavo nuo 1886. Þymus N. Paganini muzikos in-
terpretuotojas. Sukûrë serenadà D-dur styg. kvartetui
ir kontrabosui. Paraðë autobiografinæ kn. „Fünfzig Jah-
re Künstlerleben“ („Penkiasdeðimt menininko gyveni-
mo metø“, 1926). Jurgis Dvarionas
Burney Charles [Èarlzas Bêrnis; 1726.IV.7 Ðrûsberyje –
1814.IV.12 Èelsyje (netoli Londono)], anglø muziko-
logas, vargonininkas, kompozitorius. Muzikos mokësi
Laima Burkðaitienë
pas Th. A. Arne’à Londone. Paraðë „A General Histo-
ry of Music...“ („Visuot. muzikos istorija“, 1776–89,
4 t.), 2 kelioniø dienoraðèiø knygas (1771–73; plaèiai
apraðë Prancûzijos, Italijos, Vokietijos ir kitø ðaliø mu-
zikà). Sukûrë kameriniø instr. kûriniø, dramos spek-
takliø muzikos, perdirbo J. J. Rousseau kom. operà
„Kaimo burtininkas“ (1766). Adeodatas Tauragis
Burokãitë Jûratë [g. 1940.IX.20 Vilniuje], liet. muziko-
logë. 1964 baigë Lietuvos kons-jà (J. Gaudrimo kl.).
1964–67 dëstë Klaipëdos Ðimkaus aukðtesniojoje muz.
m-loje, 1967–70 dirbo Lietuvos centr. lit-ros ir meno
archyve, 1970–80 Lietuvos kultûros m-joje. 1980–86
Jûratë Burokaitë
Lietuvos kompozitoriø s-gos vyr. konsultantë. Nuo 1986
Èiurlionio menø g-jos mokytoja. Paskelbë straipsniø
(apie muzikø laiðkø palikimà, muzikà Vilniaus un-te
XVI–XX a., ið Lietuvos muz. istorijos), recenzijø, su-
darë kn. „Mikas Petrauskas“ (1976), „Nikodemas Mar-
tinonis“ (su E. Martinoniene, 1987). Pav. Arvydas Karaðka
Burrowes Norma [Norma Bårouz; g. 1944.IV.24 Bango-
re], D. Britanijos dainininkë (sopranas). Studijavo Lon-
dono karal. MuA. Debiutavo 1970 Glaindborno festiva-
lyje (Zerlina), 1971 dalyvavo Zalcburgo festivalyje.
Dainavo Londono CG, Ðkotø, Anglø nac., Paryþiaus teat-
ruose. Vaidmenys: Despina, Oscaras (G. Verdi „Kaukiø
balius“), Armidë, Arabella. Turi skaidrø, malonø balsà.
Edmundas Baltrimas
Burrows Stuart [Stiuartas Bårousas; g. 1933.II.27 Pon-
tipraide], anglø dainininkas (tenoras). 1963 debiutavo
Velso operos teatre Kardife. Dainavo Atënø, San Fran-
cisko, Londono, Vienos, Niujorko, Paryþiaus ir kt. teat-
ruose, nuo 1970 nuolat. Zalcburgo festivalio dalyvis. Tu-
ri reto groþio balsà. Puikus W. A. Mozarto, G. Rossini,
V. Bellini bei G. Donizetti operø atlikëjas. Svarbiausi ∆
vaidmenys: Don Ottavio, Tamino, Belmonte, Ernesto,
Elvino, Alfredo, Faustas 1, Lenskis. Tamara Vainauskienë
Burton Gary [Garis Bêrtonas; g. 1943.I.23 Andersone
(Indianos valstija)], JAV dþiazo vibrafonininkas. Bos-
tone Berkeley’o muzikos koledþe mokësi skambinti
f-nu ir kompozicijos. Vibrafonu groti mokësi pats. 1962,
subûræs ansamblá, su juo gastroliavo P. Amerikoje. 1963
grojo su G. Shearingu, 1964–66 – su S. Getzu. 1968 pir-
mà kartà gastroliavo Europoje. 1972, 1978 ir 1982 gro-
Busch
jo su Ch. Corea. Pirmasis ið vibrafonininkø pradëjo groti
3 ir 4 lazdelëmis. Edmundas Baltrimas
Busch Adolf Georg Wilhelm [Adolfas Georgas Vilhel-
mas Bùðas; 1891.VIII.8 Zygene (Vestfalija) – 1952.VI.9
Gilforde (Vermonto valstija, JAV)], vok. smuikininkas,
kompozitorius. 1902–08 studijavo Kelno kons-joje, Bo-
noje mokësi kompozicijos. 1912–18 Vienos koncert. su-
sivienijimo koncertmeisteris. Nuo 1918 dëstë Berlyno
aukðtojoje muz. m-loje. 1919 ákûrë styg. kvartetà. Ori-
ginaliai interpretavo J. S. Bacho, L. van Beethoveno ir
J. Brahmso kûrinius. 1926–40 gyveno Bazelyje, 1940–
52 JAV. Sukûrë simf-jà, kt. kûriniø orkestrui, koncertà
ir sonatà smuikui, pjesiø smuikui, koncertà f-nui, kûri-
niø vargonams, dainø. 1919 paruoðë spaudai J. S. Ba-
cho sonatas ir partitas smuikui. Þivilë Ramoðkaitë
Busch Fritz [Fricas Bùðas; 1890.III.13 Zygene (Vestfali-
ja) – 1951.IX.14 Londone], vok. dirig., pianistas. Smuiki-
ninko ir komp. A. G. W. Buscho brolis. Mokësi Kelno
kons-joje. Kaip dirigentas debiutavo 1909 Rygoje. 1922–
33 Dresdeno operos teatro muzikos gen. direktorius. Pir-
masis Vokietijoje pastatë R. Strausso Intermezzo (1924)
ir „Elenà Egiptietæ“ (1928), F. Busoni „Daktarà Faustà“
(1925), P. Hindemitho Cardillac (1926). Nuo 1933 (su per-
traukomis) gyveno Buenos Airëse, koncertavo kaip pia-
Ferruccio Benvenuto Busoni
nistas. 1945–50 Niujorko MO teatro dirigentas. Vienas
þymiausiø XX a. I pusës dirig., Glaindborno vasaros ope-
ros festivaliø iniciatorius (1934–39 ir 1950–51 ðiuose fes-
tivaliuose dirigavo). Paraðë kn. „Aus dem Leben eines Mu-
sikers“ („Ið muziko gyvenimo“, 1949), „Begegnung mit
Dirigenten“ („Susitikimas su dirigentais“, 1961). Á plokð-
teles áraðë daug operø (W. A. Mozarto Don Giovanni, „Vi-
sos jos tokios“, „Figaro vedybos“). Danutë Mekaitë
Buscho kvartetas. Kvartetà 1919 Vienoje ákûrë A. Bus-
chas. Su pertraukomis grieþë iki 1952 (iki A. Buscho
mirties). 1919 ∆ sudarë A. Buschas – I sm., K. Reitza –
II sm., E. Bohnke – altas, P. Grümmeris – violonèelë.
Nuo 1921 II smuiku grieþë G. Andreassonas, altu –
K. Doktoras. Nuo 1930 vè. grieþë H. Buschas. Muzi-
kantai, emigravæ á JAV, 1940 vël susibûrë. Nuo 1948 II
sm. grieþë E. Druckeris, vëliau B. Straumannas, altu –
H. Gottesmannas. ∆ garsëjo puikiomis L. van Beetho-
veno muz. interpretacijomis, yra áraðæs Beethoveno,
J. Brahmso, Fr. Schuberto kvartetø. Violeta Tumasonienë
Bush Alan Dudley [Alanas Dadlis Bùðas; 1900.XII.22
Londone – 1995.X.31 Radlete], anglø komp., pianis-
tas, dirigentas. Vokieèiø meno akademijos narys kores-
pondentas (1962). 1922 baigë Londono karaliðkàjà
MuA, 1925–64 joje dëstë; profesorius. 1936 ásteigë Dar-
bininkø muzikos asociacijà. Sukûrë operø, tarp jø – Wat
Tyler (1950), The Sugar Reapers (dar vad. Guayana
Johnny; „Cukranendriø rinkëjai“, 1963), kantatø, simf-
jø (Notingamo, 1949, Byron, 1960), instr. koncertø, ka-
mer. kûriniø. Ankstyvøjø kûriniø forma sudëtinga, vë-
lesniøjø paprastesnë. Paraðë muzikologijos darbø, tarp
jø – „Strict counterpoint“ („Grieþtojo stiliaus kontra-
punktas“, 1949). Adeodatas Tauragis
Bush Geoffrey [Dþefris Bùðas; g. 1920.III.23 Londone],
anglø komp., muz. kritikas. Baigæs muz. studijas Oksfor-
de, 1946–47 vargonininkavo Londone, vëliau dëstë Oks-
fordo ir Londono un-tuose. Sukûrë operø, tarp jø – lëliø
opera The Spanish Rivals („Varþovas ispanas“, 1941), vie-
naveiksmë opera vaikams The Blind Beggar’s Daughter
(„Aklojo elgetos duktë“, 1953), The Equation („Lygtis“,
1968); A Christmas Cantata („Kalëd. kantata“ sopranui,
chorui, ob. ir styginiams, 1949), A Summer Serenade („Va-
saros serenada“ ch., styginiams, f-nui ir muðamiesiems,
1951), Twelfth Night („Dvyliktoji naktis“ tenorui, ch. ir ork.,
1951, pagal W. Shakespeare’à), 3 simf-jas, uvertiûrø, kon-
certà ob. ir styginiams (1961), concertino f-nui ir ork.
(1953), koncertà f-nui, tr. ir styginiams (1962), sonatà sm.
ir f-nui (1959), sonatà f-nui (1957), dainø. Paraðë kn. „Mu-
sical Creation and the Listener“ („Muz. kûryba ir klausy-
tojas“, 1954). Jonas Klimas
Busnois Antoine [Antuanas Biunuâ; m. 1492.XI.6 Briu-
gëje], pranc. ir flamandø komp., poetas. Laikë save J. Oc-
keghemo mokiniu. Nuo 1467 dainavo Burgundijos her-
cogo Karolio Dràsiojo kapeloje. ∆ kûryba suklestëjo
Marijos Burgundietës valdymo laikais (1477–81). Gyve-
nimo pabaigoje ∆ buvo kantoriumi Briugëje. ∆ – vienas
ryðkiausiø renesanso muzikos kûrëjø. Kûrë pasauliet.
(ðansonas, rondo, berþeretes) ir baþn. (miðias, motetus,
Magnificat) daugiabalsæ muzikà. Kûriniams bûdinga to-
bula polifon. technika, iðraiðkingas imitac. stilius, melo-
dingumas, laisva ritmika. ∆ ðansonoms (sukûrë >70) bû-
dinga lengvumas, faktûros skaidrumas. Alë Gutauskienë
Busoni Ferruccio Benvenuto [Feruèas Benvenutas
Buzònis; 1866.IV.1 Empolyje (netoli Florencijos) –
1924.VII.17 Berlyne], it. komp., pianistas, muzikologas,
dirigentas. Bolonijos filh-jos akademijos narys (1881).
Pirmàsias muz. þinias gavo ið tëvø – klarnetininko Ferdi-
nando Busoni ir pianistës Anna’os Weiss. 8 metø debiu-
tavo Trieste kaip pianistas. Po 2 metø Grace dirigavo
vienà pirmøjø savo kûriniø Stabat Mater. Nuo 1886 stu-
dijavo Leipcige pas C. Reinecke. Profesoriavo Helsin-
kyje, Maskvoje, Bostone, Veimare, Vienoje, Bolonijoje,
Ciûriche. Nuo 1894 (su pertraukomis) gyveno Berlyne.
Nuo 1920 vadovavo Berlyno meno akademijos kompo-
zicijos klasei.
∆ skambinimui bûdinga savita kûriniø traktuotë, vir-
tuoz. technika, tembro ávairovë. ∆ sukûrë 4 operas, tarp
jø – Arlecchino oder Die Fenster („Arlekinas, arba Lan-
gai“, 1914–16), Turandot (1917), siuitø orkestrui, instr.
koncertø, kamer. ansambliø, kûriniø f-nui. Reikðmin-
gos muz. kûriniø (daugiausia J. S. Bacho ir F. Liszto)
redakcijos ir transkripcijos. Originaliojoje ∆ kûryboje
palaipsniui iðryðkëjo novatoriðki harmonijos ir formos
bruoþai. Paraðë kn. „Entwurf einer neuen Ästhetik der
Tonkunst“ („Muzikos naujosios estetikos eskizas“,
1907), „Von der Einheit der Musik“ („Apie muzikos
vienovæ“, 1923), „Über die Möglichkeiten der Oper“
(„Apie operos galimybes“, 1926). Vienas neoklasiciz-
mo pradininkø. Nuo 1949 Bolcane (Italija) rengiami
tarptautiniai ∆ pianistø konkursai. Pav. Danutë Mekaitë
Busoni konkursas, tarpt. pianistø konkursas, rengia-
mas kasmet nuo 1949 Bolcane (Italija). Ákurtas Mon-
teverdi kons-jos (Bolcane) ir jos direktoriaus C. Nordi
iniciatyva. Skiriamas it. pianisto, dirigento ir komp.
F. Busoni atminimui. Bûna 3 turai. Programà sudaro
Busoni ir jo mëgstamø kompozitoriø kûriniai. Laurea-
tas gauna Busoni premijà. Þiuri vadovauja Montever-
di kons-jos direktorius. Nijolë Taluntytë

Busser Henri Paul [Anri Polis Biusº; 1872.I.16 Tulûzo-
je – 1973.XII.30 Paryþiuje], pranc. kompozitorius, di-
rigentas. Studijavo Paryþiaus kons-joje pas C. Franckà,
E. Guiraud ir Ch. Gounod. 1893 gavo Romos premijà.
Dirbo vargonininku Sen Klu baþnyèioje Paryþiuje.
1904–48 dëstë Paryþiaus kons-joje, dirigavo operø spek-
taklius. Sukûrë operø, tarp jø – Colomba (1921), Les
noces corinthiennes („Korintietiðkos vestuvës“, 1922);
baletø, miðiø, Magnificat, choriniø, kamer. kûriniø.
Judita Þukienë
Bussler Ludwig Robert [Liudvigas Robertas Bùsleris;
1838.XI.26 Berlyne – 1900.I.18 ten pat], vok. muziko-
logas, dirigentas. Studijavo pas A. E. Grellà, S. Dehnà
ir W. Fr. Wieprechtà. Nuo 1865 dëstë muz. teorijà áv.
m-lose, Berlyno kons-joje, dirbo dirigentu. 1869–74
Klaipëdos teatro kapelmeisteris. Nuo 1874 dëstë Ber-
lyno aukðtosiose muz. m-lose; prof. (1898). Nuo 1883
dar ir þrn. „Nationalzeitung“ muz. apþvalgininkas. Pa-
raðë „Praktische musikalische Kompositionslehre“
(„Praktinis muz. kompozicijos vadovas“, 1878–79, 3 t.),
muz. teorijos pagr. disciplinø vadovëliø. Algirdas Ambrazas
Bussotti Sylvano [Silvanas Busòtis; g. 1931.X.1 Floren-
cijoje], it. komp., dailininkas, reþisierius. 1940–48 studi-
javo Cherubini kons-joje Florencijoje pas G. Maglioni
(smuiko kl.), R. Lupi (teorijà) ir L. Dallapiccola’à (f-no
kl.), vëliau pas M. Deutschà Paryþiuje. 1963–64 Rock-
felleriø fondo kvietimu gyveno JAV. 1961, 1963, 1965
laimëjo ISCM kompozitoriø konkursus. 1967 gavo Ve-
necijos bienalës Premio all’Amelia. Laisvai perdirba ir
deformuoja tradic. notacijà, vartoja savità poet. muzi-
kos grafikà, kuria scenografijà ir kostiumus, pats vaidi-
na ir deklamuoja. Pastatë muz. teatro veikalø (tarp jø ir
savo) Europos ir Amerikos teatruose. ∆ paveikslai ir gra-
fikos darbai eksponuoti daugelyje ðaliø. ∆ autonominë
muz. grafika suteikë formai ir muz. struktûroms visiðkà
neapibrëþtumà (laisvoji aleatorika). Action music, mul-
timedia, koliaþo, muz. grafikos, poparto inspiracijø ir
instr. teatro sinteze ∆ pagrindë savità total. teatro kon-
cepcijà. Vëlyvuosiuose kûriniuose vël vartojo tikslesnæ
notacijà; juose ryðku artimos romantizmui tendencijos.
Þymesnieji kûriniai: Due voci sopranui, Martenot ban-
goms ir orkestrui (1958); 7 graf. kompozicijos Sette fog-
li: Couple fl. ir f-nui, Coeur muðamiesiems, Per tre f-nui,
Lettura di Braibanti balsui solo, Mobile-stabile gitarai ar-
ba balsui ir f-nui ad libitum, Manifesto per Kalinowski
kameriniam orkestrui ir vyrø arba moterø balsams ad
libitum, Sensitivo smuikui solo-tutti; Piêces de chair II mo-
terø balsams, baritonui, f-nui ir instrumentams, tekstø
montaþas 48 kalbomis (1958–60), jame: Five Pieces for
David Tudor (1959), Phrase â trois styg. trio (1960); kûri-
niø ciklas Torso solo balsams, instrumentø grupei ir skai-
tovui (1960–63), jame: Il nudo sopranui, f-nui ir styg.
kvartetui (1960), Pour clavier (aprês „Piêces de chair II“,
1961); Memoria 5 scenos solo balsams, chorui ir orkest-
rui (1962); Mit einem gewissen sprechenden Ausdruck ka-
mer. ansambliui (1963); Tableaux vivants 2 f-nams (1964);
kamer. misterija La Passion selon Sade (1965); daugia-
variantë kompozicija Rara (eco sierologico) gitarai, sm.
arba altui, arba vè., arba kontrabosui (1967); Cinque
frammenti all’Italia vokal. ansambliams (1968); ávairia-
kalbiø tekstø montaþas The Rara Requiem solo balsams,
vokal. sekstetui, chorui ir instrumentams (1969); I semi
Butterley
di Gramsci styg. kvartetui ir orkestrui (1971); melodra-
ma Lorenzaccio (1972); Bergkristal orkestrui (1973); Sy-
rosadunsettimino 12 balsø vokal. ansambliui, skaitovui ir
8 instrumentams (1974); lyr. drama Nottetempo (1976);
baletas Oggeto amato (1976); Opus Cygne fleitai ir or-
kestrui (1980); opera Le Racine (1980). Mindaugas Urbaitis
butelofònas (it. bottiglia, angl. bottles, pranc. bouteilles),
muz. instrumentas – muðamasis idiofonas (kristalofo-
nas). Tai stiklo buteliai, sukabinti ant medinio rëmo.
Geriausiai skamba alaus buteliai. ∆ derinamas ápilant á
butelius vandens: kuo pilnesnis butelis, tuo aukðtesniu
tonu skamba. Grojama 2 mediniais plaktukëliais arba
lazdelëmis su pastorintais galais. Gerai skamba
glissando, braukiant plaktukëliais per ∆ plokðtumas. ∆
skamba negarsiai, bet su tyliu ir skaidriu akompanimen-
tu – gaiviai ir skaidriai. ∆ 1914 pavartojo S. Vasilenka
(W. Shakespeare’o dramos „Vasarvidþio nakties sap-
nas“ muzikoje), 1987–91 J. Juzeliûnas (VI „Patarliø“
simf-joje). Remigijus Ðileika
Jonas Bûtënas
Bût¸nas Jonas [1892.III.27 Akmeniuose (Kraþiø vls.,
Raseiniø aps.) – 1968.XI.28 Èikagoje], liet. daininin-
kas (baritonas). 1909 iðvyko á JAV. 1922–27 studijavo
Neapolyje, Milane (pas M. Sammarco). 1926 debiuta-
vo Palerme. 1928–44 Valstybës teatro solistas. 1944 pa-
sitraukë á Vokietijà. 1947 persikëlë á JAV. Nuo 1950 gy-
veno Èikagoje; turëjo dainavimo studijà, koncertavo
JAV miestuose. Vaidmenys: Valentinas, Rigoletto, Ger-
mont’as, Escamillo. Mokiniai: S. Baras, J. Vaznelis ir
kt. Pav. Arvydas Karaðka
Butkìvièius Aloyzas [g. apie 1841, m. 1896], liet. vargoni-
ninkas. Rietavo dvaro ûkvedþio sûnus. 1875 pradëjo mo-
kytis Rietavo dvaro vargonininkø m-loje. Bogdano Ogins-
kio iðsiøstas á Varðuvos muz. in-tà mokytis vargonuoti ir
skambinti f-nu. Baigæs ðá in-tà, 1880–82 buvo Oginskio
orkestro dirigentu ir baþnyèios vargonininku Rietave.
1889?–96 Varðuvos muz. in-to vargonø kl. profesorius.
Tarp ∆ mokiniø buvo liet. muzikø (pvz., P. Mikuþis).
Butterfield Billy (Charles William) [Bilis Båterfildas;
tikr. vardai Èarlzas Viljamas; 1917.I.14 Midltaune
(Ohajo valstija) – 1988.III.18 Nord Palm Bièe (Flori-
dos valstija)], JAV dþiazo trimitininkas, fliugelhorni-
ninkas. 1937–40 grojo B. Crosby’o ansamblyje. 1940–
41 dirbo su A. Shaw, 1941–42 – su B. Goodmanu. ∆
atliekama kompozicija Star Dust („Þvaigþdþiø dulks-
na“) tapo hitu. ∆ nuolatos grojo NBC ir CBS radijuje.
1945–47 buvo subûræs bigbendà. Vëliau ∆ dirbo stu-
dijoje, kur áraðinëjo muzikà su daugeliu þymiø muzi-
kantø, tarp jø ir L. Armstrongu. 6 d-metyje vadovavo
áv. ansambliams, Floridoje dirbo laisvai samdomu mu-
zikantu. 1968–72 buvo „World’s Greatest Jazz Band“
narys. Auðra Listavièiûtë
Butterley Nigel [Naidþelas Bâterlis; g. 1935.V.13 Sidnë-
juje], Australijos kompozitorius. 1952–55 studijavo
Valst. kons-joje Sidnëjuje pas N. Nicksonà ir R. Han-
sonà, 1962 Londone pas P. Rainier. 1966 gavo Italijos
premijà uþ 7 daliø kûriná radijui In the Head the Fire.
Ankstyviesiems ∆ kûriniams poveikio turëjo B. Bartóko,
P. Hindemitho, D. Ðostakovièiaus kûryba. Svarb. kûri-
niai: baletas (1961), Interaction („Sàveika“) ork. ir ta-
pytojui (1967), First Day Covers („Pirmosios dienos uþ-
Butterworth
dangos“) pasakotojui ir ork. (1972), Canticle of David
(„Dovydo giesmë“) ork. (1959), Meditations of Thomas
Traherne („Thomo Traherne’o meditacijos“) ork. (1968),
The Four Elements („Keturi elementai“) ork. (1971),
Pentad 27 puè. (1969), Fire in the Heavens („Ugnis dan-
guje“, 1973), 6 Blake Songs („6 Blake’o dainos“, 1956),
simf-ja (1980), opera Lawrence Hargrave Flying Alone
(Lawrence’as Hargrave’as skrenda vienas“, 1988), From
Sorrowing Earth („Ið liûdinèios þemës“) ork. (1990), mo-
tetai, pjesës f-nui. Kamilë Rupeikaitë
Butterworth George (Sainton Kaye) [Dþordþas Bâter-
vortas; tikr. vardas ir pavardë Seintonas Këjus;
1885.VII.12 Londone – 1916.VIII.5 Pozjere], anglø
komp. ir folklorininkas, muz. kritikas. Mokësi karal.
muz. koledþe. Dalyvavo anglø l. ðokiø ir dainø d-jose.
Sukûrë pjesiø orkestrui, dainø, siuità styg. kvartetui,
aranþavo l. dainø. ∆ muzika paprasta, aiðki, daþn. grin-
dþiama anglø l. dainø melodijomis. R. Vaughanas Wil-
liamsas ∆ paskyrë Londono simf-jà. Kamilë Rupeikaitë
Alma Buzaitë Butting Max [Maksas Bùtingas; 1888.X.6 Berlyne –
1976.VII.13 ten pat], vok. kompozitorius. Prûsijos MA
(1932), VDR MA (1951) narys. Studijavo Berlyno ir
Miuncheno kons-jose. Kûryboje ryðku R. Wagnerio,
R. Strausso, A. Brucknerio, M. Regerio átaka. Vertin-
giausia kûrybos dalis – simf. ir kamer. muzika. Sukûrë
operà, baletà, 10 simf-jø, koncertø sm., vè., fl., 2 kvin-
tetus, kantatø, chorø, dainø. Paraðë „Musikgeschich-
te die ich miterlebte“ („Muz. istorija, kurià að iðgyve-
nau“, 1955, rus. 1959). Bronius Ambraziejus
Bùtvila Raimondas [g. 1956.X.28 Ðiauliuose], liet. smui-
kininkas. 1979 baigë Lietuvos kons-jà (E. Paulausko
kl.), 1981 – Maskvos kons-jos asistentûrà (pas V. Kli-
movà). 1981–93 dëstë Lietuvos MuA, grojo II smuiku
Lietuvos kvartete. 1988–93 Lietuvos valst. simfoninio
orkestro artistas. Nuo 1993 dësto Karakase (Venesu-
ela), koncertuoja. Surengë soliniø koncertø su kamer.
ansambliais, simf. orkestrais. Su kvartetu koncertavo
Europos ðalyse, Kuboje. Pirmasis atliko ir redagavo
kai kuriuos V. Barkausko, R. Biveinio, A. Klovos,
F. Latëno, R. Maþulio kûrinius smuikui. Arvydas Karaðka
Buxtehude Dietrich [Dytrichas Bùkstehûdë; 1637 Ol-
deslëje (netoli Hamburgo) – 1707.V.9 Liubeke], vok.
vargonininkas, kompozitorius. Nuo 1657 vargonininka-
vo Helsingborge (Ðvedija), nuo 1660 Helsingiore (Da-
nija), nuo 1668 iki mirties Liubeke (rengë vakar. kon-
certus ↑ Abendmusik 1). Vienas didþiausiø vargonininkø
virtuozø. Instr. ∆ kûriniai pagrásti daugiausia choralais,
vokaliniai turi it. muzikos bruoþø. Sukûrë oratorijø, kan-
tatø, kûriniø vargonams (fantazijø, fugø, preliudø), dai-
nø. ∆ kûryba turëjo átakos J. S. Bachui. Adeodatas Tauragis
Buzãitë Alma [g. 1963.II.11 Kaune], liet. dainininkë
(sopranas). 1989 baigë Lietuvos kons-jà (E. Dirsienës
dainavimo kl.) ir pradëjo dainuoti Lietuvos OBT
(Susanna). Vaidmenys: Lucia, Rosina, Salomë, Mar-
guerite, Eglë 1, Antonia, Adele. Bendradarbiavo su
dirigentais: J. Frantzu, O. Geczy, D. Rassellu, B. Iva-
novu, G. Rinkevièiumi ir kt. Atliko C. Orffo kantatø
Carmina Burana ir „Afroditës triumfas“, J. Haydno
oratorijos „Pasaulio sukûrimas“, A. Honeggero „Þa-
na d’Ark ant lauþo“, Fr. Poulenco Stabat Mater ir kitø
kûriniø soprano partijas. Gastroliavo Ispanijoje, Pran-
cûzijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Èekijoje,
Vengrijoje, Lenkijoje. Pav. Tamara Vainauskienë
buzùkis, gr. muzikos instrumentas – gnaibomasis chor-
dofonas. Liutnia. ∆ – vienas svarb. liaudies muz. in-
strumentø Graikijoje. Manoma, kad ∆ arab. kilmës.
Birutë Þalalienë
BWV, santrumpa, reiðkianti „Bach-Werke-Verzeichnis“.
Tai W. Schmiederio 1950 Leipcige sudarytas J. S. Ba-
cho kûriniø sàraðas, kurio pavadinimas – W. Schmie-
der „Thematisch-Systematisches Verzeichnis der mu-
sikalischen Werke von Johan Sebastian Bach“.

C, c: 1. Garso do raidinis pavadinimas. Raide C þymimas
didþiosios oktavos garsas, c – maþosios, C1 – kontrokta-
vos, c1 – pirmosios oktavos, c2 – antrosios ir t. t. 2. To-
nacijos (ir gamos), kurios tonika yra garsas do, pava-
dinimo dalis. Maþor. tonacija þymima C-dur (kartais
tik C), minorinë – c-moll (c). 3. Akordo, kurio apat.
garsas yra do, þymëjimas. Didþiàja raide (be papildo-
mø þenklø) þymimas maþor. kvintakordas, maþàja –
minorinis. 4. C su prielinksniu in nurodo instrumento
derinimà, pvz., trompete in C – C derinimo trimitas.
5. Instrumento styga (alto ir violonèelës IV). 6. Metro
þymëjimas: ? atitinka 4/4 metrà, + – 2/2 (alla breve).
7. ↑ Rakto pavadinimas. 8. Termino cantus santrumpa.
Audronë Jurkënaitë
C. A. (it., sutr.) ↑ coll’arco.
cabaletta (it.) – kabaletë.
Caballé Montserrat [Montserat Kabãljë; g. 1933.IV.12
Barselonoje], isp. dainininkë (sopranas). 1954 baigë
Barselonos kons-jà. Tobulinosi Milane. 1957 debiuta-
vo Bazelio operoje. 1959–62 Brëmeno teatro, nuo
1965 (iki ðiol) Niujorko MO, nuo 1971 dar ir Ham-
burgo operos solistë. 1960 koncertavo Milano LS teat-
re, 1964 Meksike, 1965 Niujorko Carnegie Hall, 1965
Glaindborno festivalyje, 1972 Londono CG teatre,
1997 Vilniuje. ∆ dainuoja retai statomø V. Bellini,
G. Donizetti, G. Rossini operø partijas, sarsuelas. Dai-
nuoja bel canto stiliumi. Vaidmenys: Gëliø mergelë
(R. Wagnerio operoje „Parsifalis“), Grafienë 2, Luk-
recija, Manon 1, Marguerite, Norma, Tatjana, Viole-
tta. Pav. Rûta Prusevièienë
Cabanilles (Cabanillas, Cavanilles, Cavanillas) Juan
Bautista José [Chuanas Bautista Chosë Kabaníljesas;
1644.IX.6 Alchemesyje (prie Valensijos) – 1712.IV.29
Valensijoje], isp. vargonininkas, kompozitorius. Dva-
sininkas. Þymus improvizuotojas (improvizacijos tu-
rëjo átakos isp. vargonø muzikos raidai). Sukûrë to-
katø, pasakalijø, galjardø, tjentø, kuriuose vartojo
variacijø metodà. Vienas þymiausiø ∆ kûriniø – „An-
gelø miðios“ 6 balsams ir basso continuo.
Þivilë Ramoðkaitë
de Cabezón Antonio [Antonijus de Kåbesonas;
1510.III.30 Kastrocherise (prie Burgo) – 1566.III.26
Madride], isp. vargonininkas, komp., pedagogas. Bu-
vo aklas. 1521 Valensijoje mokësi vargonuoti. Nuo
1526 Madride áv. kapelø (didikø, karaliaus rûmø) mu-
zikantas. Vienas pirmøjø komp., sukûræs þymiø kûri-
niø vargonams, ped. pjesiø, sudaræs rink. (iðsp. isp.
tabulatûrose, 1578). Jûratë Gudaitë
caccia (it.) – kaèa.
Caccini Francesca (La Cecchina) [Franèeska Kaèíni;
pravardë La Èekina; g. 1587.IX.18 Florencijoje, m.
apie 1640, manoma, Lukoje], it. dainininkë, kompo-
!
zitorë, pedagogë. Komp., dainininko G. Caccini duk-
të. Iki 1602 dainavo Florencijoje Medici rûmø kon-
+
certuose (pati skambino klavesinu, gitara, liutnia), ki-
tuose Italijos miestuose, daug gastroliavo uþsienyje.
1606 gráþo á Florencijà (dainavo rûmø spektakliuose,
mokë dainuoti). Sukûrë operà baletà La liberazione
di Ruggiero dall’isola d’Alcina („Ruggiero iðlaisvinimas
ið Alèino salos“, 1625), baletø, dramos spektakliø mu-
zikos, kantatø, arijø, kanconeèiø. Danutë Mekaitë
Caccini Giulio [Dþulijus Kaèínis; g. apie 1550 Tivoly-
je, palaidotas 1618.XII.10 Florencijoje], it. komp., dai-
nininkas. Nuo 1564 Medici rûmø Florencijoje daini-
ninkas, arfininkas, liutnininkas, kompozitorius. Vienas
aktyviausiø Florencijos kameratos dalyviø. Sukûrë vie-
nà pirmøjø operø („Dafnë“, muzika neiðliko; „Euri-
dikë“, 1600, past. 1602), pastoralæ Il rapimento di Ce-
falo („Cefalo pagrobimas“, 1597, past. 1605),
madrigalø ir arijø balsui solo; rink. „Le nuove musi-
che...“ („Naujoji muzika“, 1602). Adeodatas Tauragis
cachuca (isp.) – kaèuèa. Montserrat Caballé
cadence, close (angl.) – kadencija.
cadenza (it.) – kadencija.
cadenzato (it., AN) – ryþtingai, tartum baigiant.
Caffarelli (Gaetano Majorano) [Kafarêlis; tikr.
vardas ir pavardë Gaetanas Majoranas; 1710.IV.12
Bitonte (netoli Bario) – 1783.I.31 Neapolyje], it. dai-
nininkas. Kastratas. Mokësi pas P. Caffaro, N. Por-
pora’à. Dainavo ávairiuose Italijos teatruose, Lon-
done, Madride, Vienoje, Paryþiuje. Atliko pagr.
partijas G. Fr. Händelio, B. Galuppi, G. Pergolesi
operose. Judita Þukienë
Cage John [Dþonas Ke¤dþas; 1912.IX.5 Los Andþele – John Cage
1992.VIII.12 Niujorke], JAV komp., pianistas, raðyto-
jas, mikologas. Baigæs koledþà Klermon Ferane, mo-
kësi pas R. Buhligà (kompozicija), A. Weissà (kom-
pozicija, teorija), H. Cowellà (ðiuolaik. ir nevakariet.
muzika), A. Schönbergà (kontrapunktas). Nuo 1938
skaitë paskaitas apie eksperiment. muzikà ir grybus
áv. JAV un-tuose, koledþuose; 1956–60 Niujorko
Naujosios muz. m-los doc., 1966–67 Sinsinaèio un-
to prof., nuo 1968 Nac. menø ir lit-ros instituto na-
rys. Nuo 1942 gyveno Niujorke, bendradarbiavo su
M. Cunninghamo modernaus ðokio trupe, 1944–68
buvo jos muz. direktorius. 1949 gavo Guggenheimo
bei Nac. menø ir lit-ros akademijos stipendijas. Gast-
roliavo Europoje (1949, 1954, 1958, 1969), Japoni-
joje (1962). Vienas mikologø d-jos ákûrëjø Niujor-
ke. Paraðë knygø, tarp jø – „Silence“ („Tyla“, str.,
paskaitø rink., 1961), „A Year from Monday“ („Me-
tai nuo pirmadienio“, 1967), „For the Birds“ („Paukð-
èiams“, 1981).
Cahill
"
∆ buvo vienas ryðkiausiø 5–6 d-meèio JAV avangard.
muzikos kûrëjø. ∆ iðplëtojo vad. preparuoto f-no (angl.
prepared piano) technikà: tarp f-no stygø ádedama áv.
daiktø ir taip modifikuojamas instrumento tembras (I
kûrinys Bacchanale 1938). 5 d-metyje studijuodamas
Rytø filosofijà, dzenbudizmà, ∆ sureikðmino atsitikti-
numà muzikoje: pvz., kûrinio Music of Changes f-nui
(„Permainø muzika“, 1951) garsø aukðtis, trukmë ir
tembras parenkama pagal kinø „Permainø knygos“ („I
Ching“) brëþinius, metant monetà. Theater Piece
(„Teatr. kûrinys“, 1952) laikomas pirmuoju hepenin-
gu. ∆ teigë, kad bet kokie aplinkos garsai yra muzika,
vartojo neáprastas garso iðgavimo priemones, graf. no-
tacijà. 1952 sukûrë pirmàjá kûriná magnetofono juostai
Imaginary Landscape V („Ásivaizduojamas peizaþas“).
1967–69 su L. Hilleriu sukûrë pirmàjá kompiuter. kûri-
ná HPSCHD (1–7 klavesinams ir 1–51 magnetofonui).
Reikðmingiausiu savo kûriniu laikë 4‹33‹‹ (1952): 1 ar
keli atlikëjai 4 min 33 s tyliai bûna scenoje.
Kiti ∆ kûriniai: Europera I–V (1987–91); baletas The
Seasons („Metø laikai“, 1947); koncertas preparuo-
tam f-nui ir kamer. ork. (1951); ork. Atlas Ecliptica-
lis (1962), Cheap Imitation (1972; f-nui 1969, sm.
1977), Etcetera (1973; 2–4 ork. 1986), 30 pjesiø 5 ork.
(1981); muðamøjø ansambliui Construction I (in Me-
tal) – III, Imaginary Landscape II, III (1940–42; I 2
patefono diskams, atsitikt. áraðams, iðderintam f-nui
ir lëkðtëms, 1939; IV 12 radijo aparatø, 24 atlikëjams
ir dirig., 1951); preparuotam f-nui Sonatas and In-
terludes (1946–48), Water Music (1952), Etudes Aust-
rales (1974–75), One (1988), Swinging (1989); Song
Books solo 3–92 balsams (1970), Himnai ir variaci-
jos 12 sustiprintø balsø (1978); 0‹00‹ (4‹33‹‹ Nr. 2; at-
lieka bet kas bet kà, 1962), Variations I–VI (bet kiek
bet kokiø atlikëjø, 1958–66). Pav.
L: Griffith P. Cage. L., 1981; Conversing with Cage. Ed. Kostelanetz R.,
N. Y., 1988; John Cage. An Anthology. Ed. Kostelanetz R., N. Y., 1991;
Revill D. The Roaring Silence: John Cage. N. Y.–L., 1992.
Audronë Jurkënaitë
Cahill Teresa [Tereza Kâhil; g. 1944.VIII.30 Meiden-
hede (Berkðyras)], anglø dainininkë (sopranas). Mo-
kësi Guildhall muz. mokykloje ir Londono operos
centre (pas V. Rozsa’à). Debiutavo 1967 „Phonetix
Opera Company“ Londone (Rosina). Dainavo CG,
„Welsh Opera“ Kardife, „Scottish Opera“ Glazge. Þy-
mi W. A. Mozarto kûriniø interpretuotoja. Vaidmenys:
Zerlina 2, Donna Elvira, Fiordiligi, Pamina, Miss
Wordsworth (B. Britteno „Albertas Herringas“).
Judita Þukienë
Caimo Gioseppe [Dþozepë Kãimas; g. apie 1540 Mila-
ne, m. 1584 ten pat], it. komp., vargonininkas. Mano-
ma, jog mokësi pas madrigalistà P. Taglia’à. Nuo 1564
Ðv. Ambraziejaus baþnyèios varg., nuo 1580 – Milano
katedros vargonininkas. Kaip komp. ∆ pripaþintas 1563.
∆ muzikai átakos turëjo P. Pontio ir N. Vicentino. ∆ kû-
riniams bûdinga neáprasta chromatika, jø faktûra pa-
naði á homofoninæ. Daug disonansø, foburdono efek-
tø. Daugelis kûriniø praþuvæ. Iðliko madrigalai (4–5
balsø, 4 rink.; 5–8 balsø, 1 rink.), neapoliet. kancone-
tës (3–4 balsø, 2 rink.). Kamilë Rupeikaitë
caisse (pranc.) – bûgnas.
caisse claire (pranc.) – maþasis bûgnas.
caisse roulante (pranc.) – cilindrinis bûgnas.
de Caix d’Hervelois Louis (Lui de Ke d’Erveluâ; g.
apie 1670 Paryþiuje, m. apie 1760 ten pat), pranc.
komp., gambininkas. Mokësi pas Sainte-Colombe.
Grieþë Orleano hercogo kapeloje. Iðleido 6 kn. „Piêces
de viole“ („Pjesës violai“, 1725–52) ir 2 kn. „Piêces
pour la flûte“ („Pjesës fleitai“, 1726–31).
Judita Þukienë
cajun, zareco, JAV ↑ country muzikos atmaina, gyvuo-
janti tarp Luizianos baltøjø prancûzakalbiø gyvento-
jø (vad. keidþinø). Susiklostë veikiama pranc., negrø,
kreolø, anglø, vok. muzikos. Dainuojama prancûzið-
kai arba anglø–prancûzø dialektu. Tradiciniai muz. in-
strumentai: smuikas, akordeonëlis ir skalbimo lenta.
Dainuojant dar ir muðama ðaukðtais, delnais, kulnais,
ðokama. Keidþinø vergai negrai bei kreolai grojo tran-
kesnæ muzikà, vad. zydeco. XX a. 6 d-metyje atsirado
miðrus stilius cajun-rock. Algirdas Klova
cakewalk, cake-walk (angl.) – keikvokas.
calando (it., AN) – maþinant garsà, tildant, kai kada ir
lëtinant tempà.
calata (it.) – kalata (sen. italø ðokis).
caldamente (it., AN) – karðtai, ugningai.
Caldara Antonio [Antonijus Kaldarâ; g. apie 1670 Ve-
necijoje, m. 1736.XII.28 Vienoje], it. kompozitorius.
Vaikystëje giedojo Venecijos Ðv. Morkaus baþnyèios
chore, vëliau mokësi groti viola, violonèele ir klavesi-
nu. 1699–1707 Mantujos kun-ðèio F. C. Gonzaga’os
rûmø kapelmeisteris, 1709–16 kun-ðèio Ruspoli rûmø
(Romoje) kapelmeisteris. Nuo 1716 Austrijos impe-
ratoriaus rûmø (Vienoje) vicekapelmeisteris. Vienas
produktyviausiø XVII–XVIII a. komp. (~3400 kûri-
niø). Sukûrë 90 scen. kûriniø, tarp jø – operas Mercu-
rio, Adone, Venere („Merkurijus, Adonis, Venera“,
1711), Ifigenia in Aulide („Ifigenija Aulidëje“, 1718),
Imeneo („Himenëjas“, 1727), Mitridate („Mitridatas“,
1728), Adriano in Siria („Adrianas Sirijoje“, 1732), 43
oratorijas, ~300 sol. kantatø, miðiø, miðiø daliø, sol. ir
trio sonatø, sonatø 4 instr., sonatø vargonams, simf-jø,
pjesiø klavið. instrumentams (4 rink.). Jonas Klimas
Caldwell Sarah [Sara Kòldvel; g. 1924.III.6 Merivile
(Misûrio valstija)], JAV reþ., dirigentë. N. Anglijos
kons-joje Bostone mokësi grieþti smuiku. Studijavo
dirigavimà pas B. Goldowská. 1952–60 vadovavo Bos-
tono un-to operos studijai. Buvo pirmoji moteris, di-
rigavusi MO teatre (1976 G. Verdi „Traviata“). Diri-
gavo S. Prokofjevo „Karo ir taikos“, B. Zimmermanno
„Kareiviø“, R. Ðèedrino „Mirusiø sielø“ premjeroms
JAV. Reþisavo M. Musorgskio „Borisà Godunovà“,
G. Verdi Don Carlos, G. Puccini Madama Butterfly.
Judita Þukienë
Cale John [Dþonas Ke¤las; g. 1942.III.9 Garmente],
anglø roko muzikantas (vokalistas, gitaristas, perku-
sininkas). Mokësi muzikos Goldsmitho koledþe Lon-
done (alto ir f-no klasëse). 1963 gavæs L. Bernsteino
stipendijà, mokësi Berkðyro muz. m-loje Bostone.
Kaip atlikëjas dirbo su J. Cage’u, L. M. Youngu. Ra-
ðë kamerinæ, simfoninæ, avangard. muzikà. 1965 susi-
domëjo roko muzika, pradëjo groti grupëje „The Vel-

vet Underground“. Vëliau koncertavo kaip solistas.
Groja rokenrolà, roko stiliaus kompozicijas. Sukûrë
muzikos kino filmams. Judita Þukienë
calypso, Antilø salose gyvenanèiø juodaodþiø dainavi-
mo forma, kuriai bûdinga solisto ir choro atliekamø
posmø kaita (call and response). Dainavimui polirit-
miðkai pritaria muðamøjø instr. ansamblis. ∆ buvo ir
ðokamas. Nuo 1957 ∆ paplito ir Europoje kaip mo-
dernus greitas ðokis (H. Belafonte’s Bananeboat), tu-
rintis sambos, rumbos elementø. Judita Þukienë
call and response (angl.), antifon. muzikavimo bû-
das: pirmoji kûrinio dalis traktuojama kaip klausimas
(atliekama solo), antroji – kaip atsakymas (atliekama
ansamblio). Bûdinga JAV negrø spirièiueliams, bliu-
zams, kai kuriems dþiazo kûriniams. Gediminas Þidonis
Callas Maria (Kalogeropoulos Cecilia Sophia Anna
Maria) [Marija Kålas; tikr. vardai ir pavardë Cecilija
Sofija Ana Marija Kalogeropulos; 1923.XII.3 Niujor-
ke – 1977.IX.16 Paryþiuje], graikø dainininkë (sopra-
nas). Viena þymiausiø XX a. operos dainininkiø. Nuo
1937 studijavo Atënø kons-joje (pas E. de Hidalgo);
studijuodama (1939) debiutavo Atënø karal. opero-
je. Tarpt. pripaþinimà pelnë 1947 Veronos festivalyje.
Nuo 1947 dainavo þymiausiuose pasaulio operos teat-
ruose (1951 Milano LS, 1952 Londono CG). Nuo 1954
kasmet gastroliuodavo JAV. 1956–58 MO solistë. Va-
dovavo operos meistriðkumo kursams Niujorke. ∆ bal-
sas labai plataus diapazono (nuo dramat. iki kolora-
tûr. soprano). Vaidmenys: Brünnhilde, Gioconda,
Elvira, Carmen, Lucia, Manon 2, Martha 2, Mimi,
Nedda, Norma, Santuzza, Violetta. Atliko pagr. vaid-
mená reþ. P. P. Pasolini vaidyb. filme „Medëja“ (1970).
Nuo 1957 Atënuose rengiami tarpt. ∆ vokalistø kon-
kursai. Pav. Rûta Prusevièienë
Callas konkursas. Tarpt. dainininkø ir pianistø kon-
kursas, kasmet rengiamas Atënuose nuo 1957. Nuo
1981 vadinamas ∆. Vokalistai varþosi operos bei ora-
torijos ir kantatos dainavimo grupëse. Pastarosios gru-
pës premijas gavo liet. solistai V. Prudnikovas (II pre-
mija, 1982; I neskirta), S. Trimakaitë (I premija, 1987).
Judita Þukienë
Callcot John Wall (Dþonas Volis Kalkòtas; 1766.XI.20
Londone – 1821.V.15 Bristolyje], anglø komp., vargo-
nininkas, muzikologas. Vargonininkavo áv. Londono
baþnyèiose. 1800 gavo muz. daktaro laipsná Oksfordo
un-te. Paraðë vadovëlá „A Musical Grammar“ (1806).
Sukûrë daug kaèø, odþiø ir antemø. Judita Þukienë
calliope (angl.) – JAV vartojamas mechan. vargonø pa-
vadinimas.
Calloway Cab (Cabell) [Kebas (Kebelis) Kalovºjus; g.
1907.XII.25 Roèesteryje], JAV dþiazo dainininkas, or-
kestrø vadovas. Dainuoti bei ðokti pradëjo Èikagoje.
1928–29 vadovavo orkestrams „Alabamians“ (Èikago-
je) ir „Missourians“ (Niujorke). 1931–32 su „Missou-
rians“ koncertavo Europoje. Nuo 1948 ∆ dainavo mu-
z. teatruose. G. Gershwino operoje Porgy and Bess ∆
sukûrë Sporting Life’o vaidmená. Auðra Listavièiûtë
calmato (it., AN) – ramiai, tyliai; calmando – pamaþu,
rimstant.
Calzabigi
#
calorosamente, caloroso (it., AN) – karðtai, ugningai.
Calvé Emma (Rosa Emma Calvet) [Ema Kalvº; tikr. var-
dai ir pavardë Roza Ema Kalvº; 1858.VIII.15 Dekaz-
vilyje (Averono dep.) – 1942.I.6 Mijo], pranc. daini-
ninkë (sopranas). Mokësi Paryþiuje pas J. Puget,
M. Marchesi de Castrone. Nuo 1884 Paryþiaus „Opéra-
Comique“, 1892 Londono CG, 1893–1904 Niujorko
MO, 1907–09 Niujorko „Manhattan Opera“ teatrø so-
listë. Dainavo P. Mascagni operos „Draugas Fritzas“,
J. Massenet operø „Navarietë“ ir „Sapho“ premjerose
Paryþiuje. Paraðë autobiografines kn. „My life“ („Ma-
no gyvenimas“, 1922), „Sous tous les ciels j’ai chanté
(„Dainavau visose padangëse“, 1940). Vaidmenys: Ani-
ta (Massenet „Navarietë“), Carmen (þymiausias ∆ vaid-
muo), Sapho (Massenet „Sapho“), Suzel (Mascagni
„Draugas Fritzas“). Rûta Prusevièienë
Calvet Joseph [Þozefas Kalvº; 1897.X.8 Aþene (Tar-
no ir Garonos dep.) – 1984 Paryþiuje], pranc. smui-
kininkas. Grieþë I sm. kvartete, kuris garsëjo kaip
W. A. Mozarto, Fr. Schuberto, pranc. kompozitoriø
Maria Callas
kûriniø interpretuotojas. Nuo 1935 Paryþiaus kons-
jos Kamerinio grieþimo klasës profesorius. Mokiniai:
P. Barbizet, Chr. Ferrasas, „Parrenin-Quartet“. Po II
pasaul. karo subûrë naujà kvartetà, su kuriuo daug
gastroliavo, áraðë plokðteliø. Judita Þukienë
Calvisius Sethus (Kalwitz) [Setas Kalvízijus; tikr. pa-
vardë Kalvicas; 1556.II.21 Gorslëbene (Tiûringija) –
1615.XI.24 Leipcige], vok. muz. teoretikas, kompozi-
torius. 1579–80 studijavo Helmðteto ir Leipcigo
un-tuose. 1581 dirbo Leipcige kantoriumi. 1582–94
Ðulforto kun-ðèio m-los kantorius. Nuo 1594 Leipci-
go Ðv. Tomo baþnyèios kantorius. Teor. darbuose rë-
mësi G. Zarlino traktatu „Institutioni harmoniche“.
Svarbiausiame savo traktate „Melopoiia sive melodiae
[conde] condendae ratio, quam vulgo musicam poeti-
cam vocant“ (1595) tyrë muzikos ir teksto ryðius, to-
buluosius ir netobuluosius konsonansus. Sukûrë him-
nø, psalmiø, giesmiø ir dainø. Jonas Klimas
Calvocoressi Michael Dimitri [Miðelis Dimitris Kalvo-
korêsis; 1877.X.2 Marselyje – 1944.II.1 Londone],
pranc. ir anglø muzikologas, muz. kritikas. Graikø kil-
mës. Studijavo Paryþiaus kons-joje. 1907–10 bendra-
darbiavo su S. Diagilevo baleto trupe. 1905–14 skaitë
paskaitas École des Hautes Études Sociales (Sociali-
niø mokslø aukðtoji m-la). Nuo 1914 gyveno Londone,
dirbo Anglijos Jûrø karo m-loje. Bendradarbiavo ang-
lø, JAV, vok. ir rusø periodiniuose leidiniuose. Iðvertë
dainø tekstø, operø libretø, knygø á anglø, prancûzø
kalbas. Paskelbë darbø apie M. Glinkà, M. Musorgská,
C. Debussy, F. Lisztà, raðë muz. estetikos ir kritikos
klausimais. Iðvertë á anglø k. Musorgskio „Boriso Go-
dunovo“ ir D. Ðostakovièiaus „Mcensko apskrities ledi
Makbet“ operø libretus. Jûratë Petrikaitë
de Calzabigi Ranieri [Ranjeris de Kalcabídþis;
1714.XII.23 Livorne – 1795.VII Neapolyje], it. libre-
tø autorius, dramaturgas. Nuo 1740 „Arkadijos“ aka-
demijos ir Etruskø akademijos Kortone narys. Nuo
1750 gyveno Paryþiuje. Iðleido P. Metastasio operø lib-
retø. Nuo 1760 gyveno Vienoje, bendradarbiavo su
Chr. W. Glucku ir baletmeisteriu G. Angiolini refor-
Calzolari
$
muojant operà ir baletà. Sukûrë libretø Glucko ope-
roms („Orfëjas ir Euridikë“, 1762; „Alcestë“, 1767;
„Paris ir Elena“, 1770), baletams („Semiramidë“,
1765; Angiolini past.). 1774 gráþo á Italijà, nuo 1780
gyveno Neapolyje. Pagal ∆ libretus operø sukûrë
F. L. Gassmannas, A. Salieri, G. Paisiello.
Adeodatas Tauragis
Calzolari Enrico [Enrikas Kalcolåris; 1823.II.22 Par-
moje – 1888.III.1 Milane], it. dainininkas (tenoras).
1837 debiutavo Parmoje, 1845 Milano LS teatre (vie-
nas þymiausiø vaidmenø – Ernani). Dainavo Milane,
Madride, Briuselyje, Paryþiuje; 1853–75 kasmet dai-
nuodavo Sankt Peterburge. 1870–75 dëstë Sankt Pe-
terburgo kons-joje. Vaidmenys: Ernesto, Nemorino,
Edgardo, Paolino, Ratmiras, Elvino. Danutë Mekaitë
Cambert Robert [Roberas Kanbêras; g. apie 1628 Pa-
ryþiuje, m. 1677 Londone], pranc. komp., vargoninin-
kas. J. Ch. de Chambonniêres’o mokinys. 1655–74 var-
gonininkavo Paryþiuje; kartu 1662–66 karalienës Anos
Austrës motinos rûmø kapelmeisteris. Su poetu
J. B. Perrinu paraðë sceniniø muz. kûriniø, tarp jø pir-
màjà pranc. muz. komedijà „Pastoralë“ (1659). 1671
Paryþiuje su Perrinu ákûrë operos teatrà „Karaliðkoji
muzikos akademija“ (dab. „Grand Opéra“); èia 1671
buvo pastatyta ∆ opera Pomone (pirmoji pranc. ope-
ra), 1672 – ∆ opera Les peines et les plaisirs de l’amour
(„Meilës kanèios ir dþiaugsmai“). 1672 ∆ persikëlë á
Londonà ir ten 1674 ákûrë operos teatrà „Karaliðkoji
muzikos akademija“. Be operø, ∆ sukûrë elegijø, mo-
tetø, vaiðiø dainø, arijø. Daugelio kûriniø partitûrø
neiðliko. Bronius Ambraziejus
cambiando il tempo, cambiare il tempo (it., AN) –
keièiant tempà; keisti tempà.
cambiata, nota cambiata (it.) – pagalbinë nata.
Cambini Giuseppe Maria [Dþuzepë Marija Kambínis;
1746.II.13 Livorne – 1825.XII.29 Paryþiuje); abi da-
tos abejotinos], it. komp., smuikininkas. Apie ∆ gyve-
nimà iki 1770 beveik nieko tikra neþinoma. Manoma,
kad ∆ mokësi pas F. Manfredi arba pas P. Nardini. Nuo
1770 gyveno Paryþiuje; koncertavo, dëstë, dirbo ka-
pelmeisteriu teatruose, raðë muz. kritikos straipsnius.
Sukûrë operø, kantatø, rev. himnø, koncertø fl., vio-
lai, f-nui ir orkestrui, ~30 koncert. uvertiûrø, kamer.
instr. ansambliø. Paraðë grieþimo smuiku, fleita vado-
vëliø. Birutë Þalalienë
Cambreling Sylvain [Silvenas Kambrelênas; g. 1948.VI.2
Amjene], pranc. dirigentas. Mokësi Amjene ir Pary-
þiuje (pas P. Dervaux). 1974 nugalëjo dirigentø kon-
kurse Bezansone. Nuo 1976 dirbo su P. Boulezu ir
„Ensemble Intercontemporain“. Buvo „Théâtre Ro-
yal de la Monnaie“ Briuselyje muz. direktorius (kele-
rius metus). 1984 debiutavo LS (W. A. Mozarto Lu-
cio Silla), 1985 – MO (Ch. Gounod Roméo et Juliette).
Judita Þukienë
camera (it.) – kambarys; cantata da camera – kameri-
në kantata; musica da camera – kamerinë muzika.
Camerata, Camerata Fiorentina (it.) ↑ Florencijos ka-
merata.
Cammarano Salvatore [Salvatorë Kamarånas;
1801.III.19 Neapolyje – 1852.VII.17 ten pat], it. poetas,
operø libretø autorius, dailininkas. Raðë komedijas ir
tragedijas, kurios buvo statomos „Teatro dei Fiorenti“.
1834 paraðë pirmàjá libretà – La Sposa („Þmona“, E. Vig-
nozzi operai). Þymiausi ∆ libretai: G. Donizetti operai
Lucia di Lammermoor (1835); G. Verdi operoms Alzi-
ra (1845), La battaglia di Legnano (1849), Luisa Miller
(1849), Il Trovatore (paskutinysis; 1853). Judita Þukienë
Campagnoli Bartolomeo [Bartolomëjus Kampanjòlis;
1751.IX.10 Feraroje – 1827.XI.7 Noiðtrëlice (prie Ber-
lyno)], it. smuikininkas, kompozitorius. Muzikos mo-
kësi Bolonijoje ir Modenoje. Iki 1766 grieþë Èento ir
Bolonijos orkestruose. 1771 tobulinosi Florencijoje
(mokë P. Nardini) ir grieþë Florencijos Pergolesi teatro
orkestre. 1776–79 Freizingo vyskupo kapelos koncert-
meisteris, 1779–83 Dresdeno hercogo kapelos muz.
direktorius. 1778 koncertavo Lenkijoje, Vokietijoje ir
Skandinavijos ðalyse, 1784 ir 1788 Italijos miestuose,
1786 Prahoje ir Berlyne. 1797–1818 „Gewandhaus“
orkestro koncertmeisteris ir kvarteto narys. 1826 ap-
sigyveno Noiðtrëlice. Sukûrë kûriniø smuikui (koncer-
tø, sonatø, duetø); dauguma jø skirta muz. lavinimui.
Danutë Mekaitë
campana, campane (it.) – varpas, varpai.
campanella (it.) – varpelis.
campanetta (it.) – kar. orkestro lyra.
Campanini Cleofonte [Kleofontë Kampanínis;
1860.IX.1 Parmoje – 1919.XII.19 Èikagoje], it. diri-
gentas. Dainininko I. Campanini brolis. Muzikà stu-
dijavo Parmoje ir Milane. 1883 debiutavo Parmoje.
Dirigavo MO (nuo 1883), LS (1903–06), Manheteno
operoje (1906), CG (1900–12). Nuo 1910 – „Chicago
Opera Company“ dirigentas. Koncertavo Europos ir
Ð. Amerikos miestuose. Rita Vinslovaitë
Campanini Italo [Italas Kampanínis; 1845.VI.30 Par-
moje – 1896.XI.14 Vigate (prie Parmos)], it. dai-
nininkas (tenoras). Dainuoti mokësi pas G. Griffini
(Parmoje) ir Fr. Lamperti (Milane). Dainavo Romos,
Breðos, Turino, Bolonijos teatruose; 1871 Bolonijos
teatre pirmasis atliko Lohengrino vaidmená. Nuo 1872
gastroliavo Vienoje, Londone, Sankt Peterburge,
Maskvoje, Niujorke. 1883 dainavo pirmajame MO
spektaklyje, vëliau buvo ðio teatro impresarijumi. Vaid-
menys: Don José, Radamesas, Faustas. Danutë Mekaitë
del Campo y Zabaleta Conrado [Konradas del Kãmpas
i Sabaletâ; 1879.X.28 Madride – 1953.III.16 ten pat],
isp. kompozitorius. Mokësi Madrido kons-joje (pas
E. Serrono) ir pas R. Chapi y Lorente. Buvo kara-
liðkosios kons-jos Madride Kompozicijos katedros
vedëjas. Sukûrë operø, simf. poemø, styg. kvartetø,
baþn., teatro muzikos. Paraðë straipsniø apie isp.
muzikà. Judita Þukienë
Campoli Alfredo [Alfredas Kãmpolis; 1906.X.20 Ro-
moje – 1991.III.27 Risborne (Bakingamðyras)], anglø
smuikininkas. It. kilmës. Studijavo Ðv. Cecilijos MuA
(mokë tëvas). Nuo 1917 gyveno D. Britanijoje. Iki
1939 vadovavo savo paties ákurtam kamer. orkestrui.
Gastroliavo Europos, Azijos, Afrikos ðalyse, Austra-
lijoje, Kanadoje, JAV. Grieþë daugelyje tarpt. festiva-
liø, koncertavo su áv. orkestrais. Dëstë Ðv. Cecilijos
MuA. Áraðë plokðteliø. Danutë Mekaitë

Campra André [Andrë Kamprâ; krikðtytas 1660.XII.4 canone (it.) – kanonas.
Provanso Ekse, m. 1744.VI.14 Versalyje], pranc.
kompozitorius. 1678 áðventintas kunigu. Dirbo Tu-
lono, Tulûzos, Paryþiaus baþnyèiø kapelmeisteriu.
1723–30 karal. kapelos kapelmeisteris. Nuo 1730 Pa-
ryþiaus „Karal. muzikos ir ðokio akademijos“ vado-
vas. Èia pastatyti visi ∆ sceniniai muz. kûriniai. Kûrë
baþn. muzikà (kantatas, motetus, psalmes, miðias),
vëliau ir pasauliet. muzikà: operas baletus, tarp jø –
L’Europe galante („Galantiðkoji Europa“, 1697), Les
amours de Vénus et Mars („Marso ir Veneros meilë“,
1712; ∆ laikomas vienu ðio þanro pradininkø), lyr.
tragedijas, tarp jø – Tancrêde (1702), intermedijas.
Kaip dvasininkas neturëdamas teisës kurti pasauliet.
muzikà, ðiø kûriniø autoriumi daþniausiai uþraðyda-
vo savo brolá. Bronius Ambraziejus
can-can (pranc.) – kankanas.
cancion (isp.) – daina.
cancionero, cancioneiro (isp.) – dainynas, giesmynas.
cancricans, cancrizans (lot.) – vëþio (kanonas).
Caniglia Maria [Marija Kanílja; 1905.V.5 Neapolyje –
1979.IV.15 Romoje], it. dainininkë (sopranas). 1929
baigë Neapolio kons-jà. 1930 debiutavo Turino teatre
(Krizotemidë) ir Milano LS (Marija). 1935 dainavo
Zalcburgo, 1937 Londono CG, 1938–39 Niujorko
MO, vëliau Vokietijos ir P. Amerikos teatruose. Kiti
vaidmenys: Mimi, Tosca, Aida, Desdemona, Amelia,
Marguerite, Norma. Nuo 1957 operoje nebedainavo.
Danutë Mekaitë
Canino Bruno [Bruno Kanínas; g. 1935.XII.30 Neapo-
lyje], it. pianistas, kompozitorius. Studijavo Milane
Verdi kons-joje (pas B. Bettineli). Daugiausia atlieka
XX a. komp. muzikà. Paraðë 3 Concerto da camera
(1959, 1961, 1965), Cadence klav. ir instr. (1962), A
due gitarai ir f-nui (1967).
Cannabich Johan Christian [Johanas Kristianas Kåna-
bichas; krikðtytas 1731.XII.28 Manheime, m. 1798.I.20
Frankfurte prie Maino], vok. komp., smuikininkas,
dirigentas. Mokësi pas J. A. Stamitzà ir N. Jommelli.
Grieþë Manheimo rûmø orkestre, nuo 1759 (po Sta-
mitzo mirties) koncertmeisteris. Nuo 1778 gyveno
Miunchene. Sukûrë 2 operas, ~40 baletø, ~90
simf-jø, koncertà sm., kamer. muzikos kûriniø.
Birutë Þalalienë
Canobbio Carlo [Karlas Kanòbijus; 1741 Venecijoje –
1822.III.7 Sankt Peterburge], it. kompozitorius, smui-
kininkas. 1773–75 Venecijos S. Samuele’s teatro kon-
certmeisteris, 1779–95 Jekaterinos II rûmø (Sankt Pe-
terburge) orkestro pirmasis smuikininkas, nuo 1789
it. operø dirigentas ir koncertmeisteris. ∆ baletø buvo
pastatyta Venecijos, Bolonijos, Sankt Peterburgo teat-
ruose. Sukûrë simf-jø, sonatø, dramos spektakliø mu-
zikos; þymiausi baletai: Don Juan (1781); Arianna e
Bacco („Ariadnë ir Bakchas“, 1789); Piramo e Tisbe
(„Piramas ir Tisbë“, 1791); Castor e Pollux („Kastoras
ir Poluksas“, 1803). Danutë Mekaitë
canon (lot., pranc., angl.) – kanonas.
canon ad infinitum (lot.) – begalinis kanonas.
canon cancrizans (lot., angl.) – vëþio kanonas.
canticum
%
canone a rovescio, canone retrogrado (it.) – vëþio
kanonas.
canone enigmatico (it.) – máslingasis kanonas.
canon infinitus (lot.) – begalinis kanonas.
canon per motum contrarium (lot.) – veidrodinis
kanonas.
canon perpetuus (lot.) –begalinis kanonas.
canon per tonos (lot.) – begalinis kanonas.
cantabile, cantando (it., AN) – dainingai, dainuojamai.
cante chico (isp.) ↑ flamenkas.
cante flamenco (isp.) – flamenkas.
cante jondo, cante hondo (isp.) ↑ flamenkas.
Canteloube Joseph [Þozefas Kantelùbas; 1879.X.21
Anonë – 1957.XI.5 Paryþiuje], pranc. kompozitorius.
Mokësi „Schola cantorum“ pas V. d’Indy. Rinko pranc.
l. dainas, iðleido „Anthologie des chants populaires
franšais“ („Populiariø pranc. dainø antologija“, 1939–
44). Sukûrë 2 operas, kûriniø orkestrui, kamer. muzi-
kos. Paraðë kn. apie pranc. l. dainas, monografijà apie
V. d’Indy. Judita Þukienë
Cantemir Dimitrie [Dimitris Kantemýras; 1673.X.26
Silisteni Felèyje (Moldova) – 1723.VIII.21 Dmitrov-
koje (Ukraina)], rum. komp., muzikologas, istorikas,
filosofas, polit. veikëjas. Muzikos mokësi Jasuose pas
J. Coscavelasà. Studijas tæsë Konstantinopolyje pas
K. Ahmedà ir Angeli. Sukûrë notacijos sistemà turkø
muzikai. 1710–11 Moldovos valdovas, 1711 pabëgo á
Sankt Peterburgà, tapo Rusijos kun-ðèiu. Kûrë instr.
ir vokalinæ muzikà, rinko rumunø, turkø folklorà.
Svarbiausi veikalai: „Tarifu imo-i musiki alâ vedjhi
mahsus“ („Iðsamus muzikos mokslo aiðkinimas“,
1703–04), „Introducere în muzica turceascà“ („Tur-
kø muzikos ávadas“, apie 1711), „Chant des derviches“
(„Derviðø dainos“, 1714). Judita Þukienë
„Cantemus“, liet. miðrus choras. Ákurtas 1986. Veikia
Vilniuje. Meno vadovas ir dirigentas L. V. Lopas. ∆
gavo daug apdovanojimø áv. tarpt. chorø konkursuo-
se: 1988 B. Bartóko (Debrecene), 1988 ir 1991 Tali-
no, 1989 Tûro (Prancûzija), Tolosos (Ispanija), 1990
Areco (Italija). 1993 laimëjo konkursà dalyvauti Ðve-
dijos radijo transliuojamose laidose, skirtose G. P. da
Palestrina’os kûrybai. Koncertavo tarpt. festivaliuose
Espe (Suomija), Volfenbiutelyje (Vokietija). Áraðë J.
Naujalio motetø plokðtelæ. Judita Þukienë
canti carnaschialeschi (isp.) ↑ karnavalo dainos.
canticum (lot. giesmë), katalikø liturg. giesmë, panaði á
psalmæ. Tekstas biblinis, bet ne ið Psalmiø knygos. Kata-
likø liturgijoje ðiuo metu þymiausios N. testamento gies-
mës (vad. cantica majora) yra Magnificat anima mea Do-
minum, Benedictus Dominus Deus Israel, Nunc dimittis.
Jos daþniausiai giedamos per liturg. valandas (oficijø) –
per ðlovinimus, miðparus ir kompletus. S. testamento
giesmës (vad. cantica minora), pvz., Dominus Deus, gie-
damos per ðlovinimus. N. testamento giesmës átrauktos
ir á liuteronø bei reformatø liturgijà. Rûta Mielkutë
cantiga
&
cantiga (isp.) – kantiga.
cantilena (it.) – kantilena.
cantiones sacrae (lot.; canzoni spirituali it.): 1. Baþ-
nytinës giesmës pagal lot. tekstus. 2. XVI–XVII a. mo-
tetø rinkiniai (G. Gabrieli, H. Schützo).
canto (it.) – daina, dainavimas, melodija.
canto fermo (it.) – cantus firmus.
cantus (lot.), vid. amþiø ir renesanso laikotarpio termi-
nas. Reiðkë daugiabalsio kûrinio balsà, vedantá chora-
lo melodijà (ðia reikðme ∆ sinonimai – vox principalis ir
tenoras), nuo XV a. – aukðèiausià balsà vokal. kûriny-
je. Kai kada ðiuo terminu bûdavo vadinami pasaulie-
tiniai vokal. kûriniai. Atskiroms baþn. muzikos rûðims
apibûdinti buvo vartojami sudët. terminai ↑ cantus pla-
nus, arba cantus choralis, ↑ cantus mensurabilis, arba
cantus figuratus, ir kiti.
cantus choralis (lot.) – choralas.
cantus figuratus, cantus figuralis (lot.), kitaip ↑ can-
tus mensurabilis.
cantus firmus (lot. tvirtas, pastovus dainavimas, gie-
dojimas, nekintama melodija), tam tikra melod.
struktûra – daugiabalsio muz. kûrinio konstrukcijos
pagrindas. Tai kûrinio pagr. melodija, paimta daþ-
niausiai ið anksèiau sukurtø liturg. arba pasauliet.
kûriniø. Komponavimo bûdas, kai ðiai pasirinktai me-
lodijai (dar vad. cantus prius factus) kuriami kontra-
punkt. balsai, vadinamas ∆ technika. Tokia kompo-
navimo technika dominavo nuo XII a. vid. amþiø ir
renes. muzikoje. Vid. amþiø daugiabalsës muzikos
þanruose kaip ∆ vartotos daugiausia grigal. choralo
melodijos. Balsas, vedantis ∆, vadintas tenoru; juo ið
pradþiø bûdavo apat. kûrinio balsas. Pagrindiniame
XII–XIII a. muzikos þanre – organume – choralo
melodija stambiomis ritm. vertëmis skambëdavo ið-
tisai; kitø þanrø kûriniai bûdavo grindþiami choralo
fragmentais. Nuo XIII a. II pusës greta grigal. cho-
ralo kaip ∆ imta vartoti ir pasauliet. melodijas. XV–
XVI a. pasirinktos melodijos interpretacija kûrinyje
tapo ávairesnë, paplito ∆ varijuotos melodijos pavi-
dalu. Kûriniuose ∆ vartotas ir vid. arba virðut. balse,
t. p. pakaitomis skirtinguose balsuose. XVII–
XVIII a. muzikoje ∆ technika nustojo reikðmës. Nau-
jai ∆ buvo traktuojamas protestantiðkojo choralo ið-
dailose. ∆ davë impulsà atsirasti ostinat. variacijoms
(su nekintamu bosu arba nekintama melodija).
Rûta Mielkutë
cantus gemellus (lot.), kitaip ↑ gimelis.
cantus mensurabilis (lot. iðmatuojamas dainavimas),
nuo XV a. t. p. cantus figuratus, XIII–XVI a. ritmið-
kai organizuota (tiksliai fiksuoto ritmo), menzûr. no-
tacija uþraðyta daugiabalsë muzika. Skiriama nuo ne-
ritmizuoto vienbalsio giedojimo (cantus planus).
cantus planus (lot. lygusis giedojimas), nemenzûrinis
baþn. giedojimas. Menzûrinës (cantus fractus) baþn.
polifoninës muzikos prieðingybë. Atsirado vëlyvaisiais
vid. amþiais. Vienas pirmøjø ∆ terminà pavartojo Gvi-
das Arecietis, apibrëþdamas plagalinës dermës melo-
dijà (autent. dermës melodija buvo vadinama cantus
acutus). ∆ vartotas ir kaip grigaliðkojo choralo sinoni-
mas (pvz., Þ. Liauksminas raðë „cantus planus seu
aequalis... choralis et Gregorianus vocatur“). ∆ verti-
nys plainchant ypaè paplito pranc. ir angliakalbëje
mokslinëje lit-roje ávairiø tradicijø vienbalsiam liturg.
giedojimui nusakyti. Jonas Vilimas
canzona, canzone (it.) – kancona.
canzone da sonar, canzone strumentale (it.), grieþiamoji
kancona, instrumentinës muzikos þanras. Kilo XVI a. ið
vokaliniø ↑ ðansonø (Prancûzijoje) ir ↑ kanconø (Italijo-
je) perdirbimø liutniai, klavyrui, vargonams, instr. an-
sambliams. ∆ sudarë 2–5 imitaciðkai plëtojamos (kartais
ir homofoniðkos) giminingos tematikos padalos. ∆ gimi-
ninga fantazijai, kaprièui, rièerkarui. XVII a. ∆ davë pra-
dþià ↑ baþnytinei sonatai, ↑ koncertui, turëjo átakos ↑ fu-
gai. ∆ sukûrë A. Gabrieli, C. Merulo, G. Frescobaldi, J. J.
Frobergeris, D. Buxtehude. Algirdas Ambrazas
canzonetta (it.) – kanconetë.
Cape Safford [Seifordas Ke¤pas; 1906.VI.28 Denveryje
(Kolorado valstija) – 1973.III.26 Uksle (netoli Briuse-
lio)], JAV ir Belgijos dirig., muzikologas. Studijavo kom-
pozicijà (pas R. Moulaert’à) ir muz. istorijà (pas Ch.
van den Borrenà) Briuselyje; èia gyveno nuo 1925. 1933
ákûrë ansamblá „Pro Musica Antiqua“ ir jam vadovavo
(atlikdavo daugiausia XII–XVI a. kompozitoriø kûri-
nius), surengë koncertø Europoje, Ð. bei P. Amerikos
miestuose, áraðë daug plokðteliø. Paraðë straipsniø apie
renesanso muzikos atlikimà. Rita Vinslovaitë
Capecchi Renato [Renatas Kapêkis; g. 1923.XI.6 Kai-
re], it. dainininkas (bosas ir baritonas). 1949 debiuta-
vo Redþe (Amonasro). Nuo 1950 dainavo þymiausiuo-
se operos teatruose: 1950 LS, 1951 MO, 1960 San
Franciske, 1961 Zalcburge, 1962 CG. Sukûrë >200
vaidmenø W. A. Mozarto, G. Rossini komiðkosiose
operose, veristinëse – U. Giordano Fedora, Fr. Cilea
Adriana Lecouvreur, P. Mascagni Iris, t. p. R. Lieber-
manno Leonore 40/45, A. Schönbergo „Laiminga ran-
ka“ ir kt. operose. Jonas Klimas
Capela Antonio [Antonijus Kapelâ; g. 1932.V.25 Esp-
jene], port. smuikø meistras. Muz. instrumentø meist-
rystës mokësi ið tëvo. Tobulinosi Kremonoje, mokësi
pas S. Fr. Sacconi, vëliau E. Vatelot (Paryþiuje), meist-
ravo su tëvu (Porte). ∆ smuikai (padaryti pagal A. Stra-
divari modelá) identiðki paskutiniesiems ∆ tëvo muz.
instrumentams; padengti oranþinës spalvos laku, jiems
bûdingas sodrus tonas. Danutë Mekaitë
capella (lot.) – kapela.
„Capella Coloniensis“, Kelno radijo kapela. Ákurta
1954. Grieþia baroko ir ankstyvojo klasicizmo kûri-
nius. ∆ dirigavo E. Kruttge, M. Couraud, F. Leitneris
ir H. M. Schmidtas. Judita Þukienë
Capet Lucien [Liusjenas Kapº; 1873.I.8 Paryþiuje –
1928.XII.18 ten pat], pranc. smuikininkas, pedagogas,
kompozitorius. 1893 baigë Paryþiaus kons-jà (J. P. Mau-
rino kl.). 1896–99 Lamoureux simf. orkestro Paryþiuje
koncertmeisteris. 1899–1903 dëstë Bordo kons-joje, nuo
1907 Paryþiaus kons-joje (kamerinio ansamblio kl.); pro-
fesorius. 1904–21 savo suburto kvarteto (vad. Capet kvar-
teto) vadovas. Ansamblis pagarsëjo savita visø L. van

Beethoveno kvartetø interpretacija. Gastroliavo dauge-
lyje ðaliø (vienas ir su kvartetu). Paraðë vadovëlá „La Tech-
nique supérieure de l’archet“ („Aukðtoji stryko techni-
ka“, 1916), apybraiþà „17 L. van Beethoveno kvartetø“.
Sukûrë simf. kûriniø, 5 styginiø kvartetus, sonatà smui-
kui ir f-nui. Þivilë Ramoðkaitë
Caplet André Léon [Andrë Leonas Kaplº; 1878.XI.23
Havre – 1925.IV.22 Neji (prie Paryþiaus)], pranc. komp.,
dirigentas. Baigë Paryþiaus kons-jà (X. H. N. Leroux,
P. Vidalio mokinys), vëliau mokësi pas C. Debussy. 1901
uþ kantatà Myrrha gavo Romos I premijà. Kaip dirig.
gastroliavo Italijoje, Vokietijoje, Anglijoje. 1910–14
Bostono operos, 1914–24 Paryþiaus teatro „Grand
Opéra“ dirigentas. Sukûrë Suite persane deðimèiai puè.
instrumentø („Persiðkoji siuita“, 1900), SalammbÑ or-
kestrui (1902), oratorijà (1924), pjesiø f-nui, romansø,
dainø. Orkestravo ir transkribavo C. Debussy fp. kûri-
niø. Kûryba impresionist. krypties. Bronius Ambraziejus
Cappa Goffredo [Gofredas Kapâ; g. apie 1644 Saluce
(Pjemonto sr.), m. 1717.VIII.6 ten pat], it. smuikø
meistras. N. Amati mokinys. Dirbo Saluce, èia ákûrë
smuikø meistrø m-là.
Cappuccilli Piero [Pjeras Kapuèílis; g. 1929.XI.9 Tries-
te], it. dainininkas (baritonas). 1957 debiutavo Milano
„Teatro Nuovo“ (Tonio 2). Dainavo Milano LS, Londo-
no CG, Niujorko MO, Maskvos DT. ∆ vienas garsiausiø
XX a. baritonø. Balsas matinis, ðaiþokas. Ryðkiausi vaid-
menys: Iago, Renato, Boccanegra. Jonas Klimas
capriccio (it.) – kaprièas.
capriccioso (it., AN) – laisvai, ánoringai.
Capricornus (Samuel Friedrich Bockshorn) [Kap-
rikòrnas; tikr. vardai ir pavardë Samuelis Frydrichas
Bokshornas; 1628.XII.21 Zercice (netoli Mlada Bo-
leslovo – 1665.XI.10 Ðtutgarte], èekø komp., pedago-
gas. Studijavo teologijà Vengrijoje, 1649 atvyko á Vie-
nà, mokësi ir muzikos. Nuo 1651 buvo Bratislavos
evangelikø baþnyèios muzikos vadovas, nuo 1657 rû-
mø kapelmeisteris Ðtutgarte. Sukûrë miðiø, sonatø,
baþn. koncertø, 6 preliudus vargonams, operà Raptus
Proserpinae („Prozerpinos pagrobimas“, 1662). Iðlei-
do baþn. muzikos rinkinius „Opus musicum“ 1–8 bal-
sams ir instr. (1655), „Geistliche Concerten“ („Baþn.
koncertai“, 1658), „Geistliche Harmonien“ („Baþn.
harmonijos“, 1669). Pav. Judita Þukienë
Capsir-Tanzi Mercedes [Mersedes Kapsír-Tansí;
1897.VII.20 Barselonoje – 1969.III.13 Sucare (prie
Mantujos)], it. dainininkë (sopranas). Ispanë. Mokë-
si Barselonos kons-joje (pas V. Nunell). Debiutavo
1914 licëjuje Barselonoje (Gilda). Koncertavo Mad-
ride, Lisabonoje, Buenos Airëse, Paryþiuje, Berlyne,
Vienoje, áv. Italijos teatruose, 1926 Londono CG (Ro-
sina), 1929 Milano LS. Vaidmenys: Rosina, Violetta,
Elvira 1, Elsa. Judita Þukienë
Capuana Franco [Frankas Kapuanâ; 1894.IX.29 Fa-
ne – 1969.XII.10 Neapolyje], it. dirigentas, kompozi-
torius. Studijavo kompozicijà Neapolio kons-joje. 1915
debiutavo kaip dirigentas. 1930–37 dirigavo „San Car-
lo Opera“ Neapolyje, vadovavo „Orchestra stabile Sin-
fonica“. 1937–40 dirbo LS teatre Milane. Koncertavo
carezzando
'
Ispanijoje, P. Amerikoje. 1946 dirigavo CG teatre Lon-
done. 1949–52 LS muzikos direktorius. Vertinamas
uþ R. Wagnerio, G. Verdi operø interpretacijas.
Judita Þukienë
Cara Marco (Marchetto) [Markas Karâ; g. apie 1470
Veronoje, m. po 1525 Mantujoje?], it. komp., liutni-
ninkas. 1495–1525 gyveno ir dirbo Italijos didikø Gon-
zagø rûmuose Mantujoje. Buvo apsistojæs Venecijoje
(1503 ir 1509), Milane (1512). 1525 ∆ suteiktas Man-
tujos garbës pilieèio vardas. Vienas þymiausiø frotolø
kûrëjø. Sukûrë >100 frotolø, baþn. muzikos kûriniø.
Didþiumà ∆ kûriniø iðspausdino O. Petrucci.
Rita Vinslovaitë
Carafa de Colobrano Michele Enrico [Enrikas Mi-
kelë Karafâ de Kolobrånas; 1787.XI.17 Neapolyje –
1872.VII.26 Paryþiuje], it. kompozitorius. 1806 Pary-
þiuje kompozicijos mokësi pas L. Cherubini. Kûrë
operas Neapolio, Milano, Venecijos operos teatrams.
1827 apsigyveno Paryþiuje. 1840–70 kompozicijos
prof. Paryþiaus kons-joje. Sukûrë 36 operas, 2 bale- Capricornus
tus, 2 kantatas, romansø, baþn. muzikos. Judita Þukienë
Carapezza Paolo Emilio [Paolas Emilijus Karapecâ;
g. 1937.X.11 Romoje], it. muzikologas, kompozitorius.
Studijavo filologijà ir muzikologijà Palermo un-te,
kompozicijà Bellini kons-joje Palerme ir Romoje pas
D. Guaccero. Buvo vienas tarpt. metraðèio „Collage“,
skirto ðiuolaik. muzikai ir plastikos menams, steigëjø
(1963), redaktorius. Nuo 1971 – Muz. istorijos in-to
prie Palermo un-to direktorius. Paraðë straipsniø, re-
cenzijø. Sukûrë kamer. vokalinës ir instr. muzikos.
Judita Þukienë
Carcassi Matteo [Matëjus Karkåsis; 1792 Florencijo-
je – 1853.I.16 Paryþiuje], it. gitaristas, kompozitorius,
pedagogas. Nuo 1820 gyveno Paryþiuje, garsëjo kaip
gitaristas virtuozas. Koncertavo Anglijoje, Vokietijo-
je, Italijoje. Vëliau mokytojavo Paryþiuje. Sukûrë ne-
maþa kûriniø gitarai (fantazijos, divertismentai, varia-
cijos, kaprièai, etiudai). Paraðë ðeðiastygës gitaros
vadovëlá. Danutë Mekaitë
Cardew Cornelius [Kornelijus Kardjù; 1936.V.7 Vinè-
kombe (Glosterðyras) – 1981.XII.13 Londone], anglø
komp., pedagogas. 1953–57 studijavo Londono kara-
liðkojoje MuA vè., f-no (pas P. Wallerà) ir kompozici-
jos (pas H. Fergusonà) klasëse. 1957–58 Kelne studi-
javo elektron. muzikà. 1958–60 buvo K. Stockhauseno
asistentas. 1961 gráþo á Londonà. Nuo 1967 Londono
karaliðkosios MuA prof. (dëstë kompozicijà). Sukûrë
Third Orchestra Piece 1960 („Treèioji pjesë orkestrui“,
1961), Movement („Judëjimas“) simf. ork. (1962), Tre-
atise („Traktatas“) bet kokiam atlikëjø skaièiui (1967),
2 oktetus, pjesiø f-nui. Judita Þukienë
Cardoso Frei Manuel [Frëjus Manuelis Kardòzo; krikð-
tytas 1566.XII.11 Fronteiroje, m. 1650.XI.24 Lisa-
bonoje], port. kompozitorius. Muzikos mokësi pas
M. Mendesà Evoroje, vëliau buvo miesto katedros ka-
pelmeisteris. 1588 ástojo á karmelitø vienuolynà prie
Lisabonos, ten buvo kapelmeisteriu, vëliau tapo sub-
prioru. Kûriniai: Magnificat (4–5 balsams, 1613), 3 mi-
ðios (4–6 balsams, 1625–36), motetai („Livro de vãrios
motetes“, 1648). Judita Þukienë
carezzando, carezzevole (it., AN) – ðvelniai, meiliai.
Cary
!
Cary Tristram Ogilvie [Tristramas Ogilvis Kêris; g. Carmirelli Pina [Pina Karmirêli; 1914.I.23 Varci –
1925.V.14 Oksforde], anglø kompozitorius. Iki 1948
Oksfordo un-te studijavo filosofijà ir politikà, iki 1951
„Trinity College“ (Londone) – kompozicijà. 1952 ákûrë
elektroninës muzikos studijà. Dëstë karal. muzikos ko-
ledþe Londone. Þymiausi kûriniai: styg. kvartetas
(1952), elektron. kompozicija The Japanese Fishermen
(„Japonø þvejys“, 1955), Narcissus („Narcizas“) fl. ir
magnetofono juostai (1969). Sukûrë muzikos teatrui,
kinui ir televizijai. Judita Þukienë
carillon (pranc.), cariglione (it.): 1. Karilionas. 2. Var-
gonø registras. 3. Kûrinys, imituojantis varpø skam-
besá.
carioca, samba carioca (brazil.) ↑ karioka.
Carissimi Giacomo [Dþakomas Karísimis; krikðtytas
1605.IV.18 Marine, m. 1674.I.12 Romoje], it. kompo-
zitorius. Nuo 1623 giedojo, 1625–27 vargonininkavo
Tivolio katedroje. 1627–28 Asyþiaus katedros kapel-
meisteris. 1629–74 jëzuitø Vokieèiø ir vengrø kolegi-
jos muz. prefektas ir jos Ðv. Apolinero baþnyèios
Romoje kapelmeisteris. Vienas pirmøjø oratorijø (ora-
torium Latinum) ir kantatø kûrëjø. Sukûrë 35 (iðliko
16) oratorijas, tarp jø – Lucifer, Job, Baltazar, Jephte
(apie 1650), 148 pasauliet. kantatas.
L: Schering A. Geschichte des Oratoriums. Lpz., 1966.
carmen (lot. eilëraðtis, daina): 1. XIV–XV a. polifon.
kûrinio vokalui ir instrumentams virðut. dainuojamasis
balsas. 2. XV–XVI a. daugiabalsis instr. kûrinys – dau-
giabalsio vokal. kûrinio aranþuotë arba dainos iðdaila.
Carmichael Howard („Hoagy“) [Hovardas Karmãik-
lis; pravardë „Hodþis“; 1899.XI.11 ar 22 Blumingto-
ne (Indianos valstija) – 1981.XII.27 Los Andþele], JAV
dþiazo pianistas, dainininkas, kompozitorius. 1922–26
Indianos un-te studijavo teisæ, pradëjo skambinti
f-nu. 1928 skambino Ch. Williamso kvartete, 1929
grieþë ansamblyje su J. Venuti, L. Armstrongu. 1930
subûrë savo ansamblá „All Stars“, kuriame grieþë daug
þymiø atlikëjø (L. B. Beiderbecke, B. Goodmanas,
J. Teagardenas, J. Dorsey’s, Ch. E. Russellas, E. Lan-
gas). Po II pasaul. karo daug koncertavo per radijà,
televizijà, filmavosi. Þymiausios ∆ kompozicijos: Ri-
verboat Shuffle, Washboard Blues (abi 1925), Stardust
(1927), Georgia on My Mind (1930), Rocking Chair
(1930), Lazy River (1931), In the Cool, Cool, Cool of
the Evening (1951). Danutë Mekaitë
„Carmina Burana“ [lot. Bojerno giesmës, vok. (Be-
nedikt-) Beurer Lieder], XII–XIII a. vagantø poezi-
jos rink., sudarytas apie 1300 Bojerno (Bavarija) be-
nediktiniø vienuolyne (lot. Bura Sancti Benedicti).
Rastas 1803, saugomas Bavarijos valst. bibliotekoje
(Miunchenas). Ðá rinkiná pavadinæs ∆ 1847 suredaga-
vo ir iðleido J. A. Schmelleris. ∆ sudaro 254 kûriniai:
rel. giesmës, liturg. dramos, meilës, vaiðiø dainos, Ka-
lëdø ir Velykø þaidimai, rimuotos sentencijos lot. ir
vok. kalbomis. Kai kurie ∆ tekstai identifikuoti – juos
sukûrë teologai ir poetai Pierre’as Abailard’as, Gau-
tier de Chatillonas, Pierre’as de Blois, Hugo Orlea-
nietis). ∆ melodijos uþraðytos neumomis be linijø. Pa-
gal ∆ tekstus komp. C. Orffas 1937 sukûrë to paties
pavadinimo kantatà. Rûta Prusevièienë
1993.II.27 Karpenoje], it. smuikininkë. Studijavo Ver-
di kons-joje Milane, Ðv. Cecilijos akademijoje Romo-
je (vëliau èia dëstë). 1940 laimëjo I vietà Paganini
smuikininkø konkurse. 1940 ákûrë Boccherini kvintetà,
1954 – ∆ kvartetà (grieþë pirmuoju smuiku). Gas-
troliavo Lietuvoje (1961). Judita Þukienë
Carnegie Hall, koncertø salë Niujorke. Veikia nuo
1891, pavadinta ákûrëjo pramonininko Andrew Car-
negie’o (1835–1919) vardu. Per ∆ atidarymà dirigavo
P. Èaikovskis. Nuo tada ∆ yra viena svarbiausiø JAV
koncertø saliø. Èia koncertuoja geriausi ðios ðalies ir
uþsienio atlikëjai. 2784 vietø salë turi puikià akustikà.
Greta esanèioje Carnegie Recital Hall (355 vietø) daþ-
niausiai vyksta debiutiniai sol. koncertai. Judita Þukienë
Carney Harry Howell [Haris Houvelas Kãrnis; 1910.IV.1
Bostone – 1974.X.8 Niujorke], JAV saksofonininkas.
1923 pradëjo groti Bostone. 1927 iðvyko á Niujorkà, gro-
jo D. Ellingtono orkestre altiniu saksofonu, bosiniu
klarnetu, bet iðgarsëjo grodamas baritoniniu saksofo-
nu. Ilgà laikà (iki G. Mulligano) buvo geriausias ðiuo
instrumentu grojantis dþiazo muzikantas.
Auðra Listavièiûtë
Carnicer Ramón [Ramonas Karnisêras; 1789.X.24 Ta-
regoje (netoli Leridos, Katalonija) – 1858.III.17 Mad-
ride], isp. kompozitorius. 1807 mokësi Barselonoje.
1808–14 vargonininkavo Minorkoje, 1814 gráþo á Bar-
selonà, vëliau persikëlë á Londonà. 1818–22 dirigavo
Barselonos „Coliseo“ teatre. Nuo 1827 Madrido ope-
ros teatro dirigentas. Nuo 1830 Madrido kons-jos pro-
fesorius. Kûriniai: 8 operos, tarp jø – Adele di Lusig-
nano (1819), Elena e Costantino (1821), Cristoforo
Colombo (1831), 2 simf-jos, Missa solemnis 8 balsams
ir orkestrui (1828), 2 Requiem (1829, 1842), lamenta-
cijos ir kiti rel. kûriniai.
Carniolus, slovënø komp. ↑ J. Gallus.
carol (angl.) ↑ Kalëdø giesmës.
Caron Philippe [Pilypas Karònas; XV a. II pusë], pranc.
ir flamandø kompozitorius. J. Ockeghemo, A. Busnois
ir Regis amþininkas. Manoma, kad ∆ mokësi Kambrë
pas G. Dufay. Paraðë 5 keturbalses miðias, tarp jø –
L’homme armé („Ginkluotas þmogus“), ~20 ðansonø
3–4 balsams. Judita Þukienë
Carosio Margherita [Margerita Karòzijo; g. 1908.VI.7
Genujoje], it. dainininkë (lyr. sopranas). Debiutavo
1924 Novi Ligûrëje (Lucia). Neapolio „Theatro San
Carlo“ dainininkë. Debiutavo CG (1928, Mussette),
LS (1929) teatruose. ∆ balsas skaidrus, vaidyba pate-
tiðka. Vaidmenys: Lucia, Mussette, Violetta, Nedda,
Adina. Jonas Klimas
Carpani Giuseppe Antonio [Dþuzepë Antonijus Kar-
pånis; 1752.I.28 Vilalbese (netoli Komo) – 1825.I.22
Vienoje], it. poetas, libretø autorius. Gyveno Milane,
nuo 1797 Vienoje. Iðvertë J. Haydno oratorijos „Pa-
saulio sukûrimas“ tekstà á it. kalbà, raðë libretus it.
operoms. Paraðë monografijà apie J. Haydnà (1812).
Judita Þukienë
Carpenter John [Dþonas Kãrpenteris; 1876.II.28 Èi-
kagoje – 1951.IV.26 ten pat], JAV kompozitorius. 1897

Kembridþe (Masaèusetso valstija) baigë Harvardo
un-tà (muz. teorijà ir kompozicijà studijavo pas
J. K. Paine’à). 1906 tæsë muz. studijas Romoje pas
E. Elgarà ir 1908, 1912 Èikagoje pas B. Ziehnà. Sukû-
rë baletus Birthday of the Infanta („Infantës gimta-
dienis“, 1917–18), Krazy Kat („Beprotë katë“, 1921),
Skyscrapers („Dangoraiþiai“, 1923–24), 2 simf-jas,
simf. poemà Sea-Drift („Jûros srovë“, 1933, II red.
1944), simf. siuità Adventures in a perambulator
(„Nuotykiai vaikø veþimëlyje“, 1915), koncertà sm. ir
orkestrui (1936), koncertinà f-nui (1916), kamer. an-
sambliø, chorø. Kûriniuose ryðku impresionizmo ir
dþiazo átaka. Birutë Þalalienë
Carpentier Alejo [Alechas Kãrpentjeras; 1904.XII.26
Havanoje – 1980.IV.24 Paryþiuje], Kubos raðytojas, mu-
zikologas. Lavinosi Havanoje ir Paryþiuje. 1921–23 Ha-
vanos un-te studijavo archit-rà, vëliau þurnalistikà. Reið-
kësi kaip muzikos ir teatro kritikas, moderniosios
muzikos koncertø organizatorius. 1928–39 gyveno Pa-
ryþiuje, vadovavo muzikos studijai, 1945–59 – Karakase
(Venesuela). Po Kubos rev-jos gráþo á Havanà, dirbo
valst. leidyklos direktoriumi. Nuo 1966 kultûros ataðë
Paryþiuje. Paraðë operø libretø, esë „Kubos muzika“
(„La musica en Cuba“, 1946). M. de Cervanteso pre-
mija (1977). Rita Vinslovaitë
Carpentras Elzéar (Genet) [Elzearas Karpantrâ; tikr.
pavardë Þenë; g. apie 1475 Karpantroje (Vokliûzo
dep.), m. 1548.VI.14 Avinjone], pranc. komp. Nuo
1508 giedojo popieþiaus Julijaus II kapeloje Avinjo-
ne, vëliau – Liudviko XIII rûmuose. 1513–21 popie-
þiaus Leono X kapelos narys (nuo 1518 kapelmeiste-
ris). 1521 piopieþiaus Leono X pavedimu iðvyko á
Avinjonà. Sukûrë miðiø, Magnificat, psalmiø, himnø,
motetø, raudø. Judita Þukienë
Carr Ian [Janas Kåras; g. 1933.IV.21 Damfryse (Ðkoti-
ja)], ðkotø moderniojo dþiazo trimitininkas, komp.,
dþiazo laidø ir knygø autorius. ∆ vienas svarbiausiø
Europos dþiazo muzikantø, elektroninio dþiazroko,
fusion pradininkas. Studijavo anglø lit-rà Daremo
un-te. 1960 susidomëjo dþiazu, savarankiðkai iðmoko
groti trimitu. 1969 subûrë vienà populiariausiø visø
laikø dþiazroko grupæ „Nucleus“, iðleidusià 13 albu-
mø. Bendradarbiavo su ávairiais dþiazo ir roko muzi-
kantais bei su „United Jazz and rock Ensemble“ (nuo
1975), kuris grojo ∆ kompozicijas. Nuo 1982 dësto
dþiazo istorijà Guildhallo m-loje Londone. Paraðë kny-
gø apie D. Britanijos dþiazà, M. Davisà (1982), K. Jar-
rettà (1991). Jûratë Kuèinskaitë
carrée (pranc.): 1. Kvadrat. notacijos nata. 2. Dviguba
sveikoji nata, kitaip ↑ brevis.
Carre¹o Maria Teresa [Marija Tereza Karênjo;
1853.XII.22 Karakase – 1917.VI.12 Niujorke],
Venesuelos pianistë. Muzikos mokë tëvas. 1865–66
koncertavo Europoje. 1871 mokësi Niujorke pas
L. Gottschalkà. 1872 atvyko á Paryþiø, mokësi pas
G. Mathias’à ir A. Rubinðteinà. Kaip pianistë ypaè ið-
garsëjo 1889. Gastroliavo su smuikininku E. Sauret,
baritonu G. Tagliapietra, 1892–95 su pianistu ir komp.
E. d’Albert’u. Iki I pasaul. karo gyveno Vokietijoje.
Sukûrë styg. kvartetà, pjesiø f-nui. Judita Þukienë
Carter
!
Carreras José Maria [Chosë Marija Karêras; g.
1946.XII.5 Barselonoje], isp. dainininkas (lyr. teno-
ras). Studijavo Barselonoje, ten pat debiutavo 1969
(Izmaelis). Balsas lyriðkas, skvarbaus tembro. Sukûrë
vaidmenø G. Donizetti (Lucrezia Borgia, „Marija Stiu-
art“, Caterina Cornaro, Lucia di Lammermoor),
G. Verdi („Lombardieèiai“, Luisa Miller, Rigoletto,
„Kaukiø balius“) operose. ∆ garsus Roméo ir Pinker-
tono vaidmenø atlikëjas. Gastroliavo Niujorke, Lon-
done, Buenos Airëse, Vienoje, Japonijoje, Lietuvoje
(1996, 1999). Pav. Jonas Klimas
Carrillo Juliãn (Carrillo-Trujillo) [Chulianas Karíljas;
tikr. pavardë Kariljas-Truchiljas; 1874.I.28 Ahualulke
(netoli San Luis Potosi) – 1965.IX.9 Meksike], Mek-
sikos komp., smuikininkas, dirig., muzikologas. Indë-
nø kilmës. 1899 baigë Meksikos nac. kons-jà (1905–
14 buvo jos direktorius), staþavo Leipcigo ir Gento
(Belgija) kons-jose. Sukûrë mikrotonø teorijà (Soni-
do 13, oktavà dalijo á 96 dalis), vartojo 1/4, 1/8, 1/16
tono mikrointervalus, sukûrë savità skaitmeninæ muz.
notacijà ir muz. instrumentø, tinkamø mikroton. mu-
zikai atlikti. 1930 ásteigë mikroton. instrumentø or-
kestrà. Paraðë operø, 3 simf-jas, miðias (1962), 8 styg.
kvartetus ir kitø kamer. ansambliø, koncertø, muz. te-
orijos veikalø (1938, 1948), autobiografijà (1945). José Maria Carreras
Adeodatas Tauragis
Carse Adam [Adamas Kãrsas; 1878.V.19 Niukaslyje –
1958.XI.2 Misendene (Bakingamðyras)], anglø muzi-
kologas, kompozitorius. 1893–1902 mokësi Londono
karaliðkojoje MuA. 1908–22 Vinèesterio koledþo muz.
asistentas. 1922–40 dëstë Londono karal. MuA. Su-
kaupë vertingà 350 puè. instrumentø kolekcijà (1947
jà atidavë Londono Hornimano muziejui). Paraðë te-
or. darbø: „Practical Hints on Orchestration“ („Prak-
tiðki orkestruotës patarimai“, 1919), „The History of
Orchestration“ („Orkestruotës istorija“, 1925, 21964),
„The Orchestra in the 18th Century“ („XVIII a. or-
kestras“, 1940; 21950), „The Orchestra from Beetho-
ven to Berlioz“ („Orkestras nuo Beethoveno iki Ber-
liozo“, 1948), „18th Century Symphonies“ („XVIII a.
simf-jos“, 1951). Sukûrë 3 simf-jas (c-moll, 1906;
g-moll, 1909; D-dur, 1950), 2 simf. poemas, variacijø,
siuitø orkestrui, kamer. kûriniø, etiudø f-nui, solo ir
choro dainø. Jonas Klimas
Carson Clarice [Klarisë Kãrson; g. 1936.XII.23 Mon-
realyje], Kanados dainininkë (lyr. sopranas). Debiuta-
vo 1962 Monrealyje. 1965–66 dainavo Niujorko „City
Center“, 1966–67 MO trupëse. Gastroliavo Barselo-
noje, Èikagoje. Subtiliai atlieka ir dramat. soprano
partijas, pvz., Tosca’à. Jonas Klimas
Carter Benny (Bennett Lester) [Benis Kãrteris; tikr.
vardai Benetas Lesteris; g. 1907.VIII.8 Niujorke], JAV
dþiazo saksofonininkas, trimitininkas, komp., aranþuo-
tojas, dþiazo ork. vadovas. 1923–28 grojo E. Hidne-
so, D. Ellingtono orkestruose. 1930–31 bendradarbia-
vo su J. F. Hendersono bigbendu, aranþavo jam
kompozicijas. 1932–34 jo suburtame orkestre grojo
B. Websteris, B. S. Catlettas ir kt. 1936–38 dirbo Eu-
ropoje. Apie 1940 kûrë muzikà Holivudo filmams, nuo
1946 koncertavo su ansambliu „Jazz at the Philhar-
monic“. Auðra Listavièiûtë
Carter
!
Carter Betty [Beti Kãrter; g. 1930.V.16 Flinte (Mièi-
gano valstija)], JAV dþiazo dainininkë. Dainavo be-
bop, gerai improvizuodama, turëjo savità atlikimo ma-
nierà, vadintà „Betty Be-Bop“. 1948–51 dainavo su
L. Hamptonu, 1958–59 su M. Davisu. 1963 su S. Rol-
linsu koncertavo Japonijoje, 1964 – Londone. Daina-
vo su Th. Monku, M. Watersu, S. Terry’u. ∆ dalyvavo
Berlyno, Belgrado (1976), Niuporto (1977, 1979)
dþiazo festivaliuose. Áraðë plokðteliø su K. Pleasure’u,
R. Charlesu. Judita Þukienë
Carter Elliott Cook [Eliotas Kukas Kãrteris; g.
1908.XII.11 Niujorke], JAV kompozitorius. Amerikos
meno ir lit-ros in-to narys (1956), Amerikos meno ir
mokslo akademijos akademikas (1961). Studijavo Har-
vardo un-te ir Paryþiuje (N. Boulanger mokinys). Nuo
1940 dirba ped. darbà JAV aukðtosiose m-lose (nuo
1967 Niujorke dësto Juilliardo muz. m-loje); profeso-
rius (1955). Sukûrë baletø, tarp jø – The Minotaur („Mi-
notauras“, 1946), kûriniø orkestrui (simf-ja, 1942;
Elliott Cook Carter „Ðvent. uvertiûra“, 1945; variacijos, 1955; koncertas,
1969; simf-ja 3 orkestrams, 1976), kamer. ansambliams
(4 styg. kvartetai, 1951, 1959, 1973, 1988), chorui, tarp
jø – Madrigal book („Madrigalø knyga“, 1937), f-nui
(sonata, 1946), koncertø (f-nui, 1965; dvigubas kon-
certas klavesinui, f-nui ir 2 kamer. orkestrams, 1961).
Ankstyvieji kûriniai neoklasicist. krypties; vëlesniuose
vartojamas serializmas, poliritmija, intensyvi polifoni-
ja. ∆ pagrindë vad. metrinës moduliacijos metodà. Pav.
Adeodatas Tauragis
Carter Ron (Ronald Levin) [Ronas Kãrteris; tikr. vardas
ir pavardë Ronaldas Levinas; g. 1937.V.4 Ferndeile (Mi-
èigano valstija)], JAV moderniojo dþiazo kontrabosinin-
kas, violonèelininkas, komp. ir aranþuotojas. Pirmasis ið
Enrico Caruso
dþiazo muzikantø grojo ne tik áprastu, bet ir piccolo bo-
su. Studijavo Eastmano (1955–59), Manheteno (1959–
61) muz. m-lose. Nuo 1959 grieþë Eastmano filh-jos or-
kestre. Nuo 1972 vadovauja savo ansambliams. ∆ yra
bene daugiausia áraðø iðleidæs dþiazo muzikantas
(~1000). Sukûrë muzikos kino filmams. Paraðë vadovë-
liø apie grojimà kontrabosu. Jûratë Kuèinskaitë
Cartier Jean-Baptiste [Þanas Batistas Kartjº;
1765.V.28 Avinjone – 1841 Paryþiuje], pranc. smuik.,
kompozitorius. Mokësi pas J. B. Viotti. Buvo karalie-
nës Marijos Antuanetës akompaniatorius. 1791–1821
grieþë GO teatre, 1804–30 dar ir rûmø kapeloje. Pa-
raðë 2 operas, variacijø sm., etiudø, simf-jø. Iðleido
rinkiná „L’art du violon“ („Smuiko menas“, 1798), ku-
rá sudaro XVII–XVIII a. it., vok. ir pranc. komp. kû-
riniai. Judita Þukienë
Carulli Ferdinando [Ferdinandas Karùlis; 1770.II.10
Neapolyje – 1841.II.17 Paryþiuje], it. gitaristas ir kom-
pozitorius. Nuo 1818 gyveno Paryþiuje. Sukûrë kûri-
niø gitarai solo ir su kitais instrumentais. Paraðë va-
dovëlá „L’harmonie appliquée â la guitarre“ (1825).
Rita Vinslovaitë
Caruso Enrico [Enrikas Karùzas; 1873.II.24 Neapolyje –
1921.VIII.2 ten pat], it. dainininkas (tenoras). Mokësi
pas G. Vergine, V. Lombardi ir C. Ferni. 1894 debiuta-
vo Milano „Teatro Nuovo“. 1895–97 dainavo nedide-
liuose P. Italijos teatruose. 1897 sëkmingai debiutavo
Milano Lyr. teatre. Nuo 1898 gastroliavo Buenos Ai-
rëse, Montevidëjuje, Paryþiuje, Londone, Barselonoje,
Lisabonoje, Rio de Þaneire, Maskvoje, Sankt Peterbur-
ge ir kitur. 1900 debiutavo Milano LS (Rodolfo 2).
1903–20 Niujorko MO solistas (debiutavo Hercogo
vaidmeniu). Paskut. kartà dainavo 1920.XII.24
J. Halévy „Þydëje“. ∆ balsas plataus diapazono, ypaè
stiprus. Ypatingas sodriais aukðtaisiais garsais ir bari-
ton. þemojo registro spalva, didele dinam. ir tembr. mo-
duliacijø ávairove, fenomenaliu kvëpavimu, átaigumu.
∆ sukûrë ~80 vaidmenø, tarp geriausiø – Radamesas,
Manrico, Hercogas, Richardas, Nemorino, Faustas 1,
Cavaradossi, Rodolfo, Canio, Turiddu, Don José, Na-
diras, Eléazaras, Lionelis. Pav. Tamara Vainauskienë
Carvalho (it. Carvaille) Caroline Marie (Félix-Miolan)
[Karolina Marija Karvãljo; tikr. vardas ir mergaut. pa-
vardë Feliksa Miolan; 1827.XII.31 Marselyje –
1895.VII.10 Piuji (prie Diepo)], pranc. dainininkë
(sopranas). 1847 baigë Paryþiaus kons-jà (L. Duprez
kl.). 1849 debiutavo Paryþiuje (Lucia) ir iki 1885 dai-
navo ávairiuose Paryþiaus teatruose. Þymi Zerlina’os
2 ir Cherubino, Ch. Gounod operø vaidmenø (Mar-
guerite, Juliette) atlikëja. Danutë Mekaitë
de Carvalho Eleazar [Eleazaras de Karvãljas; 1912.VI.28
Igvatus (Searos valstija) – 1996.IX.12 San Paule], Brazi-
lijos dirig., kompozitorius. Dirbo E. Szenkaro asistentu
Brazilijos simf. orkestre (debiutavo 1941). 1946 atvyko á
JAV, mokësi diriguoti pas S. Kusevická. 1952–69 buvo
Brazilijos simf. orkestro dirigentas. Dëstë Escola nacio-
nal de musica Rio de Þaneire orkestruotæ. Dirigavo þy-
miausiems Europos ir JAV orkestrams. Sukûrë 2 ope-
ras, simf. ir kamer. muzikos. Judita Þukienë
Carvalho Joåo de Sousa, port. kompozitorius ↑ J. de
Sousa Carvalho.
Carver Robert [Robertas Kãrveris; g. apie 1490, m. po
1546], ðkotø kompozitorius. Ástojo á augustinø ordi-
nà, ~36 metus praleido Skuno vienuolyne (Pertðyras).
Iðliko 5 miðios, þymiausios – L’homme armé („Gin-
kluotas þmogus“), pagrástos dainos melodija, 2 mote-
tai (5 ir 19 balsø). Judita Þukienë
Casadesus (Kazadesiù), pranc. muzikai: François Lou-
is [Fransua Lui; 1870.XII.26 Paryþiuje – 1954.VI.25
ten pat], dirig., komp., smuikininkas. 1895 baigë Pa-
ryþiaus kons-jà (C. Francko kl.). 1918 ásteigë Ameri-
kieèiø kons-jà Fontenblo (prie Paryþiaus), iki 1921
buvo jos direktorius. Dirigavo ávairiuose Paryþiaus
teatruose („Opéra–Comique“), koncertavo uþsienyje
(Maskvoje, Turine, Briuselyje). Sukûrë simf-jà (1909),
simf. poemø, operø, kino filmø ir dramos spektakliø
muzikos. Henri Gustave (Christian Riquet) [Anri Gus-
tavas; pseudonimas Kristianas Rikë; 1879.IX.30 Pa-
ryþiuje – 1947.V.31 ten pat], altininkas. Franšois Lou-
is brolis. 1899 baigë Paryþiaus kons-jà. 1901 ákûrë
„Societé des instruments anciens“ („Senoviniø muz.
instrumentø d-jà“), veikusià iki 1939, vadovavo ðios
d-jos kamer. ansambliui, grieþë viola d’amore. Iki 1914
buvo L. Capet kvarteto altininkas. Rinko senovinius
muz. instrumentus (jo surinkta didelë kolekcija sau-
goma Bostono simf. orkestro muziejuje). Marius Ro-
bert Max [Marijus Roberas Maksas; g., 1892.X.24 Pary-
þiuje, m. 1981], smuikininkas, kompozitorius, muzikos

instrumentø meistras, Franšois ir Henri Gustave’o bro-
lis. Baigæs Paryþiaus kons-jà, koncertavo Europos ir
Amerikos ðalyse. Grieþë kvintona. Sukûrë simf-jà, ka-
mer. muzikos kûriniø, styg. kvartetø, dainø, kino filmø
muzikos. Robert Marcel (Roberas Marselis; 1899.IV.7
Paryþiuje – 1972.IX.18 ten pat], pianistas, komp.,
Franšois Louis sûnënas. Baigë Paryþiaus kons-jà (1913
f-no kl., 1919 komp. kl.). L. Diémer ir X. H. N. Leroux
mokinys. Dëstë Fontenblo kons-joje. Koncertavo; nuo
1920 gastroliavo daugelyje ðaliø. Repertuarà sudarë
ávairiø epochø komp. kûriniai: nuo XVII a. komp.
(J. Ph. Rameau, D. Scarlatti) iki pranc. impresionistø.
Þymus W. A. Mozarto koncertø, L. van Beethoveno so-
natø, F. Liszto, Fr. Chopino, R. Schumanno kûriniø in-
terpretuotojas. Kûryboje laikësi romantizmo pianist.
tradicijø. Jean (Michel) [Þanas (Miðelis); 1927.VII.7
Paryþiuje – 1972.I.20 Rose (Kanada)], pianistas. Ro-
bert’o Marcelio sûnus. Studijavo Paryþiaus kons-joje
(pas tëvà). Per II pasaul. karà emigravo á JAV. Studi-
javo Prinstono un-te. Koncertavo Ð. ir P. Amerikoje,
Europos ðalyse, Izraelyje. Dëstë Fontenblo kons-joje
ir Niujorko valst. un-te. Jean-Claude [Þanas Klodas;
g. 1935.XII.7 Paryþiuje], dirig., kompozitorius. Ro-
bert’o Marcelio sûnus. Mokësi pas P. Dervaux ir
P. Boulezà. Dirigavo Paryþiuje, Nante, Monte Karle.
Sukûrë muzikos teatrui ir kino filmams. Danutë Mekaitë
Casals Pablo [Pablas Kazãlsas; 1876.XII.29 Vendrelyje
(prie Barselonos) – 1973.X.22 San Chuane (Puerto Ri-
kas)], isp. violonèelininkas, dirig., komp., muz. kultû-
ros veikëjas. Studijavo Barselonos ir Madrido kons-jo-
se (J. Garc²a’os ir J. Monasterio mokinys). 1895–98
grieþë Barselonos operos teatro orkestre. 1899 debiu-
tavo kaip solistas Paryþiuje. 1901 surengë koncert. ke-
lionæ po JAV. 1906 subûrë trio ansamblá („Cortot-
Thibaud-Casals Trio“). 1920 Barselonoje ákûrë savo
orkestrà, Darbininkø muz. d-jà (jai vadovavo 1924–36),
muz. m-là. 1939 emigravo; gyveno Prancûzijoje, Puer-
to Rike (nuo 1956). Dirbo ped. darbà (Ispanijoje, Pran-
cûzijoje, Ðveicarijoje, JAV), buvo meno akademijø
(Madride, Londone) garbës narys. Prado (1950–60) ir
San Chuano (nuo 1957) muz. festivaliø organizatorius.
Vienas þymiausiø XX a. violonèelininkø. Pagarsëjo
J. S. Bacho, J. Haydno, L. van Beethoveno, R. Schu-
manno, J. Brahmso, A. Dvoþãko, E. Elgaro, É. Lalo kû-
riniø interpretacijomis. Atlikimui bûdinga raiðki melo-
dinë frazuotë (vengë portamento), ekspresyvumas.
Naujos violonèelës m-los kûrëjas (reformavo pirðtuo-
tës sistemà). Sukûrë 2 oratorijas, miðias, motetø, pjesiø
violonèelei. Mokiniai: G. Cassadó, M. Eisenbergeris,
P. Fournier. Nuo 1957 San Chuane rengiami tarptauti-
niai ∆ violonèelininkø konkursai. Pav. Jurgis Dvarionas
Casey Albert Aloysius [Albertas Aloizijus Ke¤sis;
g. 1915.IX.15 Luisvilyje], JAV dþiazo gitaristas. Apie
1930 persikëlë á Niujorkà ir pradëjo groti kartu su
F. Walleriu. Koncertavo su F. Newtonu, B. Holiday,
T. Wilsono bigbendu. Áraðë plokðteliø su E. Hinesu
(1944), B. S. Catlettu (1945). Nuo 5 d-meèio vid. akus-
tinæ gitarà pakeitë elektrine. Auðra Listavièiûtë
Casella Alfredo [Alfredas Kazelâ; 1883.VII.25 Turine –
1947.III.5 Romoje], it. komp., pianistas, dirig., muziko-
logas. Nuo 1896 studijavo Paryþiaus kons-joje (L. Diémer
Casparini
!!
f-no kl. ir G. Fauré kompozicijos kl.). Gastroliavo áv. ða-
lyse kaip pianistas ir dirigentas. 1915–23 mokë skam-
binti f-nu Ðv. Cecilijos muz. licëjuje Romoje, nuo 1932
dëstë Ðv. Cecilijos akademijoje Romoje, nuo 1933 –
Sienoje (Academia Musicale Chigiana). 1917 Romoje
ákûrë Nacionalinæ muzikos d-jà. Ankstyvajai ∆ kûrybai
turëjo átakos R. Straussas ir G. Mahleris, vëlesnioji (nuo
3 d-meèio) – neoklasicistinë. ∆ sukûrë operø, baletø,
simf-jø, kamer. kûriniø; þymiausi: serenada 5 instrumen-
tams, 1927; opera La donna serpente („Moteris gyvatë“;
pagal C. Gozzi, 1931); III simf-ja, 1940; Missa solemnis
Pro Pace, 1944; „Skarlatiana“ f-nui ir styg. orkestrui, 1926;
divertismentas „Paganiniana“, 1942. Padarë daug senø-
jø kompozitoriø kûriniø transkripcijø f-nui, redagavo
J. S. Bacho, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, Fr. Cho-
pino ir kitø klasikø kûrinius. Paraðë muz. kritikos straips-
niø, knygø, monografijø ir muz. teorijos studijø, iðleido
autobiografijà. Nuo 1952 Neapolyje rengiami tarptauti-
niai ∆ konkursai. Adeodatas Tauragis
Cash Johny [Dþonis Kêðas; g. 1932.II.26 Kingslende (Ar-
kanzo valstija)], JAV country dainininkas, komp., publi- Pablo Casals
cistas. „Country Music Hall of Fame“ narys. 1955 iðleis-
ta pirmieji ∆ áraðai (su grupe „The Tennesse Two“). Dël
savitø balso savybiø, santûrumo scenoje ir solidumo, ap-
rangos stiliaus ∆ vadinamas Man in Black. 1960 debiuta-
vo k. f. „A Gunlight“. 1972 atidarytas House of Cash su
áraðø studijomis ir repeticijø salëmis. ∆ iðleido > 80 sol.
albumø, paraðë atsiminimø knygø. Algirdas Klova
Casken John [Dþonas Kêskenas; g. 1949.VII.15 Barn-
slyje], anglø kompozitorius. 1967–71 studijavo Birmin-
gamo un-te kompozicijà pas J. Joubertà ir P. Dickin-
sonà, 1971–72 Varðuvos kons-joje pas A. Dobrowolská.
Nuo 1973 dëstë Birmingamo un-te, 1980 – Hedfildo
politechnikume. Kûryboje patyrë lenkø komp., ypaè
W. Lutosùawskio, átakà. Sukûrë operà Golem (1989),
koncertus f-nui (1981), vè. (1991), sm. (1995), Tab-
leaux des trois âges ork. (1977), Music for the Crabbing
Sun fl., ob., vè. ir klav. (1974), Music for a Towny-Gold
Day saks., bos. klar., altui ir f-nui (1976), kt. kamer.
kûriniø. Judita Þukienë
Casparini (Caspari) [Kasparíniai; tikr. Kaspariai],
XVII–XVIII a. vokieèiø vargonø meistrai. Kilimo ið So-
rau. Caspari Adam [Adamas Kaspåris; gyveno ~ 1590–
1665], ∆ pradininkas. Caspari Johann (vëliau pasivadi-
næs Casparini Eugenio) [Johanas Kaspåris (Eugenijus
Kasparínis); g. 1623.II.14 Sorau, palaidotas 1706.IX.17
Nydervyzoje (netoli Greifenbergo)], þymiausias ið ∆.
Mokësi Augsburge, Gerce, dirbo Trieste, Venecijoje ir
kitur. Apie 1669 apsigyveno Padujoje. Èia sukonstra-
vo vargonus Marienbergo vienuolynui (P. Tirolis; 1678),
dvejus vargonus Ðv. Onos baþnyèiai Padujoje (1679,
1681), Ðvè. Mergelës Marijos baþnyèiai Trente (1686),
Ðv. Pauliaus baþnyèiai Epau (P. Tirolis; 1687), katedrai
Briksene (1689). Apie 1685 imperatoriaus Leopoldo I
uþsakymu pastatë pozityvà meno rûmuose Vienoje.
Ypaè iðgarsëjo didþiaisiais Ðv. Petro ir Pauliaus baþny-
èios vargonais Gerlice (1697–1703). Jie turi it. ir vok.
vargonø bruoþø, daug registrø. Adamo Orazio [Ada-
mas Oracijus; g. 1676 Padujoje, m. 1745.VIII.11 Vroc-
lave], Eugenio Casparini sûnus. Prisidëjo prie didþiøjø
Gerlico vargonø konstravimo. Pastatë vargonus katali-
cassa
!"
kø baþnyèiai Hirðberge (1706, su tëvu), evangelikø baþ-
nyèiai Vohlau (1716), vienuolynui Valðate (1731), do-
minikonø baþnyèiai Glogove (1740). Johanno ∆ pro-
vaikaitis Adam Gottlob [Adamas Gotlobas; g. 1715,
m. 1788 Karaliauèiuje] dirbtuvæ turëjo Karaliauèiuje,
Karaliauèiaus kraðte ir LDK pastate >30 vargonø, tarp
jø – Tolminkiemyje (1746; K. Donelaièio uþsakymu),
Polocko jëzuitø baþnyèioje (XVIII a. II p.; 1 manualas
ir pedalai, 24 registrai; vëliau vargonai perkelti á Vil-
niaus Ðv. Jonø baþnyèià, perstatyti; iðlikæ fragmentai),
Vilniaus Dominikonø baþnyèioje (Ðvè. Dvasios, 1776;
2 manualai ir pedalai, 31 registras; gerai iðsilaikæ, se-
niausi datuoti vargonai Lietuvoje, ypatingos ist. ir me-
ninës vertës instrumentas). Rimantas Guèas, Rita Vinslovaitë
cassa (it.): bûgnas; dëþë; korpusas.
Cassa Lisa della, Ðveicarijos dainininkë, ↑ L. Della Cassa.
Castaldi Paolo [Paolas Kastãldis; g. 1930.IX.9 Milane],
Cassadó Gaspar [Gasparas Kasadò; 1897.IX.30 Barse- it. kompozitorius. Baigë Milano kons-jà (kompozicijà
lonoje – 1966.XII.24 Madride], isp. violonèelininkas,
kompozitorius. Grieþti mokë tëvas ir D. Marcha. 1904
baigë Barselonos kons-jà. 1907–15 tobulinosi Paryþiuje,
vadovaujamas P. Casalso. Nuo 1918 gastroliavo Euro-
pos ðalyse, JAV; koncertavo su orkestrais (diriguoja-
mais F. P. Weingartnerio, H. Woodo, W. Furtwängle-
rio), su pianistais (H. Baueriu, A. Rubinðteinu, J. Iturbi,
su þmona Ch. Hara), trio (su Y. Menuhinu ir L. Kent-
neriu). Nuo 1947 gyveno Florencijoje; dëstë Sienoje
(Accademia Musicale Chigiana) ir Kelno aukðtojoje
muz. m-loje. Sukûrë isp. kolorito kûriniø orkestrui
(rapsodija, 1928), koncertø, sonatø violonèelei, fp. trio.
Transkribavo A. Borodino, G. Fauré, G. Frescobaldi,
W. A. Mozarto, Fr. Schuberto, C. M. von Weberio kû-
riniø. Nuo 1964 Florencijoje rengiami tarpt. ∆ violon-
èelininkø konkursai. Jurgis Dvarionas
cassation (pranc.), cassazione (it.) – kasacija.
Cassilly Richard [Rièardas Kasíjis; g. 1927.XII.14 Va-
ðingtone], JAV dainininkas (tenoras). Studijavo Balti-
morës Peabody kons-joje. Debiutavo 1955 Brodvëjuje
G. C. Menotti operoje Saint of Bleecker Street. Dainavo
Niujorko „City Opera“ trupëje (debiutavo P. Èaikovskio
operoje „Kalvis Vakula“). Gastroliavo Þenevoje, Ham-
burge, Londone, Vienoje, Milane. Sukûrë Otello, Rada-
mêso, Florestano, Samsono, Tannhäuserio vaidmenis.
Cassiodorus Senator Flavius Magnus Aurelius [Fla-
vijus Magnus Aurelijus Kasiodòras Senåtorius; g. apie
487 Scilacijuje (Kalabrija), m. apie 580], ostgotø vals-
tybës veikëjas, raðytojas, enciklopedininkas. Raðë lot.
kalba. Buvo Teodoriko Didþiojo sekretorius, 514 ta-
po konsulu, 523 – magister officiorum. 540 ∆ pasitrau-
kë ið tarnybos ir tapo vienuoliu. Savo dvare ásteigë vie-
nuolynà, tapusá þymiu kultûros centru. Paraðë knygas
„Expositio in psalterium“ („Psalmyno ávadas“), „Ins-
titutiones divinarum et humanarum litterarum“
(„Baþn. ir pasaulietinës lit-ros apþvalga“; raðoma ir
apie muzikà). Judita Þukienë
Casstrucci Pietro [Pjetras Kastrùèis; g. apie 1679 Ro-
moje, m. 1752.II.29 Dubline], it. komp., smuikinin-
kas. Mokësi pas A. Corelli. 1715 atvyko á Anglijà ir
dirbo G. Fr. Händelio operos orkestro koncertmeis-
teriu. Nuo 1750 gyveno Dubline. Paraðë daug sonatø
sm. ir b. c., 12 Concerti grossi.
Castaldi Alfonso [Alfonsas Kastãldis; 1874.IV.23 Ma-
dalone (Italija) – 1942.VIII.6 Bukareðte], rum. komp.,
muz. pedagogas. Italas. 1885–89 studijavo Neapolio
kons-joje. Dëstë Bukareðto kons-joje; profesorius
(1904–40). Vienas Rumunijos komp. d-jos ákûrëjø
(1920). Sukûrë 2 simf-jas (1920, 1925), 2 simf. poemas
(1906, 1907), siuitø, chorø, kamer. muzikos.
Birutë Þalalienë
Castaldi Bellerofonte [Belerofontë Kastãldis; g. 1580
Modenoje, m. 1649.IX.27 ten pat], it. kompozitorius.
Nuo 1603 daug keliavo po Vokietijà. 1623 gyveno Ve-
necijoje, vëliau gráþo á Modenà. Surinko didelæ muz.
instrumentø, knygø, paveikslø kolekcijà. Iðleisti du ∆
kûriniø tomai, kuriuose publikuotos pjesës teorbai
(1622), kt. instrumentams, ðokiai, arijos (1623).
Judita Þukienë
ir dirigavimà), vëliau staþavo Darlingtono, Darmðtato
ir Sienos MuA vasaros kursuose. ∆ muzikoje vartoja
áv. XX a. muz. technikas ir stilius. Kûriniai: Concerto
funebre orkestrui (1954), 2 koncertai orkestrui (1954,
1955); Divertismentas styg. orkestrui (1959); Schoen-
berg (1967); Doktor Faust („Daktaras Faustas“, 1969);
Filarmonica (1970) ork.; L’esercizio („Pratimas“) f-nui
ir orkestrui (1973); Anfrage („Klausimas“, 1963), Moll
(1964), Elisa (1967) f-nui. Jonas Bruveris
Castelnuovo-Tedesco Mario [Marijus Kastelnuòvas-
Tedêskas; 1895.IV.3 Florencijoje – 1968.III.17 Los
Andþele], it. komp. ir pianistas. Studijavo Cherubini
muz. institute Florencijoje (kompozicijà pas
I. Pizzetti ir f-nà pas E. Del Valle de Paz). 1939 iðvy-
ko á JAV, gyveno Larèmonte, Niujorke, nuo 1940 –
Beverli Hilse, nuo 1946 dëstë kompozicijà Los An-
dþelo kons-joje. Sukûrë operas Aucassin et Nicolette
solistui, ork. ir marionetëms (1938), Il Mercanto di
Venezia („Venecijos pirklys“, 1956), All’s Well That
Ends Well („Viskas gerai, kas gerai baigiasi“, 1959),
kamerinæ operà The Importance of Being Earnest
(„Kaip svarbu bûti rimtam“, 1962); baletus The Birth-
day of the Infante („Infantës gimtadienis“, 1944), The
Octoroon Ball („Oktorono sviedinys“, 1947); Concer-
to da camera ob. ir ork. (1950), koncertà in Do git. ir
ork. (1953), koncertà 2 git. ir ork. (1962). Kiti kûri-
niai: kantatos, oratorijos, kamer. muzika, muzika ki-
no filmams. Judita Þukienë
Castiglioni Niccolo [Nikolas Kastiljònis; 1932.VII.17
Milane – 1996.IX.7 ten pat], it. komp., pianistas. Stu-
dijavo Milano kons-joje (pas komp. G. F. Ghedini)
ir Zalcburge (pas pianistà Fr. Gulda’à), tobulinosi
pas komp. B. Blacherá. Europoje iðgarsëjo kaip pia-
nistas. Nuo 1966 gyveno JAV, dëstë áv. un-tuose muz.
kompozicijà. Sukûrë kameriniø, televizijos ir radijo
operø, misterijø, 2 simf-jas (1956, 1957), simf-jà cho-
rui ir orkestrui (1970), Sinfonia con giordino orkest-
rui (1978), Couplets klavesinui ir orkestrui (1979),
koncertà 3 f-nams ir orkestrui (1983), Perigordino
orkestrui (1991), kitø simf. ir kamer. kûriniø, ciklø
f-nui, vargonams. Paraðë muz. istorijos ir teorijos
straipsniø. Kûrybà grindë ðiuolaikinëmis muz. iðraið-
kos priemonëmis. Adeodatas Tauragis

Castil-Blaze (Franšois Henri Joseph Blaze) [Kastíl-
Blåzas; tikr. vardai ir pavardë Fransua Anri Þozefas
Blazas; 1784.XII.1 Avinjone (Vokliûzo dep.) –
1857.XII.11 Paryþiuje], pranc. muzikologas, kompo-
zitorius, leidëjas. 1799 mokësi Paryþiaus kons-joje.
Nuo 1820 dirbo Paryþiaus laikraðèiuose. 1824–29 bu-
vo „Théâtre de l’Odéon“ Paryþiuje direktoriumi. Vie-
nas þrn. „La France musicale“ kûrëjø (1937). Svarb.
darbai apie operos ir baleto menà. Paraðë darbà apie
pranc. ir kt. Europos ðaliø muzikà, iðvertë á pranc. kal-
bà G. Rossini, G. Donizetti, W. A. Mozarto ir kitø
komp. operø libretø. Sukûrë 3 operas, miðiø, chorø,
kamer. ir instr. muzikos. Gediminas Þidonis
Castro Juan José [Chuanas Chosë Kåstras; 1895.III.7
Aveljanedoje (prie Buenos Airiø) – 1968.IX.3 Buenos
Airëse], Argentinos komp., dirigentas. 1929 Buenos
Airëse ákûrë styg. kvartetà ir kamer. orkestrà. 1930–
43 operos teatro „Colón“ dirigentas. Dëstë Buenos
Airiø kons-joje (nuo 1939), Puerto Riko kons-joje (di-
rektorius 1959–62). Kaip dirigentas gastroliavo áv. ða-
lyse; kurá laikà vadovavo Havanos, Montevidëjaus,
Melburno simf. orkestrams. Sukûrë operø, tarp jø –
Proserpina y el extranjero („Proserpina ir svetimðalis“,
1952), Bodas de sangre („Kruvinos vestuvës“, 1956),
baletø („Offenbachiana“, 1940), 5 simf-jas (1931–
1956; III „Argentinietiðkoji“, 1934), simf. poemø ir
siuitø, koncertø (f-nui, 1941; sm., 1962), chorinës ir
kamer. muzikos kûriniø. Adeodatas Tauragis
Castro Herrera Ricardo [Rikardas Kåstras Herêra;
1864.II.7 Durange – 1907.XI.28 Meksike], Meksikos
komp. ir pianistas. 1877–83 studijavo Meksiko kons-joje
J. Ituarte f-no ir M. Moraleso kompozicijos klasëje.
1885 koncertavo JAV. 1902–06 keliavo po Europà. Pa-
ryþiuje mokësi skambinti f-nu pas E. d’Albert’à. 1906
gráþo á Meksikà, nuo 1907 kons-jos direktorius. Su-
kûrë 4 operas, 2 simf-jas (1883, 1887), koncertus vè.
ir ork. (1902), f-nui ir ork. (1904). Paraðë daug pje-
siø f-nui (panaðios á R. Schumanno). Judita Þukienë
Catalani Alfredo [Alfredas Katalånis; 1854.VI.19 Lu-
koje – 1893.VIII.7 Milane], it. komp. Studijavo Lu-
koje, Paryþiuje, Milano kons-joje (pas A. Bazzini).
Nuo 1886 dëstë Milano kons-joje; prof. (1890). Su-
kûrë operø, tarp jø – Elda (1880), La Wally (1892),
program. simf-jø, simf. poemà, pjesiø f-nui, dainø.
Operos melodingos, jose kûrybingai ir iðradingai pa-
naudoti R. Wagnerio, pranc. lyrinës operos ir veristø
suformuoti operø dramaturgijos principai.
Bronius Ambraziejus Cattaneo Margherita, it. dainininkë ↑ M. Basile.
Catalani Angelica [Andþelika Katalåni; 1780.V.10 Si- Caturla Alejandro Garc²a [Alechandras Garsija Ka-
nigaljoje – 1849.VI.12 Paryþiuje], it. dainininkë (sop-
ranas). Debiutavo 1797 Venecijos teatre „La Fenice“.
Dainavo áv. Italijos teatruose, 1806–13 ir 1824–28 Lon-
done, 1813–18 Paryþiaus „Théâtre-Italien“. 1820 kon-
certavo Rygoje, Lvove, Brno ir Vilniuje. Jonas Klimas
Catalani Angelo [Andþelas Katalånis; 1811.III.30
Gvastaloje (Redþas) – 1866.IX.5 San Martini di Mun-
janoje (netoli Modenos)], it. muzikos istorikas. Ið
pradþiø muzikos mokësi Modenoje, 1831 – Neapolio
kons-joje pas N. A. Zingarelli, privaèiai pas G. D. Do-
nizetti ir G. Crescentini. 1834–37 Mesinos „Teatro
Reale“ kapelmeisteris. 1837 Koredþo miesto muz. di-
cauda
!#
rektorius. Nuo 1839 nuolat gyveno Modenoje; buvo
miesto kapelmeisteris (nuo 1840), rûmø baþnyèios or-
kestro dirig. (nuo 1848). ∆ sukûrë operø ir rel. kûri-
niø. Paraðë monografijø apie XVII a. kompozitorius
(O. Vecchi, A. Stradella’à). Jonas Klimas
catch (angl.) – keèas.
Catel Charles Simon [Ðarlis Simonas Katêlis;
1773.VI.10 Legle (Orno dep.) – 1830.XI.29 Paryþiu-
je], pranc. kompozitorius, muzikologas. Prancûzijos
in-to narys (1815). Mokësi Karaliðkojoje dainavimo
ir deklamacijos m-loje (vëliau Paryþiaus kons-ja). Nuo
1787 dëstë ir dirbo akompaniatoriumi (nuo 1790 Ka-
raliðkajame muzikos ir ðokio akademijos teatre). Nuo
1795 Paryþiaus kons-jos profesorius. ∆ sukûrë operø
(populiarios buvo komiðkosios operos), baletø. Vie-
nas pirmøjø operose pavartojo l. dainas, teatro orkest-
re – puè. instrumentus (anglø ragà). Veikale „Traité
d’harmonie“ („Harmonijos traktatas“, 1802) mëgino
susisteminti XVIII a. muz. praktikà ir sujungti skir-
tingas muz. teorijos kryptis. Tai buvo vienas pirmøjø
praktiniø harmonijos vadovëliø, pradëjusiø ðio moks-
lo akademinæ kryptá. Vilija Gerulaitienë
Cato Diomedes [Diomedas Kåtas; g. apie 1570 Ve-
necijoje, m. prieð 1615], it. ir LDK liutnininkas, dai-
nininkas, kompozitorius. Nuo 1601 Zigmanto Vazos
Vilniaus rûmø kapelos muzikantas. Sukûrë preliudø,
fantazijø, madrigalø, galjardø, pasamecø (daugiausia
liutniai), vokal. kûriniø. Vytautas Povilas Jurkðtas
Catoir(e) Georgej [Georgijus (Þorþas) Katuåras; – Ãåîð-
ãèé Ëüâîâè÷ Êàòóàð; 1861.IV.15 Maskvoje – 1926.V.21
ten pat], rusø muzikologas, kompozitorius. Pranc. kil-
mës. Kompozicijos mokësi pas A. Liadovà, N. Rimská-
Korsakovà. Dëstë Maskvos kons-joje; prof. (1917).
Paraðë „Òåîðåòè÷åñêèé êóðñ ãàðìîíèè“ („Teorinis
harmonijos kursas“, 2 d., 1924–25), „Ìóçûêàëüíàÿ
ôîðìà“ („Muz. forma“, 2 d., 1934–36). Sukûrë savità
harmonijos teorijà, jungianèià P. Gevaert’o ir H. Rie-
manno teorijø elementus. Ádiegë 10 laipsniø maþoro-
minoro sistemos sàvokà. Muz. formos teorijoje pakore-
gavo ir iðplëtojo kai kuriuos H. Riemanno koncepcijos
teiginius. ∆ mokiniai: D. Kabalevskis, L. Mazelis,
V. Vlasovas. Sukûrë kantatà Ðóñàëêà („Undinë“,
1888), simf-jà, simf. poemà Ìöûðè („Mcyri“, 1899),
koncertà f-nui ir ork. (1909), kamerinës muzikos. Kû-
ryboje ryðkûs vëlyvojo romantizmo bruoþai, juntama
R. Wagnerio, C. Francko átaka. Judita Þukienë
tùrla; 1906.III.7 Remediose – 1940.XI.12 ten pat], Ku-
bos komp., dirigentas. 1926–27 mokësi Havanoje pas
P. San Juanà, 1928 – Paryþiuje pas N. Boulanger. 1932
Kuboje ákûrë „Orquestra de Conciertos de Caibarien“.
Kûriniuose vartojo afromeksikietiðkas melodijas bei
ritmus. Þymiausi kûriniai ork.: Obertura cubana („Ku-
bietiðkoji uvertiûra“, 1927), 3 danzas cubanas („3 ku-
bietiðki ðokiai“, 1920), simf. poema Yomba-0 (1931).
Judita Þukienë
cauda (lot.): 1. Menzûr. notacijos natø raðybos elemen-
tas (natos kotelis). ∆ turi kai kurios natos: maxima,
longa, minima. 2. Statmenas brûkðnelis menzûr. no-
Caurroy
!$
tacijos ligatûros pradþioje ir pabaigoje. ∆ apibrëþia pir-
mosios natos vertæ.
de Caurroy Franšois Eustach [Fransua Estakas de Ko-
ruâ; krikðtytas 1549.II.4 Bovë, m. 1609.VIII.7 Pary-
þiuje], pranc. kompozitorius. Apie 1569 tapo Karal.
kapelos dainininku, vëliau – kapelmeisteriu. Nuo 1599
vyriausiasis karaliaus muzikos priþiûrëtojas. Sukûrë
Missa pro defunctis (1636), baþn. ir pasaulietinës mu-
zikos. Judita Þukienë
Cavaccio (Cavaggio, Cavatius) Giovanni [Dþovanis Ka-
våèas (Kavatijus); g. apie 1556 Bergame, m. 1626.
VIII.11 ten pat], it. komp., vargonininkas, poetas. Di-
dþiàjà gyvenimo dalá praleido Bergame. 1581–98
katedros, nuo 1598 iki mirties Ðvè. Mergelës Marijos
baþnyèios kapelmeisteris. Sukûrë miðiø, himnø, Mag-
nificat, psalmiø, madrigalø. Judita Þukienë
Cavaillé-Coll Aristide [Aristidas Kaveljº-Kòlis;
1811.II.2 Monpeljë – 1899.X.13 Paryþiuje], pranc. var-
gonø meistras. Nuo 1833 gyveno Paryþiuje. ∆ statytø
vargonø yra Paryþiaus baþnyèiose, Rusijoje (Maskvos
kons-jos didþiojoje salëje), Belgijoje, Ispanijoje. Pa-
tobulino vargonø konstrukcijà (pirmasis pavartojo
Barkero pavarà, nevienodà oro spaudimà skirtingose
klaviatûrø dalyse), sukûrë naujà (vad. romantiðkàjá)
vargonø tipà. Giedrë Koncienë
Cavalieri Catharina (Katharina) Francesca [Katarina
Kavaljêri; tikr. vardas Franèeska; 1760.II.19 Vienoje –
1801.VI.30 ten pat], Austrijos dainininkë (sopranas).
Mokësi pas A. Salieri. Garsëjo kaip W. A. Mozarto
operø dainininkë (pastarasis jai sukûrë Constanze’os
arijà operoje „Pagrobimas ið seralio“ ir Donna’os El-
vira’os arijà operoje Don Giovanni). Jonas Klimas
de Cavalieri Emilio [Emilijus de Kavaljêris; g. apie 1550
Romoje, m. 1602.III.11 ten pat], it. komp., teatro ar-
chitektas. 1588 buvo F. Medici pakviestas á Florencijà
kaip meno ir artistø inspektorius. ∆ vokaliniai homo-
fon. kûriniai su instrumento pritarimu ir muzika pas-
toralëms, tarp jø – La disperazione di Fileno, Satiro („Fi-
leno nusivylimas“, „Satyras“, abi 1590) padëjo atsirasti
operai. ∆ alegor. vaidinimas Rappresentazione di ani-
ma e di corpo („Vaidinimas apie sielà ir kûnà“, 1600)
laikomas pirmàja oratorija Italijoje. ∆ vienas pirmøjø
vokal. muzikoje pradëjo vartoti melizmas (iki tol jos
buvo vartojamos tik instr. muzikoje). Bronius Ambraziejus
Cavalieri Lina [Lina Kavaljêri; 1874.XII.25 Viterbe –
1944.II.8 Florencijoje], it. dainininkë (sopranas).
M. Mariani mokinë. 1900 debiutavo Neapolyje
(Mimi), vëliau dainavo Palermo, Genujos, Milano
teatruose. 1906–10 Niujorko MO solistë (dainavo su
E. Caruso). Gastroliavo uþsienyje. Po 1916 teatre ne-
bedainavo, filmavosi kine. Turëjo neplataus diapazo-
no, bet skaidraus tembro balsà. Repertuarà sudarë
daugiausia lyr. partijø vaidmenys: Marguerite, Viole-
tta, Manon 2, Nedda, Giulietta. Paraðë atsiminimus.
Danutë Mekaitë
Cavalli Francesco (Pier Caletti-Bruni) [Franèeskas
Kavålis; tikr. vardas ir pavardë Pjeras Kaletis-Brunis;
1602.II.14 Romoje – 1676.I.17 Venecijoje], it. kom-
pozitorius. Muzikos mokësi pas tëvà (Kremos kated-
ros kapelmeisterá) ir Fr. Cavalli (∆ pasivadino jo var-
du) Kremoje. Nuo 1616 giedojo Ðv. Morkaus kated-
ros chore Venecijoje, mokësi pas C. Monteverdi. Nuo
1640 Ðv. Morkaus katedros vargonininkas, nuo 1668
kapelmeisteris Venecijoje. Vienas þymiausiø Veneci-
jos operos m-los kûrëjø. Sukûrë 42 operas (iðliko 27;
„Didonë“, 1641; „Ormindas“, 1644; „Kserksas“,
1654), Requiem, Magnificat, miðiø, psalmiø, himnø, an-
tifonø ir sonatø (2–12 balsø), kantatø, kanconeèiø.
Bronius Ambraziejus
cavata (it.) – XVIII a. I pusëje taip buvo vadinamas
trumpas epigraminis ariozo reèitatyvo pabaigoje.
cavatina (it.) – kavatina.
Cavazzoni Girolamo [Dþirolamas Kavacònis; g. apie
1510 Urbine, m. po 1565 Mantujoje], it. komp., var-
gonininkas. Komp. Marco Antonio Cavazzoni sûnus.
Nuo 1525 dirbo Mantujos kun-ðèio vargonininku, vë-
liau vargonininkavo Ðv. Barboros baþnyèioje. Sukûrë
kanconø, rièerkarø, miðiø, himnø ir Magnificat (iðl. 2
kn., 1543). Judita Þukienë
Cavazzoni Marco Antonio [Markas Antonijus Kavacònis;
g. apie 1490 Bolonijoje, m. po 1570 Venecijoje], it. kom-
pozitorius. Manoma, jog 1513–17 dirbo pas Fr. Corna-
ro Venecijoje, 1520–21 popieþiaus Leono X rûmuose
Romoje. Nuo 1525 kardinolo P. Bembo vargonininkas
Padujoje, 1528 gráþo á Venecijà, 1536–37 vargoninin-
kavo Kiodþios katedroje. 1523 iðleido rinkiná „Recer-
chari, motetti, canzoni... libro primo“ („Rièerkarai, mo-
tetai, kanconos... pirmoji knyga“). Judita Þukienë
Cavendish Michael [Maiklas Kevendíðas; g. apie 1565
Safolko grafystëje, m. 1628.VII.5 Londone], anglø
kompozitorius. Aristokratas. Gyveno karaliaus rû-
muose. 1598 iðleido rinkiná „Tabletorie to the Lute“
(„Liutnios tabulatûra“), kurá sudaro 14 arijø su liut-
nios pritarimu bei 8 penkiabalsiai madrigalai. Sukûrë
daugiabalsiø psalmiø bei madrigalà The Triumphs of
Oriana („Orianës triumfas“, 1601). Judita Þukienë
Cavos Catterino [Katerinas Kåvosas; 1775.X.30 Vene-
cijoje – 1840.V.10 Sankt Peterburge], rusø komp., diri-
gentas. Italas. Mokësi Venecijoje (pas Fr. Bianchi). Nuo
1798 gyveno Sankt Peterburge, tarnavo imperatoriðkøjø
teatrø direkcijoje. Sukûrë ~50 sceniniø muz. kûriniø –
operø, baletà, divertismentø, vodeviliø („Kazokas ei-
liakalys“). ∆ kûriniai turi rusø muz. folkloro elementø;
paraðyti pagal rusø pasakø, bylinø siuþetus.
Bronius Ambraziejus
Cazden Norman [Normanas Kêzdinas; 1914.IX.23
Niujorke – 1980.VIII.18 Bangore (Meino valstija)],
JAV pianistas, komp., muzikologas. 1932 baigë Juilliar-
do muz. m-là, studijavo muzikologijà ir kompozicijà
Harvardo un-te (pas W. Pistonà ir A. Coplandà). 1926
debiutavo kaip pianistas. Dëstë Juilliardo muzikos
m-loje, Ilinojaus un-to muzikos m-loje. 1948 Harvar-
do un-te apgynë disertacijà „Musical Consonance and
Dissonanse“ („Muzikinis konsonansas ir disonansas“).
Sukûrë styg. kvartetà (1936), Preambule (1936),
simf-jà (1948), Woodland Vallery Sketches (1960), Ad-
venture („Nuotykis“, 1963), Chamber Concerto orkest-
rui (1965), koncertà altui ir ork. (1972). Judita Þukienë
Cazzati Maurizio [Mauricijus Kacåtis; g. apie 1620
Gvastaloje, m. 1677 Mantujoje], it. komp., vargoni-

ninkas. Dirbo vargonininku Gvastaloje, Mantujoje,
Bocole, Feraroje, Bergame, Bolonijoje, nuo 1673 iki
mirties – vël Mantujoje. Sukûrë miðiø, psalmiø, him-
nø, motetø a cappella ir su instr. pritarimu, solo kan-
tatø, duetø, madrigalø, sonatø (4 kn.), kanconø 2 sm.
ir basso continuo, 5 operas, 9 oratorijas (1664–69).
Judita Þukienë
cb (it., sutr.) – kontrabosas.
c-b (it., sutr.) – col basso.
CD (angl., compact disk santrumpa) – kompaktinë
plokðtelë.
c. d. (it., sutr.) – colla destra.
C-dur ↑ tonacija.
cecilianizmas (vok. Caecilianismus), katalikø baþn. mu-
cebell (angl.), senovinis anglø ðokis. Greito tempo, zikos reforma, grindþiama renesanso muzikos grieþto-
panaðus á gavotà. Buvo populiarus Anglijoje XVII–
XVIII amþiuje. Judita Þukienë
Cebotari Maria [Marija Èebotåri; 1910.II.23 Kiðinio-
ve – 1949.VI.9 Vienoje], dainininkë (sopranas). 1924–
29 studijavo Kiðiniovo kons-joje, vëliau tobulinosi Ber-
lyno aukðtojoje muz. m-loje (pas O. Danielá). 1930
debiutavo Dresdeno operos teatre (Mimi). 1935–47
Berlyno, nuo 1947 Vienos operos teatro solistë. Dai-
navo Zalcburgo festivaliuose. Sukûrë ~60 operø vaid-
menø (Antonida, Arabella, Cio Cio San, Dafnë, Gil-
da, Grafienë, Jolanta, Constanze, Pamina, Salomë,
Susanna, Tatjana, Turandot 2, Violetta). Kamer. mu-
zikos koncertø repertuarà sudarë klasik. ir XX a. I
pusës kompozitoriø muzika. Pirmoji atliko kai kuriuos
E. d’Albert’o, B. Blacherio, G. von Einemo, R. Straus-
so operø vaidmenis. 1933–41 vaidino kino filmuose.
Jûratë Gudaitë
Ceccato Aldo [Aldas Èekåtas; g. 1934.II.18 Milane], Ðv. Cecílijos akadêmija (Accademia Nazionale di
it. dirigentas. Milano Verdi kons-joje mokësi skam-
binti f-nu, studijavo kompozicijà ir dirigavimà. Mokë-
si Berlyno aukðtojoje muz. m-loje. Debiutavo 1964 Mi-
lane „Teatro Nuovo“ (dirigavo W. A. Mozarto Don
Giovanni). Koncertavo Florencijoje, Edinburge, Èi-
kagoje. 1970 dirigavo Londono CG, ten dirbo 1971–
72 sezonà. 1972–83 Hamburgo filh-jos valstybinio
orkestro, 1973–77 dar ir Detroito simf. orkestro di-
rigentas. Nuo 1990 Slovakijos filh-jos dirigentas. 1973
koncertavo Paryþiaus GO. Nuo 1979 dësto Hamburgo
aukðtojoje muzikos m-loje; profesorius. Judita Þukienë
Cecchele Gianfranco [Dþanfrankas Èêkelë; g. 1940.VI.25
Soljera Venetoje], it. dainininkas (tenoras). Mokësi Tre-
vize pas M. del Monaco. 1964 debiutavo Katanijos ope-
roje, greit iðgarsëjo Italijoje. Koncertavo Valstybës ope-
roje Vienoje, CG Londone, GO Paryþiuje, Carnegie Hall
Niujorke. Daugiausia dainavo it. kompozitoriø, ypaè
G. Verdi ir G. Puccini, operose. Judita Þukienë
Cecchetti Enrico [Enrikas Èekêtis; 1850.VI.21 Ro- Ðv. Cecílijos draugíjos, katalikø baþn. muzikos d-jos.
moje – 1928.XI.12 Milane], it. baleto artistas, peda-
gogas, baletmeisteris. 1870–77, 1885–87 LS teatro
ðokëjas, 1925–28 LS baleto m-los dëstytojas. 1877–
82, 1887–1902 Sankt Peterburgo Marijos teatro ðokë-
jas, baletmeisteris, pedagogas. 1902–05 Varðuvos,
1909–18 S. Diagilevo trupiø baletmeisteris. Vaidme-
nys: Mëlynasis paukðtis (P. Èaikovskio „Mieganèioji
graþuolë“), Fokusininkas ir Kaðèëjus (I. Stravinskio
„Petruðka“, „Ugnies paukðtë“). Birutë Þalalienë
Cecilijos
!%
Cecchino Tomaso [Tomazas Èekínas; g. apie 1580 Ve-
ronoje, m. 1644.VIII.31 Hvaro saloje], it. kompozito-
rius. Dirbo kapelmeisteriu Splito katedroje. Nuo 1614
iki mirties Hvaro katedros kapelmeisteris. Sukûrë mi-
ðiø, motetø, madrigalø ir kanconeèiø. Judita Þukienë
Cechanòvièius Jaroslavas [g. 1945.V.20 Vievyje], liet.
trombonininkas, dirigentas. 1973 baigë Lietuvos
kons-jà (S. Paliuko trombono kl.). 1970–85 Lietuvos
radijo ir televizijos lengvosios muzikos ork. artistas,
1985–93 dirigentas, nuo 1993 meno vadovas ir vy-
riausiasis dirigentas. Sukûrë >100 pramog. ir dþiazo
dainø, instr. pjesiø, muzikà spektakliui „Alisa veid-
rodþiø karalystëje“. Pav. Judita Þukienë
jo stiliaus taisyklëmis (atsisakoma instr. muzikos, lieka
tik giedojimas a cappella). Atsirado XIX a. Vokietijoje
(pradininkë Ðv. Cecilijos d-ja, ákurta 1867 Fr. X. Witto).
∆ postulatus 1870 sankcionavo popieþius Pijus IX.
Arvydas Girdzijauskas Jaroslavas Cechanovièius
Ðv. Cecílija [m. apie 230 Romoje arba apie 178 Sicili-
joje], katalikø ðventoji, muzikos, ypaè baþnytinës, glo-
bëja. Pasak legendos, tai buvusi kilminga Romos gy-
ventoja, mirusi kaip kankinë. Muzikos globëja laikoma
nuo XV amþiaus. Dailës kûriniuose ∆ vaizduojama
grojanti áv. muz. instrumentais, daþniausiai vargonais.
∆ minima lapkrièio 22 dienà. Þymiausi ∆ skirti muz.
kûriniai: H. Purcello 4 odës, G. Fr. Händelio Ode for
St. Cecilias Day („Odë Ðv. Cecilijos dienai“). Nuo
XVI a. pradëjo kurtis ↑ Ðv. Cecilijos draugijos, pagal
∆ pavadinta XIX a. baþn. muzikos reforma ↑ cecilia-
nizmas. Pav. Birutë Þalalienë
Santa Cecilia), seniausia muz. ástaiga Italijoje. Ji turi
kons-jà, simf. orkestrà, muz. bibliotekà, muz. instru-
mentø muziejø. Ák. 1566 Romoje kaip d-ja, nuo 1839 Ðv. Cecilija (lietuviø l. skulp-
akademija. 1876 ásikûrë buv. Ðv. Urðulës vienuolyne, tûrëlë)
atidarë muz. licëjø, 1919 perorganizuota á kons-jà.
1895 akademijos pastate buvo árengta koncertø salë
(700 vietø). Akademijos b-ka turi vienà gausiausiø na-
tø rinkiniø pasaulyje. Ið pradþiø rengë baþn. giedoto-
jus ir instrumentininkus. XVII a. pr., subûrusi þy-
miausius it. kompozitorius ir atlikëjus, tapo vienu
svarbiausiø muz. centrø Italijoje. ∆ statutas keletà kar-
tø keitësi; nuo 1955 yra 70 tikrøjø akademijos nariø,
garbës nariø (uþsienieèiø) – 30. Þymiausi ∆ nariai:
C. Monteverdi, G. Frescobaldi, A. ir D. Scarlatti,
L. Cherubini, N. Paganini, G. Rossini, G. Donizetti,
G. Verdi, G. Puccini, A. Toscanini. Nuo 1956 (kas 3
metai) ∆ rengia tarpt. dirigentø konkursus (1968 di-
rig. A. Þiûraitis gavo II premijà). Nijolë Taluntytë
Viena pirmøjø ∆ ákurta 1584 Romoje (ástatai patvir-
tinti popieþiaus Grigaliaus VIII), jos pavyzdþiu ∆ su-
sikûrë daugelyje ðaliø. Su ∆ veikla susijæs XIX a. baþn.
muzikos reformavimo sàjûdis (vad. cecilianizmas), ku-
rio svarb. centrai buvo Rëgensburgas, Miunchenas
(Vokietijoje), Solemo benediktinø vienuolynas (Pran-
cûzijoje), Milanas, Neapolis (Italijoje); jo pradinin-
kai buvo vok. dvasininkas ir muzikas K. Proske (1794–
1861), muzikai broliai Johannas Georgas (1812–58)
cédez
!&
ir Dominikas (1822–68) Mettenleiteriai. Kritikuoda-
mi baþn. muzikoje ásivyravusius (taèiau Baþnyèios dva-
siai svetimus) koncertiná bei operiná stilius, jie siûlë
apeigoms grigal. choralà ir XVI a. II pusës baþn. mu-
zikà a cappella (pirmiausia G. P. da Palestrina’os, jo
amþininkø ir sekëjø kûrybà). Vienà didþiausiø ∆ (vad.
Visuotinæ Cecilijos d-jà), veikusià vokiðkai kalbanèio-
se ðalyse, 1867 ákûrë K. Proske’s mokinys Fr. X. Wittas
(1834–88). Po Witto mirties d-jai vadovavo F. Haber-
lis (1840–1910). XIX a. pab. vokalinëje baþn. muzi-
koje ásivyravo vad. Rëgensburgo stilius – epigoniðkas,
stokojæs kûryb. iðradingumo, taèiau XX a. pr. kai ku-
rie d-jos kompozitoriai, paaukojæ stiliaus vientisumà,
atnaujino ir paávairino muz. kalbà. Adeodatas Tauragis
Lietuvoje ∆ (ið pradþiø vadinta ðv. Grigaliaus vardu)
ákurta 1924.X.31 Kaune; veikë iki 1940. Steigëjai –
T. Brazys, J. Bendorius, A. Kaèanauskas, J. Naujalis,
A. Sabaliauskas. Iki 1934 ∆ pirmininkas buvo J. Nau-
jalis. ∆ tarybà sudarë 6 skyriai: muzikos ir giedojimo,
muz. mokyklø ir kursø, vargonininkø, organizacinis,
spaudos, tiekimo. ∆ telkë visø Lietuvos baþnyèiø cho-
rus, skatino baþn. muzikos kûrybà, rengë vargoninin-
kø vasaros kursus, dalyvavo dainø ðvenèiø renginiuose.
Leido þurnalus „Muzikos aidai“ (iki 1930 red. T. Bra-
zys), „Vargonininkas“ (1933–34). Ðv. Cecilijos vardu
buvo vadinama daug liet. chorø, veikusiø JAV (Èika-
goje, Bostone, Roèesteryje), Argentinoje (Buenos Ai-
rëse). Apie 1890 Ðenandore buvo ásteigta Ðv. Cecili-
jos Draugystë Giesmininkø (1890 turëjo 15 nariø).
1900 Baltimorëje ásteigta Ðv. Cecilijos Giedoriø Drau-
gystë (1901 turëjo 42 narius).
Lietuvoje ∆ atkurta 1989 Telðiø vyskupijoje. Iniciato-
rius ir pirmininkas komp. A. Remesa. ∆ globoja mu-
zikus, rengia koncertus, mokslines konferencijas (kas-
met Klaipëdoje), rûpinasi baþnyèiø vargonø prieþiûra
ir remontu.
L: Schenk D. Zwei wichtige Frage der Kirchenmusik – Reform. Regb.,
1977. Rimantas Astrauskas
cédez [pranc., AN] – lëtinti (tempà).
Ce¤tlinas Levas [Ëåâ Ìîèñååâè÷ Öåéòëèí; 1881.III.15
Tbilisyje – 1952.I.9 Maskvoje], rusø smuikininkas, pe-
dagogas. Menotyros dr. (1941). 1901 baigë Sankt Pe-
terburgo kons-jà (L. Auerio kl.). 1902–05 gyveno Pa-
ryþiuje, nuo 1906 Maskvoje. 1908–17 S. Kusevickio
orkestro koncertmeisteris. 1917 ákûrë S. Kusevickio
kvartetà, 1922 „Persimfanso“ simf. ansamblá, 1918–
20 Maskvos muz. ir dramos in-to, 1920–52 Maskvos
kons-jos prof.; 1923–25 kvarteto kl. vadovas. Sureda-
gavo A. Vivaldi, J. S. Bacho kûriniø smuikui. Moki-
niai: B. Belenkis, M. Blokas, A. Gabrielianas, B. Gold-
ðteinas, B. Fiðmanas, S. Fureris, M. Zatulovskis.
celeremante, celere (it., AN) – greitai.
celesta (it.) – èelesta.
céleste (pranc.): 1. Garsà tildantis klavyr. muzikos in-
strumentø pedalas. 2. Vargonø registras.
Celibidache Sergiu [Serdþijus Èelibidåkë; 1912.VI.28
Jasuose – 1996.VIII.14 Paryþiuje], rumunø dirig., kom-
pozitorius. 1939–45 studijavo Berlyno aukðtojoje muz.
m-loje pas K. Thomasà, Fr. Steinà, A. Scheringà.
1946–51 Berlyno filh-jos, 1960–63 ir nuo 1972 P. Vo-
kietijos radijo, nuo 1963 Ðvedijos radijo simf. orkest-
ro dirigentas. Nuo 1979 Miuncheno filh-jos simf. or-
kestro vyriausiasis dirigentas. 1960–63 dëstë Sienos
(Italija) MuA dirigentø kursuose, nuo 1978 – ir Main-
co un-te. Sukûrë Requiem, 4 simf-jas, siuità orkestrui,
koncertà f-nui ir orkestrui. Danutë Mekaitë
cell (angl.) – nedidelë natø grupë, motyvas.
cello (it., angl.) – violoncello santrumpa.
cembalo (it.) – klavesinas; clavicembalo santrumpa.
ce¹tas (lot. centum – ðimtas), ct, garso aukðèio skirtu-
mø (intervalø) vienetas, lygus 1/100 temperuoto pus-
tonio. Oktava lygi 1200 ct, temperuotas tonas – 200 ct.
Jei intervalas tarp 2 garsø yra 1 ct, tai jø daþniø san-
tykis lygus  ≈ 1,0005779. ∆ vartojamas mikrotoni-
niams intervalams matuoti. Centø skalæ pradëjo var-
toti A. J. Ellis (Anglija, 1885). Vytautas Bièiûnas
cento, centone (it.) – melodijø pynë.
cephalicus (lot.) ↑ neumos.
Cepîtis Imants [Imantas Cêpytis; 1935.I.9 Gulbenëje –
1993.VII.16 Rygoje], latviø choro dirigentas. 1959 bai-
gë Latvijos Vytuolo kons-jà (J. Uozuolinio kl.), nuo
1961 ðioje kons-joje dëstë; docentas (1969). Nuo 1957
vadovavo mëgëjø chorams. 1959–89 moterø choro
„Dzîntars“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas
(„Dzîntars“ buvo pirmasis latviø choras, 1969 laimëjæs
tarpt. chorø konkursà, Debrecene, Vengrijoje), 1969–
93 miðraus choro „Latvija“ meno vadovas ir vyriau-
siasis dirigentas. 1965–85 Latvijos dainø ðvenèiø vy-
riausiasis dirigentas. Albinas Petrauskas
cercar del la nota (it.), melod. puoðmena XVII a. vo-
kal. muzikoje: prie pagr. garso ið virðaus arba ið apa-
èios prijungiamas trumpas ðalut. garsas ir iðdainuoja-
mas tame paèiame teksto skiemenyje. Sigita Petrauskaitë
Ceremuga Josef [Jozefas Ceremugâ; g. 1930.VI.14 Ost-
ravoje], èekø kompozitorius. Mokësi pas J. Ridky,
V. Dobiãðà ir A. Hãba’à. Nuo 1956 dësto Prahos MuA.
Sukûrë 2 simf-jas (1953, 1967), Hommage aux étudiants
orkestrui („Dovana besimokantiems“, 1964), serena-
dà styginiams (1957), koncertà sm. ir ork. (1955), f-nui
ir ork. (1962), 2 kvintetus puè. (1964, 1968), 2 styg. kvar-
tetus (1956, 1962), pjesiø f-nui, dainø. Judita Þukienë
Cererols Joan [Choanas Serêrolsas; 1618.IX.9 Marto-
relyje – 1676.VIII.28 Montserate], isp. kompozitorius.
Ilgà laikà gyveno Montserato vienuolyne, kur, kaip ma-
noma, buvo kapelmeisteris. Sukûrë 2 miðias, 2 requiem,
himnø, psalmiø, antifonø. Judita Þukienë
Cerha Friedrich [Frydrichas Cêrha; g. 1926.II.17 Vieno-
je], Austrijos komp., dirigentas. Studijavo Vienos MuA
kompozicijà (pas A. Uhlá) ir smuikà, Vienos un-te –
muzikologijà. 1958 su K. Schwertsiku ákûrë naujosios
muzikos ansamblá; buvo ðio ansamblio vadovas. Nuo
1960 dësto Vienos MuA; profesorius (1969). Austrijos
ISCM sekcijos vadovas. Instrumentavo A. Bergo ope-
ros Lulu III veiksmà. Kûryba: 3 operos (Baal, 1981),
Formation et solution („Formavimasis ir sprendimas“
orkestrui, 1956), Espressioni fondamentali („Pagr.
sprendimai“ simf. orkestrui, 1956–57), Relazioni fragili
(„Trapûs santykiai“ klavesinams ir kamer. orkestrui,

1957), Enjambements („Perþengimai“ 6 atlikëjams,
1959), Mouvements („Judesiai“ kamer. orkestrui, 1960),
Spiegel („Veidrodis“ orkestrui ir magnetofono juostai,
I–VII, 1960–68), Exercise („Pratimas“ kamer. ansam-
bliui, baritonui ir skaitovui, 1962–68); simf-ja puè. in-
strumentams ir timpanams (1967); simf-ja orkestrui
(1975). Jonas Klimas
Cerney Elena [Elena Èerne¤; g. 1924.III.1 Bairamèoje cezûrâ (lot. caesura – perskëlimas), riba tarp 2 muz. sin-
(dab. Dnestro Belgorodas, Ukraina)], rum. daininin-
kë (mecosopranas). 1955 baigë Bukareðto kons-jà
(K. Strojescu kl.). Nuo 1951 Bukareðto filh-jos, nuo
1952 – Rumunijos OBT solistë (debiutavo Maddale-
na’os vaidmeniu). Vaidmenys: Carmen, Dalila, Am-
neris, Azucena, Orfëjas, Adalgisa, Cherubino, Jokas-
të (G. Enescu „Edipas“). Dalyvavo kamerinës, vokal.
simfoninës muzikos koncertuose. Gastroliavo JAV, áv.
Europos ðalyse. Vidutis Bakas
Certon Pierre [Pjeras Sertònas; g. apie 1510 Melene,
m. 1572.II.23 Paryþiuje], pranc. kompozitorius. Nuo
1529 buvo klieriku Paryþiaus Dievo Motinos katedro-
je. Nuo 1532 giedojo Sainte-Chapelle baþnyèioje, nuo
1542 iki mirties dirbo choro vadovu. ∆ perëmë
C. Jannequino kûryb. principus. Buvo vienas þymiau-
siø ðansonø a cappella kûrëjø. Raðë ir baþn. muzikà.
Iðleido keturbalsiø miðiø, motetø, ðansonø rinkiniø.
Judita Þukienë
Cervantes Kavanagh Ignacio [Ignacijas Servãntesas Chabrier Alexis Emmanuel [Aleksis Emanuelis Ðab-
Kavånagas; 1847.VII.31 Havanoje – 1905.IV.29 ten
pat], Kubos komp., pianistas, dirigentas. Studijavo pas
L. M. Gottschalkà Havanoje (f-no kl.), 1865–69 pas
A. Fr. Marmontelá ir Ch. V. Alkanà Paryþiaus kons-joje.
Dël rev. veiklos buvo priverstas emigruoti – gyveno JAV
(1875–79) ir Meksikoje (1898–1900). Koncertavo kaip
pianistas ir dirigentas. Sukûrë operà Maledetto („Pra-
keiktasis“, 1895), simf-jà (1879), kamer. instrumentinës,
vokal. muzikos kûriniø, kûriniø f-nui, tarp jø – Danzas
cubanas („Kubieèiø ðokiai“, 1875–95). Rûta Gaidamavièiûtë
ces, garso do bemol raidinis pavadinimas.
Ces-dur ↑ tonacija.
ceses, garso do dubl-bemol raidinis pavadinimas.
Cesìvièius Platonas [1879.XII.7 Negnedièiuose (Mins- chaconne (pranc.) – èakona.
ko sr.) – 1958.XI.30 Maskvoje], rusø dainininkas (bo- Chaèaturiånas Aramas [1903.VI.6 Kodþoryje (prie Tbi-
sas). Lietuvis. Nuo 17 metø dainavo ukr. trupëse. Dai-
nuoti mokësi pas J. Liubinà Charkove. Nuo 1904
Charkovo operos trupës (vadovas M. Ðteinbergas),
1906–07 Sankt Peterburgo Liaudies namø operos so-
listas. Vëliau dainavo Odesos, Charkovo, Kijevo, nuo
1915 Maskvos operos teatruose, DT, vëliau Zimino
operos teatre. 1918–23 gastroliavo Ukrainoje ir Kau-
kaze. 1925–26 ir 1932 dainavo Prancûzijos ir Italijos
operos teatruose. 1933–48 koncertavo. Tarp vaidme-
nø – Borisas Godunovas, Koèubëjus, Malûnininkas,
Susaninas, Saltanas (N. Rimskio-Korsakovo „Sakmë
apie carà Saltanà“), Greminas, Pilypas. 1927 koncer-
tavo Kaune. Birutë Þalalienë
Cesti Antonio (Pietro) [Antonijus (Pjetras) Èêstis; krikð-
tytas 1623.VIII.5 Arece, m. 1669.X.14 Florencijoje], it.
kompozitorius. Vienuolis. 1645–49 dirbo kapelmeiste-
riu Volteros katedroje, nuo 1652 erchercogo Ferdinan-
Chaèaturianas
!'
do rûmuose Insbruke. Nuo 1666 Vienos imperatoriaus
rûmø vicekapelmeisteris. Sukûrë operø, tarp jø – Oron-
tea („Orontëja“, 1649), La Dori („Dorë“, 1661), Il po-
mo d’oro („Aukso obuolys“, 1667), kantatø, madriga-
lø, motetø. Kûryba turi Venecijos operos m-los bruoþø.
Operose daug lyr., idiliðkø scenø, komizmo; arijos ir
ansambliai kantileniðki. Adeodatas Tauragis
taksës vienetø – motyvø, fraziø, periodø, formos daliø.
Muz. vienetai atskiriami pauze, fermata, kadencija, di-
namikos, artikuliacijos bei frazavimo priemonëmis.
cf (it., sutr.) – kontrafagotas.
c. f. (lot., sutr.) – cantus firmus.
Cfåsmanas Aleksandras [Àëåêñàíäð Íàóìîâè÷
Öôàñìàí; 1906.XII.14 Aleksandrovske (dab. Zapo-
roþë) – 1971.II.20 Maskvoje], rusø komp., pianistas,
dirigentas. 1930 baigë Maskvos kons-jà (F. Blumen-
feldo kl.). 1920–23 Gorkio simf. orkestro pianistas ir
bûgnininkas. 1926–30 Maskvoje savo suburto dþiazo
orkestro dirig., pianistas, aranþuotojas. 1933–46 áv.
dþiazo orkestrø (1939–46 Sàj. radijo dþiazo orkestro)
vadovas. Sukûrë pjesiø orkestrui, 2 koncertus f-nui
(1941, su dþiazo orkestru; 1967, su lengvosios muzikos
orkestru), pjesiø f-nui, dainø, k. f. ir dramos spektakliø
muzikos. Jûratë Gudaitë
rijº; 1841.I.18 Ambere (Piuji de Domo dep.) –
1894.IX.13 Paryþiuje], pranc. kompozitorius. Studi-
javo teisæ. Dirbo Vidaus reikalø m-joje Paryþiuje.
Skambinti f-nu mokësi pas E. Wolffà, kompozicijos –
pas Th. E. Semet ir A. Hignard’à. Sukûrë operø, tarp
jø – Gwendoline (past. 1886), Le roi malgré lui („Ka-
ralius per prievartà“, past. 1887), opereèiø, rapsodijà
orkestrui Espa¹a („Ispanija“, 1883), pjesiø f-nui. Mu-
zika turi vëlyvojo romantizmo bruoþø (þymi R. Wag-
nerio átaka), kai kurios harmonijos, faktûros naujo-
vës turëjo poveikio impresionistø C. Debussy,
M. Ravelio kûrybai.
L: Poulenc Fr. Emmanuel Chabrier. P., 1961; Myers R. Emmanuel Chab-
rier and his circle. L., 1969. Adeodatas Tauragis
lisio) – 1978.V.1 Maskvoje (palaidotas Jerevane)], ar-
mënø komp., dirigentas. 1922–29 mokësi kompozicijos
Aramas Chaèaturianas
Chaèaturianas
"
Gnesinø muz. technikume Maskvoje. 1929–36 studija-
vo Maskvos kons-joje pas M. Gnesinà ir N. Miaskovská
(kompozicijà), R. Glierà ir S. Vasilenkà (instrumentuo-
tæ). Nuo 1950 dëstë kompozicijà Maskvos muz. ped.
in-te ir Maskvos kons-joje; prof. (1952); koncertavo
kaip dirigentas; reiðkësi kaip muz. publicistas. Lenino
(1959), SSRS vals. (1941, 1943, 1946, 1950, 1971),
Armënijos SSR (1965) premijos.
∆ daugiausia kûrë simf. ir kamer. muzikà. Kûriniuose
vartojo armënø, azerb., uzb., gruz. folkloro elemen-
tus. Muzikà grindë kontrastingais vaizdais, vartojo kla-
sik. formas (sonata, variacijos, tokata, fuga), modernià
harmonijà, sudëtingà ritmikà, Uþkaukazës tautø der-
mes (makamus, mugamus). ∆ muzika spalvinga, di-
namiðka, turi improvizacijos elementø, motoriðkø rit-
mø.
KÛRINIAI. Baletai: „Laimë“ (1939; 1942 pertvarky-
tas á „Gajanë“), „Spartakas“ (1954; Lietuvoje past.
1964). Solistams, chorui ir orkestrui: „Poema apie
Stalinà“ (1938), 3 arijos („Poema“, „Legenda“, „Diti-
Riccardo Chailly
rambas“, 1946), „Odë dþiaugsmui“ (1956), „Baladë
apie Tëvynæ“ (1961). Orkestrui: 3 simf-jos (1934,
1943, 1947); siuitos – ðokiø (1933), „Valensijos naðlë“
(1940), „Gajanë“ (1943), „Maskaradas“ (1944),
„Stalingrado mûðis“ (1949), „Spartakas“ (3 siuitos ið
baleto, 1955), „Lermontovas“ (1959); „Rusiðkoji fan-
tazija“ (1944), „Iðkilmingoji poema“ (1950). Instru-
mentams ir orkestrui: koncertas f-nui (1936), smuikui
(1940), vè. (1946); koncert. rapsodijos smuikui (1961),
violonèelei (1963), f-nui (1968). Kameriniai: sonata
(1932), „Ðokis“ (1926) ir „Daina poema“ (1929) sm.
ir f-nui; trio klar., sm. ir f-nui (1932); dviguboji fuga
styg. kvartetui (1931); f-nui – sonata (1961), sonatina
(1959), „Poema“ (1927), 7 reèitatyvai ir fuga (1928–
66), siuita (1932), 3 pjesës (1945), „Vaikø albumas“
(I sàs., 1926–47; II sàs., 1965); sonata sm. solo (1975);
sonata altui solo (1976); sonata vè. solo (1974); t. p.
solo ir choro dainos, muzika dramos spektakliams ir
kino filmams. Pav.
R: Àðàì Õà÷àòóðÿí: Ñòàòüè è âîñïîìèíàíèÿ. Ì., 1980. L: Õó-
áîâ Ã. Í. Àðàì Õà÷àòóðÿí. Ì., 21967; ×åáîòàðÿí Ã. Ïîëèôîíèÿ â
òâîð÷åñòâå Àðàìà Õà÷àòóðÿíà. Åð., 1969; Õàðàäæàíÿí Ð. Ôîðòå-
ïèàííîå òâîð÷åñòâî Àðàìà Õà÷àòóðÿíà. Åð., 1973; Òèãðàíîâ Ã. Áà-
ëåòû À. Õà÷àòóðÿíà. Ë., 1974. Jonas Klimas
Chaèaturiånas Karenas [g. 1920.IX.19 Maskvoje],
armënø kompozitorius. Komp. A. Chaèaturiano sû-
nënas. 1949 baigë Maskvos kons-jà (N. Miaskovskio
kompozicijos kl.), nuo 1952 dësto; prof. (1981). Su-
kûrë baletà „Èipolinas“ (1975, SSRS valst. premija
1976; Lietuvoje past. 1996), operetæ „Paprasta mer-
gaitë“ (1959), oratorijà „Istorijos akimirka“ (1973),
kantatø, 2 simf-jas (1956, 1968), simfonijetæ (1949),
uvertiûrø, siuitø, sonatø, styg. kvartetà (1969), dainø,
dramos spektakliø, kino filmø muzikos.
L: Äîëèíñêàÿ Å. Êàðåí Õà÷àòóðÿí. Ì., 1975. Kazys Jasinskas
Chadwick George Whitefield [Dþordþas Vaitfildas
Èådvikas; 1854.XI.13 Louvelyje (Masaèusetso valsti-
ja) – 1931.IV.4 Bostone], JAV kompozitorius. Studi-
javo Bostone, vëliau Leipcigo kons-joje (C. Reinecke’s
ir S. Jadassohno mokinys) ir pas J. G. Rheinbergerá
Miunchene. Nuo 1880 Bostone vargonininkavo, vado-
vavo chorams. Nuo 1882 dëstë N. Anglijos kons-joje
(1897–1930 direktorius). Sukûrë operø, tarp jø – Ta-
basco (1894), Judith (1900), opereèiø, vodeviliø, 3
simf-jas, simf. poemø, uvertiûrø, kûriniø chorui, pje-
siø balsui ir orkestrui, kamer. muzikos kûriniø (5 styg.
kvartetus, fp. kvintetà), dainø, dramos spektakliø mu-
zikos. ∆ kûrybai turëjo poveikio vëlyvasis vok. roman-
tizmas. Paraðë harmonijos vadovëlá (1897).
Birutë Þalalienë
Chãikinas Borisas [Áîðèñ Ýììàíóèëîâè÷ Õàéêèí;
1904.X.26 Minske – 1978.V.10 Maskvoje], rusø diri-
gentas. Studijavo Maskvos kons-joje (K. Saradþevo
mokinys). 1928–35 Maskvos Stanislavskio operos teat-
ro dirigentas. 1936–43 Sankt Peterburgo Maþojo ope-
ros teatro, 1944–53 Sankt Peterburgo OBT vyriausiasis
dirig. ir meno vadovas. 1954–78 Maskvos DT diri-
gentas. 1935–54 Sankt Peterburgo, nuo 1954 Maskvos
kons-jos profesorius. Pastatymai: Sankt Peterburge –
P. Èaikovskio „Orleano mergelë“ (1945), S. Prokofje-
vo „Duenja“ (1946); Maskvoje – T. Chrenikovo „Mo-
tina“ (1957), R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“
(1963). SSRS valst. premija 1946 (2 kartus), 1951.
Gastroliavo (dirigavo simf. koncertus, statë operas)
Italijoje, Rumunijoje, Èekoslovakijoje, Vokietijoje.
Chailley Jacques [Þakas Ðajº; 1910.III.24 Paryþiuje –
1999.I.21 Monpeljë], pranc. muzikologas, kompozi-
torius. Kompozicijos mokësi pas N. Boulanger,
C. Delvincourt’à, 1933–35 Paryþiaus kons-joje pas
H. Busserá, muzikologijos – pas A. Pirro, Y. Rokseth
ir A. Smijersà. Nuo 1953 Sorbonos un-to prof., 1962–
81 Paryþiuje „Schola cantorum“ direktorius, nuo 1973
– Ðvietimo m-jos muz. inspektorius. Pagarsëjo kaip
vid. amþiø muz. tyrinëtojas, paraðæs vertingø muz. te-
orijos studijø harmonijos, muz. kûriniø analizës klau-
simais. Paraðë keletà studijø apie J. S. Bacho,
W. A. Mozarto, R. Wagnerio ir B. Bartóko kûrybà. Þy-
miausi kûriniai: operos Thyl de Flandre (1954), Pan et
Syrinx („Panas ir Syringë“, 1946), baletas La dame â
la licorne („Dama vienaragis“, 1953), simf-ja (1974).
Judita Þukienë
Chailly Luciano [Luèanas Ðají; g. 1920.I.19 Feraroje],
it. komp., pedagogas. Studijavo Bolonijos un-te, kom-
pozicijos mokësi pas V. Righini. 1945 baigë Verdi
kons-jà Milane (pas R. Bossi). 1948 Zalcburge mokë-
si pas P. Hindemithà. 1951–67 buvo muz. programø
direktoriumi RAI–TV. Dirbo meno direktoriumi Mila-
no LS (1968–71) ir „Turino Theatro Regio“ (nuo
1972). 1968–83 dëstë kompozicijà Verdi Milano
kons-joje. Sukûrë operø, baletø, orkestrinës, choro,
kamerinës, baþn. muzikos. Judita Þukienë
Chailly Riccardo [Rikardas Ðají; g. 1953.II.20 Milane],
it. dirigentas. Luciano Chailly sûnus. Studijavo Milano,
Perudþios kons-jose (pas P. Guarino, Fr. Caracciolo,
Fr. Ferrara’à). Dirigavo Èikagos lyrinëje operoje, CG,
MO, Zalcburgo, Edinburgo festivaliuose. 1986–89 „The-
atro Comunale“ Bolonijoje muz. direktorius, nuo 1988
„Royal Concertgebouw Orchest“ Amsterdame meno va-
dovas. Áraðë daug naujø operø. Pav. Judita Þukienë
Chalabala Zden†k [Zdenekas Chålabala; 1899.IV.18
Uherske Hradiðtëje (P. Moravija) – 1962.III.4 Praho-
je], èekø dirigentas. 1919–22 studijavo Brno kons-joje;
1925–36 joje dëstë. 1936–45 Prahos nac. teatro kapel-

meisteris, 1945–49 Moravijos Ostravos operos teatro
direktorius, 1952–53 Slovakø nac. teatro (Bratislavo-
je), nuo 1953 Prahos nac. teatro vyriausiasis dirigentas.
1956–60 pastatë operø Maskvos ir Sankt Peterburgo
teatruose (1958 DT Maskvoje pastatë L. Janãèeko
„Jenøfa“). Repertuarà sudarë èekø, slovakø, rusø ope-
ros. Gastroliavo Jugoslavijoje, Lenkijoje, Vokietijoje,
Italijoje. Rimas Geniuðas
chalumeau (pranc.): 1. Ðalamaja. 2. Vargonø registras.
Chamberlain Houston Skewert [Hiustonas Skevertas
Èêmberlenas; 1855.IX.9 Portsmute – 1927.I.9 Bairoi-
te], anglø raðytojas. Mokësi Þenevoje, Dresdene, Vie-
noje. Nuo 1885 gyveno Vokietijoje. 1908 vedë R. Wag-
nerio dukterá Eva’à ir apsigyveno Bairoite. Paraðë kn.
„Das Drama Richard Wagners“ („Richardo Wagne-
rio drama“, 1892), „Richard Wagner“ (1896), „Die
Grundlagen des 19. Jahrhunderts“ („XIX a. pagrin-
dai“, 1899–1901, 2 t.). Judita Þukienë
chamber music (angl.) – kamerinë muzika.
de Chambonniêres Jacques Champion [Þakas Ðan-
pionas de Ðanbonjêras; g. apie 1602 Paryþiuje, m. 1672
ten pat], pranc. kompozitorius, klavesinininkas. Lai-
komas prancûzø klavesino m-los pagrindëju. ∆ kûry-
bai átakos turëjo A. de Cabezóno ir anglø virgina-
lininkø kûriniai. Pas ∆ mokësi þymiausi XVII a. pab.
klavesinininkai: J. H. d’Anglebert’as, L. ir Ch. Cou-
perinai, R. Cambert’as. Darë átakà ir kitø ðaliø, ypaè
Vokietijos, kompozitoriø kûrybai (pvz., J. J. Frober-
geriui). Iðleido pjesiø klavesinui (1670, 2 kn.).
Judita Þukienë
Chaminade Cécile Louise Stéphanie [Sesilë Luiza Ste-
fani Ðaminâd; 1857.VIII.8 Paryþiuje – 1944.IV.13
Monte Karle], pranc. pianistë, kompozitorë. Mokësi
pas F. Le Couppey, M. G. A. Savard’as, B. Godard’à.
Daug koncertavo Prancûzijoje ir uþsienyje. Sukûrë ba-
letà, Les Amazones („Amazonës“, 1888) chorui ir ork.,
~200 pjesiø f-nui, dainø. Judita Þukienë
Chanåjevas Nikandras [Íèêàíäð Ñåðãååâè÷ Õàíàåâ;
1890.VI.8 Pesoènoje (Riazanës gub.) – 1974.VII.23
Maskvoje], rusø dainininkas (dramat. tenoras). 1921–
24 studijavo Maskvos kons-joje (L. Zviaginos kl.).
1926–54 DT solistas. Vaidmenys: Germanas, Otello,
Grigorijus (I. Dzerþinskio „Tykusis Donas“). SSRS
valst. premijos 1943, 1949, 1950.
de Chancy Franšois [Fransua de Ðansí; g. apie 1600,
m. 1656.VIII.1 Paryþiuje], pranc. komp., liutnininkas.
Tarnavo pas kardinolà Richelieu. Jam dedikavo savo
„Tablature de mandore“ („Mandoros tabulatûra“,
1629). Po 1635 grieþë karaliaus rûmuose, nuo 1644
karal. kapelos berniukø kapelmeisteris. Sukûrë pje-
siø violai, ðansonø. Judita Þukienë
Chandòðkinas Ivanas [Èâàí Åâñòàôüåâè÷ Õàíäîø- charakterínis ðõkis, sceninio ðokio rûðis. Kartais va-
êèí; g. apie 1746 Sankt Peterburge, m. 1804.III.28 ar
29 ten pat], rusø smuikininkas, komp., dirigentas. Pir-
masis rusø smuikininkas virtuozas, rusø smuiko m-los
kûrëjas. 1762–85 caro rûmø orkestro smuikininkas,
vëliau koncertmeisteris. Nuo 1764 dëstë Sankt Peter-
burgo Meno akademijoje. Kûrybà grindë Vienos kla-
sikø tradicijomis. Sukûrë 6 sonatas, >50 variacijø sm.
solo, smuikø duetui. Rûta Prusevièienë
charivari
"
Chanot [Ðanò], pranc. smuikø meistrai: François [Fran-
sua; 1788.III.25 Mirekure – 1825.XI.12 Roðfore (Pa-
jûrio Ðarantos dep.)]. Mokësi pas tëvà. Darë ávairius
eksperimentus, norëdamas pagerinti smuiko skambe-
sá. Sukûrë savità smuikà, kurio korpusas padirbtas ið
to paties medþio gabalo. Georges [Þorþas; 1801.III.25
Mirekure – 1873.I.10 Paryþiuje], François brolis. Se-
kë it. meistrø, ypaè Guarneri ir A. Stradivari, smuikø
darymo tradicijomis. Georges [Þorþas; 1831.I.11. Pa-
ryþiuje – 1893.III.11 Londone], Georges’o sûnus. Mo-
kësi pas tëvà. 1851 persikëlë á Londonà. Þinomas kaip
vienas geriausiø XIX a. smuikø meistrø. Judita Þukienë
chanson (pranc.) – ðansona.
chanson de geste (pranc. daina apie þygdarbius), XI–
XIII a. pranc. pasauliet. muz. þanras; didelës apim-
ties herojinë epinë poema. Susideda ið atskirø daliø
(vad. laisses arba tirades), kuriø visos eilutës, iðskyrus
paskutiniàjà – refrenà, atliekamos ta paèia melodija
(a-a-a.... b). Dalys viena nuo kitos gali bûti atskirtos
trumpa instr. kadencija. Viena reikðmingiausiø mûsø
laikus pasiekusiø epiniø poemø Chanson de Roland
(„Giesmë apie Rolandà“). Neaptikta në vienos auten-
tiðkos ∆ melodijos. Þiniø apie ∆ yra Johanneso de Gro-
cheo raðtuose (XIII a.). Rûta Gaidamavièiûtë
chansonette (pranc.) – ðansonetë.
Chantavoine Jean [Þanas Ðantavuånas; 1877.V.17 Pa-
ryþiuje – 1952.VII.15 Miusi (Obo dep.)], pranc. mu-
zikologas. 1898 ir 1901–02 Berlyno un-te studijavo
muz. istorijà (vadovas M. Friedländeris). Bendradar-
biavo þrn. „Revue hebdomadaire“ (1903–20), „Exel-
sior“ (1911–21), „Ménestrel“ ir kt. kaip muz. kritikas.
1923–37 Paryþiaus kons-jos gen. sekretorius. Nuo 1906
vadovavo kn. serijos „Áþymûs muzikai“ leidimui. Paraðë
ðiai serijai kn. apie L. van Beethovenà (1906), L. Lisztà
(1910), „De Couperin â Debussy“ („Nuo Couperino
iki Debussy“, 1921) ir kitas. 1911–13 su H. Brandu
leido metraðtá „L’année musicale“. Iðleido G. Bizet par-
titûras, kurios buvo laikomos dingusiomis (I simf-jos,
operø Cid, „Ivanas Rûstusis“). Á pranc. kalbà iðvertë
F. Liszto straipsniø, operø libretø. Gediminas Þidonis
chanterele (pranc.; it. cantino): 1. Aukðèiausia (pagal
derinimà) chordofonø styga. 2. Ratuk. lyros styga. 3.
Dûdmaiðio melod. birbynë.
Chapí y Lorente Ruperto [Rupertas Èapí i Lore¹të;
1851.III.27 Viljenoje (Alikantës prov-ja) – 1909.III.25
Madride], isp. kompozitorius. Studijavo Madrido
kons-joje, 1847 Romoje. Pagarsëjo kaip sarsuelø kûrë-
jas (sukûrë jø 155; þymesnës: La Tempestad („Audra“,
1882), La Revoltosa („Maiðtininkë“, 1897). Dar sukû-
rë 6 operas, ork. siuità, muz. legendà, 4 styg. kvartetus.
Rita Kaminskaitë
dinamas l. sceniniu ðokiu. Susideda ið l. ir klasik. ðokio
elementø. Atsirado XVII a. ið liaud. ðokiø, ðoktø kai
kuriø baletø buit. scenose, susiklostë XVIII–XIX a.
(∆ terminà pradëjo vartoti pranc. baletmeisteris
J.-G. Noverre’as). Daug ∆ ðokiø bûna nac. baletuose.
charivari (pranc. kaèiø muzika; vok. Katzenmusik, angl.
charivari, rough music, shivaree, it. scampata, scampa-
nata, chiasso), pabrëþtinai nedarnus, triukðmingas mu-
Charles
"
zikavimas. Kartais su muz. intrumentais grojama ir áv.
buities padargais; grojimà gali papildyti ðauksmai, ðvil-
pesiai, þvëriø garsø pamëgdþiojimas. ∆ bûdinga kar-
navalinëms eisenoms, humoristinëms serenadoms. ∆
kartais vadinamas orkestro instrumentø derinimas
prieð kûrinio atlikimà ar koncerto pradþià.
Algirdas Ambrazas, Jûratë Petrikaitë
Charles Ray (Ray Charles Robinson) [Rëjus Èãrlzas; Chausson Ernest [Ernestas Ðosònas; 1855.I.21 Pary-
tikr. vardai ir pavardë Rëjus Èarlzas Robinsonas; g.
1923.IX.23 Olbanyje (Dþordþijos valstija)], JAV soul
muz. atlikëjas, kompozitorius. Ðeðeriø metø po nelai-
mingo atsitikimo apako. 1946 ákûrë savo pirmàjá trio,
1954 – pirmàjá bigbendà. 1962–66 surengë daug turnë
po Europà. 1962 ákûrë savo plokðteliø firmà. Atlieka
ir dþiazo, popmuzikà, rokenrolus. Dainuoja, skambi-
na f-nu, grieþia vargonais, altiniu saksofonu. Sukûrë
dainø. Jonas Rimða
charleston (angl.) – èarlstonas (ðokis).
Charleston-Maschine (angl. ir vok.) – èarlstonas (pe-
Gustave Charpentier dal. lëkðtës).
Charpentier Gustave [Giustavas Ðarpantjº; 1860.VI.25
Dieze – 1956.II.18 Paryþiuje], pranc. kompozitorius.
Prancûzijos in-to narys (1912). Studijavo Paryþiaus
kons-joje (pas J. Massenet); baigë 1887. Gavæs Romos
premijà, 1887–90 gyveno Italijoje. Vadovavo Paryþiu-
je savo ásteigtai liaudies kons-jai, rengë masines muz.
ðventes. Sukûrë operø, tarp jø – Louise („Luiza“,
1900, Lietuvoje past. 1932), Julien (1913), kantatà
La Vie du poête („Poeto gyvenimas“, 1892), kitø simf.
muzikos kûriniø, vokal. ciklø, tarp jø – Les fleurs du
mal („Piktybës gëlës“, 1895, pagal Ch. Baudelaire’o
þ.). Kûryboje (ypaè operose) ryðku polinkis á veriz-
Carlos Chãvez
mà, gausiai vartojama miesto muz. folkloro intona-
cijos. Pav. Adeodatas Tauragis
Charpentier Marc-Antoine [Markas Antuanas Ðar-
pantjº; g. 1634 ar 1645 Paryþiuje, m. 1704.II.19 ten
pat], pranc. kompozitorius. Mokësi pas G. Carissimi
Romoje. Nuo 1684 dirbo kapelmeisteriu baþnyèiose
ir muz. mokytoju (Liudviko Didþiojo kolegijoje) Pa-
ryþiuje. Sukûrë operas Acis et Galathée („Akidas ir
Galatëja“, 1678), Medée („Medëja“, 1693), muzikos
J. B. Moliêre’o ir P. Corneille’io dramoms, baþn. mu-
zikos (8 miðias, 30 psalmiø, 18 oratorijø, Te Deum,
Magnificat, motetø). Judita Þukienë
Chase Gilbert [Gilbertas Èe¤zas; 1906.IX.4 Havanoje –
1992.II.22 Èapel Hile (Ð. Karolinos valstija)], JAV mu-
zikologas, visuomenës veikëjas. Baigë Ð. Karolinos un-
tà. 1936–40 redagavo muz. þodynus „International
Cyclopedia of Music and Musicians“ („Tarpt. muzi-
kos ir muzikø enciklopedija“, 1938), „Beiker’s Biog-
raphical Dictionary of Musicians“ („Beikerio muzikø
biogr. þodynas“, 41940), raðë jiems straipsnius. Vie-
nas „Inter-American Music Council“ ákûrëjø (1957),
jos prezidentas (1960–63). Dëstë JAV, Lot. Amerikos
ir V. Europos un-tuose; prof. (1960), „Inter-Ameri-
can Institute for Musical Research“ ákûrëjas (1961) ir
vadovas (iki 1969). Daugelio muzikologijos d-jø, aso-
ciacijø ir org-jø narys. Sudarë ir redagavo ist. antolo-
gijà „The American Composer Speaks“ („Kalba Ame-
rikos kompozitorius“, 1966).
chasse (pranc. medþioklë), XIV a. pranc. pasauliet.
muzikos þanras – tribalsis vokal. kanonas, panaðus á
it. kaèà. Kanonà primos intervalu sudaro visi 3 balsai
(tribalsëje it. kaèoje – 2 balsai). Apdainuojamos me-
dþioklës scenos, meilë; turi iliustratyviø elementø. ∆
melodijas kûryboje vartojo G. de Machaut.
þiuje – 1899.VI.10 Limeji (Ivlino dep.)], pranc. kompo-
zitorius. Studijavo Paryþiaus kons-joje (kompozicijà pas
J. Massenet). 1880–83 privaèiai mokësi pas C. Franckà.
Ilgà laikà buvo Nacionalinës muzikos d-jos sekretorius.
Vienas impresionistinio stiliaus pradininkø. Sukûrë simf.
poemà Viviane (1882), simf-jà (1890), Poême de l’amour
et de la mer balsui ir ork. („Meilës ir jûros poema“, 1892),
Poême sm. ir ork. op. 25 („Poema“, 1896), operø, tarp
jø þymiausia – Le roi Arthus („Karalius Artûras“, past.
1903), kamer. ansambliø, choro ir solo dainø, muzikos
dramos spektakliams. Judita Þukienë
Chãvez Carlos [Karlosas Èåvesas; 1899.VI.13 Toluko-
je – 1978.VIII.2 Meksike], Meksikos komp., dirig.,
pianistas. Amerikos meno akademijos garbës narys
(1960). F-nà studijavo pas M. Ponce (1910–14) ir
P. L. Ogazónà (1915–20); kompozicijos mokësi sava-
rankiðkai. 1928 subûrë Meksikos nac. simf. orkestrà ir
iki 1934 jam vadovavo. 1928–34 dar ir Nac. kons-jos
(Meksike) direktorius. 1947–52 vadovavo savo ásteig-
tam Meksikos nac. meno in-tui. Kaip dirigentas kon-
certavo Amerikoje ir Europoje. ∆ – komp. modernis-
tas; kûryboje gausu ritmo, tembrø eksperimentø, daþni
indënø muzikos elementai. Sukûrë operà Panfilo and
Lauretta (1956), baletus El fuego nuevo („Naujoji ug-
nis“, 1921), Los cuatro soles („Keturios saulës“, 1926),
Caballos de vapor („Arklio jëgos“, 1927), La hoja de
Cólquide („Kolchidës duktë“, 1943), kantatas „Sau-
lë“ (1934), „Prometëjas“ (1956), 7 simf-jas (I – „An-
tigonë“, 1933; II – „Indëniðkoji“, 1936; III – 1951–54;
IV – „Romantiðkoji“, 1953), kûriniø meksikieèiø l.
instrumentø orkestrui („Meksikiet. dainos“, 1933; Xo-
chipilli Macuilxochitl, 1964), koncertø (f-nui, 1940;
smuikui, 1950; 4 valtornoms, 1938), kamer. instr. an-
sambliø, kûriniø f-nui (6 sonatas, 1918–61), chorui ir
orkestrui. Paraðë veikalà „Toward a New Music“
(„Naujosios muzikos link“, 1937). Pav. Rita Kaminskaitë
chåzai, armënø vid. amþiø liturg. giedojimo notacijos
þenklai. Tiksli jø kilmë neþinoma, bet manoma, kad
jiems atsirasti átakos turëjo paleobizantinë notacija.
∆ notacija atsirado ~IX a. Tada buvo vartojama tik 8
þenklai. Apie XIII a. jau vartota ~40 pagr. ir ~20 pa-
galbiniø ∆. XV a. sistema nustojo plëtotis. XVIII a.
pab. tiksli þenklø reikðmë jau nebeþinoma. Þenklai
rodë melodijos kryptá, þymëjo motyvus, melizmas, ju-
biliacijas, ritmikos bei interpretacijos niuansus. ∆ var-
tosena buvo glaudþiai susijusi su 8 dermiø sistema ir
giesmës þanru. Ði notacija leido improvizuoti pagal þi-
nomus modelius. XIX a. pr. A. Limondþianas (1768–
1839) sukûrë naujàjà armënø notacijà. Joje vartojami
kai kurie ∆, tik jau kitokia reikðme. Vienas þymiausiø
senøjø ∆ tyrinëtojø buvo armënø muz. klasikas Ko-
mitasas. Ðiuo metu pagr. ∆ tyrimo centras yra Jereva-
ne, Matenadarane. Pav. Jonas Vilimas

Ðarakano melodija (XII a.), uþraðyta chazais
Chédeville Esprit Philippe [Espri Filipas Ðedevílis; g.
1696 Ulene (Ero ir Luaros dep.), m. 1762.III.9 Pary-
þiuje], pranc. obojininkas, kompozitorius. Nuo 1709
grojo Paryþiaus operos orkestre, nuo 1725 – karaliaus
rûmuose. Sukûrë simf-jø, sonatø, duetø miuzetëms.
Judita Þukienë
Chédeville Nicolas (le Jenne) [Nikola Ðedevílis (jau-
nesnysis); g. 1705 Serë (Ero dep.), m. 1782.VIII.6
Paryþiuje], pranc. obojininkas, komp., pedagogas.
E. Ph. Chedeville’io brolis. Nuo 1725 grojo miuzete
Paryþiaus operoje. 1732–77 karaliaus rûmø mu-
zikantas. Sukûrë sonatø, siuitø, ðokiø. Judita Þukienë
chef d’attaque (pranc.) – orkestro koncertmeisteris
(I smuikas).
chef d’orchestre (pranc.) – dirigentas.
cheironòmija (gr. cheir – ranka + nomos – dësnis), sen.
dirigavimo bûdas – vokal. kûrinio tempo, ritmo, melo-
dijos slinkties rodymas rankø ir pirðtø judesiais. Taip
diriguota sen. Egipte, vëliau Graikijoje, vid. amþiais –
V. Europoje ir Bizantijoje. Kai kuriø tyrinëtojø nuo-
mone, sen. notacijos þenklai – neumos – gali bûti trak-
tuojami kaip cheironom. judesiø graf. simboliai.
Chelard Hyppolyte André Jean-Baptiste [Ipolitas
Andrë Þanas Batistas Ðelåras; 1788.II.1 Paryþiuje –
1861.II.12 Veimare], pranc. komp., dirigentas, smuiki-
ninkas. Nuo 1800 mokësi muz. teorijos pas Fr. J. Fétis.
1803–11 studijavo Paryþiaus kons-joje (smuikuoti mo-
kësi pas R. Kreutzerá, kompozicijos – pas Fr. J. Gosse-
cà). 1811 uþ kantatà Ariane gavæs Romos premijà, ið-
vyko á Italijà. Ten mokësi kompozicijos pas G. Baini,
N. A. Zingarelli ir G. Paisiello. 1816 gráþo á Paryþiø,
grieþë operos orkestre. 1830 iðvyko á Vokietijà, dirbo
dirigentu Miunchene, Veimare. Þymiausi kûriniai:
operos Macbeth (1827), Mitternacht („Vidurnaktis“,
1831), Die Hermannsschlacht („Hermanno mûðis“,
1835); Messe solennelle (1830). Kûryboje ryðku L. Che-
rubini, G. L. Spontini, vëliau ir vok. romantikø átaka.
Judita Þukienë
Chelleri (Kelleri) Fortunato [Fortunatas Kêleris;
1690.VI Parmoje – 1757.XII.11 Kaselyje], it. kompo-
Cherubini
"!
zitorius. Vok. kilmës. Muzikos mokësi pas savo dëdæ
Fr. M. Bazzani. 1716–19 dirbo Florencijoje M. A. de
Medici rûmø kapelmeisteriu. Nuo 1722 Viurcburgo
rûmø kapelmeisteris. 1725–32 ir nuo 1734 dirbo
kapelmeisteriu Kaselyje, 1732–34 – Stokholme. Sukû-
rë operø, oratorijø, 12 siuitø orkestrui, miðiø, kamer.
muzikos. Judita Þukienë
Cherbuliez Antoine Élisée [Antuanas Elizë Ðerbiuljº;
1888.VIII.22 Miulûze – 1964.X.15 Ciûriche], Ðveica-
rijos muzikologas. Strasbûre mokësi pas N. Salterá ir
A. Schweitzerá. Studijavo inþinerijà Ciûricho un-te.
Muzikos mokësi pas R. Regerá Meiningene ir Jënoje.
Dëstë muzikà Ciûricho un-te; doc. (1923), habil. dr.
(1924). Þymiausi darbai: „Die Schweiz in der deut-
schen Musikgeschichte“ („Ðveicarija vokieèiø muz. is-
torijoje“, 1931), „Geschichte der Musikpädagogik in
der Schweiz“ („Muz. pedagogikos istorija Ðveicarijo-
je“, 1943). ∆ paraðë monografijø apie J. S. Bachà,
E. Griegà, Fr. Chopinà, G. Verdi, G. Fr. Händelá. Luigi Cherubini
Judita Þukienë
Chéreau Patrice [Patrisas Ðerò; g. 1944.XI.2 Lezjë
(Meno ir Luaros dep.)], pranc. operos reþisierius. Dir-
bo áv. Prancûzijos teatruose. 1976, Bairoite pastatæs
R. Wagnerio „Nibelungo þiedà“, sulaukë tarpt. pripa-
þinimo. Kiti pastatymai: A. Bergo Lulu Paryþiaus ope-
roje (1979), W. A. Mozarto Luccio Silla LS teatre
(1984), A. Bergo Wozzeck Paryþiuje (1992).
Judita Þukienë
Cherkassky Shura [Ðura Èerkåskis; 1911.X.7 Odeso-
je – 1995.XII. 27 Londone], JAV pianistas. Muzikos
mokësi pas motinà. 1922 su ðeima iðvyko á JAV. Studi-
javo pas J. Hofmannà Curtis muz. in-te Filadelfijoje.
Debiutavo 1923 Vaðingtone. Nuo 1927 koncertavo
daugelyje ðaliø (1936 pirmà kartà Europoje). Atlik-
davo ávairiø epochø kompozitoriø kûrinius f-nui. Lai-
komas áþymiu F. Liszto ir S. Rachmaninovo kûriniø in-
terpretuotoju. Þivilë Ramoðkaitë
Cherry Don (Donald) [Donas Èêris; tikr. vardas Do-
naldas; 1936.XI.18 Oklahomoje – 1995.X.19 Malagoje
(Ispanija)], JAV dþiazo komp., multiinstrumentinin-
kas. Pagr. ∆ instrumentas – iki tol dþiaze nevartotas
kiðeninis trimitas. Studijavo Lenokso dþiazo m-loje
(Masaèusetso valstija). Nuo 1951 grojo Los Andþele
su D. Gordonu, R. Mitchellu. Nuo 1957 bendradar-
biavo su O. Colemanu, su kuriuo vëliau ákûrë vienà
pirmøjø free jazz kvartetø. Nuo 1964 su A. Ayleriu gro-
jo Skandinavijos, Ð. Afrikos ðalyse. Ankstyvosios ∆
kompozicijos avangard. krypties. 7 d-metyje sukûrë
world music krypties kûriniø, pagrástø Afrikos, Azi-
jos, Lot. Amerikos ðaliø folkloro elementais. Nuo 7
d-meèio pab. kûrë modernaus ir free jazz muzikà, daug
koncertavo (Indijoje, Meksikoje, Europos, Ð. Afrikos
ðalyse). Áraðë plokðteliø. Jonas Rimða
Cherubini Luigi [Luidþis Kerubínis; 1760.IX.14 Flo-
rencijoje – 1842.III.13 Paryþiuje], it. kompozitorius.
Prancûzijos in-to narys (1815). Komp. G. Sarti moki-
nys. Nuo 1786 gyveno Paryþiuje. Nuo 1795 dëstë Pa-
ryþiaus kons-joje, 1822–42 buvo jos direktorius; prof.
(1816). Sukûrë 30 operø, tarp jø – Lodo¿ska (past.
1791, viena pirmøjø „iðgelbëjimo operø“), Elisa (past.
1794), Médée (past. 1797, viena ryðkiausiø to meto mi-
chest
""
tolog. operø), Les deux journées, ou Le porteur d’eau
(„Dvi dienos“, past. 1800, dar vadinama „Vandenve-
þiu“), 17 kantatø, 13 miðiø (2 requiem), Magnificat, 38
motetus, simf-jà D-dur (1815), uvertiûrà, 6 styg. kvar-
tetus ir kitø instr. ansambliø, ~80 romansø; paraðë
muz. vadovëliø, tarp jø – „Cours de contrepoint et de
fugue“ („Kontrapunkto ir fugos kursas“, 1835). ∆ uþ-
ima tarpinæ vietà tarp klasicistø ir romantikø. Reikð-
mingiausi ∆ kûriniai susijæ su Prancûzijos d. revoliucija
(muzika masinëms iðkilmëms, marðai, himnai, muzi-
ka gedulo ceremonijoms). ∆ operoms turëjo átakos it.
opera seria (∆ sukûrë 10 tokiø operø), Chr. W. Gluc-
ko muz. dramos. ∆ vienas pirmøjø operoje panaudo-
jo melodramà; jo operø reèitatyvai iðraiðkingi, muz.
formos paprastos, aiðkios. Operø uvertiûros apiben-
drinanèio pobûdþio, kartais turinèios programiðkumo
elementø; jos buvo reikðmingos to meto instr. muzi-
kos raidai. Pav.
L: Hohenemser R. Luigi Cherubini. Lpz., 1913; Deane B. Cherubini. L.,
1965. Adeodatas Tauragis
chest of viols (angl.) – 6 violø ansamblis.
Chetagùrova Liudmila [g. 1918.II.8 Baltojoje (Ode-
sos sr.)], liet. arfininkë. 1944–47 Maskvos dramos teat-
ro orkestro arfininkë. 1948 baigë Maskvos kons-jà
Liudmila Chetagurova
(K. Erdeli kl.). 1949–79 Lietuvos OBT orkestro arfi-
ninkë. 1949–2000 dëstë Lietuvos MuA; prof. (1989).
Koncertavo solo ir su arfø trio (nuo 1978 Mokslinin-
kø rûmø arfø trio vadovë). Pav. Vaclovas Juodpusis
chevalet (pranc.) – chordofonø tiltelis.
Chevalier Maurice [Morisas Ðevaljº; 1888.IX.12 Pa-
ryþiuje – 1972.I.1 ten pat], pranc. ðansonjë, aktorius.
1908 debiutavo Paryþiuje „Folies-Bergêres“. 1909–13
dainavo „Casino de Paris“. 1928–35, kompanijos „Pa-
ramount“ pakviestas, filmavosi Holivude. 1958 uþ ar-
tistinæ veiklà gavo Kino akademijos prizà. Populiariau-
sios ∆ dainos: Valentine, Ma pomme, La chanson du
mašon, Fascination. Judita Þukienë
Chevillard Camille [Kamilis Ðeviljåras; 1859.X.14 Pa-
ryþiuje – 1923.V.30 Ðatu (Senos ir Uazos dep.)], pranc.
dirig., kompozitorius. Studijavo Paryþiaus kons-joje.
1913 – GO muz. direktorius. Buvo Paryþiaus „Société
franšaise de musique de chambre“ pirmininkas. Sukû-
rë simf. baladæ, simf. fantazijà, daug kamer. muzikos.
Judita Þukienë
cheville (pranc.) – sukynë (styg. instrumentø).
Chevreuille Raymond [Raimonas Ðevr¸jus; 1901.XI.17
Briuselyje – 1976.III.9 ten pat], Belgijos kompozito-
rius. Studijavo Briuselio kons-joje. Dirbo garso ope-
ratoriumi Belgijos radijuje Briuselyje. Nuo 1973 – Bel-
gijos karal. akademijos narys. Sukûrë simf-jø, baletø,
concerto grosso 2 tr. ir ork. (1961), koncertø, kamer.
muzikos. Judita Þukienë
Chiara Maria [Marija Kjarâ; g. 1939.XI.24 Oderce (ne-
toli Venecijos)], it. dainininkë (sopranas). Studijavo
Venecijos muz. akademijoje; 1965 debiutavo ten pat
(Desdemona). Dainavo LS, CG, Miuncheno, Vienos,
Berlyno, Romos, Nicos, Atënø, Kelno, Amsterdamo,
Ciûricho operos teatruose. Vaidmenys: Liù, Micaela,
Violetta, Mimi, Amelia, Cio Cio San. Jonas Klimas
Chiarini Pietro [Pjetras Kjarínis; g. apie 1717 Breðo-
je, m. po 1765 Kremonoje], it. kompozitorius. 1738–
44 dirbo Venecijoje, bendradarbiavo su libretø kûrë-
ju C. Goldoni. Vëliau apsigyveno Kremonoje. Sukûrë
operø (þymiausia Statira, 1744), oratorijà Per la festi-
vita del Santissimo Natal („Ðv. Kalëdø iðkilmës“, 1744),
kamerinës instr. muzikos. Judita Þukienë
chiaro (it., AN) – ðviesiai, ryðkiai, ðvariai.
chiave (it.) – raktas.
chiavetta (it. raktelis), tam tikra 4 muz. raktø kombi-
nacija, plaèiai vartota nuo XVI a. daugiabalsës (daþ-
niausiai vokal.) muzikos notacijoje. Skiriama nuo vad.
normalios pozicijos raktø (chiavi naturale) kombina-
cijos. 4 ir daugiau balsø muzika bûdavo uþraðoma su
4 skirtingais raktais. Normalios (t. y. áprastos) pozici-
jos raktø kombinacija laikytas soprano, alto, tenoro
ir boso raktø derinys. Visà ðá raktø deriná perkëlus ter-
cija þemyn, buvo gaunama aukðtoji ∆, o perkëlus ter-
cija aukðtyn – þemoji ∆ (pvz., boso raktas, nuo IV lini-
jos perkeltas ant III linijos, tapdavo baritono raktu, o
perkeltas ant V linijos – subboso raktu). Vartojant vie-
nà ar kità ∆, bûdavo iðvengiama pridët. linijø ir papil-
domø prieraktiniø alteracijos þenklø; kûrinys, perra-
ðytas su ∆, skambëdavo tercija aukðèiau arba þemiau.
XVII–XVIII a., ásigalint normalios pozicijos raktams,
∆ nustota vartoti. Rûta Mielkutë
Chybiñski Adolf Eustachy [Adolfas Eustachijas Chi-
bínskis; 1880.IV.29 Krokuvoje – 1952.X.31 Poznanë-
je], lenkø muzikologas. 1901–08 studijavo muzikologijà
Miuncheno un-te. Dëstë Lvovo (1913–41 Muzikologi-
jos katedros vedëjas) ir Poznanës (1945–52) un-tuose;
prof. (1921). 1929–41 dar ir Lvovo kons-jos profeso-
rius. 1928 ákûrë (su K. Sikorskiu ir T. Ochlewskiu)
Senosios lenkø muzikos leidyklà. 1928–33 ir 1948–50
þrn. „Kwartalnik Muzyczny“, 1935–36 metraðèio „Polski
Rocznik Muzykologiczny“ redaktorius. Lenkø muzi-
kologijos m-los pradininkas. Pirmàkart iðleido daugelá
XV–XVIII a. lenkø komp. kûriniø. Tyrë lenkø muz.
folklorà. Paraðë monografijø apie renesanso ir baroko
laikotarpio lenkø kompozitorius (J. Róýycká, M. Go-
móùkà), straipsniø (~400) apie muz. folkloristikà, liau-
dies muz. instrumentus, sen. vokal. muzikà ir jos áta-
kà XX a. lenkø muzikai, lenkø f-no m-là, to meto simf.
muzikà, Fr. Chopino, S. Moniuszko’s, K. Szyma-
nowskio, J. S. Bacho, M. Karùowicziaus ir kitø komp.
kûrybà.
„Chicago“, JAV dþiazroko grupë. 1969 debiutavo kaip
„Chicago Transit Authority“. ∆ sudarë: W. Pery’s (puè.),
T. Kathas (gitara, vokalas), P. Cetera (bos. gitara),
R. Lammas (klaviðiniai, vokalas), V. Parazaideris (saks.,
klarnetas), D. Seraphine’as (muð.), D. Pankowas (trom-
bonas), L. Loughane’as (tr.). ∆ perëmë dþiazroko gru-
pës „Blood, Sweat and Tears“ tradicijà – standart. ro-
ko grupæ papildë puè. instrumentais. 1971 koncertavo
Niujorko Carnegie Hall. Justinas Prusevièius
chiesa (it.) – baþnyèia; aria da chiesa – baþnytinë arija,
sonata da chiesa – baþnytinë sonata.
Child William [Viljamas Èãildas; g. apie 1606 Bristo-
lyje, m. 1697.III.23 Vindzore], anglø kompozitorius.

1631 gavo muz. bakalauro laipsná. Nuo 1632 Ðv. Jur-
gio kapelos, nuo 1661 – karal. kapelos vargonininkas.
1663 Oksfordo un-te gavo muz. daktaro laipsná. Su-
kûrë psalmiø, antemø, kaèø. Judita Þukienë
Chilesotti Oscar [Oskaras Kilezòtis; 1848.VII.12 Basa-
no del Grapoje (netoli Vièencos) – 1916.VI.20 ten pat],
it. muzikologas. Studijavo teisæ; teisës dr. (1871). Tyrë
senàjà it. (daugiausia liutnios) muzikà. Iððifravo liut-
nios tabulatûrà. Parengë XV–XVI a. liutnios muzikos
transkripcijø, paraðë darbø apie muz. istorijà ir esteti-
kà, XVI a. l. dainas. Iðleido senosios it. muzikos anto-
logijà „Biblioteca di raritâ musicali“ („Muzikiniø rete-
nybiø biblioteka“, 1–9 t., 1883–1915). Gediminas Þidonis
Chilingiriano kvartetas, anglø styg. kvartetas. Ák.
1971. I smuiku grieþia L. Chilingirianas, II smuiku –
Ch. Sewartas, altu – A. Valdimarsdottir, violonèele –
P. de Groute. 1973–76 ∆ veikë Liverpulio un-te, 1978–
93 Sasekse. 1977 pirmàkart koncertavo Niujorke. Gas-
troliavo >30 ðaliø (1996 Lietuvoje). Grieþia B. Bar-
tóko, E. Korngoldo, Fr. A. Berwaldo, C. Debussy,
Vienos klasikø kûrinius. Audronë Jurkënaitë
Chyliñski Andrzej (Andrea Chilinsci) [Andþejus Chi-
línskis; g. apie 1600 Lietuvoje, m. po 1658], kompo-
zitorius. Bernardinas. 1630–35 Paduvos Ðv. Antano
katedros bazilikos kapelos dainininkas (bosas) ir ka-
pelmeisteris. Sukûrë 4 balsø kanonà Da pacem Domi-
ne in diebus nostris („Apie mûsø dienø Vieðpaties tai-
kà“, iðsp. 1620 Venecijoje), sudëtingos imitac. technikos
16 daugiabalsiø kanonø („Canonas XVI“, iðsp. 1634
Antverpene). 1637 ir 1638 inventoriuose minimi spaus-
dinti ∆ koncertai (neiðliko). Vytautas Povilas Jurkðtas
Chirescu Ioan [Joanas Kirêsku; g., 1889.I.5 Èernavo-
doje, m. 1980], rum. kompozitorius, choro dirigentas.
1910–14 studijavo Bukareðto kons-joje, 1922–27 Pa-
ryþiaus „Schola cantorum“. Bukareðto kons-jos pro-
fesorius (1927–64), direktorius (1950–55). 1927–50
Bukareðto choro d-jos „Carmen“ dirigentas ir meno
vadovas. Sukûrë >300 dainø chorui a cappella arba
su f-nu, rel. kûriniø miðriam chorui a cappella (mote-
tas Tu es Petrus, 1923; Liturghia in sol major, 1944),
kûriniø f-nui. ∆ chor. kûriniø melodika plastiðka, fak-
tûra aiðki, kartais polifonizuota; ðie kûriniai turi ru-
munø rel. muzikos bruoþø. Birutë Þalalienë
chiroplåstas (gr. cheir – ranka + plastos – suformuo-
tas, pritaikytas), prietaisas nustatyti taisyklingam ran-
kø laikymui (rieðo padëèiai) skambinant f-nu. Já su-
daro lentjuostë ir stovas. Prietaisas tvirtinamas virð
klaviatûros taip, kad pirðtai uþgautø klaviðus staèiu
kampu. Iðrado ir uþpatentavo 1814 J. B. Lógieris Ang-
lijoje. ∆ greit iðpopuliarëjo visoje Europoje. Fr. Kalk-
brenneris, H. Herzas ir kiti sukûrë etiudø, tinkamø
skambinti su ∆. Vëliau buvo pripaþinta, kad naudoti
∆ yra nepedagogiðka. Vladas Zalatorius
Chisholm Erik [Erikas Èízolmas; 1904.I.4 Glazge –
1965.VI.7 Keiptaune], ðkotø dirig., kompozitorius.
1918–20 studijavo Ðkotø MuA, vëliau Edinburgo
un-te (kompozicijà pas D. Fr. Tovey’á). 1929 ákûrë
ðiuolaik. muzikos populiarinimo d-jà, surengusià ~200
premjerø D. Britanijoje. 1930–39 Glazgo d-jos diri-
gentas. 1934 gavo muz. daktaro laipsná. Nuo 1946 bu-
Chodþa
"#
vo P. Afrikos muz. koledþo prie Keiptauno un-to di-
rektorius. Sukûrë operø, baletø, simf-jø, 2 koncertus
f-nui ir ork., kamer. muzikos. Sudëtinga muz. kalba
paraðytuose kûriniuose vartojo ðkotø, vëliau Afrikos
tautø l. muzikos elementus. Judita Þukienë
chitarone (it.) – kitaronas.
chitarra (it.) – gitara.
chiuso (it., AN variniams instr.) – uþdengti ranka in-
strumento þiotis, kad garsas bûtø duslesnis.
Chladni Ernst Florens Friedrich [Ernstas Florensas
Frydrichas Chlådnis; 1756.XI.30 Vitenberge –
1827.IV.3 Vroclave], vok. fizikas, eksperiment. akus-
tikos pradininkas. 1782 baigæs Leipcigo un-te teisæ,
susidomëjo gamtos mokslais. Tyrë plokðteliø, kamer-
tonø ir varpø virpesiø formas. 1787 pastebëjo taisyk-
lingas figûras (vad. Chladni’o figûros), susidaranèias
ant virpanèios tamprios plokðtelës, pabarstytos smë-
liu (jø raðtas priklauso nuo virpesiø daþnio ir formos).
Jomis vëliau naudotasi tiriant diafragmø, mikrofonø,
styg. instrumentø apat. rezonansiniø lentø virpesius.
1787 atrado stygø, plokðteliø, varpø iðilg. virpesius.
Remdamasis iðilg. virpesiø suþadinimo teorija, iðrado
du muz. instrumentus – eufonà (1790) ir klavicilindrà
(1800). Paaiðkino aidà: eksperimentais nustatë garso
girdimumo virðutinæ ribà – 22 000 Hz. Paraðë knygas
„Die Akustik“ („Akustika“, 1802), „Beyträge zur prak-
tischen Akustik“ („Apie prakt. akustikà“, 1821), „Kur-
ze Übersicht der Schall-und Klanglehre“ („Trumpa
garsø mokslo apþvalga“, 1827). Skaitë akustikos pa-
skaitas Europos miestuose, konsultuodavo koncertø
saliø statytojus (apskaièiavo 1827 pastatytos Berlyno
dainavimo akademijos salës akustikà). Danutë Mekaitë
Chlubna Osvald [Osvaldas Chlubnâ; 1893.VI.23 Brno –
1971.X.30 ten pat], èekø kompozitorius. Mokësi kom-
pozicijos pas L. Janãèekà. 1918–19 dëstë Brno vargo-
nininkø m-loje, 1919–35 ir 1953–59 Brno kons-joje,
1956–58 akademijoje. ∆ instrumentavo paskutinæ
L. Janãèeko operos Ðãrka redakcijà ir uþbaigë jo simf-
jà „Dunojus“. Sukûrë operø, simf-jø, styg. kvartetø, trio,
dainø. Judita Þukienë
Chochlòvas Jurijus [Þðèé Íèêîëàåâè÷ Õîõëîâ; g.
1922.II.2 Torþoke (Kalinino sr.)], rusø muzikologas. Me-
notyros daktaras (1980). 1951 baigë Maskvos kons-jà
(studijavo uþs. muzikos istorijà pas R. Gruberá ir muz.
kûriniø analizæ pas V. Cukermanà), 1954 – jos aspiran-
tûrà. 1957–67 dirbo muz. leidykloje, 1967–82 – leidyklo-
je „Sovetskaja enciklopedija“ (nuo 1976 „Muz. encik-
lopedijos“ vyriausiojo red. pavaduotojas). Nuo 1982
Menotyros in-to moksl. bendradarbis. Tyrë Fr. Schu-
berto kûrybà. Parengë leidiniø: „„„Æèçíü Ôðàíöà Øó-
áåðòà â äîêóìåíòàõ...“ („Franzo Schuberto gyve-
nimas ið dokumentø...“, 1963), „„Âîñïîìèíàíèÿ î
Øóáåðòå“ („Atsiminimai apie Schubertà“, 1964).
Knygos: „Î ïîñëåäíåì ïåðèîäå òâîð÷åñòâà Øóáåð-
òà“ („Apie paskutinájá Schuberto kûrybos periodà“,
1968), „„Ô. Øóáåðò“ („Fr. Schubertas“, 1978), „Ïåñ-
íè Øóáåðòà“ („Schuberto dainos“, 1987).
Chodþâ-Einåtovas Leonas [1904.III.23 Tbilisyje –
1954.X.7 Sankt Peterburge], armënø kompozitorius.
choeur
"$
1926–27 kompozicijos mokësi pas A. Spendiarovà. Su-
kûrë operø („Maiðtas“, 1938; „Ðeima“, 1940; „Gar-
bë“, 1945), Requiem (1934), vokal. simf. ciklà „Daina
apie Tëvynæ“ (1950), simf-jà (1954), simf. ðokiø (1951–
52, 3 sàs.), siuitø, poemø, uvertiûrø, 3 koncertus f-nui
ir orkestrui (1946–48), fp. trio A. Spendiariano atmi-
nimui (1943), kamer. instrumentiniø ir vokal. kûriniø,
dramos spektakliø muzikos.
L: Äðóñêèí Ì. Ëåîí Àëåêñàíäðîâè÷ Õîäæà-Ýéíàòîâ: Êðèòèêî –
áèîãð. î÷åðê. Ë., 1956. Kazys Jasinskas
choeur (pranc.) – choras.
Chojnacka-Lesêvre Elýbieta [Elþbieta Choinackâ-
Lezevrº; g. 1939.X.10 Varðuvoje], lenkø klavesininin- Chòmiceris Michailas [Ìèõàèë Ýììàíóèëîâè÷ Õî-
kë. 1962 baigë Varðuvos aukðtàjà muz. m-là. Gyvena
Paryþiuje. 1968 Verèelyje tarpt. konkurse laimëjo I vie-
tà. Þymi moderniosios klavesino muzikos atlikëja; kai
kurie kompozitoriai (L. Ferrari, Sz. Laksas, M. Oha-
na, I. Xenakis) dedikavo jai savo kûrinius klavesinui.
Edmundas Gedgaudas
Jurijus Cholopovas
Chòlminovas Aleksandras [Àëåêñàíäð Íèêîëàåâè÷
Õîëìèíîâ; g. 1925.IX.8 Maskvoje], rusø kompozito-
rius. 1950 baigë Maskvos kons-jà (J. Golubevo kom-
pozicijos kl.). Sukûrë operø, tarp jø – Îïòèìèñòè-
÷åñêàÿ òðàãåäèÿ („Optimist. tragedija“, 1965), Àííà
Ñíåãèíà („Ana Snegina“, 1967), Øèíåëü, Êîëÿñêà
(„Milinë“, „Puskarietë“, abi 1975, SSRS valst. premija
1978), Áðàòüÿ Êàðàìàçîâû („Broliai Karamazovai“,
1985), kantatø, 3 simf-jas (1973, 1975, 1977), „Heroj.
poemà“ (1954), koncertà fl. ir styg. orkestrui (1978),
kûriniø l. instrumentø orkestrui, vokal. ciklø, dainø.
Kazys Jasinskas
Cholòpova Valentina [Âàëåíòèíà Íèêîëàåâíà Õî-
ëîïîâà; g. 1935.XII.14 Riazanëje], rusø muzikologë.
Menotyros dr. (1985). Muzikologo J. Cholopovo sesuo.
1959 baigë Maskvos kons-jà, 1962 ðios kons-jos as-
pirantûrà (pas L. Mazelá). Nuo 1960 dësto Maskvos
kons-joje; prof. (1987). Paraðë knygas: „Âîïðîñû ðèò-
ìà â òâîð÷åñòâå êîìïoçèòîðîâ ïåðâîé ïîëîâèíû
XX âåêà“ („XX a. I pusës kompozitoriø kûrybos rit-
mo klausimai“, 1971), „Ôàêòóðà“ („Faktûra“, 1979),
„Ìóçûêàëüíûé ðèòì“ („Muzikos ritmas“, 1980),
„Ðóññêàÿ ìóçûêàëüíàÿ ðèòìèêà“ („Rusø muzikos rit-
mika“, 1983), „Ìóçûêàëüíûé òåìàòèçì“ („Muzikos
tematizmas“, 1983), „Ìåëîäèêà“ („Melodika“, 1984),
„Ìóçûêà êàê âèä èñêóññòâà“ („Muzika kaip meno rû-
ðis“, 1991), „Ôîðìû ìóçûêàëüíûõ ïðîèçâåäåíèé“
(muzikos kûriniø formos“, 1999), monografijas apie
A. Webernà (1984; su J. Cholopovu), A. Schnittke
(1990; su E. Èigariova). Rûta Gaidamavièiûtë
Cholòpovas Jurijus [Þðèé Íèêîëàåâè÷ Õîëîïîâ;
1932.VIII.14 Riazanëje], rusø muzikologas, pedagogas.
Menotyros dr. (1978). 1954 baigë Maskvos kons-jà
(I. Sposobino muz. teorijos kl.), 1960 ðios kons-jos as-
pirantûrà (vadovas S. Bogatyriovas). Nuo 1960 dësto
Maskvos kons-joje; prof. (1981). Tiria harmonijà, muz.
derminæ struktûrà, muz. formø teorijà ir istorijà, muz.
màstymo evoliucijà. Remdamasis istoriðkumo principu,
naujai pagrindë daugelá muz. teorijos kategorijø. Su-
formavo ðiuolaik. muzikos reiðkiniø (ypaè harmonijos)
analizës metodologijà. Sukûrë reikðmingà muz. teorinæ
m-là. Mokiniai: J. Jevdokimova, A. Saponovas, J. Pai-
sovas, T. Èerednièenka, G. Daunoravièienë. Paskelbë
12 knygø, >100 moksl. straipsniø. Svarbiausi darbai:
„Ñîâðåìåííûå ÷åðòû ãàðìîíèè Ïðîêîôüåâà“ („Pro-
kofjevo harmonijos ðiuolaikiniai bruoþai“, 1967),
„Î÷åðêè ñîâðåìåííîé ãàðìîíèè“ („Ðiuolaikinës har-
monijos apybraiþos“, 1974), „Ãàðìîíèÿ: òåî-
ðeòè÷åñêèé êóðñ“ („Harmonija: teorinis kursas“,
1988), „Ìóçûêàëüíî-òåîðåòè÷íàòà ñèñòåìà íà
Õàéíðèõ Øåíêåð“ („H. Schenkerio muz. teorijos sis-
tema“, iðl. bulgarø k. 1978), monografija apie A. We-
bernà (su V. Cholopova, 1984). Pav.
L: Laudamus. M., 1992. Algirdas Ambrazas
ìèöåð; g. 1935.VI.30 Charkove], rusø violonèelinin-
kas, pedagogas. 1958 baigë Maskvos kons-jà, 1961 –
jos aspirantûrà (S. Knuðevickio kl.); nuo 1961 joje dës-
to. Nuo 1957 Maskvos filh-jos solistas. Grojo su D. Oist-
rachu, S. Richteriu, trio su D. Baðkirovu (f-nas) ir
I. Bezrodnu (smuikas). Pirmasis SSRS atliko daug uþs.
kompozitoriø (Y. Akutagawa’os, J. Ibert’o, J. Kokko-
neno, B. Martinµ) kûriniø vè. ir orkestrui. Èaikovskio
(1962), Casalso (1963) tarpt. konkursø laureatas.
Chomiñski Józef Michaù [Juzefas Michalas Cho-
mínskis; 1906.VIII.24 Ostrove (netoli Pðemislio) –
1994.II.20 Varðuvoje], lenkø muzikologas. 1926 baigë
Lvovo kons-jà (kompozicijà ir dirigavimà pas M. Sol-
tysà), 1931 – Lvovo un-tà (studijavo muzikologijà pas
A. Chybiñská ir etnografijà pas A. Fischerá). 1949–51
dëstë muzikologijà Poznanës un-te, nuo 1951 Varðu-
vos un-to Muzikologijos in-te; prof. (1960). 1951–58
Meno in-to Muzikos skyriaus vadovas. Muz. þurnalø
„Muzyka“ (nuo 1956), metraðèio „Annales Chopin“
(1956–69), serijos „Monumenta musicae in Polonia“
(„Muz. paminklai Lenkijoje“, nuo 1964), „Sùownik
muzyków polskich“ („Lenkø muzikø þodynas“, 1964–
67, t. 1–2) vyriausiasis redaktorius. Paraðë darbø apie
muz. formà, harmonijà, kontrapunktà, komp. techni-
kà, Fr. Chopino, A. Skriabino, K. Szymanowskio kû-
rybà, muz. istorijos vadovëliø. Nijolë Taluntytë
chom¾zas, komûsas, chamysas, jakutø ir dolganø muz.
instrumentas – lieþuvël. gnaibomasis idiofonas. Damb-
relis. Kai kurie ∆ bûna su 2–3 lieþuvëliais. Skambinda-
mas ∆, muzikantas kartais dar ir dainuoja gomuriniu
balsu. ∆ labai populiarus Jakutijoje. Yra ir chomûzø
ansambliø. Manoma, kad dolganai chomûzà XIX a.
pab.–XX a. pr. perëmë ið jakutø. Romualdas Apanavièius
Chopin Fryderyk (Frédéric) Franciszek [Friderikas
(Frederikas) Franciðekas Ðopênas; 1810.III.1 (II.22?)
Þeliazova Volioje (netoli Varðuvos) – 1849.X.17 Pa-
ryþiuje], lenkø komp., pianistas, pedagogas. ∆ tëvas –
prancûzas Nicolas Chopinas, motina – lenkë Justyna
Krzyýanowska. ∆ skambinti f-nu mokë motina bei (nuo
1816) pianistas ir komp. W. Ýywnis. Bûdamas 7 me-
tø, ∆ sukûrë pirmuosius kûrinius, tarp jø ir polonezà
g-moll, kuris buvo iðspausdintas. Nuo 1818 ∆ vieðai
koncertavo. Spaudoje buvo vadinamas genijumi, lygi-
namas su W. A. Mozartu. 1823–26 ∆ mokësi Varðu-
vos licëjuje, 1826–29 Varðuvos un-to Menø skyriaus
vyriausiojoje muz. m-loje. Kompozicijà studijavo pas
J. Elsnerá. Studijø metais sukûrë kûriniø f-nui (ron-
do, mazurkø, noktiurnø, valsø), f-nui ir orkestrui (va-

riacijas Mozarto Don Giovanni tema). Domëjosi dai-
le, lit-ra, istorija, filosofija. Átakos ∆ pasaulëþiûrai tu-
rëjo Lenkijos kova uþ nepriklausomybæ. 1829 baigæs
studijas, ∆ koncertavo Varðuvoje, vëliau Vienoje. Ið
karto buvo pripaþintas kaip neeilinio talento pianistas,
lyginamas su tuometine pianizmo þvaigþde Fr. Kalk-
brenneriu. 1830, bûdamas Vienoje, ∆ suþinojo apie
sukilimo Varðuvoje pradþià, 1831 Ðtutgarte – apie su-
kilimo pralaimëjimà, Varðuvos kapituliacijà. Tëvo ir
draugø – sukilimo dalyviø – átikintas ∆ negráþo á Len-
kijà. Kovos uþ nepriklausomybæ ginklu pasirinko kû-
rybà, savo protestà ir skausmà iðreiðkë etiudu c-moll,
vad. „Revoliuciniu“, preliudais d-moll ir a-moll.
Nuo 1831 gyveno Paryþiuje. Pagarsëjo kaip savitos atli-
kimo manieros pianistas virtuozas, savito stiliaus kom-
pozitorius. Èia pradëjo ped. veiklà, kurià tæsë visà gy-
venimà. ∆ mokë groti f-nu aukðtuomenës damas, pas ∆
tobulinosi Paryþiaus kons-jos auklëtiniai, pianistai pro-
fesionalai. Þymiausi ∆ mokiniai: M. Czartoryska,
C. Dubois-O’Meara, K. Filtschas, A. Gutmannas,
E. Peruzzi ir kiti. ∆ bendravo su þymiausiais Europos
ðaliø menininkais: kompozitoriais G. Rossini, L. Che-
rubini, F. Lisztu, F. Mendelssohnu-Bartholdy, H. Ber-
liozu, pianistu Fr. Kalkbrenneriu, dailininku E. De-
lacroix, raðytojais H. Heine, V. Hugo, A. Mickevièiumi.
1838–46 ∆ artimai bendravo su raðytoja George Sand;
pablogëjus sveikatai, jos lydimas vyko gydytis á Mal-
jorkos salà, kartu praleisdavo vasaras jos dvare Noha-
ne. Ðiuo laikotarpiu ∆ sukûrë reikðmingiausius kûrinius
– balades As-dur ir f-moll, fantazijà f-moll, sonatas
h-moll ir b-moll. 1848 koncertavo Anglijoje ir Ðkotijo-
je. Paskutiná kartà vieðai skambino Londone. Paskuti-
niai ∆ kûriniai – valsas a-moll, mazurka g-moll ir ne-
baigta mazurka f-moll. 1849 mirë Paryþiuje, palaidotas
Pêre-Lachaise kapinëse. Vykdant ∆ valià, jo ðirdis pa-
laidota Varðuvoje, Ðv. Kryþiaus baþnyèioje.
∆ lenkø muzikos klasikas, savitas romant. stiliaus kû-
rëjas. Beveik visà kûryb. palikimà sudaro kûriniai
f-nui. Kûryb. ákvëpimo ∆ sëmësi ið lenkø l. buitinës
muzikos, iðradingai panaudodamas jos charakteringus
elementus. Daug dëmesio skyrë l. ðokio þanrams – vi-
sà gyvenimà kûrë mazurkas ir polonezus, kuriems su-
teikë poet. ir dramatiðkos pjesës pobûdá. ∆ sukûrë nau-
jà romant. muzikos þanrà – fp. baladæ; sonatos formà
praturtino romantizmui bûdingu individualumu, etiu-
dams ir preliudams suteikë meniðko turiningumo ir
savarankiðkumo. ∆ muz. kalbos klasik. aiðkumas, la-
koniðkumas, grieþta forma dera su romant. improvi-
zaciðkumu, muz. minties plëtros laisvumu. ∆ kûriniø
melodika vokal. prigimties, iðradinga, grakðti, gausiai
ornamentuota. Ritmika lanksti, ávairi, bûdingas ruba-
to tempas. Faktûra daþniausiai homofoninë, pratur-
tinta sodriais, orkestro skambesá primenanèiais akor-
dais. Harmonija grindþiama senov. dermëmis, kurios
jungiamos su rafinuota chromatika; daug moduliaci-
jø, tarp jø ir enharmoniniø. ∆ muzika turëjo átakos
F. Liszto, R. Schumanmo, R. Wagnerio, E. Griego,
B. Smetana’os, C. Debussy, M. Glinkos, S. Rachma-
ninovo, J. Naujalio, M. K. Èiurlionio ir kt. kompozi-
toriø kûrybai.
Nuo 1927 Varðuvoje kas 5 m. (pertrauka – II pasaul.
karas) rengiamas tarpt. ∆ pianistø konkursas. 1934
choralinë
"%
Varðuvoje ákurtas ∆ in-tas (nuo 1950 – ∆ d-ja). Nuo
1932 Þeliazova Volioje veikia ∆ muziejus. Duðnikuo-
se (nuo 1946), Marianske Laznëje (nuo 1959) vyksta
∆ muz. festivaliai.
KÛRINIAI. F-nui ir ork.: koncertas f-moll (1830),
koncertas e-moll (1830), variacijos Mozarto operos
Don Giovanni tema (1827), fantazija lenkø temomis
A-dur, op. 13 (1829), Rondo â la Krakowiak F-dur,
op. 14 (1828–29), Andante spianato ir polonezas
Es-dur (1830–35). F-nui: sonatos – c-moll, op. 4
(1828), b-moll, op. 35 (1839), h-moll, op. 58 (1844);
fantazija f-moll, op. 49 (1841); 4 baladës – g-moll, op.
23 (1831–35), F-dur, op. 38 (1839), As-dur, op. 47
(1841), f-moll, op. 52 (1842); 4 scherzo – h-moll, op.
20 (1832), b-moll, op. 31 (1837), cis-moll, op. 39
(1839), E-dur, op. 54 (1842); 4 ekspromtai – As-dur,
op. 29 (1837), Fis-dur, op. 36 (1839), Ges-dur, op. 51
(1842), Fantazija ekspromtas cis-moll, op. 66 (1834);
4 rondo – c-moll, op. 1 (1825), F-dur, op. 5 (1826),
Es-dur, op. 16 (1832); 27 etiudai – 12 op. 10 (1828– Fryderyk Chopin
33), 12 op. 25 (1834–37), f-moll, As-dur, Des-dur
(1839); 21 noktiurnas (1827–46); 25 preliudai, 19 val-
sø (1827–47); 16 polonezø (1817–46); ~60 mazurkø
(1825–49). Kamer. ansambliai: introdukcija ir polo-
nezas f-nui ir vè. C-dur, op. 3 (1829), fp. trio g-moll,
op. 8 (1829), sonata vè. ir f-nui g-moll, op. 65 (1847).
Balsui ir f-nui: 19 dainø, op. 74 (1829–40). Pav.
L: Ivaðkevièius J. Ðopenas. V., 1970; Liszt F. Chopin. P., 1852; Rogowski L.
F. Chopin. Sylwetka ducha i twórczoúãi. Wilno, 1908; Jachimecki Z.
F. Chopin. Rys ýycia i twórczoúãi. W., 1949; Weinstock H. Chopin. The
Man and his Music. N. Y., 1949; Broszkiewicz J. Opowieúã o Chopinie.
Lódz, 1950; Chomiñski J. M. Sonaty Chopina, Studia muzykologiczne,
1953–55, t. 2–4, Kr., 1960; Jeýewska Z. Fryderyk Chopin. W., 1969;
Îðæåõîâñêàÿ Ô. Øîïåí. Ì., 1959; Ñîëîâöîâ À. Ôðèäåðèê Øîïåí.
Æèçíü è òâîð÷åñòâî. Ì., 21960; Ìàçåëü Ë. Èññëåäîâàíèÿ î Øîïåíå.
Ì., 1971. Jûratë Burokaitë, Aldona Juodelienë
chorâ (gr. choros – ratelis), rumunø ir moldavø ðokis
(ratelis). Yra du ∆ tipai: lëtasis, kurio muz. metras
6/8, ir greitasis, kurio muz. metras 2/4 arba 4/4, ritmas
sinkopinis. Abiejø tipø struktûra kvadratinë. Daugu-
ma ∆ siuþeto ir pavadinimo neturi; siuþetinës ∆ – dau-
giausia pastoralinës, apeig. tematikos (vestuviø, ka-
ro). ∆ melodijø ir ritmo elementus kûryboje vartojo
moldavø ir rumunø kompozitoriai. Arvydas Karaðka
chorålas (lot. choralis – chorinis; vid. amþiø lot. can-
tus choralis, vok. Choral, angl. ir pranc. plain-chant):
1. Tradicinis krikðèioniðkasis liturg. giedojimas. Ter-
minas vartojamas Katalikø baþnyèios lot. giedojimams
nusakyti (↑ grigaliðkasis choralas, ↑ ambraziejiðkasis
choralas, ↑ mosarabiðkasis choralas). ∆ vadinama ir
protestantø (pirmiausia liuteronø) himnodija (↑ pro-
testantiðkasis choralas). Iki XVIII a. vid. ∆ buvo pro-
fesionaliosios daugiabalsës ir instrumentinës baþn.
muzikos kompozicinis pagrindas (↑ choralo iðdailos).
2. Choralo melodija pagrásta akordinës faktûros baþn.
choro giesmë ar atskiras didesnio kûrinio (oratorijos,
pasijø, kantatos) numeris. Jonas Vilimas
chorålinë fantåzija (vok. Choralfantasie, angl. chora-
le fantasia), choralo iðdaila vargonams, pagrásta pro-
testantiðkojo choralo melodija. Susiklostë XVII a.
Ð. Vokietijoje. Svarbiausias ∆ bruoþas – choralo me-
lodija plëtojama laisvai, ávairiai varijuojama, kartoja-
choralinë
"&
ma kelis kartus. ∆ kûrë D. Buxtehude, J. S. Bachas.
XIX a. pab. didelës apimties ∆ kûrë M. Regeris.
Jonas Vilimas
chorålinë notåcija ↑ notacija.
chorålinis preliùdas (vok. Choralvorspiel, angl. cho-
rale prelude), nedidelë choralo iðdaila vargonams, pa-
grásta protestantiðkojo himno melodija. Bûna kaip
áþanga bendruomeniniam giedojimui. Kaip sava-
rankiðkà þanrà ∆ XVII a. iðplëtojo Ð. Vokietijos kom-
pozitoriai, ypaè D. Buxtehude, J. Pachelbelis ir kiti.
Þymiausiø ðio þanro pavyzdþiø sukûrë J. S. Bachas
(Orgel-Büchlein preliudai). Vëliau ∆ kûrë J. Brahmsas,
M. Regeris ir kiti. Jonas Vilimas
chorålo íðdaila (vok. Choralbearbeitung, angl. chorale
setting), daugiabalsis (paprastai nedidelës apimties)
kûrinys, pagrástas baþn. giesmës – choralo melodija
(daþniausiai kaip cantus firmus). Plaèiàja prasme ∆ sà-
voka apima daugelá baþn. muzikos þanrø, pradedant
IX–X a.↑ organumu (daugiabalsiai ↑ himnai, sekven-
cijos, antifonos, motetai ir kt., kuriø pagrindas – ↑ gri-
galiðkasis choralas). Taèiau daþniausiai ∆ terminas tai-
komas daugiabalsëms kompozicijoms, pagrástoms per
reformacijà (XVI–XVII a.) paplitusiomis baþn. gies-
mëmis – ↑ protestantiðkuoju choralu. ∆ plëtojosi dviem
linkmëmis: kaip vokalinë kompozicija (su instrumen-
tø pritarimu ir be jo) ir kaip instrumentinë (daþniau-
siai vargonø) pjesë. Istoriðkai susiklostë ðie ∆ þanrai:
kancionalas, choralinis motetas, choral. koncertas,
choral. kantata, choral. rièerkaras, ↑ choralinë fanta-
zija, ↑ choralinis preliudas, choral. fuga, choral. parti-
ta, choral. variacijos ir kt.
Vienas pirmøjø ∆ rinkiniø – J. Walterio parengtas gies-
mynas „Wittenberger Geystliches Gesangk Buchleyn“
(iðl. 1524). Jame yra du iðdailø tipai – polifoninis (ið
jo kilo protestantiðkasis choral. motetas) ir homofo-
ninis (akordinis). XVI a. vid. ir II p. vokieèiø liutero-
nø muzikai labiau mëgo polifon. stiliø. Akordinës fak-
tûros iðdailas daugiau raðë kalvinistø autoriai (pvz.,
C. Goudimelis), laikydamiesi senosios tradicijos pagr.
melodijà eksponuoti tenore. XVI a. pabaigoje vok. te-
ologas ir muzikas L. Osianderis, siekdamas giedoji-
mà padaryti prieinamesná bendruomenei, choralo me-
lodijà ið tenoro perkëlë á virðut. balsà. Tokia ∆ buvo
pavadinta kancionalu (vok. Cantionalsatz).
XVI a. pab. ðalia kancionalo buvo raðomi ir renesans.
tipo choraliniai motetai su cantus firmus tenore. Kai
kurie autoriai vietoj choralo c. f. vartojo kitas melodi-
jas, o polifoninæ plëtotæ derino su homofon. epizo-
dais (vad. Liedmotette).
XVII a. pr. nusistojo choral. moteto tipas, pagrástas
polifonine (imitacine) choralo melodijos plëtote visuo-
se balsuose (M. Franckas, H. L. von Hassleris, M. Prae-
torius).
XVII a. 2 d-metyje veikiamas it. concertato stiliaus susi-
klostë choralinis koncertas (M. Praetorius, J. H. Schei-
nas, S. Scheidtas). XVII a. pab. ðis þanras pavirto cho-
raline kantata. Ji turëjo svarbiausiø to meto þanrø
bruoþø (tarp jø – ir kai kurias it. operos teksto bei muz.
formø ypatybes). Choral. kantatø sukûrë Fr. Tunderis,
J. Pachelbelis, D. Buxtehude. XVIII a. pr. iðpopuliarëjo
miðraus stiliaus choral. kantatos. Daþniausiai tik jø áþan-
gose ir pabaigose skambëdavo tutti atliekamos choralo
strofos, o vid. dalys bûdavo sudarytos ið reèitatyvø, arijø,
giedamø Biblijos iðtraukø. Tokiø choral. kantatø sukû-
rë J. Kuhnau. XVIII a. J. S. Bachas paraðë ~200 cho-
ral. kantatø. Bachas suformavo vad. choralinës para-
fraziø kantatos tipà: pradinæ strofà paprastai atlieka
choras ir orkestras; vid. strofos – tai originalaus choralo
teksto parafrazës, perteiktos reèitatyvø bei arijø forma;
baigiamoji strofa – tipiðkas kancionalas. XVIII a. ∆ dar
kûrë G. Ph. Telemannas, C. H. Graunas, W. Fr. Bachas,
C. Ph. E. Bachas ir kt.
XIX a. vyravo paprastos strof. formos ∆. F. Mendel-
ssohnas-Bartholdy, J. Brahmsas, M. Regeris ir kt. su-
kûrë choral. kantatø. XX a. ∆ kûryba negausi, labiau
krypstanti á sen. meistrø kompozicijas.
∆ vargonams atsirado ðiek tiek vëliau nei vokal. ðio
þanro atmainos. Pirmasis ∆ vargonams rinkinys buvo
1571 Leipcige iðleista E. N. Ammerbacho „Orgel, oder
Instrument Tabulatur“. Ðios iðdailos buvo panaðios á
maþdaug tuo metu iðpopuliarëjusá kancionalà. Tai
akord. faktûros keturbalsës pjesës su c. f. virðut. balse.
XVII a. I p. paplito labiau iðplëtotos ∆ vargonams –
polifoninës faktûros kûriniai, panaðûs á choral. mo-
tetus (vad. choraliniai rièerkarai). Kitas populiarus to
meto ∆ vargonams þanras buvo choralinës variacijos
(pradininkai – J. Sweelinckas ir jo mokiniai Scheidtas
ir H. Scheidemannas). S. Scheidtas ir Scheidemannas
buvo ir vieni pirmøjø, sukûrusiø choralines fantazi-
jas. Ðis þanras drauge su choraliniu preliudu iðpopu-
liarëjo XVII a. II pusëje. Svarbiausi jø kûrëjai buvo
Ð. Vokietijos vargonininkai M. Weckmannas, Tunde-
ris, D. Buxtehude ir kiti. Centr. ir P. Vokietijoje tuo
laikotarpiu atsirado grieþtieji polifoniniai ∆ þanrai var-
gonams – choralinë fuga ir choralinë partita. Þymiau-
sias kûrëjas Centr. Vokietijoje buvo J. Pachelbelis. Jo
choral. fugos ið esmës nesiskiria nuo kitø ðios imitac.
polifoninës formos kûriniø. Savo partitose jis grieþtai
iðlaikë nepakitusá choraliná c. f., kuris eksponuojamas
soprane arba bose, o kiti balsai plëtojami kontrapunk-
tiðkai. Pachelbelis sukûrë ir miðrià formà, kurios pir-
moji dalis yra fuga, antroji – tribalsës arba keturbal-
sës variacijos.
J. S. Bachas ne tik vartojo visas svarbiausias ∆ vargo-
nams formas, bet jas dar iðplëtojo bei sukûrë savitø
atmainø. Jo palikimà sudaro ir nedideli choral. pre-
liudai, ir variacijos, ir itin iðplëtotos choral. temomis
pagrástos fugos. J. S. Bacho amþininkai Telemannas,
J. G. Waltheris, G. F. Kaufmannas irgi kûrë tø paèiø
þanrø kûrinius. XVIII a. II p. autoriai (J. L. Krebsas,
J. P. Kellneris, J. Ph. Kirnbergeris, J. Fr. Agricola ir
kt.) jau kûrë ir klasicizmui bûdingu homofon. stiliumi.
XIX a. pr. ásitvirtino taikomasis ∆ stilius, pasiþymin-
tis akord. faktûra, nuosaikiu tempu bei ritmu ir stan-
dartizuotomis kadencijomis bei moduliacijomis. Átakos
turëjo ir kai kurie pasauliet. þanrai, pvz., Mendelssoh-
nas-Bartholdy sukûrë 6 choraliniø sonatø ciklà. XIX a.
vid. ið naujo susidomëta J. S. Bacho palikimu. Bacho
paveikti, ∆ vargonams sukûrë Brahmsas, Regeris ir kiti
kompozitoriai.
XX a. gyvuoja ankstesnieji ∆ stiliai bei formos, var-
tojamos ávairios iðraiðkos priemonës (baroko stiliza-
cija, serijinë technika ir kt.). Svarbesni jø kûrëjai –

J. N. Davidas, H. Distleris, E. Peppingas, H. Borne-
feldas ir kiti. Jonas Vilimas
chòras (gr. choros – ratelis, ðokiø aikðtelë, ðokëjø gru-
pë; lot. chorus, it. coro, pranc. choeur, angl. choir, vok.
Chor): 1. Muz. kûrinys dainininkø kolektyvui. Bûna
atskiras (daina, choralas, madrigalas, motetas) arba
didesnës apimties kûrinio (sen. graikø dramos, miðiø,
kantatos, oratorijos, operos, operetës, miuziklo) da-
lis. ∆ pobûdþio yra daugelio tautø l. dainos.
Jau sen. Graikijoje susiklostë pasauliet. ðvenèiø bei
rel. apeigø saviti ∆ þanrai – himnai, odës, ditirambai
(ið to meto iðliko pirmieji ∆ uþraðymai), Palestinoje –
psalmës, Bizantijoje – aklamacijos, polichronijos. Ið-
plitus krikðèionybei, chor. giedojimas uþëmë svarbià
vietà rel. apeigose. Greta vienbalsio plëtojosi ir dau-
giabalsis giedojimas. IX a. atsirado daugiabalsis ↑ or-
ganumas. Jis padëjo ↑ konduktui ir ↑ motetui atsirasti.
XIV a. (ars nova) buvo sukurtos pirmosios ciklinës au-
torinës ↑ miðios (G. de Machaut), liaudies kûryboje
buvo tobulinama buit. choro daina. ∆ pagausëjo XV–
XVI a. (suklestëjus polifonijai) – greta baþn. chori-
nio meno plëtojosi ir pasaulietinis. Naujø bruoþø ága-
vo miðios, motetas, madrigalas, iðpopuliarëjo baladës,
vilanelës, frotolos, laudos, ðansonos, viljansikos ir kiti
choriniai þanrai. Romos, Venecijos, Nyderlandø
m-los padëjo atsirasti operai, oratorijai, kantatai. Vë-
liau ðie ∆ þanrai buvo plëtojami baroko, klasicizmo,
romantizmo epochose. Nuo XIX a. ávairiose Europos
ðalyse buvo steigiamos mëgëjø chorø d-jos, didieji
miestai turëjo savas chorines m-las ir gerus chorus.
Tai sàlygojo ir kûriniø gausëjimà, þanrø ávairovæ, ska-
tino naujø iðraiðkos priemoniø ieðkojimus. Plaèiai pa-
plito ir instr. þanrø aranþuotës, transkripcijos, áv. pri-
taikymai chorams. Didelæ reikðmæ ∆ turëjo ir tautiniø
kompozitoriø m-lø atsiradimui XIX a. – Rusijoje
(M. Glinka, A. Dargomyþskis, P. Èaikovskis, M. Mu-
sorgskis), Èekijoje (B. Smetana, A. Dvoþãkas), Veng-
rijoje (F. Lisztas, Z. Kodãly’us) ir kitur. XX a. naujø
muz. iðraiðkos priemoniø ieðkojimai padarë átakos ir
∆: padaugëjo iðraiðkos priemoniø, dainavimo bûdø,
atrasta naujø spalvø. Bronius Ambraziejus
Pirmasis þinomas lietuviðkas ∆ – M. Maþvydo giesmy-
no „Giesmës krikðèioniðkos“ (1570) choralo „Gyve-
nimà tas turës“ balsuotë. XVIII a. pab. ir XIX a. pr.
liet. ∆ buvo giedami baþnyèiose (iðliko Kraþiuose gie-
dotø miðiø rankraðtis). XIX a. ∆ sukûrë J. Kalvaitis,
M. Racevièius-Raèas, J. Dryja-Visockis, liet. liaudies
dainø balsuoèiø – V. Kudirka, XX a. reikðmingø ∆ su-
kûrë M. K. Èiurlionis, J. Naujalis, M. Petrauskas,
È. Sasnauskas, S. Ðimkus, J. Gruodis, A. Budriûnas,
B. Dvarionas, J. Karosas, K. Kaveckas, A. Raèiûnas,
J. Ðvedas, E. Balsys, J. Juzeliûnas, F. Bajoras, R. Þi-
gaitis, V. Paltanavièius, A. Braþinskas, B. Kutavièius,
A. Martinaitis. Vytautas Landsbergis
2. Dainininkø kolektyvas. Veikia savarankiðkai arba
kaip didesnio kolektyvo (operos teatro, dainø ir ðo-
kiø ansamblio) dalis. ∆ sudaro 12–120, kai kada ir dau-
giau dainininkø – profesionalø arba mëgëjø. Bûna ly-
giø balsø (vyrø, moterø, vaikø) ir miðrieji ∆. Lygiø
balsø ∆ sudaro 2 balsø grupës: sopranai (balso diapa-
zonas c1–a2, kai kada a–c3) ir altai (g, a–es2) arba te-
norai (c–a1) ir bosai (E–d1, kai kada C, D–e1); miðrø-
choras
"'
já – daþniausiai keturios (sopranai, altai, tenorai ir bo-
sai). Kai trûksta nors vienos balsø grupës, ∆ vadinamas
nepilnu miðriuoju. Kiekviena ∆ balsø grupë turi savo
partijà (nors yra kûriniø ar jø epizodø, kur visas ∆ dai-
nuoja unisonu), kuri, jei kûrinys sudëtingas, dar gali
bûti suskirstyta á kelias (2, 3 ir daugiau) atskiras parti-
jas (divisi). ∆ dainuoja a cappella arba su instrumentø
pritarimu. Per iðkilmingus koncertus, dainø ðventes,
sàskrydþius ið keleto ar keliasdeðimt sudaromas jung-
tinis ∆, turintis net tûkstanèius dainininkø.
Primityviø ∆ formø bûta jau pirmykðtëje bendruome-
nëje. Egipte, Babilone, Palestinoje, Indijoje ∆ (daþ-
niausiai unisonu) giedojo rel. giesmes, sen. graikø teat-
re komentavo pjesës veiksmà. Vid. amþiais ∆ buvo
daugiausia baþnytiniai; greta vienbalsio giedojimo pli-
to ir daugiabalsis. Renesanso epochoje susiklostë 4
balsø ∆ (nors buvo ir kitokiø, net 8 balsø ir daugiau).
Nuo XVI a. pab.–XVII a. pr. ∆ dalyvauja atliekant di-
delës apimties muz. kûrinius (oratorijas, operas, kan-
tatas). XIX a. pab. iðpopuliarëjo pasauliet. mëgëjø ∆.
XX a. ∆ interpretacijos galimybës, jo iðraiðkos prie-
monës iðplëstos. Þymûs pasaul. garso ∆: Vatikano Siks-
to kapelos (ák. 604), Leipcigo „Thomanerchor“, Dres-
deno „Kreuzchor“, Prahos „Hlahol praþsky“, JAV
R. Shaw choras, Westminsterio choras (JAV), Pozna-
nës berniukø choras. Bronius Ambraziejus
LIETUVOJE pirmosios þinios apie chorus bei chor.
giedojimà pasirodë XIV a. pab.–XV a. pr. Ið pradþiø
tai buvo nedideli (4–6 choristø) baþnytiniai ∆, giedan-
tys d. kun-ðèio Vytauto pastatydintose baþnyèiose. Mu-
zikologinëje lit-roje minima Vilniaus katedros miðru-
sis ir diskantø chorai, XVI a. Varniø katedros choras,
giedojæ daugiausia lotyniðkai ar lenkiðkai, ir dvaro ∆,
sudaryti daþniausiai ið baudþiauninkø. Jie, parengti uþ-
sienio chormeisteriø, dainuodavo ðventiniuose rengi-
niuose, vëliau – ir operose. Atsirado ir pirmosios baþn.
m-los, kuriose mokë ir giedoti lotyniðkai bei lietuvið-
kai (Trakuose, Vilniuje, Þieþmariuose). M. Lietuvoje
buvo paplitæs daugiabalsis giedojimas, D. Lietuvoje il-
gà laikà buvo giedamos daugiausia vienbalsës giesmës.
XVIII a. garsëjo Vilniaus katedros ∆. 1756 jo reper-
tuarà sudarë daugiabalsës miðios ir giesmës, kiti stam-
biø formø muz. kûriniai (1824 atliko L. van Beethove-
no oratorijà „Kristus Alyvø kalne“). XIX a. pr. garsëjo
Salø dvaro, XIX a. II pusëje – Rietavo, Plungës, Obe-
liø ∆; Rokiðkio muz. m-los ∆ atliko J. Haydno orato-
rijà „Pasaulio sukûrimas“.
XIX a. II pusëje atsirado lietuviðkai giedanèiø ∆. Spau-
dos draudimo laikotarpiu veikë ~25 baþnytiniai liet.
chorai. 1899 Kaune susibûrë pirmasis pasaulietinis slap-
tas ∆ „Daina“ (vadovas J. Naujalis), vëliau – ir kt. mies-
tuose: Vilniuje (Vilniaus liet. saviðalpos d-jos ir „Vil-
niaus kankliø“ d-jos, abu ák. 1905 M. Petrausko;
„Rûtos“ d-jos, ák. 1909), Panevëþyje („Aido“ d-jos, ák.
1907), Ðiauliuose („Varpo“ d-jos, ák. 1908), Marijam-
polëje („Gabijos“ d-jos, ák. 1911). Daug liet. ∆ susikû-
rë ir uþ Lietuvos ribø: Tilþëje (Tilþës liet. giedotojø
d-jos, ák. 1895 Vydûno), Rygoje (Lietuviø ðelpimo
d-jos, ák. 1895; „Þvaigþdës“ d-jos, ák. 1906), Sankt Pe-
terburge (Labdaringosios Sankt Peterburgo liet. ir þe-
maièiø d-jos, ák. 1894, È. Sasnausko vadovaujamas ∆,
ák. 1899, P. Pranaièio vadovaujamas ∆, ák. apie 1900),
chord
#
Maskvoje (L. Sipavièiûtës-Fedotovos vadovaujamas ∆,
ák. apie 1903), JAV („Lietuviø Mildos giedoriø drau-
gystës“ ∆, ák. 1894 Niujorke; „Aido“ d-jos ∆, ák. 1912
Brukline). XX a. pr. atsirado pirmieji liet. darbininkø
∆ („Giedros“ d-jos ∆ Rygoje; M. Petrausko, P. Bukð-
naièio, A. Pociaus vadovaujami ∆ JAV). 1920–40 veikë
vienas profesionalus ∆ (Valstybës teatro Kaune), ~400
baþnytiniø ir ~15 pasauliet. mëgëjø ∆. Keletas liet. ∆
veikë ir lenkø okupuotame Vilniaus kraðte (Vilniaus
liet. g-jos, vadovas A. Krutulys; „Varpo“, vadovas J. Si-
nius). 1924 pradëta rengti visos Lietuvos dainø ðventes.
Sovietiniais metais ∆ sàjûdis tapo masiðkas, remiamas
valstybës. Be profesionaliø ∆, veikë mëgëjiðki áv.
org-jø, ástaigø, gamyklø, m-lø ∆, dalyvaudavæ dainø
ðventëse, áv. respublikiniuose, sàjunginiuose ir tarpt.
konkursuose. Anicetas Arminas
2000 Lietuvoje veikë Kauno valstybinis, Akløjø ir silp-
naregiø s-gos choras „Vilnius“, Ðiauliø kamerinis ∆
„Polifonija“, Lietuvos OBT, Kauno ir Klaipëdos mu-
zikiniø teatrø, „Lietuvos“ ansamblio profesionalûs ∆.
Garsëja Vilniaus miesto savivaldybës ∆ „Jauna muzi-
ka“, Klaipëdos miesto savivaldybës ∆ „Aukuras“, Pa-
nevëþio miesto savivaldybës kamer. ∆ „Muzika“ ir mo-
terø ∆ „Volungë“, Lietuvos nacionalinio radijo ir
televizijos vaikø ∆ (ák. 1979), berniukø ir vyrø choras
„Àþuoliukas“ (ák. 1959), mergaièiø ir merginø choras
„Liepaitës“ (ák. 1965). Kiti ∆: Vilniaus un-to merginø
„Virgo“ (ák. 1980), Vilniaus pedagoginio un-to mið-
rus ∆ „Ave vita“ (ák. 1944), Vilniaus kameriniai ∆ „Ai-
dija“ (ák. 1989), „Psalmos“, „Cantus“, „Museum Mu-
sicum“ (visi ák. 1990), „Salutaris“ (ák. 1993). Kaune
veikia berniukø ir vyrø choras „Varpelis“ (ák. 1959),
Vytauto Didþiojo baþnyèios kamerinis ∆ (ák. 1992),
Klaipëdoje – „Gilija“ (ák. 1966). Ið viso 2000 Lietuvo-
je buvo 1062 ∆, tarp jø – 217 miðriøjø, 44 moterø, 26
vyrø, 775 vaikø ir moksleiviø. Aurelija Andrejauskaitë
3. Aktoriø grupë. Spektaklyje aktoriai sako kartu tà
patá tekstà; kai kada dainuoja unisonu, daro vienodus
ritm. judesius. Atsirado sen. Graikijoje. Ið pradþiø ∆
buvo svarbiausias Dioniso apeigø, vëliau (ið ∆ iðsisky-
rus korifëjui) teatro spektakliø veikëjas; nuo Sofoklio
laikø tapo pjesës veiksmo komentatoriumi. Tragedijø
∆ sudarë 12–15 aktoriø, komedijø – 24. Vëliau funk-
cijos keitësi. Renesanso epochoje ∆ pabrëþdavo se-
kos sàlygiðkumà, romant. teatre padëdavo sukurti rei-
kiamà nuotaikà.
4. Baþnyèios vieta prieð didájá altoriø, skirta giedoto-
jams (kitaip vad. presbiterija). Vienuoliø ∆ bûna uþ
didþiojo altoriaus (Paþaislio baþnyèios choras, 1667–
1705).
5. Rûmø iðkilmiø ar ðokiø salës orkestro galerija (bal-
konas) su atskiru áëjimu.
6. Grupë vieno instrumento (f-no, liutnios) stygø, su-
derintø unisonu garsui sustiprinti arba tembrui pra-
turtinti; vargonuose – grupë vamzdþiø, skambanèiø
nuspaudus 1 klaviðà.
7. Tos paèios ðeimos instrumentø grupë (violonèeliø,
trombonø ∆).
chord (angl.) – akordas.
chordofònai [gr. chordç – styga + phônç – garsas], muz.
instrumentø rûðis. Muz. garsus sukelia virpanti styga.
Pagal virpesiø sukëlimo bûdà skiriami gnaibomieji,
frikciniai (strykiniai ir ratukiniai), muðamieji, puèia-
mieji, vëjiniai ∆. Gnaibomøjø ∆ stygos gnaibomos ar-
ba braukomos pirðtais (arfa, dutaras, kanklës), plektru
(mandolina, klavesinas, kanklës), pakaitomis abiem
bûdais (gitara, kanklës); kai kuriø ∆ (spineto, klavesi-
no) plektras átaisytas klavið. mechanizme. Frikciniø ∆
stygas virpina strykas (fidelis, smuiko ir violos ðe¤mos),
rankenële sukamas ratukas (ratukinë lyra), muðamø-
jø – lazdelës (cimbolai, santûras), plaktukai (laikomi
rankose – kontrabosinës kanklës; sujungti su klavið.
mechanizmu – fortepijonas), puèiamøjø – burna pu-
èiamas arba siurbiamas oras (gora, lesiba, ugvala), vë-
jiniø – vëjas (Eolo arfa). Pagal stygø ir instrumento
korpuso (rezonatoriaus) santyká skiriamos 5 ∆ ðeimos:
vienastygiai ir daugiastygiai muz. lankai (gnaibomieji
– konkonas; strykiniai – bumbasas, pûslinë; puèiamieji
– gora, lesiba; muðamieji – zambis), lyros (gnaibomo-
sios – kitara; strykinës – hijukanelë), arfos (lenkto kor-
puso – saung-gaukas; rëminio – simf. orkestro arfa;
kampo pavidalo – èangis), liutnios (gnaibomosios –
mandolina, sitaras; strykinës – fidelis, smuikas; ratu-
kinës), citros (gnaibomosios – citra, kanklës; muða-
mosios – cimbolai, fortepijonas; strykinës – vamzdi-
nës citros).
∆ korpusas bûna staèiakampis (stalinës guslës), tri-
kampis (balalaika), elipsoido, rombo, laivelio (fide-
lis), trapecijos (cimbolai), rutulio (kemanèa), pailgin-
to pusrutulio (mandolina), sparno (kanklës), kiaulës
galvos (psalteriumas) pavidalo; kaklelis bûna tiesus
(smuikas, viola), uþlenktas, dviðakas (kai kurios liutniø
rûðys). Daugumos ∆ stygos ir korpusas daromi ið skir-
tingø medþiagø, kai kuriø stygos iðpjaunamos korpuse
(vamzdinë citra). Kai kurie ∆ neturi korpuso (aðutas,
gumelë). Stygos bûna viengubos, keliagubos (fortepi-
jonas, cimbolai). Kuo trumpesnë, plonesnë, labiau
átempta styga, kuo maþesnis medþiagos tankis, tuo
aukðtesnis garsas. Þemiems garsams sukelti kai kada
styga apvyniojama minkðto metalo (vario, sidabro) vie-
la, aukðtiems – prie kaklelio pritaisomas postygis (prie
postygio prispausta styga sutrumpëja, garsas paaukð-
tëja). Tembrà formuoja daugiausia instrumento kor-
pusas, pasiþymintis keliais ryðkiais rezonatoriais
(dengtë, nugarëlë, „vilko tonas“). Garsui pastiprinti
ir jo tembrui paávairinti vartojami duslikliai ir papil-
domi rezonatoriai (rezonans. lenta, rezonans. memb-
rana, rezonans. stygos, slenksteliai, ðerdelës); kai ka-
da papildomo rezonatoriaus funkcijas atlieka þemës
áduba, muzikanto burnos ertmë, krûtinës làsta, pilvo
ertmë.
L: Hornbostel E. M., Sachs C. Systematik der Musikinstrumente. B., 1914;
Rossing T. D. The science of Sound. Reading (Massachusetts), 1990.
Arvydas Karaðka
chordomêtras (gr. chordç – styga + metron – matas),
prietaisas stygø stiprumui matuoti.
chorêgas (gr. choregos, choragus < choros – choras +
agô – vedu, vadovauju), sen. graikø teatro choro or-
ganizatorius, tvarkytojas ir vadovas.
chor¸ja (gr. choreia – ratelis): 1. Ðokio dainos termi-
nas, vartotas vid. amþiø muz. teoretikø (J. de Grocheo
ir kitø). 2. XVI a. ðokis. ∆ daþniausiai vadinta porinio
ritmo ðokiai (alemanda, pavana). Danutë Kalavinskaitë

chor¸jas (gr. choreios < choros – choras), trochëjas: chorus (angl.): 1. Choras (kolektyvas). 2. Kûrinys cho-
1. Dvidalis metroritminis motyvas (eilëdaroje – dvi-
skiemenë pëda), sudarytas ið kirèiuotos ir nekirèiuo-
tos dalies: ( ∪ pvz., 2/4 ). ∆ gali bûti sudarytas ir
ið iðtisø taktø (taktinë pëda, ), kai pirmasis tak-
tas (sunkusis) frazëje yra labiau akcentuojamas uþ ant-
ràjá (lengvàjá).
2. Dvinarë ritminë figûra ið ilgo ir trumpo garso (pvz.,
D G). Juozas Antanavièius
choreogråfas, ðokiø choreografijos kûrëjas; ðokiø ma-
siniø renginiø (ðokiø ðvenèiø) reþisierius, statytojas
(daþnai tapatinamas su baletmeisteriu).
choreogråfija [gr. choreia – ðokis + grapho – raðau]:
1. Meno ðaka, meninius vaizdus grindþianti ðokiu. Jai
bûdinga ðokio, judesio, ritm. plastikos, gesto ir muzi-
kos derinys. Yra liaudies ir profesionalioji ∆. Svarbiau-
sios profesionaliosios ∆ ðakos: klasikinis ir ðiuolaiki-
nis baletas, modernieji, charakteriniai, pramoginiai
ðokiai. ∆ elementø turi pantomima, akrobatika, me-
ninë gimnastika, ðokiai ant ledo.
2. Ðokiø judesiø, figûrø uþraðymas simbol. þenklais.
Kai kada vadinama kinetografija. Jau sen. Egipte, Ro-
moje, Indijoje ðokiai buvo fiksuojami simbol. pieði-
niais. Uþraðinëti ðokius Prancûzijoje pradëta nuo XV
amþiaus. XVII a. pab.–XVIII a. pr. prancûzø balet-
meisteriai ir ðokiø mokytojai (Ch.-L. Beauchamps’as,
R. A. Feuillet) sukûrë sceninio ðokio uþraðymo teori-
jà. 1700 R. A. Feuillet paraðë veikalà „Choreografija“.
Rusijoje XVIII a. pab. buvo vartojama V. Stepanovo
sistema, apraðyta jo knygoje „Þmogaus judesiø abë-
cëlë“ (1891). Ðia sistema uþraðyti 27 Sankt Peterbur-
go Marijos teatre pastatyti (daugiausia M. Petipa) ba-
letai. XX a. pr. vengrø choreografijos teoretikas R.
von Labanas sukûrë ðokio uþraðymo sistemà, kurià pa-
teikë straipsnyje „Labano kinetografija“ (1928). Po
II pasaul. karo anglai R. ir J. Beneshai iðrado naujà
grafinæ uþraðymo sistemà.
3. Baletø, ðokiø kûrimo sceniniams pastatymams me-
nas. Aliodija Ruzgaitë
Chorêzmo tabulatûrâ ↑ tabulatûra.
chortònas, (vok. Chorton, angl. church pitch, pranc.
ton de chapelle), kapeltonas (vok. Kapellton), vargo-
nams ir chorui nustatytas derinimas. Vartotas iki XIX
amþiaus. Galëjo bûti sveikuoju tonu aukðtesnis arba
þemesnis uþ fiksuotàjá kamertonu. Algirdas Ambrazas
chòrumis, gruzinø (adþarø) l. ðokis. Muz. metras 5/8,
tempas vidutinis. Ðoka nelyg. skaièius vyrø, pritariant
dolu (bûgnu). Atsargûs, átempti ðokëjø judesiai kaita-
liojami su ryþtingais, verþliais. Susiklostë XVII–
XVIII amþiuje. ∆ muzika pagrástas A. Balanèivadzës
baletas „Kalnø ðirdis“, ∆ yra A. Kiladzës, A. Maèa-
varianio kûryboje.
Aragono chota
Chrenikovas
#
rui. 3. Priedainis, refrenas. 4. Improvizacinë dþiazo
kûrinio padala.
chorus reed (angl.) – bet kuris vargonø registras, ne-
vartojamas pavieniui.
Chorzempa Daniel [Danielis Chorzempâ; g. 1944.XII.7
Mineapolyje (Minesotos valstija)], JAV vargonininkas,
pianistas, kompozitorius. Studijavo Minesotos un-te
ir Kelno muzikos m-loje. 1969 iðgarsëjo kaip pianis-
tas, 1970 koncertavo Oksforde ir Londone. Þinomas
ir kaip vargonininkas virtuozas, atlieka F. Liszto,
J. S. Bacho kûrinius. Nuo 1970 Kelno Elektroninës
muz. studijos narys, kuria elektron. muzikà. 1971 Mi-
nesotos un-te apgynæs disertacijà apie J. Reuloke’o gy-
venimà ir kûrybà, gavo filosofijos dr. laipsná.
Judita Þukienë
chotâ (isp. jota), isp. liaudies ðokis. Muz. metras 3 da-
liø, tempas greitas, ritmas ryðkus. Ðokama poromis;
pritariama bandûrijomis, gitaromis, kastanjetëmis,
dainavimu. ∆ þinoma nuo XVII amþiaus. Klasik. ∆ ti-
pas susiklostë Aragone (Ð. r. Ispanijoje), ið ten papli-
to visoje ðalyje, P. Amerikoje. Ispanijoje yra ~100 ∆
atmainø, pvz., Navaros ∆, Valensijos ∆ (pastaroji san-
tûresnë, rytiet. kolorito; ðokama ir per laidotuves). ∆
populiari ir kaip darbo daina (pvz., pjovëjø ∆, vynuogiø
rinkëjø ∆). Vienà populiariausiø ∆ melodijø pavarto-
jo M. Glinka uvertiûroje „Aragono chota“ ir F. Lisztas
„Ispaniðkojoje rapsodijoje“ f-nui. ∆ melodijas savo kû-
riniuose vartojo C. Saint-Sa¸nsas, E. Chabrier, I. Al-
bénizas, M. de Falla ir kiti kompozitoriai. Pav.
Adeodatas Tauragis
Chou Wen-Chung [Ven Èungas Èù; g. 1923.VII.28 Èefu
(Kinija)], JAV komp. ir pedagogas. Kinø kilmës. 1946–
49 N. Anglijos kons-joje (Bostone) studijavo kompozicijà
pas C. McKinley’á ir privaèiai pas N. Slonimská, 1949–
54 Kolumbijos un-te (Niujorke) pas O. Lueningà, pri-
vaèiai pas B. Martinø ir E. Varêse’à. Nuo 1964 dësto Ko-
lumbijos un-te; prof. (1972). Þymesnieji kûriniai: simf.
orkestrui – Landscapes („Peizaþai“, 1949), All in the
Spring Wind („Viskas pavasario vëjyje“, 1953), And the
Fallen Petals („Ir nukritæ þiedlapiai“, 1954); Metaphors
puè. orkestrui („Metaforos“, 1961); The Dark and the
Light f-nui, muðamiesiems, styginiams ir kitiems muz.
instrumentams („Tamsa ir ðviesa“, 1964), 3 liaudies dai-
nos arfai ir fleitai (1950), siuita arfai ir puè. kvintetui
(1950), „Kursyvas“ fl. ir f-nui (1963), Yü ko 9 instrumen-
tams (1965), 7 Poems of the T’ang Dynasty sopranui arba
tenorui ir kamer. ansambliui („7 poemos apie Tangø di-
nastijà“, 1959), kino filmø muzika. ∆ kûryboje ryðku Ry-
tø ir Vakarø muz. stiliø jungtis. Jonas Klimas
Chrênikovas Tichonas [Òèõîí Íèêîëàåâè÷ Õðåí-
íèêîâ; g. 1913.VI.10 Jelece (Lipecko sr.)], rusø
komp., visuom. veikëjas. 1936 baigë Maskvos kons-jà
Chrétien
#
(V. Ðebalino kompozicijos kl.), nuo 1961 joje dësto;
prof. (1966). 1948–57 SSRS kompozitoriø s-gos v-bos
gen. sekretorius, 1957–90 I sekretorius, 1990–91 pir-
mininkas. Sukûrë operø:  áóðþ („Audroje“, 1939,
Lietuvoje past. 1954), Ôðîë Ñêîáååâ („Frolas Skobe-
jevas“, 1950), Ìàòü („Motina“, 1957), Äîðîòåÿ
(„Dorotëja“, 1983); baletø, opereèiø, 3 simf-jas (1935,
1942, 1974), 3 koncertus f-nui ir orkestrui (1933; 1971;
1983), koncertus sm. (1959) ir vè. (1964; uþ juos SSRS
valst. premija 1967), muz. dramos spektakliams ir ki-
no filmams. ∆ kûrybai bûdinga optimist. pasaulëjau-
ta, lyrizmas, melodingumas, paprastos iðraiðkos prie-
monës. Lenino (1974), SSRS valst. premija (1942,
1946, 1952).
L: Òèõîí Õðåííèêîâ. Ì., 1974; Ìàðòûíîâ Ë. Ò. Õðåííèêîâ. Ì.,
1984. Kazys Jasinskas
Chrétien de Troyes [Kretjº de Truâ; g. apie 1130, m.
apie 1190], pranc. truveras, þymiausias ir átakingiau-
sias senosios pranc. literatûros kûrëjas. Paraðë 5 ei-
liuotus riteriø romanus: „Erec et Enide“ (apie 1162),
„Cligês“ (apie 1164), „Lancelot“ (apie 1168), „Yvain“
(apie 1172), „Perceval ou le Conte du Graal“ („Per-
sevalis, arba Gralio kunigaikðtis“, apie 1182). Sukûrë
keletà dainø. Judita Þukienë
Chrysander Karl Franz Friedrich [Karlas Francas Fryd-
richas Kryzãnderis; 1826.VII.8 Liubeke – 1901.IX.3
Bergedorfe (netoli Hamburgo)], vok. muzikologas.
1856 ákûrë (su G. Gervinusu) Händelio d-jà (veikë iki
1860), turëjusià tikslà iðleisti G. Fr. Händelio raðtø
rinktinæ. Svarb. darbai: „Gesamtausgabe der Werke
Händel“ („G. Fr. Händelio kûriniø rinktinë“, 1858–94,
93 t., 49-as t. neiðëjo), monografija apie Händelá (1858–
67, 3 t., neuþbaigta). Ákûrë muzikologijos þrn. „Jahr-
bücher für musikalische Wissenschaft“ („Muzikos
mokslo metraðèiai“, 1863 ir 1867). 1868–71 ir 1875–82
buvo laikr. „Allgemeine musikalische Zeitung“ vyriau-
siasis redaktorius. Vilija Gerulaitienë
Christian Charlie (Charles) [Èarlis Krístianas; tikr.
vardas Èarlzas; g. 1919 Dalase, m. 1942.III.2 Niujor-
ke], JAV dþiazo gitaristas. 1939–41 skambino svingo,
vëliau ir ðiuolaik. ankstyvojo bebop stiliaus dþiazà
B. Goodmano sekstete. Áraðë plokðteliø (su Goodma-
no ansambliu ir orkestru, L. Hamptonu, Th. Monku,
J. Guy’umi, N. Fentonu, C. Clarku). Vienas pirmøjø,
pradëjo skambinti dþiazà el. gitara ir atliko solo kom-
pozicijø. Daug eksperimentavo su melodijos frazavi-
mu, ritmu, harmonija. Jonas Rimða
Christiè Stevan, serbø komp. ↑ S. Hristiè.
Christie William (Lincoln) [Viljamas (Linkolnas) Krís-
tis; g. 1944.XII.19 Bafale (Niujorko valstija)], JAV di-
rig., klavesinininkas. Studijavo Harvardo un-te, Jeilio
muz. mokykloje. 1971 persikëlë á Paryþiø, kur dau-
giausia skambino klavesinu. 1979 ákûrë ansamblá „Les
arts florissants“ („Þydintys menai“; repertuarà sudaro
baroko epochos komp. kûriniai). Gastroliavo Lietu-
voje (1992). Judita Þukienë
Christou Jani [Jani Chrístu; 1926.I.9 Heliopolyje
(Egiptas) – 1970.I.8 Atënuose], graikø kompozitorius.
1945–48 studijavo filosofijà Karal. koledþe Kembri-
dþe (pas B. Russelà ir L. Wittgensteinà). Privaèiai mo-
kësi kompozicijos pas H. F. Redlichà, instrumentuo-
tës ir muz. kûriniø analizës – pas F. Lavagnino. Nuo
1960 gyveno Atënuose ir Chijo saloje. ∆ daþniausiai
vartojo dodekafoninæ technikà, epizodiðkai – elektro-
ninës ir aleatorinës muz. iðraiðkos priemones. Sukûrë
simf. poemà Phoenix Music („Fenikso muzika“, 1948),
3 simf-jas (1951, 1958, 1962), 6 dainas solo balsui ir
ork. (pagal Th. S. Elioto tekstus, 1958), „Misterijà“
skaitovui, 3 chorams, ork., mgf. juostai ir aktoriui
(1966). Judita Þukienë
Christov Boris [Borisas Chrístovas; 1919.V.18 Plovdi-
ve – 1993.VI.28 Romoje], bulg. dainininkas (bosas).
Baigë teisës studijas Sofijos un-te. Nuo 1942 studi-
javo dainavimà Milane pas R. Stracciari, tobulinosi
Zalcburgo Mozarteume. 1946 debiutavo Romoje
(Colline’as). Dainavo LS teatre (1947, 1950, 1959),
MO (1950), CG (1958–74). Koncertavo San Francis-
ke, Èikagoje, Edinburge, Zalcburge, Florencijoje. Þy-
miausi vaidmenys: Borisas Godunovas, Pilypas, Me-
fistofelis, Don Quichotte, Susaninas, Ivanas Rûstusis.
Sol. koncertuose dainavo romansus, dainas. Áraðë daug
plokðteliø. Edmundas Baltrimas
Christov Dimityr [Dimitras Chrístovas; g. 1933.X.2
Sofijoje], bulg. komp., muzikologas. 1951–56 studi-
javo Sofijos aukðtojoje muz. m-loje (kompozicijà pas
M. Goleminovà), nuo 1960 joje dëstë; prof. (1976).
Nuo 1969 Muzikologijos in-to (Sofijoje) moksl.
bendradarbis. 1975–79 UNESCO muz. tarybos gen.
sekretorius. Sukûrë 3 simf-jas (1958, 1964, 1968), simf.
epizodus (1962), Uvertiûrà su fanfaromis (1974), Qua-
si una fantasia – giuoco (1982), koncertø (f-nui, 1954;
sm., 1966; vè., 1969), styg. kvartetà (1970), kvartetà
fl., altui, arfai ir klavesinui (1973), sonatà vè. solo
(1965), 4 sonatas f-nui (1962–74), dainø. Paraðë muz.
teorijos veikalø: „Çàïàäíè õîðèçîíòè“ („Vakarø ho-
rizontai“, 1966), „Êîìïîçèöèîííè ïðîáëåìè âúâ
ôóãèòå íà Äîáðå òåìïåðèðàíî ïèàíî íà É. Ñ. Áàõ“
(„J. S. Bacho Gerai temperuoto klavyro kompozic. idë-
jø atspindys fugose“, 1968), „Êúì òåîðåòè÷íèòå
îñíîâè íà ìåëîäèêàòà“ („Teoriniai melodikos pa-
grindai“, 1 t. 1973, rus. 1980; 2 t. 1982), „Êîìïî-
çèòîðúò è îáùåñòâåíîòî ñúçíàíèå“ („Kompozito-
rius ir visuom. sàmonë“, 1975). Birutë Þalalienë
Christov Dobri [Dobris Chrístovas; 1875.XII.14 Var-
noje – 1941.I.23 Sofijoje], bulg. komp., muzikologas,
choro dirigentas. Bulgarijos MA akademikas (1929).
Komp. A. Dvoþãko mokinys. Nuo 1907 dëstë ávairio-
se Sofijos muz. m-lose, 1922–33 valst. MuA. Nuo 1935
vadovavo Aleksandro Neviðkio soboro chorui Sofijo-
je. Sukûrë simf. muzikos, romansø, choro dainø. Kû-
ryba pagrásta bulg. liaudies melodijomis. Harmoniza-
vo bulg. ir gretimø tautø l. dainø. Paraðë darbø apie
muz. folklorà. Adeodatas Tauragis
chromâ (gr. chrôma – spalva), ↑ grynosios darnos chro-
mat. pustonis. Maþosios ∆ daþniø santykis (intervalo
koeficientas) yra 25:24, dydis ~71 centas, didþiosios
∆ – 135:128, dydis ~92 centai. Vytautas Bièiûnas
chromåtika (gr. chrôma – spalva), muz. garsø sistema,
sudaryta ið pustoniø. Sistemos pagrindas daþniausiai
yra diaton. garsaeilis. Diaton. laipsnius pustoniu pa-

aukðtinant arba paþeminant („nuspalvinant“), sis-
tema papildoma naujais, chromat. garsais. Tarp
diaton. ir chromat. laipsniø susidarantys intervalai
vadinami chromat. intervalais. 12 garsø chromat. sis-
tema susidaro ið jungiamø keliø skirtingø diaton.
garsaeiliø arba jø elementø (polidiatonika). Chromat.
sistema, neturinti diaton. pagrindo, vadinama hemi-
tonika.
∆ terminas atsirado sen. Graikijos muz. teorijoje (apie
IV a. pr. Kr.). Jis þymëjo chromat. tetrachordà – vie-
nà ið trijø tetrachordø rûðiø (génos). Naujà reikðmæ ∆
ágavo vëlyvaisiais vid. amþiais ir ypaè renesanse. XIII–
XIV a. kompozitoriai, norëdami paávairinti, pratur-
tinti diaton. melodijas, ëmë vartoti chromat. garsus.
Tokios chromatizuotos melodijos teoretikø niekina-
mai vadintos „dirbtine“, „netikra“ muzika (musica
ficta, musica falsa). ∆ itin paplito XVI a. italø madri-
galistø (ypaè C. Gesualdo di Venosa’os) kûryboje, pa-
grástoje dar modal. sistema. Maþoro-minoro tonac. sis-
temoje ∆ gausiai vartojo XIX a. komp. romantikai.
XX a. pr. ekspresionistø (ypaè A. Schönbergo) kûry-
boje ∆ uþgoþë diatonikà. Suirus maþoro-minoro sis-
temai, susiformavo dvylikalaipsnë hemitonika – lais-
vasis atonalumas ir dodekafonija.
L: Êîòëÿðåâñüêèé È. Äiàòîíiêà òà õðîìàòiêà ÿê êàòåãîðiï ìóçè÷íîãî
ìèñëåíèÿ. Êè¿â, 1971; Õîëîïîâà Â. Îá îäíîì ïðèíöèïå õðîìàòèêè â
ìóçûêå XX âåêà // Ïðîáëåìû ìóçûêàëüíîé íàóêè. 1973. Âûï. 2;
Êàö Þ. Î ïðèíöèïàõ êëàññèôèêàöèè äèàòîíèêè è õðîìàòèêè //
Âîïðîñû òåîðèè è ýñòåòèêè ìóçûêè. 1975. Âûï. 14.
Algirdas Ambrazas
chromåtinë gamâ. Sudaryta ið pustoniø ir turinti okta-
voje 12 garsø. ∆ daþniausiai sudaroma ið natûraliojo
maþoro arba minoro gamos, kai tonai tarp gamos gre-
timø laipsniø uþpildomi pustoniais. Kylanèioje maþoro
∆ tonai uþpildomi aukðtinant laipsnius, iðskyrus VI, ku-
rio vietoje þeminamas VII (aukðtinamas I, II, IV, V, þe-
minamas VII); krintanèioje maþoro ∆ tonai uþpildomi
chromatinë gama
chromatinë moduliacija
chromatinë sistema
chromatinë
#!
þeminant laipsnius, iðskyrus V, kurio vietoje aukðtina-
mas IV (þeminamas VII, VI, III, II, aukðtinamas IV).
Kylanèioji ir krintanèioji minoro ∆ sudaroma vienodai:
tonai uþpildomi aukðtinant laipsnius, iðskyrus I, kurio
vietoje þeminamas II (aukðtinamas III, IV, VI, VII, þe-
minamas II). Atonaliojoje muzikoje ∆ garsø uþraðymas
nereglamentuojamas. Pav. Rita Nomicaitë
chromåtinë moduliåcija. ∆ atliekant bent viena-
me ið faktûros balsø susidaro chromatinë slinktis.
Bûdinga moduliuojant á minorinæ tonacijà per do-
minantinës funkcijos bendruosius akordus. Pav.
Vaclovas Paketûras
chromåtinë sekve¹cija, akordø junginio sekvencinis
kartojimas giminingomis tonacijomis (↑ sekvencija). ∆
kiekviena grandis turi tokià paèià funkc. struktûrà (kinta
dermës pobûdis, pvz., maþoras pereina á minorà ir at-
virkðèiai), o atskiruose balsuose sekvenc. judëjimas re-
miasi tik kiekybiniais (intervalà sudaranèiø laipsniø kie-
kiu) intervalais. ∆ neiðeina ið tonacijos ribø. Rûta Mielkutë
chromåtinë tonåcija, iðplëstinë tonacija, dvylikalaips-
në tonacija, tonaliosios harmonijos sistema, pagrásta 12
tonø chromat. garsaeiliu. Visi 12 ∆ garsø (laipsniø) trak-
tuojami kaip lygiaverèiai (t. y. natûralûs, nealteruoti),
galintys bûti tiesiogiai susieti su tonika (tuo pasireiðkia
esminis ∆ ir↑ dodekafonijos skirtumas (dodekafonija
neturi tonikos). ∆ sistemos harmonijoje vartojami bet
kokios struktûros (tercinës ir netercinës) akordai, su-
daryti nuo bet kurio ið 12 chromat. garsaeilio laipsniø.
Kiekvienas ið ðiø akordø gali ágyti tonikos f-jà.
∆ susiklostë XX a. muzikoje (B. Bartóko, P. Hinde-
mitho, S. Prokofjevo, D. Ðostakovièiaus, J. Gruodþio,
J. Juzeliûno, S. Vainiûno kûryboje). ∆ sàvokà muz. te-
orijoje vienas pirmøjø pavartojo A. Schönbergas („Har-
monielehre“, 1911); ∆ labiausiai iðtyrë J. Cholopovas.
Algirdas Ambrazas
chromåtinë sistemâ, grynosiomis kvintomis (arba kvar-
tomis) susijusiø garsø sistema, prapleèianti tradicinæ
septynialaipsnæ diatoninæ sistemà. ∆ sampratà XX a.
pr. pasiûlë Fr. Gevaert’as. Jis skyrë dvylikagarsæ ∆ ir
septyniolikagarsæ (pilnàjà) ∆. Pilnàjà ∆ sudaro 7 diato-
nikos garsai ir po 5 (tarpusavyje enharmoniðkai lygius)
garsus diezinëje ir bemolinëje sistemos pusëje (pav.).
Remdamasis ðia ∆, Gevaert’as aiðkino sudëtingus har-
moninius junginius, kaip priklausanèius vienai tonaci-
jai. Gevaert’o teorijà iðplëtojo G. Catoire’as, I. Sposo-
binas, J. Tiulinas. Algirdas Ambrazas
chromatiniai
#"
chromåtiniai pagalbíniai tònai ↑ pagalbiniai tonai.
chromåtiniai péreinamieji tònai ↑ pereinamieji tonai.
chromåtiniai þenkla¤, kitaip ↑ alteracijos þenklai.
Cíbas Saulius Edmundas [g. 1955.IV.27 Bostone, JAV],
chromatízmas, natûralaus (diatoninio) ir pustoniu al-
teruoto (paaukðtinto arba paþeminto) dermës laipsniø
gretinimas (pvz., f-fis, h-b). Tonaliojoje muzikoje yra
kelios ∆ rûðys. Alteracinis ∆ susidaro alteruojant dia-
toniná dermës laipsná. Nepastovøjá laipsná priartinus
chromat. pustoniu prie pastoviojo, sustiprinama der-
minë trauka. Moduliacinis ∆ susidaro 2 tonacijø san-
dûroje, panaudojus chromat. pustoná tarp tø tonacijø
diaton. laipsniø. Jungiant skirtingas diaton. dermes ar-
ba jø elementus (pvz., polidiaton. sistemoje), tø der-
Cic¸naitë, Uþdavinienë, Auðra [g. 1963.II.6 Vilniuje],
miø laipsniø, nutolusiø chromat. pustoniu, sugretini-
mas vadinamas mikstiniu (miðriuoju) ∆. Atonaliojoje
muzikoje ∆ sàlygiðkai vadinama bet kokia slinktis pus-
toniu. Algirdas Ambrazas
Kyung-Wha Chung
chronos protos (gr. pirminis laikas), muz. metro vie-
netas Antikos ir daugelio Rytø ðaliø muzikoje. Muz.
pëdos elementas – smulkiausia melodijos ritm. vertë.
Arvydas Girdzijauskas
Chung Kyung-Wha [Kjung Vha Èung; g. 1948.III.26
Seule], P. Korëjos smuikininkë. 1957 Seule grieþë
Ciconia Johannes [Johanesas Èikònija; g. apie 1335
F. Mendelssohno-Bartholdy koncertà smuikui. 1960–
67 studijavo Juillardo muz. m-loje Niujorke (pas
I. Galamianà). 1968 debiutavo Niujorke su Niujorko
filh-jos orkestru. 1970 debiutavo Europoje su Lon-
dono simf. orkestru. ∆ repertuarà sudaro áv. epochø
komp. kûriniai. Koncertuoja trio su seserimi Myung-
Wha Chung (vè.) ir broliu Myung-Whun Chungu (f-
Auðra Cicënaitë
nas). Pav. Judita Þukienë
Chung Myung-Whun [Miung Vhun Èùngas; g. 1953.I.22
Seule], P. Korëjos dirig., pianistas. Smuikininkës K.-
W. Chung brolis. Muzikos mokësi Juilliardo muz.
m-loje. 1978–81 dirigavo Luizianos filh-jos orkestrui.
Nuo 1982 dirigavo Berlyno, Miuncheno, Izraelio
filh-jos orkestrams, þymiausiems Londono simf. or-
kestrams. 1984–90 buvo Sarlendo radijo simf. orkest-
Cyganòvas Dmitrijus [Äìèòðèé Ìèõàéëîâè÷ Öû-
ro dirigentas. 1986 ∆ debiutavo MO teatre Niujorke.
Kaip pianistas koncertuoja trio su savo seserimis Ky-
ung-Wha Chung (smuikas) ir Myung-Wha Chung (vio-
lonèelë). Judita Þukienë
church music (angl.) – baþnytinë muzika.
ciaccona (it.) – èakona.
Ciampi Vincenzo Legrenzio [Vinèencas Legrencijus
Èãmpis; g. 1719 Pjaèencoje, m. 1762 Venecijoje], it.
kompozitorius. Studijavo Neapolyje pas Fr. Durante
ir L. Leo, buvo klavesinininkas Palerme ir Paryþiuje,
1748–60 gyveno Londone, vëliau dirbo kapelmeiste-
riu Venecijoje. Sukûrë 22 operas; labiausiai buvo ver-
tinama opera buffa Bertoldo (1748). Dar sukûrë 4 ora-
Cigna Gina [Dþina Èínja; g. 1900.III.6 Anþë (netoli Pa-
torijas, uvertiûrø, 5 koncertus obojui, baþn. ir kamer.
muzikos kûriniø. Rita Kaminskaitë
Ciani Dino [Dinas Èånis; 1941.VI.16 Fjume –
1974.III.28 Romoje], it. pianistas. Mokësi pas
M. del Vecchio (Genujoje), Ðv. Cecilijos MuA Romoje
(pas A. Fr. Cortot). 1951 laimëjo II vietà Liszto ir Bar-
tóko konkurse Budapeðte. Koncertavo Europos ðaly-
se ir Kanadoje. Ypaè buvo vertinama jo L. van Beetho-
veno, Fr. Schuberto, R. Schumanno, Fr. Chopino,
C. Debussy kûriniø interpretacija. Judita Þukienë
liet. pianistas, gydytojas. Mokësi pas J. Gaidelá, vëliau
N. Anglijos kons-joje pas R. Sherman. 1976 ðioje
kons-joje surengë pirmàjá sol. koncertà. 1973 laimëjo
„Arion“ muz. premijà ir I vietà Vulastono dainininkø
klubo bei ið Baltijos ðaliø kilusiø instrumentininkø ir
dainininkø konkurse Bostone. Koncertavo su Bosto-
no Pops orkestru. Koncertuose atlieka ir liet. kompo-
zitoriø (M. K. Èiurlionio) kûrinius, akompanuoja so-
listams. Birutë Þalalienë
liet. dainininkë (sopranas). 1981–88 studijavo Lietu-
vos kons-joje (V. Prudnikovo kl.). Nuo 1990 Kauno
muz. teatro solistë. Vaidmenys: Gilda, Zerlina 2, Adi-
na, Marguerite, Stasi (E. Kãlmãno operetëje „Silva“),
Adele (J. Strausso „Ðikðnosparnis“), Euridikë (J. Of-
fenbacho operetëje „Orfëjas pragare“). ∆ rengia kon-
certines programas. Gastroliavo Ðvedijoje, JAV, Ka-
nadoje. 1997–98 Lietuvos radijuje áraðë liet. iðeiviø
kompozitoriø dainø ir romansø. Pav. Lina Stankevièiûtë
Lieþe, m. 1411.XII Paduvoje], it. komp., muz. teore-
tikas. Iðsimokslino Avinjone. 1358 lydëjo kardinolà
Gilles d’Albornoz á Italijà, susipaþino su it. muzika.
1370 gráþo á Lieþà. Nuo 1403 buvo Paduvos kated-
ros kantorius. Kûriniai: miðiø fragmentai (6 Gloria
3 ir 4 balsams; 4 Credo 3 ir 4 balsams), 13 motetø
2–4 balsams, 4 madrigalai 2 ir 3 balsams, 11 bala-
dþiø 2 ir 3 balsams, 2 ðansonos 2 ir 3 balsams, 2
kanonai 3 balsams. Paraðë traktatà „Nova Musica“
(geriausiai iðlikusi treèioji traktato kn. „De Propor-
tionibus“). ∆ – vienas þymiausiø ars nova epochos
kompozitoriø. Iðtobulino polifoninæ komponavimo
technikà. Kûryboje yra Nyderlandø ir italø muz. sti-
liaus elementø. Birutë Þalalienë
ãàíîâ; g. 1903.III.12 Saratove, m. 1992], rusø smui-
kininkas, pedagogas. 1922 baigë Maskvos kons-jà
(A. Mogilevskio smuiko ir G. Catoire’o kompozicijos
kl.). 1923 subûrë kvartetà (nuo 1931 L. van Beetho-
veno kvartetas) ir iki 1977 jame grieþë. Daug koncer-
tavo kaip solistas ir su kt. muzikantais (L. Blumen-
feldu, E. Gilelsu, A. Goldenveizeriu, K. Igumnovu,
G. Neuhausu, L. Oborinu, S. Feinbergu, S. Richteriu,
M. Judina, S. Kozolupovu). 1930–86 dëstë Maskvos
kons-joje, 1956–81 Smuiko katedros vedëjas; prof.
(1935). Pirmasis atliko daugelá rusø ir uþs. komp. kû-
riniø. Mokiniai: V. Malininas, M. Rusinas, Z. Ðichmur-
zajeva. SSRS valst. premija 1946. Jurgis Dvarionas
ryþiaus)], pranc. dainininkë (sopranas). Italø kilmës. Bai-
gë Paryþiaus kons-jà, tobulinosi pas E. Calvé, H. Darclée.
1927 debiutavo Milano LS teatre. Gastroliavo þymiau-
siuose pasaulio tetruose: Buenos Airiø „Colón“ (1930),
Londono CG (1933), Niujorko MO (1937). Sukûrë 74
operø vaidmenis (Aida, Violetta, Norma, Turandot).
Nuo 1947 nebedainavo, dëstë Milano Verdi kons-joje,

Toronto karal. kons-joje (1951–59), Genujos Paganini
muz. in-te (nuo 1958). Rengë operos dainininkø kursus
Sienoje ir Venecijoje. Danutë Mekaitë
Cikker Jãn [Janas Cíkeris; 1911.VII.29 Banska Bistri-
coje – 1989.XII.21 ten pat], slovakø kompozitorius.
1930–36 studijavo Prahos kons-joje. 1939–49 Bratis-
lavos kons-jos, 1951–81 Bratislavos aukðtosios muz.
m-los profesorius. Slovakø operos ir simf. muzikos
pradininkas. Sukûrë operø, tarp jø – Juro Jãnoðik (past.
1954), Vzkriesnie („Prisikëlimas“, past. 1962; abi pa-
gal L. Tolstojø), Hra o lãskie a smrti („Vaidinimas apie
meilæ ir mirtá“, past. 1969, pagal R. Rolland’o pjesæ),
2 simf-jas: I c-moll (1930); II Jarnã symfónia („Pava-
saris“, 1937), simf. poemø, tarp jø – Leto („Vasara“,
1941), Vojak a matka („Kareivis ir motina“, 1943),
Rãno („Rytas“, 1944–46), „Slovakø siuità“ (1944) ir
Hommage â Beethoven (1970) orkestrui, kamer. kûri-
niø, dainø. Kûryba emocinga, dramatiðka. UNESCO
premija (1979). Adeodatas Tauragis
cíklas (gr. kyklos – ratas), muz. þanras – kûrinys sudary-
tas ið savarankiðkø daliø (kûriniø), suvienytø bendros
meninës idëjos. ∆ skiriasi nuo rinkinio, kuris yra vien
formaliai sujungtø kûriniø, nesudaranèiø vieningos me-
ninës visumos, sankaupa. ∆ daliø skaièius ávairus (gali
bûti >20), jos yra nedidelës apimties, iðbaigtos formos.
∆ struktûra neapibrëþta. ∆ gali bûti vokaliniai (ir su instr.
pritarimu) ir instrumentiniai. Vokaliniai ∆ daþniausiai
sudaromi ið dainø arba romansø solistui su f-no arba
instr. ansamblio pritarimu. ∆ dalis gali jungti bendra
poet. idëja, siuþet. linija, dramaturgija, teminiai ryðiai
(R. Schumanno „Moters meilë ir gyvenimas“, Fr. Schu-
berto „Graþioji malûnininkë“). Kai kurie ∆ sudaromi
ið vokal. kûriniø, paraðytø pagal áv. to paties poeto teks-
tus (V. Lauruðo „Penki romansai“, pagal E. Mieþelai-
èio þodþius). Kartais ∆ pradþioje yra instr. áþanga – pre-
liudas, pabaigoje koda – postliudas. Instrumentiná ∆
sudaro miniatiûros, kurias jungia bendras, daþnai pro-
graminis sumanymu. ∆ dalis gali jungti bendra temati-
ka. Ypaè daþnai pasitaiko fortepijoniniø ∆. Instr. ∆
struktûroje svarbi baigiamoji dalis – finalas, kuri turi
apibendrinanèià reikðmæ, iðsiskiria didesne apimtimi,
sudëtingesne struktûra. Kartais instr. ∆, kurio dalys pa-
grástos gimininga tematika, priartëja prie variacijø.
Vokaliniai ir instr. ciklai atsirado XIX a. Vokietijoje
ir Austrijoje. Juose atsispindëjo ankstyvojo romantiz-
mo komp. polinkis fiksuoti momento nuotaikas, kurti
ir gretinti emocingus, kontrastingus, uþbaigtus muz.
vaizdus. ∆ kuriami ir XX amþiuje Minëtini liet. komp.
∆: vokaliniai B. Kutavièiaus „Ant kranto“ ir F. Bajoro
„Auki, auki, þalias berþas“, T. Makaèino „Trys ðokiai“
kamer. ork., V. Barkausko „Trys aspektai“ simf. or-
kestrui.
∆ kartais sudaro stambûs ↑ ciklinës formos kûriniai –
operos, oratorijos ir kt. Tokie ciklai vadinami super-
ciklais. Juos vienija bendra idëja, siuþetas (R. Wagne-
rio tetralogija „Nibelungo þiedas“). Aldona Juodelienë
cíklinë fòrma, muz. forma, sudaryta ið keliø ar kelio-
likos savarankiðkø, bet glaudþiai susijusiø daliø. ∆ kû-
rinio dalis vienija bendra muz. koncepcija, daþnai ir
viena pagrindinë tonacija, þanrinis daliø giminingu-
mas, ta pati atlikëjø sudëtis. Dalys daþniausiai susie-
Cimarosa
##
tos teminiais intonac. ryðiais. Kiekviena dalis turi uþ-
baigtà formà, pasiþymi savitu muz. pobûdþiu, sava te-
matika (melodine, ritmine, harmonine, faktûr. sanda-
ra), tempu. Dalys gali bûti atliekamos ir atskirai. ∆
kûrinyje vyrauja vienas svarbiausiø formos sudarymo
principø: kontrastas arba vieningumas. Pagal tai ski-
riami 2 ∆ tipai: siuitinis ir sonatinis (simfoninis). Siu-
itinio ciklo kûriniuose atskirø daliø savarankiðkumas
ir kontrastingumas ryðkesnis negu viso kûrinio ben-
dras struktûros vieningumas ir vientisumas. Siuitinis
ciklas sudaromas savarankiðkus kûrinius jungiant pa-
gal iðorinius poþymius. Dalys nedidelës apimties, o
muz. vaizdai gretinami, bet simfoniðkai neplëtojami.
Ðiam tipui priskiriama senovinë ir naujoji ↑ siuita, ↑ se-
renada, ↑ divertismentas 1, ↑ kasacija; giminingi vokal.
ir instrument. ↑ ciklai. Siuit. ciklo bruoþø turi charak-
teringosios variacijos. Sonatiniam (simfoniniam) cik-
lui priskiriami kûriniai, pagrásti reikðminga ir vientisa
muz. koncepcija, kuri palaipsniui ágyvendinama atski-
rose konstrastingose dalyse. Ciklo dalys yra iðtisinio
muz. dramaturgijos plëtojimo etapai, atliekantys tam Domenico Cimarosa
tikrà f-jà. Pirmoji sonat. simfoninio ciklo dalis (pa-
prastai bûna sonatos formos) iðreiðkia pagrindinæ kû-
rinio idëjà; kitos dalys papildo ir iðpleèia pirmosios
dalies muz. vaizdus. Paskutinioji ciklo dalis apiben-
drina visà kûriná ir turi pirmosios dalies reprizos (tem-
po, tonacijos, daþnai ir tematikos) poþymiø. Ðio ∆ ti-
po ryðkiausiø bruoþø turi ↑ sonatos, ↑ simfonijos,
↑ koncerto, ↑ kvarteto þanrai. Konkreèiuose áv. þanrø
cikliniuose kûriniuose vyrauja kurio nors vieno ∆ tipo
bruoþai. Formà, artimà kuriam nors ∆ tipui, neretai
turi ir tokata, kaprièas, fantazija, rapsodija, parafra-
zë. Cikliniai yra ir stambûs vokal. instrumentiniai þan-
rai – kantata, oratorija, miðios, opera ir kt.
Algirdas Ambrazas
Cilea Francesco [Franèeskas Èílëja; 1886.VII.23 Palmyje
(Kalabrijos sr.) – 1950.XI.20 Varasëje (netoli Savonos,
Ligûrijos sr.)], it. kompozitorius. 1879–89 studijavo Ne-
apolio kons-joje, 1890–92 joje dëstë. 1894–1904 Flo-
rencijos muz. in-to profesorius. 1913–16 Palermo kons-
jos direktorius. Svarbiausia ∆ kûrybos sritis – veristinës
operos: Gina (past. 1889), La Tilda (past. 1892 Flo-
rencijoje), L’Arlesiana („Arlietë“, past. 1897 Milane),
Adriana Lecouvreur (past. 1902 Milane), Gloria („Ðlo-
vë“, past. 1907 Milane). Rita Kaminskaitë
Cilenðek Johann [Johanas Cílenðekas; g. 1913.XII.4
Grosdubrau (prie Bauceno)], vok. kompozitorius.
1935–39 studijavo Leipcigo kons-joje (J. N. Davido
mokinys). Nuo 1947 dëstë Veimaro Liszto aukðtojoje
muz. m-loje; 1966–72 rektorius. Sukûrë 5 simf-jas (II,
1956, skirta Buchenvaldo aukø atminimui), koncertø
áv. instrumentams, kamerinës instr. muzikos, dainø.
Bronius Ambraziejus
Cimarosa (Cimmarosa) Domenico [Domenikas Èima-
rozâ; 1749.XII.17 Aversoje (netoli Neapolio) –
1801.I.11 Venecijoje], it. kompozitorius. 1761–62 stu-
dijavo Neapolio kons-joje. 1787–91 caro rûmø (Sankt
Peterburge) kompozitorius. 1793 gráþo á Neapolá, da-
lyvavo respublikonø sukilime. 1799 iðtremtas. Pagar-
sëjo komiðkosiomis operomis. Paraðë operø: L’Italia-
na in Londra („Italë Londone“, 1778), L’impresario
in angustie („Impresarijaus rûpesèiai“, 1786), Il mat-
cymbales
#$
rimonio segreto („Slaptos vedybos“, 1792, Lietuvoje
past. 1954); kantatø, oratorijø, sonatø klavyrui, dai-
nø. Pav. Adeodatas Tauragis
cymbales (pranc.) – lëkðtës.
Cimbalist Efrem, JAV smuikininkas ↑ E. Zimbalist.
cymbals (angl.) – lëkðtës.
cimbõlai (vengr. cimbalom, vok. Hackbrett, angl. dulci-
mer, it. salterio tedesco), muz. instrumentas – muðama-
sis chordofonas. ∆ korpusas (900–1100 mm ilgio, 400–
600 mm ploèio, 40–60 mm aukðèio) trapecijos formos,
suklijuotas ið gluosnio, klevo; virðut. plokðtë eglinë. Ið-
ilgai korpuso iðtempta 12–33 metal. viengubos, dvigu-
bos ar net trigubos stygos. Viename gale stygos tvirti-
namos prie vinuèiø, kitame apsukamos aplink varþiklius,
kuriuos sukiojant spec. raktu, ∆ suderinami (daugiau-
sia maþoriniu diaton. garsynu). Skambinant ∆ laikomi
gulsti ant stalo arba ant keliø, pasikabinami virvele per
kaklà. Per stygas muðama 2 mediniais plaktukais, pa-
muðtais minkðta oda arba veltiniu (laikomi abiejø ran-
kø nykðèiu ir smiliumi). ∆ – labai plaèiø galimybiø vir-
tuoz. instrumentas. Skambinami liaudies ðokiai solo. ∆
vartoti instr. ansambliuose (daugiausia su 1–2 smui-
cinkas kais). Manoma, kad ∆ atsirado Rytø kraðtuose. Á Lie-
tuvà pateko vid. amþiais per LDK slaviðkàsias þemes;
pirmàkart minimi J. Bretkûno Biblijos vertime (1579–
90). ∆ buvo paplitæ P. r. ir R. Lietuvoje, Uþnemunëje,
M. Lietuvoje; buvo þinomi ir P. Þemaitijoje. Dabar ∆
muða folkloro ansambliø muzikantai, vienas kitas se-
nas kaimo muzikantas. Pav. Romualdas Apanavièius
Albinas Ciplijauskas
cimbolai
CIMCIM ↑ Comité International pour les Musées et Col-
lection d’Instruments de Musique santrumpa.
Cimze Jânis [Janis Ci§zë; 1814.VII.3 Raunos vls. (dab.
Cësiø rj.) – 1881.X.22 Valkoje], latviø dirig., kompo-
zitorius, pedagogas. 1836–38 studijavo pedagogikà
Berlyno un-te, mokësi muzikos Berlyne pas L. Erkà.
1839–49 Valmieros, 1849–81 Valkos mokytojø semi-
narijos Valkoje direktorius. Parengë nemaþa latviø ir
estø vargonininkø, choro dirigentø. Vienas pirmøjø
latviø l. melodijø rinkëjø. Su broliu Davidu ir moki-
niais sudarë 4 balsø chorui harmonizuotø latviø l. dai-
nø rinkiná „Dziesmu rota“ („Dainø groþis“, 1872–84,
8 sàs.). Danutë Mekaitë
Cincådzë Sulchanas [g. 1925.VIII.23 Goryje], gruz. cis, garso do diez raidinis pavadinimas.
kompozitorius. Baigë Maskvos kons-jà (1950 S. Ko-
zolupovo violonèelës kl., 1953 S. Bagatyriovo kompo-
zicijos kl.). Nuo 1963 Tbilisio kons-jos dëstytojas; pro-
fesorius (1973), rektorius (1965–84). Sukûrë operø
(„Aukso vilna“, 1952), 6 baletus („Demonas“, 1961;
Rivares, 1982), opereèiø, 4 simf-jas (1952–79), orato-
rijà „Nemirtingumas“ (1970), kantatø (1947–84; uþ
cistra (XVII a.)
II SSRS valst. premija 1950).
L: Ìåñõèøâèëè Ý. Ñóëõàí Öèíöàäçå. Ì., 1970. Kazys Jasinskas
cinelli (it.) – kinø lëkðtës.
cingareskâ (it. zingaresca – èigoniðka), muz. pjesë,
pagrásta èigonø muzikos intonacijomis.
cínkas, kornetas (vok. Zink, it. cornetto, pranc. cornet â
bouquin): 1. Muz. instrumentas – lûpinis aerofonas.
Vamzdis kûgiðkas, be platëjanèiø þioèiø su 6 atviromis
skylutëmis virðutinëje ir 1 apatinëje dalyje ir taurelës pa-
vidalo pûstuku. Skyluèiø sistema buvo tokia pat kaip ir
fleitiniø (fleitos) ir lieþuvëliniø (obojaus) instrumentø,
o garsas iðgaunamas kaip lûp. aerofonais. Buvo vartoja-
mi dvejopos formos cinkai: tiesûs arba ðiek tiek lenkti.
Pûstukas bûdavo ádedamas arba iðdroþtas ið ∆ vamzdþio
(dramblio kaulo, oda aptraukto medþio, gyvulio rago).
Cinkai su ádëtiniu pûstuku skambëjo ðvelniau, o su ið-
droþtu pûstuku – ryðkiau. Lenktas ∆ skambëjo ðiurkð-
èiau uþ tiesøjá. ∆ garsaeilis chromatinis. Tembras aðtrus,
ðaiþokas, ðiek tiek panaðus á trimitø aukðto registro temb-
rà. Garsas intonaciðkai nepastovus. ∆ buvo vartojamas
XI–XVIII a. baþnytinëje (kaip trombono sopran. bal-
sas) ir pasauliet. muzikoje (C. Monteverdi, J. S. Bachas,
Chr. W. Gluckas). Grieþia diskantiniu, altiniu, tenoriniu
ir bosiniu ∆. Altinio ∆ diapazonas g–g2. Diskant. ∆ skam-
bëjo grynàja kvinta aukðèiau, tenorinis ∆ grynàja kvinta
þemiau uþ altiná. XVII a. pab. Prancûzijoje atsirado bo-
sinis ∆, vad. ↑ serpentas; jis orkestre ið visø ∆ buvo varto-
jamas ilgiausiai. Pav. Rytis Urnieþius
2. Vargonø registras.
Ciplijãuskas Albinas [1910.X.15 Ðunskuose (Marijam-
polës aps.) – 1983.X.25 Velikije Lukuose (Rusija)],
liet. smuikininkas. 1938 baigë Kauno kons-jà (A. Me-
co kl.). Grieþë áv. kamer. ansambliuose, nuo 1935 –
Kauno radiofono simf. orkestre (nuo 1941 Vilniaus
filh-jos ork.). 1942–44 dëstë Vilniaus muz. m-loje.
1944.X.9 areðtuotas, apkaltintas antisoviet. veikla ir
iðtremtas ið Lietuvos. 1954–58 Krasnojarsko kr. Ka-
zaèinsko rj. kultûros namø bajanistas, vid. m-los dai-
navimo mokytojas. 1958–60 vadovavo Korkino (Èe-
liabinsko sr.) kult. namø estrad. orkestrui, dëstë muz.
m-loje. Nuo 1960 gyveno Velikije Lukuose, mokyto-
javo, vadovavo kamer. orkestrui. Pav. Vaclovas Juodpusis
circle of fifths (angl.) – kvintø ratas.
Cirri Giovanni Battista [Dþovanis Batista Èíris;
1724.X.1 Forlyje – 1808.VI.11 ten pat], it. violonèeli-
ninkas, kompozitorius. Muzikos mokësi pas brolá
vargonininkà, komp. Ignazio Cirri ir pas G. Balzani.
Bolonijos filh-jos akademijos narys (1759). 1764–80
gyveno Londone, tarnavo pas Glosterio hercogà. 1780
gráþo á Italijà. Nuo 1787 buvo Forlio katedros kapel-
meisteris. Kûriniai: sonatos, koncertas violonèelei, du-
etai dviem vè., trio sonatos. Judita Þukienë
Cis-dur ↑ tonacija.
cisis, garso do dubl-diez raidinis pavadinimas.
cis-moll ↑ tonacija.
cistrâ (vok. Cistole, Zitole, XVI–XVII a. Cither, Citter,
Zitter, XVIII–XIX a. Sister; angl. XV–XVI a. cithren,
cittern, vëliau cithern; pranc. citole, cistre, cithre, sistre;
it. cetera, cetra, citola, cistola; isp. cedra, cistro, citola),

citola, muz. instrumentas – gnaibomasis chordofonas.
Korpusas kriauðës pavidalo, turëjo neilgà kaklelá su
galvute. Iðilgai korpuso iðtempta 4–12 dvigubø metal.
stygø, jos uþgaunamos plektru. ∆ þinoma nuo XV a.
Buvo vartojama V. Europoje iki XIX a. pradþios. ∆
buvo pritariama dainoms. ∆ modifikacijos: diskantas,
altas, bosas. Atsiradus gitarai, ∆ nustota vartoti. Pav.
Romualdas Apanavièius
cítola, (it., isp. citola), kitaip ↑ cistra.
Citòvièius Genadijus [Ãåíàäçü Öiòîâi÷; 1910.VIII.7
Novyj Pogoste (Vitebsko sr.) – 1986.VI.20 Minske],
baltr. etnomuzikologas, dirig., kompozitorius. 1939
baigë Karùowicziaus kons-jà Vilniuje. 1936–39 Vilniaus
un-te studijavo etnografijà. Minske ákûrë Baltarusi-
jos l. chorà ir jam vadovavo (1952–74). 1974–76 Bal-
tarusijos MA Menotyros, etnografijos ir folkloro in-
to vyresnysis moksl. bendradarbis. Surinko ~3000
baltr. liaudies dainø (60 jø harmonizavo) ir ðokiø; pa-
rengë ir iðleido jø rinkiniø (1948, 1959). Studijavo ir
lygino slavø tautø l. dainas. Paraðë dainø chorui.
L: Æóðà¢ë¸¢ Ä. Ãåíàäçü Öiòîâi÷. Ìiíñê, 1969. Laima Burkðaitienë
citrâ (vok. Zither, lot. cithara, gr. kithara), muz. instru-
mentas – gnaibomasis chordofonas. ∆ sudaro medi-
nis trapecijos pavidalo korpusas, jo pakraðtyje bûna
kaklelis su metal. padalomis. Iðilgai kaklelio átempta
5 metal. melodinës, o iðilgai korpuso – iki 40 þarniniø
arba ðilkiniø, apvytø metalu, pritarimo stygø (sude-
rintos kvintomis ir kvartomis). Melodinëmis stygomis
iðgaunamas c–c4 garsynas. Pritarimo stygø garsynas
priklauso nuo jø skaièiaus. Grieþiama sëdint, ∆ pasi-
dëjus ant stalo. Melod. stygos prie kaklelio prispau-
dþiamos kairës rankos pirðtais, virpinamos deðinëje
rankoje laikomu plektru. Pritarimo stygos uþgauna-
mos deðinës rankos pirðtais. ∆ skambinama dainos,
ðokiai, pasauliet. ir rel. muzikos kûrinëliai.
∆ susiformavo XVIII a. II p. ið austrø ir bavarø kalnie-
èiø liaudies muz. instrumento ðeitholto (Scheitholt). ∆
modifikuota XIX a. I p. (I. Simonas, P. Petzmayeris). La-
biausiai paplitusios eleginë (altinë arba bosinë) ir kon-
certinë ∆. Maþiau populiarios dviguba ir akordinë ∆.
Lietuvoje ∆ paplito nuo XIX a., taèiau nebuvo labai
populiari. Skambinta vokiðkomis ir vietinës gamybos
∆. Nuo 1901 citros buvo gaminamos Kaune (J. Gara-
levièiaus f-ke; vadintos kanklëmis), 1933–45 Ðiauliuose
(pagal J. Jankausko projektà darë J. Zaukis; vadintos
kanklëmis klaviklëmis). Ðiauliuose 1933–45 veikë
J. Jankausko vadovaujamas citros mëgëjø (klaviklinin-
kø) ratelis. Pav. Romualdas Apanavièius
Cítvaras Stasys [g. 1909.VII.24 Radviliðkyje], liet. dai-
nininkas (bosas ir baritonas). 1927 emigravo á Brazili-
jà, apsigyveno Porto Alegrëje. Dirbo laikrodininku.
Penkerius metus laisvalaikiu mokësi smuikuoti, daly-
vavo chore. Dainuoti mokësi pas E. Temple’à, R. Tal-
bà. 1945 kaip dainininkas debiutavo per Rio de Þa-
neiro radijà. Dainavo Internacionalinëje operoje. 1955
atvyko á JAV, apsigyveno Èikagoje. 1956 Klivlende, Èi-
kagoje surengë koncertus. 1956 „Chicago Tribune“ su-
rengtame dainininkø konkurse laimëjo I vietà ir auk-
so medalá. Iðleido savo plokðtelæ. Birutë Þalalienë
Ci¾richo òperos teåtras. 1834–90 buvo vadinamas Clark Stanley [Stenlis Klãrkas; g. 1951.VI.30 Filadelfi-
„Aktientheather“ (pirmasis spektaklis – W. A. Mozar-
Clark
#%
to „Uþburtoji fleita“). Jame dirbo Fr. Abtas, H. von
Bülowas ir R. Wagneris, èia pastatæs „Skrajojantá olan-
dà“ ir C. M. von Weberio „Laisvàjá ðaulá“. Po gaisro
(1890) 1891 pastatytas naujas Miesto teatras, kuris
nuo 1964 vadinamas ∆. Þymiausi pastatymai: A. Ber-
go Lulu (1937), P. Hindemitho „Dailininkas Mathis“
(premjera, 1938), A. Honeggero oratorija „Þana
d’Ark ant lauþo“ (1943). 1945 ávyko G. Gershwino
operos „Porgy’s ir Bess“ premjera Europoje, 1957 –
A. Schönbergo „Mozë ir Aronas“ premjera. ∆ stato-
mi ir baletai, operetës (1907 W. Furtwängleris diriga-
vo F. Lehãro „Linksmàjà naðlæ“). Judita Þukienë
Clabon Cristophorus, LDK ir Lenkijos kompozitorius
↑ K. Klabonas.
clairon (pranc.): 1. Signal. ragas, biugelhornas. 2. Var-
gonø registras. 3. Fisharmonijos registras.
Clayton Wilbur („Buck“) [Vilberis Kle¤tonas; slapyvar-
dis „Bakas“; 1911.XI.12 Parsonse (Kanzaso valstija) –
1991.XII.8 Niujorke], JAV dþiazo trimitininkas, aran-
þuotojas. Kaip solistas iðgarsëjo 1936–43, grodamas
C. Basie’o bigbende. Po II pasaul. karo iðgarsëjo kaip
mainstream dþiazo muzikantas. Po 1950 ypaè iðpo-
puliarëjo ∆ kompozicijos ir aranþuotës. Nuo 1987 va- citra
dovavo bigbendui, grieþusiam ∆ kûrinius.
Auðra Listavièiûtë
Clapisson Antoine Louis [Antuanas Lui Klapisònas;
1808.IX.15 Neapolyje – 1866.III.19 Paryþiuje], pranc.
komp., smuikininkas. Mokësi Paryþiaus kons-joje pas
Fr. A. Habeneckà ir A. Reicha’à. Nuo 1862 – Pary-
þiaus kons-jos harmonijos profesorius. Sukûrë ~20
komiðkøjø operø ir opereèiø. Paraðë daug romansø.
Judita Þukienë
Clapton Eric [Erikas Klåptonas; g. 1945.III.30 Riplyje
(Surëjus)], anglø roko gitaristas, dainininkas. Groja nuo
15 metø; sekë gitaristø Ch. Berry’o, M. Waterso atliki-
mo maniera. 1963 ákûrë grupæ „The Roosters“, 1966–
68 vadovavo grupei „Cream“, 1968–69 „Blind Faith“.
Grojo su gitaristais J. Lennonu, G. Harrisonu,
L. Russellu, grupëmis „Casie Jones and The Engineers“,
„Yardbirds“, „The Beatles“, „Mothers of Invention“.
Áraðë sol. albumø („Just One Night“, 1980; „Unplugged“,
1992). Vienas þymiausiø bliuzroko atlikëjø.
Justinas Prusevièius
Clari Giovanni Carlo Maria [Dþovanis Karlas Marija
Klåris; 1677.IX.27 Pizoje – 1754.V.16 ten pat], it. kom-
pozitorius. Mokësi Bolonijoje pas G. P. Colonna. Nuo
1712 dirbo kapelmeisteriu Pistojoje, nuo 1720 – Bo-
lonijoje, nuo 1736 – Pizoje. Sukûrë 11 oratorijø, mi-
ðiø, psalmiø, Requiem, Te Deum, Stabat Mater, himnø.
Þymiausi kûriniai – Duetti e Terzetti da camera („Ka-
meriniai duetai ir tercetai“), ið kuriø 5 G. Fr. Hände-
lis pavartojo oratorijoje „Teodora“. Judita Þukienë
clarino (it.): 1. Aukðtas trimito registras; XVII–XVIII a.
partitûrose aukðtame registre iðdëstyta trimito partija.
2. Natûralusis (be ventiliø) trimitas, su siauru pûstuku.
Vartotas XVII–XVIII amþiuje. 3. Aukðtas klarneto re-
gistras. 4. Vargonø registras. Judita Þukienë
clarion (angl.), kitaip ↑ clarino.
joje], JAV dþiazo kontrabosininkas. Studijuodamas gro-
Clarke
#&
jo roko ir rhythm and blues grupëse. 1970 persikëlë á
Niujorkà, koncertavo su P. Sandersu, S. Getzu, D. Gor-
donu, A. Blakey’u, G. Evansu. 1971–77 grieþë C. Co-
rea grupëje „Return to Forever“. 1983 su ðia grupe kon-
certavo JAV. Groja su dþiazo bei roko atlikëjais.
Auðra Listavièiûtë
Clarke Jeremiah [Dþeremajus Klãrkas; g. apie 1674
Londone, m. 1707.XII.1 ten pat], anglø komp., var-
gonininkas. Paraðë miðiø daliø, 20 antemø, 10 kanta-
tø chorui, ~30 dainø, publikuotø áv. rinkiniuose, pjesiø
klavesinui (rink. „Choice Lessons For the Harpsi-
chord“, 1711). Judita Þukienë
Clarke Kenny (Kenneth Spearman, „Klook“) [Kenis
Klãrkas; tikr. vardai Kenetas Spirmanas, slapyvardis
„Klukas“; 1914.I.9 Pitsburge (Pensilvanijos valstija) –
1985.I.26 Montrëjuje (Senos dep., Prancûzija)], JAV
dþiazo perkusininkas. Grojo Mintono klubo, 1946
D. Gillespie’o orkestre, 1952–55 su ansambliais „Mo-
dern Jazz Quartet“. Nuo 1956 Paryþiuje dirbo pro-
Muzio Clementi
diuseriu, dëstë, grojo dþiazo klubuose. Buvo vienas
dþiazo orkestro „Clarke-Boland Big Band“ ákûrëjø. ∆
koncertavo su L. Armstrongu, L. Bennettu, S. Bechet,
E. Fitzgerald, L. Davisu, J. Griffinu. Justinas Prusevièius
Clarke’o ir Bolando dþiazo orkestras (Clarke-Bo-
land Big Band), veikë 1963–73 Kelne. ∆ ák. perkusi-
ninkas K. Clarke’as ir komp., pianistas Fr. Bolandas.
Atliko Fr. Bolando kompozicijas. ∆ grieþë JAV ir Eu-
ropos ðaliø dþiazo muzikantai. 1967, 1969 ∆ dalyvavo
tarpt. dþiazo festivalyje Prahoje. Áraðë plokðteliø su
S. Getzu, J. Griffinu. Justinas Prusevièius
Claussen Julia [Julija Klãusen; 1879.VI.11 Stokhol-
me – 1941.V.1 ten pat], ðvedø dainininkë (mecosop-
ranas). 1898–1902 studijavo Karaliðkojoje kons-joje
(Stokholme), 1903–05 Berlyno kons-joje. 1903 debiu-
tavo Stokholmo karaliðkajame teatre (Leonora 2), iki
1913 buvo ðio teatro solistë. 1913–17 dainavo Èika-
gos operos teatre, Londono CG, 1917–32 Niujorko
MO teatruose. 1934 gráþo á Stokholmà, buvo Karalið-
kosios MuA profesorë. Vaidmenys: Ortrud, Brangäne,
Marina, Kundry, Carmen. Danutë Mekaitë
clausula (it.) – klauzulë.
clavesin (pranc.) – klavesinas.
clavicembalo (it.) – klavesinas.
clavichord (angl.), clavicorde (pranc.), clavicordo (it.) –
klavikordas.
clavis (lot. raktas), vid. amþiø muz. notacijos þenklas –
raidë, þyminti tam tikrà muz. garsà. Ið pradþiø tos rai-
dës – nuo A iki G – raðytos ant vargonø klaviðø. Nuo
XI a. raidës perkeltos á linijø sistemà; èia jos turëjo
muz. rakto reikðmæ, buvo raðomos kurios nors linijos
pradþioje ir þymëjo raidæ atitinkanèio garso vietà.
Rûta Mielkutë
clef (angl.) – raktas.
Clemencic René [Renë Kleme¹èièius; g. 1928.II.27
Vienoje], Austrijos fleitininkas, komp., muzikologas,
dirigentas. Studijavo Neimegene. Baigë Vienos un-tà
(Filosofijos f-tà). 1958 ákûrë „Musica Antiqua“ an-
samblá, sen. muz. instrumentais grieþusá XII–XVI a.
muzikà. 1968 ákûrë „Clemencic Consort“ ansamblá,
grieþusá renesanso, baroko ir avangard. muzikà. Tyrë
sen. muzikà, paraðë kn. „Alte Musikinstrumente“
(„Senieji muzikos instrumentai“, 1970). Sukûrë kûri-
niø iðilg. fleitai. Danutë Mekaitë
Clemens non Papa Jacobus (Jacques Clément) [Ja-
kobas Klêmensas non Papâ; tikr. vardas ir pavardë
Þakas Klemenas; g. tarp 1510 ir 1515, m. 1555 (?)
Diksmuidene (Flandrija)], pranc. ir flamandø kom-
pozitorius. Po 1538 ir iki 1545 giedojo Briugës baþny-
èiø choruose. Manoma, kad mokësi pas Briugës Ðv. Se-
vero baþnyèios kapelmeisterá L. Hellinckà. Nuo 1545
gyveno Iperne; èia bendravo su spaustuvininku T. Sus-
sato, kuris Antverpene iðleido ∆ kûriniø. Ðiuos kûri-
nius ∆ pasiraðinëjo „Clemens non Papa“, kad jo ne-
painiotø su popieþiumi Klemensu VII arba su Iperne
gyvenanèiu poetu Jacobus Papa. Gyvenimo pabaigo-
je dirbo kapelmeisteriu Diksmuidene. Sukûrë miðiø,
Te Deum, Magnificat, motetø (vertingiausia kûrybos
dalis), psalmiø, ðansonø. Kûriniai Nyderlandø poli-
fon. m-los stiliaus. Bronius Ambraziejus
Clément Edmond [Edmonas Klemãnas; 1867.III.28
Paryþiuje – 1928.II.24 Nicoje], pranc. dainininkas (te-
noras). Studijavo Paryþiaus kons-joje. 1889 debiuta-
vo „Opéra–Comique“ teatre (Vincentas Ch. Gounod
Mireille), iki 1910 buvo ðio teatro solistas. Sukûrë þy-
miø operos vaidmenø áv. pasaulio teatruose (Belgijo-
je, Ispanijoje, Portugalijoje, Anglijoje, Danijoje; 1909–
10 dainavo MO teatre). Þivilë Ramoðkaitë
Clement Franz Joseph [Francas Jozefas Klêmentas;
1780.XI.17 Vienoje – 1842.XI.3 ten pat], Austrijos
smuikininkas, dirig., kompozitorius. Nuo 1790 kon-
certavo Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje. 1802–11 ir
1817–21 Vienos teatro, 1813 dar ir Prahos operos teat-
ro orkestro (vadovaujamo C. M. von Weberio) kon-
certmeisteris. Vienas þymiausiø XIX a. I pusës smui-
kininkø. 1806 (Vienoje) pirmasis atliko (jam paskirto)
L. van Beethoveno koncerto D-dur smuiko partijà.
Sukûrë koncertø smuikui, f-nui, koncertinø smuikui,
miðiø, muzikos dramos spektakliams. Danutë Mekaitë
Clementi Aldo [Aldas Kleme¹tis; g. 1925.V.25 Kata-
nijoje], it. kompozitorius. 1952–54 studijavo Ðv. Ce-
cilijos MuA kompozicijà pas G. Petrassi, 1961, 1962
tobulinosi K. Stockhauseno kompozicijos kursuose.
Dësto kompozicijà Rossini kons-joje Pezare. Sukûrë
Episodi orkestrui (1958), Informel f-nui ir muðamie-
siems (1961), Informel 2 15 atlikëjø (1962), Informel 3
ork. (1963), Variante B 36 instrumentams (1964), kon-
certà puè. orkestrui ir 2 f-nams (1967), koncertø
f-nui (1970, 1975, 1986), Sinfonia da camera 36 instr.
(1974). Judita Þukienë
Clementi Muzio [Mucijus Kleme¹tis; 1752.I.23 Romo-
je – 1832.III.10 Yvaðame (netoli Vusterio)], anglø
komp., pianistas, dirig., pedagogas, leidëjas. Italas.
Muzikos mokësi pas A. Buroni, G. Santarelli ir, ma-
noma, pas G. Carpani. Vargonininkavo Romos, Da-
maro baþnyèiose. 1766, P. Beckfordo pakviestas, per-
sikëlë á Anglijà. Nuo 1774 gyveno Londone, 1777–80
dirbo Italø operos kapelmeisteriu. Buvo keleto natø
leidyklø ir muz. instrumentø gamyklø ákûrëjas. Kaip
pianistas virtuozas koncertavo Prancûzijoje, Vokieti-

joje, Italijoje, Rusijoje, Austrijoje. 1807 Vienoje susi-
paþino su L. van Beethovenu, kurá ypaè sudomino sa-
vo sonatomis f-nui. 1814 tapo Stokholmo akademijos
garbës nariu. Turëjo daug mokiniø, tarp jø þymiausi –
J. B. Crameris, J. Fieldas. Sukûrë: 106 sonatas f-nui
(46 – su sm., vè. ar fl.), etiudø rinkiná „Gradus ad Par-
nassum“ (1817), koncertà f-nui ir ork. (1796), 4
simf-jas, sonatinø f-nui. Pav. Judita Þukienë
Clérambault Louis Nicolas [Lui Nikola Klerambò;
1676.XII.19 Paryþiuje – 1749.X.26 ten pat], pranc.
komp., vargonininkas. Muzikos mokësi pas A. Raiso-
nà, J. B. Moreau. Vargonininkavo Paryþiaus baþnyèio-
se, karal. kapeloje. Iðleido „Premier livre de Piêces de
clavecin“ („Pjesiø klavesinui pirmoji knyga“, 1704),
„Premier livre d’orgue“ („Pirmoji vargonø knyga“,
1710), 5 kn. „Cantates franšoises“ („Prancûziðkosios
kantatos“, 1710–26), dar sukûrë motetø, arijø, instr.
ansambliø. Judita Þukienë
Cliburn Van [Venas Klãibernas; g. 1934.VII.12 Ðryvpor- Cocchi Gioacchino [Dþoakinas Kòkis; g. apie 1720 Ne-
te (Luizianos valstija)], JAV pianistas. 1951–54 mokësi
Juilliardo muz. m-loje (R. Lhévinne f-no kl.). Romant.
pianizmo atstovas, þymus P. Èaikovskio, S. Rachmani-
novo, A. Skriabino, Fr. Chopino, J. Brahmso, C. De-
bussy kûriniø interpretuotojas. Koncertavo JAV, Eu-
ropoje. Tarpt. Leventritto (Niujorke, 1954), Èaikovskio
(Maskvoje, 1958) konkursuose laimëjo I premijà. Nuo
1962 Fort Verte (Teksaso valstija) rengiami tarpt. ∆ pia-
nistø konkursai. Pav. Ramunë Kryþauskienë
Clicquot [Klikò], pranc. vargonø meistrai: Robert [Ro-
beras; g. apie 1645 Reimse, m. 1719 Paryþiuje]. Mokësi
Reimse. 1678 atvyko á Paryþiø. Pastatë vargonus Ver-
salio rûmø koplyèioje, Ðv. Jono baþnyèioje Suasone, Ru-
ano, Blua katedrose. ∆ suteiktas facteur d’orgues du Roi
(karal. vargonø meistro) titulas. Louis Alexandre [Lui
Aleksandras; g. apie 1682 Reimse, m. 1760.I.25 Pary-
þiuje], jauniausias Robert’o sûnus. Perëmë tëvo darbus.
Turëjo karal. vargonø meistro titulà. Pastatë vargonø
Ðv. Pauliaus, Ðv. Roko, Ðv. Luko baþnyèiose Versalyje.
Franšois Henri [Fransua Anri; g. 1732 Paryþiuje, m.
1790.V.24 ten pat], treèiasis Louis Alexandre’o sûnus.
Buvo karal. vargonø meistras. Baigë tëvo pradëtus dar-
bus, restauravo senelio statytus vargonus, statë naujus.
∆ vargonus vertino pranc. virtuozai: L. C. Daquinas,
A. L. Couperinas. Judita Þukienë
cloches (pranc.) – orkestro varpai.
close (angl.) – kadencija.
close harmony (angl.) – „siaura harmonija“, siauras Coclico Adrien Petit (Coclicus) [Andrianas Peti Kòkli-
balsø iðdëstymas.
cluster (angl.) – klasteris.
c-moll ↑ tonacija.
C. O. (sutr.) ↑ coll’ottava.
Coates Albert [Albertas Kòutsas; 1882.IV.23 Sankt Pe-
terburge – 1953.XII.11 Milnertone (prie Keiptauno)],
anglø dirigentas, kompozitorius. Studijavo Leipcigo
kons-joje (R. Teichmüllerio, J. Klengelio, A. Nikischo
kl.). 1906–08 dirigavo D. Britanijos, Vokietijos, 1911–
19 Sankt Peterburgo teatruose, nuo 1919 D. Britani-
jos „National Opera Company“, CG teatruose, Lon-
dono simf. orkestrui. 1923–25 dëstë dirigavimà
Cocteau
#'
Niujorke. 1946 apsigyveno P. Afrikoje; dirigavo Joha-
nesburgo simf. orkestrui, dëstë Keiptauno un-te; pro-
fesorius. Sukûrë operø, dainø, simf. kûriniø. Diriga-
vo simf. koncertus Kaune (XX a. 3–4 d-metyje).
Jonas Klimas
Cobham Billy (William) [Bilis Kòbhamas; tikr. vardas
Viljamas; g. 1944.V.16 Panamoje], JAV dþiazo perku-
sininkas, kompozitorius. 1947 su tëvu pianistu persi-
këlë á JAV. Mokësi muzikos Bruklino aukðtesniojoje
muz. ir meno m-loje. Nuo 1967 grojo B. Tayloro trio,
H. Silverio ir kt. ansambliuose. 1969 subûrë fusion gru-
pæ „Dreams“, áraðë plokðteles su M. Davisu („Bitches
Brew“, „Jack Johnson“). 1971–73 J. McLanghlino
„Mahavishnu Orchestra“ narys. Nuo 1973 vadovavo
savo grupës „Spectrum“, B. Cobhamo dþiazo ansam-
bliui (grojo festivalyje „Vilnius Jazz’95“). Groja su
þymiais dþiazo ir fusion atlikëjais. Sukûrë elektroniná
bûgnà. Pav. Jûratë Kuèinskaitë
Van Cliburn
apolyje, m. po 1788 Venecijoje], it. kompozitorius. Dir-
bo kapelmeisteriu Neapolyje, Romoje, Venecijoje. 1757
iðvyko á Londonà, buvo „Haymarket Theatre“ komp. ir
muz. direktorius (iki 1762), vëliau – muz. mokytojas.
Apie 1772 gráþo á Venecijà. Sukûrë 42 operas, 5 oratori-
jas, 5 kantatas, baþn., kamerinës muzikos. Judita Þukienë
Cochlaeus (Cocleus, Coclus, Johann Dobneck) Jo-
hannes [Johanesas Kokl¸jus; tikr. vardas ir pavardë Jo-
hanas Dobnekas; 1479.I.10 Vendelðteine – 1552.I.10
Vroclave], vok. muzikologas, komp., teologas. Mokësi
pas J. Dirkheimerá Niurnberge, Kelno un-te (1505 –
bakalauras, 1507 – magistras, 1509 – prof.). 1615 iðvy- Billy Cobham
ko á Italijà, 1517 Feraroje gavo teologijos dr. laipsná,
Romoje áðventintas á kunigus. Dirbo áv. Vokietijos mies-
tuose. Paraðë traktatus „Musica“ („Muzika“, 1504), „Te-
trachordum musicaes“ („Muzikos tetrachordas“, 1511,
21526). Judita Þukienë
Cocker Joe (John Robert) [Dþo Kòkeris; tikr. vardai
Dþonas Robertas; g. 1944.V.20 Ðefilde], anglø roko
dainininkas, bûgnininkas, kompozitorius. Nuo 1959
dainavo grupëse „Cavaliers“ (vëliau vad. „Vance Ar-
nold and the Avengers“), „Grease Band“, „Dixie Ty-
lers“, su dainininke R. Coolidge. 1969 gastroliavo JAV,
Australijoje. Dainavo Vindzoro, Vudstoko dþiazo fes-
tivaliuose. ∆ repertuarà sudaro J. Lennono, P. McCart-
ney’o, Ch. Staintono, jo paties dainos. 1995 koncer-
tavo Vilniuje. Darius Uþkuraitis
kas; g. apie 1500 Frandrijoje, m. po 1562.IX Kopen-
hagoje], flamandø komp., muz. teoretikas. Laikomas
Josquino des Prés mokiniu. Ið pradþiø tarnavo popie-
þiaus, vëliau Prancûzijos karaliaus rûmuose. Apie 1545
gyveno Vitenberge, vëliau Frankfurte prie Oderio,
Ðèecine, Karaliauèiuje (grojo kun-ðèio Albrechto ka-
peloje), Niurnberge; apie 1556 apsigyveno Kopenha-
goje (grojo rûmø kapeloje). Muzikoje tæsë Josquino
des Prés tradicijas; sukûrë motetø, dainø, paraðë te-
or. traktatà „Compendium musices“ („Muzikos kom-
pendiumas“, 1552). Jonas Klimas
Cocteau Jean [Þanas Koktò; 1889.VII.5 Mezon Lafite
(Senos ir Uazos dep.) – 1963.X.11 Miji la Forë (Senos
coda
$
ir Marnos dep.)], pranc. raðytojas. Ið pradþiø þavëjosi
C. Debussy, vëliau E. Satie ir I. Stravinskio muzika. Vie-
nas ↑ „Ðeðeto“ grupës ákûrëjø; ∆ pamfletas „Le coq et
arlequin“ („Gaidys ir arlekinas“, 1918) tapo ðios gru-
pës manifestu. 1918 ákûræs (su J. Wieneriu) restoranà
„Jautis ant stogo“, subûrë jaunus muzikus avangardis-
tus. Propaguodamas „Ðeðeto“ idëjas, ∆ skatino muzi-
kos raidà. ∆ pjesiø ekranizacijoms („Orfëjas“, 1950) mu-
zikà sukûrë G. Auricas. ∆ paraðë pjesiø, romansø,
eilëraðèiø, knygø ir str. apie teatrà. Adeodatas Tauragis
coda (it.) – koda.
codetta (it.) – kodetë.
Cœuroy André (Jean Bélime) [Andrë Keruå; tikr. var-
das ir pavardë Þanas Belimas; 1891.II.24 Diþone –
1976.XI.8 Paryþiuje], pranc. muzikologas, kompozito-
rius. 1910 kompozicijos já mokë M. Regeris. 1911–14
studijavo filologijà Paryþiuje. 1920 (su H. Pruniêres’u)
ákûrë (iki 1937 redagavo) þrn. „Revue musicale“. Ben-
dradarbiavo spaudoje kaip muz. kritikas. 1929–39 In-
telektualinio bendradarbiavimo in-to Þenevoje muz.
sk. gen. sekretorius ir vadovas. Parengë natø leidiniø,
C. M. von Weberio operà „Laisvasis ðaulys“ GO teat-
rui (1927), iðleido serijà knygø apie muzikà. Sukûrë
simfonijà (1917), kvintetà (1919), baletà (su O. Ferro-
nu, 1930), instr. pjesiø. Gediminas Þidonis
Coignet Horace [Horacijus Kuanjº; 1735.V.13 Lione –
1821.VIII.29 ten pat], pranc. kompozitorius mëgëjas,
dainininkas, smuikininkas. 1770 susipaþino su
J.-J. Rousseau, kuriam patiko ∆ komiðkoji opera Le
medecin d’amour („Meilës gydytojas“, 1758). ∆ para-
ðë muz. intarpus Rousseau „Pigmalionui“. Apie 1794
buvo Liono muzikos direktorius. Sukûrë pjesiø kla-
vesinui, romansø, muzikos teatrui. Judita Þukienë
colascione (it.) – kolaðonë (ilgakaklë liutnia).
col basso (it., AN, sutr. c-b) – kartu su bosu.
Colbrãn Isabella [Izabela Kolbrãn; 1785.II.2 Madride –
1845.X.7 Bolonijoje], it. dainininkë (sopranas). Isp.
kilmës. Mokësi Ispanijoje, vëliau Italijoje (pas G. Cres-
centini). 1801 debiutavo Paryþiuje. 1807 dainavo Bo-
lonijoje, vëliau Milano LS, Venecijos, Romos teat-
ruose. Nuo 1811 – Neapolio „San Carlo“ teatro solistë.
1822 susituokë su G. Rossini (iðsiskyrë 1837). Þymi
Rossini operø vaidmenø atlikëja. Kiti vaidmenys:
Donna Anna, Armidë. Danutë Mekaitë
Cole William Randolph („Cozy“) [Viljamas Rendolfas
Kòulas; pravardë „Kouzis“; 1909.X.17 Niu Dþersyje –
1981.I.29 Kolambe (Ohajo valstija)], JAV dþiazo perku-
sininkas. Pradëjo groti 1928 su W. Sweatmanu. 1939–43
iðgarsëjo grodamas C. Calloway’aus orkestre. 1942–45
mokësi Juilliardo muz. m-loje groti f-nu, klarnetu, mu-
ðamaisiais. 1949–53 grojo „Louis Armstrong All Stars“
ansamblyje. 1954 su G. Krupa ákûrë perkusininkø m-là
Niujorke. 1957 su J. Teagardenu ir E. Hinesu iðvyko á
turnë po Europà. Dalyvavo ávairiuose dþiazo festivaliuose
(1973 Niuporte, 1974 Nicoje). Auðra Listavièiûtë
Coleman Bill (William Johnson) [Bilas Kòulmenas;
tikr. vardas ir pavardë Viljamas Dþonsonas;
1904.VIII.4 Parise (Kentukio valstija) – 1981.X.24 Tu-
lûzoje], JAV dþiazo trimitininkas. Þymus svingo atli-
këjas. 1927 atvyko á Niujorkà, grojo „Lloyd Scott Or-
chestra“. 1933 su L. Millinderiu gastroliavo Europoje.
1936 atvyko á Prancûzijà, 1936–37 lankësi Indijoje,
1939 – Egipte. 1940 gráþo á JAV, grojo su B. Carteriu,
T. Wilsonu, A. Kirku, B. Holiday, L. Youngu, B. Cla-
ytonu. 1946–47 su Sy Oliver koncertavo Japonijoje.
Nuo 1948 gyveno Prancûzijoje. Gastroliavo Vokieti-
joje, D. Britanijoje, Ðveicarijoje. Paraðë autobiografi-
jà (1972). Judita Þukienë
Coleman Ornette [Ornetas Kòulmenas; g. 1930.III.19
Fort Verte (Teksaso valstija)], JAV dþiazo saksofoni-
ninkas, kompozitorius. Pats iðmoko groti altiniu ir te-
noriniu saksofonu, vëliau trimitu, smuiku). 1957–59
grojo su D. Cherry’u, eksperimentavo (siekë dþiazo ir
atonaliosios muzikos sintezës). Nuo 1959 mokësi Le-
nokso dþiazo muz. m-loje. Niujorke vadovavo kvarte-
tui (1960–62), nuo 1965 trio. Vienas þymiausiø avan-
gardist. krypties (free stiliaus) dþiazo pradininkø, þymus
ðios muzikos atlikëjas. 9 d-metyje subûrë naujà („Or-
nette Coleman’s Prime Time“) ansamblá, daug koncer-
tuoja. Sukûrë dþiazo temø (Lonely Woman, Peace, Con-
geniality). Áraðë kelias deðimtis plokðteliø (pirmoji „Free
Jazz“, iðl. 1960). Jonas Rimða
Coleridge-Taylor Samuel [Samuelis Kòlridþas-Te¤lo-
ras; 1875.VIII.15 Londone – 1912.IX.7 Kroidone
(Surëjus)], anglø komp., dirigentas. 1890–97 studija-
vo Karal. muz. koledþe Londone (kompozicijà pas
Ch. Stanfordà). Nuo 1903 dëstë kompozicijà muz.
koledþe Londone. Nuo 1904 buvo Händelio d-jos
dirigentas. Kûrë romantinio stiliaus muzikà, artimà
A. Dvoþãko kûrybai. Þymiausias kûrinys – 3 daliø Song
of Hiawatha („Hiavatos giesmë“ solistui, chorui ir ork.,
op. 30, 1898–1900). Judita Þukienë
Colgrass Michael [Maiklas Kòlgrasas; g. 1932.IV.22 Èi-
kagoje], JAV komp., bûgnininkas. 1956 Ilinojaus
un-te gavæs muz. bakalauro laipsná, iðvyko á Niujorkà.
Svarbiausi ∆ kompozicijos mokytojai buvo D. Mil-
haud, W. Rieggeris ir B. Weberis. Grojo bûgnais áv.
ansambliuose. Ið pradþiø kûrë muðamiesiems, vëliau –
kamer. muzikà (daþnai su dþiazo elementais), operas
pagal savo tekstus. Judita Þukienë
Colista Lelio [Lelijus Kolistâ; 1629.I.13 Romoje –
1680.X.13 ten pat], it. liutnininkas, kompozitorius.
Nuo 1656 grieþë popieþiaus Aleksandro VI kapeloje
Romoje. Dirbo áv. Romos baþnyèiose. Sukûrë 2 ora-
torijas, 2 kantatas, arijø, 32 trio sonatas, 5 sonatas du-
etui, pjesiø liutniai, gitarai. Judita Þukienë
colla destra (it., AN, sutr. c. d.) – deðine ranka.
Collaer Paul [Polis Kolåras; 1891.VI.8 Bome –
1989.XII.10 Briuselyje], Belgijos muzikologas, pianis-
tas, dirigentas. 1909 koncertavo kaip pianistas. 1921–
39 Briuselyje ∆ iniciatyva buvo rengiami koncertai „Pro
Arte“. 1937–53 Belgijos radijo muz. direktorius ir or-
kestro dirigentas. 1956–60 dëstë muz. istorijà karalie-
nës Elþbietos kapeloje. Lyginamøjø tyrimø tarpt. in-to
Berlyne moksl. tarybos prezidentas. Tyrë ðiuolaikinæ
muzikà. Svarb. veikalas: „La musique moderne 1905–
1950“ („Modernioji muzika 1905–1950“, 1955). Para-
ðë darbø apie folkloristikà ir muz. etnografijà.
Vilija Gerulaitienë

collage (angl., pranc.) – koliaþas.
colla parte (it., AN) – sekti, dvejinti pagrindiná balsà.
colla punta d’arco (it., AN) – stryko smaigaliu.
coll’arco (it., AN) – grieþti stryku.
Collasse Pascal (Colasse) [Paskalis Kolåsas; krikðtytas
1649.I.22 Reimse, m. 1709.VII.18 Versalyje], pranc.
kompozitorius. J. B. Lully mokinys ir sekretorius. Nuo
1686 karaliaus rûmø kapelos kapelmeisteris ir kom-
pozitorius. Sukûrë operø, baletø, arijø, dainø. Visà gy-
venimà buvo kaltinamas kitø kompozitoriø (ypaè Lully)
muzikos plagijavimu. Nusivylæs dël nesëkmiø, gyveni-
mo pabaigoje tapo alchemiku. Jonas Klimas
colla voce (it., AN) – (instrumentu groti) su balsu.
collegium musicum (lot.), muzikø ir muz. mylëtojø
(biurgeriø, studentø) sambûris, draugija. Turëjo tiks-
là kartu muzikuoti, klausytis muz. kûriniø. Pirmieji ∆
tipo sambûriai atsirado Centr. Europos ðalyse XVI–
XVII a. ir buvo nepriklausomi nuo Baþnyèios ir mu-
zikø cechø. Ið pradþiø ∆ skyrësi nuo baþn. chorø (vok.
vadinamø Kantorei) ir cechø bendrijø (conviva musica)
tik pavadinimu. Tokiø ∆ buvo Niurnberge (1568),Vei-
dene (1583), Ciûriche (1613), Prahoje (1616), Sankt
Galene (1620, 1659), Brëmene (1621), Delièe (1647),
Bazelyje (1692) ir kitur. Iki XVII a. vid. buvo atlieka-
ma vokalinë, vëliau ir instr. muzika. Þymesnieji vok.
biurgeriø ∆ susivienijimai veikë Hamburge (1660–74,
vadovai M. Weckmannas, Ph. Bernhardas; nuo 1722
G. Ph. Telemannas), Frankfurte prie Maino (1672–
apie 1740, 1713–33 vadovas Telemannas), studentø –
Leipcige (nuo 1688, vadovas J. Kuhnau). XVIII a.,
pradëjus kurtis kitoms koncertus rengianèioms ástai-
goms, ∆ veikla sumenko. XIX a. pr. ∆ buvo iðlikæ tik
kai kuriuose Ðveicarijos miesteliuose. XVIII a. á ∆ pa-
naðiø d-jø buvo ir D. Britanijoje, Prancûzijoje ir Itali-
joje (akademijos). XX a. Vokietijoje, ákûrus muziko-
logijos in-tø ir katedrø, vël atgijo bendras muzikos
mëgëjø muzikavimas. ∆ atsirado Halës (1906), Leip-
cigo (1906–07), Marburgo (1909), Berlyno (1911) un-
tuose, Bonoje (1919), Freiburge ir Tiûbingene (1920),
Heidelberge, Insbruke ir Kelne (1921–22). ∆ skatino
domëtis kamer. muzika, steigti profesionalius kamer.
orkestrus. Vilija Gerulaitienë
Collet Henri [Anri Kolº; 1885.XI.5 Paryþiuje –
1951.XI.23 ten pat], pranc. kompozitorius, muzikolo-
gas, pianistas. Studijavo Bordo kons-joje (f-nà pas
J. Thibaud, A. Barês). Kompozicijos mokësi pas
F. Pedrellá ir F. Olmeda’à Madride. 1907 ten pat de-
biutavo kaip pianistas. Gráþæs á Prancûzijà, mokësi pas
D. de Séveracà Tulûzoje ir pas G. Fauré, M. de Falla’à
Paryþiuje. 1933 tapo Madrido Meno ak-jos nariu. Ra-
ðë kn., straipsnius apie isp. muzikà, ypaè apie XVI a.
isp. polifonijà. Sukûrë komiðkàjà operà La Chêvre d’or
(„Auksinë oþka“, 1936), 2 baletus, 2 operetes, Con-
certo flamenco („Flamenko koncertas“, 1947), muzi-
kos teatrui, kino filmams. Judita Þukienë
coll legno [it., AN] – stryko kotu.
Colles Henry Cope [Henris Koupas Kòlis; 1879.IV.20
Bridþnorte – 1943.III.4 Londone], anglø muzikolo-
gas. 1895–98 Karaliðkajame muz. koledþe Londone
Colonne
$
pas Ch. H. Parry’á studijavo muz. istorijà, pas W. Da-
viesà – muz. teorijà; nuo 1919 dëstë ðiame koledþe.
1899–1902 Oksforde mokësi vargonuoti. Nuo 1905
laikr. „Times“ muz. redaktorius, nuo 1911 ðio laikrað-
èio muz. kritikas. 1939 iðvyko á Australijà ir N. Zelan-
dijà, II pasaul. karo metais gráþo á D. Britanijà. Muzi-
kolog. darbuose nagrinëjo muzikà nuo vid. amþiø iki
XX a. pr. Svarbiausi veikalai: „Brahms“ (1909), „The
Growth of Music“ („Muzikos plëtotë“, 1912–16, 3 t.),
„Voice and Verse“ („Balsas ir poezija“, 1928),
„Symphony and Drama 1850–1900“ („Simfonija ir
drama 1850–1900“, 1934). Nijolë Taluntytë
Collins Judy [Dþudi Kòlins; g. 1939.V.1 Siatlyje], JAV
dainininkë, gitaristë. Bûdama 13 metø koncertavo kaip
pianistë su Denverio simf. orkestru. Vëliau pradëjo
skambinti gitara. 1959 debiutavo kaip l. dainø atlikëja.
1962–65 koncertavo JAV miestuose. Greta J. Baez ir
B. Dylano ∆ yra viena þymiausiø amerikieèiø folklor.
dainø atlikëjø. Ji dainuoja ir B. Dylano, Ph. Ochso,
P. Seegerio, L. Coheno, J. Mitchell, J. Brelio dainas,
ðansonas, be to, XIV a. kompozitoriø (pvz., Fr. Landi-
ni) kûrinius. Jonas Klimas
coll’ottava (sutr. C. O., it., AN) – oktavomis.
Collum Herbert [Herbertas Kòlumas; 1914.VII.18
Leipcige – 1982.IV.29 Dresdene], vokieèiø komp.,
vargonininkas. Studijavo Leipcige privaèiai, 1930–34
Leipcigo kons-jos Baþn. muzikos in-te. Nuo 1932 var-
gonininkavo Ðv. Kryþiaus baþnyèioje Dresdene. 1942–
45 ir 1956–58 dëstë Dresdeno aukðtojoje muz. m-loje,
1949–61 dar ir Baþn. muzikos m-loje Berlyne; prof.
(1960). Sukûrë kamer. muzikos kûriniø (sonatà fl. ir
klavesinui, 1954; siuitas, 1945, 1965), kûriniø vargo-
nams (Te Deum 2 vargonams, 1940; Media in vita vib-
rafonui ir vargonams, 1979), koncertø (vargonams ir
ork., 1973), Johannes-Passion („Pasija pagal Jonà“,
1952), motetø chorui a cappella, kitø baþn. ir pasau-
liet. muzikos kûriniø. Gastroliavo Lietuvoje (1965,
1969, 1971, 1972, 1979). Birutë Þalalienë
colofonia (it.) – kanifolija.
Colombo Pierre [Pjeras Kolòmbas; g. 1914.III.22 La
Tûr de Pelze (Vo kantonas)], Ðveicarijos dirigentas.
1942 baigë Bazelio kons-jà. 1950 ákûrë Þenevos ka-
mer. orkestrà. 1947–63 vadovavo Lozanos „Bach
choir“, dirigavo „Orchestre de la Suisse Romande“
Þenevoje. 1957 iðrinktas „Tribune Internationale des
Compositeurs“ Paryþiuje prezidentu, 1966 – „Interna-
tional Music Counsil“ direktorius. Þymus W. A. Mo-
zarto kûriniø interpretuotojas, atlieka baroko epo-
chos, XX a. autoriø kûrinius. Judita Þukienë
Colonna Giovanni Paolo [Dþovanis Paolas Kolonâ;
1637.VI.16 Bolonijoje – 1695.XI.28 ten pat], it. kom-
pozitorius. Mokësi pas A. M. Abbatini, O. Benevoli
ir G. Carissimi Romoje. Buvo Ðv. Apolinaro baþny-
èios vargonininkas. Nuo 1659 dirbo vargonininku, nuo
1674 – kapelmeisteriu Ðv. Petro baþnyèioje Bolonijo-
je. Vienas Bolonijos filh-jos akademijos ákûrëjø (1666).
Pas ∆ mokësi G. B. Bononcini, G. C. Clari. Sukûrë mi-
ðiø, motetø, psalmiø, oratorijø. Judita Þukienë
Colonne Édouard (Colonna Judas) [Eduaras Kolònas;
tikr. vardas ir pavardë Judas Kolona; 1838.VII.23 Bor-
color
$
do – 1910.III.28 Paryþiuje], pranc. smuikininkas, diri-
gentas. Mokësi grieþti smuiku Paryþiaus kons-joje pas
N. Girard’à ir Ch. Sauzay, kompozicijà studijavo pas
A. E. Elwart’à ir A. Thomas; tuo metu grojo Paryþiaus
operos orkestre ir Lamoureux kvartete. 1873 su lei-
dëju G. Hartmannu ásteigë „Nac. koncertø“ d-jà (vë-
liau vadintà Colonne’o koncertais). 1892–93 teatro
GO pirmasis dirigentas. Kaip dirigentas koncertavo
Anglijoje, Portugalijoje, Rusijoje. ∆ iðgarsëjo kaip
H. Berliozo, J. Massenet, C. Francko, C. Saint-
Sa¸nso, E. Lalo, G. Bizet, E. Chaussono kûriniø in-
terpretuotojas. Jonas Klimas
color (lot. – spalva): 1. XIV–XVII a. notacijos natø,
kurios skyrësi nuo áprastø savo spalva, pavadinimas:
juodojoje XIV–XV a. notacijoje raudonos ar nenu-
spalvintos (tuðèiavidurës) natos; nuo XVII a. vid. bal-
tojoje notacijoje – juodos natos. Aldona Juodelienë
2. Muz. kalbos puoðmenos XIII a. muzikoje, taip pat
melodiniø vingiø pakartojimas tame paèiame arba ki-
tuose balsuose (vok. Stimmtausch). Ðia reikðme ∆ ter-
minà vartojo Johannesas de Garlandia.
3. XIV–XV a. izoritminiame motete ∆ yra melodijos
intervalinës struktûros atkartojimas skirtingu ritmu.
Melodijos ritminio pieðinio atkartojimas skirtingo
aukðèio garsais vadintas talea. Ona Juozapaitienë
coloratura (it.) – gausi melodijos ornamentuotë.
colour (angl.) – garso spalva, tembras.
Coltrane Alice (McLeod) [Alisa Kòultrein; mergauti-
në pavardë Makled; g. 1937.VIII.27 Detroite], JAV
avangard. dþiazo arfininkë, pianistë, vargonininkë,
aranþuotoja. ∆ dþiaze vartojo Rytø dermes, plëtojo
modaliná dþiazà, 1975 Kalifornijoje ákûrë Rytø religi-
jø centrà. Po beveik 20 metø trukusios kûrybinës per-
traukos pastaraisiais metais ∆ groja su sûnumis – Ra-
vi Coltrane’u ir Mike’u Coltrane’u. Jûratë Kuèinskaitë
Coltrane John William [Dþonas Viljamas Kòultreinas;
1926.IX.23 Hamlete (Ð. Karolinos valstija) –
1967.VII.17 Niujorke], JAV saksofonininkas (tenoras
ir sopranas), kompozitorius. Mokësi Hai Pointe, 1943–
45 Filadelfijoje. 1955–60 grojo M. Daviso ansambliuo-
se. 1960 subûrë savo kvartetà (saksofonas, fortepijo-
nas, kontrabosas, muðamieji). Vienas modaliojo dþiazo
pradininkø, vartojusiø ostinat. formulæ. ∆ muzika (bû-
dinga virtuoziðka technika, ekspresija) turëjo átakos
daugeliui saksofonininkø. Ypaè populiari ∆ poema A
love supreme („Aukðèiausioji meilë“, 1964). Vienas pir-
møjø dþiaze pavartojo Azijos tautø, arabø folkloro ele-
mentø („Indija“, „Meditacija“). Þivilë Ramoðkaitë
Combarieu Jules Léon Jean [Þiulis Leonas Þanas
Kombarjº; 1859.II.3 Kahore – 1916.VII.7 Paryþiuje],
pranc. muzikologas. Studijavo Sorbonos ir Berlyno
un-tuose. Dëstë Paryþiaus licëjuose, 1904–10 „Collêge
de France“. 1901 ákûrë þrn. „La Revue d’historie et
de critique musicales“ (nuo 1904 „La Revue musica-
le“, jam vadovavo iki 1912). Tyrë muzikos ir poezijos
iðraiðkos priemones, muz. archeologijos, ritmo ir met-
ro problemas. Svarb. darbas „Histoire de la musique“
(„Muzikos istorija“, 1913–19, 3 t.; vëliau R. Dumes-
nilis treèià t. perdirbo ir paraðë ketvirtà bei penktà).
Vilija Gerulaitienë
combo (sutr. >angl. combination – kombinacija, deri-
nys), nedidelis kamer. instr. dþiazo ansamblis. ∆ grie-
þia 2–10 muzikantø. Skirtingai nuo ↑ bigbendo, kuriame
vyrauja kolektyv. muzikavimas ir instrumentø dalijimas
sekcijomis, ∆ yra solistø ansamblis. Jame nëra grieþto
pasidalijimo funkcijomis, pvz., ritmo f-jà gali atlikti vie-
nas muzikantas arba ji neatskiriama nuo solo partijos.
Toks yra „Modern Jazz Quartet“ ∆. Já sudaro vien tik
ritmo grupës instrumentai: vibrafonas, f-nas, kb. ir mu-
ðamieji. ∆ atsirado 4 d-meèio vid. (B. Goodmano trio),
nustojus klestëti ↑ svingui. Ásitvirtino klestint ↑ bebop
stiliui kaip tipiðkos sudëties dþiazo ansamblis, galintis
sukurti tembrø ávairovæ. Jûratë Kuèinskaitë
come (it., AN) – kaip, panaðiai; come prima – kaip pirmâ,
kaip ið pradþiø; come sopra – kaip aukðèiau; come sta –
kaip yra (kaip paraðyta); come un inno – kaip himnà.
comes (lot.): 1. Atsakymas fugoje. 2. Imituojantis ka-
nono balsas.
Comes Juan Bautista [Chuanas Bautista Komêsas;
1568.II.29 Valensijoje – 1643.I.5 ten pat], isp. kompozi-
torius. Mokësi pas J. G. Pérezà. Dirbo kapelmeisteriu
áv. Ispanijos miestuose, 1619–29, Pilypo III pakviestas,
buvo rûmø kapelos Madride antrasis kapelmeisteris. Su-
kûrë miðiø 4–12 balsø, motetø, himnø, psalmiø.
Judita Þukienë
Comissiona Sergiu [Serþijus Komisionâ; g. 1928.VI.16
Bukareðte], rum. dirigentas. Studijavo dirigavimà Bu-
kareðto kons-joje. 1949 debiutavo su Rumunijos valst.
operos orkestru. 1959 laimëjo dirigentø konkurse Be-
zansone. 1960–66 dirigavo Izraelio kamer. orkestrui.
1960 debiutavo D. Britanijoje su Londono filh-jos or-
kestru. Dirbo CG teatre. Buvo Filadelfijos, Getebor-
go, Olsterio (Belfaste), Amerikos (Niujorke) simf. or-
kestrø dirigentas. Judita Þukienë
Comité International pour les Musées et Collec-
tion d’Instruments de Musique (pranc., sutr.
CIMCIM), Tarptautinis muzikos muziejø ir instru-
mentø kolekcijø komitetas.
comma (it., angl., pranc.) – koma.
commedia dell’arte (it.), it. komedijos rûðis. ∆ vaidini-
mo siuþet. schema (su laiminga pabaiga) ir personaþai
(kaukës) tradiciniai; turiná daþniausiai sudaro tarnø,
vad. dzaniø (Arlekino, Kolombinos, Pulèinelos) ir po-
nø (Pantalonës, mokslingojo Daktaro, pagyrûno Kapi-
tono) buities scenos, meilës nuotykiai. Veiksmo vieta –
gatvë ir du abipus jos esantys namai. Vaidinimuose daug
satyros ir bufonados: ðokama, dainuojama (daþniau-
siai pritariant gitara), atliekami áv. triukai (ladzai); teks-
tas ið dalies improvizuojamas, jame daug liaudiðko sà-
mojo (paðiepiami ponai), daþnai kalbama tarmiðkai. ∆
atsirado XVI a. Italijoje ið liaudies farso ir „mokslin-
gosios komedijos“. Su ∆ iðpopuliarëjimu susijæs pirmøjø
prof. teatro trupiø atsiradimas (1568 ásikûrë „Gelosi“,
1574 „Confidenti“, 1601 „Fedeli“). ∆ trupës dël perse-
kiojimø Italijoje daug gastroliavo uþsienyje: Prancûzi-
joje, Anglijoje. ∆ turëjo átakos Europos teatro ir opera
buffa raidai. Italø ∆ trupës XVI a. pab.–XVII a. vid.
vaidino Vilniuje, karaliaus rûmø teatre. Kai kurias ∆
men. priemones XX a. I pusëje vartojo „Vilkolakio“
trupë. Adeodatas Tauragis

commedia per musica (it.) – komiðkosios operos pa- concertino (it. maþasis koncertas): 1. Koncertinio po-
vadinimas, vartotas XVIII amþiuje.
common chord (angl.) – trigarsis.
common time (angl.) – „áprastas metras“, t. y. 4/4
metras.
commosso (it., AN) – su jauduliu.
Communio (lot.) – Komunija.
comodo, comodamente (it., AN) – laisvai, neskubant.
compass (angl.) – instrumento ar balso diapazonas.
Compêre Loyset [Luazas Kompêras; g. apie 1450 Sent
Omere, m. 1518.VIII.16 Sen Kantene], pranc. ir flaman-
dø kompozitorius. Giedojo Sen Kanteno baþnyèios ber-
niukø chore. 1474–75 hercogo Galeazzo Maria’os Sfor-
za’os kapelos (Milane) dainininkas (ðioje kapeloje dirbo
Josquinas des Prés, A. Agricola, J. Martini, G. van Weer-
becke). Nuo 1486 karaliaus Karolio VIII rûmø kapelos
dainininkas, vëliau Sen Kanteno kolegijos prieglaudos
kanauninkas. Kûrë muzikà (miðias, motetus, Magnificat,
3–4 balsø ðansonas, frotolas). Vertingiausia ∆ kûrybos
dalis – ðansonos. Bronius Ambraziejus
complesso (it.) – ansamblis. Complesso di danza – ðo-
kiø ansamblis.
compound intervals (angl.) – sudët. intervalai.
comprimario, -ia (it.) – antraeilis ar pagalbinis vaid-
muo operoje.
con alcuna licenza (it., AN) – laisvokai.
con anima (it., AN) – jausmingai.
concentus (lot. darnus dainavimas), melodiðkai iðplë-
totos grigaliðkojo choralo formos (antifona, respon-
sorijus ir kt.). ∆ daþniausiai gieda choras. ∆ yra ma-
þiau iðplëtotø ↑ accentus formø prieðybë. Terminas
vartojamas nuo XVI amþiaus. Jonas Vilimas
concertante (it. koncertuojantis): 1. Muz. pjesë, grin-
dþiama ↑ concerto grosso principu. 2. AN – koncerto
stiliumi.
concertato (it.) – kitas concertino grupës pavadinimas
baroko muzikoje.
concert band (angl.) – amerikietiðkas puèiamøjø or-
kestro (su muðamaisiais) pavadinimas; Anglijoje toks
ork. vadinamas military band.
concert de la Saint Sylvestre (pranc.) – koncertas
Naujøjø metø iðvakarëse, gruodþio 31 dienà, per ðv.
Silvestrà.
„Concertgebouworkest“, Amsterdamo simf. or-
kestras, ákurtas 1888. Pavadintas tais paèiais metais
atidarytos „Concertgebouw“ koncertø salës vardu.
Orkestras kasmet rengia ~ 140 koncertø. ∆ repertu-
arà sudaro olandø ir kitø ðaliø þymiausiø komp. kû-
riniai. ∆ surengë G. Mahlerio (1912, buvo atlikti vi-
si jo kûriniai ork. ir chorui), R. Strausso (1924)
festivalius. Iki 1895 ork. vadovavo W. Kesas, 1895–
1945 – W. Mengelbergas, 1945–59 – E. van Beinu-
mas, 1961–64 – E. Jochumas ir B. Haitinkas, 1964–
88 – B. Haitinkas, nuo 1988 – R. Chailly. Nuo 1989
Karaliðkasis.
concerto
$!
bûdþio kûrinys ávairioms instr. sudëtims. Nuo koncerto
skiriasi paprastesne forma, maþesne apimtimi, atlikë-
jø skaièiumi. Giminingas simfonijetei, kameriniam
koncertui, kamer. simf-jai. ∆ gali bûti ir be solisto
(J. Stravinskio Concertino styg. kvartetui).
2. Concerto grosso soliniø instrumentø grupë, kontras-
tuojanti instr. ansambliui (ripieno). Rûta Gaidamavièiûtë
„Concertino“, Vilniaus akordeonininkø kvintetas.
Ákurtas 1978. Grieþia I. Plungaitë (nuo 1978), R. Pan-
cekauskienë (nuo 1987), Þ. Gumenaja (nuo 1998),
R. Mikiðkienë (nuo 1987) ir R. Sviackevièius (nuo
1978; ∆ ákûrëjas ir vadovas). Grieþia „Weltmeister“
firmos „Kantora“ modelio standartiniø bosø akorde-
onais. Turi specialiai ∆ pagamintà kontrabosà (Kau-
no meistras J. Kebleris) ir bosiná akordeonà (Klingen-
talio akordeonø f-kas Vokietijoje). Repertuarà sudaro
liet., rusø bei kt. uþsienio ðaliø komp. kûriniø aran-
þuotës, liet. kompozitoriø kûriniai, sukurti ∆, popu-
liari muzika. Koncertavo V. Europoje, dalyvavo tarpt.
akordeono muzikos konkursuose ir festivaliuose, se-
minaruose. Tarpt. konkurse „Cita di Castelfidardo“
Italijoje (1990) ir Austrijoje (1992 Insbruke) laimëjo
I vietà. Buvæ ∆ muzikantai: V. Lukoðevièiûtë, A. Ma-
levanis, V. Knizikevièiûtë, A. Sapotkaitë, V. Þimanèiû-
të, E. Matuizaitë. Iðleista 4 ∆ plokðtelës, tarp jø – 1
kompaktinë, 2 audiokasetës. Pav. Birutë Þalalienë
„Concertino“ (1997)
„Concertino Praga“ (it.), tarpt. jaunøjø muz. atlikë-
jø konkursas, rengiamas nuo 1966 Prahoje. Ásteigtas
ir rengiamas Èekijos radijo iniciatyva. Konkursas yra
3 m. ciklo: pirmaisiais metais dalyvauja jaunieji pia-
nistai, smuikininkai, violonèelininkai (iki 16 m.), ant-
raisiais – pûtikai (iki 18 m.), treèiaisiais – kamer. an-
sambliai (iki 14 m.). Programà sudaro èekø komp. ir
laisvai pasirenkami kûriniai. Nugalëtojai iðrenkami ið-
klausius dalyviø atlikimo áraðus, o laureatai grieþia Pra-
hoje rengiamame koncerte. Edmundas Baltrimas
concerto (it.) – koncertas.
concerto da camera (it.) – kamerinis koncertas.
concerto
$"
concerto da chiesa (it.) – baþnytinis koncertas.
concerto grosso (it. didysis koncertas), instr. muzi-
kos þanras, koncerto atmaina. Tai ciklinis (3–6 daliø),
daþnai virtuoziðkas kûrinys, pagrástas soliniø instr. gru-
pës (vad. concertino) nuolatiniu gretinimu („varþymu-
si“) su pagrindine instr. ansamblio ar orkestro grupe
(ji vadinama concerto grosso, ripieni, tutti).
∆ atsirado XVII a. pab. (A. Stradella, A. Corelli).
Þanro prototipas – vokal. instr. „dvasiniai koncertai“
(pranc. concerts spirituels, vok. geistliche Konzerte), vir-
tuoz. soliniai epizodai italø ansamblinëse kanconose,
sonatose, simf-jose. Concertino grupæ ið pradþiø su-
darë du smuikai, violonèelë ir klavesinas (kaip ir ↑ trio
sonatoje). Vëliau buvo pradëta vartoti ir puè. instru-
mentus. Ryðkiø ∆ pavyzdþiø sukûrë A. Corelli, A. Vi-
valdi, G. Fr. Händelis, J. S. Bachas (ðeði „Brandenbur-
go koncertai“). XVIII a. vid. ∆ uþleido vietà soliniam
koncertui, simf-jai. Atgimë XX a., ásigalint neoklasi-
cizmo tendencijoms. ∆ sukûrë M. Regeris, E. Kþene-
kas, B. Martinµ, E. Tambergas, A. Schnittke, liet. mu-
zikoje J. Juzeliûnas (1966); ∆ bruoþø turi V. Barkausko
Toccamento kamer. orkestrui (1978). Algirdas Ambrazas
„Concerts Spirituels“ (pranc. dvasiniai koncertai),
koncertai Paryþiuje. Nuo 1725 juos organizavo rûmø
obojininkas ir komp. Fr. A. Philidoras. Tai buvo vieni
pirmøjø reguliariø vieðøjø koncertø Europoje. Per rel.
ðventes juos rengë Karaliðkosios MuA teatras. Ið pra-
dþiø buvo atliekami rel. kûriniai, vëliau ir pasauliet.
instr. ir vokal. muzika. Chorà ir orkestrà sudarë operos
artistai ir rûmø muzikantai. Philidorui mirus (1728),
koncertams vadovavo kiti þymûs pranc. muzikai. Kon-
certavo uþs. artistai. Iki XVIII a. pab. ∆ buvo labai
populiarûs. Nijolë Taluntytë
concitato (it., AN) – neramiai, su jauduliu, audringai.
Concone Giuseppe Paolo Gioacchino [Dþuzepë Paolas
Dþoakinas Konkònë; 1801.IX.12 Turine – 1861.VI.1
ten pat], it. komp. ir dainavimo mokytojas. Po trum-
pos ir nesëkmingos dainininko karjeros tapo vienu þy-
miausiø XIX a. dainavimo mokytojø. 1837–48 dëstë
dainavimà Paryþiuje, iðleido vokalo pratimø knygø. Po
1848 revoliucijos ∆ gráþo á Turinà, kur dirbo karal. ka-
pelos vargonininku ir kapelmeisteriu. Sukûrë dainø,
vokal. duetø ir 2 operas, ið kuriø viena Un episodio del
San Michele buvo pastatyta 1836 Turine.
Violeta Tumasonienë
concord (angl.) – santarvë, harmonija.
con delicatezza (it., AN) – ðvelniai, maloniai, subtiliai.
con delizia (it., AN) – dþiaugsmingai, mëgaujantis.
con dignita (it., AN) – garbingai, rimtai.
con disperazione (it., AN) – liûdnai, beviltiðkai.
con dolcezza (it., AN) – ðvelniai, maloniai, saldþiai.
Condon Albert Edwin („Eddie“) [Albertas Edvinas
Kondònas; pravardë „Edis“; 1904.XI.16 Gudlende
(Indianos valstija) – 1973.VIII.4 Niujorke], JAV dþia-
zo gitaristas. Grojo tradiciná dþiazà. Vienas þymiau-
siø Èikagos stiliaus muzikantø. Su „Austin High
School Band“ muzikantais ákûrë dþiazo ansamblá „Chi-
cagoans“. 1928 su R. Nicholsu ir R. McKenzie’u su-
bûrë „Mound City Blue Blowers“ ansamblá, vëliau su
P. W. Russelu – „Windy City Seven“. Grojo su B. Be-
riganu, L. Armstrongu, M. Mole’u, R. Allenu. 1954
ir 1956 dalyvavo Niuporto festivalyje. Gastroliavo
D. Britanijoje, Australijoje, N. Zelandijoje, Japonijo-
je. Judita Þukienë
conducting (angl.) – dirigavimas.
conductor (angl.) – dirigentas.
con duolo (it., AN) – skausmingai, liûdnai.
con durezza (it., AN) – aðtriai, ðiurkðèiai.
con espressione (it., AN) – ekspresyviai, raiðkiai.
Confalonieri Giulio [Dþulijus Kanfalonjêris; 1896.V.23
Milane – 1972.VI.28 ten pat], it. komp., muzikologas,
pedagogas. Mokësi muz. licëjuje Bolonijoje (pas
Fr. Alfano). Milano un-te studijavo muzikologijà.
1920–22 mokësi kompozicijos pas P. Dukas. 1923–26
gyveno Londone, vëliau gráþo á Milanà, raðë áv. straips-
nius. 1954 tapo dainavimo m-los prie LS direktoriu-
mi. Buvo Ðv. Cecilijos akademijos Romoje narys. Su-
kûrë operø, koncertà f-nui ir ork., 2 simf. poemas,
muzikos dramos spektakliams. Judita Þukienë
con fiducia (it., AN) – su pasitikëjimu.
con fierezza (it., AN) – pakiliai, iðdidþiai, su polëkiu.
con finezza (it., AN) – grakðèiai, dailiai.
con forza, con tutta forza (it., AN) – labai garsiai.
con fuoco (it., AN) – su ákarðèiu, temperamentingai.
con grandezza (it., AN) – didingai, kilniai.
con grazia (it., AN) – grakðèiai.
Coniff Ray [Rëjus Kònifas; g. 1916.XI.6 Atlebore (Ma-
saèusetso valstija)], JAV dirigentas, komp., tromboni-
ninkas. Mokësi Juilliardo muz. mokykloje. Nuo 16 me-
tø grojo ávairiuose ansambliuose, bendradarbiavo su
B. Beriganu, J. Crosby’u, A. Shawe’u, H. Jemesu. 1941
subûrë savo grupæ. 1955 baigë trombonininko karje-
rà ir ëmë aranþuoti kûrinius savo ákurtam orkestrui.
Judita Þukienë
con impeto, impetuoso (it., AN) – verþliai, smarkiai.
con le bacchete (it., AN) – lazdelëmis.
con le dita (it., AN) – pirðtais.
con le mani (it., AN) – rankomis.
Conlon James (Joseph) [Dþeimsas (Dþozefas) Kònlo-
nas; g. 1950.III.18 Niujorke], JAV dirigentas. Mokësi
Juilliardo muz. m-loje Niujorke. 1971 debiutavo Spo-
leto festivalyje Italijoje (dirigavo M. Musorgskio operà
„Borisas Godunovas“). 1976 MO dirigavo W. A. Mo-
zarto „Uþburtàjà fleità“, 1978 CG – G. Verdi Don Car-
los. Dirbo Paryþiaus GO, „Maggio Musicale“ Floren-
cijoje, Èikagos lyrinëje operoje. Judita Þukienë
con malinconia, malinconico (it., AN) – liûdnai, màs-
liai, melancholiðkai.
con mestizia (it., AN) – liûdnai, skausmingai.
con morbidezza (it., AN) – ðvelniai, lipðniai.
con moto (it., AN) – judriai, gyvai.

con passione (it., AN) – aistringai, skausmingai.
Conrad Doda [Doda Kònradas; 1905.II.19 Ðèitnikuo-
se (dab. Vroclavo dalis) – 1997.XII.27 Blua], JAV dai-
nininkas (bosas). Lenkø kilmës. Studijavo Milane,
Vienoje, Niujorke. 1932 debiutavo Paryþiuje, vëliau
gastroliavo Europos ðalyse, JAV. Repertuarà sudarë
kamer. muz. kûriniai (Fr. Poulenco, H. Sauguet,
D. Milhaud, G. Aurico dainos), kitø kompozitoriø
(C. Monteverdi, M. A. Charpentier, J. Ph. Rameau,
G. Fauré, J. Brahmso, Fr. Schuberto) vokal. kûriniai.
Daugumà ðiø komp. kûriniø áraðë á plokðteles. Vienas
Casalso konkurso Prade (1950), daugelio muz. ren-
giniø, áv. organizacijø ir d-jø Lenkijoje ákûrëjø.
Danutë Mekaitë
Conradi August [Augustas Kònradis; 1821.VI.27 Ber-
lyne – 1873.V.26 ten pat], vok. kompozitorius, dirig.,
vargonininkas. 1840–42 mokësi Berlyno Meno aka-
demijoje (pas A. W. Bachà ir C. Fr. Rungenhagenà).
1844 Veimare buvo F. Liszto asistentas, 1848–49 pa-
dëjo jam instrumentuoti simf. kûrinius. Dirbo kapel-
meisteriu, dirigentu Ðtecine, Diuseldorfe, Kelne. 1856
gráþo á Berlynà, dirbo „Wallner Theater“ ir „Victoria
Theater“. Sukûrë operø, opereèiø, baletà, simf-jø,
styg. kvartetø. Judita Þukienë
con rigore, rigoroso (it., AN) – grieþtai, tiksliai lai-
kantis ritmo ir tempo.
consecutive (angl.) – lygiagretus; consecutive fifths (oc-
taves) – paralelinës (lygiagreèiosios) kvintos (oktavos).
consequente (it.) – sekmuo, imituojantis balsas (pvz.,
kanone, fugoje).
conservatoire (pranc.), conservatorio (it.), conserva-
tory (angl.) – konservatorija.
con slancio (it., AN) – pakiliai, su uþmoju.
console (angl.) – vargonø pultas.
con sordino (it., AN; sutr. c. sord.) – su duslikliu.
consort (angl.): 1. Nedidelis instr. ansamblis. Bûna 2 contrario (it.) ↑ moto contrario.
tipø: puèiamøjø arba styginiø ∆ (whole consort) ir mið-
rus ∆ (broken consort). XVI–XVIII a. buvo populia-
rûs D. Britanijoje. XX a. ∆ sudaromi sen. muzikai at-
likti. 2. Muz. kûrinys, skirtas ∆ tipo ansambliui.
con spirito (it., AN) – dvasingai.
Constant Marius [Marius Konstånas; g. 1925.II.7 Bu-
kareðte], pranc. komp., dirigentas Rumunas. Studija-
vo Bukareðto kons-joje, vëliau Paryþiaus kons-joje:
kompozicijà pas N. Boulanger, T. Aubinà, O. Messiae-
nà, dirigavimà pas J. Fournet. 1955–66 baleto trupës
„Ballets de Paris“ muz. vadovas. 1963 ákûrë ðiuolaik.
muzikos ansamblá „Ars nova“. Nuo 1977 teatro GO
dirigentas. Sukûrë operø, baletø, tarp jø – Contrepoint
(„Kontrapunktas“, 1958), kûriniø orkestrui ir instr.
ansambliams. Bronius Ambraziejus
Constantinescu Paul [Paulis Konstantinêsku; 1909.VI.30
Plojeðtyje – 1963.XII.20 Bukareðte], rum. kompozito-
rius. 1928–33 studijavo Bukareðto kons-joje, 1934–35 to-
bulinosi Vienoje (J. Marxo mokinys). Nuo 1935 dir-
bo ped. darbà; prof. (1941). Sukûrë operà O noapte
furtunoasa („Audringa naktis“, 1935), 2 simf-jas (1945,
1961), koncertø (f-nui, 1952; smuikui, 1957; arfai,
Converse
$#
1960; trigubà, 1961), „Simf. ðokius“ (1949–51). Kûri-
niai ryðkaus nac. kolorito. Adeodatas Tauragis
contano (it., AN) – skaièiuoti pauzes.
conte (pranc.) – pasaka; þodis, kartais vartojamas instr.
pjesei pavadinti.
con tenereza, teneramente, tenero (it., AN) – ðvelniai,
lengvai, minkðtai.
Contili Gino [Dþinas Kòntilis; 1907.IV.19 Romoje –
1978.IV.4 Genujoje], it. kompozitorius. Studijavo
Ðv. Cecilijos MuA Romoje pas C. Dobici, O. Respighi
ir I. Pizzetti. Nuo 1966 buvo Paganini kons-jos Genu-
joje direktorius. Vienas pirmøjø it. kompozitoriø, kû-
rusiø dodekafoninæ muzikà. Paraðë operà Saul („Sau-
lius“, 1941), 2 koncertus ork. (1937, 1942), Sinfonia
italiana („Italiðkoji simf-ja“, 1939), Preludi („Preliudai“,
1966) orkestrui, kamerinës muzikos. Judita Þukienë
continuo (it. nepertraukiamas), basso continuo san-
trumpa. Dar ↑ skaitmeninis bosas.
contrabasso da viola (it.) – kontrabosinë viola, violonë.
contrafactum (vid. amþiø lot. contrafacere – pamëg-
dþioti, padirbti, klastoti), vokalinio kûrinio perdirbi-
mas pagal kità tekstà. ∆ XII–XIII a. jau buvo vartoja-
mas pasauliet. ir baþn. muzikoje. XV–XVI a. ypaè
daug pasauliet. kûriniø pritaikyta baþnyèiai. Per re-
formacijà paplito lot. tekstø vertimai á kitas kalbas.
Tikslus ∆ pasitaiko retai. Su tekstu daþniausiai ðiek
tiek pakeièiama ritmika arba melodika. Kartais lieka
tik pagr. originalo bruoþai. Taip ∆ priartëja prie áv.
perkûrimø, parodijø (pvz., XVII a. komiðkoji opera,
dainø opera). Nuo XIX a. ∆ beveik nebenaudotas.
Danutë Kalavinskaitë
contrappunto (it.) – kontrapunktas.
contrapunctus (lot.) – kontrapunktas.
contrary motion (angl.) – prieðprieðinis (balsø) judë-
jimas.
contrattempo (it.) – sinkopë.
contredanse (pranc.) – kontradansas.
Contreras Salvador [Salvadoras Kontrêras; g.
1912.XI.10 Kveramare (Gvanachuato valstija)], Mek-
sikos komp., smuikininkas, dirigentas. Mokësi Nac.
muzikos kons-joje Meksike pas S. Revueltasà (smui-
kavimo ir dirigavimo), C. Chãvezà (kompozicijos ir di-
rigavimo). 1946–53 dëstë Nac. kons-joje. Grojo simf.
orkestruose. Nuo 1959 vadovavo Nac. kons-jos orkest-
rui. Sukûrë 4 baletus, 4 simf-jas (IV styg. orkestrui,
1963), 3 Movimientos sinfónicos (1956), Introducción,
Andante y Final (1964), Danza negra (1966) simf. or-
kestrui, Cantata a Júarez skaitovui, chorui ir ork. (1967).
Judita Þukienë
con tristezza, triste, tristemente (it., AN) – liûdnai,
sielvartingai.
Converse Frederick Shepherd [Frederikas Ðeperdas
Kònversas; 1871.I.5 Niutone (Masaèusetso valstija) –
1940.VI.8 Vestvude (netoli Bostono)], JAV kompozi-
torius. Studijavo Harvardo un-te (iki 1896), 1896–98
pas J. Rheinbergerá Miunchene. Dëstë N. Anglijos
con vigore
$$
kons-joje (Bostone), Harvardo un-te. 1911–14 Bos-
tono operos kompanijos viceprezidentas. Sukûrë ope-
rø, tarp jø – The Pipe of Desire („Geismø pypkë“, 1906,
viena pirmøjø JAV), The Sacrifice („Auka“, 1911), The
Immigrants („Imigrantai“, 1914), oratorijà Job
(„Jobas“, 1908), 7 simf-jas, ork. siuitas California („Ka-
lifornija“, 1928), American Sketches („Amerikos
eskizai“, 1933), kamer. muzikos kûriniø, dainø.
Birutë Þalalienë
con vigore (it., AN) – þvaliai.
con vivezza (it., AN) – gyvai.
con voglia (it., AN) – aistringai, karðtai.
Cook Will Marion [Vilis Marijonas Kùkas; 1869.I.27
Vaðingtone – 1944.VII.19 Niujorke], JAV dþiazo mu-
zikantas, komp., dirigentas. Kûrë muzikà áv. ðou (þy-
miausias Clorindy, 1898). 1918 ákûrë „New York Syn-
copated Orchestra“, kuris buvo pirmasis juodaodþiø
dþiazo orkestras, 1920 atvykæs á Europà. Þymiausia ∆
kompozicija – I’m Coming Virginia. Auðra Listavièiûtë
Aaron Copland Cooke Deryck (Victor) [Derikas (Viktoras) Kùkas;
1919.IX.14 Lesteryje ­ 1976.X.26 Tornton Hite],
anglø muzikologas. Studijavo privaèiai ir Kembridþo
un-te. 1947­59 ir nuo 1965 dirbo BBC. Paraðë kn.
„The Language of Music“ („Muzikos kalba“, 1959),
„Mahler 1860­1911“ (1960). Suredagavo nebaigtà G.
Mahlerio X simf-jà (atlikta Londone 1964; II redak-
cija 1972). Tyrë A. Brucknerio, Fr. Deliuso, R. Wag-
nerio muzikà. Audronë Jurkënaitë
cool (angl. ðaltasis), dþiazo stilius, susiklostæs XX a. 5 d-
metyje. ∆ atsirasti padëjo saksofonininkas L. Youngas,
nors jo kûryba nepriskiriama ðiam dþiazo stiliui. ∆ pa-
siþymi lyriðkumu, prislopinta ekspresija, bûdingos pas-
telinës, „ðaltos“ spalvos, legato, vidutinis tempas, vidu-
rinis instr. registras, sausas, lengvas, ðvelnus saksofono
tembras, beveik nevibruojantis (ypaè trimito) garsas.
Pianistai mëgo iðretintà faktûrà bei block-style („surið-
tø rankø“ stiliø). Vartojamos Europos klasik. muzikai
(ypaè I. Stravinskio, C. Debussy kûrybai) bûdingos ið-
raiðkos priemonës, instrumentai (valtorna, obojus, tû-
ba ir kt.). ∆ groja daugiausia baltieji muzikantai (iðim-
tis – M. Davisas, J. Lewisas). Þymiausi ∆ kûrëjai:
„Modern Jazz Quartet“, L. J. Tristano, L. Konitzo,
M. Daviso grupës, D. Brubeckas, Ch. Bakeris. Aran-
þuotojai C. Thornhillas, G. Evansas savo idëjomis tu-
rëjo átakos M. Daviso nonetui, 1949–50 áraðiusiam al-
bumà „Birth of the Cool“. Auðra Listavièiûtë
Coolidge, Sprague, Elizabeth [Elizabeta K¿lidþ; mer-
gautinë pavardë Spreig; 1864.X.30 Èikagoje –
1953.XI.4 Kembridþe (Masaèusetso valstija], JAV me-
cenatë, pianistë. 1918 pradëjo rengti Berkðyro kamer.
muzikos festivalius Pitsfilde (Masaèusetso valstija), vë-
liau rengtus Vaðingtone. 1925 prie Kongreso b-kos Va-
ðingtone ásteigë savo fondà, rëmusá muzikos festiva-
lius bei kt. renginius. ∆ uþsakymu kûrinius raðë
B. Bartókas, A. Casella, Fr. Malipiero, S. Prokofjevas,
A. Schönbergas, I. Stravinskis, W. Pistonas. 1932 ás-
teigë medalá „Uþ didelius nuopelnus kamer. muzikai“
(teikiamas kasmet). Judita Þukienë
Cooper Emil [Emilis Kùperis; 1877.XII.20 Chersone
(Ukraina) – 1960.XI.16 Niujorke], rusø dirigentas.
Studijavo Odesoje, Maskvoje, Vienos kons-joje (1891–
93). Nuo 1898 dirigavo áv. Rusijos operos teatruose.
1909–14 S. Diagilevo rengtø „Rusø sezonø“, 1919–24
Sankt Peterburgo Marijos teatro, 1924–26 Rygos
operos vyriausiasis dirigentas. Nuo 1928 gyveno JAV.
1929–31 Èikagos operos, 1944–50 Niujorko MO teat-
rø dirigentas. Dirigavo CG ir LS teatruose rusø komp.
operø spektakliams. Gastroliavo Lietuvoje (pirmà kar-
tà 1929).
Coperario (Coprario, Cowper, Cooper) John Giovanni
[Dþonas Dþovanis Kòperarjo; g. apie 1575, m. 1626.VI
Londone], anglø kompozitorius. Buvo iðvykæs á Itali-
jà. 1606 gráþo á D. Britanijà, dirbo karal. rûmø kapel-
meisteriu, liutnininku. Karolio I mokytojas. Paraðë
traktatà „Rules How to Compose“ („Kompozicijos tai-
syklës“, 1617). Vienas pirmøjø anglø kamerinës instr.
muzikos autoriø. Þymiausi kûriniai: Funeral Teares
(„Laidotuviø raudos“, 1606), Songs of Mourning („Ge-
dulingos giesmës“, 1613). Judita Þukienë
coperto, coperti (it., AN): 1. Prislopintas garsas (pu-
èiamøjø muz. instrumentø). 2. Kokia nors medþiaga
pridengta bûgnø membrana.
copla (isp.) – kopla (l. daina).
Copland Aaron (Caplan) [Aronas Kòplendas; tikr. pa-
vardë Kaplanas; 1900.XI.14 Brukline – 1990.XII.2
Vusteryje (Niujorko valstija)], JAV komp., pianistas
ir dirigentas. Lietuvos þydø kilmës. 1917 studijavo
muz. teorijà pas R. Goldmarkà, 1921–24 Paryþiuje pas
N. Boulanger. 1928–31 su R. Sessionsu rengë JAV
komp. naujø kûriniø koncertø ciklus. 1937 ákûrë JAV
kompozitoriø s-gà (American Composers’ Alliance).
1940–65 Berkðyro muz. centro Kompozicijos f-to va-
dovas. 1925–30 kûriniuose vartojo dþiazo elementus
(„Muzika teatrui“ ork., 1925; koncertas f-nui, 1927),
vëliau meksikieèiø, indënø ir kitø tautø folklorà (fan-
tazija „Meksikos salonas“ ork., 1936, baletai). 7–8
d-metyje kûrë maþai, daugiausia dirigavo savo ir kitø
JAV kompozitoriø kûrinius. Paraðë knygas „What to
Listen for in Music“ („Ko klausytis muzikoje“, 1938),
„Our New Music“ („Mûsø naujoji muzika“, 1941),
„Music and Imagination“ („Muzika ir vaizduotë“,
1963).
KÛRINIAI. Opera The Tender Land („Ðvelni þemë“,
1954); baletai – Grohg (1925), Billy the Kid („Ber-
niûkðtis Billy’s“, 1938), Rodeo (1942), Appalachian Spring
(„Apalaèø pavasaris“, 1944); orkestrui – simf-ja vargo-
nams ir ork. (1924; 1928 versija be vargonø arba simf-ja
Nr. 1), Music for the Theater („Muzika teatrui“, 1925),
Symphonic Ode (1929), A Dance Symphony („Ðokiø
simf-ja“, pagal baleto Grohg muzikà, 1925), Short
Symphony („Trumpoji simf-ja“ arba simf-ja Nr. 2,
1933), Statements („Teiginiai“, 1935), El salón México
(„Meksikos salonas“, 1936), An Outdoor Overture
(„Plenerinë uvertiûra“, 1938), Quiet City („Tykus mies-
tas“, 1939), A Lincoln Portrait („Lincolno portretas“
skaitovui ir ork., 1942), Fanfare for the Common Man
(„Fanfara paprastam þmogui“, 1942), Music for the
Movies („Kino muzika“, 1942), simf-ja Nr. 3 (1946),
Connotations (1962), Music for a Great City („Muzika
didþiajam miestui“, 1964), 3 Latin-American Sketches
(„3 Lot. Amerikos eskizai“, 1972), Inscape (1967), ba-

letø siuitos; koncertai f-nui (1926), klar. (1948); cho-
rui – The House on the Hill („Namas ant kalvos“,
1925), In the Beginning („Pradþioje“ mecosopranui ir
ch., 1947), Canticle of Freedom („Laisvës giesmë“,
1955); kameriniai – As it fell upon a day sopranui, fl.,
klar. (1923), 2 pjesës styg. kvartetui (1923; 1928 ir styg.
orkestrui), fp. trio (1928), fp. kvartetas (1950), sonata
sm. (1943), styg. nonetas (1960), Threnody fl., styg.
kvartetui (I. Stravinskio atminimui, 1971); f-nui – The
Cat and the Mouse („Katë ir pelë“, 1920), variacijos
(1930; 1957 versija ork.), sonata (1941), fantazija
(1957), dainos, k. f. muzika. Pav.
L: Berger A. Aaron Copland. N. Y., 1953; Peare C. O. A Copland. N. Y.,
1969; Øíååðñîí Ã. Ïîðòðåòû àìåðèêàíñêèõ êîìïîçèòîðîâ. Ì., 1977.
Audronë Jurkënaitë
Coppola Piero [Pjeras Kòpola; 1888.X.11 Milane –
1971.III.16 Lozanoje], it. dirig., kompozitorius. 1909
baigë Milano kons-jà. Dirigavo Milano LS. Vëliau dir-
bo Briuselyje, Londone, Paryþiuje. Nuo 1919 áraðø
studijos HMV („His Masters Voice“) vadovas. Iki II
pasaul. karo áraðë ~500 plokðteliø (daugiausia su Lon-
dono simfoniniu ir Paryþiaus kons-jos orkestrais). Nuo
1939 gyveno Londone. Sukûrë 5 operas, baletà, simf.
muzikos. Judita Þukienë
copula (lot. copulatio – sujungimas): 1. Ars antiqua XII– cor de chasse (pranc.) – medþioklës ragas.
XIII a. terminas. Apibûdina daugiabalsës muzikos kû- cor de nuit (pranc.): 1. Panaktinio ragas. 2. Vargonø
riniø pabaigas (kadencijas) ir jø ornamentikà. Daþ-
niausiai tai prieðpaskutiniojo sàskambio (paenultima,
penultima) perëjimas á paskutinájá (ultima). Teoreti-
kai J. de Garlandia (1190–1240), Pranciðkus Kelnie-
tis (XIII a.), W. de Odingtonas (apie 1300) skirtingai
aiðkino termino reikðmæ, skyrë keliø rûðiø ∆.
2. XII a. polifoninio stiliaus discantus ornamentika.
3. Vargonø registras.
4. AN – jungti vargonø manualus ir manualus su pe-
dalu. Jûratë Petrikaitë
Coquard Arthur [Artiuras Kokåras; 1846.V.26 Paryþiu-
je – 1910.VIII.20 Nuarmutjë (Vandëjos dep.)], pranc.
kompozitorius, muzikologas. 1862–66 mokësi pas
C. Franckà. 1870 gavo teisës dr. laipsná. 1876 debiu-
tavo kaip kompozitorius (lyr. scena Le chant des épées).
Dirbo muz. kritiku áv. Paryþiaus laikraðèiuose. Paraðë
kn. apie C. Franckà (1890), H. Berliozà (1910), „De
la musique en France depuis Rameau“ („Apie muzi-
kà Prancûzijoje po Rameau“, 1891). Sukûrë operø,
simfoninës, kamer. muzikos. Judita Þukienë
cor (pranc.): 1. Valtorna. 2. Kai kuriø kitø instrumentø
pavadinimo sudët. dalis.
corale (it.) – choralas.
cor anglais (pranc.) – anglø ragas.
Corbett William [Viljamas Kòrbetas; g. 1675, m.
1748.III.7 Londone], anglø smuikininkas, kompozi-
torius. 1705–11 „Lincoln’s Inn Fields“ teatro koncert-
meisteris ir kompozitorius. Nuo 1711 koncertavo kaip
solistas. 1711–40 ne kartà lankësi Italijoje, kur surin-
ko vertingà muz. bibliotekà, sen. instrumentø (dau-
giausia smuikø) kolekcijà. 1716–47 Londono karal. or-
kestro smuikininkas. Paraðë sonatø, pjesiø sm., fl., ob.
ir kt. instrumentams, muzikos dramos spektakliams,
dainø. Kûrë italiðkuoju stiliumi, bet kai kuriuose
Corea
$%
kûriniuose iðradingai parodijavo áv. tautø ir komp.
muzikà. Ramunë Kryþauskienë
Corbin de Mangoux Solange (Solanþa Korbº de
Mangù; 1903.IV.5 Vorli (prie Ðero upës) – 1973.IX.11
Burþe], pranc. muzikologë. Mokësi „Schola cantorum“
Paryþiuje ir „École pratique des hautes études“ Sor-
bonoje (muz. istorijos pas L. Halphenà; 1950–70 joje
dëstë). 1957 gavo dr. laipsná. Tyrë vid. amþiø muzikà.
Judita Þukienë
Corboz Michel [Miðelis Kòrbocas; g. 1932.II.14
Marsense], Ðveicarijos dirigentas. Mokësi Normalinëje
m-loje Fribûre. Dirbo muz. direktoriumi Lozanos baþ-
nyèioje. 1969 tapo Gulbenkiano fondo choro vadovu.
Áraðë daug baroko komp. kûriniø. ∆ interpretacija au-
tentiðka (daþnai grieþiama originaliais tø laikø instru-
mentais). Judita Þukienë
corda, corde (it.) – styga, stygos; una corda – viena sty-
ga; due corde – spausti f-no kairájá pedalà; tre corde –
be kairiojo pedalo; tutte le corde – visomis stygomis; Chick Corea
be kairiojo pedalo; corda vuota (sutr. – c.v.) – laisva,
atvira styga.
corde â jour, corde â vide (pranc.) – atvira, laisva styga.
registras.
Cordero Roque [Rokë Kordêras; g. 1917.VIII.16 Pa-
namoje], JAV komp., dirigentas. JAV mokësi kom-
pozicijos pas E. Kþenekà, dirigavimo – pas D. Mit-
ropoulos’à. 1950–66 dëstë Panamos nac. kons-joje;
direktorius (1953–64). Nuo 1964 Panamos valst. simf.
orkestro vyriausiasis dirigentas. 1964 apsigyveno JAV.
1966–69 Indianos un-to Lot. Amerikos muz. centro
vicedirektorius ir kompozicijos profesorius. Sukûrë 3
simf-jas (1945, 1958, 1965), koncertø (f-nui, 1944; sm.,
1962), „Kaimiðkàjà rapsodijà“ orkestrui (1953), pje-
siø f-nui, chorø, kamer. instr. ansambliø. Paraðë har-
monijos (1953) ir solfedþio (1956) vadovëlius.
Birutë Þalalienë
cor des Alpes (pranc.) – Alpiø trimitas.
cor d’harmonie (pranc.) – natûralioji valtorna.
Cordier Baude [Bodas Kordjº; g. apie 1380 Reimse, m.
apie 1400], pranc. kompozitorius. Buvo Burgundijos
kun-ðèio Pilypo rûmø arfininkas ir vargonininkas. Ma-
noma, jog kelerius metus praleido Italijoje. Svarbiausi
kûriniai: Gloria 3 balsams, 10 ðansonø (3–4 balsams).
Judita Þukienë
Corea Chick (Armando Anthony) [Èikas Koríja; tikr.
vardai Armandas Entonis; g. 1941.VI.12 Èelsyje(Ma-
saèusetso valstija)], JAV dþiazo pianistas, kompozito-
rius. Muzikos mokësi pas tëvà. 1962–63 koncertavo
su grupëmis „Mongo Santamaria“, „Willie Bobo“.
1964–66 grojo su B. Mitchellu, áraðë pirmàsias savo
kompozicijas. 1968–70 buvo M. Daviso grupës narys.
Subûrë trio „Circle“ (∆, D. Hollandas, B. Altschulas,
vëliau ir A. Braxtonas), turëjusá átakos avangardinio
dþiazo raidai. 1971 áraðë 2 sol. albumus „Piano Im-
provisations“. 1971–73 grojo savo suburtoje grupëje
„Return to Forever“ („RTF“). II atnaujinta „RTF“
grojo elektroniná rokà. 8 d-meèio pab. ákûrë III „RTF“,
Corelli
$&
1985 su J. Patituca ir D. Wecklu – „Elektric Band“. navo M. K. Oginskio dvare Slonime. Vëliau gyveno
Keletas ∆ sukurtø temø tapo dþiazo standartais. 1984 Varðuvoje. Sukûrë kûriniø smuikui. Judita Þukienë
koncertavo Vilniuje. Pav. Auðra Listavièiûtë
cornamusa (it.) – dûdmaiðis.
Corelli Arcangelo [Arkandþelas Korêlis; 1653.II.17 Fu- Cornelius Peter [Pëteris Kornêlijus; 1824.XII.24 Main-
zinjane (prie Ravenos) – 1713.I.8 Romoje], it. komp., ce – 1874.X.26 ten pat], vok. komp., muz. kritikas.
smuikininkas. Nuo 1670 studijavo Bolonijos filh-jos 1844–46 Berlyne mokësi pas S. W. Dehnà. 1853–58 gy-
akademijoje (pas G. Benvenuti ir L. Brugnoli). 1671– veno Veimare. 1859 apsigyveno Vienoje, 1865 persi-
75 gyveno Prancûzijoje, vëliau, manoma, Vokietijoje. këlë á Miunchenà; dëstë muz. teorijà ir retorikà Kara-
1681 gráþo á Romà. Garsëjo kaip virtuozas, instr. liðkojoje muz. m-loje. Draugavo su F. Lisztu,
ansambliø ir orkestrø vadovas, pedagogas (mokë Fr. R. Wagneriu. Sukûrë operø, tarp jø – Der Barbier von
S. Geminiani, P. A. Locatelli). Iðtobulino trio sonatos, Bagdad („Bagdado kirpëjas“, past. 1858 Veimare;
sonatos smuikui, concerto grosso þanrus. Sukûrë 12 laikoma geriausia XIX a. vok. komiðkàja opera),
concerto grosso, sonatø smuikui, altui, styg. instrumen- dainø, tarp jø – ciklas Weihnachtslieder („Kalëdø
tø ansambliams. Kûryba melodinga, grieþtos formos; giesmës“, 1856). Paraðë muz. kritikos straipsniø (iðsp.
turëjo átakos klasicistinio muz. stiliaus raidai. Pav. þrn. „Echo“, „Modezeitung“). Birutë Þalalienë
L: Êóçíåöîâ Ê., ßìïîëüñêèé È. À. Êîðåëëè. Ì., 1953.
Adeodatas Tauragis cornemuse (pranc.) – dûdmaiðis.
Corelli Franco [Frankas Korêlis; g. 1921.IV.8 Anko- cornet, cornet â pistons (pranc.) – kornetas.
noje], it. dainininkas (tenoras). Baigë Pezaro Rossini
Arcangelo Corelli Cornyshe (Cornish) William [Viljamas Kòrniðas; g.
muz. licëjø. 1951 debiutavo Spoleto teatre. 1954 dai- apie 1468 Haildene (Kentas), m. 1523 Londone], ang-
navo Milano LS, 1957 Londono CG, 1961 Niujorko lø komp., aktorius. Nuo 1492 tarnavo Henriko VII
MO, vëliau Berlyno ir Vienos teatruose. Gastroliavo rûmuose. Nuo 1496 buvo Gentelman karal. kapeloje,
Paryþiuje, Èikagoje, San Franciske, Rio de Þaneire. nuo 1513 ten pat – Master of the children. Iðliko kele-
Vaidmenys: Radamesas, Otello, Manrico. Dainavo ka- tas ∆ dainø, baþnytinës muzikos. Judita Þukienë
merinës muzikos koncertuose (daugiausia neapolie-
tiðkàsias dainas). Danutë Mekaitë corno (it.): 1. Ragas. 2. Valtorna.
Corena Fernando [Fernandas Korêna; 1916.XII.22 Þe- corno a macchina (it.) – valtorna su ventiliais.
nevoje – 1984.II.28 Lugane], it. dainininkas (bosas). corno da caccia (it.) – medþioklës ragas.
Dainuoti mokësi Milane (pas E. Romani). 1947 de- corno di bassetto (it.) – basethornas.
biutavo Triesto OT (Varlaamas). 1949, 1950 dainavo
Milano LS, vëliau Londone, Vienoje, Paryþiuje, Edin- corno inglese (it.) – anglø ragas.
burgo festivalyje (1953; Falstaffas), Niujorke. Reper- coro (it.) – choras.
tuarà sudarë daugiausia komiðkøjø operø vaidmenys:
corona (it.) – fermata.
Leporello, Don Bartolo. Áraðë daug plokðteliø.
corps de ballet (pranc.) – kordebaletas.
Danutë Mekaitë
Coryell Larry [Laris Korijêlis; g. 1943.IV.2 Teksase], da Corregio Claudio, it. komp., vargonininkas ↑ C. Me-
JAV fusion, moderniojo ir free dþiazo gitaristas, komp., rulo.
vokalistas, vienas dþiazroko pradininkø. Nuo 1969 va-
dovauja ansambliams, 1979–80 gitarø trio (su P.  corrente (it.) – kurantë.
De Lucia ir J. McLaughlinu, vëliau já pakeitë A. Di Corrette Michel [Miðelis Korêtas; g. 1709 Ruane, m.
Meola) narys. Jûratë Kuèinskaitë 1795.I.22 Paryþiuje], pranc. komp., pedagogas. Nuo
1732 dirbo pranc. karaliø rûmuose. Sukûrë miðiø, mo-
Corigliano John [Dþonas Koriljånas; g. 1932.II.16
tetø, daug pjesiø miuzetei, fleitai, smuikui, vargonams,
Niujorke], JAV kompozitorius. Studijavo Manheteno
klavesinui. Iðleido daug rinkiniø, skirtø mokytis groti
m-loje pas V. Giannini ir privaèiai pas P. Crestonà.
áv. instrumentais. Judita Þukienë
1961–72 CBS televizijos muzikos programø direkto-
rius. Nuo 1968 dëstë kompozicijà Baþn. muzikos ko- Corsi Jacopo [Jakopas Kòrsis; g. 1561.VII.17 Floren-
ledþe Vaðingtone, nuo 1971 – Manheteno m-loje, nuo cijoje, m. 1604 ten pat], it. didikas, mecenatas, komp.
1974 – Lehmann koledþe Niujorke. Þymiausia opera mëgëjas. ∆ rûmuose pirmàkart mëginta sukurti
– The Ghosts of Versailles („Versalio vaiduokliai“, 1980, dramma per musica. 1598–1600 èia kelis kartus buvo
1991 pastatyta MO). Sukûrë simf. kompozicijø, mu- atlikta La Dafne (O. Rinuccini tekstas, J. Peri muzi-
zikos teatrui, kino filmams. Judita Þukienë ka). ∆ ðiame pastatyme grojo klavesinu. Iðliko du ∆
ðiai dramai paraðyti muz. fragmentai – Non curi la mia
cori spezzati (it. suskaldyti chorai), XVI–XVII a. var- pianta tenorui ir akompanimentui, Bella nimfa fuggi-
totas terminas grupëmis suskirstytam chorui pavadinti. tiva chorui. ∆ rëmë ir J. Peri Euridice pastatymà.
Toks choras atlikdavo polichor. muzikos kûrinius. Dar Judita Þukienë
↑ polichoriðkumas. cor simple (pranc.) – natûralioji valtorna.
Cormier Cipriano [Ciprianas Kormjêras; g. 1750 Ve- Corteccia (Corticius di Bernardo) Francesco [Fran-
necijoje, m. 1789 Varðuvoje], it. smuik., kompozito- èeskas Korteèâ (Korticijus di Bernardas) 1502.VII.27
rius. Muzikos mokësi pas A. Nazari. 1770 atvyko á Florencijoje – 1571.VI.7 ten pat], it. komp., vargo-
Gdanskà. Apie 1775 dirbo LDK kanclerio A. M. Sa- nininkas. Kunigas. Muzikos mokësi pas B. Pisano,
piegos rûmuose Ruþanuose (Baltarusija). 1776–78 tar- M. Rampolli. Nuo 1531 dirbo vargonininku San Lo-

rence. Nuo 1539 iki mirties buvo Cosimo I de’Medici
kapelmeisteris. Sukûrë madrigalø, motetø, muzikos
intermedijoms. Judita Þukienë
Cortellini Camillo [Kamilas Kortelínis; g. apie 1560
Bolonijoje, m. 1630 ten pat], it. kompozitorius. Mo-
kësi pas tëvà, vëliau – pas A. Ganassi. Nuo 1593 buvo
Ðv. Petro kapelos dainininkas. 1626 tapo „Accademia
dei Filonusi“ narys. Sukûrë 8 Magnificat 6 balsams
(1607), miðias 8 balsams (1605), 2 Messe concertate.
Iðleista 3 ∆ madrigalø kn. (1583, 1584, 1586).
Judita Þukienë
Cortese Luigi [Luidþis Kortêzë; 1899.XI.19 Genujoje –
1976.XI.10 ten pat], it. pianistas, komp., muzikologas.
Ið pradþiø lavinosi kaip pianistas. 1920–22 studijavo
Romos un-te kompozicijà (pas A. Casella’à), 1924 ap-
gynë disertacijà ið matematikos. Muz. þinias gilino Pa-
ryþiuje pas A. Gédalge’à (1925–26) ir Casella’à (1929).
Nuo 1930 raðë muz. kritikos straipsnius, koncertavo,
dirbo muz. mokytoju. 1939 Genujos mst. uþsakymu
tvarkë N. Paganini asmen. archyvà, padëjo árengti pas-
tarojo namà muziejø. Po karo ákûrë Genujos filhar-
monijos d-jà, buvo jos meno vadovas. 1951–64 – Pa-
ganini muz. licëjaus Genujoje direktorius ir tarpt.
Paganini smuikininkø konkurso meno vadovas (nuo
1955). Nuo 1969 teatro „Comunale“ Genujoje meno
direktorius. Sukûrë operø, oratorijà, simfoninës, ka-
mer. ir fp. muzikos kûriniø, kino filmø muzikos. Pa-
raðë studijas apie Casella’à, Fr. Chopinà, M. Ravelá,
paskelbë Fr. Chopino ir C. Debussy laiðkus.
Rita Vinslovaitë
Cortez Viorica [Viorika Kortêz; g. 1935.XII.26 Buzë- Costantini Fabio [Fabijas Kostantínis; g. apie 1575 Sta-
juje], rum. dainininkë (mecosopranas). Baigë Buka-
reðto MuA. 1965 debiutavo Tulûzos OT (Dalila). Iki
1970 dainavo Bukareðto nac. operoje. Nuo 1971 dai-
navo MO, LS (1973), CG, Èikagos operoje. Þymiausi
vaidmenys: Carmen, Amneris, Eboli, Adalgisa, Char-
lotte. Judita Þukienë
Cortot Alfred [Alfredas Kortò; 1877.IX.26 Nione (ne-
toli Þenevos, Ðveicarija) – 1962.VI.15 Lozanoje],
pranc. pianistas, pedagogas, muz. veikëjas. 1896 bai-
gë Paryþiaus kons-jà (L. Diémer f-no kl.). Koncertuoti
pradëjo 1896; nuo 1905 dar ir trio (su J. Thibaud ir
P. Casalsu) narys. 1902–18 daugelio d-jø ákûrëjas, muz.
renginiø iniciatorius. 1907–17 Paryþiaus kons-jos prof.
(þymiausieji mokiniai: A. Casella, D. Lipatti, I. Mar-
kevièius, S. Franšois). 1919 (su A. Mangeot) ákûrë
Paryþiaus Normalinæ muzikos m-là („École normale
de musique“), buvo ðios muz. m-los vadovas. Þymus
Fr. Chopino, R. Schumanno, C. Debussy, M. Ravelio
kûrybos interpretuotojas; 1920–30 áraðë daug plokðte-
liø. Paraðë skambinimo f-nu metodikos, komp.
romantikø (Fr. Chopino, R. Schumanno, F. Liszto,
F. Mendelssohno-Bartholdy) kûriniø analizës, pianiz-
mo istorijos ir teorijos darbø. Pav. Danutë Mekaitë
Cossmann Bernhard [Bernhardas Kòsmanas; 1822.V.17
Desau – 1910.V.17 Frankfurte prie Maino], vok.
violonèelininkas, pedagogas. 1837–40 mokësi pas
T. Müllerá (Braunðveige), 1840 – pas F. A. Kummerá
(Dresdene). Nuo 1840 grieþë Paryþiaus, Londono or-
kestruose, 1847 Leipcigo „Gewandhaus“ orkestre,
koncertavo kaip solistas ir kvarteto narys. 1866–70
Cotrubas
$'
Maskvos kons-jos profesorius. 1870–78 gyveno Baden
Badene, nuo 1878 Frankfurte prie Maino, buvo Frank-
furto kons-jos profesorius. Transkribavo violonèelei
kt. komp. kûriniø, sukûrë etiudø. Jurgis Dvarionas
Cossotto Fiorenza [Fjorenca Kòsoto; g. 1935.IV.22
Kreðentine (prie Verèelio)], it. dainininkë (meco-
sopranas). Mokësi Turino kons-joje. 1955 debiutavo
Milano LS teatre. Viena þymiausiø XX a. daininin-
kiø (bel canto atlikëjø). Gastroliavo þymiausiuose pa-
saulio teatruose (JAV, Lot. Amerikoje, Prancûzijo-
je, D. Britanijoje). Vaidmenys: Leonora 2, Adalgisa,
Azucena, Amneris, Eboli, Carmen. Danutë Mekaitë
Costeley Guillaume [Gijomas Kostêlë; g. apie 1531
Pont Odeme (Normandija), m. 1606.II.1 Evrë], pranc.
kompozitorius, vargonininkas. Nuo 1560 Karolio IX
rûmø vargonininkas. Nuo 1570 gyveno Evrë, kur ástei-
gë Ðv. Cecilijos d-jà. Nuo 1575 rengë vokal. polifoni-
nës kompozicijos konkursus („Puy d’Evreux“). 1599
gavo karal. patarëjo titulà. Þymus ðansonø kûrëjas. Alfred Cortot
~100 ðansonø ir 3 motetai iðleisti rinkinyje „Musi-
que du Guillaume Costeley...“ (1570). Judita Þukienë
Cossutta Carlo [Karlas Kosutâ; g. 1932.V.8 Trieste)],
it. dainininkas (tenoras). 1958 debiutavo Buenos Ai-
riø „Colón“ teatre (Cassio). Nuo 1964 dainavo CG,
sukûrë >100 vaidmenø. Dainavo Vienoje, Èikagoje,
Paryþiuje, Maskvoje, Niujorke, Milane. ∆ vienas þy-
miausiø XX a. II p. tenorø. Vaidmenys: Otello, Alfre-
do, Manrico, Pollione, Radamesas, Hercogas, Don
Carlos. Jonas Klimas
fole (netoli Ankonos), m. po 1644, manoma, Tivoly-
je], it. komp., leidëjas. Buvo kapelmeisteris Romoje,
Ankonoje, Orvjete, Lorete, Tivolyje. Sukûrë arijø ir
madrigalø 1–4 balsams (2 kn., 1621–22), motetø
(4 rink., 1614–18). Iðleido savo brolio Alessandro Cos-
tantini, G. P. da Palestrina’os, R. Giovannelli, G. M.
ir G. B. Nanini kûriniø. Judita Þukienë
Coste Napoléon [Napoleonas Kòstas; 1806.VI.28 Du
departamente – 1883.II.17 Paryþiuje], pranc. gitaris-
tas, kompozitorius. Skambinti mokë motina (Valensi-
joje). Nuo 1830 gyveno Paryþiuje, daug koncertavo.
1856 laimëjo II vietà gitaristø konkurse Briuselyje.
1863 dël deð. rankos traumos nustojo koncertuoti. Su-
kûrë >50 kûriniø gitarai. Danutë Mekaitë
Cotogni Antonio [Antonijus Kotònjis; 1831.VIII.1 Ro-
moje – 1918.X.15 ten pat], it. dainininkas (baritonas).
Mokësi baþn. giedojimo m-loje. 1852 debiutavo
Romos operos teatre, 6 d-metyje dainavo daugelyje
Italijos miestø. Vaidmenys: Don Carlos 2, Renato,
Valentinas, Telramundas, Escamillo, Figaro 2. Po 1894
operose nebedainavo, dëstë Sankt Peterburgo kons-
joje (iki 1898), 1899–1918 Romos Ðv. Cecilijos muz.
licëjuje. Mokiniai: G. Lauri-Volpi, M. Battistini,
J. M. Reszke, È. Sasnauskas. Danutë Mekaitë
Cotrubas Ileana [Ileana Kotrùbas; g. 1939.VI.9 Gala-
cyje], rum. dainininkë (sopranas). Studijavo Bukareðto
kons-joje, debiutavo Bukareðte (1964). 1965 Miunche-
no radijo konkurse laimëjo I premijà. Dainavo Frank-
furte, Briuselyje, Zalcburge, 1969 – Glaindborne. 1971
cottage
%
debiutavo Londono CG teatre (Tatjana). 1973 daina-
vo Èikagoje, nuo 1977 Niujorko MO teatre, 1988 –
Barselonoje. Nuo 1989 nebedainuoja operos teat-
ruose. ∆ rengë solinius koncertus, dalyvavo tarpt.
festivaliuose. Þymi J. S. Bacho kantatø ir oratorijø
atlikëja. Vaidmenys: Constanze, Violetta, Gilda, An-
tonia, Micaela, Desdemona, Mimi, Mélisande.
Kamilë Rupeikaitë
cottage organ (angl.) – fisharmonija.
counterpoint (angl.) – kontrapunktas.
countertenor (angl.) – kontratenoras.
country, country music (angl. country – kaimas, krað- country dance (angl.) – kontradansas.
tas, ðalis), JAV liaud. kilmës komerc., populiarioji mu- Couperin (Kuperênai), pranc. muzikai: Louis [Lui; g.
zika, jungianti áv. muzikos þanrus. ∆ iðtakos – anglø,
airiø, ðkotø, valø ir amerikieèiø muz. folkloras. Pagrin-
diná JAV pietryèiø kaimo muzikantø repertuarà suda-
rë emigrantø ið D. Britanijos, Airijos baladës ir ðokiø
muzika. Populiariausi instrumentai: smuikas, bandþa,
gitara, mandolina, kontrabosas. Naujakuriams ke-
Franšois Couperin liantis á JAV pietvakarius, emigrantø ið D. Britanijos,
Airijos folklorà palaipsniui papildë indënø, kreolø,
JAV negrø, pranc., vokieèiø muz. folkloro elementai.
Vëliau ∆ muzikoje atsirado kaubojø, fermeriø, ang-
liakasiø, geleþinkelieèiø tematika. Muzika, davusi pa-
grindà ∆, buvo vad. hillbilly, old time singing and play-
ing, old familiar tunes arba prasèiokø muzika; ið jos
taip pat kilo Kentukio ↑ bluegrass, Luizianos ↑ cajun,
kreolø zydeco. Pirmieji þymûs XX a. pradþios daininin-
kai buvo R. Acuffas ir G. Autry’s. ∆ pradininku laiko-
mas J. Rodgersas ið Misisipës (áraðø kompanija „Vic-
tor Records“ já atrado per 1927 ekspedicijas). XX a.
3 d-metyje buvo rengiami ∆ koncertai per radijà, jà
pradëta áraðinëti (pirmàjà á fonografà áraðytà melodi-
jà Sally Goodin atliko E. Robertsonas). 4 d-metyje ∆
muzikantai G. Autry’s, T. Ritteras, R. Rodgersas ið-
garsëjo kine. 6 d-metyje ∆ iðpopuliarëjo televizijoje.
Palaipsniui ∆ papildë popmuzikos ir roko elementai.
Naðvilio prodiuseriai O. Bradley’s ir C. Atkinsas su-
kûrë savità popmuzikos ir ∆ sintezæ, vad. The Nashwille
Sound (Naðvilio skambesys). 6 d-meèio pab. atsirado
∆ kryptis new traditional. Þymiausi ðios krypties muzi-
kantai – W. Nelsonas, W. Jenningsas ir T. Glaseris (dar
vad. atsiskyrëliø grupele). Tradicinio ∆ ir kitø muz.
stiliø sintezë suformavo daugybæ ávairiø ∆ atmainø,
tarp jø – newgrass, hillbilly-jazz, country rock, country
pop. Þymiausi XX a. 10 d-meèio ∆ kûrëjai: G. Brook-
sas, B. R. Cyrusas, J. M. Montgomery’s, S. Twainas,
K. Kristoffersonas, D. Yoakamas.
LIETUVOJE ∆ pradëta groti XX a. 8 d-meèio pra-
dþioje. Pradininku laikomas V. Babravièius („Si-
mas“), ákûræs pirmàjà Lietuvoje ∆ grupæ „Deficitai“
(gyvavo iki 1983), grupæ „Runos“ (ák. 1987). 1981
A. Klova ákûrë grupæ „Kikilis“. Nuo 1986 Ðiauliuose
gyvuojantis kaimiðkos muzikos ansamblis „Jonis“ at-
lieka ir ∆ stiliaus kûrinius. „Jonio“ iniciatyva ákurtas
pirmasis folk ir ∆ muzikos klubas Ðiauliuose „Juonë
pastuogë“, nuo 1995 rengiamas festivalis „Country
Joninës“, nuo 1997 – regioniniai festivaliai „Ðerifo
atostogos“. Kiti ∆ atlikëjai: V. Stakënas, „Crazy
Crow“ (Ðiauliai), „Zewidruols“ (Venta), „Vienkie-
mis“ (Vilnius), „Country Blues Session Band“
(Vilnius; 1999 laimëjo II vietà konkurse „Country
Europa 99“), ðokiø grupë „Maþasis kaubojus“ ir ki-
ti. 1990 Kaune surengta pirmoji ∆ ðventë „Vienà kar-
tà per Velykas“. 1991 ávyko pirmasis tarptaut. ∆ fes-
tivalis „Visagino Country“ (iki 2000 surengti 6
festivaliai). Nuo 1994 vyksta Lietuvos ∆ atlikëjø su-
vaþiavimai. 1995 ákurta „Lietuvos country muzikan-
tø asociacija“ (LCMA); prezidentai: V. Stakënas
(1995–96), A. Klova (1996–99), E. Èekienë (nuo
1999). Nuo 1992 A. Klova rengia ∆ muzikos radijo
(1996–98 ir „Vilsat“ TV) laidà „Country Saloon“.
Algirdas Klova
apie 1626 Ðom an Bri, m. 1661.VIII.29 Paryþiuje],
vargonininkas, klavesinininkas, kompozitorius. Buvo
Ðv. Gervazo baþnyèios vargonininkas ir Liudviko XIV
rûmø muzikas. Sukûrë ~130 kûriniø klavesinui (dau-
giausia ðokiø siuitø dalys), ~70 kompozicijø vargonams,
3 simf-jas áv. instrumentams. Charles [Ðarlis; krikðty-
tas 1638.IV.9 Ðom an Bri, m. 1679.I Paryþiuje], vargo-
nininkas. Louis brolis ir mokinys. Perëmë ið brolio var-
gonininko pareigas Ðv. Gervazo baþnyèioje. François
[Fransua; 1668.XI.10 Paryþiuje – 1733.IX.11 ten pat],
komp., vargonininkas. Vadintas Didþiuoju ∆. Muzikos
mokësi pas tëvà Charles’á ∆ ir J. Thomelinà. 1685–1723
Paryþiaus Ðv. Gervazo baþnyèios vargonininkas. 1693–
1730 karaliaus rûmø vargonininkas ir klavesinininkas.
Kûrë daugiausia kamerinæ instr. muzikà. Daugelis kû-
riniø programinio pobûdþio. ∆ kûriniai melodingi,
grakðtûs, lanksèios ðokio ritmikos, turtingos ornamen-
tikos, glaustos formos. Vertingiausià kûrybos dalá su-
daro pjesës klavesinui (~250); jos turëjo átakos
J. S. Bacho, G. Fr. Händelio ir vëlesniø komp. kûry-
bai. Paraðë traktatà „L’Art de toucher le clavecin“
(„Menas skambinti klavesinu“, 1717). Pav. Nicolas [Ni-
kola; krikðtytas 1680.XII.22 Paryþiuje, m. 1748.VII.25
ten pat], vargonininkas. Charles’o sûnënas. Po
Franšois dirbo vargonininku Ðv. Gervazo baþnyèioje.
Armand-Louis [Armanas Lui; 1725.II.25 Paryþiuje –
1789.II.2 ten pat], vargonininkas, vargonø statybos
ekspertas, kompozitorius. Nicolas sûnus. Buvo
Ðv. Gervazo baþn. vargonininkas, vargonininkavo dar
6 baþnyèiose. Paraðë sonatø, pjesiø klavesinui, mote-
tø. Pierre-Louis [Pjeras Lui; 1755.III.14 Paryþiuje –
1789.X.10 ten pat], vargonininkas. Armand-Louis sû-
nus. Dirbo vargonininku Ðv. Gervazo, vëliau kitose Pa-
ryþiaus baþnyèiose. Gervais Franšois [Þervë Fransua;
1759.V.22 Paryþiuje – 1826.III.11 ten pat], vargoninin-
kas, kompozitorius. Pierre-Louis brolis. Kûrë sonatas,
variacijas klavyrui, romansus, uvertiûras.
Adeodatas Tauragis, Judita Þukienë
couplet (pranc.) – kupletas.
courante (pranc.) – kurantë.
Couraud Marcel [Marselis Kurò; g. 1912.X.20 Limo-
þe], pranc. dirigentas. Mokësi Paryþiaus Normalinëje
muzikos m-loje, diriguoti pas Ch. Münchà. 1945 de-
biutavo Prancûzijos radijuje. Nuo 1967 Prancûzijos
radijo ir televizijos tarybos choro, nuo 1968 dar ir ka-
mer. choro vadovas. Daug kompozitoriø sukûrë kûri-
niø ðiam chorui (Y. Xenakis’o Nuits). Judita Þukienë

de Coussemaker Charles Edmond Henri [Ðarlis Ed-
monas Anri de Kusmakêras; 1805.IV.19 Bajë –
1876.I.10 Lilyje], pranc. muzikologas. Paryþiaus
un-te studijavo teisæ. Muzikos mokësi privaèiai. Rin-
ko muz. dokumentus, senas knygas, instrumentus, ty-
rë vid. amþiø muzikà. Paraðë darbø apie harmonijà,
liturg. dramas, pranc. ir flamandø baþn. muzikà. Ið-
leido vid. amþiø muz. teoretikø raðtø (1864–76, 4 t.).
Paskelbë publikacijø ið istorijos, archeologijos ir muz.
istorijos. Gediminas Þidonis
Cousser Johann Sigismund, vokieèiø komp., dirigen-
tas ↑ J. S. Kusser.
„Covent Garden“ (angl. vienuolyno sodas; visas
pavadinimas „Royal Opera House, Covent Garden“),
didþiausias Londono muz. teatras. Stato daugiausia
klasikines it., vok. ir pranc. operas, anglø komp.
A. Blisso, B. Britteno, M. Tippetto veikalus. Spektak-
liams kvieèiami garsiausi pasaulio dainininkai. Rûmai
pastatyti 1732 aktoriaus J. Richo iniciatyva. 1732.XII
ávyko pirmasis muz. spektaklis – J. Ch. Pepuscho ir
J. Gay’aus „Elgetø opera“. Teatre ilgai buvo statomi
ir dramos veikalai, nuo 1847 – tik operos (nuo XIX a.
pab. tik originalo kalba). 1782 ∆ perstatytas, 1808 su-
degë, 1809 atstatytas. Keletà kartø keitë pavadinimà,
nuo 1892 karaliðkasis, 1949 suvalstybintas. Meno va-
dovas nuo 1987 C. Davisas. Muz. direktoriai: Th.
Beechamas, R. Kubelikas, G. Solti, C. Davisas, B.
Haitinkas. Adeodatas Tauragis
Cowell Henry (Dixon) [Henris (Diksonas) Kãuelas;
1897.III.11 Menlo Parke (Kalifornijos valstija) –
1965.XII.10 Ðeidi Hile (Niujorko valstija)], JAV
komp., pianistas, muzikologas. Studijavo Kalifornijos
un-te (Berklyje) pas Ch. Seegerá. 1931 gavæs Guggen-
heimo stipendijà, studijavo Berlyne neeurop. muzikà,
komparatyv. muzikologijà (pas E. von Hornbostelá).
1932 su L. Thereminu sukonstravo elektr. akustiná in-
strumentà rhythmicon. Koncertavo Europoje ir Ame-
rikoje, skaitë paskaitas apie naujàjà muzikà. Vartojo
neáprastus grojimo f-nu bûdus (klasterius, dûþius per
f-no stygas, medinæ instrumento dalá). 1949–65 Kolum-
bijos un-to profesorius. Sukûrë operà, 2 baletus, kon-
certø áv. instrumentams (f-nui, sm., muð., akordeonui,
saksofonui), 21 simf-jà, vokal., kamer. kûriniø. Paraðë
kn. „New Musical Resources“ („Nauji muzikos ðalti-
niai“, 1930), „American Composers on American Mu-
sic“ („Amerikos kompozitoriai apie Amerikos muzi-
kà“, 1933), „Charles Ives and his Music“ („Charlesas
Ivesas ir jo muzika“, 1955). Tarp ∆ mokiniø – J. Ca-
ge’as, J. Harrisonas, G. Gershwinas. Pav.
Violeta Tumasonienë
Cowen Sir Frederic Hymen [seras Frederikas Haimenas
Kãuenas; 1852.I.29 Kingstone – 1935.X.6 Londone],
anglø komp., dirig., pianistas. 1858 pradëjo kurti muzi-
kà. 1864 debiutavo kaip pianistas. 1765–66 studijavo
Leipcigo kons-joje (pas I. Moschelesà, C. Reinecke,
E. Fr. Richterá ir M. Hauptmannà), 1867–68 – Berlyno
kons-joje (pas Fr. Kielá ir K. Tausigà). 1868 gráþo á Lon-
donà. 1869 susilaukë pripaþinimo kaip kompozitorius
(simf-ja Nr. 1, koncertas f-nui ir ork.). Sukûrë 4 operas,
2 operetes, 6 simf-jas, 3 uvertiûras, 2 koncertus f-nui ir
ork., oratorijø, kantatø, kamer. muzikos. Judita Þukienë
Crass
%
Cowie Edvard [Edvardas Kòuvis; g. 1948.VIII.17 Bir-
mingame], anglø komp., dailininkas. Studijavo
Ðvè. Trejybës muz. koledþe, Sautamptono un-te. Jo
mokytojais buvo P. R. Frickeris, A. Goehris ir
W. Lutosùawskis. Sukûrë operà Commaedia (1970),
koncertus klar. ir ork. (1972), f-nui ir ork. (1977),
Leighton Moss: December Notebook sopranui, teno-
rui, puè. ir muð. instr. (1974), 2 styg. kvartetus (1974,
1977), variacijas f-nui (1975). Judita Þukienë
Cox Ida (Prather) [Ida Koks; tikr. pavardë Preiter;
1896.II.25 Tokoa (Dþordþijos valstija) – 1967.XI.10
Noksvilyje (Tenesio valstija)], JAV dþiazo vokalistë. 3
d-metyje koncertavo ir áraðë plokðteliø su L. Austino
orkestru, F. Hendersonu, T. Ladnieru. 4 d-metyje iðvy-
ko á turnë su savo vyru pianistu J. Crumpu. Koncer-
tavo Carnegie Hall. Vëliau bendradarbiavo su „Hot
Lips Page“, E. Hallu, C. Hawkinsu, L. Hamptonu, Henry Cowell
J. C. Higginbothamu. Judita Þukienë
Cox Jean [Dþinis Kòksas; g. 1922.I.16 Gadsene (Ala-
bamos valstija)], JAV dainininkas (tenoras). Studija-
vo Alabamos un-te (pas W. Stewenà), N. Anglijos
kons-joje Bostone (pas M. Sundeliusà), Romoje pas
L. Ricci ir Miunchene pas M. Lorenzà. 1951 debiuta-
vo Naujojoje anglø operoje (Lenskis). Nuo 1956 dai-
navo Bairoito festivalyje (Lohengrinas, Parsifalis, Sieg-
friedas 1, Waltheris 2). Koncertavo áv. Vokietijos
miestuose, Vienoje, Lisabonoje, Èikagoje, Meksike,
Londone (1975 debiutavo CG). Kiti vaidmenys: Ma-
xas, Germanas, Princas (A. Dvoþãko „Undinëje“).
Judita Þukienë
cracovienne (pranc.) – krakoviakas.
Craft Robert [Robertas Kråftas; g. 1923.X.20 Kingsto-
ne (Niujorko valstija)], JAV dirig., publicistas. Mokësi
Juilliardo muz. m-loje ir Berkðyro muz. centre Tanglvu-
de (Masaèusetso valstija). Áraðë á plokðteles C. Mon-
teverdi, C. Gesualdo da Venosa’os, H. Schützo,
J. S. Bacho kûrinius. Populiarino Naujosios Vienos
m-los komp. kûrinius: parengë A. Bergo Lulu (1963)
ir „Wozzecko“ (1966) premjeras JAV. 1948 susipaþino
su I. Stravinskiu. Iðleido pokalbiø su I. Stravinskiu 6
rinkinius (rusø k.: „Èãîðü Ñòðàâèíñêèé: Äèàëîãè“,
1971), kn. „Stravinsky. Cronicle of Friendship 1948–
1971“ („Stravinskis. Draugystës kronika 1948–1971“,
1972). Judita Þukienë
Cramer Johann Baptist [Johanas Baptistas Kråmeris;
1771.II.24 Manheime – 1858.IV.16 Londone], vok. pia-
nistas, kompozitorius, pedagogas. J. S. Schröterio,
M. Clementi, C. Fr. Abelio mokinys. Nuo 1788 koncer-
tavo daugelyje Europos ðaliø. 1824 su R. Addisonu ir
T. F. Beale’u Londone ákûrë leidyklà (veikia iki ðiol; ∆
bendradarbiavo iki 1845). Þymus f-no pedagogas, su-
kûræs fp. etiudø. Kiti kûriniai: koncertai f-nui ir ork.,
instrumentiniai ansambliai (fp. trio, kvartetai, kvinte-
tai), sonatos. Iðleido f-no vadovëliø. Danutë Mekaitë
Crass Franz [Francas Kråsas; g. 1928.II.9 Viperfurte],
vok. dainininkas (bosas ir baritonas). Ið pradþiø reið-
kësi kaip aktorius. Dainavimà studijavo Kelno aukð-
tojoje muzikos m-loje, debiutavo Krefelde (1954).
Dainavo Vienos, Berlyno operose, 1960 Bairoito fes-
tivalyje ir LS. Koncertavo. Vaidmenys: Olandas, Ko-
mandoras ir kt. Rita Vinslovaitë
Cream
%
„Cream“ (angl. grietinëlë), anglø roko grupë. Susibû-
rë 1966. Grupæ sudarë E. Claptonas (gitara, vokalas),
J. Bruce’as (vokalas, bos. gitara), P. Bakeris (slap. Gin-
geris; bûgnai). Gyvavo apie 3 metus. ∆ – viena hard
rock krypties pradininkiø, instr. hard rock kûrëja. Pro-
pagavo daugiausia virtuoziðkà instr. muzikà, turinèià
raiðkiø improvizac. dþiazo muzikos, bliuzo elementø.
Liudas Ðaltenis
Crécquillon Thomas [Tomas Krekijònas; g. apie 1490,
m. 1557 Betiûne], pranc. ir flamandø kompozitorius.
Nuo 1540 buvo Karolio V rûmø kapelmeisteris Briu-
selyje. Sukûrë ~200 ðansonø, ~100 motetø, 12 miðiø.
Motetams bûdinga imitac. polifonija, ekspresyvi teksto
deklamacija, chromatizmai. ∆ miðios priklauso mis-
sae parodiae þanrui, jose vyrauja laisvasis kontrapunk-
tas, 5–6 balsø faktûra. ∆ ðansonos tæsia C. de Sermisy,
C. Jannequino polifon. dainos tradicijas. Eglë Ulienë
Credo (lot. tikiu), krikðèioniø tikëjimo iðpaþinimas
(Symbolum). Kaip treèioji nekintamoji miðiø dalis gie-
dama po Evangelijos skaitinio ir pamokslo.
Ið pradþiø tikëjimo iðpaþinimas buvo tik krikðto apei-
gose. Pirmàkart á Eucharistijos ðventimà tikëjimo iðpa-
þinimas buvo átrauktas V a. pab. Antiochijos liturgi-
joje, o lot. baþnyèioje pirmieji miðiose já vartoti pradëjo
Ispanijos krikðèionys (589). Toledo sinodo nutarimu
∆ tapo privalomas mosarabiðkojo rito miðiose. ∆ kaip
giesmæ á miðias átraukë 798 ávykæs Acheno susirinki-
mas, kurio nutarimas galiojo tik Frankø teritorijoje.
Ðiai giesmei buvo panaudotas tuomet naujas Pauliaus
Akvilieèio vertimas. Giesmë giedota maþdaug toje pa-
èioje miðiø vietoje kaip ir dabar (tarp Evangelijos skai-
tinio ir ofertorijaus). Á Romos baþnyèios miðiø kano-
nà ∆ tik 1014 galutinai átraukë popieþius Benediktas
VIII. Seniausia lot. ∆ melodija laikoma grigaliðkoji
Credo I pagal Vatikano redakcijà (vadinama autentið-
ka; pav.), sukurta ar perdirbta, kaip manoma, maþ-
daug XI amþiuje. Ið likusiø penkiø Vatikano redakci-
jos ∆ giesmiø, II, V ir VI yra „autentiðkojo“ variantai,
tuo tarpu III ir IV – gerokai vëlesnio laikotarpio gies-
mës. Credo III yra vëlyva maþorinio pobûdþio giesmë.
Credo IV paraðyta I baþn. derme, taèiau jos melodinë
struktûra (platus ambitus, oktavos ðuoliai) bûdinga vë-
lyvøjø vid. amþiø ir ankstyvojo renesanso baþn. gies-
mëms (XIV–XV a.). Ðiuo laikotarpiu susiklostë nau-
jas ∆ tipas, buvo kuriamos naujos melodijos, dauguma
jø – menzûruotos. Iki XIX a. buvo sukurta >700 naujø
∆ melodijø, dauguma jø uþraðyta it., lenkiðkuose ir vok.
ðaltiniuose, kai kurios jø su tropais. Ðios naujosios gies-
mës kurtos ir Lietuvoje. Viename XVII a. I p. ran-
kraðtiniame giesmyne uþraðytas ir patrem ýmudskie,
t. y. „þemaitiðkas credo“, 1760 Gardine paraðytame
giesmyne „Clavis coeli“, kuris buvo vartojamas Vil-
Credo I
niaus bernardinø, yra ir visos menzûruotos vienbalsës
„Vilniaus miðios“ (Missa Vilnensis) su miðriu Credo
(vienbalsë giesmë su viena tribalse padala).
Daugiabalses ∆ giesmes imta kurti XIV a., vëliau nei
kitas nekintamàsias miðiø dalis. ∆ buvo pirmosiose cikl.
daugiabalsëse miðiose – G. de Machaut Messe de Notre
Dame (1364). XV a., galutinai ásitvirtinus penkiadaliam
daugiabalsiø miðiø ciklui, ∆ tapo neatskiriama jo dali-
mi, o jo plëtotë susieta su ðio ciklo muzikine raida. Kita
vertus, ðalia to iki XIX a. buvo vartojamos ir savaran-
kiðkos dvibalsës arba tribalsës ∆ giesmës. Jonas Vilimas
„Creedence Clearwater Revival“, JAV roko grupë.
Susibûrë 1959 San Franciske kaip „The Blue Velvets“.
Nariai: J. ir T. Fogerty’ai, S. Cooke’as ir D. Cliffordas.
Nuo 1964 plokðteliø koncerno praðymu buvo pavadin-
ta „Golliwogs“, nuo 1967 turëjo dab. pavadinimà. ∆ atli-
ko daugiausia country stiliaus kûrinius. Daugumà dainø
sukûrë grupës lyderis gitaristas ir dainininkas J. Foger-
ty’s. 1972 ∆ iðiro. Áraðë ~10 plokðteliø. Liudas Ðaltenis
„Creole Jazz Band“, keliø ankstyvojo dþiazo grupiø
pavadinimas. Tai „Kid Ory’s Creole Jazz Band“, „King
Oliver’s Creole Jazz Band“ ir kitos. „King Oliver’s
Creole Jazz Band“, þymiausia XX a. 3 d-meèio pr.
dþiazo grupë, kurià sudarë geriausi N. Orleano muzi-
kantai: „King“ J. Oliveris (vadovas), L. Armstrongas,
J. Doddsas, H. Dutrey’s, B. Johnsonas, L. Hardinas,
W. „Baby“ Doddsas. Grupë grojo N. Orleano stiliaus
dþiazà. Jos áraðai turëjo átakos N. Orleano stiliaus at-
gimimui 5 d-metyje. Auðra Listavièiûtë
crescendo (sutr. cresc., it., AN) – nuo nurodytos vie-
tos pradëti stiprinti garsà.
Crescentini Girolamo [Dþirolamas Kreðentínis;
1762.II.2 Urbanijoje – 1846.IV.24 Neapolyje], it. dai-
nininkas kastratas (sopranistas), kompozitorius. Va-
dintas italø Orfëju. L. Gibelli mokinys. 1782 debiu-
tavo Paduvoje, vëliau dainavo áv. Italijos miestuose
(Venecijoje, Milane), Europoje (Londone, Vienoje).
Napoleono pakviestas, 1806–12 gyveno ir dainavo Pa-
ryþiuje, vëliau dirbo tik ped. darbà. Vadovavo daina-
vimo m-lai Bolonijoje, 1816 – dainavimo prof. Ne-
apolio kons-joje. Atliko pagr. partijas L. Cherubini,
N. Zingarelli, J. S. Mayro, D. Cimarosa’os operose.
Kûrë tik vokal. muzikà. Tarp kûriniø – 6 kantatos, 30
arijeèiø, solfedþio, duetai, noktiurnai. Paraðë dainavi-
mo vadovëlá „Raccolta di esercizi per il canto“ (1811).
Mokinës: A. Catalani, I. Colbran. Bronius Ambraziejus
Crespin Régine [Reþina Krespên; g. 1927.IV.23 Marse-
lyje], pranc. dainininkë (dramat. sopranas). Debiutavo
1950 Miulûze (Elsa). Vëliau dainavo Paryþiaus GO
teatre. Dalyvavo Bairoito (1958), Glaindborno (1959)
festivaliuose. Gastroliavo CG, MO teatruose. Þymes-

nieji vaidmenys: Penelopë, Kasandra, Didonë 2, Sieg-
linde, Kundry. Jonas Klimas
Creston Paul (Giuseppe Guttoveggio) [Polas Krêsto-
nas; tikr. vardas ir pavardë Dþuzepë Gutovedþas;
1906.X.10 Niujorke–1985.VIII.24 San Diege (Kalifor-
nijos valstija)], JAV kompozitorius. 1934–67 vargoni-
ninkavo Niujorke. Kompozicijos mokësi savarankið-
kai. JAV komp. ir dirigentø nac. asociacijos
pirmininkas (1956–60). Dëstë kompozicijà JAV
un-tuose. Vertingiausià kûrybos dalá sudaro baþn. mu-
zikos kûriniai, tarp jø – Missa pro defunctis tenorui,
baritonui ir vargonams (1938), Psalmë XXIII balsui
ir vargonams (1945), oratorija Isaiah’s Prophecy („Izai-
jo pranaðystë“, 1962). Kiti kûriniai: baletas A Tale
About the Land („Pasakojimas apie þemæ“, 1940) 6
simf-jos (1941–82), koncertai (saksofonui, 1941; f-nui,
1949), fantazija f-nui ir orkestrui (1942), poema arfai
ir orkestrui (1945). Paraðë kn. „Principles of rhythm“
(„Ritmo principai“, 1962), „Creative harmony“ („Kû-
rybiðka harmonija“, 1970). Birutë Þalalienë
Cristoforeanu Florica [Florika Kristoforiånu;
1887.V.16 Rimniku – 1960.III.1 Rio de Þaneire],
rum. dainininkë (sopranas, mecosopranas). Mokësi
Bukareðte bei Milano kons-joje (pas V. Filippi). De-
biutavo 1908 Kapodistrijoje. Dainavo V. Europos
teatruose, 1910–13 – Bukareðto operetës trupëje, vë-
liau Barselonoje, Buenos Airëse, 1928–32 LS. ∆ su-
kûrë ~ 90 vaidmenø operose ir operetëse. Tarp ryð-
kiausiø operø vaidmenø – Violetta, Lucia, Isolde,
Carmen, Tosca. Tamara Vainauskienë
Cristofori Bartolomeo [Bartolomëjus Kristofòris;
1655.V.4 Paduvoje – 1731.I.27 Florencijoje], it. muz.
instrumentø meistras. Nuo 1698 Ferdinando Medici rû-
muose (Florencijoje) dirbo klavesinus, nuo 1716 sau-
gojo jo muz. instrumentø kolekcijà. 1709 sukonstravo
pirmà plaktukiná f-nà (1711 paskelbtas kaip ∆ iðradi-
mas; vëliau áv. meistrø buvo tobulinamas). Iðliko 3 ∆
sukonstruoti f-nai: Metropoliteno meno muziejuje Niu-
jorke (perdirbtas 1720), Romoje (1722), Leipcigo un-
to kolekcijoje (1726). Vytautas Povilas Jurkðtas
critical band (angl.) – kritinë juosta.
Crivelli Arcangelo [Arkandþelas Krivêlis; 1546.IV.21
Bergame – 1617.III.4 Romoje], it. komp., daininin-
kas. Nuo 1568 giedojo Parmos Madonna della Stecca-
ta baþnyèioje, 1569 tapo kapelmeisteriu. Nuo 1578 gie-
dojo popieþiaus kapeloje Romoje, nuo 1601 ðios
kapelos kapelmeisteris. Iðleista ∆ kûriniø 2 rinkiniai:
madrigalai 5–8 balsams (1606) ir miðios 4–6 balsams
(1615). Judita Þukienë
Croce Giovanni (Chiozzotto) [Dþovanis Kròèë; pra-
vardë Kiocotas; g. apie 1557 Kiodþioje (netoli Vene-
cijos), m. 1609.V.15 ten pat], it. kompozitorius. Ve-
necijos Ðv. Morkaus katedros giedotojas (altas; nuo
1565), kapelmeisteris (nuo 1603). G. Zarlino moki-
nys. Sukûrë baþnytinës ir pasauliet. muzikos kûriniø:
motetø, miðiø, Magnificat, lamentacijø, madrigalø,
kanconeèiø, dainø. Kûriniai Venecijos m-los stiliaus.
Birutë Þalalienë
Croft William [Viljamas Kròftas; krikðtytas 1678.XII.30
Nedertingtaune (Vorikðyras), m. 1727.VIII.14 Bate],
Crotch
%!
anglø vargonininkas, kompozitorius. Giedojo karal.
kapeloje, nuo 1704 ðios kapelos vargonininkas. Nuo
1708 ∆ buvo Vestminsterio abatijos varg. ir karal. ka-
pelos kompozitorius. Palaidotas Vestminsterio abati-
joje ðalia H. Purcello. Sukûrë odþiø chorui, antemø,
6 sonatas 2 iðilg. fleitoms, 3 sonatas fl., pjesiø klavesi-
nui, dainø. Judita Þukienë
croma (it.) – aðtuntinë nata.
cromorno (it.) – krumhornas.
Crosby Bob (George Robert) [Bobas Kròsbis; tikr.
vardai Dþordþas Robertas; 1913.VIII.25 Spokane –
1993.III.9 La Choloje], JAV dainininkas, „Bing“
Crosby’o brolis. Dainavo „Anson Weeks“ bei „Dorsy
Brothers“ ansambliuose. 1935 subûrë diksilendo mu-
zikà grieþiantá bigbendà, ypaè iðpopuliarëjusá 4 d-me-
èio pabaigoje. 1937 ið pagr. bigbendo nariø susidarë
grupë „Bob Cats“; jai iðirus 1942, ∆ filmavosi kine,
dainavo radijo ir TV laidose. Auðra Listavièiûtë
Crosby Harry Lillis („Bing“) [Haris Lilis Kròsbis;
pravardë „Bingas“; 1904.V.2 Takomoje – 1977.X.14
Madride], JAV dþiazo ir estrados dainininkas, kino ak-
torius. Kartu su A. Rinkeriu, H. Barrisu sudarë vo-
kal. trio „Rhythm Boys“, kuris 1926–30 koncertavo
su P. Whitemano orkestru. 1931 pradëjo savarankið-
kà dainininko bei aktoriaus karjerà. Koncertavo su
B. Beiderbecke’u, D. Ellingtonu, L. Armstrongu.
Auðra Listavièiûtë
Cross Joan [Dþoana Kròs; 1900.IX.7 Londone –
1993.XII.12 Aldeburge], anglø dainininkë (sopranas),
prodiuserë, pedagogë. Studijavo Londono Ðvè. Trejy-
bës muz. koledþe. Iki 1931 dainavo áv. Londono teat-
ruose. 1931–46 Londono teatro „Sadler’s Wells“ pri-
madona (1943–45 ir direktorë); dainavo pagr. partijas
W. A. Mozarto, R. Wagnerio, G. Verdi, G. Puccini
operose. Su B. Brittenu ásteigë „Englisch Opera
Group“, joje atliko B. Britteno operø („Lukrecijos
iðniekinimas“, „Albertas Herringas“, „Gloriana“,
„Sraigto posûkis“) pagr. vaidmenis. 1947 CG teatre
pastatë R. Strausso „Roþës kavalieriø“; statë spektak-
lius ir kt. teatruose („Sadler’s Wells“, Norvegø nac.
operoje). Nuo 1955 operose nebedainavo; toliau dir-
bo vokalo pedagogës darbà Nac. operos m-loje. Vaid-
menys: Cherubino, Donna Anna, Desdemona, Micae-
la, Carmen. Jonas Klimas
Crosse Gordon [Gordonas Kròsas; g. 1937.XII.1 Be-
ryje (Lankaðyras)], anglø komp. Studijavo Oksfordo
un-te pas E. Welleszà ir Romos Ðv. Cecilijos MuA pas
G. Petrassi. Dëstë un-tuose Birmingame ir Esekse. Su-
kûrë operø, tarp jø – Purgatory („Skaistykla“, 1969),
The Grace of Todd („Todo gailestingumas“, 1969), The
Story of Vasco („Vasco istorija“, 1974), baletà Young
Apollo („Jaunasis Apolonas“, 1984), 2 simf-jas (1964,
1976), 2 koncertus smuikui (1962, 1969), styg. kvar-
tetà (1980), fp. trio (1986), kûriniø vaikams.
Rita Vinslovaitë
crotales (angl.) – maþosios lëkðtës, lëkðtelës.
Crotch William [Viljamas Kròèas; 1775.VII.5 Noridþe –
1847.XII.29 Tontone], anglø komp., vargonininkas, mu-
zikologas. Garsëjo kaip vunderkindas. Studijavo te-
ologijà Oksfordo un-te. 1794 baigæs muz. bakalauro
crotchet
%"
studijas, nuo 1797 dirbo Ðv. Jono kolegijos dëstytoju
(dr. 1799) ir vargonininku. Apie 1807 persikëlë á Lon-
donà, skaitë muz. paskaitas. 1822–32 Karaliðkosios
MuA direktorius. Paraðë mokomøjø muzikologijos
veikalø, tarp jø – „Specimens of Various Styles“ („Ávai-
riø stiliø pavyzdþiai“, 1807–22; 3 t.), „Elements of Mu-
sical Composition“ („Muzikos komponavimo elemen-
tai“, 1812). Sukûrë 2 simf-jas, 3 oratorijas, 2 uvertiûras,
koncertà bei fugø vargonams, fp. sonatø ir pjesiø.
Rita Vinslovaitë
crotchet (angl.) – ketvirtinë (nata).
Crüger Johann (Krüger) [Johanas Kriùgeris; 1598.IV.9
Grosbrëce – 1663.II.23 Berlyne], vok. varg., kompo-
zitorius. Nuo 1620 studijavo teologijà Vitenberge, nuo
1622 buvo baþnyèios kantoriumi ir g-jos mokytoju Ber-
lyne. Sukûrë melodijø J. Francko, P. Gerhardto ir kitø
tekstams. ∆ vienas þymiausiø XVII a. evangelikø baþ-
nytiniø giesmiø (daugelis jø giedama ligi ðiol ir katali-
kø baþnyèiose) kûrëjø. Paraðë muz. teorijos darbø.
Vilija Gerulaitienë
George Crumb
Crumb George [Dþordþas Kråmas; g. 1929.X.24 Èarl-
stone (V. Virdþinijos valstija)], JAV kompozitorius.
Amerikos meno ir lit-ros akademijos akademikas
(1976). Studijavo Ilinojaus ir Mièigano un-tuose,
1955–56 tobulinosi pas B. Blacherá V. Berlyno Aukð-
tojoje muz. mokykloje. Nuo 1959 dirba ped. darbà;
nuo 1965 Pensilvanijos un-to profesorius. Sukûrë kû-
riniø orkestrui, tarp jø – Echoes of Time and the River
(„Laiko aidas ir upë“, 1967), vokal. instr. ansambliø,
tarp jø – Night Music I („Nakties muzika I“, 1963),
Ancient Voices of Children („Senoviniai vaikø balsai“,
1970), instr. ansambliø, tarp jø – Night Music II („Nak-
ties muzika II“ sm. ir f-nui, 1964), Night of the Four
Moons („Keturiø mënuliø naktis“, 1969), Eleven Echoes
of Autumn („Vienuolika rudens aidø“, 1966), Black An-
gels (Juodi angelai“, 1970), kûriniø preparuotam f-nui,
tarp jø – Makrokosmos I–II (1972–73), Music for a
Summer Evening („Vasaros vakaro muzika“ arba Mak-
rokosmos III 2 preparuotiems f-nams ir muðamiesiems,
1974). Kûryba grindþiama ðiuolaik. iðraiðkos priemo-
nëmis (sonoristikos, aleatorikos elementai, instr. teat-
ro bruoþai). Muzikoje yra mist., egzotiðkø nuotaikø.
Pav. Adeodatas Tauragis
Crusell Bernhard Henrik [Bernhardas Henrikas Kriù-
selis; 1775.X.15 Ûsikaupunkyje (netoli Turkus) –
1838.VII.28 Stokholme], suomiø klarnetininkas, kom-
pozitorius. 1791 atvyko á Stokholmà, 1793–1834 buvo
karaliaus rûmø kapelos narys. 1798 mokësi groti klar-
netu pas F. Tauchà, 1803 Paryþiuje pas J. X. Lefevre
ir kompozicijos pas Fr. J. Gossecà. Sukûrë operà, 3
koncertus klar. ir ork., kamerinës muzikos puèia-
miesiems. Judita Þukienë
Csermãk Antal György (Anton) [Antalas Derdis
Èêrmakas; tikr. vardas Antonas; 1774(1771?) Bohe-
mijoje (Èekija) – 1882.X.25 Vesprëme (Vengrija)],
vengrø smuikininkas, kompozitorius. Koncertavo Vie-
noje kaip smuikininkas. XVIII a. 10 d-metyje atvyko
á Vengrijà. Grojo Peðto vengrø teatre. J. Bihari para-
gintas susidomëjo vengrø l. muzika, tapo vienu þy-
miausiø verbunkoðo meistrø, taèiau jo kûryboje ryðki
ir V. Europos instr. muzikos átaka. Daugelis ∆ kûriniø
iðliko tik rankraðèiuose, kai kurie iðspausdinti rinki-
niuose su kitø vengrø komp. kûriniais. Danutë Mekaitë
c. sord. (sutr.) – con sordino.
Cuclin Dimitrie [Dimitrijë Kuklínas; 1885.III.24 Ga-
lacyje – 1978.II.7 Bukareðte], rum. kompozitorius.
1903–07 studijavo Bukareðto kons-joje, nuo 1907 Pa-
ryþiaus kons-joje (pas Ch. M. Widorà) ir 1908–14 muz.
m-loje „Schola cantorum“ Paryþiuje (pas V. d’Indy).
1918–22 ir 1930–48 dëstë Bukareðto kons-joje. 1924–
30 dëstë kons-joje ir Bruklino muz. koledþe Niujor-
ke. Sukûrë operø, tarp jø – Traian si Dochia („Traja-
nas ir Dokija“, 1921), „Agamemnonas“ (1922), 20
simf-jø (1910–73), kitø kûriniø orkestrui, kamer. mu-
zikos kûriniø, baþn. muzikos, dainø. Birutë Þalalienë
Cuenod Hugues Adhémar [Hiugas Ademaras Kvenò;
g. 1902.VI.26 Vevë], Ðveicarijos dainininkas (teno-
ras). Mokësi Lozanoje, Þenevos ir Bazelio kons-jo-
se bei Vienoje. Dainininko karjerà pradëjo 1928 Pa-
ryþiuje. 1930–32 dainavo Þenevoje, vëliau Paryþiaus
teatruose. 1937–39 su kompozitore N. Boulanger
gastroliavo Ð. Amerikoje. 1940–46 Þenevos kons-jos
profesorius. 1954–58 dainavo Londono CG teatre.
1987 dar dainavo Niujorko MO teatre. Dalyvavo
tarpt. festivaliuose. Puikus J. S. Bacho, Fr. Schuber-
to kûriniø interpretatorius. Pagr. vaidmenys: Don Ba-
silio, Selimas, Astrologas. Tamara Vainauskienë
Cugat Xavier [Ksaveras Kùgatas; 1900.I.1 Barselono-
je – 1990.X.27 ten pat], isp. smuikininkas, dirig., kom-
pozitorius. Populiarino Lot. Amerikos muzikà, jungë
jos ir Europos muz. elementus, kûrë naujas, supap-
rastintas ritmo konstrukcijas, tapusias ðokiø, popmu-
zikos pagrindu. Ákûrë ðokiø muzikos orkestrà, vëliau
turëjusá tarpt. pripaþinimà. Jame grojo ið Kubos atvy-
kæ muzikantai: M. Valdesas, A. Sacarasas, D. Arne-
zas, L. del Campo. Papildë orkestro muðamøjø grupæ
egzotiðkais instrumentais, kurie vëliau pradëti vartoti
ir simf. muzikoje. Sukûrë dainø, muzikos kino filmams.
Paraðë autobiografijà „The Rumba is My Life“ („Rum-
ba – mano gyvenimas“, 1949). Judita Þukienë
Cui César [Cezaris Kiují; Öåçàðü Àíòîíîâè÷ Êþè;
1835.I.18 Vilniuje – 1918.III.26 Sankt Peterburge], ru-
sø kompozitorius, muz. kritikas, karo mokslininkas.
1850 mokësi pas S. Moniuszko’à (muz. teorijos ir kom-
pozicijos). Tais paèiais metais iðvyko á Sankt Peterbur-
gà. Nuo 1857 dëstë Karo inþinerijos akademijoje; prof.
(1880). 1864–1900 raðë straipsnius ávairiems laikrað-
èiams ir þurnalams. 1896–1904 vienas Rusø muzikos
d-jos Sankt Peterburgo skyriaus direktoriø. „Galin-
gojo sambûrio“ narys, propagavo rusø komp. kûrybà.
Vertingiausia kûrybos dalis – romansai (>300). Su-
kûrë 14 operø, tarp jø – Êàâêàçñêèé ïëåííèê („Kau-
kazo belaisvis“, 1857–82), Ñûí ìàíäàðèíà („Manda-
rino sûnus“, 1859), Âèëüÿì Ðàòêëèô („Viljamas
Ratklifas“, 1869), Àíæåëî („Anþelo“, 1876), Ñàðàöèí
(„Saracënas“, 1899), Êàïèòàíñêàÿ äî÷êà („Kapito-
no duktë“, 1911), muzikos vaikams, kamerinës muzi-
kos. Uþbaigë A. Dargomyþskio „Akmeniná sveèià“ ir
M. Musorgskio „Soroèincø mugæ“. Pav. Judita Þukienë
Cùkermanas Viktoras [Âèêòîð Àáðàìîâè÷ Öóêêåð-
ìàí; g. 1903.IX.23 Brailove, m. 1988 Maskvoje], rusø

César Cui (I. Repino portretas)
muzikologas, pedagogas. 1925 baigë Kijevo kons-jà
(studijavo pas G. Koganà, B. Javorská, A. Alðvangà).
Dëstë Kijevo (1923–26), nuo 1926 Maskvos kons-joje.
1936–42 katedros vedëjas; prof. (1939). Mokiniai:
V. Bobrovskis, O. Sokolovas, G. Golovinskis, J. Choch-
lovas. Kartu su L. Mazeliu yra kompleksinës analizës
(rus. öåëîñòíûé àíàëèç) metodo pradininkas; kartu pa-
raðë vadovëlá „Àíàëèç ìóçûêàëüíûõ ïðîèçâåäåíèé.
Ýëåìåíòû ìóçûêè è ìåòîäèêà àíàëèçà ìàëûõ ôîðì“
(„Muz. kûriniø analizë. Muzikos elementai ir papras-
tøjø formø analizës metodika“, 1967). Paraðë daug
darbø apie muz. formas, þanrus, rusø ir V. Europos
klasikinës muz. stiliø, vadovëliø. Svarbiausi veikalai:
„Êàìàðèíñêàÿ Ãëèíêè è å¸ òðàäèöèè â ðóññêîé ìó-
çûêå“ („Glinkos Kamarinskaja ir jos tradicijos rusø mu-
zikoje“, 1957), „Ìóçûêàëüíûå æàíðû è îñíîâû ìó-
çûêàëüíûõ ôîðì“ („Muz. þanrai ir muzikinës formos
pagrindai“, 1964), „Ìóçûêàëüíî-òåîðåòè÷åñêèå î÷åð-
êè è ýòþäû“ („Muzikinës teorinës apybraiþos ir etiu-
dai“, 2 t., 1970–75), „Âûðàçèòåëüíûå ñðåäñòâà ëèðèêè
×àéêîâñêîãî“ („Èaikovskio lyrikos iðraiðkos priemo-
nës“, 1971). Pav. Algirdas Ambrazas
cultur rock, art rock, ↑ rokas.
Cummings William Hayman [Viljamas Haimanas Kå-
mingsas; 1831.VIII.22 Sidberyje (Devonðyras) –
1915.VI.6 Londone], anglø dainininkas (tenoras),
komp. ir teoretikas. Giedojo Ðv. Pauliaus katedroje ir
Templio baþnyèioje Londone, Vesminsterio abatijoje,
karal. kapeloje. 1879–96 dëstë vokalà Karaliðkojoje
MuA. 1892–96 buvo filh-jos draugijos dirig., 1896–1911
Guildhall muz. m-los direktorius. Sukûrë kantatø, an-
temø, dainø. Paraðë kn. apie H. Purcellà, Fr. Händelá,
iðleido „Biographical Dictionary of Musicians“ („Biog-
rafinis muzikø þodynas“, 1892). Judita Þukienë
Cunningham Merce [Mersas Kåningemas; g. 1919.IV.16
Vaðingtone], JAV ðokëjas, choreografas, pedagogas.
Cvejiã
%#
1939–45 buvo „Graham Company“ solistas, 1942 ten
pat debiutavo kaip choreografas. Studijavo klasik. ðoká
American Ballet Theatre m-loje. 1952 ∆ subûrë savo
trupæ, kuri bendradarbiavo su J. Cage’u ir kt. avan-
gardistinës muzikos kûrëjais. ∆ pastatyti baletai: J. Ca-
ge’o The Seasons („Metø laikai“, 1947), Summerspa-
ce („Vasaros erdvë“, muzika M. Feldmano, 1958),
Wolharoud Time (muzika D. Behrmano, 1968), Land-
rover (muzika J. Cage’o, 1972). Judita Þukienë
„Current musicology“, JAV muz. þurnalas, leidþia-
mas nuo 1965 Kolumbijos un-te Niujorke. Spausdi-
nami muz. istorijos, muz. teorijos, muz. estetikos,
etnomuzikologijos straipsniai. Iki 1999 iðleista 63 nu-
meriai. Judita Þukienë
Curtin Phyllis [Filisa Kêrtin; g. 1922.X.3 Klarksburge
(Virdþinijos valstija)], JAV dainininkë (sopranas). Stu-
dijavo Wellesley koledþe Bostone (pas O. Avierino ir
B. Goldovsky). 1946 debiutavo N. Anglijos operos
teatre Bostone (Liza). 1953–60 dainavo Niujorko OT,
Viktoras Cukermanas
nuo 1961 – MO. Dirbo CG, LS, Vienos, Buenos Airiø
OT. Daug gastroliavo Europoje ir Amerikoje. Svar-
biausi vaidmenys: Violetta, Salomë, Ledi Billows,
Donna Anna, Fiordiligi. Judita Þukienë
Curtis muzikos institùtas (Curtis Institute of Mu-
sic), aukðtoji muz. m-la Filadelfijoje (JAV). Ákûrë 1924
mecenatë M. L. Curtis. Á ∆ kasmet priimama ið áv. ða-
liø ~200 studentø; mokslas nemokamas. Vadovai:
J. Hoffmannas (1927–38), R. Thompsonas (1939–41),
E. Zimbalistas (1941–68), R. Serkinas (1968–76),
J. de Lancie (1977–85), G. Graffmanas (nuo 1986).
Adeodatas Tauragis
Curzon Clifford [Klifordas Kêrzonas; 1907.V.18
Londone – 1982.IX.1 ten pat], anglø pianistas. Stu-
dijavo Karaliðkojoje MuA Londone. 1923 debiuta-
vo Queen’s Hall Londone. 1928–30 mokësi Berlyne
(pas A. Schnabelá), 1930 – Paryþiuje pas W. Lan-
dowsk ir N. Boulanger. 1930 pradëjo koncertinæ
karjerà. Daug koncertavo Europoje ir Amerikoje.
Grojo su kamer. ansambliais (fp. trio, kvartetais,
kvintetais). ∆ repertuarà sudarë Vienos klasikø ir
romantikø kûriniai f-nui. Judita Þukienë
cutoff frequency (angl.) – kraðtinis daþnis.
Cuzzoni Francesca [Franèeska Kucòni; 1698.X.15 Par-
moje – 1770.X.1 Bolonijoje], it. dainininkë (kolora-
tûr. sopranas). Mokësi pas P. Lanzi. Debiutavo 1716
Parmoje. Dainavo Bolonijos, Genujos, Venecijos, Flo-
rencijos, Londono (1723–37) teatruose. Nuo 1739
gastroliavo Vienoje, Hamburge, Amsterdame, Ðtut-
garte ir kitur. Puiki G. Fr. Händelio operø (ypaè Kle-
opatros, Asterijos, Rodelindos) vaidmenø atlikëja.
Átaigiai ir iðraiðkingai dainuodavo lyr. ir dramat. par-
tijas. Tamara Vainauskienë
Cvejiã Biserka [Biserka Cvêjiè; g. 1923.XI.5 Jesenicëje
(netoli Splito, Dalmatija)], serbø dainininkë (meco-
sopranas). 1953 baigë Belgrado MuA. Debiutavo
Belgrado nac. teatre. Nuo 1960 Vienos valst. operos
teatro solistë, 1961 debiutavo Niujorke MO teatre,
dainavo Paryþiuje, Bairoite, Stokholme, Maskvoje.
Vaidmenys: Carmen, Charlotte, Didonë 1, Amneris,
Cvetko
%$
Eboli. Koncertavo daugelyje Europos miestø, dalyva-
vo muz. festivaliuose. Dainavo solo partijas W. A. Mo-
zarto Requiem, C. Orffo kantatose.
Cvetko Dragotin [Dragotinas Cvêtkas; 1911.IX.19 Vu-
èioje – 1993.IX.2 Liublianoje], slovënø muzikologas.
Liublianos kons-joje ir un-te studijavo muzikologijà.
1938–43 ir 1945–62 dëstë Liublianos MuA; prof.
(1952). 1962 Liublianos un-te ákûrë Muzikologijos ka-
tedrà. 1967–72 Tarpt. muzikologø d-jos vicepreziden-
tas. Svarb. darbai apie Slovënijos muz. istorijà ir þy-
miausius kompozitorius – J. Gallusà, J. B. P. Dolarà,
G. Plautziusà.
Czartoryska Marcelina [Marcelina Èartoríska; 1817.V.18
Podluþnuose (netoli Polesës) – 1894.VI.5 Krokuvoje],
lenkø pianistë. Kilusi ið Radvilø giminës. Nuo 5 m. gy-
veno Vienoje, ten mokësi pas C. Czerny’á. 1840 iðte-
këjo uþ muz. mecenato K. Czartoryskio. 1848–67 gy-
veno Paryþiuje, lankë Fr. Chopino pamokas. Europoje
Carl Czerny rengë labdaros koncertus, daþnai su áþymiais atlikë-
jais (P. Viardot-Garc²a, F. Lisztu). 1867 gráþo á Lenki-
jà, buvo daugelio muz. renginiø iniciatorë, Muzikos
d-jos globëja, viena Krokuvos kons-jos ákûrëjø.
Danutë Mekaitë
Czeczot Jan [Janas Èêèiotas; 1796.VII.17 Maliuðicuo-
se (Naugarduko aps.) – 1847.VIII.23 Druskininkuo-
se], lenkø poetas, l. dainø rinkëjas. 1815–16 studijavo
Vilniaus un-te. A. Mickevièiaus draugas. Vienas filo-
matø ir filaretø d-jø vadovø (kûrë jø sueigoms liaud.
pobûdþio dainas). 1823 iðtremtas á Orenburgo gub.,
1833 apsigyveno Baltarusijoje. Surinko ~ 1000 baltr.
liaudies dainø (iðl. Vilniuje 1837–46, 6 kn.).
Czekanowska Anna [Ana Èekanòvska; g. 1929.VI.25
Lvove], lenkø muzikologë. 1948–52 Poznanës un-te
studijavo muzikologijà (pas A. Chybiñská ir M. Sobies-
ká). Nuo 1957 dirbo Varðuvos un-to Muzikologijos
in-te; prof. (1976). 1969 vadovavo Etnomuzikologi-
jos ástaigai, nuo 1975 Muzikologijos in-to direktorë.
Nuo 1975 Tarpt. liaudies muzikos tarybos Nac. k-to
vadovë (nuo 1976 v-bos narë) ir R. Europos senosios
muzikos kongreso direktorë. Nuo 1982 Europos et-
nomuzikologijos seminaro narë. Dalyvauja tarpt. mu-
zikologø konferencijose. Darbuose apie liaudies mu-
zikà didelá dëmesá skiria morfologiniams, genetiniams,
sociologiniams ðiø laikø kultûros aspektams ir antro-
pologijos paþinimo bei psichosociologijos klausimams.
Svarb. darbai: „Etnografia muzyczna“ („Muzikos et-
nografija“, 1971), „Kultury muzyczne Azji“ („Azijos
muz. kultûros“, 1981). Jonas Klimas
Czerny Carl [Karlas Èêrnis; 1791.II.20 Vienoje –
1857.VII.15 ten pat], Austrijos pianistas, pedagogas,
kompozitorius. 1800–03 mokësi pas L. van Beethove-
nà. Vienas þymiausiø XIX a. I pusës f-no pedagogø.
Sukûrë miðiø, gradualø, ofertorijø, ansambliø, chorø,
dainø, daug instr. muzikos (daugiausia etiudø, prati-
mø f-nui). Sudarë sistem. mokymo skambinti
f-nu vadovëliø. Suredagavo daug kitø komp. kûriniø
f-nui (J. S. Bacho „Gerai temperuotà klavyrà“, D. Scar-
latti sonatø, kûriniø 2–4 rankoms, 2 f-nams). Ið viso
iðleista ~ 1000 ∆ kûriniø. Mokiniai: F. Lisztas, S. Thal-
bergas, Th. Döhleris, Th. Kullakas, T. Leszetyckis. Pa-
raðë muz. teorijos ir muz. istorijos veikalø. Pav.
Edmundas Baltrimas
Czerny-Stefañska Halina [Halina Èêrni-Stefãnska; g.
1922.XII.30 Krokuvoje], lenkø pianistë. 1932 mokësi
Paryþiuje pas A. Cortot. 1935–39 studijavo Varðuvos
kons-joje (J. Turczyñskio kl.), 1946–50 Krokuvos aukð-
tojoje muz. m-loje (Z. Drzewieckio kl.). 1949 Chopino
tarpt. konkurse laimëjo I vietà. Nuo 1955 Krokuvos
filh-jos solistë. Repertuarà sudaro daugiausia Fr. Cho-
pino, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno kûriniai. Dau-
gelio tarpt. konkursø þiuri narë. Daug koncertavo Eu-
ropos, Ð. ir P. Amerikos, Azijos ðalyse. Áraðë plokðteliø.
Edmundas Gedgaudas
Cziffra György [Derdis Cífra; 1921.IX.5 Budapeðte –
1994.I.15 Paryþiuje], pranc. pianistas. Vengras. Vir-
tuozas. Budapeðto MuA studijavo pas E. Dohnãnyi ir
G. Ferenczy. Debiutavo 1937. Nuo 1956 gyveno Pary-
þiuje. Þymus XIX a. kompozitoriø (F. Liszto, Fr. Cho-
pino) kûrybos interpretuotojas. Ágrojo ~ 40 plokðteliø.
Edmundas Baltrimas
Czyý Henryk [Henrikas Èíþas; g. 1923.VI.16 Grudzion-
dze], lenkø dirig., kompozitorius. 1952 baigë Poznanës
aukðtàjà muz. m-là (T. Szeligowskio ir V. Berdiajevo kl.).
1957–60 Lodzës filh-jos simf. orkestro, 1963–67 Kro-
kuvos filh-jos simf. orkestro vyriausiasis dirigentas.
1962–66 Krokuvos aukðtosios muz. m-los, nuo 1980
Varðuvos MuA dirigavimo kl. vadovas. Gastroliavo Eu-
ropos ir Amerikos ðalyse. Sukûrë simf., kamer. kûriniø,
muzikos kino filmams, teatrui. Paraðë knygø.
Jûratë Gudaitë

èa èa èa (angl. cha cha cha), modernus Lotynø Ameri-
kos ðokis (kilæs ið Kubos). Atsirado ið mambo. Nuo
1957 þinomas ir Europoje. ∆ bûdingas 2/4 arba 4/4
metras, charakteringas ritmas: arba
. Judita Þukienë
èågana: 1. Dagestanieèiø l. muzikos instrumentas –
strykinis chordofonas. Turi 3–4 stygas (gyslø, seniau
aðutø), suderintas kvartomis. Korpusas 400–780 mm
ilgio, taurës pavidalo, iðskobtas ið medþio. Korpuso
virðus aptrauktas avies oda; joje iðpjautos 2 didelës
apvalios rezonans. skylës (bûna ∆ ir be skyliø). Kakle-
lis be padalø, su galvute. Muzikantas grieþia sëdëda-
mas, stryku ið karto braukdamas visas stygas. ∆ garsas
stiprus, diapazonas apima 2 oktavas. ∆ pritariama l.
dainoms, grieþiama solo, mëgëjø ansambliuose.
2. Latviø l. muzikos instrumentas – muðamasis idio-
fonas. Tai ketaus arba plieno plaktukëlis su skamba-
liukais, pritvirtintais prie koto. Èagana (vartota iki
XX a. pab.) l. apeigø, pasilinksminimø vadovai muð-
davo á stalà arba á durø staktà. Senovëje ∆ vartota ir
kaip ritualinis instrumentas; muðë tiktai vyrai. Pav.
Birutë Þalalienë
Èãikinas Nikolajus [Íèêîëàé ßêîâëåâè÷ ×aéêèí; g.
1915.II.15 Charkove], rusø komp., pedagogas. 1940
baigë Kijevo kons-jà (kompozicijos mokësi pas L. Re-
vucká, instrumentuotës – pas B. Liatoðinská). Nuo 1938
dëstë Kijevo kons-joje, 1951–64 Gnesinø muz. peda-
gogikos in-te, nuo 1964 Tverës kons-joje; prof. (1972),
1973–78 dar ir Baltarusijos kons-joje (prof. konsul-
tantas). Sukûrë baletà Ïî ùó÷üåìó âåëåíèþ, èëè
Âîëøåáíàÿ áàëàëàéêà („Lydekai paliepus, arba
Stebuklingoji balalaika“, 1987), kûriniø rusø l. muz.
instrumentø orkestrui (2 koncertai bajanui ir ork.,
1951, 1972), sonatà bajanui (1944; pirmasis), kanta-
tø, kamer. instrumentiniø ansambliø, chorø. Paraðë
mokomøjø priemoniø. Rûta Gaidamavièiûtë
Èaikòvskio koncêrtø sålë, viena didþiausiø Maskvos
filh-jos saliø (1565 vietø). Pastatyta 1939–40 (archit.
D. Èeèiulinas). 1959 pastatyti Austrijos vargonø fir-
mos „Rieger“ vargonai. Koncertus rengia simf. ir ka-
mer. orkestrai, solistai (muzikantai ir dainininkai),
chorai, ðokëjø kolektyvai, skaitovai, dramos teatrø ar-
tistai, statoma operos, dramos spektakliai.
Èaikòvskio konkùrsas, tarptautinis muz. atlikëjø kon-
kursas. Rengiamas nuo 1958 Maskvoje kas 4 metai. Da-
lyvauja pianistai, smuikininkai, violonèelininkai (nuo
1962) ir dainininkai (nuo 1966). Programoje vyrauja
P. Èaikovskio kûriniai. Bûna 3 turai. 1966 liet. daini-
ninkas V. Daunoras laimëjo IV vietà, 1970 violonèe-
lininkas D. Geringas – I vietà. Daiva Kðanienë
Èaikòvskio simfòninis orkêstras. Yra Maskvoje.
Ákurtas 1930. Iki 1995 buvo vadinamas Centrinës TVR
277
didþiuoju simf. orkestru. Pirmasis atliko daugelá
A. Chaèaturiano, R. Gliero, N. Miaskovskio, V. Mu-
È
radelio, S. Prokofjevo, D. Ðostakovièiaus kûriniø. Da-
lyvauja operø (W. A. Mozarto, P. Èaikovskio, S. Pro-
kofjevo, A. Dargomyþskio, N. Rimskio-Korsakovo,
C. Orffo) spektakliuose. Gastroliuoja Europos, Azi-
jos ðalyse. Vadovai: A. Orlovas (1931–37), N. Golo-
vanovas (1937–53), A. Gaukas (1953–61), G. Roþ-
destvenskis (1961–74), V. Fedosejevas (nuo 1974).
1995–2000 ∆ antruoju dirigentu buvo L. Balèiûnas.
Èaikòvskis Aleksandras [Àëåêñàíäð Âäàäèìèðîâè÷
×àéêîâñêèé; g. 1946.II.19 Maskvoje], rusø kompozi-
torius. 1973 baigë Maskvos kons-jà (T. Chrenikovo
kl.). Nuo 1976 dësto Maskvos kons-joje. Sukûrë ope-
ras Äåäóøêà ñìå¸òñÿ („Senelis juokiasi“, 1976), Âåð-
íîñòü („Iðtikimybë“, 1985); baletà Ðåâèçîð („Revizo-
rius“, 1980), baletà alegorijà Áðîíåíîñåö „Ïîò¸ìêèí“
(„Ðarvuotis Potiomkinas“, 1986), oratorijø, koncertø,
styg. kvartetø, vokal. muzikos. Kazys Jasinskas
Èaikòvskis Borisas [Áîðèñ Àëåêñàíäðîâè÷ ×àéêoâñ-
êèé; g. 1925.IX.10 Maskvoje, m. 1996], rusø kompo- èagana
zitorius. 1949 baigë Maskvos kons-jà (mokësi pas A.
Ðebalinà, D. Ðostakovièiø, kompozicijos – pas N. Mias-
kovská). Kûrë daugiausia simf. ir kamer. muzikà. Pa-
raðë kantatà Çíàêè Çîäèàêà („Zodiako þenklai“,
1974), simf-jø (1947, 1967), Êàìåðíàÿ ñèìôîíèÿ
(„Kamerinë simf-ja“, 1967), Ñåâàñòîïîëüñêàÿ
ñèìôîíèÿ („Sevastopolio simf-ja“, 1980), simfonije-
tæ styg. orkestrui (1953), koncertø (klar., 1957; vè.,
1964; sm., 1969; f-nui, 1973), 6 styg. kvartetus.
Kazys Jasinskas
Èaikòvskis Modestas [Ìîäåñò Èëüè÷ ×àéêîâñêèé;
1850.V.13 Alapajevske – 1916.I.15 Maskvoje], rusø Piotras Èaikovskis
dramaturgas, libretø autorius. Komp. P. Èaikovskio
brolis. 1876 baigë defektologijos kursà Lione. ∆ pje-
sës buvo statomos Sankt Peterburge, Maskvoje ir kitur.
Paraðë operø libretø (P. Èaikovskio „Pikø dama“, „Jo-
lanta“, E. Nãpravníko „Dubrovskis“, S. Rachmanino-
vo „Franèeska da Rimini“). Á rusø k. iðvertë A. D. Uly-
byðevo „Naujàjà Mozarto biografijà“ (t. 1–2, 1890–92),
W. Shakespeare’o sonetus ir dramà „Rièardas II“.
1894 Kline ákûrë P. Èaikovskio namà muziejø, paraðë
biografijà „„ Æ èçíü Ï. È. ×àéêîâñêîãî“ („P. Èaikov-
skio gyvenimas“, t. 1–3, 1900–02). Ona Juozapaitienë
Èaikòvskis Piotras [ϸòð Èëüè÷ ×àéêîâñêèé;
1840.V.7 Votkinske – 1893.XI.6 Sankt Peterburge],
rusø komp., dirigentas. Paryþiaus Meno akademijos
narys korespondentas (1892), Kembridþo un-to gar-
bës daktaras (1893). 5 metø pradëjo mokytis skam-
binti f-nu pas M. Palèikovà. 1850–59 mokësi Sankt Pe-
terburgo juridinëje m-loje ir tæsë (nuo 1855) f-no (pas
R. Kiundingerà) bei harmonijos (pas A. Kiundinge-
rà) studijas. 1859–63 tarnavo Teisingumo ministeri-
èakona
278
joje. 1861–65 studijavo Sankt Peterburgo kons-joje
I. Zarembos (harmonija, kontrapunktas) ir A. Ru-
binðteino (kompozicija) klasëse. 1866–78 Maskvos
kons-jos profesorius (dëstë kompozicijà, harmonijà,
instrumentuotæ; mokiniai – S. Tanejevas, N. Klenov-
skis). 1868 susipaþino su „Galingojo sambûrio“ kom-
pozitoriais, pradëjo bendradarbiauti kaip muz. kriti-
kas spaudoje; ið pradþiø „Sovremennaja letopis“ (iki
1871), 1872–76 „Ruskije vedomosti“. Kelerius metus
(nuo 1878) gyveno Ðveicarijoje, Italijoje. Nuo 1885
Rusø muzikos d-jos Maskvos sk. direktorius; gyveno
Pamaskvëje (Maidanove, Frolovskojëje), nuo 1892
Kline. Kaip dirigentas koncertavo Rusijoje ir uþsie-
nyje (1887–88 ir 1889 Vokietijoje, Èekijoje, Prancûzi-
joje, Anglijoje, 1891 JAV).
∆ vienas didþiausiø rusø simfonistø. Kûryboje plëtojo
rusø kompozitoriø (M. Glinkos, „Galingojo sambû-
rio“) ir V. Europos muz. tradicijas. Daugiausia kûrë
simf-jas, operas, baletus. Muzikoje ryðkûs nac. bruo-
þai. Svarbiausia ∆ kûrybos tema – þmogaus siekiø, troð-
kimø, svajø ir tikrovës susidûrimas. Emociná muz. po-
veiká didina muz. vaizdø raiðkumas, melodingumas,
sàsajos su rusø ir kt. tautø muz. folkloru. Simf-joms,
ypaè vëlyvosioms (IV, V, VI), ir programiniams simf.
kûriniams bûdinga filos. apmàstymai, ryðkus emocin-
gumas, pesimistinës, kai kada dramatiðkos ir tragiðkos
nuotaikos. Jø iðraiðkai plaèiai vartojamas simfonizmo
principas. Bûdingas ∆ operø bruoþas – simfonizmo de-
rinimas su vokal. muz. formomis, raiðkiai perteikian-
èiomis emocijø dinamikà. Veikëjams charakterizuoti
vartojami leitmotyvai ir leittembrai. Baletø muzika
glaudþiai susieta su veiksmu, dramaturgija, grindþia-
ma simfonizmo principu.
KÛRINIAI. Operos – Âîåâîäà („Vaivada“, 1868),
Óíäèíà („Undinë“; ∆ sunaikinta), Îïðè÷íèê („Op-
riènikas“, 1872), Êóçíåö Âàêóëà („Kalvis Vakula“,
1874), Åâãåíèé Îíåãèí („Eugenijus Oneginas“, 1878;
Lietuvoje past. 1923), Îðëåàíñêàÿ äåâà („Orleano
mergelë“, 1879), Ìàçåïà („Mazepa“, 1883; Lietuvoje
past. 1951), ×åðåâè÷êè („Kurpaitës“, 1885), ×àðî-
äåéêà („Burtininkë“, 1887), Ïèêîâàÿ äàìà („„Pikø da-
ma“, 1890; Lietuvoje past. 1924), Èîëàíòà („Jolan-
ta“; 1891; Lietuvoje past. 1962). Baletai – Ëåáåäèíîå
îçåðî („Gulbiø eþeras“, 1876; Lietuvoje past. 1927),
Ñïÿùàÿ êðàñàâèöà („Mieganèioji graþuolë“, 1889;
Lietuvoje past. 1934), Ùåëêóí÷èê („Spragtukas“,
1892; Lietuvoje past. 1928). Solistams, chorui ir or-
kestrui – odë Ê Ðàäîñòè („Dþiaugsmui“, 1865),
Êàíòàòà â ïàìÿòü 200-é ãîäîâùèíû ðîæäåíèÿ
Ïåòðà Âåëèêîãî („Kantata Petro Didþiojo
200-osioms gimimo metinëms“, 1872), kantata
Ìîñêâà („Maskva“, 1883). Orkestrui – 6 simf-jos –
Nr. 1 Çèìíèå ãð¸çû, g-moll, op. 13 („Þiemos svajos“,
1866, III red. 1874), Nr. 2, c-moll, op. 17 (1872, II red.
1880), Nr. 3. D-dur, op. 29 (1875), Nr. 4, f-moll, op. 36
(1877), Nr. 5, e-moll, op. 64 (1888), Nr. 6, h-moll,
op. 74 (1893), simf-ja Ìàíôðåä, h-moll, op. 58
(„Manfredas“, 1885), simf-ja Es-dur (1891–92, ne-
baigta; 1951–55 rekonstravo S. Bogatyriovas); 4 siui-
tos (d-moll, op. 48, 1879; C-dur, op. 53, 1883; C-dur,
op. 55, 1884; „Mozartiana“, G-dur, op. 61, 1887);
uvertiûra Ãðîçà („Audra“, 1864); Õàðàêòåðíûå
òàíöû („Charakteringieji ðokiai“, 1865); Êîíöåðòíàÿ
óâåðòþðà („Koncertinë uvertiûra“, 1866); uvertiûra
F-dur (I red. – maþajam, II red. – didþiajam ork.,
1866); Òîðæåñòâåííàÿ óâåðòþðà íà äàòñêèé ãèìí,
op. 15 („Iðkilmingoji uvertiûra pagal danø himnà“,
1866); simf. fantazija Ôàòóì, op. 77 posth. („Fatu-
mas“, 1868); uvertiûra fantazija Ðîìåî è Äæóëüåòòà
(„Romeo ir Dþuljeta“, 1869, II red. 1870, III red.
1880); fantazija Áóðÿ, op. 18 („Audra“, 1873);
Ñëàâÿíñêèé ìàðø, op.31 („Slavø marðas“, 1876); fan-
tazija Ôðàí÷åñêà äà Ðèìèíè, op. 32 („Franèeska da
Rimini“, 1876); Èòàëüÿíñêîå êàïðè÷÷èî, op. 45
(„Italiðkasis kaprièas“, 1880); Serenada styg. orkest-
rui, op. 48 (1880); Òîðæåñòâåííàÿ óâåðòþðà 1812
ãîä, op. 49 („Iðkilmingoji uvertiûra 1812 metai“,
1880); Òîðæåñòâåííûé êîðîíàöèîííûé ìàðø („Ið-
kilmingasis karûnavimo marðas“, 1883), uvertiûra fan-
tazija Ãàìëåò, op. 67 („Hamletas“, 1888); simf. ba-
ladë Âîåâîäà, op. 78 posth. („Vaivada“, 1891). Áv.
instrumentams ir orkestrui – 3 koncertai f-nui (b-
moll, op. 23, 1875; G-dur, op. 44, 1880, II red. 1893;
Es-dur, op. 75, 1893), Êîíöåðòíàÿ ôàíòàçèÿ f-nui
G-dur, op. 56 („Koncertinë fantazija“, 1884), Andante
ir finalas f-nui, op. 79 (pabaigë ir instrumentavo S. Ta-
nejevas, 1893), koncertas sm. D-dur, op. 35 (1878),
Ìåëàíõîëè÷åñêàÿ ñåðåíàäà smuikui, op. 26 („Melan-
choliðkoji serenada“, 1875), Âàëüñ-ñêåðöî, op. 34
(„Valsas scherzo“, 1877), Âàðèàöèè íà òåìó ðîêîêî
vè., op. 33 („Variacijos rokoko tema“, 1876), Pezzo
capriccioso vè., op. 62 (1887). Kameriniai – fp. trio
Ïàìÿòè âåëèêîãî õóäîæíèêà a-moll, op. 50 („Di-
dþiojo menininko atminimui“, 1882), 3 styg. kvartetai
(D-dur, op. 11, 1871; F-dur, op. 22, 1874; es-moll,
op. 30, 1876), styg. sekstetas Âîñïîìèíàíèå î Ôëî-
ðåíöèè d-moll, op. 70 („Prisiminimai apie Florenci-
jà“, 1892); f-nui – 2 sonatos: cis-moll, 1865; Áîëüøàÿ
ñîíàòà G-dur, op. 37 („Didþioji sonata“, 1878); 6 pje-
sës, op. 19 (1873), 6 pjesës viena tema, op. 21 (1873),
ciklas Âðåìåíà ãîäà, op. 37 („Metø laikai“, 1876),
Äåòñêèé àëüáîì, op. 39 („Vaikø albumas“, 1878), 12
ïüåñ ñðåäíåé òðóäíîñòè, op. 40 („12 vidutinio sun-
kumo pjesiø“, 1870), Äóìêà, op. 59 („Dumka“, 1886),
18 pjesiø, op. 72 (1893), 50 rusø l. dainø f-nui 4 ran-
kom (1869) ir kt. Vokaliniai – romansai – 6, op. 6
(1869), 6, op. 16 (1872), 6, op. 25 (1875), 6, op. 27
(1875), 6, op. 28 (1875), 6, op. 38 (1878), 7, op. 47
(1880), 16 dainø vaikams, op. 54 (1881–83), 6, op. 57
(1884), 12 romansø (1886), 6, op. 63 (1887), 6, op. 65
(1888), 6, op. 73 (1853), dainos chorui. Pav.
L: Warrack J. Tchaikovsky. L., 1973; Warrack J. Tchaikovsky ballet mu-
sic. L., 1978; ×àéêîâñêèé Ì. È. Æèçíü Ï. È. ×àéêîâñêîãî, Ò. 1–3,
Ì.–Ëåéïöèã, 1900–02; Äíè è ãîäà Ï. ×àéêîâñêîãî. Ëåòîïèñü æèçíè
è òâîð÷åñòâà, Ì.–Ë., 1940; ßðóñòîâñêèé Á. Ì. Ï. ×àéêîâñêèé.
Æèçíü è òâîð÷åñòâî. Ì., 1940; ßðóñòîâñêèé Á. Ì. Îïåðíàÿ äðà-
ìàòóðãèÿ ×àéêîâñêîãî. Ì.–Ë., 1947; Àëüøâàíã À. À. Ï. È. ×àéêîâñ-
êèé. Ì., 1970; Öóêêåðìàí Â. À. Âûðàçèòåëüíûå ñðåäñòâà ëèðèêè
×àéêîâñêîãî. Ì., 1971; Òþëèí Þ. Í. Ïðîèçâåäåíèÿ ×àéêîâñêîãî.
Ñòðóêòóðíûé àíàëèç. Ì., 1973. Jonas Klimas
èakonâ (isp. chacona, pranc. chaconne, it. ciaccona):
1. Isp. kilmës ðokis, þinomas nuo XVI a. pabaigos. Ðo-
kant bûdavo dainuojama, pritariama kastanjetëmis.
Metras 3 daliø. Ið pradþiø buvo gyvo tempo; XVII a.,
paplitæs Prancûzijoje kaip pramog. ðokis, tapo lëtas,
iðkilmingas.

G. Fr. Händelio èakona klavesinui (tema)
2. Instrumentinës (reèiau vokal. instrumentinës) mu-
zikos þanras. Rimto, iðkilmingo pobûdþio kûrinys –
variacijos su nekintamu bosu (basso ostinato). ∆ pa-
naði á pasakalijà, tik ∆ variacijø pagrindas – ne temos
melod. linija, bet jos harmon. sandara. Paplito XVII a.
(C. Monteverdi, G. Frescobaldi, Fr. Cavalli, A. Stra-
della, D. Buxtehude); ypaè suklestëjo J. S. Bacho ir
G. Fr. Händelio kûryboje. Daþnai ∆ uþbaigdavo siui-
tà (pvz., J. S. Bacho ∆ ið II partitos smuikui solo).
XVIII a. pab. ∆ nustota kurti; vël atgimë su neoklasi-
cizmo tendencijomis (J. Brahmso IV simf-jos finalas).
XX a. reikðmingø ∆ sukûrë M. Regeris, F. Busoni,
B. Bartókas, D. Ðostakovièius, R. Ðèedrinas, latviø
komp. P. Plakidis, lietuviø – E. Balsys, V. Jurgutis. Pav.
Algirdas Ambrazas
Èalåjevas Ðirvanis [g. 1936.XI.16 Chosreche (Kulio
rj.)], Dagestano kompozitorius. 1964 baigë Maskvos
kons-jà (V. Ferë mokinys). 1978–83 buvo Dagestano
kompozitoriø s-gos v-bos pirmininkas. Sukûrë operø
(„Kalnieèiai“, 1970; „Mauglis“, 1982; „Karalius Ly-
ras“, 1981, III red. 1987), baletø, oratorijø, kantatø, 3
simf-jas (1966–78), koncertà orkestrui, kitø koncer-
tø, sonatà vè. ir f-nui, vokal. ciklø ir kt. Uþraðë >500
Kaukazo tautø l. dainø. Kazys Jasinskas
Èangalòvièius Miroslavas [g. 1921.IV.3 Glamoèe],
serbø dainininkas (bosas). Dainuoti mokësi Belgrade
(pas Z. Zikovà). Nuo 1947 Belgrado nac. teatro ope-
ros trupës solistas (ið pradþiø dainavo baritono parti-
jas). Vaidmenys: Borisas Godunovas, Konèakas, Ga-
lièo kunigaikðtis, Ivanas Rûstusis, Amonasro, Pilypas,
Don Quichotte. Surengë kamer. muzikos sol. koncer-
tø. Gastroliavo uþsienyje. Dalyvavo Edinburgo festi-
valyje. 1951 Þenevos tarpt. konkurse laimëjo I vietà.
Jûratë Gudaitë
èãngis, gruzinø l. muz. instrumentas – gnaibomasis chor-
dofonas. Lanko pavidalo arfa. ∆ korpusà sudaro skob-
tinë rezonans. dëþelë, uþdengta plokðte. Prie dëþelës
pritvirtintas lenktas, daþniausiai ornamentuotas rëmas.
∆ turi 6–11 susuktø aðut. stygø, suderintø diatoniðkai
(I, III, V – maþoriniu, II, IV, VI – minor. trigarsiu).
Grojant ∆ laikoma ant keliø, stygos uþgaunamos abie-
jø rankø pirðtais. Èangiu pritariama monod. ir daugia-
balsëms l. dainoms. ∆ grieþiama ir instr. ansambliuose.
Grieþia ir vyrai, ir moterys. Modifikuotas ∆ turi 13–23
chromatiðkai suderintas þarn. stygas; vartojamas (grie-
þia daugiausia moterys) l. instrumentø orkestruose.
èangkob¾zas, temirèangas, uzb. ir tadþikø muz. in-
strumentas – gnaibomasis idiofonas. Dambrelis. ∆ su-
daro metal. lankelis su plonu metal. lieþuvëliu. Mote-
rys, vyrai, vaikai (Tadþikijoje tik moterys) grieþdavo
nesudëtingas l. melodijas. Romualdas Apanavièius
èãrdaðas (vengr. csãrdãs < csãrda – smuklë, uþei-
gos namai), vengrø ir Vengrijos èigonø l. ðokis. ∆
èarlstonas
279
dviejø daliø, 2/4, 4/4 metro, daþnai prasideda lëta
áþanga. Pirmoji dalis laðan (vengr. lassu – lëtai) lë-
ta, lyriðka, màsli, daþniausiai ðokama vyrø, antroji
friðka (vengr. friss – greitai) – greita, verþli, ðokama
poromis. Pabrëþtas daliø kontrastas iðryðkina vidi-
ná muzikos dramatizmà ir dinamikà. ∆, kaip ir visai
vengrø muzikai, bûdinga aðtri, akcentuota ritmika,
sinkopës, gausiai ornamentuota melodika, daþna
vad. èigoniðkoji dermë ( ↑ dvigubai harmoninio mi-
noro dermë). ∆ taip pat bûdingas improvizaciðku-
mas, patetika, dramat. átampa.
Paprastai ∆ grieþdavo 4–6 èigonø muzikantø ansam-
blis (smuikas, klarnetas, cimbolai, violonèelë, kartais
altas ir kontrabosas). ∆ atsirado XIX a. vid. kaip mies-
to folkloro dalis per vengrø rekrutø ëmimà á Austri-
jos armijà. ∆ – viena verbunkoðo stiliaus (vok. Werbung
– verbavimas) apraiðkø. ∆ ryðkios vengrø nac. iðsiva-
davimo idëjos. ∆ pirmà kartà iðspausdintas 1834; ypaè
iðpopuliarëjo 1845–80, buvo ðokamas vengrø didikø
rûmuose. Savo kûryboje ∆ vartojo vengrø ir kt. tautø
komp. – F. Lisztas („Vengrø rapsodijos“, „Mirties èar-
daðas“, „Abstraktusis èardaðas“), F. Erkelis (operos
Hunyadi Lãszló, Bãnk bãn), J. Brahmsas („Vengrø ðo-
kiai), Fr. Schubertas („Vengriðkasis divertismentas“),
L. Delibes’as (Coppelia), P. Èaikovskis („Gulbiø eþe-
ras“), J. Pakalnis („Suþadëtinë“) ir kt. Pav.
Aldona Juodelienë
èardaðas (friðka)
èãrlstonas (angl. charleston, vok. Charleston-Maschi-
ne, it. charleston), muz. instrumentas – muð. idiofo-
nas. Tai pedal. lëkðtës, vartojamos daugiausia dþiazo
muzikoje. Bendras instrumento aukðtis ~50 cm. Apat.
lëkðtë vidine puse á virðø nejudamai pritvirtinama prie
metal. vamzdelio, kuris ðiek tiek áleistas á kità vamz-
delá su 3 kojelëmis. Virðut. lëkðtë pritvirtinta prie me-
tal. strypo, einanèio per abu vamzdelius, ir apaèioje
sujungta su pedalu. Koja nuspaudus pedalà, virðut.
lëkðtë muða apatinæ. Muðama ir lazdelëmis per virðut.
lëkðtæ (nuspaudus pedalà, pusiau nuspaustu pedalu
ir atleidus pedalà). ∆ XX a. 2 d-metyje iðrado V. Ber-
tonas (JAV). Ið ∆ atsirado ↑ haihetas – dþiazo, roko ir
pramog. muzikoje vartojamos lëkðtës. Remigijus Ðileika
èãrlstonas (angl. charleston), pramog. ðokis. Muz. met-
ras 4/4, kartais +, tempas greitas, ritmas sinkopinis
(pvz., ). ∆ yra regtaimo rûðis, greites-
nio fokstroto atmaina. Ðokama suglaustais keliais,
Èech
280
èarlstonas
mikliai kraipant blauzdas á ðalis. Atsirado 1922 Èarl-
stone (P. Karolinos valstija) ið JAV negrø l. ðokiø. Pir-
mieji ∆ (greitesnio tempo) buvo átraukti á negrø re-
viu. Nuo 1926 ∆ þinomas kaip pramog. ðokis. Buvo
populiarus JAV ir Europoje iki 1930 ir 1960–70. Ori-
ginaliø ∆ melodijø sukûrë kompozitoriai S. Mackas ir
Vladimiras Èekasinas J. Johnsonas. ∆ muzikà pavartojo E. Schulhoffas
(„Dþiazo etiudai“ f-nui), R. Glieras (balete „Raudo-
noji gëlelë“). Pav. Rûta Mielkutë
Èech Adolf (Adolf Jan Tausík) [Adolfas Èêchas; tikr.
vardai ir pavardë Adolfas Janas Tausykas; 1841.XII.11
Prèicëje (prie Beneðovo) – 1903.XII.27 Prahoje], èekø
dirigentas. Nuo 1862 operos teatrø (Prahoje, Olo-
mouce), 1868–76 Prahos nac. operos trupës dirig.;
1876–1900 ðios trupës vyriausiasis dirigentas. Buvo
B. Smetana’os (pradedant Libuðe), A. Dvoþãko („Ja-
kobinietis“, 1889, „Velnias ir Kaèa“, 1899), Z. Fibicho
(„Mesinos nuotaka“, 1884, Ðãrka, 1897) operø pirma-
sis dirigentas, parengë B. Smetana’os simf. poemø cik-
lo „Mano tëvynë“ pirmàjá atlikimà (1882). Dirigavo
simf. muzikos koncertus, buvo daugelio XIX a. jaunø
èekø komp. kûriniø pirmasis atlikëjas ir propaguoto-
jas. Sukûrë kûriniø f-nui, muzikos dramos spektakliams.
Paraðë atsiminimø kn. (1903). Danutë Mekaitë
Èeièýs Albinas [1910.IV.1 Paliepyje (Rokiðkio aps.) – Èêkijos mùzika apima dviejø tautø – èekø ir moravø
1960.V.18 Kaune], liet. vargonininkas, choro dirig., pe-
dagogas. 1939 baigë Kauno kons-jà. Dirbo muz. mo-
kytoju Marijampolës mergaièiø g-joje, Kauno IV ir
VI g-jose. 1945–49 dëstë Kauno kons-joje, 1945–60 –
Gruodþio muz. technikume (1947–48 direktorius).
1949–54 vadovavo „Kauno audiniø“ f-ko chorui. 1948–
60 Lietuvos þemës ûkio akademijos choro dirigentas.
Á liet. k. iðvertë N. Rimskio-Korsakovo harmonijos va-
dovëlá (1949). Vytautas Èepliauskas
Èekåsinas Vladimiras [g. 1947.II.24 Jekaterinburge
(Rusija)], liet. dþiazo saksofonininkas, klarnetininkas,
multiinstrumentininkas, komp., pedagogas, reþisierius.
1970 baigë Sverdlovsko kons-jà (klarneto kl.). 1971
tarpt. jaunøjø muzikantø festivalyje „Praha-71“ gavo I
premijà. Nuo 1971 gyvena Lietuvoje. Grojo puè. or-
kestre „Trimitas“ bei restoranø programose. 1971–87
V. Ganelino trio narys. 1976–88 vadovavo Lietuvos
kons-jos bigbendui, nuo 1981 – Lietuvos MuA dþiazo
kvartetui. Su V. Ganelino trio, savo kvartetu bei big-
bendu, kitais atlikëjais áraðë ~60 dþiazo muzikos albu-
mø, koncertavo áv. Europos ðalyse, JAV, Kanadoje, Ku-
boje, Japonijoje, Indijoje. Rengia teatralizuotas polis-
tilistines avangardinio dþiazo programas (jose daþnai
dalyvauja dramos aktoriai, ðokëjai, pantomimos artis-
tai). Nuo 1975 dësto Lietuvos MuA ir Dvariono muz.
m-loje. ∆ – Lietuvos dþiazo m-los kûrëjas, iðugdæs dau-
gelá Lietuvos dþiazo muzikø, sukûræs originalià dþiazo
dëstymo metodikà. ∆ kuria muzikà teatrui bei kinui.
Sukûrë muzikà filmui „Taksi bliuzas“ (reþ. P. Lunginas).
1992 ∆ (kaip reþisierius ir kompozitorius) sukûrë kino
filmà „Bolero, arba Provincijos melodrama su emoci-
niu perspaudimu“ (I premija festivalyje „Post-Mon-
treux-92“). Pav. Jûratë Kuèinskaitë
Èekidþiånas Hovanesas [g. 1928.XII.23 Stambule],
arm. dirigentas. 1951 baigë Stambulo kons-jà, 1953
Paryþiaus Normalinæ muz. m-là (J. Fournet kl.), 1961
Stambulo kons-jos aspirantûrà. 1946–60 (su pertrau-
komis) Stambulo kapelos dirig., 1960–61 vyriausiasis
dirig., 1958–61 Stambulo miesto operos vadovas. Nuo
1961 Armënijos choro kapelos vadovas. Nuo 1975 dës-
to Jerevano kons-joje; prof. (1982). Koncertø repertu-
arà sudaro klasikinë ir ðiuolaikinë (ypaè. arm. kompo-
zitoriø) muzika. Sukûrë vokal. ir simf. muzikos kûriniø.
Gastroliavo uþsienyje, daug kartø Lietuvoje (pirmà-
kart 1964). SSRS valst. premija 1975. Jûratë Gudaitë
liaudies ir profesionaliàjà muz. kûrybà. Èekø liaudies
muzika daugiausia instrumentinë. Dainos vienbalsës,
glaudþiai susijusios su ðokiais. XVI–XVII a. susiklos-
të èekø l. muzikai bûdinga ritmika (trijø daliø met-
ras), melodika (daþnai iðdëstyta trigarsiais). Muz. in-
strumentai: áv. ðvilpynës, cimbolai, arfa, citra, smuikas.
Moravø muzika skiriasi nuo èekø. Yra iðlikæ senosios
dainos (baladës, lyrinës dainos, vestuvinës dainos). Bû-
dinga metrø kaita, taèiau dominuoja dviejø daliø met-
ras. Senàjá tradiciná instr. ansamblá (2 sm. ir puèia-
masis instr.) pakeitë naujoviðkasis, sudarytas vien ið
styginiø (vietoj puè. instrumentø – bosai).
IX–X a. Èekijoje atsirado profesionalioji baþn. muzi-
ka. Nuo X a. pr. baþnyèiose giedotas grigaliðkasis cho-
ralas. Nuo XIII a. baþn. muzikos centras buvo Ðv. Vito
katedra Prahoje. Karaliaus rûmai buvo minezingeriø
meno centras. Èia gyveno garsûs to meto minezinge-
riai: Frauenlobas (Heinrichas Meisenietis), Reimaras
Zveterietis, Mulchas Prahiðkis. Pirmieji èekø baþn. ir
pasaulietinës muzikos kûrëjai XIV–XV a. buvo Do-
moslavas, Janas Jenðteinietis, Zaviðas Zapietis. XV a.

atsirado ↑ husitø giesmës. Nuo XVI a. buvo leidþiama
daug giesmynø (reikðmingiausias 1561 Èekø broliø ið-
leistas vad. Ðamotulø kancionalas), veiklà iðplëtë Lite-
ratø brolija (ák. XIV a.). Jos nariai miestuose steigë
chorus, propagavo polifoninæ muzikà, kurià XVI–
XVII a. kûrë èekai J. Turnovskô, J. Rychnovskô,
K. Harantas Polþicietis. Prahoje gyveno ir kûrë ir kitø
ðaliø kompozitoriai: Ph. de Monte’as, J. Regnart’as,
Ch. Luythonas, Gallus.
Po 1620, Èekijai praradus nepriklausomybæ (Habs-
burgai stengësi uþgniauþti kult. veiklà), ∆ iðgyveno
sàstingá. Taèiau jau nuo XVII a. vid. originalià baroko
epochos muzikà kûrë ir èekø kompozitoriai A. V. Mich-
na, V. H. Rovenskô, P. J. Vejvanovskô, J. D. Zelenka,
B. M. Èernohorskô. Dauguma èekø komp. XVII–
XIX a. pr. gyveno ir kûrë kitose ðalyse. J. V. A. Stami-
cas, du jo sûnûs, Fr. X. Richteris ir A. Filtzas pagrindë
Manheimo m-là. J. Benda kûrë operas daugiausia Go-
toje. Jo vyresnysis brolis Fr. Benda dirbo Prahoje, po
to – 53 m. koncertmeisteriu Frydricho Didþiojo rûmuo-
se Berlyne. Du Fr. Benda’os sûnûs bei brolis Josefas
taip pat buvo muzikai. J. Mysliveèekas (jo operos ir ora-
torijos turëjo átakos W. A. Mozarto kûrybai) sulaukë
pripaþinimo Neapolyje, kituose Italijos miestuose ir
Miunchene. A. Gyrowetzas (teatro ir instr. muzikos kû-
rëjas), valtornininkas V. J. Stich-Punto ir pianistas bei
komp. J. L. Dus²kas daug keliavo ir buvo þinomi áv. Eu-
ropos miestuose. J. K. Va halas gyveno Vienoje, jo
simf-jos ir koncertai varþësi su jauno J. Haydno kûri-
niais. F. I. Tøma, þymus to meto kompozitorius, tarna-
vo Elþbietos rûmuose. Kompozitorius, dirigentas
P. Vranickô grieþë imperatoriaus orkestre, buvo Vie-
nos rûmø operos vadovas. Jo brolis A. Vranickô buvo
kun-ðèio Lobhovitzo kapelmeisteris, vëliau – Vienos rû-
mø teatro dirigentas. Arfininkas ir komp. J. B. Krump-
holzas grojo kun-ðèio Esterhazy’o rûmø orkestre, vëliau
persikëlë á Paryþiø. Paryþiuje gyveno ir dirbo J. Kohou-
tas ir garsus muz. teoretikas A. Reicha (reikðmingø
muzikolog. traktatø autorius, H. Berliozo mokytojas).
V. Pichlas 21 metus buvo erchercogo Ferdinando rû-
mø (Milane) komp. ir muz. direktorius. Vieninteliai þy-
mûs komp., gyvenæ ir kûræ Èekijoje – Fr. X. Brixi, dir-
bæs Ðv. Vito katedroje, ir Fr. Duðekas, f-no mokytojas
bei W. A. Mozarto draugas. Prahoje dirbusiems kom-
pozitoriams átakos turëjo Mozarto kûryba. Mozartas
keletà kartø lankësi ðiame mieste. Èia ávyko operø Don
Giovanni (1787), La Clemenza di Tito („Tito gailes-
tingumas“; 1791) premjeros.
Iki XIX a. pr. èekø komp. retai vartojo tekstus gimtàja
kalba. Operas bei trumpus baþn. muzikos kûrinius pa-
gal èekiðkus tekstus kûrë Fr. V. Mièa. Èekø kalba kûrë
J. D. Zelenka, Fr. Benda. XIX a. pr. prasidëjo èekø
taut. atgimimas. Jau 1791 Prahos un-te ákurta Èekø kal-
bos ir literatûros katedra. Susidomëta èekø folkloru.
1800 J. J. Ryba iðleido èekø dainø rinkiná, juo pasekë
J. E. Doleþalekas ir V. J. Tomãðekas. 1794 atikta pirmoji
uþsienio komp. opera – W. A. Mozarto „Uþburtoji flei-
ta“, kurios tekstas buvo iðverstas á èekø kalbà. Taèiau
tik po J. Weiglio operos Schweizerfamilie („Ðveicarø ðei-
ma“) pastatymo (1823) Èekijoje tapo áprasta operas
statyti èekø kalba. 1826 pastatyta pirmoji èekø opera –
Fr. J. Ðkroupo Drãteník („Vielininkas“).
Èekijos
281
Èekø kompozitoriai vieni pirmøjø pradëjo kurti ro-
mant. muzikà f-nui. V. J. Tomãðeko fp. kûryba turëjo
átakos Fr. Schuberto, F. Mendelssohno-Bartholdy,
Fr. Chopino kûrybai. 1811 atidaryta Prahos kons-ja,
1830 – Prahos Vargonø m-la, 1881 ásteigtas Naciona-
linis teatras (B. Smetana’os operos Libuðe premjera).
B. Smetana ir A. Dvoþãkas laikomi èekø tautinës muz.
m-los kûrëjais. B. Smetana savo kûriniuose jungë èekø
l. muzikos elementus su kitø Europos ðaliø komp.
kûrybos naujovëmis. Tokia sintezë ryðkiausia operoje
Libuðe ir simf. poemø cikle Ma vlast („Mano Tëvy-
në“). A. Dvoþãkas sekë B. Smetana’os pavyzdþiu. Jo
muzika buvo populiari ne tik Èekijoje, bet ir Anglijoje,
JAV. Kûriniuose jis vartojo èekø, moravø ir kt. slavø
tautø melodijas.
Kiti þymûs XIX a. pab.–XX a. pr. Èekijos kompozito-
riai: Z. Fibichas, L. Janãèekas, J. B. Foersteris, J. Sukas,
O. Ostrèilas. A. Dvoþãko mokinys V. Novãkas iðgarsëjo
ne tik kaip komp., bet ir kaip pedagogas. Jo mokiniais
buvo L. Vycpãlekas, J. ir O. Jeremiãðas, E. Axmanas,
B. Vomãèka, V. Petrþelka, V. Kaprãlas, A. ir K. Hãba’os.
Po I pasaul. karo debiutavæ komp. L. Vycpãlekas,
O. Zichas, O. Jeremiãðas, K. B. Jirãkas, J. Kþièka kû-
rë modernios krypties muzikà. Jie patyrë impresio-
nizmo, G. Mahlerio ir R. Strausso, liaudies muzikos
ir dþiazo átakà, taèiau neperþengë jau susiklosèiusio
èekø muzikos stiliaus ribø. Ðiuos komp. jungë „Spo-
lek pro Moderni Hudbu“ („Moderniosios muzikos
d-ja“, veikë 1920–39) ir jø leidþiamas laikraðtis „Listy
Hudebni matice“, vëliau pavadintas „Tempo“.
Kita èekø komp. grupë, kurià sudarë A. Hãba, K. Hã-
ba, K. Ðromas ir K. Reineris, patyrë ekspresionistø ir
Naujosios Vienos m-los átakà. Jie kûrë atonaliàjà, ate-
minæ muzikà ir vartojo A. Hãba’os propaguojamà ket-
virtatoniø sistemà. 1923 Prahos kons-joje buvo ákurta
A. Hãba’os kompozicijos klasë.
Dar viena komp. grupë, kurios lyderiu laikomas B. Mar-
tinø, patyrë pranc. muzikos grupës „Les six“ („Ðeðe-
tas“), I. Stravinskio átakà. Jø muzikoje vyravo neokla-
sicistinës bei konstruktyvistinës tendencijos, gausiai
vartoti dþiazo elementai. Kiti ðios grupës nariai: P. Boþ-
kovecas, I. Krejèi, J. Jeþekas. E. Hlobilas ir E. Fr. Bu-
rianas savo kûriniuose vartojo áv. naujas komponavi-
mo technikas ir nepriklausë jokiai komp. grupei.
Po II pasaul. karo Èekoslovakijoje muzikos raida bu-
vo pristabdyta. Èekø komp. kûriniuose plito neoro-
mantinis stilius, su socializmo idëjas iðreiðkianèiais
programiniais elementais. Supaprastëjo muz. kalba,
gausiai vartoti l. muzikos elementai. Tokià muzikà kû-
rë: V. Dobiãðas, J. Kapras, J. Seidelas, E. Fr. Burianas.
Taèiau dauguma èekø komp., tarp jø – P. Ebenas. Ja-
roch, J. Rychlíkas, Z. Vostþãkas, M. Kabelãèas sekë ki-
tø XX a. komp. kûryba.
7 d-meèio vid. èekø komp., kûræ eksperimentinæ mu-
zikà, susibûrë á kûryb. grupes. 1963 Brno ásteigta „Gru-
pë A“; jos nariai: J. Bergas, M. Iðtvanas, J. Novãkas,
A. Pi osas, P. Blatnô, C. Kohoutekas. 1965 ákurta Pra-
hos naujosios muzikos grupë, kurià sudarë Z. Vostþã-
kas, V. Ðramekas, M. Kopelentas.
8 d-metyje debiutavo èekø kompozitoriai J. Rybãþas,
J. Kollertas, V. Tichô, M. Slaviskô, I. Kurzas, J. Ada-
Èekø
282
míkas; 9 d-metyje – M. Koðutas, S. Bodorovã, P. Kof-
ro as, I. Medekas, M. Smolka, H. Barto as.
Nuo XVIII a. èekai garsëja kaip puikûs atlikëjai. Tarp
jø þymiausieji: dirigentai – V. Talichas, K. Anèerlas,
R. Kubelíkas, V. Smetãèekas, V. Neumannas, J. BÄ-
lohlãvekas; pianistai – Fr. Maxiãnas, F. Rauchas, J. Pa-
nenka, I. Moravecas; smuikininkai – Fr. Ondþíèekas,
J. Kubelíkas, J. Sukas, I. Þenaty; violonèelininkai –
M. Sãdlo, J. Chuchro; dainininkai – K. Burianas,
E. Destinova. Muzikologai: O. Hostinskô, Z. Nejedlô,
O. Ð²nas, D. Orelas, Fr. Helfertas, A. Sichra, V. Lãblis,
C. Kohoutekas. Garsëjo Èekø, Smetana’os, Janãèe-
ko, Vlacho, Talicho, Kociãno, Stamico kvartetai, Èe-
kø, Suko trio, Èekø nonetas (jo muzikantai, S. Ðim-
kaus pakviesti, 1924–28 dëstë Klaipëdos muz. m-loje).
Garsûs Èekijos filh-jos, Èekijos radijo, Brno filh-jos
simfoniniai orkestrai. Èekijoje veikia 11 operos teat-
rø, 10 kons-jø ir muzikos f-tai Dailiøjø menø akade-
mijoje Prahoje ir Janãèeko Dailiøjø menø akademi-
joje Brno. Rengiami muz. festivaliai, tarp jø – ↑ „Prahos
pavasaris“, tarpt. muz. festivalis Brno.
∆ turëjo átakos Lietuvos muz. kultûrai. 1733–46 ir
1782–84 Radvilø Nesvyþiaus rûmø orkestre grojo èe-
kø instrumentininkai Dus²kai, 1759 – liutnininkas
J. Kohoutas. Nuo 1797 Vilniuje gyveno ir kûrë èekø
arfininkas ir pianistas J. Sichra, jo sûnûs gitaristai ir
kompozitoriai A. ir L. Sichra’os, 1873–74 komp. Z. Fi-
bichas. 1890–93 Vilniaus miesto teatro orkestrui diri-
gavo èekø dirig. V. Sukas. Prahos kons-jos ir vargonø
m-los auklëtinis R. Liehmannas 1883–1904 vadovavo
Rokiðkio muzikos m-lai (tarp mokiniø – J. Gruodis).
1883–1903 èekø muzikas J. Maðekas vadovavo Rieta-
ve kunigaikðèio B. Oginskio dvare veikusiam simf. or-
kestrui. Èekø diplomatas ir muzikas J. Galia 1919 in-
Ramutis Èepinskas strumentavo È. Sasnausko Requiem. Prahos kons-joje
studijavo liet. komp. J. Kaèinskas, Z. Aleksandravi-
èius, dainininkë A. Staðkevièiûtë. Èekø muzikai yra ne
kartà koncertavæ Lietuvoje.
L: Hostinskô O. Èeskã lidovã pisen. Pr., 1906; Helfert V. O èeské hudbé.
Pr., 1957; Áåëüçà È. Èñòîðèÿ ÷åøñêîé ìóçûêàëüíîé êóëüòóðû, ò. 1–
2. Ì., 1959–73. Judita Þukienë
Èêkø filharmònijos simfòninis orkêstras. Yra Pra-
hoje. Vienas þymiausiø pasaulio simf. orkestrø. ∆ pirma-
sis atliko G. Mahlerio VII simf-jà (1908, dirigavo auto-
rius), L. Janãèeko „Simfonijetæ“ (1926), B. Martinø V
simf-jà (1947) ir kai kuriuos kitus èekø kompozitoriø
kûrinius. Pirmasis koncertas ávyko 1896.I.4 (dirigavo
komp. A. Dvoþãkas). 1945 ∆ suvalstybintas. Jo vado-
vais yra buvæ V. Talichas (1919–41), R. Kubel²kas (1942–
èelesta
48), K. Anèerlas (1950–68), V. Neumannas (1968–89),
J. Bëlohlãvekas (1990–92), nuo 1992 – G. Albrechtas.
Orkestrui yra dirigavæ A. Nikischas, B. Walteris, L. Sto-
kowskis, O. Klempereris, Ch. Münchas, C. Kleiberis,
P. Kleckis. Á „Supraphon“ firmos plokðteles ∆ áraðë vi-
sas L. van Beethoveno, A. Dvoþãko, G. Mahlerio,
S. Prokofjevo, A. Honeggero, B. Martinø simf-jas (uþ
áraðus pelnë tarpt. premijø). Dalyvavo visuose „Prahos
pavasario“ festivaliuose, gastroliavo daugelyje ðaliø
(1965, 1984 koncertavo Lietuvoje). Adeodatas Tauragis
Èêkø kamerínis orkêstras. 1. Instr. ansamblis, veikæs
1946–48 Prahoje. ∆ ákûrë ir jam dirigavo V. Talichas.
Visi ∆ atlikëjai – Prahos kons-jos ir Meistriðkumo m-los
(Prahoje) absolventai. ∆ koncertavo 1946–48 (daugiau-
sia Prahoje). Su ∆ koncertavo èekø ir uþsienio solistai,
dirigentai Þ. Zdravkovièius, M. Dvorsky, Fr. Ðkroupas.
∆ grieþë XVII–XX a. kompozitoriø kûrinius.
2. Instr. ansamblis, veikiantis nuo 1957 Prahoje. Ákû-
rë ir jam dirigavo J. Vlachas. Jame grieþë daugelis 1946
ákurto orkestro muzikantø. Dalyvavo Osakos (1960),
Zalcburgo (1962) muz. festivaliuose. ∆ grieþë XVIII–
XX a. kompozitoriø kûrinius. Rûta Prusevièienë
Èêkø kvartêtas, styg. kvartetas. Veikë Prahoje 1891–
1933. Ákurtas H. Wihano. Grieþë uþs., èekø klasikø ir
romantikø kûrinius. Ansamblyje grieþë K. Hoff-
mannas (I sm.), J. Sukas (II sm., nuo 1933 S. Novã-
kas), O. Nedbalas (altas; nuo 1906 – J. Heroldas),
O. Bergeris (violonèelë; nuo 1893 H. Wihanas, nuo
1913 L. Zelenka). Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Èêkø nonêtas (Èeskô nonet), èekø kamer. instr. an-
samblis. Veikë 1923–63 (su pertraukomis). 1923 ∆
nariai: E. Leichneris (sm.), V. Kolenaty-Kamilovas
(altas), J. Fesenmayeris (vè.), L. Rautenkranzas
(kontrabosas), A. Bursíkas (fl.), A. Stoupa (ob.),
J. Brychta (kl.), L. Putna (fag.), E. Kauckô (valtor-
na). S. Ðimkaus pakviesti, visi ∆ muzikantai 1924–28
dëstë Klaipëdos muz. m-loje. Tuo laikotarpiu ∆ kon-
certavo Lietuvoje, Latvijoje (rengë koncertus ir ma-
þesni ansambliai – net duetai). 1928 gráþo á Èekijà.
1932 ∆ atliko J. Kaèinsko „Nonetà“ (sukurtas ∆ uþ-
sakymu) Prahoje, Miunchene, Varðuvoje, Latvijos ir
Lietuvos miestuose, 1938 – Londone. Ðiam ansam-
bliui sukurta ~150 kûriniø. ∆ ypaè populiarino XX a.
èekø kompozitoriø kûrybà. Rûta Prusevièienë
Èêkø trío. Ák. 1934 pianisto ir komp. J. Pãleníèeko ini-
ciatyva. Iki 1945 vadinosi Smetana’os trio. 1943–56
ansamblyje grieþë J. Pãleníèekas, A. Plocekas (smui-
kas) ir M. Sãdlo (violonèelë), 1989 grieþë Pãleníèekas,
J. Tomãðekas ir A. Veètomovas. Atlieka áv. kompozi-
toriø trio. ∆ á plokðteles áraðë visus L. van Beethove-
no, B. Smetana’os, A. Dvoþãko ir B. Martinø trio.
Koncertavo daugelyje Europos ðaliø, Ð. ir P. Ameri-
koje, Azijoje. Adeodatas Tauragis
èelestâ (it. celesta < lot. coelestis – dangiðkas), muz.
instrumentas – klavið. muðamasis idiofonas. Maþo pia-
nino pavidalo. Turi klaviatûrà, plien. (kartais net stik-
liniø) plokðteliø arba vamzdeliø rinkiná su mediniais
rezonatoriais ir plaktukø mechanizmà. ∆ perdavimo
mechanizmas primityvus, todël garsas ðiek tiek vëluo-
ja, smulkios technikos galimybës ribotos. Skambina-
ma kaip f-nu. Garso slopintuvas, sujungtas su pedalu,
bendras visoms plokðtelëms. ∆ – pats tyliausias ir ðvel-
niausias simf. orkestro instrumentas. Garsai lengvi ir
matiniai, skamba kur kas minkðèiau ir ilgiau negu var-
peliai. ∆ gerai dera su arfa, varpeliais, su mediniø pu-
èiamøjø piano, su styginiø pizzicato. Diapazonas
c1–c5. Natos raðomos oktava þemiau uþ fakt. skambe-
sá su smuiko ir boso raktu dviejose arba vienoje penkli-
nëje, akoladë figûrinë. Orkestre ∆ partijà atlieka pia-
nistas. Kartais ∆ partija atliekama pianinu (oktava
aukðèiau nei paraðyta). ∆ pavartojo R. Straussas („Ro-
þës kavalierius“), P. Èaikovskis („Spragtukas“), M. Ra-

velis („Bolero“), O. Balakauskas (II simf-ja). 1886 Pa-
ryþiuje ∆ sukonstravo A. Mustelis. Pav.
Remigijus Ðileika
Èelkãuskas Juozas [g. 1935.VII.26 Stipinuose (Jonið-
këlio vls.)], liet. violonèelininkas, pedagogas. Mokësi
Gruodþio aukðtesniojoje muz. m-loje, Latvijos MuA.
1962 baigë Maskvos kons-jà (S. Aslamaziano kl.),
1962–65 ten pat studijavo aspirantûroje. 1965–66 dës-
të Lietuvos kons-joje. Nuo 1966 dësto Maskvos peda-
goginiame un-te. 1966–90 leidyklos „Sovetskij kom-
pozitor“ redaktorius. Parengë >100 leidiniø (1975
iðleido vè. ir f-nui aranþuotø M. K. Èiurlionio kûriniø
rinkiná). Kaip solistas ir ansambliø narys >30 metø
koncertavo Lietuvoje, Rusijoje ir kitur. Pirmasis atli-
ko þinomø Maskvos kompozitoriø kûriniø violonèe-
lei. Duktë Janina (g. 1963) ir sûnus Jurgis (g. 1970) –
koncertuojantys pianistai. Adeodatas Tauragis
Èepínskas Ramutis [g. 1944.VII.21 Joniðkyje], liet.
pianistas. 1968 baigë Lietuvos kons-jà (J. Karnavi-
èiaus kl.). 1968–71 Lietuvos OBT, 1971–74 Lietuvos
kons-jos koncertmeisteris. Nuo 1968 dësto Lietuvos
MuA, 1984–89 F-no ir teorijos f-to dekanas; docen-
tas (1989). 1977–79 Irako nacionalinës muz. ir bale-
to m-los fortepijono mokytojas (Bagdade). 1989–96
Lietuvos MuA Kauno f-to dekanas, nuo 1996 studi-
jø ir mokslo prorektorius. Nuo 1990 dar ir Kauno Nau-
jalio muz. gimnazijos Fortepijono sk. pedagogas me-
todininkas. Daugelio dainininkø akompaniatorius. Su
A. Stasiûnaite dalyvavo Glinkos (Tbilisis, 1975), Viotti
(Verèelis, 1976) vokalistø konkursuose, apdovanotas
diplomais uþ geriausià akompanavimà. Dalyvavo >500
koncertø Lietuvoje, SSRS, Lenkijoje, Italijoje, Irake.
Sudarë ir redagavo V. Jakubëno, K. V. Banaièio vo-
kal. kûriniø rinkinius, V. Juozapaièio, J. Tamulionio ir
kitø kompozitoriø fp. kûrinius. Pav. Vidutis Bakas
Èepínskienë, Rauchaitë, Marija [g. 1946.III.14 Kau-
ne], liet. pianistë, vargonininkë, pedagogë. Smuikinin-
ko A. Raucho duktë. Baigë Lietuvos kons-jà (1968
O. Ðteinberg f-no, 1971 L. Digrio vargonø kl.). 1966–
71 dirbo Vilniaus ped. in-te. Nuo 1971 dësto Lietuvos
MuA (iki 1992 Lietuvos kons-ja), nuo 1989 ðios aka-
demijos Kauno f-te; docentë (1992). Nuo 1994 Var-
gonø ir bendrojo f-no katedros vedëja. Koncertavo
kaip vargonininkë. Ramunë Kryþauskienë
Èepínskis Stanislovas [g. 1934.III.17 Dargaièiuose (Jo-
niðkio rj.)], liet. smuikininkas, dirigentas. 1960 baigë
Latvijos kons-jà (K. Briuknerio smuiko kl.). 1961 de-
biutavo Liepojoje kaip dirigentas. 1966–91 Kauno
muz. teatro dirigentas. 1972–74 staþavo Maskvos Sta-
nislavskio ir Nemirovièiaus-Danèenkos muz. teatre
(pas dirig. D. Kitajenkà), 1985 – Maskvos DT. Kauno
muz. teatre pastatë V. Europos (G. Rossini, Fr. Flo-
towo, J. Strausso, Fr. von Suppé, B. Britteno) ir liet.
kompozitoriø (J. Pakalnio, B. Gorbulskio, B. Kutavi-
èiaus) operø, baletø, opereèiø. Nuo 1990 dësto Lie-
tuvos MuA Kauno f-te, vadovauja smuiko kl., dësto
kameriná ansamblá, dirigavimà. Studentø simf. orkest-
ro vadovas. Pav. Ramunë Kryþauskienë
Èepínskis Vilhelmas [g. 1977.III.19 Kaune], liet.
smuikininkas. Smuikininko bei dirig. S. Èepinskio ir
Èepliauskas
283
dainininkës K. Krukauskaitës sûnus. Vaikystëje muzi-
kos mokësi pas tëvà. 1991–92 mokësi Niujorko Juilliar-
do muz. m-loje (D. de Lay kl.). 1994 baigë Naujalio
muz. g-jà Kaune (K. Ivaðkevièiaus kl.). 1994–97 studi-
javo Juilliardo muz. m-loje (aukðtesnë pakopa). 1999
baigë Lietuvos MuA (S. Èepinskio smuiko kl.) ir nuo
tø paèiø metø joje dësto. 1987 debiutavo su Lietuvos
nacionaliniu simf. orkestru. Koncertavo Latvijoje,
Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Norvegi-
joje, Suomijoje, JAV, Turkijoje. 1996 debiutavo Til-
les Center, 1997 Carnegie Hall Niujorke, 1999 „Con-
certgebouw“ Amsterdame. 1988 dalyvavo tarpt.
Kociano jaunøjø smuikininkø konkurse Èekoslova-
kijoje (I vieta). 1989 tarpt. Dvariono smuikininkø
konkurso laureatas. 1991 Ispanijos karalienë áteikë
Mariapia Fanfani Taikos Fundacijos medalá ir pre-
mijà. 1997–2000 áraðë 4 kompakt. plokðteles. Pav.
Vytautas Èepliauskas
Èìpkus Valentinas [1937.V.3 Maslaukiðkyje (Raseiniø
aps.) – 1999.IV.17 Kaune], liet. dainininkas (barito- Stanislovas Èepinskis
nas), pedagogas. 1982 baigë Lietuvos kons-jà (V. In-
drikonio kl.). 1966–78 Kauno muz. teatro solistas.
Vaidmenys: Rimas, Don Þuanas (B. Gorbulskio „Trys
vakarai“, „Don Þuanas, arba Meilë geometrijai“),
Juan (T. Dobrzañskio „Karaliaus loþë“), Radþiamis
(I. Kãlmãno „Bajaderë“), Valentinas, Figaro. Nuo
1992 dëstë Kauno Gruodþio kons-joje. 1978–82 dai-
navo su „Sutartinës“ ansambliu, 1982–92 – su Kauno
muz. ansambliu „Ainiai“. Su áv. grupëmis koncertavo
D. Britanijoje, JAV, Kanadoje, Indijoje, Norvegijoje,
Vokietijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje. Paraðë pasakas
„Eglutës sapnas“, „Murzius“ (past. 1965, 1966 Kau-
no lëliø teatre). Pav. Vytautas Èepliauskas
Vilhelmas Èepinskis
Èepliauskãitë Ðviesë [g. 1969.XI.7 Kaune], liet. pianis-
të, pedagogë. Choro dirig., muzikologo ir pedagogo
V. Èepliausko duktë. 1992 baigë Lietuvos MuA (J. Kar-
navièiaus kl.), nuo tø paèiø metø ðios akademijos, 1992–
93 dar ir Lietuvos OBT koncertmeisterë. Tobulinosi
meistriðkumo kursuose D. Britanijoje, Vokietijoje,
1994–95 staþavo Chopino MuA Varðuvoje, 2000 baigë
Lietuvos MuA meno aspirantûrà. Koncertavo Lietu-
voje (ir su Lietuvos nac. simfoniniu orkestru), Mask-
Valentinas Èepkus
voje, Lenkijoje. Dalyvavo tarpt. pianistø konkursuose:
1989 Vytuolo Rygoje (diplomas ir spec. prizas), 1992
Canals Barselonoje (Ispanija), 1993 Schumanno Cvi-
kau, 1995 Chopino Getingene, 1996 Chopino Darm-
ðtate (visi Vokietijoje), 1997 Szymanowskio Lodzëje
(Lenkijoje, IV vieta). Vytautas Èepliauskas
Èepliãuskas Vytautas [g. 1933.VI.13 Greièiuose (Jur-
barko rj.)], liet. choro dirig., muzikologas, pedagogas.
Socialiniø m. dr. (edukologija, 1993; pedagogikos m.
kand., 1989). 1949–56 gyveno tremtyje Biriusinske
(Taiðeto rj., Irkutsko sr., Rusija), vadovavo tremtiniø
chorui. 1964 baigë Lietuvos kons-jà (K. Kavecko kl.).
Vytautas Èepliauskas
Nuo 1968 Kauno Naujalio muz. g-jos, 1969–77 dar ir
Kauno Gruodþio muz. m-los dëstytojas. 1992–93 Lie-
tuvos Mokytojø kvalifikacijos in-to Estetinio ugdymo
katedros vedëjas; docentas. 1995–97 Lietuvos MuA
Kauno f-to Muz. pedagogikos katedros vyresnysis asis-
tentas. 1964–68 Semipalatinsko kazachø miðraus
choro, 1968–70 Kauno „Drobës“ f-ko miðraus choro,
Èepukienë
284
1970–84 Kauno miðraus choro „Mada“ ákûrëjas ir va-
dovas. Pritaikë programuotà mokymà harmonijos ir
elementariosios muz. teorijos pamokose. Parengë mo-
kymo priemoniø muz. m-loms: „Harmonijos konspek-
tai“ (1973), „Harmonijos programuotos apklausos
kortelës“ (1975), „Harmonijos uþdaviniai“ (su V. Pa-
ketûru, 1978 ir 1984), paraðë moksl. straipsniø, eilër.
knygà „Áklimpæs laikas“ (1993), romanà „Raþienos“
(1997, 2 d. 1998, 3 d. 2000), sukûrë dainø. Pav.
Vaclovas Paketûras
Èepukîenë Anelë [g. 1904 Puodþiûnuose (Varënos rj.),
m. 1980 Pavilkiuose (Ðilutës rj.)], liet. tautosakos ir
etn. medþiagos pateikëja. Padainavo 559 liet. liaudies
dainas, papasakojo ~20 pasakø, sakmiø, pateikë >500
smulkiosios tautosakos kûriniø. Tautosakos rinkëjø pa-
skatinta, nuo 1960 pati uþraðinëjo tautosakà, gimtojo
kaimo paproèius. Paraðë plaèià beletrizuotà autobio-
grafijà, sukûrë eilëraðèiø, vaizdeliø, apsakymø. ∆ tau-
tosakos ir kûrybos rinkt. „Oi tu, kregþdele“ parengë
N. Vëlius (iðl. 1973). Norbertas Vëlius
Nikolajus Èerepninas
Èerepnínas Aleksandras [Àëåêñàíäð Íèêîëàåâè÷
×åðåïíèí; 1899.I.8 Sankt Peterburge – 1977.IX.29
Paryþiuje], rusø komp., pianistas. Komp. N. Èerepni-
no sûnus. 1917–18 studijavo Sankt Peterburgo, 1918–
21 – Tbilisio kons-joje (T. Ter-Stepanovos f-no ir
T. de Hartmanno kontrapunkto kl.). Muz. studijas bai-
gë Paryþiuje. 1919–21 Tbilisio dramos teatro muz. di-
rektorius. Nuo 1921 gyveno Prancûzijoje. Koncerta-
vo Londone ir kituose Europos miestuose, JAV.
1934–37 gyveno Japonijoje, Kinijoje. Ðanchajuje bu-
vo kons-jos direktoriumi, ðvietimo m-jos muz. peda-
gogikos konsultantu. Tokijuje ásteigë muz. leidyklà, ku-
ri spausdino jaunøjø kompozitoriø kûrinius. 1937 gráþo
á Paryþiø; 1938–45 dëstë Rusø kons-jos f-no klasëje.
1949 apsigyveno JAV (nuo 1964 Niujorke). 1949–64
Èikagos De Paulo un-to kompozicijos profesorius.
1967 lankësi Sovietø Sàjungoje.
Sukûrë operø, tarp jø – Ol–Ol (1925; past. 1928 Vei-
mare, nauja redakcija 1930, past. 1934 Niujorke), Die
Hochzeit der Sobeide („Sobeide’os vestuvës“, 1930, past.
1933 Vienoje), The Farmer and the Nymph („Fermeris
ir fëja“, past. 1952 Kolorade), baletus Trepak (past. 1938
Niujorke), La légenda de Rasin („Legenda apie Ra-
zinà“, past. 1941 Paryþiuje), L’homme â le peau de léo-
pard („Þmogus leopardo kailiu“; su A. Honeggeru ir
T. Harsãnyi, 1946), La femme et son ombre („Moteris
ir jos ðeðëlis“, 1948), Le gouffre („Bedugnë“, 1953), kan-
tatø, tarp jø – Le jeu de la Nativité („Kalëdø þaidimas“,
1945), Vom Spaß und Ernst („Juokais ir rimtai“, 1964),
Äâåíàäöàòü („Dvylika“, pagal A. Blokà, skaitovui ir
maþam orkestrui, 1945), 4 simf-jas (1927; II 1951 – vie-
nas þymiausiø ∆ kûriniø; 1952; 1957), divertismentà
(1957), siuitø, 6 koncertus f-nui ir orkestrui (1920; 1923;
1932; fantazija, 1947; 1963; 1965), koncertà lûp. armo-
nikëlei ir orkestrui (1953), kamer. instr. ansambliø (3
sonatas vè. ir f-nui: I ir II, 1924; III 1926; 2 styg. kvarte-
tus, 1922, 1926), kûriniø f-nui, vargonams, akordeo-
nui, chorø (4 rusø l. dainas vaikø chorui a cappella,
1967), romansø.
∆ kûrybai bûdinga sàsajos su rusø muzika. Muz. sti-
liui turëjo átakos S. Prokofjevo kûryba. Kûriniuose var-
tojo rusø, gruz., egiptieèiø, kinø folkloro elementus.
Komponavimo technikà praturtino sukurdamas ir var-
todamas intrapunkto (kontrapunkto prieðingybë) me-
todà ir vad. Èerepnino 9 garsø garsaeilá (oktava dali-
jama á 3 tetrachordus, turinèius 3 modifikacijas: tonas
ir 2 pustoniai; 2 pustoniai ir tonas; pustonis, tonas ir
pustonis). Ðiuo garsaeiliu ∆ grindë daugelá savo kûri-
niø. Paraðë kn. „Rusø muzikos istorija nuo iðtakø iki
Glinkos“ (1966, vok. ir angl.).
L: Reich W. A. A. Tscherepnin. Bonn, 1961. Birutë Þalalienë
Èerepnínas Nikolajus [Íèêîëàé Íèêîëàåâè÷ ×åðå-
ïíèí; 1873.V.15 Sankt Peterburge – 1945.VI.27 Isi le
Mulino (netoli Paryþiaus)], rusø komp., dirig., peda-
gogas. 1898 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (N. Rims-
kio-Korsakovo kompozicijos kl. ir K. Fan-Arko f-no
kl.), 1905–18 joje dëstë; profesorius (1909). 1906–09
Marijos teatro (Sankt Peterburge), 1909–14 Diagile-
vo „Rusø baleto“ dirig., 1918–21 Tbilisio kons-jos
direktorius. Nuo 1921 gyveno Paryþiuje. 1925–29 ir
1938–45 Rusø kons-jos direktorius. Sukûrë operø, ba-
letø, tarp jø – Le pavillon d’Armide („Armidës pavil-
jonas“, 1907), Narcisse et Echo („Narcizas ir Echo“,
1911), Romance of Mummy („Mumijos romansas“,
1924; Lietuvoje past. 1938 „Piramidës paslapties“ pa-
vadinimu), simf. ir kamer. muzikos, romansø, choro
dainø. Kûryba turi impresionizmo bruoþø. Pav.
R: Âîñïîìèíàíèÿ ìóçûêàíòà. Ë., 1976. Òîìïàêîâà Î. Ì. Íèêîëàé
Íèêîëàåâè÷ ×åðåïíèí. Ì., 1991. Adeodatas Tauragis
Èerkåskaja Marijana [Ìàðèàííà Áîðèñîâíà ×åð-
êàññêàÿ; 1875.II.25 Sankt Peterburge – 1934 Rygoje],
dainininkë (dramat. sopranas), pedagogë. 1900 baigë
Sankt Peterburgo kons-jà, iki 1918 dainavo Sankt Pe-
terburgo Marijos teatre. Gastroliavo Europoje, Azi-
joje ir P. Amerikoje. S. Ðimkaus pakviesta, 1925–26
dëstë dainavimà Klaipëdos muz. m-loje. Klaipëdoje
surengë keletà sol. koncertø. Nuo 1926 gyveno Rygo-
je, dainavo Latvijos operos teatre. Danutë Petrauskaitë
Èernohorskô (Czernohorskô) Bohuslav Mat†j [Bo-
huslavas Matëjus Èêrnochorskis; krikðtytas 1684.II.16
Niumburke (Èekija), m. 1742.VII.1 Grace (Austrija)],
èekø komp., vargonininkas. Vienuolis pranciðkonas.
Prahoje studijavo filosofijà, fizikà, muzikà. 1703 ásto-
jo á pranciðkonø vienuolynà, 1710–20 gyveno Italijoje,
vadovavo pranciðkonø Ðv. Onos baþnyèios (Paduvo-
je) chorui, apie 1715 buvo Asyþiaus vienuolyno var-
gonininku. 1739 dirbo Ðv. Jokûbo baþnyèioje Praho-
je. Kûriniai: 3 motetai, Litaniae Lauretanae, Vesperae
minus solemnes, Regina coeli, keturbalsis ofertorijus
Laudetur Jesus. Èernohorskô’ui priskiriami kûriniai
vargonams ið tiesø yra J. Frobergerio, G. Muffat,
F. Roberday’aus kûriniø transkripcijos. Birutë Þalalienë
Èernuðãk Gracian [Gracianas Èêrnuðakas; 1882.XII.19
Ptënuose (Moravija) – 1961.X.13 Brno], èekø muziko-
logas ir muz. kritikas. Studijavo istorijà Prahos ir Kro-
kuvos un-tuose. 1919–39 ir 1945–53 Brno kons-jos pro-
fesorius. 1918–40 paraðë ~3500 muz. recenzijø laikr.
„Lidove Noviny“. Tyrë muz. istorijà (daugiausia èekø),
paraðë darbø, bendradarbiavo su þymiausiomis encik-
lopedijø leidyklomis (Grove). Danutë Mekaitë
Èìsas Vladas [g. 1917.I.16 Rudakiuose (Këdainiø rj.)],
liet. dainininkas (tenoras). 1946 baigë Kauno kons-jà

(P. Olekos kl.). 1944–75 Lietuvos OBT solistas. 1960–
91 (su pertraukomis) dëstë Lietuvos kons-joje. Vaid-
menys: Almaviva, Lenskis, Jurodivas, Jontekas, Ge-
raldas, Belmonte. Pav. Vaclovas Juodpusis
Èesnokòvas Pavelas [Ïàâåë Ãðèãîðüåâè÷ ×åñíîêîâ;
1877.X.24 prie Voskresensko (dab. Iskra, Maskvos sr.) –
1944.III.14 Maskvoje], rusø choro dirigentas, komp.,
pedagogas. 1917 baigë Maskvos kons-jà (M. Ipolitovo-
Ivanovo kl.). Buvo cerkvës chorø regentu, Rusijos valst.
choro (1917–22), Maskvos choro kapelos (1922–28) diri-
gentu. Dëstë choriná dirigavimà Maskvos cerkvës giedo-
jimo m-loje (1895–1916), nuo 1920 Maskvos kons-joje;
prof. (1921). Sukûrë ~500 kûriniø chorui, harmonizavo
rusø l. dainø. Paraðë kn. „Õîð è óïðàâëåíèå èì“ („Cho-
ras ir dirigavimas“, 1940). Jûratë Gudaitë
Èetkauskãitë Genovaitë [g. 1925.III.26 Paþelviuose
(Ukmergës rj.)], liet. etnomuzikologë. Humanitar.
mokslø dr. (1993; menotyros kand. 1984). 1949 bai-
gë Vilniaus ped. in-tà, 1954 Lietuvos kons-jà (J. Èiur-
lionytës kl.). 1950–71 dëstë Vilniaus Èiurlionio me-
no m-loje. Nuo 1954 dirbo Lietuvos MuA Liaudies
muzikos laboratorijoje (1959–84 vedëja); nuo 1993
dirba ðios MuA Muzikologijos in-te. Tiria lietuviø l.
dainø melodijas. Paskelbë straipsniø. Sukûrë lietuviø
l. dainø melodijø klasifikavimo principus, sudarë melo-
dijø tipologiná katalogà. Tyrinëjimus apibendrino
monografijoje „Lietuviø liaudies dainø melodijø
tipologija“ (1998). Parengë lietuviø l. dainø plokðte-
liø leidiná „Lietuviø l. dainø antologija“ (1966, II lai-
da 1968), pradëjo leisti plokðteliø serij. leidiná „Lie-
tuviø l. muzika“ (I serija „Dzûkø dainos“, 4 plokðteliø
komplektas su iððifruotomis dainø melodijomis ir teks-
tais, 1974; II serija „Aukðtaièiø dainos. Ðiaurës rytø
Lietuva“, 3 kompakt. plokðtelës ir kn., 1998). Dar ið-
leido plokðtelæ „Dzûkø dainininkë Marija Kuodþiû-
të-Navickienë“ (1976), 2 plokðteliø komplektà „Lietu-
vos TSR liaudies muzika“ (1986; serija „Muzykalnoje
tvorèestvo narodov SSSR“, 1995 kompakt. plokðte-
lë). Parengë l. dainø leidiná „Dzûkø melodijos“ su ti-
pologine dainø melodijø klasifikacija (1981), muz. mo-
kymo priemoniø. Parengë vadovëlá (su kitais) „Rusø
muzikos literatûra“ (1 d. 1961, 2 d. 1973). Pav.
Arvydas Karaðka
Èetkãuskas Povilas [1904.VI.16 Panemunyje (Rokið-
kio rj.) – 1991.III.8 Kaune], liet. akordeonininkas,
choro dirigentas, kompozitorius. 1925–30 mokësi
Klaipëdos muz. m-loje. 1928–39 vadovavo Klaipëdos
kr. chorams, mokytojavo. Nuo 1937 koncertavo kaip
akordeonininkas. 1938 Londone ágrojo apie 10 liet. l.
ðokiø plokðteliø. 1939 persikëlë á Kaunà, vadovavo
chorams. 1947 neteko regëjimo. Aklas bûdamas kon-
certavo kaip akordeonininkas. Sukûrë koncert. pjesiø
akordeonui, dainø, harmonizavo liet. liaudies dainø
ir ðokiø. Paraðë pirmuosius liet. akordeono vadovë-
lius „Jaunasis akordeonistas“ (1952, 2-as leid. 1956)
ir „Akordeonistas“ (1958). Vytautas Povilas Jurkðtas
Èetkãuskas Vytautas [1921.III.11 Palëvenëje (Kupið-
kio rj. – 2000.VII.8 Vilniuje)], liet. choro dirig., peda-
gogas, vargonininkas. 1948–51 mokësi vargonuoti ir
choro dirigavimo Vilniaus Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje
muz. m-loje. 1956 baigë Lietuvos kons-jà (K. Kavecko
„Èigonëlis“
285
choro dirigavimo kl.). 1948–60 Lietuvos filh-jos mið-
raus choro chormeisteris, 1957–80 Vilniaus un-to stu-
dentø l. dainø ir ðokiø ansamblio choro vadovas. Nuo
1965 Lietuvos pedagoginio in-to merginø choro, 1968–
94 Lietuvos MA miðraus choro vadovas. Su ðiuo choru
koncertavo Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, Èekijo-
je, Slovakijoje, Jugoslavijoje, Vengrijoje. 1960–72 dëstë
Vilniaus pedagoginiame in-te; docentas (1972), 1973–
93 Lietuvos kons-joje (dabar MuA). 1974–85 ðios kons-
jos choro studijos vadovas. ∆ harmonizavo lietuviø l.
dainø, sukûrë miðias Missa in honorem Sancta Anna.
Buvo studentø dainø ðvenèiø „Gaudeamus“, Lietuvos
dainø ðvenèiø (1965, 1970, 1975, 1980) konsultantas ir
dirigentas. Boleslovas Zubrickas
èian¾ris, gruz. liaudies muz. instrumentas – strykinis
chordofonas. Korpusas taurës pavidalo, jo priekinë
dalis aptempta gyvulio pûsle, su 2–4 apvaliomis iðpjo-
vomis. Uþpakalinëje korpuso dalyje yra 1 apvali arba
kvadrat. garsaskylë. Kaklelis apvalus, be padalø, su
buka galvute virðuje. Korpuso apaèioje yra kojelë. ∆
Vladas Èesas
620–840 mm ilgio, su 2–3 aðut. stygomis; jos suderin-
tos tercijomis arba sekunda ir tercija. ∆ laikomas ver-
tikaliai, atrëmus kojelæ á kelá arba á þemæ. Grieþiama
lanko pavidalo stryku. Èianûriu dubliuojamos vien-
balsiø dainø melodijos, kartu harmonija papildoma
boso burdon. fonu. Remigijus Ðileika
Èiåpas Lionginas [g. 1948.III.1 Jaguèionyse (Rasei-
niø rj.)], liet. fleitininkas, dirig., pedagogas. 1971 baigë
Lietuvos kons-jà (L. Survilos fleitos ir J. Aleksos diri-
gavimo kl.), 1978 – Sankt Peterburgo kons-jos asistentû-
rà staþuotæ (G. Nikitino fleitos kl.). 1979–83 dëstë Alþy-
ro Nac. muzikos in-te (fleitos kl.). Nuo 1983 dësto
Lietuvos MuA, nuo 1990 ir Kauno f-te; doc. (1992), Genovaitë Èetkauskaitë
nuo 1987 dar ir Vilniaus IV muz. m-loje (nuo 1995 Puè.
instrumentø skyriaus vedëjas), Kauno Gruodþio
kons-joje (nuo 1993). Dar dëstë Kaiðiadoriø muz.
m-loje (1968–76), Kauno Naujalio muzikos g-joje
(1971–79; Puè. instrumentø skyriaus vedëjas 1972–79),
Èiurlionio menø g-joje (1990–99). 1983–87 puè. orkest-
ro „Trimitas“ meno vadovas ir direktorius. Koncertavo
kaip solistas Alþyre, Rusijoje. 1972 subûrë Kauno se-
nosios muzikos ansamblá, jam vadovavo, su juo kon-
certavo. Pirmasis atliko G. Urbanavièiaus, V. Ðvedo,
J. Byèkovo, G. Savinienës, L. Bechichi ir kt. sol. kûri-
nius fleitai. Paraðë mokymo priemoniø, straipsniø, pa- Lionginas Èiapas
rengë „Pjeses fleitai“ (1997), skaitë praneðimus konfe-
rencijose (Lietuvoje). Pav. Birutë Þalalienë
èiastuðkâ, èiastucha, korotucha, taratorka, pripiev-
ka, prigudka, humoristinë (reèiau lyrinë) greito tem-
po rusø l. daina. Atsirado XIX a. II pusëje. Jai bûdin-
ga ðmaikðèiai traktuojama buitinë, meilës tematika,
aktualija. ∆ atliekama tarsi improvizuojant, tiesiogiai
kreipiantis á auditorijà; bûdinga vaizdinga, ekspresyvi
poetika, grieþta poetinë muz. forma, niuansuota reèi-
tatyv. melodika, ðokiø, eisenos ritmai. Dainuojama so-
lo, duetu (dialogu) arba choru, pritariant armonika,
balalaika. Skiriami Ð., Vid ir P. Rusijos ∆ stiliai.
Jûratë Gustaitë
„Èigonºlis“, liet. liaudies ðokis. Muz. metras 2/4 arba
4/4. Tempas greitas. Yra ~20 choreografijos ir muzi-
kos variantø. Ðokëjai rikiuojami daþniausiai vyrø ir
èigoniðkoji
286
„Èigonëlis“ (uþraðyta Vieðintø apyl., Anykðèiø rj.)
merginø eilëmis, dainuoja. Apie 1865 ∆ apraðë L. Ivin-
skis, apie 1900 M. Slanèiauskas uþraðë ∆ dainos þo-
dþius; XX a. pr. M. Grigonis ∆ mini kaip þaidimà. 1908
A. Sabaliauskas uþraðë dar vienà ∆ dainos tekstà. 1939
scenai pritaikë K. Marijoðienë, 1949 naujà sceniná ∆
ðoká sukûrë J. Lingys (choreografija) ir J. Ðvedas (mu-
zika). Pav. Kazys Poðkaitis
èigõniðkoji dermº, kitaip ↑ dvigubai harmoninio mi-
noro dermë.
èigõnø mùzika (it. musica gitana, pranc. musique tzi-
gane, vok. Zigeunermusik, angl. gypsy music), tai – ori-
ginalios èigonø taboro dainos, èigonø perimtos ir in-
terpretuotos kitø tautø l. dainos, èigonø muzikantø
atliekama Europos ðaliø miestø buitinë muzika. Èi-
gonai yra Indijos tauta (ið muzikantø ir ðokëjø kas-
tos), palikusi savo tëvynæ 1 tûkstantmeèio po Kr.
pabaigoje. Èigonai yra gyvenæ tarp persø, armënø,
graikø. XIII–XIV a. atkeliavo á Balkanus, XV a. – á
Vid. ir V. Europà, XVI–XVII a. á Ukrainà, XVIII a. –
á Rusijà, Sibirà. Lietuvoje èigonai atsirado XV a.
viduryje. Specifiniais ypatumais pasiþymi ispanø, Vi-
durio Europos, Balkanø, vengrø, R. Europos ∆.
Originali èigonø taboro muzika yra vokalinë, daþniau-
siai monodinë, be muz. instrumentø pritarimo. Vyrau-
ja 2 tipø taboro dainos – lëta, laisvai plëtojamos melo-
dikos (loki-dilia) ir greita, ðokio pobûdþio, kupletinës
struktûros, lydima áv. ðûksniø (kelimaðki-dilia). Vien-
balsëse taboro dainose pasitaiko specif. heterofonijos,
kai pagr. melodija palydima ritminiu tonikos kontra-
punktu reèituojamu þodþiu ar skiemeniu. Tuo metu ðo-
këjai ploja delnais, spragsi pirðtais ir groja muð. instru-
mentais (kartais buities reikmenimis). Taboro dainos
gyvuoja neraðyt. bûdu. Joms átakos turi tautõs, kurios
teritorijoje gyvena èigonai, muz. folkloras. Dël to skir-
tingose vietose skiriasi jø melodika, ritmika. Taèiau kai
kurie taboro dainoms bûdingi bruoþai, susiklostæ prieð
keletà t-meèiø pagal indø ir arabø muz. tradicijas, yra
bendri ávairioms èigonø muzikos folkloro apraiðkoms.
Tai – dainavimas atviru balsu, melizmø, glissando gau-
sa, egzaltuotai jausminga dainavimo maniera, dermës
su padidintomis sekundomis (dvigubai harmoninis ma-
þoras, dvigubai harmoninis minoras), formos varian-
tiðkumas, improvizaciðkumas, kintamas ritmas, sinko-
pës, nuo pradþios iki pabaigos greitëjantis tempas.
Èigonø interpretuota kitø tautø l. ir autorinë buitinë
muzika (skirtingai, negu èigonø taboro dainos) yra vo-
kalinë instr. arba instrumentinë. Pirmosios þinios apie
èigonø muzikavimà uþfiksuotos XI a. Persijos rankrað-
èiuose. Nuo XV a. èigonø muzikantai populiarûs
Vengrijoje. Jie grieþë karaliaus, didikø rûmuose liut-
nia, gitara, vëliau smuiku. XVIII a. Vengrijoje susi-
klostë èigonø atliekamas vengrø l. ir miesto buit. mu-
zikos tipas, kurá ákûnijo verbunkoðo stiliaus kûriniai
(↑ èardaðas). XIX a. susiklostë èigonø instr. kapelos
(bûdinga sudëtis – 2 smuikai, klarnetas, violonèelë ar-
ba kontrabosas, cimbolai), kurios keliaudamos po ða-
lá populiarino vengrø muzikà. XIX a. pab. èigonø ka-
pelose susiklostë specifinis saloninis stilius, kurio pagr.
þanrai – meilës romansas ir greita ðokio pjesë – buvo
panaudoti I. Kãlmãno ir F. Lehãro operetëse.
Ispanijoje nuo XVIII a. paplito 2 giminingi èigonø mu-
zikavimo stiliai – cante jondo (Granadoje) ir cante fla-
menco (Sevilijoje bei Andalûzijoje). Tai yra dainuo-
jamojo ir ðokamojo èigonø folkloro rûðys, kuriose
susijungë ispanø ir maurø l. muz. elementai (↑ flamen-
kas). Dainai ir ðokiui pritariama gitara (ritminis ir me-
lodinis kûrinio pagrindas), kastanjetëmis, bûgneliais,
kartais ir varpeliais. Nuo XIX a. gitara tapo pagrindi-
niu Ispanijos èigonø instrumentu, paplito instrumen-
tiniai cante flamenco þanrai, atsirado gitaristø virtuozø.
Rusijoje XVIII a. pab. plito èigonø chorai ir vokal.
instrumentiniai ansambliai. Pirmiausia Maskvoje ir
Sankt Peterburge susibûræ èigonø chorai savo reper-
tuarà sudarë ið aranþuotø rusø l. dainø, profesionaliø
kompozitoriø sukurtø dainø. Chorui ar ansambliui pa-
prastai pritardavo 2 gitaristai; dainininkai mûðë bûg-
nelius. Èigonø interpretacijos ir atlikimo maniera
turëjo átakos rusø l. kûrybai (melodikoje atsirado pa-
didintieji intervalai, melizmos, glissando, sinkopës),
ankstyvajai A. Varlamovo, A. Guriliovo, A. Verstov-
skio vokal. kûrybai. XVIII a. pab.–XIX a. pr. ið rusø
autor. dainos atsirado èigonø romanso tipas. Lyginant
su autor. originalumu, jam bûdingas supaprastintas
poet. tekstas ir muzikinë forma (vietoj trijø daliø –
kupletinë), gitaros pritarimas (vietoj f-no), tarp kuple-
tø pridedami choriniai refrenai. XIX a. vid. èigonø
chorai ëmë dainuoti ir autentiðkà rusø romansà
(A. Guriliovo, A. Varlamovo, A. Verstovskio ir kt.
G. Derþavino, I. Kozlovo, A. Delvigo, A. Puðkino þ.).
Èigonø chorai paplito po Rusijà, garsëjo talentingi dai-
nininkai solistai ir gitaristai.
Èigonø muzikai bûdingas intonacijas ir originalias
melodijas savo kûryboje vartojo P. Èaikovskis,
S. Rachmaninovas, M. Glinka, F. Lisztas, P. Sarasate,
B. Bartókas, M. Ravelis, J. Straussas, M. de Falla. Èi-
gonø muz. folkloru ávairiose ðalyse susidomëta XIX a.
pab. Já pradëta fiksuoti ir moksliðkai tirti, iðleista èi-
gonø autentiðko folkloro rinkiniø. Rusijoje 1934 bu-
vo ákurtas èigonø tetras „Romen“. 1958 Cheres de la
Fronteroje (Ispanija) ákurta Flamenkologijos ir fol-
kloro katedra. Leidþiamas þrn. „Flamenco“.
L: Bartók B. Die Volksmusik der Magyaren und der benachbarten Völ-
ker. B.–Lpz., 1935; Starkie W. Gypsy. London, 1936; Áóðà÷åâñêèé Ñ. Ì.

Öûãàíñêèå íàðîäíûå ïåñíè è ïëÿñêè. Ì., 1971; Ùåðáàêîâà Ò. Öû-
ãàíñêîå ìóçûêàëüíîå èñïîëíèòåëüñòâî è òâîð÷åñòâî â Ðîññèè. Ì.,
1981. Aldona Juodelienë
Èikågos lietùviø òpera, JAV liet. operos teatras. Pra-
dþià ðiam teatrui davë Èikagos liet. vyrø choras (ák.
1949), vadovaujamas V. Baltruðaièio (1954–58).
1957.III.30 pastatytas pirmasis spektaklis – G. Verdi
opera Rigoletto. Pagrindines partijas dainavo V. Baltru-
ðaitis (Rigoletto) ir J. Kriðtolaitytë (Gilda), dirigavo
A. Kuèiûnas, reþisavo K. Oþelis. Repertuarà sudaro kla-
sikinës (G. Verdi, Ch. Gounod, P. Mascagni, R. Leon-
cavallo, G. Puccini, G. Bizet, L. van Beethoveno,
G. Donizetti) ir liet. kompozitoriø operos. Pastatyta
D. Lapinsko „Lokys“ (1966) ir „Maras“ (1967), J. Kar-
navièiaus „Graþina“ (1967), J. Gaidelio „Dana“ (1969)
ir „Gintaro ðaly“ (1976), K. V. Banaièio „Jûratë ir Kasty-
tis“ (1972), J. Kaèinsko „Juodas laivas“ (1976), V. Ma-
rijoðiaus „Priesaika“ (1976). 1991 Èikagoje ir Vilniuje
∆ su Lietuvos operos ir baleto teatru parodë A. Pon-
chielli operà „Lietuviai“, V. Klovos „Pilënai“. 1996 Kau-
no muz. teatras ir ∆ Èikagoje, Kaune ir Vilniuje atliko
K. V. Banaièio operà „Jûratë ir Kastytis“. ∆ orkestras
(~30 muzikantø) samdomas, patalpos nuomojamos;
dekoracijos ir kostiumai nuomojami ið komerciniø ámo-
niø (keletà kartø juos kûrë liet. dailininkai). Chore dai-
nuoja ~50 choristø. Solistai: J. Aleksiûnas, S. Baras,
A. Brazis, G. Èapkauskienë, A. Gaiþiûnienë, N. Linke-
vièiûtë, V. Liorentas, R. Mastienë, M. Momkienë,
D. Mongirdaitë, D. Stankaitytë, A. Stempuþienë, L. Ðu-
kytë, J. Vaznelis; dirigentai: A. Kuèiûnas, V. Marijoðius,
A. Vasaitis, A. Jurgutis, R. Kaminskas, B. Kazënas. ∆
gastroliavo, koncertavo, áraðë plokðteliø. Pav.
L: Vyliûtë J. Èikagos lietuviø opera. V., 1999. Dana Palionytë
Èikågos lýrinë òpera (The Lyric Opera of Chicago),
viena þymiausiø JAV operos kompanijø. Turi chorà ir
baleto trupæ. Spektakliai vyksta Miesto operos teatre
(Civic Opera House; 3535 vietos). Per sezonà (12–13
savaièiø) pastatoma 7–9 operos – tiek klasikinës, tiek
XX a. kompozitoriø. Ákurta 1954 C. Foxo (vadovavo
iki 1981) iniciatyva kaip Èikagos lyr. teatras (Chicago
Lyric Theatre). Pirmasis spektaklis – W. A. Mozarto
Don Giovanni. Pirmàjá sezonà (truko 3 savaites, buvo
pastatytos 8 operos) dainavo T. Gobbi, G. Simionato,
G. Di Stefano, M. Callas (debiutavo V. Bellini opero-
je „Norma“). Ið pradþiø statytos daugiausia it. kom-
pozitoriø operos, kviesti dainininkai ir muzikantai ið
Europos. Nuo 1956 turi dab. pavadinimà. Vadovas
A. Krainikas (nuo 1981). Operø pastatymuose daly-
vavo þymiausi pasaulio dirigentai (G. Solti, T. Serafi-
nas, A. Rodzinskis, L. von Mataèius, D. Mitropou-
los’as, J. Kripsas, B. Bartoletti) ir dainininkai
(B. Nilsson, R. Tebaldi, B. Christovas, R. Krespin,
E. Schwarzkopf, L. Price).
Èikågos simfòninis orkêstras (Chicago Symphony
Orchestra). Rengia abonementinius koncertus, kon-
certø ciklus jaunimui, gastroliuoja uþsienyje. Ák. 1891
Th. Thomaso kaip Èikagos orkestras. Po Thomaso mir-
ties (1905) buvo vadinamas Theodoro Thomaso orkest-
ru, nuo 1912 turi dab. pavadinimà. 1905–42 orkestrui
vadovavo Fr. A. Stockas, 1942–47 D. Defauw, nuo 1947
A. Rodzinskis ir T. Hannikainenas, 1950–53 R. Ku-
belíkas, 1953–63 Fr. Reineris, 1963–69 J. Martinonas,
Èilës
287
Èikagos lietuviø opera. A. Ponchielli operos „Lietuviai“ spektaklis Èikagoje (1981)
1969–91 G. Solti. Nuo 1991 ∆ muz. direktorius D. Ba-
renboimas. 1971 ∆ pirmàkart koncertavo Europoje.
Vilija Gerulaitienë
Èikågos stílius, dþiazo muzikos stilius, turintis klasi-
kinio N. Orleano dþiazo ir svingo stiliaus bruoþø. Su-
siklostë XX a. 3 d-metyje Èikagoje. Padidëjo ansam-
bliø sudëtis. Atsirado aranþuotës, pakeitusios
N. Orleano kolektyvines improvizacijas. Iðtisines im-
provizacijas pakeitë figûracinis melodijos (temos) va-
rijavimas. Atliekant kûriná, improvizuoja solistai (ne
ansamblis). Akcentuojamos silpnosios takto dalys. An-
sambliuose kornetà pakeitë trimitas, tûbà – kontra-
bosas, bandþà – gitara, prisidëjo tenor. (reèiau alt.)
saksofonas, f-nas. Repertuare atsirado populiariø me-
lodijø ið miuziklø, opereèiø, reviu. ∆ susidarymui di-
delës átakos turëjo N. Orleano dþiazo muzikantai neg-
rai, per I pasaul. karà atvykæ á Èikagà. Þymesnieji
ansambliai: „Austin High School Gang“, „Bix Beider-
becke and His Gang“, „McKenzie and Condon’s Chi-
cagoans“, „Chicago Rhythm Kings“. ∆ turëjo nemaþa
átakos svingo susidarymui. Liudas Ðaltenis
Èílës mùzika apima indënø ir kreolø muzikà. Ið áv.
Èilës teritorijoje gyvenusiø indënø tautø tik arauka-
nai iðsaugojo savo kalbà, autentiðkà kultûrà. Araukanø
muzikoje yra vokal. ir instr. þanrø. Jø instr. muzika
pagrásta natûraliais puè. instrumentø garsaeiliais. Me-
lodikai bûdinga pentatonika, yra maþesniø uþ pusto-
ná intervalø. Svarbiausi araukanø instrumentai: kultru-
nas (bûgnas, panaðus á timpanus), trutruka (1,5–3 m
ilgio bambuko trimitas), lolkinis (trimitas, trumpes-
nis uþ trutrukà).
Kreolø muzikoje gyvuoja áv. dainos ir ðokio þanrai:
tonada (lyr. daina), kueka, refalosa, kuando (ðokiai).
Kreolø muzikai átakos turëjo isp. muzika (dermiø sis-
tema, metrika). Pagr. instrumentai: gitara, arfa, gita-
ronas.
Profesionalioji muzika (baþnytinë) Èilëje pradëjo klos-
tytis XVIII a. pradþioje. XIX ∆ ëmë sparèiai plëtotis.
1827 Santjage ásteigta filh-jos draugija, 1849 – pirmo-
ji muz. mokykla (nuo 1851 – Nac. kons-ja), 1957– Mu-
nicipalinis teatras. Nuo 1852 pradëtas leisti laikraðtis
„Semanario musical“. Èilëje koncertavo XIX a. vir-
tuozai: H. Herzas, M. Hauseris, L. M. Gottschalkas,
E. C. Sivori, W. Deichertas. Þymiausi XIX a. Èilës
èimpojus
288
kompozitoriai: M. Roblesas, F. Guzmanas, G. Frickas,
A. Riedas, F. Ortizas de Zarate.
XX a. I pusëje iðryðkëjo dvi muzikos kryptys. Nac. sti-
liaus muzikà kûrë komp. P. U. Allende Sarónas, C. Isa-
mittas Alarcónas, C. Lavinas, kûriniuose vartojæ arau-
kanø ir kreolø muz. folkloro elementus. E. Soro,
D. Santa Cruzas Wilsonas, A. Letelieras, Leona,
J. Orrego Salas, G. Beserra propagavo Europos mu-
zikoje susiklosèius stilistines kryptis (impresionizmà,
ekspresionizmà, neoklasicizmà).
1952 Santjage ákurta avangardist. muzikà kurianèiø
komp. grupë „Tonus“, kuriai priklausë G. Maturana,
R. Martinezas, T. Lefeveras, L. Schidlowsky. XX a. pab.
Èilëje gyvena ir kuria komp. P. Delano, A. Guarella,
A. Alcalde, R. Cori, E. Cãceresas, G. Matthei, J. Gon-
zalezas, J. Rojasas, P. Aranda. Garsëja pianistas
C. Arrau, dainininkë R. Vinay. Santjage veikia Muni-
cipalinis teatras, Nacionalinis baletas (ák. 1945), Muni-
cipal. baletas (ák. 1959), Simfoninis (ák. 1941) ir Muni-
Elena Èiudakova cipalinis (ák. 1955) orkestras, Santjago kvartetas (1954),
Nacionalinë kons-ja, Katalikø un-te – kamer. orkest-
ras, sen. muzikos ansamblis, Èilës un-te – Muzikos me-
no ir muzikologijos f-tas (ák. 1929); èia nuo 1945 lei-
dþiamas muz. þurnalas „Revista musical chilena“ („Èilës
muzikos apþvalga“). Jonas Klimas, Judita Þukienë
èimpòjus, mold., rumunø muz. instrumentas – lieþuvël.
dumplinis aerofonas. Dûdmaiðis. Tai maiðo pavidalo oþ-
kos arba avies kailio dumplës su pûtikliu, melod. ir bur-
don. birbyne. Melod. birbynë (jos kanalas kûgiðkas) da-
roma ið slyvos, buko, liepos arba ðeivamedþio; bûna
~200 mm ilgio, turi 7–8 skylutes pirðtams. Burdon. bir-
bynë sunerta ið 3 daliø. Melod. birbyne iðgaunamas dia-
Jolanta Èiurilaitë
ton. garsaeilis (apima nonà). Melod. ir burdon. birby-
në derinama kvarta, kvinta arba oktava. Garsai stiprûs,
spigûs. Solo ir ansambliuose èimpojumi grieþiamos dai-
nø, ðokiø melodijos. ∆ buvo vartojamas nuo seno (ra-
ðyt. ðaltiniuose minimas nuo XV a.); XX a. pab. varto-
jamas (retai) tik P. Moldovoje. Birutë Þalalienë
èindaùlas, uzb., tadþ. liaudies muzikos instrumentas –
muðamasis membranofonas; nedidelis timpanas. ∆
korpusas metalinis, 15 cm aukðèio, membrana odinë,
25 cm skersmens. Per ∆ membranà muðama dirþo kil-
pa. ∆ korpusas iðgraviruotas ornamentu ir arabiðkais
áraðais. Senovëje ∆ buvo vartojamas kaip kar. muzikos
instrumentas (já neðte neðdavo arba pririðdavo prie bal-
no prieðais raitelá) ir medþioklëje su sakalais. XIX a.
pab.–XX a. pr. nustota vartoti. Remigijus Ðileika
Èypîenë, Akstinaitë, Birutë [g. 1920.VI.7 Marcinko-
niø vls.], liet. dainininkë (sopranas). Mokësi Kauno
kons-joje (V. Grigaitienës kl.) bei privaèiai Vokietijo-
je (pas áv. dainavimo mokytojus). 1950–62 gyveno Ko-
lumbijoje. 1955 Kolumbijoje baigë Medeljino muz.
in-tà. Dainavo per radijà, televizijà, kolumbieèiø ir liet.
renginiuose. 1962 atvyko á JAV, apsigyveno Roèeste-
ryje. Koncertavo JAV ir Kanados liet. kolonijose.
Birutë Þalalienë
Èiplýs Algirdas [g. 1943.XI.14 Joniðkyje], liet. dai-
nininkas (tenoras), pedagogas. 1976 baigë Lietuvos
kons-jà (V. Daunoro kl.). 1973–79 Lietuvos OBT,
1979–85 – Lietuvos filh-jos solistas. 1989–97 dëstë dai-
navimà Lietuvos MuA. Svarb. vaidmenys: Alfredo, Ba-
rinkay (J. Strausso „Èigonø baronas“), Faustas 1, Ju-
lius (V. Klovos Ave vita), Poetas (V. Paltanavièiaus
„Kryþkelëje“). Vidutis Bakas
èipsånas, komiø liaudies muz. instrumentas – ðvilpia-
masis aerofonas; iðilg. fleita. Tai ~60 cm ilgio skëti-
nio augalo stiebo arba medþio vamzdelis. Puèiamasis
galas atviras, netoli jo yra ðvilpiamoji anga. Garso sky-
luèiø nëra. Ápuèiamas oras reguliuojamas pridengiant
kiaurymæ lieþuviu arba lûpa. Pirðtu dangstant ∆ galà,
keièiant oro srovës stiprumà, iðgaunami áv. aukðèio na-
tûralios gamos garsai. Èipsanu per ðienapjûtæ bûdavo
ðvilpiamos liaudies dainø ir ðokiø melodijos.
Romualdas Apanavièius
Èiudakovâ Elena [1925.V.1 Brianske – 1973.IV.7 Vil-
niuje], liet. dainininkë (sopranas). 1952 baigë Lietu-
vos kons-jà (L. Menabeni kl.). Nuo 1952 Lietuvos ope-
ros ir baleto teatro solistë. Vaidmenys: Violetta, Marfa
2, Lakmé, Rosina, Gilda, Aukselë (V. Klovos „Vaiva“),
Olympia, Jolanta, Manon 1. Koncertavo ir kaip ka-
mer. dainininkë. Dainavimas pasiþymëjo lygia lyrine
kantilena, virtuoziðkomis koloratûr. partijomis. Gast-
roliavo Lenkijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje, JAV. LSSR
valst. premija 1971. Pav.
L: Vyliûtë J. Elena Èiudakova. V., 1983. Jûratë Vyliûtë
Èiurilãitë, Kurnickienë, Jolanta [g. 1947.VI.15 Vilniu-
je], liet. dainininkë (sopranas). 1970 baigë Sankt Pe-
terburgo kons-jà (P. Rosolovskio choro dirigavimo kl.),
1976 Lietuvos kons-jà (V. Daunoro kl.). 1970–76 dëstë
Vilniaus ped. in-te. Nuo 1976 Lietuvos OBT solistë Lie-
tuvos MuA Dainavimo katedros vyr. asistentë. Vaid-
menys: Norina, Serpina, Rosina, Elvira, Mimi, Micae-
la, Frasquita, Cio Cio San. Gastroliavo JAV, Brazilijoje,
Australijoje, Prancûzijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Pav.
Arvydas Karaðka
Èiùrkinas Nikolajus [1869.V.21 Dþelal Ogle (dab. Ste-
panavanas, Armënija) – 1964.XII.27 Minske], baltr.
komp., etnomuzikologas. 1892 baigë Tbilisio muz.
m-là (M. Ipolitovo-Ivanovo kl.). 1892–1914 pieðimo
ir muzikos mokytojas, choro bûreliø vadovas Baku,
Kaune, Vilniuje. Nuo 1914 gyveno Baltarusijoje. 1924–
35 dëstë muzikà Mogiliove, nuo 1935 – Minske. Vie-
nas baltr. profesionaliosios muzikos pradininkø. Sukû-
rë operà „Iðlaisvintas darbas“ (1922), muz. komedijø
(„Berezinos daina“, 1947), 3 simfonijetes, 4 siuitas or-
kestrui, 11 styg. kvartetø (1928–63), dainø. Surinko ir
paskelbë >3000 áv. tautø l. melodijø.
L: Æóðàâë¸â Ä. Áîëüøàÿ äîðîãà. Íàðîäíûé àðòèñò ÁÑÑÐ Í. Í. ×óð-
êèí. Ìèíñê, 1964. Kazys Jasinskas
Èiurliónio ansãmblis, Lietuviø tautinio meno ansam-
blis „Èiurlionis“, meno mëgëjø kolektyvas (>60 þm.).
1949–92 veikë Klivlende (JAV). Turëjo chorà, kankliø
orkestrà (ðokiø grupë veikë iki 1979). Rengë pasau-
liet. ir rel. muzikos koncertus. Repertuarà sudarë liet.
liaudies dainos, instrumentinë muzika, liet. komp. ir
pasaulio klasikø kûriniai. ∆ ákurtas 1940.I.15 Vilniu-
je. Sovietinei okupantø valdþiai uþdraudus ðauliø
s-gà, muzikas A. Mikulskis M. K. Èiurlionio ðeimos
nariams leidus Èiurlionio vardu pavadino Vilniaus ðau-
liø rinktinës chorà. 1942 rudená prie choro prisijungë
atskirai veikusios ðauliø s-gos liaudies meno grupës:
 Èiurlionio
289
O. Mazoliauskaitës-Mikulskienës vadovaujamas kank-
liø orkestras ir J. Kazlauskaitës vadovaujama tautiniø
ðokiø grupë. 1940–44 ansamblá sudarë tautiniø ðokiø
grupë, vyrø, moterø ir miðrus choras, l. instrumentø
orkestras (kanklës, skuduèiai, lamzdeliai, birbynës ir
kt.). Ansamblis koncertavo Lietuvos miestuose ir mies-
teliuose, giedojo baþnyèiose. Sovietams antrà kartà
okupavus Lietuvà, 1944 birþelio mën. ansamblio dar-
bas nutrûko. 1944.VIII.28 ∆ atgimë Austrijoje, Vie-
noje. 1944.X.29 ∆ I koncertà surengë Vienos Mozarto
Rûmø koncertø salëje, o per 1944 Ðv. Kalëdas Ðv. Ka-
rolio baþnyèioje surengë liet. religiniø giesmiø kon-
Èiurlionio ansamblis (1990)
certà. Pranc. armijos generolo De Lattre de Tassigny
globojamas ∆ buvo ákurdintas Detingene (Vokietija). Baltarusijos, Estijos, Izraelio, Latvijos, Lietuvos, Pran-
Per 5 metus ∆ surengë 297 pasauliet. ir 122 rel. muzi- cûzijos, Rusijos, Ðvedijos, Turkmënijos, Ukrainos, Vo-
kos koncertus, dalyvavo tarpt. festivaliuose, koncerta- kietijos, Italijos, 1999 Latvijos, Suomijos, Rusijos,
vo >150 miestø. Su ansambliu koncertavo dainininkë Lietuvos, Vokietijos, Belgijos, Lenkijos, Ukrainos,
V. Jonuðkaitë, violonèelininkas P. Armonas, pianistas Prancûzijos, Italijos, P. Korëjos, Èekijos pianistai ir
A. Kuprevièius ir kiti; ∆ koncertavo su Paryþiaus simf. vargonininkai. Konkurso organizaciniam k-tui vadovau-
orkestru. 1949.VI ∆ S. Nasvyèio iniciatyva atvyko á JAV, ja Èiurlionio d-jos pirmininkas V. Landsbergis. 1991,
ásikûrë Klivlende. ∆ koncertavo JAV, Kanados, P. Ame- 1995, 1999 pianistø þiuri vadovavo D. Pollackas (JAV),
rikos miestuose, Lietuvoje (Klaipëdoje, Panevëþyje, 1991 vargonininkø þiuri – L. Digrys (Lietuva), 1995,
Kaune, Vilniuje; 1990), iðleido plokðteliø. Meno va- 1999 – L. Lohmannas (Vokietija). Vieðoji ástaiga „Tarp-
dovai: A. Mikulskis (1940–83), R. Babickas (1983–87), tautinis M. K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø kon-
B. Kazënas (1987–89), G. Purlys (1989–90). Pav. kursas“ rengia Dvariono jaunøjø pianistø ir smuiki-
L: Mikulskienë O. Èiurlionio ansamblis 1940 – 1949. Dienoraðtis. Parengë ninkø, Vainiûno pianistø tarpt. konkursus, leidþia
V. Juodpusis. V., 2000. Dana Palionytë konkursø repertuare numatytus liet. kompozitoriø kû-
Èiurliónio draugijâ. Priklauso liet. dailininko ir rinius, laureatø garso kasetes ir kompaktines plokðte-
komp. M. K. Èiurlionio kûrybos þinovai ir mylëtojai les. ∆ laureatai suraðyti lentelëje. Vaclovas Juodpusis

(~400 nariø). Ák. 1987 Kaune prie M. K. Èiurlionio Èiurlionio konkursø laureatai
dailës muziejaus. 1996 ∆ bûstinë perkelta á Èiurlionio
Metai Laureatai Ðalis Vieta
namus Vilniuje. Veikia skyriai Vilniuje, Kaune, Drus-
kininkuose ir Senojoje Varënoje. D-ja rûpinasi 1965 Augustinas Maceina Lietuva I f-nas
Raimondas Kontrimas „ II „
M. K. Èiurlionio atminimo iðsaugojimu ir áamþinimu, „
Birutë Vainiûnaitë III „
rengia parodas, paskaitas, konferencijas, teminius va- Noima Mlinarskytë „ III „
karus, koncertus. ∆ padëjo rinkti lëðas Senosios Varë- 1968 Aleksandra Juozapënaitë „ I f-nas
nos Ðv. Arkangelo Mykolo baþnyèios, kurioje buvo Aldona Radvilaitë „ II „
pakrikðtytas M. K. Èiurlionis, statybai, ðiai baþnyèiai Raimonda Ðeinfeld Moldova III „
padovanojo vargonus, ákûrë Èiurlionistikos centrà Teofilis Bikis Latvija III „
menininko gimtinëje, organizavo plenerus Varðuvoje Bernardas Vasiliauskas Lietuva I vargonai
(1997) ir Merkinëje (1995–97). Pirmininkas V. Lands- Jevgenija Lisicyna Latvija II „
Giedrë Lukðaitë Lietuva III „
bergis (nuo 1987). Vaclovas Juodpusis
„
1973 Robertas Bekionis II f-nas
Èiurliónio konkùrsas, tarpt. pianistø ir vargoninin- Anna Rabinoviè Baltarusija III „
kø konkursas. Nuo 1997 vieðoji ástaiga „Tarptautinis Olga Moskaljonova Latvija III „
1978 Jûris Kalnciems Latvija I „
M. K. Èiurlionio pianistø ir vargonininkø konkursas“
Jurgis Karnavièius Lietuva I „
(vadovas R. Kondrotas). 1995 ∆ priimtas á Tarptauti-
Sergejus Okruðko „ II „
næ konkursø federacijà. Rengiamas nuo 1965 Vilniuje.
Anto Pett Estija II „
Programà sudaro M. K. Èiurlionio, klasikø, ðiuolaiki- Michailas Ðramko Moldova II „
niø kompozitoriø, liet. kompozitoriø ðiam konkursui Jelena Bregman Baltarusija III „
sukurti kûriniai. Konkursui kûriniø sukûrë J. Andreje- Vytenis Buivydavièius Lietuva III „
vas, V. Barkauskas, V. Bartulis, K. Bieliukas, R. Bivei- Olegas Krimaras Baltarusija III „
nis, A. Brilius, F. Latënas, A. Martinaitis, V. Montvila, Lelde Romanova Latvija III „
A. Raèiûnas, J. Tamulionis, S. Vainiûnas, Z. Virkðas, 1982 Zbignevas Ibelhauptas Lietuva I „
T. Makaèinas, L. Povilaitis. 1965 konkurse dalyvavo tik Lembitu Orgse Estija II „
Lietuvos pianistai. Nuo 1968 konkursuose, vadintuo- Vladimiras Dulovas Baltarusija II „
Rûta Ðmigelskaitë Lietuva II f-nas
se tarprespublikiniais, dalyvavo Baltarusijos, Estijos, „
Signe Kübar Estija III
Latvijos, Lietuvos ir Moldovos atlikëjai. Atkûrus Lie- Þivilë Karkauskaitë Lietuva III „
tuvos nepriklausomybæ, 1991 ∆ oficialiai pavadintas 1986 Ina Chatipova Moldova I „
tarptautiniu. Ðiame ∆ dalyvavo Baltarusijos, Estijos, Rokas Zubovas Lietuva I „
Latvijos, Lietuvos, Moldovos, JAV, Izraelio, Lenkijos, Daiga Blumberga Latvija II „
Rusijos, Ukrainos, Azerbaidþano, Armënijos, Gruzi- Lea Eglon Estija II „
jos, Kirgizijos, Tadþikijos muzikantai. 1995 ∆ rungësi Aleksandra Þvirblytë Lietuva II „
Èiurlionio
290

Metai Laureatai Ðalis Vieta Èiurliónio menÿ gimnåzija. Yra Vilniuje. Turi mu-
zikos (ák. 1945) ir dailës (ák. 1960) skyrius. 1998–99
Gatis Ulmanis Latvija III „
1991 Ohad Ben-Ari Izraelis I „ mokësi 721 gimnazistas, tarp jø – 516 muzikantø, dëstë
Irma Kliauzaitë Lietuva II „ 78 muz. pedagogai. Nuo 1948 dëstomi ir bendrojo la-
Aleksandra Þvirblytë „ III „ vinimo dalykai. Nuo 1972 veikia muz. skyriaus paren-
Ligita Arâja Latvija II vargonai giamosios grupës 5–6 m. vaikams. ∆ mokosi gabûs me-
Irena Renata Budrienë Lietuva III „ nui vaikai ið visos Lietuvos, todël ∆ turi 200 vietø
Renata Marcinkutë „ III „ internatà. Muzikos skyriuje mokoma skambinti f-nu,
1995 Guoda Gedvilaitë Lietuva I f-nas choro dirigavimo, muz. teorijos, grieþti styginiais bei
Ivanas Stepancovas Baltarusija I „
puè. instrumentais. Veikia ∆ gimnazistø choras (ák.
Dror Biran Izraelis II „
Jevgenijus Samoilovas Rusija II „
1948; vadovai P. Sliþys, A. Jozënas, 1971 R. Zdanavi-
Gabrielius Alekna Lietuva III „ èius, nuo 1994 R. Graþinis), styg. instrumentø ansam-
Vita Panomariovaitë „ III „ blis (ák. 1948; vadovai V. Arnastauskas, T. Ðernas, nuo
Ligita Sneibe Latvija II vargonai 1987 A. Krevnevièius) ir styg. orkestras (ák. 1949; va-
Balys Vaitkus Lietuva II „ dovai V. Radovièius, P. Bekeris, S. Sondeckis, nuo 1986
Tobias Frankenreiter Vokietija III „ P. Stepanovas). 1969–96 turëjo ir folkloro ansamblá
1999 Jan Krzysztof Broja Lenkija I f-nas (1979–82 vadovavo K. Kalibatas, 1982–96 D. Raèiû-
Indrë Petrauskaitë Lietuva III „
„ naitë-Vyèinienë). ∆ gimnazistai nuolat dalyvauja atli-
Evelina Puzaitë III „
Inese Klotiòa Latvija III „
këjø konkursuose Lietuvoje ir uþsienyje – pianistø
Pavel Kohout Èekija I vargonai konkurse Ustyje prie Labës (Èekija; nuo 1974), smui-
Dong-ill Shin Korëja II „ kininkø konkurse Ustyje prie Orlico (Èekija; nuo
Iveta Viïuma Latvija III „ 1968), M. Canalso jaunøjø pianistø konkurse Barse-
lonoje (Ispanija) ir kt.; yra pelnæ daug tarpt. apdova-
Èiurliónio kvartêtas. Grieþia J. Tankevièius (I sm.), nojimø. ∆ styg. orkestras koncertavo Maskvoje ir Bu-
D. Dikðaitis (II sm.), A. Griþas (altas), S. Lipèius (vè.). dapeðte (1964), Olandijoje (1973, 1977); 1976 tarpt.
Ákurtas 1968 kaip Lietuvos kons-jos studentø kvarte- H. von Karajano fondo jaunimo orkestrø konkurse
tas, 1973–77 priklausë Soèio, nuo 1977 Lietuvos nac. V. Berlyne gavo aukso medalá; dalyvavo muz. festiva-
filharmonijai. 1977 pavadintas ∆. Pirmoji ∆ sudëtis: liuose V. Berlyne (1979) ir Marburge (1983). ∆ styg.
R. Ðiugþdinis, S. Kiðkis, A. Griþas ir S. Lipèius. 1975– instrumentø ansamblis koncertavo Vokietijoje (1966,
77 altu grieþë J. Beliajavas. Nuo 1991 II sm., nuo 1996 1974), Lenkijoje (1972), Ðvedijoje (1980), Maskvoje,
I sm. grieþia J. Tankevièius, nuo 1996 II sm. – D. Dik- Sankt Peterburge, Minske, Jaltoje, Rygoje, choras –
ðaitis. ∆ surengë ~3000 koncertø. Grieþia uþsienio (visi didþiausiuose buv. SSRS miestuose, Vokietijoje.
B. Bartóko kvartetai), liet. kompozitoriø (A. Marti- Moksleiviai parengë ir vieðai atliko baletø, tarp jø –
naièio, O. Balakausko, V. Barkausko, D. Raudoniky- A. Klenickio „Beðirdis“, S. Prokofjevo „Pelenë“,
tës, V. Juozapaièio) kûrinius. Koncertavo Lietuvoje ir B. Kutavièiaus operà „Kaulo senis ant geleþinio kal-
uþsienyje, dalyvavo didþiausiuose muz. festivaliuose no“ (1978) ir oratorijà „Paskutinës pagoniø apeigos“
(„Berlyno ðventinës savaitës“, „Prahos pavasaris“ ir (1979). ∆ ákurta 1945 kaip muzikos m-los gimnazija
kt.). Iðleido kompaktinæ plokðtelæ. Lietuvos Respub- prie Vilniaus kons-jos, 1945–57 buvo vadinama Vil-
likos nacionalinë premija (1990). Pav. Arvydas Karaðka niaus deðimtmete muzikos m-la, 1957–60 Vilniaus vid.
specialiàja muzikos m-la, 1960–65 Vilniaus vid. inter-
natine meno m-la, 1965–94 Vilniaus Èiurlionio vid.
meno m-la, nuo 1994 ∆. ∆ baigë 1629 moksleiviai, tarp
jø – Muzikos sk. – 943. Direktoriai: D. Andrulis (1945–
47), J. Bendorius (1947), L. Keþelytë (1947–56), V. Fa-
këjevaitë (1956–59), V. Furmanavièius (1959–60),
D. Trinkûnas (1960–70), V. Sereika (1970–83), A. Jur-
gelionis (1983–94), R. Kondrotas (nuo 1994).
Nuo 1986 vietoj ∆ Choreografijos skyriaus (ák. 1952)
veikia atskira Vilniaus choreografijos m-la. Jonas Buzas
Èiurliónis Mikalojus Konstantinas [1875.IX.22 Varëno-
je – 1911.IV.10 Pustelnike (netoli Varðuvos); palaidotas
Vilniaus Rasø kapinëse], liet. dailininkas, komp., kultûros
veikëjas. Nuo 1877 ar 1878 gyveno Druskininkuose. Mu-
zikos mokësi pas tëvà vargonininkà. 1885 baigë liaudies
m-là. 1889–91 mokësi Plungës dvaro orkestro m-loje;
1892–93 ten pat grieþë fleita kun-ðèio M. Oginskio or-
kestre. 1894–99 studijavo Varðuvos muz. in-te (T. Brze-
zickio, A. Sygietyñskio f-no ir Z. Noskowskio kompo-
zicijos klasëse). 1901–02 studijavo Leipcigo kons-joje
(C. Reinecke’s kompozicijos ir S. Jadassohno kontra-
punkto klasëse). 1902–03 lankë Varðuvos pieðimo, 1904–
Èiurlionio kvartetas (1999) 06 dailës m-là, vadovaujamà K. Stabrausko. 1905–06

vadovavo Varðuvos lietuviø saviðalpos d-jos chorui. Lan-
kydamasis tëviðkëje, rinko ir harmonizavo liet. liaudies
dainas. 1907–08 gyveno Vilniuje, su kitais ákûrë Lietu-
viø dailës d-jà, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadova-
vo „Vilniaus kankliø“ d-jos chorui, jam komponavo ori-
ginalius kûrinius ir liaudies dainø iðdailas. Koncertavo
kaip pianistas ir dirigentas, raðë apie dailæ ir muzikà.
1908–09 lankësi ir gyveno Sankt Peterburge; suartëjo su
Rusø dailininkø s-gos nariais M. Dobuþinskiu, A. Benua
(Áåíóà, Benois), kitais dailininkais, dalyvavo jø ir Vil-
niaus dailininkø d-jos (buvo jos steigëjas) parodose. 1909
gráþo á Lietuvà. Rudená vël iðvyko á Sankt Peterburgà,
ten susirgo. Gydësi Druskininkuose, Pustelnike.
∆ kûrybà sudaro originalûs, didelës fantazijos, gilios min-
ties dailës, muzikos kûriniai. ∆ sukûrë tapybos (tapë pas-
tele, tempera), grafikos kûriniø (fluorofortø, pieðiniø
tuðu, pieðtuku, plakatø, knygø virðeliø, vinjeèiø). Anks-
tyviesiems (1903–07) tapybos kûriniams bûdinga paste-
lës technika, kosmogoninë, religinë istoriosofinë ir psi-
chologinë simbolinë tematika, muz. aliuzijos, iðraiðkinga
kompozicijos ritmika, ðvelnûs ir átaigûs spalvø deriniai
(ciklai „Laidotuviø simfonija“, „Tvanas“, „Para“, „Pa-
saulio sutvërimas“, paveikslai „Ramybë“, „Himnas“,
„Tiesa“, „Þinia“, „Bièiulystë“). 1907–09 tempera arba
miðria technika ∆ nutapë savitø peizaþiniø ir simboliniø
bei pasakø tematikos paveikslø (ciklai „Þiema“, „Vasa-
ra“, „Zodiakas“, „Miestas“, triptikai „Raigardas“, „Pa-
saka“, „Mano kelias“; paveikslai „Rex“, „Lietuviðkos ka-
pinës“). Reikðmingiausià ðio laikotarpio dailës kûriniø
dalá sudaro sonatos (Saulës, Pavasario, Þalèio, Jûros,
Þvaigþdþiø, Vasaros, Piramidþiø). Joms (t. p. preliudams
ir fugoms) bûdinga muz. struktûrø analogijos, ypatinga
ir daugiapusë turinio koncentracija, novatoriðkas kon-
ceptualizmas. Ðiuose paveiksluose ∆ atskleidë individu-
aliai pajaustà dvasingà kosmoso, gamtos ir þmogaus vie-
novæ, pranoko bræstanèius naujosios XX a. dailës siekius.
∆ grafikos kûriniams bûdinga jo tapybos kûriniø temati-
ka (fluorofortai „Auka“, „Varpinë“, 1906–09; kompozi-
cijos tuðu), ryðki moderno ir liet. liaudies dailës orna-
mentikos jungtis (inicialai, natø ir kt. vinjetës).
∆ muzikos palikimà sudaro simfoninë, chorinë ir forte-
pijoninë muzika, kûriniai styginiø ansambliams ir var-
gonams. Simf. poemos „Miðke“ (1901) ir „Jûra“ (1903–
07; kitø simf. kûriniø liko tik eskizai, uvertiûrà „Kæstutis“
restauravo komp. J. Juozapaitis) turi vëlyvojo romantiz-
mo bruoþø, savitø konceptualiø dramaturgijos sprendi-
mø, átaigios ekspresijos. ∆ chorinë baþnytinë muzika pa-
grásta klasikos tradicijomis, turi romantiðkø bruoþø
(kantata De profundis, 1899–1900); iðdailose ∆ panau-
dojo naujoviðkø harmoniniø ir faktûriniø priemoniø, at-
skleidþianèiø senoviniø liet. liaudies dainø melodijø cha-
rakterá bei poet. turiná. ∆ vienas pirmøjø Lietuvoje sukûrë
meistriðkai polifoniðkai iðplëtotø iðdailø chorui (fugetë
„Bëkit, bareliai“). Originali vëlyvoji ∆ chorinë kûryba („Á
karuþæ“, „Lapas pageltæs“, „Jûra“ ir kt., S. Kymantai-
tës-Èiurlionienës þ.) iðsiskiria visoje to meto liet. muzi-
koje, nors buvo ilgam likusi nepaskelbta. Gausiausia ir
originaliausia ∆ fp. kûryba (sonata F-dur, 1898; variaci-
jø ciklai Sefaa Esec ir Besacas, 1904–05; muz. peizaþø
ciklas „Jûra“, 1908; fuga b-moll, 1909). Vyrauja nedide-
lës apimties preliudai ir pjesës. 1904–05 polifoniniai pre-
liudai konstruktyvios sandaros, ekspresyviø harmonijø;
Èiurlionytë
291
1906–09 preliuduose iðplëtota savita kontrapunktinë fak-
tûros ir formos dramaturgija. Variacijø cikluose ∆ nau-
dojo savo atrastà serij. melodijø plëtojimo principà (pa-
stovias 9 arba 7 garsø eiles). ∆ fortepijoninë kûryba turi
vëlyvojo romantizmo, kai kuriø naujosios ekspresionis-
tinës, konstruktyvistinës ir neoklasicistinës XX a. muzi-
kos bruoþø.
∆ lit-ros kûriniø maþai beiðliko. Jis sukûrë lyr. impresi-
jø, „Laiðkus Devdorakëliui“, pasakà, Sonatà, aforizmø;
su Kymantaite-Èiurlioniene paraðë ir parengë meno
eseistikos kn. „Lietuvoje“ (1910). Joje ir kt. publicisti-
koje ∆ pabrëþë bûtinumà profesionaløjá menà grásti l.
meno tradicijomis, apibûdino kai kuriuos liet. liaudies
dainø melodijø bruoþus. Vertingi ∆ laiðkai.
MUZIKOS KÛRINIAI. Simf. poemos „Miðke“ (1901),
„Jûra“ (1903–07), uvertiûra „Kæstutis“ (1902); styg. kvar-
tetas (1900), fugos ir kanonai styg. kvartetui, Tema ir 12
variacijø styg. kvartetui (1898); kantata De profundis
(1899) chorui ir ork.; f-nui: 2 sonatos (antroji neiðliko),
preliudai, variacijos, peizaþø ciklas „Jûra“, noktiurnai, Mikalojus Konstantinas
mazurkos, lietuviø l. dainos, fugos; harmonizuotos lie- Èiurlionis
tuviø l. dainos chorui.
Veikia Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus (ák.
1925 Kaune kaip M. K. Èiurlionio galerija; filialas
Druskininkuose), ↑ Èiurlionio draugija (ák. 1987),
M. K. Èiurlionio namai (nuo 1995, Vilniuje). Nuo 1991
Vilniuje rengiamas laisvas (neribojamas) tarpt. ↑ Èiur-
lionio konkursas. Èikagoje Lietuviø dailës muziejus turi
M. K. Èiurlionio galerijà (nuo 1957). Pav.
R: Apie muzikà ir dailæ. Parengë V. Èiurlionytë-Karuþienë. V., 1960; Laið-
kai Sofijai. Parengë V. Landsbergis. V., 1973; Þodþio kûryba. Parengë
V. Landsbergis. V., 1997. L: Mikalojus Konstantinas Èiurlionis: Biblio-
grafija. V., 1970; Landsbergis V. „Pavasario sonata“. V., 1965; to paties
Jadvyga Èiurlionytë
Èiurlionio dailë. V., 1976; to paties Èiurlionio muzika. V., 1986; to paties
Vainikas Èiurlioniui. V., 1980; Èiurlioniui 100 (sudarë J. Bruveris). V.,
1977; Worobiow N. M. K. Èiurlionis: Der litauische Maler und Musiker.
Kaunas, Lpz. 1938. Vok.; Vaitkûnas G. Mikalojus Konstantinas Èiurlio-
nis. Dresden, 1975. Vok.; Landsbergis V. M. K. Èiurlionis. Time and Con-
tent. V., 1992. Angl.; Ýòêèíä Ì. Ìèð êàê áîëüøàÿ ñèìôîíèÿ. Ë.,
1970; Ëàíäñáåðãèñ Â. Ñîíàòà âåñíû. Òâîð÷åñòâî Ì. Ê. ×þðë¸íèñà.
Ë., 1971; antras papild. leid. Òâîð÷åñòâî ×þðë¸íèñà. Ë., 1975.
Vytautas Landsbergis
Èiurlionôtë Jadvyga [1899.XII.7 Druskininkuose –
1992.IV.1 Vilniuje], liet. etnomuzikologë. Menotyros
daktarë (1969), M. K. Èiurlionio sesuo. 1925 Berlyne
baigusi Sterno kons-jà (R. M. Breithaupto kl.), dirbo
ped. darbà Klaipëdoje, Kaune, Marijampolëje. 1937–
41 dirbo Liet. tautosakos archyve ir Lituanistikos
in-te, 1941–51 Lietuvos MA Etnologijos, Lietuvos is-
torijos in-tuose. 1944–46 dëstë Vilniaus un-te, nuo
1945 Vilniaus, nuo 1949 – Lietuvos kons-joje; prof.
(1969). 1948–58 kons-joje vadovavo savo ásteigtam
Liaudies muzikos kabinetui. Tyrë ir sistemino liet. liau-
dies melodijas. 1940 „Tautosakos rinkëjo vadove“ pa-
skelbë jø sisteminimo principus; tyrimø rezultatus
apibendrino monografijoje „Liet. liaudies dainø me-
lodikos bruoþai“ (rus. 1966, liet. 1969, LSSR valst. pre-
mija 1969). Uþraðë ~4000 liet. liaudies dainø, paren-
gë spaudai jø rinkiniø (1938, 1948, 1955), suredagavo
S. Stanevièiaus (iðl. 1954) ir A. Juðkos (iðl. 1954) su-
rinktas liet. dainø melodijas. Paraðë kn. „Atsiminimai
apie M. K. Èiurlionᓠ(1970, 21973, 31994, rusø ir latviø
k. 1975), parengë spaudai jo kûriniø. Paskelbë muz. kri-
tikos straipsniø. Sukûrë mokomøjø pjesiø f-nui („Ma-
Èiþas
292
þasis pianistas“, 1938–40, 2 d.; „Fortepijono pjesës“,
1957), dainø. Mokiniai: muzikologai G. Èetkauskaitë,
L. Burkðaitienë, R. Guèas, A. Tauragis, A. Þiûraitytë,
J. Landsbergytë. Pav.
R: Kasdieniniai darbai. Sudarë L. Burkðaitienë. V., 1984. L: Èetkauskai-
të G. Dainø keliais // Liaudies kûryba. 1969. T. 1. Vytautas Landsbergis
Èíþas Aloyzas [1923.XII.8 Kuktiðkëse (Utenos rj.) –
1976.IX.21 Kaune], liet. choro dirig., pedagogas. Nuo
1941 studijavo Kauno kons-joje. 1967 baigë Lietuvos
kons-jà (P. Bekerio kl.). 1945 dirbo koncertmeisteriu
Kauno dramos teatre. 1945–48 – Kauno un-to choro
chormeisteris. Subûrë daugelá Kauno muz. mëgëjø ko-
lektyvø, jiems vadovavo, tarp jø – dainø ir ðokiø an-
samblis „Nemunas“ (1950–60), gumos kombinato „In-
karas“ miðrus choras ir vokal. ansamblis (1950), Kauno
resp. klinikinës ligoninës moterø choras „Kanklës“
(1967–73). Nuo 1964 dëstë Kauno Gruodþio muz.
m-loje. Buvo Kauno ir Lietuvos dainø ðvenèiø di-
rigentas. Ramunë Kryþauskienë
Èiþãuskas Jonas [g. 1886.I.26 Seredþiuje, m. 1974 Eli-
zabete (Niu Dþersio valstija, JAV)], liet. vargoninin-
kas, kompozitorius. Kun. ir muziko Juozo Èiþausko bro-
lis. Nuo 1903 muzikos mokësi pas J. Naujalá Kaune.
1907 atvyko á JAV. Nuo 1917 studijavo Cust Peabody
kons-joje Baltimorëje pas Ch. Bockhau. Nuo 1923 Kliv-
lende vargonuoti mokësi pas E. Kreftà, dainuoti – pas
F. Sandlerá. Vargonininkaudamas liet. parapijose, buvo
subûræs didelius chorus ir orkestrus, su jais koncerta-
vo. Kaip solistas vienas ir su þmona M. Paleckaite-Èi-
þauskiene koncertavo liet. kolonijose. 1926 Filadelfi-
joje dirigavo 900 choristø jungt. chorui. 1944 grigal.
èongûris
choralà studijavo pas L. Manzetti ir Pijaus X liturg.
muzikos m-loje Niujorke. Nuo 1945 vargonininkavo
Ðv. Mykolo parapijoje Elizabete. Sukûrë 3 miðias cho-
rui, >60 motetø, kantatà „Vilniaus senelis“, preliudø
vargonams, harmonizavo ~50 l. dainø. Surengë ~50
koncertø. Vienas Amerikos Lietuviø Romos Katalikø
Vargonininkø s-gos organizatoriø. Birutë Þalalienë
Èiþãuskas Juozas [1889.III.2 Këdainiuose – 1955.X.21
Detroite (Mièigano valstija, JAV)], liet. dainininkas (ly-
rinis tenoras), kompozitorius. Kunigas. Kaune mokësi
kunigø seminarijoje ir vargonuoti pas J. Naujalá. 1911–
12 mokësi Sankt Peterburgo dvasinëje seminarijoje, va-
dovavo klierikø chorui. Tuo paèiu laiku lavino balsà pas
È. Sasnauskà, mokësi kompozicijos ir chorvedybos. At-
vykæs á JAV, 1921 baigë kunigø seminarijà Otðet Leike
ir Detroito kons-jos kompozicijos klasæ. Dirbo klebo-
nu Detroito liet. Ðv. Jurgio parapijoje. Vargonininka-
vo Frilendo ir Mahanoi Sièio (Pensilvanijos valstija)
liet. parapijose. Vadovavo klierikø simf. orkestrui ir
chorui, studentø chorui. 1923–41 Detroito seminarijos
muzikos ir choro vedëjas. 1935 parapijø chorø dainø
ðventëje Èikagoje dirigavo jungtiniam chorui. Sukûrë
dainø, giesmiø. Iðleido giesmiø rink. miðriam chorui
„Caecilia“ (1915) ir „16 lietuviðkø daineliø“ chorui
(1921). Daug dainø ir giesmiø iðsp. kaip „Muzikos þi-
niø“ priedai. Amerikos Lietuviø Romos Katalikø Var-
gonininkø s-gos garbës narys. Birutë Þalalienë
Èiþãuskienë, Paleckaitë, Marijona [1892.IX.26 Kar-
melyje – 1966.II.9 Elizabete], liet. dainininkë (kolo-
ratûr. sopranas). Muziko Jono Èiþausko þmona. Dai-
nuoti pradëjo nuo 14 metø. Pirmoji atliko S. Ðimkaus
„Kur bakûþë samanota“ (Karmelyje, 1910) ir „Oi grei-
èiau, greièiau“ (Baltimorëje). Dainuoti mokësi pas Ta-
rumianz, 1914–16 N. Anglijos kons-joje Bostone,
1918–23 Peabody kons-joje Baltimorëje. Koncertavo
(su vyru, 1917 su M. Petrausku ir J. Naujaliu) liet. ko-
lonijose, vadovavo moterø chorams. Dalyvavo opere-
èiø pastatymuose, dainavo ~500 koncertø. Paskelbë
str. apie muzikà. Ádainavo plokðtelæ. Birutë Þalalienë
Èkònija Lamara [g. 1930.XII.27 Batumyje], gruz. daini-
ninkë (sopranas). 1956 baigë Tbilisio kons-jà (G. Gogi-
èadzës dainavimo kl.). 1956–60 ir nuo 1968 Gruzijos
OBT solistë. Turi skambø, graþaus tembro balsà. Dai-
nuoja nuoðirdþiai, átaigiai, tobulai atlieka labai sudëtin-
gus kûrinius. Vaidmenys: Cio Cio San, Jolanta, Rosi-
na, Tatjana, Violetta. Rengia sol. koncertus. M. Glinkos
vokalistø konkurso Maskvoje (1960) laureatë. Gastro-
liavo Bulgarijoje, Japonijoje, Rumunijoje.
èòngûris, gruz. moterø muz. instrumentas – gnaibo-
masis chordofonas. Korpusas perpjautos kriauðës pa-
vidalo, suklijuotas ið ðilkmedþio, puðies, liepos, vyð-
nios lenteliø, reèiau skobtas. ∆ dengtë plokðèia, turi
daug apvaliø maþyèiø garsaskyliø (jø yra ir korpuso
ðonuose). Kaklelis ilgas, su padalomis arba be jø. ∆
ilgis (su kakleliu) 1 m. Turi 4 stygas. Virðuje 3 stygos
uþsukamos ant varþikliø, átvirtintø galvutëje, o ketvir-
toji (zili) styga – ant varþiklio, átvirtinto kaklelio vidu-
ryje ið ðono. Derinimas priklauso nuo kûrinio dermës.
Grieþiama sëdint, atrëmus korpusà á deð. kojà. Skam-
binama pirðtais kaklelio ir korpuso sujungimo vieto-
je. 1930 K. Vaðakidzë sukonstravo ∆ ðeimà (prima, bo-
sas, kontrabosas su chromat. garsaeiliu); grieþiama
gruz. liaudies muzikos instrumentø orkestre. Pav.
Remigijus Ðileika
Èuchadþiånas Tigranas [g. 1837 Stambule, m. 1898.III.23
Izmire], arm. komp., dirigentas. Muzikos mokësi Stam-
bule, Milane. Vienas armënø muz. teatro kûrëjø, pirmø-
jø armënø operø, opereèiø, simf. ir kamer. kûriniø au-
torius. Sukûrë operø („Arðakas II“, 1868, past. 1945;
„Arifas“, 1872; „Zemyra“, 1893), opereèiø („Þirniø
pardavëjas“, 1875), kameriniø instr. ir vokal. kûriniø.
∆ kûryboje ryðku Rytø ir Europos muzikos tradicijos.
L: Ãåîäàêÿí Ã. Òèãðàí ×óõàäæÿí è åãî îïåðà „Àðøàê âòîðîé“. Åð.,
1971. Kazys Jasinskas
Èulâkis Michailas [Ìèõàèë Èâàíîâè÷ ×óëàêè;
1908.XI.19 Simferopolyje – 1989.I.29 Maskvoje],
rusø kompozitorius. 1931 baigë Sankt Peterburgo
kons-jà (V. Ðèerbaèiovo kl.). 1937–39 Sankt Peter-
burgo filh-jos, 1955–70 (su pertrauka) Maskvos DT
direktorius. 1933–48 (su pertrauka) dëstë Sankt Pe-
terburgo kons-joje, nuo 1948 – Maskvos kons-joje;
prof. (1962). Sukûrë baletø, tarp jø – Ìíèìûé æå-
íèõ („Tariamasis suþadëtinis“, 1946, Lietuvoje past.
1979), kantatø, 4 simf-jas (1930–87), kamer. ansam-
bliø, sonatø, dainø, kino filmø muzikos. Paraðë kn.
„Èíñòðóìåíòû ñèìôîíè÷åñêîãî îðêåñòðà“ („Simf.
orkestro instrumentai“, 1950). SSRS valst. premija
1947, 1948, 1950. Kazys Jasinskas

D, d: 1. Garso re raidinis pavadinimas. Raide D þymi-
mas didþiosios oktavos garsas, d – maþosios, D1 –
kontroktavos, d1– pirmosios oktavos, d2 – antrosios ir
t. t. 2. Tonacijos (ir gamos), kurios tonika yra garsas
re, pavadinimo dalis. Maþor. tonacija þymima D-dur
(kartais tik D), minorinë – d-moll (d). 3. Akordo, ku-
rio apat. garsas yra re, þymëjimas. Didþiàja raide (be
papildomø þenklø) þymimas maþor. kvintakordas, ma-
þàja – minorinis. 4. D su prielinksniu in nurodo in-
strumento derinimà, pvz., trompete in D – D derinimo
trimitas. 5. Instrumento styga (smuiko III, alto, vio-
lonèelës ir kontraboso II). 6. Þodþiø diskantas, domi-
nantë, destra (it., AN – groti deðine ranka), da, dal (ir
kt. prielinksniø) santrumpa. Audronë Jurkënaitë
Dabkùtë, Palðauskienë, Virginija Skaistë [g. 1936.VI.16 Dagîenë, Markelytë, Rita [g. 1958.X.8 Sisere (JAV)],
Kaune], liet. pianistë. 1960 baigë Lietuvos kons-jà
(S. Vainiûno f-no kl.), 1971 staþavo Maskvos kons-joje,
1987 – Prahos MuA. 1960–61 dëstë Panevëþio aukð-
tesniojoje muz. m-loje, nuo 1961 dësto Lietuvos MuA;
doc. (1984). Nuo 1962 Lietuvos kamer. orkestro kla-
vesinininkë. Koncertavo su þymiais atlikëjais, fp. trio
(∆, A. Palðauskas, P. Juodiðius), Lietuvos kamer. orkest-
ru Lietuvoje bei uþsienyje. Paskelbë straipsniø apie ba-
roko muzikos atlikimo problemas. Áraðë muzikos Lie-
tuvos radijo ir plokðteliø áraðø studijose.
Ramunë Kryþauskienë
Dàbrowski Florian [Florijanas Dombròvskis; g.
1913.V.2 Roske], lenkø komp., pedagogas. 1930–39
mokësi Bidgoðèiaus kons-joje. 1948 baigë Poznanës
aukðtàjà muz. m-là (S. B. Poradowskio kompozicijos
kl.). 1951–54 buvo Sopoto aukðtosios muz. m-los rek-
torius. Nuo 1954 dëstë muz. teorijà ir kompozicijà Poz-
nanës aukðtojoje muz. m-loje (1961–64 prorektorius);
prof. (1973). Vienas muz. festivalio „Poznanës pava-
saris“ ákûrëjø ir organizatoriø, daugiakartis repertua-
ro k-jos pirmininkas. Sukûrë Evocation symphonique
(„Simfoninis prisiminimas“, 1967), Muzyka uroczysta
(„Iðkilminga muzika“), simf-jà (1981), koncertà sm.,
muðamiesiems ir 2 f-nams (1965), 2 koncertus f-nui ir
ork. (1967, 1971), kantatø, baþn. muzikos. Paraðë str.,
recenzijø. Judita Þukienë
da capo (it.): 1. AN, sutr. d. c., grieþti arba dainuoti
dar kartà nuo pradþios; da capo al fine – nuo pra-
dþios iki galo; da capo al fine e poi coda – nuo pra-
dþios iki þenklo fine, o paskui kodà; da capo al segno –
nuo pradþios iki þenklo (pvz., ).
2. Trijø daliø muz. kûrinio forma, kurios treèioji dalis
atitinka pirmàjà dalá (↑ aria da capo).
von Dadelsen Georg [Georgas fon Dâdelzenas; g.
1918.XI.17 Dresdene], vok. muzikologas. Humanita-
riniø mokslø habil. dr. (1958). Nuo 1946 studijavo Ky-
lio un-te (vadovas Fr. Blume), vëliau Berlyno laisva-
'!
jame un-te (vadovai W. Vetteris ir W. Gernstenbergas).
Nuo 1952 dëstë Tiûbingeno un-to Muzikologijos
,
in-te; profesorius (1971). Nuo 1962 J. S. Bacho in-to
Getingene vadovas. Paminklø serijos „Das Erbe
deutscher Musik“ („Vok. muz. palikimas“) vadovas.
Redagavo J. S. Bacho kûrinius, iðleido „Fantasien,
Präludien und Fugen“ („Fantazijos, preliudai ir fu-
gos“) f-nui pirminá tekstà (1970). Vilija Gerulaitienë
Dagelôtë, Valatkienë, Veronika [1911.II.2 Beèernin-
kuose (Anykðèiø rj.) – 1956.IV.18 Vilniuje], liet. daini-
ninkë (sopranas). 1938 baigë Kauno kons-jà
(V. Grigaitienës kl.). 1938–44 Valstybës teatro, nuo
1944 Lietuvos OBT solistë. Vaidmenys: Aida, Graþina,
Liza, Nataða 1, Tosca. Pav. Jonas Bruveris
liet. dainininkë (kontraltas), kompozitorë. Muzikà stu-
dijavo Ilinojaus un-te (gavo bakalauro laipsná) ir Roose-
velto un-te Èikagoje (1988 gavo kompozicijos magist-
ro laipsná). Surengë soliniø koncertø (1989 Balzeko
Lietuviø kultûros muziejuje Èikagoje), koncertavo su
Ilinojaus un-to choru, Roosevelto operos teatru, „New
Opera Company“. Dëstë muz. teorijà Ilinojaus un-to
Muzikos f-te. Sukûrë vokal. ir fp. muzikos kûriniø.
Birutë Þalalienë Veronika Dagelytë
Dagincour Franšois, pranc. komp., vargonininkas
↑ F. d’Agincour.
Dahl Ingolf [Ingolfas Dålis; 1912.VI.9 Hamburge –
1970.VIII.7 Frutigene (netoli Berno, Ðveicarija)], JAV
kompozitorius. 1931–32 studijavo Kelno aukðtojoje
muz. m-loje, 1932–36 Ciûricho kons-joje. 1934–38
Ciûricho teatro kapelmeisteris. Apsigyvenæs JAV,
1945–70 dëstë muzikà P. Kalifornijos un-te (Los
Andþele); 1945–58 vadovavo ðio un-to simf. orkestrui.
Sukûrë koncertà saksofonui ir ork. (1949), Symphony
Concertante 2 klar. ir ork. (1952), Sonata pastorale
Carl Dahlhaus
f-nui (1959), serenadà 4 fl. (1960), simfonijetæ puè.
orkestrui (1961), fp. trio (1962), Aria sinfonica ork.
(1964), Duettino concertante fl. ir muðamiesiems
(1966), dainø ciklà baritonui ir f-nui (pagal F. Petrar-
ca’os sonetus, 1968), Sonata da camera klar. ir f-nui
(1967–69), „Elegijà“ sm. ir kamer. orkestrui (1967–
70), 5 duetus klarnetams (1970). Birutë Þalalienë
Dahlhaus Carl [Karlas Dãlhauzas; 1928.VI.10 Hano-
veryje – 1989.III.13 Berlyne], vok. muzikologas. Mo-
kësi pas R. Gerberá (Getingene), W. Gurlittà (Freibur-
ge). 1950–58 „Vokieèiø teatro“ Getingene lit. dalies
vedëjas. 1960–62 laikr. „Stuttgarter Zeitung“ muz.
redaktorius. 1962–66 Kylio un-to Muzikologijos in-to
moksl. konsultantas. Nuo 1967 Technikos un-to
(V. Berlyne) profesorius. Nuo 1968 Muz. tyrimø d-jos
(Kaselyje) viceprezidentas, 1977–79 – prezidentas. Pa-
dëjo rengti H. Riemanno muz. þodynà: konsultavo tre-
daina
'"
èià jo tomà (1967) ir redagavo papildomus (1972–75)
tomus. Nuo 1972 vienas þrn. „Neue Zeitschrift für
Musik“ redaktoriø. ∆ muzikolog. darbai pasiþymi gi-
liais fakt. medþiagos apibendrinimais, originaliomis
idëjomis. Muzikos reiðkinius (nuo renesanso iki mo-
dernizmo) ∆ analizavo kultûr. kontekste, kûrybiðkai
taikë naujausius moksl. tyrimo metodus. Pasiþymëda-
mas didele erudicija, paþiûrø universalumu ir origi-
nalumu, ∆ fundamentaliomis studijomis praturtino
muz. istorijà, teorijà, estetikà ir kt. muzikologijos ða-
kas. ∆ paskatino XIX a. muz. tyrinëjimus, buvo anto-
logijos „Studien zur Trivialmusik des 19. Jahrhun-
derts“ („XIX a. buitinës muzikos tyrinëjimai“, 1967)
redaktorius. Þymiausi darbai: „Zur Theorie des kla-
ssischen Kontrapunkts“ („Apie klasikinio kontrapunk-
to teorijà“, 1961), „Historismus und Tradition“ („Is-
torizmas ir tradicija“, 1966), „Untersuchungen über
die Entstehung der harmonischen Tonalität“ („Har-
moninio tonalumo kilmës tyrinëjimai“, 1966), „Mu-
sikästhetik“ („Muzikos estetika“, 1967), „Analyse und
Werturteil“ („Analizë ir ávertinimas“, 1970), „Richard
Wagners Musikdramen“ („R. Wagnerio muzikinës
dramos“, 1971), „Idee der absoluten Musik“ („Abso-
liuèios muzikos idëja“, 1978), „Musikalischer Realis-
mus“ („Muzikos realistiðkumas“, 1982), „Die Musik-
theorie im 18. und 19. Jahrhundert“ („XVIII ir XIX a.
muzikos teorija“, d. 1 1984, d. 2 1989), „Klassische und
romantische Musikästhetik“ („Klasikinë ir romanti-
në muzikos estetika“, 1988). ∆ redagavo rinkinius „Das
Drama Richard Wagners als musikalisches Kunst-
werk“ („R. Wagnerio muz. drama kaip muzikos meno
kûrinys“, 1970), „Einführung in die systematische Mu-
sikwissenschaft“ („Sisteminës muzikologijos ávadas“,
1971) ir kt. Pav. Jonas Bruveris
dainâ (lot. cantus, it. canzona, pranc. chanson, vok.
Lied, angl. song), pasauliet. vokalinës muzikos þan-
ras; nesudëtingos formos (daþnai kupletinës) muz. kû-
rinys, jungiantis poet. tekstà ir melodijà. ∆ poet. teksto
ir melodijos struktûra daþniausiai sutampa; ∆ melo-
dija apibendrintai perteikia poet. mintá. ∆ terminas
susiklostë kaip estet. kategorija; vartojamas ávairiø ðio
þanro tipø kûriniams apibûdinti (rauda, baladë, lop-
ðinë, himnas ir kt.). Skiriamos liaudies ir autorinës ∆.
Liaudies ∆ – gausiausia ávairiø tautø muz. folkloro for-
ma, viena seniausiø folkloro rûðiø. Lyrikos ir vokal.
muzikos jungties uþuomazgø bûta jau pirmykðtëje ben-
druomenëje. Liaudies dainos turi daugiaamþæ tradi-
cijà, yra susijusios su ávairiomis þmogaus gyvenimo ir
veiklos sritimis. Jø raidà lëmë konkreèios tautos gy-
vavimo sàlygos, savita etn. kultûra, taut. charakterio
ypatybës. Liaudies ∆ skirstomos pagal paskirtá ir te-
matikà (apeiginës, darbo, karinës, vestuvinës ir kt.),
faktûrà (vienbalsës ir daugiabalsës), poet. vaizdavimo
bûdà (epinës, lyr. epinës, lyrinës, lyr. draminës) ir kitus
kriterijus. Seniausios yra apeiginës, ypaè kalendor.
apeigø ir darbo ∆. Daugumoje jø iðliko pirmykðtës ben-
druomenës þmoniø pasaulëjautos atspindþiø. Vëliau
susiklostë neapeiginës – ðeimos gyvenimo, socialinës
tematikos (kareiviø, darbininkø) dainos. Seniausios l.
∆ yra vienbalsës monofoninës (arabø, indø, kinø, ja-
ponø) ir antifoninës (estø, suomiø, gruzinø). Daugia-
balsës l. ∆ gali bûti heterofoninës (kinø, japonø), bur-
doninës (albanø, latviø), polifoninës (slavø, gruzinø,
Balkanø, baltø tautø) ir homofoninës harmoninës
(austrø, vokieèiø). Daugelio tautø l. dainø melodijos
pagrástos natûraliosiomis dermëmis. Pentatonika be
pustoniø bûdinga kinø, japonø dainoms. Savitas derm.
sistemas (mugamus, makamus, ragas) turi arabø, azer-
baidþanieèiø, uzbekø, tadþikø, indø dainos. Labai ávairi
l. dainø melodijø ritminë sandara: epiniø ∆ ritmas
laisvas arba turi pastoviai pasikartojanèiø ritminiø
schemø, lyriniø ∆ – laisvas arba kintamas, ðokiø dainø
– akcentinis. Ritmas ypaè svarbus ispanø, indø, Afri-
kos tautø l. ∆ elementas. Kai kuriø Afrikos tautø dai-
nos poliritmiðkos ir polimetriðkos. L. ∆ melodijos gali
bûti 1 eilutës (kai kurios vaikø, darbo ∆), posminës
(Europos tautø dainoms bûdinga ketureilë strofa),
siuitos pobûdþio (persø, arabø makamai). Ávairus l. ∆
atlikimo stilius: pvz., Afrikos tautø, korëjieèiø, To-
limøjø Rytø tautø dainoms bûdingas glissando, balso
vibracija, mongolø, ðveicarø, tirolieèiø – falcetas.
Arvydas Karaðka
Liet. l. ∆ istoriniu, þanriniu, stilistiniu poþiûriu labai ávai-
rios. Daugiausia liet. liaudies dainø iðliko ið feodaliz-
mo epochos. K. Sirvydo þodyne (XVII a.) ir kai kurio-
se tarmëse (r. dzûkø, ið dalies r. aukðtaièiø) ∆ vadinama
giesme. Pagal paskirtá, tematikà, melodijø savybes, kai
kur ir poet. vaizdavimo bûdà liet. liaudies ∆ skirstomos
á darbo, mitolog., kalendoriniø apeigø, vestuviø, krikð-
tynø, ðeimos gyvenimo, vaikø, jaunimo, meilës, vaiðiø,
karines istorines, emigrantø, socialinio protesto, lit. kil-
mës, moralist., humoristines, þaidimø, rateliø ir ðokiø,
revoliuc., dainas apie gamtà, talalines, sutartines, bala-
des ir romansus. Ið viso þinoma keliolika tûkstanèiø ∆
ir >500 000 jø variantø. Liaudies ∆ atskleidþia kaimo
þmogaus ávairias gyvenimo momentais patiriamas dva-
sines bûsenas. Ið realybës áspûdþiø kuriamas ∆ pasau-
lëvaizdis bûna lyriðkas, intymus, kartais itin moterið-
kas. Pagal nuotaikà ∆ labai ávairios: dþiugios, humorist.,
kupinos liûdesio ar dramatiðko optimizmo, vilties.
Dauguma klasikiniø liet. l. ∆ yra meniðkos formos. Tra-
diciniai ∆ komponavimo principai ávairûs: vienos ∆ la-
bai konstruktyvios, kitos – laisvesnës sandaros. Vyrauja
lyr. pasakojimai ir apraðymai, supinti su monologais
ir dialogais. Reèiau pasitaiko lyr. kreipimosi, iðpaþin-
ties forma. Lyr. pasakojimas gali jungti net keletà vei-
këjø, bet ∆ dël to netampa epiðka. Plast. ∆ pieðinys
erdvus, kontûrinis. Meniniam ∆ vaizdui bûdinga gau-
sûs paralelizmai, palyginimai, metaforos ir simboliai;
semantiniu ir emociniu atþvilgiu svarbûs epitetai.
Gamtos ávaizdþiai poetizuoja ∆ veikëjus, kartu atskleis-
dami jø ryðá su aplinka, jos groþio pajautimà. Intymu-
mo ir ðvelnumo dainai teikia gausûs deminutyvai. Into-
nac. sintaksinë sandara daininga, simetriðka, daug
pakartojimø. Eilutës ir strofos grakðèios, lengvos,
skambios. Garsinë sandara neforsuota, bûdingi demi-
nutyviniai, nereguliarûs, neturintys metrinës reikðmës
rimai. Kai kuriø þanrø dainø konstrukcijai svarbûs
priedainiai (ypaè originalûs, pasiþymintys spalvinga
garsine instrumentuote, yra sutartiniø priedainiai).
Poet. teksto ir melodijos derinys ávairus. Archajiðkø
dainø (senøjø lauko ir buities darbø, piemenø ðûks-
niø, raliavimø, lopðiniø, kalendor. ir ðeimos apeigø)
melodija dainuojami keli ar net keliolika tekstø. To-

kios melodijos pagrástos improvizuojama reèitatyvine
intonacija, jos perteikia tik bendrà situacijos nuotai-
kà, sàsaja tarp emoc. melodijos turinio ir poet. teksto
menka. Vëlesnës kilmës dainos yra iðplëtotos, tarp me-
lodijos ir poet. teksto susiklosto individualus ryðys. Jis
gali suirti dël poet. tekstø ir melodijø migracijos (tam
paèiam poet. tekstui áv. vietose pritaikomos skirtin-
gos melodijos). Labiausiai iðplëtota monodiniø (ypaè
dzûkø) vestuv., jaunimo, meilës, kariniø istor., vaiðiø,
kai kuriø darbo ir kalendor. apeigø dainø melodika.
Liet. regionø dainoms bûdinga saviti muz. dialektai,
pasireiðkiantys originalia melodika ir atlikimo bûdais.
Skiriamos monofon., atliekamos unisoniniu hetero-
fon., monodiniu ornament. bûdu (iðliko Dzûkijoje),
antifoniniu, amebëjiniu, kanoniniu (r. dzûkø ir r. aukð-
taièiø sutartinës), polifoninës (ð. r. aukðtaièiø sutarti-
nës) bei homofoninës (r. ir v. aukðtaièiø, þemaièiø) ∆.
Melodijos bûna áv. dermiø, nuo primtonaliniø iki ok-
tavtonaliniø derm. sistemø. Seniausioms melodijoms
bûdingas nereguliarus, vëlesnës raidos melodijoms –
reguliarus ritmas. Laisvai varijuojamà ritmà turi reèi-
tatyv. piemenø, kai kurios kalendor. ir vestuv. apeigø,
senovinës darbo ∆, raudos, akcentiná – sutartinës ir
vëlyvesniosios dainos, rateliai, ðokiai ir þaidimai. Se-
nesnëms ∆ bûdinga miðrus (periodiðkai arba nepe-
riodiðkai kintantis), vëlesnës kilmës ∆ bûdinga ne-
kintantis 2, 3 daliø paprastas arba sudëtinis metras.
Melodijos bûna simetriniø arba asimetriniø formø:
amorfinës, vienaeilës, dvieilës, trieilës, ketureilës, re-
èiau penkiaeilës, ðeðiaeilës. Kolektyvinis ∆ kûrybos po-
bûdis lëmë gausø melodijø tipø, versijø, variantø skai-
èiø, daþnà melodijø varijavimà posmuose. Liet. dainø
melodijos yra santûrios, joms bûdinga ramus melod.
linijos bangavimas, grakðèios kadencijos.
Liet. liaudies dainø savitumà lemia pati liet. kalba, liet.
muz. intonacijos, o kai kurie bruoþai (þanrinë sudëtis,
tematika, veikëjai, komponavimo bûdai, simbolika ir
metaforika) neretai turi tipologinio panaðumo su R. ir
Vid. Europos þemdirbiø tautø dainuojamàja tautosaka.
Tos ∆ buvo sukurtos ir gyvavo panaðiomis ûk., sociali-
nio, kult. gyvenimo sàlygomis. Dël etniniø ryðiø, kult.
istoriniø kontaktø lietuviø, latviø, baltarusiø, lenkø,
ukrainieèiø, rusø ir kitø artimø tautø siuþetuose, melo-
dijose, strofikoje, poet. formulëse pasitaiko genet.
bendrumø ir skoliniø. Ryðkiø analogijø randama P. r.
Lietuvos ir gretimø Baltarusijos regionø archajiðkø dar-
bo, apeig. ∆ melodikoje (ypaè derminëje, intonac. struk-
tûroje), Ð. Lietuvos ir latviø, estø, suomiø dainose.
Manoma, kad þemaièiø dainose esama kurðiø, o M. Lie-
tuvos lietuviø dainose yra vokieèiø dainø poetikos ir
melodikos bruoþø, skoliniø. Kai kuriose vëlesnës kil-
mës romanso pobûdþio liet. ∆ (ypaè Vilniaus kraðto,
kai kuriø Vid. Lietuvos regionø) esama lenkø dainø
átakos.
Þiniø apie baltø liaudies dainas pateikia vienuolis
J. Kanaparijus (X. a.), Eiliuotoji Livonijos kronika
(XII a.), J. Dùugoszas (XV a.). Nuo XVI a. apie dai-
nas raðë M. Mechovietis, M. Stryjkowskis, A. Gvaniji-
ni, E. Wagneris, M. Preatorius, T. Lepneris. Jie pabrë-
þë lietuviø pomëgá áv. progomis dainuoti. Pirmuosius
dainuojamosios tautosakos tekstus liet. kalba paskel-
bë J. A. Brandas kelionës á Maskvà (1673–74) apra-
daina
'#
ðyme. XVII–XVIII a.imta pabrëþti dainø kalbinë vertë
(P. Ruigys, M. Mörlinas, J. Schultzas), vëliau – ir es-
tetinë. Á liet. liaudies ∆, kaip á meno vertybes, atkrei-
pë dëmesá vok. raðytojai J. Herderis, G. Lessingas,
J. W. Goethe, lenkø, suomiø ir rusø folklorininkai.
XIX a. iðaugæs liet. nac. judëjimas skatino rinkti ir pub-
likuoti dainas (↑ dainynai). Net po kelis ðimtus ver-
tingø liaudies ∆ uþraðyta ið XIX–XX a. liaudies daini-
ninkø (aukðtaièiø – O. Bluzmienës, A. Gotautienës,
R. Cvirkienës, O. Grigaliûnienës, K. Skrebutënienës,
O. Smilgienës, A. Þiûkienës, dzûkø – A. Èepukienës,
O. Jauneikienës, J. Jurkonienës, M. Navickienës,
R. Sabaliauskienës, J. Stramkausko, P. Zalansko, su-
valkieèiø – K. Degutienës, A. Kazlauskienës, M. Liut-
kevièienës, þemaièiø – B. Buivydaitës, J. Jakienës,
S. Pladûkienës, P. Vaièikauskaitës).
Arvydas Karaðka, Leonardas Sauka
Tarpinæ vietà tarp l. ir autoriniø ∆ uþima l. ∆ harmoni-
zacijos. XIX–XX a. pr. liaudies ∆ buvo harmonizuoja-
mos, vartojant nesudëtingas klasicist., romantinës muz.
iðraiðkos priemones, nenutolstant nuo jø melodikos ir
formos. Pirmøjø lietuviø liaudies ∆ harmonizacijø (bal-
sui su f-nu) autoriai – F. W. Rauschwingas (1815),
A. Sowiñskis (1830). Vëliau liaudies ∆ yra harmoniza-
væ (daþn. chorui) lietuviai muzikos mëgëjai V. Kudir-
ka, L. Ereminas, V. Storosta (Vydûnas) ir kiti. Liaudies
dainas harmonizavo ir daugelis XX a. lietuviø profe-
sionaliø kompozitoriø (ypaè meniðkos M. K. Èiurlio-
nio, È. Sasnausko, J. Naujalio, S. Ðimkaus, J. Gruodþio,
V. Jakubëno, K. V. Banaièio harmonizacijos).
Nuo XX a. vid. harmonizuotose, iðplëtotose lietuviø
liaudies ∆ vartojamos naujos muz. priemonës (neter-
cinë harmonija, polidermija, politonalumas, polihar-
monija, dodekafonija), daþnai f-no ar kamer. ansam-
blio, kartais simf. orkestro akompanimentas. Tokie ir
yra meniðkai reikðmingi F. Bajoro vokaliniai ciklai, pa-
grásti áv. þanrø autentiðkomis lietuviø liaudies ∆ melo-
dijomis („Talalinës“, „Vaikø dainos“, „Vestuviø dai-
nos“, „Dzûkø dainos“). Algirdas Ambrazas
Autoriniø ∆ iðtakos yra folklore. Ið pradþiø jos, kaip
ir l. dainos, buvo proginës.
Pagr. autoriniø ∆ þanrai – kamerinë ∆ (skirta soliniam
arba ansambliniam koncert. atlikimui), chorinë ∆, est-
radinë ∆.
Autorinës ∆ þanras klostësi jau antikoje, kur poezija
ir muzika gyvavo sinkretiðkai (dainiø kuriamos ir at-
liekamos odës, himnai, epinës, uþstalës ir kt. dainos).
XII–XIII a. autor. ∆ þanro raidai átakos turëjo truba-
dûrai, truverai, minezingeriai, kûræ monofonines ba-
lades, rondo, ðansonas, albas, vireles ir kt. dainas. Jø
kûryboje klostësi pagrindiniai ∆ þanro kompoziciniai
principai (strofinë struktûra, simetriðka forma, ak-
centinis metras, maþoro dermë), kuriuos iðtobulino
vëlesniø laikø V. Europos kompozitoriai. XV a. pab.–
XVI a. pr. pasauliet. muzikoje, vis labiau ásigalint ma-
þoro dermei, homofon. faktûrai, susiklostë nauji ∆ þan-
rai – homofon. frotola, vilanelë ir sonetas Italijoje,
viljansika Ispanijoje, polifon. ðansona Prancûzijoje. Vë-
liau iðpopuliarëjo daugiabalsiø kûriniø (pvz., madriga-
lø) aranþuotës balsui solo su styg. instrumento pritari-
mu. XVII–XVIII a., ypaè vokieèiø komp. J. H. Scheino,
H. Alberto, A. Kriegerio, vëliau J. Fr. Reichardto,
„Daina“
'$
K. Fr. Zelterio, J. R. Zumsteego kûryboje, klostësi
nauja vokal. lyrikos forma – solinë daina su instr. (daþ-
niausiai f-no) pritarimu, kuri ypaè iðpopuliarëjo tarp
komp. romantikø. Jø kûryboje ∆ ágavo meniðkai ið-
baigtos miniatiûros formas; jos pasiþymëjo daininga,
kantilenine melodika, spalvinga harmonija. Roman-
tizmo laikais sukurti ir bendra tema ar bendra poet.
idëja suvienyti vokaliniai ciklai, kur kiekviena daina
yra vientiso muzikinio pasakojimo atskiras epizodas.
XIX ir XX a. komp. kûryboje kartu su naujomis muz.
iðraiðkos priemonëmis klostësi ir naujos ∆ þanro for-
mos bei apraiðkos. Iðsiplëtë tradic. ∆ þanro suvokimo
ribos – susiklostë ∆ su ork. ar kamer. ansamblio prita-
rimu (H. Berliozas, G. Mahleris, M. Ravelis); funkc.
harmonijà pakeitë dodekafonijos principai
(A. Schönbergas, A. Webernas); ypaè svarbus tapo
tekstas, daþnai traktuojamas deklamaciðkai
(A. Schönbergas); imta vartoti áv. sonoristinius efek-
„Dainâ“, muzikos ir teatro d-ja. Veikë 1899–1944 Kau-
tus – ðûksnius, ðnabþdesius, dejones ir kt. (G. Ligeti,
L. Berio, K. Pendereckis). XX a. II p. kartu su post-
modernizmo, neoklasicizmo tendencijomis ëmë gráþ-
ti tradic. dainavimo ir dainos suvokimas, komp. kûrybà
vël labiau ëmë veikti l. muzika, pagausëjo praëjusiø
epochø muz. stilizacijø (M. Ravelis, M. de Falla, L. Ja-
nãèekas, I. Stravinskis, B. Bartókas).
XX a. komp. kûryboje iðsiskyrë ir kita autor. ∆ þanro
raidos kryptis – pramoginë, estradinë ir masinë dai-
na, pratæsusi XIX a. pranc. ðansonjë tradicijas. Jai bû-
dinga daininga, nesudëtinga, artima l. muzikai melo-
dika, nekomplikuota, paprasta harmonija, kupletinë
forma. Aldona Juodelienë
Lietuvoje autorinëms ∆ atsirasti sàlygos susidarë kar-
tu su individualiosios poet. muzikos kûrybos uþuomaz-
gomis (XVII a.). XIX a. paplito A. Strazdo, S. Valiû-
no, A. Baranausko, Maironio, P. Vaièaièio eilëraðèiai,
virtæ dainomis. Kai kurie poetai (pvz., A. Vienaþindys)
patys kûrë joms melodijas. XX a. autor. dainø sukûrë
J. Naujalis, È. Sasnauskas, M. Petrauskas, S. Ðimkus,
J. Gruodis, J. Tallat-Kelpða, A. Kaèanauskas, J. Þile-
vièius ir kiti liet. kompozitoriai. Joms bûdinga posmi-
në sandara, klasicist. arba romant. muz. iðraiðkos prie-
dainâ be þõdþiø (vok. Lied ohne Worte), nedidelis dai-
„Dainavâ“, Lietuviø meno ansamblis „Dainava“. Vei-
„Dainos“ d-jos choristai ir artistai (I eilëje antra ið kairës sëdi A. Galaunienë, II eilëje penktas ið kairës
stovi V. Nacevièius, III eilëje antras ið kairës M. Leðkevièius; 1924)
monës; chor. ∆ daþniausiai be akompanimento, so-
linës ir ansambliams skirtos – su f-no akompanimen-
tu. ∆ sukûrë E. Balsys, A. Belazaras, A. Braþinskas,
A. Budriûnas, J. Gaiþauskas, B. Gorbulskis, K. Kavec-
kas, V. Kairiûkðtis, J. Karosas, V. Lauruðas, T. Ma-
kaèinas, A. Raèiûnas, A. Raudonikis, J. Ðvedas, R. Þi-
gaitis.
L: Brazys T. Apie tautines lietuviø dainø gaidas (melodijas). Tilþë, 1920;
Niemi A. R. Lietuviø liaudies dainø tyrinëjimai. Mûsø tautosaka, 1932,
t. 6; Sruoga B. Raðtai. V., 1957. T. 6; Lietuviø tautosakos apybraiþa. V.,
1963; Ið lietuviø muzikinës kultûros istorijos. Tarybinë muzika (1940–
1965). V., 1967. Kn. 3; Èiurlionytë J. Lietuviø liaudies dainø melodikos
bruoþai. V., 1969; Sauka D. Tautosakos savitumas ir vertë. V., 1970; Alek-
synas K. Lietuviø liaudies dainø kalbinës stilistinës ypatybës. Literatûra
ir kalba, 1971, t. 11; Mikënaitë R. Harmonizuota lietuviø liaudies daina.
V., 1972; Sauka L. Lietuviø liaudies dainø eilëdara. V., 1978; Èetkaus-
kaitë G. Dzûkø melodijos. V., 1981; Sauka D. Lietuviø tautosaka. V., 1982;
Èetkauskaitë G. Lietuviø liaudies dainø melodijø tipologija. V., 1998;
Ñëàâþíàñ Ç. Ñóòàðòèíåñ. Ë., 1972. Arvydas Karaðka
ne. 1899 susibûrë choras (iniciatorius J. Naujalis),
1904 ir vaidintojø bûrelis. Ið pradþiø rengë pusiau slap-
tus koncertus. Dainavo mëgëjai (daugiausia inteli-
gentai; 50–75 choristai). 1905.III.5 Kauno miesto teat-
re ∆ surengë vieðà vaidinimà ir choro koncertà (atlikta
~14 dainø). Oficialiai ∆ d-ja buvo ásteigta 1905.III.19.
Turëjo ~500 nariø. Rengë koncertus, vaidinimus, pa-
rodas, paskaitas. 1905–14 pastatyta >50 scenos vei-
kalø (J. Sùowackio „Mindaugas“, Vydûno „Praboèiø
ðeðëliai“). 1916–19 ∆ veikë Dainos bei scenos d-jos
vardu. Turëjo vaidintojø trupæ (reþ. U. Babickaitë).
1919 d-jos veikla sutriko. 1920 S. Ðimkus atgaivino
d-jos chorà (vadintas Dainavos mylëtojø d-ja). 1924
ákurta operetës trupë (reþ. J. Petrauskas, dirigentas
P. Adomavièius). 1924 ∆ turëjo 450 nariø. 1924 ∆ ini-
ciatyva surengta pirmoji visos Lietuvos dainø ðventë.
Vëliau per metus ∆ choras surengdavo 15–20 koncer-
tø. Repertuarà sudarë J. Gruodþio, T. Brazio, J. Nau-
jalio kûriniai, l. dainos. Choro vadovai: J. Naujalis ir
V. Nacevièius (1899–1915), S. Ðimkus ir A. Kaèanaus-
kas (1920), P. Adomavièius (1921–24), J. Ðtarka
(1924–30), J. Karosas (1930–37), J. Kudokas (1937–
40). D-jai vadovavo: R. Ðliûpas (1904–06), J. Stonkus
(1907–08), P. Leonas (1908–14), R. Chodakauskas
(1913–15), A. Pranaitis (1917–19), P. Butkus (1920),
K. Prielgauskas (1921), J. Ðtuopis (1922), J. Gaidama-
vièius (1923), J. Þilevièius (1924–25), J. Bendorius
(1925–34). Reþisieriai: T. Daugirdas, G. Landsbergis,
K. Babravièius, A. Vitkauskas. Pav. Anicetas Arminas
ningas lyriðkas instr. kûrinys (daþniausiai f-nui). Turi
ryðkià melodijà ir akompanimentà. Bûdinga 3 daliø
forma. ∆ pavadinimà átvirtino F. Mendelssohnas-
Bartholdy, 1830–45 sukûræs 48 pjeses f-nui. Vëliau ∆
sukûrë P. Èaikovskis, A. Schönbergas. Arvydas Karaðka
kia Èikagoje (nuo 1950). Turi 50–70 nariø. ∆ sudaro
choras ir taut. ðokiø grupë. Surengë rel. ir pasauliet.
muzikos koncertø Èikagoje ir kitose liet. kolonijose,
pastatë muz. scenos veikalø (tarp jø 5 klasik. oratori-
jas), dalyvavo visose JAV ir Kanados liet. dainø ðven-
tëse. ∆ ákurtas 1945 Hanau (Vokietija) liet. stovykloje
A. Dzirvono, E. Daniliûno ir J. Juodþio iniciatyva.

Chorui ið pradþiø vadovavo V. Adomavièius ir J. Þe-
maitis, vëliau B. Jonuðas, taut. ðokiø grupei – R. Gus-
taitienë ir S. Radzevièiûtë, vëliau L. Valiukaitë. 1946
ansamblis (já sudarë >100 þm.) pavadintas ∆. Nuo
1949 vadovavo Stepas Sodeika. 1950 ∆ ásikûrë Èika-
goje. „Dainavai“ yra dirigavæ ðie dirigentai: A. Ðim-
kus, P. Armonas, A. Jurgutis, A. Simonaitytë-Gaiþiû-
nienë, R. Puskoèimienë, E. Sakadolskienë. Meno
vadovas D. Polikaitis (nuo 1988). Pav. Birutë Þalalienë
dainåvimas, vokalinis menas; muzikos atlikimas bal-
su su þodþiais arba be jø. Dainuojama solo, ansam-
bliu (duetu, tercetu, kvartetu), choru. Gali bûti dai-
nuojama su akompanimentu ir a cappella. Skiriama
profesionalusis ir mëgëjiðkasis ∆. Dainininkø profe-
sionalø bûta nuo seno Rytø ðalyse, sen. Graikijoje, Ro-
moje. Europoje vid. amþiais garsëjo ↑ bardai, ↑ truba-
dûrai, ↑ minezingeriai. ∆ V. Europoje ypaè suklestëjo
XVII amþiuje. Susiklostë keletas ∆ krypèiø (kameri-
nis ir operinis ∆), stiliø, nac. m-lø. Paplito kantileni-
nis, koloratûrinis ∆ (↑ kantilena, ↑ koloratûra); ypaè
didelës reikðmës ∆ raidai turëjo ↑ bel canto, skatinæs
operos plëtotæ. XVII–XVIII a. muzikoje greta ope-
ros svarbià vietà uþëmë kamerinis ∆, gyvavæs didikø
rûmuose, rel. apeigose (giedojimas baþnyèiose). Su-
klestëjus operai atsirado þymiø dainininkø, iðtobuli-
nusiø daugelá dainavimo bûdø (bel canto, kantilenà,
koloratûrà, reèitatyvà). ∆ svarbià vietà uþima ir leng-
vojoje (pramoginëje) muzikoje (↑ ðansonetë). XX a.
II pusëje, paplitus popmuzikos (ypaè roko) ansam-
bliams, atsirado naujø (liaudiðkø ir pseudoliaudiðkø)
∆ bûdø ir krypèiø, kuriose ∆ jungiamas su reèitavimu,
kalbëjimu, ðnabþdesiu ir kt. garsais. Arvydas Karaðka
Dainîenë, Trinkûnaitë, Nijolë [g. 1942.V.1 Utenoje],
liet. vargonininkë. 1967 baigë Lietuvos kons-jà (S. Vai-
niûno f-no ir L. Digrio vargonø kl.). 1977–78 tobuli-
nosi Prahos ir Veimaro vargonininkø seminaruose.
1969–75 dëstë Vilniaus Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje
muz. m-loje, 1975–98 Èiurlionio menø g-joje. 1965–
95 koncertavo Lietuvoje ir R. Europos ðalyse. Áraðë 3
plokðteles. Repertuarà sudarë J. S. Bacho, C. Francko,
F. Liszto, M. Regerio, V. Bartulio, G. Kuprevièiaus ir
kt. komp. kûriniai. Pav. Vidutis Bakas
dainônai, dainø rinkiniai, dainø knygos. Paprastai taip
vadinamos liaudies dainø publikacijos. Pirmieji
rankraðtiniai ∆ V. Europoje buvo sudaryti vid. amþiais
(„Carmina Burana“, XIII a. pr., >1000 dainø, ið jø
325 su melodijomis). Iðliko XIII–XIV a. dainynø, vad.
„cansonniers“. Garsiausios XV a. dainø knygos:
„Lochamer Liederbuch“, „Glogauer Liederbuch“,
„Münchener Liederbuch“, „Schedel Liederbuch“. Jo-
se, be dainø, yra pateikta ir ðokiø melodijø. ∆ artimi
giesmiø rinkiniai (giesmynai). XVI a. ∆ iðleista Aust-
rijoje, Vokietijoje, Italijoje, Danijoje, Belgijoje, Ang-
lijoje. Rusijoje ∆ pradëta leisti XVIII a.
Pirmàjá liet. ∆ parengë L. Rëza (1825). XIX a. buvo
iðleista Chr. Bartscho, S. Daukanto, broliø Antano ir
Jono Juðkø, G. Neselmanno, S. Stanevièiaus ∆. XX a.
pr. þymesnius ∆ parengë J. Basanavièius, T. Brazys,
J. Èiurlionytë, J. Dovydaitis, V. Krëvë-Mickevièius,
A. Niemis ir A. Sabaliauskas. M. Birþiðka paskelbë vi-
sas Rëzos surinktas dainas. Nedideliø ∆ su melodijo-
dainos
'%
mis sudarë liet. kompozitoriai ir muzikai J. Bendorius,
M. K. Èiurlionis, J. Neimontas, S. Ðimkus, J. Tallat-
Kelpða ir kt. Pokario metais buvo iðleisti Rëzos, Sta-
nevièiaus, Juðkø ∆, taip pat antologinio tipo dainynø.
Z. Slaviûnas parengë iðsamø 3 t. sutartiniø ∆ (1958–
59), 1962–64 iðleista „Lietuviø tautosakos“ t. 1–2
(„Dainos“ ir „Dainos. Raudos“, parengë B. Kazlaus-
kienë, V. Misevièienë), 1981 – dzûkø dainø ∆ (paren-
gë G. Èetkauskaitë). 1980 pradëtas leisti daugiatomis
sàvado pobûdþio leidinys „Lietuviø liaudies dainynas“
(iki 1998 iðl. 14 t.). Jame skelbiamos visos þinomos
dainos, jø versijos, variantø apraðai, komentarai. 1990
iðleistas aukðtaièiø dainø ∆ (parengë L. Burkðaitienë,
D. Kriðtopaitë). Sudarinëjami ir rankraðtiniai ∆. Daug
jø sukaupta Lietuviø lit-ros ir tautosakos in-to ran-
kraðtyne. Arvydas Karaðka
dainini¹ko formãntë (angl. singer’s formant), papil-
doma apie 2500–3000 Hz daþnio formantë, labiausiai
bûdinga vyrø (tenorø) akademinio balso spektrui. ∆
Nijolë Dainienë
susidaro nuleidus gerklas ir praplëtus ertmæ virð jø –
kaip papildomo rezonatoriaus rezonansas. Suvokia-
ma kaip balso tembro atspalvis – þvilgesys, lakumas,
„geras projektavimas“. Rytis Ambrazevièius
dainõs fòrma (vok. Liedform), maþiausia savarankið-
kai vartojama vokalinës ar instr. muzikos forma. Bû-
dingi poþymiai: vientemiðkumas, ryðys su strofinës dai-
nos ar ðokio vidine sandara (tolygus metrinis pulsas,
simetriðkas sintaksiniø dariniø iðsidëstymas, poetinës
eilëdaros rimus primenantys melodiniø bei harmoni-
niø kadencijø santykiai muz. eiluèiø – fraziø, sakiniø
pabaigose). Bûna vienadalë, dvidalë (aa1 arba ab), tri-
dalë (aba). Paprastosios ∆ gretinimo bûdu gali áeiti á
sudëtingesniø ∆ struktûrà: sudëtinæ trijø daliø [A(aba)
B(cdc) A(aba)], grieþtøjø variacijø (a a1 a2...).
Terminà ∆ pirmasis pavartojo A. B. Marxas (1837), to-
nacinës muzikos formas suskirstæs á tris pagrindinius
tipus ir pavadinæs pagal bûdingus þanrus dainos, ron-
do, sonatos formomis. XX a. Rusijos muz. teorijoje ∆
sàvokos atsisakyta, pakeièiant jà „paprastàja forma“
(ið dalies – „sudëtine forma“). Sàvokà ∆ á teorinæ apy-
vartà pasiûlë gràþinti J. Cholopovas.
L: Marx A. B. Die Lehre von der musikalischen Komposition. Bd. I.
Lpz., 1837; to paties Allgemeine Musiklehre. Lpz., 1839; Õîëîïîâ Þ.
Ìåòðè÷åñêàÿ ñòðóêòóðà ïåðèîäà è ïåñåííûõ ôîðì // Ïðîáëåìû
ìóçûêàëüíîãî ðèòìà. Ì., 1978; Õîëîïîâ Þ. Ïåñåííûå ôîðìû
êëàññèêî-ðîìàíòè÷åñêîãî òèïà. Ìèíñê, 1982. Algirdas Ambrazas
„Dainava“. J. Ignatonio „Vestuvës“ (1960)
Dainø
'&
„Dainÿ dainìlë“, Lietuvos TV dainø konkursas. Var- dainÿ ðve¹tës, masiniai chorø sàskrydþiai su jungt.
þosi vaikø darþeliø, vid. m-lø, gimnazijø solistai ir an- koncertais. Rengiamos daugiausia svarbaus visuom.
sambliai. Rengia Lietuvos Respublikos Ðvietimo ir ávykio, jubiliejaus proga. Jose daþnai dalyvauja dainø
mokslo m-ja su Lietuvos televizija. Vyksta nuo 1974 ir ðokiø ansambliai, ðokëjø kolektyvai, kaimo kape-
kas 2 metai. Tikslas – plëtoti vaikø muz. iðprusimà, los, áv. orkestrai. Jungt. chorø koncertams statomos
atskleisti naujus talentus, skatinti kompozitorius kur- estrados; per ðventes vyksta chorø varþybos, rengia-
ti dainas vaikams. Bûna 5 turai: mokyklø, rajono, zo- mos eitynës, tautodailës parodos.
ninis, respublikinis, uþsienio lietuviø. Laureatø kon- ∆ pradëta rengti XIX a. I pusëje, prasidëjus demo-
certe dainuoja ~50 dainininkø. Lietuvos televizija kratiniam pasauliet. chorø sàjûdþiui. Pirmoji ávyko
transliuoja visus respublikinio turo koncertus ir lau- 1843.VI.25 Ciûriche (dalyvavo 80 chorø, 2100 daini-
reatø koncertà. Þiuri pirmininkai: Z. Paulauskas ninkø). Vëlesnëse Ðveicarijos ∆ vyko simf. koncertai,
(1974–84), E. Kaniava (1986), V. Daunoras (1988– chorø varþybos, koncertavo kitø ðaliø muzikantai. 1845
89), A. Girdzijauskas (1990–96), V. Prudnikovas Viurcburge surengta pirmoji Vokietijos dainø ðventë.
(nuo 1998). Rimantas Gudelis 1928 Vokietijos darbininkø dainininkø s-ga (ák. 1892)
Hanoveryje surengë pirmàjà Vokietijos darbininkø
dainÿ ir ðõkiø ansãmbliai, vokalistø (choro, solis-
dainø ðventæ (dalyvavo >44 000 dainininkø). Estijoje
tø), instrumentininkø (daþniausiai l. instrumentø or-
I dainø ðventë ávyko 1869 Tartu, Latvijoje – 1873 Ry-
kestro) ir ðokëjø jungtinë grupë, atliekanti áv. tautø
goje. 1910 Estijos VII dainø ðventëje dalyvavo ir Ru-
l. dainas ir ðokius, komp. ir choreografø kûrinius, ins-
sijos miestø (Sankt Peterburgo, Pskovo, Simbirsko ir
cenizuotas apeigas, teatralizuotus montaþus. Yra kt.) chorai. Nuo 1884 ∆ rengiamos Suomijoje (pirmo-
profesionalieji ir mëgëjø. ∆ atsirado XIX a. pab.; vie- ji ávyko Juveskiulëje). Viena didþiausiø ∆ pasaulyje su-
nas pirmøjø ásikûrë 1885 Gruzijoje. Ypaè buvo pa- rengta 1928 Vienoje komp. Fr. Schuberto mirties ðim-
plitæ Sovietø Sàjungoje. Po II pasaul. karo ∆ susikû- tøjø metiniø proga. Rusijoje I dainø ðventë surengta
rë ir kai kuriose Europos, Afrikos ðalyse. Veikia 1936 Niþnij Kisliajuje (Voroneþo sr.). 1969 Estijoje ir
Lenkijoje („Mazowsze“, ák. 1949; „Úlàsk“, ák. 1953), 1973 Latvijoje paminëtos ∆ ðimtosios metinës.
Èekijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje. Afrikos ∆ (Mada-
LIETUVOJE ∆ pradëtos rengti XX a. pradþioje. Ið
gaskaro nac. ansamblis, ák. 1960; Benino nac. ansam-
pradþiø ∆ buvo vadinami ir keliø chorø jungt. koncer-
blis, ák. 1962, ir kt.) daugiausia dëmesio skiria cho-
tai (1909 Jurbarke, 1910 Simne), kai kurie liet. vaka-
reografijai. rø koncertai (Vydûno vadovaujamo choro koncertai
Lietuvoje 1940 buvo ákurta J. Ðvedo vadovaujamas dai- ant Rambyno kalno ir Tilþëje 1900, 1902). 1914 Ma-
nø ir ðokiø ansamblis (vëliau ↑ „Lietuva“), ↑ Èiurlio- rijampolëje sudarytas Suvalkø gub. liaudies dainø ðven-
nio ansamblis. 1942 Pereslavlyje Zaleskyje buvo suor- tës rengimo k-tas (ðventëje turëjo dalyvauti 5 chorai);
ganizuoti lietuviø meno ansambliai, koncertavæ jo darbà nutraukë prasidëjæs I pasaul. karas. 1923
Maskvoje ir kt. miestuose. Nuo 1944 kuriami mëgëjø A. Vaièiûno iniciatyva surengta pirmoji Kauno miesto
∆. Nuo 1960 ∆ dalyvauja Lietuvos dainø ðventëse, nuo ∆. Pirmoji visos Lietuvos ∆ ávyko 1924.VIII.23–25 Kau-
1970 per jas rengiami dainø ir ðokiø ansambliø vaka- ne (1 lent.). Vyriausieji dirigentai: J. Naujalis, J. Ðtar-
rai. 2000 Lietuvoje veikë profesionalus ∆ „Lietuva“ ka, S. Ðimkus, jungt. chorø dirigentai K. Gurevièius,
bei 9 mëgëjiðki suaugusiøjø ir 5 vaikø ∆. M. Karka, A. Likerauskas, V. Paulauskas, A. Vaièiû-
Vytautas Jakelaitis, Regina Kibildienë nas. Repertuarà sudarë J. Bendoriaus, A. Kaèanaus-
dainÿ òpera, baladþiø opera (angl. ballad opera), ko, J. Naujalio, M. Petrausko, S. Ðimkaus, J. Tallat-
XVIII a. angliðka komiðkosios operos atmaina, arti-
ma pranc. vodeviliui. Atsirado ið ↑ dþigos 2. Tarp kal- 1 lent.
bamøjø dialogø bûdavo muz. intarpai – populiarios Lietuvos dainø ðventës
operø ir liaudies (anglø, ðkotø, airiø) melodijos su Data, vieta Chorai Dainø Ið viso
joms pritaikytu nauju tekstu. Turinys paprastai satyri- dienø ðventëje
nis, daþniausiai paðiepiantis aristokratijà. Atsirado dalyviai
kaip it. opera seria parodija. Pirmoji ir viena reikðmin-
I 1924 rugpjûèio 23–25 Kaune 77 3000
giausiø, populiariausiø ∆ buvo 1728 Londone pasta-
II 1928 liepos 1–2 Kaune 6000
tyta „Elgetø opera“ (angl. Beggar’s Opera); jos libreto
autorius J. Gay’us, muzikà aranþavo J. Chr. Pepu- III 1930 birþelio 20 Kaune 6000
schas. Kitose ∆ (1728–33 jø pastatyta >70) panaudo- IV 1946 liepos 21 Vilniuje 188 11 778
tos H. Purcello, G. Fr. Händelio, M. Locke’o, A. Scar- V 1950 liepos 22–23 Vilniuje 537 25 300 26 500
latti, Fr. Geminiani ir kitø komp. arijos, daugelis VI 1955 liepos 21–22 Vilniuje 627 27 538 31 538
melodijø imta ið populiaraus J. Playfordo iðleisto rin- VII 1960 liepos 23–24 Vilniuje 584 25 954 33 936
kinio „Ðokiø mokytojas“ (1651). ∆ dar sukûrë C. Ci- VIII 1965 liepos 17–18 Vilniuje 470 21 981 30 057
bberis, H. Fieldingas. Ch. Coffey’o ∆ „Velnias sumo- IX 1970 liepos 17–19 Vilniuje 479 19 423 26 582
kës“ (1731) ir „Linksmasis batsiuvys“ (1735) turëjo X 1975 liepos 18–20 Vilniuje 694 23 941 34 323
átakos zingðpylio raidai. XX a. „Elgetø operà“ naujai XI 1980 liepos 10–12 Vilniuje 633 25 238 35 992
aranþavo Fr. Austinas (1920), B. Brittenas (1948); jos XII 1985 liepos 19–21 Vilniuje 767 25 876 36 826
motyvais B. Brechtas sukûrë pjesæ „Opera uþ tris ska- XIII 1990 liepos 6–8 Vilniuje 579 18 679 31 328
tikus“, kuriai naujà muzikà paraðë vok. kompozito- XIV 1994 liepos 6–10 Vilniuje 391 14 465 26 176
rius K. Weillis (1928). Adeodatas Tauragis XV 1998 liepos 3–6 Vilniuje 419 15 630 28 359
 dainø
''
Kelpðos harmonizuotos l. dainos. 1928 surengta ant-
roji ∆. Programà sudarë 8 liet. kompozitoriø dainos ir
13 liet. liaudies dainø. Jungt. chorui dirigavo Ðimkus
ir J. Gruodis. 1930 ∆ vyriausieji dirigentai: Gruodis,
N. Martinonis, Naujalis.
1920–44 buvo surengta nemaþa regioniniø, miestø ir
kitø vietiniø ∆. Jas rengë visuom. org-jos (ðauliai, pa-
vasarininkai, ateitininkai). Jose dalyvaudavo >3000
dainininkø, iki 300 muzikantø, keli ðimtai porø ðokë-
jø. Nuo 1930 buvo rengiamos moksleiviø dainø ir spor-
to ðventës (↑ moksleiviø dainø ðventës). 1927.VI.6 Klai-
pëdoje surengta pirmoji Klaipëdos kraðto ∆ (12 chorø,
800 dainininkø, 100 muzikantø). 1928, 1933, 1938 su-
rengtos kitos Klaipëdos kr. dainø ðventës. 1932 ∆ ávy-
ko Kaune (6 chorai, 400 dainininkø) ir Telðiuose (6
chorai), 1937 – Panevëþyje (32 chorai, 1500 daininin-
kø) ir Marijampolëje (20 chorø, 900 dainininkø), 1938
– Ukmergëje (35 chorai, 1573 dainininkai) ir Kaune
(Darbo rûmø ðventë; 12 chorø, 600 dainininkø).
Po II pasaul. karo 1945 ávyko Kauno ir Vilniaus mies-
tø ∆. Pirmoji respublikinë ∆ ávyko 1946. ∆ sudaro dai- Pirmoji Lietuvos dainø ðventë (1924). Diriguoja J. Naujalis
nø diena (kai kada jos iðvakarëse rengiama dainø ir
ðokiø ansambliø ðventë) ir ðokiø diena (nuo 1950).
Vyriausieji ∆ dirigentai: L. Abarius, J. Aleksa, V. Alek-
sandravièius, A. Arminas, R. Balèiûnas, V. Bartusevi-
èius, E. Brazauskas, P. Bekeris, P. Bingelis, V. Èetkaus-
kas, A. Èiþas, J. Dautartas, B. Dvarionas, J. Gaiþauskas,
P. Gylys, A. Ilèiukas, L. Jauniðkienë, A. Jozënas, V. Juo-
zapaitis, J. Karosas, J. Kavaliauskas, R. Kaveckas,
A. Krogertas, L. V. Lopas, V. Miðkinis, H. Perelðtei-
nas, A. Petrauskas, D. Plitnikienë, A. Radzevièius,
P. Sliþys, J. Ðidlauskas, È. Ðidlauskas, T. Ðumskas,
J. Ðvedas, P. Tamoðaitis, P. Vailionis, J. Vanagas,
R. Varnas, G. Virþonienë, A. Vyþintas, A. Ziegoraitis,
A. Þeimienë, V. Þeimys. 1990  XIII Lietuvos dainø
ðventë, pavadinta Tautine, ávyko per SSRS ekonomi-
næ ir vizø blokadà. Nors daugeliui iðeivijos lietuviø dai-
nø ir ðokiø ansambliø nebuvo leista atvykti á Lietuvà,
neávyko ðventës dalyviø varþybos, ðios ∆ programa bu-
vo viena didþiausiø. Tradicinæ ðios ∆ struktûrà papil-
dë Tautinis vakaras – aukðtaièiø, dzûkø, suvalkieèiø ir
þemaièiø folkloro kolektyvø koncertai Vilniaus sena- Pasaulio lietuviø dainø ðventë (1994). Ðokiø diena
miestyje. Nuo 1994 Vilniuje kas 4 metai vyksta Pasau-
lio lietuviø dainø ðventës, kuriose dalyvauja lietuviø Nuo 1956 uþsienyje gyvenanèiø lietuviø (ypaè JAV ir
chorai ir instr. ansambliai ið ávairiø ðaliø. Kanados) ∆ pradëta rengti kas 5 metai (2 lent.). ∆ ren-
Pirmosios uþsienio lietuviø ∆ ávyko XX a. 2 d-metyje. gimui ëmë vadovauti Pasaulio lietuviø bendrijos glo-
Ið pradþiø tai buvo keliø chorø jungtiniai koncertai. To- bojami k-tai. Iki 1990 ∆ programose ðalia iðeivijos
kios ∆ ávyko 1916 Niuarke, 1917 Madisone S. Ðimkaus komp. kûriniø buvo atliekami ir kai kuriø Lietuvos
iniciatyva, 1916 Èikagoje A. Pociaus iniciatyva (daly- komp. kûriniai. Dainininkams akompanuodavo f-nas,
vavo 12 chorø, 500 dainininkø). Iki 1952 Pocius suren- puè. orkestras, 1991 – simf. orkestras. Kartais ∆ daly-
gë 12 tokiø ∆. 1930–52 beveik kasmet ∆ rengë J. Þile- 2 lent.
vièius. Pirmoji ∆ ávyko Niujorke (500 dainininkø) ir
Bostone (400 dainininkø). 1939 pasaul. parodoje JAV ir Kanados lietuviø dainø ðventës
Niujorke ávyko didþiausia JAV Þilevièiaus surengta lie- Metai, vieta Chorai Dainininkai
tuviø ∆ (59 chorai, ~3000 dainininkø). 1954 Èikagoje
∆ surengë S. Sodeika ir A. Giedraitis. 1946 Viurcbur- 1956 Èikagoje 34 1200
ge (Vokietija) ávyko lietuviø pabëgëliø stovyklø chorø 1961 “ 23 1000
∆ (~400 dainininkø, dirigentai B. Budriûnas, B. Jonu- 1966 “ 41 1200
ðas, V. Ðimkus). Paskiros lietuviø ∆ ávyko Filadelfijoje 1971 “ 42 800
(1926, 800 dainininkø), Pensilvanijoje, N. Anglijoje, Ka- 1978 Toronte 51 1400
nadoje, Australijoje. 1964 Èikagoje buvo surengta lie- 1983 Èikagoje 44 800
tuviø pradiniø m-lø pavasario ∆. 1991 Èikagoje 850 (ir 200 ðokëjø)
daktilis
!
Pasaulio lietuviø dainø ðventë (1994). Dainø diena
vaudavo liet. chorai ið kitø valstybiø, pasirodydavo tau-
tiniø ðokiø ansambliai, liaudies instr. orkestrai. Iðei-
vijos liet. ∆ tapo svarbiais renginiais lietuvybei ir pa-
triotizmui stiprinti, iðeivijos muz. kultûrai plëtoti. Pav.
L: Jakelaitis V. Lietuvos dainø ðventës. V., 1970 (angl. ir vok. 1984); to
paties Dainø ðventës. V., 1985 (rus. 1985); Dainø ðventë. V., 1987.
Vytautas Jakelaitis
dåktilis (gr. daktylos – pirðtas): 1. Tridalis metrorit-
minis darinys (eilëdaroje – triskiemenë pëda), suda-
rytas ið kirèiuotos dalies ir 2 gretimø nekirèiuotø da-
liø ∪ ∪, pvz., 3/4 ). ∆ gali bûti sudarytas ir ið
Gediminas Dalinkevièius
iðtisø taktø (taktinë pëda, ), kai pirmasis tak-
tas (sunkusis) frazëje yra labiau akcentuojamas ne-
gu du kiti (lengvieji).
2. Ritm. figûra, sudaryta ið ilgo ir 2 trumpø garsø (pvz.,
D G G ). Algirdas Ambrazas
Dalayrac (Daleyrac, Dallairac, Dallerac, d’Alayrac) Ni-
colas-Marie [Nikola Mari Daleråkas; 1753.VI.8 Miu-
rë (Aukðt. Garonos dep.) – 1809.XI.26 Paryþiuje],
pranc. kompozitorius. Stokholmo karal. akademijos
narys (1798). 1761–67 muzikos mokësi Tulûzoje,
lankydamas dainavimo pamokas ir grieþdamas or-
kestre. 1774 ∆ baigë teisës studijas, tarnavo Versalyje
Luigi Dallapiccola
kun-ðèio Artois gvardijoje. Harmonijos ir kompozici-
jos mokësi pas H. Langlé. 1808 Napoleonas ∆ suteikë
Garbës Lygos kavalieriaus titulà. ∆ – vienas þymiau-
siø pranc. komiðkosios operos kûrëjø ir pirmasis pranc.
komp., sukûræs styg. kvartetø. Sukûrë ~60 komiðkøjø
operø: þymiausios – Nina ou la folle par amour („Ni-
na, arba Pamiðusi ið meilës“, 1786), Camille ou le sou-
terrain („Camille, arba Slaptos intrigos“, 1791),
Adolphe et Clara ou Les deux prisonniers („Adolphe’as
ir Clara, arba Du belaisviai“, 1799), Maison â vendre
(„Parduodamas namas“, 1800), Gulistan ou Le Hulla
de Samarcande („Gulistanas, arba Hulla ið Samarkan-
do“, 1805), Koulouf ou Les Chinois („Kouloufas, arba
Kinai“, 1806), 36 styg. kvartetus, 6 styg. trio, 6 duetus
smuikams, dainø. Jonas Klimas
Dalinkìvièius Gediminas [g. 1946.IX.6 Kaune], liet.
smuikininkas, dirigentas. 1968 baigë Lietuvos kons-jà
(A. Livonto smuiko kl.). Lietuvos Respublikos Seimo
narys (nuo 2000). 1975–78 dirbo administrac. darbà
Lietuvos kompozitoriø s-goje. 1978–86 Lietuvos na-
cionalinës filh-jos koncertø jaunimo sk. virðininkas,
dir. pavaduotojas. 1995–96 Kauno aps. kultûros sk.
virðininkas. 1988 ákûrë Kauno kamer. orkestrà (iki
1997 vadovas). Kaip smuikininkas koncertavo
Europoje, dalyvavo muz. festivaliuose Lenkijoje, Ita-
lijoje, Ðvedijoje ir kt. Nuo 1968 Lietuvos m-lose su-
rengë >5000 ðvietëjiðkø koncertø. Paraðë muz. kriti-
kos straipsniø. Su Kauno kamer. orkestru kaip dirig.
ir solistas gastroliavo Norvegijoje, Ðvedijoje, Vokieti-
joje, Olandijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusi-
joje, Italijoje, Ispanijoje. 1993 Lenkijoje subûrë tarpt.
kameriná orkestrà „Solisti Baltici“ ir su juo koncerta-
vo Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Pav.
Vytautas Èepliauskas
Dalis Irene [Airina De¤lis; g. 1925.X.8 San Chosëje (Ka-
lifornijos valstija)], JAV dainininkë (mecosopranas).
Debiutavo 1953 Oldenburgo „Staats Theatre“ (Eboli)
scenoje. 1957 debiutavo MO, 1958 – CG teatruose.
1961–63 Bairoito festivalyje atliko Ortrud ir Kundry
vaidmenis. Viena ið San Chosës OT ákûrëjø ir direkto-
riø (nuo 1984). Jonas Klimas
Dall’Abaco Evaristo Felice [Evaristas Felièë
Dal’Abåkas; 1675.VII.12 Veronoje – 1742.VII.12
Miunchene], it. kompozitorius. Jaunystëje mokësi
smuikuoti ir groti violonèele. 1717–40 Miuncheno rû-
mø koncertmeisteris. Sukûrë 24 sonatas smuikui, 12
baþn. koncertø, 12 trio sonatø, 18 concerti grossi. ~30
sonatø sukûrë ir ∆ sûnus Josephas Maria Clemensas
Dall’Abaco (1710–1805).
Dallapiccola Luigi [Luidþis Dalapíkola; 1904.II.3 Pi-
zine (Jugoslavija) – 1975.II.19 Florencijoje], it. komp.,
pianistas. Keleto meno akademijø akademikas. Baigë
Florencijos Cherubini kons-jà (1924 E. Consolo f-no,
1931 V. Frazzi kompozicijos kl.); 1934–67 ðioje
kons-joje dëstë. ∆ kûriniai melodingi, emocingi. Anks-
tyvojoje kûryboje ryðku XV a. polifonijos átaka, nuo
1946 vartojo dodekafon. technikà. Vienas ∆ mokiniø –
komp. L. Berio.
KÛRINIAI. Operos (pagal savo paties libretus): Vo-
lo di notte („Naktinis skridimas“, past. 1940, nauja red.
1956, pagal A. de Saint-Exupéry), Il prigioniero („Ka-
linys“, past. 1950, pagal A. de Villiers de l’Isle-Ada-
mo ir Ch. de Coster kûrinius), Ulisse („Odisëjas“, past.
1968). Baletas Marsia („Marsijus“, 1943). Vokaliniai
ir vokal. instrumentiniai: Sei cori di Michelangelo Buo-
narroti il giovane („6 Michelangelo Buonarroti cho-
rai“ a cappella, 1933–36, 3 ciklai), 3 laudos sopranui
ir kamer. orkestrui (1937), Canti di prigionia („Kalëji-
mo dainos“ chorui ir instr. ansambliui, 1941), Liriche
greche („Graikø lyrika“ sopranui ir 4–15 instrumen-
tø, 1942–45, 3 ciklai), dram. scenos „Jobas“ skaito-
vui, solistams, chorui ir orkestrui (1950, Senojo testa-
mento tekstas), Dainos pagal J. W. Goethe’s tekstus
mecosopranui ir 3 klarnetams (1953), Canti di libe-
razione („Iðsivadavimo dainos“ chorui ir orkestrui,
1955), kantata „Matildai“ sopranui ir orkestrui pagal
H. Heine’s tekstus (1955), Requiescant miðriam ir vai-
kø chorams, orkestrui (1958, pagal O. Wilde’o, J. Joy-
ce’o ir Evangelijos pagal Matà tekstus). Orkestrui:

Partita (1932, su soprano solo finale), Piccolo concer-
to per Muriel Couvreux („Maþas koncertas Murielei
Couvreux“ f-nui ir kamer. orkestrui, 1941), „Tartinia-
na“ ir „Antroji tartiniana“ smuikui ir kamer. orkest-
rui G. Tartini temomis (1951, 1956), Variacijos (1954),
Piccola musica notturna („Maþoji nakties muzika“,
1954), „Dialogai“ vè. ir ork. (1960), Three Questions
with Two Answers („3 klausimai su 2 atsakymais“,
1962). Instrumentiniai: „Muzika 3 f-nams“ (1935), So-
natina canonica f-nui N. Paganini kaprièø smuikui te-
momis (1943), èakona, intermezzo ir adagio vè. solo
(1945). Pav.
L: Vlad R. Luigi Dallapiccola. Mil., 1957. Adeodatas Tauragis
Dalla Viola [Della Viola, dalla Viola, de la Viola) Fran-
cesco [Franèeskas Dalâ Violâ; g. XVI a. pr. Feraroje,
m. 1568.III.? ten pat], it. violininkas, kompozitorius.
Muzikos mokësi Feraros katedros m-loje, apie 1526
pas A. Willaertà. Nuo 1530 tarnavo Feraros hercogo
d’Este’s rûmuose. 1540 buvo kardinolo Ipolito II rû-
mø kapelmeisteriu Romoje. 1559 Feraros kun-ðèio Al-
fonso II kapelmeisteris, nuo 1560 Feraros „Accademia
dei Concordi“ narys. Iðliko 19 keturbalsiø ir penkia-
balsiø madrigalø, 6 motetai. Jonas Klimas
Dall’Oglio Domenico [Domenikas Dal’Òljas; g. apie
1700 Paduvoje (?), m. 1764 Narvoje (Estija)], it. smui-
kininkas, kompozitorius. Manoma, kad mokësi pas
G. Tartini arba A. Vivaldi. 1735 apsigyveno Sankt Pe-
terburge, buvo caro rûmø orkestro smuikininkas, nuo
1762 to paties orkestro koncertmeisteris. Mirë pake-
liui á Italijà. Sukûrë 12 sonatø sm. ir vè. arba klave-
sinui, 10 sonatø sm., 17 koncertø sm., 6 simf-jas, pro-
logà La Russia afflitta e riconciliata („Gedinti ir
sutramdyta Rusija“, 1742; dingæs) J. A. Hasse’s ope-
rai „Tito gailestingumas“, baletø, muzikos dramos
spektakliams. Simf-jose vartojo rusø l. melodijas. Kû-
riniai sm. turi to meto it. virtuoz. stiliaus elementø
(greitos, aukðto registro figûracijos, gausios meliz-
mos). Koncertai ir sonatos 3 daliø; daþniausiai viena
jø lëta (koncerto – antroji, sonatos – pirmoji), kitos
greitos.
Jonas Klimas
Dal Monte Toti (Antonietta Meneghelli) [Toti Dal
Mòntë; tikr. vardas ir pavardë Antonjeta Menegeli;
1893.VI.27 Moljano Venete (netoli Venecijos) –
1975.I.26 Pjave di Solige], it. dainininkë (sopranas),
aktorë. Muzikos mokësi Venecijoje B. Marcello muz.
licëjuje, dainavimo – pas B. Marchisio. Debiutavo
1916 LS (Biancafiore) R. Zandonai operoje Frances-
ca da Rimini). Vëliau dainavo lyr. soprano partijas Bo-
lonijos, Genujos, Palermo, Milano teatruose. 1918 Tu-
rine atliko Gilda’os vaidmená, nuo 1922 dainavo LS
(A. Toscanini spektakliuose), A. Catalani, G. Puccini,
G. Donizetti, P. Mascagni operose. Nuo 1924 daina-
vo þymiausiuose pasaulio teatruose (Niujorke, Èika-
goje, Paryþiuje, Londone, Barselonoje, Madride, Vie-
noje, Melburne, Tokijuje). Nuo 1943 vaidino tik
dramos spektakliuose (daugiausia C. Goldoni kome-
dijose). Paraðë autobiografinæ kn. „Una voce nel mon-
do“ („Balsas virð pasaulio“, 1962, rus. 1966). 1937 kon-
certavo Kaune. Pav. Edmundas Baltrimas
Dalmorês Charles (Henry-Alphonse Boin) [Ðarlis
Dalmòras; tikr. vardai ir pavardë Anri Alfonsas Bua-
Dambrauskaitë
!
nas; 1871.I.1 Nansi – 1939.XII.6 Holivude (Kalifor-
nijos valstija, JAV)], pranc. dainininkas (tenoras), val-
tornininkas. Studijavo Nansi, Liono ir Paryþiaus kons-
jose. 1890–94 grojo orkestruose „Concerts Colonne“
ir „Concerts Lamoureux“. Kaip dainininkas debiuta-
vo 1899 Ruano operoje, vëliau dainavo Briuselio
„Théâtre de la Monnaie“, Paryþiaus GO, Londono CG
teatruose. 1906–10 Niujorko „Manhattan Opera Hou-
se“, 1910–18 Èikagos operos teatro dainininkas.
Dainavo G. Meyerbeero, G. Bizet, G. Charpentier,
C. Saint-Sa¸nso, R. Strausso, R. Wagnerio ir kitø
kompozitoriø operose. Jonas Klimas
dalmuõ (vok. Bund), kai kuriø chordofonø (balalai-
kos, mandolinos, gitaros) postygio metal. skersinis, ro-
dantis, kur pirðtu spaudþiama styga.
dal segno, d. s. (it., AN) – kûriná arba jo dalá pakartoti
nuo tam tikro þenklo (pvz.,  arba )).
Dalton James [Dþeimsas Dãltonas; g. 1930.XI.11 Ips-
vièe], anglø vargonininkas. Studijavo D. Britanijoje ir Toti Dal Monte
JAV. Vargonininkavo Konektikute (1956–57), Oks-
forde (1957–59). Mokë vargonuoti bei teoriniø dis-
ciplinø Iglsfildo muz. koledþe, buvo ðio koledþo di-
rektorius. Daug koncertuoja. Repertuarà sudaro
daugiausia anglø komp. kûriniai. Koncertavo Lietu-
voje. Leonidas Melnikas
Damase Jean-Michel [Þanas Miðelis Damåzas;
g. 1928.I.27 Bordo], pranc. komp., pianistas. Studijavo
Paryþiaus kons-joje pas M. Dupré, A. Cortot. Kaip pia-
nistas koncertavo JAV ir P. Amerikoje. 1961–64 Pary-
þiaus Normalinës muz. m-los profesorius. Nuo 1967 Bu-
lonës kons-jos direktorius. Sukûrë kûriniø f-nui –
Mouvement perpetuel („Amþinas judëjimas“, 1949), so-
natà (1952), variacijas (1955), Féeries („Fejerijos“, 1957),
pasakalijà (1958); klavesinui (Intermezzo, 1959), arfai (sa-
rabanda, 1948), instr. duetø, trio, kûriniø orkestrui, kon-
certø instrumentui ir orkestrui, baletø, operø, dramos
spektakliø muzikos, vokal. kûriniø. Adeodatas Tauragis
Dambis Pauls [Paulas Dãmbis; g. 1936.VI.30 Rygoje],
latviø kompozitorius. 1962 baigë Latvijos kons-jà
(V. Utkino kl.), nuo 1972 joje dësto; prof. (1986).
1984–89 Latvijos komp. s-gos pirmininkas. Sukûrë
operø, tarp jø – Spârni („Sparnai“, 1970), oratorijø,
tarp jø – Zîla plançta („Þydroji planeta“, 1967), Stan-
za di Michelangelo (1971), Atomus (1981), 2 kantatas,
chor. poemø, chor. ciklø, simf-jø (1972, 1975, 1978),
koncertø (koncertas fantazija miðriam chorui, f-nui,
muðamiesiems ir diaprojekcijai A. Dürerio atminimui,
1985), 4 sonatas f-nui, „Þaidimus“ 2 f-nams (1973–
85), chorø, dramos spektakliø ir kino filmø muzikos.
Kûryba turi sàsajø su latviø muz. folkloru, taèiau vy-
rauja modernios muz. iðraiðkos priemonës.
Kazys Jasinskas
Dambrauskãitë Antanina [1905.III.7 Ðiauliuose –
1994.V.18 Majamyje (Floridos valstija, JAV); palaidota
Kaune, Petraðiûnø kapinëse], liet. dainininkë (sopra-
nas). 1925–29 dainuoti mokësi Klaipëdos muz. m-loje
pas M. Èerkaskajà ir I. Volkovà, 1929–30 Kauno muz.
m-loje pas V. Grigaitienæ. Klaipëdoje dainavo M. Pet-
rausko operoje „Birutë“ ir Ch. Gounod „Faustas“.
1929 debiutavo Valstybës operoje; 1929–44 ðio teatro
Dambrauskaitë
!
solistë. 1933 vasarà tobulinosi Ðv. Cecilijos akademi-
joje Romoje pas E. Ghibaude. 1934 dainavo radijo
koncertuose Prahoje, Vienoje, Budapeðte, Liepojoje.
1935–36 koncertavo Rygoje, Taline. Tarp operø vaid-
menø – Donna Elvira, Desdemona, Marguerite, Eli-
sabeth, Tatjana, Cio Cio San, Mimi, Maþenka, Tama-
ra, Sofija (J. Karnavièiaus „Radvila Perkûnas“), Eglë
2, Danutë (S. Ðimkaus „Pagirënai“). 1944 pasitraukë
á Vokietijà, koncertavo liet. stovyklose ir kitatauèiams.
1947 Augsburgo operoje dainavo pagr. vaidmenis
G. Puccini „Madama Butterfly“ ir B. Smetana’os „Par-
duotojoje nuotakoje“, vëliau per Miuncheno radijà
(lietuviðkai). 1949 su A. Kalvaityte, S. Baru, I. Nau-
ragiu, V. Jakubënu dalyvavo 28 koncertuose Anglijoje.
1949 atvyko á JAV, koncertavo liet. kolonijose, vëliau
apsigyveno Majamyje. Lietuvoje ir JAV ádainavo plokð-
teliø. Apie muzikà raðë estø þurnale „Eesti Noorus“.
1948 Miunchene iðleista kn. „Antanina Dambrauskai-
të. Operos dainininkës meno kelias“. Pav.
Antanina Dambrauskaitë Vaclovas Juodpusis
Dambrauskãitë Elena [g. 1902.III.2 Kaune], liet. vio- Damcke Berthold [Bertoldas Dãmkë; 1812.II.6 Ha-
lonèelininkë. Muzikos mokësi pas tëvà Kajetonà
Dambrauskà. Bûdama 12 metø, vieðai koncertavo
Kaune „Dainos“ d-jos ir kituose renginiuose. Studi-
javo Maskvos ir Kijevo kons-jose. Gráþusi á Lietuvà,
1921 iðvyko tæsti studijø á Leipcigà. 1925 baigë Leip-
cigo kons-jà. 1927 emigravo á Urugvajø. Koncertavo
P. Amerikoje.
Dambrãuskas Jonas [1892.V.23 Pamusiuose (Ðirvin-
tø rj.) – 1982.III.8 Kaune], liet. komp., dirig., vargo-
nininkas. 1917 baigë Varðuvos muz. in-tà (M. Sur-
zyñskio vargonø kl.). 1922–46 Valstybës teatro,
Lietuvos OBT orkestro artistas, chormeisteris. 1923–
Jonas Dambrauskas 28 Kaune vadovavo „Gabijos“ d-jai ir chorui. 1946–
50 Kauno un-to, 1951–52 Kauno politechn. in-to stu-
dentø choro vadovas. Sukûrë operà „Valdovas“ (1943,
neiðliko), oratorijà Pro hominibus (1936), „Patetinæ
kantatà“ (1967), choro ir solo dainø, giesmiø, dramos
spektakliø, baþn. muzikos; harmonizavo l. dainø
(>100), redagavo ir instrumentavo M. Petrausko ope-
rà „Eglë þalèiø karalienë“ („Eglës“ pavadinimu past.
1939; pats ir dirigavo). Kûryboje laikësi klasik. tradi-
cijø. Pav.
L: Dambrauskas V. Kompozitorius Jonas Dambrauskas. K., 2000.
Arvydas Karaðka
dambrìlis, bandûrëlis (vok. Maultrommel, Mundharfe,
Brummeisen; pranc. guimbarde; angl. jew’s harp; it.
scacciapensieri), muz. instrumentas – gnaibomasis idio-
fonas. Vartojamas daugelio pasaulio tautø. Daromi ið
metalo (Europoje ir Ð. Azijoje), palmës medþio, bam-
buko (Centr. ir P. Azijoje, Okeanijoje), kaulo. Metalinis
5–10 cm ilgio pasagos (kartais trapecijos) pavidalo su ið-
dambrelis tæstais siaurëjanèiais galais korpusas turi viduryje pritvir-
tintà plieniná 6–12 cm ilgio lieþuvëlá su vàðeliu. Grieþiant
siaurasis korpuso galas sukandamas arba priglaudþia-
mas prie dantø, o lieþuvëlio vàðelis virpinamas pirðtu.
Lieþuvëlis sukelia pastovø pagr. tonà (jo aukðtis priklauso
nuo lieþuvëlio matmenø), o kalbos padargø artikuliacija
sukelia obertonus, tembro efektus, garsà sustiprina bur-
nos ertmë (natûralus rezonatorius). Diapazonas – kvar-
ta arba kvinta. Grieþiamos improvizacijos, dainø ir ðo-
kiø melodijos. Seniausieji Europos dambreliai rasti 1399
sugriautos Tanenbergo (Hesene) pilies griuvësiuose.
Apie 1800 ∆ garsëjo kaip virtuoziðko muzikavimo instru-
mentas (komp. J. Albrechtsbergeris sukûrë koncertà
dambreliui ir mandorai). J. H. Scheibleris (Vokietija), su-
jungæs 10 dambreliø, 1816 pagamino muz. instrumentà
↑ aurà 1.
Latviai ir rusai ∆ vadina varganu, estai – parmupiliu,
tiurkai komûzu, jakutai chomûsu, lenkai drumla, ukr.,
mold., baltarusiai drymba.
Lietuvoje metalo ∆ nuo seno vartotas liaudies, LDK
didikø rûmø muzikantø. Trakø salos pilies teritorijoje
rastas XV a. dambrelis. ∆ mini T. Lepneris kn. „Prûsø
lietuvis“ („Der Preusche Littauer“, 1744), P. Ruigys
„Liet.–vok. ir vok.–liet. k. þodyne“ (1747), K. Done-
laitis poemoje „Metai“ (1818). Iki XX a. I pusës ∆
kaimo kapelose buvo grieþiamos ðokiø, dainø melo-
dijos, improvizacijos. Dambrelius pirkdavo mieste ar-
ba nukaldavo kaimo kalviai. Nuo XX a. 8 d-meèio
dambreliais grieþiama folkloro ansambliuose. Pav.
Arvydas Karaðka ir kt.
noveryje – 1875.II.15 Paryþiuje], vok. dirigentas,
kompozitorius. Mokësi pas A. Schmidtà ir F. Riesà,
grieþë altu rûmø kapeloje Hanoveryje. 1837 Potsda-
mo filh-jos draugijos simf. orkestro dirigentas. 1841
dirbo Karaliauèiuje, 1845–55 – Sankt Peterburge, vë-
liau Briuselyje. Nuo 1859 bendradarbiavo spaudoje
Paryþiuje, dëstë muz. teorijà Paryþiaus kons-joje; ben-
dravo su H. Berliozu. Kûriniai (opera, oratorijos)
nebuvo labai originalûs. Rita Vinslovaitë
Damm Peter [Pëteris Dåmas; g. 1937.VII.27 Meinin-
gene (Tiûringija)], vok. trimitininkas. 1951–57 studi-
javo Veimaro aukðtojoje muzikos m-loje (pas K. Bieh-
ligà). 1957–59 Gera miesto teatrø orkestro solistas.
1959–69 grieþë „Gewandhaus“ orkestre Leipcige, nuo
1969 Dresdeno valst. kapeloje. Kaip solistas koncer-
tavo „Prahos pavasario“, Zalcburgo ir kt. festivaliuo-
se, Japonijoje, Èilëje, JAV. Birutë Þalalienë
Damònas (V a. pr. Kr.), gr. muz. teoretikas. Pitagoro
m-los sekëjas. Buvo Periklio ir Sokrato mokytojas. Sa-
vo paþiûras (etoso teorijà) iðdëstë traktate „Areiopa-
gitos“ (jis apraðytas Platono traktate „Valstybë“,
kn. 3). Jonas Klimas
Damoreau-Cinti Laure (Cinthie Montalant) [Lora
Damorò-Sintí; tikr. pavardë Sinti Montalan; 1801.II.6
Paryþiuje – 1863.II.25 ten pat], pranc. dainininkë (sop-
ranas). 1816 debiutavo Paryþiuje It. teatre. Nuo 1826
dainavo GO, 1835–43 „Opéra-Comique“ teatruose.
Þymi G. Rossini, D. Aubero, G. Meyerbeero operø
vaidmenø atlikëja. 1834–56 dëstë Paryþiaus kons-joje.
Jûratë Gudaitë
Damrosch (Damròðai), JAV muzikai: Leopold [Leopol-
das; 1832.X.22 Poznanëje (Lenkija) – 1885.II.15 Niu-
jorke], violonèelininkas, dirigentas. Vokietis. Berlyne
studijavo medicinà, vëliau mokësi muzikos. 1855 Mag-
deburgo miesto, 1857 Veimaro rûmø kapelos koncert-
meisteris. Veimare susipaþino su F. Lisztu, H. von Bülo-
wu, C. Tausigu, P. Cornelius’u, vedë dainininkæ H. von
Heimburg. 1858–71 Vroclavo filh-jos orkestro dirig.;
èia 1862 ∆ ákûrë koncert. d-jà. 1871 iðvyko á JAV. 1873
ákûrë Oratorinæ d-jà, 1878 – Niujorko simf. d-jà, 1884

vadovavo MO teatro vok. operos trupei. Frank Heino
[Frankas Heinas; 1859.VI.22 Vroclave – 1937.X.22
Niujorke], dirigentas. Leopoldo sûnus. Kompozicijos
ir skambinti f-nu mokësi pas tëvà. 1885–91 MO chor-
meisteris, 1893–1920 Muz. meno d-jos dirigentas. ∆ pro-
pagavo sen. ir moderniàjà muzikà a cappella. Nuo 1905
Muz. meno in-to direktorius. Walter Johannes [Valte-
ris Johanesas; 1862.I.30 Vroclave – 1950.XII.22 Niu-
jorke], dirigentas. Franko Heino brolis. Muzikos mo-
kësi pas tëvà, F. Draeseke, H. von Bülowà. 1884–94 ir
1900–02 MO chormeisteris, 1885–98 ir 1917–21 Ora-
tor. d-jos, 1885–94 ir 1903–28 Simf. d-jos, 1894–99 jo
paties ákurtos operos trupës „Damrosch Opera Com-
pany“ vadovas. ∆ þymus R. Wagnerio, J. Brahmso,
P. Èaikovskio, C. Saint-Sa¸nso, J. Sibelius’o, M. Rave-
lio kûriniø interpretuotojas. Jûratë Gudaitë
Damse (Dampse) Józef [Juzefas Dãmsë; 1789.I.26 So-
kolove – 1852.XII.15 Rudne (prie Varðuvos)], lenkø
komp., dirig., aktorius. Mokësi Varðuvos kons-joje.
Apie 1809 buvo dramos aktorius Vilniuje. 1809–12
grojo klarnetu ir trombonu Varðuvos kun-stës 14 ki-
rasyrø pulko orkestre, kurá laikà jam dirigavo. 1813
vaidino K. Bauerio dramos trupëje Kaliðe ir Plocke.
1814 apsigyveno Varðuvoje. Bendradarbiavo su teat-
rais „Narodowy“, „Wielki“ ir „Rozmaitoúci“; vaidino
komedijose, kûrë muzikà, vertë ið pranc. ir vok. k. ope-
rø libretus, dramos veikalus. 1815–35 koncertavo kaip
klarnetininkas (kai kada grodavo teatro orkestre).
Nuo 1846 dirbo scenos inspektoriumi. Kûriniai: 42 ko-
miðkosios operos, tarp jø – Mina, czyli Córka burmistr-
za („Mina, arba Burmistro duktë“, past. 1837),
Puùkownik z 1769 roku („1769 metø pulkininkas“, past.
1839); 21 melodrama, tarp jø – Gracz czyli Trzydieúci
lat ýycia szulera („Loðëjas, arba Trisdeðimt sukèiaus
gyvenimo metø“, 1823), Chùop milionowy („Valstietis
milijonierius“, 1829); 7 baletai, tarp jø – Wesele Kra-
kowskie („Krokuvietiðkos vestuvës“, 1823); kantata
Tkliwe ýyczenia serc przyjacielskich („Bièiuliðkø ðirdþiø
sentimentalûs linkëjimai“, 1823); 3 miðios (1837–38),
kûriniai orkestrui, tarp jø – Bitwa pod Ostroùækà („Mû-
ðis prie Ostrolenkos“), Marsz poùàczonych Polaków
(„Susivienijusiø lenkø marðas“, 1831), Podróý po Eu-
ropie („Kelionë po Europà“, 1839), Syrena Dniestru
(„Dnestro sirena“, 1846); f-nui – >80 polonezø, 20
mazurkø, 12 valsø ir kt. Aurelija Andrejauskaitë
Dan Ikuma [Ikuma Dånas; g. 1924.IV.7 Tokijuje], ja-
ponø kompozitorius. Studijavo MuA Tokijuje (1942–
44 ir 1945–46; K. Shimofusa’os mokinys), vëliau pri-
vaèiai pas S. Moroi. Sukûrë operas Yûzuru („Vakaro
gervë“, past. 1952 Osakoje), Kikimimi zukin („Jaut-
rios ausys“, past. 1958 Osakoje), Hikarigoke („Ðvytin-
ti pelkë“, past. 1972 Osakoje), baletà (1961), simf-jø,
simf. poemø, kamer. kûriniø, kantatø. Jonas Klimas
Danckert Werner [Verneris Dãnkertas; 1900.VI.22 Er-
furte – 1970.III.5 Krëfelde], vok. muzikologas, klavesi-
nininkas. Leipcigo un-te studijavo muzikologijà
(H. Riemanno ir H. Aberto kl.), kons-joje – kompozici-
jà (A. Scheringo kl.). 1929–32 dëstë Veimaro kons-joje,
nuo 1937 – Berlyno un-te. 1943–45 Graco un-to Muzi-
kologijos sk. vadovas; prof. (1937). 1950–53 dëstë muz.
istorijà Krëfelde baþn. muzikos m-loje. Paraðë darbø
Dandrieu
!!
apie muz. istorijà, instrumentologijà, pedagogikà.
Reikðmingi l. dainø ir muz. etnologijos tyrinëjimai.
Gediminas Þidonis
Dancla (Danklâ), pranc. muzikai: Jean-Baptiste Char-
les [Þanas Batistas Ðarlis; 1817.XII.19 Banjeres de
Bigore (Aukðt. Pirënø dep.) – 1907.XI.10 Tunise], smui-
kininkas, komp., pedagogas. 1828–40 studijavo Pary-
þiaus kons-joje (pas P. Guérinà, P. Baillot, J. Halévy,
H. M. Bertonà). Nuo 1835 „Opéra-Comique“, 1841–
63 Paryþiaus kons-jos koncert. d-jos orkestro I smuiki-
ninkas. Apie 1839 su savo broliais Arnaud Philippe’u
ir Jeanu-Pierre’u Léopoldu bei seserimi Laura Delip-
hard subûrë styg. kvartetà. 1855–92 dëstë Paryþiaus
kons-joje; prof. (1857). Sukûrë simf. koncertø, kvarte-
tø, fp. koncertø, duetø, sonatø. Paraðë muz. istorijos ir
muz. dëstymo metodikos darbø. Arnaud Philippe [Ar-
no Filipas; 1819.I.1 Banjeres de Bigore – 1862.II.1 ten
pat], violonèelininkas, komp. Jeano Baptiste’o Char-
les’io ir Jeano Pierre’o Léopoldo brolis. 1841 baigë
Paryþiaus kons-jà (L. P. Norblino kl.). 1847–61 Pary-
þiaus kons-jos koncert. d-jos ir Opéra-Comique orkest-
rø violonèelininkas. Þymus kamer. muzikos atlikëjas.
Sukûrë kûriniø violonèelei ir kt. instrumentams, styg.
kvartetø. Jean-Pierre Léopold [Þanas Pjeras Leopol-
das; 1822.VI.1 Banjeres de Bigore – 1895.IV.29 Pary-
þiuje], kornetininkas, smuikininkas. Jeano Baptiste’o
Charles’io ir Arnaud Philippe’o brolis. Baigë Paryþiaus
kons-jà (1841 P. Z. E. Meifredo korneto, 1842 P. Baillot
smuiko kl.). Nuo 1839 Paryþiaus kons-jos koncert. d-jos,
nuo 1853 áv. Paryþiaus teatrø (nuo 1858 Italø teatro)
orkestrø kornetininkas. Daug koncertavo su kamer.
muzikos ansambliais. Sukûrë styg. kvartetø, fp. trio,
kûriniø violonèelei, smuikui, chorø a cappella, dainø.
Adeodatas Tauragis
Danco Suzanne [Siuzana Dankò; g. 1911.I.22 Briuse-
lyje], Belgijos dainininkë (sopranas). Studijavo Briu-
selio kons-joje. 1938 dainuoti mokësi pas F. Carpi Pra-
hoje. 1941 debiutavo Genujoje (Fiordiligi). Rengë sol.
koncertus, dainavo garsiausiuose Europos ðaliø ir JAV
OT, Australijoje, dalyvavo Glaindborno, Edinburgo,
Provanso Ekso festivaliuose. Vaidmenys: Donna El-
vira, Mimi, Mélisande, Marie 1. Nuo 6 d-meèio nebe-
dainuoja; dëstë dainavimà Sienos „Accademia Chigia-
na“ (Italijoje). Danutë Mekaitë
Danczowska Kaja (Kaja Danèovskâ; g. 1949.III.25
Krokuvoje), lenkø smuikininkë. Koncertuoti pradëjo
9 metø. 1972 baigë Krokuvos aukðtàjà muz. m-là (E.
Umiñskos kl.). Tais paèiais metais mokësi meistriðkumo
kursuose Maskvos kons-joje (pas D. Oistrachà). Nuo
1972 dësto Krokuvos MuA; prof. (1989). Ávairiø tarpt.
konkursø laureatë. Koncertavo Europos, Amerikos,
Azijos ðalyse, Australijoje. Judita Þukienë
Dandrieu (d’Andrieu) Jean Franšois [Þanas Fransua
Dandrijº; g. 1682 Paryþiuje, m. 1738.I.17 ten pat],
pranc. komp., vargonininkas, klavesinininkas. J.-B. Mo-
reau mokinys. Nuo 1704 vargonininkavo Paryþiaus baþ-
nyèiose, nuo 1721 karaliaus rûmuose. ∆ kûryboje ryð-
ku Fr. Couperino átaka. Þymesnieji kûriniai – pjesës
klavesinui (3 t., 1724, 1728, 1734), vargonams (1739),
trio sonatos (1705, 2 sm. ir basso continuo), smuiko
sonatos (1710, su basso continuo). Paraðë akompana-
vimo klavesinu vadovëlá (1718). Jonas Klimas
Daniel
!"
Daniel-Lesur Jean Yves [Þanas Ivas Danjêlis-Lezi¿-
ras; g. 1908.XI.19 Paryþiuje], pranc. komp., vargoni-
ninkas, pianistas, muz. kritikas. Kûrybinio kompozi-
toriø susivienijimo „Jaunoji Prancûzija“ narys. Mokësi
Paryþiaus kons-joje. 1935–64 dëstë muz. m-loje „Scho-
la cantorum“ (1957–62 direktorius). 1937–44 bene-
diktinø vienuolyno vargonininkas Paryþiuje. Nuo 1960
dirbo Prancûzijos TV. Sukûrë operø, simf-jà, kûriniø
kamer. orkestrui, pjesiø f-nui, vargonams, dainø, cho-
rø. Kûriniai ekspresyvûs, aiðkaus, grakðtaus stiliaus.
Bronius Ambraziejus
Daniélou Alain (Shiva Sharan) [Alenas Danjelù; sla-
pyvardis Ðiva Ðaran; 1907.X.4 Neili prie Senos (netoli
Paryþiaus) – 1994.I.7 Lozanoje (Ðveicarija)], pranc.
etnomuzikologas orientalistas. Studijavo Paryþiuje ir
Anapolyje (JAV). 1935–49 Benareso un-te (Indija)
studijavo sanskrità, indø filosofijà, religijà, muzikà.
1949–54 ðiame un-te dëstë. 1954–56 Tyrimø centro
Madrase direktorius. 1956–59 Prancûzø indologijos
in-to profesorius; tyrë P. Azijos kultûras. Prancûzi-
jos Tolimøjø Rytø in-to Paryþiuje narys (1959). Tarpt.
muz. tarybos prie UNESCO patarëjas (1960). 1963–
75 Tarpt. lyginamøjø muzikos tyrimø ir dokumenta-
cijos in-to V. Berlyne ir Venecijoje direktorius. ∆ kû-
rë vad. visuotinæ muzikos teorijà, kuri apimtø visas
kultûras. Iðvertë sanskrito tekstø apie muzikà, para-
ðë jiems komentarus. Parengë savo surinktos Indi-
jos, Kombodþos, Laoso, Afganistano, Irano muzikos
plokðteliø antologijas. Paraðë darbø apie Indijos is-
torijà, religijà, filosofijà. Svarbesni darbai: „Northern
Indian Music“ („Ðiaurës Indijos muzika“, 1952), „Ca-
talogue de musique classique de l’Inde“ („Indijos kla-
sikinës muzikos katalogas“, 1952), „Sémantique mu-
sicale“ („Muzikos semantika“, 1967), „La musique
et sa communication...“ („Muzika ir jos sàveikos...“,
1971). Jonas Bruveris
Dånijos mùzika. Þiniø apie danø l. muzikà iðliko ne-
daug. Ji yra viena seniausiø germaniðkøjø muz. kultû-
rø. Iki ðiø dienø populiarø muz. instrumentà lurà (puè.
aerofonas) archeologai priskiria IV–I a. pr. Kristø. Iki
V a. jis buvo vartojamas per apeigas. Skandinavø sa-
gose minimas ir muz. instrumentas krota (chordo-
fonas).
Svarbiausias vid. amþiø danø raðtijos paminklas Saxo
Grammaticus „Gesta Danorum“ („Danø darbai“, apie
1185–1222) pateikia þiniø ir apie danø l. muzikà. Liau-
dies dainos daugiausia herojinës epinës (Kämpeviser)
arba lyrinës. Jas dainuodavo rûmø dainiai skaldai. Bu-
vo apdainuojami karo þygiai, áv. legend. ávykiai, rite-
riø gyvenimas; melodika artima ðvedø ir ð. vokieèiø
muz. folklorui. Danø l. ðokiai glaudþiai susijæ su dai-
nomis; jiems bûdinga strof. dainø struktûra, dainavi-
mas ðokant. Ðokdavo klajojantys muzikantai juokda-
riai (Gøglere) ir ðpylmanai (Legere). Dainuojamieji
ðokiai (Folkeviser) populiarûs Farerø salose ligi ðiø
dienø.
X a. ásigalëjus krikðèionybei, apie 960 Danijos baþny-
èiose paplito grigaliðkasis choralas, anglø, vokieèiø rel.
himnai, sekvencijos. XII–XIII a. danø dvasininkai stu-
dijavo Paryþiuje, mokësi Paryþiaus katedros m-los sti-
liaus polifonijos. Atsirado profesionalioji baþnytinë
muzika, pradëtos steigti instr. ir vokalinës kapelos.
XV a. Danijos karaliaus rûmuose gyvavo variniø pu-
èiamøjø muz. instrumentø kapela, kurioje grieþë 12
muzikantø, XVI a. pab. – styginiø ir mediniø puèia-
møjø muz. instrumentø kapelos, sudarytos daugiau-
sia ið svetimðaliø muzikantø (anglø). 1618 Danijos ka-
raliaus rûmø instr. kapelai priklausë >30 dainininkø,
16 trimitininkø, 30 kitais instrumentais grieþianèiø mu-
zikantø.
XVI a. pradëtos rinkti l. dainos, iðspausdinta rel. ir
pasauliet. muzikos kûriniø: H. Tomissenso „Salme-
bog“ („Psalmiø knyga“, 1569), N. Jesperseno „Gra-
duale“ („Gradualai“, 1573), A. S. Vedelio „Et hundre-
de udvalgte danske Viser“ („Ðimtas rinktiniø danø
dainø“, 1591), H. Lübecko ir M. Thomseno „Trom-
peterbuch“ („Trimitininko knyga“, 1598 ir 1605).
XVI a. pab.–XVII a. muzikos raidai turëjo átakos Da-
nijoje gyvenusiø svetimðaliø kompozitoriø veikla.
1598–1606 karaliaus rûmuose Kopenhagoje dirbo
anglø liutnininkas ir komp. J. Dowlandas, vok. kom-
pozitoriai H. Schützas, M. Weckmannas, D. Buxte-
hude; pastarasis kelerius metus dirbo vargonininku
Helsingborge ir Helsingiore, turëjo átakos vietiniø
kompozitoriø ir vargonininkø (M. Hako, M. BÄrch-
grevincko ir kt.) kûrybai.
XVII a. pr. madrigalø, motetø, baþn. muzikos sukûrë
pirmieji danø kompozitoriai, it. kompozitoriaus
G. Gabrieli mokiniai M. Pederss¸nas ir H. Nielsenas.
Jø kûriniuose ryðku Venecijos m-los kompozitoriø áta-
ka. Nuo XVII a. vid. Danijoje susidomëta scen. veika-
lais, ypaè pranc. baletu, it. ir vok. opera, atsirado
operos teatrø. 1689 pastatyta danø komp.
P. C. Schindlerio opera pagal antik. siuþetà Der verei-
nigte Götterstreit („Vieningas dievø ginèas“). 1721–23
Kopenhagoje gastroliavo Hamburgo opera; jos vado-
vas komp. R. Keiseris Kopenhagos operos teatrui su-
kûrë operà Ulysses („Ulisas“, 1726). Mirus karaliui
Kristijonui VI, kuris buvo baþn. muzikos ðalininkas,
draudë statyti operas ir baletus, nuo 1746 Kopenha-
goje gastroliavusi P. Mingotti it. operos trupë pastatë
komp. G. Sarti, A. Sacchini, D. Cimarosa’os, G. Pai-
siello, Chr. W. Glucko, Fr. A. Philidoro operas. Pirmà-
jà operà pagal danø nac. siuþetà Gram og Signe („Blo-
gis ir sielos iðgelbëjimas“) 1756 sukûrë G. Sarti ir
N. K. Bredalis.
Danø muzikos nac. savitumas iðryðkëjo XVIII a. ir
XIX a. pr. kompozitoriø kûryboje. 1787–95 Kopen-
hagoje dirbant vok. kompozitoriui J. A. P. Schulzui,
Karaliðkajame teatre ásteigta danø operos trupë
(1789), pastatyta vok. kompozitoriaus Fr. L. A. Kun-
zeno opera Holger Danske. Schulzo zingðpyliuose pa-
gal originalius libretus Høstgildet („Derliaus ðventë“,
1790), Peters Bryllup („Peterso vedybos“, 1793), E. Du
Puy zingðpylyje Ungdom og Galskab („Jaunystës be-
protybë“, 1806) ryðki danø muzikos ir pranc. komið-
kosios operos bruoþø sintezë. XVIII a. pab. buvo po-
puliarios J. E. Hartmanno operos, sukurtos pagal nac.
siuþetus, tarp jø – Balders Død („Balderio mirtis“,
1777), Fiskerne („Þvejai“, 1779) ir kitos. Liaudies mu-
zikos intonacijø gausu ir XIX a. I p. kompozitoriø
Fr. Kuhlau ir ypaè C. E. Fr. Weyse’s kûryboje – ope-
roje Ludams Hule (1816), zingðpyliuose Sovedrikken
(„Sapno þaluma“, 1809), El Eventyr i Rosenborg have

(„Nuotykiai Rosenborgo sode“, 1872), kantatose, dai-
nose. Þymiausieji romantizmo laikotarpio kompozi-
toriai N. W. Gade (sukûrë simf-jø, uvertiûrø; reiðkësi
kaip koncert. gyvenimo organizatorius), J. P. E. Hart-
mannas (sukûrë operø, baletø, baladþiø, romansø),
P. A. Heise. H. C. Lumbye kûrë valsus ir operetes.
Ðiuolaikinës danø nac. muzikos pradininku laikomas
C. Nielsenas. Jo kûriniai (operos, simf-jos, instr. koncer-
tai, vokal. muzika) turëjo átakos vëlesnës kompozito-
riø kartos Th. Laubo, Th. Aagardo, O. Ringo, P. Schier-
becko kûrybai. Tarptautinio pripaþinimo sulaukë komp.
K. Riisagerio kûriniai – opera Susanne (1950), baletai,
simf-jos, kamer. muzika. J. Bentzonas sukûrë operà Sa-
turnalia („Saturnalija“, 1944), simf-jø, kamer. muzikos
kûriniø, dainø. Operø, chor. muzikos kûriniø sukûrë
komp. F. Høffdingas. Pranc. impresionistø, I. Stravins-
kio, B. Bartóko, A. Schönbergo, P. Hindemitho kûry-
ba turëjo átakos S. E. Tarpo, J. Jersildo, V. Holmboe’s
muzikai. Atonaliosios muzikos principais savo kûrybo-
je rëmësi E. Hamerikas (operos, simf. muzikos kûri-
niai). XX a. I p. kûrë L. Emborgas, P. Gramas, B. Lew-
kowitchas. Elektroninæ muzikà kuria B. Lorentzenas,
P. N¸rgårdas, A. Borup-Jorgensenas. Neoromantizmo
tendencijos pastebimos I. Nerkolmo kûryboje.
Danijoje veikia ~10 simf. orkestrø, 5 kons-jos. Muz.
gyvenimo centras – Kopenhaga. Joje veikia Operos
teatras (ást. 1748; nuo 1770 – karaliðkasis), Danijos
radijo choras ir simf. orkestras (ást. 1925), Valst. radi-
jo simf. orkestras (ást. 1928), karaliðkoji kapela, ka-
mer. orkestras „Colegium musicum“ (ást. 1943); Da-
nijos karaliðkoji kons-ja (ást. 1867), Operos akademija
(ást. 1956), Kopenhagos un-to Muz. katedra (ást. 1924)
ir Muzikologijos in-tas. Draugijos: Danø koncert. su-
sivienijimas (ást. 1901; 1920 sujungtas su Jaunøjø mu-
zikantø d-ja), Danø choro d-ja (ást. 1911), Danijos mu-
zikantø s-ga (ást. 1911), Danø muz. d-ja (ást. 1903; nuo
1954 – Danijos muzikologø d-ja), Danijos kompozi-
toriø d-ja (ást. 1913), Danijos vargonininkø ir kanto-
riø d-ja, Kopenhagos koncert. d-ja (ást. 1937). Kopen-
hagoje rengiami baleto bei karaliðkasis muz. ir baleto
(abu kasmet), N. Malko dirigentø (nuo 1965) festiva-
liai. Leidþiami muz. þurnalai, tarp jø „Dansk Musik-
tidskrift“, „Nordisk Musikkultur“ (abu nuo 1925).
Muz. veikalai ir rankraðèiai sukaupti Kopenhagos ka-
raliðkojoje b-koje ir muz. istorijos muziejuje. Muz.
ástaigos ir kolektyvai veikia dar Orho (Jutlandijos
kons-ja, ást. 1926; simf. orkestras, ást. 1935; Filh-jos
d-ja), Odensëje (operos teatras, ást. 1846; filh-jos
orkestras; Fiûnø kons-ja, ást. 1929), Olborge (Ð. Jut-
landijos kons-ja, ást. 1930), Esbjerge (V. Jutlandijos
kons-ja, ást. 1945), Bredhade (operos teatras, ást.
1713).
L: Lun S. La vie musicale en Danemark. Copenhague, 1962; Kappel V.
Contemporary Danish composers against the background of Danish mu-
sical life and history. Kopenhagen, 1967; Bruun K. A. Dansk musiks his-
torie, 2 Bde. Kopenhagen, 1969; Schiørring N. Musikkens historie i Dan-
mark, 3 Bde. Kopenhagen, 1977–78. Rita Vinslovaitë
Dankowski (Danek) Adalbertus Wojciech [Adalber-
tas Voicechas Dankòvskis; g. apie 1760 D. Lenkijo-
je?, m. po 1800], lenkø komp., smuikininkas. Obþos
cistersø vienuolyne mokësi muzikos, apie 1779 buvo
ðio vienuolyno kapelos muziku. 1787–90 Gniezno ka-
dansonas
!#
tedros kapelmeisteris ir kompozitorius. Apie 1792
Lvovo vok. teatro violininkas. XIX a. pr. dirbo Poz-
nanëje. Kai kurie ankstyvieji ∆ kûriniai pasiraðyti Da-
neko pavarde. Sukûrë 9 simf-jas (iðliko 2), 39 miðias,
27 miðparus, 8 litanijas, 3 requiem, motetø, teatro mu-
zikos. ∆ kûriniø (miðios D-dur, G-dur ir kt.) kopijø
yra buv. Vilniaus katedros archyve (dabar Lietuvos
MA centr. b-kos rankraðtynas). ∆ kûriniai ankstyvojo
klasicizmo stiliaus, paraðyti homofon. technika; juose
ryðku Neapolio m-los átaka. Vytautas Povilas Jurkðtas
Dannreuther Edward George [Edvardas Dþordþas
Danròiteris; 1844.XI.4 Strasbûre – 1905.II.12 Heis-
tingse], anglø pianistas, ped., muzikologas. Studijavo
Sinsinatyje (JAV, pas F. L. Ritterá), vëliau Leipcige (pas
M. Hauptmannà, I. Moschelesà, E. Fr. Richterá). 1863
apsigyveno Londone. 1872 ákûrë Wagnerio d-jà, iki 1874
buvo ðios d-jos koncert. veiklos vadovas. Iðvertë á ang-
lø k. R. Wagnerio knygø, tarp jø – „Das Kunstwerk der
Zukunft“ („Ateities meno kûrinys“, 1873), „Beetho-
ven“ (1880), „Über das Dirigieren“ („Apie dirigavimà“,
1885). Nuo 1895 Karaliðkosios MuA profesorius. Pa-
raðë muzikologijos darbø – „R. Wagner. His Tenden-
cies and Theories“ („R. Wagneris. Tendencijos ir te-
orijos“, 1873), „Musical Ornamentation“ („Muzikos
ornamentika“, 2 t., 1893–95), „R. Wagner and the Re-
form of the Opera“ („R. Wagneris ir operos reforma“,
1873), „The Romantic Period“ („Romantizmo peri-
odas“, 1905). Adeodatas Tauragis
Danon Oscar [Oskaras Dånonas; g. 1913.II.7 Sarajeve],
serbø dirig., kompozitorius. Baigë Prahos kons-jà.
1938–41 Sarajevo OT ir filh-jos orkestro dirigentas.
1945–60 Belgrado operos teatro dirig., ðio teatro
direktorius, Belgrado MuA profesorius. Pagarsëjo
pastatæs rusø komp. operø uþsienyje (Lozanoje, Pa-
ryþiuje, Èikagoje, Vysbadene, Edinburge). Sukûrë ba-
letà, kûriniø orkestrui, chorui, f-nui, dainø.
Danutë Mekaitë
Danquart, Dankwart (Dãnkvartai), styginiø muz. in-
strumentø meistrai: Baltazaras (g. apie 1550, m. apie
1622 Vilniuje), d. kun-ðèio Vilniaus rûmø meistras.
Dirbo smuikus ir liutnias. Iðliko 1602 Vilniuje pada-
rytas smuikas (Poznanës nac. muziejuje). 1603 pada-
rytas smuikas, laikytas Varðuvos kons-joje, þuvo per
II pasaul. karà. Jo smuikai klasikinio modelio ir ap-
dailos, dideliø tembr. ir dinam. galimybiø; muz. savy-
bëmis ir iðore panaðûs á italø Breðos meistrø smuikus.
Janas (g. apie 1600), Baltazaro sûnus, Varðuvos Ka-
raliaus rûmø kapelos meistras. Dirbo smuikus ir al-
tus. Jano 1633 padarytà smuikà turi Poznanës filh-jos
orkestras. Baltazaras (g. apie 1620, m. po 1682), Ja-
no sûnus. Gyveno daugiausia Vilniuje. Dirbo smui-
kus. Keletas jø (vienas padarytas Vilniuje 1645) yra
Poznanës nac. muziejuje. Vytautas Povilas Jurkðtas
danse macabre (pranc.) – mirties ðokis.
dansònas (isp. danzón < danza – ðokis), kubieèiø pra-
mog. ðokis. Tempas lëtas, metras 2/4, ritmas sinko-
piðkas: . ∆ sukûrë apie 1880 negrø
komp. M. Failde ið kubietiðkojo kontradanso ir af-
rokubietiðkojo folkloro elementø. Pirmaisiais XX a.
d-meèiais ∆ buvo populiarus kaip nac. ðokis. Vëliau ið
∆ iðsirutuliojo ðokiai mamba ir èa èa èa. Rita Nomicaitë
Danzi
!$
Danzi Franz Ignaz [Francas Ignacas Dãncis; 1763.V.15
Ðvecingene (netoli Heidelbergo) – 1826.IV.13 Karlsrû-
hëje], vok. komp., dirigentas. Violonèele grieþti ∆
mokë tëvas, kompozicijos – G. J. Vogleris. Grieþë vio-
lonèele Manheimo orkestre, 1778 Miuncheno rûmø
kapeloje, 1807–12 Ðtutgarto rûmø kapelmeisteris ir
kons-jos direktorius (artimai bendravo su
C. M. von Weberiu ir L. Spohru), vëliau dirbo rûmø
kapelmeisteriu Karlsrûhëje. Sukûrë 17 operø (dalis
jø dingusi): Die Mitternachtsstunde („Vidurnakèio va-
landa“, 1788), Turandot (1817); baletø, kantatø, ora-
torijø, 8 simf-jas, dainø, baþn. muzikos (3 miðias, psal-
miø, Te Deum), kamer. muzikos kûriniø. Kûryboje tæsë
Manheimo m-los tradicijas. Jonas Klimas
Da Ponte Lorenzo (Emmanuele Conegliano) [Loren-
cas Da Pòntë; tikr. vardas ir pavardë Emanuelis Ko-
neljanas; 1749.III.10 Èenedoje (ðalia Venecijos) –
Louis-Claude Daquin
1838.VIII.17 Niujorke], it. raðytojas, libretø kûrëjas.
Nuo 1769 mokësi Portogrvaro dvas. seminarijoje, nuo
1773 abatas. 1774–76 Trevizo dvas. seminarijoje dëstë
muzikà ir retorikà. Nuo 1781 gyveno Vienoje (1783–
91 rûmø poetas, libretø kûrëjas), nuo 1792 Londone.
Paraðë 36 operø libretus. Pagal ∆ tekstus operø sukûrë
A. Salieri, V. Mart²n y Soleris ir kiti. Þymiausi ∆ libre-
tai – W. A. Mozarto operoms („Figaro vedybos“, Don
darabuka Giovanni, „Visos jos tokios“). Nuo 1804 gyveno Niujor-
ke, dirbo teatro antrepreneriu, dëstë it. kalbà ir lit-rà.
Paraðë autobiografijà (1807), atsiminimus (1823–27,
4 t.). Adeodatas Tauragis
Daquin (d’Aquin) Louis-Claude [Lui Klodas Dakênas;
1694.VII.4 Paryþiuje – 1772.VI.15 ten pat], pranc.
komp., vargonininkas, klavesinininkas. L. Marchand’o
ir N. Bernier mokinys. Nuo 1706 vargonininkavo Pa-
ryþiaus baþnyèiose. 1732–72 pranc. konvento, nuo
1739 karaliaus rûmø kapelos, nuo 1755 Paryþiaus Die-
vo Motinos katedros vargonininkas. Sukûrë kantatà
La Rose („Roþë“), pjesiø klavesinui, tarp jø – Le cou
Aleksandras Dargomyþskis
cou („Gegutë“), pjesiø vargonams ir klavesinui, mo-
tetø. Kûryba galant. stiliaus. Pav. Adeodatas Tauragis
darabukâ, Egipto muz. instrumentas – muðamasis
membranofonas. Tai taurës pavidalo molio bûgnas su
kiaura apaèia, aptemptas þuvies arba gyvulio oda. Mu-
ðamas pirðtais. Vartotas dar iki islamo (VII a.). Pav.
Birutë Þalalienë
Darclée Hariclea (Hariclea Haricly de Hartulary) [Ha-
riklëja Darklº; tikr. vardas ir pavardë Hariklëja Ha-
rikli de Hartulari; 1860.VI.10 Bukareðte – 1939.I.10
ten pat], rum. dainininkë (sopranas). Studijavo Bu-
kareðte, Paryþiuje pas J.-B. Fauré, tobulinosi pas
E. Duvernoy. 1888 debiutavo GO (Marguerite). 1890–
1910 dainavo Paryþiaus, Milano, Maskvos, Sankt Pe-
terburgo, Buenos Airiø, Niujorko teatruose. Dainavo
lyrines koloratûrines (Violetta) ir mecosoprano (Car-
men) partijas. Sukûrë >100 vaidmenø: Manon 2, Mi-
darinýs, sintaksinis darinys, muz. formos elementas –
mi, Cio Cio San, Elsa, Valentine, Elþbieta 3, Aida,
Nedda, Juliette. 1900 Romoje pirmoji atliko Tosca’os
partijà. 1918 nustojo dainuoti. Viena Rumunijos OT
ákûrëjø Bukareðte. Vidutis Bakas
Dargomôþskis Aleksandras [Àëåêñàíäð Ñåðãååâè÷
Äàðãîìûæñêèé; 1813.II.14 Trojickojëje (Tulos sr.) –
1869.I.17 Sankt Peterburge], rusø kompozitorius. Mu-
zikos pradëjo mokytis nuo 1819. 1821–28 mokësi pas
A. Danilevská, 1828–31 pas F. Schoberlechnerá (f-nas),
smuikuoti pas P. Voroncovà, dainuoti pas A. Zeibigà.
XIX a. 3 d-metyje koncertavo kaip dainininkas (te-
noras), pianistas (solistas ir akompaniatorius), smui-
kininkas ir altininkas Sankt Peterburgo muz. ir lit.
salonuose. 1835 pradëjo savarankiðkai mokytis kom-
pozicijos (rëmësi M. Glinkos pamokymais ir turimais
S. Dehno darbais). 1844–45 lankësi V. Europos mies-
tuose (Berlyne, Paryþiuje, Vienoje, Leipcige, Varðu-
voje), susipaþino su pranc. grand opéra stiliaus kûri-
niais (G. Meyerbeero, L. Aubero). Gráþæs á Sankt
Peterburgà ëmë kurti muzikà, susipaþino su „Galin-
gojo sambûrio“ kompozitoriais. Ásteigus Rusø muzi-
kos d-jà (1859), ið pradþiø buvo jos v-bos narys, nuo
1867 Sankt Peterburgo sk. pirmininkas. 1864–65 vël
keliavo po V. Europà. Nuo 1865 gyveno ir kûrë Sankt
Peterburge.
∆ daugiausia kûrë vokal. muzikà – operas, dainas, ro-
mansus. Joje siekë ypaè glaudaus þodþio ir muzikos
ryðio, tapusio ∆ kûrybos postulatu. Ið pradþiø dainose
ir romansuose dominavo M. Glinkos ir M. Varlamo-
vo kûrybai artima muz. lyrika. Vëliau ∆ sukûrë ryðkiø
þanriniø (komiðkø, sarkastiðkø, dramatiðkø, liaudið-
kø) dainø scenø. Siekë vokal. partijos natûralumo, jà
grindë reèitatyvu, melodeklamacija. F-no akompani-
mentas paryðkina dainos potekstæ. Rusø muz. kultû-
ros raidai ypaè reikðmingos ∆ operos. Muz. poþiûriu
ypaè novatoriðka buvo ∆ opera „Akmeninis sveèias“.
Joje gausu muz. monologø ir dialogø, grindþiamø ið-
plëtotais reèitatyvais. Orkestro partija glaudþiai susi-
jusi su vokal. stiliumi. ∆ muzika (ypaè vokalinë) turë-
jo átakos M. Musorgskio, N. Rimskio-Korsakovo
kûrybai.
KÛRINIAI. Operos: Ýñìåðàëüäà („Esmeralda“,
1841), Òîðæåñòâî Áàêõà („Bakcho ðventë“, opera
baletas, 1848), Ðóñàëêà („Undinë“, 1855), Êàìåííûé
ãîñòü („Akmeninis sveèias“, 1866–69, nebaigta; bai-
gë N. Rimskis-Korsakovas ir C. Cui, past. 1872; II red.
N. Rimskio-Korsakovo, past. 1906). Orkestrui:
Áîëåðî („Bolero“, 1839), Áàáà-ßãà, èëè ñ Âîëãè nach
Riga („Ragana, arba nuo Volgos á Rigà“, pokðtas fan-
tazija, 1862), Ìàëîðîññèéñêèé êàçà÷îê („Ukrainie-
èiø kazokëlis“, fantazija, 1864), ×óõîíñêàÿ ôàíòàçèÿ
(„Èuchoniðkoji fantazija“, 1867). F-nui: variacijos,
scherzo, valsai, marðai, polkos, mazurkos, kontradan-
sai, kadriliai ir kt. Vokaliniai: ~100 dainø ir romansø
balsui ir f-nui (apie 1830–65), Ïåòåðáóðãñêèå
ñåðåíàäû („Peterburgo serenados“, 13 dainø ciklas
chorui a cappella, apie 1845–50). Pav.
L: Ïåêåëèñ Ì. Äàðãîìûæñêèé è íàðîäíàÿ ïåñíÿ. Ì., Ë., 1951;
Øëèôøòåéí Ñ. Äàðãîìûæñêèé. 3-å èçä., èñïð. è äîï. Ì., 1960;
Ïåêåëèñ Ì. Äàðãîìûæñêèé è åãî îêðóæåíèå, Ò. 1–2, Ì., 1966–73.
Jonas Klimas
bet kuris nedidelës apimties, santyk. uþbaigtos struk-
tûros muz. sintaksës vienetas. Dariniais vadinami sub-
motyvas, motyvas, frazë, kai kada sakinys ir periodas.
∆ turi bent vienà reikðmingà akcentà (iktà), nuo kitø
dariniø atskiriamas cezûra. Anksèiau dar vartoti ter-
minai statinys, konstrukcija. Algirdas Ambrazas

Darlys Barbara [angl.; Bronë Bernotãitë-Drangelîenë; Darvas (Steinberger) Gãbor [Gaboras Dãrvaðas (Ðtein-
1908.XI.11 Glazge (D. Britanija) – 1988.VI.11 Vaðing-
tone], liet. dainininkë (dramat. sopranas). Atvykusi á
JAV, nuo 1926 muzikos mokësi pas H. Butler, nuo
1929 pas E. Sacerdote. Nuo 1933 dainavo koncertuo-
se. 1934 debiutavo Èikagos „Grand Opéra Co“ (Gio-
conda). 1935 Èikagoje dalyvavo Europos tautø kon-
certuose per radijà. Buvo „Romancers“ kvarteto narë.
1936 dainavo Leonora’os 3 partijà Detroite ir Kliv-
lende. Tais paèiais metais lankësi Lietuvoje, dainavo
Valstybës teatre (Tosca), koncertavo su Kauno radio-
fono simf. orkestru. 1937 koncertavo Stokholme, Briu-
selyje, Prahoje, Rygoje. 1938 dainavo Varðuvos radio-
fone ir operoje. 1939 gráþo á JAV. 1950 su M. Kiþyte
dainavo Niujorko televizijoje. Dirbo „Amerikos bal-
so“ lietuviø programos praneðëja Brukline (1951–54)
ir Vaðingtone (1954–65). 1954 su „Polonia Opera Co“
trupe dainavo S. Moniuszko’s operoje Halka. Daina-
vo operose: G. Verdi Aida, Traviata, R. Wagnerio Lo-
hengrin, G. Puccini Turandot. Iðleido plokðteliø.
darnâ (angl. tuning, temperament, vok. Stimmung, Tem-
peratur, rus. ñòðîé), garsø aukðèio santykiø sistema,
jos matematinë iðraiðka; ↑ garsø sistemos charakteristi-
ka. Kiekvienas ∆ garsas apibûdinamas skaièiumi – to
garso ir apatinio ∆ garso daþniø santykiu arba ðiø gar-
sø objektyviø aukðèiø skirtumu. Darnos sàlygiðkai gali
bûti skirstomos á sudaromas derinant ↑ natûraliaisiais
intervalais (angl. tuning; ↑ Pitagoro darna, ↑ grynoji dar-
na) bei temperuojant tokias darnas – koreguojant jø
trûkumus (angl. temperament; netolygiai temperuotos
↑ tono vidurkio darnos, ↑ tolygiai temperuotos darnos).
Sen. Graikijoje (daþniausiai tetrachordø ir jø junginiø)
darnas siûlë ir koregavo Pitagoras (VI a. pr. Kr.), Aris-
toksenas (IV a. pr. Kr.), Didymas (I a. pr. Kr.), Ptole-
mëjus (II a.) ir kiti. Europietiðkosios muzikos vienbal-
siðkumo raidos laikotarpiu plaèiai vartota Pitagoro ∆.
Plëtojantis daugiabalsiðkumui, siûlyta grynoji ∆, áv. tem-
peracijos, enharmoninës ∆ idëjos. Nuo XVIII a. pr. ku-
riama, XIX a. ásigalëjo dvylikalaipsnë tolygiai tempe-
ruota ∆. Pasaulio muz. kultûrose vartojamos ávairios,
ne tik dvylikalaipsnës ∆ (↑ pelog, ↑ slendro ir kt.). Dai-
navime, nefiksuoto arba ið dalies fiksuoto aukðèio in-
strumentinëje muzikoje vartojama zoninë ∆, t. y. kiek-
vienam laipsniui priskiriamas ne vienintelis aukðtis, o
aukðèio klasë (zona; ↑ garso aukðtis, ↑ muzikos suvoki-
mas). Rytis Ambrazevièius
Dart Thurston Robert [Terstonas Robertas Dãrtas;
1921.IX.3 Londone – 1971.III.6 ten pat], anglø muzi-
kologas, klavesinininkas. 1938–39 muzikos mokësi
Londono karaliðkajame muz. koledþe. Briuselio
un-te studijavo muz. teorijà (Ch. van den Borreno kl.).
Nuo 1947 dëstë Kembridþo un-te; prof. (1962). Nuo
1964 dëstë Londono un-te, ákûrë muz. f-tà. 1949–64
buvo leidinio „Musica Britannica“ sekretorius. 1955–
59 vadovavo Londono kamer. orkestrui. Tyrë sen.
(daugiausia anglø renesanso ir baroko) muzikà, muz.
interpretacijà. Paraðë muzikologijos darbø – „The in-
terpretation of Music“ („Muzikos interpretacija“,
1954), „Practica musica. Vom Umgang mit alter Mu-
sik“ („Muzikos praktika. Paþintis su senàja muzika“,
1959) ir kt. Gediminas Þidonis
daudytë
!%
bergeris); g. 1911.I.18 Satmarnemetyje], vengrø
komp., muzikologas. 1929–32 studijavo Budapeðto
MuA kompozicijà pas Z. Kodãly’ø. 1939–48 gyveno
Èilëje, dirbo dirigento E. Kleibero asistentu (1939–
41). Tyrë XI–XVI a. muzikà. Kurti pradëjo 1960; var-
toja ðiuolaik. kompozicijos technikas (aleatorinæ, se-
rijinæ). Sukûrë Improvisations symphoniques f-nui ir
ork. (1963), Sectio aurea ork. (1965), Medãlia trims
instr. ir magnetofono juostai (1965; pirmasis toks kû-
rinys Vengrijoje). Orkestravo F. Liszto kûriniø. Para-
ðë 3 kn., tarp jø – „A þene anatómiãja“ („Muzikos ana-
tomija“, 1974). Violeta Tumasonienë
Dârziòð Emîls [Emilis Dãrzinis; 1875.XI.3 Jaunpiebal-
goje (Cësiø rj.) – 1910.VIII.31 Rygoje], latviø komp.,
muzikologas. 1898–1901 studijavo Sankt Peterburgo
kons-joje (L. Homiliuso vargonø, N. Rimskio-Korsa-
kovo kompozicijos kl.). Nuo 1901 gyveno Rygoje: dës-
të, vadovavo chorams. Sukûrë 4 simf. kûrinius, ið jø –
iðliko Melanholiskais valsis („Melanchol. valsas“,
1904), 17 chorø, tarp jø – Senatne („Praeitis“), Lauztâs
priedes („Nulauþtos puðys“), 19 romansø, pjesiø f-nui.
Paskelbë straipsniø apie latviø kompozitorius.
Kazys Jasinskas
Dassin Joe (Joseph) [Dþo Dasênas; tikr. vardas Þoze-
fas; 1943.XI.5 Niujorke – 1980.VIII.21 Papetyje (Tai-
èio s.)], pranc. ðansonjë, kompozitorius. 6 d-metyje
su tëvais ∆ iðvyko ið JAV, gyveno áv. ðalyse, vëliau Pran-
cûzijoje. Baigë Mièigano un-tà (etnologijos specia-
lybæ). ∆ dainoms bûdinga Amerikos tautø folkloro ele-
mentai (ðá folklorà ∆ tyrë). Daugelis dainø sukurta su
komp. ir poetu G. Brassensu. Nuo 1967 daug koncer-
tavo, gastroliavo áv. ðalyse.
DAT (angl.; Digital Audio Tape santrumpa) – skaitme-
ninë garso juosta.
Dauberval Jean (Bercher) [Þanas Dobervålis; tikr. pa-
vardë Berðë; 1742.VIII.19 Monpeljë – 1806.II.14 Tû-
re], pranc. baleto artistas, baletmeisteris. 1761–81 (su
pertrauka) Paryþiaus GO ðokëjas, 1781–83 baletmeis-
teris. 1783–96 dirbo Bordo. ∆ kûrybai átakos turëjo
Prancûzijos d. revoliucijos demokrat. tendencijos. ∆
statë komiðkus ir tragikomiðkus baletus. Pastatymai:
„Terpsichorës iðdaigos“ (1783), La fille mal gardée
(1789).
daudôtë, liet. liaudies muz. instrumentas – lûpinis ae-
rofonas. Berþo toðimi apvyniotas tiesus medinis (daþ-
niausiai uosio) 140–250 cm ilgio ir 3–4 cm skersmens
vamzdelis su kûgiðkomis 8–12 cm skersmens þiotimis
ir taurelës pavidalo pûstuku. Iðgaunama keturi ir dau-
giau garsø. Garsas stiprus, sodrus, toli sklindantis. Nuo
seno iki XX a. pradþios ∆ buvo vartojamos Ð. r. Lie-
tuvoje. Dviem ∆ vyrai pûsdavo vokal. sutartines, viena
∆ – ganymo signalus, vienbalses sutartiniø, talaliniø
daudytës
Daugëlienë
!&
melodijas. Folkloro ansambliai vartoja tradicines ∆,
liaudies instrumentø orkestrai – modifikuotas (vamz-
dis sudurtas ið 2 arba 3 daliø, pûstukas ádedamas, de-
rinamos C, D, E, F, G arba C, F). Pav. Arvydas Karaðka
Daugëlîenë, Viþinytë, Stasë [g. 1921.XII.7 Molëtuo-
se], liet. dainininkë (mecosopranas). 1941–44 studi-
javo Kauno kons-joje (A. Binkevièiûtës kl.). 1944 pa-
sitraukë á Vokietijà. Dainavo P. Armono solistø
grupëje, koncertavo liet. stovyklose. Nuo 1949 gyve-
na JAV. Koncertavo liet. kolonijose. Bostono liet. Lais-
vës Varpo radijo programos solistë. Pav.
daugiabalsiðkùmas (vok. Mehrstimmigkeit), muz. me-
dþiagos dëstymo bûdas, kai vienu metu skamba du ir
daugiau skirtingø, taèiau tarpusavyje susijusiø balsø. ∆
yra ↑ faktûros kategorija. Lyginant su vienbalsiðkumu
(↑ monodija), daugiabalsio muz. audinio garsai susijæ
ne tik horizontaliai (lineariniais ryðiais), bet ir vertika-
liai. Skiriami keli ∆ tipai: heterofoninis (↑ heterofoni-
ja), polifoninis (↑ polifonija), homofoninis (↑ homofo-
nija). Kiekvienas ðiø ∆ tipø palaipsniui atsirado vienas
Stasë Daugëlienë ið kito ir vyravo tam tikro laikotarpio muzikoje. Anks-
tyvajam ∆, kurio pirmieji pavyzdþiai aptinkami IX a.
V. Europos prof. baþnytinëje muzikoje, bûdinga hete-
rofonija – balsø judëjimas unisonu ir paraleliniais sà-
skambiais, ritmo tapatumas (↑ organumas). Vëlesniøjø
vid. amþiø ∆ buvo plëtojamas vis labiau polifonizuo-
jant muz. audiná. Vyravo linear. ryðiai, melodiðkai ir rit-
miðkai savarankiðki balsai pynësi á sàskambius, kuriø
derëjimu buvo maþai rûpinamasi. Renesanso muzikoje
lineariná muz. suvokimà palaipsniui pakeitë vertika-
lusis – polifon. faktûroje ryðkëjo homofon. màstymo
uþuomazgos, daugiau dëmesio skirta sàskambiui, har-
monijos pagrindu tapo trigarsis, formavosi harmon. ka-
dencijos, polifon. tema. Baroko kûriniuose muz. fak-
tûra buvo dar labiau homofonizuojama. Ðá procesà
skatino maþoro-minoro sistemos, funkcinës harmoni-
jos ásitvirtinimas homofoninëje ir polifon. muzikoje.
Homofon. faktûroje iðsiskyrë ir maþiau reikðmingi bal-
sai, susiklostë tema, sàskambis tapo savarankiðka muz.
raiðkos priemone. Klasicizmo muzikoje kartu su tona-
cine sistema ir funkcine harmonija vyravo homofon. ∆,
retkarèiais praturtintas polifon. elementais. Romantiz-
mo epochoje homofonija iðliko pagr. faktûros tipu, ta-
èiau tapo sudëtingesnë, labiau polifonizuota (sudëtin-
gasis ∆). XX a. naujø muz. raiðkos priemoniø paieðka
suformavo naujà poþiûrá á pagr. muz. kategorijas – gar-
sà, akordà, tonacijà. Iðryðkëjo dëmesys tembrui, kolo-
ritui, pradëta vartoti neapibrëþto aukðèio garsai ir jø
deriniai. Vël sustiprëjo polifonijos vaidmuo, polinkis á
linear. màstymà. Ðiuolaikinëje muzikoje vartojami su-
dëtingi ∆ tipø polifaktûr. deriniai. Aldona Juodelienë
daugiachoriðkùmas, XVI–XVIII a. chor. muzikos sti-
lius, kitaip ↑ polichoriðkumas.
daugiadermiðkùmas, kitaip ↑ polimodalumas.
Dauguvietôtë, Malko, Lidija [1883.V.19 Dauguvieèiuo-
se (Birþø rj.) – 1955.V.27 Vilniuje], liet. pianistë, pe-
dagogë. 1898 ir 1904–08 studijavo Sankt Peterburgo
kons-joje (A. Ðteino ir M. Lavrovo kl.). 1920 jà baigë
eksternu. 1918–22 vadovavo Sankt Peterburgo valst.
muz. m-los f-no klasei, kaip f-no pedagogë pas J. Na-
zarovà studijavo psichofiziologiná metodà. 1922–33
dëstë Kauno muz. m-loje, 1933–40 Kauno kons-joje,
1940–45 Vilniaus muz. m-loje, 1946–49 Vilniaus,
1949–55 Lietuvos kons-joje; profesorë (1946). Kon-
certavo Sankt Peterburge, Kaune. Danguolë Mediðauskienë
Daukðâ Vladas [1882.IX.21 Judrënuose – 1975.XII.8
Èikagoje], liet. vargonininkas, chorvedys, dainininkas
(tenoras). Muzikos mokësi pas tëvà vargonininkà, vë-
liau pas Vitartà. Vargonininkavo Batakiuose ir Pajû-
ryje. 1902 atvyko á JAV. 1903 vargonininkavo Èikagos
Ðv. Juozapo, 1904–50 Ðv. Kryþiaus parapijoje. Lankë
Busho kons-jà (mokësi teorijos, harmonijos, groti
f-nu, vargonais). Balsà lavino pas A. Karczewská. 1905
subûrë Ðv. Cecilijos baþn. chorà. Surengë daug kon-
certø, pastatë opereèiø, È. Sasnausko kantatà „Bro-
liai“, vaidinimø. Dalyvavo Èikagos dainø ðventëse ir
kt. renginiuose. 1914 ákûrë puèiamøjø orkestrà ir iki
1920 jam vadovavo. Dainavo per radijà (1931). Vie-
nas Amerikos Lietuviø Romos Katalikø Vargoninin-
kø s-gos ákûrëjø, jos narys. Sukûrë miðiø, giesmiø, dai-
nø (iðsp. „Muzikos þiniose“). Dainavo Sasnausko vyrø
chore. Ádainavo plokðteliø. Birutë Þalalienë
Dauner Wolfgang [Volfgangas Dãuneris; g. 1935.XII.30
Ðtutgarte], vok. fusion ir free dþiazo pianistas, kompo-
zitorius. Ðtutgarto aukðtesniojoje muz. m-loje mokësi
groti trimitu, skambinti f-nu ir kompozicijos. Nuo 1969
vadovavo Ðtutgarto radijo dþiazo grupei, raðë jai kom-
pozicijas. 1970 subûrë dþiazroko ansamblá „Et Cete-
ra“, 1975 – „The United Jazz and Rock Ensemble“.
Kûrë muzikà filmams, radijo ir TV laidoms. ∆ kûry-
boje derinami dþiazo, roko, elektron. ir akademinës
muzikos elementai. Vienas pirmøjø savo projektuose
pradëjo vartoti teatro, operos, ðokio elementus.
Jûratë Kuèinskaitë
Da÷noras Algimantas [1927.V.24 Kaiðiadoryse –
1967.V.5 Kaune], liet. komp., muz. teoretikas. 1953
baigë Lietuvos kons-jà (A. Raèiûno kl.). 1948–49
Kauno kons-jos, 1949–52 Lietuvos kons-jos koncert-
meisteris. 1953–67 Kauno Gruodþio muz. m-los dës-
tytojas, nuo 1954 ðios m-los Teorijos ir kompozicijos
metodinës k-jos pirmininkas. Paraðë vadovëlá „Har-
monija“ (iðl. 1964) aukðtesniosioms muzikos m-loms.
Sukûrë kantatà „Uþ taikà“ (1953, þ. E. Matuzevi-
èiaus), pjesiø f-nui, vè., arfai ir klarnetui, variacijas
styg. kvartetui, muzikà radijo vaidinimui „Gilðë“ (pa-
gal V. Krëvæ), harmonizavo liet. liaudies dainø.
Vytautas Èepliauskas
Da÷noras Rièardas [g. 1944.VIII.25 Þagarëje], liet.
dainininkas (bosas). Dainininko Vaclovo Daunoro
brolis. 1972 baigë Lietuvos kons-jà. SSRS tarprespub-
likiniame jaunøjø atlikëjø konkurse laimëjo I vietà.
Dainavo dainø ir ðokiø ansamblyje „Lietuva“, vëliau
Lietuvos OBT, Kauno muz. teatre. 1976 bûdamas kon-
certinëje kelionëje Prancûzijoje, papraðë polit. prie-
globsèio. Pasilikæs Vakaruose, dainavo Briuselio ka-
raliðkajame teatre. 1977–80 studijavo Ðtutgarto
aukðtojoje muz. m-loje pas S. Konya’à. Baigæs studi-
jas tuoj pradëjo dainuoti Krëfeldo ir Menchenglad-
bacho (Vokietija) operos teatruose. Nuo 1982 dar dës-
to Krëfeldo muzikos m-loje. Koncertavo Europoje,
JAV, Kanadoje, Australijoje. Ádainavo plokðteliø.
Birutë Þalalienë

Da÷noras Vaclovas [g. 1937.II.1 Þagarëje], liet. daini-
ninkas (bosas). 1962 baigë Lietuvos kons-jà (Z. Pau-
lausko kl.), 1968–94 joje dëstë; prof. (1983), 1986–88
Dainavimo katedros vedëjas. 1960–71, 1973–75 ir
1980–87 Lietuvos OBT, 1971–73 Lietuvos filh-jos,
1975–76 Kauno muz. teatro solistas. 1966–68 staþavo
LS. Glinkos (Maskva, 1962, III vieta), Èaikovskio
(Maskva, 1966, IV premija), Tulûzos (Prancûzija,
1971, Didysis prizas) konkursø laureatas. Gastrolia-
vo Europoje, JAV, Kanadoje, Egipte. Nuo 1994 gyve-
na JAV. Privaèiai moko dainuoti. Nuo 1996 MO solis-
tas. Su MO gastroliavo Japonijoje. Vaidmenys: Borisas
Godunovas, Don Basilio, Escamillo, Greminas, Mar-
giris, Marcello 1, Mefistofelis, Monterone, Pilypas ir
kiti. Mokiniai: J. Èiurilaitë, A. Èiplys, R. Daunoras,
S. Jonaitytë, A. Veðiota. Pav. Vaclovas Juodpusis
Daunoråvièienë, Þuklytë, Graþina [g. 1955.VI.14 Vil-
niuje], liet. muzikologë. Humanitar. m. dr. (1993; me-
notyros kand., 1990). 1978 baigë Lietuvos kons-jà
(J. Gaudrimo kl.). 1978–80 Lietuvos TV Muzikos re-
dakcijos redaktorë. Nuo 1979 dësto Lietuvos MuA (iki
1992 Lietuvos kons-ja); doc. (1993), Muzikos teorijos
katedros vedëja (nuo 1998). 1983–84, 1989–90 staþa-
vo Maskvos Èaikovskio kons-joje (pas J. Cholopovà),
1993 baigë specialøjá muz. analizës kursà Mozarteu-
mo Vasaros akademijos kursuose Zalcburge. 1996 sta-
þavo, dirbo moksl. bei ped. darbà Vokietijoje. Tiria
muz. þanrø (genotipø) teorijos klausimus XX a. mu-
zikoje, kompozic. technikø tendencijas ðiuolaikinëje
liet. muzikoje. Skaitë praneðimus Lietuvos ir tarpt.
konferencijose, paskelbë moksliniø darbø Lietuvoje
ir uþsienyje. ∆ iniciatyva pradëtas leisti þrn. „Lietuvos
muzikologija“ (I t. 2000, ∆ sudarytoja). Pav.
Violeta Tumasonienë
Da÷tartas Jonas [1905.I.8 Kaune – 1984.IV.11 Vilniu-
je], liet. choro dirigentas. 1924–30 mokësi Kauno muz.
m-loje (dainavimo ir kontraboso klasëse). 1924–44 Vals-
tybës teatro, 1944–47 Lietuvos OBT choro artistas,
1947–68 ðio teatro vyriausiasis chormeisteris, 1952–53
dar ir direktorius. 1944–47 Kauno muz. komedijos teat-
ro chormeisteris ir dirigentas. 1953–64 Kultûros m-jos
meno reikalø v-bos virðininkas. ∆ dirigavo G. Verdi
„Traviatà“, „Rigoletto“, parengë ir dirigavo operetes
Hervé „Mam’zelle Nitouche“, F. Lehãro „Grafas Liuk-
semburgas“. Operos, kuriø chorus parengë ∆: M. Mu-
sorgskio „Borisas Godunovas“ (1950, SSRS valst. pre-
mija 1950), A. Borodino „Kunigaikðtis Igoris“ (1952),
V. Klovos „Pilënai“ (1956) ir „Duktë“ (1960, LSSR
valst. premija 1960), B. Dvariono „Dalia“ (1959),
G. Verdi „Aida“ (1963), A. Raèiûno „Saulës miestas“
(1965), V. Paltanavièiaus „Kryþkelëje“, V. Lauruðo „Pa-
klydæ paukðèiai“ (1967). Lietuvos dainø ðvenèiø (1955,
1960, 1965, 1970), vyrø chorø sàskrydþio (1963) vyriau-
siasis dirigentas. Pav. Boleslovas Zubrickas
Da÷tartas Stasys [1899.IX.22 Kaune – 1989.I.9 Vil-
niuje], liet. reþisierius. Nuo 1922 Valstybës teatro,
1934–48 Klaipëdos dramos teatro, Kauno muz. kome-
dijos teatro reþisierius. 1930 baigë Kauno muz. m-là
(O. Marini kl.) ir Valstybës teatro baleto studijà. 1953–
69 Lietuvos OBT reþisieriaus padëjëjas. Pastatymai:
Klaipëdoje – G. Verdi „Traviata“ (1934), Ch. Gounod
Dãvid
!'
„Faustas“ (1935); Ðiauliuose – J. Strausso „Ðikðnospar-
nis“, „Èigonø baronas“ (abu 1944); Kaune – G. Pucci-
ni „Madama Butterfly“ (1937), F. Lehãro „Grafas
Liuksemburgas“, J. Karnavièiaus „Graþina“ (1968).
Pav. Þilvinas Dautartas
Davaux (Davau, d’Avaux) Jean Baptiste [Þanas Batis-
tas Davò; 1742.VII.19 Kot Sen Andrë (Izero dep.) –
1822.II.2 Paryþiuje], pranc. komp., smuikininkas. Su-
kûrë 2 komiðkàsias operas (1785, 1786), 13 Sympho-
nies concertantes, 4 koncertus sm. ir ork., 3 uvertiûras,
6 kvartetus, 4 styg. kvartetus, 9 koncert. kvartetus, 6
quatuors d’airs connus („6 paþástamø melodijø kvarte-
tai“), vokal. muzikos. Violeta Tumasonienë
Davico Vincenzo [Vinèencas Davíkas; 1889.I.14 Mo-
nake – 1969.XII.8 Romoje], it. komp., dirigentas.
Kompozicijos mokësi pas G. Cravero Turine ir Leip-
cigo kons-joje (iki 1914) pas M. Regerá. 1918–40 gy-
veno Paryþiuje, 1940 gráþo á Italijà; gyveno Romoje,
daug metø dirbo radijuje. Sukûrë operas La Doga-
Vaclovas Daunoras
ressa („Doþo þmona“, 1920), Berlingaccio („Veþikas“,
1931), La principessa prigioniera („Valdovo kalinys“,
1940), kamer. baletà „Narcizas“ (1935), Polifemo
(1910) ir „Impresijas“ (1912, 1913, 1916, 1949) simf.
orkestrui, sonatà vè. ir f-nui (1909), Sonatina rustica
smuikui ir f-nui (1926); 10 variacijø be temos vè. ir
f-nui, 12 „Impresijø“ f-nui, ~200 dainø pagal it. ir
pranc. poetø tekstus, koncert. operà La tentazione di
s. Antonio („Ðv. Antano gundymas“, pagal G. Flau-
bert’à, 1914), Cantata breve baritonui, chorui ir or-
kestrui (1945), Requiem (1950). Jonas Klimas
David Félicien [Felisjenas Davídas; 1810.IV.13 Kade-
ne (Vokliûzo dep.) – 1876.VII.29 Paryþiuje], pranc. Graþina Daunoravièienë
kompozitorius. Prancûzijos in-to narys (1869). Orien-
talizmo pranc. muzikoje pradininkas. 1833–35 Art. ir
Vid. Rytø kraðtuose propagavo utop. socializmà, rin-
ko l. muzikà, jos melodijomis grindë kai kuriuos savo
kûrinius. 1835 iðleido rinkiná f-nui „Mélodies orien-
tales“ („Rytietiðkos melodijos“). Sukûrë operø, tarp
jø – La perle du Brésil („Brazilijos perlas“, 1851), Lalla-
Roukh (1862), oratorijø, simf-jø, odæ Le désert („Dy-
kuma“, 1844), kamer. muzikos kûriniø.
Adeodatas Tauragis
David Ferdinand [Ferdinandas Dåvidas; 1810.VI.19
Hamburge – 1873.VII.19 Klostere (Ðveicarija)], vok.
komp., smuikininkas, pedagogas. L. Spohro ir Jonas Dautartas
M. Hauptmanno mokinys. 1826–29 Berlyno karal.
teatro smuikininkas, nuo 1835 – „Gewandhaus“ or-
kestro (Leipcige) koncertmeisteris. Nuo 1843 Leipci-
go kons-jos profesorius. Sukûrë 5 koncertus smuikui,
2 simf-jas, kamer. kûriniø, dainø, variacijø, fantazijø
smuikui. Perdirbo ir iðleido J. S. Bacho sonatas smui-
kui. Paraðë grieþimo smuiku vadovëlá (1867–72).
Jonas Klimas
Dãvid Gyula [Diula Dåvidas; 1913.V.6 Budapeðte –
1977.III.14 ten pat], vengrø kompozitorius. Mokësi Bu-
dapeðto MuA (Z. Kodãly’aus mokinys); 1950–60 joje
dëstë. Dar dëstë Bartóko kons-joje (nuo 1964) ir Liszto Stasys Dautartas
MuA (nuo 1967). Sukûrë 4 simf-jas (1947–70), kon-
certø áv. instrumentams, styg. kvartetø, 2 kantatas, cho-
rø, pjesiø f-nui. Kûryboje ryðku Kodãly’aus átaka.
Bronius Ambraziejus
David
!
David Johann Nepomuk [Johanas Nepomukas
Dåvidas; 1895.XI.30 Eferdinge (netoli Linco) –
1977.XII.21 Ðtutgarte], Austrijos kompozitorius. Stu-
dijavo Vienos MuA (pas J. Marxà). 1934–45 dëstë
Leipcigo kons-joje (nuo 1939 direktorius), 1947–63
Ðtutgarto kons-joje; prof. (1947). Sukûrë oratorijà
(1957), 11 simf-jø (1936–65), simf. fantazijà (1959),
koncertø, Deutsche Messe („Vokiðkosios miðios“,
1952), variacijø orkestrui H. Schützo, J. S. Bacho ir
Josquino des Prés kûriniø temomis, 12 fugø (1968) ir
kitø kûriniø vargonams, kamer. ansambliø. Kûriniai
polifoniðki, juose þymu neoklasicist. tendencijos.
Adeodatas Tauragis
David Karl Heinrich [Karlas Heinrichas Dåvidas;
1884.XII.30 San Gale – 1951.V.17 Nervyje (Italija)],
Ðveicarijos kompozitorius, muz. kritikas. Studijavo
Kelno ir Miuncheno kons-jose. 1910–14 dëstë Baze-
lio kons-joje. 1928–41 vadovavo laikr. „Schweizerische
Musikzeitung“. Sukûrë operø, 4 simf-jas, koncertø áv.
instrumentams, kamer. instrumentinës muzikos,
chorø. Bronius Ambraziejus
Colin Davis
Davôdova, Mèedlidzë, Vera [Âåðà Àëåêñàíäðîâíà
Äàâûäîâà; 1906.IX.30 Niþnij Novgorode – 1993.II.19
Tbilisyje], rusø operos ir estrados dainininkë (meco-
sopranas). 1930 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (J. So-
bolevos kl.). 1929 debiutavo Sankt Peterburgo Mari-
jos teatre. 1932–56 Maskvos DT dainininkë. Nuo 1959
dëstë Tbilisio kons-joje; prof. (1964). Vaidmenys: Car-
men, Marfa, Amneris. SSRS valst. premija 1946, 1950,
1951. Jonas Klimas
Davôdovas Karlas [Êàðë Þëüåâè÷ Äàâûäîâ (Äà-
âèäîâ); 1838.III.15 Kuldygoje (Latvija) – 1889.II.26
Maskvoje], rusø violonèelininkas, komp. Studijavo
Sankt Peterburge pas C. Schubertà, Leipcigo kons-joje
pas F. Grützmacherá ir M. Hauptmannà. 1860–62
Leipcigo „Gewandhaus“ orkestro, 1862–82 Sankt Pe-
terburgo it. operos orkestro violonèelininkas. 1862–
87 Sankt Peterburgo kons-jos profesorius; 1876–87 jos
direktorius. Sukûrë 4 koncertus vè. ir ork., „Rusiðkà-
jà fantazijà“ vè. ir ork., styg. kvartetà ir sekstetà, kûri-
niø ork., violonèelei. Paraðë grieþimo vè. vadovëlá
(1888, t. 1). Jonas Klimas
Davidòviè Bela [Áåëëà Ìèõàéëîâíà Äàâèäîâè÷; g.
1928.VII.16 Baku], pianistë, pedagogë. 1951 baigë
Maskvos kons-jà (K. Igumnovo ir J. Flijero mokinë).
1949 Chopino tarpt. konkurse (ex aequo su H. Czer-
ny-Stefañska) laimëjo I premijà. 1962–78 dëstë Mask-
vos kons-joje; profesorë (1962). Nuo 1978 gyvena JAV.
Juilliardo muz. m-los Niujorke profesorë. Koncertø
repertuarà sudaro romantikø kûriniai. Skambina
grakðèiai, elegantiðkai, virtuoziðkai. Gastroliavo Eu-
ropos, Amerikos ðalyse. Edmundas Gedgaudas
Davidovsky Mario [Marijus Davidòvskis; g. 1934.III.4
Buenos Airëse], JAV kompozitorius. Kompozicijos
mokësi pas G. Graetzerá Buenos Airëse. Nuo 1958 gy-
vena JAV. Dëstë Mièigano un-te, Di Tella un-te Bue-
nos Airëse, Jeilio un-te. Kolumbijos–Prinstono elek-
tron. muzikos centro direktorius. Sukûrë 4 styg.
kvartetus (1954, 1958, 1976, 1980), Planos ork. (1961),
Studies elektron. instrumentams (1961–62), Contrasts
styg. (1962), Inflexions 14 instrumentø (1965), Cha-
cona fp. trio (1973), kantatà Scenes from Shir Hashi-
rim 4 balsams ir kamer. ansambliui (1976), Synchro-
nism (8 dialogai elektron. instrumentams, 1963–74),
Divertismento vè. ir ork. (1984). Uþ kûrinius gavo Gug-
genheimo, Rockefellerio, Kusevickio, Naumburgo,
Pulitzerio ir kt. premijas. Violeta Tumasonienë
Davies Meredith (Albert) [Mereditas (Albertas)
De¤vis; g. 1922.VII.30 Berkenhede], anglø dirig., var-
gonininkas. Nuo 1947 buvo Ðv. Albanso, nuo 1949 –
Herfordo katedros vargonininkas. Vadovavo diriga-
vimo kursams Ðv. Cecilijos akademijoje Romoje. 1952
ir 1955 buvo „Three Choirs“ festivalio vyriausiasis di-
rigentas. Nuo 1954 dirbo vargonininku Oksfordo Nau-
jajame koledþe. Nuo 1957 vadovavo Birmingamo
miesto chorui, dirigavo simf. orkestrui. Dirbo su
B. Brittenu „English Opera Group“. 1963–65 diriga-
vo CG. 1964–71 vadovavo Vankûverio simf. orkest-
rui, 1969–72 – BBC mokomajam orkestrui Bristolyje.
Atliko Fr. Deliuso, R. Vaughano Williamso, R. Be-
nnetto, H. Searle’io ir kt. þymiø anglø kompozitoriø
kûriniø. Paraðë kn. „English Church Music“ („Anglø
baþn. muzika“, 1963). Violeta Tumasonienë
Davies Peter, anglø komp., dirigentas ↑ P. Maxwell Da-
vies.
Davies Ryland [Railendas De¤vis; g. 1943.II.9 Veile],
Velso dainininkas (tenoras). Studijavo Manèesterio
karaliðkajame muz. koledþe. Debiutavo 1964 Glaind-
borne (Almaviva 2); vëliau ten dainavo Fernando ir
Lenskio partijas. Gastroliavo CG (1969), dalyvavo
Zalcburgo festivalyje (1970). Dainavo San Francisko
(1970, Ferrando) ir MO (1975, Ferrando) teatruose.
Balsas skaidrus, graþaus vibrato. Kiti vaidmenys: Al-
maviva 1, Fentonas 2, Ernesto, Cassio. Jonas Klimas
Davis Sir Colin Rex [seras Kolinas Reksas De¤vis; g.
1927.IX.25 Veibridþe (Saris)], anglø klarnetininkas,
dirigentas. Groti klarnetu mokësi Karaliðkajame muz.
koledþe (Londone). 1949 debiutavo kaip dirigentas.
1957–59 BBC ðkotø orkestro dirigentas. 1961–67
„Sadler’s Wells Opera“, 1967–71 BBC simf. orkestro,
1971–86 CG vyriausiasis dirig., 1983–92 Bavarijos
radijo simf. orkestro dirig., nuo 1995 Londono simf.
orkestro vyriausiasis dirigentas. Dirigavo Bostono
simf. ork. (1972–83), MO (pirmàkart 1967), Bairoito
festivalyje (1977). Þymus W. A. Mozarto, H. Berlio-
zo, I. Stravinskio, B. Britteno, M. Tippetto kûriniø
atlikëjas. Pav. Danutë Mekaitë
Davis Eddie („Lockjaw“) [Edis De¤vis; slapyvardis
„Lokdþo“; 1921.III.2 Niujorke – 1986.XI.3 Kalver
Sityje (Kalifornijos valstija)], JAV dþiazo saksofoni-
ninkas (tenor. saksofonas). Grojo su C. Williamsu,
A. Kirku, L. Armstrongu, 1945–52 savo suburtame an-
samblyje, 1952–64 (su pertraukomis) C. Basie’o or-
kestre. Vëliau koncertavo su Sh. Scottu, J. Griffinu,
áv. ansambliais. ∆ grojimas (jam turëjo átakos C. Haw-
kinso, B. Websterio kûryba) svingo ir moderniojo dþia-
zo krypties. Jonas Rimða
Davis Miles Dewey [Mailsas Diujis De¤vis; 1926.V.25
Oltene (Ilinojaus valstija) – 1991.IX.28 Santa Moni-
koje], JAV dþiazo trimitininkas, kompozitorius. Kaip
atlikëjas debiutavo 1941. Nuo 1945 gyveno Niujorke.

1946–48 su saksofonininku Ch. Parkeriu propagavo
be bop. 1948 subûrë nonetà „M. Davis Capitol Or-
chestra“, su juo 1949–50 á plokðteles ágrojo pirmuo-
sius ↑ cool dþiazo kûrinius. 1957–59, grodamas su
I. Coltrane’u, J. Adderley’u, improvizacijas pradëjo
grásti dermiø garsaeiliais. 1969–72 su I. McLaughli-
nu, Ch. Corea, W. Shorteriu, I. Zawinuliu grojo dþiaz-
roko (jie laikomi ðio stiliaus pradininkais) ir fusion sti-
liaus muzikà, áraðë plokðtelæ „Bitches Brew“ („Kalës
gëralas“, 1970). Nuo 1981, po 6 m. pertraukos, vël
koncertavo. ∆ grojimo maniera santûri, tonai minkð-
ti, be vibrato. Sukûrë dþiazo temas Milestones, Com-
pulsion, Four ir kt. ∆ kûryba turëjo átakos daugeliui
dþiazo atlikëjø. Pav. Jonas Rimða
Davison Wild Bill (William) [Vaildas Bilis De¤visonas;
tikr. vardas Viljamas; 1906.I.5 Ohajuje – 1989.XI.14
Santa Barbaroje (Kalifornijos valstija)], JAV tradic.
dþiazo kornetininkas, trimitininkas. Vienas þymiausiø
Èikagos stiliaus kûrëjø. Dþiazà groti pradëjo gitara,
vëliau kornetu. 1933–40 vadovavo savo ansambliams
Milvokyje ir Niujorke. Jûratë Kuèinskaitë
dåþnis (angl. frequency, vok. Frequenz, pranc. frequen-
ce), period. procesø skaièius per laiko vienetà. ∆ vie-
netas (SI) – ↑ hercas (Hz). Þemi garso ∆ – iki 100–
200 Hz, viduriniai – nuo 100–200 Hz iki 500–1000 Hz,
aukðti – 500–1000 Hz. Dar ↑ virpesiai, ↑ tono daþnis.
Rytis Ambrazevièius
d. c. [sutr., it.] ↑ da capo.
DCC (angl.; Digital Compact Casette santrumpa) –
skaitmeninë kompaktinë kasetë.
D-dur ↑ tonacija.
„Dead Kennedys“, JAV punk rock grupë. Ákurta 1978
San Franciske. Sudëtis: J. Biafra (vokalas), East Bay
Ray’us (git.), K. Flouride’as (bos. gitara, vokalas),
D. H. Peligro (muð.). Kûryboje vartojo thrash metal,
dþiazo, country, rokenrolo elementus. ∆ – viena hard
rock stiliaus pradininkiø. Domininkas Kunèinas
Debain Alexandre Franšois [Aleksandras Fransua
Debênas; g. 1809 Paryþiuje, m. 1877.XII.3 ten pat],
pranc. muz. instrumentø meistras. 1834 ákûrë f-nø
f-kà. Iðrado daug muz. instrumentø; patobulino fis-
harmonijà (orgue expressif), 1840 jà uþpatentavo.
Birutë Þalalienë
debiùtas (pranc. début), pirmasis vieðas menininko pa-
sirodymas; veiklos pradþia.
Debussy Claude Achille [Klodas Aðilis Debiusí;
1862.VIII.22 Sen Þermene (netoli Paryþiaus) –
1918.III.25 Paryþiuje], pranc. komp., pianistas, dirig.,
muz. kritikas. 1872–84 studijavo Paryþiaus kons-joje
pas A. Lavignacà (solfedþio), A. Marmontelá (f-nas),
E. Durand’à ir E. Guiraud (harmonija), C. Franckà
(kompozicija). 1881–82 lankësi Rusijoje (N. von Meck
dvaro muzikas). 1884, baigdamas kons-jà, gavo Ro-
mos premijà uþ kantatà L’enfant prodigue („Sûnus pa-
laidûnas“); 1885–87 tobulinosi Romoje. 1888–89 lan-
kësi Bairoite, kur klausësi R. Wagnerio operø.
Prancûzijos nac. muz. d-jos (nuo 1889), Paryþiaus
kons-jos aukðtosios pedagogø tarybos narys (nuo
1909). 1908–14 koncertavo daugelyje ðaliø, atlikda-
mas savo kûrinius. ∆ kaip muz. kritikas raðë muz.
Debussy
!
straipsnius spaudoje – „Revue Blanche“ (1901), „Gil
Blas“ (1903), „Revue Musicale S. I. M.“ (1912–14). ∆
krit. straipsniai surinkti ir iðleisti knygoje „Monsieur
Croche, anti-dilettante“ („Ponas Croche, antidiletan-
tas“, 1923).
∆ – muz. impresionizmo pradininkas ir vienas didþiau-
siø jo kûrëjø. Atnaujino daugelá muz. iðraiðkos, ypaè
harmonijos, priemoniø – surado savitø sàskambiø, pa-
grástø sveikøjø tonø garsaeiliu, plaèiai vartojo daugia-
garsius akordus, kvartinæ harmonijà, akordø parale-
lizmus; tonac. sistemà praturtino senovinëmis ir
dirbtinëmis dermëmis, politonalumo ir atonalumo ele-
mentais. ∆ kompozicijø ritmika nepastovi, kintanti, yra
poliritminiø epizodø; faktûra labai iðradinga, spalvin-
ga. ∆ kûriniø forma pagrásta tematizmo variantiðkumo
bei kontrastingø padalø tiesioginio gretinimo (monta-
þo) principais. Po 1903 daugiausia dëmesio skyrë me-
lodikai, linearizmui, skambesio aiðkumui. 1912 gráþo
prie klasik. formø, atgaivino senovines (pirmiausia Miles Davis
pranc.) muz. tradicijas, vartojo paprastesnes raiðkos
priemones. Poetiðka, spalvinga ∆ muzika perteikia sub-
tiliausias emocijas ir jø kaità. Dauguma kûriniø ákvëpti
gamtos vaizdø, lit-ros ir dailës kûriniø, muz. áspûdþiø
(isp. folkloro, dþiazo). Vokal. kûrybai bûdinga meilës
tematika. Beveik visi instr. kûriniai programiniai.
KÛRINIAI. Sceniniai:Pelléas et Mélisande (lyrinë dra-
ma pagal M. Maeterlinckà, past. 1902), Le Martyre de
Saint Sébastien („Ðv. Sebastijono kanèios“, misterija
pagal G. D’Anunzio, past. 1911), Khamma (choreogr.
legenda, 1912, past. 1947), Jeux („Þaidimai“, chore-
ogr. poema, 1913), La boîte â joujoux („Þaislø skry-
Claude Debussy
nelë“, baletas vaikams, 1913, past. 1919, ork. instru-
mentavo A. Caplet, 1919), muzika W. Shakespeare’o
dramai „Karalius Lyras“ (1904). Orkestrui: simf-ja
h-moll (1880; partitûra dingusi), I siuita (apie 1883),
Printemps („Pavasaris“, simf. siuita ork. ir mot. cho-
rui, 1887; partitûra dingusi), Prelude â l’Apres–midi
d’un Faune („Fauno popietë“, simf. preliudas pagal
S. Mallarmé, 1894), Les Nocturnes („Noktiurnai“,
simf. triptikas, 1899), La Mer („Jûra“, 3 simf. eskizai,
1908), Images [„Paveikslai“, simf. triptikas: Gigues
(„Þigos“), Iberia, Rondes de printemps („Pavasario ra-
teliai“), 1909–12; iðtisai atlikta 1913], Berceuse
héroïque („Herojinë lopðinë“, 1914). Instrumentams
ir ork.: fantazija f-nui (1890), 2 ðokiai arfai ir styg.
ork. (1911). Kameriniai: fp. trio G-dur (1882), nok-
tiurnas–scherzo vè. ir f-nui (1882), styg. kvartetas
(1893), rapsodija klarnetui ir f-nui (1910), rapsodija
saks., altui ir f-nui (1911, ta pati orkestrui), Syrinx fl.
solo („Syringë“, 1913), 3 sonatos (vè. ir f-nui 1915, fl.,
altui ir arfai 1915, sm. ir f-nui 1917). Fortepijonui:
Danse bohémienne („Èigoniðkas ðokis“, 1880), mazur-
ka (apie 1882), Petite suite („Maþoji siuita“ 4 rankoms,
1889), Valse romantique („Romantiðkas valsas“, 1890),
Suite bergamasque („Bergamaskiðka siuita“, 1890, nau-
ja red. 1905), Deux arabesques („Dvi arabeskos“,
1894), siuita Pour le piano („Fortepijonui“, 1894–
1901); 3 Estampes („3 estampai“, 1903; Nr. 1 ork. in-
strumentavo A. Caplet, Nr. 2 – M. Ravelis), Masques
(„Kaukës“, 1904), Images („Paveikslai“: 1 rink. 1904–
05; II rink. 1907), Children’s Corner („Vaikø kampe-
lis“, du 12 preliudø rinkiniai, 1906–08; ork. instrumen-
decibelas
!
tavo A. Caplet), 24 Préludes (I sàs. 1909–10; II sàs.
1910–12), 6 épigraphes antiques („Ðeði antik. epigra-
fai“ 2 arba 4 rankoms, 1914; ork. instrumentavo E. An-
sermet), Berceuse heroïque („Herojiðka lopðinë“, 1914;
ta pati orkestrui), En blanc et noir („Balta ir juoda“, 3
pjesës 2 f-nams, 1915), 12 études (2 sàs., 1915). Voka-
liniai: apie 60 dainø, ið jø þymesni ciklai – Ariettes oub-
liées („Uþmirðtos arijetës“, pagal P. Verlaine’à, I sàs.
1891; II sàs. 1904), Proses lyriques („Lyriðkosios pro-
zos“, pagal ∆ tekstus, 1892–93), 3 Chansons de Bilitis
(„3 Bilitis dainos“, pagal P. Louysà, 1897–98), Trois
chansons de France („Trys Prancûzijos dainos“, pagal
Ch. d’Orleãns’à, chorui a cappella, 1904), 3 poêmes
de T. L’Hermit („Trys T. L’Hermito poemos“, 1904–10),
3 ballades de Fr. Villon („Trys Fr. Villono baladës“,
1910), 3 poêmes de S. Mallarmé („Trys S. Mallarmé
poemos“, 1913). Stambûs vokal. instrumentiniai: Da-
niel („Danielius“, kantata 3 solistams ir ork., pagal
Ch. Baudelaire’à, 1907), Le printemps („Pavasaris“,
mot. chorui ir ork., 1882), Le gladiateur („Gladiato-
rius“, kantata 3 solistams ir ork., 1883), Le printemps
(miðriam chorui ir ork., pagal J. Barbier, 1884), L’en-
fant prodigue („Sûnus palaidûnas“, lyr. poema 3 solis-
tams ir ork., 1884, nauja red. 1906–08), La Damoi-
selle élue („Iðrinktoji mergelë“, lyr. poema sopranui,
mot. chorui ir ork., 1888; nauja instrumentuotë 1902),
Ode â la France („Odë Prancûzijai“ sopranui, chorui
ir ork., 1917; pagal ∆ eskizus rekonstravo M. F. Ga-
llard’as). Be to, ∆ redagavo Fr. Chopino ir kitø kom-
pozitoriø kûrinius, padarë R. Schumanno, P. Èaikov-
skio, R. Wagnerio, C. Saint-Saënso, E. Satie kûriniø
transkripcijø. Pav.
L.: Vallas L. Claude Debussy et son temps. P., 1932, 21958, angl. 1932,
vok. 1961; Strobel H. Claude Debussy. Z., 1940, 21961; Vallas L. Achille-
Claude Debussy. P., 1944, 21948, vok. 1950, it. 1952, angl. 1973; Danc-
kert W. Claude Debussy. B., 1950; Schmitz E. R. The piano works of Claude
Debussy. N. Y., 1950; Long M. Au piano avec Claude Debussy. P., 1960;
Barraqué J. Debussy. P., 1962, vok. 1964, angl. 1972; Dietschy M. La
passion de Claude Debussy. Neuchâtel, 1962; Lockspeiser E. Debussy. His
life and mind. L., 1962–65. V. 1–2, 21978; Jarociñski S. Debussy a impres-
jonizm i symbolizm. Kr., 1966, 21976, pranc. 1971, angl. 1976, rus. 1978,
it. 1980; Storb I. Untersuchungen zur Auflösung der funktionalen Har-
monik in den Klavierwerken von Claude Debussy. Köln, 1967; Gourder G.
Claude Debussy. P., 1970, lenk. 1978; Jarociñski S. Debussy. Kronika ýysia,
dzieùa, epoki. Kr., 1972; Nichols R. Debussy. L., 1973; Wenk A. B. Claude
Debussy and the Poets. Burkeley, 1976; Êðåéí Þ. Ñèìôîíè÷åñêèå
ïðîèçâåäåíèÿ Êëîäà Äåáþññè. Ì., 1962; Àëüøâàíã À. Ïðîèçâåäåíèÿ
Ê. Äåáþññè è Ì. Ðàâåëÿ. Ì., 1963; Ðîçåíøèëüä Ê. Ìîëîäîé Äåáþññè
è åãî ñîâðåìåííèêè. Ì., 1963; Ìàðòûíîâ È. Êëîä Äåáþññè. Ì., 1964;
Êðåìë¸â Þ. Êëîä Äåáþññè. Ì., 1965. Jonas Klimas
decibêlas (lot. decem – deðimt +↑  belas), dB, akustiko-
je – bematis ↑ garso lygio skirtumø vienetas, deðimtoji
↑ belo dalis (1 dB = 0,1 B). Dviejø garsø, kuriø vienas
decimolë. A. Chaèaturiano „Ðokis“ smuikui ir f-nui
intensyvesnis uþ kità 10 kartø, lygiai skiriasi 10 dB. Ati-
tinkamai 20 dB – 100 kartø, 30 dB – 1000 kartø ir t. t.
Rytis Ambrazevièius
dêcima ↑ intervalas.
decimêtas (it. decimetto < lot. decimus – deðimtas): 1.
Deðimties atlikëjø (vokalistø arba instrumentininkø)
ansamblis. Daþniausiai suburiamas tam kartui kokiam
nors kûriniui atlikti.
2. Kûrinys deðimèiai atlikëjø (vokalistø arba instru-
mentininkø), turinèiø skirtingas partijas. Vokalinis ∆
kai kada turi orkestro arba choro akompanimentà. In-
strumentiniø ∆ sukûrë B. Blacheris („Etniniai ðokiai“
10 puè. instrumentø), Fr. Poulencas („Amþinasis ju-
dëjimas“), vokaliniø ∆ pasitaiko operose (P. Èaikovs-
kio „Burtininkë“).
decimòlë [lot. decimus – deðimtas], deðimties vienodø
verèiø ritm. grupë, kuria pakeièiama aðtuoniø ar de-
vyniø verèiø pagrindinio ritm. skaidymo grupë. Jeigu
∆ trukmë lygi sveikajai natai, ji uþraðoma aðtuntinë-
mis natomis, jeigu pusinei – ðeðioliktinëmis, jeigu ket-
virtinei – trisdeðimtantrinëmis ir t. t. Decimolë þymi-
ma skaièiumi 10 ties grupe. Pav. Rûta Gaidamavièiûtë
deciso (it., AN) – tvirtai, ryþtingai.
declamando (it., AN) – deklamuojant.
decrescendo, decresc. (it., AN), palaipsniui tildant gar-
sà, maþinant garso stiprumà. Tas pats, kas ↑ diminuendo.
„Deep Purple“, D. Britanijos roko grupë (R. Blackmo-
re’as – gitara, I. Gillanas – vokalas, R. Gloveras – bos.
gitara, J. Lordas – klaviðiniai, I. Paiceras – muðamieji).
∆ yra viena heavy metal rock pradininkø, taèiau propa-
guoja ðvelnesnæ, melodingesnæ muzikà, vartoja ir kitø
krypèiø roko raiðkos priemones ir formas. Ák. 1968 kaip
„Roundabout“, po mënesio pavadinta ∆. Debiutavo tais
paèiais metais Danijoje. 1969 ∆ ankstesnius atlikëjus pa-
keitë dainininkas I. Gillanas ir pianistas J. Lordas. 1970
∆ ákûrë savo plokðteliø firmà „Purple Records“. 1970
per pirmàsias gastroles po JAV ∆ iðgarsëjo. Vëliau gast-
roliavo V. Europos ðalyse, Australijoje, Japonijoje. 1976
∆ nustojo gyvavusi. 1984 jos nariai vël susibûrë.
Liudas Ðaltenis
De Fabritiis Oliviero [Olivjeras De Fabrítis; 1902.VI.13
Romoje – 1982.VIII.12 ten pat], it. dirig., kompo-
zitorius. Studijavo pas G. Setaccioli ir L. Refice. De-
biutavo 1920 Romos „Adriano“ teatre. Romos OT
dirig., nuo 1943 ðio teatro meno vadovas. Dirigavo vi-
suose þymiausiuose Italijos OT, gastroliavo Europos
ðalyse ir JAV. Sukûrë vokal. kûriniø. Danutë Mekaitë

deficiendo (it., AN) – silpninant garsà ir lëtinant tem-
pà; panaðiai kaip ↑ calando.
Defossez René [Renë Defozº; 1905.X.4 Spa (Belgija)
– 1988.V.20 Eterbeke], Belgijos komp., dirigentas. Bai-
gë Lieþo kons-jà, vëliau joje dëstë harmonijà; profe-
sorius. 1946–73 mokë diriguoti Briuselio kons-joje.
1936–59 Briuselio „Théâtre de la Monnaie“ vyriau-
siasis dirigentas. Gastroliavo Europoje ir Amerikoje.
Belgijos karal. akademijos garbës narys (1969). Su-
kûrë operø, baletø, simf., kamer., vokal. muzikos kû-
riniø. Violeta Tumasonienë
Degeyter Pierre [Pjeras Deþeitêras; 1848.X.8 Gente
(Belgija) – 1932.IX.27 Paryþiuje], pranc. kompozi-
torius. Darbininkas. Prancûzijos KP narys (1920). Va-
dovavo darbininkø chorams, kûrë dainas. Sukûrë „In-
ternacionalo“ muzikà (1888, E. Pottier þ.); ilgà laikà
ðis kûrinys buvo priskiriamas ∆ broliui Adolphui.
1922 teisme nustatyta, kad ðio kûrinio muzikos au-
torius ∆.
De Greef Arthur, Belgijos pianistas, komp.↑ A. de Greef.
Degtiariòvas Stepanas [Ñòåïàí Àíèêèåâè÷ Äåãòÿðåâ
(Äåãòåðåâ, Äåãòÿðåâñêèé); g. 1766 Borisovkoje (Kurs-
ko gub.), m. 1813.V.5 Kursko apskr.], rusø komp., cho-
ro vadovas, dirig., dainininkas (tenoras). Grafo N. Ðe-
remetjevo baudþiauninkas. Nuo 7 metø dainavo rûmø
chore, mokësi rûmø dainavimo m-loje, vëliau pas
D. Sarti (manoma, kad su juo lankësi Italijoje). Dai-
navo ir vaidino rûmø teatre, vadovavo orkestrui Kus-
kove. 1803, atleistas nuo baudþiavos, gyveno Mask-
voje. Sukûrë baþn. koncertø chorui, oratorijà Ìèíèí
è Ïîæàðñêèé, èëè Îñâîáîæäåíèå Ìîñêâû („Mini-
nas ir Poþarskis, arba Maskvos iðvadavimas“, 1811; pir-
masis ðio þanro kûrinys Rusijoje). Bronius Ambraziejus
Dehn Siegfried Wilhelm [Zygfrydas Vilhelmas D¸nas;
1799.II.24 Altonoje – 1858.IV.12 Berlyne], vok. mu-
zikologas, pedagogas. 1823 baigë Leipcigo un-tà
(teisës studijas). Privaèiai mokësi muzikos pas B. Klei-
nà. Surinko ir iðleido daug sen. muzikos kûriniø. Nuo
1842 Berlyno karal. bibliotekos muzikos sk. vedëjas.
Redagavo muz. þrn. „Cäcilia“. Profesorius (1849). Nuo
1850 dëstë Berlyno meno akademijoje. Paraðë vertin-
gø harmonijos ir polifonijos teorijos veikalø. Moki-
niai: M. Glinka, A. Rubinðteinas, P. Cornelius.
Algirdas Ambrazas
De Johnette Jack [Dþekas Dêdþonetas; g. 1942.VIII.9
Èikagoje], JAV ðiuolaikinio dþiazo bûgnininkas,
komp., aranþuotojas ir klaviðininkas. Mokësi skam-
binti f-nu, studijavo Èikagos kons-joje. 7 d-meèio vi-
duryje pradëjo bendradarbiauti su AACM. 1966 per-
sikëlë á Niujorkà, grojo áv. dþiazo ansambliuose. Nuo
1968 vadovauja savo dþiazo grupëms, tarp jø – „Com-
post“ (nuo 1971), „Directions“ (nuo 1975), „New Di-
rections“ (nuo 1978) ir „Special Edition“ (1979). Da-
lyvauja daugelio garsiø dþiazo muzikantø áraðuose.
Jûratë Kuèinskaitë
dekâ [vok. Decke – dangtis; angl. belly, soundboard, vok.
Decke, Resonanzboden, pranc. table (d’harmonie)],
plokðèia arba iðlenkta, santykinai plona chordofonø
korpuso (rezonatoriaus) dalis, sustiprinanti garsà. Pa-
prastai gaminama ið vad. rezonansinës medienos, kai
Delannoy
!!
kuriuose l. instrumentuose (gudþakas, bandþa) pakei-
èiama membrana ið gyvulio pûslës arba odos. Kai ku-
rie instrumentai (smuikas, gitara) turi virðutinæ
(dengtæ) ir apatinæ (nugarëlæ) ∆, kurios tarpusavyje
sujungtos. ∆ sustiprina per tiltelá perduodamus stygø
virpesius, taip pat kai kuriuose instrumentuose pri-
verèia virpëti orà rezonatoriaus viduje, kurio sukur-
tas garsas iðspinduliuojamas pro ↑ rezonansines angas.
∆ nesukuria papildomos energijos, tik pakeièia silpnus
stygos virpesius intensyvesniais, bet greièiau gæstan-
èiais. F-no ∆ yra skydas korpuso viduje, po stygomis,
suklijuotas ið atskirø lenteliø. ∆ storis, faktûra, deri-
nimas lemia instr. skambesio kokybæ, tembrà. ∆ akus-
tines savybes nagrinëjo F. Savart’as (Prancûzija),
K. Fuhras (Vokietija), C. M. Hutchinsas (JAV) ir kt.
L: Fuhr K. Die akustischen Rätsel der Geige, die endgültige Lösung des
Geigenproblems. Für Physiker, Geigenbauer und Musiker dargestellt.
Lpz., 1926; Hall D. E. Musical Acoustics. Pacific Grove, California, 1990;
Âèòà÷åê Å. Ô. Î÷åðê ïî èñòîðèè èçãîòîâëåíèÿ ñìû÷êîâûõ
èíñòðóìåíòîâ. Ë., 1964. Rytis Ambrazevièius, Eglë Ulienë
dekatònika (gr. deka – deðimt + tonikos – skamban- Lilija Deksnytë
tis), deðimties garsø sistema.
Deksnôtë, Larina, Lilija [g. 1958.XII.3 Vilniuje], liet.
dainininkë (sopranas). Dainininko S. Larino þmona.
1984 baigë Lietuvos kons-jà (Z. Paulausko kl.) ir de-
biutavo Violeta’os vaidmeniu Lietuvos OBT. Nuo 1989
Bratislavos Kamerinës operos, vëliau ir Slovakijos nac.
OT solistë. Gastroliavo Prahos „Narodni Divadlo“, Pa-
ryþiaus „Opéra-Comique“ ir kt. Europos ðaliø teat-
ruose. Vaidmenys: Abigailë, Amelia 2, Angelica, Anna
Bolena, Desdemona, Elþbieta 3, Giulietta, Lauretta,
Leila 1, Leonora 3, Venera ir kiti. Pav.
Tamara Vainauskienë
Delage Maurice Charles [Morisas Ðarlis Delåþas;
1879.XI.13 Paryþiuje – 1961.IX.19 ten pat], pranc.
komp., muz. kritikas. Muzikos mokësi pas M. Ravelá.
Keliaudamas á Rytø ðalis, domëjosi indø ir japonø muz.
folkloru; sukûrë vokal. ciklà 4 poêmes hindous („4 in-
dø poemos“, 1913). Kiti kûriniai: simf. poema Conté
par la mer („Jûros papasakota“, 1908), styg. kvartetas
(1948), pjesës f-nui, dainos. Kûryboje ryðku polinkis á
orientalizmà. Bronius Ambraziejus
Delalande Michel Richard [Miðelis Riðaras Delalãn-
das; 1657.XII.15 Paryþiuje – 1726.VI.18 Versalyje],
pranc. komp., vargonininkas. Giedojo berniukø cho-
re, vëliau vargonininkavo Paryþiaus baþnyèiose, kûrë
mokykl. dramas Jëzuitø kolegijai. 1704–15 Liudviko
XIV kapelos vadovas. Sukûrë motetø, instr. kûriniø,
baletø. Þymiausieji ∆ kûriniai: Didieji motetai cho-
rui, orkestrui ir vargonams, baletas Le ballet de la Jeu-
nesse („Jaunystë“, 1686). Jonas Klimas
Delannoy Marcel Franšois Georges [Marselis Fran-
sua Þorþas Delanuâ; 1898.VII.9 La Fertë Alë (Senos
ir Uazos dep.) – 1962.IX.14 Nante], pranc. kompo-
zitorius. Studijavo archit-rà ir tapybà Paryþiaus dailës
m-loje. Muzikos mokësi savarankiðkai, nuo 1923 pas
A. Honeggerà. Sukûrë operø, tarp jø – Le poirier de
misêre („Skurdo kriauðmedis“, 1927), Ginevra (1942,
pagal G. Boccaccio), baletus Les noces fantastiques
(„Fantast. naktys“, 1955), Le fou de la dame („Bepro-
tiðkai ásimylëjæ“, 1930), operetæ Philippine („Filipinai“,
Delibes
!"
1937), kûriniø orkestrui, f-nui, dramos spektakliø, k.
f. muzikos. Jonas Klimas
Delibes Léo [Leo Delíbas; 1836.II.21 Sen Þermene (Sarto
dep.) – 1891.I.16 Paryþiuje], pranc. kompozitorius. Pran-
cûzijos in-to narys (1884). 1848–53 studijavo Paryþiaus
kons-joje (kompozicijà A. Adamo kl.). 1862–71 vargo-
nininkas, 1865–72 dar ir Paryþiaus GO chormeisteris.
Nuo 1881 Paryþiaus kons-jos profesorius. Sukûrë 6 ope-
ras, tarp jø – Le Roi l’a dit („Taip tarë karalius“, 1873),
Lakmé (past. 1883, Lietuvoje 1934), 3 baletus, tarp jø –
Coppélia ou La fille aux yeux d’émail („Coppélia, arba
Mergaitë emalës akimis“, past. 1870, Lietuvoje 1925),
Sylvia ou La Nymphe de Diane („Sylvia, arba Dianos nim-
fa“, 1876, Lietuvoje past. 1928), 14 opereèiø, kantatà
Alger („Alþyras“, 1876), pjesiø f-nui, baþn. muzikos kû-
riniø, chorø, dainø. Tæsë pranc. lyr. operos (Ch. Gou-
nod, G. Bizet) tradicijas. ∆ baletø muzika vientisa, ðo-
kiai dramatiðki. ∆ kûriniai melodingi, raiðkiai, spalvingai
instrumentuoti. Pav.
Léo Delibes
L: Coquis A. Léo Delibes. P., 1958. Adeodatas Tauragis
delicato, con delicatezzo (it., AN) – ðvelniai, jautriai,
subtiliai.
Delícijevas Sergejus [Ñåðãåé Ãàâðèëîâè÷ Äåëèöèåâ; g.
1903 Tambove], rusø dirigentas. Èaikovskio kons-joje
Maskvoje 1922–29 studijavo f-no, 1931–36 – dirigavi-
mo klasëse. 1936–38 Kalinino filh-jos vyriausiasis di-
rig. ir meno vadovas, 1938–40 Saratovo filh-jos vyriau-
siasis dirigentas. 1942–45 dëstë Sankt Peterburgo
kons-joje. 1945–49 Maskvos Stanislavskio teatro,
1949–52 Lietuvos OBT vyriausiasis dirigentas. Vilniuje
pastatë M. Musorgskio „Borisà Godunovà“ (SSRS
valst. premija 1950) ir B. Smetana’os „Parduotàjà nuo-
takà“. 1952 iðvyko á Rusijà, dirbo áv. teatruose. Buvo
Maskvos Gnesinø in-to profesorius. Vidutis Bakas
delirando (it., AN) – ðëlstant.
Delius Frederick [Frederikas Dêlijus; 1862.I.29 Bred-
forde – 1934.VI.10 Greze prie Lano (Senos ir Mar-
nos dep., Prancûzija)], anglø kompozitorius. 1886–
88 studijavo Leipcigo kons-joje (pas S. Jadassohnà
ir C. Reinecke). Nuo 1888 gyveno Prancûzijoje. Ty-
rë Amerikos tautø l. muzikà. Vienas pirmøjø Ang-
lijoje kûrybà grindë áv. tautø muz. folkloru. Sukûrë
6 operas, tarp jø – Koanga (1897), A Village Romeo
and Juliet („Kaimo Romeo ir Juliet“, 1901), simf. po-
emø (Hiawatha, 1888), siuitø, rapsodijø, sonatø, mi-
ðiø, kûriniø chorui ir orkestrui, dainø. Daugelis ∆ kû-
riniø turi impresionizmo bruoþø.
Della Casa-Debeljevic Lisa [Liza Delâ Kåsa-Debelje-
viè; g. 1919.II.2 Burgdorfe (prie Berno)], Ðveicarijos
dainininkë (sopranas). Mokësi Ciûriche pas M. Hae-
ser. 1943 debiutavo Ciûricho teatre (Mimi). Dainavo
Ciûricho, nuo 1947 Vienos, 1956–68 MO teatruose,
dalyvavo Glaindborno, Bairoito, Zalcburgo festiva-
liuose. Garsëjo kaip G. Fr. Händelio, W. A. Mozarto,
R. Strausso operø atlikëja. Þinoma ir kaip kamerinë
dainininkë. 1974 nustojo dainuoti. Jonas Bruveris
Della Corte Andrea [Andrëja Delâ Kòrtë; 1883.IV.5
Neapolyje – 1968.III.12 Turine], it. muzikologas. Mu-
zikos mokësi savarankiðkai. 1919–67 buvo laikraðèio
„La Stampa“ muzikos kritikas. Turino muz. licëjuje ir
un-te dëstë muz. istorijà; prof. (1926). Darbuose nag-
rinëjo it. muz. teatro istorijà, muz. atlikimo ir muz. este-
tikos klausimus. Paraðë knygø apie operà, monografijø
apie G. Paisiello, N. Piccinni, V. Bellini, G. B. Pergole-
si, A. Salieri, G. Verdi, W. A. Mozartà. Iðleido „Dizio-
nario di musica“ („Muzikos þodynas“, su G. M. Gatti,
1925), „Storia della musica“ („Muzikos istorija“, su
G. Pannainu, 1936). Gediminas Þidonis
Della Valle Pietro (Il Pellegrino) [Pjetras Delâ Vålë;
vad. Il Pelegrinas; 1586.IV.11 Romoje – 1652.IV.21 ten
pat], it. muz. teoretikas, komp., literatas. Muzikos mo-
kësi pas S. Tavolacci, Q. Solini, M. Fraticelli, T. Quag-
liati. 1614–26 keliavo po Rytø ðalis, uþraðë daug melo-
dijø. Kûrë tekstus ir muzikà teatro vaidinimams. Sukûrë
baþn. muzikos. Paraðë teor. veikalø, tarp jø – „Discor-
so della musica dell’eta nostra...“ („Paðnekesiai apie mû-
sø amþiaus muzikà“, 1640). Aldona Juodelienë
Deller Alfred George [Alfredas Dþordþas Dêleris;
1912.V.31 Margite (Kentas) – 1979.VII.16 Bolonijo-
je], anglø dainininkas (kontratenoras). Savamokslis.
1940–47 giedojo Kenterberio katedros chore. 1947–
61 Londono Ðv. Pauliaus katedros choro solistas ir
dirigentas. Iðgarsëjo kaip geriausias baroko (ypaè
J. S. Bacho) ir senosios anglø muzikos atlikëjas. 1948
ákûrë vokal. ansamblá „Deller Consort“. Koncertavo
daugelyje ðaliø. Áraðë plokðteliø. Jonas Klimas
Deller Florian Johann [Florijanas Johanas Dêleris;
krikðtytas 1729.V.2 Drozendorfe (Þemut. Austrija), m.
1773.IX.19 Miunchene], Austrijos komp., smuikinin-
kas. N. Jommelli mokinys. Nuo 1751 Ðtutgarto rûmø
orkestro smuikininkas, nuo 1769 kapelmeisteris. Su-
kûrë muzikos choreogr. J. Noverre’o baletams („Or-
fëjas ir Euridikë“, 1763), simf-jø, zingðpyliø, komið-
køjø operø, kamer. muzikos kûriniø. Jonas Klimas
„The Deller Consort“, D. Britanijos vokal. ansamblis.
Ákûrë 1948 dainininkas A. Delleris, nuo 1979 ∆ vado-
vauja jo sûnus M. Delleris. ∆ pagarsëjo senosios (XVI–
XVII a.) anglø muzikos interpretacijomis. Su ∆ grie-
þë þymûs atlikëjai – klavesinininkas H. Leonhardtas,
fleitininkas Fr. Brüggenas. Kûriniø ∆ paskyrë komp.
B. Brittenas, P. Frickeris, W. Mellersas, A. Ridout,
E. Rubbra. Violeta Tumasonienë
Dello Joio Norman [Normanas Dêlas Dþòjas; g.
1913.I.24 Niujorke], JAV komp., pedagogas. Kompo-
zicijos mokësi pas B. Wagenaarà Niujorko Juilliardo
muz. m-loje, 1939–41 pas P. Hindemithà Jeilio un-te.
Vargonininkavo Niujorko baþnyèiose (1934–40), bu-
vo ðokiø ansamblio muzikos vadovas (1941–43), dës-
të kompozicijà Lawrence’o (1945–50) ir Manneso
(1956–72) muz. koledþuose, 1972–79 Bostono un-te.
1957 apdovanotas Pulitzerio premija uþ kûriná styg.
orkestrui Meditations on Ecclesiastes. Kûriniai: ope-
ros The Ruby („Rubinas“, 1953), The Trial at Rouen
(„Procesas Ruane“, 1955; nauja versija The Triumph
of St. Joan – „Ðv. Joanos triumfas“; 1959), Blood Moon
(„Kruvinas mënulis“, 1961); baletai On Stage („Á sce-
nà“, 1946), Heloisk and Abelard (1969); simfonijetë
(1940), Magnificat (1942), 2 miðios (1968, 1976), kon-
certai 2 f-nams (1941), arfai (1945), pjesës orkestrui,
kamer. kûriniai, solo ir choro dainos. Jonas Klimas

Del Mar Norman René [Normanas Renë Del Måras;
1919.VII.31 Londone – 1994.II.6 Buðyje], anglø diri-
gentas. Mokësi Londone pas R. O. Morrisà, R. Vau-
ghanà Williamsà ir C. Lambertà. 1944 ákûrë Èelsio simf.
orkestrà. Nuo 1947 Kroidono simf. orkestro dirigen-
tas. 1947–51 Th. Beechamo vadovaujamo Karaliðko-
jo filh-jos orkestro asistentas. 1948–56 „English Ope-
ra Group“ vyriausiasis dirigentas. 1954–55 Jorkðyro
simf. orkestro, 1960–65 BBC ðkotø simf. orkestro di-
rigentas, 1969–73 – Geteborgo simf. orkestro vyriau-
siasis dirigentas, 1985–88 Arhus simf. orkestro men.
direktorius. Paraðë knygø, tarp jø – apie R. Strausso
muzikà (3 t., 1962–72), G. Mahlerio VI simf-jà (1980),
„A Companion to the Orchestra“ („Orkestro vado-
vas“, 1987). Jonas Klimas
Delmas Jean-Franšois [Þanas Fransua Delmâ; 1861.IV.14
Lione – 1933.IX.29 Sent Alban de Montelyje], pranc.
dainininkas (bosas). Studijavo Paryþiaus kons-joje pas
R. Bussine’à. 1886 debiutavo GO (Grafas Saint-Bris),
>30 m. buvo ðio teatro solistas. Prancûzijoje iðgarsëjo
R. Wagnerio operø vaidmenø interpretacijomis, raið-
kia vaidyba (Markas 1, Wotanas, Sachsas, Hagenas).
Kiti vaidmenys: Leporello, Kasparas. Laima Bakienë
Del Monaco Mario [Marijus Del Mònakas;
1915.VII.27 Florencijoje – 1982.X.16 Mestrëje (ne-
toli Venecijos)], it. dainininkas (tenoras). Studijavo
tapybà ir skulptûrà Pezaro dailës akademijoje, daina-
vimà Pezaro kons-joje. Debiutavo Pezare (Turiddu).
Dainavo áv. Italijos OT. 1948 sulaukë pasaul. pripaþi-
nimo. Gastroliavo þymiausiuose pasaulio teatruose
(1951–59 MO). Daþniausiai atlikdavo it. komp. ope-
rø dramat. tenorø vaidmenis: Radamesas, Manrico,
Ernani, Don Alvaro, Boccanegra, Cavaradossi, Canio,
Otello. Nuo 1960 rengë ir koncert. programas. Pav.
Vilija Gerulaitienë
Delogu Gaetano [Gaetanas Delògus; g. 1934.IV.14 Me-
sinoje], it. dirigentas. Mokësi pas Fr. Ferrara’à. 1964
jaunøjø dirigentø konkurso Florencijoje, 1968 Mitro-
poulos’o konkurso Niujorke laureatas. 1975–78 „Teat-
ro Massimo“ Palerme dirigentas. 1979–86 Denverio
simf. orkestro muz. direktorius. Judita Þukienë
Del Tredici David [Deividas Del Trêdièis; g. 1937.III.16
Kloverdeilyje (Kalifornijos valstija)], JAV kompozi-
torius. Kompozicijà studijavo Berkeley’o (1955–59)
ir Prinstono (pas R. Sessionsà, 1960, 1964) un-tuose.
1966–72 profesoriaus asistentas Harvardo un-te,
1973–84 dëstë Bostono un-te, nuo 1984 – Niujorko
un-te. ∆ kompozicijos, sukurtos ávairiems instrumen-
tø ansambliams, turi sudëtingas vokalo partijas, nuo-
lat kintanèius tempus. Sukûrë I Hear an Army sopra-
nui ir styg. kvartetui („Girdþiu kariuomenæ“, 1964),
Night Conjure – Verse balsui ir instrumentams („Nak-
ties burtai – poezija“, 1965), Syzygy sopranui, puè. in-
strumentui, varpams ir kamer. orkestrui („Buvimas
vergijoje“, 1968) , The Lobster Quadrille sopranui, fol-
kloro ansambliui ir ork. („Omaro kadrilis“, 1969), Vin-
tage Alice („Vynuogiø derliaus ðventës Alisa“, 1971),
An Alice Symphony („Alisos simf-ja“, 1976), Final Alice
orkestrui („Pagaliau Alisa“, 1976), March to Tonality
orkestrui („Marðas tonalumo link“, 1985), Haddock’s
Eyes sopranui ir ansambliui („Menkës akys“, 1986),
Demus
!#
Steps orkestrui („Þingsniai“, 1990). Pulitzerio premija
(1980). Violeta Tumasonienë
De Luca Giuseppe [Dþuzepë De Lukâ; 1876.XII.25
Romoje – 1950.VIII.26 Niujorke], it. dainininkas (ba-
ritonas). Vienas ryðkiausiø bel canto dainininkø. Dai-
navimà studijavo Ðv. Cecilijos akademijoje (Romoje).
1897 debiutavo Ch. Gounod operoje „Faustas“. 1897–
1947 dainavo Italijos ir kt. ðaliø OT, 1915–33 MO.
Sukûrë átaigius charakterinius vaidmenis: Rigoletto,
Iago, Figaro 1, Scarpia, Gérard’as, Oneginas, Demo-
nas, Amfortas ir kt. Rengë solinius koncertus. Nuo
1947 dëstë dainavimà Niujorke. Danutë Mekaitë
De Lucia Paco [Pakas De Lusíja; g. 1948 Aleheriase],
isp. flamenko gitaristas. Perëmë þymaus èigonø gitaris-
to N. Sabicaso atlikimo manierà. 1962 koncertavo Che-
reso Flamenkologijos katedroje. 1967 grojo su P. Itur-
ralda’os kvintetu, 1980 trio su A. Di Meola ir
J. McLaughlinu (Edisono premija „Geriausias instru-
mentinis metø atlikimas“). ∆ kompozicijos remiasi An- Mario Del Monaco
dalûzijos cante jondo tradicijomis. ∆ aranþavo komp.
M. de Falla’os kûriniø. Justinas Prusevièius
Delvincourt Claude [Klodas Delvenk¾ras; 1888.I.12 Pa-
ryþiuje – 1954.IV.5 Orbetele (Italija)], pranc. kompo-
zitorius. Mokësi Paryþiaus kons-joje pas G. Caussade’à
ir Ch.-M. Widorà. 1931–41 Versalio, vëliau Paryþiaus
kons-jos direktorius. Pasiprieðinimo judëjimo dalyvis.
Sukûrë operas La femme â barbe („Barzdota moteris“,
1938), Lucifer („Liuciferis“, 1948), kantatø, tarp jø –
Faust et Hélêne („Faustas ir Elena“, II Romos premija,
1913), program. kûriniø orkestrui, tarp jø – siuitos Le
bal Vénitien („Venecijos puota“, 1927), Pamir („Pamy-
ras“, 1934), kamer. instr. ansambliø, vokal. kûriniø, mu-
zikos dramos spektakliams, kino filmams. ∆ kûryboje
pranc. muzikos tradicijos meistriðkai jungiamos su mo-
derniomis muzikos iðraiðkos priemonëmis.
Bronius Ambraziejus
Demantius Johannes Christoph [Johanesas Kristofas
Demãncijus; 1567.XII.15 Liberece (Èekija) –
1643.IV.20 Freiberge (Saksonija)], vok. komp., muz. te-
oretikas, poetas ir filosofas. 1593 studijavo Vitenbergo
un-te, vëliau gyveno Leipcige. 1597 buvo kantoriumi
Citau, 1604 Freiberge. Sukûrë religiniø (Magnificat,
Evangelijø fragmentai, miðiø dalys, pasijos) ir pasau-
liet. kûriniø (dainos, ðokiai). Dauguma ∆ kûriniø iðleis-
ta; rinkiniai: „Trias precum Vespertinarum“ (1602),
„Corona harmonica“ (1610), „Threnodiae“ (1611,
1620), „Neue polnischer und deutscher Art Tänze“
(1613). Paraðë muz. teorijos veikalø („Forma musices“,
1592; „Isagoge artis musicae“, 1602). Jonas Klimas
de§pferis (vok. Dämpfer), fortepijono, pianino, vib-
rafono, el. gitaros ↑ dusliklis.
Demus Jörg [Jorgas Dêmusas; g. 1928.XII.2 Sankt Pel-
tene], Austrijos pianistas. 1940–45 studijavo Vienos muz.
ir vaizduojamojo meno akademijoje. Tobulinosi pas
A. Benedetti-Michelangeli ir W. Giesekingà. 1943 debiu-
tavo Vienoje. Nuo 1948 koncertavo Europos ir Afrikos
ðalyse, JAV. Atlieka visus Fr. Schuberto, R. Schumanno
ir C. Debussy kûrinius. Akompanavo E. Schwarzkopf ir
D. Fischeriui-Dieskau, skambino duetus su P. Badura-
Skoda. Busoni konkurso laureatas (1956). Renka ist. kla-
Demuth
!$
viðinius muz. instrumentus, su jais koncertuoja, áraðë
plokðteliø. Paraðë knygas „Abenteuer der Interpreta-
tion“ („Interpretacijos nuotykis“, 1967) ir „Die Klavier-
sonaten von L. van Beethoven“ („Beethoveno sonatos
f-nui“, su P. Badura-Skoda, 1970). Edmundas Baltrimas
Demuth Norman Frank [Normanas Frankas Dêmutas;
1898.VIII.15 Londone – 1968.IV.21 Èièesteryje (Sasek-
sas)], anglø komp., muzikologas. Nuo 1917 dirbo var-
gonininku, choro ir orkestro dirigentu. Nuo 1930 dës-
të Londono karaliðkojoje MuA, ákûrë joje Naujosios
muzikos tarybà, 1936–39 buvo ðios tarybos sekretoriu-
mi. Kûrybai turëjo átakos C. Franckas ir A. Rousselis.
Sukûrë kamerinës, vokal. muzikos, kûriniø orkestrui,
áv. muz. instrumentams, 4 operas, 5 baletus. Tyrë pranc.
muzikà, paraðë monografijas apie M. Ravelio,
C. Francko, A. Rousselio, P. Dukas ir kt. kompozito-
riø kûrybà. Paraðë knygas „An anthology of musical
criticism“ („Muzikos kritikos antologija“, 1948), „The
symphony. Its history and development“ („Simfonija.
Jos istorija ir raida“, 1950), „French opera“ („Prancû-
Edisonas Denisovas zø opera“, 1963). Adeodatas Tauragis
Denísovas Edisonas [Ýäèñîí Âàñèëüåâè÷ Äåíèñîâ;
1929.IV.6 Tomske – 1996.XI.24 Paryþiuje], rusø komp.,
pedagogas, muz. teoretikas. 1951 baigë Tomsko un-to
Mechanikos ir matematikos f-tà. 1951–56, D. Ðostako-
vièiaus paskatintas, mokësi Maskvos kons-joje V. Ðe-
balino kompozicijos kl. ir V. Belovo f-no kl., 1959 bai-
gë aspirantûrà. Nuo 1960 Maskvos kons-jos dëstytojas,
profesorius. 1968–70 dirbo Eksperimentinëje elektro-
ninës muz. studijoje Maskvoje, 1990–91, pakviestas
P. Boulezo, dirbo IRCAM Paryþiuje, 1996 – Elektron.
muz. studijoje Vokietijoje. Nuo 1968 ∆ kûriniai atlie-
kami V. Europoje. ∆ kûrinius dirigavo L. Bernsteinas,
D. Barenboimas, C. Dutoit, N. Järvi, P. Eötvösas, atli-
ko A. Nicolet, H. Holligeris, E. Brunneris, J. Baðmetas.
∆ vienas pirmøjø rusø komp., vartojusiø naujoviðkas
kompozic. technikas (dodekafonijà, mikrochromatikà),
netradicinius muz. instrumentus, elektron. muzikos
priemones. ∆ bûdinga sàsajos su rusø muz. folkloru,
muz. kalbos racionalumo ir muz. minties dvasingumo
jungtis, polinkis á stambios formos þanrus. Sukûrë ope-
ras Ñîëäàò Èâàí („Kareivis Ivanas“, 1959), Ïåíà äíåé
(„Dienø puta“, pagal B. Vianà, 1981), baletà Èñïîâåäü
(„Iðpaþintis“, pagal A. de Musset, 1984), kantatà
Ñîëíöå èíêîâ („Inkø saulë“, G. Mistral þ., 1964), kan-
tatà oratorijà Èñòîðèÿ æèçíè è ñìåðòè Ãîñïîäà
íàøåãî Èèñóñà Õðèñòà („Mûsø Vieðpaties Jëzaus
Kristaus gyvenimo ir mirties istorija“, pagal Biblijos
tekstus, 1992), Requiem chorui ir ork. (1990), simf-jà 2
styg. orkestrams ir muðamøjø grupei (1963), Peinture
ork. („Paveikslas“, 1970), koncertus vè. ir ork. (1972),
fl. ir ork. (1975), sm. ir ork. (1978), fl., ob. ir ork. (1978),
kb., vè. ir ork. (1982), ob. ir ork. (1986), klar. ir ork.
(1989), Ïëà÷è sopranui, muð. ir f-nui („Raudos“, pa-
gal rusø l. laidotuviø tekstus, 1966), Fünf Geschichten
vom Hern Keuner tenorui ir 7 instrumentams („Pen-
kios istorijos apie ponà Keunerá“, B. Brechto þ., 1966),
Chant d’automne sopranui ir ork. („Rudens daina“,
1971), La vie en rouge balsui ir 5 instr. („Rausvas gyve-
nimas“, 1973), Morgentraum sopranui, chorui ir ork.
(„Ryto sapnas“, R. Auslenderio þ., 1993), Crescendo e
diminuendo klavesinui ir 12 styginiø (1965), „Odë“ klar-
netui, f-nui ir muðamiesiems (1968), Ðîìàíòè÷åñêàÿ
ìóçûêà arfai, ob. ir styg. trio („Romantinë muzika“,
1968), fp. trio (1971), dainø, muzikos dramos spektak-
liams, kinui, elektron. muzikos. Paraðë knygas „Óäàð-
íûå èíñòðóìåíòû â ñîâðåìåííîì îðêåñòðå“ („Ðiuo-
laikinio orkestro muðamieji instrumentai“, 1982),
„Ñîâðåìåííàÿ ìóçûêà è ïðîáëåìû ýâîëþöèè
êîìïîçèòîðñêîé òåõíèêè“ („Ðiuolaikinë muzika ir
kompozicinës technikos evoliucijos problemos“, 1986),
straipsniø apie B. Bartóko, S. Prokofjevo, D. Ðostako-
vièiaus, C. Debussy, A. Schönbergo, A. Weberno kû-
rybà, apie ðiuolaik. muz. teorijà, kompozicijà. Pav.
L: Õîëîïîâ Þ., Öåíîâà Â. Ýäèñîí Äåíèñîâ. Ì., 1993; Øóëüãèí Ä.
Ïðèçíàíèå Ýäèñîíà Äåíèñîâà. Ì., 1998. Aldona Juodelienë
Densmore Frances [Frensis Dênsmo; 1867.V.21 Red
Vinge (Minesotos valstija) – 1957.VI.5 ten pat], JAV
etnomuzikologë. Studijavo f-no, vargonø kl., mokë-
si harmonijos Oberlino kons-joje (Ohajo valstija), vë-
liau Bostone pas C. Baermannà ir L. Godowská mo-
kësi skambinti f-nu, Harvardo un-te studijavo
kontrapunktà pas K. Paine’à. 1893 pradëjo tirti Ame-
rikos indënø muzikà. Nuo 1907 Amerikos etnologi-
jos biuro Vaðingtone bendradarbë. Áraðë septynias in-
dënø muzikos plokðteles, paraðë kn. „The American
Indians and Their Music“ („Amerikos indënai ir jø
muzika“, 1926), straipsniø. Rimantas Astrauskas
Dent Edward Joseph [Edvardas Dþozefas De¹tas;
1876.VII.16 Ribstone (Jorkðyras) – 1957.VIII.22 Lon-
done], anglø muzikologas, kompozitorius. Muzikà stu-
dijavo Etono ir Kembridþo un-tuose (Ch. Woodo ir
Ch. Stanfordo mokinys). Nuo 1902 dëstë Kembridþo
un-to karaliðkajame koledþe. 1918 debiutavo kaip
muz. kritikas. 1926–41 Kembridþo un-to profesorius.
Tarpt. ðiuolaikinës muzikos d-jos ákûrëjas ir preziden-
tas (1922–38 ir 1945–47), Tarpt. muzikologijos d-jos
prezidentas (1931–49). Tyrë baroko (daugiausia it.
XVII–XVIII a.) ir klasicizmo operø muzikà. Reþisa-
vo senøjø anglø operø (H. Purcello) pastatymus, pro-
pagavo W. A. Mozarto operas, vertë ir iðleido Mozar-
to ir kitø komp. operø libretø. Adeodatas Tauragis
Denza Luigi [Luidþis Dencâ; 1846.II.24 Kastelamare
di Stabijoje – 1922.I.26 Londone], it. kompozitorius,
dainininkas, pedagogas. Nuo 1862 studijavo Neapo-
lio kons-joje (pas G. Mercadante ir P. Serrao). 1876
Neapolyje buvo pastatyta ∆ opera Wallenstein (pagal
Fr. Schillerio trilogijà; didelio pasisekimo neturëjo).
Kaip dainininkas koncertavo Italijoje, Prancûzijoje,
Anglijoje. Nuo 1887 gyveno Londone, nuo 1898 dës-
të Karal. MuA. Pagr. kûrybos sritis – vokal. muzika:
kantatos, duetai, tercetai, salon. baladës bei >500 dai-
nø (pagal it., pranc., anglø poetø tekstus). Pagarsëjo
neapolietiðkosiomis dainomis, ypaè iki ðiol pasaulyje
populiaria tarantela Funiculí, funiculâ (1880, pagal
G. Turco tekstà). R. Straussas ðá kûriná kaip it. liau-
dies dainà panaudojo simf. fantazijoje „Ið Italijos“
(1887), N. Rimskis-Korsakovas, pavadinæs jà „Neapo-
lietiðka daina“, instrumentavo dideliam simf. orkest-
rui (1907). Bronius Ambraziejus
deploråcija (pranc. déploration), XV–XVI a. gedulin-
ga pjesë, sukurta muziko laidotuvëms; ppr. ∆ kurda-
vo vienas velionio mokiniø.

Deppe Ludwig [Liudvigas Dêpë; 1828.XI.7 Alferdise-
ne (prie Miunsterio) – 1890.IX.5 Bad Pirmonte], vok.
pianistas, pedagogas, dirig., kompozitorius. Nuo 1849
Hamburge studijavo kompozicijà pas E. Marxenà, vë-
liau Leipcige pas J. Ch. Lobe. 1857 apsigyveno
Hamburge; 1862 ákûrë Dainavimo akademijà (jai va-
dovavo iki 1868). Nuo 1874 gyveno Berlyne. 1886–88
Karaliðkosios operos (vëliau Valstybës opera) kapel-
meisteris ir Karaliðkojo simf. orkestro dirigentas. ∆ buvo
þymus pedagogas, sukûrë savo mokymo groti f-nu me-
todikà, kuri reikðminga ir ðiuolaikinëje pedagogikoje.
Mokiniai: H. Klose, F. H. Clark-Steiningeris, E. Söch-
tingas, A. Fay, E. Calandas, T. Bandmannas. Kaip kom-
pozitorius nebuvo pripaþintas. Jonas Klimas
De profundis (lot. De profundis clamavi ad te Domi-
ne – ið gelmiø ðaukiuosi Tavæs, Vieðpatie). Tai 130 (pa-
gal Vulgatà 129) Biblijos psalmës pradþia, kuriai daþ-
niausiai kuriama muzika. Ði psalmë – viena ið 7 atgailos
psalmiø, katalikø liturgijoje reèituojama arba gieda-
ma per pamaldas uþ mirusájá (per vakarines gedul. va-
landas), neðant karstà á kapines. XVI–XVII a. pagal
∆ tekstà sukurta daug motetø (O. di Lasso,
M. Gomólka, J.-B. Lully ir kiti). Liet. muzikoje pagal
De profundis psalmæ kûrë M. K. Èiurlionis (kantata
De profundis miðriam chorui ir orkestrui, 1899), V. Ja-
kubënas (kantata De profundis miðriam chorui ir var-
gonams, pagal B. Brazdþionio De profundis, 1966),
V. Bartulis (De profundis instr. kvintetui, 1988).
Danutë Kalavinskaitë
Derkçvica Ausma [Ausma Dêrkevica; g. 1929.VII.20
Rygoje], latviø choro dirigentë. 1959 baigë Latvijos
kons-jà. Nuo 1958 vadovauja mëgëjø chorams (nuo
1969 moterø choro „Dzîntars“ dirig.). Latvijos valst.
choro dirigentë. 1981, 1987 tarpt. dirigentø konkur-
suose Vokietijoje laimëjo I vietà. Nuo 1973 Latvijos
resp. dainø ðvenèiø vyriausioji dirigentë. Latvijos SSR
valst. premija 1980. Albinas Petrauskas
dermº (gr. harmonia, lot. modus, pranc. ir angl. mode,
vok. Tongeschlecht, Tonart, rus. ëàä), muz. garsø aukð-
èio santykiø sistema; konkretus tos sistemos tipas. ∆
sàlygoja muz. kûrinio melod. ir harmon. sandarà. ∆
pagrásta jà sudaranèiø muz. garsø, vad. ∆ laipsniø ne-
vienodu reikðmingumu. Daþniau kartojami, ilgesnës
trukmës, dinamiðkai pabrëþti garsai ágyja atraminiø
tonø – ∆ pastoviøjø laipsniø reikðmæ; maþiau pabrëþti
garsai – ∆ nepastovieji laipsniai yra priklausomi nuo
pastoviøjø. Pastoviøjø ir nepastoviøjø ∆ laipsniø sà-
veikà – ∆ esminá bruoþà iðtyrë XX a. rusø muzikolo-
gas B. Javorskis ↑ derminio ritmo teorijoje. Paeiliui ið-
dëstyti ∆ laipsniai sudaro jos garsaeilá. ∆, bûdama
apibendrintu garsø santykiø modeliu, ákûnijama kon-
kretaus aukðèio muz. garsø sistemoje – ↑ tonacijoje.
Tonacijos pavadinimà lemia pagrindinis ∆ garsaeilio
laipsnis – ↑ tonika (pvz., C-dur tonacijoje tonika yra
garsas c).
∆ – istoriðkai ir etniðkai sàlygotas reiðkinys. Muz. rai-
doje skirtingose pasaulio vietovëse susiklostë áv. struk-
tûros, nevienodo pobûdþio dermës. Jos skiriasi laips-
niø kiekiu, jø interval. santykiais garsaeilyje, bûdingomis
intonacijomis. Ikiderminio muz. màstymo pakopa (ek-
melika) disponuoja nepastovaus aukðèio garsais (áv.
dermë
!%
ðûksniai, pvz., jakutø, Indonezijos èiabuviø folkloro ap-
raiðkos). Áv. tautø l. ir prof. muzikoje vartojamos ∆ ap-
ima nuo dviejø iki keliolikos skirtingo aukðèio garsø
oktavoje. Daþniausiai ∆ garsaeiliuose tarp gretimø laips-
niø yra tonø ir pustoniø intervalai (↑ diatonika), reèiau –
1½ tono intervalas (↑ hemitonika). Pastarosioms ∆ pri-
klauso anhemitoninë pentatonika (↑ pentatonika), dvi-
gubai harmoninës dermës, sen. graikø chromatika
(↑ antikos muzikos teorinë sistema). Aptinkama ∆, ku-
riø garsaeiliuose yra maþesniø uþ pustoná intervalø
(↑ mikrochromatika). Tai sen. graikø ↑ enharmonika, in-
dø, arabø ∆.
Europos muzikai ypaè bûdingos septynialaipsnës ∆
(↑ heptatonika). Skiriami 2 pagrindiniai heptatoniniø
∆ tipai. Modal. pobûdþio (↑ modalumas) dermëse laips-
niø diferenciacija á pastoviuosius ir nepastoviuosius nëra
labai ryðki; pagrindinio atraminio tono (tonikos) vaid-
muo gali tekti paeiliui skirtingiems to paties ∆ garsaei-
lio laipsniams (↑ dermëkaita). Tai bûdinga diatoninëms
senovës graikø ∆, ↑ baþnytinëms dermëms, daugeliui
liaudiðkos kilmës ↑ natûraliøjø dermiø. XVII a. liaudies
ir ypaè prof. muzikoje ásigalëjo tonacinio pobûdþio ∆
(↑ tonalumas) – ↑ maþoras, ↑ minoras ir áv. jø atmainos
(natûralusis, harmoninis, melodinis, ↑ alteruotosios der-
mës). Jose ∆ laipsniai aiðkiai skiriami á pastoviuosius
(I, III, V) ir nepastoviuosius (II, IV, VI, VII). Pastovie-
ji laipsniai sudaro maþor. arba minor. tonikos trigarsá
(kvintakordà) – ∆ centrà, apie kurá grupuojasi visi kiti
∆ laipsniai. Nepastoviausias – VII laipsnis (vad. veda-
muoju), ypaè kai jis nuo pastoviausiojo I laipsnio (to-
nikos) yra nutolæs pustoniu. Ðviesø (maþoriná) ar tam-
sø (minoriná) skambesá lemia ∆ III laipsnio padëtis
tonikos atþvilgiu (didþioji tercija maþore, maþoji terci-
ja minore). Dël tos paèios prieþasties ir modalinio po-
bûdþio ∆ sàlygiðkai skirstomos á maþorines ar minorines.
Ðalia natûralios evoliucijos keliu susiklosèiusiø ∆ (na-
tûraliosios dermës), XIX–XX a. prof. muzikoje pra-
dëta vartoti ir áv. ↑ dirbtinës dermës, sudarytos paèiø
kompozitoriø (pvz., sveikøjø tonø ∆, O. Messiaeno
vad. „ribotø transpozicijø dermës“).
XX a. komp. modernistø kûryboje ∆ visai atsisakoma
(↑ atonalumas). A. Schönbergo dodekafoninë siste-
ma (↑ dodekafonija) dermæ pakeitë 12 nepasikarto-
janèiø, savarankiðkø skirtingo aukðèio garsø eilëmis –
serijomis, vienijanèiomis kûriná intonaciðkai. ∆ atsisa-
koma ir A. Hãba’os mikrotoninëje (ketvirtatoniø, ðeð-
tatoniø) komponavimo technikoje, ↑ sonoristikoje, pa-
grástoje neapibrëþto aukðèio garsais, ↑ elektroninëje
muzikoje ir ↑ konkreèiojoje muzikoje.
Liet. liaudies muzikai bûdinga áv. derminë struktûra.
Greta seniausiø, vos kelis garsus apimanèiø ∆ (↑ oli-
gatonika), pentatonikos apraiðkø, paplitusios ðeðia-
laipsnës (heksatoninës) ir septynialaipsnës (heptato-
ninës) ∆: ↑ eolinë dermë, ↑ dorinë dermë, ↑ joninë
dermë, ↑ miksolydinë dermë, reèiau pasitaiko ↑ fryginë
dermë, ↑ lydinë dermë. XIX–XX a. liet. liaudies muzi-
koje daþnos ↑ maþoro ir ↑ minoro ∆.
Liet. kompozitoriø kûrybai, ðalia maþoro ir minoro,
bûdingos tiek senovinës, perimtos ið folkloro, tiek ir
dirbtinës ∆. Sveikøjø tonø, tono-pustonio ir kt. garsa-
eiliais pagrástas ∆ pirmieji pavartojo M. K. Èiurlionis
dermëkaita
!&
ir J. Gruodis, savitas ∆ sistemas sukûrë J. Juzeliûnas,
O. Balakauskas. Vis daþniau derminio muz. garsø or-
ganizavimo principo ið viso atsisakoma. Dar 4 d-metyje
atonalià muzikà raðë V. Bacevièius, J. Kaèinskas
(pastarasis sukûrë mikrotonine technika pagrástø kû-
riniø). 7 d-metyje paplito dodekafonija (V. Barkaus-
kas, E. Balsys, V. Montvila), nuo 8 d-meèio – sonoris-
tika (A. Rekaðius, J. Juozapaitis, B. Kutavièius),
kuriamos elektroninës muz. kompozicijos (O. Bala-
kauskas, M. Urbaitis). Daugelis liet. kompozitoriø ne-
atsisako ∆, bet sieja jas su áv. moderniais komponavi-
mo bûdais.
L: Brazys T. Apie tautines lietuviø dainø gaidas (melodijas). Tilþë, 1920;
Èetkauskaitë G. Lietuviø muzikinio folkloro klasifikavimo principai //
Liaudies kûryba, 1. V., 1969; Èiurlionytë J. Lietuviø liaudies dainø melo-
dikos bruoþai. V., 1969; Juzeliûnas J. Akordo sandaros klausimu. K., 1972;
Venckus A. Ðeðiagarsës lietuviø liaudies muzikos dermës // Liaudies kû-
ryba, 1. V., 1969; Mölins G. Das Tonsystem aus der Zeit vor 1000. Köln,
1963; Dahlhaus C. Untersuchungen über die Entstehung der harmonis-
chen Tonalität. Kas., 1968; Meive B. Alte Tonarten. Kas., 1992; Õî-
ëîïîâ Þ. Ñèììåòðè÷åñêèå ëàäû â òåîðåòè÷åñêèõ ñèñòåìàõ ßâîðñ-
êîãî è Ìåññèàíà // Ìóçûêà è ñîâðåìåííîñòü, âûï. 7. Ì., 1971;
Ïðîáëåìû ëàäà (ñá. ñòàòåé). Ì., 1972; Âÿíöêóñ À. Ëàäîâûå ôîð-
ìàöèè. Ïîëèëàäîâîñòü è ïîëèòîíàëüíîñòü // Ïðîáëåìû ìóçûêàëü-
íîé íàóêè, 2. Ì., 1973; Õîëîïîâ Þ. Ãàðìîíèÿ: Òåîðåòè÷åñêèé êóðñ.
Ì., 1988. Algirdas Ambrazas
derm¸kaita, dermës pasikeitimas (vienà ar kelis kar-
tus) be nuoseklaus moduliac. proceso. Paprastai ∆ pa-
sireiðkia tame paèiame derm. garsaeilyje tonikos funk-
cijos perëjimu ið vieno laipsnio á kità (pvz., natûralaus
maþoro ir minoro lygiagreèiø tonacijø kaita). Kartais
∆ laikomas derm. garsaeilio pasikeitimas iðliekant tai
paèiai tonikai (pvz., natûralaus maþoro ir minoro ben-
dravardþiø tonacijø kaita). ∆ bûdinga diatoninëms mo-
dal. pobûdþio, ypaè liaudies, melodijoms.
Algirdas Ambrazas
dermínë moduliåcija, nuoseklus perëjimas ið vienos
dermës á kità, kai tonika iðlieka ta pati (pvz., modulia-
cija ið C-dur á c-moll). Algirdas Ambrazas
dermínio rítmo teòrija (rus. òåîðèÿ ëàäîâîãî
ðèòìà), XX a. rusø muzikologo B. Javorskio teorinë
koncepcija, pagrindusi ðiuolaikinæ dermës (ëàä) sam-
pratà, pabrëþianèià nepastoviøjø garsø traukà („der-
minë trauka“ – ëàäîâîå òÿãîòåíèå) á pastoviuosius.
∆ dar vadinama klausos traukos teorija (òåîðèÿ
ñëóõîâîãî òÿãîòåíèÿ), muzikinio màstymo teorija
(òåîðèÿ ìóçûêàëüíîãî ìûøëåíèÿ). Dermë traktuo-
jama kaip procesas, pasireiðkiantis derminëmis funk-
cijomis prisodrintø garsø ir muz. formos padalø truk-
mës santykiais. Dermiø susidarymà B. Javorskis grindë
aukðèio santykiais dvylikagarsëje muz. sistemoje. Tri-
tonis (ðeðiø pustoniø santykis) laikytas absoliuèiai ne-
pastoviu intervalu, derminës traukos iðraiðka; jo gar-
sø (nepastoviøjø laipsniø) perëjimas maþiausiu
atstumu (pustoniu) á gretimus garsus kuria sàlyginio
pastovumo áspûdá. Tritonis ir jo iðsprendimas kylan-
èia arba krintanèia kryptimi á pastoviuosius laipsnius
sudaro elementarià derminæ làstelæ, vad. „vienetine
simetrine sistema“ (åäèíè÷íàÿ ñèììåòðè÷åñêàÿ
ñèñòåìà), atitinkanèià autentiná junginá. Nepastovie-
ji laipsniai sudaro vad. „dominantiná momentà“, pa-
stovieji – „tonikiná momentà“ (didþioji tercija arba
maþoji seksta). 1 pav.
Dvi vienetinës sistemos pustonio santykiu sudaro vad.
„dvigubà simetrinæ sistemà“ (äâîéíàÿ ñèììåò-
ðè÷åñêàÿ ñèñòåìà), atitinkanèià plagaliná junginá. Jos
nepastovieji laipsniai sudaro vad. „subdominantiná
momentà“; tonikinis momentas – maþoji tercija arba
didþioji seksta. 2 pav.
Susijungus vienarûðëms arba skirtingoms simetrinëms
sistemoms, susidaro ávairios dermës. Ðalia V. Europos
klasikinëje muzikoje áprastiniø maþoro (Dur) ir mi-
noro (moll) dermiø bei jø variantø, ∆ teorija iðryðkino
bei ávardijo ir daugelá dermiø, susiklosèiusiø XIX ir
XX a. sandûroje. Pagrindinës: „padidintoji dermë“
(óâåëè÷åííûé ëàä, sutr. Max, jos tonika – padidinta-
sis trigarsis, nepastovieji laipsniai sudaro sveikøjø to-
nø garsaeilá); „sumaþintoji dermë“ („ óìåíüøåííûé
ëàä, sutr. Min, tonika – sumaþintasis trigarsis, nepa-
stovieji laipsniai sudaro garsaeilá tono – tonas); „gran-
dininë dermë“ (öåïíîé ëàä, sutr. Caten; tonika – ma-
þorinio ir minorinio trigarsio, daþniausiai skambanèiø
paeiliui, kompleksas, nepastovieji laipsniai sudaro su-
maþintàjá septakordà). Ðios naujos dermës pagal savo
sandarà priskirtinos simetrinëms dermëms; jos arti-
mos O. Messiaeno modusams ( ↑ dirbtinës dermës).
3 pav.
Atskirà vietà ∆ teorijoje uþima vad. „dvilypës dermës“
(äâàæäû ëàäû). Jø pagrindas – tritonis, sprendþia-
mas vienu metu skirtingomis kryptimis („dvilypës sis-
temos“, pasiþyminèios dvilypiais derminiais momen-
tais: dD, dS). 4 pav.
Bûdingiausia ið dvilypiø dermiø – „dvilypis maþoras“
(äâàæäû ìàæîð arba duplex-Dur), kurio tonikà suda-
ro dviejø tritonio santykio maþoriniø trigarsiø kom-
pleksas (tonikinio centro svyravimas tritoniu – specifi-
nis vëlyvosios A. Skriabino harmonijos bruoþas). 5 pav.
Pagal ∆ ritmas yra derminiø momentø kaita ávairios
trukmës laiko atkarpose. Dinaminio akcento vieta þy-
mima ikto (derminës funkcijos pakitimo momentas)
sàvoka; derminës funkcijos (ypaè tonikos) paruoðimui
paþymëti ávesta preikto (predikto) sàvoka. Vietoje ak-
centiniu ritmu pagrásto motyvo B. Javorskis vartoja in-
tonacijos sàvokà. Siauràja prasme intonacija buvo
suprantama kaip simetrinës derminës sistemos reali-
zavimas melodijoje, jos smulkiausias struktûrinis ele-
mentas derminiu atþvilgiu. Plaèiàja prasme intonacija
– uþbaigtas prasminis vienetas, muzikos iðraiðkingumas
apskritai (tokia intonacijos samprata B. Asafjevas grin-
dë savo intonacijos teorijà).
Pagal derminio pastovumo ir nepastovumo santykius
B. Javorskis muz. kûriniø struktûroje skyrë ávairias
„derminio ritmo formas“ („ ëàäîâûå ðèòìîôîðìû):

Caten
3 pav.
Dermota Anton [Antonas Dermóta; 1910.VI.4 Kro-
4 pav.
Duplex-Dur
Dernesch Helge [Helga Dêrneð; g. 1939.II.3 Vieno-
5 pav.
Dernovâ Varvara [Âàðâàðà Ïàâëîâíà Äåðíîâà;
„ „sugretinimas pirmoje formos pusëje“ (ñîïîñòàâ-
ëåíèå â ïåðâîé ïîëîâèíå ôîðìû, D(S)T), „nukrypi-
mas treèiajame formos ketvirtyje“ (îòêëîíåíèå â
òðåòüåé ÷åòâåðòè ôîðìû, TTDT), „sugretinimas
su rezultatu“ (ñîïîñòaâëåíèå ñ ðåçóëüòàòîì, SDT),
„simetrinis sugretinimas“ (ñèììåòðè÷åñêîå ñîïî-
ñòaâëåíèå,T/D D/T). Pagal skirtingà pastovumo ir ne-
pastovumo santyká buvo mëginta analizuoti ir muzi-
kinio màstymo istoriná procesà, apibûdinti jo etapus.
Nors ne visi ∆ teorijos teiginiai pasitvirtino, taèiau ji
buvo reikðminga giliau þvelgiant á muzikos derminæ
sandarà, atskleidþiant jos evoliucijà, o taip pat jos
reikðmæ muz. formai. ∆ teorija turëjo átakos B. Asaf-
jevo, V. Cukermano, V. Dernovos tyrinëjimams.
L: Ìàçåëü Ë., Ðûæêèí È. Î÷åðêè ïî èñòîðèè òåîðåòè÷åñêîãî ìó-
çûêîçíàíèÿ, âûï. 2. Ì.–Ë., 1939; ßâîðñêèé Á. Ñáîðíèê ñòàòåé, ò. I.
Ì., 1964 (2 èçä. 1972), ò. 2, Ì., 1987; Äåðíîâà Â. Ãàðìîíèÿ Ñêðÿáèíà.
Dervaux Pierre [Pjeras Dervò; 1917.I.3 Þiuvisi prie Or-
Ì., 1968; Õîëîïîâ Þ. Ñèììåòðè÷åñêèå ëàäû â òåîðåòè÷åñêèõ êîí-
öåïöèÿõ ßâîðñêîãî è Ìåññèàíà // Ìóçûêà è ñîâðåìåííîñòü N o 7.
M., 1971; Öóêêåðìàí Â. Ìóçûêàëüíî-òåîðåòè÷åñêèå î÷åðêè è ýòþäû,
âûï. 2 (Î ìóçûêàëüíîé ðå÷è Í. À. Ðèìñêîãî-Êîðñàêîâà). Ì., 1975;
Áû÷êîâ Í. Í., Ãëÿäåøêèíà Ç. È. Ëàäîâàÿ îðãàíèçàöèÿ è êîìïîçè-
öèîííàÿ ñòðóêòóðà ìóçûêàëüíîãî ïðîèçâåäåíèÿ â òåîðèè
Á. ßâîðñêîãî. Ì., 1984. Algirdas Ambrazas
Dervaux
!'
Varvara Dernova
poje (Slovënija) – 1989.VI.22 Vienoje], Austrijos dai-
nininkas (tenoras). Baigë Liublianos kons-jà. Nuo
1934 mokësi dainavimo Vienoje pas M. Rado. 1936
debiutavo Vienos OT (Don Ottavio). Dalyvavo Zalc-
burgo festivaliuose. Gastroliavo þymiausiuose Euro-
pos ir Amerikos teatruose. Garsus W. A. Mozarto ope-
rø vaidmenø, dainø ir oratorijø interpretuotojas. Nuo
1966 buvo Vienos MuA profesorius. Danutë Mekaitë
je], Austrijos dainininkë (sopranas). Studijavo Vienos
akademijoje. Debiutavo 1961 Berne. Dainavo Vysba-
deno, Kelno, Berno, Vienos OT. Garsëja kaip R. Wag-
nerio ir R. Strausso operø dainininkë. Gastroliuoja
þymiausiuose pasaulio OT, dalyvauja muz. festivaliuo-
se Bairoite ir Zalcburge. Vidutis Bakas
1906.X.22 Jelabuge (Totorija) – 1989.VI.30 Almatoje],
rusø muzikologë, pedagogë. Menotyros dr. (1974).
1930 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (J. Tiulino mo-
kinë). 1948–81 dirbo ped. ir moksliná darbà Almatos
kons-joje; prof. (1975). Tyrë A. Skriabino kûrybà, Ka-
zachijos l. ir profesionaliàjà muzikà. Propagavo
M. K. Èiurlionio ir kitø lietuviø komp. kûrybà. 1970
skaitë paskaitas Lietuvos kons-joje. Paraðë atsimini-
mø apie A. Venckø („Muzika“, 1986, Nr. 6), studijas:
„Ãàðìîíèÿ Ñêðÿáèíà“ („Skriabino harmonija“,
1968), „ „Ïîñëåäíèå ïðåëþäèè Ñêðÿáèíà“ („Pasku-
tinieji Skriabino preliudai“, 1988), straipsniø apie ka-
zachø l., XX a. muzikà ir kt. Pav.
L: Ñáîðíèê ìàòåðèàëîâ è ñòàòåé ïàìÿòè Â. Ï. Äåðíîâîé. À.–À.,
1992. Algirdas Ambrazas
þo – 1992.II.20 Marselyje], pranc. dirigentas. Studija-
vo Paryþiaus kons-joje. 1947–53 „Opéra-Comique“,
1956–70 Paryþiaus operos vyriausiasis dirigentas.
1968–71 Kvebeko simf. orkestro dirigentas. 1971–78
„Pays de la Loire“ filh-jos orkestro, 1970–82 Nicos
filh-jos orkestro direktorius. 1965–72 dirigavimo mo-
Derþinskaja
! 
kytojas Monrealio kons-joje, 1971–82 Normalinëje
muzikos m-loje Paryþiuje ir Nicos akademijoje.
Aldona Juodelienë
Derþínskaja Ksenija [Êñåíèÿ Ãåîðãèåâíà Äåð-
æèíñêàÿ; 1889.II.6 Kijeve – 1951.VI.9 Maskvoje], rusø
dainininkë (sopranas). Dainuoti mokësi Kijeve, Sankt
Peterburge ir Berlyne. 1915–48 dainavo Maskvos DT
(debiutavo Jaroslavnos vaidmeniu). Pirmoji ðiame
teatre atliko Turandot 2 vaidmená. Didelës átakos jos
men. brandai turëjo DT dirig. V. Sukas. Kiti vaidme-
nys: Fevronija, Liza, Marija, Nastasja, Ortrud. Dai-
navo rusø ir V. Europos kompozitoriø romansus. 1926
gastroliavo Paryþiuje. Turëjo stiprø, sodrø, iðraiðkin-
gà, visuose registruose lygø balsà. 1947–51 Maskvos
kons-jos profesorë. SSRS valst. premija 1943.
Adeodatas Tauragis
des, garso re bemol raidinis pavadinimas.
De Sabata Victor [Viktoras De Såbata; 1892.IV.10 Desprez, pranc. kompozitorius ↑ Josquin des Prés.
Trieste – 1967.XII.11 Santa Margeritoje (Ligûrija)], Dessau Paul [Paulius Dêsau; 1894.XII.19 Hamburge –
it. dirig., kompozitorius. 1911 baigë Milano kons-jà
(mokësi pas M. Saladinà ir G. Orefice). 1912 debiu-
tavo Monte Karlo teatre, vëliau dirigavo Turino, Tries-
to, Bolonijos, Briuselio, Varðuvos teatruose. 1927–57
LS vyriausiasis dirigentas. Gastroliavo þymiausiuose
OT (MO, Stokholmo karaliðkajame, CG), dirigavo
Florencijos, Zalcburgo, Bairoito festivaliuose. Laiko-
mas naujosios it. dirigavimo m-los þymiausiu kûrëju.
Þymus G. Verdi, G. Puccini operø, L. van Beethove-
no simf-jø interpretuotojas. Pirmasis dirigavo daugelá
O. Respighi kûriniø. Sukûrë operà Il macigno („Uo-
la“, 1916), baletà Mille e una notte („Tûkstantis ir vie-
na naktis“, 1931), uvertiûrø, simf. poemø, dramos
spektakliø muzikos. Rimas Geniuðas
Descartes René (Renatus Cartesius) [Renë Dekãrtas
(Renatas Kartezijus); 1596.III.31 La Hajë (Endros
ir Luaros dep.) – 1650.II.11 Stokholme], pranc. filo-
sofas, fizikas, matematikas. 1606–15 mokësi La Fle-
ðo jëzuitø kolegijoje. 1615–16 Puatjë studijavo teisæ
ir medicinà. Gyveno Paryþiuje. Nuo 1618 ir 1629–49
gyveno Olandijoje; èia paraðë svarb. veikalus. 1649
Ðvedijos karalienës Kristinos kvietimu persikëlë á
Stokholmà. ∆ – pranc. racionalizmo pradininkas. Pa-
raðë veikalà „Compendium musicae“ („Muzikos
kompendiumas“, 1618, iðl. 1650). Jame nagrinëjo
muzikos, filosofijos ir psichologijos sàsajas, akusti-
kos matemat. klausimus (pastarøjø iðvadomis rëmë-
si J. Ph. Rameau). Racionaliai aiðkino ir muzikos su-
keliamas emocijas traktate „Les passions de l’âme“
(„Sielos aistros“, 1649), duodamas pradþià afektø te-
orijai.
descendendo (it., AN), kitaip ↑ diminuendo.
Des-dur ↑ tonacija.
deses, garso re dubl-bemol raidinis pavadinimas.
Desmond Paul (Paul Emil Breitenfeld) [Polas Dêsmon-
das; tikr. vardas ir pavardë Polas Emilis Breitenfel-
das; 1924.XI.25 San Franciske – 1977.V.30 Los Andþe-
le], JAV cool dþiazo saksofonininkas, kompozitorius.
Nuo 1936 mokësi groti klarnetu, 1943 pradëjo groti
altiniu saksofonu. 1950 grojo J. Fina’os, 1951 –
A. Rey’aus bigbenduose. 1951 kartu su D. Brubecku
ákûrë kvartetà, kuriam sukûrë ir garsiausias savo kom-
pozicijas, tarp jø – Take Five. Jûratë Kuèinskaitë
Désormiêre Roger [Roþë Dezormjêras; 1898.IX.13 Vi-
ði – 1963.X.25 Paryþiuje], pranc. dirig., kompozitorius.
Mokësi Paryþiaus kons-joje pas Ch. Kœchlinà. 1924–
25 dirigavo Ðvedijos baleto spektaklius Paryþiuje, 1925–
30 S. Diagilevo „Rusiðkuosiuose sezonuose“. Su Dia-
gilevo trupe koncertavo Paryþiuje, Londone, Milane.
1937–46 dirbo Paryþiaus teatre „Opéra-Comique“.
1945–46 dirigavo baletø spektaklius GO. Garsëjo kaip
XX a. muzikos interpretuotojas (P. Boulezo, O. Me-
ssiaeno, H. Dutilleux, P. Hindemitho, B. Britteno,
D. Ðostakovièiaus kûriniai). Instrumentavo E. Satie kû-
riniø. Drauge su kitais komp. (G. Auricu, D. Milhaud)
kûrë muzikà kinui. Nuo 1930 vadovavo Paryþiaus Se-
nosios muzikos d-jai. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
1979.VI.28 Berlyne], vok. komp., dirigentas. Vokie-
èiø meno akademijos akademikas (1950). 1912–33 Vo-
kietijos operos teatrø dirigentas. 1933–48 gyveno Pa-
ryþiuje, Prahoje, JAV. 1959–69 Vokieèiø meno
akademijos viceprezidentas. Nuo 1942 bendradarbia-
vo su B. Brechtu. Sukûrë operø, tarp jø – Die Verur-
teilung des Lukullus („Lukulo pasmerkimas“, 1949),
Puntila (1959; abi pagal B. Brechto siuþetus), Einstein
(1974), oratorijø, simf. ir kamer. muzikos kûriniø,
dainø, chorø, dramos spektakliø (Brechto spektak-
liams „Motuðë Courage ir jos vaikai“, 1946; „Geras
þmogus ið Sezuano“, 1947; „Kaukazo kreidos ratas“,
1954 ir kt.) ir kino filmø muzikos. Kûryba aktualios
tematikos; tradic. iðraiðkos priemonës jungiamos su
naujoviðkomis. Adeodatas Tauragis
Destinn Emmy (Emilia Pavlina Kittlovã) [Emi Dêstin;
tikr. vardas ir pavardë Emilija Pavlina Kitlova;
1878.II.26 Prahoje – 1930.I.28 Èeske-Budejovicuose],
èekø dainininkë (dramat. sopranas). 1892–96 mokësi
pas M. Loewe-Destinn (mokytojos pavardë tapo ∆
slapyvardþiu). 1898–1908 dainavo Berlyno karaliðko-
joje operoje (debiutavo P. Mascagni operoje „Kaimo
garbë“). Gastroliavo Bairoite, Londone, Prahoje, Pa-
ryþiuje. 1908–16, 1920–21 MO solistë. 1910 su E. Ca-
ruso dainavo G. Puccini operos „Mergaitë ið Vakarø“
premjeroje. Nuo 1921 gyveno Èekijoje; koncertavo
privaèiai, dëstë. Sukûrë noveliø, eilëraðèiø, paraðë ope-
rø libretø. Vaidmenys (80): Aida, Elsa, Carmen, Li-
buðe, Maþenka, Mimi, Salomë, Tosca. Rûta Prusevièienë
Destouches (des Touches) André Cardinal [Andrë Kar-
dinalis Detùðas; krikðtytas 1672.IV.6 Paryþiuje, m.
1749.II.7 ten pat], pranc. kompozitorius. Apie 1696 mo-
kësi kompozicijos pas A. Campra’à. Nuo 1713 buvo Pa-
ryþiaus karaliðkosios MuA inspektorius, 1728–30 gen.
direktorius. ∆ þinomas kaip pranc. galantiðkojo stiliaus
operø kûrëjas. Sukûrë 10 operø, tarp jø – Amadis de
Grêce („Graikiðkasis Amadis“, 1699), Marthésie, reine
Amazones („Martesija, amazoniø karalienë“, 1699),
Omphale („Omfala“, 1701), Callirhoé („Kalirojë“,
1712), Télémaque et Calypso („Telemachas ir Kalipsë“,
1714), Sémiramis („Semiramidë“, 1718), baletø ope-
roms, 2 kantatas, baþn. kûriniø. Jonas Klimas

destramente, destro, con destrezza (it., AN) – leng-
vai, gyvai, vikriai.
Deszcyñski Józef [Juzefas Deðèínskis; g. 1781 Vilniu- Deutekom Christina [Kristina Dêutekom; g. 1932.VIII.28
je, m. 1844 Horodièiuose (netoli Minsko)], kompozi-
torius, dirigentas. Vilniaus nac. gvardijos karininkas.
Þinomas Vilniuje (po 1811) kaip kompozitorius ir
f-no mokytojas. Vëliau buvo L. Rokickio dvaro Ho-
rodièiuose orkestro dirigentas, f-no mokytojas. Sukû-
rë simf., instrumentinës (3 koncertai f-nui), kameri-
nës, baþn. muzikos kûriniø, opereèiø, tarp jø – Dworek
na goúciñcu („Sodyba prie kelio“, 1809 past. Varðuvo-
je), Egbert czyli Polçczenie siæ Anglików („Egbertas, ar-
ba Anglø susivienijimas“, 1810 past. Vilniuje), dainø.
1819–20 Vilniuje iðspausdinti ∆ marðai ir polonezai.
Vytautas Povilas Jurkðtas
Deszner (Teschner) Salomea [Salomëja Dêðner; g. 1759
Bialistoke, m. 1806.III.20 Gardine], lenkø aktorë, dai-
nininkë (sopranas). Vaidino Varðuvos (1777–84, 1790–
94), Lvovo (1784 ir 1794) teatruose, Vilniaus vieðajame
miesto teatre (1785–90 W. Bogusùawskio, 1796–1801
D. Morawskio trupëse). Nuo 1802 iki mirties Gardine
vadovavo savo teatrui. Sukûrë M. Kamieñskio, G. Pai-
siello, A. Salieri, A. Sacchini operø vaidmenø.
Vytautas Povilas Jurkðtas
Deðêvovas Vladimiras [Âëàäèìèð Ìèõàéëîâè÷
Äåøåâîâ; 1889.II.11 Sankt Peterburge – 1955.X.27
ten pat], rusø kompozitorius. 1908–14 studijavo Sankt
Peterburgo kons-joje f-nà ir kompozicijà. Sukûrë ope-
rà ˸ä è ñòàëü („Ledas ir plienas“, 1930), baletø, tarp
jø – Êðàñíûé âèõðü („Raudonas sûkurys“, 1924), Áýëà
(„Bela“, 1941), simf. poemø, siuitø, kûriniø f-nui, vo-
kal. ciklø ir kt.
L: Øåí Ä. Âëàäèìèð Ìèõàéëîâè÷ Äåøåâîâ. Ë., 1961.
Kazys Jasinskas
détaché (pranc., AN): 1. Braukti strykà nutrûkstamais,
staigiais judesiais, atskiriant garsus; grand ∆ – visu stry-
ku; petit ∆ – stryko smaigaliu; ∆ sec – brûkðtelëti. 2.
Groti atskiriant natas. Gediminas Þidonis
determinato (it., AN) – ryþtingai.
detonåvimas (pranc. détonner – nukrypti nuo tono):
1. Netikslus intonavimas dainuojant arba grojant. ∆
prieþastys – prasta muz. atlikëjø klausa, netobulas bal-
so ar instrumento valdymas, bloga instrumento koky-
bë. 2. Atlikimo maniera – sàmoningas nukrypimas nuo
tikslaus garso aukðèio. 3. Garso iðkraipymas muz. ára-
ðuose. Apibûdinamas ∆ koeficientu. Priklausomai nuo
garso atkûrimo aparatûros sudëtingumo grupës jis svy-
ruoja nuo 0,08 iki 0,3%. Toks ∆ praktiðkai negirdimas.
Vytautas Bièiûnas
Detoni Dubravko [Dubravkas Dêtonis; g. 1937.II.22
Kriþevcuose (Kroatija)], kroatø komp., pianistas. Stu-
dijavo Zagrebo MuA (pas S. Ðulekà), Varðuvos muz.
in-te (pas G. Bacewicz) ir privaèiai pas W. Lutosùawská,
dalyvavo Darmðtato vasaros kursuose (pas K. Stock-
hausenà, G. Ligeti). Sukûrë pasakalijà 2 f-nams ir styg.
orkestrui (1962), Preobrazbe kamer. orkestrui („Me-
tamorfozës“, 1963), Quatorze moments dodécaphoni-
ques f-nui (1966), Stravaganze puè. kvintetui (1966),
Statico-Dinamico f-nui (1966), Phonomorphia I (kon-
kreèioji ir elektroninë muzika, 1967), Graphik I var-
gonams (1968), II kamer. ansambliui (1968), III (sin-
Deutsche
! 
tet. muzika, 1970), IV kamer. ansambliui ad libitum
(1971), Einflüsse 2 vè. ir orkestrui, kitø muz. kûriniø.
Amsterdame], ol. dainininkë (koloratûr. sopranas).
1965–66 dainavo nedideles partijas Nyderlandø ope-
roje Amsterdame, Barselonoje. Iðgarsëjo kaip Nak-
ties karalienës vaidmens atlikëja; dainavo MO (1967),
CG (1968), San Francisko (1969) teatruose. Þymiau-
si vaidmenys: Constanze, Fiordiligi, Armidë, Lucia,
Norma. Jonas Klimas
Deutsch Otto Erich [Otas Ërichas Dòièas; 1883.IX.5
Vienoje – 1967.XI.23 ten pat], Austrijos muzikologas.
Studijavo Vienos ir Graco un-tuose. 1926–35 dirbo
Vienos nac. bibliotekos muz. rankraðèiø archyve.
1938–51 gyveno D. Britanijoje. Nuo 1962 vienas Mo-
zarto in-to Zalcburge vadovø. Paskelbë muz. istorijos
dokumentø, paraðë biografiniø ir bibliograf. veikalø
apie W. A. Mozartà, Fr. Schubertà. Algirdas Ambrazas
Deutsche Grammophon Gesellschaft, DGG ↑ Po-
lygramm GmbH.
„Deutsche Oper“, OT Berlyne, dar vadintas „Städti-
sche Oper“. Ákurtas 1912 Ðarlotenburge. Atidarymo
metu 1912.IV.7 buvo atlikta L. van Beethoveno ope-
ra Fidelio. Ðiame teatre dirigavo G. Puccini,
F. von Weingartneris, A. Nikischas, R. Straussas,
L. Blechas. 1925–29 vadovavo B. Walteris, nuo 1931 –
C. Ebertas. ∆ buvo statomos R. Wagnerio, R. Strau-
sso, W. A. Mozarto, G. Puccini, G. Verdi operos. 1943
∆ teatras buvo sugriautas. 1944 veikë Admirolo rû-
muose, vëliau persikëlë á „Theater des Westens“ („Va-
karø teatrà“) V. Berlyne. Nuo 1949 muz. direktoriu-
mi dirbo F. Fricsay’us. Nuo 1956 vël ∆ vadovavo
C. Ebertas. 1961 ∆ persikëlë á naujà pastatà Bismarcko
gatvëje. ∆ dirigentai H. Hollreiseris, L. Maazelis,
J. López Cobosas. Teatras gastroliavo Japonijoje, Ðve-
dijoje, Prancûzijoje, Austrijoje, JAV, Graikijoje. ∆ di-
rigavo H. von Karajanas, W. Sawallischas, C. Abbado.
1992–97 meno vadovu dirbo R. Frühbeck de Burgo-
sas, nuo 1997 – Ch. Thiele’as. Judita Þukienë
„Deutsche Oper am Rhein“ (Vokieèiø opera prie
Reino). Ák. 1956, sujungus Diuseldorfo ir Duisburgo
OT. 1956–64 ∆ vadovavo C. Kleiberis, 1964–86 G. Bar-
fussas, nuo 1986 K. Horresas. Per sezonà ∆ surengia
~450 spektakliø, ið jø – ~300 Diuseldorfe ir ~150
Duisburge. Judita Þukienë
„Deutsche Staatsoper Berlin“ (Vokieèiø valstybës
opera), OT Berlyne, Unter den Linden gatvëje. Kar-
tais ∆ vad. „Lindenoper“. 1742 Prûsijos karaliaus Fryd-
richo II iniciatyva kaip Karal. operà ákûrë F. von Kno-
belsdorffas. Pirmasis pastatymas – C. H. Grauno
opera „Cezaris ir Kleopatra“. XVIII a. pab. ∆ buvo
statomos W. A. Mozarto, Chr. W. Glucko operos. 1815
pastatyta L. van Beethoveno Fidelio, 1821 –
C. M. von Weberio „Laisvasis ðaulys“. 1820–41 ∆ va-
dovavo G. L. Spontini, vëliau G. Meyerbeeras. XIX a.
II pusëje buvo statomos G. Meyerbeero, R. Wagnerio,
G. Verdi operos. XIX a. pab.–XX a. pr. ∆ klestëjo.
Teatre tuo metu dirbo dirigentai C. Muckas,
F. von Weingartneris ir J. Sucheris. Pastatyta visa
R. Wagnerio tetralogija „Nibelungo þiedas“,
Devèiã
!
R. Strausso operos. Nuo 1919 Karal. opera vadinama
∆. 1925 ávyko A. Bergo operos Wozzeck pasaul. prem-
jera. Po 1933 daug solistø ir atlikëjø paliko teatrà. 1945
∆ laikinai perkelta á Admirolo rûmus, 1955 gráþo á se-
nàjá pastatà. Po 1949 ∆ buvo pagrindinis VDR OT.
Jame buvo statomos P. Dessau, S. Prokofjevo, klasikø
ir romantikø operos. Po Vokietijos sujungimo (1989)
prasidëjo naujas ∆ kûryb. laikotarpis. Nuo 1993 ∆ va-
dovauja D. Barenboimas. Judita Þukienë
Devèiã Natko [Natkas Dêvèièius; g. 1914.VI.30 Glino- Diabelli Anton [Antonas Diabêlis; 1781.IX.5 Matzëje
je], kroatø kompozitorius. 1933–39 studijavo Zagre-
bo kons-joje pas F. Duganà (kompozicija), A. Geiger-
Eichhornà ir S. Stanèiciø (f-nas), 1949–50 Vienos
MuA pas J. Marxà, 1955 Paryþiaus kons-joje pas J. Ri-
vier. 1967–68 dirbo Niujorko „Kolumbijos–Prinsto-
no“ elektron. muzikos centre. Nuo 1962 dëstë Zagre-
bo MuA.
Kûriniai: opera Labinska vjeðtica („Burtininkë ið La-
bino“, 1957), kantata Ðeva („Vyturys“, 1960), Vokali I
sopranui ir f-nui („Balsiai I“, 1968), Vokali II barito-
nui ir f-nui („Balsiai II“, 1969), Igra rijeèi 2 skaito-
vams, ch. ir magnetofono juostai („Þodþiø þaismas“,
1969), Istarska suita ork. („Istrijos siuita“, 1948), ba-
ladë f-nui ir ork. (1953), koncertas sm. ir ork. (1958),
Fibula 2 ork. (1967), Non nova (1972), Panta rei f-nui
ir ork. (1973), Entre’ nous (1975), Prolog puè. ir muð.
instrumentams (1965), koncertas kamer. ansambliui
(1969), Micro-tune sm. ir f-nui („Mikrotonai“, 1971),
Structures transparantes, Structures volantes arfai (1966,
1971); pjesës f-nui, muzika dramos spektakliams ir ki-
no filmams, elektron. muzika. Jonas Klimas
De Vito Gioconda [Dþokonda De Víto; 1907.VII.26
Martina Frankoje (netoli Leèës) – 1994.X.24 Romoje],
it. smuikininkë, pedagogë. 1921 baigë Pezaro muz. li-
cëjø (R. Principe’s kl.). 1932 Vienoje laimëjo I vietà
tarpt. smuikininkø konkurse. Þymi klasik. smuiko
muzikos interpretuotoja. 1934–45 dëstë Ðv. Cecilijos
kons-joje, 1945–58 Ðv. Cecilijos MuA Romoje. Daug
gastroliavo áv. ðalyse. Nuo 1962 gyveno D. Britanijoje.
Þivilë Ramoðkaitë
Devrient Eduard Philipp [Eduardas Filipas Devriêntas;
1801.VIII.11 Berlyne – 1877.X.4 Karlsrûhëje], vok. dai-
nininkas (baritonas), aktorius, reþisierius. Mokësi Ber-
lyno dainavimo akademijoje pas C. F. Zelterá. 1819 kaip
dainininkas debiutavo Berlyno „Königliche Oper“ teat-
re. 1829 dainavo Kristaus partijà J. S. Bacho „Pasijoje
pagal Matà“ (dirigavo F. Mendelssohnas-Bartholdy;
pirmas atlikimas po J. S. Bacho mirties). Kiti vaidme-
nys: Papageno, Figaro 1, 2, Orestas. Nuo 1834 nebe-
dainavo, vaidino áv. Vokietijos teatruose, kûrë operø
libretus. 1844–46 Dresdeno „Hoftheater“ reþ., 1852–
69 Karlsrûhës teatro direktorius. Paraðë keletà vok. teat-
ro istorijos darbø, tarp jø – „Das Nationaltheater des
neuen Deutschlands“ („Naujosios Vokietijos nac. teat-
ras“, 1849), „Geschichte der deutschen Schauspielkunst“
(„Vokieèiø aktorinio meno istorija“, 1848–74, 5 t.).
Jonas Klimas
Dezêde (Desêde) Nicolas (Alexandre) [Nikola (Alek-
sandras); slapyvardis Dezêdas; g. apie 1740, m.
1792.IX.11 Paryþiuje], pranc. komp., arfininkas. Ma-
noma, kad ∆ buvo Prûsijos karaliaus Frydricho Didþio-
jo nesantuokinis sûnus. Nuo 1772 gyveno Paryþiuje. Pa-
garsëjo kaip komiðkøjø operø ir pastoral. vodeviliø kû-
rëjas (daugiausia pagal B. de Monvelio libretus; ope-
ros Julle, 1772; Les trois fermiers – „Trys fermeriai“,
1777; Blaise et Babette, 1783). Be to, sukûrë pjesiø
f-nui, arfai, arijø, romansø. ∆ operø veikëjø charakte-
riai raiðkûs, jø muzikos skaidri harmonija, instrumen-
tuotë, grakðti melodika. Julle tema variacijas raðë
W. A. Mozartas ir kiti kompozitoriai. Bronius Ambraziejus
(prie Zalcburgo) – 1858.IV.8 Vienoje], Austrijos
komp., muz. leidëjas. Giedojo berniukø chore Micha-
elbojerne, Zalcburgo katedroje. Mokësi pas M. Hayd-
nà. Miunchene áðventintas vienuoliu. Nuo 1803 f-no
ir gitaros mokytojas Vienoje. 1818 Vienoje pradëjo
dirbti P. Cappi leidykloje, 1824 ásteigë leidyklà „Dia-
belli e Cie“ (1952 pardavë C. A. Spina’i). ∆ buvo
Fr. Schuberto kûriniø pagrindinis leidëjas, palaikë ry-
ðius su L. van Beethovenu (ðis sukûrë 33 variacijas ∆
valso tema, op.  120). ∆ kûrë operas, miðias, kantatas,
kamer. muzikos kûrinius, dainas, sonatinas, sonatas.
Jonas Klimas
diabolus in musica (lot. velnias muzikoje), tritonio
apibûdinimas vid. amþiø muz. teorijoje.
diafònija (gr. diaphônia – nedarna, nedermë): 1. Sen.
graikø muz. teorijoje – disonansas. ∆ yra visi interva-
lai, iðskyrus oktavà, kvintà ir kvartà. 2. Dvibalsio or-
ganumo pavadinimas, vartotas IX–XII amþiuje.
Diågilevas Sergejus [Ñåðãåé Ïàâëîâè÷ Äÿãèëåâ;
1872.III.31 Novgorodo gub. – 1929.VIII.19 Venecijo-
je], rusø teatro veikëjas. 1896 baigë Sankt Peterburgo
un-tà (Teisës f-tà). Mokësi Sankt Peterburgo kons-joje
(N. Rimskio-Korsakovo kl.). Vienas „Meno pasaulio“
d-jos kûrëjø, jos þurnalo redaktorius (su A. Benois).
Nuo 1907 uþsienyje organizavo teatrinius ↑ „Rusiðkuo-
sius sezonus“. 1911–29 vadovavo savo paties uþsieny-
je ákurtai rusø baleto trupei, kuri rengë spektaklius
V. Europos, Amerikos ðalyse. ∆ iniciatyva buvo sukurti
ir trupës pastatyti baletai – I. Stravinskio „Petruðka“,
„Ugnies paukðtë“, „Ðventasis pavasaris“, „Pasaka apie
lapæ...“, „Apolonas Musagetas“, „Vestuvës“, C. De-
bussy „Fauno popietë“, „Þaidimai“, M. Ravelio
„Daphnis ir Chloé“, S. Prokofjevo „Sûnus palaidû-
nas“, „Plieninis ðuolis“, M. de Falla’os „Trikampë skry-
Sergejus Diagilevas (kairëje) su Igoriu Stravinskiu

bëlë“. ∆ iniciatyva per „Rusiðkuosius sezonus“ pa-
statytos operos – M. Musorgskio „Borisas Goduno-
vas“, N. Rimskio-Korsakovo „Pskovietë“. Spektak-
liams scenografijà kûrë A. Benois, L. Bakst, P. Picasso,
H. Matisse’as ir kt. ∆ surengtuose rusø koncertuose
1907 Paryþiuje dalyvavo N. Rimskis-Korsakovas,
S. Rachmaninovas, A. Glazunovas, F. Ðaliapinas. Pav.
L: Haskel A. L. Serge Diaghilev. L., 1934; Kochno B. Diaghilev and the
Ballets russes, N. Y. – Evaston, 1970; Ñ. Äÿãèëåâ è ðóññêîå èñêóññòâî.
Ì., 1982. Jûratë Gudaitë
diakrítiniai þenkla¤ (gr. diakritikos – atskiriantis), ávai-
rûs pagalbiniai notacijos þenklai, þymintys atlikimo sti-
listikos ir kt. savybes. Terminas perimtas ið kalbotyros.
∆ patikslina ar pakeièia jais paþymëtø natø reikðmæ,
jais papildoma áprasta notacijos sistema, kai jos nebe-
uþtenka uþfiksuoti specifinëms muz. savybëms (pvz.,
mikrofermatos, mikrotoninius intervalus þymintys þen-
klai). ∆ daþnai vartojami etninës muzikos notacijoje.
Rytis Ambrazevièius
dialògas (gr. dialogos – pokalbis), muz. medþiagos dës-
tymo ir muz. kûrinio atlikimo bûdas, sukurtas pagal
kalbos dialogo analogijà. Gali bûti vokalinis arba in-
strumentinis. Aptinkama áv. epochø ir stiliø muziko-
je – grigaliðkajame chorale, vid. amþiø liturg. dramo-
je, Nyderlandø chorinëje muzikoje, pranc. baroko
vargonø muzikoje, Vienos klasikø kûryboje (kaip te-
mø dëstymo pagrindinis principas). Nuo seno varto-
jamas katalikø liturgijoje. XVI–XVII a. Vokietijoje su-
siklostë kaip savitas protestantø baþn. muzikos þanras
(S. Scheidto „Dvasiniai koncertai“, A. Hammer-
schmidto „Dievo ir tikinèios sielos dialogai“). Ðie ∆
padëjo kantatai ir oratorijai atsirasti, turëjo átakos ðiø
þanrø raidai. Vokaliniø ∆ bûna operose. Sukurta kû-
riniø, kuriø struktûra grindþiama ∆, pvz., L. van Beet-
hoveno koncerto f-nui ir ork. Nr. 4 II dalis, J. Binet
pjesiø ciklas „Dialogai“ vè. ir f-nui (1937).
Aldona Juodelienë
Diamond David Leo [Deividas Leo Dãimondas;
g. 1915.VII.9 Roèesteryje], JAV komp., dirigentas.
1928–29 studijavo Klivlendo muz. in-te, 1930–34 –
Eastmano m-loje (Roèesteryje) pas B. Rogersà, vë-
liau pas R. Sessionsà (Niujorke) ir N. Boulanger (Pa-
ryþiuje). 1953–65 gyveno Florencijoje. 1965 gráþo á
JAV. 1965–67 Niujorko Manheteno m-los kompozici-
jos profesorius. Ankstyvoji kûryba grindþiama atona-
lumu, vëliau sukurti kûriniai turi neoromantizmo
bruoþø. ∆ kûriniø ritmika turi sàsajø su amerikieèiø
muz. folkloru. Sukûrë 11 simf-jø (1935–89), 3 kon-
certus smuikui (1936–67), koncertà kamer. orkestrui
(1940), Diaphony 2 f-nams ir orkestrui (1956), kon-
certà vè. ir orkestrui (1938), koncertø f-nui ir orkest-
rui (1949, 1966), Music 37 instrumentams (1967), ka-
mer. chor. muzikos, kûriniø f-nui. Jonas Klimas
diapazònas [gr. dia pasôn (chordon) – per visas (sty-
gas)]: 1. Sen. graikø muz. teorijoje – oktava. 2. Balso
arba muz. instrumento bendra garsø apimtis. Þymi-
ma intervalu nuo þemiausio iki aukðèiausio garso, ku-
riuos galima iðgauti tuo balsu arba instrumentu. 3.
Muz. kûrinio arba atskiros jo partijos bendra garsø
apimtis. 4. Vargonø balsas (registras).
diatònika [gr. diatonos – (einantis) per tonus], natû-
raliujø dermës laipsniø sistema, ↑ chromatikos, varto-
Dibdin
! !
janèios alteruotus (↑ alteracija 1) dermës laipsnius
prieðybë. Daþniausiai ∆ apima 7 laipsnius, kurie gali
bûti iðdëstyti grynosiomis kvintomis ar grynosiomis
kvartomis (↑ heptatonika). ∆ garsus iðdësèius paeiliui
maþiausiais intervalais, sudaromas diaton. garsaeilis,
kuriame yra 5 didþiosios ir 2 maþosios sekundos (pvz.,
c-d-e-f-g-a-h). Intervalai, susidarantys ið septynialaips-
nës ∆ laipsniø, vad. diatoniniais intervalais. Tai – visi
grynieji, didieji, maþieji intervalai ir tritonis (padidin-
toji kvarta arba sumaþintoji kvinta). Jie sudaro diato-
ninius akordus. Kitokios struktûros intervalai ir akor-
dai vadinami chromatiniais (pvz., padidintieji ir
sumaþintieji intervalai, iðskyrus tritoná, sumaþintasis
septakordas, padidintasis trigarsis). Anhemitoninë
pentatonika sudaryta ið penkiø grynàja kvinta susiju-
siø garsø traktuojama kaip nevisas ∆ pavidalas – pro-
todiatonika. XX a. muzikoje ∆ laikomos ir dermës,
sudarytos ið daugiau nei 7 laipsniø, kartais – kompo-
zitoriø sukurtos ↑ dirbtinës dermës, modusai. Net ir 12
garsø chromat. garsaeilis gali susidaryti jungiant kelis
skirtingus ∆ garsaeilius arba jø elementus (↑ polidia-
tonika).
∆ sàvoka susiklostë ↑ antikos muzikos teorinëje sistemoje.
Pagr. antikinës dermës buvo grindþiamos vad. diatoni-
niais tetrachordais, t. y. grynosios kvartos apimties gar-
saeiliais, sudarytais ið 2 sveikø tonø ir pustonio. Anti-
koje susiklosèiusi ∆ samprata vëliau buvo perkelta á
V. Europos muz. teorijà. Diatoninëmis imta vadinti vi-
sas ↑ baþnytines dermes. Taèiau jau nuo XV–XVII a. pa-
plitusiø maþoro bei minoro dermiø variantø (harmo-
ninio ir melodinio), o ypaè XIX–XX a. etnomuzikologø
aptiktø áv. tautø muzikoje gausiø netipiðkos struktûros
dermiø nebeaprëpë tradic. septynialaipsnës ∆ sampra-
ta. Tai paskatino iðplësti sàvokos turiná, iðkelti naujus ∆
tipus.
L: Ñîõîp À. Î ïðèðîäå è âûðàçèòåëüíûõ âîçìîæíîñòÿõ äèàòîíèêè
// Âîïðîñû òåîðèè è ýñòåòèêè ìóçûêè. Ë., 1965. Âûï. 4; Áî÷êàðåâà Î.
Î íåêîòîðûõ ôîðìàõ äèàòîíèêè â ñîâðåìåííîé ìóçûêe // Ìóçûêà è
ñîâðåìåííîñòü. Ì., 1971. Âûï. 7. Algirdas Ambrazas
diatòninës de»mës, kitaip ↑ natûraliosios dermës.
diãulas, sen. gr. muz. instrumentas – dvigubas ↑ aulas.
Diaz Justino [Chustinas Diåsas; g. 1940.I.29 San
Chuane (Puerto Rikas)], JAV dainininkas (bosas). De-
biutavo 1957 Puerto Rike, 1963 – MO (Monterone).
Dainavo LS, CG, Barselonos teatruose, Spoleto, Zalc-
burgo festivaliuose. Þymesni vaidmenys: Atila, Don
Giovanni, Mefistofelis, Escamillo, Iago. Jonas Klimas
Dibdin Charles [Èarlzas Díbdinas; krikðtytas 1745.III.15
Sautamptone, m. 1814.VII.25 Londone], anglø komp.,
dainininkas, raðytojas. Manoma, kad 1756–59 giedo-
jo Vinèesterio katedros chore. Dainavimo mokësi pas
J. Kentà ir P. Fusselá. Kaip dainininkas debiutavo Riè-
mondo teatre (1762), vëliau dainavo áv. Londono teat-
ruose, kûrë jiems scenos veikalus. 1776–78 gyveno
Prancûzijoje, 1778 gráþo á Anglijà. 1787–88 dainavo
savo dainas ávairiuose Anglijos miestuose. 1796 ástei-
gë teatrà „New Sans-Souci“, kuriame statë savo ope-
ras ir kitus scen. kûrinius (iki 1805). Sukûrë ~120 sce-
nos veikalø (operø, divertismentø, pantomimø,
dialogø), dainø (~900). Paraðë memuarus, teoriniø
darbø. Jonas Klimas
Dibelius
! "
Dibelius Ulrich [Ulrichas Dibêlijus; g. 1924.XI.14 Hei-
delberge], vok. muzikos kritikas, raðytojas. Muzikos mo-
kësi Frankfurte prie Maino, Miunchene ir Heidelberge.
Studijavo vok. literatûrà, meno istorijà ir sociologijà
Hamburgo ir Frankfurto un-tuose (pas Th. W. Adornà
ir W. J. Wolffheimà). Frankfurto, Hamburgo laikraðèiø,
1954–57 Ð. Vokietijos radijo redaktorius Hamburge. Nuo
1957 Bavarijos radijo redaktorius Miunchene. Svarbiau-
sios kn.: „Moderne Musik 1945–1965“ („Modernioji mu-
zika 1945–1965“, 1966), „Musik auf der Flucht vor sich
selbst“ („Muzika, bëganti pati nuo savæs“, 1970), „Mo-
zart – Aspekte“ („Mozartas – aspektai“, 1972).
Violeta Tumasonienë
dichòrdas (gr. di – du + chordç – styga): 1. Dvistygis
muz. instrumentas. 2. Kitaip ↑ ditonas.
Dièi¾të-Treèiokîenë Alodija [1905.IX.28 Kamensko-
je (Ukraina) – 1997.X.2 Santa Monikoje (Kaliforni-
jos valstija, JAV)], liet. dainininkë (mecosopranas).
1928 baigë Kauno muz. m-là (V. Grigaitienës kl.). 1929
studijas tæsë Paryþiuje pas S. Gladkajà-Kedrovà. 1930–
Alodija Dièiûtë-Treèiokienë 44 Valstybës teatro solistë. Sukûrë 48 vaidmenis, tarp
jø – Dalila, Martha, Carmen, Konèakovna. Dainavo
su F. Ðaliapinu ir kt. Koncertavo Lietuvos, Latvijos,
Estijos, Vokietijos radijo programose. Tobulinosi pas
E. Ghibaude Romoje. Pasitraukusi á Vokietijà, dainuo-
ti mokësi pas L. Jung. Dainavo liet. stovyklose Berly-
ne, Ðtutgarte, Viurcburge, Tiubingene ir kitur. 1947
atvyko á JAV. 1949 dainavo „American Opera Co.“ Èi-
kagoje, Studebackerio teatre (Carmen). Koncertavo
(1951 Kimball Hall surengë sol. koncertà), reþisavo
operas. 1950 Èikagoje ákûrë dainavimo ir operos stu-
dijà. 1957–58 vadovavo Amerikos kons-jos operos kla-
sei. Ádainavo 4 plokðteles. Lietuviø muzikologijos ar-
didysis bûgnas chyvo mecenatë. Pav. Vaclovas Juodpusis
Didelot Charles-Louis [Ðarlis Lui Didlò; g. 1769 Stok-
holme, m. 1837.XI.7 Kijeve], pranc. ðokëjas, balet-
meisteris. Baigë ðokio studijà Paryþiuje pas J. Dau-
bervalá, J. G. Noverre’à ir A. Vestris. 1801 persikëlë á
Sankt Peterburgà, kur dirbo kaip choreografas ir pe-
dagogas. Pastatë ~30 baletø. ∆ padëjo pagrindus ru-
sø baletui. Judita Þukienë
Didenkîenë, Naujalytë, Zofija [1915.III.6 Varðuvoje –
1983.I.21 Vilniuje], liet. muz. pedagogë. Komp.
J. Naujalio duktë. 1937 baigë Kauno kons-jà (V. Ru-
þickio f-no kl.). 1944–49 dëstë Kauno, 1949–83 Lie-
tuvos kons-joje; doc. (1967). 1962–76 Bendrojo f-no
katedros vedëja. Paskelbë str. apie J. Naujalá.
Jûratë Burokaitë
Diderot Denis [Deni Didrò; 1713.X.5 Langrë – 1784.VII.30
Paryþiuje], pranc. filosofas, mokslininkas, meno kriti-
kas, estetikas. Nuo 1747 vadovavo „Encyclopédie ou
Dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des
métiers“ („Enciklopedija, arba Aiðkinamasis mokslo,
menø ir amatø þodynas“, iðl. 1751–72) leidybos re-
dakcijai. Jame apraðë muz. instrumentus (~30 straips-
niø). Savo filos., moksl. ir kritikos straipsniuose tyrë
muz. teorijos ir estetikos problemas. ∆ buvo „bufonø
karo“ dalyvis (pritarë it. buit. operos ðalininkams). Pa-
þiûras apie muzikos esmæ ir paskirtá iðdëstë publicisti-
kos ir kritikos darbuose: „Le neveu de Rameau“ („Ra-
meau sûnënas“, 1761), „Lešons de clavecin et
principes d’harmonie“ („Grojimo klavesinu pamokos
ir harmonijos principai“, su A. Bemetzriederiu, 1771).
Tyrë ir akustikos problemas, paraðë kn. „Mémoires
sur différens sujets de mathématique“ („Uþraðai ávai-
riomis matematikos temomis“, 1748). Jonas Klimas
Dídymo komâ (angl. Didymic comma, comma of Didy-
mus, vok. didymisches Komma, pranc. comma didymi-
que), sintoninë koma, ↑ grynoji darna, ↑ Pitagoro darna.
didýsis b¾gnas (it. gran cassa, pranc. grosse caisse, angl.
bass drum, vok. große Trommel), muz. instrumentas –
muðamasis membranofonas (pats didþiausias). Jo kor-
pusas cilindrinis, medinis, kartais metalinis; korpuso
skersmuo nuo 50 cm (pramog. orkestro ∆) iki 100 cm
(simf. orkestro ∆), aukðtis 25–50 centimetrø. Memb-
ranos dvi, átempiamos varþtais (vienpusiø ∆ pasitaiko
reèiau). Muðama medine kuokele su masyvia galvute,
aptraukta veltiniu. Atliekant sudëtingas ritm. figûras
arba tremolo, kartais dviem timpanø kuokelëmis mu-
ðama á abi ∆ membranas. Spec. efektams iðgauti nau-
dojamos ir maþojo bûgnelio kuokelës, ðluotelës. Ge-
riausiai skamba paprastos ritm. figûros ir pavieniai
smûgiai nuo tylaus dundenimo pianissimo iki pana-
ðaus á patrankos ðûvá fortissimo. ∆ natos raðomos ant
vienos linijos. Sudëtingø ritm. formuliø, grojamø
abiem rankomis, natos uþraðomos koteliais aukðtyn ir
þemyn.
Á ∆ panaðûs bûgnai paplitæ Afrikoje ir Azijoje. Euro-
poje ∆ pradëtas vartoti XVII–XVIII a. kaip janyèarø
muzikos instrumentas, ið pradþiø kar., vëliau simf. or-
kestruose (Chr. W. Gluckas, J. Haydnas, W. A. Mozar-
tas). Dabar ∆ vartojamas áv. orkestruose. Puè. orkestrø
∆ bûna su lëkðte (bûgnininkas kair. ranka muða 2 lëkð-
teles, deð. – bûgnà). Dþiazo orkestre prie ∆ dar pritvir-
tinama tomtomai, pakabinama lëkðtë ir dar kai kurie
smulkûs muðamieji instrumentai (muzikantas juos muða
kuokelëmis, ðluotelëmis, o ∆ – tam tikru pedalu). Pav.
Remigijus Ðileika
didýsis septakòrdas ↑ septakordas.
Didýsis teåtras, operos ir baleto teatras. Vienas se-
niausiø rusø muz. teatrø. Veikia Maskvoje. 1776 ákû-
rë kun-ðtis P. Urusovas ir antrepreneris M. Madoksas.
Pirmoji trupë buvo sudaryta ið N. Titovo teatro (vei-
kë Maskvoje 1766–69), Maskvos un-to teatro ir Uru-
sovo baudþiauninkø teatro aktoriø; statë operas, ba-
letus, dramas. 1780 pastatyti ∆ rûmai 1805 sudegë;
dab. ∆ pastatytas 1825 (architektas O. Bovet), po
1853 gaisro rekonstruotas. Nuo 1806 ∆ priklausë
Maskvos imperatoriðkøjø teatrø direkcijai. XIX –
XX a. pr. teatras statë rusø (A. Borodino, P. Èai-
kovskio, M. Glinkos, M. Musorgskio, N. Rimskio-
Korsakovo) ir uþsienio kompozitoriø operas, baletus;
dirigavo I. Altanis, A. Arendsas, V. Sukas; balet-
meisteriai: A. Gluðkovskis, A. Gorskis; dainininkai:
A. Aleksandrova-Koèetova, P. Chochlovas, A. Neþda-
nova, O. Petrovas, L. Sobinovas, F. Ðaliapinas; ðokë-
jai: J. Gelcer, J. Sankovskaja, V. Tichomirovas. 1919
∆ pavadintas akademiniu; 1924 atidarytas filialas (iki
1959 buvusiame Zimino operos teatre, nuo 1961
Kremliaus suvaþiavimø rûmuose); repertuaras papil-
dytas XX a. rusø ir uþsienio kompozitoriø operø, ba-
letø spektakliais. Dirigentai: B. Chaikinas, J. Fajeris,
 Dies
! #
N. Golovanovas, A. Melik-Paðajevas, J. Simonovas, namiðkai lankstus, aukðèiausias – aðtrus, grojamas tik
A. Þiûraitis; reþisieriai: V. Loskis, B. Pokrovskis, forte. Simf. orkestre ppr. bûna 2–4 ∆. ∆ atmainos: ↑ ma-
N. Smolièius; baletmeisteriai: J. Grigorovièius, L. Lav- þoji fleita (piccolo), ↑ altinë fleita, ↑ bosinë fleita 2 ir kt.
rovskis; dailininkai: F. Fedorovskis, V. Ryndinas, (labai retos). Pav. Rytis Urnieþius
S. Virsaladzë; dainininkai: V. Atlantovas, V. Barsova,
Diémer Louis-Joseph [Lui Þozefas Diemêras;
J. Katulskaja, S. Lemeðevas, G. Viðnevskaja, P. Lisi-
1843.II.14 Paryþiuje – 1919.XII.21 ten pat], pranc. pia-
cianas, M. Maksakova, J. Obrazcova, N. Obuchova,
nistas, komp., pedagogas. 1851–61 studijavo Paryþiaus
A. Ognivcevas, A. Vedernikovas; ðokëjai: N. Besmert-
kons-joje pas J. Fr. Marmontelá (f-nas) ir A. Thomas
nova, N. Fadejeèevas, M. Kondratjeva, M. Lavrovskis,
(kompozicija). Nuo 1863 koncertavo Prancûzijoje. Pa-
O. Lepeðinskaja, M. Liepa, J. Maksimova, A. Mese-
garsëjo kaip senøjø kompozitoriø kûriniø interpretuo-
reras, M. Pliseckaja, M. Semionova, G. Ulanova,
tojas. 1887–1919 Paryþiaus kons-jos F-no kl. vedëjas.
V. Vasiljevas. ∆ operos ir baleto trupës gastroliavo dau-
1889 Paryþiuje ákûrë Senoviniø instrumentø d-jà. Re-
gelyje uþs. ðaliø. Jûratë Vyliûtë
dagavo ir leido pranc. komp. kûrinius klavesinui. Su-
Didur Adam [Adamas Díduras; 1874.XII.24 Volia Sem- kûrë koncertà f-nui ir orkestrui, koncertà smuikui ir
kovoje (prie Sanoko) – 1946.I.7 Katovicuose], lenkø orkestrui, kûriniø f-nui, sm., vè., dainø. Jonas Klimas
dainininkas (bosas). Dainuoti mokësi nuo 1892 Lvo-
ve ir Milane. 1894 debiutavo Rio de Þaneire, 1895–
Diepenbrock Alphons [Alfonsas Dípenbrokas; 1862.IX.2
Amsterdame – 1921.IV.5 ten pat], ol. komp., raðytojas.
98 ir 1903–06 LS teatro solistas. 1899–1903 dainavo
1880–88 Amsterdamo un-te studijavo klasik. filologi-
Varðuvos operos teatre. 1904–14 gastroliavo þymiau-
jà, vëliau mokytojavo g-joje, nuo 1894 vertësi priva-
siuose Europos, P. ir Ð. Amerikos OT. 1908–32 MO
èiomis pamokomis. Savarankiðkai studijavo XVI a.
solistas. 1932 gráþo á Lenkijà; dëstë Lvove, nuo 1945
Nyderlandø ir it. kompozitoriø, L. van Beethoveno,
Katovicø kons-joje. Turëjo plataus diapazono balsà,
R. Wagnerio, C. Debussy ir G. Mahlerio kûrybà. Su-
dainavo ir baritono partijas bei koncertiná repertuarà.
kûrë daug dainø ir chorø pagal ol., pranc. ir vok. po-
Dainavo 5 kalbomis. Vaidmenys: Borisas Godunovas,
etø tekstus, Stabat Mater vyrø chorui ir vargonams, Te
Greminas, Don Basilio, Mefistofelis 2, Giacomo.
Vidutis Bakas
Deum solistui, chorui ir ork., dramos spektakliø mu-
zikos. Jonas Klimas
didþerid¾ (angl. didgeridoo, didjeridu), Australijos ð. v.
aborigenø muz. instrumentas – puè. aerofonas. Natû- Dies irae (lot. rûstybës diena), rimuota vid. amþiø sek-
ralusis trimitas. Padirbtas ið bambuko arba medþio. vencija apie paskut. teismà. Sukurta XII–XIII a., ma-
Daþniausiai bûna ~1,5 m ilgio, dekoruoti ritualiniai noma, kad vienuolio pranciðkono Tomazo Èelanieèio
– ilgesni. Viename vamzdþio gale yra vaðko pûstukas, (m. 1256). ∆ – viena ið penkiø Romos katalikø baþny-
o kitas vamzdþio galas kartais ádedamas á skardinæ (re- èios sekvencijø; nuo XIV a. liturginë. Nuo Tridento re-
zonatoriø). Puèiamas per ritual. ceremonijas (palydint formos (1545; ↑ Tridento kodeksas) sudaro Requiem dalá
saulæ, laidotuvëse ir kt.). Rytis Ambrazevièius (ið pradþiø melodija ir þodþiai, vëliau tik þodþiai). ∆ tu-
ri bûdingà sekvenc. struktûrà (aa bb cc), giedama 3 kar-
didþióji fleitâ, skersinë didþioji fleita (it. flauto traver-
tus ir baigiama þodþiu Amen. ∆ melodijà pavartojo
so, vok. Querflöte, pranc. flÛte traversiêre, angl. German didþioji fleita
O. Vecchi, G. Fr. Anerio, G. P. da Palestrina. Vëlesni
flute), muz. instrumentas – fleitinis (labialinis) aerofo-
kompozitoriai (W. A. Mozartas, L. Cherubini, G. Ver-
nas. Ðiuolaikinës ∆ korpusà sudaro ~70 cm ilgio ir 1,5–
di) kûrë pagal dramatiðkà ∆ tekstà. Sekvencijos melo-
2 cm skersmens cilindriðkas ar ðiek tiek kûgiðkas vamz-
dijà vartojo H. Berliozas („Fantast. simf-ja“), F. Lisztas
dis su 15–16 garso skyluèiø bei voþtuvëliø ir svirteliø
(„Mirties ðokis“, „Dante’s simf-ja“), C. Saint-Sa¸nsas
mechanizmu. Skersinæ ∆ sudaro: galvutë su anga orui
(„Mirties ðokis“), A. Glazunovas (siuita „Ið vid. am-
pûsti, vidurinioji dalis su garso skylutëmis bei mecha-
þiø“), P. Èaikovskis (III siuita orkestrui „Manfredas“),
nizmu ir apatinë dalis su keliomis skylutëmis bei voþtu-
S. Rachmaninovas (simf. paveikslas „Mirusiøjø sala“,
vëliais, pasibaigianti siauromis þiotimis. Muzikanto am-
rapsodija Paganini temomis, „Simf. ðokiai“), A. Ho-
buðiûras betarpiðkai nelieèia ∆ pûstuko, bet puèia
neggeras („Mirusiøjø ðokis“; „Liturginës simf-jos“ I da-
kryptingà oro srovæ á angà pûstuko ðone. Atsimuðusi á
joje esantá aðtrø kampà, oro srovë skyla, sukeldama gar-
so virpesius. Netransponuoja. Natos raðomos su smui-
ko raktu. Diapazonas c1(h)–c4(e4). Skersinæ ∆ fleitinin-
kas laiko horizontaliai, þiotis nukreipæs á deðinæ nuo
savæs. Anksèiau ∆ buvo daromos ið vientiso medþio ga-
balo, dabar ið áv. metalo (kartais medþio) rûðiø. Skersi-
niø ∆ pirmtakai áv. ðalyse buvo vartojami jau IX a., Eu-
ropoje atsirado ~X a., paplito XII amþiuje. XVIII a.
∆ tapo visaverèiu koncertiniu instrumentu. Dabar var-
tojamas ∆ modelis, sukonstruotas vok. fleitininko ir in-
strumentø meistro Th. Böhmo. Tai judrios technikos
instrumentas, kuriam bûdinga ir legatinë kantilena.
Apatinis ∆ registras sodrus, ðniokðèiantis, negalintis ið-
gauti stipriø dinaminiø niuansø, vidurinysis – minkð-
tas, skaidrus, aukðtasis – ryðkus, ðviesus, ðvilpiantis, di- Dies irae
diesis
! $
lis), G. Enescu (II sonata smuikui solo), L. Dallapic-
cola („Kaliniø dainos“). Pav. Jonas Klimas
diesis: 1. ↑ Pitagoro darnos diatoninis pustonis (lima).
2. Ávairûs ~ketvirtatonio dydþio intervalai. Vëlyvojo-
je graikø muz. teorijoje ∆ – enharmoninio genuso ket-
virtatonis. Aristokseno (IV a. pr. Kr.) ∆ – bet kuris in-
tervalas, maþesnis uþ pustoná. Renesanso ir baroko
muz. teoretikai vartojo didájá ∆ (648/625; t. y. ~62,6 ct)
bei maþàjá ∆ (128/125; ~41,1 ct), taip vadino, pvz., in-
tervalus tarp papildomø (enharmoniniø) klaviðø.
3. Diezas. Rytis Ambrazevièius
Dietrich Marlene ( Maria Magdalena von Losch) [Mar-
lena Dôtrich; tikr. vardai ir pavardë Marija Magdale-
na fon Loð; 1901.XII.27 Berlyne – 1992.V.6 Paryþiu-
je], JAV kino aktorë, dainininkë. Vokietë. Berlyno
aukðtojoje muz. m-loje mokësi smuikuoti. Kurá laikà
dainavo Berlyno teatruose (muz. komedijose). Iðgar-
sëjo kaip dainininkë po J. von Sternbergo filmo „Þyd-
Stasë Dievaitytë rasis angelas“ (1929). 1930 iðvyko á JAV, vaidino Holi-
vudo filmuose. Po II pasaul. karo daug koncertavo
Amerikos ir Europos ðalyse. ∆ dainavo tamsiu, paslap-
tingu, kiek kimiu tembru, vibruojanèia intonacija.
Jonas Klimas
Dievaitôtë, Skaèkauskienë, Stasë [1903.IX.13 Tbilisy-
je (Gruzija) – 1970.XI.6 Panevëþyje], liet. dainininkë.
Iki 1918 gyveno Tbilisyje. 1921–27 mokësi Kauno muz.
mokykloje (baigë V. Grigaitienës kl.). Gavusi valsty-
bës stipendijà, 1927–32 studijavo Paryþiuje, 1931 bai-
gë Normalinæ muz. m-là (gavo koncert. dainininkës
diplomà), 1932 – Rusø kons-jà (S. Gladkajos-Kedro-
Leopoldas Mykolas Digrys
vos kl.). 1932 su K. Kavecko vadovautu liet. studentø
choru dalyvavo áv. ðaliø tautinio meno ðventëje Pary-
þiuje. Debiutavusi Marguerite vaidmeniu 1932, vienà
sezonà dainavo Valstybës teatre, surengë kamer. kon-
certø. Buvo valst. radiofono solistë, vertësi privaèio-
mis dainavimo pamokomis. Dëstë dainavimà Klaipë-
dos, Ðiauliø, Panevëþio muz. m-lose, mokë dainuoti
Panevëþio „Ekrano“ gamyklos dainø ir ðokiø ansam-
blio dainininkus. Kaip dainavimo mokytoja padëjo pa-
rengti Panevëþio operetës pastatymus (J. Miliutino
„Èianitos pabuèiavimas“, A. Riabovo „Vestuvës Ma-
linovkoje“). Pav. Vaclovas Juodpusis
Povilas Dikèius diêzas, vienas ↑ alteracijos þenklø.
difere¹cinë ribâ [angl. just noticeable difference (sutr.
jnd), difference limen], maþiausias suvokiamas dirgik-
lio pokytis. Kurio nors garso parametro (garso aukð-
èio, garso lygio ir kt.) ∆ nustatoma lyginant paeiliui
skambanèius garsus, kuriø tiriamasis parametras kei-
èiamas, o visi kiti parametrai iðlaikomi pastovûs. ∆ pri-
klauso nuo eksperimento sàlygø (kitø parametrø) bei
individo, taèiau individualios ∆ skiriasi nedaug, gali-
ma ávertinti jø vidurká. Rytis Ambrazevièius
difònija (lot. diphonium), dvibalsë pjesë; dvibalsið-
kumas.
difùzorius: 1. Muz. instrumento dalis, iðsklaidanti gar-
sà (puè. instrumento þiotys). 2. Elektrodinaminio gar-
siakalbio virpanèios mech. sistemos dalis, sukelianti
garso bangas. Vytautas Bièiûnas
digital recording (angl.) – skaitmeninis áraðas.
Digrýs Eduardas [1944.IV.19 Kaune – 1990.I.19 Vil-
niuje], liet. smuikininkas. Vargonininko L. M. Digrio
brolis. 1966 baigë Maskvos Èaikovskio kons-jà (G. Ba-
rinovos kl.); 1969–71 ðioje kons-joje staþavo kaip trio
smuikininkas (su S. Sondeckiene ir H. Radvilaite;
T. Gaidamoviè kl.). 1966–90 dëstë Èiurlionio meno
m-loje, kelerius metus grieþë Lietuvos kamer. orkest-
re. Koncertavo Maskvoje, Uþkaukazëje, Sibiro mies-
tuose kaip solistas, su vargonininku L. M. Digriu, kaip
trio smuikininkas. Ramunë Kryþauskienë
Digrýs Leopoldas Mykolas [g. 1934.IX.8 Kaune], liet.
vargonininkas, pianistas. 1952–57 studijavo Maskvos
kons-joje (G. Ginzburgo f-no ir A. Gedikës vargonø
kl.). 1960 baigë ðios kons-jos f-no (Ginzburgo kl.), 1961
vargonø (L. Roizmano kl.) aspirantûrà. Nuo 1960 dës-
to Lietuvos MuA; prof. (1983). 1969 ir 1976 staþavo
Prahos MuA (pas J. Reinbergerá). Buvo vargonininkø
tarpt. konkursø (Lietuvoje ir uþsienyje) þiuri narys. Su-
rengë >2000 vargonø muzikos (klasikø ir dab. kompo-
zitoriø kûriniø) koncertø. Gastroliavo Suomijoje, Ðve-
dijoje, Ðveicarijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje,
Prancûzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jugoslavijoje, Èe-
kijoje, Slovakijoje, Izraelyje; dalyvavo tarpt. festivaliuo-
se Venecijoje, Zalcburge, Ravenoje, Getingene, Brë-
mene, Leipcige, Tel Avive ir kt. Suredagavo ir pirmasis
atliko liet. ir kitø tautø kompozitoriø kûriniø vargo-
nams. ∆ iniciatyva árengta naujø vargonø (Lietuvos nac.
filh-joje, Vilniaus arkikatedroje, Ðv. Kazimiero, Bo-
nifratrø baþnyèiose, Lietuvos MuA). Mokiniai: I. Bud-
rytë, G. Lukðaitë-Mrazkova, V. Survilaitë, B. Vaitkus,
B. Vasiliauskas. Lietuvos SSR valst. premija 1973. Pav.
Vaclovas Juodpusis
díkcija (lot. dictio – tarimas), tarsena, þodþiø, skieme-
nø ir garsø tarimo bûdas kalbant, dainuojant, dekla-
muojant. Gebëjimas taisyklingai naudotis balsu, fo-
naciniu kvëpavimu ir rezonatoriais. Violeta Budrienë
Díkèius Povilas [1933.IV.11 Kulniðkiuose (Ukmergës
rj.) – 1991.III.17 Vilniuje], liet. kompozitorius. 1956
baigë Vilniaus ped. in-tà, 1970 Lietuvos kons-jà
(E. Balsio kl.). 1956–71 dëstë muz. m-lose. 1971–87
dirbo administraciná darbà. Lietuvos muzikø d-jos
v-bos pirmininkas (1987–91). Sukûrë operà „Ugnis“
(1987), kamer. oratorijà „Moters paveikslai“ (1981),
kantatà „Á ðiandienà“ (1978), simf. poemà „Mindau-
gas“ (1970), „Publicist. motyvus“ simf. orkestrui ir
skaitovui (1974), simf-jà kamer. orkestrui (1980), kon-
certà sm. ir kamer. ansambliui (1983), styg. kvartetà
(1972), sonatø, vokal. ciklø („Þemës amþinajame ke-
ly“, 1979), chorø. Pav. Arvydas Karaðka
Dikèi¾të Snieguolë [g. 1966.III.12 Vilniuje], liet. kom-
pozitorë. Komp. P. Dikèiaus duktë. 1992 baigë Lietu-
vos MuA (O. Balakausko kl.). 1991 baigë IRCAM
elektroninës muzikos kursus, 1992 – Rytø muzikos
kursus Kezimeþ Dolnyje. Nuo 1986 dalyvauja muz. fes-
tivaliuose. Kûriniai: „Metafonija“ simf. orkestrui
(1992), „Septyniø tiltø misterija“ kamer. orkestrui,
chorui, puèiamøjø grupei, 2 vargonams (1991), „Ar-
tava“ 7 trbn., 2 sm. ir vargonams (1987), „Ideomoci-
ja“ saks. ir styg. kvartetui (1986), „1986“ trims el. gi-
taroms, „Interferencija“ trbn. ir orkestrui (1987),
„Amalgama“ styg. kvartetui (1988), Serena – Alba –

Sirena 4 trbn. ir fleitai (1988), Crux memorium vargo-
nams, el. gitarai ir muð. (1989), „Fomalhautas“ f-nui
solo (1992), „Erotinës rotacijos“ muðamiesiems ir kb.
(1995), „Izochrona“ trbn., kamer. orkestrui ir bon-
gams (1995), Sonatine balsui, saks., akordeonui ir muð.
(tekstas O. Milaðiaus; 1996), muz. akcijos, dramos
spektakliø ir k. f. muzika. „Tylos“ premija uþ kûrinius
„Amalgama“ ir „Metafonija“ (1993), uþ kompozicijà
„Giesmës“ (dedikuota Vydûnui; 1996). Pav.
Rûta Gaidamavièiûtë
díksilendas (angl. dixieland; pagal JAV pietiniø valsti- diletãntas [pranc. dilettante < lot. delecto – linksminu,
jø pavadinimà), dþiazo stilius, grindþiamas europie-
èiø ðokiø muzikos melodika ir harmonija (vengiama
negrø dþiazo intonacijø); tokio stiliaus ansamblis. Pra-
dëjo klostytis XIX a. pab. Ið pradþiø ∆ buvo vadinami
visi N. Orleano stiliaus baltøjø muzikantø ansambliai.
Jø grojimo stilius rafinuotesnis, kultûringesnis, pro-
fesionalesnis negu negrø ansambliø. Be to, jø ansam-
blius papildë tenor. saksofonas. Pirmasis baltasis mu-
zikas, ëmæs propaguoti dþiazà, buvo J. Laine’as, kuris
nuo 1891 vadovavo orkestrams N. Orleane. Ypaè po-
puliarûs buvo 1915–20 susibûræ „Tom Brown’s Dixie-
land Band“, „Original Dixieland Jazz Band“, „New
Orlean’s Rhythm Kings“. ∆ ansambliai populiarûs ir
ðiandien. Ypaè daug jø JAV, Australijoje, D. Britani-
joje, Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje, Èekijoje ir Slo-
vakijoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Áv. ðalyse rengiami ∆
festivaliai.
Lietuvoje ∆ grojo „Doudy jazz band“ (vadovas
V. Grubliauskas), D. Praspaliauskio diksilendas.
Liudas Ðaltenis
diktofònas (lot. dicto – diktuoju + gr. phônç – garsas,
balsas), nedidelis prietaisas garsui áraðyti ir atgaminti.
Sudaro magnetofonas, garsiakalbis ir mikrofonas.
Gintaras Tauteris
Dylan Bob (Robert Zimmermann) [Bobas Dílanas;
tikr. vardas ir pavardë Robertas Cimermanas; g.
1941.V.24 Dûliûte (Minesotos valstija)], JAV folkro-
ko dainininkas, komp., poetas. Iðgarsëjo 7 d-meèio
pradþioje kaip folk dainø autorius ir atlikëjas, prita-
riantis sau akustine git. ir lûpine armonikële, tæsiantis
W. Guthrie’o ir P. Seegerio tradicijas. 7 d-meèio vidu-
ryje ∆ susidomëjo roku ir pradëjo koncertuoti prita-
riant roko grupëms („The Band“, vëliau – „Heartbrea-
kers“ ir kt.). Po to susiejo rokà su country muzika. ∆
kûrybos dëka rokas tapo intelektualiu, meniðku muz.
þanru. ∆ dainas grojo ðimtai solistø bei grupiø, kuriø
versijos neretai tapdavo hitais („Peter, Paul & Mary“
Blowin’ in the Wind, „The Byrds“ Mr. Tambourine Man,
E. Claptono Knockin’ on Heaven’s Door). ∆ pripaþin-
tas svarbiausiu Amerikos roko muzikantu, vienu ið tri-
jø reikðmingiausiø, greta „The Beatles“ ir „The Rol-
ling Stones“, reiðkiniø roko istorijoje. Svarbiausi
albumai: „The Freewheelin“ (1963), „Bringing It All
Back Home“ (1965), „Highway 61 Revisited“ (1965),
„Blonde On Blonde“ (1966), „Blood On The Tracks“
(1975), „Slow Train Coming“ (1979). Dovydas Bluvðteinas
Dilêckis Nikolajus [g. apie 1630, m. apie 1680 Mask- Dimitrescu Constantin [Konstantinas Dimitrêsku;
voje], komp., muzikologas. Manoma, kad gimë Lietu-
voje ir 1651–59 mokësi Vilniuje, Varðuvoje. Gyveno
Smolenske, Maskvoje, buvo G. Stroganovo baþn. cho-
ro dirigentas Solikamske. Paraðë kn. „Toga zùota...“
Dimitrescu
! %
(„Aukso toga...“, iðl. Vilniuje, 1675, lenk.), traktatà
„Gramatyka muzyczna“ („Muzikos gramatika“, par.
1675, lenk.; 1677 Smolenske iðvertë á baþn. slavø k.,
vëliau kelis kartus pertaisë; 1681 nuoraðas iðleistas
1910). Ðis traktatas suformavo rusø baþnytinio (vad.
partesinio) giedojimo principus, yra paveikæs Rusijos
ir Ukrainos chor. kultûrà. ∆ idëjos ir veikla darë po-
veiká ir Lietuvos muz. kultûrai.
R: Èäåà ãðàììàòèêè ìóñèêèéñêîé. Ì., 1979.
Vytautas Povilas Jurkðtas
dþiuginu], þmogus be spec. iðsilavinimo dirbantis moks-
liná arba kûrybiná darbà, tik pavirðutiniðkai suprantan-
tis dalykà. Muzikos mëgëjas (melomanas), saviveikli-
ninkas.
diluendo (it., AN) – pamaþu slopinti garsà.
Dima Gheorghe [Georgë Dimâ; 1847.IX.28 Braðove –
1925.VI.4 Kluþe], rum. komp., dainininkas, dirigen-
tas. Muzikos mokësi Badene, Vienoje, Grace, 1878–
80 Leipcigo kons-joje (C. Reinecke’s, S. Jadassohno
mokinys). Dainavo Ciûricho operoje, vadovavo Ru-
munø dainininkø s-gai Braðove, dirigavo chorams,
Braðove ir Sibijuje mokë dainuoti. 1919–25 Kluþo Snieguolë Dikèiûtë
kons-jos direktorius. Vienas pirmøjø Rumunijoje ty-
rë muz. folklorà, harmonizavo rumunø l. dainø. Su-
kûrë vokal. simfoniniø, chor. kûriniø, dainø.
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Di Meola Al [Alas Di Meolâ; g. 1954.VII.22 Niu Dþer-
syje], JAV gitaristas ir kompozitorius. Ið pradþiø gro-
jo flamenko stiliumi su isp. gitaristu P. de Lucia (áraðë
albumà). Nuo 1974 iðgarsëjo kaip Ch. Corea ansam-
blio „Return To Forever“ narys. Vëliau sukûrë savo
ansambliø, turëjusiø fusion stiliaus bruoþø. Grojo su
L. Coryellu, B. Milesu. 1980 áraðë albumus su gitaris-
tais J. McLaughlinu ir P. De Lucia. ∆ improvizacijos
melodingos ir vientisos. ∆ eksperimentuoja, grodamas
akustine ir elektrine gitara. Jûratë Kuèinskaitë
diminùcija (lot. diminutio – sumaþinimas, susmulki-
nimas, pranc., angl. diminution, it. diminuzione, vok.
Diminution, Verkleinerung): 1. ↑ Menzûrinës notacijos
sistemoje natø verèiø sumaþinimas tam tikra dalimi
(1/2, 1/3, 1/4) kai kuriuose ar visuose daugiabalsio kûri-
nio balsuose.
2. XIV–XVI a. polifoninëje muzikoje – motyvo ar te-
mos kartojimas maþesnës trukmës garsais. ∆ naudoja-
ma varijuojant cantus firmus temà motetuose, miðiose.
3. (it. fioretti, passagi, gorgia, isp. glosas, vok. Passagio,
Coloratura), ornament. melodijos garsø ar intervalø pa-
puoðimas smulkiomis natomis. Iki XV a. vad. flores
(lot. – gëlës). XVI–XVII a. atlikëjai ∆ vartojo mote-
tuose, madrigaluose, ðansonose. Kompozitoriai ∆ na-
tose neþymëjo, palikdavo jas atlikëjo nuoþiûrai.
Rûta Gaidamavièiûtë
diminuendo, dimin., dim. (it., AN) – palaipsniui til-
dyti garsà.
1847.III.19 Bleþojyje (netoli Plojeðèio) – 1928.V.9 Bu-
kareðte], rum. violonèelininkas, komp., dirigentas. Stu-
dijavo Bukareðto, Vienos, Paryþiaus kons-jose. Kaip
violonèelininkas ir dirig. koncertavo Rumunijoje ir kt.
Dimitriadis
! &
ðalyse. Ákûrë pirmàjá styg. kvartetà Rumunijoje. 1873–
1916 Bukareðto kons-jos profesorius. Sukûrë komið-
kàjà operà „Nini“ (1898), opereèiø, muz. komedijø, 3
koncertus vè. ir orkestrui, 7 styg. kvartetus (pirmieji
kamer. kûriniai rumunø muzikoje), chorø.
Bronius Ambraziejus
Dimitriådis Odisëjas [g. 1908.VII.7 Batumyje], gruz.
dirigentas. 1936 baigë Sankt Peterburgo kons-jà
(I. Musino kl.), 1937–41 dëstë Tbilisio kons-joje.
1937–65 ir 1973–74 dirigavo Gruzijos OBT (1952–65
vyriausiasis dirig.). 1947–52 Gruzijos simf. orkestro
vyriausiasis dirigentas. 1965–73 Maskvos DT dirigen-
tas. 1968–73 Maskvos kons-jos profesorius. Pastatë
operas: Z. Paliaðvilio „Abesalomas ir Eteri“ (1953),
D. Toradzës „Ðiaurës nuotaka“ (1958), E. Sucho o
„Krûtniava“ (1959), O. Taktakiðvilio „Mindija“ ir
Ð. Mðvelidzës „Didþiojo meistro deð. ranka“ (abi
1961). Danutë Mekaitë
Dimítrova Gena (Anastasia) [tikr. vardas Anastazija;
g. 1940.XI.16 Pernike], bulg. dainininkë (sopranas).
Baigë Sofijos kons-jà (mokësi pas S. Diakoviè ir
Chr. Brymbarovà), tobulinosi Zalcburge pas
M. F. Lunzer. Debiutavo 1965, sukurdama Abigailës
vaidmená. Tarpt. konkursø (Verdi, Buseta, 1968, ir
„Mejor voz“, Barselona, 1969) laureatë. Dainavo gar-
siausiuose pasaulio teatruose (LS, MO ir kt.). Vaid-
menys: Aida, Leonora, Abigailë, Ledi Macbeth, Nor-
ma, Turandot ir kt. Dainavo Lietuvos OBT.
Tamara Vainauskienë
di molto (it., AN) – dar paryðkinti, sustiprinti, pvz.,
allegro di molto – greièiau uþ allegro (labai greitai).
dinåmika (gr. dynamikos – jëgõs, jëginis): 1. Su muzi-
kos skambesio stiprumu susijusiø reiðkiniø visuma. ∆
– viena svarbiausiø muz. iðraiðkos priemoniø. ∆ gali
bûti realizuojama keièiant kûrinio faktûrà, harmoni-
jà, ritmà, taèiau tradiciðkai suvokiama pirmiausia kaip
skambesio garsumo kategorija. Terminas kilæs anti-
kos filosofijos mokyme apie mechanikà. Muzikos te-
orijoje ir praktikoje vartojamas nuo XVIII a. ∆ paþy-
mima italø k. þodþiais: forte (f) – garsiai, piano (p) –
tyliai, mezzo forte (mf) – vidutiniðkai garsiai ir kt. Dar
↑ dinamikos þenklai. Visi skambesio garsumo þymëji-
mai yra sàlyginiai. Absoliutø ↑ garso intensyvumà, sub-
jektyvø ↑ garsumà tiria akustika.
∆ principai ir jos traktuotë skirtingø epochø muzikoje
kito. ∆ átakos turëjo epochos instrumentø galimybës,
muz. màstymo bûdas, muzikavimo tradicijos. Beveik iki
XVIII a. vid. tenkintasi vidutiniu garsumu, kontrasto
principu gretinant f ir p (tai atitiko tutti ir solo epizodø
gretinimà). Baroko muzikai bûdinga aido ∆ (f epizo-
das pakartojamas p), terasø ∆ (f epizodas prieðinamas
p epizodui). XVIII a. atsirado naujø ∆ iðraiðkos gali-
mybiø skambesio garsumo, tembrø ir faktûros, harmo-
nijos srityje. Turtinga kantileninë melodija, ásigalëjæs
funkcinis harmoninis màstymas, iðtobulëjæs smuikas ir
styg. orkestras, vis nauji puèiamieji instrumentai, atsi-
radæs naujas didesniø techniniø galimybiø instrumen-
tas f-nas, tolygiai temperuotas derinimas skatino mu-
zikos dinam. niuansø ávairovæ. Forte ir piano epizodø
gretinimo praktikà praturtino dinaminës plëtotës (di-
minuendo, crescendo) efektas (pirmà kartà panaudotas
↑ Manheimo mokyklos kompozitoriø). Abi ðias ∆ gali-
mybes ypaè iðplëtojo komp. romantikai (L. van Beet-
hovenas, H. Berliozas, Fr. Chopinas, F. Lisztas), vëliau
impresionistai (C. Debussy, M. Ravelis). XX a. kom-
pozitoriai ieðko naujø dinaminës iðraiðkos galimybiø.
Daþna ↑ polidinamika, kai atskirø instrumentø ar jø gru-
piø partijose dinam. linijos nesutampa (ypaè bûdinga
G. Mahlerio simfonizmui).
∆ susijusi su ↑ agogika, ↑ artikuliacija 1, ↑ frazuote, kû-
rinio forma, itin reikðminga interpretacijai. ∆ galimy-
biø panaudojimas lemia atlikëjo individualø stiliø, at-
likimo meniðkumà. Aldona Juodelienë, Eglë Ulienë
2. Bet kokie muz. kitimo, plëtros (kûrinio harmoni-
jos, ritmo, tempo, faktûros ir kt., muzikos raidos) reið-
kiniai. Akustikoje – garso savybiø kitimo reiðkiniai.
Rytis Ambrazevièius
dinåmikos þenkla¤ (gr. dynamikos – jëgõs, jëginis), it.
kalbos þodþiø santrumpos ir graf. þenklai natose, kuriais
nurodomas sàlygiðkas garsø skambesio stiprumas. Pa-
grindiniai ∆ yra ðie: forte (f) – garsiai, stipriai; piano (p) –
tyliai, silpnai; mezzo forte (mf) – vidutiniðkai garsiai; mezzo
piano (mp) – vidutiniðkai tyliai; fortissimo (ff) – labai gar-
siai; pianissimo (pp) – labai tyliai; forte fortissimo (fff) –
ypaè garsiai; piano pianissimo (ppp) – ypaè tyliai. Jei
skambëjimas turi po truputá stiprëti, po natomis raðoma
crescendo (cresc.) arba þenklas <; jei skambesys turi
po truputá silpnëti, po natomis raðoma diminuendo arba
decrescendo (dim., decr.) arba þenklas >. Jei skambesio
stiprumas ûmai pakeièiamas, po natomis raðoma papil-
doma nuoroda subito (pvz., piano subito, forte subito;
sutr. sub. p, sub. f). Be to, garso stiprumas diferencijuo-
jamas nuorodomis meno, quasi, più, poco, molto, sem-
pre, poco a poco ir kt. Prie ∆ priskiriami ir áv. ↑ akcentai,
padedantys iðskirti atskirus garsus ar sàskambius. Jie
þymimi þenklais ^, >, – arba þodþiais – sforzato (sf),
fortepiano (fp), forzato (frz), rinforzato (rfz), accen-
tuato, marcato. Jonas Klimas
dinåminis diapazònas (angl. dynamic range), ↑ garso
lygio diapazonas (garsiausiø ir tyliausiø garsø lygio
skirtumas); viena muzikos kûrinio, instrumento cha-
rakteristikø. Muzikos kûrinio ∆ – nuo keliø iki ~40 dB
(kartais ir daugiau). Rytis Ambrazevièius
dinamofònas, telharmoniumas, vienas pirmøjø elek-
triniø muzikos instrumentø. 1897 ∆ iðrado teisininkas
Th. Cahillis (JAV). Ðio instrumento (masë 200 t) ga-
ro maðinos sukamais el. generatoriais buvo iðgauna-
mos sinusinës skirtingø daþniø el. srovës. Jas spec. jun-
gikliais jungiant, virpesiø sintezës bûdu pavykdavo
iðgauti ir skirtingø tembrø garsus. Kadangi garsiakal-
bis dar nebuvo iðrastas, ðiuo instrumentu grojamà mu-
zikà buvo galima iðgirsti tik telefono ausinëje. ∆ mu-
zikà mëginta transliuoti Èikagos (JAV) telefono tinklo
abonentams. Vytautas Bièiûnas
dinatònas (gr. dynamis – jëga + tonos – kirtis), elek-
tromech. klaviðinis muz. instrumentas. Garsø diapa-
zonas A2–c5. Stygø vibracija adapteriuose paverèia-
ma kintamàja el. srove, kuri po to sustiprinama ir
garsiakalbiuose virsta akust. virpesiais. ∆ 1938 Niu-
jorke sukonstravo A. Ansley’s. Viktoras Paukðtelis
Dineikâ Viktoras [1900.I.1 Rygoje – 1968.IX.25 Vil-
niuje], liet. aktorius, reþisierius. Nuo 1920 Kauno dra-

mos teatro aktorius, nuo 1944 reþisierius; dëstë ðio
teatro vaidybos m-loje. 1924–26 su A. Vanagaièiu su-
daræs estrados trupæ „Dzimdzi drimdzi“, gastroliavo
JAV liet. kolonijose. Nuo 1926 estrados grupës „Links-
mieji broliai“ narys. Dainavo operetëse.
Dinicu (Diníku), rum. muzikai. Dimitrie [Dimitrë;
1868.VI.13 Bukareðte – 1936.IV.11 ten pat], dirig.,
violonèelininkas, pedagogas. 1887 baigæs Bukareðto
kons-jà (C. Dimitrescu kl.), tobulinosi Vienoje. 1890
debiutavo kaip violonèelininkas. Nuo 1900 Bukareð-
to kons-jos profesorius. 1906–20 savo ákurto Ðvieti-
mo m-los simf. orkestro vyriausiasis dirigentas. Gri-
goras [Grigoraðas; 1889.IV.3 Bukareðte – 1949.III.28
ten pat], smuikininkas, kompozitorius. 1902–06 stu-
dijavo Bukareðto kons-joje (D. Kiriaco-Georgescu,
C. Flescho kl.). Buvo Bukareðto filh-jos solistas; su-
rengë soliniø koncertø. 1906–46 su savo ákurtu l. in-
strumentø orkestru gastroliavo daugelyje ðaliø (D. Bri-
tanijoje, Prancûzijoje, JAV). Sukûrë kûriniø orkestrui,
f-nui. Dimitrie [Dimitrë; 1898.V.5 Bukareðte –
1964.II.5 ten pat], violonèelininkas, pedagogas.
1912–14 ir 1920–21 studijavo Bukareðto kons-joje
(D. Kiriaco-Georgescu ir D. Dinicu kl.). 1928–30 Ru-
munijos OBT, 1931–48 Bukareðto filh-jos orkestro I
violonèelininkas. Nuo 1923 dëstë Bukareðto kons-
joje, 1955–59 jos direktorius; profesorius (1946). Pa-
raðë vè. dëstymo metodikos darbø. Danutë Mekaitë
di nuovo (it., AN) – pakartoti.
dionísijos (gr. Dionysia), sen. graikø dievo Dioniso
ðventë. Su ∆ susijæs gr. teatro atsiradimas. Dalyviai,
apsirengæ oþkenomis, vaizduodavo satyrus – Dioniso
palydovus, choras atlikdavo ditirambus. ∆ baigdavosi
eitynëmis su dainomis, ðokiais, iðgertuvëmis. Atikoje
∆ buvo ðvenèiamos 4 kartus per metus. Maþosios, ar-
ba Kaimo, ∆ vykdavo gruodþio pab.–sausio pr. ir buvo
susijusios su þemdirbystës paproèiais. Lenëjos bûda-
vo sausio pab.–vasario pr.; per Lenëjas statyta trage-
dijos ir komedijos. Antesterijos buvo ðvenèiamos va-
sario pab.–kovo pr. vyno pilstymo proga. Didþiosios,
arba Miesto, ∆ bûdavo kovo pab.–balandþio pr. Ðios
∆ nuo VI a. pr. Kr. vidurio – Atënø valst. ðventë. Truk-
davo 6 dienas. Per jas vykdavo chorø, dramaturgø ir
aktoriø varþybos; nuo 534 pr. Kr. buvo vaidinamos tra-
dirbtinës dermës. 1 pav. Simetrinës dermës
dirbtinës
! '
gedijos, nuo 487 pr. Kr. ir komedijos. Varþybose da-
lyvaudavo trys tragedijø ir trys komedijø kûrëjai.
díptikas (gr. diptychos – dvigubas, dukart sudëtas),
muz. ciklas, sudarytas ið 2 daliø, papildanèiø viena ki-
tà, pvz., J. Juzeliûno Diptychos: passacaglia et toccata
smuikui ir vargonams (1981). Danutë Kalavinskaitë
dirbtínës de»mës, muz. garsø aukðèio santykiø siste-
mos, atsiradusios keièiant natûraliai susiklosèiusiø der-
miø struktûrà (↑ natûraliosios dermës, ↑ maþoras, ↑ mi-
noras) arba pagal kompozitoriaus konstruktyvinæ
idëjà. ∆ gali bûti iðvestinës, su savarankiðkai traktuo-
jamais alteruotais garsais (pvz., B. Bartóko minoras
su paaukðtintais IV ir VI laipsniu, S. Prokofjevo ma-
þoras su paaukðtintais II ir IV laipsniu), sudëtinës (po-
lidiatoninës), sudarytos ið skirtingø dermiø elementø
(pvz., lydinë-miksolydinë dermë). Daþnai pasitaiko ∆,
kuriø garsaeilis sudarytas suskaidþius chromat. gar-
saeilá ir pasirinktà interval. modelá kelis kartus pakar-
tojus vis kitame aukðtyje. Labiausiai paplitusi tokiø ∆
rûðis – simetrinës dermës (terminas vartojamas ir kaip
∆ sinonimas). Jø garsaeiliai sudaryti chromatiná okta-
vos garsaeilá padalijus á 6, 4, 3 arba 2 lygias vienodos
struktûros dalis, pasikartojanèias tais paèiais d. sekun-
dø, maþøjø tercijø, d. tercijø arba tritonio intervalais
(1 pav.).
Simetrinës dermës – ryðkaus kolorito, taèiau nedina-
miðkos. Turëdamos ne vienà, o kelis periodiðkø struk-
tûrø centrus, jos neturi tonac. apibrëþtumo, reiðkiasi
„ið karto keliø tonacijø atmosferoje“ (O. Messiaenas).
Struktûrinës ∆ savybës neskatina muz. minties plët-
ros, todël jos vartojamos statiðkø, ostinatiniu princi-
pu sudarytø formø kûriniuose. Procesiniuose sonatið-
kumo principu pagrástuose kûriniuose ∆ daþniausiai
vartojamos fragmentiðkai arba su kt. derminëmis sis-
temomis. Pirmieji ∆ poþymiai iðryðkëjo XIX a. II p.
muzikoje, sparèiai pleèiantis maþoro-minoro sistemai,
visaip jà chromatizuojant. Naujø dermiø raidà skati-
no nauji muz. raiðkos bûdai – transponuojanèios sek-
vencijos, tercijø ciklai, vienodos interval. struktûros
akordø figûracijos. ∆ ásitvirtino XX a. I p. muzikoje,
kai 12 chromat. oktavos laipsniø buvo áteisinta kaip
savarankiðkø garsø sistema. ∆ apraiðkø jau yra
Fr. Schuberto, Fr. Chopino, M. Glinkos, R. Wagnerio,
direkcionas
!!
F. Liszto, N. Rimskio-Korsakovo kûryboje. ∆ vartojo
C. Debussy, M. Ravelis, A. Skriabinas, I. Stravinskis,
B. Bartókas, S. Prokofjevas, D. Ðostakovièius. Ypatin-
gà dëmesá savo kûryboje ∆ skyrë O. Messiaenas. Jis
sukûrë sudëtingà 7 „ribotos transpozicijos dermiø“ te-
orijà (modes â transpositions limitées), kurià iðdëstë
teor. veikale „Technique de mon langage musical“
(„Mano muzikinës kalbos technika“). Lietuviø profe-
sionaliojoje muzikoje ∆ aptinkama M. K. Èiurlionio
(2 pav.) ir J. Gruodþio kûryboje (3 pav.). Daþnai jos
susijusios su liet. liaudies muzikai bûdingomis into-
nacijomis, sutartiniø didþiøjø sekundø ir didþiøjø ter-
cijø struktûromis.
Ona Dirginèi¾të
2 pav. M. K. Èiurlionio fuga sumaþinta derme f-nui
3 pav. J. Gruodþio Koralø ðokis ið baleto „Jûratë ir Kàstytis“ (simetrinë
didþiøjø sekundø dermë)
∆ savo kûryboje plaèiai vartojo J. Juzeliûnas, jas grás-
damas liet. liaudies melodikai, ypaè sutartinëms bû-
dingais atramos tonais. Originalià 12 tonø dermiø sis-
temà, pagrástà muz. garsø grynøjø kvintø progresija,
sukûrë O. Balakauskas (dodekatonika).
∆ kilmæ ir apraiðkas tyrë B. Javorskis (↑ derminio rit-
mo teorija), O. Messiaenas, A. Dolþanskis, J. Konas,
I. Pustylnikas, J. Cholopovas, liet. muzikologijoje –
A. Venckus, J. Juzeliûnas, O. Balakauskas.
L: Juzeliûnas J. Akordo sandaros klausimu. K., 1972; Messiaen O. Tech-
nique de mon langage musical. P., 1944; Õîëîïîâ Þ. Ñèììåòðè÷åñêèå
ëàäû â òåîðåòè÷åñêèõ ñèñòåìàõ ßâîðñêîãî è Ìåññèàíà // Ìóçûêà è
ñîâðåìåííîñòü, âûï. 7. Ì., 1971; Ïðîáëåìû ëàäà (ñá. ñòàòåé). Ì.,
1972; Âÿíöêóñ À. Ëàäîâûå ôîðìàöèè. Ïîëèëàäîâîñòü è ïîëèòî-
íàëüíîñòü // Ïðîáëåìû ìóçûêàëüíîé íàóêè, âûï. 2. 1973; Êîí Þ.
Âîïðîñû àíàëèçà ñîâðåìåííîé ìóçûêè. Ì., 1982; Ïóñòûëüíèê È.
Ïðèíöèïû ëàäîâîé îðãàíèçàöèè â ñîâðåìåííîé ìóçûêå. Ì., 1982;
Õîëîïîâ Þ. Ãàðìîíèÿ: Òåîðåòè÷åñêèé êóðñ. Ì., 1988.
Irena Mikulevièiûtë
direkciònas (pranc. direction – kryptis, linkmë): 1. Ku-
rio nors orkestro instrumento (ar instrumentø gru-
pës) partijos natø priedas, kuriame suraðyta kitø
instrumentø pagr. partijos, nurodomi ástojimo mo-
mentai. ∆ gali bûti naudojamas mokantis partijas be
dirigento, keièiant vienà instrumentà kitu.
2. Supaprastinta (sutrumpinta) partitûra. Visø instru-
mentø partijos uþraðomos 3–4 penklinëse C tonacijo-
je. Daþniausiai taip uþraðomos nedidelës pjesës pu-
èiamøjø orkestrams. Eglë Ulienë
dirge (angl.) – rauda.
Dirginèi¾të, Tamulienë, Danutë Ona [g. 1942.IV.10
Butkaièiuose (Jurbarko rj.)], liet. dainininkë (meco-
sopranas). Nuo 1966 Kauno muz. teatro solistë. 1968
baigë Kauno Gruodþio muz. m-là (A. Barniðkio kl.).
Vaidmenys: Maritza, Odetë, Ninon, Silva (I. Kãlmãno
„Grafienë Maritza“, „Bajaderë“, „Monmartro þibuok-
lë“, „Silva“), Serpolette (R. Planquetto „Kornevilio
varpai“), Katarina (V. Ðebalino „Uþsispyrëlës sutram-
dymas“). Pav. Jonas Bruveris
dirigåvimas, atlikëjiðkos veiklos sritis, kurios tikslas,
vadovaujant orkestrui, chorui, ansambliui, operos tru-
pei ar kt. kolektyvui, interpretuoti muzikos kûriná. Di-
rigentas nurodo kûrinio tempà, metrà, ritmà, dinami-
kà, palaiko, organizuoja ansambliðkà muzikavimà. ∆
grindþiamas tam tikra rankø judesiø sistema, t. p. kû-
no judesiais ir mimika, padedanèiais dirigentui per-
teikti muzikantams áv. emocijas, nurodymus, reikala-
vimus. ∆ technikos pagrindas yra taktavimas –
metroritminës muzikos struktûros rodymas rankø
mostais. Taktuojama daþniausiai deðine ranka, kaire
nurodant dinamikà, iðraiðkà, frazuotæ. Pav.
3 4
2 3
2 1 2
1 1
5 5 6
3 4 4 4 5
3 3
2 1 2 1 2 1
12
6 8 11
5 7 10
4 9
3 5 6 78
2 4 6 5 4
1 3 1 2 1 2 3
dirigavimas. Taktavimo schemos
Praktiðkai diriguojamo kûrinio struktûra yra sudëtin-
gesnë, todël abiejø rankø funkcijos daþnai persipina.
Svarbiausia ∆ dalis yra paruoðiamasis mostas vad. uþ-
simojimu (vok. Auftakt). Yra daug ðio mosto rûðiø,
skirtø áv. muzikos iðraiðkos atvejams. ∆ praktikoje tak-
tavimo schema turi sàlyginæ reikðmæ; daugelis þymiø
dirigentø naudoja individualià ∆ technikà. ∆ þinomas
nuo seniausiø laikø liaudies (dainavedþiai) ir profe-
sionaliojoje muzikoje. Dirigentas visada palaikë, or-
ganizavo ansambliðkà muzikavimà. Antikoje ir vid. am-
þiais daþnai diriguota simbol. plaðtakø ir pirðtø
judesiais (↑ cheironomija), muðant ritmà delnais arba
kaustytu bato uþkulniu. Po to, kai it. vienuolis Gvidas
Arecietis reformavo natø raðybà ir iðrado ↑ solmizaci-

jà, atsirado nauja dirigavimo sistema (↑ Gvido ranka).
Simbol. pirðtø judesiais dirigentas tiksliai nurodyda-
vo, kurià natà ir kaip reikia dainuoti. XV a., plëtojan-
tis daugiabalsiðkumui ir didëjant atlikëjø kolektyvui,
vieningà ritmà dirigentas palaikydavo muðdamas tak-
tà á þemæ sunkia lazda ↑ batuta. XVII–XVIII a. Itali-
joje ir Vokietijoje ásigalëjus ↑ skaitmeninio boso siste-
mai, dirigento f-jà perëmë klavesinininkas ar
vargonininkas (skaitmeninio boso partijos atlikëjas).
Jis akordais nustatydavo tempà, kartais taktà muðda-
vo koja, instrumentø ástojimus rodydavo galva arba
pirðtais. XVIII a., iðsiplëtus orkestro styginiø grupei,
pasidarë svarbus koncertmeisteris (pirmasis smuikas).
Jis, kartais diriguodamas stryku, padëjo skaitmeninio
boso atlikëjui vadovauti ansambliðkam grieþimui.
XVIII a. pab., nykstant skaitmeninio boso tradicijai,
smuikininkas koncertmeisteris tapo vieninteliu kolek-
tyvo vadovu. Simf. orkestro plëtotë, vis labiau kom-
plikuota muz. kalba skatino dirigentà atsisakyti bet
kokiø kitø pareigø orkestre ir atsiduoti tik dirigavi-
mui. Strykà pakeitë dirigento lazdelë. Nuo XIX a. vid.
∆ pasidarë savarankiðka atlikëjiðko meno sritis. Tarp
ðiuolaik. ∆ pagrindusiø I. Moselio, C. M. von Webe-
rio, L. van Beethoveno, H. Berliozo, F. Mendelssoh-
no-Bartholdy buvo ir R. Wagneris, pirmasis atsigræ-
þæs á orkestrà. Þymiausi XIX a. pab.–XX a. pr.
dirigentai buvo H. Richteris, G. Mahleris (Austrija),
A. Nikischas (Vengrija), R. Straussas (Vokietija), vë-
liau B. Walteris, W. Furtwängleris, O. Klempereris
(Vokietija), A. Toscanini (Italija), Ch. Münchas,
I. Markevièius (Prancûzija), H. von Karajanas (Aust-
rija), L. Stokowskis, E. Ormandy, L. Bernsteinas
(JAV), E. Ansermet (Ðveicarija), E. Napravnikas,
E. Mravinskis, G. Roþdestvenskis (Rusija) ir kt.
Dirigentø (kapelmeisteriø, kantoriø, vargonininkø) bu-
vo LDK nuo XIV–XV amþiaus. Jie vadovavo kun-ðèiø,
didikø rûmø, baþnyèiø, vienuolynø instr. ansambliams,
chorams, vienuolynø ir parapijø m-lose mokë baþn. gie-
dojimo ir kt. muz. dalykø. XX a. pr. dirigentais buvo
daugelis liet. kompozitoriø. Chorams vadovavo J. Nau-
jalis, È. Sasnauskas, M. Petrauskas, M. K. Èiurlionis,
A. Kaèanauskas; chorams ir orkestrams – S. Ðimkus,
J. Tallat-Kelpða, J. Gruodis, J. Karosas, K. Galkauskas,
J. Indra, B. Dvarionas, J. Pakalnis. Kiti þymesni Lietu-
vos dirigentai – M. Bukða, K. Griauzdë, V. Marijoðius,
J. Kaèinskas, K. Kaveckas, A. Arminas, L. Abarius,
A. Jozënas, A. Krogertas, P. Bekeris, A. Kalinauskas,
J. Fledþinskas, R. Geniuðas, H. Perelðteinas, A. Þiûrai-
tis, V. Virþonis, Ch. Potaðinskas, J. Domarkas, S. Do-
markas, M. Dvarionaitë, S. Sondeckis, J. Aleksa, P. Bin-
gelis, P. Gilys, V. Miðkinis, T. Ðumskas, G. Rinkevièius,
A. Ðulèys, J. Geniuðas, M. Staðkus, R. Ðervenikas,
L. Balèiûnas.
L: Geniuðas R. Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai. V., 1973; Zubrickas B.
Tarybø Lietuvos chorvedþiai. V., 1984; to paties Pasaulio lietuviø chor-
vedþiai. V., 1999; Inghelbrecht D. E. Le chef d’orchestre et son équipe.
P., 1949; Bowles M. The Art of Conducting, N. 4, 1959; Schünemann G.
Geschichte des Dirigierens. Wiesb., 1965; Zurletti M. La direzione d’or-
chestra. Mil., 1985; Äèðèæèðñêîå èñïîëíèòåëüñòâî. Ïðàêòèêà. Èñ-
òîðèÿ. Ýñòåòèêà. Ì., 1975. Rûta Gaidamavièiûtë, Aldona Juodelienë
dirige¹tas (lot. dirigere – duoti kryptá; vok. Dirigent, disis, garso re dubl-diez raidinis pavadinimas.
pranc. dirigeant, angl. conductor), muz. atlikëjas, in- diskãntas [lot. discantus < dis + cantus – giesmë]: 1.
terpretuotojas, ansambliðko muz. kûrinio atlikimo va-
diskantas
!!
dovas; vadovauja orkestrui, chorui, operos ir baleto
trupei per repeticijas ir koncertus. Dar ↑ dirigavimas.
Dírsienë, Maþrimaitë, Elena [1914.VIII.29 Liepojoje –
1993.IX.19 Vilniuje], liet. dainininkë (sopranas), pe-
dagogë. 1940 baigë Kauno kons-jà (O. Marini moki-
në). 1940–42 Valstybës teatro, 1942–45 Vilniaus ope-
ros trupës, 1945–49 Klaipëdos muz. komedijos teatro
solistë. 1945–54 dëstë Klaipëdos, 1954–58 Vilniaus
Tallat-Kelpðos muz. m-loje, 1958–90 dëstë Lietuvos
kons-joje. Vaidmenys: Rosina, Juliette, Gilda, Giuzelë
(B. Aleksandrovo „Manoji Giuzelë“), Pepita (I. Duna-
jevskio „Laisvasis vëjas“). Mokiniai: N. Ambrazaitytë,
G. Kaukaitë, E. Kuodis, S. Rapalienë, E. Saulevièiûtë.
Pav. Juozas Raðkauskas
dirty tones (angl. neðvarûs tonai), dþiazo muzikos ið-
raiðkos priemonë – netikslus („neðvarus“) intonavi-
mas. Iðtakos negrø muzikoje (dël negrø ir europieèiø
muzikos dermiø nesutapimo). Daþniausiai bûna neg-
rø l. darbo dainose, bliuzuose, spirièiueliuose, t. p. tra-
dic. dþiazo instr. pjesëse (grieþiant puè. instrumentais).
Liudas Ðaltenis
Diruta Girolamo (Mancini) [Dþirolamas Dirutâ; tikr.
pavardë Manèinis; g. apie 1561 (1550?) Derutoje (ne-
toli Perudþios), m. po 1610], it. vargonininkas, kom-
pozitorius. Nuo 1574 Pranciðkonø ordino narys.
Mokësi pas C. Merulo, C. Porta’à ir G. Zarlino Vene-
cijoje. Nuo 1593 vargonininkas Venecijoje, nuo 1594
Kiodþios, nuo 1609 Gubijaus katedroje. Paraðë trak-
tatà apie skambinimo klavið. instrumentais technikà
„Il Transilvano“ („Transilvanietis“, 1593–1609, 2 d.).
1580 iðleido penkiabalsiø antifonø rinkiná, sukûrë to-
Elena Dirsienë
katø, rièerkarø, himnø vargonams. Danutë Mekaitë
Dirvianskãitë Aleksandra [1886.II.26 Prialgavoje
(Skuodo rj.) – 1981.IV.6 Vilniuje], liet. pianistë, kom-
pozitorë. 1913–18 Sankt Peterburge mokësi skambinti
f-nu J. Rapgofo kursuose (pas A. Medemà), 1916–18
kons-joje. Gráþusi á Lietuvà, rengë f-no muzikos kon-
certus (atliko A. Rubinðteino, Fr. Chopino, Fr. Schu-
berto kûrinius). 1920–24 staþavo Leipcigo kons-joje
(S. Krehlio kompozicijos ir T. Lambrino f-no klasëse).
1926–36 mokytojavo ir koncertavo Lietuvoje, 1940–
60 dëstë Vilniaus Tallat-Kelpðos muz. m-loje. Sukûrë
instrumentinës muzikos kûriniø, solo dainø. Mokiniai:
H. Znaidzilauskaitë, V. Ganelinas. Vaclovas Juodpusis
dis, garso re diez raidinis pavadinimas.
disfònija (gr. dys..., lot. dis... – prieðdëlis, reiðkiantis
neigimà, + gr. phônç – balsas, garsas), balso sutriki-
mas, uþkimimas, atsiradæs dël nepakankamo ar per
didelio balso klosèiø, kvëpavimo arba artikuliacijos
raumenø átempimo, kt. prieþasèiø. Eglë Ulienë
disharmònija (gr. dysharmonia), nedarnus skambëji-
mas, harmonijos nebuvimas. ∆ ið esmës skiriasi nuo
harmoniðkai organizuoto ↑ disonanso, kurá iðsprendus
átvirtinama harmonija, darna. Dar ↑ kakofonija.
Eglë Ulienë
disinvolto, con disinvoltura (it., AN) – paprastai, laisvai.
Vid. amþiø daugiabalsës (ið pradþiø dvibalsës) muzi-
diskografija
!!
kos rûðis, pagrásta grigaliðkuoju choralu (apat. balsas)
ir papildyta kontrapunktine (ið pradþiø improvizuoja-
ma) melodija; virðutinis ðios rûðies kûrinio balsas. 2.
Daugiabalsio kûrinio virðut. balsas; nuo XVI a. vadin-
tas sopranu. 3. Aukðtas vaikiðkas (seniau – tik berniu-
kø) balsas, daþniausiai c1–g2 diapazono; berniukas, dai-
nuojantis tokiu balsu. 4. Kurios nors instrumentø grupës
aukðèiausio diapazono instrumentas, pvz., diskantinë
viola. 5. Aukðtas vargonø registras. Adeodatas Tauragis
diskogråfija (gr. diskos – skridinys + graphô – raðau),
garso dokumentø bibliografija. Pagalbinë diskologi-
jos ðaka. Jai priklauso dokumentø registracija, biblio-
grafinis apraðas, daugiaaspektë klasifikacija, leidybos
tyrimai ir informacija vartotojui. ∆ objektu yra laiko-
mi visø rûðiø garso dokumentai, ∆ rengëjais – áv. spe-
cialios institucijos (fonotekos, nac. garso dokumentø
archyvai, garso dokumentø leidybinës firmos, b-kos),
pavieniai diskologai. ∆ iðtakos siejamos su garso áraðø
leidybiniø firmø katalogais, reklaminiais sàraðais, lei-
dþiamais prekybos bei leidybos tikslais. Áv. katalogai
yra seniausia ir labiausiai paplitusi diskograf. leidiniø
rûðis, teikianti informacijà apie garso dokumentø lei-
dybos ist. raidà. Nacionalinë ∆, kaip sudëtinë atskirø
valstybiø nac. bibliografijos dalis, informuoja apie gar-
so dokumentus nac. bei valst. aspektu (turinio, auto-
riaus, kalbos, leidybos atþvilgiu susijusius su kuria nors
valstybe, jos kultûra). Tai „Guide de disques“ Prancû-
zijoje, „Der Grosse Schallplatten Katalog“ Vokietijo-
je, „Record Guide“ D. Britanijoje, „Bibliografijos þi-
nios. Garso dokumentai“ Lietuvoje ir kiti. Leidþiamos
teminës ∆ rodyklës: J. G. Jepseno „Jazz Records: a
Discography“ (nuo 1963, Kopenhagoje), J. R. Bennet-
to „Voices of the Past: Vocal Recordings, 1898–1925“
(nuo 1955, Lindfilde, Surëjus), B. Rust „Jazz Records
1897–1942“ (iðl. 1970 Londone), A. J. Poutono „A La-
bel Discography of Long Playing Records“ (nuo 1975,
Blandforde); periodiniai leidiniai su garso áraðø re-
cenzijomis, anotacijomis ir ∆: „Gramophone“ (nuo
1923, Londone), „Disques“ (nuo 1930, Filadelfijoje),
„Disques“ (nuo 1934, Paryþiuje), „Down Beat“ (nuo
1934, Elmherste), „American Music Lover“ (nuo 1935,
Niujorke), „Musica e dischi“ (nuo 1946, Milane), „Dia-
pason“ (nuo 1956, Paryþiuje), „Fono Forum“ (nuo
1956, Unterðleisheime), „Le monde de la musique“
(nuo 1978, Paryþiuje). Iðsamià informacijà pateikia JAV
leidybos firma „Schwann“, periodiðkai leidþianti garso
dokumentø katalogus „Schwann Opus“, „Schwann Ar-
tist“, „Schwann Spectrum“, „Schwann DVD“.
1936 pasirodë diskografiniai leidiniai, ið dalies prilygs-
tantys bibliografiniams standartams: C. Delaunay
„Haute discographie“ (iðl. Paryþiuje), R. D. Darrello
„The Gramophone Shop Encyclopedia of Recorded
Music“ (iðl. 1936, 1942, 1948 Niujorke), vëliau – R. Bau-
erio „The New Catalogue of Historical Records“ (1898–
1909 áraðai; iðl. 1947 Londone), suvestinë ∆ „Collec-
tor’s Guide to American Recordings, 1895–1925“ (iðl.
1949 Niujorke). Iðsami diskografinë medþiaga patei-
kiama pasaulinëje G. J. Cumingo ir Fr.Clougho muz.
áraðø enciklopedijoje „The World’s Encyclopedia of Re-
corded Music“ (iðl. 1925 Londone; papildyti leidimai
1953, 1957; þinoma kaip „WERM“). Garsûs plokðteliø
prekybai ir leidybai populiarinti skirti katalogai:
Schwanno „Long Playing Record Catalog“ (nuo 1949),
„Bielefelder Katalog“ (nuo 1953), „Gramophone Long
Playing Classical Record Catalogue“ (nuo 1953), Har-
risono „Tape Guide“ (nuo 1955). JAV Kongreso b-kos
iðleistas katalogas „Music and Phonorecords“ (nuo
1953) pateikia vertingà áraðø sàraðà (katalogo korte-
les). Daugelis ðiuolaik. garso dokumentø firmø leidþia
prekybinius firmø ir suvestinius katalogus: „Classics:
complete catalogue Deutsche Gramophon, „DECCA“,
„PHILIPS Classics CD/LP/MC, Video 92/93“ (iðl. 1993
Hamburge), „Compact Disc, Digital Audio Gesamtka-
talog: Deutschland, Österreich, Schweiz“ (iðl. 1993
Ðtarnberge).
Daugelis garso áraðø archyvø, ávairiø institucijø turin-
èiø fonotekas, kolekcininkø, diskologø priklauso tarpt.
asociacijoms: „International Association of Sound and
Audiovisual Archives“ (IASA, ák. 1969, 1971–92 lei-
do „Phonographic Bulletin“, kuris nuo 1993 leidþia-
mas „IASA Journal“ pavadinimu) ir „Association for
Recorded Sound Collections“ (ARSC, ák. 1966, lei-
dþia „Association for Records Sound Collections Jour-
nal“, nuo 1985 vadinamà „ARSC Journal“). Tarpt.
muz. bibliotekø asociacijos (IAML) þurnale „NOTES“
spausdinama kompaktiniø plokðteliø apþvalga.
LIETUVOJE ∆ pradþia irgi susijusi su plokðteliø lei-
dyba ir prekyba. Apie 1907–11 Rygoje ir Vilniuje ið-
leistas pirmàsias liet. plokðteles yra þiniø jas iðleidusios
firmos „Sonophone Record“ 1910–11 kataloguose (ras-
ti D. Britanijoje, iki 2000 apie juos Lietuvoje buvo ne-
þinoma). Yra þinomos dar trys Rygoje ir Vilniuje ið-
leistø liet. plokðteliø laidos: 1917 ir apie 1918 JAV (firma
„Victor“) bei 1927 Londone („His master voice“). JAV
pakartotinai bei naujai iðleistos liet. plokðtelës áraðytos
jas leidusios firmos „Victor“ reklaminiuose kataloguo-
se („Lietuviðki Rekordai Victor“, 1918, 1919, 1920,
1923; „Nauji Victor Lietuviðki Rekordai“, 1925).
C. Schutze’s sudarytame firmos „His Masters Voice“
liet. plokðteliø kataloge (iðl. 1927 Kaune), áraðytos Lon-
done pakartotinai bei naujai iðleistos Lietuvai liet.
plokðtelës. Apie daugiausia tarpukario metais liet.
plokðteliø iðleidusios firmos „Columbia“ áraðus infor-
muoja du J. Sakalausko sudaryti ir Kaune iðleisti pre-
kybos katalogai. 1929 iðleistas katalogas nëra iðsamus,
jame neuþregistruota daugiau nei pusës tuo metu JAV
áraðytø liet. plokðteliø. Antrame kataloge (1932) apra-
ðomos liet. plokðtelës „Columbia“ firmos áraðytos Kau-
ne (1931), Londone, JAV ir iðleistos Londone, JAV.
Lietuviðkas „Columbia“ firmos plokðteles, iðleistas Lon-
done, atspindi katalogas „Columbia Lithuanian Re-
cords. International Series N 17“. Vokietijos firmos
„Homocord“ liet. plokðteliø kataloge suregistruotos vi-
sos 1932 Berlyne áraðytos liet. plokðtelës. Informacija
(nurodomos ir áraðo datos) apie liet. plokðteles, iðleistas
JAV iki 1942, pateikiama R. K. Spottswoodo ∆ („Eth-
nic Music on Record. A Discography of Ethnic Recor-
dings Produced in the United States, 1893 to 1942. Vo-
lume 3 Eastern Europe“).
Sovietinio laikotarpio centralizuota liet. plokðteliø lei-
dyba firmoje „Melodija“ (Maskva) atspindëta ðios fir-
mos ketvirtiniuose, metiniuose ir suvestiniuose pre-
kybos kataloguose. Vilniaus plokðteliø studija parengë
ir iðleido 6 liet. plokðteliø katalogus: 1961 ir 1967 (ap-

ima daugumà 1948–66 iðleistø plokðteliø), 1972 (1967–
70), 1973 (1971–72), 1975 (1973–74), 1992 (1980–89).
Juose áraðai iðdëstyti pagal atskiras temas, yra pagal-
binës plokðteliø leidybiniø registracijos numeriø ro-
dyklës.
Profesionalioji ∆ Lietuvoje pradëta rengti 1997, kai
Lietuvos nacionalinës Martyno Maþvydo bibliotekos
Bibliografijos ir knygotyros centras kaip privalomàjá
egzemplioriø pradëjo gauti visus Lietuvoje iðleistus
garso dokumentus. Jie registruojami valstybinës bib-
liografijos rodyklëje „Bibliografijos þinios“, „Garso
dokumentø“ dalyje. Dokumentai apraðomi pagal
tarpt. standarto bibliograf. apraðo ISBD (NBM) tai-
sykles, medþiaga pateikiama pagal abëcëlæ. Leidinyje
yra pagalbinës asmenvardþiø, antraðèiø, leidëjø regist-
racijos numeriø ir garsiniø knygø ISBN rodyklës.
Daug informacijos apie liet. plokðteles yra liet. plokð-
teliø kolekcininko ir tyrinëtojo V. Strolios (JAV)
rengiamuose retrospektyviosios liet. diskografijos dar-
buose. Iðsami informacija pateikta teminëse diskogra-
fijose – V. Strolios „Maironis lietuviø gramofono
plokðtelëse“ (Vilnius, „Lituanistica“, 1993, Nr. 1(13),
p. 77–101) bei I. Kriðèiûnienës „Lietuvos folkloro gar-
so publikacijø bibliografija“ (Vilnius, Lietuvos liau-
dies kultûros centras, 2000). Eglë Elena Marèënienë
dísko mùzika (angl. disco), diskotekø ðokiø muzika,
populiari 8 d-meèio pab.–9 d-meèio pradþioje. ∆ susi-
klostë apie 1975–76 Niujorko gëjø klubuose. Disko
þokëjai parinkdavo geriausiai ðokiams tinkamus, t. y.
iðlaikanèius vienodà tempà juodaodþiø atlikëjø kûri-
nius ir jungdavo juos á iðtisiná muzikiná fonà. Diskote-
koms populiarëjant, muzikantai pradëjo kurti tokio
tipo ðokiø muzikà. Áraðø firmos pradëjo leisti specia-
lius 12‹‹ singlus.
∆ – tai gana primityvi, monotoniðka popmuzikos at-
maina, kurios pagrindas – charakteringas, intensyvus
ir greitas ritmas su soul ir funky elementais. Instr. aran-
þuotëse dominuoja ritmo sekcija – muðamieji, bosinë
gitara ir ritminë el. gitara su wah-wah efektu. Pagraþi-
nimui naudojama rifais grojanti puèiamøjø sekcija ar-
ba „saldûs“ styginiai. Vokalo ∆ yra nedaug – tai arba
aukðtas moteriðkas balsas, arba trumpos nedidelio
choro skanduotës. ∆ – studijinis þanras. Popmuzikos
rinkoje klestëjo „prodiuseriø projektai“. Prodiuseris
su studijos muzikantais áraðydavo plokðtelæ, o vëliau
parinkdavo „grupës“ narius. Statistai neprilygdavo
profesionaliems muzikantams, todël daþniausiai nau-
dodavo fonogramas. ∆ iðpopuliarëjo JAV po filmo ir
albumo „Saturday Night Fever“ (1977) sëkmës. Jis ið-
garsino grupes „Bee Gees“, „The Tramps“, „Kool &
the Gang“ ir kt. Dauguma atlikëjø bandë vartoti ∆ ele-
mentus, o kai kurie – S. Wonderis, D. Ross, G. Benso-
nas, Q. Jones, „Jackson Five“, „O’Jays“, „Earth, Wind
& Fire“, „Chicago“ ir kiti – visiðkai perëmë ðá stiliø.
JAV tarp ∆ atlikëjø iðsiskyrë grupë „Chic“, o populia-
riausi buvo „Bee Gees“, M. Jacksonas, D. Summer,
D. Ross, G. Gaynor, J. Ritchie. Europoje iðgarsëjo ∆
grupës „Boney M“, „Eruption“ ir kitos. ∆ centru tapo
Miunchenas, kur „Musicland“ studijose dirbo prodiu-
seris G. Moroderis, áraðæs pirmuosius D. Summer ∆
kûrinius. G. Moroderis, subûræs grupæ „Munich Ma-
chine“, áraðë kelis elektroninës muzikos albumus, ku-
disonansas
!!!
rie pradëjo naujà eurodisco stiliø. 9 d-meèio viduryje
ið ∆ atsirado nauji ðokiø muz. stiliai: house, techno.
Lietuvoje 8 d-meèio pab.–9 d-meèio pr. populiariau-
sia ir geriausiai árengta buvo R. Vizbaro diskoteka, ta-
pusi svarbiausiu to meto jaunimo muz. centru. Dau-
gelis Lietuvos estrados atlikëjø vartojo ∆ elementus,
taèiau liet. ∆ ið esmës skyrësi nuo Vakarø ∆.
Dovydas Bluvðteinas
diskotekâ (gr. diskos – skridinys + thçkç – talpykla,
dëþë): 1. Gramofono, kompakt. plokðteliø, magneto-
fono áraðø rinkinys; specialiai árengta ðio rinkinio lai-
kymo vieta. Patalpa árengiama taip, kad á jà nepatek-
tø saulës spinduliai, o ðildymo prietaisai bûtø atokiau
nuo plokðteliø. Plokðtelës laikomos uþdarose spintose
vertikaliai specialiuose dvigubuose (karton. ir popie-
riniuose) vokuose. Lietuvoje didþiausià ∆ turi Lietu-
vos nacionalinë M. Maþvydo biblioteka, Kauno vie-
ðoji biblioteka, Lietuvos MuA fonoteka.
2. Pramoginis muz. renginys, jaunimo bendravimo for-
ma. Vakare ne tik ðokama (svarbiausias ∆ elementas),
bet ir teikiama informacija apie naujausias lengvosios
muzikos sroves, kryptis, þymiausius kolektyvus ir atli-
këjus, kai kada ir apie kinà, dailæ, teatrà, pantomimà,
fotografijà. Programose naudojami ðviesos, pirotech-
nikos, lazeriø efektai, dûmai, skaidrës, videofilmai. Kai
kada (ypaè per festivalius bei konkursus) diskotekose
dalyvauja roko ir popmuzikos ansambliai, pramog. ir
sport. ðokiø atlikëjai, aktoriai.
3. Klubas, kuriame vyksta diskotekø vakarai. Pirmo-
sios ∆ ásikûrë po 1960 Prancûzijos kavinëse; jaunimas
ðokdavo pagal grojamà plokðteliø automatø („Juke-
box“) muzikà, komentuojamà diskþokëjø (daþniausiai
radijo stoèiø pramog. laidø vedëjø). Vëliau ∆ paplito
daugelyje V. Europos ðaliø, JAV, 8 d-metyje – R. Euro-
poje (ir Lietuvoje). Imta statyti specialias ∆ sales su gar-
so stiprinimo, ðviesos, lazerio bei kitø efektø aparatûra.
Liudas Ðaltenis
dis-moll ↑ tonacija.
disonãnsas (angl., pranc. dissonance, vok. Dissonanz
< lot. dissonantia – nedarnus skambesys), nesideri-
nanèiø, nesusiliejanèiø muz. garsø sàskambis, neder-
më. ↑ Konsonanso prieðybë. ∆ sàvoka netapatinama
su negraþiu, chaotiðku skambesiu (↑ kakofonija). ∆ lai-
koma maþosios ir didþiosios sekundos bei septimos,
daugelis padidintøjø ir sumaþintøjø intervalø, sàskam-
biai, kuriø sudëtyje yra bent vienas minëtø intervalø.
∆, kaip ir konsonansas, gali bûti suvokiamas ir tiria-
mas akustiniu psichofiziologiniu ir muzikologiniu as-
pektu. Psichofiziolog. reiðkiniø sàlygojamas ∆ pojûtis
tarp dviejø ↑ grynøjø tonø stipriausias, kai tø tonø daþ-
niø skirtumas lygus ~1/4 ↑ kritinës juostos ploèio. ∆
pojûtis tarp dviejø ↑ sudëtiniø tonø (bei tarp dviejø
akordø) – tai suminis disonansø tarp tø tonø (tarp
akordo tonø) spektro komponentø pojûtis. Sudët. to-
nai disonuoja tuo labiau, kuo sudëtingesnis jø ↑ pa-
grindiniø tonø 1 daþniø santykis (1/4 kritinës juostos
ploèio tikslumu), t. y. ∆ didëja tokia kryptimi: oktava
(2:1), kvinta (3:2), ... d. sekunda (9:8 arba 10:9), m.
sekunda (16:15).
Muzikologiniu aspektu disonansui bûdingos tam tikros
suvokimo savybës (daþnai iðryðkëjanèios konkreèiame
kontekste, pvz., dermëje) – aðtrus, átemptas, nepasto-
dispozicija
!!"
vus, nedarnus, iðsprendimo reikalaujantis skambesys.
Tiriant abiem aspektais, skirtumas tarp ∆ ir konso-
nanso grieþtai neapibrëþtas, o riba sàlyginë. ∆ ir kon-
sonanso problema egzistavo per visà muz. teorijos is-
torijà, sàvokos turinys kito. Vid. amþiø muz. teorijoje
vyravo antikinis poþiûris – ∆ laikomos ne tik sekun-
dos ir septimos, bet ir tercijos bei sekstos. XII–XIII a.
pastarieji intervalai vad. netobulaisiais konsonansais.
∆ vartosena muzikoje buvo ribojama. Grieþtojo sti-
liaus polifonijos teorijoje (XV–XVI a.) ∆ gali bûti su-
daromas tarp dviejø konsonansø ið pereinamøjø ar pa-
galbiniø garsø silpnojoje takto dalyje arba dël
uþlaikymo stipriojoje takto dalyje. Pav.
XVI–XVIII a. muz. teorijoje ásitvirtinanèios funkci-
nës harmonijos poþiûriu ∆ gali bûti savarankiðku akor-
Carl von Dittersdorf
du, taèiau já bûtina paruoðti ir spræsti. Konsonanso ir
∆ prieðybës bei kontrasto panaudojimas, ypaè maþo-
ro-minoro funkcijø sistemoje, tapo viena pagrindiniø
muzikos minties plëtros sàlygø. XIX a. pab. muzikos
praktikoje ∆ vis daþniau vartojamas kaip savarankið-
kas, nuo konsonanso nepriklausantis sàskambis. Dau-
gelis XX a. muz. teoretikø ir kompozitoriø pripaþino
konsonanso ir ∆ sàvokø sàlygiðkumà. Savo kûryboje
bet kokios sandaros ∆ laisvai vartojo P. Hindemithas,
A. Schönbergas. B. Javorskis teigë, kad ∆ gali bûti net
pagrindiniu dermës atraminiu sàskambiu – tonika.
H. Riemannas ávedë suvokimo ∆ sàvokà, traktuoja-
mà kaip tonacinio vieningumo sutrikdymas svetimais
elementais (pvz., minoriniø trigarsiø vartojimas ma-
þore, maþoriniø trigarsiø – minore). ∆ ir konsonanso
problemà nagrinëjo M. Hauptmannas, H. Helm-
holtzas, B. Asafjevas, V. Meduðevskis, C. Dahlhausas,
liet. muzikologijoje – J. Juzeliûnas, V. Bièiûnas ir kt.
L: Juzeliûnas J. Akordo sandaros klausimu. K., 1972; Bièiûnas V. Muzi-
kinës akustikos pagrindai. V., 1988; Jeppesen K. Der Palestrina-Stil und
die Dissonanz. Lpz., 1925; Rossing T. D. The science of sound. Reading,
Massachusetts, 1990. Rytis Ambrazevièius, Aldona Juodelienë
dispozícija (lot. dispositio – iðdëstymas, paskirstymas):
1. Vargonus sudaranèiø komponentø visuma – manu-
alø (Hauptwerk, Oberwerk, Echowerk, Brustwerk, pe-
dalai ir kt.), pagalbiniø átaisø (kombinacijø, kopulia-
cijø) iðdëstymas, traktûra ir oro paskirstymo sistema,
kuri formuojama atsiþvelgiant á patalpos akustikà bei
vargonø skambesá. 2. Visi vargonø turimi registrai, jø
paskirstymo tvarka manualuose. 3. Baroko retorikos
teorijoje – muz. minèiø iðdëstymo tvarka pagal ora-
torinio meno principus. Þivilë Stonytë
Di Stefano Giuseppe [Dþuzepë Di Stêfanas; g.
1921.VII.24 Mota Santa Anastasijoje (Katanija)], it.
dainininkas (tenoras). Mokësi Milane pas L. Monte-
santo. 1946 debiutavo Milano municipaliniame teat-
re (atliko Des Grieux 1 vaidmená). Dainavo Bolonijos,
Barselonos, Romos, Triesto, Veronos operos teat-
ruose. 1948–50 MO solistas. Nuo 1951 dainavo LS,
iki 7 d-meèio vid. þymiausiuose Europos ir Amerikos
teatruose, daþnai dainuodavo su M. Callas. Vaidme-
nys: Alfredo, Don José, Faustas 1, 2, Nemorino, Canio,
Cavaradossi, Lenskis, Rodolfo 2, Turiddu, Wertheris.
Garsëjo ir kaip dainø, ypaè neapolieèiø, atlikëjas.
1988–89 Turino teatre „Stagione d’Opera Italiana“ re-
þisavo G. Puccini La Bohême. Jonas Klimas
distinto (it., AN) – aiðkiai, ryðkiai.
Distler Hugo [Hugas Dístleris; 1908.VI.24 Niurnberge
– 1942.XI.1 Berlyne], vok. kompozitorius. Studijavo
Leipcige pas G. Raminà (vargonai), C. A. Martiensse-
nà (f-nas), H. Grabnerá (kompozicija), vëliau vargoni-
ninkavo Liubeke. 1937–40 dëstë kompozicijà ir vargo-
nus Ðtutgarto ir Berlyno aukðtosiose muz. m-lose. Nuo
1941 vadovavo Berlyno katedros chorui. Nusiþudë dël
faðist. reþimo persekiojamos kûrybos (koncertas kla-
vesinui buvo vadinamas ryðkiausiu „iðsigimusio meno“
pavyzdþiu). Sukûrë koncertà klavesinui ir styg. orkest-
rui (1936), koncert. sonatà 2 f-nams (1931), 11 maþø
pjesiø f-nui (1942), 30 pjesiø ir sonatà vargonams
(1938), kamer. muzikos kûriniø vargonams, vokal. mu-
zikos kûriniø, tarp jø – Deutsche Choralmesse (Vokið-
kosios choral. miðios, 1932), Kleine Adventsmusik („Ma-
þoji Advento muzika“, 1932), Der Jahreskreis („Metø
ciklas“, 1933), kantatà An die Natur („Gamtai“, 1933),
Die Weihnachtsgeschichte („Kalëdø istorija“, 1933),
„Mörike-Chorliederbuch“ („Mörike’s choriniø dainø
knyga“, 1939). Jonas Klimas
ditirãmbas (gr. dithyrambos): 1. Sen. graikø ekstazinio
pobûdþio chorinë ðokio daina dievo Dionizo (vëliau ir
kitø dievø) garbei. ∆ atlikdavo oþkenomis apsirengæ
ðventës dalyviai, pritariant aulu. ∆ kûrëjai – Arionas
(apie 600 pr. Kr.), Bakchilidas, Pindaras, Simonidas
(VI–V a. pr. Kr.). Pasak Aristotelio, ið ∆ susiklostë tra-
gedija. Apie 470 pr. Kr. ∆ tapo soliniu þanru.
2. Kà nors entuziastingai ðlovinanti daina, himnas, kar-
tais – himno pobûdþio instr. kûrinys (Fr. Schuberto ∆
pagal Fr. Schillerio tekstà, N. Metnerio ∆ f-nui).
Rita Nomicaitë
ditònas (angl. ditone, vok. Ditonus, pranc. diton), in-
tervalas, lygus 2 tonams, paprastai suvokiamas kaip
d. tercija. Daugiausia vartotas vid. amþiø muzikoje.
ditòninë komâ (angl. ditonic comma, vok. ditonisches
Komma, pranc. comma ditonique), kitaip Pitagoro ko-
ma. ↑ Pitagoro darna.
von Dittersdorf Carl (Karl Ditters) [Karlas fon Díters-
dorfas; tikr. vardas ir pavardë Karlas Ditersas; 1739.XI.2
Vienoje – 1799.X.24 Noihofe (Moravija)], Austrijos
komp., smuikininkas. Vienas zingðpylio kûrëjø. Nuo ma-
þens grieþë smuiku Vienos benediktinø baþnyèios orkest-
re, princo Jozefo von Hildburghauseno orkestre. Kom-
pozicijos mokësi pas G. Bonno. 1761 tapo Vienos rûmø
operos orkestro smuikininku. 1763 su Chr. W. Glucku
koncertavo Italijoje, iðgarsëjo kaip smuikininkas virtuo-
zas. 1765 tapo vyskupo kapelos Oradioje (Rumunija)
kapelmeisteriu (pakeitë M. Haydnà). Sukûrë ~30 sce-
niniø muz. kûriniø, tarp jø – zingðpylá Doktor und Apothe-
ker („Daktaras ir vaistininkas“, 1786), ~100 simf-jø, ora-
torijø, miðiø, 6 styg. kvartetus, trio ir kt. Pav.
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
divertisme¹tas (it. divertimento, pranc. divertissement –
pramoga, pasilinksminimas): 1. Muz. þanras – cikli-
nis instrumentinis, daþniausiai pramog. pobûdþio kû-
rinys. Pirmieji ∆ sukurti XVII a. pab. (C. Grossi ∆

op. 9, 1681). ∆ tuo metu vadintas ir instr. arba voka-
liniø pramog. pobûdþio kûriniø rinkinys. Apie 1750
susiklostë klasicizmo stiliaus instr. ∆. Jis turëjo so-
natos ir siuitos bruoþø; buvo raðomas kamer. orkest-
rui arba instr. ansambliui, kartais ir 1 instrumentui
(klavyrui). ∆ daliø skaièius buvo nepastovus – nuo 1
iki 12, o daþniausiai 4–10. ∆ sudarydavo áv. formø ir
þanrø dalys – sonatos formos greitoji dalis (allegro),
variacijos, rondo, menuetas, kiti ðokiai. ∆ kaip ir kiti
jam artimi to meto pramog. þanrai – serenada, kasa-
cija, noktiurnas – daþnai bûdavo atliekamas lauke. ∆
iðpopuliarëjo XVIII a. II pusëje, ypaè Austrijoje ir
Èekijoje. Daug ∆ sukûrë Manheimo m-los kom-
pozitoriai, t. p. J. Haydnas, W. A. Mozartas. Nuo
XIX a. pr. ∆ tapo salon. muzikos þanru, artimu po-
puri. Buvo raðomas daþniausiai kitø kûriniø, pvz.,
operø, temomis. Klasik. formos ∆ atgaivintas XX a.
kompozitoriø. Minëtini B. Bartóko, L. Dallapicco-
la’os, A. Rousselio, I. Stravinskio divertismentai, ið
liet. kompozitoriø – O. Narbutaitës „Vilniaus ∆“
instr. ansambliui ir Z. Virkðo „Paskutinis rudens ∆“
2 f-nams.
2. Baleto arba operos muz. choreografinë (klasik. ðo-
kiø) siuita, tiesiogiai nesusijusi su ðiø kûriniø veiksmu.
Pirmieji ∆ atsirado kaip ðokiø, kartais ir vokal. numeriø
pramog. intarpai (dabar vad. intermedijomis) XVII a.
prancûzø scenos kûriniuose – komedijoje, komedijoje
balete, lyr. tragedijoje. XVIII ir XIX a. ∆ bûdavo ypaè
daug pranc. kompozitoriø operose ir baletuose (pvz.,
Ch. Gounod „Valpurgijos nakties ðokiai“ operoje „Faus-
tas“, ∆ ið C. Saint-Sa¸nso operos „Samsonas ir Dalila“).
Rûta Mielkutë
divisi, sutr. div. (it., AN) – vienarûðius styg. instrumen-
tus arba choro balsus padalyti á savarankiðkas grupes.
divisio modi (lot.), vertikalus brûkðnelis, vartotas XIII a.
modalinëje notacijoje ritm. modusø grupëms (ordo) at-
skirti. ∆, kaip ir kitas vid. amþiais vartotas terminas su-
spirium, reiðkë neapibrëþtos trukmës pauzæ. Menzûri-
nëje notacijoje ∆ pakeitë terminas punctus divisionis.
Sigita Petrauskaitë
dixieland (angl.) – diksilendas.
Dixon Dean [Dinas Díksonas; 1915.I.10 Niujorke –
1976.XI.4 Cuge (Ðveicarija)], JAV dirigentas. Studi-
javo Niujorko Juillardo muz. m-loje (1932–36 sm. ir
f-no kl., 1936–39 dirigavimo kl.). 1937 debiutavo kaip
dirigentas. Ákûrë orkestrø: 1938 – Niujorko kameri-
ná, 1944 – „American Youth Orchestra“. 1941–43
koncertavo su þymiausiais pasaulio orkestrais (NBC,
Niujorko filh-jos, Filadelfijos, Bostono); 1941 diri-
gavo pirmàjá Niujorko filh-jos simf. orkestro koncer-
tà. Nuo 1949 gyveno Europoje, koncertavo su orkest-
rais. 1953–60 Geteborgo, 1961–75 Frankfurto prie
Maino radijo orkestrø vadovas, 1964–67 Sidnëjaus
simf. orkestro dirigentas. Danutë Mekaitë
Dizi Franšois Joseph [Fransua Þozefas Dizí; g.
1780.I.14 Namiûre, m. apie 1847.XI Paryþiuje], Bel-
gijos arfininkas, kompozitorius. Skambinti arfa iðmo-
ko pats. Nuo 1796 gyveno Londone, kur já rëmë
M. Clementi ir S. Erard’as. 30 metø ∆ skambino I ar-
fa CG orkestre, garsëjo (greta R. N. Ch. Bochsa’os)
kaip arfininkas virtuozas. Paraðë skambinimo arfa va-
Dobbs
!!#
dovëlá „Ecole de harpe, being a complete treatise on
the harp“ („Arfos mokykla, arba Traktatas apie ar-
fà“, 1827), iðleido mokomojo pobûdþio kûriniø rink.
„Patent harp“ („Patentuota arfa“), tobulino arfos me-
chanizmà. 1830 iðvyko á Paryþiø. Susipaþinæs su pia-
nistu ir komp. C. Pleyeliu, èia ákûrë arfø f-kà. Kon-
certavo, iðgarsëjo kaip pedagogas (buvo princesiø
mokytojas karaliaus Liudviko Pilypo rûmuose). Su-
kûrë sonatø, variacijø, koncert. pjesiø, 48 etiudus arfai.
Rûta Gaidamavièiûtë
Diþ¾ras Sergejus [Ñåðãåé Ëåîíèäîâè÷ Äèæóð; g.
1924.I.12 Kijeve], rusø vargonininkas, pianistas, kla-
vesinininkas. A. Gedikës (vargonai) ir H. Neuhauso
(f-nas) mokinys. 1957–63 Maskvos kamer. orkestro
solistas. Nuo 1964 koncertavo kaip vargonininkas.
Nuo 1959 Maskvos kons-jos centrinëje m-loje dëstë
f-no, kamer. ansamblio klasëje. Ramunë Kryþauskienë
Dùugoraj Wojciech (Albertus) [Voicechas (Albertas)
Dlugoråjus; g. 1557 ar 1558, m. po 1619 (?)], liutni-
Anatolijus Dmitrijevas
ninkas, kompozitorius. Skambinti liutnia iðmoko
S. Zborowskio rûmuose Krokuvoje. Apie 1579 buvo
Krokuvos karmelitø vienuolyne, 1580 ástojo á Kroku-
vos bernardinø vienuolynà. 1583–86 karaliaus Stepo-
no Batoro rûmø Varðuvoje, Gardine kapelos liutni-
ninkas. Vëliau gyveno Ðtutgarte ir Leipcige. Sukûrë
fantazijø, vilaneliø ir kitø virtuoziðkø polifon. kûriniø
liutniai. Vytautas Povilas Jurkðtas
Dmítrijevas Anatolijus [Àíàòîëèé Íèêîëàåâè÷
Äìèòðèåâ; 1908.III.28 Saratove – 1978.XII.6 Sankt
Peterburge], rusø muzikologas, pedagogas. Menoty-
ros dr. (1967). Baigë Saratovo kons-jà (1926 f-no,
1927 – L. Rudolfo kompozicijos kl.), 1931 – Sankt Pe-
terburgo kons-jà (muz. istorijà studijavo pas B. Asaf-
jevà, muz. teorijà – pas Ch. Kuðnariovà, V. Ðèerbaèio-
và). 1929–36 Sankt Peterburgo OBT koncertmeisteris,
1956–60 muz. konsultantas. Nuo 1932 dëstë Sankt Pe-
terburgo kons-joje; prof. (1967). Tarp ∆ mokiniø –
J. Juzeliûnas, V. Mikðtaitë. Tyrë rusø komp. operø ir
simf. muzikà, nagrinëjo teorines polifonijos proble-
mas. Parengë spaudai P. Èaikovskio, N. Rimskio-Kor-
sakovo kûriniø akademinius leidinius, perdirbo f-nui
simf. kûriniø, tarp jø – f-nui 4 rankomis M. K. Èiur-
lionio simf. poemà „Miðke“. Pav.
R: Ìóçûêàëüíàÿ äðàìàòóðãèÿ îðêåñòðà Ì. È. Ãëèíêè. Ë., 1957;
Ïîëèôîíèÿ êàê ôàêòîð ôîðìîîáðàçîâàíèÿ. Ë., 1962; Èññëåäîâàíèÿ,
ñòàòüè, íàáëþäåíèÿ. Ë., 1989. Algirdas Ambrazas, Ona Juozapaitienë
d-moll ↑ tonacija.
do, garso c skiemeninis pavadinimas (↑ garsø pavadi-
nimai).
Dobbs Mattiwilda [Mativilda Dòbs; g. 1925.VII.11 At-
lantoje], JAV dainininkë (koloratûr. sopranas). Mo-
kësi pas L. Leonard Niujorke ir P. Bernacà Paryþiuje.
Debiutavo 1952 Olandijoje I. Stravinskio operoje
„Lakðtingala“. Dainavo LS (1953), CG (1954), San
Francisko (1955), MO (1957), Veksfordo (1965) teat-
ruose. Koncertavo Belgijoje, Olandijoje, JAV, Ðveica-
rijoje, Danijoje, Australijoje, Glaindborno, Edinburgo
festivaliuose. Nuo 1973 dëstë Teksaso un-te. ∆ voka-
las tobulos technikos, lanksèios frazuotës. Vaidmenys:
Zerbinetta, Elvira 2, Nakties karalienë, Olympia.
Jonas Klimas
„Dobilëlis“
!!$
„Dobilëlis“
„Dobilºlis“, liet. liaudies ratelis. Muz. metras 2/4, tem-
pas vidutinis. Daþniausiai ðokëjai, susikabinæ ranko-
mis, eina ratu paprastuoju þingsniu, paskui sukasi uþ
parankiø. Ðokdami apdainuoja dobilø augimà ir pjo-
vimà, kai kada imituoja tekstà (vaizduoja dobilø sëji-
mà, dygimà, augimà, þydëjimà, pjovimà), pabaigoje
vienas kitam nusilenkia. XX a. pr. ∆ tekstà pirmasis
uþraðë A. Vireliûnas, 1935 – B. Buraèas. Nuo 1949
J. Lingio (choreografija) ir J. Ðvedo (muzika) perkurtà
∆ ðoka „Lietuva“ ir kt. ansambliai. Pav. Kazys Poðkaitis
Dobroniã Antun [Antunas Dòbronièius; 1878.IV.2 Jel-
soje (Hvaro s.) – 1955.XII.12 Zagrebe], kroatø komp.,
etnomuzikologas. 1910–12 studijavo kompozicijà Pra-
hoje pas V. Novãkà ir K. Steckerá. 1922–40 dëstë Zag-
rebo MuA. Rinko ir tyrë Jugoslavijos tautø muz. fol-
klorà. Sukûrë 13 operø, baletø, 12 kantatø, 8 simf-jas
(1937–54), kamer. instr. kûriniø, dainø, dramos spek-
takliø muzikos. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Dobrove¤nas Isajus [Èñàé Àëåêñàíäðîâè÷ Äîáðî-
âåéí (Áàðàáåé÷èê); tikr. pavardë Barabeièikas;
1891.II.27 Niþnij Novgorode – 1953.XII.9 Osle], ru-
sø dirig., kompozitorius. 1901–11 studijavo Maskvos
kons-joje (K. Igumnovo kl.). 1911–12 tobulinosi Vie-
noje pas L. Godowská. 1917–21 Maskvos filh-jos drau-
gijos m-los profesorius. 1921–22 Maskvos DT dirigen-
tas. Nuo 1923 gyveno uþsienyje; dirigavo simfoniniams
ir OT orkestrams (Berlyne, Dresdene, Sofijoje, San
Franciske, Niujorke, Filadelfijoje, Kaune), gastrolia-
vo. 1948–49 dirigavo LS rusø komp. operas. Sukûrë
pjesiø f-nui, sm., 3 sonatas f-nui, koncertà f-nui ir ork.,
romansø, dramos spektakliø muzikos. Danutë Mekaitë
Dobrowolski Andrzej [Andþejus Dobrovòlskis;
1921.IX.9 Lvove – 1990.VIII.8 Grace], lenkø kom-
pozitorius. 1945–51 studijavo Valst. aukðtojoje muz.
m-loje Krokuvoje pas A. Malawská (kompozicijà),
S. Ùobaczewskà (teorijà). Nuo 1947 ðioje m-loje dës-
të. 1954–75 Varðuvos valst. aukðtosios muz. m-los
(dabar MuA) docentas. Nuo 1976 Graco aukðtosios
muz. m-los profesorius. 1954–68 Lenkijos kompozi-
toriø s-gos gen. sekretorius. Kûriniai: uvertiûra (1951),
koncertas fag. ir ork. (1953), I simf-ja (1955), trio ob.,
klar. ir fag. (1956), Symfonia koncertujàca ob., klar.,
fag. ir styg. ork. (1961), Muzika magnetofonui ir ob.
solo (1965), Amar. Muzika ork. Nr. 2 (1970), Muzi-
ka ork. Nr. 3 (1973), A-La. Muzika ork. Nr. 4 (1974),
Passacaglia. Muzika ork. Nr. 5 (1979), Muzika ork.
Nr. 6 (1982), styg. kvartetas (1989), dainos, elektron.
muzika. Violeta Tumasonienë
Dobrzyñski Ignacy Feliks [Ignacas Feliksas Dobþínskis;
1807.II.25 Romanove (Volynë) – 1867.X.9 Varðuvoje],
lenkø komp., pianistas, dirigentas. Mokësi Varðuvos
kons-joje (susidraugavo su Fr. Chopinu; abu buvo
J. Elsnerio mokiniai). 1852–55 Varðuvos operos teatro
direktorius. 1857 ákûrë Varðuvoje simf. orkestrà, me-
tus jam vadovavo. ∆ vienas lenkø simf. muzikos kûrëjø.
Kûryboje rëmësi Vienos klasikø simfonizmo principais,
sekë ankstyvaisiais romantikais. Sukûrë operà Monbar
czyli Flibustierowie („Monbaras, arba Jûros plëðikai“,
1838), 2 simf-jas, koncertà f-nui, 3 styg. kvartetus, 2
styg. kvintetus, styg. sekstetà Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Dobuþínskis Mstislavas [1875.VIII.2 Novgorode –
1957.XI.20 Niujorke; palaidotas Paryþiuje], scenogra-
fas, tapytojas, grafikas. 1885–87 Sankt Peterburge mo-
kësi Dailës skatinimo d-jos pieðimo m-loje, 1895–99
Sankt Peterburgo un-to Teisës f-te, 1899–1901 Miun-
chene pas A. Aþbé ir Ð. Holaðá, 1901 pas Sankt Peter-
burgo dailës akademijos prof. V. Matà. Nuo 1903 da-
lyvavo „Meno pasaulio“ d-jos veikloje. Nuo 1907 Sankt
Peterburgo, nuo 1909 Maskvos dailës teatro, nuo 1914
S. Diagilevo baleto trupës scenografas. 1918–23 Sankt
Peterburgo dailës akademijos dëstytojas; prof. (1922).
1925 ir 1929–39 gyveno Lietuvoje. Buvo Valstybës teat-
ro scenografas. 1929–30 dëstë Kauno meno m-loje.
Iki 1933 turëjo dailës studijà. Nuo 1939 gyveno Ang-
lijoje ir JAV. Lietuvoje ir uþsienyje surengë individu-
aliø parodø, apipavidalino ir iliustravo knygø, sukûrë
peizaþø, ekslibriø, plakatø, scenovaizdþiø 12 Maskvos
dailës teatro ir 38 Valstybës teatro spektakliams
(P. Èaikovskio „Pikø dama“, 1925; M. Musorgskio
„Borisas Godunovas“, 1930; A. Glazunovo „Raimon-
da“, 1933; J. Karnavièiaus „Radvila Perkûnas“, 1937).
Realistinës, emocingos, dekoratyvios, santûriø spal-
vø dekoracijos atspindëjo vaizduojamos epochos ko-
lorità ir stiliø, atitiko veikalo idëjà, derëjo kt. kompo-
nentams. Ankstyvieji ∆ kûriniai turi moderno bruoþø.
Kûryba turëjo didelës átakos liet. dailei, ypaè scenog-
rafijai, grafikai. Alisa Barzdienë
Dodds „Baby“ (Warren) [„Beibis“ Dòdsas; tikr. var-
das Vorenas; 1898.XII.24 N. Orleane – 1959.II.14 Èi-
kagoje], JAV tradicinio dþiazo bûgnininkas. Vienas pir-
møjø dþiazo bûgnininkø, suformavæs dþiazo atlikimo
muðamaisiais instrumentais pagrindus. Groti pradëjo
N. Orleano gatviø orkestruose. 1921 su K. Oliveriu
persikëlë á Èikagà, kur grojo áv. dþiazo grupëse, ben-
dradarbiavo su savo broliu klarnetininku Johnny’u.
1945–46 áraðë pirmàjà solo muðamaisiais (be pritari-
mo) kompozicijà. Jûratë Kuèinskaitë

Dodds Johnny (John M.) [Dþonis Dòdsas; tikr. vardas
Dþonas; 1892.IV.12 N. Orleane – 1940.VIII.8 Èikago-
je], JAV tradicinio dþiazo klarnetininkas, ansambliø va-
dovas. Savamokslis. 1912–19 grojo K. Ory’o, 1917  –
F. Marable’io ansambliuose. 1921 persikëlë á Èikagà,
kur grojo áv. dþiazo ansambliuose. Ið kitø tradicinio dþia-
zo klarnetininkø ∆ muzikavimas iðsiskyrë bliuzo stiliu-
mi bei emocingumu. Jûratë Kuèinskaitë
dodekafònija (gr. dôdeka – dvylika + phônç – garsas),
dvylikatonë technika (vok. Zwölftontechnik, Zwölfton-
musik, angl. twelve-tone technique), XX a. muzikos
komponavimo technika, pagrásta absoliuèiu visø 12
temperuoto derinimo muz. sistemos garsø lygiaver-
tiðkumu; komponavimo metodas, kai remiamasi „dvy-
lika vien tik tarpusavyje tesusietø garsø“ (A. Schönber-
gas). Dodekafon. kûrinio pagrindas yra ið anksto
pasirinkta garsø eilë – serija, kurià sudaro 12 skirtin-
gø chromat. gamos garsø, iðdëstytø tam tikra tvarka.
Në vienas garsas serijoje nëra praleidþiamas nei pa-
kartojamas, bet kartojama áv. pavidalais pati serija. To-
nac. sistemai bûdingà garsø priklausomybæ nuo toni-
kos dodekafonijoje pakeièia garsø santykiai vien tik
tarpusavyje. Sudarant serijà, svarbiausia yra parinkti
pageidaujamus interval. santykius tarp garsø. Tai lemia
serijos specifikà, suteikia kûriniui intonac. vientisumo.
Dodekafonijoje vartojamos 4 tos paèios serijos for-
mos, kurios sudaromos remiantis renesanso epocho-
je vyravusia polifon. muzikos praktika. Tai serijos pir-
minis, originalus pavidalas (O), veidrodinis pavidalas,
t. y. tikslus intervalø apvertimas – inversija (I), vëþinis
dodekafonija. 1 pav. A. Schönbergo pjesës f-nui op. 33a serija
2 pav. A. Schönbergo pjesë f-nui op. 33a
dodekafonija
!!%
pavidalas, t. y. tikslus serijos garsø atgalinis pakarto-
jimas – retrogradas (R), ir veidrodinis-vëþinis pavida-
las (IR arba RI; 1 pav.). Kiekvienà serijos formà gali-
ma pradëti nuo bet kurio muz. garsaeilio laipsnio (12
transpozicijø). Ið viso yra 48 vienos serijos pavidalai.
Kûrybos procese pasirinktos serijos garsams suteikia-
mas laisvai pasirinktas ritm. pieðinys. ∆ nereglamen-
tuoja ir tikslios garsø padëties registruose: jie gali bû-
ti iðdëstomi bet kuriose oktavose. Pagr. serijos
vartojimo principas yra jos kartojimas. Ið serijos tonø
sudaroma tiek horizontalioji (melodinë), tiek ir verti-
kalioji (harmoninë) kûrinio struktûra. Horizontaliai
vartojant serijà, visi jos garsai privalo nuskambëti ið
eilës, sudarydami melod. motyvus. Daþniausiai kon-
trapunktiðkai jungiamos vienu metu atskiruose bal-
suose kelios serijos formos. Vertikaliai vartojant seri-
jà, ið paeiliui einanèiø jos garsø sudaromi akordai
(laisvai pasirenkant akorduose garsø kieká ir jø iðdës-
tymà). Serija gali bûti skaidoma á segmentus, iðdali-
jant juos skirtingiems balsams. Galimos ir ávairios ðiø
bûdø kombinacijos. Visais atvejais turi bûti grieþtai
iðlaikoma serijos garsø eilës tvarka (net ir akorduose
vëlesnis serijos garsas negali nuskambëti prieð anks-
tesnájá). ∆ nevarþomas ritm. varijavimas, registrø, di-
namikos, tembrø, artikuliacijos kaita (2 pav.).
∆ atsirado paplitus V. Europos muzikoje ekspresioniz-
mui ir atonalizmui. ∆ prielaidos buvo visø 12 muz. sis-
temos garsø savarankiðkumo sustiprëjimas, disonanso
emancipacija, tonikos kaip dermës centro nunykimas,
motyv. intervaliniø visos faktûros ryðiø stiprinimas. Kai
kuriø ∆ elementø yra jau XX a. 2 d-meèio J. M. Haue-
rio, A. Schönbergo, A. Weberno, J. Golyðevo kûriniuo-
se. ∆ principus sukûrë ir suformulavo Schönbergas
1921–24 (teorija paskelbta 1924). Kiek anksèiau uþ já
savità ∆ atmainà – ↑ tropø technikà sukûrë Haueris (kû-
ryboje pavartojo 1919, teorijà kûrë 1921–24). Labai pa-
naðias idëjas nepriklausomai nuo Schönbergo këlë ir
kai kurie kiti muzikai – F. H. Kleinas (1921), Golyðe-
vas, H. Eimertas (1923–25). Pirmieji kûriniai, nuosek-
liai paraðyti ∆ technika, yra Schönbergo siuita f-nui op.
25 (1921–23), kvintetas puè. instrumentams op. 26
Dodge
!!&
(1923–24). ∆ principus perëmë Schönbergo mokiniai
A. Bergas ir A. Webernas. Bergas ∆ traktavo laisvai,
jungë jà su klasik. tonaliosios harmonijos elementais.
Webernas grieþtai laikësi ∆ taisykliø; jo kûriniams bû-
dinga simetriðka serijø struktûra, gausios polifon. prie-
monës, savita faktûros rûðis – puantilizmas. Po 1940 ∆
technikà originaliai vartojo E. Kþenekas, serijos ↑ ro-
tacijos bûdu jà jungë su modalumu. Taip pat ∆ (teorijo-
je ir praktikoje) plëtojo G. Perle’is ir M. Babbittas, su-
kûræ individualias harmonijos sistemas. Po 1945 ∆
paplito daugelyje Europos ir Amerikos ðaliø. Nuo 1950
∆ principai toliau plëtojami vad. ↑ serializme. Daþnos
ir laisvo ∆ vartojimo tendencijos, niveliuojanèios ribà
tarp ∆ ir tonalumo. ∆ technikà vartoja áv. nac. mokyk-
lø, skirtingø krypèiø ir stiliø kompozitoriai. Þymesnieji
dodekafonininkai yra P. Boulezas, K. Stockhausenas,
L. Dallapiccola, L. Nono, L. Berio, H. W. Henze,
E. Denisovas.
Lietuvoje pirmieji ∆ technika paraðyti kûriniai –
B. Gorbulskio koncerto klar. ir ork. II d. (1959),
V. Barkausko fp. ciklas „Poezija“ (1964), E. Balsio
„Dramat. freskos“ f-nui, sm. ir ork. (1965). Vëliau ∆
vartojo V. Montvila (l. dainø iðdailose „Dainavos trip-
tikas“, „Rugiapjûtës dainos“), E. Balsys (operoje „Ke-
lionë á Tilþæ“, koncerte sm. solo Nr. 3 ir kt.), V. Bar-
kauskas, B. Kutavièius, V. Jurgutis, J. Paulikas. ∆ ir
tonalumo principus derina J. Juzeliûnas (Concerto
grosso, III kvartetas, koncertas vargonams). Nuosek-
liai ∆ plëtoja O. Balakauskas, savo originalioje har-
monijos sistemoje jungiantis kai kuriuos ∆, serijinës
technikos ir modalumo principus.
L: Jokûbonienë E. Dodekafonija E. Balsio „Dramatinëse freskose“ // Me-
notyra. V., 1971; Rufer J. Die Komposition mit zwölf Tönen. Kass., 1952;
Eimert H. Lehrbuch der Zwölftontechnik. Wiesb., 1952; Rognoni L. Wie-
denska szkoùa muzyczna. Kr., 1978; Goùàb M. Dodekafonia. Bydgoszcz,
1987; Äåíèñîâ Ý. Äîäåêàôîíèÿ è ïðîáëåìû ñîâðåìåííîé êîìïî-
çèòîðñêîé òåõíèêè // Ìóçûêà è ñîâðåìåííîñòü. Ì., 1969. Âûï. 6;
Êîãîóòåê Ö. Òåõíèêà êîìïîçèöèè â ìóçûêå ÕÕ âåêà. Ì., 1976.
Rûta Mielkutë
Dodge Charles Malcolm [Èarlzas Malkolmas Dòdþas; dòina, doinë, moldavø ir rumunø muz. þanras. Gali bûti
g. 1942.VI.5 Eimse (Javos valstija)], JAV kompozito-
rius. Menotyros dr. (1970). Studijavo kompozicijà Ja-
vos, Tanglvudo ir Kolumbijos un-tuose, kompiuteri-
næ muzikà Pinkertono un-te. 1965 apdovanotas
Frommo, 1969 Kusevickio, 1970 Nonesuch Records
ir 1972 Guggenheimo premijomis. Nuo 1980 Brukli-
no koledþo prie Niujorko un-to profesorius. Iðgarsë-
jo kaip kompiuterinës muzikos kûrëjas (Changes,
1970; Palinode, su ork., 1976; Long Without Words,
1986). Violeta Tumasonienë
Do diez maþor, kitaip Cis-dur ↑ tonacija.
do diez minor, kitaip cis-moll ↑ tonacija.
Dogâ Euþenijus [g. 1937.III.1 Mokroje, Ribnicos rj.)], „Dòina“, moldavø choro kapela. Repertuarà sudaro áv.
mold. kompozitorius. Baigë Kiðiniovo kons-jos vè.
(1960) ir kompozicijos (1965) klases. Sukûrë baletà
„Luèaferul“ (1973), kantatø, simf-jà (1971), uvertiûrø,
3 styg. kvartetus, instr. pjesiø, choro ir solo dainø, dra-
mos spektakliø ir k. f. muzikos (filmai „Taboras þengia
á dangø“, 1976; „Mano meilus ir ðvelnus þvëris“, 1978).
∆ kûryba (vertingiausià dalá sudaro dainos) turi sàsajø
su mold. muz. folkloru. SSRS valst. premija. 1984.
Kazys Jasinskas
dogliosamente, dodlioso (it., AN) – skausmingai, liûdnai.
von Dohnãnyi Christoph [Kristofas fon Dònanijis; g.
1929.IX.8 Berlyne], vok. dirigentas. Ernö ∆ vaikai-
tis. 1948–51 studijavo Miunchene, vëliau JAV pas
Ernö ∆, mokësi L. Bernsteino dirigavimo kursuose.
1957–63 Liubeko, 1963–66 Kaselio, 1968–75 Frank-
furto prie Maino OT muzikos gen. direktorius, 1964–
69 dar ir Kelno radijo simf. orkestro vyriausiasis
dirigentas. 1975–84 Hamburgo operos teatrø di-
rektorius, nuo 1984 diriguoja Klivlendo simf. or-
kestrui. Dirigavo Zalcburgo ir Vienos festivaliuose.
Þymus klasikiniø ir XX a. kompozitoriø operø in-
terpretuotojas (dirigavo spektaklius Niujorko ir San
Francisko teatruose). Dirigavo H. W. Henze’s ope-
rø „Jaunasis lordas“ (1965) ir „Basaridai“ (1966)
premjeras. Danutë Mekaitë
Dohnãnyi Ernö (Ernst von) [Ernë (Ernstas fon) Dòh-
nanijis; 1877.VII.27 Bratislavoje – 1960.II.9 Niujorke],
vengrø komp., pianistas, dirigentas. Studijavo Budapeð-
to MuA pas J. Koesslerá (kompozicijà) ir I. Thomãnà,
1897 f-nà pas E. d’Albert’à. 1905–15 dëstë f-nà Berly-
no aukðtojoje muz. m-loje; prof. (1908). 1919–20 Bu-
dapeðto kons-jos direktorius, vëliau iki 1944 Budapeð-
to filh-jos d-jos dirigentas, be to, 1931–44 Vengrijos
radijo muz. direktorius. 1934–41 Budapeðto MuA di-
rektorius. Nuo 1949 gyveno JAV, buvo Floridos valsti-
jos un-to kompozicijos profesorius. Daug koncertavo
kaip pianistas Europoje, JAV. Kûryboje ryðku J. Brahm-
so átaka. Sukûrë operas Tante Simone („Tetulë Simo-
ne“, past. 1912 Dresdene), A vajda tornya („Karþygio
pilis“, past. 1922 Budapeðte), A Tenor („Tenoras“, past.
1929 Budapeðte), pantomimà Der Schleier der Pierrette
(„Pierette’os skraistë“, 1910), 2 simf-jas (1901, 1944),
koncertø: 2 f-nui, 2 smuikui; 3 styg. kvartetus, 2 fp. kvin-
tetus, siuità f-nui Ruralia Hungarica (vëliau orkestrui;
„Kaimo ðventë Vengrijoje“), pjesiø f-nui, dainø.
Jonas Klimas
vokalinis, instr. arba vokal. instrumentinis. Daþniau-
siai esti 2 daliø: I – lëta, improvizaciðka, II – greita,
ðokio pobûdþio (hora, sirba arba èobeniaska). Melo-
dikoje gausu triliø, mordentø, fioritûrø, kadenc. pa-
saþø. Ritmika punktyrinë, sinkopuota. ∆ grindþiama
maþoro ir minoro pobûdþio dermëmis (harmon. ir dvi-
gubai harmon. minoru, dorine derme, dvigubai har-
mon. maþoru, kintamu maþoru-minoru). Pasitaiko
chromat., netemperuotø garsø. Dainuojama solo par-
lando-rubato; kai kada pritariama flujeriu arba èim-
pojumi. ∆ bûna pastoraliðkø, elegiðkø, lyriðkø, lyriðkø
epiðkø, gedulingø. Instr. ∆ daþnai pradedama kylan-
èiu pasaþu. Pav. Jonas Bruveris
tautø ir epochø kompozitoriø chorai, kantatø ir orato-
rijø choro partijos. ∆ pirmoji atliko kai kuriuos J. Ko-
kos, S. Lobelio, Ð. Niagos, A. Styrèios, V. Zagorskio kû-
rinius. Ákurta 1930 Tiraspolyje, nuo 1940 yra Kiðiniove.
Vadovai: K. Pigrovas, V. Garðtia, D. Gerðfeldas, V. Mi-
ninas. Gastroliavo Lietuvoje (pirmà kartà 1950).
Albinas Petrauskas
dòira, muz. instrumentas – muðamasis membranofonas.
Bûgnelis, vartojamas uzb., tadþ., Kaukazo, Art. ir Vid.

senovinë doina
Rytø tautø muzikoje. Tai siauras medinis þiedas, ið vie-
nos pusës aptemptas gyvulio (kupranugario, arklio, ver-
ðio) oda arba skrandþiu, kai kada þuvies (ðamo) oda.
Uzb. ir tadþ. doiros vidinëje pusëje yra ~50 metal. þie-
deliø. Gruzinø bûgnelis daira turi kelias poras skam-
balëliø. Kalnieèiø tadþikø ∆ þiede yra kelios iðpjovos,
kuriose átaisytos lëkðteliø pavidalo skardelës. Prieð groji-
mà ∆ paðildoma saulëje arba prie ugnies, kad iðsitemp-
tø membrana: tada garsas bûna skambesnis, stipresnis.
∆ laikoma ðiek tiek aukðèiau galvos, grojama abiejø ran-
kø 4 pirðtais (á nykðèius remiasi ∆). Muðama 4 suspaus-
tais pirðtais, delnu, sprigtuojama maþyliu, kitais pirð-
tais, slystama pirðtais per ∆ membranà, ∆ purtoma.
Uþgavus ∆ centre, garsas þemas ir duslus, prie kraðto –
aukðtas ir skambus. Kartu su pagrindiniu ∆ garsu
skamba ir metal. þvanguèiai. Doirø ansamblis sukuria
poliritmijà. Simf. muzikoje ∆ pavartojo M. Ipolitovas-
Ivanovas („Iberija“), A. Spendiarovas („Jerevano etiu-
dai“), A. Chaèaturianas („Gajanë“). Remigijus Ðileika
Dokðíceris Timofejus [Òèìîôåé Àëåêñàíäðîâè÷
Äîêøèöåð; g. 1921.XII.13 Neþine (Ukraina)], trimi-
tininkas virtuozas, dirigentas. 1950 baigë Gnesinø
muz. ped. in-tà (M. Tabakovo trimito kl.), 1957 –
Maskvos kons-jà (L. Ginzburgo dirigavimo kl.). 1941–
45 Maskvos kar. apygardos pavyzdinio orkestro, 1945–
83 – Maskvos DT orkestro artistas. Nuo 1950 dëstë
Gnesinø muz. m-loje, nuo 1954 – Maskvos muz. ped.
in-te; prof. (1971). Koncertavo ir dëstë áv. ðalyse, ára-
ðë plokðteliø. Nuo 1991 gyvena Lietuvoje (Vilniuje);
nuo 1991 dësto Helsinkyje Sibelius’o MuA. Paraðë
vadovëlá „Ñèñòåìà êîìïëåêñíûõ óïðàæíåíèé òðó-
áà÷à“ („Trimitininko kompleksiniø pratimø sistema“,
1985). Pav. Vytautas Karaðka
dòlas, muz. instrumentas – muðamasis membranofo-
nas. Rytieèiø bûgnas. Labai paplitæs Kaukaze ir Art.
Rytuose. Korpusas iðduobtas ið medþio (aukðtis 25–
30, skersmuo 35–40 cm), ið abiejø pusiø aptrauktas
oda. Muðamas abiejø rankø pirðtais, reèiau medinë-
mis kuokelëmis. Muzikantas ∆ pasikabina specialiu
dirþu per petá; tada grojama abiem ∆ pusëmis, arba
kair. alkûne ∆ prispaudþia prie kûno ir groja viena pu-
se. Bûgnininkas lengvus, minkðtus ir graþius garsus ið-
gauna grodamas pirðtais, pabrëþdamas delnais. Kuo-
kelëmis iðgaunami stipresni ir skambesni garsai (jomis
paprastai grojama lauke). Kartais sudvejinami du skir-
tingo aukðèio dolai. Tada deðiniuoju (didesniuoju) do-
Dolmetsch
!!'
lu grojama kuokele, kairiuoju – pirðtais. Grieþiama
solo ir orkestruose su zurnomis ir kt. instrumentais.
Simf. orkestre ∆ pradëtas vartoti XX amþiuje (A. Ste-
paniano II simf-ja, A. Maèavariano I simf-ja, S. Bala-
saniano „Arm. rapsodija“). Remigijus Ðileika Timofejus Dokðiceris
„Dolby“, elektroninë triukðmo slopinimo sistema, var-
tojama garso aparatûros skleidþiamam triukðmui nai-
kinti. ∆ iðrado R. Dolby’s. Gintaras Tauteris
dolce, dol (it.): 1. AN – ðvelniai, maloniai; dolcissimo –
labai ðvelniai, labai maloniai. 2. Tylus ir ðvelnus var-
gonø balsas, kurá skleidþia siaurø ðvilpyniø pavidalo
vamzdþiai. Paprastai jø bûna 8.
dolente, dolendo (it., AN) – gailiai, liûdnai, graudþiai.
Dolídzë Viktoras [1890.VII.30 Ozurgetyje – 1933.V.24
Tbilisyje], gruz. kompozitorius. Mokësi Kijevo muz.
m-loje. Nuo 1917 gyveno Tbilisyje. Sukûrë melodin-
gø, daþnai gruz. miesto muz. folkloru pagrástø kûri-
niø: 4 operas (pirmàjà gruzinø komiðkàjà operà „Ke-
to ir Kotë“, past. 1919, Lietuvoje past. 1952), simf-jà
„Azerbaidþanas“ (1932), simf. fantazijà „Iberiada“
(1925), koncertà f-nui (1932), vokal. instr. kûriniø.
Kazys Jasinskas
Dolmetsch Arnold [Arnoldas Dolmêèas; 1858.II.24 Le
Mane (Prancûzija) – 1940.II.28 Haslemere (Surëjus,
Anglija)], anglø senov. klaviðiniø ir styg. muz.
instrumentø meistras, smuikininkas, klavesinininkas.
Pranc. kilmës. 1881–83 grieþti smuiku mokësi Briuse-
lio kons-joje (privaèiai pas A. Vieuxtemps’à). Studi-
javo Londono karaliðkajame muz. koledþe (smuikuo-
ti mokësi pas H. Holmesà, harmonijos – pas J. Fr.
Bridge’à). Vargonus ir f-nus dirbti iðmoko ið savo të-
vo ir senelio (A. Juilliardo). 1902 iðvyko á JAV. 1905–
11 dirbo muz. instrumentø firmoje „Chickering &
Sons“ Bostone (gamino klavesinus, klavikordus, liut-
nias ir altus). 1911–14 gyveno Paryþiuje, dirbo Gaveo
f-nø firmoje. 1917 ∆ ákûrë savo dirbtuvæ Haslemere.
1925 ∆ èia surengë festivalá (iki II pasaul. karo rengti
kasmet), kuriame jo padarytais muz. instrumentais bu-
vo grieþiama XVII–XVIII a. muzika. 1928 ∆ ákûrë sa-
vo fondà, 1929 – þrn. „The Consort“. Parengë spau-
dai A. Corelli, G. Fr. Händelio, H. Purcello smuiko
sonatas, knygas „Select English Songs and Dialogues
of the 16th and 17th Centuries“ („Rinktinës XVI–
XVII a. anglø dainos ir dialogai“, 2 t., 1898, 1912),
„Select French Songs from the 12th to the 18th Cen-
doloroso
!"
tury“ („Rinktinës XII–XVIII a. prancûzø dainos“,
1938). Paraðë knygà „The Interpretation of the Mu-
sic of the 17th and 18th Centuries“ („XVII–XVIII a.
muzikos interpretacija“, 1915).
L: Donington R. The Work and Ideas of Arnold Dolmetsch. Hasl. 1933;
Campbell M. Dolmetsch: the Man and his Work. L., 1975.
Violeta Tumasonienë
doloroso, con dolore (it., AN) – liûdnai, skausmingai,
ilgesingai.
Dolphy Eric Allan [Erikas Alanas Dòlfis; 1928.VI.20
Los Andþele – 1964.VI.29 V. Berlyne], JAV dþiazo
multiinstrumentininkas, kompozitorius. 1958 su
Ch. Hamiltono grupe dalyvavo Niuporto (Rod Ailen-
do valstija) dþiazo festivalyje. 1960 grojo su Ch. Min-
gusu, dalyvavo Europos dþiazo I festivalyje Antibe
(Prancûzija). Nuo 1961 bendradarbiavo su J. Coltra-
ne’u, Fr. Hubbardu, O. Colemanu. 1964 su Minguso
kvartetu vyko á turnë po Europà; apsistojæs Paryþiuje,
su olandø ir skandinavø muzikantais áraðë plokðteliø.
Danielius Dolskis ∆ – vienas þymiausiø 7 d-meèio moderniojo dþiazo kû-
rëjø; eksperimentavo su naujais tembrais, dermëmis,
formomis. Áraðë keliasdeðimt plokðteliø su þymiausiais
moderniojo dþiazo muzikantais. Liudas Ðaltenis
Dòlskis Danielius [g. 1891 Vilniuje, m. 1931.XII.3 Kau-
ne], dainininkas. Iki 1917 dainavo Sankt Peterburgo
restorane „Vila Rode“. Po Spalio perversmo gastro-
liavo Maskvoje, Odesoje, Kijeve. Apsigyvenæs Rygo-
je, dainavo su O. Stroko orkestru. Nuo 1929 gyveno
Kaune, „Versalio“ ir „Metropolio“ restoranuose dai-
navo fokstrotus, tango, humoristinius monologus, pa-
rodijas. Tarp populiariausiø ∆ dainø – „Lietuvaitë“, „Að
Eligijus Domarkas myliu vasaros rugiagëlæ“, „Palangos jûroj“, „Onyte, ei-
nam su manim paðokti“, „Su armonika á Brazilijà“ ir
kitos. ∆ klausytojus þavëjo ne tiek balsu (vokaliniai duo-
menys kuklûs), kiek savita dainavimo maniera. Pav.
Tamara Vainauskienë
Doluchånova Zara [Çàðà Àëåêñàíäðîâíà Äîëóõà-
íîâà; g. 1918.III.15 Maskvoje], rusø dainininkë (me-
cosopranas). 1957 baigë Maskvos muz. ped. in-tà
(V. Beliajevos-Taraseviè kl.). 1939–44 Armënijos OBT
teatro, 1944–59 Sàj. radijo ir televizijos, 1959–82
Maskvos filh-jos solistë. Nuo 1972 dëstë Maskvos Gne-
sinø muz. ped. in-te; prof. (1983). Balsas virtuozið-
kas, savito sodraus tembro, plataus diapazono. Þymi
Jonas Domarkas kamer. muzikos atlikëja (repertuarà sudaro áv. ðaliø
kompozitoriø kûriniai). SSRS valst. premija 1951, Le-
nino premija 1966. Gastroliavo Lietuvoje (pirmà kar-
tà 1953). Jûratë Gudaitë
Dõmarkas Eligijus [g. 1943.I.2 Merkeliuose (Plun-
gës rj.)], liet. muzikiniø teatrø reþisierius. Dirigentø
Juozo ir Stasio Domarkø brolis. 1966–72 studijavo
Sankt Peterburgo kons-joje reþisûrà. 1977–78 staþa-
vo Vokietijoje, Berlyno komiðkojoje operoje („Komi-
sche Oper Berlin“). 1972–89 Lietuvos OBT reþisie-
rius, nuo 1989 – vyriausiasis reþisierius, nuo 1999 –
reþisierius. Lietuvos nacionaliniame OBT reþisavo
spektaklius: G. Verdi „Traviata“ (1974), J. Juozapai-
èio „Mariø paukðtë“ (1979), P. Èaikovskio „Eugenijus
Juozas Domarkas
Oneginas“ (1981), G. Katzerio „Linksmasis muzikan-
tas“ (1982), G. Puccini „Bohema“ (1983), W. A. Mo-
zarto „Bastienas ir Bastienne“ (1984), J. Gaiþausko
„Buratinas“ (1984), V. Klovos „Pilënai“ (1986),
V. Bellini Norma (1987), V. Telksnio „Maþylis“ (1989),
J. Karnavièiaus „Graþina“ (1990), A. Ponchielli „Lie-
tuviai“ (1991), E. Humperdincko „Joniukas ir Gretutë“
(1993), G. Verdi „Trubadûras“ (1994), W. A. Mozarto
„Pagrobimas ið seralio“ (1996), Ch. Gounod „Faustas“
(1998), P. Mascagni Cavalleria rusticana (2000), G. Puc-
cini Gianni Schicchi (2000). Klaipëdos muz. teatre re-
þisavo G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“ (1996), I. Stravins-
kio „Edipas karalius“ (1997), G. Bizet Carmen (1998),
Èikagos Lietuviø operoje – A. Ponchielli „Lietuviai“
(1991), G. Verdi Otello (1992), V. Bellini Norma
(1993), V. Klovos „Pilënai“ (1994), G. Bizet „Perlø
þvejai“ (1995), J. Strausso „Èigonø baronas“ (1998),
G. Bizet Carmen (1999), G. Verdi „Traviata“ (2000).
Lietuvos operos ir baleto teatro gastrolëms Savonli-
nos festivalyje (Suomija, 1993) reþisavo G. Donizetti
Lucia di Lammermoor vilnietiðkàjá pastatymà. Pav.
Jûratë Petrikaitë
Dõmarkas Jonas [g. 1934.V.23 Liepgiriuose (Plungës
rj.)], liet. kompozitorius. 1958 baigë Lietuvos
kons-jos muz. teorijos, 1970 – kompozicijos klasæ
(E. Balsio mokinys). 1960–71 Ðiauliø ped. in-to, nuo
1971 Ðiauliø ped. in-to Klaipëdos Muz. f-to, nuo 1975
Lietuvos kons-jos Klaipëdos f-tø, nuo 1995 – Klaipë-
dos un-to Menø f-to dëstytojas; doc. (1993). Kûriniai:
simf. ðokiai (1970), kaprièas simf. orkestrui (1977),
sonata sm. ir f-nui (1972), fuga ir tokata vargonams
(1976), „Þemaitiðka rapsodija“ (1981), „Parafrazë“
S. Ðimkaus dainø temomis (1986) bei 7 marðai puè.
orkestrui, „Variacija“ (1995) ir „Divertismentas“
(1996) simf. orkestrui, „Giesmë iðminèiai“ (1996) cho-
rui, solistui, skaitovui ir variniø bei muðamøjø instru-
mentø grupei. Pav. Arvydas Karaðka
Dõmarkas Juozas [g. 1936.VII.28 Varkaliuose (Plun-
gës rj.)], liet. dirigentas. 1955–60 studijavo Lietuvos
kons-joje (J. Jasenkos klarneto kl.), 1965 baigë Sankt
Peterburgo kons-jà (I. Musino dirigavimo kl.). 1963
Maskvoje staþavo pas pranc. dirigentà I. Markevièiø.
1957 Vilniaus puè. instrumentø orkestro (vëliau „Tri-
mitas“) dirigentas. Nuo 1964 Lietuvos nacionalinio
simf. orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
Nuo 1968 dar dësto Lietuvos MuA. 1972–91 studentø
simf. orkestro vadovas, nuo 1995 Dirigavimo katedros
vedëjas; prof. (1995). 1988–91 dirigavo „Baltijos aka-
demijos“ (Vilniaus, Rygos, Talino ir Sankt Peterburgo)
jaunimo simf. orkestrui. Nuo 1975 metø pradëjo reng-
ti jaunøjø Lietuvos atlikëjø koncertus su Lietuvos na-
cionaliniu simf. orkestru, iðaugusius á Lietuvos jaunøjø
atlikëjø festivalá „Atþalynas“. ∆ ðio festivalio steigëjas
ir meno vadovas. Su Lietuvos nacionaliniu simf. orkest-
ru dalyvavo festivaliuose „Maskvos þvaigþdës“, „Rusø
þiema“, „Varðuvos ruduo“, „Prahos pavasaris“, Ðlëzvi-
go–Holðteino, dviejuose Sankt Peterburgo tarpt. ðiuo-
laikinës muzikos festivaliuose ir kt. Su ðiuo orkestru
gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, D. Britanijoje, Pran-
cûzijoje, Japonijoje, Suomijoje, Ðvedijoje, Norvegijo-
je, Danijoje ir kt. ðalyse. Grojo Vienos „Musikverein“,
Londono „Barbican Center“, Maskvos Èaikovskio
kons-jos Didþiojoje ir kt. salëse. ∆ dirigavo Rusijos, Len-
kijos, Latvijos, Èekijos, Vokietijos, Estijos, Venesue-
los, Turkijos, Suomijos ir kt. ðaliø orkestrams. 1991 ir

1995 ∆ buvo IV ir V tarptautiniø Fitelbergo dirigentø
konkursø Katovicuose (Lenkija), 1993 ir 1996 I ir II
tarptautiniø Prokofjevo dirigentø konkursø Sankt Pe-
terburge (Rusija) þiuri narys, 1999 tarptautinio Èiur-
lionio konkurso tarybos narys. ∆ iðugdë puikià garso
kokybæ ir savità interpretacijos braiþà turintá Lietuvos
nacionaliná simf. orkestrà, pajëgø interpretuoti visø sti-
liø sudëtingiausià simf. muzikà. ∆ repertuarà sudaro
daug klasik., romantinës bei ðiuolaik. muzikos kûriniø.
Pirmajam atlikimui parengë ir dirigavo >100 liet. kom-
pozitoriø kûriniø (daugelá ir áraðë). Nemaþa liet. kom-
pozitoriø kûriniø dedikuota ∆. Lietuvos nacionalinia-
me OBT ∆ pastatë ir dirigavo G. Bizet operà Carmen
(1985) ir du vienaveiksmius baletus – M. Ravelio
„Daphnis ir Chloé“, G. Bizet – R. Ðèedrino „Karmen-
siuita“ (1997). Klaipëdos muzikiniame teatre pastatë
ir dirigavo I. Stravinskio operà „Karalius Edipas“
(1997) ir G. Bizet operà Carmen (1998). Koncertavo
su þymiais pasaulio ir Lietuvos solistais: dainininkais
J. Obrazcova, S. Larinu, V. Urmanavièiûte, G. Apana-
vièiûte, I. Milkevièiûte, V. Noreika, V. Prudnikovu, pia-
nistais E. Gilelsu, D. Baðkirovu, J. Ogdonu, J. Frantzu,
P. Geniuðu, smuikininkais L. Koganu, V. Spivakovu,
G. Kremeriu, J. Rachlinu, R. Katiliumi, V. Èepinskiu,
violonèelininkais M. Rostropovièiumi, D. Geringu,
N. Gutman, I. Monigeti, A. Rudinu, altininku J. Bað-
metu ir kitais. ∆ talentui bûdinga muzikinio màstymo
kultûra ir brandumas, polinkis á monumentalumà, ryð-
ki, emocinga atlikimo maniera, taktas, skonis, stiliaus
pojûtis. Lietuvos SSR premija (1974), LR vyriausybës
meno premija (1998). Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino
IV (1994) ir I (1998) laipsnio ordinas, LR nacionalinë
premija (2000). Pav. Audronë Þigaitytë-Nekroðienë
Dõmarkas Stasys [g. 1939.IV.15 Merkeliuose (Plungës
rj.)], liet. dirigentas. Dirig. Juozo ir reþ. Eligijaus Do-
markø brolis. 1967 baigë Sankt Peterburgo kons-jà
(I. Musino kl.). 1967–89 Kauno muz. teatro vyriausia-
sis dirig., 1980–85 dar ir direktorius, 1989–92 dirigen-
tas. 1970 Kaune ákûrë kamer. orkestrà. Kauno muz.
teatre parengë ir dirigavo: operas – A. Belazaro „Kup-
riukas muzikantas“, J. Karnavièiaus „Graþina“, V. Ðe-
balino „Uþsispyrëlës sutramdymas“; operetes –
J. Strausso „Vienos kraujas“ ir „Ðikðnosparnis“, J. Her-
mano „Hallo, Dolly!“, I. Kãlmãno „Grafaitë Mariza“,
F. Loewe’o „Mano puikioji ledi“; A. Rekaðiaus operà
oratorijà „Ðviesos baladë“, A. Braþinsko miuziklà „Pa-
gramanèio ðnekuèiai“ ir kt. 1990–92 Minsko OBT diri-
gentas, 1993–95 Klaipëdos muz. teatro vyriausiasis diri-
gentas, 1995–98 vyriausiasis dirigentas ir vadovas. Nuo
1998 teatro vadovas. 1993 subûrë Maþosios Lietuvos
simf. orkestrà. Dirigavo simf. orkestrams Rusijoje, Lat-
vijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Nuo 1998 kas-
met vykstanèio operos ir simf. muzikos festivalio „Muzi-
kinis rugpjûtis pajûryje“ meno vadovas. Klaipëdos muz.
teatre pastatë ir dirigavo: operas – G. Rossini „Sevilijos
kirpëjas“, G. Puccini „Sesuo Angelica“, G. Kuprevièiaus
„Prûsai“, S. Moniuszko’s „Halka“; baletus – J. Strausso
„Þydrasis Dunojus“, C. Orffo Carmina Burana (kantata
baletas), „Artisto gyvenimas“, „Sirenos“, „Bolero“ (ba-
leto triptikas; pagal H. Berliozo, C. Debussy, M. Ra-
velio muzikà); operetes – F. Lehãro „Grafas Liuksem-
burgas“, „Linksmoji naðlë“, I. Kãlmãno „Bajaderë“;
Domikaitë
!"
A. Honeggero oratorijà „Þana d’Ark ant lauþo“; A. Bra-
þinsko miuziklà „Ðnekuèiai“, J. Bocko miuziklà „Smui-
kininkas ant stogo“ ir kt. Pav. Vaclovas Juodpusis
dòmbra, kazachø liaudies muz. instrumentas – gnaibo-
masis chordofonas. Tradic. ∆ korpusas iðskobtas (reèiau
suklijuotas) ið klevo, berþo, rieðutmedþio, puðies. Ilgas
kaklelis ir galvutë jo gale – ið to paties medþio gabalo.
Virðut. plokðtë eglinë. ∆ turi 2 þarn. stygas, suderintas
kvarta, reèiau kvinta. V. kazachø ∆ korpusas iðkilas, kriau-
ðës arba ovalo formos, kaklelis su 14–17 padalø. R. kaza-
chø ∆ korpusas plokðèias, daþniausiai mentës, reèiau tri-
kampio arba kriauðës formos, kaklelis su 7–9 padalomis.
Grojant ∆ laikoma ant keliø. V. kazachø ∆ stygos brau-
komos deð. rankos visais pirðtais arba tik smiliumi þe-
myn ir aukðtyn. Prie kaklelio stygos prispaudþiamos
kair. rankos visais pirðtais. Nuolat skamba dvibalsë me-
lodija. R. kazachø ∆ stygos tik uþgaunamos deð. rankos
pirðtais, prie kaklelio prispaudþiamos kair. rankos
pirðtais. Skamba daþniausiai vienbalsë melodija. ∆
Stasys Domarkas
skambina profesionalûs liaudies dainininkai (anðiai)
ir muzikantai (kiuiðiai). Pritardami ∆, savo kûrybos
dainas ir sakmes atlikdavo akynai. Populiarios domb-
rininkø varþybos. Sudëtingos, turiningos program.
instr. pjesës dombrai vad. kiuji.
V. kazachø ∆ 1934 patobulinta, sukurtos jos modifi-
kacijos: piccolo, prima, altas, tenoras, bosas, kontra-
bosas. Modifikuotø ∆ stygos derinamos kvarta, turi
chromat. garsynà, vartojamos orkestruose ir ansam-
bliuose. Solo skambinama tik tenorine ∆ (vartojami
tradiciniai braukymo bûdai), kitomis ∆ modifikacijo-
mis grieþiama plektru arba plektru ir pirðtais. Pav.
Romualdas Apanavièius
Domeikâ Aloyzas [g. 1927.I.23 Kaune], liet. daininin-
kas (lyr. tenoras). 1954 baigë Vilniaus Tallat-Kelpðos
muz. m-là, privaèiai mokësi pas O. Karvelienæ. 1947–
56 „Lietuvos“ ansamblio ðokëjas, choro artistas, solis-
tas, 1956–60 ir 1962–89 Kauno muz. teatro, 1960–61
Lietuvos filh-jos solistas. Sukûrë operø ir opereèiø vaid- dombra
menø, tarp jø – Lenskis, Alfredo, Hercogas, Faustas,
Kapitonas (P. Ãbrãhamo „Havajø gëlelë“), Barinkay
(J. Strausso „Èigonø baronas“). Koncertavo Armëni-
joje, Gruzijoje, Kazachijoje, Uzbekijoje, Turkmënijo-
je, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Pav.
Vytautas Èepliauskas
domêstikas, choro vyresnysis Bizantijos baþnyèioje, in-
tonuojantis enechemà – beprasmiais skiemenimis gie-
damà melod. formulæ, nurodanèià giedosimo himno
modusà. Danutë Kalavinskaitë
Domikãitë Laima [g. 1958.VI.16 Vilniuje], liet. daini-
ninkë (mecosopranas). 1983 baigë Lietuvos kons-jà Aloyzas Domeika
(E. Dirsienës kl.). Nuo 1983 Lietuvos OBT solistë.
1984–85 staþavo Maskvos DT pas J. Obrazcovà (ðia-
me teatre dainavo Olgos 1, Konèakovnos, Polinos
partijas), 1991 – Graco (Austrija) aukðtojoje muz.
m-loje pas L. Ðukytæ. Vaidmenys: Dalila, Carmen, Su-
zuki, Maddalena, Maþylis (V. Telksnio „Maþylis“). Dai-
navo uþs. ir liet. kompozitoriø monumentaliø simf. vo-
kaliniø kûriniø solo partijas. Surengë sol. koncertø su
pianiste G. Ruèyte-Landsbergiene. Koncertavo su
daugeliu dirigentø ir orkestrø Lietuvoje, Rusijoje, Lat-
vijoje, Estijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, daugelyje Eu-
ropos miestø. Pav. Arvydas Karaðka Laima Domikaitë
dominanèiø
!"
dominãnèiø grandínë, disonansinio dominantinio dòmra, rusø liaudies muz. instrumentas – gnaibomasis
akordo (D7, DVII7, D9 ir jø apvertimai) ir kitos tonaci-
jos analogiðko akordo junginys. ∆ daþnai turi sekven-
cijos poþymiø. ∆ bûna tarp diatoninio giminingumo
tonacijø (1 pav.), tarp artimo arba tolimo giminingu-
mo tonacijø, kai pustoniais þemyn (reèiau aukðtyn)
slenkanèiø D7 garsø dalis keièiama enharmoniðkai, kad
susidarytø kitos tonacijos alteruoto SII7 (S7) ar jo ap-
vertimo junginys su D7. Tokia ∆ vad. enharmonine
(2 pav.). Vaclovas Paketûras
dominãntë (lot. dominans – vieðpataujantis): 1. Ma-
þoro-minoro sistemoje tonacijos V laipsnis, þymimas
D; vienas pagr. atraminiø laipsniø ðalia tonikos (T) ir
subdominantës (S). 2. Kvintakordas, sudarytas nuo V
tonacijos laipsnio (V–VII–II); maþore ir harmoninia-
me minore jis bûna maþorinis, þymimas D, natûralia-
me minore – minorinis, þymimas d. 3. ↑ Baþnytiniø
dermiø vyraujantis tonas – repercussa. Vaclovas Paketûras
Placido Domingo dominãntë su sekstâ ↑ akordas.
dominãntës vargõnø pùnktas ↑ vargonø punktas.
Domingo Plãcido [Plasidas Domíngas; g. 1941.I.21
Madride], isp. dainininkas (tenoras), dirigentas. Vie-
nas garsiausiø XX a. II pusës dainininkø. Studijavo
Meksiko kons-joje. 1961 debiutavo Meksike (Alfre-
do). 1962–64 dainavo Tel Avive, 1968 pirmà kartà MO
(Turiddu), 1969 – LS (Ernani), 1971 – CG (Cavara-
dossi). Dainuoja lyr. ir dramat. partijas. Balsas gra-
þaus tembro, plataus diapazono; vokalo technika vir-
tuoziðka. Vaidmenys: Otello, Don Carlo, Radamesas,
Wertheris, Parsifalis, Siegfriedas. Daug operø áraðë á
plokðteles. Dirigavo operas CG, MO ir kt. teatruose.
Paraðë autobiografijà (1983). Pav. Edmundas Baltrimas
do minor, kitaip c-moll ↑ tonacija.
domra (rekonstruota)
dominanèiø grandinë. 1 pav. Fr. Chopino mazurkos op. 6 Nr. 1 schema
2 pav. E. Griego noktiurno op. 54 Nr. 4 schema
chordofonas. Tiksliø duomenø apie tradicinæ ∆ nëra.
∆ minima XVI–XVII a. lit-roje kaip skomorochø
instrumentas. Maskvoje XVII a. veikë ∆ prekybos na-
mai. Graviûrose ∆ vaizduojama kaip rytietiðkas tam-
bûro tipo instrumentas arba kaip liutnia. Nuo XVIII a.
∆ vardas ist. dokumentuose iðnyksta, pradedama mi-
nëti balalaika. Yra nuomoniø, kad ∆ yra balalaikos
pirmtakas, arba tas pats instrumentas buvo vadina-
mas ir ∆, ir balalaika. ∆ greièiausiai rytietiðkos kilmës,
rusø perimta ið kaimyniniø Azijos tautø iki mongolø
uþkariavimø arba atneðta mongolø.
V. Andrejevo iniciatyva ∆ rekonstruota (1836, meist-
ras S. Nalimovas). Rekonstruotos ∆ korpusas perpjau-
to rutulio formos, suklijuotas ið atskirø iðlenktø me-
dþio juosteliø, turi kaklelá su galvute ir metal. padalomis.
3 metal. stygos derinamos kvartomis, iðgaunamas chro-
mat. garsynas. Pagal ∆ modelá pagamintos orkestr. mo-
difikacijos: piccolo, prima, altas, tenoras, bosas, kon-
trabosas (1896–1900, F. Pasubskis, Nalimovas).
Keturstygë ∆ sukonstruota 1908 (G. Liubimovas, S. Bu-
rovas), stygos derinamos kvartomis. Rekonstruotos ∆
nuo 1896 vartojamos V. Andrejevo „Didþiarusiø orkest-
re“, nuo 1919 – rusø liaudies instrumentø orkestruose.
Rusø kompozitoriai yra sukûræ kûriniø domrai. ∆ mo-
koma groti Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos muz. m-lose
ir kons-jose. Pav.
L: Âåðòêîâ Ê. À. Ðóññêèå íàðîäíûå ìóçûêàëüíûå èíñòðóìåíòû. Ë.,
1975; Èìõàíèöêèé Ì. È. Ó èñòîêîâ ðóññêîé íàðîäíîé îðêåñòðîâîé
êóëüòóðû. Ì., 1987. Romualdas Apanavièius
Donath Erwin Helen [Ervina Helena Dònat; g.
1940.VII.10 Korpus Kristyje (Teksaso valstija)], JAV
dainininkë (lyrinis koloratûr. sopranas). Dainuoti mo-
kësi pas C. Dapholl, vëliau Niujorke pas P. Novikovà.
Nuo 1958 pradëjo koncertuoti. 1961 debiutavo Kelno

operoje. 1963–66 dainavo Hanoverio, 1965–67 Frank-
furto prie Maino OT. 1967 pakviesta á Miuncheno valst.
operà. Nuo 1970 Vienos valstybës operos solistë. Gast-
roliavo Hamburgo, Ciûricho, Paryþiaus ir kt. didþiau-
siuose operos teatruose, dalyvavo Zalcburgo festiva-
liuose, 1984 su Hamburgo operos trupe dainavo
Japonijoje. Tarpt. pripaþinimà pelnë kaip oratorijø at-
likëja. Sukûrë pagrindinius soprano vaidmenis dauge-
lyje operø, tarp jø – W. A. Mozarto „Uþburtoji fleita“,
Don Giovanni, G. Verdi „Kaukiø balius“, C. M. von We-
berio „Laisvasis ðaulys“, R. Strausso „Roþës kava-
lierius“, Arabella, C. O. Nicolai „Vindzoro ðmaikðtuo-
lës“, C. Monteverdi „Popëjos karûnavimas“ ir kt. Pav.
Tamara Vainauskienë
Donati Ignazio [Ignacijus Donåtis; g. apie 1575 Kazal-
madþorëje (netoli Kremonos), m. 1638.I.21 Milane],
it. kompozitorius. 1596–98 ir 1612–15 Urbino kated-
ros kapelmeisteris. 1616 dirbo Ðv. Dvasios akademi-
joje Feraroje, 1618–23 Kazalmadþorës, Novaros ir Mi-
lano katedroje (nuo 1631 iki mirties). Sukûrë miðiø
(1622 iðl. 4 t.), psalmiø, motetø (vertingiausi soliniai),
madrigalø, aleliujø ir kt. Dar iðleista „Sacri concen-
tus“ 1–5 balsams ir basso continuo (1612), „Motetti a
cinque voce in concerto“ (1616, 1623), „Salmi bosca-
recci“ (1623), „Motetti a voce sola“ (1634, 1636).
Violeta Tumasonienë
Donato Baldassare (Baldissera) [Baldasarë (Baldise-
ra) Donåtas; g. apie 1530, m. 1603.VI Venecijoje], it.
kompozitorius. Nuo 1550 giedojo Ðv. Morkaus kape-
loje Venecijoje. Nuo 1552 buvo dirigentu, vëliau mo-
kytoju. 1590, mirus G. Zarlino, pirmasis Ðv. Morkaus
kapelos kapelmeisteris. Vertingiausià kûrybos dalá su-
daro vilanelës, madrigalai, motetai. Jonas Klimas
Donatoni Franco [Frankas Donatònis; g. 1927.VI.9 Ve-
ronoje], it. kompozitorius. Kompozicijà studijavo Bo-
lonijos kons-joje (baigë 1951) ir Romos Ðv. Cecilijos
akademijoje (pas I. Pizzetti). 1953–55 dëstë Boloni-
jos, 1955–67 Milano (nuo 1961 profesorius), 1967–70
Turino kons-jose. Nuo 1970 dësto Sienos MuA ir Bo-
lonijos un-te. Sukûrë baletà La lampara („Naktinë
þûklë“, 1957), kûriniø simf. ir styg. orkestrui, kamer.
instr. ir vokal. muzikos. Kûryba avangardist. krypties,
pagrásta áv. moderniomis komp. technikomis (seria-
lizmu, aleatorika ir kt.).
Donelãitis Kristijonas [1714.I.1 Lazdynëliuose (ne-
toli Gumbinës, dab. Gusevas, Kaliningrado sr., Ru-
sija) – 1780.II.18 Tolminkiemyje (dab. Èistyje Pru-
dai, Kaliningrado sr.)], pasaulietinës liet. poezijos
pradininkas, muzikas, muz. instrumentø meistras.
Mokydamasis Karaliauèiaus pradinëje vargðø m-loje,
giedojo baþnyèios chore, pramoko elementariosios
muzikos teorijos. Apie 1731 ástojæs á Karaliauèiaus
katedros vid. m-là, giedojo neturtingøjø bendrabu-
èio chore. 1736 ástojæs á Karaliauèiaus un-to evange-
likø liuteronø Teologijos f-tà, mokësi muzikos te-
orijos, giedojimo ir vargonavimo. 1740–42 buvo
Stalupënø (dab. Nesterovas, Kaliningrado sr.) m-los
muzikos mokytoju (kantoriumi), baþn. vaikø choro
vadovu ir vargonininku. Nuo 1743 iki gyvenimo pa-
baigos buvo Tolminkiemio baþnyèios pastorius; skam-
bino f-nu arba klavesinu, kûrë muz. kompozicijas,
dirbo klavyrinius muz. instrumentus (þinoma, kad ∆
Doors
!"!
padarë 3 klavesinus ir f-nà). ∆ vyriausiasis brolis Fryd-
richas Donelaitis, gyvenæs Karaliauèiuje, dirbo áv.
muz. instrumentus, tarp jø ir f-nus. Pav.
Vytautas Povilas Jurkðtas
Doni Giovanni Battista [Dþovanis Batista Dònis; g.
1594 Florencijoje, m. 1647.XII.1 ten pat], it. muziko-
logas. Studijavo Bolonijoje, Romoje, Burþe (Prancû-
zija). 1640 Florencijos un-te dëstë iðkalbos menà. Dar-
buose nagrinëjo ávairias kultûros sritis. Bandë
atgaivinti gr. tragedijà ir muzikà, pertvarkyti operos
muzikà, pakeisti kai kuriø instrumentø pavadinimus.
Spëjama, kad XVII a. ∆ pavardës pirmuoju skieme-
niu „do“ daugelyje Europos ðaliø buvo pakeistas sol-
fedþiavimui maþiau patogus skiemuo „ut“, þymintis
garsà c. Jonas Bruveris
Donizetti Gaetano [Gaetanas Donicêtis; 1797.XI.29
Bergame – 1848.IV.8 ten pat], it. kompozitorius. Þy-
mus bel canto meistras, vienas reikðmingiausiø XIX a. Erwin Helen Donath
I pusës it. operos kûrëjø. S. Mayro ir Padre Mattei’aus
mokinys. 1834–39 dëstë Neapolio kons-joje (nuo 1837
direktorius). Nuo 1839 gyveno Paryþiuje. Sukûrë 74
operas, tarp jø – Anna Bolena (1830), L’elisir d’amore
(„Meilës eliksyras“, 1832, Lietuvoje past. 1966),
Lucrezia Borgia (1833), Lucia di Lammermoor (1835,
þymiausias ∆ kûrinys, Lietuvoje past. 1970), Roberto
Devereux (1837), La fille du régiment („Pulko duktë“,
1840), La favorita („Favoritë“, 1840), Linda di Cha-
mounix (1842), Don Pasquale (1843, Lietuvoje past.
1936), 16 simf-jø, 19 styg. kvartetø, pjesiø f-nui (2 ir 4
rankoms), 3 oratorijas, 28 kantatas, >100 baþn. mu- Kristijonas Donelaitis
(V. Urbanavièiaus atkurtas
zikos kûriniø (Requiem V. Bellini atminimui), dainø.
skulptûrinis portretas
Kûryba melodinga, emocinga, vokal. partijos virtuo-
ziðkos. Pav.
L: Zavadini G. G. Donizetti. Bergamo, 1941; Barblan G. L’opera di Do-
nizetti. Bergamo, 1948; Weinstock H. Donizetti and the world of opera
in Italy, Paris and Vienna. L., 1964; Ashbrook W. Donizetti. L., 1965.
Adeodatas Tauragis
Dont Jakob [Jakobas Dòntas; 1815.III.2 Vienoje –
1888.XI.17 ten pat], Austrijos smuik., kompozitorius.
Mokësi Vienos kons-joje pas J. Böhmà ir G. Hellmes-
bergerá (tëvà). Nuo 1831 grieþë Hofburgo teatro or-
kestre, nuo 1834 – rûmø kapeloje. Dirbo smuiko mo-
kytoju Ðv. Onos pedagogiume, nuo 1873 – kons-joje. Gaetano Donizetti
Sukûrë >50 kûriniø smuikui (ypaè populiarûs 24 etiu-
dai ir kaprièai bei 24 pratimai). Rita Vinslovaitë
Donzelli Domenico [Domenikas Doncêlis; 1790.II.2
Bergame – 1873.III.31 Bolonijoje], it. dainininkas (te-
noras). Mokësi pas A. Bianchi, J. Viganoni ir kt. 1809
debiutavo G. Paisiello operoje „Nina, pametusi galvà
dël meilës“. Dainavo áv. Italijos miestuose, vëliau uþ-
sienyje (Vienoje, Paryþiuje, Londone). Buvo vienas þy-
miausiø bel canto dainininkø. V. Bellini sukûrë jam
Pollione partijà operoje Norma. Draugavo su G. Ros-
sini, dalyvaudavo jo operø premjerose, atlikdamas ∆
paraðytas partijas, ypaè pagarsëjo kaip dramat. ir ro-
mantiðkø vaidmenø atlikëjas. Þymiausi vaidmenys:
Otello, Edgardo ir kt. Dainavo iki 1844, vëliau dirbo
ped. darbà. Parengë ir iðleido vokal. pratimø rinkiná.
Bronius Ambraziejus
„The Doors“, JAV roko grupë, veikë 1965–71 Kalifor-
nijoje. Nariai: J. Morrisonas (vokalas), R. Manzare-
kas (klaviðiniai), R. Kriegeris (git.), J. Densmore’as
Doppelschlag
!""
(muð.). ∆ viena ryðkiausiø 7 d-meèio acid rock grupiø,
kuriai atsirasti impulsà davë hipiø judëjimas. Nesu-
dëtinga, bet ekspresyvi ∆ muzika paryðkino nestan-
dartinius, daþnai siurrealistinius, kupinus keistø vaiz-
diniø grupës lyderio J. Morrisono tekstus. ∆ vieni
pirmøjø kûrë teatraliðkas, ilgas (15–20 minuèiø truk-
mës) kompozicijas. ∆ iðpopuliarëjo 1967 po dainos
Light My Fire ir debiutinio albumo iðleidimo. Vëliau
áraðë kelis panaðius albumus, po to mëgino vartoti ki-
tø amerikietiðkos muzikos þanrø elementus, taèiau vël
gráþo prie bliuzo ir hard rock. Po J. Morrisono mirties
1971 ∆ iðleido dar kelis albumus. Svarbiausi ∆ albu-
mai: „The Doors“ (1967), „Strange Days“ (1967),
„Morrison Hotel“ (1970), „L. A. Woman“ (1971).
Dovydas Bluvðteinas
Doppelschlag (vok.) – grupetas.
doppio, doppio movimento (it., AN) – dvigubai grei-
tesniu tempu.
Doppler [Dòpleriai], vengrø muzikai. Albert Ferenc
[Albertas Ferencas; 1821.X.17 Lvove – 1883.VII.27
Badene], fleitininkas, komp., dirigentas. 1838–45 vie-
tinio vok. teatro, nuo 1841 Nac. teatro orkestro (Peð-
te) I fleitininkas. Nuo 1858 Vienos karaliaus rûmø
teatro orkestro solistas, baletø dirigentas. Nuo 1865
Vienos kons-jos profesorius. Sukûrë simf. ir kamer.
muzikos kûriniø, operø, tarp jø – Wanda (1850), Ju-
dith (1870), 15 baletø, transkribavo orkestrui F. Liszto
kûriniø („Vengrø rapsodijas“, 1874). Karol (Kãroly)
[Karolis; 1825.IX.12 Lvove – 1900.III.10 Ðtutgarte],
fleitininkas, komp., dirigentas. Alberto Ferenco bro-
lis. Iki 1862 Peðto nac. teatro orkestro fleitininkas.
1865–98 Ðtutgarto rûmø teatro dirigentas. Sukûrë kû-
riniø f-nui, fl., operø, tarp jø – Erzsébet (su F. Erkeliu
ir broliu Albertu Ferencu, 1857). Ãrpãd [Arpadas;
1857.VI.5 Peðte – 1927.VIII.13 Ðtutgarte], pianistas,
kompozitorius. Karolio sûnus. Studijavo Ðtutgarto
kons-joje. 1880–83 tobulinosi Niujorko „Grand Con-
cervatoire“. Nuo 1889 Ðtutgarto rûmø operos trupës
choro dirigentas. Sukûrë solo ir choro dainø, operà
Halixula (1891). Adeodatas Tauragis
Dorãti Antal [Antalis Dòratis; 1906.IV.9 Budapeðte –
1988.XI.13 Gerzensyje (netoli Berno)], JAV dirig., kom-
pozitorius. Studijavo Budapeðto MuA pas B. Bartókà,
Z. Kodãly’ø, I. Székély’ø. 1924 debiutavo kaip dirigen-
tas Budapeðto OT. 1928 buvo Fr. Buscho asistentu
Dresdeno operos teatre. 1929–32 Miunsterio (Vestfa-
lija) OT muz. vadovas. 1933 emigravo á Prancûzijà.
1935–38 buvo Monte Karlo rusø baleto dirigentas. Nuo
1941 gyveno JAV. 1945–49 Dalaso, 1949–60 Mineapo-
lio, 1963–66 Londono BBC simf. orkestro vyriausiasis
dirigentas. 1970–77 Vaðingtono nac. simf. orkestro muz.
direktorius, nuo 1975 dar ir Londono karal. filh-jos or-
kestro vadovas. Ypaè propagavo B. Bartóko, G. Mah-
lerio, A. Schönbergo m-los kompozitoriø kûrinius. Su-
kûrë kûriniø orkestrui, kamer. muzikos, vokal. kûriniø,
baletø, 2 koncertus f-nui ir orkestrui. Á plokðteles áraðë
visas J. Haydno simf-jas. Danutë Mekaitë
Doret Gustave Vincent-Charles [Giustavas Vensanas
Ðarlis Dorº; 1866.IX.20 Egle (Vo kantonas) –
1943.IV.19 Lozanoje], Ðveicarijos dirig., kompozito-
rius. Smuikuoti mokësi Berlyne pas J. Joachimà, Pa-
ryþiuje pas M. Marsickà, kompozicijos pas J. Massenet
ir T. Dubois. 1893–95 Paryþiaus d’Harcourt’o koncertø
d-jos ir Nacionalinës muzikø d-jos orkestro, nuo 1904
teatro „Opéra-Comique“ dirigentas. Koncertavo Eu-
ropos ðaliø miestuose. Nuo 1914 gyveno ir kûrë Ðvei-
carijoje. Kûriniai: scenos – Les armaillis („Ginkluotas
bûrys“, dramatiðka legenda, past. 1906), La fête des
vignerons („Vyndariø ðventë“, 1905), Aliénor (legen-
da, 1910), La nuit des quatre temps („Metø laikø nak-
tis“, legenda, 1912), La tisseuse d’orties („Dilgëliø au-
dëja“, dramatiðka legenda, 1927); Le nain du Hasli
(„Neuþauga Hasli“, opera, 1912), Les sept paroles du
Christ („Septyni Kristaus þodþiai“, oratorija, 1895), or-
kestr. ir kamer. kûriniai, motetai, choro ir solo dainos.
Jonas Klimas
Dore¹skis Sergejus [Ñåðãåé Ëåîíèäîâè÷ Äîðåíñêèé;
g. 1931.XII.3 Maskvoje], rusø pianistas, pedagogas.
1955 baigë Maskvos kons-jà, 1958 jos aspirantûrà
(G. Ginzburgo kl.). 1957 tarpt. konkurse Rio de Þa-
neire laimëjo II premijà. Nuo 1957 buvo Maskvos kon-
cert. susivienijimo solistas. Dësto Maskvos kons-joje;
prof. (1981). Gastroliavo áv. ðalyse. Skambina klasi-
kø, romantikø, impresionistø, Lot. Amerikos komp.
kûrinius. Erdvilas Sodeika
Dorham Kenny (McKinley Howard) [Kenis Dòrhemas;
tikr. vardas ir pavardë Hovardas Makinlis; 1924.VIII.30
Teksase – 1972.XII.5 Niujorke], JAV dþiazo trimitinin-
kas, komp. ir aranþuotojas. Grojo svingo orkestruo-
se, vëliau – B. Eckstine’o bei D. Gillespie’o bebop big-
benduose, Ch. Parkerio kvintete. 1954 su H. Silveriu
bei A. Blake’u ákûrë hardbop ansamblá „Jazz Messen-
gers“. Vëliau subûrë savo ansamblá „Jazz Prophets“.
Garsiø dþiazo kompozicijø autorius, tarp jø – Blue
Bossa, Lotus Blossom, Dig. Jûratë Kuèinskaitë
dòrinë dermº (pagal sen. graikø dorënø genties pava-
dinimà), septynialaipsnë (heptatoninë) muz. dermë.
Garsaeilio pavyzdys: d-e-f-g-a-h-c-d (alteruotø garsø
nëra, pustoniai tarp II ir III, VI ir VII laipsniø). Nuo
natûraliojo minoro garsaeilio skiriasi pustoniu aukð-
tesniu VI laipsniu, kuris su ∆ I laipsniu sudaro d. seks-
tos intervalà ir vadinamas dorine seksta. Aukðtas VI
laipsnis suteikia ∆ melodijoms ðviesesná, maþoriðkes-
ná skambëjimà, lyginant su kitomis minorinio pobû-
dþio dermëmis. ∆ terminas atsirado sen. Graikijoje.
To meto muz. teorijoje dorine buvo vadinama kitokia
dermë, kurios pagrindas – besileidþiantis oktav. gar-
dorinë dermë. Lietuviø l. daina (J. Èiurlionytës rink. „Lietuviø liaudies
dainos“, 1955, Nr. 272)

saeilis nuo e1: e1-d1-c1-h-a-g-f-e (↑ antikos muzikos
teorinë sistema). Vid. amþiais ↑ baþnytiniø dermiø sis-
temoje ∆ buvo pirmoji autent. dermë (protus authen-
tus). ∆ pasitaiko daugelio Europos tautø liaudies mu-
zikoje. Prof. muzikoje buvo itin paplitusi vid. amþiais ir
renesanse. Kartu su kitomis sen. dermëmis vël pradëta
vartoti XIX a. komp. romantikø. Nemaþai ∆ melodijø
yra ir lietuviø (ypaè dzûkø) monod. dainose. Pav.
Algirdas Ambrazas
Dorn Heinrich [Heinrichas Dòrnas; 1804.XI.14 Kara-
liauèiuje – 1892.I.10 Berlyne], vok. komp., dirig., muz.
kritikas. Studijavo teisæ. Muzikos mokësi Berlyne pas
L. Bergerá (f-no kl.), C. Fr. Zelterá ir B. Kleinà. 1828–
32 dirbo kapelmeisteriu Karaliauèiuje, rûmø teatre
Leipcige, Hamburge, baþn. muzikos meno vadovu Ry-
goje. Nuo 1843 gyveno Kelne, ákûrë muzikos m-là
(1845; nuo 1850 kons-ja). 1849–69 dirbo rûmø kapel-
meisteriu Berlyne, buvo Menø akademijos narys. Su-
kûrë operø, operetæ, baletà, simf. ir fp. kûriniø, dai-
nø; bendradarbiavo spaudoje, iðleido autobiograf.
apybraiþø ir straipsniø rinktinæ „Aus meinem Leben“
(„Ið mano gyvenimo“, 7 t., 1870–86). Rita Vinslovaitë
Dorsey Jimmy (James) [Dþimis Dòrsis; tikr. vardas
Dþeimsas; 1904.II.29 Ðenandore (Pensilvanijos vals-
tija) – 1957.VI.12 Niujorke], JAV dþiazo klarneti-
ninkas, saksofonininkas, kompozitorius. 1928–35 ir
1953–56 su broliu Tommy’u vadovavo „Dorsey Brot-
hers Orchestra“, kuriame grojo garsûs muzikantai
(R. McKinley’s, G. Milleris, B. Crosby’s). Vëliau ákû-
rë vienà geriausiø svingo eros ðokiø orkestrø.
Jûratë Kuèinskaitë
Dorsey Tommy (Thomas) [Tomis Dòrsis; tikr. vardas Dóvydas [g. XI a. pr. Kr. pab., m. apie 950 pr. Kr.], Iz-
Tomas; 1905.XI.19 Ðenandore (Pensilvanijos valsti-
ja) – 1956.XI.26 Grinvièe (Konektikuto valstija)], JAV
tradicinio dþiazo trombonininkas. Ákûrë ir vadovavo
„The Dorsey Brothers Orchestra“ (1928–35 ir 1953–
56). Nuo 1935 „Tommy Dorsey Orchestra“ vadovas.
Grojo su L. Armstrongu, R. Allenu, J. Teagardenu.
Jûratë Kuèinskaitë
Dostal Nico [Nikas Dostålis; 1895.XI.27 Kornoiburge
(prie Vienos) – 1981.X.27 Zalcburge], Austrijos kom-
pozitorius. Vienoje studijavo teisæ, vëliau baþn. muzi-
kà Vienos MuA filiale Klosternoiburge. Po I pasaul.
karo dirbo teatrø kapelmeisteriu Insbruke, Vienoje,
Zalcburge. 1924 apsigyveno Berlyne. Sukûrë vengrø
muz. folkloru pagrástø opereèiø, tarp jø Clivia (1933,
Lietuvoje past. 1960), Die ungarische Hochzeit („Veng-
riðkos vestuvës“, 1939), Die große Tänzerin („Þymioji
ðokëja“, 1941), Rhapsodie der Liebe („Meilës rapso-
dija“, 1963). Kiti kûriniai: pramog. ðokiai, kino filmø
muzika, dainos. Bronius Ambraziejus
Dotzauer Justus Johann Friedrich [Justusas Johanas
Frydrichas Dòcaueris; 1783.I.20 Heselryte (netoli
Hildburgauzeno) – 1860.III.6 Dresdene], vok. vio-
lonèelininkas, pedagogas, kompozitorius. 1801–05
grieþë Meiningeno rûmø kapeloje, koncertavo su
Leipcigo orkestru. Po studijø pas B. Rombergà grie-
þë violonèele Dresdeno rûmø kapeloje (nuo 1821 pir-
masis violonèelininkas). Subûrë styg. kvartetà. Tarp
kûriniø (ið viso ~160) reikðmingiausi kûriniai vè. –
koncertai, concertino, sonatos, etiudai. Paraðë grie-
þimo violonèele vadovëliø. Rûta Gaidamavièiûtë
Dowland
!"#
double (pranc. dvigubas, dvejopas, antras egzemplio-
rius), nedidelio instrumentinio ar vokalinio muz. kû-
rinio ornamentuotas pakartojimas, variacija. XVII–
XVIII a. vartotas daugiausia siuitose (J. S. Bacho
Angliðkoji siuita klavesinui Nr. 1 A-dur). Buvo varto-
jami ir keli ∆, natose paþymimi romëniðkais skaitme-
nimis (double I, double II ir t. t.). Jonas Klimas
Doubrava Jaroslav [Jaroslavas Doùbrava; 1908.IV.25
Chrudime – 1960.X.2 Prahoje], èekø kompozitorius.
Mokësi pas O. Jeremiãðà. Ið pradþiø mokytojavo.
1945–55 dirbo Prahos radijo programø referentu, vë-
liau raðë scenarijus. Paskutiniaisiais gyvenimo metais
tik kûrë. Sukûrë 2 operas – Sommernachtstraum („Va-
sarvidþio nakties sapnas“, past. 1969), Lieberballade
(„Meilës baladë“, past. 1962); 2 baletus – König Low-
ra („Karalius Lyras“, 1951), Don Quijote („Don Ki-
chotas“, 1955); 3 simf-jas (1938, 1944, 1958), kamer.
muzikos, dainø. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Dovydãitis Jurgis [g. 1907.X.19 Runkiuose (Marijam-
polës rj.)], liet. tautosakininkas. 1957 baigë Vilniaus
un-tà. Nuo 1923 surinko ~100 000 liet. tautosakos kû-
riniø, pusæ jø áraðë á magnetofono juostà. Paraðë kn.
„Tautosakos rinkëjo darbas“ (1929). Apraðë uþgavë-
niø paproèius („Kraðtotyra“, 1966, kn. 3), þymesnius
tautosakos rinkëjus. Paskelbta ∆ surinktos tautosakos:
rinkiniai „Dainos“ (1931), „Lietuviø liaudies pasakos.
Su dainuojamaisiais intarpais“ (1957), „Uþburta kara-
lystë“ (1957), „Seneliø pasakos“ (1972), pasaka „Sau-
lës vaduotojas“ (1959). Basanavièiaus premija (1995).
Norbertas Vëlius
raelio ir Judëjos karalius. Sen. judëjø muz. veikëjas, vie-
nas liturg. apeigø (ir jø muzikos) pagrindëjø. Jaunystë-
je buvo Izraelio karaliaus Sauliaus muzikantas, kûrë ir
giedojo psalmes, pritardamas arfa. ∆ muzikavimas tu-
rëjo relig., hedonist., kartais ir terapinæ paskirtá. ∆ lai-
komas Biblijos 73 psalmiø autoriumi; pagal tradicijà
Biblijos psalmiø rinkinys vadinamas ∆ psalmynu. Do-
vydo tema kûriniø sukûrë W. A. Mozartas, A. Honegge-
ras, D. Milhaud, E. Desderi, M. Avidomas.
Á liet. k. psalmës (ir Dovydo) verèiamos nuo XVI a.
(M. Maþvydas, M. Petkevièius). J. Rëza parengë
J. Bretkûno Biblijoje pateiktà neeiliuotà psalmiø ver-
timà ir iðleido psalmynà „Psalteras Dovydo“ (1625).
Dar iðleista M. Valanèiaus „Visos psalmës Dovydo“
(1869), „Psalmynas“ (1973).
L: Steger H. David rex et propheta. Nürnberg, 1961. Arvydas Karaðka
Dowland John [Dþonas Dãulendas; g. 1562.XII. Dal-
këjuje (Dublino dalis), palaidotas 1626.II.20 Londo-
ne], anglø komp., liutnininkas virtuozas, dainininkas.
1579–84 gyveno Paryþiuje, tarnavo pas anglø pasiunti-
ná, po to gráþo á Anglijà. 1588 Oksforde gavo muzikos
bakalauro laipsná. 1594–95 keliavo po Europà. 1598–
1606 rûmø liutnininkas Danijoje, nuo 1612 Anglijos ka-
raliaus rûmø liutnininkas. Pasauliet. vokalinës ir instr.
muzikos kûrëjas, vienas homofon. stiliaus pradininkø.
Iðl. kûriniø: „The first booke of Ayres“ („Pirmoji arijø
knyga“, keturbalsës giesmës su liutnios aranþuote, 3 t.,
1597, 1600, 1603), „Lachrymae, or Seven Teares Figu-
res in Seven Passionate Pavans“ („Rauda, arba Septy-
nios aðaros septyniose aistringose pavanose“ liutniai,
Down
!"$
violoms arba smuikams, 1605), „A Piligrims Solace“
(„Piligrimo paguoda“, 3–5 balsams su instrumentais,
1612), dainos ir arijos su liutnios ir violos pritarimu,
ðokiai, fantazijos liutniai. Jonas Klimas
„Down beat“, seniausias ir reikðmingiausias dþiazo
muz. þurnalas. Nuo 1934 kas mënesá leidþiamas JAV.
Platinamas 140 ðaliø. Jame bendradarbiauja daugelio
ðaliø dþiazo tyrinëtojai ir kritikai. ∆ kasmet rengia skai-
tytojø (nuo 1936) ir dþiazo kritikø (nuo 1953) apklau-
sas. Pagal jø rezultatus parengti geriausiø dþiazo muzi-
kantø, ansambliø, albumø, kompozitoriø, aranþuotojø
ir kt. sàraðai laikomi etalonu. Nuo 1999 ∆ skelbia savo
archyvus internete (http:// www.downbeatjazz. com).
Jûratë Kuèinskaitë
Draeseke Felix August Bernhard [Feliksas Augustas
Bernhardas Dr¸zekë; 1835.X.7 Koburge – 1913.II.26
Dresdene], vok. kompozitorius. 1852–55 studijavo
Leipcigo kons-joje kompozicijà pas J. Rietzà. Tuo me-
tu raðë muz. kritikos straipsnius laikraðèiui „Neue
Zeitschrift für Musik“. Dirbo Berlyne (1855), Dres-
dene (nuo 1856). 1863–74 mokë skambinti f-nu Lo-
zanos, 1875 Þenevos kons-joje. 1876 gráþo á Dresdenà,
dëstë kons-joje kompozicijà. ∆ muzika programiðka,
turi dramat. psichologizmo bruoþø. Jai turëjo átakos
F. Liszto ir R. Wagnerio kûryba. Kûriniai: 6 operos:
König Sigurd („Karalius Zigurdas“, 1857), Gudrun
(1884), Herrat (1892), Bertran de Born (1894), Fîscher
und Kalif („Þvejys ir kalifas“, 1905), Merlin (1913);
misterija Christus („Kristus“, 1873); kantata Colum-
bus („Kolumbas“, 1889); 2 miðios (1891, 1909); 2 re-
quiem (1880, 1910); 4 simf-jos (1872, 1876, 1886,
1912); 5 uvertiûros (1888 dvi, 1889, 1898, 1904); 3
simf. poemos (1860, 1865, 1903); serenada D-dur or-
kestrui (1888); koncertas sm. ir ork. e-moll (1881);
koncertas f-nui ir ork. Es-dur (1886); 3 styg. kvartetai
(1880, 1886, 1895); 3 kvintetai (1888, 1897, 1901); so-
natos (kl. ir f-nui, 1887, vè. ir f-nui, 1890, altui ir
f-nui, 1892 ir 1902). Jonas Klimas
Dräger Hans-Heinz [Hansas Heincas Dr¸geris;
1909.XII.6 Ðtralzunde – 1968.XI.9 Ostine (Teksaso
valstija, JAV)], vok. muzikologas. Nuo 1931 studijavo
muzikologijà Berlyno un-te. Nuo 1939 vadovavo muz.
instrumentø muziejui Berlyne. Buvo Greifsvaldo
(1947), Rostoko (1948), Berlyno (1949), V. Berlyno
(1953), Ogastos (1961) kons-jø profesoriumi. Paraðë
veikalø apie muz. instrumentus, temperacijà, muz.
analizæ. Nijolë Taluntytë
Draghi Antonio [Antonijus Drågis; g. 1635 Riminyje,
m. 1700.I.16 Vienoje], it. komp., kapelmeisteris, libretø
autorius. Dainavo Venecijos operoje. Nuo 1658 impe-
ratoriaus rûmø (Vienoje) kapelos narys, nuo 1669 ka-
pelmeisteris. 1673 gavo imperatoriaus Leopoldo I teat-
ro muzikos intendanto titulà. Nuo 1682 imperatorës
Leonoros rûmø kapelmeisteris Vienoje. Sukûrë ~200
operø, muzikos scenos kûriniams, 43 oratorijas ir kanta-
tas, 2 miðias, Stabat Mater, paraðë libretø savo operoms.
∆ operø arijos trumpos, virtuoziðkos koloratûros; ope-
rose yra baleto intarpø, intermezzo epizodø. Kûriniai
Venecijos m-los stiliaus. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Dràgoi Sabin [Sabinas Drêgojus; 1894.VI.19 Seliðtëje
(netoli Arado) – 1968.XII.31 Bukareðte], rum. komp.,
etnomuzikologas. Rumunijos MA narys koresponden-
tas (1953). 1920–22 studijavo Prahos kons-joje, vëliau
dëstë Timiðoaros ir Bukareðto kons-jose. Rinko ir ty-
rë rumunø muz. folklorà, iðleido kelis l. dainø rinki-
nius. Sukûrë operø, tarp jø – Nàpasta („Uþpuolimas“,
1928), kuri laikoma pirmàja modernia rumunø ope-
ra, kûriniø orkestrui, oratorijà, pjesiø f-nui, chorø, har-
monizavo l. dainø. Bronius Ambraziejus
Dragonetti Domenico Carlo Maria [Domenikas Kar-
las Marija Dragonêtis; 1763.IV.7 Venecijoje –
1846.IV.16 Londone], it. kontrabosininkas, kompozi-
torius. Mokësi Venecijoje pas M. Berini, vëliau sava-
rankiðkai. Nuo 1776 „San Benedetto“, nuo 1777 ir
„Grand Opera Seria“ teatrø orkestrø (Venecijoje) I
kontrabosininkas. 1787–94 Ðv. Morkaus baþnyèios ka-
pelos kontrabosininkas. Nuo 1794 gyveno Londone;
grojo karaliðkajame teatre, koncertavo. ∆ turëjo fe-
nomenalià muz. atmintá ir grieþimo technikà; kontra-
bosu tobulai atlikdavo flaþoletus, flautando. Sukûrë
kûriniø kontrabosui (8 koncertus), styg. kvartetà, 3
kanconetes, daugiau kaip 30 kvintetø. Jonas Klimas
drãivas (angl. drive – judëjimas, skubëjimas), dþiazo ir
roko muz. atlikimo bûdas, kai susidaro ypatingo rit-
minio intensyvumo, greitëjanèio tempo áspûdis. Su-
kuriama átampa tarp beat ir off-beat, nuolat ankstinant
arba vëlinant metriná pulsà, perkeliant akcentus á ki-
tas takto dalis, naudojant specifinæ artikuliacijà ir pan.
Jûratë Kuèinskaitë
drame lyrique (pranc. lyrinë drama), XIX–XX a. pranc.
operos atmaina. Turi didþiosios (grand opéra) ir ko-
miðkosios (opéra comique) operos stiliaus elementø.
dramma giocoso (it. linksmoji, þaismingoji drama),
XVIII a. operos tipas. Turi muz. komedijos, muz. trage-
dijos, opera buffa ir opera seria bruoþø (pvz., W. A. Mo-
zarto Don Giovanni). Inga Jasinskaitë-Jankauskienë
dramma per musica (it.): 1. Muzikinë drama; vienas
ankstyviausiø (XVI–XVII a.) operos pavadinimø Ita-
lijoje. ∆ pirmtaku laikomos gr. tragedijos, kuriose dra-
maturgija buvo derinama su muzika. Italijos renesan-
so teatre daug dëmesio buvo skiriama muzikai:
intermedijos, pastoral. dramos, tragedijø chorai, ið-
plëtotas solinis dainavimas su instr. pritarimu. XVI a.
susiklosèiusioje iðraiðkingoje vokal. monodijoje dai-
navimu perteikiami kalbos niuansai, emocijos (kiek-
vieno veikëjo psichologija atskleidþiama per áv. into-
nacijas). Jai bûdinga veikëjø gretinimas ir prieðinimas
(laikomasi vad. intonac. dramaturgijos principø).
∆ átvirtino perëjimà nuo polifon. prie homofon. sti-
liaus ir sudarë prielaidas susiklostyti naujam þanrui –
operai. Graikø tragedijos atgaivinimo idëja kilo moks-
lininkø, raðytojø, muzikantø bûrelyje, kuriam vado-
vavo grafas, komp. ir mecenatas G. Bardi (↑ Florenci-
jos kamerata). Pagrindinë XVI a. naujos muz. savybë –
aiðki melod. reèitatyvinio tipo deklamacija su kolora-
tûros elementais.
G. Galilei veikale „Dialogo della musica antica et della
moderna“ („Dialogas apie senàjà ir naujàjà muzikà“,
1581) propaguojamas monodinio tipo gr. tragedijos
atgaivinimas; siekiama sukurti poezijos ir muz. sinte-
zæ, kur muzika turëtø paklusti poet. tekstui, lyg sektø

já, emociðkai stiprëdama. Atsisakoma polifon. dainavi-
mo. Florencijos kameratos pastatymuose (teatralizuoti
madrigalai, intermedijos, pastoralës) klostësi naujas
muzikinis deklamac. stilius (stile representativo) – mo-
nodija, turinti harmon. pritarimà. Ðie pastatymai ir su-
brandino muzikinio teatro sukûrimo idëjà. ∆ laikomos
J. Peri „Dafnë“ (sukurta 1592–94, pastatyta 1597),
„Euridikë“ (O. Rinuccini þ., pastatyta 1600), G. Cacci-
ni „Euridikë“ (Rinuccini þ., pastatyta 1602). Nuo 1639
ásigalëjo operos terminas (nors ∆ pavadinimas buvo
vartojamas iki XVIII a. pab.).
Lietuvoje pirmosios ∆ pasirodë Vladislovo Vazos val-
dymo laikais, kai, pasitelkus it. vokalistus, pritariant
rûmø kapelai, buvo suburta nemaþa teatro trupë. Ji
nuolat koncertavo Varðuvoje, Gdanske ir Vilniuje. Vil-
niuje pastatytos ∆: Il ratto di Helena („Elenos pagro-
bimas“, 1636), Andromeda (1644), Circe delusa („Ap-
viltoji Kirkë“, 1648). Ðiø kûriniø muz. autoriaus
pavardë tiksliai neþinoma, bet manoma, kad tai ga-
lëjo bûti rûmø kompozitorius bei dirigentas Marco
Scacchi.
2. ↑ Muzikinë drama.
3. J. S. Bacho pasauliet. kantatos, atliekamos scenoje
(taip vadino pats kompozitorius).
Inga Jasinskaitë-Jankauskienë
Dràsutîenë, Ramonaitë, Liucija Graþina [g. 1937.IV.18
Kaune], liet. pianistë. Humanitar. mokslø dr. (1993; me-
notyros kandidatë 1988). 1960 baigë Lietuvos kons-jà
(B. Dvariono f-no kl.). 1960–61 – Lietuvos OBT kon-
certmeisterë. Nuo 1960 Èiurlionio menø g-jos f-no mo-
kytoja (nuo 1995 mokytoja ekspertë). Nuo 1973 dar
dësto ir Lietuvos MuA; doc. (1991), Pedagogikos ka-
tedros vedëja (nuo 1991). Nuo 1977 ∆ mokiniai ir stu-
dentai dalyvauja respublikiniuose, tarpt. konkursuose
Lietuvoje ir uþsienyje (moksleiviai 20 kartø gavo apdo-
vanojimus). Paskelbë >50 darbø pianizmo istorijos ir
metodikos klausimais. Þymesnieji mokiniai: P. Geniu-
ðas, A. Ðikðniûtë, A. Balakauskas, R. Budginas, D. Ki-
rilauskas, G. Alekna. Pav. Ramunë Kryþauskienë
Drdla Frantiðek [Frantiðekas Drdla; 1868.XI.28 Þda-
re (Moravija) – 1944.IX.3 Gasteine (Austrija)], èekø
smuikininkas virtuozas, kompozitorius. Studijavo
Prahos kons-joje (kompozicijà pas J. B. Försterá), Vie-
noje (smuikà pas J. Hellmesbergerá, kompozicijà pas
A. Brucknerá). 1890–99 ir nuo 1927 gyveno Vienoje,
kons-joje mokë smuikuoti. Koncertavo Europoje
(1899–1905), JAV (1923–25). Sukûrë opereèiø, kon-
certà sm. (1931), ~250 salon. pjesiø sm. ir f-nui, tarp
jø – Souvenir („Suvenyras“), Kubelik-Serenade („Ku-
beliko serenada“), Vision („Regëjimas“).
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Drehleier (vok.) – ratukinë lyra.
Drehorgel, Leierkasten (vok.) – ryla.
Dreyschock [Dre¤ðokai], èekø muzikai. Alexander
[Aleksanderis; 1818.X.15 Þakuose (prie Kutna Ho-
ros) – 1869.IV.1 Venecijoje], pianistas, kompozitorius.
Studijavo Prahoje pas J. V. Tomãðekà. Gastroliavo
daugelyje Europos miestø. 1862–68 Sankt Peterbur-
go kons-jos profesorius. Garsëjo virtuoziðka manua-
line (ypaè kairiosios rankos) technika. Sukûrë ~120
kûriniø f-nui (tarp jø ir kairiajai rankai), operà, simf.
Dresdeno
!"%
koncertà, styg. kvartetø, harmonizavo èekø l. dainø.
Felix I [Feliksas I; 1824.VIII.30 Þakuose – 1869.II.6
Ðteterice (netoli Leipcigo)], smuikininkas, pedagogas.
Alexanderio brolis. Nuo 1850 buvo Leipcigo „Ge-
wandhaus“ orkestro koncertmeisteris ir Leipcigo
kons-jos profesorius. Felix II [Feliksas II; 1860.XII.27
Leipcige – 1906.VIII.1 Berlyne], pianistas, komp., pe-
dagogas. Felixo I sûnënas. Berlyno Sterno kons-jos
profesorius. Kûriniai (sonata smuikui, dainos, pjesës
f-nui) saloniniai, daugiausia mokomojo pobûdþio.
Danutë Mekaitë
Dresden Sem (Samuel) [Semas (Samuelis) Drêsdenas;
1881.IV.20 Amsterdame – 1957.VII.30 Hagoje], ol.
kompozitorius. Kompozicijà studijavo Amsterdame
pas B. Zweersà ir Berlyne pas H. Pfitznerá. Nuo 1919
Amsterdamo kons-jos profesorius, 1924–37 jos di-
rektorius; 1937–49 Karal. kons-jos (Hagoje) direkto-
rius. 1914 ákûrë d-jà „Madrigalas“, kuri propagavo se-
nàjà ir ðiuolaik. muzikà. Buvo Tarpt. ðiuolaikinës muz.
d-jos Olandijos sekcijos prezidentas. Sukûrë vokal. simf. Liucija Graþina Dràsutienë
kûriniø, kantatø, psalmiø, chorø, kamer. muzikos.
Ankstyvojoje kûryboje ryðku pranc. impresionistø, vë-
lyvojoje – A. Rousselio átaka. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Drêsdeno filharmònijos simfòninis orkêstras
(Dresdner Philharmonie). Ákurtas 1870; pirmtakas –
Dresdeno miesto kapela, rengusi koncertus Amatø rû-
muose. Nuo 1924 turi dab. pavadinimà. Nuo 1926 kon-
certø ciklams kvieèiami þymûs dirigentai. 1929–32
orkestrui vadovavo P. Scheinpflugas, 1932–34 W. Lad-
wigas, 1934–42 P. van Kempenas (nuo 1935 rengë va-
saros koncertus, kuriø tradicijà tæsia ðiuolaik. muzi-
kos dienos ir Zwingerio serenados). 1929–33 daugeliui
koncertø dirigavo Fr. Buschas, 1930–44 C. Schurich-
tas. Nuo 1947 ∆ vadovavo H. Bongartzas, nuo 1964
H. Försteris, 1967–72 K. Masuras. Nuo 1945 ∆ fi-
nansuoja valstybë. Nuo 1969 koncertuoja Kultûros
rûmuose. Vyriausiasis dirigentas M. Plassonas (nuo
1994). Koncertavo Lietuvoje. Vilija Gerulaitienë
Drêsdeno òpera (Dresdner Staatsoper), operos teat-
ras. Ák. XVII a. Saksonijos kurfiursto rûmuose. 1667
statë spektaklius vad. Komedijø namuose. XVIII a.
pab. iðgarsëjo pasaulyje. 1816–26 teatrui vadovavo
C. M. von Weberis, vëliau 2 metus H. A. Marschneris.
Nuo 1841 operos buvo statomos Rûmø teatre (past.
1841, archit. G. Semperis; 1869 sudegë, 1878 persta-
tytas). 1842–48 ∆ kapelmeisteriu dirbo R. Wagneris;
èia jis pirmà kartà pastatë savo operas Rienzi (1842),
„Skrajojantis olandas“ (1843), Tannhäuser (1845). Ávy-
ko R. Strausso operø („Salomë“, 1905; „Elektra“,
1909; „Roþës kavalierius“, 1911) premjeros. 1945
teatras buvo subombarduotas, visiðkai atstatytas 1985.
Teatro dirigentais dirbo E. von Schützas (1872–1914),
Fr. Buschas (1922–33), K. Böhmas (1934–43), J. Keil-
berthas (1945–50), R. Kempe (1950–53), Fr. Konwit-
schny’s (1953–55) ir kiti. ∆ direktoriai buvo H. Kupferis
(1973–81), J. Herzas (1985–91). Nijolë Taluntytë
Drêsdeno valstôbinë kapelâ (Staatskapelle Dres-
den), simf. orkestras. Vienas seniausiø Europoje.
Ásteigtas 1548 kaip Dresdeno rûmø kapela. Pirmasis
kapelmeisteris J. Walteris (iki 1554). ∆ ypaè suklestë-
jo XVII a., vadovaujant H. Schützui (1617–72), daly-
Dresdner
!"&
vavo operos ir baleto spektakliuose, baþn. iðkilmëse.
Nuo 1858 kapelmeisterio K. G. Reissingerio iniciaty-
va organizuojami vieði abonement. koncertai. ∆ diri-
gavo C. M. von Weberis (1817–26), R. Wagneris
(1843–48), J. Rietzas (1860–77), E. von  Schützas
(1872–1914), E. Buschas (1922–34), K. Böhmas
(1934–43), R. Kempe (1950–53), L. von Mataèiãius
(1956–58), O. Suitneris (1960–64), K. Sanderlingas
(1964–67), M. Turnovsky’s (1967–68), S. Kurzas
(1971–75), H. Blomstedtas (1975–85), H. Vonkas
(1985–91). Nuo 1958 rengiami kasmet. Requiem kon-
certai Dresdeno sugriovimui II pasaul. karo metu at-
minti. Orkestras tebegyvuoja ir dabar kaip Saksoni-
jos valstybinë kapela (Sächsische Staatskapelle
Dresden). Vyriausiasis dirigentas G. Sinopoli (nuo
1991). Eglë Ulienë
„Dresdner Kreuzchor“, „Kruzianer“, Dresdeno
Ðv. Kryþiaus choro kapela. Vienas seniausiø Vokieti-
jos berniukø chorø. Manoma, kad atsirado XIII a.
(Ðv. Kryþiaus baþn. mokykla, rengusi berniukus cho-
Juozas Dryja-Visockis ristus, raðtuose minima 1300). Per reformacijà ∆ vei-
kë kaip lot. miesto m-los choras, iki 1548 (kai buvo
suburta rûmø kapela) vienintelis propagavæs baþn. ir
pasauliet. muzikà. 1760, sudegus baþnyèiai, choro veik-
la nutrûko; ∆ atkurtas 1792; tebeveikia ligi ðiol. Þy-
mesnieji ∆ vadovai: S. Baumannas (1543–53), Ch. Ne-
anderis (1615–25; jam vadovaujant choras parengdavo
12–16 balsø miðias), M. Lohras (1625–54), J. Z. Grun-
digas (1713–20), E. J. Otto (1828–75), F. O. Wer-
mannas (1876–1906), O. Richteris (1906–30). 1920 ∆
pirmà kartà iðvyko á uþsienio gastroles. 1930–71, va-
dovaujamas R. Mauersbergerio, ∆ iðgarsëjo pasauly-
je. Nuo 1971 ∆ vadovas M. Flämingas. Gieda apie 150
berniukø. Koncertavo Lietuvoje. Vilija Gerulaitienë
Krzysztof Droba
Drigo Riccardo [Rikardas Drígas; 1846.VI.30 Paduvoje
– 1930.X.1 ten pat], it. komp., dirigentas. Studijavo
Venecijos kons-joje. 1879–1920 Sankt Peterburgo it.
operos trupës ir Marijos teatro baleto dirigentas. Su-
kûrë operø, baletø („Uþburtasis miðkas“, 1887; „Ta-
lismanas“, 1889; „Uþburtoji fleita“, 1893, Lietuvoje
past. 1926; „Arlekinada“, dar vad. „Arlekino milijo-
nai“, 1900, Lietuvoje past. 1929). Adeodatas Tauragis
Dryjâ-Visõckis Juozas [1848.VII.21 Batakiuose (Tau-
ragës rj.) – 1916.II.25 Oriole (Rusija)], liet. choro di-
rigentas, kompozitorius. 1871–73 studijavo Sankt Pe-
terburgo kons-joje. 1875–1900 vargonininkavo ir
vadovavo chorams Skaudvilëje, Ðeduvoje, Joniðkyje.
1900–15 Rygoje vadovavo Lietuviø paðalpos draugys-
tës chorui. 1915 pasitraukë á Oriolà. Sukûrë >100 cho-
ro dainø, harmonizavo l. dainø. Pav.
drive (angl. judëjimas, skubëjimas) ↑ draivas.
Droba Krzysztof (Jan) [Kðiðtofas (Janas) Dròba; g. duålinë fòrma, binarinë forma, senovinë dviejø daliø
1946.VII.25 Melece], lenkø muzikologas, muz. kritikas,
pedagogas. 1971 baigë Krokuvos MuA, nuo 1972 joje
dësto. Surengë muz. festivalius ir seminarus „Mùodzi
Muzycy Mùodemu Miastu“ (Staliova Volioje, 1975–79),
„Wrzesieñ Muzyczny“ (Baranove, 1982–86), „Collec-
tanea“ (Sandomeþe, 1988–89). Juose buvo surengta ke-
lios deðimtys liet. kompozitoriø kûriniø premjerø.
O. Balakauskas, F. Bajoras, B. Kutavièius, O. Narbutai-
të, M. Urbaitis ∆ dedikavo kûriniø. Paraðë straipsniø
apie ðiuolaikinæ muzikà, liet. kompozitoriø kûrybà. Re-
dagavo straipsniø rinkinius „Muzyka polska 1945–95“
(iðl. 1996 Krokuvoje), „W krægu muzyki litewskiej“ (iðl.
1997 Krokuvoje). Lenkijos kompozitoriø s-gos, Euro-
pos meno centro Atënuose narys. Lietuvos kompozi-
toriø s-gos garbës narys (nuo 1990). Lietuvos d. kun-ðèio
Gedimino IV laipsnio ordinas 1995. Pav. Judita Þukienë
Drùskinas Michailas [Ìèõàèë Ñåì¸íîâè÷ Äðóñêèí;
1905.I.14 Kijeve – 1991.IV.21 Sankt Peterburge], ru-
sø muzikologas, pianistas, pedagogas. Menotyros dak-
taras (1946). 1924 baigë Sankt Peterburgo Meno is-
torijos in-tà (B. Asafjevo muz. istorijos kl.), 1925 –
kons-jà (O. Kalantarovos f-no kl.). Nuo 1935 ðioje
kons-joje dëstë; profesorius (1947). 1947–53 dirbo
Sankt Peterburgo teatro ir muzikos in-te. Darbuose
analizavo uþs. klasikø, ðiuolaikiniø kompozitoriø kû-
rybà, skambinimo f-nu menà, operø dramaturgijos
problemas. Paraðë monografijas apie R. Wagnerá
(1958, 1963), J. Brahmsà (1959, 1970), I. Stravinská
(1974, 1979), J. S. Bachà (1982, liet. 1986). Redaga-
vo daug knygø apie muzikà. Gediminas Þidonis
Drzewiecki Zbigniew [Zbignevas Dþevêckis; 1890.IV.8
Varðuvoje – 1971.IV.11 ten pat], lenkø pianistas, pe-
dagogas. 1909–11 studijavo technikos mokslus Vie-
noje ir Brno; muzikos mokësi Vienos MuA (K. Pro-
haska’os f-no kl.). 1916 kaip pianistas debiutavo
Varðuvoje. Nuo 1916 dëstë Varðuvos muz. in-te; nuo
1931 Varðuvos MuA rektorius. 1945 ákûrë Krokuvos
aukðtàjà muzikos m-là, iki 1950 buvo ðios m-los rekto-
rius. Koncertavo Paryþiuje, Prahoje, Bukareðte, Vieno-
je, Ciûriche, Stokholme, Rygoje. 1927–37 buvo Cho-
pino pianistø tarpt. konkurso þiuri narys, 1949–65
pirmininkas. Paraðë muz. pedagogikos darbø, reda-
gavo fp. muzikos kûriniø (G. Fr. Händelio, W. A. Mo-
zarto, D. Scarlatti, L. van Beethoveno, C. Czerny’o,
K. Szymanowskio). Paraðë atsiminimus (1971). Mo-
kiniai: R. Bakstas, H. Czerny-Stefañska, Fu-Tsungas,
A. Harasiewicz, T. Rutkowska, R. Smendzianka.
Edmundas Gedgaudas
D. S. (sutr., it.) – dal segno.
duadastanònas [osetinø k. duadas – dvylika + tanon –
stygos], osetinø l. muzikos instrumentas – gnaiboma-
sis chordofonas. Lanko formos arfa. ∆ korpusà suda-
ro skobtinë rezonans. dëþelë, uþdengta plokðte. Prie
dëþelës pritvirtintas lenktas, gausiai ornamentuotas rë-
mas. Rëmo virðuje iðpjaustinëta þirgo arba tauro (re-
èiau) galvutë. Turi 12 susuktø aðut. stygø, daþniausiai
suderintø diatoniðkai, maþor. derme. ∆ skambino tik
vyrai. Pritariant ∆ buvo dainuojamos l. sakmës, dainos.
L: Âåðòêîâ Ê. Àòëàñ ìóçûêàëüíûõ èíñòðóìåíòîâ íàðîäîâ ÑÑÑÐ.
Ã-å èçä., äîï. è ïåðåðàá. Ì., 1975. Romualdas Apanavièius
forma, muz. kûrinio forma, pagrásta temos plëtojimu
dviem etapais; sudaryta ið dviejø daliø, pasiþyminèiø si-
metriðku tonac. planu (T–D­D–T), dalys daþnai karto-
jamos. Bûdinga XVII–XVIII a. instr. muzikai (baroko
epochos ðokiams, preliudams). ∆ buvo pradþia sonatos
formai atsirasti. ∆ terminà pirmasis pavartojo H. Erpfas.
L: Palionytë D. Hermano Erpfo muzikinës formos koncepcija. V., 1993;
Erpf H. Form und Struktur in der Musik. Mainz, 1967.
Algirdas Ambrazas

dualízmas (lot. dualis – dvejopas, dvigubas), harmoni-
nis dualizmas, muz. koncepcija, teigianti principiná har-
monijos reiðkiniø dvilypumà, diametraliai prieðingà ma-
þoro ir minoro prigimtá. Pasak ðios koncepcijos, maþor.
ir minor. kvintakordai yra sudaryti ið tø paèiø intervalø
(grynoji prima, didþioji tercija, grynoji kvinta nuo pasi-
rinkto garso), tik einanèiø prieðinga kryptimi (pvz.,
c-e-g ir c1-as-f). ∆ teorijos pradininkas XVI a. it. mu-
zikas G. Zarlino maþor. kvintakordà grindë harmon.
proporcija (divisio harmonica), o minoriná – aritmeti-
ne (divisio arithmetica). Harmon. proporcija, pasak Zar-
lino, iðreiðkianti skambanèio kûno ilgio ir jo daliø san-
tyká: 1:1/2:1/3:1/4:1/5:1/6, pvz., C:c:g:c1:e1:g1. Aritmet.
proporcija iðreiðkianti skambanèiø kûnø ilgumø santy-
kius: 1:2:3:4:5:6, pvz., c2:c1:f:c:As:F. ∆ teorija suklestëjo
XIX a. vok. muzikologijoje (M. Hauptmannas,
A. Oettingenas, ypaè H. Riemannas). Maþoras buvo
grindþiamas obertonø iðsidëstymu natûraliajame gar-
saeilyje, minoras – analogiðkos struktûros, bet prieðin-
gos krypties untertonø garsaeiliu. Riemannas pripaþino
realiai egzistuojant tik 2 tonacijas – maþorà ir minorà,
teigë, kad bet kuris dermës garsas ir akordas yra suvo-
kiamas kaip maþoro arba minoro dalis. S. Karg-Elerto
poliarist. koncepcijoje minoras ir jo akordø santykiai
interpretuojami kaip veidrodinis maþoro atspindys.
SSRS muzikologijoje kai kuriuos ∆ teorijos principus
plëtojo A. Ogolevecas.
L: Ambrazas A. Nuo Carlino iki Rymano. V., 1980; to paties Funkcinës
teorijos klasikai. V., 1981; Îãîëåâåö À. Ñ. Ñïåöèôèêà âûðàçèòåëüíûõ
ñðåäñòâ ìóçûêè. Ì., 1969. Algirdas Ambrazas
Dubeneckîenë, Ðvedë, Kalpokienë, Olga [1891.V.30
Sankt Peterburge – 1967.IX.8 Kaune], liet. baleto ar-
tistë, baletmeisterë, dailininkë. Ðokio mokësi J. Smir-
novos ir B. Romanovo baleto studijoje Sankt Peterbur-
ge, 1919–22 Berlyne. Dailæ studijavo privaèiose
studijose ir Sankt Peterburgo dailës akademijoje. 1921
Kaune ásteigë pirmàjà liet. baleto studijà ir 5 m. jai va-
dovavo. 1922–25 Valstybës teatro baletmeisterë. Pastatë
A. Rubinðteino „Demono“, G. Verdi Rigoletto (abu
1921), Ch. Gounod „Fausto“ (1922), P. Èaikovskio „Eu-
genijaus Onegino“ (1923), G. Bizet Carmen (1924) ir
kt. operø ðokius. Sukûrë dekoracijø ir kostiumø eskizø
operoms, baletams, operetëms. Mokiniai: M. Juozapai-
tytë, J. Jovaiðaitë, B. Kelbauskas, E. Þalinkevièaitë.
Aliodija Ruzgaitë
Dubenìckis Vladimiras [1888.IX.6 Barnaule (Altajaus
kr.) – 1932.VIII.10 Karaliauèiuje], liet. architektas,
dailininkas, scenografas. 1906–14 studijavo Sankt Pe-
terburgo dailës akademijoje pas L. Benois; ðios aka-
demijos profesorius (1917). Nuo 1919 (su pertrauko-
mis) gyveno ir kûrë Kaune. Nuo 1927 dëstë Kauno
meno m-loje, vëliau dirbo architektu Lietuvos preky-
bos ir pramonës m-joje. Suprojektavo Kauno meno
m-là (1922), Èiurlionio galerijos laikinuosius rûmus
(1925), Èiurlionio dailës muziejaus rûmus (1931–36);
rekonstravo Valstybës teatro rûmus (1923–25 su
M. Songaila), Betygalos baþnyèià (1930) ir kt.
∆ sukûrë dekoracijø Valstybës teatro spektakliams:
operoms, tarp jø – J. Offenbacho „Hoffmanno pa-
sakos“ (1925), R. Wagnerio „Lohengrinas“ (1926),
G. Verdi „Trubadûras“ (1929); baletams, tarp jø –
L. Delibes’o „Sylvia“ (1928), I. Stravinskio „Ugnies
Dubois
!"'
paukðtë“ (1929). Kurdamas scenovaizdþius, daugiau-
sia rûpinosi jø forma ir tektonika, spalva buvo tik pa-
galbinis elementas. Jolita Kanèienë
Dubiska Irena [Irena Dubíska; 1899.IX.26 Inovrocla-
ve – 1989.VI.1 Varðuvoje], lenkø smuikininkë, peda-
gogë. Studijavo Sterno kons-joje Berlyne pas L. Hel-
bling-Lafont ir M. Grünbergà. Vëliau dar mokësi pas
B. Hubermanà, C. Fleschà. Koncertavo kaip solistë ir
su kameriniais ansambliais. 1919–39 rengë koncertus
Europoje (1927 Vilniuje). Nuo 1919 dëstë Varðuvos
kons-joje, po II pasaul. karo – Lodzës ir Varðuvos
aukðtosiose muz. mokyklose. Ávairiø tarpt. konkursø,
tarp jø – Wieniawskio, Èaikovskio, Enescu þiuri narë.
Po 1945 redagavo ir parengë spaudai ~50 áv. kompo-
zitoriø kûriniø smuikui. Judita Þukienë
dubl-bemòlis ↑ alteracijos þenklai.
dubl-diêzas ↑ alteracijos þenklai.
dùbleris (pranc. doubleur), kitas to paties darbo atli-
këjas: 1. Artistas, pakeièiantis pagr. vaidmens atlikë-
jà. 2. Kino aktorius, kuris ákalba iðverstà dubliuojamo
filmo tekstà.
dubliåvimas (pranc. doubler – dvigubinti), 2 vienodø
veiksmø, daiktø darymas, antrinimas; ko nors pakarto-
jimas, pvz., pagr. vaidmens atlikëjo pakeitimas, filmo
ágarsinimas kita kalba (kitakalbës fonogramos sukûri-
mas). Audronë Þiûraitytë
dùblis (pranc. double – dvigubas, dvejopas, antras eg-
zempliorius), nesudëtinga, daþniausiai ornament. po-
bûdþio variacija. ↑ double.
Dubois Théodore Franšois Clément [Teodoras Fransua
Klemanas Diubuâ; 1837.VIII.24 Ronë (Marnos
dep.) – 1924.VI.11 Paryþiuje], pranc. kompozitorius,
pedagogas, vargonininkas. Studijavo Paryþiaus
kons-joje f-no (pas A. Fr. Marmontelá), vargonø (pas
Fr. Benoist), kompozicijos (pas A. Thomas) klasëse.
1861 laimëjo Romos premijà uþ kantatà Atala. Nuo
1863 buvo Ðv. Klotildos baþnyèios kapelmeisteris Pa-
ryþiuje, nuo 1869 Ðv. Madlenos baþnyèios choro diri-
gentas, vëliau ir vargonininkas (1877–96). Nuo 1871
dëstë Paryþiaus kons-joje, 1896–1905 buvo ðios kons-jos
direktorius.
Kûriniai: 3 simf-jos, 3 simf. uvertiûros, simf. poema Ado-
nis (1907); 10 miðiø, tarp jø – Messe brêve (1875), Messe
de Requiem (1900), Messe de la Délivrance („Iðlaisvini-
mo miðios“, 1921); 5 oratorijos, tarp jø – Les sept paroles
du Christ („Septyni Kristaus þodþiai“, 1867), Notre–Dame
de la Mer (1897); 5 komiðkosios operos, tarp jø – La
Guzla de l’Emir (1873), Le pain bis („Pelainë duona“,
1879); baletas Farandole (1883); koncertai f-nui ir ork.
(1897), sm. ir ork. (1898); 2 styg. kvartetai, 2 fp. kvinte-
tai, kt. kûriniai f-nui, varg., chorui a cappella. ∆ kûryba
reprezentuoja XIX a. pab. prancûzø klasik. mokyklà. Pa-
raðë knygas apie harmonijos teorijà ir praktikà, kontra-
punktà ir fugà, tarp jø – „Lešons d’harmonie“ („Harmo-
nijos pamokos“, 1891), „Traité de contrepoint et de fugue“
(„Traktatas apie kontrapunktà ir fugà“, 1901). ∆ buvo
vienas þymiausiø XIX a. II pusës vargonininkø. Þymes-
nieji mokiniai: P. Dukas, P. de Bréville’is, G. Caussade’as.
Violeta Tumasonienë
Du Caurroy
!#
Du Caurroy Franšois Eustache [Fransua Eustachijus
Diukoruâ; 1549.II.4 Bovë – 1609.VIII.7 Paryþiuje],
pranc. kompozitorius. Maþdaug nuo 1570 buvo þino-
mas kaip karal. kapelos dainininkas Paryþiuje. Uþ kom-
pozicijas gavo prizus Evrë konkursuose (1575, 1576 ir
1583). Nuo 1595 karal. kapelos kompozitorius, vëliau
Henriko IV karaliðkojo kamer. orkestro kompozitorius.
Gyvenimo pabaigoje vadovavo kapeloms Diþone, Or-
leane, Burþe. Pranc. muzikos istorijoje þinomas kaip
komp., pirmasis sukûræs kûriniø keliems chorams ir kaip
vienas svarbiausiø XVI a. pab.–XVII a. pr. instr. ka-
merinës muzikos kûrëjø. Sukûrë: 4 miðias 4–6 balsams,
tarp jø – Missa pro defunctis 5 balsams (iðl. 1636; iki
XVII a. pab. buvo atliekama per Prancûzijos karaliø
laidotuves). Kiti kûriniai iðleisti rinkiniuose: „Pieces
ecclesiasticae...“ (1609, 2 t.; 44 motetai, 4 psalmës, 3
Te Deum 4–8 balsams); „Meslanges de la musique...“
(1610; 36 ðansonetës, 10 psalmiø iðdailø, 15 Kalëdø gies-
miø 4–6 balsams); „Fantaisies...“ (1610; 42 instr. kûri-
niai 3–6 balsams). Violeta Tumasonienë
dûdâ: 1. Kai kuriø vamzd. aerofonø bendras pavadini-
mas, vartojamas ukr., baltr., rusø, liet., latviø kalboje,
pvz., liet. þilvièio dûda, dûdø orkestras, vargonø dû-
dos. 2. Dûdmaiðis, pvz., Labanoro dûda.
Dudelsack (vok.) – dûdmaiðis.
dûdukas d¾dmaiðis (angl. bagpipe, pranc. cornemuse, it. corna-
musa, piva, zampogna, isp. gaita, vok. Sackpfeife, Du-
delsack), l. muzikos instrumentas – lieþuvël. dumpli-
nis aerofonas. Turi maiðo pavidalo dumples ið odos
(oþkos, ðuns, avies, verðiuko) arba skrandþio. Á dum-
pliø ámovas átaisytas pûtiklis (~200 mm ilgio vamzde-
lis, ið vidaus uþdengiamas odiniu lieþuvëliu). Maiðo
apaèioje átaisytos birbynës – melodinë ir 1 arba 2 bur-
doninës. Birbyniø pûstukai su laisvai virpanèiais lie-
þuvëliais bûna maiðo viduje. Melod. birbynë 230–
550 mm ilgio, turi 6–9 skylutes ir rago pavidalo medinæ
menzûrà. Ja iðgaunamas diatoninis, daþniausiai ma-
þorinis garsaeilis. Burdon. birbynës ilgesnës, be sky-
luèiø, su mediniais antgaliais, iðduoda po 1 garsà. Jei
birbynës dvi, jos suderinamos kvinta; skamba ta paèia
derme kaip melod. birbynë. Viena burdon. birbynë su
melodine derinama kvarta arba oktava þemiau. Mu-
dûdmaiðis
zikantas á maiðà per pûtiklá puèia orà, kuris á birbynes
patenka ið maiðo, spaudþiamo alkûne. Melod. birby-
nës skylutës dangstomos abiejø rankø pirðtais. ∆ gar-
sas ðaiþus, toli girdimas. ∆ melodijà palydi tæsiami bur-
don. birbyniø garsai.
∆ buvo vartojamas antikoje (gr. askaulos, lot. tibia ut-
ricularis), vid. amþiais paplito daugelyje Europos ða-
liø. ∆ grieþiama ir V. Indijoje, V. Azijoje, Ð. Afrikoje.
V. Europoje ∆ buvo vartojamas daugiausia kaip pie-
menø ir valstieèiø muz. instrumentas. Tik Ðkotijoje ∆
iki ðiol tebevartojamas kaip karinis muz. instrumen-
tas. Vëlyvaisiais vid. amþiais ∆ grieþë keliaujantys mu-
zikantai, XVIII a. Prancûzijoje ∆ (↑ miuzetë) tapo net
saloniniu instrumentu. ∆ tebegrieþiama V. Europoje.
∆ paplitæs ir tarp kitø tautø: èaparas, sarnajus (èiuva-
ðø), byras (udmurtø), dûda (baltarusiø, rusø, ukrai-
nieèiø), tikas, parkapzukas (armënø), torupilis (estø),
stvilis, hudastvilis (gruzinø), tulumas (azerbaidþanie-
èiø), volynka (rusø).
Lietuvoje ∆ (dar vad. kûlinë su ûku, Labanoro dûda)
paplito nuo XVI a. I pusës. ∆ minimi Vilniaus seimo
1565 ásakuose, J. Bretkûno Biblijos vertime (1579–90).
Buvo vartojamas daugiausia M. Lietuvoje ir R. Lie-
tuvoje; iki XX a. vid. iðliko R. Aukðtaitijoje. Vartotas
(buvo grieþiama solo ir su kt. muz. instrumentais) með-
kininkø, elgetø, sielininkø, klajojanèiø muzikantø. Juo
grieþdavo marðus, ðokius, pritardavo giesmëms, dai-
noms. Nuo XX a. II pusës l. muzikos ansambliuose
vartojamas tradicinis ∆. Pav. Romualdas Apanavièius
dûdùkas, armënø l. muzikos instrumentas – lieþuvël.
aerofonas. Tradiciná ∆ sudaro 28–30 cm ilgio ðilkme-
dþio arba abrikosmedþio cilindr. vamzdelis su 5–7 sky-
lutëmis. ∆ pirmgalis platesnis, rutulio pavidalo, á já
ádedamas dvigubas nendrës lieþuvëlis. Dûduku iðgau-
namas diaton. garsaeilis, o ne visai uþdengiant skylu-
tes – ir chromat. garsai. Daþnai grojama dviem ∆: vie-
nas muzikantas grieþia melodijà, kitas puèia tæsiamà
garsà. Grieþiamos dainos, ðokiai, instr. melodijos. Vie-
nu ∆ daþnai pritariama l. dainininkui, atliekami instr.
intarpai. ∆ duetui grieþiant ðokius, daþnai pritariama
bûgnu.
Armënijoje modifikuoti ∆ (maþasis, vidutinis, bunifo-
nas; V. Buni konstrukcija) nuo XX a. 2–3 d-meèio var-
tojami daugiausia orkestruose. Modifikuotaisiais ∆
grieþiama taip pat kaip ir tradiciniais. ∆ analogai: gru-
zinø dûdukas, azerbaidþanieèiø dûdukas, balamanas,
balabanas, jasty balamanas. Pav. Romualdas Apanavièius
Dudziak Urszula [Urðulia Dùdziak; g. 1943.X.22 Stra-
conkoje (Belsko Bialoje)], lenkø dþiazo dainininkë. De-
biutavo 1959. 1962–64 dainavo K. Komedos trio ansam-
blyje. Nuo 1964 koncertavo su savo buvusiu vyru
M. Urbaniaku. Nuo 1973 gyvena JAV. Dainavo dþiazo
festivaliuose (1969–72, 1989 Varðuvoje). Áraðë plokðte-
liø (su Urbaniaku, A. Makowicziumi, ansambliu „Walk
Away“). Jonas Rimða
duêtas (it. duetto < lot. duo – du): 1. Dviejø atlikëjø
(vokalistø arba instrumentininkø) ansamblis.
2. Muz. kûrinys arba jo dalis (operos, operetës, bale-
to, miðiø, kantatos), skirta atlikti 2 atlikëjams (voka-
listams ar instrumentininkams). Susiklostë XVIII a.
vid. V. Europos kamer. vokalinëje muzikoje. Ypaè ið-

populiarëjo XIX a. (R. Schumanno, J. Brahmso vo-
kal. ∆). Donatas Katkus
Dufay Guillaume (Du Fay, Duffai, Dufais) [Gijomas
Diufaí (Diufaji); g. apie 1400 Kambrë, m. 1474.XI.27
ten pat], pranc. ir flamandø komp. 1428–37 giedojo
popieþiaus kapeloje Romoje. 1437–44 tarnavo pas Sa-
vojos hercogà. Nuo 1445 Kambrë katedros kanaunin-
kas. Kûryba Nyderlandø m-los stiliaus; joje vartoja-
mos sudëtingos polifonijos priemonës, baþn. kûriniai
grindþiami l. melodijomis. Iðliko ~200 ∆ kûriniø (9
miðios, ~80 pasauliet. ir baþn. motetø, ~70 ðansonø,
it. dainø). Adeodatas Tauragis
Dufallo Richard [Rièardas Dâfalas;1933.I.30 Èikagoje
­ 2000.VI.16 Dentone (Teksaso valstija)], JAV dirig.,
klarnetininkas. 1965­75 bendradarbiavo su L. Bern-
steinu; dirbo Niujorko ir Bafalo filh-jø orkestrø diri-
gento asistentu. Nuo 1970 vadovavo Aspeno (Kolo-
rado valstija) ðiuolaik. muzikos festivaliui. Dirigavo
>80 orkestrø ir festivaliø JAV, Kanadoje ir Europoje.
Parengë ðiuolaik. kompozitoriø kûriniø premjerø, tarp
jø ­ K. Stockhauseno, J. Druckmano, K. Pendereckio.
Kamilë Rupeikaitë
Dufourcq Norbert [Norberas Diufùrkas; g. 1904.IX.21 dûmâ (sl.), ukr. tautosakos þanras – epinës lyr. istori-
Sen Þan de Brë (Luaros dep.)], pranc. vargoninin-
kas, muzikologas. 1913–20 mokësi pas A. Gastoué
(muz. istorija), 1920–40 pas A. Marchalá (vargonai).
Nuo 1923 vargonininkavo Paryþiaus Ðv. Marijos baþ-
nyèioje. 1935–46 dëstë muz. istorijà Paryþiaus „Collêge
Stanislas“, 1941–75 Paryþiaus kons-joje (profesorius).
Nuo 1926 buvo d-jos „Vargonø draugai“ sekretorius,
vëliau vicepirmininkas. 1928–70 leidyklos „Larousse“
þodynø direkcijos sekretorius. 1957–59 Prancûzijos
muzikologø d-jos pirmininkas. Daugiausia tyrë var-
gonø muzikà, J. S. Bacho kûrybà. Redagavo: þurna-
lus „L‘Orgue“ (nuo 1927), „Orgue et Liturgie“ (nuo
1945), rinkinius „Recherches sur la musique classique
franšaise“ („Prancûzø klasikinës muzikos tyrinëjimai“,
nuo 1960), muzikos encikloped. þodynà (1–2 t., 1957),
knygà „La musique des origines â nos jours“ („Muzi-
ka nuo pradþios iki mûsø dienø“, 1954). Publikavo
Prancûzijos senøjø komp. kûrinius vargonams.
Jonas Klimas
du kartùs padídintieji intervålai ↑ padidintieji in-
tervalai.
Dukas Paul [Polis Diukâ; 1865.X.1 Paryþiuje –
1935.V.17 ten pat], pranc. kompozitorius. Prancûzi-
jos in-to narys (1934). 1882–89 studijavo Paryþiaus
kons-joje kompozicijà (E. Guiraud mokinys); nuo
1909 ðios kons-jos, nuo 1926 dar ir Paryþiaus Norma-
linës muz. m-los profesorius. Svarb. kûriniai: opera
Ariane et Barbe-Bleue („Arianë ir Mëlynbarzdis“, 1907,
pagal M. Maeterlincko dramà), choreograf. poema La
Péri (1912), simf-ja (1896), simf. scherzo L’apprenti sor-
cier („Burtininko mokinys“, 1897, pagal J. W. Goethe’s
eilëraðtá), sonata es-moll (1900) ir variacijos
J.-Ph. Rameau tema f-nui (1902). Ankstyvojoje ∆ kû-
ryboje ryðku R. Wagnerio, vëlesnëje – C. Francko áta-
ka. Kûriniai grakðèios formos, spalvingos harmonijos
ir instrumentuotës, turi impresionizmo bruoþø. Pav.
L: Bondeville E. P. Dukas. P., 1965; Pavre G. L’oeuvre de P. Dukas. P.,
1969. Adeodatas Tauragis
Dumesnil
!#
Dukstulskãitë Nadeþda [1912.III.15 Daugpilyje –
1978.X.2 Vilniuje], liet. pianistë. 1926 baigë Berlyno
Sterno kons-jà (F. Reslerio f-no kl.). 1926–29 mokësi
Berlyno aukðtojoje MuA (L. Kreutzerio f-no kl.).
1929–53 Kauno ir Vilniaus radijo solistë. 1934, 1937
ir 1938 gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Ðve-
dijoje (skambino M. K. Èiurlionio, J. Naujalio, S. Ðim-
kaus, J. Tallat-Kelpðos, J. Gruodþio, J. Karoso kû-
rinius). 1953–59 Lietuvos filh-jos koncertmeisterë.
1959–78 „Àþuoliuko“ choro f-no dëstytoja.
Arvydas Karaðka
dulciånas (vok. Dulzian): 1. Vienas pirmøjø (apie
1600) fagoto pavadinimø. 2. Vargonø registras.
dulcimer (angl.) – cimbolai.
Dùlova Vera [Âåðà Ãåîðãèåâíà Äóëîâà; g. 1910.I.14
Maskvoje], rusø arfininkë. Mokësi pas M. A. Kor-
èinskà. 1932–84 DT orkestro solistë. Nuo 1943 dëstë
Maskvos kons-joje; prof. (1958). Koncertavo Europos
ðalyse, Kinijoje, Japonijoje, Izraelyje. Pritaikë pranc.
klavesinininkø kûriniø arfai. Paraðë kn. „Èñêóññòâî
Paul Dukas
èãðû íà àðôå“ („Grojimo arfa menas“, 1975). SSRS
valst. premija 1973. Pav. Judita Þukienë
nës (kartais socialinës) tematikos poezijos ir muz. kû-
rinys, panaðus á rusø bylinà. ∆ yra laisvõs reèitatyvinës
(nestrofinës) formos, turi gausiai ornamentuotà me-
lodikà; bûdinga dermë – dorinë su paaukðtintu IV
laipsniu, apat. vedamuoju tonu (VII laipsniu) ir sub-
kvarta. Paaukðtintas IV laipsnis tampa dominantës ve-
damuoju tonu, dël to V laipsnis pavirsta laikinàja to-
nika. Tarp III ir IV laipsniø susidariusi padidintoji
sekunda suteikia skambesiui orientaliðkumo. ∆ atsi- Vera Dulova
rado feodalizmo epochoje Ukrainos kazokø aplinko-
je. XVI–XVIII a. dûmas kûrë kazokø muzikantai, da-
lyvaujantys karo þygiuose. Vëliau ∆ buvo reèituojamos
aklø klajojanèiø muzikantø kobzariø, pritarianèiø sau
bandûra (kobza) arba lyra. Jonas Klimas
Dumbliauskãitë, Jukonienë, Lina [g. 1938.VII.22
Kaune], liet. choro dirigentë. Humanitar. mokslø dr.
(1993; menotyros kand. 1974). 1965 baigë Lietuvos
kons-jà (A. Budriûno choro dirigavimo kl.), 1973 –
Sankt Peterburgo Rimskio-Korsakovo kons-jos aspi-
rantûrà (A. Michailovo kl.). Nuo 1957 áv. chorø chor- Lina Dumbliauskaitë
meisterë ir vadovë. 1974 subûrë Klaipëdos mokytojø
namø miðrø chorà ir iki 1979 jam vadovavo. 1967–69
Vilniaus ped. in-to Muzikos katedros, 1969–71 Kiði-
niovo meno in-to dëstytoja. 1971–81 dëstë Lietuvos
kons-jos Klaipëdos f-tuose; docentë (1979). 1981–91
Resp. kultûros darbuotojø tobulinimosi in-to doc.,
1985–88 katedros vedëja. 1991–93 dëstë Lietuvos
MuA. Nuo 1990 Vilniaus chorinio dainavimo m-los
„Liepaitës“ mokytoja metodininkë, 1990–98 direkto-
riaus pavaduotoja. Paraðë 3 knygas, tarp jø – „Choro
tembras“ (1983), 5 metod. leidinius, moksl. straips-
niø. Pav. Boleslovas Zubrickas
Dumesnil René [Renë Diumenílis; 1879.VI.19 Ruane –
1967.XII.24 Paryþiuje], pranc. muzikologas, lit-ros kri-
tikas. Paraðë darbø apie lit-ros istorijà, pranc. raðyto-
jø kûrybà. 1949 gavo Nac. premijà uþ kritikos darbus
apie G. Flaubert’o kûrybà. Bendradarbiavo kaip muz.
Dûmiòð
!#
kritikas laikraðèiuose „Mercure de France“, „Le Mon-
de“. Muzikologijos darbai skirti daugiausia XX a. mu-
zikai. ∆ pertvarkë ir papildë J. Combarieu darbo „His-
toire de la musique“ („Muzikos istorija“) 3 tomà
(1955–61) bei paraðë 4 ir 5 tomus (1958) apie XIX ir
XX a. muzikà. Adeodatas Tauragis
Dûmiòð Jânis [Janis D¿minis; g. 1922.III.30 Rygoje],
latviø choro dirigentas. 1949 baigë Latvijos kons-jà,
1954 – Sankt Peterburgo kons-jos aspirantûrà. Nuo
1950 dësto Latvijos kons-joje; profesorius (1977).
1949–60 Latvijos valst. choro, 1962–87 miðraus choro
„Rîga“ meno vadovas. Nuo 1955 Latvijos resp. dainø
ðvenèiø vyriausiasis dirigentas. Albinas Petrauskas
Dumitrescu Gheorghe [Georgë Dumitrêsku; g.
1914.XII.15 Oteðanyje], rum. kompozitorius. Komp.
I. Dumitrescu brolis. 1934–41 studijavo Bukareðto
kons-joje (M. Jora’os, C. Bràiloiu mokinys). 1935–46
Bukareðto nac. teatro smuikininkas, komp. ir dirigentas.
1947–57 Rumunijos kariuomenës ansamblio komp.
1951–79 dëstë Bukareðto kons-joje; profesorius. Sukûrë
4 simf-jas (1945, 1962, 1965, 1969), 5 simf. poemas, 3
siuitas, koncertà vè. ir orkestrui (1947), kamer. muzi-
kos kûriniø, kûriniø f-nui. Birutë Þalalienë
Dumitrescu Ion [Jonas Dumitrêsku; g. 1913.V.20 Ote-
ðanyje], rum. komp., dirigentas. Kompozitoriaus
G. Dumitrescu brolis. Prancûzijos in-to narys (1977).
1934–41 studijavo Bukareðto kons-joje (A. Castaldi,
D. Cuclino mokinys). 1939–50 Bukareðto nac. teatro
dirigentas. Bukareðto kons-jos profesorius (nuo 1944).
Nuo 1963 Rumunijos komp. s-gos prezidentas. Sukû-
rë 2 simf-jas (1955, 1967), simf. preliudà, simfonijetæ
(1957), siuitø, koncertà styg. orkestrui (1961), kamer.
muzikos kûriniø, chorø, dainø, dramos spektakliø ir
kino filmø muzikos. Birutë Þalalienë
dùmka: 1. Kai kuriø slavø tautø (ukr., lenkø, slovakø)
l. dainø rûðis. ∆ bûna epiðkos, elegiðkos, sentimenta-
lios, melancholiðkos, jø nuotaika èia liûdna, èia links-
ma. Terminas ∆, kaip maþybinë ↑ dûmos forma, atsira-
do Lenkijoje XVIII a. Taip buvo vadinamos nedidelës
lyr. epinës dainos.
2. Muz. þanras; lyrinë, lyrinë epinë instr. arba vokal.
pjesë, kûrinio epizodas, grindþiamas ↑ dumkai 1 bûdin-
gais bruoþais. ∆ elementus kûryboje vartojo P. Èaikov-
skis, M. Balakirevas, V. Zaremba, M. Zavadskis (pjesës
f-nui), A. Kocipiñskis (pjesë balsui ir f-nui), A. Dvo-
þãkas (fp. trio op. 90, „Dumka“ op. 35, „Furiantas ir
dumka“ op. 12 f-nui), N. Lysenka (II ukr. rapsodija f-
nui), S. Moniuszko’s (Jonteko ∆ „Halkoje“). Jonas Klimas
„Dùmka“, Ukrainos valstybinë akademinë choro ka-
pela. Yra Kijeve. Turi >80 dainininkø. Atlieka ukr.,
rusø ir kt. uþsienio komp. kûrinius, tarp jø – kantatas,
oratorijas, kantatas simf-jas, harmonizuotas ukr. liau-
dies dainas. Ákurta 1920 vietoj kons-jos choro kaip
Valstybinë ukr. gastroliuojanti kapela. Vadovas J.
Savèiukas (nuo 1984). Gastroliavo Lietuvoje (pirmà
kartà 1948). Nijolë Taluntytë
dùmplës (vok. Balg, Windsack), muz. instrumentø
prietaisas orui pûsti. Daromos ið odos, kartono, im-
pregnuoto audinio. Dumplëmis puèiamas oras daþn.
bûna garso generatorius, t. y. virpina vibratoriø (oro
stulpà, metal. lieþuvëlá). Vargonø ir dideliø fishar-
monijø dumples varo el. motoras, maþø vargonø ir
fisharmonijø ∆ minamos pedalais. Dûdmaiðio ∆ (odi-
nis maiðas) spaudþiamos þastu. Akordeono, armoni-
kos, koncertinos, bandonijos dumplës jungia du in-
strumento puskorpusius. Koncertinø, bandonijø ir
senøjø armonikø (be peèiø dirþø) ∆ muzikantai trau-
ko iðskësdami ir suglausdami rankas, o akordeonø,
armonikø su peèiø dirþu – tempdami ir glausdami
jas kair. ranka. Mechaninio f-no ∆ – prietaisas, ver-
èiantis veikti instrumento mechanizmus ir pneumat.
sistemà. Albertas Baika
Dunajêvskis Isaakas [Èñààê Îñèïîâè÷ (Èîñèôîâè÷)
Äóíàåâñêèé; 1900.I.30 Lochvicoje (Poltavos sr.) –
1955.VII.25 Maskvoje], rusø kompozitorius. 1919 bai-
gë Charkovo kons-jà (J. Achrono smuiko ir S. Bogaty-
riovo kompozicijos kl.). Buvo Charkovo, Maskvos teat-
rø, Sankt Peterburgo miuzikholo Muz. dalies vedëjas,
dirigentas. Pagarsëjo dainomis, tarp jø – Ïåñíÿ î Ðî-
äèíå („Daina apie Tëvynæ“), Ìàðø ýíòóçèàñòîâ
(„Entuziastø marðas“), Ëåòèòå, ãîëóáè („Lëkite, ba-
landþiai“). Sukûrë muzikos kino filmams – Âåñ¸ëûå
ðåáÿòà („Linksmieji vyrukai“, 1934), Öèðê („Cirkas“,
1936), Âîëãà-Âîëãà („Volga-Volga“, 1938; uþ abiejø
pastarøjø filmø muzikà SSRS valst. premija 1941), Êó-
áàíñêèå êàçàêè („Kubanës kazokai“, 1950, SSRS valst.
premija 1951). Sukûrë 12 opereèiø, tarp jø – Çîëîòàÿ
äîëèíà („Auksinis slënis“, 1938), Âîëüíûé âåòåð
(„Laisvasis vëjas“, 1947, Lietuvoje past. 1948), Ñûí
Êëîóíà („Klouno sûnus“, 1950), Áåëàÿ àêàöèÿ („Bal-
toji akacija“, 1955), baletø, instr. pjesiø.
L: Ïýí À. È. È. Äóíàåâñêèé. Ì., 1956; Ìèõååâà Ë. Â. Èñààê
Îñèïîâè÷ Äóíàåâñêèé. Ë., 1963; Ïåðñîí Ä. Ì. È. Î. Äóíàåâñêèé:
Íîòî-áèáëèîãð. ñïðàâî÷íèê. Ì., 1971. Kazys Jasinskas
Duncan Isadora [Izadora Dunkãn; 1878.V.27 San Fran-
ciske – 1927.IX.14 Nicoje], JAV ðokëja, pedagogë. Vie-
na moderniojo ðokio pradininkiø. 1899 debiutavo Èi-
kagoje. Iðvyko á Europà. Ákûrë ðokio m-las Berlyne
(1904), Paryþiuje (1912), Niujorke (1915), Maskvoje
(1921). Daug gastroliavo Europos ðalyse, JAV. Ðoká
grindë sen. graikø plastika. Ðoko basa, su tunika, im-
provizavo (daugiausia pagal klasik. muzikà). Paraðë
kn. „Écrits sur la danse“ („Apie ðoká“, 1927), auto-
biografijà (1927).
L: Stokes S. Isadora Duncan. L., 1928 (naujas leid. Isadora, An Intimate
Portrait. L., 1968); Duncan Irma. The Technique of Isadora Duncan. N.Y.,
1937.
Duni (Duny) Egidio Romoaldo [Edþidijus Romoaldas
Dùnis; 1709.II.9 Materoje (netoli Neapolio) –
1775.VI.11 Paryþiuje], it. kompozitorius. Nuo 1718 mo-
kësi Neapolio Ðv. Marijos Loretietës kons-joje pas
Fr. Durante. 1736–37 gastroliavo Londone. 1738 gyve-
no Olandijoje, mokësi Leideno un-te. 1739 gráþo á Itali-
jà, kûrë operas. 1748–57 tarnavo Ispanijos infanto Pily-
po rûmuose Parmoje. Nuo 1757 gyveno Paryþiuje. 1761
tapo teatro „Comédie-Italienne“ direktoriumi. ∆ buvo
vienas garsesniøjø (greta Fr. A. Philidoro, P. A. Mon-
signy) XVIII a. pranc. komiðkosios operos kûrëjø. Su-
kûrë 13 opera seria (pagal P. Metastasio libretus), 2 ope-
ra buffa (pagal C. Goldoni komedijas), 20 komiðkøjø
operø, tarp jø – Le peintre amoureux de son modêle („Ási-
mylëjæs dailininkas ir jo modelis“, 1757), Nina et Lindor

(1758), Les deux chasseurs et la laitiêre („Du ðauliai ir
pienininkë“, 1763), L’école de la jeunesse („Jaunystës
m-la“, 1765), 2 oratorijas, miðias, Te Deum, 6 trio sona-
tas, menuetø ir kontradansø. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Dunstable John [Dþonas Dãnsteiblas; g. apie 1380 ar duplum (lot. dvigubas, dvipusis), ankstyvojoje vid. am-
1390, m.1453.XII.24 Londone?], anglø komp. Buvo
Bedfordo hercogo (Henriko V brolis) muziku, vëliau
gyveno Prancûzijoje ir, galimas dalykas, Italijoje. Kû-
ryboje, daugiausia liturginëje, plëtojo kondukto, izo-
ritmijos, foburdono technikà. Ið iðlikusiø 55 kûriniø
(1953 iðleistas visø ∆ kûriniø rinkinys; 9 kûriniø auto-
ryste abejojama) didþ. dalá sudaro religiniai: liturg.
fragmentai, 30 motetø pagal lot. tekstus (Quam pul-
chra es, Veni sancte spiritus), miðios; pasauliet. baladë
O rosa bella („O roþe graþioji“). Jonas Klimas
duo (lot.): 1. Instr. arba vokalinis duetas. 2. AN – vie-
nà partijà groja 2 tos paèios rûðies instrumentai.
duodêcima (lot. dvylika) ↑ intervalas.
duodramâ (it. duo – du), muz. drama 2 atlikëjams (pvz.,
G. C. Menotti opera „Telefonas“, 1947).
duòlë (vok. Duole <lot. duo – du), 2 vienodø verèiø (að-
tuntiniø, ketvirtiniø) ritm. grupë, kuria pakeièiama 3 da-
liø pagrindinio ritm. skaidymo grupë. Pusinei su taðku
lygi ∆, uþraðoma ketvirtinëmis natomis, ketvirtinei su tað-
ku lygi ∆ – aðtuntinëmis natomis ir t. t. ∆ þymima skait-
meniu 2 ties grupe. Pav. Rûta Gaidamavièiûtë
Duparc Marie Eugêne Henri (Fouques-Duparc) [Ma-
ri Eþenas Anri Diupãrkas; tikr. pavardë Fukë Diupar-
kas; 1848.I.21 Paryþiuje – 1933.II.12 Mon de Marsa-
ne (Landø dep.)], pranc. kompozitorius. C. Francko
mokinys. Nuo 1885 dël ligos nebekûrë, sunaikino ne-
maþà dalá savo kûrybos. Iðlikæ ∆ kûriniai: 6 pjesës
f-nui Feuilles volantes („Skraidantys lapai“, 1869), simf.
poema Lénore (1875), duetas sopranui ir tenorui su
ork. arba f-nu La fuite („Bëgimas“, 1870), 16 dainø
(1868–84). Jonas Klimas
Du Phly, Duflitz, Jacques [Þakas Diuflí; 1715.I.12 Ru-
ane – 1789.VII.15 Paryþiuje], pranc. klavesinininkas,
vargonininkas, kompozitorius. Mokësi vargonuoti pas
Fr. d’Agincourt’à Ruane, vargonininkavo baþnyèiose.
Nuo 1742 gyveno Paryþiuje; pagarsëjo kaip klavesini-
ninkas ir pedagogas. Iðleido 4 rink. „Piêces de clave-
sin“ („Pjesës klavesinui“, 1744, 1748, 1756, 1768). Mu-
zika grakðti, elegantiðka, daþnai ðokio pobûdþio. Kai
kurie ∆ kûriniai iðsp. vëliau iðleistuose geriausiø kûri-
niø klavesinui rinkiniuose. ∆ bendravo su J. J. Rou-
sseau, konsultavo ir raðë straipsnius enciklopedijai.
Rûta Gaidamavièiûtë
dupla (lot. dviguba), vid. amþiø muz. teorijoje vartotas
terminas, þymintis santyká 2:1. Harmonijos teorijoje
∆ reiðkë oktavà. Ði sàvoka vartota ir menzûr. propor-
cijø sistemoje (↑ menzûrinë notacija). Jonas Vilimas
duolë. P. Èaikovskio V simf-jos II d.
Dupré
!#!
duplet (angl.) – duolë.
duplex longa, didþiausia XIII a. menzûr. notacijos
ritm. vertë. Nuo XIV a. vadinama maxima (↑ menzû-
rinë notacija). Jonas Vilimas
þiø polifonijoje vartotas terminas. ∆ vadintas dvibal-
sio, tribalsio ir Paryþiaus katedros m-los keturbalsio
organumo (organum duplum, o. triplum, o. quadrup-
lum), t. p. diskanto ir klauzulës antrasis balsas. Klau-
zulei virstant motetu ir antrajam balsui pridëjus poet.
tekstà, ∆ terminà pakeitë motellus arba motetus.
Jonas Vilimas
Dupont Gabriel Edouard Xavier [Gabrielis Eduaras
Ksavjë Diupò; 1878.III.1 Kane – 1914.VIII.2 Vëzinë
(prie Paryþiaus)], pranc. kompozitorius. Muzikos mo-
kësi pas A. Gédalge. Studijavo kompozicijà Paryþiaus
kons-joje (J. Massenet ir Ch.-M. Widoro kl.). Sukûrë
operas La cobréra („Oþkytë“, past. 1904), La glu
(„Derva“, past. 1910), La farce du cuvier („Kubilo
pokðtas“, past. 1912), Antar (past. 1921), 2 simf. po-
emas (1908), fp. kvintetà, styg. kvartetà, pjesiø f-nui,
solo ir choro dainø. Jonas Klimas
Duport Jean-Louis [Þanas Lui Diupòras; 1749.X.4 Pa-
ryþiuje – 1819.IX.7 ten pat], pranc. violonèelininkas,
kompozitorius. Grieþti violonèele mokësi pas brolá
Jean-Pierre’à. Kaip virtuozas debiutavo 1768 Paryþiu-
je. 1792–1806 Frydricho Didþiojo rûmø orkestro Ber-
lyne muzikantas. 1808–12 nuvainikuoto isp. karaliaus
Karolio IV rûmø muzikantas Marselyje. 1813–15 Pa-
ryþiaus kons-jos profesorius. 1815–18 Liudviko XVI-
II rûmø orkestro muzikantas. ∆ paraðë grieþimo vio-
lonèele vadovëlá, susistemino violonèelës aplikatûrà.
Violonèelei sukûrë 6 koncertus, sonatø, pjesiø, para-
ðë kûriniø ir kt. instrumentams. Jonas Klimas
Du Pré Jacqueline [Þaklina Diu Prº; 1945.I.26 Oksfor-
de – 1987.X.19 Londone], D. Britanijos violonèelinin-
kë. Mokësi Londone pas W. Pleethà ir Paryþiuje pas
P. Tortelier. 1965–66 staþavo Maskvos kons-joje. 1961–
73 surengë soliniø koncertø, grieþë J. S. Bacho,
G. Fr. Händelio, J. Haydno, L. van Beethoveno,
J. Brahmso, E. Elgaro, C. Debussy kûrinius. Koncer-
tavo su simf. orkestrais, diriguojamais J. Barbirolli,
D. Barenboimo. Gastroliavo áv. ðalyse. Þivilë Ramoðkaitë
Dupré Marcel [Marselis Diuprº; 1886.V.3 Ruane –
1971.V.30 Medone], pranc. vargonininkas, komp., pe-
dagogas. Muzikos mokësi pas savo tëvà vargonininkà
Alberà Dupré, vëliau pas A. Guilmant’à, L. Diéme-
rà, Ch.-M. Widorà. 1914 uþ kantatà Psyché gavo Ro-
mos premijà. 1916–22 dirbo Paryþiaus Dievo motinos
katedros, nuo 1934 iki mirties Ðv. Sulpicijaus baþny-
èios vargonininku. Nuo 1926 dëstë vargonø specialybæ
Paryþiaus kons-joje; prof.; 1954–56 ðios kons-jos di-
rektorius. Koncertavo daugelyje Europos miestø, JAV,
Duprez
!#"
Kanadoje, Australijoje. Garsëjo kaip puikus improvi-
zuotojas ir J. S. Bacho kûriniø atlikëjas (1920 pirmà
kartà atliko visus J. S. Bacho kûrinius vargonams). Su-
kûrë simfoninës, kamer. instrumentinës muzikos kû-
riniø, oratorijø, kûriniø vargonams bei f-nui. Iðugdë
mokiniø, tarp jø – J. Alainà, M. C. Alainà, O. Mes-
siaenà, K. Kaveckà, J. Þukà. Suredagavo J. S. Bacho,
G. Fr. Händelio, F. Liszto kûrinius vargonams. Para-
ðë metodiniø darbø apie vargonavimà. Pav.
Rita Vinslovaitë
Duprez Gilbert Louis [Þilberas Lui Diuprº; 1806.XII.6
Paryþiuje – 1896.IX.23 ten pat], pranc. dainininkas (te-
noras), vokalo teoretikas, pedagogas. Mokësi pas
A. Choronà jo muzikos in-te. 1825 debiutavo Pary-
þiaus teatre „Odéon“ (Almaviva 2). 1828–36 dainavo
Italijoje. 1836 debiutavo GO; 1837–49 ðio teatro so-
listas. Vaidmenys: Otello, Don Ottavio, Raoulis, Ed-
gardo. 1842–50 dar ir Paryþiaus kons-jos profesorius.
1853 ákûrë savo dainavimo m-là. Nuo 1855 nebedai-
Marcel Dupré
navo. Sukûrë operø, miðiø, requiem, oratorijà, dainø.
Paraðë vokalo teorijos darbø, tarp jø – „L’art du chant“
(„Dainavimo menas“, 1845). Vidutis Bakas
dur (lot. durus – kietas), skiemuo, þymintis maþorà. Var-
tojamas su raidiniais garsø pavadinimais maþoro to-
nacijoms þymëti (C-dur – do maþoras, Fis-dur – fa
diez maþoras). Gediminas Þidonis
Durand (Diurånai), pranc. muzikos leidëjai. Marie Au-
guste [Mari Ogiustas; 1830.VII.18 Paryþiuje – 1909.V.13
ten pat], ið pradþiø kartu su Schönewerku vadovavo
Paryþiaus „Flaxland“ muz. leidybos firmai. 1870 ákûrë
b-væ „Durand, Schönewerk et Cie“. Nuo 1891 ði firma
buvo vadinama „A. Durand et Fils“, nuo 1909 „Du-
rand et Cie“. Vëliau jai vadovavo sûnus Jacques [Þa-
kas; 1865.II.22 Paryþiuje – 1928.VIII.22 Bel Eba (prie
Fontenblo)]. Studijavo Paryþiaus kons-joje harmonijà
pas Fr. Dubois ir kompozicijà pas E. Guiraud. 1910–
13 rengdavo Durand’o koncertus; juose bûdavo pirmà
kartà atliekami pranc. kompozitoriø kûriniai dalyvau-
jant autoriams. Tuo metu ∆ pradëjo vadovauti firmai
„Chambre Syndicale des Éditeurs de Musique“. Dau-
giausia leido áþymiø XIX–XX a. pranc. kompozitoriø,
A. Coplando, M. de Falla’os ir kt. kûrinius. 1898–1914
∆ firma leido senosios muzikos serijà „Archives des
Maîtres de l’Orgue“ („Vargonø meistrø archyvas“, red.
A. Guilmant’as), nuo 1900 – serijà „Les clavecinistes
Franšais“ („Pranc. klavesinininkai“, 4 t.; red. L. Diéme-
ras), iðleido visus J.-Ph. Rameau kûrinius, C. Saint-
Sa¸nso kûriniø teminius katalogus (1897, 1908), mo-
nografijø apie kompozitorius, vadovëliø, tarp jø –
E. Guiraud „Traité pratique d’instrumentation“
(„Prakt. instrumentacija“), H. Busser „Précis de com-
position“ („Trumpas kompozicijos kursas“), V. d’In-
dy „Cours de composition musicale“ („Muz. kompo-
zicijos kursas“), didakt. paskirties gramofono
plokðteliø serijà. Jonas Klimas
Durante Francesco [Franèeskas Duråntë; 1684.III.31
Fratamadþoroje (prie Neapolio) – 1755.IX.30 Neapo-
lyje], it. pedagogas, kompozitorius. Priklausë Neapo-
lio m-lai. Nuo 1699 muz. mokësi Ðv. Anupro kons-
joje Neapolyje pas dëdæ Angelo Durante, ðios kons-jos
rektoriø; 1702–05 – dar ir pas G. Francone; manoma,
kad vëliau dar mokësi Romoje pas G. O. Pitoni ir
B. Pasquini; 1710–11 ðioje kons-joje dëstë. Tolesnë
17 m. ∆ veikla iki ðiol neþinoma (manoma, jog kurá
laikà dirbo Romoje). 1728–38 buvo Jëzaus Kristaus
kons-jos kapelmeisteris. 1742–55 dëstë Ðv. Marijos
Loretietës, 1755 – Ðv. Anupro kons-joje Neapolyje.
Palaidotas Neapolio Ðv. Lauryno baþnyèioje. ∆ sukû-
rë 6 relig. dramas, 19 miðiø (Kyrie-Gloria), 5 requiem,
6 relig. kantatas, psalmiø, litanijø, himnø, antifonø,
responsorijø, 12 duetø sopranui, altui ir basso conti-
nuo, kanonø, 8 koncertus 4 koncertuojantiems styg.
instrumentams, koncertà B-dur klavesinui ir stygi-
niams (apie 1750), 13 sonatø klavesinui, ped. paskir-
ties kûriniø. ∆ mokiniai buvo G. B. Pergolesi, L. Vin-
ci, G. Paisiello, A. Sacchini, N. Jommelli, N. Piccinni,
T. Traetta, E. R. Duni, N. Logroscino, P. A. Guglielmi.
Jonas Klimas
Durey Louis Edmond [Lui Edmonas Diurº; 1888.V.27
Paryþiuje – 1979.VII.3 Sen Tropë], pranc. kompo-
zitorius, „Ðeðeto“ narys. Mokësi pas L. de Saint-Ré-
quier (harmonija, kontrapunktas). Nuo 1938 Liaudies
muzikos federacijos gen. sekretorius, nuo 1948 Pran-
cûzijos paþangiøjø muzikø asociacijos vicepirminin-
kas. Nuo 1950 laikraðèiø „L’Humanité“, „Ce Soir“,
„Lettres Franšaises“ muz. kritikas. Κûriniai: lyr. dra-
ma L’occasion („Proga“, pagal P. Mérimée, 1923); kan-
tatos La guerre et la paix („Karas ir taika“, 1949), La
longue marche („Didysis þygis“, 1949), Paix aux hom-
mes par millions („Taika milijonams“, 1949); Mouve-
ment symphonique orkestrui („Simf. judëjimas“, 1964);
Fantaisie concertante vè. ir orkestrui („Fantazija kon-
certas“, 1947), 3 styg. kvartetai (1917, 1919, 1928);
kameriniai, choro kûriniai, pjesës f-nui, dainos, muzi-
ka kino filmams. Jonas Klimas
Duriånas Ohanas [g. 1922.IX.8 Jeruzalëje], arm. diri-
gentas, kompozitorius. 1945 baigë Jeruzalës kons-jà,
staþavo Paryþiuje pas R. Desormiêre’à. Nuo 1957 ávai-
riø Armënijos orkestrø (nuo 1971 Armënijos OBT)
dirig. ir vadovas. 1965–69 dirbo Leipcigo OT; pastatë
G. Verdi Don Carlos, A. Borodino „Kunigaikðtá Igo-
rá“. Nuo 1967 savo paties ákurto Armënijos RTV simf.
orkestro meno vadovas. Pirmasis dirigavo daugelá ar-
mënø komp. kûriniø. Gastroliavo Lenkijoje, Rumu-
nijoje, Jugoslavijoje, Vengrijoje, Turkijoje, Prancûzi-
joje, Islandijoje, Australijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje.
Sukûrë simf., vokalinës (oratorijos, chorai), kamer.
muzikos kûriniø. Rimas Geniuðas
Durkó Zsolt [Þoltas Dùrkas; 1934.IV.10 Segede –
1997.IV.2], vengrø kompozitorius. 1955–60 studijavo
Budapeðto MuA (F. Farkaso mokinys), 1961–63 Ðv. Ce-
cilijos akademijoje Romoje (G. Petrassi mokinys). Svar-
besnieji kûriniai: opera „Mozë“ (1972), Una rapsodia
ungherese („Vengrø rapsodija“ 2 klar. ir ork., 1965), Fio-
riture ork. (1965–66), styg. kvartetai (1966, 1970), kan-
tata baritonui, vyrø chorui ir orkestrui (1971–72), An-
dromeda vargonams (1980). Daugelio komp. konkursø
laureatas (1968 Erkelio, 1975 UNESCO). Stilizuotà ar-
chaikà derino su sonoristika, kontrapunkto technikà –
su konstruktyvizmo elementais. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
dur-moll sistema ↑ maþoro-minoro sistema.
Dürr Alfred [Alfredas Di¿ras; g. 1918.III.3 Berlyne],

vok. muzikologas. Studijavo Getingeno un-te. 1953–
83 redagavo „Bach–Jahrbuch“; buvo pagrindinis
J. S. Bacho kûriniø leidinio „Neue Bach-Ausgabe“ rë-
mëjas. Paraðë moksl. darbø; daugiausia tiria J. S. Ba-
cho kantatas. Aldona Juodelienë
Duruflé Maurice [Morisas Diuriuflº; 1902.I.11 Liuvjë
– 1986.VI.16 Paryþiuje], pranc. komp., vargonininkas.
Mokësi Paryþiaus kons-joje (kompozicijos – pas P. Du-
kas). Nuo 1930 vargonininkavo Paryþiaus baþnyèiose.
1943–69 Paryþiaus kons-jos profesorius; dëstë harmo-
nijà. Kaip vargonininkas koncertavo Europos ðalyse.
Kûriniai: Trois danses ork. („Trys ðokiai“, 1935), An-
dante et scherzo ork. (1945), Requiem solistams, chorui
ir ork. (1947), Miðios Cum jubilo baritonui, chorui ir
ork. (1966). Bronius Ambraziejus
Dushkin Samuel [Samuelis Dùðkinas; 1891.XII.13(?)
Suvalkuose – 1976.VI.24 Niujorke], JAV smuikinin-
kas. Mokësi pas F. Kreislerá Niujorke ir L. Auerá Pa-
ryþiuje. Nuo 1918 koncertavo Paryþiuje, Londone.
1931–37 gastroliavo su I. Stravinskiu, kuris sukûrë kû-
riniø ∆ ir jø abiejø bendriems pasirodymams (Duo con-
certant, siuitos pagal baletø muzikà). ∆ sukûrë virtuo-
ziniø ir mokomøjø pjesiø smuikui. Ramunë Kryþauskienë
Dus²k (Dussek, Dussik) [Dùsykai (Dusekai)], èekø
muzikai. Jan Josef [Janas Josefas; 1738.VIII.16 Mla-
zovicuose (prie Horþoco) – 1818.VI.24 Èaslave],
komp., kantorius; ∆ giminës pradininkas. Nuo 1758
iki mirties vargonininkavo ir dirbo muz. mokytoju
Èaslave. Sukûrë baþn. kûriniø. Vãclav Jiþi [Vaclavas
Jirþis; g. 1751.III.12 Mlazovicuose, m. 1815 Mohel-
ne (Moravija)], komp., vargonininkas, dainininkas;
Jano Josefo brolis. Paraðë teor. veikalà „Fundamen-
to pro basso generali“ („Skaitmeninio boso pagrin-
dai“). Sukûrë baþn. kûriniø, dainø. Jan Ladislav [Ja-
nas Ladislavas; 1760.II.12 Èaslave – 1812.III.20 Sen
Þermene (netoli Paryþiaus)], pianistas, vargoninin-
kas, kompozitorius. Jano Josefo sûnus. 1777–78 Pra-
hoje studijavo teologijà. 1779–83 koncertavo Ams-
terdame, Hagoje. 1783 tobulinosi Hamburge (pas
C. Ph. E. Bachà). 1783–84 grieþë K. Radvilos rûmuo-
se Nesvyþiuje. Nuo 1784 kaip pianistas ir stiklo ar-
monikos virtuozas koncertavo Berlyne, Sankt Peter-
burge, Paryþiuje. 1790–1800 gyveno Anglijoje. Nuo
1801 grojo didikø rûmø kapelose (Prahoje, Marbur-
ge, Paryþiuje). Sukûrë operà, Missa solemnis, 15 kon-
certø f-nui ir ork., kameriniø instr. ansambliø (styg.
kvartetø, fp. kvartetø, fp. kvintetà), mokomøjø pje-
siø f-nui. Buvo vienas þymiausiø (greta J. B. Cra-
merio ir M. Clementi) to meto pianistø virtuozø, pe-
dagogø. Pav. Frantiðek Josef Benedikt [Frantiðekas
Josefas Benediktas; g. 1765.III.22 Èaslave, m. po
1816 Zatièine (Slovënija)], komp., smuikininkas,
vargonininkas. Jano Josefo sûnus. Gyveno Italijoje;
vargonininkavo Mortaroje, buvo Venecijos „San Be-
nedetto“ ir Milano LS (nuo 1786) teatrø koncert-
meisteris. Vëliau gyveno Liublianoje. Sukûrë komið-
køjø operø, simf-jø, fp. ir smuiko koncertø, kamer.
ir baþn. muzikos. Kateþina Veronika Anna (Cian-
chettini) [Katerþina Veronika Ana (Èanketini); g.
1769.III.8 Èaslave, m. 1833 Londone], pianistë, ar-
fininkë, dainininkë, kompozitorë; Jano Josefo duk-
dutaras
!##
të. Apie 1795 apsigyveno Londone; dirbo muz. mo-
kytoja. Sukûrë koncertø ir sonatø f-nui. Sûnus Pio
Cianchettini buvo garsios to meto dainininkës A. Ca-
talani akompaniatorius. Jonas Klimas, Adeodatas Tauragis
duslíklis, prietaisas muz. instrumento garsui slopinti,
tembrui pakeisti. Stryk. chordofonø, puè. aerofonø, mu-
ðamøjø membranofonø ∆ vadinamas surdina, f-no, pia-
nino, vibrafono, el. gitaros ∆ – dempferiu. Stryk. chor-
dofonø ∆ – triðakë ðakutë arba kitos formos prietaisas,
uþdedamas ant tiltelio. Jos gaminamos ið medþio, kau-
lo, plastiko arba lengvo metalo. Variniø puèiamøjø ∆ –
kriauðës pavidalo kamðtis, ákiðamas á instrumento þio-
tis. Ðie ∆ gaminami ið aliuminio, plastiko, medþio, pa-
pjë maðë. Jø kraðtai apklijuojami kamðèio juostelëmis
(kad nepaþeistø instrumento). Mediniø puèiamøjø in-
strumentø (fagoto, klarneto, obojaus) tembras prislo-
pinamas, instrumento þiotis uþkiðus sulankstyta nosi-
ne. Saksofono taurë uþdengiama storo (2–3 cm) veltinio
disku (jo skersmuo toks kaip instrumento þioèiø). Ðio Jan Ladislav Dusík
disko viduryje yra 1–2 cm skersmens skylutë orui iðeiti.
Valtornininkai garsus slopina, deð. rankos plaðtaka uþ-
kimðdami þiotis. F-no arba pianino garsas slopinamas,
jø tembras suminkðtinamas dempferiu. Tai siaura hori-
zontali lentelë su veltiniu, pridengianti stygas; paspau-
dus klaviðà, dempferis pakyla. Bûgnø (ir timpanø) gar-
sas daþniausiai slopinamas ant membranos uþdedamu
minkðtos medþiagos gabalu. Vibrafono ∆ reguliuoja-
mas pedalu. Orkestre ∆ naudojami nuo XVII a.
(C. Monteverdi opera „Orfëjas“, J. B. Lully operos). Iki
XIX a. 3 d-meèio duslikliai buvo naudojami tik pagr.
melodijà grojantiems instrumentams. Vëliau ∆ pradëta
naudoti tembrinei charakteristikai sukurti (G. Meyer-
beeras, H. Berliozas, F. Lisztas, R. Wagneris).
Remigijus Ðileika
Duðek Frantiðek Xaver [Frantiðekas Ksaveras Dùðe-
kas; krikðtytas 1731.XII.8 Choteborkyje (R. Èekija),
m. 1799.II.12 Prahoje], èekø pianistas, kompozitorius.
1770 apsigyveno Prahoje; koncertavo, dirbo muz. mo-
kytoju (mokë L. A. Koþeluhà, J. N. Vitaðekà, J. Ham-
bacherá). Vienas èekø f-no mokyklos pradininkø.
Draugavo su W. A. Mozartu. Sukûrë >30 simf-jø, kon-
certø f-nui, kvartetø, trio, sonatø, dainø. Kûryba anks-
tyvojo klasicizmo stiliaus (vëlesniuosiuose kûriniuose
þymu W. A. Mozarto átaka). Adeodatas Tauragis
dutåras, dotaras, dutoras (persø k. do – du + tar –
styga), persø, tadþikø, turkmënø, uigûrø, uzbekø l. mu-
zikos instrumentas – gnaibomasis chordofonas. Tra-
dicinio ∆ korpusas perpjautos kriauðës pavidalo, ið-
skobtas daþniausiai ið ðilkmedþio, turi labai ilgà kaklelá
ir galvutæ (iðdroþti ið to paties medþio gabalo). Vir-
ðut. plokðtë ðilkmedþio. Kaklelis perriðtas 13–14 vieli-
niø padalø. Stygos ðilkinës, dvi, suderinamos kvarta,
kartais kvinta arba unisonu. Iðgaunamas ~1½ okta-
vos apimties diatoninis garsynas. Grojant ∆ laikomas
ant keliø, visais deð. rankos pirðtais braukoma per sty-
gas þemyn ir aukðtyn; skambinimo technika ávairi –
braukoma vienu pirðtu, nagu, slystama styga aukðtyn
ir kt. Stygos prie kaklelio prispaudþiamos kair. ran-
kos pirðtais. ∆ skambina profesionalûs liaudies muzi-
kantai, atlikimo tradicijas perduoda mokiniams. ∆ pri-
tariama l. dainoms, atliekami sudëtingi instr. kûriniai.
Dutilleux
!#$
∆ yra sen. rytieèiø (greièiausiai arabø) kilmës instru-
mentas, ist. ðaltiniuose minimas nuo XIV amþiaus.
XX a. 3–4 d-metyje Uzbekijoje ∆ patobulintas, sukonst-
ruotas ∆ modifikacijos: prima, sekunda, altas, tenoras,
bosas, kontrabosas (A. Petrosiancas, S. Didenka). Mo-
difikuotais ∆ iðgaunamas chromat. garsynas. ∆ vartoja-
mi Uzbekijos, Tadþikijos, Turkmënijos l. instrumentø
orkestruose ir ansambliuose, jais skambinti mokoma
muz. m-lose.
L: Âûçãî Ò. Ñ. Ìóçûêàëüíûå èíñòðóìåíòû Ñðåäíåé Àçèè: Èñò.
î÷åðêè. Ì., 1980. Romualdas Apanavièius
Dutilleux Henri [Anri Diutijº; g. 1916.I.22 Anþë],
pranc. kompozitorius. 1936 baigë Paryþiaus kons-jà.
1938 gavo Romos premijà. 1944–63 Prancûzijos radijo
Muz. skyriaus vadovas. Nuo 1961 dëstë Paryþiaus Nor-
malinëje muz. m-loje. Nuo 1970 Paryþiaus kons-jos
profesorius. Sukûrë baletø, tarp jø – Le loup („Vil-
kas“, 1953), Summers End („Vasaros pabaiga“, 1981),
2 simf-jas (1951, 1959), Métaboles („Metabolës“, 1964),
Timbre, espace, mouvement („Tembras, erdvë, judëji-
Henri Dutilleux mas“, 1978), koncertà 2 orkestrams, sonatà f-nui (1947).
Kûryba nuosaikiai moderni; jai bûdinga linearizmas,
skaidri faktûra, logiðka architektonika. Pav.
Adeodatas Tauragis
Dutkìvièius Vladas [1889.III.23 Baisogaloje – 1945.I.8
Ðiauliuose], liet. chorvedys, vargonininkas, mokyto-
jas, ðvietëjas, knygneðys. Etnomuzikologiø L. Burkðai-
tienës ir D. Kuzinienës tëvas. 1901 baigæs liaudies m-
là, dirbo daraktoriumi, platino liet. raðtus. 1911–13
mokësi Vilniaus imperatoriðkojoje muz. m-loje. Bai-
gë aukðtesniuosius mkt. kursus ir J. Naujalio vargoni-
ninkø kursus (1920–23) Kaune. 1931–32 mokësi Kau-
no muz. m-loje (vargonø ir dirigavimo kl.). 1909–13
Ðiauliuose vadovavo Ðv. Juozapo katalikø darbininkø
d-jos ir „Varpo“ d-jos chorams. Dirbo áv. Lietuvos vie-
Vladas Dutkevièius
tose vargonininku, chorvedþiu, mokytoju. Bûrë kloji-
mo teatrus, statë M. Petrausko operetes, áv. spektak-
lius, pats juose dainavo ir vaidino. Su Spirakiø
Pavasarininkø choru dalyvavo 1928 Lietuvos dainø
ðventëje, su Panevëþio Kristaus Karaliaus katedros
choru – 1930 Lietuvos dainø ðventëje, su Kretingos
Ðauliø kuopos ir Jaunalietuviø chorais – 1938 Klaipë-
dos kraðto dainø ðventëje. Bendradarbiavo laikr. „Var-
gonininkas“, „Viltis“. Pav. Laima Burkðaitienë
Dutoit Charles [Ðarlis Diutuâ; g. 1936.X.7 Lozanoje],
Aldona Dvarionaitë
Ðveicarijos dirigentas. Studijavo Lozanos ir Þenevos
kons-jose, Sienos MuA, Venecijos Marcello kons-joje
ir Berkðyro muzikos centre Tanglvude (Masaèusetso
valstija, JAV). Nuo 1959 Ðveicarijos orkestrø dirig., iki
1962 – ir altininkas. Nuo 1964 Berno simf. orkestro
dirig., 1966–77 – ðio orkestro vyriausiasis dirig. bei
Ciûricho koncertø salës ir teatro orkestro dirigentas.
Nuo 1977 Monrealio simf. orkestro muzikos direkto-
rius. Atliko daug J. Haydno, I. Stravinskio, C. Debussy
kûriniø. Danutë Mekaitë
Duval Dénise [Deniza Diuvãl; g. 1921.X.23 Paryþiuje],
pranc. dainininkë (sopranas), pedagogë. Mokësi Bor-
do kons-joje. Dainavo Bordo (debiutavo 1941), vë-
liau Paryþiaus teatruose. Nuo 1947 teatro „Opéra-Co-
mique“ bei GO solistë (debiutavo Cio Cio San
vaidmeniu). Pirmoji sukûrë kai kuriuos Fr. Poulenco
operø vaidmenis (∆ paskirtas Poulenco monologas
„Dama ið Monte Karlo“ balsui ir ork.). Kiti vaidme-
nys: Tosca, Mimi, Mussette, Mélisande, Elsa. 1960 dai-
navo Edinburgo, 1962–63 Glaindborno festivaliuose.
Daug gastroliavo uþsienyje. Nuo 1965 Prancûzø muz.
m-los (Paryþiuje) profesorë. Þivilë Ramoðkaitë
Duvernoy Victor-Alphonse [Viktoras Alfonsas Diuver-
nuâ; 1842.VIII.30 Paryþiuje – 1907.III.7 ten pat],
pranc. komp., pianistas. Studijavo Paryþiaus kons-jo-
je J.-Fr. Marmontelio ir F. Bazino klasëse. Nuo 1886
Paryþiaus kons-jos profesorius (f-nas). Sukûrë operø
Sardanapal (1882), Hellé (1896), baletà Bacchus
(„Bakchas“), kantatà, kûriniø f-nui.
dux (lot. vadas), pagrindinë fugos arba kanono tema,
kitaip ↑ vedmuo.
Dvarionãitë Aldona [1939.V.18 Kaune – 2000.XI.5
Vilniuje], liet. pianistë, pedagogë. Komp. B. Dvariono
duktë. 1962 baigë Maskvos kons-jà (H. Neuhauso kl.)
ir ðios kons-jos aspirantûrà (1966). 1962 apsigyveno
Lenkijoje ir su pertraukomis dëstë Lietuvos kons-joje;
Nuo 1991 dëstë Lietuvos MuA; doc. (1995). 1998–99
dar dëstë Vigo (Ispanija) kons-joje. Pagr. ∆ kûrybinës
veiklos sritis – koncertai. Pirmoji atliko B. Dvariono
naujausius kûrinius f-nui. Koncertavo Austrijoje, Bul-
garijoje, JAV, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Lietuvo-
je, Prancûzijoje, SSRS, Vokietijoje ir kt. ðalyse, skam-
bindama solo ir su simf. orkestrais. Repertuarà sudarë
J. Brahmso, Fr. Chopino, M. K. Èiurlionio, C. Debus-
sy, B. Dvariono, F. Liszto, S. Prokofjevo, S. Rachma-
ninovo, Fr. Schuberto, R. Schumanno, A. Skriabino ir
kt. komp. kûriniai. ∆ pianizmui bûdinga savita roman-
tinës muzikos interpretacija, pabrëþianti kontrastingus
raiðkos polius – audringà, pakilø ir intymø, jausmingà.
Dalyvavo tarpt. festivaliuose: Ðlëzvigo–Holðteino (Vo-
kietija), „Incontri di Serra Maiori“ (Italija), „Chopin a
Duszniki“, Baranovo Sandomeþyje (Lenkija), „Chopi-
no dienos“ (Austrija) ir kt. Buvo Èiurlionio, Dvariono,
J. Iturbi (Ispanija), Rubinðteino (Prancûzija) tarpt. pia-
nistø konkursø þiuri narë. Vadovavo tarpt. meistriðku-
mo kursams Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje.
Ágrojo plokðteliø, padarë radijo áraðø, iðleido 3 kom-
pakt. plokðteles, viena jø iðleista 1999 Lenkijos garso
áraðø studijos „Futurex classics“ su ∆ skambinamais
Chopino kûriniais f-nui. ∆ buvo Chopino ir Szymanow-
skio d-jø Lenkijoje narë; 2000 Chopino d-jos Lietu-
voje prezidentë. Pav. Ona Juozapaitienë
Dvarionãitë, Minukienë, Demikienë, Tajmajer, Eleo-
nora [g. 1912.IX.29 Liepojoje], liet. kompozitorë, pia-
nistë. Muziko Bronislovo Dvariono duktë. Komp.
B. Dvariono dukterëèia. Tëvui anksti mirus, uþaugo se-
nelio D. Dvariono ðeimoje. Studijavo Anglø in-te (Ry-
goje) pedagogikà ir Latvijos kons-joje (A. Daugulio
f-no kl.). 1941 baigë Kauno kons-jà (B. Dvariono f-no
kl.). 1944 pasitraukë á Vokietijà. Nuo 1949 gyvena Hart-
forde (JAV). 1954 baigë J. Hartto muz. m-là (kompo-
zicijos kl.). Nuo 1952 Ðv. Luko baþnyèios choro vado-
vë, nuo 1956 Ðvè. Trejybës liet. parapijos vargonininkë.
1967–74 dirbo muz. mokytoja. Turi privaèià muzikos
studijà. 1993 kaip pianistë Silver Goddes Pageaut kon-
kurse laimëjo II vietà. Kûriniai: 2 sonatos f-nui, styg.

kvartetas, puè. kvintetas, fantazija vargonams, siuita sm.
ir f-nui, elegija vè. ir f-nui. Arvydas Karaðka
Dvarionãitë, Mikënienë, Eugenija [1910.X.30 Liepojo-
je – 1993.VIII.31 Vilniuje], liet. pianistë. B. Dvariono
sesuo, muzikologës R. Mikënaitës motina. 1933–37
studijavo Kauno kons-joje (B. Dvariono kl.). 1955–
84 mokë skambinti f-nu Vilniaus kultûros m-loje.
Ona Juozapaitienë
Dvarionãitë, Montvydienë, Julija [1893.XII.19 Yla-
kiuose – 1947.IX.24 Kaune], liet. dainininkë (sopra-
nas), aktorë. B. Dvariono sesuo. 1913–17 studijavo
Sankt Peterburgo kons-joje (A. Gedikës f-no kl.).
1921–31 Valstybës teatro solistë, 1931–33 ðio teatro
reþisieriaus padëjëja. 1930–32 Kaune veikusios Vaikø
teatro d-jos reþisierë, aktorë. Vëliau mokytojavo, vai-
dino Jaunimo teatre. Vaidmenys operø spektakliuo-
se: Violetta, Gilda, Juliette, Marguerite, Mimi, Tatja-
na, Elsa, Tamara, Micaela, Rosina. Pav.
Vaclovas Juodpusis
Dvarionãitë Margarita [g. 1928.V.31 Liepojoje], liet.
dirigentë. Pianisto K. Dvariono duktë. Komp. B. Dva-
riono dukterëèia. 1949 baigë Kauno (J. Karnavièiaus
f-no kl.), 1957 Sankt Peterburgo kons-jà (I. Musino
simf. dirigavimo kl.). 1957–61 Lietuvos OBT, 1961–
93 Lietuvos nacionalinës filh-jos simf. orkestro diri-
gentë. Nuo 1969 dësto Lietuvos MuA (nuo 1990 Kau-
no f-te). Pirmoji dirigavo daugelá liet. kompozitoriø
kûriniø. Dirigavo operas: B. Dvariono „Dalia“, D. Au-
bero Fra Diavolo, Ch. Gounod „Faustas“, V. Klovos
„Vaiva“, G. Verdi Rigoletto, P. Èaikovskio „Eugenijus
Oneginas“. Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino V laipsnio
ordinas (1998). Pav. Vytautas Landsbergis
Dvarionãitë-Berþãnskienë Aistë [g. 1974.VII.25 Vil-
niuje], liet. smuikininkë, pedagogë. Smuik. Jurgio Dva-
riono duktë. 1998 baigë Lietuvos MuA (J. Dvariono
kl.). Nuo 1994 dësto Èiurlionio menø g-joje. Lietu-
vos, tarpt. konkursø (Dvariono, 1989, Glazunovo Pa-
ryþiuje, 2000, II vieta) laureatë. Koncertavo Belgijo-
je, Ispanijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Prancûzijoje. Pav.
Dvariõnas Antanas [1899.IV.26 Liepojoje – 1950.V.18 Dvariõnas Bronislovas [g. 1887 Simferopolyje, m.
Toronte], liet. muzikas. Vargonininko D. Dvariono
sûnus, komp. B. Dvariono brolis. Vaikystëje iðmoko
grieþti áv. instrumentais (f-nu, akordeonu, smuiku,
obojumi, kornetu). Sankt Peterburge baigë komer-
cijos m-là, kartu studijavo kalnø inþinieriø in-te ir
kons-joje (dainavimo kl.). Vëliau studijas tæsë Leip-
cigo kons-joje. Po I pasaul. karo dainavo (tenoru)
Liepojos operos teatre. 1920 atvyko á Kaunà. Iki 1933
grieþë Valstybës teatro operos orkestre, dainavo ðio
teatro chore, sukûrë nedideliø operos vaidmenø. Po
1933 grieþë pramog. muzikos orkestruose, dainavo
pramog. kûrinius (1935–36 Londone keliolika dainø
áraðë á plokðteles). Per II pasaul. karà Kauno „Varje-
të“ teatro direktorius. 1944 emigravo. Buvo Kopen-
hagos liet. choro vadovas. 1948 apsigyveno Kanado-
je; Toronte vargonininkavo, dirigavo liet. chorui. Pav.
Vytautas Povilas Jurkðtas
Dvariõnas Balys [1904.VI.19 Liepojoje – 1972.VIII.23
Vilniuje; palaidotas Palangoje], liet. komp., dirig., pia-
nistas, pedagogas. Vargonininko D. Dvariono sûnus.
1916–18 Liepojoje vargonininkavo ir dirigavo Lietuviø
Dvarionas
!#%
d-jos jaunimo chorui; muzikos mokësi privaèiai pas
A. Kalniná. 1924 baigë Leipcigo kons-jà (R. Teich-
müllerio f-no kl.), kartu studijavo kompozicijos teori-
jà pas S. Krehlá ir S. Karg-Elertà. 1925–26 tobulinosi
kaip pianistas Berlyne pas E. Petri, 1934 vasarà
Zalcburge – Tarpt. dirigentø akademijoje. 1939 va-
saros semestrà lankë Leipcigo kons-joje H. Aben-
drotho kl. ir eksternu iðlaikë diplominius dirigavimo
egzaminus. 1926–33 dëstë f-no kl. Kauno muz. m-loje,
1933–43 ir 1944–49 Kauno kons-joje, nuo 1949 Lie-
tuvos kons-joje Vilniuje; prof. (1947). Nuo 1924 kon-
certavo kaip pianistas Lietuvoje ir kt. ðalyse. Nuo 1931
dirigavo simf. orkestrams. 1935–38 Kauno radiofono,
1939–40 su architektu V. Þemkalniu ákurto Vilniaus
miesto savivaldybës simf. orkestro vadovas. 1940–41
ir 1958–64 Lietuvos filh-jos simf. orkestro vyriausia-
sis dirigentas. 1946–65 Lietuvos resp. dainø ðvenèiø
vyriausiasis dirigentas. Kaip simf. orkestrø dirigentas
koncertavo uþsienyje. Julija Dvarionaitë
Svarb. kûriniai: opera „Dalia“ (1957, past. 1959), ba-
letas „Pirðlybos“ (past. 1933), simf-ja e-moll „Lenkiuos
gimtajai þemei“ (1947), variacijos fagotui ir ork.
(1946), koncertas smuikui ir orkestrui (1948, SSRS
valst. premija 1949), 2 koncertai f-nui ir orkestrui
(1960, LSSR valst. premija; 1962), koncertas valtor-
nai ir ork. (1963), sonata baladë smuikui ir f-nui, cho-
ro ir solo dainos, LSSR himno muzika (su J. Ðvedu,
1950), siuitos f-nui, kiti simf. ir kamer. kûriniai, kino
filmø („Tarybø Lietuva“, 1951, LSSR valst. premija
1952) ir dramos spektakliø muzika. Kûryba romant.
krypties. Ji improvizaciðka, emocinga, melodinga, na- Margarita Dvarionaitë
tûraliai atspindinti liet. liaudies dainø intonacijas.
Lanksèios ritmikos, skaidriai spalvingos harmonijos
ir orkestruotës. Mokiniai: dirigentas R. Geniuðas, pia-
nistai H. Znaidzilauskaitë, G. Ruèytë-Landsbergienë,
A. Jurgelionis, L. Dràsutienë. Pav.
L: Gaudrimas J. Balys Dvarionas. V., 1960; Balys Dvarionas. V., 1982;
Bruveris J. Lietuvos giminës: Dvarionai // Ðvyturys, 1997, Nr. 7–8; Ëàíäñ-
áåðãèñ Â. Î Á. Äâàð¸íàñå è åãî ôîðòåïèàííîé ìóçûêå // Ñîâåòñêàÿ
ìóçûêà. 1984. No 11. Vytautas Landsbergis
1919 Liepojoje], liet. muzikas. Vargonininko D. Dva- Aistë Dvarionaitë-Berþanskienë
riono sûnus, komp. B. Dvariono brolis, komp. ir pia-
nistës. E. Dvarionaitës tëvas. Baritonas. Grojo var-
gonais. Vadovavo Liepojos katalikø baþnyèios chorui.
Tragiðkai þuvo.
Dvariõnas Dominykas [1860.IX.16 prie Skuodo –
1931.IX.18 Liepojoje], liet. vargonininkas. Vargonuoti
mokësi Kryme. Po to apsigyveno Liepojoje. Dirbo var-
gonininku, taisë, derino f-nus. Uþaugino 11 vaikø, 7
ið jø tapo muzikais. Subûrë ðokiø orkestrà, kuriame
Antanas Dvarionas
grojo ir jo vaikai. Pav.
Dvariõnas Julijonas [g. 1890 Simferopolyje, m.
1949.III Rygoje], liet. muzikas. Vargonininko D.
Dvariono sûnus, komp. B. Dvariono brolis. Mokëjo
grieþti visais styg. instrumentais, akordeonu. Groda-
vo kavinëse. Dvejus metus dainavo Liepojos operetë-
je. Didesnæ gyvenimo dalá praleido Rygoje. Pav.
Dvariõnas Jurgis [g. 1943.I.13 Kaune], liet. smuikinin-
kas, pedagogas, muz. kritikas. Humanitar. m. dr.
(1992; menotyros kand. 1973). B. Dvariono sûnus. Balys Dvarionas
Dvarionas
!#&
Dvarionai: stovi (ið kairës á deðinæ) Bronislava Dvarionaitë-Kazokienë, Balys Dvarionas, Klavdija ir Kazys
Dvarionai, Julijonas Dvarionas, Juzefa Dvarionaitë-Boller (prisëdus ant këdës atloðo); sëdi (antroje eilëje)
Antanas Dvarionas, Barbora ir Dominykas Dvarionai, Julija Dvarionaitë; sëdi ant grindø Eleonora, Regina ir
Eugenija Dvarionaitës (1924, Liepoja)
1965 baigë Maskvos kons-jà (B. Belenkio kl.) ir ðios
kons-jos aspirantûrà (1969). Nuo 1969 dësto Lietu-
vos MuA; prof. (1992). 1989–98 Lietuvos Kultûros
fondo pirmininkas. Koncertavo SSRS, JAV, Suomijo-
je, Lenkijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Dalyvavo tarpt.
mokslinëse konferencijose, vadovavo meistriðkumo
kursams Lenkijoje. Áv. tarptautiniø konkursø þiuri na-
rys, Szymanowskio d-jos (Lenkija) narys. Áraðë plokð-
teliø, radijo áraðø. Pav. Edmundas Gedgaudas
Julijonas Dvarionas
Dvariõnas Justas [g. 1967.VI.25 Klaipëdoje], liet. pia-
nistas, pedagogas. Smuik. Jurgio Dvariono sûnus. 1991
baigë Maskvos kons-jà (L. Vlasenkos ir M. Pletniovo
kl.) ir ðios kons-jos aspirantûrà (1993, L. Vlasenkos
kl.). Nuo 1993 dësto Èiurlionio menø g-joje, nuo 1998
dar ir Lietuvos MuA. Lietuvos ir tarpt. konkursø „Vir-
tuosi per musica di pianoforte“ Ûstyje prie Labos (Èe-
kija; III vieta, 1978), Viotti Verèelyje (Italija; II vieta,
1992), Porte (Portugalija; „Ernestina da Silva Montei-
ro“ prizas), Merano festivalio (Italija, 1994) laurea-
Jurgis Dvarionas tas. Koncertavo Èekijoje, Rusijoje, Italijoje, Bulgari-
joje, Portugalijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje,
D. Britanijoje, JAV, Kanadoje, dalyvavo muz. festiva-
liuose. Vadovavo meistriðkumo kursams Lenkijoje,
Vokietijoje, Norvegijoje. Buvo tarpt. konkursø þiuri
narys Lietuvoje, Prancûzijoje, Vokietijoje. Pav.
Dvariõnas Kazimieras [1892.III.24 Simferopolyje –
1966.III.4 Kaune], liet. pianistas. Vargonininko D.
Dvariono sûnus, komp. B. Dvariono brolis. Mokësi
groti f-nu Sankt Peterburgo kons-joje (pas L. Daugu-
Justas Dvarionas vietytæ-Malko). Grojo pramoginæ muzikà. 1921–22 su
maþu ansambliu, grodamas restoranuose, apkeliavo
Ðvedijà, Vokietijà. 1924 gráþo á Liepojà. 1931 persikë-
læs á Kaunà, grojo pramoginiuose orkestruose, derino
f-nus, mokë skambinti f-nu. 1956–66 Kauno katedros
vargonininkas.
Dvariõnas Valerijonas [g. 1897 Liepojoje, m. 1976 Vo-
kietijoje], liet. muzikas. Vargonininko D. Dvariono
sûnus, komp. B. Dvariono brolis. Mokësi skambinti
f-nu Sankt Peterburgo kons-joje. Po I pasaul. karo stu-
dijavo kompozicijà Rygoje pas J. Vytuolà. Dirbo Ry-
gos radiofone akompaniatoriumi. Emigravo á Vokie-
tijà. Turëjo f-no studijà. Akompanavo liet. solistams
ir chorui „Auðrinë“ (vadovas M. Liuberskis). Pav.
Dvarionîenë, Smilgaitë, Aldona [1907.II.27 Sankt
Peterburge – 1982.VIII.25 Palangoje], liet. pianistë.
Komp. B. Dvariono þmona. 1934 baigë Kauno kons-jà
(V. Ruþickio kl.). 1934 staþavo Zalcburge, 1937 Ber-
lyne (pas W. Giesekingà). Nuo 1934 dëstë Kauno, nuo
1949 Lietuvos kons-joje; docentë (1947). Koncertavo
Vokietijoje, Belgijoje, Prancûzijoje. Mokiniai: J. Andre-
jevas, A. Apanavièius, V. Gaidamavièius, V. Landsber-
gis, A. Maceina, Þ. Noreikienë, M. Lapënaitë. Pav.
Edmundas Gedgaudas
Dvariõno konkùrsas, Balio Dvariono konkursas,
tarpt. jaunøjø pianistø ir smuikininkø konkursas, ren-
giamas nuo 1989 Vilniuje kas 2–3 metai. Kilo ið res-
publikinio Dvariono konkurso, kuris rengiamas ir iki
ðiol (pirmasis ávyko 1974 A. Dvarionienës, J. Andre-
jevo ir A. Jurgelionio iniciatyva). Bûna 2 turai, varþo-
si trys amþiaus grupës. I ture atliekami baroko bei kla-
sicizmo epochø kûriniai, II – romantikø ir XX a.
komp. kûriniai bei privaloma B. Dvariono kompozi-
cija. ∆ þiuri pirmininkais buvo J. Andrejevas, Justas,
Jurgis ir Aldona Dvarionai, A. Jurgelionis ir kt.
Algirdas Biveinis
DVD: 1. (angl.; Digital Video Disc santrumpa) – skait-
meninë vaizdo plokðtelë. 2. (angl.; Digital Versetile Disc
santrumpa) – skaitmeninë apverèiama garso plokðtelë.
Gintaras Tauteris
„XX a. baletas“ (pranc. Ballet du XX siêcle), baleto tru-
e
pë, veikusi 1960–87 Briuselyje. Ákûrëjas, meno vadovas
ir choreografas M. Béjart’as. Gastroliavo visame pa-
saulyje. ∆ iðgarsëjo Béjart’o modernaus ðokio pastaty-
mais, tarp jø – IX Symphonie („Devintoji simf-ja“, pa-
e
gal L. van Beethoveno muzikà, 1964), Roméo et Juliette
(pagal H. Berliozo muzikà, 1966), I. Stravinskio „Pet-
ruðka“ (1977) ir kt. Judita Þukienë
dviejÿ daliÿ fòrma, muz. forma, susidedanti ið dviejø
temiðkai giminiðkø arba kontrastingø daliø. Bûna pa-
prastoji ir sudëtinë ∆. Paprastàjà ∆ sudaro dvi ne su-
dëtingesnës uþ periodà dalys: I dalyje (periode) eks-
ponuojama pagrindinë muz. mintis. Pagal II dalies
struktûrà paprastoji ∆ skirstoma á repriziná ir nerep-
riziná tipà. Reprizinës ∆ II dalies pabaigoje pakarto-
jama I d. tem. medþiaga (pvz., R. Schumanno „Dru-
geliai“ f-nui). Ðios formos schema:
I dalis: I sakinys II sakinys
II dalis: vidurys repriza
Nereprizinëje vientemëje ∆ II d. plëtoja, papildo muz.
mintá (pvz., L. van Beethoveno Sonatos f-nui Nr. 23
II d. tema, daugelis Fr. Schuberto valsø). Dvitemës ∆
II dalyje pateikiama nauja tema (dainose I d. – uþdai-
nis, II d. – priedainis). Tonac. atþvilgiu paprastoji ∆
yra uþdara – ji prasideda ir baigiasi ta paèia tonacija.
Dviejø daliø formos kiekviena dalis gali bûti kartoja-
ma atskirai arba abi dalys sykiu (kupletinë forma). Pa-
prastoji ∆ vartojama kaip atskiro kûrinio (dainos, ro-
manso, instr. miniatiûros) forma ir kaip stambesnës
formos sudët. dalis. Ðios formos pavyzdþiø randama

l. muzikoje (daþniausiai nereprizinë ∆). Visi apraðy-
tieji paprastosios ∆ tipai profesionaliosios muzikos
þanruose paplito nuo XVIII a. II pusës. Prieð tai ba-
roko epochoje vyravo vad. senovinë ∆ (vientemë, daþ-
niausiai nereprizinë, polifon. faktûros, su moduliaci-
ja I d. pabaigoje).
Sudëtinæ ∆ sudaro dvi kontrastingos dalys, kuriø bent
viena yra paprastosios 2 arba 3 daliø formos (kita da-
lis gali bûti ir periodo formos). Daþniausiai vartoja-
ma vokal. muzikoje (romansai, operø arijos, pvz., Li-
zos arija ið P. Èaikovskio operos „Pikø dama“).
Bûdingas sudëtinës ∆ pavyzdys instr. muzikoje –
Fr. Chopino noktiurnas f-nui g-moll, op. 15, Nr. 3.
Rûta Mielkutë
dvifunkciðkùmas, kitaip ↑ bifunkciðkumas.
dvígubai harmòninio maþòro dermº, maþoro
dermë, kurioje yra paþeminti II ir VI laipsniai, pvz.,
c-des-e-f-g-as-h(-c). Garsaeilyje tarp ∆ laipsniø yra vie-
nas tonas (tarp IV ir V laipsnio), du pusantratoniai
(tarp II ir III, VI ir VII) ir keturi pustoniai. Pav.
Vaclovas Paketûras
dvigubai harmoninio maþoro dermë. A. Chaèaturiano „Mano mylimas sode“
dvígubai harmòninio minòro dermº, èigoniðkoji der-
më, vengriðkoji dermë, minoro dermë, kurioje yra pa-
aukðtinti IV ir VII laipsniai, pvz., a-h-c-dis-e-f-gis(-a).
Garsaeilyje tarp ∆ laipsniø yra vienas tonas (tarp I ir II
laipsnio), du pusantratoniai (tarp III ir IV, VI ir VII) ir
keturi pustoniai. ∆ paplitusi èigonø, vengrø, armënø,
azerbaidþanieèiø, gruzinø, tadþikø, turkmënø, molda-
vø, ukrainieèiø, arabø tautø muzikoje. Pav.
Vaclovas Paketûras
dvigubai harmoninio minoro dermë. Ukrainieèiø l. daina
dvígubasis koncêrtas, koncertas 2 solistams ir kitø
atlikëjø kolektyvui (daþn. orkestrui). Bûdinga ciklinë
forma, faktûros ir tembrø kontrastai, virtuoziðkumas.
Dvigubøjø koncertø sukûrë W. A. Mozartas (fl., arfai
ir ork., KV 299), J. Brahmsas (sm., vè. ir ork., op. 102),
B. Bartókas (2 f-nams ir ork.), P. Hindemithas (tr., fag.
ir styg. ork.). Lietuvoje dvigubøjø koncertø yra sukû-
ræ O. Balakauskas (ob., klav. ir styg, 1981), V. Barkaus-
kas (fl., ob. ir ork., 1978), V. Klova (2 f-nams ir ork.,
1979). ∆ bruoþø turi E. Balsio „Dramat. freskos“ sm.,
f-nui ir ork. (1965). Dana Palionytë
Dvoþãèek
!#'
dvíguboji dominãntë (vok. Doppeldominante, Wech-
seldominante): 1. Maþor. akordas su pagr. tonacijos
dominante susijæs dominantës santykiu. Þymimas DD.
∆ sudaroma nuo II gamos laipsnio maþore paaukðti-
nus IV, minore – IV ir VI gamos laipsnius. ∆ gali bûti
kvintakordo, septakordo, nonakordo pavidalo. Pav.
2. Sumaþintasis arba maþasis vedamasis septakordas,
sudarytas nuo IV paaukðtinto maþorinës ar minori-
nës gamos laipsnio. Þymimas DDVII7. Pav.
Valerijonas Dvarionas
∆ sàvokà ávedë H. Riemannas. ∆ enharmoniðkai su-
tampa su kai kuriais alteruotais subdominantinës
f-jos akordais, taèiau nuo jø skiriasi vartosena.
Vaclovas Paketûras
dvíguboji fòrma, 2 arba 3 daliø forma, kurios dalys
yra pakartotos kitu pavidalu – varijuota arba kitaip
iðplëtota tema, kartais vienoje kurioje dalyje ávesta ir
nauja tema. ∆ dalys gali bûti pakartotos skirtingose
tonacijose. 2 daliø ∆ schema AB + A 1B1 (pvz.,
Fr. Chopino baladë f-nui Nr. 2). 3 daliø ∆ susidaro
kartojant vid. dalá ir reprizà; paprastosios formos sche- Aldona Dvarionienë
ma aba1b1a2 (pvz., L. van Beethoveno sonatos f-nui
Nr. 15 II d. repriza), sudëtinës – ABA1B1A2 (pvz.,
L. van Beethoveno sonata f-nui Nr. 22 I d.) arba
ABA1CA2 (daþniausiai sudëtinë 3 d. forma su 2 skir-
tingais trio, pvz., R. Schumanno I simf-jos III d.).
Rûta Mielkutë
dvylikatònë têchnika, kitaip ↑ dodekafonija.
dvitonaciðkùmas, kitaip ↑ bitonaciðkumas.
dvodecivkâ, huculø liaudies muz. instrumentas – ðvil-
piamasis aerofonas. Porinë iðilg. fleita. Jà sudaro 2
vamzdeliai, iðdroþti ið vieno medþio gabalo. ∆ bûna su
abiem melod. vamzdeliais arba su melod. ir burdon.
vamzdeliu. Pirmojo tipo ∆ abu melod. vamzdeliai da-
romi kiek praskësti (jø tarpe bûna plyðys arba palie-
kamas plonas medienos sluoksnis). Deð. ranka laiko-
mame vamzdelyje iðpjautos 4, kair. – 3 garso skylutës.
Visos skylutës, iðskyrus deð. vamzdelio pirmàjà, sude-
rinamos unisonu. Per pirmàjà skylutæ iðgaunamas dar
ir didþiàja sekunda aukðtesnis garsas. Antrojo tipo dvo-
decivkos abu vamzdeliai iðdroþti lygiagreèiai vienas su
kitu. Melod. vamzdelyje bûna 5 skylutës, burdon. vamz-
delis be skyluèiø. Abiejø vamzdeliø þemiausieji garsai
suderinami unisonu. ∆ melod. vamzdelio skylutës
dangstomos deð. rankos pirðtais. Abiejø tipø ∆ ðvil-
piamos l. dainø ir ðokiø melodijos, improvizacijos. Ma-
noma, kad ∆ yra dakø reliktinis muz. instrumentas.
Romualdas Apanavièius
Dvoþãèek Jiþí [Jirþis Dvòrþaèekas; g. 1928.V.8 Vamber-
ke], èekø komp., pedagogas. 1943–47 studijavo Pra-
hos kons-joje, 1949–53 Prahos MuA pas J. Þídky ir
V. Dobiãðà. Nuo 1953 ðios MuA Kompozicijos kated-
Dvoþãk
!$
ros vedëjas, dëstytojas. Daugiausia kuria kamerinæ
instr. muzikà. Sukûrë operà Ostrov Afrodity („Afrodi-
tës sala“, 1967); simf-jà (1953), 2 simf. siuitas orkest-
rui (1958), daug kamerinës muzikos. Violeta Tumasonienë
Dvoþãk Anton²n Leopold [Antonynas Leopoldas Dvoþãkovã Ludmila [Ludmila Dvorþakòva; g. 1923.VII.11
Dvòrþakas; 1841.IX.8 Nelahozevese (netoli Prahos) –
1904.V.1 Prahoje], èekø komp., dirig., pedagogas. Èe-
kijos mokslo ir meno akademijos akademikas (1890).
1854–57 mokësi muzikos Zlonicëje pas A. Liehman-
nà, 1857–59 Prahos vargonininkø m-loje. 1862–71 gro-
jo altu operos teatro orkestre, vëliau vargonininkavo.
Nuo 8 d-meèio pradëjo garsëti kaip kompozitorius.
Koncertavo áv. Europos ðalyse (daugiausia Anglijoje)
kaip dirigentas. Nuo 1891 dëstë (su pertrauka) Pra-
hos kons-joje; nuo 1901 direktorius; profesorius.
1892–95 Niujorko nac. kons-jos direktorius.
Sukûrë 10 operø, tarp jø – Krãe a uhl²þ („Karalius ir
angliakasys“, 1871), Jakob²n („Jakobinas“, 1888), Èert
a Kãèa („Velnias ir Kaèia“, 1899), Rusalka („Undi-
në“, 1900, Lietuvoje past. 1937), Armida („Armidë“,
Anton²n Leopold Dvoþãk
1903), oratorijà Svatã Ludmila („Ðventoji Liudmila“,
1886), Stabat Mater (1877), Requiem (1890), Te Deum
(1892), 9 simf-jas, tarp jø – D-dur (1880), d-moll
(1885), G-dur (1889), e-moll Z Nového Svýta („Ið N.
pasaulio“, 1893), 5 simf. poemas (1896–97), 7 uver-
tiûras, tarp jø – Dramatickã („Dramatinë“, 1870),
Dmitrij (1882), MÜj domov („Mano tëvynë“, 1882),
Husitskã („Husitø“, 1883), V pþ²rodý („Gamtoje“,
1891), Karneval („Karnavalas“, 1891), Othello (1892),
serenadà styg. (1875), serenadà puè. (1878), Èeskã su-
ita („Èekiðkoji siuita“, 1879), siuità A-dur (1895), Slo-
vanské rhapsodie („Slavø rapsodijos“ D-dur, g-moll,
As-dur, 1878), Slovanské tance (16 „Slavø ðokiø“,
1878–86), 9 legendas ork. (1881), simf. variacijas orig.
tema (1877), koncertà f-nui ir ork. (1876), koncertà
sm. ir ork. (1879, naujos redakcijos 1880 ir 1882), kon-
certà vè. ir ork. (1895), ~70 kamer. instr. ansambliø
(styg. sekstetas, 3 styg. kvintetai, 2 fp. kvintetai, 14
styg. kvartetø, 3 pf. kvartetai, 2 trio, 4 fp. trio), kûri-
niø f-nui 2 ir 4 rankoms, chorø (5 ch. pagal liet. l. dai-
nø tekstus, 1878, iðl. èekø k.), vokal. duetø (1875–77,
4 ciklai), dainø, tarp jø – Cigãnské melodie („Èigonø
melodijos“, 1880), P²sný milastné („Meilës dainos“,
1888), Biblické p²sný („Biblijos giesmës“, 1894).
∆ muzika melodinga, emocinga, psichologiðka; kû-
riniuose gausu patriot. tematikos, èekø l. buities, gam-
tos vaizdø; daugelis kûriniø grindþiama muz. folkloru
(ypaè slavø); iðraiðkos priemonës daugiausia tradi-
cinës. Mokiniai: O. Nedbalas, V. Novãkas, J. Sukas.
1955 Prahoje pradëtas leisti visos ∆ kûrybos rinkinys.
Nuo 1963 Prahoje rengiami tarpt. ∆ violonèelininkø
konkursai. Pav.
L: Ðourek O. Þivot a d²lo Anton²na Dvoþãka. Pr., 1954–57. Sv. 1–4; Sych-
ra A. Estetika Dvoþãkovy simfonické tvorby. Pr., 1959; Hugher G. Dvoþãk.
His Life and Music. L., 1967; Berkovec J. A. Dvoþãk. Pr., 1969; Lay-
ton R. Dvoþãk. Symphonies and Concertos. L., 1978; Burghanser J.
A. Dvoþãk. Pr., 1985; Äâîðæàê â ïèñüìàõ è âîñïîìèíàíèÿõ. Ì., 1964.
Adeodatas Tauragis
Dvorsky Peter [Peteris Dvòrskis; g. 1951.IX.25 Parti-
zanske], slovakø dainininkas (tenoras). Studijavo Bra-
tislavos kons-joje. 1972 debiutavo Bratislavos operos
teatre (sukûrë Lenskio vaidmená). Tarpt. Èaikovskio
konkurso laureatas (1974). Dainavo Vienos, Miunche-
no, Florencijos, Tokijo, Niujorko MO, Milano LS,
Londono CG, Maskvos DT ir kt. teatruose. Vaidme-
nys: Edgardo, Hercogas, Rodolfo, Lenskis ir kt.
Tamara Vainauskienë
Prahoje], èekø dainininkë (lyr. dramat. sopranas). Stu-
dijavo Prahos kons-joje (1942–49). Debiutavo 6 d-me-
èio pr. Ostravoje ir Bratislavoje. 1954–60 dainavo pagr.
partijas Prahos operoje. 1960–80 Berlyno valstybës ope-
ros solistë. Gastroliavo didþiuosiuose pasaulio teat-
ruose. Pagarsëjo kaip R. Wagnerio operø vaidmenø at-
likëja (Elisabeth, Isolde, Senta). 1965–71 dalyvavo
Bairoito festivalio spektakliuose. Jonas Klimas
dzêrûris (joruri), klasik. japonø marioneèiø teatro rû-
ðis. Lëliø vaidyba palydima dainininko pasakotojo
(vadinamo gidajumi; pavadintas dzerûrio kûrëjo Ta-
kemoto Gidajaus, 1651–1714, vardu). Ið pradþiø vai-
dinimai vyko Kiote, XVII a. pr. Ede (dab. Tokijas),
nuo 1675 Osakoje. Ist. tematikos pasakojimai prita-
riami semiseno. Vaidinama ant dviejø nevienodo
aukðèio pertvarø. Dekoracijos pieðtos. Gidajus, at-
liekantis visø personaþø vaidmenis, ir muzikantas sëdi
scenos deðinëje ant paaukðtinimo; kartais spektak-
lio metu gidajus ir muzikantas keièiami. Lëlës labai
judrios, iðraiðkingos, 100–130 cm aukðèio, kiekvienà
jø valdo trys aktoriai. Repertuarà sudaro daugiausia
klasik. japonø dramaturgø (M. Cikamacaus, 1653–
1724; I. Takedos, 1691–1756) pjesës.
dzi¹dzinis, liet. liaudies muz. instrumentas – stryk. mo-
nochordas. Tai ~100 cm ilgio medinë lentelë su iðil-
gai nutiesta styga. ∆ apat. gale átaisytas aukðtas tiltelis
(tuðèia dëþutë). Grieþiama stryku; skalele dangstoma
styga, neprispaudþiant prie lentelës. Garsai ðaiþûs. Mi-
nimas L. Jucevièiaus veikale „Lietuva“ (1846). XX a.
I pusëje ∆ grieþë jaunimas; populiarintas spaudoje. ∆
grieþiamos ðokiø, dainø melodijos. Arvydas Karaðka
Dþamís Nuradinas Abdarahmanas [1414.X.7 Dþamu-
jë (prie Niðapûro, Iranas) – 1492.XI.9 Herate (Afga-
nistanas)], persø ir tadþikø raðytojas, filosofas, muzi-
kologas. Paraðë 2 daliø „Traktatà apie muzikà“ (XV a.
II pusë, pirmoji dalis apie kompozicijà, antroji – apie
ritmà). Traktate nagrinëjo muzikos, dermiø kilmæ, áv.
dermiø emoc. poveiká, terminologijos problemas, in-
tervalo ir ritmo ryðius. Algirdas Ambrazas
dþãmpas (angl. jump – ðuolis): 1. Svingo grieþimo bû-
das. Jam bûdinga akcentuojamas beat, stipri garso ata-
ka, gausûs melodijos ðuoliai, egzaltacija. Susiklostë apie
1930 Niujorko Harleme (lemiamos reikðmës turëjo big-
bendø muzikai negrai). 2. Negrø ðokis Liudas Ðaltenis
dþatrâ, Indijos tradic. teatro rûðis. Paplitusi Bengali-
joje ir Orisoje. Tai ðokio, pantomimos, þodþio, instr.
ir vokal. muzikos sintezë. ∆ orkestrà sudaro indø nac.
puèiamieji, muð. instrumentai ir nedidelë kilnojamoji
fisharmonija. Vaidmenis atlieka vyrai ir jauni vaiki-
nai. Manoma, kad ∆ atsirado ið piemenø þaidimø ir
Viðnu-Kriðnos kulto procesijø; kaip þanras susiklostë
XVI–XVII a. Jonas Klimas
dþiåzas (angl. jazz), profesionali improvizacinës muzi-
kos rûðis. Atsirado XIX a. pab.–XX a. pr. ið ↑ afroa-

merikietiðkosios muzikos, vëliau perëmë ir kitø kraðtø
muz. tradicijas. Pavadinimo kilmë neaiðki. Nuo XIX a.
vid. JAV negrø slengo þodis jazz vartotas ekscentrið-
kumui, ekspresyvumui bei seksual. aistroms apibûdin-
ti. Kaip muz. terminas pirmà kartà pavartotas 1913
viename San Francisko laikraðèiø. Dþiazui bûdinga re-
guliari metroritm. pulsacija (↑ beat) ir nuo jos nukryps-
tantys melod. akcentai (↑ svingas), trumpi ostinat. mo-
tyvai – replikos (↑ riff), polimetrinë ritmika, melod.
bliuzo elementai, derinami su pasikartojanèiais V. Eu-
ropos muz. harmoniniais junginiais (kvadratas), eks-
presyvus intonavimo tipas (↑ hot), individualus skam-
besys (↑ sound), specif. artikuliacija bei kalbos
intonacijø ir instrumentø mëgdþiojimas (↑ scat,
↑ growl, ↑ wah-wah ir kt.), pabrëþtas ritm. pradas, res-
ponsorinë balsø sàðauka (↑ call and response), indivi-
duali ir kolektyv. improvizacija pagal ið anksto sutar-
tà, bet nebûtinai natomis fiksuotà kompozicijos formà.
Pagal ritmo savybes ∆ bûna 2 daliø metro (two beat),
4 daliø metro (four beat) ir aðtuntiniø pulso (beat).
Tai atitinka ir ∆ raidos etapus: senàjá (klasikiná) ∆, svin-
gà ir bebopà. Pagal atlikimo, intonavimo bûdà skiria-
mi hot ir ↑ cool, t. p. individualûs stiliai (C. Hawkins
sound, D. Ellington sound, G. Miller sound ir kt.). Is-
toriðkai ∆ skirstomas á tradiciná (maþdaug 1900–40),
modernøjá (1940–60) ir avangardiná (nuo 1960).
Manoma, kad ∆ atsirado N. Orleane – kintanèio valst.
pavaldumo ir áv. nacionalinës sudëties uoste. Èia ∆
grojo nedideli puè. ansambliai: 1–2 trimitai arba kor-
netai, 1–2 klarnetai, 1–2 trombonai, tûba, maþasis ir
didysis bûgnai, lëkðtës, kartais ir bandþa arba gitara.
Ðie ansambliai (vad. marshing band) grodavo gatvëse
per mas. ðventes, rengdavo varþybas. Pasilinksmini-
mo ástaigose bei Misisipe plaukiojanèiø garlaiviø de-
niuose vietoj tûbos kartais buvo grojama kontrabosu,
skambinama f-nu. Repertuarà sudarë áv. marðai, ðo-
kiai, l. dainos, orkestrui aranþuoti regtaimai. 1917 uos-
tamiestyje ir aplink já uþdraudus prostitucijà (dël to
buvo uþdarytos N. Orleano pramogø rj. Storivilio pa-
silinksminimo ástaigos), daugelis muzikantø ið N. Or-
leano persikëlë á kitus JAV miestus. ∆ centrais tapo
Niujorkas ir Èikaga. Jei N. Orleanas vadinamas „dþia-
zo lopðiu“, tai Èikaga – „dþiazo m-la“: èia dël didelës
konkurencijos ið N. Orleano atvykæ savamoksliai ∆
muzikantai turëjo ágyti natø raðybos ir teor. þiniø. Èi-
kagoje kûrë ið N. Orleano atsikëlæ K. Ory, L. Arm-
strongas, J. „King“ Oliveris ir kiti. Niujorke garsëjo
baltøjø orkestrai. Vienas jø – N. La Rocca’os „Origi-
nal Dixieland Jass Band“ 1917 áraðë pirmàjà ∆ plokð-
telæ. Netrukus ∆ paplito JAV. Palaipsniui orkestrai di-
dëjo: vietoj melod. instrumentø ëmë grieþti 3–5
instrumentø grupës (sekcijos), atsirado didþiøjø or-
kestrø (↑ bigbendas), tarp jø þymiausi buvo D. Elling-
tono, C. Basie’o, G. Millerio, B. Goodmano, W. Her-
mano orkestrai.
Tradiciniam (senajam arba klasikiniam) dþiazui (apie
1900–40) priklauso áv. orkestriniai stiliai: nedideliø or-
kestrø – ↑ Naujojo Orleano stilius, ↑ Èikagos stilius,
↑ diksilendas; didþiøjø orkestrø – svingas bei jo atmai-
nos Harlem swing, ↑ bounce, ↑ dþampas, ↑ dþiungliø sti-
lius, Western swing, sweet swing ir kt.; vokal. instrumen-
tinis stilius – klasikinis ↑ bliuzas. Tradiciniam ∆ kartais
dþiazas
!$
priskiriamos ir archajiðkosios afroamerikietiðkosios mu-
zikos vokalinës (áv. ðûksniai, raudos, darbo dainos, ↑ spi-
rièiueliai, ↑ gospel, baladës, ↑archajiðkasis bliuzas) ir
instrumentinës (bliuzas, fp. ir ork. ↑ regtaimas, ↑ boo-
gie-woogie, stride ir kt.) formos, t. p. ↑ menestreliø
vaidinimø muz. numeriai. Dël ekspresyviø („karðtø“)
intonacijø, virtuoziðkumo tradiciniam ∆ prigijo hot
(„karðtojo“) dþiazo pavadinimas. Vyravo dviejø
(N. Orleano, Èikagos stiliai) ir keturiø (svingo stilius)
daliø bitas (beat). Tradicinio ∆ laikotarpiu susiklostë
pagr. orkestrinës (G. Miller sound, D. Ellington sound,
C. Basie jump) bei solinës (C. Hawkinso, L. Youngo ir
kt.) m-los. 4 d-meèio pabaigoje atgimë senieji ∆ stiliai
(↑ revival).
Modernusis ∆ 5 d-metyje iðkëlë naujà estet. ∆ sam-
pratà, pabrëþianèià men. jo vertæ, kûrybinæ, o ne pra-
moginæ ∆ f-jà. Modernusis ∆ vadinamas dþiazo revo-
liucija, ne tik naujai áprasminusia ðià muzikà, bet ið
esmës pakeitusia raiðkos priemoniø vartojimà: harmo-
nija tapo spalvingesnë, melodika pasipildë alteracijo-
mis ir chromatizmais, ypatingà iðraiðkà ágavo pauzës,
susiklostë kitoniðka frazuotë. Vyravo aðtuntiniø bitas,
þymimas nebe bûgnø, o lëkðèiø. Atsirado naujas po-
þiûris á kompozicijø formà bei ansamblio sudëtá. Mo-
derniojo ∆ principus pagrindë ir átvirtino bebopo no-
vatoriai Ch. Parkeris, D. Gillespie’s, Th. Monkas,
M. Roachas, Ch. Christianas, Ch. Mingusas ir kiti.
Modernusis ∆ sujungë 1940–60 susiklosèiusias kryp-
tis: ↑ bebop, progresiv, cool bei jo atmainas (afroku-
bietiðkàjá dþiazà, ↑ Vakarø pakrantës dþiazà, ↑ hardbop,
↑ Rytø pakrantës dþiazà, ↑ bosanovà, ↑ soul ir kt.). Ðiuo
laikotarpiu didþiuosius orkestrus pakeitë nedideli sa-
vito tembro ansambliai ↑ combo. Taèiau bigbendai ne-
iðnyko, jø muzika praturtëjo naujomis raiðkos prie-
monëmis, padëjusiomis atsirasti naujoms kryptims:
afrokubietiðkajam ∆, progressive stiliui, ið dalies ir
↑ third stream („treèioji srovë“). Bliuzo veikiamas, ra-
dosi rhythm and blues stilius.
Avangardiniam ∆ (gyvuoja nuo 1960) bûdinga naujas
poþiûris á ∆ elementus (tarp jø ir á improvizacijà; free
jazz – „laisvasis dþiazas“), polistilistika, áv. pasaulio tau-
tø muz. tradicijø asimiliacija (nuo netradic. dermë-
mis pagrásto modalinio ∆ iki world music – „pasaulio
muzikos“). Atsirado nauja dþiazo ir akadem. muzi-
kos (↑ barokinis dþiazas), dþiazo ir roko, popmuzikos
jungtis (↑ fusion, ↑ dþiazrokas, noise, ↑ funky). Dþiazà
pradëta jungti ir su baletu, ðokiu, opera, teatru, kino
filmu, daile. Susiklostë elektroninis, kompiuterinis ∆.
7 d-metyje kai kurie Èikagos muzikantai (AACM, „Art
Ensemble of Chicago“) ëmë naujai áprasminti „juo-
dàsias“ tradicijas, gráþo prie afrikiet. dþiazo iðtakø.
Ðiuolaik. dþiaze ryðkiausios individualios kryptys
(B. McFerrino ↑ scat eksperimentai, nauja dþiazo ir
klasikos jungtis, J. Garbareko nacionalinis muz. epas).
Áv. eksperimentinës tendencijos bûdingos creative
krypèiai, naujajai improvizac. muzikai. Avangardinio
∆ laikotarpiu atsirado nuosaikaus ∆ srovë ↑ main-
stream, pagrásta bûdingiausiais ∆ elementais.
Europoje ∆ pradëta groti jau XX a. 1 d-metyje. 2
d-metyje atsirado ansambliø, tarp jø – þymiausias 4
d-metyje Paryþiuje gyvavæs „Le Quintette du Hot Club
de France“ (jame grieþë gitaristas D. Reinhardtas,
dþiazrokas
!$
smuikininkas S. Grappelly). 5 d-metyje ∆ paplito be-
veik visoje Europoje. ∆ turëjo ir turi átakos popmuzi-
kai ir rokui. ∆ muzikos elementus savo kûryboje var-
tojo akadem. muzikos kûrëjai (C. Debussy,
A. Dvoþãkas, P. Hindemithas, E. Kþenekas, D. Mil-
haud, M. Ravelis, I. Stravinskis ir kt.).
Lietuvoje dþiazo melodijos skambëjo dar tarpukario
metais, daugiausia Kauno restoranuose ir kavinëse
(„Metropolyje“, „Versalyje“). Jas grojo populiarûs
„dþiazbandai“ (tokiø buvo beveik kiekviename Lietu-
„Dþig¾nas“, liet. liaudies ðokis. Muz. metras 2/4, tem-
pas vidutinis. Ðokama daþniausiai ratu miðriai (vidury
rato bûna 1 pora), vienø vyrø arba vienø moterø. Ma-
noma, kad XIX a. pab. ir XX a. pr. ∆ buvo ðokamas
daugiausia Uþnemunëje. 1884 ∆ pirmà kartà paminë-
tas „Auðrinëje“, 1904 V. Pietario romane „Algiman-
tas“. 1939 G. Vokietaitytës parengtà ∆ scenoje ðoko
merginos. Nuo 1947 J. Lingio (choreografija) ir J. Ðve-
do (muzika) perkurtà ∆ ðoka ðokiø ansambliai. Pav.
Kazys Poðkaitis

vos miestelyje). 1940 Kauno radiofone ákurtas pirma-

sis dþiazo orkestras (vadovas A. Stupelis), gyvavæs tik
iki 1941. Per II pasaul. karà dþiazà Lietuvoje grojo
J. Ðabsajaus orkestras. Pokario metais dël soviet. ideo-
logijos ∆ Lietuvoje buvo beveik iðnykæs. 1957 prasidë-
jus polit. „atðilimui“, vël imta groti dþiazo muzikà. 1957
susibûrë Kauno politechnikos in-to orkestras (vadovas
J. Tiðkus; nuo 1958 Lietuvos estrad. orkestras), 1958 –
Vilniaus un-to dþiazo sekstetas. 1961 gruodþio pab. Lie-
tuvos kons-joje surengta dþiazo muzikai skirta 3 dienø
Romualdas Dþiugas
studentø moksl. konferencija ir koncertas. Tai laikoma
Lietuvos ∆ pradþia. Po 1961 ∆ gyvenimas Lietuvoje
pagyvëjo: kûrësi ansambliai, steigësi klubai, pradëta „Dþigûnas“ (perkurtas J. Ðvedo)
rengti koncertus. 1968 Elektrënuose surengtas pirma-
sis ∆ festivalis „Jaunystë’ 68“. Roko muz. antplûdis ku-
dþingùlis, kvieslë, kvietka, marðelga, liet. liaudies muz.
instrumentas – kratomasis, beldþiamasis idiofonas; ∆ –
riam laikui sustabdë ∆ raidà Lietuvoje. Susidomëjimas
papuoðta vienðakë, dviðakë arba triðakë lazda, Uþne-
∆ vël atgimë po Ganelino trio (gyvavo 1976–87) trium-
munëje ir M. Lietuvoje vartota vestuviø kvieslio. Barð-
fo tarpt. ∆ festivalyje „Jazz Jamboree’ 76“ Varðuvoje.
kinimas ∆ turëjæs magiðkos galios. Nuo 1966 rekonst-
Ðio ansamblio nariai ne tik garsino Lietuvos dþiazà
ruotà ∆ (1,8 m ilgio lazda su virðûnëje esanèiu 20 cm
uþsienyje, bet ir ugdë Lietuvos ∆ auditorijà bei naujà
skersmens skrituliu, apkabinëtu þalvariniais þvangu-
9 d-meèio ∆ muzikantø kartà (P. Vyðniauskas, V. La-
èiais) vartoja dainø ir ðokiø bei folkloro ansambliai.
butis, L. Ðinkarenko, G. Laurinavièius, S. Sasnauskas
Romualdas Apanavièius
ir kt.). Lietuvoje 9 d-metyje vël pradëta rengti ∆ festi-
valius: Birðtone (nuo 1980), Vilniuje ir Panevëþyje Dþiùgas Romualdas [1908.VIII.17 Kaune – 1992.VI.9
(nuo 1988), Kaune (nuo 1991) ir Klaipëdoje. Vilniuje], liet. obojininkas, pedagogas, dailininkas.
L: Listavièiûtë A. Lietuvos dþiazo muzikantø katalogas 1961–1996. V., 1925–30 mokësi Kauno muzikos m-loje. 1928–48 Vals-
1996; Panassic H. The Real Jazz. N. 4, 1942; Feather L. The Pleasures tybës teatro, 1948–82 – Lietuvos OBT orkestro kon-
of Jazz. N. 4, 1976; Collier J. L. The Making of Jazz. N. 4, 1979; Be- certmeisteris. 1939–48 dëstë Kauno kons-joje. 1948–
rendt J. E. Das grosse Jazzbuch. Von New Orleans bis Jazz Rock. F/M,
49 Vilniaus kons-jos obojaus kl. vedëjas. 1949–57
1981; Noglik B. Jazzwerksstatt international. B., 1981; Asriel A. Jazz. As-
pekte und Analysen. B., 1985; Schmidt A. Historia Jazzu. W., 1988 (t. 1), Lietuvos kons-jos Puè. instrumentø katedros vedëjas;
1992 (t. 2), 1997 (t. 3); Ñîâåòñêèé äæàç. Ïðîáëåìû, ñîáûòèÿ, ìàñòåðà. doc. (1951). Paraðë studijà „Apie obojaus iðvystymo
Ì., 1987; Êîíåí Â. Ðîæäåíèå äæàçà. Ì., 1990. Jûratë Kuèinskaitë raidà“ (1984). Μokiniai: K. Biliûnas, P. Stepulis,
dþiazròkas (angl. jazz rock), dþiazo stilius, pagrástas dþia- S. Domarkas, J. Rimas, V. Kertenis, A. Jagminas ir kt.
zo ir roko muz. iðraiðkos priemoniø sinteze. Susiklostë Nupieðë muzikø ðarþø. Lietuvos liaudies meno d-jos
XX a. 6 d-meèio vid. JAV. ∆ bûdinga kolektyvinë impro- narys (nuo 1963). Pav. Danutë Laukytë
vizacija, P. Amerikos ðaliø folkloro ritmika, gausus elek- dþiùngliø stílius (angl. jungle style), XX a. 3 d-meèio
triniø instrumentø vartojimas. ∆ ansamblá sudaro rit- vid. dþiazo kryptis. Vienas pagrindiniø kûrëjø – komp.,
mo grupë (elektriniai klavið. instrumentai, sol. ir bos. pianistas D. Ellingtonas. ∆ bûdinga neáprastos temb-
gitaros, muð.), vartojanti roko elementus, ir melod. gru- rø kombinacijos, disonansiniai sàskambiai, gausûs
pë (variniai puè., saksofonai), suteikianti ∆ kompozici- klasteriai, instrumentinë gyvûnø garsø ir þmogaus bal-
joms dþiazo kolorità. Justinas Prusevièius, Liudas Ðaltenis so imitacija. ∆ iðraiðkos priemonës vartojamos ir avan-
dþigâ (angl. jig, jigg, jygge, gigge, it. giga, pranc. gigue): gard. dþiaze. Justinas Prusevièius
1. Greitas humoristinis airiø ar anglø kilmës ðokis (daþ- dþustinjanâ (it. giustiniana, justiniana), XV–XVI a. it.
nai dainuojamas). Atliekamas 1–2 ar grupës ðokëjø. satyr. daina; panaði á vilanelæ. Tokioms dainoms pirmuo-
Buvo mëgstamas jûreiviø. Þigos pirmtakas. W. Byr- sius tekstus sukûrë it. poetas L. Giustiniani (1385–1446).
das, J. Bullas, G. Farnaby ir kiti anglø komp. virgina- Jonas Klimas
lininkai vartojo ∆ melodijas kaip temas originalioms
variacijoms. 2. Muz. vaidinimas, panaðus á farsà. Nuo
XVI a. pab. iki XVIII a. vid. buvo populiarus Ang-
lijoje ir Ð. Amerikoje. Buvo ↑ dainø operos pirmtakas.
Adeodatas Tauragis

E, e: 1. Garso mi raidinis pavadinimas. Didþiàja raide Eberle Jan Oldþich [Janas Oldrþichas Êberlë; 1699.VII.2
þymimas didþiosios oktavos garsas, maþàja – maþosios,
E1 – kontroktavos, e1 – pirmosios oktavos, e2 – antro-
sios ir t. t. 2. Tonacijos (ir gamos), kurios tonika yra
garsas mi, pavadinimo dalis. Maþor. tonacija þymima
E-dur (kartais tik E), minorinë – e-moll (e). 3. Akor-
do, kurio apat. garsas yra mi, þymëjimas. Didþiàja rai-
de (be papildomø þenklø) þymimas maþor. kvintakor-
das, maþàja – minorinis. 4. Instrumento styga (smuiko
I, kontraboso IV). Audronë Jurkënaitë
„Earth, Wind and Fire“, JAV roko grupë. 1971 ák.
Maurice’as White’as (mokësi Èikagos kons-joje). ∆ na-
riai: M. (balsas, muð.), V. (balsas, bos. gitara) ir Ph.
(muð.) White’ai, Ph. Bailey’s (balsas, muð.), L. Dunnas
(klavið.), J. Grahamas (git.), A. McCay’us (git., muð.),
R. Johnsonas (muð.), A. Woolfolkas (saks.), D. My-
rickas (saks.), L. Satterfieldas (trbn.), M. Davisas (tr.).
∆ muzikavimo stilius – dþiazo, soul, roko, funky ir dis-
ko muz. lydinys (vad. „juodasis popsas“). ∆ groja vir-
tuoziðkai, preciziðkai; kompozicijoms bûdinga sudë-
tinga aranþuotë. 1979 gavo Grammy premijà kaip
geriausia rhythm and blues grupë. Darius Uþkuraitis
East Coast Jazz (angl. Rytø pakrantës dþiazas), kitaip
↑  hardbop.
Eben Petr [Petras Êbenas; g. 1929.I.22 Zamberke], èe-
kø komp., pianistas, vargonininkas. 1948–54 studi-
javo Prahos MuA (kompozicijos pas P. Boþkovecà,
skambinti f-nu pas Fr. Rauchà). Nuo 1952 koncer-
tuoja kaip pianistas. Nuo 1955 dësto Prahos un-to
Muz. skyriuje. 1992 buvo festivalio „Prahos pavasa-
ris“ prezidentas. Sukûrë baþnytinæ operà „Jeremijas“
(1997), oratorijà Apologia Sokratus (1967), miðiø,
kantatø, kûriniø orkestrui (Vox clamantis, 1969), kon-
certø (vargonams Nr. 1, Symphonia gregoriana, 1954,
Nr. 2, 1982; f-nui, 1961), kûriniø chorui (Pragnesia,
1973; Catonia moravia, 1975), kt. kûriniø vargonams,
tarp jø – Nedelni hudba („Sekmadienio muzika“,
1959), Laudes (1964), Four Biblical Dances („Keturi
bibliniai ðokiai“, 1991), vokal. ciklø, tarp jø – Písn÷
nelaskavé („Dainos be meilës“, 1963), kamer. muzi-
kos kûriniø. 1997 ∆ lankësi Vilniuje, kur vyko ∆ kû-
rybos dienos. Pav. Adeodatas Tauragis
Eberl Anton Franz Josef [Antonas Francas Jozefas
Êberlis; 1765.VI.13 Vienoje – 1807.III.11 ten pat],
Austrijos komp., pianistas. Koncertuoti pradëjo sep-
tyneriø metø. Amþininkø teigimu, 1785–86 mokësi pas
W. A. Mozartà. Gastroliavo Vokietijoje (1795 su Mo-
zarto naðle), 1796–1800 gyveno Sankt Peterburge, vë-
liau Vienoje. Buvo þinomiausias (po L. van Beethove-
no) tø laikø kompozitorius Vienoje. Sukûrë 7 operas,
instr. muzikos kûriniø, tarp jø – 5 simf-jas, 3 koncer-
tus f-nui, kvartetø, kantatø. Rita Vinslovaitë
!$!
Filse (Tirolis, Austrija) – 1768.VII.2 Prahoje], èekø styg.
-
instrumentø meistras. Nuo 1726 dirbo smuikus, altus,
violonèeles, viola da gamba, kontrabosus (pagal Aust-
rijos meistro J. Steinerio instrumentø modelius).
Vytautas Povilas Jurkðtas
Eberlein Dorothee [Dorotëja ¨berlein; g. 1938.VI.7
Liudvigsluste (Vokietija)], vok. muzikologë. Filosofi-
jos daktarë (1978). Muzikologijà studijavo Berlyno
(1957–59 pas W. Vetterá, E. H. Meyerá), Hamburgo
(1959–61 pas H. Husmannà), Kelno (1965–67 pas
K. G. Fellererá, K. Niemöllerá, D. Kämperá) un-tuose.
1979–96 dirbo Kelno V. Vokietijos radijo muz. skyriaus
ir plokðteliø archyvo vedëja. Tyrë XIX–XX a. rusø
muzikà. Paraðë kn. „Russische Musikanschauung um
1900“ („Muz. paþiûros Rusijoje apie 1900“, 1978), Petr Eben
„Anatolij Ljadow: Leben–Werk–Musikanschauung“
(„Anatolijus Liadovas: Gyvenimas–kûryba–muzikinës
paþiûros“, 1978). Nuo 1975 tiria ir propaguoja
M. K. Èiurlionio ir kt. liet. kompozitoriø kûrybà. Pa-
rengë M. K. Èiurlionio fp. kûriniø rinkiná (iðl. 1986).
Apie liet. muzikà paskelbë keliasdeðimt straipsniø, pa-
rengë radijo apybraiþø, skaitë praneðimus tarpt. kon-
ferencijose Stokholme, Berlyne, Kaune. ∆ iniciatyva
1979 V. Berlyno XIX menø festivalyje buvo surengtas
tarpt. simpoziumas M. K. Èiurlionio kûrybai nagrinëti.
Pav. Algirdas Ambrazas
Eberlin Johann Ernst [Johanas Ernstas ¨berlinas;
1702.III.27 Jetingene (Bavarija) – 1762.VI.19 Zalc- Dorothee Eberlein
burge], vok. kompozitorius. Muzikos mokësi Augs-
burgo jëzuitø kolegijoje. 1721–23 Zalcburgo un-te
studijavo teisæ. 1726 pradëjo dirbti Zalcburgo arki-
vyskupo rûmø vargonininku, 1749 – rûmø kapelmeis-
teriu. Sukûrë 58 miðias, 12 requiem, 2 Te Deum, 30
litanijø, 70 ofertorijø, 9 Miserere, 22 oratorijas, 3 ope-
ras, 3 operetes, muzikà 59 mokykl. dramoms. ∆ kû-
ryba turëjo átakos Zalcburgo muz. gyvenimui (ypaè
W. A. Mozartui). Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Eberwein Max Karl [Maksas Karlas ¨berveinas; g.
1814 Veimare, m. 1875.III.19 Dresdene], vok. pianis-
tas, kompozitorius. J. N. Hummelio mokinys. Sukûrë
kûriniø f-nui, vokal. muzikos. Paraðë muzikà pagal liet.
liaudies dainos „Að atsisakiau savo moèiutei“ vok.
tekstà (J. G. Herderio vertimas). Vytautas Povilas Jurkðtas
Eccard Johannes [Johanesas ¨kardas; g. 1553 Miûlhau-
zene, m. 1611 Berlyne], vok. kompozitorius. 1567–71
giedojo Veimaro, 1571–73 Miuncheno rûmø kapelo-
se; be to, 1571–73 mokësi pas O. di Lasso. 1577–78
J. Fuggerio rûmø (Augsburge) kapelmeisteris. 1579–
1604 gyveno Karaliauèiuje; 1579–86 Brandenburgo –
Ansbacho markgrafo Georgo Friedricho rûmø kapel-
meisteris, 1586–1608 kapelmeisteris. 1608–11 Bran-
denburgo markgrafo Joachimo Friedricho rûmø Ber-
Eccles
!$"
lyne kapelos dirigentas. Sukûrë ~250 rel. kûriniø – pro-
testantiðkø giesmiø, choral. motetø, odþiø. Pav.
Jonas Klimas
Eccles John [Dþonas Êklsas; g. 1668 Londone, m.
1735.I.12 Kingstone], anglø smuikininkas, kompozi-
torius. Muzikos mokësi ið tëvo. 1690 pradëjo kurti.
Sukûrë dainø, muzikos dramos spektakliams (~50
kaukiø vaidinimø); þymiausios pjesës – The Rape of
Europa by Jupiter („Europos pagrobimas“), The Co-
mical History of Don Quichote („Komiðkoji Don Ki-
choto istorija“, abi 1694), Loves of Mars and Venus
(„Marso ir Veneros meilë“, 1696), The British Enchan-
ters, or No Magic like Love („Britanijos burtininkë, arba
Nëra didesnio stebuklo uþ meilæ“, 1706). Nuo 1694
karaliaus rûmø orkestro narys, 1700–35 vadovas. ∆ me-
lodijos dainingos, lengvai ásimenamos. ∆ kûriniai buvo
labai populiarûs, iðleisti áv. jø rinkiniai: „Theatre mu-
Johannes Eccard sic“ („Teatro muzika“, 3 t., 1698–1700), „Songs for New
Year’s Day“ („Naujøjø metø dainos“, 1702–03), „Col-
lected Songs“ („Rinktinës dainos“, 1710). Paraðë ped.
metodikos darbø, tarp jø – „A Collection of Lessons
for harpsichord“ („Skambinimo klavesinu pamokø rin-
kinys“, 1702). Danutë Mekaitë
echo – aidas.
Eckstine (Eckstein) Billy (William Clarence) [Bilis
Êkstainas; tikr. vardai Viljamas Klarensas; 1914.VII.8
Pitsburge – 1993.III.8 Niujorke], JAV dþiazo daini-
ninkas, trimitininkas, trombonininkas (ventil. trom-
bonas), orkestro vadovas. Nuo 1939 dainavo ir grieþë
svingà, modernøjá dþiazà E. Hineso bigbende. 1944–
47 orkestro vadovas. ∆ orkestre grieþë þymûs bebop
atlikëjai Ch. Parkeris, D. Gillespie’s, A. Blakey’s. Nuo
1948 dainavo su áv. dþiazo ir pramog. muzikos orkest-
rais, gastroliavo Europoje, Azijoje, Australijoje. Ára-
ðë keliasdeðimt plokðteliø. Jonas Rimða
Eddy Nelson [Nelsonas Êdis; 1901.VI.25 Providense
(Rod Ailendo valstija) – 1967.III.6 Majamyje (Flori-
dos valstija)], JAV dainininkas (baritonas). Dainuoti
mokësi Niujorke, Dresdene, Paryþiuje. 1922 debiuta-
vo Filadelfijos „Civic Opera Company“ (G. Rossini
komiðkojoje operoje „Vedybø vekselis“), 1924 daina-
vo MO; dalyvavo A. Bergo Wozzeck premjeroje JAV
(1931), daug koncertavo, dainavo radijuje. Nuo 1933
filmavosi muz. filmuose („Dancigo ledi“ ir kt.). Ypaè
populiarûs buvo filmai operetës, kuriuose ∆ vaidino
ir dainavo su J. MacDonald. Nuo 1943, blëstant po-
puliarumui, tik koncertavo (ir naktiniuose klubuose),
áraðë kelias plokðteles. Bronius Ambraziejus
Edelhagen Kurt [Kurtas ¨delhagenas; 1920.VI.5 Her-
nëje (Vestfalija) – 1982.II.9 Kelne], vok. dþiazo komp.,
pianistas, orkestro vadovas. Studijavo dirigavimà Ese-
no kons-joje. Vienas dþiazo m-los Kelne ákûrëjø. 1957–
62 dëstë Kelno aukðtojoje muz. m-loje (dþiazo kl.).
1945 subûrë bigbendà ið áv. ðaliø muzikantø (vienà ge-
riausiø Europoje) ir iki mirties jam vadovavo. ∆ daly-
vavo áv. Europos dþiazo festivaliuose. Gastroliavo Eu-
ropos, Azijos, Afrikos ðalyse, Australijoje. Áraðë daug
plokðteliø. Liudas Ðaltenis
Eder Helmut [Helmutas ¨deris; g. 1916.XII.26 Lince
(Austrija)], Austrijos komp., choro dirigentas. 1948
baigë Brucknerio kons-jà Lince; nuo 1950 joje dëstë;
prof. (1962). Kompozicijà studijavo pas C. Orffà
(1953) ir J. N. Davidà (1954), dirigavimà pas Fr. Leh-
mannà. Nuo 1967 Mozarteumo prof. Zalcburge. 1959
ákûrë elektron. muzikos studijà Lince. 1966–69 rengë
avangard. muzikos koncertus. Sukûrë operas Oedipus
(„Edipas“, 1960), Der Kardinal („Kardinolas“, 1965),
Die weiße Frau („Baltoji moteris“, 1968), Der Aufstand
(„Sukilimas“, 1975), Georges Dandin (1979), Mozart
in New York („Mozartas Niujorke“, 1991), baletus Mo-
derner Traum („Moderni svaja“, 1957), Anamorphose
(„Anamorfozë“, 1963), Die Irrfahrten des Odysseus
(„Odisëjo klajonës“, 1965), 5 simf-jas (1950–80), kon-
certø (3 sm. 1963, 1964, 1982, vè. 1981), kamerinës,
dramos spektakliø muzikos. Violeta Tumasonienë
edgetone (angl.) – briaunos tonas.
Êdinburgo festivålis, tarpt. muzikos ir teatro festiva-
lis. Vyksta kasmet nuo 1947 Edinburge (Ðkotija). Pra-
sideda treèià rugpjûèio sekmadiená ir trunka 3 savaites.
Dalyvauja þymiausi pasaulio simf. orkestrai, teatrai,
solistai, folkloro ansambliai. Arvydas Karaðka
Edinger Christiane [Kristianas ¨dingeris; g. 1945.III.20
Potsdame], vok. smuikininkas. Studijavo Berlyno
aukðtojoje muz. m-loje (pas V. Brero), Juilliardo muz.
m-loje (Niujorke) pas N. Milsteinà ir J. Fuchsà. Kon-
certavo Europos ðalyse, JAV. Rûta Prusevièienë
Edlinger (Êdlingeriai), èekø styg. instrumentø meist-
rai. Tomað [Tomaðas (vyresnysis); g. XVII a. pr. Augs-
burge (Bavarija), m. 1690.X.8 ten pat], dirbo viola da
gamba, poðetes ir liutnias. ∆ instrumentø iðliko maþai.
Tomað [Tomaðas (jaunesnysis); 1662.XI.23 Augsbur-
ge – 1729.I.20 Prahoje], Tomaðo (vyresniojo) sûnus.
Meistrystës mokësi pas tëvà ir J. Stainerá. Dirbo Pra-
hoje, L. Pradtero dirbtuvëje; vëliau ðià dirbtuvæ pa-
veldëjo. Sukûrë vad. Prahos smuiko modelá. Josef Jo-
achim [Jozefas Joachimas; 1693.III.7 Prahoje –
1748.V.30 ten pat], Tomaðo (jaunesniojo) sûnus. Mo-
kësi ið tëvo, tobulinosi Italijoje. 1728 gráþo á Prahà.
Padirbo daug altø, smuikø, liutniø. Jo smuikai prana-
ðesni uþ tëvo; buvo vertinami uþsienyje. Danutë Mekaitë
E-dur ↑ tonacija.
effeminatamente, con effeminatezza (it., AN) – gle-
biai, minkðtai, „moteriðkai“.
Egge Klaus [Klausas Êgë; 1906.VII.19 Gransherade
(Telemarkas) – 1979.III.7 Osle], norv. kompozitorius.
Studijavo Oslo kons-joje, 1937–38 Berlyno aukðtojo-
je muz. m-loje. 1935–38 muz. þrn. „Tonekunst“ redak-
torius, laikr. „Arbeiterbladet“ muz. kritikas (iki 1945).
1946–72 (su pertraukomis) Norvegijos komp. s-gos
prezidentas. Kûryboje, ypaè vokalinëje, vartojo norv.
folkloro elementus. Sukûrë oratorijà Sveinung Vreim
(1938), baletà Fanitullen („Velnio ðokis“, 1950), 5
simf-jas (1942–1969), 3 koncertus f-nui (1937, 1944,
III atliktas 1974), smuikui (1953), vè. (1966), solo ir
choro dainø. Jonas Klimas, Rûta Prusevièienë
Eggebrecht Hans Heinrich [Hansas Heinrichas
Êgebrechtas; 1919.I.5 Dresdene – 1999.VIII.30 Frei-
burge], vok. muzikologas. Muzikologijà studijavo Vei-
mare (vadovas R. Münnichas), Halëje (M. Schneide-

ris), Jënoje (H. J. Moseris). 1949–51 Humboldtø un-to
asistentas, 1951–54 W. Gurlitto asistentas Freiburgo
un-te. 1955 apgynë habilitac. darbà „Studien zur mu-
sikalischen Terminologie“ („Muz. terminologijos ty-
rimai“) Maince. 1954–61 dëstë Erlangeno un-te, 1956–
57 dar ir Heidelbergo un-te. Nuo 1961 Freiburgo
Muzikologijos in-to direktorius. Nuo 1965 Mainco
mokslø ir lit-ros akademijos akademikas. Nuo 1966
„Walcker“ firmos pastatytø vargonø tyrimo globos ta-
rybos pirmininkas. Muz. þurnalø („Archiv für Musik-
wissenschaft“, nuo 1964; „Freiburger Schriften zur
Musikwissenschaft“, nuo 1970) redaktorius. Paraðë
darbø ið vid. amþiø, baroko muz. istorijos ir teorijos,
vargonø istorijos, muz. sociologijos ir estetikos. Re-
dagavo Mainco mokslø ir lit-ros akademijos leidþia-
mà muz. terminø þodynà (nuo 1971), Riemanno muz.
þodyno III tomà (dalyk. dalá; XII leid., 1967), Brock-
hauso muz. þodyno dalyk. leidimà (su C. Dahlhausu;
2 t., 1978–79). Iðleido M. Vulpius’o, J. Pachelbelio
muz. kûriniø. Pav. Jonas Bruveris
Egípto mùzika, Egipto Arabø Respublikos muzika.
Eggen Arne [Arnë Êgenas; 1881.VIII.28 Tronheime –
1955.X.26 Berume (netoli Oslo)], norv. komp., var-
gonininkas. 1902–05 studijavo Oslo, 1906–07 ir 1909–
10 Leipcigo kons-joje (S. Krehlio kompozicijos ir
K. Straube’s vargonø kl.). 1908–24 vargonininkas Dra-
mene, 1925–55 Bryne ir Tanume. Rengë sol. koncertus
Norvegijoje ir Ðvedijoje. 1927–45 Norvegijos komp.
s-gos pirmininkas. Kûryba romant. krypties; joje tæ-
siamos E. Griego tradicijos, t. p. vartojo barokines for-
mas. Surinko ir aranþavo norv. liaudies melodijø. Su-
kûrë operø, tarp jø – Olav Liljekrans (1940, pagal
H. Ibsenà), muzikà pasakai Liti Kersti (1915), oratorijà
Kong Olav („Karalius Olafas“, 1930), simf-jà (1920),
èakonà vargonams (arba orkestrui), ~60 dainø balsui
ir f-nui arba vargonams, kûriniø vyrø ir miðriam cho-
rui a cappella. Jonas Klimas
Eggerth Martha [Marta Êgert; g. 1912.IV.17 Budapeð-
te], JAV dainininkë (sopranas). Bûdama 11 metø,
debiutavo Budapeðte (Olympia). Kaip vunderkindas
koncertavo Europoje. Vëliau reiðkësi kaip opereèiø
dainininkë. Nuo 1927 vaidino kine. 1936 iðtekëjo uþ
dainininko J. Kiepura’os, 1938 su juo emigravo á JAV.
Birutë Þalalienë
Egípto mùzika, senovës Egipto muzika. IV–III t-me-
tyje pr. Kr. buvo susijusi su religija: áv. mitais, gamtos,
mirusiøjø, saulës kultu. Archeologiniai radiniai rodo,
kad á gazelës, kiðkio ir kt. gyvûnø galvas panaðûs idio-
fonai buvo vartojami per rel. apeigas. III t-metyje pr.
Kr. Egipto karalystëje gyvavo dievø (Ozyrio, Izidës,
Amono, Ra, Horo, Ptaho) kultas. Ðá laikotarpá labiau
atspindi archeolog. bei ikonografiniai ðaltiniai. Dievø
garbei rengtuose vaidinimuose dalyvavo chorai, ðo-
këjai, instr. ansambliai, kuriuose buvo grojama ar-
fomis, iðilginëmis fleitomis, sistrumu. Instr. muzika,
siejama su Ozyrio ir Amono kultais, skambëjo ir ðven-
tyklose. Pasaulietinæ muzikà atlikdavo ir ðokdavo tik
vyrai. Manoma, kad sen. ∆ buvo vienbalsë, pagrásta
pentatonika.
1500–500 pr. Kr. sen. Egipte pagausëjo instrumentø:
atsirado rëminës arfos, kitaros, pandoros, ið tauriøjø
metalø padirbti trimitai, áv. fleitos, obojaus bei klar-
neto tipo instrumentai, áv. membranofonai. Sparèiai
Egipto
!$#
plëtojosi pasauliet. muzikavimas. Atsirado muzikuo-
janèiø moterø (gainat). Groti jos mokësi muz. m-lose
(garsiausia veikë Memfyje). Buvo ir ðokio m-lø, ku-
riose mokësi ðokëjos þynës (almëjos).
Sen. Egiptà VI–V a. ir dalá IV a. pr. Kr. valdë Persija,
332–331 pr. Kr. uþkariavo Aleksandras Makedonie-
tis, 30 pr. Kr. prisijungë Roma, 395 Egiptas tapo Bi-
zantijos imperijos provincija. ∆ raidai átakos turëjo ðiø
ðaliø, o vëliau ir arabø muzika. Valdant Aleksandrui
Makedonieèiui, buvo sukonstruotas hidraulas (vande-
niniai vargonai). Atsirado daugiau idiofonø (lëkðtës,
varpeliai), muzika tapo paveldima vyriðka profesija.
Daugiausia dëmesio buvo skiriama rel. bei rûmø mu-
zikai, dominavo vokal. kompozicijos. Ypaè svarbus bu-
vo ritmas: jis daþniausiai priklausë nuo teksto eilëda-
ros. Nuo VII a. ∆ savitumas ëmë nykti.
L: Hickmann H. 15 siêcle des musique dans l’Egypte ancienne. P., 1956;
Mecklenburg K. G. Ägyptische Rhythmik. Strasbourg. Baden-Baden,
1960; Hickmann H. Ägypten // Musikgeschichte in Bildern, Bd. 2, Lpz.,
Hans Heinrich Eggebrecht
1961. Antanas Fokas
Egipto tradic. profesionaliajai muzikai didelës átakos
turëjo sen. Egipto, Irano, Turkijos, Kaukazo tautø, Is-
panijos, Bizantijos ir kt. ðaliø muz. kultûros. 640–1517
Egiptà valdë arabai, ásigalëjo islamo kultûra. Arabø
muz. kultûra turëjo didþiausios átakos ∆. Seniausiø l.
dainø formos bei þanrai siejami su huda (karavano dai-
na), kurios ritmas priklausë nuo kupranugario þings-
nio. Ið huda kilæ kiti ∆ dainø þanrai: biga (rauda), navvh
(elegija), nasb (romansas), darbo (valstieèiø, þvejø,
medvilnës rinkëjø), apeigø dainos. Joms bûdinga siau-
ras melodijos diapazonas, nesudëtinga ritmika ir san-
dara. Dainuojama antifoniðkai ir heterofoniðkai. Fa-
timidø dinastijos laikotarpiu (969–1171) paplito
instrumentai ûdas, zamras (nendr. trimitas), taras, jan-
kas (arfa), rebabas. Valdant mameliukø sultonams
(1250–1517), klestëjo kar. muzika; pvz., XIII a. vid.
sultono kar. orkestrà sudarë 40 timpanø – kiusatø, 20
trimitø – anfarø, 4 muð. – duchulatai ir 4 med. puèia-
mieji – samai arba zamûrai. Vid. amþiais Egipte dirbo
þymûs muz. teoretikai ir atlikëjai – I. al Chaitanas, al
Musabihis (XI a.), A. Salt Umaja (XII a.), as Sairu-
fas (XIII a.), Ibn Sanas al Mulkas, Alamas ad din Ku-
aisaras, an Nuvairijus (XIV a.), al Magrazijus, al Na-
vaji (XV a.). XIII a. mëginta muzikà taikyti gydymui;
Kaire buvo ást. ligoninë, kurioje ligoniø skausmus
malðinta muzika. 1517–1873 valdë turkai. Nac. kultû-
ra ëmë nykti. XVIII a. pab. ir XIX a. pr. á ∆ pradëjo
skverbtis Europos muz. kultûra, atgimë tradic. muzika.
1824–34 Kaire ir kt. miestuose ásteigtos muz. m-los,
kuriose dëstë anglø ir pranc. pedagogai; Egipto val-
dytojo Muhamedo Ali rûmuose veikë kar. orkestrai.
XIX a. I pusëje garsëjo komp. Muhamedas al Kaba-
nijus, istorikas, teoretikas ir dainø rinkëjas Muhame-
das Ðihabas al Mulkas, dainininkai Mustafa al Agadi-
jus, Abd al Hamulijus. XIX a. II pusëje Egipte dirbo
daug italø komp. ir pedagogø. 1869 Kaire ást. pirma-
sis Afrikos þemyne operos teatras; jame dainavo gast-
roliuojantys Europos ðaliø dainininkai (1871 ðiame
teatre ávyko G. Verdi operos „Aida“ premjera). In-
tensyviai rutuliojosi nac. muzika. Garsëjo dainininkas
Muhamedas Osmanas, liutnininkas Ahmedas al Lai-
tijus, fleitininkas Aminas Buzarijus. D. Britanijos oku-
Egipto
!$$
pacija (1882–1952) sustiprino Europos muz. átakà
Egipto muz. kultûrai.
Kaire veikia Operos teatras, Nac. filh-ja (ást. XX a. 5
d-metyje), Arabø muzikos in-tas (ást. 1929), Moterø
muzikos in-tas (ást. 1935), Aukðtoji muzikos m-la (ást.
1944), kons-ja (ást. 1959), Nacionalinës muzikos
aukðtoji m-la, Arabø MuA (ást. 1971), Choreografijos
in-tas (ást. 1966; 1959–66 – baleto m-la), Kairo radijo
simf. orkestras (ást. 1956), Operetës teatras (ák. 1960),
L. meno ansamblis (ák. 1962), profesionaliø muzikø
s-ga (ást. 1955). Muzikus dar rengia Zamaliko muz.
mokytojø rengimo in-tas ir Gizos nac. kons-ja. Svar-
biausi XX a. kompozitoriai: S. Derviðas, A. B. Chaira-
tas, A. al Ðauanas (sukûrë pirmàjà nac. operà „Antara
ir Abla“), F. az Zahirijus, I. Chagagas, H. El-Dabhas,
J. Graisas, A. al Vahabas, F. al Artaðas, A. S. ad Dinas,
A. El-Himidas, A. ar Rachmanas, A. al Hakimas Ha-
fizas, A. al Chalimas Nueiras, R. Badranas, M. al Mu-
gijus, H. Raðidas, S. Reda, M. Jusefas, R. Garana,
G. A. ar Rachimas, G. H. Salama.
L: Simon A. Studien zur ägyptischen Volksmusik. Bd. 1. Hbg., 1972; Tou-
ma H. H. Die Musik der Araber. Wilhelmshaven, 1975.
Jonas Klimas, Adeodatas Tauragis
Egípto trimítas (it. tromba dell’ opera, tromba Egiziane;
vok. Aida-Trompete; pranc. trompette egyptienne, angl.
Aida trumpet), muz. instrumentas – puèiamasis lûpi-
nis aerofonas. Tesitûra sopraninë. Vamzdis ~150 cm
ilgio, tiesus, siauras, cilindriðkas, gale staiga iðsiplëtæs
á piltuvëlio pavidalo þiotis. ∆ turi 1 ventilá (já ájungus
garsaeilis paþemëja tonu), todël chromat. garsaeilis
nepilnas. Bûna H ir As derinimo. Transponuoja. Na-
tos raðomos su smuiko raktu. Garsas ryðkus, skardus,
sidabrinis. ∆ padirbo A. Saxas G. Verdi uþsakymu jo
operai „Aida“ (1871). Rytis Urnieþius
Egk Werner (Mayer) [Verneris Êkas; tikr. pavardë
Majeris; 1901.V.17 Auchzesheime (Bavarija) –
1983.VII.10 Ininge (netoli Miuncheno, Bavarija)],
vok. komp., dirigentas. Muzikà studijavo Augsburge,
Frankfurte prie Maino ir Miunchene (C. Orffo moki-
nys). 1925–40 áv. operos teatrø, radijo orkestrø diri-
gentas. Nuo 1950 Vokietijos kompozitoriø s-gos
(VFR) prezidentas. Sukûrë operø, tarp jø – Peer Gynt
(1938, pagal H. Ibseno dramà), Irische Legende („Ai-
riø legenda“, 1955), Der Revisor („Revizorius“, 1957,
pagal N. Gogolio komedijà), baletø, tarp jø – Joan von
Zarissa (1939), Abraxas (1946), kantatø, Geigenmu-
sik smuikui ir ork. (1936), 2 sonatas ork. (1948, 1969),
siuità Allegria (1952), kamer. muzikos kûriniø. Kûry-
ba neoromantinë. Adeodatas Tauragis
Egressy Béni (Benjamin Galambos) [Bënis Êgreðis; tikr.
vardas ir pavardë Benjaminas Galamboðas; 1814.IV.21
Ðajokazince – 1851.VII.17 Peðte], vengrø komp. (sava-
mokslis), libretø autorius, dramaturgas, vertëjas. 1838–
40 mokësi dainuoti Milane. Sukûrë pjesiø, muz. kome-
dijø. Labiausiai pagarsëjo dainomis, tarp jø – Szózat
(„Ðauksmas“, 1843, M. Veresmarcsio þ.; laikoma antruo-
ju Vengrijos himnu, buvo panaudota ar aranþuota F. Lisz-
to, M. Mosonyi’o, F. Erkelio, Z. Kodãly’aus). Sukûrë þy-
miausiø F. Erkelio operø libretus. Adeodatas Tauragis
egzêkvijos (lot. ex(s)equiae – laidojimas, laidotuvës),
pamaldos uþ mirusiuosius, kitaip ↑ gedulo valandos.
Eidukãitis Edvardas [g. 1934.VIII.3 Radviliðkyje], liet.
dainininkas (tenoras). 1967 baigë Lietuvos kons-jà
(Z. Paulausko dainavimo kl.). 1952–53 ir 1968–73 Lie-
tuvos OBT, 1967–68 ir 1975–82 Kauno muz. teatro
solistas. Vaidmenys: Cavaradossi, Pinkertonas, John-
sonas, Alfredo, Lionelis, Radamesas. Vidutis Bakas
eighth note (JAV angl.) – aðtuntinë nata.
Eimert Herbert [Herbertas E¤mertas; 1897.IV.8 Kroic-
nache – 1972.XII.15 Diuseldorfe], vok. muzikologas,
kompozitorius. 1919–23 studijavo Kelno aukðtojoje
muz. m-loje kompozicijos teorijà (H. Abendrotho mo-
kinys), vëliau Kelno un-te muzikologijà. 1927–33 dirbo
Kelno radijuje. 1936–45 laikraðèio „Kölnische Zei-
tung“ muz. kritikas ir redaktorius. 1951 Kelno radi-
juje ásteigë elektron. muzikos studijà, nuo 1963 jai
vadovavo. Nuo 1965 Kelno aukðtosios muz. m-los
elektron. muzikos profesorius. Nuo 1955 redagavo
(kartu su K. Stockhausenu) ir leido periodiná str. rin-
kiná „Die Reihe“, skirtà elektron. ir serij. muzikai. Mu-
zikà pradëjo kurti nuo 1925 (nuo 1953 elektroninæ).
Paraðë knygas „Atonale Musiklehre“ („Atonaliosios
muzikos teorija“, 1924), „Lehrbuch der Zwölfton-
technik“ („Dvylikatonës technikos vadovëlis“, 1950),
„Grundlagen der musikalischen Reihentechnik“ („Se-
rij. technikos pagrindai“, 1964). Reikðmingiausi muz.
kûriniai: styg. kvartetas (1925), Tanzmusik („Ðokiø mu-
zika“, saks., fl. ir mech. instrumentams, 1926); elek-
tron. muzika – Glockenspiel („Varpø skambëjimas“,
1953), Requiem für Aikichi Kuboyama („Requiem Ai-
kiciui Kubojamai“, 1960–62). Jonas Klimas
von Einem Gottfried [Gotfrydas fon E¤nemas; 1918.I.24
Berne – 1996.VII.12 Oberndiurnbache], Austrijos kom-
pozitorius. Komp. B. Blacherio mokinys (1941–43).
Zalcburgo festivalio administratorius (1946–66). 1963–
72 dëstë kompozicijà Vienos MuA. Pagarsëjo kaip
operø kûrëjas. Sukûrë operas Dantons Tod („Danto-
no mirtis“, past. 1947), Der Prozess („Procesas“, 1953,
pagal Fr. Kafka’os romanà), Der Besuch der alten Da-
me („Senos damos vizitas“, 1971, pagal Fr. Dürren-
matto pjesæ), Kabale und Liebe („Klasta ir meilë“,
1976, pagal Fr. Schillerio dramà), Jesu Hochzeit („Jë-
zaus vestuvës“, 1980), Prinz Chocolat (1983), Tuliphant
(1990); baletus Prinzessin Turandot („Princesë Turan-
dot“, 1944), Rondo vom goldenen Kalb („Aukso ver-
ðio rondo“, 1952), Medusa („Medûza“, 1957); kon-
certus ork. (1944), f-nui (1956), sm. (1966), varg.
(1983); simf. scenas (1957), simf-jà Philadelphia („Fi-
ladelfija“, 1960), Wiener Symphonie („Vienos simf-ja“,
1976), IV simf-jà (1988); kamer. muzikos kûriniø. Kû-
ryba turi vëlyvojo romantizmo ir modernizmo bruoþø.
Adeodatas Tauragis
Einstein Alfred [Alfredas E¤nðteinas; 1880.XII.30
Miunchene – 1952.II.13 El Kerite (Kalifornijos vals-
tija)], JAV muzikologas. Vok. kilmës. Fiziko A. Eins-
teino pusbrolis. Miunchene studijavo kompozicijà ir
muzikologijà (vadovas A. Sandbergeris); dr. (1903).
1918–33 þrn. „Zeitschrift für Musikwissenschaft“ re-
daktorius. 1918–27 dar ir laikr. „Münchener Post“, vë-
liau „Berliner Tageblatt“ muz. kritikas. 1933 iðvyko ið
Vokietijos. Nuo 1939 gyveno JAV; iki 1950 dëstë
Smitho koledþe Nortamptone (Masaèusetso valstija).

Tyrë XVI–XVIII a. it. ir vok. muzikà. Paraðë þodynø,
bibliografijos darbø, monografijø („H. Schütz“, 1928;
„Gluck“, 1936; „Mozart“, 1945; „Schubert“, 1951). Ki-
ti veikalai: „Music in the Romantic Era“ („Romantiz-
mo muzika“, 1947), „The Italian Madrigal“ („It. mad-
rigalas“, 1952, 3 t.). Vilija Gerulaitienë
eis, garso mi diez raidinis pavadinimas.
eisis, garso mi dubl-diez raidinis pavadinimas.
Eisler Hanns [Hansas E¤sleris; 1898.VII.8 Leipcige –
1962.IX.6 Berlyne], vok. kompozitorius. Komp.
A. Schönbergo mokinys (1919–23). Nuo 1924 gyveno
Berlyne, dalyvavo rev. judëjime. Nuo 1930 bendradar-
biavo su B. Brechtu. 1933 emigravo; 1938–48 gyveno
JAV. 1950 gráþæs á Berlynà, dëstë Menø akademijoje
ir Aukðtojoje muz. m-loje. Sukûrë operà Johann Faus-
tus (1952), Deutsche Symphonie solistams, 2 skaito-
vams, chorui ir orkestrui („Vok. simf-ja“ pagal Brechto
þodþius, 1937), Requiem Lenino atminimui (1937), ka-
mer. simf-jà (1940), rapsodijà orkestrui (1949), kûri-
niø puè. ir styg. ansambliams, dramos spektakliø muzi-
kos (>40), tarp jø – Brechto pjesëms Die Mutter
(„Motina“, pagal M. Gorká, 1932), Galileo Galilei
(1947), Die Tage der Kommune („Komunos dienos“,
1956), >40 k. f. muzikos, VDR himno muzikà (1950).
Pagarsëjo rev. dainomis, baladëmis. Ankstyvoji kûryba
ekspresionistinë, vëlyvesnei bûdinga paprastos, lako-
niðkos iðraiðkos priemonës. Paraðë knygà „Composing
for the Films“ („Filmø muzika“, 1947). Pav.
L: Brockhaus H. A. Hanns Eisler. Lpz., 1961; Íåñòüåâ È. Ãàíñ Ýéñëåð
è åãî ïåñåííîå òâîð÷åñòâî. Ì., 1962; Ñòóïåëü À. Ãàíñ Ýéñëåð. Ë.,
1970. Adeodatas Tauragis
Eitner Robert [Robertas E¤tneris; 1832.X.22 Vrocla-
ve – 1905.II.2 Templine (netoli Berlyno)], vok. muzi-
kologas. Muzikà studijavo privaèiai (M. Brosigo mo-
kinys). Nuo 1853 Berlyne dëstë muzikà. 1863 ákûrë
privaèià muz. m-là. Nuo 1867 pradëjo muzikol. veik-
là. Tyrë muzikos istorijà, skelbë XVI ir XVII a. muz.
kûriniø rankraðèiø tekstus, bibliotekø katalogus, se-
nøjø leidiniø sàraðus. 1868 Berlyne ákûrë (su kitais)
pirmàjà muzikologø d-jà, redagavo (iki 1904) jos lei-
dinius. Iðleido XVI ir XVII a. muzikos rinkt. veikalø
bibliografijà (1877), Muzikø ir muzikologø iki XIX a.
vid. biograf. ir bibliograf. ðaltiniø þodynà (1900–04,
10 t.), H. L. von Hasslerio ir O. di Lasso iðspausdintø
kûriniø chronolog. sàraðà (1873–74). Vilija Gerulaitienë
ekfonêtinë notåcija (gr. ekphonçsis – iðkalba), anks-
tyvaisiais vid. amþiais (IV–XI a.) liturgijoje vartota
muz. garsø uþraðymo sistema. ∆ sudarë graf. þenklai
(/ ~ \\ + ir kt.), vartoti liturg. teksto frazës pabaigoje
ir pradþioje arba prie skiemenø ir þodþiø, kuriuos re-
èituojant reikia atitinkamai pabrëþti. Ið pradþiø atiti-
ko klausimo, atsakymo, jaustuko, ðauktuko intonaci-
ekosezas (XIX a. pr.)
ekspozicija
!$%
jas. Vëliau þenklus imta vartoti grupëmis. Manoma,
kad nuo tada jø junginiai turëjo reikðti tam tikras me-
lod. formules, kuriø pavidalas dabar neþinomas, nors
asocijuojasi su garso pakilimu ir nusileidimu. Panaðûs
þenklai vartoti Sirijoje, Judëjoje, Bizantijoje, Armë-
nijoje, Gruzijoje, koptø rankraðèiuose. Judëjø liturgi-
joje jie susiklostë á muz. notacijos sistemà (ta’ amim),
vartojamà iki ðiol. Jonas Klimas
Ekier Jan [Janas Êkieras; g. 1913.VIII.29 Krokuvoje],
lenkø pianistas, kompozitorius. 1932–34 studijavo mu-
zikologijà Krokuvos Jogailos un-te, 1934–39 mokësi
Varðuvos kons-joje (Z. Drzewieckio f-no ir K. Sikors-
kio kompozicijos kl.). Nuo 1945 koncertavo Europoje,
P. Amerikoje. Nuo 1953 dëstë Varðuvos aukðtojoje
muz. m-loje; prof. (1953). Dëstë pianistø meistriðkumo
kursuose áv. ðalyse. Suredagavo J. S. Bacho, Fr. Chopi-
no fp. kûriniø. Sukûrë koncertà ir kitø kûriniø f-nui,
siuità orkestrui. Mokinys P. Palecznis.
Edmundas Gedgaudas
eklògë (gr. eklogç – atranka), idilës rûðis; XVI a. Ispa- Hanns Eisler
nijoje – muz. vaidinimas; operos prototipas. Atsirado
sekant Vergilijaus „Bukolikomis“. Vaidinta iki XIX
amþiaus. XIX–XX a. ∆ vadinamas pastoral. pobûdþio
muz. kûrinys. Jonas Klimas
ekmêliniai garsa¤ (gr. ekmelçs – neharmoniðkas, ne-
darnus), nepastovaus, tiksliai neapibrëþto aukðèio gar-
sai – glissando, laisva melizmatika (triliai, forðlagai),
nediferencijuoto aukðèio sonor. garsai (ðlamesiai, ûþe-
siai), foniniai kalbos elementai. ∆ ypaè gausu pirmykð-
èiø bendruomeniø muzikoje (vad. ikiderminës garsø
aukðèio organizavimo formos, garsø pamëgdþiojimai).
∆ esama áv. tautø liaudies muzikoje, vartojami ir dþiaze
(↑ dirty tones), XX a. prof. muzikoje (konkreèiojoje,
sonoristinëje). Rûta Mielkutë
ekosêzas (pranc. écossaise – ðkotiðkas), senovinis ðo-
kis (spëjama, kad atsirado ið ðkotø l. ðokio). Ðokamas
pora prieð porà (kontradanso atmaina). XVI a. – Ang-
lijos rûmø ðokis, iðkilmingo pobûdþio, vidutiniðko tem-
po, 3/2 arba 3/4 metro. XVII a. pab. paplito Prancûzi-
joje (kartais vad. anglezu); pradëta ðokti greitu tempu,
2/4 metru. Ypaè iðpopuliarëjo XIX a. I p., buvo kon-
certø repertuare. Ekosezø (daþniausiai f-nui) sukûrë
L. van Beethovenas, Fr. Schubertas, C. M. von Webe-
ris, Fr. Chopinas. Pav. Algirdas Ambrazas, Ona Juozapaitienë
eksperime¹tinis dþiåzas, terminas, kuriuo apibûdi-
namas naujø, netikëtø priemoniø vartojimas dþiaze.
Dalis jø tampa naujø dþiazo stiliø pagrindu. ∆ skirtin-
gu metu buvo vadinami: free jazz, elektroninis dþia-
zas, fusion, noise, creativ ir kt. dþiazo stiliai.
Jûratë Kuèinskaitë
ekspozícija (lot. expositio – iðdëstymas), muz. kûrinio
temos arba temø grupës pirminis pateikimas prieð jø
ekspresija
!$&
plëtojimà, perdirbimà. ∆ daþniausiai vadinama sonatos
formos ir fugos prad. padala. ↑ Sonatos formos ekspo-
zicijoje paeiliui pateikiamos svarbiausios muz. temos.
↑ Fugos ∆ tema imitac. bûdu pateikiama visuose bal-
suose pagrindine ir daþniausiai dominantës tonacija.
Algirdas Ambrazas
eksprêsija (lot. expressio – iðreiðkimas, iðraiðka): 1.
Ypatingas muzikos iðraiðkingumas, pasiekiamas me-
lodikos (chromatizmai), harmonijos (disonansai), di-
namikos bei agogikos kontrastais ir kt. priemonëmis.
∆ ypaè bûdinga vëlyvojo romantizmo (R. Wagneris,
G. Mahleris, A. Skriabinas, R. Straussas) ir ekspresio-
nizmo (A. Schönbergas, A. Bergas) muzikai.
2. Vienas muz. kûrinio atlikimo átaigos elementø –
ypaè ryðkus jausmø ir iðgyvenimø perteikimas.
Vladas Zalatoris
ekspresionízmas (pranc. expressionisme < expression –
iðreiðkimas, iðraiðkingumas, iðraiðka), XIX a. pab.–
XX a. pr. meno srovë, kuriai bûdinga hipertrofuotø
emocijø, vizijø, erotikos reiðkimas, apibendrinti, hi-
perbolizuoti vaizdai. ∆ sudarë opozicijà tradic. realiz-
mui, tikrovæ kopijuojanèiam natûralizmui ir akimirkos
áspûdþius fiksuojanèiam impresionizmui. ∆ pabrëþia-
ma konfliktas tarp dvasingumo ir materialumo, racio-
nalumo ir iracionalumo pradø, asmenybës ir aplinkos,
objekto ir subjekto. Ðis konfliktas buvo sprendþiamas
ieðkant vidinës transcendencijos, realybës ir subjekty-
vios sàmonës santykio G. Büchnerio, aklo erot. geis-
mo (suvokiamo kaip „þemës dvasia“) kupinose Fr. We-
dekindo dramose, haliucinac. A. Strindbergo teatre,
E. Muncho, E. Nolde’s, E. L. Kirchnerio, O. Ko-
koschka’os, M. Ernsto tapyboje. Tai atsispindi ir
Fr. Nietzsche’s „tvirtos valios“ solipsizme, L. Klageso
iracionalist. pasàmonës sraute, S. Freudo psichoana-
lizëje, M. Heideggerio egzistencialist. ontologijoje.
Mene tas konfliktas pavirto „pirmapradþiu ðauksmu“
(Ur-Schrei), jo iðraiðkos priemoniø ieðkant „pirma-
pradþiame garse“ (Ur-Laut). Menas tampa vienintele
forma, leidþianèia þmogui tiesiogiai suvokti savo eg-
zistencijà, vidinio gyvenimo realybæ, atvedanèià já á
„pirmapradæ bûtᓠ(Ur-Mensch). ∆ pasaulëþiûros prad-
menø yra jau J. Boscho, M. Grünewaldo, P. Bruege-
lio, L. Cranacho kûryboje.
MUZIKOJE ∆ elementø atsirado R. Wagnerio,
R. Strausso, M. Regerio, A. Brucknerio ir ypaè
G. Mahlerio kûriniuose. Kaip savarankiðka srovë ∆
susiklostë XX a. pr., iðsiplëtojo apie 1910. Labiausiai
∆ pasireiðkë ↑ Vienos naujosios mokyklos kûrëjø
A. Schönbergo, A. Bergo ir A. Weberno kûriniuose.
Muz. ∆ bûdinga polinkis á erotikà, perdëtas, kai kada
patolog. emocijas, pesimizmà, mistikà (Fr. Schrekerio
opera „Tolimas skambesys“, 1912; A. Schönbergo opera
„Laiminga ranka“, 1913), radikaløjá subjektyvizmà,
psich. bûsenas (A. Bergo opera Wozzeck, 1917–21). Kû-
riniuose atskleidþiami nepakeliamoje vienatvëje pa-
skendusio þmogaus pasàmonës srautai, jo konfliktas su
social. ir buit. aplinka, pasitraukimas á mistikos ir eks-
tazës pasaulá (A. Skriabino „Ekstazës poema“, 1907).
Visa tai reiðkiama ypatingomis muz. kalbos priemonë-
mis: laisvu ir organizuotu atonalumu, laisva ritm. struk-
tûra, laisva forma; dezintegruojami konstruktyvieji muz.
kalbos elementai (iðkeliamas sàskambio autonomiðku-
mas), sukuriama ir plaèiai vartojama dodekafonija, at-
siranda aleatorikos ir sonorizmo elementø. Muz. dra-
moje emocijos ir psicholog. bûsenos reiðkiamos ner-
vinga melodeklamac. melodika, trapia ritmika, plaèiai
vartojami kraðtut. þmogaus balso ir muz. instrumentø
registrai, muz. dinamikos amplitudë svyruoja nuo vos
girdimo ðnabþdesio iki ðaiþaus ir bevilt. riksmo, atsi-
randa naujos melodeklamacijos formos – Sprechstimme
ir Sprechgesang. Nors ist. poþiûriu ∆ srovë muzikoje pa-
sibaigë apie 1925, taèiau, transformuota á ávairias eti-
nes sàmonës atspindëjimo formas, gyvuoja iki ðiol. ∆
apraiðkø yra JAV (Ch. Ivesas, H. Cowellas), Vengrijos
(B. Bartóko „Stebuklingas mandarinas“, 1918–19),
Lenkijos (K. Szymanowskis) muzikoje. Liet. muzikoje
iðraiðkos priemonëmis ekspresionizmui artimi vëlyvieji
M. K. Èiurlionio preliudai f-nui, kai kurie V. Bacevi-
èiaus, J. Kaèinsko, E. Balsio, J. Juzeliûno, V. Jurguèio,
F. Bajoro, V. Bartulio, A. Martinaièio kûriniai.
L: Adorno Th. Philosophie der neuen Musik. Tübingen, 1949; Erpf H.
Vom Wesen der neuen Musik. Stuttgart, 1949; Wörner K. H. Musik der
Gegenwart. Mainz, 1949; Rognoni L. Wiedeñska szkoùa muzyczna. Eks-
presjonizm i dodekafonia. Kr., 1979; Øåðèíã Ô. Ýêñïðåññèîíèçì â
ìóçûêå // Ýêñïðåññèîíèçì. Ï.; Ì., 1923; Òàðàêàíîâ Ì. Ìóçûêàëüíûé
òåàòð Àëüáàíà Áåðãà. Ì., 1976. Jonas Klimas
ekspròmtas (lot. expromptus – paruoðtas, greitas), im-
promptu, improvizac. pobûdþio (daþniausiai nedide-
lis) instr. muzikos kûrinys. ∆ daþniausiai bûna 3 daliø
formos (ABA); kai kada pasitaiko sonatos (Fr. Schu-
berto ∆ f-moll op. 142 Nr. 1), variacijø (Schuberto ∆
B-dur op. 142 Nr. 3), miðrios formos ekspromtø
(F. Liszto Valsas ekspromtas; ∆ G. Rossini ir G. Spon-
tini operø temomis). Pirmuosius ∆ 1822 sukûrë èekø
komp. J. V. Vo°íðekas. Þymiausi Fr. Schuberto,
Fr. Chopino, A. Skriabino ∆. Jonas Klimas
Ekvadòro mùzika. ∆ iðtakos glûdi Inkø imperijos kul-
tûroje, indënø tautø (keèujø, chibarø, saparø ir kt.) muz.
tradicijose. Iðliko senøjø apeigø, darbo dainø. Populia-
rûs indënø ðokiai: jumbo (yumbo), kurikunga (curiquin-
ga), huainjas (huayno), dansatë (danzate). Dainoms ir
ðokiams akompanuojama áv. rageliais, jûros kriauklë-
mis, iðilg. fleitomis kena ir pingulju (pingullo), rondado-
ru (rondador, Pano fleita), bûgnais tinja (ti¹a) ir tundu-
jumi (tunduy). R. Ekvadoro indënø muzika iðliko
autentiðka, o Vakarø – asimiliavosi su isp. muz. kultûra.
Svarbià vietà ∆ uþima kreolø muzika, kurios pagrindà
sudaro isp. muzikos tradicijos. Kreolø muzikai bûdingi
3 daliø ir kintantys metrai, dainuojama daþniausiai pa-
ralelinëmis tercijomis, pritariant gitara. Populiariausi
muz. instrumentai: gitara, arfa, mandolina. Ypaè po-
puliarûs kreolø ðokiai dainos: pasiljas (pasillo), pasa-
kalija (pasacalle), sanchuanitas (sanjuanito), kaèalja-
pis (cachullapi).
Nuo XVI a. ∆ didelæ átakà daro Europos muz. tradi-
cijos. Profesionaliosios muzikos pradþia laikomi 1535,
kai Kite ásikûrë pranciðkonø ordinas. Vienuoliai mo-
kë indënus giedojimo, menzûr. notacijos, groti ið Eu-
ropos atveþtais muz. instrumentais. 1555 pranciðko-
nai ásteigë „Colegio de San Andres“, kurioje buvo
rengiami giedotojai baþn. chorams. Èia mokësi pir-
masis þinomas Ekvadoro kompozitorius, Kito kated-
ros kapelmeisteris D. Lobato, sukûræs motetø, kan-
coneèiø. 1588–90 Kito katedros kapelmeisteriu dirbo
vienas þymiausiø P. Amerikos renesanso epochos kom-

pozitoriø – G. F. Hidalgo, kilæs ið Bolivijos. Nuo 1682
Kito katedroje dirbo M. Blasco, paraðæs daug baþn.
muzikos: Officium defunctorum (1681), 12 daliø Lau-
date Dominum (1683), Magnificat, Dixit Dominus. 1696
M. Blasco pareigas perëmë J. Ortuno de Larrea.
Po nepriklausomybës paskelbimo (1822) Ekvadore pa-
gyvëjo profesionaliosios muzikos raida. Ekvadoro vy-
riausybës kvietimu atvykæs isp. smuikininkas A. Ze-
jerzas 1838 ásteigë Kite muz. mokyklà. 1840–47 jai
vadovavo A. Baldeonas, sukûræs pirmàsias simf. mu-
zikos kompozicijas (6 simf-jos) Ekvadore. 1870 ásteigta
Nacionalinë kons-ja. Pirmasis jos direktorius buvo vok.
kilmës kompozitorius A. Neumannas, paraðæs Ekva-
doro himnà.
XX a. pr. Ekvadoro kompozitoriai savo kûriniuose
pradëjo vartoti indënø folkloro elementus. It. kompo-
zitorius D. Brescia (1903–11 vadovavo Nac. kons-jai)
paraðë Sinfonia ecuatoriana („Ekvadoriðkoji simf-ja“)
ir Ocho variaciones („Aðtuonios variacijos“) simf. or-
kestrui, pagrástas indënø relig. giesmiø melodijomis.
D. Brescia mokiniai mëgino suformuoti ∆ nacionaliná
stiliø. Þymiausi ðios kartos Ekvadoro kompozitoriai –
S. L. Moreno ir L. A. Salgado. S. L. Moreno, Gvaja-
kilio kons-jos prof., direktorius, kûrë simf. muzikà,
gausiai vartodamas indënø folklorà, paraðë teor. vei-
kalø apie ∆ istorijà, folklorà. Komp., pianistas ir di-
rig. L. A. Salgado sukûrë baletus El Amano (1947),
El Dios Tumbal (1952), simf. siuità Atahualpa (1933),
6 simf-jas, koncertø solo instr. ir simf. orkestrui.
Komp. ir muzikologas P. P. Traversari kûrë neoroman-
tinio stiliaus muzikà. Ekvadore populiarios jo me-
lodramos Cumanda, Los hijos del sol, simf. poema Glo-
rias andinas („Andø ðlovë“), pagrástos vietiniø legendø
siuþetais.
Po II pasaul. karo kuriantys Ekvadoro kompozitoriai
beveik nesidomëjo Europos ir JAV komponavimo
technikos naujovëmis. Iðimtá sudaro M. Maiguascha,
kuriantis atonaliàjà muzikà, iðbandæs áv. naujausius
komponavimo bûdus.
Kite veikia Nac. simf. orkestras, Nac. kons-ja, „Olme-
da“ teatre statomos operos. Kons-jos dar ásteigtos
Gvajakilyje ir Kvenkoje. Jonas Klimas, Judita Þukienë
ekvålë (it. equale < lot. aequale – lygiai, vienodai), muz.
kûrinys vienarûðiams instrumentams arba lygiems cho-
ro balsams (pvz., vyrø arba moterø), t. p. lygiø balsø
grupei (pvz., tenorams arba sopranams).
ekvirítmiðkasis vertímas (lot. aequus – lygus + ↑ rit-
mas), vokaliniø ir vokal. instr. kûriniø (pvz., operos
libreto) teksto vertimas á kità kalbà, iðlaikant origina-
lo þodinio ir muz. komponentø ritminá, o kartu, kiek
ámanoma, fonet. ir prasm. santyká. Verèiant keièiasi
þodþiø vieta, skiemenø skaièius, dël to prarandami kai
kurie originalo teksto poetikos ypatumai. Prasminiai
nukrypimai nuo originalo ypaè ryðkûs tø kûriniø, ku-
riø muzika ne apibendrintai atspindi, o nuosekliai se-
ka poet. mintá, jà detalizuoja. ∆ men. vertë daþniau-
siai neprilygsta originalui. Jûratë Gustaitë
ekvodínas, vienbalsis arba dvibalsis elektrinis muz. in- elektònas: 1. 88 garsø elektrinis f-nas. ∆ 1937 paga-
strumentas. Turi klaviatûrà, elektroninius generato-
rius ir formant. filtrus. Juo galima groti solo arba pa-
elektonas
!$'
pildyti orkestro balsus, nes ∆ gana tiksliai imituoja dau-
gelá simf. orkestro instrumentø. ∆ 1958 iðrado akusti-
kas A. Volodinas (Maskva). Vytautas Bièiûnas
El-Dabh Halim [Halimas El-Dåbas; g. 1921.IV.4 Kai-
re], Egipto ir JAV kompozitorius. 1941–44 studijavo
Kairo kons-joje. 1945 baigë agronomijos mokslus Kai-
ro un-te. Nuo 1950 studijavo JAV Bostono kons-joje,
Berkðyre pas I. Fine’à ir A. Coplandà. 1962–64 dëstë
muzikà Etiopijoje Haile Selassie un-te, 1966–68 – Har-
vardo un-te Vaðingtone, nuo 1969 Kento un-te (Oha-
jo valstija). Kûryboje vartojo Egipto, Afrikos tautø
muz. elementus. Sukûrë 3 operas (1972–73), baletà
„Klitemnestra“ (past. 1978), 3 simf-jas (1952, 1954,
1956), Leiyla and the Poet („Leila ir Poetas“ mgf. juos-
tai, 1959–61), muzikos áv. sudëties kamer. instrumen-
tiniams ansambliams, dainø.
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë, Aldona Juodelienë
Eldridge Roy [Rojus Eµdridþas; 1911.I.30 Pitsburge
(Pensilvanijos valstija) – 1989.II.26 Niujorke], JAV dþia-
zo trimitininkas, dainininkas. 3 d-metyje grojo Z. Whi-
te’o ir S. Webbo orkestruose, 4 d-metyje – „McKinney’s
Cotton Pickers“ ansamblyje, T. Hillo, F. Hendersono or-
kestruose. 1934–35 ir 1937 kartu su broliu J. Eldridge’u
vadovavo savo ansambliui. 5 d-metyje grojo G. Kru-
pa’os, A. Shaw ir savo muz. kolektyvuose, 6–7 d-mety-
je – su C. Hawkinsu, B. Goodmanu, C. Basie’u. Vie-
nas þymiausiø vëlyvojo svingo laikotarpio trimitininkø.
Jonas Rimða
elegiaco (it.), elegiac (angl.), elegiaque (pranc.), ele-
gisch (vok.), AN – elegiðkai, liûdnai, graudþiai.
elêgija (gr. elegeia < elegos – rauda), lyrinis vokal. ar-
ba instr. kûrinys, kuriame vyrauja susimàstymo, liû-
desio, graudulio nuotaikos. Antikoje nuo VII a. pr.
Kr. ∆ vadinta poet. muz. þanras – eleginio disticho
formos eilëraðtis, atliekamas pritariant aulu. Ið pra-
dþiø ∆ tematika buvo ávairi. Vëliau sen. romënø ∆ ási-
galëjo ilgesio, sielvarto, gedulo, meilës kanèiø moty-
vai. Poet. ∆ buvo populiarios XVII–XIX amþiuje.
Pirmosios vokal. ∆ sukurtos XVII a. (H. Purcellas).
Paplito XVIII a. pab. (vok. kompozitoriai J. Fr. Rei-
chardtas, J. R. Zumsteegas) ir XIX a. (L. van Beet-
hoveno „Eleginë daina“ 4 balsams ir styg. kvartetui
op. 118, rusø kompozitoriø eleg. romansai). XIX a.
pradëtos kurti ir instr. elegijos, daþniausiai nesudë-
tingos 2 arba 3 daliø formos pjesës. Elegijø yra para-
ðæ F. Busoni, P. Èaikovskis, E. Griegas, F. Lisztas,
M. Regeris (f-nui), G. Fauré (vè. ir f-nui), S. Rach-
maninovas (∆ f-nui, „Eleg. trio“ op. 9 f-nui, sm. ir vè.,
∆ ið III simf-jos), elegijø orkestrui – B. Bartókas (kon-
certo III d.), E. K°enekas (∆ A. Weberno atminimui),
I. Stravinskis („Gedulinga daina“). Liet. muzikoje þi-
nomos M. K. Èiurlionio ∆ f-nui (1901, iðsp. kaip pre-
liudas d-moll), J. Gruodþio ∆ ið simf. poemos „Ið Lie-
tuvos praeities“, B. Dvariono ∆ Pezzo elegiaco
(„Eleginë pjesë“, kitaip „Prie eþerëlio“, 1946), „Susi-
màstymas. Elegija“ (1960), abi smuikui ir f-nui, J. Ta-
mulionio „Septynios meilës elegijos“ sopranui ir instr.
ansambliui. Aldona Juodelienë, Rûta Mielkutë
mino JAV Krakauerio–Brosso firma pagal ∆ kûrëjo
B. Miessnerio patentà; dizainas – M. K. Bretzfelde-
elektrinë
!%
rio. ∆ neturi rezonans. lentos. Stygø vibracija elektro-
statiðkai keièiama kintamu el. potencialu. Tai priklau-
so nuo 3 atskirai kontroliuojamø plokðèiø su elektro-
stat. davikliais. Plokðtës iðdëstytos áv. pozicijose, todël
galima fiksuoti skirtingus tembrus. ∆ turi 3 pedalus.
2. Elektron. vargonai, sukonstruoti 1958 Yamaha’os
koncerne (Japonija). ∆ bûna rankiniai (pakabinami
kaip gitara) ir spinetiniai (staliniai). Pagamintas ∆ mo-
delis su papildomais manualais (37, 44 arba 49 gar-
sai). Iki 1976 buvo gaminami tranzistoriniai ∆. Pirmi-
nis suþadintojas – dvylikos elektron. generatoriø
blokas. El. signalas toliau tvarkomas daþniø komuta-
toriuje ir apdorojamas ciklø integravimo kompiute-
ryje. Nuo 1976 pradëjus vartoti integral. mikrosche-
mas, ∆ galimybës prasiplëtë. Atsirado ∆ su papildomais
muðamøjø, boso, gitaros registrais, padidëjo klaviðo
garso atakos galimybës. Sukonstruotas modifikuotas
vieno manualo (32–60 garsø) ∆ klausai lavinti bei muz.
þaidimams. Nuo 1964 Japonijoje rengiami ∆ festiva-
liai (remia koncernas „Yamaha“). Viktoras Paukðtelis
elektrínë bõsinë gitarâ, el. gitara, skirta þemiems gar-
sams iðgauti. ∆ garsas tikslesnis (suskirstytas postygis)
ir stipresnis (∆ turi elektron. stiprintuvà) negu kitø bo-
siniø akustiniø instrumentø. ∆ grojama 2 pirðtais, plek-
tru, nykðèio kraðtu arba arpeggio (labai retai). 1951 ∆
sukonstravo L. Fenderis (JAV, vad. Fender Precision
Bass). Pagal ðià ∆ sukonstruota ðeðiastygë akustinë
bosinë gitara Telekaster: virð spec. postygio iðtemptos 6
stygos (jomis galima atlikti ir solines partijas). 8 d-me-
tyje sukurta ∆ su aktyviosiomis sistemomis – iðanksti-
elektrinë gitara
niais elektriniais stiprintuvais, esanèiais paèioje ∆. Dël
to pagerëjo garso kokybë, ávairesnës daþninës ir laiki-
nës charakteristikos. 9 d-metyje pasikeitë kai kuriø ∆
iðvaizda. N. Steinbergeris (JAV) sukonstravo patogià
groti plokðèià plastikinæ ∆. Viktoras Paukðtelis
elektrínë gitarâ, elektromechaninis muz. instrumen-
tas – elektrofonizuota gitara su adapteriu. Skambi-
nama pirðtais, plektru, ant pirðto uþmautu metal.
cilindrëliu arba þiedu su kabliuku. Uþgautø stygø me-
chaninë energija ∆ paverèiama elektros energija. ∆
adapterá 1920 pritaikë ir pagamino JAV inþinierius ir
muzikas L. Loras (su Gibsono kompanija). ∆ derina-
ma E, A, d, g, h, e1 (panaðiai kaip ir klasik. gitaros). ∆
adapteris (turi 6 magnet. galvutes) montuojamas ða-
lia 6 plieniniø stygø. Styga, vibruodama magnet. ðer-
dies magnetiniame lauke, adapterio apvijose pagami-
na kintamàjà elektros srovæ (jos daþnis priklauso nuo
stygos virpesiø daþnio). Elektros signalas toliau stip-
rinamas ir komutuojamas stiprintuve, esanèiame in-
strumento korpuse. Korpusas bûna áv. pavidalo,
daþniausiai asimetriðkas (tokiu lengviau groti aukðtes-
niuose registruose). Bûna ∆ ir be korpuso, o tik su
gitaros pavidalo lenta (angl. Solidbody). ∆ el. signalo
stiprinimui visada naudojama garso signalo stiprini-
mo áranga. Stiprinimo laipsnis (bûna nuo keliø iki keliø
ðimtø vatø) priklauso nuo muz. sprendimo. Stiprini-
mo áranga bûna 2 tipø: maþos kombinacijos (stiprin-
tuvas ir garsiakalbis viename korpuse) ir didelës kom-
binacijos daþniniø ir laikiniø charakteristikø keitikliai
(stiprintuvai ir garsiakalbiai jungiami pagal tam tik-
ras sistemas, bûna stelaþuose). Paèioje ∆ arba prie jos
stiprinimo árangos gali bûti prijungti specialiø efektø
prietaisai, pakeièiantys ∆ el. signalà. Efekto atlikimo
palengvinimui gali bûti ámontuojamas ir jungiamas pe-
dalas. Be ðiø prietaisø, dar vartojami garsinio signalo
apdorojimo prietaisai.
∆ atmainos: plieninë gitara, dvylikastygë gitara, el. Ha-
vajø gitara, gitara sintezatorius. Vartojama popmuzi-
koje, roko, dþiazroko, reggy muzikoje. Pav.
Viktoras Paukðtelis
elektríniai muðamîeji mùzikos instrume¹tai, mu-
ðamøjø muz. instrumentø komplektas, kuriame vietoj
áprastø bûgnø vartojamos ðeðiakampës ~5 cm storio
plokðtës. Jos átvirtinamos stovuose (panaðiai kaip ir
bûgnai), muðamos kuokelëmis arba lazdelëmis, o bosi-
nis bûgnas – pedalu. Charakteringas bûgnø skambe-
sys (snare, bass, toms) iðgaunamas elektroniniu bû-
du, pasitelkiant specialø skaitmeniná procesoriø
(ALESIS). Garsumas ir tembras reguliuojamas spe-
cialiu pultu. Vytautas Bièiûnas
elektríniai mùzikos instrume¹tai, elektrofonai,
muz. instrumentai, kuriø garsai gaunami ávairiais bû-
dais sukeliant skirtingo daþnio el. virpesius, kuriuos
garsiakalbiai paverèia akust. virpesiais. Ðiuo bûdu pa-
vyksta imituoti tradic. muzikos instrumentø garsus
(pvz., vamzdiniø vargonø skambesá), sustiprinti ir mo-
difikuoti maþø dinaminiø galimybiø garsus (pvz., el.
gitaros), sukurti naujus, savito skambesio tembrus ir
ávairius garso efektus (↑ sintezatorius), áraðyti ir atkur-
ti muzikà (ávairûs garso áraðymo prietaisai).
∆ bûna soliniai (vienbalsiai), dvibalsiai ir polifoniniai
(daugiabalsiai). ∆ garso tembrai formuojami harmoni-
niu, formantiniu ir reprodukciniu bûdu. Harmoniniu
bûdu formuojant ∆ tembrà, prie generuojamø sinusi-
nës formos virpesiø pridedami dirbtiniai obertonai,
kuriø kieká ir intensyvumà galima reguliuoti; ðis bû-
das dar vadinamas virpesiø sinteze (↑ Hammondo var-
gonai). Formantiniu bûdu generuojami virpesiai bû-
na ne sinusinës, bet kitokios formos (pvz., pjûklo) arba
iðskiriami ið baltojo ar tembrinio triukðmo. Tokie gar-
sai ypaè turtingi obertonø. Jø kiekis ir intensyvumas
formuojamas filtrais. Taip stipresni pasidaro tik tam
tikro aukðèio obertonai – formantës. Ðis bûdas, pa-
remtas virpesiø selekcija, ypaè tinka imituoti tradic.
muzikos instrumentø tembrus (pvz., ájungus 500 Hz
rezonuojantá kontûrà, skambesys bûna panaðus á fa-
goto tembrà). Visai tiksliai atkurti muz. instrumentø
tembrus dël jø skambesio savybiø praktiðkai nepavyks-
ta. Formantiniu tembro formavimo bûdu iðgaunami
áv. triukðmo efektai – dainuojantis vëjas, muðamøjø
instrumentø skambesys. Kai garso tembras formuo-
jamas reprodukciniu bûdu, norimo aukðèio ir tembro
garsai ið anksto áraðomi á besisukanèius diskus arba
juostas, o vëliau naudojami be pakitimø (pvz., Welte’s
vargonai, melotronas) arba iðgaunami tradiciniu bû-
du – stygomis, kamertonais, lieþuvëliais (pvz., kamer-
toninis pianinas).
Dabar neretai viename instrumente naudojami keli
tembro formavimo bûdai; galima varijuoti ne tik vir-
pesiø formà, bet ir garsø pereinamøjø procesø eigà,
vadinamàjà garso gaubtinës formà.
∆ daþniausiai grieþiama áprastiniais bûdais – klaviatû-
ra, braukant stygas pirðtais ar gnaibant. Taèiau gali
bûti grieþiama ir specifiðkai: prisilieèiant prie glissan-

do bûdu veikianèio postygio (pvz., ekvodinas), uþprog-
ramuojant visà kûriná arba tik atskirus jo komponentus
(pvz., akompanimentà) elektroninës atminties áren-
giniuose, o vëliau juos paleidþiant reikiamu greièiu
(pvz., sintezatorius) ir kt.
Pagal el. virpesiø generavimo pobûdá ∆ skirstomi á
↑ elektromechaninius muzikos instrumentus ir ↑ elek-
troninius muzikos instrumentus.
Pirmàjá el. muz. instrumentà 1897 uþpatentavo T. Cat-
chillis (JAV). Serij. bûdu ∆ pradëta gaminti 1934 Èi-
kagoje. Lietuvoje ∆ buvo projektuojami nuo 1969.
1973–76 buvo gaminamas portatyvus daugiabalsis ∆
„Vilnius“, nuo 1976 – „Vilnius-3“, nuo 1982 – „Vil-
nius-5“ („Elektronika EM-11“). Vytautas Bièiûnas
elektroakùstinë mùzika kuriama ir atliekama nau-
dojant elektroakust. aparatûrà. Gali bûti ið anksto pa-
ruoðta ir sumontuota magnet. juostelëje arba uþfik-
suota magnet. atminties árenginiuose; atliekama ir
gyvai, neretai kartu su tradiciniais muz. instrumentais.
Vytautas Bièiûnas
elektrochòrdas, Försterio elektrochordas, el. f-nas be
rezonatoriaus. ∆ kiekvienam garsui turi 2 unisonu su-
derintas stygas. Paspaudus klaviðà, plaktukas uþgau-
na tik 1 stygà, kita virpa rezonuodama. Ðiuos virpesius
priima elektrostatinis garso ëmiklis. Virpesiai sustip-
rinami ir perduodami garsiakalbiais. ∆ skamba labai
minkðtai, panaðiai kaip puèiamieji muz. instrumentai
arba klavesinas. ∆ 1932 iðrado O. Vierlingas (Vokieti-
ja), bendradarbiaudamas su f-nø firma „Förster“.
Vytautas Bièiûnas
elektrofònai, kitaip ↑ elektriniai muzikos instrumentai.
elektrofònas, prietaisas, atgaminantis garsà ið gramo-
fono plokðtelës. ∆ sudaro adapteris, el. variklis, kuris
per perdavimo mechanizmà suka plokðtelæ, þemojo
daþnio stiprintuvas ir garsiakalbis (arba ausinës). Va-
riklis jungiamas á el. tinklà arba prie akumuliatoriaus,
o adapteris – prie stiprintuvo. Elektrofonu grojamos
gramofono plokðtelës, kuriø sukimosi greitis 78; 45;
331/3; 162/ 3 apsisukimo per minutæ. ∆ bûna monofo-
ninis (atgamina garsà ið monofon. plokðteliø) ir ste-
reofoninis (ið stereofon. plokðteliø). Vytautas Bièiûnas
elektromechåniniai mùzikos instrume¹tai, elektri-
niai muz. instrumentai, kuriø virpesiai, iðgauti ávairiais
mechaniniais átaisais, sustiprinami elektriniu bûdu ir
perduodami garsiakalbiais. Virpesiai gali bûti iðgauna-
mi: tradiciniu bûdu – stygomis, lieþuvëliais, strypais, ka-
mertonais. Tokie ∆ kartais vadinami adapterizuotais.
Prie beveik visø tradiciniø muz. instrumentø galima pri-
taikyti garso ëmiklius – adapterius (pvz., el. gitara, elek-
trinis f-nas). Virpesius galima iðgauti ir eile besisukan-
èiø diskø su dantytais arba banguotais kraðtais. Greta
ðiø diskø bûna elektromagnetiniai arba elektrostatiniai
garso ëmikliai. Sukamuose diskuose kyla kintamosios
el. srovës. Virpesiø daþnis priklauso nuo disko dante-
liø skaièiaus ir sukimo greièio (pvz., Hammondo var-
gonai). Reprodukciniu bûdu virpesiai iðgaunami ið kino
arba magnetofono juostos áraðo. Ðiuose instrumentuo-
se prieð fotoelementà sukami perðvieèiami diskai arba
traukiamos juostos su áraðytais natûraliø muz. instru-
mentø arba kitokiais garsais (pvz., superpianas, Wel-
te’s vargonai, melotronas). Vytautas Bièiûnas
elementarioji
!%
elektròninë mùzika kuriama elektroniniais genera-
toriais. Jai bûdinga savito tembro garsai ir jø deriniai,
ávairûs garso efektai, kuriø negalima gauti kitais muz.
instrumentais arba þmogaus balsu. ∆ garsus formuoja
pats kompozitorius ávairiais garso generatoriais, lai-
kiniø ir daþniniø charakteristikø keitikliais, el. filtrais,
moduliatoriais ir kt. árenginiais, keisdamas jø aukðtá,
garsumà, tembrà. Sukurti garsai raðomi á magnetofo-
no juostà, HD, CD, DVD, MD, garso kortà (JAV ∆
dar vadinama magnetofono juostos muzika), vëliau ði
juosta karpoma, permontuojama, áraðas papildomas
naujais garsais. Pagal akustikà, tembrà, ritmà suku-
riama nauja garsø sistema. Kai kada ∆ garsas tik pa-
pildomas tradicine muzika. ∆ vartojama daugiausia
spektakliams, kino filmams, radijo laidoms; daþnai ku-
riama kompozitoriø avangardistø. Pirmuosius ∆ kûri-
nius XX a. 6 d-meèio pr. Kelno radijo studijoje su-
kûrë kompozitoriai H. Eimertas, R. Beyeris, fizikas
W. Meyeris-Eppleris ir garso inþinierius F. Enkelis.
Kiek vëliau ðioje studijoje kûrë K. Stockhausenas. JAV
(Kolumbijos un-to studijoje) ∆ 1951 pradëjo kurti
V. Usaèevskis ir O. Lueningas. Lietuvoje ∆ pradëta
kurti 1961 Lietuvos kons-joje (dab. MuA).
Vytautas Bièiûnas
elektròniniai mùzikos instrume¹tai, elektriniai
muz. instrumentai, kuriø garsus sukuria elektroniniai
generatoriai. Kiekvienam garsui gali bûti savas gene-
ratorius, taèiau daþniausiai pakanka dvylikos tokiø ge-
neratoriø, nes generuojant aukðèiausios oktavos visø
pustoniø daþnius, þemesniø oktavø bendravardþiai
garsai gaunami dalijant ðiø pustoniø daþnius pusiau.
Tai patogu, nes, suderinus 12 generatoriø, automatið-
kai suderinami ir likusieji instrumento garsai. Dabar
moderniuose instrumentuose daþnai visi garsai gau-
nami ið vieno kvarcu stabilizuoto generatoriaus, todël
instrumentas neiðsiderina. ∆ tembrai formuojami har-
moniniu ir formantiniu bûdu. Tembrus formuojant
harmoniniu bûdu, ið generuojamø sinusinës formos
virpesiø sumuojami atskiri obertonai ir parenkami jø
amplitudþiø santykiai (vad. virpesiø sintezës metodas).
Tokiø garsø tembrai visuose aukðèiuose bûna vieno-
di, taèiau dël temperuoto derinimo kai kurie jø ober-
tonai ne visai sutampa su natûraliuoju garsaeiliu, todël
susidaro nederëjimo áspûdis. Skambesiui suminkðtin-
ti vartojama dirbtinë reverberacija, chorinis registras,
vibrato ir pan. Formantiniu bûdu tembrai formuoja-
mi ið turtingø obertonais garsø (pvz., pjûklo arba sta-
èiakampës formos virpesiø) filtrais susilpninant kai
kuriuos obertonus. Tokiu bûdu pabrëþiamos atskiros
daþniø sritys (vad. virpesiø selekcijos metodas). Ðiuo
atveju skirtingo aukðèio garsø obertonø santykiai ne-
vienodi. Tai bûdinga tradic. muzikos instrumentø
tembrams, todël ðis metodas daþnai taikomas jiems
imituoti. Formantiniu tembro formavimo bûdu iðgau-
namas tonalumo áspûdis ir imituojamas muðamøjø in-
strumentø skambesys. Dabar neretai viename instru-
mente naudojami keli tembro formavimo bûdai.
Vytautas Bièiûnas
elementarióji mùzikos teòrija, ávad. muzikos teorijos
kursas, teikiantis þiniø apie muzikà ir jos elementus. ∆
supaþindina su muz. garsu ir jo savybëmis, muz. þenklø
raðyba, muz. iðraiðkos priemonëmis – ritmu, metru, di-
namika, tempu, intervalu, akordu, melodija, registru,
elevamente
!%
faktûra, derme, tonacija, forma. ∆ suteikia pradiniø har-
monijos, polifonijos ir muzikos kûriniø analizës þiniø.
Pirmàjá liet. ∆ vadovëlá „Muzikos teorija. Pagrindiniams
muzikos dësniams iðmokti vadovëlis“ paraðë T. Brazys
(1920, 21924, 31925). Iki ðiol pedagoginëje praktikoje
vartojamas E. Navickaitës-Martinonienës vadovëlis
„Elementarioji muzikos teorija“ (1956, 21962, 31979).
Algirdas Ambrazas, Ona Juozapaitienë
elevamente, elevato (it.), élevé (pranc.), AN – pakiliai.
Elgar Edward (William) [Edvardas (Viljamas) Êlga-
ras; 1857.VI.2 Brodhete (netoli Vusterio) – 1934.II.23
Vusteryje], anglø kompozitorius. Naujosios anglø
muzikos pradininkas. Daugelio D. Britanijos ir JAV
un-tø garbës daktaras. Pasimokæs smuikuoti ir vargo-
nuoti, grojo Birmingamo, Vusterio orkestruose. Su-
kûrë 4 oratorijas, tarp jø – The Dream of Gerontius
(„Gerontijaus sapnas“, 1900), 4 kantatas, 2 simf-jas
(1908, 1911), 2 koncertus (sm. ir ork., 1910; vè. ir ork.,
1919), Enigma Variations ork. (1899), siuitø, marðø,
Edward Elgar sonatø, dainø. Kûryba turi neoromantizmo bruoþø,
kai kurie kûriniai grindþiami anglø muz. folkloru. Pav.
Adeodatas Tauragis
Eliåsbergas Karlas [Êàðë Èëüè÷ Ýëèàñáåðã; 1907.VI.10
Minske – 1978.II.12 Sankt Peterburge], rusø dirigentas.
1929 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (smuiko kl.). Pats
iðmoko diriguoti. 1928–31 Sankt Peterburgo operetës
teatro, nuo 1932 Sankt Peterburgo radijo k-to D. simf.
orkestro dirigentas (1937–50 vyriausiasis dirig.). 1942
per blokadà Sankt Peterburge dirigavo D. Ðostakovi-
èiaus VII simf-jà. ∆ repertuarà sudarë rusø ir uþs. kom-
pozitoriø (daugiausia klasikø) kûriniai. Jûratë Gudaitë
Heino Eller
Elinãitë Estera, pianistë ↑ E. Yellin.
êlipsë (gr. elleipsis – spraga, praleidimas), netikëtas
funkciðkai ar tonaciðkai tolimø akordø jungimas. ∆ ter-
minà harmonijos teorijoje XIX a. pab. pradëjo vartoti
H. Riemannas. ∆ prasmë kito; pvz., klasicizmo muzi-
kai bûdingas junginys D7–VI laikomas ∆, o romantiz-
mo muzikoje – áprastu junginiu; ðiuolaik. muzikoje ∆
savo prasmës neteko. Muz. formos teorijoje (V. Bob-
rovskio darbuose) ∆ dar vadinamas nelauktas naujos
tematikos muz. epizodo ávedimas (kompozicinë ∆).
Algirdas Ambrazas, Vaclovas Paketûras
elízija (lot. elisio – iðstûmimas), frazës, takto, harmon.
Edward („Duke“) Ellington
funkcijos praleidimas. Ritmo ∆ – praleista silpnoji tak-
Ellis (Sharpe) Alexander John [Aleksanderis Dþonas
to dalis. Harmonijos ∆ – praleistas numanomas pagal
harmon. sistemos logikà akordas pakeièiamas kitu
(↑ elipsë). Rûta Gaidamavièiûtë
Eller Heino [Heinas Êleris; 1887.III.7 Tartu – 1970.VI.16
Taline], estø komp., pedagogas. 1920 baigë Sankt Pe-
terburgo kons-jà (V. Kalafaèio ir M. Ðteinbergo kl.).
1920–40 dëstë Tartu aukðtojoje muz. m-loje, 1940–70
Talino kons-joje; prof. (1940). Gavo Estijos valst.
premijà 1948 ir 1965. Iðugdë visà estø komp. kartà;
tarp ∆ mokiniø – A. Karindi, E. Tubinas, O. Rootsas,
V. Kappas, A. Oitas, J. Jürisalu, J. Räätsas, A. Pärtas
ir kiti. ∆ kûrybai bûdinga impresionizmo, ekspresio-
nizmo, estø l. muzikos bruoþai, polifoninë sandara. Su-
kûrë 3 simf-jas (In modo mixolydio, 1936; 1947; 1961),
simfonijetæ (1965), 4 siuitas, simf. poemø, tarp jø –
Ööhüüded („Nakties garsai“, 1921), Laulvad põllud
(„Dainuojantys laukai“, 1951), koncertà smuikui ir
ork. (1934, II redakcija 1964), 5 styg. kvartetus, instr.
pjesiø. Pav.
L: Ðåììåëü Ð., Õóìàë Ì. Õåéíî Ýëëåð: æèçíü è òâîð÷åñòâî. Ë., 1988.
Kazys Jasinskas
Ellerton John (Lodge) [Dþonas Êlertonas; tikr. pavar-
dë Lodþas; 1801.I.11 Èeðyre – 1873.I.3 Londone], anglø
kompozitorius. 1828 baigë Oksfordo un-tà, privaèiai
mokësi Romoje, Vokietijoje. Sukûrë 11 operø, 6 mi-
ðias, 6 simf-jas, 50 styg. kvartetø, kitø instr. ir vokaliniø
áv. þanrø kûriniø. Gausi ∆ kûryba stokoja individualu-
mo, jai bûdinga klasicist. formos. Audronë Jurkënaitë
Ellington Edward („Duke“) [Edvardas Êlingtonas; sla-
pyvardis „Diukas“; 1899.IV.29 Vaðingtone – 1974.V.24
Niujorke], JAV komp., pianistas. Skambinti f-nu pra-
dëjo bûdamas 5 metø. Baigë amatø m-là. 1923–27 su
kvintetu „The Washingtonians“ grojo Niujorko klu-
buose. 1927–32 vadovavo Harlemo „Cotton Club“ big-
bendui. 1933, 1939 su ork. „Duke Ellington and His
Famous Orchestra“ gastroliavo Europoje. 1943 pir-
masis ið dþiazo muzikantø koncertavo Niujorko Car-
negie Hall, vëliau – MO. ∆ – pirmasis komp., sujun-
gæs dþiazo iðraiðkos priemones su akademinës muzikos
principais (simfonizmu, sonatos forma). Kûriniai: siu-
itos dþiazo ir simf. ork.: Black, Brown and Beige
(„Juoda, ruda ir rusva“, 1943), The Perfume Suite
(„Kvapø siuita“, 1945), New Orlean Suite („N. Orlea-
no siuita“, 1964), Concerts of Sacred Music („Rel. mu-
zikos koncertai“, 1965, 1968, 1973), opera Beggar’s
Holiday („Elgetos atostogos“, 1945), baletas The Ri-
ver („Upë“, 1970), spektakliø, k. f. muzika, instr. pje-
sës. ∆ paraðë studijà „Piano Method of Blues“ („Fp.
bliuzo metodas“, 1943), atsiminimø knygà „Music is
My Mistress“ („Muzika – mano valdovë“, 1973). Pav.
Liudas Ðaltenis
Ellington Mercer Kennedy [Merseris Kenedis Êling-
tonas; g. 1919.III.11 Vaðingtone], JAV dþiazo trimiti-
ninkas, aranþuotojas, ork. vadovas. E. („Duke“) El-
lingtono sûnus. Muzikos mokësi Juilliardo muz. m-loje
ir Niujorko un-te. Grojo su D. Gilespie’u, po II pa-
saul. karo su S. Oliveriu. 1974 po tëvo mirties vado-
vavo orkestrui, su kuriuo surengë koncert. turnë po
Amerikà, Europà (1975–77, 1980), Australijà (1980).
Judita Þukienë
Êlisas; tikr. pavardë Ðarpas; 1814.VI.14 Londone –
1890.X.28 ten pat], anglø filologas, matematikas ir
akustikas. Ðrusberyje, Etone ir Kembridþe mokësi kla-
sik. kalbø ir matematikos. Karal. draugijos narys (nuo
1864). Vienas etnomuzikologijos pradininkø. ∆ tyrë
anglø k. tartá, áv. tautø muzikos garsaeilius, tempe-
racijà, harmonijos teorijà, balsu iðgaunamø garsø
aukðèio problemà. Jo sukurta centø teorija plaèiai var-
tojama mikrotoniø garsaeiliø tyrimui. Pagr. veikalai:
„On the Basis of Music“ („Apie muzikos pagrindus“,
1877), „Speach in Song“ („Kalbëjimas dainuojant“,
1878), „Tonometrical Observations on Some Existing
Non-Harmonic Scales“ („Esamø neharmoniniø gar-
saeiliø tonometriniai stebëjimai“, 1884).
Rimantas Astrauskas
Ellis Don (Donald Johnson) [Donas Êlisas; tikr. var-
das ir pavardë Donaldas Dþonsonas; 1934.VII.25 Los

Andþele – 1978.XII.18 ten pat], JAV dþiazo trimitinin-
kas, kompozitorius. Muz. kompozicijà ir teorijà studi-
javo Bostono ir Kalifornijos (Los Andþele) un-tuose.
1956–62 grieþë McKinley’o, F. Fergusono, G. Russello
ansambliuose ir orkestruose. 1966 subûrë bigbendà
(vienas þymiausiø 7–8 d-metyje). Kûrybai bûdinga JAV
moderniojo, free jazz ir Europos avangardist. muzi-
kos sintezë. Jonas Rimða
Ellis Mitchell Herbert (Herb) [Mitèelas Herbertas
(Herbas) Êlisas; g. 1921.VIII.4 Makinyje (Teksaso
valstija)], JAV dþiazo gitaristas, kompozitorius. Nuo
1944 grojo G. Gray’aus, Th. Dorsey’o orkestruose, su
vokaliniu instr. trio „Soft Winds“, 1953–58 su O. Pe-
tersono trio. 1959–61 grojo áv. dþiazo klubuose. Nuo
1961 dalyvauja TV, radijo laidose. ∆ kompozicijoms
bûdinga bliuzo forma, virtuoz. improvizacijos, sudë-
tinga ritmika. Justinas Prusevièius
Elman Mischa (Michail) [Miða (Michailas) Êlmanas;
1891.I.8 Talnojëje (Ukraina) – 1967.IV.5 Niujorke],
JAV smuikininkas. 1902–04 studijavo Sankt Peterbur-
go kons-joje (L. Auerio kl.). Koncertuoti pradëjo bû-
damas 5 metø. Nuo 1908 gyveno JAV; koncertavo,
gastroliavo kt. ðalyse. 1926 ákûrë styg. kvartetà. Grie-
þë komp. romantikø kûrinius. 1936–37 Carnegie Hall
Niujorke surengë 5 koncertø ciklà „Smuiko muzikos
raida“, kuriuose pagrojo 15 koncertø smuikui. Gar-
sëjo ekspresyviu, sodriu tonu, virtuoziðka technika. Su-
kûrë pjesiø smuikui ir f-nui, operetæ. Aranþavo,
transkribavo kitø kompozitoriø (L. van Beethoveno,
Fr. Schuberto, S. Rachmaninovo) kûriniø, l. dainø.
Danutë Mekaitë
Elmendorff Karl [Karlas Êlmendorfas; 1891.X.25 Diu-
seldorfe – 1962.X.21 Hofheime], vok. dirigentas. Stu-
dijavo Kelno kons-joje (Fr. Steinbacho, H. Abendrotho
mokinys). 1916–20 dirigavo Diuseldorfe. 1925–31
Miuncheno operos teatro, 1932–36 ir nuo 1951 Vysba-
deno muz. teatro, 1936–42 Manheimo, 1942–45 Dres-
deno, 1937–45 dar ir Berlyno operos teatro, 1948–56
Kaselio ir Vysbadeno muz. teatrø dirigentas. 1927–42
Bairoito festivalio dirigentas. Gastroliavo þymiausiuo-
se pasaulio teatruose. Repertuare vyravo vokieèiø (ypaè
R. Wagnerio) ir it. operos. Danutë Mekaitë
Éloy Jean-Claude [Þanas Klodas Eluâ; g. 1938.VI.15 e-moll ↑ tonacija.
Ruane], pranc. kompozitorius. 1953–61 Paryþiaus
kons-joje studijavo kompozicijà pas D. Milhaud; sta-
þavo Darmðtato kursuose (1957, 1960), vëliau Bazelyje
pas P. Boulezà ir K. Stockhausenà (1961–62). 1966–
68 dëstë Kalifornijos un-te (Berklyje). Kûriniai: dai-
nø ciklas sopranui ir f-nui (1959), 3 pjesës f-nui (1959),
Stêle pour Omar Khayyam sopranui, f-nui, arfai ir muð.
(„Stela Omarui Chajamui“, (1960), Kamer. kantata
sopranui, f-nui, arfai, 2 M. Martenot bangoms ir muð.
(1960), Etiudas I, II (fl., arfai ir vè., 1961), Etiudas III
(muð., f-nui, arfai, èel. ir ork., 1962), Équivalences 18
instrumentø („Ekvivalentai“, 1963), Polychronies puè.,
f-nui, arfai ir muð. (1964), Kamakala 3 orkestrams ir
3 ch. (1971); Kshara–Akshara sopranui, ch., 3 ork. ir 3
dirig. (1974), k. f. muzika.
Elschek Oskãr [Oskaras Êlðekas; g. 1931.VI.16 Bratisla-
voje], slovakø etnomuzikologas. 1950–54 Bratislavos
Emsheimer
!%!
un-te studijavo muzikologijà ir estetikà. Nuo 1954 dir-
ba Slovakijos MA, nuo 1959 Etnomuzikologijos sk. va-
dovas. 1963–72 þrn. „Slovenskã hudba“ vyriausiasis re-
daktorius. 1967–75 su I. Maèãku ir E. Stockmannu
leido Europos etnomuzikologijos bibliografijø metrað-
tá. Rengia savo ðalies ir tarptautines etnomuzikologø
konferencijas. Paraðë lyginamøjø, ist. ir teor. darbø ið
slovakø l. muzikos, instrumentologijos ir muzikologi-
jos sistematikos bei teorijos. Jonas Bruveris
Elschekovã (Stankovièovã) Alica [Alisa Elðekovâ; mer-
gautinë pavardë Stankovièiova; g. 1930.XI.21 Bratisla-
voje], slovakø etnomuzikologë. Studijavo muzikolo-
gijà ir etnografijà Bratislavos un-te. Nuo 1953
Muzikologijos (dab. Menotyros) in-to moksl. bendra-
darbë. Apgynë doktoratà (1974). Sukûrë kompiuteri-
næ tradic. muzikos analizës ir klasifikacijos sistemà.
Tiria slovakø ir kt. slavø tautø muzikà, domisi daugia-
balsiðkumu, liet. sutartinëmis. Rimantas Astrauskas
Elsner Józef Ksawery [Juzefas Ksaveras Êlsneris; Józef Ksawery Elsner
1769.VI.1 Grotkove (netoli Opolës) – 1854.IV.18 Var-
ðuvoje], lenkø komp., dirigentas, pedagogas. Vok.
kilmës. Fr. Chopino mokytojas. 1792–99 Lvovo vo-
kieèiø operos teatro, 1799–1824 Varðuvos operos teat-
ro dirigentas. 1818 ásteigë Varðuvos muz. m-là, kuri
1821 buvo pertvarkyta á kons-jà; 1821–31 ∆ buvo ðios
kons-jos direktorius. Sukûrë 32 operas, tarp jø – Król
Ùokietek („Karalius Lokietka“, 1818), baletø, 8 simf-jas,
koncertø (2 sm., 1 fl.), kamer. ir baþn. muzikos kûriniø,
paraðë knygø. Pav.
L: Nowak-Romanowicz A. Józef Elsner. Kr., 1957. Adeodatas Tauragis
Elts Olari [Olaris Êltsas; g. 1971.IV.27 Taline], estø di-
rigentas. Baigæs Estijos MuA (K. Arengo choro diri-
gavimo klasæ), nuo 1993 joje studijavo orkestro diri-
gavimà. 1994–96 staþavo Vienos aukðtojoje muz.
m-loje. 1993 ákûrë „NYYD Ensamble“, jam vadovau-
ja. Dirigavo Estijos filh-jos kameriniam chorui, „Esto-
nia“ teatro spektakliams (B. Britteno „Albertas
Herringas“), koncertø ciklams („Vox Nova“, „City
Life“), ðiuolaikinës muz. festivaliams. Pirmasis diri-
gavo daugelá XX a. estø komp. kûriniø. Tarpt. Sibe-
lius’o dirigentø konkurse Helsinkyje laimëjo I vietà
(2000). Alo Põldmäe
Emsheimer Ernst [Ernstas Emshéimeris; 1904.I.15
Frankfurte prie Maino – 1989.VI.12 Stokholme],
ðvedø etnomuzikologas. Vok. kilmës. 1924–27 Vienos
un-te studijavo muz. teorijà pas G. Adlerá ir W. Fische-
rá, vëliau Freiburgo un-te pas W. Gurlittà ir H. Besse-
lerá. 1932–36 SSRS MA Antropologijos ir etnografijos
muziejaus (Sankt Peterburge), Ermitaþo, Fonogramø
archyvo konsultantas. 1949–73 Stokholmo Muz. isto-
rijos muziejaus direktorius. Upsalos un-to garbës dr.
(1960); prof. (1967). Surengë folklor. ekspedicijas á
Ð. Kaukazà (1936), Albanijà ir Jugoslavijà (1959), Ma-
rokà (1973), surinko didelæ muz. instrumentø kolek-
cijà. 1961 su E. Stockmannu pradëjo leisti period.
leidiná „Handbuch der europäischen Volksmusikinst-
rumente“ („Europos muz. instrumentø vadovas“),
1969 áv. autoriø str. apie muz. instrumentus rinkinius
„Studia instrumentorum“. Paraðë str. apie mongolø,
Encina
!%"
Sibiro, Vid. Azijos tautø muzikà bei instrumentus, Eu-
ropos tautø l. polifonijà, parengë neslaviðkø Rusijos
tautø l. muzikos bibliografijà. Rimantas Astrauskas
del Encina Juan [Chuanas del Ensinâ; g. 1468.VII.12
Salamankoje, m. apie 1530 Leone], isp. poetas, dra-
maturgas, kompozitorius. Studijavo retorikà ir lot. k.
Salamankos un-te pas A. de Nebria’à. 1484 ákûrë Sala-
mankos katedros chorà. 1492–98 Albos karaliaus ant-
rasis rûmø menø tvarkytojas. Muzikà kûrë iki 30 metø.
Sukûrë daug dainø, viljansikø, romansø. ∆ pirmasis pra-
dëjo sistemingai raðyti muzikà vaidinimams. ∆ misteri-
jø (jose vartojo alegorijas bei mitologijos elementus,
bûdingus it. renesansui) muzika lygiavertë veiksmui.
Violeta Tumasonienë
encore (it., AN) – kûriná ar jo dalá pakartoti du kartus,
kitaip ↑ bis 1.
en dehors (pranc., AN puè. instrumentams) – groti
pakëlus instrumento þiotis.
Enescu (Enesco) George [Dþordþë Enêsku; 1881.VIII.19
George Enescu
Liveni Virnave (netoli Botoðanio) – 1955.V.4 Paryþiu-
je], rum. smuikininkas, komp., dirigentas, pedagogas.
Paryþiaus dailës akademijos narys korespondentas
(1929), Rumunijos akademijos akademikas. (1933).
1888–93 studijavo Vienos, 1895–99 Paryþiaus kons-
joje (M. Marsicko smuiko kl., kompozicijos ir muz.
teorijos mokësi pas J. Massenet, G. Fauré, A. Gédal-
ge’à). Nuo 1899 kaip smuikininkas virtuozas, vëliau ir
kaip dirigentas koncertavo áv. ðalyse. 1913 ásteigë kas-
met. premijà rum. kompozitoriams. Nuo 1920 gyve-
no daugiausia Paryþiuje, dëstë kons-joje ir Normali-
nëje muz. m-loje. Sukûrë operà Oedip („Edipas“, 1931,
pagal Sofoklio tragedijà), 3 simf-jas (1905, 1914, 1918;
III simf-jos nauja red. 1921), simf. siuità Poême rou-
main („Rum. poema“, 1897), 2 rum. rapsodijas (1901),
4 siuitas simf. orkestrui (1897, 1903, 1915; Suita
sðteascð – „Kaimiðkoji siuita“, 1938), Kamer. simf-jà
12 instrumentø (1954), koncert. simf-jà vè. ir ork.
(1901), simf. poemà Vox maris („Jûros ðauksmas“,
1950), áv. sudëties kamer. ansambliø (decimetà, styg.
oktetà, 3 sonatas sm. ir f-nui), chorø, dainø, 3 sonatas
ir kitø kûriniø f-nui. Transkribavo kai kuriuos J. S. Ba-
cho, Fr. Schuberto, N. Paganini, I. Albénizo kûrinius.
Ankstyvajai kûrybai turëjo átakos R. Wagnerio, pranc.
impresionistø muzika, vëlyvoji turi neoromantizmo
bruoþø, joje gausu rumunø muz. folkloro intonacijø.
∆ sukûrë rum. nacionaliná simf. muzikos stiliø, pagrin-
dë nac. operos raidà. Þymiausias ∆ mokinys – smuiki-
ninkas Y. Menuhinas. Nuo 1958 Bukareðte rengiami
tarptautiniai ∆ muz. konkursai ir festivaliai. Pav.
R: Âîñïîìèíàíèÿ. Ì.; Ë., 1966. L: Êîòëÿðîâ Á. ß. Äæîðäæå Ýíåñêó.
21970. Adeodatas Tauragis
Enescu konkursas, smuikininkø, pianistø, vokalistø
(nuo 1961), kamer. ansambliø tarpt. konkursas. Ren-
giamas Bukareðte nuo 1958 kas 3 metai kartu su Enes-
cu festivaliu. Bûna 3 turai. Programos didþiàjà dalá
sudaro G. Enescu kûriniai. Konkurso þiuri dalyvauja
festivalio koncertuose. 1970 dainininkë N. Ambrazai-
tytë laimëjo II premijà ir sidabro medalá.
Gediminas Þidonis
enfaticamente, enfatico (it., AN) – pompastiðkai, ið-
didþiai, ámantriai.
Engel Hans [Hansas E¹gelis; 1894.XII.20 Kaire –
1970.V.15 Marburge], vok. muzikologas ir muz. socio-
logas. Muzikà studijavo Miuncheno MuA (H. Röhro
dirigavimo kl. ir Fr. Klose’s kompozicijos kl.) ir un-
te (A. Sandbergerio muz. istorijos kl.). 1926 skaitë
paskaitas Greifsvaldo un-te, 1935–45 Karaliauèiaus
un-te. 1946–63 Marburgo un-to profesorius. Kara-
liauèiuje ákûrë ir redagavo þrn. „Musik in Pommern“
(1932–35), „Ostpreussische Musik“ (1937–39); nuo
1948 redagavo þrn. „Musikforschung“. Paraðë kny-
gø ir str. apie senàjà vok. ir it. muzikà. Svarb. veika-
las ið muz. sociologijos „Musik und Gesellschaft“
(„Muzika ir visuomenë“, 1960). Tyrë it. madrigalà,
instr. koncerto istorijà, W. A. Mozarto, R. Wagnerio
kûrybà. Gediminas Þidonis
Engel Karl [Karlas E¹gelis; g. 1923.VI.1 Birðfelde],
Ðveicarijos pianistas. 1942–45 studijavo Berno kons-
joje pas B. Baumgartnerá, 1947–48 pas A. Cortot Nor-
malinëje muz. m-loje Paryþiuje. Nuo 1946 rengë solo
koncertus, skambino ansambliuose su P. Tortelier,
P. Casalsu, S. Véghu, akompanavo D. Fischeriui-Dies-
kau bei H. Prey’ui. 1954–86 dëstë Hanoverio aukðto-
joje muzikos m-loje; prof. (1959). Rita Vinslovaitë
English National Opera ↑ Anglø nacionalinë opera.
English Opera Group, anglø operos trupë. 1946 ákûrë
B. Brittenas, E. Crozieris ir J. Piperis. Statë daugiau-
sia kamerines Britteno ir kitø anglø komp. operas,
gastroliavo. Nuo 1961 priklausë CG. 1976 vadovau-
jant C. Grahamui ir S. Bedfordui, pertvarkyta á „Eng-
lish Music Theatre“ (Anglø muz. teatras). Statë ope-
ras, operetes, miuziklus ir kitus muz. sceninius
kûrinius. 1980 nustojo veikti. Audronë Jurkënaitë
Englund Einar Sven [Einaras Svenas E¹glundas;
1916.VI.17 Jungane (Gotlandas, Ðvedija) – 1999.VI.27],
suomiø kompozitorius. Studijavo Helsinkio Sibelius’o
MuA kompozicijà pas B. Carlssonà ir S. Palmgrenà,
f-nà pas M. Paavolá. Staþavo Tanglvude (JAV) pas
A. Coplandà. Nuo 1958 dëstë Helsinkio Sibelius’o
MuA; prof. (1976). Kûriniai: baletai – Odysseus („Odi-
sëjas“, 1959), Sinuhe (1966); 3 simf-jos (1946, 1948,
1971), simf. poema Epinikia (1947), koncertas vè.
(1954), 2 koncertai f-nui (1954, 1974); kamer. ansam-
bliai, kûriniai f-nui, muzika teatrui, kinui, televizijai.
Jonas Klimas
enharmònika (gr. en – á, prie + harmonia), viena ið
trijø sen. Graikijos muz. sistemos pagrindà sudaran-
èiø tetrachordø rûðiø (↑ genos).
enharmòninë klaviatûrâ, daugiabalsiø klavið. muz.
instrumentø (vargonø, f-no, fisharmonijos, piano ir
mygtuk. akordeono ir kt.) klaviatûra su fiksuotu garsa-
eiliu, sudaryta panaudojant tolygiai temperuotà darnà.
Klaviatûras su dvylikalaipsne darna átvirtino XVIII a.
I pusës kompozitoriai, ypaè J. S. Bachas. ∆ paprasta
ir patogi, muz. instrumentà nesunku derinti; galima
panaudoti visus akordus ir tonacijas. XX a. 3–4 d-me-
tyje ∆ mëginta patobulinti. Èekø komp. A. Hãba su-
konstravo 24 laipsniø ketvirtatonës darnos f-nà su 2
klaviatûromis: virðut. klaviatûra suderinta ketvirèiu to-
no aukðèiau uþ apatinæ. Lietuvoje ketvirtatonæ siste-
mà propagavo komp. ir dirigentas J. Kaèinskas.

L: Bièiûnas V. Muzikinës akustikos pagrindai. V., 1988; Ìóçûêàëüíàÿ
àêóñòèêà. M., 1954. Albertas Baika
enharmòninë moduliåcija, perëjimas á kità tonacijà,
kur tarpiniame (bendrame) akorde, dalá jo garsø pa-
keitus enharmoniðkai, pasikeièia akordo pavadinimas,
reikðmë ir jis tampa naujosios tonacijos akordu. ∆ pla-
èiausiai vartojami D7, DVII7, padidintasis kvintakor-
das ir kiti akordai. Diaton. akordai daþniausiai kei-
èiami á alteruotuosius. Sumaþintajame septakorde,
padidintajame kvintakorde keièiasi tik akordo apver-
timo pavadinimas. Pav. Vaclovas Paketûras
enharmoninë moduliacija
enharmonízmas, vienodo aukðèio, bet skirtingai
vadinamø (ir uþraðomø) garsø, intervalø, akordø,
tonacijø tapatumas. Pvz., garsas es=dis=feses, inter-
valas cis-eis=cis-f=des-f=des-geses, akordas as-c-es-
ges=as-c-dis-fis, tonacija Fis-dur=Ges-dur. ∆ tapo
galimas temperuotoje darnoje, panaikinus dydþio skir-
tumà tarp diaton. ir chromat. pustonio. Tonacinëje
harmonijoje enharmoniðkai lygûs garsai, intervalai ar-
ba akordai daþniausiai turi skirtingà funkc. reikðmæ.
Ðia jø savybe plaèiai naudojamasi enharmon. modu-
liacijose, nukrypimuose. Vaclovas Paketûras
Eno Brian (Peter George Saint John le Baptiste de la eòlinë dermº (pagal sen. graikø eolieèiø genties pava-
Salle Eno) [Brajanas Ênas; tikr. vardai ir pavardë Pi-
teris Þorþas Sent Dþonas Batistas de la Salë Enas; g.
1948.V.15 Vudbridþe], D. Britanijos komp., muzikos
prodiuseris, multimedia artistas, pasiþymëjæs origina-
liu moderniø technologijø pritaikymu muzikos kûri-
mui ir áraðymui, laikomas new age ir elektroninës ðo-
kiø muzikos pradininku. ∆ buvo pripaþintas 8 d-meèio
pradþioje, kai su grupe „Roxy Music“ sukûrë intelek-
tualià glitter (glam) rock atmainà. Sukûrë ambientinës
muzikos koncepcijà ir áraðë 10 ambientinës muzikos
albumø serijà. Sukûrë nemaþai instaliacijø ir multi-
media programø. Svarbiausi ∆ albumai: „Another
Green World“ (1975), „Discreet Music“ (1975), „Be-
eolinë
!%#
fore and After Science“ (1977), su D. Byrne’u „My
Life With In The Bush Of Ghosts“ (1981), „Nerve
Net“ (1992). Dovydas Bluvðteinas
enregistrement numérique (pranc.) – skaitmeninis
áraðas (kompaktinëje plokðtelëje).
enregistrement publique (pranc.) – koncerto áraðas.
ensalada (isp.), linksma XVI a. isp. daina apie karei-
viø, studentø ir kt. gyvenimà; ↑ quodlibet atmaina.
Rûta Mielkutë
entrée (pranc. – áëjimas, áþanga): 1. Vid. amþiais iðkil-
mingas kaukëtø puotos dalyviø áëjimas á salæ. Jo metu
buvo grieþiama ir dainuojama. 2. XVII–XVIII a. ba-
leto ðokëjø grupës iðëjimas á scenà (prieð ðokio pra-
dþià); nuo XVII a. pab. ir atskira baleto dalis. 3. Kai
kuriø klasik. ðokio formø (pas de deux) áþanginë dalis.
4. Cirko klouno numeris.
Entremont Philippe [Filipas Antremònas; g. 1934.VI.6
Reimse], pranc. pianistas, dirigentas. Studijavo Pary-
þiaus kons-joje pas M. Long. Belgijos karalienës Elþ-
bietos (1952), Long ir Thibaud (1953) tarpt. konkur-
sø laureatas. Nuo 1953 daugiausia koncertavo JAV.
Turëjo didelá koncert. repertuarà; þymus S. Rachma-
ninovo, C. Saint-Sa¸nso, F. Liszto koncertø interpre-
tuotojas. Áraðë daug plokðteliø (visus M. Ravelio kû-
rinius ir kt.). Nuo 1967 diriguoja. 1976–80 Vienos
kamer. orkestro vadovas, 1981–84 N. Orleano (JAV),
1986–89 Denverio (JAV) simf. orkestrø dirigentas.
Edmundas Gedgaudas
envelope (angl; akustikoje) – garso gaubtinë.
eolinâ (vok. Äoline), muz. instrumentas – lieþuvël. dum-
plinis hemiidiofonas. Tai klavið. muz. instrumentas su
laisvaisiais lieþuvëliais. ∆ iðrado apie 1814 Tiûringijos
muz. instrumentø meistras J. D. Buschmannas. Ðios
∆ garsynas buvo 3 1/2 oktavos. Klaviðai turëjo odos
voþtuvus, atidengianèius balsø lenteles su laisvaisiais
lieþuvëliais. Orà á balsø lenteles pûsdavo dvejos dum-
plës (jas paeiliui muzikantas spausdavo keliais). 1816
Buschmannas ∆ patobulino: átaisë dumpliø amortiza-
cijos kamerà oro srovei á balsø lenteles iðlyginti ir pe-
dalus dumplëms spausti. Ðá instrumentà Buschmannas
pavadino eolodikonu (vok. Äolodikon). Apie 1816
panaðø muz. instrumentà, irgi pavadintà ∆, sukonst-
ravo Tiûringijos vargonininkas G. Schlimbachas, 1822
Hamburge – B. Eschenbachas.
L: Der Akkordeon. Lpz, 1964; Akordeon od A do Z. Kr., 1966.
Albertas Baika
dinimà), septynialaipsnë (heptatoninë) muz. dermë.
Garsaeilio pavyzdys: a-h-c-d-e-f-g (alteruotø garsø në-
ra, pustoniai tarp II ir III, V ir VI laipsniø). Nuo
natûraliojo minoro, pagrásto tokiu pat garsaeiliu, ski-
riasi intonac. struktûra (∆ bûdinga trichordinës, kvar-
tinës ir kvintinës intonacijos). ∆ terminas atsirado sen.
Graikijos muz. teorijoje (hipodor. dermës sinonimas).
Vid. amþiø ↑ baþnytiniø dermiø sistemoje ∆ atsirado
XVI a. (sistemos 9-oji dermë). ∆ pasitaiko daugelio
Europos tautø l. muzikoje. Vartota vid. amþiø ir rene-
sanso profesionaliojoje muzikoje. XVII–XVIII a., for-
muojantis tonac. sistemai ir funkc. harmonijai, ∆ uþ-
leido vietà harmoniniam minorui. Nemaþai ∆ melodijø
Eolo
!%$
eolinë dermë. Lietuviø l. daina
yra ir liet. (ypaè dzûkø) monod. dainose. Ðiose melo-
dijose daþnai pabrëþiamas ∆ V laipsnis, kartais ðalia
natûralaus VII laipsnio vartojamas ir paaukðtintas jo
variantas (pvz., „Beauðtanti auðrelë“). Pav.
Algirdas Ambrazas
Eòlo ãrfa (vok. Äolsharfe, Windharfe, Wetterharfe, Geis-
terharfe, angl. Aeolian harp; pagal sen. graikø vëjø dievo
Eolo vardà), muz. instrumentas – vëjinis chordofonas.
Sudaro siaura medinë dëþë (rezonatorius) su 4–12 vie-
nodo ilgio, bet skirtingo storio stygø. Stygos, suderin-
tos unisonu, puèiamos vëjo skamba persiliejanèiu kinta-
mo aukðèio garsu. Vartota antikoje, ypaè iðpopuliarëjo
XVIII a. pabaigoje. ∆ buvo átaisoma ant namø stogø,
frontonø, parkuose. Dabar nevartojama. Pav.
Birutë Þalalienë
eolomelodikònas (lenk. eolomelodikon, lot. aeolomelo-
dicon), muz. instrumentas – lieþuvël. dumpl. idiofonas,
klavið. muz. instrumentas su laisvaisiais (perðokanèiais)
lieþuvëliais ir vamzd. rezonatoriais. Turëjo kojomis mi-
namas dumples; nuo mynimo intensyvumo priklausë ∆
garso stiprumas. ∆ panaðus á vargonus ir fisharmonijà.
1818 ∆ sukonstravo Varðuvos vargonø meistras
K. F. Brunneris. 1822 ðiuo instrumentu koncertavo Var-
ðuvos kons-jos auklëtinis J. Jawurekas. Albertas Baika
Eolo arfa epilògas (gr. epi – po + logos – þodis, kalba): 1. Ope-
ros, baleto arba dramos baigiamoji dalis, apibendri-
nanti veikalà.
2. Baigiamoji ep. ar draminio lit-ros kûrinio dalis, ku-
rioje pasakojama apie tolesná veikëjø likimà, ateities
ávykius. Kartais (pvz., sen. graikø dramoje) epiloge au-
torius aiðkina kûrinio prasmæ, savo sumanymus. ∆,
kaip tiesiog. kreipimasis á publikà, buvo bûdingas an-
tikinei ir XVI–XVII a. dramai.
3. Ko nors pabaiga, baigiamoji dalis. Audronë Þiûraitytë
epiníkijos (gr. epinikia): 1. Sen. Graikijoje – iðkilmës
sporto þaidyniø nugalëtojo garbei. 2. Nugalëtojà ðlo-
vinanèios odës, giesmës. ∆ daþniausiai giedodavo cho-
ras. Giesmei buvo pritariama forminge, kitara, lyra,
kartais ir aulu. Þinomi Simonido (14 fragmentø), Pin-
daro (45), Bakchilido (14) epinikijø tekstai. ∆ pradë-
jo nykti V a. pr. Kristø. Danutë Kalavinskaitë
epitåfija (gr. epitaphios – antkapio, antkapinis): 1. Glaus-
tas antkapio áraðas, þinomas jau sen. Egipte. Kaip
lit-ros þanras susiklostë sen. Graikijoje ir sen. Romoje.
2. Puoðni skulptûr. plokðtë mirusiojo atminimui, pri-
tvirtinta prie pastato sienos, grindø ar antkapio. 1883
Seikilo antkapio statinyje Traluose (Lidija, M. Azija)
rasta ~100 m. pr. Kr. iðkirsta melodija ir tekstas. Kita
∆ su natomis rasta ant kapavietës stulpo Smirnoje
(dab. V. Turkija).
3. Poezijos kûrinys mirusiojo garbei. Kaip lit-ros þan-
ras susiklostë sen. Graikijoje ir sen. Romoje.
4. XIX–XX a. muzikos kûrinys, turintis prisiminimø,
maldos, apmàstymø bruoþø. ∆ sukûrë H. Berliozas,
F. Lisztas, M. Ravelis, I. Stravinskis, L. Nono ir kiti
kompozitoriai. Rûta Gaidamavièiûtë
epitalamâ (gr. epithalamios – vestuvinis), panegiriðkas
eilëraðtis, skirtas vestuviø iðkilmëms; vestuviø daina.
∆ buvo kuriamos antikos laikais ir XVI–XVIII am-
þiuje. Atsirado sen. Graikijoje kaip vestuviø daina, ku-
rià merginø ir vyrø chorai (kartu ir atskirai) dainuoda-
vo (kartais pritariant aulu) prie jaunavedþiø kambario.
Iðlikæ tekstai (muzika neiðliko) liudija apie ∆ ryðius su
folkloro tradicija. Neretai formos padalos baigdavosi
ðûksniais. ∆ vadinta dar ir himenëjum. Kartais daina-
vimà kaitaliodavo su solinëmis pjesëmis aului. ∆ kû-
rëjus vadino epitalamografais. Epitalamø sukûrë gr.
poetai Anakreontas, Heziodas, Sapfo, Teokritas, ro-
mënø – Katulas.
Europos muzikoje epitalamomis vadinamos giriamo-
jo pobûdþio arijos, meilës himnai (H. Purcello ope-
ros „Fëjø karalienë“, A. Rubinðteino operos „Nero-
nas“ ∆). Rûta Gaidamavièiûtë
epizòdas (gr. epeisódion – intarpas), muz. formos (fu-
gos, rondo, sonatos) padala. Paprastai ∆ pagrástas sa-
varankiðka temine medþiaga, daþnai sudarantis kon-
trastà su pagr. tema. Rondo formos muz. kûrinyje ∆
kaitaliojasi su refrenu. Sonatos formos kûrinyje ∆ va-
dinamas savarankiðka tema pagrástas intarpas tarp eks-
pozicijos ir reprizos. Ona Juozapaitienë
Érard Sébastien [Sebastjenas Eråras; 1752.IV.5 Stras-
bûre – 1831.VIII.5 Pasi (netoli Paryþiaus)], pranc. muz.
instrumentø meistras. Sukonstravo arfos pedalø me-
chanizmà (1810), patobulino f-nà (1796–1821). Su
broliu Jeanu Baptiste’u turëjo f-nø dirbtuvæ.
Rimantas Guèas
Eratâ (gr. Eratô), sen. graikø mûza, erot. lyrikos glo-
bëja. Dzeuso ir Mnemosinës duktë. Vaizduojama su
lyra, kitara arba forminge. Jonas Klimas
Eratostênas [Eratosthençs; g. apie 275 pr. Kr. Kirë-
nëje, m. apie 194 pr. Kr. Aleksandrijoje], sen. graikø
filosofas, mokslininkas ir poetas. Pirmasis ið dienovi-
dinio ilgio matavimø apskaièiavo Þemës spindulá, ek-
liptikos pasvirimo á dangaus pusiausvirà kampà. Nu-
statë, kad metai turi 365,25 paras. Paraðë darbø ið
geografijos, filologijos, muzikos. Domëjosi konsonan-
sø teorija, intervalø ir garsaeiliø daryba. Sudarë kvar-
tinæ intervalø sistemà, apskaièiavo maþosios tercijos
(6:5) ir didþiosios sekundos (10:9) garsø daþniø skait-
meniná santyká. Ákûrë Aleksandrijos b-kà, nuo 236 jai
vadovavo.
L: Westphal R. Die Musik des griechischen Altertums. Lpz., 1883.
Eglë Ulienë
Erb Donald [Donaldas Êrbas; g. 1927.I.17 Jangstaune
(Ohajo valstija)], JAV kompozitorius. Studijavo Kliv-
lendo in-te, Indianos un-te (pas B. Heidenà) ir Pary-
þiuje. Muz. m-los prie Indianos un-to prof. (1984–87),
Klivlendo in-to prof. (1987). Dukart laimëjo didájá

Rockfellerio, Fordo ir Guggenheimo prizus uþ elek-
tron. muzikà. Sukûrë orkestro ir kamer. instr. muzi-
kos kûriniø, tarp jø – Fission sopran. saksofonui,
f-nui, mgf. juostai, ðokëjams, ðviesoms („Skilimas“,
1968), Spacemusic simf. orkestrui („Erdvës muzika“,
1962), koncertas muð. ir ork. (1966), koncertas orkest-
rui (1985). Violeta Tumasonienë
Erb Karl [Karlas Êrbas; 1877.VII.13 Ravensburge –
1958.VII.13 ten pat], vok. dainininkas (tenoras). 1907
be specialaus pasirengimo debiutavo Ðtutgarto ope-
ros teatre. Dainavo Liubeko miesto ir Miuncheno rû-
mø operoje. 1927 debiutavo Londono CG (Belmonte).
Garsëjo kaip W. A. Mozarto, Chr. W. Glucko, R. Wag-
nerio, C. M. von Weberio operø, J. S. Bacho pasijø te-
noro partijø ir kaip dainø atlikëjas. Tamara Vainauskienë
Erben Karel Jaromir [Karelas Jaromyras Êrbenas; Erkel Ferenc [Ferencas Êrkelis; 1810.XI.7 Diuloje –
1811.XI.7 Miletyne (netoli Krkonoðës kalnø) –
1870.XI.21], èekø poetas, tautosakininkas. Surinko ir
paskelbë l. dainø rink. „PisnV nãrodni Èechach“ („Èe-
kø liaudies dainos“, 1842–45, 3 t.), pasakø, patarliø,
parengë ir iðleido senosios èekø lit-ros paminklø. Ið-
leido romant. liaudiðkø baladþiø rink. „Kytice z povVsti
narodnich“ („Puokðtë“, 1853). Laima Burkðaitienë
Erdêli Ksenija [Êñåíèÿ Àëåêñàíäðîâíà Ýðäåëè;
1878.II.20 Jelizavetgrade – 1971.V.27 Maskvoje], ru-
sø arfininkë, pedagogë. 1895 baigë Smolnio in-tà.
1891–99 mokësi skambinti arfa pas J. Valter-Kiûnæ.
1900–07 ir 1918–71 dëstë Maskvos kons-joje; prof.
(1939). Rengë arfos muzikos sol. koncertus, koncer-
tavo su simf. orkestrais, áv. ansambliais. Pirmoji atli-
ko daugelá rusø komp. kûriniø arfai. Paraðë kn. „Àðôà
â ìîåé æèçíè“ („Arfa mano gyvenime“, 1967), sukûrë
kûriniø arfai. Mokinës: V. Dulova, E. Kuzmièiova,
O. Erdeli, L. Chetagurova. Jurgis Dvarionas
Erdêli Olga [Îëüãà Ãåîðãèåâíà Ýðäåëè; g. 1927.IV.1
Maskvoje], rusø arfininkë, pedagogë. K. Erdeli duk-
terëèia ir mokinë. 1946–86 skambino SSRS Centrinio
TVR Didþiajame simf. orkestre. Koncertavo kaip so-
listë ir su ansambliais. Gastroliavo uþsienyje. Nuo 1953
dësto Maskvos kons-joje; prof. (1986). Aranþavo kû-
riniø arfai. Audronë Jurkënaitë
Erdélyi Miklós [Mikloðas Erdºjis; 1928.II.9 Budapeð-
te – 1993.II.16], vengrø dirigentas. Studijavo Buda-
peðto MuA (J. Ferencsiko kl.). Debiutavo 1947 Bu-
dapeðto „Comic opera“ teatre. Nuo 1951 Budapeðto
nac. operos teatro dirigentas. Laimëjo Liszto (1960)
ir Kossutho (1975) premijas. Gastroliavo Europoje ir
Amerikoje. 1974 Berlyne dirigavo D. Ðostakovièiaus
XIV simf-jos premjerà. Paraðë kn. „Franz Schubert“
(1963). Danutë Mekaitë
Erede Alberto [Albertas Erêdë; g. 1909.XI.8 Ge-
nujoje], it. dirigentas. Studijavo Genujos ir Milano
kons-jose, nuo 1929 dirigavimo mokësi pas F. P. Wein-
gartnerá. 1930 debiutavo Romoje. 1934–39 dirigavo
Glaindborno, 1935–38 Zalcburgo festivaliuose. 1945–
46 Turino radijo orkestro dirigentas, 1946–48 Nau-
josios Londono operos trupës prie Kembridþo teatro
muz. direktorius. 1950–55 dirigavo MO. 1958–62 Vo-
kieèiø Reino operos teatro dirigentas. Dirigavo þy-
Erpf
!%%
miausiems Europos operos ir simf. orkestrams. Áraðë
plokðteliø (su Berlyno, Vienos, Londono simfoniniais,
Paryþiaus operos teatro orkestrais). Þivilë Ramoðkaitë
Eremínas Leonas [1863.VI.23 Ðarkiuose (Kretin-
gos aps.) – 1927.X.30 Niujorke], liet. choro dirigen-
tas. Apie 1882 apsigyveno Rygoje, nuo 1891 gyveno
Niujorke. Muzikos mokësi privaèiai. Niujorke ásteigë
Lietuviø Mildos giedoriø draugystës (1894) ir Dr.
V. Kudirkos giedoriø draugystës (1899) chorus. 1909
Brukline atgaivino „Mildos“ vyrø chorà, vadovavo Si-
mono Daukanto teatraliðkos draugystës, „Dainos“
(1910–26), „Aido“ (nuo 1912) ir kt. chorams. Ben-
dravo su komp. M. Petrausku. 1900 suorganizavo Lie-
tuviø laisvamaniø susivienijimà; iki 1901 buvo jo pir-
mininkas. Harmonizavo l. dainø. Boleslovas Zubrickas
1893.VI.15 Budapeðte], vengrø komp., dirigentas,
pianistas. Muzikos mokësi Bratislavoje (H. Kleino
mokinys). Nuo 1838 Budapeðto nac. teatro dirigen-
tas, vëliau direktorius (iki 1884). 1853–70 vadovavo Gustav Ernesaks
savo ákurtai Budapeðto filh-jos d-jai. 1875–86 Vengri-
jos MuA direktorius ir f-no klasës profesorius. Veng-
rø nac. operos pradininkas. Sukûrë 8 operas, tarp jø –
Hunyadi Lãszló (1844), Bãnk bãn (past. 1861, pagal
J. Katona’os dramà), „Ðvent. uvertiûrà“ orkestrui
(1887), Vengrijos himno muzikà (1844), dainø. Kûry-
boje gausu verbunkoðo elementø. Adeodatas Tauragis
Ernesaks Gustav [Gustavas Êrnesaksas; 1908.XII.12 Pe-
riloje (Harjaus rj. – 1993.I.24 Taline], estø choro dirig.,
kompozitorius. Baigë Talino kons-jà (1931 muz. peda-
gogikos, 1934 kompozicijos kl.), nuo 1937 joje dëstë;
prof. (1945). Estijos vyrø choro (dab. Estijos naciona-
linis vyrø choras) ákûrëjas ir vyriausiasis dirigentas (nuo
1944). Estijos dainø ðvenèiø vyriausiasis dirigentas (nuo
1947). Sukûrë operø, tarp jø – Pühäjärv („Ðventasis eþe-
ras“, 1944), Tormide rand („Audrø krantas“, 1949),
Käsikäes („Ranka rankon“, 1955, nauja red. Mari ja
Mihkel, 1964), Kosilased Mulgimaalt („Jaunikiai ið Mul-
gimos“, 1959); 5 kantatas, siuità chorui (1953), 4 choro
poemas, baladþiø, solo dainø, >300 choro dainø, dra-
mos spektakliø ir k. f. muzikos. Lenino (1970), SSRS
valst. (1947, 1951), Estijos valst. premija (1947, 1948,
1949, 1950, 1959, 1965). Pav.
L: Âàõòåð À. Ãóñòàâ Ýðíåñàêñ. Ì., 1961. Kazys Jasinskas
Ernst Heinrich Wilhelm [Heinrichas Vilhelmas Êrns-
tas; 1814.V.6 Brno – 1865.X.8 Nicoje], èekø smui-
kininkas, kompozitorius. 1825–29 studijavo Vienos
kons-joje pas J. Böhme, J. Maysederá, I. Seyfriedà.
Koncertavo Vokietijoje (1829–31), Olandijoje (1838–
39), Anglijoje (1844), Rusijoje (1847). 1832–38 gyve-
no Paryþiuje, nuo 1854 Londone. 1859 Beethoveno
d-jos kvarteto vadovas (su J. Joachimu, H. Wieniaw-
skiu ir A. Piatti). Grieþë ir duetus su Piatti ir S. Helle-
riu. Smuikavimo stilius lyr. romantinis. Sukûrë kon-
certø smuikui su orkestru, pjesiø, fantazijø. F. Lisztas
∆ paskyrë IX rapsodijà (1853). Jurgis Dvarionas
Erpf Hermann Robert [Hermanas Robertas Êrpfas;
1891.IV.23 Pfortsheime – 1969.X.17 Ðtutgarte], vok.
muzikologas, kompozitorius. Nuo 1911 Leipcige stu-
dijavo muzikologijà, filosofijà ir menotyrà. Nuo 1919
Es
!%&
dirbo ped. darbà Pfortsheime, Freiburge, Miunstery- yra Muzikos leidybos asociacijø agentûra Paryþiuje. ∆
je, Esene; 1943–45 ir 1952–56 Ðtutgarto aukðtosios leidykla leidþia áv. epochø muzikà, bet daugiausia dë-
muz. m-los direktorius. Paraðë kûriniø orkestrui, cho- mesio skiria XX a. komp. kûriniams. ∆ leidyklos ka-
rui, kamer. muzikos, dainø, harmonizavo l. dainø. taloguose M. de Falla’os, B. Martinµ, D. Milhaud,
Svarb. muzikologijos darbai: „Studien zur Harmonie Fr. Poulenco, M. Ravelio, E. Satie, H. Villa-Loboso,
und Klangtechnik der neueren Musik“ („Naujesnio- I. Stravinskio ir kt. kompozitoriø kûriniai.
sios muzikos harmoninës ir skambesiø technikos studi- Violeta Tumasonienë
jos“, 1927), „Vom Wesen der neuen Musik“ („Apie esclamato (it., AN) – pabrëþiant.
naujosios muzikos esmæ“, 1949), „Neue Wege der Mu- Escobar Luis Antonio [Luisas Antonijus Eskobåras;
sikerziehung“ („Nauji muz. auklëjimo keliai“, 1953), g. 1925.VII.14 Viljapinsone], Kolumbijos kompozi-
„Lehrbuch der Instrumentation und Instrumenten- torius, pedagogas. Muzikà studijavo Bogotos nac.
kunde“ („Instrumentacijos ir instrumentologijos va- kons-joje, pas N. Nabokovà Baltimorëje, pas B. Bla-
dovëlis“, 1959), „Form und Struktur in der Musik“ cherá Berlyne. 1953–62 dëstë Bogotos nac. kons-joje;
(„Forma ir struktûra muzikoje“, 1967). Ðiuose veika- prof. (1953). 1964–66 buvo Kolumbijos konsulas Bono-
luose propagavo vad. deskriptyvinës muzikologijos je. Sukûrë operø (1956, 1961), baletà (1955), simf-jø,
metodà, kuris neigia „objektyviø“ muzikos dësniø ab- koncertinà fleitai ir ork. (1951), 2 styg. kvartetus (1950–
soliutinimà, visus ist. stilius laiko lygiaverèiais. Kûrybið- 51), kantatø, dainø. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
kai traktuodamas racionalius funkc. teorijos elemen-
tus, ∆ juos taikë áv. epochø muzikai klasifikuoti ir Escudier Marie [Mari Eskiudjº; 1809.VI.29 Kastelno-
apibûdinti, áþvalgiai analizavo XX a. muz. reiðkinius. dare (netoli Karkasono) – 1880.IV.18 Paryþiuje] ir
L: Ambrazas A. XX a. harmonijos teorija (Vokietija, Austrija). V., 1986; Léon [Leonas Eskiudjº; 1816.IX.17 Kastelnodare –
Palionytë D. Hermano Erpfo muzikinës formos koncepcija. V., 1993. 1881.VI.22 Paryþiuje], pranc. raðytojai ir muz. leidëjai.
Algirdas Ambrazas Broliai. 1838 ákûrë Paryþiuje muz. leidyklà, prekybos
Es, es: 1. Garso mi bemol raidinis pavadinimas. Didþio- namus, laikraðtá „La France musicale“, spausdino
sios oktavos garsas þymimas Es, maþosios – es, kontr- G. Verdi kûrinius (Léonas á pranc. kalbà iðvertë kelis
oktavos – Es1, pirmosios oktavos – es1, antrosios – es2 jo operø libretus). Paraðë populiariø darbø apie mu-
ir t. t. Angl. kalbanèiose ðalyse ðis garsas þymimas E zikà ir muzikus (monografijà apie G. Rossini, 1854),
flat. 2. Tonacijos (ir gamos), kurios tonika yra garsas iðleido 2 t. muzikos þodynà (1844). 1860 broliø ben-
mi bemol, pavadinimo dalis. Maþor. tonacija þymima dra veikla nutrûko. Léonas vadovavo leidyklai, 1862–
Es-dur (kartais tik Es), minorinë – es-moll (es). 81 leido laikr. „L’art musicale“. 1876–78 Paryþiaus
3. Akordo, kurio apat. garsas yra mi bemol, þymëji- „Théâtre Italien“ direktorius. Paraðë kn. „Mes souve-
mas. Maþor. kvintakordas þymimas Es, minorinis – es. nirs“ („Mano atsiminimai“, 1863) ir „Mes souvenirs:
4. Es su prielinksniu in nurodo instrumento derini- les virtuoses“ („Mano atsiminimai: virtuozai“, 1868).
mà, pvz., clarinetto in Es – Es derinimo klarnetas. Gediminas Þidonis
Es-dur, es-moll ↑ tonacija.
Audronë Jurkënaitë
esaltato (it., AN) – egzaltuotai, susiþavëjus. esercizio (it.) – pratimas.
esatto (it., AN) – tiksliai, kruopðèiai. eses, garso mi dubl-bemol raidinis pavadinimas.
Eschenbach Christoph [Kristofas Êðenbachas; esitando (it., AN) – neryþtingai.
g. 1940.II.20 Vroclave], vok. pianistas ir dirigentas. Espadero Nicolo, Kubos komp. ↑ N. Ruiz Espadero.
Studijavo Kelne pas H. O. Schmidtà (1956–59), Ham-
espanjòlë, espanjoletë (isp. espanõla, espanõleta, it.
burge pas E. Hansen (1950–53 ir 1959–64). 1965 lai-
spagnola, spagnoletta), renesanso ir baroko laikø 3
mëjo I premijà Haskil tarpt. konkurse Liucernoje.
daliø (reèiau – 2 daliø) metro isp. ðokis. ∆ yra sukûræ
Gastroliavo Europoje, JAV (nuo 1969). 1973 debiu-
G. Frescobaldi (klavyrui), B. Praetorius, G. Zanetti
tavo kaip dirigentas. Dirigavo CG (1984), Ciûricho
(instr. ansambliui), F. Guerau, R. de Ribayazas (gi-
„Tonhalle“ orkestrui (1982–85). Nuo 1980 Hiustono
tarai). Rûta Mielkutë
simf. orkestro muz. direktorius. Rûta Prusevièienë
espansivo (it., AN) – ekspansyviai, verþliai.
Escher Rudolf George [Rudolfas Georgë Êscheris;
1912.I.12 Amsterdame – 1980.III.17 De Koge (Tek- espirando (it., AN) – tildant, panaðiai kaip ↑ morendo.
selio sala)], ol. kompozitorius. 1931–37 studijavo Ro- Esplã Oscar [Oskaras Esplâ; 1886.VIII.5 Alikantëje –
terdamo kons-joje (nuo 1934 kompozicijà). Nuo 1964 1976.I.6 Madride], isp. kompozitorius. C. Saint-
dëstë Utrechto un-to Muzikologijos in-te. Jo kûrybai Saënso ir M. Regerio mokinys. Nuo 1936 gyveno
átakos turëjo modernioji pranc. muzika. Sukûrë kûri- Briuselyje. Sukûrë ir kûryboje vartojo garsaeilius (pvz.,
niø simf. orkestrui, tarp jø – 2 simf-jas (1954, 1958– c-des-es-e-f-ges-as-b) ir harmonijà, pagrástus Pietry-
64), pasakalijà (1945), koncertà styg. orkestrui (1948), èiø Ispanijos folkloru. Svarbiausi kûriniai: baletai El
koncertà f-nui ir ork. (1952), kameriniø instr. kûri- contrabandista („Kontrabandininkas“, 1928), Ciclopes
niø, chorø a cappella, solo dainø. Paraðë monografi- de Ifach („Kiklopas ið Ifacho“, 1937), simf. poemos
jas apie C. Debussy (1938) ir M. Ravelá (1939). El sue¹o de Eros („Eroto sapnas“, 1910), Don Quijote
Jûratë Gustaitë, Jonas Klimas velando las armas („Saugantis ginklus Don Kichotas“,
Eschig Max [Maksas Êðigas; 1872.V.27 Opavoje – 1924), scen. kantata La nochebuena del diablo („Vel-
1927.IX.3 Paryþiuje], pranc. muzikos leidëjas. Èekø nio Kûèios“, 1926), simf-ja Aitana (1962), kameriniai,
kilmës. 1907 ásteigë muz. leidyklà Paryþiuje; ∆ firma vokal. kûriniai, pjesës f-nui. Audronë Jurkënaitë

Esposito Michele [Mikelë Espòzitas; 1855.IX.29 Kas-
telamare di Stabijoje (prie Neapolio) – 1929.XI.23
Florencijoje], it. pianistas, dirig., pedagogas, kompo-
zitorius. 1865–73 studijavo Neapolio karal. kons-joje
(B. Cesi f-no ir P. Serrao kompozicijos kl.). 1878–82
gyveno Paryþiuje, dirbo f-no mokytoju. Nuo 1882
Dublino karal. MuA profesorius. 1899 ákûrë Orkestrø
d-jà Dubline, koncertavo kaip pianistas ir dirigentas.
Sukûrë 3 operas, operetæ, kantatà, 2 simf-jas, kûriniø
simf. ir kamer. orkestrui, pjesiø f-nui, dainø.
Danutë Mekaitë
espressivo (it., AN) – iðraiðkingai, ekspresyviai.
estampidâ (<provans.), XIII–XIV a. ðokis ir jam (daþ-
nai) pritarianti daina; viena seniausiø instr. muzikos
formø. Greito tempo, simetriðkos struktûros. Melo-
dijà sudaro 5–7 pasikartojanèios frazës su skirtingo-
mis kadencijomis. Pav.
Iðliko ~20 ∆ (daugiausia vienbalsiø); populiariausios
Lamento di Tristano („Tristano rauda“) ir melodija Ka-
lenda maya, kurià, pasak legendos, yra sukûræs truba-
dûras Rainbaut de Vaqeirasas (abi XIII a.).
Estijos
!%'
kymu J. Haydnas sukûrë 6 miðias, L. van Beethove-
nas – miðias C-dur op. 86 (1807). 1804–11 ∆ orkest-
ro kapelmeisteriu dirbo J. N. Hummelis, 1812–21 –
A. Polzelli. Ðiame orkestre 1801–08 violonèele grie-
þë F. Liszto tëvas A. Lisztas. Jonas Klimas
Estes Simon [Saimonas Êstesas; g. 1938.III.2 Sentrevily-
je (Ajovos valstija)], JAV dainininkas (bosas, baritonas).
Studijavo teologijà ir medicinà. 1963 pradëjo mokytis
dainuoti pas Ch. Kellisà. Operiná dainavimà studijavo
Juilliardo muz. m-loje Niujorke. 1965 debiutavo Berly-
no Vokieèiø operoje. Dainavo didþiausiuose pasaulio
operos teatruose. Vaidmenys: Porgy’s, Oroveso, Wota-
nas 1, 2, 3, Olandas, Pilypas. Pav. Tamara Vainauskienë
estêtika ↑ muzikos estetika.
Êstijos berniùkø chòras. Yra Taline. 1971 ákûrë ir
vadovauja dirigentas V. Laulas. ∆ sudaro parengia-
masis (7–9 metø) ir pagrindinis (10–15 metø altai,
diskantai ir dalis tenorø bei bosø) chorai. ∆ dalyvavo Miklós József Esterhãzy
tarpt. muz. festivaliuose „Europa Cantat XI“ Vito-
rijoje (Ispanija, 1991), „Europa Cantat XII“ Hernin-
ge (Vokietija, 1994), „Symppaatti Festival“ (Suomi-
ja, 1995), „Musica Sacra Festival“ Marktoberdorfe
(Vokietija, 1996), „Youth Festival“ Ûþedome (Vo-
kietija, 1997), „Festival Citta di Legnano“ (Italija,
1997), „Fränkischer Sängerbund“ ir „Swäbischer
Sängerbund“ (Vokietija, 1999). Gastroliavo JAV,
Australijoje, Kanadoje, Japonijoje, Europoje. Kon-
certavo su áv. simf. orkestrais, jø dirigentais (J. Alek-
sa, P. Cao, M. Caridisu, J. Frantzu, A. Jansonu,
N. Järviu, E. Klasu, R. Matsovu, P. Mägiu, A. Mus- Simon Estes

Adeodatas Tauragis tonenu). Áraðë kompakt. plokðteliø su Ðvedijos cho-

estaticamente, estatico (it., AN) – labai susijaudinus, rais ir Geteborgo simf. orkestru (W. A. Mozarto Ves-
susiþavëjus, pagautam ekstazës. perae solennes de confessore, L. van Beethoveno
fantazijà c-moll klavyrui, chorui ir orkestrui, I. Stra-
Esterhãzy, Eszterhãzy (Êsterhaziai), vengrø kun-ðèiai, vinskio „Psalmiø simf-jà“). 1999 iðleido kompakt.
meno mecenatai, muzikai. Pãl [Palis; 1635.IX.7 Kið- plokðtelæ a cappella. Pav. Venno Laul
martone – 1713.III.26 ten pat], komp., klavesininin-
kas, poetas, politikas. Kun-ðèiu tapo 1687. Giminës Êstijos filharmònijos kamerínis chòras, Estijos fil-
rezidencijoje Eizenðtate turëjo gerà orkestrà. 1711 harmonijos valstybinis kamerinis choras. Yra Tali-
iðleido savo kûriniø rinkiná „Harmonia caelestis“, ku- ne. Ákurtas 1981. Choro branduolá sudarë kamer. cho-
rá sudarë 55 vokal. instr. kûriniai (40 sol. dainø, 6 ras „Ellerhein“ (ák. 1961). Dirigentas T. Kaljuste.
duetai, 9 chorai su orkestru). Pãl Antal [Palis Anta-
lis; 1711.IV.22 – 1762.III.18], smuikininkas, violon-
èelininkas. Pãlio vaikaitis. Rûmus valdë nuo 1734.
Kolekcionavo muz. kûrinius. Nuo 1761 jo nedidelë-
je kapeloje antruoju kapelmeisteriu dirbo J. Hayd-
nas. Miklós József [Mikloðas Joþefas; 1714.XII.18 –
1790.IX.28]. Grieþë baritonu (violos atmaina). Pãlio
Antalio brolis. Rûmus valdë nuo 1762. Jo orkestro (35
muzikantai) pirmuoju kapelmeisteriu ir rûmø kompo-
zitoriumi 1766–90 buvo J. Haydnas, kuris kun-ðèiui su-
kûrë ~170 instr. trio ir duetø su baritonu. 1762–77
Miklósas Józsefas pastatydino vasaros rezidencijà, vad.
„Vengriðkuoju Versaliu“ (nuo 1959 – muziejus). Juo-
se árengë prabangø (~400 vietø) operos teatrà;
spektakliams kvietë geriausius it. dainininkus, teatro
trupes. Ðiame teatre buvo atliktos tuo metu J. Hayd-
no sukurtos operos ir simf-jos. Pav. Miklós [Miklo-
ðas; 1765.XII.12 – 1833.XI.25], Miklóso Józsefo vai-
kaitis. Rûmus valdë nuo 1794; atkûrë tëvo turëtà
orkestrà, kuriam iki 1803 vadovavo J. Haydnas. ∆ uþsa- Estijos berniukø choras
Estijos
!&
Atlieka áv. epochø ir stiliø kûrinius, estø, kitø ðaliø
kompozitoriø muzikà, estø liaudies dainas. Gastrolia-
vo daugelyje Europos ðaliø (Lietuvoje pirmà kartà
1969). Albinas Petrauskas
Êstijos nacionålinis vôrø chòras, profesionalus Es-
tijos filh-jos kolektyvas. Yra Taline. Ák. 1944 G. Erne-
sakso iniciatyva. Vyriausiasis dirigentas A. Sootsas
(nuo 1994). Repertuare yra ~1000 kûriniø. Svarbes-
nieji stambios formos vokal. simf. kûriniai: L. Cheru-
bini Requiem, I. Stravinskio opera oratorija „Edipas
karalius“, D. Ðostakovièiaus XIII simf-ja, J. Brahmso
kantata Rinaldo. Gastroliavo daugelyje Europos ða-
liø. Koncertavo Lietuvoje (pirmà kartà 1946).
Albinas Petrauskas
Êstijos mùzika. Seniausios yra estø epinës l. dainos
runos. Jose dominuoja siauros apimties dermës, reèi-
tatyv. melodika. Atliekamos daþniausiai dainavedþio
ir choro. Ð. Estijos dainoms bûdinga ilgi garsai frazës
gale; P. Estijoje pasitaiko daugiabalsio dainavimo, tu-
rinèio burdonà; P. r. Estijos (Setu rj.) daugiabalsiame
dainavime choro vedamà pagr. þemàjá balsà (torre) ly-
di aukðtas solisto balsas (kille). XIX a. atsiradusioms
liaudies melodijoms turëjo átakos gretimø tautø ir es-
tø profesionalioji muzika. Joms bûdinga ketureilio for-
ma, platus melodijos diapazonas, maþoro ir minoro
dermiø sistema. Liaudies muzikos instrumentai: ka-
nelë (gnaibomasis chordofonas), hijukanelë (stryk.
chordofonas), torupilis (lieþuvël. dumplinis aerofonas;
dûdmaiðis), parmupilis (lieþuvël. idiofonas; dambre-
lis), karjapasunas (puè. aerofonas; piemenø ragelis),
ropilis (puèiamasis lieþuvël. aerofonas; nendrës bir-
bynë), vilepilis (puè. aerofonas). Nuo XVIII a. pab.
paplito smuikas, nuo XIX a. pab. – armonika. Siste-
mingai liaudies muzikà pradëjo rinkti ir studijuoti Tar-
tu un-to studentai (1904–16; vadovas O. Kallas).
Ávedus Estijoje krikðèionybæ, paplito grigal. chora-
las. Giedotojus rengë baþnyèiø ir vienuolynø m-los.
Miestuose koncertavo klajojantys muzikantai; XV a.
jie bûrësi á cechus. XVI–XVII a. baþn. muzikoje ási-
vyravo protestant. choralas; atsirado giedotojus ren-
gianèiø m-lø (B. G. Forselijaus mokytojø seminari-
ja, 1684–88). XVIII a. kai kuriuose Estijos rajonuose
paplito religinës vad. hernhutieèiø d-jos, kurios stei-
gë ansamblius (atlikdavo dainas, turinèias dinamið-
kà ir emocingà melodikà), orkestrus. Dvaruose vei-
kë baudþiauninkø orkestrai. Talino mëgëjø teatro (ák.
1784) pastatymuose bûta estø dainø ir ðokiø. XIX a.
buvo pradëta leisti dainos estø kalba ir estø komp.
kûriniai (M. Körberio ir J. A. Hageno choralø rinki-
niai). 1864 iðleistas muz. vadovëlis – A. Erlemanno
„Muzikos mokslas“. XIX a. vid. paplito pasaulieti-
nës choro dainos, kûrësi choro muzikos mëgëjø bû-
reliai. Vietiniai meistrai dirbo áv. muz. instrumentus
(smuikus, vargonus). Susibûrë pirmieji puè. instru-
mentø orkestrai. Muzikos ir teatro d-jos „Estonia“
(Taline), „Vanemuine“ (Tartu, abi ák. 1865; 1906 per-
sitvarkë á profesionaliuosius teatrus ↑ „Estonia“
↑ „Vanemuine“), „Koit“ (Viljandyje, ák. 1869), „Ilma-
rine“ (Narvoje, ák. 1876) ir kt. skatino chorinio dai-
navimo plëtotæ. 1849–91 Valgos J. Cimzës seminari-
ja rengë mokytojus ir vargonininkus Estijai ir Latvijai.
Jos auklëtiniai A. Kunileidas, E. A. Thomsonas,
F. A. Saebelmannas buvo pirmieji estø kompozito-
riai. 1869 Tartu ávyko pirmoji Estijos dainø ðventë. XIX–
XX a. sandûroje dauguma estø muzikø (J. Kappelis,
M. Härma, K. Türnpu) mokësi Sankt Peterburgo ir
Maskvos kons-jose. XIX a. pab. buvo sukurti pirmieji
estø komp. R. Tobiaso, A. Kappo ir A. Lätës simf.
kûriniai. Koncertavo þymûs to meto dainininkai
A. Tamm, P. Brehm-Jürgensonas, H. Hellat-Lemba,
M. Lüdig-Sinkel, pianistai T. Lemba, A. Lemba; var-
gonininkas P. Süda, smuikininkas E. Sõrmus. XX a.
pr. ∆ raidai ypaè reikðminga buvo komp. R. Tobiaso,
M. Saaro, H. Ellerio, K. Kreeko kûryba, vis labiau
ryðkëjo kûrëjø nac. savitumas. 1919 buvo ásteigtos
Talino ir Tartu muz. m-los. Gyvavo chorinë muzika,
koncertus rengë teatro „Estonia“ ir radijo k-to simf.
orkestras. Akademinës d-jos Taline (ák. 1924) ir Tar-
tu (ák. 1930) propagavo kamer. muzikà. XX a. 3–4
d-metyje reikðmingø choro ir simf. muzikos kûriniø
sukûrë A. Kappo ir H. Ellerio mokiniai E. Aavas,
E. Kappas ir E. Tubinas. Kamer. muzikos sukûrë
E. Oja, V. Reimannas, choro – T. Vettikas, A. Karin-
dis, R. Pätsas. 1928 pastatyta pirmoji nac. opera –
E. Aavo Vikerlased („Vikingai“). Vëliau operø sukûrë
A. Lemba, A. Vedro, E. Oja. Þymûs to meto dirigen-
tai – J. Aavikas, T. Vettikas, R. Kullis, K. Leinusas,
O. Rootsas, J. Simmas; smuikininkai – A. Alumäe,
H. Laanas, H. Aumere; pianistai – A. Lemba,
E. Franzas; violonèelininkas A. Karjus; kontrabosi-
ninkas Z. Juhtas; dainininkai – K. Otsas, K. Viitolas,
A. Arderas, M. Taras, I. Aav-Loo, T. Kuusikas, G. Ta-
leðas. 1941 buvo ákurta filh-ja. 1943 Tartu, 1944 Tali-
ne buvo pastatytas pirmasis estø baletas – E. Tubino
Kratt („Aitvaras“).
Pokario metais ∆ praturtëjo E. Tubino instr. muzikos,
V. Tormiso choro muzikos kûriniais. 6 d-meèio vid.
muz. iðraiðkos priemonës tapo modernesnës (liaudies
kûrybos elementø ir modernist. formos derinimas).
Ypaè naujoviðka komp. E. Tambergo, J. Räätso,
A. Pärto kûryba. Pastatyta nemaþa komp. E. Tam-
bergo, V. Tormiso, E. Tubino, E. Kappo, E. Kangro,
M. Kuulbergo, L. Sumera’os, B. Kõrverio, Ü. Vinte-
rio operø, baletø, opereèiø. Simf. muzikos sukûrë
J. Räätsas, M. Kulbergas, R. Kangro, E. Tambergas,
L. Sumera, kamerinës – H. Ots, H. Jürisalu, H. Ka-
reva, K. Sinkas, vokalinës – G. Ernesaksas, O. Sau,
A. Marguste, H. Lemmikas. Atlikëjai: dirigentai –
R. Ritsingas, J. Varistë, R. Matsovas, G. Ernesaksas,
H. ir T. Kaljuste, N. Järvis, E. Klasas; dainininkai –
G. Otsas, E. Anis, H. Krummas, M. Voites, A. Kaal,
V. Gurjevas; pianistai – B. Lukkas, A. Klas; vargo-
nininkai – H. Lepnurmas, R. Uusvälis; fleitininkas
S. Saulus; muzikologai – K. Leichteris, O. Tuisk, M. Hu-
malas, A. Vahteris, L. Normetas, V. Rumessenas,
U. Lippus; etnomuzikologai H. Tampere, I. Rüütel.
Rengiamos Estijos dainø ðventës (nuo 1869). Nuo
1941 veikia Estijos komp. s-ga.
L: Olt H. Estonian music. Tallin, 1980; Âàõòåð À., Íîðìåò Ë. Î ìóçûêå
Ñîâåòñêîé Ýñòîíèè. Òàëëèíí, 1965; Òâîð÷åñòâî êîìïîçèòîðîâ è
ìóçûêîâåäîâ Ýñòîíñêîé ÑÑÐ. Òàëëèíí, 1970. Ela Eelhein
Êstijos simfòninis orkêstras, Estijos valstybinis sim-
foninis orkestras, profesionalus Estijos filh-jos ko-

lektyvas. Yra Taline. Ák 1926. Vyriausiasis dirigentas
A. Volmeris (nuo 1993), dirigentai A. Krullis (1895–
1975), R. Kullis, O. Rootsas, R. Matsovas ir kt. Grie-
þia estø, kitø ðaliø kompozitoriø kûrinius. Turi puè.
kvintetà ir styg. kvartetà. Gastroliuoja uþsienyje (Lie-
tuvoje pirmà kartà 1957). Ela Eelhein
estinguendo (it., AN) – tildyti, slopinti garsà.
„Estonia“, Nacionalinë opera „Estonia“ (nuo 1998).
Yra Taline. Trupës branduolá sudarë muz. ir teatro
d-jos „Estonia“ (ák. 1865) dramos bûrelis; iki 1871 sta-
të vien dramos kûrinius. Nuo 1906 profesionalus teat-
ras. 1907 pradëjo statyti operetes, nuo 1908 ir ope-
ras, nuo 1922 – dar ir baletus. 1926 suburta nuolatinë
baleto trupë. 1928 ∆ pastatyta pirmoji estø nac. ope-
ra – E. Aavo „Vikingai“, 1944 – pirmasis estø baletas –
E. Tubino „Aitvaras“. 1949 dramos trupë sujungta su
Talino dramos teatru (dab. Estijos dramos teatras). ∆
statomi estø (G. Ernesakso, A. Kappo, V. Kappo,
E. Tubino, E. Tambergo, R. Kangro, L. Auster, L. Su-
mera’os) ir kitø ðaliø kompozitoriø scen. kûriniai. Di-
rigentai: R. Kullis, V. ir N. Järviai, E. Klasas, P. Mägis
(nuo 1995 vyriausiasis dirigentas); reþisieriai: A. Mik-
kas, N. Kuningas (nuo 1994 vyriausiasis reþisierius);
baletmeisteriai: R. Olbrei, A. Ekston, M. Murdmaa
(nuo 1974 vyriausioji baletmeisterë). Þymiausi ∆ dai-
nininkai: V. Gurjevas; T. Kuusikas, O. Lund, E. Maa-
sikas, K. ir G. Otsai, O. Raukas, M. Taras, M. Koda-
nipork, H. Einer, M. Voites, M. Jõgeva, A. Kaal,
H. Krummas, V. Kuslapas, I. Kuuskas, M. Palmas,
T. Maiste, V. Jürna, U. Tauts; ðokëjai: B. Blinovas,
A. Koitas, A. Leis, T. Randviiras, H. Puuras, I. Arro,
K. Kõrbas, T. Laid, T. Härmas, E. Erkina. ∆ trupë daug
kartø gastroliavo Lietuvoje. Ela Eelhein
estradâ (pranc. estrade, isp. estrado – pakyla): 1. Paky- Etiòpijos mùzika. Centr. Etiopijos tautø (amharø, tig-
la meno kolektyvø ar pavieniø artistø pasirodymui. 2.
Kai kuriø meno ðakø (muzikos, choreografijos) smul-
kiøjø pramoginiø þanrø pavadinimas.
Estreicher Zygmunt [Zygmuntas Estre¤cheris;
g. 1917.XII.3 Fribûre], Ðveicarijos etnomuzikologas.
Lenkas. Studijavo Krokuvos kons-joje, Krokuvos ir
Fribûro un-tuose. 1946 apgynë daktaro disertacijà apie
eskimø muzikà. Nuo 1948 Neðatalio etnografijos mu-
ziejaus Pirmykðtës muzikos sk. vadovas. Nuo 1969 Þe-
nevos un-to profesorius. Tyrë eskimø, Afrikos bororo
genties muzikà. Þinomas kaip etninës muzikos nota-
cijos tobulintojas. Rytis Ambrazevièius
Estrella Arnaldo [Arnaldas Estrelâ; g. 1908.III.14 Rio
de Þaneire], Brazilijos pianistas, komp., dirig., muzi-
kologas. Mokësi Nac. muz. m-loje Rio de Þaneire.
1935 surengë koncert. kelionæ po Europà. 1947–52
gyveno Paryþiuje, koncertavo Azijoje, Ð. Amerikoje.
Þymus H. Villa-Loboso kûriniø (daugelio pirmasis)
atlikëjas. Nuo 1943 dëstë Rio de Þaneiro kons-joje,
nuo 1947 Brazilijos un-to nac. muz. m-loje. Paraðë dar-
bø apie Brazilijos muzikà. Adeodatas Tauragis
Eðpåjus Andrejus [Àíäðåé ßêîâëåâè÷ Ýøïàé; tikr.
pavardë Iðpaikinas; g. 1925.V.15 Kosmodemjanske
(Marija)], mariø kompozitorius. 1953 baigë Maskvos
kons-jos J. Golubevo kompozicijos kl. (ið pradþiø mo-
Etiopijos
!&
kësi pas N. Miaskovská) ir V. Sofronickio f-no klasæ.
1956 ten pat baigë aspirantûrà (vadovas A. Chaèatu-
rianas). 1965–70 Maskvos kons-joje dëstë kompozici-
jà. Kûriniai: baletai Àíãàðà („Angara“, 1976), Êðóã
(„Ratas“, 1981); operetë Íåò ìåíÿ ñ÷àñòëèâåå(„Në-
ra laimingesniø uþ mane“, 1968); miuziklas Ëþáèòü
âîñïðåùàåòñÿ („Mylëti draudþiama“, 1973); orkest-
rui – 7 simf-jos (1959–92; IV – simf-ja baletas, VI –
„Liturginë“), simf. ðokiai mariø temomis (1951), kon-
cert. uvertiûraÊðåìë¸âñêèå êóðàíòû(„Kremliaus ku-
rantai“, 1970), koncertas orkestrui, trimitui, f-nui, vib-
rafonui ir kontrabosui solo (1967), Ïåñíè ãîðíûõ è
ëóãîâûõ ìàðè(„Kalnø ir pievø mariø dainos“, 1983);
koncertai instrumentams ir orkestrui: f-nui (1954,
1972), smuikui (1956, 1977), altui (1987), obojui
(1982), sopran. saksofonui (1986); rapsodija smuikui
ir orkestrui Âåíãåðñêèå íàïåâû(„Vengrø melodijos“,
1953); kamer. ansambliai, kûriniai f-nui, vargonams,
romansai, choro ir solo dainos, dramos spektakliø ir
k. f. muzika.
L: Íîâîñåëîâà Ë. Òâîð÷åñòâî Àíäðåÿ Ýøïàÿ. Ì., 1981.
Jonas Klimas
eterofònas, el. muz. instrumentas, kitaip ↑ termenvoksas.
„Ethnomusicology“, period. Etnomuzikologijos d-jos
(Society for Ethnomusicology) moksl. leidinys. Lei-
dþiamas JAV nuo 1957. Iðeina triskart per metus. Iki
1971 ∆ buvo rengiamas Vestlio (Konektikuto valstija)
un-te, 1972–91 An Arbore (Mièigano valstija), nuo
1992 Blumingtono (Indianos valstija) un-te. Iki 1996
pab. iðleista 42 ∆ tomai. ∆ skelbiami moksl. straips-
niai, recenzijos, apþvalgos, diskusijos, medþiaga apie
autorius, tæstinë ávairiø ðaliø etnomuzikolog. leidiniø
tradicinës muzikos garso bei vaizdo áraðø, filmotekos
bibliografija. Rimantas Sliuþinskas
rajø) muzika vienbalsë; paplitæ dainuojamieji ðokiai
zefenai, karo dainos fukeros, raudos muðai; jø melo-
dijos pagrástos pentatonika, gausu melizmø. Galø tau-
tos muzikoje paplitæ vokal. þanrai; dainø tematika at-
spindi darbo pobûdá. P. v. Etiopijos tautø (konsø,
gimyrø, madþiø) muz. kultûroje vyrauja instr. ansam-
bliai (fleitos, ragai); pasitaiko áv. tipø daugiabalsiðku-
mo (pvz., sudëtingi daugiabalsiai dorziø tautos cho-
rai). Paplitus islamui (X–XII a.), daugelio Etiopijos
tautø muzikai átakos turëjo arabø muz. kultûra.
Centr. Etiopijoje vartojami instrumentai: chordofo-
nai – begana (8–10 stygø lyra), kraras (6 stygø lyra),
masingas (vienastygis, panaðus á smuikà); aerofonai –
embilta (3 iðilg. fleitø komplektas), Pano fleita; áv.
membranofonai: amato (áv. bûgnai), nagaritas (tim-
panai). P. v. srityse pasitaiko 2–6 m ilgio bambuko tri-
mitø, áv. fleitø (ir Pano), ragø; Nilo tautos vartoja ksi-
lofonus ir lamelofonus.
Tradic. ∆ kultûros puoselëtojai buvo profesionalûs dai-
niai azmariai. Jie daþniausiai tarnaudavo didikø rû-
muose, keliaudavo, dainuodavo istorines, karo dainas,
pritardami masingu arba kraru. Haminai (atstumtøjø
kastos nariai) dainuoja grupëmis a cappella. Transfor-
muotos azmariø tradicijos iðliko iki ðiol.
∆ muz. kultûra patyrë ávairiø kultûrø (sen. Egipto, sen.
judëjø, vëliau arabø ir kai kuriø afrikietiðkøjø) átakà.
etiudas
!&
Etiopijoje, nuo VIII a. izoliuotoje nuo kitø kultûrø
átakos, susiklostë saviti muz. stiliai ir þanrai. V–VI a.,
paplitus krikðèioniø monofizitø tikëjimui, baþnyèiose
svarbus vaidmuo teko liturg. ðokiui. Vienuolynuose
imta steigti dainavimo m-las (zemba-bet), kurios ren-
gë aukðtos kvalifikacijos dainininkus (debterus). Li-
turg. giesmes giedodavo choru a cappella (vyrauja uni-
sonas, kai kada pasitaiko heterofonijos elementø) arba
pritariant sistrui cynacyliui ir bûgnui keberui (ðie in-
strumentai vartojami tik liturgijoje). Giesmëms bûdin-
ga chromatika, gausi ornamentuotë. Paplito trys gie-
dojimo bûdai: ge’ez, labiausiai paplitæs, pagrástas
maþorui artima derme; ezel – vartojamas liûdnos nuo-
taikos epizoduose, dominuoja chromatizmai; araray,
reèiausiai aptinkamas, pagrástas pentatonika.
Pasak legendos, svarbiausias giesmes VI a. susistemi-
no ðv. Jareda. Antifonalà „Degua“ ir kt. rinkinius su-
daro giesmiø tekstai su mnemoninës (arba Etiopijos)
notacijos þenklais. Ðià notacijà, dar vad. melekket,
XVI a. vid. sukûrë kunigai A. Gera ir A. Raguelas. Tai
tarp teksto eiluèiø raðomø þenklø sistema, kurià su-
daro þenklai, raidës ir skaièiai, þymintys melod. posû-
kius (serayu).
XX a. á Etiopijà ëmë skverbtis Europos kultûros ele-
mentai. Komp. K. Jofataha Negusë, A. Maleku Be-
ga-seu pirmieji pradëjo vartoti europietiðkà notacijà.
Miestuose muzikà pradëta atlikti vieðai. Apie XX a.
vid. pradëta steigti europietiðkus instr. ansamblius, or-
kestrus, kuriuos sudarë modifikuoti nac. instrumen-
tai. 6–7 d-metyje susidomëta Etiopijos folkloru. Þy-
miausi Etiopijos muzikologai: A. Kebede, T. Lepisa,
T. Lemma.
Adis Abeboje veikia Jaredos nac. muzikos m-la (ásteig-
ta 1963), Adis Abeboje ir Asmaros un-tuose – meno
fakultetai; Adis Abebos un-te 1963 ásteigtas meninës
kûrybos centras; veikia Muz. asociacija. Nacionalinia-
me, Patriotiniame ir Raso teatruose veikia Etiopijos
tradicinës muz. ansambliai. Jonas Klimas
etiùdas (pranc. étude, <lot. studium – mokymasis,
studijavimas; vok. Etüde, angl. study, etude, it. studio),
instr. pjesë, skirta atlikimo technikai lavinti; virtuozið-
kas instr. muzikos kûrinys. Iki XIX a. ∆ buvo kuriami
tik kaip muzikos mokymo uþdaviniai. Paprastai viena-
me ∆ dëmesys sutelkiamas ties vienu kuriuo nors atli-
kimo technikos elementu – pasaþais, gamomis, arpeggio,
dvigubomis natomis ir kt. Daþniausiai ∆ yra nedidelës
apimties, vienatemiai, greito tempo. Raðomi rinkiniais.
Nuo pratimø ∆ skiriasi (nors daþnai formaliai) melo-
diðkai ir harmoniðkai iðplëtota, uþbaigta kompozicija,
muz. minties iðraiðkingumu. ∆ gali turëti ir meninës
vertës. Iki XIX a. vid. tos paèios kaip ir ∆ paskirties ir
formos instrumentinës pjesës neretai dar buvo vadi-
namos pratimais, kaprièais. ∆ kuriami áv. instrumen-
tams. Iki ðiol muz. mokymo praktikoje naudojami
J. B. Cramerio, M. Clementi, C. Czerny’o ∆ f-nui,
R. Kreutzerio, P. Rode, P. Baillot ∆ smuikui, D. Pop-
perio ∆ violonèelei ir kiti. XIX a. susiklostë kokybið-
kai naujas ∆ tipas, skirtas koncertiniam atlikimui. Kon-
certinis virtuoziðkas ∆ ypaè suklestëjo komp.
romantikø kûryboje f-nui. Ðio tipo ∆ forma ir apimtis
gali bûti ávairi – miniatiûra, artima preliudui (Fr. Cho-
pinas), stambi forma, pagrásta monoteminiu principu
(F. Lisztas), variacijos (J. Brahmsas) ir kt. Meniðkai
vertingø koncertiniø ∆ smuikui sukûrë N. Paganini.
XX a. koncertiniø ∆ sukûrë C. Debussy, A. Skriabi-
nas, B. Bartókas, K. Szymanowskis, O. Messiaenas ir
kiti. Sukurta ∆ instrumentui solo su orkestro prita-
rimu, pvz., D. Milhaud 5 etiudai f-nui ir orkestrui,
Fr. Martino etiudai orkestrui ir styginiams, H. Henze’s
simf. ∆ orkestrui. Aldona Juodelienë
êtninë mùzika ↑ liaudies muzika.
etnogråfiniai ansãmbliai, ↑ folkloro ansambliø at-
maina.
etnomuzikològija, muzikos antropologija, muzikos et-
nografija, muzikos etnologija, muzikos folkloristika,
tarpdisciplin. etnologijos ir muzikologijos ðaka, tirianti
etn. muzikà. ∆ tiria vokalinæ (dainos, giesmës, rau-
dos, ðûksniai), instrumentinæ (muz. instrumentai, gro-
jimo bûdai, repertuaras), choreografinæ (ðokiai, rate-
liai, þaidimai, judesiai) pirmykðèiø tautø bei ðiuolaik.
visuomenës vartojamà etn. muzikà. Terminas ∆ ásivy-
ravo tik XX a. viduryje. Iki tol (kartais ir dabar) vartoti
muz. antropologijos (Ð. Amerikoje), muz. etnografi-
jos (V. ir Vid. Europoje), muz. folkloristikos (R. Eu-
ropoje) pavadinimai.
∆ pradëjo klostytis XIX a. pabaigoje. Austrijos muzi-
kologas G. Adleris etn. muzikos tyrimams apibûdinti
1885 pavartojo terminà vergleichende Musikwissenschaft
(lyginamoji muzikologija). XX a. pr. ∆ pagrindë
O. Abrahamas, E. M. von Hornbostelis, C. Sachsas,
C. Stumpfas, XX a. vid. ir vëliau iðplëtojo G. Herzogas,
M. J. Herskovits, M. Hoodas, M. Kolinskis, J. Kunstas,
A. P. Merriamas, B. Nettlas, A. Schaeffneris ir kiti.
Susiklostë 2 pagr. ∆ kryptys: etnologinë ir muzikolo-
ginë. Etnologinë ∆ kryptis klostësi XIX a. pab.–XX a.
pr. V. ir Vid. Europoje (Vokiðkoji ir Vienos m-los),
nuo XX a. vid. Ð. Amerikoje ir kai kuriose Ð. Euro-
pos ðalyse. Ði ∆ kryptis tiria etn. muzikà kaip etn. isto-
rijos ðaltiná plaèiame þmonijos kultûros kontekste; mu-
zika yra tik priemonë etnokultûros, etnogenezës
problemoms spræsti. Naudojami savi ir etnologijos, ar-
cheologijos, kalbotyros, sociologijos ir kt. tyrimo me-
todai. Muzikologinë ∆ kryptis klostësi XIX a. pab.–
XX a. pr. Ð. Amerikoje, nuo XX a. vid. V., Vid. ir
R. Europoje. Ði ∆ kryptis tiria etn. muzikos sandarà
ir jos dësningumus; didþ. dëmesys skiriamas muzikos
nagrinëjimui, uþraðymui, sisteminimui. Naudojami
daugiausia akadem. muzikos, akustikos, kitø mokslø
tyrimo metodai. Neretai ðios 2 ∆ kryptys persipina ar-
ba gyvuoja lygiagreèiai.
∆ specialistai V., Ð. Europoje, Ð. Amerikoje ir Aust-
ralijoje daugiausia rengiami un-tuose, Vid. ir R. Eu-
ropoje – aukðtosiose muz. m-lose. Veikia Tarptautinë
tradicinës muzikos taryba (International Council for
Traditional Music, nuo 1947) ir Etnomuzikologijos
draugija (Society for Ethnomusicology, nuo 1955), lei-
dþiami tarpt. ∆ mokslo þurnalai, biuleteniai.
Lietuvos ∆ pradþia sietina su kanauninko A. Sabaliaus-
ko (Þalios Rûtos) darbais (1904, 1911, 1916), kuriuose
pateikiama ir aptariama Ð. r. Aukðtaitijos etn. muzika.
Terminas ∆ Lietuvoje pradëtas vartoti XX a. 8 d-me-

tyje (iki tol ∆ vadinta folkloristika), áteisintas 1989
(Lietuvos MuA ákûrus Etnomuzikologijos katedrà).
Etnologinæ ∆ kryptá pagrindë J. Þilevièius (nuo 1927),
Z. Slaviûnas (nuo 1937), S. Paliulis (nuo 1959), nuo
XX a. 8 d-meèio plëtojo R. Apanavièius, A. Baika,
M. Baltrënienë, E. Morkûnienë, A. Motuzas, K. Poð-
kaitis, A. Vyþintas. Muzikologinæ ∆ kryptá pagrindë
J. Èiurlionytë (nuo 1938), nuo XX a. 6 d-meèio plë-
tojo L. Burkðaitienë, G. Èetkauskaitë, nuo 9 d-meèio
R. Astrauskas, D. Raèiûnaitë-Vyèinienë, R. Sliuþins-
kas. ∆ tyrimai atliekami Lietuvos MuA Etnomuziko-
logijos katedroje ir Muzikologijos in-to Etnomuziko-
logijos skyriuje, Lietuviø lit-ros ir tautosakos in-te,
Klaipëdos un-to Baltø kalbotyros ir etnologijos ka-
tedroje, Vytauto Didþiojo un-to Etnologijos ir folklo-
ristikos katedroje bei Ðv. Antano rel. studijø in-te, ne-
valst. Etnomuzikos in-te.
L: Kunst J. Ethnomusicology. The Hague, 1959; Merriam A. P. The Ant-
ropology of Music. Evanston, 1964; Czekanowska A. Etnografia mu-
zyczna. Metodologia i metodyka. W., 1971; Nettl B. The Study of Ethno-
musicology. Urbana, 1983. Romualdas Apanavièius
Etnomuzikològijos draugijâ (Society for Ethnomu-
sicology, sutr. SEM), tarpt. etnomuzikologø org-ja.
Yra JAV. 1955 ákurta Bostone D. McAllesterio inicia-
tyva (centras Blumingtone, Indianos un-te). ~2000
nariø (daugiausia ið Ð. Amerikos). Áv. JAV miestuose
kasmet rengia konferencijas, skiria premijas uþ ge-
riausius etnomuzikologijos darbus, skelbia tyrimø
konkursus. ∆ naujienos apraðomos leidinyje „SEM
Newsletter“. ∆ nuo 1957 leidþia moksl. þurnalà
„Ethnomusicology“. Rimantas Astrauskas
êtosas (gr. ethos – áprotis, bûdas, charakteris), sen. grai-
kø etikos, estetikos ir pedagogikos terminas, reiðkian-
tis fiziniø, moraliniø ar estetiniø reiðkiniø esmæ.
Mokymas apie ∆, aiðkinantis muzikos poveiká þmogaus
auklëjimui, buvo vienas svarbiausiø sen. graikø muz.
teorijos daliø. V a. pr. Kr. susiklostë mokymas apie
atskirø dermiø ∆. Pavyzdþiui, dorinë dermë buvo
apibûdinama kaip vyriðka ir rimta; fryginë – ekstazið-
ka, nepastovi; lydinë – liûdna, graudi. Taip pat buvo
apraðomas derminiø nukrypimø, pëdø, instrumentø,
balsø ∆ (Platonas, Aristotelis). Mokymas apie ∆ da-
rë átakà vid. amþiø muzikai, XVII–XVIII a. ↑ afektø
teorijai.
L: Øåñòàêîâ Â. Ï. Îò ýòîñà ê àôôåêòó. Ì., 1975. Judita Þukienë
eufònija (gr. euphônia < eu – gerai + phônç – garsas):
1. Muz. garsø, sàskambiø darna. 2. Poet. kalbos gar-
syno darna, raiðkus skambesys.
eufòniumas (it. eufonio, pranc. basse â pistons, vok.
Baryton, Baritonhorn, Euphonium, isp. eufonio), muz.
instrumentas – lûpinis aerofonas. Baritoninë ↑ tûbos
atmaina. Daþniausiai B arba C derinimo. Turi ilgà,
kûgiðkà kilpiðkai susuktà vamzdá su plaèiomis þioti-
mis ir 3–4 ventilius. ∆ pirmà kartà orkestre pavarto-
jo 1843 J. Sommeris (Veimaras). Nuo to laiko ∆ ta-
po puè. orkestro instrumentu, taèiau kartais ∆
pakeièia tûbà ir simf. orkestre (I. Stravinskio „Pet-
ruðka“). Specialiai ∆ paraðyta solo partija R. Straus-
so simf. poemoje „Don Quixote“ (1896). Kariniams
puè. orkestrams sukonstruota ↑ helikono tipo ∆ at-
maina. Pav. Jonas Klimas
Europos
!&!
Eulenburg Ernst (Emil Alexander) [Ernstas (Emilis
Aleksanderi) Òilenburgas; 1847.XI.30 Berlyne –
1926.IX.11 Leipcige], vok. muz. leidëjas. Studijavo
Leipcigo kons-joje. 1874 Leipcige ákûrë muz. leidyklà
„Deutsche Eiche“, leidusià pedagoginæ, choro lit-rà,
populiariø miniatiûriniø partitûrø serijas (nuo 1891;
>1000 kûriniø). Nuo 1911 ∆ leidyklai vadovavo su sû-
numi (nuo 1926 buvo pagr. leidëjas). 1939 ∆ leidykla
persikëlë á Londonà. Violeta Tumasonienë
Euler Leonhard [Leonardas Òileris; 1707.IV.15 Baze-
lyje – 1783.IX.8 Sankt Peterburge], vok. matematikas,
mechanikas ir fizikas. Daugelio MA (Sankt Peter-
burgo, Berlyno, Paryþiaus) narys. Studijavo Bazelio
un-te (fiziko J. Bernoulli’o mokinys). Nuo 1730 dëstë
Sankt Peterburgo un-te; prof. (1730); Berlyno MA ma-
tematikos sk. direktorius (1744–66). Paraðë kn. ir
straipsniø ið matematikos, fizikos, mechanikos, astro-
nomijos. Paraðë darbø apie muz. akustikà ir muz. te-
orijà. Knygoje „Tentamen novae theoriae musicae“
(„Naujos muz. teorijos patirtis“, 1739) tyrë konsonan-
so ir disonanso, gamø struktûros klausimus, tempe-
racijos principus, áv. kûnø skambëjimà. Pirmasis pa-
naudojo logaritmus muz. akustikos tyrimuose. Tyrë
garsø ir spalvos santykio problemà. Algirdas Ambrazas
eufoniumas
eunùcho fleitâ (pranc. flûte a l’oignon, chalumeau, flûte
eunique, vok. Zwiebelflöte, Eunuchenflöte), muz. in-
strumentas – vamzdinis mirlitonas. Vartota XVII–
XVIII a. Europoje. Fleitos formos, su svogûno lukð-
to arba plonos odos membrana virðut. instrumento
gale. Membrana buvo apdengta kepurële su angomis
(á jas buvo dainuojama arba kalbama). Birutë Þalalienë
Euripídas [g. apie 484 pr. Kr. Salamino s., m. 406 pr.
Kr. Peloje (Makedonija)], gr. dramaturgas. Paraðë
~92 kûrinius. Iðliko 17 tragedijø ir satyr. drama „Kik-
lopas“. ∆ savo dramose siekë muzikos átaigumo; choro
partijos buvo kaip savarankiðki muz. intarpai. Iðplëtojo
monologus. Þymiausios ∆ tragedijos: „Alkestidë“,
„Medëja“, „Ifigenija Aulidëje“, „Ifigenija Tauridëje“,
„Bakchantës“, „Elektra“, „Hipolitas“. Pagal ðias trage-
dijas operø sukûrë D. Scarlatti, Chr. W. Gluckas,
A. Campra, L. Cherubini, D. Milhaud ir kt. kompozi-
toriai. Judita Þukienë
Európos etnomuzikològijos seminåras [European
Seminar in Ethnomusicology, sutr. ESEM], tarpt.
org-ja, vienijanti ~500 profesionaliø Europos ir kt.
ðaliø etnomuzikologø. Ákurta 1981 Belfaste. Iki 1990
∆ pirmininkas J. Blackingas, 1993–96 J. Montagu. Nuo
1996 ∆ pirmininkas, ∆ vadovas U. Willas. Tyrimø ob-
jektas – Europos tautø tradicinë muzika. Nuo 1997
leidþia metiná biuletená INFO, kuriame skelbia infor-
macijà apie org-jos renginius, recenzuoja knygas, kon-
ferencijas, garso áraðø leidinius. Surengta 15 metiniø
konferencijø. 2000 konferencija ávyko Belfaste. Nuo
1991 rengiamos regioninës ∆ sesijos. ∆ turi „Moksli-
nio tinklo“ statusà prie Europos k-jos, pasiþymi de-
mokratiðka valdymo struktûra. Nuo 1991 ∆ priklauso
ir Lietuvos etnomuzikologai nuo 1993 dalyvaujantys
konferencijose. Rimantas Astrauskas
Európos kamerínis orkêstras (Chamber Orchestra
of Europe, sutr. COE), tarpt. orkestras, ákurtas 1981.
Europos
!&"
Sudaro 50 jaunø profesionaliø muzikantø ið áv. Euro-
pos ðaliø. ∆ – nevalstybinë org-ja, materialinæ paramà
gaunanti ið tarpt. kompanijø ir gerbëjø. ∆ kartu groja
~150 dienø per metus. Ðiuo metu ∆ yra vienas gar-
siausiø pasaulyje. Diriguojant C. Abbado ir N. Har-
noncourt’ui, ∆ buvo pripaþintas pasaulyje. ∆ neturi vy-
riausiojo dirig. ar meno vadovo. ∆ vadovauja kasmet
renkamas 4 orkestrantø k-tas bei generalinis impre-
sarijus. Daþniausiai koncertai rengiami Europos mies-
tuose, kartais – JAV, Honkonge, Japonijoje, Australi-
joje. Su ∆ bendradarbiauja 10 áraðø kompanijø. ∆
diskografijoje ~200 kûriniø. Uþ L. van Beethoveno,
Fr. Schuberto simf-jø ir G. Rossini operos „Il Viag-
gio a Reims“ áraðus ∆ gavo 3 „Gramophone“ Record
of the year apdovanojimus. Junija Galejeva
Európos transliúotojø sçjunga (European Broad-
casting Union, sutr. EBU), ák. 1950 Þenevoje. Turi
Euroradijà ir Eurovizijà. ∆ gen. sekretorius
J. B. Münchas. Nuo 1993 ∆ priklauso Lietuvos radi-
jas ir televizija. Euroradijas 2000 turëjo 69 tikruosius
narius ið 50 Europos ðaliø ir 49 asocijuotus ið 30 Afri-
kos, Ð. ir P. Amerikos, Australijos bei Azijos ðaliø.
Muzika pagr. ∆ sritis. Per metus ∆ transliuoja >2000
koncertø, operø ir kt. muz. renginiø (~35 000 h).
Kiekvienà Euroradijo sezonà sudaro koncertø, ope-
rø, senosios muzikos ir dþiazo sezonai. Nuo birþelio
vid. iki rugsëjo vid. vyksta Euroradijo vasaros festiva-
lis (transliuojama daugumos Europos festivaliø kon-
certai). Kasmet bûna ir folkloro, roko, popmuzikos ir
world music koncertø transliacijø. 1996.XII.6 pirmà
kartà Euroradijo tiesioginë transliacija buvo girdima
ir Lietuvoje: Milano LS operoje (Chr. W. Glucko Ar-
mida) dainavo V. Urmanavièiûtë-Urmana. 1995.I.16
Lietuvos radijas pirmà kartà dalyvavo ∆ koncertø sezo-
ne. Lietuvos nacionalinis simf. orkestras (dirig. J. Do-
markas) atliko S. Rachmaninovo II koncertà f-nui ir
ork. (solistas P. Geniuðas), V. Barkausko Konzertstück
Nr. 2 ir M. K. Èiurlionio simf. poemà „Jûra“.
1999.III.29 ∆ koncertø sezone „Mitai muzikoje“ bu-
vo atlikta E. Balsio baleto „Eglë þalèiø karalienë“ siu-
ita, R. Strausso simf. poema Don Juan, B. Kutavièiaus
„Epitafija praeinanèiam laikui“. Koncertà transliavo
18 ðaliø. 2000.III.13 koncertø sezone „Nuo Austrijos
iki Australijos“ dalyvavo Lietuvos valstybinis simf. or-
kestras, diriguojamas G. Rinkevièiaus (atlikta Lietu-
vos radijo uþsakymu A. Martinaièio sukurta oratorija
„Laiðkas visiems tikintiesiems“ pagal ðv. Pranciðkø
Asyþietá). Koncertà transliavo 19 ðaliø. Eurovizija vie-
nija Europos ir kitø þemynø visuomenines TV, koordi-
nuoja jø programø mainus bei rengia bendrus projek-
tus. Eurovizija rodo dokument. ir vaidybinius filmus,
rel. apeigas (daþniausiai ið Vatikano), rengia mokslo
populiarinimo laidas, kult., sporto ir muzikos progra-
mas. 1999 surengta 8573 transliacijos (10 125 h). Di-
dþiausià transliacijø dalá sudaro sporto renginiai, ta-
èiau pastaraisiais metais padaugëjo muz. transliacijø.
Nuo 1956 vyksta populiariausias Eurovizijos rengi-
nys – dainø konkursas (2 kartus jame dalyvavo ir Lie-
tuvos televizija). Kas 2 metai rengiamas Eurovizijos
jaunøjø muzikantø (nuo 1982) ir Eurovizijos jaunøjø
ðokëjø (baleto ir ðiuolaik. ðokio; nuo 1985) konkur-
sai. Rodomi San Remo festivaliai, Naujøjø metø ryto
koncertai ið Vienos muz. d-jos Auksinës salës ir kiti.
2000.VII.28 buvo paskelbta Eurovizijos Bacho diena
(24 h áv. kraðtø visuomen. televizijos stotys pasikeis-
damos transliavo projektà, skirtà J. S. Bacho 250 mir-
ties metinëms). Jûratë Katinaitë
Európos konservatòrijø, mùzikos akadêmijø ir
aukðtÿjø mùzikos mokýklø asociåcija (Associa-
tion Européenne des Conservatoires, Académies de
Musique et Musikhochschulen, sutr. AECAMM).
Ákurta 1953. Vienija 112 mokymo institucijø ið 34 ða-
liø. 70% jø yra Europos Sàjungos nariai. Lietuva ∆
priklauso nuo 1992. ∆ veikloje kaip asocijuoti nariai
dalyvauja ir kt. þemynø institucijos. Nuo 1996 ∆ biu-
ras yra Paryþiuje. Prezidentas I. Harshrughas, gen. sek-
retorius M. O. Dupin. ∆ rengia bendrus meninius ir
mokslinius projektus, puoselëja asociacijos nariø ben-
dradarbiavimà keièiantis pedagogais ir studentais, or-
ganizuoja studijø grupes (bendradarbiauja su Europos
meno in-tø lyga), leidþia garso ir vaizdo áraðus, moky-
mo priemones. Kasmet lapkrièio mën. skirtingose ða-
lyse organizuoja kongresus, kuriuose diskutuojama
meninio atlikimo, pedagogikos klausimais, aptariama
meno situacija Europoje ir pasaulyje. Laima Bakienë
Eutêrpë (Euterpç), sen. graikø mûza, muzikos ir lyr.
poezijos globëja. Dzeuso ir Mnemosinës duktë. Vaiz-
duojama su diaulu. Jonas Klimas
Evald Zinaida [Çèíàèäà Âèêòîðîâíà Ýâàëüä; 1894.X.30
Sankt Peterburge – 1942.I.27 ten pat], rusø etnomuzi-
kologë. 1925 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (N. Poz-
niakovskio f-no kl.) ir Meno istorijos in-to Muz. is-
torijos f-tà (B. Asafjevo kl.). 1927–42 dëstë Sankt
Peterburgo kons-joje ir muz. m-lose; docentë (1932).
1931–41 SSRS MA ir Archeol. in-to vyriausioji moksl.
bendradarbë. Su J. Gipijumi dalyvavo moksl. ekspe-
dicijose Ð. ir R. Rusijoje, Baltarusijoje, Karelijoje, pa-
rengë l. dainø rinkiniø. Paraðë straipsniø l. melodikos
raidos, daugiabalsiðkumo ir kt. klausimais.
Laima Burkðaitienë
Evangelatos Antiochos [Antiochas Evangelåtas;
g. 1904.I.7 Kefalinijos saloje], gr. komp., dirigentas.
Studijavo Atënuose, Leipcige, Vienoje, Berlyne, pas
F. Weingartnerá Bazelyje. 1933–36 Atënø kons-jos
„Odeon Elenikon“ prof., 1936–37 dirigentas. 1937–
40 Atënø radijo, 1940–54 operos teatro dirigentas.
1954–59 Atënø radijo muz. vedëjas. 1957–66 Graiki-
jos komp. s-gos pirmininkas. Nuo 1966 UNESCO
tarpt. muz. tarybos Graikijos sekcijos pirmininkas. Kû-
riniai: kantata In memoriam (1945), 2 simf-jos (1930,
1967), uvertiûra orkestrui (1938), koncertas f-nui
(1958), styg. kvartetas (1932), 2 styg. sekstetai (1937,
1967), pjesës f-nui, solo ir choro dainos. Jonas Klimas
Evangelisti Franco [Frankas Evandþelístis; 1926.I.21
Romoje – 1980.I.29 ten pat], it. komp., vienas þymiau-
siø avangardizmo kûrëjø. Svarbesnieji kûriniai: orkest-
rui – Variazioni (1955), Ordini (1955), Condensazioni
2 versijø kintanèios struktûros orkestrui (1972); Ale-
atorio styg. kvartetui (1959), Proiezioni sonore f-nui
(1956), elektron. muzika – Incontri di fasce sonore
(1957), Campi integrati (1959); Spazio a 5 muð. gru-
pëms, balsams ir mgf. juostai (1961), pantomima Die
 Ex
!&#
Schachtel 7–10 mimø, ðviesos projektoriui ir kamer. kitais ákûrë þrn. „Revue d’histoire et critique musica-
orkestrui („Dëþutë“, 1963). Paskelbë straipsniø apie le“ („Muz. istorijos ir kritikos apþvalga“). Tyrë pran-
elektron. muzikà, kolektyvinæ improvizacijà, kontro- cûzø–flamandø XV–XVI a. muzikà, iðleido rinkinius
liuojamàjà aleatorikà. Jonas Klimas „Les maîtres musiciens de la renaissance française“
(„Muzikai – pranc. renesanso meistrai“, 1894–1908,
Evans Bill (Wiliam John) [Bilas Êvansas; tikr. vardai
23 t.), „Monuments de la musique française au temps
Viljamas Dþonas; 1929.VIII.16 Pleinfilde (Niu Dþer-
de la renaissance“ („Renesanso epochos pranc. mu-
sio valstija) – 1980.IX.15 Niujorke], JAV moderniojo
zikos paminklai“, 1924–29, 10 t.; 1958 iðl. 11 t.). Iðlei-
dþiazo pianistas, kompozitorius. Vienas þymiausiø 7–
do hugenotø psalmiø giesmynà (1902), pranc. instru-
8 d-meèiø dþiazo pianistø. Mokësi groti f-nu, fleita ir
mentinës (klavesino) ir vokal. muzikos kûriniø. Ákûrë
smuiku. Baigë Luizianos koledþà, mokësi Mannes
(su E. Maury) Muz. tyrimø ir ist. koncertø d-jà (1924),
muz. m-loje Niujorke. Nuo 1950 grojo su áv. dþiazo
Choro d-jà (1924; dirigavo jos koncertuose). 1952
muzikantais, tarp jø – G. Schulleriu, G. Russellu,
ákurta ∆ d-ja. Danutë Mekaitë
Ch. Mingusu, M. Davisu. 1959 subûrë pirmàjá savo an-
samblá „Bill Evans trio“ (su bûgnininku P. Mortianu „Ex tempore“, liet. ðiuolaikinës muzikos ansamblis.
ir bosininku S. La Faro). ∆ daugiausia grojo trio ir so- Susibûrë 1991 Vilniuje. Sudaro: G. Skerytë (sopra-
lo. Sukûrë individualø stiliø, kurio svarb. bruoþas – nas), S. Sasnauskas (trombonas), A. Gurinavièius
skambesio efektai. ∆ stilius turëjo didþiulá poveiká free (kontrabosas), A. Ðlaustas (f-nas), S. Astrauskas (mu-
dþiazo pianistams. Jûratë Kuèinskaitë ðamieji). Trombonu dar grojo V. Pilibavièius. Visi an-
samblio nariai – Lietuvos MuA absolventai. ∆ daly-
Evans Geraint [Gerentas Êvansas; 1922.II.16 Pontip-
vavo muz. festivaliuose Lietuvoje („Gaida“, „Jauna
raide (Glamorganas) – 1992.VII.19 Aberistvite], Vel-
muzika“, „Mariø klavyrai“), Lenkijoje („Wratislavia
so dainininkas (baritonas). Studijavo Londono Guild-
Cantans“, 1995, „Varðuvos ruduo“, 1997). Repertuarà
hallo muz. m-loje, Hamburge ir Þenevoje. Debiutavo
sudaro F. Bajoro, V. Bartulio, J. Juzeliûno, A. Marti-
1948 CG (dainavo iki 1970) R. Wagnerio operoje
naièio, O. Narbutaitës, N. Valanèiûtës, V. Germanavi-
„Niurnbergo meisterzingeriai“. 1950–61 dainavo
èiaus ir kitø liet. bei uþsienio kompozitoriø kûriniai.
Glaindborno festivaliuose. ∆ balsas malonaus tembro,
1997 á kompakt. plokðtelæ áraðë F. Bajoro kûriniø. Pav.
lankstus, iðraiðkingas, ypaè tinkamas charakteriniams
Jûratë Petrikaitë
vaidmenims. Þymiausi: Figaro 1, Leporello, Papage-
no, Wozzeckas. Gastroliavo Europoje (LS, Vienos valst.
operoje, Zalcburge) ir JAV (Niujorko MO, San Fran-
ciske). Jonas Klimas

Evans Gil (Ian Ernest Gilmore Green) [Gilas Êvan-

sas; tikr. vardai ir pavardë Janas Ernestas Gilmoras
Grynas; 1912.V.13 Toronte – 1988.III.20 Meksike],
JAV dþiazo pianistas, kompozitorius. Savamokslis.
1941–43, 1946–48 aranþavo kûrinius C. Thornhillo or-
kestrui, 1949–50 M. Daviso ansambliui. 1957 ákûrë
dþiazo orkestrà ir jam vadovavo. Vienas þymiausiø cool
dþiazo stiliaus kûrëjø. Kûrybai (daugiausia aranþuo-
tëms) bûdinga originali instrumentuotë. Jonas Rimða

evergreen (angl. amþinai þalia), populiari, „nesenstan-

ti“ popmuzikos melodija.
ex abrupto (lot., AN) – tuojau pat, staiga, netikëtai.
Exaudet André Joseph [Andrë Þozefas Egzodº; g. apie
1710 Ruane, m. 1762 (1763?) Paryþiuje], pranc. smui-
kininkas, kompozitorius. Debiutavo 1744 Ruano
MuA. Nuo 1749 buvo Paryþiaus operos teatro orkest-
„Ex tempore“
ro, nuo 1751 ir kitø áv. orkestrø, grieþusiø baþn. muzi-
kà, smuikininkas. 1755 tapo Karaliðkosios MuA na- Ezgi (Suphi bei Ezgi) Mechmet Ziuchtiu [Mehmetas
riu. Tobulino grieþimo smuiku technikà. Sukûrë Ziuchtiu Êzgis (Sufijusbëjus Ezgis); g. 1869 Stambu-
galantiðkojo stiliaus kûriniø: sonatø smuikui, trio le, m. 1962.IV.12 ten pat], turkø muzikologas, kom-
sonatø, koncertà smuikui. Danutë Mekaitë pozitorius. Gydytojas. Grieþë sazu (koncertavo nuo
exercice (pranc.), exercise (angl.) – pratimas. 13 metø), smuiku, tanbûru. Tyrë turkø muzikà, dau-
gelá melodijø uþraðë europiet. notacija. Svarb. darbas
Expert Henry [Anri Ekspêras; 1863.V.12 Bordo – „Turkø muzikos teorija ir praktika“ (1933–53, 5 t.).
1952.VIII.18 Turete prie Lu (Pajûrio Alpiø dep.)], Sukûrë muz. kûriniø, grieþimo tanbûru metodikà.
pranc. muzikologas. Muzikos mokësi Niedermeyerio Nijolë Taluntytë
m-loje (Paryþius), vëliau pas C. Franckà ir E. Gigout.
1902–05 dëstë Niedermeyerio m-loje ir Aukðtøjø so-
cial. tyrimø m-loje. 1905–09 Ðv. Þenevjevos b-kos,
1909–33 Paryþiaus kons-jos bibliotekininkas. 1901 su
. F, f: 1. Garso fa raidinis pavadinimas. Didþiàja raide
þymimas didþiosios oktavos garsas, maþàja raide –
maþosios, F1 – kontroktavos, f1 – pirmosios oktavos,
f2 – antrosios ir t. t. 2. Tonacijos (ir gamos), kurios
tonika yra garsas fa, pavadinimo dalis. Maþor. tonaci-
ja þymima F-dur (kartais tik F), minorinë – f-moll (f).
3. Akordo, kurio apat. garsas yra fa, þymëjimas. Di-
dþiàja raide (be papildomø þenklø) þymimas maþor.
kvintakordas, maþàja – minorinis. 4. F su prielinksniu
in nurodo instrumento derinimà, pvz., corno in F – F
derinimo valtorna. 5. Rakto pavadinimas (↑ raktas).
6. Santrumpos: f – forte, ff – fortissimo, fff – forte for-
tissimo. Audronë Jurkënaitë
fa – garso f skiemeninis pavadinimas; ↑ garsø pavadinimai.
Fabbri Mario [Marijus Fåbris; g. 1931.I.7 Florencijo-
je], it. muzikologas. Studijavo kompozicijà, mokësi
groti f-nu, vargonais, tyrë sen. instrumentus. Parmos
un-te studijavo muz. paleografijà. 1959–70 dëstë Peru-
dþios ir Florencijos kons-jose ir un-tuose; nuo 1962 –
Florencijos sen. muzikos instrumentø muziejaus di-
rektorius. Sienoje subûrë senosios muzikos ansamblá
„Settimane Musicali Senesi“ (veikë 1962–69). 1963–
69 Accademia Musicale Chigiana Sienoje meno di-
rektorius. 1972 Cherubini akademijos prezidentas.
Muzikol. tyrimuose, remdamasis nuodugnia archyvi-
niø dokumentø analize, patikslino daug XV–XVIII a.
italø muz. istorijos faktø, parengë spaudai to laiko-
tarpio muz. kûriniø rankraðèiø. Sukûrë fp. ir chorinës
muzikos kûriniø. Violeta Tumasonienë
Faber Lothar [Lotaras Fåberis; g. 1922.II.7 Kelne], vok.
obojininkas, pedagogas. Studijavo Kelno aukðtojoje
muz. m-loje ir Paryþiaus kons-joje (1941–46). Daug
koncertuoja (þymus XX a. kompozitoriø muzikos
atlikëjas). Kûriniø ∆ atlikti yra sukûræ B. Maderna,
B. A. Zimmermannas, T. Bairdas, E. Bogusùawskis.
Nuo 1972 Sienos MuA vasaros kursuose vadovauja
obojaus klasei. Danutë Mekaitë
„Faber Music Ltd.“, muz. literatûros leidykla Lon-
done. Ásteigta 1964 kaip leidyklos „Faber & Faber“
skyrius. Nuo 1965 savarankiðka. Leidþia XX a. kompo-
zitoriø – B. Britteno, H. Searle’io, M. Arnoldo,
R. Smalley’o, P. Sculthorpe’o – kûriniø katalogus, ma-
fagotas þiau þinomus G. Mahlerio, A. Schönbergo kûrinius.
Iðleido J. Dowlando kûrinius liutniai, faksimilinius
G. Holsto kûrinius, C. Monteverdi, Fr. Cavalli, kitø it.
baroko epochos komp. operas bei choro muzikà.
Violeta Tumasonienë
faburden, faburdon (angl.) – foburdonas.
Faccio Francesco [Franèeskas Fåèas; 1840.III.8 Ve-
ronoje – 1891.VII.21 Moncoje (netoli Milano)], it.
komp., dirigentas. 1855–64 studijavo Milano kons-joje.
1866 kovojo G. Garibaldi armijoje. 1868–78 Milano
kons-jos profesorius ir „Carcano“, vëliau LS teatrø
dirigentas. Pirmasis G. Verdi operø Aida (1872), Otello
(1887) dirigentas. Sukûrë operø, tarp jø – Amleto
(„Hamletas“, 1865), kantatø, tarp jø – Le sorelle d’Ita-
lia („Italijos seserys“, 1861), simf-jø, kamer. instr. an-
sambliø, dainø. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
facetamente, faceto, con facezia (it., AN) – linksmai,
þaismingai.
facile, facilmente (it., AN) – laisvai, lengvai, be átam-
pos, nevarþomai.
Fa diez maþor, kitaip Fis-dur ↑ tonacija.
fa diez minor, kitaip fis-moll ↑ tonacija.
fagòtas (it. fagotto, vok. Fagott, pranc. basson, angl.
bassoon), muz. instrumentas – lieþuvël. tenoro-boso
tesitûros fagotø ðeimos aerofonas. Ilgas (>3 m) me-
dþio vamzdis padalytas á 2 nelygias dalis, kurios su-
jungtos ir sutvirtintos lygiagreèiai viena ðalia kitos. Á
vamzdþio kanalo pradþià, esanèià maþesniojoje instru-
mento dalyje, ástatyta metal. vamzdelis (vad. esas) su
dvigubu lieþuvëliu (kaip obojaus, tik didesniu). Dides-
nioji ∆ dalis baigiasi siauromis á virðø nukreiptomis
þiotimis. Korpuse yra 5 garsaskylës (keturios su voþ-
tuvëliais). Skyluèiø, voþtuvëliø ir svirteliø sistema su-
dëtinga. Aplikatûra gerokai skiriasi nuo kitø lieþuvël.
aerofonø. Diapazonas (A1)B1–f2. Natos raðomos su
boso, tenoro, virðut. diapazono dalyje – kartais ir su
smuiko raktu. ∆ pakankamai judrus: tinka smulki ir
stambi technika. Fagotui bûdinga staccato ðtrichas. ∆,
kaip ir visi instrumentai su dvigubu lieþuvëliu, skamba
tvirtai, ðiek tiek nosiðkai. Dël didelio diapazono re-
gistrai skamba labai skirtingai. Apat. registro (B1–B)
garsai skamba sodriai, kimiai, forte – ðiurkðèiai. Vidu-
rinysis ∆ registras (B–b) iðraiðkingas, matinio atspal-
vio. Aukðtasis (b–b1) átemptas, nosinis, labai iðraiðkin-
gas. Aukðèiausiajam registrui (b–f2) bûdinga didelë
átampa, aðtrus skambesys, já pagroti sunku. ∆ vartoja-
mas simf., dideliø sudëèiø puè. orkestruose, kamer.
ansambliuose. ∆ galima groti boso partijà arba dve-
jinti kitus bos. instrumentus, atlikti solines melod. at-
karpas (lyr. arba dramat. monologus, þaismingo arba
humorist. charakterio epizodus). Manoma, kad ∆ at-
sirado ið þemos tesitûros sen. obojaus tipo instrumentø
bombardø. Pirmieji fagotai buvo sukonstruoti XVI a.
I p. Italijoje. XVII a. pr. patobulintas ∆ jau maþai kuo
skyrësi nuo dabartinio. XVII–XVIII a. ávairiø dydþiø
ir diapazonø ∆ ásigalëjo orkestruose, jam buvo kuria-
mi soliniai koncertai (A. Vivaldi). XIX a. mechaniz-
mà tobulino pranc. ir vok. meistrai (minëtinas vok.
meistras W. Heckelis); iðsirutuliojo vad. prancûziðko-
sios ir vokiðkosios konstrukcijos fagotai. Dabar labiau
paplitæ vokiðkieji ∆. Vienintelë iki ðiol iðlikusi ∆ at-
maina ↑ kontrafagotas. Pav. Rytis Urnieþius

Fãinberg-Gòrskaja Rozalija [Ðîçàëèÿ Ãðèãîðüåâíà
Ôàéíáåðã-Ãîðñêàÿ; g. 1891.VII.12 Braclave (Veni-
tos sr.), m. 1984], rusø dainininkë (lyr. koloratûrinis
sopranas). 1913, baigusi Sankt Peterburgo kons-jà, de-
biutavo Kijevo operos teatre. 1918–49 Sankt Peter-
burgo OBT solistë. 1948–51 dëstë Sankt Peterburgo
kons-joje. Pirmoji Rusijoje padainavo Constanza’os
ir Sophie partijas. Kiti vaidmenys: Gilda, Rosina, Snie-
guolë, Violetta ir kt. Rûta Gaidamavièiûtë
Fåjeris Jurijus [Þðèé Ô¸äîðîâè÷ Ôaéåð; 1890.I.17
Kijeve – 1971.VIII.3 Maskvoje], rusø dirigentas. 1919
baigë Maskvos kons-jà. 1923–63 Maskvos DT dirigen-
tas. Jo repertuarà sudarë >50 baletø. Su Maskvos DT
baleto trupe gastroliavo daugelyje ðaliø. Paraðë kn. „„Î
ñåáå, î ìóçûêå, î áàëåòå“ („Apie save, apie muzikà,
apie baletà“, 1970). SSRS valst. premija (1941, 1946,
1947, 1950). Danutë Mekaitë
Fakejevãitë Veronika [g. 1916.V.27 Vitebske], liet. dai-
nininkë, pedagogë. 1939 Kaune baigë vaidybos studi-
jà. Dainuoti mokësi Kauno kons-joje, privaèiai pas
N. Karnavièienæ. 1944–47 Kauno valst. muzikinës ko-
medijos teatro artistë. 1952 baigë Maskvos Gnesinø
in-tà (V. Sadovnikovo dainavimo kl.). 1952–56 Vil-
niaus muz. m-los mokytoja. 1956–59 Vilniaus deðimt-
metës muz. m-los direktorë. 1956–86 dëstë Lietuvos
kons-joje (tarp mokiniø – R. Maciûtë).
Tamara Vainauskienë
faktûrâ (lot. factura – apdirbimas; vok. Faktur,Textur,
Satz, Satzweise, Schreibweise, pranc. facture, structure,
conformation, angl. facture, texture, structure, build),
muz. medþiagos dëstymo bûdas. Pagal muz. medþia-
gos dëstymo sudëtingumà, muz. kalbos elementø kie-
ká ∆ gali bûti vienbalsë (↑ monodija) ir daugiabalsë
(↑ daugiabalsiðkumas). Kai kurie muz. teoretikai
(L. Mazelis) ðiuo terminu vadina tik daugiabalsæ mu-
zikà. Pagal muz. iðraiðkos priemoniø (melodijos, rit-
mo, harmonijos sàskambiø ir kt.) pobûdá, santyká bei
f-jas kûrinio formoje daugiabalsë ∆ gali bûti polifoni-
në ir homofoninë. Pastaroji dar bûna akordinë ir fi-
gûracinë. Kuriant ∆, atsiþvelgiama á þmogaus balso ar-
ba muz. instrumento galimybes ir specifikà. Ðia prasme
∆ gali bûti vokalinë arba instrumentinë, o pastaroji –
orkestrinë, fp. ir t. t. Viename muz. kûrinyje daþnai
derinami skirtingi ∆ tipai. Kiekvienu konkreèiu atve-
ju sukuriamas savitas ∆ pavidalas. XIX ir ypaè XX a.
komp. kûryboje ryðkios ∆ individualizavimo, teminës
koncentracijos, polifonizavimo tendencijos sàlygojo ir
dar ávairesniø ∆ pavidalø atsiradimà (sudëtingasis dau-
giabalsiðkumas arba homofoninë polifoninë ∆). XX a.
komp. kûryboje susiklostë ∆, pagrásta pauzëmis atskir-
tø garsø, akordø ar mikromotyvø erdviniu iðdëstymu
(puantilizmas – A. Webernas, P. Boulezas), daugiabal-
siø sonorist. sluoksniø polifonija (virðdaugiabalsiðku-
mas arba mikropolifonija – G. Ligeti) ir kt. Kartu
XX a. muzikos ∆ praturtinama kitø epochø faktûrø
stilizacijomis, nacionaliniø stiliø ∆ elementais.
L: Òþëèí Þ. Ó÷åíèå î ìóçûêàëüíîé ôàêòóðå è ìåëîäè÷åñêîé ôèãó-
ðàöèè. Êí. 1–2, Ì., 1976–77; Õîëîïîâà Â. Ôàêòóðà. Ì., 1979; Ñêðåá-
êîâà-Ôèëàòîâà Ì. Ôàêòóðà â ìóçûêå. Ì., 1985.
Algirdas Ambrazas, Aldona Juodelienë
falcêtas (it. falsetto), aukðèiausias vyrø balso registras.
∆ diapazonas apytiksliai oktava aukðtesnis uþ norma-
Fall
387
laus krûtinës registro. ∆ balsas nestiprus, tembras skur-
dus (maþiau obertonø). Dainuojant ∆, balso klostës
bûna ilgiausios, labiausiai átemptos, fonacijos metu pa-
prastai nevisiðkai susiglaudþia; pobalsinis slëgis ma-
þas, oro sànaudos didelës. Iki XIX a. ∆ vartojo daþ-
niausiai tenorai, norëdami padainuoti labai aukðtos
tesitûros garsus (↑ fistules). Dabar dainininkø ∆ for-
muojamas ið krûtinës ir galvos registrø (↑ mikstas), do-
minuoja krûtinës registras. Skambesys átemptas, dra-
matiðkas. Labai iðraiðkingai ∆ epizodiðkai pavartojo
A. Bergas operoje Wozzeck. Normaliu registru ir ∆ pa-
kaitomis dainuojami Alpiø jodleriai.
Rytis Ambrazevièius, Jonas Klimas
falcêtininkai (vok. Falsettisten, it. alti naturali), daini-
ninkai vyrai, XVI–XVII a. baþn. choruose falcetu gie-
dojæ sopranø ir altø partijas, nes moterims nebuvo
leidþiama baþnyèioje giedoti (aukðèiausias partijas gie-
dojo berniukai).
Falconieri Andrea [Andrëja Falkonjêris; g. 1586 Ne-
apolyje, m. 1656 ten pat], it. liutnininkas, kompozito-
rius. Buvo Parmos (1610–14), Florencijos, Romos,
Modenos rûmø liutnininkas. Kurá laikà gyveno Ispa-
nijoje ir Prancûzijoje (?). 1642 dirbo mokytoju kole-
gijoje Genujoje, nuo 1650 iki mirties Neapolio kara-
liðkøjø rûmø kapelos kapelmeisteriu. Sukûrë vilaneliø
(1–3 balsams, su abëcëline gitaros tabulatûra; 1616),
Musiche (1–3 balsams, 2 rink., 1619), motetø (5–6 bal-
sams, 1619), madrigalø (5–10 balsø, 1619), instr. pje-
siø (1–3 balsams, su basso continuo, 1650). Dël origi-
nalios kûriniø melodikos ∆ laikomas vienu þymiausiø
XVII a. I pusës it. kompozitoriø. Rita Vinslovaitë
Fålikas Jurijus [Þðèé Àëåêñàíäðîâè÷ Ôàëèê; g.
1936.VII.30 Odesoje], rusø kompozitorius. Baigë
Sankt Peterburgo kons-jà (1960 vè. kl., 1964 B. Ara-
povo kompozicijos kl.); nuo 1965 ðioje kons-joje dës-
to; prof. (1987). Sukûrë operà Ïëóòíè Ñêàïåíà
(„Skapeno klastos“, 1984), baletø, tarp jø – Òèëü
Óëåíøïèãåëü („Tilis Ulenðpygelis“, 1967), Îðåñòåÿ
(„Orestëja“, 1968), kantatø, 2 simf-jas (1963, 1971),
2 koncertus orkestrui (1967, 1977), Ýëåãè÷åñêàÿ ìó-
çûêà ïàìÿòè È. Ô. Ñòðàâèíñêîãî („Elegiðka muzika
I. Stravinskio atminimui“, 1975), koncertà sm. (1971),
chorø a cappella, 6 styg. kvartetus, vokal. ciklø, dra-
mos spektakliø ir kino filmø muzikos. Kazys Jasinskas
Fall Leo [Leo Fålis; 1873.II.2 Olomouce (Èekija) –
1925.IX.16 Vienoje], Austrijos kompozitorius. Studi-
javo kompozicijà Vienos kons-joje pas R. ir
J. N. Fuchsus. Dirigavo Hamburge, Kelne, Berlyne.
Nuo 1906 gyveno Vienoje. Vienas þymiausiø (greta
I. Kãlmãno ir F. Lehãro) postklasicistinës Vienos
operetës kompozitoriø. Kûriniai: operos – Frau Deni-
se (past. 1902), Irrlicht („Þaltvykslë“, past. 1905), Der
goldene Vogel („Auksinis paukðtis“, 1920); operetës –
Der Rebell („Maiðtininkas“, past. 1905), Der fidele
Bauer („Linksmasis valstietis“, past. 1907), Die Dol-
larprinzessin („Dolerinë princesë“, past. 1907), Die
geschiedene Frau („Iðsiskyrusi moteris“, past. 1908),
Das Puppenmädel („Lëlytë mergytë“, past. 1910), Die
Kaiserin („Imperatorienë“, 1916), Die Rose von Stam-
bul („Roþë ið Stambulo“, past. 1916), Madame Pom-
padour (past. 1922). Jonas Klimas
Falla
388
de Falla Manuel Mar²a (de Falla y Matheu) [Manuelis
Marija de Fãlja; tikr. vardas ir pavardë Matëjus i de
Falja; 1876.XI.23 Kadyje – 1946.XI.14 Alta Grasijoje
(Argentina)], isp. komp., pianistas, dirigentas. 1896–
99 studijavo Madrido kons-joje J. Tragó f-no klasëje,
1902–04 – Madride pas F. Pedrellá (kompozicijà). Ðiuo
laikotarpiu ∆ sukûrë 5 sarsuelas („Inesos meilë“, past.
1902 Madride), kûriniø f-nui. 1907 iðvyko á Paryþiø.
Èia susipaþino su C. Debussy, M. Raveliu, P. Dukas,
I. Albénizu, J. Turina. Draugams rekomendavus, Pa-
ryþiuje iðleisti kai kurie ∆ kûriniai, 1913 Nicoje, 1914
Paryþiuje su pasisekimu pastatyta opera „Trumpas gy-
venimas“. 1914 ∆ gráþo á Madridà. Iki 1925 sukûrë di-
dþiàjà dalá savo geriausiø kûriniø: operà „Meilë burti-
ninkë“, simf. impresijà „Naktys Ispanijos soduose“
ork. ir f-nui, baletà „Trikampë skrybëlë“ (1919 Lon-
done pastatë S. Diagilevo Rusø baletas), operà „Meis-
tro Pedro teatras“ (past. 1923 Paryþiuje, 1925 Niujor-
ke). 1922 ∆ su F. Garc²a Lorca Grenadoje surengë
Manuel de Falla Andalûzijos cante jondo dainø festivalá. 3 d-meèio pab.,
pablogëjus sveikatai, ∆ kûrë maþai; keliavo á Paryþiø,
Londonà, Maljorkà. 1937 buvo paskirtas Instituto de
Espa¹a Madride vadovu, bet jau 1939 iðvyko á Argen-
tinà, kur praleido paskutiniuosius gyvenimo metus.
Kûryba negausi, bet XX a. muz. panoramoje iðsiskiria
savitu koloritu. ∆ tæsë ispanø nac. mokyklos tradicijas,
kurias savo kûryboje puoselëjo F. Pedrellis, E. Grana-
dosas, I. Albénizas, J. Turina. ∆, kaip ir B. Bartókas,
L. Janãèekas, G. Enescu, I. Stravinskis – vienas þymiau-
siø XX a. kompozitoriø, savo kûryboje sugebëjusiø per-
teikti giluminæ l. muzikos dvasià, nestilizuodamas ir ne-
cituodamas ðios muzikos elementø. ∆ muzikos iðtakos
– turtingas ir nepakartojamas isp. l. muzikos paveldas
ir ypaè andalûziðkasis cante jondo, ið kurio ∆ perëmë
pagrindinius savo muzikos bruoþus: funkcinæ harmo-
nijà, gretinamà su modaline melodika, diatonikà su gau-
sia ornamentine chromatika. Orkestriniams ir sceni-
niams kûriniams bûdinga spalvinga instrumentuotë,
praturtinta ispanø l. muzikos instrumentø – gitaros ir
kastanjeèiø skambesio imitacijomis. Operø vokalas pa-
naðus á l. dainavimà. Ðiuos bruoþus ∆ papildë pranc.
impresionist. muzikos elementais. Po 1920 sukurtuose
kûriniuose sustiprëjo neoklasicizmo tendencijos – nu-
sistojo modalinis harmonijos ir melodijos pobûdis, ási-
galëjo polifon. muz. màstymo bûdas, susilpnëjo funk-
cinës harmonijos átaka (koncertas klavesinui).
SVARBESNIEJI KÛRINIAI: Operos – La vida bre-
ve („Trumpas gyvenimas“, 1905, II red. 1913), El re-
tablo de maese Pedro („Meistro Pedro teatras“, 1919–
22); baletai – El amor brujo („Meilës burtai“,
1914–15), El corregidor y la molinera („Burmistras ir
malûnininkë“, 1916–17), El sombrero de tres picos
(„Trikampë skrybëlë“, 1919); orkestriniai – Noches
en los jardines de Espa¹a f-nui ir ork. („Naktys Ispani-
fandangas
jos soduose“, 1909–15), 4 d. siuita Homenajes (1920–
38); vokaliniai ir vokaliniai instrumentiniai – orato-
rija La Atlantida balsui solo, chorui ir ork. (1926–47,
uþbaigë E. Halffteras), Balada de Mallorca miðriam
chorui a cappella (1933), Siete canciones populares es-
pa¹olas balsui ir f-nui („Septynios isp. l. dainos“,
1914), Soneto a Córdoba balsui solo, arfai arba f-nui
(1927); kameriniai – Hommage pour le tombeau de
Claude Debussy git. (1920), koncertas klavesinui (ar-
ba f-nui), fl., ob., kl., sm. ir vè. (1923–26), Fantasia
bética f-nui (1919, dedikuota A. Rubinðteinui), Hom-
mage pour le tombeau de Paul Dukas f-nui (1935). Pav.
L: Jaenisch J. M. de Falla und die spanische Musik. Z., 1952; Pahlen K.
M. de Falla und die Musik in Spanien. Olten, 1953 (pranc., P., 1957;
isp., Madrid, 1960; ol., Haarlem, 1961); Arizaga R. M. de Falla. B. A.,
1961; Demarquez S. M. de Falla. P., 1963 (angl., Filadelfia, 1968); Sagar-
dia A. Vida y sobra de M. de Falla. Madrid, 1967; Schaeffer B. Muzyka
XX wieku, twórcy i problemy. Kr., 1975; Êðåéí Þ. Ìàíóýëü äå Ôàëüÿ.
Ì., 1960. Aldona Juodelienë, Jonas Klimas
Falkowski Jakub Zebedeusz [Jokûbas Zebedeuðas Fal-
kòvskis; 1778.X.28 Kodenyje (Palenkës Bialos vaiva-
dija, Lenkija) – 1836.XI.22 Vilniuje], vargonø meist-
ras. 1803–06 studijavo Vilniaus un-te. Dominikonas,
teol. daktaras. Gyveno Dereèine (Baltarusija), Nau-
garduke, Þemaièiø Kalvarijoje, Vilniuje. Lietuvos baþ-
nyèiose pastatë ir sutaisë ~50 vargonø. Parengë 12 t.
savo pamokslø (1823–29, t. 1–6; 21846; t. 7–12 liko
rankraðèiai). Vytautas Povilas Jurkðtas
falsa musica (lot.) ↑ musica falsa.
falso bordone (it.) – foburdonas.
Fa maþor, kitaip F-dur ↑ tonacija.
fa minor, kitaip f-moll ↑ tonacija.
fancy (angl. uþgaida, kaprizas): 1. Instr. muzikos þan-
ras, kitaip ↑ fantazija 1.
2. XVI–XVII a. anglø polifoninës kamer. instr. muzi-
kos þanras. Daþniausiai buvo grieþiama styginiais arba
klaviðiniais instrumentais. ∆ imitac. sandara giminiðka
rièerkarui. ∆ forma grieþtai neapibrëþta, daþniausiai su-
daryta ið keliø be pertraukos atliekamø, bet temiðkai
nesusijusiø daliø. Vëliau tarp polifon. daliø atsirado ir
kontrastingø homofoniniø intarpø. Aldona Juodelienë
fandãngas (isp. fandango), ispanø l. dainuojamasis ðokis.
Muz. metras 3 daliø, tempas vidutiniðkas arba greitas,
ritmas akcent., ryðkus. ∆ ðoka 1 pora; pritariama gita-
ra, kastanjetëmis. Poet. tekstai – daþniausiai meilës lyri-
ka. Muz. formà sudaro vokal. strofos su akompanimen-
tu ir instr. intarpai. ∆ susiklostë P. Ispanijoje; þinomas
nuo XVIII a. pradþios. Regioniniai ∆ variantai – ma-
lagenja, rondenja, granadina, mursiana, kartachenera
ir kt. (pavadinimai atsiradæ ið vietovardþiø). XIX ir
XX a. ∆ ðokamas visoje Ispanijoje. ∆ melodijas vartojo
Chr. W. Gluckas, W. A. Mozartas, N. Rimskis-Korsa-
kovas, I. Albénizas, M. de Falla, E. Granadosas. Pav.
Rita Nomicaitë

fanfarâ (it.): 1. Muz. instrumentas – puè. lûpinis
aerofonas. Natûralusis soprano tesitûros trimitas.
Vamzdis cilindriðkas, suriestas á pailgà, iðtæstà kilpà,
baigiasi platëjanèiomis þiotimis. Natos raðomos su
smuiko raktu. Bûna Es (skamba maþàja tercija aukð-
èiau), reèiau F (skamba grynàja kvarta aukðèiau) de-
rinimo. ∆ galima iðgauti III–XII natûralius garsus. ∆
vartojama puè. orkestruose; ∆ daþniausiai grieþiami
vad. fanfar. signalai per iðkilmes, ðventes. Garsas la-
bai ðviesus, skardus. Fanfaros vartojamos operose,
simf-jose, marðuose.
2. Iðkilmingas signalas, atliekamas trimitu arba kitu
instrumentu, pagrástas natûraliaisiais garsais. Bûna
vienbalsis ir daugiabalsis.
3. Nedidelis muz. kûrinys variniams puè. instrumen-
tams.
4. Italijoje ir Prancûzijoje vartojamas variniø puè. in-
strumentø orkestro pavadinimas. Rytis Urnieþius
fantåzija (gr. phantasia – vaizdinys, vaizduotë; lot. ir it.
fantasia, vok. Fantasie, pranc. fantaisie, angl. fancy, fan-
sy, phancy, fantasy): 1. Instr. muzikos þanras, kuriam
bûdinga laisva forma, nukrypimai nuo áprastø kompo-
zicijos schemø. ∆ aiðkiø, vienareikðmiðkø poþymiø ne-
turi. Áv. stilistinëse epochose ðio þanro bruoþai kito. Pa-
prastai ∆ susijusi su labiausiai iðplëtotais epochos
þanrais, kuriø elementai joje iðdëstomi neáprastai.
∆ iðtakos – XV–XVIII a. muzikø improvizacijos. Dau-
guma ankstyvøjø ∆ skirtos styginiams (liutniai, gitarai,
viuelai). Joms bûdingas imitaciðkumas, nepastovus
balsø skaièius, pasaþø, akordø, kontrapunkto kaita.
XVI–XVII a. ∆ artimos rièerkarui, tokatai, kanconai.
Paplitæ fantazijos parodijos, kuriose vartojama miðiø,
motetø, madrigalø ir kt. muz. kûriniø medþiaga.
XVI a. pab.–XVIII a. suklestëjo ∆ klavyrui. Anglijos
virginalininkø kûryboje ∆ priartëjo prie tradicinës
ground formos ↑ fancy 2. Renesanso ir ankstyvojo ba-
roko laikotarpiu ∆ buvo panaði á naujàjá motetà ar ri-
èerkarà. Daþniausiai tai daugiadalis instr. kûrinys, ku-
rio kiekvienoje dalyje imitaciðkai plëtojama vis kita
tema. Iðpopuliarëjo ∆ vargonams. Jas kûrë A. Gab-
rieli, vëliau J. Sweelinckas, G. Frescobaldi, J. Frober-
geris, J. S. Bachas. Baroko ∆ – improvizac. kûrinys,
kuriam bûdingas laisvas tempas, ritmo ávairovë, virtuo-
ziðkumas. ∆ daþnai jungiama su fuga (pvz., J. S. Bacho
fantazija ir fuga g-moll vargonams, chromatinë fanta-
zija ir fuga d-moll klavyrui). Kartais ∆ gali bûti siuitos
arba partitos dalimi. Klasicizmo epochoje ∆ buvo va-
dinamas ciklinis kûrinys, panaðus á sonatà, taèiau jo
daliø pobûdis bei santykis neatitiko áprastos sonati-
nio simfoninio ciklo struktûros. Sukurta ∆ neáprastos
sudëties atlikëjø kolektyvui (pvz., L. van Beethoveno
fantazija f-nui, chorui ir orkestrui C-dur). ∆ þanras
itin atitiko kompozitoriø romantikø estetinius idea-
lus. Romantizmo ∆ turi ávairiø muz. formø bei þanrø
elementø. Sukurta simf. ∆, panaðiø á simf. poemas
(pvz., P. Èaikovskio „Franèeska da Rimini“, S. Rach-
maninovo „Uola“), virtuoziðkø ∆ þymiø operø ar kt.
kûriniø temomis (pvz., F. Liszto fantazija f-nui
W. A. Mozarto Don Giovanni temomis).
∆ atmainos yra ↑ parafrazë ir ↑ pynë. XX a. muzikoje
∆ nepopuliari.
Farinelli
389
2. Papildoma kûrinio pavadinimo dalis, paþyminti trak-
tuotës laisvumà, pvz., A. Skriabino sonata fantazija,
Fr. Chopino polonezas fantazija.
Aldona Juodelienë, Danutë Kalavinskaitë
Al-Fârâbi (Alfarabius) Abû Nasr Muhammad Ibn
Tarhân [al Faråbijus (Alfarabijus); tikr. vardai ir pa-
vardë Abu Nasras Muhamedas ibn Tarhanas; g. apie
870 Farabyje, m. 950 Damaske], Rytø filosofas, moks-
lininkas enciklopedininkas. Muz. teorijos veikaluose
„Kaâm fi’l-mûsîqî“ („Samprotavimai apie muzikà“),
„Kitâb al-îgâ’at“ („Knyga apie ritmø klasifikacijà“; abu
neiðliko), „Kitâb al-mûsîquî al-kabir“ („Didysis trak-
tatas apie muzikà“, iðliko 1 dalis) gvildeno muz. kil-
mës, estetikos, akustikos, instrumentologijos, garsa-
eiliø teorijos problemas; muz. mokslo klausimus dar
këlë kn. „Kitâb ihs⒠al’-ulûm“ („Knyga apie mokslø
klasifikacijà“). Rëmësi arabø ir Vid. Azijos tautø muz.
kultûromis, sen. graikø filosofais (ypaè Aristoteliu).
L: Farmer H. G. The Sources of Arabian Music. Bearsden, 1950; Ìó-
Farinelli
çûêàëüíàÿ ýñòåòèêà ñòðàí Âîñòîêà. Ì., 1967. Arvydas Karaðka
farandolâ (pranc. farandole), sen. provansalø ratelis.
Muz. metras 2/4 arba 6/8 (kartais kintamasis), tem-
pas greitas, ritmas akcentuotas. Pritariama fleita ir
tambûrinu. Svarbiausios ðokio figûros – gyvatëlë, spi-
ralë, kamuolys; þingsniai nesudëtingi. XVIII a. pr. ∆
tapo pramog. ðokiu. Profesionaliojoje muzikoje ∆ yra
vartojæ G. Bizet (II siuita „Arlietë“), Ch. Gounod, kiti
pranc. kompozitoriai. Pav. Rita Nomicaitë
farandola
Fari¹as Carlos [Karlas Farínjas; g. 1934.XI.28 Sienfue-
ge], Kubos komp., dirigentas. Baigë Havanos kons-jà.
1956 studijavo Berkðyro (JAV) muzikos centre pas
A. Coplandà, 1961–63 Èaikovskio kons-joje Maskvoje
(A. Pirumovo kl.). Nuo 1967 Havanos nac. b-kos Mu-
zikos sk. vadovas. Raðo avangardinæ muzikà. Sukûrë
baletà Dispertar („Pabudimas“, 1960), kamer. muzikos
(Tiento Nr. 2 f-nui ir muðamiesiems, 1969), pjesiø gita-
rai, f-nui, k. f. muzikos. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Farinelli (Farinello; Carlo Broschi) [Farinêlis; tikr. var-
das ir pavardë Karlas Broèis; 1705.I.24 Andrijoje (prie
Bario) – 1782.IX.16 Bolonijoje], it. dainininkas (kastra-
tas), kompozitorius. Muzikos mokësi pas S. Broschi,
N. Porpora’à (Neapolyje), 1727 – pas A. M. Bernacchi.
1721 debiutavo Romos teatre. Dainavo Italijos, Vienos,
Londono, Paryþiaus teatrø ir rûmø spektakliuose. Nuo
1730 Vienos filh-jos akademijos narys. 1737–59 gyveno
Madride; buvo karaliaus rûmø teatro reþisierius ir sce-
nografas. 1759 iðvyko á Bolonijà. Dainavo labai aukðtus
garsus (iki d3). Ypaè pagarsëjo lyriniø ir herojiniø ope-
rø vaidmenimis (N. Porpora’os „Semiramidë“, „Poro“,
„Ifigenija Aulidëje“, „Mitridatas“). Pav. Danutë Mekaitë
Farkas
390
Farkas Ferenc [Ferencas Fãrkaðas; g. 1905.XII.15 Nad- Farrar Geraldine [Dþeraldina Farãr; 1882.II.28 Mel-
kaniþoje], vengrø kompozitorius. 1922–27 studijavo
Budapeðto MuA, 1929–31 pas O. Respighi Romoje.
1934–36 Vienoje ir Kopenhagoje kûrë kino filmø mu-
zikà. 1935–41 ir 1949–70 Budapeðto MuA profeso-
rius. Sukûrë operø, opereèiø (Csínom Palkó, Lietuvoje
past. 1953 pavadinimu „Erelio plunksnos“), baletø,
kantatø, tarp jø – Cantata lirica („Lyriðkoji“, 1946),
Cantus pannonicus (1959), koncertà arfai ir orkest-
rui. Kûryboje vartoja vengrø muz. folkloro elemen-
tus, dodekafonijà. Mokiniai: Z. Durkó, G. Ligeti.
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Farlow Tal (Talmage Holt) [Talis Fãrlou; tikr. vardai
Talmidþas Holtas; 1921.VI.7 Grinsboro (Ð. Karolinos
valstija) – 1998.VI.25], JAV moderniojo dþiazo gita-
ristas, mandolinininkas, vienas þymiausiø bebop solis-
tø. Savamokslis. 1948 persikëlë á Niujorkà, kur grojo
su B. De Franco (1949), R. Norvo trio (1949–53 ir
1954–55), A. Shaw kvintetu (1953–54), vëliau subûrë
savo ansamblá. Tuo metu buvo pripaþintas dël iðskirti-
nio grojimo stiliaus, buvo vadinamas geriausiu eros
gitaristu. 1958 pasitraukë ið aktyvios koncertinës veik-
los, persikëlë á Rytø pakrantæ, kur tapë ir grojo vieti-
niuose ansambliuose. Nuo 1976 vël pradëjo koncer-
tuoti. ∆ iðsiskyrë unikaliu, polifoniðku skambinimo
stiliumi, gausiai alteruota melodika. Jûratë Kuèinskaitë
Farmer Art (Arthur Stewart) [Artas Fãrmeris; tikr. var-
dai Arturas Stiuartas; 1928.VIII.21 Kaunsil Blafse
(Ajovos valstija) – 1999.X.4 Niujorke], JAV moder-
niojo dþiazo trimitininkas, kompozitorius. Vienas
reikðmingiausiø fliugelhorno populiarintojø ðiuolaik.
dþiaze. Nuo 1945 su áv. grupëmis grojo Los Andþele,
nuo 1947 – Niujorke. 1959–62 su B. Golsonu vadova-
vo ansambliui „Jazztet“, 1962–64 – su J. Hallu dþiazo
ansambliui. 1968 persikëlë á Vienà, kur grojo Austri-
jos radijo orkestre ir K. Clarke’o – Fr. Bolando big-
bende, dëstë, gastroliavo su savo ansambliais. 1994
apdovanotas Austrijos aukso medaliu. Jûratë Kuèinskaitë
Farmer Henry George [Henris Dþordþas Fãrmeris;
1882.I.17 Baire (Airija) – 1965.XII.30 Kartuke (Lan-
kaðyras)], airiø muzikologas, dirig., kompozitorius. Bai-
gë Glazgo un-tà (Filos. ir Filol. f-tus). 1919–43 vado-
vavo Glazgo orkestrui, nuo 1933 dëstë un-te ir vadovavo
un-to bibliotekos skyriui. Tyrë Art. Rytø (tarp jø senà-
sias) kultûras. Darbuose nagrinëjo arabø muzikos is-
torijà, jos teorijos (dermiø, muz. formø) problemas, vid.
amþiø arabø ir þydø muz. teoretikø veikalus, apraðë ir
klasifikavo muz. instrumentus. Paraðë darbø apie kari-
næ muzikà, jos orkestrus ir instrumentus. Þymiausi dar-
bai: „A history of Arabian music to the 13th century“
(„Arabø muzikos istorija iki XIII a.“, 1929), „The sour-
ces of Arabian music“ („Arabø muzikos iðtakos“, 1940),
„A history of music in Scotland“ („Ðkotø muzikos isto-
rija“, 1947). Sukûrë kûriniø orkestrui, f-nui, kameri-
nës instr. muzikos. Vilija Gerulaitienë
Farnaby Giles [Dþailsas Fãrnabis; g. apie 1565, palai-
dotas 1640.XI.25 Londone], anglø kompozitorius.
1592 Oksfordo un-te Londone gavo muzikos baka-
lauro laipsná. Kûrë 2, 4, 8 balsø kanconetes, psalmes,
motetus, pjeses virginalui – 52 pjesës iðsp. rinkinyje
„Fitzwilliam Virginal Book“ („Fitzwilliamo virginalø
knyga“), madrigalus. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
rauze (Masaèusetso valstija) – 1967.III.11 Rièfilde
(Konektikuto valstija)], JAV dainininkë (sopranas).
Studijavo Bostone, Niujorke, Paryþiuje ir Berlyne. De-
biutavo 1901 Berlyne (Marguerite). Po studijø pas
L. Lehmann dainavo Paryþiuje, Monte Karle. 1906
debiutavo Juliette vaidmeniu MO (ten dainavo iki
1922). Gastroliavo Europoje, JAV. Sukûrë vaidmenø
Ch. Gounod, G. Puccini ir kt. komp. operose.
Jonas Klimas
Farrell Eileen [Eilina Fårel; g. 1920.II.13 Vilimantike
(Konektikuto valstija)], JAV dainininkë (sopranas).
Muzikos mokësi Niujorke. Dainavo per radijà, kon-
certavo. 1950 Niujorko Carnegie Hall dainavo Marie
A. Bergo operoje Wozzeck (koncert. atlikimas). Kaip
operos dainininkë debiutavo 1956. Nuo 1960 MO so-
listë. Pagarsëjo kaip R. Wagnerio operø vaidmenø at-
likëja; dainavo ir it. kompozitoriø (G. Verdi) opero-
se. Þymesnieji vaidmenys: Brünnhilde, Isolde, Marie,
Medëja, Santuzza. Koncertavo su L. Bernsteino or-
kestru (dainavo Wagnerio operø iðtraukas), dainavo
J. S. Bacho arijas, bliuzus. Áraðë plokðteliø.
Danutë Mekaitë
Farrell Joe (Joseph Carl Firrantello) [Dþo Farêlas; tikr.
vardas ir pavardë Dþouzefas Karlas Firantelas;
1937.XII.16 Èikago Haitse (Ilinojaus valstija) –
1986.I.10 Los Andþele], JAV dþiazo saksofonininkas,
fleitininkas, klarnetininkas, obojininkas. 1955–59 stu-
dijavo Ilinojaus un-te. 1960 atvyko á Niujorkà, grojo
M. Fergussono (1960–61), S. Hamptono (1962) bei
ávairiuose Lot. Amerikos muz. ansambliuose. 1964 su
G. Russellu gastroliavo Europoje. Jûratë Kuèinskaitë
fãrsas (pranc. farce, it. farsa): 1. Lot. ar kitos kalbos
fraziø intarpai liturg. tekste. Randami XII–XV a.
Prancûzijos, Ispanijos, Sicilijos liturg. knygose. Ypaè
populiarûs ðvent. ciklø epistolëse (skaitymuose). ∆ gi-
miningas ↑ tropui.
2. XIV a. Prancûzijoje – komiðkas intermezzo vaidini-
muose arba trumpas savarankiðkas scen. buit. siuþeto
kûrinëlis su populiariomis ðansonomis. XVI a. ∆ pa-
plito Italijoje, Ispanijoje, Anglijoje. Prancûzijoje ∆ vë-
liau pakeitë vodevilis. XVIII–XIX a. Italijoje ∆ arba
intermezzo vadinti 1–2 veiksmø lengvo ar vulgaraus
turinio intarpai komedijose, sudaryti ið kalbamø dia-
logø ir arijø, t. p. pusiau rimtos vienaveiksmës operos
(buffa farsa), kuriose apstu buit., jausmingø, rimtø ir
juokingø situacijø (farsa sentimentale, farsa lacrimosa).
Tokiø operø sukûrë D. Cimarosa, F. Paeras, G. Pai-
siello, G. Rossini. Danutë Kalavisnkaitë
Farwell Arthur George [Arturas Dþordþas Fãrvelas;
1872.IV.23 Sent Polyje (Minesotos valstija) – 1952.I.20
Niujorke], JAV kompozitorius, muz. kritikas, peda-
gogas. Mokësi Bostone pas H. Norrisà, Berlyne pas
E. Humperdinckà ir H. Pfitznerá, Paryþiuje pas A. Guil-
mant’à. 1899–1901 dëstë Kornelio un-te (Itakëje).
1909–15 þrn. „Musical America“ redaktorius. 1901 ákû-
rë leidyklà „Wa-Wan Pres“ (Masaèusetso valstija). 1905
ákûrë Amerikos muz. asociacijà, buvo jos prezidentas.
1918–21 dëstë Berkeley’o un-te Kalifornijoje, 1927–39 –
Mièigano koledþe. Nuo 1939 gyveno Niujorke. Rinko
indënø muz. folklorà, já vartojo savo kûryboje. Sukûrë
6 Symbolistic Studies (1922–31), Prelude to a Spiritual

Drama (1932), Rudolph Gott Symphony (1934), fp. kvin-
tetà (1937), siuità The Gods of the Mountains (1928),
Mountain Song chorui ir ork. (1931), kûriniø f-nui, sm.,
muz. teatrui. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Fasano Renato [Renatas Fazånas; 1902.VIII.21 Neapo-
lyje – 1979.VIII.3 Romoje], it. dirig., kompozitorius,
muz. veikëjas. Skambinti f-nu ir kompozicijos mokësi
Neapolyje (F. Rossomandi, A. Savasta’os mokinys).
G. Fr. Malipiero paskatintas, tyrë XVI–XVII a. muzi-
kà. 1944–47 ir 1972–76 Ðv. Cecilijos akademijos Ro-
moje meno direktorius. 1952–57 Romoje ákûrë muz.
teatrà „Piccolo teatro musicale Italiano“, kamer. chorà
ir orkestrà „Virtuosi di Roma“. Su ðiuo orkestru kon-
certavo daugelyje ðaliø (Lietuvoje 1961, 1976). 1952–
60 Triesto ir Venecijos kons-jø direktorius. 1960–72
Romos kons-jos direktorius. A. Vivaldi kûrybos rink-
tinës (1968) redaktorius. Tyrë G. Verdi kûrybà.
Rimas Geniuðas
Fasch Johann Friedrich [Johanas Frydrichas Fåðas;
1688.IV.15 Butelðtete (netoli Veimaro) – 1758.XII.5
Cerbste], vok. kompozitorius, vargonininkas. Daina-
vo rûmø kapeloje Veisenfelse. 1701–07 mokësi Ðv. To-
mo baþnyèios m-loje Leipcige. 1708–11 studijavo tei-
sæ Leipcigo un-te; èia ákûrë muz. d-jà „Collegium
musicum“. 1713 Darmðtate mokësi kompozicijos pas
J. Chr. Graupnerá ir K. H. Grünewaldà. 1719–21 var-
gonininkavo Gëroje, Greice. 1722 pradëjo dirbti rû-
mø kapelmeisteriu Cerbste. Sukûrë ~27 simf-jas, 69
uvertiûras, 12 miðiø, 21 instr. koncertà, sonatø, psal-
miø, motetø, baþn. kantatø, pasijà. ∆ muzikà labai ver-
tino J. S. Bachas (persiraðë keletà ∆ orkestr. siuitø).
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Fassbaender Brigitte [Brigita Fâsbender; g. 1939.VII.3
Berlyne], vok. dainininkë (mecosopranas). Mokësi pas
savo tëvà W. Domgraf-Fassbaenderá, 1957–61 studija-
vo Niurnbergo kons-joje. Nuo 1961 Miuncheno valst.
operos solistë. Kasmet dainuoja Zalcburgo festivaliuo-
se; 1974 dainavo MO. Vaidmenys: Eboli, Dorabella,
Carmen, Charlotte. Dar atlieka kamerinæ muzikà, ora-
torijø partijas. Áraðë plokðteliø. Rûta Prusevièienë
fastosamente, fastoso (it., AN) – iðkilmingai, ðven- Fedosêjevas Vladimiras [Âëàäèìèð Èâàíîâè÷ Ôå-
tiðkai.
Fauré Gabriel [Gabrielis Forº; 1845.V.12 Pamjë –
1924.XI.4 Paryþiuje], pranc. kompozitorius. Prancûzi-
jos in-to narys (1909). 1854–64 studijavo Paryþiaus Nie-
dermeyerio rel. ir klasik. muzikos m-loje (f-nà jam dës-
të C. Saint-Sa¸nsas). Nuo 1866 vargonininkavo Rene,
nuo 1870 Paryþiuje. Nuo 1896 Paryþiaus kons-jos kom-
pozicijos kl. profesorius, 1905–20 ðios kons-jos direk-
torius. Pagarsëjo dainomis (~100, kai kurios jø pagal
P. Verlaine’o tekstus) ir kamer. muzika (2 fp. kvintetai,
1906 ir 1921; 2 fp. kvartetai, 1879 ir 1886; styg. kvarte-
tas, 1924; fp. trio, 1923; 2 sonatos sm. ir f-nui, 1876 ir
1916; 2 sonatos vè. ir f-nui, 1917 ir 1921; vienam f-nui
∆ sukûrë noktiurnø, barkaroliø, ekspromtø, preliudø
ir kitø miniatiûrø – ið viso 34 kûrinius). Sukûrë operas
Prométhée („Prometëjas“, 1900) ir Pénélope („Pe-
nelopë“, 1913), simf-jà siuità F-dur (1873) ir simf-jà
d-moll (1884), Requiem (1888), baladæ f-nui ir orkestrui
Fis-dur (1881), fantazijà f-nui ir orkestrui G-dur (1918),
muzikos dramos spektakliams, tarp jø – Pelléas et Méli-
Fedotovas
391
sande (pagal M. Maeterlinckà, 1898), Masques et ber-
gamasques („Kaukës ir bergamaskos“, pagal R. Fau-
chois, 1919). Kûryba romant. pobûdþio. Mokiniai:
N. Boulanger, G. Enescu, M. Ravelis, Fr. Schmittas.
Pav.
L: Orledge R. Gabriel Fauré. Life and Works. L., 1979.
Adeodatas Tauragis
faux-bourdon (pranc.) – foburdonas.
F-dur ↑ tonacija.
Feather Leonard [Leonardas Fêderis; 1914.IX.13
Londone – 1994.IX.22 Ensinoje (Kalifornijos vals-
tija)], JAV dþiazo pianistas, kritikas ir publicistas.
1935 atvyko á JAV, mokësi pas L. Tristanà skambinti
f-nu, harmonijos. Ákûrë savo ansamblá, áraðë plokðte-
liø su áv. atlikëjais (L. Armstrongu, S. Vaughan). Dir-
bo D. Ellingtono spaudos agentu, áv. þurnalø dþiazo kri-
tiku. Paraðë „The Encyclopedia of Jazz“ („Dþiazo
enciklopedija“, 1955), straipsniø apie dþiazà. Sukûrë
~300 pjesiø, daugelá aranþuoèiø Ellingtono, C. Basie’o,
B. Goodmano ir kt. orkestrams. Edmundas Baltrimas
Gabriel Fauré
febbrilmente (it., AN) – greitai ir jaudinanèiai (karðt-
ligiðkai).
Fédération Internationale des Jeunesses Musicales
↑ Tarptautinë muzikinio jaunimo federacija.
Fedorov Vladimir [Vladimiras Fêdorovas; 1901.VIII.18
netoli Èernigovo (Ukraina) – 1979.IV.9 Paryþiuje],
pranc. muzikologas, bibliografas. Rusas. Nuo 1920 gy-
veno Prancûzijoje. Muz. teorijos ir kompozicijos mo-
kësi pas A. Pirro, A. Gédalge, P. Vidalá. Nuo 1933 buvo
Sorbonos b-kos, 1946–66 Prancûzijos nac. bibliotekos
Muz. skyriaus, 1958–64 Paryþiaus kons-jos bibliote-
kos direktorius. 1951 ákûrë Tarpt. muzikos b-kø aso- Vladimiras Fedosejevas
ciacijà (1962–65 ir 1968–71 prezidentas). 1964–67
Tarpt. muzikologijos d-jos, 1964–66 Tarpt. muzikos ta-
rybos prezidentas. Þrn. „Fontes artis musicae“ (ák.
1954) vyriausiasis redaktorius. Nuo 1952 vadovavo
bibliogr. leidiniui „Répertoire internationale des sour-
ces musicales“. Paraðë darbø apie rusø muzikos isto-
rijà ir kompozitorius. Nijolë Taluntytë
äîñååâ; g. 1932.VIII.5 Sankt Peterburge], rusø dirigen-
tas. 1957 baigë Maskvos Gnesinø ped. in-tà (N. Èai-
kino bajano ir N. Reznikovo dirigavimo kl.), 1971 –
Maskvos kons-jos aspirantûrà (vadovas L. Ginzbur-
gas). 1959–74 rusø l. instrumentø orkestro, 1974–91
SSRS Centr. televizijos ir radijo, nuo 1992 – Èaikov-
skio simf. orkestro meno vadovas ir vyriausiasis diri-
gentas. Gastroliavo Europoje. Þymus rusø kompozi-
toriø kûrybos interpretuotojas. 1993 Vienos valst.
operos teatre dirigavo G. Bizet Carmen. 1995 su Èai- Aleksandras Fedotovas
kovskio simf. orkestru áraðë M. K. Èiurlionio simf. po-
emas „Miðke“ ir „Jûra“. Pav. Danutë Mekaitë
Fedòtovas Aleksandras [g. 1949.X.24 Ðiauliuose], liet.
dþiazo saksofonininkas, klarnetininkas. 1975 baigë
Lietuvos kons-jà (A. Budrio kl.). 1967–70 grojo puè.
orkestre „Trimitas“, 1971–72 – Lietuvos nacionalinës
filh-jos simfoniniame orkestre. Saksofonu mokësi gro-
ti savarankiðkai. Nuo 1979 moko groti saksofonu Lie-
tuvos MuA; doc. (1995). 1981–83 staþavo Maskvos
kons-joje (pas L. Michailovà). 1980 Vilniuje subûrë
Feicht
392
dþiazo trio (G. Abarius, R. Vainas, ∆); trio 1980 Birð-
tono festivalyje laimëjo Didájá prizà. 1982–94 G. Aba-
riaus dþiazo ansamblio saksofonininkas. Pav.
Auðra Listavièiûtë
Feicht Hieronim [Heronimas Fe¤chtas; 1894.IX.22
Mogilne (netoli Gnezno) – 1967.III.31 Varðuvoje],
lenkø muzikologas, kompozitorius. Baigë Krokuvos
teol. in-tà, 1916 áðventintas kunigu. Studijavo Kroku-
voje (pas B. Wallek-Walewská) ir Lvovo kons-joje (var-
gonø ir komp. teorijos kl.), Krokuvos un-te muzikolo-
gijà (A. Chybiñskio kl.). Freiburgo un-te gilino grigal.
choralo þinias. 1925–32 (su pertraukomis) dëstë Lvo-
ve, Varðuvoje, 1929–30 ir 1935–39 Krokuvos kons-joje.
Nuo 1946 Vroclavo un-to Muzikologijos katedros ve-
dëjas, 1948–52 ir Aukðtosios muz. m-los rektorius.
1952–64 Varðuvos un-to Muzikologijos in-to Lenkø
muzikos istorijos katedros profesorius. Nuo 1963
rengë sen. muzikos serijà „Antiquitates musicae in
Morton Feldman Polonia“ (1963–70, 1–12 t.). Nuo 1953 leidyklos „Wy-
dawnictwo Dawnej Muzyki Polskiej“ vyriausiasis re-
daktorius. ∆ – vienas þymiausiø senosios lenkø mu-
zikos (daugiausia vid. amþiø ir baroko) tyrinëtojø.
Daugelis jo darbø skirti XVII–XVIII a. lenkø kom-
pozitoriø, Fr. Chopino kûrybai. Sukûrë miðiø, kûri-
niø vyrø chorui, preliudø vargonams. Nijolë Taluntytë
Féinbergas Samuilas [Ñàìóèë Åâãåíüåâè÷ Ôåéíáåðã;
1890.V.26 Odesoje – 1962.X.22 Maskvoje], rusø pia-
nistas, pedagogas, kompozitorius. Menotyros daktaras
(1940). 1911 baigë Maskvos kons-jà (A. Goldenveize-
rio ir N. Þiliajevo mokinys), 1922–62 joje dëstë; profe-
sorius. Nuo 1912 koncertavo. ∆ interpretacijoms bû-
dinga intelektas ir emocingumas. Atliko visus
J. S. Bacho preliudus ir fugas, visas L. van Beethoveno
ir A. Skriabino sonatas. Sukûrë kûriniø f-nui (3 kon-
certus, 12 sonatø, fantazijà), sonatà smuikui, dainø.
Aranþavo l. dainø (25 èiuvaðø dainos, 1935). Kûrybai
átakos turëjo A. Skriabinas. Mokiniai: I. Aptekarevas,
V. Merþanovas, V. Natansonas ir kiti. Erdvilas Sodeika
fe¤zeris, garso fazës keitiklis. Elektroniniu bûdu keièiant
signalo fazæ, iðgaunamas erdvëje besisukanèio garso
áspûdis. Skambesys tampa gyvesnis, vibruojantis. ∆ kom-
binuojant su reverberatoriumi, garso erdvumo áspûdis
sustiprëja. Vytautas Bièiûnas
fejêrija (pranc. féerie; < fée – fëja), mitologinës, fantas-
tinës ar kitokios tematikos teatro, cirko vaidinimas ar
kino filmas su gausiais ðviesos, spalvø, garsø efektais,
virtuoziðkais aktoriø triukais. Atsirado apie XVI a. Ita-
lijoje. ∆ bruoþø turëjo XVII–XVIII a. mugës teatrai,
kai kurios operos. ∆ ypaè populiari buvo XX a. muz.
teatre (operose, operetëse). Danutë Kalavinskaitë
Feldman Morton [Mortonas Fêldmenas; 1926.I.12
Niujorke – 1987.IX.3 ten pat], JAV kompozitorius.
1948–49 studijavo kompozicijà pas S. Wolpe’à ir
W. Rieggerá, kartu mokësi tapyti pas P. Gustonà. Kûry-
bai turëjo átakos J. Cage’o muzika ir abstrakèiojo eks-
presionizmo tapyba. Muzikoje propagavo neapibrëþ-
tumo idëjà – partitûrose tik apytikriai þymëjo garsø
aukðtá, pateikdavo nebaigtà kûrinio variantà. Muzika
daþnai statiðka. Sukûrë daug muzikos áv. sudëties ka-
mer. instrumentiniams ansambliams, instrumentui ar
balsui solo su kamer. ansambliu, f-nui. Svarbesnieji
kûriniai: instr. ciklai áv. sudëties ansambliams – Ex-
tensions I–V (1951–60), Durations I–V (1960–61), Ver-
tical Thoughts I–V (1963–70); Four instruments sm.,
vè., f-nui ir varpeliams (1963), For Franz Kline sopra-
nui, sm., vè., valt., kurantams ir f-nui (1964), De Koo-
nig f-nui, vè., sm., valt. ir muð. (1963), The Swallows of
Salangan chorui ir 76 instrumentams (1961); The Viola
in my Life I–IV (1970–71); The Rothko Chapel vè., cho-
rui ir muð. (1972); baletas Ixion 10 instrumentø (1960);
monodrama Neither („Niekas“ sopranui ir ork., pagal
S. Beckettà, 1977); 2 styg. kvartetai (1979, 1983); The
Turfan Fragments ork. (1980); Triadic Memories f-nui
(1981); For John Cage (1982); Three voices 3 sopra-
nams arba balsui ir magnetofono juostai (1982); kon-
certas vè. (1984). Paskelbë straipsniø apie ðiuolaik. mu-
zikà. Pav. Aldona Juodelienë
Feldmusik (vok.), musique d’écurie(pranc.) – muzi-
ka, skirta atlikti po atviru dangumi. Iki XVIII a. pab.
kûriniai karo arba rûmø orkestrui – áv. signalai, fan-
faros, serenados ir kt. Judita Þukienë
Fellerer Karl Gustav [Karlas Gustavas Fêlereris;
1902.VII.7 Freizingene – 1984.I.7 Miunchene], vok.
muzikologas. Muzikologijà studijavo Miuncheno
(A. Sandbergerio kl.) ir Berlyno un-tuose (H. Aber-
to, J. Wolfo, C. Sachso, E. M. von Hornbostelio kl.).
Dëstë Miunsterio, Freiburgo (Ðveicarija), Kelno
(1967–68 rektorius) un-tuose; prof. (1932). Nuo 1930
leido „Kirchenmusikalisches Jahrbuch“, 1932–37 re-
dagavo þrn. „Musica sacra“. Vienas J. Haaso d-jos kû-
rëjø, jos prezidentas (nuo 1951). 1962–68 Muz. tyri-
nëtojø d-jos (Kelne) prezidentas. Pagr. tyrimø sritis –
baþn. muzikos raida, jos palikimo leidyba. Svarbus ∆
veikalas „Einführung in die Musikwissenschaft“ („Mu-
zikologijos ávadas“, 1942). Jonas Bruveris
Felsenstein Walter [Valteris Fêlzenðteinas; 1901.V.30
Vienoje – 1975.X.8 R. Berlyne], Austrijos operos ir
dramos reþisierius, aktorius. Vokieèiø meno akade-
mijos akad. (1951), jos viceprezidentas (1959). Pra-
hos un-to (1962), Humboldtø un-to Berlyne garbës
daktaras. Nuo 1923 dirbo Vokietijos teatruose kaip
aktorius ir reþisierius. 1938–40 gyveno Ciûriche. Èia
pastatë R. Strausso „Salomæ“. 1940 gráþo á Berlynà.
Dirbo Schillerio teatre. 1941 Achene pastatë G. Ver-
di „Falstaffà“, R. Wagnerio „Tannhäuserᓠir kt. Nuo
1947 Berlyno teatro „Komische Oper“ vadovas. Tuo
paèiu metu reþisavo Milane, Hamburge, Ðtutgarte,
Zalcburge, Prahoje, Vienoje. Pastatë ~30 operø. Þy-
miausieji pastatymai: G. Verdi „Traviata“ (1928, 1934,
1960, 1967) ir Otello (1957), G. Bizet Carmen (1933,
1939, 1949, 1969, 1972), W. A. Mozarto „Uþburtoji
fleita“ (1954) ir Don Giovanni (1966), L. Janãèeko
„Laputës gudruolës nuotykiai“ (1956), J. Offenbacho
„Hoffmanno pasakos“ (1958), G. Paisiello „Sevilijos
kirpëjas“ (1960), S. Prokofjevo „Meilë trims apelsi-
nams“ (1968). Reþisavo kino filmus Fidelio (1956), Otel-
lo (1969). Pastatë ir dramos spektakliø. Nuo 1959 va-
dovavo reþisieriø meistriðkumo kursams Bairoite, 1963
vadovavo reþisieriø seminarams Vienoje, 1964 – Ber-
lyne. Þymiausieji mokiniai: G. Friedrichas, J. Herzas.
∆ – ryðkiausias vok. operos teatro reformatorius. Mu-
zikai teikë ypatingà reikðmæ. Aukðèiausia teatr. meno

forma laikë operà, kurià statë pagal realist. tradicijas.
Didelá dëmesá teikë tekstui, libretui. Paraðë darbø apie
teatro muzikà.
L: Friedrich G. Walter Felsenstein. Weg und Werk. B., 1961; Kranz D.
Gespräche mit Felsenstein. B., 1976.
Rita Aleknaitë-Bieliauskienë, Adeodatas Tauragis
Ferencsik Jãnos [Janoðas Fêrenèikas; 1907.I.18 Bu-
dapeðte – 1984.VI.12 ten pat], vengrø dirigentas. Stu-
dijavo Budapeðto kons-joje. 1927–30 Budapeðto OT
koncertmeisteris, 1930–44 ðio teatro dirigentas. 1930–
31 Bairoito festivaliø dirig. asistentas. 1945–52 Veng-
rijos radijo simf. orkestro, 1948–50 dar ir Vienos OT
dirigentas. Nuo 1952 Vengrijos OBT ir filh-jos simf.
orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
Þymus B. Bartóko, Z. Kodãly’aus, F. Liszto kûriniø in-
terpretuotojas. Pirmasis atliko daugelá XX a. vengrø
kompozitoriø (Z. Durkó, A. Bozay’s, A. Mihãly’aus)
kûriniø. Dirigavo Zalcburgo ir Edinburgo muz. festi-
valiuose, gastroliavo Europoje, JAV, áraðë daug plokð-
teliø (þymiausios – su Londono ir Olandijos radijo
simf. orkestrais). Danutë Mekaitë
Ferguson Howard [Hovardas Fêrgusonas; 1908.X.21
Belfaste – 1999.XI.1 Kembridþe], airiø pedagogas,
komp., pianistas. Nuo 1922 studijavo kompozicijà Lon-
dono karaliðkajame muz. koledþe pas R. O. Morrisà.
1948–63 Londono karaliðkosios MuA profesorius. Nuo
6 d-meèio redagavo ir publikavo senàjà klavyr. muzikà.
Kûriniai: kantatos – Amore langueo („Meilës kalba“,
1956), The Dream of the Rood („Svajonë apie kryþiø“,
1959); Overture for an Occasion („Proginë uvertiûra“
ork., 1953); Go from My Window („Eik nuo mano lan-
go“ ork., 1948); koncertas f-nui (1932); oktetas klar.,
valt. ir styg. kvintetui (1934); sonatos smuikui, pjesës
f-nui; solo ir choro dainos. Paraðë teor. darbø apie sen.
muzikos interpretacijà, tarp jø – antologija „Style and
Interpretation“ („Stilius ir interpretacija, 4 t., 1963–64),
„Early French Keyboard Music“ („Ankstyvoji pranc.
klavyrinë muzika“, 2 t., 1966), „Early German Key-
board Music“ („Ankstyvoji vokieèiø klavyr. muzika“,
2 t., 1970). Jonas Klimas
Ferguson Maynard [Meinardas Fêrgusonas; g. 1928.V.4
Monrealyje], Kanados ir JAV trimitininkas, ork. vado-
vas. 1943 debiutavo su savo ansambliu. Nuo 1948 grojo
JAV su B. Raeburnu, J. Dorsey’u, Ch. Barnetu. 1950–
53 grojo S. Kentono orkestre. 1956 Niujorke ákûrë sa-
vo ansamblá, þinomà kaip „Dream Band of Birdland“,
grojo kaip solistas kituose kolektyvuose. 1968 iðvyko á
Anglijà, ten subûrë orkestrà, su kuriuo 1972 atvyko á
Amerikà. ∆ orkestras buvo laikomas geriausiu to me-
to dþiazo ansambliu. Kaip trimitininkas ∆ pasiþymëjo
ypatinga grojimo aukðtame registre technika.
Jûratë Kuèinskaitë
fermatâ (it. sustojimas), þenklas, pailginantis natos ar-
ba pauzës ritm. vertæ. Þymima U virð arba u po nata,
akordu ar pauze, kai kada ir virð takto brûkðnio, daþ-
niausiai kûrinio arba jo dalies pabaigoje, kartais kitoje
pabrëþtinoje vietoje. ∆ tiksliai nenurodo, kiek reikia
pailginti natà (paprastai 1,5–2 kartus). Rûta Mielkutë
Ferneyhough Brian [Brajanas Fêrnihafas; g. 1943.I.16
Koventryje], anglø kompozitorius. Studijavo pas
L. Berkeley’á, T. de Leeuwà, K. Huberá. Nuo 1971 dës-
Ferrari
393
to aukðtosiose m-lose, vasaros kursuose Europoje ir
JAV. Kûryboje ryðkios avangardizmo tendencijos, bû-
dinga serijinë technika, elektronika. Kûriniai: Epicycle
20 styginiø (1969), Missa brevis 12 balsø (1971), Tran-
sit 6 balsams ir kamer. ork. (1975), La Terre est un
homme ork. („Þemë yra þmogus“, 1978), Carceri d’In-
venzione kamer. ansambliui („Vaizduotës kalëjimai“,
1982, fl. ir kamer. ork., 1984), Études Transcendenta-
les balsui ir ansambliui („Transcendentiniai etiudai“,
1984), Mnemosyne bos. fl. ir magnetofonui (1986),
Kurze Schatten gitarai („Trumpi ðeðëliai“, 1983–89),
styg. kvartetai (1969, 1980, 1987, 1990). Pav.
Aldona Juodelienë
Ferni-Giraldoni Carolina [Karolina Fêrni-Dþiraldòni;
1839.VIII.20 Kome – 1926.VII.4 Milane], it. smuiki-
ninkë, dainininkë (sopranas), dainavimo pedagogë.
Kaip smuikininkë koncertavo didþiausiuose Europos
miestuose. Nuo 1861 mokësi dainuoti pas F. Varesi ir
G. Pasta’à. 1862 debiutavo Turine (Leonora 2). 1866–
Brian Ferneyhough
68 dainavo LS, vëliau Genujos, Venecijos, Florenci-
jos, Nicos, Madrido, Barselonos, Sevilijos operos teat-
ruose. 1886 su vyru dainininku L. Giraldoni Milane
ásteigë dainavimo m-là. Nuo 1888 gyveno Sankt Pe-
terburge, vertësi privaèiomis pamokomis. 1895–1921
dëstë Sankt Peterburgo kons-joje; profesorë. 1921 grá-
þo á Italijà. Vaidmenys: Selika, Norma, Desdemona 2.
Mokiniai: E. Burzio, M. Èerkaskaja, M. Dolina-Gor-
lenko, sûnus E. Giraldoni. Tamara Vainauskienë
feroce (it., AN) – paðëlusiai, staigiai, smarkiai.
Ferrari Giacomo Goffredo [Dþakomas Gofredas Fe-
råris; krikðtytas 1763.IV.2 Roverete (Trentas), m.
1842.XII Londone], it. kompozitorius. Muzikos mo-
kësi Veronoje, Milane, Neapolyje pas G. Latilla’à ir
G. Paisiello. Nuo 1787 dirbo teatruose akompania-
toriumi, mokë dainuoti Paryþiaus aristokratus. 1792
iðvyko á Londonà, kûrë arijas dainininkei A. Catala-
ni. Koncertavo Paryþiuje ir Vienoje (1802), Italijoje
(1799, 1815). 1823–27 dainavimo mokytojas Edinbur-
ge, vëliau gráþo á Londonà. Kûryboje tæsë Neapolio
m-los tradicijas. Kûriniai: 2 koncertai f-nui (1790,
1792–93), ~100 kamer. kûriniø; kantata; miðios; ope-
ros, tarp jø – Il Rinaldo d’Asti (past. 1802), L’eroina di
Raab („Raabo didvyrës“, past. 1813), baletai, tarp jø –
Borea e Zeffiro („Borëja ir Zefyras“, past. 1805), La
dama di spirito a Napoli („Sàmojinga dama Neapoly-
je“, past. 1809). Aldona Juodelienë
Ferrari Luc [Lukas Feråris; g. 1929.II.5 Korsikoje],
pranc. kompozitorius. 1946–48 studijavo Versalio
kons-joje, 1948–50 Normalinëje muz. m-loje Paryþiuje
(kompozicijà pas A. Honeggerà); 1952 mokësi pas
E. Varêse, 1953–54 pas O. Messiaenà. 1959 su
P. Schaefferu ákûrë „Groupe de Recherches Musica-
les ORTF“; 1959–63 ðiai grupei vadovavo. 1964–66
dëstë kompozicijà Reino muz. m-loje Kelne. Nuo 1967
dëstë Vokieèiø kino ir televizijos akademijoje V. Ber-
lyne, 1969 – Monrealio un-te. Kuria daugiausia kon-
kreèiàjà muzikà, nuo 1960 ir kino muzikà. Paryþiaus
TV kuria audiovizualinius spektaklius, garsinius re-
portaþus. Svarbesnieji kûriniai: Spontane I–IV – 4 im-
provizacijos 9, 10, 8 ir 11 atlikëjø (1962), Flashes 14
instrumentø (1963), Music promenade 4 magnetofo-
Ferras
394
nams (1964–69), Symphonie inachevée ork. („Nebaig-
toji simf-ja“, 1966), Société II 4 solistams ir 16 instru-
mentø („Bendruomenë“, 1967), Société IV – akcija
publikai solo (1969), Société V 6 muð., aktoriui ir pub-
likai (1969), Allo, ici la terre („Alio, èia þemë“, multi-
medija, 1971), Allo, ici la terre II áv. instrumentams ir
balsui (1976), Cellule f-nui, muð. ir magnetofonui
(1975); Monologos balsui ir 2 magnetofonams, His-
toire du plaisir et de la désolation ork. („Malonumo ir
nevilties istorija“, 1981), En tournement d’amour
(„Meilës sûkury“, 1986). Sukûrë dok. filmus apie
O. Messiaenà, K. Stockhausenà, H. Scherchenà,
C. Taylorà, M. Kagelá. Aldona Juodelienë
Ferras Christian [Kristianas Ferâ; 1933.VI.17 Tukë (Pa
de Kalë sàsiauris) – 1982.IX.15 Paryþiuje], pranc.
smuikininkas. Studijavo Nicos ir Paryþiaus kons-jose,
tobulinosi pas G. Enescu. Debiutavo bûdamas 13 m.
Paryþiuje. 1948 laimëjo I vietà Long ir Thibaud tarpt.
konkurse (Paryþiuje). Þymus kompozitoriø klasikø ir
Franšois-Joseph Fétis
romantikø muzikos interpretuotojas. Gastroliavo Eu-
ropos, Amerikos ðalyse, Australijoje, Japonijoje.
Danutë Mekaitë
Ferrero Willy [Vilis Ferêras; 1906.V.21 Portlende –
1954.III.23 Romoje], it. dirigentas. Diriguoti koncer-
tus pradëjo 7 metø. 1924 baigë Vienos muz. ir scenos
meno akademijà. Gastroliavo daugelyje ðaliø. Ypaè ta-
lentingai dirigavo virtuoziðkus kûrinius orkestrui
(C. Debussy „Ðventës“, M. Ravelio „Bolero“, G. Rossi-
ni, G. Verdi operø uvertiûros). Danutë Mekaitë
Ferrier Kathleen [Katlina Ferýr; 1912.IV.22 Aukðtuti-
niame Voltone (Lankaðyras) – 1953.X.8 Londone], ang-
lø dainininkë (kontraltas). 1928–30 mokësi skambinti
f-nu, 1940–42 dainuoti (pas R. Hendersonà Londone).
1942 debiutavo Niukastlyje (J. S. Bacho „Pasijoje pa-
gal Matà“). Dainavo monumentaliø vokal. simfoniniø
kûriniø, tik dvi operø partijas (Lukrecija, Euridikë 1),
kamer. muzikà, anglø liaudies dainas. Dainavo Glaind-
borno, Edinburgo, Zalcburgo festivaliuose.
Rûta Prusevièienë
fervidamente, fervido (it., AN) – karðtai, audringai,
liepsningai.
fes, garso fa bemol raidinis pavadinimas.
feses, garso fa dubl-bemol raidinis pavadinimas.
Festa Costanzo [Kostancas Festâ; g. apie 1480 Pjemon-
te, m. 1545.IV.10 Romoje], it. kompozitorius. 1510–
17 gyveno Iskijos saloje (prie Neapolio); 1515–17 ku-
nigaikðtienës Constance’os d’Avalos rûmø dainavimo
mokytojas. 1517–45 Siksto koplyèios Romoje giedo-
tojas ir komp. Vienas Romos m-los pradininkø, rene-
sanso madrigalo kûrëjø. Sukûrë ~50 motetø, >4 mi-
ðias, 4 miðiø dalis, ~100 himnø, 12 Magnificat, 8
lamentacijas, litanijø, antifonø, responsorijø, ~170
madrigalø, ðansonà. Jonas Klimas
festante, festivo, festosamente, festoso, con festivita
(it., AN) – iðkilmingai, ðventiðkai.
festivåliai ↑ muzikos festivaliai.
Fétis Franšois-Joseph [Fransua Þozefas Fetísas;
1784.III.25 Monse (Hero dep.) – 1871.III.26 Briuse-
lyje], Belgijos komp., muzikologas. Vienas lyginamo-
sios muzikologijos kûrëjø. Mokësi Paryþiaus kons-joje
(L. Cherubini ir Fr. A. Boieldieu kompozicijos kl.).
1821–27 dëstë Paryþiaus kons-joje. Nuo 1827 Pary-
þiuje leido muzikologijos þrn. „Revue musicale“. Nuo
1833 Briuselio kons-jos direktorius. Surengë ist. kon-
certø ciklø Paryþiuje (1832) ir Briuselyje (1837), va-
dovavo Karal. kapelai Briuselyje. Susistemino to meto
muz. istorijos ir teorijos þinias, iðkëlë praeities epo-
chø muzikos iðliekamàjà vertæ. Suformulavo tonalu-
mo sampratà ir ja grindë harmonijos raidà. Reikðmin-
giausi darbai: „Biographie universelle des musiciens et
bibliographie générale de la musique“ („Visuotinë mu-
zikø biografija ir muzikos bendroji bibliografija“, 1835–
44, 8 t.), „Histoire générale de la musique“ („Visuoti-
në muzikos istorija“, 1869–76, 5 t., nebaigta), „Traité
complet de la théorie et de la pratique de l’harmonie“
(„Harmonijos teorijos ir praktikos traktatas“, 1844).
Paraðë daug muz. vadovëliø. Sukûrë 7 operas, simf.,
kamer., vokal. muzikos kûriniø. Pav. Algirdas Ambrazas
Feuermann Emanuel [Emanuelis Fòjermanas;
1902.XI.22 Kolomyje (prie Lvovo) – 1942.V.25 Niu-
jorke], JAV violonèelininkas. Nuo 1909 Vienoje mokë-
si grieþti pas A. Walterá, vëliau Leipcige – pas J. Klen-
gelá. Nuo 1918 dëstë Kelno kons-joje, koncertavo kaip
solistas, grieþë B. Elderingo kvartete. 1930–33 Ber-
lyno aukðtosios muz. m-los profesorius. 1937–38 gy-
veno Ciûriche, 1938 emigravo á JAV. Nuo 1941 Fila-
delfijos Curtis in-to profesorius. Virtuoziðkai grieþë
solo kûrinius violonèelei. Kamer. ansamblius grieþë
su A. Schnabeliu, B. Hubermanu, A. Rubinðteinu,
J. Heifetzu. Áraðë daug plokðteliø. Jurgis Dvarionas
fiasco (it.), kokios nors veiklos (ypaè kûrybinës) ne-
sëkmë, visiðkas þlugimas, pvz., atlikëjo, muz. kûrinio,
kompozitoriaus ∆.
fiata, una fiata (it., AN) – kûriná arba jo dalá atlikti
vienà kartà.
Fibich Zden†k [Zdenekas Fíbichas; 1850.XII.21 Vðe-
borþicuose – 1900.X.15 Prahoje], èekø komp., dirigen-
tas. Muzikos mokësi Prahoje, Leipcige, Paryþiuje, Man-
heime (Vokietija). 1873–74 dëstë Vilniaus muz. m-loje.
1875–78 Prahos nac. teatro dirigentas. Èekø nac. mu-
zikos klasikas, romantikas. Sukûrë >600 áv. þanrø kû-
riniø: 7 operas, tarp jø – Ðãrka (1897), melodramø,
tarp jø – trilogija Hippodamia (1890–91), 3 simf-jas
(1883, 1892, 1898), simf. poemø, uvertiûrø, kamer.
muzikos (styg. kvartetà, 1878; fp. trio, 1872; fp. kvar-
tetà, 1874, fp. kvintetà, 1894), kûriniø f-nui, chorø,
dainø. Adeodatas Tauragis
fídelis (vok. Fiedel, Fidel), muz. instrumentas – stryk.
chordofonas. Violos ir smuiko pirmtakas. Fideliais
vadinami nuo VIII a. pab. V. Europoje vartoti alti-
niai ir diskantiniai muz. instrumentai (manoma, kad
jie kilæ ið Azijos), besiskiriantys dydþiu, pavidalu (tu-
rëjo butelio, kastuvo, kriauðës pavidalo korpusà) ir
stygø skaièiumi. XII–XIII a. iðsirutuliojo 5 stygø fi-
delio tipas su ovaliu, truputá álenktu korpusu ir tie-
siu kakleliu. Fideliai buvo derinami trejopai: D, G,
g, d1, d1; G, d, g, d1, g1 ir G, G, d, c1, c1. XX a. sen.
muzikos ansambliuose grieþiama modifikuotu ∆. Ðis
∆ turi 4–6 stygas, derinamas kvintomis arba kvarto-
mis ir tercijomis.

Fiedler Arthur [Arturas Fídleris; 1894.XII.17 Bosto-
ne – 1979.VII.10 ten pat], JAV dirigentas. 1911–15
studijavo Berlyne, Prûsijos karaliðkojoje MuA. Nuo
1915 grieþë smuiku, altu, violonèele Bostono simf. or-
kestre. 1924 ákûrë „Boston Sinfonietta“ orkestrà. Nuo
1930 orkestro „Boston Pops’ Orchestra“ dirigentas.
Gastroliavo JAV, Kanadoje, Europos ðalyse. Dëstë
ávairiuose JAV un-tuose. Þivilë Ramoðkaitë
Field John [Dþonas Fíldas; 1782.VII.26 Dubline –
1837.I.23 Maskvoje], airiø pianistas, komp., pedago-
gas. Mokësi Dubline pas T. Giordani, Londone pas
M. Clementi. 1802 kartu su Clementi koncertavo Eu-
ropoje. Vienoje tobulinosi pas J. G. Albrechtsbergerá.
Nuo 1802 gyveno Rusijoje; koncertavo ir mokë skam-
binti f-nu (mokiniai: A. Verstovskis, A. Guriliovas,
A. Diubiukas, M. Glinka). 1832 gastroliavo Anglijoje,
Austrijoje, Belgijoje, Italijoje, Prancûzijoje. ∆ – vie-
nas pirmøjø pianistø romantikø; komp. F. Lisztas ver-
tino dainingà, dinamiðkà ∆ skambinimà. Svarbiausià
∆ kûrybos dalá sudaro noktiurnai f-nui (20) – pirmieji
ðio þanro pavyzdþiai muz. literatûroje. Kiti kûriniai: 7
koncertai f-nui su ork., 4 sonatos, variacijos f-nui, ka-
meriniai instr. ansambliai, arijos, romansai. Pav.
Erdvilas Sodeika
Fígneris Nikolajus [Íèêîëàé Íèêîëàåâè÷ Ôèãíåð;
1857.II.21 Nikoforovkoje (netoli Kazanës) –
1918.XII.13 Kijeve], rusø dainininkas (lyrinis drama-
tinis tenoras). Nuo 1879 dainuoti mokësi Sankt Pe-
terburgo kons-joje ir privaèiai pas I. Prianiðnikovà bei
Þ. Everardi. Tobulinosi Italijoje pas Fr. Lamperti ir
kt. 1882 debiutavo Neapolyje (Faustas). 1882–87 gast-
roliavo V. Europoje ir P. Amerikoje. 1887–1904 ir
1907–10 dainavo Sankt Peterburgo Marijos teatre,
1904–07 privaèiose operose. 1910–15 Sankt Peterbur-
figûracija. 1 pav. L. van Beethoveno sonatos f-nui op. 2 Nr. 3 III d.
2 pav. W. A. Mozarto VI sonatos klavyrui K 284 (205b) III d.
3 pav. Fr. Chopino etiudas f-nui op. 25 Nr. 2
figûracija
395
go Liaudies operos trupës direktorius ir meno vado-
vas. Nuo 1915 dainavimo pedagogas. Dainavo tem-
peramentingai, ekspresyviai, muzikaliai, sukûrë ryð-
kiø vaidmenø (Lenskis, Germanas, Don José, Alfredo,
Hercogas, Otello ir kt.). Áraðë plokðteliø (1901–09).
Tamara Vainauskienë
Figner-Mei Medea [Medëja Fígner-Mei; 1859.IV.4
Florencijoje – 1952.VII.8 Paryþiuje], rusø dainininkë
(dramat. sopranas). It. kilmës. Dainuoti mokësi Flo-
rencijos kons-joje pas F. Bianchi, H. Panofka’à ir kt.
1875 debiutavo Sinalungoje (netoli Florencijos), su-
kurdama Azucena’os vaidmená. Dainavo Italijos, Ispa-
nijos, P. Amerikos teatruose, 1887–1916 Sankt Peter-
burgo Marijos teatre. 1912–30 dainavo koncertuose,
dëstë. Nuo 1930 gyveno Paryþiuje. Vaidmenys: Tatja-
na, Liza, Jolanta, Tosca, Mimi, Brünhilde, Marguerite,
Desdemona ir kt. Tamara Vainauskienë
figûrâ (lot. iðvaizda, pavidalas): 1. Charakteringa, daþ-
John Field
niausiai pasikartojanti melodinë arba ritminë garsø
grupë. 2. XVI–XVIII a. muzikoje – melod. ar harmo-
ninis junginys, iðreiðkiantis tam tikrà afektà, pabrë-
þiantis atskirø poet. teksto þodþiø, fraziø prasmæ. Dar
vadinamas retorine figûra (↑ muzikinë retorika). 3.
↑ Figûracijos elementas.
figûråcija (lot. figuratio – vaizdavimas, iðvaizdos su-
teikimas), muz. medþiagos (melodijos, harmonijos, rit-
mo) faktûrinis iðdëstymas ir iðplëtojimas. Bûna: har-
moninë, melodinë, melod. harmoninë, ritminë ∆.
Harmoninë ∆ – tai akordo garsø melodinis iðdësty-
mas ávairiai juos kaitaliojant (1 pav.); melodinë ∆ –
tai balso melod. pieðinio paávairinimas neakord. to-
nais (2 pav.); melodinë harmoninë ∆ – tai melodijos
paávairinimas neakord. tonais ir akordo tonø iðdësty-
Figuð-Bystrô
396
4 pav. Fr. Chopino etiudas f-nui op. 10 Nr. 2
5 pav. M. K. Èiurlionio variacija ið ciklo Sefaa Esec f-nui
mo keitimas. Skirstoma á dainingàjà (3 pav.) ir pasa-
þinæ ∆ (4 pav.); ritminë ∆ – tai ritmiðkas harmonijos
keitimas, kartojant atskirus akordo ar melodijos to-
nus, intervalus, akordus (5 pav.). ∆ labai reikðminga
Filipínø mùzika. Didþioji ∆ dalis pagrásta V. Europos
variacijose, ypaè ornamentinëse.
L: Òþëèí Þ. Ó÷åíèå î ìóçûêàëüíîé ôàêòóðå è ìåëîäè÷åñêîé ôèãó-
ðàöèè. Ò. 1–2. Ì., 1976–77. Vaclovas Paketûras
Figuð-Bystrô Viliam [Viliamas Fíguðas-Bístris; 1875.II.28
Banska Bistricoje – 1937.V.11 ten pat], slovakø komp.,
etnomuzikologas. Nuo 1893 mokytojavo Slovakijoje ir
Vengrijoje. Nuo 1906 vargonininkavo, dirigavo chorams,
mokytojavo Banska Bistricoje. 1914 baigë Budapeðto
MuA. Sukûrë operà „Detvanas“ (1928), kantatà Slo-
venskã piese÷ („Slovakiðka giesmë“, 1913), 2 siuitas
ork., fp. trio, fp. kvartetà (1918), kûriniø sm., f-nui, 5
sàs. slovakø l. dainø iðdailø (1905–15). Uþraðë slova-
kø, vengrø l. dainø, jas tyrë. Jonas Klimas
Filadêlfijos simfòninis orkêstras (Philadelphia Or-
chestra). 1900 ákûrë dirig. Fr. Scheelis (iki 1907 buvo
ðio orkestro vadovas). Kiti dirigentai: C. Pohlingas
(1907–12), L. Stokowskis (1912–38), E. Ormandy
(1938–80), R. Muti (1981–92), W. Sawallischas (nuo
1993). Adeodatas Tauragis
filare (it.), filer le son (pranc.) – filiruoti.
filharmònija (gr. phileô – myliu + harmonia – darna),
draugija arba ástaiga, rengianti koncertus; pastatas (ar
salë), kuriame jie vyksta. ∆ pobûdþio d-jas (vad. akade-
mijas) muz. mëgëjai pradëjo kurti renesanso epocho-
je. Garsëjo Florencijos akademija (ák. 1459), Paryþiaus
poezijos ir muzikos akademija (ák. 1570), Florencijos
kamerata (ák. 1580), Bolonijos ∆ akademija (ák. 1666),
Romos Arkadijos akademija (ák. 1692). Nuo XVII a.
kaip ∆ veikë ir un-tø d-jos (vad. ↑ collegium musicum)
Vokietijoje, Èekijoje, Italijoje, Ðveicarijoje (ið Leip-
cigo collegium musicum atsirado „Gewandhaus“).
XVIII a. pab. pradëta steigti vad. filharmonines (ar-
ba filharmonikø) d-jas; vienos pirmøjø susikûrë Liub-
lianoje (1794), Bostone (1797), Sankt Peterburge
(1802), Londone (1813).
Lietuvoje koncertus rengianèiø org-jø atsirado XIX a.
II pusëje. 1928 Kaune susikûrë ↑ Lietuvos filharmoni-
jos draugija. 1940.X Vilniuje ásteigta ∆ (↑ Lietuvos na-
cionalinë filharmonija). Jonas Bruveris
(ispanø) muz. tradicijomis. Aborigenø muzika gyvuo-
ja tik kai kuriuose Filipinø rajonuose (Lusone, Min-
dore, Palavane, Mindanao, Sulus). Ðiø regionø muzi-
ka artima Indonezijos, Pietryèiø Azijos muz. kultûrai.
Filipinø ðiaurëje muzika atliekama taikos sudarymo,
medþioklës ir kt. iðkilmëse, pietuose – per vestuves,
derliaus nuëmimo ar islamo relig. apeigas. Ð. Lusono
kalnuose populiarûs gongai, kuriais akompanuojama
porø ir grup. ðokiams. Vartojami áv. muð. instrumen-
tø ansambliai: 6 gongai; 2 gongai ir cilindr. bûgnas; 2
gongai, 2 kûginiai bûgnai ir 2 metal. lazdelës; 3 gongai
ir kt. Ðeðiø gongø ansamblyje 4 instrumentai atlieka
tarsi melodijà (jà sudaro iðsklaidyti tonai, iðgaunami
ávairiai muðant, braukant, dauþiant gongus rankomis),
vienu muðama ostinat. figûra, o ðeðtuoju improvizuo-
jama. Gausu muz. instrumentø, padarytø ið bambu-
ko: nos. fleita (kalelengas), Pano fleita (divdivasas),
ðvilpynës (olimongas, balingbingas), vamzd. citra (ko-
litongas), ksilofonas (tongatongas), dambrelis (givon-
gas; bûna ir varinis) ir kt. Paplitæs responsorinis (so-
listo ir choro) ir solinis dainavimas. Dainuojamos
epinës, darbo, þyniø, taikos sudarymo ir kt. dainos.
Skiriasi melodijø diapazonai ir dermës. Mindoro mu-
zikoje pastebima ir vakariet. muzikos átaka: diaton.
melodijos grojamos smuikeliu ir skers. fleita, akom-
panuojama maþa gitara. Filipinø pietuose pagr. instru-
mentas yra gongas (agungas), neretai ant vieno rëmo
ar eile sukabinami keli gongai. Groja muð. instrumentø
ansambliai, vad. kulintangai (áv. gongai ir cilindr. bûg-
nas). Kiti instrumentai: áv. fleitos (bambuk. ir nen-
drinës), rageliai, citros, fidelis, smuikas, dambrelis.
Epinëse, vestuv., ritual. dainose, lopðinëse daþnai si-
labiðkai reèituojama pagr. dermës laipsniais. Islamo
kultûros paveiktuose regionuose paplitæs ir melizmi-
nis giedojimas. Daþniausiai dainuojama solo, kartais
pritariant bambuk. citra, liutnia, ksilofonu ir smuiku.
Palavane paplitæs responsor. dainavimas.

XVI a. ispanams kolonizavus Filipinus, paplito isp. pa-
saulietinë ir katalikiðkoji baþn. muzika. Ðokama kun-
dimanas, balitao, fandangas, karinjosa, tiniklingas. Ðo-
kiams akompanuoja gitara, f-nas ar styg. ansamblis
(rondala). Vyrauja maþoro ir minoro dermës, 2 ir 3
daliø metrai. Ðventøjø pagerbimo iðkilmëse, sambû-
riuose giedami himnai ir giesmës, grieþia styginiø an-
sambliai ir var. puèiamøjø orkestrai. 1742 arkivysku-
pas J. R. Angelas ásteigë berniukø giedojimo m-là prie
Manilos katedros. XIX a. panaðiø m-lø ásteigta ir kt.
miestuose. Maniloje imta statyti sarsuelas, kviesti gas-
troliuojanèias it. operos trupes, steigti muz. d-jas.
Þymiausias baþn. muzikos kûrëjas buvo M. Adonay.
XX a. I pusëje ∆ patyrë ir JAV muz. kultûros átakà.
1916 prie Filipinø un-to ásteigta kons-ja. Ið Vienos at-
vykæs komp. ir dirig. A. Lippay 1931 ákûrë Manilos
MuA. Garsëjo dainininkai J. Fuentesas, I. Tapalesas,
M. Matias, J. M. Santiago-Fontas, smuikininkai R. Ta-
palesas, E. Vallejo, L. Valencia, kompozitoriai ir diri-
gentai B. Abdonas, F. Buencamino, J. Estella, komp.
ir pianistas J. de Hernandezas. 1955 ák. Filipinø komp.
s-ga. Þymiausi kompozitoriai A. Buenaventura,
R. Cornejo, B. Custodio, F. de Leonas, A. Molina,
E. Pajaro, R. Abejo, A. S. Buenaventura, A. S. Ocam-
pio, R. Santosas, B. de Leonas, J. Dadapas, A. Pe¹a,
komp. ir folklorininkas J. Maceda. Maniloje veikia
simf. muzikos d-jos orkestras, filh-jos orkestras, Fili-
pinø chorø d-ja, Filipinø operos gildija, bambuk. in-
strumentø orkestras „Pangkat Kawayan“. Veikia muz.
koledþas prie Filipinø Moterø un-to, muz. f-tai Ðv. To-
mo un-te Maniloje, Keson Sièio ir kt. miestø un-tuose.
Audronë Jurkënaitë
filiråvimas (pranc. filer – bëgti, sprukti), garso tæsi-
mas dainuojant ir grojant kai kuriais (strykiniais, pu-
èiamaisiais) instrumentais: garsas po truputá stiprina-
mas (nuo piano iki forte), po to taip pat silpninamas,
kol iðnyksta, arba pamaþu pereinama nuo legato iki
staccato ir atvirkðèiai. Gediminas Þidonis
Fils (Filz, Filtz) Johann Anton [Johanas Antonas
Fílcas; krikðtytas 1733.IX.22 Eichðtate (Bavarija), pa-
laidotas 1760.III.14 Manheime], vok. komp., violon-
èelininkas. J. Stamitzo mokinys. Nuo 1754 grieþë Man-
heimo orkestre. Sukûrë 41 simf-jà, koncertø (2 fleitai,
2 violonèelei, obojui, klarnetui; visi su orkestru), ka-
mer. instr. ansambliø, 2 miðias ir miðiø dalis Kyrie, Glo-
ria. Kûryba Manheimo m-los stiliaus. Jonas Klimas
finålas (it. finale < lot. finalis – galinis): 1. Stambaus
cikl. kûrinio baigiamoji dalis, daþnai apibendrinamo-
jo pobûdþio. XVIII a. instr. kûriniø, pagrástø sonat.
ciklo struktûra, ∆ – greito tempo, þvalios nuotaikos,
daþnai rondo ar rondo sonatos formos (J. Haydno,
W. A. Mozarto simf-jos, sonatos). XIX–XX a. ∆ tapo
viso ciklo kulminacija ar epilogu; daþnai panaudoja-
mi epizodai ið kitø ciklo daliø (L. van Beethoveno IX
simf-ja, G. Mahlerio, D. Ðostakovièiaus simf-jos).
2. Stambi scen. kûrinio ansambl. scena, uþbaigianti
veiksmà ar visà kûriná. XVIII a. operø ∆ bûdinga veiks-
mo intensyvumas, muz. plëtotës vientisumas, visø per-
sonaþø dalyvavimas. XIX a. pab. ðie þanriniai ∆ poþy-
miai suvienodëjo. Ðiuolaik. scen. muzikoje ∆ paprastai
sutampa su dramos ir muzikos kulminacija.
Algirdas Ambrazas
Finke
397
finalis (lot. galinis), vid. amþiø dermiø apat. atraminis
tonas, vienas svarbiausiø garsø (ðalia reperkusos). Juo
paprastai bûdavo baigiamos grigal. choralo melodijos.
Algirdas Ambrazas
Finck Heinrich [Heinrichas Fínkas; g. apie 1445 Bam-
berge, m. 1527.VI.9 Vienoje], vok. kompozitorius. Bû-
damas 8 metø giedojo Krokuvos rûmø kapeloje, 1482
imatrikuliuotas Leipcigo un-te. Apie 1490 gráþo á Kro-
kuvà. 1498–1501 dainavo Lietuvos d. kun-ðèio Alek-
sandro Jogailaièio rûmø kapeloje Vilniuje, su kapela
koncertavo Trakuose, Gardine, Lietuvos Brastoje
(dab. Brestas); 1502–10 buvo ðios kapelos daininin-
kas Krokuvoje. Vëliau dainavo Austrijos, Vokietijos,
Vengrijos rûmø kapelose. Kûrë miðias, motetus, vok.
dainas, madrigalus, himnus. Iðtobulino vok. daugia-
balsës vokal. muzikos stiliø – balsavadà, imitac. tech-
nikà; vartojo tuomet modernias muz. iðraiðkos prie-
mones, pabrëþë kontrasto svarbà muz. formai.
Dana Palionytë
Finck Hermann [Hermanas Fínkas; 1527.III.21 Pirno-
je – 1558.XII.28 Vitenberge], vok. komp., muzikolo-
gas. Komp. Heinricho Fincko posûnaitis. Nuo 1545
studijavo Vitenbergo un-te, vëliau ðiame un-te skaitë
paskaitas apie muzikà. 1557 dirbo vargonininku. Kûry-
ba negausi. Paraðë veikalà „Practica Musica“ („Muzi-
kos praktika“, 1556, 5 t.), kuriame nagrinëjo savo laik-
meèio instr. bei vokal. muzikos atlikimo problemas,
pateikë þiniø apie komp. H. Finckà. Rita Vinslovaitë
Finde¤zenas Nikolajus [Íèêîëàé Ô¸äîðîâè÷ Ôèí-
äåéçåí; 1868.VII.23 Sankt Peterburge – 1928.IX.20
ten pat], rusø muzikologas. 1893 baigë Sankt Peterbur-
go kons-jà. Ákûrë ir redagavo period. leidiná „Russkaja
muzykalnaja gazeta“ (1894–1918). Subûrë „Muzikos
bièiuliø d-jà“ Sankt Peterburge (1909, su A. Siloti).
Nuo 1920 Muz. istorijos muziejaus vedëjas. 1919–25
Archeologijos in-te skaitë muz. archeologijos ir pa-
leografijos paskaitas. Svarb. tyrimai apibendrinti vei-
kale „„Î÷åðêè ïî èñòîðèè ìóçûêè â Ðîññèè“ („Ru-
sijos muz. istorijos apybraiþos“, 1928–29, 2 t.). Paraðë
>30 knygø ir broðiûrø apie rusø ir uþs. kompozito-
rius, muz. d-jas. Redagavo str. rink. „Ìóçûêàëüíàÿ
ýòíîãðàôèÿ“ (1926), leido tæstiná rink. „Ìóçûêàëüíàÿ
ñòàðèíà“ (1903–11, sàs. 1–6). Nijolë Taluntytë
fine (it., AN) – kûrinio ar jo dalies pabaiga.
Finger Gottfried [Gotfrydas Fíngeris; g. apie 1660 Olo-
mouce (Èekija), palaidotas 1730.VIII.31 Manheime
(Vokietija)], vok. ir èekø komp., klavyro virtuozas. Dir-
bo Miunchene karaliaus rûmø kapeloje, Londone
(garsëjo kaip teatro kompozitorius); tarnavo Prûsijos
karalienës Sofijos Karolinos rûmuose, vëliau Berly-
ne, Insbruke, Manheime. Kûrë muzikà dramos spek-
takliams, zingðpyliams, dainas, arijas, odes. Vertingiau-
sià kûrybos dalá sudaro baroko stiliaus kamer. instr.
muzika: koncertai, sonatos, fantazijos, kaprièai, èako-
nos áv. instrumentams ir jø grupëms. Dana Palionytë
Finke Fidelio Friedrich [Fidelijas Frydrichas Fínkë;
1891.X.22 Josefstalyje (Èekija) – 1968.VI.12 Dresde-
ne], vok. kompozitorius. Èekø kilmës. Berlyno Meno
akademijos narys (1956). Studijavo Prahos kons-joje,
vëliau joje dëstë; prof. (1926). 1927–45 Vokieèiø
kons-jos Prahoje direktorius. 1946–51 Dresdeno MuA
Finkelðteinas
398
direktorius. 1951–58 dëstë Leipcigo aukðtojoje muz.
m-loje. Sukûrë operø, tarp jø – Der Zauberfisch („Ste-
buklingoji þuvis“, 1960), baletø, kûriniø chorui, ka-
mer. instr. muzikos, chorø, dainø. Muzika neoklasi-
cistinës krypties. Bronius Ambraziejus
Fínkelðteinas Julius [g. 1923.II.25 Kaune], muzikos
publicistas, vertëjas. Nuo 1939 mokësi groti fleita pri-
vaèiai, 1940–41 – Kauno kons-joje (J. Pakalnio moki-
nys). 1941–44 buvo 16 liet. divizijos karys; 1951 baigë
Lietuvos kons-jà (L. Survilos fleitos kl.). Nuo 1946
bendradarbiavo periodinëje spaudoje. 1993 emigra-
vo á Izraelá. Savo pavarde ir slapyvardþiais (K. Nai-
nys, F. Jukna, K. Domkus) paskelbë >2000 str. áv. mu-
zikos praeities ir dabarties klausimais (apie Oginskiø
ir Tyzenhauzø dvarø muz. mokyklas ir orkestrus, liet.
liaudies instrumentø meistrus, Lietuvos kamer. orkest-
rà, kitus muz. kolektyvus bei atlikëjus, muzikos mo-
kymo ástaigas ir kt.). Apie Lietuvos muz. gyvenimà raðë
Julius Finkelðteinas Maskvoje leidþiamuose þurnaluose „Sovetskaja
muzyka“, „Muzykalnaja þizn“, Vokietijos, Austrijos,
Èekijos, Slovakijos, Olandijos periodikoje. Iðvertë
(daugiausia á rusø k.) lietuviø muzikologø monografi-
jø, straipsniø rinkiniø. Pav. Algirdas Ambrazas
Finney Ross Lee [Rosas Li Fínis; g. 1906.XII.23 Velse Fiocco [Fijòkai], XVII–XVIII a. Belgijos kompozito-
(Minesotos valstija), m. 1997.II.5], JAV komp., peda-
gogas. Kompozicijà studijavo Minesotos un-te (pas
D. Fergusonà) ir Carleton kolegijoje, 1927–29 – pas
N. Boulanger Paryþiuje, 1928–29 – pas R. Sessionsà
ir E. H. Hillà Harvardo un-te, 1931–32 – pas A. Ber-
gà Vienoje. Nuo 1929 iki 1948 buvo Smith College
Valentino Fioravanti Nortamptone f-tø narys. Nuo 1948 – Mièigano un-to
An Arbore kompozicijos profesorius. 1963 èia ákûrë
Elektroninës muzikos studijà. Nacionalinio menø ir li-
teratûros in-to (National Institute of Arts and Letters)
narys (nuo 1962). Iki 1950 ∆ kûrybai bûdinga ameri-
kieèiø l. muzikos ir pranc. neoklasicizmo átaka. Vë-
liau pradëjo vartoti naujas kompozic. technikas ir elek-
tron. muzikà. Sukûrë 4 simf-jas (1942, 1959, 1960,
1974), Symphony concertante (1967), koncertø (sm.,
1933; f-nui, 1948 ir 1968; muðamiesiems ir ork., 1965;
saks., 1974), styg. kvintetà (1958), 2 fp. kvintetus (1953,
1961), 8 styg. kvartetus (1935–60), 2 fp. kvartetus (1948,
1974), sonatø sm., altui, vè., kûriniø kamer. ansam-
bliams, chorui, f-nui, dainø. Paraðë knygà „The Game
of Harmony“ („Harmonijos þaidimas“, 1947).
Jûratë Gudaitë
Finnilä Birgit [Birgita Fínilë; g. 1931.I.20 Falkenber-
ge], ðvedø dainininkë (mecosopranas). Garsi J. S. Ba-
cho kûriniø interpretuotoja. Dainuoti mokësi Gete-
burge pas I. Linden ir Londono karaliðkojoje MuA
(pas R. Herderson). Nuo 1963 pradëjo koncertø dai-
nininkës karjerà Skandinavijos ðalyse. Nuo 1966 gast-
roliavo daugelyje ðaliø (dainavo ir Lietuvoje). 1967
debiutavo kaip operos solistë Geteburge, sukurdama
Orfëjo vaidmená. Dainavo LS, GO, Miuncheno teat-
re. Áraðë plokðteliø. Tamara Vainauskienë
Finnissy Michael [Maiklas Finísis; g. 1946.III.17 Lon-
done], anglø komp., pianistas. Studijavo kompozicijà
Londono karal. muzikos koledþe pas B. Stevensà ir
H. Searle’à, privaèiai pas R. Vladà (Italijoje). 1968 ákûrë
Londono ðiuolaik. ðokio m-là, joje dëstë (iki 1974). ∆
kûrybai bûdinga aleator. technika, naujausiø instr.
techn. galimybiø, space–time („erdvës–laiko“) notaci-
jos vartojimas. Sukûrë operø, teatro muzikos, kûriniø
orkestrui ir áv. instr. ansambliams. Violeta Tumasonienë
Finzi Gerald [Dþeraldas Fínzis; 1901.VII.14 Londo-
ne – 1956.IX.27 Oksforde], anglø kompozitorius.
1918–22 mokësi pas E. Bairstow ir R. O. Morrisà.
1930–33 dëstë Londono karaliðkojoje MuA. Likusià
gyvenimo dalá paskyrë kûrybai. Muzika neobarokinës
krypties. Sukûrë daug kûriniø pagal anglø lit-ros kla-
sikø tekstus. Kûriniai: Introit sm. ir maþam ork. (1935);
3 Short Elegies chorui a cappella (1936); dainø ciklai
balsui ir f-nui: op. 14, 15, 16, Th. Hardy’o þ., op. 18 ir
28, W. Shakespeare’o þ., 2 sonetai tenorui ir maþam
orkestrui, J. Miltono þ. (1936); kantata Dies Natalis
sopranui ir styg. orkestrui (1926–39); introdukcija ir
arija Farrewell to Arms („Atsisveikinimas su ginklais“,
Traherne’o þ., 1945); Festival Anthem chorui ir vargo-
nams arba ork. (1946); koncertas klar. ir styg. orkest-
rui (1949); Ode for St. Cecilia’s Day („Odë Ðv. Cecili-
jos dienai“, 1947); Magnificat chorui ir vargonams arba
ork. (1952); Grand Fantasia and Toccata f-nui ir ork.
(1954); koncertas vè. (1956). Aldona Juodelienë
riai. It. kilmës. Pierre Antoine [Pjeras Antuanas; g.
1650 Venecijoje, m. 1714.XI.3 Briuselyje], ∆ pradinin-
kas. 1681 Hanoveryje pastatë savo operà Alceste („Al-
kestë“). Persikëlæs á Briuselá, 1694 ásteigë operos teat-
rà. Èia statë J. B. Lully operas, kurioms pats kûrë
prologus. Jean Joseph [Þanas Þozefas; krikðtytas
1686.XII.15, m. 1746.III.30 Briuselyje], Pierre’o An-
toine’o sûnus. Sukûrë 9 requiem, 5 oratorijas, psal-
miø, motetø ir kt. þanrø kûriniø (iðliko tik Sacri con-
centus 4 balsams ir 3 instrumentams). Joseph Hector
[Þozefas Hektoras; 1703.I.20 – 1741.I.22 Briuselyje],
Pierre’o Antoine’o sûnus. Þymiausias ið ∆. Mokësi pas
tëvà. 1731 iðvyko á Antverpenà, vëliau dirbo baþny-
èios kapelmeisteriu Briuselyje. Sukûrë daug baþn. mu-
zikos, pjesiø klavesinui.
L: Stellfeld C. Les Fiocco. Brux., 1941. Rita Vinslovaitë
Fioravanti Valentino [Valentinas Fioravãntis; 1764.IX.11
Romoje – 1837.VI.16 Kapujoje], it. kompozitorius.
1779–81 mokësi Neapolio kons-joje pas N. Sala’à,
F. Fenaroli, G. Insanguini, G. Tritto. 1781 gráþo á Ro-
mà; ten 1784 pastatë savo pirmàjà operà Le avventure
di Bertoldino („Bertoldino nuotykis“). 1788–1802 gy-
veno Neapolyje. 1802–07 Lisabonos „San Carlos“ teat-
ro direktorius. Nuo 1816 Romos Ðv. Petro bazilikos
kapelmeisteris. ∆ sukûrë 77 opera buffa, keletà Salve
Regina, Stabat Mater, Te Deum, Miserere, miðiø, mote-
tø. Pav. Jonas Klimas
fioregiando (it., AN) – dainuojant papuoðti melodijà
(motyvà) melizmomis.
Fiorillo Ignazio [Ignacijus Fiorílas; 1715.V.11 Neapo-
lyje – 1787.VI Friclare (netoli Kaselio)], it. kompozi-
torius. L. Leo ir Fr. Durante’s mokinys. Kurá laikà bu-
vo keliaujanèios operos trupës vadovas ir dirigentas.
Nuo 1754 rûmø orkestro kapelmeisteris Braunðvei-
ge, nuo 1762 – Kaselyje. 1780 pasitraukë ið aktyvaus
muz. gyvenimo. Sukûrë kûriniø scenai (operø, inter-

mezzo), orkestrui (simf-jø, uvertiûrø), klavesinui (6 so-
natas), arijø, daug baþn. muzikos (miðiø, requiem, 3
Te Deum, 2 Miserere, psalmiø). Operø stilius panaðus
á J. A. Hasse’s operø, taèiau muz. dramaturgijos po-
þiûriu nusileidþia pastarajam. Nemaþa ∆ kûriniø din-
gæ, XX a. pab. neatliekami. Bronius Ambraziejus
fioritûrâ (it. fioritura – þydëjimas), melodijos pagraþi-
nimas trumpos trukmës melizmomis – triliais, forðla-
gais, mordentais. ∆ natomis uþraðo kompozitorius ar-
ba savo nuoþiûra improvizuoja atlikëjas. ∆ daþniausiai
vartojama vokalinëje muzikoje. Ypaè gausu ∆ XVIII a.
it. operose (bel canto stiliaus arijose). Sigita Petrauskaitë
Firkuðnô Rudolf [Rudolfas Firkùðnas; 1912.II.11 Na-
pajedloje (P. Moravija) – 1994.VII.19 Stratsberge (Niu-
jorko valstija)], JAV pianistas, kompozitorius. Èekas.
Studijavo Brno ir Prahos kons-jose V. Kurzo f-no kl.,
L. Janãèeko ir J. Suko kompozicijos kl.; tobulinosi va-
dovaujamas R. Karelo, A. Schnabelio. Koncertuoti
pradëjo studijuodamas. Nuo 1940 gyveno JAV. Kon-
certavo Europoje, Ð. ir P. Amerikoje su þymiausiais pa-
saulio orkestrais, dalyvavo tarpt. festivaliuose (Zalcbur-
ge, Liucernoje, Edinburge, Bergene). Nuo 1946 dëstë
Berkðyro muz. centre, vëliau Juilliardo muz. m-loje Niu-
jorke. ∆ pianizmas efektingas, raiðkus. Repertuarà su-
darë L. van Beethoveno, vok. kompozitoriø romanti-
kø, impresionistø, èekø kompozitoriø (B. Smetana’os,
A. Dvoþãko, Janãèeko, B. Martinµ) kûriniai. Áraðë
daug plokðteliø. Sukûrë koncertà f-nui, kûriniø f-nui
solo. Erdvilas Sodeika
fis, garso fa diez raidinis pavadinimas.
Fischer Annie [Ani Fíðer; 1914.VII.5 Budapeðte –
1995.IV.20 ten pat], vengrø pianistë. Mokësi Buda-
peðto MuA pas E. Dohnãnyi ir A. Székely’ø. Debiuta-
vo 1922. 1930 laimëjo I premijà tarpt. Liszto pianistø
konkurse Budapeðte. 1941–46 gyveno Ðvedijoje. Kon-
certavo Europoje, JAV, Kanadoje. Dëstë Budapeðto
MuA. Daugiausia atliko L. van Beethoveno, F. Liszto,
R. Schumanno, B. Bartóko kûrinius. Rûta Prusevièienë
Fischer Carl [Karlas Fíðeris; 1849.XII.7 Butðtate (Tiû-
ringija) – 1923.II.14 Niujorke], JAV muz. leidëjas. 1872
Niujorke ásteigë muz. instrumentø parduotuvæ. Vëliau
pradëjo leisti ir muz. lit-rà, daugiausia klasik. orkest-
ro ir f-no muzikos (besimokantiems skambinti) natø
rinkinius (serija „Master of Our Day“). Iðleido A. Ba-
xo, E. Blocho, L. Godowskio, A. Weberno, XX a. JAV
kompozitoriø kûriniø. Nuo 1907 leido mënesiná þrn.
„The Musical Observer“. Nuo 1923 firmai vadovavo
∆ sûnus Walteris (1882–1946). Po Walterio mirties fir-
ma atiteko F. H. Connorui. ∆ firma yra viena þymiau-
siø JAV muz. leidyklø. Danutë Mekaitë
Fischer Edwin [Edvinas Fíðeris; 1886.X.6 Bazelyje –
1960.I.24 Ciûriche], Ðveicarijos pianistas, dirig., pe-
dagogas. Mokësi Bazelio kons-joje pas H. Huberá,
Berlyno Sterno kons-joje pas M. Krause. 1905–14 dës-
të Berlyno Sterno kons-joje, nuo 1931 – Berlyno aukð-
tojoje muz. m-loje. 1926–35 dirigavo orkestrams Liu-
beke, Miunchene ir Berlyne. Nuo 1942 gyveno
Ðveicarijoje. 1945–58 dëstë pianist. meistriðkumo kur-
suose Liucernoje. ∆ ákûrë kameriná ork. ir jam vado-
vavo. Grojo fp. trio su smuikininku G. Kulenkampftu
Fischer-Dieskau
399
ir violonèelininku E. Mainardi. ∆ koncertavo su diri-
gentais A. Nikischu, W. Furtwängleriu, F. Weingartne-
riu. ∆ repertuarà sudarë J. S. Bacho, L. van Beetho-
veno, J. Brahmso, W. A. Mozarto kûriniai. ∆ skambino
labai ekspresyviai, laisvai. ∆ komponavo, redagavo kla-
sikø kûrinius, paraðë monografijas „J. S. Bach“ (1945),
„L. van Beethovens Klaviersonaten“ („L. van Beetho-
veno sonatos f-nui“, 1956). Pav. Justinas Prusevièius
Fischer Johann Caspar Ferdinand [Johanas Kasparas
Ferdinandas Fíðeris; g. apie 1670 netoli Karlovi Varø,
m. 1746.VIII.27 Raðtate], vok. kompozitorius. 1692–
1716 Èekijos markgrafo Liudviko Badenieèio rûmø
kapelmeisteris, klavyrininkas virtuozas, vargonininkas.
Labiausiai iðgarsëjo ∆ kameriniai klavyr. kûriniai, ypaè
siuitos, turëjusios átakos J. Frobergeriui, J. S. Bachui,
G. Fr. Händeliui. Dar sukûrë preliudø ir fugø vargo-
nams, miðiø, ofertorijø, motetø. Dana Palionytë
von Fischer Kurt [Kurtas fon Fíðeris; 1913.IV.25
Berne], Ðveicarijos muzikologas. Studijavo Berno
kons-joje (f-no kl.), vëliau privaèiai pas Cz. Marekà Edwin Fischer
Ciûriche ir Berno un-te pas E. Kurthà (muzikologija).
Nuo 1938 dirbo Berno kons-joje. 1948 Berno un-te
apgynë daktaro disertacijà. Dëstë Bazelio, Ciûricho
un-tuose; prof. (1957), vëliau Ilinojaus un-te. Nuo
1967 Tarpt. muzikologø d-jos prezidentas, Mainco
Mokslø ir lit-ros akademijos narys korespondentas
(1969). Nuo 1965 leido þrn. „Archiv für Musikwissen-
schaft“, rengë (su L. Finscheriu) visø P. Hindemitho
kûriniø leidimà. Paraðë moksl. darbø, kuriuose nagri-
nëjo muz. teorijos bei istorijos problemas, tarp jø –
„Studien zur italienischen Musik des Trecento und
frühen Quattrocento“ („Italø treèento ir ankstyvojo Dietrich Fischer-Dieskau
kvatroèento muzikos studijos“, 1956), „Der Begriff des
Neuen in der Musik von der Ars nova bis zur Gegen-
wart“ („Naujumo sàvoka muzikoje nuo ars nova iki
dabarties“, 1961), „Zur Entstehungsgeschichte der
Orgelchoralvariation“ („Apie choral. variacijø vargo-
nams kilmës istorijà“, 1963). Rita Vinslovaitë
Fischer-Dieskau Dietrich [Dytrichas Fíðeris-Dôskau;
g. 1925.V.28 Berlyne], vok. dainininkas (baritonas), di-
rigentas. Berlyno meno akademijos narys (1956). Dai-
nuoti mokësi pas G. A. Walterá ir 1947–48 Berlyno
aukðtojoje muz. m-loje pas H. Weissenbornà. 1948 de-
biutavo Berlyno OT, 1950 – LS. Dainavo Zalcburgo,
Edinburgo, Bairoito festivaliuose. Nuo 1955 koncerta-
vo JAV, nuo 1957 dainavo Vienos, vëliau Miuncheno,
Hamburgo OT. Gastroliavo D. Britanijoje, Europoje.
Dainavo áv. epochø ir stiliø muzikà. Sukûrë raiðkiø ope-
ros vaidmenø, tarp jø – Don Giovanni, Almaviva 1,
Falstaffas 2, Rigoletto, Iago, Macbethas, Wozzeckas.
Atliko ir kt. þanrø vokal. muzikà – kamerinæ, oratorijø,
kantatø partijas. ∆ repertuare beveik visa vok. Lied is-
torija nuo H. Schützo – Fr. Schuberto, L. van Beetho-
veno, J. Brahmso, R. Schumanno, R. Strausso, H. Wol-
fo, G. Mahlerio, t. p. F. Liszto, C. Debussy ir kt. komp.
vokaliniai kûriniai. Ypaè pagarsëjo romant. dainø in-
terpretacijomis, áraðë á plokðteles visas Schuberto dai-
nas. ∆ atliko baritono partijas daugelyje J. S. Bacho kan-
tatø bei oratorijø, W. A. Mozarto, J. Brahmso,
G. Fauré, B. Britteno requiem. Atliko daug ðiuolaik.
muzikos – H. Henze’s, M. Tippetto, E. Kþeneko,
Fis-dur
400
Fis-dur ↑ tonacija.
fisharmònija (vok. Physharmonika < gr. physa – dum-
fisharmonija (XX a. I pusë;
meistras P. Martinkus;
Lietuvos teatro, muzikos ir
kino muziejus)
fisis, garso fa dubl-diez raidinis pavadinimas.
fis-moll ↑ tonacija.
Fistoulari Anatole [Anatolis Fistulåris; 1907.VII.20
W. Lutosùawskio kûriniø. Koncertavo su þymiais pia-
nistais (D. Barenboimu, S. Richteriu, G. Moore’u) ir
dirigentais (W. Furtwängleriu, O. Klempereriu,
K. Böhmu, H. von Karajanu). Beveik visà savo reper-
tuarà áraðë á plokðteles. Paraðë knygø apie kompozito-
rius ir jø kûrybà, tarp jø – „Auf den Spuren der Schu-
bert-Lieder. Werden, Wesen, Wirkung“ („Schuberto
dainø pëdsakais. Tapsmas, esmë, poveikis“, 1971; vengr.
1975, jap. ir angl. 1976), „Wagner und Nietzsche. Der
Mystagoge und sein Abtrünniger“ („Wagneris ir Nietz-
sche. Mistikas ir jo atskalûnas“, 1974; angl. 1976). Pav.
Edmundas Baltrimas
plës + harmonia – darna; vok. Harmonium), muz. in-
strumentas – lieþuvël. dumpl. idiofonas su laisvais
(perðokanèiais) lieþuvëliais, be vamzdiniø rezonato-
riø. ∆ prototipà (l’orgue expressif) 1810 Paryþiuje su-
konstravo G. J. Grenié. ∆ pavadinimas kilo ið 1818
Vienoje A. Häckelio padaryto instrumento Phys-Har-
monika. Dab. pavidalo ∆ 1840 Paryþiuje sukonstravo
A. Fr. Debainas. Ði ∆ buvo sumaþinto pianino formos
ir turëjo registrus. ∆ garso ðaltinis yra laisvi metal. lie-
þuvëliai, kuriuos virpina oro srovë, leidþiama á juos
tam tikrais kanalais. Oras puèiamas kojinëmis dum-
plëmis, kurios veikia atlikëjui minant du didelius pe-
dalus. ∆ turi fp. tipo klaviatûrà, padalytà á dvi puses:
kairiàjà (C1–e1) ir deðiniàjà (f1–c4). Kiekviena tø pu-
siø turi savo balso lenteliø komplektà ir 2–30 registrø.
Dauguma ∆ turi 1 klaviatûrà. 1854 Paryþiuje V. Mus-
tellis uþpatentavo ∆ „su dviguba iðraiðka“ (double
expression), turinèià 1–2 manualus, 6–12 registrø ir
ðiuolaikinæ garsø skalæ. Pasitaiko ∆, turinèiø ne tik 2
manualus, bet ir pedalà. Tokios ∆ skamba panaðiai kaip
vargonai ir daþniausiai vartojamos vargonininkams
mokytis. Pagal oro srovës kryptá bûna Vienos siste-
mos ∆ (oras puèiamas) ir amerikiet. sistemos (oras
siurbiamas). ∆ pritariama dainininkui, chorui, grieþia-
ma solo, ansamblyje su styg. instrumentais.
Manoma, kad uþsienyje pagamintos ∆ Lietuvoje papli-
to XIX a. vid.; jos buvo vartojamos baþnyèiose, m-lose,
namø muzikavimui. Pasitaiko ir vietiniø meistrø dar-
bo ∆. ~500 fisharmonijø padirbo M. Masalskis. Pav.
L: Promberger I. Theoretisch-praktische Anleitung zur Kenntnis und Be-
handlung der Physharmonika. Wien, 1830; Lederle K. Das Harmonium,
seine Geschichte, Konstruktion, Disposition und Benützung. B., 1884;
Mustel A. L’orgue expressif où l’Harmonium. P., 1903, V. 1–2; Ìèðåê À.
Ñïðàâî÷íèê ïî ãàðìîíèêàì. Ì., 1968. Albertas Baika
Kijeve – 1995.VIII.21 Londone], anglø dirigentas. Ru-
sø kilmës. Studijavo Berlyne ir Paryþiuje. 1914–17 di-
riguodavo koncertuose kaip vunderkindas. 1933–36
buvo Rusø operos Paryþiuje, 1937–39 Rusø baleto tru-
pës orkestro Monte Karle dirigentas. Nuo 1940 gyve-
no D. Britanijoje. 1942 Londono simf. orkestro, 1943–
44 Londono filh-jos orkestro vyriausiasis dirigentas.
1946 ákûrë Londono tarpt. orkestrà. Pokario metais
gastroliavo, áraðë plokðteliø. Þymus J. Brahmso, P. Èai-
kovskio, kitø rusø komp. kûriniø interpretuotojas.
Þivilë Ramoðkaitë
fístulë (lot. fistula – dûdelë, fleita): 1. Vienavamzdþiø,
vëliau ir daugiavamzdþiø fleitø pavadinimas. 2. Aukð-
èiausias vyrø balso registras, kitaip ↑ falcetas. 3. Var-
gonø registras.
Fiðer Luboð [Liuboðas Fíðeris; g. 1935.IX.30 Prahoje],
èekø kompozitorius. Studijavo Prahos MuA pas
E. Hlobilà ir P. Baþkovecà. Dirbo V. Nejedlô karinia-
me ansamblyje. 1971 emigravo á JAV. „American
Wind“ simf. orkestro Pitsburge kompozitorius. Kûry-
boje vartoja ðiuolaik. muz. kompozicijos technikas. Su-
kûrë 2 simf-jas, operà Lancelot (1960), Patnacat listu
podle Dürerovy Apokalypsy („15 graviûrø pagal Düre-
rio Apokalipsæ“, 1965, UNESCO premija), Requiem
(1968), muzikà kino filmui Labyrinth of power („Val-
dþios labirintas“, 1969, Italijos premija), Kretzer Etu-
de kamer. ork. (1974), Concerto per Galileo Galilei styg.
ork. (1974), Labyrint styg. kvartetui (1977), Serenade
for Salzburg (1977), Albert Einstein vargonams ir ork.
(1979), koncertà f-nui (1980), Centaures ork. (1983).
Violeta Tumasonienë
fitâ: 1. Graikø ir sen. slavø abëcëlës raidë ( ), vartota
ankstyvojoje bizantiðkoje ir sen. Rusios þenklinio gie-
dojimo notacijoje.
2. Melodiðkai iðplëtotas giesmës motyvas (grigaliðko-
jo giedojimo jubiliacijos analogas), uþraðomas grupe
graf. simboliø (þenklø), á kuriuos áeina raidë . Ávai-
rûs ∆ ir kt. þenklø deriniai apsprendþia konkretø me-
lodinës formulës skambëjimà þenklinëse giesmëse. Ið-
ðifruotø ∆ rinkiniai (cerkvinio giedojimo abëcëlës
dalis) vad. fitnikai. Jûratë Gustaitë
Fitelberg Grzegorz [Gþegoþas Fítelbergas; 1879.X.18
Daugpilyje – 1953.VI.10 Katovicuose], lenkø dirig.,
smuikininkas, kompozitorius. 1896 baigë Varðuvos
kons-jà. Nuo 1901 grieþë Varðuvos filh-jos orkestre
(koncertmeisteris), 1904 su ðiuo orkestru debiutavo
kaip dirigentas (1908–11 vyriausiasis dirig.). „Jauno-
sios Lenkijos“ kompozitoriø grupës (ák. 1905 Varðu-
voje) narys. 1912–13 Vienos OT dirigentas. 1914–21
gyveno Rusijoje (dirigavo operø spektaklius, simf.
koncertus). 1921–24 „Rusø sezonø“ Paryþiuje dirigen-
tas (1922 pirmasis dirigavo I. Stravinskio „Mavrà“).
1924–34 Varðuvos filh-jos vyriausiasis dirig. ir Varðu-
vos D. teatro dirigentas. 1927–30 dëstë dirigavimà Var-
ðuvos kons-joje. Lenkijos radijo D. orkestro ákûrëjas
ir vadovas (1934–39). Gastroliavo daugelyje ðaliø.
1939–47 gyveno Amerikoje (daugiausia JAV) ir Por-
tugalijoje. 1947–53 Katovicø radijo orkestro vyriau-
siasis dirigentas. Aktyviai propagavo uþsienyje lenkø
kompozitoriø (daugiausia K. Szymanowskio) kûrinius,
pagarsëjo XX a. kompozitoriø (I. Stravinskio, S. Pro-
kofjevo, P. Hindemitho, D. Milhaud) kûrybos inter-
pretacijomis. Sukûrë 2 simf-jas, 2 simf. poemas, 3 uver-
tiûras ir kt. kûriniø. Rimas Geniuðas
Fitzenhagen Wilhelm Karl Friedrich [Vilhelmas Karlas
Frydrichas Fícenhagenas; 1848.IX.15 Sësene (Braunð-
veigas) – 1890.II.14 Maskvoje], vok. violonèelininkas,
pedagogas. Mokësi pas tëvà, T. Müllerá, F. Grützma-
cherá. 1868 pradëjo koncertuoti, atkreipë F. Liszto
dëmesá. 1870 N. Rubinðteinas ∆ pakvietë á Maskvos
kons-jà. Rusijoje koncertavo kaip solistas ir su kamer.
ansambliais. P. Èaikovskis ∆ sukûrë „Variacijas roko-

ko tema“ vè. su orkestru. Kûrë, redagavo ir iðleido
daug kitø komp. kûriniø violonèelei. Tarp mokiniø –
A. Brandukovas.
L: Ãèíçáóðã Ë. Èñòîðèÿ âèîëîí÷åëüíîãî èñêóññòâà. Ðóññêàÿ êëàñ-
ñè÷åñêàÿ âèîëîí÷åëüíàÿ øêîëà (1860–1917), êí. 3. Ì., 1965.
Rita Vinslovaitë
Fitzgerald Ella [Ela Fícdþerald; 1918.IV.25 Niuport
Niuse (Virdþinijos valstija) – 1996.VI.15 Beverli Hil-
se], JAV dþiazo dainininkë. 1934 pradëjo dainuoti
Ch. Webbo vadovaujamame orkestre. 1935 á plokðte-
læ áraðë pirmàjà dainà Love and Kisses („Meilë ir buèi-
niai“). Iðpopuliarëjo 1938 daina A-Tisket, A-Tasket.
1939 mirus Webbui, ëmësi vadovauti jo orkestrui (iki
1942). 1946 pradëjo dainuoti impresarijaus N. Gran-
zo organizuojamuose koncertuose „Jazz at the Phil-
harmonic“ (Europoje ir Japonijoje). ∆ buvo viena þy-
miausiø dþiazo dainininkiø pasaulyje, praminta
pirmàja dþiazo ledi. Balsas labai plataus diapazono,
puiki vokal. technika. 4 d-metyje daugiausia dainavo
svingo stiliaus dainas (Dipsu Doodle, 1939), 5 d-mety-
je – instr. bebop temas (Lady Be Good, 1946), ásisavi-
no scat. 6 d-metyje repertuarà papildë lyr. baladëmis,
7 d-metyje dainavo ir popmuzikà („The Beatles“ kom-
pozicijas, miuziklø melodijas). Nuo 8 d-meèio dël akiø
ligos koncertavo retai. Áraðë >100 plokðteliø su þy-
miausiais pasaulio dþiazo muzikantais: L. Armstron-
gu, D. Ellingtonu, „Countu“ W. Basie’u ir kt. Pav.
Liudas Ðaltenis
Flack Roberta [Roberta Flak; g. 1939.II.10 Blek Maun-
tene (P. Karolinos valstija)], JAV popmuzikos daini-
ninkë, pianistë, kompozitorë. Muzikà studijavo Har-
vardo un-te (Vaðingtone), vëliau mokytojavo. Nuo
1967 koncertavo (dainavo popmuzikos kûrinius). 1969
iðleido plokðtelæ „First Take“. Dainavo soul stiliaus
kûrinius, bliuzus, balades. Sukûrë populiariø kompo-
flamenkas
flamenkas
401
zicijø (Killing Me Softly, Feel Like Making Love, Go
Up Moses, Be Real Black for Me, Moodly).
Flagstad Kirsten [Chirsten Flågstad; 1895.VII.12 Ha-
mare –1962.XII.7 Osle], norv. dainininkë (sopranas).
Muzikos mokësi pas E. Schytte-Jacobsen. 1913 debiu-
tavo Oslo nac. teatre (Nuri E. d’Albert’o „Slënyje“).
Nuo 1917 dainavo Oslo, Geteburgo, Bairoito teat-
ruose. 1935–42 ir 1951–53 MO, 1948–51 CG solistë.
1958–60 Oslo nac. teatro direktorë. Þymi R. Wagne-
rio operø soprano partijø atlikëja (Isolde, Brünnhil-
de, Elisabeth, Sieglinde); kiti vaidmenys: Aida, Desde-
mona, Leonora, Didonë 1. Koncertavo kaip kamer.
dainininkë (repertuare E. Griego, J. Brahmso,
H. Wolfo, R. Strausso dainos) ir su simf. orkestrais
(atliko oratorijø soprano partijas). Turëjo skambø pla-
taus diapazono balsà. Gastroliavo daugelyje Europos
ir P. Amerikos ðaliø, Australijoje. Edmundas Baltrimas
flamãndø mokyklâ, kitaip ↑ Nyderlandø mokykla. Ella Fitzgerald
flame¹kas (isp. flamenco – èigonø), isp. folkloro (vo-
kalinës instrumentinës muzikos ir ðokio) rûðis ir
ypatingas atlikimo stilius. Daugiausia paplitæs Anda-
lûzijoje. Klostësi veikiamas senosios (II–XI a.) bizan-
tiðkosios liturg. ir maurø muzikos bei èigoniðkos atli-
kimo manieros. ∆ apima ~50 ðokio dainø atmainø,
~30 solo ðokiø. Dainø tekstai lakoniðki, paprasti, be-
veik iðimtinai lyriniai, kartais melodramatiðki. Dai-
noms paprastai pritariama gitara (ja skambinami ir
preliudai, postliudai, interliudai), rankø plojimu, pirð-
tø spragsëjimu, kulniukø muðimu ir kitais garsais; ðo-
kiams akompanuojama kastanjetëmis. Atlikimo
maniera improvizacinë, emocinga, ekspresyvi. ∆ me-
lodijos daþniausiai siauro diapazono, be ðuoliø, joms
bûdinga daþnas to paties garso kartojimas (repetici-
Flanagan
402
jos), gausi ornamentika (melizmos), uþ pustoná ma-
þesni intervalai, portamento. Metrinë ir ritminë ∆ mu-
zikos struktûra labai ávairi; metras daþnai kintamas
(pvz., 6/8 ir 3/4). Pagr. dermës – maþoras, minoras ir
ypaè vad. mi dermë – modo de mi (pavadinimas kilo ið
gitaros bos. stygos mi; atitinka minorà su ávairuojan-
èiais aukðtuoju ir þemuoju II ir III laipsniais); harmo-
nijai bûdingos áv. rûðiø fryginës kadencijos. Yra 2 pa-
grindinës ∆ dainø atmainos – cante jondo arba canto
grande (didþioji daina) ir cante chico (maþoji daina).
Terminu cante jondo (vëliau canto grande) vadinamos
labai emocingos, ekspresyvios, dramat., kontrastingos
ir iðplëtotos ∆ dainos; jø melodijos plataus diapazo-
no, ritmika kintama. Cante chico – paprastesnës ir la-
biau paplitæ. Andalûzijos èigonø ∆ dar vad. cante gi-
tano (èigonø daina). ∆ ypaè paplito XIX a. pab.–XX a.
pr. Atsirado profesionaliø ∆ atlikëjø – dainininkø, gi-
taristø, ðokëjø. Nuo 1922 rengiami nac. ∆ atlikëjø kon-
kursai. 1958 Cheres de la Fronteroje ákurta ∆ tyrimo
katedra; ji leidþia þrn. „Flamenco“. Profesionaliojoje
Jurgis Fledþinskas isp. muzikoje ∆ melodijas bei jam bûdingus þanr. bruo-
þus vartojo M. de Falla, E. Granadosas, I. Albénizas,
J. Turina. Pav. Rasa Jakutavièiûtë
Flanagan Tomy (Tommy Lee) [Tomis Flêneganas; tikr. flebile (it., AN) – graudþiai, verksmingai.
vardai Tomis Li; g. 1930.III.16 Detroite], JAV moder-
niojo dþiazo pianistas. Vaikystëje grojo klarnetu, vë-
liau – f-nu. 1945 debiutavo kaip dþiazo atlikëjas. 1956
persikëlë á Niujorkà. 1963–65 ir 1968–78 ∆ akompa-
navo E. Fitzgerald. Nuo 1978 vadovavo trio, koncer-
tavo kaip solistas. Jûratë Kuèinskaitë
flat (angl.) – bemolis.
Putinas Fledþinskas flautando, flautato (it., AN styg. instrumentams) –
traukiant strykà arèiau postygio, iðgauti garsus, pana-
ðius á fleitos.
flautinâ ( it. flautino): 1. Muz. instrumentas – lûp. ae-
rofonas. Maþa fleita su 4 skylutëmis. Vartota XVI–
XVII amþiuje. 2. Flaþoleto pavadinimas, vartotas
XVIII amþiuje.
flaþolêtas (angl., pranc. flageolet, vok. Flageolett, it. fla-
gioletto): 1. Sen. muzikos instrumentas – ðvilpiamasis
aerofonas; iðilginës fleitos rûðis. Apie 1581 Paryþiuje
∆ iðrado Juvingny; instrumentas buvo vadinamas pran-
cûziðkuoju ∆. Tai buvo maþa iðilginë fleita. Jà sudarë
snapo pavidalo galvutë su ðvilpiamuoju átaisu ir cilindr.
vamzdelis su 2 skylutëmis nykðèiui ir 4 skylutëmis kt.
pirðtams. Diapazonas g2–a4. Natos buvo uþraðomos
duodecima þemiau, negu skambëjo ∆. XVIII a. pagal
ðá ∆ buvo sukonstruota maþoji skersinë fleita (flauto
piccolo). Apie 1800 D. Britanijoje buvo sukurtas naujo
tipo ∆ (vad. angliðkasis). Plonas dramblio kaulo arba
gyvulio rago snapas su praplatëjimu, padarytu ið kriau-
ðës medþio, buvo sujungtas su kûgiðku arba cilindriðku
vamzdeliu. 6 garso skylutës buvo iðdëstytos pagal iðilg.
fleitos schemà. Ðis ∆ galëjo turëti net 6 voþtuvëlius, bet
daþniausiai jø bûdavo 2 (es ir gis). ∆ garsas buvo aið-
kus, malonaus tembro, iðgaunamas lengvai; techn. ga-
limybës nedidelës. 1800–20 Londono firma „Will.
Bainbridge and Wood“ gamino dvigubus ir trigubus
∆. ∆ buvo grieþiama ðokiø muzika. ∆ pavartojo J. S. Ba-
chas (kantatose Nr. 96, Nr. 103), G. Fr. Händelis
(operoje Rinaldo, oratorijoje „Akidas ir Galatëja“),
Chr. W. Gluckas (operoje „Nenumatytas susitikimas,
arba Piligrimai ið Mekos“), W. A. Mozartas (operoje
„Pagrobimas ið seralio“). Lionginas Èiapas
2. Muz. garso rûðis – styg. strykiniais ir gnaibomai-
siais (gitara, arfa) instrumentais iðgaunamas ðvelnus
(panaðus kaip fleitos) garsas, pirðtu lengvai palieèiant
stygà 1/2, 1/3, 1/4, 1/5, 2/5 arba 2/6 jos ilgio. Taip suþa-
dinami stygos pagr. tono obertonai, kuriø skambesys
primena flaþoleto (instrumento) garsà (ið èia ir pava-
dinimas). ∆ bûna natûralus ir dirbtinis. Palietus laisvà
stygà minëtose jos vietose, atitinkamai iðgaunami na-
tûralûs oktavos, kvintos, kvartos, d. tercijos, d. seks-
tos ir maþosios tercijos ∆. Dirbtiniai ∆ iðgaunami, leng-
vai palietus sutrumpintà stygà. Pirmasis natûraliuosius
smuiko ∆ panaudojo pranc. smuikininkas ir komp.
J. J. Mondonville’s apie 1738 iðleistame sonatø smui-
kui ir bosui rinkinyje „Les sons harmoniques“.
3. Tam tikra perpûtimo technika kai kuriais mediniais
muz. instrumentais (fleita, obojumi) iðgaunamas
garsas.
4. Siauramenzûris 2 pëdø vargonø registras.
Jonas Klimas
Flechtenmacher Alexandru [Aleksandru Flechten-
måcheris; 1823.XII.23 Jasuose – 1898.I.28 Bukareðte],
rum. komp., smuikininkas, dirigentas. Grieþti smuiku
mokësi 1837–40 Vienoje pas J. Böhmà ir J. Maysederá,
1847–48 Paryþiuje. 1852–53 ir 1858–79 dirigavo Buka-
reðto teatre. 1864–95 Bukareðto kons-jos prof., 1864–
69 direktorius. ∆ sukûrë pirmàjà rum. operetæ Baba-
Hirca („Ragana“, 1848). Kiti kûriniai: opera Fata de
la Cozia („Mergaitë ið Kozijos“, 1870); operetës Crai-
nou („Jaunatis“), Sacaguie („Vandens neðëjas“), Ro-
tarus („Raèius“); „Moldaviðkoji uvertiûra“ (1846); ka-
mer. kûriniai; solo ir choro dainos. Jonas Klimas
Fledþínskas Jurgis [1924.IV.27 Ginkûnuose (Ðiauliø
rj.) – 1988.VIII.12 Vilniuje], liet. altininkas, pedago-
gas, dirigentas. 1949 baigë Lietuvos kons-jà (J. Tar-
gonskio kl.). Nuo 1949 iki mirties joje dëstë; 1959–71
Kamer. ansamblio katedros vedëjas, 1959–72 dar ir
studentø simf. orkestro dirig.; prof. (1974). 1946–81
grieþë Lietuvos kvartete, kuris 1959 Budapeðto ir 1964
Lieþo tarpt. konkursuose laimëjo II vietà. Su kvartetu
koncertavo Europos ðalyse, Kanadoje. Surengë sol.
koncertø (atliko G. Fr. Händelio, W. A. Mozarto,
J. Brahmso, D. Ðostakovièiaus, D. Milhaud kûrinius).
Pirmasis atliko liet. komp. V. Bagdono, B. Dvariono,
B. Gorbulskio, J. Gruodþio, A. Kaèanausko kûriniø.
LSSR valst. premija 1965 (su kitais). Þymesnieji
mokiniai: K. Apanavièius, A. Daugirdas, A. Griþas,
V. Kabelis, D. Katkus, P. Radzevièius, A. Matuliony-
të, T. Ðernas. Pav. Vaclovas Juodpusis
Fledþínskas Putinas [g. 1949.IV.13 Vilniuje], liet. kom-
pozitorius. Altininko J. Fledþinsko sûnus. 1971 baigë
Lietuvos kons-jà (J. Juzeliûno kl.), 1971–94 dëstë ðios
kons-jos Klaipëdos f-tuose, 1975–79 Teorijos katedros
vedëjas. 1979–90 Lietuvos kompozitoriø s-gos Klai-
pëdos sk. sekretorius. Sukûrë simf-jà (1971), „Raudà
apie Ablingà“ simf. orkestrui (1979), poemà kamer.

orkestrui (1983), sonatø f-nui (1972; „Natûrali mu-
zika“, 1984) ir valtornai (1980), „Ðventinius apmàs-
tymus“ (1974) ir fantazijà vargonams (1981), „Fan-
tazijà F. Liszto tema“ f-nui (1986), „Noktiurnà“
sintezatoriui (1987). Pav. Arvydas Karaðka
„Fleetwood Mac“ (pagal atlikëjø M. Fleetwoodo ir
J. McVie pavardes), anglø roko grupë. Debiutavo 1967
D. Britanijos dþiazo ir bliuzo festivalyje; greitai tapo
viena geriausiø anglø bliuzo grupiø. Pirmieji atlikëjai
(priklausæ grupei „Bluesbreckers“): P. Greenas (gitara,
vokalas), J. McVie (bosinë gitara), J. Spenseris (gitara,
vokalas), M. Fleetwoodas (bûgnai). Pasitraukus ið an-
samblio Greenui (1970) ir Spenseriui (1971), juos pa-
keitë Ch. Perfectas (vokalas, klaviðiniai) ir B. Welchas
(vokalas, gitara; kûrë dainas), o 1975 Welchà pakeitë
JAV muzikantai S. Nicksas (vokalas) ir L. Buckingha-
mas (gitara). ∆ groja paprastus, melodingus country
tipo ðlagerius. Liudas Ðaltenis
Fleischer Leon [Leonas Fle¤ðeris; g. 1928.VII.23 San Fleming Renée [Renë Flêming; g. 1959.II.14 Roèes-
Franciske], JAV pianistas, dirigentas. Bûdamas 7 m.
surengë pirmàjá koncertà. 1938–39 studijavo Italijoje
(A. Schnabelio mokinys). 1944 koncertavo Niujorke
su Niujorko filh-jos orkestru. 1952 Belgijos karalienës
Elþbietos tarpt. konkurse laimëjo I vietà. Iki 7 d-meèio
daug koncertavo. 1970 pradëjo diriguoti (debiutavo
Niujorke). 1971 dirigavo Bostono simf. orkestrui, vë-
liau Vaðingtono „Theatre Chamber“, Anapolio, Bal-
timorës simf. orkestrams. Nuo 1959 dësto Baltimorës
in-te. Á plokðteles ágrojo L. van Beethoveno, R. Schu-
manno, J. Brahmso koncertø (su Klivlendo orkestru,
diriguojamu G. Szello). Edmundas Baltrimas
Fleischer Oskar [Oskaras Fle¤ðeris; 1856.XI.2 Ciorbi-
ge (Saksonija) – 1933.II.8 Berlyne], vok. muzikolo-
gas. Muz. teorijos mokësi Berlyne pas Ph. Spitta’à.
1892–1925 Berlyno un-te dëstë muz. teorijà; profeso-
rius (1895). Vienas Tarpt. muzikologijos d-jos ákûri-
mo (1899) iniciatoriø. Svarb. darbai skirti neumø ty-
rimui (1895–1924, 4 t.). Paraðë darbø ið vok. muzikos
istorijos bei teorijos. Nijolë Taluntytë
fle¤tos, muz. instrumentø – fleitiniø aerofonø grupë. ∆ Flescho konkursas, tarpt. smuikininkø konkursas,
vieni seniausiø muz. instrumentø. Þinomos áv. ∆ at-
mainos: be pûstuko, su ðvilpynës tipo pûstuku, sker-
sinës, flaþoletai, sudëtinës, Pano, indo ir kt. ∆. Ra-
miojo vandenyno salø tautos puèia nosines ∆. ↑ Pano
fleita sudaryta ið áv. dydþiø vamzdeliø. Á ðio tipo ∆ pa-
naðûs liet. skuduèiai. Ið indo ∆ þinomiausia ↑ okarina.
Þymiausios ∆ su ðvilpynës tipo pûstuku yra europie-
tiðkosios ↑ iðilginës fleitos. Jø vamzdelis cilindriðkas,
pûstukas snapo pavidalo. Europos profesionaliojoje
muzikoje daþniausiai vartojamos ↑ skersinës fleitos.
Joms oras puèiamas á skylutæ korpuso ðone, grojant
laikomos nukreiptos á deðinæ nuo muzikanto. ∆ gami-
namos ið medþio ar metalo, kai kurios atmainos – ið
þievës, kaulo, molio ir kt. medþiagø. Rytis Urnieþius
fleksatònas (it. flessatone, pranc., angl. flexatone, vok.
Flexaton), muz. instrumentas – kratomasis idiofonas.
Tai elastinga pailga siaurëjanti plieno plokðtelë (0,7–
1 mm storio, ~18 cm ilgio, platusis galas ~8 cm, siau-
rasis 2–4 cm). Platusis plokðtelës galas pritvirtintas
prie storos vielos rëmelio su rankenële. Siaurasis ga-
Fleta
403
las ðiek tiek atlenktas; prie jo ið abiejø pusiø pritvir-
tinti du plieniniai virbai su kietais rutuliukais galuose,
nukreipti link plaèiojo plokðtelës galo. Muzikantas lai-
ko ∆ deð. ranka uþ rankenos, deð. rankos nykðèiu arba
kair. rankos smiliumi spaudþia siauràjá plokðtelës galà.
∆ kratant, rutuliukai muða á plokðtelæ ir sukelia savi-
tus, labai greitai pasikartojanèius garsus. Garsø aukðtis
kinta, nykðèiu spaudþiant laisvàjá plokðtelës galà. Dia-
pazonas 1–2 oktavos (c1–c3). Natos raðomos penkli-
nëje su smuiko raktu. ∆ garsas panaðus á pjûklo (tarsi
glissando), todël ∆ atliekama melodija daþniausiai
dubliuojama kitais muz. instrumentais. ∆ vartojo
A. Schönbergas (variacijos orkestrui op. 31), D. Ðosta-
kovièius („Nosis“), A. Chaèaturianas (koncertas f-nui
ir orkestrui), V. Barkauskas (V simf-ja, 1986). Sono-
rist. muzikoje ∆ kartais vartojamas kaip neapibrëþo
garso aukðèio instrumentas (K. Pendereckio De natu-
ra sonoris). Remigijus Ðileika
Renée Fleming
teryje (Niujorko valstija)], JAV dainininkë (sopranas).
Debiutavo 1986 Zalcburge (Constanze). Iðgarsëjo kaip
Grafienës 2 vaidmens atlikëja. Dainavo Hiustono, San
Francisko, Paryþiaus teatruose, Glaindborno festiva-
lyje (1992, 1994). 1988 debiutavo CG, 1991 – MO.
Laimëjo áv. dainininkø konkursus ir premijas, tarp jø
– Didájá prizà tarpt. dainininkø konkurse Belgijoje,
Fulbrighto stipendijà. Vaidmenys: Fiordiligi, Donna
Elvira, Tais, Pamina, Tatjana, Undinë. Dainuoja ir
dþiazà. Áraðë plokðteliø. Pav. Audronë Jurkënaitë
Flesch Carl [Karlas Flêðas; 1873.X.9 Moðone (Vengri-
ja) – 1944.XI.15 Liucernoje], vengrø smuikininkas, pe-
dagogas, teoretikas. Mokësi Vienos, Paryþiaus (1890–
94) kons-jose. 1895 debiutavo Vienoje. Nuo 1897
dëstë Bukareðto, Amsterdamo, Liucernos kons-jose,
Berlyno aukðtojoje muz. m-loje, Curtis in-te (Filadel-
fija), Londono karaliðkajame muz. koledþe. Profeso-
rius. Transkribavo G. Fr. Händelio, E. Griego ir kt.
komp. kûriniø, suredagavo klasikø kûriniø. Nuo 1945
Londone vyksta tarpt. ∆ smuikininkø konkursas.
Rûta Prusevièienë
rengiamas nuo 1945 Londone. Ákurtas Gildhallo Mu-
zikos ir dramos m-los iniciatyva. Skirtas vengrø smui-
kininkui ir pedagogui C. Fleschui atminti. Vyksta kas-
met. Bûna 2 turai. Programà sudaro viena J. S. Bacho
sonata smuikui ir populiarus bet kurio kompozitoriaus
koncertas smuikui ir orkestrui. Dalyvauja 20–30 mu-
zikø. Laureatas apdovanojamas C. Flescho bronzos
medaliu ir pinigine premija (1000 svarø sterlingø).
Nijolë Taluntytë
flessibile (it., AN) – lanksèiai.
Fleta Miguel [Migelis Fletâ; g. 1897 ar 1893.XII.28 Al-
balata del Sinkoje (prie Hueskos), m. 1938.V.31 La
Korunijoje], isp. dainininkas (tenoras). Mokësi Barse-
lonos ir Madrido kons-jose. 1919 debiutavo Paolo 2
vaidmeniu Trieste. Dainavo MO (1923–25), „Colón“
(Buenos Airës, 1922–27), LS, GO, Madrido, Barse-
lonos ir kt. operos teatruose. Gerai suformuotà, skam-
bø, iðraiðkingà ∆ balsà amþininkai lygino su E. Caru-
so. Ypaè puikiai ∆ dainavo lyr. repertuarà.
Tamara Vainauskienë
Flijeras
404
Flijêras Jakovas [ßêîâ Âëàäèìèðîâè÷ Ôëèåð; Florescu Arta [Arta Florêsku; g. 1921.III.10 Bukareð-
1912.X.21 Orechovo Zujeve – 1977.XII.18 Maskvoje], te], rum. dainininkë (sopranas). 1942 baigë Bukareð-
rusø pianistas. 1934 baigë Maskvos kons-jà (K. N. Igum- to kons-jà (E. Sagin dainavimo kl.). Tais paèiais me-
novo f-no kl.), 1937 ðios kons-jos aspirantûrà. Nuo 1937 tais debiutavo Bukareðto OBT (Lucia) ir dainavo iki
dëstë Maskvos kons-joje; prof. (1947), F-no katedros 1968. Gastroliavo daugelyje Europos ðaliø. Nuo 1950
vedëjas (1965). Nuo 1935 koncertavo D. Britanijoje, dësto Bukareðto kons-joje; prof. (1968). Tarp geriau-
Prancûzijoje, V. Vokietijoje, Italijoje, Belgijoje, Grai- siø ∆ vaidmenø – Desdemona, Aida, Violetta, Mimi,
kijoje, Ispanijoje, JAV, Japonijoje. 1936 tarpt. pianistø Grafienë, Lucia ir kt. Tamara Vainauskienë
konkurse Vienoje laimëjo I premijà. Atlikimo manie-
floridus contrapunctus (lot. þydintis, t. y. puoðnusis,
ra romantinë, bûdingas lyrizmas, temperamentas, vir-
kontrapunktas), kontrapunkto atmaina, kuriame vie-
tuoziðkumas. Þymesnieji mokiniai: R. Ðèedrinas,
nam cantus firmus garsui tenka keletas ávairiai ritmi-
V. Postnikova, S. Alumianas, M. Pletniovas ir kiti.
zuotø garsø (jø kiekis grieþtai neapibrëþtas).
Ramunë Kryþauskienë
Rima Mikënaitë
fliùgelhornai (vok. Flügelhorn < Flügel – sparnas +
Horn – ragas), muz. instrumentø – chromat. lûpiniø
Flosman Oldþich [Oldrþichas Flòsmanas; g. 1925.IV.5
Pilzene], èekø kompozitorius. Studijavo kompozicijà
aerofonø ðeima. ∆ kildinami ið ↑ biugelhornø (ventil.
Prahos kons-joje pas K. Janãèekà ir MuA pas P. Boþ-
biugelhornai ir ∆ kartais laikomi ta paèia muz. instru-
kovecà. Ankstyvuosiuose kûriniuose ryðku folkloro,
mentø ðeima). Kai kur fliugelhornu vadinamas tik sop-
vëliau – D. Ðostakovièiaus ir S. Prokofjevo átaka. Su-
raninis B derinimo plaèiamenzûris instrumentas. ∆ ðei-
kûrë simf-jø, kantatø, styg. kvartetø, puè. kvintetø, kû-
mos muz. instrumentai yra áv. derinimø ir dydþiø –
riniø áv. sudëties instr. ansambliams, dainø.
nuo sopraninio iki kontrabosinio. Jø vamzdis kûgið-
Violeta Tumasonienë
kas, susuktas á dvigubà oval. kilpà ir pasibaigia ðiek
Flothuis Marius Hendrikus [Marijus Hendrikas Flòt-
tiek platëjanèiomis þiotimis, nukreiptomis á ðonà ir
heisas; g. 1914.X.30 Amsterdame], ol. komp., muziko-
aukðtyn. Sopraninis ∆ yra korneto formos (þiotys nu-
logas. Amsterdamo ir Utrechto un-tuose studijavo mu-
kreiptos priekin). Bosiniai ir kontrabosiniai (kartais
zikologijà ir klasik. filologijà. Kompozicijos mokësi pas
ir baritoniniai) ∆ yra tûbos arba helikono formos. ∆
H. Brandts-Buysà. 1937–42 Amsterdamo „Concertge-
daþniausiai turi 3 (baritonas ir bosai kartais 4) venti-
bouworkest“ d-jos v-bos narys. 1945–53 dienraðèio „Het
lius. Anksèiau visiems ∆ ðeimos instrumentams natos
vrije volk“ muz. recenzentas. Nuo 1947 Utrechto un-
buvo raðomos su smuiko raktu; diapazonas raðtu vie-
to profesorius. Kûriniai: Fantasia quasi una cantata vie-
nodas: fis–c3. Dabar bosinio ir kontrabosinio (kai ka-
nuolikai styg., klavesinui ir mecosopranui (1969); kon-
da baritoninio) ∆ partijos raðomos su boso raktu ne-
certai – fleitai (1944), f-nui (1948), smuikui (1950);
transponuotos. Visø ∆ ðeimos instrumentø garsas
„Simf. muzika“ orkestrui (1957); Cantie giuochi puè.
lygus, sodrus, pilnas. ∆ vartojami tik puè. orkestruo-
kvintetui ir styg. orkestrui (1964), Per sonore ed ascol-
se. Manoma, kad ∆ atsirado 1825 Austrijoje, vëliau
tare (5 kanconos fl. ir ork., 1971); styg. kvartetas (1952),
juos ðiek tiek patobulino èekø muz. instrumentø meist-
Hommage â Mallarmé balsui, fl., vè. ir f-nui (1980), so-
ras V. F. Èervenô. Rytis Urnieþius
nata ob., valt. ir klavesinui (1986). Jonas Klimas
fliùgelis (< vok. Flügel – sparnas), muz. instrumentø –
von Flotow Friedrich [Frydrichas fon Flòtovas;
klaviðiniø chordofonø, turinèiø sparno formos korpu-
1812.IV.27 Toitendorfe (Meklenburgas-Ðvërynas) –
sà, sen. pavadinimas. XVII a. ∆ buvo vadinami dideli
1883.I.24 Darmðtate], vok. kompozitorius. A. Rei-
koncert. klavesinai, XVIII a. – visø dydþiø f-nai. Fliu-
cha’os mokinys. Laikësi pranc. komiðkosios operos
geliais vadino ir vertikalius klavyrus: klaviciteriumà,
tradicijø. Sukûrë ~20 operø (kai kurias su bendra-
þirafos klavyrà (vok. Giraffenflügel), piramidiná klavy-
autoriais), tarp jø – Le naufrage de la Méduse („Me-
rà (vok. Pyramidenflügel). Albertas Baika
dûzos þuvimas“, past. 1839), Alessandro Stradella
Flore¹cijos kameratâ (Camerata fiorentina), Floren- (1844), Martha (1847, Lietuvoje past. 1935), baletø,
cijos menininkø susivienijimas. Veikë apie 1575–80. opereèiø. Adeodatas Tauragis
Ákurta mecenato G. Bardi. ∆ nariai buvo filosofas
G. Mei, poetas O. Rinuccini, komp. V. Galilei, „Fluxus“ (lot. fluxus – nepatvarus, nepastovus), ðiuo-
E. de’Cavalieri, kompozitoriai ir dainininkai G. Cacci- laik. meno sàjûdis. Gyvuoja Amerikoje (JAV), Azi-
ni, J. Peri. Siekdami menø (poezijos, muzikos ir teat- joje, Europoje. ∆ neskiria ribø tarp skirtingø meno
ro) sintezës, ∆ nariai stengësi atgaivinti antik. trage- rûðiø, prieðinasi meno akademizmui, bet kokioms kon-
dijà, vienbalsæ muzikà, sukûrë reèitatyv. dainavimo vencijoms, pabrëþia paprastø daiktø, veiksmø, þaidi-
stiliø. Atsisakæ sudëtingos polifonijos, muzikà grindë mø bei ávykiø svarbà. ∆ muzikai skiriama ávairi, bet
monodija bei harmon. homofon. stiliumi. G. Mei siû- lygiavertë vieta paradoksaliai teatralizuotuose ávykiuo-
lë imituoti sen. graikø muzikà, V. Galilei jo teiginius se. Daþnai ∆ gretinamas su dadaizmu, avangardizmu.
plëtojo „Dialoge apie senàjà ir naujàjà muzikà“ (1581). ∆ pagrindas – ne tik naujø kûrybos bûdø ieðkojimas,
Ðias idëjas ágyvendino G. Caccini (madrigalø ir arijø bet paèios meno funkcijos ir sàvokos praplëtimas. ∆
rink. „Naujoji muzika“, 1601; dalis sukurta 1580), paskatino hepeningo, performanso atsiradimà. ∆ su-
J. Peri, E. de’Cavalieri. Su ∆ veikla susijæs operos at- sijæs su XX a. pab. technikos naujovëmis (elektroni-
siradimas. 1598 Florencijoje pastatyta pirmoji opera – ka, video), kompiuteriniais mokslais, evoliucine psi-
Peri „Dafnë“ (muzika neiðliko). chologija, sociologija, mokslo teorija apie chaosà. ∆
L: Fano F. La Camerata fiorentina. Mil., 1935; Ghisi F. Alle ponti della
idëjoms turëjo átakos M. Duchamp’o, J. Cage’o, rusø
monodia. Mil., 1940. Adeodatas Tauragis meno grupës „LEF“, „de Stijl“ ir Bauhauso principai.

J. Maèiûnas (1931–78) 1962 paskelbë program. ma-
nifestà „Neodada muzikoje, teatre, poezijoje, dailë-
je“, Vysbadene (Vokietija) surengë pirmàjá ∆ festiva-
lá, rengë hepeningus, pasiþyminèius metaforiðkumu,
netikëta skirtingø meno ðakø ir tikrovës, buities ele-
mentø jungtimi. 1963 Niujorke iðleido savo sudarytà
kurioziðkø kompozicijø antologijà, davusià pradþià
þrn. „Fluxus“ (iðëjo 2 numeriai 1962, 1966–77).
Vieni menininkai palaikë ryðá su J. Maèiûnu, kiti – ëmë
veikti atskirai (J. Beuysas Vokietijoje). 7 d-meèio vid.
J. Maèiûnas paskelbë tezæ apie kûrybà be jokios sis-
temos, todël ∆, kaip màstymo bei veikimo bûdas, gy-
vuoja ir ðiandien. Su ∆ judëjimu susijæ Nam June Paik,
W. Vostellas, Yoko Ono, G. Brechtas, B. Vautier, J. Du-
puy, A. Knowles, D. Higginsas, La Monte Young,
J. Mac Low, E. Williamsas, K. Friedmanas, R. Bloc-
kas, R. Filliou. Lietuvoje J. Maèiûno atminimui
V. Landsbergis, G. Sodeika, A. Dikèius, Ð. Nakas ir kiti
1991 Druskininkuose surengë „Jaunos muzikos die-
nas“. Nuo 1997 Vilniaus ðiuolaik. meno centre yra
„Fluxus“ kabinetas.
L: Friedman K. „Fluxus and Co“, vert. „Tango“, 1991/2, p. 36–41; Hend-
ricks J. ed. „Fluxus“. The Gilbert and Lila Silverman Collection, Bloom-
field Hills, 1981; Jauna muzika. Druskininkai, 1989.
Violeta Tumasonienë, Birutë Þalalienë
f-moll ↑ tonacija.
foburdònas (pranc. faux-bourdon, angl. faburdon, fa-
burden, it. falso bordone, vok. Faberton – netikras bo-
sas): 1. Daugiabalsiðkumo formavimo bûdas ankstyvo-
foburdonas (1). 1 pav.
2 pav.
A. de Cabezóno foburdonas (2)
foburdonas
405
jo renesanso (XV a.) muz. praktikoje ir su juo susijæ
reiðkiniai vëlyvesniø epochø muzikoje. Atliekant ∆,
apatinis faktûros balsas paprastai bûdavo intonuo-
jamas oktava aukðèiau negu paraðyta (ið èia – ∆ pava-
dinimas).
XV a. Anglijoje ∆ tæsë paralelëmis tercijomis pagrás-
to ↑ gimelio tradicijà; pagrindinis, natomis uþraðytas
balsas (plainsong meane), intonuojantis choralo me-
lodijà, buvo palydimas atlikimo metu improvizuoja-
mais kontrapunktuojanèiais balsais: apatiniu, skam-
banèiu tercija þemiau (faburden) ir virðutiniu, kvarta
aukðèiau (treble). 1 pav.
Kontinentinëje Europoje (Prancûzijoje, Flandrijoje ir
kt.) prie natomis uþfiksuotø dviejø kraðtiniø balsø –
discantus (daþniausiai cantus firmus) ir tenorus (dub-
liuojanèio pirmàjá seksta ar oktava þemiau), atliekant
kûriná, grynàja kvarta þemiau uþ discantus buvo deda-
mas treèiasis balsas contratenor altus (arba faux-bour-
don). 2 pav.
Nuo XV a. vid. prie ðiø 3 balsø kartais buvo prideda-
mas ir ketvirtasis contratenor bassus, kuris tercija arba
kvinta dubliuodavo tenoro partijà. ∆ technika epizo-
diðkai buvo vartojama kuriant liturg. ir neliturg. kom-
pozicijas (himnus, psalmes, introitus, motetus, miðias
ir kt.), pakaitomis su vienbalsiais ar kito pobûdþio dau-
giabalsiais epizodais. ∆ technikà vartojo G. Dufay,
G. Binchois. ∆ technikà pirmieji apraðë XV a. muz. te-
oretikai J. Tinctoris traktate „De arte contrapuncti“
focoso
406
(1477) ir G. Monachusas traktate „De preceptis artis
musicae...“ (1480). Algirdas Ambrazas, Danutë Kalavinskaitë
2. Psalmiø ar kito deklamacinio teksto epizodø reèi-
tavimas keturgarsiais akordais (pakaitomis su vienbal-
siais epizodais). Atsirado XV a. pab. Italijoje psalmiø
tonø formules pradëjus harmonizuoti 4 balsams, pagr.
melodijà iðdëstant tenore. Vëliau paplito Ispanijoje,
Vokietijoje (liuteronø pamaldose). Pav.
XVI a. pabaigoje ∆ imta vadinti visas keturbalses no-
ta contra nota choralo kompozicijas. Sukurta ir ∆ klavy-
rui (A. de Cabezóno Fabordon y glos del octavo tono).
Danutë Kalavinskaitë
3. XVI a. Vokietijoje vartotas vargonø registro pava-
dinimas (Faberton).
4. Baroko epochoje (XVII–XVIII a.) ∆ – viena muz. re-
toriniø figûrø (pagrásta paraleliø sekstakordø judëjimu).
focoso, fuocoso (it., AN) – ugningai, smarkiai.
Fodor Eugene [Judþinas Fòdoras; g. 1950.III.5 Terki
Krike (Kolorado valstija)], JAV smuikininkas. Studi-
javo pas I. Galamianà ir J. Gingoldà, tobulinosi pas
J. Heifetzà. Koncertuoja nuo 10 metø. 1972 laimëjo I
vietà tarpt. Paganini smuikininkø konkurse Genujoje,
1974 II vietà Èaikovskio konkurse Maskvoje. Grojo
su þymiausiais pasaulio orkestrais. Aldona Juodelienë
Foerster Josef Bohuslav [Josefas Bohuslavas Fêrsteris;
1859.XII.30 Prahoje – 1951.V.29 Novi Vestecuose (ne-
toli Stara Boleslavo)], èekø kompozitorius. Studijavo
Prahos kons-joje (Z. Skuherskô mokinys). Dëstë Ham-
burge, Vienoje, nuo 1918 Prahoje (1922–31 kons-jos
rektorius). 1931–39 Èekijos mokslo ir meno akademi-
jos prezidentas. Sukûrë 6 operas, tarp jø – Eva („Ie-
va“, 1897), oratorijà, kantatø, 5 simf-jas (1888–1929),
kamer. muzikos kûriniø, choro ir solo dainø, dramos
spektakliø muzikos. Kûrybai bûdingi vëlyvojo roman-
tizmo bruoþai. Paraðë atsiminimø (1929–47, 3 t.).
Adeodatas Tauragis
Foerstrovã-Lautererovã Berta [Berta Fêrstrova-
Lãutererova; 1869.I.11 Prahoje – 1936.IV.9 ten pat],
èekø dainininkë (lyrinis dramat. sopranas). Komp.
J. B. Foersterio þmona. Prahos kons-joje dainuoti mo-
kësi pas A. Plodkovà. 1887 debiutavo Agathe’os vaid-
meniu Prahos nac. teatre. 1893–1901 Hamburgo teatro,
1901–13 – Vienos karal. operos solistë. Pirmoji B. Sme-
tana’os, A. Dvoþãko, J. B. Foersterio operø vaidmenø
atlikëja, garsëjo R. Wagnerio interpretacija. Turëjo pla-
taus diapazono balsà, dainavo ir mecosoprano parti-
jas. Tarp geriausiø vaidmenø – Adalgisa, Liza, Nedda,
Desdemona 1. Tamara Vainauskienë
Foggia Francesco [Franèeskas Fòdþia; g. 1604 Romo-
je, m. 1688.I.8 (18?) ten pat], it. kompozitorius. Mo-
kësi pas A. Cifra’à, G. Nanino ir P. Agostini. Tarnavo
Austrijos d. kun-ðèio Leopoldo rûmuose. Gráþæs á Ita-
lijà, dirbo kapelmeisteriu ávairiose Romos baþnyèio-
se. Kûrë daugiausia baþn. polifoninæ muzikà. Iðleido
kûriniø: „Concentus ecclesiasti...“ 2–5 balsams (2 kn.,
1640, 1645); „Missa et sacrae cantiones...“ 2–5 bal-
sams (1650), „Octo missae...“ 4–6, 8–9 balsams (2 kn.,
1663, 1673); „Litaniae et sacrae cantiones...“ 2–5 bal-
sams (1652); „Psalmi...“ 4 balsams (1660); „Psalmo-
dia vespertina...“ 5 balsams (1667); „Mottetti et offer-
torii...“ 2–5 balsams (1673); oratorija San Giovanni
Battista („Ðv. Jonas Krikðtytojas“, 1670) ir kt.
Aldona Juodelienë
foglietto (it. lapelis): 1. Orkestro pirmojo sm. partija,
kurioje uþraðytos kitø instrumentø partijos. 2. Repli-
ka, kurià atlieka ork. pirmasis smuikas, tylint kitiems
instrumentams; daþnai smulkiomis natomis uþraðoma
kitø orkestro instr. partijose.
Fohström Alma [Alma Fòhstriom; 1856. I.2 Helsinky-
je – 1936.II.20 ten pat], suomiø dainininkë (sopranas).
Dainuoti mokësi Helsinkyje, 1873–74 Sankt Peterbur-
go kons-joje. Tobulinosi Milane. Debiutavo 1878 Hel-
sinkyje (Marguerite). Gastroliavo Europoje, Lot. Ame-
rikoje (1883), Ð. Amerikoje (1885, 1888 MO). Nuo 1890
gyveno Rusijoje (1890–99 Maskvos DT solistë). 1909–
18 (kt. duomenimis iki 1919) dëstë Sankt Peterburgo,
1918–20 Helsinkio, nuo 1920 Sterno kons-joje (Berly-
ne). Turëjo skambø, labai aukðto registro balsà. Iðgar-
sëjo kaip lyr. operos vaidmenø atlikëja (Desdemona,
Gilda, Lucia, Liudmila, Nedda, Rosina, Violetta).
Danutë Mekaitë
Fòkinas Michailas [Ìèõàèë Ìèõàéëîâè÷ Ôîêèí;
1880.IV.23 Sankt Peterburge – 1942.VIII.22 Niujor-
ke], rusø baleto artistas, baletmeisteris. 1898 baigë
Sankt Peterburgo Imperatoriðkàjà baleto m-là. Nuo
1898 ðoko Sankt Peterburgo Marijos teatre. 1905 ∆
pastatë pirmàjá baletà A. Kadleco Acis et Galatée
(„Akidas ir Galatëja“). 1909–12 ir 1914 S. Diagilevo
baleto trupës baletmeisteris (Paryþiuje). 1918 iðvyko á
JAV. 1923 Niujorke ásteigë baleto studijà. Statë bale-
tus Paryþiaus, Londono, Monte Karlo ir kt. teatruose.
∆ novatoriðkai siejo ðokio, muzikos, dailës meninës
iðraiðkos priemones, klasik. baletuose vartojo laisvos
plastikos elementus. ∆ pastatë baletus: La mort du
cygne („Mirðtanti gulbë“, pagal C. Saint-Sa¸nso mu-
zikà, 1907), Chopiniana (pagal Fr. Chopino muzikà,
1908; 1909 baletas dar vadinamas Les Sylphides – „Sil-
fidës“), Cléopatra (pagal A. Arenskio muzikà, 1909),
polovieèiø ðokius A. Borodino operoje „Kunigaikðtis
Igoris“ (1909), „Ðecherezada“ (pagal N. Rimskio-
Korsakovo muzikà, 1910), Carnaval („Karnavalas“,
pagal R. Schumanno muzikà, 1910), Le spectre de la
rose („Roþës vizija“, pagal C. M. von Weberio muzi-
kà, 1911), I. Stravinskio „Petruðka“ (1911), M. Rave-
lio Daphnis et Chloé (1912), Chr. W. Glucko Don Ju-
an (1936), Paganini (pagal S. Rachmaninovo muzikà,
1939), „Rusø kareivis“ (pagal S. Prokofjevo muzikà,
1942) ir kt. Aliodija Ruzgaitë
fokstròtas (angl. foxtrot < fox – lapë + trot – risèia,
greitas þingsnis), pramog. ðokis. Muz. metras 2/4, 4/4;
tempas vidutiniðkai greitas; ritmas sinkopinis. Þings-
nis dvigubas, paèiuoþiamas; ðokama poromis. ∆ atsi-
rado apie 1910–12 JAV. Apie 1914 ëmë plisti Europo-
je. Ypaè buvo populiarus iki 1930. ∆ melodijos vartotos
dþiazo improvizacijose. Ið pradþiø (iki 1930) ∆ melo-
dijos turëjo ofbitui (offbeat) bûdingà frazuotæ. Vyra-
vo dvidalë metroritm. pulsacija (two beats), po 1930 –
keturdalë metroritm. pulsacija (four beats, arba svin-
gas). Nuo 1924, pradëjus ðokti greitàjá ∆ (quickstep
foxtrot), arba kvikstepà, vid. tempo ∆ imta vadinti lë-
tuoju (slow foxtrot, arba slowfox).

fokstrotas. D. Ellingtono Don’t Mean A Thing
∆ daþnas operetëse, kai kada operose (G. Puccini
Gianni Schicchi), instr. muzikoje (D. Ðostakovièiaus
I koncerto f-nui ir orkestrui finalas).
Lietuvoje ∆ pradëta ðokti po I pasaul. karo. Nuo XX a.
vidurio ∆ ðokamas pramog. ðokiø konkursuose. ∆ melo-
dijas grieþia ir Lietuvos l. muzikantai. Pav. Jonas Klimas
Foldes (Földes) Andor [Andoras Fòldeðas; 1913.XII.21
Budapeðte – 1992.II.9 Herliberge (Ðveicarija)], JAV pia-
nistas, pedagogas, kompozitorius. Vengrø kilmës. Stu-
dijavo Budapeðto MuA pas E. Dohnãnyi. 1930–39 kon-
certavo V. Europoje. 1933 apdovanotas tarpt. Liszto
pianistø konkurso premija. 1940 apsigyveno JAV. 1957–
65 dëstë f-nà Sarbriukeno aukðtojoje muz. m-loje. Nuo
1961 gyveno Ðveicarijoje. Pagarsëjo kaip B. Bartóko ir
L. van Beethoveno muzikos atlikëjas. Paraðë keletà kny-
gø, tarp jø – „Keys to the Keyboard“ („Klaviatûros rak-
tai“, 1948; iðversta á daugelá kalbø). Sukûrë siuità styg.
instr., keletà kadencijø W. A. Mozarto fp. koncertams.
Nuo 1960 reiðkësi ir kaip dirigentas. Aldona Juodelienë
fòlija (port. folia – siautimas; isp. folia, it. follia, vok.
Folia, pranc. folie), portugalø l. ðokis ir daina, nuo
XVII a. dar ir instr. pjesë. Þiniø apie ∆ aptinkama XV a.
pab. rankraðèiuose. Iki XVI a. ∆ buvo karnaval., siau-
tulingas ðokis, panaðus á ↑ moreskà. Ðokëjai vyrai, per-
sirengæ moterimis, elgësi taip triukðmingai, jog atrodë
netekæ proto. Ðokis buvo palydimas kastanjetëmis, barð-
kalais ir kt. triukðmà kelianèiais muz. instrumentais. Ðio
laikotarpio ∆ natø pavyzdþiø iki ðiol nerasta. Palaips-
niui ∆ paskirtis ir muzika kito. Portugalijoje ir Ispani-
joje ëmë klostytis ∆ melodinis-harmoninis modelis, gi-
miningas pasameco ar romaneskos analogiðkiems
dariniams, tapæs vëlesniø variacijø pagrindu. Ðiuo mo-
deliu pagrástø kûriniø yra leidinyje „Cancionero musi-
cal de palacio“ (~1500), taèiau jie dar vadinami pava-
nomis, arijomis arba pagal teksto pavadinimà („La cara
rosa“). Pirmà kartà savo kûriná ∆ pavadino Fr. de Sali-
nasas leidinyje „De musica“ (1577). Ankstyvøjø ∆ mu-
zika buvo greita, garsi, maþorinë, 3 daliø metro. Pama-
þu ∆ bûdingi bruoþai kito – tempas sulëtëjo, muzika ágavo
minorinio atspalvio ir tapo artima sarabandai. Labai po-
puliarios ∆ buvo XVI a. pab. XVIII a. pradþioje. Ðio lai-
kotarpio ∆ – ugningas meilës ðokis, ðokamas pritariant
gitara. Ið Portugalijos ir Ispanijos ∆ paplito Prancûzijo-
je, Italijoje, Anglijoje. ∆ tema daþnai kuriamos varia-
folkloro
407
cijos áv. instrumentams – vargonams, viola da gamba,
gitarai, klavesinui (J. Kapsbergerio ciklas „Libro pri-
mo d’invalatura di chitarone“, 1604, G. Frescobaldi
Partita sopra l’Aria di Folia vargonams, 1615). Maþ-
daug nuo 1650 ∆ þanro pavadinimas daþnai tapatina-
mas su Folie d’Espagne, kurios temà savo kûryboje var-
tojo G. B. Pergolesi, A. Vivaldi, J. B. Lully,
J. S. Bachas („Valstieèiø kantata“), L. Cherubini,
F. Lisztas („Ispaniðkoji rapsodija“ f-nui), S. Rachma-
ninovas („Variacijos Corelli tema“ f-nui) ir kt. ∆ tema
iki ðiol mëgstama kompozitoriø ir gitaristø. Pav.
Rûta Gaidamavièiûtë, Aldona Juodelienë
folija. XVII–XVIII a. Folie d’Espagne
folklòras (angl. folklore < folk – liaudis + lore – iðmin-
tis, þinios), liaudies kûryba, apimanti tautosakà, l. mu-
zikà, l. choreografijà, l. teatrà, tautodailæ. ∆ priskiria-
ma ir liaudies paproèiai, tikëjimai.
folklorízmas, folkloro rekonstravimas bei pateikimas
neautentiðkoje socialinëje ir kult. terpëje. ∆ sàjûdis
pasaulyje prasidëjo XIX a. pabaigoje kaip pastangos
iðsaugoti nykstantá folklorà. Atsirado vad. antrinis
folkloras su ið dalies pakitusiu turiniu bei forma (f-ja,
atlikimu). ∆ reiðkiasi buityje, ðvietime, folkloro an-
sambliø, d-jø veikloje. Lietuvoje ∆ suklestëjo XX a.
8–9 d-metyje. ∆ apraiðkos profesionaliojoje muzikoje
vadinamos kompozitoriø folklorizmu. Nuo XX a. ∆
bûdingas ir liet. kompozitoriø kûrybai, pasireiðkia sà-
moningu muz. folkloro elementø vartojimu.
Rytis Ambrazevièius
folklòro ansãmbliai, mëgëjø arba profesionalios
grupës, atliekanèios liaudies vokal. ir instr. muzikos,
pasakojamosios tautosakos, liaudies teatro ir cho-
reografijos kûrinius. Koncertuose, spektakliuose, va-
karonëse pavartojami paproèiø, apeigø, liaudies dai-
lës, archit-ros, kraðtovaizdþio elementai. Siekiama
perteikti tautos, etn. grupës, regiono muzikavimo, vai-
dybos, tarmës, apdaro, tipaþo ypatybes, pavaizduoti
folkrokas
408
ist. aplinkà. Kai kurie ∆ atlieka tik vieno kraðto (daþ-
niausiai gimtøjø vietø), kartais tik vienos rûðies (cho-
reografijos, vokalinës, instr. muzikos) kûrinius, kiti
siekia visuotinumo, apima keletà folkloro rûðiø, et-
nografiniø regionø, atkuria nykstanèius arba jau iðny-
kusius folkloro þanrus (pvz., Lietuvoje – sutartines),
muz. instrumentus. Buvusioje SSRS nusistojo tokia
terminija: kaimo (daugiausia pagyvenusiø þmoniø) an-
sambliai, besiremiantys nenutrûkstama tradicija, savo
apylinkës folkloru, vadinami etnografiniais, o netie-
siogiai perimantys, atkuriantys ar savaip perkuriantys
tradicijà (daþniausiai mieste) – ∆. Etnografiniø ansam-
bliø, atitinkanèiø prad. apibrëþimà, maþëja (jie ágyja
miesto ∆ bûdingø bruoþø). Miesto ∆ juntamos post-
folkloro tendencijos, atsiranda naujø ∆ formø, dau-
giausia jungiant muz. folklorà su kitomis muzikos rû-
ðimis. Pagal amþiø ir sudëtá bûna vaikø, jaunimo,
pagyvenusiø þmoniø, vyrø, moterø ir miðriø ∆.
∆ atsirado XIX a. pr. V. Europoje (Ðveicarijoje, Pran-
cûzijoje, Vokietijoje, Ðvedijoje, Danijoje, Ispanijoje),
vëliau P. ir Ð. Amerikos ðalyse. XIX a. II pusëje Rusi-
joje kûrësi instr., vëliau ir kiti ∆. Po II pasaul. karo ∆
atsirado Azijos, Afrikos ir Okeanijos ðalyse. Daþniau-
siai jie kûrësi etnograf. muziejuose, folkloro tyrimo,
mokymo ástaigose. Rengiami ∆ festivaliai, konkursai,
veikia ávairios nacionalinës ir tarpt. ∆ bei festivaliø ren-
gimo org-jos (pvz., CIOFF, globojama UNESCO).
Lietuvoje ∆ apraiðkø bûta XVI–XVIII a. mokyklinio
teatro (ypaè Vilniaus akademijos), Kalëdø, Uþgavë-
niø, Velykø, gatviø, aikðèiø vaidinimuose, XIX–XX a.
pr. – lietuviðkø vakarø ir kt. renginiuose. XX a. pr.
atsirado pirmieji ∆. 1906 P. Puskunigis ákûrë Skriau-
dþiø kankliø ansamblá (↑ „Kanklës“; tebeveikia). At-
sirado ir daugiau kankliø, skuduèiø, ragø ansambliø.
Populiarëjo etnografiniai (ypaè vestuviø) vaidinimai,
ið kuriø pirmasis reikðmingesnis – 1928 past. „Seno-
vës kupiðkënø vestuvës“ (↑ Kupiðkio etnografinis teat-
ras). Ávairiose Dzûkijos vietose 1935–38 rengtos „Se-
novës dienos“ (l. muzikos koncertai, l. meno parodos).
7 d-metyje kaip alternatyva oficialiajai kultûrai, Krað-
totyros d-jos rengiamø etnolog. ekspedicijø skatina-
mas, klostësi folklorinis judëjimas – ∆, klubø, ávairiõs
folklor. veiklos sàjûdis. 7 ir 8 d-meèiø sandûroje atsi-
rado keli miesto ∆, daugiausia Vilniaus aukðtosiose
m-lose ir kai kuriose ástaigose, vëliau – kituose mies-
tuose. Miesto ∆ pavyzdþiu kûrësi kaimo (etnografi-
niai) ansambliai. Nuo 1968 veikia profesionalus Lie-
tuviø folkloro teatras, vadovaujamas P. Mataièio. Nuo
1990 ∆ pasirodymai sudaro vienà dainø ðventës dalá.
Daugiausia ∆ (~900) veikë 9 d-meèio pabaigoje. Þy-
mesnieji kaimo ∆: Marcinkoniø, Þiûrø (Varënos rj,),
Kalviø–Lieponiø (Trakø rj.), Lazdiniø–Adutiðkio
(Ðvenèioniø rj.), „Ðeduva“ (Radviliðkio rj.), „Rimoliai“
(Seda, Maþeikiø rj.). Þymesnieji miesto ∆: „Ratilio“,
„Poringë“, „Sadauja“, „Dijûta“, „Ûla“, „Jievaras“,
„Sutaras“, „Jorë“ (Vilnius); „Kupolë“, „Þaisa“, „Ga-
dula“, „Lokysta“ (Kaunas); „Kurðiø ainiai“, „Aukso-
dis“ (Klaipëda); „Verpeta“ (Kaiðiadorys), „Mëguva“
(Palanga), „Insula“ (Telðiai), „Sûduviai“ (Vilkaviðkis),
„Gastauta“ (Rokiðkis). Þymesnieji vaikø ∆: „Èirulis“
(Rokiðkis), „Èiuèiuruks“ (Telðiai), „Kaukutis“ (Kau-
nas), „Kukutis“ (Molëtai), „Kurðiukai“, „Vorusnëlë“
(Klaipëda). ∆ dalyvauja folkloro apþiûrose, konkur-
suose, festivaliuose. Nuo 1975 kasmet Vilniuje ren-
giamas „Skamba skamba kankliai“, nuo 1985 Kaune –
„Atataria lamzdþiai“, nuo 1987 kas treji metai (kas-
met pakaitomis trijose Baltijos valstybëse) – tarpt. fes-
tivalis „Baltica“. Be minëtøjø, savas tradicijas turi ðie
nuo 10 d-meèio rengiami festivaliai:↑  Grieþynë (instr.
folkloro, Vilnius), „Suklegos“ (postfolkloro, Kaunas),
„Ër paauga þali leipa“ (Telðiai), „Parbëg laivelis“ (Klai-
pëda), „Tai þiba þiburuþiai“ (Marijampolë); vaikø folk-
loro: „Að pasiejau veinà popà“ (Telðiai), „Vëlungis“
(Klaipëda), „Martynas“ (Visaginas) ir kiti. 1980, 1981
ir 1984 Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumðiðkë-
se buvo rengiamas ∆ konkursas „Ant mariø krante-
lio“. Lietuviø ∆ yra uþsienyje: Australijoje, Baltarusi-
joje, JAV, Kanadoje, Kolumbijoje, Latvijoje, Lenkijoje,
Rusijoje (Kaliningrado srityje), Vokietijoje.
L: Kriðèiûnienë I. Lietuvos folkloro garso publikacijø bibliografija. V., 2000.
Rytis Ambrazevièius, Arvydas Karaðka, Vida Ðatkauskienë
fòlkrokas (angl. folk rock), roko muzikos stilius. Grin-
dþiamas liaudies muzikos (daþniausiai vokalinës) in-
tonacijø, melodijø, harmonijos ir roko muzikos ritmi-
kos, orkestruotës sinteze. Atsirado 1965 JAV. Liaudies
baladþiø ir protesto dainø atlikëjas B. Dylanas pra-
dëjo koncertuoti su roko ansambliais (ypaè ilgai kon-
certavo su Kanados roko ansambliu „The Band“). Dy-
lanu sekë P. Simonas ir A. Garfunkelis (JAV),
J. Feliciano (Puerto Rikas), Donovanas (Ðkotija). Þy-
mesni ∆ ansambliai: „The Lovin’“, „Spoonful“, „Cros-
by“, „Stills“, „Nasch and Young“, „The Mamas and
the Papas“, „The Byrds“. ∆ kûriniø sukûrë liet. kompo-
zitoriai T. Makaèinas, M. Tamoðiûnas, M. Surauèius.
Liudas Ðaltenis
Foùtyn Maria [Fòltyn Marija; g. 1925.I.28 Radome],
lenkø dainininkë (dramat. sopranas), operos reþisierë.
1948–50 studijavo pas A. Didurà Katovicuose, A. Lud-
wigà ir W. Hendrich Sopote, 1950–57 pas A. Sari
Varðuvoje, 1957 pas G. Tess Verèelyje, 1965 pas
W. Baumlerá Leipcige. 1969–72 studijavo reþisûrà Len-
kijos valst. aukðtojoje teatro mokykloje. 1949–62 Var-
ðuvos, 1962–65 Leipcigo operos solistë. 1965–70 dai-
navo Liubeko, Hamburgo OT, 1967–70 „Wielki“ teatre
Lodzëje. 1956 tarpt. Viotti vokalistø konkurse Verèe-
lyje laimëjo aukso medalá. Iki 1974 koncertavo ir kaip
pramog. dainø atlikëja (JAV, Azijoje, Europoje). Bal-
sas lankstus, tamsaus tembro, plataus diapazono (>2
oktavos). Vaidmenys: Halka, Tosca, Liza. Kaip reþi-
sierë su pasisekimu debiutavo 1971, Havanoje pasta-
èiusi S. Moniuszko’s operà „Halka“ (1974 pastatyta
Meksike, 1978 Ankaroje, 1986, 1988 Kanadoje ir
JAV). Stato daugiausia lenkø komp. operas. 1992 Var-
ðuvoje ásteigë tarpt. Moniuszko’s jaunøjø vokalistø
konkursà. Aldona Juodelienë
Fomínas Jevstignëjus [Åâñòèãíåé Èïàòîâè÷ Ôîìèí;
1761.VIII.16 Sankt Peterburge – 1800.IV pab. ten
pat], rusø kompozitorius. 1782 baigë Sankt Peterbur-
go Meno akademijà. Studijavo Bolonijos akademijoje
pas G. Martini. 1785 iðrinktas Bolonijos filh-jos akade-
mijos nariu. 1786 gráþo á Rusijà. Sukûrë operø Íîâ-
ãîðîäñêèé áîãàòûðü Áîåñëàâè÷ („Novgorodo didvy-
ris Bojeslavièius“, 1786, pagal Jekaterinos II tekstà),
ßìùèêè íà ïîäñòàâå („Veþikai pastotëje“, 1787),

Àìåðèêàíöû („Amerikieèiai“, 1788), Çîëîòîå ÿáëîêî
(„Aukso obuolys“, 1803), Îðôåé è Ýâðèäèêà („Orfë-
jas ir Euridikë“, 1792). Jonas Klimas
fonåcija (pranc., angl. phonation < gr. phônç – garsas,
balsas), balso sukëlimas virpant ↑ balso klostëms. Su-
artinus balso klostes, kai balso plyðys ðiek tiek pravi-
ras, ið plauèiø pro já iðkvepiama oro srovë Bernoulli’o
efekto dëka iðilgai balso klosèiø sukuria papildomà
neigiamà oro slëgá. Balso plyðys uþsidaro. Abipus bal-
so plyðio atsiradæs slëgiø skirtumas (pobalsinis slëgis;
angl. subglottal pressure) priverèia klostes vël prasiskir-
ti – taip prasideda naujas virpesiø ciklas. Toks balso
klosèiø virpëjimas periodiðkai nutraukia ið plauèiø be-
siverþianèià oro srovæ – balso ðaltinis (osciliatorius)
suformuoja pirminá balsà. Virpesiø daþnis (∆ daþnis)
tuo didesnis (balsas tuo aukðtesnis), kuo plonesnës,
ilgesnës, labiau átemptos balso klostës; jis ðiek tiek di-
dëja augant pobalsiniam slëgiui. Virpesiø amplitudë
tuo didesnë (balsas tuo stipresnis), kuo didesnis po-
balsinis slëgis. Fonuojant sukeliamo pirminio balso
spektras susideda ið daugelio harmonikø, kuriø am-
plitudës apytikriai tolygiai maþëja augant daþniui, apie
12 dB per oktavà; moterø, aukðtesniø registrø, sil-
pnesniø balsø – greièiau (harmonikø maþiau – temb-
ras skurdesnis), vyrø, þemesniø registrø, stipresniø
balsø – lëèiau (harmonikø daugiau – tembras sod-
resnis). Rytis Ambrazevièius
fònas: 1. (gr. phônç – garsas, balsas; angl. phon), be-
matis garsumo lygio vienetas. Etaloninio 1000 Hz daþ-
nio grynojo tono garsumo lygis fonais skaitine verte
lygus to tono garso slëgio lygiui decibelais (dB). Kitø
daþniø garsø garsumo lygis nustatomas lyginant jø gar-
sumà su etaloninio 1000 Hz daþnio grynojo tono gar-
sumu: kai matuojamo garso ir keièiamas 1000 Hz daþ-
nio grynojo tono garsumai sutampa, laikoma, kad
matuojamo garso garsumo lygis fonais lygus etaloni-
nio tono garso slëgio lygiui decibelais (↑ klausos zona).
2. (angl. background, pranc. fond – pagrindas, pama-
tas), elektroakustinës aparatûros trukdþiø rûðis – nuo-
latinis ûþesys (triukðmas); tokie trukdþiai garso áraðe.
3. (angl. background), aplinka, kurioje kas nors vyks-
ta, pvz., muzikinis ∆ cirke arba kino filme.
Rytis Ambrazevièius
fonastênija (gr. phônç – garsas, balsas + astheneia –
silpnumas), funkc. balso sutrikimas, kitaip ↑ disfonija.
foniåtrija (gr. phônç – garsas, balsas + iatreia – gydy-
mas), medicinos ðaka, tirianti balso fiziologijà, balso,
kalbos ir klausos santyká. Violeta Budrienë
fonogråfas (gr. phônç – garsas, balsas + graphô – ra- Foote Arthur (William) [Arturas (Viljamas) F¾tas;
ðau), seniausias garso áraðymo ir atkûrimo aparatas.
∆ 1878 iðrado Th. A. Edisonas (JAV). Já sudaro cilindr.
velenëlis, apvyniotas alavo folija, ir rëþtuvas, sujung-
tas su membrana. Garso veikiama, membrana virpa,
ir jos virpesiai persiduoda rëþtuvui. Sukant velenëlá,
rëþtuvas áspaudþia folijoje sraigtiná griovelá, kurio gy-
lio kitimai atitinka garso daþná. Pakeitus rëþtuvà ada-
ta, ∆ galima áraðytà garsà vël iðgirsti. Patobulintø ∆
velenëliai buvo padengiami vaðku. ∆ turi daug trûku-
mø (menka garso atkûrimo kokybë, trumpa áraðø truk-
më, velenëlio griovelis atkuriant áraðà greit dyla ir t. t.),
taèiau ágalina paèiam gana nesudëtingomis priemo-
Foote
409
fonografas (Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus)
nëmis áraðyti garsà. ∆ ypaè pasitarnavo renkant fol-
klorà. Fonografà pakeitë gramofonas. Pav.
Vytautas Bièiûnas
fonogråfija (gr. phônç – garsas, balsas + graphô – ra-
ðau), garso áraðymas á magnet. juostas arba plokðte-
les, skirtas masiniam klausymui arba tiraþavimui.
fonogramâ (gr. phônç – garsas, balsas + gramma – uþ-
raðas): 1. Garso áraðas magnetinëje arba kino juosto-
je, plokðtelëse. 2. Muzikos arba lit-ros kûrinio sudëti-
në dalis, atlikimo metu skambanti ið áraðo. 3. Graf.
þenklas, fiksuojantis garsiná kalbos elementà (garsà,
fonemà, skiemená). Fonogramos yra abëcël. raðto rai-
dës, skiemen. raðto ir dantiraðèio raðmenys.
Vytautas Bièiûnas
fonolâ (vok. Phonola), mechaninis f-nas, kitaip
↑ pianola.
fonotekâ (gr. phônç – garsas, balsas + thçkç – dëþë,
talpykla), fonogramø (gramofono, kompakt.
plokðteliø, magnetofono, videomagnetofono juostø,
ágarsintø kino filmø) laikymo patalpos. ∆ fondø sau-
gojimui bûtinos sàlygos: pastovi patalpos t-ra ir
drëgnumas, spec. áranga (stelaþai, stalèiai ir kt.). ∆
demonstruojami muz. áraðai, transliuojamos radijo
laidos, atliekami áv. tyrimai. ∆ turi valst. archyvai,
radijo ir televizijos stotys, kino studijos, áv. kitos in-
formacijà ir dokument. medþiagà renkanèios ástai-
gos, m-los, priv. asmenys. Lietuvoje didþiausios ∆
yra Lietuvos nacionalinëje M. Maþvydo b-koje ir
Lietuvos MuA. Vytautas Bièiûnas
1853.III.5 Saleme (Masaèusetso valstija) – 1937.IV.8
Bostone], JAV komp. ir vargonininkas. Studijavo
N. Anglijos kons-joje Bostone, vëliau pas J. K. Pai-
ne’à. 1876–1910 tarnavo vargonininku Bostono baþ-
nyèiose, koncertavo kaip pianistas, dirbo ped. darbà.
Nuo 1921 f-no kl. profesorius N. Anglijos kons-joje.
Kûryboje tæsë klasicizmo ir romantizmo tradicijas.
Kûriniai: 3 kantatos, tarp jø – The Farewell of Hia-
watha („Atsisveikinimas su Hiavata“ , H. W. Long-
fellow þ., 1885); uvertiûra In the Mountains („Kal-
nuose“, 1887); 4 siuitos ork. (1886–1910); koncertas
vè. (1894); 3 styg. kvartetai (1883–1901); fp. kvinte-
Forkel
410
tas (1885); fp. kvartetas (1891); pjesës f-nui, vargo-
nams, dainos ir kt. Paraðë kn.: „Modern Harmony in
its Theory and Practice“ („Moderniosios harmoni-
jos teorija ir praktika“, su W. R. Spaldingu, 1905,
1936), „Modulation and Related Harmonic Ques-
tions“ („Moduliacija ir giminingi harmonijos klausi-
mai“, 1919). Aldona Juodelienë
Forkel Johann Nicolaus [Johanas Nikolausas Fòrkelis;
1749.II.22 Mëderyje (netoli Koburgo) – 1818.III.20 Ge-
tingene], vok. muzikologas. Nuo 1767 Ðveryno kated-
ros choro prefektas. 1769 ástojo á Getingeno un-tà, nuo
1772 jame dëstë muz. istorijà ir teorijà; nuo 1779 un-to
muz. direktorius. ∆ veikla padëjo átvirtinti muzikologi-
jà vok. un-tuose. Muz. istorijà ∆ traktavo kaip visuotiná
þmoniø kultûros reiðkiná: kn. „Allgemeine Geschichte
der Musik“ („Visuotinë muzikos istorija“, 1788–1801,
2 t.). Kiti veikalai: „Allgemeine Literatur der Musik,
oder Anleitung zur Kenntnis musikalischer Bücher“
(„Visuotinë muz. lit-ra, arba Muz. knygø supratimo
Johann Nicolaus Forkel
ávadas“, 1792); „Über J. S. Bachs Leben, Kunst und
Kunstwerke“ („J. S. Bacho gyvenimas, menas ir kûri-
niai“, 1802; pirmoji monografija apie J. S. Bachà). Pav.
Vilija Gerulaitienë
forlanâ (it. furlana – friulietë), it. liaudies ðokis. Tem-
pas greitas, metras 6/4, 6/8. Bûdinga punktyr. ritmas
( , ), auganti dinamika. Muz. forma
plëtojama ið 1 motyvo, kurio kartojimas (panaðiai kaip
taranteloje) þadina ðokëjø emocijas. Ðoka 1 arba 2 po-
ros; ðokëjø judesiai aistringi, ugningi. Atsirado Ð. Ita-
lijoje, Friulio prov-joje; labiausiai paplito Venecijoje
tarp gondolininkø. Pirmieji uþraðyti ∆ pavyzdþiai yra
ið XVI a. Nuo XVIII a. pr. ∆ paplito prof. muzikoje.
Jos melodijas baletuose vartojo pranc. kompozitoriai
(A. Campra, P. Monsigny), instr. kûryboje – ir J. S. Ba-
chas, Fr. Couperinas, J. Ph. Rameau, G. Ph. Teleman-
nas. Pav. Rûta Mielkutë
fòrma ↑ muzikos forma.
formalízmas (pranc. formalisme < lot. formalis – su-
sijæs su forma), formos absoliutinimas. V. Europos es-
tetikoje ∆ terminas paprastai taikomas meno kûriniui,
grieþtai prisilaikanèiam nusistojusiø formos modeliø,
kûrybos stilistiniø normø ar taisykliø.
Sovietinëje estetikoje, suprieðinusioje tarpusavy susi-
jusias turinio ir formos sàvokas, ∆ interpretuotas kaip
iðskirtinis kûrëjo dëmesys iðorinei kûrinio konstruk-
cijai jo iðraiðkingumo ir „idëjiðkumo“ sàskaita. ∆ lai-
kyta realizmo (ypaè „socialistinio realizmo“) prieðin-
gybe. ∆ tapo apibendrinanèia sàvoka bet kokioms
novatoriðkoms, modernioms meno apraiðkoms pa-
smerkti. Kova prieð ∆ muzikoje ypaè sustiprëjo po
SSRS komunistø partijos CK 1948.II.10 nutarimo
„Dël V. Muradelio operos Didþioji draugystë“, pasmer-
XVII a. forlana (autorius neþinomas)
kusio D. Ðostakovièiaus, S. Prokofjevo, A. Chaèatu-
riano, N. Miaskovskio ir kt. þymiø Sovietø Sàjungos
kompozitoriø kûrybà. Lietuvoje ∆ tuo metu buvo pri-
kiðamas J. Gruodþio, S. Vainiûno muz. kûriniams.
Algirdas Ambrazas
formãntë (lot. formans, angl. formant – sudarantis), pla-
tus rezonansas (ypaè vokalinio trakto). ∆ apibûdinama
rezonansiniu daþniu (vad. formantiniu daþniu) bei ∆
ploèiu. Garso ðaltinio spektro komponentai, kuriø daþ-
niai priklauso ∆ ploèiui, palyginus su kitais kompo-
nentais, yra santykiðkai sustiprinami. Pagrindinio tono
daþnis formantëms paprastai neturi átakos. ∆ nume-
ruojamos: þemiausio daþnio ∆ – pirmoji (þymima F1),
aukðtesnio – antroji (F2) ir t. t. Formantiniai daþniai –
vieni ið svarbiausiø ↑ garso spektro parametrø, jais kie-
kybiðkai apibûdinamos tam tikros sudëtingo spektro
savybës. Pvz., fonetinë garso kokybë ið esmës apibûdi-
nama vokalinio trakto F1 ir F2 (pav.). Formanèiø rin-
kinys, atitinkantis tam tikrà fonemà, yra bendras vi-
sam kalbos dialektui – individualios ∆ skiriasi nedaug.
Formantës ðiek tiek priklauso nuo fonetinio konteks-
to, amþiaus, lyties. Dainavime ðiek tiek skiriasi priklau-
somai nuo vokalinës technikos. Vyrø akademiniam
balsui bûdinga papildoma ↑ dainininko formantë.
Rytis Ambrazevièius
formantë
fòrmingë (gr. phorminx), sen. graikø muz. instrumen-
tas – gnaibomasis chordofonas. Lyra. Minima Home-
ro, dailës kûriniuose vaizduojama nuo IX a. pr. Kristø.
Turëjo 3–5 stygas. Skambinta plektru arba pirðtais.
Forqueray Antoine [Antuanas Forkrº; g. 1672.IX Pa-
ryþiuje, m. 1745.VI.28 Mante], pranc. gambininkas.
Mokësi pas tëvà. Bûdamas 5 m., grieþë Liudviko XIV
rûmuose. Nuo 1689 buvo karaliaus rûmø muzikantas
Paryþiuje. Nuo 1736 gyveno Mante. Buvo þymus im-
provizuotojas ir virtuozas. Keliø ðimtø kûriniø viola
da gamba autorius. Aldona Juodelienë
Forrester Maureen [Morina Fòrester; g. 1930.VII.25
Monrealyje], Kanados dainininkë (kontraltas). Studi-
javo Toronte pas D. Diamantà. 1953 debiutavo Mon-
realyje (G. C. Menotti „Konsulas“ ir M. Musorgskio
„Borisas Godunovas“). ∆ garsi oratorijø atlikëja. Iki

1962 dainavo vien tik kantatø ir oratorijø partijas. 1962
Toronte vël debiutavo Chr. W. Glucko operoje „Or-
fëjas ir Euridikë“. Nuo 1969 ∆ dainuoja tik operose.
∆ balsas lankstus, plataus diapazono, spalvingø temb-
rø. Sukûrë vaidmenø Glucko, Menotti, G. Fr. Hände-
lio, R. Wagnerio, G. Verdi operose.
Förster August (Friedrich) [Augustas (Frydrichas)
Fiòrsteris; 1829.VII.30 Oberzeifersdorfe (netoli Ci-
tau) – 1897.II.18 Lëbau (Saksonija)], vok. fortepijonø
fabrikantas. 1859 Lëbau ákûrë f-nø ir pianinø f-kà.
Instrumentai labai greit iðpopuliarëjo Europoje. 1900
∆ sûnus Cäsaras (1864–1915) ákûrë kità f-kà Georgs-
valde. 1924–25 fabrike sukonstruota 3 klaviatûrø ketvir-
tatoniø pianinas ir fisharmonija, 1933 – elektrochor-
das. Nuo 1945 firmos bûstinë yra Lëbau. Fabrikà valdo
∆ vaikaitë R. Gessler (g. 1907) ir provaikaitis Wolfgan-
gas ∆ (g. 1933). Visi muz. instrumentai rankø darbo.
Aldona Juodelienë
Forster Georg [Georgas Fòrsteris; g. apie 1510 Am-
berge, m. 1568.XI.12 Niurnberge], vok. kompozito-
rius. 1531–39 studijavo medicinà, gr. kalbà. Priklausë
M. Lutherio d-jai, jo praðomas kûrë muzikà Biblijos
tekstams. 1545–47 gyveno ir dirbo gydytoju Amber-
ge, nuo 1547 Niurnberge, Viurcburge. Þinomas kaip
dainø rinkinio „Teutsche Liedlein...“ leidëjas (~380
daugiausia pasauliet. dainø, tarp kuriø yra ir ∆ sukur-
tø), sukûrë Magnificat, antifonø. Kûryboje dominuo-
ja cantus firmus ir diskanto technika. Aldona Juodelienë
forðlågas (vok. Vorschlag < vor – prieð + Schlag – smû-
gis; pranc. appoggiature, angl., it. appogiatura), meliz-
mø rûðis – smulki nata (reèiau 2–3 smulkios natos) prieð
kurià nors pagrindiniø melodijø natø. ∆ bûna trumpa-
sis ir ilgasis. Trumpasis ∆ – smulki aðtuntinë nata per-
brauktu koteliu arba kelios smulkios ðeðioliktinës natos;
su pagr. nata paprastai sujungiamas liga. Atliekamas
kuo trumpesniais garsais, atitinkamai sutrumpinant
pagr. garsà arba prieð já esantá garsà (1 pav. a – bûdin-
ga XVIII a. ir XIX a. pr. muzikai, 1 pav. b – bûdinga
vëlesniø laikø muzikai). Ilgasis ∆ – smulki nata ne-
perbrauktu koteliu, prijungta liga prie pagr. natos. At-
liekama sutrumpinant pagr. garsà pusiau (2 pav.) arba,
jei nata su taðku, dviem treèdaliais (3 pav.). Nuo XIX a.
vid. ilgasis ∆ nebeþymimas – natos raðomos taip, kaip
jas reikia atlikti. Rita Nomicaitë
forðlagas. 1–3 pav.
forte (it., AN), f – grieþti (dainuoti) garsiai, fortissi-
mo, ff – labai garsiai; fortefortissimo, fortississimo,
fff – garsiausiai; forte possibile, fortississimo possi-
bile (it. possibile – galimas, ámanomas), ffff ir fffff –
kuo garsiau; forte subito – ið karto garsiai.
fortepijonas
411
Forte Allen [Alenas Fòrtas; g. 1926.XII.23 Portlende
(Oregono valstija)], JAV muzikologas. 1952 baigë Ko-
lumbijos un-tà. 1953–59 dëstë ðio un-to Mokytojø ko-
ledþe. Nuo 1959 dësto Jeilio un-te; prof. (1968). 1960–
67 þrn. „Journal of Music Theory“ redaktorius. ∆ tiria
tonacinæ ir atonaliàjà muzikà. Vienas pirmøjø tyrë ir
populiarino H. Schenkerio teorijà. Iðplëtojo ir susi-
stemino komp. M. Babbitto aibiø teorijos (set-theory)
taikymo muzikoje idëjas; laikomas vad. seto analizës
(set-theory analysis) pagrindëju. Svarb. veikalai: „Con-
temporary Tone-Structures“ („Ðiuolaik. garsø struk-
tûros“, 1955), „The Compositional Matrix“ („Kom-
pozicinë matrica“, 1961), „The Structure of Atonal
Music“ („Atonaliosios muzikos struktûra“, 1973),
„The Harmonic Organization of the Rite of Spring“
(„Harmoninë Ðventojo pavasario struktûra“, 1978),
„Introduction to Schenkerian Analysis“ („Schenke-
rio analizës ávadas“, su S. E. Gilbertu, 1982).
Audronë Jurkënaitë
forte piano, fortepiano (it., AN) – tà patá garsà atlikti
garsiai ir tuoj pat tyliai. Daþniausiai bûna styg., puè. ir
muð. instrumentø partijose. Natose ∆ þymima san-
trumpa fp po nata; virð natos raðomas akcentas >.
fortepijõnas (vok. Fortepiano < it. forte – garsiai +
piano – tyliai; dar vok. Klavier, Hammerklavier, it. pia-
noforte; pranc. ir angl. piano), muz. instrumentas – kla-
við. muðamasis chordofonas. Turi plaktukø mechani-
kà ir horizontalioje plokðtumoje iðtemptas stygas.
Muzikantas, paspaudæs klaviðà, iðjudina sudëtingà me-
chanikà, kuri valdo plaktukà. Plaktuko galvutë, ap-
traukta veltiniu, uþgauna unisonu suderintø stygø cho-
rà (3 stygas aukðtajame ir viduriniame registre, 2 –
bosiniame) arba pavienæ stygà (ið 8–12 þemiausiai
skambanèiø). Kai kurie f-nai turi neuþgaunamø rezo-
nans. stygø, su pagrindinëmis suderintø oktava, kvin-
ta arba unisonu. Klaviðas t. p. pakelia ir nuleidþia dus-
liklá (dempferá), kuris slopina stygø virpesius. Norint,
kad stygø skambesys sustiprëtø laisvai rezonuojant vi-
soms stygoms, arba sulieti pasaþus ir harmonijas, deð.
pedalu galima visus dusliklius pakelti nuo stygø. Kair.
fortepijonas
fortepijoninis
412
pedalu galima nuslopinti garsà ir suminkðtinti jo temb-
rà: ðis pedalas pastumia klaviatûrà 2–3 cm á deðinæ,
todël plaktukai uþgauna tik dalá choro stygø. Kai ku-
rie koncertiniai ∆ turi dar ir treèià (viduriná) pedalà,
kuris pratæsia kai kuriø garsø ar akordø skambesá. ∆
stygos plieninës (bosinës apvyniotos vario vielute).
Bendra visø jø átempimo jëga yra 150–200 kN (tai ati-
tinka 15–20 tonø svorá). Ðià jëgà atlaiko masyvus ke-
taus rëmas, kuriame átvirtinti vieni stygø galai. Kiti
stygø galai uþvynioti ant plieniniø kuoliukø (juos su-
kiojant suderinamos stygos). Stygø skambesá sustipri-
na po jomis átaisyta rezonans. plokðtë (deka) ir apta-
kus sparno pavidalo medinis korpusas. Ðiø laikø f-no
garsyno apimtis 7,25 oktavos (A2–c5), kai kuriø mode-
liø – 8 oktavos (C2–c5). F-nus (rojalius) daro áv. dydþiø:
kabinetinius, pusiau koncertinius, arba saloninius
koncertinius (2,6 m ilgio), ir didþiuosius koncertinius
(3,1 m ilgio).
∆ prototipas – ↑ klavikordas, iðrastas XIV a. pabaigo-
je. ∆ iðradëju laikomas B. Christofori. Jis 1709–11 Flo-
rencijoje padirbo instrumentà, kurio konstrukcija bu-
vo visai panaði á dabartinio ∆. Tuo instrumentu buvo
galima lengvai valdyti garso stiprumà. Maþdaug tuo
pat metu pirmuosius ∆ tipo instrumentus iðrado
J. Mar²nas (1716 Prancûzijoje) ir Chr. G. Schröteris
(1717 Vokietijoje). Labiausiai ásigalëjo B. Christofori
konstrukcijos instrumentai, juos tobulino vok. meist-
rai G. Silbermannas, A. Steinas ir J. A. Streicheris.
1821 S. Érard’as Paryþiuje sukonstravo ∆ su vad. dvi-
guba repeticija, labai iðplëtusia instrumento virtuozi-
nes galimybes. XIX a. pr. I. Hawkinsas Filadelfijoje
sukûrë ∆ variantà su vertikalia mechanika, vad. pia-
ninà. XIX a. viduryje pradëjo veiklà pagarsëjusios ∆
gamybos firmos, veikianèios iki ðiol: „Steinway“ (Niu-
jorke), „Blüthner“ (Leipcige), „Bechstein“ (Berlyne).
Lietuvoje ∆ atsirado XVIII a. I pusëje (vienà pirmøjø
G. Silbermanno konstrukcijos ∆ á Geduèiø dvarà atsi-
veþë Teodoras Grotus). ∆ ir jo atmainos (ypaè piani-
nas) labiau paplito nuo XIX a. Apie 1840 Lietuvoje
pradëta f-nus gaminti. XIX a. II pusëje Vilniuje veikë
kelios ∆ dirbtuvës. Pav.
L: Azizbekova M. Fortepijono menas Vilniuje 1863–1915 metais. V., 1998;
Grover D. S. The Piano: its Story from Zither to Grand. L., 1976; Hil-
debrandt D. Pianoforte. Münch., 1988; Áðàæíèêîâ Ì. Ôîðòåïèàíî. Ì.,
1967; Çèìèí Ï. Èñòîðèÿ ôîðòåïèàíî è åãî ïðåäøåñòâåííèêîâ. Ì.,
1968; Àçèçáåêîâà Ì. Ôîðòåïèàííîå èñêóññòâî â ìóçûêàëüíîé æèçíè
Âèëüíþñà (1-ÿ ïîëîâèíà XIX â.). Â., 1976. Albertas Baika
fortepijõninis duêtas, dviejø pianistø ansamblis; muz.
kûrinys ðiam ansambliui.
fortepijõninis kvartêtas, kamer. ansamblis ­ I ir II
smuikas, violonèelë ir f-nas; muz. kûrinys ðiam an-
sambliui.
fortepijõninis kvintêtas, kamer. ansamblis ­ tradic.
sudëties styginiø kvartetas ir f-nas, reèiau ­ smuikas,
altas, violonèelë, kontrabosas ir f-nas; muz. kûrinys
tokiam ansambliui.
fortepijõninis trío, kamer. ansamblis ­ du styg. in-
strumentai (daþniausiai smuikas ir violonèelë) ir f-nas,
reèiau du puè. instrumentai ir f-nas ir kt.; muz. kûri-
nys tokiam ansambliui.
Fortner Wolfgang [Volfgangas Fòrtneris; 1907.X.12
Leipcige – 1987.IX.5 Heidelberge], vok. komp., mu-
zikologas. Studijavo Leipcigo kons-joje (H. Grabne-
rio kompozicijos kl.) ir un-te (muzikologija). Nuo 1931
dirbo ped. darbà Heidelberge, 1954–57 profesoriavo
Detmolde, 1957–73 Freiburge. Nuo 1964 vadovavo ka-
mer. muzikos koncertams „Musica viva“ Miunchene.
Sukûrë operø, tarp jø – Die Bluthochzeit („Kruvinos
vestuvës“, 1957), baletà Die weise Rose („Baltoji ro-
þë“, 1950), Deutsche Liedmesse („Vokiðkos dainø mi-
ðios“, 1934), kantatø, simf-jà (1947), kitø kûriniø or-
kestrui (Sweelinck-Suite, 1930; Triplum 3 f-nams ir
orkestrui, 1966), koncertø (sm., 1946; vè., 1951), 4 styg.
kvartetus, kamer. ansambliø. Ankstyvoji kûryba ne-
oklasicist. krypties, vëlesnioji (nuo 6 d-meèio) grin-
dþiama dodekafonija. Paskelbë straipsniø muz. isto-
rijos ir pedagogikos klausimais. Adeodatas Tauragis
forzare, forzando, fz (it., AN) – akcentuojant, pabrë-
þiant, kitaip ↑ sforzando.
Foss Lukas (Fuchs) [Lukas Fòsas; tikr. pavardë Fuk-
sas; g. 1922.VIII.15 Berlyne], JAV komp., pianistas,
dirigentas. 1933–37 studijavo Paryþiaus kons-joje. Nuo
1937 gyveno JAV. Staþavo Curtis muz. in-te Filadel-
fijoje (kompozicijos mokësi pas R. Thompsonà, di-
rigavimo pas F. Reinerá). Trumpai mokësi pas S. Ku-
sevická ir P. Hindemithà Jeilio un-te. 1944–50 Bostono
orkestro pianistas (solistas). 1950–52 gyveno Italijoje.
1953–63 dëstë Kalifornijos un-te kompozicijà ir diri-
gavimà. 1963–70 Bafalo filh-jos, 1971–90 Bruklino
filh-jos, 1972–75 Jeruzalës simf. orkestrø dirig., 1981–
86 Milvokio simf. orkestro men. direktorius. Sukûrë
operø, baletø, simf., kamerinës, chor. muzikos kûriniø.
Svetlana Puidokienë
Foster George Murphy („Pops“) [Dþordþas Merfis
Fòsteris; slapyvardis „Popsas“; 1892.V.18 Los Andþe-
le – 1969.X.30 San Franciske], JAV tradicinio dþiazo
bosininkas. Vienas svarbiausiø ankstyvojo dþiazo
bosininkø. ∆ átvirtino pizzicato grojimo bûdà dþiazo
muzikoje. Grojo dþiazo ansambliuose N. Orleane,
Kalifornijoje, Sent Lujyje. 1928 atvyko á Niujorkà. Vël
iðpopuliarëjus N. Orleano stiliui, ∆ grojo su daugeliu
garsiø tradicinio dþiazo muzikantø. Paraðë auto-
biografijà. Jûratë Kuèinskaitë
Foster Lawrence [Lorensas Fòsteris; g. 1941.X.23 Los
Andþele], JAV dirigentas. Studijavo Los Andþele pas
F. Zweigà; 1965–68 buvo Los Andþelo filh-jos orkestro
dirigento asistentas. 1969–74 Karaliðkojo simf. or-
kestro Londone dirigentas, 1971–78 Hiustono simf.
orkestro dirigentas. Nuo 1981 „Deutsche Oper am
Rhein“ muzikos direktorius. Nuo 1979 Monte Karlo
filh-jos ir operos orkestro vyriausiasis dirigentas.
1981–88 Duisburgo, 1985–90 Lozanos kamerinio or-
kestro muz. direktorius, nuo 1988 Jeruzalës simf. or-
kestro muz. direktorius. Propaguoja ðiuolaik. muzi-
kà. Pirmasis atliko kai kuriuos H. Birtwistle’io,
A. Goehrio, G. Crosse’o kûrinius. Aldona Juodelienë
Foster Stephen Collins [Stefenas Kolinsas Fòsteris;
1826.VII.4 Pitsberge (Pensilvanijos valstija) – 1864.I.13
Niujorke], JAV kompozitorius. Savamokslis. Sukûrë
~200 dainø (pagal savo þodþius), dalis jø skirta menest-
reliø teatrui. ∆ dainos melodingos, lyriðkos, turi ang-
losaksø ir negrø muz. folkloro bruoþø; kai kurios tapo
liaudies dainomis. 1896 iðspausdinti ∆ atsiminimai.

L: Howard J. T. Stephen Foster, America’s troubadour. N.Y., 1962; Lam-
me L. Stephen Foster. Boynton Beach, 1969. Adeodatas Tauragis
Fourestier Louis (Félix André) [Lui (Feliksas Andrë)
Furestjº; 1892.V.31 Monpeljë – 1976.IX.30 Bulon Bi-
jankûre], pranc. dirig., kompozitorius. Studijavo Mon-
peljë ir Paryþiaus kons-jose. 1927–32 „Opéra-Comique“
teatro, nuo 1938 GO teatro Paryþiuje dirigentas. 1945–
63 Paryþiaus kons-jos profesorius. 1946–48 dirigavo
Niujorko MO teatre. Sukûrë kamer. ir simf. muzikos
kûriniø, kantatø, dainø. Þivilë Ramoðkaitë
Fournet Jean [Þanas Furnº; g. 1913.IV.14 Ruane],
pranc. dirigentas. 1930–36 studijavo Paryþiaus kons-joje
dirigavimo ir fleitos (Ph. Gaubert’o) klasëse. 1938 Ru-
ano, 1940 Marselio operos teatrø, 1941 Paryþiaus ra-
dijo orkestro dirigentas. Nuo 1944 „Opéra-Comique“
teatro Paryþiuje dirig., nuo 1956 muz. direktorius. Nuo
1967 Paryþiaus Normalinës muz. m-los dirigavimo kl.
vadovas. 1968–73 Roterdamo filh-jos orkestro meno
vadovas ir vyriausiasis dirigentas. 1987 debiutavo Niu-
jorko MO. Rimas Geniuðas
Fournier Pierre [Pjeras Furnjº; 1906.VI.24 Paryþiuje –
1986.I.8 Þenevoje], pranc. violonèelininkas. 1925 bai-
gë Paryþiaus kons-jà. 1928 debiutavo Paryþiuje. 1932–
39 koncertavo Europos miestuose. 1937–39 dëstë Pa-
ryþiaus Normalinëje muz. m-loje, 1941–49 Paryþiaus
kons-joje. Nuo 1947 gastroliavo su J. Szigeti,
A. Schnabeliu, W. Primrose’u. Vëliau, apsigyvenæs Þe-
nevoje, rengë jaunøjø violonèelininkø tobulinimosi
kursus. Koncertø repertuarà sudarë áv. epochø
kompozitoriø (J. S. Bacho, E. Blocho, B. Martinµ,
Fr. Poulenco, A. Rousselio) kûriniai. Áraðë daug plokð-
teliø solo, su kt. atlikëjais (W. Backhausu, W. Kempf-
fu, A. Schnabeliu) ir dirigentais (I. Markevièiumi,
K. Münchingeriu, C. Kraussu, R. Kubel²ku).
Edmundas Baltrimas
Fou Ts’ong [Fou Cùngas; g. 1934.III.10 Ðanchajuje],
anglø pianistas. Kinas. Muzikos mokësi privaèiai.
1954–56 tobulinosi Krokuvoje (pas Z. Drzewiecká) ir
Varðuvoje. 1955 Chopino tarpt. konkurso laureatas.
1953–58 koncertavo Europos miestuose. Nuo 1959 gy-
vena Londone ir koncertuoja áv. ðalyse. Ágrojo daug
plokðteliø. Danutë Mekaitë
fractio modi (lot.), menzûrinëje notacijoje – metriniø
raðybos elementø smulkinimas maþesnëmis vertëmis,
vartojant puoðmenines arba pereinamàsias natas.
Frager Malcolm [Malkolmas Fre¤geris; 1935.I.15 Sent
Lujyje (Misûrio valstija) – 1991.VI.20 Pitsfilde], JAV
pianistas. 1949–55 mokësi Niujorke pas C. Friedber-
gà, 1952 tobulinosi Fontenblo Amerikieèiø kons-joje
(netoli Paryþiaus). Baigë Kolumbijos un-tà Niujorke
(1957). 1955 Þenevos tarpt. konkurso II premija, 1960
Belgijos karalienës Elþbietos konkurso Briuselyje I
premija. Gastroliavo P. Amerikos, Europos ðalyse,
Australijoje. Rûta Prusevièienë
Franšaix Jean-René [Þanas Renë Fransº; 1912.V.23
Le Manse – 1997.IX.25 Paryþiuje], pranc. komp., pia-
nistas. Kompozicijà studijavo Paryþiaus kons-joje
(N. Boulanger mokinys). Nuo 1920 koncertavo kaip
pianistas. Sukûrë operø, ~10 baletø, tarp jø – Le roi
nu („Nuogas karalius“, 1935), oratorijà L’Apocalypse
Franck
413
selon Saint Jean („Ðv. Jono apokalipsë“, 1939), Requi-
em, kantatø, simf-jø, koncertø, daug kamer. ansam-
bliø. Kûryba neoklasicist. krypties, turi grotesko.
Adeodatas Tauragis
francamente, con franchezza (it., AN) – dràsiai,
laisvai.
Francescatti Zino René [Zenas Renë Franèeskåtis;
1902.VIII.9 Marselyje – 1991.IX.17 La Siota (Pran-
cûzija)], pranc. smuikininkas. Muzikos mokë tëvas,
smuikininkas ir dirig. René ∆. Pradëjo koncertuoti nuo
penkeriø metø. Gyveno Paryþiuje, Niujorke. Surengë
daug sol. koncertø, dalyvavo muz. festivaliuose. Lai-
komas vienu þymiausiø XX a. smuikininkø. Repertu-
arà sudarë daugiausia N. Paganini, S. Prokofjevo kû-
riniai. Pav. Rûta Prusevièienë
Francesco da Milano, it. liutnininkas, violininkas ir
komp. ↑ Pranciðkus Milanietis.
Franchomme Auguste Joseph [Augustas Þozefas
Franðòmas; 1808.IV.10 Lilyje – 1884.I.24 Paryþiuje], Zino René Francescatti
pranc. violonèelininkas, kompozitorius. Studijavo Pa-
ryþiaus kons-joje pas J. H. Levasseur ir L. P. Norbli-
nà. Grieþë áv. teatrø orkestruose, kvartetuose ir solo.
Buvo Liudviko Pilypo rûmø violonèelininkas. Nuo
1846 Paryþiaus kons-jos profesorius. Draugavo su
Fr. Chopinu, kuris paraðë ∆ polonezà vè. ir f-nui op. 3
ir dedikavo sonatà g-moll vè. ir f-nui. ∆ sukûrë kûri-
niø vè., tarp jø – 12 Caprices, Concerto, 12 Études. Su
Chopinu sukûrë Grand Duo Concertant E-dur f-nui ir
vè. G. Meyerbeero operos „Robertas Velnias“ temo-
mis (1832). Aldona Juodelienë César Franck
Franck César (Auguste) [Sezaras (Ogiustas) Frãnkas;
1822.XII.10 Lieþe – 1890.XI.8 Paryþiuje], pranc.
komp., vargonininkas. Nuo 1835 studijavo privaèiai
pas A. Reicha’à Paryþiuje. 1837–41 studijavo Paryþiaus
kons-joje (kompozicijà – pas A. Leborne’à, vargonuo-
ti – pas Fr. Benoist). Nuo 1843 vargonininkavo Pary-
þiuje. Nuo 1872 Paryþiaus kons-jos vargonø klasës pro-
fesorius. ∆ sukûrë 2 operas (III nebaigta), 5 oratorijas,
baþn. muzikos kûriniø. Vertingiausi kûriniai: simf-ja
d-moll (1888), simf. poemos – Les éolides („Eolidai“,
1876), Le chasseur maudit („Prakeiktasis medþioto-
jas“, 1882), Les djinns („Dþinai“, 1884), Psyché („Psi-
chë“, 1888); simf. variacijos f-nui ir orkestrui (1885),
fp. kvintetas (1879), styg. kvartetas (1889), sonata
smuikui ir f-nui (1886); 6 pjesës (1862), 3 choralai
(1890) ir kt. kûriniai vargonams; preliudas, choralas
ir fuga (1884), preliudas, arija ir finalas (1887) ir kt.
kûriniai f-nui. Kûryba patetiðka, turi neoromantizmo
ir neoklasicizmo bruoþø, polifoniðka; daþnai vartoja-
ma cikl. forma ir variacijos. Mokiniai: V. d’Indy,
E. Chaussonas, H. Duparcas, C. Debussy. Pav.
L: Buenzod E. Franck. P., 1966; Ðîãîæèíà Í. Ñåçàð Ôðàíê. Ì., 1969.
Adeodatas Tauragis
Franck Melchior [Melchioras Frãnkas; g. apie 1579 Ci-
tau, m. 1639.VI.1 Koburge (Bavarija)], vok. kompozi-
torius. Manoma, kad mokësi pas Ch. Demantiusà Ci-
tau. Dirbo Augsburge ir trumpai Niurnberge. Nuo 1603
iki mirties buvo rûmø kapelmeisteriu Koburge. Kûrë
baþn. (psalmës, motetai, himnai, rel. koncertai) ir pa-
sauliet. muzikà. ∆ ðokiø ciklai instr. ansambliui turëjo
átakos vok. orkestrinës siuitos raidai. Aldona Juodelienë
Franšois
414
Franšois Samson [Samsonas Fransuâ; 1924.V.18 Frank-
furte prie Maino – 1970.X.22 Paryþiuje], pranc. pianis-
tas, kompozitorius. Vieðai koncertuoti pradëjo bûda-
mas 6 metø. Studijavo Paryþiaus Normalinëje muz.
m-loje pas A. Cortot ir M. Long. 1943 Long ir Thi-
baud tarpt. konkurse laimëjo I pemijà. 5 ir 6
d-metyje gastroliavo daugelyje ðaliø. Skambino roman-
tikø (F. Liszto, Fr. Chopino, R. Schumanno) kûrinius.
Savitai romantiðkai interpretavo ir kitø komp. (C. De-
bussy, G. Fauré, S. Prokofjevo, M. Ravelio) kûrybà.
Daugelá savo repertuaro kûriniø áraðë á plokðteles.
Sukûrë kûriniø f-nui (þymiausias – koncertas f-nui su
ork., 1951). Edmundas Baltrimas
Franco von Köln, muz. teoretikas ↑ Pranciðkus Kel-
nietis.
Franklin Aretha [Areta Frãnklin; g. 1942.III.25 Mem- fråzë (gr. phrasis – posakis), intonaciðkai uþbaigta, me-
fyje (Tenesio valstija)], JAV soul ir dþiazo dainininkë,
pianistë. Bûdama 13 metø, áraðë spirièiueliø á plokð-
Justus Frantz
teles. 7 d-meèio pab. pradëjo dainuoti ir gospelus (al-
bumas „Amazing Grace“, 1972). Balso diapazonas –
4 oktavos. ∆ dainavimas ekspresyvus, temperamentin-
gas, jam turi átakos negrø l. dainos; labai ávairi artiku-
liacija ir dinamika. Danutë Mekaitë
Frantz Justus [Justus Frãncas; g. 1944.V.18 Hohenzal-
ce], vok. pianistas, dirigentas. Studijavo Hamburge pas
E. Hansenà. Nuo 1960 koncertuoja kaip pianistas.
Koncertavo su Berlyno filh-jos simf. orkestru (diriga-
vo H. von Karajanas), Niujorko filh-jos orkestru (di-
rigavo L. Bernsteinas). Nuo 1986 Hamburgo aukðto-
Aleksandras Frauèis sios muz. m-los profesorius. 1986–94 kasmet rengë
Ðlëzvigo–Holðteino muzikos festivalá. Nuo 1990 kon-
certuoja kaip dirigentas. Kartu su L. Bernsteinu ákû-
rë Ðlëzvigo–Holðteino festivalio orkestrà (nuo 1995
vadinamas „Philharmonie der Nationen“). 1991–98
kaip pianistas ir dirigentas 6 kartus koncertavo Lietu-
voje. ∆ dëka 1992 Ðlëzvigo–Holðteino festivalyje kon-
certavo daug Lietuvos atlikëjø, skambëjo liet. kom-
pozitoriø kûriniai. Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino IV
laipsnio ordinas 1994. Pav. Antanas Kiveris
Franz (Knauth) Robert [Robertas Frãncas; tikr. pa-
vardë Knautas; 1815.VI.28 Halëje – 1892.X.24 ten
pat], vok. komp., vargonininkas, dirigentas. 1835–37
mokësi Desau pas Fr. Schneiderá, po to gráþo á Halæ,
kur 1841 vargonininkavo Ðv. Ulricho katedroje. 1842
Halës chorø s-gos „Singakademie“ dirigentas, nuo
1859 dar ir un-to muzikos direktorius. Sukûrë >350
dainø (vertingiausia kûrybos dalis; ~100 pagal H. Hei-
ne’s þodþius). Kûryboje derino romantizmo (R. Schu-
manno) harmonijos ir J. S. Bacho polifonijos tradici-
jas. Daug dëmesio skyrë J. S. Bacho ir G. Fr. Händelio
kûrybos atgaivinimui. Perdirbo nemaþa Bacho („Pa-
sija pagal Matà“) ir Händelio („Mesijas“) kûriniø,
daug raðë apie ðiø kompozitoriø kûrybà. Jonas Klimas
frase, fraseggiando, fraseggiare (it., AN) – ryðkiai, aið-
kiai frazuojant.
Frãuèis Aleksandras [Àëåêñàíäð Êàìèëîâè÷ Ôðàó-
÷è; g. 1954.I.4 Rostove-Jaroslavske], rusø gitaristas
(klasik. gitara). 1969–73 mokësi pas N. Ivanovà-Kram-
skajà. 1979 baigë Sverdlovsko kons-jà. 1986 tarpt. kon-
kurse Havanoje laimëjo I premijà. Koncertavo Euro-
poje, JAV, Kanadoje, Kuboje, Lietuvoje. Nuo 1980
dësto Maskvos Gnesinø in-te (nuo 1992 Rusijos
MuA); profesorius. Vadovauja gitaristø kursams uþ-
sienyje. Pav. Julius Kurauskas
Frauenlob (Heinrich von Meissen) [Frãuenlobas; vad.
Heinrichas Meisenietis; g. apie 1250 Meisene, m.
1318.XI.29 Maince], vok. minezingeris. Vienas pas-
kutiniøjø klasikinio minezango kûrëjø. Studijavo te-
ologijà Meiseno katedroje (baigë daktaro laipsniu).
Tarnavo mirusiø moterø apraudotoju Mainco kated-
roje. Laikomas meisterzingeriø m-los Maince ákûrë-
ju. 1275–1310 lankësi Èekijos karaliaus Vaclovo II rû-
muose Prahoje. ∆ dainos uþraðytos Vienos, Jënos,
Donaueðingeno rankraðèiuose. Daiva Budraitytë
lodiðkai iðplëtota muzikinës minties prasminë làstelë,
turinti keletà akcentø. Pagal juos ∆ gali bûti daloma á
motyvus, submotyvus; yra ir nedalomos ∆. Jos apim-
tis nëra grieþtai apibrëþta – nustatoma pagal melodi-
ná uþbaigtumà, cezûros vietà. Interpretuojant muz. kû-
riná, svarbu teisingai skirti pagrindinius ir antrinius
frazës loginius akcentus, kurie iðryðkina jos melodinæ
bangà ir padeda teisingai frazuoti.
Terminas perimtas ið kalbotyros. Muzikoje pradëtas
vartoti XVIII a., plëtojantis homofoniniam harmoni-
niam màstymui ir instr. þanrams, kai iðkilo bûtinybë
prasmingai interpretuoti muz. kûriná, kurio struktû-
ros neparëmë þodinis tekstas. ∆ sàvokos turinys kito.
XIX a. tradicinë muz. formos teorija, suabsoliutinusi
klasicizmo muzikai bûdingà formos kvadratiðkumà ir
dalumà á proporcingus darinius, ∆ traktavo kaip me-
chaniðkà motyvø sumà (daþniausiai 2 taktø). Ðiuolaik.
muzikologijoje ∆ suvokiama kaip nuo metriniø sche-
mø nepriklausantis, muz. proceso specifikos sàlygo-
jamas muz. kalbos elementas. Aldona Juodelienë
frazuõtë (pranc. phrasé), fraziø, motyvø iðskyrimas at-
liekamame muz. kûrinyje, pabrëþiant jø ritminius, di-
naminius, loginius akcentus. Notacijoje þymima fra-
ziø þenklais – ligomis (daþniausiai instr. muzikoje),
atsikvëpimo þenklais (vokal. muzikoje). Kiekvienas at-
likëjas tà patá kûriná frazuoja ðiek tiek savaip.
Aldona Juodelienë
free jazz (angl. laisvasis dþiazas; dar vadinamas New
Thing, Total Music, Creativ Music, avangardiniu dþia-
zu), dþiazo stilius, susiklostæs 1960 Niujorke bei Èika-
goje. Buvo atsisakyta iki tol dþiaze vartotø struktûri-
niø rëmø: kvadrato, suplanuoto harmoninio pagrindo,
pagrindiniø melodiniø ar ritminiø motyvø. ∆ priorite-
tas – laisvai, spontaniðko pokalbio principu improvi-
zuojama melodija. ∆ bûdinga chromatizmai, polimo-
dalumas, kartais atonalumas, jungtys su kitø ðaliø ir
krypèiø muzika, nauja kûrybos filosofija bei estetika,
neretai savitas sceninis atlikimas (free action), kuria-
me dþiazas jungiamas su kitomis meno rûðimis: ðokiu,
poezija, teatro elementais. Pavadintas pagal O. Cole-
mano albumà „Free Jazz“ (1960), kuriame buvo ðio
naujojo stiliaus principai. Teorinius ∆ stiliaus pagrin-
dus suformulavo pianistas C. Tayloras. Svarbiausi ∆
atlikëjai: J. Coltrane’as, D. Cherry, „Art Ensemble of
Chicago“, A. Braxtonas, A. Ayleris, Sun Ra. ∆ grojo

nemaþai Europos dþiazo muzikantø, tarp jø –
P. Brötzmanas, Ganelino trio, A. von Schlippenba-
chas, H. Benninkas. Jûratë Kuèinskaitë
Freeman Lawrence „Bud“ [Lorensas Frômenas; sla-
pyvardis „Badas“; 1906.IV.13 Èikagoje – 1991.III.15
ten pat], JAV dþiazo saksofonininkas. Debiutavo 1923.
1927 persikëlë á Niujorkà, kur grojo su B. Pollacko,
P. Whitemano, Th. Dorsey’o ansambliais, 4 d-meèio
viduryje – B. Goodmano ansamblio solistas. 1939–40
vadovavo „Summe Cum Laude Orchestra“. Po II pa-
saul. karo dirbo su E. Condonu. 1968–71 grojo
„World’s Greatest Jazz Band“, kurá laikà gyveno Lon-
done. 1980 gráþæs á Èikagà subûrë „All Stars“ ansamblá.
Jûratë Kuèinskaitë
Fréidbergienë, Tabrytë, Tatjana [1900.XII.8 Vilniu-
je – 1985.II.19 ten pat], liet. pianistë, pedagogë. 1919–
28 studijavo Berlyno kons-joje. 1929–40 mokë groti
f-nu privaèioje muz. studijoje Kaune, 1946–65 Vilniaus
Tallat-Kelpðos aukðtesniosios muz. m-los dëstytoja,
1962–85 dirbo Èiurlionio vid. meno m-loje. Þymiausi
mokiniai: J. Bialobþeskis, D. Mediðauskienë, J. Borei-
ko, L. Kopyrina, L. Melnikas, L. Dorfmanas.
Vidutis Bakas
de Freitas Branco Luis [Luizas de Fre¤tasas Brãnkas;
1890.X.12 Lisabonoje – 1955.XI.27 ten pat], port.
kompozitorius, muz. kritikas. Studijavo Lisabonoje,
Berlyne pas E. Humperdinckà, Paryþiuje pas G. Grov-
lezà. Nuo 1916 dëstë Lisabonos kons-joje; prof.
(1939). 1929 buvo „San Carlo“ teatro Lisabonoje di-
rektorius. Ákûrë þrn. „Arte Musical“ (1933), „Gazeta
Musical“ (1950). ∆ vienas þymiausiø naujosios port.
muzikos kûrëjø. Jungë portugalø l. muzikos ir impre-
sionist. bei neoklasicist. stiliaus elementus. Sukûrë 5
simf. poemas (1908–49), 5 simf-jas (1924–52), kantatà
Noemi (1939), „Uvertiûra 1640“ (1939), styg. kvartetà
(1911), sonatà vè. ir f-nui (1913), koncertà sm. (1916),
baladæ f-nui ir ork. (1917), 2 sonatas sm. ir f-nui (1907,
1928), 6 motetus, 10 Madrigais Camoneanos chorui a
cappella (1935–43, L. de Camõeso þ.), pjesiø f-nui, var-
gonams, dainø. Aldona Juodelienë
Frémaux Louis [Lui Fremò; g. 1921.VIII.13 Ere (prie
Liso upës)], pranc. dirigentas. Muzikos studijas pra-
dëjo Valensijos kons-joje. Per II pasaul. karà dalyva-
vo Prancûzijos Pasiprieðinimo judëjime, 1945–46 tar-
navo Svetimðaliø legione Tolimuosiuose Rytuose. 1947
baigë Paryþiaus kons-jà. 1955–66 Monte Karlo ork.,
1968–71 Liono filh-jos orkestro „Rhône–Alpes“,
1969–78 Birmingamo simf. orkestro vadovas. 1979–
95 Sidnëjaus simf. orkestro vyriausiasis dirigentas.
Gastroliavo D. Britanijoje ir Japonijoje. Europoje ir
P. Amerikoje iðgarsëjo J. P. Rameau, A. Campra ir
H. Berliozo kûriniø áraðais. Jûratë Gudaitë
Fremstad Olive [Olivë Fre§stad; 1871.III.14 Stokhol-
me – 1951.IV.21 Ervingtone (Niujorko valstija)], JAV
dainininkë (sopranas). Dainuoti kontraltu mokësi pas
F. Bristol (Niujorke), nuo 1893 mecosopranu pas
L. Lehmann (Berlyne). Debiutavo 1895 Kelne. 1896
dainavo Bairoite, 1897 Vienoje ir Londone, 1900–03
Miunchene, 1903–14 Niujorke (MO teatre), vëliau
Bostone, Èikagoje. Vaidmenys: Armidë, Brünnhilde,
Isolde, Carmen, Salomë. Jûratë Gudaitë
fricassée
415
frenetico (it., AN) – átûþus, ádûkus.
Freni Mirella [Mirela Frêni; g. 1936.II.27 Modenoje],
it. dainininkë (sopranas). E. Campogalliani mokinë.
1956 debiutavo Modenos teatre (Micaela). 1958 Viotti
konkurse laimëjo I premijà. 1961 debiutavo CG, 1963
LS, 1965 MO, 1960 Glaindborno, 1966 Zalcburgo fes-
tivaliuose. Labiausiai iðgarsëjo W. A. Mozarto, G. Bi-
zet, Ch. Gounod, G. Verdi, G. Puccini, J. Massenet
operø vaidmenimis (Zerlina, Micaela, Marguerite,
Desdemona, Liù, Manon). Pav. Edmundas Baltrimas
frescamente, fresco (it., AN) – gaiviai, þvaliai.
Frescobaldi Girolamo [Dþirolamas Freskobãldis;
1583.IX.12(?) Feraroje – 1643.III.1 Romoje], it.
komp., vargonininkas. Komp. L. Luzzaschi mokinys.
Nuo 1604 vargonininkavo Romoje (nuo 1608 su per-
traukomis Ðv. Petro bazilikoje). Vienas garsiausiø var-
gonininkø improvizuotojø. Sukûrë penkiabalsiø mad-
rigalø, 2 miðias, Magnificat, kûriniø vargonams,
klavesinui (tokatø, fantazijø, rièerkarø, kanconø, par- Mirella Freni
titø; ðie kûriniai, sudarantys reikðmingiausià ∆ kûry-
bos dalá, turëjo átakos savarankiðkø instrumentiniø,
nuo vokal. muzikos nepriklausomø þanrø raidai). ∆
muzikai bûdinga nuotaikø kontrastai, dràsi harmoni-
ja (chromatizmai, neparuoðti disonansai), ritmo ávai-
rumas (sinkopës), variac. forma. Pav.
L: Machabey A. Girolamo Frescobaldi. P., 1952. Adeodatas Tauragis
frettando (it., AN) – skubant, greitinant.
Fretwell Elizabeth [Elizabeta Frêtvel; g. 1922.XI.14
Melburne], Australijos dainininkë (sopranas). Debiu- Girolamo Frescobaldi
tavo 1947 Australijos nac. operos teatre (Senta). 1954
apsigyveno D. Britanijoje. Dainavo Dublino operos
teatre (Aida, Musetta), nuo 1955 – Londono „Sad-
ler’s Wells“ teatre. 1970 gráþo á Australijà. Þymiausi
vaidmenys: Aida, Ariadnë, Leonora 3, Violetta.
Jonas Klimas
freudig (vok., AN) – dþiaugsmingai, linksmai.
Freund Maria [Marija Fròind; 1876.XII.12 Vroclave
– 1966.V.21 Paryþiuje], lenkø dainininkë (sopranas).
Dainuoti mokësi Frankfurte (pas J. Stockhausenà),
Paryþiuje, Londone. Debiutavo 1909. Koncertavo
Europos ir Amerikos ðalyse. Koncertø repertuarà
sudarë A. Schönbergo, M. de Falla’os, I. Stravinskio,
Fr. Poulenco, S. Prokofjevo, Z. Kodãly’aus, M. Karùo-
wicziaus, K. Szymanowskio kûriniai. Nuo 1936 maþai
koncertavo, Paryþiuje vadovavo muz. interpretacijos
kursams, dirbo ped. darbà. Nuo 1951 nebekoncer-
tavo. Edmundas Gedgaudas
Frezzolini Erminia [Erminija Frecolíni; 1818.III.27
Orvjete – 1884.XI.5 Paryþiuje], it. dainininkë (sopra-
nas). Dainininko Giuseppe’s ∆ (1789–1861) dukra.
Mokësi pas D. Ronconi ir M. Garc²a’à. Debiutavo
1837 Florencijoje V. Bellini operoje Beatrice di Ten-
da. Dainavo Vienoje, Londone, Sankt Peterburge,
Madride, Paryþiuje, 1840 LS. 1853–57 „Théâtre ita-
lien“ Paryþiuje dainininkë. 1857 koncertavo JAV. 1860
gráþo á Italijà, vëliau apsigyveno Paryþiuje. Èia turëjo
dainavimo m-là. Aldona Juodelienë
fricassée (pranc.), kitaip ↑ quodlibet.
Frick
416
Frick Gottlob [Gotlobas Fríkas; 1906.VII.28 Olbrone
(Viurtembergas) – 1994.VIII.18 Pfortsheime], vok.
dainininkas (bosas). Studijavo Ðtutgarto kons-joje.
Nuo 1927 Ðtutgarto operos choro artistas. 1934–38
dainavo Koburgo, Karaliauèiaus, Freiburgo operos
teatruose. Nuo 1938 Dresdeno, Berlyno, Miuncheno,
Hamburgo operø solistas. 5 d-metyje dar dainavo Niu-
jorko MO ir kt. teatruose, Bairoito, Zalcburgo festi-
valiuose. Daugiausia dainavo R. Wagnerio, XVIII–
XX a. kompozitoriø operø partijas. Rûta Prusevièienë
Fricker Peter Racine [Piteris Rasinas Fríkeris;
1920.IX.5 Londone – 1990.II.1 Santa Barbaroje], ang-
lø kompozitorius. Mokësi vargonuoti Londono kara-
liðkajame muz. koledþe pas E. Bullockà, kompozicijos
pas R. O. Morrisà ir privaèiai pas M. Seiberá. 1941–
46 karo lakûnas. 1952–64 Londono Morley’o koledþo
direktorius. Nuo 1964 dëstë Kalifornijos un-te (Santa
Barbaroje). Kûriniai: radijo opera The Death of Vivien
(„Vivieno mirtis“, 1956), opera The Golden Warrior
(„Auksinis karys“), baletas Canterbury Prologue („Ken-
tenberio prologas“, 1951), oratorija The Vision of Jud-
gement („Nuosprendþio vizija“, 1958), kantata tenorui
ir 10 instrumentø (1962), Magnificat (1968), kûriniai
orkestrui – 4 simf-jos (1949, 1951, 1960, 1967), Ron-
do scherzoso (1948), Entrada (1973), 2 koncertai f-nui
(1950, 1954), koncertas altui (1953), tokata f-nui ir
orkestrui (1959), kamer. kûriniai. Jonas Klimas
Fricsay Ferenc [Ferencas Fríèajus; 1914.VIII.9 Buda-
peðte – 1963.II.20 Bazelyje], vengrø dirigentas. Stu-
dijavo Budapeðto MuA (Z. Kodãly’aus mokinys). Nuo
1945 Budapeðto OT ir filh-jos simf. orkestro dirigen-
tas. 1947 dirigavo dar ir Vienos OT. 1948–54 ir nuo
1960 V. Berlyno „Deutsche Oper“ teatro direktorius
ir radijo simf. orkestro dirigentas. 1953–54 dirigavo
JAV (Bostono, Hiustono simf. orkestrams). 1956–59
Miuncheno OT direktorius. Dalyvavo Zalcburgo,
Edinburgo festivaliuose. Áraðë daug plokðteliø (dau-
gumà su V. Berlyno filh-jos ir radijo, Vienos simf. or-
kestrais). Iðgarsëjo G. Verdi, B. Bartóko ir M. Mu-
sorgskio kûriniø interpretacijomis. Danutë Mekaitë
Friedlaender Max [Maksas Frôdlenderis; 1852.X.12
Bryge (Silezija) – 1934.V.2 Berlyne], vok. dainininkas
(bosas), muzikologas. Dainuoti mokësi pas M. Gar-
c²a’à (Londone) ir J. Stockhausenà (Frankfurte prie
Maino), muzikologijos – pas Ph. Spitta’à (Berlyne).
Nuo 1894 dëstë Berlyno un-te; prof. (1903). Paskelbë
darbø apie vok. kompozitoriø ir liaudies dainas. Jo ini-
ciatyva iðëjo nauji Fr. Schuberto, R. Schumanno, F. Men-
delssohno-Bartholdy, J. Brahmso, L. van Beethoveno
dainø rinkiniø leidimai; iðleista dar neskelbtø Schu-
berto dainø. Vilija Gerulaitienë
Friderici Daniel [Danielis Fríderièis; 1584 Klein Eich-
ðtete (Saksonija) – 1638.IX.23 Rostoke], vok. kom-
pozitorius, muzikologas. Mokësi pas V. Hausmannà,
F. Weissensee’à. 1612–19 Rostoko un-te studijavo teo-
logijà. Nuo 1618 Ðv. Marijos baþnyèios Rostoke kan-
torius. Nuo 1623 visø Rostoko baþnyèiø kapelmeiste-
ris. Muzika emocinga, detaliai perteikianti tekstà.
Kûrë baþn. ir pasauliet. kûrinius. Pastarøjø didþiàjà
dalá sudaro vok. dainos; iðl. rink. „Honores musica-
les... oder neue gantz lustige Ehren Liedlein...“ (1624),
„Neue Vinetten, oder Wein Liederlein“ (1632). Para-
ðë traktatà „Musica figuralis, oder newe... Unterwei-
sung der Singe Kunst“ (1618). Aldona Juodelienë
Frôdrichas II (Didysis) [Friedrich II; 1712.I.24 Berly-
ne – 1786.VIII.17 Sansusi (Potsdame)], Prûsijos ka-
ralius (nuo 1740), meno mecenatas, muz. mëgëjas, flei-
tininkas, kompozitorius. Ið Hohencolernø dinastijos.
Frydricho Vilhelmo I sûnus. ∆ fleita groti mokë
J. J. Quantzas. Nuo 1736 Reinsberge turëjo kapelà.
Èia kepelmeisteriais dirbo C. H. Graunas, Fr. Agri-
cola, Fr. Reichardtas. 1740–67 C. Ph. E. Bachas bu-
vo ðios kapelos klavesinininkas. ∆ 1742 ákûrë operos
teatrà Berlyne. Kûriniai: 121 sonata fleitai, 4 koncer-
tai fleitai, simf-ja G-dur, serenatos Il re pastore uver-
tiûra, keletas operø arijø, 3 pasauliet. kantatos (neið-
liko), 3 kar. marðai. Komp. C. H. Graunso operoms
paraðë tekstø metmenø. Pagal ∆ sukurtà temà J. S. Ba-
chas 1747 sukûrë ir ∆ dedikavo cikliná 13 instr. pjesiø
veikalà Das musikalische Opfer („Muzikinë auka“).
Birutë Þalalienë
Fried Oscar [Oskaras Frôdas; 1871.VIII.10 Berlyne –
1941.VII.5 Maskvoje], vok. dirigentas, kompozitorius.
E. Humperdincko mokinys. Dirigavo orkestrams Vo-
kietijoje, gastroliavo Europos, Amerikos muz. cen-
truose, Maskvoje, Sankt Peterburge. Nuo 1934 gyveno
Maskvoje, buvo Radijo k-to orkestro vadovas. Kon-
certavo Lietuvoje (1931). Rimas Geniuðas
Friedman (Freudman, Frydman) Ignacy [Ignacas
Frídmanas; 1882.II.14 Podguþëje (Krokuvos dalis) –
1948.I.26 Sidnëjuje], lenkø pianistas, kompozitorius.
Studijavo Vienoje (T. Leszetyckio ir G. Adlerio mo-
kinys), Leipcige (kompozicijos mokësi pas H. Rieman-
nà). Kaip pianistas debiutavo 1904 Vienoje. Vëliau
gastroliavo Europoje, Amerikoje ir Australijoje. Prieð
I pasaul. karà gyveno Berlyne, nuo 1918 Kopenhagoje,
vëliau JAV ir Australijoje. Þymus Fr. Chopino kûry-
bos interpretuotojas ir redaktorius. Ágrojo á plokðte-
les nemaþa Chopino, F. Liszto, R. Schumanno kûriniø.
Sukûrë miniatiûrø (f-nui, duetø f-nui ir kt. instru-
mentams), dainø, parengë J. S. Bacho, Fr. Couperi-
no, J. L. Dus²ko, D. Scarlatti, Fr. Schuberto kûriniø
transkripcijø. Edmundas Baltrimas
frôginë dermº (pagal M. Azijos sen. ðalies Frygijos pa-
vadinimà), septynialaipsnë (heptatoninë) muz. dermë.
Garsaeilio pavyzdys: e-f-g-a-h-c-d (alteruotø garsø në-
ra, pustoniai tarp I ir II, V ir VI laipsniø). Nuo na-
tûraliojo minoro garsaeilio skiriasi pustoniu þemes-
niu II laipsniu, kuris su ∆ I laipsniu sudaro maþosios
sekundos intervalà ir vadinamas frygine sekunda. Þe-
mas II laipsnis suteikia ∆ melodijoms tamsesná, niû-
resná skambëjimà, lyginant su kitomis minorinio po-
bûdþio dermëmis. ∆ terminas atsirado sen. Graikijoje.
To meto muz. teorijoje frygine buvo vadinama kito-
kia dermë, kurios pagrindas – besileidþiantis oktav.
garsaeilis nuo d1: d1-c1-h-a-g-f-e-d (↑ antikos muzikos
teorinë sistema). Vid. amþiais ↑ baþnytiniø dermiø sis-
temoje ∆ buvo antroji autent. dermë (deuterus authe-
ntus). ∆ pasitaiko ávairiø Europos tautø l. muzikoje.
Prof. muzikoje buvo paplitusi vid. amþiais ir renesan-
se. Kartu su kitomis sen. dermëmis vël pradëta varto-

ti XIX a. komp. romantikø. Lietuviø muz. folklore pa-
sitaiko retai. Pav. Algirdas Ambrazas
fryginë dermë. Lietuviø l. daina (J. Èiurlionytës rink.
„Lietuviø liaudies dainos“, 1955, Nr. 116)
frôginë kade¹cija, harmoninës kadencijos rûðis. Pa-
grásta fryginës dermës krintanèios krypties garsaeilio
apatinio tetrachordo garsø (pvz., a-g-f-e) harmonizavi-
mu. ∆ baigiama maþoriniu kvintakordu. XVI–XVII a.
∆ buvo frygine derme pagrástø kûriniø baigiamoji ka-
dencija. Fryginei dermei praradus savarankiðkumà, ∆
tapo minoro dermës pusine kadencija (pvz., I–VII–
IV6–V). Algirdas Ambrazas
frôginis sekstakòrdas, kitaip ↑ neapolietiðkasis seks-
takordas.
fríkciniai mùzikos instrume¹tai (vok. Friktionin-
strumente; lot. frictio – trynimas), muz. instrumen-
tai, kuriø garsai susidaro trinant. Tai frikciniai chor-
dofonai, idiofonai, membranofonai. Frikciniø
chordofonø stygos vibruojamos stryku (altas, baset-
lë, dzindzinis, pûslinë, smuikas, violonèelë, kontra-
bosas, violos ir kt.) arba rankenële sukamu ratuku
(ratukinë lyra). Frikciniø idiofonø (dvilentë, lazde-
lës, stiklo armonika, pjûklas) dvi instrumento dalys
trinamos viena á kità, instrumentas trinamas á kietà
pavirðiø arba stryku, pirðtais. Frikciniai membrano-
fonai garsus iðduoda, kai membrana trinama (virpi-
nama) ðiaudø ryðeliu (moðupianas), membranoje átai-
sytu strypu (ingungas), aðutø pluoðtu (bûkas), virvele
(brumbalekas), stryku (pûslë).
Friml Rudolf [Rudolfas Frímlis;1879.XII.2 Prahoje –
1972.XI.12 Holivude], èekø komp., dirig., pianistas.
Mokësi Prahos kons-joje (A. Dvoþãko mokinys). Nuo
M. Cara’os frotola
Frühbeck de Burgos
417
1900 kaip pianistas su smuikininku J. Kubel²ku gast-
roliavo Europoje ir Amerikoje, Niujorke surengë so-
liniø koncertø. Nuo 1906 gyveno JAV. Sukûrë ~30
opereèiø, tarp jø – Rose Marie („Rozmari“, 1924, Lie-
tuvoje past. 1948), The three Musketeers („Trys muð-
kietininkai“, 1928), pjesiø sm., f-nui, ðokiø, parafra-
ziø, kino filmø muzikos. Bronius Ambraziejus
Frînbergs Arturs [Artûras Frônbergas; 1916.II.25 Meliu-
þiuose (dab. Jûrmalos dalis) – 1984.V.9 Rygoje], latviø
dainininkas (tenoras). 1946–77 Latvijos operos ir baleto
teatro solistas. Vaidmenys: Vyþutas, Aivaras (A. Za-
rinio „Á naujà krantà“), Maris (A. Skultës „Princesë
Gundega“), Radamesas, Otello, Cavaradossi, Erodas,
Tannhäuseris, Sergejus. Surengë soliniø koncertø.
Danutë Mekaitë
friðkâ (vengr. friska), vengrø ðokiø ↑ èardaðo ir ↑ palo-
toðo greitoji dalis. Vienas ryðkiausiø ∆ stilizavimo pa-
vyzdþiø yra F. Liszto „Vengrø rapsodijoje“ Nr. 2.
Jonas Klimas
Froberger Johann Jacob [Johanas Jakobas Fròberge-
ris; krikðtytas 1616.V.19 Ðtutgarte, m. 1667.V.6 (7?)
Herikûro pilyje (netoli Monbeljaro, Prancûzija)], vok.
komp., vargonininkas. 1637–41 mokësi pas G. Fresco-
baldi. 1637, 1641–45 ir 1653–57 imperatoriaus rûmø
vargonininkas Vienoje. Sukûrë 30 siuitø, 25 tokatas,
18 kaprièø, 14 rièerkarø, 8 fantazijas, 6 kanconas. Su-
formavo klavyr. siuitos 4 daliø struktûrà (alemanda, ku-
rantë, sarabanda, þiga).
L: Seidler K. Untersuchungen über Biographie und Klavierstil J. J. Fro-
bergers. Königsberg, 1930. Adeodatas Tauragis
frotolâ (it. frottola – liaudiðka iðmonë, iðdaiga), XV a.
pab.–XVI a. pr. italø daugiabalsë daina. ∆ yra strofi-
në, daþniausiai keturbalsë, homofon. akordinës san-
daros; melodika deklamacinë, nedidelio diapazono.
∆ atlieka vokal. ansamblis a cappella, balsas su instr.
pritarimu, kartais tik 1 instrumentas. Frotolos buvo
kuriamos pagal ávairiø poet. formø tekstus; atitinka-
mai buvo skiriamos tikroji ∆ (arba barzeleta), stram-
botas, kapitolas, odë, sonetas, kancona ir kitos. Þy-
miausi ∆ kûrëjai buvo M. Cara ir B. Tromboncino; ið
kitø kompozitoriø minëtini A. Capreolo, L. Campê-
re’as, M. Pesenti, N. Pifaro. Pav. Rita Nomicaitë
Frühbeck de Burgos Rafael [Rafaelis Fri¿bekas de
Burgas; g. 1933.IX.15 Burge], isp. dirigentas. Vokietis.
Studijavo Madride ir Miunchene. 1962–77 Madrido
nac. orkestro dirigentas. Dirigavo Londono filh-jos or-
kestrui. 1966–71 Diuseldorfo simf. ork. dirigentas ir ge-
n. direktorius. 1968 debiutavo JAV. Nuo 1980 Vaðing-
tono simf. orkestro dirigentas. Nuo 1991 Vienos simf.
orkestro vyriausiasis dirigentas. Aldona Juodelienë
frullato
418
frullato (it. frullare – zvimbti), specialus grojimo bû- de Fuenllana Miguel [Migelis de Fuenljåna, g. apie
das kai kuriais puè. instrumentais (ypaè fleita). ∆ ið-
gaunamas greitai virpinant lieþuvëlio galiukà (tarsi
bûtø tariami priebalsiai trrr...). Skambesys ðaiþokas,
primena tremolo. ∆ þymimas santrumpa fr virð natos.
de Frumerie Peter Gunnar Frederik [Peteris Gunaras
Frederikas de Frumerí; g. 1908.VIII.20 Nakoje], ðvedø
komp., pianistas, pedagogas. 1923–28 studijavo Stok-
fugâ (lot., it. fuga – bëgimas; angl. fugue, vok. Fuge),
holmo kons-joje, 1928–31 Vienoje (skambinti f-nu mo-
kësi pas E. Sauerá, kompozicijos teorijos pas E. Stei-
nà), Paryþiuje (skambinti f-nu mokë A. Cortot). Nuo
1945 buvo f-no dëstytojas Stokholmo aukðtojoje muz.
m-loje; prof. (1962). Kûrybai turëjo átakos neoklasi-
cizmo, po 1940 – vëlyvojo romantizmo tendencijos.
Ypaè pagarsëjo kûriniais f-nui. Kûriniai: opera Sin-
goalla (1937–40); baletas Johannesnatten (1947); Sym-
fonisk ballad fp. ir ork. (1944); koncertai f-nui (1929,
1935), sm. (1930), 2 f-nams (1953), klar. (1958), tr.
(1959), ob. (1961), fl. (1969), valtornai (1972); styg.
kvartetai (1925, 1928, 1942); fp. trio (1932, 1952); fp.
kvintetai (1941, 1963); vokal. ir rel. muzika.
Violeta Tumasonienë
frusta (it. botagas), muz. instrumentas, kitaip ↑ pa-
pliauðka.
Fuchs Johann Joseph, Austrijos komp., muzikologas ↑
J. J. Fux.
Fuchs Marta [Marta Fùchs; 1898.I.1 Ðtutgarte –
1974.IX.22 ten pat], vok. dainininkë (sopranas). Mo-
kësi Ðtutgarto, Miuncheno, Milano kons-jose. 1923
debiutavo kaip koncertø dainininkë, 1928 kaip operos
solistë. 1930–36 Dresdeno, 1936–42 Berlyno, 1949–
51 Ðtutgarto operos solistë. 1933–42 dainavo Bairoi-
to festivaliuose. Vaidmenys: Ariadnë, Donna Anna,
Isolde, Kundry. Rûta Prusevièienë
Fuèik Julius Arnoðt Vilem [Julius Arnoðtas Vilemas
Fùèikas; 1872.VII.18 Prahoje – 1916.X.25 Berlyne],
èekø komp., karo kapelmeisteris. 1885–91 studijavo
Prahos kons-joje smuiko, fagoto, kompozicijos (pas
A. Dvoþãkà) klasëse. 1891–94 grojo J. F. Wagnerio an-
samblyje, vëliau fagotu Vokieèiø teatre, Èekø puèia-
møjø trio. 1895 Zagrebo teatre ákûrë orkestrà; diri-
gavo puè. orkestrams Sisake (Kroatija). Nuo 1913
gyveno Berlyne. Ákûrë Prahos „Tonkünstler“ orkestrà
ir leidyb. firmà „Tempo Verlag“. Sukûrë ~300 ðokiø
(marðø, valsø) ork. bei ansambliams, baþnytinës (Re-
quiem), kamer. muzikos, dainø. Violeta Tumasonienë
1 pav. J. S. Bacho fuga C-dur ið GTK 1 t. (Nr. 1)
2 pav. J. S. Bacho fuga Cis-dur ið GTK 1 t. (Nr. 3)
1500 Navalkarnere (netoli Madrido), m. 1579 Madri-
de], isp. liutnininkas, kompozitorius. 1554 iðl. rinkiná
„Libro de Musica para vihuela intitulado Orphenica
Lyra...“ („Viuelos, arba Orfëjo lyros muzikos knyga“),
kurá sudarë ∆, J. Arcadelto, C. Moraleso, Josquino des
Prés, J. Vasqueso kûriniø transkripcijos liutniai.
Daiva Budraitytë
polifon. muzikos þanras, pagrástas vienos ar keliø te-
mø imitavimu tam tikra tvarka skirtinguose balsuose.
Pagal balsø skaièiø skiriamos dvibalsës, tribalsës, ke-
turbalsës, reèiau penkiabalsës ∆, pagal temø skaièiø –
paprastosios (vienatemës) ir sudëtingosios (pagrástos
keliomis temomis). Tobulà pavidalà ∆ ágijo baroko
epochoje, ypaè J. S. Bacho kûryboje. Todël, kalbant
apie ∆ struktûrà, daþniausiai remiamasi J. S. Bacho
fugomis. ∆ sudaro ekspozicija, vidurinioji ir baigiamoji
dalys (tonacinë repriza). Ekspozicija prasideda tema,
dar vad. vedmeniu (lot. dux), kuri pateikiama viena-
me balse. Nuskambëjus temai, ji imituojama kitu bal-
su. Ði imitacija beveik visada pradedama pagr. tonaci-
jos dominantës f-ja ir vadinama atsakymu arba
sekmeniu (lot. comes). Atsakymas gali bûti dvejopas:
tikslusis (1 pav.), kai tema transponuojama á domi-
nantës tonacijà tiksliai, be pakeitimø, ir tonacinis, kai,
siekiant nenutolti nuo pagr. tonacijos, temoje pakei-
èiami kai kurie intervalai (2 pav.).
Daþnai temos pabaiga sutampa su atsakymo pradþia,
taèiau imituojantysis balsas gali ástoti temai dar nepa-
sibaigus arba pavëluotai. Muz. atkarpëlë, pratæsianti
temà iki atsakymo, vadinama kodete. Kartais kodetë
labiau iðplëtojama ir virsta nedidele ↑ intermedija
(jungiamàja dalimi). Temà iðdëstæs balsas toliau atsa-
kymà palydi ↑ kontrapunktu (lot. contrapunctus), ku-
ris dar vadinamas kontratema arba poteme. Kontrate-
ma daþnai melodiniu iðraiðkingumu nenusileidþia
temai. Ji gali lydëti temos imitacijas kituose balsuose,
tapdama tartum antràja tema. Tokia kontratema va-
dinama iðlaikytàja. Kartais fugoje iðlaikomas ir antra-
sis kontrapunktas. Kiti ∆ balsai ástoja pateikdami te-
mà – vedmená arba sekmená. ∆ ekspozicija paprastai
baigiasi temai nuskambëjus visuose balsuose. Kartais
ekspozicija pratæsiama papildymu (tema papildomai
pateikiama vienà ar du kartus tuo paèiu tonikos – do-
minantës santykiu) arba kontrekspozicija (tema pa-
pildomai pakartojama visuose arba beveik visuose bal-
suose). Lyginant su ekspozicija, kontrekspozicijoje

3 pav. J. S. Bacho fuga g-moll ið GTK 1 t. (Nr. 16)
4 pav. J. G. Albrechtsbergerio fuga klavyrui c-moll
balsas, kuriame skambëjo vedmuo, pateikia sekmená,
ir atvirkðèiai. ∆ ekspozicijà su viduriniàja dalimi jun-
gia intermedija. Vidurinioji dalis pasiþymi tonac. ne-
pastovumu, ávairiomis temos modifikacijomis. Pirmà
kartà tema paprastai skamba paraleline tonacija, at-
sakymas pateikiamas jos dominante. Ekspozicijoje vy-
ravusios pagrindinës tonacijos vengiama, vartojamos
jai giminingos arba kartais ir tolimos tonacijos, dalies
pabaigoje – subdominantës funkcijos tonacijos. Vidu-
riniojoje dalyje daþnai vartojama temos inversija, aug-
mentacija, diminucija, ritmikos pakeitimai. Ðiai daliai
bûdinga intermedijø gausa. ∆ jos atlieka dvejopà funk-
cijà – jungia temos pakartojimus ir plëtoja temos in-
tonac. medþiagà. Plëtojamasis intermedijø pobûdis,
tonac. jø nepastovumas sustiprina viduriniosios da-
lies kontrastà ekspozicijai. ∆ baigiamojoje dalyje te-
ma vël skamba pagr. tonacija. Ðioje dalyje tema patei-
kiama ne visuose balsuose, kartais tik vienà kartà.
Daþnai naudojama streta (muz. imitacija, kai, dar nesi-
baigus temai, jà kartoja kitas balsas; 3 pav.). Streta
yra svarbi muz. medþiagos kondensavimo ir muzikos
aktyvinimo priemonë. Yra ∆, kuriose streta naudo-
jama ne tik reprizoje ar viduriniojoje dalyje, bet ir
ekspozicijoje. Tokios ∆ vadinamos stretinëmis
(G. Fr. Händelio oratorijos „Samsonas“ Izraelieèiø
choro ∆). ∆ pabaigoje daþnai panaudojama temos aug-
mentacija, kiti temos modifikavimo bûdai, tonikos var-
gonø punktas.
Kai kurios J. S. Bacho ∆ turi senovinës dviejø daliø
formos bruoþø, kai, pasibaigus ekspozicijai, moduliuo-
jama á dominantës tonacijà, kuri pabrëþiama ryðkia
baigiamàja kadencija. Po kadencijos susidaro cezûra,
dalijanti formà á dvi simetriðkas dalis. Pirmosios da-
lies pabaiga pakartojama antrosios dalies pabaigoje
pagrindine tonacija (J. S. Bacho fuga d-moll ið GTK
1 t. Nr. 6). Kai ∆ antroje dalyje kartojama muz. me-
dþiaga ágyja teminio savarankiðkumo, iðryðkëja seno-
vinës sonatos formos bruoþai (J. S. Bacho miðiø h-moll
I d. Kyrie). ∆ gali bûti artima rondo formai (J. S. Ba-
cho ∆ vargonams g-moll).
Sudëtingosios fugos daþniausiai yra dvitemës, trite-
mës, reèiau keturtemës. Dvitemë ∆ gali bûti su ben-
dra ekspozicija arba su atskiromis ekspozicijomis. Pir-
muoju atveju ekspozicijoje abi temos skamba vienu
fuga
419
metu skirtinguose balsuose. Antroji tema gali bûti pra-
dedama ðiek tiek vëliau. Abiejø temø harmon. planas
sutampa, taèiau jos skiriasi savo charakteriu. 4 pav.
Ekspozicija baigiasi tada, kai abi temos nuskamba
kiekviename balse. Kûrinyje temos gali bûti kaitalio-
jamos vietomis. Toliau dvitemë ∆ su bendra ekspozi-
cija plëtojama panaðiai kaip ir vienatemë ∆. Ðio tipo
∆ yra sukûræ M. K. Èiurlionis (Kyrie eleison), J. Gruo-
dis (fuga ið variacijø f-nui l. dainos tema „Bernuþëli,
neviliok“, fuga Nr. 32).
Dvitemëse fugose su atskiromis ekspozicijomis abi te-
mos eksponuojamos atskirai. Pirmoji ekspozicija ið es-
mës nesiskiria nuo vienatemës ∆ ekspozicijos. Pasigir-
dus antrajai temai, kiti balsai jà palydi kontrapunktu.
Antroji ekspozicija baigiasi, kai tema nuskamba visuo-
se arba beveik visuose balsuose. Kartais antràjà temà
kontrapunktu palydi tiksli ar kiek pakeista pirmoji tema.
Viduriniojoje dalyje abi temos plëtojamos pakaitomis –
naudojami áv. temø modifikavimo bûdai, ðalutinës to-
nacijos, stretos. Reprizoje temos sujungiamos. Dvite-
miø ∆ su atskiromis ekspozicijomis yra paraðæs J. S. Ba-
chas (fuga g-moll ið GTK 2 t. Nr. 18), D. Ðostakovièius
(fuga e-moll ið 24 preliudø ir fugø f-nui), J. Gruodis
(fuga Nr. 3 liet. liaudies dainø „Bernuþëli ðiokis“ ir
„Ko liûdi, sesele“ temomis), V. Klova (fuga ið kanta-
tos „Audros galiûnai“ III d. „O, trenk, perkûne“).
Tritemiø ∆ pasitaiko reèiau. Jos bûna trejopos: su ben-
dra ekspozicija, su dviem ekspozicijomis (kai dvi te-
mos pateikiamos kartu, o treèioji atskirai), su atski-
romis ekspozicijomis. Kaip bebûtø eksponuojamos
temos, reprizoje jos visada skamba kartu. Tritemiø ∆
sukûrë L. van Beethovenas (32-oji variacija ið 33 va-
riacijø A. Diabelli valso tema op. 120), N. Rimskis-
Korsakovas (styg. seksteto II d.), J. Gruodis (fuga
Nr. 18 ið Fugø f-nui).
∆ atsirado XVII a. ið rièerkaro ir kanconos, palaips-
niui atsisakius ðiems þanrams bûdingo cikliðkumo. Pir-
mosios ∆ buvo nedidelës apimties, vienatonacinës, ar-
timos polifon. periodui arba paprastajai dviejø daliø
formai. Ásigalëjus temperuotam derinimui, ∆ tonac.
planas labai praturtëjo, iðaugo jos apimtis, forma tapo
sudëtingesnë. J. Frobergerio, J. Pachelbelio, D. Bux-
tehude’s kûryboje jau esama labai iðplëtotø ∆. Klasi-
fugato
420
kiná, tobulà pavidalà ∆ forma ágavo J. S. Bacho kûry-
boje. Jis sukûrë keliasdeðimt ∆ vargonams, du preliu-
dø ir fugø rinkinius „Gerai temperuotas klavyras“, fu-
gø ir kanonø rinkiná „Fugos menas“. ∆ ir jai artimø
fugato yra beveik visuose J. S. Bacho cikl. instrumen-
tinës ir vokal. instr. muzikos kûriniuose. Klasicizmo
epochoje ∆ kartu su kt. polifoninëmis formomis tapo
antraeile. Taèiau J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van
Beethoveno kûryboje yra reikðmingø ∆ pavyzdþiø, ku-
riuose atsispindi visos klasicizmo derm. ir harmoninio
màstymo naujovës. Iðplëtotø ∆ sukûrë romantizmo
komp. Fr. Schubertas ir F. Lisztas, XIX a. pab. –
C. Franckas, J. Brahmsas, S. Tanejevas, A. Glazuno-
vas. XX a. su polifoninio màstymo atgimimu atgyja
susidomëjimas ir ∆ þanru. ∆ sukûrë M. Regeris, D. Ðos-
takovièius, P. Hindemithas, R. Ðèedrinas ir kt. Liet. mu-
zikoje vienas pirmøjø ∆ formà pradëjo vartoti È. Sas-
nauskas (fuga ið Requiem ir kantatos „Broliai“). Ypaè
reikðmingà vietà ∆ uþëmë M. K. Èiurlionio ir J. Gruo-
dþio kûryboje. M. K. Èiurlionis yra sukûræs ∆ styg.
kvartetui, keletà choriniø ∆, keliasdeðimt ∆ bei fugato
vargonams ir f-nui. J. Gruodis paraðë 32 ∆ f-nui, fugø
yra jo stambios formos kûriniuose (variacijø F-dur ir
B-dur f-nui finaluose, kantatoje „Brolybës daina“). ∆
dar sukûrë liet. kompozitoriai A. Raèiûnas, J. Juze-
liûnas, E. Balsys, V. Klova, V. Lauruðas, V. Barkaus-
kas, V. Juozapaitis, G. Kuprevièius ir kt.
L: Mikënaitë R. XX a. polifonija ir jos apraiðkos ðiuolaikinëje lietuviø
muzikoje. V., 1987; Grabner H. Anleitung Zur Fugenkomposition. Lpz.,
1935; Lambert J. L’art de la fugue. P., 1945; Neumann W. J. S. Bachs Chor-
fugue. Lpz., 1953; Unger U. Der Klavier-Fuge im 20. Jahrhundert. Regb.,
1956; Mann A. The study of Fugue. New Brunswick, 1958; Müller-Blat-
tau J. Geschichte der Fuge. Kas., 1963; Kirkendale W. Fuge und Fugato
in der Kammermusik des Rokoko und der Klassik. Tutzing, 1966; Äîë-
æàíñêèé À. 24 ïðåëþäèè è ôóãè Ä. Øîñòàêîâè÷à. Ë., 1963; Çîëîòa-
ðåâ Â. Ôóãà. Ì., 1956; ×óãàåâ À. Îñîáåííîñòè ñòðîåíèÿ êëàâèðíûõ
ôóã Áàõà. Ì., 1975; Ëèãà÷åâà È. 24 ïðåëþäèè è ôóãè Ð. Ùåäðèíà.
Ì., 1975. Algirdas Ambrazas, Vytautas Klova
fugato (it.), stambesnës formos kûrinio sudëtinë dalis,
pagrásta ↑ fugai bûdingu nuoseklaus imitavimo prin-
cipu, bet neturinti iðbaigtos fugos struktûros. ∆ suda-
ro temos pateikimas ir jos imitacijos visuose faktûros
balsuose T–D santykiu. ∆ daþniausiai apsiribojama te-
mos ekspozicija, kartais su perdirbimu. ∆ vartojo
XVII–XVIII a. kompozitoriai instr. siuitose, uvertiû-
rose, vokal. kûriniuose. XVIII–XX a. komp. daþnai
vartojo ∆ sonatinio ciklo arba ↑ sonatos formos dalyse
kaip priemonæ kulminacijai paruoðti (L. van Beetho-
veno III simf-ja, F. Liszto sonata f-nui h-moll, J. Ju-
zeliûno II simf-ja). Aldona Juodelienë
fugêtë (it. fughetta – maþa fuga), nedidelës apimties,
nesudëtingo turinio ir struktûros ↑ fuga. Labiausiai
iðplëtota ∆ formos dalis – ekspozicija, perdirbimas ne-
didelis, tonacinë repriza daþniausiai apsiriboja vienu
temos parodymu. ∆, skirtingai negu fugoje, ne visada
prisilaikoma grieþtos balsø ástojimo tvarkos, balsø skai-
èius gali svyruoti. ∆ bûna atskiras kûrinys arba ciklo
sudëtinë dalis. Kartais jungiama su preliudu arba fan-
tazija. ∆ daþniausiai kuriama vargonams arba f-nui.
∆, kaip choral. melodijø iðdailas, ypaè mëgo XVII–
XVIII a. kompozitoriai (J. Pachelbelis, F. Fischeris,
J. Chr. Bachas). Tobuliausi ∆ pavyzdþiai – J. S. Bacho
kûryboje (Maþieji preliudai ir fugos vargonams, BWV
553–560). Reèiau ∆ pasitaiko L. van Beethoveno,
R. Schumanno, N. Rimskio-Korsakovo kûryboje. ∆
sukûrë M. K. Èiurlionis, B. Kutavièius (preliudas ir fu-
getë 4 smuikams). Aldona Juodelienë
fundamental ↑ pagrindinis tonas 1 (pagr. tono daþnis).
funebre (it.), funêbre (pranc., AN) – gedulingai.
funesto (it., AN) – liûdnai, niûriai, gedulingai.
fùnkcija (lot. functio – atlikimas, vykdymas), muz. ele-
mentø (garsø, akordø, trukmës vienetø ir kt.) vaid-
muo, sàryðis, tarpusavio priklausomybë konkreèioje
muz. sistemoje. Funkcijos buvimas (bet kuriame muz.
sistemos lygmenyje) vadinamas funkcionalumu.
∆ terminas atsirado XIX a. pab. harmonijos teorijoje
apie akordø tonacines funkcijas (H. Riemannas,
1893). Jomis buvo vadinamos skirtingos akordø reikð-
mës maþoro ir minoro tonacinës sistemos struktûro-
je. Pagal padëtá tonacijoje, nevienodà pastovumo–ne-
pastovumo laipsná skiriamos tonikos (T), dominantës
(D) ir subdominantës (S) akordø (pirmiausia – tri-
garsiø) funkcinës grupës (pagrindiniø funkcijø akor-
dai). Ðiø akordø visuma sudaro funkcinæ sistemà, ku-
rioje T ∆ iðreiðkia pastovumà, stabilumà, D ∆ – aktyvø
verþlumà (ypaè dël VII laipsnio – vedanèiojo tono
vaidmens), S ∆ – nuosaikø nepastovumà. 1 pav.
1 pav.
Maþoro ir minoro tonacijø funkcinës sistemos centri-
nio akordo (T trigarsio) intervalinës struktûros ele-
mentai (grynoji kvinta, ið dalies didþioji ir maþoji ter-
cija) lemia santykius tarp akordø (pirmiausia S-T-D
trigarsiø) pagrindiniø tonø. Pagal H. Riemanno su-
kurtà funkcinæ teorijà, S, T, D trigarsiai traktuojami
kaip pagrindiniai tonacijos akordai, visi kiti – kaip jø
pakaitalai, atliekantys ið esmës tà paèià tonacinæ ∆
(ðalutiniai akordai). Vienà ið trijø harmoniniø ∆ turi
ir kiekvienas tonacinëje sistemoje sukurtas melodijos
garsas.
Ðalia pagrindiniø ∆, pagrástø akordø kvintinio gimi-
ningumo principu, iðplëstinëje (chromatinëje, daugia-
garsëje) tonacijoje funkcines grupes gali sudaryti ter-
cijos santykio akordai (mediantës), reèiau – sekundos
santykio akordai (laterantës). 2 pav.
2 pav.

Tonacijos akordai, ðalia jø pagr. ∆, konkreèiame kon-
tekste (gretimo akordo atþvilgiu) gali ágauti vietinæ ar-
ba kintamàjà ∆ (kintamøjø ∆ arba funkcinio kinta-
mumo teorijà iðplëtojo J. Tiulinas). 3 pav.
3 pav.
Sen. dermëse atskirø garsaeilio laipsniø atliekamos ∆
vadinamos modalinëmis (pvz., baþn. dermiø sistemo-
je finalis ir repercusa). Ritminës (arba metrinës) ∆ su-
prantamos kaip grieþto akcent. ritmo sàlygotø tolygiø
laiko trukmës atkarpø (taktø) nevienodas reikðmin-
gumas metriniame (8 taktø) periode. Daþniausiai po-
riniai taktai suvokiami kaip metriðkai sunkesni. Kla-
sikinës muzikos perioduose sunkiausiais laikomi
ketvirtasis ir ypaè aðtuntasis taktai, kuriuose sudaro-
mos harmon. kadencijos (pusinë ir baigiamoji). 4 pav.
Faktûrinës ∆ nurodo daugiabalsës muzikos atskirø bal-
sø vaidmená (pagr. melodinis balsas, bosas, figûraci-
niai, kontrapunktuojantys balsai ir t. t.). Struktûrinës
(kompozicinës) ∆ susijusios su muz. kûrinio formos
daliø paskirtimi (tematizmo eksponavimas, paruoði-
mas, plëtojimas, jo uþbaigimas ir kt.).
Funkcionalumo apraiðkas muz. formoje, kompozici-
niø ∆ tipus ir jø kintamumà tyrë XX a. rusø muziko-
logas V. Bobrovskis. XX a. pab. bandoma atskleisti
universalius funkcionalumo principus muzikoje. Rusø
muzikologas A. Milka funkcionalumà traktuoja kaip
muz. struktûros savybæ, leidþianèià klausytojui prog-
nozuoti atitinkamø jos elementø pasirodymà. Liet.
muzikologas R. Janeliauskas funkcinës dinamikos te-
orijoje analizuoja visø muz. elementø sàveikà ir plëtrà.
L: Daunoras A. Harmonija. K., 1964; Ambrazas A. Funkcinës teorijos
klasikai. V., 1981; Riemann H. Vereinfachte Harmonie oder die Lehre
funkcija. 4 pav. L. van Beethoveno sonatos f-nui op. 49 Nr. 2 II d. metrinio periodo struktûra pagal H. Riemannà
furiantas
Furtwängler
421
von den tonalen Funktionen der Akkorden. L.–N. Y., 1893; to paties Gros-
se Kompositionslehre, t. 1–3. Stuttgart, 1902–1913; to paties System der
musikalischen Rhytmik und Metrik. Lpz., 1903; Reuter F. Praktische Har-
monik des 20. Jahrhunderts. H/S, 1952; Òþëèí Þ. Ó÷åíèå î ãàðìîíèè.
Ì., 1966; Áîáðîâñêèé Â. Ôóíêöèîíàëüíûå îñíîâû ìóçûêàëüíîé ôîð-
ìû. Ì., 1976; Õîëîïîâà Â. Ðèòì â ìóçûêå. Ì., 1980; Ìèëêà À. Òåîðå-
òè÷åñêèå îñíîâû ôóíêöèîíàëüíîñòè â ìóçûêå. Ë., 1982; Ñêðåáêîâà-
Ôèëàòîâà Ì. Ôàêòóðà â ìóçûêå. Ì., 1985; Õîëîïîâ Þ. Ãàðìîíèÿ:
òåîðåòè÷åñêèé êóðñ. Ì., 1988. Algirdas Ambrazas
funky, funk (angl.), muz. stilius, susiklostæs 7 d-meèio
pab., pagrástas dþiazo, bliuzo, roko, soul muz. elemen-
tais. Jam bûdingas ritminis intensyvumas ir „karðta“
(hot) atlikimo maniera, melodijà papildant „neðvariais“
garsais (dirty tones). Svarbiausi ∆ atlikëjai: J. Brownas,
N. Adderley’s, H. Silveris, Prince’as, S. Clarke’as,
S. Wonderis, H. Hancockas, grupës – „Parliament“,
„Tower of Power“, „Funkadelic“. Kartais ðiuo terminu
apibûdinamas ir hardbop. Jûratë Kuèinskaitë
furiãntas (èek. furiant < lot. furians – darantis padû-
kusá), èekø liaudies ðokis. Tempas greitas, ritmas ryð-
kiai akcentinis. Muz. metras kintamas, 2 ir 3 daliø –
po trijø 2/4 metro taktø eina du 3/4 metro taktai.
XIX a. prof. muzikoje ∆ uþraðomas tik 3/4 metru, to-
dël susidaro sinkopinis ritmas – vad. hemiolë. ∆ yra 1
poros ðokis, pritariamas dainavimu; ðokant kaitalio-
jami polkos ir valso þingsniai. ∆ melodijas vartojo
B. Smetana (opera „Parduotoji nuotaka“, „Èekø ðo-
kiai“ f-nui), A. Dvoþãkas („Du furiantai“ f-nui, „Sla-
vø ðokiai“ orkestrui), J. Kþièka. Pav.
Furtwängler Wilhelm [Vilhelmas Fùrtvengleris;
1886.I.25 Berlyne – 1954.XI.30 Baden Badene], vok.
dirigentas, kompozitorius. Studijavo Miuncheno
kons-joje (pas I. Rheinbergerá ir M. von Schillingsà).
1908–09 F. Mottlio asistentas Miuncheno operos teat-
re. 1911–15 Liubeko simf. orkestro dirig., 1915–20
Manheimo operos teatro direktorius ir meno vado-
vas. 1922–45 ir 1947–54 Berlyno filh-jos vyriausiasis
dirig., kartu Leipcigo „Gewandhaus“ orkestro (iki
1928) ir Vienos filh-jos orkestro (1928–30 ir 1938–
fusion
422
45) dirigentas. Dirigavo Bairoito, Zalcburgo, Liucer- Fux Johann Joseph [Johanas Jozefas Fùksas; g. 1660
nos, Bezansono, Edinburgo festivaliuose. Daug gast- Hirtenfelde (netoli Graco), m. 1741.II.13 Vienoje],
roliavo áv. ðalyse. Áraðë plokðteliø. Repertuarà sudarë Austrijos komp., muzikologas. Manoma, kad muzikos
L. van Beethoveno, R. Wagnerio, I. Stravinskio, mokësi Italijoje. Nuo 1698 Austrijos imperatoriaus rû-
P. Hindemitho, C. Debussy kûryba. Sukûrë neoro- mø kapelmeisteris (Vienoje). Sukûrë ~600 kûriniø;
mant. muzikos kûriniø (3 simf-jas, koncertà f-nui su reikðmingiausi baþnytiniai (~80 miðiø, 3 requiem, 57
orkestru, 2 sonatas sm. ir f-nui). Paraðë kn.: „J. Brahms miðparai ir psalmës, Te Deum, litanijos, gradualai, mo-
und A. Bruckner“ („J. Brahmsas ir A. Bruckneris“, tetai); juose ∆ derino senàjá (konkrapunktiná) ir nau-
1941), „Gespräche über Musik“ („Pokalbiai apie mu- jesná (koncertiná) stiliø. ∆ operose (~20) tæsiamos
zikà“, 1948), „Ton und Wort“ („Garsas ir þodis“, 1954), Austrijos baroko tradicijos. Dar sukûrë 12 oratorijø,
„Der Musiker und sein Publikum“ („Muzikas ir jo pub- ~80 uvertiûrø ir siuitø, ~50 baþn. trio sonatø. Dialo-
lika“, 1955). Pav. Rimas Geniuðas go forma lot. kalba paraðë vienà þymiausiø to meto
fusion (angl. lydinys, susiliejimas), muzikos rûðis, grin- muz. teorijos veikalø „Gradus ad Parnassum“ („Þings-
dþiama dþiazo, roko, folkloro (daþniausiai Indijos, Lot. nis á Parnasà“, 1725). Jame apibendrino renesanso
Amerikos, Art. Rytø, Afrikos tautø) ir akademinio vokal. polifonijos (vad. grieþtojo stiliaus) dësnius, po-
muzikavimo sinteze. Ið dþiazo ∆ perëmë improvizaci- lifonijos mokymà grindë reglamentuotais ritm. santy-
jas, puè. instrumentø rifus, ið roko – aktyvià tempera- kiais tarp pagr. balso ir palydinèiøjø balsø. Svarbiausi
mentingà ritmikà, elektroniniø muz. instrumentø ∆ kûriniai iðsp. serijoje „Denkmäler der Tonkunst in
skambesio imitacijas, ið folkloro – melodikà, daþnai Österreich“ („Muz. meno paminklai Austrijoje“). 1955
grindþiamà pentatonika ir kt. liaudiðkomis dermëmis, Grace ásteigta ∆ d-ja nuo 1959 pradëjo leisti iðlikusiø
Wilhelm Furtwängler
Rytø kraðtø muz. instrumentus. Þymesnieji ansam- ∆ kûriniø rinkinius. ∆ mokiniai: G. Muffat, J. D. Ze-
bliai: „Mahavishnu Orchestra“, „Weather Report“ lenka, G. Chr. Wagenseilis, Fr. Tµma, I. Holzbaneris.
(JAV). Liudas Ðaltenis L: Köchel L. J. J. Fux. Wien, 1872; Liess A. Fuxiana. Wien, 1958; Wellesz E.
Fux. L.–N. Y., 1965. Adeodatas Tauragis
futurízmas (lot. futurum – ateitis), XX a. pr. avangar-
fuzâ (lot. fusa – paberta, iðbarstyta), menzûrinës nota-
dinë meno srovë, pretendavusi kurti ateities menà,
cijos smulki nata bei pauzë, vartota nuo XV amþiaus.
neigusi praeities kultûrà, aukðtinusi industrijà, tech-
∆ sudaro ketvirtá minimos trukmës, o pati dalijama á
nikà, didmiesèiø gyvenimà. Meniniø inspiracijø buvo
dvi semifuzas; maþdaug atitinka trisdeðimtantrinæ natà
ieðkoma technikoje; vartota stulbinanèios, ðokiruojan-
ir pauzæ. Pav. Danutë Kalavinskaitë
èios iðraiðkos priemonës. ∆ pirmiausia paplito tarp Ita-
lijos literatø, dailininkø ir muzikø, vëliau Vokietijoje,
Rusijoje, Prancûzijoje. Terminà pirmà kartà pavarto-
jo ∆ pradininkas ir teoretikas it. poetas F. T. Marinetti
(1876–1944). 1909 pranc. dienraðtyje „Le Figaro“ jis
paskelbë pirmàjá ∆ manifestà. ∆ muzikos ideologas it.
komp. Fr. B. Pratella (1880–1955) futurizmo tikslà –
technikos pasauliui suteikti muzikos sielà – iðdëstë sa-
vo kûrinio orkestrui Musica futurista (1912) pratar-
mëje. Muzikoje ∆ pasireiðkë tradic. muzikos garsyno
neigimu, atonalumu, maðinø ir kt. triukðmo garsø eks-
ponavimu. ∆ muzika, kuriai bûdinga kraðtutiniai di-
nam. efektai, triukðmas, dar vadinama ↑ briuitizmu. ∆
idëjà plëtojo it. komp. L.  Russolo. Jis 1913 pasiûlë
triukðmo garsø sistemà ir (su A. Piatti) sukonstravo
triukðmø instrumentà intonarumori; 1916 kn. „L’arte
dei rumori“ („Triukðmø menas“) pagrindë triukðmo
idëjà muzikoje; orkestro skambesá papildë sprogimais,
þvangesiais, klyksmais, spiegimu, dejonëmis. 1929–30
Russolo sukûrë naujà instrumentà rusolofonà, kuriuo
buvo galima iðgauti 12 aukðèiø 7 rûðiø triukðmus. ∆
ðiek tiek domëjosi A. Honeggeras (Pacific 231, 1923),
E. Varêse’as (Hyperprism, 1922–23, Ionisation, 1929–
31). ∆ muzikoje reiðkësi neilgai, pavieniuose kûriniuo-
se, kurie daþniausiai neturëjo iðliekamosios vertës.
XX a. 5 d-metyje ið ∆ atsirado ↑ konkreèioji muzika.
L: Russolo L. L’arte dei rumori. Mil., 1916; Prieberg F. K. Musica ex ma-
china. B., 1960; Baumgarth Chr. Geschichte der Futurismus. Hbg., 1966.
Aldona Juodelienë

G, g: 1. Garso sol raidinis pavadinimas. Didþiàja raide
þymimas didþiosios oktavos garsas, maþàja raide – ma-
þosios, G1 – kontroktavos, g1 – pirmosios oktavos, g2 –
antrosios ir t. t. 2. Tonacijos (ir gamos), kurios tonika
yra garsas sol, pavadinimo dalis. Maþor. tonacija þy-
mima G-dur (kartais tik G), minorinë – g-moll (g).
3. Akordo, kurio apat. garsas yra sol, þymëjimas. Di-
dþiàja raide (be papildomø þenklø) þymimas maþor.
kvintakordas, maþàja – minorinis. 4. G su prielinksniu
in nurodo instrumento derinimà, pvz., flauto in G – G
derinimo fleita (alt. fleita). 5. Instrumento styga (smuiko
IV, alto ir violonèelës III, kontraboso I). 6. Rakto pa-
vadinimas (↑ raktas). 7. g. – þodþio gauche (pranc.,
AN – groti kaire ranka) santrumpa. Audronë Jurkënaitë
Gåbelis Stanislavas [Ñòàíèñëàâ Èâàíîâè÷ Ãàáåëü;
1849.V.7 Dudari (Ukraina) – 1924.I.24 Sankt Peter-
burge], rusø dainininkas (bosas), pedagogas. Nuo
1866 studijavo Varðuvos muz. in-te (f-nu skambinti
mokësi pas J. Janoszà ir R. Stroblá, muz. teorijos pas
S. Moniuszko’à, dainavimo pas Fr. Ciaffei). Daina-
vimo studijas tæsë Milane ir Paryþiuje. 1874–79 stu-
dijavo Sankt Peterburgo kons-joje pas C. Everardi.
1879–1923 dëstë Sankt Peterburgo kons-joje; prof.
(1886). Mokiniai: A. Bonaèièius, I. Jerðovas, A. Se-
kar-Roþanskis, V. Grigaitienë, K. Petrauskas, M. Pet-
rauskas, J. Babravièius. Tamara Vainauskienë
Gabièvådzë Revazas [g. 1913.VI.11 Tbilisyje], gruz.
kompozitorius. 1935 baigë Tbilisio kons-jà (I. Tuski-
jos kompozicijos kl.), 1938–80 ðioje kons-joje dëstë;
prof. (1963). Sukûrë operø („Nana“, 1958; „Mes, pa-
saulio motinos“, 1966), baletø („Hamletas“, 1971;
„Medëja“, 1978; „Þmogus, kuris juokiasi“, 1986), ora-
torijà „Karþygys tigro kailiu“ (1938), 3 simf-jas (1963–
72), 7 kamer. simf-jas (1966–84), koncertø (sm., 1947;
vè., 1951), styg. kvartetø, sonatø, romansø, chorø, ki-
no filmø ir dramos spektakliø muzikos. Kazys Jasinskas
„Gabijâ“: 1. Liet. muzikos, lit-ros ir teatro d-ja. Susi-
bûrë 1909 (oficialiai pradëjo veikti 1911), veikë iki
1920 Marijampolëje. Skyriai buvo Naumiestyje (dab.
Kudirkos Naumiestis), Kalvarijoje, Kybartuose. ∆ tu-
rëjo chorà, orkestrà, dramos artistø kuopà, bibliote-
kà su skaitykla. 1910 mëgino surengti Uþnemunës dai-
nø ðventæ (buvo suburta ~20 chorø). 1912–15 chore
dainavo ~60 dainininkø. Su choru koncertuodavo so-
listai vokalistai ir instrumentininkai, per koncertus
bûdavo atliekama iki 17 dainø. Þymesni dirigentai:
A. Ieðmanta (1912–13), J. Bendorius (1913–15). D-jos
pirmininkai: Ieðmanta (1911–13), M. Gustaitis, Bendo-
rius (1913–20). Anicetas Arminas, Vytautas Maknys
2. JAV lietuviø muzikos ir dramos d-ja. Veikë 1914–53
Bostone. Rengë koncertus (~600), spektaklius. Turëjo
vaikø ir suaugusiøjø chorus. D-jos chorui ið pradþiø va-
" !
dovavo M. Kerbauskas, 1914–26 – M. Petrauskas. ∆ pa-
statë operø, opereèiø, dramos veikalø. Vytautas Maknys
/
3. Lietuviø kult. d-ja, veikusi 1922–28 Kaune. Ásteigta
J. Dambrausko iniciatyva (buvo ∆ pirmininkas ir choro
vadovas). Turëjo chorà (~60 dainininkø) ir dramos sek-
cijà. Rengë vakarus su vaidinimais ir koncertais. Cho-
ro repertuarà sudarë T. Brazio, Dambrausko, J. Nau-
jalio, È. Sasnausko, S. Ðimkaus dainos. Choras dalyvavo
1924, 1928 Lietuvos dainø ðventëse. Anicetas Arminas
Gabnýs Eduardas [g. 1952.III.17 Panevëþyje], liet. akor-
deonininkas, pedagogas. 1976 baigë Lietuvos kons-jà
(A. Baikos kl.). 1982–86 studijavo Kijevo kons-jos asis-
tentûroje staþuotëje. 1974–79 dëstë Vilniaus Tallat-
Kelpðos aukðtesniojoje muz. m-loje. Nuo 1977 dësto
Lietuvos MuA (iki 1992 Lietuvos kons-ja); prof. (1998).
Studijø prorektorius (nuo 1994). Nuo 1978 koncertuoja
su G. Savkovu. ∆ ir Savkovo duetas gastroliavo dauge-
lyje ðaliø, tarp jø – D. Britanijoje, JAV, Suomijoje, Vo-
kietijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Australijoje, N. Ze-
landijoje, Italijoje, dalyvavo tarpt. konkursuose (1989
Vokietijoje laimëjo II vietà, 1994 Italijoje – IV vietà). Eduardas Gabnys
∆ su Savkovu sudarë (ir instrumentavo) kûriniø rinki-
niø akordeonø duetui, parengë kitø leidiniø Lietuvos
ir Italijos leidykloms. Uþ aranþuotes akordeonø due-
tui Italijos konkurse gavo specialø prizà. Tarpt. semi-
narø („Master Class“ Slovakijoje, Latvijoje), atvirø pa-
mokø (D. Britanijoje, Rusijoje) vadovas. Lietuvos ir
Baltijos ðaliø akordeonininkø d-jø, tarpt. akordeono
muzikos festivaliø meno vadovas, þiuri pirmininkas.
∆ mokiniai D. Rozovas, Þ. Gumenaja – tarpt. konkur-
sø laureatai. Pav. Albertas Baika
Gabos Gãbor [Gaboras Gåboðas; g. 1930.I.4 Budapeð-
te], vengrø pianistas. 1952 Budapeðte baigë MuA
(L. Hernãdi mokinys). 1955 Long ir Thibaud konkur-
so Paryþiuje laureatas. 1961 Liszto ir Bartóko konkur-
se Budapeðte laimëjo I vietà. Þymus klasikiniø ir B. Bar-
tóko kûriniø interpretuotojas. ∆ pianizmas epiðkas,
grindþiamas melod. koloristika, santûria dinamika. Kon-
certavo SSRS, Kinijoje, Èekoslovakijoje, Rumunijoje,
Lenkijoje, Prancûzijoje, D. Britanijoje. Þivilë Ramoðkaitë
Gabriel Peter [Piteris Gabriêlis; g. 1950.V.13 Èatame
(D. Britanija)], anglø roko dainininkas, klaviðininkas,
fleitininkas, obojininkas, perkusininkas, komp., tekstø
autorius, áraðø prodiuseris. Grojo „The Spoken“, „Gar-
den Wall“ grupëse. 1967–75 dainavo roko grupëje „Ge-
nesis“. 1977 su R. Frippu (gitara), T. Levinu (bosinë
gitara) ir kt. muzikantais áraðë pirmàjá sol. albumà. III
ir IV albumuose ryðku dëmesys afrikietiðkiems rit-
mams, yra dainø, skirtø Afrikos iðsivadavimo judëji-
mui. 1982 po festivalio „Womad“ ∆ iðleido koncertiná
albumà „Plays Live“ ir beveik nustojo koncertuoti, pra-
dëjo kurti muzikà kino filmams. Darius Uþkuraitis
Gabrieli
" "
Gabrieli Andrea [Andrëja Gabriêlis; g. apie 1510 Ve-
necijoje, m. 1586 ten pat], it. komp., vargonininkas.
A. Willaerto mokinys, garsus Venecijos komp. mokyk-
los kûrëjas. Nuo 1566 Venecijos Ðv. Morkaus kated-
ros vargonininkas. Sukûrë pasauliet. ir baþn. muzikos
kûriniø (~100 motetø, ~200 madrigalø, kanconø, to-
katø, rièerkarø). Kûryba puoðni, turtingos koloristikos,
turi sàsajø su it. liaudies dainomis. Ypaè paþymëtini
iðkilmëms skirti ∆ kûriniai, kuriuose pavartota policho-
rinë technika (cori spezzati). Mokiniai: H. L. Hassle-
ris, G. Gabrieli. Adeodatas Tauragis
Gabrieli Giovanni [Dþovanis Gabriêlis; g. apie 1557
Venecijoje, m. 1612 ar 1613.VIII.12 ten pat], it. kom-
pozitorius. Komp. A. Gabrieli sûnënas ir mokinys.
Nuo 1584 Venecijos Ðv. Morkaus katedros vargoni-
ninkas. Vienas Venecijos polifoninës m-los kûrëjø.
Vertingiausi kûriniai – motetai, madrigalai, psalmës,
koncertai vokal. instr. grupëms, rièerkarai, tokatos,
fantazijos vargonams (dauguma ðiø kûriniø baþnyti-
niai). Kûrybai bûdinga monumentalumas, puoðnu-
mas, dinamikos kontrastai, chromatika, laisvas diso-
nansø vartojimas. Adeodatas Tauragis
Gabrielli Catterina [Katerina Gabriêli; 1730.XI.12 Ro-
moje – 1796.II.16 ten pat], it. dainininkë (sopranas).
F. Garc²a’os ir N. Porpora’os mokinë. 1747 debiutavo
Lukoje. Vëliau (iki 1782) dainavo Vienoje, Italijos mies-
tuose (Milane, Lukoje, Neapolyje, Venecijoje), Lon-
done, Sankt Peterburge (1772–75). Sukûrë P. Metasta-
sio, Chr. W. Glucko („Ðokis“, „Tetidë“), T. Traetta’os
(„Ipolitas ir Arisija“, „Armidë“, „Antigonë“, „Amûras
ir Psichë“) operø pagr. vaidmenø. Danutë Mekaitë
Gabrielli Domenico [Domenikas Gabriêlis; 1651.IV.15
Bolonijoje – 1690.VII.10 ten pat], it. violonèelininkas,
kompozitorius. Kompozicijà studijavo Venecijoje pas
G. Legrenzi, violonèele grieþti mokësi Bolonijoje. Nuo
1680 Ðv. Petro kapelos violonèelininkas ir Bolonijos
filh-jos akademijos narys. Sukûrë ~10 operø, orato-
rijø, kantatø, miðiø, áv. ðokiø, rièerkarø, sonatø ir kon-
certø styg. instrumentams. Birutë Þalalienë
Gabrilòvièius Osipas [Îñèï Ñîëîìîíîâè÷ Ãàáðè-
ëîâè÷; 1878.II.7 Sankt Peterburge – 1936.IX.14 Det-
roite], JAV pianistas, dirig., kompozitorius. 1888–94
studijavo Sankt Peterburgo kons-joje (A. Rubinðtei-
no f-no, A. Liadovo ir A. Glazunovo kompozicijos kl.).
1894–96 tobulinosi Vienoje (vadovaujamas T. Lesze-
tyckio), 1905 Leipcige (vadovas A. Nikischas). Kaip
pianistas debiutavo 1896 Berlyne. Vëliau koncertavo
Vokietijoje, Rusijoje, Prancûzijoje, D. Britanijoje, JAV
(Niujorko Carnegie Hall, 1900). Surengë sol. koncer-
tø ciklø, apimanèiø fp. muzikos raidà nuo J. S. Bacho
iki XX a. moderniøjø kompozitoriø kûriniø. Þymus
Fr. Chopino ir W. A. Mozarto kûrybos interpretuoto-
jas. Pianizmui bûdinga daininga frazuotë, subtilumas.
Akompanavo dainininkei C. Clemens (M. Twaino duk-
të), su kuria 1909 susituokë. Nuo 1914 gyveno JAV.
1918–35 dirigavo Detroito, nuo 1928 dar ir Filadelfi-
jos orkestrams. Sukûrë uvertiûrà rapsodijà orkestrui,
elegijà vè. ir f-nui, pjesiø f-nui, dainø. Danutë Mekaitë
Gaburo Kenneth [Kenetas Gab¾ras; 1926.VII.5 Samer-
vilyje – 1993.I.26 Ajovoje], JAV kompozitorius. 1949
studijavo Roèesterio un-to Eastmano muz. m-loje,
1955–62 Ilinojaus un-te. 1949–50 dëstë Kentukio vals-
tijos un-te, 1955–68 Ilinojaus un-te, 1968–75 Kalifor-
nijos un-te (San Diege). Sukûrë operø, tarp jø – The
Snow Queen („Sniego karalienë“, 1952), The Widow
(„Naðlë“, 1961), kûriniø orkestrui („Laisva tema“,
1954; „Elegija“, 1959), elektron. muzikos kûriniø
(„Antifonos“ I–X, 1958–89), vokal. kûriniø.
Gace Brulé [Gas Briulº; g. apie 1160 Nante prie Mo
(Senos ir Marnos dep.), m. po 1213], pranc. truveras.
Gyveno Bretanës hercogo Geoffroi II dvare. ∆ vienas
labiausiai þinomø ir vertinamø senosios kartos truve-
rø. Sukûrë 62 dainas (visos pripaþintos autentiðkomis),
ið kuriø 54 su melodijomis. Tai strofinës himnø tipo,
daþniausiai meilës dainos, pasiþyminèios poezijos ir
muzikos vienove. Ona Juozapaitienë
Gade Niels Wilhelm (Vilhelm) [Nilsas Vilhelmas Gådë;
1817.II.22 Kopenhagoje – 1890.XII.21 ten pat], danø
komp., dirig., smuikininkas, vargonininkas. Smuikuoti
mokësi pas F. Th. Wexschallá, kompozicijos – pas
A. P. Berggreenà. Nuo 1834 Kopenhagos karal. orkest-
ro smuikininkas. 1844–48 dirigavo „Gewandhaus“
simf. orkestrui (Leipcige). Nuo 1848 gyveno Kopen-
hagoje (1850–90 Kopenhagos muz. d-jos vadovas, nuo
1861 operos teatro dirig.). Vienas Kopenhagos kons-
jos steigëjø (1867). Sukûrë zingðpylá Mariotta (1850),
3 baletus, 10 kantatø, tarp jø – Elverskud („Elfø duk-
të“, 1853), Korsfarerne („Kryþiuoèiai“, 1866), 8 simf-
jas (1842–71, þymiausios V, 1852, ir VI, 1857), 7 uver-
tiûras, tarp jø – Ihojlandene („Kalnuose“, ðkotiðkoji,
1844), Hamlet (1861), Michel Angelo (1861), 2 siuitas
orkestrui (II Holbergiana, 1898), koncertà sm. ir orkest-
rui (1880), styg. oktetà, sekstetà, 2 kvintetus, 2 kvarte-
tus, fp. trio, 3 sonatas smuikui ir fp., program. instr.
miniatiûrø. Kûriniai (vertingiausi instrumentiniai) ro-
mant. krypties, melodingi, jiems bûdinga danø muz.
folkloro elementai, nac. siuþetai. Adeodatas Tauragis
Gaffori (Gafori, Gaffurius, Gafurius, Gafurio) Franchi-
no [Frankinas Gafòris; 1451.I.14 Lodyje – 1522.VI.25
Milane], it. muzikologas, kompozitorius. Muzikos mo-
kësi Lodiveèijo benediktinø vienuolyne (pas J. Goden-
dachà) ir savarankiðkai. Nuo 1484 iki mirties (su per-
traukomis) Milano katedros kapelmeisteris. Muz.
teorijos veikaluose (þymiausias „Practica musicae“,
1496, 3 kn.) apibendrino ankstyvojo renesanso kom-
pozic. technikos ypatumus (dermiø sistema, menzûr.
ritmika, kontrapunkto normos). Kritikavo Gvido Are-
cieèio solmizacijos sistemà, rengë pagrindà trigarsës
harmonijos sampratai. Kûrë daugiausia baþn. muzikà
(miðias, motetus, Magnificat). Kûryboje plëtojo Ny-
derlandø m-los tradicijas, labai rûpinosi balsø melo-
dingumu, skambëjimo sodrumu. Algirdas Ambrazas
gagåku (jap. elegantiðkas), tradicinis jap. orkestrinës
muz. þanras; buvo populiarus imperatoriø rûmuose.
∆ muzika kuriama nac. styginiø, puèiamøjø, muðamø-
jø orkestrui; pasiþymi rafinuotumu, intelektualumu,
subtilumu. ∆ sudaro keletas rûðiø: kangen – muzika
atliekama tik orkestro (vad. grynoji arba gagaku), bu-
gaku – palydi ðoká choreografiniuose vaidinimuose bu-
gaku ir tradiciniame jap. teatre ↑ no (nogaku), saiba-
ra – akompanuoja populiarioms jap. liaudies dainoms,

rôei – pritaria kiniðko stiliaus poezijos reèitacijai. Kan-
gen sudaro 2 stiliai: vad. kairysis (kinø ar indø kilmës
arba patyræs jø átakà) ir deðinysis (korëjieèiø arba ki-
tø ðiaurës tautø kilmës). Abiem bûdinga skirtingø in-
strumentø orkestro sudëtis. Kairiojo stiliaus orkestrà
sudaro keletas instrumentø grupiø: ryûteki (arba vôteki,
septyniaangë fleita), hièiriki (obojaus tipo puè. instru-
mentas) ir ðô (lûp. vargonai); ↑ biva (liutnios atmai-
na) ir gakuso (styginio instrumento koto atmaina); tai-
ko (didysis bûgnas), ðôko (metalinis bûgnas) ir kokko
(horizontalusis bûgnas). Deðiniojo stiliaus orkestrà su-
daro komabue (ðeðiaangë fleita, ryûteki atmaina), san-
no-tsuzumi (kokko atmaina); muðamieji instrumentai
daþn. bendri abiem orkestrams. Vartojami du pagrin-
diniai septyniø garsø garsaeiliai – ryo-sen ir ritsu-sen
(1 pav.) bei penkios pagrindinës ritminës formulës,
kurias kûrinyje atlieka muðamieji instrumentai. Puèia-
mieji instrumentai (ryûteki arba komabue ir hièiriki)
groja melodijà (deðiniojo stiliaus orkestre jie kartais
groja skirtingas melodijas, sudarydami heterofoninius
efektus), styginiai atlieka melodiniø arba muðamøjø
instrumentø funkcijà, ðô – harmoninæ f-jà (2 pav.). ∆
vartojama 3 daliø forma: jo (lëta introdukcija), ha (vi-
dutinio tempo dalis) ir kyû (greita pabaiga – postliu-
das). ∆ Japonijoje atsirado VIII a. (apie 701); pirm-
gagaku. 1 pav.
gagaku. 2 pav.
Gagliano
" #
taku laikoma kontinentinës Azijos (ypaè Kinijos ir Ko-
rëjos) instrumentinë muzika taip pat vadinta ∆. Jap.
∆ suklestëjo Heino periode (894–1192). Po XII a. þan-
ras apmirë (∆ tradicijas tæsë tik ðventyklø þyniai); po
II pasaul. karo atgimë vël.
L: Garfias R. A. Gagaku, 1959; Masumoto K. Gagaku. Tokyo, 1968; Ta-
gi M. Gagaku. Court Music and Dance. N. Y., Tokyo a Kyoto, 1971.
Jonas Klimas
Gagliano [Galjånai], it. muz. instrumentø meistrai, gy-
venæ Neapolyje. Alessandro [Alesandras; 1660–1725],
Neapolio styg. instrumentø m-los pradininkas. Sakësi
esàs A. Stradivari mokinys. Jo smuikai padengti raus-
vai geltonu laku. Nicola [Nikola; 1695–1740], Ale-
ssandro sûnus. ∆ instrumentai panaðûs á A. Stradivari,
meistriðkai pagaminti. Gennaro [Dþenaras; 1700–70],
Alessandro sûnus. Meistravo áv. modeliø smuikus su
stipriu, graþiu garsu; Fernando [Fernandas; 1724–81],
Nicola sûnus. Vertingos Fernando violonèelës; jø gar-
sas graþus, skambus. Danutë Mekaitë
da Gagliano Marco (Marco Zanobi; L’Affannato)
[Markas da Galjånas; tikr. vardas ir pavardë Markas
Canobis, slapyvardis Afanatas; 1582.V.1 Florencijo-
je – 1643.II.25 ten pat], it. komp., muzikantas, daini-
ninkas. Vienas þymiausiø Florencijos kameratos vei-
këjø. Ðv. Lauryno katedros kapelmeisterio L. Bati
mokinys. Nuo 1589 mokësi Florencijos „Arkangelo Ra-
faelio“ d-joje. Joje susipaþino su Florencijos kamera-
tos dalyviais G. Bardi, G. Caccini, G. Galilei, O. Ri-
nuccini. 1607 (1609?)–22 d-jos, 1608 (1609?)–43 Medici
rûmø kapelmeisteris. 1607 Florencijoje ákûrë „Acca-
demia degli Elevati“, kuriai priklausë kompozitoriai,
dainininkai, instrumentininkai, literatai (gyvavo iki
1609). ∆ sukûrë ~16 dramø su muzika (iðliko Dafne,
1608; Ballo di doonne turche, 1615); 6 sàs. madrigalø,
~50 rel. kûriniø. Jonas Klimas
Gagnebin
" $
Gagnebin Henri [Anri Ganjebênas; 1886.III.13 Lieþe –
1977.VI.2 Þenevoje], Ðveicarijos komp., vargoninin-
kas, pedagogas. Mokësi Lozanoje, Berlyne, Þenevoje
(pastarojoje – kompozicijos pas O. Barblanà). Paryþiaus
Schola Cantorum kompozicijos mokësi pas V. d’Indy,
vargonuoti pas L. Vierne. 1910–16 vargonininkavo Pa-
ryþiaus Atpirkimo baþnyèioje, 1916–25 Lozanos Ðv. Jo-
no baþnyèioje. 1918–26 dëstë Lozanos kons-joje. 1925–
57 Þenevos kons-jos direktorius. 1938 Þenevoje ásteigë
Tarpt. muz. konkursà ir jam iki 1959 vadovavo. Kûriniai:
4 oratorijos (1933, 1938, 1943, 1958), 4 simf-jos (1911,
1921, 1955, 1970), simf. poema (1913), koncertas
f-nui (1931), 3 styg. kvartetai, kûriniai f-nui, vargo-
nams, solo dainos, psalmës. Jonas Klimas
gãida, dûdmaiðis, vartojamas Bulgarijoje ir Makedo-
nijoje. Turi 1 melodinæ ir daþniausiai 1 burdoninæ bir-
bynæ.
Rûta Gaidamavièiûtë „Gaidâ“: 1. Muz. þurnalas (tik 1 numeris), iðl. 1989
Vilniuje. Atspindëjo Lietuvos atgimimo laikotarpio
muz. ðvietimo ir kritikos problemas. Iðleido Lietuvos
kompozitoriø s-ga. Tiraþas 1000 egz. Sudarytojas ir re-
daktorius R. Guèas.
2. Tarpt. Baltijos ðiuolaikinës muzikos festivalis. Ren-
giamas kasmet nuo 1991. ∆ rengia Lietuvos komp. s-ga,
finansuoja Lietuvos Respublikos Kultûros m-ja ir rë-
mëjai (nuo antrojo). I ávyko Druskininkuose ir Vil-
niuje, kiti – Vilniuje. ∆ programø direktoriai: F. Bajo-
ras (1991), M. Urbaitis ir Lietuvos komp. s-gos taryba
(1992–95), Ð. Nakas (1996), T. Þiburkus ir Lietuvos
kompozitoriø s-gos repertuarinës komisijos k-tas
Julius Gaidelis
(1997), R. Merkelys ir Festivalio repertuarinës komi-
sijos k-tas (1998, 1999, 2000). I–II ∆ skambëjo Balti-
jos ðaliø, o nuo III dar ir kitø ðaliø XX a. kompozito-
riø muzika. Dalyvauja þymûs liet. bei uþsienio ðaliø
atlikëjai. Violeta Tumasonienë
Gaidamavièi¾të Rûta [g. 1954.IX.26 Vilniuje], liet.
muzikologë. Humanitar. mokslø dr. (1993). 1978 bai-
gë Lietuvos kons-jà (A. Ambrazo muz. teorijos kl.).
1978–81 dëstë Lietuvos kons-jos Klaipëdos f-tuose,
nuo 1981 dësto Lietuvos MuA; doc. (1998). 1981–93
Lietuvos MuA Muz. teorijos laboratorijos, nuo 1993
Muzikologijos in-to Muzikos teorijos ir istorijos sky-
riaus vedëja. 1984–90 Lietuvos kompozitoriø s-gos Jau-
nimo sekcijos pirmininko pavaduotoja, 1984–88 v-bos,
nuo 1999 tarybos narë. Lietuvos Respublikos Kultûros
m-jos ir Lietuvos radijo naujø kûriniø ásigijimo eks-
pertë. Spaudos, radijo ir TV rëmimo fondo pirminin-
ko pavaduotoja (nuo 1999). Tiria lietuviø l. ir profe-
sionaliosios muzikos ritmikà, ðiuolaik. kompozitoriø
kûrybà. Paskelbë moksliniø ir krit. straipsniø, paren-
gë TV ir radijo laidø. 1988 gavo Kultûros fondo ir Èiur-
lionio d-jos premijà. Pav. Violeta Tumasonienë
Gaidìlis Julius [1909.IV.5 Grigiðkëje (Ðvenèioniø aps.) –
1983.I.6 Broktone (Masaèusetso valstija, JAV)], liet.
kompozitorius. 1937 baigæs Kauno kons-jà (J. Gruo-
dþio kompozicijos kl.), mokytojavo Prienuose, Kau-
ne, vadovavo chorams Kaune ir Ðiauliuose, dëstë Ðiau-
liø muzikos m-loje. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Nuo
1950 gyveno Bostone; vargonininkavo, vadovavo liet.
chorams, vokal. ansambliams, vertësi muz. pamoko-
mis. 1952–54 studijavo ir baigë kompozicijos mokslus
N. Anglijos kons-joje (Bostone). Sukûrë operas „Da-
na“ (1964), „Gintaro ðalis“ (1976), „Mindaugas“ (1982),
baletà „Èièinskas“ (1941), 6 simf-jas (IV, 1955; siûlyta
pateikti J. Pulitzerio premijai), simf. poemas „Ðatrijos
raganø karnavalas“, „Gedimino sapnas, arba Vilniaus
legenda“ (abi 1940), „Aliarmas“ (1945), „Jûratë ir Kas-
tytis“ (1947), 2 simf. paveikslus („Balandþiø turgus“,
„Karo muziejaus sodelyje“, abu 1937), koncertà smui-
kui (1947–48), 6 simf. ðokius, 5 kantatas („Kantata
apie Lietuvà“, 1961; „Kantata lietuviðkam þodþiui“,
1975), oratorijà „Giesmë apie Gediminà“ (1962), mi-
ðias miðriam chorui (1971), 4 styg. kvartetus, kvintetà
puèiamiesiems, 2 kvartetus puèiamiesiems, 3 instr. trio
(smuikui, klarnetui ir valtornai), 3 sonatas smuikui ir
f-nui, kûriniø f-nui, smuikui, vargonams, solo ir cho-
ro dainø, giesmiø. Ankstyvojoje kûryboje ∆ tæsë liet.
klasik. muzikos (ypaè J. Gruodþio) tradicijas, vëles-
nëje ∆ instr. muzikoje ryðku V. Europos moderniøjø
stilist. krypèiø bruoþai (politonalumas, atonalumas, se-
rijinë technika, iðradingai derinami tembrai). Raiðki,
daþnai liet. melodikos þymiø turinti ∆ melodika ápi-
nama á sodrià polifon. faktûrà; kontrastingos muz. au-
dinio linijos, sluoksniai savitai derinami su klasik. ti-
po formos reljefu. Vokalinëje ∆ muzikoje vyrauja liet.
romantizmo stilistika. Pav.
L: Palionytë D. Julius Gaidelis (ist. aspektas). // Menotyra, 1995, Nr. 1.
Vytautas Landsbergis, Dana Palionytë
„Gaidýs“: 1. Liet. liaudies vyrø ðokis. ∆ figûros vaiz-
duoja gaidá. Ðokant daug improvizuojama. Buvo ðo-
kamas XX a. pradþioje Barzdø, Naumiesèio, Þvirgþ-
daièiø apylinkëse. XX a. I pusëje ðoká apraðë
P. Preikðas. Nuo 1948 J. Lingio (choreografija) ir
J. Ðvedo (muzika; nuo 1963 A. Braþinsko) perkurtà
∆ ðoka ansambliai. Kazys Poðkaitis
2. Liet. liaudies ratelis. Einama ratu ir dainuojama,
sukamasi uþ parankiø, landþiojama pro tarpus. Pav.
„Gaidys“ (ratelis; pateikë Birþø rj. Vabalninko kultûros namø
etnograf. ansamblis, 1986)
Gailìvièius Emerikas [1874.X.5 Þagarëje – 1949.I.17
Hamburge], liet. komp., kapelmeisteris. Mokësi Rieta-
vo muz. m-loje, Varðuvos muz. in-te (kontraboso, kapel-
meisteriø, kompozicijos klasëse), Maskvos kons-joje
(S. Tanejevo kompozicijos kl.). Nuo 1920 Valstybës
teatro kontrabosininkas. 1925–33 Kauno muz. m-los,
nuo 1933 Kauno kons-jos klarneto ir kontraboso, nuo
1934 ir kapelmeisteriø klasës vedëjas. Nuo 1944 gy-
veno Vokietijoje. Sukûrë kantatà „Darius ir Girënas“
(iðl. 1938), intermezzo simf. orkestrui „Vestuvinë eise-
na“, marðø, fantazijø, parafraziø puè. ir simf. orkest-

rams, chorø, dainø. Rinko ir harmonizavo l. dainas.
Instrumentavo J. Þilevièiaus simf-jà (1922), È. Sas-
nausko Requiem (1936), J. Naujalio simf. poemà „Ru-
duo“ (1930) ir dar keletà ðio kompozitoriaus kûriniø.
Arvydas Karaðka
Gailìvièius Stasys [1904.XI.28 Sankt Peterburge –
1997.V.4 Toronte (Kanada)], liet. pianistas, komp.,
chorvedys. Komp. E. Gailevièiaus sûnus. Baigë Kau-
no kons-jà (E. Laumenskienës ir V. Ruþickio f-no kl.);
studijavo kompozicijà. Nuo 1930 Valstybës teatro Muz.
dalies vedëjas, koncertmeisteris. 1942 Vilniaus operos
dirigentas. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Vadovavo Ðpa-
kenburgo stovyklos liet. chorui, koncertavo kaip akom-
paniatorius. Nuo 1951 gyveno Kanadoje. Monrealyje
ákûrë liet. chorà. Nuo 1952 vargonininkavo Toronte,
vadovavo „Varpo“ chorui, dëstë savo muz. studijoje.
Sukûrë solo ir choro dainø (rink. „Jaunøjø ûkininkø
dainos“, 1939), religiniø giesmiø. Pav. Arvydas Karaðka
Gailis Daumants [Daumantas Gãilis; g. 1927.II.9 Ra-
muliuose (Cësio rj.)], latviø choro dirigentas. Baigë Lat-
vijos kons-jà (1953 choro dirigavimo, 1958 orkestro di-
rigavimo kl.), nuo 1958 joje dësto; profesorius (1982).
1951–69 Latvijos valst. choro, nuo 1957 Latvijos un-to
choro „Juventus“ vyriausiasis dirigentas. Latvijos dai-
nø ðvenèiø vyriausiasis dirigentas. Harmonizavo latviø
l. dainø. Paraðë kn. „Kora dziedataju rokasgramata“
(„Choro dainininkø vadovëlis“, 1961). Albinas Petrauskas
Gaili¿naitë, Lapënienë, Veronika [g. 1921.I.12 Brians- galantêrijos (vok. Galanterien; pranc. galant – manda-
ke], liet. muzikologë. 1954 baigë Lietuvos kons-jà
(J. Gaudrimo kl.). 1955–97 dëstë muzikos lit-rà Vil-
niaus kons-joje. Paraðë vadovëlá „Vakarø Europos mu-
zikos literatûra“ (su V. Krakauskaite), mokomøjø pro-
gramø, metodiniø darbø. Ona Juozapaitienë
Gaili¾të, Spies, Bronë [g. 1927.III.25 Kazikënuose
(Tauragës aps.)], liet. dainininkë (mecosopranas). Dai-
nuoti mokësi Grétry MuA Lieþe. Courcelles MuA bai-
gë privalomàjà operos klasæ. Dainuoja koncertuose
ir Europos liet. renginiuose. 1981 ádainavo liet. liau-
dies dainø ir klasik. kûriniø plokðtelæ. Laimëjo televi-
zijos konkursà „Daina be ribø“. Vaclovas Juodpusis
Gaiþãuskas Jurgis [g. 1922.X.25 Karuþalaukyje (Mo-
lëtø rj.)], liet. kompozitorius. Baigë Lietuvos kons-jà
(1950 J. Targonskio smuiko kl., 1953 A. Raèiûno kom-
pozicijos kl.). 1953–97 dëstë Vilniaus kons-joje. 1965–
90 kaimo kapelos „Galvë“ vadovas. Sukûrë operà „Bu-
ratinas“ (1968), operetæ „Ramunë“ (1961), 3 kantatas
(1960, 1970, 1976), 5 simf-jas (1956, 1973, 1976, 1982,
1994), 2 simf. poemas (1953, 1960), simf. siuità (1965),
3 styg. kvartetus (1957, 1960, 1975), sonatø, koncertà
kanklëms (1974), dainø, chorø, pjesiø kaimo kapeloms,
muzikos dramos spektakliams. Lietuvos d. kun-ðèio Ge-
dimino IV laipsnio ordinas 1994. Pav. Arvydas Karaðka
Gaiþi¿nienë, Simonaitytë, Audronë [g. 1944.VI.8 Ðiau-
liuose], liet. chorvedë, dainininkë (lyr. sopranas).
1965–69 studijavo Lietuvos kons-joje choro dirigavi-
mà. 1971 persikëlë á JAV. 1974 baigë Èikagos Roose-
velto un-tà (muz. pedagogikà ir dainavimà). ∆ diriga-
vo „Dainavos“ ansambliui ir dainavo Èikagos lietuviø
operoje. Vaidmenys: Adina, Angelica, Grafienë 2 ir
kiti. ∆ apdovanota Sue Cowan Hintz atminimo, Presse-
galantiðkasis
" %
rio fondo, Moterø muzikiø klubo Farwelio premijo-
mis. Pav. Ona Juozapaitienë
Gãl Hans [Hansas Gålis; 1890.VIII.5 Brune (netoli Vie-
nos) – 1987.X.3 Edinburge], Austrijos komp., muziko-
logas. Studijavo Vienos un-te kompozicijà pas E. Man-
dyczewská, muzikologijà pas G. Adlerá. 1918–29 ðiame
un-te dëstë muz. teorijà. 1929–33 Mainco (Vokietija)
muz. m-los direktorius. Nuo 1938 dëstë Edinburgo
un-te kontrapunktà ir kompozicijà, koncertavo kaip
dirigentas ir pianistas. Sukûrë 4 operas, tarp jø – Das
Lied der Nacht („Nakties daina“, 1926), Der Zauber-
spiegel („Stebuklingas veidrodis“, 1930), 4 simf-jas (IV
1975), 3 koncertus, uvertiûrø, siuitø, variacijø, vokal.
kûriniø (Requiem für Mignon, 1923; De profundis,
1948), kamer. muzikos kûriniø (4 styg. kvartetai, 3 kvin-
tetai). Paraðë veikalø apie Fr. Schubertà, J. Brahmsà,
R. Wagnerá. Svetlana Puidokienë
Galamiånas Ivanas [1903.I.23 Tabrize (Iranas) –
1981.IV.14 Niujorke], JAV smuikininkas, pedagogas.
Stasys Gailevièius
1922 baigë Maskvos kons-jà (K. Mostraso kl.). 1923–
24 tobulinosi Paryþiuje. Nuo 1939 gyveno JAV. Nuo
1946 dëstë Curtis muz. in-te (Filadelfijoje), nuo 1946
ir Juilliardo muz. m-loje (Niujorke). Paraðë smuika-
vimo vadovëliø, metod. darbø. Sukûrë mokomøjø
pjesiø. Þivilë Ramoðkaitë
galantemente, galante (it. AN) – grakðèiai, dailiai, ele-
gantiðkai.
gus, paslaugus), XVIII a. galant. stiliaus homofon. pje-
sës – trumpos, pramog. pobûdþio arijos, variacijos, ðo-
kiai. Galanterijomis dar vadinti netradiciniai sen. siuitos
ðokiai: burë, paspjë, gavotas. Nuo tradiciniø aleman-
dos, kurantës, sarabandos, þigos jie skyrësi lengves- Jurgis Gaiþauskas
niu muz. turiniu (pvz., J. S. Bacho „Sarabandos, þigos,
menuetai ir kitos galanterijos“ klavyrui). Jonas Klimas
galãntiðkasis stílius (pranc. style galant, vok. galan-
ter Still), rokokas, XVIII a. Europos muzikos stilius:
elegantiðkas, intymus, subtilus, rafinuotas. ∆ kûriniai
homofoniðki, gausiai ornamentuoti. ∆ susiklostë Pran-
cûzijoje XVIII a. pr. kaip atsvara monumentaliam po-
lifoniniam baroko stiliui. Suklestëjo apie 1720–60. ∆
estetika turëjo daug sàsajø su to meto archit-ros, dai-
lës, taikomojo meno stiliaus rokoko estetika (dël to ∆
dar vad. rokoku). Ið pradþiø terminu galant vadinta
Audronë Gaiþiûnienë
smulkiø formø þaisminga, grakðti, intymi (kai kada ero-
tiðka) rûmø poezija. Muz. pjeses terminu galant pirmà
kartà pavadino J. G. Waltheris („Muz. kompozicijos va-
dovas“, 1708). ∆ pirmiausia ásigalëjo pranc. ir it. klave-
sinininkø (Fr. Couperino, J. Ph. Rameau, J. Fr. Dan-
drieu, L. C. Daquino, D. Scarlatti) kûriniuose. Buvo
populiarios smulkios instr. formos – áv. miniatiûros,
stilizuoti ðokiai, rondo, vienadalës sonatos (Scarlatti,
C. Ph. E. Bachas). Ðokiai daþnai jungti á siuitas. Klave-
sinininkø ∆ kûriniai buvo homofon. faktûros, dainin-
gos, gausiomis melizmomis ornamentuotos melodikos,
paprasto, skaidraus akompanimento. Harmonijoje
daþnai gretinta maþoras ir minoras, bûdingi dinam.
kontrastai, vartota iðplëtoti nukrypimai ir moduliacijos.
∆ scenos kûriniuose (operose, baletuose) vyravo jaus-
mingi, pramoginiai siuþetai. Mitolog. operø herojai
elgësi kaip elegantiðki rûmø kavalieriai ir damos. Ope-
Galaunienë
" &
ros ir baletai daþnai bûdavo panaðûs á divertismenti-
næ siuità. Iðpopuliarëjo pastoralë, kurioje pagr. vei-
këjai buvo grakðèios piemenaitës ir piemenaièiai. Ypaè
suklestëjo komiðkoji opera (Prancûzijoje opéra co-
mique, Italijoje opera buffa, Vokietijoje zingðpylis),
opera baletas (Prancûzijoje). Operose (ir komiðkosio-
se) vietoj iðplëtotø arijø vartotos trumpos, paprastos,
kuplet. struktûros dainelës. Italijoje ypaè populiarios
buvo L. da Vinci, L. Leo, G. B. Pergolesi, G. Paisiello,
Prancûzijoje Fr. A. Philidoro, E. R. Duni, P. A. Mon-
signy, Vokietijoje J. A. Hillerio komiðkosios operos.
∆ bruoþø turëjo G. B. Sammartini simf-jos, L. Bocche-
rini kvartetai ir kvintetai, ankstyvieji J. Haydno ir
W. A. Mozarto kûriniai. ∆ turëjo átakos Vienos kla-
sicistø m-los susiformavimui. Jonas Klimas
Galaunîenë, Nezabitauskaitë, Adelë [1899.I.28
(1895.I.15?) Baidotuose (Skuodo rj.) – 1962.IV.25
Kaune], liet. dainininkë (sopranas). 1918 baigë Mask-
vos filh-jos d-jos muzikos ir dramos m-là, po to tobu-
linosi Paryþiuje pas F. Litvinne. 1920–31 Valstybës teat-
ro, 1945–47 Lietuvos operos ir baleto teatro solistë.
Adelë Galaunienë Nuo 1947 dëstë Kauno kons-joje ir Gruodþio muz.
m-loje. Turëjo stiprø plataus diapazono balsà (virtuo-
ziðkai dainuodavo koloratûr. partijas), vaidmenis bu-
vo linkusi dramatizuoti. Vaidmenys: Violetta (1920;
pirmajame Operos vaidyklos spektaklyje), Gilda, Mar-
guerite, Rosina, Micaela. Pav. Vaclovas Juodpusis
Galeazzi Francesco [Franèeskas Galåcis; 1758 Turine –
1819.I Romoje], it. muzikos teoretikas, smuikininkas,
kompozitorius. Romos Valle teatro smuikininkas. Para-
ðë kn. „Elementi teorico-pratici di Musica, con un sag-
gio sopra l’arte di suonare il violino“ („Teoriniai ir prak-
tiniai muzikos elementai su studija apie grieþimo smuiku
menà“). Sukûrë 6 trio 2 smuikams ir violonèelei.
Violeta Tumasonienë
Galeffi Carlo [Karlas Galêfis; 1882.VI.4 Malamoke (ne-
toli Venecijos) – 1961.IX.22 Romoje], it. dainininkas
(baritonas). 1907 debiutavo Romoje Amonasro vaid-
meniu, 1910 – Niujorko MO teatre Germont’o vaid-
meniu. 1912–38 dainavo Milano LS teatre. Diriguo-
jant A. Toscanini, atliko Germont’o, Grafo di Luna’os,
Nabuko ir kt. vaidmenis. Ona Juozapaitienë
Galia Jaroslav [Jaroslavas Galiâ; 1875.X.31 Koprþiv-
nice (Èekija) – 1941.V.22 Prahoje], èekø komp., ka-
pelmeisteris, chorvedys, pedagogas, diplomatas. Mo-
kësi Prahos vargonininkø m-loje, Slavø f-no muzikos
akademijoje, 1893–96 pas Z. Fibichà. 1896–98 Ros-
tovo operos teatro kapelmeisteris ir chormeisteris,
1898–1901 Novosibirsko g-jos muzikos mokytojas, ka-
ro kapelmeisteris Mandþûrijoje ir Chabarovske. 1904–
19 dëstë Irkutsko karo ir muzikos m-lose. Nuo 1921
Èekoslovakijos atstovas Lietuvai ir Estijai, nuo 1931 –
Estijai. Domëjosi liet. muzika, instrumentavo È. Sas-
nausko Requiem (Salve Regina dalá 1919, visà kûriná –
1930). Per Kauno radiofonà skaitë paskaitas apie èe-
kø muzikà, paskelbë straipsniø þrn. „Muzika“. Sukû-
rë operà „Asra“, simf., kamerinës, teatro, baþn. mu-
zikos, kûriniø chorams, f-nui, puèiamøjø orkestrams.
Lietuvoje sukûrë 2 trio, „Mënulio patekëjimà“ styg.
orkestrui, „Pasakà“ simf. orkestrui ir kt. Paraðë muzi-
kos teorijos veikalø. 1928 Kaune atliktas ∆ Te Deum.
Vytautas Povilas Jurkðtas
Galiåmova, Januðevièienë, Nailia [g. 1961.III.26 Tað-
kente], liet. kompozitorë. Totorë. 1984 baigë Mask-
vos kons-jà (A. Lemano kl.), 1989 – ðios kons-jos asis-
tentûrà staþuotæ. 1988–94 dëstë Lietuvos kons-jos
Klaipëdos f-tuose. Nuo 1995 dirba Èiurlionio menø
g-joje. Svarbiausi kûriniai: sonata violonèelei ir f-nui
(1984), vokalinis ciklas „Blyðkaus mënulio karalystë-
je“ (1983, II red. 1987), du chorai (1988), koncertai
f-nui ir simf. orkestrui, fagotui ir simf. orkestrui (abu
1989), sonata f-nui in C (1990). Arvydas Karaðka
Galilei Michelangelo [Mikelandþelas Galilºjus; g. 1575
Florencijoje, m. 1631 ten pat], it. komp., liutnininkas.
Kompozitoriaus, muz. teoretiko Vincenzo Galilei sû-
nus. 1593–1600 ir 1601–06 gyveno Lietuvoje. Buvo
Kristupo Radvilos Perkûno Vilniaus rûmø kapelos
muzikantas. Sukûrë kûriniø liutniai. Britø muziejaus
b-koje Londone saugoma ∆ apie 1620 paskelbta >50
kûriniø liutnios tabulatûra („Il primo libro d’intavo-
latura di liuto“). Vytautas Povilas Jurkðtas
Galilei Vincenzo [Vinèencas Galilºjus; g. po 1520 Santa
Marijoje (netoli Florencijos), palaidotas 1591.VII.2
Florencijoje], it. muzikos teoretikas, komp., liutninin-
kas virtuozas. Florencijos kameratos narys. Apie 1560
muzikos mokësi Venecijoje pas G. Zarlino. Apie 1562
gyveno Pizoje. Paraðë traktatø, kuriuose gvildeno dau-
gelá muz. teorijos klausimø. 1572–82 laiðkuose G. Mei
diskutavo apie graikø muzikà. Vëliau kritikavo G. Zar-
lino muzikos teorijà savo veikale „Dialogo della mu-
sica antica e moderna“ (1581). Teigë naujà dermiø
sampratà, pastebëjo skirtumus tarp graikø ir baþnyti-
niø dermiø. Sukûrë rièerkarø, pasamecø, romaneskø,
saltarelø liutniai. Pirmasis ið jo 6 ar 7 sûnø buvo þy-
musis astronomas G. Galilei. Vytautas Povilas Jurkðtas
Galin Pierre [Pjeras Galênas; 1786 Samatane –
1821.VIII.31 Bordo], pranc. muz. pedagogas, matema-
tikas. Nuo 1817 Bordo vadovavo muz. lavinimo kur-
sams. Vartojo savo paties sukurtà (palengvintà) pradi-
nio muz. lavinimo metodà (↑ galinizmas). Paraðë
metodikos kn. „Exposition d’une nouvelle méthode
pour l’enseignement de la musique“ („Naujas muz.
lavinimo metodas“, 1918). ∆ mokinys E. Chevé ∆ meto-
dà patobulino (↑ Galin-Paris-Chevé metodas).
Danutë Mekaitë
Galindo Dimas Blas [Blasas Galíndas Dímasas; g.
1910.II.3 San Gabrielyje, m. 1993.IV.19], Meksikos
komp., dirigentas. Mokësi Nac. kons-joje Meksike pas
C. Chãvezà. 1941–42 tobulinosi JAV Berkðyro muz.
centre pas A. Coplandà. Nac. kons-jos Meksike pro-
fesorius ir direktorius (1947–61). Sukûrë baletø, tarp
jø – La mulata de Córdoba („Kordobos mulatë“, 1939),
La manda („Paþadas“, 1951), El Sue¹o y la Presencia
(„Fantazija ir tikrovë“, 1951), kantatø, tarp jø – A la
Patria („Tëvynei“, 1947), Homenaje a la independen-
cia („Nepriklausomybës garbei“, 1960), simf-jø, kon-
certø, kamer. muzikos kûriniø. Dauguma ∆ kûriniø
neoklasicist. krypties, daþnai grindþiami indënø ir kre-
olø muz. folkloru. Birutë Þalalienë
„Galíngasis sãmbûris“ („Ìîãó÷àÿ êó÷êà“), rusø
kompozitoriø sandrauga. Dar vadinamas Naujàja ru-
sø muzikos m-la, Balakirevo bûreliu. Susikûrë 1857–
62 Sankt Peterburge; gyvavo iki 8 d-meèio vidurio. ∆

sudarë M. Balakirevas (vadovas), A. Borodinas,
C. Cui, M. Musorgskis, N. Rimskis-Korsakovas; san-
draugos pavadinimà sumanë ∆ ideologas menotyrinin-
kas V. Stasovas. ∆ kûryb. programa, estet. principai
susiformavo rusø rev. demokratø idëjø veikiami. ∆ na-
riai siekë liaudiðkumo, realizmo, nac. stiliaus átvirtini-
mo, kûrybà grindë rusø ir kitø tautø l. muzika.
L: Ãîðäååâà Å. Ì. Ìîãó÷àÿ êó÷êà. Ì., 41986. Kazys Jasinskas
Galôninas Germanas [Ãåðìàí Ãåðìàíîâè÷ Ãàëûíèí;
1922.III.30 Tuloje – 1966.VI.18 Maskvoje], rusø
kompozitorius. 1941 ir 1945–50 studijavo Maskvos
kons-joje (D. Ðostakovièiaus ir N. Miaskovskio kl.).
Sukûrë 2 koncertus f-nui ir orkestrui (1946, 1963), 2
styg. kvartetus, fp. trio, siuità styg. orkestrui (1949),
Ýïè÷åñêàÿ ïîýìà simf. orkestrui („Epinë poema“,
1950), oratorijà Äåâóøêà è ñìåðòü(„Mergaitë ir mir-
tis“, 1950), Ìîëîä¸æíàÿ ïðàçäíè÷íàÿ óâåðòþðà
(„Jaunimo ðventinë uvertiûra“, 1959), sonatø ir siuitø
f-nui. Kazys Jasinskas
galinízmas, palengvintas muzikos pradþiamokslio me-
todas, pakeièiantis natas skaièiais, intervalus – linijø
sistemomis, vadinamomis meloplastais. ∆ iðrado ma-
tematikos mokytojas P. Galinas (Bordo, Prancûzija).
Jis 1817 pradëjo naujo muzikos mokymo metodo
kursus. ∆ tobulino E. Chevé. ∆ buvo populiarus Pran-
cûzijoje ir ypaè Anglijoje. Dar ↑ Galin-Paris-Chevé
metodas. Ona Juozapaitienë
Galin-Paris-Chevé metodas, edukacinë skaitmeni-
në muzikos notacijos sistema. Tokios notacijos idëjà
pasiûlë J. J. Rousseau, XIX a. Prancûzijoje kûrë ir pro-
pagavo P. Galinas, A. Paris, N. Paris ir E. Chevé. Skait-
menimis (nuo 1 iki 7) þymimi gamos laipsniai. Okta-
vos þymimos papildomais taðkais virðuje arba apaèioje,
ritm. vertës – papildomais taðkais ðalia skaitmenø,
brûkðniais virð jø (kaip sijomis) ir t. t. Ðis metodas bu-
vo populiarus Prancûzijos ir kai kuriø kitø Europos
ðaliø m-lose. Vëliau pagal ∆ buvo kuriamos edukac.
muzikos notacijos sistemos Azijoje (pvz., jianpu Kini-
joje). ∆ idëja pagrástas kompiuter. notacijos kodas.
Rytis Ambrazevièius
gåliðkasis chorålas (pranc. Le chant gallican, vok. gal-
likanischer Gesang), lot. vienbalsis liturginis giedojimas,
gyvavæs Galijoje (dab. Prancûzija) V–VIII amþiuje. Tai
nebuvo unifikuota tradicija, bûdinga Romos ritui, o
veikiau regioniniø ir lokaliniø vartosenø bei dialektø
visuma, gana atvira ávairioms tiek Rytø, tiek Vakarø baþ-
nyèiø átakoms. ∆ turi nemaþai panaðumø su ↑ ambra-
ziejiðkuoju choralu ir ↑ mosarabiðkuoju choralu.
Nëra iðlikæ në vieno galiðko notuoto liturginio rank-
raðèio. Nemaþai þiniø apie galiðkàjá rità ir giedojimà
yra to meto literatûriniuose, naratyviniuose bei nor-
matyviniuose ðaltiniuose. Svarbiausi jø – Cezario Ar-
lieèio raðtai, Grigaliaus Turieèio „Historia francorum“
bei Pseudo-Germano laiðkai. Yra iðlikæ sakramen-
toriai bei miðiolai, kuriuose suraðytos celebranto mal-
dos, taèiau nëra giesmiø. Pagal visus ðiuos ðaltinius
nustatyta, kokios giesmës buvo giedamos galiðkosiose
miðiose. Jos prasidëdavo áþangine antiphona ad pre-
legendum, giedama su psalmëmis (panaðiai daryta ir
Ispanijoje). Vëliau bûdavo giedamas kvietimas tylai
(silentium). Po to graikiðkai ir lot. bûdavo giedamas
galjarda
" '
Aius arba ↑ Trisagionas, greièiausiai palydimas Kyrie
eleison. Galiðkøjø miðiø prologà uþbaigdavo ↑ Bene-
dictus 2, kurià, manoma, pradëdavo kunigas. Po
pirmojo skaitinio bûdavo giedama vad. Trijø vaikø
giesmë (taip pat buvo daroma ambraziejiðkajame ir
mosarabiðkajame rite), po antrojo – ↑ responsorijus.
Prieð pat Evangelijos skaitiná giedota tam tikra anti-
phona ante evangelium, o po jo – Sanctus post evan-
gelium, veikiausiai graikiðkas trisagionas. Þodþio li-
turgijà uþbaigdavo litanijos tipo preces, po kuriø
pasigirsdavo raginimas katekumenams palikti baþny-
èià. Aukos liturgijà pradëdavo puoðni giesmë sonus,
uþbaigiama priedainiu alleluia (iðskyrus Gavënià). Po
prefacijos, panaðiai kaip ir Romos kanone, bûdavo
giedamas Sanctus. Prieð maldà „Tëve mûsø“, pana-
ðiai kaip ir Milane bei Ispanijoje, bûdavo giedama
antifona confractio. Pater noster giedodavo visa kon-
gregacija (taip pat kaip Ispanijoje ir Ð. Afrikoje). Po
to vyskupas arba kunigas giedodavo palaiminimà. Mi-
ðiø pabaigoje, dalijant komunijà, bûdavo giedama tre-
canum giesmë su psalmës eilute bei maþàja doksolo-
gija (↑ Gloria).
Kiek maþiau þinoma apie liturgines valandas. Ið es-
mës jø struktûra buvo panaði á Romos kanonà, tik èia
dar buvo viena papildoma valanda Lucernarium, gie-
dama leidþiantis saulei. Kaip ir kitur, ðiø valandø pa-
grindà sudarë psalmiø, antifonø, responsorijø ir him-
nø giedojimas bei skaitiniø reèitavimas. ∆, skirtingai
nei grigaliðkojo choralo, psalmës turëjo du reèituoja-
mus tonus, t. y. po pusinës kadencijos giedota sekun-
da ar tercija þemiau.
Nors ir nëra rankraðèiø ið V–VIII a., galiðkosios tra-
dicijos giesmiø yra iðlikæ grigaliðkojo choralo reper-
tuare. Be to, kai kurios grigaliðkosios giesmës yra ga-
liðkos kilmës arba turi ∆ elementø, pvz., himnas ↑ Te
Deum, antrosios dermës ↑ traktai bei ↑ gradualai ar-
ba tos giesmës, kuriose vartojama vad. pes stratus neu-
ma (↑ neumos). Greièiausiai galiðkos kilmës yra ir
psalmiø tonus peregrinus (↑ psalmë). Kai kurios ∆ gies-
mës iðliko vëlyvesniuose grigaliðkojo choralo rankrað-
èiuose, suraðytuose dab. Prancûzijos teritorijoje.
L: Quasten J. Expositio antiquae liturgiae gallicanae. Opuscula et tex-
tus. Series liturgica, 3. Münster, 1934; Porter W. S. The Gallican Rite.
L., 1958; Gamber K. Ordo antiquus gallicanus. Textus patristici et litur-
gici. Fasc. 3. Regb., 1965; Huglo M. Altgallicanische Liturgie, in K. G. Fel-
lerer, ed., Geschichte der katholischen Kirchenmusik, I. Kas., 1972; Le-
vy K. Toledo, Rome, and the Legacy of Gaul, in Early Music History, 4,
Oxf., 1984; Bernard Ph. La schola cantorum romaine et les échanges
liturgiques avec la Gaule au VIe siêcle // Etudes grégoriennes. Vol 27,
Solesmes, 1999. Jonas Vilimas
galjãrda (it. gagliarda, pranc. gaillarde), XV–XVII a.
ðokis. Tempas greitas arba vidutinis, metras trejinis,
faktûra akordinë; pasitaiko taðkuotojo ritmo, hemio-
liø. Ðokama poromis ratu, sustojus eilëmis prieðprie-
ðiais ir vël poromis. Manoma, kad ∆ atsirado Ð. Ita-
lijoje, ankstyviausias uþraðytas pavyzdys – 1529. ∆
daþniausiai bûdavo atliekama po lëtos, iðkilmingos
pavanos, toliau (tik kitu ritmu) plëtodavo jos temà. Nuo
XVI a. vid. þinoma ir kaip atskiras instr. ðokis, XVII a. –
instr. siuitos dalis. Galjardas kûrë W. Byrdas, G. Fres-
cobaldi, O. Gibbonsas, J. H. Scheinas, G. B. Vitali.
XVI a. ∆ ið Italijos pateko á Lietuvà; buvo ðokama di-
duomenës. Pav. Adeodatas Tauragis
Galkauskas
"!
galjarda ið P. Attaingnant’o rinkinio (1529)
Galkãuskas Konstantinas [1875.VI.4 Vilniuje –
1963.II.20 ten pat], liet. komp., dirigentas. 1908 bai-
gë Sankt Peterburgo kons-jà (N. Rimskio-Korsakovo,
A. Liadovo, A. Glazunovo mokinys). 1908–40 dëstë
Vilniaus m-lose. 1919 Vilniuje ákûrë valst. simf. or-
kestrà. Nuo 1940 dëstë Vilniaus muz. m-loje, 1945–
49 Vilniaus, 1949–63 Lietuvos kons-joje; prof. (1947).
Sukûrë operà „Èigonai“ (1908), operetæ „Laiminga-
sis princas“ (past. 1934), baletø vaikams („Motinos
ðeðëlis“, 1930; „Keturi metø laikai“, „Stebuklingas sap-
nas“, „Lëliø karalystëje“, visi past. 1935–37 Vilniaus
Konstantinas Galkauskas
liet. g-joje), 2 muz. komedijas, kantatas „Basanavièiaus
atminèiai“ ir „Èiurlionio atminimui“ (abi 1927), „Per-
galë“ (1944), simf-jà „Maskva“ (1948), „10 poet. pa-
veikslëliø“ simf. orkestrui (1955), styg. kvartetà (1945),
4 siuitas chorui, dainø, romansø, pjesiø f-nui („Liet.
liaudies ðokiai“), dramos spektakliø muzikos; harmo-
nizavo liet., rusø, baltr., lenkø, þydø l. dainø. Kûrybo-
je laikësi rusø klasikø tradicijø, kai kurie kûriniai turi
saloniðkumo bruoþø. Pav.
L: Matulaitytë A. Konstantinas Galkauskas. V., 1975. Arvydas Karaðka
von Gallenberg Wenzel Robert [Vencelis Robertas fon
Gålenbergas; 1783.XII.28 Vienoje – 1839.III.13 Ro-
moje], Austrijos kompozitorius. Mokësi Vienoje pas
J. G. Albrechtsbergerá. Dirbo Vienos, Neapolio rûmø
teatro kompozitoriumi ir kapelmeisteriu. Sukûrë ~50
baletø, kûriniø orkestrui, pjesiø f-nui, arfai, dainø. ∆
kûryboje ryðku W. A. Mozarto, L. Cherubini átaka. ∆
kûriniø temomis sukurta transkripcijø, variacijø.
Bronius Ambraziejus
Galli Antonius [Antonijus Gålis; m. 1565.IV.2 Vieno-
je], prancûzø ir flamandø kompozitorius. 1544–50 gy-
veno ir dirbo Briugëje. Sukûrë daug baþn. muzikos
kûriniø ir dainø. Iðliko 3 miðios, 3 ðansonos ir 19 mo-
tetø. Ona Juozapaitienë
Galliard Johann Ernest [Johanas Ernestas Galjãrdas;
g. apie 1680–87 Celëje (Vokietija), m. 1749 Londo-
ne], anglø komp., obojininkas. Vokietis. Vaikystëje mo-
kësi groti fleita ir obojumi pas P. Maréchalá Celëje.
Vëliau Hanoveryje studijavo kompozicijà pas A. Ste-
ffani ir J. B. Farinelli. Nuo 1706 princo Jurgio rûmø
(Londone) kompozitorius. Nuo 1710 vargonininkavo
Somerseto Hause. 1717–30 bendradarbiavo su Lon-
dono „Lincoln Inn Fields“ teatru (kûrë kaukes, pan-
tomimas, operas). Kûriniai: 3 operos, tarp jø – Calyp-
so and Telemachus („Kalipsë ir Telemachas“, 1712), 4
kaukës, tarp jø – Pan and Syrinx („Panas ir Syringë“,
1718), Oedipus („Edipas“, 1722), 8 pantomimos, tarp
jø – Jupiter and Europa („Jupiteris ir Europa“, 1723),
Apollo and Daphne („Apolonas ir Dafnë“, 1726), Per-
seus and Andromedo („Persëjas ir Andromeda“, 1730),
Te Deum (1736), ðeðios it. stiliaus angl. kantatos (1716),
The Hymn of Adam and Eve („Adomo ir Ievos him-
nas“, J. Miltono tekstas, 1728), 6 sonatos fleitai ir basso
continuo (1710), 6 sonatos fagotui arba violonèelei ir
basso continuo (1733), 6 pjesës vè. solo (1746).
Jonas Klimas
Galli-Curci Amelita [Amelita Gåli-Kùrèi; 1882.XI.18
Milane – 1963.XI.26 La Dþoloje (Kalifornijos vals-
tija)], it. dainininkë (sopranas). 1903 baigë Milano
kons-jà (f-no kl.). Dainuoti mokësi privaèiai. Debiu-
tavo 1906 Romoje (Gilda). Nuo 1916 gyveno JAV
(1916–24 Èikagos operos, 1920–30 Niujorko MO teat-
ro solistë). Viena þymiausiø XX a. 3 d-meèio bel can-
to solisèiø; tobulai valdë reto groþio balsà. Vaidme-
nys: Rosina, Lucia, Lakmé, Elvira 1.
Galli-Marié Marie Célestine Laurence [Marija Seleste-
na Loransa Gali-Marjº; 1840.XI Paryþiuje –1905.IX.22
Nicoje], pranc. dainininkë (mecosopranas). Pirmasis
∆ dainavimo mokytojas buvo tëvas. Debiutavo 1859
Strasbûre. Vëliau dainavo Tulûzoje, Lisabonoje, Ru-
ane. 1862–85 Paryþiaus teatro „Opéra-Comique“ so-
listë. Turëjo nestiprø, bet graþø balsà, raiðkià tartá; ypaè
áspûdingai atlikdavo dramat. vaidmenis (Carmen, Mig-
non, Serpina).
Gallot d’Angers Antoine [Antuanas Galò d’Anþêras;
g. XVI a. pab. Prancûzijoje, m. 1647 Vilniuje], liutni-
ninkas virtuozas, kompozitorius. Apie 1640 buvo Lie-
tuvos d. kun-ðèio Vladislovo IV Vazos kapelos muzi-
kantas. M. Scacchi sudarytame rinkinyje „Cribrum
musicum ad triticum Syferticum, seu Examinatio suc-
cinta psalmorum. Xenia apollinea“ (1643) iðspausdin-
tas ∆ kanonas. Paryþiuje iðliko ∆ pjesë „Lenkø baletas“
ir 2 kurantës (Paryþiaus nac. bibliotekos rankraðtyne).
Vytautas Povilas Jurkðtas
Gallus (Handl, Handelius, Carniolus; Petelin) Jacobus
[Jakobas Gålas; tikr. pavardë Petelinas; g. 1550.VII.31
ar kiek anksèiau Ribnicoje, m. 1591.VII.18 Prahoje],
slovënø kompozitorius. Vienas þymiausiø renesanso
epochos polifonijos kûrëjø (sukûrë ir homofon. stiliaus
kûriniø). Apie 1560 paliko tëvynæ; gyveno ir kûrë Aust-
rijoje, Moravijoje, Silezijoje, Èekijoje. 1580–85 Olo-
mouco (Moravija) vyskupo rûmø kapelmeisteris, nuo
1585 iki mirties Prahos Ðv. Jono baþnyèios kantorius.
Sukûrë madrigalø, baþn. muzikos kûriniø (miðiø, ~400
motetø). Adeodatas Tauragis
galòpas (pranc. galop), pranc. ðokis. Muz. metras 2/4,
tempas labai greitas, ritmas sinkopinis. Paprastai ∆ esti
sudëtinës 3 daliø formos (su 1 arba 2 trio), turi 2–3 tak-
tø áþangà. Ðokama ðuoliuojamu þingsniu, poromis ra-
teliu. Manoma, kad ∆ atsirado Vokietijoje. Ið pradþiø
vadintas Hopser arba Rutscher. Apie 1820 ∆ pradëta
ðokti Prancûzijoje. 1825–75 buvo ypaè populiarus vi-
suose Europos kraðtuose. Vartotas ir operose, opere-
tëse, baletuose. Þymiausi yra Fr. Schuberto, F. Liszto,

Fr. Schuberto „Graco galopas“ f-nui
P. Èaikovskio ∆. Be jø, ∆ muzikos yra sukûræ C. Czer-
ny’s, J. Lanneris, Fr. Auberas, J. Offenbachas, J. Straus-
sas (tëvas), J. Straussas (sûnus), E. Waldteufelis. Pav.
Jonas Klimas
Galston Gottfried [Gotfrydas Gãlstonas; 1879.VIII.31
Vienoje – 1950.IV.2 Sent Lujyje (Misûrio valstija)],
Austrijos pianistas. Mokësi Vienoje (pas T. Leszetyc-
ká) ir Leipcigo kons-joje (pas S. Jadassohnà). 1903–05
dëstë (Berlyno) Sterno kons-joje. 1921–27 gyveno Ber-
lyne, nuo 1927 JAV. Gastroliavo daugelyje ðaliø. Ren-
gë áv. kompozitoriø (J. S. Bacho, L. van Beethoveno,
Fr. Chopino, F. Liszto, J. Brahmso) kûrybos koncer-
tø ciklus. Skambino lyriðkai, subtiliai. Danutë Mekaitë
Galuppi Baldassare [Baldazarë Galùpis; 1706.X.18 Bu-
rane (netoli Venecijos) – 1785.I.3 Venecijoje], it. kom-
pozitorius. Vienas þymiausiø opera buffa kûrëjø.
A. Lotti mokinys. 1741–43 gyveno Londone, vëliau Ve-
necijoje dirbo Ðv. Morkaus katedros vicekapelmeis-
teriu (1748) ir kapelmeisteriu (1762), Conservatorio
degli Incurabili direktoriumi (nuo 1762 ir nuo 1768).
1765–68 caro rûmø komp. ir kapelmeisteris Sankt Pe-
terburge (vienas ið mokiniø – D. Bortnianskis). Sukû-
rë ~100 Venecijos m-los stiliaus operø, ið kuriø ~70
opera seria ir >30 opera buffa (ið jø ~20 pagal C. Gol-
doni libretus). Tarp pastarøjø – La diavolessa („Vel-
niûkðtë“, 1755), La cameriera spiritosa („Smalsi kam-
barinë“, 1766). Kiti kûriniai: 10 kantatø ir serenadø,
27 oratorijos, miðios, Requiem, Miserere, Magnificat,
Te Deum, motetai, 15 choriniø kûriniø a cappella pa-
gal rusø staèiatikiø tekstus, ~51 sonata klavesinui,
instr. koncertai. Jonas Klimas
Galway James [Dþeimsas Gòlvëjus; g. 1939.XII.8 Bel-
faste], airiø fleitininkas. 1956–59 mokësi Londono ka-
raliðkajame muz. koledþe, 1960–61 Paryþiaus kons-joje
(buvo J.-P. Rampalo mokinys). 1961–66 Londono
„Sadler’s Wells Opera“, 1965 CG, 1966–67 Londono
simf. orkestro, 1967–69 Karaliðkosios filh-jos orkest-
ro artistas. 1969–75 Berlyno filh-jos orkestro pirma-
sis fleitininkas. Vëliau ëmë koncertuoti kaip solistas.
Grieþia áv. laikotarpiø ir stiliø (komp. W. A. Mozarto,
J. S. Bacho, J. Chr. Bacho, A. Vivaldi, G. Ph. Tele-
manno, L. van Beethoveno, C. Francko, S. Prokofje-
vo, H. di Lãzaro, H. Schroederio) kûrinius. Daugelá
savo repertuaro kûriniø áraðë á plokðteles. Paraðë au-
tobiografijà (1978). Pav. Danutë Mekaitë
galvùtë: 1. Strykiniø chordofonø detalë. ∆ bûna þvë-
riø, paukðèiø, þmoniø, velnio, angelo pavidalo. Joje
yra kuoleliai stygoms tvirtinti ir derinti. ∆ rodo instru-
mento meistro sugebëjimus. 2. Gramofono detalë.
3. Natos elementas. Ona Juozapaitienë
gamâ (gr. gamma): 1. Treèioji graikø abëcëlës didþioji
raidë Γ, vid. amþiais þymëjusi apatiná diatoninio gar-
gamelanas
"!
saeilio garsà, didþiosios oktavos G, kuris X a. buvo
pridëtas po garsu A (þemiausiu garsu sen. graikø muz.
sistemoje).
2. Raktas (gr. abëcëlës didþioji raidë Ã), fiksuojantis
garso G padëtá penklinëje: .
3. Dermës ar kitokios garsø sistemos iðdëstymo bû-
das, garsaeilis, kuriame garsai (laipsniai) pagal jø aukðtá
nuosekliai surikiuojami aukðtyn arba þemyn nuo pa-
grindinio tono. ∆ yra oktavos apimties, bet gali bûti
pratæsta (pakartota) ir kitose oktavose. ∆ parodo kie- James Galway
kybinæ dermës sudëtá bei jos laipsniø aukðèio santy-
kius. ∆ bei jø kombinacijø grojimas ar dainavimas –
muzikantø technikos lavinimo bûdas. Muzikoje daþ-
niausiai vartojamos septynialaipsniø diatoniniø, pen-
kialaipsniø anhemitoniniø dermiø gamos, taip pat –
iðvestinës (pvz., dvylikalaipsnë chromatinë) ar dirbti-
nës (sveikøjø tonø, tono–pustonio ir kt.) gamos.
Danutë Kalavinskaitë
„Gamâ“, muz. þurnalas. Eina nuo 1992 Vilniuje. Tira-
þas 1000 egz. (2000). Leidþia Muzikos ðvietimo cen-
tras, remia Lietuvos Respublikos Ðvietimo ir mokslo
m-ja. Spausdinama metodinë, informacinë, pedago-
ginë medþiaga muzikos klausimais. Redaktorë L. Li-
geikaitë. Regina Karvelytë
gãmba: 1. ↑ viola da gamba. 2. Vargonø registras.
gambãngas, muz. instrumentas – muðamasis idiofo-
nas. Ksilofonas arba metalofonas. Vartojamas game-
lane. Tai pailga, puoðni dëþë be virðaus. Ant dëþës
briaunø, apmuðtø minkðta medþiaga, yra medinës ar-
ba metal. (bronzos) plokðtelës, muðamos 2 mediniais
plaktukais. Diapazonas 3–4 oktavos. Ona Juozapaitienë
gåmelanas (javiet. gamel – triukðmauti, belsti), indo-
nezieèiø liaudies muz. instrumentø rinkinys, orkestro
tipas ir muzikavimo bûdas. Dab. gamelanà sudaro 10
rûðiø instrumentai, vyrø vokal. ansamblis ir mot. solo
balsas. Centr. Javos gamelane (laikomas klasikiniu;
susiklostë XIV–XV a.) grieþiama vertikaliai kabanèiais
(agengas, kempulis) ir horizontaliais (kenongas, ke-
tukas, kempjangas) gongais, gongø junginiais (bonan-
gas), metalofonais (genderas, sarongas), ksilofonais
(gambangas), bûgnais (kendangas ir kt.), fleitomis (su-
lingas), rebabu, citra (siter). Bali salos ∆ (vad. gon-
gas) maþesnës sudëties, be vokalistø, grieþia ðokiams,
virtuoziðkas. Gyvuoja ávairûs ∆ tipai, besiskiriantys
instr. sudëtimi (10–80 instrumentø), instrumentø me-
dþiaga, funkcija (grieþiama per ceremonijas ir ritua-
lus, teatro vaidinimus, ðokius, atliekamos kompozici-
jos), derinimu (pelog, slendro), skambesiu („garsusis“
ir „tylusis“ ∆). ∆ repertuarà sudaro sudëtingos struk-
tûros kompozicijos vad. gendingai. ∆ vadovauja bûg-
nininkas, muðantis kendangà. ∆ prototipas – bronzi-
niø bûgnø rinkinys (III–I a. pr. Kr.). Munganà (vienas
Ganassi
"!
seniausiø gamelanø; vartotas IV a. Javoje) sudarë 3
gongai. Kaip orkestras ∆ susiklostë VII–VIII a. Nuo
XIX a. ∆ kompozicijos uþraðomos áv. notacijomis.
XX a. 7 d-metyje ∆ muzikuoti pradëta JAV, V. Euro-
poje. Kai kurie komp. (J. Cage’as, L. Harrisonas) ir
kt. ∆ pavartojo savo kûriniuose. Rûta Gaidamavièiûtë
Ganassi Silvestro (dal Fontego) [Silvestras Ganåsis;
slapyvardis dal Fontegas; g. 1492 Fontege (netoli Ve-
necijos), m. po 1542 Venecijoje], it. muzikas, teoreti-
kas. Venecijos miesto muzikantas. Paraðë muz. lavini-
mo vadovëliø (fleitos, 1534; viola da gamba, 1542–43,
2 d.), kuriuose yra vertingø duomenø apie XVI a. Ita-
lijos muzikavimo menà. Danutë Mekaitë
Ganêlinas Viaèeslavas [g. 1944.XII.17 Kraskove, Mask-
vos sr.], Lietuvos ir Izraelio komp., pianistas, pedago-
gas. 1951 su tëvais persikëlë á Vilniø. Studijavo kom-
pozicijà Tallat-Kelpðos aukðtesniojoje muz. m-loje
(J. Gaiþausko, M. Noviko klasëje), 1963–68 Lietuvos
kons-joje (A. Raèiûno kl.). Dþiazà groti pradëjo stu-
dijuodamas Tallat-Kelpðos muz. m-loje. Ástojæs á Lie-
tuvos kons-jà, èia subûrë nestandartiná bigbendà,
1964 – trio (su G. Talu ir A. Melniku), kuris 1966–67
dalyvavo tarpt. dþiazo festivaliuose Taline ir Elektrë-
nuose. Nuo 1969 grojo duetu su V. Tarasovu. 1971 gast-
roliuojant Sverdlovske, prie dueto prisijungus sakso-
Viaèeslavas Ganelinas
fonininkui V. Èekasinui, susibûrë þymusis ↑ Ganelino
trio. 1967–87 Lietuvos rusø dramos teatro Muzikinës
dalies vedëjas. ∆ labai propagavo dþiazà Lietuvoje, da-
lyvavo radijo ir TV laidose. 1987 emigravo á Izraelá.
Dësto dþiazo solfedþio Jeruzalës Rubino MuA, kom-
piuterinæ kompozicijà Tel Avive, rengia kompiuteri-
nës muzikos radijo laidas „Ganelino laboratorijoje“.
Dalyvauja áv. festivaliuose kaip solistas, su ansambliu
„Trio Aljansas“ (nariai: V. Ganelinas, P. Vyðniauskas,
A. Gotesmanas) ir kt. atlikëjais.
∆ kuria dþiazo, populiariàjà ir akademinæ, kino bei
teatro muzikà. Sukûrë operas „Rudaplaukë melagë ir
kareivis“ (1977), „Tango“ (1983), miuziklus „Katës na-
mai“ (1970), „Velnio nuotaka“ (1973, pagal K. Borutos
romanà „Baltaragio malûnas“; 1975 reþ. A. Þebriû-
nas sukûrë filmà, 1979 pastatytas baletas „Baltaragio
malûnas“), „Choreografiná koncertino“ (1968), sim-
foliudà Vivat (1982). Pav.
L: Noglik B. Jazzwerkstatt International. B., 1981; Ñîâåòñêèé äæàç.
Ïðîáëåìû. Ñîáûòèÿ. Ìàñòåðà. Ì., 1987; Ïåòðîâ A. Äæàçîâûå
ñèëóýòû. Ì., 1996; Òàðàñîâ Â. Òðèî. B., 1998. Jûratë Kuèinskaitë
Ganêlino trío, GTÈ, Lietuvos filh-jos instrumentinis
dþiazo ansamblis, grojæs 1971–87. Já sudarë V. Ganeli-
nas (klaviðiniai), V. Èekasinas (saksofonas), V. Taraso-
vas (muðamieji). Grojo savo paèiø kûrinius. Gastrolia-
vo daugelyje Europos ðaliø, JAV, Kanadoje. 1976
dalyvavo Varðuvos festivalyje „Jazz Jamboree“, 1978
Pasauliniame jaunimo ir studentø festivalyje Kuboje,
1980 festivalyje „Berliner Jazz Tage“, 1984 D. Britani-
jos dþiazo festivalyje, 1986 Delio festivalyje „Jazz Yatra“.
Petras Valantinas
Gånos mùzika. Daugybës Ganos tautø tradicijos yra
panaðios, taèiau jø muzika turi savo specifikà ir at-
lieka buityje skirtingas funkcijas. Pvz., konkombø,
dahbaniø, adanhmiø tautose per vestuves vienu svar-
biausiø elementø yra muzika, akanai ir daugelis kitø
tautø tokios tradicijos neturi; ðalies ðiaurës rajonuo-
se kolektyv. darbas palydimas muzika, aðanèiø tau-
tose tokio paproèio nëra. Konkombai dainuoja pjû-
ties ir irklavimo, kasenai, nankaniai ir builsai – kûlimo
dainas. Muzika labai svarbi rel. kultø dalis, kuriø apei-
gose daug ðokama ir bûgnijama. Kai kuriose Ganos
tautose dainas dainuoja vien tik moterys (laidotuviø
raudos), vyrai (medþioklës dainos) arba vaikai, kito-
se tautose paplitæ miðrûs chorai ir ðokëjø klubai su
bûgnininkø orkestrais. Ypaè ávairios Ganos tautø vo-
kal., procesijø, ðokiø ir interliudinës tradicijos, tech-
nika ir atlikimo maniera; jos susijusios su ágimtais
balso tembro ypatumais ir atlikimo praktika (nosi-
nis tembras, pulsacija, chromatinës balso slinktys, at-
viras arba átemptas balsas, falcetas, jodliavimas, mur-
kimas ir pan.). Akanai, ga, eviai dainuoja atviru balsu,
visà frazæ palaipsniui þemindami. Dahbaniai, frafra,
kasenai, nankaniai ir builsai frazæ ppr. pradeda gar-
siu ir aukðtu balsu, o jà pabaigia ûmai paþemindami
balsà. Frafra dainininkø balsas labai átemptas.
Ganos tautø muzikos derm. pagrindà sudaro penta-
tonika; pasitaiko heksatoniniø ir heptaton. dermiø.
Ppr. kuri nors etn. grupë vartoja vienà garsaeilá. Mu-
zikoje paplitæs vienbalsis ir daugiabalsis dainavimas
(daþniausiai lygiagreèiomis tercijomis). Ritmikos pa-
grindà sudaro grieþtasis ir laisvasis ritmai, kurie atsiran-
da, gretinant pagrindiná metr. akcentà (jis reguliariai
kartojamas po tam tikros ritm. verèiø sekos, pabrë-
þiamas treptelëjimu, suplojimu delnais arba bûgno kir-
èiu) su kitais reguliariais ir nereguliariais akcentais.
Laisvojo ritmo esti dainos ir instrument. pjesës, grieþ-
tojo ritmo – ðokiai.
Ypaè gausu muðamøjø instrumentø – áv. tipø ir dy-
dþiø cilindriniø ir statinës pavidalo bûgnø. Eviai turi
4–6 pëdø aukðèio bûgnà (atsimeva) ir daugybæ jam
pritarianèiø (sogas, kidis, kaganas, klodzijas, klobotas,
agbobas, brekete, totodzis). Aðanèiø tautos, greta ki-
tø bûgnø (tvene), vartoja riaumojantá bûgnà etvijë. Ðo-
kiø orkestrø ritm. fonà sukuria terkðlës, barðkuèiai,
varpeliai, kastanjetës, gankogvis (2 metal. be ðerdþiø
varpeliai, muðami med. lazdelëmis), atokis (laivelio
pavidalo varpelis, muðamas metaliniu strypeliu), ak-
zacis (moliûgas, apipintas suvertø ant vielos karoliø
tinklu), adodo ir kiti. Puè. instrumentø grupæ sudaro
fleitos (bambuko, medinës) ir trimitai (dramblio ilèiø,
gyvuliø ragø). Ganos ðiaurëje vyrauja styg. instrumen-
tai: muz. lankai, vienastygiai smuikai, á liutnià ir citrà
panaðûs instrumentai. Aðanèiai vartoja 5–6 stygø arfas
(sepereva) ir muz. lankus su rezonatoriumi (benta).
Nuo XX a. II p. Ganos orkestruose imta vartoti eu-
ropietiðkus instrumentus. Iðsirutuliojo naujas orkestr.
muzikos stilius highlife, pagrástas Afrikos tautø ir Eu-
ropos muz. sinteze. Toká orkestrà sudaro trimitai, sak-
sofonai, trombonai, kontrabosai, bûgnai, bongai, kon-
gos ir kiti muðamieji. Orkestrai koncertuoja kitose
Afrikos ðalyse, yra populiarûs beveik visame þemyne.
Akroje veikia Menø taryba (ást. 1958), plëtojanti ir
sauganti afrikietiðkàjà kultûrà. Tarybos iniciatyva Ga-
noje rengiami nac. muzikos ir dramos festivaliai, tra-
dic. ir ðiuolaikinës muz. konkursai. Muz. problemos
tiriamos Ganos un-to Afrikos tyrimø in-to Muzikos ir
meno sektoriuje; in-te veikia simf. orkestras ir cho-

ras. Veikia MuA (joje studijuojama 2 metus). Ganoje
populiarûs muz. dramos spektakliai. Kompozitoriai:
E. Amy, F. Gbieko, J. Boatiengas, A. A. Mensa; etno-
muzikologas J. H. Kwabena-Nketia.
L: Kwabena-Nketia J. H. African music in Ghana. Ewanston, 1962; to
paties Drumming in Akan Communities of Ghana. Edinburg, 1963; to
paties Folk Songs of Ghana. Legon, 1963; The Music of Africa. N. Y.,
1974; Musics of Many Cultures. University of California press, 1983.
Jonas Klimas
gånuragas (latviø k. ganurags), latviø liaudies muz. in-
strumentas – lieþuvël. aerofonas. Tradiciná ∆ sudaro pu-
ðies, alksnio, drebulës arba karklo vamzdelis su nusmai-
lintu kandikliu ir pririðamu lieþuvëliu. Vamzdelio apat.
gale uþmautas karvës ragas. ∆ bûna 500–600 mm ilgio,
turi 4–6 garso skylutes. Garsas stiprus, ðaiþus. Ganu-
ragu puèiami ganymo signalai, dainø ir ðokiø melodijos.
∆ modifikuotas 1949–50 S. Krasnopiorovo iniciatyva,
jam pritaikyta klarneto voþtuvø sistema. Modifikuotus
∆ (sopranas, altas, tenoras, baritonas, kontrabosas) iki
1962 vartojo Latvijos dainø ir ðokiø ansamblis „Sakta“.
Romualdas Apanavièius
von Garaguly Carl [Karlas fon Gåragujis; g. 1900.XII.28
Budapeðte], ðvedø smuikininkas, dirigentas. Vengras.
Stokholmo karaliðkosios MuA narys. Smuikuoti mo-
kësi pas J. Hubay’ø (Budapeðte) ir H. Marteau (Lich-
tenberge). 1923–30 Geteborgo ork. koncertmeisteris.
1941–53 Stokholmo koncert. d-jos orkestro dirig. 1952–
59 Bergeno „Harmonijos“ d-jos orkestro meno vado-
vas. Nuo 1965 Senerborgo (Danija) ork. vyriausiasis
dirig. Gastroliavo daugelyje ðaliø. Adeodatas Tauragis
Garalìvièius Jonas [1871.II.21 Þalpiuose (Rasei-
niø rj.) – 1943.IV.10 Kaune], lietuviø muz. instrumentø
meistras. Vargonus statyti mokësi Ðèecine. Nuo 1898
gyveno Kaune; laikë vargonø dirbtuvæ (sunaikinta per
I pasaul. karà). 1898–1914 pastatë arba rekonstravo
~100 vargonø Lietuvoje (Garliavoje, Lazdijuose, Pla-
teliuose, Raseiniuose, Simne, Ðiluvoje, Telðiuose, Ve-
liuonoje, Þelvoje), Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje.
1901–14 su J. Astrausku pagamino styg. instrumentø
(15–25 stygø citrø su 3 arba 6 klaviðais, suvalkieèiø 12
stygø kankliø). Paraðë 3 skambinimo citra ir kanklë-
mis vadovëlius (visi iðl. 1910), straipsniø apie kankles,
vargonus. 1911 Kaune su A. Kalvinskiu sukonstravo
ir pastatë pirmàjá Lietuvoje sklandytuvà. Pav.
L: Guèas R. Vargonø meistras Jonas Garalevièius // Muzika ir teatras.
1974, kn. 10. Arvydas Karaðka
Garaniånas Georgijus [g. 1934.VIII.15 Maskvoje], ru-
sø komp., dirig., saksofonininkas. 1969 baigë dirigavi-
mo kursus prie Maskvos kons-jos. Nuo 1958 O. Lund-
stremo dþiazo orkestro solistas, dirig., koncertmeisteris,
nuo 1970 – vyriausiasis dirigentas. 1973–82 plokðteliø
studijos „Melodija“ ansamblio meno vadovas. Tarpt.
dþiazo festivaliø laureatas. Sukûrë pramog. muzikos
kûriniø. Kazys Jasinskas
Garat Pierre Jean [Pjeras Þanas Garâ; 1762.IV.25 Bor-
do – 1823.III.1 Paryþiuje], pranc. dainininkas (tenoras
ir baritonas), pedagogas. Dainuoti mokësi Bordo pas
Fr. Beckà. 1782 apsigyveno Paryþiuje, studijavo teisæ.
Marijos Antuanetës pakviestas 1783 dainavo Versalyje,
vëliau kituose aristokratø salonuose. Garsëjo kaip
Chr. W. Glucko muzikos interpretuotojas. Turëjo itin pla-
taus diapazono balsà. Sukûrë romansø. Nuo 1796 dëstë
García
"!!
Paryþiaus kons-joje; prof. (1799). Mokiniai: A. Nourrit,
A. Garaudé, N. P. Lavasseur. Danutë Mekaitë
Garbarek Jan [Janas Garbårekas; g. 1947.III.4 Miu-
sene], norv. dþiazo saksofonininkas (tenor. ir sopran.
saksofonai). 1966 debiutavo Prahos tarpt. dþiazo festi-
valyje. 1967–68 G. Russello bigbendo ir seksteto,
1969–71 trio (su T. Rypdaliu ir J. Christensenu) sakso-
fonininkas. Ið pradþiø grieþë free dþiazà. Nuo 8 d-meèio
grieþdamas savo paties ákurtame kvartete (su pianis-
tu B. Stensonu) ir K. Jarrettu, atskleidë naujus bruo-
þus: ∆ groja melodingai, santûriai, iðryðkindamas nor-
vegø folkloro elementus. Pav. Jonas Rimða
Gãrbuzovas Nikolajus [Íèêîëàé Àëåêñàíäðîâè÷ Ãàð-
áóçîâ; 1880.VII.5 Maskvoje – 1955.V.3 ten pat], rusø
muzikologas, akustikas. Menotyros daktaras (1940).
1906 baigë Sankt Peterburgo Kasybos in-tà, 1916 –
Maskvos filh-jos d-jos muzikos ir dramos m-là (studi-
javo kompozicijà pas A. Koreðèenkà ir A. Kastalská).
Muzikos mokslo in-to ákûrëjas ir direktorius (1921–31). Jonas Garalevièius
1923–51 Maskvos kons-jos dëstytojas, 1933–48 ðios
kons-jos akustikos laboratorijos vadovas. 1944, ákûrus
SSRS MA Menø istorijos in-tà, vadovavo Muz. sekto-
riui. Sukûrë muz. teorinæ sistemà („dermiø ir sàskam-
biø daugelio pagrindø teorija“), kuria bandë akustiðkai
pagrásti harmonijos reiðkinius, zoninæ klausos teorijà.
Redagavo ir paraðë kai kuriuos vadovëlio „Muz. akus-
tika“ (1940) skyrius. Tyrë rusø l. daugiabalsæ muzikà,
muz. terminijà.
L: Í. À. Ãàðáóçî⠖ ìóçûêàíò, èññëåäîâàòåëü, ïåäàãîã. Ì., 1980.
Algirdas Ambrazas
García José Maurício (Nunes) [Chosë Maurisijus Gar-
sijâ; tikr. vardas Nunesas; 1767.IX.20 ar 22 Rio de
Þaneire – 1830.IV.18 ten pat], Brazilijos komp., dirig., Jan Garbarek
vargonininkas, pedagogas. Vaikystëje mokësi muzikos
pas S. José. 1798–1808 Rio de Þaneiro katedros, 1808–
16 Portugalijos kun-ðèio regento Jono VI kapelmeis-
teris. Po mirties kûryba visiðkai uþmirðta. ∆ sukûrë he-
roj. dramà Ulissea („Ulisëja“, 1809), 2 simf-jas, styg.
kvartetà, daug baþn. muzikos kûriniø. Jonas Klimas
García Manuel del Popolo Vicente [Manuelis del Po-
polas Visentë Garsijâ; 1775.I.22 Sevilijoje – 1832.VI.9
Paryþiuje], isp. dainininkas (tenoras), gitaristas, komp.,
pedagogas. 1798–1808 Madrido operos teatro, 1808–
29 (su pertraukomis) Paryþiaus italø operos solistas.
Buvo ásteigæs dainavimo m-lø (1823 Londone, 1829
Paryþiuje), jose dëstë. Kaip dainininkas su sûnumi Ma-
nueliu Patricio Rodríguezu, dukterimis Maria Felicitâ
Malibran ir Pauline’a Viardot gastroliavo JAV ir Mek-
sikoje. Sukûrë ir pats pastatë operø, tarp jø – Il Califo
di Bagdad („Bagdado kalifas“, 1813), tonadiljø.
Adeodatas Tauragis
García Manuel Patricio Rodríguez [Manuelis Patrisijus
Rodrigesas Garsijâ; 1805.III.17 Madride – 1906.VII.1
Londone], isp. dainininkas (bosas, baritonas), muzikolo-
gas, pedagogas. Komp. Manuelio del Popolo Vicente’s
∆ sûnus ir mokinys. 1825–29 dainavo Niujorko, Mek-
sikos operos teatruose. 1842–50 Paryþiaus kons-jos,
1848–95 Londono karaliðkosios MuA profesorius. Pa-
raðë kn.: „Mémoire sur la voix humaine“ („Apmàsty-
mai apie þmogaus balsà“, 1840), „Traité complet de
l’art du chant“ („Dainavimo meno vadovas“, 1841).
García
"!"
Tyrë þmogaus balso fiziologijà; iðrado laringoskopà.
Karaliauèiaus un-to medicinos mokslø daktaras
(1855). Mokiniai: E. Frezzolini, J. Lind, H. H. Nisse-
nas, M. Marchesi. Adeodatas Tauragis
García Caturla Alejandro [Alechandras Garsijâ
Katùrla; 1906.III.7 Remediose – 1940.XI.12 ten pat],
Kubos komp., smuikininkas, dirigentas. Studijavo
kompozicijà pas P. San Juanà Havanoje ir N. Boulan-
ger Paryþiuje. Savo kûryboje vienas pirmøjø pradëjo
vartoti Kubos negrø ritmus ir melodijas. Sukûrë ope-
rà „Ilgarankis“ (nebaigta), baletà „Olilë“ (nebaigtas),
Yamba-O („Jamba-O“, chorui ir orkestrui, 1931); 3
kubieèiø ðokius (simf. orkestrui, 1927), kubiet. uver-
tiûrà (1938); Bembé (kamer. orkestrui, 1928), choro
ir solo dainø. Jonas Klimas
García Lorca Federico [Federikas Garsijâ Lòrka;
1898.VI.5 Fuentevakere (Granados prov-ja) –
1936.VIII.19 netoli Granados], isp. poetas, dramatur-
gas, reþisierius, muzikas. Harmonijos ir skambinti f-nu
mokësi pas A. Segura’à. Nuo 1914 studijavo Granados
un-te (teisæ, filosofijà, lit-rà); 1917 ten ákûrë kamer.
muzikos d-jà. Kartu su M. de Falla 1929 Granadoje
surengë cante jondo festivalá ir konkursà. 1929–30 gy-
veno JAV ir Kuboje, dëstë Kolumbijos un-te, vadova-
vo studentø chorui. 1931–33 vadovavo studijiniam
skrajojamajam teatrui „La Barraca“; jam kûrë dramas
su muz. intermedijomis. Frankistø suðaudytas Ispani-
jos piliet. karo pradþioje. Sukûrë „Albaisino poemà“,
5 dainas, „Alhambros serenadà“, arijø savo ir kitø dra-
maturgø pjesëms, pritaikë koncert. atlikimui l. dainø.
Jonas Klimas
García Morillo Roberto [Robertas Garsijâ Moríljas;
g. 1911.I.22 Buenos Airëse], Argentinos komp., mu-
zikos kritikas. Baigë Buenos Airiø kons-jà, studijavo
Paryþiuje. Nuo 1942 dëstë Buenos Airiø kons-joje. Su-
kûrë mimodramà „Aðeris“ (1942, pagal E. Poe apsa-
kymà), baletà, choreograf. kantatà „Moriana“ (1958),
3 simf-jas, kamer. instr. kûriniø, kino filmø muzikos.
Bronius Ambraziejus
Gardane, Gardano [Gardånai], XVI–XVII a. it. muzi-
kos leidëjai. Savo veiklà plëtojo 1538–1685 Venecijoje.
∆ spausdinti leidiniai buvo þinomi visoje Europoje. Jø
dëka Italija dominavo muz. leidyboje. Antonio (Antoi-
ne) [Antonijus (Antuanas); g. 1509 P. Prancûzijoje, m.
1569.X.28 Venecijoje], komp., leidëjas. 1538 pradëjo
leidëjo darbà Venecijoje. Iki 1555 leidinius þymëdavo
leidyklos „Gardane“ vardu, o vëliau pakeitë it. „Gar-
dano“ versija. 1538 antologija „Mottetti del frutto“ pra-
dëjo pranc. kompozitoriø kûriniø leidybà. Iki 1569 ið-
leido daugybæ rinkiniø, kuriuose buvo þymiausiø to
meto Europos komp. madrigalai, motetai, psalmës,
instr. kûriniai. ∆ ir pats kûrë. Þinoma dvejos miðios, 7
motetai, ~60 madrigalø, ~70 dainø. Geriausi ∆ kûri-
niai perspausdinti Prancûzijoje, Vokietijoje ir konku-
rencinëje Venecijos G. Scotto leidykloje. Alessandro
[Alesandras; g. 1540 Venecijoje, m. 1623.IV ten pat],
vyriausiasis Antonio sûnus. Po tëvo mirties su broliu
Angelo tæsë leidyklos, kuri nuo 1575 buvo vadinama
„Li Figliuoli di Antonio Gardano“, darbà. Iðleido daug
pasauliet. ir baþn. muzikos kûriniø (A. Gabrieli, O. La-
sso, G. P. da Palestrina’os ir kt.). 1583 ∆ iðvyko á Romà
ir ten ásteigë leidyklà. 1585–89 bendradarbiavo su F. Ca-
ottino. Iðleido Palestrina’os, L. Marenzio, R. Gio-
vannelli kûriniø rinkinius. Vëliau gráþo á Venecijà. An-
gelo [Andþelas; g. 1540 Venecijoje, m. 1611.VIII.7 ten
pat], antrasis Antonio sûnus. 1575 savo vardu pavadi-
no tëvo leidyklà ir jai vadovavo. Itin vertingi ∆ didelio
formato leidiniai (C. Porta Messe, 1578) ir 1591 iðleis-
tas katalogas su 351 daugiabalsiu baþn. ir pasaulietiniu
kûriniu. Po ∆ mirties leidybos darbà tæsë jo duktë Dia-
mante, o nuo 1613 jos vyras B. Magni. Ona Juozapaitienë
Gardelli Lamberto [Lambertas Gardêlis; 1915.XI.8 Ve-
necijoje – 1998.VII.23 Miunchene], dirig., kompo-
zitorius. Italas. Studijavo G. Rossini muz. licëjuje ir
Romos Ðv. Cecilijos akademijoje. 1946–55 Stokhol-
mo karaliðkojo operos teatro dirigentas. 1955–60 ir
1986–89 Danijos radijo ork. vyriausiasis dirigentas. Di-
rigavo didþiausiuose pasaulio teatruose (Vokieèiø vals-
tybës operoje, 1964–65; MO, 1967–69; CG, 1968–70).
1970–75 Berno miesto teatro muz. vadovas, nuo 1975
Kopenhagos karal. teatro vyriausiasis dirigentas. Diri-
gavo simf. koncertus. Sukûrë 4 operas, tarp jø – L’Etrus-
co („Etruskas“, 1938), Il sogno („Sapnas“, 1942), L’im-
presario delle Americhe („Impresarijus ið Amerikos“,
1946), simf-jø, pjesiø orkestrui, koncertø trimitui, obo-
jui, klarnetui ir styginiams, Requiem. Rimas Geniuðas
Garden Mary [Meri Gãrden; 1874.II.20 Aberdine
(D. Britanija) – 1967.I.3 ten pat], ðkotø dainininkë
(sopranas). Nuo 1895 mokësi Paryþiuje pas M. Mar-
chesi ir L. Fugêre’à. 1900 debiutavo „Opéra-Comique“
teatre. 1910–30 Èikagos operos teatro solistë; 1921–
22 ðio teatro direktorë. Vaidmenys: Mélisande, Salo-
më, Judita (A. Honeggero „Judita“), Elena (C. Saint-
Sa¸nso „Elena“). Po 1934 operose nebedainavo, rengë
sol. koncertus (atliko nemaþa C. Debussy kûriniø).
Nuo 1935 dëstë Èikagos muz. koledþe. 1939 gráþo á
Ðkotijà. Paraðë autobiograf. knygà „Mary Garden’s sto-
ry“ (1951). Danutë Mekaitë
Gardi Francesco [Franèeskas Gãrdis; g. apie 1760–65,
m. apie 1810], it. kompozitorius. Vadovavo ir kûrë Ve-
necijos kons-jos moterø chorui ir orkestrui. 1797 ir
vëliau Mendicanti vienuolyno seserø kapelos vadovas.
Bûdamas 20 metø, iðgarsëjo Venecijoje vienaveiksmiais
farsais. Bendradarbiavo su Venecijos ir Paduvos teat-
rø vadovu A. Pepoli, paskatinusiu ∆ eksperimentams
ir reformoms. 1811 ir 1813 Parmos teatre pastatyta
populiaraus ∆ farso La pianella persa („Pamesta ðle-
petë“) nauja versija La pianella perduta. Sukûrë 8 ope-
ras, 7 oratorijas, 3 kantatas, uvertiûrà, baþn., dramos
spektakliø muzikos. Violeta Tumasonienë
Gardiner Henry Balfour [Henris Balfuras Gãrdineris;
1877.XI.7 Londone – 1950.VI.28 Solsberyje], anglø
kompozitorius. Mokësi Charterhouse’o m-loje. 1894–
96 Frankfurto kons-joje studijavo pas I. Knorrà kom-
pozicijà ir mokësi skambinti f-nu pas Uzielli. 1896 stu-
dijavo Oksforde. Gavæs music master laipsná, pradëjo
kurti. 1912–13 finansavo ir dirigavo Queen’s Hall kon-
certus. ∆ sukûrë News from Whydah chorui ir orkest-
rui („Naðlaitëlio naujienos“, 1912), simf-jà D-dur, Co-
medy (uvertiûra komedijai), Englisch Dance orkestrui
(„Anglø ðokis“), styg. kvartetà, styg. kvintetà ir kt. ka-
meriniø kûriniø. Ona Juozapaitienë

Gardiner John Eliot [Dþonas Eliotas Gãrdineris;
g. 1943.IV.20 Fontmel Magnoje (Dorsetas)], anglø di-
rigentas. 1964 baigë Kembridþo karal. koledþo Ara-
bø istorijos ir filologijos skyriø. Po to pasiðventë mu-
zikai. Studijavo Londone pas Th. Dartà. Dvejus metus
studijavo Paryþiuje kompozicijà pas N. Boulanger, diri-
gavimà pas G. Hurstà. 1964 ákûrë Monteverdi chorà,
1968 – Monteverdi orkestrà, grieþusá baroko muz. inst-
rumentø kopijomis. Abu muz. kolektyvai atlikdavo
C. Monteverdi ir kitø XVII–XVIII a. komp. kûrinius.
1981–90 Händelio festivalio Getingene, 1982–88 dar
ir Liono operos muz. direktorius, 1991–94 Ð. Vokietijos
radijo ork. Hamburge vyriausiasis dirigentas. Koncer-
tiniam atlikimui ∆ paruoðë ðias J. Ph. Rameau ope-
ras: Dardanus („Dardanas“), Les fêtes d’Hébé („He-
bës ðventës“), Les Boréades („Borëjo palikuonys“).
Londono operos teatruose pastatë W. A. Mozarto,
Monteverdi, Chr. W. Glucko operø. Reiðkësi ir kaip
leidëjas. Pav. Ona Juozapaitienë
Gardner John Linton [Dþonas Lintonas Gãrdneris; g.
1917.III.2 Manèesteryje], anglø komp., pedagogas.
1935–39 studijavo Oksfordo muz. koledþe. Dëstë
muzikà V. Reptono m-loje. 1965–69 Londono Mor-
ley’o koledþo, 1962–75 Ðv. Pauliaus mergaièiø m-los
Muz. skyriaus direktorius, 1956–75 Karaliðkosios MuA
profesorius. Kûriniai: operos – The Moon and Sixpen-
ce („Mënulis ir ðeði pensai“, 1957), The Visitors („Vi-
zitatoriai“, komiðkoji, 1972), Bel and the Drago („Var-
pelis ir drakonas“, vaikams, 1973); baletas Reflections
(„Atspindþiai“, 1952); vokal. instr. kûriniai – Cantio-
nes Sacrae (1952), The Ballad of the White Horse („Ba-
ladë apie baltà arklá“, 1959), Herrick Cantata (1961),
miðios C-dur (1965), Kalëdø kantata (1966), Velykø
kantata (1970); simf-ja d-moll (1947); kamer. kûriniai.
Jonas Klimas
Garland „Red“ (William M.) [„Redas“ Gãrlendas; tikr.
vardas Viljamas M.; 1923.V.13 Dalase – 1984.IV.23 ten
pat], JAV moderniojo dþiazo pianistas. Mokësi groti
klarnetu ir saksofonu. Bûdamas 18 metø, pradëjo groti
f-nu. 1946–55 grojo Niujorke su C. Hawkinsu, L. Youn-
gu, Ch. Parkeriu ir kitais. Pagarsëjo kaip M. Daviso kvin-
teto (1955–58) narys. Vëliau grojo su savo trio. Vienas
↑ hardbop pradininkø. Jûratë Kuèinskaitë
Garner Erroll [Erolis Gãrneris; 1921.VI.15 Pitsburge
(Pensilvanijos valstija) – 1977.I.3 Los Andþele], JAV
dþiazo pianistas, kompozitorius. Nuo 1937 áv. dþiazo
ansambliø narys; nuo 1944 rengë solo koncertus, skam-
bino S. Stewarto, vëliau savo suburtame ansamblyje.
1945–49 áraðë nemaþa plokðteliø. Iðpopuliarëjo 6
d-metyje (plokðtelë „Concert by the Sea“ 1955). Vie-
nas þymiausiø svingo kûrëjø. Sukûrë koncertà f-nui ir
orkestrui, populiariø dþiazo temø (Misty, 1959).
Edmundas Baltrimas
Garrard Don [Donas Gårardas; g. 1929.VIII.31 Van-
kuveryje], Kanados dainininkas (bosas). Studijavo To-
ronte ir Santa Barbaroje. Debiutavo Kanados televi-
zijoje (sukûrë Don Giovanni vaidmená). Balso tembras
malonus, ðiltas. Sukûrë vaidmenø L. van Beethoveno
(Fidelio), B. Britteno (Gloriana), P. Èaikovskio („Eu-
genijus Oneginas“), W. A. Mozarto („Visos jos tokios“),
R. Wagnerio („Siegfriedas“), G. Verdi (Ernani, Atilla,
garso
"!#
„Trubadûras“) operose. Gastroliavo Europoje, Ð. Ame-
rikoje, Izraelyje, P. Afrikoje. Jonas Klimas
Garrison „Jimmy“ (James Emory) [„Dþimis“ Gåriso-
nas; tikr. vardas ir pavardë Dþeimsas Emoris; 1934.III.3
Majamyje – 1976.IV.7 Niujorke], JAV moderniojo ir
avangard. dþiazo kontrabosininkas. Filadelfijoje mokësi
groti klarnetu, vëliau kontrabosu, grojo su B. Timmonso
ir A. Heatho ansambliais. 1958 persikëlë á Niujorkà.
Grojo su Ph. Jonesu, L. Tristano, B. Evansu, B. Gol-
sonu, K. Dorhamu. 1961–66 J. Coltrane’o kvarteto na-
rys. Vëliau grojo su A. Coltrane’u, A. Sheppu, E. Jo-
nesu, indø smuikininku L. Shankaru. Garsëjo ypatinga
atlikimo technika, kontrabosu grodamas kaip gitara.
Jûratë Kuèinskaitë
garsae¤lis: 1. Visuma kokios nors garsø sistemos gar-
sø ar pagrindiniø laipsniø, kurie iðdëstyti tam tikra tvar-
ka (daþniausiai ↑ gama 3). 2. Harmoniniø obertonø
eilë (↑ natûralusis garsaeilis). 3. Eilë garsø, kuriuos áma-
noma atlikti vienu ar kitu muz. instrumentu arba þmo-
gaus balsu. 4. Muzikos kûrinio, jo dalies, melodijos, John Eliot Gardiner
temos ar kito darinio garsinë sudëtis, parodyta nuo-
sekliai iðdësèius visus garsus. Danutë Kalavinskaitë
ga»sas (angl. sound, vok. Klang, Laut, Schall, pranc.
son): 1. Objektyvus fiz. reiðkinys – fizinis ∆; tamprios
aplinkos (dujø, skysèiø, kietøjø kûnø) daleliø mechan.
virpesiai, sklindantys bangomis. Fizinës ∆ savybës api-
bûdinamos objektyviaisiais parametrais – ↑ garso in-
tensyvumu, ↑ garso spektru, ↑ garso trukme, ∆ erdvine
ir laikine struktûra. Pagal objektyviàsias savybes gar-
sai skiriami á toninius (muzikinius) garsus ir triukð-
mus. Papildomas (iðvestinis ið ∆ spektro) toninio ∆ pa-
rametras – ↑ tono daþnis (↑ pagrindinio tono 1 daþnis)
arba já atitinkantis objektyvus ↑ garso aukðtis.
2. Fizinio ∆ sukeliamas subjektyvus pojûtis klausos or-
ganais bei to pojûèio suvokimo rezultatas. Þmogus gir-
di apytiksliai 16–20 000 Hz daþniø diapazono garsus
(↑ klausos zona). Maþesnio daþnio ∆ vadinamas infra-
garsu, didesnio – ultragarsu. Subjektyvaus ∆ paramet-
rai – ↑ garso aukðtis, ↑ garsumas, ↑ tembras, ↑ garso truk-
më, patalpos akustikos sàlygojami parametrai.
Rytis Ambrazevièius
garsåskylë, muz. instrumentø rezonansinë iðpjova.
ga»so absòrbcija, reiðkinys, sàlygojantis garso bangos
energijos (su)maþëjimà jai sàveikaujant su aplinka ar-
ba atsispindint nuo aplinkas skirianèio pavirðiaus. Sklin-
dant garso bangai, jos energija palaipsniui virsta vidine
(ðilumine ir kt.) aplinkos energija. Krintant garso ban-
gai á aplinkas skiriantá pavirðiø, dalis energijos pereina
á kità aplinkà, dalis pavirsta vidiniais nuostoliais, dalis
atsispindi. Absorbuotos ir prad. energijos santykis vad.
absorbcijos koeficientu. Jis priklauso nuo absorbuo-
janèios medþiagos, garso daþnio. Nuo absorbuojanèiø
medþiagø parinkimo priklauso ↑ reverberacijos laikas,
turintis átakos patalpos akustikai. Rytis Ambrazevièius
ga»so anålizë, kitaip ↑ akustinë analizë.
ga»so atakâ (angl. sound attack), pradinis garso virpe-
siø amplitudës arba intensyvumo augimas (iki pirmojo
ryðkaus maksimumo ar santykinai stabilaus lygio). Vie-
nas ↑ garso gaubtinës parametrø. Nuo ∆ trukmës, prad.
spektro kitimo priklauso ↑ tembras, sprogstamøjø prie-
balsiø fonet. kokybë. Rytis Ambrazevièius
garso
"!$
ga»so atkûrímas (angl. sound reproduction), garso ára-
ðo informacijos pavertimas garsu. ∆ bûdai atitinka
↑ garso áraðymo bûdus, ið esmës atkartoja juos atvirkð-
tine tvarka: garso informacija perskaitoma ið garso ára-
ðo laikmenos, apdorojama (stiprinama ir kt.) bei per
garsiakalbiø sistemà paskleidþiama aplinkoje.
Rytis Ambrazevièius
ga»so a÷kðèio etalònas (angl. pitch standard), garso
aukðèio atskaitos taðkas, sutartinis tam tikro aukðèio
priskyrimas tam tikram daþniui. Pasirinkus ∆, objek-
tyvus garso aukðtis tampa absoliuèiu dydþiu, pagal ∆
derinami muzikos instrumentai. ∆ paprastai – a1 ið-
raiðka hercais. M. Praetorius pasiûlë a1 etalonà 424 Hz
(1619). G. Fr. Händelio kamertono ∆ a1=422,5 Hz do-
minavo apie du ðimtmeèius. Nuo XIX a. pradþios a1
priskiriamas vis didesnis daþnis. Prancûzijoje nusta-
tytas ∆ a1=435 Hz (1859). XX a. pr. ∆ mëginta susie-
ti su c (c=128 Hz, c1=256 Hz ir t. t.). Dabar vartoja-
mas ∆ a1=440 Hz (Londonas, 1939).
L: Rossing T. D. The science of sound. Reading (Massachusetts), 1990.
Rytis Ambrazevièius
ga»so a÷kðèio teòrijos ↑ klausos teorijos.
ga»so a÷kðtis (angl. pitch, vok. Tonhöhe, pranc. hau-
teur du son), ↑ daþnio suvokimo rezultatas, pagrástas
erdviniu ávaizdþiu skirstyti garsus á þemus, vidutinius
ir aukðtus (kuo didesnis daþnis, tuo aukðtesnis garsas);
vienas subjektyviøjø garso parametrø. ∆ – santykinis
dydis. Skirtumas tarp dviejø ∆ nusakomas ↑ intervalu.
Vartojama objektyvaus ∆ analogo (h, kartais vadinamo
harmoniniu ∆), priklausanèio tik nuo daþnio (f), skalë:
h2 – h1 = 12 log2 (f2/f1) (pustoniais); èia indeksai 1 ir 2
þymi du lyginamuosius garsus. Ði logaritminë priklau-
somybë iðvesta ið paprasto ryðio: jei garsø daþniø san-
tykis 2:1, jø aukðèiai skiriasi ↑ oktava. Per subjektyvià
oktavà nutolusiø garsø daþniai skiriasi ðiek tiek (10–
80 ct) daugiau negu 2 kartus. Tiksliam intervalø ma-
tavimui (mikrotoniniø intervalø matavimui) vartoja-
mas objektyvaus ∆ skirtumo vienetas ↑ centas. Klausa
∆ skirtumus diskretizuoja: tolydus intervalo didinimas
suvokiamas ne kaip begalinë intervalø seka, o kaip laips-
niðkas perëjimas nuo vieno tiksliai intonuojamo inter-
valo prie kito, nuo vienos ∆ klasës prie kitos (↑ muzi-
kos suvokimas). Europietiðkojo muzikos suvokimo ∆
klasës plotis – pustonis. Pasirinkus atskaitos taðkà –
↑ garso aukðèio etalonà – ∆ tampa absoliuèiu dydþiu.
Tada ∆ klasës þymimos ↑ garsø pavadinimais (jei rei-
kia tiksliau, ∆ nurodomas centais). ∆ ↑ diferencinë ri-
ba – iki 20 ct (priklauso nuo daþnio, ↑ garso lygio ir kt.).
∆ lemia ↑ garso spektro daþninës charakteristikos. ↑ Gry-
nojo tono (ar atskiro daþninio ↑ sudëtinio tono kom-
ponento) aukðtis susijæs su daþniu minëtu paprastu
logaritminiu ryðiu. Sudëtinio tono, kurio spektras har-
moninis, aukðtis suvokiamas kaip ↑ pagrindinio tono 1
aukðtis. Sudëtinio tono, kurio spektras neharmoninis,
aukðtá klausa modeliuoja ið keliø ↑ klausos zonos cen-
trinëje srityje esanèiø ↑ obertonø, bandydama ávertin-
ti jø bendrà kartotiná daþná. ↑ Triukðmai neturi api-
brëþto aukðèio, taèiau daþnai ámanoma ávertinti, kurio
triukðmo aukðtis yra didesnis; tai lemia energijos pa-
siskirstymas triukðmo spektre. Bandoma konstruoti
psichofizines ∆ (kartais vad. melodinio ∆) skales.
1000 Hz daþnio 40 dB lygio garsas laikomas 1000 ↑ me-
lø aukðèio. Lyginant ðá garsà su labai þemo (vos girdi-
mo) daþnio garsu, siûloma pasirinkti tarpiná garsà, ku-
rio aukðtis dalytø atstumà tarp dviejø kraðtiniø garsø
pusiau – tas aukðtis laikomas 500 melø; ir t. t. ↑ Barkø
skalë apytikriai sutampa su melø skale. Psichofizinës
∆ skalës vartojamos retai. Rytis Ambrazevièius
ga»so bangâ (angl. sound wave, vok. Schallwelle, pranc.
onde sonore), tamprioje aplinkoje (dujose, skysèiuo-
se, kietuose kûnuose) sklindantys mechaniniai ↑ vir-
pesiai. Garso bangos – iðilginës, t. y. virpesiø kryptis
sutampa su ∆ sklidimo kryptimi (kietuose kûnuose –
ir skersinës). ∆ charakterizuoja garso virpesiø para-
metrai (daþnis, periodas, amplitudë) bei ∆ sklidimo
parametrai – garso greitis (atstumas, kurá nueina ∆
per laiko vienetà) bei su juo susijæs ∆ ilgis (atstumas,
kurá nueina ∆ per vienà virpesiø periodà). ∆ sklisda-
ma silpnëja – jos intensyvumas maþëja atvirkðèiai pro-
porcingai atstumo nuo ↑ garso ðaltinio kvadratui ir dël
↑ garso absorbcijos. Sutikusi kliûtá (kità aplinkà), ∆ ið
dalies nuo jos atsispindi, ið dalies pereina á tà aplinkà
(á pavirðiø krisdama áþambiai, ∆ pakeièia sklidimo kryp-
tá; ↑ garso refrakcija). Sutikusi maþà kliûtá, ∆ jà apei-
na; uþ maþo plyðio iðlinksta (↑ garso difrakcija). Aplin-
kos taðke susitikusios kelios ∆ interferuoja (sàveikauja;
reiðkinys vad. interferencija). Dvi (ar daugiau) prieð-
prieðiais sklindanèios vienodo daþnio ∆ sukuria stovin-
èià bangà. Joje virpesiai nesklinda, o aplinkos dalelës
virpa skirtingomis amplitudëmis. Stovinèios ∆ taðkai,
kuriuose virpesiø amplitudë didþiausia, vad. pûpsniais,
o tie, kuriuose maþiausia (arba virpesiø visai nëra) –
mazgais. Stovinèios ∆ susidaro patalpoje, instrumento
stygoje, rezonatoriuje (↑ moda). Rytis Ambrazevièius
ga»so difråkcija (lot. diffractus – sulauþytas), garso ban-
gø uþlinkimas uþ kliûties, kliûties apëjimas. ∆ tuo stip-
resnë, kuo þemesnis garso daþnis (þemesni garsai efek-
tyviau apeina kliûtá). ∆ stiprumà lemia garso bangos
ilgio ir kliûties matmenø santykis: garso banga efekty-
viai apeina kliûtá, jei jos ilgis gerokai didesnis uþ kliû-
ties matmenis. Dël ∆ priklausomybës nuo daþnio kei-
èiasi sklindanèio garso tembro savybës; ∆ lemia aukðtø
daþniø ↑ binauriná suvokimà. Rytis Ambrazevièius
ga»so eleme¹tai yra trys (pagrindiniai): ↑ garso ðalti-
nis, garsà perduodanti (kieta, skysta ar dujinë) aplin-
ka, kurioje sklinda garso ðaltinio sukelti virpesiai, bei
↑ garso imtuvas. Rytis Ambrazevièius
ga»so formåvimas (angl. sound formation), norimo
skambesio kûrimas naudojant akustines instrumento
bei atlikimo technikos arba technines garso árangos
galimybes, arba visas galimybes kartu.
Pirmasis techninio ∆ etapas – pats garso áraðymas pa-
rinkus mikrofonus ir tinkamai juos iðdësèius erdvëje.
Apdorojant bei skleidþiant garsà vyksta keliø tipø ∆:
dinaminis, daþninis, erdvinis procesorinis bei psicho-
akustinis. Dinaminis ∆ – tai signalo suspaudimas (kom-
presija), ribojimas (limitavimas) ir kt. Daþninis ∆ at-
liekamas daþniniais filtrais (ekvalaizeriais) stiprinant
ar silpninant tam tikras daþnio juostas. Naudojami gra-
finiai, parametriniai bei skaitmeniniai ekvalaizeriai.
Erdvinis procesorinis ∆ – tai akustiniø erdviø imitavi-
mas (reverberatoriais) bei garso ðaltiniø derinimas (vë-
linimo linijomis). Psichoakustinis ∆ vykdomas ávairia

garso apdorojimo áranga, garso efektø blokais (exai-
ter, de-esse, sampler) ir kt. Daugelis ∆ procedûrø vyksta
pagr. techninëje grandyje – garso valdymo ir paskirsty-
mo pulte (garsas formuojamas tam tikra kompiuterine
áranga), ið kurio garso informacija nukreipiama á kitas
grandis. Áraðomas garsas formuojamas paskirstant ára-
ðo takus (monofoninis, stereofoninis, surround, dau-
giakanalis ∆). Rytis Ambrazevièius, Laura Jurgelionytë
ga»so galingùmas (angl. sound power), garso energi-
jos perneðimo greitis (suminë energija, kurià ↑ garso
ðaltinis iðspinduliuoja visomis kryptimis per laiko vie-
netà, t. y. ∆ – energetinis garso ðaltinio parametras);
vienas objektyviøjø garso parametrø. ∆ matavimo vie-
netas (SI) – vatas (W). Rytis Ambrazevièius
ga»so gaubtínë (angl. envelope), garso virpesiø am-
plitudës arba intensyvumo laikinio kitimo kreivë;
smulkaus mastelio ↑ akustinio signalo forma. Pagr. ∆
parametrai – atakos trukmë, pirminio tilimo trukmë,
stacionarios fazës lygis, galut. slopimo trukmë. Garso
sintezatoriuose vartojami ∆ generatoriai.
Rytis Ambrazevièius
ga»so imtùvas (angl. sound receiver), prietaisas, ku-
riame veikiant garsui atsiranda priverstiniai virpesiai.
Pvz., ausis, elektroakust. imtuvai (mechan. virpesiai
aplinkoje sukelia el. impulsus). Rytis Ambrazevièius
ga»so intensyvùmas (angl. sound intensity, vok. Schall-
intensität, pranc. intensité acoustique, intensité sono-
re), ↑ garso bangos perneðamas energijos kiekis per lai-
ko vienetà (kitaip – garso bangos energijos srautas)
pro vienetiná plotà, statmenà bangos sklidimo kryp-
èiai; vienas objektyviøjø garso parametrø. ∆ matavi-
mo vienetas (SI) – vatas kvadratiniam metrui (W/m2).
Sklindant aplinkoje tik vienos krypties garso bangai
(bangoms) ∆ proporcingas ↑ garso slëgio (arba, kitaip,
kitø tiesiniø garso bangos parametrø – aplinkos dale-
liø nuokrypio, svyravimø greièio) amplitudës kvadra-
tui, priklauso nuo fiziniø aplinkos savybiø. Sklindant
garso bangai idealioje aplinkoje (be energijos nuosto-
liø) ∆ maþëja atvirkðèiai proporcingai atstumo nuo
↑ garso ðaltinio kvadratui. Realioje aplinkoje ∆ maþë-
ja dar ir dël ↑ garso absorbcijos. Daþniau vartojama
sàvoka ne ∆ (I), o ∆ lygis (angl. sound intensity level;
LI). ∆ lygis matuojamas ↑ decibelais (dB). Sklindant
aplinkoje tik vienos krypties garso bangai (bangoms)
∆ lygis apytiksliai sutampa su garso slëgio lygiu ir api-
bendrintai daþnai vadinamas tiesiog garso lygiu.
Rytis Ambrazevièius
ga»so áråðymas (angl. sound recording, vok. Schallauf-
zeichung, pranc. enregistrement), garso (kalbos, muzi-
kos, triukðmø) fiksavimas áv. fizikiniais techn. meto-
dais, leidþiantis já iðsaugoti ir atkurti. Naudojamas
analoginis, analoginis-skaitmeninis ir skaitmeninis ∆.
Analoginio ∆ metu garso virpesiai áraðomi juos atkar-
tojanèiais (analogiðkai kintanèiomis) áraðo laikmenos
pavirðiaus savybëmis. Yra 3 analoginiai ∆ bûdai: me-
chaninis, magnetinis ir optinis. Mechaninio ∆ metu
virpa garso suþadinta membrana, virpesiai perduoda-
mi adatai, kuri judëdama brëþia takelá laikmenos pa-
virðiuje. Garsà áraðant magnetiniu ∆ garso virpesiai ver-
èiami elektriniais, o ðie – elektromagnetinio lauko
virpesiais, kurie fiksuojami magnetofono juostoje, pa-
garso
"!%
dengtoje feromagnetinëmis medþiagomis. Optinio ∆
metu garso virpesiai verèiami elektriniais, o ðie – ðvie-
sos pluoðto virpesiais, kurie fiksuojami kino juostos
kraðte, padengtame ðviesai jautriu cheminiø medþia-
gø sluoksniu (garso takelis). Skaitmeninio ∆ metu gar-
so virpesiai analoginiu-skaitmeniniu keitikliu keièia-
mi á dvejetainá kodà. Analoginá-skaitmeniná ∆ sudaro
analoginis ir skaitmeninis etapas. Skaitmeninë infor-
macija fiksuojama kompakt. plokðtelëje (kaip trum-
pø grioveliø seka, kuriama lazerio spinduliu), DAT
(kaip diskreèiø ámagnetëjusiø srièiø seka). Skaitme-
ninis ∆ yra daug tobulesnis, padeda iðvengti triukðmø,
kuriuos sukelia analoginiai ∆ prietaisai. Pirmasis ∆ bei
atkûrimo árenginá sukûrë JAV mokslininkas Th. Edi-
sonas, 1877 iðradæs ↑ fonografà. 1888 E. Berlineris ið-
rado gramofono plokðtelæ. 1920 pradëta gaminti
magnetofonus, o 3 d-metyje kino filmø gamyboje pra-
dëta vartoti optiná ∆. 8 d-meèio pab. ëmë plisti skait-
meninis ∆. Dar ↑ garso formavimas. Gintaras Tauteris
ga»so izoliåcija (angl., pranc. isolation – iðskyrimas,
atskyrimas): 1. Patalpø apsauga nuo iðorinio garso. ∆
pagerinti naudojamos garsà absorbuojanèios medþia-
gos ir konstrukc. pastato ypatybës (pertvaros, keliø
sluoksniø sienos ir kt.). 2. Izoliacinë medþiaga.
Rytis Ambrazevièius
ga»so kokôbë (angl. sound quality): 1. Transformuoto
garso (po áraðymo, stiprinimo ir pan.) parametrø arti-
mumas originalaus garso parametrams. Kuo maþesni
garso trukdþiai ir iðkraipymai, tuo ∆ aukðtesnë. 2. Ki-
taip ↑ tembras. 3. Fonetinë ∆ – kalbos garso fonet. api-
bûdinimas, garso padëtis garsyne. Fonetinë balsiø ko-
kybë gana tiksliai kiekybiðkai apibrëþiama pirmosios
ir antrosios ↑ formanèiø daþniais. Rytis Ambrazevièius
ga»so lýgis ↑ garso intensyvumas.
ga»so maskåvimas, klausos savybë negirdëti visø vie-
nu metu (ar artimø laike) skambanèiø garsø. Silpnes-
ni garsai, taip pat garsai, kuriø daþnis aukðtesnis, mas-
kuojami labiau. Jei garsø daþniai labai skiriasi, ∆
silpnas. Dar ↑ klausos adaptacija. Rytis Ambrazevièius
ga»so refråkcija (lot. refractio – lûþimas, lûþis), garso
bangø sklidimo krypties pakitimas pakitus garso grei-
èiui. Garso greitis pakinta dël aplinkos nevienalytið-
kumo, jos parametrø (pvz., lûþio rodiklio, temperatû-
ros) nevienodumo. Rytis Ambrazevièius
ga»so signålas, kitaip ↑ akustinis signalas.
ga»so slëgis [angl. sound pressure, vok. Schall(wech-
sel)druck, pranc. pression acoustique], papildomas kin-
tamas (ir kintamo þenklo) slëgis, atsirandantis aplin-
koje, sklindant ↑ garso bangai; vienas objektyviøjø
garso parametrø. Slëgis aplinkoje – tai statinio slëgio
(pvz., atmosferos slëgio) ir kintamo ∆ suma. ∆ mata-
vimo vienetas (SI) – paskalis (Pa), t. y. niutonas kvad-
ratiniam metrui (N/m2). Daþniau vartojama sàvoka ne
∆ (p), o ∆ lygis (angl. sound pressure level; Lp). L p pri-
klauso nuo garso slëgiø santykio, t. y. jis yra ne abso-
liutus, o santykinis dydis. Taèiau jis tampa absoliuèiu,
pasirinkus atskaitos taðkà – ↑ klausos slenksèio etalo-
nà p0 = 2×10–5 Pa: Lp = 20 lg (p/p0). ∆ lygis matuoja-
mas ↑ decibelais (dB). Pvz., ðnabþdesio ∆ (1 m atstu-
mu) – apie 20 dB, garsios muzikos – apie 110 dB.
Rytis Ambrazevièius
garso
"!&
ga»so spalvâ, kitaip ↑ tembras.
ga»so spêktras (lot. spectrum – vaizdinys, vaizdas), gar-
so daþninis atvaizdas, garsà sudaranèiø daþn. kompo-
nentø pasiskirstymas; vienas objektyviøjø sudëtiniø
garso parametrø. ↑ Toniniø garsø spektrai linijiniai, t. y.
sudaryti ið atskirø (diskretiniø) dedamøjø. ↑ Grynojo
tono spektras turi tik vienà dedamàjà (1 pav.). ↑ Su-
dëtinio tono spektras turi daugiau dedamøjø (2 pav.) –
↑ pagrindiná tonà 1 ir ↑ obertonus. Jeigu obertonø daþ-
niai kartotiniai pagr. tono daþniui, tokie spektrai va-
dinami harmoniniais (sudaryti ið ↑ harmonikø), jei ne –
neharmoniniais. ↑ Triukðmø spektrai iðtisiniai, t. y. su-
daryti ið be galo daug dedamøjø daþniø, skirtumai tarp
kuriø yra nykstamai maþi (3 pav.). Realûs garso ðalti-
niai nesukelia idealiø ton. garsø, juos visada papildo
didesnio ar maþesnio intensyvumo triukðmai, todël to-
kiø garsø spektrai miðrûs (linijiniai su iðtisiniø prie-
maiða; 4 pav.). ∆ kitimas laiko atþvilgiu vaizduojamas
↑ spektrograma. Rytis Ambrazevièius
1 pav. Grynojo tono garso spektras
2 pav. Sudëtinio tono garso spektras
3 pav. Triukðmø garso spektras
4 pav. Miðrus garso spektras
ga»so ðaltínis (angl. sound source), bet koks reiðki-
nys, sukeliantis aplinkos slëgio ar mechan. átampos svy-
ravimus. Pvz., virpantys kieti kûnai (membranos, sty-
gos, dekos ir kt.), svyruojantys nedideli paèios aplinkos
tûriai (ðvilpiamuosiuose aerofonuose), ↑ balso klostës,
elektroakust. garso ðaltiniai. Rytis Ambrazevièius
ga»so trukmº (angl. sound duration): 1. Laiko tarpas
nuo garso pradþios iki pabaigos; vienas objektyviøjø
garso parametrø. ∆ apibrëþiama ↑ garso gaubtinës pa-
rametrø – atakos trukmës ir galut. slopimo trukmës –
tikslumu. ∆ matavimo vienetas (SI) – sekundë (s). Var-
tojami ir smulkesni vienetai, ið kuriø akustikoje aktu-
aliausias – milisekundë (ms); 1 ms = 0,001 s.
2. Objektyvios ∆ jutimo ir suvokimo rezultatas; vie-
nas subjektyviøjø garso parametrø. Subjektyvi ∆ maþ-
daug atitinka objektyvià ∆ „natûralaus þingsnio“ truk-
mës (0,6–0,7 s) aplinkoje; ilgesni atskiri garsai
suvokiant trumpinami, skaidomi, trumpesni – ilgina-
mi. Sudëtingiausias labai trumpø garsø suvokimas.
Trumpiausi girdimi garsai ~2 ms trukmës. Greitø pro-
cesø suvokimo dësningumais grindþiamos mikroritm.
notacijos savybës. Garsø trukmës sekoje skirstomos á
klases (↑ muzikos suvokimas), kurios þymimos ritmi-
nëmis vertëmis. Rytis Ambrazevièius
garsùmas (angl. loudness, vok. Schallstärke), ↑ garso
intensyvumo jutimo ir suvokimo rezultatas; vienas sub-
jektyviøjø garso parametrø. ∆ taip pat priklauso nuo
garso ↑ daþnio, ↑ garso spektro, ↑ garso trukmës, ↑ klau-
sos adaptacijos, ↑ garso maskavimo ir kt. faktoriø. ∆
matavimo vienetas – ↑ sonas. Vartojama ir ∆ lygio sà-
voka; ∆ lygis matuojamas ↑ fonais 1 (↑ klausos zona).
Muz. praktikoje naudojami 8 ∆ laipsniai, þymimi ↑ di-
namikos þenklais. Gretimus ∆ laipsnius atitinkantys ∆
lygiai skiriasi maþdaug 10 fonø. Tai labai apytikslis,
subjektyvus ávertinimas (priklauso nuo instrumento,
muz. konteksto ir kt. faktoriø; gali siekti nuo keliø iki
keliolikos fonø). Rytis Ambrazevièius
garsÿ pam¸gdþiojimai, gamtos garsø imitacijos ir ápras-
minimai. Liaudies ir profesionaliajame mene ∆ bûna
pasakojamieji, dainuojamieji, instrumentiniai. ∆ – vie-
na seniausiø muzikavimo formø. Dalis liet. liaudies pa-
sakojamøjø ir dainuojamøjø ∆ priskiriama vaikø tau-
tosakai. Yra daug ∆ variantø. Mëgdþiojami laukiniø
(vyturio, lakðtingalos, varnëno, gegutës) ir naminiø
paukðèiø, gyvuliø garsai, ritmingi darbo garsai. ∆ bû-
dinga sàmojis, vaizdø ekspresyvumas, ritmingø garsø
moduliacija. ∆ susideda ið keliø þodþiø ar sakiniø, daþ-
nai esti eiliuoti. Mëgstama dialogo forma. Pasakojamieji
∆ pateikiami vien kalbine forma. Vieni dainuojamieji
∆ turi pirmapradþiø melodijos þymiø, juose kalbinës
intonacijos pereina á muz. ritmikà, melodizuotus ðûks-
nius. Kiti dainuojamieji ∆ perteikiami nesudëtingomis
reèitatyvinëmis melodijomis, sudarytomis ið trumpø in-
tonaciniø motyvø. Dalis pasakojamøjø ir dainuojamø-
jø ∆ gyvuoja savarankiðkai (tokiø gausu piemenø fol-
klore), kiti ásiterpia á kitø tautosakos þanrø kûrinius
(pasakas, sakmes). Liaudies instrumentiniai ∆ iðreið-
kiami muz. instrumentais, imituojant gamtos, darbo
árankiø garsus: ûku, brûkliu, gûdu – vëjo gûsio, terkð-
le – ðautuvø, èekðtuku – kûdikio verksmo, pelëdos ûka-
vimo, ðiaudo birbyne – skraidanèiø vabzdþiø, paukðèio
plunksnos birbyne (dar vad. viliokliu) – medþiojamøjø
paukðèiø, toðele, þoline – naminiø ir laukiniø (daugiausia
giesmininkø) paukðèiø, gyvuliø ir þvëriø, lamzdeliu, mo-
linuku – naminiø ir laukiniø paukðèiø, skuduèiais – ge-
gutës, skrabalu – gandro, genio, smuiku – vyturio gar-
sus. ∆ atlieka folkloro ansambliai, kaimo kapelos.

Profesionaliojoje muzikoje (neretai programinëje,
konkreèiojoje) vartojami dainuojamieji, instrumenti-
niai ∆ ir gamtos garsø áraðai. Instrumentiniai ∆ atlie-
kami áv. instrumentais (tarp jø ir specifiniais – papliauð-
ka, vëjo maðina, sirena, svirpliu, griaustiniu), elektron.
sintezatoriais. Instrumentiniø ∆ kûriniuose yra pavar-
tojæ L. van Beethovenas (VI simf-ja), H. Berliozas
(„Fantast. simf-ja“), R. Wagneris (opera „Niurnbergo
meisterzingeriai“), G. Mahleris (I, IV simf-jos), O. Res-
pighi (siuita „Paukðèiai“), O. Messiaenas („Paukðèiø
prabudimas“, „Egzotiðki paukðèiai“, „Paukðèiø katalo-
gas“). Liet. muzikoje dainuojamøjø ir instrumentiniø
∆ vartojo E. Balsys, J. Juozapaitis, G. Kuprevièius,
B. Kutavièius, V. Lauruðas, A. Rekaðius, M. Urbaitis.
Arvydas Karaðka
garsÿ pavadínimai yra raidiniai ir skiemeniniai. Jais
ávardijami muz. garsai nuo C2 iki c5. Raidinius ∆ pra-
dëta vartoti sen. Graikijoje. Vëliau raides kaip konk-
reèiø garsø pavadinimus perëmë vid. amþiø teoretikai
(Boethius, Huckbaldas). Dabar garsø pavadinimams
þymëti vartojamos raidës: a, b, c, d, e, f, g, h. Chroma-
tiðkai aukðtinant garsà pustoniu, prie raidës pridedama
galûnë -is, tonu – -isis, chromatiðkai þeminant pusto-
niu, pridedama galûnë -es, tonu – -eses. Iðimtá suda-
ro: raidë b, þyminti pustoniu paþemintà garsà h ir as,
þyminti pustoniu paþemintà a. Angliðkai kalbanèiuose
kraðtuose paþeminti ir paaukðtinti garsai þymimi prie
raidës pridedant þodá sharp (diezas), flat (bemolis),
double-sharp (dubl-diezas), double-flat (dubl-bemolis)
arba atitinkamà þenklà (#, b, ×, bb ), pvz., C-sharp
arba C# (=cis), C-flat arba Cb (=ces) ir t. t. Skirtingo-
se oktavose iðsidëstæ garsai þymimi prie raidþiø pride-
dant tam tikrus indeksus. Pavyzdþiui, C2 – subkontr-
oktavos do, C1 – kontraoktavos, C – didþiosios oktavos,
c – maþosios, c1 – pirmosios, c2 – antrosios, c3 – tre-
èiosios, c4 – ketvirtosios, c5 – penktosios oktavos gar-
sas do. Skiemeniniø ∆ sistemà sudarë Gvidas Arecie-
tis (XI a.), siekdamas palengvinti giedojimo mokymà.
Ðeðiems pagrindinio garsaeilio heksachordo laipsniams
jis davë skiemeninius pavadinimus (pirmieji himno ðv.
Jonui Ut queant laxis skiemenys): ut, re, mi, fa, sol, la.
XVI a. pab. ávestas VII laipsnis – si (pagal minëto him-
no baigiamøjø þodþiø „sancte Iohannes“ pirmøjø rai-
dþiø junginá). Vëliau c garso pavadinimas ut buvo pa-
keistas á do (pagal it. muzikologo G. B. Doni pavardæ).
Chromatiðkai aukðtinant garsà pustoniu pridedamas
þenklas diezas (#), tonu – dubl-diezas (×), þeminant
pustoniu – bemolis (b), tonu – dubl-bemolis (º), pa-
vyzdþiui, do diez (do #).
Raidiniai ir skiemeniniai ∆ vartojami tonacijø pavadi-
nimuose (pvz., Do maþor, C-dur). Judita Þukienë
garsÿ sistemâ, tam tikros epochos ar kultûros muzi-
koje funkcionuojanèiø garsø bei jø ryðiø visuma. ∆ cha-
rakterizuoja keli rodikliai: apimtis (diapazonas bei skir-
tingø garsø kiekis); darna (derinimas), t. y. matematinë
santykiø tarp garsø iðraiðka; schema (struktûra), t. y.
kokybiniø, prasminiø santykiø iðraiðka per pagrindi-
nius darinius (tetrachordà, trigarsá, serijà ir kt.). Eu-
ropos kultûros raidoje ∆ keitësi drauge su muz. màs-
tymu ir krypo vis smulkesnës garsø diferenciacijos,
didesnio jø kiekio, tarpusavio ryðiø stiprëjimo bei vis
didesnio hierarchiniø ryðiø pagal garsø giminystæ su-
Gascongne
"!'
dëtingumo pusën. ∆ pradþia – vieno atraminio tono
apsupimas, apdainavimas aplink já esanèiais garsais.
Vëliau, atradus antràjá, kvarta nuo pirmojo nutolusá
atramos tonà, ir uþpildant intervalà tarp jø, klostësi
trichordais, tetrachordais bei jø dariniais (junginiais)
pagrásta dermiø sistema (↑ antikos muzikos teorinë sis-
tema) ir vid. amþiø heptatoninë sistema (↑ baþnytinës
dermës).
Naujas ∆ evoliucijos etapas – monodijos pakeitimas
daugiabalsiðkumu, kurio pagr. ∆ elementu tapo kon-
sonuojantis trigarsis, sudaromas nuo visø dermës laips-
niø. Derminius melodinius modelius pakeitë akordi-
niai harmoniniai, todël ∆ iðreiðkiama nebe garsaeiliu,
o funkciðkai susijusiomis garsø grupëmis. Dur-moll
sistemos atsiradimas paskatino XVI a. pitagorietiðkà
grynøjø kvintø darnà pakeisti kvintø-tercijø darna (na-
tûralioji, grynoji darna), o vëliau – temperuoti. Tem-
peruota 12 garsø sistema ágalino enharmoniðkai pa-
keisti bet kurá laipsná ir naudotis visais intervalais,
akordais bei garsaeiliais nuo kiekvieno laipsnio.
XX a. ∆ visi 12 chromatinës gamos laipsniø yra eman-
cipuoti, o pustonis tapæs ∆ vienetu. Suformuota dvy-
likatonë (A. Schönbergo dodekafoninë) sistema, se-
rijinë garsø org-ja, sukurtos naujos simetrinës dermës
bei sistemos (B. Bartóko, O. Messiaeno), o bandant
iðplësti temperuoto derinimo ribas – mikrochromati-
ka (A. Hãba’os ketvirtatoniø, 1/3, 1/6, 1/12 tonø sis-
temos ir kt.). Danutë Kalavinskaitë
garsÿ tapôba (vok. Tonmalerei, angl. tone painting,
pranc. musique descriptive), áv. daiktø, reiðkiniø vaiz-
davimas muz. iðraiðkos priemonëmis. ∆ vadinamas
gamtos reiðkiniø (audra, þaibas), vaizdø (miðkas, jû-
ra), dienos ar metø laiko vaizdavimas muz. garsais,
paukðèiø, gyvûnø balsø pamëgdþiojimas, muzikoje ákû-
nytos medþioklës, mûðio scenos ir pan. Muzikoje ∆
aptinkama nuo seniausiø laikø. ∆ yra renesanso, ba-
roko bei klasicizmo komp. kûryboje. ∆ sàvoka susi-
klostë tik XVIII amþiuje, ∆ turëjo átakos ↑ programi-
nei muzikai atsirasti. Judita Þukienë
Garûta Lûcija [Liucija Gârûta; 1902.V.14 Rygoje –
1977.II.15 ten pat], latviø kompozitorë, pianistë, pe-
dagogë. Baigë Latvijos kons-jà (1924 J. Vytuolo kom-
pozicijos kl., 1925 f-no kl.). 1926, 1928 tobulinosi Pa-
ryþiuje. 1927–47 dëstë Liaudies kons-joje Rygoje,
1940–77 Latvijos kons-joje; profesorë (1973). Sukûrë
operà Sudrabotais putns („Sidabrinë paukðtë“, 1938),
oratorijà Dzîvç kvçle („Gyvoji liepsna“, 1966), kanta-
tas Viòð lido („Jis skrenda“, 1961) ir Sev, tev, visiem
(„Sau, tau, visiems“, 1970), simf. variacijas Mana dzim-
tenç („Mano tëvynë“, 1935), simf. poemà Zelta zirgs
(„Aukso þirgas“, 1959), koncertà f-nui ir orkestrui
(1951–55), fp. trio (1948), kûriniø f-nui, sm. ir vè.,
~200 dainø. Kazys Jasinskas
Gascongne (Gascogne, Gascone, Gascongus, Guas-
cogna, Guascogne) Mathieu [Matjë Gaskònas], XVI a.
pranc. kompozitorius. Þinoma, jog 1518 buvo Kambrë
diecezijos magistras ir kunigas. Manoma, jog dirbo ka-
raliaus Pranciðkaus I rûmuose. Sukûrë 7 (ar 8) missa pa-
rodia, 1 (ar 2) Magnificat, ~20 motetø, 27 ðansonas. Jo
sukurtose missa parodia pavartotos Josquino des Prés,
A. de Févino ir kitø komp. melodijos. Jonas Klimas
Gasparas
""
Gåsparas Saliìtis [Gasparo da Salò; Gasparo Berto-
lotti; tikr. vardas ir pavardë Gasparas Bertolòtis; krikð-
tytas 1540.V.20 netoli Salo (prie Gardos eþero), pa-
laidotas 1609.IV.14 Breðoje], it. muzikos instrumentø
meistras. Nuo 1562 gyveno Breðoje. Dirbo violas, vio-
lonèeles, smuikus. Savo instrumentus þymëdavo: Gas-
paro da Salò. ∆ kontrabosine viola grieþë D. Drago-
netti. Birutë Þalalienë
Gaspariãn Goar [g. 1924.XII.14 Kaire], arm. daininin-
kë (sopranas). Iki 1948 gyveno Kaire. Nuo 1949 Ar-
mënijos OBT solistë. Vaidmenys: Desdemona, Gilda,
Goar (A. Stepaniano „Herojë“), Hanuð, Lakmé, Lu-
cia, Marguerite, Norina, Violetta. Nuo 1964 dësto Je-
revano kons-joje; prof. (1977). Gastroliavo Lietuvo-
je, Lenkijoje, JAV, Kanadoje, Japonijoje. SSRS valst.
premija 1951. Danutë Mekaitë
Gasparini Francesco [Franèeskas Gasparínis; 1668.III.5
Kamajorëje (netoli Lukos) – 1727.III.22 Romoje], it.
komp., muz. teoretikas, pedagogas. A. Corelli ir B. Pas-
Juozas Gaubas quini mokinys. 1701–13 Venecijos kons-jos vadovas.
Nuo 1725 vadovavo Romos Ðv. Jono baþnyèios kapelai.
Sukûrë ~60 operø, tarp jø – Amleto („Hamletas“, pagal
W. Shakespeare’à, 1705), 12 Cantate da camera a voce
sola, arijø, madrigalø, kanonø, >30 kantatø, 2 oratori-
jas, motetø, miðiø. Paraðë pagarsëjusá traktatà apie skait-
men. bosà („L’armonico pratico al cimbalo“, 1708), kitø
kompozicijos teorijos veikalø. Tarp mokiniø – B. Mar-
cello, J. J. Quantzas, D. Scarlatti. Bronius Ambraziejus
Gasparini Quirino [Kvirinas Gasparínis; g. 1721 Ber-
game, m. 1778.IX.23 Turine], it. komp., violonèelinin-
kas. Mokësi Milane, Bolonijoje (G. Martini mokinys).
Bolonijos akademijos narys (1751). Dirbo Romoje,
Neapolyje, Bergame. Nuo 1760 Turino katedros ka-
pelmeisteris. Sukûrë operø (Artaserse, 1757), baþn. ir
kamer. instr. muzikos, koncertà klavesinui, sonatà var-
gonams (1743). Didelæ vertæ turi ∆ laiðkai L. Mozar-
tui, G. Martini, kuriuose atsispindi to meto Italijos
muz. gyvenimas. Bronius Ambraziejus
Gassmann (Gaßmann, Gaasmann, Gaismann, Gaz-
mann) Florian Leopold [Florianas Leopoldas Gåsma-
nas; 1729.V.3 Moste (Èekija) – 1774.I.20 Vienoje], Aust-
rijos kompozitorius. 1742–63 gyveno Italijoje; mokësi
Bolonijoje pas G. Martini, tarnavo Venecijos grafo rû-
mø kapeloje. Nuo 1763 gyveno Vienoje; buvo teatro
kapelmeisteris, 1772 tapo imperatoriaus Juozapo II rû-
mø kompozitoriumi. ∆ sukûrë 25 operas, 54 simf-jas, 5
miðias, kantatø, kt. muz. kûriniø. ∆ muzikoje ryðkûs vë-
lyvojo baroko bruoþai. Pas ∆ mokësi A. Salieri.
Dana Palionytë
Gastoldi Giovanni Giacomo [Dþovanis Dþakomas
Gastòldis; g. apie 1555 Karavadþe, m. 1622], it. kom-
pozitorius. 1572 Mantujos Ðv. Barboros baþnyèios
subdiakonas, 1574 diakonas; 1581 paminëtas tarp tos
baþnyèios giesmininkø. Manoma, kad muzikos mo-
kësi pas G. de Wertà. 1579–87 dëstë kontrapunktà
Ðv. Barboros baþnyèios m-loje. 1592–1608 (?) tos pa-
èios baþnyèios kapelmeisteris. Sukûrë keletà miðiø,
Magnificat, psalmiø, madrigalø, kanconeèiø. Þino-
miausi ∆ balletto. Jonas Klimas
gastròlës [vok. Gastrollen < Gast – sveèias+Rolle –
vaidmuo], atvykusiø artistø, muz. atlikëjø (instrumen-
tininkø, dainininkø) ar jø kolektyvø (ansambliø, cho-
rø, orkestrø, operos, baleto teatro trupiø) pasirody-
mai (koncertai, vaidinimai). Rita Nomicaitë
gåtas (isp. gato), argentinieèiø l. dainuojamasis ðokis.
Ypaè paplitæs kaime. Ðoka 2 poros ratu: dainuojama
ir pritariama gitara. Energingas ritmas pabrëþiamas
pirðtø spragsëjimu ir trepsëjimu. ∆ turi bûdingà judesá,
vad. escobilleo (pëdos sûpavimas pirmyn ir atgal), spe-
cif. ritm. formulæ ( ) bei kas tak-
tas kintantá metrà – 6/8 ir 3/4. Jonas Klimas
Gatti Carlo [Karlas Gåtis; 1876.XII.19 Florencijoje –
1965.III.3 Milane], it. muzikologas, kompozitorius.
1894 baigë Milano kons-jà, 1898–1948 joje dëstë te-
or. disciplinas. 1942–44 Milano LS teatro direktorius.
1918–48 þurnalo „Illiustrazione italiana“ muz. kriti-
kas. Sukûrë 3 operas, kûriniø orkestrui ir chorui. Mu-
zikol. darbuose daugiausia nagrinëjo XIX a. II pusës
operos raidà. Bronius Ambraziejus
Gatti Luigi [Luidþis Gåtis; g. apie 1740.VI.11 Mantu-
joje, m. 1817.III.1 Zalcburge (Austrija)], it. komp.,
vargonininkas, dainininkas. Giedojo ir vargoninin-
kavo Mantujos baþnyèiose. Nuo 1783 Zalcburgo ka-
tedros chormeisteris. Sukûrë 7 opera seria, tarp jø –
Alessandro nell’ Indie („Aleksandras Indijoje“, 1768),
3 baletus, oratorijø, kantatø, >100 baþn. muzikos
kûriniø. Bronius Ambraziejus
Ga÷bas Juozas [1879.VI.20 Mickûnuose (Lygumø vls.,
Ðiauliø aps.) – 1962.VII.9 Los Andþele (Kalifornijos
valstija, JAV)], liet. kompozitorius, vargonininkas,
chorvedys, pedagogas. Bûdamas 10 metø, vargonuoti
pradëjo mokytis pas Ðeduvos vargonininkà Valavièiø.
Nuo 1891 mokësi pas Ðiauliø vargonininkà, vëliau Ro-
kiðkio vargonininkø m-loje. Nuo 1893 vargonininka-
vo Staèiûnuose, 1895 Kurske, 1897 Mariupolyje, 1898
Stavropolyje, Kaukaze. Nuo 1899 muzikos mokësi
Maskvos filh-jos muzikos m-loje, vëliau pas E. Koniu-
sà, R. Glierà, S. Kalinikovà ir kt. Dirbo privaèiose operø
ir opereèiø trupëse repetitorium ir chormeisteriu, DT
operos chormeisterio asistentu. 1920 gráþo á Lietuvà.
Nuo 1922 Ðiauliø g-jos muz. mokytojas ir Ðv. Petro
baþnyèios vargonininkas. 1924 ir 1930 dalyvavo dainø
ðventëse Kaune. Lietuvos chorvedþiø, vëliau Lietuvos
muzikø d-jos v-bos narys. Nuo 1926 dëstë Klaipëdos
muz. m-loje, vadovavo orkestrui. 1928–41 dirbo muz.
mokytoju Telðiuose, Plungëje, Kaune, Klaipëdoje, Vil-
niuje. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Vargonininkavo Di-
lingeno liet. stovykloje. 1946 Rëgensburge iðrinktas
Lietuviø Katalikø Tremtiniø muz. k-jos nariu. 1950 at-
vyko á JAV, apsigyveno Bostone (Masaèusetso valsti-
ja). Dirbo Seseliø m-los mokytoju Patname (Konek-
tikuto valstija). Sukûrë 2 miðias, dainø (rink. „Maþøjø
dainos“, iðl. 1937), giesmiø, 1972 iðleista dainø ir gies-
miø rink. chorams. Pav. Birutë Þalalienë
„Gaudeamus“, Baltijos ðaliø studentø dainø ir ðokiø
ðventë. Rengiama Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje pa-
eiliui. 1956 Estijoje ávyko I dainø ðventë, surengta Tartu
dirig. R. Ritsingo iniciatyva. Nuo III ðventës (1967,
Tartu) vadinama ∆. Nuo VIII (1981, Ryga) ðventëje
dalyvauja ir ðokiø kolektyvai, ∆ vadinama dainø ir ðo-
kiø ðvente. IX (1984, Tartu) ðventë prasiplëtë þanrø
 Gavazzeni
""
poþiûriu. Joje dalyvavo chorai, taut. ir pramoginiø ðo- kn. „Balys Dvarionas“ (1982). Paraðë vadovëlius „Mu-
kiø, gimnastikos kolektyvai, puè. orkestrai, dainø ir ðo- zika“ X–XI klasei (su K. Jasinsku, 1968) ir IX–XI kla-
kiø ansambliai, liaudies instrumentø kapelos. 1968, sei (dar ir su A. Tauragiu, 1969, 121987); vadovëlio muz.
1978, 1988, 1999 ∆ vyko Lietuvoje. Ðventinius ∆ kon- m-loms „Vakarø Europos muzikos literatûra“ (1958)
certus sudaro 3 pagr. dalys: Latvijos, Estijos, Lietu- vienas autoriø. Paraðë straipsniø apie liet. muzikà (rink.
vos delegacijø programos, jungtinë (visø dalyviø) pro- „Muzikologijos baruose“, 1985). Pav. Arvydas Karaðka
grama ir sveèiø kolektyvø pasirodymai. Vyksta
Gãukas Aleksandras [Àëåêñàíäð Âàñèëüåâè÷ Ãaóê;
geriausiø kolektyvø koncertai, eitynës ir studentiðkos
1893.VIII.15 Odesoje – 1963.III.30 Maskvoje], rusø
vakaronës. Lent. Aurelija Andrejauskaitë
dirig., komp., pedagogas. 1917 baigë Sankt Peterbur-
„Gaudeamus“ go kons-jà (N. Èerepnino mokinys). 1920–31 Sankt
Data, vieta Dalyviø skaièius Peterburgo OBT dirig., 1930–33 Sankt Peterburgo
I 1956 liepos 7–8 Tartu 2200 filh-jos vyriausiasis dirig., 1936–41 SSRS valst. simf.
II 1958 liepos 5–7 Siguldoje (Latvija) 3000
orkestro dirig., 1953–62 Sàjunginio radijo D. orkest-
ro vyriausiasis dirig. ir meno vadovas. 1927–33 ir 1946–
III 1967 liepos 8–9 Tartu 3200
48 dëstë Sankt Peterburgo, 1941–43 Tbilisio, 1939–
IV 1968 liepos 6–7 Vilniuje 5000
63 Maskvos kons-jose; prof. (1948). Sukûrë simf.
V 1971 liepos 9–11 Rygoje 3000 kûriniø, romansø. Mokiniai: E. Grikurovas, J. Mike-
VI 1974 liepos 6–7 Tartu 4500 ladzë, A. Melik-Paðajevas, J. Mravinskis, K. Simeono-
VII 1978 liepos 7–9 Vilniuje 6000 vas, J. Svetlanovas. Jûratë Gudaitë
VIII 1981 liepos 10–12 Rygoje 6500 Gaultier (Gautier) Denis [Deni Gotjº; g. apie 1603 Juozas Gaudrimas
IX 1984 liepos 7–8 Taline 6000 Marselyje, m. 1672 Paryþiuje], pranc. liutnininkas, kom-
X 1988 liepos 1–3 Vilniuje 7000 pozitorius. Vargonuoti mokësi Paryþiaus Dievo Moti-
XI 1991 birþelio 27–30 Uogrëje (Latvija) 4500 nos katedroje pas Ch. Racquet. Iki 1631 kûrë muzikà
XII 1995 liepos 8–9 Tartu 4500 liutniai (su pusbroliu Ennemond’u ∆). Sudarë rinkinius
XIII 1999 birþelio 25–27 Vilniuje 5500 „Piêces de luth“ („Pjesës liutniai“), „La rhétorique des
Dieux“ („Dievø retorika“). ∆ ðokiø muzikai bûdinga
Gaudeamus igitur (lot. taigi dþiaukimës), lotyniðka subtilûs sàskambiai, nauji pavadinimai (pvz., graikø die-
studentø giesmë (himnas), giedama per akad. iðkil- vø vardai). ∆ kûryba padarë átakos kompozitoriams
mes. ∆ tekstà, ið dalies remdamasis XIII a. atgailos him- J. J. Frobergeriui, L. Couperinui. Daiva Budraitytë
no þodþiais, 1781 sukûrë vok. poetas C. W. Kinderle- Gautier Pierre (Gaultier de Marseille) [Pjeras Gotjº;
benas. ∆ giedama pagal vok. komp. J. Chr. Güntherio slapyvardis Gotjë Marselietis; g. 1642 (?) La Siota,
dainos Brüder, laßt uns lustig sein („Linksminkimës, bro- m. 1696 jûroje prie Seto], pranc. komp., poetas, vargo-
liai“, 1717) melodijà. J. Brahmsas ∆ melodijà pavarto- nininkas, pedagogas. Manoma, kad mokësi Paryþiuje.
jo „Akademinëje uvertiûroje“. Pav. Jonas Klimas
Nuo 1682 Marselyje vargonininkavo, mokë groti var-
gonais, klavesinu, kompozicijos; 1684 ten ásteigë MuA
ir operos trupæ; pastaroji veikë iki 1688. 1688 ásteigë
operos trupæ Lione (ið pradþiø buvo jos dirig. ir direkto-
rius (iki 1692)). Þuvo per audrà, plaukdamas laivu. Su-
kûrë 2 operas, viena jø – Le triomphe de la paix („Taikos
triumfas“, past. 1685), kamer. kûriniø. Jonas Klimas

Gavazzeni Gianandrea [Dþanandrëja Gavacênis;

gaudioso [it., AN] – dþiaugsmingai.
Ga÷drimas Juozas [1911.I.7 Urviniuose (Ðakiø rj.) –
1994.XII.3 Vilniuje], liet. muzikologas. Humanitar.
mokslø habil. dr. (1993; Menotyros dr. 1968). Lietu-
vos MA akademikas (1972). 1929–33 Kauno un-te stu-
dijavo klasikinæ filologijà. 1939 baigë Kauno kons-jà
(P. Ðuberto obojaus ir E. Gailevièiaus karo kapelmeis-
teriø kl.). 1935–54 Kauno radiofono, filh-jos, Lietu-
vos OBT orkestrø artistas. 1945–49 dëstë Vilniaus
kons-joje, 1949–92 Lietuvos kons-joje; prof. (1969);
Muzikos istorijos katedros vedëjas (1953–88); parengë
>50 muzikologø. Paraðë muz. veikalà „Ið lietuviø mu-
zikinës kultûros istorijos“ (1958–64, kn. 1–2, rus. 1964–
72; LSSR valst. premija 1968); „Lietuviø tarybinë mu-
zika“ (1960, rus. 1961), „Balys Dvarionas“ (liet. ir rus.
1960), „M. K. Èiurlionis“ (liet. ir rus. 1965, 21974, su
A. Savicku), „Tarybø Lietuvos kompozitoriai ir muzi-
kologai“ (1971, 21988, rus. 1978). Sudarë ir parengë
1909.VII.25 Bergame – 1996.II.5 ten pat], it. dirig.,
komp., muzikologas. 1921–24 studijavo Ðv. Cecilijos
akademijoje Romoje, 1925–31 Milano Verdi kons-jo-
je (I. Pizzetti kompozicijos kl.). Nuo 1940 dirigavo Ita-
lijos ir kituose þymiausiuose pasaulio teatruose (Niu-
jorko MO, Maskvos DT). 1966–67 Milano teatro LS
meno direktorius. Propagavo Italijoje A. Brucknerio
kûrybà. Uþs. teatruose pastatë XIX ir XX a. it. kom-
pozitoriø (L. Dallapiccola’os, G. Malipiero, I. Pizzetti)
veikalø. Sukûrë kûriniø orkestrui: simf. preliudà (1928)
ir 3 koncertus (1941, 1942, 1949), koncertus vè. ir ork.
(1936), sm. ir ork. (1937), piccolo fl., ragui ir styg. or-
kestrui (1940); Sonata da cassa sm., f-nui ir styg. or-
kestrui (1944), kamer. muzikos kûriniø (f-nui, sm., vè.),
chorø a cappella, dainø, kantatø, tarp jø – Canti per
Sant Alessandro („Giesmës ðv. Aleksandrui“, 1934),
operà Paolo e Virginia (past. 1935 Bergame), baletà ir
kt. Brandþioji ∆ kûryba neoromant. krypties, jai bû-
dinga Lombardijos apylinkiø folkloro bruoþai. Para-
„Gaveau“
""
ðë kn. apie G. Donizetti (1937), I. Pizzetti (1937),
M. Musorgská (1943), Europos kompozitorius, teatrà
ir kt., atsiminimø kn. „La casa di Arlecchino“ („Arle-
kino dalia“, 1957). Danutë Mekaitë
„Gaveau“, koncertø pastatas Paryþiuje. Pastatytas muz.
instrumentø gamybos firmos vadovo E. Gaveau ini-
ciatyva. Atidarytas 1907.X.13. Turi 1100 vietø didþià-
jà ir 238 vietø maþàjà salæ. D. salëje vyksta simf. ir
choro koncertai, tarpt. Long ir Thibaud bei kt. kon-
kursø dalyviø pasirodymai, maþojoje – kamer. kon-
certai. Gediminas Þidonis
Gaveaux Pierre [Pjeras Gavò; 1760.X.9 Bezjë (netoli
Monpeljë) – 1825.II.5 Ðarenton le Ponte (prie Pary-
þiaus)], pranc. dainininkas (tenoras), komp., muz. lei-
dëjas. Studijavo filosofijà ir lot. kalbà. Apsigyvenæs
Bordo, giedojo solo baþnyèioje, mokësi muzikos pas
Fr. Beckà. Nuo 1781 Bordo „Grand Théâtre“, 1788
Monpeljë teatro, nuo 1789 Paryþiaus „Théâtre de
Monsieur“ solistas. 1804–12 dainavo karaliaus kape-
Olga Géczy loje. Sukûrë 33 operas, tarp jø – Le petit matelot („Ma-
þasis jûreivis“), Léonore ou L’amour conjugal („Léo-
nore’a, arba Santuokinë meilë“), Une nuit au bois
(„Naktis miðke“), baletà, 7 uvertiûras, romansø. 1793
su broliu Simonu ásteigë leidyklà, kurioje iðleido di-
delæ dalá savo kûriniø. Danutë Mekaitë
Gaviniês Pierre (Gavinié, Gaviniez) [Pjeras Gavinjº;
1728.V.11 Bordo – 1800.IX.8 Paryþiuje], pranc. smui-
kininkas, kompozitorius. Muzikos mokësi ið tëvo. Nuo
1734 gyveno Paryþiuje. Kaip smuikininkas debiutavo
1741 rel. muzikos koncertuose; dalyvaudavo juose ir
vëliau. Nuo 1796 Paryþiaus kons-jos profesorius. Su-
Nicolai Gedda
kûrë sonatø ir koncertø smuikui, klavesinui, etiudø
smuikui rink. „Vingt-quatre matinées“ („Dvideðimt ke-
turi rytmeèiai“, sudëtingumu prilygsta N. Paganini
kûrinams), 2 siuitas orkestrui. Vertingiausia kûrybos
dalis – sonatos (daþniausiai 3 daliø). Danutë Mekaitë
gavòtas (pranc. gavotte < provans. gavoto – gavotø,
Overnës sr. gyventojø, ðokis), sen. pranc. liaudies ðo-
kis. Tempas gyvas, metras 4/4 arba 2/2, prasideda daþ-
niausiai 2 ketvirtiniø prieðtakèiu. Ðokamas poromis ir
eilëmis. Manoma, kad atsirado ið branlio. Prancûzijo-
je þinomas nuo XVI a. Nuo XVII a. pr. iki 1830 já ðo-
ko ir aukðtuomenë. Kaip valstieèiø ðokis vëliau iðliko
provincijoje (ypaè Bretanëje). Prof. muzikoje ∆ me-
lodijas imta vartoti nuo XVII amþiaus. Gavotas bû-
davo ðokamas baletuose ir operose (komp. J. B. Lully),
tapo cikliniø instr. kûriniø (siuitos, partitos, uvertiû-
ros) dalimi. Sen. instr. ðokiø siuitoje ∆ bûdavo áter-
piamas tarp sarabandos ir þigos. Mëgta gretinti du ∆:
po pirmojo eidavo kontrastingas, daþniausiai miuze-
tës pobûdþio antrasis ∆, po jo vël buvo kartojamas pir-
masis ∆. Gavotø paraðë Chr. W. Gluckas, A. E. Grétry,
J. B. Lully, W. A. Mozartas, J. Ph. Rameau (scenos kû-
riniuose), J. S. Bachas, G. Fr. Händelis, A. Corelli,
Fr. Couperinas, A. Vivaldi (cikl. instr. kûriniuose). ∆
atgaivintas XIX a. pab. ir XX a. kompozitoriø. Gavo-
tø sukûrë P. Èaikovskis, A. Cassella, S. Prokofjevas (∆
ið Klasik. simf-jos), M. Regeris, I. Stravinskis (∆ ið ba-
leto Pulcinella), A. Schönbergas (ið siuitos op. 25),
R. Straussas (ið siuitos 13 puè. instrumentø op. 4). Pav.
Rûta Mielkutë
J. S. Bacho gavotas ið III partitos smuikui solo
Gavoty Bernard (Clarendon) [Bernaras Gavotí; sla-
pyvardis Klarendonas; 1908.IV.2 Paryþiuje – 1981.X.24
ten pat], pranc. muzikologas, vargonininkas. Sorbo-
nos un-te studijavo filosofijà ir lit-rà; vargonuoti mo-
kësi pas L. Vierne ir M. Dupré. 1940 ákûrë (su kitais)
d-jà „Muzikinis Prancûzijos jaunimas“, buvo laikr. „Fi-
garo“ muz. kritiku. Paraðë kn. „Pour ou contre la mu-
sique moderne“ („Uþ ar prieð ðiuolaikinæ muzikà“,
1957; jà sudaro ~100 muzikø atsakymai á radijo an-
ketà), apybraiþø apie W. Furtwänglerá, W. Giesekin-
gà, Y. Menuhinà ir kitus muzikus, atsiminimus apie
G. Enescu (1955). Nijolë Taluntytë
Gavrílinas Valerijus [Âàëåðèé Àëåêñàíäðîâè÷ Ãàâðè-
ëèí; g. 1939.VIII.17 Vologdoje, m. 1999], rusø kompo-
zitorius. 1964 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (O. Jevla-
chovo kompozicijos ir F. Rubcovo liaudies muzikos
kl.). Sukûrë operø, tarp jø – Ñåìåéíûé àëüáîì („Ðei-
mos albumas“, 1969), Óòåøåíèÿ („Paguodos“, 1972),
baletø, tarp jø – Àíþòà („Aniuta“, 1986), Ïîäïîðó÷èê
Ðîìàøîâ („Praporðèikas Romaðovas“, 1986), Äîì ó
äîðîãè („Namas prie kelio“), vokalinæ simf. poemà
Âîåííûå ïèñüìà („Karo laiðkai“, 1972), vokaliniø cik-
lø, muzikos dramos spektakliams, pjesiø f-nui. Kûry-
boje ryðku vad. rusø naujosios folklorinës bangos sti-
liaus bruoþai. SSRS valst. premija 1985. Kazys Jasinskas
Gavrílovas Andrejus [Àíäðåé Âëàäèìèðîâè÷ Ãàâðè-
ëîâ; 1955.IX.21 Maskvoje – 1999.I.28 Sankt Peter-
burge], rusø pianistas. 1978 baigë Maskvos kons-jà
(L. Naumovo kl.), 1981 ðios kons-jos aspirantûrà. 1974
P. Èaikovskio, 1976 UNESCO (Bratislavoje) tarpt.
konkurse laimëjo I vietà. Þymus XX a. 8–9 d-meèio
pianistas virtuozas. Repertuarà sudarë romantikø
(Fr. Chopino, F. Liszto, M. Balakirevo, P. Èaikovskio,
S. Rachmaninovo), XX a. komp. (M. Ravelio, S. Pro-
kofjevo, A. Bergo, D. Ðostakovièiaus) kûriniai. Áraðë
plokðteliø. Edmundas Gedgaudas
Gawroñski Wojciech (Rola-Gawroñski) [Voiciechas
Gavrònskis (Rola-Gavronskis); 1868.III.28 Seimënuo-
se (Trakø rj.) – 1910.VIII.5 Kovanuvke (netoli Poz-
nanës)], lenkø pianistas, kompozitorius. Mokësi Vil-
niuje, Simferopolyje. 1891 baigë Varðuvos muz. in-tà.
Berlyne mokësi privaèiai pas A. Münchheimerá ir
M. Moszkowská. 1892 Kaune dirbo muz. mokytoju, kon-
certavo kaip pianistas. 1894 buvo Vilniaus katedros
orkestro ir choro dirigentas. 1895 tobulinosi Vienoje
pas T. Leszetycká. Koncertavo Rusijoje ir Lenkijoje.
∆ daþniausiai skambindavo J. S. Bacho, Fr. Schuber-
to, Fr. Chopino, F. Liszto kûrinius. Nuo 1902 gyveno
Varðuvoje, dëstë Lodzës muz. m-loje. Sukûrë operø,
tarp jø – Samuel Zborowski, apie 1896), Maria, 1899),
Pojata („Pajauta“, pagal F. Bernatowicziaus liet. tema-

tikos apysakà, apie 1900), simf-jà, 4 styg. kvartetus,
serenadà 2 smuikams ir f-nui, sonatà altui ir f-nui, ki-
tø kûriniø smuikui, violonèelei ir f-nui, ~30 solo dai-
nø, keletà kûriniø chorui a cappella, poemà Antygona
(„Antigonë“) chorui ir orkestrui. Uþ savo kûrinius
1898–1903 gavo keletà Lenkijos ir tarpt. konkursø
Maskvoje ir Leipcige premijø. Vytautas Povilas Jurkðtas
Gazzaniga Giuseppe [Dþuzepë Gacanigâ; 1743.X.5 Ve-
ronoje – 1818.II.1 Kremonoje], it. kompozitorius. Mo-
kësi Venecijoje, 1761–70 Neapolyje pas N. Porpora’à
ir N. Piccinni. Nuo 1791 dirbo Kremonos katedros ka-
pelmeisteriu. ∆ kûryba priklauso vëlyvajai Neapolio
m-lai. Sukûrë ~50 operø, tarp jø – L’isola d’Alcina
(„Alcinos sala“, 1772), La vendemmia („Vynuogiø rin-
kimas“, 1778), L’amor costante („Pastovi meilë“, 1787),
Idomeneo („Idomenëjas“, 1790), kûriniø orkestrui,
baþn. muzikos. Bronius Ambraziejus
Gazzelloni Severino [Severinas Gacelònis; 1919.I.5 Ro-
moje – 1992.XI.21 Kasine], it. fleitininkas. 1942 baigë
Romos Ðv. Cecilijos kons-jà. 1945 debiutavo, vëliau grie-
þë (pirmasis fleitininkas) Romos TVR orkestre. Dëstë
áv. miestø (Pezaro, Romos, Sienos) kons-jose; vado-
vavo fleitininkø meistriðkumo kursams Darmðtate,
Kelne, Stokholme, Helsinkyje. Surengë sol. koncertø.
Þymus XX a. komp. G. Petrassi, L. Nono, B. Mader-
na’os, W. Szaloneko, R. Haubenstock-Ramati kûriniø
atlikëjas. Gastroliavo daugelyje ðaliø. Danutë Mekaitë
G-dur ↑ tonacija.
Géczy Olga [Olga G¸ci; g. 1940.III.6 Galantoje (Slova-
kija)], Ðveicarijos dirigentë. Vengrë. Baigë Budapeðto
Liszto MuA (Z. Vãsârhelyi’o choro dirigavimo kl.).
1969 ákûrë profesionalø Bartóko kamer. orkestrà ir jam
vadovavo. 1975 emigravo á Ðveicarijà. Ciûriche ákûrë
akademiná chorà, vadovavo akademiniam orkestrui.
1985 Austrijoje ákûrë „Tarptautinæ muzikø d-jà“, á ku-
rià 1989 pakvietë ir liet. menininkus. Lietuvos MuA vi-
zituojanti profesorë (nuo 1991). Lietuvos nac. OBT
1992 pastatë J. Haydno operà „Þvejës“. 1993 Vilniuje
ákûrë Haydno–Schuberto festivalá. 1984 gavo premijà
uþ geriausià vengrø komp. kûriniø interpretacijà uþsie-
nyje, 1994 – Europos Muzikos premijà. Pav.
Ramunë Kryþauskienë
Gedda Nicolai (Ustinov) [Nikolajus Gedâ; tikr. pavar-
dë Ustinovas; g. 1925.VII.11 Stokholme], ðvedø dai-
nininkas (tenoras). Mokësi Stokholmo kons-joje ir pri-
vaèiai pas C. M. Oehmanà. 1952 debiutavo Stokholmo
karaliðkajame operos teatre. Repertuarà sudaro be-
veik visø W. A. Mozarto, it. ir pranc. kompozitoriø
operø lyr. tenoro partijos. Tarp vaidmenø – Arthuras
Bucklaw, Des Grieux, Faustas, Wertheris. Garsus ka-
mer. muzikos interpretuotojas. Dainavo þymiausiuo-
se pasaulio operos teatruose (Milano LS, nuo 1953;
Paryþiaus GO ir Londono CG, nuo 1954; Niujorko
MO, nuo 1957). Dalyvavo Edinburgo, Provanso Ek-
so, Miuncheno, Vienos ir Zalcburgo festivaliuose. Pav.
Edmundas Baltrimas
Gìdgaudas Edmundas [g. 1933.VIII.26 Joniðkyje], liet. gegùtë (it. cuculo, pranc. coucou, angl. cuckoo, vok. Ku-
muzikologas. 1957 baigë Lietuvos kons-jà (J. Karnavi-
èiaus f-no kl.). 1958–90 dëstë Èiurlionio meno m-loje.
Paraðë eseist. recenzijø apie muz. gyvenimà, straips-
niø, skirtø lietuviø operos teatro istorijai. Nagrinëja
gegutë
""!
muzikos atlikimo, reþisûros bei scenografijos ypatu-
mus. Bendradarbiauja su Lietuvos TVR (rengia ciklà
„Bûtasis laikas“), memorialiniais muziejais. Pav.
Gediminas Þidonis
Gêdikë Aleksandras [Àëåêñàíäð Ô¸äîðîâè÷ Ãeäèêå;
1877.III.4 Maskvoje – 1957.VII.9 ten pat], rusø komp.,
pianistas, vargonininkas, pedagogas. Menotyros dak-
taras (1940). 1898 baigë Maskvos kons-jà (f-no ir kom-
pozicijos kl.); nuo 1909 ðios kons-jos profesorius. Daug
koncertavo kaip vargonininkas. Atliko visus J. S. Ba-
cho kûrinius vargonams, pritaikë ðiam instrumentui
fp. ir orkestriniø kûriniø. Sukûrë operø, tarp jø –
Âèðèíåÿ („Virinëja“, 1916), Ó ïåðåâîçà („Prie perkë-
los“, 1933), Æàêåðèÿ („Þakerija“, 1933), Ìàêáåò
(„Makbetas“, 1947), kantatø, simf-jø, uvertiûrø, simf.
poemø, koncertø (f-nui, 1900; vargonams, 1927; val-
tornai, 1929; trimitui, 1930; smuikui, 1951), kamer. mu-
zikos kûriniø. SSRS valst. premija 1948. Kazys Jasinskas
gìdulo vålandos (lot. officium defunctorum, officium
pro defunctis), ↑ liturginës valandos, giedamos uþ mi- Edmundas Gedgaudas
rusiuosius. Struktûra ir sudëtinës dalys nesiskiria nuo
kitø liturginiø valandø. ∆ giedamos visada tos paèios
giesmës (kitø liturginiø valandø giesmës keièiasi pa-
gal liturginá kalendoriø). Jonas Vilimas
Gedvilãitë Guoda [g. 1975.I.3 Druskininkuose], liet. pia-
nistë. 1999 baigë Lietuvos MuA (V. Vitaitës kl.). Tobu-
linosi Frankfurto prie Maino aukðtojoje muz. m-loje
(L. Natochenny kl.). ∆ 8 tarpt. pianistø konkursø lau-
reatë. 1995 Èiurlionio, 1997 Rubinðteino (Paryþiuje),
Chopino (Hanoveryje, Vokietija) tarpt. konkursuose ga-
vo pirmàsias premijas. Grojo su Èiurlionio ir Vilniaus
styg. kvartetais, Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos Guoda Gedvilaitë
nacionaliniu bei Lietuvos valstybiniu simf. orkestru,
Olandijos, Suomijos, Vokietijos simf. orkestrais. ∆ kon-
certavo Italijoje, JAV, Olandijoje, Prancûzijoje, Ðveica-
rijoje, Vokietijoje. Dalyvavo muz. festivaliuose. Grojo
su violonèelininku D. Geringu, smuikininku V. Èepins-
kiu. Áraðë kompakt. plokðteliø. Pav. Aleksandra Þvirblytë
Gedvilãitë Margarita [g. 1929.I.13 Rygoje], liet. cho-
ro dirigentë, pedagogë. 1958 baigë Lietuvos kons-jà
(K. Kavecko kl.). 1983 staþavo Kijevo kons-joje (pas
P. Muravská). Nuo 1958 dësto Vilniaus pedagoginiame
un-te; doc. (1986). 1962–94 Vilniaus ped. un-to stu-
dentø miðraus choro „Ave vita“ meno vadovë ir diri- Stasys Gedvilas
gentë. Nuo 1994 to paties un-to dëstytojø kamerinio
miðraus choro „Ave musica“ vadovë. Su ðiais chorais
surengë koncertø Lietuvoje ir uþsienyje, dalyvavo dai-
nø ðventëse, tarpt. konkursuose. Lietuvos d. kun-ðèio
Gedimino V laipsnio ordinas 1995. Boleslovas Zubrickas
Gìdvilas Stasys [1913.III.25 Vaidatoniuose – 1987.X.14
Kaune], liet. dainininkas (bosas). 1952 baigë Lietuvos
kons-jà (P. Olekos dainavimo kl.). 1951 Lietuvos OBT,
1952–68 Kauno muzikinio teatro solistas. Sukûrë ~60
vaidmenø, tarp jø – Don Basilio, Fiesco, Geronimo,
Greminas, Mefistofelis 2, Renë ir kt. Pav.
Tamara Vainauskienë
ckuck, Kuckucksruf), iliustruojamasis muz. instrumen-
tas – ðvilpukinis aerofonas. Tai 2 medinës ðvilpynës,
suderintos tercija. Oras, ápuèiamas á ðvilpynes pakai-
tomis, sukelia garsà, imituojantá gegutës kukavimà.
Geiringer
"""
Kartais tai bûna ðvilpynë su 1 arba 2 skylutëmis, dangs-
tomomis pirðtais. Jonas Klimas
Geiringer Karl [Karlas Géiringeris; 1899.IV.26 Vieno-
je – 1989.I.10 Santa Barbaroje], JAV muzikologas. Stu-
dijavo muz. teorijà ir muz. istorijà pas R. Stöhrà ir
G. Adlerá un-te Vienoje, vëliau meno istorijà ir instru-
mentologijà pas J. Schlosserá ir C. Sachsà Berlyne.
1923 apgynë disertacijà. 1930–38 dirbo Vienos muz.
mylëtojø d-jos bibliotekininku. Faðist. diktatûros me-
tais emigravo á Anglijà. Dëstë un-te Londone, vëliau
persikëlë á JAV. 1941–62 dëstë muz. istorijà ir muz.
teorijà Bostono un-te, 1962–72 un-tuose Kalifornijo-
je ir Santa Barbaroje. Paskelbë studijas apie J. Hayd-
nà, J. Brahmsà, muz. instrumentus bei jø raidà, suda-
rë antologijà „Music of the Bach Family“ („Bachø
ðeimos muzika“, 1955). Suredagavo ir iðleido daug
J. Haydno kûriniø. Rita Vinslovaitë
Geiser Walther [Valteris Ge¤zeris; 1897.V.16 Cofinge-
Valentinas Gelgotas ne – 1993.III.6 Obervilyje (netoli Bazelio)], Ðveicari-
jos kompozitorius. Bazelio kons-joje mokësi smuikuo-
ti pas F. Hirtà, kompozicijos pas H. Suterá; Kelne mokësi
smuikuoti pas B. Elderingà, Berlyne kompozicijos –
pas F. Busoni. 1924–63 dëstë Bazelio kons-joje (nuo
1954 Bazelio MuA). Sukûrë kûriniø orkestrui („Pre-
liudà antik. tragedijai“, 1947; 2 simf-jas, 1953, 1967;
koncertà smuikui, 1930; f-nui, 1959), vokal. kûriniø
(„Advento giesmæ“ miðriam chorui, styginiams ir ar-
fai, 1931; Stabat Mater baritonui, miðriam chorui, di-
deliam orkestrui ir vargonams, 1935; Te Deum 4 solis-
tams, chorui, vargonams ir orkestrui, 1960). Kûryboje
vyrauja vëlyvojo romantizmo bruoþai. Birutë Þalalienë
Geissler (Geißler) Fritz [Fricas Ge¤sleris; 1921.IX.16 Vur-
cene (prie Leipcigo) – 1984.I.11 Bad Sarove Pyskove
(netoli Berlyno)], vok. kompozitorius. Vokietijos Meno
akademijos narys. 1948–50 studijavo kompozicijà pas
W. Weismannà Leipcigo aukðtojoje muzikos m-loje;
studijas baigë 1953 Berlyne (Ðarlotenburge). 1954–
69 Leipcigo Marxo un-te dëstë muz. teorijà, 1962–71 ir
nuo 1974 dar ir aukðtojoje muz. m-loje – kompozicijà;
prof. (1974). Be to, 1969–76 dëstë Dresdene. Kûriniuo-
se vyrauja socialinë polit. tematika. Muz. kalba daþniau-
siai tradicinë. Kûriniai: 4 operos, tarp jø – Der zerbro-
chene Krug („Suduþæs àsotis“, 1969), Der Schatten
(„Ðeðëlis“, 1974); 3 baletai, vienas jø – Pigment („Pig-
mentas“, 1960); 4 kantatos, tarp jø – Die Glocke von
Buchenwald („Buchenvaldo varpas“, 1975); 3 oratori-
jos, tarp jø – Gesang vom Menschen („Giesmë þmoni-
jai“, 1968); 9 simf-jos (1961, 1963, 1968, 1969, 1971,
1972, 1974, 1978); program. simf. kûriniai, tarp jø –
November 1918 („1918-øjø lapkritis“); koncertai (or-
kestrui, 1972; f-nui, 1970; vè., 1974; sm., 1977); ka-
mer. ir vokal. kûriniai; pjesës f-nui. Jonas Klimas
Geist Edwin [Edvinas Ge¤stas; g. 1902, m. 1942 Kau-
ne], vok. kompozitorius. Baigë Berlyno kons-jà. Po
1933 apsigyveno Kaune. Hitlerininkø nuþudytas IX
forte. Sukûrë operà „Dionisijaus sugráþimas“ (1938),
„Vokiðkàjá requiem“, simf. paveikslø diptikà „Ið Lietu-
vos“, uvertiûrà Antacos, solo dainø, chorø; harmoniza-
vo liet. liaudies dainø. Paraðë kn. „Antikiniai ir moder-
nieji pradai liet. liaudies dainose“ (1940, vok. k.),
straipsniø apie liet. ir latviø l. dainas. Duomenø apie
∆ yra M. Jackevièiaus ir J. Skliutausko dokument. pje-
sëje „Kaino þymë“ (iðsp. 1972; 1973 iðleista pavadini-
mu „Að girdþiu muzikà“). 1973 Lietuvoje surengtas ∆
kûriniø koncertas. Arvydas Karaðka
Geisterharfe (vok.) – Eolo arfa.
Gelber Bruno Léonardo [Brunas Leonardas Gelbêras;
g. 1941.III.19 Buenos Airëse], Argentinos pianistas.
Bûdamas 5 metø pirmà kartà koncertavo. Nuo 1960
mokësi Paryþiuje (pas M. Long). 1961 Long ir Thibaud
konkurso laureatas. Gastroliavo daugelyje Europos,
Ð. ir P. Amerikos ðaliø, Japonijoje. Skambina áv. lai-
kotarpiø ir stiliø (J. S. Bacho, L. van Beethoveno,
J. Brahmso, F. Liszto, Fr. Schuberto, R. Schumanno)
kûrinius. Daugelá savo atliekamø kûriniø áraðë á plokð-
teles. Danutë Mekaitë
Gélgotas Valentinas [g. 1953.VII.31 Kaune], liet. flei-
tininkas. 1976 baigë Lietuvos kons-jà (L. Survilos kl.).
1977–80 studijavo Maskvos Èaikovskio kons-jos asis-
tentûroje staþuotëje (J. Jagudino kl.). 1979 tarpt. at-
likëjø mediniais puè. instrumentais konkurse Minske
laimëjo I premijà. Nuo 1988 dësto Lietuvos MuA; doc.
(1998). ∆ groja solo ir kamer. ansambliuose (1975–90
buvo Lietuvos komp. s-gos kamerinio ansamblio na-
rys; ðiuo metu Lietuvos nac. simf. orkestro fleitø gru-
pës koncertmeisteris). Koncertavo Lietuvoje ir uþsie-
nyje, padarë 110 áraðø radijuje, iðleido sol. plokðtelæ
(su M. Rubackyte) ir keletà su Lietuvos kameriniu or-
kestru bei su Lietuvos komp. s-gos kameriniu ansam-
bliu. ∆ aranþuoja pjeses áv. fleitø ansambliams. 1998
iðleido dvi M. K. Èiurlionio pjeses, aranþuotas fleitai
ir f-nui. Pav. Rûta Gaidamavièiûtë
Gelmetti Vittorio [Vitorijus Dþêlmetis; g. 1925.IV.25
Milane], it. komp., muz. kritikas. 1959 studijavo diri-
gavimà Chigianos MuA Sienoje. Nuo 1963 dirbo elek-
troakustikos laboratorijose Romoje, Florencijoje, Var-
ðuvoje. Pirmuosiuose kûriniuose ryðku B. Bartóko,
A. Weberno, I. Stravinskio átaka. 1959 sukûrë pirmà-
já elektroninës muz. kûriná, nulëmusá tolimesnæ ∆ kû-
rybos kryptá. Kûryba grindþiama poparto, dadaizmo
bei siurrealizmo estetika. Sukûrë elektroninæ muzikà
M. Antonioni filmui Il deserto rosso („Raudonoji dy-
kuma“, 1964). Ona Juozapaitienë
Geminiani Francesco [Franèeskas Dþeminjånis; krikð-
tytas 1687.XII.5 Lukoje, m. 1762.IX.17 Dubline],
it. smuikininkas, komp., muz. teoretikas. Vienas þy-
miausiø XVIII a. it. smuikininkø. C. Lonati, A. Co-
relli, A. Scarlatti mokinys. 1707 grieþë Lukos orkest-
re, 1711–13 dirbo Neapolyje, nuo 1714 gyveno
Londone, koncertavo (su G. Fr. Händeliu), dirbo ped.
darbà, padëdamas pagrindus anglø smuiko m-lai. Nuo
1759 gyveno ir dirbo Dubline. Sukûrë kûriniø orkest-
rui (concerto grosso), smuikui (koncertø, sonatø, trio,
pjesiø), violonèelei, klavesinui, scenai. Paraðë keletà
metodiniø traktatø, tarp jø – „The Art of Playing on
the Violin“ („Smuikavimo menas“, 1751).
Bronius Ambraziejus
gêmshornas (vok. Gemshorn): 1. Muz. instrumentas –
puè. aerofonas. Gyvulio rago pavidalo medinë fleita
su 4 skylutëmis pirðtams. Vartota XVI a. Europoje.
2. Vargonø registras. Romualdas Apanavièius

Gencer Leyla [Leila Ge¹dþer; g. 1927.X.10 Stambu-
le], turkø dainininkë (sopranas). Studijavo Ankaros
kons-joje. Debiutavo 1950. Dainavo þymiausiuose pa-
saulio teatruose (Neapolyje, 1953; San Franciske,
1956; Milane, 1957; Vienoje ir Londone, 1962), tarpt.
festivaliuose (Spolete ir Florencijoje, 1959; Zalcbur-
ge, 1961; Glaindborne, 1962, 1963, 1965; Veronoje,
1965). Dainavo klasikinëse (Lucia, Violetta, Manon 2,
Norma, Cio Cio San, Tatjana) ir XX a. kompozitoriø –
S. Prokofjevo, L. Nono, N. Castiglioni – operose.
Danutë Mekaitë
gênderas (javieèiø k.), muz. instrumentas – muðama-
sis idiofonas. Metalofonas. Tai 10–12 plonø þalvario
plokðèiø, pakabintø ant virveliø. Po kiekviena plokðte
kybo bambuko vamzdis (rezonatorius). Muðama 2 me-
dþio arba rago kuokelëmis su kauèiuko antgaliais. Var-
tojamas gamelane. Birutë Þalalienë
Gendron Maurice [Morisas Þandrònas; 1920.XII.26
Nicoje – 1990.VIII.20 Greze prie Luaros], pranc. vio-
lonèelininkas. Studijavo Nicos, Paryþiaus kons-jose.
1954–70 dëstë Sarbriukeno violonèelininkø meistrið-
kumo kursuose, vëliau Paryþiaus kons-joje, Y. Menu-
hino m-loje Londone. Grieþë XVIII–XX a. kompozi-
toriø kûrinius. Koncertavo Europos, P. ir Ð. Amerikos,
Afrikos ðalyse, Japonijoje. Rûta Prusevièienë
generalbõsas tiksliau↑ skaitmeninis bosas.
generålinë pãuzë (lot. pausa generalis), nuoroda na-
tose, reiðkianti visø orkestro instrumentø arba choro
balsø skambëjimo pertraukà, ne trumpesnæ uþ 1 tak-
tà. Partitûroje ∆ þymima santrumpa G. P. Jonas Klimas
generålinë repetícija (lot. generalis – visuotinis, svar-
biausias), paskutinë repeticija prieð spektaklá, koncertà
ar kt. renginá. ∆ daþnai dalyvauja þiûrovai (klausytojai).
Audronë Þiûraitytë
generåtorius (lot. generator – gamintojas), muz. instru-
mento dalis, sukelianti vibratoriaus virpesius (pvz.,
smuiko strykas, bûgno kuokelë, vargonø oro pûtimo
mechanizmas). Vibratorius gali bûti suþadinamas pa-
skirais smûgiais arba gnybiu, aerodinam. procesais, trin-
timi, el. jëgø veikimu. Elektroniniø muz. instrumentø
∆ yra átaisas su elektron. lempomis arba tranzistoriais.
Juo gaunami norimos formos (sinusiniai, pjûkliniai,
staèiakampiai, baltojo triukðmo) el. virpesiai, trans-
formuojami á áv. tembro garsus. Vytautas Bièiûnas
generoso (it., AN) – kilniai, puikiai.
„Genesis“, D. Britanijos roko grupë. Ákurta 1967 Char-
terhouse’o m-loje. Sudëtis: P. Gabrielis (vokalas),
T. Banksas (klaviðiniai), M. Ruthefordas (git.), A. Phi-
lipsas (git.), J. Mayhew (muðamieji). 1969 iðleido pir-
màjà kompakt. plokðtelæ „From Genesis to Revela-
tion“. Nuo 1971 vietoj Philipso ir Mayhew grojo
S. Hacket (iki 1977) ir Ph. Collinsas. Naujoji sudëtis
debiutavo iðleisdama albumus „Nurcery Crime“ (1971)
ir „Foxtrot“ (1972). Ði grupë ið kitø iðsiskyrë dramati-
zuotu P. Gabrielio vokalu. Nuo 1976, iðleidusi albu-
mà „A Trick of the Tail“, grupë ëmë groti mainstream
rokà. Pav. Darius Uþkuraitis
Gìniuðas Julius [g. 1962.IV.10 Vilniuje], liet. dirigen- ge¹slës: 1. Sen. lenkø styginiø muz. instrumentø ben-
tas. Dirigento R. Geniuðo sûnus. 1986 baigë Lietuvos
genslës
""#
kons-jà (J. Aleksos kl.). Nuo 1986 Kauno muz. teatro
dirigentas, nuo 1990 – vyriausiasis dirigentas. Nuo 1992
diriguoja ir Lietuvos operos ir baleto teatre. Nuo 1991
dësto Lietuvos MuA (Kauno f-te). Parengë ir diriga-
vo V. Kuprevièiaus „Þiogas ir skruzdë“, W. A. Mozar-
to „Visos jos tokios“, G. Verdi Rigoletto, „Traviata“,
A. Glazunovo „Panelë tarnaitë“, L. van Beethoveno Fi-
delio, J. Strausso „Ðikðnosparnis“, Ch. Gounod „Faus-
tas“, K. V. Banaièio „Jûratë ir Kastytis“ bei Fr. Floto-
wo Martha (abi Kaune ir Èikagoje), U. Giordano
Andrea Chénier. Gastroliavo Baltarusijoje, Estijoje,
Latvijoje, Vokietijoje. Pav. Nemira Pipikaitë
Gìniuðas Petras [g. 1961.II.6 Vilniuje], liet. pianistas.
Dirigento R. Geniuðo sûnus. 1979–81 studijavo Lie-
tuvos kons-joje (J. Karnavièiaus kl.), 1985 baigë Mask-
vos kons-jà (V. Gornostajevos kl.). Nuo 1990 dësto
Lietuvos MuA; prof. (1999). Nuo 1992 dësto Tokijo
„Jamaha music foundation“. 1996–98 dëstë Londono
karaliðkojoje MuA. 1989 Saragosoje (Ispanija) pia-
„Genesis“
nistø konkurso „Pilar Bayona“ II premija, 1991 Sinsi-
natyje (JAV) A. M. S. A. III premija, Oberlaine (JAV)
Y. C. A. A. I premija, 1992 „Palm Beach invitational
international“ konkurso (JAV) I premija. 1993 to pa-
ties konkurso þiuri narys. Koncertuoja ávairiose ðaly-
se su simf. orkestrais ir surengdamas solo koncertus,
dalyvauja festivaliuose. Iðleido kompakt. plokðteliø.
Lietuvos Respublikos nacionalinë premija 1992. Pav.
Vaclovas Juodpusis
Gìniuðas Rimas [g. 1920.VIII.28 Sankt Peterburge], liet.
dirig., pianistas, pedagogas. 1933–48 (su pertraukomis)
studijavo Kauno kons-joje. 1945 baigë B. Dvariono
Julius Geniuðas
f-no klasæ, 1948 – M. Bukðos dirigavimo klasæ. 1949–
51 tobulinosi Sankt Peterburgo kons-joje (pas S. Jelci-
nà, I. Altermanà ir I. Musinà). 1951–52 Lietuvos radi-
jo simf. orkestro dirigentas. 1952–96 Lietuvos OBT
dirigentas (1958–75 ir 1991–94 vyriausiasis dirigentas).
1949–98 dëstë Lietuvos MuA; prof. (1981). Koncerta-
vo kaip dirigentas ir pianistas Lietuvoje bei uþsienyje.
Parengë ir dirigavo: operas – G. Verdi Don Carlos
(1959), „Traviata“ (440 kartø, 40 naujameèiø, 1974,
1980, 1992), V. Klovos „Duktë“ (1960, LSSR valst. pre-
mija), Ave vita (1974), „Pilënai“ (1978), S. Prokofjevo
„Meilë trims apelsinams“ (1963), V. Lauruðo „Paklydæ
paukðèiai“ (1967), R. Ðèedrino „Ne vien tik meilë“ Petras Geniuðas
(1973) ir kt.; baletus – J. Juzeliûno „Ant mariø kran-
to“ (1953), A. Rekaðiaus „Aistros“ (1971) ir kt. Paraðë
kn. „Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai“ (1973) bei
„Operos solisto pratimai“ (1985). Lietuvos d. kun-ðèio
Gedimino III laipsnio ordinas 1996. Pav. Nemira Pipikaitë
génos (gr.), genus (lot. rûðis, atmaina), sen. Graikijos
muz. sistemos pagrindà sudaranèiø tetrachordø tipas.
Buvo 3 ∆; jie skyrësi intervalais tarp tetrachordo gar-
sø. Diaton, genus diatonicum, turëjo 2 sveikuosius to-
nus (pvz., e-d-c-h); chroma, genus chromaticum, – 2
pustonius (pvz., e-des-c-h); enharmonia, genus enhar- Rimas Geniuðas
monicum, – 2 ketvirtatonius (pvz., e-c-cJ-h). Kiekvie-
nas ∆ turëjo variantø, vad. „atspalviø“ (gr. chroa),
pvz., genus diatonicum buvo dorinis (e-d-c-h), fryginis
(e-d-cis-h), lydinis (e-dis-cis-h). Algirdas Ambrazas
dras pavadinimas (lenk. gæúle; ankstesni pavadinimai
gentile
""$
neiðliko). Þinoma keletas tokiø instrumentø: Opolës
∆, Gdansko ∆, senosios lenkiðkos ∆ (staropolskie).
Opolës ∆, rastos archeologø, priskiriamos XI a. II pu-
sei. Jø korpusas panaðus á siaurà lovelá, turi 2 stygas.
Buvo grieþiama stryku. Gdansko ∆ penkiastygës, ras-
tos archeologø, datuojamos XII–XIII a. Senosios len-
kiðkos (staropolskie) priskiriamos XVII a. Korpusas
plokðèias, ovalo formos, turëjo 2 stygas. Manoma, kad
buvo grieþiama stryku arba gnaibant.
2. Sen. lenkø liaudies muz. instrumentas – stryk. chor-
dofonas (lenk. gæúle podhalañskie, slóbcoki). Medinis
korpusas skaptuotas arba klijuotas, kriauðës arba val-
ties pavidalo, su trumpu kakleliu ir 3–4 stygomis (de-
rinamos kvintomis). Strykas lanko formos. Grieþiant
∆ laikomos atremtos á krûtinæ þemiau kair. peties. Gar-
sas ðaiþus. Paplitusios Podhalëje ir Tatruose. Vartoja-
mos folkloro ansambliuose. Antanas Auðkalnis
gentile, gentilmente (it., AN) – ðvelniai, maloniai.
Nina Gerasimova-Persidska
Georgescu George [Dþordþë Dþordþêsku; 1887.IX.12
Sulinoje – 1964.IX.1 Bukareðte], rum. dirigentas, vio-
lonèelininkas. Mokësi Bukareðto kons-joje pas C. Di-
mitrescu (violonèelës kl.). 1910–14 studijavo Berlyno
aukðtojoje muz. m-loje pas H. Beckerá (vè. kl.), R. Kah-
nà (kompozicijà) bei A. Kleffelá ir A. Nikischà (diriga-
vimà). 1911–14 violonèele grieþë H. Marteau kvartete.
1920–45 ir 1954–64 Bukareðto filh-jos orkestro vyriau-
siasis dirigentas. 1922–40 (su pertraukomis) Bukareðto
OT dirigentas. Garsëjo kaip R. Strausso ir G. Enescu
muzikos interpretuotojas; daug dëmesio skyrë ðiuo-
laik. muzikai. Rumunijos nac. premijø laureatas (1949
Ernst Ludwig Gerber
ir 1957). Ona Juozapaitienë
Geråsimova-Persidskâ Nina [Íèíà Àëåêñàíäðîâíà
Ãåðàñèìîâà-Ïåðñèäñêà; g. 1927.XII.23 Kijeve], ukr.
muzikologë, pedagogë. Menotyros dr. (1978). Baigë
Kijevo kons-jos Istorijos ir teorijos f-tà (1951, L. Re-
vuckio mokinë) bei Fortepijono f-tà (1952, A. Janke-
levièiaus kl.). Nuo 1953 dësto Kijevo kons-joje; prof.
(1979). Parengë 40 muzikologø, vadovavo 30 diser-
tantø (dalis jø tyrë ir liet. muzikà). Daugiausia tiria
Martin Gerbert daugiabalsiðkumo istorijà ir teorijà; sukûrë ukrainie-
èiø muz. medievistø m-là, vadovauja Muzikinës uk-
rainistikos centrui. Yra UNESCO Tarptautinës muz.
tarybos Nacionalinio k-to generalinë sekretorë, áv. Uk-
rainos ir tarpt. muz. organizacijø narë; Ukrainos nu-
sipelniusi meno veikëja (1997). Skaitë paskaitas Gra-
co, Krokuvos, Varðuvos, 5 JAV un-tuose, Lietuvos
MuA; dalyvavo keliolikoje tarpt. kongresø ir konfe-
rencijø Europoje ir JAV. Paskelbë >80 moksl. publi-
kacijø, tarp jø – kn. „Ïàðòåñíûé êîíöåðò â èñòîðèè
ìóçûêàëüíîé êóëüòóðû“ („Partesinis koncertas muz.
kultûros istorijoje“, 1983),„„„Ðóññêàÿ ìóçûêà XVII ñòî-
ëåòèÿ. Âñòðå÷à äâóõ ýïîõ“ („XVII a. rusø muzika.
Dviejø epochø sandûra“, 1994). Parengë spaudai se-
novinës muzikos partitûrø, muzikologijos straipsniø
kolektyv. rinkiniø. Pav. Algirdas Ambrazas
Gerber [Gêrberiai], vok. muzikai: Heinrich Nikolaus
[Heinrichas Nikolausas; 1702.IX.6 Venigen Eriche
(netoli Zondershauzeno) – 1775.VII.6 ten pat], varg.,
kompozitorius. Nuo 1724 ∆ vargonuoti mokë J. S. Ba-
chas. 1724–27 Leipcigo un-te studijavo teisæ. 1728 var-
gonininkavo Heringene, nuo 1731 Zondershauzene,
nuo 1749 buvo dar ir rûmø sekretoriumi. Sukûrë kû-
riniø f-nui (koncertø, siuitø, menuetø, trio) ir vargo-
nams (preliudø ir fugø, invencijø). Patobulino vargo-
nus, sukonstravo 4 oktavø ksilofonà. Perraðinëjo
J. S. Bacho kûrinius (siuitø klavesinui rinkinius), pa-
teikë þiniø apie J. S. Bacho ped. metodikà (iðsp. ∆ sû-
naus Ernsto Ludwigo biograf. þodynuose). Ernst Lud-
wig [Ernstas Liudvigas; 1746.IX.29 Zondershauzene –
1819.VI.30 ten pat], leksikografas, vargonininkas.
Heinricho Nikolauso sûnus. Muzikos mokë tëvas. Stu-
dijavo Leipcigo un-te teisæ, grieþë violonèele Leipci-
go teatro orkestre, koncertavo kaip klavesinininkas.
1775 po tëvo mirties dirbo rûmø sekretoriumi. Sukau-
pë vienà didþiausiø XVIII a. privaèiø muz. bibliotekø,
kurià papildë savo tëvo rinkiniais ir dalimi J. V. Eckel-
to ir J. G. Waltherio bibliotekø. Surinko daug dokumen-
tø (biograf. duomenø, korespondencijø) apie áv. kom-
pozitorius. 1732, remdamasis J. G. Waltherio þodynu,
iðleido komp. biografijø þodynà. Vëliau já iðplëtë („His-
torisch-biographisches Lexicon der Tonkünstler“, 2 t.,
1790–92), dar vëliau papildë: pateikë muz. instrumen-
tø ir jø meistrø sàraðus („Neues historisch-biographis-
ches Lexicon der Tonkünstler, 4 t., 1812–14). 1792 ið-
leido J. Haydno publikuotøjø kûriniø rodyklæ („Versuch
eines vollständigen Verzeichnisses von Haydns gedruck-
ten Werken“). Paraðë daug muzikologijos straipsniø.
Sukûrë kûriniø f-nui (sonatos), vargonams (choral. pre-
liudai), puè. orkestrui (marðai). Pav. Nijolë Taluntytë
Gerbert Martin (Franz Dominik Bernhard) [Martinas
Gêrbertas; tikr. vardai Francas Dominikas Bernhardas;
1720.VIII.11 Horbe (prie Nekaros upës) – 1793.V.13
Ðv. Blaþiejaus vienuolyne (Ðvarcvaldas)], vok. teologas,
istorikas ir muzikologas. Benediktinas. 1759–63 ke-
liavo po Vokietijà, Prancûzijà, Austrijà, Italijà ir Ðvei-
carijà, tyrë vid. amþiø traktatus, rinko medþiagà mu-
zikos ir lit-ros istorijai. Svarb. veikale „Scriptores
ecclesiastici de musica sacra potissimum“ („Baþnyèios
raðytojai apie dabart. sakralinæ muzikà“, 1784, 3 t.)
pirmàkart iðspausdino daugelio IX–XV a. muzikos te-
oretikø raðtus. Veikale „De cantu et musica sacra a
prima ecclesiae aetate usque ad praesens tempus“
(„Apie dainavimà ir sakral. muzikà nuo pirmojo Baþ-
nyèios amþiaus iki ðiø laikø“, 1774, 2 t.) këlë bûtinybæ
reformuoti to meto baþn. muzikà. Iðleido vok. giesmy-
nà su 35 giesmëmis „Die christliche Lehre in Liedern“
(„Krikðèion. mokymas giesmëse“, 1773). Paraðë esë ið
liturgijos, teologijos ir istorijos. Pav. Vilija Gerulaitienë
Gergíjevas Valerijus [Âàëåðèé Àáèñàëîâè÷ Ãåðãèåâ;
g. 1953.V.2 Maskvoje], rusø dirigentas. Studijavo Sankt
Peterburge. Nuo 1977 dirigavo Sankt Peterburgo Ma-
rijos teatre, nuo 1988 ðio teatro vyriausiasis dirig. ir
meno vadovas. 1981–85 ∆ Armënijos valst. orkestro
vyriausiasis dirigentas; dirigavo Berlyno, Dresdeno ir
Prancûzijos orkestrams. 1992 Niujorko MO teatre diri-
gavo „Borisà Godunovà“ ir „Pikø damà“. Londono CG
teatre bendradarbiavo statant „Borisà Godunovà“, „Ug-
niná Angelà“, „Karà ir taikà“. 1994 vadovavo Rimskio-
Korsakovo muz. festivaliui Sankt Peterburge. Rusijos
Federacijos valst. premija 1993. Ona Juozapaitienë
Gerhard Roberto [Robertas Cherãrdas; 1896.IX.25
Valse (Katalonija) – 1970.I.5 Kembridþe (D. Britani-

ja)], isp. kompozitorius. Kompozicijà studijavo Bar-
selonoje pas F. Pedrellá (iki 1922). 1923–28 studijavo
Vienoje ir Berlyne pas A. Schönbergà. Barselonoje dir-
bo muz. mokytoju (Escola Normal de la Generalitat),
Katalonijoje – bibliotekininku. Nuo 1939 gyveno
Kembridþe. Sukûrë operà The Duenna (1947), bale-
tø, tarp jø – Ariel (1934), Soirées de Barcelona („Bar-
selonos vakarai“, 1938), Don Quixote (1941), Alegrias
(1942), Pandora (1945), 5 simf-jas (1941, 1953, 1960,
1967, 1969), koncertø (smuikui ir orkestrui, 1945;
f-nui ir orkestrui, 1951; klavesinui ir orkestrui, 1955–
56; klarnetui ir styginiams, 1951; orkestrui, 1965), styg.
kvartetà (1953), fp. trio (1918), áv. sudëties kamer. an-
sambliø, vokal., kino filmø, dramos spektakliø, radijo
muzikos. Paraðë straipsniø, esë. Violeta Tumasonienë
Gerhardi Christine [Kristina Dþerhãrdi; g. apie 1780
Èekijoje, m. XIX a. I p. Italijoje], it. dainininkë (sop-
ranas). Dainuoti mokësi Vienoje. 1798 dainavo J. Hayd-
no oratorijos „Pasaulio sukûrimas“ premjeroje Vienoje
(dirigavo J. Haydnas), koncertavo su L. van Beethove-
nu ir J. Haydnu. Vëliau dainavo Genujos operoje. 1804–
23 su vyru gyd. J. Francku gyveno Vilniuje, dainavo
labdaringuose koncertuose ir operø spektakliuose, dir-
bo ped. darbà. 1809 ∆ pirmoji Vilniuje atliko J. Hayd-
no oratorijos „Pasaulio sukûrimas“ Arkangelo Gab-
rieliaus ir Ievos partijas. Nuo 1823 gyveno Italijoje.
Vaidmenys: Giulietta (N. A. Zingarelli „Romeo ir Giu-
lietta“), Angolina (A. Salieri „Angolina“), Grafienë 2
ir kiti. ∆ mokinë J. Skibinska nuo 1827 dainavo Vil-
niuje savo vyro K. Skibinskio antreprizëje.
Tamara Vainauskienë
Gerhardt Elena [Elena Gêrhart; 1883.XI.11 Leipcige –
1961.I.11 Londone], vok. dainininkë (mecosopranas).
1900–04 studijavo Leipcigo kons-joje. 1903 debiuta-
vo kaip koncertø dainininkë (f-nu akompanavo A. Ni-
kischas). 1903–04 Leipcigo OT solistë. Vëliau atsidë-
jo koncertinei veiklai. Garsi Fr. Schuberto, H. Wolfo,
J. Brahmso dainø atlikëja. Gastroliavo Europos ðaly-
se, JAV. Nuo 1933 gyveno Londone; privaèiai dëstë
dainavimà. Paraðë autobiografinæ kn. „Recital“ („Re-
èitalis“, 1953). Rûta Prusevièienë
Gêringas David [g. 1946.VII.20 Vilniuje], Lietuvos ir
Vokietijos violonèelininkas, pedagogas, dirigentas.
1968 baigë Maskvos kons-jà (M. Rostropovièiaus kl.).
1970 laimëjo I premijà ir aukso medalá tarpt. Èaikov-
skio konkurse. 1970–75 Lietuvos filh-jos solistas. 1975
emigravo á Vokietijà ir pradëjo pasaulinæ karjerà. Da-
bar gyvena Hamburge; dësto Liubeko aukðtojoje muz.
m-loje; profesorius. ∆ koncertuoja solo ir su þymiau-
siais pasaulio simf. orkestrais (Berlyno filh-jos, Ciûri-
cho, Èikagos, Detroito, Londono filh-jos, Monrealio,
Tokijo, Vienos) bei dirigentais (G. Albrechtu, V. Ash-
kenazy’u, S. Byèkovu, D. Gatti, M. Gielenu, K. Kon-
draðinu, M. Rostropovièiumi, W. Sawallischu, M. Tho-
masu). Grieþia su þmona pianiste T. Schatz-Geringas.
Jø duetas su pasisekimu koncertuoja þymiausiose pa-
saulio koncertø salëse. ∆ atliekamø kûriniø repertua-
ras labai platus – nuo baroko epochos sonatø violonèe-
lei iki avangard. kûriniø. ∆ bendradarbiauja su komp.
H. Dutilleux, G. Ligeti, K. Pendereckiu. ∆ pirmasis rusø
modernistø (E. Denisovo, S. Gubaidulinos, A. Schnitt-
Germanavièius
""%
ke’s) ir lietuviø komp. (O. Balakausko, V. Barkausko,
B. Kutavièiaus, A. Ðenderovo, M. Urbaièio) naujausiø
kûriniø atlikëjas. Áraðë >30 kompaktiniø plokðteliø, ga-
vo daug apdovanojimø uþ áraðus, tarp jø – Grand Prix
du disque uþ L. Boccherini 12 koncertø vè. áraðà, Dia-
pason d’or uþ H. Dutilleux kamerinës muzikos áraðus,
Vokietijos plokðteliø kritikø prizà uþ pirmàjá visø
H. Pfitznerio koncertø vè. áraðà. Nuo 1992 ∆ kasmet
su nauja programa koncertuoja Lietuvoje. 1998 Vil-
niuje pirmà kartà surengta „Violonèelës savaitë“. Per
jà ∆ grieþë su savo mokiniais ir pasirodë kaip dirigen-
tas. Lietuvos muzikø d-jos garbës narys (nuo 1999).
Lietuvos d. kun-ðèio Gedimino IV laipsnio ordinas
1999. Pav. Ona Juozapaitienë
Gêringas Jokûbas [1938.III.23 Vilniuje – 1990.VIII.4
Toronte (Kanada)], smuikininkas, pedagogas. D. Gerin-
go brolis.1961 baigë Lietuvos kons-jà (V. Radovi-
èiaus kl.). 1961–62 dëstë Kauno muz. m-loje. 1962–64
grieþë Èerniachovsko (Kaliningrado sr.) armijos orkest-
re. 1964–73 gyveno Rygoje, grieþë solo, filh-jos styg.
orkestre, dëstë Medinio muz. m-loje, vadovavo Styg.
instrumentø skyriui ir m-los simf. orkestrui. 1973 emig-
ravo á Izraelá, grieþë solo, Tel Avivo styg. orkestre. Kon-
certavo Europoje, Azijoje, Ð. Amerikoje. Nuo 1975
grieþë Toronto simf. orkestre. Nuo 1978 dëstë Toron-
to karaliðkojoje kons-joje (smuiko kl.). Dirigavo stu-
dentø simf. orkestrui. Paraðë ir iðleido vadovëlá smui-
kininkams. Ramunë Kryþauskienë
Gerlach Hannelore [Hanelorë Gêrlach; g. 1945.I.26
David Geringas
Kënigze (Tiûringija)], vok. muzikologë. 1967 baigë
Greifsvaldo un-tà. 1975–91 VDR Menø akademijos
Muzikos sk. mokslinë bendradarbë, 1991–94 Branden-
burgo kraðto Mokslo tyrimø ir Kultûros m-jos Muzi-
kos sk. vadovë, nuo 1994 muz. referentë. Nuo 1992
„Bukovo susitikimø“ kuratoriumo pirmininkë (susiti-
kimuose dalyvavo nemaþai Lietuvos muzikø), nuo
1993 „Moterø kompozitoriø kultûros in-to vakar ir
ðiandien“ Heidelberge kuratoriumo narë. 1972–90
VDR komp. ir muzikologø s-gos narë, Lietuvos kom-
pozitoriø s-gos garbës narë (nuo 1990). Tiria buv.
SSRS (ir lietuviø), buv. VDR ðiuolaik. muzikà. Svarb.
darbai: knygos, tarp jø – „Zum Musikschaffen in der Hannelore Gerlach
Sowjetunion 1960–1975“ („Muzikos kûryba Sovietø
Sàjungoje 1960–1975“, 1977), „Zum Schaffen vom Ro-
dion Schtschedrin“ („Apie Rodiono Ðèedrino kûrybà“,
1982), „Fünfzig sowjetische Komponisten der Gegen-
wart. Fakten und Reflexionen. Eine Dokumentation“
(„50 ðiuolaikiniø tarybiniø kompozitoriø. Faktai ir ap-
màstymai. Dokumentai“, 1984), „Sowjetische Musik im
Licht der Perestroika“ („Tarybinë muzika perestroikos
ðviesoje“, su H. Danuser ir J. Köchel, 1990), >500
straipsniø, radijo laidos ir kt. Pav. J÷ratë Burokaitë
Vytautas Germanavièius
Germanåvièius Vytautas [g. 1969.VI.8 Vilniuje], liet.
kompozitorius. 1996 baigë Lietuvos MuA (J. Juzeliû-
no kompozicijos kl.). 1997–98 Lietuvos radijo kult.,
publicistiniø ir muz. laidø vedëjas. ISCM Lietuvos sek-
cijos prezidentas. 1992–98 dalyvavo tarpt. vasaros
komp. kursuose ir seminaruose Anglijoje (pas J. Har-
vey’ø), Lenkijoje (pas O. Balakauskà), Olandijoje (pas
L. Andriessenà), Ðvedijoje, Ðveicarijoje. 1996 W. Glocko
stipendija (D. Britanija), 1997 ir 2000 Lietuvos kultû-
Gershwin
""&
ros m-jos valst. stipendija jauniesiems menininkams,
2000 UNESCO-Aschbergo stipendija kûryb. darbui
Banfo menø centre (Kanada). 1995 Gruodþio kon-
kurso II premija ir Lietuvos komp. s-gos muzikos fon-
do konkurso IV premija, 2000 – I premija. Kûriniai:
Affluente simf. orkestrui (1995), Eos tûbai solo (1995),
„Kosminiai spinduliai“ alt. saksofonui (1995), „Ekspre-
sija“ styg. kvartetui (1996), „Paukðèiø kryptis“ sakso-
fonø kvartetui (1996), „Judëjimas kristalais“ 2 f-nams
(1989–96), Perpetuum mobile f-nui (1989–98), „Takas“
muð. ir elektriniam kb. (1997), „Su tylos roþe lûpø kam-
pe“ balsui, altiniam saksofonui, trbn., f-nui, muð., kb.
ir fonogramai (1997), „Smëlynø debesys“ (dedikuota
Olandijos ansambliui „de ereprijs“, 1998), „Kita erdvë“
balsui, fl., valt. ir 3 vè. (1998). Pav. Ona Juozapaitienë
Gershwin George [Dþordþas Gêrðvinas; 1898.IX.26
Brukline (Niujorkas) – 1937.VII.11 Beverli Hilse (Ho-
livudas)], JAV komp., pianistas, dirigentas. Rusijos þy-
dø emigrantø sûnus. Muzikos sistemingai nestudijavo.
1913–18 mokësi pas pianistà ir komp. Ch. Hambitze-
George Gershwin
rá, 1915–17 muz. teorijos pas E. Kilenyi. 1923 trum-
pai studijavo kompozicijà ir instrumentuotæ pas
R. Goldmarkà, 1932 pas A. Bodanzky, H. Cowellà,
J. Schillingerá. ∆ talentà ugdë Brodvëjaus muz. aplin-
ka. 1916 ∆ sukûrë pirmuosius pramog. kûrinius, 1918
pirmàjá muz. reviu „Pusë devyniø“. ∆ iðgarsëjo sukû-
ræs operetæ La La Lucille (1919) ir dainà Swanee. Per
metus ðios dainos buvo parduota >2 mln. plokðteliø
ir >mln. natø egzemplioriø. 1919–38 paraðë muzikà
>20 reviu ir muz. komedijoms (dainø tekstø autorius
∆ brolis Ira). 1928 ∆ lankësi Europoje. Paryþiuje ben-
dravo su M. Raveliu, I. Stravinskiu, D. Milhaud, lan-
Ottmar Gerster kë N. Boulanger kompozicijos kursus. Europoje pa-
raðë fantazijà simf. orkestrui „Amerikietis Paryþiuje“.
1932 ∆ sukûrë II rapsodijà f-nui ir orkestrui, „Kubie-
tiðkàjà uvertiûrà“ simf. orkestrui. 1935 JAV ávyko ope-
ros „Porgy’s ir Bess“ premjera. Paskutiniais gyvenimo
metais ∆ daugiausia kûrë muzikà kino filmams. ∆ kûry-
boje derino akademinës ir pramoginës muzikos stilius.
Atnaujinæs amer. muzikos intonacinæ sferà afroameri-
kietiðkojo folkloro bruoþais ir þanrais (bliuzas, spiri-
èiuelis), savo kûryboje jungë dþiazo stiliø su tradicinio
simfonizmo principais bei sceninës muzikos tradicijo-
mis. Ryðkiausiai visa tai ákûnyta „Þydrojoje rapsodi-
joje“, paraðytoje garsaus dþiazo pianisto P. Whitema-
Viktoras Gerulaitis
no uþsakymu, bei operoje „Porgy’s ir Bess“. Ðie ∆
kûriniai tapo ryðkiausiais Ð. Amerikos profesionalio-
sios muzikos stiliaus pavyzdþiais.
KÛRINIAI. Orkestrui: An American in Paris („Ame-
rikietis Paryþiuje“, 1928); Cuban Overture („Kubietið-
koji uvertiûra“, 1932); Siuita ið operos „Porgy’s ir Bess“
(1936). F-nui ir orkestrui: Rhapsody in Blue („Þydroji
rapsodija“, 1924); koncertas f-nui f-moll (1925); Second
Rhapsody (antroji rapsodija, 1932). Sceniniai: opera Por-
gy and Bess („Porgy’s ir Bess“, 1935, Lietuvoje past.
1968); muz. komedijos ir reviu: – Half Past Eight („Pu-
së devyniø“, 1918), La La Lucille (1919), The Rainbow
Revue („Vaivorykðtës reviu“, 1923), Sweet Little Devil
(„Mielasis velniûkðtis“, 1923), Lady, be Good („Ledi,
bûk gera“, 1924), Primrose („Raktaþolë“, 1924), Stop
Flirting („Nekoketuok“, 1924), Tell Me More („Pasakyk
man daugiau“, 1925), Song of the Flame („Aistros dai-
na“, 1925), Oh, Kay! (1926), Strike up the Band („Trenk,
orkestre“, 1927), Funny Face („Juokingas veidas“, 1927)
ir kt. F-nui: 2 Novelettes (1925), Three Jazz Piano Prelu-
des (trys dþiazo preliudai, 1926); ~400 dainø; kino fil-
mø muzika. Pav.
L: Schwartz C. Gershwin: his Life and Music. Indianapolis, 1973; Gold-
berg I. George Gershwin: a Study in American Music. N. Y., 1958;
Ãðèãîðüåâ Ë., Ïëàòåê ß. Äæ. Ãåðøâèí. Ì., 1956; Êîíåí Â. Ïóòè
àìåðèêàíñêîé ìóçûêè. Ì., 1962. Ona Juozapaitienë
Gerster Ottmar [Otmaras Gêrsteris; 1897.VI.29 Braun-
felse – 1969.VIII.31 Leipcige], vok. komp., smuikinin-
kas, pedagogas. Vokieèiø meno akademijos narys
(1950). Mokësi Frankfurto prie Maino kons-joje. Dës-
të smuiko ir alto klasëse Eseno, kompozicijà – Vei-
maro ir Leipcigo muz. m-lose, vadovavo darbininkø
chorams. 1951–60 VDR kompozitoriø s-gos pirminin-
kas. Sukûrë operø, baletà, kantatø, simf-jø, koncertø
áv. instrumentams, chorø, dainø ciklø. Ankstyvoji kû-
ryba turi ekspresionizmo ir neoklasicizmo bruoþø, vë-
lyvoji grindþiama muz. folkloru. Pav. Bronius Ambraziejus
Gertler André [Andrë Gêrtleris; 1907.VII.26 Budapeð-
te – 1998.VII.23 Briuselyje], Belgijos smuikininkas,
pedagogas. 1925 baigë Budapeðto Liszto MuA (J. Hu-
bay’aus smuiko ir Z. Kodãly’aus kompozicijos kl.).
1928 apsigyveno Belgijoje. 1931 subûrë kvartetà (Gert-
lerio kvartetas). Nuo 1940 Briuselio kons-jos, 1954–
59 Kelno, 1964–78 Hanoverio aukðtosios muz. m-los
profesorius. Gastroliavo daugelyje ðaliø, grieþë ávairiuo-
se muz. festivaliuose. Vadovavo vasaros meistriðkumo
kursams Zalcburge, Darmðtate (Vokietija), Stokholme,
Blumingtone (JAV). Þymus XX a. muzikos (B. Bar-
tóko kûriniø) interpretuotojas. Jurgis Dvarionas
Gerulãitis Viktoras [g. 1950.II.12 Kaune], liet. muzi-
kologas, muz. ðvietëjas. 1980 baigë Lietuvos kons-jà
(J. Gaudrimo kl.); nuo 1980 joje dësto (nuo 1992
Lietuvos MuA). 1989–91 Lietuvos kompozitoriø s-gos
atsakingasis sekretorius. 1991 LTV Muzikos redakci-
jos vyriausiasis redaktorius. 1991–92 Lietuvos kultûros
in-to direktorius. 1997–99 Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybës patarëjas kultûros klausimais. Tiria muz. stiliø
istorijà. Paraðë kn. „Muzikos stiliø raida“ (1994; Ðvie-
timo m-jos premija, 1996), paskelbë straipsniø. Po-
puliariø radijo („Tautos gaida“) ir Lietuvos TV („Mu-
zikos istorijos“) laidø autorius, 1995–97 koncertø ciklo
Ðv. Jonø baþnyèioje (Vilniuje) „Alma mater musicalis“
vedëjas. Pav.
Gervinus Georg Gottfried [Georgas Gotfrydas Gêrvi-
nusas; 1805.V.20 Darmðtate – 1871.III.18 Heidelber-
ge], vok. literatûrologas, muzikologas. Nuo 1831 Hei-
delbergo, nuo 1836 Getingeno un-te dëstë lit-ros
istorijà; prof. (1835). Tyrë G. Fr. Händelio muzikà.
1856 su M. Hauptmannu ir Fr. Chrysanderiu ákûrë
Händelio d-jà, prisidëjo prie Händelio kûriniø leidi-
mo (~100 t.). Iðvertë jo oratorijø tekstus á vok. kalbà,
paraðë veikalà „Händel und Shakespeare“ („Hände-
lis ir Shakespeare’as“, 1868), straipsniø apie Hände-
lio kûrinius. Nijolë Taluntytë
ges, garso sol bemol raidinis pavadinimas.
Ges-dur ↑ tonacija.
geses, garso sol dubl-bemol raidinis pavadinimas.

Gesualdo da Venosa Don Carlo [Donas Karlas Dþe-
zuãldas da Venozâ; g. apie 1560 Neapolyje, m.
1613.IX.8 Dþezualde], it. komp., liutnininkas. Veno-
zos kun-ðtis. Manoma, kad muzikos mokësi pas
P. Nenna’à. 1594–96 gyveno Feraroje, ten ásteigë MuA,
vienijanèià muzikus ir muz. mëgëjus. Bendravo su it.
poetu T. Tasso. Nuo 1596 gyveno Dþezualde. Gyveni-
mo pabaigoje sirgo psich. liga.
∆ laikomas vienu þymiausiø (greta C. Monteverdi ir
L. Marenzio) vëlyvojo renesanso madrigalistø. Sukû-
rë naujà madrigalo tipà – ekspresyvø, tragiðkà, drama-
tiðkà. Ið viso sukûrë ~150 madrigalø, daugelá – pagal
Tasso eiles. Madrigalø melodijose gausu chromatizmø,
interval. ðuoliø (padidintos kvartos, septimos, nonos,
decimos). Novatoriðkoje harmonijoje vartojo disonuo-
janèius sàskambius (áv. septakordus, nonakordus), vi-
sø garsaeilio laipsniø kvintakordus, gretino tolimojo
giminingumo tonacijas ir jø akordus.
Kûriniai: 6 penkiabalsiø madrigalø knygos (I ir II iðl.
1594; III – 1595; IV – 1596; V ir VI – 1611, visø mad-
rigalø partitûrà iðl. S. Molinaro 1613 Genujoje); 1 ðe-
ðiabalsiø madrigalø knyga (iðl. 1626); 2 penkiabalsës
kanconetës (iðl. 1618); Sacrarum cantionum (5 ir 6–7
balsams, 1603); Responsoria (6 balsams, 1611).
L: Einstein A. The Italian madrigal. Princeton, 1949.V. 2; Gray C., He-
seltine Ph. Carlo Gesualdo. Musician and Murderer. L., 1971; Watkins G.
Gesualdo. The Man and His Music. L., 1973. Jonas Klimas
Gìðtautas Stasys [1918.V.8 Kaune – 1962 Hale (Aust-
rija)], liet. smuikininkas. ∆ senelis Feliksas Geðtautas
buvo Plungës Oginskiø, vëliau Fredos dvaro smuiki-
ninkas. ∆ tëvas Boleslovas leido mokytis muzikos pri-
vaèiai visus 4 savo vaikus. Muzikos mokësi nuo 8 me-
tø privaèiai pas þymiausià Kaune smuiko mokytojà
F. Virzingà. Iki 1941 technikos mokslus studijavo
VDU. 1940 baigë Kauno kons-jà (V. Motekaièio kl.),
tobulinosi pas A. Metzà. 1941–44 buvo Kauno radio-
fono orkestro koncertmeisteris. Pasitraukæs á Vaka-
rus, Insbruke (Austrija) dëstë muz. m-loje, grieþë simf.
orkestre. Koncertavo kaip Auernig styg. kvarteto na-
rys ir solistas. Rimas Geniuðas
Getz Stan (Stanley) [Stenas Gêcas; tikr. vardas Stein-
lis; 1927.II.2 Filadelfijoje – 1991.VI.6 Malibu (netoli
Los Andþelo)], JAV dþiazo saksofonininkas. 1943–47
grieþë J. Teagardeno, S. Kentono, B. Goodmano an-
sambliuose, nuo 1947 W. Hermano orkestre, vëliau su-
bûrë savo kvartetà. Vienas þymiausiø XX a. dþiazo sak-
sofonininkø, 6 d-meèio cool jazz atlikëjø. 7 d-meèio ↑ 
bosanovos stiliaus pradininkas (plokðtelë „Jazz Sam-
ba“, 1962, su Ch. Byrdu). Pav. Danutë Mekaitë
Gevaert Franšois Auguste [Fransua Ogiustas Chefãrtas
(Þevaras); 1828.VII.31 Heisëje (prie Audenardës) –
1908.XII.28 Briuselyje], Belgijos muzikologas, komp.,
pedagogas. 1847 baigë Gento kons-jos f-no ir kom-
pozicijos klases. 1871–1908 Briuselio kons-jos direk-
torius. Sukûrë 11 operø, stambiø vokal. ir instr. muzi-
kos kûriniø. Labai vertingi ∆ antik. ir vid. amþiø
muzikos tyrimai. Svarbiausi muz. teorijos veikalai
„Traité général d’instrumentation“ („Bendrasis instru-
mentuotës traktatas“, 1863) ir „Traité d’harmonie
théorique et pratique“ („Teor. ir prakt. harmonijos
traktatas“, 1908, 2 t.). Pastarajame veikale ∆ paskel-
Gheorghiu
""'
bë garsø sistemø, pagrástø grynøjø kvintø santykiais,
teorijà (7 garsø diaton. sistema, 12 garsø chromat. sis-
tema, 17 garsø pilnoji chromat. sistema, 31 garso ul-
trachromat. sistema). Pav. Algirdas Ambrazas
„Gewandhaus“ (vok. „drabuþiø parduotuvë“), filh-jos
d-ja Leipcige; ðios d-jos koncertø salë ir simf. orkest-
ras. Leipcige koncertus nuo XVIII a. pradþios rengë
dvi studentø muz. d-jos (Collegia musica). 1743 ásteig-
ta privati koncertinë d-ja („Didysis koncertas“), vado-
vavusi 16 muzikantø orkestrui. 1781 Leipcigo burmist-
ras sistemingai organizuoti koncertus pavedë specialiai
direkcijai. Koncertams rengti buvo perleistos buv. dra-
buþiø parduotuvës patalpos (ið èia – ∆ pavadinimas).
1781.IX.29 ávyko pirmasis ∆ orkestro koncertas (dirig.
J. A. Hilleris). 1784 pastatytas pastatas su koncertø
sale („naujasis ∆“). Nuo XIX a. pabaigos ∆ orkestras
laikomas vienu geriausiø simf. kolektyvø pasaulyje. Þy-
miausi jo vadovai: F. Mendelssohnas-Bartholdy (1835–
43), C. Reinecke (1860–95), A. Nikischas (1895–1922),
W. Furtwängleris (1922–29), B. Walteris (1929–33),
H. Abendrothas (1934–45), Fr. Konwitschny’s (1949–
62), K. Masuras (nuo 1970). ∆ turi dar styg. kvartetà,
puè. kvintetà, chorà, kameriná (Bacho) orkestrà
Stan Getz
(ák. 1962). Algirdas Ambrazas, Jonas Klimas
Ghedini Giorgio Federico [Dþordþijus Federikas
Gedínis; 1892.VII.11 Kunëjuje (Pjemonto Alpës) –
1965.III.25 Nervyje (prie Genujos)], it. kompozitorius.
1911 baigë Bolonijos kons-jos M. E. Bossi kompozi-
cijos klasæ. 1911–18 Turino „Teatro Regio“ dirig.,
1918–38 Turino muz. licëjaus (nuo 1935 kons-jos) dës-
tytojas (f-nas, harmonija, kontrapunktas, kompozi-
cija). 1938–41 vadovavo Parmios, 1941–62 Milano
kons-jø kompozicijos klasëms (1951–62 dar ir Milano
kons-jos direktorius). Kûriniai: 9 operos, tarp jø – Lord
Franšois Auguste Gevaert
Inferno („Pragaro vieðpats“, past. 1956), La via della
Croce („Kryþiaus kelias“, past. 1961); 3 kantatos, ora-
torija, kantata simf-ja Antigona („Antigonë“, 1933);
dramat. uvertiûra orkestrui (1922), partita orkestrui
(1927), Concerto grosso (1927); koncert. uvertiûra
(1963); koncertas sm., vè., f-nui, skaitovui ir orkestrui
(1945); koncertai (f-nui ir orkestrui, 1946; 2 f-nams ir
orkestrui, 1947; sm. ir kamer. orkestrui, 1947; 2 vè. ir
orkestrui, 1951); kontrapunktai styg. trio ir orkestrui
(1962); styg. kvartetai (1927; 1959), kiti kamer. kûri-
niai, solo ir choro dainos; C. Monteverdi, A. ir G. Gab-
rieli, H. Schützo kûriniø transkripcijos. Jonas Klimas
Gheorghiu Angela [Angela Geòrgiju; g. 1965.IX.7
Ajude], rum. dainininkë (sopranas). Studijavo Buka-
reðto Enescu kons-joje (pas A. Florescu). Debiutavo
1983, padainavusi Solveigos partijà E. Griego muzi-
koje H. Ibseno dramai Peer Gynt. 1990 laimëjo tarpt.
dainininkø konkursà Vienoje ir debiutavo operos sce-
noje Kluþe (Mimi). 1992 buvo pakviesta á Londono
CG (Zerlina, Mimi, Violetta; pastarasis vaidmuo, pa-
statymà nufilmavus, ∆ iðgarsino labiausiai). 1992 dai-
navo Vienos valstybës operoje, 1993 – Niujorke (Mi-
mi MO). Balsas paslankus, skamba itin natûraliai,
dainavimo maniera ekspresyvi; kartais ∆ pati sau akom-
panuoja f-nu. ∆ daþnai dainuoja kartu su vyru R. Alag-
na á kompakt. plokðteles áraðytose operose (G. Pucci-
ni „Kregþdutë“, Ch. Gounod Roméo et Julliette,
Gheorghiu
"#
J. Massenet Werther). Kiti vaidmenys: Liù, Micaela,
Adina. Adeodatas Tauragis
Gheorghiu Stefan [Ðtefanas Georgíju; g. 1926.III.23 Ga-
laèe], rum. smuikininkas. Pianisto V. Gheorghiu bro-
lis. 1934–37 ir 1939–43 studijavo Bukareðto kons-joje.
1937–39 Paryþiaus kons-joje. 1959–61 tobulinosi
Maskvoje (vadovaujamas D. Oistracho). Nuo 1945
koncertuoja. Nuo 1949 Bukareðto filh-jos solistas. 1958
tarpt. Enescu konkurso I premija. Nuo 1961 dësto Bu-
kareðto kons-joje; prof. (1973). Danutë Mekaitë
Gheorghiu Valentin [Valentinas Georgíju; g. 1928.III.21
Galaèe], rum. pianistas, kompozitorius. Smuikinin-
ko S. Gheorghiu brolis. 1937–39 mokësi Paryþiaus
kons-joje. 1947 baigë Bukareðto kons-jà (C. Erbicea-
nu mokinys). Nuo 1950 Bukareðto filh-jos solistas. 1958
tarpt. Enescu konkurse (duetø grupëje kartu su bro-
liu Stefanu) laimëjo I premijà. Sukûrë simf-jø (1949,
1956), koncertà f-nui (1959), kvartetø, kitø kamer. mu-
zikos kûriniø (f-nui, violonèelei, smuikui), dainø.
Nikolajus Giaurovas
Erdvilas Sodeika
Ghislanzoni Antonio [Antonijus Gislandzònis; 1824.XI.25
Leke – 1893.VII.16 Kaprino Bergamaske], it. libretø
kûrëjas, poetas, raðytojas, dainininkas. Pavijoje studijavo
teologijà, medicinà. 1845–55 dainavo Italijos ir Prancû-
zijos operos teatruose (baritonas). XIX a. 6 d-metyje
redagavo leidinius „L’Italia musicale“, „Gazzetta mu-
sicale di Milano“, „Rivista minimale di science, lettere
ed arti“. 1881–83 raðë tekstus komp. G. Puccini dai-
noms. Sukûrë 85 libretus komp. C. Gomeso, A. Cata-
lani, E. Petrelli, G. Verdi operoms. 1874 pagal A. Mic-
kevièiaus dramà „Konradas Valenrodas“ sukûrë libretà
komp. A. Ponchielli operai I lituani („Lietuviai“).
Rûta Prusevièienë
Gianneo Luis [Luisas Dþanêo; 1897.I.9 Buenos Airëse –
1968.VIII.16 ten pat], Argentinos komp., dirig., pia-
nistas. Kompozicijos mokësi pas C. Gaito ir E. Forna-
rini. Nuo 1923 vadovavo Muzikos in-tui Tukumane ir
dirigavo „Simf. asociacijos“ koncertus. 1932 ásteigë Ar-
gentinos kompozitoriø lygà „Grupo Renovación“ („At-
gimimas“), 1945 – simfoniná ork. „Jaunoji Argentina“
(jam vadovavo). ∆ muzika pagrásta Argentinos ir indë-
nø tautø muz. folkloru. Sukûrë 3 simf-jas, simfonijetæ,
2 simf. poemas, koncertà smuikui ir orkestrui, 4 styg.
kvartetus, 4 fp. sonatas, dainø. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
de Giardini Felice [Felièë de Dþardínis; 1716.IV.12 Tu-
rine – 1796.VI.8 Maskvoje], it. smuikininkas, kompo-
zitorius. Vaikystëje giedojo Milano katedros chore. Vë-
liau mokësi Turine pas G. Paladini (dainuoti, skambinti
klavesinu) ir G. B. Somisà (smuikuoti). Grojo Romos,
vëliau Neapolio „San Carlo“ OT orkestruose. Nuo
1748 koncertavo Vokietijoje, Paryþiuje, Londone.
1752–84 gyveno Londone; 1756 ten ákûrë it. operos
trupæ. Nuo 1793 gyveno Rusijoje (Sankt Peterburge,
Maskvoje); 1795 grojo Stanislovo Augusto dvare Gar-
dine. Kûriniai turi galant. stiliaus bruoþø. ∆ sukûrë 4
operas, oratorijà, 2 koncertus smuikui, 4 styg. kvarte-
tus, 7 styg. trio, 2 sonatas smuikui ir f-nui, duetø smui-
kams, madrigalø, dainø. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Giaùrovas Nikolajus [g. 1929.IX.13 Velingrade], bulg.
dainininkas (bosas). Vienas þymiausiø operø boso par-
tijø atlikëjø. Mokësi Sofijos (1949, pas Chr. Brymba-
rovà), Sankt Peterburgo (1950–51) kons-jose. 1955 bai-
gë Maskvos kons-jà (R. Alpert-Chasinos kl.). 1956 de-
biutavo Sofijos operos teatre (Don Basilio). Maskvos
DT (1957–58), Milano LS (1959), Niujorko MO
(1965) ir kitø þymiausiø pasaulio teatrø solistas. 1955
laimëjo Didájá prizà tarpt. dainininkø konkurse Pary-
þiuje. Vaidmenys: Borisas Godunovas, Don Giovan-
ni, Leporello, Marcello 2, Mefistofelis 2, Pilypas,
Ramphis, Varlaamas. Pav. Rûta Prusevièienë
Gibbons Orlando [Orlandas Gíbonsas; krikðtytas
1583.XII.25 Oksforde, m. 1625.VI.5 Kenterberyje],
anglø kompozitorius. Muzikos mokësi ið brolio Ed-
wardo. Nuo 1605 Karaliðkosios kapelos, nuo 1623
Vestminsterio katedros vargonininkas. Sukûrë ~30
instr. fantazijø, 2 galjardas ir kt. kûriniø violoms, pa-
vanø, preliudø, fantazijø, variacijø ciklø virginalui ir
vargonams, ~20 pasauliet. madrigalø, 2 miðiø ciklus,
baþn. himnø, rel. madrigalø. Rûta Gaidamavièiûtë
Gibson Sir Alexander [seras Aleksanderis Gíbsonas;
1926.II.11 Motervelyje (Ðkotija) – 1995.I.14 Londone],
ðkotø dirigentas. Studijavo Ðkotijos karaliðkojoje MuA
(f-no kl.), Glazgo un-te ir Londono karaliðkojoje MuA
(dirigavimà). Tobulinosi I. Markevièiaus (Zalcburgo
Mozarteume) ir P. van Kempeno (Sienos MuA, Italija)
kursuose. Debiutavo 1952 Londone, „Sadler’s Wells
Opera“ teatre; nuo 1957 buvo ðio teatro muz. direk-
torius. 1957 debiutavo CG teatre. Nuo 1959 Ðkotijos
nac. orkestro (Glazge), nuo 1962 savo paties ákurto Ðko-
tijos operos teatro vadovas. 1970 gastroliavo JAV (Det-
roite, Klivlende, Filadelfijoje, Hiustone), vëliau Aust-
ralijos ir Europos miestuose, dirigavo Edinburgo ir
Glazgo festivaliuose. Repertuare buvo daug ðkotø kom-
pozitoriø kûriniø. Pirmasis D. Britanijoje parengë ir di-
rigavo A. Schönbergo, D. Ðostakovièiaus, H. W. Hen-
ze’s, K. Stockhauseno, L. Nono kûrinius. Áraðë daug
plokðteliø áv. ðaliø studijose. Rimas Geniuðas
Giebel Agnes [Agnesë Gôbel; g. 1921.VIII.10 Herlene
(Olandija)], vok. dainininkë (sopranas). Mokësi Ese-
no folkloro m-loje (pas H. Wesselmann). 1947 debiu-
tavo kaip koncertø dainininkë. Nuo 1950 dirbo Ber-
lyno radijuje. Daugiausia dainavo J. S. Bacho kantatø
ir oratorijø partijas, P. Hindemitho, A. Schönbergo,
A. Bergo kûrinius. Koncertavo Europos ðalyse, JAV,
Japonijoje. Áraðë daug plokðteliø. Rûta Prusevièienë
Giedótojø sçjunga, muz. org-ja, veikusi 1926–39 Klai-
pëdos kraðte. Turëjo ~1000 dainininkø. Steigë cho-
rus, rengë vokal. muzikos koncertus, dainø ðventes, vai-
dinimus. Veikë ~20 skyriø (Klaipëdoje, Tilþëje, Ðilutëje,
Pagëgiuose, Rukuose, Rusnëje, Plikiuose, Panemunë-
je). 1927 ir 1933 dainø ðventes surengë Klaipëdoje, 1928
Ðilutëje, 1930 ir 1932 Panemunëje. Ákurta dirig. A. Vai-
èiûno iniciatyva. Kiti organizatoriai ir vadovai: Vydû-
nas, A. Brakas, V. Bajoras, P. Èetkauskas, A. Grudzins-
kas, A. Ilèiukas, J. Kaèinskas, V. Ðimkus, M. Lacytis,
A. Mikulskis, Stepas Sodeika. Rimantas Astrauskas
„Giedrâ“, liet. darbininkø blaivybës d-ja, veikusi 1910–
15 Rygoje. D-ja ákurta prie Kultûros centro. Ji rûpino-
si Rygoje gyvenanèiø liet. darbininkø kultûriniais rei-
kalais. 1911 d-joje buvo >160 nariø. ∆ turëjo chorà,

rengë vaidinimus, paskaitas. Savo knygyne pardavinëjo
knygas bei period. spaudà liet. ir kt. kalbomis. Kasmet
leido darbininkams skirtus (M. Birþiðkos redaguotus)
kalendorius, ðelpë Rygoje leidþiamà darbininkø laikr.
„Vilnis“. 1911.II.1 ávyko pirmasis d-jos vakaras. Jame
dalyvavo choras ir solistai. Minëtinas ∆ choro pasiro-
dymas 1914.III.2 vykusiame etnografiniame koncerte,
kuriame dalyvavo latviø, lietuviø, estø ir þydø artistai.
Ona Juozapaitienë
Giedrãitis Antanas Povilas [g. 1910.X.11 Èikagoje],
liet. vargonininkas, chorvedys, mokytojas, dainininkas
(tenoras), kompozitorius. Muzikos mokësi Amerikos
kons-joje ir De Paulo un-te Èikagoje. Baigë popieþiaus
Pijaus XI muz. m-là. 1935–42 vargonininkavo Provi-
dense ir Niuarke. 1942–46 tarnavo JAV kariuomenëje,
buvo divizijos vargonininku, radijo valandëlës vedëju,
studijavo muzikà Duke’o un-te. Baigæs kar. tarnybà, va-
dovavo „Kæstuèio“ chorui. 1947–67 vargonininkavo
Ðvè. Mergelës Marijos Gimimo parapijoje Èikagoje.
1951–54 Amerikos Lietuviø Romos Katalikø Vargo-
nininkø s-gos pirmininkas. Nuo 1969 dirbo Èikagoje
muz. mokytoju, chorvedþiu, vargonininku. Subûrë vy-
rø sekstetà. Sukûrë operetes „Þaislø dirbëjas“ (atl.
1936), „Dainuok, nepasensi“ (past. 1941), kantatà The
Story of Christmas („Kalëdø istorija“), miðias ðv. An-
tano garbei (1937). Þrn. „Muzikos þinios“ administ-
ratorius, Muzikos s-gos iþdininkas. Birutë Þalalienë
Gielen Michael Andreas [Michaelis Andresas Gôlenas;
g. 1927.VII.20 Dresdene], Austrijos dirig., kompozi-
torius. 1940 su tëvais emigravo á Argentinà, iki 1950
gyveno Buenos Airëse. Skambinti f-nu mokësi pas
H. Brandenburgà, muz. teorijos – pas E. Leuchterá.
Nuo 1946 staþavo teatre „Colón“. 1950–53 mokësi pas
J. Polnauerá Vienoje. Debiutavo 1952. 1960–65 dëstë
Stokholmo karaliðkojoje MuA, 1965–68 gyveno Kel-
ne. 1969–72 Belgijos Nac. orkestro (Briuselyje), 1971
Ðtutgarto simf. orkestro, 1973 Olandijos OT (Ams-
terdame) dirigentas. 1977–87 Frankfurto prie Maino
OT, 1980–86 Sinsinaèio (JAV) simf. orkestro dirigen-
tas. Nuo 1986 Baden Badeno radijo orkestro dirigen-
tas. Nuo 1987 dëstë dirigavimà Mozarteume Zalcbur-
ge. Sukûrë Musik 1954 baritonui, styginiams, f-nui,
timpanams ir trbn. (1954), variacijas 40 instrumentø
(1959), melodramø ir intermedijø Die Glocken sind
auf falscher Spur sopranui, komentatoriui, vè., f-nui,
gitarai ir muðamiesiems („Blogai suderinti varpai“,
1967–69), Mittbestimmungsmodell orkestro muzikan-
tams ir 3 dirigentams („Bendras modelis“, 1971–74),
Einige Schwierigkeiten bei der Überwindung der Angst
orkestrui („Sunku baimæ nugalëti“, 1976), serenadà
3 vè. Rückblick („Þvilgsnis á praeitá“, 1989), Weitblick
vè. solo („Áþvalgumas“, 1991). Rimas Geniuðas
Gieseking Walter [Valteris Gôzekingas; 1895.XI.5 Lio-
ne (Prancûzija) – 1956.X.26 Londone], vok. pianis-
tas. 1916 baigë Hanoverio kons-jà. Po I pasaul. karo
daug koncertavo Europoje, nuo 1926 ir Amerikoje.
Nuo 1947 Sarbriukeno kons-jos profesorius. Þymus
F. Busoni, C. Debussy, P. Hindemitho, W. A. Mozar-
to, M. Ravelio, A. Schönbergo kûriniø interpretuoto-
jas. Iðleido Fr. Schuberto ir kt. kompozitoriø fp. mu-
zikos rinkiniø. Sukûrë kamer. muzikos kûriniø. Pav.
Edmundas Baltrimas
giesmë
"#
giesmº (angl. hymn, vok. Kirchenlied), konfesinio po-
bûdþio vokal. poetinis kûrinys. Gieda solistas arba cho-
ras (kartais su instr. pritarimu). Daþnai susijusi su apei-
gomis – giedama baþnyèioje ir uþ jos ribø (namie, per
ritual. apeigas, rel. procesijas). Skiriamos baþnytinës,
liaudies ∆, iðkilmingosios ∆ (↑ himnas). Giesmiø tekstai
su melodijomis arba be jø spausdinami atskiruose rin-
kiniuose ↑ giesmynuose. Visas baþn. giesmiø palikimas
vadinamas himnografija, o mokslas, tiriantis já, – him-
nologija. Giesmiø palikimas skirstomas ir pagal baþn.
priklausomybæ (katalikø, protestantø ir kt.).
Pirmieji þymûs lot. ∆ kûrëjai buvo IV–V a. autoriai
Hilarijus, Aurelijus Prudencijus bei Ambraziejus Mi-
lanietis. Jie sukûrë ir klasikinius baþn. himnø pavyz-
dþius, kuriais sekë visi vëlesnieji kûrëjai. Nuo VI a.
visa vid. amþiø baþn. giesmiø istorija glaudþiai susiju-
si su ↑ grigaliðkuoju choralu. XVI a., per reformacijà,
Vakarø himnografija suskilo á katalikiðkàjà ir protes-
tantiðkàjà. Protestantai siekë visø besimeldþianèiøjø
bendro giedojimo liturgijoje ir pirmieji pradëjo visuo-
tinai versti giesmes á taut. kalbas ir leisti giesmynus. Walter Gieseking
Èekø broliø, liuteronø ∆ tapo naujø protestantiðkøjø
giesmiø pavyzdþiais.
Lietuvos baþnyèiose iki reformacijos buvo giedamas
lotyniðkas grigaliðkasis choralas. Pirmosios lietuviðkos
giesmës su melodijomis buvo iðsp. (liuteronizmà ið-
paþástanèiø kultûros veikëjø iniciatyva) M. Maþvydo
„Katekizme“ (1547) ir „Giesmëse krikðèioniðkose“
(I d. 1566, II d. 1570). XVI a. protestantø giesmes
(vienbalses ir keturbalses) kûrë M. Radvilos Juodojo
Vilniaus rûmø kompozitoriai Vaclovas Ðamotulietis,
Kiprijonas Bazilikas Seradzietis. XVI a. pab. pasiro-
dë ir pirmosios liet. kalvinistø bei katalikø ∆, kurios
daþniausiai buvo iðverstos ið lot., vok., lenkø kalbø.
Pirmieji liet. ∆ vertëjai buvo S. Rapolionis, A. Kulvie-
tis, M. Maþvydas, Z. Blotnas, M. Petkevièius ir kt.
Giesmynuose su tekstais daþnai buvo pateikiamos ir
melodijos. Pirmà kartà baþn. ∆ melodijø gausiai buvo
pateikta M. Maþvydo giesmynuose. ∆ melodijos dau-
giausia monodinës, susijusios su vid. amþiø choral. mu-
zikos tradicija, taèiau jose jau buvo protestantiðkojo
choralo uþuomazgø, átvirtintø M. Lietuvoje nuo
J. Bretkûno laikø. XVI–XVII a. sukurtos ir pirmosios
originalios liet. ∆. Þymesnieji XVII–XVIII a. ∆ ver-
tëjai ir kûrëjai buvo S. Slavoèinskis, S. Jaugelis-Tele-
ga, D. Kleinas, M. Ðvoba, A. Fr. Ðimelpenigis, P. Ðru-
bauskis ir kt. XIX–XX a. ∆ tekstus kûrë A. Strazdas,
A. Baranauskas, Maironis, melodijas – J. Naujalis,
È. Sasnauskas, A. Kaèanauskas.
L: Pociûtë D. XVI–XVII a. protestantø baþnytinës giesmës. V., 1995; Tri-
lupaitienë J. Jëzuitø muzikinë veikla Lietuvoje. V., 1996.
Dainora Pociûtë-Abukevièienë
Liet. liaudies ∆, giedotos dar pagonybës laikais, áve-
dus krikðèionybæ, ágavo krikðèioniðkà turiná. ∆ melo-
dijoms átakos turëjo liet. l. dainos, grigaliðkasis cho-
ralas, lenkø giesmës, profesionalioji muzika. Lietuvos
liuteronø (Klaipëdos kr.) ir reformatø (Birþø, Këdai-
niø kr.) ∆ pagrindas – vokiðki choralai. Kiekvieno Lie-
tuvos kraðto ar net kaimo ∆ intonacijos, atlikimo ma-
niera bei bûdai yra artimi to kraðto l. dainoms. Pvz.,
Dzûkijoje vyravo vienbalsës, minorinës, ornamentuo-
tos ∆ (1 pav). Kituose Lietuvos regionuose, kur susi-
giesmynas
"#
giesmë. 1 pav. Pagiedojo J. Averka (1995, Marcinkonys, Varënos aps.)
giesmë. 2 pav. Pagiedojo Ðiauliø Ðv. Petro ir Povilo baþnyèios giedoriai (1995)
klosèiusi daugiabalsio dainavimo tradicija, ∆ giedamos
keliais balsais (2 pav).
Daugiabalsës ∆ daþniausiai yra maþorinës, paprastes-
nës formos, nesudëtingos intonacinës sandaros bei rit-
mikos. XX a. pab. beveik visoje Lietuvoje giedama
daugiabalsiðkai – antifoniniu, responsoriniu ir kt. bû-
dais. Katalikiðkø l. ∆ poetiniai tekstai versti ið lot., len-
kø kalbø arba sukurti liet. autoriø. Nuo XIX a. II p.
iki XX a. vid. liaudies ∆ buvo giedamos ið Þemaièiø
vyskupo M. Valanèiaus redaguotø giesmynø (kantiè-
kø). Vëliau imta giedoti ið Liturginio maldyno. Liau-
dies ∆ melodijos plito neraðytiniu bûdu. XX a. pab.
Lietuvoje retai aptinkama giedant senàsias kantièki-
nes ∆, populiarëja sentimentalios giesmës. Liaudies ∆
giedamos per laidotuves, mirusiojo paminëjimà („ke-
turnedëlá“, „metines“), Gavënià, Geguþinæ („Moja-
và“), per baþn. ðventes, atlaidus. Giedami ir giesmiø
ciklai – „Kalvarijos kalnai“ (Þemaitijoje ir kai kur
Aukðtaitijoje), „Roþanèius“, „Dovydo psalmës“. Gie-
da giedotojø grupë (daþnai moterø), kurios vadovas,
geriausias giedorius, vadinamas „primatorium“, „kan-
torium“, „pravadnyku“. Liaudyje giesmëmis vadinamos
ir religinio turinio, taèiau nesakralinës l. dainos, kuriø
ne tik melodijas, bet ir þodþius sukûrë kaimo þmonës
(pvz., „Ak tu, Þëke, Þëkeli“, „Ëjo ðv. Petras su ðv. Po-
vilu“, „Ëjo Marija“ ir kt.). Lietuvoje vyksta tradiciniai
l. giedojimai tam tikrose vietose, kur suvaþiuoja mal-
dininkai, baþnyèiø chorai, liaudies giedotojø grupës,
puèiamøjø instrumentø ansambliai („Ðilinës“ Ðiluvo-
je, „Kalnai“ Þemaièiø Kalvarijoje). Tokie giedojimai
uþtrunka kartais savaitæ ar net ilgiau. Liaudies giesmës,
kaip ir baþnytinës, gali bûti skirstomos pagal baþny-
èios kalendoriø (Advento, Kalëdø, Gavënios, Velykø,
Sekminiø ir kt.) bei pagal temà (apie mirtá, Ðvè. Mer-
gelæ Marijà, ðventuosius, atgailà, Ðvè. Sakramentà ir
kt.). XX a. pab. Lietuvos baþnyèiose giedamos liturg.
kompozitoriø sukurtos ir liaudies ∆. Liturginës ∆ („Ap-
ðlakstyk mane, Vieðpatie“, „Prieð taip didá Sakramen-
tà“) yra lotyniðkø ∆ atitikmenys liet. kalba (daþnai nu-
tolæ nuo originalo), giedamos keliais balsais. Per mi-
ðias giedamos ir liet. bei uþsienio komp., paèiø vargo-
nininkø sukurtos giesmës. Daþnai giedamos liet.
autoriø sukurtos giesmës (A. Strazdo „Pulkim ant ke-
liø“, È. Sasnausko „Marija, Marija“, S. Ðimkaus „Prieð
tavo altoriø“), kurios dël savo liaudiðkø intonacijø va-
dinamos tradic. arba liaudies ∆. Giesme „Marija, Ma-
rija“, kuri daþnai vadinama Lietuvos rel. himnu, uþ-
baigiamos iðkilmingesnës miðios, ji giedama per Sumà,
laidotuves. Baþnyèiose ne miðiø metu liaudies giedo-
tojai a cappella arba su instr. pritarimu gieda „Kry-
þiaus kelius“ („Stacijas“), „Graudþius verksmus“, „Va-
landas“ („Adynas“). XX a. pab. baþnyèiose gieda
profesionalûs chorai, kvieèiami vokalistai, instrumen-
tininkai, grojama vargonais, smuiku, kartais kanklë-
mis, gitara. Kai kuriose baþnyèiose stengiamasi atgai-
vinti senàjá kantièkiná giedojimà, kitur plinta ypaè
jaunimo pamëgtos nesudëtingø, kartais pramog. in-
tonacijø giesmës ið V. Europos. Vilija Daèinskienë
2. Vienas sutartiniø pavadinimø, vartojamø Ð. r. Aukð-
taitijoje. ∆ ir giedojimo pavadinimai iðlikæ sutartiniø po-
et. tekstuose („Pelëda pelëdëla, øþuole tupëdama, gies-
mes taiso“, „Kokiø giedosim, kokiø sutarysim“ ir kt.).
Muz. folkloro lit-roje ∆ terminà vartojo A. R. Niemis,
A. Sabaliauskas, S. Paliulis. Þymiausias ∆ tyrinëtojas
Z. Slaviûnas sutartines vadino polifoninëmis dainomis.
3. V. ir R. Dzûkijos senosios darbo, kalendoriniø ðven-
èiø apeigø, vestuviø bei krikðtynø dainos (Kalëdø ∆,
rugiø ∆, ryto ∆). Daiva Vyèinienë
giesmônas (angl. hymnbook, vok. Gesangbuch, lenk.
kancjonaù), baþnytiniø giesmiø rinkinys, kuriame
spausdinami giesmiø tekstai su melodijomis arba be
jø. Giesmynu vadinamos ávairios tokiø rinkiniø rûðys,
kurios pagal baþn. paskirtá, kultûrinæ epochà, ðalies
tradicijas ar konfesijas gali turëti ir kitokius pavadini-
mus. Pvz., jau ankstyvaisiais vid. amþiais (IV–VI a.)

susiklostë liturginiø giedojimø rinkiniai ↑ antifonalai
su antifoniniu bûdu (pakaitomis) giedamais tekstais
ir jø melodijomis, ↑ gradualai su miðiø giesmëmis. Vid.
amþiais atsirado ir kancionalo (lot. cantionale) termi-
nas, vëliau vartotas tam tikriems protestantø ∆ nusa-
kyti. Giesmynø, skirtø visuomenei, o ne vien tik vieti-
nëms baþnyèios ar vienuolyno reikmëms, itin pagausëjo
nuo reformacijos laikø.
Lietuvoje pirmieji ∆ atsirado vëlyvaisiais vid. amþiais.
Lot. rankraðtiniø giesmiø rinkiniø turëjo bûti áv. Lie-
tuvos vienuolynuose. Keletas tokiø XIV–XV a. gra-
dualø ir antifonalø iðliko. Ðiø ∆ atsiradimà Lietuvoje
skatino baþn. giedojimo (↑ grigaliðkojo choralo) tradi-
cijos, taèiau tokiais rinkiniais naudojosi tik baþnyèios
giedotojai, daþniausiai vienuoliai.
Pirmieji spausdinti ∆ daugelyje Europos ðaliø yra
protestantiðki. Pavyzdiniais ankstyvosiose protestantø
baþnyèiose buvo laikomi vokiðki J. Waltherio „Geyst-
liche gesangk Buchleyn“, „Etlich Christlich Lieder
Lobgesang“ (abu 1524; 1527 abu iðl. Karaliauèiuje),
M. Lutherio „Enchiridion“ (1525) ir kt.
Reformacija Lietuvoje paskatino pirmøjø ∆ tautinë-
mis kalbomis atsiradimà. Pastarieji buvo skirti visø vie-
nos ar kitos baþnyèios nariø naudojimui tiek baþny-
èioje, tiek namuose. Pirmasis nedidelis ∆ lietuviø k.
buvo iðspausdintas 1547 M. Maþvydo „Katekizme“ (11
giesmiø, ið jø 10 su natomis). 1549 Maþvydas Kara-
liauèiuje iðspausdino antrà trijø lietuviðkø giesmiø rin-
kinëlá „Giesmë ðv. Ambraziejaus“. Pirmas stambus at-
skiras ∆, apimantis visø baþnytiniø metø giesmes, buvo
sudarytas irgi Maþvydo, nors jame buvo spausdina-
mos áv. jo bendradarbiø parengtos giesmës. Ðá ∆ bai-
gë rengti ir iðleido B. Vilentas („Giesmës krikðèionið-
kos“, I d. 1566, II d. 1570). M. Maþvydo parengtuose
∆ katalikiðkos vid. amþiø kilmës giesmës buvo derina-
mos su naujosiomis liuteronø giesmëmis. Didelá dë-
mesá Maþvydas skyrë ne tik tekstams, bet ir melodijø
pateikimui. Maþvydas pirmasis ir vienintelis XVI a. uþ-
raðë áv. grigaliðkojo choralo daliø melodijø pavyzdþius
su lietuviðkais tekstais. Ðalia dar dominuojanèios kata-
likiðkos melodikos Maþvydas pateikë ir besiformuojan-
èio protestantø choralo giesmiø melodijas. Maþvydo
giesmyne dominavo vienbalsio giedojimo melodijos.
1589 J. Bretkûnas iðspausdino antràjá lietuviðkà liute-
ronø ∆ „Giesmës duchaunos“ (76 giesmes), kuris pa-
siþymëjo grieþta liuteroniðkø tekstø atranka bei orto-
doksiðkumu. Tais paèiais metais Bretkûnas iðleido ir
„Kancionalà“, kuriame dalis tø paèiø ∆ tekstø iðspaus-
dinta su melodijomis. Kancionalais liuteronø baþny-
èioje buvo vadinami ∆, kuriuose buvo spausdinami
XVI a. pab. galutinai susiklostæ ↑ protestantiðkojo cho-
ralo pavyzdþiai.
Pirmuosius ∆ LDK iðspausdino kalvinistai (evangeli-
kai reformatai) lenkø kalba. 1558 Brastoje M. Radvi-
lo Juodojo iniciatyva buvo parengtas ir iðleistas vad.
J. Zarembos ∆ „Piesni Chwaù Boskich“. Jame didelis
dëmesys buvo skiriamas melodijø uþraðymui. Kitas
stambus ∆ lenkø k. „Katechizm albo krotkie w iedno
mieysce zebranie wiary i powinnosci Krzeúcijañskiej“
buvo iðleistas 1563 Nesvyþiuje. 1594 buvo iðspausdin-
tas pirmasis Vilniaus kalvinistø ∆, vad. Vilniaus „Ka-
tekizmas“. Kalvinistø giesmynai daþniausiai buvo
giesmynas
"#!
spausdinami su katekizmais (knyga turëjo bendrà „Ka-
tekizmo“ antraðtæ). M. Petkevièius 1598 iðspausdino
pirmàjá LDK lietuviðkà ∆ „Polski z Litewskim Kate-
chism“, kuriame tekstai buvo spausdinami lenkø ir liet.
kalbomis. Ðiame ∆ tekstai buvo iðversti ið 1594 Vil-
niaus lenkiðko ∆, spausdinami be natø. XVI a. lenkø
k. Vilniuje buvo iðleistas ir pirmasis katalikø ∆, pa-
rengtas V. Bartochowskio (Bartoszewskio).
XVII a., baroko epochoje, visos Europos baþnyèios ∆
sudarymui ir leidimui skyrë ypaè daug dëmesio. Be-
veik du treèdaliai Europos baþn. giesmiø yra sukurtos
baroko epochoje. M. Lietuvoje 1612 buvo iðspausdin-
tas L. Zengðtoko ∆ („Giesmës chrikðèioniðkos“), 1666
D. Kleino („Naujos giesmiø knygos“). Pastarasis ið es-
mës atnaujino ir iðplëtë liuteronø giesmiø repertua-
rà, reformavo giesmiø eilëdarà, tapo pagrindu dau-
geliui vëlesniø liuteronø ∆. 1685 J. Rikovijus iðleido
antràjá, gerokai papildytà D. Kleino ∆ leidimà („Nau-
jos... pagerintos giesmiø knygos“), o 1705 F. Ðusteris –
treèiàjá. Visuose pastaruosiuose ∆ buvo spausdinami
ne tik þymiausiø Vokietijos bei vietiniø vokiðkai kûru-
siø Karaliauèiaus poetø vertimai, bet ir originalios liet.
giesmës.
LDK XVII a. buvo iðspausdinti pirmieji lietuviðki ka-
talikø ∆, parengti jëzuitø. Tai 1646 S. Slavoèinskio ∆
„Giesmës tikëjimui katolickam prideranèios“ ir 1680
iðleistas P. Ðrubauskio ∆ „Balsas ðirdies...“ (abu iðsp.
Vilniuje). Kalvinistai XVII a. toliau leido ∆ lenkø k.,
jø leidybos centrais tapo Liubèia ir Gdanskas. Antra-
sis liet. kalvinistø ∆, parengtas S. Jaugelio-Telegos sy-
kiu su maldaknyge ir pamokslø rinkiniu bendru „Kny-
gos nobaþnystës krikðèioniðkos“ pavadinimu, iðleistas
1653 Këdainiuose. Ir katalikiðkuose, ir protestantið-
kuose LDK XVII a. giesmynuose ðalia vertimø ið lot.
ir lenkø k. spausdinta ir originaliø lietuviðkø giesmiø.
Baroko ∆ melodijø uþraðymø pasitaiko daug reèiau
nei XVI a.
XVIII a. LDK labai pagausëjo katalikiðkø ∆ leidimø.
Buvo kartojamas P. Ðrubauskio ∆ (1726), papildytas
keliasdeðimèia naujø giesmiø ir psalmiø vertimø. Ðia-
me leidime iðspausdintos ir pirmos originalios ist. gies-
mës, sukurtos XVII a. LDK siautusiø karø tematika.
Papildyti ir paredaguoti „Balso ðirdies“ leidimai dar
buvo pakartoti (1752, 1757, 1762, apie 1768, 1774, apie
1780, 1784, 1790, 1793, 1798, 1801 ir vëliau dar kelio-
lika kartø XIX ir XX a.).
Maþesni katalikø ∆ buvo spausdinami ir su maldakny-
gëmis, kaip, pavyzdþiui, J. Kasakauskio parengtame
„Roþanèiuje...“, daug kartø leistame 1681–1861, arba
kitokios rûðies religinëse knygose, pvz., 1750 iðleista-
me rink. „Pëdelis miros“ (pakartotas 1778). Apie 1765
Vilniuje buvo iðleistas rink. „Giesmës apie ðvenèiau-
sià panà Marijà“ (pakartotas keliolika kartø XIX–
XX a.). XVIII a. katalikiðkuose giesmynuose atsira-
do dideliø tam tikros temos giesmiø grupiø (marijinës,
áv. ðventøjø giesmës), kuriø pagrindu leidþiami atskiri
giesmynai, susiklostë áv. religiniø brolijø giesmynai. Vie-
nintelis lietuviðkas LDK kalvinistø XVIII a. giesmynas
„Kancionalas...“ (1781) buvo paruoðtas M. Cerausko.
M. Lietuvoje XVIII a. pasirodë keletas naujø stam-
biø ∆. 1732 pradëtas leisti J. Berento parengtas rink.
Gigli
"#"
„Ið naujo perveizdëtos giesmiø knygos...“ Pakartoti-
niai leidimai iðëjo 1735, 1738, 1740, 1745, 1748. Ðiuo-
se ∆ buvo spausdinama nemaþai XVI–XVII a. gies-
miø tekstø, taèiau XVIII a. iðversta bei sukurta ir daug
naujø giesmiø. Kaip ir ankstesni, ðie liuteronø ∆ buvo
didelio vertëjø ir autoriø bûrio kolektyvinis darbas,
pateikiantis keleto ðimtø giesmiø visumà. Melodijø uþ-
raðymø XVIII a. ∆ daþniausiai jau nebuvo. XVIII a.
II p. oficialø M. Lietuvos liuteronø ∆ rengë ir redaga-
vo A. Ðimelpenigis. Jis reikðmingai papildë ankstesná
J. Berento rink. (1750, 1752, 1757, 1763, 1766, 1773,
1776, 1791, 1810). Su ðiais ∆ buvo leidþiami ir áv. au-
toriø (F. U. Glazerio, G. Ostermejerio) iniciatyva pa-
rengti individualûs giesmiø rinkiniai.
XIX a. giesmynø leidyba buvo intensyvi, nors daþnai
ið naujo buvo perredaguojami tie patys seniau parengti
giesmiø tekstai. M. Lietuvoje pagr. XIX a. giesmyno
sudarytojas buvo F. Kurðaitis. 1853 Gumbinëje jis ið-
leido giesmiø su natomis rinkiná m-loms („Suglaudi-
mas giesmiø...“). 1841 jis iðleido rink. „Pagerintos gies-
Beniamino Gigli miø knygos“, kuris XIX a. pakartotas dar keletà kartø.
Pastarasis rink. buvo tik ið naujo suredaguotos A. Ði-
melpenigio giesmës, todël 1857 Fr. Kurðaitis iðleido
savarankiðkà ∆ priedà „Treèioji dalis giesmiø knygø“,
kuriame buvo pateiktos áv. naujos giesmës. Ðis ∆ irgi
buvo kartotas. Naujus ∆ XIX a. parengë F. Keberis
(1832, kartotas ir vëliau), K. H. Mertikaitis, F. Kelkis
ir kiti. Lietuvoje 1845 buvo iðleistas vienintelis kalvi-
nistø ∆ „Kancionalas“, parengtas S. Nerlicho. Pagr.
katalikiðkà XIX a. pr. ∆ parengë V. Valmikas („Kan-
tyèkas þemaityðkas“, 1820). Visi papildomi ðio ∆ lei-
dimai kartoti dar keliolika kartø. Nuo 1860 katalikø
Emilis Gilelsas baþnyèios ∆ rengë M. Valanèius, kuris V. Valmiko rin-
kiná smarkiai papildë ir ið naujo suredagavo („Kantiè-
kos, arba Knygos giesmiø“). XIX– XX a. iðëjo kelias-
deðimt ðio ∆ leidimø, spaudos draudimo metais ir
transliteruotomis rusiðkomis raidëmis, taip pat kon-
trafaksiniø. M. Valanèiaus ∆ buvo spausdinamos ir ori-
ginalios A. Baranausko giesmës bendru pavadinimu
„Artojø giesmës ðventos“.
XX a. ∆ vël fiksuojamos melodijos, nes senasis, klasi-
kinis XVI–XIX a. giesmiø repertuaras, kurio melodi-
jos daþnai buvo þinomos atmintinai, XX a. smarkiai
pasikeitë. Atsirado daug naujø autor. giesmiø, sukur-
tø profesionaliø kompozitoriø ir poetø. XIX a. pab.–
Povilas Gylys
XX a. pr. S. Dagilio dëka buvo atnaujintas evangelikø
reformatø ∆ repertuaras, vëliau katalikiðkà atnaujintà
∆ parengë K. Senkus.
L: Slavoèinskis S. M. Giesmës // paruoðë J. Lebedys. V., 1958; Pociû-
të D. XVI–XVII a. protestantø baþnytinës giesmës. LDK ir Prûsø Lie-
tuva. V., 1995; Trilupaitienë J. Jëzuitø muzikinë veikla Lietuvoje. V., 1996;
Giesmës dangaus miestui. XVI–XVIII a. lietuviðkø baþnytiniø giesmiø
antologija // paruoðë D. Pociûtë-Abukevièienë, M. Vaicekauskas. V., 1998;
Michelini G. Martyno Maþvydo raðtai ir jø ðaltiniai. V., 2000.
Dainora Pociûtë-Abukevièienë
Gigli Beniamino [Benjaminas Dþíljis; 1890.III.20 Re- Gillespie „Dizzy“ (John Birks) [„Dizis“ Gilêspis; tikr.
kanatyje – 1957.XI.30 Romoje], it. dainininkas (te-
noras). 1908–10 dainuoti mokësi Romoje pas A. Bo-
nucci, 1911–14 – Ðv. Cecilijos akademijoje pas
E. Rosati ir A. Cotogni. 1914 debiutavo Rovigo (prie
Venecijos) teatre (Enzo). Vëliau dainavo ávairiuose
Italijos teatruose; 1917 – Barselonoje, Dresdene, Ber-
„Dizzy“ Gillespie lyne, Paryþiuje. 1918, pakviestas A. Toscanini, debiuta-
vo LS (Faustas 2). 1919–20 gastroliavo P. Amerikoje.
1920–32 Niujorko MO, 1932–54 LS solistas. Gastro-
liavo Ispanijoje, Prancûzijoje, Anglijoje, Vokietijoje,
JAV. ∆ – þymus XX a. I pusës bel canto stiliaus daini-
ninkas. Sukûrë ~60 vaidmenø, tarp jø – Edgardo, Lio-
nelis, Nadiras, Des Grieux (1, 2), Federico, Loheng-
rinas, Radamesas, Canio, Cavaradossi, Turiddu, Don
José, Rodolfo 2. Pav. Jonas Klimas
Gilbert Kenneth [Kenetas Gílbertas; g. 1931.XII.16
Monrealyje], Kanados klavesinininkas, vargonininkas.
1953 baigë Monrealio kons-jà ir tæsë studijas Paryþiu-
je pas N. Boulanger (kompozicija) ir M. Duruflé (var-
gonai). 1955–67 Monrealyje dirbo vargonininku ir chor-
meisteriu. Gastroliavo JAV ir Kanadoje. 1968 debiutavo
Londone, Lavalio un-to Kvebeke prof. (1969). ∆ re-
pertuarà sudaro XVII–XVIII a. pranc. ir italø muzika.
∆ áraðë visus Fr. Couperino, J. Ph. Rameau, D. Scar-
latti, J. d’Anglebert’o kûrinius klavesinui. Iðleido mi-
nëtø kompozitoriø kûriniø klavesinui rinkinius.
Violeta Tumasonienë
Gílelsas Emilis [Ýìèëü Ãðèãîðüåâè÷ Ãèëåëüñ; 1916.X.19
Odesoje – 1985.X.15 Maskvoje], rusø pianistas. Londo-
no karaliðkosios MuA (1969) ir Budapeðto Liszto MuA
(1970) garbës narys. 1935 baigæs Odesos kons-jà, iki
1938 toliau studijavo Maskvoje (pas H. Neuhausà).
1936 tarpt. pianistø konkurso Vienoje II premija, 1938
Ysaÿe tarpt. konkurso Briuselyje I premija. Nuo 1938
dëstë Maskvos kons-joje; prof. (1952). Daugiausia grojo
ir áraðë J. S. Bacho, J. Brahmso, L. van Beethoveno,
F. Liszto, V. A. Mozarto, P. Èaikovskio, S. Rachmani-
novo, Fr. Chopino, Fr. Schuberto kûriniø. ∆ grojo taip
pat istoriniø koncertø ciklus (pvz., „Sonatos raida“).
Grojo trio su smuikininku L. Koganu ir violonèelinin-
ku M. Rostropovièiumi, su Beethoveno kvartetu, nuo
8 d-meèio su Amadeus kvartetu. Gastroliavo Euro-
pos ðalyse, JAV, Japonijoje. SSRS valst. premija 1946,
Lenino premija 1962. Pav. Jûratë Gudaitë
Gylýs Povilas [g. 1947.II.1 Vilniuje], liet. choro dirig.,
pedagogas. 1970 baigë Lietuvos kons-jà (A. Budriûno
ir H. Perelðteino kl.), 1973 Sankt Peterburgo Rimskio-
Korsakovo kons-jos aspirantûrà (A. Michailovo kl.).
1977–78 staþavo Vienos muz. ir sceninio meno aukðto-
joje m-loje (pas G. Teuringà ir K. Österreicherá). Nuo
1973 dësto Lietuvos MuA; Choro dirigavimo katedros
vedëjas (nuo 1995). 1965–71 „Àþuoliuko“ choro dirig.
ir chormeisteris. 1973–75 vyrø choro „Varpas“, 1976–
81 Vilniaus un-to choro meno vadovas ir dirigentas,
1981–88 Lietuvos TVR choro vyriausiasis dirig., 1989–
95 Lietuvos muzikø d-jos kamerinio choro vadovas. Lie-
tuvos dainø ðvenèiø, Baltijos ðaliø studentø dainø ðven-
èiø „Gaudeamus“ dirigentas, tarpt. chorø konkursø
þiuri pirmininkas ir narys. Su chorais gastroliavo dau-
gelyje Europos ðaliø. Pav. Ona Juozapaitienë
vardai Dþonas Birksas; 1917.X.21 Èere (P. Karolinos
valstija) – 1993.I.6 Englvude (Niu Dþersio valstija)], JAV
dþiazo trimitininkas, pianistas, dainininkas, kompozi-
torius. 1933–35 studijavo muz. teorijà Lorinbergo
(Ð. Karolinos valstija) in-te. Nuo 1935 áv. dþiazo ork.
trimitininkas Filadelfijoje ir Niujorke. Bebop pradinin-
kas (kartu su Ch. Parkeriu; 1945 áraðë nemaþa dþiazo

muzikos plokðteliø). 1946–50 savo paties suburto dþia-
zo orkestro vadovas. Sukûrë bebop stiliaus pjesiø, tarp
jø – Brother King („Brolis Kingas“, 1963). Pav.
Edmundas Baltrimas
Gilson Paul [Polis Þilsònas; 1865.VI.15 Briuselyje –
1942.IV.3 ten pat], Belgijos kompozitorius. 1886–89
studijavo Briuselio kons-joje (Fr. A. Gevaert’o kl.),
1889–1909 joje dëstë. 1904–09 dar dëstë Antverpeno
kons-joje. Raðë vadovëlius, ákûrë þurnalà „La Revue
musicale belge“ (1924). Paraðë teor. veikalø ið harmo-
nijos ir orkestruotës, autobiografijà. ∆ kûryba pasiþy-
mi spalvinga instrumentuote, joje jauèiama R. Wagne-
rio, A. Borodino, N. Rimskio-Korsakovo átaka. Sukûrë
operas Zeevolk („Jûros þmonës“, pagal V. Hugo, 1902),
Prinses Zonneschijn („Princesë Saulës spindulys“,
1903), 3 baletus, tarp jø – La captive („Belaisvë“, 1904),
oratorijà Le Démon (pagal M. Lermontovà), kantatà
Francesca da Rimini (1892), simf-jà La Mer skaitovui
ir orkestrui („Jûra“, 1890; populiariausias ∆ kûrinys),
2 simf. poemas, simf. variacijas, 8 siuitas, 3 uvertiû-
ras, 2 kvartetus, kûriniø chorui, f-nui, teatro muzikos.
L: Brenta G. P. Gilson. Brux., 1965. Audronë Jurkënaitë
gímelis (angl. gymel, gimel; lot. gemellus – dvynys, po- Gínzburgas Jakovas [ßêîâ Ðîìàíîâè÷ Ãèíçáóðã;
rinis): 1. Ankstyvosios daugiabalsës muzikos forma,
pagrásta 2 balsø lygiagreèiu judëjimu tercijomis ar seks-
tomis. Atsirado anglø polifoninëje muzikoje kaip vie-
na ↑ organumo ar ↑ diskanto atmainø. Natose buvo uþ-
raðomas tik virðutinis ∆ balsas, apatinis balsas prie jo
priderinamas kûriná atliekant. ∆ pradedamas ir bai-
giamas unisonu.
Ankstyvajam ∆ bûdingas balsø judëjimas prieðingomis
kryptimis ir jø susikryþiavimas. Vëlyvojo ∆ (XV a.) bal-
sø santykiai daþnai kito. ∆ bûta nedidelëse liturg. kom-
pozicijose, miðiose. Pasitaiko tribalsiø ∆, kuriuose prie
dviejø áprastø balsø pridedamas kontratenoras.
2. XV–XVI a. anglø daugiabalsëje muzikoje vieno bal-
so padalijimas dviem atlikëjams (↑ divisi). ∆ panaiki-
nimas þymimas lot. þodþiu semellus (vienas).
Rûta Gaidamavièiûtë
giminíngos tonåcijos ↑ tonacijø giminingumas.
Gimþãuskas Antanas [1915.VII.10 Kirdeikiuose (Ute- Gínzburgas Semionas [Ñåìåí Ëüâîâè÷ Ãèíçáóðã;
nos rj.) – 1979.IV.23 Vilniuje], liet. choro dirigentas.
1936 Kaune baigë vargonininkø ir chorvedþiø kursus
(mokë K. Kaveckas, A. Kaèanauskas, J. Bendorius).
1938–40 studijavo Kauno kons-joje (N. Martinonio kl.).
1950 eksternu baigë Lietuvos kons-jà. 1939–44 Vilniaus
filh-jos, Vilniaus operos trupës choro artistas, 1944–46
chormeisteris. Vienas Vilniaus un-to liaudies dainø ir
ðokiø ansamblio kûrëjø (1945) ir vadovø. 1946–59 va-
dovavo Lietuvos radijo k-to vokaliniam ansambliui.
1948–51 dëstë Lietuvos kons-joje. 1959–62 vadovavo
Lietuvos TVR k-to Kauno skyriaus dainos ansambliui.
1962–75 Lietuvos TVR choro dirigentas. Lietuvos dai-
nø ðvenèiø vyriausiasis dirigentas (1955, 1960). Sukû-
rë choro dainø, harmonizavo lietuviø l. dainø. Parengë
choro dainø rinkiniø, paraðë kn. „Choristo bloknotas“
(1957). Pav. Boleslovas Zubrickas
Ginastera Alberto Evaristo [Albertas Evaristas Chi-
nasterâ; 1916.IV.11 Buenos Airëse – 1983.VI.25 Þe-
nevoje], Argentinos kompozitorius. Nacionalinës me-
Giordani
"##
no akademijos akademikas. 1938 baigë Buenos Airiø
nac. kons-jà. 1948–58 (su pertrauka 1952–55) vado-
vavo savo paties ásteigtai La Platos kons-jai. Sukûrë ope-
rø, tarp jø – Bomarzo (past. 1967), Beatrix Cenci (past.
1971), baletø (Panamb², 1937), kantatø, simf-jø („Uos-
to“, 1942; „Elegiðkoji“, 1944), instr. koncertø, Kamer.
variacijas kamer. orkestrui (1953), kamer. kûriniø, cho-
rø. Kûrybai bûdinga indënø, argentinieèiø muz. folklo-
ro motyvai, neoklasicizmo elementai, naujosios muz.
iðraiðkos priemonës (politonalumas, dodekafonija, so-
norizmas). Adeodatas Tauragis
Gínzburgas Grigorijus [Ãðèãîðèé Ðîìàíîâè÷ Ãèíç-
áóðã; 1904.V.29 Niþnij Novgorode – 1961.XII.5 Mask-
voje], rusø pianistas, pedagogas. 1924 baigë Maskvos
kons-jà (A. Goldenveizerio kl.), 1929–59 joje dëstë;
prof. (1935). Koncertø repertuarà sudarë daugiausia
XIX a. komp. (L. van Beethoveno, F. Liszto, Fr. Cho-
pino, A. Rubinðteino, P. Èaikovskio) kûriniai. Paraðë
G. Rossini, F. Liszto, E. Griego kûriniø transkripcijø.
Áraðë daug plokðteliø. Mokiniai: G. Akselrodas, S. Do-
Antanas Gimþauskas
renskis, A. Skavronskis. SSRS valst. premija 1949. Pav.
Vaclovas Juodpusis
1900.IX.10 Niþnij Novgorode – 1963.XII.20 Vilniuje],
rusø ir Lietuvos pianistas, pedagogas. Pianisto Grigo-
rijaus ∆ brolis. Baigæs Maskvos kons-jà ir aspirantûrà
(A. Goldenveizerio kl.), 1930–45 joje dëstë specialøjá
f-nà. Nuo 1945 gyveno Vilniuje. 1945–49 dëstë Vilniaus
kons-joje, 1946–49 buvo Specialiojo f-no katedros ve-
dëjas bei Teorijos ir kompozicijos f-to dekanas; prof.
(1946). Nuo 1949 Lietuvos kons-jos pedagogas. Kon-
certavo kaip solistas ir su broliu Grigorijum. Repertu-
arà sudarë L. van Beethoveno, J. Brahmso, Fr. Chopi-
no, E. Griego, F. Liszto, S. Rachmaninovo ir kt. kûriniai. Grigorijus Ginzburgas
∆ pirmasis skambino kai kuriuos M. K. Èiurlionio pre-
liudus, redagavo liet. kompozitoriø (V. Barkausko,
V. Baumilo, A. Braþinsko, J. Gaiþausko, L. Povilaièio)
kûrinius f-nui. 1947 su S. Vainiûnu pirmà kartà atliko
S. Vainiûno rapsodijà 2 f-nams ir orkestrui. Mokiniai:
S. Bielionytë, R. Buoþienë, V. Majorovas, L. Povilaitis,
E. Starkutë, I. Statkevièiûtë ir kt. Pav. Ona Juozapaitienë
1901.V.23 Kijeve – 1978.IV.3 Sankt Peterburge], rusø
muzikologas, pedagogas. 1922 baigë Menø istorijos
in-tà Sankt Peterburge (B. Asafjevo mokinys). Nuo
1925 dëstë muz. istorijà Sankt Peterburgo kons-joje; Jakovas Ginzburgas
prof. (1935). Dalyvavo „Ðiuolaikinës muzikos asocia-
cijos“ veikloje. Tyrë muz. bibliografijà, pedagogikà,
instrumentologijà, SSRS tautø muz. istorijà (nuo
1930). Ðia tema parengë mokomøjø priemoniø, anto-
logijø, redagavo str. rinkiniø. Vadovavo SSRS muzi-
kologø disertacijoms. Buvo liet. muzikologø A. Amb-
razo, J. Èiurlionytës, J. Gaudrimo moksl. konsultantas.
Pav. Algirdas Ambrazas
giocondo, giocosamente, giocoso (it., AN) – linksmai,
þaismingai, dþiaugsmingai.
Giordani Tommaso [Tomazas Dþordånis; g. apie 1730
Neapolyje, m. 1806.II.23 ar 24 Dubline], it. kompozi- Semionas Ginzburgas
torius. ∆, jo motina, tëvas, 2 seserys ir brolis buvo Gior-
dani operos trupës dainininkai. 1745 jie iðvyko ið Ne-
apolio. 1753 ∆ su ðia trupe atvyko á Londonà (èia jie
Giordano
"#$
dar sugráþo 1756). Vëliau ∆ gyveno Dubline, Londo- girdõs teòrijos, kitaip↑ klausos teorijos.
ne. Èia ∆ komponavo, dirigavo, akompanavo. 1794–
girdõs zonâ, kitaip↑ klausos zona.
96 buvo Airijos muz. fondo pirmininkas. Sukûrë >25
sceninius kûrinius, oratorijà „Izaokas“, Te Deum, kon- Girdzijãuskas Arvydas [g. 1957.I.1 Vilniuje], liet. cho-
certø (f-nui, fleitai), kamer. muzikos, kûriniø f-nui, ro dirig., pedagogas. 1979 baigë Lietuvos kons-jà
kantatø, kanconeèiø, dainø. Violeta Tumasonienë (P. Gylio kl.). 1979–92 Lietuvos radijo ir televizijos vai-
kø choro meno vadovas. 1989–92 Lietuvos chorø s-gos
Giordano Umberto [Umbertas Dþordånas; 1867.VIII.28
prezidentas. 1994 ir 1996 respublikiniø „Dainø dai-
Fodþioje – 1948.XI.12 Milane], it. kompozitorius. Nuo
nelës“ konkursø meno vadovas ir þiuri pirmininkas.
1880 Neapolio kons-joje studijavo kompozicijà pas
Nuo 1992 Klaipëdos Vydûno vid. m-los direktorius.
P. Serrao. Dël pablogëjusios ðeimos materialinës pa-
Su Lietuvos radijo ir televizijos vaikø choru áraðë ~500
dëties nutraukë studijas ir dirbo teatre statistu. 1890
kûriniø radijo ir televizijos fondams; choras laimëjo I
baigë studijas ir pradëjo kûrybiná darbà. 1894 persi-
premijà Europos jaunimo festivalyje Nerpelte (Belgi-
këlë á Milanà. ∆ it. veristinës operos kûrëjas. 1896 pa-
ja, 1990), II premijà Debreceno chorø konkurse (Veng-
statyta þymiausia ∆ opera Andrea Chénier (Lietuvoje
rija, 1992). Lietuvos moksleiviø dainø ðventës (1987),
past. 1930). Kitos operos – Marina (1889), Mala vita
Lietuvos ir Pasaulio liet. dainø ðvenèiø (1990, 1994)
(„Padugnës“, 1892), Marcella (1907), Mese Mariano
dirigentas. Pav. Birutë Þalalienë
(„Marianos mënuo“, 1910), La cena della beffe („Pa-
juokø vakarienë“, 1924) ir kt. ∆ sukûrë orkestriniø, Girijótas Jonas [g. 1936.VI.24 Natiðkëse (Panevëþio
kameriniø, vokaliniø kûriniø. Ona Juozapaitienë aps.)], liet. dainininkas (bosas). 1961 baigë Lietuvos
Arvydas Girdzijauskas
giovale, con giovalita (it., AN) – linksmai, þvaliai. kons-jà (mokësi pas K. Petrauskà ir P. Olekà). 1961–
73 Lietuvos TVR muzikos redaktorius. Nuo 1973
Giovanni da Cascia, it. kompozitorius ↑ Jonas Ka- Vilniaus II muzikos m-los direktorius. Studijø metais
ðietis. su E. Kuodþiu (tenoras) subûrë populiarø vokaliná du-
Gípijus Jevgenijus [Åâãåíèé Âëàäèìèðîâè÷ Ãèïïèóñ; età, daug koncertavo Lietuvoje ir uþsienyje; buvo pir-
1903.VII.7 Carskoje Selo (dab. Puðkinas; Leningra- mieji A. Braþinsko, B. Gorbulskio, T. Makaèino, L. Po-
do sr.) – 1985.VI.5 Maskvoje], rusø etnomuzikologas. vilaièio, M. Vaitkevièiaus ir kt. lietuviø komp. dainø
Menotyros dr. (1958). Ðvedø kilmës. 1920–24 studi- atlikëjai. Tamara Vainauskienë
javo Sankt Peterburgo un-te etnolog. lingvistikà. 1924
Gyrowetz Adalbert (Vojt†ch J²rovec) [Adalbertas Gíro-
baigë Meno istorijos in-tà Maskvoje, 1927 – Sankt Pe-
vecas; tikr. vardas ir pavardë Voitechas Jirovecas;
terburgo kons-jos dirigavimo (N. Malko), 1928 – muz.
1763.II.19 arba 20 Èeske Budejovicuose – 1850.III.19
teorijos ir kompozicijos (B. Asafjevo ir O. Ðteinber-
Vienoje], Austrijos kompozitorius. Èekas. Mokësi Pra-
go) klasæ, 1930 – Meno istorijos in-to aspirantûrà. 1927
hoje, Vienoje, Neapolyje. Dirbo Romoje, Paryþiuje,
ákûrë SSRS MA fonogramø archyvà Sankt Peterbur-
Londone; 1804–27 Vienos rûmø teatro kapelmeiste-
ge; 1927–43 ðio archyvo, 1944–52 SSRS MA Etno-
ris. ∆ kûrybai átakos turëjo J. Haydno ir ankstyvoji L.
grafijos in-to, 1959–63 Meno istorijos in-to vyresnysis
van Beethoveno kûryba. Sukûrë ~30 operø, tarp jø –
moksl. bendradarbis; 1939–41 dar ir Sankt Peterbur-
Il finto Stanislao („Veidmainis Stanislavas“, 1818),
go kons-jos ir 1944–49 Maskvos kons-jos l. muz. ka-
Hans Sachs (1833), >40 baletø (Harlekin als Papagei,
tedros vedëjas. Rinko, spausdino ir tyrë baltarusiø,
1806; Wilhelm Tell, 1810), 12 miðiø, ~40 simf-jø, uver-
rusø, tiurkø, finougrø, Rusijos èigonø, Sibiro, Uþkau-
tiûrø, kamer. kûriniø. Jonas Klimas
kazës ir kt. tautø folklorà. Arvydas Karaðka
gis, garso sol diez raidinis pavadinimas.
Giraldoni Leone [Leonë Dþiraldònis; 1824 Paryþiuje –
klasikinë gitara 1897.IX.19 Maskvoje], it. dainininkas (bosas, vëliau gisis, garso sol dubl-diez raidinis pavadinimas.
baritonas), pedagogas. Dainavimo mokësi Florenci- gis-moll ↑ tonacija.
joje pas L. Ronzzi ir Paryþiaus kons-joje. Dainavo áv.
Gismonti Egberto [Ebertas Þismóntis; g. 1947.XII.5
Italijos teatruose (11 sezonø LS teatre). G. Verdi ope-
Rio de Þaneire], Brazilijos dþiazo, fusion bei world
rø Simon Boccanegra (1857) ir „Kaukiø balius“ (1859)
music gitaristas, pianistas, komp., multiinstrumenti-
premjerose ∆ atliko Boccanegra’os ir Renato vaidme-
ninkas. Nuo 6 m. mokësi groti f-nu. 7 d-metyje skam-
nis. Nuo 1885 dëstë dainavimà Italijoje, Prancûzijoje;
binti f-nu mokësi Paryþiuje ir Vienoje, kompozicijà stu-
1891–97 Maskvos kons-jos profesorius. Paraðë daina-
dijavo pas N. Boulanger. 1967 pradëjo skambinti gitara
vimo metodikos veikalø. Jonas Klimas
(savamokslis). Grojo R. Townerio ansamblyje „Ore-
gíras (isp. guiro, guero – agurkas, moliûgas), muz. instru- gon“, vëliau su A. Moreira-Lima, F. Purim, N. Vascon-
mentas – grandomasis idiofonas. Tai pailgas (iki 60 cm celosu, P. Hornu, J. Garbareku, Ch. Hadenu. 1968, su-
ilgio) iðskobtas ir iðdþiovintas moliûgas su skersai ran- kûræs kompozicijà Sonho, iðgarsëjo kaip kompozitorius.
tyta þieve. Bûna ∆ imitacijø ið medþio ar kt. medþiagos. Gyvena ir koncertuoja Brazilijoje. ∆ kûryboje jungiami
Per ∆ rantelius braukoma lazdele. ∆ – Lot. Amerikos klasikinës, brazilø l., dþiazo ir funky stiliaus muz. ele-
ritm. instrumentas. ∆ garsai neapibrëþto aukðèio. Simf. mentai. ∆ sukûrë muzikos kinui, teatrui, baletui.
muzikoje ∆ yra pavartojæs E. Varêse’as, K. Penderec- Jûratë Kuèinskaitë
kis, K. Stockhausenas, O. Balakauskas. Remigijus Ðileika gitarâ (isp. guitarra < gr. kithara; it. chittara, pranc. gui-
tare, angl. guitar, vok. Gitarre), muz. instrumentas –
girdâ, girdëjimo pojûtis, kitaip↑ klausa.
gnaibomasis chordofonas. Korpusas su giliais álinkiais
girdõs sle¹kstis, kitaip↑ klausos slenkstis. ir plokðèiomis dekomis. Virðut. deka (dengtë) turi ap-

valià rezonans. angà. Postygis su metal. dalmenimis.
Skirtingo storio stygos bûna þarninës, nailoninës, me-
talinës, bosinës – apvytos plieno, þalvario arba sidabro
gijomis. Skambinama (sëdint arba stovint) pirðtais, na-
gais, pirðtais ir nagais arba plektru solo, ansambliuose;
daþnai pritariama dainoms, ðokiams. Bûna keliø rûðiø;
daþniausiai vartojama klasikinë (dar vad. ispaniðkàja,
italiðkàja) ir rusiðkoji ∆. Klasikinë ∆ turi 6 stygas, sude-
rintas E, A, d, g, h, e1. Diapazonas E–h2 (be flaþoletø).
Natos raðomos vienoje penklinëje su smuiko raktu ok-
tava aukðèiau negu skamba. Bûna 98 cm ilgio (korpu-
sas 48 cm ilgio), 27–36 cm ploèio, 9–10 cm storio. Sve-
ria ~1 kg. Virðut. deka (dengtë) daroma ið rezonans.
eglës, kitos korpuso, kaklelio, galvutës dalys – ið áv.
brangiøjø medienos rûðiø, dalmenys – ið dramblio kau-
lo ir metalo, sukynës ið metalo. Skambinama sëdint,
kairiàjà kojà uþkëlus ant kitos këdutës (taip visada
skambinamas flamenkas). Kair. rankos rodomuoju, di-
dþiuoju, bevardþiu ir maþyliu pirðtu (natose þymima 1,
2, 3, 4) stygos spaudþiamos prie dalmenø, o deðinio-
sios pirðtais ir nagais stygos gnaibomos arba dauþomos.
Stygø uþgavimo bûdai natose nurodomi specialiais þen-
klais. Ypaè daug naujø ðtrichø sukurta XX a. avangard.
muzikoje gitarai. Klasik. ∆ konstrukcijà 1854–83 Al-
merijoje (Ispanija) sukûrë A. Torresas, nustatæs pasto-
vø (65 cm) neprispaustø stygø virpamøjø daliø ilgá.
Manoma, kad ∆ á Europà (pirmiausia á Ispanijà) pa-
teko VIII–IX a. per maurus. Mauriðkosios ∆ skambi-
nimo bruoþø turi flamenko technika. Per Graikijà ∆
pateko á Italijà su gnaibymo technika (lotyniðkoji ∆).
XVI a. ∆ pagal populiarumà prilygo liutniai. Liutni-
ninkai pradëjo skambinti ir 4–5 dvigubø (choriniø) sty-
gø ∆. XVIII a. pab. ∆ dvigubos stygos pakeistos vien-
gubomis, ∆ tapo ðeðiastyge. Vietoj tabulatûros pradëta
raðyti natas penklinëje su smuiko raktu. Iðspausdinta
daug vadovëliø (ypaè Ispanijoje). XIX a. I p. ∆ Euro-
poje buvo vienas populiariausiø instrumentø. Naujoji
klasikinës (ispaniðkosios) ∆ epocha susijusi su gitaris-
to Fr. Tãrrega’os veikla. XX a. klasikinë ∆ paplito pa-
saulyje (daugiausia muzikantø skambina ∆, daugiau-
sia spausdinama natø). Klasikinë ∆ vartojama kaip solo
koncertinis ir kaip namø muzikavimo instrumentas.
Kûriniø gitarai (tarp jø sonatø, koncertø ∆ ir orkest-
rui) sukûrë þymiausieji pasaulio komp. ir gitaristai.
XX a. gitaristai virtuozai: M. Llobeas, A. Segovia,
M. L. Anido, A. Ivanovas-Kramskojus. Kûriniø ∆ su-
kûrë N. Paganini, H. Berliozas, C. M. von Weberis,
L. Legnani, N. Coste’as, Fr. Tãrrega, M. Ponce’as,
A. Barriosas, H. Villa-Lobosas, M. Castelnuovo-Te-
desco, B. Brittenas, M. Ohana ir kt.
Be klasikinës ∆, dar vartojama: rusiðkoji ∆ (7 stygø;
D, G, H, d, g, h, d1), ↑ Havajø gitara (E, A, e, a, cis1,
e1), flamenko ∆, folk arba country ∆, orkestrinë (dþia-
zo) ∆, kartais ∆ su elektroakust. stiprintuvais (↑ elek-
trinë gitara). Ansambliuose dar vartojama: kvintabo-
sinë ∆ (A1–a), tercinë ∆ (G–g1), kvartinë ∆ (A–a1),
kvintinë ∆ (H–h1). Klasikinio derinimo (E–e1) ∆ va-
dinama primagitara.
Lietuvoje ∆ vartojama nuo XVI a. (d. kun-ðèio, didi-
kø rûmuose). XIX a. tarp miestieèiø paplito rusiðkoji
∆. Vilniuje ∆ buvo gaminamos, mokoma skambinti,
rengiami koncertai, reikðminga gitaristo M. Sokolov-
Giunteris
"#%
skio veikla; kûriniø ∆ iðspausdino M. Pðibilskis. 1920–
60 J. Þigavièius Kaune padirbo >200 ispaniðkøjø gi-
tarø. Po I pasaul. karo rusiðkàja ∆ skambinti mokë ið
Sankt Peterburgo atvykæs B. Stasiulaitis. Po II pasaul.
karo ∆ buvo grieþiama vad. „neapolietiðkuose“ man-
dolinø orkestruose, atsirado gitaristø mëgëjø. Ispanið-
kosios ir orkestrinës ∆ klasës veikia kai kuriose muz.
m-lose, Lietuvos MuA. 1976 Trakuose surengtas gita-
ristø festivalis. Kûriniø klasikinei ∆ sukûrë V. Montvi-
la, E. Balsys, V. Barkauskas, J. Tamulionis, J. Gaiþaus-
kas, V. Juozapaitis ir kiti. ∆ muzikos koncertø, radijo
ir televizijos laidø surengë gitaristai J. Rimkevièius,
S. Ðilinskas, J. Kurauskas, A. Pauliukevièius. Pav.
Sigitas Ðilinskas
giubilante [it., AN] – iðkilmingai, dþiaugsmingai.
Giuffre Jimmy (James Peter) [Dþimis Dþùfris; tikr. var-
dai Dþeimsas Piteris; g. 1921.IV.26 Dalase (Teksaso
valstija)], JAV dþiazo muzikantas, kompozitorius. Gro-
ja klarnetu, saksofonu ir kt. instrumentais. 1949 gro-
jo W. Hermano orkestre, jam sukûrë savo þymiàjà
kompozicijà Four brothers („Keturi broliai“). 1953–55
su Sh. Rogerso orkestru grojo Vakarø pakrantës dþiazo
muzikà. 1960 sudarë trio su P. Bley’u ir S. Swallowu;
puoselëjo kameriná improvizac. stiliø, eksperimenta-
vo su atonaliàja muzika, vengë reguliarios metrinës
pulsacijos. Sukûrë moderniojo, free dþiazo kûriniø
klarnetui ir orkestrui. Jonas Rimða
Giuliani Mauro (Giuseppe Sergio Pantaleo) [Mauras
Dþuljånis; tikr. vardai ir pavardë Dþuzepë Serdþijus rusiðkoji gitara
Pantalëjus; 1781.VII.27 Barletoje (prie Bario) – 1829.V.8
Neapolyje], it. gitaristas, kompozitorius. 1807–19 gy-
veno Vienoje, nuo 1819 iki mirties – Italijoje. ∆ vir-
tuoziðkumà vertino L. van Beethovenas, paskyræs jam
nemaþa savo kûriniø gitarai. Nuo 1816 ∆ koncertavo
daugelyje Europos ðaliø, gitara skambindamas savo
kûrinius. ∆ iðtobulino skambinimo gitara technikà ir
stiliø. Sukûrë ~200 kûriniø gitarai (sol., kameriniø,
koncertø), dainø, romansø. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Giulini Carlo Maria [Karlas Marija Dþulínis; g. 1914.V.9
Barletoje], it. dirigentas. 1941 baigë Ðv. Cecilijos MuA Carlo Maria Giulini
Romoje (B. Molinari kl.). 1946–53 radijo orkestrø Ro-
moje ir Milane dirigentas. 1950 Bergame debiutavo
kaip operos dirigentas. 1951–56 dirigavo LS. Nuo 1956
diriguoja þymiausiems pasaulio simf. orkestrams
(1969–73 Èikagos, 1973–78 Vienos, 1978–85 Los An-
dþelo). Vienas þymiausiø XX a. II pusës dirigentø.
Garsus G. Mahlerio kûriniø interpretuotojas. Á plokð-
teles áraðë simf. muzikos ir operø (W. A. Mozarto „Fi-
garo vedybos“, Don Giovanni). Pav. Rimas Geniuðas
Giùnteris Pavelas [g. 1964.VII.27 Samaroje (Rusija)], Pavelas Giunteris
liet. perkusininkas. V. Barkovskio mokinys. 1986 baigë
Lietuvos kons-jà (A. Vainio kl.). 1985 Resp. jaunøjø
atlikëjø konkurso laureatas (II vieta). 1981–89 Lietu-
vos nac. OBT orkestro artistas, nuo 1989 Lietuvos
valst. simfoninio ork. koncertmeisteris, muðamøjø
instr. grupës solistas. 1994 ákûrë ansamblá „Vilniaus
muðamieji“ ir jam vadovauja; koncertø ir muz. projek-
tø autorius. Daugelio liet. kompozitoriø kûriniø muða-
miesiems pirmasis atlikëjas, aranþuotojas. Surengë sol.
koncertø, padarë radijo ir TV áraðø. Lietuvos valst.
Giuranna
"#&
stipendija 1996, 1998. Gastroliavo, grojo muz. festi-
valiuose Lietuvoje ir uþsienyje (Baltarusijoje, Danijoje,
Latvijoje, Lenkijoje ir kt.). Pav. Audronë Jurkënaitë
Giuranna Bruno [Brunas Dþuranâ; g. 1933.IV.6 Ro-
moje], it. smuikininkas, altininkas. Romos kons-joje
studijavo smuiko ir alto klasëse. Debiutavo 1954. Gro-
jo su þymiausiais Europos orkestrais. Buvo daugelio
ðiuolaik. italø komp. kûriniø pirmasis atlikëjas. 1952–
59 grieþë ansamblyje „I Musici“, nuo 1960 – italø styg.
trio. Dëstë Detmoldo MuA, Romos kons-joje.
Violeta Tumasonienë
Gyurkovics Mãria [Marija Djùrkoviè; 1913.VI.19 Bu-
dapeðte – 1973.X.28 ten pat], vengrø dainininkë (kolo-
ratûr. sopranas). 1937 baigë Budapeðto MuA ir debiuta-
vo Gilda’os vaidmeniu. Nuo 1937 Budapeðto karaliðkojo
teatro, o nuo 1945 Vengrijos OT solistë. Dainavo þy-
miausiuose pasaulio teatruose (Berlyne, Briuselyje,
Maskvoje, Romoje, Sofijoje, Vienoje). Sukûrë vaid-
menø vengrø (Melinda) ir klasikinëse (Lucia, Nak-
ties karalienë, Norina, Rosina) operose. Gavo F. Liszto
ir L. Kossutho premijas (1953). Ona Juozapaitienë
giustiniana (it.) ↑ dþustinjana.
Giustiniani Leonardo [Leonardas Dþustinjånis; g.
1387 arba 1388 Venecijoje, m. 1446.XI.10 ten pat], it.
poetas, kompozitorius, politikas. Pasiþymëjo aktyvia
literatûrine, muz. ir politine veikla. ∆ vertë ið gr. kal-
bos Plutarcho veikalus, turëjusius reikðmës ir ∆ kûry-
bai. ∆ rel. ir pasaulietinë poezija savo forma artima
muz. kûriniams (baladei, kanconetei, strambotai). ∆
kûryba – it. dainos ↑ dþustinjanos atsiradimo ðaltinis.
Didþioji dalis ∆ muz. kûriniø yra perkurta anonimø.
Dþustinjanos tipo eiles atlikdavo aukðtas balsas (dis-
kantas), lydimas dviejø instr. balsø (tenoro ir kontra-
tenoro). Ona Juozapaitienë
giusto (it., AN) – tiksliai, teisingai.
„Gyvatåras“, liet. liaudies ðokis. Muz. metras 2/4, tem-
pas vidutinis. Ðokama poromis ratu. Choreografijai
bûdinga spyruoklinis, ðoninis þingsnis, sukimasis uþ
parankiø. Buvo paplitæs XX a. I pusëje. Pirmàjá sce-
niná variantà 1939 sukûrë M. Kupstaitë. Nuo 1950
J. Lingio (choreografija) ir P. Stepulio (muzika) per-
kurtà ∆ ðoka ansambliai. Pav. Kazys Poðkaitis
Gizêvijus (Gisevius) Eduardas [1798.XI.11 Elke (Su-
valkø vaivadija) – 1880.V.9 Tilþëje], liet. tautosakos,
archeol. ir etn. medþiagos rinkëjas ir skelbëjas. Kara-
liauèiaus un-te studijavo teisæ (1817–19) ir pedagogi-
kà. 1825–76 Tilþës g-jos mokytojas (1846–76 dëstë liet.
kalbà). Vienas Lietuviø lit-ros d-jos (ák. 1879) steigë-
„Gyvataras“. Pagrieþë V. Stungys (1980, Obeliai, Rokiðkio rj.)
jø. Rinko l. dainas su melodijomis (paskelbta periodi-
koje ir Chr. Bartscho „Dainø balsuose“), apraðë kan-
kles. Pieðë namø apyvokos daiktus, drabuþius, muz.
instrumentus. Tilþëje vok. k. iðleistas raðtø rinkinys ir
autobiografija „Eduard Gisevius“ (1881, 1930). Liet.
kalba ∆ etn. raðtø paskelbta rink. „Lietuvininkai“
(1970). Vacys Milius
Gizêvijus (Gizewiusz) Herman Marcin Gustaw [Her-
manas Marcinas Gustavas Gizêvijus; 1810.V.21 Pi-
ðoje – 1848.V.7 Ostrudoje], lenkø folkloro rinkëjas.
Karaliauèiuje studijavo teologijà ir lenkø kalbà. 1835
Ostrudos evangelikø baþnyèios pamokslininkas. Prie-
ðinosi Mozûrø kraðto germanizacijai, rinko tautosa-
kà, archeologines senienas. 1836–40 uþraðë 441
liaudies dainà (32 su melodijomis). Tai pirmieji uþ-
raðyti (su metrika) to kraðto muzikinio folkloro pa-
vyzdþiai. Paraðë veikalà „Die polnische Sprachfrage
in Preussen“ („Lenkø kalbos klausimas Prûsijoje“,
1845). Ona Juozapaitienë
Giþãitë, Armoðkienë, Stanislava [g. 1943.IX.10 Ðer-
mukðniuose (Pasvalio rj.)], liet. dainininkë (sopranas).
1975 baigë Lietuvos kons-jà (E. Dirsienës daina-
vimo kl.). 1975–91 dainavo Lietuvos OBT. Svarbiausi
vaidmenys: Senta, Aida, Jaroslavna, Micaela, Graþina.
Vidutis Bakas
Glãindborno festivålis (angl. Glyndebourne festival),
operø festivalis Glaindborne (D. Britanija). Rengia-
mas kasmet nuo 1934 (su pertraukomis). ∆ pradëjo
turtingas þemvaldys, verslininkas, Glaindborno ope-
ros teatro ákûrëjas J. Christie’s, jo þmona dainininkë
A. Mildmay, dirigentai Fr. Buschas ir C. Ebertas. ∆
vyksta parko teatre. Festivalyje kasmet statomos XVIII
ir XIX a. komp. operos, nuo 1953 – ir B. Britteno,
R. Strausso, I. Stravinskio operos. ∆ operos trupë daly-
vauja ir Edinburgo festivalyje. ∆ vyriausieji dirigentai:
Fr. Buschas (1934–51), V. Gui (1951–60), J. Pritchar-
das (1960–77), B. Haitinkas (1977–87), A. Davisas
(nuo 1989). Rûta Prusevièienë
Glanville-Hicks Peggy [Pegë Gle¹vil-Híks; 1912.XII.29
Melburne – 1990.VI.25 Sidnëjuje], Australijos kompo-
zitorë, muz. kritikë. Nuo 1927 mokësi pas F. Hartà Mel-
burno kons-joje. 1931–34 studijavo Londono karalið-
kajame muz. koledþe pas R. Vaughanà Williamsà
(kompozicija), A. Benjaminà (f-nas), C. Lambertà ir
M. Sargentà (dirigavimas). 1936–38 tæsë kompozici-
jos studijas Paryþiuje pas N. Boulanger ir Vienoje pas
E. Welleszà. Iðgarsëjo, kai 1938 Londone buvo atlik-
ta Choral Suite („Choralinë siuita“). 1940 su savo vyru
anglø komp. S. Bate’u subûrë baleto ansamblá „Les

Trois Arts“, buvo jo vadybininkë bei dirigentë. 1942–
59 gyveno JAV, nuo 1959 – Atënuose. ∆ propagavo
ðiuolaikinæ muzikà. Sukûrë operø, tarp jø – The Trans-
posed Heads („Pakeistos galvos“, 1953), The Glitte-
ring Gate („Slankiojantys vartai“, 1959), baletø, tarp
jø – Killer-of-Enemies („Prieðø þudikas“, 1946), The
Masque of the Wild Man („Laukinio þmogaus kau-
kë“, 1958), simfoninës, kamer. instrumentinës, vo-
kal. muzikos kûriniø. Ona Juozapaitienë
Glareanus Henricus (Heinrich Loris) [Henrikas Gla-
reånas; tikr. vardas ir pavardë Heinrichas Loris; 1488.VI
Melse (Glarus kantonas) – 1563.III.28 Freiburge],
Ðveicarijos muzikologas, poetas, filologas, filosofas.
Nuo 1506 Kelno un-te studijavo teologijà. Nuo 1514
dëstë (su pertraukomis) Bazelio, Pavijos ir kt. un-tuo-
se. 1529–63 poetikos profesorius Freiburge. Svarb. vei-
kalai: traktatai „Isagoge in musicen“ („Muzikos áva-
das“, 1516; pateikë þiniø apie solmizacijà, intervalus,
dermes) ir „Dodekachordon“ („Dvylikastygis“, 1547;
iðtyrë gr. muzikos teoretikø veikalus ir diatonikos ypa-
tybes, nustatë, kad yra ne 8, kaip teigë vid. amþiø muz.
teorija, o 12 diaton. dermiø). Redagavo A. Boet-
hius’aus kûrinius. ∆ veikalai turëjo átakos it. muziko-
logui G. Zarlino. Algirdas Ambrazas
Glasenapp Carl Friedrich [Karlas Frydrichas Glåzena-
pas; 1847.X.3 Rygoje – 1915.IV.14 ten pat], vok. muzi-
kologas. Tartu un-te studijavo klasik. filologijà, meno
istorijà ir kalbotyrà. 1875–1904 Rygoje dëstë vok. kal-
bà ir lit-rà. Ákûrë Rygoje Wagnerio d-jà ir jai vadovavo.
Glazunòvas Aleksandras [Àëåêñàíäð Êîíñòàíòè-
Paraðë R. Wagnerio biografijà (1894–1911, 6 t.), iðleido
jo kûrybos svarb. sàvokø þodynà, laiðkus. Nijolë Taluntytë
Glasharmonika (vok.) – stiklo armonika.
Glass Philip [Filipas Glåsas; g. 1937.I.31 Baltimorëje],
JAV kompozitorius, klaviðininkas. Vienas minimalis-
tinës muzikos pradininkø. Ðeðeriø metø pradëjo moky-
tis groti smuiku, aðtuoneriø – fleita. 1946–48 studija-
vo Peabody kons-joje Baltimorëje. 1956 baigë Èikagos
un-tà (studijavo filosofijà ir matematikà). Nuo 1956
Juilliardo muz. mokykloje Niujorke studijavo kompo-
zicijà pas W. Bergsma’à ir V. Persichetti. 1961 vasarà
mokësi pas D. M. Aspene. 1964, gavæs Fulbrighto sti-
pendijà, studijavo kompozicijà Paryþiuje pas N. Bou-
langer. Paryþiuje vedë aktoræ, reþisieræ, dramaturgæ
J. Akelaitytæ (Akalaitis). Su ja bei grupe aktoriø 1970
Niujorke ákûrë „Mabou Mines“ teatro trupæ. 1967 grá-
þo á Niujorkà. Savo kûryboje pradëjo plëtoti naujà muz.
stiliø, pavadinæs „repetityviniu“ ir „reduktyviu“. Ði mu-
zika pagrásta „repetityvinëmis struktûromis su labai
sumaþintais garsø aukðèio savitarpio santykiais, pasto-
viu aðtuoniø garsø pulsavimu ir statiðku dinaminiu ly-
giu“. 1968 subûrë iki ðiol veikiantá ansamblá „The Philip
Glass Ensemble“, atliekantá ∆ muzikà. Pastarøjø me-
tø kûryba ðalia minimalistinei muzikai bûdingø bruo-
þø pasiþymi ir sodria, neoromantine muz. kalba. ∆ buvo
Vilniuje (1994 èia ávyko Itaipu europ. premjera, 2000
Vilniaus festivalyje su „Kronos“ kvartetu ∆ atliko sa-
vo muzikà 1931 sukurtam kino filmui „Drakula“).
Prancûzijos vyriausybës apdovanotas Meno ir lit-ros
ordinu (1995). ∆ suteikti Brandeis un-to (Masaèuset-
so valstija), Filadelfijos menø un-to ir Niujorko un-to
(Bafalas) garbës dr. laipsniai. Þymiausi kûriniai: 17
Glazunovas
"#'
operø, tarp jø dvi trilogijos: I sudaro Einstein on the
Beach („Einsteinas paplûdimyje“, 1975–76), Satyagra-
ha (1980) ir Akhnaten („Echnatonas“, 1983); II, vad.
J. Cocteau trilogija – Orphée („Orfëjas“, 1993), La Bel-
le et la Büte („Graþuolë ir pabaisa“, 1994) ir Les En-
fants Terribles („Padykæ vaikai“, 1996); kitos operos –
The CIVIL wars (1984), The Fall of the House of Usher
(„Usheriø namo þlugimas“, 1988), O Corvo Branco
(„Baltas varnas“, 1991), The Voyage („Kelionë“, 1992),
The Hydrogen Jukebox (1990), The Marriages Between
Zones Three, Four and Five („Vedybos tarp treèios,
ketvirtos ir penktos zonø“, 1997), Monsters of Grace
(„Grakðtumo pabaisos“, 1998); 5 simf-jos (Nr. 1, „Low“
Symphony, 1992; Nr. 2, 1994; Nr. 3, 1995; Nr. 4, He-
roes Symphony, 1997; Nr. 5, Requiem, Bardo and Nir-
manakaya, 1999), The Light („Ðviesa“, 1987), The Ca-
nyon orkestrui („Kanjonas“, 1988), koncertas smuikui
ir ork. (1987), koncertas saksofonø kvartetui ir ork.
(1995), Itaipu chorui ir ork. (1988); 5 styginiø kvarte-
tai (1966; Company, 1983; Mishima, 1985; Boczak,
Philip Glass
1989; 1991), kamer. kûriniai, atliekami ∆ ansamblio –
Music in Fifths („Muzika kvintomis“, 1969), Music in
Similar Motion („Muzika vienodu judëjimu“, 1969),
Music with Changing Parts („Muzika su besikeièian-
èiomis dalimis“, 1970), Music in 12 Parts („12 daliø
muzika“, 1971–74). Sukûrë muzikos kino filmams, tarp
jø – trilogija „Koyaanisqatsi“, „Powaqqatsi“ ir „Noy-
aqqatsi“; „Mishima“, „The Thin Blu Line“, „Kundun“,
dramos spektakliams. Pav. Mindaugas Urbaitis
íîâè÷ Ãëàçóíîâ; 1865.VIII.10 Sankt Peterburge –
1936.III.21 Paryþiuje], rusø komp., dirigentas. Muzi-
Aleksandras Glazunovas
kos pradëjo mokytis nuo 1875; nuo 1879 mokësi pas
N. Rimská-Korsakovà (kompozicija). Dalyvavo M. Be-
liajevo bûrelyje. 1885–1903 kasmet. Glinkos premijø
laureatas. Nuo 1888 dirigavo rusø simf. koncertus.
Sankt Peterburgo kons-jos prof. (nuo 1899), jos di-
rektorius (1905–17) ir rektorius (1918–28). 1928 ið-
vyko ið SSRS, apsigyveno Paryþiuje; koncertavo áv. Eu-
ropos ðalyse ir JAV. 1972 ∆ palaikai perkelti á Sankt
Peterburgà. ∆ – vienas þymiausiø rusø simfonistø. Kû-
ryba monumentali, optimistiðka, melodinga; rëmësi
slavø ir kt. tautø muz. folkloru. Vyrauja instrumenti-
nës muzikos þanrai. Pirmiesiems ∆ kûriniams átakos
turëjo „Galingojo sambûrio“ kompozitoriø (ypaè
Rimskio-Korsakovo) kûryba. Vëliau susiklostë savi-
tas ∆ muz. stilius, artimesnis P. Èaikovskio simfoniz-
mo ir G. Tanejevo polifonijos principams. ∆ kartu su
Rimskiu-Korsakovu uþbaigë A. Borodino operà „Ku-
nigaikðtis Igoris“.
KÛRINIAI. 3 baletai: Ðàéìîíäà („Raimonda“, 1897;
Lietuvoje past. 1933), Áàðûøíÿ – ñëóæàíêà („Pane-
lë tarnaitë“, 1898), Âðåìåíà ãîäà („„„ Metø laikai“, 1899).
9 simf-jos: I  Es-dur Ñëàâÿíñêàÿ („Slaviðkoji“, 1881),
II fis-moll (1886), III D-dur (1890), IV Es-dur (1893),
V B-dur (1895), VI c-moll (1896), VII F-dur Ïàñòî-
ðàëüíàÿ („Pastoralinë“, 1902), VIII Es-dur (1906), IX
D-dur (1910, nebaigta). Simf. poemos: Ñòåíüêà Ðàçèí
(„Stenka Razinas“, 1885), Ëèðè÷åñêàÿ („Lyriðkoji“,
1887), Ýïè÷åñêàÿ („Epinë poema“, 1934). Simf. fanta-
zijos: Ëåñ („Miðkas“, 1887), Ìîðå („Jûra“, 1889), Ñ
òåìíîòû â ñâåò („Ið tamsos á ðviesà“, 1894), Ôèíñêàÿ
Glazunovo
"$
(„Suomiðkoji“, 1909). Simf. paveikslai, siuitos simf. or-
kestrui, uvertiûros, 5 koncertai áv. instrumentams ir
orkestrui: f-nui (1911; 1917), smuikui (1904), koncer-
tas baladë violonèelei (1931), koncertas baladë sak-
sofonui (1934). 7 styg. kvartetai: I D-dur (1882), II
F-dur (1884), III G-dur Ñëàâÿíñêèé („Slaviðkasis“,
1888), IV a-moll (1894), V d-moll (1898), VI B-dur
(1921), VII C-dur (1930); saksofonø kvartetas (1932).
Kiti kûriniai: pjesës áv. puèiamiesiems, styg. kvarte-
tui, 2 sonatos f-nui (b-moll, 1901; c-moll, 1901), pre-
liudai ir fugos, variacijos f-nui, pjesës vargonams, so-
lo ir choro dainos, kantatos. Pav.
L: Âàíñëîâ Â. Ñèìôîíè÷åñêîå òâîð÷åñòâî À. Ê. Ãëàçóíîâà: Ì.; Ë.,
1950; Ãëàçóíîâ: Èññëåäîâàíèÿ. Ìàòåðèàëû. Ïóáëèêàöèè. Ïèñüìà.
Ë., 1959–60; Ò. 1–2; Ãàíèíà Ì. Àëåêñàíäð Êîíñòàíòèíîâè÷ Ãëàçóíîâ.
Ë., 1961; Ô¸äîðîâà Ã. Ãëàçóíîâ. 21961. Jonas Klimas
Glazunòvo kvartêtas, Rusijos styginiø kvartetas. Ákur-
tas 1919 Sankt Peterburge. Jo sudëtis: I. Lukaðevskis
(I sm.), A. Peènikovas (II sm.), A. Rivkinas (alt.),
D. Mogilevskis (vè.). Nuo 1925 koncertavo Europos ða-
Reingoldas Glieras
lyse. 1929 ∆ surengë 4 koncertus Kaune ir atliko L. van
Beethoveno, J. Brahmso, P. Èaikovskio, A. Glazunovo,
E. Griego, M. Ravelio, Fr. Schuberto styg. kvartetus.
7 d-meèio pradþioje ∆ veikla nutrûko. Petras Kunca
Glâzups Rihards [Rihardas Glåzupas; g. 1920.V.20 Ry-
goje], latviø dirigentas. Baigë Latvijos kons-jà (1944
vargonø, 1950 dirigavimo, 1952 kompozicijos kl.). Nuo
1944 dirigavo Latvijos OBT; 1967–75 vyriausiasis di-
rigentas. Parengë ir dirigavo áv. komp. operø (R. Wag-
nerio „Lohengrinà“, G. Puccini Manon Lescaut, P. Èai-
kovskio „Pikø damà“, A. Kalninio „Baniutà“). 1965
Maskvos DT pastatë N. Rimskio-Korsakovo operà
Michailas Glinka
„Sakmë apie nematomàjá Kiteþo miestà ir mergelæ Fev-
ronijà“. Sukûrë kûriniø vargonams, kantatà „Pasau-
liui – taikà“ (1962). Danutë Mekaitë
Glêbovas Jevgenijus [g. 1929.IX.10 Roslavlyje (Smo-
lensko sr.)], baltr. kompozitorius. 1956 baigë Balta-
rusijos kons-jà (A. Bogatyriovo kl.); nuo 1971 joje dësto;
profesorius (1984). Sukûrë operà Òâîÿ âåñíà („Tavo
pavasaris“, 1963), baletø, tarp jø – Ìå÷òà („Svajo-
në“, 1961), Àëüïèéñêàÿ áàëëàäà („Alpiø baladë“, 1967),
Èçáðàííèöà („Iðrinktoji“, 1969), Òèëü Óëåíøïèãåëü
(„Tilis Ulenðpygelis“, 1974), Ìàëåíüêèé ïðèíö („Ma-
þasis princas“, 1981), oratorijø, kantatø, 5 simf-jas
(1958–84), koncertà balsui ir orkestrui (1963), kon-
certà orkestrui Çîâ („Ðauksmas“, 1988), simf. poemas
Âîñïîìèíàíèÿ î Òèëå („Prisiminimai apie Tilá“, 1977),
Ñêàçêà („Pasaka“, 1979), baleto siuitø, kûriniø l. in-
strumentø orkestrui, kamerinës instr. muzikos kûri-
niø, romansø, dainø, dramos spektakliø ir k. f. muzi-
kos. Kazys Jasinskas
Glêbovas Ígoris, rusø muzikologas, komp. ↑ B. Asaf-
jevas.
glee (angl. dþiûgavimas), nesudëtingai harmonizuota
choro kompozicija 3 arba daugiau balsø (klasikinë ∆ –
vyrø balsams, vëliau – miðriai sudëèiai). Dainuojama
a cappella (1795 W. Bertie pakeitë ðià tradicijà). ∆ bû-
dinga trumpi, savarankiðki segmentai – sekcijos, eks-
presyviai judanèios viena linkme. Klestëjo 1750–1830
Anglijoje kaip ∆ klubø uþstalës dainos. Þymesnieji ∆
kompozitoriai: S. Webbas (vyresnysis), Ch. Dibdinas,
B. Cooke’as, J. Battishillis, J. Alcockas (vyresnysis),
H. Haringtonas, S. Paxtonas, L. Atterbury’s, J. Callcottas,
R. Stevensas, W. Horsley’s, R. Spofforthas, R. Pearsal-
lis. XX a. ið kai kuriø ∆ bruoþø iðsirutuliojo solo par-
tijos (part-song) operose. Violeta Tumasonienë
Gliêras Reingoldas [Ðåéíãîëüä Ìîðèöåâè÷ Ãëèýð;
1875.I.11 Kijeve – 1956.VI.23 Maskvoje], rusø komp.,
dirigentas, pedagogas. Menotyros daktaras (1941).
1900 baigë Maskvos kons-jà. Nuo 1901 dëstë Mask-
vos, Kijevo kons-jose; prof. (1913). Nuo 1908 dirigavo
koncertuose. 1938–48 SSRS komp. s-gos org. k-to pir-
mininkas. Sukûrë operø, tarp jø – Øàõñåíåì („Ðach-
senem“, 1925), Ëåéëè è Ìåäæíóí („Leila ir Medþ-
nûnas“, 1940), Ãþëüñàðà („Giulsara“, past. 1949, abi
su T. Sadykovu), baletø, tarp jø – Êðàñíûé ìàê („Rau-
donoji aguona“, past. 1927, Lietuvoje past. 1940, nuo
1957 vadinama Êðàñíûé öâåòîê – „Raudonoji gële-
lë“), Êîìåäèàíòû („Komediantai“, dar vad. „Kastili-
jos dukra“, 1931, pagal F. Lope de Vega’os pjesæ „Aviø
ðaltinis“); Ìåäíûé âñàäíèê („Varinis raitelis“, 1949,
SSRS valst. premija 1950), Òàðàñ Áóëüáà („Tarasas Bul-
ba“, 1952, pagal N. Gogolio apysakà), 3 simf-jas (1900,
1907, 1911), uvertiûrø, koncertus arfai ir orkestrui
(1938), balsui ir orkestrui (1943, SSRS valst. premija
1946), vè. ir orkestrui (1947), valtornai ir orkestrui
(1951), 3 sekstetus, 4 styg. kvartetus (IV, 1946, SSRS
valst. premija 1948), instr. pjesiø, dainø, dramos spek-
takliø ir kino filmø muzikos. Kûryba melodinga, emo-
cinga, daþniausiai giedros, lyr. nuotaikos, susijusi su
rusø klasik. muzikos tradicijomis. Mokiniai: Anatoli-
jus Aleksandrovas, A. Chaèaturianas, L. Knipneris,
B. Liatoðinskis, L. Revuckis. Pav.
L: Ðåéíãîëüä Ìîðèöåâè÷ Ãëèýð: Ñòàòüè. Âîñïîìèíàíèÿ. Ìàòåðèà-
ëû. Ì.; Ë., 1965–67. T. 1–2. Adeodatas Tauragis
Glínka Michailas [Ìèõàèë Èâàíîâè÷ Ãëèíêà; 1804.VII.1
Novospaskojëje (Smolensko sr.) – 1857.II.15 Berlyne],
rusø komp. 1817–22 mokësi Sankt Peterburgo Kilmin-
gøjø licëjuje ir skambinti f-nu pas J. Fieldà (3 pamo-
kos) ir Ch. Mayerá, smuikuoti pas J. Böhmà, harmo-
nijos (1822–23) pas J. Fuchsà. 1830–33 gyveno Milane
(apie 1830 mokësi kompozicijos pas F. Basili). 1833
lankësi Vienoje, Badene, Prahoje. 1833–34 Berlyne
pas G. Dehnà studijavo kompozicijà. 1834 gráþo á Sankt
Peterburgà. 1844–45 lankësi Paryþiuje (H. Berliozas
2 koncertuose atliko kai kuriuos ∆ kûrinius), 1845–47
praleido Ispanijoje. Vëliau daþnai bûdavo Varðuvoje
(1848–51, 1854, 1856). 1837–39 caro rûmø choro ka-
pelos kapelmeisteris. 1852–54 gyveno Paryþiuje, 1856–
57 vël studijavo pas S. Dehnà Berlyne.
Rusø klasikinës muzikos pradininkas. Remdamasis
ankstesnëmis rusø muzikos tradicijomis ir V. Europos
muzikos pasiekimais, sukûrë ryðkiø nac. muzikos kû-
riniø, perteikianèiø rusø tautos pasaulëjautà, idealus.
Subtiliai vartojo muz. folkloro elementus (sen. der-
mes, intonacijas, ritmikà). Kûriniai klasikinës formos,
pasiþymi logiðku kompozic. detaliø iðdëstymu, propor-
cijø tikslumu. Vertingiausià kûrybos dalá sudaro ope-
ros „Gyvybë uþ carà“ („Ivanas Susaninas“) ir „Rusla-
nas ir Liudmila“, pradëjusios dvi rusø operos kryptis –
liaudiðkàjà istorinæ muz. dramà ir operà pasakà. Simf.
kûriniuose ∆ atspindëjo savitus rusø charakterio bruo-
þus, perteikë spalvingus gamtos ir buities vaizdus. ∆

romansai pagrindë rusø klasikinio romanso raidà. ∆
kûryba inspiravo susidomëjimà rusø muzika V. Euro-
poje, turëjo átakos vëlesniø kartø rusø kompozitoriams.
1884 M. Beliajevo ásteigta ∆ premija, kasmet iki 1917
buvo áteikiama uþ 5 skirtingø muz. þanrø kûrinius (ap-
dovanota 216 kûriniø). 1965–90 buvo teikiama RSFSR
∆ premija uþ muz. kûrybà ir veiklà. Nuo 1960 rengia-
mas ↑ Glinkos konkursas.
KÛRINIAI. Operos: Æèçíü çà öàðÿ arba Èâàí Ñó-
ñàíèí („Gyvybë uþ carà“ arba „Ivanas Susaninas“,
1836), Ðóñëàí è Ëþäìèëà („Ruslanas ir Liudmila“,
1842). Muzika N. Kukolniko tragedijai Êíÿçü Õîëìñ-
êèé („„„Kun-ðtis Cholmskis“: uvertiûra, 4 antraktai, 3
dainos, 1840). Orkestrui: 2 uvertiûros (D-dur, g-moll,
1822–26), Andante cantabile ir rondo d-moll (1823),
simf-ja B-dur (apie 1824; nebaigta), „Simf-ja dviem
rusø temomis“ (1834; baigë 1937 V. Ðebalinas), Àðà-
ãîíñêàÿ õîòà („Aragono chota“, 1845), Íî÷ü â Ìàä-
ðèäå („Naktis Madride“, 1848; II red. 1851), Âàëüñ–
ôàíòàçèÿ („Valsas fantazija“ f-nui, 1839; II red.
orkestrui 1945, III red. orkestrui 1856), Êàìàðèíñêàÿ
(„Kamarinskaja“, scherzo fantazija dviejø rusø l. dai-
nø temomis, 1848), simf-ja Òàðàñ Áóëüáà („Tarasas
Bulba“, 1852), polonezas F-dur (1855). Kameriniai:
septetas Es-dur (apie 1823), Didysis sekstetas Es-dur
(1832), 2 styg. kvartetai (1824, 1830), sonata f-nui ir
altui (arba smuikui) d-moll (1825–28, nebaigta, baigë
1931 B. Borisovskis), Ïàòåòè÷åñêîå òðèî („Patet.
trio“, 1832); kûriniai f-nui (variacijos, mazurkos, val-
sai); 80 kûriniø balsui ir f-nui (romansai, dainos, arijos,
kanconetës), vokal. ansambliai, etiudai ir pratimai, cho-
ro dainos. Pav.
L: Ëèâàíîâà Ò. Í., Ïðîòîïîïîâ Â. Â. Ãëèíêà. Ì., 1955. T. 1–2; Öóê-
êåðìàí Â. À. „Êàìàðèíñêàÿ“ Ãëèíêè è å¸ òðàäèöèè â ðóññêîé ìóçûêå.
Ì., 1957; Îðëîâà À. Ãëèíêà â Ïåòåðáóðãå. Ë., 1970; Àñàôüåâ Á.
Ì. È. Ãëèíêà. Ë., 1978. Jonas Klimas
Glínkos chòro kapelâ ↑ Sankt Peterburgo akademinë
kapela.
Glínkos konkùrsas, vokalistø konkursas, rengiamas
Rusijoje. Dainininkai varþosi operos ir kamerinio
dainavimo grupëse. Programoje vyrauja M. Glinkos
kûriniai. Pradëtas rengti 1960, vykdavo kas 2–3 metai
SSRS respublikø sostinëse. 1999 Kazanëje buvo að-
tuonioliktasis ∆. 1971 ∆ buvo Vilniuje. ∆ laureatai liet.
dainininkai: V. Daunoras (III vieta, 1962 Maskvoje),
G. Kaukaitë (I vieta, 1971), R. Maciûtë (IV vieta,
1973 Kiðiniove), A. Stasiûnaitë (I vieta, 1975 Tbili-
syje), I. Milkevièiûtë (I vieta, 1977 Taðkente), A. Mar-
kauskas (II vieta, 1981 Minske), S. Trimakaitë (1984
Jerevane). Ona Kavaliauskienë
Glinskãitë Ona [g. 1939.V.13 Toliûnuose (Ukmer-
gës rj.)], liet dainininkë (sopranas). 1965 baigë Sankt
Peterburgo kons-jà (N. Bolotinos kl.). 1965–80 Sankt
Peterburgo OBT solistë. 1983–95 dësto Lietuvos MuA
Klaipëdos f-tuose, nuo 1995 dësto Klaipëdos un-to
Menø f-te. Nuo 1990 Dainavimo katedros vedëja; doc.
(1993). Vaidmenys: Aida, Amelia 2, Elsa, Elþbieta, Ja-
roslavna, Liza, Marguerite, Micaela, Tatjana. Gastro-
liavo D. Britanijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Lietuvo-
je, Prancûzijoje, Rumunijoje, Suomijoje, Vengrijoje,
Vokietijoje. Pav.
glissando
"$
Gliñski Joachim [Joachimas Glínskis; g. 1854 Budslave
(Minsko sr., Medilo rj.), m. 1898.III.4 Vilniuje], komp.,
vargonininkas. Studijavo Sankt Peterburgo kons-joje.
Vargonininkavo Gardino, Vilniaus baþnyèiose. Dëstë
muzikà Vilniaus dvas. seminarijoje, vadovavo chorams.
Sukûrë baþn. ir pasauliet. muzikos kûriniø, operà „Pa-
jauta“ (nebaigta). Vytautas Povilas Jurkðtas
Glínskis Konstantinas [1886.VII.25 Jurbarke – 1938.XII.3
Kaune], liet. aktorius, reþisierius. Vienas liet. profe-
sionaliojo teatro kûrëjø. 1910 baigë Sankt Peterbur-
go lit-ros ir dailës d-jos teatro m-là. 1911–16 Sankt
Peterburgo Maþojo, Ermitaþo, V. Komisarþevskajos,
Dramos meno teatrø aktorius, reþisierius. 1911–16
Sankt Peterburgo lietuviø dramos ir muzikos kuopos
vadovas ir reþisierius. 1919 atvyko á Vilniø ir sutelkë
pirmojo Lietuviø valst. teatro trupæ. Lenkijai okupa-
vus Vilniø, ∆ trupë pasivadino Vilniaus liet. teatro stu-
dija ir persikëlë á Jurbarkà, o vëliau – á Kaunà (èia
veikë iki 1920.XI.15). 1920–22 ∆ reþisavo, vaidino Dra-
mos ir Operos vaidyklose. Reþisavo pirmàjá operos
spektaklá – G. Verdi „Traviatà“ (1920.XII.31), M. Pet-
rausko „Birutæ“(1921.II.16). 1922–38 Valstybës teatro
akt., reþisierius. 1924–34 dar dëstë vaidybos m-loje.
1926–27 Talino rusø dramos trupës akt., vyriausiasis
reþisierius. Pav.
L: Vengris A. Kastantas Glinskis. V., 1965. Ona Juozapaitienë
glissando, glissicando, gliss(ic)ato (it. slystant), gli-
de (angl.), ypatingas grieþimo muz. instrumentais ir
dainavimo bûdas – sklandus, greitas perëjimas nuo
vieno garso prie kito. Natose ∆ þymimas brûkðniu
Ona Glinskaitë
arba vingiuota linija tarp dviejø áv. aukðèio garsø, ku-
riais ∆ prasideda ir baigiasi (kartais paraðoma dar ir
santrumpa gliss.). Styg. instrumentais ∆ iðgaunamas,
pirðtu lengvai slystant styga aukðtyn arba þemyn. ∆ po-
bûdis kartais nusakomas papildoma remarka: glisser
tout le long de l’archet (pranc.), glissando mit der gan-
zen Länge des Bogens (vok.), glissando full length of
bow (angl.) – sklandþiai traukti visu stryku. Ið vari-
niø puèiamøjø muz. instrumentø ∆ bûdingiausias
trombonui ir valtornai. Trombono ∆ iðgaunamas,
stumdant instrumento slankiklá (1 pav.).
Konstantinas Glinskis
1 pav. Trombonø glissando (M. Ravelio „Daphnis ir Chloé“)
Valtornos ∆ iðgaunamas, greitai pereinant vieno ku-
rio nors natûraliojo garsaeilio garsais. Daþn. toks ∆
pradedamas ketvirtuoju natûralaus garsaeilio tonu,
reèiau – treèiuoju. Trimito ∆ geriausiai skamba nuo
cis iki c aukðtyn. Ið mediniø puèiamøjø ∆ daþniau-
1 3
siai vartojamas klarneto ∆; jis bûna 3 rûðiø: diatoni-
nis, chromatinis, iðtisas. Diatoninis ir chromatinis ∆
uþraðomas su visomis natomis, iðtisajame – þymima
tik pradinë ir galinë nata. F-no, èelestos, vibrafono,
ksilofono, marimbafono, arfos ∆ iðgaunamas rankos
pirðtais arba atitinkamo instrumento lazdele brau-
kiant klaviðais arba plokðtelëmis (arfos – stygomis)
Globe
"$
glissando. 2 pav. Trejinë sutartinë „Èiutyte, o kas nori miego?“ (Z. Slaviûno rink. „Sutartinës“, 1 t., 1958, p. 128)
aukðtyn arba þemyn. ∆ mech. timpanu iðgaunamas,
keièiant pedalo padëtá. Þmogaus balso ∆ yra lengvai
atliekamas ir efektingas (2 pav.). Jonas Klimas
„Globe Unity Orchestra“, tarpt. eksperimentinis free
dþiazo bigbendas. Gyvavo 1966–86. Subûrë pianistas
ir komp. A. von Schlippenbachas. Iðleido 13 albumø.
Gastroliavo Europos, Tolimøjø Rytø ðalyse, Indijoje,
Kanadoje. ∆ nariais buvo K. Wheeleris, P. Kowaldas,
E. Parkeris, H. Benninkas, P. Brötzmanas, S. Lacy,
E. Rawa, G. Lewisas, A. Mangelsdorfas ir kt.
Jûratë Kuèinskaitë
Globokar Vinko [Vinkas Globokåras; g. 1934.VII.7
Anderni (Merto ir Mozelio dep.)], slovënø komp.,
trombonininkas. Trombonu groti mokësi Liublianos
(1949–54) ir Paryþiaus (1955–59) kons-jose; kompo-
zicijà studijavo privaèiai pas R. Leibowitzà (1959–63)
ir L. Berio (1965). Fordo fondo stipendininkas V. Ber-
lyne (1964–65). 1965–66 Niujorko Bafalo un-to ðiuo-
laik. muzikos orkestro trombonininkas, dirig. ir kom-
pozitorius. Nuo 1968 mokë groti trombonu Kelno
aukðtojoje muzikos m-loje, dëstë kompozicijà naujo-
sios muzikos vasaros kursuose Darmðtate. 1972 ákûrë
ðiuolaik. muzikos atlikëjø kvartetà. Nuo 1975 dirba
IRCAM Paryþiuje. Kûriniai: vokal. instrumentiniai –
Voie kantata chorui ir 3 ork. (1966), Accord („Akor-
das“, sopranui, fl., trombonui, vè., elektr. vargonams
ir muð., 1966), Traumdeutung („Sapnai“, psichol. dra-
ma 4 chorams, èelestai, arfai, vibrafonui ir gitarai,
1967), Ausstrahlungen („Spinduliavimas“, solistui ir 20
instrumentø, 1971); instrumentiniai – Fluide („Flui-
das“, 9 variniams puè. ir 3 muð. instrumentams, 1967),
Discours II („Diskursas II“, 5 trombonams, 1968), Etu-
de pour folklore I ir II (I – 19 solistø, II – orkestrui,
abu 1968), Correspondances („Korespondencijos“, 4
instrumentininkams, 1969), Discours III („Diskur-
sas III“, 5 obojams, 1969), Concerto grosso (1970),
Rondo (1970), Notes („Natos“, 1972), Laboratorium
(„Laboratorija“, 1973), Limites („Limitai“, 1973), Voix
instrumentalisée („Instr. balsas“, 1972), Discours IV
(„Diskursas IV“, 1974), Monolith („Monolitas“, 1976),
Carrousel („Karuselë“, 1977). Jonas Klimas
Glockenspiel, Stabglockenspiel (vok.; it. campanelli,
pranc. carillon, jeu de timbres, angl. orchestra bells) –
simf. orkestro varpai; varpeliai su klaviatûra; vargonø
registras.
Gloria (lot. ðlovë, garbë): 1. Pirmasis trumpos liturgi-
nës Ðvè. Trejybës garbinimo formulës (Gloria patri et
filio et spiritui sancti...), dar vadinamos maþàja dokso-
logija, þodis. Katalikø liturgijoje ji pagal atitinkamà to-
nà giedama↑ psalmës pabaigoje kaip pridëtinë eilutë.
2. Gloria in excelsis Deo (lot. „Garbë Dievui aukðtybë-
se“). Vienas seniausiø krikðèioniðkøjø himnø, dar va-
dinamas didþiàja doksologija. Katalikø liturgijoje gie-
damas miðiose kaip antroji ið nekintanèiøjø daliø iðkart
po↑ Kyrie. Pirmàjà frazæ Gloria in excelsis Deo gieda
kunigas. Jam atitaria choras antràja fraze – Et in terra
pax (lot. ir þemëje taika). Rytø baþnyèiose þinomas kaip
rytinë giesmë, giedama prieð pat rytines valandas arba
paèioje naktiniø pabaigoje. Himno tekstas pradedamas
angelø himno eilute (Evangelija pagal Lukà, 2 sk., 14
eilutë), po to seka paðlovinimas, invokacijos, maldavi-
mas ir garbinimas. Tekstas neretai dar skirstomas á tris
padalas: pirmojoje ðlovinamas Dievas Tëvas, antrojo-
je – Kristus, treèiojoje – Ðvè. Trejybë. ∆ drauge su ↑ Te
Deum ir ðv. Bazilijaus Didþiojo sukurta giesme Fos hi-
laron laikoma vienu seniausiø krikðèioniðkøjø nebibli-
niø himnø. Seniausios ∆ versijos yra graikiðka ir sirið-
ka, uþfiksuotos IV a. ðaltiniuose. Seniausia lotyniðka ðio
himno versija uþraðyta VII a. Bagoro antifonale. Beje,
ðio rankraðèio rubrikos leidþia manyti, kad ∆ giedoda-
vo liturginëse valandose, panaðiai kaip Bizantijoje. Ki-
ta vertus, esama ðaltiniø, kad Romoje ði giesmë paly-
ginti anksti imta giedoti miðiose. Galutinai jos vieta
katalikø liturgijoje (nepakitusi iki ðiol) buvo átvirtinta
VIII a. „Ordines Romani“. Be to, nusistojo ir jos gie-
dojimas per baþnytinius metus – ∆ negiedama per Ad-
ventà ir Gavënià. Iki IX a. pr. kai kur Vakaruose ðalia
lotyniðkos buvo giedama ir graikiðka ∆. X–XII a. gies-
më neretai bûdavo papildoma ávairiais ↑ tropais. Vie-
nas jø – Marijà ðlovinantis Spiritus et alme – buvo itin
populiarus ir giedamas iki pat XVI a. Jis buvo gerai
þinomas ir Lietuvoje.
∆ melodijø palyginti nëra itin daug. Autoritetingame
Detlevo Bosse’s sudarytame kataloge suraðytos 56 me-
lodijos. Dabartiniame ↑ Kyriale surinkta 19 skirtingø
giesmiø (ankstyviausios ið X amþiaus). Kadangi ∆ lai-
koma bendruomenine giesme, ilgà laikà buvo mano-
ma, kad paèios paprasèiausios melodijos turëtø bûti
ir paèios seniausios. Taèiau dabartiniai tyrimai verèia
abejoti tokia nuostata – labiausiai vid. amþiais (nuo
X a.) paplitusi ir daþniausiai tropuojama giesmë bu-
vo vad. Gloria A (pav.), pasiþyminti iðplëtota, meliz-
momis praturtinta melodika. Kita IX–X a. plaèiai þi-
noma melodija, tuo metu daþniausiai giedota su
graikiðku tekstu, yra Gloria XIV, irgi gana sudëtingo
melodinio stiliaus. Visø ∆ vienbalsiø melodijø struk-
tûrà didþia dalimi lemia teksto sandara, nes melodi-

nës frazës daþniausiai atitinka poetinio teksto frazes
(tam átakos galëjo turëti ir palyginti seniai susiklos-
èiusi ∆ atlikimo tradicija, kai vienà frazæ gieda viena
grupë ar solistas, kità – kita). Kita svarbi jas visas vie-
nijanti sandaros ypatybë yra ta, kad ði giesmë susideda
ið besikeièianèiø ir besiplëtojanèiø, o drauge glaudþiai
tarpusavyje susijusiø motyvø, sujungiamø á visumà.
Vëlyvøjø vid. amþiø, renesanso bei vëlesniø epochø
daugiabalsëje muzikoje ∆ daþniausiai bûdavo ne kaip
atskiri kûriniai, o kaip antroji cikliniø miðiø dalis. Muz.
literatûroje yra keletas kûriniø su ∆, iðplëtota iki di-
delës kantatos. Þinomiausias jø – A. Vivaldi Gloria.
Jonas Vilimas
Gloria A
glosa, diferencias (isp.), ispanø muzikos ankstyvoji pa-
prastøjø variacijø (diminucijos) rûðis. Plito XVI–
XVII a. liutnios ir vargonø muzikoje. Dana Palionytë
Glossop Peter [Piteris Glòsepas; g. 1928.VIII.6 Ðefil-
de], anglø dainininkas (baritonas). Nuo 1952 Londo-
no operos teatro „Sadler’s Wells“ choristas, vëliau so-
listas. 1962 debiutavo Londono teatre CG (Demetrius
B. Britteno operoje „Vasarvidþio nakties sapnas“).
1961 tarpt. dainininkø konkurso Sofijoje I premija.
Dainavo Milano teatre LS, Niujorko MO, Hamburgo
valstybës operoje. Vaidmenys: Escamillo, Figaro 1, Ia-
go, Rigoletto, Scarpia. Rûta Prusevièienë
glottis (angl.) – balsaskylë (↑ balso klostës).
Gluck Christoph Willibald [Kristofas Vilibaldas Gliù-
kas; 1714.VII.2 Erasbache (Bavarija) – 1787.XI.15
Vienoje], vok. komp., dirig., operos þanro reformato-
rius. 1732 Prahos un-te studijavo filosofijà (nebaigë).
1734 (arba 1735) tarnavo kun-ðèio F. von Lobkowitzo
rûmuose Vienoje. 1737–45 gyveno Italijoje (manoma,
kad mokësi pas G. B. Sammartini), grojo kun-ðèio
A. M. Melzi orkestre. 1741 Milane buvo pastatyta
pirmoji ∆ opera Artaserse („Artakserksas“), pelniusi jam
sëkmingus kitø miestø teatrø uþsakymus. 1745–46 lan-
kësi Londone, bendravo su G. Fr. Händeliu. 1747 dai-
navo P. Mingotti operos trupëje Augusto III rûmuose
Pilnice (prie Dresdeno). 1748–52 lankësi Hamburge,
Kopenhagoje, Prahoje, Vienoje, Neapolyje. 1752 ap-
sigyveno Vienoje; buvo kun-ðèio J. Fr. Sachseno Hild-
burghauseno rûmø orkestro koncertmeisteris (nuo
1754 kapelmeisteris). Nuo 1774 Austrijos imperato-
riaus rûmø kompozitorius. Ið Vienos daþnai iðvykda-
g-moll
"$!
vo á Paryþiø ir Italijà (Romà, Neapolá, Florencijà).
∆ kûryboje galima iðskirti 5 periodus: tradicinës opera
seria (1741–60), prancûzø komiðkosios operos (1758–
64), baleto reformos (1761–65), italø operos refor-
mos (1762–70), prancûzø operos reformos (1774–79).
∆ reformavo XVIII a. operà ir baletà. Reformos prin-
cipai atsispindi kûriniuose, paraðytuose pagal R. Cal-
zabigi libretus: operose „Orfëjas ir Euridikë“, „Alkes-
tidë“, „Paris ir Elena“; balete „Don Þuanas“; reformai
turëjo átakos pranc. enciklopedininkø idëjos (papras-
tumas, tiesa, natûralumas). Reformà ∆ grindë to me-
to it. ir pranc. operos, religinës (G. Fr. Händelio ora-
torijos) ir instrumentinës (J. Haydno simf-jos) muzikos
laimëjimais, sujungdamas juos á men. visumà. ∆ siekë
visø operø komponentø (poezijos, muzikos, atlikimo)
vienovës. Reformuotose operose (ir baletuose) iðryð-
kino dramaturgijà, atsisakë schematiðko siuþeto, dirbt.
virtuoziðkumo, sausøjø reèitatyvø (recitativo secco), ið-
plëtë pritariamàjá reèitatyvà (recitativo accompagna-
to) ir arioziná reèitatyvà, stengësi priartinti reèitatyvà Christoph Willibald Gluck
prie arijos, siekë iðtisinio operos veiksmo plëtojimo.
Ypaè daug dëmesio skyrë melodijai (kaip pagrindi-
niam veikëjø charakteristikos elementui). Suteikë dau-
giau reikðmës chorui ir orkestrui. Operø chorus gali-
ma suskirstyti á komentuojanèiuosius, dramaturginius
ir ritualinius. Chorai aktyviai plëtoja operos veiksmà,
reikðmingos dialoginës scenos, kuriose solinis reèita-
tyvas jungiamas su choru. Orkestras paryðkina veikë-
jø nuotaikas, pabrëþia pagrindinius dramaturgijos mo-
mentus, uvertiûra glaudþiau siejama su operos veiksmu
ir muzika.
∆ operos reforma turëjo átakos A. Salieri, J. Gosseco,
E. N. Méhulio, G. G. Mayro, vëliau W. A. Mozarto ir
L. van Beethoveno operoms. Jo operos sukëlë didelæ
polemikà (vadinamàjá ∆ ir N. Piccinni sekëjø karà).
∆ sukûrë 107 operas (iðliko beveik pusë). Reikðmin-
giausios – Orfeo ed Euridice („Orfëjas ir Euridikë“,
past. 1762), Alceste („Alkestidë“, 1767), Paride ed Ele-
na („Paris ir Elena“, 1770), Iphigénie en Aulide („Ifi-
genija Aulidëje“, 1774), Armide („Armidë“, 1777),
Iphigénie en Tauride („Ifigenija Tauridëje“, 1779); ba-
letø – Don Juan (1761), Alessandro („Aleksandras“,
1764), Semiramis („Semiramidë“, 1765), Iphigénie
(„Ifigenija“, 1765; visi pastatyti pagal G. Angiolini cho-
reografijà); De profundis (chorui ir orkestrui, apie
1782); 17 simf-jø arba uvertiûrø; koncertà fleitai ir or-
kestrui; 7 odes ir dainas pagal Fr. G. Klopstockà
(1786). Pav.
L: Howard P. Gluck and the birth of modern opera. L., 1963; Felix W.
Christoph Willibald Gluck. Lpz., 1965; Êðå÷ìàð Ã. Èñòîðèÿ îïåðû.
Ë., 1925; Ñîëëåðòèíñêèé È. Êðèñòîô Âèëëèáàëüä Ãëþê. Ë., 1937.
Jonas Klimas
Gmyriâ Borisas [1903.VIII.5 Lebedine (Sumø sr.) –
1969.VIII.1 Kijeve], ukr. dainininkas (bosas). 1939 bai-
gë Charkovo kons-jà (P. Golubevo kl.). Nuo 1939 Uk-
rainos OBT solistas. Vaidmenys: Borisas Godunovas,
Greminas, Mefistofelis 2, Ruslanas, Salieri, Susaninas,
Tichonas (J. Meituso „Auðra virð Dvinos“). Surengë
sol. koncertø. Gastroliavo Bulgarijoje, Èekoslovaki-
joje, Kinijoje, Lenkijoje, Lietuvoje. SSRS valst. premija
1977. Danutë Mekaitë
g-moll ↑ tonacija.
Gnatiukas
"$"
Gnatiùkas Dmitrijus [g. 1925.III.28 Staroselëje (Èer-
novcø sr.)], ukr. dainininkas (baritonas), reþisierius.
1951 baigë Kijevo kons-jà (I. Patorþinskio kl.). Nuo
1951 Ukrainos OBT solistas, 1979–80 dar ir direkto-
rius. Nuo 1982 dësto Kijevo kons-joje, nuo 1985 Kije-
vo vaikø muz. teatro reþisierius. Vaidmenys: Marti-
nas (G. Maiborodos „Milana“), Mazepa, Oneginas,
Demonas, Rigoletto, Renato, Valentinas, Figaro 2.
Gastroliavo Afrikoje, Australijoje, Islandijoje, Japo-
nijoje, JAV, Kanadoje, Norvegijoje, Lietuvoje. SSRS
valst. premija 1977. Danutë Mekaitë
Gnattali Radamés [Radamesas Natålis; g. 1906.I.27
Porto Alegrëje], Brazilijos komp., pianistas, dirigen-
tas. 1924 baigë Nacionalinæ muz. m-là (Rio de Þanei-
re); ilgai grojo altu H. Oswaldo kvartete. Sukûrë 3 Sin-
fonia popular („Liaudiðkos simf-jos“, 1955–69), 12
Brasiliana orkestrui ir áv. instr. ansambliams (1948–
70), koncertø áv. instrumentams ir orkestrui, Rapsódia
brasileira („Brazilø rapsodija“ f-nui, 1931), vokal. kû-
riniø. Kûryboje tæsë romantizmo tradicijas; dauguma
Tito Gobbi (Scarpia’os ∆ kûriniø grindþiami muz. folkloru. Bronius Ambraziejus
vaidmuo)
Gnêsina Jelena [Åëåíà Ôàáèàíîâíà Ãíåñèíà; 1874.V.30
Rostove prie Dono – 1967.VI.4 Maskvoje], rusø pia-
nistë, pedagogë, visuomenës veikëja. Komp. ir ped.
M. Gnesino sesuo. Mokësi pas E. Langerá, F. Busoni,
P. Schletzerá ir V. Safonovà. Jos veikla buvo svarbi muz.
lavinimo raidai. Kartu su seserimis J. Savina-Gnesina
(1870–1940) ir M. Gnesina (1871–1918) 1895 ákûrë
muz. m-là (nuo 1925 Gnesinø muz. technikumas, nuo
1936 Gnesinø m-la). 1944 ákurta pradþios, vid. muzi-
kos m-la bei Gnesinø pedagoginis in-tas. 1944–53 ∆
buvo ðio in-to direktorë ir f-no dëstytoja; prof. (1943).
Tarp mokiniø – L. Oborinas, A. Chaèaturianas, M. Mil-
manas. Paraðë „Ôîðòåïüÿííàÿ àçáóêà“ („F-no abë-
cëlë“) ir kt. metodiniø darbø. Rûta Gaidamavièiûtë
Gnêsinas Michailas [Ìèõàèë Ôàáèàíîâè÷ Ãíåñèí;
1883.II.2 Rostove prie Dono – 1957.V.5 Maskvoje],
rusø komp., pedagogas. Menotyros daktaras (1943).
1909 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (N. Rimskio-
Korsakovo ir A. Liadovo mokinys). Dëstë Rostovo,
Jakaterinodaro muz. m-lose, Maskvos, Sankt Peter-
burgo kons-jose, Gnesinø ped. in-te; prof. (1925).
Kûryboje gausiai vartojo áv. tautø l. melodijas. Su-
kûrë operà poemà Þíîñòü Àáðààìà („Abraomo
jaunystë“, 1923), kantatø, simf. muzikos kûriniø, fp.
trio Ïàìÿòè íàøèõ ïîãèáøèõ äåòåé („„„Mûsø þuvu-
siø vaikø atminimui“, 1943), sonatà fantazijà fp. kvar-
tetui (1945, SSRS valst. premija 1946), instr. pjesiø,
dainø. Paraðë kompozicijos pradþiamokslá (1941).
Mokiniai: A. Chaèaturianas, T. Chrenikovas, G. Mu-
ðelis, A. Stepanianas. Adeodatas Tauragis
Gnêsinø institùtas ↑ Rusijos muzikos akademija.
Gobbi Tito [Titas Gòbis; 1913.X.24 Basano del Gra-
poje – 1984.III.5 Romoje], it. dainininkas (barito-
nas). Dainuoti mokësi pas G. Crimi. 1936 Vienos
tarpt. konkurso laureatas (I vieta). 1937 debiutavo
Adriano teatre Romoje (Germont’as). Nuo 1941 Mi-
lano LS, nuo 1956 Niujorko MO teatrø solistas. Dai-
navo þymiausiuose pasaulio teatruose (Barselonos,
Èikagos, Hamburgo, Lisabonos, Londono CG, Miun-
cheno, Paryþiaus GO, Rio de Þaneiro ir kt.). Vaid-
menys (~100): Amonasro, Boccanegra, Germont’as,
Gianni Schicchi, Iago, Jochanaanas, Manrico, Rigo-
letto, Scarpia ir kiti. Koncertavo Ð. ir P. Amerikoje,
Skandinavijoje, D. Britanijoje, Egipte, Izraelyje. Da-
lyvavo „Arena di Verona“, Florencijos „Maggio mu-
sicale“, Zalcburgo festivaliuose. Vaidino 26 muz. fil-
muose, reþisavo operas CG, Èikagoje, Miunchene,
Edinburgo festivaliuose ir kitur. Paraðë autobiografi-
jà „My Life“ („Mano gyvenimas“, 1979), „On his world
of italian opera“ („Italø opera jo gyvenime“, kartu su
I. Kuku, 1984). Pav. Tamara Vainauskienë
Godard Benjamin Louis Paul [Benþaminas Lui Polis
Godåras; 1849.VIII.18 Paryþiuje – 1895.I.10 Kanuo-
se], pranc. komp., smuikininkas. Mokësi Paryþiaus
kons-joje pas H. Reber. Nuo 1887 dëstë Paryþiaus
kons-joje. Sukûrë 6 operas, tarp jø – Dante et Béatrice
(1890), Jeanne d’Arc (1893), 2 simf-jas, 2 fp. koncer-
tus, 2 koncertus sm., 3 styg. kvartetus, 5 sonatas sm. ir
f-nui, 2 sonatas f-nui, ~100 dainø. Jonas Klimas
Godowsky Leopold [Leopoldas Godòvskis; 1870.II.13
Þasliuose (Kaiðiadoriø rj.) – 1938.XI.21 Niujorke],
JAV pianistas, komp., pedagogas. Lenkas. Debiutavo
1879 Vilniuje. 1884 mokësi Berlyno aukðtojoje muz.
m-loje, 1887–90 Paryþiuje (C. Saint-Sa¸nso mokinys).
Iki 1930 koncertavo áv. ðalyse. 1890–1900 dëstë Fila-
delfijos ir Èikagos kons-jose, vëliau Berlyne. 1909–14
Vienos MuA profesorius. Nuo 1914 gyveno Niujor-
ke. Vienas þymiausiø muz. transkriptoriø (J. B. L(il-
let, B. Lully, J. Ph. Rameau, Fr. Chopino, J. Strausso
kûriniø transkripcijos f-nui). Sukûrë savità f-no m-los
metodikà (daug dëmesio skyrë kair. rankos lavinimui).
Áraðë L. van Beethoveno, Fr. Chopino, E. Griego,
R. Schumanno kûriniø. Nijolë Taluntytë
Goetz (Götz) Hermann Gustav [Hermanas Gustavas
Gêcas; 1840.XII.7 Karaliauèiuje – 1876.XII.3 Hotinge-
ne (netoli Ciûricho)], vok. komp., pianistas, vargo-
nininkas. Muzikos mokësi Karaliauèiuje pas L. Köhlerá
ir 1860–62 Berlyno kons-joje. Nuo 1870 gyveno Ciû-
riche. Kûriniai: 2 operos, viena jø – Der Widerspensti-
gen Zähmung („Uþsispyrëlës sutramdymas“, 1868),
simf-ja (1873), koncertai f-nui, smuikui, kamer. mu-
zika, dainos. Dana Palionytë
Gojowy Detlef [Detlefas Gòjovis; g. 1934.VII.10 Dres-
dene], vok. muzikologas. Studijavo germanistikà Ber-
lyno Humboldtø ir Laisvajame un-tuose, baþnytinæ ir
mokyklinæ muzikà V. Berlyno aukðtojoje muz. m-loje.
Apgynë daktaro disertacijà apie moderniàjà muzikà So-
vietø Sàjungoje iki 1930 metø (1966). 1967–70 Bacho
in-to Getingene moksl. bendradarbis, nuo 1976 Brë-
meno ir Kelno radijo muz. redaktorius. Daugiausia tyrë
modernizmo apraiðkas, XX a. R. Europos muzikà, ru-
sø komp. kûrybà. Publicistiniuose straipsniuose ir radi-
jo laidose kritikavo SSRS kultûros politikà. Paraðë mo-
nografijà apie D. Ðostakovièiø (1983). Algirdas Ambrazas
Goùàbek Jakub [Jakubas Golòmbekas; g. 1739 Ðlions-
ke, m. 1789.III.30 Krokuvoje], lenkø komp., daininin-
kas. Nuo 1766 giedojo ir kûrë Krokuvos jëzuitø muz.
m-loje prie Marijos baþnyèios, nuo 1774 iki mirties Va-
velio katedros chore. 1781–87 dirbo W. Sierakowskio

muz. m-loje dainavimo mokytoju. Sukûrë 5 uvertiûras,
9 miðias, 4 kantatas ir kt. baþnytiniø kûriniø.
Violeta Tumasonienë
Goldenve¤zeris Aleksandras [Àëåêñàíäð Áîðèñîâè÷
Ãîëäåíâåéçåð; 1875.III.10 Kiðiniove – 1961.XI.26
Maskvoje], rusø pianistas, komp., redaktorius, peda-
gogas. Menotyros daktaras (1940). 1895 baigë Mask-
vos kons-jà (1895 A. Siloti f-no, 1897 M. Ipolitovo-
Ivanovo kompozicijos kl.); nuo 1906 iki mirties ðios
kons-jos profesorius. Daug koncertavo. Skambino rusø
ir uþs. kompozitoriø kûrinius; kai kuriuos jø redaga-
vo spaudai. Sukûrë operø, tarp jø – Ïèð âî âðåìÿ ÷óìû
(„Puota maro metu“, 1945), Ïåâöû („„„Dainiai“, 1945),
instr. muzikos kûriniø. Iðugdë >200 mokiniø (D. Bað-
kirovas, L. Bermanas, G. Ginzburgas, D. Kabalevskis,
T. Nikolajeva). SSRS valst. premija 1947. Pav.
Nijolë Taluntytë
Goldkette Jean [Þanas Goldkêtas; 1899.III.18 Pran-
cûzijoje – 1962.III.24 Santa Barbaroje (Kalifornijos
valstija)], JAV dþiazo muzikantas, pianistas. Prancû-
zas. Augo Graikijoje. Mokësi Rusijoje ir ágijo klasiki-
ná pianisto iðsilavinimà. 1911 persikëlë á JAV. 1923–27
ir 1945–47 vadovavo pirmajam baltøjø muzikantø dþia-
zo orkestrui Detroite. Jame grojo B. Beiderbecke,
E. Langas, J. Venuti ir kt. Nuolat koncertavo kaip so-
listas pianistas. Jûratë Kuèinskaitë
Goldmark Kãroly (Carl) [Karojis (Karlas) Gòldmar-
kas; 1830.V.18 Kesthëjuje (Vengrija) – 1915.I.2 Vie-
noje], Austrijos komp., smuikininkas. Smuikuoti mo-
kësi pas L. Jansà Vienoje, 1847–48 studijavo Vienos
kons-joje. Gyveno Doiè Kroice (prie Ðoprono), Bu-
dapeðte, Vienoje, grieþë smuiku teatrø orkestruose, dir-
bo f-no mokytoju. Vertingiausia kûrybos dalis – 6 ope-
ros, tarp jø – Die Königin von Saba („Ðebos karalienë“,
1875). Kiti kûriniai: 2 koncertai smuikui, 2 simf-jos,
kamer. kûriniai, choro dainos. Dana Palionytë
Goldschmidt Harry [Haris Gòldðmitas; 1910.VI.17 Ba-
zelyje – 1986.XI.19 Dresdene], Ðveicarijos muzikolo-
gas. Bazelio kons-joje studijavo dirigavimà pas F. Wein-
gartnerá, un-te muzikologijà ir etnologijà pas K. Nefà
ir J. Handschinà. 1933–39 laikr. „Basler National-Zei-
tung“ muz. kritikas. 1948–50 Berlyno radijo Muzikos sk.
direktorius. 1950–55 dëstë Aukðtojoje muz. m-loje
(R. Berlyne). 1956–65 Centrinio muzikologijos in-to
Berlyne direktorius. Nuo 1965 bendradarbiavo Berly-
no MA. Paraðë monografijà apie Fr. Schubertà (1954,
21968), studijà apie L. van Beethovenà (3 t., 1974, 1975,
1977), muzikos istorijos, teorijos ir estetikos veikalø.
Vilija Gerulaitienë
Goldschmidt Hugo [Hugas Gòldðmitas; 1859.IX.19 Goltermann Georg Eduard [Georgas Eduardas Gòl-
Vroclave – 1920.XII.26 Vysbadene], vok. muzikologas.
Baigë Vroclavo un-tà. Vroclave dainuoti mokësi pas
J. Schäfferá, muz. istorijos – pas E. Bohnà, Frankfurte
prie Maino (1887–90) – pas J. Stockhausenà. 1893–1905
buvo Klindwortho ir Scharwenka’os kons-jos Berlyne
vienas direktoriø; nuo 1918 profesorius. Svarb. dar-
buose nagrinëjo vokal. meno metodikà ir istorijà, it.
operos istorijà, XVIII a. muz. estetikà. Nijolë Taluntytë
Goléa Antoine [Antuanas Goleâ; 1906.VIII.30 Vieno- Gombert Nicolas [Nikola Gombêras; g. prieð 1500, ma-
je – 1980.X.12 Paryþiuje], pranc. muzikologas. Rumu-
nas. 1920–28 Bukareðto kons-joje mokësi grieþti smui-
Gombert
"$#
ku, vëliau Sorbonoje studijavo muzikologijà (vadovas
P.-M. Massonas). Nuo 1947 bendradarbiavo vok. ir
pranc. muz. laikraðèiuose ir þurnaluose. Raðë daugiau-
sia apie ðiuolaik. muzikà, muz. estetikà. Þymiausi vei-
kalai: „Esthétique de la musique contemporaine“
(„Ðiuolaikinës muzikos estetika“, 1954), „Vingt ans de
musique contemporaine“ („Ðiuolaikinës muzikos dvi-
deðimtmetis“, 2 t., 1962–63). ∆ monografijø apie G. Au-
ricà, C. Debussy, R. Straussà autorius. Nijolë Taluntytë
Goleminov Marin [Marinas Golemínovas; g. 1908.IX.2
Kiustendile], bulg. kompozitorius, dirig., pedagogas.
Mokësi Sofijoje, muz. m-loje „Schola cantorum“ Pa-
ryþiuje (V. d’Indy mokinys), tobulinosi Miunchene.
Nuo 1939 dëstë Sofijos MuA; prof. (1947). Sukûrë
operà Ivajlo (1959), baletà Nestinarka (1942), opere-
tæ Zlatnata ptitsa („Aukso paukðtë“, 1961), kûriniø or-
kestrui, tarp jø – simf-ja Detska („Vaikiðkoji simf-ja“,
1963), variacijos D. Christovo tema (1942), kameri-
nës instr. muzikos, pjesiø áv. instrumentams, chorø,
dainø, kino filmø muzikos. Kûryboje ryðku polinkis á Aleksandras Goldenveizeris
impresionist. programiðkumà, ryðys su bulgarø muz.
folkloru. Bronius Ambraziejus
goljãrdai (sen. pranc. goliard), vid. amþiø klajojantys
Europos dainiai, kitaip ↑ vagantai.
Golovånovas Nikolajus [Íèêîëàé Ñåì¸íîâè÷ Ãîëî-
âàíîâ; 1891.I.21 Maskvoje – 1953.VIII.28 ten pat],
rusø dirig., pianistas, kompozitorius. 1914 baigë Mask-
vos kons-jà (diplom. darbas – vienaveiksmë opera
„Karalaitë Jûratë“). Nuo 1909 iki mirties (su pertrau-
komis) Maskvos DT dirigentas. Nuo 1925 Maskvos
kons-jos profesorius. 1937–53 Sàj. radijo didþiojo simf.
orkestro vyriausiasis dirigentas. Pastatë ir dirigavo dau- Nikolajus Golovanovas
gelá rusø komp. operø (M. Musorgskio „Borisà Go-
dunovà“ ir „Chovanðèinà“, N. Rimskio-Korsakovo
„Sadko“). Pav. Danutë Mekaitë
Golson Benny [Benis Gòlsonas; g. 1929.I.25 Filadelfi-
joje], JAV svingo ir moderniojo dþiazo saksofoninin-
kas, kompozitorius. Studijavo Harvardo un-te. 1953
pradëjo groti pas T. Dameronà ir L. Hamptonà.
J. Hodgeso (1954), E. Bostico (1955), D. Gillespie’o
(1956–58) ansambliø narys. 1958 kartu su A. Blakey’u
ákûrë pirmàjá tarpt. „Jazz Messengers“ ansamblá. 1959
ákûrë kvintetà „B. Golson’s Jazztet“, iki 1965 jam va-
dovavo (su A. Farmeriu). Tuo metu iðgarsëjo kaip
komp., sukûræs kompozicijø, tapusiø dþiazo standar-
tais: Whisper Not, Blues March, I Remember Cliford.
Nuo 1966 nebekoncertavo. Dirba Holivude, kuria mu-
zikà kinui ir TV. Jûratë Kuèinskaitë
termanas; 1824.VIII.19 Hanoveryje – 1898.XII.29
Frankfurte prie Maino], vok. violonèelininkas, dirig.,
kompozitorius. 1847–49 grieþti violonèele mokësi pas
J. Menterá, kompozicijà studijavo pas I. Lachnerá Miun-
chene. Nuo 1850 koncertavo. 1852 Viurcburgo muz.
direktorius. 1853–74 Frankfurto prie Maino teatro di-
rigentas. Sukûrë simf-jà A-dur, 8 koncertus vè., sona-
tø, transkripcijø violonèelei. Rûta Prusevièienë
noma, kad La Gorþe (Flandrija), m. tarp 1556 ir 1561
Turnë], flamandø kompozitorius. Manoma, kad mo-
Gombosi
"$$
kësi pas Josquinà des Prés. 1526–37 Karolio V rûmø
kapelos muzikantas (ið pradþiø dainininkas, nuo 1529
muz. mokytojas). 1534–36 Turnë, 1536–38 Kurtrë Die-
vo Motinos katedrø kanauninkas. ∆ þinomas kaip fla-
mand. stiliaus kûrëjas. Sukûrë 12 parodijiniø miðiø, 8
Magnificat, ~160 motetø, ~60 ðansonø ir kt. pasau-
lietiniø kûriniø. Jonas Klimas
Gombosi Otto Jahannes (Jãnos) [Otas Johanas (Ja-
noðas) Gòmboðis; 1902.X.23 Budapeðte – 1955.II.17
Neitike (Masaèusetso valstija)], vengrø muzikologas.
1919–21 mokësi Budapeðto MuA, 1921–24 Berlyno
un-te (studijavo muzikologijà; vadovai E. M. von
Hornbostelis, C. Sachsas, J. Wolfas). Gráþæs á Vengri-
jà, redagavo þrn. „Crescendo“ (1926–28). Nuo 1939
gyveno JAV, dëstë muzikologijà Siatlio un-te (1940–
46), Mièigano koledþe (1946–48), Èikagos (1949–51),
Harvardo (1951–55) un-tuose. Tyrë sen. muzikà (ypaè
antikos, vid. amþiø, renesanso), dermes, muz. nota-
cijà, muz. kûriniø formà. Paraðë darbø apie vengrø
muzikà. Vilija Gerulaitienë
gongas Gomes Antônio Carlos [Antonijus Karlosas Gòmesas;
1836.IX.16 Kampine (prie San Paulo) – 1896.IX.16
Belene (Ð. Brazilija)], Brazilijos kompozitorius. Vai-
kystëje muzikos mokësi pas tëvà. 1859–64 studijavo
kompozicijà Rio de Þaneiro kons-joje G. Giannini kla-
sëje, vëliau Milane pas L. Rossi. 1872–80 gyveno Ita-
lijoje. Nuo 1895 Beleno kons-jos direktorius. ∆ – bra-
zilø nac. operos pradininkas. Sukûrë operø, tarp jø –
A noite do castelo („Naktis pilyje“, 1861), Maria Tu-
dor (1879), Lo schiavo („Vergas“, 1889), Nella luna
(„Mënulyje“, 1868), kantatà Il saluto del Brasile („Te-
gyvuoja Brazilija“, 1876), oratorijà Colombo („Kolum-
Genovaitë Gontytë bas“, 1892), miðiø, pjesiø f-nui, solo ir choro dainø.
Jonas Klimas
Gomóùka Mikoùaj [Mikolajus Gomùlka; g. apie 1535
Sandomeþe, m. po 1591.IV.30], lenkø komp., muzi-
kantas. Nuo 1545 tarnavo Þygimanto Augusto rûmuo-
se Vilniuje. Nuo 1548 ten pat pas J. Klausà mokësi
groti fleita, vëliau iki 1563 dirbo Þygimanto Augusto
kapeloje. Manoma, kad po to 2 metus galëjo kur nors
mokytis kompozicijos. 1566–78 gyveno Sandomeþe ir
Benny Goodman su muziko veikla nebuvo susijæs. Apie 1587 dirbo Kro-
kuvos vyskupo P. Myszkowskio, o apie 1590 kanclerio
J. Zamoyskio dvaro muziku. Ið ∆ kûrybos þinoma tik
1580 Krokuvoje iðspausdintas psalmynas „Melodye nã
psaùterz polski“, kuriame 150 keturbalsiø psalmiø pa-
naudoti J. Kochanowskio vertimai. Jonas Klimas
gondoljerâ (it. gondoliera), kitaip ↑ barkarolë.
gòngas (malajietiðkai gong), muz. instrumentas – mu-
ðamasis idiofonas. Tai specialaus lydinio (vario, þalva-
rio, bronzos) diskas su statmenai uþlenktais kraðtais.
∆ skersmuo 50–80 cm. Uþlenktame kraðte yra iðgræþ-
tos 2 skylutës. ∆ ant virvës pakabintas á metal. rëmà.
Muðamas medine kuokele, aptraukta veltiniu. ∆ gar-
sas dainingas, ilgai besitæsiantis ir sodrus. ∆ vartoja-
mas Azijoje (Kinijoje, Mongolijoje, Birmoje, Malai-
zijoje) kaip kulto apeigø muz. instrumentas. Kinijoje
vartojamas lygus, plokðèias ∆, kitur – daþniausiai vi-
duryje iðgaubtas. Indonezijoje (ði ðalis laikoma ∆ të-
vyne) sudaromi ∆ ansambliai. Èia gongai vartojami
kaip signal., ðokiø, lëliø teatro muz. instrumentai. Ga-
melane nuolat skambanti pagrindinë tema paryðkina-
ma periodiðkais skirtingo dydþio ∆ akcentais. Be pa-
kabinamø, gamelane vartojami ir horizontalieji ∆
(↑ bonangas), kuriø skersmuo gerokai maþesnis. Eu-
ropoje ∆ vartojami nuo XVIII a. pab. Simf. orkest-
ruose ∆ vartojamas nuo XIX a. pab. (papr. vadina-
mas tamtamu). Gongø tonø aukðtis svyruoja tarp F2 –
c2. Natos raðomos penklinëje su smuiko ir boso rak-
tu. Pav. Remigijus Ðileika
Gonsalves Paul [Polas Gonsãlvis; 1920.VII.12 Bosto-
ne – 1974.V.14 Londone], JAV dþiazo saksofoninin-
kas. 1946 pradëjo groti C. Basie’o orkestre. Nuo 1979
D. Ellingtono bigbendo solistas. Be to, 1956 buvo su-
bûræs savo sekstetà. Iðleido kelis sol. albumus. Pagar-
sëjo ilgomis sol. improvizacijomis, rapsodiðka groji-
mo maniera. Jûratë Kuèinskaitë
Gontôtë Genovaitë [1927.II.1 Gruzdþiuose (Ðiauliø rj.) –
1982.V.3 Kaune], liet. dainininkë (mecosopranas).
1953 baigë Lietuvos kons-jà (N. Karnavièienës daina-
vimo kl.). 1953–82 Kauno muzikinio teatro solistë. De-
biutavo Olgos vaidmeniu. Kiti vaidmenys: Carmen,
Deveikienë (A. Braþinsko „Pagramanèio ðnekuèiai“),
Juozaponienë (V. Baumilo „Paskenduolë“), Madda-
lena, Suzuki. Pav. Tamara Vainauskienë
Gonzãlez-Mãntici Enrike [Enrikë Gonsålis-Mãntièis;
1912 Sagva la Grandë (Vilja Klaros provincija) –
1974.XII.29 Havanoje], Kubos dirigentas, kompozi-
torius, pedagogas, visuomenës veikëjas. Diriguoti mo-
kë E. Kleiberis, vëliau studijavo Maskvos kons-joje
(N. Anosovo, A. Gauko, L. Ginzburgo kl.). 1950 Ha-
vanoje ásteigë Nac. muz. in-tà. Po 1959 revoliucijos
buvo vyriausybës narys. Vienas nac. simfoninio ir nac.
teatro orkestrø ákûrëjø; nuo 1960 vyriausiasis dirigen-
tas. Dëstë nacionalinëje meno m-loje. Gastroliavo dau-
gelyje ðaliø; koncertavo SSRS. 1962 Èaikovskio tarpt.
konkurso (Maskvoje) þiuri narys. Rimas Geniuðas
Goodall Reginald [Redþinaldas Gùdalis; 1905.VII.13
Linkolne – 1990.V.5 Bridþe (netoli Kenterberio)], anglø
dirigentas. Studijavo Londono karaliðkajame muz. ko-
ledþe, Miunchene ir Vienoje. 1936 pradëjo diriguoti
Londono CG teatre. 1945 „Sadler’s Wells“ teatre di-
rigavo B. Britteno operos Peter Grimes premjerai. 1970
Londono „Coliseum“ teatre su „Sadler’s Wells“ teatro
trupe pastatë R. Wagnerio tetralogijà „Nibelungo þie-
das“. ∆ dirigavo operas: Britteno „Lukrecijos iðnieki-
nimas“, A. Bergo Wozzeck, J. Massenet Manon, R. Wag-
nerio „Niurnbergo meisterzingeriai“, „Tristanas ir
Isolde“, A. Brucknerio simf-jas. Jonas Klimas
Goodman Benny (Benjamin David) [Benis Gùdmenas;
tikr. vardai Bendþaminas Deividas; 1909.V.30 Èikago-
je – 1986.VI.13 Niujorke], JAV klarnetininkas, kom-
pozitorius. Klarnetu groti mokësi pas F. Schoeppà (Èi-
kagoje), L. J. Rappolo („New Orleans Rhythm Kings“
klarnetininkas). 1924–34 grieþë B. Meroffo, B. Pollac-
ko, R. Nicholso, B. Beiderbecke’o, H. Carmichaelio,
J. Teagardeno dþiazo orkestruose. 1934 Èikagoje su-
bûrë savo bigbendà (jame grojo ir aranþavo kûrinius
F. Hendersonas, B. Carteris). Nuo 1935 koncertavo
ir su maþais ansambliais (trio, kvartetu, sekstetu), su-
darytais ið savo bigbendo muzikantø. 1938 ∆ orkest-

ras pirmasis ið dþiazo kolektyvø koncertavo Niujorko
Carnegie Hall. Nuo 1938 atliko ir kamer. muzikà; ára-
ðë plokðteliø (su Budapeðto styg. kvartetu, J. Szigeti).
Orkestrui sukûrë kûriniø B. Bartókas („Kontrastai“),
A. Coplandas ir P. Hindemithas (koncertai klarnetui
su orkestru). 1955 ∆ subûrë naujà bigbendà, su juo
filmavosi, gastroliavo Europoje. Virtuoziðkoje svingo
stiliaus ∆ muzikoje gausu tembrø ir intonacijø, tobula
klarneto technika. ∆ bigbendui bûdingos iðplëstos so-
linës improvizacijos turëjo didelës átakos dþiazo mu-
zikos raidai. Pav. Jonas Rimða
Goossens Sir Eugêne [seras Eþenas Gùsensas; 1893.V.26 gòrdþa (it. gorgia – gerklë), koloratûr. pasaþø, fioritû-
Londone – 1962.VI.13 Hilingdone], anglø dirig., kom-
pozitorius. Studijavo Briugëje, Liverpulyje ir Londo-
no karaliðkajame muz. koledþe. 1911–15 grieþë smui-
ku Queens Hall orkestre. 1916 debiutavo kaip operos
dirigentas. Po 1920 subûrë savo orkestrà, pirmasis Ang-
lijoje dirigavo I. Stravinskio baletà „Ðventasis pava-
saris“ ir kai kuriuos S. Diagilevo Rusø baleto trupës
spektaklius. Nuo 1923 Roèesterio filh-jos orkestro di-
rigentas. 1931–46 dirigavo Sinsinaèio simf. orkestrui.
1947–56 Sidnëjaus simf. orkestro dirig. ir kons-jos di-
rektorius. Þymiausi kûriniai: 2 operos – Judith („Judi-
ta“, 1929) ir Don Juan de Manara („Manaros Don Þu-
anas“, 1937), baletas, 2 simf-jos, simfonijetë, Silence
(„Tyla“) chorui ir ork., 2 styg. kvartetai. Ona Juozapaitienë
Gorbùlskis Benjaminas [1925.IX.14 Kaune – 1986.VII.14
Vilniuje], liet. kompozitorius. 1958 baigë Lietuvos
kons-jà (E. Balsio kl.). Sukûrë operà „Frank Kruk“
(past. 1959), opereèiø („Meilë ir skarda“, past. 1960;
„Laikas pamilti“, past. 1965; „Naujamet. karnavalas“,
past. 1965; „Trys vakarai“, past. 1967, „Don Þuanas,
arba Meilë geometrijai“, past. 1969; „Adomas nenori
bûti Adomu“, past. 1982), baletà „Mikës nuotykiai“
(past. 1983); simf. orkestrui – 3 siuitas (1954, 1955,
1956), simf. poemà „Partizanai“ (1954), „Festival. uver-
tiûrà“ (1956), 17 koncertø áv. instrumentams (1952–
78), styg. kvartetà (1982) ir siuità styg. kvartetui „Trys
autoportretai“ (1983), poemà fleitai ir kamer. orkest-
rui (1984), kûriniø puè. ir lengvosios muzikos orkest-
rams, ~600 dainø, dramos teatro, cirko spektakliø, ki-
no filmø muzikos. Pav. Arvydas Karaðka
Gorczycki Grzegorz Gerwazy [Gþegoþas Gervazis
Gorèíckis; g. apie 1665 Bitome (Silezija), m. 1734.IV.30
Krokuvoje], lenkø kompozitorius. Dvasininkas. Prahoje
studijavo laisvuosius menus ir filosofijà, Vienoje – te-
ologijà. Krokuvoje áðventintas dvasininku. 1692–94 dës-
të Chelmo akademijoje ir vadovavo misionieriø baþny-
èios kapelai. Gráþæs á Krokuvà buvo nuodëmklausiu.
1698 paskirtas Krokuvos kapelos vadovu. Daugiausia
kûrë baþn. muzikà, artimà renesanso motetams. Ið vo-
kaliniø instr. kûriniø þinomi cikliniai (Completorium)
ir necikliniai (Litaniae) religiniai koncertai. Kai kurie
ið jø panaðûs á kantatas. Juose instrumentams skiriama
dinaminë ir koloristinë funkcija. Jie beveik visada dub-
liuoja vokalines partijas. Kûrë labai áv. polifonine techni-
ka, vartojo prima ir secunda pratica principus. Kûriniai
a cappella: giesmës, miðios; vokaliniai instrumentiniai:
Completorium, Conductus funebris, Illuxit sol, Crudelis
Herodes, Deus Tuorum militum, Gratuletur Ecclesia, Lae-
tatus sum ir kt. Vytautas Povilas Jurkðtas, Jûratë Trilupaitienë
Gorski
"$%
Gordon Dexter [Deksteris Gòrdonas; 1923.II.27 Los
Andþele (Kalifornijos valstija) – 1990.IV.25 Filadelfi-
joje], JAV moderniojo dþiazo saksofonininkas (teno-
ras). Muz. teorijos ir groti klarnetu mokësi privaèiai.
1940 pradëjo groti tenoriniu saksofonu L. Hamptono
ansamblyje ir su L. Armstrongu. 1945 su savo ansam-
bliu iðleido debiutiná albumà. Nuo 1962 gyveno Lon-
done, Paryþiuje, Kopenhagoje. Èia koncertavo, daly-
vavo dþiazo festivaliuose, kûrë, dëstë. 1969 gráþo á JAV
ir grojo su garsiais dþiazo muzikantais: J. Griffinu,
W. Shaw, S. Stittu, Ch. Terry’u ir kt. Jûratë Kuèinskaitë
rø improvizavimas vienu balsiu. ∆ buvo daþna XVI ir
XVII a. operose. Jonas Klimas
Górecki Henryk Mikoùaj [Henrikas Mikolajus Gurêckis;
g. 1933.XII.6 Èernicoje (Katovicø vaivadija)], lenkø
kompozitorius. 1955–60 studijavo Katovicø aukðtojoje
muz. m-loje pas B. Szabelská, 1968–79 ðioje m-loje dëstë;
1975–79 jos rektorius; prof. (1977). Sukûrë simf-jø, tarp
jø – I, 1959, II, Kopernik (1972), III, Symfonia piesni Benjaminas Gorbulskis
ýaùosnych („Raudø simf-ja“, 1977), kitø kûriniø orkest-
rui – Scontri („Kolizijos“, 1960), „Refrenas“ (1965), Mu-
zyka staropolska („Senovinë lenkø muzika“, 1969), kon-
certø (5 instrumentams ir styg. kvartetui, 1957;
klavesinui, 1979), psalmæ Beatus vir (1979), 3 kûriniø
ciklà Genesis (1962–63), áv. sudëties kamer. ansam-
bliø, tarp kuriø 4 kûriniø ciklas Muzyczka („Muzikë-
lë“, 1967–70), styg. kvartetai (Nr. 1, 1988; Nr. 2, 1991),
chorø a cappella, pjesiø f-nui. Kûriniai ðiuolaikiðki, eks-
presyvûs. Pav. Adeodatas Tauragis
Gorêlovas Aleksandras [Àëåêñàíäð Ëåîíòüåâè÷ Ãî-
ðåëîâ; g. 1863.IX.14 Ðurbinièiuose (Èernigovo sr.), Henryk Mikoùaj Górecki
m. po 1937 Kijeve], rusø dirig., komp., muz. kultûros
veikëjas. 1893 baigë Maskvos un-tà (Medicinos f-tà),
kartu studijavo ir Maskvos kons-joje (1888–91
A. Arenskio kl.). 1893–99 gydytojas Èernigove. 1900
Astrachanëje ákûrë Rusø muzikos draugijos skyriø ir
iki 1904 jam vadovavo. 1905 ákûrë Saratovo simf. or-
kestrà. 1912–16 dirigavo Sankt Peterburge. Nuo 1918
gyveno Kijeve. Ukrainos simf. orkestro ákûrëjas ir va-
dovas. Ákûrë ork. muzikantø d-jø (Sankt Peterburge,
Saratove). Sukûrë operà, operetæ, kantatà, 3 simf-jas,
trio, 2 styg. kvartetus. Danutë Mekaitë
Gornoståjeva Vera [Âåðà Âàñèëüåâíà Ãîðíîñòàåâà;
g. 1929.X.1 Maskvoje], rusø pianistë, pedagogë. 1952
baigë Maskvos kons-jà (H. Neuhauso kl.). 1955–59 dës-
të Gnesinø in-te, nuo 1960 dësto Maskvos kons-joje;
profesorë (1971). Nuo 7 d-meèio II pusës koncertavo
(bûdinga ekspresija, rafinuotas artistiðkumas). Parengë
nemaþa þymiø pianistø (E. Andþaparidzë, P. Geniu-
ðas, A. Slobodianikas). Edmundas Gedgaudas
Gorr Rita [Rita Gor; g. 1926.II.18 Gente], Belgijos dai-
nininkë (mecosopranas). Studijavo Gente ir Briuse-
lyje. Debiutavo 1949 Antverpene (Fricka 2). 1949–52
Strasbûro, 1952–55 Paryþiaus operos teatrø daininin-
kë. Dainavo Bairoito (1957, Fricka 2), CG (1959, Am-
neris), Edinburgo (1961, Ifigenija 1), MO (1962)
teatruose. Jonas Klimas
Gorski Konstanty [Konstantas Gòrskis; 1859.VI.13 Ly-
doje – 1924.V.31 Poznanëje], lenkø komp., smuikinin-
gospel
"$&
kas. Baigæs g-jà Vilniuje, studijavo Varðuvos kons-joje
(A. Kàtskio kl.), Sankt Peterburgo kons-joje (L. Aue-
rio smuiko ir N. Rimskio-Korsakovo kompozicijos kl.).
Mokytojavo Penzoje (1881–85), Saratove (1885–87),
Tbilisyje (1887–90), Charkove (1890–1919). 1922–24
Poznanës operos teatro orkestro koncertmeisteris. Su-
kûrë operà Margier („Margiris“), simf. poemø, pjesiø
smuikui, solo dainø su f-no pritarimu, giesmiø, fanta-
zijà vargonams, miðiø. Kûrybai átakos turëjo P. Èai-
kovskio muzika. Vytautas Povilas Jurkðtas
gospel (angl. gospel – evangelija), Ð. Amerikos rel. gies-
miø þanras. ∆ kuriami pagal N. Testamento tekstus.
Paplito XX a. 2 d-meèio vid. JAV didmiesèiø negrø
getuose. ∆ jungia negrø religinæ muzikà, svinguojan-
èius dþiazo ir ostinatinius boogie-woogie ritmus bei bliu-
zo elementus. Skirtingai nuo kitø negrø religinës mu-
zikos þanrø (spirièiueliø, jubilee), ∆ muzikà (daþnai ir
tekstus) kûrë profesionalûs kompozitoriai (pirmasis
Franšois-Joseph Gossec
Th. A. Dorsey’s). ∆ daþniausiai atliekami solo, juose
gausu improvizacijø. Kartais ∆ yra lydimi virtuoziðko
instr. pritarimo. Þymiausia ∆ dainininkë M. Jackson.
Garsëjo ansambliai „Clara Ward Singers“, „Golden
Gate Quartet“, „Sister Rosetta Tharpe“. Apie 1920
JAV pietuose sukurta baltøjø ∆, turëjusiø átakos ro-
kabilio ir rokenrolo raidai. Baltøjø ∆ glaudþiai susijæ
su country muzikos tradicijomis. 3 d-metyje kûrësi vo-
kal. ansambliai, buvo leidþiami ∆ rinkiniai. Þymiau-
sias baltøjø ∆ ansamblis – „Homeland Harmony
Quartet“. Justinas Prusevièius
Gossec Franšois-Joseph [Fransua Þozefas Gosêkas;
1734.I.17 Vernjë (Eno dep.) – 1829.II.16 Pasi (netoli
Rûta Goðtautienë
Paryþiaus)], pranc. komp., dirigentas. Prancûzijos Dai-
lës akademijos narys (1795). Nuo 1751 gyveno Pary-
þiuje (studijavo kompozicijà pas J.-Ph. Rameau).
Pranc. simf-jos, ið jø þymiausia Symphonie de chasse
(„Medþioklës simf-ja“, 1774) bei rev. patriotinës mu-
zikos kûrëjas. Per Prancûzijos d. revoliucijà vadovavo
masiniams muz. renginiams Paryþiaus aikðtëse, para-
ðë rev. dainø, tarp jø – Chant du 14 juillet („Liepos
keturioliktosios daina“), himnø, marðø („Gedulinga-
sis marðas“). Su kitais 1795 ásteigë Paryþiaus kons-jà,
buvo jos vyriausiasis inspektorius (iki 1815); prof.
(1795). Sukûrë ~20 operø, tarp jø – „Les pêcheurs“
(„Þvejai“, 1766), „Rosine, ou L’épouse abandonnée“
(„Rosine’a, arba Apleistoji þmona“, 1786); 3 baletus,
Arkadijus Gotesmanas ~30 simf-jø, kamer. kûriniø (kvartetø, trio, duetø), ora-
torijø, miðiø (ir requiem), Te Deum. Paraðë muz. meto-
dikos darbø (solfedþio, muz. teorijos vadovëliø). Pav.
Adeodatas Tauragis
Goðòvskis, Hoðovskis, Vladimiras [g. 1922.IX.25 Uþ-
gorode], ukr. etnomuzikologas. Menotyros dr. (1972).
1944 baigë Prahos un-to Istorijos ir filologijos f-tà,
1953 Lvovo kons-jà; 1961–69 ðioje kons-joje dëstë.
1966–69 savo paties ákurto Folkloro kabineto vedë-
jas. 1975–86 Armënijos MA Meno in-to mokslinis
bendradarbis. Tiria slavø, Uþkarpatës, armënø muz.
folklorà, muzikos ryðius su ðiuolaikiniais tiksliaisiais
mokslais. Ona Juozapaitienë
Góðtautienë, Stanevièiûtë, Rûta [g. 1960.VII.24 Vil-
niuje], liet. muzikologë. 1983 baigë Lietuvos kons-jà
(Z. Kelmickaitës muz. istorijos kl.). 1983–89 Lietuvos
TVR muz. redaktorë. 1989–92 þurnalo „Krantai“ sky-
riaus redaktorë. 1991–95 studijavo Lietuvos MuA dok-
torantûroje. Nuo 1990 dësto Lietuvos MuA. Staþavo
Helsinkio ir Freiburgo un-tuose. Tarpt. muzikos sig-
nifikacijos projekto (IPMS) narë. Pagr. ∆ muzikol. ty-
rimø sritis – XX a. muz. kultûra (pasitelkiami semio-
tikos, sociologijos bei recepcijos estetikos metodai).
Dalyvavo >40 moksl. konferencijø Lietuvoje ir uþsie-
nyje. Paskelbë straipsniø Lietuvos ir uþsienio leidiniuo-
se. Uþ muzikologijos darbus gavo Èiurlionio d-jos
(1989) ir Lietuvos meno kûrëjø asociacijos (1998) pre-
mijas. Pav. Ona Juozapaitienë
Gòtesmanas Arkadijus [g. 1959.XI.11 Uþgorode], liet.
perkusininkas, avangard. dþiazo, ðiuolaikinës muzikos
atlikëjas. 1980–87 koncertavo su ansambliu „Oktava“,
1989–92 su saksofonininku P. Vyðniausku (duetas „Pet-
rarka“; 1989 iðleido pirmàjà liet. kompaktinæ plokðte-
læ), nuo 1993 su trio „Allians“ (V. Ganelinas, P. Vyð-
niauskas ir ∆; 1996 programa su V. Prudnikovu, gr.
ðokëja A. Lyra Lietuvos nac. OBT); grojo su daugeliu
atlikëjø – perkusininkais Chin Gito (1985 Kuboje),
Fr. Studeriu, saksofonininku J. Zornu (1994 Jeruza-
lëje), trimitininku K. Tranbergu (1999 Kopenhagoje);
D. Pulausko sekstetu, D. Geringo trio (EXPO-2000 Ha-
noveryje), Lietuvos nac. simf. orkestru (A. Ðenderovo
Shma Israel, 1998). Muz. teatriniø projektø autorius ir
atlikëjas („Stotis N mieste“, su aktore D. Michelevièiûte
ir dail. L. Liandzbergiu, 1999). 1999 su komp. H. Ra-
dulesku ákûrë ansamblá „European Lucero Duo“.
Surengë sol. koncertø („Soluojantys veidai“ su Ðv.
Kristoforo kamer. orkestru, „Sonata muðamiesiems“,
abu 1998; „Intelektualûs ðokiai“, 1999). Gastroliavo
daugelyje ðaliø, dalyvavo ~50 festivaliø (Europos,
Afrikos ðalyse, Kuboje, Kinijoje), áraðë ~40 plokðteliø;
filmavosi, sukûrë k. f. muzikos (Invensible, reþ. W. Her-
zogas, 1999). Pav. Jûratë Kuèinskaitë
Gotovac Jakov [Jakovas Gòtovacas; 1895.X.11 Splite –
1982.X.16 Zagrebe], kroatø komp. Muzikà studijavo
Vienos MuA (iki 1923; J. Marxo mokinys). 1923–58
Kroatijos nac. teatro (Zagrebe) dirigentas. Sukûrë
operø, tarp jø – Dubravka (1928), Morana (1930), Ero
s onoga svijeta („Eras ið ano pasaulio“, 1935), Kame-
nik („Akmens skaldykla“, 1946 ), operà legendà Dal-
maro (1964), operà oratorijà Petar Svaèiã (1969), kû-
riniø orkestrui, tarp jø – Simfonijsko kolo („Simfoninis
ratelis“, 1926), chorø, dainø. Kûryboje vartojo kroa-
tø muz. folkloro elementus. Birutë Þalalienë
Gotthold Friedrich August [Frydrichas Augustas Gòthol-
das; g. 1778, m. 1858 Karaliauèiuje], vok. pedagogas,
muz. teoretikas. Nuo 1810 Frydricho kolegijos Kara-
liauèiuje direktorius. Paraðë straipsná „Über die Kanklys
und die Volksmelodien der Lihauer“ („Apie kankles ir
liet. liaudies melodijas“, iðsp. 1847 „Neue Preussische
Provinzial-Blätter“ Karaliauèiuje). Vienas svarbiausiø
∆ tyrimo objektø buvo M. Lietuvos muz. folkloras.
Rimantas Sliuþinskas
Gottschalk Louis Mareau [Luisas Maro Gòtðalkas;
1829.V.8 N. Orleane – 1869.XII.18 Rio de Þaneire],
JAV pianistas, kompozitorius. 1842–46 studijavo ir
koncertavo Europoje, nuo 1853 – JAV, Lot. Ameri-
kos ðalyse. Sukûrë ~90 pjesiø f-nui, jose vartojo Karibø

jûros salø folklorà. Kiti kûriniai: 4 operos, 2 simf-jos,
koncertas f-nui, dainos. Paraðë studijà „Notes of a pi-
anist“ („Pianisto pastabos“, iðl. 1881, 21964).
Rûta Prusevièienë
Goudimel Claude [Klodas Gudimêlis; g. 1514 Bezan-
sone, m. 1572.VIII.28 (31?) Lione], pranc. kompo-
zitorius, muz. teoretikas, leidëjas. Mokësi Paryþiaus
un-te; 1552–55 buvo vienu ið leidyklos savininkø, re-
dagavo ir rengë spaudai áv. kompozitoriø bei savo kû-
rinius. 1557–68 gyveno Mece, Bezansone, 1572 – Lione
(nuþudytas su kt. hugenotais). Sukûrë 5 miðias, 3 Mag-
nificat, motetø, pasauliet. dainø (ðansonø), odþiø,
~150 psalmiø (jos buvo ypaè populiarios tarp huge-
notø). ∆ kûryba buvo reikðminga homofoninio-har-
moninio màstymo raidai (psalmëse jau ryðki keturbalsë
akordinë sandara). Daug ∆ kûriniø iðleista Paryþiuje,
Kaselyje, Þenevoje dar esant ∆ gyvam, XIX a. iðleisti
pakartotinai faksimil. leidiniais. Bronius Ambraziejus
Gould Glenn [Glenas Gùldas; 1932.IX.25 Toronte –
1982.X.4 ten pat], Kanados pianistas, vargonininkas,
komp., muzikologas. Bûdamas 12 metø pradëjo kon-
certuoti. 1952 baigë Toronto kons-jà (A. Guerrera’os
f-no kl., F. C. Silvestro vargonø kl., L. Smitho muz. te-
orijos kl.). Garsëjo kaip novatoriðkas interpretuotojas.
Per 1957 metø gastroles Europoje ∆ buvo pavadintas
þymiausiu pianistu nuo F. Busoni laikø. Nuo 7 d-meèio
skambino tik muz. áraðams. Repertuarà sudarë baro-
ko, klasikinë ir XX a. muzika. Ypaè pagarsëjo origina-
liomis J. S. Bacho kûriniø interpretacijomis. Sukûrë
muz. kûriniø (sonatos f-nui, fagotui ir f-nui, styg. kvar-
tetas), paskelbë straipsniø muz. kûrybos, atlikimo, es-
tetikos, sociologijos klausimais. Pav. Algirdas Ambrazas
Gould Morton [Mortonas Gùldas; 1913.XII.10 Niujor-
ke – 1996.II.12 Orlande (Floridos valstija)], JAV komp.,
pianistas, dirigentas. Sukûrë baletø (Fiesta, 1957), miu-
ziklø, 4 simf-jas (1942–52), „Spirièiueliø simf-jà“
(1976), 4 simfonijetes (1933–40), koncertø. Kûryboje
ieðkojo rimtosios ir pramog. muzikos sintezës, siejo
neoklasicizmo, dþiazo, muz. folkloro elementus, var-
tojo serijinæ technikà. Adeodatas Tauragis
Gounod Charles [Ðarlis Gunò; 1818.VI.17 Paryþiuje –
1893.X.18 Sen Klu (netoli Paryþiaus)], pranc. kom-
pozitorius. Prancûzijos in-to dailës akademijos aka-
demikas (1866). Vienas þymiausiø pranc. lyr. operos
kûrëjø. Nuo 1829 mokësi pas A. Reicha’à. 1836–38
studijavo Paryþiaus kons-joje (kompozicijà jam dëstë
J. Fr. Lesueuras ir F. Paeras). 1839 gavæs Romos pre-
mijà, 1840–43 studijas gilino Italijoje ir Austrijoje. Grá-
þæs á Paryþiø, 1843–48 vargonininkavo, 1852–60 va-
dovavo choro mëgëjø d-jai „Orphéon“. 1870–74
gyveno Londone, vëliau vël Paryþiuje.
Reikðmingiausias ∆ kûrinys – opera Faust („Faustas“,
pagal J. W. Goethe’s to paties pavadinimo tragedijos
I dalá; past. 1859 Paryþiaus teatre „Théâtre Lyrique“,
Lietuvoje past. 1922). Joje kompozitorius, neperteik-
damas lit-ros veikalo monumentalumo, filos. turinio,
lyriðkai pavaizdavo Marguerite’os meilës dramà. Ki-
tos operos (jø ∆ sukûrë 12): Le médecin malgré lui
(„Gydytojas per prievartà“, 1857, pagal Moliere’o ko-
medijà), Mireille (1863), Roméo et Juliette („Romeo ir
Dþuljeta“, 1865, pagal W. Shakespeare’o tragedijà;
gradualas
"$'
Lietuvoje past. 1925). ∆ sukûrë 2 simf-jas, daug vyrø
chorø, ~150 dainø ir romansø, pjesiø f-nui, dramos
spektakliø muzikos, daug áv. þanrø baþn. muzikos kûri-
niø (~20 miðiø), oratorijø, kantatø. Geriausi ∆ kûri-
niai melodingi, daþnai grindþiami miesto muz. folklo-
ru; romant. pobûdþio operose tikroviðkai vaizduojami
herojø iðgyvenimai, gausu realist. scenø, psichologiz-
mo. ∆ paraðë knygà apie W. A. Mozarto operà Don
Giovanni (1890), atsiminimø. Pav.
L: de Bovet M. A. Ch. Gounod. P., 1890; Pagnerre I. Ch. Gounod. Sa vie
et ses æuvres. P., 1890; Landormy P. Gounod. P., 1942; Demuth N. Gou-
nod. Introduction to the music of Gounod. L., 1950.
Adeodatas Tauragis
Gõvëdas Jonas Edvardas [g. 1950.IV.30 Beryje (D. Bri-
tanija)], liet. muzikas. Ið D. Britanijos persikëlæs á Ka-
nadà, 1972 baigë Toronto un-tà (gavo muz. bakalau-
ro laipsná). Akompanavo, dirigavo, vargonininkavo.
Sukûrë dainø chorams ir solistams, giesmiø (pagal liet.
poetø þodþius). Vadovavo Toronto „Varpo“, Hamil-
tono „Aido“, Lietuviø kankiniø parapijos chorams.
1978, 1983 JAV ir Kanados liet. dainø ðvenèiø diri- Glenn Gould
gentas. Paskelbë muz. recenzijø. Birutë Þalalienë
G. P. (sutr.) ↑ generalinë pauzë.
Grabòvskis Leonidas, ukr. kompozitorius ↑ L. Hra-
bovskis.
grace note (angl.) – melod. puoðmena, melizma.
gradamente, gradualmente (it., AN) – palaipsniui.
Gradas Gabriel [Gabrielis Grådas; 1890.VII.9 Rieta-
ve – 1950.XII.9 Tel Avive], Izraelio kompozitorius. Bai-
gë Imperatoriðkàjà muz. m-là Dnepropetrovske, vë-
liau Klindworth-Scharwenka’os kons-jà Berlyne.
1920–22 dirbo muz. mokytoju Kaune; 1920 èia ásteigë Charles Gounod
þydø muz. m-là. Nuo 1924 gyveno Palestinoje. Tel Avi-
ve ákûrë Benhetovo kons-jà, buvo ðios kons-jos direk-
torius. Sukûrë >250 muz. kûriniø: operà, dainø, cho-
rø, pjesiø f-nui, kamer. muzikos. Birutë Þalalienë
Gradenwitz Peter Emanuel [Pëteris Emanuelis Grå-
denvicas; g. 1910.I.24 Berlyne], Izraelio muzikologas,
kompozitorius. Studijavo muzikologijà, sociologijà,
lit-ros ir filosofijos istorijà un-tuose Freiburge ir Ber-
lyne. Kompozicijos mokësi pas J. Weismannà ir J. Ru-
ferá. 1934–36 Londone studijavo f-nø konstravimà ir
klaviðiniø instrumentø istorijà. 1936 Vokieèiø un-te Pra-
hoje apgynë disertacijà ir iðvyko á Tel Avivà. Buvo vie-
nas Tarptautinës naujosios muzikos d-jos Izraelio sky-
riaus steigëjø, leidyklos „Israeli Music Publications“
vadovas. Dëstë (iki 1977) Tel Avivo un-to Muzikologi-
jos in-te; doc. (1968). Paraðë muzikologijos veikalø, tarp
jø – „Johann Stamitz. I. Das Leben“ („Johanas Sta-
mitzas. I. Gyvenimas“, 1936), „Toldof hamusika“ („Mu-
zikos istorija“, 1939), „Olam hasimfonia“ („Simf-jos pa-
saulis“, 1945), „The Music of Israel“ („Izraelio muzika“,
1949), „Hamusika Schel ame’i ha’olam“ („Pasaulio tau-
tø muzika“, 1962), „Wege zur Musik der Gegenwart“
(„Keliai á ðiuolaikinæ muzikà“, 1963). Sukûrë simfoni-
nës ir kamer. muzikos kûriniø, dainø. Rita Vinslovaitë
graduålas (lot. graduale < gradus – pakopa): 1. Miðiø
antroji kintanèioji giesmë, giedama tarp Ðventraðèio
skaitiniø. Priskiriama ↑ responsorijø þanrui. Pirminis
pavadinimas, vartotas nuo ankstyvøjø vid. amþiø Ro-
gradualas
"%
mos miðiose, yra responsorium graduale, vëliau virtæs
tik graduale. Pastarasis sietinas su þodþiu „gradus“, þy-
mëjusio pakylà („ambonà“), nuo kurios buvo skaito-
mos Ðventraðèio iðtraukos. Romos miðiø kanone ∆ bu-
vo giedamas po skaitinio ið apaðtalø laiðkø (Aleliuja
giedota prieð Evangelijos skaitiná). Analogiðka gies-
më Milano rite psalmellus buvo giedama po skaitinio
ið Senojo Testamento. Po II Vatikano susirinkimo li-
turginës reformos, kai vël buvo ávestas skaitinys ið Se-
nojo Testamento, ∆ giedamas po ðio skaitinio.
∆ pakeitë responsoriðkai giedotà psalmæ, vadintà psal-
mus responsorius (↑ atliepiamoji giesmë), kuri pagal se-
nà, veikiausiai ið sinagogos perimtà krikðèioniø tradi-
cijà, buvo giedama po skaitinio per miðias (vienas
pirmøjø tokiø skaitiniø ir psalminiø refrenø metiniø
ciklø buvo suraðytas dar V a.).
Psalmës schema
Cantor Chorus Cantor Chorus
Refrenas Refrenas Psalmë Refrenas
Ilgainiui ði atliepiamoji psalmë darësi vis sudëtinges-
në, melodiðkai labiau iðplëtota. Jà giedoti ëmë nebe
kongregacija, bet kantoriø grupë ar choras. Celebranto
reèituojamos psalmës eilutës susitraukë iki vienos me-
lodiðkai iðplëtotos „eilutës“ (versus), o paprastas ref-
renas tapo ne maþiau sudëtingu choraliniu „atliepu“
(responsum), kurá jau giedodavo choras. Nusistojo aiðki
tridalë struktûra (responsum-versus-responsum). Vid.
amþiais ∆ buvo giedamas ir kiek sutrumpintai, t. y. at-
liepas nebuvo kartojamas, bet eilutës pabaigoje prisi-
jungdavo visas choras:
Cantor Chorus Cantor Chorus
Initium responsi Responsum Versus Finis versus
Vis dëlto ∆ iðlaikë tam tikrà giminystæ su savo ðalti-
niu – tai rodo ir tekstai, daugiausia ið Psalmyno. Daþ-
niausiai eilutës ir atliepo tekstai bûna ið skirtingø tos
paèios psalmës vietø, nors kartais jie bûna ir ið skir-
tingø psalmiø.
Buvo kuriamos beveik visø baþn. dermiø ∆ melodijos.
Taèiau beveik penktadalis seniausiø ∆ melodijø yra II
dermës. Ið esmës tai pagal vienà melodijà paraðytos
giesmës. Ir atliepo, ir eilutës melodijà sudaro 4 pada-
los, kuriø kiekviena uþbaigiama ilga melizma arba me-
lizmø grupe. Skirtingi tekstai ðiai melodijai buvo pri-
taikomi pagal ↑ psalmodijos principus. Pvz., pridedami
reèituojami tonai papildomiems skiemenims, skaido-
mos arba sujungiamos melizmos, jei to reikia paryð-
kinti kokiam nors akcentui. Ilgesnëse melodijose tarp
II ir III sekcijø paprastai áterpiama papildoma frazë.
Treèioji eilutës sekcija paprastai atitinka tokià paèià
atliepo padalà. Ðios dermës melodinës frazës bei for-
gradualas Ad Dominum
mulës neretai pavartojamos ir kitø dermiø ∆ melodi-
jose. V dermës melodijas turi apie du penktadaliai se-
niausiø ∆. Tai nepsalmodinio tipo melodijos, sudary-
tos daugiausia vartojant standartines melizmas bei
melod. formules. Dauguma kitø dermiø melodijø yra
originalios, taèiau ir jose yra kokiø nors áprastiniø for-
muliø, bûdingø tai dermei apskritai arba paimtø ið ki-
tø dermiø ∆ melodijø. Vëlyvesniais vid. amþiais, ku-
riant naujus ∆, ið esmës buvo laikomasi senøjø tradicijø
ir kuriama pagal senuosius Romos ∆ modelius. Pav.
2. Katalikø liturg. giesmynas, kuriame suraðytos cho-
ralinës miðiø giesmës. Ankstyvuoju periodu èia bûda-
vo suraðomos tik vad. proprium missae, vëliau átrauk-
tos ir ordinarium missae giesmës (dabartinis Kyrialas).
Nors vid. amþiais pirmojo grigaliðkojo ∆ sudarymas
buvo priskiriamas popieþiui ðv. Grigaliui Didþiajam,
ði liturg. knyga galutinai susiklostë apie VIII a. Fran-
kø imperijoje. Manoma, kad Karolingø liturgijos re-
formatoriai vaisingai sujungë senàsias Romos tradici-
jas su galiðkojo ir kai kuriø kitø ritø elementais. Vëliau
∆ plëtojosi dviem pagrindinëmis kryptimis: átvirtinant
liturgijoje jau esamas ir palyginti gana laisvai pasiren-
kamas giesmes bei priduriant naujas. Giesmiø vieta
buvo nustatoma atsiþvelgiant á baþnytinius metus ir
kone kiekvienoje svarbesnëje baþnyèioje (o vëliau kiek-
vienoje vyskupijoje) nusistojo savitas, tik tai baþny-
èiai ar vyskupijai bûdingas ∆ giesmiø pagrindas. Savitus
∆ sudarë ir ávairûs vienuoliø ordinai. Pagrindiniø ðven-
èiø giesmës ið esmës buvo visur daugmaþ tos paèios,
taèiau galëjo skirtis giesmës eiliniams sekmadieniams
ar ðventøjø garbei (pvz., vienoje vyskupijoje atitinka-
mos ðventës introitas galëjo bûti vienas, o gretimoje
tos paèios ðventës proga jau giedamas kitas). Baþny-
èiose buvo kuriamos ir naujos giesmës arba pritaiko-
mos senos melodijos naujiems tekstams bei átraukia-
mos á ∆. Daþniausiai tokios giesmës buvo kuriamos
ávairiø ðventøjø garbei. Kartais pakakdavo tik daliniø
teksto pakeitimø bei pritaikymo konkreèiam ðventa-
jam (pvz., yra nemaþai introito „Gaudeamus“ varian-
tø, besiskirianèiø daþniausiai tik vieno ar kito ðvento-
jo vardu), aleliujose (daþniausiai) bûdavo prikuriama
nauja eilutë. Patys paskutiniai ∆ priedëliai buvo ne-
kintanèios miðiø giesmës, kurios daþniausiai bûdavo
suraðomos knygos baigiamojoje sekcijoje. Rankraðti-
niai ∆ skirstomi á dvi pagrindines grupes – rytø ir vaka-
rø. Pirmiesiems priklauso iki XVI a. pab. suraðyti ran-
kraðèiai vok. bei v. slavø ir baltø kraðtuose (tarp jø – áv.
religiniø ordinø ∆, suraðyti XI–XIII a.), antriesiems –
romaniðkuose kraðtuose (Italijoje, Prancûzijoje) su-
raðytos knygos. Lietuvos mokslø akademijos b-koje
saugomi seniausi mûsø kraðte XV–XVI a. bernardi-
nø gradualai. XV a. pab. Vokietijoje buvo iðleisti pir-
mieji spausdinti ∆. Juose buvo vartojama gotiðkoji cho-

ralinë notacija (ðiø senoviniø spaudiniø liekanø esa-
ma ir Lietuvoje). Pirmasis ∆ su romaniðkàja kvadrati-
ne notacija (ji tapo tipine) buvo iðleistas 1499 Vene-
cijoje. Oficialios Vatikano aprobuotos ∆ redakcijos
pasirodë jau XX a. pradþioje. Pirmàkart „Graduale
romanum“ buvo iðleistas 1908. Dabar ðias liturg. cho-
ralines knygas daugiausia tiria, redaguoja ir publikuoja
Solemo vienuolyno (Prancûzija) benediktinai. 1974 jie
iðleido pagal II Vatikano liturginës reformos reikalavi-
mus atnaujintà „Graduale romanum“, o 1979 – specialià
jo laidà, pavadintà „Graduale triplex“, kuriame giesmës
uþraðytos trimis choralinëmis notacijomis. Jonas Vilimas
Graener Paul [Paulis Gr¸neris; 1872.I.11 Berlyne –
1944.XI.13 Zalcburge], vok. komp., dirig., pedago-
gas. Nuo 1888 studijavo kompozicijà Berlyne, Veito
kons-joje, pas A. Beckerá ir B. Horwitzà. Dirigavo Brë-
mene, Karaliauèiuje, Berlyne. Nuo 1896 Londono
„Haymarket“ teatro dirigentas; dëstë Karaliðkojoje
MuA. 1910–13 Zalcburgo Mozarteumo direktorius.
1913–20 dirigavo Berlyne, Leipcige, Dresdene, Miun-
chene. 1920–24 dëstë kompozicijà Leipcigo kons-joje
(∆ klasëje studijavo J. Gruodis, konsultavosi S. Ðim-
kus). 1924–30 dirbo Miunchene. 1930–33 vadovavo
Sterno kons-jai (Berlyne), nuo 1933 Berlyno meno
akademijos kompozicijos klasei. Kûriniai: 7 operos,
tarp jø – Friedemann Bach (1931); Der Prinz von Hom-
burg („Homburgo princas“, 1935); Sinfonietta arfai ir
styg. orkestrui, simf-ja d-moll, Romantische Phantasie
(„Romantiðkoji fantazija“) orkestrui, Gotische Suite
(„Gotiðkoji siuita“) orkestrui; koncertas f-nui, vè., sm.;
6 styg. kvartetai; ~130 dainø. Kûryboje ryðku vokie-
èiø neoromantizmo átaka ir kai kurie impresionizmo
bei ekspresionizmo bruoþai. Pav.
L: Gräner G. Paul Graener. Lpz., 1922. Jonas Klimas
Graf Walter [Valteris Gråfas; 1903.VI.20 St. Peltene –
1982.IV.11 Vydene], Austrijos etnomuzikologas. Studi-
javo Vienos un-te muzikologijà (pas R. Lachà,
G. Adlerá, E. Welleszà ir R. Haasà), etnologijà ir ant-
ropologijà (pas O. Reche, W. Schmidtà, W. Koppersà
ir R. Heine-Geldernà), psichologijà, fiziologijà, fone-
tikà. 1932 apgynë disertacijà „Apie vokieèiø átakà es-
tø l. dainoms“. Habil. dr. (1952), Vienos un-to lygina-
mosios muzikologijos prof. (1962). Nuo 1957 Austrijos
MA Fonogramø archyvo Vienoje moksl. vadovas, nuo
1962 Austrijos MA narys (korespondentas), nuo
1972 – Garso tyrimø k-jos vadovas. Paraðë knygø apie
N. Gvinëjos, Tibeto muzikà, muzikolog. straipsniø.
Rimantas Astrauskas
Graffman Gary [Garis Gråfmenas; g. 1928.X.19 Niu-
jorke], JAV pianistas. 1938–46 studijavo Filadelfijoje,
Curtis muz. in-te (pas I. Vengerovà). Debiutavo 1947.
6 d-metyje daug koncertavo su Klivlendo ir Niujorko
filh-jos orkestru. Nuo 1953 tobulinosi pas V. Horo-
witzà. 6–7 d-metyje á plokðteles áraðë P. Èaikovskio,
S. Rachmaninovo, S. Prokofjevo fp. koncertus, J. Brahm-
so variacijas (op. 24, op. 35), Fr. Chopino kûriniø. Nuo
8 d-meèio daugiausia groja kamer. muzikà su „Juil-
liard Quartet“ ansambliu, L. Rossi, H. Szeryngu.
Edmundas Baltrimas
Gray Wardell [Vordelis Grºjus; 1921.II.13 Oklahomo-
je – 1955.V.25 Las Vegase], JAV dþiazo saksofoninin-
kas (tenoras). Detroite mokësi groti klarnetu ir studi-
Graikijos
"%
javo Technologijos un-te. 1943–45 grojo E. Hineso big-
bende, vëliau su B. Carteriu, B. Eckstine’u, B. Good-
manu, B. Kesselu, C. Terry’u ir kt. Jûratë Kuèinskaitë
Gra¤kijos mùzika, senovës Graikijos muzika. Ið gr.
literatûros ir dailës kûriniø, filosofø veikalø ir muz.
traktatø sprendþiama, kad choro muzika (vienbalsë)
Graikijoje buvo atliekama per sporto varþybas, rel.
apeigas, tragedijø spektaklius. Muzika buvo svarbi sen.
Graikijos kultûros dalis; ji buvo reikðminga visuom.
gyvenime ir glaudþiai siejosi su poezija, ðokiu. Ilgai-
niui susiklostë dainø rûðys: himnai dievø garbei, paja-
nai (iðkilmingos giesmës), prozodijos (eisenø dainos),
trenai (raudos); jas atlikdavo daþniausiai aoidai ir rap-
sodai. Muzikà kûrë ir atliko poetai, dramaturgai. Var-
tota muz. instrumentai: ↑ formingë, ↑ lyra, ↑ kitara
(chordofonai), ↑ aulas, ↑ syringë (aerofonai), ↑ arfa
(Graikijoje vadinta trigononu, magadisu, psalterionu);
II a. pr. Kr. Aleksandrijoje buvo iðrasti hidrauliniai
vargonai. Muz. sistema grásta tetrachordu; ið 2 tetra-
chordø buvo sudaromi dermiø garsaeiliai (sen. graikai
vartojo ir maþesnius uþ pustoná intervalus, chroma- Paul Graener
tizmà, enharmonizmà). Populiariausios dermës – dori-
në, fryginë, lydinë; jos skyrësi nuo dabar ðiais vardais
vadinamø dermiø (↑ antikos muzikos teorinë sistema).
Notacijai vartota gr. ir finikieèiø raidës. Antikinëse
tragedijose muzika buvo neatskiriama nuo dramos ir
ðokio. Aischilas, Sofoklis, Euripidas ir kt. tragedijø au-
toriai kûrë ir muzikà. Nuo VII a. pr. Kr. klestëjo lyri-
nës solo ir choro dainos; solo dainø kûrëjai – Lesbo
poetai Alkajas (VII–VI a.) ir Sapfo (VI a. I pusë), Jo-
nijos poetas Anakreontas (VI a.); chorui himnø, epi-
nikijø (odþiø), skolijø (uþstalës dainø) sukûrë Tëbø
poetas Pindaras (522 ar 518–556); ið Pindaro himnø
susiformavo ditirambai (giesmës dievo Dioniso gar-
bei), davæ pradþià antikinei tragedijai. V–IV a. kurta
vad. naujieji ditirambai (emocingesni ir virtuoziðkes-
ni uþ ankstyvuosius); kûrëjai – Kinesijas Atënietis (apie
450–390), Filoksenas Kiterietis (439–380), Timotëjas
Miletietis (apie 430–360; jis ir kitaroidas). Muz. este-
tikos ir muz. teorijos klausimus nagrinëjo Pitagoras,
Heraklitas (apie 544–apie 483), Demokritas (apie 460–
apie 370), Platonas, Aristotelis; du pastarieji pabrëþë
muzikos socialinæ bei auklëjamàjà reikðmæ, nagrinëjo
muz. estetines problemas. Kaip muz. teoretikas dau-
giausia nusipelnë Aristotelio mokinys Aristoksenas (su-
sistemino dermes, sukûrë ritmo teorijà); analizuodami
muz. reiðkinius, Aristokseno sekëjai (vad. harmonikai)
rëmësi klausa; jø prieðininkai Pitagoro sekëjai (vad.
kanonikai) rëmësi matematikos dësniais. Daugelis gr.
muzikos terminø (muzika, melosas, ritmas, gama) var-
tojami ir dabar. Helenistiniu laikotarpiu gr. muzika pa-
maþu prarado savitumà. Iðliko ~20 senosios gr. muzi-
kos kûriniø fragmentø (2 himnai Apolono garbei, II a.
pr. Kr.; 2 Mezomedo himnai, II a. po Kr.).
L: Wegner M. Griechenland. Lpz., 1963; Lipmann E. A. Musical thought
in ancient Greece. N. Y., 1964; Ìóçûêàëüíàÿ êóëüòóðà äðåâíåãî ìèðà.
Ë., 1937; Àíòè÷íàÿ ìóçûêàëüíàÿ ýñòåòèêà. Ì., 1960; Ãåðöìàí Å.
Àíòè÷íîå ìóçûêàëüíîå ìûøëåíèå. Ì., 1986. Adeodatas Tauragis
Gra¤kijos mùzika, Graikijos Respublikos muzika.
Liaudies muzikai bûdinga þanrø ir formø ávairovë; jo-
je iðliko sen. graikø muzikos bruoþø, ryðku bulgarø,
turkø muzikos átaka. Dermës diatoninës; yra penta-
Graikijos
"%
tonikos, chromatizmo. Ritmika daþniausiai asimetri-
në. XVII–XVIII a. iðpopuliarëjo antiturkiðkos istori-
nës kleftø dainos. Dainuojant daþnai ðokama rateliu.
Muz. instrumentai: fleita, dûdmaiðis, buzukis (chor-
dofonas), mandolina, smuikas, liutnia. Naujoji gr. mu-
zika pradëjo klostytis XIX a. vid.; jai turëjo poveikio
it. ir pranc. muzika. XIX a. komp.: N. Mantzarosas
(sukûrë Graikijos himno muzikà), operø autoriai
S. Xyndasas, P. Karreris, S. Samarasas. Nacionaliniai
gr. muzikos bruoþai iðryðkëjo XX a. komp. D. Lavran-
gaso, G. Lambeleto, M. Kalomiriso (garsiausias gr.
kompozitorius), M. Varvogliso kûryboje. D. Levidiso
muzikoje pastebima muz. impresionizmo ir rytietiðkø
elementø sintezë, neoklasicistiniais bruoþais pasiþy-
mi P. Petridiso ir G. Poniridiso kûryba. Serijinæ muzi-
kà kûrë N. Skalkottas; pagal stiliø jam artimi Y. Pa-
paioannou ir J. Sisilianosas. Teatro muzikà bei
folklorui artimø dainø sukûrë M. Hadjidakis ir
M. Theodorakis. Avangardizmo bruoþø yra I. Xena-
kiso ir J. Christou kûryboje. Atlikëjai: dirigentai –
D. Mitropoulosas, M. Caridisas, A. Kounadis; daini-
ninkës – M. Callas, E. Souliotis. Salonikuose veikia
valst. kons-ja (ást. 1914); dar yra ir privaèiø kons-jø.
Intensyvus muz. gyvenimas vyksta Atënuose.
L: Tzermias P. Die vokstümliche Musik Griechenlands. Z.–St., 1962.
Adeodatas Tauragis
gramofonas (Lietuvos teatro,
muzikos ir kino muziejus)
Gra¤kijos nacionålinis òperos teåtras. Yra Atë-
nuose. Ák. 1940 (pirmasis spektaklis – J. Strausso „Ðikð-
nosparnis“). Repertuarà sudaro it. ir gr. kompozito-
riø (M. Kalomiriso, S. Samaraso, D. Lavrangaso,
A. Nezeritiso, P. Petridiso) operos. Teatre dainavo
Z. Vlachopulas, A. Zacharatas, K. Morfonjus, S. Ka-
logeras, K. Paskalis, D. Modinos, dirigavo A. Paridis,
L. Zoras, A. Evangelatos. Teatre debiutavo M. Callas,
E. Souliotis, N. Zaccaria.
Grainger Percy Aldridge [Persis Oldridþas Gre¤ndþe-
ris; 1882.VII.8 Ð. Braitone (netoli Melburno) –
1961.II.20 Vait Pleinse (netoli Niujorko)], Australi-
jos ir JAV komp., pianistas, muzikologas. 1892–93
muzikà studijavo Melburne, 1895–1901 Frankfurte
prie Maino, 1903 Berlyne. Nuo 1900 kaip pianistas
koncertavo áv. ðalyse. 1914 apsigyveno JAV. Sukûrë
simfoninës (poemø, siuitø), kamer., vokal. muzikos
kûriniø. Tyrë anglø, airiø ir kitø tautø muz. folklorà
(vienas pirmøjø uþraðinëjo já fonografu), muz. folklo-
ru grindë savo kûrybà. ∆ sudarë ir iðleido daug ávai-
riø muz. folkloro rinkiniø.
L: Bird J. Percy Grainger. L., 1976. Adeodatas Tauragis
gra¤þas, cilindriðko bûgno (didþiojo, maþojo, tomto-
mo, bûgnelio) dalis. Daromas ið medþio (daþnai ið tuð-
èiavidurio medþio nuopjovos) arba metalo (vario, þal-
vario) skardos. Fabrik. gamybos ∆ daromi ið faneros.
D. bûgno ∆ aukðtis bûna ~40 cm, skersmuo 35 cm. Liet.
↑ kelmo ∆ – iðskaptuotas medþio kamienas arba ið vi-
daus iðdegintas kelmas. ∆ ið vienos arba abiejø pusiø
aptraukiamas oda. Medinis ∆ daþnai daþomas spalvo-
tais ornamentais (èiuvaðø parapanas), gëlytëmis (in-
dø pambai), kokia nors viena spalva (Kaukaze raudo-
nai) arba lakuojamas. Bûgnelio ∆ aukðtis 6–7 cm,
skersmuo ~30 cm. Graiþo sieneliø iðpjovose átaisoma
10–15 porø metal. plokðteliø. Azerb., armënø bûgne-
liø ∆ inkrustuojama perlamutru ir kaulu.
Prie ∆ tvirtinami varþtai odai átempti, kojelës instru-
mentui pastatyti (þemieji tomtomai), mechanizmas sty-
goms pakelti ir nuleisti (maþasis bûgnas), svertas-dus-
liklis (didysis, maþasis bûgnas). Remigijus Ðileika
Gramatges Harold [Haroldas Gramåtchesas; g. 1918.IX.26
Kubos Santjage], Kubos komp., muz. kritikas. Kom-
pozicijos mokësi pas A. Coplandà (JAV). Muz. d-jos
„Grupo de Renovación“ („Atsinaujinimo grupë“) stei-
gëjas ir vadovas. Havanos kons-jos dëstytojas. Sukû-
rë baletà Icaro („Ikaras“, 1943), simf-jà, kûriniø ka-
mer. ir puè. orkestrams, f-nui, chorø, dainø. Kûryba
grindþiama Kubos muz. folkloru. Bronius Ambraziejus
gramofònas (gr. gramma – uþraðas + phônç – garsas),
prietaisas, atgaminantis plokðtelëse áraðytus garsus. ∆
sudaro korpusas su ruporu, spyruokl. mechanizmas
plokðtelëms sukti (turi automatiná greièio reguliato-
riø) ir adapteris su membrana. Prie membranos pri-
tvirtinta plieninë adata. Ji, judëdama plokðtelës garso
takeliu, virpa. Tuos virpesius perduoda membranai,
kuri verèia juos garso virpesiais, o garsintuvas sustip-
rina. Portatyvinis ∆ vadinamas patefonu. ∆ 1887 JAV
iðrado E. Berlineris. ∆ (ir patefonai) buvo paplitæ iki
XX a. 5 d-meèio; vëliau juos pakeitë elektrofonai. Pav.
Vytautas Bièiûnas
gramofòno plokðtìlë, sintetinës medþiagos (daþniau-
siai plastiko) diskas su mechaninio garso (kalbos, mu-
zikos) áraðu. Garsas plokðtelëje áraðytas ið abiejø pu-
siø spiraliniame griovelyje, kurio ploèio arba gylio
amplitudë atitinka garso virpesiø kaità. Pagal griove-
lyje áraðytø fonogramø skaièiø plokðtelës bûna mono-
foninës (1 fonograma), stereofoninës (2 fonogramos)
ir kvadrofoninës (4 fonogramos). Monofoninës ∆ bû-
na paprastos (sukimosi daþnis 78 aps/min) ir ilgai gro-
janèios (sukimosi daþnis 45, 33 1/3 arba 16 aps/min);
stereofoninës ir kvadrofoninës gaminamos tik ilgai
grojanèios. Pagal tarpt. standartus ilgai grojanèios ∆
vienos pusës grojimo trukmë 6, 18 arba 28 min. Plokð-
telës gaminamos taip: garsas ið magnetofono juostos
rekorderiu perkeliamas á lakuotà metaliná diskà, pa-
gal kurá galvaniniu bûdu gaminama metalinë matrica;
ðia matrica presuojamos ∆. Garsas ið ∆ atgaminamas
gramofonu arba elektrofonu.
Pirmàjà ∆ 1887 pagamino JAV gyvenæs vok. inþinie-
rius E. Berlineris. Pirmasis ∆ f-kas ásteigtas XIX a. pab.
Kamdene (JAV). Ið pradþiø áraðai buvo daromi tik vie-
noje ∆ pusëje, nuo 1903 abiejose. Pirmosiose ∆ áraðy-
ta daugiausia áv. veikëjø kalbø, instrumentiniø pjesiø
(skambino kompozitoriai J. Brahmsas, E. Griegas, pia-
nistai R. Pugno, I. Paderewskis, smuikavo J. Joachi-
mas, P. Sarasate, Fr. Kreisleris, J. Kubel²kas), daina-
vimo (iki 1906 tik su f-no pritarimu; dainavo M. ir
N. Figneriai, N. Melba, A. Patti, Fr. Tamagno, E. Ca-
ruso, L. Sobinovas, F. Ðaliapinas). 1909 Londone pir-
mà kartà áraðytas orkestro grojimas (P. Èaikovskio ba-
leto „Spragtukas“ siuita). Áraðø pagausëjo po 1920,
pradëjus vartoti mikrofonus; áraðyta nemaþa J. S. Ba-
cho, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, G. Mahlerio
kûriniø; 1931 D. Britanijoje pradëta ∆ platinti per pre-
numeratà. ∆ kokybë ypaè pagerëjo po II pasaul. karo;
1948 JAV firma „Columbia“ iðleido pirmàsias ilgai gro-
janèias ∆; 1958 Londone garso áraðymo aparatûros

parodoje pademonstruotos pirmosios stereofoninës ∆.
Didþiausios ∆ firmos, veikusios uþsienyje: „RCA Vic-
tor“ (JAV), „Le Chant du Monde“ (Prancûzija), „Deut-
sche Gramophon Gesellschaft“ (Vokietija), „Decca“
(D. Britanija). Daug ∆ iðleido firmos: „Balkanton“ (Bul-
garija), „Supraphon“ (Èekija), „Polskie nagrania“ (Len-
kija), „Hungaroton“ (Vengrija), „Eterna“ (Vokietija).
∆ anonsuojamos ir recenzuojamos spec. leidiniuose:
„Records and Recording“, „Gramophone“ (D. Brita-
nija), „Musica Disques“ (Prancûzija), „Fonoforum“
(Vokietija). Greta daugumos kompozitoriø veikalø á
∆ áraðyta prozos ir poezijos kûriniø, dramos teatro
spektakliø, þymiø veikëjø kalbø. Buvo rengiama ne-
maþa ∆ konkursø (geriausioms skiriamos premijos).
Didþiausios ∆ saugyklos: JAV Kongreso bibliotekos
(Vaðingtone) Plokðteliø skyrius, Nac. fonoteka (Pary-
þiuje), Romos fonoteka, D. Britanijos garso áraðø in-
tas (Londone).
Pirmosios ∆ su liet. muzikos áraðais pagamintos XX a.
pr. 1907–08 Varðuvoje á ∆ keletà dainø áraðë Varðuvos
lietuviø mëgëjø choras. 40 ∆ iðleista 1909–10 Rygoje
(A. Kaèanausko vadovaujamas vokalinis sekstetas,
kanklininkø ansamblis). Po I pasaul. karo ∆ su liet.
muzikos áraðais pagamino Vokietijos („Vox“, „Ode-
on“, „Homocord“), Austrijos („Polydor“), D. Brita-
nijos („Columbia“) firmos; á ∆ áraðyta dainø, operø
arijø (dainininkai K. Petrauskas, J. Babravièius, V. Gri-
gaitienë, V. Jonuðkaitë, A. Kutkus, A. Sodeika, M. Ra-
kauskaitë), pramoginës muzikos kûriniø (atlikëjai
P. Birþys, A. Dvarionas, A. Ðabaniauskas, instrumen-
tiniai ansambliai). Soviet. okupacijos metais iðleista daug
monofoniniø ir stereofoniniø ∆ (gamino daugiausia Ry-
gos plokðteliø f-kas); áraðyta nemaþa liet. muz. folklo-
ro, lietuviðkos vokalinës ir instrumentinës muzikos, liet.
raðytojø prozos ir poezijos kûriniø. Áraðus parengë
Maskvos, Sankt Peterburgo, Vilniaus (ást. 1958) plokð-
teliø áraðø studijos. Lietuvoje dideli ∆ fondai sukaupti
M. Maþvydo nac. bibliotekos Muz. skyriuje ir Lietu-
vos MuA fonotekoje. ∆ su liet. muzikos áraðais iðleido
JAV, Australijos lietuviai. Dar ↑ diskografija.
L: Bièiûnas V. Muzikos áraðai. K., 1988; Âîëêîâ-Ëàííèò Ë. Ô. Èñêóññòâî
çàïå÷àòëåííîãî çâóêà. Ì., 1964; Õàçàíäæè Â.Ì. Ïðîèçâîäñòâî
ãðàìîôîííûõ ïëàñòèíîê. Ì., 1965. Adeodatas Tauragis
Granados (Granados y Campiña) Enrique [Enrikë
Granådosas (Granadosas i Kampinja); 1867.VII.27 Le-
ridoje (Katalonija) – 1916.III.24 prie Diepo (Lamanðo
sàsiauris)], isp. komp., pianistas. Mokësi Barselonoje
pas Fr. Pedrelli ir Paryþiuje pas Ch. Bériot. Koncerta-
vo (solo ir kaip ansambliø muzikantas) Europoje ir JAV;
virtuoziðkai skambino Fr. Chopino ir E. Griego kûri-
nius (ðie kompozitoriai turëjo átakos ∆ muzikai). 1901–
16 vadovavo Barselonos MuA. Sukûrë sarsuelø ir ope-
rø, þymiausia opera Goyescas („Gojeskos“, past. 1916
Niujorke), simf. poemø ir siuitø, kamer. ansambliø, „Se-
novinio stiliaus tonadiljø“ (12) ir dainø, o daugiausia –
kûriniø f-nui, tarp jø – 12 pjesiø ciklà Danzas espa¹olas
(„Ispanø ðokiai“, 1892–1900), 2 ciklus „Gojeskø“ (1909–
11), „Pasakojimai jaunimui“, 6 Escenas romanticas
(„Romantiðkos scenos“), 3 Escenas poéticas („Poet. sce-
nos“). Kûryboje gausu isp. muz. folkloro elementø; var-
tojamos modernios muz. iðraiðkos priemonës. Pav.
Adeodatas Tauragis
Granz
"%!
Grandi Alessandro [Alesandras Grãndis; g. apie 1575
Feraroje, m. 1630 Bergame], it. kompozitorius. Spë-
jama, jog mokësi Venecijoje pas G. Gabrieli. 1610 dir-
bo kapelmeisteriu Ðv. Dvasios baþnyèioje Feraroje,
1620 vyriausiuoju kapelmeisteriu Ðv. Morkaus baþny-
èioje Venecijoje, 1627 kapelmeisteriu Ðvè. Mergelës
Marijos baþnyèioje Bergame. Mirë nuo maro. ∆ kûry-
boje aptinkama G. Croce’s bei Venecijos laikotarpio
C. Monteverdi stiliaus apraiðkø. Savo ruoþtu ∆ kûri-
niai turëjo nemaþa átakos Austrijos bei Vokietijos ba-
roko epochos kompozitoriø (ypaè H. Schützo) kûry-
bai. Sukûrë 5 miðias, kantatø (pirmasis pavartojo
kantatos terminà), ~200 motetø, psalmiø, madriga-
lø, solo arijø. Rita Vinslovaitë
grandisonante (it., AN) – skambiai.
Grandjany Marcel [Marselis Grandþaní; 1891.IX.3 Pa-
ryþiuje – 1975.II.24 Niujorke], pranc. ped., arfininkas,
kompozitorius. Studijavo Paryþiaus kons-joje pas
H. Renié. Debiutavo 17 m. su „Lamoureux“ orkestru.
Nuo 1909 koncertavo daugelyje ðaliø (1922 Londo- Enrique Granados
ne, 1924 Niujorke). 1936 apsistojo JAV. Nuo 1938 dëstë
Juilliardo muz. m-loje, 1943–56 Monrealio kons-joje
(èia ásteigë arfos klasæ), nuo 1956 Manheteno muz.
m-loje Niujorke. Sukûrë kûriniø arfai, f-nui, perdirbo
J. S. Bacho, prancûzø komp. ir kt. autoriø pjesiø arfai.
Nemira Pipikaitë
grand opéra (pranc.) ↑ didþioji opera.
„Grand Opéra“ („Académie Nationale de musique et
danse“, „Théâtre National de l’Opéra“), Paryþiaus muz.
teatras. Ák. 1669. Oficialiai teatras pavadintas Karalið-
kàja muzikos akademija 1671, pastaèius jo ákûrëjø –
komp. R. Cambert’o ir poeto P. Perrino operà Pomo-
Marina Granovskaja
ne. 1672–87 teatrui vadovavo J. B. Lully. XVIII–XIX a.
teatras keitë pavadinimus, spektakliai vyko áv. patalpo-
se. 1875 pastatyti dab. rûmai (architektas Ch. Garnier).
Ið pradþiø repertuarà sudarë vad. lyrinës tragedijos, ope-
ros, baletai. XVIII a. pastatyta daug Chr. W. Glucko,
J. Ph. Rameau operø. XIX a. pradëta statyti vad. di-
dþiàsias (D. Aubero, G. Meyerbeero) operas. Be kla-
sikiniø operø, baletø teatre pastatyta nemaþa XX a.
komp. veikalø. 1713 prie teatro ákurta baleto m-la. ∆
veikla turëjo didelës reikðmës pranc. operos ir baleto
raidai. ∆ ðokëjai gastroliavo Vilniuje (1960, 1971, 1975).
Ona Juozapaitienë
grand pas (pranc. didysis þingsnis, ðokis), choreograf.
scena (baleto dalis), kurià ðoka pagr. veikëjai, kai ka-
da ir kordebaletas. ∆ daþniausiai sudaro entrée, ada-
gio, moters ir vyro ðokio variacijos ir koda. Jonas Klimas
Granòvskaja Marina [g. 1957.III.7 Kijeve], liet. dþiazo
dainininkë. Mokësi Kijevo aukðtesniojoje muz. m-loje
(f-no kl.). Nuo 1980 gyveno Lietuvoje. Dainuodama
Kauno restorano „Orbita“ koncertinëje programoje,
susidomëjo dþiazu. 1981 debiutavo kaip dþiazo voka-
listë festivalyje „Vitebsko ruduo-81“ ir gavo Didájá pri-
zà. 1980–90 dalyvavo tarpt. dþiazo festivaliuose Lie-
tuvoje ir uþsienyje. 1990 emigravo á Izraelá, vëliau JAV,
Kanadà. Pav. Jûratë Kuèinskaitë
Granz Norman [Normanas Grãncas; g. 1918.VIII.6 Los
Andþele], JAV dþiazo prodiuseris. Rengë dþiazo mu-
zikantø koncertus (nuo 1944 ciklà „Jazz at the Philar-
monic“), gastroles, áraðus. Jûratë Kuèinskaitë
Grappelly
"%"
Grappelly Stéphane [Stefanas Grapelí; 1908.I.26 Pary- Graun Johann Gottlieb [Johanas Gotlybas Grãunas;
þiuje – 1997.XII.1 ten pat], pranc. dþiazo smuikinin-
kas. Nuo 1925 grieþë dþiazo ansambliuose. 1934 su
D. Reinhardtu ákûrë ansamblá „Quintette du Hot Club
de France“. Nuo 1938 gyveno Anglijoje; grieþë ansam-
blyje „Hot Four“. 1948 gráþo á Paryþiø. ∆ kûryboje jun-
gë dþiazo, populiariosios ir indø muzikos elementus.
Koncertavo su B. Colemanu, D. Ellingtonu, Y. Menu-
hinu, O. Petersonu, J.-L. Ponty. Justinas Prusevièius
Grassini Josephine (Giuseppina) [Þozefina (Dþuze-
pina) Grasíni; 1773.IV.8 Varezëje – 1850.I.3 Milane],
it. dainininkë (kontraltas). Studijavo Milano kons-jo-
je. 1789 debiutavo Parmos operos teatre. Dainavo ope-
ra buffa ir opera seria partijas. Nuo 1800 (Napoleono
kvietimu) dainavo Paryþiaus operoje. 1804, 1806, 1813
koncertavo Londone. Nuo 1823 gyveno Milane, pri-
vaèiai dëstë dainavimà. Mokinës: G. Pasta, Giulia ir
Giuditta Grisi. Rûta Prusevièienë
Graubiòa Ilze [Ilzë Grãubinia; g. 1941.XI.8 Rygoje],
Stepas Grauþinis latviø pianistë. Komp. J. Graubinio duktë. 1965 baigë
Maskvos kons-jà, 1967 – jos aspirantûrà (pas J. Flie-
rà). 1964 tarpt. J. S. Bacho konkurso Leipcige I pre-
mija. 1967–86 Latvijos filh-jos solistë. Nuo 1975 dës-
to Latvijos MuA; profesorë (1986). Erdvilas Sodeika
Graubiòð Jçkabs [Jekabas Grãubinis; 1886.IV.16 Prei-
liuose (Daugpilio aps.) – 1961.XII.3 Rygoje], latviø
komp., etnomuzikologas. 1923 baigë Rygos kons-jà
(J. Vytuolo kl.). 1938–50 joje dëstë kontrapunktà; prof.
(1945). Surinko ir uþraðë daug latviø l. dainø (jas tyrë
ir jomis grindë vaikø muz. ðvietimo metodologijà).
Apie latviø folklorà paraðë knygø, tarp jø – „Talsu no-
vada tautas melodijas“ („Talsu apskrities liaudies me-
lodijos“, 1935). Sukûrë kûriniø orkestrui, choro ir so-
lo dainø, kamer. muzikos kûriniø (2 fp. kvintetus),
kûriniø f-nui ir vargonams. Harmonizavo >220 latviø
l. dainø. Violeta Tumasonienë
Graun Carl Heinrich [Karlas Heinrichas Grãunas; g. tarp
1703.VIII.9 ir 1704.VIII.8 Varenbriûke, m. 1759.VIII.8
Berlyne], vok. komp., dainininkas (tenoras), pedago-
gas. Þymiausias Berlyno m-los kompozitorius. 1714–
21 Dresdeno Ðv. Kryþiaus baþnyèios choro auklëtinis;
dainavimo mokësi pas J. Z. Grundigà, vargonuoti pas
E. Benischà, skambinti klavesinu pas Chr. Petzoldà,
kompozicijos pas J. Chr. Schmidtà. Dresdene giedojo
Augusto II rûmø operoje. 1725 Braunðveigo kun-ðèio
rûmø operos dainininkas, 1727 vicekapelmeisteris.
1735–40 Prûsijos sosto ápëdinio (nuo 1740 karaliaus
Frydricho II) rûmø kapelos kapelmeisteris Rupine
(1736 perkelta á Reinsbergà). 1740–59 karal. kapelos
kapelmeisteris Berlyne. ∆ mokiniai: Fr. Benda,
J. Ph. Kirnbergeris, Ch. Nichelmannas. Kûriniai: ~30
operø, tarp jø – Cesare e Cleopatra („Cezaris ir Kleo-
patra“, past. 1742 per Berlyno OT atidarymà), L’Eu-
ropa galante („Galantiðkoji Europa“, 1748), Coriola-
no („Koriolanas“, 1749), Il Mitridate („Mitridatas“,
1750), L’Orfeo („Orfëjas“, 1752); ~60 it. ir 8 vokið-
kosios pasauliet. kantatos; Te Deum; kantata Der Tod
Jesu („Jëzaus mirtis“); ~40 koncertø, ið jø 30 klavesi-
nui; 35 trio sonatos; sonatos fl. ir basso continuo; 3
kvintetai; kvartetai; kûriniai f-nui, vargonams; relig.
giesmës ir pasauliet. dainos. Jonas Klimas
g. tarp 1702.X.28 ir 1703.X.27 Varenbriûke,
m. 1771.X.27 Berlyne], vok. komp., smuikininkas.
Carlo Heinricho ∆ brolis. Vienas þymiausiø Berlyno
m-los kompozitoriø. 1713–21 Dresdeno Ðv. Kryþiaus
baþnyèios choro auklëtinis; dainuoti mokësi pas
J. Z. Grundigà, kompozicijos ir smuikuoti pas J. G. Pi-
sendelá. 1723 mokësi smuikuoti Prahoje pas G. Tarti-
ni. 1726 ar 1727 Merzeburgo rûmø kapelos koncert-
meisteris, mokë W. Fr. Bachà smuikuoti. 1728–32
kun-ðèio von Waldecko kapelos koncertmeisteris.
1732–40 grieþë Prûsijos sosto ápëdinio (nuo 1740 ka-
raliaus Frydricho II) kapeloje (ið pradþiø Rupine, nuo
1736 Reinsberge). 1740–71 karaliðkosios kapelos kon-
certmeisteris Berlyne. ∆ sukûrë 8 pasauliet. ir 3 baþn.
kantatas, 1 miðias, oratorijà La passione di Gesù Cris-
to („Jëzaus Kristaus kanèia“), ~90 simf-jø, 17 uver-
tiûrø orkestrui, 8 concerti grossi, ~60 koncertø sm.,
20 koncertø áv. instrumentams, ~170 trio sonatø, 26
sonatas sm. ir basso continuo. Jonas Klimas
grãundas (angl. ground – pagrindas), angliðkas ↑ bas-
so ostinato melodijos pavadinimas; ðia melodija pa-
grástas instr. kûrinys – ostinat. variacijos, vad. division
upon a ground. ∆ buvo paplitæs XVI–XVIII a. virgi-
nalininkø kûryboje (komp. W. Byrdas, J. Bullas), t. p.
operose (H. Purcellis). Rûta Mielkutë
Graupner Johann Christoph [Johanas Kristofas
Grãupneris; 1683.I.13 Hartmansdorfe (Saksonija) –
1760.V.10 Darmðtate], vok. komp., vargonininkas. Vai-
kystëje mokësi Kirchberge pas vargonininkà N. Küsterá
ir kantoriø W. M. Mylius’ø; 1696–1704 m-loje prie
Ðv. Tomo baþnyèios Leipcige pas J. Schelle, J. D. Hei-
nichenà ir J. Kuhnau. 1704–06 studijavo teisæ Leipci-
go un-te. 1706–09 R. Keiserio vadovaujamos Ham-
burgo operos klavesinininkas. Nuo 1709 Ernsto
Ludwigo, Heseno-Darmðtato landgrafo, vicekapel-
meisteris, nuo 1712 kapelmeisteris. Senatvëje apako.
Sukûrë 8 operas, tarp jø – Dido („Didonë“, 1707), Te-
lemach („Telemachas“, 1715), baþn. ir pasauliet. kan-
tatø, 115 simf-jø, ~80 uvertiûrø (siuitø), 44 koncer-
tus, 36 trio sonatas, 14 partitø klavyrui. Jonas Klimas
Grauþínis Stepas [1910.I.1 Vilniuje – 1985.V.17 Kau-
ne], liet. dirigentas, dainininkas. Mokësi pas A. Ma-
kaèinà, vadovavo Bijutiðkio ir Giedraièiø mëgëjø cho-
rams. Vadovavo M. Petrausko operetës Consilium
facultatis pastatymui Giedraièiuose. 1933–42 (su per-
traukomis) studijavo Kauno kons-joje (J. Gruodþio
kompozicijos ir P. Olekos dainavimo klasëse). 1936–
41 vadovavo Kauno radijo vyrø vokaliniam kvartetui
(koncertavo Kauno radiofone, „Versalio“, „Metropo-
lio“ restoranuose). Sukûrë choro ir solo dainø, har-
monizavo liet. liaudies dainø. Nuo 1940 Kauno muz.
teatro chormeisteris, 1944–70 dirigentas. Parengë ir
dirigavo G. Verdi „Traviatà“ (1952), P. Èaikovskio „Eu-
genijø Oneginà“ (1953), B. Aleksandrovo „Manàjà
Giuzel“ (1947), J. Miliutino „Trembità“ (1950), A. Be-
lazaro „Auksines marias“ (1955). Pav. Rûta Prusevièienë
grave (it. sunkiai, rimtai, svariai, oriai): 1. Nuotaikos
ir tempo nuoroda. Pradëta vartoti XVII a. vid. greta
adagio. Neþinia, ar tuo metu ∆ nurodë lëtesná, ar grei-
tesná tempà uþ adagio ir largo. XVIII a. ∆ kartais

panaðus á andante. Ðiuo metu ∆ – labai lëtas tempas
(tarp largo ar lento ir larghissimo). 2. Kompozicijos ar
kûrinio dalies pavadinimas. 3. Apatiniojo choro pava-
dinimas XVI–XVII a. Venecijos polichorinëje muzi-
koje (virðut. choras þymëtas acuto). Danutë Kalavinskaitë
Gråvelis Peteris [g. 1919.VIII.26 Kerpëje, dab. Cë-
sio rj.], latviø dainininkas (baritonas). 1939–41 mo-
kësi Latvijos kons-joje (V. Skotto, vëliau E. Vittingo,
A. Viliumanio kl.). 1944–47 Rygos operos teatro choro
artistas, nuo 1947 – solistas. Vaidmenys: Daumantas
(A. Kalninio „Baniuta“), Figaro, Mazepa, Oneginas,
Rigoletto, Wolframas. Vidutis Bakas
Grâvîtis OïÓerts [Uolgertas Gråvytis; g. 1926.VIII.30
Alûksnëje], latviø komp., muzikologas. Menotyros
kandidatas (1969). 1952 Latvijos kons-joje baigë mu-
zikologijà, 1960 – kompozicijà, 1956 Sankt Peterbur-
go kons-joje – aspirantûrà. 1960–75 ir nuo 1981 dës-
to Latvijos kons-joje; prof. (1984). 1959–62 ir 1968–78
Latvijos kompozitoriø s-gos atsakingasis sekretorius.
Sukûrë vokal. instr. kûriniø (operø, dainø), instr. ka-
mer. muzikos, harmonizavo latviø l. dainø. Paraðë mo-
nografijas „Jurjânu Andrejs“ („Jurjanø Andrëjis“,
1952), „Jâzeps Vîtols un latvieðu tautas dziesma“ („Ja-
zepas Vytuolas ir latviø liaudies daina“, 1958), kn. „Iz-
cilâkie tautas kori“ („Þymiausi latviø liaudies chorai“,
1979). Jolanta Rozîte
Gréco Julliette [Þiuljeta Grekò; g. 1927.II.7 Montpel-
jë], pranc. ðansonjë. Nuo 1945 dainavo Paryþiaus bistro
„Le Tabou“. 1954 dainavo Paryþiaus koncertø salëje
„Olimpia“. Tekstus ∆ dainoms raðë J. P. Sartre’as,
R. Queneau, A. Camus, muzikà – Ch. Aznavouras,
L. Ferré, J. Kosma. ∆ ákûnijo intelektualios, emanci-
puotos dainininkës tipà; buvo vadinama prancûzø dai-
nos primadona. Justinas Prusevièius
Greèianínovas Aleksandras [Àëåêñàíäð Òèõîíîâè÷
Ãðå÷àíèíîâ; 1864.X.25 Maskvoje – 1956.I.4 Niujor-
ke], rusø komp., pianistas. 1881–90 studijavo Mask-
vos kons-joje, 1890–93 – Sankt Peterburgo kons-joje
(N. Rimskio-Korsakovo kompozicijos kl.). Nuo 1896
dëstë Maskvos muz. m-lose, koncertavo kaip pianis-
tas ir dirigentas. Nuo 1925 gyveno Paryþiuje, nuo 1939
JAV. Sukûrë 6 operas, tarp jø – Äîáðûíÿ Íèêèòè÷
(„Dobrynia Nikitièius“, 1901), Æåíèòüáà („Vedybos“,
1946), 3 operas vaikams, kantatà Ê ïîáåäå („Perga-
lei“, 1943), 5 simf-jas (1894–1936), koncertà balsui
(1897), baþnytinës, tarp jø – 4 Ëèòóðãèè ñâÿòîãî
Èîàííà Çëàòîóñòà („4 Ðv. Jono Auksaburnio liturgi-
jos“, 1897, 1903, 1917, 1943), Missa oecumenica (1939)
3 katalikø miðios (1937, 1942, 1943), kamerinës (4 styg.
kvartetai, fp. trio, sonatos), dramos spektakliø muzi-
kos. Vertingiausi ∆ vokal. kûriniai: dainos, duetai, kvar-
tetai, chorai, romansai, rusø l. dainø harmonizacijos.
Iðleido atsiminimø kn. „Ìîÿ ìóçûêàëüíàÿ æèçíü“
(„Mano muzikinis gyvenimas“, 1934). Pav.
Adeodatas Tauragis
de Greef Arthur [Artiuras de Grêfas; 1862.X.10 Leve-
ne – 1940.VIII.29 Briuselyje], Belgijos pianistas, kom-
pozitorius. Studijavo Briuselio kons-joje (pas L. Bras-
sinà), tobulinosi Veimare pas F. Lisztà. Koncertavo áv.
Europos ðalyse. Iðgarsëjo kaip E. Griego kûriniø inter-
pretuotojas. 1885–1930 Briuselio kons-jos f-no klasës
Griauzdë
"%#
profesorius. Sukûrë kûriniø f-nui, f-nui ir orkestrui (2
koncertus, koncertinà, siuitø, ðokiø), komiðkàjà operà
(1879), simf-jà, kamer. muzikos kûriniø, dainø.
Danutë Mekaitë
Greindl Josef [Jozefas Gre¤ndlis; 1912.XII.23 Miun-
chene – 1993.IV.16 Vienoje], vok. dainininkas (bosas).
Mokësi Miuncheno meno akademijoje pas P. Bende-
rá ir A. Bahr-Mildenburg. Debiutavo 1936 Krëfelde.
1938–42 dainavo Diuseldorfo operos spektakliuose.
1942–49 Berlyno Valstybës operoje, 1949–56 Miesto
operos, 1956–69 Vienos Valstybës operos teatrø so-
listas. Dainavo Bairoito, Zalcburgo, Edinburgo tarpt.
festivaliuose, t. p. þymiausiuose Europos ir JAV teat-
ruose (1952 Niujorko MO, 1963 Londono CG). 1961–
73 Sarbriukeno, nuo 1973 Vienos aukðtøjø muz. m-lø
profesorius. Þymus R. Wagnerio operø vaidmenø in-
terpretuotojas. Jonas Klimas
Grétry André Ernest Modeste [Andrë Ernestas Modes-
tas Gretrí; 1741.II.11 Lieþe – 1813.IX.24 Monmoransi
(netoli Paryþiaus)], Belgijos kompozitorius. Prancûzi- Aleksandras Greèianinovas
jos in-to narys (1795). Nuo 1759 studijavo kompozi-
cijà Romoje (G. B. Casali mokinys). 1766–67 gyveno
Þenevoje, nuo 1767 Paryþiuje. ∆ sukûrë muzikoje va-
dinamàjá dainuojamosios kalbos stiliø; melodijos ir
teksto santyká aptarë kn. „Mémoires, ou Essais sur la
musique“ („Atsiminimai, arba Esë apie muzikà“, 1789–
97, 3 t.). Sukûrë simf-jø, styg. kvartetø, koncertø flei-
tai ir orkestrui, rel. muzikos, rev. dainø ir himnø, ro-
mansø, taèiau labiausiai iðgarsëjo operomis. Sukûrë
~60 áv. operø, tarp jø – satyrinæ Le Huron („Huro-
nas“, 1768, pagal Voltaire’o apys. „Atviraðirdis“), ko-
miðkàsias – Le Tableau parlant („Kalbantis paveiks- Klemensas Griauzdë
las“, 1769), Les deux avares („Du ðykðtuoliai“, 1770),
Richard Cæur de Lion („Rièardas Liûtaðirdis“, 1784),
legendinæ Guillaume Tell („Vilius Telis“, 1791), rev. te-
matikos La rosiêre républicaine („Respublikos iðrink-
toji“, 1794). Kûryba melodinga, paprasta, daþnai grin-
dþiama muz. folkloru; su ja susijæs XVIII a. pranc.
operos suklestëjimas. ∆ kûryba turëjo átakos W. A. Mo-
zartui ir L. van Beethovenui. 1883–1937 Briuselyje ir
Leipcige iðleista 49 tomai ∆ kûriniø. Adeodatas Tauragis
griaustínis (it. lastra, vok. Donnermaschine), iliust-
ruojamasis muz. instrumentas – muðamasis idiofonas.
Griaustinio dundëjimas imituojamas ridinëjant tam tik-
rà didelá akmenø prikrautà bûgnà arba dauþant paka-
bintà skardos lakðtà, ritinant ðvininius rutulius mediniu
loviu, iðtvarstytu lentelëmis. ∆ pavartojo R. Straussas
„Alpiø simf-joje“.
Griãuzdë Klemensas [1905.VI.1 Rygoje – 1983.V.31
Vilniuje], liet. dirigentas, kompozitorius. 1931 baigë
Kauno muz. m-là (mokësi J. Naujalio, N. Martinonio,
E. Gailevièiaus klasëse), 1941 Kauno kons-jà (J. Gruo-
dþio kompozicijos kl.), 1949 eksternu Lietuvos kons-jà
(choro dirigavimo kl.). Vargonininkavo, vadovavo cho-
rams, dëstë muzikà áv. Lietuvos vietose. 1933–40 Kau-
no centrinio „Jaunosios Lietuvos“, 1939–46 Kauno Vy-
tauto Didþiojo un-to choro vadovas, 1941–46 dar ir
Kauno jaunimo teatro dirigentas. 1946–49 Klaipëdos
muz. komedijos teatro meno vadovas ir dirigentas.
1946–54 Klaipëdos muz. m-los, nuo 1954 Lietuvos
kons-jos dëstytojas (dëstë choro dirigavimà ir muz.
Grybauskas
"%$
teorijà); doc. (1972). 1954–58 Kauno politechnikos
in-to, 1958–63 Vilniaus ped. in-to studentø choro,
1965–75 Vilniaus inþinerinio statybos in-to studentø
choro „Gabija“ vadovas. Su ðiuo choru koncertavo
Lenkijoje, Èekoslovakijoje (1971), Vengrijoje (1977).
„Gaudeamus“ (1956, 1958, 1967, 1971), Lietuvos dai-
nø ðvenèiø (1960, 1970) vyriausiasis dirigentas. Sukû-
rë kûriniø orkestrui, vargonams, f-nui, choro ir solo
dainø, dramos spektakliø muzikos, harmonizavo lie-
tuviø l. dainø. Klaipëdos muz. komedijos teatre pa-
statë muz. pjesiø, komedijø, opereèiø, operø: „Eglë
þalèiø karalienë“ (pagal J. Ðvedo muzikà, 1946),
J. Offenbacho La Périchole, A. Aleksandrovo „Manoji
Giuzel“ (abi 1947), R. Planquette’o „Kornevilio var-
pai“, I. Dunajevskio „Laisvasis vëjas“ (abi 1948),
G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“ (1949). Bendradarbia-
vo spaudoje, buvo þrn. „Muzikos barai“ red. kolegi-
jos narys. Pasiraðæs slapyvardþiu, iðleido kn. „Kom-
pozitoriai ir jø kûriniai“ (1936). Mokiniai: chorvedþiai
Juozas Grybauskas J. Vanagas, K. Kðanas, S. Juðèius, V. Jovaiða, A. Jaku-
bonienë, Z. Gerasina, P. Gabalis, muzikologai J. An-
tanavièius, V. Juodpusis. Pav.
L: Klemensas Griauzdë / sudarë R. Songaila. V., 2000.
Vaclovas Juodpusis
Grybãuskas Juozas [1906.VIII.17 Kelmëje – 1964.VI.17
Vilniuje], liet. reþisierius. 1925–31 studijavo Kauno
un-te, lankë B. Sruogos vadovaujamà teatro semina-
rà. Vienas studentø teatro „Stedra“ ir darbininkø klu-
bo „Viltis“ teatro grupës steigëjø. 1932 baigæs Valsty-
bës teatro vaidybos m-là, vaidino Kauno ir Klaipëdos
dramos teatruose. 1947–54 Lietuvos OBT vyriausiasis
reþisierius (1947–48, 1953–55 ir direktorius), nuo 1954 –
Kæstutis ir Liuda Grybauskai reþisierius. 1951–54 Lietuvos teatro d-jos v-bos pirmi-
ninkas. Pastatymai Lietuvos OBT: A. Rubinðteino „De-
monas“ (1948), A. Dargomyþskio „Undinë“ (1949),
M. Musorgskio „Borisas Godunovas“ (1950, SSRS
valst. premija), G. Verdi Don Carlos (1959), J. Offen-
bacho „Hoffmanno pasakos“ (1960), N. Rimskio-Kor-
sakovo „Mozartas ir Salieri“ (1963). Su H. Kaèinsku
parengë straipsniø rinkiná „Apie aktoriaus kûrybà“
(1936), á liet. k. iðvertë K. Stanislavskio kn. „Mano me-
ninis gyvenimas“ (1951) ir „Etika“ (1955). Pav.
Ona Juozapaitienë
Algis Augustinas Gricius Grybãuskas Kæstutis [g. 1932.V.30 Kaune], liet. pia-
nistas, pedagogas. 1956 baigë Lietuvos kons-jà (S. Vai-
niûno f-no kl.). 1956–60 Lietuvos OBT koncertmeis-
teris. 1960–62 dëstë Tallat-Kelpðos muzikos m-loje.
Nuo 1962 dësto Lietuvos MuA. 1973–87 ðios MuA
Spec. f-no katedros vedëjas, 1983–94 studijø prorek-
torius; prof. (1983). Sudarë ir redagavo muz. leidiniø.
Paraðë kn. „Pianistø kûrybinio aktyvumo skatinimo
metodika“ (1983). 1961–87 koncertavo su þmona pia-
niste Liuda Grybauskiene (sudarë fp. duetà), áraðë 6
plokðteles. Jø duetui liet. kompozitoriai paraðë >50
kûriniø. Europos f-no dëstytojø asociacijos Lietuvos
sk. prezidentas (nuo 1991). Schuberto d-jos vicepre-
Edvard Grieg
zidentas (nuo 1993). Vadovavo interpretacijos meist-
riðkumo kursams uþsienyje. Pav. Ramunë Kryþauskienë
Grybãuskienë Liuda [1934.VI.23 Marijampolëje –
1988.V.17 Vilniuje], liet. pianistë, pedagogë. 1958 bai-
gë Lietuvos kons-jà (S. Vainiûno f-no kl.). 1954–60
Lietuvos kons-jos koncertmeisterë, 1960–63 Vilniaus
ped. in-to, 1963–68 Tallat-Kelpðos muzikos m-los dës-
tytoja. 1968–88 dëstë Lietuvos kons-joje; doc. (1982).
1961–87 koncertavo su vyru Kæstuèiu Grybausku kaip
fp. duetas. Surengë >500 koncertø, áraðë 6 plokðte-
les. Redagavo liet. kompozitoriø kûriniø f-nui, su-
darë muz. leidiniø, paraðë muzikol. straipsniø.Pav.
Ramunë Kryþauskienë
Grícius Algis Augustinas [g. 1932.XII.16 Kaune], liet.
smuikininkas, pedagogas. Humanitar. mokslø dr.
(1992). 1958 baigë Lietuvos kons-jà (A. Livonto kl.),
1960 Maskvos kons-jos aspirantûrà (B. Kuznecovo kl.).
1972–73 staþavo Budapeðto Liszto MuA. Nuo 1961 dës-
to Lietuvos MuA; prof. (1991). 1991–96 dëstë Suomi-
joje, Juveskiulës kons-joje. Paraðë mokomøjø metodi-
niø priemoniø, tarp jø – „Ìåòîäè÷åñêèå êîììåíòàðèè
ê 42-ì ýòþäàì Ð. Êðåéöåðà“ („Metod. komentarai
42 R. Kreutzerio etiudams“, 1964), „J. Donto etiudai
smuikui op. 37“ (metod. komentarai, 1972), „Jaunojo
smuikininko ugdymas“ (1979), „Smuiko pradþiamoks-
lis“ (I d. 1986; II d. 1989) ir kt. Pav. Ona Juozapaitienë
Grieg Edvard Hagerup [Edvardas Hagerupas Grôgas;
1843.VI.15 Bergene – 1907.IX.4 ten pat], norv. komp.,
dirig., pianistas. Ðvedijos MuA (1872), Prancûzijos un-
to (1889), Berlyno akademijos (1897) narys, Lie-
þo MuA narys korespondentas (1883). 1858–62 stu-
dijavo Leipcigo kons-joje f-nà pas E. F. Wenzelá ir
I. Moschelesà, harmonijà ir kontrapunktà pas R. Pap-
peritzà, M. Hauptmannà ir E. Fr. Richterá, kompozi-
cijà pas C. Reinecke. 1863–65 gyveno Kopenhagoje;
ásteigë d-jà „Euterpë“, kurios tikslas – ðiuolaik. skan-
dinavø muz. atlikimas. 1865–66 ir 1870 lankësi Itali-
joje susipaþino su F. Lisztu. Gráþdamas á Norvegijà,
trumpai apsistojo Kopenhagoje, tobulinosi pas komp.
N. Gade, mokësi vargonuoti pas H. Mattison-Hanse-
nà. 1866–80 gyveno Kristianijoje (dab. Oslas); diri-
gavo ir skambino koncertuose, 1871 ákûrë muz. d-jà,
kuriai ir vadovavo. Nuo 1880 gyveno Bergene ir kon-
certavo Europos miestuose (1902 Rygoje). 1880–82
buvo „Harmonijos“ d-jos dirigentas, 1885 persikëlë
á Trolhaugenà (prie Bergeno). 1898 Bergene suren-
gë norv. muzikos festivalá.
∆ – þymiausias XIX a. norv. kompozitorius, nac. kom-
pozitoriø m-los pradininkas. Kûryboje ið pradþiø lai-
kësi vok. romant. muzikos tradicijø, vëliau sukûrë sa-
vità stiliø, turintá norv. muz. folkloro bruoþø. Muzikà
grindë liaudies ðokiø (halingo, springdanso, gangaro)
ritmika ir dainø intonacijomis (krintanti maþosios se-
kundos ir d. tercijos intonacija; ji vëliau buvo pavadin-
ta pagr. ∆ motyvu), liaudies instrumentams (harding-
felei) bûdinga figûracija. Muzikoje gausu chromatizmø,
ostinato, sekvencijø, pasikartojanèiø fraziø, tæsiamø
garsø; vartojami punktyr. ritmai, daþnai derinamas
3/4 ir 6/8 metras. Ypaè spalvinga ∆ harmonija; neven-
giama disonansø, gausu paprastø ir alteruotø septa-
kordø bei nonakordø, enharmonizmø, tolimo gimi-
niðkumo tonacijø gretinimo. Vokalinëje ∆ kûryboje
ypaè glaudus teksto ir muzikos struktûrø, intonacijø,
ritmo ir akcentø ryðys. Vartojo autentiðkus sagø teks-
tus, t. p. eilëraðèius, kuriuose dominuoja sagø ir le-
gendø tematika. Tai lëmë ∆ kûriniø formà ir muz. ið-
raiðkos priemones.

KÛRINIAI. Orkestrui – simf-ja c-moll (1864); kon-
certas f-nui ir ork. a-moll, op. 46 (1868); S¸rgemarsj over
Rikard Nordraak („Gedulingas marðas R. Nordraako
atminimui“, 1867; II red. 1878), ,,Zwei elegische Melo-
dien („Dvi elegiðkos melodijos“, op. 34; styg. orkest-
rui, 1880); Fra Holbergs tid („Ið Holbergo laikø“, siuita,
1885); Peer Gynt (op. 46, siuita Nr. 1, 1888; op. 55, siu-
ita Nr. 2, 1892), 4 Symphonische Tänze („Keturi simf.
ðokiai“, op. 64, 1898); muzika dramos spektakliams –
Sigurd Jorsalfar („Sigurdas Kryþiuotis“, op. 22,
B. M. Björnsono dramai, 1872), Peer Gynt (op. 23, so-
listams, chorui ir ork., muzika H. Ibseno dramai, 1874–
75; II red. 1885, III red. 1892), Olaf Trygvason („Ola-
fas Trygvasonas“, op. 50; solistams, chorui ir ork.,
B. M. Björnsono dramai, 1873; II red. 1888); fortepi-
jonui – 23 maþos pjesës (1859), 2 simf. pjesës 4 ran-
koms, op. 14 (1864), 4 Humoresker („4 humoreskos“,
op. 6, 1865), sonata e-moll, op. 7 (1865), Lyriske sma-
astykker („Lyrinës pjesës“ – 10 sàsiuviniø; op. 12, 38,
43, 47, 53, 57, 62, 65, 68, 71, 1866–1901), Norske folke-
viser og danser („Norvegø melodijos ir ðokiai“, op. 17,
25 pjesës, 1869), Folkelivsbilleder („Kaimo gyvenimo pa-
veikslëliai“, op. 19, 3 pjesës, 1871), Norges melodier
(„Norvegø melodijos“ 6 pjesës, 1875), baladë g-moll,
op. 24 (1876), Norvegische Tänze („Norvegø ðokiai“,
op. 35, pjesë, 1880), Walzer–Capricen („Valsai kaprièai“,
4 rankoms, op. 37, 1883), 6 pjesës, op. 41 (1884), Alt-
norwegische Romanze mit Variationen („Variacijos se-
novinio norv. romanso tema“, op. 51, 1890), 6 pjesës,
op. 52 (1890), Norske folkeviser („Norvegø melodijos“,
op. 66, 19 pjesiø, 1896) ir kt.; kameriniai – 4 styg. kvar-
tetai (Nr. 1 d-moll, 1861; Nr. 2 g-moll, op. 27, 1878;
Nr. 3 F-dur, 1891, nebaigtas), fuga f-moll styg. kvar-
tetui (1861), 3 sonatos smuikui ir f-nui (Nr. 1 F-dur,
op. 8; 1865; Nr. 2 G-dur, op. 13, 1867; Nr. 3 c-moll,
op. 45, 1886 arba 1887), sonata violonèelei ir f-nui
a-moll, op. 36 (1883), Intermezzo a-moll violonèelei ir
f-nui (1866), Andante con moto c-moll smuikui, vio-
lonèelei ir f-nui (1878); ~150 dainø balsui ir f-nui,
~30 dainø vyrø chorui a cappella, chorinës kantatos
ir kiti vokal. kûriniai. Pav.
L: Cherbuliez A. E. Edvard Grieg: Leben und Werk. Z., 1947; Horton J.
Grieg. L., 1974; Êðåìë¸â Þ. Ýäâàðä Ãðèã. M., 1958; Ëåâàøåâà Î.
Ýäâàðä Ãðèã. M., 1962. Jonas Klimas
Griepenkerl (Grôpenkerliai), vok. muzikologai. Fried-
rich Conrad [Frydrichas Konradas; 1782.XII.10 Pei-
nëje (Þemutinë Saksonija) – 1849.IV.6 Braunðveige]
Getingene pas J. N. Forkelá mokësi muz. teorijos, var-
gonuoti, skambinti f-nu. 1808–16 dëstë vok. kalbà ir
literatûrà Felenbergo (Ðveicarija) in-te, vëliau Braun-
ðveige; prof. (1825). Jo dëka ðiame mieste buvo atlikti
J. S. Bacho kûriniai. Bendravo su C. M. von Weberiu,
L. Spohru, G. Meyerbeeru, F. Mendelssohnu-Bartholdy.
Paraðë „Lehrbuch der Ästhetik“ („Estetikos vadovë-
lis“, 1826). Iðleido (su F. A. Roitzschu) Bacho kûri-
nius vargonams (1845–47, 7 t.). Redagavo pirmàjá visø
Bacho klavyriniø kûriniø rinkiná (buvo pradëta C. Czer-
ny’o). Jo sûnus Wolfgang Robert [Volfgangas Rober-
tas; 1810.V.4 Hofvyle (Ðveicarija) – 1868.X.16 Braun-
ðveige] nuo 1847 Braunðveige dëstë meno ir lit-ros
istorijà, dirbo moksl. darbà. Kaip muz. kritikas turëjo
reikðmës Braunðveigo muz. gyvenimui. Bendravo su
H. Berliozu. Raðë dramas ir noveles. Nijolë Taluntytë
grieþtasis
"%%
grieþyklâ (vok. Spieltisch, Spielschrank, angl. console,
it. consolle), vargonø valdymo (grieþimo) pultas. Joje
ámontuotos klaviatûros rankoms (↑ manualai) ir kojoms
(↑ pedalai). Apie manualus iðdëstomi vargonø regist-
rø, sankabø ir pagalbiniø árenginiø jungikliai (ranke-
nos, klaviðai ir mygtukai). Prie pedalø klaviatûros bû-
na kojomis jungiami pedalø arba mygtukø pavidalo
sankabø ir kt. papildomø árenginiø jungikliai, þaliuziø
valdymo svertai ir crescendo velenas (pedalas) regist-
rams laipsniðkai jungti. ∆ turi natø pultà, atbuliná vaiz-
do veidrodá ir pedalus aprëpiantá vargonininko suolà.
∆ bûna spintos pavidalo, ámontuota á vargonus, arba
sekretero pavidalo (stovi atskirai). Spintos pavidalo ∆
daþniausiai stovi vargonø fasado centre, kartais ið ðono
arba (labai retai) ið uþnugario. Sekretero pavidalo ∆
gali stovëti bet kur. Su skambanèiàja vargonø dalimi ∆
sujungiama mechanine, pneumatine ar elektrine jung-
timi, vadinama ↑ traktûra. Pneumatinæ traktûrà turi sek-
retero pavidalo ∆. Vargonuose, turinèiuose elektrinæ
traktûrà, ∆ kartais bûna kilnojama. Su vargonais ∆ su-
jungiama elektros kabeliu, iðveþama á scenà, talpinama
orkestro duobëje ar kt. Pasitaiko ir kombinuotø siste-
mø: prie vargonø su áprasta ∆ kabeliu prijungiama pa-
pildoma ∆. Gediminas Kviklys
„Grieþýnë“, tarpt. instrumentinio folkloro festivalis.
Rengiamas nuo 1992 kas dveji metai Vilniuje. ∆ pri-
statoma liet. autentiðka muzikavimo tradicija, supaþin-
dinama su áv. ðaliø muzikantais, jø instrumentais, gro-
jama liaudies muzika. Vyksta koncertai, folkloro kinas
(rodoma dokumentika apie instrumentø gamybà, mu-
zikavimà, ðokius, paproèius), fotografijø parodos, va-
karonës, ðokiø m-los. Dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Es-
tijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Suomijos, Anglijos,
Ðvedijos, Norvegijos, Danijos, Peru, Airijos, Velso,
JAV, Bulgarijos, Baltarusijos muzikantai. Organizato-
riai A. Klova ir A. Lunys. Pav. Laimutë Rupðytë
„Grieþynë“ (1984)
grieþtâsis stílius, sàlyginis XV–XVI a. polifoninës
(daþniausiai baþnytinës) muzikos apibûdinimas. ∆ epo-
choje vyravo vokalinë (chorui a cappella) muzika, pasi-
þyminti ypatingu intonaciniø ir ritminiø normø api-
brëþtumu diatoninëje sistemoje. Vokalas lëmë, kad jos
melodikai bûdingiausia laipsniðkas judëjimas, gana ribo-
tai naudojami ðuoliai (tipiðki kvartos, kvintos, oktavos
intervalai), kompensuojami prieðingos krypties judëji-
mu. Ritmikai bûdinga nuosekli stambesniø ir smulkes-
niø ritminiø verèiø kaita. ∆ harmonijos norma – kon-
sonansiniai sàskambiai (daþniausiai turintys maþor. ir
Griffes
"%&
minoriniø trigarsiø arba sekstakordø pavidalà). Di-
sonansai naudojami kaip paruoðtos uþtûros arba per-
einamieji, pagalbiniai sàskambiai. Vyraujantys formos
sudarymo bûdai – ↑ cantus firmus (pvz., miðiose) ir imi-
tacinis strofinis (motetuose, madrigaluose). Ryðkiausi
∆ kompozitoriai G. Dufay, J. Obrechtas, J. Okeghemas,
Josquinas des Prés, O. di Lasso, G. P. da Palestrina.
Rima Mikënaitë
Griffes Charles Tomlinson [Èarlzas Tomlinsonas Grífsas;
1884.IX.17 Elmeroje (Niujorko valstija) – 1920.IV.8
Niujorke], JAV kompozitorius. 1903–07 studijavo Ber-
lyne (skambinti f-nu mokësi pas G. Galstonà, kom-
pozicijos – pas E. Humperdinckà). Nuo 1907 gyveno
Niujorke; dëstë kompozicijà, koncertavo kaip pianis-
tas (daþniausiai skambino savo kûrinius). Sukûrë 2 ba-
letus (1916, 1917), poemà orkestrui The Pleasure Do-
me of Kubla Khan („Kubla Chano pasilinksminimø
rûmai“, 1919), poemà fleitai ir orkestrui (1918), 2 so-
natas f-nui (1904, 1918), 2 eskizus styg. kvartetui in-
dënø temomis, vokal. kûriniø („5 poemos apie sen. Ki-
nijà ir sen. Japonijà“, 1917). Kûryboje ryðku rusø
(M. Musorgskio, A. Skriabino) ir pranc. impresionis-
tø muzikos átaka. Birutë Þalalienë
Griffin John Arnold III („Johnny“) [Dþonas Arnol- grigåliðkasis chorålas (lot. cantus gregorianus, angl.
das III Grífinas; pravardë „Dþonis“, g. 1928.IV.24 Èi-
kagoje], JAV dþiazo saksofonininkas. Vienas hardbop
Vladislava Grigaitienë
stiliaus kûrëjø. Nuo 1945 grojo L. Hamptono orkest-
re. Vëliau bendradarbiavo su Ch. Terry’u, Th. Monku,
Ph. J. Jonesu, B. Mitchellu, A. Blakey’u, W. Mantgome-
ry’u, J. Morrisu. Nuo 1962 dirbo ir gyveno Vokietijoje,
Prancûzijoje, Olandijoje. 1978 gráþo á JAV. 1979 su
D. Gordonu koncertavo Carnegie Hall. Judita Þukienë
Grigãitienë, Polovinskaitë, Vladislava [1890.XI.20
Kaune – 1961.VII.23 Niujorke (JAV)], liet. daininin-
kë (sopranas). 1918 baigusi Sankt Peterburgo kons-jà
(S. Gabelio kl.), dëstë Vitebske, dainavo Smolensko
Nida Grigalavièiûtë operos teatre. 1920 gráþo á Lietuvà, koncertavo, buvo
Lietuviø meno kûrëjø d-jos muzikos sekcijos narë.
1920 tobulinosi Paryþiuje pas F. Litvinne. 1921–44
Valstybës teatro solistë. 1921–33 dëstë Kauno muz.
m-loje, 1933–44 Kauno kons-joje. Koncertavo Latvi-
joje, Estijoje (dainavo ir operoje), Suomijoje, Vokie-
tijoje. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Daug koncertavo.
1946 atvyko á JAV, apsigyveno Elizabete (Niu Dþersio
valstija). Surengë baþn. koncertø. Vaidmenys (ið viso
~30): Tosca, Aida, Leonora 3, Amelia 2, Ortrud, Li-
za, Graþina. Turëjo graþø, gerai iðlavintà balsà. Pir-
moji atliko S. Ðimkaus baladës „Nugrimzdæs dvaras“
solo partijà (1932), daugelá J. Gruodþio, A. Kaèanaus-
ko dainø. Ádainavo arijø ir dainø á plokðteles. Pav.
Vaclovas Juodpusis
Grigãitis Vladislavas [g. 1890 Rygoje, m. 1957.XI.16
Filadelfijoje, JAV], lenkø komp., dirigentas. Liet. kil-
mës. Baigë Varðuvos kons-jà. Studijavo Sankt Peter-
burgo kons-joje (kompozicijà pas A. Glazunovà). Po
1905 Rusijos revoliucijos iðtremtas á Sibirà; ið ten pa-
bëgæs nuo 1914 gyveno JAV. Vargonininkavo lenkø
parapijoje. Filadelfijoje ásteigë muz. m-là. Buvo Fila-
delfijos „Civic Opera Co.“ dirigentas ir direktorius.
Sudaræs operos trupæ, JAV statë visas S. Moniuszko’s
operas („Halkoje“ dainuodavo B. Drangelienë), gast-
roliavo didþiuosiuose JAV miestuose. ∆ padëjo S. Ðim-
kui ásikurti Filadelfijoje. Harmonizavo liet. liaudies dai-
nø ir giesmiø chorui, mokë liet. vargonininkus.
Birutë Þalalienë
Grigalavièi¾të Nida [g. 1967.IV.22 Klaipëdoje], liet.
dainininkë (sopranas). 1990 baigë Lietuvos kons-jà
(V. Vadoklienës kl.). 1990–92 Klaipëdos muz. teatro
choro dainininkë, 1992–2000 ðio teatro solistë. Nuo
2000 gyvena JAV. Vaidmenys: Rosina, Nomeda
(G. Kuprevièiaus opera „Prûsai“), Micaela, ponia
Ford, Halka, Franèeska, Eliza (Fr. Loewe’o miuzik-
las „Mano puikioji ledi“), Violeta (I. Kãlmãno opere-
të „Monmartro þibuoklë“). Pirmoji atliko Z. Virkðo,
R. Ðileikos kûriniø. Gastroliavo Latvijoje, Lenkijoje,
Rusijoje, Vokietijoje, Ðveicarijoje, Izraelyje, JAV. Dai-
navo su Maþosios Lietuvos, Liepojos, Varðuvos D. teat-
ro, Èikagos lyr. operos sim. orkestrais, Lietuvos kamer.
orkestru. 1998 tarpt. Moniuszko’s vokalistø konkurso
laureatë (M. Foùtyn ir Varðuvos D. teatro simf. orkest-
ro prizai). 1999 Èikagos lietuviø operoje atliko Micae-
la’os partijà. Puikiai ávaldþiusi vokalinæ technikà, mu-
zikali; balsas lankstus, malonaus tembro, padedantis
iðryðkinti atliekamø kûriniø stiliø. Pav. Vaclovas Juodpusis
Gregorian chant, pranc. chant grégorien, vok. gregoria-
nischer Gesang, Choral), Romos katalikø baþnyèios
vienbalsis lotyniðkas liturginis giedojimas. Pavadini-
mas siejamas su popieþiaus Grigaliaus Didþiojo (590–
604) vardu, kuris IX–XVII a. laikytas ðio giedojimo
kûrëju. Svarbiausios ∆ formos yra ↑ antifona, ↑ respon-
sorijus, ↑ psalmë, ↑ liturginis reèitatyvas, ↑ himnas. Þan-
ro poþiûriu ∆ skirstomas á ↑ miðiø ir ↑ liturginiø valan-
dø giesmes.
∆ kilmë siejama su ankstyvaisiais vid. amþiais Romos
popieþiø ákurta „Schola cantorum“ veikla. ∆ galutinai
susiklostë Romos ir ↑ galiðkojo choralø pagrindu apie
VIII–IX a. Frankø imperijos teritorijoje. Karolingø im-
peratoriø ir Romos popieþiø politinës s-gos dëka nau-
jasis giedojimas pirmiausia ásitvirtino Frankø karalys-
tëje ir Ðv. Romos imperijoje, o vëliau sklido á kitas
Europos vietas ne kaip grieþtai nustatytas ir nekin-
tantis kanonas, bet kaip gyva ir nuolat turtinama tra-
dicija. ∆ pasipildë ne tik naujomis giesmëmis bei þan-
rais (maþdaug X a. atsirado greitai iðpopuliarëjæ ↑ tropai
bei ↑ sekvencijos, vëliau rimuoti oficijai), bet ir ágavo
naujø lokaliniø bruoþø. Dël to susiklostë vietinës ∆
tradicijos, besiskirianèios repertuaru (corpus), giesmiø
vartosena liturgijoje (usus) bei interpretacija. Be to,
iðsiskyrë vad. vienuoliðkoji ir katedros tradicija. Kai
kurie vienuoliø ordinai suformavo savitus jø giedamo
∆ bruoþus, ganëtinai vieningus, nepriklausiusius nuo
ordino buvimo geograf. padëties (pvz., cistersø ar do-
minikonø koreguotas ir jø ordinams pritaikytas cho-
ralas). Katedros tradicijai lemiamos reikðmës turëjo
geografinis faktorius. Taèiau në viena tradicija nebu-
vo visiðkai izoliuota (ypaè raidos pradþioje). Daþnai
viena ar kita regioninë (t. y. katedros ar vyskupystës)
tradicija susiklostydavo vienuoliðkosios tradicijos pa-
grindu (pvz., Skandinavijos ðalyse didþiausià átakà tu-
rëjo dominikonai, o Lenkijoje – benediktinai). Bran-
dþiaisiais ar vëlyvaisiais vid. amþiais iðsikristalizavusios
tradicijos nedaug kisdamos iðsilaikë iki baroko epo-

chos. Nors Tridento baþnytinis susirinkimas panaiki-
no daugumà lokaliniø liturginiø ypatybiø ir suvieno-
dino Romos katalikø baþnyèios liturgijà (miðiø ir li-
turginiø valandø ðventimà), iðlikæ giesmynai rodo, kad
dar ilgai buvo giedamos tik vienam ar kitam regionui
bûdingos choral. giesmës. Vëlyvaisiais vid. amþiais ir
renesanso epochoje, nepaisant tolydþio stiprëjanèios
polifoninës baþn. muzikos pozicijø, ∆ iðliko daugiau-
sia baþnyèioje skambanèia ir vartojama liturgine mu-
zika. Baroko ir klasicizmo amþiuje ∆ pamaþu traukësi
ið baþnyèiø, uþleisdamas vietà naujajai vokalinei in-
strumentinei daugiabalsei baþnytinei muzikai. Buvo
sukurta naujø choraliniø giesmiø (Missa de angelis gies-
mës ar G. G. Niverso lamentacijos), taèiau tai buvo
paskutinës klestëjusios kûrybos apraiðkos. Ilgainiui ∆
buvo giedamas tik kai kuriuose vienuolynuose. Todël
XIX a. I p. Prancûzijoje kilo ∆ atgaivinimo sàjûdis.
Daugiausia prie ∆ atgimimo ir mokslinio tyrimo prisi-
dëjo apie 1830 atkurto Solemo benediktinø vienuoly-
no vienuoliai, vadovaujami tëvo Prospero Guéranger.
XIX a. II p. panaðus judëjimas kilo ir Vokietijoje. 1903
popieþius Pijus X savo brevëje „Motu proprio“ ∆ pa-
skelbë pagrindine Romos katalikø baþnyèios liturgine
muzika. Jam paliepus, sudaryta tarpt. liturginë k-ja per
trumpà laikà parengë svarbiausius liturg. choralinius
giesmynus. ∆ svarba pakartota ir popieþiaus Pijaus XII
enciklikoje „Musica sacra“ (1955). II Vatikano susi-
rinkimas ið esmës pakartojo panaðias nuostatas, neri-
bodamas ir kitokios baþnytinës muzikos vartosenos.
Skirtini trys ∆ muz. raidos etapai. Apie V–VII a. klos-
tësi giesmiø melodijø repertuaras. Tai þodinës pertei-
kimo tradicijos epocha. Manoma, kad tuo metu tekstai
ir melodijos neturëjo grieþtø saitø. Ta paèia melodija
galëjo bûti giedami keli tekstai ir atvirkðèiai – tas pats
tekstas keliomis melodijomis. Apie VIII–X a. susida-
rë svarbiausi choralo (ir kitø lot. liturginiø giedojimø)
tradicijos regionai, atsirado ∆ dialektai bei nusistojo
pagrindiniø miðiø ir liturginiø valandø giesmiø visuma.
Apie XI–XVI a. iðryðkëjo vietinës tradicijos, vyko
smarkus ∆ vidinës plëtros procesas, pasireiðkæs visuo-
tinai paplitusiø giesmiø variantø gausa, naujø giesmiø
kûryba. Kaip ir kiti senieji liturginiai giedojimai, ∆ pa-
grástas modaline, o ne tonacine struktûra. Ankstyvuoju
laikotarpiu ðio choralo modalumas nebuvo grieþtai api-
brëþtas. Kai kurie tyrinëtojai (D. Jean Clairas, D. Da-
niel Soulnier) teigë, kad ankstyvuoju laikotarpiu eg-
zistavo trys archajiðkos dermës (c, d, e). Nemaþai
seniausiø giesmiø ir sukurta pagal ðias dermes. Þodi-
nës tradicijos pradþios ir gyvavimo laikotarpiu moda-
lumà lëmë natûraliai susiklosèiusios melodinës idio-
mos, t. y. savotiðki moduliai ar formulës, kuriuos
ásimindami kantoriai perteikdavo senàsias ir kurdavo
naujas giesmes. Apie IX a. pasirodë pirmieji aðtuo-
nioms baþnytinëms dermëms skirti teoriniai traktatai.
Vëliau norëta susisteminti visas giesmes pagal dermi-
næ priklausomybæ. Nemaþai anksèiau sukurtø giesmiø
buvo perredaguota pagal reglamentuotus kiekvienos
dermës struktûrinius poþymius (pvz., galëjo bûti kei-
èiamos kadencijos, paslenkamas reperkusinis (domi-
nantinis) tonas, koreguojamos melodinës slinktys ir
kt.). Naujos giesmës buvo kuriamos pagal teorinius
reikalavimus. Grieþtai apibrëþtas modalumas ásitvir-
grigaliðkasis
"%'
tino ir psalmodijoje, kur atskiras psalmës tonas atiti-
ko reikiamà dermæ.
Melodinës ritmikos poþiûriu ∆ giesmës skirstomos á
silabines, neumines ir melizmines. Pirmajai grupei pri-
klauso liturg. valandø antifonos (ið de tempore), him-
nai bei sekvencijos. Ðiø giesmiø melodikoje vienam
skiemeniui paprastai tenka viena nata. Neuminës rit-
mikos giesmiø melodika labiau iðplëtota – vienas skie-
muo èia giedamas keliomis natomis. Tokio tipo gies-
mës yra liturginiø valandø ad Magnificat ir ad Benedictus
antifonos, ðventøjø garbei skirtø rimuotø oficijø anti-
fonos, miðiø ↑ introitai, ↑ komunijos bei dalis ↑ oferto-
rijø. Labiausiai iðplëtota treèiojo tipo giesmiø melodi-
ka – vienas skiemuo gali bûti giedamas 5–10 ir daugiau
natø melizmomis. Ðiai grupei priskirtinos visos miðiø
aleliujos bei gradualai, dalis ofertorijø, ið liturginiø va-
landø giesmiø – didieji responsorijai (responsoria pro-
lixa) bei kai kurios rimuotø oficijø antifonos.
Lietuvoje ∆ giesmës suskambëjo XI a. pradþioje, kai
èia su misija lankësi ðv. Brunonas. Pasak naratyviniø
ir hagiografiniø ðaltiniø, jis su savo pagalbininkais gie-
dojæs psalmes ir kitas giesmes. Neabejotina, kad tai
galëjo bûti tik ∆ giesmës. Vëliau ∆ buvo giedamas apie
XIII a. vid., karaliaujant Mindaugui. Taèiau ið ðio lai-
kotarpio neiðliko jokiø liturg. muzikiniø rankraðèiø.
Neabejotina, kad dar iki krikðto choral. giesmes XIV a.
giedojo Vilniaus pranciðkonai. Pirmasis Vilniaus vys-
kupas pranciðkonas Andrius savo testamentu Vilniaus
katedrai paliko didelá notuotà miðiolà. Kaip rodo ðal-
tiniai, XV a. Vilniaus pranciðkonai daþnai giedodavo
uþsakytas miðias bei liturgines valandas. Yra þiniø, kad
jie giedodavo ir Vilniaus katedroje. Kita vertus, svar-
biausios LDK baþnyèios liturgijoje turëjo dalyvauti ir
katedros kapitulos kanauninkai, ir katedros m-los mo-
kiniai. Jau XV a. Vilniaus katedroje giedojo 12 klieri-
kø choras, bene didþiausias tuometinëje Gniezno ar-
kivyskupijoje. Neabejotina, kad ∆ giedojo ir Vilniaus
vyskupijoje ákurtø kitø vienuoliø ordinø nariai. Pvz.,
1405 Vytautas Didysis Senuosiuose Trakuose ákûrë be-
nediktinø vienuolynà, kurio pagrindà sudarë ið Tyne-
co vienuolyno (ðalia Krokuvos) atvykæ vienuoliai. Ty-
neco benediktinai turëjo didþiulës átakos choralui
Krokuvoje ir vyskupijoje. Lietuvoje ðis vienuolynas to-
kios átakos neturëjo. ∆ plëtrai LDK iki XVI a. bene
didþiausios svarbos turëjo pranciðkonø konventualø
ir XV a. II p. ásikûrusiø observantø (Lietuvoje ir Len-
kijoje vadintø bernardinais) veikla. Seniausieji iðlikæ
liturginiai choral. giesmynai yra ðiø ordinø. Iki XVI a.
jø veikla daugiausia apëmë Vilniaus vyskupystæ. Þe-
maièiø vyskupystë XV a. pradëjo tik kurtis. Áv. fun-
daciniø raðtø su liturginiø paslaugø uþsakymais joje
pagausëjo tik XVI a. pradþioje. Taèiau net ir juose gie-
damø miðiø praðoma retai. Vargu ar ikitridentinëje Lie-
tuvoje susiklostë atskira vietinë ∆ tradicija (po Tridento
susirinkimo visi liturginiai skirtumai turëjo iðnykti).
Galëjo egzistuoti skirtingos vienuoliðkos tradicijos, o
vieninga katedros tradicija (pirmiausia Vilniuje) ga-
lëjo tik pradëti klostytis. Kaip rodo 1579 Þemaièiø vys-
kupystës vizitacijø dokumentai, diecezijos parapijose
buvo vartojamos ávairiø Lenkijos vyskupysèiø (dau-
giausia Gniezno, Krokuvos ir Plocko) liturginës kny-
gos. Nei Vilniaus, nei Medininkø miðiolo ar brevijo-
grigaliðkosios
"&
riaus, jau nekalbant apie gradualà ar antifonalà, ne-
buvo iðleista. Tad veikiausiai iki Tridento susirinkimo
LDK gyvavo keletas lenkiðkø ∆ tradicijø. XVII a. pra-
sidëjo naujas ∆ raidos etapas. Sinodø nutarimais vi-
sos baþnyèios ágaliojamos vadovautis Romos miðiolais
ir brevijoriais, o Lenkijoje ir Lietuvoje leidþiami savi
giesmynai (pagal Tridento nuostatas). Pvz., Piotrko-
vo sinodas, remdamasis senaisiais ∆ giedojimais, pa-
rengë gradualà ir antifonalà, kurie buvo vartojami Len-
kijoje ir Lietuvoje. Be ðiø, Lietuvoje buvo giedama ir
ið kitø giesmynø, iðleistø Krokuvoje, Venecijoje, Ro-
moje. 1667 pirmàkart buvo iðleista Þ. Liauksmino tri-
logija – ∆ skirtas teor. veikalas „Ars et praxis musica“
bei du choraliniai giesmynai (gradualas ir antifonalas).
Ðios knygos buvo iðleistos kelis kartus, Lietuvoje var-
totos iki XVIII a. pabaigos. Baroko ir klasicizmo epo-
choje ∆ nebepirmavo. Lietuvai patekus carinës Rusi-
jos valdþion, ∆ raida apmirë. XIX a. pab. Lietuvoje
Algis Grigas
kilo savotiðkas ∆ renesansas. Tai susijæ su Rëgensbur-
go baþn. muzikos m-los auklëtiniø J. Naujalio ir
T. Brazio veikla. Jie atgaivino grigaliðkàjá giedojimà.
Sovietmeèiu ∆ Lietuvos baþnyèiose beveik iðnyko.
J. Kazlauskas slaptai parengë trumpà grigaliðkojo
giedojimo vadovëlá, taèiau plaèiau jis nepaplito. Pra-
sidëjus Atgimimo laikotarpiui ir atkûrus nepriklauso-
mybæ, atgimë susidomëjimas ∆. 1989 Vilniaus arkika-
tedroje ásikûrë pirmasis ∆ ansamblis „Cantores
chorales capellae S. Casimiri“, iðaugæs á Ðv. Kazimiro
kolegijà. Vëliau panaðûs ansambliai ir chorai ásikûrë
Kaune, Klaipëdoje, Panevëþyje bei Ðiauliuose. Pagrin-
dinis jø tikslas – reguliariai giedoti liturginëse pamal-
dose. Ðie liet. kolektyvai bendrauja su vienu didþiau-
Gehamas Grigorianas siø ∆ centrø – Solemo benediktinø vienuolynu
Prancûzijoje, remiasi ðios ∆ m-los principais. Nepri-
klausomybës metais suaktyvëjo ∆ moksl. tyrimas, Lie-
tuvos MuA dëstomi ∆ giedojimo teoriniai ir prakti-
niai pagrindai.
L: Brazys T. Choralo mokykla. K., 1926; Wagner P. Einführung in die
gregorianischen Melodien: Ein Handbuch der Choralwissenschaft. Vols.
1–3, Lpz., 1911–21; Ferretti D. P., O.S.B. Esthétique grégorienne ou traité
des formes musicales du chant grégorien. Solesmes, 1938; Cardine E.
Semiologia gregoriana: Note raccolte dalle lezione tenute. R., 1968;
Stäblein B. Schriftbild der einstimmigen Musik. Lpz., 1975; Cardine E.
Vue d’ensemble sur le chant grégorien // Etudes grégoriennes 16, 1977,
p. 173–92; Agustoni L. Einführung in die Interpretation des gregoria-
nischen Chorals. Vols. 1–2. Regb., 1987–91; Hiley D. Western Plainchant:
A Handbook, Oxf., 1993; Morawsky J. Recytatyw liturgiczny w srednio-
wiecznej Polsze: wersety–lekcje–oracje // Historia muzyki polskiej, tom.
XI. W., 1996; Levy K. Gregorian Chant and the Carolingians. Princeton,
1998; Ãðèãîðèÿíñêèé õîðàë. Ì., 1998. Jonas Vilimas
grigåliðkosios de»mës, kitaip ↑ baþnytinës dermës.
Grigali¿nienë Ona [g. 1897 Slabadoje (Trakø aps.),
m. 1985 Kaiðiadoryse], liet. liaudies dainininkë. Be-
raðtë. Dainø mokydavosi per talkas, dainuodavo moks-
leiviø vakarëliuose m-loje. Èia susipaþino su Z. Sla-
viûnu ir 1938 buvo pakviesta á Lietuviø tautosakos
archyvà, kuriame uþraðinëta ∆ dainuotos dainos. 1941–
43, J. Ðvedo pakviesta, dainavo, teikë repertuarà dai-
nø ir ðokiø ansambliui Vilniuje. Dainuodavo ir per ra-
dijà. Lietuviø k. ir literatûros in-tui bei Lietuvos
kons-jai pateikë ~400 dainø. ∆ padainuotos dainos
buvo iðsp. tautosakos rinkiniuose „Tautosakos darbai“
(1938), „Lietuviø liaudies dainynas“ (1980, 1983,
1985), áraðytos á plokðteles. Laima Burkðaitienë
Grigålius I Didysis [Gregorius Magnus; g. apie 540
Romoje, m. 604.III.12], popieþius (590–604). Iðplë-
të katalikø baþn. átakos sferà. ∆ buvo pirmasis vie-
nuolis, tapæs popieþiumi. Jam valdant Europoje pra-
sidëjo vienuolynø klestëjimas. ∆ pirmasis ëmë siekti
popieþiø pasaulinio vieðpatavimo. Baþnyèios paskelb-
tas ðventuoju. Paliko vertingà korespondencijà, re-
formavo baþn. giedojimà (↑ choralas). ∆ sudarë ka-
nonizuotà baþn. melodijø rink. – antifonalà. Ðio rink.
melodijos VIII a. popieþiaus garbei pavadintos ↑ gri-
galiðkuoju choralu. Ona Juozapaitienë
Grígas Algis [g. 1935.VII.14 Kaune], liet. dainininkas
(baritonas), verslininkas. Nuo 16 metø balsà lavino pas
A. Dièiûtæ-Treèiokienæ. Tobulinosi pas M. Sciappio de
Paulo un-te Èikagoje. Vëliau studijavo Roosevelto un-
to muz. koledþe Èikagoje ir pas D. Onofrei. Dainavo
Èikagos lietuviø vyrø chore ir „Dainavos“ ansambly-
je, buvo Èiurlionio ansamblio solistas. Sukûrë vaid-
menø Èikagos liet. operos spektakliuose: Germont’as,
Jaunasis bajoras (J. Karnavièiaus „Graþina“), Erdvi-
las (A. Ponchielli „Lietuviai“). Koncertavo JAV mies-
tuose, radijo ir televizijos programose. 1973 ákûrë
Èikagos operos trupæ (Chicago Opera Co.) ir teatro
studijà (Workshop Inc.), pastatë G. Puccini La
Bohême. 1979 dainavo C. Orffo kantatoje Carmina Bu-
rana. N. Èikagos liet. operos pastatytoje D. Lapinsko
operoje „Maras“ dainavo dëdës Blindos partijà. Kon-
certavo su M. Niska Niujorke ir Èikagoje. Nuo 1985
ne kartà dainavo Lietuvoje (1985 Lietuvos OBT dai-
navo Germont’o partijà). Áraðë plokðteliø. Pav.
Vaclovas Juodpusis
de Grigny Nicolas [Nikola de Grinjí; 1672.IX.8 Reim-
se – 1703.XI.30 ten pat], pranc. vargonininkas ir kom-
pozitorius. Mokësi pas N. A. Lebêgue. 1693–95 Pa-
ryþiaus Sen Deni abatijos vargonininkas. Nuo 1696
iki mirties gyveno Reimse; vargonininkavo katedroje
(nuo 1702 dar ir Ðv. Jokûbo baþnyèioje). Sukûrë kû-
riniø vargonams. Jonas Klimas
Grigoriånas Gehamas [g. 1951.I.29 Jerevane], arm.
dainininkas (tenoras). 1977 baigë Jerevano kons-jà
(S. Daneljan dainavimo kl.). 1976–78 ir nuo 1988 Je-
revano operos ir baleto teatro solistas. 1978–79 sta-
þavo Milano LS. 1980–88 Lietuvos OBT solistas. 1982–
88 dëstë Lietuvos kons-joje. 1982 tarpt. Èaikovskio
konkurse laimëjo II vietà. Dainavo CG, MO, LS, Bu-
enos Airiø „Colón“, Sankt Peterburgo Marijos ir kt.
teatruose. Gastroliavo buv. SSRS, Prancûzijoje, Olan-
dijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV. Vaidmenys: Alfre-
do, Almaviva 2, Cavaradossi, Edgardo, Faustas, Her-
cogas, Lenskis, Pinkertonas. Pav. Tamara Vainauskienë
Grimes Loyd „Tiny“ [Loidas Grãimsas; slapyvardis
„Tainis“; 1917.VII.7 Virdþinijoje – 1989.III.4 Niujor-
ke], JAV dþiazo gitaristas. Grojo muðamaisiais, f-nu,
dainavo. Pats iðmoko skambinti gitara. Iðgarsëjo kaip
A. Tatumo trio (1941–44) narys. Vëliau grojo Niujor-
ke su áv. savo dþiazo grupëmis. Pagarsëjo kaip solis-
tas, el. keturstygës gitaros virtuozas. Jûratë Kuèinskaitë
von Grimm Friedrich Melchior [Frydrichas Melchioras
fon Grímas; 1723.IX.25 Rëgensburge – 1807.XII.19
Gotoje], vok. literatas, diplomatas, muzikologas. Stu-
dijavo Leipcige. 1748–92 gyveno Paryþiuje, dalyvavo

literatø ir muzikø disputuose. Bendravo su D. Dide-
rot, J. d’Alembert’u, bendradarbiavo Enciklopedijo-
je. Straipsnyje „Poésie lyrique“ („Lyr. poezija“) nag-
rinëjo ir pranc. operà. Jo „Lettre sur Omphale“
(„Laiðkai apie Omfalà“, iðsp. 1752), pranc. operos sa-
tyra „Le petit prophête de Boemisch Broda“ („Maþa-
sis pranaðas ið Bemið Broda“, iðsp. anonimiðkai 1758)
sukëlë polemikà dël operos. Satyra davë pradþià ↑ bu-
fonø karui. Lit-ros ir publicistikos þurnale „Correspon-
dance littéraire, philosophique et critique“ („Litera-
tûrinë, filos. ir kritinë korespondencija“, 1753–90;
darbà tæsë Diderot ir kiti, visas iðleistas 1877–82) yra
þiniø apie pranc. operos istorijà. Vilija Gerulaitienë
grynâsis intervålas ↑ intervalas.
grynâsis tònas, paprastasis tonas, sinusinis tonas
(angl. pure tone, sine tone), vieno daþnio garsas (jo
spektrà sudaro vienintelis daþninis komponentas). ∆
laikinio atvaizdo grafikas (virpesiø forma) – sinusoi-
dë. ∆ (garsà, artimà ∆) skleidþia kamertonas, el. gar-
so generatorius. Rytis Ambrazevièius
Grínberg Marija [Ìàðèÿ Èçðàèëåâíà Ãðèíáåðã;
1908.IX.6 Odesoje – 1978.VII.15 Maskvoje], rusø
pianistë, pedagogë. 1933 baigë Maskvos kons-jà
(K. Igumnovo ir F. Bliumenfeldo mokinë), 1935 – ðios
kons-jos aspirantûrà. Nuo 1959 dëstë Maskvos Gnesi-
nø muz. in-te; profesorë (1970). Koncertø repertuarà
sudarë daugiausia baroko (D. Scarlatti, J. S. Bacho)
ir ankstyvojo klasicizmo kompozitoriø (J. Haydno,
W. A. Mozarto) kûriniai. ∆ skambinimas buvo intelek-
tualus, technika preciziðka, kûriniø architektonika ge-
rai subalansuota. Edmundas Gedgaudas
Grincevièi¾të Beatrièë [1911.XI.28 Stolaukëlyje (Vil-
kaviðkio rj.) – 1988.XI.17 Vilniuje], liet. dainininkë
(sopranas). Muzikos mokësi namie, Varðuvos akløjø
in-te (baigë 1928), Kauno liaudies kons-joje. 1937 pra-
dëjo dainuoti per radijà. 1944–46 Lietuvos filh-jos,
1946–65 Lietuvos radijo solistë. Daug koncertavo su
B. Dvarionu. Repertuarà sudarë l. dainos, kamer. mu-
zika (daug dainavo vaikams). Turëjo lyriðkà, ðviesaus
tembro balsà. LSSR valst. premija 1977. Pav.
L: Sakalauskas T. Beatrièë. V., 1982; „Esi graþi ir nuostabi...“ Daininin-
kës Beatrièës Grincevièiûtës artimøjø laiðkai ir atsiminimai. V., 1998.
Arvydas Karaðka
Grindênko Tatjana [Òàòüÿíà Òèõîíîâíà Ãðèíäåíêî;
g. 1946.III.29 Charkove], rusø smuikininkë. 1971 baigë
Maskvos kons-jà, 1973 ðios kons-jos aspirantûrà (stu-
dijø vadovas J. Jankelievièius). Sàjunginio atlikëjø kon-
kurso (1969 Maskvoje, I premija), Èaikovskio (1970
Maskvoje, III premija) ir Wieniawskio (Poznanëje
1972, I premija) tarpt. konkursø laureatë. Rengia so-
linius koncertus (repertuare daugiausia ðiuolaik. kom-
pozitoriø kûriniai). Grieþia su sen. muzikos ansam-
bliais, kamer. orkestrais. Gastroliuoja uþsienyje; daug
kartø koncertavo ir Lietuvoje. Jurgis Dvarionas
Grînfelds (Grünfeld) Nilss [Nilsas Grônfeldas (Griùn-
feldas); 1907.VIII.11 Alûksnëje – 1986.X.20 Rygo-
je], latviø komp., muzikologas. 1931 baigë Maskvos
kons-jà (f-no kl.). 1944–48 Latvijos komp. s-gos atsa-
kingasis sekretorius. Nuo 1949 dëstë Latvijos kons-joje
(1951–66 prorektorius); prof. (1980). Sukûrë operø,
tarp jø – „Rûta“ (1943), „Daina“ (1949), Mîla stiprâka
Grisar
"&
par nâvi („Meilë stipresnë uþ mirtá“, 1958), Laimes
vârda („Dël laimës“, 1963), kantatø, rapsodijà orkest-
rui (1951), kaprièà f-nui ir styg. orkestrui (1968), chorø,
romansø, dainø ciklø, harmonizavo latviø l. dainø. Pa-
raðë knygas „Rûdolfs Bçrziòð“ (su M. Zâlîte, 1958),
„Janis Ivanovs“ (1959, rus.), „Padomju Latvijas mûzi-
ka“ („Tarybø Latvijos muzika“, 1976), „Latviø muzi-
kos istorija“ (1978, rus.). Kazys Jasinskas
grynóji darnâ, natûralioji darna, tercijø ir kvintø dar-
na (angl. just intonation, vok. reine Stimmung, natürli-
che Stimmung, pranc. intonation juste), natûraliaisiais
kvintos ir didþiosios tercijos intervalais pagrásta dar-
na. Ðtai ∆ diatoninës gamos pavyzdys, kai pagrindu
pasirenkamas c (virðutinë skaièiø eilutë – atitinkamø
garsø ir apatinio garso c daþniø santykiai, apatinë –
gretimø garsø daþniø santykiai):
c d e f g a h c1
1 9/8 5/4 4/3 3/2 5/3 15/8 2
9/8 10/9 16/15 9/8 10/9 9/8 16/15 Beatrièë Grincevièiûtë
Intervalai tarp gretimø ∆ diaton. gamos garsø – pus-
tonis (16/15; t. y. ~111,7 ct), didysis tonas (9/8;
~203,9 ct) arba maþasis tonas (10/9; ~182,4 ct). In-
tervalai tarp gretimø ∆ chromat. gamos garsø – diaton.
pustonis (16/15; ~111,7 ct; arba 27/25; ~133,2 ct) ar-
ba chromat. pustonis (chroma; 25/24; ~70,7 ct; arba
135/128; ~92,2 ct). Skirtumas tarp didþiojo ir maþojo
tonø, tarp vienarûðiø pustoniø – Didymo (sintoninë)
koma (81/80; ~21,5 ct). Diatoninëje ∆ – trys matema-
tiðkai idealiai konsonuojantys trigarsiai (c-e-g, f-a-c,
g-h-d1), taèiau netiksli kvinta d-a. Tokia ∆ – kompro-
misinis idealios ∆ variantas. Kad sudarytø idealius kon-
sonansus áv. sàskambiuose, atskiro ∆ garso aukðtis tu-
ri bûti keleriopas. Todël anksèiau instrumentus,
derinamus ∆, mëginta konstruoti su papildomais kla-
viðais ir pan. XV–XVI a., pasinaudodami Ptolemëjaus,
Didymo ir kt. graikø filosofø idëjomis, ∆ variantus siûlë
B. Ramos de Pareja, L. Fogliano ir kt. ∆ kaip zon. dar-
nos pagrindas tinka dainavime, laisvai intonuojamoje
instr. muzikoje. Rytis Ambrazevièius
Grînups Arturs [Artûras Grônupas; g.1931.XI.2 Ry-
goje, m. 1989], latviø komp., kontrabosininkas. Baigë
Latvijos kons-jà (1955 kontraboso, 1958 A. Skultës
kompozicijos kl.). 1954–68 Latvijos radijo ir televizi-
jos, nuo 1968 Latvijos OBT orkestro muzikantas.
Sukûrë 9 simf-jas (1958–88), orkestr. siuità Prieks
(„Dþiaugsmas“, 1961), Svçtku uvertîru („Ðvent. uver-
tiûrà“, 1964), Legendu èetras noskanâs („4 nuotaikø
legendà“ smuikui ir simf. orkestrui, 1964), Muzikà or-
kestrui (1966), koncertø (valtornai ir orkestrui, 1969;
trombonui ir orkestrui, 1975). Kazys Jasinskas
Grisar Albert [Albertas Grizåras; 1808.XII.26 Antver-
pene – 1869.VI.15 Anjere prie Senos (Paryþiaus da-
lis)], Belgijos kompozitorius. Nuo 1830 trumpai mo-
kësi Paryþiuje pas A. Reicha’à. 1840–44 kompozicijos
mokësi Neapolyje pas S. Mercadante. Nuo 1844 gy-
veno Paryþiuje, kûrë daugiausia komiðkàsias operas.
Jos turi sàsajø su G. Pergolesi, A. Grétry, P. Monsig-
ny komiðkosiomis operomis. Sukûrë operas Sarah
(„Sara“, 1836), L’an mil („Tûkstantis metø“, 1837),
Gilles ravisseur („Gilles pagrobëjas“, 1848), Bonsoir,
Grisi
"&
Monsieur Pantalon („Labas vakaras, pone Pantalone“,
1851), Le carillonneur de Bruges („Briugës varpinin-
kas“, 1852), ~50 dainø ir romansø.
Grisi Giuditta [Dþudita Grízi; 1805.VII.28 Milane –
1840.V.1 Robeke (netoli Kremonos)], it. dainininkë
(mecosopranas). Dainavo ir operø soprano partijas.
1822–24 mokësi Milano kons-joje. Debiutavo Vie-
noje, G. Rossini operoje Bianca e Faliero. Dainavo
Venecijos teatre „La Fenice“, Milano LS, Paryþiaus
„Téâtre Italien“. ∆ balsas buvo sodrus, minkðtas, ið-
lavintas. Vaidmenys: Desdemona, Norma, Semirami-
dë. Komp. V. Bellini 1830 sukûrë ∆ Romeo partijà
operoje I Capuleti ed I Montecchi. Vidutis Bakas
Grisi Giulia [Dþulija Grízi; 1811.VII.28 Milane –
1869.XI.29 Berlyne], it. dainininkë (sopranas). Dai-
nininkës Giuditta’os ∆ sesuo. Viena þymiausiø bel
canto m-los dainininkiø. Mokësi Bolonijos ir Milano
kons-jose. Debiutavo Bolonijoje, G. Rossini operoje
Susan Griðka Zelmira. Dainavo Milano LS, nuo 1832 – Paryþiaus
„Téâtre Italien“, 1834–41 ir 1843–47 – Londone, 1852–
54 – Sankt Peterburge. 1854 gastroliavo Ð. Amerikoje.
Vaidmenys: Desdemona, Donna Anna, Elvira, Norma,
Rosina. Komp. V. Bellini 1835 ∆ sukûrë operà I Purito-
ni (Elvira), G. Donizetti 1843 – Don Pasquale (Norina).
Vidutis Bakas
Grist Reri [Reri Grist; g. 1932.II.29 Niujorke], JAV dai-
nininkë (koloratûrinis sopranas). 1957 debiutavo
L. Bernsteino miuzikle „Vestsaido istorija“. Vëliau
gastroliavo áv. ðalyse; dainavo þymiausiuose pasaulio
teatruose. Vaidmenys: Ariadnë, Gilda, Grafienë 2, Ro-
sina. Repertuare ir XX a. kompozitoriø (I. Stravins-
kio, A. Weberno, A. Bergo) kûriniai. ∆ þinoma ir kaip
Vytautas Grivickas
estrados dainininkë. Þivilë Ramoðkaitë
Griðkâ Susan, Griðkaitë Zuzana [g. 1920.III.11 Niu Bri-
tene (Konektikuto valstija, JAV)], liet. dainininkë (dra-
mat. sopranas). Dainuoti mokësi pas A. Kaskas,
R. Juðkà (Bostone), G. Leslie (Niujorke), muz. teori-
jos, skambinti f-nu – Julliardo muz. in-te, Kolumbi-
jos, Niujorko un-tuose. Kelerius metus (su A. Kaskas)
buvo Hartfordo katedros solistë. 1942–43 dainavo Fi-
ladelfijos operoje, 1944–47 City Center operoje (Niu-
jorke), vëliau Sullivano Opera Co., Schuberto ir Ko-
nektikuto Opera Co. 1954, gavusi stipendijà, studijavo
Vokietijoje, koncertavo su Vysbadeno simf. orkestru.
Dainavo Carnegie Hall ir Barbison Hall Niujorke. Tu-
rëjo dainavimo studijà. Pav. Vaclovas Juodpusis
Grivíckas Vytautas [1925.XI.8 Beinoravoje (netoli Ðau-
kënø) – 1990.XI.22 Vilniuje], liet. baletmeisteris, re-
þisierius. Menotyros kand. (1967). Nuo 1944 Lietu-
vos OBT ðokëjas. 1952 baigë Maskvos Lunaèiarskio
teatro meno in-tà. 1952–54 Lietuvos OBT baletmeis-
teris, 1954–71 vyriausiasis baletmeisteris, 1971–76 vy-
riausiasis reþisierius. Paraðë libretus ir pastatë bale-
tus: J. Juzeliûno „Ant mariø kranto“ (1953, su
A. Mesereru), J. Indros „Audronæ“ (1956, 1970),
L. Auster „Ðiaurës sapnà“ (1961). Kiti ∆ pastatymai:
baletai, tarp jø – L. Minkaus „Don Kichotas“ (1954,
1960), A. Adamo Giselle (1956, 1970), E. Balsio „Eg-
lë þalèiø karalienë“ (1960), A. Chaèaturiano „Sparta-
kas“ (1964); operos, tarp jø – B. Gorbulskio „Frank
Kruk“ (1959, Kaune), S. Moniuszko’s „Halka“ (1971),
R. Ðèedrino „Ne vien tik meilë“ (1973), V. Klovos Ave
vita (1974), G. Verdi „Aida“ (1976). Pastatë baletø Ry-
gos, Talino, Lvovo ir kt. teatruose. Paraðë kn. „Ðokio
menas“ (1965). Pav. Ona Juozapaitienë
Gríþas Aloyzas [g. 1948.X.15 Salose (Rokiðkio rj.)], liet.
altininkas. 1971 baigë Lietuvos kons-jà (J. Fledþinsko
kl.), 1976 Sankt Peterburgo kons-jos aspirantûrà (V. Ov-
èiarikovo kvarteto kl.), 1981 staþavo Budapeðte pas
Tãtrai styginiø kvarteto primarijø Vilmos Tãtrai, 1983–
84 Prahos kons-joje pas altininkà J. Kramarovà. Nuo
1968 (su 1975–77 pertrauka) groja Èiurlionio kvarte-
te. Su kvartetu gastroliavo Europos ðalyse. Nuo 1996
dësto Lietuvos MuA Kauno f-te; doc. (1997). Lietuvos
Respublikos nacionalinë premija 1990. Arvydas Karaðka
Groblicz [Gròblièai], XVI–XVIII a. lenkø smuikø
meistrø giminë. Dirbo Krokuvoje, Poznanëje, Varðu-
voje. Slibino galva, iðpjaustinëta ant smuiko galvutës,
buvo firminis ∆ þenklas. Marcin I [Marcinas I; g. apie
1530 Krokuvoje (?), m. po 1609 ten pat], smuikø meist-
rø m-los pradininkas. Vienas pirmøjø dirbo smuikus
Europoje (nuo 1550). ∆ instrumentai buvo þinomi dau-
gelyje Europos ðaliø, garsëjo puikiu skambesiu. Pa-
sauliná pripaþinimà pelnë ir jo instrumentai viola da
gamba. Iðliko tik keletas ∆ instrumentø. Marcin II
[Marcinas II; XVI a. II p. Krokuvoje (?), m. XVII vid.
ten pat (?)], Marcino I sûnus. Marcin III [Marcinas
III; g. XVII a. I p. Krokuvoje, m. XVII a. pab. ten pat],
Marcino II sûnus. Iðlikæs tik vienas ðio meistro smui-
kas (padirbtas 1650). Marcin IV [Marcinas IV; g. apie
XVII a. vid. Krokuvoje, m. 1719 ten pat (?)], Marci-
no III sûnus. Buvo liutnininkas ir smuikininkas.
XVII a. pab. gyveno Poznanëje ir muz. kolegijos ka-
peloje grieþë smuiku. 1719 vël gráþo á Krokuvà. Mar-
cin V [Marcinas V; g. XVII a. pab. Krokuvoje (?), m.
po 1760 Varðuvoje (?)], Marcino IV sûnus. Vienas þy-
miausiø lenkø smuiko meistrø. Iðlikæ ∆ smuikai da-
tuoti 1710, 1732, 1735, 1738 ir 1766. Ona Juozapaitienë
de Grocheo Johannes (Jean de Grouchy) [Johanas de
Grochêo (Þanas de Gruði); g. XIII a. pab., m. XIV a.
pr.], pranc. muzikologas. Apie 1300 gyveno Paryþiu-
je. Traktatui „De arte musicae“ („Apie muzikos me-
nà“) turëjo átakos arabø muz. teorija, Aristotelio fi-
los. paþiûros ir Europos muzikologai. Muz. meno esmæ
∆ siejo su fizik. akustika, taèiau nesilaikë matemati-
nio metodo, bûdingo vid. amþiø teoretikams, kurie se-
kë A. Boetius’aus koncepcija. Muzikà skirstë á paprastà
(vienbalsæ), sudëtingà (daugiabalsæ) ir dvasinæ (litur-
ginæ). ∆ susistemino tuo metu Prancûzijoje paplitu-
sius muz. þanrus. Tyrë dermes, sàskambius, kontra-
punktà. Nijolë Taluntytë
de Groot Cor (Cornelis Wilhelmus) [Koras de Gròtas;
tikr. vardai Kornelis Vilhelmas; g. 1914.VII.7 Amster-
dame], ol. pianistas, kompozitorius. 1932 baigë Ams-
terdamo kons-jà; mokësi U. Schultso f-no ir S. Dres-
deno kompozicijos klasëje. Nuo 1934 koncertavo su
Amsterdamo „Concertgebouw“ ir kitais Olandijos or-
kestrais. 1936 Vienos tarpt. pianistø konkurso I premi-
ja. Gastroliavo áv. ðalyse. Nuo 1960 (pertempæs deð. ran-
kà) skambino kairiajai rankai sukurtus kûrinius. Sukûrë

baletà Vernissage („Vernisaþas“, 1941), kûriniø orkest-
rui – Divertimento („Divertismentas“, 1949), Contras-
ten („Kontrastai“, 1955), Fête provenšale („Provanso
ðventë“, 1961), koncertà f-nui (1930), Concertino f-nui
(1941), kamer. kûriniø, dainø, kino filmø muzikos.
Jonas Klimas
gròsfateris (vok. Großvatertanz – senelio ðokis), seno-
vinis humoristinis vokieèiø l. ðokis. Bûdavo ðokamas
dainuojant vestuviø, vëliau ir kitø ðeimos ðvenèiø pa-
baigoje. Buvo populiarus XVII–XIX amþiuje. ∆ suda-
rë dvi dalys. Pirmoji – lëta, 3 daliø metro (3/4), dainuo-
jama pagal tekstà: Und als der Großvater die Großmutter
nahm, da war der Großvater ein Bräutigam (kai senelis
rinkosi senelæ, jis buvo jaunikis). Antroji – greita, 2
daliø metro (2/4). ∆ muzikà pavartojo savo kûriniuo-
se L. Spohras („Vestuvinis marðas“), R. Schumannas
(„Karnavalas“, „Drugeliai“), P. Èaikovskis („Spragtu-
kas“). Pav. Jonas Klimas
Grossi Carlo [Karlas Gròsis; g. apie 1634 Vièencoje,
m. 1688.V.14 Venecijoje], it. dainininkas (bosas), var-
gonininkas, kompozitorius. Muz. veiklà pradëjo Mo-
denoje. 1657–62 Vièencos baþnyèios kapelmeisteris.
Nuo 1664 iki mirties Venecijos, Mantujos ir kt. baþ-
nyèiø kapelmeisteris, vargonininkas, giedotojas. Su-
kûrë pasaulietinës ir baþn. muzikos kûriniø – instr.
koncertø, sonatø, miðiø, kantatø, motetø, giesmiø.
Ona Juozapaitienë
Grout Donald [Donaldas Gròutas; 1902.IX.28 Rok Re-
pide (Ajovos valstija) – 1987.III.9 Skeinitlise], JAV mu-
zikologas. Studijavo Sirakûzø bei Harvardo un-tuose.
Muzikologijos þinias gilino Strasbûre ir Vienoje. 1936–
42 dëstë Harvardo, 1945–70 Cornell un-te Itakoje
(Niujorkas); profesorius. Paraðë knygas „A Short His-
tory of Opera“ („Trumpa operos istorija“, 1948), „A
History of Western Music“ („Vakarø Europos muzi-
kos istorija“, 1960), „Mozart in the History of Ope-
ra“ („Mozartas operos istorijoje“, 1972). Buvo muzi-
kologijos þurnalø bendradarbis. Rita Vinslovaitë
Grove Sir George [seras Dþordþas Gròuvas; 1820.VIII.13
Londone – 1900.V.28 ten pat], anglø muzikologas, leksi-
kografas. Muzikos savamokslis. Inþinierius. 1850–52
Meno d-jos Londone sekretorius. Nuo 1852 Kriðtolo
rûmø d-jos sekretorius, nuo 1873 direkcijos narys. 1856–
96 raðë paaiðkinamàsias koncertø programas. 1883–94
Karaliðkojo muzikos koledþo direktorius. Tyrë Fr. Schu-
berto gyvenimà ir kûrybà, paraðë kn. „Beethoven and
His Nine Symphonies“ („Beethovenas ir jo devynios
simfonijos“, 1896), daug biograf. straipsniø. Sudarë
enciklopediná „Dictionary of Music and Musicians“
(„Muzikos ir muzikø þodynà“, 1878–90, 4 t.; leistas daug
kartø). Vilija Gerulaitienë
Groven Eivind [Eivinas Gròvenas; 1901.X.8 Lorda-
lyje (P. Norvegija) – 1977.II.8 Osle], norv. kompozito-
grosfateris
Grubich
"&!
rius, etnomuzikologas. 1925 studijavo Oslo kons-joje,
vëliau Berlyne. 1932–46 Norvegijos radijo muz. fol-
kloro konsultantas. 1965 sukonstravo vargonus su au-
tomat. perjungimu. Svarbesnieji kûriniai: solistams,
chorui ir orkestrui Draumkvedet („Baladë apie sap-
nà“, 1965); orkestrui – 2 simf-jos (1937, 1943), siui-
ta Renaissance („Renesansas“, 1934), Historiske sy-
ner („Istorijos paveikslai“, 1937), Fjelltonar („Kalnø
garsai“, 1938), Bryllup i skogen („Vestuvës miðke“,
1946), uvertiûra Iljalanljod (1950), simf. ðokiai (1956);
dainos. ∆ uþraðë >2000 norv. liaudies muzikos kûri-
niø (daugiausia instrumentiniø). Paraðë muz. teori-
jos, akustikos, muz. folkloro veikalø. Birutë Þalalienë
growl (angl.), kimus, „urzgiantis“, á kalbos intonacijas
panaðus puè. instrumentø garsas, iðgaunamas naudo-
jant specialius pûstukus bei dusliklius. Toks tembro
efektas perimtas ið folkloro, mëgdþioja afroamerikie-
tiðkai muzikai bûdingus ↑ dirty tones. ∆ bûdingas tra-
diciniam dþiazui ir dideliems svingo orkestrams. ∆
svarbus ir ↑ dþiungliø stiliui, kurá plëtojo D. Ellingto-
no orkestras. Jûratë Kuèinskaitë
Grùberis Romanas [Ðîìàí Èëüè÷ Ãðóáåð; 1895.XII.13
Kijeve – 1962.III.24 Maskvoje], rusø muzikologas. Me-
notyros daktaras (1947). Studijavo Sankt Peterburgo
kons-joje (N. Pozniakovskio f-no kl.). 1922 baigë Rusi-
jos menø istorijos in-to Muz. istorijos f-tà; nuo 1922
jame dirbo. 1925–31 dëstë muzikos istorijà Sankt Peter-
burgo muz. technikumuose, nuo 1931 Sankt Peterbur-
go kons-joje; prof. (1935), 1941–62 Maskvos kons-joje.
Ið pradþiø tyrë muz. estetikà, muz. kûrybos psicholo-
gijà, sociologijà, vëliau visuotinæ muz. kultûros istori-
jà. Svarb. darbe „Èñòîðèÿ ìóçûêàëüíîé êóëüòóðû“
(„Muz. kultûros istorija“) atskleidë muz. kultûros rai-
dos procesà nuo seniausiø laikø iki XVI a. pradþios.
Paraðë knygø, straipsniø, sudarë rink. „Ð. Âàãíåð.
Èçáðàííûå ñòàòüè“ („R. Wagneris. Rinkt. raðtai“,
1935; paraðë áþanginá straipsná) ir „Ìóçûêàëüíàÿ
êóëüòóðà äðåâíåãî ìèðà“ („Senojo pasaulio muz. kul-
tûra“, 1937). Adeodatas Tauragis
Gruberovã Edita [Edita Grùberova; g. 1946.XII.23
Bratislavoje], èekø dainininkë (koloratûr. sopranas).
Studijavo Prahoje (pas M. Medveckà) ir Vienoje (pas
R. Boesch). 1968 debiutavo Bratislavoje (Rosina).
Nuo 1972 dainuoja Vienos valstybës operoje. Kaip
Zerbinetta’os ir Nakties karalienës vaidmenø atlikëja
buvo pripaþinta pasaulyje. Ona Juozapaitienë
Grubich Joachim [Joachimas Grùbichas; g. 1935.I.16
Chelmne], lenkø vargonininkas. 1961 baigë Krokuvos
aukðtàjà muz. m-là. 1961–64 Krokuvos radijo muz. re-
daktorius. 1962 Þenevoje gavo tarpt. vargonininkø
konkurse I premijà. 1964–69 dëstë Krokuvos MuA.
1970 Varðuvos MuA vargonø klasës, nuo 1976 vargonø
ir klavesino katedros vedëjas. Skaitë paskaitas, vadova-
Grubliauskas
"&"
vo kursams ir seminarams Stokholme (1965), Helsin-
kyje (1971), Ðtutgarte (1979). Gastroliavo Europoje,
JAV, Kanadoje, Meksikoje. Redagavo rinkiná „Polska
muzyka organowa“ („Lenkø vargonø muzika“, 1968).
Jonas Klimas
Grubliãuskas Vytautas („Kongas“) [g. 1956.XII.1
Klaipëdoje], liet. dþiazo trimitininkas, vokalistas. 1975–
80 studijavo Lietuvos kons-jos Klaipëdos f-tuose
(V. Nemaniûno kl.). Nuo 1977 groja dþiazà su Klaipë-
dos kons-jos bigbendu, diksilendu, kamerinio dþiazo
grupëmis. Nuo 1985 puèiamøjø instr. orkestro „Bang-
pûtys“ solistas. Dësto Klaipëdos un-to Menø f-te, nuo
1993 Dþiazo muzikos katedros vedëjas. Nuo 1993 va-
dovauja ansambliui „Memel Swingers“, nuo 1996 –
„Doudy Jazz Band“. Su ðiais ansambliais koncertavo
Vokietijoje, Olandijoje, Ðveicarijoje, Suomijoje, Ðve-
dijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Rusijoje. Pav.
Vytautas Grubliauskas Jûratë Kuèinskaitë
Grudzínskas Antanas [1904.VIII.29 Saloèiuose (Pa-
svalio aps.) – 1984.IX.20 Klaipëdoje], liet. fagotinin-
kas, choro dirig., pedagogas. 1924–29 mokësi Klaipë-
dos muz. m-loje. Nuo 1929 dëstë muzikà, vadovavo
chorui ir orkestrui Vytauto Didþiojo g-joje Klaipëdo-
je, grieþë Klaipëdos miesto simf. orkestre, vadovavo
Vilkyðkiø chorui. Buvo vienas 1938 Klaipëdos kraðto
dainø ðventës rengëjø. ∆ vadovaujamas Vytauto Di-
dþiojo g-jos choras Klaipëdos kraðto chorø varþybose
1938 laimëjo I vietà. 1945–64 dëstë Klaipëdos muzi-
kos m-loje. Danutë Petrauskaitë
Gruenberg Louis [Luisas Griùnbergas; 1884.VIII.3
Juozas Gruodis
Breste (Baltarusija) – 1964.VI.10 Beverli Hilse (Ka-
lifornijos valstija)], JAV komp., pianistas. 1904–08
Berlyne kompozicijos mokësi pas F. Kochà, skambinti
f-nu pas F. Busoni. 1912–17 staþavo Vienos kons-joje.
Nuo 1919 gyveno JAV. Koncertavo, dëstë Èikagos muz.
koledþe (1933–36 kompozicijos kl. vedëjas). 1923 ákû-
rë (su kitais) JAV kompozitoriø lygà. Sukûrë operø,
tarp jø – The Bride of the Gods („Dievø nuotaka“, 1913),
The Emperor Jones („Imperatorius Jonesas“, 1931),
Helena of Troy („Trojos Elena“, 1936), Volpone (1945),
4 simf-jas (1917–46), koncertø (f-nui, 1914, 1938;
smuikui, 1944; violonèelei), Jazz Suite („Dþiazo siui-
ta“, 1925), kamer. muzikos ansambliø, kino filmø mu-
zikos. Jonas Klimas
Grümmer Elisabeth [Elizabeta Griùmer; 1911.III.31
Dydenhofene (Elzasas-Lotaringija) – 1986.XI.6 Ber-
lyne], vok. dainininkë (sopranas). Vaidino Meininge-
no ir Acheno dramos teatruose. 1941 debiutavo Ache-
ne kaip operos solistë. 1941–46 Duisburgo operos, nuo
1946 Berlyno valstybës operos solistë. Gastroliavo þy-
miausiuose pasaulio operos teatruose. Dainavo Bai-
roito (nuo 1957) ir Zalcburgo (nuo 1953) festivaliuo-
se. 1959–76 Berlyno aukðtosios muz. m-los profesorë.
Nuo 1970 dëstë operos meistriðkumo kursuose Liucer-
noje. Repertuarà sudarë W. A. Mozarto, R. Strausso,
R. Wagnerio operø vaidmenys, oratorijø partijos.
Rûta Prusevièienë
Grumiaux Arthur [Arturas Griumjò; 1921.III.21 Viljë
Pervene (netoli Ðarlerua) – 1986.X.16 Briuselyje], Bel-
gijos smuikininkas. Nuo 6 metø mokësi Ðarlerua kons-
joje. 1932–39 studijavo Briuselio kons-joje (pas A. Du-
bois). Tobulinosi pas komp. G. Enescu Paryþiuje. Nuo
1945 ∆ koncertavo kaip solistas ir su ansambliais Eu-
ropos ðalyse, JAV. Nuo 1949 buvo Briuselio kons-jos
profesorius. ∆ repertuarà sudarë baroko, klasik. ir
ðiuolaikinës muz. kûriniai. Rûta Prusevièienë
Grunenwald Jean-Jacques [Þanas Þakas Griùnenval-
das; 1911.II.2 Anesi – 1982.XII.19 Paryþiuje], pranc.
vargonininkas, kompozitorius. Ið pradþiø skambinti
f-nu mokësi pas L. Breitnerá. Nuo 1932 studijavo Pa-
ryþiaus kons-joje pas M. Dupré (vargonai) ir H. Büsse-
rá (kompozicija). 1936–45 M. Dupré pavaduotojas Pa-
ryþiaus Ðv. Sulpicijaus baþnyèioje, 1956–70 Paryþiaus
Ðv. Petro baþnyèios vargonininkas, 1958–61 vargonø
profesorius Paryþiaus „Schola cantorum“, 1961–66 –
Þenevos kons-joje. Gastroliavo Europoje ir JAV (1937
ir 1939); surengë >1500 koncertø. Áraðë á plokðteles
visus J. S. Bacho ir C. Francko kûrinius vargonams.
1960 Monake uþ kompozicijà gavo tarpt. Didájá prizà.
Sukûrë lyr. choreograf. dramà Sardanapale („Sarda-
napalas“, pagal G. Byronà, 1955), 2 kantatas, miðias,
De profundis, simf. siuità .êtes de la lumiêre („Ðviesos
ðventës“, 1937), koncertà f-nui ir simf. orkestrui
(1940), fantazijà vargonams ir orkestrui (1940), ka-
mer. kûriniø, pjesiø f-nui, vargonams. Jonas Klimas
Grúodis Juozas [1884.XII.20 Rokënuose (Zarasø rj.) –
1948.IV.16 Kaune], liet. komp., dirig., pedagogas. Pa-
simokæs muzikos pas M. Petrauskà ir Rokiðkio muz.
m-loje pas R. Liehmannà, nuo 1899 vargonininkavo
Raguvëlëje, Utenoje, Mintaujoje (Latvija), Kuktiðkë-
se, Alantoje, vadovavo chorams ir orkestrams. 1915–
16 studijavo Maskvos kons-joje (pas N. Laduchinà,
A. Iljinská). 1916–20 gyveno ir gydësi Jaltoje (kompo-
zicijos klausimais konsultavosi su V. Rebikovu). 1920–
24 Leipcigo kons-joje studijavo kompozicijà (pas
St. Krehlá, P. Graenerá, S. Karg-Elertà) ir simf. diri-
gavimà (pas M. Hochkoflerá). 1924–27 Valstybës teat-
ro (Kaune) dirigentas; dirigavo G. Puccini Tosca,
P. Èaikovskio „Pikø damà“, R. Wagnerio Lohengrin
ir kt. 1926–33 dëstë Kauno muz. m-loje, nuo 1933
Kauno kons-joje; 1927–37 jos direktorius; nuo 1927
vadovavo kompozicijos klasei; prof. (1936). Vienas
1928, 1930 Lietuvos dainø ðvenèiø rengëjø ir dirigen-
tø. 1940–41 Lietuvos kompozitoriø s-gos organizac.
k-to pirmininkas.
Sukûrë baletà „Jûratë ir Kastytis“ (1933), simf. po-
emas „Gyvenimo ðokis“ (1928), „Ið Lietuvos praeities“
(1939, dar vad. „Ið mano gimtinës“), simf. paveikslà
„Rudenëlis“ (1922), „Simf. prologà“ (1923), variaci-
jas liaudies dainø temomis (1945), 2 siuitas simf. or-
kestrui (1936), siuità „Ðarûnas“ chorui ir simf. orkest-
rui (1930), styg. kvartetà (1924), sonatà smuikui ir f-nui
(1922), kûriniø f-nui – 2 sonatas (1919, 1921), varia-
cijas liaudies dainos „Bernuþëli, neviliok“ tema (1919),
variacijas B-dur (1920) ir pjesiø, be to, solo ir choro
dainø, liet. liaudies dainø iðdailø, dramos spektakliø
muzikos. Kûriniai neoromant. krypties (turi ir kitø
XX a. I pusës muz. krypèiø bruoþø), temperamentin-
gi, daþnai programiðki, spalvingos harmonijos, kinta-
mos ritmikos, sodrios faktûros. Kûriniuose siejami liet.
liaudies melodikos (ypaè sutartiniø) ir naujoviðkø muz.
iðraiðkos priemoniø elementai. ∆ vienas pirmøjø Lie-

tuvoje sukûrë stambiøjø þanrø kûriniø (baletà, simf.
poemø, sonatø), jo kûryba ir veikla labai reikðminga
liet. muzikos raidai. Mokiniai: A. Budriûnas, J. Gai-
delis, J. Juzeliûnas, V. Klova, J. Nabaþas, A. Raèiûnas,
P. Tamuliûnas. Pav.
R: Straipsniai, laiðkai, uþraðai. Amþininkø atsiminimai. V., 1965. L: Amb-
razas A. Kompozitorius Juozas Gruodis. K., 1960; to paties Juozo Gruo-
dþio gyvenimas ir kûryba. V., 1981; Gruodienë S. Ið mûsø gyvenimo kny-
gos. V., 1984; Juozas Gruodis: [Fotoalbumas]/ Parengë O. Narbutienë.
V., 1984; Kazlauskienë D. Kompozitorius Juozas Gruodis: Bibliogr. ro-
dyklë. V., 1984; Àìáðàçàñ À. Þîçàñ Ãðóîäèñ. Ì.-Ë., 1964; to paties
Æèçíü è òâîð÷åñòâî Þîçàñà Ãðóîäèñà. Ë., 1985.
Algirdas Ambrazas
grupêtas (it. gruppetto), ↑ melizmø rûðis; 4 ar 5 garsø
grupelë, sudaroma ið pagr. garso ir virðutinio bei apa-
tinio pagalbiniø tonø ir þymima þenklu 8. Jei ðis þenklas
raðomas virð natos, ∆ figûra pradedama nuo virðuti-
nio pagalbinio tono; jei þenklas yra tarp dviejø natø,
figûra pradedama nuo pirmojo garso, kuris laikomas
pagrindiniu (puoðiamuoju). Galimi áv. ritminiai ir me-
lodiniai ∆ atlikimo variantai. Klasicizmo muzikoje yra
ir perbrauktasis ∆. Jo figûra pradedama nuo apatinio
pagalbinio tono. Pav. Rûta Mielkutë
Gruzdýs Vytautas [Vito Grossi; g. 1925.X.24 Kaune],
liet. dainininkas (tenoras), aktorius. Balsà lavino pas
A. Likanderá. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Dainuoti
mokësi Frankfurto prie Maino muz. m-loje. 1949 at-
vyko á JAV. Èikagoje dainuoti mokësi pas A. Stephens.
Ð. Vakarø un-te (Evanstone) studijavo vaidybà ir mu-
zikà. 1956 Los Andþele balsà lavino pas A. Grandà.
1965 studijas gilino Italijoje. Sukûrë opereèiø vaid-
menø (F. Lehãro „Linksmoji naðlë“, „Ðypsniø ðalis“,
L. Fallo „Studentas princas“, C. Porterio „Buèiuok ma-
ne, Kate“), surengë sol. koncertø.
Grùzijos kvartêtas, Gruzijos filharmonijos valstybi-
nis styginiø kvartetas. Ákurtas 1941 B. Èiaurelio ini-
ciatyva. ∆ sudëtis: B. Èiaurelis (I sm.), G. Chatiaðvilis
(II sm.), A. Begaliðvilis (alt.), G. Barnabiðvilis (vè.).
Nuo 1966 grieþia K. Vardelis (I sm.), T. Batiaðvilis
(II sm.), M. Þvanija (alt.), O. Èubinaðvilis (vè.). Atlie-
ka klasikø, XX a. uþsienio, gruzinø kompozitoriø kûri-
nius. Daug koncertuoja uþsienyje. ∆ koncertavo ir Lie-
tuvoje (1951, 1955, 1965, 1979). Rita Aleknaitë-Bieliauskienë
Grùzijos mùzika turi labai senas tradicijas. Gruz. dai-
nas IV a. pr. Kr. mini gr. istorikas Ksenofontas. Liaudies
grupetas. W. A. Mozarto koncertas f-nui ir orkestrui d-moll KV 466, I d.
Gruzijos
"&#
muzika daugiausia vokalinë daugiabalsë (2, 3, 4 balsø;
yra ir vienbalsiø dainø), turi nemaþa muz. dialektø (kart-
liø-kachetø, guriø, megrelø, svanø, pðavø-chevsûrø ir
kt.). Gausu darbo, apeiginiø, ðokio, lyriniø, humoris-
tiniø ir kt. dainø (skiriasi dermëmis, faktûra, ritmi-
ka). Liaudies muz. instrumentai: pandûris, èongûris
(abu chordofonai), gudastvyris, èibonis (abu aerofo-
nai, dûdmaiðiai), salamûris (aerofonas, birbynës tipo),
daira (membranofonas, bûgnelis), dolis (membrano-
fonas, maþas bûgnas), diplipitas (membranofonas, ma-
þas timpanas).
IV a., liaudies daugiabalsio dainavimo veikiama, pra-
dëjo formuotis baþn. muzika. Nuo V a. baþn. m-lose
mokyta giedojimo (nuo IX a. pamaldos vyksta tik gruz.
kalba), steigta chorai, vokaliniai ansambliai, sukurta
notacija, parengta giesmynø (reikðmingiausias, suda-
rytas X a. muziko M. Modrekilio, iðliko iki mûsø die-
nø), himnø rinkiniø. XII a. suklestëjo dainininkø pro-
fesionalø (vad. mutribø ir mgosamiø) kûryba. XVII a.
Tbilisyje, Kutaisyje pradëjo formuotis miesto muz. fol-
kloras (daugiausia vienbalsës dainos). XIX a. Tbilisis
tapo Uþkaukazës muz. centru.
Naujosios gruz. muzikos pradininkai komp. M. Balan-
èivadzë, Z. Paliaðvilis, N. Sulchaniðvilis, D. Arakiðvi-
lis, V. Dolidzë sukûrë operø (1897 Peterburge pasta-
tyta M. Balanèivadzës sukurtos pirmosios gruz. operos
„Klastingoji Daredþana“ fragmentai), chorø, roman-
sø. Po 1921 gruz. muzikos plëtotë suaktyvëjo. Nauja
tematika ir stilistika muzikà praturtino komp. V. Go-
kielis, Ð. Taktakiðvilis, J. Tuskija, G. Kiladzë, Ð. Mðve-
lidzë, A. Balanèivadzë; gyvavo didelës apimties þan-
rai (opera, simfonija, simf. poema), gausiai vartota
muz. folkloras.
Po 1945 sukurta operø (komp. Ð. Mðvelidzë, A. Buki-
ja, D. Toradzë, O. Taktakiðvilis), baletø (G. Kiladzë,
R. Gabièvadzë, A. Maèavarianis, S. Cincadzë, B. Kver-
nadzë), simfoninës (Ð. Mðvelidzë, A. Balanèivadzë,
A. Maèavarianis, S. Nasidzë, O. Gardelis, G. Kanèe-
lis) ir kamerinës (A. Èimakadzë, A. Ðaverzaðvilis,
R. Lagidzë, Cincadzë, Nasidzë) muzikos kûriniø. At-
likëjai: dainininkai – V. Saradþiðvilis, D. Andguladzë,
P. Amiranaðvilis, N. Andguladzë, Z. Andþaparidzë,
M. Amiranaðvili, L. Èkonija, Z. Sotkilava; dirigentai –
I. Paliaðvilis, Ð. Azmaiparaðvilis, O. Dimitriadis; pianis-
tës – A. Virsaladzë, M. Mdivani, E. Virsaladzë; smui-
Gruzijos
"&$
kininkës – M. Jaðvili, L. Isakadzë. Þymiausi muz. ko-
lektyvai veikia Tbilisyje. Yra dar Adþarijos, Abchazi-
jos, Kutaisio ir kt. liaudies dainø ir ðokiø ansambliai,
Abchazijos choro kapela. Muzikologai: Ð. Aslaniðvi-
lis, P. Chuèuja, V. Donadzë, G. Ordþonikidzë, A. Cu-
lukidzë, G. Toradzë.
Grùzijos òperos ir balêto teåtras ↑ Tbilisio operos
ir baleto teatras.
GTÈ ↑ Ganelino trio.
Guadagni Gaetano [Gaetanas Gvadãnjis; g. apie 1725
Lodyje (netoli Vièencos), m. 1792.XI Paduvoje], it.
dainininkas (altas, vëliau sopranas; kastratas). Daina-
vimo mokësi Lisabonoje pas G. Conti, vaidybos me-
no Londone pas D. Garrickà. 1747 dainavo Parmoje,
1748–51 Londone, 1751–52 Dubline, 1754 Paryþiuje,
vëliau þymiausiuose Italijos teatruose. 1762, 1765 kon-
certavo Vienoje, 1769 Londone. 1770–77 tarnavo kur-
fiursto Maksimiliano II rûmuose Miunchene. Nuo
1776 gyveno Padujoje; namuose ákûrë lëliø operos teat-
rà. Atliko pagr. partijas G. Fr. Händelio oratorijø „Me-
sijas“, „Samsonas“, „Teodora“ premjerose Londone,
Chr. W. Glucko operø „Orfëjas ir Euridikë“, „Telema-
chas“ premjerose Vienoje. Rûta Prusevièienë
guaraèâ (isp. guaracha), kubieèiø l. daina. Bûna kan-
daus, dviprasmiðko turinio, 2 daliø formos (áþanga ir
greitoji dalis), simetrinio arba sinkopinio ritmo, daþ-
niausiai 3/4, 6/8 arba 2/4 metro. Grindþiama pasikar-
tojanèiais ketureiliais, kuriuos pakaitomis atlieka cho-
ras ir solistas. Jonas Klimas
Guarini Giovanni Battista [Dþovanis Batista Gvarínis;
1538.XII.10 Feraroje – 1612.X.7 Venecijoje], it. po-
etas. Atstovavo Feraros kun-ðèiui Lenkijoje ir Romo-
je. Ëjo valstybës sekretoriaus pareigas Feraroje. Pa-
raðë madrigalø. ∆ iðgarsëjo tragikomiðka 5 veiksmø
pastorale Il pastor fido („Iðtikimas piemuo“, 1581–84).
Ðios pastoralës pasirodymas reiðkë naujà – rafinuoto
manieringumo – etapà V. Europos lit-roje, renesanso
humanistiniø idëjø, paprastumo atsisakymà. Atsira-
do madrigalø rinkiniø Il pastor fido pavadinimu. Ði pas-
toralë tapo XVII a. operø libretø pavyzdþiu. Il pastor
fido siuþetu G. Fr. Händelis ir A. Salieri sukûrë ope-
ras, J. Ph. Rameau kantatà, A. Vivaldi taip pavadino
savo 6 sonatø rinkiná op. 13. Ona Juozapaitienë
Guarneri (Guarnieri, lot. Guarnerius) [Gvarnêriai],
XVII–XVIII a. it. styg. instrumentø meistrai: Andrea
[Andrëja; g. apie 1626, manoma, kad Kremonoje,
m. 1698.XII.7 ten pat], Kremonos smuikø m-los pra-
dininkas. N. Amati mokinys (manoma, kad jo dirbtu-
vëje dirbo iki 1650). 1645 tituluotas meistru. Ið pra-
dþiø instrumentus dirbo pagal Amati modelá, apie 1670
sukûrë individualø modelá; jame esama A. Stradivari
átakos. Andrea’os smuikai didesni negu Amati, deng-
të ir nugarëlë maþiau iðgaubtos, rezonans. iðpjovos il-
gesnës, jø galai platesni, uþraitas maþesnis. Vartojo
auksinio geltonio arba geltonai oranþiná (reèiau tamsø
raudonai auksiná) skaidrø lakà. Violonèelës 2 mode-
liø – maþesnës ir didesnës (pastarosios ypaè vertina-
mos). Instrumentai tobulo, sodraus, matinio tembro.
Detalës preciziðkos. Iðlikæ instrumentai padirbti 1638–
90. Pietro Giovanni (Pietro da Mantova) [Pjetras Dþo-
vanis; pravardë Petras Mantujietis; 1655.II.18 Kremo-
noje – 1720.III.26 Mantujoje], Andrea’os ∆ sûnus. Mo-
kësi pas tëvà; ið pradþiø dirbo jo dirbtuvëje. Apie 1690
Mantujoje ásteigë savo dirbtuvæ; grieþë smuiku kun-
ðèio Ferdinando Karolio kapeloje. 1698 gráþo á Kre-
monà; apie 1700 vël iðvyko á Mantujà. Jo instrumentø
stilius giminiðkas N. Amati ir A. Stradivari modeliams,
bet dengtë ir nugarëlë labiau iðgaubtos, platesnis til-
telis, giliau iðraiþyta galvutë; tembras subtilus, kame-
riðkas. Kai kurie instrumentai turi J. Stainerio stiliaus
elementø. Giuseppe Giovanni Battista [Dþuzepë
Dþovanis Batista; 1666.XI.25 Kremonoje – apie 1739],
Andrea’os ∆ sûnus. Mokësi pas tëvà, vëliau dirbo jo
dirbtuvëje. Instrumentai turi tëvo ir brolio Pietro ∆
stiliaus bruoþø. Be aukðtos klasës instrumentø, dirbo
ir masiniam vartojimui skirtus instrumentus. Pietro
(Pietro da Venezia) [pravardë Petras Venecijietis;
1695.IV.14 Kremonoje – 1762.IV.7 Venecijoje], Giu-
seppe’s Giovanni Battista’os sûnus. Mokësi pas tëvà,
pas já ir dirbo iki 1718–19. Apie 1720 iðvyko á Veneci-
jà. Jo smuikø modeliai turi N. Amati ir ankstyvojo
A. Stradivari stiliaus bruoþø. Giuseppe Bartolomeo
(del Gesù) [Dþuzepë Bartolomëjas; vad. del Dþezu;
1698.VIII.21 Kremonoje – 1744.X.17 ten pat], Giu-
seppe’s Giovanni Battista’os sûnus. Manoma, kad ið
pradþiø mokësi pas tëvà. Jo 1706–14 smuikuose esti
áraðø, bylojanèiø, kad tuo metu jis buvo Andrea’os Gi-
salberti (dirbusio XVIII a. I pusëje Parmoje) moki-
nys. Kai kurie biografai mano já buvus A. Stradivari
mokiniu; ði informacija irgi nepagrásta dokumentais.
Del Gesù veikla skirstoma á 3 laikotarpius. Pirmojo
laikotarpio instrumentams (iki 1730) bûdinga formos
ir garso kûryb. ieðkojimai; meistras daþnai keitë mo-
delius, menkai dëmesio skirdamas elementø uþbaig-
tumui; ryðku didelë A. Stradivari átaka. Antrojo lai-
kotarpio (nuo 1730) instrumentø stilius individualus,
aiðki forma, proporcijos, ryðkûs kontûrai, preciziðkos
detalës. Jø galvutë palyginti didelë, smarkiai atloðta,
su plastiðkais raiþiniais. Rezonans. iðpjovos panaðios á
A. Stradivari, tobulai ákomponuotos á dengtës iðlinki-
mà. Vartojo ypaè skaidrius (nuo geltonos iki tamsiai
raudonos spalvos) lakus. Treèiuoju laikotarpiu (1740–
44) ieðkojo naujø smuiko formø, geresnës garso ko-
kybës. Naujojo modelio smuikai didesni, korpusas il-
gesnis, liemens ðonai þemesni, rezonans. iðpjovos
ilgesnës, jø virðut. árantos labiau uþlenktos. Ðio laiko-
tarpio smuikai individualûs, garsas sodrus, matinis.
Vienu Giuseppe’s Bartolomeo’aus smuiku (vad. „Il
cannone“) grieþë N. Paganini.
L: Hill W. H. The violin makers of the Guarneri family. L., 1931; Lütgen-
dorff W. L. Die Geigen- und Lautenmacher vom Mittelalter bis zur Ge-
genwart. F/M, 1968. Jonas Klimas
Guarneri kvartetas, JAV styg. kvartetas. Susibûrë
1964 Vermonte. ∆ nariai: A. Steinhardtas (I sm.),
J. Dalley’s (II sm.), M. Tree (altas), D. Soyeris (vè.).
1965 koncertavo Europoje. 1970 Londone surengë vi-
sø L. van Beethoveno kvartetø koncertø ciklà. Ðiuos
kvartetus áraðë á plokðteles, t. p. J. Haydnui dedikuo-
tus ðeðis W. A. Mozarto kvartetus, B. Bartóko, J. Stra-
vinskio kvartetus, su Art. Rubinðteinu – fp. J. Brah-
mso ir G. Fauré kvartetus, R. Schumanno, J. Brahmso,
A. Dvoþãko kvintetus. Ona Juozapaitienë

Guarnieri Camargo (Mozart) [Kamargas (Mocartas)
Gvarnjêris; 1907.II.1 Tiete (prie San Paulo) – 1993.I.13
San Paule], Brazilijos komp., dirigentas. Vaikystëje gar-
sëjo kaip vunderkindas (pramintas Mozartu). Mokësi
San Paule pas E. Braga’à ir A. de Sã Pereira’à (f-nas),
o kompozicijos pas L. Baldá. 1927–38 mokë skambinti
f-nu San Paulo kons-joje. 1938–40 mokësi kompozici-
jos pas Ch. Koechlinà, dirigavimo pas F. Rühlmannà
Paryþiuje. Prasidëjus II pasaul. karui, gráþo á Brazilijà.
Vienas Brazilijos MuA steigëjø (1945). 1960–64 vado-
vavo San Paulo kons-jai, nuo 1964 Santoso kons-jos
kompozicijos ir dirigavimo klasëms. Kûriniai: komið-
koji opera Pedro Malazarte (1932), 4 simf-jos (1944,
1944, 1952, 1963), Abertura concertante („Koncert.
uvertiûra“, 1942), Suita Brasiliana („Brazil. siuita“,
1950), 5 koncertai f-nui (1931, 1946, 1964, 1967, 1970),
2 koncertai sm. (1940, 1953), 3 styg. kvartetai (1932,
1944, 1962), 6 sonatos sm. ir f-nui (1930, 1933, 1950,
1956, 1959, 1965), kamer. kûriniai, sonatinos ir pjesës
f-nui, ~70 solo dainø. Jonas Klimas
Gubaidùlina Sofija [Ñîôèÿ Àñãàòîâíà Ãóáàéäóëèíà;
g. 1931.X.24 Èistopolyje], totoriø kompozitorë. 1954
baigë Kazanës, 1959 Maskvos kons-jà (komp. pas
N. Peiko ir V. Ðebalinà). Rusø avangard. muzikos kû-
rëja, priskiriama A. Schittke’s, E. Denisovo, V. Silvest-
rovo kûrëjø kartai. Nuo 1991 gyvena ir dirba Vokieti-
joje. Sukûrë operà oratorijà baletà Prayer for the Age
of Aquarius („Malda Vandenio amþiui“, 1991), bale-
tus Áåãóùàÿ ïî âîëíàì („Bëganti bangomis“, 1962),
Medea-Landschaften („Medëjos peizaþai“, 1992); ora-
torijà Laudatio pacis („Taikos paðlovinimas“, 1975),
kantatas Íî÷ü â Ìåìôèñå („Naktis Memfyje“, 1968),
Ðóáàÿò („„Rubajatas“, 1969), Perception („Suvokimas“,
1983), Ïîñâÿùåíèå Ìàðèíå Öâåòàåâîé („Dedikacija
Marinai Cvetajevai“, 1984), Ñòóïåíè („Laiptai“, 1972),
koncertà fagotui ir þemiems styg. (1978), koncertà
simf. orkestrui ir dþiazo ansambliui, Introitus (koncer-
tas f-nui ir kamer. ork., 1978), Offertorium (koncertas
sm. ir ork., 1980–86), simfonijà Ñëûøó... óìîëêëî...
(„Girdþiu... nutilo...“, vok. Stimmen... Verstummen...,
1986), koncertus vè. ir ork., fl. ir ork. (1994), kvartetà 4
fleitoms (1979), 4 styg. kvartetus (1979, 1987, 1987,
1994), Sonnengesang vè. solo, muðamiesiems ir kamer.
chorui („Saulës giesmë“, 1997), kamerinës muzikos áv.
instr. ansambliams, chorø, muzikos kino filmams. Pav.
Adeodatas Tauragis
Gùèas Rimantas [g. 1942.VIII.22 Kaune], liet. muzi-
kologas, muz. kritikas, vargonø restauratorius. 1965
baigë Lietuvos kons-jà (J. Èiurlionytës kl.). 1965–66
Lietuvos kompozitoriø s-gos konsultantas. 1966–72
dirbo Teatro ir muzikos muziejuje. 1972 prie Pamin-
klø restauravimo v-bos (vëliau Respublikinis kultûros
paminklø restauravimo trestas) ákûrë vargonø restau-
ravimo dirbtuvæ (nuo 1991 valst. ámonë, nuo 1993 –
UAB „Vilniaus vargonø dirbtuvë“), jai vadovauja (nuo
1991 direktorius). Pagal ∆ projektus ir ∆ vadovauja-
ma dirbtuvë suremontavo, restauravo, perstatë ir pa-
gamino naujø ~30 vargonø. Tarp kitø restauruoti –
Kauno arkikatedroje bazilikoje, Tytuvënuose, Skaud-
vilëje, Adakave, Ðeðuoliuose, Panevëþyje, Dotnuvoje,
Këdainiuose, Telðiuose, Rusijoje (Peterhofe ir Maskvo-
je), rekonstruoti – Vilniuje, Ðiluvoje, nauji – Vilniuje,
Gudavièius
"&%
Kaune, Nidoje, Kernavëje. 1997 ∆ suteikta aukðèiau-
sios kategorijos restauravimo technologo (vargonai)
kvalifikacija. Lietuvos kompozitoriø s-gos, Lietuvos
restauratoriø s-gos, Vargonø bièiuliø d-jos (Gesell-
schaft der Orgelfreunde), Tarptautinës vargonø sta-
tytojø asociacijos (International Society of Organbuil-
ders) narys. Lietuvos kultûros m-jos Vargonø ekspertø
k-jos pirmininkas (nuo 1970). 1987–90 SSRS Vargoni-
ninkø ir vargonø meistrø d-jos pirmininkas (su O. Jan-
èenka). 1997–98 Lietuvos nacionalinio radijo ir tele-
vizijos Tarybos pirmininkas. Paraðë straipsniø muzikos
istorijos, vargonø statybos ir istorijos, folkloro klausi-
mais. Radijo ir televizijos laidø, polit. feljetonø auto-
rius. Apraðë didþiàjà dalá Lietuvos vargonø, sudarë
pirmàjá Lietuvos paminkl. vargonø sàraðà. Vaidino kino
filmuose. Uþraðë >1000 liet. liaudies dainø. Pav.
Eglë Stasiukaitienë
g¾das, liet. liaudies muz. instrumentas – kratomasis idio-
fonas. Ant dviðakos lazdos vieno arba abiejø galø spi- Sofija Gubaidulina
raliðkai uþvyniota viela arba sausa kadagio ðaknis. Mo-
suojant arba kratant lazdà, kyla dþerþgiantys, ûþiantys
garsai, panaðûs á sirenos. Manoma, kad ∆ vartotas giri-
ninkø, pamiðkës gyventojø kaip signal. instrumentas.
Dabar vartojamas folkloro ansambliø. Arvydas Karaðka
Gùdas Povilas [g. 1946], liet. dainininkas (tenoras).
1968 debiutavo Èikagos Lyrinëje operoje. Dainavo Ra-
vinios ir Grant parko koncertuose, operø spektakliuose
(R. Leoncavallo „Pajacai“, G. C. Menotti Amahl,
G. Puccini Tosca, G. Verdi „Traviata“ ir kt.). 1973 Èi-
kagos Operos Co. sukûrë Rodolfo 2 vaidmená. 1983
dainavo Èikagos simf. orkestro atliktoje R. Wagnerio Rimantas Guèas
operoje „Niurnbergo meisterzingeriai“. Birutë Þalalienë
Gudãuskienë, Nasvytytë, Giedra [g. 1923.VII.10 Kau-
ne], liet. kompozitorë, etnomuzikologë. 1935–42 studi-
javo Kauno kons-joje (f-no kl.). 1940–43 akompana-
vo D. Nasvytytës modernaus ðokio studijoje ir Kauno
radiofone. 1944 pasitraukë á Vokietijà. Dresdene mo-
kësi kompozicijos (pas von Degenà). 1948 persikëlë á
JAV. 1952 baigë Roosevelto un-tà Èikagoje (studija-
vo muz. teorijà ir kompozicijà). Kalifornijos un-te Los
Andþele studijavo moderniàjà muzikà. Santa Moni-
koje vadovavo lituanist. m-los chorui, dëstë muzikà.
Sukûrë >70 kûriniø, tarp jø – sonata, variacijos „Pa- Giedra Gudauskienë
svarstyk, antele“, „Suktinis“, „Ðaltyðius“ (visi iðl. 1978),
siuita „Los Andþelo vaizdai“ f-nui (orkestruota, iðl.
1984), siuita 2 vè. ir f-nui, „Trys lietuviø patarliø im-
presijos“ f-nui ir muðamiesiems (iðl. 1980), ~50 dai-
nø, dramos spektakliø muzikos. ∆ kûriniø koncertai
surengti Èikagoje (1957, 1975, 1985) ir Santa Moni-
koje (1974), Vilniuje (2000, festivalyje „Sugráþimai“).
Uþraðë liet. liaudies dainø, raudø, giesmiø. Paraðë stu-
dijas apie liet. laidotuviø giesmes ir liet. vestuves, JAV
m-loms – apie liet. liaudies dainas (anglø k.). Lietu-
vos d. kun-ðèio Gedimino V laipsnio ordinas 1998. Pav.
Arvydas Karaðka
Gudåvièius Juozas [1873.I.13 Skliausèiuose (Jurbar-
ko rj.) – 1939.XI.12 Niurkoniuose (Panevëþio rj.)], liet.
komp., kapelmeisteris, choro dirigentas. 1899 baigæs
Varðuvos muz. in-tà (kapelmeisteriø kl.), dar mokësi
A. Butkevièiaus vargonø klasëje, dirbo kar. orkestrø
kapelmeisteriu Gargþduose, Kretingoje, Kaune. Nuo
Gudelis
"&&
1904 (su pertraukomis) Palangoje dirigavo puè. orkest-
rams vasaros koncertuose. 1906 Kaune ákûrë „Dainos“
d-jos vaikø chorà, dalyvavo liet. vakaruose. 1910–11
dëstë Naujalio vargonininkø ir choro dirigentø kur-
suose. Vargonininkavo, mokytojavo, vadovavo savo pa-
ties ákurtiems chorams, puè. orkestrams Skliausèiuo-
se, Nemakðèiuose, Erþvilke, Tauragëje ir kitur. 1918
Panevëþyje ákûrë privaèià muz. m-là (veikë iki 1919),
joje dëstë. 1919 Marijampolëje ákûrë pirmàjá Lietu-
vos kariuomenës orkestrà. 1919–26 Lietuvos kariuo-
menës kapelmeisteris. 1927–29 mokytojavo Tauragës
mkt. seminarijoje, komerc. m-loje, vadovavo chorams.
1929–39 vargonininkavo Paástryje (Panevëþio rj.),
Skliausèiuose, Panevëþyje. Sukûrë 22 solo ir choro dainas,
51 baþn. giesmæ, Requiem (neiðliko), pjesiø f-nui, kûriniø
(marðø, fantazijø, pyniø, ðokiø, signalø) puè. orkest-
rui. Surinko ir harmonizavo liet. liaudies dainø (48),
ðokiø. Iðleido dainø ir giesmiø rinkiniø (1912, 1920,
1928, 1932), iðspausdino straipsniø apie muzikà.
L: Miknevièius M. Pirmasis mûsø kapelmeisteris // KB 1973. Nr. 1; Ar-
minas A. Lietuviðkos choro literatûros uþuomazgos ir raidos bruoþai.
V., 1984. guerriero (it., AN) – karingai.
Arvydas Karaðka
Gudìlis Regimantas [g. 1944.III.27 Dubënuose (Ðiau- Guézec Jean-Pierre [Þanas Pjeras Gezêkas; 1934.VIII.29
liø rj.)], liet. choro dirigentas. Socialiniø mokslø dr.
(1993). 1967 baigë Lietuvos kons-jà (K. Kavecko ir
K. Griauzdës kl.). 1966–73 Vilniaus inþinerinio staty-
bos in-to choro „Gabija“ dirigentas. 1973–95 dëstë Lie-
tuvos MuA Klaipëdos f-tuose, nuo 1995 dësto Klai-
pëdos un-to Menø f-te; doc. (1981). Paraðë vadovëlius
aukðtosioms m-loms: „Vakarø Europos chorinë lite-
ratûra“ (1992), „Rytø Europos chorinë literatûra“
(1993), „Lietuvos chorinë literatûra“ (1998), paskel-
bë muz. straipsniø ir recenzijø, skaitë metodiniø pra-
neðimø tarpt. konferencijose Lietuvoje ir uþsienyje.
Ona Juozapaitienë
Güden Hilde [Hildë Giùden; 1917.IX.15 Vienoje –
1988.IX.17 Klosternoiburge], Austrijos dainininkë
(sopranas). Dainavimà, skambinimà f-nu ir ðoká stu-
dijavo Vienos muzikos ir vaizduojamojo meno akade-
mijoje. Debiutavo 1939 Ciûriche (Cherubino). Nuo 1942
Miuncheno, 1946 Vienos valstybës operos, 1947–51
Milano teatro LS, 1952–66 Niujorko teatro MO solistë.
Gastroliavo P. ir Ð. Amerikos, Europos ðalyse, daina-
vo Edinburgo, Glaindborno festivaliuose. Vaidmenys:
Aminta, Gilda, Despina, Ilja, Marguerite, Susanna,
Sophie 2. Rûta Prusevièienë
gudòkas (rus. ãóäîê), sen. rusø muz. instrumentas –
stryk. chordofonas. Medinis korpusas skaptuotas ar-
ba klijuotas, ovalus arba kriauðës formos (kartais su
álinkimais per vidurá). Kaklelis trumpas, be padalø, su
tiesia arba ðiek tiek atlenkta galvute. Dengtë plokð-
èia, su rezonans. iðpjovomis. ∆ bûdavo 300–800 mm
ilgio. Turëjo 3, reèiau 4 stygas, suderintas kvartomis
arba kvintomis. ∆ strykas lanko formos. Muzikantas
∆ grieþdavo stovëdamas (∆ áremdavo á krûtinæ) arba
sëdëdamas (∆ laikë vertikaliai, árëmæs kelá á korpusà
arba ∆ suspaudæs tarp keliø). Melodijà grieþdavo
pirmàja styga, kitomis kaip burdonu. Tembras kimus,
duslus, gergþdþiantis. Gudoku skomorochai grieþda-
vo ðokius, dainas, pritardavo dainoms. Vartotas an-
sambliuose su domra, guslëmis ir kt. instrumentais.
Iðnyko XIX a., 1900 rekonstruotas. Antanas Auðkalnis
Guédron Pierre [Pjeras Gedrònas; g. apie 1570 Ðato-
dene (Ero ir Luaro dep.), m. 1619 ar 1620 Paryþiuje],
pranc. kompozitorius. 1585 kardinolo Gizos kapelos
giesmininkas. 1588 karaliaus Henriko IV kapelos dai-
nininkas, 1590 dainavimo mokytojas, 1601–13 kom-
pozitorius. Nuo 1613 Liudviko XIII rûmø kapelos in-
tendantas. ∆ iðgarsëjo rûmø arijomis (air de cour) ir
rûmø baletais (ballet de cour). ∆ sukûrë 11 baletø, tarp
jø – Ballet d’Alcine („Alkionës baletas“, 1610), Ballet
du Triomphe de Minerve („Minervos triumfo baletas“,
1615), Ballet de la Délivrance de Renaud („Renand ið-
laisvinimo baletas“, 1617) ir kt. Violeta Tumasonienë
Guerrero Francisco [Franciskas Gerêras; 1528.X(?).4
Sevilijoje – 1599.XI.8 ten pat], isp. kompozitorius. Mo-
kësi pas brolá Pedro ir C. de Moralesà. 1542–46 gie-
dojo Sevilijos katedros chore. 1546–49 Chaeno kated-
ros kapelmeisteris. Nuo 1549 vël gyveno Sevilijoje;
1588–89 kaip maldininkas keliavo á Jeruzalæ. Sukûrë
18 miðiø, ~150 motetø ir kitø baþn. kûriniø, ~100 gies-
miø ir dainø. Jonas Klimas
Diþone – 1971.III.9 Paryþiuje], pranc. kompozitorius.
1953–63 studijavo Paryþiaus kons-joje pas O. Messiae-
nà, D. Milhaud ir J. Rivier. 1969–71 dëstë Paryþiaus
kons-joje. 1963 Berkðyre laimëjo muzikos centro kom-
pozicijos prizà, 1968 Didájá SACEM prizà. Vartojo pu-
antilistinæ technikà, vizualinio meno elementus, erd-
viná muzikos sprendimà, spalvø efektus, iðgaunamus
beþodþiu (foneminiu) dainavimu. Þymiausieji kûriniai:
Suite pour Mondrian orkestrui („Siuita Mondrianui“,
1962), Architectures colorées 15 instrumentø („Spal-
vingos architektûros“, 1964), Reliefs polychromés 12
balsø chorui („Daugiaspalviai reljefai“, 1969), Cou-
leurs juxtaposées II sopranui ir tenorui („Priderintos
spalvos“, 1971). Violeta Tumasonienë
Guglielmi Pietro Alessandro [Pjetras Alesandras Gul-
jêlmis; 1728.XII.9 Masoje – 1804.XI.19 Romoje], it.
komp., kapelmeisteris. Apie 1746–54 mokësi pas
Fr. Durante Neapolio, Ðv. Marijos Loretietës kons-joje.
Vëliau gyveno ir kûrë Neapolyje, 1764–67 Venecijoje.
1767–72 dirbo Londono karal. teatre. 1772–76 gyveno
Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Turine, Milane, 1776–
93 Neapolyje. Nuo 1793 Ðv. Petro bazilikos, nuo 1797
Ðv. Lauryno baþnyèios Romoje kapelmeisteris. Buvo
Romos Ðv. Cecilijos akademijos ir Neapolio nac. in-
to narys. Priklausë Neapolio kompozitoriø m-lai. Su-
kûrë ~90 operø (daugiausia opera buffa), intermezzo,
farsø, ~20 kantatø (daugiausia pasaulietiniø) ir ora-
torijø, Requiem, 2 ofertorijus, 2 Magnificat, 3 Miserere,
Te Deum, motetø, kamer. muzikos. Jonas Klimas
Guglielmi (Guglielmini) Pietro Carlo [Pjetras Karlas
Guljêlmis (Guljelminis); g. apie 1763 Neapolyje ar Ro-
moje, m. 1817.II.21 Neapolyje], it. dainininkas (teno-
ras), kompozitorius. Pietro Alessandro ∆ sûnus. Apie
1782 pradëjo mokytis Neapolio Ðv. Marijos Loretie-
tës kons-joje. Manoma, kad 1794 gyveno, kûrë Mad-
ride ir Lisabonoje. 1797–1807 gyveno Neapolyje, 1807
Paryþiuje, 1808 Lisabonoje, 1809–11 Londone. 1811
gráþo á Neapolá, nuo 1814 buvo Masos kun-ðèio rûmø

kapelmeisteris. Sukûrë ~40 operø (daugiausia opera
buffa), oratorijà La distruzione di Gerusalemme („Je-
ruzalës sugriovimas“, 1803). Jonas Klimas
Gui Vittorio [Vitorijus Gùjis; 1885.IX.14 Romoje – Guiraud Ernest [Ernestas Girò; 1837.VI.23 N. Orlea-
1975.X.17 Florencijoje], it. dirig., kompozitorius. Mo-
kësi Romos Ðv. Cecilijos akademijoje. Baigë Romos
un-tà (Humanitar. mokslø f-tà). Debiutavo 1907 Ro-
moje, 1923 – Milano LS. 1925–27 Turino teatro diri-
gentas. 1928 iðvyko á Florencijà, ákûrë orkestrà (vë-
liau „Teatro Communale“ orkestras) ir iki 1943 jam
vadovavo. 1933 surengë festivalá „Florencijos gegu-
þë“ ir iki 1936 jam vadovavo. Ðiuose festivaliuose di-
rigavo G. Verdi Luisa Miller, G. L. Spontini La Vesta-
le, L. Cherubini „Medëjà“, Chr. W. Glucko „Armidæ“.
1938 Londono CG teatre dirigavo it. operas (1952
V. Bellini „Normà“). 1949–65 dirigavo Glaindborno
ir Edinburgo festivaliuose. Gastroliavo daugelyje ða-
liø. Daug operø áraðë á plokðteles. Sukûrë simf. po-
emà Giulietta e Romeo („Dþuljeta ir Romeo“, 1902),
operà David („Dovydas“, past. 1907 Romoje), kanta-
tà, dainø. Paraðë muz. kritikos darbø. Danutë Mekaitë
Guido Aretino, Guido d’Arezzo, it. muzikos teoreti-
kas ↑ Gvidas Arecietis.
Guilbert Yvette [Ivetë Gilbêr; 1867.I.20 Paryþiuje –
1944.II.2 Provanso Ekse], pranc. ðansonjë. Vaidino Pa-
ryþiaus varjetë teatruose. 1890 debiutavo kaip daini-
ninkë. Turëjo lankstø, minkðtà balsà. Sukûrë savità,
vad. amþiaus pabaigos daineliø (chanson de fin de
siêcle) þanrà ir verþlø, grotesku ir aðtrokomis intonaci-
jomis pagrástà stiliø (vad. Yvette’s amplua). Viena pir-
møjø scenoje pradëjo dainuoti pranc. liaudies dainas
(daugumà aranþavo G. Ferrari). Gastroliavo daugely-
je ðaliø (Austrijoje, D. Britanijoje, JAV, Italijoje, Vo-
kietijoje). Daug ∆ portretø ir karikatûrø sukûrë daili-
ninkas H. de Toulouse Lautrecas. Danutë Mekaitë
Guillou Jean [Þanas Gijù; g. 1930.IV.18 Anþë], pranc.
vargonininkas, kompozitorius. 1954 baigë Paryþiaus
kons-jà (M. Duruflé, O. Messiaeno, M. Dupré moki-
nys). Gastroliavo JAV, Kanadoje, Europos ðalyse. Nuo
1963 dirbo vargonininku Ðv. Eustachijaus baþnyèioje
Paryþiuje. Vienas þymiausiø ðiuolaik. vargonininkø.
Sukûrë instrumentinës (styg. orkestrui, koncertø var-
gonams, f-nui), vokal. instrumentinës (oratorija, kûri-
niai balsui ir vargonams, balsui ir orkestrui) muzikos
kûriniø. Áraðë daug plokðteliø, tarp kuriø þymiausia
serija „Prospective 21e siêcle“ („XXI amþiaus kata-
logas“). Danutë Mekaitë
Guilmant Félix Alexandre [Feliksas Aleksandras
Gilmånas; 1837.III.12 Bulonëje – 1911.III.29 Medo-
ne (netoli Paryþiaus)], pranc. vargonininkas, komp.,
pedagogas. Vargonuoti mokësi pas tëvà, vëliau Briu-
selyje pas J. N. Lemmens’à. Iki 1901 vargonininkavo
Paryþiuje; pirmas grieþë Paryþiaus Dievo Motinos ka-
tedros vargonais. Koncertavo; gastroliavo daugelyje
V. Europos ðaliø, JAV, Kanadoje. 1894 ásteigë (su ki-
tais) Paryþiuje „Schola cantorum“ (mokë vargonuoti).
Nuo 1896 Paryþiaus kons-jos profesorius. Iðleido (su
A. Pirro) vargonø muzikos antologijà (1898–1914,
10 t.), áv. tautø (pranc., vok., ol., isp., it., anglø) seno-
vinës vargonø muzikos rinkiniø. Iðugdë daug muzikø:
Gulda
"&'
N. Boulanger, J. Bonnet, M. Dupré, G. Jacobà. Paraðë
neoromantinio stiliaus kûriniø vargonams, tarp jø 8
sonatas. Danutë Mekaitë
ne (JAV) – 1892.V.6 Paryþiuje], pranc. komp., peda-
gogas. Prancûzijos in-to narys (1891). Studijavo Pary-
þiaus kons-joje pas A. Fr. Marmontelá (vargonai) ir
J. Halévy (kompozicija). 1859 laimëjo Romos premi-
jà. Nuo 1876 Paryþiaus kons-joje dëstë harmonijà,
1880–92 dar ir kompozicijà. Sukûrë reèitatyvus G. Bi-
zet operai Carmen, sudarë G. Bizet „Arlietës“ II siui-
tà, instrumentavo J. Offenbacho operà „Hoffmanno
pasakos“, paraðë instrumentuotës vadovëlá. Kûriniai:
8 operos, tarp jø – Le roi David („Karalius Dovydas“,
past. apie 1852), Sylvie (1864), Piccolino (1876); bale-
tas, 2 kantatos (1859, 1860), 2 ork. siuitos (1871, 1886);
koncert. uvertiûra (1874), koncert. Allegro f-nui ir or-
kestrui (1885), simf. poema (1887), kûriniai f-nui. ∆
Friedrich Gulda
mokiniai buvo C. Debussy, P. Dukas, E. Satie, J. Du-
rand’as. Jonas Klimas
Gulåkas-Artemòvskis Semionas [1813.II.16 Gorodið-
èëje (Èerkasø sr.) – 1873.IV.17 Maskvoje], ukr. daini-
ninkas (baritonas), kompozitorius. Kaip dainininkas
debiutavo 1841 Florencijos operos teatre. 1842–64 dai-
navo Sankt Peterburgo rusø operos trupëje, 1864–65
Maskvos DT. Vaidmenys: Ruslanas, Neþinomasis
(A. Verstovskio „Askoldo kapas“), Masetto (W. A. Mo-
zarto Don Giovanni). Sukûrë operà Çàïîðîæåöü çà
Äóíàåì („Zaporoþietis uþ Dunojaus“, 1863, Lietuvoje
past. 1955), vodevilá Íi÷ íàïåðåäîäíi Iâàíà Êóïàëà („Jo-
niniø naktis“, 1853), romansø, dainø. Kazys Jasinskas
Gulbenkiåno fòndas, org-ja Portugalijoje, remianti
menus, mokslà ir ðvietimà. ∆ ásteigtas 1956, iðpildant
menø gerbëjo ir filantropo C. S. Gulbenkiano (1869–
1955) valià. Bûstinë Lisabonoje. ∆ skiria lëðas jauni-
mo muz. lavinimui, ðiuolaik. muzikos propagavimui,
naujø kûriniø uþsakymams þymiausiems kompozito-
riams, remia muzikologinius projektus, klasik. ir ðiuo-
laikinës muzikos áraðus ir kt. Ðio fondo simf. orkestras,
2 chorai ir baleto trupë nuolat koncertuoja Portugali-
joje ir kt. ðalyse. ∆ rengia jaunimo ir pedagogø meist-
riðkumo kursus. Ona Juozapaitienë
Gulda Friedrich [Frydrichas Gùlda; 1930.V.16 Vieno-
je – 2000.I.27 Veisenbache], Austrijos pianistas, kom-
pozitorius. 1937–42 mokësi pas F. Pozofsky. 1947 baigë
Vienos MuA; mokësi B. Seidlhoferio f-no ir J. Marxo
teorijos klasëje. 1946 Þenevos tarpt. pianistø konkurso
I premija. Po debiuto Niujorko Carnegie Hall (1950)
iðgarsëjo kaip vienas þymiausiø XX  a. pianistø. Gast-
roliavo Europoje, JAV ir P. Amerikoje. Kearntene
ásteigë Tarpt. vasaros muzikos forumà ir iki 1971 jam
vadovavo. ∆ garsus W. A. Mozarto, L. van Beethove-
no, C. Debussy ir M. Ravelio kûriniø interpretuoto-
jas. Jam bûdinga lanksti frazuotë, preciziðka ritm. pul-
sacija, dideli dinam. kontrastai. Nuo 5 d-meèio grojo
dþiazà (solo ir su ansambliais). 6 d-meèio pr. ásteigë
„Euro-Jazz Orchestra“. Nuo 8 d-meèio grojo vad. gry-
nàjá dþiazà (daþnai su Ch. Corea). Programose jungë
klasik. ir dþiazo muzikà. Rengë hepeningus, vad. vie-
ðàsias meditacijas (daþnai kviesdavo kitus artistus, pvz.,
dainininkæ U. Anders). Kûryboje ryðki dþiazo átaka.
Gulegina
"'
Kûriniai tradic. formø. Meditacijose ryðku avangardiz-
mo apraiðkos. Sukûrë Music for 4 Soloists and Band
(„Muzika 4 solistams ir ork.“, 1971), 2 koncertus f-nui
ir ork. (1972); Concertino for Players and Singers („Kon-
certino instrumentininkams ir dainininkams“, 1972);
Concerto for Ursula (balsui, styg., muð. ir vargonams,
1981), kamer. kûriniø – Suite and Other Pieces („Siuita
ir kitos pjesës“, 1971), Blues Fantasy („Bliuzo fantazi-
ja“, 1971), Meditation III (1971) ir kt. Pav. Jonas Klimas
Gulêgina Marija [Ìàðèÿ Àãàñîâíà Ãóëåãèíà; g.
1959.VIII.9 Odesoje], rusø dainininkë (sopranas). Stu-
dijavo Odesoje. Nuo 1983 Baltarusijos OT solistë.
1984 Glinkos vokalistø konkurse laimëjo I premijà.
Tarpt. vokalistø konkursuose Rio de Þaneire (1985) ir
Èaikovskio Maskvoje (1986) laimëjo III premijà. 1987
dainavo Milano LS, 1990 Niujorko MO teatruose. Nuo
1990 gyvena Hamburge. Vaidmenys: Amelia 2, Liza,
Maddalena, Odabela, Santuzza, Tosca. Ona Juozapaitienë
Guliõkas Vladas [1913.IV.27 Padotnuvyje (Këdai-
niø rj.) – 1983.III.31 Vilniuje], liet. vargonininkas. Mo-
Arnoldas Gurinavièius
kësi globojamas kun. prof. F. Kemëðio. Privaèiai mo-
kësi pas komp. A. Budriûnà. 1942 baigë Kauno kons-jà
(vargonø kl.). Dëstë Kauno muz. m-lose; vargoninin-
kavo Kauno arkikatedroje bazilikoje, kitose Lietuvos
baþnyèiose, nuo 1978 – Vilniaus Ðv. Petro ir Povilo baþ-
nyèioje. Arvydas Karaðka
Gulli Franco [Frankas Gùlis; g. 1926.IX.1 Trieste], it.
smuikininkas. Studijavo Triesto kons-joje ir Sienos
MuA. Nuo 1933 rengia solinius koncertus, nuo 1947
koncertuoja su pianiste E. Cavallo ir nuo 1960 su „Italø
styg. trio“ (smuikininkas B. Giuranna ir violonèelinin-
kas G. Caramia). 1959 pirmasis XX a. atliko N. Paga-
nini V koncertà smuikui. Nuo 1964 Sienos MuA pro-
fesorius. 1971–72 dirbo Liucernos kons-joje. Nuo 1972
Indianos un-to Blumingtone profesorius.
Rûta Prusevièienë
Gullin Lars Gunnar Victor („Lasse“) [Larsas Guna-
ras Viktoras Gùlinas; pravardë „Lasis“; 1928.V.4 Got-
lande – 1976.V.17 Viseferde], ðvedø moderniojo dþia-
zo saksofonininkas, komp., vienas garsiausiø dþiazo
muzikantø Europoje. Mokësi groti klarnetu, f-nu, muz.
teorijos Gotlande, baigë MuA Stokholme. Nuo 1951
grojo A. Domneruso ansamblyje. 1953 subûrë savo an-
samblá. Grojo su L. Konitzu, J. Moody’u, C. Brownu,
Z. Simsu, Ch. Bakeriu. 6 d-metyje sukûrë þymiausias
savo kompozicijas. Jûratë Kuèinskaitë
gumìlë, liet. liaudies muz. instrumentas (gnaibomasis
chordofonas). Vienas ∆ galas sukandamas (nelieèiant
lûpomis), kitas átempiamas pirðtais. Kitos rankos pirð-
tu styga gnaiboma. Kaitant stygos átampà, skamba áv.
aukðèio garsai. Rezonatorius ­ burna. Nuo XX a. pr.
∆ (vietoje aðuto) vaikai skambina improvizacijas, dai-
nø, ðokiø melodijas. Arvydas Karaðka
Günther Julius [Julius Giùnteris; 1818.III.1 Getebur-
ge – 1904.III.22 Stokholme], ðvedø dainininkas (te-
noras), pedagogas, choro dirigentas. Ðvedijos MuA na-
rys (1854). Dainuoti mokësi pas tëvà. 1838 debiutavo
Ðvedijos karaliðkojoje operoje (Fra Diavolo); 1839–
56 ðio teatro solistas. 1846–47 mokësi Paryþiuje pas
M. Garc²a’à. 1850–62 dëstë Karaliðkojoje operos m-loje,
1858–1902 Stokholmo kons-joje; prof. (1864). Vaid-
menys: Edgardo, Maxas, Narciso, Pollione ir kt.
Ona Juozapaitienë
Gurìvièius Kostas [1898.I.23 Geisteriðkëse (Vilkavið-
kio rj.) – 1990.IX.12 Marijampolëje], liet. choro ir or-
kestro dirig., pedagogas. Nuo 1919 Marijampolëje mo-
kësi dirigavimo pas J. Bendoriø. Vëliau vadovavo
mëgëjø chorams, dëstë muzikà ir dainavimà kunigø
Marijonø bei Rygiðkiø Jono g-jose, bûrë chorus. 1924
Lietuvos dainø ðventës Kaune jungtinio choro diri-
gentas. Mokydamasis Klaipëdos muz. m-loje, dalyva-
vo Klaipëdos kr. Giedotojø d-jos veikloje, bûrë liet.
chorus. 1930–33 Valstybës orkestro valtornininkas.
1933–39 dëstë Vilkaviðkio g-joje, vadovavo chorams
ir puè. orkestrui, nuo 1939 ir pokario metais muzikos
mokytojas, chorø ir orkestrø vadovas Marijampolëje.
Boleslovas Zubrickas
Guriliòvas Aleksandras [Àëåêñàíäð Ëüâîâè÷ Ãóðè-
ë¸â; 1803.IX.4 Maskvoje – 1858.VIII.30 ten pat], rusø
komp., pianistas. Vienas rusø buit. romanso kûrëjø.
Baudþiauninko muzikanto sûnus; 1831 nuo baudþia-
vos atleistas. Muzikos já mokë tëvas ir, spëjama, J. Fiel-
das, I. Geniszta. Bendravo su A. Varlamovu, grojo
kun-ðèio N. Golycino styg. kvartete, vertësi muzikos
pamokomis. Sukûrë ~90 romansø ir dainø, tarp jø –
Ìàòóøêà-ãîëóáóøêà („Motinëlë balandëlë“), Êîëî-
êîëü÷èê („Varpelis“), Âü¸òñÿ ëàñòî÷êà („Skrieja kregþ-
dutë“), Ðàçëóêà („Iðsiskyrimas“), kûriniø f-nui (fanta-
zija G. Donizetti operos Lucrezia Borgia temomis,
variacijos A. Aliabjevo, A. Varlamovo temomis, mazur-
kos, polkos, valsai). Kûriniai melodingi (melodika kar-
tais deklamacinë), elegiðki, svajingi. Adeodatas Tauragis
Gurinåvièius Arnoldas [g. 1954.II.28 Staðkûniðkyje
(Anykðèiø rj.)], liet. kontrabosininkas. 1978 baigë Lie-
tuvos kons-jà (V. Sereikos kl.). 1973 laimëjo I premi-
jà Lietuvos jaunøjø atlikëjø konkurse. 1975–87 grojo
Lietuvos kamer. orkestre. Nuo 1987 groja Lietuvos
nac. simfoniniame orkestre; nuo 1992 kontrabosø gru-
pës koncertmeisteris. 1993–96 dëstë Lietuvos MuA.
Grieþia kamer. ansambliuose „New Lithuanian Trio“,
„Ex tempore“, „Saga Duo“; su jais koncertuoja Lie-
tuvoje ir uþsienyje. Nuolat groja su Vilniaus styginiø
kvartetu. 1993 surengë pirmàjá Lietuvoje soliná kon-
traboso koncertà. Pav. Ona Juozapaitienë
Gurlitt Cornelius [Kornelijus Gùrlitas; 1820.II.10 Al-
tonoje (prie Hamburgo) – 1901.VI.17 ten pat], vok.
komp., vargonininkas. Mokësi Altonoje pas J. Rei-
necke, Kopenhagoje pas J. Hartmannà ir C. Weyse.
1841–45 dëstë muzikà Hirðholme (netoli Kopen-
hagos). 1864–98 vargonininkavo Altonoje, 1879–87
dar ir dëstë Hamburgo kons-joje. Garsëjo kaip fp. mi-
niatiûrø kûrëjas. Sukûrë 2 operetes, oratorijà (1888),
kûriniø f-nui 2 ir 4 rankoms, tarp jø – Jugendalbum
(„Albumas jaunimui“), Mimosen („Mimozos“),
Albumblätter („Albumo lapeliai“), sonatø smuikui,
fp. trio, styg. trio, styg. kvartetà, uvertiûrà, simfonije-
tæ, solo ir choro dainø. Birutë Þalalienë
Gurlitt Wilibald [Vilibaldas Gùrlitas; 1889.III.1 Dres-
dene – 1963.XII.15 Freiburge], vok. muzikologas. Hei-
delbergo ir Leipcigo un-tuose studijavo muzikologi-
jà, filosofijà ir istorijà. Buvo H. Riemanno asistentu

Leipcigo un-to Muzikos tyrimo in-te. 1920–50 dëstë
Freiburgo un-te; prof. (1929), vadovavo (su 1937–45
pertrauka) savo paties ákurtam Muzikologijos in-tui;
be to, skaitë paskaitas Berno (1946) ir Bazelio (1955–
56) un-tuose. Nuo 1950 Mainco Mokslo ir meno aka-
demijos narys. Vid. amþiø isp. muzikos atlikimo sen.
muzikos instrumentais iniciatorius. Stengësi atkurti se-
nuosius vargonø statybos principus. Kartu su vargonø
meistru O. Walckeriu atkûrë (1921) pagal XVII a. ap-
raðymà vad. M. Praetorius’aus vargonus. Paraðë darbø
apie vargonø menà ir XVI–XVIII a. vok. muzikos is-
torijà, monografijø, paskelbë sen. muzikos publikaci-
jø. Redagavo H. Riemanno muz. þodyno personalijø
12-à leidimà (1959–61, t. 1–2) ir þrn. „Archiv für Mu-
sikwissenschaft“ („Muzikologijos archyvas“, 1952–63).
Miglë Rukðënienë
Gurtu Trilok [Trilokas Gùrtas; g. 1951.X.30 Bombëju-
je], indø dþiazo ir fusion perkusininkas. Mokësi groti
tabla pas A. Karimà ir A. J. Thirkwà. Nuo 1973 grojo
su áv. Europos dþiazo muzikantais. 1976 persikëlë á
Niujorkà, kur grojo su Ch. Mariano, Don Cherry’u,
L. Konizu. 1984 buvo ansamblio „Oregon“ narys. 9
d-metyje gastroliavo ir su J. McLaughlinu, grojo due-
tu su N. Vasconcelosu, J. Garbareku. Jûratë Kuèinskaitë
Gurvin Olav [Olafas Gùrvinas; 1893.XII.24 Tiusëje –
1974.X.31 Osle], norv. etnomuzikologas. Mokësi Hei-
delberge ir Berlyne. 1928 baigë Oslo un-tà; dr. (1938).
1931–45 dirbo g-jos mokytoju, chorø dirigentu. Nuo
1937 dëstë muzikologijà Oslo un-te; prof. (1957).
1958–64 Muzikologijos in-to direktorius, 1951–70 Nor-
vegø l. muzikos in-to (dab. Norvegø l. muz. archyvas)
prie Oslo un-to vadovas. Leidiniø „Norsk folkemusikk“
bei „Studia musicologica norvegica“ iniciatorius. Ákû-
rë muzikologijos in-tà Oslo un-te, pirmasis pradëjo pub-
likuoti orig. norvegø muz. ðaltinius. Átvirtino muziko-
logijà Norvegijoje kaip universitet. disciplinà. Tyrë
XIX a. norvegø komp. (E. Griego, R. Nordraako) kû-
rybà, norvegø l. muzikà. ∆ vienas pirmøjø pritaikë fo-
tografijos technologijà garso áraðø transkripcijai.
Rimantas Astrauskas
gùslës (rus. ãóñëè), rusø liaudies muz. instrumentas –
gnaibomasis (gnaiboma pirðtais arba plektru) chor-
dofonas. Þinomi 3 ∆ tipai: sparno, ðalmo ir staèiakam-
pio pavidalo. Archajiðkiausios sparno pavidalo ∆,
R. Baltijos tautø kankliø atmaina. Tradic. ðio tipo kan-
kliø korpusas medinis, trapecijos pavidalo, plokðèia-
dugnis, iðkaltas kaltu (daþniausiai ið apaèios), nuda-
þytas juodai, rudai, kartais ir nedaþytas. Drûtgalys
nelabai ástriþas, su ilgu iðsikiðimu (kartais ilgesniu uþ
korpusà). ∆ virðut. plokðtëje yra ovalo ar kitokio pavi-
dalo iðpjovos arba koncentriðkai iðdëstytos skylutës.
Iðilgai korpuso iðtempta 6–9 stygos. Sparno pavidalo
∆, randamos ð. v. Rusijoje (Pskovo, Novgorodo, Le-
ningrado sr.), identiðkos latgaliø kuoklei, pietryèiø estø
kanelei ir vepsø kantelei. Manoma, kad sparno pavi-
dalo tipas susiklostë rusø protëviø ð. v. þemëse r. sla-
vams asimiliavus r. baltus ir finus (I t-metis). R. slavai,
VII–VIII a. paplitæ ðiuose kraðtuose, kanklëms davë
savo pavadinimà („gusli“). Sparno pavidalo ∆ neap-
tikta kitose r. slavø gyvenamose teritorijose. Ritualinë
∆ vartosena minima Novgorodo bylinose – mitolog.
personaþas Sadko (manoma ðamanas), skambindamas
Gutauskas
"'
∆, uþmigdo vandens carà. Novgorodo archeologai rado
XI–XIV a. ∆. Ðio tipo ∆ pirmàkart apraðë M. Grétry.
Iki XX a. I pusës ∆ buvo skambinama l. dainos ir ðo-
kiai. Modifikuotøjø (nuo XIX a. pab.) ∆ korpusas me-
dinis, suklijuotas, trapecijos formos, drûtgalyje nebë-
ra ilgo iðkyðulio, turi 9–12 stygø. ∆ grieþiama instr.
ansambliuose ir orkestruose, kartais solo. Rusø komp.
modifikuotosioms ∆ sukûrë kûriniø. Ðalmo pavidalo
∆ plokðèiadugnës, pusiau ovalaus medinio korpuso.
Turi 11–36 stygas (labiausiai paplitusios 22–25 stygø
∆). Manoma, kad ðio tipo ∆ yra psalteriumo modifi-
kacija. ∆ vartotos skomorochø (XI–XVIII a.); jomis
skambinama l. dainos ir ðokiai. Ðalmo tipo ∆ skambi-
na ir Pavolgio tautos. Staèiakampiø ∆ korpusas me-
dinis, plokðèiadugnis, su dangèiu. Turi 55–66 stygas.
∆ konstrukcijai átakos turëjo V. Europos klaviðiniai
muz. instrumentai. Skambinama ansambliuose ir or-
kestruose, solo. Pav.
L: Ôàìèíöûí À. Ñ. Ãóñëè – ðóññêèé íàðîäíûé ìóçûêàëüíûé èíñò-
ðóìåíòü. ÑÏá., 1890. Romualdas Apanavièius
Gustãitë Jûratë [g. 1939.VII.15 Ðakiuose], liet. muzi-
kologë. Humanitar. mokslø dr. (1993; menotyros kand. ðalmo pavidalo guslës
1981). 1959 baigë Vilniaus Tallat-Kelpðos muz. m-là
(P. Juodiðiaus kl.), 1962 – Vilniaus un-tà (þurnalisti-
kos spec.), 1971 Lietuvos kons-jà (J. Gaudrimo muz.
istorijos kl.). 1961–64 simf. orkestro „Vilnius“ smuiki-
ninkë. 1962–72 Lietuvos radijo ir televizijos redakto-
rë. Nuo 1972 dësto Lietuvos MuA; docentë (1988);
nuo 1988 Muz. istorijos katedros vedëja. Paskelbë
straipsniø apie muzikos ir poezijos sàsajas, lietuviø ir
rusø muz. istorijos ir muz. ðvietimo klausimais. Pav.
Arvydas Karaðka
Gustãitis Juozas [1912.IV.17 Londone – 1990.VII.11
Vilniuje], liet. reþ., aktorius. 1932 baigë Valstybës teat- Jûratë Gustaitë
ro vaidybos m-là, nuo 1932 ðio teatro aktorius. 1933–
34 vaidino Jaunøjø teatre. 1940–46 Vilniaus dramos
teatro aktorius, reþ., 1946–49 Klaipëdos muz. kome-
dijos teatro vyriausiasis reþisierius. 1949–52 Kauno
muz. dramos teatro vyriausiasis reþisierius. 1952–64
Lietuvos OBT vyriausiasis reþ., 1964–72 reþisierius.
1953–56 ir 1962–85 Lietuvos kons-jos dëstytojas. Ope-
rø pastatymai: A. Borodino „Kunigaikðtis Igoris“
(1952), A. Raèiûno „Marytë“ (1953), V. Klovos „Pilë-
nai“ (1956) ir „Duktë“ (1960), B. Dvariono „Dalia“
(1959), G. Verdi „Aida“ (1963). Paraðë libretus A. Ra-
èiûno operai „Marytë“, V. Klovos operoms „Vaiva“ ir Eduardas Gutauskas
„Duktë“. Ona Juozapaitienë
Gutãuskas Eduardas [g. 1937.I.1 Alytuje], liet. daini-
ninkas (tenoras). 1970 baigë Lietuvos kons-jà (Z. Pau-
lausko kl.). 1967 debiutavo Lietuvos OBT Canio vaid-
meniu; 1970–76 ðio teatro solistas. 1972–73 staþavo
Gruzijoje (pas D. Andguladzæ). Nuo 1976 Kauno muz.
teatro solistas. ∆ dainavo Maskvos, Minsko, Rygos,
Talino, Tartu, Tbilisio teatruose, Lenkijoje, Vokieti-
joje, JAV. Vaidmenys: operose – Alfredo, Almaviva 2,
Arthuras Bucklaw, Faustas 1, Lionelis, Liutauras, Ro-
dolfo 2, Turiddu ir kt., operetëse – Populescu, Leo-
poldas, Luigi Pinelli (J. Kãlmãno „Grafienë Maritza“,
Kazys Gutauskas
„Silva“, „Cirko princesë“). Pav. Tamara Vainauskienë
Gutãuskas Kazys [1909.IX.4 Katlëriðkiuose (Anykð-
èiø rj.) – 1995.X.10 Vilniuje], liet. dainininkas (teno-
Gutauskienë
"'
ras). 1939 baigë Kauno kons-jà (mokësi pas O. Mari-
ni ir E. Vitingà). 1939–41 Valstybës teatro, 1941–44
Vilniaus operos trupës, 1944–64 Lietuvos OBT solis-
tas. 1964–88 Vilniaus Tallat-Kelpðos muz. m-los dësty-
tojas. Vaidmenys: Faustas 1, Roméo, Don José, Liutau-
ras, Ðuiskis, Pinkertonas, Danyla (V. Klovos „Pilënai“),
Pedro. Pav. Arvydas Karaðka
Gutãuskienë, Kraucevièiûtë, Alë [g. 1952.II.2 Vilniu-
je], liet. muzikologë. 1975 baigë Lietuvos kons-jà
(J. Bruverio muz. istorijos kl.). 1975–78 Panevëþio Ðve-
do ped. muzikos m-los dëstytoja, 1978–83 Utenos vai-
kø muz. m-los direktoriaus pavaduotoja. 1983–88 Lie-
tuvos dailës muziejaus Teatro ir muzikos skyriaus
muziejininkë, 1988–92 – Muzikos skyriaus vedëja. Nuo
1992 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Mu-
zikos skyriaus vedëja. Kn. „Kiprui Petrauskui – 100“
vaidmenø sàraðo sudarytoja (1988). Paskelbë straips-
niø. Surengë (su kitais) þymiø Lietuvos menininkø ju-
Alë Gutauskienë biliejiniø parodø Lietuvos teatro, muzikos ir kino mu-
ziejuje, Lietuvos OBT ir kitur. Pav. Jonas Bruveris
Guthrie Woody (Woodrow Wilson) [Vudis Gåtris; tikr. Gvído rankâ (lot. manus Guidonica, manus Guidonis,
vardas ir pavardë Vudrou Vilsonas; 1912.VII.14 Ok-
lahoma Sityje (Oklahomos valstija) – 1967.X.3 Niu-
jorke], JAV dainininkas, kompozitorius. Protesto dainø
pradininkas. 1941 su P. Seegeriu ákûrë ansamblá „Al-
manac Singers“. ∆ repertuarà sudarë >1000 dainø
(dauguma savos kûrybos). Joms bûdinga baladës ele-
mentai. ∆ kûryba turëjo átakos folkloro propaguotojø
judëjimui (ypaè B. Dylanui). Paraðë autobiograf. apy-
sakà „Bound for Glory“ („Ðuolis á ðlovæ“, 1943).
Danutë Mekaitë
Gùtman Natalja [Íàòàëüÿ Ãðèãîðüåâíà Ãóòìàí; g.
 1942.XI.14 Kazanëje], rusø violonèelininkë. 1964 baigë
Maskvos kons-jà (G. Kozolupovos kl.,), 1965 aspiran-
tûrà Sankt Peterburgo kons-joje (vadovas M. Rostro-
povièius). 1961 Dvo°ãko violonèelininkø konkurso
Prahoje I premija, 1962 Èaikovskio konkurso Mask-
Gvido ranka
voje III premija, 1967 kamer. ansambliø konkurso
Miunchene I premija (su A. Nasedkinu). 1967–77 dës-
të Maskvos kons-joje. Nuo 1976 Maskvos filh-jos so-
listë. Grieþia XVIII–XX a. komp. kûrinius. Gastro-
liavo Lietuvoje (pirmàkart 1963); daug kartø grojo su
Lietuvos kamer. orkestru. Rûta Prusevièienë
Gùtnikov Boris [Áîðèñ Ëüâîâè÷ Ãóòíèêîâ; g. 1931.VII.4
Vitebske, m. 1986], rusø smuikininkas. 1954 baigë
Sankt Peterburgo kons-jà (J. Eidlino kl.), 1958 – as-
pirantûrà. 1956 Slavíko ir Ond°íèeko smuikininkø kon-
kurso (Prahoje), 1957 Long ir Thibaud konkurso (Pa-
ryþiuje), 1962 Èaikovskio konkurso (Maskvoje) I
premija. Nuo 1958 dëstë Sankt Peterburgo kons-joje;
prof. (1973), nuo 1983 – Maskvos kons-joje. Gastro-
liavo Lietuvoje (pirmàkart 1969). Rûta Prusevièienë
Guýewski Adolf Konrad [Adolfas Konradas Guþêvskis;
1876.II.19 Dirvonënuose (Telðiø rj.) – 1920.III.21 ten
pat], lenkø komp., pianistas, dirig., pedagogas. Liet.
kilmës. 1900 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (N. So-
lovjovo kompozicijos ir N. Dubasovo f-no kl.). Varðu-
voje tobulinosi pas komp. Z. Noskowská. Iki 1915 di-
rigavo filh-jos simf. orkestrams Varðuvoje ir Lodzëje.
1910–15 dëstë Varðuvos kons-joje. 1915–19 gyveno Ru-
sijoje, 1919–20 Lietuvoje. Sukûrë operà Dziewica lo-
dowców („Ledynø mergelë“, past. 1907), muz. dramà
Atlantyda („Atlantida“, 1913–20, nebaigta); kûriniø or-
kestrui, tarp jø – variacijos sava tema (1910), „Lenk.
rapsodija“ (1912), simf-ja A-dur (1912), koncertas
f-nui ir orkestrui es-moll (1913); kameriniø kûriniø –
2 sonatas f-nui, sonatà smuikui ir f-nui, pjesiø f-nui,
solo dainø. Kûriniai melodingi, spalvingos harmoni-
jos ir orkestruotës. Vytautas Povilas Jurkðtas
Gvídas Areciìtis [Guido d’Arezzo, Guido Aretinus;
g. apie 992 Arece, m. 1050.V.17 Pompozoje (netoli
Feraros)], it. muzikologas. Vienuolis. Reformavo natø
raðybà (pradëjo vartoti 4 linijø sistemà), dainavimo
dëstymo metodikà. Muz. garsaeilá suskirstë á heksa-
chordus; solmizacijos reikalui heksachordo laipsniams
suteikë skiemeninius pavadinimus (ut, re, mi, fa, sol,
la). Svarbiausias ∆ muz. traktatas – „Micrologus de
disciplina artis musicae“ (1025–26). Manoma, kad ∆
sugalvojo senoviná intervalø apskaièiavimo bûdà
(↑ Gvido ranka) pagal kair. rankos pirðtø galus ir
slankstelius. Algirdas Ambrazas
vok. Guidonische Hand, harmonische Hand), senovi-
në solmizacijos mokymo vaizdinë priemonë, vartota
XI–XVII amþiuje. Manoma, kad jà sukûrë Gvidas
Arecietis. ∆ principas yra toks: visas vid. amþiø muz.
garsaeilis nuo þemiausio garso à (dab. G) iki aukð-
èiausio garso ee (dab. e2) iðdëstomas spiraliðkai kai-
rës rankos plaðtakos vid. pusëje ant pirðtø sànariø, pirð-
tø galø ir virð didþiojo pirðto. Deð. rankos pirðtu rodant
garsus, buvo mokomasi intervalø, heksachordø ir jø
mutacijø. Pav. Rûta Mielkutë
Gvin¸jos mùzika. Bûdingiausias ∆ muzikos bruoþas –
instrumentinës muzikos, dainos ir ðokio vienovë. Pa-
plitusios kolektyvinio muzikavimo formos: grupinis
dainavimas, ðokiai, ansambliø muzikavimas l. instru-
mentais. Gvinëjos teritorijoje gyvenanèiø tautø muz.
folklorui bûdinga diatoninë melodika, solo ir ansam-
bliðkas (unisonu, tercijomis) dainavimas. Liaudies mu-
zikos instrumentai: bolionas (chordofonas, tristygis
lankas), kerona (devyniastygë gitara), kora (chordo-
fonas), bala (balana, ksilofono tipo), áv. dydþio ir áv.
rûðiø bûgnai (tamtamas, dundurus, dudumba). Papli-
tæ ávairûs liaudies instrumentø ansambliai (grojimui
bûdinga sinkopës, poliritmija). Instrumentinë muzi-
ka susijusi su ðokiais ir dainomis. XX a. 7 d-metyje
iðpopuliarëjo 5–10 atlikëjø dþiazo ansambliai (viena
arba kelios gitaros, saksofonas, trimitas, kartais trom-
bonas, dainininkas, kuris dar atlieka muðamøjø parti-
jà). Tokiø ansambliø pjesës daþniausiai grindþiamos
l. melodijomis. 1963 Konakryje ásteigta Nac. muzikos
m-la, kurioje mokoma groti simf. orkestro instrumen-
tais; veikia radijo etnograf. ansamblis.
L: Âèíîãðàäîâ Â. Ñ. Ìóçûêà Ãâèíåè. M., 1969. Adeodatas Tauragis

H, h: 1. Garso si raidinis pavadinimas. Didþiàja raide
þymimas didþiosios oktavos garsas, maþàja raide – ma-
þosios, H1 – kontroktavos, h1 – pirmosios oktavos, h2 –
antrosios ir t. t. Angliðkai kalbanèiuose kraðtuose ðis
garsas þymimas raide B. 2. Tonacijos (ir gamos), ku-
rios tonika yra garsas si, pavadinimo dalis. Maþor. tona-
cija þymima H-dur (kartais tik H), minorinë – h-moll
(h). 3. Akordo, kurio apat. garsas yra si, þymëjimas.
Didþiàja raide (be papildomø þenklø) þymimas ma-
þor. kvintakordas, maþàja – minorinis. 4. Instrumen-
to styga (klasikinës gitaros II). Audronë Jurkënaitë
Haarklou Johannes [Johanesas Hòrklou; 1847.V.13
Fiorde (Sanfiordas) – 1925.XI.26 Grefsene (prie Os-
lo)], norv. komp., vargonininkas. Kompozicijos mo-
kësi Osle pas L. M. Lindemanà. 1873–75 studijavo
Leipcigo kons-joje pas E. Richterá, S. Jadassohnà ir
A. Kretzschmarà, 1877–78 Berlyno aukðtojoje muz.
m-loje pas Fr. Kielá ir K. A. Hauptà. Nuo 1878 vargo-
nininkavo áv. Norvegijos miestuose. Nuo 1883 diriga-
vo Darbininkø d-jos koncertams Osle. 1889–96 dëstë
Oslo kons-joje. Sukûrë 5 operas (1894–1912), ora-
torijà Skabelsen og Mennesket („Kûryba ir þmogus“,
1891), kantatø, 4 simf-jas (1889–1922), koncertus
f-nui (1917) ir smuikui (1913), kûriniø vargonams,
choro dainø. Jonas Klimas
Haas Joseph [Jozefas Håsas; 1879.III.19 Maihingene
(Bavarija) – 1960.III.30 Miunchene], vok. kompozi-
torius. Mokësi pas M. Regerá Miunchene ir Leipcigo
kons-joje; nuo 1911 joje dëstë; prof. (1916). 1921–50
dëstë Miuncheno MuA; po 1945 vadovavo jos atsta-
tymui. Nuo 1921 su H. Burkhardu ir E. Erdmannu
(nuo 1923 ir su P. Hindemithu) rengë ðiuolaik. muzi-
kos festivalius Donaueðingene. Nuo 1949 veikia ∆ d-
ja. Tarp ∆ kûriniø – operos Tobias Wunderlich (1937),
Die Hochzeit des Jobs („Jobo vestuvës“, 1944); Te
Deum (1945); dainø oratorija Das Jahr im Lied („Dai-
nø metai“, 1952), oratorija Die Seligen („Palaimintie-
ji“, 1956); Deutsche Weihnachtsmesse („Vok. Kalëdø
miðios“, 1954); Variacijos ir rondo senoviniø vok. liau-
dies dainø temomis (1917), Variacijø siuita rokoko
tema ork. (1924); kamer. kûriniai, dainos.
Audronë Jurkënaitë
Haas Monique [Monika Hâs; g. 1906 (ar 1910).X.20 Pa-
ryþiuje, m. 1987.VI.6 ten pat], pranc. pianistë. Mokësi
Paryþiaus kons-joje pas L. Lévy, vëliau privaèiai pas
R. Casadesus, G. Enescu ir R. Serkinà. Debiutavo
1927. Nuo 1968 dëstë Paryþiaus kons-joje. Atliko visus
M. Ravelio ir C. Debussy fp. kûrinius (uþ Debussy etiu-
dus gavo Grand Prix du Disque), daugelá Fr. Schuberto,
W. A. Mozarto, XX a. komp. kûriniø áraðë á plokðteles.
Gastroliavo uþsienyje. Audronë Jurkënaitë
Haas Pavel [Pavelas Håsas; 1899.VI.21 Brno –
1944.X.17 Osvencime], èekø kompozitorius. Kompo-
493
zicijos mokësi pas L. Janãèekà. Sukûrë operà Ðarla-
tan („Ðarlatanas“, 1938), simf-jà (1941, nebaigta),
0
etiudà styg. orkestrui (uþbaigë Terezinos koncentra-
cijos stovykloje 1944), puè. kvintetà (1929), 3 styg.
kvartetus, pjesiø f-nui ir kt. instrumentams, teatro ir
kino muzikos. Jonas Klimas
Haas Robert Maria [Robertas Marija Håsas; 1886.VIII.15
Prahoje – 1960.X.4 Vienoje], Austrijos muzikologas.
Studijavo Prahoje, Berlyne ir Vienoje. 1908 Prahos
un-te apgynë disertacijà; dirbo G. Adlerio asistentu
Vienos muz. istorijos in-te, vëliau kapelmeisteriu
Miunsteryje, Erfurte. 1920–45 vadovavo Vienos nac.
bibliotekos Muzikos skyriui, dëstë Vienos un-te; prof.
(1929). Paraðë muzikologiniø veikalø apie baroko mu-
zikà, Vienos klasicistø kûrybà, atlikimo praktikà, mo-
nografijà „A. Bruckner“ (1934). Reiðkësi ir kaip kom-
pozitorius. Sukûrë kamer. muzikos kûriniø, kûriniø Alois Hãba
f-nui, dainø. Rita Vinslovaitë
Hãba Alois [Aloisas Habâ; 1893.VI.2 Vizovicëje (Mo-
ravija) – 1973.XI.26 Prahoje], èekø komp., muzikologas.
1914–22 studijavo Prahos kons-joje (V. Novãko moki-
nys), Vienos MuA, Berlyno aukðtojoje muz. m-loje
(abiejose – pas Fr. Schrekerá). Dëstë Prahos kons-joje
(1923–45) ir Menø akademijoje (1946–49). Nuo 1956
dëstë Darmðtato tarpt. naujosios muzikos vasaros kur-
suose. D. operos teatro Prahoje direktorius (1945–48),
vienas Èekoslovakijos kompozitoriø s-gos steigëjø
(1949). Propagavo savo paties sukurtas ketvirtatoniø
ir ðeðtatoniø sistemas; jas vartojo kûryboje. Kûriniuose,
paraðytuose dodekafon. technika, nevengë tonalumo,
ryðio su áv. sen. dermiø elementais. Kultivavo ateminá
komponavimo metodà, pagrástà nuolatiniu muz. me-
dþiagos atnaujinimu. Sukûrë operas – Matka („Moti-
na“, 1930; ketvirtatoniø sistema), Novã zem† („Nau-
joji þemë“, 1939), Pþijd’ krãlovství Tvé („Teateinie Tavo
karalystë“, 1942; ðeðtatoniø sistema), simfoninës (kon-
certai sm. ir ork., 1954, altui ir ork., 1956), kamer., chor.
muzikos kûriniø. Paraðë muz. teorijos veikalø, tarp jø
– „Neue Harmonielehre des diatonischen, chromatis-
chen, Viertel-, Drittel-, Sechstel- und Zwölftel-Tonsys-
tems“ („Naujasis diatoninës, chromatinës, ketvirtato-
niø, treèiatoniø, ðeðtatoniø ir dvyliktatoniø sistemos
harmonijos mokslas“, 1927), „Mein Weg zur Viertel-
und Sechsteltonmusik“ („Mano kelias á ketvirtatoniø
ir ðeðtatoniø muzikà“, 1971). Mokiniai: V. Dobiãðas,
K. Hãba, J. Kaèinskas. Pav.
L: Kaèinskas J. Naujoji èekø muzika; Laiðkai A. Habai // Jeronimas Ka-
èinskas. Gyvenimas ir muzikinë veikla. Parengë D. Petrauskaitë. V., 1997;
Vyslouþil J. A. Hãba. Pr., 1974. Algirdas Ambrazas
Hãba Karel [Karelas Habâ; 1898.V.21 Vizovicëje –
1972.XI.21 Prahoje], èekø smuikininkas, kompozito-
rius. A. Hãba’os brolis. Studijavo Prahos kons-joje;
smuikuoti mokësi pas K. Hoffmannà, kompozicijos –
habanera
494
habanera. 1 pav. S. de Yradiero La paloma (1850; P. Ðaðkino aranþuotë)
2 pav. E. Balsio habanera ið k. f. „Adomas nori bûti þmogumi“
pas J. Kþièka’à, J. B. Foersterá, V. Novãkà, ketvirtato-
niø muzikos – pas brolá A. Hãba’à. 1929–36 grieþë Èe-
kø filh-jos orkestre. 1919–50 dirbo Prahos radijuje.
1940–53 buvo Èekijos mokslo ir meno akademijos na-
rys. Nuo 1951 dëstë Prahos aukðtojoje ped. m-loje, reið-
kësi kaip muz. publicistas. Kûrë ateminæ, ketvirtatoniø
muzikà, vartojo Moravijos l. muzikos elementus. Tarp
∆ kûriniø – operos Jãno ik (1932), Starã historie („Sena
istorija“, 1937), Smol²èek (vaikams, 1950), KalibÜv zlo-
èin („Kalibo nusikaltimas“, 1960); 2 simf-jos (1948,
1954); koncertai sm. ir ork. (1925), vè. ir ork. (1935); 4
styg. kvartetai (1922–69), septetas (1930), nonetas
(1948); ketvirtatoniø kûriniai: siuita f-nui (1925), fp.
trio (1926), 3 pjesës sm. ir f-nui (1927), etiudai, moko-
mojo pobûdþio pjesës smuikui. Audronë Jurkënaitë
habanerâ (isp.), kubieèiø l. dainuotinis ðokis; tango
prototipas. Muz. metras 2/4, tempas vidutiniðkas ar-
ba lëtas; akompanimente nuolat kartojamas ritmas
yra jungiamas su melodijai bûdingomis ritm.
figûromis arba . Ðokama poromis. ∆
susiklostë apie 1850 ið anglø ir isp. kilmës kubiet. kon-
tradanso. Jo vëlesnë atmaina, ðokama Havanoje, bu-
vo pavadinta ðio miesto vardu (isp. La Habana). Kaip
pramog. ðokis ∆ buvo paplitusi XIX a. II pusëje viso-
je Lot. Amerikoje. Iðpopuliarëjo Kubos ir isp. kom-
pozitoriø sukurtos ∆, ypaè S. de Yradiero La paloma
(„Balandëlë“, 1850; 1 pav.) ir El arreglito (1862; ðià ∆
melodijà G. Bizet pavartojo operoje Carmen). ∆ me-
lodijas kûryboje vartojo C. Debussy, P. Hindemithas,
E. Kþenekas, M. Ravelis, A. E. Chabrier. Liet. muzi-
koje minëtina E. Balsio ∆ ið k. f. „Adomas nori bûti
þmogumi“. 2 pav. Rita Nomicaitë
Habeneck Franšois Antoine [Fransua Antuanas Ha-
benêkas; 1781.I.22 Mezjere – 1849.II.8 Paryþiuje],
pranc. smuikininkas, komp., dirigentas. Mokësi Pary-
þiaus kons-joje (Fr. Baillot mokinys); 1825–48 joje dës-
të. 1828 ákûrë Paryþiaus kons-jos koncertø d-jos or-
kestrà, tapusá vienu geriausiø simf. orkestrø Europoje,
jam vadovavo. 1824–46 Paryþiaus operos dirigentas.
Sukûrë koncertø, pjesiø smuikui. Paraðë smuikavimo
vadovëlá (1835). Mokiniai: D. J. Alard’as, E. Delde-
vezas, H. Léonard’as. Bronius Ambraziejus
Hackbrett (vok.) – cimbolai.
Hackett Bobby (Robert Leo) [Bobis Håketas; tikr. var-
dai Robertas Leo; 1915.I.31 Providense (Rod Ailen-
do valstija) – 1976.VII.7 V. Èatame (Masaèusetso vals-
tija)], JAV dþiazo trimitininkas ir gitaristas. Grojo tr.
P. W. Russelo trio, su B. Goodmano orkestru, subûrë
savo dþiazo ansamblá Niujorke. 5 d-metyje grojo git.
ir kornetu G. Millerio (1941–42) ir „Casa Loma“
(1944) orkestruose, E. Condono dþiazo klube, su
L. Armstrongu. Nuo 1956 vadovavo savo ansambliui.
7 d-metyje grojo Goodmano orkestre, V. Dickensono
kvintete. Audronë Jurkënaitë
Haden Charlie (Charles Edward) [Èarlis Héidenas;
tikr. vardai Èarlzas Edvardas; g. 1937.VIII.6 Ðenan-
dau (Ajovos valstija)], JAV avangard., free dþiazo kont-
rabosininkas, kompozitorius. Vaikystëje su ðeima grojo
country muzikà nuolatinëje radijo laidoje. 6 d-meèio
viduryje persikëlë á Los Andþelà, kur studijavo Vest-
leiko koledþe, grojo su A. Pepperiu, H. Hawesu ir
P. Bley’u (1957–59). 1959 su O. Colemanu subûrë kvar-
tetà, su kuriuo 1960 áraðë albumà „Free jazz“. Grojo su
D. Zeitlinu (1964–66), bendradarbiavo su C. Bley’u ir
„Jazz Composers’ Orchestra“. 1969 subûrë avangardi-
ná „The Liberation Music Orchestra“. Be to, koncerta-
vo su K. Jarretu (1967–75), A. Coltranu (1968–72),
P. Metheny’u, D. Cherry’o ansambliu „Old and New
Dreams“, trio su J. Garbareku ir E. Gismonti (1982–
83). Nuo 1986 vadovauja ansambliui „Quartet West“.
Apdovanotas „Grammy“ ir kt. prizais. Jûratë Kuèinskaitë
Hadjidakis Manos [Manosas Hadzidåkis; 1925.X.23
Chandyje (Makedonija) – 1994.VI.14 Atënuose], grai-
kø kompozitorius. 1953 Atënuose klausësi JAV komp.
(G. Menotti, A. Coplando) paskaitø serijos, kuri pa-
darë didelæ átakà ∆ kûrybai. Propagavo naujausià mu-

zikà Graikijoje. 1964 ákûrë Atënuose eksperimentiná
orkestrà, buvo jo dirigentas. 1967–72 gyveno JAV, Niu-
jorke. 1974–76 – Nacionalinës operos, nuo 1976 –
Valstybinio ork. Atënuose direktorius. Paraðë baletø,
vokal. ciklø, kûriniø f-nui. Kûrë muzikà teatrui ir ki-
no filmams. 1960 uþ dainà Never on Sunday apdova-
notas „Oskaru“. Judita Þukienë
Hadley Henry Kimball [Henris Kimbalis Hådlis;
1871.XII.20 Samervilyje (Masaèusetso valstija) –
1937.IX.6 Niujorke], JAV komp., dirigentas. Mokësi
Bostone pas G. Chadwickà ir P. R. Allenà, pas
E. Mandyczewská Vienoje. 1896–1904 vargonininka-
vo Garden Sityje (Long Ailendas), vëliau (iki 1909)
dirbo Europoje, dirigavo áv. orkestrams. 1909–11 di-
rigentas Sietle, 1911–15 San Franciske, 1929–32 va-
dovavo Niujorko Manheteno simf. orkestrui. Sukûrë
operø, tarp jø – Safié (1909), Azora (1917), Bianca
(1918), The Garden of Allah („Alacho sodas“, 1918),
Cleopatra’s Night („Kleopatros naktis“, 1920); 5 simf-
jas (1896–1935), uvertiûrø, simf. poemø, Concertino
f-nui ir ork. (1937), 2 styg. kvartetus, choro dainø.
Jonas Klimas
Hadþibêkovas Sultanas [1919.V.8 Ðuðoje (Kalnø Ka-
rabachas) – 1974.IX.19 Baku], azerb. kompozitorius.
1946 baigë Azerbaidþano kons-jà (D. Zeidmano kl.);
nuo 1948 joje dëstë; prof. (1965), rektorius (1969–
74). Nuo 1948 Azerbaidþano filh-jos meno vadovas,
1955–61 dar ir direktorius. Sukûrë baletà „Giulðen“
(1950, SSRS valst. premija 1952), muz. komedijà
„Raudonoji roþë“ (1940), 2 simf-jas (1944, 1946), simf.
paveikslà „Karavanas“ (1945), koncertà orkestrui
(1964), koncertà sm. ir ork. (1945), kamer. muzikos
kûriniø, dramos spektakliø muzikos.
L: Àáàñîâà Ý. Ñóëòàí Ãàäæèáåêîâ. Áàêó, 1965; Òàãèçàäå À. Ñ. Ãàäæè-
áåêîâ. Áàêó, 1985. Kazys Jasinskas
Hadþibêkovas Uzeyras [1885.IX.17 Agdþabedyje –
1948.XI.23 Baku], azerb. komp., muzikologas. Azer-
baidþano MA akademikas (1945). Azerbaidþano pro-
fesionaliosios muzikos pradininkas. 1908 Baku ákûrë
operos trupæ. 1911–12 mokësi Maskvos filh-jos d-jos
kursuose, 1914 Sankt Peterburgo kons-joje. 1922 Ba-
ku ásteigë muz. m-là. 1926 ákûrë pirmà azerb. dau-
giabalsá chorà, 1931 – azerb. liaudies instr. orkestrà.
1938–48 Azerbaidþano kons-jos direktorius. Sukûrë
operø („Leila ir Medþnûnas“, 1908; „Kioroglas“, 1937,
SSRS valst. premija 1941), muz. komedijø („Arðin mal
alan“, 1913, Lietuvoje past. 1955), kantatø, kûriniø
simf. ir l. muzikos instrumentø orkestrui, Azerbai-
dþano SSR himno muzikà (1944), instr. pjesiø, dainø.
Paraðë muzikologijos veikalø, tarp jø – „Îñíîâû
àçåðáàéäæàíñêîé íàðîäíîé ìóçûêè“ („Azerb. liau-
dies muzikos pagrindai“, 1945).
L: Êàñèìîâ Ê. Óçåèð Ãàäæèáåêîâ. Áàêó, 1945; Âèíîãðàäîâ Â. Óçåèð
Ãàäæèáåêîâ. Ì.; Ë., 1947; Àáàñîâà Ý. Ó. Ãàäæèáåêîâ. Ïóòü æèçíè
è òâîð÷åñòâà. Áàêó, 1985. Kazys Jasinskas
Hadþíjevas Paraðkevas [1912.IV.14 Sofijoje – 1992.IV.28 Haydn (Franz) Joseph [(Francas) Jozefas Hãidnas;
ten pat], bulg. kompozitorius. Operos dirigento T. Ha-
dþijevo sûnus. 1935 baigæs Sofijos MuA, studijavo Vie-
noje pas komp. J. Marxà, 1938–40 Berlyno aukðtojo-
je muz. m-loje. Nuo 1940 dëstë Sofijos MuA; prof.
(1947). Sukûrë operø („Vienà kartà“, 1957; „Smuiki-
ninkas“, 1959), opereèiø, baletà „Sidabrinës kurpai-
Haydn
495
tës“ (1961), kûriniø orkestrui („3 eskizai“, 1939); Con-
certino (sm. ir ork., 1942; fl. ir ork., 1945), kamer. mu-
zikos kûriniø (2 styg. kvartetai, 1948, 1953), kûriniø
f-nui vaikams, chorø, k. f. muzikos. Paraðë harmonijos
vadovëlá (1947). Jonas Klimas
Haebler Ingrid [Ingrida Hºbler; g. 1926.VI.20 Vieno-
je], Austrijos pianistë. Studijavo Vienos Muz. ir vaiz-
duojamojo meno akademijoje, Zalcburgo Mozarteu-
me, Gento (Belgija) kons-joje, Long m-loje Paryþiuje.
Nuo 1954 koncertavo Atënø, Edinburgo, Prahos, Vys-
badeno, Zalcburgo festivaliuose. Nuo 1969 Zalcbur-
go Mozarteumo f-no kl. vedëja. Skambino J. Hayd-
no, Fr. Schuberto, R. Schumanno kûrinius; parengë
W. A. Mozarto koncertø f-nui ciklà. Justinas Prusevièius
Haendel Ida [Ida Hêndel; g. 1924.XII.15 Chelme (Len-
kija)], anglø smuikininkë. Lenkø kilmës. 1933 baigë
Varðuvos kons-jà (M. Michaùowicziaus kl.), laimëjo I
premijà Hubermano konkurse Varðuvoje. Studijavo
pas C. Fleschà ir G. Enescu Paryþiuje. 1937 apsigyve-
no Londone, 1952 – Monrealyje (Kanada). Koncer-
tavo Europoje, Ð. ir P. Amerikoje. Á plokðteles áraðë
daugelá klasik. smuiko repertuaro kûriniø. Paraðë au-
tobiografijà (1970). Jurgis Dvarionas
Hafízas Ðamsadinas Mohamedas [g. apie 1325 Ðiraze
(P. Iranas), m. 1389 ar 1390], persø ir tadþikø dainius,
poetas. Baigë medresæ Ðiraze. Apie 1340 pradëjo ra-
ðyti giesmes. Iðliko „Divanas“ (418 gazeliø, 5 kasidos,
29 kitos, 41 rubajas, 3 mesneviai). Kai kuriø ∆ kûriniø
autentiðkumu abejojama. ∆ lyrikà Europoje iðpopulia-
rino J. W. Goethe rinkinyje „Vakarø ir Rytø divanas“.
Pagal ∆ tekstus muzikà kûrë J. Brahmsas, R. Straussas,
C. M. von Weberis ir kt.
R: Gazelës. V., 1978. Rimantas Sliuþinskas
Haydn Johann Michael [Johanas Michaelis Hãidnas;
1737.IX.14 (13?) Rorau (Þemut. Austrija) –
1806.VIII.10 Zalcburge], Austrijos komp., dirig., var-
gonininkas. Ðvedijos karaliðkosios MuA akademikas
(1804). Komp. Josepho ∆ brolis. Nuo 1745 Vienoje
giedojo Ðv. Stepono katedros chore; èia mokësi grieþti
áv. muz. instrumentais bei kompozicijos. Nuo 1757 vys-
kupo kapelmeisteris Nadþivarade (netoli Oradios,
Rumunija). Nuo 1763 arkivyskupo rûmø kapelos kon-
certmeisteris, nuo 1781 katedros vargonininkas Zalc-
burge. Reikðmingiausia kûrybos dalis – baþn. kûriniai:
32 lot. miðios, 8 vok. miðios, 2 requiem, 6 Te Deum,
motetai, litanijos. Juose baroko polifoninës muzikos
tradicijos derinamos su Vienos klasicist. m-los stiliu-
mi. Dar sukûrë ~10 scen. kûriniø – operø („Andro-
meda ir Persëjas“, 1786), zingðpyliø, serenadø, muzi-
kos dramos spektakliams, 46 simf-jas, 5 koncertus,
prog. muzikos orkestrui (marðø, serenadø, menuetø),
4 oratorijas, kvintetø, kvartetø, duetø ir kt. Mokiniai:
C. M. von Weberis, J. Woelflis, A. Diabelli.
Bronius Ambraziejus
1732.III.31 (?) Rorau (Þemut. Austrija; krikðtytas
IV.1) – 1809.V.31 Vienoje], Austrijos komp., Vienos
klasicistinës m-los pradininkas. Oksfordo un-to garbës
dr. (1791), Ðvedijos karal. akademijos (1798) ir Pran-
cûzijos in-to Nac. mokslo ir meno akademijos (1801)
akademikas. Nuo 1738 Hainburge buvo J. M. Francko
Haydn
496
mokinys (klavyras, smuikas). 1740–49 Vienos Ðv. Ste-
pono katedros G. Reutterio choro giesmininkas, vë-
liau N. Porpora’os akompaniatorius ir mokinys (kom-
pozicija). 1759–61 grojo Lukavicëje, grafo Fr. Morzino
kapeloje; ðiai kapelai sukûrë pirmàsias simf-jas. Nuo
1761 kun-ðèio P. A. Esterhãzy’o rûmø kapelos vice-
kapelmeisteris, 1766–90 kapelmeisteris. Nuo 1781
bendravo su W. A. Mozartu. 1791–92 ir 1794–95 gy-
veno Londone. 1792 Vienoje pas ∆ kurá laikà mokësi
L. van Beethovenas. Nuo 1796 Miklóso II Esterhãzy’o
rûmø kapelos kapelmeisteris. 1804 Vienos miesto gar-
bës pilietis ir Leibacho (dab. Liubliana) muz. d-jos
garbës narys. 1805 gavo Paryþiaus kons-jos nario di-
plomà.
Ið pradþiø (nuo 1750) ∆ kûrë pramog. pobûdþio mu-
zikà (divertismentai, ðokiai). 1760–65 sukûrë pirmà-
sias simf-jas, fp. sonatas, kvartetus (laikomas ðiø þan-
rø pradininku), kantatas. Ðie kûriniai keleto daliø,
homofon. faktûros. Kai kuriuose jø ryðku C. Ph. E. Ba-
cho átaka. 1768–73 ∆ kûrybos laikotarpiu fp. sonatos,
Joseph Haydn simf-jos, kvarteto þanrai átvirtino 4 daliø sonat. sim-
foniná ciklà. Tokios struktûros vëliau laikësi ir kt. kom-
pozitoriai. 1773–79 kûrë daugiausia rel. muzikà, ope-
ras. Jose gretino opera seria ir opera buffa elementus,
iðplëtojo ansambliø scenas (duetus, tercetus). Apie
1780 ∆ kûryboje nusistojo klasicist. stilius, pasiekë to-
bulumo sonatos forma. 1790–95 buvo sukurtos þy-
miausios simf-jos (vad. Londono), susiklostë vad. kla-
sikinis (maþasis arba dvigubasis) ork. tipas. Vëlyvuoju
laikotarpiu (1795–1803) ∆ kûrë stambius vokal. instr.
kûrinius (miðias, oratorijas; kai kuriems ið jø turëjo
átakos analogiðki G. Fr. Händelio kûriniai).
∆ sukûrë >1000 kûriniø. Kûryba turi sàsajø su aust-
rø, vokieèiø, kroatø, serbø, vengrø muz. folkloru (þan-
rai, melodijos); atspindi optimistinæ ∆ pasaulëjautà.
Didelës apimties kûriniuose (oratorijos, miðios) ryð-
ku polinkis á monumentalumà; svarbø vaidmená atlie-
ka temø motyv. plëtojimas (kai kuriose oratorijose
esama ir operos bruoþø). ∆ iðryðkino ork. grupiø sa-
varankiðkumà, atsisakë skaitmeninio boso. Styg. kvar-
tetø muzikoje daugiau negu simf-jose subjektyvizmo,
filosofiðkumo, maþiau þanriniø paveikslø; kvartetai su-
dëtingesnës faktûros, spalvingos harmonijos. ∆ kûry-
ba turëjo átakos W. A. Mozarto, L. van Beethoveno,
taip pat romantikø ir XX a. komp. muzikai. Nuo 1800
leidykla „Breitkopf & Härtel“ Leipcige pradëjo
publikuoti ∆ kûrinius. XX a. E. Mandyczewskio,
H. Schulzo, K. Päslerio, M. Friedlaenderio redaguo-
tus ∆ kûrinius iðleido Bostono, Vienos, Leipcigo, Vys-
badeno, Zalcburgo leidyklos. Nuo 1958 juos publikuo-
ja ∆ in-to Kelne Miuncheno ir Duisburgo leidyklos.
KÛRINIAI. 24 operos, tarp jø – zingðpylis Der kru-
mme Teufel („Ðlubas velnias“, apie 1751); opera seria
– Acide (1762), L’isola disabitata („Negyvenama sa-
la“, past. 1779), Armida (1783), L’anima del filosofo
(„Filosofo siela“, 1791, past. Florencijoje 1951); ope-
ra buffa – La canterina („Dainininkë“, 1766), Lo spe-
ziale („Vaistininkas“, past. 1768; C. Goldoni libr.), Le
pescatrici („Þvejës“, 1769; Goldoni libr.; Lietuvoje
past. 1992), L’infedeltâ delusa („Apgauta neiðtikimy-
bë“, past. 1773), L’incontro improviso („Netikëtas su-
sitikimas“, past. 1775), Il mondo della luna („Mënulio
pasaulis“, past. 1777; Goldoni libr.), La vera costanza
(„Tikrasis pastovumas“, 1776), La fedelta premiata
(„Atlyginta iðtikimybë“, past. 1780); herojinë komið-
koji opera Orlando Paladino (1782) ir kt., t. p. operos
lëliø teatrui; oratorijos: Applausus („Aplodismentai“,
1768; ir kantata), Il ritorno di Tobia („Tobijaus sugrá-
þimas“, 1775), Die Sieben letzten Worte unseres Erlösers
am Kreuze („Septyni paskutinieji mûsø Iðganytojo þo-
dþiai ant kryþiaus“, 1794; styg. kvarteto transkripci-
ja), Die Schöpfung („Pasaulio sukûrimas“, 1798; pa-
gal J. Miltono poemà „Prarastas rojus“), Die Jahreszeiten
(„Metø laikai“, 1801; pagal J. Thomsono poemà); 14
miðiø, tarp jø – Missa brevis F-dur (apie 1750), di-
dþiosios Es-dur (1766), Missa in honorem Sancti Ni-
colai G-dur (1772), Missa Sanctae Caeciliae e-moll
(1769–73), maþosios B-dur (1778), Missa Cellensis
C-dur (1782), Paukenmesse C-dur („Timpanø miðios“,
1796), B-dur (1796), Nelsonmesse d-moll (1798), The-
resienmesse B-dur (1799), B-dur (1801), Harmonie-
messe B-dur (1802) ir kt.; kiti rel. kûriniai: 2 Te Deum,
Stabat Mater, 2 Salve Regina, Ave Regina, 2 ofertorijai,
motetas ir kiti; 107 simf-jos (sunumeruota 104; nu-
meracija pagal rinkt. kûriniø leidiná, iðleistà Leipcige
1908–22); reikðmingiausios: Le matin Nr. 6 D-dur
(„Rytas“, 1761), Le midi Nr. 7 C-dur („Vidurdienis“,
1761), Le soir Nr. 8 G-dur („Vakaras“, 1761), Der Phi-
losoph Nr. 22 Es-dur („Filosofas“, 1764), Lamenta-
tione Nr. 26 d-moll (apie 1765), Alleluja Nr. 30 C-dur
(1765), Nr. 31 D-dur (1765), Merkur Nr. 43 Es-dur
(„Merkurijus“, iki 1772), Trauer-Symphonie Nr. 44
e-moll („Gedulingoji“, iki 1772), Abschieds-Sympho-
nie Nr. 45 fis-moll („Atsisveikinimo“, 1772), Maria
Theresia Nr. 48 C-dur (1773?), La passione Nr. 49
f-moll („Pasija“, 1768), L’imperiale Nr. 53 D-dur („Di-
dingoji“, apie 1775), Der Schulmeister Nr. 55 Es-dur
(„Mokytojas“, 1774), Feuer-Symphonie Nr. 59 A-dur
(„Liepsningoji“, iki 1769), Roxelane Nr. 63 C-dur
(1777?), London Nr. 69 C-dur (1778–79), La chasse
Nr. 73 D-dur („Medþioklë“, 1781); 6 vad. Paryþiaus
simf-jos: L’ours Nr. 82 C-dur („Lokys“, 1786), La
poule Nr. 83 g-moll („Viðta“, 1785), Nr. 84 Es-dur
(1786), La reine Nr. 85 B-dur („Karalienë“, apie 1785–
86), Nr. 86 D-dur (1786), Nr. 87 A-dur (1785); Nr. 88
G-dur (apie 1787), Oxford Nr. 92 G-dur (1789); 12
vad. Londono simf-jø: Nr. 93 D-dur (1791), The Sur-
prise Nr. 94 G-dur („Siurprizas“, 1791), Nr. 95 c-moll
(1791), Nr. 96 D-dur (1791), Nr. 97 C-dur (1792),
Nr. 98 B-dur (1792), Nr. 99 Es-dur (1793), Military
Nr. 100 G-dur („Kariðkoji“, 1794), The Clock Nr. 101
A-dur („Laikrodis“, 1794), Nr. 102 B-dur (1794),
Drumroll Nr. 103 Es-dur („Timpanø tremolo“, 1795),
Salomon Nr. 104 D-dur (dar vad. Londono, 1795);
taip pat B-dur (apie 1760), B-dur (styg. kvarteto op.
1, Nr. 5 redakcija, 1754 arba 1762), simf-ja koncertas
sm., vè., ob., fag. ir ork. op. 84, B-dur (1792); kiti kû-
riniai ork.: 16 uvertiûrø, pasija, >100 menuetø,
>30 vok. ðokiø, 6 marðai; koncertai áv. instrumentams
ir ork.: 11 klavyrui, 4 sm., 3 valt., 2 baritonui (stygi-
niam), 5 ratuk. lyrai, po 1 kb., fl., tr., 2 baritonams, 2
valtornoms; 13 divertismentø ork. ir klavyrui; instr.
ansambliai: 8 noktiurnai 9 instrumentams, 9 scherzo
ir 6 siuitos 8 instrumentams, „Vaikiðkoji simf-ja“; 83

styg. kvartetai: 6 Sonnenquartette („Saulëtieji“, 1771),
6 Russischen („Rusiðkieji“, 1781), 6 Preusischen („Prû-
siðkieji“, 1787), Sieben letzten Worte unseres Erlösers
am Kreuze op. 51 („Septyni paskutinieji mûsø Iðga-
nytojo þodþiai ant kryþiaus“, 1787), Lerchenquartett
D-dur, op. 64 Nr. 5 („Vyturys“, 1790), Reiterquartett
c-moll, op. 74, Nr. 3 („Raitelis“, 1793), Quintenquartett
d-moll op. 76 Nr. 2 („Kvintos“, 1797), Kaiserquartett
C-dur op. 76 Nr. 3 („Imperatorius“, 1797) ir kt.; trio:
4 klavyrui, sm. (fl.) ir vè., 21 2 smuikams ir vè., 126
baritonui (styginiam), altui (smuikui) ir vè., 11 áv.
puèiamiesiems ir 2 styg. instrumentams; duetai: 25 ba-
ritonui (styg.) ir vè., 6 smuikui ir altui; klavyrui: 52
sonatos, 12 pjesiø, 6 lengvos variacijos, 91 ðokis ir kt.;
vokaliniai: solo kantatos, arijos, 9 kvartetai (1799), 4
tercetai (1796), 4 duetai (1796–1800), 47 dainos, 55
kanonai ir rondo, 439 dainos (ðkotø, airiø); choro dai-
nos; muzika dramos spektakliams. Pav.
L: Geiringer K. Haydn. L., 1964; Dies A. Ch. Biographische Nachrichten
von Joseph Haydn. B., 1965; Êðåìë¸â Þ. Éîçåô Ãàéäí. Ì., 1972;
Íîâàê Ë. Éîçåô Ãàéäí. Ì., 1973. Hålës festivålis, kitaip ↑ Händelio festivalis.
Jonas Klimas
Haydno konkursas, styg. kvartetø tarpt. konkursas, Halévy Jacques Franšois Fromental Élie (Élias Lévy)
rengiamas nuo 1959 Budapeðte. Atliekama klasik.
muzika ir nauji vengrø kompozitoriø kûriniai. Kar-
tais, be kvartetø konkurso, vyksta dar ir sonat. duetø
(smuiko ir f-no, 1963), altininkø (1966), smuikinin-
kø (1973) varþybos. Lietuvos kvartetas 1959 laimëjo
II vietà. Nijolë Taluntytë
Haig Allan W. („Al“) [Alanas V. He¤gas; pravardë
„Alas“; 1924.VII.22 Niuarke (Niu Dþersio valstija) –
1982.XI.16 Niujorke], JAV dþiazo pianistas. Vienas
pirmøjø bebop atlikëjø. Nuo 1944 grojo Ch. Parkerio
ir D. Gillespie’o ansambliuose. 1949–51 koncertavo
su S. Getzu, 1954 ir 1958 su Ch. Bakeriu. 1956–57
Gillespie’o bigbendo muzikantas. 1973–75 dalyvavo
áv. dþiazo festivaliuose Europoje, koncertavo solo ir
su savo ansambliais. Romualdas Milaðius
hãihetas (angl. high – aukðtas + hat – skrybëlë), muz. Halévy Ludovic [Liudovikas Haleví; 1833.I.1 Paryþiu-
instrumentas – muðamasis idiofonas. Tai 2 lëkðtës ant
~100 cm ilgio vertikalaus strypo, muðamos pedalu.
Vartojamas dþiazo, roko, pramog. muzikoje. ∆ pagal
↑ èarlstonà (pedal. lëkðtës) 1926 sukûrë bûgnininkas
K. Marshallas. Pav. Remigijus Ðileika
Haitink (Haïtink) Bernard [Bernardas Hãitinkas;
g. 1929.III.4 Amsterdame], ol. dirigentas. Studijavo
Amsterdamo kons-joje (sm. ir dirigavimo kl.). 1955
tapo Amsterdamo radijo ork. dirigentu. 1956 debiu-
tavo su „Concertgebouw“ orkestru; 1961–67 buvo ðio
ork. vyriausiasis dirigentas, vëliau dirigentas (iki 1988).
Dirigavo Londono (1967–79), Los Andþelo, Berlyno
filh-jø orkestrams, Bavarijos radijo simf. orkestrui,
gastroliavo JAV, Tolimuosiuose Rytuose, Europoje.
Dirigavo Glaindborno festivaliuose (pirmàkart 1972;
1977–88 festivalio muz. direktorius), MO (1982), CG
(nuo 1987 muz. direktorius). Apdovanotas G. Mahle-
rio ir A. Brucknerio d-jø aukso medaliais (abu 1970).
Á plokðteles áraðë visas Mahlerio, L. van Beethoveno,
Brucknerio simf-jas, W. A. Mozarto operà Don Gio-
vanni, R. Wagnerio tetralogijà „Nibelungo þiedas“.
Garsëja preciziðka klasik. repertuaro interpretacija.
Pav. Audronë Jurkënaitë
Halffter
497
Hajós Lãszló [Laslas Håjoðas; g. 1899.XI.28 Budapeð-
te, m. ?], vengrø smuikininkas. 1920 baigë Liszto aukð-
tàjà muz. meno m-là Budapeðte. 1926–27 Klaipëdos
muz. m-los, 1927–32 Kauno muz. m-los, nuo 1933
Kauno kons-jos dëstytojas ir Valstybës teatro orkest-
ro koncertmeisteris. 1942–44 Lietuvos meno ansam-
bliø Pereslavlyje Zaleskyje solistas. Surengë sol. kon-
certø Lietuvoje, Vengrijoje, Austrijoje. Po II pasaul.
karo apsigyveno JAV. Arvydas Karaðka
Haley Bill (William Jeffry Clinton) [Bilas He¤lis; tikr. var-
dai ir pavardë Viljamas Dþefris Klintonas; 1927.VII.6
Hailand Parke (Mièigano valstija) – 1981.II.9 Harlingene
(Teksaso valstija)], JAV rokenrolo dainininkas, gitaris-
tas, kompozitorius. 4 d-metyje grojo grupëje „Cousin
Lee’s Band“, 1945–49 country muzikos grupëse. Nuo
1949 radijo populiariosios muzikos laidø vedëjas. Ákûrë
grupæ „The Four Aces Of Western Swing“ (nuo 1952
„Comets“). Nuo 1952 populiarino rokenrolà. Sukûrë
muzikos filmams. Justinas Prusevièius
[Þakas Fransua Fromentalis Eli Haleví; tikr. vardas ir
pavardë Elijas Levi; 1799.V.27 Paryþiuje – 1862.III.17
Nicoje], pranc. kompozitorius. Prancûzijos in-to na-
rys (1836). 1809–19 studijavo Paryþiaus kons-joje
(kompozicijà pas L. Cherubini), vëliau joje dëstë; prof.
(1827). Kûrë daugiausia vad. didþiàsias operas, kupi-
nas efektø, dekoratyvumo; garsiausia jø – La Juive
(„Þydë“, 1835, dar vadinama „Kardinolo duktë“; Lie-
haihetas
tuvoje past. 1927), kitos operos: L’éclair („Þaibas“,
1835), La reine de Chypre („Kipro karalienë“, 1841),
La Dame de pique („Pikø dama“, 1850). Sukûrë 2 ba-
letus, romansø, vyrø chorø, pjesiø f-nui, baþn. muzi-
kos. ∆ muzika emocinga, melodinga, meistriðkai in-
strumentuota. Paraðë solfedþio vadovëlá (1857),
atsiminimø (1861, 1863). Mokiniai: Ch. Gounod,
C. Saint-Saënsas, G. Bizet. Pav. Adeodatas Tauragis
je – 1908.V.7 ten pat], pranc. raðytojas, libretø autorius.
Bernard Haitink
Komp. J. Fr. Halévy giminaitis. Prancûzijos akade-
mijos narys (1884). Paraðë >20 J. Offenbacho opere-
èiø libretø („Graþioji Elena“, 1864; „Mëlynbarzdis“,
„Paryþiaus gyvenimas“, abi 1866; Perichola, 1868, su
G. Crémieux ir H. Meilhacu), libretà G. Bizet operai
Carmen (1875, su Meilhacu). Raðë libretus L. Deli-
bes’ui (su Crémieux), Ch. Lecocqui (su Meilhacu). ∆
ir Meilhaco vodevilio „Kûèios“ siuþetu pagrásta
J. Strausso operetë „Ðikðnosparnis“ (1874). Paraðë
monografijà apie J. Fr. Halévy (1862). Vilija Gerulaitienë
Halffter Cristóbal (Jiménez) [Kristobalis (Chimenezas) Jacques Fromental Halévy
Hãlfteris; g. 1930.III.24 Madride], isp. komp., dirigen-
tas. E. ir R. Halffteriø sûnënas. 1947–51 studijavo Mad-
rido kons-joje pas C. del Campo y Zabaleta’à. 1960–67
Madrido kons-jos kompozicijos prof., 1964–66 dar ir
direktorius. Nuo 1970 daug koncertuoja kaip dirigen-
tas. Dësto Darmðtato tarpt. naujosios muz. vasaros kur-
suose. Iðrinktas daugelio akademijø nariu. Sukûrë ope-
rà Don Quichote (1970), kantatà Regina coeli (1952),
simf-jà 3 instr. grupëms (1963), koncertus sm. ir ork.
(1980) bei vè. ir ork. (1974), kitø simf., vokal. instr. kû-
riniø, kamer., elektroninës muzikos. Jonas Klimas
Halffter
498
Halffter Ernesto [Ernestas Hãlfteris; 1905.I.16 Mad-
ride – 1989.VII.5 ten pat], isp. komp., dirigentas. Mo-
kësi pas M. de Falla’à ir A. Salazarà. 1934–36 Sevili-
jos kons-jos direktorius. Nuo 1956 Lisabonos, nuo
1960 Madrido TV muz. konsultantas. Koncertavo kaip
dirigentas. Sukûrë operø, tarp jø – La muerte de Car-
men („Carmen mirtis“, nepastatyta), Entr’acte („Ant-
raktas“, 1967), baletà Sonatina (1928), vokaliniø instr.
kûriniø (Canticum, 1968; 8 psalmës, 1967), Fantasie
portugaise ork. („Portugaliðkoji fantazija“, 1941), kon-
certà git. ir ork. (1969), kamer. kûriniø. Jonas Klimas
Halffter Rodolfo [Rodolfas Hãlfteris; 1900.X.30 Mad-
ride – 1987.X.14 Meksike], Meksikos kompozitorius.
E. Halffterio brolis. Muzikos mokësi savarankiðkai ir
trumpai pas M. de Falla’à. 1939 apsigyveno Meksiko-
je. Nuo 1940 buvo Meksiko kons-jos prof., nuo 1946
leidyklos „Ediciones Mexicanas de Música“ direkto-
rius, nuo 1959 Dailiøjø menø nac. in-to bendradar-
bis. Meksikos menø akademijos narys (nuo 1969). Su-
kûrë operà, 3 baletus, vokal. instrumentiniø, orkestr.,
kamer. kûriniø. Jonas Klimas
half note (JAV angl.) – pusinë nata.
hålingas (norv. halling), norvegø l. ðokis. ∆ atsirado
Halingdale (tarp Oslo ir Bergeno). Paprastai ∆ ðoka
1–3 besivarþantys vyrai. Kartais ðokama prieð mergi-
nà, rankoje laikanèià lazdà su kepure. Ðokëjas turi nu-
muðti kepuræ. ∆ turi ðokëjø improvizacijos, akrobati-
kos, þaidimo elementø. ∆ muzika maþorinë, energinga,
2/4, reèiau 6/8 metro, ritmas ávairus, daþnos sinkopës,
tempas vidutinis, á pabaigà greitëjantis. ∆ paprastai
grieþiamas hardingfele (smuikas). Daug populiariø ∆
melodijø 1840 sukûrë l. smuikininkas K. Maliseris. Kai
kurias ið jø pavartojo E. Griegas, pvz., Slåtter („17 vals-
tieèiø ðokiø“) op. 72 f-nui, Norske folkeviser og danske
(„Norvegø dainos ir ðokiai“) op. 17, Lyriske Stykker
(„Lyrinës pjesës“) op. 97. Pav. Dalia Urbanavièienë
Hall Edmond [Edmondas Hòlas; 1901.V.15 N. Orlea-
ne – 1967.II.12 Kembridþe (Masaèusetso valstija)],
JAV tradicinio dþiazo klarnetininkas. Debiutavo 1919
B. Rousello orkestre. Niujorke, Bostone, Kaliforni-
joje ∆ grojo su garsiais to meto dþiazo muzikantais:
B. Petit, C. Williamsu, C. Hopkinsu, L. Millinderiu,
J. Sullivanu, T. Wilsonu. Nuo 1944 grojo su E. Con-
dono ansambliais ir vadovavo savo ansambliui. 1955–
58 grojo L. Armstrongo „All Stars“ ansamblyje. Gast-
roliavo áv. ðalyse. Romualdas Milaðius
Hall Jim (James Stanley) [Dþimas (Dþeimsas Stenlis)
Hòlas; g. 1930.XII.12 Bafale (Niujorko valstija)], JAV
moderniojo dþiazo gitaristas, kompozitorius. Studija-
vo Klivlendo muz. in-te. 1955–56 grojo su Ch. Hamil-
tono ansambliu, 1956–59 – su J. Giuffre’o trio. 1956–
59 dëstë dþiazo m-loje Lenokse (Masaèusetso valstija).
1960–61 ypaè pagarsëjo kaip E. Fitzgerald akompa-
halingas
niatorius. Grojo su L. Konitzu, S. Rollinsu, A. Farme-
riu, R. Carteriu, G. Burtonu, P. Metheny’u. ∆ muzi-
kavimui bûdinga lyrizmas, originali improvizacija.
Audronë Jurkënaitë
Hall Pauline Margrete [Paulinë Margretë Hal;
1890.VIII.2 Hamare – 1969.I.24 Osle], norv. kompo-
zitorë, muz. kritikë, visuom. veikëja. Mokësi Osle,
Dresdene, Paryþiuje. 1926–63 (su pertraukomis) dir-
bo muz. korespondente Berlyne, vëliau Osle. Propa-
gavo XX a. muzikà. 1938 ákûrë Tarpt. ðiuolaikinës
muz. d-jos norvegø sekcijà „Naujoji muzika“, buvo jos
pirmininkë (iki 1961). Kûrë muzikà daugiausia dra-
mos spektakliams. Á norvegø k. iðvertë ~30 operø ir
oratorijø libretø. Kûryboje ryðku pranc. impresionis-
tø átaka. Bronius Ambraziejus
Hallé Sir Charles (Carl) [seras Èarlzas Hålë; tikr. var-
das Karlas; 1819.IV.11 Hagene (Vestfalija) – 1895.X.25
Manèesteryje], anglø dirig., pianistas. Vok. kilmës. Mu-
zikos mokësi Darmðtate. 1838–48 gyveno Paryþiuje, nuo
1848 – Manèesteryje; koncertavo, dirbo ped. darbà. 5
d-metyje pradëjo diriguoti (simf. muzikos kûrinius ir
operas). 1858 ákûrë savo orkestrà (vienas seniausiø ang-
lø profesionaliøjø simf. orkestrø; ↑ Hallé orkestras).
Nuo 1883 Liverpulio filh-jos orkestro dirigentas. Vie-
nas Manèesterio karaliðkojo muz. koledþo ákûrëjø, jo
pirmasis direktorius (1893). Kaip pianistas ir dirigen-
tas gastroliavo (su þmona smuikininke W. Neruda-
Hallé) Australijoje (1890–91), P. Afrikoje (1895). Su-
kûrë fp. pjesiø, styg. kvartetà. Sudarë ir redagavo muz.
vadovëliø serijas „Pianoforte School“ („F-no mokyk-
la“, nuo 1873) ir „Musical Library“ („Muzikos biblio-
teka“, nuo 1876). ∆ veikla padarë didelæ átakà D. Bri-
tanijos muz. kultûros raidai. Danutë Mekaitë
hallelu-Jah (hebr.) ↑ Aleliuja.
Hallé orkestras, anglø simf. orkestras Manèesteryje.
1858 ákûrë ir iki mirties (1895) vadovavo Ch. Hallé. ∆
dirigentai buvo Fr. Cowenas (1895–99), H. Richteris
(1899–1911), M. Ballingas (1912–14), H. Harty’s
(1920–33), Th. Beechamas (1933–40), M. Sargentas
(1939–42), J. Barbirolli (1943–70), J. Loughranas
(1971–83), S. Skrowaczewskis (1984–92), K. Nagano
(nuo 1992). Gastroliuoja D. Britanijoje ir uþsienyje.
Audronë Jurkënaitë
Halvorsen Johan August [Johanas Augustas Hãlvorse-
nas; 1864.III.15 Dramene – 1935.XII.4 Osle], norv.
smuikininkas, dirig., kompozitorius. Muzikos mokësi
privaèiai bei Stokholmo (1883–84) ir Leipcigo (1886–
87) kons-jose. 1882 debiutavo kaip smuikininkas. 1890–
91 dëstë Helsinkio kons-joje. 1893–98 dirigavo Berge-
ne (muz. d-jos „Harmonien“ simfoniniam ir nac. teatro
orkestrams). 1899–1929 savo paties ákurto Oslo nac.
teatro dirigentas. Gastroliavo Europos ðalyse. Sukûrë
3 simf-jas, 2 norv. rapsodijas ork. (1921, 1922), pjesiø
sm. ir ork., kamer. instr. ansambliø, kûriniø norv. liau-

dies muz. instrumentui hardingfelei, chorø, solo dai-
nø, dramos spektakliø muzikos. Kûrybai turëjo átakos
vëlyvojo romantizmo ir norvegø muzika. Danutë Mekaitë
Hamari Julia [Julija Hâmari; g. 1942.XI.21 Budapeð-
te], vengrø dainininkë (mecosopranas). Mokësi pas
Fr. Martinà, Budapeðto MuA (1961–66), Ðtutgarte.
Debiutavo 1966 Vienoje (J. S. Bacho „Pasija pagal
Matà“). Dainavo Zalcburgo, Vienos, Edinburgo,
Glaindborno festivaliuose, MO (1984). Þymi kameri-
nës ir simf. vokal. muzikos atlikëja. Tarp operø vaid-
menø – Carmen, Rosina, Despina. Vilija Gerulaitienë
Hãmburgo òpera, pirmasis vieðas operos teatras
Vokietijoje. Ákurtas Hamburge 1678 prie þàsø turgaus
(„Gänsemarktoper“). Tarp teatro ákûrëjø – miesto ta-
rybos narys G. Schottas (iki 1695 teatro direktorius),
komp. N. A. Strungkas, J. W. Franckas, J. Theile,
J. A. Reinckenas, J. P. Förtschas, J. S. Kusseris (vadova-
vo teatrui 1695–1703). Pirmaisiais gyvavimo d-meèiais
∆ pastatymai nebuvo meniðki. Spektakliuose dalyvavo
tik vietiniai dainininkai, muzikantai. Libretus kûrë (daþ-
niausiai pagal Biblijà, pasakø, legendø siuþetus) miesto
tarybos nariai, advokatai, dvasininkai. Pastatymø stilius,
aktoriø vaidyba turëjo daug liaudies teatro elementø.
1703–06 ir 1709–17 vadovaujant komp. R. Keiseriui, ∆
spektakliai tapo meniðkesni, buvo kvieèiami þymûs uþ-
sienio dainininkai, ∆ pradëjo garsëti Europoje. ∆ kûrë
G. Fr. Händelis, G. Ph. Telemannas. Pamaþu teatro sce-
noje pradëta statyti it. operas, 1738 ∆ buvo laikinai uþ-
daryta. Nuo 1748 Hamburge veikë it. operos trupë
(vadovavo Chr. W. Gluckas). 1765 atidarytas naujas ko-
medijos teatras, pagarsëjæs W. A. Mozarto operø
spektakliais. XIX a. vid. ∆ veikla vël suaktyvëjo. 1827
ðalia senøjø Hamburgo miesto vartø ásikûrë naujas ope-
ros teatras („Am Dammtor“). Nuo 1874, vadovaujamas
C. F. Pohlio, ∆ tapo vienu þymiausiø teatrø Europoje.
Èia buvo statomos R. Wagnerio operos, gastrolëms at-
vykdavo þymûs dainininkai ir dirigentai. ∆ dirigavo F.
von Weingartneris, G. Mahleris (1891–97), O. Klem-
pereris (1910–14). Vadovaujant G. Brecheriui, vëliau
L. Sachse, ypatingas dëmesys buvo skiriamas ðiuolaiki-
niø komp. kûriniams – pastatytos F. B. Busoni, M. Ra-
velio, P. Hindemitho, L. Janãèeko, I. Stravinskio,
E. Kþeneko, vëliau B. Britteno, A. Bergo operos. 1926
∆ pavadinta Valstybës opera. 1955 atstatyti per II pa-
saul. karà sugriauti operos rûmai. ∆ dirigavo K. Böhmas
(1930–33), E. Jochumas (1933–44), L. Ludwigas (1951–
71), Chr. von Dohnãnyi (1977). 1959–73 ir 1985–88 ∆
meno vadovas komp. R. Liebermannas, nuo 1988 –
G. Albrechtas, nuo 1997 – I. Metzmacheris. ∆ yra vie-
nas þymiausiø operos teatrø Europoje. Joje statomi
naujausi ðiuolaikiniø komp. kûriniai.
Aldona Juodelienë, Tamara Vainauskienë
Hamerik (Hammerich) Asger [Asgeras Håmerikas;
1843.IV.8 Frederiksberge (netoli Kopenhagos) –
1923.VII.13 ten pat], danø kompozitorius. Kompozi-
cijà studijavo pas N. W. Gade ir J. P. E. Hartmannà
Kopenhagoje, skambinti f-nu ir diriguoti mokësi pas
H. von Bülovà Berlyne. 1864–69 orkestruotës mokësi
pas H. Berliozà Paryþiuje. 1869–71 dirbo Italijoje (LS
buvo pastatyta ∆ opera „Vendeta“), 1871–98 gyveno
JAV, vadovavo Baltimorës Peobody kons-jos Muz. sky-
riui. Nuo 1900 gyveno Kopenhagoje. Sukûrë operø,
Hampton
499
tarp jø – Tovelille („Maþoji Tovë“, 1865), Hjalmar og
Ingeborg (1868), La vendetta (1870), Den rejsende
(„Klajûnas“, 1871); 8 simf-jas (1883–96), 5 Nordiske
Suiter („Ðiauriet. siuitos“, 1871), Hymne de la paix cho-
rui, ork., 2 vargonams, 14 arfø, 4 varpams („Taikos
himnas“, 1867). Kûryba turi skandinavø muz. roman-
tizmo bruoþø, joje ryðku ir H. Berliozo, R. Wagnerio
átaka (forma, orkestruotë). Jonas Klimas
Hamerik Ebbe [Ebë Håmerikas; 1898.IX.5 Kopen-
hagoje – 1951.VIII.11 Kategate (netoli Kopenhagos)],
danø kompozitorius. Komp. A. Hameriko sûnus.
1919–22 Kopenhagos karal. teatro orkestro, 1927–30
„Muz. susivienijimo“ orkestro, 1931–39 radijo orkest-
ro Kopenhagoje dirigentas. Gastroliavo Europoje
(Belgijoje pastatë keletà savo operø). Sukûrë operø,
tarp jø – Stepan (1924), Leonardo da Vinci (1939), Ma-
rie Grubbe (1941), Rejsekammeraten („Bendrakelei-
viai“, 1946), Dr¸mmerne („Svajonës“, 1950), baletà
Dionysia (1927), 5 cantus firmus simf-jas (1936–49),
vokaliniø, kamer. instr. kûriniø. Jonas Klimas
Hammerschmidt Andreas [Andresas Håmerðmitas;
g. 1611 ar 1612 Briukse (dab. Mostas, Èekija), m.
1675.XI.8 Citau (Saksonija)], vok. kompozitorius. Var-
Lionel Hampton
gonininkavo Vëzenðteino pilyje (nuo 1633), Ðv. Petro
baþnyèioje Freiberge (Saksonija; nuo 1634) ir Ðv. Jo-
no baþnyèioje Citau (1639–75). Vienas þymiausiø vo-
kieèiø baþn. muzikos kûrëjø. Instr. kûriniai: pavanos,
galjardos, pranc. arijos, kurantës ir sarabandos smui-
kams ir skaitmen. bosui; vokal. kûriniai: baþn. kon-
certai (1–4 balsams ir skaitmen. bosui), baþn. madri-
galai (4–6 balsams ir skaitmen. bosui), baþn. simf-jos
(1–2 balsams ir instrumentams), baþn. motetai bei
koncertai 5–12 (ir daugiau) balsø ir skaitmen. bosui,
miðios, dainos. Birutë Þalalienë
Hammond Joan [Dþoana Håmond; 1912.V.24 Kraist-
èerèe (N. Zelandija) – 1996.XI P. Velse (Australija)],
N. Zelandijos dainininkë (sopranas). Studijavo
Sidnëjaus kons-joje, Londone pas D. Borgiolli. 1939
Vienos liaudies operos, 1940 Dublino, 1942 Londono
operos, 1948–51 CG, 1951, 1959 Londono teatro
„Sadlers Well’s“ solistë. Nuo 1965 gyveno N. Ze-
landijoje. Vaidmenys: Cio Cio San, Nedda, Pamina,
Undinë. Rûta Prusevièienë
Hammondo vargonai, el. vargonai. Juose kiekvie-
nas garsas turi metaliná banguoto profilio diskelá
(~5 cm skersmens), kurá sukant pro el. magnetø po-
lius, el. magnetø ritëse indukuojasi kintamosios el.
srovës. Daþnis priklauso nuo diskelio bangeliø skai-
èiaus ir sukimo greièio. 91 diskeliu pavyksta iðgauti
ne tik pagr. garsus, bet ir jø 7 obertonus. Kiekvieno
obertono stiprumà galima nustatyti iðtraukiamais re-
guliatoriais. Skambesys suminkðtinamas chor. re-
gistru; iðgaunami vibrato, tremolo, reverberacijos ir
muðamøjø efektai. ∆ 1934 iðrado Èikagos (JAV)
laikrodininkas L. Hammondas. Nuo 1974 gaminami
elektroniniai ∆. ∆ vartoja daugelis lengvosios muzi-
kos kompozitoriø ir atlikëjø. Vytautas Bièiûnas
Hampton Lionel [Lajonelis He§ptonas; g. 1913.IV.12
Liusvilyje (Kentukio valstija)], JAV dþiazo vibrafoni-
ninkas, perkusininkas. Nuo 1928 grojo muðamaisiais
Hancock
500
P. Howardo, L. Hite’o orkestruose. 1936–40 B. Good-
mano kvarteto vibrafonininkas. Vienas þymiausiø svin-
go laikotarpio vibrafonininkø (iðpopuliarino vibrafo-
nà dþiaze). 1940–65 vadovavo bigbendui; 6 d-metyje
grojo ir ritmenbliuzo stiliaus muzikà. 1965 ákûrë „Jazz
Inner Circle“ sekstetà. Pav. Jonas Rimða
Hancock Herbie (Herbert Jeffrey) [Herbis Hãnkokas;
tikr. vardai Herbertas Dþefris; g. 1941.IV.12 Èikago-
je], JAV dþiazo pianistas, kompozitorius. 1956–72 mo-
kësi Grinelio koledþe (Ajovos valstija). 1960–63 grojo
soul ir hardrock grupëse, 1963 M. Daviso ansamblyje.
1968 ákûrë dþiazo sekstetà. Nuo 1974 grojo el. sinte-
zatoriumi, kompozicijose vartojo funky ritmus. Nuo
1978 koncertavo su pianistu Ch. Corea, trimitininku
Q. Jonesu, dainininke F. Purim. Nuo 1981 groja gru-
pëje „V.S.O.P.II.“. Sukûrë muzikà filmams „The Spook
Who Sat By The Door“ („Vaiduoklis, kuris sëdëjo uþ
durø“, 1972), „Death Wish“ („Neiðsipildæs troðkimas“,
1974), „The Bitch“ („Vilkë“, 1979) ir kt., vaidino dþia-
zo k. f. „Round Midnight“ („Apie vidurnaktá“, 1986).
Pav. Justinas Prusevièius
Händel (Hendel, Handel, Haendel) Georg Friedrich
(George Frideric) [Georgas Frydrichas He¹delis;
Herbie Hancock
1685.II.23 Halëje – 1759.IV.14 Londone], vok. kom-
pozitorius. 1694 pradëjo mokytis pas F. W. Zachowà
(vargonai, klav., sm., ob.). 1698–1700 mokësi Halës
g-joje. 1701 kurá laikà vargonininkavo Halës reformatø
baþnyèioje. 1702 ástojo á Halës un-to Teisës f-tà. Nuo
1703 dirbo smuikininku ir klavesinininku Hamburgo
operoje („Gänsemarktoper“). 1706–09 gyveno Itali-
joje (Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Neapolyje).
Nuo 1710 (formaliai iki 1716) buvo Hanoverio kur-
fiursto rûmø kapelmeisteris. 1716 apsigyveno Londo-
ne. 1719 (ar 1720) ëmë vadovauti Karaliðkajai MuA
Georg Friedrich Händel (Royal Academy of Music). 1726 tapo D. Britanijos
pilieèiu, pradëtas tituluoti karal. kapelos kompozito-
riumi. Uþdarius Karal. MuA, 1728 ákûrë Naujàjà MuA
ir iki 1733 jai vadovavo. 1734 su savo trupe persikëlë á
„Covent Garden“ teatrà. Trupei bankrutavus (1737),
∆ buvo suparalyþiuotas (po intensyvaus gydymo greit
pasveiko). 1741–42 gyveno Dubline, kur buvo sureng-
tas jo autoriniø koncertø ciklas ir ávyko oratorijos Mes-
siah („Mesijas“) premjera. 1751 pradëjo akti. 1752 jam
operuotos akys (katarakta); tais paèiais metais visið-
kai apako. 1759 ∆ paskut. kartà CG dirigavo „Mesijà“
(IV.6), po 8 dienø mirë. Palaidotas IV.20 Vestminste-
rio vienuolyne.
∆ kûryboje ryðku homofon. ir polifon. muzikos sintezë.
Pirmieji ∆ kûriniai turëjo F. W. Zachowo, J. Ph. Krie-
gerio ir Ph. H. Erlebacho muz. bruoþø. Vëliau juose
atsirado pranc. ir italø instr. muzikos stiliaus elemen-
tø. Hamburge jam padarë átakos R. Keiserio, Hanove-
ryje – A. Steffani, Italijoje – A. Scarlatti muzika. Origi-
nalus ∆ muzikos stilius ypaè ryðkus ∆ operose,
oratorijose, orkestr. kûriniuose. Jie emocingi, raiðkios
melodikos ir harmonijos, lanksèios ir verþlios ritmikos.
∆ kûrë daugiausia opera seria. Pirmosiose operose gau-
su melodingø soliniø aria da capo ir reèitatyvø secco,
vëlesnëse atsiranda chorø, reèitatyvø accompagnato ir
ariozo tipo reèitatyvø. Jais daugiausia plëtojamas ope-
ros siuþetas, grindþiamos dramat. scenos. Ðios ∆ nau-
jovës it. operoje padëjo pamatà Chr. W. Glucko ope-
ros reformai. ∆ turëjo didþiulës reikðmës oratorijos þan-
ro raidai. Pirmosios ∆ oratorijos turëjo it. operos bruo-
þø (vyravo arijos, reèitatyvai). Vëliau jose ëmë
dominuoti monumentalûs ep. chorai. Orkestr. muzika
(ypaè concerti grossi) pasiþymi instrumentiniø partijø
individualumu, skambëjimo puoðnumu. Vargonø kon-
certams bûdinga improvizaciðkumas, virtuoziðkumas.
Kamer. kûriniai yra panaðûs á siuità. Juose siejami baþn.
ir kamer. sonatos, fugos ir variacijø elementai.
∆ kûryba susidomëta tik XIX a. (po 1830). Vokietijo-
je buvo ákurta Oratorijos d-ja, propagavusi ∆ kûrinius.
1843 Londone ásteigta ∆ d-ja iki 1855 iðleido rinkti-
nius ∆ kûrinius (13 t.). Iki 1894 iðleisti visi ∆ kûriniai
(100 t.). Nuo XIX a. II pusës Getingene rengiami ∆
muzikos festivaliai (ið pradþiø bûdavo atliekamos tik
oratorijos, nuo 1920 ir operos). 1856 ∆ d-ja ákurta Lei-
pcige (↑ Händelio draugijos). 1986 Karlsrûhëje ákurta
Tarpt. Händelio akademija. 1928–55 buvo leidþiamas
„Händel-Jahrbuch“ („Händelio metraðtis“).
KÛRINIAI. 40 operø: Almira (1705), Agrippina (1709),
Rinaldo (1711), Radamisto (1720), Il Floridante (1721),
Ottone (1723), Flavio (1723), Giulio Cesare in Egitto
(„Julijus Cezaris Egipte“, 1724), Rodelinda (1725), Pub-
lio Cornelio Scipione (1726), Alessandro (1726), Siroe
(1728), Tolomeo (1728), Ezio (1732), Sosarme (1732),
Orlando (1733), Arianna in Creta (1734), Ariodante
(1735), Alcina (1735), Atalanta (1736), Arminio (1737),
Giustino (1737), Berenice (1737), Faramondo (1738),
Serse (Xerxes, 1738), Imeneo (1740), Deidamia (1741)
ir kt.; be to, 4 pastièai, 5 áv. scenos kûriniai; 22 oratori-
jos: La resurrezione („Prisikëlimas“, 1708), Il trionfo del
Tempo e del Disinganno („Laiko ir Tiesos triumfas“, I
red. 1708; II red. 1737; III red. 1757), Esther (1732),
Deborah (1733), Saul (1739), Israel in Egypt („Izraelis
Egipte“, 1739), L’Allegro, il Penseroso ed il Moderato
(„Apie dþiaugsmà, liûdesá ir santûrumà“, 1740), Mes-
siah (1742), Samson (1743), Joseph and his Brethren
(„Juozapas ir jo broliai“, 1744), Occasional Oratorio
(„Proginë oratorija“, 1746), Judas Maccabaeus (1747),
Susanna (1749), Salomon (1749), Jephtha (1752) ir kt.;
chorui ir ork.: 5 Te Deum (1713–43), 12 Chandoso an-
temø (1717–20), 4 Karûnavimo antemos (1727), kt. an-
temos, himnai, odës, psalmës, apie 20 kamer. duetø,
90 it. kamer. kantatø, áv. kitos kantatos; orkestrui: Wa-
ter Music („Muzika ant vandens“, 1717), 6 Concerti
grossi, op. 3 (iðsp. 1734), 12 Concerti grossi, op. 6 (1739),
Music for the Royal Fireworks („Fejerverko muzika“,
1749), 8 Sinfonie diverse, koncertai áv. instrumentams;
koncertai vargonams ir orkestrui: 6 koncertai, op. 4
(1735–36), 6 koncertai (1739–40; koncertai Nr. 3–6 yra
concerti grossi, op. 6 Nr. 10, 1, 5, 6 transkripcijos), 6
koncertai, op. 7 (1740–51), koncertas d-moll, koncer-
tas 2 vargonams d-moll (1737), koncertas F-dur (1740–
50); kamer. kûriniai: 15 solo sonatø fleitai (ob., sm.) ir
basso continuo, op. 1 (apie 1731), 6 trio sonatos, op. 2
(apie 1731), 7 trio sonatos, op. 5 (1739), 3 trio sonatos,
be to, sonatos, menuetai, marðai áv. ansambliams; kla-
vyrui:8 siuitos (I t., apie 1720), 8 siuitos ir èakona (II t.,
apie 1733), 2 siuitos, 2 kaprièai, èakona F-dur (apie
1736), 6 fugos, be to, fantazijos, menuetai, áv. pjesës.
Pav.

L: Rolanas R. Hendelis. V., 1983; Chrysander F. G. F. Händel, Bd. 1–3,
Lpz., 1919; Young P. M. The oratorios of Handel. L., 1949; Deutsch O.
Handel, a documentary biography. L.–N. Y., 1955; Petzoldt R. Georg
Friedrich Händel. Lpz., 1965; Dean W. Handel and the Opera seria. L.,
1970; Dent E. J. Handel. N. Y., 1972; Bell Craig A. Handel before En-
gland. Darley, 1976; Lang P. H. Georg Friedrich Händel. Kas., 1979;
Siegmund-Schultze W. Georg Friedrich Händel. Lpz., 1980; Ãðóáåð Ð. È.
Ãåíäåëü. Ë., 1935.  Jonas Klimas
Händelio draugijos (Händel-Gesellschaft), muzikos
draugijos. Pirmoji ákurta 1856 Leipcige, G. Fr. Hände-
lio kûrybos tyrinëtojø Fr. Chrysanderio ir G. G. Ger-
vinuso. 1858–1903 iðleido 93 t. akademiná Händelio
kûriniø rinkiná (red. Chrysanderis). 1925–30 ten pat
veikë Naujoji Händelio d-ja. 1843–48 Londone vei-
kusi d-ja iðleido visø Händelio kûriniø rinkiná. 1882–
1939 Londone veikusi dar viena d-ja rûpinosi pamirð-
tø ir maþai þinomø Händelio chorø atlikimu. 1955
Halëje (nuo 1952 èia kasmet rengiami Händelio festi-
valiai ir muzikologø simpoziumai) ákurta d-ja skiria
didelá dëmesá Händelio kûriniø propagavimui, daly-
vauja rengiant Händelio kûriniø, „Händel Jahrbuch“
(nuo 1955) leidimà. Gediminas Þidonis
Händelio festivalis (vok. Händel-Festspiele), dar vad.
Halës festivaliu. Rengiamas nuo 1952 Halëje. ∆ metu
atliekamos G. Fr. Händelio operos. Violeta Tumasonienë
Handy William Christopher [Viljamas Kristoferis
Hêndis; 1873.XI.16 Florense (Alabamos valstija) –
1958.III.28 Niujorke], JAV dþiazo komp., kornetinin-
kas, pianistas, bliuzø tyrëjas, orkestro vadovas, leidë-
jas, publicistas. Buvo vadinamas „bliuzo tëvu“. Stu-
dijavo Kentukio muzikos koledþe. Dirbo áv. dþiazo
orkestrø vadovu. Keliaudamas su menestreliø trupe
po JAV, ∆ pirmasis pradëjo uþraðinëti autentiðkus (ar-
chajiðkuosius) bliuzus ir þymëti juose blue notes. Savo
publikuotas kompozicijas ∆ pirmasis pavadino „bliu-
zu“ (Memphis Blues, 1912). 1923 Niujorke ákûrë lei-
dyklà, kuriai vadovavo iki mirties. Iðleido „Blues – An
Anthology“ („Bliuzo antologija“, 1926), autobiogra-
fijà „Father of the Blues“ („Bliuzo tëvas“, 1941). Þy-
miausios kompozicijos: St. Louis Blues, Atlanta Blues,
Harlem Blues, Friendless Blues, Memphis Blues, Beal-
street Blues. Jûratë Kuèinskaitë
Handschin Jacques Samuel [Þakas Samuelis Hãndði-
nas; 1886.IV.5 Maskvoje – 1955.XI.25 Bazelyje], Ðvei-
carijos muzikologas, vargonininkas. Vargonuoti mokë-
si pas M. Regerá (Miunchene), K. Straube (Leipcige),
Ch. M. Widorà (Paryþiuje). 1909–20 dëstë Sankt Pe-
terburgo kons-joje; prof. (1914). Daug koncertavo,
Rusijoje propagavo J. S. Bacho kûrybà, iðleido vargo-
nø muz. antologijà (1913–14). 1920 su V. Kovalenko-
vu Sankt Peterburge ákûrë muz. akustikos laborato-
rijà. Nuo 1921 gyveno Ðveicarijoje. Vargonininkavo
Sankt Galene (1921–24), Ciûriche (1924–35), Baze-
lyje (1935–55). Nuo 1930 Bazelio un-to muz. istorijos
profesorius. Nuo 1936 Tarpt. muzikologijos d-jos vi-
ceprezidentas. Paraðë darbø ið vid. amþiø muz. istori-
jos, apie vargonø muzikà, J. S. Bacho kûriniø vargo-
nams interpretacijà, monografijas apie M. Musorgská
(1924), C. Saint-Saënsà (1930), I. Stravinská (1933).
Nijolë Taluntytë
Hannikainen Tauno Heikki [Taunas Heikis Hânikai-
nenas; 1896.II.26 Juveskiulëje – 1968.X.12 Helsin-
Hanson
501
kyje], suomiø dirig., violonèelininkas. 1916–19 grieþë
Helsinkio orkestre. 1921 tobulinosi Paryþiuje pas
P. Casalsà, debiutavo kaip solistas. Vëliau studijavo
dirigavimà Vienoje, Berlyne, Paryþiuje, Antverpene,
Londone. 1922–27 Helsinkio operos, 1927–39 Turkaus
miesto orkestro dirigentas. Koncertavo kaip solistas
ir su broliais Toivo Ilmari ir Arvo („Hannikainen
Trio“). 1940 iðvyko á JAV. 1942–47 Diûliûto ork. va-
dovas. 1947–50 Èikagos simf. orkestro, vëliau Veðoro
simf. orkestro dirigentas. 1951–63 buvo Helsinkio
valst. orkestro vyriausiasis dirigentas. 1963–66 Turkaus
kons-jos direktorius. Pagarsëjo J. Sibelius’o muzikos
interpretacijomis, gastroliavo pasaulio muzikos cen-
truose. Rûta Gaidamavièiûtë
Hannikainen Toivo Ilmari [Toivas Ilmaris Hânikaine-
nas; 1892.X.19 Juveskiulëje – 1955.VII.25 Helsinky-
je], suomiø pianistas, kompozitorius. Studijavo Helsin-
kio un-te ir muz. in-te, Vienos MuA (pas F. Schrekerá),
Sankt Peterburge (pas A. Siloti), Paryþiuje (pas
A. Cortot). Debiutavo 1914 Helsinkyje. 1917–19 ir Eduard Hanslick
nuo 1922 dëstë Helsinkio kons-joje, 1939–55 Sibe-
lius’o MuA. Koncertavo Suomijoje ir uþsienyje. Su
broliais smuikininku Arvo ir violonèelininku bei diri-
gentu Tauno subûrë fp. trio, gastroliavo Europoje. Su-
kûrë operà Talkootanssit („Javapjûtës ðventë“, 1930),
koncertà f-nui, fp. kvartetà, pjesiø f-nui, dainø.
Audronë Jurkënaitë
Hanon (Anon) Charles Louis [Ðarlis Lui Hanònas; tikr.
pavardë Anonas; 1819.VII.2 Diunkerke – 1900.III.19
Bulonëje], pranc. pianistas, vargonininkas, pedagogas,
kompozitorius. Mokësi Paryþiaus kons-joje. Vargoni-
ninkavo Bulonëje; pagarsëjo kaip f-no mokytojas. Pa-
raðë mokomøjø pjesiø ir etiudø, iðleido darbø apie mo-
kymo groti f-nu metodikà, akompanimentà ir kt. ∆
rinkiná „Le pianiste virtuose“ („Pianistas virtuozas“),
sudarytà ið 60 pratimø, iki ðiol tebevartoja daugelio
ðaliø pedagogai. Bronius Ambraziejus
Hanslick Eduard [Eduardas Hãnslikas; 1825.IX.11
Prahoje – 1904.VIII.6 Badene], Austrijos muzikolo-
gas. Teisininkas. Muz. teorijos ir skambinti f-nu mo-
kësi pas èekø komp. V. J. Tomãðekà. Nuo 1856 dëstë
Vienos un-te; prof. (1861). V. Europos muzikologijos
raidai turëjo átakos ∆ veikalas „Vom Musikalisch-
Schönen“ („Apie muzikos groþá“, 1854). Svarbiausi
ðio veikalo teiginiai grindþiami I. Kanto filosofija; ja-
me kritikuojama romantizmo muz. estetika, absoliu-
tinusi emocijø iðraiðkos reikðmæ; muz. turinio siûlo-
ma ieðkoti ne iðor. veiksniuose, o imanentinëje kûrinio
struktûroje, pasisakoma prieð programizmà muziko-
je. Muz. kritikos straipsniuose (jø rinkinys iðl. 1972
Leipcige) ∆ propagavo J. S. Bacho, G. Fr. Händelio,
L.  van Beethoveno, R. Schumanno, J. Brahmso kû-
rybà, kritikavo F. Lisztà ir R. Wagnerá. Paraðë Vienos
koncert. gyvenimo istorijà (1869–70), atsiminimus
(1894). Pav. Adeodatas Tauragis
Hanson Howard [Hovardas Hénsonas; 1896.X.28 Va-
hu (Nebraskos valstija) – 1981.II.26 Niujorke], JAV
komp., dirig., pedagogas. Kompozicijà studijavo muzi-
kos in-te Niujorke (pas P. Goetschiusà) ir un-te Evans-
tone (Ilinojaus valstija). 1921 gavæs Amerikos MuA
Romos premijà, gyveno Romoje (iki 1924). 1924–64
Hanuð
502
vadovavo Eastmano muzikos m-lai Roèesteryje (Niu-
jorko valstija), nuo 1964 – Amerikos muzikos in-tui.
Daug gastroliavo kaip dirigentas (dirigavo daugeliui
Amerikos ir Europos simf. orkestrø). Sukûrë operà
Merry Mount (1934), 7 simf-jas (1923–77), simf. po-
emø, kamer. muzikos kûriniø, tarp jø – styg. kvartetà
(1923), 2 fp. kvintetus, pjesiø f-nui, dainø. Paraðë kn.
„Music in Contemporary American Civilization“
(„Ðiuolaik. Amerikos civilizacijos muzika“, 1951),
„Harmonic Materials of Modern Music. Resources of
the Tempered Scale“ („Moderniosios muzikos har-
moninë medþiaga. Temperuoto garsaeilio iðgalës“,
1960). Rita Vinslovaitë
Hanuð Jan [Janas Hånuðas; g. 1915.V.2 Prahoje], èe-
kø komp., muz. leidëjas. 1932–40 studijavo Prahos
kons-joje (P. D†deèeko dirigavimo kl.), kompozici-
jos mokësi pas O. Jeremiãðà. Nuo 1940 dirbo áv. muz.
leidyklose, 1963–70 leidyklos „Panton“ (leido èekø
komp. kûrinius) direktorius. Tarpt. muz. ðvietimo
d-jos direktorato narys. Redagavo visus A. Dvo°ãko,
Z. Fibicho kûrinius. Vienas festivalio „Prahos pa-
vasaris“ organizatoriø. Kûryboje tæsë L. Janãèeko,
V. Novãko, J. Suko nac. muz. tradicijas. Tarp ∆ kûri-
niø – operos Plameny („Liepsnos“, 1944), Sluha dvou
pãnÜ („Dviejø ponø tarnas“, 1958), Pochode÷
Prométheova („Prometëjo deglas“, 1963), Pohãdka
jedn† noci („Vienos nakties pasaka“, 1969), baletas
Otello (1956), 5 miðios (1942–67), oratorija Ecce
hardingfelë homo (1980), 6 simf-jos (1942–78), kiti simf., kame-
riniai kûriniai. Audronë Jurkënaitë
Harasiewicz Adam [Adamas Harasìvièius; g. 1932.VII.1 Härma Miina [Mina Hêrma; 1864.II.9 Rade (netoli
Chodzieþe (Pilos vaivadija)], lenkø pianistas. 1955 bai-
gë Krokuvos aukðtàjà muz. m-là, Chopino konkurse
Varðuvoje gavo I premijà. 6 d-meèio pabaigoje apsi-
gyveno Zalcburge. Gastroliavo daugelyje ðaliø. Þymus
Fr. Chopino interpretuotojas (á plokðteles áraðë visus
jo fp. kûrinius). Vilija Gerulaitienë
Haraszti Emil [Emilis Hârastis; 1885.XI.1 Nadvara-
de (dab. Oradia, Rumunija) – 1958.XII.27 Paryþiuje],
vengrø muzikologas. Leipcigo ir Paryþiaus un-tuose
studijavo muz. istorijà. Nuo 1907 dëstë Budapeðto
un-te, bendradarbiavo kaip muz. kritikas laikraðtyje
„Pesti H²rlap“. 1920–28 Budapeðto kons-jos direk-
torius. Nuo 1940 Budapeðto un-to profesorius. Nuo
1945 gyveno Paryþiuje. Svarb. veikalai: „Wagner R.
és Magyarorszãg“ („R. Wagneris ir Vengrija“, 1916),
„La musique hongroise“ („Vengrø muzika“, 1933),
„B. Bartók“ (1938), „L’élément latin dans l’oeuvre
de Chopin“ („Romaniðkasis elementas Chopino kû-
riniuose“, 1956). Paraðë moksl. straipsniø apie XVI–
XVIII a. vengrø muzikà, studijà apie liutnios muzi-
kà Vengrijoje. Nijolë Taluntytë
hardbop (angl. hardbop < hard – kietas, sunkus), East
Coast jazz, moderniojo dþiazo stilius, atsiradæs ið ↑ be-
bop XX a. 6 d-metyje Niujorke. Atliekamas tempe-
ramentingiau, virtuoziðkiau negu bebop. Pjesiø har-
monija ir ritmika intensyvesnë, taèiau melodika
primityvesnë, paprastesnë. ∆ propagavo saksofoninin-
kas S. Rollinsas, bûgnininkai M. Roachas, A. Blakey’s,
trimitininkai L. Morganas, D. Byrdas, ansamblis „Jazz
Messengers“ ir kt. Jûratë Kuèinskaitë
Hardin-Armstrong Lil (Lillian) [Lilë Hãrdin-
Ãrmstrong; tikr. vardas Liliana; 1898.II.3 Memfyje –
1971.VIII.27 Èikagoje], JAV dþiazo pianistë, kompo-
zitorë. Nuo 1921 grojo J. K. Oliverio ansamblyje Èi-
kagoje. 1924 iðtekëjo uþ trimitininko L. Armstrongo,
grojo „Hot Five“ ir „Hot Seven“ ansambliuose. Iki
mirties koncertavo (mirë Armstrongo atminimui skir-
tame koncerte). Sukûrë daug populiariø dþiazo kûri-
niø, tarp jø – Jazz Lips, Papa Dip, Perdido Street Blues,
Skit-Dat-De-Dat, Too Tight Blues, Struttin’ With Some
Barbecue (su Armstrongu). Audronë Jurkënaitë
hãrdingfelë (norv. hardingfele, hardangerfele), norve-
gø l. muzikos instrumentas – stryk. chordofonas. Fi-
delis. ∆ korpusas panaðus á smuiko, tik maþesnis, kak-
lelis trumpesnis, su galvute. Turi 4 grieþiamàsias stygas
(a d1a1e2 arba g c1e1a2) ir 4 rezonansines (d1e1fis1a1
arba c1e1g1a1; gali bûti ir kitokio derinimo). ∆ korpu-
sas inkrustuojamas perlais, auksu. ∆ grieþiamos l. ðo-
kiø melodijos, rengiami ∆ muzikantø konkursai ir fes-
tivaliai. Pav. Birutë Þalalienë
hardrock ↑ rokas.
Harfe (vok.) – arfa.
Hãrlemo dþiåzas, dþiazo muz. stilius, klestëjæs Niu-
jorke, Harleme, XX a. 3 d-metyje. Viena ryðkiausiø ∆
formø – fortepijoninis stride stilius (Harlem Stride Sty-
le). Svarbiausi atlikëjai – J. P. Johnsonas ir Th. Walle-
ris. Ðis stilius turëjo didelës reikðmës svingo atsiradi-
mui bei plëtrai. Vëliau Harleme suklestëjo ir specifinë
svingo atmaina ↑ dþampas. Jûratë Kuèinskaitë
Tartu) – 1941.XI.16 Tartu], estø komp., vargonininkë.
1890 baigë Sankt Peterburgo kons-jà (L. Gomilijaus
vargonø ir J. Johanseno kompozicijos kl.). 1903–15
mokytojavo, koncertavo kaip vargonininkë Rusijoje,
Vokietijoje, Anglijoje. Tartu dainø d-jos steigëja
(1915), viena Tartu muz. d-jos steigëjø (1926). Rinko
ir harmonizavo estø l. dainas. Sukûrë >200 choro dai-
nø, siuità Tuljak, kantatà Kalev ja Linda („Kalevas ir
Linda“, 1894), muzikà melodramai Laulumäng Mu-
rueide tütar („Giriø fëjos dukra“, 1902), kûriniø var-
gonams. Kazys Jasinskas
harmònija (gr. harmonia – ryðys, tvarka, darna, sà-
skambis): 1. Darnus skambëjimas, darnus muz. kûri-
nio ir jo daliø santykis.
2. Kompozic. muzikos iðraiðkos priemonë, apimanti
akordø sudarymà ir jungimà (vok. Harmonik).
3. Daugiabalsës muzikos sàskambiø ir jø santykiø vi-
suma, „muz. kûrinio garsø aukðèiø organizacija“
(J. Cholopovas). Aptinkama áv. epochø bei stiliø dau-
giabalsëje muzikoje (polifoninëje ir homofoninëje).
Labiausiai atsiskleidë nuo XVI a., kai anksèiau vyra-
vusià modalinæ ∆, pagrástà 8 baþn. dermiø (nuo XVI a.
vid. – 12 dermiø) sistema, pakeitë tercinës struktûros
akordai, ypaè homofoninëje klasicizmo ir romantiz-
mo komp. kûryboje. ∆ bûna reguliuojanèioji arba me-
lodinë, susidaranti kaip melodiðkai iðvystytos daugia-
balsës faktûros balsø sàveikos rezultatas (ðis tipas
bûdingas jau ankstyvojo daugiabalsiðkumo apraið-
koms, tobuliausiai pasireiðkë J. S. Bacho kûryboje) ir
rezonuojanèioji, kurios akordai skirti vienai dominuo-

janèiai melodijai palaikyti. Ðis tipas atsirado renesanso
epochos pab. formuojantis homofon. þanrams, ásiga-
lëjo klasicizmo bei ankstyvojo romantizmo epochose.
Baroko ir klasicizmo laikotarpiu susiklostë funkcinë
∆. Ji pasiþymi visø akordø centralizacija apie vienà pa-
grindiná akordà – tonikà. Santykis su ðiuo tonac. cen-
tru lemia akordo harmon. funkcijà. Maþoro-minoro
tonac. sistemai bûdingos trys harmon. funkcijos – to-
nika (T), dominantë (D), subdominantë (S). Harmon.
akordo f-ja iðreiðkia ne tik jo derminá pastovumà ar
nepastovumà, bet ir atitinkamà emoc. átampos laips-
ná. Tonikos f-ja pabrëþiama ramybës bûsena, domi-
nantës f-ja atspindi didþiausià átampos laipsná, sub-
dominantës f-ja – tarpinë grandis tarp T ir D.
Skambëjimo átampa labai priklauso nuo akordø struk-
tûros ypatybiø. Be nepastoviøjø laipsniø derminës
traukos funkcinëje ∆ iðryðkëja papildomi veiksniai, sti-
muliuojantys skambëjimo átampà: disonansinio inter-
valo tendencija pereiti á konsonansiná, neakordinio
garso – á akordiná. Konsonansiniai akordai (maþori-
niai ir minoriniai trigarsiai) sukelia pastovumo, ramy-
bës áspûdá (G. P. da Palestrina’os, O. di Lasso kûrybo-
je). Disonansiniai akordai dël savo akustiniø ypatybiø
skatina emocinæ átampà. Funkcinëje ∆ galima iðskirti
tris pagr. disonansiniø akordø tipus: a) daugiaterci-
niai akordai (pvz., septakordai), b) akordai su ne-
akord. garsais (uþlaikymais), c) alteruotieji akordai.
Kiekvienam akordui yra bûdingas tiek funkcionalu-
mas (padëtis derminëje tonacinëje sistemoje), tiek ir
fonizmas (betarpiðkas skambesio áspûdis, priklausan-
tis nuo intervalinës struktûros ar garso iðdëstymo ypa-
tumø). Funkcinëje ∆ akordø fonizmà gerokai nustel-
bia standartinë jø struktûra ir tipiðki junginiai. Naujøjø
laikø muzikoje funkciniai akordø ryðiai pasireiðkë ávai-
resnëmis formomis. Dëmesys ∆ spalvingumui, pastebi-
mas dar vëlyvojo renesanso madrigaluose, ypaè sustip-
rëjo romantinëje ir impresionistinëje ∆. Kompozitoriai
romantikai pamëgo betarpiðkai gretinti skirtingø dia-
toniniø tonacijø akordus. Ilgainiui akordus pradëta
traktuoti kaip savarankiðkas estet. vertybes, kaip gar-
sines spalvas, laisvai komponuojamas su kt. spalvo-
mis (tokia ∆ vadinama koloristine). XX a. sukurtos
naujos dermiø sistemos (↑ dirbtinës dermës), áteisinu-
sios ir naujus akordø santykius. Atsisakyta ir iki tol
vyravusio akordø tercinës struktûros principo. Pagrin-
diniai XX a. ∆ bruoþai: laisvas disonanso vartojimas,
o rezultatas – visai nauja akordika; laisvai vartojami
chromatizmai (dvylikalaipsnë sistema), polifunkciðku-
mas, politonaciðkumas, atonalumas, nauja modalinës
∆ samprata, naujos kompozicinës technikos (serijinë,
sonorinë, minimalistinë, mikrochromatinë, atonalioji,
aleatorinë, dodekafoninë, konkreèioji ir t. t.).
4. Muz. teorijos dalis, tirianti akordø sudarymo, jø jun-
gimo dësnius (vok. Harmonielehre). ∆ sàvokos turinys
muz. teorijoje kito. Antikoje ir vid. amþiais ∆ buvo
suprantama kaip mokslas apie intervalus, aukðtus ir
þemus garsus, dermiø garsaeilius (Aristoksenas, Pto-
lemëjus, Kasiodoras, Izidorius Seviljietis); XII a. pr.
– kaip prieðybiø darna ir vieninga visuma.
∆ teorija atsirado renesanso epochoje (XV–XVI a.).
Pirmuosius apibendrinimus apie akordà kaip daugia-
balsës faktûros pagrindà ir jo sandarà paliko þymiau-
harmonija
503
sias renesanso muz. teoretikas G. Zarlino. Renesan-
so muz. teorija buvo plëtojama, siekiant jà priartinti
prie muz. praktikos. ∆ renesanso teoretikø buvo su-
prantama visø pirma kaip organiðkas kûniðkojo ir dva-
siðkojo prado ryðys, darni materialumo ir idealumo
pusiausvyra. ∆ muzikoje traktuota kaip sudëtinë ðios
visuotinës harmonijos dalis. ∆ sàvoka neretai tapatin-
ta su paties muz. meno sàvoka. Tik ilgainiui (ið dalies
jau Zarlino raðtuose) ∆ pradëta suprasti siauriau – kaip
daugiagarsio sàskambio (akordo) garsø santykius ir
kaip paèiø akordø santykius. Svarbus ∆ teorijos rai-
dos etapas baroko epochoje (XVII a.–XVIII a. I p.)
buvo ↑ skaitmeninis bosas. Ði suprastinta sàskambiø
þymëjimo sistema padëjo ásisàmoninti ir praktiðkai
ávaldyti to meto muzikai bûdingus akordø sudarymo
bei jungimo bûdus, balsavados normas, ir tapo, ðalia
kontrapunkto teorijos, bûtina kompozicijos mokymo
dalimi. Klasikinæ ∆ sampratà XVIII a. pagrindë pranc.
komp. ir muz. teoretikas J. Ph. Rameau. Jis apibrëþë
tercinës sandaros akordà, sukûrë pagrindinio akordo
ir jo apvertimø teorijà, ávedë harmon. centro (t. y. to-
nikos), dominantës, subdominantës sàvokas. Rame-
au teor. idëjas toliau plëtojo Fr. J. Fétisas, pagrindæs
tonalumo (pranc. tonalité, vok. Tonalität) sàvokà.
M. Hauptmannas nagrinëjo akordø funkciná giminin-
gumà, pagrástà akordø bendraisiais tonais. H. Helm-
holtzas prisidëjo formuojant ðiuolaikinës muz. akus-
tikos, klausos fiziologijos ir psichologijos pagrindus,
sukûrë originalià konsonanso-disonanso teorijà. A.
von Oettingenas nagrinëjo minorinio trigarsio prigimtá
ir nustatë „untertonø“ sistemà.
Remdamasis savo pirmtakø tyrimø rezultatais, vok.
muzikologas H. Riemannas sukûrë nuosekliai iðplë-
totà, akordø bei tonacijø funkcinius santykius pabrë-
þianèià funkcinæ ∆ teorijà, taikomà ir polifonijai, bei
apimanèià muz. formos sudarymo dësningumus. Ðiai
teorijai bûdingà harmoninio dualizmo principà, pa-
grástà maþoro ir minoro akordø bei tonacijø prieðprie-
ða, iki kraðtutinumo iðplëtë S. Karg-Elertas vad. po-
liaristinëje teorijoje.
Lygia greta su funkcine ∆ teorija XIX a. ir XX a. pra-
dþioje buvo plëtojama vad. tradicinë ∆ teorija. Jos
esmë – akordø, sudarytø nuo dermës garsaeilio laips-
niø, laisvas gretinimas, grieþtai prisilaikant skaitmen.
boso teorijoje nustatytø balsavados normø (vad.
„laipsniø sistema“). Bûdingi tradicinës ∆ teorijos ðali-
ninkai Vokietijoje – E. Fr. Richteris, S. Jadassohnas,
Austrijoje – S. Sechteris, Rusijoje – P. Èaikovskis.
XX a., ypaè metodiniuose darbuose, imta jungti funk-
cinës ir tradicinës ∆ teorijos bruoþus. Tai bûdinga
R. Louiso ir L. Thuille’s, A. Schönbergo, J. Tiulino,
I. Sposobino vadovëliams.
XX a. ∆ teorijoje vis daugiau dëmesio skiriama ðiuo-
laikinës muzikos reiðkiniams tirti ir apibendrinti. Ðios
srities reikðmingø darbø paskelbë: H. Erpfas, P. Hin-
demithas, C. Dahlhausas (Vokietijoje), E. Costêre’as
(Prancûzijoje), R. Réti, V. Persichetti (JAV), T. Zie-
liñskis (Lenkijoje), E. Sucho is (Slovakijoje), J. Cho-
lopovas, T. Berðadskaja, V. Gulianickaja, D. Ðulginas
(Rusijoje).
Lietuviø autoriai daugiausia dëmesio skyrë pedago-
ginei praktikai. ∆ vadovëliø paraðë T. Brazys („Har-
harmonijos
504
monija“, 1926), A. Daunoras („Harmonija“, 1964),
R. Kaðponis („Harmonijos pagrindai“, 1965; „Har-
monija“, 1984; „Harmonija 2“, 1988), V. Èepliauskas
(„Harmonijos konspektai“, 1973; „Harmonijos pro-
graminës apklausos kortelës“, 1979), V. Paketûras
(„Harmonijos liniuotë“, 1979; „Laisvoji balsavada“,
1981; „Harmonijos uþdaviniai“, su V. Èepliausku,
1978, 1984). ∆ teorija nagrinëjama J. Juzeliûno kny-
goje „Akordo sandaros klausimu“ (1972). Ávairiais ∆
teorijos, istorijos ir praktikos klausimais studijø ir
straipsniø paskelbë A. Ambrazas, J. Antanavièius,
R. Janeliauskas, E. Jakûbonienë, V. Landsbergis,
R. Mikënaitë, I. Mikulevièiûtë, L. Povilaitis, V. Pake-
tûras, M. Urbaitis, A. Venckus.
L: Juzeliûnas J. Akordo sandaros klausimu. K., 1972; Mikënaitë R. Har-
monizuota lietuviø liaudies daina. V., 1972; Ambrazas A. Nuo Carlino
iki Rymano. V., 1980; to paties Funkcinës teorijos klasikai. V., 1981; to
paties XX amþiaus harmonijos teorija (Vokietija, Austrija). V., 1986;
Schönberg A. Harmonielehre. 3 Aufl. Wien, 1922; Kurth E. Romantische
Nicolaus Harnoncourt Harmonik und ihre Krise in Wagners „Tristan“. 2 Aufl. B., 1923; Che-
vailler L. Les théories harmoniques. P., 1925; Erpf H. Studien zur Har-
monie- und Klangtechnik der neueren Musik. Lpz., 1927; Hindemith P.
Unterweisung im Tonsatz, 2 Aufl. Mainz, 1940; Persichetti V. Twentieth
Century Harmony. N. Y., 1961; Chomiñski J. M. Historia harmonii i kon-
trapunktu. 2 t., Kr., 1958–62; Costêre E. Mort ou transfigurations de l’har-
monie. P., 1962; Chailley J. Expliquer l’Harmonie? P., 1967; Dahlhaus C.
Untersuchungen über die Entstehung der harmonischen Tonalität. Kas.,
1968; Sucho÷ E. Akordika: od trojzwuku po dvanast’ zvuk. Bratislawa,
1979; Ðûæêèí È., Ìàçåëü Ë. Î÷åðêè ïî èñòîðèè òåîðåòè÷åñêîãî
ìóçûêîçíàíèÿ, âûï. 1–2. Ì., 1934–39; Òþëèí Þ. Ó÷åíèå î ãàðìîíèè.
3 èçä. Ì., 1966; Ñïîñîáèí Ë. Ëåêöèè ïî êóðñó ãàðìîíèè. Ì., 1969;
Ìàçåëü Ë. Ïðîáëåìû êëàññè÷åñêîé ãàðìîíèè. Ì., 1972; Õîëîïîâ Þ.
Î÷åðêè ñîâðåìåííîé ãàðìîíèè. Ì., 1974; Áåðøàäñêàÿ Ò. Ëåêöèè ïî
ãàðìîíèè. Ë., 1978; Ýòèíãåð Ì. Ðàííåêëàññè÷åñêàÿ ãàðìîíèÿ. Ì.,
1979; Õîëîïîâ Þ. Ãàðìîíèÿ: òåîðåòè÷åñêèé êóðñ. Ì., 1988;
Äúÿ÷êîâà Ë. Ãàðìîíèÿ â ìóçûêå ÕÕ âåêà. Ì., 1994; Øóëüãèí Ä.
Òåîðåòè÷åñêèå îñíîâû ñîâðåìåííîé ãàðìîíèè. Ì., 1996.
Algirdas Ambrazas, Vaclovas Paketûras
harmònijos rítmas, harmonijos pulsacija, funkciniø
(atraminiø) akordø kaitos laiko atþvilgiu visuma. Muz.
kûrinyje sudaro gana savarankiðkà ritmo procesà, ku-
ris turi savo vidiná plëtros tempà, logikà, nukrypimus
(akordø kaita daþnëja arba lëtëja). ∆ yra svarbus for-
mos plëtros faktorius. Pav. Vaclovas Paketûras
harmònika (gr. harmonikos – darnus, angl. harmonic), Harnoncourt Nicolaus [Nikolausas Harnonk¾ras;
akustikoje – harmoninio ↑ garso spektro dedamoji. ∆
daþnis yra pagr. tono daþnio kartotinis: pirmoji ∆ –
pagr. tonas, antroji ∆ – obertonas, kurio daþnis du-
kart didesnis uþ pagr. tono daþná, treèioji ∆ – oberto-
nas, kurio daþnis triskart didesnis uþ pagr. tono daþná
ir t. t. Subjektyvios ∆ (angl. aural harmonics) – girdi-
mos, bet realiai neegzistuojanèios ∆, atsirandanèios
dël netiesiniø muzikos suvokimo efektø.
Rytis Ambrazevièius
harmonijos ritmas
harmònikai, sen. Graikijos muz. teoretikai (Aristok-
senas ir jo pasekëjai), prieðingai negu kanonikai (Pita-
goro pasekëjai), teigæ, kad, nustatant muz. intervalus,
svarbiausias esàs suvokimas klausa, o ne matemat. ap-
skaièiavimai. Muz. vienetu ∆ laikë sveikàjá tonà, kurá
dalijant arba dauginant sudaromi visi intervalai.
Danutë Kalavinskaitë
harmòninë anålizë ↑ muzikos kûriniø analizë.
harmòninë figûråcija ↑ figûracija.
harmòninë tonåcija ↑ tonacija.
harmòninis intervålas ↑ intervalas.
Harmonium (vok.) – fisharmonija.
harmon mute (angl.), dþiazo variniø puè. instrumen-
tø dusliklis.
harmòniniai tònai ↑ obertonai.
harmòninis dualízmas ↑ dualizmas.
harmòninis maþòras ↑ maþoras.
harmòninis minòras ↑ minoras.
harmonizåcija, subalsavimas, procesas, kurio metu
vienam balsui (daþniausiai melodijai) sukuriamas har-
mon. pritarimas. Paprastai harmonizuojamos l. dai-
nos, pritaikant jas áv. sudëties atlikëjø kolektyvams.
Harmonizuojant l. dainø melodijas sukuriamos dviejø
pagrindiniø tipø formos: posminë daina (kupletinë
forma), kai skirtingas poet. teksto strofas palydi ta pati
melodija (pvz., J. Naujalio, È. Sasnausko, S. Ðimkaus
∆), ir laisvai iðplëtota forma, kai nuolat kintanèiam
poet. tekstui sukuriama nauja muzika (pvz., F. Bajo-
ro, B. Kutavièiaus kûriniai). Abiem bûdais harmoni-
zuotos l. dainø melodijos dar vadinamos iðdailomis
(A. Venckaus pasiûlytas terminas).
Muz. pedagogikos praktikoje melodijos arba boso har-
monizacijai sukurta spec. uþdaviniø, atitinkanèiø kla-
sikinei muzikai bûdingus akordø sudarymo ir jø tar-
pusavio jungimo dësningumus. Vaclovas Paketûras
g. 1929.XII.6 Berlyne], Austrijos dirig., violonèelinin-
kas, muzikologas. Studijavo Grace, Vienoje. 1952–69
grieþë Vienos simf. orkestre. 1953 Vienoje ákûrë au-
tentiðkø renes. ir baroko instrumentø ansamblá „Con-
centus Musicus“. 1971 debiutavo Vienos operoje kaip
dirigentas. Ciûricho operoje parengë ir dirigavo
C. Monteverdi ir W. A. Mozarto operø ciklus. Dëstë
Zalcburgo Mozarteume, Zalcburgo un-to Muzikolo-
gijos in-te. Viola da gamba grieþë XVII–XVIII a. mu-

zikà, vadovavo áv. senosios muzikos atlikimo kursams.
Paraðë veikalø, tarp jø – „Musik als Klangrede: Wege
zu einem neuen Musikverständnis“ („Muzika kaip
skambesio kalba: kelias á naujà muzikos sampratà“,
1982), „Die Macht der Musik – Zwei Reden“ („Muzi-
kos galia – Du paðnekesiai“, 1993). Pav.
Justinas Prusevièius
harp (angl.), harpe (pranc.) – arfa.
Harper Heather [Hetera Hãrper; g. 1930.V.8 Belfas-
te], airiø dainininkë (sopranas). Mokësi Londone.
1954 debiutavo Oksforde. Nuo 1962 CG solistë. Ið-
garsëjo dainuodama R. Wagnerio operose (Elsa 1967
ir 1968 Bairoito festivaliuose), simf. vokal. muzikà
(oratorijas). Dainavo Edinburgo ir Glaindborno fes-
tivaliuose. Nuo 1984 nebedainuoja scenoje. Nuo 1985
Karal. muz. koledþo Londone dainavimo profesorë.
Vilija Gerulaitienë
harpsichord (angl.) – klavesinas.
Harris Roy [Rojus Håris; 1898.II.12 Linkolno apygar-
doje (Oklahomos valstija) – 1979.X.1 Santa Moniko-
je (Kalifornijos valstija)], JAV kompozitorius. Muzikà
studijavo privaèiai. 1926–29 tobulinosi pas N. Boulan-
ger Paryþiuje. Nuo 1934 dëstë Prinstone, Pitsburge,
Kolorade, nuo 1961 – Kalifornijos un-te Los Andþe-
le. ∆ daþnai dirigavo savo kûrinius, rengë festivalius.
Sukûrë 3 baletus, 13 simf-jø (1933–78; þymesnës: II,
1938; V, 1942; VII, 1952; X, Abraham Lincoln, 1965),
kitø simf. kûriniø: Symphonic Epigram („Simf. epigra-
ma“, 1954), Ode to Consonance („Odë konsonansui“,
1956), Horn of Plenty („Gausybës ragas“, 1963); kan-
tatø, koncertø, Symphony for Voices chorui („Simf-ja
balsams“, 1936), kamer., kino filmø muzikos. Kûri-
niai melodingi, emocingi, polifoniðki, savitõs dermës.
Adeodatas Tauragis
Harrison George [Dþordþas Hårisonas; g. 1943.II.25
Liverpulyje], anglø roko dainininkas, gitaristas, kom-
pozitorius. Nuo 1958 grojo grupëje „Quarrymen“ (vë-
liau „The Beatles“). Nuo 1965 keliavo po Indijà, mo-
kësi groti sitaru pas R. Shankarà. Kûryboje jungë indø
ir Europos muz. elementus, eksperimentavo su sinte-
zatoriumi. Rengë indø muzikos koncertus. 1974 gast-
roliavo JAV. Nuo 1978 kuria kino filmus, rengia TV
programas. Justinas Prusevièius
Harrison James Henry („Jimmy“) [Dþeimsas Henris
Hårisonas; pravardë „Dþimis“; 1900.X.17 Liusvilyje
(Kentukio valstija) – 1931.VII.23 Niujorke], JAV tra-
dicinio dþiazo trombonininkas. Grojo N. Orleano sti-
liaus dþiazà. Atlantik Sityje grojo su Ch. Johnsono,
S. Woodingo, H. Duncano orkestrais. Nuo 1922 gy-
veno Niujorke, grojo su F. Williamsu, E. Snowdenu,
D. Ellingtonu. 1927–31 buvo F. Hendersono, 1931
Ch. Webbo orkestrø muzikantas. Romualdas Milaðius
Hartmann Emil [Emilis Hãrtmanas; 1836.II.21 Ko-
penhagoje – 1898.VII.18 ten pat], danø vargonininkas,
kompozitorius. J. P. E. Hartmanno sûnus. Buvo tëvo ir
N. W. Gade’s mokinys. 1860–61 studijavo Leipcige. Var-
gonininkavo Kopenhagoje (nuo 1861), Kristiansborge
(1871–98). Sukûrë operø, tarp jø – Elverpigen („Mer-
gaitë elfas“, 1867), Korsikaneren („Korsikietis“, 1873),
Ragnhild („Runø burtai“, 1896), baletà, 7 simf-jas, kan-
tatø, uvertiûrà, siuità ork. Nordiske Folkedanse („Ðiau-
Häßler
505
rës ðokiai“), simf. poemà Hakon Jarl, kamer. instrumen-
tiniø ansambliø, dainø. Danutë Mekaitë
Hartmann Johann Peter Emilius [Johanas Pëteris
Emilijus Hãrtmanas; 1805.V.14 Kopenhagoje –
1900.III.10 ten pat], danø kompozitorius. Muzikos
mokësi pas tëvà. Nuo 1817 vargonininkavo Kopenha-
goje. Vienas Danijos muz. d-jos steigëjø (1836), 1839–
92 jos pirmininkas. 1867 su N. W. Gade ir H. S. Paulli
ákûrë Kopenhagos kons-jà. Sukûrë operø, tarp jø –
Korsarerne („Korsarai“, 1835), Liden Kirsten („Maþo-
ji Kirstena“, 1846), baletø, tarp jø – Valkyren („Valki-
rija“, 1861), 2 simf-jas (1835, 1848), uvertiûrø, kanta-
tø, psalmiø, pjesiø f-nui. Kûryba romant. krypties, turi
sàsajø su danø mitologija. Pav. Adeodatas Tauragis
Hartmann Karl Amadeus [Karlas Amadëjus Hãrtma-
nas; 1905.VIII.2 Miunchene – 1963.XII.5 ten pat],
vok. kompozitorius. 1924–29 Miuncheno MuA studi-
javo kompozicijà pas J. Haasà, vëliau tobulinosi pas
H. Scherchenà ir A. Webernà. Sukûrë operà Des Sim-
plicius Simplicissimus Jugend („Simplicijaus Simplici- Johann Peter Emilius Hart-
mann
simo jaunystë“, 1934), 8 simf-jas (1940–62), instr.
koncertø, tarp jø – Musik der Trauer smuikui ir styg.
orkestrui („Gedulo muzika“, 1939), styg. kvartetø,
choro dainø. Kûriniai intensyvios melod. plëtotës, dra-
matiðki, meistriðkos formos. Adeodatas Tauragis
Harutiuniånas Aleksandras [g. 1920.IX.23 Jerevane],
armënø kompozitorius. 1941 baigë Jerevano kons-jà
(kompozicijos ir f-no kl.), nuo 1962 joje dëstë; prof.
(1977). Sukûrë operà „Sajat Nova“ (1963), „Kantatà
apie Tëvynæ“ (1948, SSRS valst. premija 1949), vokal.
Johann Wilhelm Häßler
simf. poemà „Sakmë apie armënø tautà“ (1961), simf-
jà (1957), simf-jà chorui ir muðamiesiems (1982), kon-
certø f-nui (1941), balsui (1950), tr. (1950), valt. (1962),
vokal. ciklø, dainø, dramos spektakliø ir k. f. muzikos.
L: Åîëÿí È. Ð. Àëåêñàíäð Àðóòþíÿí. Ì., 1962. Kazys Jasinskas
Harwood Elizabeth [Elizabeta Hãrvud; 1938.V.27 Bar-
ton Sigreive – 1990.VI.21 Ingeitstaune (Eseksas)],
anglø dainininkë (sopranas). 1961 debiutavo Londo-
no „Sadlers Well’s“ teatre. 1963 Verdi konkurso Bu-
sete I premija. 1965 gastroliavo Australijoje. Dainavo
CG (1967), Ðkotijos operoje, MO (1975), Glaindbor-
no ir Zalcburgo festivaliuose. Vaidmenys: Donna El-
vira, Fiordiligi, Gilda, Grafienë 2, Lucia, Manon, No-
rina. Justinas Prusevièius
Haskil Clara [Klara Hâskil; 1895.I.7 Bukareðte –
1960.XII.7 Briuselyje], rum. pianistë. Studijavo Vieno-
je, Paryþiaus kons-joje (pas A. Cortot). Nuo 1910 kon-
certavo Europoje ir JAV kaip solistë ir su ansambliais
(su G. Enescu, E. Ysaÿe, P. Casalsu, A. Grumiaux,
G. Anda). Viena þymiausiø XX a. I pusës (W. A. Mo-
zarto, Fr. Schuberto ir R. Schumanno kûriniø) inter-
pretuotojø. 1962 Vevë ákurta ∆ asociacija, nuo 1963
rengianti tarptautinius ∆ pianistø konkursus.
Vilija Gerulaitienë
Häßler (Hässler, Häsler) Johann Wilhelm [Johanas Vil-
helmas Hêsleris; 1747.III.29 Erfurte – 1822.III.29
Maskvoje], vok. komp., pianistas. Mokësi pas J. K. Ki-
ttelá, C. Ph. E. Bachà ir J. A. Hillerá. Vargonininkavo,
dirbo f-no mokytoju Erfurte. Koncertavo Europos ða-
lyse (1790–92 su J. Haydnu Londone). 1792–94 rû-
Haslinger
506
mø muzikantas Sankt Peterburge. Nuo 1794 gyveno
Maskvoje. Sukûrë sonatø, fantazijø, preliudø, pjesiø
f-nui. Pav. Birutë Þalalienë
Haslinger (Håslingeriai), Austrijos muz. leidëjai: Tobias
[Tobijas; 1787.III.1 Vienoje – 1842.VI.18 ten pat]. Nuo
1814 S. A. Steinerio muz. leidyklos kompanionas. 1826
ðià leidyklà paveldëjo ir pavadino savo vardu. Drauga-
vo su L. van Beethovenu, iðleido nemaþa jo ir kitø
komp. kûriniø. Ðvedijos karal. MuA garbës narys. Carl
[Karlas; 1816.VI.11 Vienoje – 1868.XII.26 ten pat], To-
biaso sûnus. Po tëvo mirties paveldëjo leidyklà (1842–
48 veikë „Tobias Haslingers Witwe und Sohn“, nuo 1848
„Carl Haslinger quondam Tobias“ pavadinimu). Iðlei-
do Johanno (sûnaus) ir Josefo Straussø, M. Oginskio,
Fr. Chopino kûriniø. 1875 Carlo þmona firmà pardavë
A. M. Schlesingerio natø leidyklai (Berlyne).
Danutë Mekaitë
Hasse Johann Adolf [Johanas Adolfas Håsë; krikðtytas
1699.III.25 Bergedorfe (netoli Hamburgo),
m. 1783.XII.16 Venecijoje], vok. komp., dainininkas
Johann Adolf Hasse
(tenoras). Vienas þymiausiø neapolietiðkosios opera
seria kûrëjø. Jaunystëje dainavo operos teatruose. Nuo
1722 studijavo kompozicijà Neapolyje (N. Porpora’os
ir A. Scarlatti mokinys). Buvo kapelmeisteriu Venecijo-
je (nuo 1727), Dresdene (1731–63). Sukûrë ~60 operø,
tarp jø – Artaserse (1730), Adriano in Siria („Adrianas
Sirijoje“, 1752), L’Olimpiade („Olimpiada“, 1756), ~12
oratorijø, instr. koncertø, baþn. muzikos kûriniø. Pav.
Adeodatas Tauragis
Hasse-Bordoni Faustina, it. dainininkë ↑ F. Bordoni-
Hasse.
Hasselmans Alphonse (Jean) [Alfonsas (Þanas) Ha-
Josef Matthias Hauer
selmãnas; 1845.III.5 Lieþe – 1912.V.19 Paryþiuje], Bel-
gijos arfininkas, pedagogas, kompozitorius. Buvo Pa-
ryþiaus operos orkestro solistas. Nuo 1884 Paryþiaus
kons-jos profesorius. Koncertavo kaip solistas. Sukû-
rë ~50 kûriniø arfai, transkribavo arfai M. Ravelio,
C. Saint-Saënso ir kitø komp. kûriniø. Tarp ∆ moki-
niø – H. Renié. Audronë Jurkënaitë
von Hassler (Hasler) Hans Leo [Hansas Leo fon Håsle-
ris; krikðtytas 1564.X.16 Niurnberge, m. 1612.VI.8
Frankfurte prie Maino], vok. komp., vargonininkas.
1584–85 studijavo Venecijoje, spëjama, pas A. ir G. Gab-
rieli; buvo pirmasis tø laikø vok. kompozitorius, muz.
iðsilavinimà ágijæs Italijoje. Dirbo rûmø vargonininku
Augsburge (nuo 1586). 1595 uþ muz. nuopelnus gavo
bajoro titulà. 1601–08 Niurnbergo miesto vyriausiasis
muzikas. ∆ kûrybai átakos turëjo it. kompozitoriø, (A. ir
G. Gabrieli) muz. stilius. Sukûrë miðiø, motetø, madri-
galø, psalmiø, instr. muzikos kûriniø. ∆ pagarsëjo ir kaip
vargonø meistras (pagal jo eskizà pastatyti rûmø koply-
èios vargonai Dresdene). Rita Vinslovaitë
Haðkerôtë Jurgita [g. 1923.V.15 Alytuje], liet. dainininkë
(sopranas). 1951 baigë Lietuvos kons-jà (J. Bieliûno ir
N. Karnavièienës mokinë). 1951–62 Lietuvos filh-jos
solistë. Repertuarà sudarë M. Glinkos, P. Èaikovskio,
G. Puccini, S. Moniuszko’s operø arijos, J. Tallat-Kelp-
ðos, A. Kaèanausko ir kt. kompozitoriø dainos. Iki 1973
dëstë dainavimà Vilniaus pedagoginiame in-te, nuo 1973
dësto Tallat-Kelpðos muz. m-loje (dab. Vilniaus kon-ja).
Vidutis Bakas
Haubenstock-Ramati Roman [Romanas Hãubenðto-
kas-Ramåtis; 1919.II.27 Krokuvoje – 1994.III.3 Vieno-
je], Izraelio kompozitorius. Kompozicijà ir muzikolo-
gijà studijavo Krokuvoje ir Lvove. 1947–50 Lenkijos
radijo (Krokuvoje) Muz. skyriaus vedëjas, vienas þur-
nalo „Ruch Muzyczny“ redaktoriø. 1951–57 dëstë Tel
Avivo MuA. 1958–68 dirbo Vienos leidykloje „Univer-
sal Edition“. Dëstë Buenos Airiø in-te „Torcuato di Tel-
la“ (1968), Stokholmo MuA (1969), Vienos aukðtojoje
muz. m-loje (1973–89). Sukûrë operø, tarp jø – Ameri-
ka (pagal Fr. Kafka’à, 1964), Comédie („Komedija“, an-
tiopera pagal S. Beckettà, 1969); Symphonie „K“ („K
simf-ja“, 1967), simf-jà (1978), simf-jà kamer. orkest-
rui (1957), Sequences sm. ir ork. („Sekvencijos“, 1958),
Tableau I (1967), II (1970) ir III (1971) ork., Chorogra-
phie I 3 chorams a cappella („Chorografija“, 1971).
Jonas Klimas
Hauer Josef Matthias [Jozefas Matijas Hãueris;
1883.III.19 Vyner Noiðtate – 1959.IX.22 Vienoje],
Austrijos komp., muzikologas. Muzikos mokësi sava-
rankiðkai. Vienas dodekafonijos pradininkø. Nuo 1921
savo kûryboje vartojo ir kaip muzikologas propagavo
tropø technikà. Sukûrë operà Salammbô (1928),
zingðpylá, 2 oratorijas, kantatø, 2 koncertus smuikui
ir f-nui (abu 1928), orkestrinës (8 siuitos, 1924–27) ir
kamer. muzikos kûriniø (Nomos f-nui, 1911). Paraðë
muz. teorijos veikalø, tarp jø – „Vom Wesen des Mu-
sikalischen“ („Apie muzikalumo esmæ“, 1920), „Ato-
nale Musik“ („Atonalioji muzika“, 1923), „Zwölfton-
technik. Die Lehre von den Tropen“ („Dodekafon.
technika. Tropø mokslas“, 1925), „Vom Melos zur
Pauke“ („Nuo meloso iki timpano“, 1925). Pav.
L: Szmolyan W. Josef Matthias Hauer. Wien, 1965.
Adeodatas Tauragis
Hauk (Hauck) Minnie (Amalia Mignon ) [Mini Hok;
tikr. vardai Amalija Minjon; 1851.XI.16 Niujorke –
1929.II.6 Trybðene (Liucernos kantonas, Ðveicarija)],
JAV dainininkë (mecosopranas). Studijavo Niujorke
pas A. Errani. 1865 debiutavo Bruklino operoje. 1866–
91 þymiausiø Europos ir JAV teatrø solistë. 1868 dai-
navo CG, nuo 1891 MO solistë. 1891 Èikagoje subû-
rë operos trupæ. Þymiausias ∆ vaidmuo – Carmen
(atliko ~600 kartø). Paraðë atsiminimø knygà „Me-
mories of a singer“ (1925). Justinas Prusevièius
Hauptmann Moritz [Moricas Hãuptmanas; 1792.X.13
Dresdene – 1868.I.3 Leipcige], vok. komp., muz. te-
oretikas. Nuo 1811 mokësi smuikuoti ir kompozicijos
pas L. Spohrà Gotoje. 1812–15 rûmø kapelos smui-
kininkas Dresdene, 1822–42 – Kaselyje. Nuo 1842
Ðv. Tomo baþnyèios kantorius Leipcige. Nuo 1843 dës-
të Leipcigo kons-joje muz. teorijà ir kompozicijà. Vie-
nas J. S. Bacho d-jos ákûrëjø (1850, kartu su O. Jahnu
ir R. Schumannu); 1850–68 ðios d-jos pirmininkas. Su-
kûrë operà Mathilde (past. 1826), kûriniø f-nui, sonatø
ir sonatinø smuikui, styg. kvartetø, pasauliet. ir baþn.
vokal. kûriniø (dainø, psalmiø, miðiø). ∆ muz. teorijos
darbai „Die Natur der Harmonik und der Metrik“
(„Harmonijos ir metrikos prigimtis“, 1853), „Die Leh-
re von der Harmonik“ („Harmonija“, 1968) padëjo
funkcinës harmonijos teorijos pagrindus.
L: Rummenhöller P. Moritz Hauptmann als Theoretiker. Wiesb., 1963;
Rothärmel M. Der musikalische Zeitbegriff seit M. Hauptmann. Regb.,
1963. Birutë Þalalienë

Hauptwerk (vok.; angl. Great Organ, pranc. grand H-dur ↑ tonacija.
orgue, it. organo primo), pagrindinis vargonø manua-
las su pilnu principalø choru, mikstûromis, lieþuvëli-
niais registrais (Trompeten ) ir alikvota. Rasa Gudienë
von Hausegger Friedrich [Frydrichas fon Hãuzegeris;
1837.IV.26 Sankt Andrëjoje (Karintija) – 1899.II.23
Grace], Austrijos muzikologas. Studijavo muzikà ir tei-
sæ (buvo susijæs su R. Wagnerio kûrybos gerbëjø gru-
pe). Nuo 1872 Graco un-te dëstë muz. istorijà ir te-
orijà, reiðkësi kaip muz. kritikas. ∆ buvo þymus muz.
estetikas. Savo svarb. darbe „Die Musik als Ausdruck“
(„Muzika kaip iðraiðka“, 1885), gindamas R. Wagne-
rá, polemizavo su E. Hanslicko knygos „Vom Musika-
lisch-Schönen“ („Apie muz. groþá“) koncepcija.
Nijolë Taluntytë
Havåjø gitarâ (vok. Hawaii-Gitarre, angl. Hawaiian
guitar, pranc. guitare hewaienne, it. chitarra hawaya-
na), muz. instrumentas – gnaibomasis chordofonas.
Ðeðiastygës gitaros modifikacija (7–10 stygø), kilusi ið
Havajø salyno, kur vadinama ukulele. Skambinama
deðine ranka metaliniais plektrais, stygø ilgis keièia-
mas kairiàja ranka, jas prispaudþiant metaline plokðte-
le. Tembras metalinio atspalvio, vibruojantis, grojimui
∆ bûdingas specifiðkas glissando. Vartojama lengvo-
sios muzikos, dþiazo kolektyvuose. Rytis Urnieþius
Havelka Svatopluk [Svatoplukas Håvelka; g. 1925.V.2
Vbricoje (prie Ostravos)], èekø kompozitorius. 1946–
47 mokësi kompozicijos pas K. B. Jirãkà. 1945–49 Pra-
hos Karolio un-te studijavo muzikologijà (A. Sychra’os
mokinys). 1949–50 Èekijos radijo Ostravoje muz. re-
ferentas. Þymesnieji ∆ kûriniai: I simf-ja (1956), kan-
tata Chvãla svëtla („Ðlovë ðviesai“, 1960), simf. poema
Heptameron (1963), simf. paveikslas Che Guevarra
(1970). Be to, yra sukûræs orkestriniø, kamer. kûri-
niø, dramos spektakliø ir k. f. muzikos, harmonizavæs
l. dainø. Jonas Klimas
Hawkins Coleman [Kolemanas Hòkinsas; 1904.XI.21
Sent Dþozefe (Misûrio valstija) – 1969.V.19 Niujor-
ke], JAV dþiazo saksofonininkas. Vaikystëje mokësi
groti f-nu, violonèele, saksofonu. 1919–23 grojo gru-
pëje „Jazz Hounds“, 1924–34 F. Hendersono orkest-
re, nuo 1939 Harlemo (Niujorkas) dþiazo klubuose.
1940 ákûrë bigbendà, 1944 su trimitininku D. Gilles-
pie’u – bebop grupæ „All Stars“. Nuo 1963 grojo su
saksofonininkais S. Rollinsu, J. Coltrane’u.
Justinas Prusevièius
Hawkins John [Dþonas Hòkinsas; 1719.III.29 Londo-
ne – 1789.V.21 ten pat], anglø muzikologas. Advoka-
tas. Jo veikalas „The General History of the Science
and Practice of Music“ („Visuotinë muzikos mokslo
ir praktikos istorija“, 1776, 5 t.) reikðmingas ligi ðiol
kaip senøjø muz. kûriniø pavyzdþiø (ið viso 58) ðalti-
nis. Dar paraðë „The General History of the Works
of A. Corelli“ („Visuotinë A. Corelli kûriniø istorija“,
1777). Pav. Vilija Gerulaitienë
heinalas (2)
heinalas
507
Heath Percy [Persis Hítas; g. 1923.IV.30 Vilmingtone
(Ð. Karolinos valstija)], JAV moderniojo dþiazo kon-
trabosininkas. Ansambliø „Modern Jazz Quartet“ ir
„Heath Brothers“ muzikantas. 1947 atvyko á Niujor-
kà, grojo H. McGhee’o sekstete (su ðiuo ansambliu
1948 dalyvavo Paryþiaus dþiazo festivalyje). 1951 pra-
dëjo muzikuoti J. Lewiso ir M. Jacksono kvartete.
1952 ákûrë „Modern Jazz Quartet“, jo kontrabosinin-
ku buvo >40 metø. 1975 su savo broliais subûrë an-
samblá „Heath Brothers“, gyvuojantá iki ðiol. Pasiþy-
mëjo elegantiðkomis „vaikðèiojanèio“ boso (walking
bass) solo melod. linijomis, atliekamomis savitu in-
strumentu – piccolo bosu (vad. „Baby Bass“) su vio-
lonèelës korpusu, tvirtu postygiu. Jûratë Kuèinskaitë
heavy metal ↑ rokas.
Heckel (Hêkeliai), vok. muzikos instrumentø meist-
rai. Johann Adam [Johanas Adamas; 1812.VII.14 John Hawkins
Adorfe (Fogtlandas) – 1877.IV.13 Bybriche]. 1831 su
K. Almenräderiu Bybriche ákûrë puè. muzikos instru-
mentø f-kà. Iki 1843 dirbo leidyklos „B. Schott’s
Söhne“ Maince muz. instrumentø meistru. Èia dirb-
damas patobulino klarnetà ir fagotà. Wilhelm [Vil-
helmas; 1856.I.25 Bybriche – 1909.I.14 ten pat], Jo-
hanno Adamo sûnus ir paveldëtojas. Tæsë tëvo veiklà.
1904 sukonstravo baritoninës tesitûros obojø ↑ he-
kelfonà. Paraðë kn. „Der Fagott“ („Fagotas“, 1899).
Birutë Þalalienë
Heifetz Jascha [Jaða He¤fecas; 1901.II.2 Vilniuje –
1987.XII.10 Los Andþele], JAV smuikininkas. Pirma-
Jascha Heifetz
sis koncertas 1906 ávyko Vilniuje. Nuo 1910 studijavo
Sankt Peterburgo kons-joje (pas L. Auerá). Nuo 1912
koncertavo Vokietijoje, Austrijoje, Skandinavijos ða-
lyse. 1917 apsigyveno JAV. Nuo 1959 dëstë Kaliforni-
jos un-te Los Andþele. Grieþë kamer. ansambliuose
(su A. Rubinðteinu, G. Piatigorskiu, E. Feuermannu).
Kaip solistas koncertavo daugelyje ðaliø. Vienas þy-
miausiø XX a. smuikininkø virtuozø. Sukûrë transk-
ripcijø, J. Brahmso, W. A. Mozarto koncertø kaden-
cijø. Pav. Audronë Jurkënaitë
Heiller Anton [Antonas He¤leris; 1923.IX.15 Vienoje
– 1979.III.25 ten pat], Austrijos vargonininkas, komp.,
dirigentas. Studijavo Vienos MuA, nuo 1945 ðios aka-
demijos vargonø kl. vadovas; prof. (1957). Nuo 1971
dëstë Vienos aukðtojoje muzikos ir vaizduojamojo me-
no m-loje. Þymus J. S. Bacho kûriniø atlikëjas. Sukû-
rë sonatø ir partitø vargonams, koncertà vargonams
ir ork., vokaliniø baþn. kûriniø (choral. motetø, ora-
torijà, kantatø, miðiø). Kûrybai turëjo átakos grigalið-
kojo choralo, sen. olandø ir XX a. komp. muzika.
Vilija Gerulaitienë
heinålas (vengr. hajnal – auðra): 1. Religinë giesmë,
giedama auðtant. 2. Signalas, trimituojamas ið miesto
bokðtø saulei tekant ir leidþiantis arba vidurdiená, t. p.
Heine
508
karo stovyklose. Melodija paprasta, daþniausiai suda-
ryta ið trimito natûraliøjø garsø, pvz., Marijos ∆, pagal
tradicijà kasdien grojamas ið Krokuvos Ðv. Marijos
baþnyèios bokðto, yra pagrástas kvintakordo garsais.
Pav. Rûta Gaidamavièiûtë
Heine-Vâgnere (Vagner) Þermena [Þermena Héinë-
Vågnerë; g. 1922.VI.23 Rygoje], latviø dainininkë
(sopranas). 1950 baigë Latvijos kons-jà. 1950–75 Lat-
vijos operos ir baleto teatro solistë. Vaidmenys: Des-
demona, Aida, Leonora, Violetta, Venera, Ortrud,
Brünnhilde, Salomë, Nataða, Baniuta, Spîdola (J. Me-
dinio „Ugnis ir naktis“). Tamara Vainauskienë
Heinichen Johann David [Johanas Davidas He¤niche-
nas; 1683.IV.17 Kresulne (netoli Veisenfelzo) –
1729.VII.16 Dresdene], vok. komp., muz. teoretikas.
Studijavo teisæ Leipcigo un-te (nuo 1702). Nuo 1705
dirbo advokatu Veisenfelze. 1709 gráþæs á Leipcigà, at-
sidëjo tik muzikai. 1710–16 gyveno Italijoje. Nuo 1716
rûmø kapelmeisteris Dresdene. Sukûrë operø, tarp jø
– Paris und Helena („Paris ir Elena“, 1710), Le passio-
ni per troppo amore („Meilës kanèios“, 1713); simf-jø,
siuitø, solo koncertø ir concerti grossi, solo ir trio so-
natø, miðiø, Requiem, Te Deum, lamentacijø, litanijø,
himnø, motetø, kantatø. Paraðë veikalø apie skaitmen.
bosà (1711, 1728). Birutë Þalalienë
heirmos (gr.) ↑ kanonas 2, ↑ Bizantijos muzika.
hekelfònas (vok. Heckelphon), muz. instrumentas – pu-
èiamasis aerofonas. Baritoninis obojus. Konstrukcija
kaip obojaus, tik didesnis ir skamba oktava þemiau.
Turi dvigubà lieþuvëlá ir rutulio pavidalo þiotis. Gar-
sas sodrus, nosinio tembro. Diapazonas A–f 2. Natos
raðomos oktava aukðèiau negu skamba. ∆ 1904 Vo-
kietijoje sukonstravo W. Heckelis. Orkestre vartoja-
mas retai. Pirmasis pavartojo R. Straussas operose
„Salomë“, „Elektra“. Pav. Rytis Urnieþius
hekelfonas
heksachòrdas (lot. hexachordum < gr. hex – ðeði +
chordç – styga), nuosekli diatoninë 6 garsø eilë, kurios
kraðtiniai garsai sudaro sekstos intervalà. Vid. amþiø
muz. teorijoje – tai pastovios interval. struktûros (to-
nas, tonas, pustonis, tonas, tonas) garsaeilis, dar vad.
Gvido heksachordu. Ðis ∆ ir jo pagrindu sukurta hek-
sachordø sistema vartota vid. amþiø solmizacijoje – mo-
kant giedoti. Visas vid. amþiø solmizacijoje vartotas gar-
synas apëmë 20 garsø, nuo G iki e2. Ið ðio garsyno buvo
galima sudaryti 3 rûðiø heksachordus, turinèius vieno-
dà interval. struktûrà, bet prasidedanèius nuo skirtin-
gø garsø (c, f ir g). Tai natûralusis ∆ (hexachordum na-
turale, c-d-e-f-g-a), „kietasis“ ∆ [hexachordum durum,
g-a-h(=b durum)-c-d-e] ir „minkðtasis“ ∆ [hexachordum
molle, f-g-a-b(=b molle)-c-d]. Visame muz. garsyne to-
kiø ∆ buvo 7. ∆ laipsniams Gvidas Arecietis (992–1050)
suteikë skiemen. pavadinimus ut, re, mi, fa, sol, la (tai
heksachordas. Heksachordø sistema
Ðv. Jono himno „Ut queant laxis“ eiluèiø pirmieji skie-
menys, kiekviena ið ðiø 6 eiluèiø ir prasideda atitinka-
mo aukðèio garsu). Solmizacijos praktikoje ðiais skie-
menimis buvo vadinami bet kurio ið 3 ∆ laipsniai
nepaisant absoliutaus garsø aukðèio. Pereinant ið vie-
no ∆ á kità (vad. mutacija), buvo keièiamas ir garso skie-
men. pavadinimas. Pav. Rûta Mielkutë
Helfert Vladim²r [Vladimyras Hêlfertas; 1886.III.24
Planicuose – 1945.V.18 Prahoje], èekø muzikologas.
1904–08 studijavo muzikologijà Prahos un-te (pas
O. Hostinský) ir Berlyno un-te (pas J. Wolfà,
K. Stumpfà, H. Kretzschmarà). Nuo 1926 dëstë muz.
istorijà Brno un-te; prof. (1931). Nuo 1924 redagavo
þrn. „Hudebn² rozhledy“. Nuo 1936 Èekijos mokslø
ir meno akademijos narys. Tyrë Èekijos muz. istorijà,
B. Smetana’os ir L. Janãèeko kûrybà, XX a. èekø mu-
zikà ir muz. pedagogikà. Svarb. darbai: „Hudebn² ba-
rok na èeskôch zãmc²ch“ („Baroko muzika èekø pily-
se“, 1916), nebaigta studija apie XVIII a. èekø komp.
J. Benda’à (1929–34; 2 t.). Vilija Gerulaitienë
helikònas [gr. helix (kilm. helikos) – spiralë, sraigtas],
biugelhornø, sakshornø ðeimos muz. instrumentas.
Bûna bosinis (Es derinimo) ir kontrabosinis (B deri-
nimo). Diapazonas A1–es1 ir E1–b. ∆ yra plaèios spi-
ralës (rato) formos, uþsidedamas ant peèiø (patogu
grieþti þygiuojant, jojant). Vamzdis kûgiðkai platëjan-
tis, baigiasi á ðonà nukreiptomis ne itin plaèiomis þio-
timis. Menzûra platesnë, pûstukas ðiek tiek gilesnis
nei tûbos. Natos raðomos su boso raktu. Netranspo-
nuoja (XIX a. natos buvo raðomos su smuiko raktu
transponuojant). Atsirado XIX a. Vartojamas dau-
giausia kar. orkestruose. Rytis Urnieþius
Heller Stephen [Ðtefenas Hêleris; 1813.V.15 Budapeð-
te – 1888.I.14 Paryþiuje], vengrø pianistas, kompozi-
torius. 1824 mokësi Vienoje pas A. Halmà. 1830–38
gyveno Augsburge. Koncertavo. 1838 iðvyko á Pary-
þiø; draugavo su Fr. Chopinu, F. Lisztu, H. Berliozu,
mokytojavo. Sukûrë fp. pjesiø. Kûryba salon. stiliaus,
jai átakos turëjo Chopino ir R. Schumanno muzika.
Vilija Gerulaitienë
Hellmesberger Georg [Georgas Hêlmesbergeris;
1800.IV.24 Vienoje – 1873.VIII.16 Noivaldege (netoli
Vienos)], Austrijos smuikininkas, dirig., kompozitorius.
Studijavo Vienos kons-joje (J. Böhmo mokinys), vëliau
joje dëstë; prof. (1833). Koncertavo Austrijoje ir kt.
ðalyse. Nuo 1830 Vienos operos koncertmeisteris ir di-
rig., rûmø kapelos smuikininkas, pirmøjø filh-jos kon-
certø dirigentas (nuo 1842). Kûrë muzikà smuikui su
orkestro, styg. kvarteto arba f-no pritarimu. Tarp kûri-
niø – 2 koncertai, variacijos ir pjesës smuikui, koncert.
trio 3 smuikams, styg. kvartetas. Mokiniai: J. Joachi-
mas, L. Aueris. Bronius Ambraziejus
Hellmesberger Joseph [Jozefas Hêlmesbergeris;
1828.XI.3 Vienoje – 1893.X.24 ten pat], Austrijos
smuikininkas, dirigentas. Smuik., dirigento, komp.
G. Hellmesbergerio sûnus. Mokësi Vienos kons-joje.
Nuo 1845 Vienos operos orkestro solistas. 1851–77
Vienos kons-jos prof., nuo 1859 jos direktorius. 1877–
93 karaliaus rûmø kapelos dirigentas. 1849–91
vadovavo savo paties ákurtam styg. kvartetui. Aran-
þavo smuikui G. Fr. Händelio, L. van Beethoveno,
 Hendrix
509
W. A. Mozarto, G. Rossini kûriniø, sukûrë smuiko ∆ yra sinkopinë figûra; ji daþnai pasitaiko kurantëse,
etiudø, pratimø. Mokiniai: A. Brodskis, A. Nikischas. scherzo, valsuose. 2 pav. Rûta Mielkutë
Adeodatas Tauragis
Hellmesberger Joseph [Jozefas Hêlmesbergeris;
1855.IV.9 Vienoje – 1907.IV.26 ten pat], Austrijos
smuik., dirig., kompozitorius. Smuik. ir dirigento
J. Hellmesbergerio sûnus. Studijavo Vienos kons-joje,
vëliau joje dëstë; prof. (1878), dirbo Vienos operos
teatro kapelmeisteriu. Nuo 1875 grieþë savo tëvo va-
hemitònika (gr. hemitonion – pustonis), hemitoninës
dovaujamame kvartete, nuo 1891 pats vadovavo ðiam
dermës, ávairialaipsnës muz. garsø sistemos, turinèios
kvartetui. 1900–03 filh-jos koncertø dirig., 1904–05 –
pustoniø. ↑ Anhemitonikos prieðingybë. ∆ laipsniai yra
Ðtutgarto rûmø kapelmeisteris. Sukûrë ~20 opereèiø,
savarankiðki ir nejungiami á akordus. ∆ pagrástos ma-
tarp jø – Der Graf von Gleichen und seine Frauen
þosios sekundos ir didþiosios tercijos, kartais didþio-
(„Grafas von Gleichenas ir jo þmonos“, 1880), Rikiki
sios sekundos ir grynosios kvartos intervalais. Bûdin-
(1887), Veilchenmädel („Mergaitë su naðlaitëmis“,
giausios ∆ rûðys: hemitoninë tritonika (c-e-f, e-f-a),
1904), Der Triumph des Weibes („Moters triumfas“,
hemitoninë tetratonika (c-e-f-g, c-e-f-a), hemitoninë
1906), 6 baletus, kitø scen. kûriniø, ðokiø muzikos,
pentatonika (c-e-f-a-b, e-f-a-b-c). Pirmà kartà ∆ pa-
dainø. Bronius Ambraziejus
vartojo A. Webernas („Bagatelës“, op. 9), vëliau
von Helmholtz Hermann [Hermanas fon Hêlmholcas; K. Stockhausenas, P. Boulezas, A. Schnittke ir kiti. ∆
Barbara Hendricks
1821.VIII.31 Potsdame – 1894.IX.8 Berlyne], vok. fi- yra lietuviø (dzûkø, suvalkieèiø, M. Lietuvos) ir áv. ki-
zikas ir fiziologas. Muz. akustikos, muz. fiziologijos ir tø tautø (norvegø, ðvedø, albanø, italø) l. dainø me-
muz. psichologijos pradininkas. Berlyno un-te studi- lodikoje. Rimantas Sliuþinskas
javo medicinà. 1849–55 Karaliauèiaus, 1855–58 Bonos,
Henderson James Fletcher [Dþeimsas Fletèeris He¹-
1858–71 Heidelbergo, 1871–88 Berlyno un-to profe-
dersonas; 1898.XII.18 Katberte (Dþordþijos valstija)
sorius. Nuo 1888 Fizikos ir technikos in-to (Ðarloten-
– 1952.XII.29 Niujorke], JAV dþiazo pianistas, komp.,
burge) prezidentas. Apibendrino muz. garso struktû-
aranþuotojas. Nuo 1922 W. Chr. Handy’o „Black Swan
ros tyrimus, sukûrë muz. garsø suvokimo fizik. ir fiziol.
Records“ plokðteliø firmos pianistas, akompanuotojas
teorijà. Svarb. veikalas „Die Lehre von den Tonem-
(1923–27 akompanavo dainininkei B. Smith). 1923–
pfindungen als physiologische Grundlage für die
34 vieno pirmøjø Niujorko bigbendo, 1935–39 ir 1942–
Theorie der Musik“ („Mokymas apie garsø suvokimà
47 kitø muz. kolektyvø ákûrëjas ir vadovas. Nuo 1939 Jimi Hendrix
kaip fiziologiná muz. teorijos pagrindà“, 1863). ∆ aið-
aranþavo B. Goodmano orkestrui, jame skambino.
kinimas apie sudët. tonus, konsonansus, disonansus
Vienas þymiausiø 3–4 d-meèio aranþuotojø (bûdinga
ir kt. turëjo reikðmës muz. akustikos raidai. ∆ paskelb-
raiðkûs puèiamøjø pasaþai). Áraðë sol. plokðteliø ir su
ta muz. garsø nevienodo akust. giminiðkumo koncep-
kt. dþiazo muzikantais. Vilija Gerulaitienë
cija padëjo H. Riemannui sukurti funkcinës harmo-
nijos teorijà. Algirdas Ambrazas Henderson Joseph A. („Joe“) [Dþozefas A. He¹der-
sonas; pravardë „Dþo“; g. 1937.IV.24 Limoþe], JAV
hemiidiofònai [gr. hçmi – pusiau + ↑ idiofonai), muz.
dþiazo tenor. saksofonininkas. ∆ turëjo átakos J. Col-
instrumentai, kuriø garso ðaltinis – viename gale átvir-
trane’o ir S. Rollinso kûryba. 1956 Wayne’o un-te stu-
tintos pailgos metal. plokðtelës, vadinamos laisvaisiais
dijavo muz. pedagogikà. 1960–62 kaip JAV armijos
lieþuvëliais. Pagal garso iðgavimà ∆ bûna gnaibomieji
orkestrantas apkeliavo daug ðaliø. Áraðë daug plokðte-
(↑ dambrelis) ir puèiamieji (↑ fisharmonija, ↑ lûpinë ar-
liø su þymiais dþiazo atlikëjais: Ch. Corea, B. Higgin-
monikëlë, ↑ akordeonas, ↑ koncertina ir kt.). Puèiamieji
su, A. Coltrane’u, D. Friesenu. Bendradarbiavo su
∆ turi laisvuosius ðokèiojanèius lieþuvëlius, átaisytus
Europos dþiazo atlikëjais: G. Gruntzu (1980),
metal. plokðtelës iðpjovoje (ðiek tiek didesnë uþ lieþu-
T. Montolinu (1981), grojo L. White’o ir F. Hubbar-
vëlá). Oro srovës veikiamas lieþuvëlis virpa (ðokèioja)
do grupëse. Romualdas Milaðius
iðpjovoje ir todël sukelia garsà. Albertas Baika
Hendricks Barbara [Barbara He¹driks; g. 1948.XI.20
hemiòlë (gr. hçmiolios – pusantrinis), XV–XVII a. men-
Stivense (Arkanzaso valstija)], JAV dainininkë (sop-
zûrinëje notacijoje – trijø imperfektinio (dvidalio) da-
ranas). 1971 laimëjo tarpt. konkursà Þenevoje. 1973
lijimo natø grupë, áterpta tarp grupiø, sudarytø ið dviejø
debiutavo operoje Niujorke, surengë koncert. kelio-
perfektinio (tridalio) dalijimo natø. ∆ buvo uþraðoma
næ po Europà. Dainavo San Franciske (1974), CG
juodojoje notacijoje spalvotomis natomis, baltojoje –
(1982), MO (1986), Vienos operoje, Glaindborno ir
juodomis. 1 pav.
Zalcburgo festivaliuose, daug koncertavo. Atliko Mi-
mi vaidmená filme La Bohême (1988). Kiti vaidme-
nys: Susanna, Pamina, Manon 1, Sophie 2, Micaela,
Gilda, Liù. Pav. Audronë Jurkënaitë

Hendrix Jimi (James Marshall) [Dþimis He¹driksas;

tikr. vardai Dþeimsas Marðalas; 1942.XI.27 Siatlyje
Vëliau, taktø sistemoje, hemiole imta vadinti dvida- (Vaðingtono valstija) – 1970.IX.18 Londone], JAV
lius ritm. motyvus tridaliuose taktuose, pvz., 3 dvida- roko dainininkas, gitaristas, kompozitorius. Grojo
lius motyvus, uþraðytus dviejuose tridaliuose taktuose. bliuzo, ritmenbliuzo, rokenrolo grupëse, su gitaristu
Henry
510
B. B. Kingu, dainininke T. Turner. 1965 JAV ákûrë
grupæ „Jimmy James and the Blue Flames“, 1966
Londone – grupæ „Jimi Hendrix Experience“. 1967
grojo Monterëjaus (JAV) popmuzikos festivalyje,
1968 Niujorko filh-joje, 1969 Niuporto, Vudstoko (su
grupe „Electric Sky Church“) dþiazo festivaliuose.
1969 ákûrë grupæ „Band of Gypsies“. Þymiausios ∆
dainos: Hey Joe, Purple Haze. ∆ laikomas talentin-
giausiu gitaristu roko istorijoje. Jo kûrybai bûdinga
bliuzo, roko ir dþiazo elementø sintezë, elektroni-
niai garso modifikavimo efektai, virtuoziðkumas. Pav.
Vilija Gerulaitienë, Justinas Prusevièius
Henry Pierre [Pjeras Anrí; g. 1927.XII.9 prie Paryþiaus],
pranc. kompozitorius. 1939–48 studijavo Paryþiaus
kons-joje (pas N. Boulanger, O. Messiaenà, F. Passe-
ronne’à). 1949 susipaþino su P. Schaefferu. 1950–58 kar-
tu su juo priklausë „Groupe de Recherche de Musique
Concrête“, veikianèiai prie Prancûzijos radijo ir TV
(ORTF). 1960 su J. Baronnet ákûrë eksperiment. stu-
dijà „Apsôme“ (APSOME). 1955–75 bendradarbiavo
Hans Werner Henze su choreografu M. Béjart’u, pastaèiusiu daugelá ∆ ba-
letø ir scenai pritaikytø perdirbtø kûriniø. Pirmosiose
∆ kompozicijose jauèiama O. Messiaeno, A. Jolivet áta-
ka. Vëliau ∆ vartojo naujausius komponavimo bûdus –
serializmà, aleatorikà. ∆ yra vienas pirmøjø konkreèio-
sios, elektroninës muzikos kûrëjø. Þymiausi kûriniai:
Symphonie pour un homme seul („Simf-ja vienam þmo-
gui“, su P. Schaefferu, 1950), Concerto des ambiguïtés
(1951), Le microphone bien tempéré („Gerai temperuo-
tas mikrofonas“, 1952), Orphée 53 („Orfëjas 53“, su
Schaefferu, 1953), L’apocalypse de Jean („Jono apoka-
lipsë“, 1968), Mouvement-rythme-étude (1970), Hugo
Symphonie („Hugo simf-ja“, 1985). Paraðë daug muzi-
kos kino filmams, teatrui. Jonas Klimas, Judita Þukienë
von Henselt Adolf [Adolfas fon He¹zeltas; 1814.V.12
Ðvabache (Bavarija) – 1889.X.10 Cyplice (Silezija)],
vok. pianistas, kompozitorius. Studijavo Veimare
(J. N. Hummelio f-no kl.), Vienoje (S. Sechterio muz.
teorijos kl.). 1831 pradëjo koncertuoti. Nuo 1838 gy-
veno Sankt Peterburge, buvo caro rûmø pianistas, ca-
ro ðeimos muz. mokytojas. 1887–88 Sankt Peterbur-
go kons-jos profesorius. Sukûrë pjesiø f-nui, koncertø
f-nui ir ork., aranþavo f-nui rusø l. dainø, rusø komp.
kûriniø. Paraðë mokymo priemoniø. Vilija Gerulaitienë
Henze Hans Werner [Hansas Verneris He¹cë;
g. 1926.VII.1 Giûtersle], vok. kompozitorius. Bavari-
jos meno akademijos akademikas. Kompozicijà stu-
dijavo Heidelberge (pas W. Fortnerá) ir Paryþiuje (pas
R. Leibowitzà). Nuo 1953 gyvena Italijoje. 1961–67
Zalcburgo Mozarteumo profesorius. Nuo 1980 dësto
Kelno aukðtojoje muz. m-loje. Japonijos imperatorið-
koji premija 2000. Ankstyviesiems kûriniams turëjo
átakos A. Schönbergas, I. Stravinskis; apie 1947 iðryð-
këjo savitas ∆ stilius (muzika lyriðka, melodinga, grin-
dþiama tradic. ir dodekafoninës komponavimo tech-
nikos deriniu). Kûriniai: operos, tarp jø – Boulevard
Solitude („Vienatvës bulvaras“, past. 1952), König
Hirsch („Karalius elnias“, 1956, pagal C. Gozzi pje-
sæ), Der junge Lord („Jaunasis lordas“, 1965), Die Bas-
sariden („Bakchantës“, 1966, pagal Euripido tragedi-
jà), Die englische Katze („Anglø katë“, 1983); baletai
(tarp jø – Undine, 1956), oratorija Das Floß der Me-
dusa („Medûzos plaustas“, 1968), kantatos, 6 simf-jos
(1947–69), instr. koncertai, kamer. ansambliai, dai-
nos. Pav. Adeodatas Tauragis
hêpeningas (angl. happening – ávykis, atsitikimas), im-
provizuotas reginys, turintis dailës, muzikos, teatro, ki-
no, choreografijos elementø. Atsirado XX a. 6 d-metyje
JAV. Ið pradþiø ∆ buvo vadinama dauguma multimedia
reiðkiniø (ir iki ðiol abi ðios sàvokos daþnai tapatina-
mos). ∆ turi daugiau atsitiktinumo elementø. Multime-
dia ir ∆ kartu su instr. teatru ir suteatrinta muzika pri-
skiriami audiovizualiajai muzikai. ∆ scenarijus paprastai
neapibrëþtas, eskiziðkas, tik bendrais bruoþais nuþymin-
tis idëjos atskleidimo akcentus ir rezultatà. Paliekama
erdvë nenumatytai ávykiø raidai. Kiekvienas ∆ dalyvis
gali laisvai improvizuoti, vartodamas ávairiø meno ða-
kø iðraiðkos priemones. ∆ paplito JAV ir Europoje. Eu-
ropietiðkojo ∆ iðraiðkos priemonës yra nuosaikesnës,
kûrinio struktûra grieþtesnë ir ið anksto daugiau nu-
matyta. Kûrinyje ypaè svarbi muzika, sukurta ið anks-
to. Amerikietiðkasis ∆ spontaniðkas, teikiantis daugiau
laisvës eksperimentams. Muzika èia maþiau reikðmin-
ga, gali bûti improvizuojama veiksmo metu. Daþniau-
siai ∆ atlieka tam tikslui suburta atlikëjø grupë. Tarp
þymiausiø – 7 d-meèio pradþioje Niujorke susibûrusi
„Fluxus“ grupë, kurioje dalyvavo kompozitoriai La
Monte Youngas, Ph. Corneris, T. Kosugi ir Nam June
Paikas. JAV komp. E. Salzmanas ákûrë muz. grupæ
„Quog“ (1970), kompozitoriai R. Aschlis ir G. Mum-
ma – grupæ „Once“. Pirmasis ∆ ávyko 1952 JAV. Tai buvo
bendras atlikimas, sujungæs B. Rauschenbergo paveiks-
lus, M. Cunninghamo ðoká, filmus, skaidres, fotografi-
jas, radijo garsus, C. Olsono bei M. C. Richardsono
poezijà, reèituojamà nuo kopëèiø virðaus, D. Tudoro
grojimà pianinu, J. Cage’o pjesæ styginiams, Juilliardo
paskaità. ∆ sukûrë þymûs avangardo kompozitoriai: Eu-
ropoje – K. Stockhausenas, M. Kagelis, G. Ligeti,
L. Berio, S. Bussotti, L. Nono, P. Maxwellas Daviesas,
B. Schäferis; JAV – J. Cage’as, E. Varêse’as, Ph. Gla-
ssas, G. Crumbas, La Monte Youngas, R. Aschlis,
M. Subotnickis, E. Salzmanas, Ph. Corneris.
Lietuvoje pirmasis ∆ seminaras „AN-88“ ávyko 1988
Aþuoþeriuose (Anykðèiø rj.). Buvo atliktas pirmasis
∆ „Orakulo darþelis“. Dalyvavo jaunieji liet. muzikai,
keli pankai, dailininkø grupë „Þalias lapas“ ir daili-
ninkai „Permanentininkai“ ið Armënijos. Scenarijø su-
kûrë A. Dikèius. ∆ sukûrë G. Sodeika, R. Kabelis,
R. Maþulis, T. Juzeliûnas, Ð. Nakas, S. Dikèiûtë,
A. Kuèinskas, A. Jasenka, Z. Bruþaitë, G. Puskunigis,
V. Bieliauskas. ∆ buvo atlikti „Laisvojo garso sesijo-
se“ (1987, 1988 Vilniuje, 1987 Panevëþyje), 1988, 1989
Anykðèiuose, 1990 „Muzikos rudenyje“, 1990–97
„Muzikinio veiksmo“ festivaliuose Vilniuje.
L: Jauna muzika. Druskininkai, 1989, 1990; Kostelanetz R. The Theatre
of Mixed Means. An introduction to happenings, kinetic environments
and other mixed – means performances. N.Y., 1968; Cope D. New Di-
rections in Music. Cleveland, 1974. Violeta Tumasonienë
heptachòrdas (gr. hepta – septyni + chordç – styga):
1. Septyniø laipsniø diaton. garsaeilis. Sen. Graikijo-
je ∆ – dviejø vienodø tetrachordø junginys. Pirmojo
tetrachordo paskutinysis tonas yra antrojo tetrachor-
do pirmasis. Pav. 2. Septynstygio sen. graikø muz. in-
strumento ↑ kitaros pavadinimas. 3. Antikinës muz. es-

tetikos teorija apie dangaus sferø heptachordà. Sen.
graikø manymu, kosmosas yra 7 planetø (Mënulio,
Saulës, Veneros, Merkurijaus, Marso, Jupiterio ir Sa-
turno), skleidþianèiø tam tikro santykio muz. garsus,
harmonija. Vaclovas Paketûras
heptachordas (1)
heptatònika (gr. hepta – septyni + tonos – garsas, to-
nas), muz. garsø sistema, apimanti septynis oktavos
laipsnius. Daþniausiai ∆ laipsniai gali bûti iðdëstomi
grynosiomis kvintomis ar grynosiomis kvartomis. Tarp
gretimø ∆ laipsniø yra penkios didþiosios sekundos
(tonai) ir dvi maþosios sekundos (pustoniai). Pav.
∆ pagrindu susidarë áv. ↑ natûraliosios dermës (tarp jø
– ↑ senovës graikø dermës, ↑ baþnytinës dermës), ↑ ma-
þoras ir ↑ minoras. Algirdas Ambrazas
von Herbeck Johann Franz Ritter [Johanas Francas
Riteris fon Hêrbekas; 1831.XII.25 Vienoje –
1877.X.28 ten pat], Austrijos dirig., kompozitorius. Sa-
vamokslis. 1852–54 vadovavo baþn. chorui Vienoje,
1856–66 Vienos vyrø dainininkø s-gos chormeisteris,
1859–77 Muz. mëgëjø d-jos choro dirigentas. Nuo
1866 buvo rûmø kapelmeisteris, 1870–75 rûmø operos
trupës vadovas. Sukûrë 8 miðias, kûriniø miðriam ir
vyrø chorams, simf-jø, kvartetø vyrø balsams, tarp jø –
Im Walde („Miðke“), Wanderlust („Kelionës dþiaugs-
mas“), Maienzeit („Geguþë“), sol. dainø. Jûratë Gudaitë
Herbeck-Hansen Elze [Elzë Hêrbek-Hãnzen; g.
1888.IV.1 Sankt Peterburge, m. 1943 Achene (Vokie-
tija)], pianistë, pedagogë. Komp. J. Fr. von Herbecko
vaikaitë, violonèelininko E. Herbecko duktë. 1909 bai-
gë Sankt Peterburgo kons-jà (S. Maloziomovos
f-no kl.). 1909–11 tobulinosi Vienoje pas L. Godow-
ská. 1919 Kauno muz. m-los mokytoja. 1919–41 Kaune
turëjo privaèià f-no studijà (mokydavosi ~50 moki-
niø). ∆ studijoje mokësi N. Dukstulskaitë, E. Dinei-
kaitë, A. Lipèiûtë, M. Dvarionaitë, R. Peseckienë,
S. Gelpernienë, K. Grybauskas, Ch. Potaðinskas. Kon-
certavo Sankt Peterburge, Vienoje, Miunchene.
Danguolë Mediðauskienë
Herbig Günther [Giunteris Hêrbigas; g. 1931.XI.30 Ûs-
tyje prie Labos (Èekija)], vok. dirigentas. Veimare bai-
gë Liszto aukðtàjà muz. m-là (1951–56 mokësi pas
H. Abendrothà), tobulinosi Sankt Peterburge (pas
A. Jansonà), Ðveicarijoje (pas H. Scherchenà), Aust-
rijoje (pas H. von Karajanà). 1957–62 Veimaro OT ir
aukðtosios muz. m-los dirigentas. Nuo 1966 vienas
Berlyno simf. orkestro dirigentø, nuo 1972–77 Dres-
deno filh-jos meno vadovas, 1977–83 Berlyno filh-jos
simf. orkestro vyriausiasis dirig., 1984–89 Detroito
Herman
511
simf. orkestro, nuo 1989 Toronto simf. orkestro muz.
direktorius. Repertuarà sudaro daugiausia vok. ir aust-
rø komp. kûriniai (þymus A. Brucknerio interpretuo-
tojas). Gastroliavo daugelyje ðaliø (Lietuvoje 1975).
Jûratë Gudaitë
hêrcas (pagal vok. fiziko H. Hertzo pavardæ), Hz,
↑ daþnio vienetas (SI). 1 Hz lygus 1 period. proceso
ciklui per 1 s: 1 Hz = 1/s. Vartojami kartotiniai viene-
tai: kilohercas (1 kHz = 1000 Hz = 103Hz), megaher-
cas (1 MHz = 106Hz), gigahercas (1 GHz = 109Hz).
Rytis Ambrazevièius
von Herder Johann Gottfried [Johanas Gotfrydas fon
Hêrderis; 1744.VIII.25 Moronge (Lenkija) –
1803.XII.18 Veimare], vok. filosofas, literatûrologas,
raðytojas, muz. kritikas. Vienas vok. romant. esteti-
kos kûrëjø, „Audros ir verþimosi“ sàjûdþio teoretikas.
1762–64 Karaliauèiaus un-te studijavo medicinà, te-
ologijà, filosofijà, klausë I. Kanto paskaitø. 1764–69
mokytojas ir pamokslininkas Rygoje. Nuo 1770 Stras-
bûre bendravo su J. W. Goethe. 1771 Biukeburge su-
sipaþino su J. S. Bacho sûnumi Johannu Christophu
Friedrichu, paraðë tekstø jo kantatoms, oratorijoms,
muz. dramoms, susidomëjo l. dainomis. Nuo 1776 rû-
mø pamokslininkas ir gen. superintendentas Veima-
re. Veikale „Kalligone“ (1800) iðdëstë naujà ist. po-
þiûrá á meno ir lit-ros reiðkinius, pabrëþë muzikos ist.
ryðá su kt. menais, aukðtino l. kûrybà. Iðleido á vok.
kalbà laisvai iðverstø áv. tautø l. dainø rinkiná „Volks-
lieder“ („Tautø dainos“, 1778–79); 2 leid. „Stimmen
der Völker in Liedern“ („Tautø balsai dainose“, 1807).
Jame paskelbë 8 liet. liaudies dainas, pabrëþë jø po-
etiðkumà. Nijolë Taluntytë
herkulesofònas (angl. herkulesophone), muz. instru-
mentas – puè. lûpinis aerofonas. Fliugelhorno atmai-
na (tik daug ilgesniu vamzdþiu). Bûta 9 dydþiø. Þe-
miausiai skambanèio ∆ vamzdis buvo 6 metrø. ∆ kaip
kar. orkestrø instrumentà 1888 Odesoje sukonstravo
J. Sediva. Birutë Þalalienë
Herlea Nicolae [Nikolë He»lia; g. 1927.VIII.28 Buka-
reðte], rum. dainininkas (baritonas). 1951 baigë Bu-
kareðto kons-jà (A. Costescu-Duka kl.). Nuo 1951 Ru-
munijos OBT solistas. Dainavo þymiausiuose pasaulio
teatruose (LS, CG, MO), gastroliavo áv. Europos ða-
lyse (Vilniuje 1976), JAV, Turkijoje. Tarpt. konkursø
Prahoje (1954), Þenevoje (1955), Vervjë (1957) lau-
reatas. Vaidmenys: Escamillo, Figaro, Iago, Scarpia,
Tonio, Germont’as. Jûratë Gudaitë
Herman Jerry (Gerald) [Dþeris Hêrmanas; tikr. var-
das Dþeraldas; g. 1933.VII.10 Niujorke], JAV kom-
pozitorius. Savamokslis. Sukûrë miuziklø, tarp jø –
Hello, Dolly! („Sveika, Doli!“, 1964; Lietuvoje past.
1971), Mame (1966), Dear World („Brangus pasauli“,
1969), Mack and Mabel (1974). Birutë Þalalienë
Herman Woddy (Wodrow Charles) [Vudis Hêrmanas;
tikr. vardai Vudrou Èarlzas; 1913.V.16 Milvokyje –
1987.X.29 Los Andþele], JAV dþiazo klarnetininkas,
saksofonininkas, komp., orkestro vadovas. Grojo
T. Geruno, H. Sosniko, G. Arnheimo, I. Joneso or-
kestruose. 1936 subûrë savo orkestrà, nuo 1944 vad.
„First Herd“ (grojo svingà). 1947–49 atnaujintas ∆ or-
kestras „Second Herd“ propagavo dþiazà su bebop ele-
hermeneutika
512
mentais. Ðá orkestrà iðgarsino saksofonø grupë, vad.
„Four Brothers“. 1949 ∆ dar kartà pertvarkë savo or-
kestrà ir pavadino „Third Herd“. Su ðiuo kolektyvu ∆
pirmà kartà gastroliavo Europoje (1954). Nuo 1962 ∆
orkestras buvo vadinamas „Fourth Herd“. 1977 or-
kestrui ëmë vadovauti B. De Franco. Pav.
Jûratë Kuèinskaitë
hermenêutika (gr. hermçneutikç < hermçneuô – aið- Hernãdi Lajos [Lajoðas Hêrnadis; g. 1906.III.13 Bu-
kinu, interpretuoju), tekstø aiðkinimo menas ir jo te-
orija. ∆ termino kilmë siejama su sen. graikø dievu
Hermiu – dievø ir þmoniø tarpininku. Antikoje ∆ reið-
kë orakulø pranaðysèiø bei sen. tekstø aiðkinimo me-
nà; vid. amþiais ∆ terminas taikytas Biblijos ir kt. reli-
giniø raðtø komentavimui. Ðià sàvokà á filosofinæ
plotmæ XIX a. perkëlë W. Dilthey’us, kuris ∆ laikë me-
todu objektyviems tikrovës reiðkiniams paþinti per jø
intuityvø iðgyvenimà bei to iðgyvenimo apraðymà.
Remdamasis Dilthey’aus paþiûromis, vok. dirigentas
ir muzikologas H. Kretzschmaras sukûrë muzikinës
∆ teorijà. Ja siekta per nuodugnià muz. kûrinio ele-
mentø (intervalikos, ritmikos, harmonijos ir kt.) ana-
lizæ atskleisti temose ir jø plëtotëje slypinèias iðraið-
Woody Herman
kos galimybes bei poveiká (afektà) klausytojo psichikai.
Lyginant su baroko epochos ↑ afektø teorijos kûrëjais,
Kretzschmaras afektus traktavo labiau apibendrinda-
mas, jø nesiedamas su konkreèiomis retorinëmis fi-
gûromis. Muz. kûrinio tikruoju turiniu laikyta ðio kû-
rinio þadinamø emocijø kaita. Kretzschmaras siûlë
suvokiamas emocijas iðreikðti þodþiais – verbalizuoti,
kad klausytojas galëtø sàmoningai ir aktyviai sekti
kûrinio plëtotæ. Norintiems suprasti muz. turiná Kretz-
schmaras rekomendavo gilintis á jo atsiradimo aplin-
kybes, komp. gyvenimo faktus ir jo gyvenamojo meto
epochà.
Muzikinës ∆ idëjas plëtojo vok. muzikologas A. Sche-
ringas, taèiau, lyginant su Kretzschmaru, jis labiau pa-
brëþdavo ne kûrinio teorinës analizës, o jo intuityvaus
suvokimo reikðmæ. Scheringas ávedë muz. simbolio
sampratà, jungianèià muz. þenklà ir jo reikðmæ, for-
malø muz. reiðkiná ir jo idealø turiná (buvo skiriama
„jausmø simbolika“ ir „vaizdiniø simbolika“). Instr.
muzikos kûriniuose ieðkota literatûrinës programos,
kartais net muz. temoms prikuriant poet. tekstus.
Pagrindinis muzikinës ∆ siekis – neapsiribojant for-
malia kûrinio struktûros analize, iððifruoti muz. teks-
tuose slypintá nemuzikiná turiná, – bûdingas ir vok. mu-
zikologams H. Besseleriui, G. Beckingui, XX a. II
pusëje – H. H. Eggebrechtui, C. Dahlhausui („naujo-
ji ∆“). Rusijoje á muzikinæ ∆ panaði B. Asafjevo into-
nacijos teorija, V. Cukermano ir L. Mazelio komplek-
sinës analizës metodika, V. Meduðevskio muzikos
intonacinës formos koncepcija. Lietuvoje kai kurias
muzikinës ∆ idëjas (ypaè muzikos sukeliamø emoci-
niø bûsenø bei vaizdiniø verbalizavimà) propaguoja
A. Pilièiauskas.
Muzikinës ∆ tradicija juntama ir kai kuriose naujo-
siose muzikos interpretavimo teorijose (informacijos
teorija, semiotika, semiologija), traktuojanèiose muz.
tekstà kaip þenklø sistemà ir siekianèiose atskleisti jø
reikðmes.
L: Andrijauskas A. Groþis ir menas. V., 21996; Pilièiauskas A. Muzikos
paþinimas. I–II kn., V., 1984–98; Kretzschmar H. Gesammelte Aufsätze
..., Bd. 1–2. Lpz., 1902–05 (2. Aufl. – 1911–12); Schering A. Beethoven
und die Dichtung. B., 1936; Vom Wesen der Musik: Ausgewählte Aufsätze.
St., 1974; Beiträge zur musikalischen Hermeneutik (Hrsg. C. Dahlhaus).
Regb., 1974; Hermeneutik im musikwissenschaftlichen Kontext (Hrsg.
W. Gratzer, S. Mauser). Salzburg, 1995; Çèñü À., Ñòàôåöêàÿ Ì. Ìåòî-
äîëîãè÷åñêèå èñêàíèÿ â Çàïàäíîì èñêóññòâîçíàíèè: Êðèòè÷åñêèé
àíàëèç ñîâðåìåííûõ ãåðìåíåâòè÷åñêèõ êîíöåïöèé. Ì., 1984.
Algirdas Ambrazas
dapeðte], vengrø pianistas. 1927 baigë Liszto MuA.
B. Bartóko, A. Schnabelio, E. Dohnãnyi’o mokinys.
Debiutavo 1929 Budapeðte. Koncertavo Europoje,
Kaire, Aleksandrijoje, Beirute. Liszto MuA prof.
(1945). Tarp ∆ mokiniø – H. Schneideris, G. Gabosas.
Sukûrë kelias W. A. Mozarto koncertø kadencijas, re-
dagavo J. S. Bacho, G. Fr. Händelio, Mozarto kûriniø.
Iðleido darbø apie Fr. Chopino fp. stiliø, B. Bartókà,
polifon. grojimo problemas. Nemira Pipikaitë
Hérold (Louis Joseph) Ferdinand [(Lui Þozefas)
Ferdinandas Heròldas; 1791.I.28 Paryþiuje –
1833.I.19 ten pat], pranc. kompozitorius. Studijavo
Paryþiaus kons-joje (É. Méhulio kompozicijos kl.,
R. Kreutzerio smuiko kl. ir L. Adamo f-no kl.), jà
baigdamas 1812 gavo Romos premijà. Sukûrë operø
(Marie, 1826; Zampa, 1831), baletø, tarp jø – Astolphe
et Joconde (1827), La Somnambule („Somnambula“,
1827), La fille mal gardée („Tuðèias atsargumas“,
1828), La belle au bois dormant („Mieganèioji gra-
þuolë“, 1829), La noce de village („Kaimiðkos vedy-
bos“, 1830), simf., kameriniø ir vokal. kûriniø.
Jonas Klimas
Herrera de la Fuente Luis [Luisas Herera de la
Fuêntë; g. 1916.IV.25 Meksike], Meksikos dirig., kom-
pozitorius. Studijavo Meksiko un-te, Bacho akademi-
joje Èepultepese, Meksiko kons-joje. 1943 ákûrë „Or-
questa de Camara de Radio Universidad“, 1950 –
„Orquesta de Camara de Bellas Artes“. Nuo 1954 di-
rigavo „Orquesta Sinfonica Nacional“, su kuriuo kon-
certavo Lot. Amerikos, Europos ðalyse, JAV. Sukûrë
baletø, orkestrinës, chor. muzikos, dainø. Judita Þukienë
Herreweghe Philippe [Filipas Hêrevegas; g. 1947.V.5
Gente], Belgijos choro dirigentas. 1969 ákûrë Gento
„Collegium Vocale“, atliekantá sen. muzikà. 1977 su
P. Blaussant’u ákûrë karal. kapelos vokal. ansamblá.
Nuo 1989 Europos vokal. ansamblio dirigentas. Nuo
1991 su „Musique Oblique“ ansambliu rengia G. Mah-
lerio ir A. Schönbergo muzikos koncertus.
Audronë Jurkënaitë
Herriot Édouard [Eduaras Herijõ (Erijo, Erio);
1872.VII.5 Trua – 1957.III.26 Lione], pranc. polit. vei-
këjas, literatûrologas. Tris kartus buvo Prancûzijos
premjeru (1924–32). 1944 iðveþtas á Vokietijà ir iki II
pasaul. karo pabaigos kalintas netoli Potsdamo. Grá-
þæs á Prancûzijà, tæsë polit. veiklà. Paraðë knygas – „La
vie de Beethoven“ („Beethoveno gyvenimas“, 1929),
„The Life and Times of Beethoven“ („Beethoveno gy-
venimas ir laikas“, 1935). Violeta Tumasonienë
Herschel Friedrich Wilhelm (William) [Frydrichas Vil-
helmas (Viljamas) Hêrðelis; 1738.XI.15 Hanoveryje –
1822.VIII.25 Slau (netoli Londono)], vok. astrono-
mas, kompozitorius. Londono karal. d-jos narys
(1781). Nuo 1753 Hanoverio pulko orkestre grojo

obojumi ir smuiku. 1760 apsigyveno D. Britanijoje
(dëstë muzikà, raðë muz. kûrinius). 1766–67 vargoni-
ninkavo Halifakse, vëliau Bate. Savarankiðkai studi-
javo matematikà ir astronomijà, vëliau atsidëjo astro-
nomijai, padarë svarbiø atradimø. Sukûrë 24 simf-jas
(1760–64), koncertø, kamer. instr. ansambliø, baþn.
kûriniø. Vilija Gerulaitienë
Hertel Peter Ludwig [Pëteris Liudvigas Hêrtelis;
1817.IV.24 Berlyne – 1899.VI.13 ten pat], vok. kom-
pozitorius. Iki 1893 buvo Berlyno karal. operos ir ba-
leto dirig. bei kompozitorius. Sukûrë baletø, tarp jø –
Satanella (1852), Flick und Flock (1858), La fille mal
gardée („Tuðèias atsargumas“, 1864; Lietuvoje past.
1971), Sardanapal (1865), Fantaska (1869). Daugelá
∆ baletø pastatë baletmeisteris P. Taglioni. Jonas Klimas
Hervé (Florimond Ronger) [Hervº; tikr. vardas ir pa-
vardë Florimonas Ronþë; 1825.VI.30 Hudene (netoli
Pa de Kalë sàsiaurio) – 1892.XI.3 Paryþiuje], pranc.
kompozitorius. Vienas operetës þanro kûrëjø. Komp.
Fr. Aubero mokinys. 1839–53 vargonininkavo. Nuo
1848 Paryþiaus teatrø dirig., aktorius, libretø autorius.
Sukûrë operà, 5 baletus (Cléopâtre, 1889), > 80 ope-
reèiø, tarp jø – Petit Faust („Maþasis Faustas“, 1869),
Mam’zelle Nitouche (1883; Lietuvoje past. 1946), mi-
ðiø, motetø. Adeodatas Tauragis
Herz Henri [Anri Hêrcas; 1803.I.6 Vienoje – 1888.I.15
Paryþiuje], vok. ir pranc. pianistas, kompozitorius. Nuo
1816 studijavo Paryþiaus kons-joje (L. B. Pradherio
f-no kl. ir A. Reicha’os kompozicijos kl.), 1842–74 joje
dëstë. Paryþiuje ákûrë f-nø gamybos ámonæ ir koncertø
salæ. 1845–51 koncertavo P. ir Ð. Amerikos, Europos
ðalyse. Sukûrë 8 koncertus f-nui ir ork., salon. muzikos.
Arvydas Karaðka
Herz Joachim [Joachimas Hêrcas; g. 1924.VI.15 Dresde-
ne], vok. operos reþisierius. Studijavo Dresdeno aukð-
tojoje muz. m-loje, operos m-loje, Humboldtø un-te
Berlyne. 1951 Saksonijos operos Radeboilyje (netoli
Dresdeno), 1953–56 Berlyno komiðkosios operos reþi-
sierius (W. Felsensteino asistentas). Nuo 1957 Leipci-
go operos reþ., 1959–76 direktorius, 1976–80 Berlyno
komiðkosios operos reþisierius, 1981–91 Dresdeno ope-
ros direktorius. Reþisavo operø Maskvos DT, Buenos
Airiø, Anglijos, Paryþiaus ir kt. operos teatruose. Para-
ðë veikalø ið operos estetikos ir interpretacijos.
Justinas Prusevièius
Herzog George [Dþordþas Hêrcogas; 1901.XII.11 Bu-
dapeðte – 1983.XI.4 Indianapolyje], JAV etnomuzi-
kologas. Vengras. Studijavo Budapeðto MuA (1917–
19), Berlyno aukðtojoje muz. m-loje (1920–22). E. M.
von Hornbostelio asistentas Berlyno un-to fonogra-
mø archyve (1922–24). 1925 emigravo á JAV. Baigë
Kolumbijos un-to antropologijos magistrantûrà; dr.
(1937). Dëstë Èikagos (1929–31), Jeilio (1932–35),
Kolumbijos (1936–48), Indianos (1948–62) un-tuose;
prof. (1948). 1936 ákûrë Liaudies ir primityviosios mu-
zikos archyvà (nuo 1948 Indianos un-to Tradic. muzi-
kos archyvas). Etnomuzikolog. studijø pradininkas
JAV akadem. institucijose. Þymus Amerikos indënø
muzikos rinkëjas ir tyrinëtojas. Tyrë airiø, graikø, þy-
dø, ispanø muzikà. Parengë iðsamiø folklor. medþia-
gos bibliografijø, paraðë straipsniø. Rimantas Astrauskas
heterofonija
513
Heß de Calvé Gustav [Gustavas Hêsas de Kalvº; g. 1784
Peðte (dab. Budapeðto dalis), m. ?], teoretikas, kom-
pozitorius. Vengras. Mokësi Prahos ir Pavijos (Italija)
un-tuose. Nuo 1814 gyveno Charkove, koncertavo kaip
dirig. ir pianistas. Veikale „Theorie der Musik“ („Mu-
zikos teorija“, 1818) nagrinëjo muz. istorijos ir teorijos
klausimus, pateikë þiniø apie muz. þanrus ir formas,
muz. instrumentus, muzikos átakà sveikatai, rusø ir ukr.
liaudies dainø savitumà. Danutë Mekaitë
heses, dviem pustoniais paþeminto garso h (si dubl-be-
mol) raidinis pavadinimas. Tas pats, kas bes.
Hess Myra [Maira Hês; 1890.II.25 Londone –
1965.XI.25 ten pat], anglø pianistë. 1902–07 mokësi
Londono karal. MuA (pas T. Matthay’ø). 1907 ðioje
akademijoje debiutavo (su Th. Beechamo orkestru).
Iki 1957 daug gastroliavo Europos ðalyse, Kanadoje,
JAV. Skambino D. Scarlatti, Vienos klasikø, vok. ro-
mantikø kûrinius. Edmundas Baltrimas
Hess Willy [Vilis Hêsas; 1859.VII.14 Manheime –
1939.II.17 Berlyne], vok. smuikininkas. Pirmàsias mu-
zikos þinias gavo ið tëvo. Koncertavo, garsëjo kaip vir-
tuozas. 1875–78 studijavo pas J. Joachimà Berlyne.
Dirbo koncertmeisteriu Frankfurte prie Maino, Ro-
terdame (1886), Manèesteryje. 1895 Kelno kons-jos,
1903 Karaliðkosios MuA Londone smuiko dëstytojas.
1904 apsigyveno Bostone. Dirbo Bostono simf. orkest-
ro koncertmeisteriu, vëliau grieþë I smuiku Hesso-
Schröderio kvartete, 1910–28 (po K. Hali°o mirties)
dëstë Berlyno aukðtojoje muzikos m-loje, grieþë Ha-
li°o kvartete (I smuiku) ir Hesso-Decherto-Schuman-
no trio. Rita Vinslovaitë
Hess Willy [Vilis Hêsas; 1906.X.12 Vintertûre –
1997.V.9 ten pat], Ðveicarijos muzikologas, kompozi-
torius. 1926–29 studijavo Ciûricho kons-joje ir un-te,
1929–30 Berlyno un-te. Nuo 1930 dëstë muzikà Vin-
tertûre. 1942–71 grojo fagotu Vintertûro simf. orkest-
re. ∆ yra þymus L. van Beethoveno kûrybos tyrëjas,
iðleido ðio komp. visø kûriniø leidimo papildymus
(1960–71, 14 t.). Sukûrë operà, simf-jà (1931), kon-
certà valtornai ir ork. (1956), pjesiø, chorø ir kitø kû-
riniø. ∆ kûryba artima Vienos klasikams ir ankstyvie-
siems vok. romantikams. Danutë Mekaitë
Hesse-Bukowska Barbara [Barbara Hêsë-Bukovskâ;
g. 1930.II.8 Lodzëje], lenkø pianistë. 1949 baigë Var-
ðuvos aukðtàjà muz. m-là (M. Trombini-Kazuro kl.).
Tarptautiniø Chopino (II vieta, 1949), Long ir Thibaud
(V vieta, 1953) konkursø laureatë. Nuo 1949 daug
koncertuoja uþsienyje. Daugiausia atlieka Fr. Chopi-
no, F. Liszto, R. Schumanno, K. Szymanowskio kûri-
nius. 1963–72 dëstë Vroclavo aukðtojoje muz. m-loje,
nuo 1973 dësto Varðuvos MuA. Ona Juozapaitienë
Heð Vilém [Vilemas Hêðas; 1860.VII.3 Trinece prie La-
bës (Vidurio Èekija) – 1908.I.4 Vienoje], èekø daini-
ninkas (bosas). 1880 debiutavo Brno operoje. Nuo
1882 Prahos nac. teatro, 1894 Hamburgo, 1896 Vie-
nos operos solistas. Vaidmenys: Don Bartolo, Keca-
las, Papageno, Sarastro. Rûta Prusevièienë
heterofònija (gr. heteros – kitas + phônç – garsas),
daugiabalsës muzikos sandaros tipas – skirtingø tos
Heuberger
514
heterofonija. Rusø l. daina
paèios melodijos variantø, skambanèiø vienu metu, de-
rinys. Tai tarpinë daugiabalsiðkumo forma tarp mono-
dijos ir polifonijos. Heterofonijoje balsai daþniausiai
bûna funkciðkai lygiaverèiai; vokal. kûriniø skiemenys
tariami sinchroniðkai. Paprasèiausia ∆ forma (modifi-
kuota monodija) yra unisonu atliekama melodija su
nedideliais, epizodiðkais balsø iðsiskyrimais. Labiau ið-
plëtotoje ∆ unisonas skamba melodijos, jos fraziø pra-
dþioje ir pabaigoje, o balsai, iðlaikydami tik pagrindi-
ná melodijos kontûrà, daugiau ar maþiau já varijuoja.
Kai kada svarbesniàjà vokal. melodijà dubliuoja ir or-
namentiðkai „iðpuoðia“ jai pritariantis instrumentas.
Kitais atvejais melodija gali bûti dubliuojama vieno-
dais intervalais, net akordais. Ypatinga ∆ atmaina yra
tokia daugiabalsë faktûra, kai sykiu skamba melod.
tema ir jos variacijos, taèiau á unisonà jos nesueina.
∆ yra ankstyviausia daugiabalsiðkumo forma. Ji susi-
klostë liaudies muzikoje daþniausiai stichiðkai, per ko-
lektyv. improvizacijas. Paplitusi kai kuriø Europos tau-
tø (labiausiai slavø), Ð. Afrikos (arabø) bei Rytø ðaliø
liaudies muzikoje. Retesnës ir sudëtingesnës instrumen-
tinës ∆ atmainos yra Indonezijos gamelano muzika bei
sen. Japonijos rûmø muzika gagaku. V. Europos prof.
muzikoje heterofoninëmis laikomos vid. amþiø anks-
tyvosios daugiabalsiðkumo formos – paralelinis orga-
numas, gimelis; ið jø susiklostë sudëtingesni muz. san-
daros tipai – polifonija ir homofonija. ∆ atgaivinta XX a.
kompozitoriø. Jà vartojo W. Lutosùavskis, I. Stravins-
kis, D. Ðostakovièius ir kiti. Lietuviø muzikoje hetero-
fonijos esama daugiabalsëse liaudies dainose, O. Bala-
kausko, J. Gruodþio, J. Juozapaièio, J. Juzeliûno,
V. Montvilos, M. Urbaièio kûryboje. Pav. Rûta Mielkutë
Heuberger Richard [Richardas Hòibergeris; 1850.VI.18
Grace – 1914.X.28 Vienoje], Austrijos komp., muz. kri-
tikas. Studijavo inþinerijos mokslus. Nuo 1876 atsidëjo
tik muzikai. Dirbo chorø d-jos Vienoje choro dirigen-
tu, vëliau Vienos dainavimo akademijos dirigentu.
1881–1901 reiðkësi kaip muz. kritikas, 1902–09 dëstë
Vienos kons-joje, redagavo (nuo 1904) „Neue Musi-
kalische Presse“. Sukûrë 4 operas, 6 operetes, tarp jø
– Der Opernball („Operos balius“, 1898), 2 baletus,
simf-jà. Rita Vinslovaitë
hibrídiniai mùzikos instrume¹tai. Tai muzikos instru-
mentai, kuriø konstrukcijoje panaudoti dviejø ar dau-
giau skirtingø instrumentø elementai (lyra gitara, lyra
fortepijonas, mandolinetas, lyra cistra, lyra viola, lyra
arfa, liutnia gitara, gitara bandþa, lyra fliugelis ir kt.).
Kai kada ∆ priskiriami visai savarankiðki instrumentai,
kuriais galima groti ir atskirai (kelmas ir skrabalai, ko-
jinis bûgnas ir lëkðtës). ∆ galima laikyti vargonuose su-
jungtas tris pagrindines instrumentø – registrø grupes:
labialiniø ðvilpyniø, lingualiniø ðvilpyniø su besiplakan-
èiais lieþuvëliais ir lingualiniø vamzdþiø su laisvaisiais
lieþuvëliais. ∆ þinomi nuo seno. Dauguma ∆ gyvavo ne-
ilgai ir plaèiau nepaplito. Albertas Baika, Rytis Urnieþius
Hickmann Hans Robert Hermann [Hansas Robertas
Hermanas Híkmanas; 1908.V.19 Roslau – 1968.IX.4
Blandford Forume (Dorsetas)], vok. etnomuzikolo-
gas. Studijavo Halës, vëliau Berlyno un-te (pas Fr. Blu-
me, C. Sachsà, A. Scheringà, J. Wolfà). 1934 gavo dr.
laipsná. Nuo 1932 domëjosi Artimøjø Rytø muzika.
Nuo 1957 Vok. kultûros in-to Kaire direktorius. Tais
paèiais metais apsigyveno Hamburge, dëstë etnomu-
zikologijà; prof. (1964). Tyrë sen. Egipto ir arabø muzi-
kà, jø ryðius su Azijos bei Europos muzika. Svarb. dar-
bai: „Music under the Pharaons“ („Muzika valdant
faraonams“, 1949), „45 Siêcles de musique dans
l’Égypte ancienne“ („45 senovës Egipto muzikos am-
þiai“, 1956), „Musicologie pharaonique“ („Faraonø
muzikologija“, 1956), „Ägypten“ (serija „Musik-
geschichte in Bildern“, II t., 1961). Judita Þukienë
de Hidalgo Elvira [Elvira de Hidãlgo; 1892.XII.27 Val-
derobrese (Aragonas) – 1980.I.21 Milane], isp. dai-
nininkë (sopranas). Dainuoti mokësi Barselonoje ir
Milane. Debiutavo 1908 Neapolyje (Rosina). Vëliau
dainavo þymiausiuose Europos ir Ð. Amerikos teat-
ruose (1924–26 MO). Garsëjo kaip it. operø bel can-
to atlikëja. Nuo 1932 operose nebedainavo, dëstë Atë-
nø (buvo M. Callas mokytoja), nuo 1949 Ankaros
kons-jose. Vilija Gerulaitienë
Hidalgo (Ydalgo) Juan [Chuanas Hidãlgas; g. apie
1612, m. 1685.III.30 Madride], isp. kompozitorius.
Nuo 1631 iki mirties buvo karaliaus rûmø Madride
arfininkas ir klavesinininkas. Sukûrë vienà pirmøjø isp.
operø Celos aun del aire matan („Vieninteliu þvilgs-
niu pavydas þudo“, past. 1660). Kitø operø iðliko tik
fragmentai. Dar sukûrë vokal. kûriniø. Jonas Klimas
hidrãulas (gr. hydraulos < hydôr – vanduo + aulos –
ðvilpynë), muz. instrumentas – aerofonas. Senoviniai
vandens vargonai; dab. vamzdiniø vargonø prototipas.
Buvo vartojamas sen. Graikijoje, Romos imperijoje,
Bizantijoje.
Manoma, kad ∆ iðrado Aleksandrijos mechanikas Kte-
sibijas (III a. pr. Kr.). Jo sukonstruotà ∆ sudarë vamz-
dþiai, klaviatûra, oro dëþë ir naujasis oro pûtimo me-
chanizmas. Ktesibijas pirmasis panaudojo oro slëgá,
kurá palaikë vandens stulpas. ∆ pirmiausia buvo áver-
tintas kaip mechanizmas, o tik po to iðpopuliarëjo ir
kaip muz. instrumentas. Iðliko ~40 ∆ vaizduojanèiø
pieðiniø (mozaikose, ant vazø, monetø).
∆ buvo ~165–185 cm aukðèio. ∆ pagrindas daþniau-
siai staèiakampis, ~30 cm aukðèio ir 90 cm ploèio.
Ant jo buvo statomas cilindro arba staèiakampio for-
mos varinis, medþiu padengtas rezervuaras (~60–
90 cm aukðèio). Virð rezervuaro buvo tvirtinama sta-
èiakampë oro dëþë, atitinkanti pagrindo dydá. Ant
rezervuaro buvo statomi vamzdþiai, kurie sudarë 0,3–
0,5 ∆ aukðèio. Vamzdþiai sustatyti eilëmis (ne dau-
giau 4) po 4–18 vamzdþiø (daþniausiai 8). Iðlikæ Vit-

ruvijaus ir Hero ið Aleksandrijos smulkûs ∆ veikimo
apraðymai.
Pirmoji vargonininkë, manoma, buvo Ktesibijo þmo-
na Tais. Delfø ist. ðaltiniai mini muzikanto Antipatro
(90 m. pr. Kr.) grojimà ∆.
∆ buvo paplitæs Romos imperijoje. ∆ stovëdavo teat-
ruose, turtingøjø namuose. Kaip raðë Petronijus, ∆
daþnai buvo grojama arenose per gladiatoriø kauty-
nes. Taèiau ðis instrumentas nebuvo toks populiarus
kaip kitara ar teorba. Pieðiniuose daþnai vaizduojami
muzikantai, grojantys ∆ ir puèiamuoju instrumentu.
Poluksas (II a. pr. Kr.) apraðë á ∆ panaðø, bet maþesná
instrumentà. Manoma, kad ðio tipo ∆ stovëjo Akvin-
ke (po 228 m.). III–VI a. ∆ pakeitë mechaniniai var-
gonai. Pav. Rasa Gudienë
Hieronymus de Moravia, XIII a. muz. teoretikas
↑ Jeronimas Moravietis.
Higginbotham Jack („Jay C.“) [Dþekas Híginbotemas;
pravardë „Dþëjus Si“; 1906.V.11 Atlantoje (Dþordþi-
jos valstija) – 1973.V.25 Niujorke], JAV dþiazo trom-
bonininkas. 1924–25 grojo W. Helvey’o orkestre. 1928
persikëlë á Niujorkà, grojo Ch. Webbo, L. Russelo,
A. Hendersono, R. Alleno, 1937–40 L. Armstrongo
orkestruose, kur iðgarsëjo kaip solistas. Vëliau ben-
dradarbiavo su H. Jeffersonu, J. Thomasu.
Romualdas Milaðius
High Fidelity (angl. didelis tikslumas; sutr. Hi-Fi), ter-
minas, vartojamas labai tiksliai garsà reprodukuojan-
èiai aparatûrai, plokðtelëms, magnetofono áraðams, ki-
no filmams apibûdinti. Algirdas Ambrazas
„High Fidelity“, JAV informac. mënesinis þurnalas.
1951 pradëjo leisti leidykla „Billboard Publishing Co.“
Greit Baringtone (Masaèusetso valstija); 1958–59 bu-
vo vadinamas „Fidelity and Audiocraft“, nuo 1966 –
„High Fidelity and Musical America“. Leidþiamas ir
kt. ðalyse (D. Britanijoje, Danijoje, Japonijoje, Itali-
joje, Vokietijoje). Publikuojami informac. straipsniai
apie naujus garso (ir vaizdo) áraðus ir aparatûrà, atlikë-
jus, spausdinama reklama. Nuo 1965 eina metinis ∆
katalogas „Annual Directory Issue“. Iðleistas ∆ 1968–
69 katalogas „Special Directory Issue“.
Junija Galejeva, Beata Leðèinska
high-hat (angl.) – haihetas.
híjukanelë, rotsikanelë, estø l. muzikos instrumentas –
stryk. chordofonas. ∆ korpusas iðskobtas arba suklijuo-
tas ið medþio, keturkampës dëþës arba smuiko pavi-
dalo, turi priekyje iðsikiðusá rëmà su stygø varþikliais.
Virðut. plokðtëje yra rezonans. iðpjovos. ∆ turi 3–4 aðu-
tø, reèiau gyslø arba metalo stygas, suderintas kvinto-
mis arba kvartomis. Grieþiama ∆ pasistaèius ant ke-
liø, per stygas braukant lanko formos arba smuiko
stryku; stygos pridengiamos kair. rankos pirðtais.
Dangstant stygas, melodija grieþiama flaþolet. garsais,
kitos stygos skamba kaip burdonas. ∆ grieþiamos liau-
dies dainø ir ðokiø melodijos. Vartojama V. Estijoje
ðvedø ir estø. Estai ðá instrumentà vadina pagal Hyju
salos pavadinimà (Hiiu kannel) arba ðvediðkàja kane-
le (rootsi kannel), ðvedai – talharpa. Igor Tõnurist
Hildebrandt Zacharias [Zacharijas Híldebrantas; g.
1688 Miunsterberge (Silezija), m. 1757.X.11 Dresde-
Hiller
515
ne], vok. vargonø, klavið. bei styg. instrumentø meist-
ras. G. Silbermanno mokinys. Nuo 1721 dirbo sava-
rankiðkai. J. S. Bacho praðymu ∆ pastatë vargonus
Ðv. Tomo ir kitose Leipcigo baþnyèiose. Pagarsëjo
Ðv. Vaclovo baþnyèios vargonais Naumburge. ∆ var-
gonø yra ir Danijoje. 1740 ∆ ágyvendino J. S. Bacho
idëjà – sukonstravo liutnios skambesio klavesinà. ∆
sûnus ir mokinys Johannas Gottfriedas 1771 pastatë
didelius vargonus Ðv. Mykolo baþnyèioje Hamburge.
Rûta Gaidamavièiûtë
Híldegarda Bingeniìtë [Hildegarda fon Bingen;
g. 1098 Bermersheime, m. 1179.IX.17 Rupetsbergo
vienuolyne, prie Bingeno], vok. kompozitorë, poetë.
Benediktinë. Nuo 1106 gyveno vienuolyne. Abatë
(1136). 1145–53 popieþius Eugenijus III oficialiai pri-
paþino ir patvirtino ∆ aiðkiaregystæ. 1233 popieþius
Grigalius IX pradëjo ∆ kanonizacijos procesà. XIV a.
∆ paskelbta ðventàja. Þymiausi ∆ vizijø ir mokslo vei-
kalai: „Scivias“ („Paþink Dievo kelius“, 1141–51), „Li-
ber vitae meritorium“ („Gyvenimo nuopelnø knyga“,
1158–63), medicinos enciklopedija „Physica“ (apie gy-
dymà vaist. augalais ir brangakmeniais) ir „Causae et
curae“ (apie fiz. ir psich. ligas). Nuo 1140 ∆ kûrë vien- hidraulas (rekonstrukcija)
balses sakral. giesmes pagal savo tekstus. 1150 ∆ su-
darë 77 giesmiø (antifonø, responsorijø, sekvencijø,
himnø, Kyrie, Aleliujø ir kt.) rink. „Symphonia har-
monie celestium revelationum“, skirtà liturg. ciklui,
suskirstytà pagal baþn. ðventes. ∆ muz. stilius labai in-
dividualus, nesiremiantis grigal. choralo tradicijomis.
Giesmëse vartojamos tam tikros intonacinës formu-
lës arba schemos. ∆ sukûrë pirmàjà muz. istorijoje mo-
ralizuojanèio pobûdþio liturg. dramà Ordo virtutum
apie 16 dorybiø ir ðëtono kovà dël þmogaus sielos.
Beata Leðèinska
Hill Alfred [Alfredas Hílis; 1870.XII.16 Melburne –
1960.X.30 Sidnëjuje], Australijos komp., dirig., smui-
kininkas. Baigë Leipcigo kons-jà, grieþë smuiku „Ge-
wandhaus“ orkestre. Nuo 1908 dirbo Sidnëjuje, 1916–
34 dëstë N. Pietø Velso kons-joje. Australijos
kompozitoriø asociacijos prezidentas (1947–60). Su-
kûrë operø, tarp jø – Teora – the Weird Flute („Teora –
lemties fleita“, 1928), kantatø, 13 simf-jø, 17 styg. kvar-
tetø, dainø, chorø, k. f. muzikos. Kûryba grindþiama
maoriø muz. folkloru. Bronius Ambraziejus
Hill Edward Burlingame [Edvardas Berlingeimas
Hílas; 1872.IX.9 Kembridþe (Masaèusetso valstija)
– 1960.VII.9 Franstaune (Niu Hampðyras)], JAV
kompozitorius. Studijavo Harvardo un-te (Kembri-
dþe), pas G. W. Chadwickà Bostone (1892–94) ir pas
Ch. M. Widorà Paryþiuje (1899). 1908–40 dëstë Har-
vardo un-te; prof. (1928). Sukûrë kantatà, odæ, 4
simf-jas (1928–37), simf. poemø, 2 siuitas (1917,
1922), koncertø (f-nui, 1931, 1938; sm., 1933, II red.
1937), kamer. muzikos kûriniø, pjesiø f-nui, dainø
ciklø. Kûryboje ryðku pranc. impresionizmo átaka.
Birutë Þalalienë
hillbilly (angl.) ↑ country.
Hiller Ferdinand [Ferdinandas Híleris; 1811.X.24
Frankfurte prie Maino – 1885.V.10 ar 11 Kelne], vok.
komp., dirig., pianistas. Skambinti f-nu mokësi pas
J. N. Hummelá. 1828–35 gyveno Paryþiuje, koncerta-
vo kaip pianistas. Vëliau dirbo dirigentu Dresdene,
Hiller
516
Diuseldorfe, Kelne (1850 ásteigë kons-jà). Sukûrë ope-
rø, oratorijø, simf-jø, koncertø. Vertingiausia kûrybos
dalis – dainos ir fp. pjesës. Paraðë muz. teorijos veika-
lø, knygas apie L. van Beethovenà (1871) ir J. W. Goe-
the (1883), atsiminimø (1884). Adeodatas Tauragis
Hiller Johann Adam [Johanas Adamas Híleris;
1728.XII.25 Vendið Osige (netoli Gerlico) –
1804.VI.16 Leipcige], vok. komp., dirig., muzikologas.
Koncertavo ir kaip fleitininkas, dainininkas. 1763–81
Leipcigo koncertø „Concerts spirituels“ vadovas ir di-
rigentas. Sukûrë pirmuosius vok. zingðpylius, tarp jø
– Die Liebe auf dem Lande („Kaimiðka meilë“, 1768),
Die Jagd („Medþioklë“, 1770); paraðë muz. teorijos ir
istorijos veikalø, tarp jø – „Lebensbeschreibungen
berühmter Musikgelehrten und Tonkünstler neuerer
Zeit“ („Naujøjø laikø þymiausiø muzikologø ir kom-
pozitoriø biografijos“, 1 t., 1784). Adeodatas Tauragis
Hiller Lejaren [Ledþarenas Híleris; 1924.II.23 Niu-
jorke – 1994.I.26 Bafale], JAV komp., muzikologas.
Prinstono un-te studijavo chemijà (filos. dr.; 1947).
1958 baigë Ilinojaus un-tà (kompozicijos mokësi pas
R. Sessionsà ir M. Babbittà). Eksperimentavo su
kompiuter. muzika (dirbo su L. M. Isaacsonu), tyri-
mø rezultatus apibendrino knygoje „Experimental
Music“ („Eksperimentinë muzika“, 1959). 1958 Ili-
nojaus un-te ásteigë Eksperiment. muzikos studijà,
buvo jo vadovas, kûrë elektron., kompiuterinës ir
akust. muzikos projektus. Nuo 1968 dëstë kompo-
zicijà valst. Niujorko un-te Bafale; profesorius. Su-
kûrë 2 simf-jas (1953, 1960), koncertà f-nui ir ork.
(1949), 7 styg. kvartetus (1949–79), 6 sonatas f-nui
(1946–72), Computer Cantata („Kompiuterinë kan-
tata“, 1963), Electronic Studies (7 elektroninës stu-
dijos, 1963), teatro, kino bei TV muzikos.
Violeta Tumasonienë
Himmel Friedrich Heinrich [Frydrichas Heinrichas
Hímelis; 1765.XI.20 Trojenbrycene (Brandenbur-
gas) – 1814.VI.8 Berlyne], vok. pianistas, kompozito-
rius. 1787–92 mokësi pas J. G. Naumannà Dresdene.
1792–95 studijavo Italijoje. Nuo 1795 rûmø kapelmeis-
teris Berlyne. Koncertavo V. Europoje, Skandinavijos
ðalyse, Rusijoje. 1808–10 rûmø kapelmeisteris Kara-
liauèiuje. Sukûrë operø, tarp jø – Il primo navigatore
(„Pirmieji jûreiviai“, 1794), Alessandro (1799), Vasco
da Gama (1801); zingðpyliø, kûriniø f-nui, 2 miðias,
kantatø, oratorijà, ~300 dainø (daugiausia su f-no pri-
tarimu), baþn. ir pasauliet. chorø. Birutë Þalalienë
hímnas (gr. hymnos), iðkilminga giesmë, giedama ávai-
riø ðvenèiø ir apeigø metu. ∆ bûna pasaulietiniai (valsty-
biniai, tautiniai, revoliuciniai, partijø, s-gø) ir religiniai.
∆ paprastai bûna ásimenanèios, iðkilmingo pobûdþio
melodijos, aiðkaus, tolygaus (kartais marðo) ritmo, kup-
letinës formos. Pirmieji ∆ atsirado sen. Egipte ir Meso-
potamijoje (giesmës dievø, valdovø garbei). Sen. Graiki-
joje ∆ sàvoka apëmë ávairias kulto giesmes – ditirambus,
pajanus. ∆ buvo giedami choru arba solo pritariant ki-
tara, kartais ðokant. Krikðèioniø rel. ∆ paplito III a. pir-
miausia Rytø ðalyse (seniausias iðlikæs ∆ rinkinys suda-
rytas apie 270). Bizantiðkasis ∆ buvo sudëtinë liturginio
giedojimo dalis, kuriamas pagal Biblijos tekstus. Þy-
miausi bizantiðkøjø ∆ kûrëjai – Romanas Melodas, An-
driejus Kretietis, Jonas Damaskietis. V. Europoje anks-
tyvosios krikðèionybës laikotarpiu ∆ buvo vadinama bet
kuri rel. giesmë. IV a. Milano vyskupas Ambraziejus
áteisino ∆ giedojimà baþn. liturgijoje (↑ baþnytinë muzi-
ka). Ði praktika greitai paplito visoje V. Europoje. Iki
XIX a. ∆ buvo kuriami ir kaupiami vienuolynuose. Nuo
VII a. buvo sudaromi ∆ rinkiniai. XIV a. atsirado dau-
giabalsiø ∆. Þymus tokiø ∆ autorius buvo G. Dufay, su-
kûræs ~20 tribalsiø ∆. XV–XVI a. atsirado ∆ atmainos
– ↑ husitø giesmës Èekijoje, ↑ protestantiðkasis choralas
Vokietijoje, iðkilmingos dainos – ↑ kantai Lenkijoje, Uk-
rainoje, Rusijoje. Nuo XIX a. ∆ kuriami atlikti dide-
liam atlikëjø kolektyvui – orkestrui, chorui ir solistams.
Kai kada ∆ yra sudëtinë oratorijos, kantatos, simf-jos
dalis (L. van Beethoveno IX simf-jos finalas). Litera-
tûrinë naujøjø laikø ∆ forma artima odei (daþnai tie
patys kûriniai priskiriami tiek odës, tiek ir ∆ þanrui).
XIX–XX a. paplito tautiniai ir oficialûs valst. ∆ (D. Bri-
tanijoje „Dieve, sergëk karalienæ“, Rusijoje „Dieve, ser-
gëk carà“, Lenkijoje „Dar Lenkija nepraþuvo“). Vals-
tybës ∆ – oficialiai áteisinta garsinë (ðalia herbo ir
vëliavos) valst. emblema; atliekamas per valst. ðventes,
iðkilmes. Per Prancûzijos revoliucijà atsirado, o vëliau
ir kt. ðalyse iðpopuliarëjo revoliucinis ∆ ↑ „Marselietë“
(nuo 1795 Prancûzijos himnas). XIX a. pab. paplito
tarptautinis proletariato ∆ „Internacionalas“ (vëliau ta-
pæs SSKP ir kitø kompartijø ∆).
Seniausias lietuviðkas ∆ yra M. Maþvydo „Giesmëse
krikðèioniðkose“ (1570) iðspausdinta giesmë „Macnus
augintojas mûsø Dievas“. XIX a. pr. ir per 1863 sukili-
mà Lietuvoje atsirado pasauliet. ∆ (lenkø legionieriø ∆
tapusio J. Wybickio kûrinio „Dombrovskio mazurka“
vertimai, G. Garibaldi rev. ∆ vertimai). XIX a. pab.–
XX a. pr. tarp darbininkø plito rusø ir lenkø revoliuci-
niø ∆ (P. Lavrovo „Darbininkø marselietës“, B. Èer-
venskio „Raudonosios vëliavos“), „Internacionalo“
vertimai. XIX a. pab. tautiniu ∆ buvo siûloma paskelbti
A. Baranausko „Tu Lietuva, tu mieliausia mûsø moti-
nële“, Maironio „Kur bëga Ðeðupë“, „Uþtrauksim naujà
giesmæ, broliai“, J. Zauerveino „Lietuviais esame mes
gimæ“. Ásitvirtino V. Kudirkos „Tautiðka giesmë“. V. Ku-
dirkos eilës ir muzika iðspausdinta 1898.IX.15 nelega-
liame lietuviø þurnale „Varpas“ (Nr. 6); pirmà kartà vie-
ðai sugiedota 1905 Vilniuje. 1918–40 „Tautiðka giesmë“
buvo Lietuvos Respublikos ∆. Sovietø Sàjungai anek-
savus Lietuvà, uþdraustas. 1940 Lietuvos valst. ∆ tapo
„Internacionalas“. Nuo 1944 – Lietuvos valstybës him-
nu pripaþintas SSRS himnas „Laisvøjø respublikø sà-
junga“ (iðvertë A. Venclova). Greta jo iki 1950 dar gie-
dama ir „Tautiðka giesmë“. 1950 priimtas naujas LSSR
himnas „Tarybinæ Lietuvà liaudis sukûrë“ (þ. A. Venc-
lovos, muzika B. Dvariono ir J. Ðvedo). Uþ „Tautiðkos
giesmës“ giedojimà soviet. okupacijos metais buvo per-
sekiojama. Vieðai vël pradëta giedoti per Sàjûdþio mi-
tingus ir kt. renginius 1988 vasarà. 1988.XI.18 „Tautið-
ka giesmë“ vël tapo oficialiu Lietuvos SSR valst. himnu,
1991.X.29 patvirtinta Lietuvos Respublikos valst. him-
nu. Pav. Vytautas Girdzijauskas
himnòdija (gr. hymnodia – ðlovinanèioji giesmë), krikð-
èioniðkøjø himnø giedojimas ir kûryba. ∆ vadinama
ávairiø epochø, baþnyèiø ir tradicijø himnai, jø giedo-
jimo bûdai (pvz., bizantiðkoji ∆). Jonas Vilimas
 himnodija
517

Lietuvos Respublikos himnas (Tautiðka giesmë)

himnologija
518
himnològija (gr. hymnos + logos – þodis), mokslas apie
↑ himnodijà. Tiria áv. epochø bei tradicijø, krikðèio-
niðkø himnø istorijà, jø groþá ir menà, aiðkina ben-
dresnius ðios muzikos teolog. paskirties bei liturg.
reikðmës klausimus. ∆ objektas – krikðèioniðki him-
nai plaèiàja prasme. Tai gali bûti ne tik himno sàvoka
ávardijamos giesmës, bet ir ðiam þanrui priskirtinos
laisvos formos neritmizuoti dariniai, ne tik á oficialø
kanonà áeinantys himnai, bet ir asmeniniam giedoji-
mui skirtos giesmës. Jonas Vilimas
Hindemith Paul [Paulius Híndemitas; 1895.XI.16 Ha-
nau – 1963.XII.28 Frankfurte prie Maino], vok. komp.,
dirig., altininkas, muz. teoretikas. Gimë amatininko ðei-
moje. Nuo 11 m. mokësi grieþti smuiku. 1909–15 stu-
dijavo Frankfurto prie Maino kons-joje A. Rebnerio
smuiko, A. Mendelssohno ir B. Sekleso kompozicijos
klasëse. Nuo 1915 grieþë II smuiku Rebnerio, 1921–29
altu Amaro–Hindemitho kvartetuose (su ðiais kvarte-
tais koncertavo áv. ðalyse). 1915–23 Frankfurto OT
Paul Hindemith koncertmeisteris (1916–18 tarnavo kariuomenëje).
1921–26 Donaueðingeno (Badenas–Viurtembergas)
naujosios kamer. muzikos, 1927–29 Baden Badeno fes-
tivaliø vienas organizatoriø. Nuo 1927 dëstë muz. teori-
jos disciplinas ir kompozicijà Berlyno aukðtojoje muz.
m-loje. Nuo 1935 buvo persekiojamas dël þydiðkos kil-
mës (daþnai iðvykdavo á Turkijà, Egiptà, Anglijà, Itali-
jà). 1938 apsigyveno Ðveicarijoje. 1940–53 gyveno JAV
(1946 tapo JAV pilieèiu), dëstë muz. teorijos discipli-
nas ir kompozicijà Jeilio un-te Niu Heivene (Konekti-
kuto valstija). 1947 lankësi Europoje; dëstë tarpt. va-
saros kursuose Mozarteume (Zalcburge), koncertavo
kaip dirigentas. 1949–50 skaitë paskaitø kursà Harvar-
do un-te. 1953 vël apsigyveno Ðveicarijoje. 1954 gast-
roliavo P. Amerikoje, 1956 (su Vienos filh-jos orkest-
ru) Japonijoje, 1959 ir 1961 JAV (paskutiniai ∆
koncertai ávyko 1963 Niujorke, Italijos miestuose ir Vie-
noje). Dirigavo Edinburgo (1955), „Prahos pavasario“
(1961) festivaliuose. Apdovanotas J. S. Bacho (1951)
ir J. Sibelius’o (1955) premijomis. 1968 Ðveicarijoje
ásteigtas ∆ fondas – ∆ kûrybos tyrimo centras.
∆ yra vienas þymiausiø XX a. kompozitoriø, vok. neo-
klasicizmo pradininkas. Kûryboje siekë objektyvumo,
konstruktyvumo. ∆ muzikai bûdinga pusiausvyra, har-
moningumas, vengiama atvirø, egzaltuotø emocijø.
Pirmieji kûriniai dar turi vok. neoromantizmo ir eks-
presionizmo bruoþø. Vëlesniuose ima dominuoti an-
tiromantinës, urbanist. nuotaikos (opera „Dienos nau-
jienos“), stilizuojami baroko muzikos formø ir þanrø
elementai. Kûriniai, sukurti 3 d-metyje ir vëliau, – ori-
ginalaus stiliaus, grindþiami polifonija; juose ryðku in-
telektualumas, psichologiðkumas, muz. dramaturgijai
tampa bûdingas ir simfonizmas (operos „Dailininkas
Mathis“, „Pasaulio harmonija“). ∆ savo brandþiuose
kûriniuose iðtobulino savità dvylikalaipsnës (chro-
matinës) tonacijos sistemà, kurià prieðprieðino
A. Schönbergo atonaliai dodekafoninei technikai. Sa-
vo estet. ir muzikos teor. paþiûras iðdëstë veikaluose
„Kompozicijos vadovas“ ir „Kompozitoriaus pasau-
lis“. Redagavo C. Monteverdi ir kitø komp. kûrinius.
KÛRINIAI. Operos: Mörder, Hoffnung der Frauen
(„Þmogþudys – moterø viltis“, vienaveiksmë, 1921),
Das Nusch-Nuschi („Nuð Nuði“, vienaveiksmë pjesë
Birmos marioneèiø teatrui, 1921), Sancta Susanna
(„Ðv. Zuzana“, vienaveiksmë, 1922), Cardillac (1926;
II red. 1952), Hin und zurück („Ten ir atgal“, viena-
veiksmis skeèas, 1927; II red. 1954), Neues vom Tage
(„Dienos naujienos“, 3 d. komiðkoji opera, 1929; II
red. 1954), Lehrstück („Pamokoma pjesë“, 1929), Wir
bauen eine Stadt („Mes statom miestà“, þaidimas vai-
kams, 1930), Mathis der Maler („Dailininkas Mathis“,
1938), Die Harmonie der Welt („Pasaulio harmonija“,
1957), The Long Christmas Dinner / Das lange Weih-
nachtsmahl („Ilga Kalëdø vakarienë“, vienaveiksmë,
1961); baletai: Der Dämon („Demonas“, pantomima
su ðokiais, 1923), Nobilissima Visione („Prakilniausias
regëjimas“, legenda, 1938), Hérodiade („Erodiada“,
1944), Thema mit vier Variationen „Die vier Tempera-
mente“ („Tema ir keturios variacijos Keturi tempe-
ramentai“, pagal to paties pavadinimo kûriná f-nui ir
ork., 1946); solistams, chorui ir orkestrui: oratorija
Das Unaufhörliche („Nepertraukiamumas“, 1931), Re-
quiem (1946), kantata Apparebit repentina dies ch. ir
10 instrumentø („Ateis atgailos diena“, 1947), kanta-
ta Ite angeli veloces („Skriskit, greitieji angelai“, 1953–
55), Mainzer Umzug solistams, ch. ir ork. („Mainco
eisena“, 1962); orkestrui: simf-jos Mathis der Maler
(1934), In Es (1940), Serena („Giedrioji“, 1946), Die
Harmonie der Welt („Pasaulio harmonija“, 1951), Pitts-
burgh Symphony („Pitsbergo simf-ja“, 1958); Konzert-
musik styg. orkestrui ir var. puèiamiesiems („Koncert.
muzika“, 1930), Sinfonietta in E (1949), Kammermusik
Nr. 1 12 instrumentø („Kamer. muzika“, 1922), Symp-
honic Metamorphosis on Themes by C. M. von Weber
(„Simf. metamorfozës C. M. von Weberio temomis“,
1943), koncertas ork. (1925), Philharmonisches Kon-
zert („Filh-jos koncertas“, 1932), Symphonische Tänze
(„Simf. ðokiai“, 1937) ir kt.; koncertai áv. instrumen-
tams ir orkestrui: f-nui (Kammermusik Nr. 2 f-nui ir
12 instrumentø, 1924; Konzertmusik f-nui, variniams
ir 2 arfoms, 1930; 1945), smuikui (Kammermusik Nr. 4
sm. ir kamer. ork., 1925; 1939), altui (Kammermusik
Nr. 5, 1927; Konzertmusik, 1930; Der Schwanendreher –
„Kepantis gulbæ ant ieðmo“, 1935), Trauermusik altui
arba vè., arba sm. ir kamer. ork. („Gedulinga muzi-
ka“, 1936), vè. (Kammermusik Nr. 3 vè. ir 10 instru-
mentø, 1925; 1940), vargonams (1927, 1962), klar.
(1947), valt. (1949), mediniams puè. ir arfai (1949),
fagotui ir styg. ork. (1949), viola d’amore (Kammer-
musik Nr. 6, 1927); kamer. ansambliai: sonatos áv. in-
strumentams ir f-nui – sm. (1935, 1939), fl. (1936),
ob. (1938), fag. (1938), klar. (1939), tr. (1939), altui
(1939), valt. (1939), trbn. (1941), anglø ragui (1941),
saks. (1943), vè. (1948), kb. (1949), tûbai (1955); 3
styg. trio (1924, 1928, 1933); 6 styg. kvartetai (1918,
1921, 1922, 1923, 1943, 1945); kvartetas klar., sm., vè.
ir f-nui (1938), kvintetas klar. ir styginiams (1923), 3
pjesës 5 instrumentams (1925), puè. septetas (1948),
oktetas (1958); kiti kamer. kûriniai: f-nui – 3 sonatos
(1936), siuita 1922 (1942), Ludus tonalis (1942); so-
nata f-nui 4 rankoms (1938); sonata 2 f-nams (1942);
3 sonatos vargonams (1937, 1937, 1940); sonata arfai
(1939); vokaliniai: ciklas Das Marienleben balsui ir f-
nui („Marijos gyvenimas“, 1923; II red. 1948), maþo-
sios kantatos Die Serenaden balsui ir styg. trio („Sere-

nados“, 1925), 13 motetø balsui ir f-nui (1941–60),
dainos, kûriniai chorui a cappella (miðios, 1963; 12
madrigalø, 1958). Pav.
R: Unterweisung im Tonsatz. Bd. 1–3, Mz., 1937–70; Traditional har-
mony.V. 1–2, L., 1943–48; Elementary training for musicians. N. Y., 1946;
A composer’s world. Horizons and limitations. Cambridge, 1952. L: West-
phal E. Paul Hindemith. Köln, 1957; Kemp I. Hindemith. L., 1970; Bri-
ner A. Paul Hindemith. Z.; Mz., 1971; Ëåâàÿ Ò. Í., Ëåîíòüåâà Î. Ò.
Ïàóëü Õèíäåìèò. Ì., 1974; Øàõíàçàðîâà Í. Ïðîáëåìû ìóçûêàëü-
íîé ýñòåòèêè â òåîðåòè÷åñêèõ òðóäàõ Ñòðàâèíñêîãî, ظíáåðãà è
Õèíäåìèòà. Ì., 1975; Ïàóëü Õèíäåìèò: Ñòàòüè è ìàòåðèàëû. Ì.,
1979. Jonas Klimas
Hines Earl Kenneth („Fatha“) [Erlas Kenetas Hãinsas;
pravardë „Fata“; 1905.XII.28 Diukesnyje (Pensilvani-
jos valstija) – 1983.IV.22 Oklende (Kalifornijos valsti-
ja)], JAV dþiazo pianistas, kompozitorius. 1927–28 ir
1948–51 grojo L. Armstrongo orkestre. 1928–47 vado-
vavo savo orkestrui „Grand Terrace Band“. Ðiame or-
kestre grojo Ch. Parkeris, B. Harrisas, dainavo
S. Vaughan. 1957 su J. Teagardeno orkestru iðvyko á tur-
në po Europà. Gastroliavo Japonijoje, SSRS, Austra-
lijoje, P. Amerikoje. Romualdas Milaðius
Hines Jerome [Dþeromas Hãinsas; g. 1921.XI.8 Holi-
vude], JAV dainininkas (bosas baritonas), kompozi-
torius. Studijavo matematikà ir chemijà un-te Los An-
dþele. Dainuoti mokësi pas A. Curci Los Andþele (nuo
1938). 1941 debiutavo San Francisko operoje. 1946
kaip solistas buvo pakviestas á MO. Dainavo didþiuo-
siuose Amerikos, nuo 1953 Europos operos teatruose,
tarp jø – Miuncheno (1954), Londono, Paryþiaus, Vie-
nos, Milano (nuo 1959), Maskvos DT (1962). 1958–
60 dalyvavo Bairoito festivaliø spektakliuose. Vaidme-
nys: Mefistofelis 2, Borisas Godunovas, Gurnemanzas,
Markas 1, Wotanas 2, Sarastro, Don Giovanni, Nickas
Shadow, Don Basilio. Pagarsëjo ir kaip koncertø dai-
nininkas. Paraðë autobiografijà (1968) ir knygà „Gre-
at Singers on Great Singing“ („Didieji dainininkai apie
didájá dainavimà“, 1983). ∆ opera I am the Way („Að
esu kelias“, 1969) laikoma vienu geriausiø muz. kûri-
niø apie Kristaus gyvenimà. Tamara Vainauskienë
híper (gr. hyper... – virð), hípo... (gr. hypo... – po): 1.
Sen. graikø dermiø pavadinimø prieðdëliai, þymintys
iðvestines kvinta aukðèiau (hiper...) arba þemiau (hi-
po...) esanèias dermes, pvz., hipodorinë, hiperfryginë
ir kt. 2. Sen. graikø intervalø pavadinimø prieðdëliai,
þymintys virðutiná arba apat. intervalà, pvz., hyperdia-
tessaron – virðut. kvarta, hyperdiapente – virðut. kvin-
ta, hypodiapason – apat. oktava. Rûta Gaidamavièiûtë
„Hipêrbolë“, liet. popmuzikos, roko grupë. Veikia Vil-
niuje nuo 1975 (su pertraukomis). Nariai: R. Bartuse-
vièius (bos. gitara), V. Prapras (vokalas, klavið.), M. Gar-
beris (vokalas, git.), I. Berinas (vokalas, git.), A. Ðnaras
(muð.). Ið pradþiø ∆ aranþuodavo liet. kompozitoriø dai-
nas, atlikdavo uþsienio atlikëjø kompozicijas. Vëliau
grojo tik savo kûrybos dainas (1982 Vilniaus sporto rû-
muose surengë savo sol. koncertà). 1977 gavo Didájá
prizà tarpt. studentiðkø ansambliø festivalyje Jereva-
ne, 1978 ten pat laimëjo I vietà, 1982 tapo nugalëtojais
festivalyje „Opus“ Vilniuje. 1984 ∆ laimëjo Didájá prizà
liaudies kolektyvø festivalyje „Nidos vëtrungës“. Þy-
miausios ∆ dainos: „Pamirðk mane“, „Kai nieko netu-
ri“, „Sugráþk“, „Laimei“, „Að dar dainuosiu“, „Iðgalvo-
tas gyvenimas“ ir kitos. ∆ albumai: „Visø laikø topai –
Hodges
519
1“ (1995), „Visø laikø topai – 2“ (1995), „Að dar dai-
nuosiu“ (1996), „Tarp dviejø vandenø“ (1997), „Vizi-
ja“ (1998), „Baltas albumas“ (1999). Judita Þukienë
hiperde»mës ↑ natûraliøjø dermiø rûðis.
hipode»mës ↑ natûraliøjø dermiø rûðis.
historia sacra (lot.) – oratorija.
histriònai (lot. histrio – aktorius): 1. Sen. Romos ak-
toriai profesionalai. Atliko ir moterø vaidmenis, nuo
I a. pr. Kr. vaidino su kaukëmis.
2. Klajojantys IX–XIII a. aktoriai ir muzikantai. Jø
repertuarà sudarë pasakojimai, dainos (kûrë eiles ir
melodijas), ðokiai, cirko numeriai (gimnastika, dre-
suoti þvërys). ∆ meno pradmenø esama liaudies pa-
proèiuose ir apeigose. ∆ kûryboje buvo kelios kryp-
tys: vieni ∆ rengë daugiausia cirko vaidinimus, kiti savo
kûrybà grindë buities scenelëmis, pasakojimais, dar
kiti kûrë eiles ir atlikdavo jas pritardami kokiu nors
muz. instrumentu. Daþnai ∆ sudarydavo brolijas. Pran-
cûzijoje juos vadino þonglieriais, Vokietijoje – ðpyl-
manais, Ispanijoje – chuliarais, Lenkijoje – frankais,
Rusijoje – skomorochais, Italijoje – mimais. Tam tik-
ra ∆ rûðis buvo vagantai. Arvydas Karaðka
hítas (angl. hit – pasisekimas), populiari pramoginë dai-
na arba melodija; ðlageris.
Hlobil Emil [Emilas Hlòbilas; g. 1901.X.11 Veseluose
(Èekija)], èekø kompozitorius. 1924–30 studijavo Pra-
hos kons-joje, J. K°ièka’os ir J. Suko klasëje (kompo-
zicija), 1941–58 ðios kons-jos, nuo 1958 Prahos MuA
dëstytojas (kompozicija, muz. teorija). ∆ muzika dau-
giausia programiðka, turi sàsajø su èekø ir slovakø fol-
kloru. Sukûrë operø, tarp jø – „Ana Karenina“ (1963),
M÷stãk ðlechticem („Miestietis bajoras“, 1965), kantatà
(1965), 7 simf-jas (1949–75), 3 simf. poemas (1943–
60), 5 siuitas orkestrui (1949–53), Serenadà orkestrui
(1955), Concerto filharmonico orkestrui (1964). Invo-
cazione (1967), koncertø áv. instrumentams ir ork., 4
styg. kvartetus (1931–69), puè. oktetà (1956), sonatø
valtornai (1942), smuikui (1959), pjesiø f-nui.
Jonas Klimas
h-moll ↑ tonacija.
Hodeir André [Andrë Hodêras; g. 1921.I.22 Paryþiu-
je], pranc. dþiazo smuikininkas, kritikas, kompozito-
rius. 1942 baigë Paryþiaus kons-jà. Nuo 1942 grieþë
smuiku A. Ekyano sekstete. 1954 ákûrë ansamblá „Jazz
Groupe de Paris“. Tais paèiais metais buvo iðrinktas
„Académie du Jazz“ prezidentu. 1947–50 leido þrn.
„Jazz Hot“. Paraðë kn. „Hommes et problêmes du
jazz“ („Dþiazo þmonës ir problemos“, 1954), „Intro-
duction â la musique de jazz“ („Dþiazo muzikos áva-
das“, 1948), „Les mondes du jazz“ („Dþiazo pasau-
liai“, 1970), sukûrë k. f. muzikos. Edmundas Baltrimas
Hodges Johnny (John Cornelius) [Dþonis Hòdþesas;
tikr. vardai Dþonas Kornelijus; 1906.VII.25 Kembri-
dþe (Masaèusetso valstija) – 1970.V.11 Niujorke], JAV
dþiazo saksofonininkas. Grojo sopran. ir altiniu sak-
sofonu Ch. Webbo, 1928–51 ir 1955–70 D. Ellingto-
no orkestruose (6 d-meèio pr. vadovavo savo ansam-
bliui). Vienas þymiausiø 4 d-meèio alt. saksofonininkø.
Vilija Gerulaitienë
H¸ffding
520
H¸ffding Finn (Niels) [Finas (Nilsas) Hiòfdingas; Hoffnung Gerard [Dþeradas Hòfnungas; 1925.III.22
1899.III.10 Kopenhagoje – 1997.III.28 ten pat], danø
kompozitorius. Mokësi Kopenhagoje pas K. Jeppese-
nà ir Th. Laubà, Vienoje pas J. Marxà. 1928–69 dëstë
Danijos karal. kons-joje, nuo 1954 jos direktorius;
prof. (nuo 1949). 1931 Kopenhagoje ásteigë Liaudies
muzikos m-là. 1929–39 Muzikos pedagogø s-gos pir-
mininkas. Sukûrë operø, tarp jø – Kejserens nye klae-
der („Nauji karaliaus drabuþiai“, 1928), Kilderejsen
(„Kelionë prie ðaltinio“, 1931), 4 simf-jas, simf. fan-
tazijà. Jonas Klimas
Hoffmann Ernst Theodor Amadeus [Ernstas Teodo-
ras Amadëjus Hòfmanas; 1776.I.24 Karaliauèiuje –
1822.VI.25 Berlyne], vok. raðytojas, dirig., kompozi-
torius. Muzikos mokësi Karaliauèiuje ir Berlyne (pas
komp. J. Fr. Reichardtà). Grojo f-nu, smuiku ir arfa,
dainavo. 1804–07 Varðuvoje rengë (su komp. J. Elsne-
riu) simf. koncertus, juose dirigavo. 1808–13 dirbo ka-
pelmeisteriu. Paraðë pirmàjà romantinæ vok. operà
Undine (1812–14), sonatø f-nui, simf-jà, kamer. mu-
zikos kûriniø, chorø, baþn. muzikos (nemaþa kûriniø
dingo). Daugelis ∆ lit-ros kûriniø susijæ su muzika. ∆
estetinës paþiûros turëjo átakos kompozitoriams ro-
mantikams (C. M. von Weberiui, R. Schumannui). ∆
lit. kûriniø motyvais sukurta operø (J. Offenbacho
„Hoffmanno pasakos“, P. Hindemitho Cardillac), ba-
letø (L. Delibes’o Coppelia, P. Èaikovskio „Spragtu-
kas“), instr. muzikos kûriniø. ∆ muz. kûriniø iðraiðkos
priemonës artimos komp. klasicistams (W. A. Mo-
zartui, L. van Beethovenui). ∆ muz. kûriniai pradëti
spausdinti Maince 1970. Bamberge veikia ∆ d-ja ir
muziejus. Adeodatas Tauragis
Hoffmann von Fallersleben August Heinrich Hofmann Peter [Pëteris Hòfmanas; g. 1944.VIII.12
[Augustas Heinrichas Hòfmanas fon Fålerslëbenas;
1798.IV.2 Falerslëbene (Þemutinë Saksonija) –
1874.I.29 Korvëjuje], vok. poetas, kalbininkas, isto-
rikas, folklorininkas. Getingeno un-te studijavo sen.
filologijà ir teologijà, Bonos un-te – germanistikà.
1823–43 Vroclavo un-to bibliotekininkas; nuo 1830
jame dëstë. 1842 ið un-to paðalintas uþ eilëraðèiø rink.
„Apolitiðkos dainos“ (1841). Rinko ir tyrë liaudies
(ypaè Vidurio Reino sr. ir Silezijos), pilietines
(„XVI–XVII a. vok. pilietinës dainos“, 1844, 2 t.),
baþn. ir vaikø dainas. ∆ daina „Deutschland, Deut-
schland über alles“ („Vokietija, Vokietija virð visko“,
1841) tapo Vokietijos valst. himnu. Pagal ∆ eiles muz.
kûriniø sukûrë J. Brahmsas, F. Lisztas, F. Mendels-
sohnas-Bartholdy, H. Wolfas. Vilija Gerulaitienë
Hoffmeister Franz Anton [Francas Antonas Hòfmeis-
teris; 1754.V.12 Rotenburge (netoli Ðtutgarto) –
1812.II.9 Vienoje], vok. komp., muz. leidëjas. 1784
Vienoje ákûrë leidyklà, kurioje buvo iðleista L. van
Beethoveno, C. von Dittersdorfo, J. Haydno,
W. A. Mozarto ir kitø komp. kûriniø. 1800 Leipcige
su A. Kühneliu ákûrë leidyklà „Bureau de musique
Hoffmeister et Kühnel“ (∆ joje dirbo iki 1805), kuri
iðleido þymiausiø komp. kûriniø serijas (be kitø, visus
Mozarto styg. kvartetus ir kvintetus, J. S. Bacho kûri-
nius klavyrui ir vargonams, Haydno styg. kvartetus).
Sukûrë 9 operas, simf-jø, uvertiûrø, koncertø, kamer.
muzikos kûriniø, dainø. Birutë Þalalienë
Berlyne – 1959.IX.28 Londone], D. Britanijos tûbi-
ninkas, karikatûristas, humoristas. Savamokslis. Dës-
të Stamfordo (Linkolnðyro grafystë) ir Harou m-lose.
Grojo Londono „Evening Standard“ vakaruose, më-
gëjø orkestruose bei „April Fools Concerts“ Liverpu-
lyje. 1956 ∆ suorganizavo pirmàjá, kasmetiná „Hof-
fnung Music Festivals“ Londone, kuris gyvavo ir po
jo mirties. Nupieðë savo amþininkø muzikø ðarþø, pie-
ðiniø M. Ravelio L’enfant et les sortilêges (buvo eks-
ponuoti Britanijos festivalyje 1951). ∆ pieðiniai buvo
panaudoti animaciniams filmams. Violeta Tumasonienë
von Hofhaimer (Hoffheimer, Hofhaymer) Paul [Pau-
lius fon Hòfhaimeris; 1459.I.25 Radðtate – 1537 Zalc-
burge], Austrijos komp., vargonininkas. Vaikystëje
muzikos mokësi pas tëvà. 1478–79 Frydricho III rû-
mø Grace, nuo 1480 erchercogo Zigmundo rûmø Ins-
bruke vargonininkas. Apie 1486 pradëjo mokytojau-
ti. Nuo 1519 gyveno Zalcburge. Sukûrë „Harmoniae
poeticae“ (iðl. 1539), dainø, motetø. Jonas Klimas
Hofman Józef [Juzefas Hòfmanas; 1876.I.20 Podgoþëje
(netoli Krokuvos) – 1957.II.16 Los Andþele], lenkø
pianistas, kompozitorius. Mokësi pas M. Moszkowská,
A. Rubinðteinà (Berlyne), E. d’Albert’à (Dresdene).
1885–1946 koncertavo. 1894 Rubinðteino tarpt. pia-
nistø konkurso I premija. 1924 ákûrë Curtis muzikos
in-tà Filadelfijoje; 1927–38 jo direktorius. Turëjo fe-
nomenalià muz. atmintá, puikià technikà. Sukûrë 2
simf-jas, 5 koncertus, sonatø, variacijø, fugø, minia-
tiûrø f-nui. Paraðë studijas „Piano Playing“ („Skam-
binimas f-nu“, 1908), „Piano Questions Answered“
(„Atsakyti f-no klausimai“, 1909). Justinas Prusevièius
Marienbade], vok. dainininkas (tenoras). Dainavimo
mokësi Karlsrûhës aukðtojoje muzikos m-loje pas
E. Seiberlich. 1969 debiutavo Liubeko teatre (Tami-
no). Dainavo operos teatruose Vokietijoje (Ðtutgar-
te, Vupertalyje, Hamburge, Miunchene) ir uþsienyje
(Vienoje, San Franciske, Los Andþele, Èikagoje,
Londone, Maskvoje, Lisabonoje, Paryþiuje, Barse-
lonoje). Nuo 1976 nuolat dainuoja Bairoito festiva-
liuose, jiems parengë Siegmundo (1976), Parsifalio
(1978), Lohengrino (1979), Siegfriedo vaidmenis. ∆
daug koncertuoja, reiðkiasi ir kaip roko muzikos at-
likëjas. Tamara Vainauskienë
von Hofmannsthal Hugo [Hugas fon Hòfmanstalis;
1874.II.1 Vienoje – 1929.VII.15 Rodaune (netoli Vie-
nos)], Austrijos raðytojas, libretø kûrëjas. Neoromanti-
kas, simbolistas, impresionistas. Nuo 1906 bendradar-
biavo su komp. R. Straussu. Paraðë 13 libretø Strausso
operoms („Elektra“, 1909; „Roþës kavalierius“, 1911;
„Ariadnë Nakse“, 1912; „Moteris be ðeðëlio“, 1918;
Arabella, 1933). Muzikà ∆ dramoms kûrë ir kiti
kompozitoriai (E. Nelsonas, F. Martinas, E. Welleszas,
A. Meyeris). ∆ buvo vienas Zalcburgo festivaliø orga-
nizatoriø (pirmasis ávyko 1920). Vilija Gerulaitienë
Hòfmekleris Leiba [g. 1900.V.15 Vilniuje, m. 1941.VI],
liet. dirig., pianistas. Muzikos mokësi privaèiai. 1921–
35 Valstybës teatro koncertmeisteris, vëliau ir diri-
gentas; 1934–35 su ðio teatro baleto trupe gastro-

hoketas. Ph. de Vitry motetas Gratissima – Vos quid admiramini
liavo Monte Karle, Londone. 1934–35 Kudirkos or-
kestro, nuo 1939 Kauno radijo orkestro (1940 per-
keltas á Vilniø) dirigentas. Hitlerininkø nuþudytas
koncentracijos stovykloje. Dirigavo daugiausia bale-
tus (A. Adamo Giselle, A. Glazunovo „Raimondà“,
J. Gruodþio „Jûratæ ir Kastytá“, B. Dvariono „Pir-
ðlybas“, V. Bacevièiaus „Ðokiø sûkuryje“, P. Èaikov-
skio „Mieganèiàjà graþuolæ“, I. Stravinskio „Ugnies
paukðtæ“) ir operas (G. Verdi „Trubadûrà“, J. Offen-
bacho „Hoffmanno pasakas“). Vaclovas Juodpusis
hokêtas (hoketus, hoquetus, hochetus – lotynizuota for-
ma pranc. hoquet – þagsëjimas), vid. amþiø (XIII–
XIV a.) polifonijos technika: gretimø balsø (daþniau-
siai dviejø) melodija pertraukiama pauzëmis. Ið
pradþiø ∆ buvo vartojamas kûriniuose epizodiðkai, vë-
liau ∆ bûdu buvo kuriami vientisi polifon. muzikos kû-
riniai. XIV a. ∆ kaip specifinë raiðkos priemonë (vad.
cantus truncatus – pertrauktas, trûkèiojantis dainavi-
mas) daþnai vartotas motetuose, tapo viena anksty-
vosios imitac. polifonijos rûðiø. Pav. Jonas Klimas
Holbrooke Joseph (Josef) [Dþozefas Hòlbrukas;
1878.VI.5 Kroidone (Surëjus) – 1958.VIII.5 Londo-
ne], anglø kompozitorius. Studijavo Londono karal.
MuA. Jaunystëje (nuo 12 metø) koncertavo kaip pia-
nistas ir dirigentas. Vëliau ∆ rëmë lordas Howardas
de Waldenas (poet. slapyvardis E. T. Ellisas). Sukûrë
operø, tarp jø – trilogijà The Cauldron of Anwyn („An-
veno katilas“, libr. Elliso): The Children of Don („Do-
no vaikai“, past. 1912), Dylan (past. 1914), Bronwen
(past. 1929), baletø, tarp jø – The Red Mask („Raudo-
noji kaukë“, pagal E. Poe), The Moth and the Flame
(„Drugys ir liepsna“), 8 simf-jas, simf. poemø, tarp jø
pagal Poe – The Raven („Varnas“, 1900), Ulalume
(1903), The Mask of the Red Death („Raudonosios mir-
ties kaukë“, 1905), koncertø (sm. ir ork., 1917; vè. ir
ork., 1936), 6 styg. kvartetus (1886–1919), kitø kamer.
instrumentiniø kûriniø. Audronë Jurkënaitë
Holiday Billie (Eleonora Gough McKay-Fagan) [Bili
Hòlidei; tikr. vardas ir pavardë Eleonora Gof Makei-
Feigan; 1915.IV.7 Baltimorëje – 1959.VII.17 Niujor-
ke], JAV bliuzo ir dþiazo dainininkë. Pradëjo koncer-
tuoti 14 metø. 1933 su B. Goodmanu áraðë pirmàjà
plokðtelæ. 1935–58 koncertavo su Goodmano, T. Wil-
sono orkestrais ir savo grupe, áraðë á plokðteles >350
holler
521
dainø, dainavo klubuose. 1954 ir 1958 gastroliavo Eu-
ropoje. Paraðë autobiografinæ kn. „Lady sings the
blues“ („Ledi dainuoja bliuzà“, 1956). Vilija Gerulaitienë
Holland Johann David [Johanas Davidas Hòlandas;
1746.III.17 Andrësberge (netoli Hanoverio) –
1827.XII.27 Vilniuje], komp., pianistas, dirigentas. Vo-
kietis. Muzikà studijavo Hanoveryje. Dirbo Hamburge
Ðv. Kotrynos baþnyèios, vëliau katedros muz. direk-
toriumi ir kapelmeisteriu. 1769 ir 1774 Hamburge bu-
vo atliktos ∆ oratorijos Die Hirten bei der Krippe zu
Bethleyem ir Die Auferstehung Jesu Christi, kuriø atli-
kimui vadovavo C. Ph. E. Bachas. 1782 ∆ persikëlë gy-
venti á Lenkijos ir Lietuvos Respublikà. 1783–1802 dir-
bo Radvilø Nesvyþiaus rûmø orkestro kapelmeisteriu
ir kompozitoriumi. Po Karolio Radvilos mirties (1790)
lankësi Gardine, kur F. Jundzilo rûmuose vykusiame
koncerte buvo atlikti ∆ kûriniai: 2 simf-jos ir polo-
nezas. 1979 Varðuvos teatre buvo atlikta ∆ Symfonia
narodowa („Liaudiðka simf-ja“). Nuo 1795 ∆ gyveno
Vilniuje, vertësi privaèiomis pamokomis, dëstë mu-
zikà J. Germano moterø pensione. 1802–25 Vilniaus
un-te dëstë muzikà. Paraðë universalø vadovëlá „Trak-
tat akademicki o prawdziwej sztuce muzyki“ („Akade-
minis traktatas apie tikràjá muzikos menà“, iðsp. Vroc-
lave 1806), kur iðdëstë f-no meno atlikimo ir
interpretacijos klausimus, kompozicijos pagrindus
(skaitmen. bosà, kontrapunktà, harmonijà). 1813
„Traktat...“ leidimas pakartotas Vilniuje su priedu
„Zbiór prób sztuki harmonicznej, uczyniony na lek-
cjach w Uniwersytecie Wileñskim w roku“.
Gyvendamas LDK, ∆ sukûrë kamerines operas Agat-
ka cyli przyjazd pana („Agotëlë, arba Pono atvykimas“,
M. Radvilos libretas), Cudzy majàtek niekomu nie sùuþy
(„Svetimas turtas niekam netarnauja“), kantatà Mæý-
ny, dzielny Karol drugi („Dràsus, ðaunus Karolis II“,
skirta K. Radvilai), divertismentø, serenadø, styg.
kvartetø, fp. pjesiø, dainø. ∆ þmona Rosa buvo vokie-
èiø teatro dainininkë, dainavo vieðuose koncertuose.
Duktë Johanna Swieszewska buvo pianistë, mokyto-
javo Vilniuje, sukûrë pjesiø f-nui. Jûratë Trilupaitienë
Holland Festival ↑ Olandijos festivalis.
holler (JAV slengo þodis, reiðkiantis garsiai rëkti, ðauk-
ti), Ð. Amerikos negrø muz. folkloro elementai – dai-
Holliger
522
nuojamojo pobûdþio signal. ðûksniai (nuo spiegimo
iki melodiðkai ekspresyvaus ðûktelëjimo); darbo dainø
(work song, cornfield holler, field ories) solisto ðûksniai.
Judita Þukienë
Holliger Heinz [Heincas Hòligeris; g. 1939.V.21 Lan-
gentalyje (Berno kantonas)], Ðveicarijos obojininkas,
komp., dirigentas. Studijavo Berno kons-joje pas
E. Cassagnaud (ob.), S. Veressà (kompozicija), Pary-
þiuje – pas F. Pierlot (ob.). 1962–63 tæsë komp. studi-
jas Bazelio MuA P. Boulezo meistriðkumo kursuose.
Kaip obojininkas laimëjo I vietà tarpt. konkursuose
Þenevoje (1959) ir Miunchene (1961). ∆ kûriniø su-
kûrë L. Berio, N. Castiglioni, E. K°enekas, K. Pende-
reckis, K. Stockhausenas. 1979 tarpt. C. M. von We-
berio kompozitoriø konkurse uþ kamer. operà Kommen
und Gehen („Ateiti ir nueiti“, pagal S. Beckettà) lai-
mëjo I premijà. Judita Þukienë
Holmboe Vagn [Vagnas Hòlmbë; 1909.XII.20 Horsen-
Gustav Theodore Holst se (Jutlandija) – 1996.IX.1], danø kompozitorius.
1927–30 studijavo Kopenhagos kons-joje pas
K. Jeppesenà ir F. H¸ffdingà, vëliau Berlyne pas E. To-
chà. 1940–47 dëstë Karaliðkajame akløjø in-te, 1950–
65 Kopenhagos kons-joje. Sukûrë operà Lave og Jon
(„Lave ir Jonas“, 1946), kamer. operà Kniven („Pei-
lis“, 1963), baletà Den galsindede tyrk („Ásiutæs bulius“,
1944), 12 simf-jø (1935–89), Sinfonia in memoriam
(1955), koncertø (vè., 1974; fl., 1976; tûbai, 1976; sm.,
1976), vokal. kûriniø (Requiem for Nietzsche, 1964; Ed-
ward, 1971), kamer. muzikos (20 styg. kvartetø, 1941–
85), dramos spektakliø, k. f. muzikos. Birutë Þalalienë
Holoubek Ladislav [Ladislavas Hòloubekas;
g. 1913.VIII.13 Prahoje], slovakø komp., dirigentas.
1929–32 mokësi kompozicijos pas A. Moyzesà Bratisla-
voje, 1934–36 pas V. Novãkà Prahoje, dirigavimo pas
J. Vincourekà Bratislavoje. 1933–52 ir 1959–66 Bra-
tislavos slovakø nac. teatro dirig., nuo 1966 Koðicës
nac. teatro vyriausiasis dirigentas. Sukûrë operø, tarp
jø – Stella (1939; II red. 1957), Svitanie („Auðra“,
1941), Túþba („Svaja“, 1944), Rodina („Ðeima“, 1960),
Professor Mamlock (1965), Baèovské þarty („Piemenø
iðdaigos“, 1980); kantatà Mesaènã noc („Mënesienos
naktis“, 1951); kûriniø orkestrui (simf-ja, 1947; sim-
fonijetë, 1950); 3 styg. kvartetus (1936–62); pjesiø
f-nui, solo ir choro dainø. Jonas Klimas
Holst Gustav Theodore [Gustavas Teodoras Hòlstas;
1874.IX.21 Èeltname – 1934.V.25 Londone], anglø
komp., muz. teoretikas. 1893–98 studijavo Londono
karaliðkojo muz. koledþo trombono klasëje ir kom-
pozicijà pas Ch. Stanfordà. 1898–1903 trupës „Carl
Rosa Opera Company“ trombonininkas. 1907–34
Morley’o koledþo muz. direktorius; 1919–23 dar ir Ka-
raliðkojo muz. koledþo kompozicijos profesorius. Kû-
ryboje daþnai rëmësi anglø l. muzika, sëmësi impulsø
ir ið indø mitologijos bei poezijos (pats vertë ið sansk-
rito). Muz. kalba moderni (gausu politonalumo), simf.
kûriniai itin spalvingos orkestruotës. Kûriniai: 7 ope-
ros, tarp jø – Savitri (1916), The Perfect Fool („Visiðkas
kvailys“, 1923); operetë The Idea („Idëja“, 1903); bale-
tai The Golden Goose („Auksinë þàsis“, 1926), The Mor-
ning of the Year („Metø rytas“, 1927); chor. simf-ja so-
listui, chorui ir ork. (1924); simf. poema Indra (1903);
siuitos Beni Mora (1901), The Planets („Planetos“,
1914–16), Japanese („Japoniðkoji“, 1915); koncertas
fl., ob. ir styginiams (1923); dvigubas koncertas 2 smui-
kams (1929); Lyric Movement altui ir ork. („Lyr. judë-
jimas“, 1934), kamerinë muzika; chorui ir orkestrui –
The Mystic Trumpeter („Paslaptingasis trimitininkas“,
1904), The Hymn of Jesus („Jëzaus himnas“, 1917);
kiti chor. kûriniai, anglø l. dainø transkripcijos, dra-
mos spektakliø muzika. Pav. Jonas Klimas
von Holstein Franz [Francas fon Hòlðteinas; 1826.II.16
Braunðveige – 1878.V.22 Leipcige], vok. kompozito-
rius. 1853 atsisakæs karininko tarnybos, persikëlë á
Leipcigà, tapo M. Hauptmanno mokiniu, pradëjo stu-
dijuoti kons-joje. Kompozicijos þinias gilino Romoje
(1856), Berlyne (1858) ir Paryþiuje (1859). Vëliau ga-
lutinai apsistojo Leipcige. Po M. Hauptmanno mir-
ties tapo J. S. Bacho d-jos pirmininku, buvo vienas
Leipcigo J. S. Bacho s-gos ákûrëjø. Paraðë uvertiûrø,
kamer. muzikos kûriniø, kûriniø f-nui, solo ir choro
dainø. Rita Vinslovaitë
Holzbauer Ignaz Jakob [Ignacas Jakobas Hòlcbaue-
ris; 1711.IX.17 Vienoje – 1783.IV.7 Manheime], Aust-
rijos kompozitorius. Studijavo teisæ ir teologijà Vie-
nos un-te. Muzikos mokësi savarankiðkai ir, manoma,
pas B. Galuppi Venecijoje. 1742–44 ir 1746–50 – Vie-
nos rûmø teatro orkestro dirigentas. 1751 rûmø vy-
riausiasis kapelmeisteris Ðtutgarte, 1753 rûmø ka-
pelmeisteris Manheime (èia bendravo su J. Stamitzu).
1757–59 lankësi Italijoje. Sukûrë 13 operø, tarp jø –
Günther von Schwarzburg (1777) – nacionalinë vok.
opera, simf-jø, koncertø, >40 miðiø, motetø, kamer.
muzikos kûriniø. Kûryba Manheimo m-los krypties.
Jonas Klimas
hommage (pranc.) – pagarba; kompozicijos pavadini-
mas, reiðkiantis pagarbà kokiam nors þymiam asme-
niui.
homofònija (gr. homos – vienodas, bendras + phônç
– garsas, balsas), daugiabalsis muz. faktûros tipas;
muz. medþiagos dëstymo bei muz. màstymo bûdas,
pagrástas balsø diferencijavimu á pagr. ir pritarianèiuo-
sius – ↑ akompanimentà. ∆ ið esmës skiriasi nuo ↑ po-
lifonijos, kuri pagrásta balsø savarankiðkumu. ∆ sàvo-
ka susiklostë sen. Graikijoje. ∆ buvo vadinama
melodijos atlikimas balsais ir instrumentais unisonu
arba oktavomis. Pagal akompanimento santyká su
pagr. melodija skiriamos dvi pagrindinës homofon.
faktûros formos – akordinë ir figûracinë. Akordinëje
faktûroje pagr. balsas raiðkia melod. linija iðsiskiria ið
kitø balsø, kurie sudaro akordø sekà. Akompanuo-
janèiø balsø ritmas daþniausiai tapatus (1 pav.). Ði ho-
mofoninës faktûros forma ypaè bûdinga chorinei mu-
zikai. Kai akompanimentas plëtojamas melodiðkai,
akordus suskaidant á atskirus garsus, susidaro figûrac.
homofoninë faktûra. Tokia faktûra artima polifoni-
nei, taèiau joje aiðkiai iðsiskiria pagr. ir pritariantysis
balsas, kuris iðraiðkingumu, intervalikos ir ritmikos
ávairumu negali prilygti pirmajam. 2 pav.
Viena ar kita ∆ faktûros forma gali daþniau pasitaiky-
ti kurio nors stiliaus muzikoje, pvz., klasicizmo kom-
pozitoriai labiau mëgo akordinæ, romantikai – figûra-
cinæ ∆. Pastovi faktûros forma yra bûdinga ir kai

homofonija: 1 pav. M. K. Èiurlionio preliudas f-nui h-moll
2 pav. J. Gruodþio variacijos f-nui B-dur (VI variacija)
kuriems, ypaè smulkesniems, muz. þanrams, pvz., mar-
ðui arba valsui bûdinga akordinë ∆, kurioje ið kitø balsø
iðsiskiria melodija ir bosas. Daugelyje muzikos kûri-
niø retai nuosekliai iðlaikoma viena faktûros forma ar
tipas. Daþniausiai pasitaiko áv. jø deriniai – akordinë
faktûra pereina á figûracinæ, ∆ jungiama su polifonija
ir kt. (sudëtingasis daugiabalsiðkumas).
∆, kurios elementai pastebimi jau ankstyvojo daugia-
balsiðkumo V. Europos muz. pavyzdþiuose, ypaè pa-
plito renesanso pab. ir baroko epochoje. ∆ ásigalëji-
mà ypaè skatino buityje paplitæ solinës muzikos þanrai
– daþniausiai daugiabalsiø kûriniø (madrigalø) aran-
þuotës balsui solo su styg. instrumento (liutnios, vio-
los) pritarimu. Atsirado nauji homofon. vokaliniai
daugiabalsës muzikos þanrai – italø ↑ frotola ir ↑ vila-
nelë, pranc. chorinë daina; sukurtos pirmosios ope-
ros, kuriø reèitatyvuose, arijose ypaè pasireiðkë ∆ prin-
cipai – melodija iðkilo virð kitø balsø ir tapo formos
plëtros pagrindu, sàskambis ágavo savarankiðko garsø
komplekso reikðmæ (skirtingai negu polifonijoje, kur
sàskambis tebuvo tik balsø susikirtimo rezultatas). Ba-
roko muzikoje modal. dermiø sistemà pakeitusi ma-
þoro-minoro tonacinë sistema stimuliavo funkcinës
harmonijos plëtrà, kuri savo ruoþtu stiprino homo-
fon. màstymo ásitvirtinimà, skatino naujø homofoni-
nës muzikos formø ir þanrø atsiradimà. Klasicizmo
epochoje ∆ su tonacine sistema ir funkcine harmonija
tapo vyraujanèiu faktûros tipu ir muz. màstymo bû-
du. XX a. keitësi tonacijos, harmonijos, temos, akor-
do samprata. Vis daugiau dëmesio skiriama charak-
teringiems sàskambiø deriniams, tembrams, koloritui,
garsiniams efektams, netradiciniams garso iðgavimo
bûdams. Tradicinës ∆ apraiðkos neteko vyraujanèios
reikðmës, didesnës svarbos ágavo polifonija (P. Hin-
demithas, A. Webernas, A. Schönbergas, K. Stockhau-
senas). Aldona Juodelienë, Vytautas Klova
Honegger Arthur [Arturas Honegêras; 1892.III.10
Havre – 1955.XI.27 Paryþiuje], pranc. kompozitorius.
Honegger
523
Ið pradþiø muzikos mokësi pas Havro baþnyèios vargo-
nininkà. 1909–11 studijavo Ciûricho kons-joje pas
F. Hegarà, 1911–13 Paryþiaus kons-joje pas
Ch. M. Widorà (kompozicija), V. d’Indy (instrumen-
tuotë, dirigavimas). 1914–16 tarnavo Ðveicarijos pa-
sienio kariuomenëje. Nuo 1916 toliau studijavo Pary-
þiaus kons-joje. Koncertavo kaip dirigentas Europoje
ir JAV; reiðkësi kaip muz. kritikas, dëstë kompozicijà
Paryþiaus Normalinëje muz. m-loje. Buvo Teatro mu-
zikos autoriø tarpt. federacijos prezidentas, Tarptau-
tinës muz. tarybos viceprezidentas.
∆ – vienas þymiausiø XX a. kompozitoriø. Jo kûrybai
turëjo átakos vok. ir pranc. muzikos tradicijos, ↑ „Ðe-
ðeto“ grupës estetika (∆ buvo tos grupës narys), t. p.
XX a. muz. kryptys (ekspresionizmas, neoklasiciz-
mas). Jau pirmuosiuose kûriniuose pradëjo klostytis
∆ muz. stilius. Jo kûriniams bûdinga grieþtas polifoni-
nis muz. temø plëtojimas, raiðki ritmika. ∆ simf. mu-
zika dramatiðka, labai ekspresyvios melodikos. Savi-
tai traktuojamos tradicinës muz. formos, taèiau nuo
jø neatitolstama. Scenos kûriniai (operos, baletai, ora-
torijos) daþniausiai antikinës, biblinës, vid. amþiø te-
matikos. Siekdamas raiðkumo, ∆ jungë tradic. þanrø
bei formø, net skirtingø meno rûðiø elementus; var-
tojo naujoviðkus sintet. þanrus – operà oratorijà („Ka-
ralius Dovydas“, „Judita“), oratorijà misterijà („Þa-
na d’Ark ant lauþo“, „Nikola Fliujietis“), baletà
melodramà („Amfionas“), radijo misterijà („12 vidur-
nakèio dûþiø“), radijo oratorijà („Kristupas Kolum-
bas“) ir kt. Scenos kûriniø melodikai bûdinga dinam.
deklamacija, neáprastas muzikos ir kalbos akcentø de-
rinimas. Savo estet. paþiûras ∆ iðdëstë knygoje „Að –
kompozitorius“ („Je suis compositeur“, 1951).
KÛRINIAI. Operos: Judith („Judita“, bibl. drama,
1925; II red. 1936), Antigone (lyr. tragedija pagal So-
foklá, 1927), L’Aiglon („Ereliukas“, su J. Ibert’u, 1935).
Baletai: Vérité – mensonge („Tiesa–melas“, marione-
èiø baletas, 1920), Skating Rink („Èiuoþykla“, 1921),
honky
524
Fantasie („Fantazija“, baletas skeèas, 1922), Sous-ma-
rine („Povandeninis laivas“, 1924), Les roses de métal
(„Metalo roþë“, 1928), Sémiramis („Semiramidë“, ba-
letas pantomima, 1931), Un oiseau bleu s’est envolé
(„Baltoji paukðtë iðskrido“, 1937), Le cantique des can-
tiques („Giesmiø giesmë“, 1938), La naissance de cou-
leurs („Spalvø gimimas“, 1940), L’appel de la montag-
ne („Kalno ðauksmas“, 1945), Szota Rustaweli /
L’homme â la peau de léopard („Ðota Rustavelis, arba
Þmogus leopardo kailiu“, su A. Èerepninu ir
T. Harsãnyi’u, 1946). Operetës: Les aventures du roi
Pausole („Karaliaus Pozolio nuotykiai“, 1930), La belle
de Moudon („Graþuolë ið Mudono“, 1931), Les peti-
tes Cardinal („Maþylës Kardinal“, su Ibert’u, 1937).
Oratorijos ir kantatos: Le roi David („Karalius Dovy-
das“, opera oratorija, 1924), Amphion („Amfionas“,
melodrama, 1929), Cris du monde („Pasaulio
ðûksniai“, 1931), Jeanne d’Arc au bûcher („Þana d’Ark
ant lauþo“, dramat. oratorija, 1935), La danse des
morts („Mirusiøjø ðokis“, 1938), Nicolas de Flue („Ni-
Arthur Honegger kola Fliujietis“, dramat. legenda, 1939), Une cantate
de Noël („Kalëdø kantata“, 1953). Orkestrui: simf-jos
– I (1930–31), II (styg. orkestrui ir trimitui, 1941–42),
III Liturgique („Liturginë“, 1946), IV Deliciae Basi-
lienses („Bazelio malonumai“, 1946), V Di tre re („Trijø
re“, 1950); kiti simf. kûriniai – Aglavaine et Sélysette
(preliudas Maeterlincko dramai, 1917), Le chant de
Nigamon („Nigamono giesmë“, 1917), Le dit de jeux
du monde kamer. ork. („Posakis apie pasaulio þaidi-
mus“, 1918), Pastorale d’été kamer. ork. („Vasaros pas-
toralë“, 1920), pantomim. simf-ja Horace victorieux
(„Horacijus nugalëtojas“, 1921), Chant de joie
(„Dþiaugsmo giesmë“, 1923), Pacific 231, arba Mou-
vement symphonique no 1 („Simf. judëjimas Nr. 1“,
1923), Rugby (Mouvement symphonique no 2, 1928),
Mouvement symphonique no 3 (1933), Nocturne
(1936), Serenade â Angélique (1945), Suite archaïque
(„Archajiðkoji siuita“, 1951). Koncertai instrumen-
tams ir orkestrui: f-nui (Concertino, 1924), vè. (1929),
kamer. koncertas fl., anglø ragui ir styg. orkestrui
(1948). Kameriniai: sonatos – sm. ir f-nui (1918,
1919), altui ir f-nui (1920), vè. ir f-nui (1920); sonati-
nos – 2 smuikams (1920), klar. ir f-nui (1922), sm. ir
vè. (1923); 3 styg. kvartetai (1917, 1935, 1937); an-
sambliai áv. instr.; kûriniai f-nui ir 2 f-nams, vargo-
nams, fleitai; muzika radijui, dramos spektakliams, k.
f.; dainos ir romansai. Pav.
R: Incantations aux fossiles. Lausanne, 1948; Je suis compositeur. P.,
1951; liet. Að – kompozitorius. V., 1964; Nachklang. Schriften, Photos,
Dokumente. Z., 1957; Î ìóçûêàëüíîì èñêóññòâå. Ë., 21985. L: Bru-
yr J. Honegger et son oeuvre. P., 1947; Delannoy M. A. Honegger. P., 1953;
Guilbert J. Arthur Honegger. P., 1959; Feschotte J. Arthur Honegger,
l’homme et son oeuvre. P., 1966; Äþìåíèëü Ð. Ñîâðåìåííûå
ôðàíöóçñêèå êîìïîçèòîðû ãðóïïû „Øåñòè“. Ë., 1964; Ðàïïîïîðò Ë.
Àðòóð Îíåããåð. Ë., 1967; Øíååðñîí Ã. Ôðàíöóçñêàÿ ìóçûêà ÕÕ âåêà.
Ì., 21970; Ïàâ÷èíñêèé Ñ. Ñèìôîíè÷åñêîå òâîð÷åñòâî À. Îíåããåðà.
Ì., 1972; Ñûñîåâà Å. Ñèìôîíèè À. Îíåããåðà. Ì., 1975.
Jonas Klimas
honky tonky, ankstyvasis fp. dþiazo stilius, susiklostæs Horenstein Jascha [Jaða Hòrenðteinas; 1898.V.6 Kije-
prastos reputacijos negrø smuklëse JAV (panaðus á
barrelhouse stiliø). Be pianistø, èia grojo ir maþi ansam-
bliai (paprastai dainininkø ir gitaristø), tæsiantys bliu-
zo tradicijas. Ið nedaugelio vëliau iðgarsëjusiø ∆ mu-
zikø minëtini G. Autry’s ir B. Willsas. Jûratë Kuèinskaitë
Hood Mantle [Mantlis Hùdas; g. 1918.VI.24 Springfil-
de (Ilinojaus valstija)], JAV etnomuzikologas. Muziko-
logijos dr. (1954). 1945–50 studijavo kompozicijà pas
E. Tochà ir Kalifornijos un-te Los Andþele (baigë 1951).
Etnomuzikologijà studijavo Amsterdamo un-te pas
J. Kunstà. 1961–74 Amsterdamo un-to Etnomuzikolo-
gijos in-to direktorius; prof. (1962). Tyrë Indonezijos
(1956–58), Indijos (1975) muz. kultûras. Dëstë Har-
vardo, Jeilio, Wesleyan ir kt. un-tuose. 1965–67 buvo
Etnomuzikologijos d-jos vadovas. Judita Þukienë
Hooker John Lee [Dþonas Li Hùkeris; g. 1917.VIII.22
Klarksdeile (Misisipës valstija)], JAV bliuzo daini-
ninkas ir gitaristas. Iðgarsëjo 5 d-metyje, áraðæs dainà
Boogie Chillen (1948). 6 d-metyje buvo populiarios ∆
dainos Maudie, Crawlin’ King Snake, I’m In The Mood.
7 d-metyje buvo vienas þymiausiø ritmenbliuzo atli-
këjø (dainos Boom Boom, Serve You Right To Suffer).
Audronë Jurkënaitë
van Hoorickx Reinhardt [Reinhardas van Hòriksas; g.
1918.XII.15 Gente], Belgijos muzikologas. Mokësi
senøjø kalbø ir teologijos. Tyrë Fr. Schuberto kûrybà,
rado neþinomø jo kûriniø, daugelá jø patikslino,
papildë ir iðleido (~150 kûriniø). Iðleido faksimiliná
Schuberto dainø rinkiná („Therese Grob Collection“,
1967); já sudaro 14 þinomø ir 3 anksèiau neskelbtos
dainos.
hopåkas (ukr. ãîïàê), ukr. liaudies ðokis. Muz. metras
2/4, tempas greitas. Ðokama poromis, V. Ukrainoje –
ratu. ∆ sukûrë Zaporoþës Seèës kazokai. Ið pradþiø
ðoko vyrai, vëliau merginos ir vyrai. ∆ pavartojo
M. Musorgskis („Soroèincø mugë“), N. Rimskis-Kor-
sakovas („Geguþës naktis“), P. Èaikovskis („Mazepa“),
N. Lysenka („Eneida“), S. Gulak-Artemovskis („Za-
poroþietis uþ Dunojaus“) ir kt. kompozitoriai scen.
kûriniuose, simf., kamer., vokal. muzikoje. Pav.
Jonas Klimas
M. Musorgskio hopakas ið operos „Soroèincø mugë“
Hopkins Claude [Klodas Hòpkinsas; 1903.VIII.3 Va-
ðingtone – 1984.II.19 Niujorke], JAV dþiazo pianis-
tas, orkestrø vadovas. Studijavo muzikà ir medicinà
Harvardo un-te. 1924 atvyko á Niujorkà. 1925–26 su
J. Baker orkestru gastroliavo Europoje. Turëjo savo
orkestrà, kuris grieþë „Roseland Ballroom“ (1931–35),
„Cotton Club“ (1935–36) dþiazo klubuose. 1944–47
vadovavo áv. orkestrams Brodvëjuje. 1954–55 grojo su
H. Allenu („Red“). 1974 koncertavo Europoje, áraðë
soliná albumà „Crazy Fingers“. Romualdas Milaðius
ve – 1973.IV.2 Londone], JAV dirigentas. 1907–11 mo-
kësi Karaliauèiuje pas M. Borde. 1911–19 studijavo
Vienos MuA (smuikavimà pas A. Buschà, kontra-
punktà pas J. Marxà, kompozicijà pas Fr. Schrekerá).
Nuo 1920 dirigavo Berlyno aukðtosios muz. m-los mið-

riam chorui. 1925–28 Berlyno simf. orkestro dirigen-
tas. 1928 Diuseldorfo operos kapelmeisteris, 1929–
33 gen. muzikos direktorius. 1939–45 dëstë dirigavi-
mà Naujojoje socialiniø tyrimø m-loje Niujorke. 1950
dirigavo A. Bergo operos Wozzeck premjerà Paryþiu-
je. Daugiausia dirigavo A. Brucknerio, G. Mahlerio
kûrinius. Gastroliavo V. Europos ðalyse, Australijoje,
Palestinoje. Justinas Prusevièius
Horn (vok.), horn (angl.): 1. Ragas, ragelis. 2. Trimi-
tas. 3. Valtorna. 4. Bet koks dþiazo puèiamasis muz.
instrumentas.
Horn Paul [Polas Hòrnas; g. 1930.III.17 Niujorke], JAV
dþiazo muzikantas, komp., fleitininkas, klarnetininkas,
saksofonininkas, vienas new age pradininkø. Mokësi
groti f-nu, klarnetu. Studijavo Oberlino kons-joje, Man-
hatano muzikos m-loje. Baigæs mokslus grojo S. Finne-
gano orkestre, Ch. Hamiltono kvintete, dirbo Holivu-
do kino studijoje. 1958 subûrë savo grupæ. 7 d-meèio
vid. iðvyko á Indijà. Mokësi meditacijos, kûrë filmà, da-
rë áraðus. Vëliau keliavo po pasaulá (Egiptà, Indijà, Vo-
kietijà, Lietuvà), ávairiose ðalyse áraðydamas albumus,
tarp jø – „Insise the Cathedral“ (1987 áraðytas Vilniu-
je). 1981 ákûrë savo áraðø studijà „Golden Flute“. Pa-
garsëjo kaip fleitininkas virtuozas. Jûratë Kuèinskaitë
von Hornbostel Erich Moritz [Erichas Moricas fon
Hòrnbostelis; 1877.II.25 Vienoje – 1935.XI.28 Kemb-
ridþe (Anglija)], Austrijos etnomuzikologas, komp.,
pianistas. Iki 1899 Vienoje ir Heidelberge studijavo
muzikà, gamtos mokslus, filosofijà. Nuo 1901 Berlyne
studijavo muz. psichologijà. Su C. Stumpfu ir O. Ab-
rahamu 1906 ákûrë Berlyno fonogramø archyvà, 1906–
33 jam vadovavo. Nuo 1917 Berlyno un-to profesorius.
1933 Naujosios social. tyrimø m-los Niujorke profe-
sorius. Nuo 1934 gyveno Kembridþe. Vienas lygina-
mosios etnomuzikologijos kûrëjø. Tyrë Azijos, Ameri-
kos tautø muzikà (>100 darbø), iðsprendë reikðmingø
muz. psichologijos, akustikos, instrumentologijos pro-
blemø. Su C. Sachsu paraðë kn. „Systematik der Mu-
sikinstrumente“ („Muz. instrumentø sistematika“,
1914). Arvydas Karaðka
Horne Marilyn [Merilina Hòrn; g. 1934.I.16 Brad-
forde (Pensilvanijos valstija)], JAV dainininkë (me-
cosopranas). 1957 debiutavo Gelzenkirchene. 1960
dainavo Vienos, San Francisko, 1961 Èikagos, 1963
Vankuverio operoje, 1964 Londono CG, 1969 Mila-
Willemo de Fescho hornpaipas (XVIII a.)
Horszowski
525
no LS, 1970 Niujorko MO teatruose. Vaidmenys:
Adalgisa, Eboli, Isabella 2, Jokastë, Carmen, Rosi-
na. Pav. Rûta Prusevièienë
Horneman Christian Frederik Emil [Kristianas Fre-
derikas Emilis Hòrnemanas; 1841.XII.17 Kopenha-
goje – 1906.VI.8 ten pat], danø kompozitorius. Studi-
javo Leipcigo kons-joje. Gráþæs á Danijà, su E. Griegu
ir G. Matthisonu-Hansenu ákûrë muz. d-jà „Euter-
pë“, vëliau su O. Mallingu kità koncert. d-jà. Sukûrë
operà Aladdin (1888), kantatà In memoriam Chris-
tian IX (1906), pjesiø f-nui, dainø, dramos spektak-
liø muzikos. Birutë Þalalienë
hornpãipas (angl. hornpipe): 1. Birbynë (ragelis).
2. Anglø l. ðokis; panaðus á þigà. Þinomas nuo XVI a.
Bûna 3 tipø. Pirmiausia susiklostë Ðkotijoje, Velse ið
ritualinio derliaus nuëmimo ðokio Herne-Pipe. Ðok-
davo vienas, du ar daugiau vyrø. Bûdingas 3/2, 2/4,
4/4 metras, greitas tempas. Kitas ∆ tipas – poromis Marilyn Horne
ðokamas ratelis. Gyvavo XV–XVII a. Anglijos kai-
me. Treèiasis ∆ tipas – eilëmis ðokamas porinis ðo-
kis. Paplito XVII a. pab.–XVIII a. pradþioje. Muzi-
ka 3/2 metro, sinkopinio ritmo; vëliau ásivyravo 2
daliø metras (2,4, 4,4), punktyrinis ritmas. Ðokiui bu-
vo akompanuojama birbyne (hornpaipu), dûdmaiðiu,
arfa, fideliu. ∆ melodijas savo kûryboje vartojo komp.
H. Astonas, G. de Morlaye, A. Holborne’as, H. Pur-
cellis, G. Fr. Händelis (Concerto grosso, 1739; ora-
torija Semele, 1744). Pav. Dalia Urbanavièienë
Horowitz Vladimir [Vladimiras Hòrovicas; 1904.X.1
Berdièeve (Ukraina) – 1989.XI.5 Niujorke], JAV pia- Vladimir Horowitz
nistas. Vienas þymiausiø XX a. pianistø virtuozø. 1921
baigë Kijevo kons-jà (mokësi pas F. Blumenfeldà).
1925 emigravo, nuo 1928 gyveno Niujorke. Koncer-
tavo JAV ir Europos ðalyse. ∆ bûdinga puiki technika,
skambesio niuansø turtingumas, temperamentingu-
mas. ∆ lyginamas su F. Lisztu. ∆ repertuare P. Èaikov-
skio, F. Liszto, M. Musorgskio, A. Skriabino, Fr. Cho-
pino kûriniai. Sukûrë daug fortepijoniniø parafraziø
ir transkripcijø. Pav. Rûta Prusevièienë
Horszowski Mieczysùaw [Meèislavas Horðòvskis;
1892.VI.23 Lvove – 1993.V.22 Filadelfijoje], lenkø ir
JAV pianistas. 1899–1904 mokësi Vienoje pas
T. Leszetycká. 1901 debiutavo Varðuvoje kaip solistas.
Nuo 1942 Curtis in-to (Filadelfijoje) profesorius. Nuo
1905 koncertavo solo ir ansamblyje (su P. Casalsu ir
Hortus
526
A. Rubinðteinu). Rengë J. S. Bacho partitø, preliudø
ir fugø, L. van Beethoveno sonatø koncertus ciklus.
Justinas Prusevièius
„Hortus musicus“ (lot. muzikos sodas), Estijos se-
nosios muzikos ansamblis. Veikia Taline. Ákurtas 1972
∆ vadovo A. Mustoneno ir jo bendraminèiø iniciaty-
va. Nuo 1976 priklauso Estijos filh-jai (dab. „Eesti
Kontsert“). Parengë daug koncert. programø: „Griga-
liðkasis choralas“, „Ispanijos aukso amþius“, „Gustavo
Vazos rûmø muzika“, „Ankstyvasis daugiabalsiðku-
mas“, „Fr. Landini ir treèentas“, „Vid. amþiø pasau-
liet. muzika“, „Venecijos kanconos“, „Muzika prie Bal-
tijos jûros“, „XVI a. prancûzø ðokiai ir ðansonos“,
„G. Ph. Telemanno Paryþiaus kvartetai“, XVI–XVII a.
áv. Europos valstybiø rûmø muzika ir kt. Dalyvavo
tarpt. muzikos festivaliuose Berlyne, Varðuvoje, Kro-
kuvoje, Tel Avive, Kopenhagoje, Prahoje, Bratislavo-
je, Helsinkyje, Saragosoje, Utrechte, senosios muzi-
kos festivaliuose Bostone, baþn. muzikos festivaliuose
Hetoje, Insbruke. Gastroliavo daugelyje Europos ða-
liø (ir Lietuvoje), JAV, Japonijoje, Izraelyje. Áraðë >20
plokðteliø. Pav. Peter Klaas
„Hortus musicus“
Horvat Milan [Milanas Horvåtas; g. 1919.VI.28 Pa- Hotteterre Jacques (le Romain) [Þakas Hotetêras; vad.
krace], kroatø dirigentas. 1939–46 studijavo Zagrebo
MuA (dirigavimà pas F. Zaunà, kompozicijà pas
Z. Grgoðevicà). Nuo 1946 dirbo simf. orkestro ir OT
dirigentu Zagrebe, 1953–58 radijo simf. orkestro di-
rigentu Dubline. 1965–75 Vienos radijo simf. orkest-
ro dirigentas. Dëstë dirigavimà Aukðtojoje muzikos
ir vaizduojamojo meno m-loje Grace; prof. (1975).
Judita Þukienë
Hostinskô Otakar [Otakaras Hostínskis; 1847.I.2 Mar-
tinevese – 1910.I.19 Prahoje], èekø muzikologas, filo-
sofas, kompozitorius. Vienas èekø muzikologijos pra-
dininkø. Prahos ir Miuncheno un-tuose studijavo teisæ
ir filosofijà. 1871 Prahoje pas B. Smetana’à mokësi
muz. teorijos ir kompozicijos. Nuo 1877 Prahos un-te
dëstë estetikà, 1882–86 Prahos kons-joje – muz. istori-
jà (nuo 1892 profesorius). Nuo 1880 èekø muz.
d-jos „Um†leckã Beseda“ vienas pirmininkø. Paraðë
reikðmingø muz. estetikos, muz. teorijos veikalø, mo-
nografijà apie Smetana’à (1901). Remdamasis
R. Volkmannu ir pritardamas E. Hanslicko estet. pa-
þiûroms, iðplëtojo J. Fr. Herbarto formaliosios este-
tikos teorijà. Þymiausi darbai: „Das Musikalisch-
Schöne und das Gesamtkunstwerk vom Standpunkte
der formalen Aesthetik“ („Muzikos groþis ir meno
kûrybos visuma formaliosios estetikos poþiûriu“,
1877), „Herbarts Aesthetik in ihren grundlegenden
Teilen, quellenmässig dargestellt und erläutert“ („Her-
barto estetikos pagrindinës dalys“, 1891). ∆ propagavo
liaudies dainas, turëjo átakos èekø muzikos nac. kryp-
èiai. Sukûrë operø, vokal., kameriniø instr. kûriniø.
Vilija Gerulaitinë
hot (angl. karðtas), dþiazo muzikos atlikimo maniera.
∆ pasiþymi ekspresyviu grojimu, intensyvia ritmika,
specif. intonacijomis, frazavimu, gausiu vibrato ir tre-
molo. ∆ vyravo vad. tradic. dþiazo (svingo, N. Orlea-
no, Èikagos) laikotarpiu (XX a. 2–4 d-metis).
Jûratë Kuèinskaitë
„Hot Five“, „Hot Seven“, L. Armstrongo ansambliai
(kvintetas ir septetas), grieþæ Èikagos stiliaus dþiazà.
„Hot Five“ ákurtas 1925 Èikagoje. Já sudarë „King Oli-
ver’s Creole Jazz Band“ muzikantai: J. Doddsas (klar-
netas), K. Ory (trombonas), J. S. Cyras (bandþa) ir
L. Armstrongo þmona L. Hardin-Armstrong (f-nas).
1927 prie „Hot Five“ prisidëjus tûbininkui P. Briggsui,
bûgnininkui B. Doddsui ir trombonininkui J. Thoma-
sui (jis pakeitë K. Ory) atsirado „Hot Seven“. ∆ ára-
ðus dþiazo kritikai pripaþásta kaip vienus geriausiø to
meto dþiazo istorijos dokumentø. Èia uþfiksuoti ir pir-
mieji scat dainavimo pavyzdþiai. Jûratë Kuèinskaitë
Hotter Hans [Hansas Hòteris; g. 1909.I.19 Ofenbache
(prie Maino)], vok. dainininkas (bosas baritonas). Stu-
dijavo Miuncheno kons-joje pas M. Roemerá. 1929 de-
biutavo Opavos (Èekija) operoje. 1932–34 Vroclavo,
Prahos, 1934–38 Hamburgo, nuo 1937 Miuncheno
operos solistas. 1948, 1961–63 dainavo Londono CG,
nuo 1950 Niujorko MO teatruose. Nuo 1958 Miun-
cheno operos reþisierius. Vaidmenys: Didysis inkvizi-
torius, Don Basilio, Mandryka, Ochsas, Olivier, Wo-
tanas. Paraðë kn. „Vox humana. Studie über Singen“
(„Þmogaus balsas. Studija apie dainavimà“, 1952).
Rûta Prusevièienë
Romietis; g. 1684 Paryþiuje, m. 1762.VII.16 ten pat],
pranc. komp., fleitininkas. Kilæs ið didelës pranc. mu-
zikø ir instr. meistrø ðeimos. Manoma, kad iðsilavini-
mà ágijo Italijoje. Apie 1705 pradëjo tarnauti pranc.
rûmø instrumentininku. Buvo vertinamas kaip fleitos
mokytojas ir ðio instr. meistras. ∆ yra pranc. naciona-
linës fleitos m-los pradininkas. Kûrë instr. muzikà so-
lo ir kamer. ansambliams (sonatas, duo, trio, koncer-
tus). Paraðë knygø apie mokymo groti fleita ir miuzete
metodikà. Rûta Gaidamavièiûtë
Houston Whitney [Vitnei Hiuston; g. 1963.VIII.9 Niu-
arke (Niu Dþersio valstija)], JAV estrados daininin-
kë. Dainuoti mokësi pas motinà, Cissy Houston, ir te-
tà, Dionne Warwick. Dainavo su áv. atlikëjais. 1985
debiutavo kaip solistë. Atlieka soul bei tradic. stiliaus
estrados dainas. Áraðë duetø su motina, A. Franklin,
S. Wonderiu. Filmuojasi kine. Judita Þukienë
Hovhanesiånas (Oganesianas) Edgaras [g. 1930.I.14
Jerevane], arm. komp., muz. veikëjas. 1953 baigë Je-
revano kons-jà (G. Jehiazariano kl.), 1957 – Maskvos
kons-jos aspirantûrà (A. Chaèaturiano mokinys).
1962–68 Armënijos OBT direktorius. 1970–74 Armë-

nijos dainø ir ðokiø ansamblio meno vadovas. 1979–
85 Armënijos TVR muz. vadovas. Nuo 1986 Jereva-
no kons-jos prof. ir rektorius. Sukûrë operà „Kelionë
á Arzrumà“ (1987), baletus „Marmaras“ (1957), „Þyd-
rasis noktiurnas“ (1964), „Amþinas dievaitis“ (1966),
„Antuni“ (1969), operà baletà „Dovydas Sasunietis“
(1976), 3 simf-jas (1957–84), kamer. muzikos kûriniø,
chor. ciklø, k. f. muzikos. SSRS valst. premija 1979.
Birutë Þalalienë
Hovhaness Alan [Alanas Hòvhanesas; 1911.III.8 Sa-
mervilyje (Masaèusetso valstija) – 2000.VI.21 Siatlyje
(Vaðingtono valstija)], JAV kompozitorius. Armënø
kilmës. Studijavo kompozicijà N. Anglijos kons-joje
Bostone pas Fr. Converse’à. 1942 tobulinosi Berkðyro
muz. centro vasaros kursuose Tangvude (pas B. Mar-
tinµ). 1940–47 dirbo Bostone vargonininku, akompa-
navo, 1948–52 dëstë kons-joje. Vëliau apsigyveno Niu-
jorke. 1959–60 keliavo po Indijà, 1962–63 po Japonijà
ir Korëjà, 1965 – po Rusijà. 1958 gavo habil. dr. laips-
ná Roèesterio un-te. Kûriniuose nesilaikë ciklo, for-
mos tradicijø, vartojo aleatorinæ komp. technikà, eg-
zotiðkus instrumentus. Sukûrë >60 simf-jø, 10 operø,
>20 koncertø áv. instrumentams, And God Created
Great Whales ork. ir á mgf. juostà áraðytam kuprotojo
banginio balsui („Ir Dievas sukûrë didelius banginius“,
1970), 5 styg. kvartetus, 20 sonatø f-nui, daug kamer.
muzikos. Pav. Judita Þukienë
Hovland Egil [Egilis Hòvlanas; g. 1924.X.18 Miusene
(Estfolis)], norv. komp., vargonininkas. 1946–49 Oslo
kons-joje mokësi vargonuoti. 1951–52 kompozicijos
mokësi Osle pas B. Brustadà, 1954 Kopenhagoje pas
V. Holmboe, 1957 Tanglvude (JAV) pas A. Coplandà
ir 1959 Florencijoje pas L. Dallapiccola’à. Nuo 1949
buvo Fredrikstado baþnyèios varg. ir choro vadovas. Kû-
riniai: Missa vigilate baritonui, chorui, 2 ðokëjams, var-
gonams ir mgf. juostai (1967), Missa misericordia cho-
rui (1973), „Giesmiø giesmë“ sopranui, muð. ir f-nui
(1962); orkestrui – 3 simf-jos (1953, 1955, 1970), „Ið-
kilmingoji“ uvertiûra (1962), Lamenti (1964), rapsodi-
ja (1969); koncertai f-nui (1977), smuikui (1974) ir or-
kestrui; kamer. instr. ansambliai (siuita fl. ir f-nui, 1950);
Magnificat altui, alt. fleitai ir arfai (1963), muzika 10
instrumentø (1957), med. puèiamøjø kvintetas (1965);
kûriniai vargonams, dainos. Jonas Klimas
Hrabòvskis, Grabovskis, Leonidas [g. 1935.I.28 Kije-
ve], ukr. kompozitorius. 1959 baigë Kijevo kons-jà
(B. Liatoðinskio ir L. Revuckio kl.). 1961–63 ir 1966–
68 ðioje kons-joje dëstë. 1981–87 gyveno Maskvoje ir
dirbo þrn. „Sovetskaja muzyka“ redakcijoje. Nuo 1987
gyvena JAV. 7 d-metyje ∆ buvo vienas avangard. mu-
zikos pradininkø SSRS. ∆ muzika daþnai skambëjo fes-
tivalyje „Varðuvos ruduo“. Svarbiausi kûriniai: kamer.
operos Âåäìiäü („Lokys“, 1963), Ñâÿòàííÿ („Pirðly-
bos“, 1964), melodrama Ìîðå („Jûra“, 1964–70), In-
termezzo ork. (1958), Homomorphia IV ork. (1970),
trio sm., kb. ir f-nui (1964), introdukcija ir 9 miniatiû-
ros When... mecosopranui, sm., klar. ir muðamiesiems
(„Kada...“, pagal V. Chlebnikovo tekstus, 1987), vo-
kalinis instr. ciklas Ïåðåäâiñòÿ ñâiòëå(„Ðviesos lau-
kimas“, 1992), I áóäå òàê mecosopranui, sm., klar.,
f-nui ir muð. instrumentams („Ir bus taip“, 8 M. Vo-
robjovo eilëraðèiai, 1993). Ona Juozapaitienë
Huber
527
Hþímalô (Grýymali) Jan [Janas Hrþímalis (Grþimalis);
1844.IV.13 Pilzene – 1915.I.24 Maskvoje], rusø smui-
kininkas, pedagogas, dirigentas. Èekas. Rusø akademi-
nës smuiko m-los kûrëjas. 1861 baigë Prahos kons-jà
(M. Mildnerio kl.). 1862–69 Amsterdamo simf. or-
kestro koncertmeisteris. Nuo 1869, N. Rubinðteino
pakviestas, dëstë Maskvos kons-joje; prof. (1874).
1874–1900 Rusø muzikos d-jos Maskvos skyriaus styg.
kvarteto vadovas, simf. orkestro koncertmeisteris. Mo-
kiniai: S. Barcevièius, I. Barmas, D. Kreinas, A. Mo-
gilevskis, M. Presas. Sukûrë etiudø, transkripcijø smui-
kui. Koncertavo Vokietijoje, Lietuvoje (1895 Vilniuje).
Rûta Prusevièienë
Hristiã Stevan [Stevanas Chrístièius; 1885.VI.19
Belgrade – 1958.VIII.21 ten pat)], serbø komp., diri-
gentas. Serbijos mokslo ir meno akademijos akad.
(1950). 1904–08 studijavo Leipcigo kons-joje (S. Kreh-
lio kompozicijos ir A. Nikischo dirigavimo kl.). 1923–
34 Belgrado filh-jos d-jos orkestro, nuo 1924 – ir OT
dirigentas. 1937–50 Belgrado MuA prof., 1943–44 rek-
torius. 1950–53 pirmasis Jugoslavijos komp. s-gos pir- Alan Hovhaness
mininkas, 1952–54 Serbijos komp. s-gos pirmininkas.
Sukûrë muz. dramà Suton („Sutemos“, 1925), baletà
Legenda ohrydzka („Ochrido legenda“, 1947), orato-
rijà Vaskrsenje („Prisikëlimas“, 1912), „Dubrovniko re-
quiem“, simf. ir kamer. kûriniø, dramos teatro ir k. f.
muzikos. Kûryba turi ryðio su serbø ir makedonø l.
melodika, ryðku pranc. impresionistinës muzikos po-
veikis. Adeodatas Tauragis
Hubay (Huber) Jenö [Jenë Hùbajus; tikr. pavardë Hu-
beris; 1858.IX.5 Budapeðte – 1937.III.12 ten pat],
vengrø smuikininkas, komp., pedagogas. Vaikystëje
smuikuoti mokësi pas tëvà, Budapeðto MuA profeso-
riø Karlà Huberá, 1871–76 – Berlyno aukðtojoje muz.
m-loje pas J. Joachimà, 1878 Paryþiuje pas H. Vieux-
temps’à. 1878 su F. Lisztu koncertavo Paryþiuje, 1882–
86 dëstë Briuselio kons-joje. Redagavo Vieuxtemps’o
kûrinius; grieþë savo suburtuose kvartetuose. Nuo
1886 dëstë Budapeðto MuA (vëliau Liszto aukðtoji
muz. m-la); 1919–34 jos direktorius. Sukûrë ~120 kû-
riniø: 8 operas, tarp jø – Anna Karenina, 2 baletus, 4
simf-jas, koncertø smuikui, vè., variacijø smuikui ir
f-nui, etiudø smuikui solo. Tarp mokiniø – J. Szigeti.
Jonas Klimas
Hubbard Freddie (Frederick Dewayne) [Fredis Håber-
das; tikr. vardas ir pavardë Frederikas Deveinas;
g. 1938.IV.7 Indianapolyje], JAV dþiazo trimitininkas,
pianistas, kompozitorius. Moderniojo, free ir fusion
dþiazo atlikëjas. Debiutavo 1956 su broliø Montgo-
mery’ø ansambliu. 1958–60 grojo su Q. Jonesu, B. Po-
wellu, S. Rollinsu, J. J. Johnsonu, E. Dolphy’u ir ki-
tais. 1960 su O. Colemanu áraðë plokðtelæ „Free jazz“
(laikomas pirmuoju avangard. dþiazo albumu). Nuo
1961 grojo ansamblyje „Jazz Messengers“, vadovavo
savo ansambliui, gastroliavo Europoje su Fr. Gulda.
Pagrojæs su Ch. Corea, H. Hancocku, pradëjo kurti
fusion stiliaus muzikà. ∆ buvo þymiausias 7 d-meèio
trimitininkas, garsëjæs virtuoz. technika, preciziðka ar-
tikuliacija greito tempo kûriniuose. Jûratë Kuèinskaitë
Huber Hans [Hansas Huberis; 1852.VI.28 Epenberge
– 1921.XII.25 Lokarne], Ðveicarijos kompozitorius.
1870–74 studijavo Leipcigo kons-joje (skambinti f-nu
Huber
528
mokësi pas C. Reinecke, muz. teorijos ir kompozici-
jos pas E. Richterá). Nuo 1877 gyveno Bazelyje. 1889
pradëjo dëstyti muz. m-loje (nuo 1905 kons-ja); 1896–
1918 direktorius. ∆ laikomas savièiausiu XIX a. II p.
Ðveicarijos kompozitoriumi. Muzika neoromantinio
stiliaus. Sukûrë operø, tarp jø – Weltfrühling („Pasau-
lio pavasaris“, 1894), Die schöne Bellinda („Graþioji
Belinda“, 1916), 8 programines simf-jas (1881–1920),
4 koncertus f-nui (1878–1911), koncertà smuikui
(1878), 2 oratorijas, 4 miðias (1919–20), kamer. mu-
zikos kûriniø. Birutë Þalalienë
Huber Klaus [Klausas Hùberis; g. 1924.XI.30 Berne],
Ðveicarijos kompozitorius. 1947–49 studijavo Ciûricho
kons-joje smuiko (S. Geyer) ir muz. teorijos (W. Burk-
hardo) klasëse, 1955–56 gilino kompozicijos þinias pas
B. Blacherá Berlyne. 1960–63 dëstë muz. istorijà Liu-
cernos kons-joje, 1961–64 – muz. teorijà Bazelio MuA
(nuo 1968 vadovavo kompozicijos meistriðkumo kl.).
∆ kûrybai bûdinga modernios komponavimo techni-
Mart Humal
kos (A. Weberno, P. Boulezo, ankstyvojo K. Stockhau-
seno) ir baþn. muzikos bruoþø sintezë. Sukûrë operà
Jot, oder Wann kommt der Herr zurück („Jota, arba
Kada sugráð Vieðpats“, 1973), oratorijà Mechthildis
(1957), kantatà Des Engels Anredung an die Seele („An-
gelo kreipinys á sielà“, 1957), styg. kvartetà Von Zeit
zu Zeit („Kartkartëm“, 1985), koncertà sm. ir ork.
Tempora (1970). Rita Vinslovaitë
Huber Kurt [Kurtas Hùberis; 1893.X.24 Kûre (Ðveica-
rija) – 1943.VII.13 Berlyne], vok. muzikologas, filo-
sofas. 1917 baigë Miuncheno un-tà (muzikologijà
Johann Nepomuk Hummel
dëstë A. Sandbergeris ir Th. Kroyeris); ðio un-to eks-
traordinarinis prof. (1926). 1937–38 Berlyno muziko-
logijos in-to Liaudies muzikos sk. vedëjas. Rinko senà-
sias bavarø liaudies dainas. Nuþudytas uþ antifaðist.
veiklà. Paraðë kn. „Ästhetik“ („Estetika“), „Mu-
sikästhetik“ („Muzikos estetika“, abi iðl. 1954), „Volks-
lied und Volkstanz“ („Liaudies daina ir liaudies ðo-
kis“, iðl. 1960). Vilija Gerulaitienë
Huberman Bronisùaw [Bronislavas Hùbermanas;
1882.XII.19 Èenstochovoje – 1947.VI.16 Korsjë prie
Vevë (Ðveicarija)], lenkø smuikininkas. J. Joachimo
mokinys. Bûdamas 7 metø pradëjo koncertuoti. Gy-
veno Berlyne, Vienoje, JAV. Garsus J. S. Bacho, L. van
Beethoveno, J. Brahmso kûriniø atlikëjas. Aranþavo
smuikui Fr. Chopino valsø, mazurkø. Koncertavo Vil-
niuje (pirmà kartà 1898). Paraðë kn. „Aus der
Werkstatt des Virtuosen“ („Ið virtuozo dirbtuvës“,
1912). Vilija Gerulaitienë
Huberti Gustave Léon [Giustavas Leonas Hubertí;
1843.IV.14 Briuselyje – 1910.VI.28 Ðerbeke (netoli
Briuselio)], Belgijos dirig., pedagogas, komp., muzi-
kologas. Belgijos MA narys (1891). Baigë Briuselio
kons-jà. 1865 gavæs Romos premijà, keliavo po Vo-
kietijà, Italijà. Nuo 1874 muz. m-los direktorius Mon-
coje. Nuo 1877 gyveno Antverpene ir Briuselyje, dëstë
muzikà, dirigavo. Nuo 1899 Briuselio kons-jos profe-
sorius. Sukûrë oratorijø, baladþiø, himnø, simf-jà, kon-
certà f-nui, dainø. Paraðë kn. „Aperšu sur l’histoire
de la musique religieuse des italiens et néerlandais“
(„Italijos ir Nyderlandø baþn. muzikos istorijos apy-
braiþa“, 1873). Violeta Tumasonienë
Hucbald (lot. Hucbaldus, Hubaldus, Uchubaldus)
[Hùkbaldas; g. apie 840 netoli Turnë, m. 930.VI.20
Sent Amane], flamandø muz. teoretikas, kompozito-
rius. Vienuolis benediktinas. Mokësi Sent Amano vie-
nuolyne, vëliau Nevere ir Sen Þermene. Iki 883 vado-
vavo Sent Amano dainavimo m-lai. Ákûrë m-là Sent
Bertene (apie 893, su R. d’Auxerre’u) ir Reimse. Apie
900 gráþo á Sent Amanà, uþsiëmë lit. veikla. Jam buvo
priskiriama daugelis ankstyvøjø muz. traktatø, tarp jø
– „Musica enchiriadis“ („Muzikos vadovëlis“). Pa-
garsëjusiame traktate „De harmonica institutione“
(„Apie harmonijos mokymà“, par. apie 880) ∆ kriti-
kuoja neumø raðtà, tikslesniam garsø aukðèio þymëji-
mui siûlo vartoti linijas ir raides. Sukûrë himnø, tropø.
Vilija Gerulaitienë
„Hudební rozhledy“, Èekijos muz. þurnalas. Eina nuo
1924 (su 1928–48 pertrauka) Brno kas mënesá. Spaus-
dina estetikos ir muz. teorijos straipsnius, muz. gyve-
nimo apþvalgà, informuoja apie naujus muz. kûrinius,
knygas, plokðteles, uþs. muzikologø straipsniø verti-
mus. Vaclovas Juodpusis
„Hudební vëda“, Èekijos muzikologijos þurnalas. Lei-
dþiamas nuo 1961 Prahoje. Eina kas metø ketvirtá.
Spausdinami èekø ir uþs. muzikos estetikos, teorijos
ir istorijos straipsniai, dokumentai, ðiuolaikinës Èeki-
jos muzikos bibliografijos. Nijolë Taluntytë
Huízar García de la Cadena Candelario [Kandeliari-
jus Huisaras Garsija de la Kadêna; 1883.II.2 Cherese
(Sakatekas) – 1970.V.3 Meksike], Meksikos kompozi-
torius. Mokësi groti gitara, altiniu saksofonu. Studi-
javo kons-joje Meksike pas G. E. Campa’à. Kûriniuose
vartojo Meksikos indënø muz. ritmo elementus. Su-
kûrë 4 simf-jas (1930, 1936, 1938, 1942), 3 simf. po-
emas, preliudà ir fugà simf. orkestrui (1943), styg.
kvartetà (1938), sonatø áv. instrumentams.
Judita Þukienë
Humal Mart [Martas Hùmalas; g. 1947.II.18 Taline],
estø muzikologas. Humanitar. mokslø dr. (1992). Bai-
gë Talino kons-jà (1970 f-no, 1973 muzikologijos kl.),
Sankt Peterburgo kons-jos aspirantûrà (1977). Nuo
1977 dësto Talino kons-joje; prof. (1992). Tiria estø,
kitø Baltijos ðaliø muzikà, bendràsias muz. teorijos
problemas. Paraðë kn. „Heino Elleri harmooniast“
(„Apie H. Ellerio harmonijà“, 1984), „Õåéíî Ýëëåð.
Æèçíü è òâîð÷åñòâî“ („H. Ellerio gyvenimas ir kû-
ryba“, su R. Remmel, 1988), sudarë str. ir dokumen-
tø rink. apie Ellerá, paraðë straipsniø (ir apie liet. mu-
zikà), parengë estø muzikos natø rinkiniø, plokðteliø
komplektø. Pav. Jûratë Burokaitë
Hummel Johann Nepomuk [Johanas Nepomukas Hù-
melis; 1778.XI.14 Bratislavoje – 1837.X.17 Veimare],
Austrijos komp., pianistas, dirigentas. W. A. Mozar-
to, J. Albrechtsbergerio ir A. Salieri mokinys. Kaip
pianistas debiutavo 1787 Dresdene. Nuo 1804 kapel-
meisteris Eizenðtate, Ðtutgarte, Veimare. Kûrë dau-
giausia fp. muzikà (Paryþiuje iðleista 21 t. ∆ fp. kû-
riniø; ið 7 koncertø f-nui ir ork. þymiausi a-moll ir
h-moll), jos stiliui bûdinga itin puoðni virtuozinë fak-
tûra. Dar sukûrë operø, baletø, kamer. ansambliø,
baþn. muzikos. Paraðë vienà pirmøjø skambinimo
f-nu metodikos veikalø „Ausführliche Anweisung zum

Pianofortespiel“ („Iðsamus paaiðkinimas, kaip skam-
binti f-nu“, 1828). Mokiniai: C. Czerny’s, M. Szyma-
nowska, S. Talbergas. Pav. Adeodatas Tauragis
humoreskâ (vok. Humoreske), instr. miniatiûros þan-
ras; gyvo, efektingo ritmo, þaismingo, kartais grotes-
kinio pobûdþio pjesë, panaði á scherzo, burleskà ar kap-
rièà. Atsirado romantizmo kompozitoriø fp. muzikoje
(R. Schumanno humoreska op. 20, 1839). Vëliau ∆
buvo kuriamos ir kt. instrumentams (J. Sibelius’o 6
humoreskos sm. ir ork.). Reèiau pasitaiko vokaliniø
∆ (C. Löve’s 5 ∆ vyrø chorui) ar orkestriniø ∆
(E. Humperdincko ∆ orkestrui). Populiarios E. Grie-
go, A. Dvo°ako, M. Regerio, S. Rachmaninovo ∆. Ið
lietuviø komp. pirmasis ∆ sukûrë M. K. Èiurlionis. ∆
kûrë V. Bagdonas, J. Karosas, B. Dvarionas, E. Bal-
sys ir kiti. Bronius Ambraziejus
Humperdinck Engelbert [Engelbertas Hùmperdinkas;
1854.IX.1 Zygburge (netoli Bonos) – 1921.IX.27
Noiðtrëlice], vok. komp., pedagogas. 1872–76 studi-
javo Kelno kons-joje, 1876–79 Miuncheno karal. mu-
zikos m-loje. 1880–82 R. Wagnerio asistentas Bairoi-
te. Nuo 1885 dirbo ped. darbà Barselonoje, Frankfurte
prie Maino, Berlyne; prof. (1896). Sukûrë operø, tarp
jø – Hänsel und Gretel („Jonukas ir Grytutë“, 1893;
Lietuvoje past. 1938), Die Königskinder („Karaliaus
vaikai“, 1910), dramos spektakliø muzikos, instr. kû-
riniø, chorø, dainø. Pav. Adeodatas Tauragis
Humperdinck Engelbert (Arnold George Dorsey)
[Engelbertas Hãmperdinkas; tikr. vardai ir pavardë
Arnoldas Dþordþas Dorsis; g. 1936.V.2 Madrase (In-
dija)], anglø ðansonjë. Nuo 1953 dainavo naktiniuose
klubuose. Vadybininko G. Millso siûlymu artist. sla-
pyvardþiu pasirinko vok. kompozitoriaus E. Humper-
dincko vardà ir pavardæ. Dainavo Las Vegaso (JAV)
ir kt. miestø varjetë, klubuose, kabaretuose. 1978 gast-
roliavo Tolimøjø Rytø ðalyse. ∆ dainos sentimentalios,
romantiðkos (Man without love, It’s easy to forget, The
last waltz). Justinas Prusevièius
Hurlebusch Conrad Friedrich [Konradas Frydrichas
Hùrlebuðas; g. 1695 ar 1696 Braunðveige, m.
1765.XII.17 Amsterdame], vok. vargonininkas, kom-
pozitorius. Muzikos mokësi pas tëvà Heinrichà
Lorenzà ∆. 1715–21 studijavo ir koncertavo Hambur-
ge, Vienoje, Italijoje, Miunchene. 1722–25 rûmø ka-
pelmeisteris Stokholme. 1727–36 gyveno Hamburge,
1737–43, manoma, Braunðveige. Nuo 1743 vargoni-
ninkas Amsterdame. Kûriniai (pagal 1746 ∆ praðymà
suteikti teisæ spausdinti): 2 it. operos, 36 it. kantatos,
12 koncertø, 12 sonatø, 18 sonatø arba siuitø klavy-
rui, 8 uvertiûros, 6 klavyr. koncertai, 24 fugos, 80–
100 arijø (su instrumentais). Vertingiausia kûrybos da-
lis – klavyr. siuitos. Birutë Þalalienë
Hus Jan [Janas Hùsas; g. 1371 Husinece, m. 1415.VII.6 Husmann Heinrich [Heinrichas Hùsmanas; 1908.XII.16
Konstance (Vokietija)], èekø kultûros, visuomenës ir
baþn. veikëjas. Reformacijos ideologas. 1393 baigë
Prahos un-tà, 1402–03 ir 1409–10 buvo ðio un-to rek-
torius. Nuo 1402 Prahos Betliejaus koplyèios pamoks-
lininkas. Reikalavo ið esmës reformuoti baþnyèià, pa-
maldas laikyti èekø kalba. Reformavo èekø raðybà,
vertë Biblijà á èekø kalbà. Tikëjimo pagrindu laikë Bib-
Husmann
529
lijà, o ne baþn. nutarimus. 1410 atskirtas nuo baþny-
èios, 1414 iðkviestas á Konstanco susirinkimà, paskelb-
tas eretiku ir sudegintas. ∆ teolog., literatûrinë veikla
padëjo ↑ husitø giesmëms atsirasti. Manoma, daugelá
tokiø giesmiø sukûrë ∆. Judita Þukienë
Hüsch Gerhard [Gerhardas Hiùðas; 1901.II.2 Hanove-
ryje – 1984.XII.21 Fyhauzene (Vokietija)], vok. daini-
ninkas (baritonas). Studijavo Hanoveryje pas H. Em-
ge. 1923 debiutavo Osnabriuko teatre. Nuo 1923
dainavo Brëmeno, 1927 Kelno, 1933–44 Berlyno vals-
tybës operoje. Nuo 1932 dainavo ir oratorijø partijas,
kamer. muzikà. 1938–68 Miuncheno aukðtosios muz.
m-los profesorius. Dëstë Japonijos muzikos m-lose.
Koncertavo þymiausiuose pasaulio operos teatruose,
Bairoito festivalyje. Justinas Prusevièius
husítø gîesmës, husitø himnai, èekø liaudies rel. gies-
miø rûðis. Buvo kuriamos XV a., daugiausia per husitø
karus. Smerkë feodalus, katalikø baþnyèià, Èekijoje
ásigalëjusius vok. dvarininkus. Giesmës daþn. vienbal-
sës, jø melodijos rûstokos. Þinomiausios ∆ – Povsta÷, Engelbert Humperdinck
povsta÷, velike mýsto praþské („Sukilk, didysis Prahos
mieste!“, apie 1419) ir Ktoþ jsú boþí bojovníci? („Kas
jûs, Dievo kariai?“, apie 1420). Manoma, kad daugelá
∆ sukûrë J. Husas, J. Èapekas. Svarb. raðytinis ∆ ðal-
tinis – „Èekiðkas Jistebnicø kancionalas“; tai choralø,
himnø, giesmiø, maldø, diafonijø rinkinys (sudarytas
apie 1420, rastas 1872; ∆ uþraðytos menzûr. notacija).
Didelæ átakà ∆ raidai padarë 1467 ákurtos „Èekø bro-
liø s-gos“ veikla. 1531 iðleistas ∆ rinkinys vok. kalba
(sudarë M. Weisse). ∆ melodijas vartojo komp.
B. Smetana (operoje Libuðe, simf. poemose „Blani-
kas“, „Taboras“), A. Dvo°ãkas („Husitø uvertiûroje“).
XV a. per èekø kunigus Lietuvoje plito èekø baþn.
giesmës, tarp jø ir ∆. XV a. giesmëse minimas husitø
kovose dalyvavæs liet. kun-ðtis Þygimantas Kaributai-
tis ir jo kariai. 1553 M. Maþvydo parengtame giesmyne
„Giesmës krikðèioniðkos“ iðspausdinta J. Huso „Gra-
þi ir nobaþni giesmë“ (manoma, kad buvo giedama
pagal èekiðkà melodijà). Pav. Adeodatas Tauragis
husitø giesmë Ktoþ jsú boþí bojovníci
Kelne – 1983.XI.8 Briuselyje], vok. muzikologas. Ham-
burgo un-to profesorius (1949). Tyrë antikos ir Rytø
tautø muz. kultûrà, komp. klasikø kûrybà, muzikos
meno akust., matematinius, psicholog. dësnius. Vienas
þymiausiø sistem. muzikologijos specialistø. Svarb.
veikalas – „Einführung in die Musikwissenschaft“
(„Muzikologijos ávadas“, 1958). Algirdas Ambrazas
 531

Operø vaidmenys

Abesalomas – Z. Paliaðvilio „Abesalomas ir Eterë“ Angelica – G. Puccini „Sesuo Angelica“

Abigailë – G. Verdi „Nabuchodonosaras“ Angelina – G. Rossini „Pelenë“
Abimelechas – C. Saint-Saënso „Samsonas ir Dalila“ Anna Bolena – G. Donizetti Anna Bolena
Abneris – C. Nielseno „Saulius ir Dovydas“ Anne Page – O. Nicolai „Vindzoro ðmaikðtuolës“
Achilas 1 – Chr. W. Glucko „Ifigenija Aulidëje“ Anne Trulove – I. Stravinskio „Veltëdþio nuotykiai“
Achilas 2 – M. Tippetto „Karalius Priamas“ Ännchen – C. M. von Weberio „Stebuklingasis
Adalgisa – V. Bellini Norma ðaulys“
Adêle – G. Rossini „Grafas Ory“ Antigonë – C. Orffo „Antigonë“
Adina – G. Donizetti „Meilës eliksyras“ Antonia – J. Offenbacho „Hoffmanno pasakos“
Admetas – Chr. W. Glucko „Alkestidë“ Antonida – M. Glinkos „Gyvybë uþ carà“
Adoliaras – C. M. von Weberio „Euriantë“ („Ivanas Susaninas“)
Adorno – G. Verdi Simon Boccanegra Antonijus – S. Prokofjevo „Suþieduotuvës
Adriana Lecouvreur – Fr. Cilea Adriana Lecouvreur vienuolyne“
Adriano – R. Wagnerio Rienzi Apolonas – R. Strausso „Dafnë“
Agamemnonas – Chr. W. Glucko „Ifigenija Aulidëje“ Apsiðaukëlis ↑ Grigorijus
Agathe – C. M. von Weberio „Stebuklingasis Arabella – R. Strausso Arabella
ðaulys“ Ariadnë 1 – P. Dukas „Ariadnë ir Mëlynbarzdis“
Agnese – V. Bellini Beatrice di Tenda Ariadnë 2 – R. Strausso „Ariadnë Nakse“
Aida – G. Verdi Aida Armidë – Chr. W. Glucko „Armidë“
Alberichas 1 – R. Wagnerio „Reino auksas“ Arnoldas – G. Rossini Guillaume Tell
Alberichas 2 – R. Wagnerio Siegfried Aronas – A. Schönbergo „Mozë ir Aronas“
Alberichas 3 – R. Wagnerio „Dievø þuvimas“ Arrigo – G. Verdi „Sicilijos miðparai“
Albertas – J. Massenet Werther Arðakas – T. Èuchadþiano „Arðakas II“
Albertas Herringas – B. Britteno Albert Herring Arthuras Bucklaw – G. Donizetti Lucia di Lammermoor
Alcina – G. Fr. Händelio „Alcina“ Arthuras Talbot – V. Bellini „Puritonai“
Aleko – S. Rachmaninovo „Aleko“ Arzaèë – G. Rossini „Semiramidë“
Aleksandras Didysis – G. Fr. Händelio „Poras“ Asadas – K. Goldmarko „Ðebos karalienë“
Aleksejus – S. Prokofjevo „Loðëjas“ Aschenbachas – B. Britteno „Mirtis Venecijoje“
Alfio – P. Mascagni „Kaimietiðka garbë“ Ashtonas – G. Donizetti Lucia di Lammermoor
Alfredo – G. Verdi „Traviata“ Asterija – G. Fr. Händelio „Tamerlanas“
Alice – G. Meyerbeero „Robertas Velnias“ Astrologas – N. Rimskio-Korsakovo „Auksinis
Alice Ford – G. Verdi Falstaff gaidelis“
Alidoro – G. Rossini „Pelenë“ Atanaelis – J. Massenet „Tais“
Alkestidë – Chr. W. Glucko „Alkestidë“ Atila – G. Verdi „Atila“
Alkmenë – G. Klebe’s „Alkmenë“ Azucena – G. Verdi „Trubadûras“
Almast – A. Spendiariano „Almast“
Almaviva 1 – W. A. Mozarto „Figaro vedybos“ „Babulenka“ – S. Prokofjevo „Loðëjas“
Almaviva 2 – G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“ Baculus – A. Lortzingo „Brakonierius“
Alwa – A. Bergo Lulu Bajazetas – G. Fr. Händelio „Tamerlanas“
Amelia 1 – G. Verdi Simon Boccanegra Balduci – H. Berliozo Benvenuto Cellini
Amelia 2 – G. Verdi „Kaukiø balius“ Banas Bãnkas – F. Erkelio „Banas Bãnkas“
Amfortas – R. Wagnerio Parsifal Baniuta – A. Kalninio „Baniuta“
Amina – V. Bellini „Somnambula“ Banquo – G. Verdi Macbeth
Aminta – R. Strausso „Tylinti moteris“ Barakas – R. Strausso „Moteris be ðeðëlio“
Amneris – G. Verdi Aida Barako þmona – R. Strausso „Moteris be ðeðëlio“
Amonasro – G. Verdi Aida Barnaba – A. Ponchielli Gioconda
Anatolis – S. Prokofjevo „Karas ir taika“ Beatrice – V. Bellini Beatrice di Tenda
Andrea Chénier – U. Giordano Andrea Chénier Béatrix – H. Berliozo „Béatrix ir Bénédictas“
Andrejus 1 – S. Gulak-Artemovskio „Zaporoþietis Beckmesseris – R. Wagnerio „Niurnbergo
uþ Dunojaus“ meisterzingeriai“
Andrejus 2 – P. Èaikovskio „Mazepa“ Belaisvis – L. Dallapiccola’os „Belaisvis“
Andrejus Bolkonskis – S. Prokofjevo „Karas ir taika“ Belcore – G. Donizetti „Meilës eliksyras“
Andrejus Chovanskis – M. Musorgskio „Chovanðèina“ Belmonte – W. A. Mozarto „Pagrobimas ið
Andrijus – M. Lysenkos „Tarasas Bulba“ seralio“
Andromacha – M. Tippetto „Karalius Priamas“ Bénédictas – H. Berliozo „Béatrix ir Bénédictas“
Beneðas
532
Beneðas – B. Smetana’os Dalibor Daredþan – M. Balaèivadzës „Klastingoji
Beppo – D. Fr. E. Aubero Fra Diavolo Daredþan“
Beprotë – B. Britteno „Kuolingø upë“ Demonas – A. Rubinðteino „Demonas“
Bertarido – G. Fr. Händelio Rodelinda Desdemona 1 – G. Verdi Otello
Bess – G. Gershwino „Porgy’s ir Bess“ Desdemona 2 – G. Rossini Otello
Bezuchovas – S. Prokofjevo „Karas ir taika“ Des Grieux 1 – J. Massenet Manon
Billy’s Buddas – B. Britteno Billy Budd Des Grieux 2 – G. Puccini Manon Lescaut
Blanche de la Force – Fr. Poulenco „Karmelièiø dialogai“ Des Grieux 3 – H. Henze’s „Vienatvës bulvaras“
Boccacio – Fr. von Suppé Boccacio Despina – W. A. Mozarto „Visos jos tokios“
Boccanegra – G. Verdi Simon Boccanegra Didysis inkvizitorius – G. Verdi Don Carlos
Bolkonskis – S. Prokofjevo „Karas ir taika“ Didonë 1 – H. Purcello „Didonë ir Enëjas“
Bomarzo – A. Ginastera’os Bomarzo Didonë 2 – H. Berliozo „Trojënai“
Bomelijus – N. Rimskio-Korsakovo „Pskovietë“ Dodonas – N. Rimskio-Korsakovo „Auksinis
Borisas Godunovas – M. Musorgskio „Borisas Godunovas“ gaidelis“
Borisas Grigorjevièius – L. Janãèeko „Katia Kabanova“ Don Alfonso – W. A. Mozarto „Visos jos tokios“
Brangäne – R. Wagnerio „Tristanas ir Isolde“ Don Alvaro – G. Verdi „Likimo galia“
Brouèekas – L. Janãèeko „Pono Brouèeko kelionës“ Don Bartolo – G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“
Brünnhilde 1 – R. Wagnerio „Valkirija“ Don Basilio – G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“
Brünnhilde 2 – R. Wagnerio Siegfried Don Carlo – G. Verdi „Likimo galia“
Brünnhilde 3 – R. Wagnerio „Dievø þuvimas“ Don Carlos 1 – G. Verdi Don Carlos
Budivojus – B. Smetana’os Dalibor Don Carlos 2 – G. Verdi Ernani
Don Giovanni – W. A. Mozarto Don Giovanni
Calafas – G. Puccini Turandot Don José – G. Bizet Carmen
Canciano – E. Wolf-Ferrari „Keturi storþieviai“ Don Kichotas ↑ Don Quichotte
Canio – R. Leoncavallo „Pajacai“ Donna Anna – W. A. Mozarto Don Giovanni
Caraitë Gulbë – N. Rimskio-Korsakovo „Pasaka apie Donna Elvira – W. A. Mozarto Don Giovanni
carà Saltanà“ Don Ottavio – W. A. Mozarto Don Giovanni
Cardillacas – P. Hindemitho Cardillac Don Pasquale – G. Donizetti Don Pasquale
Carlo – G. Donizetti Linda di Chamounix Don Pizarro – L. van Beethoveno Fidelio
Carmela – E. Wolf-Ferrari „Madonos Don Quichotte – J. Massenet Don Quichotte
brangenybës“ Don Ramiro – G. Rossini „Pelenë“
Carmen – G. Bizet Carmen Don Þeromas – S. Prokofjevo „Suþieduotuvës
Carolina – D. Cimarosa’os „Slaptos vedybos“ vienuolyne“
Cassio – G. Verdi Otello Don Þuanas ↑ Don Giovanni
Cavaradossi – G. Puccini Tosca Dorabella – W. A. Mozarto „Visos jos tokios“
Cellini – H. Berliozo Benevenuto Cellini Dosifejus – M. Musorgskio „Chovanðèina“
Cezaris – G. Fr. Händelio „Julijus Cezaris“ Dovydas – C. Nielseno „Saulius ir Dovydas“
Charlotte – J. Massenet Werther Dubrovskis – E. Napravniko „Dubrovskis“
Cherubino – W. A. Mozarto „Figaro vedybos“ Dulcamara – G. Donizetti „Meilës eliksyras“
Chivria – M. Musorgskio „Soroèincø mugë“ Dþuljeta ↑ Giulietta, ↑ Julietta, ↑ Juliette
Christine – R. Strausso Intermezzo
Cio Cio San – G. Puccini Madama Butterfly Eberbachas – A. Lortzingo „Brakonierius“
Clorinda – G. Rossini „Pelenë“ Eboli – G. Verdi Don Carlos
Colline’as – G. Puccini „Bohema“ Ecijus – G. Verdi „Atila“
Concepción – M. Ravelio „Ispaniðka valanda“ Edgardo – G. Donizetti Lucia di Lammermoor
Constanza 1 – Fr. Poulenco „Karmelièiø dialogai“ Edipas 1 – G. Enescu „Edipas“
Constanza 2 – H. W. Henze’s „Karalius Elnias“ Edipas 2 – I. Stravinskio „Edipas karalius“
Constanze – W. A. Mozarto „Pagrobimas ið Egistas – R. Strausso „Elektra“
seralio“ Eglë 1 – V. Klovos „Pilënai“
Ctiradas – Z. Fibicho Ðãrka Eglë 2 – M. Petrausko „Eglë þalèiø karalienë“
Eléazaras – J. Fr. Halévy „Þydë“ („Kardinolo
Èelijus – S. Prokofjevo „Meilë trims apelsinams“ duktë“)
Èerevikas – M. Musorgskio „Soroèincø mugë“ Elektra 1 – W. A. Mozarto „Idomenëjas“
Elektra 2 – R. Strausso „Elektra“
Dafnë – R. Strausso „Dafnë“ Elena 1 – A. Boito „Mefistofelis“
Dagono þynys – C. Saint-Saënso „Samsonas ir Dalila“ Elena 2 – G. Verdi „Sicilijos miðparai“
Daktaras – A. Bergo Wozzeck Elena 3 – M. Tippetto „Karalius Priamas“
Dalandas – R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“ Elisabeth – R. Wagnerio Tannhäuser
Dalia – B. Dvariono „Dalia“ Elisetta – D. Cimarosa’os „Slaptos vedybos“
Daliboras – B. Smetana’os Dalibor Ellen Orford – B. Britteno Peter Grimes
Dalila – C. Saint-Saënso „Samsonas ir Dalila“ Elsa – R. Wagnerio Lohengrin
Danaja – R. Strausso „Danajos meilë“ Elvino – V. Bellini „Somnambula“
Dantonas – G. von Einemo „Dantono mirtis“ Elvira 1 – V. Bellini „Puritonai“
 Gustavas III
533
Elvira 2 – G. Rossini „Italë Alþyre“ Forthas – V. Bellini „Puritonai“
Elvira 3 – G. Verdi Ernani Fra Diavolo – D. Fr. E. Aubero Fra Diavolo
Elþbieta 1 – G. Donizetti „Marija Stiuart“ Francesca – R. Zandonai Francesca da Rimini
Elþbieta 2 – G. Donizetti Roberto Devereux Franèeska – S. Rachmaninovo „Franèeska da
Elþbieta 3 – G. Verdi Don Carlos Rimini“
Emilia – G. Verdi Otello Frasquita – H. Wolfo „Korechidoras“
Emilia Marti – L. Janãèeko „Makropulo receptas“ Freia – R. Wagnerio „Reino auksas“
Enëjas – H. Berliozo „Trojënai“ Fricka 1 – R. Wagnerio „Reino auksas“
Enzo – A. Ponchielli Gioconda Fricka 2 – R. Wagnerio „Valkirija“
Erda 1 – R. Wagnerio „Reino auksas“
Erda 2 – R. Wagnerio Siegfried Galièo kunigaikðtis – A. Borodino „Kunigaikðtis Igoris“
Ernani (Aragono plëðikas) – G. Verdi Ernani Gennaro 1 – G. Donizetti Lucrezia Borgia
Ernesto – G. Donizetti Don Pasquale Gennaro 2 – E. Wolf-Ferrari „Madonos
Erodas – R. Strausso „Salomë“ brangenybës“
Erodiadë – R. Strausso „Salomë“ George’as Waltonas – V. Bellini „Puritonai“
Erþebet – F. Erkelio Lãszló Hunyadi Geraldas – L. Delibes’o Lakmé
Escamillo – G. Bizet Carmen Gérard’as – U. Giordano Andrea Chénier
Eterë – Z. Paliaðvilio „Abesalomas ir Eterë“ Germanas – P. Èaikovskio „Pikø dama“
Euriantë – C. M. von Weberio „Euriantë“ Germont’as – G. Verdi „Traviata“
Euridikë 1 – Chr. W. Glucko „Orfëjas ir Euridikë“ Geronimo – D. Cimarosa’os „Slaptos vedybos“
Euridikë 2 – C. Monteverdi „Orfëjas“ Geschwitz – A. Bergo Lulu
Eva – R. Wagnerio „Niurnbergo Gessleris – G. Rossini Guillaume Tell
meisterzingeriai“ Giacomo – D. Fr. E. Aubero Fra Diavolo
Gianni Schicchi – G. Puccini Gianni Schicchi
Fabricijus – B. Martinµ „Mirandolina“ Gilda – G. Verdi Rigoletto
Fafneris 1 – R. Wagnerio „Reino auksas“ Gioconda – A. Ponchielli Gioconda
Fafneris 2 – R. Wagnerio Siegfried Girininkas – L. Janãèeko „Laputës gudruolës
Falstaffas 1 – O. Nikolai „Vindzoro ðmaikðtuolës“ nuotykiai“
Falstaffas 2 – G. Verdi Falstaff Giulia – G. Spontini „Vaidilutë“
Faninalis – R. Strausso „Roþës kavalierius“ Giulietta – J. Offenbacho „Hoffmanno pasakos“
Farlafas – M. Glinkos „Ruslanas ir Liudmila“ Goèa – M. Balanèivadzës „Klastingoji
Fasoltas – R. Wagnerio „Reino auksas“ Daredþan“
Fata Morgana – S. Prokofjevo „Meilë trims apelsinams“ Golaud – C. Debussy „Pelléas ir Mélisande“
Faustas 1 – Ch. Gounod „Faustas“ Golycinas – M. Musorgskio „Chovanðèina“
Faustas 2 – A. Boito „Mefistofelis“ Gorianèikovas – L. Janãèeko „Ið mirusiø namø“
Federico – Fr. Cilea „Arlietë“ Grafas di Luna – G. Verdi „Trubadûras“
Fedora – U. Giordano „Fedora“ Grafas Ory – G. Rossini „Grafas Ory“
Feldmarðalienë – R. Strausso „Roþës kavalierius“ Grafas Rodolpho – V. Bellini „Somnambula“
Felice (Felicia) – E. Wolf-Ferrari „Keturi storþieviai“ Grafas Saint-Bris – G. Meyerbeero „Hugenotai“
Fenena – G. Verdi „Nabuchodonosaras“ Grafienë 1 – P. Èaikovskio „Pikø dama“
Fentonas 1 – O. Nicolai „Vindzoro ðmaikðtuolës“ Grafienë 2 – W. A. Mozarto „Figaro vedybos“
Fentonas 2 – G. Verdi Falstaff Grafienë 3 – R. Strausso „Kaprièas“
Ferdinandas – S. Prokofjevo „Suþieduotuvës Graþina – J. Karnavièiaus „Graþina“
vienuolyne“ Greminas – P. Èaikovskio „Eugenijus Oneginas“
Fernandas – G. Donizetti „Favoritë“ Gretchen – A. Lortzingo „Brakonierius“
Ferrando – W. A. Mozarto „Visos jos tokios“ Griaznojus – N. Rimskio-Korsakovo „Caro
Fevronija – N. Rimskio-Korsakovo „Sakmë suþadëtinë“
apie nematomàjá Kiteþo miestà ir Gricko – M. Musorgskio „Soroèincø mugë“
mergelæ Fevronijà“ Grigorijus (Apsiðaukëlis) – M. Musorgskio „Borisas
Fiametta – Fr. von Suppé Boccacio Godunovas“
Fidelio – L. van Beethoveno Fidelio Grimesas – B. Britteno Peter Grimes
Fieramosca – H. Berliozo Benvenuto Cellini Griðka – N. Rimskio-Korsakovo „Sakmë
Fiesco – G. Verdi Simon Boccanegra apie nematomàjá Kiteþo miestà ir
Figaro 1 – W. A. Mozarto „Figaro vedybos“ mergelæ Fevronijà“
Figaro 2 – G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“ Grytutë – E. Humperdincko „Joniukas ir
Filipeto – E. Wolf-Ferrari „Keturi storþieviai“ Grytutë“
Filippo – V. Bellini Beatrice di Tenda Gualtiero – V. Bellini „Piratas“
Fiordiligi – W. A. Mozarto „Visos jos tokios“ Gudruolë – C. Orffo „Gudruolë“
Fiorilla – G. Rossini „Turkas Italijoje“ Guglielmo – W. A. Mozarto „Visos jos tokios“
Flamand’as – R. Strausso „Kaprièas“ Guillaume’as Tellis – G. Rossini Guillaume Tell
Flora 1 – G. C. Menotti „Mediumas“ Güntheris – R. Wagnerio „Dievø þuvimas“
Flora 2 – G. Verdi „Traviata“ Gurnemanzas – R. Wagnerio Parsifal
Florestanas – L. van Beethoveno Fidelio Gustavas III – G. Verdi „Kaukiø balius“
Gutrune
534
Gutrune – R. Wagnerio „Dievø þuvimas“ Kabanicha (Marfa Kabanova) – L. Janãèeko „Katia Kabanova“
Guvernantë – B. Britteno „Sraigto posûkis“ Kapitonas – A. Bergo Wozzeck
Karalius – C. Orffo „Gudruolë“
Hagenas – R. Wagnerio „Dievø þuvimas“ Karasius – S. Gulako-Artemovskio
Halka – S. Moniuszko’s „Halka“ „Zaporoþietis uþ Dunojaus“
Hamletas – A. Thomas „Hamletas“ Kardinolas 1 – J. Fr. Halévy „Þydë“ („Kardinolo
Hana – N. Rimskio-Korsakovo „Geguþës duktë“)
naktis“ Kardinolas 2 – P. Hindemitho „Dailininkas Mathis“
Hanuð – A. Tigraniano „Hanuð“ Kasandra – H. Berliozo „Trojënai“
Hekubë – M. Tippetto „Karalius Priamas“ Kasparas – C. M. von Weberio „Stebuklingasis
Hercogas – G. Verdi Rigoletto ðaulys“
Hoffmannas – J. Offenbacho „Hoffmanno pasakos“ Katerina – L. Janãèeko „Katia Kabanova“
Holofernas – A. Serovo „Judita“ Katerina Izmailova – D. Ðostakovièiaus „Katerina
Hundingas – R. Wagnerio „Valkirija“ Izmailova“
Hunyadi – F. Erkelio Lãszló Hunyadi Kecalas – B. Smetana’os „Parduotoji
Hüonas – C. M. von Weberio „Oberonas“ nuotaka“
Husaras – I. Stravinskio „Mavra“ Keltininkas – B. Britteno „Kuolingø upë“
Kiazo – Z. Paliaðvilio „Sutemos“
Iago – G. Verdi Otello Klara – S. Prokofjevo „Suþieduotuvës
Idamantë – W. A. Mozarto „Idomenëjas“ vienuolyne“
Idomenëjas – W. A. Mozarto „Idomenëjas“ Kleopatra – G. Fr. Händelio „Julijus Cezaris“
Ifigenija 1 – Chr. W. Glucko „Ifigenija Aulidëje“ Klingsoras – R. Wagnerio Parsifal
Ifigenija 2 – Chr. W. Glucko „Ifigenija Tauridëje“ Klitemnestra 1 – Chr. W. Glucko „Ifigenija Aulidëje“
Igoris – A. Borodino „Kunigaikðtis Igoris“ Klitemnestra 2 – R. Strausso „Elektra“
Ilja – W. A. Mozarto „Idomenëjas“ Koèubëjus – P. Èaikovskio „Mazepa“
Imogene – V. Bellini „Piratas“ Kolatinas – B. Britteno „Lukrecijos iðniekinimas“
Imperatorienë – R. Strausso „Moteris be ðeðëlio“ Kolumbas – D. Milhaud „Kristupas Kolumbas“
Imperatorius – R. Strausso „Moteris be ðeðëlio“ Komandoras – W. A. Mozarto Don Giovanni
Irene – R. Wagnerio Rienzi Kompozitorius – R. Strausso „Ariadnë Nakse“
Isabella 1 – G. Meyerbeero „Robertas Velnias“ Konèakas – A. Borodino „Kunigaikðtis Igoris“
Isabella 2 – G. Rossini „Italë Alþyre“ Konèakovna – A. Borodino „Kunigaikðtis Igoris“
Isolde – R. Wagnerio „Tristanas ir Isolde“ Korechidoras – H. Wolfo „Korechidoras“
Ivanas Chovanskis – M. Musorgskio „Chovanðèina“ Kovaliovas – D. Ðostakovièiaus „Nosis“
Ivanas Rûstusis – N. Rimskio-Korsakovo „Pskovietë“ Kreontas 1 – L. Cherubini „Medëja“
Izmaelis – G. Verdi „Nabuchodonosaras“ Kreontas 2 – C. Orffo „Antigonë“
Kreontas 3 – I. Stravinskio „Edipas karalius“
Jaroslavna – A. Borodino „Kunigaikðtis Igoris“ Kresidë – W. Waltono „Troilas ir Kresidë“
Jasonas – L. Cherubini „Medëja“ („Kalkaso duktë“)
Jeleckis – P. Èaikovskio „Pikø dama“ Krizotemidë – R.  Strausso „Elektra“
Jelena Bezuchova – S. Prokofjevo „Karas ir taika“ Kronthalis – A. Lortzingo „Brakonierius“
Jenifer – M. Tippetto „Vasarvidþio vestuvës“ Kserksas – G. Fr. Händelio „Kserksas“
Jenikas – B. Smetana’os „Parduotoji nuotaka“ Kundry – R. Wagnerio Parsifal
Jenµfa – L. Janãèeko „Jos podukra“ (JenÜfa) Kunigaikðtis – A. Dargomyþskio „Undinë“
Jitka – B. Smetana’os Dalibor
Joana (Þana d’Ark) – P. Èaikovskio „Orleano mergelë“ Laca – L. Janãèeko „Jos podukra“ (JenÜfa)
Jochanaanas (Jonas Krikðtytojas) – R. Strausso „Salomë“ Lakmé – L. Delibes’o Lakmé
Johnas Sorelis – G. C. Menotti „Konsulas“ Lakðtingala – I. Stravinskio „Lakðtingala“
Johnsonas – G. Puccini „Mergina ið Vakarø“ Laputë – L. Janãèeko „Laputës gudruolës
Jokastë – I. Stravinskio „Edipas karalius“ nuotykiai“
Jolanta – P. Èaikovskio „Jolanta“ Laura – K. Millöckerio „Studentas elgeta“
Jonas Leidenietis – G. Meyerbeero „Pranaðas“ Lauretta – G. Puccini Gianni Schicchi
Jonatanas – C. Nielseno „Saulius ir Dovydas“ Leandro – H. Henze’s „Karalius Elnias“
Joniukas – E. Humperdincko „Joniukas ir Ledi Billows – B. Britteno Albert Herring
Grytutë“ Ledi Macbeth – G. Verdi Macbeth
Jontekas – S. Moniuszko’s „Halka“ Leila 1 – G. Bizet „Perlø þvejai“
Judita – B. Bartóko „Hercogo Mëlynbarzdþio Leila 2 – U. Hadþibekovo „Leila ir
pilis“ Medþnûnas“
Julienas – G. Charpentier Louise Lenskis – P. Èaikovskio „Eugenijus Oneginas“
Julietta – B. Martinµ Julietta Leonora 1 – G. Donizetti „Favoritë“
Juliette – Ch. Gounod „Roméo ir Juliette“ Leonora 2 – G. Verdi „Trubadûras“
Jupiteris – R. Strausso „Danajos meilë“ Leonora 3 – G. Verdi „Likimo galia“
Jurgelis – B. Dvariono „Dalia“ Leonore – L. van Beethoveno Fidelio
Jurodivas – M. Musorgskio „Borisas Godunovas“ Leporello – W. A. Mozarto Don Giovanni
 Nedda
535
Lesteris – G. Donizetti „Marija Stiuart“ Marylcia – M. Lysenkos „Tarasas Bulba“
Leukipas – R. Strausso „Dafnë“ Marina – M. Musorgskio „Borisas Godunovas“
Levko – N. Rimskio-Korsakovo „Geguþës Markas 1 – R. Wagnerio „Tristanas ir Isolde“
naktis“ Markas 2 – M. Tippetto „Vasarvidþio vestuvës“
Libuðe – B. Smetana’os Libuðe Maro – Z. Paliaðvilio „Sutemos“
Licinijus – G. Spontini „Vaidilutë“ Martha 1 – E. d’Albert’o „Slënis“
Linda di Chamounix – G. Donizetti Linda di Chamounix Martha 2 (Ledi Harriet) – Fr. von Flotowo Martha
Lindoro – G. Rossini „Italë Alþyre“ Masalskis – B. Dvariono „Dalia“
Lionelis – Fr. von Flotowo Martha Maða – E. Napravniko „Dubrovskis“
Liù – G. Puccini Turandot Mathilde – G. Rossini Guillaume Tell
Liubaða – N. Rimskio-Korsakovo „Caro Mathis – P. Hindemitho „Dailininkas Mathis“
suþadëtinë“ Matteo – R. Strausso Arabella
Liudmila – M. Glinkos „Ruslanas ir Liudmila“ Maurizio – E. Wolf-Ferrari „Keturi storþieviai“
Liutauras – J. Karnavièiaus „Graþina“ Maxas – C. M. von Weberio „Stebuklingasis
Liza – P. Èaikovskio „Pikø dama“ ðaulys“
Lyziartas – C. M. von Weberio „Euriantë“ Mazepa – P. Èaikovskio „Mazepa“
Loge – R. Wagnerio „Reino auksas“ Medëja – L. Cherubini „Medëja“
Lohengrinas – R. Wagnerio Lohengrin Medþnûnas – U. Hadþibekovo „Leila ir Medþnûnas“
Lordas Orombello – G. Rossini „Pelenë“ Mefistofelis 1 – A. Boito „Mefistofelis“
Lorenzo – D. Fr. E. Aubero Fra Diavolo Mefistofelis 2 – Ch. Gounod „Faustas“
Loris – U. Giordano „Fedora“ Mëlynbarzdis 1 – P. Dukas „Ariadnë ir Mëlynbarzdis“
Louise – G. Charpentier Louise Mëlynbarzdis 2 – B. Bartóko „Hercogo Mëlynbarzdþio
Lucas – H. Wolfo „Korechidoras“ pilis“
Lucia – G. Donizetti Lucia di Lammermoor Melinda – F. Erkelio „Banas Bãnkas“
Lucieta – E. Wolf-Ferrari „Keturi storþieviai“ Mélisande – C. Debussy „Pelléas ir Mélisande“
Lucrezia Borgia – G. Donizetti Lucrezia Borgia Mendoza – S. Prokofjevo „Suþieduotuvës
Luisa – G. Verdi Luisa Miller vienuolyne“
Luiza – S. Prokofjevo „Suþieduotuvës Menelajas – R. Strausso „Egipto Elena“
vienuolyne“ Micaela – G. Bizet Carmen
Lukrecija – B. Britteno „Lukrecijos iðniekinimas“ Michelis – B. Martinµ Julietta
Lulu – A. Bergo Lulu Midas – R. Strausso „Danajos meilë“
Lunardo – E. Wolf-Ferrari „Keturi storþieviai“ Mignon – A. Thomas Mignon
Milada – B. Smetana’os Dalibor
Macbethas – G. Verdi Macbeth Milleris – G. Verdi Luisa Miller
Macduffas – G. Verdi Macbeth Mime 1 – R. Wagnerio „Reino auksas“
Maddalena – G. Verdi Rigoletto Mime 2 – R. Wagnerio Siegfried
Magda – G. C. Menotti „Konsulas“ Mimi – G. Puccini „Bohema“
Malatesta – G. Donizetti Don Pasquale Minnie – G. Puccini „Mergina ið Vakarø“
Malchazas – Z. Paliaðvilio „Sutemos“ Mirandolina – B. Martinµ „Mirandolina“
Malcolmas – G. Verdi Macbeth Mireille – Ch. Gounod Mireille
Maliella – E. Wolf-Ferrari „Madonos Mirta – V. Klovos „Pilënai“
brangenybës“ Miðko paukðtë – R. Wagnerio Siegfried
Mallika – L. Delibes’o Lakmé Mizgiris – N. Rimskio-Korsakovo „Snieguolë“
Malûnininkas – A. Dargomyþskio „Undinë“ Monika – G. C. Menotti „Mediumas“
Mandryka – R. Strausso Arabella Monterone – G. Verdi Rigoletto
Manon 1 – J. Massenet Manon de Montfort’as – G. Verdi „Sicilijos miðparai“
Manon 2 – G. Puccini Manon Lescaut Morosus – R. Strausso „Tylinti moteris“
Manon 3 – H. Henze’s „Vienatvës bulvaras“ Moteris – Fr. Poulenco „Þmogaus balsas“
Manrico – G. Verdi „Trubadûras“ Mozartas – N. Rimskio-Korsakovo „Mozartas ir
Marcello 1 – G. Meyerbeero „Hugenotai“ Salieri“
Marcello 2 – G. Puccini „Bohema“ Mozë – G. Rossini „Mozë Egipte“
Maþenka – B. Smetana’os „Parduotoji nuotaka“ Musetta – G. Puccini „Bohema“
Marfa 1 – M. Musorgskio „Chovanðèina“ Mustafa – G. Rossini „Italë Alþyre“
Marfa 2 – N. Rimskio-Korsakovo „Caro
suþadëtinë“ Nabukas – G. Verdi „Nabuchodonosaras“
Margarita – E. Wolf-Ferrari „Keturi storþieviai“ Nadiras – G. Bizet „Perlø þvejai“
Margarita de Valua – G. Meyerbeero „Hugenotai“ Nakties karalienë – W. A. Mozarto „Uþburtoji fleita“
Margiris – V. Klovos „Pilënai“ Nannetta – G. Verdi Falstaff
Marguerite – Ch. Gounod „Faustas“ Narciso – G. Rossini „Turkas Italijoje“
Marie 1 – A. Bergo Wozzeck Nastasja („Kûma“) – P. Èaikovskio „Burtininkë“
Marie 2 – G. Donizetti „Pulko duktë“ Nataða 1 – A. Dargomyþskio „Undinë“
Marija – P. Èaikovskio „Mazepa“ Nataða 2 – S. Prokofjevo „Karas ir taika“
Marija Stiuart – G. Donizetti „Marija Stiuart“ Nedda – R. Leoncavallo „Pajacai“
Nelusko
536
Nelusko – G. Meyerbeero „Afrikietë“ Philine – A. Thomas Mignon
Nemorino – G. Donizetti „Meilës eliksyras“ Piladas – Chr. W. Glucko „Ifigenija Tauridëje“
Neris – L. Cherubini „Medëja“ Pilypas – G. Verdi Don Carlos
Neronas – C. Monteverdi „Popëjos Pimenas – M. Musorgskio „Borisas Godunovas“
karûnavimas“ Pinkertonas – G. Puccini Madama Butterfly
Neversas – G. Meyerbeero „Hugenotai“ Polina – S. Prokofjevo „Loðëjas“
Nickas Shadow – I. Stravinskio „Veltëdþio nuotykiai“ Pollione – V. Bellini Norma
Nigiar – U. Hadþibekovo „Kioroglas“ ponia Ford – O. Nikolai „Vindzoro ðmaikðtuolës“
Nilakantha – L. Delibes’o Lakmé ponia Page – O. Nikolai „Vindzoro ðmaikðtuolës“
Norina – G. Donizetti Don Pasquale Popëja – C. Monteverdi „Popëjos
Norma – V. Bellini Norma karûnavimas“
Popova – W. Waltono „Meðka“
Oberonas 1 – B. Britteno „Vasarvidþio nakties Porgy’s – G. Gershwino „Porgy’s ir Bess“
sapnas“ P°emyslas – B. Smetana’os Libuðe
Oberonas 2 – C. M. von Weberio „Oberonas“ Priamas – M. Tippetto „Karalius Priamas“
Ochsas – R. Strausso „Roþës kavalierius“ Princas – S. Prokofjevo „Meilë trims
Octavianas – R. Strausso „Roþës kavalierius“ apelsinams“
Odabela – G. Verdi „Atila“ Procida – G. Verdi „Sicilijos miðparai“
Odarka – S. Gulako-Artemovskio Ptolemëjas – G. Fr. Händelio „Julijus Cezaris“
„Zaporoþietis uþ Dunojaus“
Ofelia – A. Thomas „Hamletas“ Rachel – J. Fr. Halévy „Þydë“ („Kardinolo
Oksana – S. Gulako-Artemovskio duktë“)
„Zaporoþietis uþ Dunojaus“ Radamesas – G. Verdi Aida
Oktavija – C. Monteverdi „Popëjos karûnavimas“ Rafaele – E. Wolf-Ferrari „Madonos
Olandas – R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“ brangenybës“
Olga 1 – P. Èaikovskio „Eugenijus Oneginas“ Ragana – E. Humperdincko „Joniukas ir
Olga 2 – N. Rimskio-Korsakovo „Pskovietë“ Grytutë“
Olympia – J. Offenbacho „Hoffmanno pasakos“ Ramfis – G. Verdi Aida
Olivier – R. Strausso „Kaprièas“ Raoulis – G. Meyerbeero „Hugenotai“
Oneginas – P. Èaikovskio „Eugenijus Oneginas“ Ratmiras – M. Glinkos „Ruslanas ir Liudmila“
Orestas 1 – Chr. W. Glucko „Ifigenija Tauridëje“ Regina – P. Hindemitho „Dailininkas Mathis“
Orestas 2 – R. Strausso „Elektra“ Renata – S. Prokofjevo „Ugnies angelas“
Orfëjas 1 – Chr. W. Glucko „Orfëjas ir Euridikë“ Renato – G. Verdi „Kaukiø balius“
Orfëjas 2 – C. Monteverdi „Orfëjas“ Renë – P. Èaikovskio „Jolanta“
Oroveso – V. Bellini Norma Rezia – C. M. von Weberio „Oberonas“
Orsini – G. Donizetti Lucrezia Borgia Richardas ↑ Forthas
Ortrud – R. Wagnerio Lohengrin Riedingeris – P. Hindemitho „Dailininkas Mathis“
Osminas – W. A. Mozarto „Pagrobimas ið Rienzi – R. Wagnerio Rienzi
seralio“ Rigoletto – G. Verdi Rigoletto
Ostapas – M. Lysenkos „Tarasas Bulba“ Rimvydas – J. Karnavièiaus „Graþina“
Otello – G. Verdi Otello Rinaldo 1 – Chr. W. Glucko „Armidë“
Rinaldo 2 – G. Fr. Händelio Rinaldo
Paco – M. de Falla’os „Trumpas gyvenimas“ Roberto Devereux – G. Donizetti Roberto Devereux
Palestrina – H. Pfitznerio „Palestrina“ Robespierre’as – G. von Einemo „Dantono mirtis“
Palmatica – K. Millöckerio „Studentas elgeta“ Robinsonas – D. Cimarosa’os „Slaptos vedybos“
Pamina – W. A. Mozarto „Uþburtoji fleita“ Rochefort’as – G. Donizetti Anna Bolena
Pamotë (Kostelnicka) – L. Janãèeko „Jos podukra“ Rodelinda – G. Fr. Händelio Rodelinda
(JenÜfa) Rodolfo 1 – V. Bellini „Somnambula“
Paolino – D. Cimarosa’os „Slaptos vedybos“ Rodolfo 2 – G. Puccini „Bohema“
Paolo 1 – S. Rachmaninovo „Franèeska da Rodolfo 3 – G. Verdi Luisa Miller
Rimini“ Rodrigo (markizas Posa) – G. Verdi Don Carlos
Paolo 2 – R. Zandonai Francesca da Rimini Rodþeris – K. Szymanowskio „Karalius Rodþeris“
Papagena – W. A. Mozarto „Uþburtoji fleita“ Rogneda – A. Serovo „Rogneda“
Papageno – W. A. Mozarto „Uþburtoji fleita“ Roksana – K. Szymanovskio „Karalius Rodþeris“
Parandzem – T. Èuchadþiano „Arðakas II“ Roméo – Ch. Gounod „Roméo ir Julliette“
Parasia – M. Musorgskio „Soronèincø mugë“ Rosina – G. Rossini „Sevilijos kirpëjas“
Paraða – I. Stravinskio „Mavra“ Ruprechtas – S. Prokofjevo „Ugnies angelas“
Paris – M. Tippetto „Karalius Priamas“ Ruslanas – M. Glinkos „Ruslanas ir Liudmila“
Parsifalis – R. Wagnerio Parsifal
Pedro – E. d’Albert’o „Slënis“ Sachsas – R. Wagnerio „Niurnbergo
Pelléas – C. Debussy „Pelléas ir Mélisande“ meisterzingeriai“
Penelopë – G. Fauré „Penelopë“ Sadko – N. Rimskio-Korsakovo „Sadko“
Percy (Riccardo Percy) – G. Donizetti Anna Bolena Saliamonas – K. Goldmarko „Ðebos karalienë“
 Wilhelmas
537
Salieri – N. Rimskio-Korsakovo „Mozartas ir Tarasas – M. Lysenkos „Tarasas Bulba“
Salieri“ Tarkvinijus – B. Britteno „Lukrecijos iðniekinimas“
Salomë – R. Strausso „Salomë“ Tartaglia – H. Henze’s „Karalius Elnias“
Salud – M. de Falla’os „Trumpas gyvenimas“ Tatjana – P. Èaikovskio „Eugenijus Oneginas“
Samsonas – C. Saint-Saënso „Samsonas ir Dalila“ Tatulas – A. Spendiariano „Almast“
Sandaratas – T. Èuchadþiano „Arðakas II“ Telramundas – R. Wagnerio Lohengrin
Santuzza – P. Mascagni „Kaimietiðka garbë“ Teresa – H. Berliozo Benvenuto Cellini
Sarastro – W. A. Mozarto „Uþburtoji fleita“ Thisbe – G. Rossini „Pelenë“
Saro – A. Tigraniano „Hanuð“ Titanija – B. Britteno „Vasarvidþio nakties
Saulius – C. Nielseno „Saulius ir Dovydas“ sapnas“
Scarpia – G. Puccini Tosca Titas – W. A. Mozarto „Tito gailestingumas“
Schönas – A. Bergo Lulu Titurelis – R. Wagnerio Parsifal
Schwalbas – P. Hindemitho „Dailininkas Mathis“ Tyzenhauzas – B. Dvariono „Dalia“
Sebastiano – E. d’Albert’o „Slënis“ Tomas Rakewellas – I. Stravinskio „Veltëdþio nuotykiai“
Sekstas – W. A. Mozarto „Tito gailestingumas“ Tomskis – P. Èaikovskio „Pikø dama“
Selika – G. Meyerbeero „Afrikietë“ Tonio 1 – G. Donizetti „Pulko duktë“
Selimas – G. Rossini „Turkas Italijoje“ Tonio 2 – R. Leoncavallo „Pajacai“
Semiramidë – G. Rossini „Semiramidë“ Torquemada – M. Ravelio „Ispaniðka valanda“
Seneka – C. Monteverdi „Popëjos karûnavimas“ Tosca – G. Puccini Tosca
Senta – R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“ Tristanas – R. Wagnerio „Tristanas ir Isolde“
Sergejus – D. Ðostakovièiaus „Katerina Troilas – W. Waltono „Troilas ir Kresidë“
Izmailova“ („Kalkaso duktë“)
Serpina – G. B. Pergolesi „Tarnaitë ponia“ Trufaldinas – S. Prokofjevo „Meilë trims
Sharplessas – G. Puccini Madama Butterfly apelsinams“
Siebelis – Ch. Gounod „Faustas“ Turandot 1 – F. Busoni Turandot
Siegfriedas 1 – R. Wagnerio Siegfried Turandot 2 – G. Puccini Turandot
Siegfriedas 2 – R. Wagnerio „Dievø þuvimas“ Turiddu – P. Mascagni „Kaimietiðka garbë“
Sieglinde – R. Wagnerio „Valkirija“
Siegmundas – R. Wagnerio „Valkirija“ Uberto – G. B. Pergolesi „Tarnaitë ponia“
de Silva – G. Verdi Ernani Ûdrys – V. Klovos „Pilënai“
Simonas – E. Wolf-Ferrari „Keturi storþieviai“ Ulisas – G. Fauré „Penelopë“
Sinodalas – A. Rubinðteino „Demonas“ Ulrica – G. Verdi „Kaukiø balius“
Snieguolë – N. Rimskio-Korsakovo „Snieguolë“ Undinë – A. Dvo°ãko „Undinë“
Sobininas – M. Glinkos „Gyvybë uþ carà“ Ursula – P. Hindemitho „Dailininkas Mathis“
(„Ivanas Susaninas“)
Sonia – S. Prokofjevo „Karas ir taika“ Valentinas – Ch. Gounod „Faustas“
Sophie 1 – J. Massenet Werther Valentine – G. Meyerbeero „Hugenotai“
Sophie 2 – R. Strausso „Roþës kavalierius“ Vandenis – A. Dvo°ãko „Undinë“
Sparafucile – G. Verdi Rigoletto Vania – M. Glinkos „Gyvybë uþ carà“
Sporting Life’as – G. Gershwino „Porgy’s ir Bess“ („Ivanas Susaninas“)
Storchas – R. Strausso Intermezzo Varlaamas – M. Musorgskio „Borisas Godunovas“
Susaninas – M. Glinkos „Gyvybë uþ carà“ Vasco da Gama – G. Meyerbeero „Afrikietë“
(„Ivanas Susaninas“) Vaðekas – B. Smetana’os „Parduotoji nuotaka“
Susanna – W. A. Mozarto „Figaro vedybos“ Venera – R. Wagnerio Tannhäuser
Suzuki – G. Puccini Madama Butterfly Vere – B. Britteno Billy Budd
Vilius Telis ↑ Guillaume Tell
Ðaklovitas – M. Musorgskio „Chovanðèina“ Violetta – G. Verdi „Traviata“
Ðãrka – Z. Fibicho Ðãrka Vitelija – W. A. Mozarto „Tito gailestingumas“
Ðebos karalienë – K. Goldmarko „Ðebos karalienë“ Vyþutas – A. Kalninio „Baniuta“
Ðemachø valdovë – N. Rimskio-Korsakovo „Auksinis Vladimiras 1 – A. Borodino „Kunigaikðtis Igoris“
gaidelis“ Vladimiras 2 – E. Napravniko „Dubrovskis“
Ðerifas – G. Puccini „Mergina ið Vakarø“ Vodemonas – P. Èaikovskio „Jolanta“
Ðiðkovas – L. Janãèeko „Ið mirusiø namø“ Vsevolodas – N. Rimskio-Korsakovo „Sakmë
Ðteva – L. Janãèeko „Jos podukra“ (JenÜfa) apie nematomàjá Kiteþo miestà ir
Ðuiskis – M. Musorgskio „Borisas Godunovas“ mergelæ Fevronijà“
Ðulamietë – K. Goldmarko „Ðebos karalienë“ von Walteris – G. Verdi Luisa Miller
Waltheris 1 – G. Rossini Guillaume Tell
Tais – J. Massenet „Tais“ Waltheris 2 – R. Wagnerio „Niurnbergo
Tamara – A. Rubinðteino „Demonas“ meisterzingeriai“
Tambûrmajoras – A. Bergo Wozzeck Waltraute 1 – R. Wagnerio „Valkirija“
Tamerlanas – G. Fr. Händelio „Tamerlanas“ Waltraute 2 – R. Wagnerio „Dievø þuvimas“
Tamino – W. A. Mozarto „Uþburtoji fleita“ Wertheris – J. Massenet Werther
Tannhäuseris – R. Wagnerio Tannhäuser Wilhelmas Meisteris – A. Thomas Mignon
Wingrave’as
538
Wingrave’as – B. Britteno Owen Wingrave
Wolframas – R. Wagnerio Tannhäuser
Wotanas 1 – R. Wagnerio „Reino auksas“
Wotanas 2 – R. Wagnerio „Valkirija“
Wotanas 3 – R. Wagnerio Siegfried
Wozzeckas – A. Bergo Wozzeck

Zacharijas – G. Verdi „Nabuchodonosaras“

Zaida – G. Rossini „Turkas Italijoje“
Zdenka – R. Strausso Arabella
Zemfira – S. Rachmaninovo „Aleko“
Zerbinetta – R. Strausso „Ariadnë Nakse“
Zerlina 1 – D. Fr. E. Aubero Fra Diavolo
Zerlina 2 – W. A. Mozarto Don Giovanni
Zinovijus – D. Ðostakovièiaus „Katerina
Izmailova“
Zurga – G. Bizet „Perlø þvejai“
Þilvinas – M. Petrausko „Eglë þalèiø karalienë“

Asmenvardþiø adaptuotos formos
(suraðytos tik tos adaptuotos formos, kurios pateiktos
prie straipsniø antraðèiø)
Abadas Klaudijus ↑ Abbado Claudio
Abadas Mikelandþelas ↑ Abbado Michelangelo
Abatinis Antonijus Marija ↑ Abbatini Antonio Maria
Abd al Kadiras ↑ Abd al-Kadir Ibn Ghajbi al-Hafiz
al-Marghi
Abë Komëjis ↑ Abe Komei
Abelaras Pjeras ↑ Abélard Pierre
Abelis Karlas Frydrichas ↑ Abel Carl Friedrich
Abendrotas Hermanas ↑ Abendroth Hermann
Aberkrombis Dþonas L. ↑ Abercrombie John L.
Abertas Hermanas ↑ Abert Hermann
Abertas Janas Josefas ↑ Abert Jan Josef
Abiatë Lui ↑ Abbiate Louis
Abiatis Frankas ↑ Abbiati Franco
Abrahamas Otas ↑ Abraham Otto
Abrahamas Palis ↑ Ãbrãham Pãl
Abranji Emilis ↑ Ãbrãnyi Emil
Abranji Kornelis ↑ Ãbrãnyi Kornél
Abravanelis Morisas ↑ Abravanel Maurice
Absilis Þanas ↑ Absil Jean
Abtas Francas Vilhelmas ↑ Abt Franz Wilhelm
Achronas Izidorius ↑ Achron Isidor
Achronas Jozefas ↑ Achron Joseph
Adamas Adolfas Ðarlis ↑ Adam Adolphe Charles
Adamas Jenë ↑ Ãdãm Jenò
Adamas Lui ↑ Adam Louis
Adamas Teo Zygfrydas ↑ Adam Theo Siegfried
Adamis Dþuzepë ↑ Adami Giuseppe
Adamo Salvatorë ↑ Adamo Salvatore
Adamsas Brajanas ↑ Adams Bryan
Adamsas Dþonas ↑ Adams John
Adamsas Tomas ↑ Adams Thomas
Aderlis Dþulianas Edvinas ↑ Adderley Julian Edwin
Aderlis Natas ↑ Adderley Nat
Adinselis Rièardas ↑ Addinsell Richard
Adleris Gvidas ↑ Adler Guido
Adleris Kurtas Herbertas ↑ Adler Kurt Herbert
Adleris Laris ↑ Adler Larry
Adleris Peteris Hermanas ↑ Adler Peter Hermann
Adleris Samuelis ↑ Adler Samuel
Adlgaseris Antonas Kajetanas ↑ Adlgasser Anton Cajetan
Adlungas Jakobas ↑ Adlung Jakob
Adni Danielius ↑ Adni Daniel
Adomas Viktorietis ↑ Adam de Saint-Victor
Adornas Teodoras Vyzengrundas ↑ Adorno Theodor
Wiesengrund
Adriansenas Emanuelis ↑ Adriaensen Emmanuel
Adzajolas Filipas ↑ Azzaiolo Filippo
Agadzaris Agostinas ↑ Agazzari Agostino
Aghazis Karojis ↑ Agghãzy Kãroly
Agilera de Heredija Sebastjanas ↑ Aguilera de Heredia
Sebastiãn
Agyrë Chulianas ↑ Aguirre Juliãn
Agostinis Lodovikas ↑ Agostini Lodovico
539
Agostinis Paolas ↑ Agostini Paolo
Agostinis Pjetras Simonë ↑ Agostini Pietro Simone
Agostis Gvidas ↑ Agosti Guido
Agrelis Johanas Joachimas ↑ Agrell Johan Joachim
Agrikola Aleksandras ↑ Agricola Alexander
Agrikola Johanas Frydrichas ↑ Agricola Johann Friedrich
Agrikola Martinas ↑ Agricola Martin
Agujari Lukrecija ↑ Agujari Lucrezia
Agvadas i Garsija Dionisijus ↑ Aguado y García Dionisio
Ahas Kalevis ↑ Aho Kalevi
Ahnðas Klasas ↑ Ahnsjö Claes
Aiblingeris Johanas Kasparas ↑ Aiblinger Johann Kaspar
Aichingeris Gregoras ↑ Aichinger Gregor
Ajas Feliksas ↑ Ayo Felix
Akardas Salvatorë ↑ Accardo Salvatore
Akeris Dyteris ↑ Acker Dieter
Akermanas Otas ↑ Ackermann Otto
Aksas Emanuelis ↑ Ax Emanuel
Aksesas Necilas Kazimas ↑ Akses Necil Kâzim
Aksmanas Emilis ↑ Axman Emil
Aktë-Jalander Aina ↑ Ackté-Jalander Aïno
Akutagava Jasuðis ↑ Akutagawa Yasushi
Alaleona Domenikas ↑ Alaleona Domenico
d’Alamberas Þanas le Ronas ↑ Alembert Jean le Rond d’
Alanja Robertas ↑ Alagna Roberto
Alaras Þanas Delfenas ↑ AlardJean Delphin
Albanas Matijas ↑ Alban Matthias
Albanezë Lièija ↑ Albanese Licia
Albenisas Isaakas ↑ Albéniz Isaac
d’Alberas Eþenas ↑ AlbertEugên d’
Albergatis Kapaèelis Piras ↑ Albergati Capacelli Pirro
Albertas Heinrichas ↑ Albert Heinrich
Albertinis Dþoakinas ↑ Albertini Gioacchino
Albertis Domenikas ↑ Alberti Domenico
Albertis Gasparas ↑ Alberti Gasparo
Albikastras Henrikas ↑ Albicastro Henrico
Albinonis Tomazas ↑ Albinoni Tommaso
Alboni Marijeta ↑ Alboni Marietta
Albrechtas Gerdas ↑ Albrecht Gerd
Albrechtas Hansas ↑ Albrecht Hans
Albrechtas Konstantinas ↑ Albrecht Konstantin
Albrechtsbergeris Johanas Georgas ↑ Albrechtsberger
Johann Georg
Albrièis Vinèencas ↑ Albrici Vincenzo
Alda Frensis ↑ Alda Frances
Aldrovandinis Dþuzepë Antonijus Vinèencas ↑ Aldrovan-
dini Giuseppe Antonio Vincenzo
Alë Johanas Georgas ↑ Ahle Johann Georg
Alë Johanas Rudolfas ↑ Ahle Johann Rudolf
Alegris Gregorijus ↑ Allegri Gregorio
Alegris Lorencas ↑ Allegri Lorenzo
Alen Mari Kler ↑ Alain Marie-Claire
Alenas Henris ↑ Allen Henry
Alenas Tomas ↑ Allen Thomas
Alenas
540
Alenas Þeanas ↑ Alain Jehan
Alesandresku Alfredas ↑ Alessandrescu Alfred
Alfanas Frankas ↑ Alfano Franco
Algarotis Franèeskas ↑ Algarotti Francesco
Algrim Izoldë ↑ Ahlgrimm Isolde
Aljendë-Blinas Chuanas ↑ Allende-Blin Juan
Aljendë-Saronas Pedras Umbertas ↑ Allende-Sarón Pedro
Humberto
Alkanas Ðarlis Anri Valentinas ↑ Alkan Charles Henri
Valentin
Alkuinas Flakas ↑ Alcuinus Flaccus
de Almeida Antonijus ↑  Almeida Antonio de
de Almeida Antonijus Fransiskas ↑  Almeida Francisco
Antonio de
Almeida Laurindas ↑ Almeida Laurindo
Almenrëderis Karlas ↑ Almenraeder Carl
Alnaras Chasanas Faritas ↑ Alnar Hasan Farit
Alnesas Eivinas ↑ Alnæs Eyvind
Alonsas Karmelas ↑ Alonso Carmelo
Alpertas Floras ↑ Alpaerts Flor
Altenburgas Johanas Ernstas ↑ Altenburg Johann Ernst
Altmajer Dþanina ↑ Altmeyer Jeannine
Altmanas Vilhelmas ↑ Altmann Wilhelm
Altnikolis Johanas Kristofas ↑ Altnikol Johann Christoph
Altonenas Erkis ↑ Aaltonen Erkki
Altðuleris Modestas ↑ Altschuler Modest
Alumejë Vladimiras ↑ Alumäe Vladimir
Alva Luidþis ↑ Alva Luigi
Alvenas Hugas ↑ Alfvén Hugo
Amaèiai ↑ Amati
Amaras Likas ↑ Amar Licco
Amatas Paskvalë ↑ Amato Pasquale
de Ambjela Migelis ↑ Ambiela Miguel de
Ambrosas Augustas Vilhelmas ↑ Ambros August Wilhelm
Ameling Eli ↑ Ameling Elly
Ami Þilberas ↑ Amy Gilbert
Amonsas Albertas ↑ Ammons Albert
Anèerlas Karelas ↑ Anèerl Karel
Anda Gëza ↑ Anda Géza
Andai Rozetë ↑ Anday Rosette
Andersas Pëteris ↑ Anders Peter
Andersenas Arilas ↑ Andersen Arild
Anderson Dþun ↑ Anderson June
Anderson Lori ↑ Anderson Laurie
Anderson Mariana ↑ Anderson Marian
Andersonas Lerojus ↑ Anderson Leroy
Andersonas Tomas Dþefersonas ↑ Anderson Thomas
Jefferson
Andersonë Laima ↑ Andersone Laima
Andor Eva ↑ Andor Eva
d’Andradë Fransiskas ↑ Andrade Francisco d’  Arjeta i Korera Paskualis Chuanas Emilijus ↑ Arrietta y
Andrë Fransas ↑ André Franz
Andrë Johanas ↑ André Johann
Andrë Johanas Antonas ↑ André Johann Anton
Andrë Morisas ↑ André Maurice
Andrëjë Folkmaras ↑ Andreae Volkmar
Andrisenas Hendrikas ↑ Andriessen Hendrik
Andrisenas Jurjanas ↑ Andriessen Jurriaan
Andrisenas Luisas Josefas ↑ Andriessen Louis Joseph
Andrisenas Vilemas ↑ Andriessen Willem
Andruz Dþuli ↑ Andrews Julie
Andþolinis Domenikas Marija Gasparas ↑ Angiolini
Domenico Maria Gasparo
Anë Þanas Þakas Batistas ↑ Anet Jean-Jacques-Baptiste
Anerijus Dþovanis Franèeskas ↑ Anerio Giovanni
Francesco
Anerijus Felièë ↑ Anerio Felice
Anfosis Paskvalë ↑ Anfossi Pasquale
Angereris Paulius ↑ Angerer Paul
d’Angleberas Þanas Anri ↑ Anglebert Jean Henri d’
Anglesas Hichinijus ↑ Anglés Higinio
Anibalis Domenikas ↑ Annibali Domenico
Anido Marija Luiza ↑ Anido Maria Louise
Anievasas Agustinas ↑ Anievas Agustin
Animuèia Dþovanis ↑ Animuccia Giovanni
Anka Polis ↑ Anka Paul
Ankona Marijus ↑ Ancona Mario
Anri Pjeras ↑ Henry Pierre
Anselmis Dþuzepë ↑ Anselmi Giuseppe
Ansermë Ernestas ↑ Ansermet Ernest
Anteilis Dþordþas ↑ Antheil George
Antenjaèiai ↑ Antegnati
Antilis Dþonas ↑ Antill John
Antonijø Pjetras ↑ degli Antonii Pietro
Antoniju Teodorë ↑ Antoniou Theodore
Antremonas Filipas ↑ Entremont Philippe
Anzorgë Konradas ↑ Ansorge Conrad
Apaivoras Denis ↑ ApIvor Denis
Apelis Vilis ↑ Apel Willi
Apergis Georgas ↑ Aperghis Georges
Apija Edmonas ↑ Appia Edmond
Apostelis Hansas Ërichas ↑ Apostel Hans Erich
Aprilë Dþuzepë ↑ Aprile Giuseppe
Aragalis Dþakomas ↑ Aragall Giacomo
Araisa Fransiskas ↑ Araiza Francisco
Araja Franèeskas ↑ Araja Francesco
d’Arani Jeja ↑ Arãnyi Jelly d’
Aras Edgaras ↑ Arro Edgar
Arau Klaudijus ↑ Arrau Claudio
Arbanas Þanas Batistas ↑ Arban Jean-Baptiste
Arbosas Enrikë Fernandesas ↑ Arbós Enrique Fernãndez
Archeriè Marta ↑ Argerich Martha
Ardevolis Chosë ↑ Ardévol José
Arditis Luidþis ↑ Arditi Luigi
Ardþentas Dominikas ↑ Argento Dominick
Ardþentas Pjetras ↑ Argento Pietro
Arelis Biulentas ↑ Arel Bülent
Arengas Kunas ↑ Areng Kuno
Arestis Dþulijas Èezarë ↑ Arresti Giulio Cesare
de Ariaga i Balcola Chuanas Krizostomas ↑ Arriaga y
Balzola Juan Chrisóstomo de
Arigas Dþirolamas ↑ Arrigo Girolamo
Arisaga Rodolfas ↑ Arizaga Rodolfo
Corera Pascual Juan Emilio
Arjostis Atilijas ↑ Ariosti Attilio
Arkadeltas Jakobas ↑ Arcadelt Jacob
Arlenas Haroldas ↑ Arlen Harold
Arma Polis ↑ Arma Paul
Armstrong Karen ↑ Armstrong Karan
Armstrong Ðyla ↑ Armstrong Sheila
Armstrongas Luisas Danielis ↑ Armstrong Louis Daniel
Arnas Tomas Augustinas ↑ Arne Thomas Augustine
Arnièius Blaþas ↑ Arniã Blaþ
Arno Danielis ↑ Arnaut Daniel
de Arno Marëjus ↑ Arnaut Mareuil de

Arnoldas Denis Midþlis ↑ Arnold Denis Midgley
Arnoldas Malkolmas ↑ Arnold Malcolm
Arnoldas Samuelis ↑ Arnold Samuel
Arnoldson Sigrida ↑ Arnoldson Sigrid
Arnu Madlen Sofi ↑ Arnould Madeleine Sophie
Arojo Martina ↑ Arroyo Martina
Aronas Pjetras ↑  Aaron Pietro
de Artega Estebanas Stefanas ↑ Arteaga Esteban Stefano de
Artiðas Jeþis ↑ Artysz Jerzy
Arto Aleksandras Þozefas ↑ Artót Alexandre Joseph
Arto Margerita Þozefina ↑ Artót Marguerite Joséphine
Artuzis Dþovanis Marija ↑ Artusi Giovanni Maria
Asmajeris Ignacas ↑ Assmayr Ignaz
Asmusenas Svenas ↑ Asmussen Svend
Aspelmajeris Francas ↑ Aspelmayr Franz
Astarita Dþenaras ↑ Astaritta Gennaro
d’Astorga Emanuelë Dþoakinas Èezarë baronas Rinkonas
↑ Astorga Emanuele Gioacchino Cesare baron Rincón d’
Asuaras Chosë Visentë ↑ Asuar José Vicente
Aðeris Leo ↑ Ascher Leo
Aðkenazë Stefanas ↑ Askenase Stefan
Aðkenazis Vladimiras ↑ Ashkenazy Vladimir
Aðlis Robertas ↑ Ashley Robert
Aðpergerova-Rutkovska Kataþina ↑ Aszpergerowa-Rutkowska
Katarzyna
seras Aðtonas Frederikas ↑ Ashton Sir Frederik
Atenjanas Pjeras ↑ Attaingnant Pierre
Aterbergas Kurtas Magnusas ↑ Atterberg Kurt Magnus
Atertonas Deividas ↑ Atherton David
Atsmonas Moðë ↑ Atzmon Moshe
Atvudas Tomas ↑ Attwood Thomas
fon Aueris Leopoldas ↑ Auer Leopold von
Aulinas Toras ↑ Aulin Tor
Auster Lidija ↑ Auster Lydia
Austral Florencija ↑ Austral Florence
Avas Evaldas ↑  Aav Evald
Avikas Juhanas ↑  Aavik Juhan
Avranekas Ulrichas ↑ Avranek Ulrich
Aziolis Bonifacijus ↑ Asioli Bonifazio
Aznavûras Ðarlis ↑ Aznavour Charles
Azola Dþovanis Matëjas ↑ Asola Giovanni Matteo
Azrielis Andrë ↑ Asriel Andre
d’Aþenkûras Fransua ↑ Agincour François d’
Babinas Viktoras ↑ Babin Victor
Babitas Miltonas ↑ Babbitt Milton
Baceviè Graþina ↑ Bacewicz Graýyna
Bachas Johanas Ernstas ↑ Bach Johann Ernst
Bachas Johanas Kristianas ↑ Bach Johann Christian
Bachas Johanas Kristofas ↑ Bach Johann Christoph
Bachas Johanas Kristofas Frydrichas ↑ Bach Johann
Christoph Friedrich
Bachas Johanas Liudvikas ↑ Bach Johann Ludwig
Bachas Johanas Michaelis ↑ Bach Johann Michael
Bachas Johanas Sebastianas ↑ Bach Johann Sebastian
Bachas Karlas Filipas Emanuelis ↑ Bach Carl Philipp
Emanuel
Bachas Vilhelmas Frydemanas ↑ Bach Wilhelm Friedemann
Bachauer Gina ↑ Bachauer Gina
Bacinis Antonijus↑ Bazzini Antonio
Badaþevska-Baranovska Tekla ↑ Badarzewska-Baranowska
Tekla
Badingsas Henkas ↑ Badings Henk
Barnetas
541
Badura-Skoda Paulius ↑ Badura-Skoda Paul
de Baifas Þanas Antuanas ↑ Baïf Jean-Antoine de
Bainis Dþuzepë ↑ Baini Giuseppe
Bairdas Tadeuðas ↑ Baird Tadeusz
Bajardas Dþekis ↑ Byard Jaki
Bajeris Jozefas ↑ Bayer Josef
Bajo Pjeras Mari Fransua de Salë ↑  Baillot Pierre Marie
François de Sales
Bakala Brþetislavas ↑ Bakala Bþetislav
Bakalonis Salvatorë ↑ Baccaloni Salvatore
Bakarisë Salvadoras ↑ Bacarisse Salvador
Baker-Griondal Agata ↑ Backer-Grøndahl Agathe
Bakfarkas Valentinas ↑ Bakfark Valentin
Bakhauzas Vilhelmas ↑ Backhaus Wilhelm
Bakjë Gabrielis ↑ Bacquier Gabriel
seras Baksas Arnoldas Edvardas Trevoras ↑ Bax Sir
Arnold Edward Trevor
Bakusis Ipolitas ↑ Baccusi Ippolito
Balanèinas Dþordþas ↑ Balanchine George
Balarai ↑ Ballard
Balaða Ðandoras ↑ Balassa Sãndor
Balbastras Klodas Benignas ↑ Balbastre Claude-Bénigne
Balbis Lodovikas ↑ Balbi Lodovico
Balca Agnesë ↑ Baltsa Agnes
Balfas Maiklas Viljamas ↑ Balfe Michael William
Balifas Klodas ↑ Ballif Claude
Balisa Þanas ↑ Balissat Jean
Balogova Dagmara ↑ Baloghova Dagmar
Balzamas Arturas ↑ Balsam Artur
Bambri Greisë ↑ Bumbry Grace
Bandrovska-Turska Eva ↑ Bandrowska-Turska Ewa
Banisteris Dþonas ↑ Banister John
Bankjeris Adrianas ↑ Banchieri Adriano
Bantokas Granvilis ↑ Bantock Granville
Barakë Þanas ↑ Barraqué Jean
Baranovièius Kreðimiras ↑ Baranoviã Kreðimir
Barberis Krisas ↑ Barber Chris
Barberis Samuelis ↑ Barber Samuel
Barbiro Þakas ↑ Barbireau Jaques
Barbirolis Dþonas ↑ Barbirolli John
Barbjë Þiulis Polis ↑ Barbier Jules Paul
Barbjeri Fedora ↑ Barbieri Fedora
Barbjeris Fransiskas Asenchas ↑ Barbieri Francisco
Asenjo
Barbjeris Leandras ↑ Barbieri Leandro
Barblanas Guljelmas↑ Barblan Guglielmo
Barbo Marijus Èarlzas ↑ Barbeau Marius Charles
Barbo Þozefas Teodoras Dezyrë ↑ Barbot Joseph
Théodore Désiré
Barcevièius Stanislavas ↑ Barcewicz Stanisùaw
Barèas Kristianas ↑ Bartsch Christian
Bardis Dþovanis ↑ Bardi Giovanni
Bardoðas Lajoðas ↑ Bãrdos Lajos
Baren Elza ↑ Barraine Elsa
Barenboimas Danielis ↑ Barenboim Daniel
Bareras Saimonas ↑ Barer Simon
Bargielis Voldemaras ↑ Bargiel Woldemar
Barisonas Pëteris ↑ Bârisons Pçteris
Barylis Valteris ↑ Barylli Walter
Barjas Agvustinas ↑ Barrios Agustin
Barjas Anchelis ↑ Barrios Angel
Barjentos Marija ↑ Barrientos Maria
Barnetas Èarlis ↑ Barnet Charlie
Barnetas
542
Barnetas Dþonas ↑ Barnett John
Baro Anri ↑ Barraud Henry
Baronas Kenis ↑ Barron Kenny
Barouz Norma ↑ Burrowes Norma
Barouzas Stiuartas ↑ Burrows Stuart
Barsantis Franèeskas ↑ Barsanti Francesco
Barstou Dþozefina ↑ Barstow Josephine
Barta Dëneðas ↑ Bartha Dénes
Bartas Lajonelis ↑ Bart Lionel
Bartelemonas Fransua Ipolitas ↑ Barthélemon François
Hippolyte
Bartochovièius Valentinas ↑ Bartochowicz Walenty
Bartokas Bela ↑ Bartók Béla
Bartoletis Brunas ↑ Bartoletti Bruno
Bartoli Èeèilija ↑ Bartoli Cecilia
Bartolocis Brunas ↑ Bartolozzi Bruno
Bartoðas Janas Zdenekas ↑ Bartoð Jan Zdenëk
Barzenas Þakas ↑ Barzun Jacques
Basanas Dþovanis ↑ Bassano Giovanni
Basanis Dþovanis Batista ↑ Bassani Giovanni Battista
Basarabas Mirèia ↑ Basarab Mircea
Basilideð Marija ↑ Basilides Maria
Bastenas Þiulis ↑ Bastin Jules
Bastianinis Etorë ↑ Bastianini Ettore
Baðlë Alfredas ↑ Bachelet Alfred
Baterfildas Bilis ↑ Butterfield Billy
Baterlis Naidþelas ↑ Butterley Nigel
Batervortas Dþordþas ↑ Butterworth George
Batistinis Matija ↑ Battistini Mattia
Batori Þana ↑ Bathori Jeanne
Baueris Haroldas ↑ Bauer Harold
Bauldevainas Noelis ↑ Bauldewijn Noël
Baumanas Hermanas ↑ Baumann Hermann
Baumanas Maksas Pëteris ↑ Baumann Max Peter
Baumgartneris Paulis ↑ Baumgartner Paul
Baumgartneris Rudolfas ↑ Baumgartner Rudolf
Baumgartneris Vilhelmas ↑ Baumgartner Wilhelm
Bauras Jurgas ↑ Baur Jürg
Bauðas Liudvikas Kristianas August ↑ Bausch Ludwig
Christian August
Bautonas Ratlendas ↑ Boughton Rutland
fon Bauzcnernis Valdemaras ↑ Bausznern Waldemar von
Bavikis Dþonas ↑ Bavicchi John
Bazilë Margerita ↑ Basile Margherita
Bearas Gi ↑ Beart Guy
Becenbergeris Adalbertas ↑ Bezzenberger Adalbert
Bechðteinas Karlas Frydrichas Vilhelmas ↑ Bechstein Carl
Friedrich Wilhelm
Bedfordas Deividas ↑ Bedford David
Bedfordas Stiuartas ↑ Bedford Steuart
Bedo de Selis Domas Fransua ↑ Bédos de Celles Dom
François
Beiderbekas Leonas Bismarkas ↑ Beiderbecke Leon
Bismarck
Beikas Arnoldas Adrianas ↑ Bake Arnold Adriaan
Beiker Dþaneta ↑ Baker Janet
Beiker Þozefina ↑  Baker Josephine
Beikeris Èetas ↑ Baker Chet
Beikeris Teodoras ↑ Baker Theodore
Beili Mildred ↑ Bailey Mildred
Beilis Basteris ↑ Bailey Buster
Beilis Fransua ↑ Bayle François
Beilis Normanas ↑ Bailey Norman
Beinbridþas Saimonas ↑ Bainbridge Simon
van Beinumas Eduardas Aleksandras ↑ Beinum Eduard
Alexander van
Beisis Viljamas ↑ Basie William
Beitsonas Tomas ↑ Bateson Thomas
Bekas Francas ↑ Beck Franz
Bekas Konradas ↑ Beck Conrad
Bekas Svenas Erikas ↑ Bäck Sven-Erik
fon Bëkë Ignacas Francas ↑ Beecke Ignaz Franz von
fon Bekeratas Rudolfas ↑ Beckerath Rudolf von
Bekerekas Bertas ↑ Bacharach Burt
Bekeris Dþonas ↑ Becker John
Bekeris Giunteris Hugas ↑ Becker Günther Hugo
Bekeris Hugas ↑ Becker Hugo
Bekeris Paulis ↑ Bekker Paul
Bekeris Þanas ↑ Becker Jean
Bëkëðis Derdis ↑ Békésy György
Bekis Dþinas ↑ Bechi Gino
Beko Þilberas ↑ Bécaud Gilbert
Bekvitas Dþonas ↑ Beckwith John
Belafontë Haris ↑ Belafonte Harry
Belas Dþoðua ↑ Bell Joshua
Belermanai ↑ Bellermann
Belinèoni Dþema ↑ Bellincioni Gemma
Belinis Vinèencas↑ Bellini Vincenzo
Belinskis Brunas ↑ Bjelinski Bruno
Belis Domenikas ↑ Belli Domenico
Belis Dþirolamas ↑ Belli Girolamo
Belis Dþulijus ↑ Belli Giulio
Belohlavekas Jirþis ↑ BÄlohlãvek Jiþí
Belsonas Luisas ↑ Bellson Louis
Beludþis Pjeras ↑ Bellugi Piero
Bemansas Filipë ↑ Boesmans Philippe
Bëmas Georgas ↑ Böhm Georg
Bëmas Karlas ↑ Böhm Karl
Bëmas Teobaldas ↑ Böhm Theobald
Bëmë Kurtas ↑ Böhme Kurt
Bëmeris Konradas ↑ Boehmer Konrad
Benackis Ralfas ↑ Benatzky Ralph
Benaèkova-Èapova Gabriela ↑ Be aèkovã-Èãpovã Gabriela
Benas Dþuzepë ↑ Benno Giuseppe
Bencis Robertas ↑ Benzi Roberto
Benda Frantiðekas ↑ Benda Frantiðek
fon Benda Hansas Robertas Gustavas ↑ Benda Hans
Robert Gustav von
Benda Jirþis Antoninas ↑ Benda Jiþí Antonín
Bendlis Karelas ↑ Bendl Karel
Bendþaminas Dþordþas ↑ Benjamin George
Benedetis Mikelandþelis Arturas ↑ Benedetti Michelangeli
Arturo
seras Benediktas Julijus ↑ Benedict Sir Julius
Benefeldë Ada ↑ Benefelde Ada
Benetas Rièardas Rodnis ↑ Bennett Richard Rodney
Benetas Viljamas Sterndeilis ↑ Bennett William Sterndale
Benevicas Antoninas ↑ Bennewitz Antonin
Benevolis Oracijus ↑ Benevoli Orazio
Bengerelis Ksaveras ↑ Benguerel Xavier
Ben-Haimas Paulius↑ Ben-Haïm Paul
Benksas Donas ↑ Banks Don
Bensonas Dþordþas ↑ Benson George
Benðua Þilis ↑ Binchois Gilles
Bentoju Paskalis ↑ Bentoiu Pascal
Bentsonas Nilsas Vigas ↑ Bentzon Niels Viggo

Benua Fransua ↑ Benoist François
Benua Peteris Leopoldas Leonardas ↑ Benoît Peter
Léopold Léonard
de Beranþë Pjeras Þanas ↑ Béranger Pierre Jean de
Bëras Olafas ↑ Bär Olaf
Berberian Keti ↑ Berberian Cethy
de Berchemas Þaðë ↑ Berchem Jachet de
Berdas Èarlis ↑ Byrd Charlie
Berdas Donaldas ↑ Byrd Donald
Berdas Viljamas ↑ Byrd William
Berdiajevas Valerianas ↑ Bierdiajew Walerian
Bërendas Zygfrydas ↑  Behrend Siegfried
Bërens Hildegarda↑  Behrens Hildegard
Bërentas Joachimas Ernstas ↑ Berendt Joachim Ernst
Bërentas Simonas ↑ Berent Simon
Berezovskis Nikolajus ↑ Berezowsky Nicolai
Bergansa Tereza ↑ Berganza Teresa
Bergas Albanas ↑ Berg Alban
Bergas Karlas Natanaelis ↑ Berg Carl Natanael
Berger Erna ↑ Berger Erna
Bergeris Arturas ↑ Berger Arthur
Bergeris Liudvikas ↑ Berger Ludwig
Bergeris Teodoras ↑ Berger Theodor
Berglundas Pavas ↑ Berglund Paavo
Bergmanas Erikas Valdemaras ↑ Bergman Erik Valdemar
Bergonciai ↑ Bergonzi
Bergoncis Karlas ↑ Bergonzi Carlo
Bergrenas Andreasas Pëteris ↑ Berggreen Andreas Peter
Bergsma Viljamas ↑ Bergsma William
Beriganas „Banis“ ↑ Berigan „Bunny“
de Berijo Ðarlis Ogiustas ↑ Bériot Charles Auguste de
Berijus Luèanas ↑ Berio Luciano
Beris Èarlzas ↑ Berry Charles
Beris Èu ↑ Berry Chu
Beris Valteris ↑ Berry Walter
seras Berklis Lenoksas ↑ Berkeley Sir Lennox
Berlinas Irvingas ↑ Berlin Irving
Berlinas Johanas Danielius ↑ Berlin Johan Daniel
Berlineris Emilis ↑ Berliner Emil
Berliozas Hektoras Lui ↑ Berlioz Hector Louis
Bërmanas Heinrichas Joseph ↑ Bärmann Heinrich
Joseph
Bermudas Chuanas ↑ Bermudo Juan
Bernabëjai ↑ Bernabei
Bernadeliai ↑ Bernadel
Bernakas Pjeras ↑ Bernac Pierre
Bernaras de Ventûras ↑ Bernard de Ventadour
Bernardinis Marèelas di Kapuja ↑ Bernardini Marcello di
Capua
Bernardis Bartolomëjus ↑ Bernardi Bartolomeo
Bernaskonis Andrëja ↑ Bernasconi Andrea
Bernersas Lordas ↑ Berners Lord
Bernhardas Kristofas ↑ Bernhard Christoph
Bernis Èarlzas ↑ Burney Charles
Bernjë Nikola ↑ Bernier Nicolas
Bernstainas Leonardas ↑ Bernstein Leonard
Bernuliai ↑ Bernoulli
Berofas Miðelis ↑ Béroff Michel
Bersa Blagojë ↑ Bersa Blagoje
Bertalis Antonijus ↑ Bertali Antonio
Bertë Heinrichas ↑ Berté Heinrich
Bertini Anri Þeromas ↑ Bertini Henri Jérôme
Bertinis Garis ↑ Bertini Gary
Bleikis
543
Bertonas Anri Montanas ↑ Berton Henri Montan
Bertonas Garis ↑ Burton Gary
Bertonis Ferdinandas Gasparas ↑ Bertoni Ferdinando
Gasparo
Bertranas de Bornas ↑ Bertran de Born
seras Bertvistlis Harisonas↑ Birtwistle Sir Harrison
Berutis Arturas ↑ Berutti Arturo
Bervaldas Francas Adolfas ↑ Berwald Franz Adolf
Berzinis Rudolfas ↑ Bçrziòð Rûdolf
Beseleris Heinrichas ↑ Besseler Heinrich
Besera Ðmitas Gustavas ↑ Becerra Schmidt Gustavo
van Bethovenas Liudvikas ↑  Beethoven Ludwig van
Betinelis Brunas ↑ Bettinelli Bruno
Betl Ketlina ↑ Battle Kathleen
Bez Dþoana ↑ Baez Joan
Bezaras Þanas Batistas ↑ Bésard Jean Baptiste
Beþaras Morisas↑ Béjart Maurice
Bialasas Giunteris ↑ Bialas Günter
fon Biberis Heinrichas Ignacas Francas ↑ Biber Heinrich
Ignaz Franz von
Byè Emi Marsi ↑ Beach Amy Marcy
seras Bièamas Tomas ↑ Beecham Sir Thomas
Bielavskis Liudvikas ↑ Bielawski Ludwik
Bigardas Barnis ↑ Bigard Barney
Bigsas Edvardas Dþordþas Paueris ↑ Biggs Edward George
Power
Biharis Janoðas ↑ Bihari Jãnos
Bilingsas Viljamas ↑ Billings William
Bilsma Aner ↑ Bylsma Anner
Bilzë Benjaminas ↑ Bilse Benjamin
Bimbergas Zygfrydas ↑ Bimberg Siegfried
Binë Þanas ↑ Binet Jean
Binièkis Stanislavas ↑ Binièki Stanislav
Byrëjus Gotlobas Benediktas ↑ Bierey Gottlob Benedict
fon Biozë Hansas Jurgenas ↑ Böse Hans-Jurgen von
Biret Idilë↑ Biret Idill
Birkenðtokas Johanas Adamas↑ Birckenstock Johann Adam
Biðop-Kovacevièius Stivenas ↑ Bishop-Kovacevich Stephen
Bitetis Ernestas ↑ Bitetti Ernesto
Bitneris Julijus ↑ Bittner Julius
Biûcheris Karlas ↑ Bücher Karl
Biukenas Ernstas ↑ Bücken Ernst
fon Biûlovas Hansas Gvidas ↑ Bülow Hans Guido von
Biunua Antuanas ↑ Busnois Antoine
Biurgo-Diukudrë Lui Alberas ↑ Bourgault-Ducoudray
Louis Albert
Biusë Anri Polis ↑ Busser Henri Paul
Bizë Þorþas ↑ Bizet Georges
Bjankis Franèeskas ↑ Bianchi Francesco
Bjoner Ingrida ↑ Bjoner Ingrid
Bjorlingas Jusis ↑ Björling Jussi
Blacheris Borisas ↑ Blacher Boris
Blachutas Benas ↑ Blachut Beno
Blamdalis Karlas Birgeris ↑ Blomdahl Karl Birger
Blatnis Pavelas ↑ Blatnô Pavel
Blaukopfas Kurtas ↑ Blaukopf Kurt
Blavë Miðelis ↑ Blavet Michel
Blazis Karlas ↑ Blasis Carlo
Blechas Leo ↑ Blech Leo
Bleigen Dþudita ↑ Blegen Judith
Bleikas Deividas ↑ Blake David
Bleikas Dþeimsas Hubertas ↑ Blake James Hubert
Bleikis Artas ↑ Blakey Art
Blëjus
544
Blëjus Polis ↑ Bley Paul
Blekingas Dþonas ↑ Blacking John
Blicðtainas Markas ↑ Blitzstein Marc
Blisas Arturas ↑ Bliss Arthur
Bliumë Frydrichas ↑ Blume Friedrich
Bliumental Felicija ↑ Blumental Felicja
Bliutneris Julijus Ferdinandas ↑ Blüthner Julius Ferdinand
Blochas Augustinas ↑ Bloch Augustyn
Blochas Ernestas ↑ Bloch Ernest
Blochas Ernstas ↑ Bloch Ernst
Blodekas Vilemas Frantiðekas ↑ Blodek Vilém Frantiðek
Bloksas Janas ↑ Blockx Jan
Blomas Erikas ↑ Blom Eric
Blomðtetas Herbertas ↑ Blomstedt Herbert
Blondelis Nelietis ↑ Blondel de Nesle
Blou Dþonas ↑ Blow John
Blumenfeldas Feliksas ↑ Blumenfeld Feliks
Boasas Francas ↑ Boas Franz
Bobesko Lola ↑ Bobesco Lola
Bodenðacas Erhardas ↑ Bodenchatz Erhard
Bodkis Ervinas ↑ Bodky Erwin
Bodo Serþas ↑ Baudo Serge
Bodrjë Ivas ↑ Baudrier Yves
Boduenas de Kurtenë Janas ↑ Baudouin de Courtenay Jan
Boecijus Anicijus Manilijus Torkvatas Severinas ↑ Boetius
Anicius Manlius Torquatus Severinus
Boelmanas Leonas ↑ Boëllmann Léon
Boero Felipë ↑ Boero Felipe
Boguslavskis Voicechas ↑ Bogusùawski Wojciech
Boiko Martynas ↑ Boiko Mârtiòð
Boisas Viljamas ↑ Boyce William
Boitas Arigas ↑ Boito Arrigo
Bokas Dþeris ↑ Bock Jerry
Bokerinis Luidþis ↑ Boccherini Luigi
Boksa Roberas Nikola Ðarlis ↑ Bochsa Robert Nicolas
Charles
Boldenas Badis Èarlzas ↑ Bolden Buddy Charles
Bolenas Pëteris ↑ Bohlen Peter
Boletas Chorchë ↑ Bolet Jorge
Bolingas Klodas ↑ Bolling Claude
Bolkomas Viljamas ↑ Bolcom William
de Bomarðë Pjeras Ogiustas Karonas ↑  Beaumarchais
Pierre Augustin Caron de
Bonas Dþuzepë ↑ Bonno Giuseppe
Bonaventûra Arnaldas ↑ Bonaventura Arnaldo
Bonèis Alesandras ↑ Bonci Alessandro
Bondevilis Emanuelis ↑ Bondeville Emmanuel
Bonë Þozefas ↑ Bonnet Joseph
Bonenas Michelis ↑ Bohnen Michael
Bongarcas Heincas ↑ Bongartz Heinz
Boni Barbara ↑ Bonney Barbara
Bonindþas Rièardas ↑ Bonynge Richard
Boninis Severas ↑ Bonini Severo
Bonoldis Dþuzepë Achilas ↑ Bonoldi Giuseppe Achilles
Bononèinis Dþovanis Batista ↑ Bononcini Giovanni
Battista
Bonportis Franèeskas Antonijus ↑ Bonporti Francesco
Antonio
Bontempis Dþovanis Andrëja ↑ Bontempi Giovanni Andrea
Bordë Ðarlis ↑ Bordes Charles
Bordoni-Hasë Faustina ↑ Bordoni-Hasse Faustina
Bordþolis Dinas ↑ Borgioli Dino
Borgas Kimas ↑ Borg Kim
Bori Lukrecija ↑ Bori Lucrezia
Borisas Zygfrydas ↑ Borris Siegfried
Bork Ingë ↑ Borkh Inge
Boronis Antonijus ↑ Boroni Antonio
Borþkovecas Pavelas ↑ Boþkovec Pavel
Bosis Markas Enrikas ↑ Bossi Marco Enrico
Bosko Adolfas ↑ Boschot Adolphe
Boskovskis Vilis ↑ Boskovsky Willi
Botezinis Dþovanis ↑ Bottesini Giovani
Botðtiberis Hugas ↑ Botstiber Hugo
Bouis Deividas ↑ Bowie David
Bouis Lesteris↑ Bowie Lester
seras Boultas Adrianas Kedrikas ↑ Boult Sir Adrian Cedric
Boumenas Dþeimsas ↑ Bowman James
Bouzas Sterlingas Belmontas ↑ Bose Sterling Belmont
Bovë Gi ↑ Bovet Guy
Bovenas Edvinas Jorkas ↑ Bowen Edwin York
Bozë Fricas ↑ Bose Fritz
Bozojis Atila ↑ Bozay Attila
Braga Fransiskas ↑ Braga Francisco
Braga Gaetanas ↑ Braga Gaetano
Brailis Lui ↑ Braille Louis
Brailovskis Aleksandras ↑ Brailowsky Alexander
Brairsas Geivinas ↑ Bryars Gavin
Brajanas Havergalas ↑ Brian Havergal
Brakstonas Entonis ↑ Braxton Anthony
Bramsas Johanesas ↑ Brahms Johannes
Brancel Karina ↑ Brancell Karin
Branis Dþordþas Klarensas ↑ Brunis George Clarence
Brant Mariana ↑ Brandt Marianne
Brantas Henris ↑ Brant Henry
fom Brantas Jobstas ↑ Brandt Jobst vom
Brantas Jonas ↑ Brant Jan
Brasaras Johanas ↑ Brassart Johannes
Brasenas Lui ↑ Brassin Louis
Brasensas Þorþas ↑ Brassens Georges
Braunas Erlas ↑ Brown Earle
Braunas Klifordas ↑ Brown Clifford
Braunas Morisas Dþonas Edvinas ↑ Brown Maurice John
Edwin
Braunas Rëjus ↑ Brown Ray
Braunfelsas Valteris ↑ Braunfels Walter
Brauningas Dþonas ↑ Browning John
Brauvenstein Grë ↑ Brouwenstijn Gré
Brauveris Leo ↑ Brouwer Leo
van Brë Johanesas Bernardas ↑ Bree Johannes Bernardus van
Brecheris Gustavas ↑ Brecher Gustav
Brechtas Bertoltas ↑ Brecht Bertolt
Bredemejeris Reineris ↑ Bredemeyer Reiner
Bredièanu Tiberijus ↑ Brediceanu Tiberiu
Brehi Herkulis Pjeras ↑ Bréhy Hercule Pierre
Brehmanë-Ðtengelë Milda ↑ Brehmane-Ðtengele Milda
Breidas Viljamas ↑ Brade William
Breiloju Konstantinas ↑ Bràiloiu Constantin
Breinas Denisas ↑ Brain Dennis
Breinas Edvardas ↑ Braein Edvard
Breithauptas Rudolf ↑ Breithaupt Rudolf
Brekeris Vilemas ↑ Breuker Willem
Brelë Þizel ↑ Brelet Gisêle
Brelis Þakas ↑ Brel Jacques
Brëmë Hansas ↑ Brehme Hans
Brendelis Alfredas ↑ Brendel Alfred
Brendelis Karlas Francas ↑ Brendel Karl Franz

Brenë Miðelë ↑ Brenet Michel
Brësgenas Cezaris ↑ Bresgen Cesar
Bretonas i Hernandesas Tomas ↑ Bretón y Hernãndez Tomãs
Brevalis Þanas Batistas Sebastjanas ↑ Bréval Jean-Baptiste
Sébastien
Brevilis Pjeras ↑ Bréville Pierre
Briazulis Georgë ↑ Breazul George
Bridþas Frankas ↑ Bridge Frank
Bridþtaueris Dþordþas Ogastas Polgrinas ↑ Bridgetower
George Augustus Polgreen
Brygelis Volfgangas Karlas ↑ Briegel Wolfgang Carl
Briksis Frantiðekas Ksaveras ↑ Brixi Frantiðek Xaver
Briliotas Helgë ↑ Brilioth Helge
Brimas Dþulianas ↑ Bream Julian
Brindisas de Salasas Klaudijus Chosë Domingas ↑ Brindis
de Salas Claudio José Domingo
Brinkmanas Francas Georgas ↑ Brinckmann Franz Georg
Briocmanas Pëteris ↑ Brötzmann Peter
Bristigeris Michalas ↑ Bristiger Michaù
Bristou Dþordþas Frederikas ↑ Bristow George Frederick
Britenas Bendþaminas ↑ Britten Benjamin
Briukas Ðarlis ↑ Bruck Charles
Briulis Ignacas ↑ Brüll Ignaz
Briumelis Antuanas ↑ Brumel Antoine
Briuno Alfredas ↑ Bruneau Alfred
Brodas Maksas ↑ Brod Max
Brodskij Adolf ↑ Brodskis Adolfas
Brokesas Bartoldas Heinrichas ↑ Brockes Barthold
Heinrich
Brokhauzas Heincas Alfredas ↑ Brockhaus Heinz Alfred
de Brosaras Sebastjanas ↑ Brossard Sebastien de
Brubekas Deivas Deividas Vorenas ↑ Brubeck Dave David
Warren
Bruchas Maksas ↑ Bruch Max
Brukas Baris Ðelis ↑ Brook Bary Shelley
Brukas Piteris Stefanas Polas ↑ Brook Peter Stephen Paul
Brukmejeris Bobas ↑ Brookmeyer Bob
Brukneris Antonas ↑ Bruckner Anton
Brunelis Antonijus ↑ Brunelli Antonio
Brunetis Gaetanas ↑ Brunetti Gaetano
Brûnsas Nikolausas ↑ Bruhns Nicolaus
Brunzis „Didysis Bilas“ ↑ Broonzy „Big Bill“
Bruskantinis Sestas ↑ Bruscantini Sesto
Brustadas Bjarnë ↑ Brustad Bjarne
Bruzonas Renatas ↑ Bruson Renato
Bualdjë Fransua Adrianas ↑ Boildieu François Adrien
de Buamortjë Þozefas Bodenas ↑ Boismortier Joseph Bodin de
Buë Þori ↑ Boúe Geori
Bugièis Dumitru ↑ Bughici Dumitru
Bukis Valentinas ↑ Bucchi Valentino
Bukis Vilhelmas ↑ Bucki Wilhelm
Bukneris Miltas ↑ Buckner Milt
Bukofceris Manfredas F. ↑ Bukofzer Manfred F.
Bukstehûdë Dytrichas ↑ Buxtehude Dietrich
Bukureðlijevas Andrë ↑ Boucourechliev André
Bulanþë Lili Þiuljeta ↑ Boulanger Lili Juliette
Bulanþë Nadia Þiuljeta ↑ Boulanger Nadia Juliette
Bulas Dþonas ↑ Bull John
Bulezas Pjeras ↑ Boulez Pierre
Bulis Olë Bornemanas ↑ Bull Ole Bornemann
Bungertas Augustas ↑ Bungert August
Buonamentë Dþovanis Batista ↑ Buonamente Giovanni
Battista
Èavesas
545
Burghauseris Jarmilas ↑ Burghauser Jarmil
Burgmiuleris Augustas Jozefas Norbertas ↑ Burgmüller
August Joseph Norbert
Burgo-Diukudrë Lui Alberas ↑ Bourgault-Ducoudray
Louis Albert
Burianas Emilis Frantiðekas ↑ Burian Emil Frantiðek
Burkhardas Paulius ↑ Burkhard Paul
Burkhardas Vilis ↑ Burkhard Willy
Burlasas Ladislavas ↑ Burlas Ladislav
Burmeister Aneli ↑ Burmeister Annelies
Burmeisteris Joachimas ↑ Burmeister Joachim
Burmesteris Vilis ↑ Burmester Willy
Busleris Liudvikas Robertas ↑ Bussler Ludwig Robert
Busotis Silvanas ↑ Bussotti Sylvano
Buðas Adolfas Georgas Vilhelmas ↑ Busch Adolf Georg
Wilhelm
Buðas Alanas Dadlis ↑ Busch Alan Dudley
Buðas Dþefris ↑ Busch Geoffrey
Buðas Fricas ↑ Busch Fritz
Butingas Maksas ↑ Butting Max
Butri Roþë ↑ Boutry Roger
Buvë Ðarlis ↑ Bouvet Charles
Buzinjakas Gijomas ↑ Bouzignac Guillaume
Buzonis Feruèas Benvenutas ↑ Busoni Ferruccio Benvenuto
Cepytis Imantas ↑ Cepîtis Imants
Cercha Frydrichas ↑ Cerha Friedrich
Ceremuga Jozefas ↑ Ceremuga Josef
Chalabala Zdenekas ↑ Chalabala Zdenëk
Chefartas (Þevaras) Fransua Ogiustas ↑ Gevaert François
Auguste
Cherardas Robertas ↑ Gerhard Roberto
Chibinskis Adolfas Eustachijas ↑ Chybiñski Adolf Eustachy
Chilinskis Andþejus ↑ Chyliñski Andrzej
Chinastera Albertas Evaristas ↑ Ginastera Alberto Evaristo
Chladnis Ernstas Florensas Frydrichas ↑ Chladni Ernst
Florens Friedrich
Chlubna Osvaldas ↑ Chlubna Osvald
Choinacka-Lezevrë Elþbieta ↑ Chojnacka-Lesêvre Elýbieta
Chominskis Juzefas Michalas ↑ Chomiñski Józef Michaù
Chorzempa Danjelis ↑ Chorzempa Daniel
Christièius Stevanas ↑ Hristiã Stevan
Christovas Borisas ↑ Christov Boris
Christovas Dimitras ↑ Christov Dimityr
Christovas Dobris↑ Christov Dobri
Christu Jani ↑ Christou Jani
Cifra Derdis ↑ Cziffra György
Cikeris Janas ↑ Cikker Jãn
Cilenðekas Johanas ↑ Cilenðek Johann
Cimzë Janis ↑ Cimze Jânis
Cvejiè Biserka ↑ Cvejiã Biserka
Cvetkas Dragotinas ↑ Cvetko Dragotin
Èadvikas Dþordþas Vaitfildas ↑ Chadwick George
Whitefield
Èaildas Viljamas ↑ Child William
Èampis Vinèencas Legrencijus ↑ Ciampi Vincenzo
Legrenzio
Èanis Dinas ↑ Ciani Dino
Èapi i Lorentë Rupertas ↑ Chapí y Lorente Ruperto
Èarlzas Rëjus ↑ Charles Ray
Èartoriska Marcelina ↑ Czartoryska Marcelina
Èavesas Karlosas ↑ Chãvez Carlos
Èebotari
546
Èebotari Marija ↑ Cebotari Maria
Èechas Adolfas ↑ Èech Adolf
Èeèiotas Janas ↑ Czeczot Jan
Èeizas Gilbertas ↑ Chase Gilbert
Èekanovska Ana ↑ Czekanowska Anna
Èekatas Aldas ↑ Ceccato Aldo
Èekelë Dþanfrankas ↑ Cecchele Gianfranco
Èeketis Enrikas ↑ Cecchetti Enrico
fon Dadelzenas Georgas ↑ Dadelsen Georg von
Dafalas Rièardas ↑ Dufallo Richard
Daimondas Deividas Leo ↑ Diamond Davis Leo
Dakenas Lui Klodas ↑ Daquin Louis-Claude
Dal’Abakas Evaristas Felièë ↑ Dall’Abaco Evaristo Felice
Dalapikola Luidþis ↑ Dallapiccola Luigi
Dala Viola Franèeskas ↑ Dalla Viola Francesco
Dalerakas Nikola Mari ↑ Dalayrac Nicolas-Marie
Dalhauzas Karlas ↑ Dahlhaus Carl
Dalis Ingolfas ↑ Dahl Ingolf
Dal Montë Toti ↑ Dal Monte Toti
Dalmoras Ðarlis ↑ Dalmorês Charles
Dal’Oljas Domenikas ↑ Dall’Oglio Domenico
Daltonas Dþeimsas ↑ Dalton James
Damas Pëteris ↑ Damm Peter
Damazas Þanas Miðelis ↑ Damase Jean-Michel
Dambis Paulas ↑ Dambis Pauls
Damkë Bertoldas ↑ Damcke Berthold
Damoro-Sinti Lora ↑ Damoreau-Cinti Laure
Damroðai ↑ Damrosch
Damsë Juzefas ↑ Damse Józef
Danas Ikuma ↑ Dan Ikuma
Dancis Francas Ignacas ↑ Danzi Franz Ignaz
Danèovska Kaja ↑ Danczowska Kaja
Dandrijë Þanas Fransua ↑ Dandrieu Jean François
Danielis-Leziûras Þanas Ivas ↑ Daniel-Lesur Jean Yves
Danjelu Alenas ↑ Daniélou Alain
Dankertas Verneris ↑ Danckert Werner
Dankla ↑ Dancla
Danko Siuzana ↑ Danco Suzanne
Dankovskis Adalbertas Voicechas ↑ Dankowski Adalbertus
Wojciech
Dankvartai ↑ Danquart
Danonas Oskaras ↑ Danon Oscar
Danroiteris Edvardas Dþordþas ↑ Dannreuther Edward
George
Dansteiblas Dþonas ↑ Dunstable John
Da Pontë Lorencas ↑ Da Ponte Lorenzo
Darklë Hariklëja ↑ Darclée Hariclea
Dartas Terstonas Robertas ↑ Dart Thurston Robert
Darvaðas Gaboras ↑ Darvas Gãbor
Darzinis Emilis ↑ Dârziòð Emîls
Dasenas Dþo ↑ Dassin Joe
Daulendas Dþonas ↑ Dowland John
Dauneris Volfgangas ↑ Dauner Wolfgang
Davidas Diula ↑ Dãvid Gyula
Davidas Felisjenas ↑ David Félicien
Davidas Ferdinandas ↑ David Ferdinand
Davidas Johanas Nepomukas ↑ David Johann Nepomuk
Davidas Karlas Heinrichas ↑ David Karl Heinrich
Davidovskis Marijus ↑ Davidovsky Mario
Davikas Vinèencas ↑ Davico Vincenzo
Davo Þanas Batistas ↑ Davaux Jean Baptiste
Debenas Aleksandras Fransua ↑ Debain Alexandre François
Debiusi Klodas Aðilis ↑ Debussy Claude Achille
Dedþonetas Dþekas ↑ De Johnette Jack
De Fabritis Olivjeras ↑ De Fabritiis Oliviero
Defozë Renë ↑ Defossez René
Deilis Airina ↑ Dalis Irene
Deivis Edis ↑ Davis Eddie
seras Deivis Kolinas Reksas ↑ Davis Sir Colin Rex
Deivis Mailsas Diujis ↑ Davis Miles Dewey
Deivis Mereditas ↑ Davies Meredith
Deivis Railendas ↑ Davies Ryland
Deivisonas Vaildas Bilis ↑ Davison Wild Bill
Dekartas Renë ↑ Descartes René
Dela Kasa-Debeljeviè Liza ↑ Della Casa-Debeljevic Lisa
Dela Kortë Andrëja ↑ Della Corte Andrea
Delalandas Miðelis Riðaras ↑ Delalande Michel Richard
Delanua Marselis Fransua Þorþas ↑ Delannoy Marcel
François Georges
Delas Dþojas Normanas ↑ Dello Joio Norman
Dela Valë Pjetras ↑ Della Valle Pietro
Delaþas Morisas Ðarlis ↑ Delage Maurice Charles
Deleris Alfredas Dþordþas ↑ Deller Alfred George
Deleris Florijanas Johanas ↑ Deller Florian Johann
Delibas Leo ↑ Delibes Leo
Delijus Frederikas ↑ Delius Frederick
Delma Þanas Fransua ↑ Delmas Jean-François
Del Maras Normanas Renë ↑ Del Mar Norman René
Del Monakas Marijus ↑ Del Monaco Mario
Delogus Gaetanas ↑ Delogu Gaetano
Del Tredièis Deividas ↑ Del Tredici David
De Luka Dþuzepë ↑ De Luca Giuseppe
De Lusija Pakas ↑ De Lucia Paco
Delvenkûras Klodas ↑ Delvincourt Claude
Demancijus Johanesas Kristofas ↑ Demantius Johannes
Christoph
Demusas Jorgas ↑ Demus Jörg
Demutas Normanas Frankas ↑ Demuth Norman Frank
Dënas Zygfrydas Vilhelmas ↑ Dehn Siegfried Wilhelm
Denca Luidþis ↑ Denza Luigi
Densmo Frensis ↑ Densmore Frances
Dentas Edvardas Dþozefas ↑ Dent Edward Joseph
Depë Liudvigas ↑ Deppe Ludwig
Derkevica Ausma ↑ Derkçvica Ausma
Dermota Antonas ↑ Dermota Anton
Derneð Helga ↑ Dernesch Helge
Dervo Pjeras ↑ Dervaux Pierre
De Sabata Viktoras ↑ De Sabata Victor
Desau Paulius ↑ Dessau Paul
Desmondas Polas ↑ Desmond Paul
Destin Emi ↑ Destinn Emmy
Deðèinskis Juzefas ↑ Deszcyñski Józef
Deðner Salomëja ↑ Deszner Salomea
Detonis Dubravkas ↑ Detoni Dubravko
Detuðas Andrë Kardinalis ↑ Destouches André Cardinal
Deutekom Kristina ↑ Deutekom Christina
Devèièius Natkas ↑ Devèiã Natko
De Vito Dþokonda ↑ De Vito Gioconda
Devrientas Eduardas Filipas ↑ Devrient Eduard Philipp
Dezedas Nikola ↑ Dezêde Nicolas
Dezormjeras Roþë ↑ Désormiêre Roger
Deþeiteras Pjeras ↑ Degeyter Pierre
Diabelis Antonas ↑ Diabelli Anton
Diasas Chustinas ↑ Diaz Justino
Dibdinas Èarlzas ↑ Dibdin Charles

Dibelijus Ulrichas ↑ Dibelius Ulrich
Didlo Ðarlis Lui ↑ Didelot Charles-Louis
Didro Deni ↑ Diderot Denis
Diduras Adamas ↑ Didur Adam
Diemeras Lui Þozefas ↑ Diémer Louis-Joseph
Diksonas Dinas ↑ Dixon Dean
Dilanas Bobas ↑ Dylan Bob
Dima Georgë ↑ Dima Gheorghe
Di Meola Alas ↑ Di Meola Al
Dimitresku Konstantinas ↑ Dimitrescu Constantin
Diniku ↑ Dinicu
Dipenbrokas Alfonsas ↑ Diepenbrock Alphons
Diruta Dþirolamas ↑ Diruta Girolamo
Di Stefanas Dþuzepë ↑ Di Stefano Giuseppe
Distleris Hugas ↑ Distler Hugo
fon Ditersdorfas Karlas ↑ Dittersdorf Carl fon
Dytrich Marlena ↑ Dietrich Marlene
Diubua Teodoras Fransua Klementas ↑ Dubois Théodore
François Clément
Diufai Gijomas ↑ Dufay Guillaume
Diufli Þakas ↑ Du Phly Jacques
Diufurkas Norberas ↑ Dufourcq Norbert
Diuka Polis ↑ Dukas Paul
Diukorua Fransua Eustachijus ↑ Du Caurroy François
Eustache
Diumenilis Renë ↑ Dumesnil René
Diuparkas Mari Eþenas Anri ↑ Duparc Marie Eugêne Henri
Diupo Gabrielis Eduaras Ksavjë ↑ Dupont Gabriel
Edouard Xavier
Diuporas Þanas Lui ↑ Duport Jean-Louis
Diuprë Marselis ↑ Dupré Marcel
Diu Prë Þaklina ↑ Du Pré Jacqueline
Diuprë Þilberas Lui ↑ Duprez Gilbert Louis
Diuranai ↑ Durand
Diûras Alfredas ↑ Dürr Alfred
Diurë Lui Edmonas ↑ Durey Louis Edmond
Diuruflë Morisas ↑ Duruflé Maurice
Diutijë Anri ↑ Dutilleux Henri
Diutua Ðarlis ↑ Dutoit Charles
Diuval Deniza ↑ Duval Dénise
Diuvernua Viktoras Alfonsas ↑ Duvernoy Victor-Alphonse
Dizi Fransua Þozefas ↑ Dizi François Joseph
Djurkoviè Marija ↑ Gyurkovics Mãria
Dlugorajus Voicechas ↑ Dùugoraj Wojciech
Dobervalis Þanas ↑ Dauberval Jean
Dobronièius Antunas ↑ Dobroniã Antun
Dobrovolskis Andþejus ↑ Dobrowolski Andrzej
Dobs Mativilda ↑ Dobbs Mattiwilda
Dobþinskis Ignacas Feliksas ↑ Dobrzyñski Ignacy Feliks
Docaueris Justusas Johanas Frydrichas ↑ Dotzauer Justus
Johann Friedrich
Dodsas „Beibis“ ↑ Dodds „Baby“
Dodsas Dþonis ↑ Dodds Johnny
Dodþas Èarlzas Malkolmas ↑ Dodge Charles Malcolm
Doièas Otas Ërichas ↑ Deutsch Otto Erich
Dolfis Erikas Alanas ↑ Dolphy Eric Allan
Dolmeèas Arnoldas ↑ Dolmetsch Arnold
Dombrovskis Florijanas ↑ Dàbrowski Florian
Domingas Plasidas ↑ Domingo Plãcido
fon Donanijis Ernë ↑ Dohnãnyi Ernö von
fon Donanijis Kristofas ↑ Dohnãnyi Christoph von
Donat Ervina Helena ↑ Donath Erwin Helen
Donatas Baldasarë ↑ Donato Baldassare
Dþustinjanis
547
Donatis Ignacijus ↑ Donati Ignazio
Donatonis Frankas ↑ Donatoni Franco
Doncelis Domenikas ↑ Donzelli Domenico
Donicetis Gaetanas ↑ Donizetti Gaetano
Donis Dþovanis Batista ↑ Doni Giovanni Battista
Dontas Jakobas ↑ Dont Jacob
Dopleriai ↑ Doppler
Doratis Antalis ↑ Dorãti Antal
Dorë Giustavas Vensanas Ðarlis ↑ Doret Gustave
Vincent-Charles
Dorhemas Kenis ↑ Dorham Kenny
Dornas Heinrichas ↑ Dornas Heinrich
Dorsis Dþimis ↑ Dorsey Jimmy
Dorsis Tomis ↑ Dorsey Tommy
Dostalis Nikas ↑ Dostal Nico
Doubrava Jaroslavas ↑ Doubrava Jaroslav
Dragis Antonijus ↑ Draghi Antonio
Dragonetis Domenikas Karlas Marija ↑ Dragonetti
Domenico Carlo Maria
Drdla Frantiðekas ↑ Drdla Frantiðek
Drëgeris Hansas Heincas ↑ Dräger Hans-Heinz
Dregojus Sabinas ↑ Dràgoi Sabin
Dreiðokai ↑ Dryschock
Dresdenas Semas ↑ Dresden Sem
Drëzekë Feliksas Augustas Bernhardas ↑ Draeseke Felix
August Bernhard
Drigas Rikardas ↑ Drigo Riccardo
Droba Kðiðtofas ↑ Droba Krzysztof
Dubiska Irena ↑ Dubiska Irena
Dudziak Urðulia ↑ Dudziak Urszula
Dûminis Janis ↑ Dûmiòð Jânis
Dumitresku Georgë ↑ Dumitrescu Gheorghe
Dumitresku Jonas ↑ Dumitrescu Ion
Dunis Edþidijus Romoaldas ↑ Duni Egidio Romoaldo
Dunkan Izadora ↑ Duncan Isadora
Durantë Franèeskas ↑ Durante Francesco
Durkas Þoltas ↑ Durkó Zsolt
Dusykai ↑ Dusík
Duðekas Frantiðekas Ksaveras ↑ Duðek Frantiðek Xaver
Duðkinas Samuelis ↑ Dushkin Samuel
Dvorskis Peteris ↑ Dvorsky Peter
Dvorþaèekas Jirþis ↑ Dvoþãèek Jiþí
Dvorþakas Antonynas Leopoldas ↑ Dvoþãk Antonín
Leopold
Dvorþakova Ludmila ↑ Dvoþãkova Ludmila
Dþaneo Luisas ↑ Gianneo Luis
de Dþardinis Felièë ↑ Giardini Felice de
Dþelmetis Vitorijus ↑ Gelmetti Vittorio
Dþeminjanis Franèeskas ↑ Geminiani Francesco
Dþerhardi Kristina ↑ Gerhardi Christine
Dþeveckis Zbignevas ↑ Drzewiecki Zbigniew
Dþezualdas da Venoza Donas Karlas ↑ Gesualdo da
Venosa Don Carlo
Dþiljis Benjaminas ↑ Gigli Beniamino
Dþiraldonis Leonë ↑ Giraldoni Leone
Dþordanas Umbertas ↑ Giordano Umberto
Dþordanis Tomazas ↑ Giordani Tommaso
Dþordþesku Dþordþë ↑ Georgescu George
Dþufris Dþimis ↑  Giuffre Jimmy
Dþulinis Karlas Marija ↑ Giulini Carlo Maria
Dþuljanis Mauras ↑ Giuliani Mauro
Dþurana Brunas ↑ Giuranna Bruno
Dþustinjanis Leonardas ↑ Giustiniani Leonardo
Ebenas
548
Ebenas Petras ↑ Eben Petr
Eberlë Janas Oldridþas ↑ Eberle Jan Odþich
Eberlein Dorotëja ↑ Eberlain Dorothee
Ëberlinas Johanas Ernstas ↑ Eberlin Johann Ernst
Eberlis Antonas Francas Jozefas ↑ Eberl Anton Franz Josef
Ëberveinas Maksas Karlas ↑ Eberwein Max Karl
Ëdelhagenas Kurtas ↑ Edelhagen Kurt
Ëderis Helmutas ↑ Eder Helmut
Ëdingeris Kristianas ↑ Edinger Christiane
Edis Nelsonas ↑ Eddy Nelson
Edlingeriai ↑ Edlinger
Egë Klausas ↑ Egge Klaus
Egebrechtas Hansas Heinrichas ↑ Eggebrecht Hans
Heinrich
Egenas Arnë ↑ Eggen Arne
Egert Marta ↑ Eggerth Martha
Egreðis Bënis ↑ Egressy Béni
Egzodë Andrë Þozefas ↑ Exaudet André Joseph
Eibrahamas Dþeraldas ↑ Abraham Gerald
Eibramsas Rièardas Muhalas ↑ Abrams Richard Muhal
Eimertas Herbertas ↑ Eimert Herbert
fon Einemas Gotfrydas ↑ Einem Gottfried von
Einðteinas Alfredas ↑ Einstein Alfred
Eisleris Hansas ↑ Eisler Hanns
Eitneris Robertas ↑ Eitner Robert
Ëkardas Johanesas ↑ Eccard Johannes
Ekas Verneris ↑ Egk Werner
Ekieras Janas ↑ Ekier Jan
Eklsas Dþonas ↑ Eccles John
Eksperas Anri ↑ Expert Henry
Ekstainas Bilis ↑ Eckstine Billy
El-Dabas Halimas ↑ El-Dabh Halim
Eldridþas Rojus ↑ Eldridge Roy
Eleris Heinas ↑ Eller Heino
Elertonas Dþonas ↑ Ellerton John
Elgaras Edvardas ↑ Elgar Edward
Elingtonas Edvardas „Diukas“ ↑ Ellington Edward „Duke“
Elingtonas Merseris Kenedis ↑ Ellington Mercer Kennedy
Elisas Aleksanderis Dþonas ↑ Ellis Alexander John
Elisas Donas ↑ Ellis Don
Elisas Mitèelas Herbertas ↑ Ellis Mitchell Herbert
Elmanas Miða ↑ Elman Mischa
Elmendorfas Karlas ↑ Elmendorff Karl
Elsneris Juzefas Ksaveras ↑ Elsner Józef Ksawery
Elðekas Oskaras ↑ Elschek Oscãr
Elðekova Alisa ↑ Elschekovã Alica
Eltsas Olaris ↑ Elts Olari
Elua Þanas Klodas ↑ Éloy Jean-Claude
Elvinas Viljamas ↑ Alwyn William
Emsheimeris Ernstas ↑ Emsheimer Ernst
Enas Brajanas ↑ Eno Brian
Enesku Dþordþë ↑ Enescu George
Engelis Hansas ↑ Engel Hans
Engelis Karlas ↑ Engel Karl
Englundas Einaras Svenas ↑ Englund Einar Sven
del Ensina Chuanas ↑ Encina Juan del
Eraras Sebastjenas ↑ Érard Sébastien
Erbas Donaldas ↑ Erb Donald
Erbas Karlas ↑ Erb Karl
Erbenas Karelas Jaromyras ↑ Erben Karel Jaromir
Erdëjis Mikloðas ↑ Erdélyi Miklós
Eredë Albertas ↑ Erede Alberto
Erkelis Ferencas ↑ Erkel Ferenc
Ernesaksas Gustavas ↑ Ernesaks Gustav
Ernstas Heinrichas Vilhelmas ↑ Ernst Heinrich Wilhelm
Erpfas Hermanas Robertas ↑ Erpf Hermann Robert
Escheris Rudolfas Georgë ↑ Escher Rudolf George
Eskiudjë Mari ↑ Escudier Marie
Eskobaras Luisas Antonijus ↑ Escobar Luis Antonio
Espla Oskaras ↑ Esplã Oscar
Espozitas Mikelë ↑ Esposito Michele
Esterhaziai ↑ Esterhãzy
Estesas Saimonas ↑ Estes Simon
Estreicheris Zygmuntas ↑ Estreicher Zygmunt
Estrela Arnaldas ↑ Estrella Arnaldo
Eðbacheris Niklausas ↑ Aeschbacher Niklaus
Eðenbachas Kristofas ↑ Eschenbach Christoph
Eðigas Maksas ↑ Eschig Max
Evandþelistis Frankas ↑ Evangelisti Franco
Evangelatas Antiochas ↑ Evangelatos Antiochos
Evansas Bilas ↑ Evans Bill
Evansas Gerentas ↑ Evans Geraint
Evansas Gilas ↑ Evans Gil
Evisonas Èarlzas ↑ Avison Charles
Ezgis Mehmetas Ziuchtiu ↑ Ezgi Mechmet Ziuchtiu
Faberis Lotaras ↑ Faber Lothar
Fabris Marijus ↑ Fabbri Mario
Faèas Franèeskas ↑ Faccio Francesco
Falis Leo ↑ Fall Leo
de Falja Manuelis Marija ↑ Falla Manuel María de
Falkonjeris Andrëja ↑ Falconieri Andrea
Falkovskis Jokûbas Zabedeuðas ↑ Falkowski Jakub
Zebedeusz
al Farabis ↑ Al-Fârâbi
Farar Dþeraldina ↑ Farrar Geraldine
Farel Eilina ↑ Farrell Eileen
Farelas Dþo ↑ Farrell Joe
Farinelis ↑ Farinelli
Farinjas Karlas ↑ Fariñas Carlos
Farkaðas Ferencas ↑ Farkas Ferenc
Farlou Talis ↑ Farlow Tal
Farmeris Artas ↑ Farmer Art
Farmeris Henris Dþordþas ↑ Farmer Henry George
Farnabis Dþailsas ↑ Farnaby Giles
Farvelas Arturas Dþordþas ↑ Farwell Arthur George
Fasbender Brigita ↑ Fassbaender Brigitte
Faðas Johanas Frydrichas ↑ Fasch Johann Friedrich
Fazanas Renatas ↑ Fasano Renato
Federis Leonardas ↑ Feather Leonard
Fedorovas Vladimiras ↑ Fedorov Vladimir
Feichtas Heronimas ↑ Feicht Hieronim
Feldmenas Morton ↑ Feldman Morton
Felereris Karlas Gustavas ↑ Fellerer Karl Gustav
Felzenðteinas Valteris ↑ Felsenstein Walter
Fera Kristianas ↑ Ferras Christian
Feraris Dþakomas Gofredas ↑ Ferrari Giacomo Goffredo
Feraris Lukas ↑ Ferrari Luc
Ferenèikas Janoðas ↑ Ferencsik Jãnos
Fereras Vilis ↑ Ferrero Willy
Fergusonas Hovardas ↑ Ferguson Howard
Fergusonas Meinardas ↑ Ferguson Maynard
Feryr Katlina ↑ Ferrier Kathleen
Ferni-Dþiraldoni Karolina ↑ Ferni-Giraldoni Carolina
Fernihafas Brajanas ↑ Ferneyhough Brian
Fersteris Josefas Bohuslavas ↑ Foerster Josef Bohuslav

Ferstrova-Lautererova Berta ↑ Foerstrovã-Lautererovã
Berta
Festa Kostancas ↑ Festa Costanzo
Fetisas Fransua Þozefas ↑ Fétis François-Joseph
Fibichas Zdenekas ↑ Fibich Zdenëk
Ficdþerald Ela ↑ Fitzgerald Ella
Ficenhagenas Vilhelmas Karlas Frydrichas ↑ Fitzenhagen
Wilhelm Karl Friedrich
Fidleris Arturas ↑ Fiedler Arthur
Figner-Mei Medëja ↑ Figner-Mei Medea
Figuðas-Bistris Viliamas ↑ Figuð-Bystrý Viliam
Fijokai ↑ Fiocco
Filcas Johanas Antonas ↑ Fils Johann Anton
Fildas Dþonas ↑ Field John
Fingeris Gotfrydas ↑ Finger Gottfried
Finilë Birgita ↑ Finnilä Birgit
Finis Rosas Li ↑ Finney Ross Lee
Finisis Maiklas ↑ Finnissy Michael
Finkas Heinrichas ↑ Finck Heinrich
Finkas Hermanas ↑ Finck Hermann
Finkë Fidelijas Frydrichas ↑ Finke Fidelio Friedrich
Finzis Dþeraldas ↑ Finzi Gerald
Fioravantis Valentinas ↑ Fioravanti Valentino
Fiorilas Ignacijus ↑ Fiorillo Ignazio
Fiorsteris Augustas ↑ Förster August
Firkuðnas Rudolfas ↑ Firkuðný Rudolf
Fistularis Anatolis ↑ Fistoulari Anatolis
Fiðer Ani ↑ Fischer Annie
Fiðeris Edvinas ↑ Fischer Edwin
Fiðeris Johanas Kasparas Ferdinandas ↑ Fischer Johann
Caspar Ferdinand
Fiðeris Karlas ↑ Fischer Carl
fon Fiðeris Kurtas ↑ Fischer Kurt von
Fiðeris Liuboðas ↑ Fiðer Luboð
Fiðeris-Dyskau Dytrichas ↑ Fischer-Dieskau Dietrich
Fitelbergas Gþegoþas ↑ Fitelberg Grzegorz
Flagstad Chirsten ↑ Flagstad Kirsten
Flak Roberta ↑ Flack Roberta
Flechtenmacheris Aleksandru ↑ Flechtenmacher Alexandru
Fleiðeris Leonas ↑ Fleischer Leon
Fleiðeris Oskaras ↑ Fleischer Oskar
Fleming Renë ↑ Fleming Renée
Fleneganas Tomis ↑ Flanagan Tomy
Fleðas Karlas ↑ Flesch Carl
Fleta Migelis ↑ Fleta Miguel
Floresku Arta ↑ Florescu Arta
Flosmanas Oldrþichas ↑ Flosman Oldþich
Flotheisas Marijus Hendrikas ↑ Flothuis Marius Hendrikus
fon Flotovas Frydrichas ↑ Flotow Friedrich von
Fodoras Judþinas ↑ Fodor Eugene
Fodþia Franèeskas ↑ Foggia Francesco
Fohstriom Alma ↑ Fohström Alma
Fojermanas Emanuelis ↑ Feuermann Emanuelis
Foldeðas Andoras ↑ Foldes Andor
Foltyn Marija ↑ Foùtyn Maria
Forë Gabrielis ↑ Fauré Gabriel
Forester Morina ↑ Forrester Maureen
Forkelis Johanas Nikolausas ↑ Forkel Johann Nicolaus
Forkrë Antuanas ↑ Forqueray Antoine
Forsteris Georgas ↑ Forster Georg
Fortas Alenas ↑ Forte Allen
Fortneris Volfgangas ↑ Fortner Wolfgang
Fosas Lukas ↑ Foss Lukas
Galenas
549
Fosteris Dþordþas Merfis ↑ Foster George Murphy
Fosteris Lorensas ↑ Foster Lawrence
Fosteris Stefenas Kolinsas ↑ Foster Stephen Collins
Fou Cungas ↑ Fou Ts’ong
Francas Justus ↑ Frantz Justus
Francas Robertas ↑ Franz Robert
Franèeskatis Zenas Renë ↑ Francescatti Zino René
Frankas Melchioras ↑ Franck Melchior
Frankas Sezaras ↑ Franck César
Franklin Areta ↑ Franklin Aretha
Fransë Þanas Renë ↑ Françaix Jean-René
Fransua Samsonas ↑ François Samson
Franðomas Augustas Þozefas ↑ Franchomme August Joseph
Frauenlobas ↑ Frauenlob
Frecolini Erminija ↑ Frezzolini Erminia
Freigeris Malkolmas ↑ Frager Malcolm
de Freitasas Brankas Luisas ↑ Freitas Branco Luis de
Fremo Lui ↑ Frémaux Louis
Fremstad Olivë ↑ Fremstad Olive
Freni Mirela ↑ Freni Mirella
Freskobaldis Dþirolamas ↑ Frescobaldi Girolamo
Fretvel Elizabeta ↑ Fretwell Elizabeth
Frièajus Ferencas ↑ Fricsay Ferenc
Frydas Oskaras ↑ Fried Oscar
Friderièis Danielis ↑ Friderici Daniel
Frydlenderis Maksas ↑ Friedlaender Max
Fridmanas Ignacas ↑ Friedman Ignacy
Frikas Gotlobas ↑ Frick Gottlob
Frikeris Piteris Rasinas ↑ Fricker Peter Racine
Frymenas Lorensas ↑ Freeman Lawrence
Frimlis Rudolfas ↑ Friml Rudolf
Frynbergas Artûras ↑ Frînbergs Arturs
Friûbekas de Burgas Rafaelis ↑ Frühbeck de Burgos Rafael
Frobergeris Johanas Jakobas ↑ Froberger Johann Jacob
Froind Marija ↑ Freund Maria
de Frumeri Peteris Gunaras Frederik ↑ Frumerie Peter
Gunnar Frederik de
Fuchs Marta ↑ Fuchs Marta
Fuèikas Julius Arnoðtas Vilemas ↑ Fuèik Julius Arnoðt Vilem
de Fuenljana Migelis ↑ Fuenllana Miguel de
Fuksas Johanas Jozefas ↑ Fux Johann Joseph
Furestjë Lui ↑ Fourestier Louis
Furnë Þanas ↑ Fournet Jean
Furnjë Pjeras ↑ Fournier Pierre
Furtvengleris Vilhelmas ↑ Furtwängler Wilhelm
Fûtas Arturas ↑ Foote Arthur
Gaboðas Gaboras ↑ Gabos Gãbor
Gabrieli Katerina ↑ Gabrielli Catterina
Gabrielis Andrëja ↑ Gabrieli Andrea
Gabrielis Domenikas ↑ Gabrielli Domenico
Gabrielis Dþovanis ↑ Gabrieli Giovanni
Gabrielis Piteris ↑ Gabriel Peter
Gabûras Kenetas ↑ Gaburo Kenneth
Gacaniga Dþuzepë ↑ Gazzaniga Giuseppe
Gacelonis Severinas ↑ Gazzelloni Severino
Gadë Vilhelmas Nilsas ↑ Gade Wilhelm Niels
Gaforis Frankinas ↑ Gaffori Franchino
Gailis Daumantas ↑ Gailis Daumants
Galacis Franèeskas ↑ Galeazzi Francesco
Galas Jakobas ↑ Gallus Jacobus
Galefis Karlas ↑ Galeffi Carlo
Galenas Pjeras ↑ Galin Pierre
Galenbergas
550
fon Galenbergas Vencelis Robertas ↑ Gallenberg Wenzel
Robert von
Galia Jaroslavas ↑ Galia Jaroslav
Gali-Kurèi Amelita ↑ Galli-Curci Amelita
Galilëjus Mikelandþelas ↑ Galilei Michelangelo
Galilëjus Vinèencas ↑ Galilei Vincenzo
Gali-Marjë Marija Selestena Loransa ↑ Galli-Marié Marie
Célestine Laurence
Galindas Dimasas Blasas ↑  Galindo Dimas Blas
Galis Antonijus ↑ Galli Antonius
Galis Hansas ↑ Gãl Hans
Galjanai ↑ Gagliano
da Galjanas Markas ↑ da Gagliano Marco
Galjardas Johanas Ernestas ↑ Galliard Johann Ernest
Galo d’Anþeras Antuanas ↑ Gallot d’Angers Antoine
Galstonas Gotfrydas ↑ Galston Gottfried
Galupis Baldazarë ↑ Galuppi Baldassare
Ganasis Sivestras ↑ Ganassi Sivestro
Ganjebenas Anri ↑ Gagnebin Henri
Gara Pjeras Þanas ↑ Garat Pierre Jean
fon Garagujis Karlas ↑ Garaguly Carl von
Garardas Donas ↑ Garrard Don
Garbarekas Janas ↑ Garbarek Jan
Gardanai ↑ Gardane
Gardelis Lambertas ↑ Gardelli Lamberto
Garden Meri ↑ Garden Mary
Gardineris Dþonas Eliotas ↑ Gardiner John Eliot
Gardineris Henris Balfuras ↑ Gardiner Henry Balfour
Gardis Franèeskas ↑ Gardi Francesco
Gardneris Dþonas Lintonas ↑ Gardner John Linton
Garisonas „Dþimis“ ↑ Garrison „Jimmy“
Garlendas „Redas“ ↑ Garland „Red“
Garneris Erolis ↑ Garner Erroll
Garsija Chosë Mauricijus ↑ García José Mauricio
Garsija Katurla Alechandras ↑ García Caturla Alejandro
Garsija Lorka Federikas ↑ García Lorca Federico
Garsija Manuelis del Popolas Visentë ↑ García Manuel del
Popolo Vicente
Garsija Manuelis Patricijus Rodrigesas ↑ García Manuel
Patricio Rodríguez
Garsija Moriljas Robertas ↑ García Morillo Roberto
Garûta Liucija ↑ Garûta Lûcija
Gas Briulë ↑ Gace Brulé
Gaskonas Matjë ↑ Gascongne Mathieu
Gasmanas Florianas Leopoldas ↑  Gassmann Florian
Leopold
Gasparinis Franèeskas ↑ Gasparini Francesco
Gasparinis Kvirinas ↑ Gasparini Quirino
Gastoldis Dþovanis Dþakomas ↑ Gastoldi Giovanni
Giacomo
Gatis Karlas ↑ Gatti Carlo
Gatis Luidþis ↑ Gatti Luigi
Gatris Vudis ↑ Guthrie Woody
Gavacenis Dþanandrëja ↑ Gavazzeni Gianandrea
Gavinjë Pjeras ↑ Gaviniês Pierre
Gavo Pjeras ↑ Gaveaux Pierre
Gavoti Bernaras ↑ Gavoty Bernard
Gavronskis Voiciechas ↑ Gawronski Wojciech
Gecas Hermanas Gustavas ↑ Goetz Hermann Gustav
Gecas Stenas ↑ Getz Stan
Gëci Olga ↑ Géczy Olga
Geda Nikolajus ↑ Gedda Nicolai
Gedinis Dþordþijus Federikas ↑ Ghedini Giorgio Federico
Gedronas Pjeras ↑ Guédron Pierre
Geiringeris Karlas ↑ Geiringer Karl
Geisleris Fricas ↑ Geissler Fritz
Geistas Edvinas ↑ Geist Edwin
Geizeris Valteris ↑ Geiser Walther
Gelberas Brunas Leonardas ↑ Gelber Bruno Léonardo
Gendþer Leila ↑ Gencer Leyla
Georgiju Angela ↑ Gheorghiu Angela
Georgiju Ðtefanas ↑ Gheorghiu Stefan
Georgiju Valentinas ↑ Gheorghiu Valentinas
Gerberiai ↑ Gerber
Gerbertas Martin ↑ Gerbert Martin
Gereras Franciskas ↑ Guerrero Francisco
Gerhart Elena ↑ Gerhardt Elena
Gerlach Hanelorë ↑ Gerlach Hannelore
Gersteris Otmaras ↑ Gerster Ottmar
Gerðvinas Dþordþas ↑ Gershwin George
Gertleris Andrë ↑ Gertler André
Gervinusas Georgas Gotfrydas ↑ Gervinus Georg Gottfried
Gezekas Þanas Pjeras ↑ Guézec Jean-Pierre
Gybel Agnesë ↑ Giebel Agnes
Gibonsas Orlandas ↑ Gibbons Orlando
seras Gibsonas Aleksanderis ↑ Gibson Sir Alexander
Giju Þanas ↑ Guillou Jean
Gilber Ivetë ↑ Guilbert Yvette
Gilbertas Kenetas ↑ Gilbert Kenneth
Gylenas Michaelis Andresas ↑ Gielen Michael Andreas
Gilespis „Dizis“ ↑ Gillespie „Dizzy“
Gilmanas Feliksas Aleksandras ↑ Guilmant Félix Alexandre
Giro Ernestas ↑ Guiraud Ernest
Girovecas Adalbertas ↑ Gyrowetz Adalbert
Gislandzonis Antonijus ↑ Ghislanzoni Antonio
Giuden Hildë ↑ Güden Hilde
Giunteris Julius ↑ Günther Julius
Gyzekingas Valteris ↑ Gieseking Walter
Glareanas Henrikas ↑ Glareanus Henricus
Glasas Filipas ↑ Glass Philip
Glazenapas Karlas Frydrichas ↑  Glasenapp Carl Friedrich
Glazupas Rihardas ↑ Glâzups Rihards
Glenvil-Hiks Pegë ↑ Glanville-Hicks Peggy
Glinskis Joachimas ↑ Gliñski Joachim
Gliukas Kristofas Vilibaldas ↑ Gluck Christoph Vilibaldas
Globokaras Vinkas ↑ Globokar Vinko
Glosepas Piteris ↑ Glossop Peter
Gobis Titas ↑ Gobbi Tito
Godaras Benþaminas Lui Polis ↑ Godard Benjamin Louis
Paul
Godovskis Leopoldas ↑ Godowsky Leopold
Gojovis Detlefas ↑ Gojowy Detlef
Goldketas Þanas ↑ Goldkette Jean
Goldmarkas Karojis ↑ Goldmark Kãroly
Goldðmitas Haris ↑ Goldschmidt Harry
Goldðmitas Hugas ↑ Goldschmidt Hugo
Golea Antuanas ↑ Goléa Antoine
Goleminovas Marinas ↑ Goleminov Marin
Golombekas Jakubas ↑ Goùàbek Jakub
Golsonas Benis ↑ Golson Benny
Goltermanas Georgas Eduardas ↑ Goltermann Georg
Eduard
Golvëjus Dþeimsas ↑ Galway James
Gomberas Nikola ↑ Gombert Nicolas
Gomboðis Otas Johanas ↑ Gombosi Otto Johannes
Gomesas Antonijus Karlosas ↑ Gomes Antonio Carlos

Gomulka Mikolajus ↑ Gomóùka Mikoùaj
Gonsalis-Mantièis Enrikë ↑ Gonzãlez-Mãntici Enrike
Gonsalvis Polas ↑ Gonsalves Paul
Gor Rita ↑ Gorr Rita
Gorèickis Gþegoþas Gervazis ↑ Gorczycki Grzegorz
Gerwazy
Gordonas Deksteris ↑ Gordon Dexter
Gorskis Konstantas ↑ Gorski Konstanty
Gosekas Fransua Þozefas ↑ Gossec François-Joseph
Gotholdas Frydrichas Augustas ↑ Gotthold Friedrich August
Gotjë Deni ↑ Gaultier Denis
Gotjë Pjeras ↑ Gautier Pierre
Gotovacas Jakovas ↑ Gotovac Jakov
Gotðalkas Luisas Maro ↑ Gottschalk Louis Mareau
Gradas Gabrielis ↑ Gradas Gabriel
Gradenvicas Pëteris Emanuelis ↑ Gradenwitz Peter
Emanuel
Grafas Valteris ↑ Graf Walter
Grafmenas Garis ↑ Graffman Gary
Graimsas Loidas ↑ Grimes Loyd
Gramatchesas Haroldas ↑ Gramatges Harold
Granadosas Enrikë ↑ Granados Enrique
Grancas Normanas ↑ Granz Norman
Grandis Alesandras ↑ Grandi Alessandro
Grandþani Marselis ↑ Grandjany Marcel
Grapeli Stefanas ↑ Grapelly Stéphane
Grasini Þozefina ↑ Grassini Josephine
Graubinia Ilzë ↑ Graubiòa Ilze
Graubinis Jekabas ↑ Graubiòð Jekabas
Graunas Heinrichas Karlas ↑ Graun Heinrich Carl
Graunas Johanas Gotlybas ↑ Graun Johann Gottlieb
Graupneris Johanas Kristofas ↑ Graupner Johann
Christoph
Gravytis Uolgertas ↑ Grâvîtis Oï erts
de Grefas Artiuras ↑ Greef Arthur de
Greindlis Jozefas ↑ Greindl Josef
Greindþeris Persis Oldridþas ↑ Grainger Percy Aldridge
Grëjus Vordelis ↑ Gray Wardell
Greko Þiuljeta ↑ Gréco Julliette
Grëneris Paulis ↑ Graener Paul
Gretri Andrë Ernestas Modestas ↑ Grétry André Ernest
Modeste
Grifinas Dþonas Arnoldas III ↑ Griffin John Arnold III
Grifsas Èarlzas Tomlinsonas ↑ Griffes Charles Tomlinson
Grygas Edvardas Hagerupas ↑ Grieg Edvard Hagerup
fon Grimas Frydrichas Melchioras ↑ Grimm Friedrich
Melchior von
Grynfeldas Nilsas ↑ Grînfelds Nilss
de Grinji Nikola ↑ Grigny Nicolas de
Grynupas Artûras ↑ Grînups Arturs
Grypenkerliai ↑ Griepenkerl
Grist Reri ↑ Grist Reri
Griumer Elizabeta ↑ Grümmer Elisabeth
Griumjo Arturas ↑ Grumiaux Arthur
Griunbergas Luisas ↑ Gruenberg Louis
Griunenevaldas Þanas Þakas ↑ Grunenwald Jean-Jacques
Grizaras Albertas ↑ Grisar Albert
Grizi Dþudita ↑ Grisi Giuditta
Grizi Dþulija ↑ Grisi Giulia
Groblièai ↑ Groblicz
de Grocheo Johanas ↑ Grocheo Johannes de
Grosis Karlas ↑ Grossi Carlo
de Grotas Koras ↑ Groot Cor de
Hanslikas
551
Groutas Donaldas ↑ Grout Donald
seras Grouvas Dþordþas ↑ Grove Sir George
Grovenas Eivinas ↑ Groven Eivind
Gruberova Edita ↑ Gruberova Edita
Grubichas Joachimas ↑ Grubich Joachim
Gudalis Redþinaldas ↑ Goodall Reginald
Gudimelis Klodas ↑ Goudimel Claude
Gudmenas Benis ↑ Goodman Benny
Gujis Vitorijus ↑ Gui Vittorio
Gulda Frydrichas ↑ Gulda Friedrich
Guldas Glenas ↑ Gould Glenn
Guldas Morton ↑ Gould Morton
Gulinas Larsas Gunaras Viktoras ↑ Gullin Lars Gunnar
Victor
Gulis Frankas ↑ Gulli Franco
Guljelmis Pjetras Alesandras ↑ Guglielmi Pietro Alessandro
Guljelmis Pjetras Karlas ↑ Guglielmi Pietro Carlo
Guno Ðarlis ↑ Gounod Charles
Gureckis Henrikas Mikolajus ↑ Górecki Henryk Mikoùaj
Gurlitas Kornelijus ↑ Gurlitt Cornelius
Gurlitas Vilibaldas ↑ Gurlitt Wilibald
Gurtas Trilokas ↑ Gurtu Trilok
Gurvinas Olafas ↑ Gurvin Olav
seras Gusensas Eþenas ↑ Goosens Sir Eugêne
Guþevskis Adolfas Konradas ↑ Guýewski Adolf Konrad
Gvadanjis Gaetanas ↑ Guadagni Gaetano
Gvarinis Dþovanis Batista ↑ Guarini Giovanni Battista
Gvarneriai ↑ Guarneri
Gvarnjeris Kamargas ↑ Guarnieri Camargo
Haba Aloisas ↑ Hãba Alois
Haba Karelas ↑ Hãba Karel
Habenekas Fransua Antuanas ↑ Habeneck François Antoine
Haberdas Fredis ↑ Hubbard Freddie
Hadlis Henris Kimbalis ↑ Hadley Henry Kimball
Hadzidakis Manosas ↑ Hadjidakis Manos
Haidnas Johanas Michaelis ↑ Haydn Johann Michael
Haidnas Jozefas ↑ Haydn Joseph
Hainsas Dþeromas ↑ Hines Jerome
Hainsas Erlas Kenetas ↑ Hines Earl Kenneth
Haitinkas Bernardas ↑ Haitink Bernard
Hajoðas Laslas ↑ Hajós Lãszló
Hal Paulinë Margretë ↑ Hall Pauline Margrete
seras Halë Èarlzas ↑ Hallé Sir Charles
Halevi Liudovikas ↑ Halévy Ludovic
Halevi Þakas Fransua Fromentalis Eli ↑ Halévy Jacques
François Fromental Élie
Halfteris Ernestas ↑ Halffter Ernesto
Halfteris Kristobalis ↑ Halffter Christóbal
Halfteris Rodolfas ↑ Halffter Rodolfo
Halvorsenas Johanas Augustas ↑ Halvorsen Johan August
Hamari Julija ↑ Hamari Julia
Hamerikas Asgeras ↑ Hamerik Asger
Hamerikas Ebë ↑ Hamerik Ebbe
Hamerðmitas Andresas ↑ Hammerschmidt Andreas
Hamond Dþoana ↑ Hammond Joan
Hamperdinkas Engelbertas ↑ Humperdinck Engelbert
Handðinas Þakas Samuelis ↑ Handchin Jacques Samuel
Hanikainenas Taunas Heikis ↑ Hannikainen Tauno Heikki
Hanikainenas Toivas Ilmaris ↑ Hannikainen Toivo Ilmari
Hankokas Herbis ↑ Hancock Herbie
Hanonas Ðarlis Lui ↑ Hanon Charles Louis
Hanslikas Eduardas ↑ Hanslick Eduard
Hanuðas
552
Hanuðas Janas ↑ Hanuð Jan
Harasevièius Adamas ↑ Harasiewicz Adam
Harastis Emilis ↑ Haraszti Emil
Hardin-Armstrong Lilë ↑ Hardin-Armstrong Lil
Haris Rojus ↑ Harris Roy
Harisonas Dþeimsas Henris ↑ Harrison James Henry
Harisonas Dþordþas ↑ Harrison George
Harnonkûras Nikolausas ↑ Harnoncourt Nicolaus
Harper Hetera ↑ Harper Heather
Hartmanas Emilis ↑ Hartmann Emil
Hartmanas Johanas Pëteris Emilijus ↑ Hartmann Johann
Peter Emilius
Hartmanas Karlas Amadëjus ↑ Hartmann Karl Amadeus
Harvud Elizabeta ↑ Harwood Elizabeth
Has Monika ↑ Haas Monique
Hasas Jozefas ↑ Haas Joseph
Hasas Pavelas ↑ Haas Pavel
Hasas Robertas Marija ↑ Haas Robert Maria
Hasë Johanas Adolfas ↑ Hasse Johann Adolf
Haselmanas Alfonsas ↑ Hasselmans Alphonse
Haskil Klara ↑ Haskil Clara
fon Hasleris Hansas Leo ↑ Hassler Hans Leo von
Haslingeriai ↑ Haslinger
Haubenðtokas-Ramatis Romanas ↑ Haubenstock-Ramati
Roman
Haueris Jozefas Matijas ↑ Hauer Josef Matthias
Hauptmanas Moricas ↑ Hauptmann Moritz
fon Hauzegeris Frydrichas ↑ Hausegger Friedrich von
Havelka Svatoplukas ↑ Havelka Svatopluk
Hëbler Ingrida ↑ Haebler Ingrid
Heidenas Èarlis ↑ Haden Charlie
Heifecas Jaða ↑ Heifetz Jascha
Heigas Alanas V. ↑ Haig Allan W.
Heileris Antonas ↑ Heiller Anton
Heilis Bilas ↑ Haley Bill
Heinë-Vagnerë Þermena ↑ Heine-Vâgnere Þermena
Heinichenas Johanas Davidas ↑ Heinichen Johann David
Hekeliai ↑ Heckel
Heketas Bobis ↑ Hackett Bobby
Heleris Ðtefenas ↑ Heller Stephen
Helfertas Vladimyras ↑ Helfert Vladimír
Helmesbergeris Georgas ↑ Hellmesberger Georg
Helmesbergeris Jozefas ↑ Hellmesberger Joseph
fon Helmholcas Hermanas ↑ Helmholtz Hermann von
Hemptonas Lajonelis ↑ Hampton Lionel
Hencë Hansas Verneris ↑ Henze Hans Werner
Hendel Ida ↑ Haendel Ida
Hendelis Georgas Frydrichas ↑ Händel Georg Friedrich
Hendersonas Dþeimsas Fletèeris ↑ Henderson James
Fletcher
Hendersonas Dþozefas A. ↑ Henderson Joseph A.
Hendis Viljamas Kristoferis ↑ Handy William Christopher
Hendriks Barbara ↑ Hendricks Barbara
Hendriksas Dþimis ↑ Hendrix Jimi
Hensonas Hovardas ↑ Hanson Howard
fon Henzeltas Adolfas ↑ Henselt Adolf von
fon Herbekas Johanas Francas Riteris ↑ Herbeck Johann
Frantz Ritter von
Herbek-Hanzen Elzë ↑ Herbeck-Hansen Elze
Herbigas Giunteris ↑ Herbig Günther
Hercas Anri ↑ Herz Henri
Hercas Joachimas ↑ Herz Joachim
Hercogas Dþordþas ↑ Herzog George
fon Herderis Johanas Gotfrydas ↑ Herder Johann
Gottfried von
Herera de la Fuentë Luisas ↑ Herrera de la Fuente Luis
Herevegas Filipas ↑ Herreweghe Philippe
Herijo (Erijo) Eduaras ↑ Herriot Édouard
Herlia Nikolë ↑ Herlea Nicolae
Herma Mina ↑ Härma Miina
Hermanas Dþeris ↑ Herman Jerry
Hermanas Vudis ↑ Herman Woddy
Hernadis Lajoðas ↑ Hernãdi Lajos
Heroldas Ferdinandas ↑ Hérold Ferdinand
Herðelis Frydrichas Vilhelmas ↑ Herschel Friedrich Wilhelm
Hertelis Pëteris Liudvigas ↑ Hertel Peter Ludwig
Hervë ↑ Hervé
Hes Maira ↑ Hess Myra
Hesas Vilis ↑ Hess Willy
Hesas de Kalvë Gustavas ↑ Heβ de Calvé Gustav
Hesë-Bukovska Barbara ↑ Hesse-Bukowska Barbara
Hesleris Johanas Vilhelmas ↑ Haβ ler Johann Wilhelm
Heðas Vilemas ↑ Heð Vilém
Hidalgas Chuanas ↑ Hidalgo Juan
de Hidalgo Elvira ↑ Hidalgo Elvira de
Higinbotemas Dþekas ↑ Higginbotham Jack
Hikmanas Hansas Robertas Hermanas ↑ Hickmann Hans
Robert Hermann
Hilas Edvardas Berlingeimas ↑ Hill Edward Burlingame
Hildebrantas Zacharijas ↑ Hildebrandt Zacharias
Hileris Ferdinandas ↑ Hiller Ferdinand
Hileris Johanas Adamas ↑ Hiller Johann Adam
Hileris Ledþarenas ↑ Hiller Lejaren
Hilis Alfredas ↑ Hill Alfred
Himelis Frydrichas Heinrichas ↑ Himmel Friedrich
Heinrich
Hindemitas Paulius ↑ Hindemith Paul
Hiofdingas Finas ↑ H¸ffding Finn
Hitas Persis ↑ Heath Percy
Hiuston Vitnei ↑ Houston Whitney
Hiuðas Gerhardas ↑ Hüsch Gerhard
Hlobilas Emilas ↑ Hlobil Emil
Hoderas Andrë ↑ Hodeir André
Hodþesas Dþonis ↑ Hodges Johnny
fon Hofhaimeris Paulius ↑ Hofhaimer Paul von
Hofmanas Ernstas Teodoras Amadëjus↑ Hoffmann Ernst
Theodor Amadeus
Hofmanas Juzefas ↑ Hofman Józef
Hofmanas Pëteris ↑ Hofmann Peter
Hofmanas fon Falerslëbenas Augustas Heinrichas
↑ Hoffmann von Fallersleben August Heinrich
fon Hofmanstalis Hugas ↑ Hofmannsthal Hugo
Hofmeisteris Francas Antonas ↑ Hoffmeister Franz Anton
Hofnungas Dþeraldas ↑ Hoffnung Gerard
Hoibergeris Richardas ↑ Heuberger Richard
Hok Mini ↑ Hauk Minnie
Hokinsas Dþonas ↑ Hawkins John
Hokinsas Kolemanas ↑ Hawkins Coleman
Holandas Johanas Davidas ↑ Holland Johann David
Holas Dþimas ↑ Hall Jim
Holas Edmondas ↑ Hall Edmond
Holbrukas Dþozefas ↑ Holbrooke Joseph
Holcbaueris Ignacas Jakobas ↑ Holzbauer Ignaz Jakob
Holidei Bili ↑ Holiday Billie
Holigeris Heincas ↑ Holliger Heinz
Holmbë Vagnas ↑ Holmboe Vagn

Holoubekas Ladislavas ↑ Holoubek Ladislav
Holstas Gustavas Teodoras ↑ Holst Gustav Theodore
fon Holðteinas Francas ↑ Holstein Franz von
Honegeras Arturas ↑ Honegger Arthur
Hopkinsas Klodas ↑ Hopkins Claude
Horenðteinas Jaða ↑ Horenstein Jascha
van Horiksas Reinhardas ↑ Hoorickx Reinhardt van
Horklou Johanesas ↑ Haarklou Johannes
Horn Merilina ↑ Horne Marilyn
Hornas Polas ↑ Horn Paul
fon Hornbostelis Erichas Moricas ↑  Hornbostel Erich
Moritz von
Hornemanas Kristianas Frederikas Emilis ↑ Horneman
Christian Frederik Emil
Horovicas Vladimiras ↑ Horowitz Vladimir
Horðovskis Meèislavas ↑ Horszowski Mieczysùaw
Horvatas Milanas ↑ Horvat Milan
Hostinskis Otakaras ↑ Hostinský Otakar
Hoteris Hansas ↑ Hotter Hans
Hoteteras Þakas ↑ Hotteterre Jacques
Hovhanesas Alanas ↑ Hovhaness Alan
Hovlanas Egilis ↑ Hovland Egil
Hrþimalis (Grþimalis) Janas ↑ Hþímalý Jan
Hubajus Jenë ↑ Hubay Jenö
Huberis Hansas ↑ Huber Hans
Huberis Klausas ↑ Huber Klaus
Huberis Kurtas ↑ Huber Kurt
Hubermanas Bronislavas ↑ Huberman Bronisùaw
Huberti Giustavas Leonas ↑ Huberti Gustave Léon
Hudas Mantlis ↑ Hood Mantle
Huisaras Garsija de la Kadena Kandeliarijus ↑ Huízar
Garsía de la Cadena Candelario
Hukbaldas ↑ Hucbald
Hukeris Dþonas Li ↑ Hooker John Lee
Humalas Martas ↑ Humal Mart
Humelis Johanas Nepomukas ↑ Hummel Johann Nepomuk
Humperdinkas Engelbertas ↑ Humperdinck Engelbert
Hurlebuðas Konradas Frydrichas ↑  Hurlebusch Conrad
Friedrich
Husas Janas ↑ Hus Jan
Husmanas Heinrichas ↑ Husmann Heinrich
Kabaljë Monserat ↑ Caballé Monserrat
Kabaniljesas Chuanas Bautista Chosë ↑ Cabanilles Juan
Bautista José
de Kabesonas Antonijus ↑ Cabezón Antonio de
Kacatis Mauricijus ↑ Cazzati Maurizio
Kaèini Franèeska ↑ Caccini Francesca
Kaèinis Dþulijus ↑ Caccini Giulio
Kafarelis ↑ Caffarelli
Kahil Tereza ↑ Cahill Teresa
Kaimas Dþozepë ↑ Caimo Gioseppe
Kalas Marija ↑ Callas Maria
de Kalcabidþis Ranjeris ↑ Calzabigi Ranieri de
Kalcolaris Enrikas ↑ Calzolari Enrico
Kaldara Antonijus ↑ Caldara Antonio
Kalkotas Dþonas Volis ↑ Callcot John Wall
Kalovëjus Kebas ↑ Calloway Cab
Kalvë Ema ↑ Calvé Emma
Kalvë Þozefas ↑ Calvet Joseph
Kalvizijus Setas ↑ Calvisius Sethus
Kalvokoresis Miðelis Dimitris ↑ Calvocoressi Michael
Dimitri
Karvaljas
553
Kamaranas Salvatorë ↑ Cammarano Salvatore
Kambinis Dþuzepë Marija ↑ Cambini Giuseppe Maria
Kambrelenas Silvenas ↑ Cambreling Sylvain
Kamingsas Viljamas Haimanas ↑ Cummings William
Hayman
Kampaninis Italas ↑ Campanini Italo
Kampaninis Kleofontë ↑ Campanini Cleofonte
Kampanjolis Bartolomëjus ↑ Campagnoli Bartolomeo
del Kampas i Sabaleta Konradas ↑  Campo y Zabaleta
Conrado del
Kampolis Alfredas ↑ Campoli Alfredo
Kampra Andrë ↑ Campra André
Kanabichas Johanas Kristianas ↑ Cannabich Johan
Christian
Kanberas Roberas ↑ Cambert Robert
Kanfalonjeris Dþulijus ↑ Confalonieri Giulio
Kanilja Marija ↑ Caniglia Maria
Kaninas Bruno ↑ Canino Bruno
Kaningemas Mersas ↑ Cunningham Merce
Kanobijus Karlas ↑ Canobbio Carlo
Kantelubas Þozefas ↑ Canteloube Joseph
Kantemyras Dimitris ↑ Cantemir Dimitrie
Kapa Gofredas ↑ Cappa Goffredo
Kapë Liusjenas ↑ Capet Lucien
Kapekis Renatas ↑ Capecchi Renato
Kapela Antonijus ↑ Capela Antonio
Kaplë Andrë Leonas ↑ Caplet André Léon
Kaprikornas ↑ Capricornus
Kapsir-Tansi Mersedes ↑ Capsir-Tanzi Mercedes
Kapuana Frankas ↑ Capuana Franco
Kapuèilis Pjeras ↑ Cappuccili Piero
Kara Markas ↑ Cara Marco
Karafa de Kolobranas Enrikas Mikelë ↑ Carafa de
Colobrano Michele Enrico
Karapeca Paolas Emilijus ↑ Carapezza Paolo Emilio
Karas Janas ↑ Carr Ian
Kardju Kornelijus ↑ Cardew Cornelius
Kardozo Frëjus Manuelis ↑ Cardoso Frei Manuel
Karenjo Marija Tereza ↑ Carre¹o Maria Teresa
Kareras Chosë Marija ↑ Carreras José Maria
Kariljas Chulianas ↑ Carrillo Juliãn
Karisimis Dþakomas ↑ Carissimi Giacomo
Karkasis Matëjus ↑ Carcassi Matteo
Karmaiklis Hovardas ↑ Carmichael Howard
Karmireli Pina ↑ Carmirelli Pina
Karnis Haris Houvelas ↑ Carney Harry Howell
Karniseras Ramonas ↑ Carnicer Ramón
Karonas Pilypas ↑ Caron Philippe
Karozijo Margerita ↑ Carosio Margherita
Karpanis Dþuzepë Antonijus ↑ Carpani Giuseppe Antonio
Karpantra Elzearas ↑ Carpentras Elzéar
Karpenteris Dþonas ↑ Carpenter John
Karpentjeras Alechas ↑ Carpentier Alejo
Karsas Adamas ↑ Carse Adam
Karson Klarisë ↑ Carson Clarise
Karter Beti ↑ Carter Betty
Karteris Benis ↑ Carter Benny
Karteris Eliotas Kukas ↑ Carter Elliott Cook
Karteris Ronas ↑ Carter Ron
Kartjë Þanas Batistas ↑ Cartier Jean-Baptiste
Karulis Ferdinandas ↑ Carulli Ferdinando
Karuzas Enrikas ↑ Caruso Enrico
de Karvaljas Eleazaras ↑ de Carvalho Eleazar
Karvaljo
554
Karvaljo Karolina Marija ↑ Carvalho Caroline Maria
Karveris Robertas ↑ Carver Robert
Kasado Gasparas ↑ Cassadó Gaspar
Kasijis Rièardas ↑ Cassilly Richard
Kasiodoras Senatorius Flavijus Magnus Aurelijus
↑ Cassiodorus Senator Flavius Magnus Aurelius
Kaspariniai ↑ Casparini
Kastaldis Alfonsas ↑ Castaldi Alfonso
Kastaldis Belerofontë ↑ Castaldi Bellerofonte
Kastaldis Paolas ↑ Castaldi Paolo
Kastelnuovas-Tedeskas Marijus ↑ Castelnuovo-Tedesco
Mario
Kastil-Blazas ↑ Castil-Blaze
Kastiljonis Nikolas ↑ Castiglioni Niccolo
Kastras Chuanas Chosë ↑ Castro Juan José
Kastras Herera Rikardas ↑ Castro Herrera Ricardo
Kastruèis Pjetras ↑ Casstrucci Pietro
Katalani Andþelika ↑ Catalani Angelica
Katalanis Alfredas ↑ Catalani Alfredo
Katalanis Andþelas ↑ Catalani Angelo
Katas Diomedas ↑ Cato Diomedes
Katelis Ðarlis Simonas ↑ Catel Charles Simon
Katuaras Georgijus ↑ Catoir(e) George
Katurla Alechandras Garsija ↑ Caturla Alejandro García
Kauelas Henris ↑ Cowell Henry
seras Kauenas Frederikas Haimenas ↑ Cowen Sir Frederic
Hymen
Kavaconis Dþirolamas ↑ Cavazzoni Girolamo
Kavaconis Markas Antonijus ↑ Cavazzoni Marco Antonio
Kavaèas Dþovanis ↑ Cavaccio Giovanni
Kavalis Franèeskas ↑ Cavalli Francesco
Kavaljeri Katerina ↑ Cavalieri Catharina
Kavaljeri Lina ↑ Cavalieri Lina
de Kavaljeris Emilijus ↑  Cavalieri Emilio de
Kaveljë-Kolis Aristidas ↑ Cavaillé-Coll Aristide
Kavendiðas Maiklas ↑ Cavendish Michael
Kavosas Katerinas ↑ Cavos Catterino
Kazadesiu ↑ Casadesus
Kazalsas Pablas ↑ Casals Pablo
Kazela Alfredas ↑ Casella Alfredo
de Ke d’Ervelua Lui ↑ Caix d’Hervelois Louis de
Keidþas Dþonas ↑ Cage John
Keilas Dþonas ↑ Cale John
Keipas Seifordas ↑ Cape Safford
Keisis Albertas Aloizijus ↑ Casey Albert Aloysius
Keleris Fortunatas ↑ Chelleri Fortunato
Keris Tristranas Ogilvis ↑ Cary Tristram Ogilvie
Kertin Filisa ↑ Curtin Phyllis
Kerua Andrë ↑ Coeroy André
Kerubinis Luidþis ↑ Cherubini Luigi
Kerzonas Klifordas ↑ Curzon Clifford
Keskenas Dþonas ↑ Casken John
Keðas Dþonis ↑ Cash Johny
Kezdinas Normanas ↑ Cazden Norman
Kilezotis Oskaras ↑ Chilesotti Oscar
Kiresku Joanas ↑ Chirescu Ioan
Kiuji Cezaris ↑ Cui César
Kjara Marija ↑ Chiara Maria
Kjarinis Pjetras ↑ Chiarini Pietro
Klabonas Kristoforas ↑ Clabon Cristophorus
Klaibernas Venas ↑ Cliburn Van
Klapisonas Antuanas Lui ↑ Clapisson Antoine Louis
Klaptonas Erikas ↑ Clapton Eric
Klaris Dþovanis Karlas Marija ↑ Clari Giovanni Carlo Maria
Klarkas Dþeremajus ↑ Clark Jeremiah
Klarkas Kenis ↑ Clarke Kenny
Klarkas Stenlis ↑ Clark Stanley
Klausen Julija ↑ Claussen Julia
Kleitonas Vilberis ↑ Clayton Wilbur
Klemanas Edmonas ↑ Clément Edmond
Klemenèièius Renë ↑ Clemencic René
Klemensas non Papa Jakobas ↑ Clemens non Papa Jacobus
Klementas Francas Jozefas ↑ Clement Franz Joseph
Klementis Aldas ↑ Clementi Aldo
Klementis Mucijus ↑ Clementi Muzio
Klerambo Lui Nikola ↑ Clérambault Louis Nicolas
Kliko ↑ Clicquot
Kobhamas Bilis ↑ Cobham Billy
Kokaras Artiuras ↑ Coquard Arthur
Kokeris Dþo ↑ Cocker Joe
Kokis Dþoakinas ↑ Cocchi Giocchino
Koklëjus Johanesas ↑ Coclaeus Johannes
Koklikas Andrianas Peti ↑ Coclico Adrien Petit
Koks Ida ↑ Cox Ida
Koksas Dþinis ↑ Cox Jean
Kokto Þanas ↑ Cocteau Jean
Kolaras Polis ↑ Collaer Paul
Kolasas Paskalis ↑ Collasse Pascal
Kolbran Izabela ↑ Colbrãn Isabella
Koldvel Sara ↑ Caldwell Sarah
Kolë Anri ↑ Collet Henri
Kolgrasas Maiklas ↑ Colgrass Michael
Kolins Dþudi ↑ Collins Judy
Kolis Henris Koupas ↑ Colles Henry Cope
Kolista Lelijus ↑ Colista Lelio
Kolombas Pjeras ↑ Colombo Pierre
Kolona Dþovanis Paolas ↑ Colonna Giovanni Paolo
Kolonas Eduaras ↑ Colonne Édouard
Kolridþas-Teiloras Samuelis ↑ Coleridge-Taylor Samuel
Kolumas Herbertas ↑ Collum Herbert
Kombarjë Þiulis Leonas Þanas ↑ Combarieu Jules Léon
Jean
Komesas Chuanas Bautista ↑ Comes Juan Bautista
Komisiona Serdþijus ↑ Comissiona Sergiu
Komperas Luazas ↑ Compêre Loyset
Kondonas Albertas Edvinas ↑ Condon Albert Edwin
Konifas Rëjus ↑ Coniff Ray
Konkonë Dþuzepë Paolas ↑ Concone Giuseppe Paolo
Konlonas Dþeimsas ↑ Conlon James
Konradas Doda ↑ Conrad Doda
Konradis Augustas ↑ Conradi August
Konstanas Marius ↑ Constant Marius
Konstantinesku Paulis ↑ Constantinescu Paul
Kontilis Dþinas ↑ Contili Dþinas
Kontreras Salvadoras ↑ Contreras Salvador
Konversas Frederikas Ðeperdas ↑ Converse Frederick
Shepherd
Koperarjo Dþonas Dþovanis ↑ Coperario John Giovanni
Koplendas Aronas ↑ Copland Aaron
Kopola Pjeras ↑ Coppola Piero
Korbë de Mangu Solanþa ↑ Corbin de Mangoux Solange
Korbetas Viljamas ↑ Corbett William
Korbocas Miðelis ↑ Corboz Michel
Korderas Rokë ↑ Cordero Roque
Kordjë Bodas ↑ Cordier Baude
Korelis Arkandþelas ↑ Corelli Arcangelo

Korelis Frankas ↑ Corelli Frankas
Korena Fernandas ↑ Corena Fernando
Koretas Miðelis ↑ Corrette Michel
Korija Èikas ↑ Corea Chick
Korijelis Laris ↑ Coryell Larry
Koriljanas Dþonas ↑ Corigliano John
Kormjeras Ciprianas ↑ Cormier Cipriano
Kornelijus Pëteris ↑ Cornelius Peter
Korniðas Viljamas ↑ Cornyshe William
Korsis Jakopas ↑ Corsi Jacopo
Korteèa Franèeskas ↑ Corteccia Francesco
Kortelinis Kamilas ↑ Cortellini Camillo
Kortez Viorika ↑ Cortez Viorica
Kortezë Luidþis ↑ Cortese Luigi
Korto Alfredas ↑ Cortot Alfred
de Korua Fransua Estakas ↑  Caurroy François Eustach de
Kosmanas Bernhardas ↑ Cossman Bernhard
Kosoto Fjorenca ↑ Cossotto Fiorenza
Kostantinis Fabijas ↑ Costantini Fabio
Kostas Napoleonas ↑ Coste Napoléon
Kostelë Gijomas ↑ Costeley Guillaume
Kosuta Karlas ↑ Cossutta Carlo
Kotonjis Antonijus ↑ Cotogni Antonio
Kotrubas Ileana ↑ Cotrubas Ileana
Koulas Viljamas Rendolfas ↑ Cole William Randolph
Koulmenas Bilas ↑ Coleman Bill
Koulmenas Ornetas ↑ Coleman Ornette
Koultrein Alisa ↑ Coltrane Alice
Koultreinas Dþonas Viljamas ↑ Coltrane John William
Koutsas Albertas ↑ Coates Albert
Kouvis Edvardas ↑ Cowie Edward
Kraftas Robertas ↑ Craft Robert
Kramas Dþordþas ↑ Crumb George
Krameris Johanas Baptistas ↑ Cramer Johann Baptist
Krasas Francas ↑ Crass Franz
Krekijonas Tomas ↑ Crécquillon Thomas
Krespen Reþina ↑ Crespin Régine
Krestonas Polas ↑ Creston Paul
Kreðentinis Dþirolamas ↑ Crescentini Girolamo
Kretjë de Trua ↑ Chrétien de Troyes
Kristianas Èarlis ↑ Christian Charlie
Kristis Viljamas ↑ Christie William
Kristoforianu Florika ↑ Cristoforeanu Florica
Kristoforis Bartolomëjus ↑ Cristofori Bartolomeo
Kriugeris Johanas ↑ Crüger Johann
Kriuselis Bernhardas Henrikas ↑ Crusell Bernhard Henrik
Krivelis Arkandþelas ↑ Crivelli Arcangelo
Kryzanderis Karlas Francas Frydrichas ↑ Chrysander Karl
Franz Friedrich
Kroèas Viljamas ↑ Crotch William
Kroèë Dþovanis ↑ Croce Giovanni
Kroftas Viljamas ↑ Croft William
Kros Dþoana ↑ Cross Joan
Krosas Gordonas ↑ Crosse Gordon
Krosbis Bobas ↑ Crosby Bob
Krosbis Haris Lilis ↑ Crosby Harry Lillis
Kuanjë Horacijus ↑ Coignet Horace
Kuconi Franèeska ↑ Cuzzoni Francesca
Kugatas Ksaveras ↑ Cugat Xavier
Kukas Derikas ↑ Cooke Deryck
Kukas Vilis Marijonas ↑ Cook Will Marion
Kuklinas Dimitrijë ↑ Cuclin Dimitrie
Kûlidþ Elizabeta ↑ Coolidge Elizabeth
Þismontis
555
Kuperenai ↑ Couperin
Kuperis Emilis ↑ Cooper Emil
Kuro Marselis ↑ Couraud Marcel
de Kusmakeras Ðarlis Edmonas Anri ↑ Coussemaker
Charles Edmond Henri de
Kveno Hiugas Ademaras ↑ Cuenod Hugues Adhémar
Oberas Danielis Fransua Espri ↑ Auber Daniel François
Esprit
Oberas Lui Fransua Mari ↑ Aubert Louis François Marie
Obri Pjeras ↑ Aubry Pierre
Oda Antuanas ↑ Auda Antoine
Odefrua le Bataras ↑ Audefroi le Bastard
Odranas Achilas Edmonas ↑ Audran Achille Edmond
Odþer Arlina ↑ Auger Arleen
Oilenburgas Ernstas ↑ Eulenburg Ernst
Oileris Leonardas ↑ Euler Leonhard
Olbani Ema ↑ Albani Emma
Olpertas Herbas ↑ Alpert Herb
Orikas Þorþas ↑ Auric Georges
Ostinas Laris Donas ↑ Austin Larry Don
d’Overnë Antuanas ↑ Auvergne Antoine d’
Sererolsas Choanas ↑ Cererols Joan
Sertonas Pjeras ↑ Certon Pierre
Servantesas Kavanagas Ignacijas ↑ Cervantes Kavanagh
Ignacio
Ðabrijë Aleksis Emanuelis ↑ Chabrier Alexis Emmanuel
Ðajë Þakas ↑ Chailley Jacques
Ðaji Luèanas ↑ Chailly Luciano
Ðaji Rikardas ↑ Chailly Riccardo
Ðaminad Sesilë Luiza Stefani ↑ Chaminade Cécile Louise
Stéphanie
de Ðanbonjeras Þakas Ðanpionas ↑  Chambonniêres
Jacques Champion de
Ðano ↑ Chanot
de Ðansi Fransua ↑  Chancy François de
Ðantavuanas Þanas ↑ Chantavoine Jean
Ðarpantjë Giustavas ↑ Charpentier Gustave
Ðarpantjë Markas Antuanas ↑ Charpentier Marc-Antoine
Ðedevilis Espri Philippe ↑ Chédeville Esprit Philippe
Ðedevilis Nikola ↑ Chédeville Nicolas
Ðelaras Ipolitas Andrë Þanas Batistas ↑ Chelard Hyppolyte
André Jean-Baptiste
Ðerbiuljë Antuanas Elizë ↑ Cherbuliez Antoine Élisée
Ðero Patrisas ↑ Chéreau Patrice
Ðevaljë Morisas ↑ Chevalier Maurice
Ðeviljaras Kamilis ↑ Chevillard Camille
Ðevrëjus Raimonas ↑ Chevreuille Raymond
Ðopenas Friderikas Franciðekas ↑ Chopin Fryderyk
Franciszek
Ðosonas Ernestas ↑ Chausson Ernest
Þandronas Morisas ↑ Gendron Maurice
Þilsonas Polis ↑ Gilson Paul
Þismontis Ebertas ↑ Gismonti Egberto
556
 557

Muzikos enciklopedijos
I tomo straipsniø autoriai

doc. dr. Rita Aleknaitë-Bieliauskienë Aldona Juodelienë prof. Albinas Petrauskas

prof. habil. dr. Algirdas Ambrazas Vaclovas Juodpusis dr. Jûratë Petrikaitë
Rytis Ambrazevièius Ona Juozapaitienë Nemira Pipikaitë
Bronius Ambraziejus Laura Jurgelionytë dr. Dainora Pociûtë-Abukevièienë
Aurelija Andrejauskaitë dr. Antanina Jurgutytë Alo Põldmäe
prof. dr. Juozas Antanavièius Audronë Jurkënaitë doc. dr. Kazys Poðkaitis
Virginija Apanavièienë Vytautas Povilas Jurkðtas Leonas Povilaitis
prof. habil. dr. Romualdas Apanavièius dr. Rièardas Kabelis Rûta Prusevièienë
prof. dr. Anicetas Arminas Danutë Kalavinskaitë Justinas Prusevièius
doc. dr. Rimantas Astrauskas Rita Kaminskaitë Svetlana Puidokienë
Antanas Auðkalnis Jolita Kanèienë Þivilë Ramoðkaitë
Nelda Bagdanavièiûtë Arvydas Karaðka Juozas Raðkauskas
doc. dr. Albertas Baika Regina Karvelytë Eglë Raðkevièienë
Vidutis Bakas Jûratë Katinaitë Jonas Rimða
doc. Laima Bakienë prof. Donatas Katkus Linas Rimða
prof. Osvaldas Balakauskas prof. habil. dr. Domas Kaunas Miglë Rukðënienë
Edmundas Baltrimas Regina Kibildienë Kamilë Rupeikaitë
Alisa Barzdienë Antanas Kiveris Laimutë Rupðytë
Jonas Beinorius Jonas Klimas Aliodija Ruzgaitë
doc. Vytautas Bièiûnas Algirdas Klova prof. habil. dr. Leonardas Sauka
Algirdas Biveinis prof. Vytautas Klova doc. dr. Rimantas Sliuþinskas
Dovydas Bluvðteinas Giedrë Koncienë prof. Erdvilas Sodeika
doc. dr. Jonas Bruveris Marytë Kontrimaitë Lina Stankevièiûtë
Daiva Budraitytë doc. dr. Ramunë Kryþauskienë Eglë Stasiukaitienë
Violeta Budrienë doc. dr. Daiva Kðanienë Þivilë Stonytë
doc. Laima Burkðaitienë Jûratë Kuèinskaitë Liudas Ðaltenis
Jûratë Burokaitë prof. Petras Kunca Sigitas Ðilanskas
Jonas Buzas Domininkas Kunèinas doc. Remigijus Ðileika
doc. dr. Vytautas Èepliauskas Eglë Kunèiuvienë Nijolë Taluntytë
doc. Lionginas Èiapas doc. Giedrius Kuprevièius doc. Adeodatas Tauragis
Vilija Daèinskienë Julius Kurauskas Gintaras Tauteris
Daiva Dagilytë Petras Kvedaras Igor Tõnurist
Þilvinas Dautartas Gediminas Kviklys habil. dr. Jûratë Trilupaitienë
prof. dr. Jurgis Dvarionas prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis Violeta Tumasonienë
Daiva Dþenkaitienë Danutë Laukytë Eglë Ulienë
Ela Eelhein prof. Venno Laul doc. Mindaugas Urbaitis
Antanas Fokas Beata Leðèinska Dalia Urbanavièienë
doc. dr. Rûta Gaidamavièiûtë Auðra Listavièiûtë doc. dr. Rytis Urnieþius
Junija Galejeva doc. dr. Vytautas Maknys Darius Uþkuraitis
Edmundas Gedgaudas Eglë Elena Marèënienë doc. dr. Tamara Vainauskienë
prof. Rimas Geniuðas Rytis Maþulis Dainius Valionis
Vilija Gerulaitienë doc. dr. Danguolë Mediðauskienë Vytautas Vanagas
Arvydas Girdzijauskas Danutë Mekaitë prof. habil. dr. Norbertas Vëlius
Vytautas Girdzijauskas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas doc. Vytautas Venckus
prof. habil. dr. Kazys Grigas Rûta Mielkutë doc. dr. Daiva Vyèinienë
Rimantas Guèas doc. dr. Rima Mikënaitë Jonas Vilimas
Jûratë Gudaitë Jûratë Mikiðkaitë-Vièienë Jûratë Vyliûtë
doc. dr. Regimantas Gudelis Irena Mikulevièiûtë Rita Vinslovaitë
Rasa Gudienë Romualdas Milaðius Vladas Zalatorius
doc. dr. Jûratë Gustaitë prof. habil. dr. Vacys Milius dr. Boleslovas Zubrickas
Alë Gutauskienë Leonidas Muraðka Birutë Þalalienë
Audronë Ivanauskienë Rita Nomicaitë Gediminas Þidonis
prof. dr. Vytautas Jakelaitis prof. Vaclovas Paketûras doc. Audronë Þigaitytë-Nekroðienë
Rasa Jakutavièiûtë doc. dr. Dana Palionytë doc. dr. Audronë Þiûraitytë
doc. dr. Rimantas Janeliauskas Graþvydas Paukðtë Judita Þukienë
dr. Algë Jankevièienë Viktoras Paukðtelis
dr. Inga Jasinskaitë-Jankauskienë doc. dr. Danutë Petrauskaitë
doc. Kazys Jasinskas Sigita Petrauskaitë
558
Muzikos enciklopedijos
I tomo straipsniø recenzentai
prof. habil. dr. Algirdas Ambrazas
Rytis Ambrazevièius
prof. dr. Anicetas Arminas
prof. dr. Juozas Antanavièius
prof. habil. dr. Romualdas Apanavièius
doc. dr. Rimantas Astrauskas
doc. dr. Albertas Baika
doc. dr. Marija Baltrënienë
doc. Vytautas Bièiûnas
Dovydas Bluvðteinas
doc. dr. Jonas Bruveris
doc. Laima Burkðaitienë
Jûratë Burokaitë
dr. Genovaitë Èetkauskaitë
Antanas Fokas
prof. Rimas Geniuðas
Rimantas Guèas
doc. dr. Jûratë Gustaitë
Kazys Jasinskas
Vaclovas Juodpusis
Vytautas Povilas Jurkðtas
Arvydas Karaðka
prof. Donatas Katkus
Marytë Kontrimaitë
Jûratë Kuèinskaitë
prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis
dr. Danguolë Mediðauskienë
doc. dr. Ona Narbutienë
doc. dr. Dana Palionytë
doc. dr. Danutë Petrauskaitë
Aliodija Ruzgaitë
Vytautas Speèiûnas
Liudas Ðaltenis
doc. Adeodatas Tauragis
Gintaras Tauteris
habil. dr. Jûratë Trilupaitienë
doc. Mindaugas Urbaitis
doc. dr. Tamara Vainauskienë
doc. Vytautas Venckus
doc. dr. Audronë Þiûraitytë
Muzikos enciklopedijos
I tomo iliustracijø autoriai
Fotografijø autoriai
Nelda Bagdanavièiûtë („Baroko kelias Lietuvoje“)
Chris Bennion (A. Hovhaness)
Jonas Daniûnas (J. Geniuðas)
Rimantas Dichavièius (F. Bajoras, „Ex tempore“)
Betty Freeman (B. Ferneyhough)
Juozas Grikienis (S. Dikèiûtë)
Valentinas Ivinskas (el. gitara, fortepijonas, A. Frauèis)
Dainius Labutis (Arina, V. Èekasinas, V. Ganelinas)
Vitalijus Lebenkovas (O. Glinskaitë)
Gintaras Maèiulis (A. Andrejauskaitë)
Edmundas Paukðtë (N. Ambrazaitytë)
Algirdas Rakauskas (J. Aleksa, R. Armonas, V. Augustinas,
„Aþuoliukas“, O. Balakauskas, V. Barkauskas, V. Bartulis,
J. Baðmetas, V. Bièiûnas, V. Bieliauskas, D. Brubeck, A. Bud-
rys, M. Caballé, J. Carreras, Ch. Corea, V. Èepinskis, L. Dig-
rys, T. Dokðiceris, K. Droba, P. Eben, J. Frantz, J. Gai-
þauskas, P. Geniuðas, D. Geringas, P. Gylys, P. Giunteris,
Ph. Glass, G. Grigorianas, A. Gurinavièius)
Michailas Raðkovskis (baletas „Eglë þalèiø karalienë“,
A. Buzaitë)
Harri Rospu („Hortus musicus“)
Susan Schwartzenberg (J. Cage)
Algirdas Staiðys (armonikos, fisharmonija, fonografas)
Vytautas Suslavièius (A. Gotesmanas)
Antanas Sutkus (Just. Dvarionas)
Bronius Talaikis (E. Baltrimas)
Jonas Tamulaitis (S. Baras)
Virgilijus Usinavièius („Grieþynë“)
Vaclovas Vièius („Banchetto musicale“)
Ramûnas Virkutis („Baltica“, bandonija, Pasaulio lietuviø
dainø ðventë)
Arûnas Zabulionis (P. Bingelis)
Audrius Zavadskis (Èiurlionio kvartetas, Juozas Domarkas,
A. Dvarionaitë)
Algimantas Þiþiûnas (J. Baðinskas, A. Braþinskas, K. Brun-
dzaitë, E. Èiudakova, V. Daunoras)
Pieðiniø autorës
Audronë Braðiðkytë (airiø arfa, altinë fleita, altinis saksofo-
nas, balalaika, bandora, baritonas, bibelregalas, bombar-
da, bongai, bosinë fleita, bosinë tûba, bosinis klarnetas,
bucina, bûgnelis, bukas, bunèiukas, cimbolai, cistra, èaga-
na, èelesta, èongûris, darabuka, didysis bûgnas, didþioji
fleita, dirigavimas, dûdukas, eufoniumas, fagotas, gongas,
Gvido ranka, haihetas, hardingfelë, hekelfonas, hidraulas)
Laima Gelèiûtë (akordeonas, arfa, aukso pjûvis, bandûra,
bandûrija, bandþa, biva, Braille’o muzikinë notacija,
bumbasas, cinkas, citra, dambrelis, dombra, domra, kla-
sikinë ir rusiðkoji gitara, guslës, heksachordø sistema)
Graþina Pariokienë (brûkliai; eskizo autorius Arvydas
Karaðka)
559
560

Mu-186 Muzikos enciklopedija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijø leidybos inst.,

2000–T. 1: A–H – 2000 – p. 560 iliustr.
ISBN 5–420–01466–1
ISBN 5–420–01468–8
Informacinis leidinys muzikos mëgëjams. Tai knyga, turinti ir enciklopedijos,
ir þodyno bruoþø. Èia sutelkta muzikos teorijos, istorijos, pasaulio (ir Lietuvos)
muzikinio gyvenimo duomenys, pagrásti naujausiais muzikologijos darbais.
Enciklopedijoje publikuojama nuotraukos, pieðiniai, natø pavyzdþiai.
UDK 78(031)

Muzikos enciklopedija. T. 1.

Iliustravimo ir kartografijos redakcija:

vedëja Graþina Pariokienë, vyresnioji grafikë Vlada Kubilienë,
grafikë Laima Gelèiûtë, retuðuotoja Ona Grigaliûnienë,
fotografai Valentinas Ivinskas, Algirdas Staiðys,
meninë redaktorë Dalia Ðilainytë
Tekstø rinkëjos Ramunë Kusienë, Sigita Norbutaitë,
Vida Stalionytë, natø rinkëjas Darius Kuèinskas, korektorës
Laima Balaikienë (vedëja), Danguolë Baliukynienë

2000 11 29. 88,42 apsk. leid. l. Pirmas tiraþas 3000 egz. Uþsakymas 1243
Mokslo ir enciklopedijø leidybos institutas. L. Asanavièiûtës g. 23, 2050 Vilnius.
Spausdino „Spindulio“ spaustuvë, Gedimino g. 10, 3000 Kaunas